Iliustracijos autorius: Herman Wiederwohl

Jordan Riak

ATVIRAS KALBJIMAS APIE VAIK MUIM

2011 met leidimas
lietuvi kalb vert, redagavo ir maketavo: Darius Cikanaviius

Skirta Alice Miller (19232010) atminimui.

Organizacija Parents and Teachers Against Violence in Education (PTAVE) rekomenduoja i

publikacij vardan vis pasaulio vaik gerovs. ia pateikiamos idjos nra naujos. Kiekvienoje
civilizuotoje kultroje visada buvo iminting ir nuovoki moni, kurie praktikavo ir pasisak u
besmurt bendravim su vaikais. Taiau didija dalimi j geras pavyzdys ir patarimai bdavo
ignoruojami ar atmetami, o pasekms monijai neapskaiiuojamos. iuose keliuose puslapiuose
pasistengsime j ini reziumuoti ir pateikti dar kart.

Publikuota 1992 metais. Atnaujinta vlesniuose leidimuose.

Parents and Teachers Against Violence in Education (PTAVE)
P.O. Box 1033, Alamo, CA 94507-7033 U.S.
www.nospank.net

Tradicini vaik auginimo metod kritika daniausiai sutinkama su tarimu,

pasiprieinimu ir prieikumu. Jeigu is fundamentalus moni konservatizmas galt kalbti, jis
pasakyt kak panaaus:
Jeigu seni metodai buvo pakankamai geri prajusioms kartoms, tai, be abejons, yra tinkami ir ateinanioms
kartoms. Nereikia taisyti to, kas nesuged. Negadink to, kas skmingai veikia. Kartais vaikams tereikia
gerai uploti per upakal, kad patrauktum j dmes. A niekada savo vaikui nepadariau jokios alos.
Mane taip aukljo, bet a iaugau normalus.
Taiau ar tikrai iaugome tokie jau sveiki? Anksiau ar vliau tenka pripainti, kad ne vis eimos
tradicij kilm yra vienoda. Galbt kai kuriais atvejais dl j ms gyvenimas buvo pavojingesnis ir
nelaimingesnis nei galjo bti. Ir galbt tik galbt mes neiaugome tokie jau normals, kaip
nortume galvoti ar nortume, kad galvot kiti.
Ar girdami tai, kaip ms tvai aukljo mus, kai buvome vaikai, bandome susivejoti pritarim savo
panaiam elgesiui dabartyje? Ar bandome patikinti save, kad kaip prisimename vykius, taip jie ir
vyko bei turt vykti?
Patikrinkime argument A iaugau normalus panagrindami kelis gyvenimikus pavyzdius i
mano paties vaikysts. Pairkite, gal jie tinka ir jums.
1. Namie kiekviename kambaryje bdavo pelenini. Rkydavo ir mano tvai, ir kiti suaugusieji,
kurie lanksi ms namuose. Nuolat tvyrojo cigarei, cigar ir pypks kvapas. Niekas
neprietaravo. Ties sakant, ankstyvoje vaikystje nebuvo dienos, kad nebiau veikiamas
tabako dm. Netgi gimdoje, nes mano mama mans laukdamasi rk. Bet a iaugau normalus.
2. Pirmasis eimos automobilis buvo 1937-j Chevrolet Sedan. Jame nebuvo saugos dir.
Kai keliaudavome, mane tiesiog nudrbdavo ant galins sdyns tikdamiesi, kad mane ten
laikys gravitacijos jga. Bet a iaugau normalus.
3. Visos vietos, kur vaikystje teko gyventi, buvo nudaytos daais vino pagrindu. Bet a iaugau
normalus.
4. Vaikystje ir paauglystje vainjau dviraiu, bet niekada neturjau jokios galvos apsaugos.
Bet a iaugau normalus.
Ar mano eima elgsi imintingai, ar jai tiesiog pasisek? iandien mes taip nebesielgiame. Mes taip
neberizikuojame nei patys, nei savo vaik gerove nerizikuojame, jeigu inome faktus.

VAIK MUIMAS1: faktai

Ilgalaikiai padariniai
Dabartiniai tyrimai psichins sveikatos ir vaik vystymosi srityse patvirtina teorij, kad smurtiniai
veiksmai prie vaikus, nesvarbu, kaip trumpai trunka ar kokie velns, yra tas pats, kaip nuodyti
vaikus toksinu. Jei tokie veiksmai pasikartoja, padariniai bna stiprjantys ir ilgalaikiai. I dalies
galime t rodyti remdamiesi asmenine patirtimi. Daugumai i ms tenka pripainti, kad patys
rykiausi ir nemaloniausi vaikysts prisiminimai yra tie, kai tvai su mumis blogai elgsi. Kai kuriems
monms ie atsiminimai kelia tiek nerimo, kad jie apsimeta, jog tie vykiai nereikmingi, net juokingi.
Pastebsite, kad pasakodami, kaip buvo baudiami, jie ypsosi. Jie ypsosi i gdos, ne i malonumo.
Kad apsisaugot nuo skausmo dabartyje, jie maskuoja prisiminimus apie jausmus praeityje.
Kai kurie tvai, troktantys pateisinti savo elges, prietaraus: Tavo pareiga pagriebti vaik, kai matai,
kad jis ruoiasi daryti k nors pavojingo, pavyzdiui, lieia kart virykl ar bga gatv, ir gerai
jam uploti, kad atsimint tavo pamok apie gyvenime tykanius pavojus. Jeigu is argumentas bt
teisingas, tai muimas bt naudojamas vis reiau ir reiau, nes vaikai i to pasimokyt. Taiau
daniausiai bna visai kitaip. Muimas tampa vis danesnis ir smarkesnis, o muami vaikai elgiasi dar
blogiau. Ties sakant, kai tvai mua vaikus, pastarieji jauia sumiim ir jiems bna sunkiau suprasti
tai, ko suaugusieji teigia bandantys juos imokyti. Tvai, kurie savo vaikams, taip sakant, gerai
uploja, nemoko j, kad kartos virykls ir gatvs yra pavojingos. Tokie tvai moko, kad pavojingi
yra suaugusieji, nuo kuri jie priklausomi. Tai prasta pamoka.

