KRYBIKAS MOKYTOJAS

KRYBIKI MOKINIAI

Klaipda, 2016
Sudarytojos: Rta Girdzijauskien, ydr Jautakyt

Leidinio rengim inicijavo Lietuvos muzikos mokytoj asociacija

Leidinio publikavim i dalies rm Lietuvos vietimo ir mokslo ministerija pagal vietimo bendruomeni
asociacij projekt finansavimo 2016 metais konkurs

Leidinyje aptariami mokini krybikumo ugdymo aktualumas ir problemikumas, pateikiami krybikumo

samprat ir krybikumui skleistis palankios aplinkos krimo galimybes aptariantys straipsniai, pristatomi
Lietuvos muzikos mokytoj ibandyti mokini krybikumo ugdymo metod pavyzdiai.

Klaipdos universitetas, 2016

ISBN 978-9955-18-933-6
TURINYS

PRATARM .......................................................................................................................................... 4

I skyrius. TEORINIAI KRYBIKUMO UGDYMO ASPEKTAI ....................................................... 5

Krybikumo teorinis diskursas. Sandra Rimkut-Jankuvien ............................................................... 5
Kai kurie vaizduots lavinimo pratimai. Gediminas Beresneviius ..................................................... 15
Krybikumas ir muzikinis ugdymas: situacijos Europos alyse apvalga. ydr Jautakyt .............. 19
Muzikin krybin veikla: k suinome i literatros ir k kalba krjai. Rta Girdzijauskien ........ 22
Improvizavimo gebjim ugdymas. Lina Puidokait ........................................................................... 28
Muzikos komponavimo pradmenys. Eirimas Velika ........................................................................... 32
Pasinaudokime iuolaikins muzikos idjomis. ydr Jautakyt ......................................................... 40
Krybikas muzikos klausymas. Mini emlapis. Arvydas Girdzijauskas ....................................... 45
Krybos knijimas judesiu. Emilija Sakadolskien ............................................................................. 48
Nemuzikiniai muzikos mokymosi rezultatai. Rta Girdzijauskien ..................................................... 49

II skyrius. KRYBIKUMO UGDYMO METODAI: MOKYTOJ PATIRTIS ................................ 56

Krybiki metodai muzikiniam mstymui ir ratingumui ugdyti ......................................................... 56
1. Klausyk, sivaizduok, pasidalink ................................................................................................. 56
2. Muzikinis Alias ........................................................................................................................ 57
3. Muzikologin dainos apvalga .................................................................................................... 58
4. Klausyk, svarstyk, rayk .............................................................................................................. 59
5. Grups tyrimas Daininink balsai ............................................................................................ 60
6. Prisimink, atsakyk, nupiek ......................................................................................................... 62
Krybiki muzikavimo metodai . .......................................................................................................... 62
7.Ritminis ir melodinis DOMINO . ................................................................................................ 62
8.Ritmins improvizacijos .............................................................................................................. 63
9.Ritmuokime kartu ........................................................................................................................ 64
10.sidainavimo pratybos su mgstamais motyvais ....................................................................... 65
11.ia ir dabar kuriamos dainos . ................................................................................................ 65
12.Dainos interpretavimas .............................................................................................................. 66
13.Balsiuko uolis aukt .............................................................................................................. 67
Muzikos krybos metodai . ................................................................................................................... 68
14.Sukurk ir pasidalink! ................................................................................................................. 68
15.Pritaikyk antr (trei) bals ...................................................................................................... 68
16.Sukurk melodij pasakai . .......................................................................................................... 69
17.Dodekafonins pjess komponavimas ....................................................................................... 70
18.Instrumentinis teatras . ............................................................................................................... 71
19.Konceptualioji muzika . ............................................................................................................. 72
20.Popieriaus simfonija .................................................................................................................. 74

3
P R ATA R M

Lietuvos paangos strategijoje Lietuva 2030, nusakanioje valstybs vizij ir raidos prioritetus, k-
rybingumas vardijamas kaip viena i trij pagrindini valstybs paangos vertybi. Teigiama, kad Lietu-
va tai alis, kurioje skatinamas moni krybikumas, saviraika ir kurios gerov kuria atsakingi, kry-
bingi ir atviri mons. Trys milijonai krj! toks ambicingas kis skelbiamas dokumente. vairiose
iuolaikinio gyvenimo srityse krybikumas suprantamas kaip paangos variklis, aukto konkurencingumo
garantija. Ambicingos mons, staigos ieko krybik darbuotoj. O kur ir kaip jie iugdomi? Atsakymo
iekome bendrojo ugdymo mokyklose.
Lietuvos muzikos mokytoj asociacija kartu su Lietuvos auktosiomis mokyklomis (Klaipdos univer-
sitetas, Vytauto Didiojo universitetas, iauli universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos
muzikos ir teatro akademija) 2016 m. kovo 1619 d. organizavo 24-j tarptautin Europos muzikos moky-
toj asociacijos konferencij Iekant netiktum: krybikumas ir muzikinio ugdymo inovacijos. vairi
ali mokslininkai ir praktikai buvo vieningi muzikos mokymas turi potencialias galimybes mokini kry-
biniams gebjimams ugdyti. Taiau dar labai trksta krybikai dirbti gebani mokytoj. Kelti klausimai:
kaip sudaryti mokini krybikumui skleistis palankias slygas, t.y. ugdyti krybikai, kaip padti moki-
niams isiugdyti krybos gebjimus, imokti reikiam krybini strategij, t.y. galinti juos kurti naujus,
originalius ir / ar tiksl (uduot) atitinkanius krinius.
Krybikumui palankios edukacins aplinkos krimo problema teorikai ir praktikai nagrinjama leidi-
nyje Krybikas mokytojas krybiki mokiniai. Jame muzikos pedagogai ras teorini pamstym apie
krybik mokym, krybos gebjim ugdymo muzikos pamokose galimybes ir mokytoj praktik pareng-
tus bei ibandytus metodus. Leidinio sudarytojos tikisi, kad is leidinys paskatins bsimus ir jau dirbanius
mokytojus kartu su mokiniais engti krybini iekojim ir atradim link.
Leidinys parengtas Lietuvos muzikos mokytoj asociacijos iniciatyva, i dalies remiant vietimo ir
mokslo ministerijai ir kartu su Ugdymo pltots centru vykdant vietimo bendruomeni asociacij skatinimo
projekt Krybikas mokytojas krybiki mokiniai.