Prarastas pasitikjimas
Pagrindinis naujagimio rpestis ilikimas. Baim nukristi ar didelio garso bijojimas, kaip ir noras
sti, nra imoktos reakcijos. ie instinktai yra visikai gimti ir funkcionals nuo gimimo. Ir
pradedant ikart nuo gimimo, motinos balsas, jos iltas ir velnus prisilietimas, jos kno kvapas, jos
pieno skonis ios esmins patirtys informuoja naujagim apie jo pasaul ir pakloja pamatus viskam,
Angl. spanking. Danai vardijamas eufemizmais, pvz., pliaukteljimas, nestiprus sudavimas, vienkartinis smgis,
disciplina etc. (Vert. past.)
1

kas seks po to. Pasitikjimas yra esminis dalykas ir turt bti sukurtas anksti. Tragika, bet daugumai
moni pasitikjimas ne anksti sukuriamas, bet anksti sugriaunamas. Nesirpinimas, iurktus
elgesys, grasinimai, riksmai ir su tuo susijs grubus elgesys, skaitant ir muim visa tai prasideda
daug anksiau nei daugelis nort pripainti ir yra pagrindiniai veiksniai, sugriaunantys vaiko
pasitikjim.
Per daugel met odiui muimas sudariau sinonim sra. is sraas nuolat auga. Neinau jokio
kito veiksmo, kuriam ymti angl kalboje bt tiek daug pavadinim. To prieastis man aiki.
mons, muantys vaikus, jauia potrauk veiksm sumenkinti ir minimizuoti, netgi paversti j
komiku. Tam jie yra sukr speciali kalb. Jie be paliovos ta kalba improvizuoja, tarsi smurt prie
vaikus bt manoma suvelninti irandant nauj, spalving ir juokingai skambani to smurto
pavadinim.
O kas tuo metu vyksta nematomame, vidiniame vaiko pasaulyje? Muamas vaikas, kaip ir toks,
kuriam nesuteikiama tinkamo maisto, ilumos ar poilsio, vis maiau gali savo tvus laikyti meils ir
saugumo altiniu. i idavyst neivengiamai apkartina tv ir vaiko santykius, o vaikui dl tos
prieasties nepavyksta tinkamai subrsti ir suaugti.
Kai paeidiamas vaiko pasitikjimas savo artimiausiais globjais, paeidiamas ir jo gebjimas
umegzti patikimus santykius su kitais, o to pasekms gali trukti vis gyvenim. mons, patyr toki
al, turi polink visus santykius matyti kaip derybas, kaip sandorius, kuriuos arba patiria pergal, arba
pralaimjim. J gynyba visada jungta. Kit nuoirdum ir pasitikjim jei mato kaip silpnybes,
kurias jie gali inaudoti taip pat, kaip kad buvo inaudojami patys. Jie pasaul mato kaip ankstyvo
gyvenimo eimoje tsin pavojing aplink, kurioje geriausia apsauga nuo tapimo auka yra tapimas
smurtautoju.

Nesirpinimas ir atlaidumas
Vaik muimo alininkai danai teigia, kad vienintelis globjo pasirinkimas yra arba muti, arba
nedaryti nieko. Tai klaidinga priepriea. Atlaidumas yra taip pat neprotinga ir antiproduktyvu, kaip ir
muimas. Imintingas globjas sukuria saugi aplink su ami atitinkaniomis ribomis ir pagrstomis
taisyklmis, rodo tinkamo elgesio pavyzd ir apeliuoja natral vaiko polink imituoti ir
bendradarbiauti, t imitacij ir bendradarbiavim kultivuoja. Toks metodas reikalauja daugiau gdi

ir kantrybs nei muimas, bet tai veiksminga. Toks elgesys sustiprina pasitikjimo ry tarp tv ir
vaiko, tarp mokytojo ir mokinio, taip paruoiamas kelias tolimesnms ir sudtingesnms pamokoms.

Smurtas prie sutuoktin ir vaik muimas

Didija dauguma atvej vyrai ir monos, kuri santykiuose pasitaiko smurto, smurtauja ir prie savo
vaikus. Tokie mons be abejo buvo muti vaikystje ir tiktina, kad mat, kaip muami kiti.
Prie sutuoktin smurtaujantys ar smurto susilaukiantys sutuoktiniai, kurie mua savo vaikus, augina
savo vaikus taip, kad jie tapt smurtautojais ir aukomis lygiai taip pat, kaip jie patys. Vaikai i tv
elgesio imoksta, kad ilieti frustracij, parodyti nepritarim ir rodyti valdi reikia muant t, kuris
yra u juos maesnis ir silpnesnis. princip jie sutinka kiekvien kart, kai mato, kaip muasi j
tvai ar kai jie patys patiria iaurias bausmes. Jie imoksta, kad bdamas didelis ir stiprus gali valdyti
kitus jiems grasindamas ar juos mudamas. Jie imoksta, kad vyrams ir monoms yra normalu
vienam su kitu elgtis blogai ir kad normalu tvams blogai elgtis su vaikais.
Kai vaikai, kuri asmenybs susiformavo namuose, kur buvo smurto, uauga ir patys susilaukia
vaik, jie pamato, kad labai sunku isivaduoti nuo elgesio, kur mat ir patyr. Tiktina, kad savo
eimoje jie taikys tuos paius gdius, kuri imoko i savo tv, ir taip ts smurto rat smurtaudami
prie savo bejgius vaikus.
Kai eimoje muimas nebenaudojamas, nebelieka ir kitoki smurto ri.

Eskalacija
Fizinio smurto pasekm danai bna vaik fizins traumos ar mirtys, dl kuri kalti j globjai.
Kaltininkai, prie vaikus padar net paius siaubingiausius nusikaltimus, paprastai aikina, kad vaiko
elgesys reikalavo bausms, o rezultatas buvo netyinis. Netyia yra smurtautojo prie vaikus alibi,
naudojamas bet kokiais atvejais.
Dauguma kdiki ir ma vaik miri vardijamos kaip nelaimingi atsitikimai, pavyzdiui, kad
ikrito i lopio, nukrito nuo laipt ar netyia paskendo, nes tv dmes nukreip telefono
skambutis jeigu bt inoma tiesa, tokie vykiai bt pervadinti mogudystmis. Kartais auka

kaltinama dl savo paios neskms, pavyzdiui: jis lengvai nusibrozdina, jo minkti kaulai, jis
links nelaimingus atsitikimus, ji pati dl to kalta ar ji buvo nerami.
Kai kurie vaik miimo alininkai perspja, kad muti reikia taisyklingai, metodikai, apgalvotai. Jie
sako: Niekada nemuk, kai esi piktas. i inut netiesiogiai sako, kad nra nieko blogo sualoti kit
mog, jeigu esi ramus. (Sadistai iai formulei entuziastingai pritaria.) Taiau maai tiktina, kad bet
koks smurt patiriantis mogus vaikas ar suaugs pastebi ar rpinasi smurtautojo psichologine
bsena.
Daugyb muanij priprat prie tokio elgesio, nes tai jiems suteikia staigi frustracijos ir pykio
ikrov, o ne dl to, kad rado efektyv bd pagerinti vaiko elges. O kadangi smurtiniai veiksmai i
prigimties link eskaluoti, tai jais naudojantis nra jokio saugaus bdo, kaip muti vaik.

Vaiko muimas ir seksualin prievarta

Muami vaikai imoksta, kad j knas nra j nuosavyb. Muami jie supranta, kad netgi j
seksualiniai organai yra suaugusij valioje. Vaikas, kuris pasiduoda muimui pirmadien, greiiausiai
nepasakys ne tvirkintojui antradien. Muantiesiems vaikus pats laikas t sismoninti (nesvarbu, k
jie manosi muimu pasiekiantys) jie padeda vaikams tapti lengvu prievartautoj grobiu.

Muimas per sdmenis ir seksualinis vystymasis

Medicinos mokslas seniai pripaino ir detaliai dokumentavo, kaip muimas per sdmenis gali
stimuliuoti seksualin susijaudinim. Vaikai tam ypa imls. Dauguma mut vaik igyvena tragikas
pasekmes, nes muimas suformuoja ry tarp skausmo, paeminimo ir seksualinio susijaudinimo, ir
tai tsiasi vis gyvenim.
Veikale Nekaltj skerdikas (Slaughter of the Innocents) Deividas Bakan (David Bakan) rao: <...>
Sdmenys yra vaiko kno vieta, kuri nukreipiamas skausmas. Visi inome argument, kad tai
muti tinkama vieta. Taiau labai tiktina, kad analin sritis taip pat yra ir svarbi erogenin zona
btent tuo metu, kai jis per t kno viet muamas. Taigi tokiu bdu vykusiai pasiekiamas rezultatas,
kad toks mogus suaugs turs seksualini sutrikim. <...> (1971, 113 p.)

Pornografijos ir prostitucijos industrijos klesti misdamos nesuskaiiuojama galybe nelaiming

moni, kuri seksualinis vystymasis buvo sutrikdytas vaikysts muimo. Net jeigu ir nekreiptume
dmesio visus kitus svarstymus, vien jau tai turt bti pakankama prieastimi niekada nemuti
vaiko.

Fiziniai muimo per sdmenis pavojai

Giliai sdmenyje isidsts sdmens nervas didiausias nervas visame kne. Smarkus smgis
sdmen, ypa su buku daiktu, gali sukelti nerv supani raumen kraujavim, galimai paeisti nerv
ir pakenkti kojai.
Be nervo ir minktojo audinio paeidim, smgis per sdmenis gali sutraumuoti stuburgal (coccyx) ar
krykaul. Smgio sukeltos bangos keliauja stuburu auktyn ir gali sukelti slanksteli kompresij ar
stuburo kaul l.
Kai kurie mons, bandydami pateisinti vaik muim per sdmenis, teigia, kad Dievas ar gamta i
kno dal tam ir skyr. is teiginys yra begdikai klaidingas. Jokia mogaus kno dalis nra skirta
tam, kad su ja bt blogai elgiamasi.

Fiziniai muimo per rankas pavojai

Vaiko ranka yra ypa jautri, nes jos raiiai, nervai, sausgysls ir kraujagysls yra arti odos, kuri neturi
poodinio apsauginio sluoksnio. Muti maus vaikus per rankas yra itin pavojinga kaul epifazinms
ploktelms, kurios, jeigu paeidiamos, gali deformuotis arba gali susilpnti j funkcionalumas.
Vaiko muimas per rankas gali sukelti lius, inirimus ir bti prielaikinio osteoartrito prieastimi.

Purtymas
Vaiko purtymas gali sukelti apakim, sualoti kakl, paeisti smegenis, sutraumuoti stubur ar netgi
baigtis mirtimi.

Muimas namuose, elgesys mokykloje

Nuovoks mokytojai pasakys, kad vaikai, kurie pasiymi paiu problematikiausiu elgesiu mokykloje,
gyvena neramiausioje nam aplinkoje. Dauguma t vaik karo zon, kurioje jie gyvena namuose,
perkelia ir mokyklin gyvenim. Tai veda akademin neskm ir paalinim i mokyklos. Tokie
vaikai, bandydami apsisaugoti nuo, j akimis, nejaukaus, prieiko pasaulio, natraliai ieko kit vaik
su panaiomis problemomis. Kuriasi gatvi gaujos, kad upildyt tutum, sukelt neskmingo
eiminio ir mokyklinio gyvenimo.
Turtume nesistebti, kad daug jaun moni atmeta suaugusij pasaul tiek, kiek jiems atrodo, jog
suaugusij pasaulis atstm juos. Taip pat turtume nesistebti, kad tie, kas vaikystje patyr
smurt, patys taps smurtautojais ikart, kai tik gals.
Kai kurie mokytojai nepailstamai stengiasi paaboti linkusi smurt vaik agresyvum ir nukreipti j
energij pozityvia linkme. Taiau tai bauginanti uduotis net ir labiausiai atsidavusiems bei
geriausiai pasirengusiems mokytojams. Tai reikalauja ypating resurs, kuri valstybini mokykl
sistemoje nra.
Paalinimas i mokyklos, alingi proiai ir nusikalstamumas nebebt problemos, slegianios ms
visuomen, jeigu tik pavykt tikinti tvus ir kitus globjus, kad jie nustot socializuoti vaikus bdais,
kurie galimai pavers juos asocialiais ir (arba) kenkianiais sau.