Leidinio sudarytojos

4
I s k y r i u s . T E O R I N I A I K RY B I K U M O U G D Y M O A S P E K TA I

KRYBIKUMO TEORINIS DISKURSAS

Sandra Rimkut-Jankuvien

Pastaruosius eis deimtmeius, kai atliekami moksliniai krybikumo tyrimai, vairi ali tyrjai dis-
kutuoja, kaip reikt atpainti krybikum, kas lemia jo pltr, kokios slygos ir bdai gali padti jam atsi-
skleisti. Krybikumo tyrim gausa ir vairov lm skirtingus poirius reikin: mistinis, pragmatinis,
psichodinaminis, psichometrinis, kognityvinis, socialinis-asmenybinis, susiejantysis. Poiri krybiku-
m vairov lm tyrim krypi formavimsi. Skiriama 12 krybikumo tyrim krypi: krybikumo pl-
tots, psichometrin, ekonomin, komponentinio proceso, kognityvin, problem sprendimo ir ekspertini
ini, problem nustatymo, krybikumo raidos, tipologin, sistemin. Remiantis mintomis krybikumo
tyrim kryptimis, iame straipsnyje pristatoma krybikumo tyrim krypi apvalga.

Poiriai krybikum
Krybikumo, kaip idjos iklimo, krimo ar kvpimo, idja aptinkama seniausiose kultrose (Tatar-
kiewicz, 2007). Antikins filosofijos atstovai Platonas ir Aristotelis kryb apibdina susiedami Visatos rei-
kinius ir mogaus veikl. J darbuose krjas suprantamas kaip aukiausia galia, kurianti pasaul i nieko.
Viepaiui priskiriama krimo, o mogui darymo (gaminimo) funkcija. Renesanso ir vietimo epochose
poiris krybikum keitsi, kryba pradta suvokti kaip specifin mogaus veikla. Kalbant apie didiuo-
sius to laiko krjus, vartojamos genialumo, originalumo, talento svokos. XVIIIa. viduryje kryba pradta
sieti su vaizduote, individualia laisve, menine kryba (Albert, Runco, 1999a; Tatarkiewicz, 2007). Kelta
idja, kad menas gimsta mogui kuriant gro, o jo kokyb priklauso nuo individualaus kurianiojo pasaulio
suvokimo. Krybos pagrindu laikyta gamta, krjo protas, o svarbiausia menins krybos prielaida vidin
krjo intencija, krybinis dvasios polkis, emocijos, intelektas, aistra, ekstaz ir kt. (Baumgarten, cit. i
Andrijauskas, 1990).
XIXa.pab. ir XX a. pr. krybikumas pradtas analizuoti psichologijos mokslo atstov. Pirmuoju siste-
miniu krybikumo tyrimu, kurio msi angl mokslininkas F.Galtonas, siekta painti genijaus, mogaus,
kuriam bdingas aukiausias krybini gali pasireikimo laipsnis, fenomen. iuo laikotarpiu krybiku-
mas tyrintas kaip intelekto savyb (Binet, Henri, 1896), pasmons (Poincare, 1913; Freud, 1959), asocia-
tyvaus mstymo (Spearman, 1931) procesas. 1950 metai (J.P.Guilfordo pareikimas Amerikos psicholog
asociacijos suvaiavime) ymimi kaip krypting krybikumo tyrim pradia.
Iskirtinis vairi srii mokslinink domjimasis krybikumu lm krybikumo tyrim krypi atsira-
dim: kurti matavimo instrumentai, krybikumas sietas su individo gebjimais ir mstymu, nagrintas kaip
krybos procesas ir jo rezultatas. Krybikumo tyrim gausa ir vairov lm skirtingus poirius reikin
(Sternberg, Lubart, 1999):
Mistinis poiris. Manoma, kad krybikumas yra kakas, ko nemanoma mokslikai painti, tai dvasi-
nis procesas. Krybika asmenyb apibdinama kaip tuias indas, upildytas dievikos btybs kvpimo,
tada individas prasmina idjas ir formuoja neemik produkt (Sternberg, Lubart, 1999, p. 5).
Pragmatinio poirio atstov (Adams, 1986; Von Oech, 1983) darbuose akcentuojama krybikumo svar-
ba mogui ir visuomenei, kuriami krybikumo skatinimo metodai: smegen audra (Osborn, 1953), sinektika
(Gordon, 1961), lateralinis mstymas (De Bono, 1971) ir kt. G.Beresneviiaus (2015) teigimu, minti kry-
bikumo ugdymo metodai ilg laik buvo populiars, taiau iki iol diskutuojama dl j patikimumo.
Psichodinaminis poiris. iam poiriui priskirtini XXa. pirmojoje pusje pradti tyrimai, kuriuose k-
rybikumas kildinamas i tampos, kylanios tarp smoningo suvokimo ir pasmons (Freud, 1959; Vernon,
1970). S.Freudo (1959) teigimu, krybos procesas tai krjo pasmons impulsai, kurie teikia energijos,
krybins motyvacijos. Skiriami pirminis ir antrinis mstymo procesai (Noy, 1969; Suler, 1980). Pirminio
proceso metu kyla iracionalios pasmons mintys, antriniame procese krybins idjos atrenkamos ir gy-
vendinamos. Kiti teoretikai (Kubie, 1958) teigia, kad krybos altinis yra virsmon. io poirio tyrimai
vertinti kritikai, abejota j patikimumu (Sternberg, Lubart, 1999).