Vaik muimas, rkymas, grimas ir narkotikai

Bti muamam menkinantis ir eminantis potyris. Muamas vaikas sugeria ne tik smgius, bet ir j
perduodam inut: Tu bevertis. A tave atstumiu! i inut stipriai paveikia vaiko besivystani
asmenyb. Ji diegia neapykant sau.
Anksiau ar vliau kiekvienas vaikas susiduria su psichotropinmis mediagomis, kurios akimirksniu
ivaduoja nuo bevertikumo ir atstmimo jausm. Visur aplink matome mones, vienaip ar kitaip
besisvaiginanius, kad jaustsi gerai. Sunku keniant vaik tikinti, kad kakas, k galima praryti,
kvpti ar sivirkti, nuo skausmo ilaisvina nebent trumpam, ir j sustiprina, sukeldamas papildom,
rimt problem.

Vaik muimas ir nusikalstamas elgesys

Visi inome sra socialini negerovi, kurios laikomos nusikalstamo elgesio prieastimis: skurdas,
diskriminacija, iirusi eima, narkotikai, gaujos ir galimyb gauti mirtin ginkl. Akivaizdu, kad
kiekvienas i ivardint dalyk yra prisideda prie smurto ir nusikalstamumo. Taiau labai retai
vardijamas vienas esminis ingredientas muimas.
1940 metais mokslininkai eldonas ir Eleonora Gliukai (Sheldon & Eleonora Glueck) pradjo savo
ymija studij, kurioje tyr nusikalstanius ir nenusikalstanius berniukus. Jie isiaikino, kad
neabejotinai dl vaikysts potyri vaikams susiformuoja antisocialus, smurtingas elgesys. Jie parod,
kad pirmieji nusikalstamumo enklai danai pasirodo labai anksti, net treiaisiais vaiko gyvenimo
metais daug anksiau, nei jie ima patirti kitokios nei nam aplinkos tak. Gliukai ityr, kad tvai,
kurie nesugeba savo vaik auginti ramiai, velniai ir kantriai, o naudoja fizines bausmes, link
iauginti agresyvius, arius vaikus. Kuo sunkesnis ir ankstyvesnis smurtas, tuo blogesnis rezultatas.
Gliukai taip pat nustat, kad antisocialus elgesys maiausiai siejasi su vaikais, kurie nuo kdikysts
augo rpestingose, palaikaniose, nesmurtaujaniose eimose.
inut tvams yra paprasta: jeigu norite daryti visk, k galite, kad apsaugotumte savo vaik nuo
kaljimo, veskite j per gyvenim velniai ir kantriai. I savo tv ranki duts paalinkite
gdinim, rkim, ignoravim, grasinim, eidinjim, bauginim, tyiojimsi ir muim.

Vaik muimas ir prietarai

Muimas pripildo vaikus pykiu ir potraukiu atsikeryti. Taiau is potraukis niekada
negyvendinamas tiesiogiai prie tuos, kurie juos skriaudia. Netgi iauriausiai muami vaikai,
daniausiai savo skriaudikams netrenkia atgal. Vietoj to, labiau tiktina, kad savo kania sumainti jie
sieks fantazijose, kur savo pykt gali ilieti saugiai prie sivaizduojamus prieininkus. Kartais tam
tinka jaunesni broli, seser ar namini gyvnli bauginimas, tyiojimasis i j ir iaurs veiksmai
prie juos. Daug populiari pramog altini, nukreipt jaun publik, patenkina poreik.
Kai vaikai auga ir susiduria su savo bendruomenje egzistuojaniais prietarais, j pyktis gali bti labai
lengvai nukreiptas atpirkimo oi grupes. Neapykantos kultai ir ekstremistins-politins grupuots

bei sektos kvieia juos iskstomis rankomis, silydamos galimyb fantazijas paversti realybe.
Kiekvienoje kartoje ia galimybe pasinaudoja daugiau nei keli.

Vaik muimas ir smegen vystymasis

Ankstyvoje vaikystje smegenys vystosi greiiau nei bet kuris kitas organas. Penktaisiais gyvenimo
metais smegenys bna madaug 90 procent suaugusi smegen dydio, o septintaisiais galutinai
suauga. Dl to ankstyva vaikyst yra labai jautrus ir kritinis smegen vystymosi periodas.
Stresas, vaikui kylantis dl skausmo, kur patiria muamas, ir dl muimo baims, gali neigiamai
paveikti vaiko smegen vystymsi ir funkcionavim. Btent iuo plastikumo ir paeidiamumo
periodu dauguma vaik bna baudiami fizikai. To pasekm gali bti nukrypimas nuo natralaus,
sveiko smegen vystymosi, dl ko gali kilti vis gyvenim trunkani ir neatitaisom anomalij.
Pasak mokslininko dr. Martino Teicherio (Martin Teicher) i Makleino (McLein) ligonins
Masaiusetse: Mes inome, kad gyvnui, ankstyvaisiais gyvenimo metais patirianiam stres ir
nesirpinim, susiformuoja smegenys, uprogramuotos patirti baim, nerim ir stres. Manome, kad
tas pats galioja ir monms. (Child Abuse Changes the Developing Brain, Yahoo! News, 2000-1229.)
Teicherio straipsnyje The Neurobiology of Child Abuse (Scientific American, 2000 kovas) autorius
rao: ...Naujos smegen vizualizacijos apklausos ir kiti eksperimentai parod, kad smurtas prie
vaikus gali padaryti neatitaisom al nerv sistemos struktrai ir paioms besivystani smegen
funkcijoms. Baiss rezultatai rodo, kad reikt daug labiau pasistengti, kad bt ivengta vaikysts
smurto ir nesirpinimo, kol tai nepadar neatitaisomos alos milijonams jaun auk... (70 psl.) Vaik
auginimo

prasme,

visuomen

pjauna

tai,

pasja.