5
 Psichometrinio poirio tyrimuose pabriama, kad krybikumas bdingas kiekvienam mogui ir
gali bti imatuojamas. Kurti krybikumo matavimo instrumentai: S.Mednicko (1962) asociacij testas,
E.P.Torranceo (1966) krybinio mstymo testas, J.P.Guilfordo (1967) divergentinio mstymo vertinimas.
Pastarasis ilg laik laikytas patikimiausiu krybikumo matavimo rankiu ir taikytas daugelyje kit moks-
linink tyrim.
Kognityvinio poirio tyrimais siekiama paaikinti paintini proces tak krybiniam mstymui.
R.A.Finkeas, T.B.Wardas ir S.M.Smithas (1999) pateikia krybinio mstymo fazes: generatyvin, kai
asmuo kelia krybines idjas, ir ibandymo, kai ikeltos idjos pltojamos bei gyvendinamos. Krybos
procese dalyvauja ir kiti mstymo procesai: analiz ir sintez, asociacijos ir analogijos, paieka ir atranka,
kt. io poirio tyrimams priskirti kompiuteriniai krybikumo modeliai (angl. creativity computer models),
kuriais siekiama nagrinti krybini idj kilm (Boden, 1999, 2004), skatinti krybines idjas vairiose
asmens veiklos srityse, suprasti jo elges sprendiant krybines problemas (Langley ir kt., 1987). Tokio
pobdio kompiuterini program esama ir meno srityje, pavyzdiui, P.N.Johnsono-Lairdo (1993) diazo
improvizacijos programa.
Socialinio-asmenybinio poirio tyrimais siekiama atskleisti krybikumui tak daranius veiksnius:
asmenybinius, motyvacinius, sociokultrins aplinkos. Mokslinink darbuose (MacKinnon, 1965; Barron,
1968, 1969; Gough, 1979; Amabile, 1983; Eysenck, 1993) akcentuojama, kad krybikas mogus pasiymi
savitais bruoais. Pavyzdiui, A.Maslowas (1968) teigia, kad drsa, laisv, spontanikumas, savs primi-
mas ir kitos savybs padeda asmeniui realizuoti savo potencial. Kiti mokslininkai (Golann, 1962; Barron,
1968; Hennessey, Amabile, 1988) velgia motyvacijos ir palankios socialins bei kultrins aplinkos svarb
krybikumui.
Susiejantysis poiris. io poirio tyrimuose akcentuojama keleto krybikum paaikinani ar / ir
jam takos turini komponent sveika (Amabile, 1983, 1996; Sternberg, 1985; Csikszentmihalyi, 1988;
1996; Sternberg, Lubart, 1999; Weisberg, 1993). Pavyzdiui, R.Sternbergas (1985) teigia, kad krybikumui
bdinga asmens paintini proces ir asmenybs savybi derm; T.M.Amabile (1983) krybikum api-
bria kaip vidins motyvacijos, ini, gebjim ir krybini gdi visum; M.Csikszentmihalyi (1988,
1996) krybikum aikina kaip sistem, kurioje vienodai svarbs individuals asmens kintamieji, kultrinis
kontekstas, krybins veiklos sritis. iam poiriui gali bti priskirtos ir 4P (procesas, produktas, asmuo,
aplinka) (Rhodes, 1961) bei 6P (procesas, produktas, asmuo, aplinka, tikjimas, krybinis potencialas) (Si-
monton, 1990; Runco, 2003) krybikumo koncepcijos.

Krybikumo tyrim kryptys

Poiri krybikum vairov lm tyrim krypi formavimsi. Pagal akcentuojamus 6P krybiku-
mo koncepcijos aspektus skiriama (Kozbelt, Beghetto, Runco, 2010) 12 krybikumo tyrim krypi: kry-
bikumo pltots, psichometrin, ekonomin, komponentinio proceso, kognityvin, problem sprendimo ir
ekspertini ini, problem nustatymo, krybikumo raidos, tipologin, sistemin.
K r y b i k u m o p l t o t s tyrim krypties atstov darbuose kaip pagrindins krybikumo tyrim
problemos vardijamos asmens, krybinio potencialo ir aplinkos ssajos. Pabriama, kad krybos procesui
ir jo metu sukurtam produktui takos turi kuriantj supanti aplinka (Rhodes, 1961; Amabile, 1983, 1996;
Stepanossova, Grigorenko, 2006; Ferrari ir kt., 2009). M. Rhodeso (1961) teigimu, asmuo kelia krybines
idjas jausdamas ir suvokdamas kontekst, aplinkini lkesius.
Akcentuojamas krybikumui palankios aplinkos vaikystje krimas kaip pagrindas asmens krybinio
potencialo pltotei. Mokslininkai (Albert, Runco, 1989, 1999b; Subotnik, Arnold, 1996; Plucker, 1999;
Choe, 2006; Neka ir kt., 2006; Smith, Carlsson, 2006) pripasta, kad takos asmens krybikumui turi ei-
mos gyvenimo bdas, sudtis, eimos nari elgesys, pomgiai. Laisv veikti, nepriklausomyb, tv infor-
muotumas, k vaikas veikia, ir saikingas vaiko veiklos ribojimas, anot R.S.Alberto ir M.A.Runco (1989),
sudaro slygas ugdytis krybikum. eimos teikiama parama, savarankikumo skatinimas, paintinei ir
emocinei veiklai palankios aplinkos krimas padeda motyvuoti krybinei veiklai, siekti krybini rezultat
(Albert, Runco, 1999b; Helson, 1999; Plucker, 1999; Subotnik, Arnold, 1996). Vaiko krybikumui reiktis
svarbi aidybin veikla ir jai tinkama aplinka. aidiant patiriamas diaugsmas, atsipalaidavimas skatina
krybines idjas (Ayman-Nolley, 1999; Russ, Schafer, 2006; Pearson ir kt., 2008).