(75

psl.)

irti

www.nospank.net/mteicher.htm
Jokie atsakingi tvai smoningai nerizikuot normaliu vaiko smegen vystymusi, taiau smurtautojai,
to tyia nenordami, taip ir daro.

Vaik muimas mokykloje

Drausminantis mokini muimas Jungtinse Amerikos Valstijose daniausiai atliekamas per
sdmenis plokia lazda ar lenta, vadinama lopetle2. Man raant tekst, toks muimas legalus 20
valstij. Dert suprasti, kad muimas lopetle ir draudimas pasinaudoti tualetu danai naudojama
kaip skausmingos bausms formos. Taiau muimas lopetle, kadangi jis nurodytas konkreiai ir taip
aikiai, skirtas tam, kad nustelbt ir umaskuot maiau akivaizdias smurtinio elgesio formas.
Fizins bausms propaguotojai ir alininkai teikia, kad i bausm naudojama vardan mokini gerovs
ir yra btina, kad utikrint sklandi mokyklos veikl. Jeigu tai bt tiesa, mokyklos, kuriose
baudiamj priemoni daugiausiai, parodyt geriausius rezultatus, nuolat baudiami mokiniai
elgtsi geriausiai, o mokytoj koleduose dstyt muim lopetle. Tiesa ta, kad mokyklins
sistemos, kur fizins bausms naudojamos daniausiai, rodo blogiausius rezultatus, labiausiai
baudiam mokini elgesys problematikiausias ir Jungtinse Amerikos Valstijose nra nei vieno
akredituoto koledo, kuriame bsimus mokytojus mokyt, kaip tinkamai muti mones.
Dokumentuoti tyrimai rodo koreliacij tarp fizini bausmi mokyklose ir aiki neigiam socialini
rezultat. Valstijos, kuri mokyklose muimas lopetle naudojamas daniausiai, pasiymi blogiausiais
mokyklos baigimo paymiais, daugiausia ntum, daugiausia kalinim ir daugiausia mogudysi.
(irti Correlation between high rates of corporal punishment in public schools and social
pathologies, 2000, www.nospank.net/correlationstudy.htm)
Fizins bausms naudojimas mokyklose taip pat demoralizuoja mokytojus, kurie tokiam elgesiui
nepritaria. Jiems sudtinga dirbti kartu su muaniaisiais. J ilikimas tokioje aplinkoje priklauso nuo
j noro nekalbti apie tai, k mato. Jie ino, kad vien dl j buvimo muantieji jauia grsm. Nra
neprasta, kad muim propaguojanios mokyklos isigimsta iki tokio lygio, kad tampa tik magnetu ir
prieglobsiu, traukianiu nekompetentingus mokytojus, tarp kuri ir tokie, kuriems suteikti galios
vaik atvilgiu yra labai pavojinga. Mokytojai, pasisakantys u vaik aukljim jga ir fizines bausmes,
kartais pasiekia tokias valdingas pareigas, kad tampa blogu pavyzdiu visiems, kuri atvilgiu jie turi
galios ir takos. Vienas mokytojas atsimena toki patirt, kai band sidarbinti panaioje staigoje:

Angl. paddle. (Vert. past.)

Pokalbis prasidjo tuo, kad direktorius paklaus, koks mano poiris fizines bausmes. Atsakiau,
kad tam prietarauju ir pats to negaliau atlikti ir to nedaryiau. Jis atsak, kad jeigu tokia mano
pozicija, tai a ia nereikalingas, ir pokalbis buvo baigtas.
Fizins bausms mokyklose inyko beveik visose isivysiusiose alyse. Nei vienoje Europos
valstybje tai neleidiama ir kuo toliau, tuo greiiau panaikinama besivystaniose alyse. Praktikai
niekur nevyksta politiniai ar edukaciniai judjimai, siekiantys pakeisti i plintani tendencij ir grti
prie senj metod. Istorikai tik viena valstyb buvo laikinai panaikinusi draudim muti mokinius
Nacistin Vokietija. Tuo tarpu Jungtini Amerikos Valstij mokyklose kasmet pasitaiko ketvirtis
milijono mokini muim. Daniausias traumas, sukeltas fizins bausmes mokyklose, galite pamatyti
ia www.nospank.net/violatn.htm
K apsiviet, atsakingi tvai turt daryti dl fizins bausms mokyklose? Jeigu inotumte, kad
mokyklinio autobuso padangos nudilusios ir stabdiai neveikia, juk neleistumte savo vaikui vaiuoti
tokiu autobusu ir pareikalautumte, kad mokyklos valdia tuoj pat i problem isprst. Jeigu
inotumte, kad js vaiko mokykloje ventiliacins angos utertos asbestu, o sienos idaytos daais
vino pagrindu, tuojau pat pasiimtumte vaik i mokyklos ir persptume kitus tvus apie pavoj.
Fizin bausm mokyklose niekuo nuo i pavyzdi nesiskiria. Tai labai pavojinga ir visi sveiko
proto mons turt susivienyti ir tam prietarauti.

K SAKO EKSPERTAI
Jeigu i ties norime gyventi taikiame ir uuojautos pilname pasaulyje, turtume kurti pasitikjimo
bendruomenes, kur vaikai bt gerbiami, kur namai ir mokyklos bt saugi aplinka, o disciplinos
bt mokoma savo pavyzdiu.
Desmond M. Tutu, buvs archivyskupas, Global Initiative to End Corporal Punishment of
Children, 2006. irti www.nospank.net/globalreport.pdf
Teiginys, kad nedidels bausms (pliaukteljimai ir nesmarks sudavimai) nedaro jokio alingo
efekto, vis dar plaiai paplits, nes i inut gauname labai anksti i savo tv, kurie j perm i
savj. Deja, pagrindin ala ir yra ta, kad is sitikinimas taip plaiai paplits. Rezultatas kiekviena
paskesn karta pasmerkta tragikiems taip vadinamo fizinio koregavimo padariniams... Fizinis
iaurumas ir emocinis paeminimas ne tik palieka vaikams savas dmes, bet ir primeta pratinga
pdsak ateities visuomenei. Dl to informacija apie pliaukteljimo i geros valios padarinius
turt bti neatskiriama kurs besilaukianioms mamoms ir konsultacij tvams dalimi.
Alice

Miller,

itrauka

Every

Smack

is

Humiliation,

1998.

irti

www.nospank.net/miller3.htm
Bendruomenje, kurioje vaikai nemuami ar muami labai retai, tiktina, kad bus maiau
atsiskyrusi, prislgt ar linkusi saviudyb moni ir maiau smurtini santuok. Potenciali nauda
visai visuomenei, kaip tokiai, yra n kiek nemaesn. Tai apima ir reiau pasitaikanius nusikaltimus,
ypa smurtinius; padidjus ekonomin produktyvum; maiau ilaid, skirt saugotis nuo
nusikaltim ir psichinms ligoms gydyti... Bendruomen, kurioje vaikai auginami rpestingais,
mogikais, ne smurtiniais metodais, tiktina, kad bus maiau agresyvi, sveikesn ir turtingesn.
Murray Straus, vienas i eimos tyrim laboratorijos Niuhepiro universitete direktori. I A
Society without Corporal Punishment. irti www.nospank.net/straus5.htm
Patys pozityviausi socialiniai pasikeitimai visame pasaulyje seka tai, kad su vaikais pradedama elgtis
ymiai geriau.
Robin Grille, Parenting for a Peaceful World autorius, 2005.

Vaikai niekada neturt sulaukti maiau apsaugos nei suaugusieji... [turtume] nustoti teisinti
suaugusij smurt prie vaikus, nesvarbu, ar tai priimta kaip tradicija, ar umaskuota kaip
disciplina.
Paulo Sergio Pinheiro, Jungtini Taut mogaus teisi rmimo ir gynimo pokomiteio narys,
eneva, 2006.
Niekada nesutikau su principu pagailsi rykts, ilepinsi vaik... esu sitikins, kad smurtaujantys
tvai iaugina smurtaujanius vaikus... Vaik muti nereikia. Jiems reikia meils ir padrsinimo. Jiems
reikia tv, kuriuos jei galt irti su pagarba, o ne baime. Ir svarbiausia, jiems reikia pavyzdio.
Gordon B. Hinckley, Pastarj dien ventj Jzaus Kristaus banyios prezidentas, 1994 spalio
mnesio konferencija.
Bet kokia fizins bausms ar pliaukteljimo forma yra smurtin ataka prie kito mogaus
integralum. Padarinius auka igyvena vis gyvenim ir jie tampa nedovanotina jos asmenybs dalimi
i didiuls frustracijos kyla prieikumas, kuris vliau gyvenime ireikiamas smurtiniais veiksmais
prie kitus. Kuo anksiau suprasime, kad tik meil ir velnumas yra tinkamas elgesys su vaikais, tuo
geriau. Vaikas imoksta bti tokiu mogumi, kokio mogaus elges patyr pats. T iki galo turt
suprasti visi globjai.
Ashley

Montagu,

antropologas,

1989.

Itrauka

asmeninio

bendravimo.

irti

www.nospank.net/montagu.htm
I ties fizin vaik bausm trukdo j mokymosi procesui ir kliudo jiems tapti socialiai atsakingais
suaugusiaisiais.

Manome,

ka d

sveikatos

srii

darbuotojams,

mokytojams

ir

kitiems,

besirpinantiems vaik emocine ir psichologine sveikata, yra svarbu palaikyti alternatyvius metodus,
kad vaikai ir paaugliai gebt save kontroliuoti ir elgtis atsakingai.
Daniel F. Whiteside, karo medicinos generolas, Sveikatos ir humatinarini paslaug departamentas,
prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) vyriausyb, 1990. Itrauka i asmeninio bendravimo.
Kai Tvai-krjai ra statymus, kaip nuo iauri ir neprast bausmi apsaugoti alies gyventojus,
tarp j ir disidentus bei nusikaltlius, jie tada nemat mokslini ar kitoki rodym, kad tokios
bausms neveiksmingos. Jie i patais ra dl etini sumetim. Jiems laisv buvo svarbesn nei
saugumas vienam mogui valdant visus kitus mones per prievart. Metams bgant, ie garbingi

lkesiai ltai m virsti realybe. Visiems, iskyrus vaikus. Tai veda prie pradinio klausimo: kodl kai
kurie mons gali apeiti morals normas?
Adah Maurer, Psychodynamics of the Punisher, Vatmano mokymo paslaugos (Watman
Educational Services), 1974. irti www.nospank.net/maurer2.htm
Baudiamosios priemons, nesvarbu, ar jas taiko policija, mokytojai, sutuoktiniai ar tvai, turi gerai
inom standartini pasekmi: (1) vengimas vietimo sistema tam turi special pavadinim:
pabgimas i pamok, (2) kontrataka vandalizmas mokyklose ir mokytoj puolimas, (3) apatija
nirus, beveiksmis usisklendimas. Kuo iauresn bausm, tuo pasekms rimtesns.
B. F. Skinner, moksl daktaras, raytojas, Harvardo psichologijos profesorius. Itrauka i asmeninio
bendravimo, 1983.
Fizin bausm imoko vaikus priimti ir toleruoti agresij. Tai visada tampa paaugli ir suaugusij
agresijos aknimis, ypa tais atvejais, kai virsta kokia nors antisocialia forma, pavyzdiui,
nusikalstamumu.
Philip

Greven,

Rutgerio

universiteto

istorijos

profesorius.