6
 Krybikumo pltotei takos turinti aplinka gali bti skirstoma mikro- ir makroaplink (Girdzijauskie-
n, 2004). Palanki makroaplinka (alies istorin, kultrin, socialin, politin ar ekonomin padtis) padeda
krjui platesniame kontekste inicijuoti naujas idjas, jas vertinti. Tuo tarpu mikroaplinka tai artimiausioji
krjo aplinka, kurioje jis gyvena, mokosi ar dirba. Krjui svarbus artimojoje aplinkoje esani asmen
(eimos nari, koleg, draug) emocinis palaikymas, padrsinimas, pripainimas. Apibendrindamos vairi
autori darbuose aptariamas krybikumui palankios aplinkos charakteristikas, R.Girdzijauskien, D.Pen-
kauskien ir kt. (2011) skiria ias kategorijas:
pozityvus poiris pokyius: parama inovacijoms, paskatos pokyiams, nebijojimas permain, tei-
giamas poiris veiklum, iniciatyv, iradingum, darb;
pasitikjimu ir pagarba grsti tarpasmeniniai santykiai: asmens autonomijos gerbimas, kitonikumo
(asmenybs, idj, veiklos, sieki) toleravimas, atvirumas ir kilnumas, tolerancija ir saugumo jaus-
mas, baimingumo nebuvimas;
veikimo laisv ir savarankikumas: saviraikos palaikymas, galimyb pritaikyti vairius poirius,
neapibrtumo toleravimas, asmenins laisvs ir nonkonformizmo skatinimas, galimyb eksperimen-
tuoti, bandyti, klysti, pradti i naujo ir nebti u tai pasmerktam ar ijuoktam;
bendradarbiavimas: pagalba idj turiniajam, reguliars susitikimai ir keitimasis idjomis, grups
nari tarpusavio priklausomyb, koleg palaikymas, bendrumo ir priklausomybs grupei jausmas;
lanksti rezultat vertinimo strategija, skirting poiri isakymo galimyb;
krybikumo pavyzdiai: kompetentingi kolegos, krybingos asmenybs komandoje, krybiko elge-
sio ir rezultat pavyzdiai;
tinkama fizin aplinka: natralios apdailos mediagos, ilt spalv vyravimas arba malons kontras-
tai, vizuali detali gausa.
P s i c h o m e t r i n s k r y b i k u m o t y r i m k r y p t i e s atstovai laikosi nuomons, kad kry-
bikumas gali bti imatuojamas ir vertinamas (Sternberg, Lubart, 1999). Esama vairi krybikumo ma-
tavimo priemoni: J.P.Guilfordo divergentinio mstymo uduotys (1959), J.W.Getzelso ir P.W.Jacksono
(1962), M.A.Wallacho ir N.Kogano (1965) divergentinio mstymo testai, E.P.Torranceo (1974) krybinio
mstymo testas. Pastaraisiais deimtmeiais plaiai taikoma: T.M.Amabile (1983) krybikumo vertinimo
technika CAT, S.P.Besemer, K.OQuino (1993) krybinio produkto semantin skal, R.A.Beghetto (2006)
sivertinimo testas. Lietuvos mokslininkai taiko ias krybikumo matavimo priemones: asmenybs krybi-
kumo klausimynai, vertybini nuostat anketa Neubaigti sakiniai, krybikumo sampratos patikrinimo
testai (Petrulyt, 1995), krybikumo vertinimo skal (Grakauskait-Karkockien, 2003) ir kt.
Vieni daniausiai naudojam krybikumo matavimo instrument J.P.Guilfordo (1959) divergentinio
mstymo ir E. P. Torranceo (1974) krybinio mstymo testai. J. P. Guilfordo (1967) teigimu, originali
idj klimas, j unikalumas ir naujumas manomas tik tada, kai testai ar uduotys skatina divergentin ms-
tym. Divergentinis mstymas yra laisvas, lankstus, neablonikas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir prasta,
sutelkiant dmes kelet galim problemos sprendim (Girdzijauskien, 2004, p. 12). E. P. Torranceo
(1974) krybinio mstymo testu vertinamas mstymo sklandumas, lankstumas, originalumas ir detalumas.
Mstymo sklandumui bdingas gebjimas pateikti daug prasming ir uduot atitinkani idj, mstymo
lankstumui idj vairov, originalumui idj neprastumas ir statistinis retumas tiriamoje grupje, deta-
lumui idj pateikimo detalumas, baigtumas.
Analizuojamas krybikumo matavimo instrument parengimas, patikimumas ir j taikymo tinkamumas
(Wallach, Kogan, 1965; Amabile, 1983; Sternberg, 1986). Manoma, kad krybikum dera matuoti ne tik
testu, bet ir naudojant papildomus krybikumo matavimo instrumentus, atsivelgti testuojamo asmens
bendruosius ir specialiuosius gebjimus (Runco, Albert, 1986; Fuchs-Beauchamp, Karnes, Johnson, 1993;
Kim, 2005), testavimo aplink (Csikszentmihalyi, 1996; Sawyer, 2006).
E k o n o m i n k r y b i k u m o t y r i m k r y p t i s apima makroaplinkos (tai visuma iorini jg,
kurios tam tikroje teritorijoje veikia mons sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali turti takos (Pranu-
lis ir kt., 2008)), ekonomikos proces takos krybikumui tyrimus (Rubenson, 1990; Rubenson, Runco,
1992; Sternberg, Lubart, 1992, 1995; Florida, 2002; Howkins, 2010). iai teorijai atstovaujantys autoriai
lygiagreiai vartoja dvi svokas krybin industrija ir krybos ekonomika. Krybin industrija apima to-
kius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, kinas, animacija, vaizdo aidimai, progra-

7
min ranga, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorins teiss. Krybin industrija (krybos ekonomi-
ka) tai men susiliejimas su informacijos ir komunikacijos technologijomis bei ini ekonomika (Howkins,
2010). Daugiausia ekonomins krybikumo teorijos atstov dmesio sulauk investicij teorija (Sternberg,
Lubart, 1993, 1995). Teigiama, kad pirmin krybin idj reikia investuoti, j ipopuliarinti, tik tada ji bus
pripainta ir parduota.
Siekiant sukurti ikeltos idjos pridtin vert, reikia didelio iradingumo. Anot J. Howkinso (2010),
bti krybikam reikia priblokti visuomen savo originaliomis idjomis ir i to gerai pasipelnyti (p.vi).
Krjui svarbi vidini ir iorini veiksni derm (mstymo gebjimai, mstymo stilius, inios, asmenybs
savybs, motyvacija ir aplinka). Taiau kaip reikmingiausi vardijami mstymo gebjimai: gebjimas maty-
ti naujus problem sprendimo bdus, atsiriboti nuo prastinio mstymo, velgti idjas, kurias verta gyven-
dinti, tikinti kitus savo idjos vertingumu.
K o m p o n e n t i n i o p r o c e s o t y r i m k r y p t i e s atstov darbuose aptariamas krybos proceso
etapikumas. Remiamasi dar XX a. pradioje pateiktu G. Wallaso (1926) keturi etap krybos proceso
modeliu (1pav.).

1 pav. G. Wallaso krybos proceso modelis

Mokslininko teigimu, krybos proces sudaro keturios fazs: pasirengimo (veiklos srities taisykli ir sim-
boli painimas, ini kaupimas, problemos numanymas ir vardijimas, btin gdi ir patirties gijimas),
inkubacijos (atsitraukimas nuo problemos, leidimas pasmonei derinti ir riuoti idjas, jas susieti visum),
valgos (daniausiai staigus idjos ir / ar jos sprendimo ikilimas vaizduotje), patikrinimo (idjos vertini-
mas, tikrinimas, siekiant nustatyti jos vert ir tolesnio pltojimo eig). is modelis grindiamas nuostata, kad
krybos procesas yra smoningos (susitelkimas, pasirengimas) ir nesmoningos (inkubacinis laikotarpis,
valga) veiklos derinys.
Kiti mokslininkai krybos proces dar labiau detalizuoja. Pavyzdiui, A. Rossmanas (1931, cit. i: Gir-
dzijauskien, 2004) pateikia septyni krybos proceso stadij teorij: poreikio arba klities nustatymas,
j analiz, prieinamos informacijos perirjimas, galim sprendim formulavimas, j kritinis vertinimas,
naujos idjos gimimas, jos teisingum patvirtinantis eksperimentavimas. J. P. Guilfordas (1950) krybos
proces apibdina kaip penkiapakop taksonomij: problemos suvokimas, jos formulavimas, sprendimui
priimti btin divergentinio ir konvergentinio pobdio idj atranka, sprendimo vertinimas, informacijos
isaugojimas. A.Cropleyaus ir D.Cropleyaus (2008) teigimu, krybos proces sudaro septyni etapai: pasi-
rengimas, aktyvavimas, apmstymas, nuvitimas, vertinimas, idjos sklaida ir pripainimas.
Apibdinant krybos proces, paymima ir sudedamj komponent skirtinguose proceso etapuose svar-
ba (Mumford ir kt., 1991; Runco, Chand, 1995). Pripastama, kad antrojoje G.Wallaso iskirtoje stadijoje
neapsieinama be ini ir informacijos, vidins ir iorins motyvacijos (Runco, Chand, 1995). T.M.Amabile
(1996) teigimu, krybos procesui svarbiausi ie komponentai: krybai btinos inios ir gebjimai, motyvuo-
janios uduotys. Anot M.Csikszentmihalyi (1996, 2006), krybos procese yra svarbus gebjimas tikinti
kitus krybins idjos reikmingumu.
K o g n i t y v i n k r y b i k u m o t y r i m k r y p t i s apima krybingos asmenybs ir krybinio
mstymo tyrinjimus. Vieni mokslininkai skiria asmenybs savybes kaip svarbiausi krybikumo tyrim
aspekt, kiti analizuoja krybin mstym kaip asmens krybikumo pagrind.
Daugelyje mokslo darb (Guilford, 1959; MacKinnon, 1965; Barron, 1968, 1969; Gough, 1979; Amabi-
le, 1983, 1996; Simonton, 1984; Eysenck, 1993; Csikszentmihalyi, 1996, 2006; Petrulyt, 2001) isakoma
mintis, kad krybingas mogus pasiymi savitais bruoais. Vieni nurodo asmenybs kryptingum nusakan-
ius bruous, charakterio savybes ir emocijas, kiti akcentuoja psichini ypatybi svarb (1 lentel).