Itrauka

PART

IV

CONSEQUENCES, paantrat: Agression and Delinquency, Spare the Child: The Religious Roots of
Punishment and the Psychological Impact of Physical Abuse, 1990.
A visada pasisakiau u visik fizins bausms panaikinim ir tikiu, kad jis siejasi su pornografija,
kurios aknys slypi ms tradicijoje muti vaikus.
Gordon Moyes, moksl daktaras, pastorius, Vienijimosi banyia, organizacijos Wesley Central
Mission vadovas, Sidnjus, Australija. Itrauka i asmeninio bendravimo, 1980.
Tas plaiai paplits biblinis argumentas u fizin bausm yra paremtas keliomis i Patarli knygos
itrauktomis pavienmis citatomis. Naudojant tok skaitym, taip pat bt galima pacituoti, kad
Biblija palaiko vergov, paleistuvyst, poligamij, kraujomai, moter nelygyb, valgani kiaulien
moni udym ir vaikudyst. Brutalus ir kertingas fizins bausms praktikavimas nedera prie
Naujojo Testamento tematikos, kuri moko meils, atleidimo, pagarbos vaiko savigarbai ir tvirtai
atmeta smurt bei bausm kaip problem sprendimo bd. Ar Jzus kada nors mut vaik?
NIEKADA!
Thomas E. Sagendorf, buvs pastorius, Jungtin metodist dvasininkija, Hamiltonas, Indiana. I
asmeninio bendravimo, 2006.

Mokslininkai taip pat nustat, kad muami vaikai vaikystje bna agresyvesni ir labiau link
nusikalstamum nei tie, kuri nemua. Uaug jie bna labiau link depresij, susvetimjim,
naudoja smurt prie sutuoktinius ir ekonomikai bei profesinje srityje pasiekia maiau. Juk savo
vaikams nelinkime nei vieno i t dalyk.
Alvin Poussaint, medicinos moksl daktaras, psichologijos profesorius, Harvardo medicinos
mokykla. I Spanking Strikes Out, 1999.
Veiksmai, sukeliantys skausm ar diskomfort, kad ir nedidel, nra tinkamas metodas bendraujant
su vaikais.
Amerikos medik asociacija, Delegat rmai, 1985.
Kol vaikas bus mokomas ne meile, o baime, tol monija gyvens ne teisingume, o prievartoje. Kol
vaikas bus valdomas mokytojo grasinimo ir tvo rykts, tol monij valdys policininko lazda,
kaljimo baim ir panika dl kariuomeni bei laivyn invazijos.
Boris Sidis, moksl daktaras, medicinos moksl daktaras, i A lecture on the abuse of the fear
instinct in early education, Journal of Abnormal Psychology, 1919.
Vergikas mokymas sukuria vergo charakter... Muimas ir visokios kitokios vergikos bei fizins
bausms yra netinkami mokymo metodai norint iauginti imintingus, gerus, ir nesuktus mones.
John Locke, Some Thoughts Concerning Education, 1692.
Nebarkite vaiko stipriai, nes tai atbukins jo nuovokum ir trukdys jo uolumui, bet velniai jam
patarkite tai paskatins j pasitaisyti ir noriai, su meile ir viltimi mokytis toliau... Tegu mokytojas
sako: ia tu padarei gerai. Garantuoju, kad, galandant vaiko nuovokum ir skatinant nor mokytis,
nra geresnio galstuvo nei pagyrimas... Mano nuomone, kad vaik mokytumte tinkamai, meil
tinka labiau nei baim, o velnumas yra geriau nei muimas.
Roger Ascham, Karaliens Elbietos I mokytojas, i The Schoolmaster, publikuota 1570.
Vaikus mokyti elgtis teisingai reikt juos padrsinant ir jiems argumentuotai paaikinant, jokiu
bdu ne juos muant ar kokiais kitais alingais bdais.
Plutarch, The Education of Children, Vol. I, Moralia, Antikin Graikija, apie 45120.

Tai pasibjaurtinas ir vergikas elgesys... Muimas vaikui sukelia skausm ir baim jausmus, apie
kuriuos kalbtis nepatogu ir kurie vliau gali virsti gda. Gda, kuri atima pasitikjim, sukelia
depresij ir priveria vaik vengti dienos viesos ir neksti jos. Mes apie tai jau inome pakankamai.
Quintilian, Institutes of Oratory, Antikin Roma, apie 90.

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
K: Kas bendro tarp praktikai vis nusikaltli?
A: Visus juos augino smurtautojai.
K: Kuo pasiymjo Hitlerio, Stalino, Pol Poto, Sadamo Huseino ir arlio Mensono vaikyst?
A: Visi jie buvo negailestingai, iauriai fizikai baudiami.
K: Kas bendro tarp daugumos nuteistj mirti?
A: Vaikystje jie buvo labai danai muami.
K: Kas bendro tarp prievartautoj, padegj, terorist, kankintoj, serijini udik, moni,
atsaking u masines udynes, sprogdintoj-saviudi, pagrobj, snaiperi, samdom udik,
plik, vandal, muanij savo sutuoktinius ir persekiotoj?
A: Visi jie augo aplinkoje, pilnoje smurto.
K: Koks vaikas niekada nesusids su nusikaltliais?
A: Tas, kuris auga rpestingoje, dmesingoje, palaikanioje, nenaudojanioje smurto eimoje.
K: K reikia padaryti, kad draugikas uniukas tapt ariu sarginiu unimi?
A: Apriboti jo judjim ir danai j muti.

KAIP GALTUMTE K NORS PAKEISTI?