8
 1 lentel. Krybikos asmenybs savybs

Asmenybs savybs Autoriai

Stipri motyvacija, itverm, intelektinis smalsumas, mini ir veiksm Amabile, 1983, 1996;
nepriklausomumas, stiprus savirealizacijos poreikis, savo esybs pajautimas, Eysenck, 1993; Davis,
pasitikjimas, atvirumas vidiniams ir ioriniams spdiams, potraukis sudtingum ir 1999; Feist, 1999
neaikum, jautrumas, gebjimas ilaikyti stipr emocin ry su gyta patirtimi
Savikontrol, gebjimas dirbti ilg laik, rytas, atkaklumas Dacey, Lennon, 2000
sismoninta savivoka ir savivert Sawyer, 2006
Veiklumas, siekis veikti klitis, polinkis rizikuoti, dviprasmybi toleravimas Sternberg, 1990;
Sternberg, Lubart, 1995
Jautrumas ir abejingumas, dominavimas ir nuolankumas, ekstravertikumas ir M.Csikszentmihalyi,
intravertikumas 1996, 2006
valgumas, originalumas, iradingumas, keistumas, naudingumas Torrance, 1966; Johnson,
1972
Dogmatizmas, konformizmas, narcisizmas, nusivylimas arba pakili nuotaika, Shaw, Runco, 1994
atsparumas aplinkos spaudimui, hipomanija
Emocionalumas, pasitikjimas savimi, aismingumas, darbtumas, kritikumas, Petrulyt, 2001
orientavimasis save, polinkis individual, ne grupin darb, smalsumas,
savarankikumas
Gebjimas velgti problem, kitaip pamatyti inomus dalykus, veikti kitais bdais, Guilford, 1959
detalizuoti atsivelgiant visum, sklandumas, mstymo lankstumas, originalumas,
tolerancija neaikumams, konvergentinio ir divergentinio mstymo derm
Drsa, laisv, spontanikumas, savs primimas Maslow, 1968
Savigarba, savarankikumas, intravertikumas, atkaklumas, socialin savitvarda, Barron, Harrington,
dviprasmikumo toleravimas, noras rizikuoti, elgesio lankstumas ir emocinis 1981; Eysenck, 1993
nepastovumas

Krybikumui priskirtinos ir kai kurios negatyvios savybs, pavyzdiui, abejingumas, isiblakymas,

nuolaidumas, nepaklusnumas. A. Craft (2001) teigimu, tiek teigiamos, tiek ir neigiamos savybs kurian-
iajam yra svarbios, padeda realizuoti savo krybin potencial. Be to, pripastama, kad krybikiems in-
dividams gali bti bdingos ir prietaringos savybs: nusivylimas arba pakili nuotaika, chaoso trokimas ir
tvarka bei elegancijos protrkis, noras ireikti, tvirtinti save ir siekis bti, susilieti su kitais, jautrumas ir
abejingumas, dominavimas ir nuolankumas, ekstravertikumas ir intravertikumas, kt. (Subotnik, Steiner,
1992; Shaw, Runco, 1994; Csikszentmihalyi, 1996, 2006).
Kognityvinje krybikumo teorijoje krybikumas siejamas su krybiniu mstymu (Wallas, 1926; Os-
born, 1953; Guilford, 1959; Mednick, 1962; Torrance, 1995; Sternberg, Lubart 1995; Estes, Ward, 2002;
Cropley, 2006). J.P.Guilfordas (1959) krybin mstym apibdina kaip divergentin, nors ir pripasta, kad
krybikumui svarbi divergentinio bei konvergentinio mstymo derm. E.P.Torranceas (1995) krybin
mstym traktuoja kaip proces, kurio metu formuluojamos hipotezs, keliamos idjos, jos vertinamos,
tikrinamos ir pltojamos, skelbiami rezultatai. Anot G.Beresneviiaus (2010), krybinis mstymas gali bti
apibriamas kaip problemos sprendimo procesas, reikalaujantis derinti divergentinio ir konvergentinio ms-
tymo gebjimus.
P r o b l e m s p r e n d i m o i r e k s p e r t i n i i n i t y r i m k r y p t i e s atstov darbuose na-
grinjamas krybikas problem sprendimo procesas, aptariama specifini krybins srities ini svarba
sprendiant problemas (Newell, Shaw, Simon, 1962; Simon, 1989; Ericsson, 1999; Weisberg, 2006;). G.Be-
resneviiaus (2010) teigimu, jei problemos sprendinys atitinka jam keliamus kriterijus, problemos sprendimo
proces galima traktuoti kaip krybin mstym. Siekiant krybikai isprsti problem, asmeniui btini ie
gebjimai: problemos velgimas, kitoks inom dalyk vertinimas, veikimas kitais bdais, detalizavimas
atsivelgiant visum (Guilford, 1959); problemos velgimas, nauj idj klimas, kit asmen tikinimas
idj vertingumu, savarankikas ir originalus mstymas, greita ir lengva orientacija probleminje situacijoje,
savito problemos sprendimo, atsiribojus nuo prastinio mstymo, radimas (Sternberg, Lubart, 1995; Urban,

9
2000; Grakauskait-Karkockien, 2006). Anot R.Girdzijauskiens (2004), norint rasti problemos sprendi-
m, reikia dviej tip gebjim analitini ir divergentini. Analitiniai gebjimai padeda velgti, palyginti,
suprieinti, vertinti, rinktis. Taip pat apriboti galimybi diapazon, irinkti geriausi alternatyv, sudaryti
logik problemos sprendimo struktr. Tuo tarpu divergentiniai gebjimai galina kelti daug ir vairi idj,
numatyti skirtingus j gyvendinimo bdus.
Kiekvienai krybai reikalingos specifins krybos srities inios (Hayes, 1989; Ericsson, Charness, 1994;
Kozbelt, 2005, 2008c; Weisberg, 2006). K.S.Ericssono, N.Charnesso (1994) teigimu, vienos ar kitos vei-
klos srities ini turintys asmenys geriau imano konkrei srit, geba efektyviau vertinti problem, pagrsti
jos sprendim. Mokslinink (Chase, Simon, 1973; Bloom, 1985; Simonton, 1991; Gardner, 1993; Weisberg,
1993, 2006; Kozbelt, 2005, 2008a) darbuose paymima, kad ekspertini ini gyjama per tam tikr laik.
Pavyzdiui, tyrimai (Hayes, 1989) su ymiais krjais atskleid, kad, prie sukurdami inomiausius krybos
darbus, jie vidutinikai 10 met veik pasirinktoje srityje. Taiau kai kuri mokslinink (Simonton, 1991,
2000, 2007; Sternberg, 1996; Winner, 1996, 2000) nuomone, krjo sukauptos inios pervertinamos, neski-
riama pakankamai dmesio asmens talentui, krybins veiklos kontekstui.
P r o b l e m n u s t a t y m o t y r i m k r y p t i e s atstovai (Moore, 1985; Runco, 1994; Kozbelt, Be-
ghetto, Runco, 2010) nagrinja problemos nustatymo proces, kuris yra subjektyvus, priklauso nuo krjo
turim ini ir j interpretacij, galina iskirti reikmingas problemas (Perkins, 1981). Gebjimui velgti
problem tak daro kurianiojo patirtis, motyvacija, krybins veiklos aplinka (Getzels, Csikszentmihalyi,
1976).
K r y b i k u m o r a i d o s t y r i m k r y p t i e s atstov darbuose pabriama, kad visi kurianiojo
darbai turi bti vertinami jo karjeros kontekste. ios teorijos atstovai (Campbell, 1960; Simonton, 1977,
1991, 1997, 2007; Albert, 2012) siekia suprasti gana painius produktyvumo, krybinio pakilumo ir krjo
amiaus tarpusavio ryius, palyginti t pai krj didels apimties darbus su maesniais arba su kit krj
darbais konkreiu laiku ar apibrtu laiko periodu. D.K.Simontono (1997) teigimu, tiriant krjo asmenyb
ir jo krybin potencial turt bti atsivelgiama krjo patirt vienu ar kitu krybos etapu, analizuojami
krjo pasirengimo krybinei veiklai ypatumai, aptariamos keliamos idjos ir j pltojimo bdai, pradins
idjos lyginamos su krybos proceso rezultatu.
T i p o l o g i n s k r y b i k u m o t y r i m k r y p t i e s atstov (Taft, 1971; Martinsen, 1993, 1995;
Piirto, 1999; Galeson, 2006) darbuose siekiama iskirti krjams bdingus, tipinius bruous. Rykiausias
ios teorijos pavyzdys D.W.Galesono (2006) teorija, pristatanti krj tipus: estetikai motyvuoti eksperi-
mentatoriai arba iekantys konceptuals inovatoriai, arba radjai. Pirmo tipo krjams krybos procesas
yra varginanti veikla, jie vengia parengiamj darb, proces pradeda be aikios idjos, nuolat bando, klysta,
sunkiai pripasta, kad darbas ubaigtas. Iekantieji retai kada sukuria reikming darb karjeros pradio-
je. Kurdami jie remiasi specialiomis iniomis ir pripasta, kad norint kak pasiekti reikia laiko. Tuo tarpu
radjai detalizuoja pasiruoim, prie praddami krybos proces isikelia aikius tikslus, dirba efektyviai
ir gali lengvai nusprsti, kada krybinis darbas baigtas.
Skiriami ie krybos proceso stiliai: altasis ir kartasis (Taft, 1971), racionalusis ir iracionalusis
(Piirto, 1999). R.Tafto (1971) teigimu, altajam krybos stiliui bdingas mokslikumas, remiamasi logi-
niais sprendimais. Tuo tarpu kartasis krybos stilius apibdinamas kaip emocionalus, ekspresyvus, sun-
kiai kontroliuojamas. J. Piirto (1999) iskirtas racionalusis krybos stilius apibdinamas kaip kasdienis,
reikalaujantis pastang ir sunkaus darbo. Tuo tarpu iracionalusis krybos stilius yra pasmoningas, nenusp-
jamas, nulemtas kvpimo ar vidini krjo valg.
S i s t e m i n i o k r y b i k u m o t y r i m k r y p t i e s atstovai pateikia krybikumo modelius, k-
rybikum analizuoja kaip kompleksin reikin, tarpusavyje sveikaujani subkomponent sistem (2 len-
tel).