Visuomenje yra moni, kurie niekada nra girdj ioje publikacijoje pateikiam idj. Laikas jas
igirsti, ar ne?
Kvieiame jus aktyviai bendradarbiauti ms kampanijoje ir skleisti informacij, kad saugus, sveikas,
besmurtis pasaulis prasideda namuose, nuo vieno vaiko. rodymai aiks: velnus, kantrus,
rpestingas elgesys su vaikais j vystymosi laikotarpiu yra stebuklinga piliul, nukreipianti juos
teisingu gyvenimo keliu. Kadangi vaikai elgiasi taip, kaip elgiamasi su jais ir mokosi i kit pavyzdio,
ms pareiga elgtis su jais kaip manoma geriau ir rodyti geriausi pavyzd. Jie tok elges perduos
savo vaikams ir jis paplis ateities kartose. Taip paprasta.
Dauguma moni i pradi rodymus prie vaik muim reaguoja skeptikai. Kai kurie juos visai
atmeta. Kai kurie atsisako apie tai galvoti ar net susierzina ir reaguoja prieikai, nes i informacija
gali paadinti istumtus jausmus. Neleiskite, kad tai jums sutrukdyt. Yra kitoki moni, kurie nori
suinoti, kodl seniai pastami vaik auginimo metodai tokie neveiksmingi. Taip pat yra moni,
kurie savo vaikus jau augina be smurto, bet jiems reikia patvirtinimo, kad elgiasi teisingai.
Esame utikrinti, kad kakada atsisuk atgal su nuostaba ir apgailestavimu pavelgsime laikus, kai
mons tikjo, kad muti vaikus yra gerai.
Leidiant ios publikacij, pasaulyje yra 31 alys, kuriose statymai patobulinti taip, kad statymin
apsauga nuo upuolimo ir sumuimo galioja visiems monms, nepriklausomai nuo j amiaus. Tos
alys protingai ulop statym spragas, iki tol smurtautojams leidusias muti vaikus. Toliau
pateikiamas toki ali sraas ir datos, kada priimta mintoji reforma: vedija 1979, Suomija
1983, Norvegija 1987, Austrija 1989, Kipras 1994, Italija 1996, Danija 1997, Latvija 1998,
Kroatija 1999, Bulgarija 2000, Vokietija 2000, Izraelis 2000, Islandija 2003, Ukraina 2004,
Rumunija 2004, Vengrija 2005, Graikija 2006, Nyderlandai 2007, Naujoji Zelandija 2007,
Portugalija 2007, Urugvajus 2007, Venesuela 2007, il 2007, Ispanija 2007, Kosta Rika
2008, Moldovos Respublika 2009, Liuksemburgas 2009, Lichtenteinas 2010, Tunisas 2010,
Lenkija 2010, Kenija 2010 ir is skaiius didja!

Padka u leidin Atviras kalbjimas apie vaik muim

x

Labai ai u aik, teising, drs ir tikinant lankstinuk. Jis turt bti idalintas visiems
tvams tuoj pat po KIEKVIENO j vaiko gimimo. Alice Miller, psichoterapeut ir visame
pasaulyje inoma autor, paraiusi (tarp vis kit savo knyg) bestseler For Your Own Good:
Hidden cruelty in child rearing and roots of violence.

Tai aikiausiai parayti argumentai prie vaik muim, kokius tik teko matyti. Jeigu kiekvienas
pediatras duot lankstinuk savo pacient tvams pirmojo vizito metu ir rekomenduot
trump diskusij antro vizito metu, smurtas prie vaikus sumat. Katherine Bensinger,
tikslij moksl magistr, licencijuota patarja psichologins sveikatos klausimais, program
direktor, Tv vietimo programa, ikagos bendrijos konsultacinis centras.

Atviras kalbjimas apie vaik muim yra mano svarbiausia priemon padedant tvams nustoti
muti vaikus. Negaliu net pasakyti, kiek daug j, perskait lankstinuk, atjo pas mane ir
pasak: Daugiau niekada nebemuiu savo vaiko (vaik)! Janis Christenson, moksl daktaras,
klinikinis psichologas, Nevilis, Tenesio valstija.

Noriau pasakyti, kad labai vertinu lankstinuk Atviras kalbjimas apie vaik muim. Dirbdamas
ankstyvosios vaikysts specialistu, suprantu, kaip svarbu, kad suaugusieji augindami savo vaikus
smoningai rinktsi tam geriausi bd. Js lankstinuk paduodu visiems, ateinantiems
pokalbius su manimi, usiraantiems ms tvysts / motinysts pamokas ir profesionalams,
kurie su manimi susisiekia. Lynn McCasland, ankstyvosios vaikysts specialistas, eimos
resurs centrai, Findlis, Ohajas.

Padariau taip, kad lankstinuk Atviras kalbjimas apie vaik muim bt privaloma perskaityti
lankant mano tvysts ir motinysts pamokas Havaj universitete ir tvams ms eimos
mokymo centre. Ai, kad padedate man mokyti, jog disciplina ir muimas nra tas pats. Man,
kaip Adlerio alininkui, dirbania eimos konsultantu, js lankstinuke pateikta mediaga yra
labai artima mano profesiniams ir asmeniniams sitikinimams. Abu mano, dabar jau uaug,
vaikai buvo skmingai uauginti n karto j nemuant. James A. Deutch, socialini moksl

daktaras, licencijuotas klinikinis socialinis darbuotojas. Lektorius, eimos ir klient mokslai,

Havaj universitetas. Buvs Havaj eimos mokslo centr prezidentas.

i publikacij angl kalba galite nemokamai rasti internete:

a) HTML www.nospank.net/pt2011.htm
b) 9 puslapi PDF www.nospank.net/pt2011.pdf
c) Lankstinukas, paruotas spausdinti (PDF formatu) www.nospank.net/pt2011ps.pdf
Skaitytojai kvieiami apsilankyti PTAVE tinkalapyje, Project NoSpank www.nospank.net, kur
galite rasti mokslini darb, pamint io leidinio bibliografijoje.