10
 2 lentel. Krybikumo modeliai

Modelio pavadinimas Krybikumo komponentai Autoriai

4P koncepcija Asmuo, procesas, produktas, aplinka Rhodes, 1961
Sisteminis krybikumo Sveika tarp individo, krybins veiklos lauko ir krybos srities Csikszentmihalyi,
modelis 1988, 1996
Komponentinis Motyvacija, inios, krybiniai gebjimai Amabile, 1983, 1988
krybikumo modelis
Kintantis sisteminis Asmens ini, keliam tiksl ir tak darani veiksni sveika Gruber, 1989
modelis
Krybikumo modelis Protiniai gabumai, inios, mstymo stilius, asmenybs savybs, Sternberg, Lubart,
motyvacija, aplinka 1993
Komponentinis modelis Divergentinis mstymas, inios, gebjimai, dmesio sutelkimas, Urban, 2000, 2007
motyvacija, asmenybs savybs
Sociokultrinis Asmuo, krybins veiklos laukas, krybos sritis Sawyer, 2006
krybikumo modelis
6P krybikumo Asmuo, procesas, produktas, aplinka, tikjimas, potencialas Simonton, 1990;
koncepcija Runco, 2003

Viena pirmj ir daugelio autori darbuose aptariama sisteminio poirio krybikum teorij M.Rho-
deso (1961) 4P krybikumo koncepcija, kurios pagrindas keturi krybikumo kintamieji: asmuo (krybin-
g asmen savybs), procesas (motyvacijos, veiklos, mstymo, komunikacijos), produktas (idjos, mokslo
ar meno darbai), aplinka (sociokultrinis krjo kontekstas). Kaip teigia M.Rhodesas (1961), vienu kuriuo
nors komponentu krybikumo apibrti nemanoma.
Rykiausias krybikumo, kaip sistemos, pavyzdys, yra M.Csikszentmihalyi (1988, 1996, 2006) kry-
bikumo teorija, kurioje krybikumas apibdinamas kaip nuolat besivystanti, kintanti, nuo sociokultrins
aplinkos priklausoma sistema. Autorius pateikia sisteminio krybikumo model (2 pav.).

Kultrin
aplinka

Krybins
veiklos laukas
(inios,
priemons,
Nauj krybos bdai)
ini
produkt perdavimas
vertinimas

Krybos Asmuo
sritis Nauj produkt (individuals
(krybins kryba kintamieji)
veiklos
bendruomen)

Socialins Genetika,
sistemos talentas, patirtis

2 pav. Sisteminio krybikumo modelis (Csikszentmihalyi, 2006)

11
 M.Csikszentmihalyi (2006) teigimu, krybiki sprendimai priklauso nuo trij tarpusavyje sveikaujani
komponent: 1) krybins veiklos lauko imanymo; 2) asmens sugebjim, gimt savybi ir gebjimo nau-
dotis turimomis iniomis; 3) krybos srities, kuri sudaro krybins veiklos bendruomen, sprendianti apie
kuriamo produkto vertingum. Ypa akcentuojama sociokultrini veiksni taka krybikumui.
Taigi krybikum nagrinjusi mokslinink darbuose analizuojami vairs krybikumo fenomeno as-
pektai: keliama krybikumo prigimties problema, kuriami ir aptariami krybikumo matavimo instrumen-
tai, analizuojami krybikumo pltots klausimai ir jam tak darantys veiksniai, pristatomi krybikos as-
menybs bruoai, krybos proceso ypatumai, krybikumas nagrinjamas kaip keleto komponent visuma.

Literatra
Adams, J.L.(1986). Conseptual Blockbusting. New York: Addison-Wesley.
Ayman-Nolley, S. (1999). A piagetian perspective on the dialectic process of creativity. Creativity Research Journal,
12, p.267275.
Albert, R.S. (2012). The achievement of eminence as an avolutionary strategy. I: M.A.Runco (sud.). Creativity rese-
arch handbook, 2, p.95156. Cresskill: Hampton Press.
Albert, R.S., Runco, M.A. (1989). Independence and cognitive ability in gifted and exceptionally gifted boys. Journal
of Youth and Adolscence, 18, p.221230.
Albert, R. S., Runco, M. A. (1999a). A history of research on creativity. I: R.J. Sternberg (sud.). Handbook of Creati-
vity. New York: Cambridge University Press.
Albert, R. S., Runco, M. A. (1999b). A longitudinal study of exceptional giftedness and creativity. Creativity Research
Journal, 12, p.161164.
Amabile, T.M. (1983). The Social Psychology of Creativity. New York: Springer Verlag.
Amabile, T.M.(1988). A model of creativity and innovation in organisations. Research in Organisational Behavior,
10, p.123167.
Amabile, T.M. (1996). Creativity in Context: Update to the Social Psychology of Creativity. Boulder: Westview.
Andrijauskas, A. (1990). Meno filosofija: XVIIIXX a. koncepcij analiz. Vilnius: Mintis.
Barron, F. (1968). Creativity and Personal Freedom. New York: Van Nostrand.
Barron, F. (1969). Creative Person and Creative Process. New York: Holt, Rinehart, & Winston.
Barron, F., Harrington, D. M. (1981). Creativity, intelligence, and personality. Annual Review of Psychology, 32,
p.439476.
Beghetto, R.A. (2006). Creative self-efficacy: Correlates in middle and scondary students. Creativity Research Journal,
18, p.447457.
Beresneviius, G. (2010). Krybikumo ir krybinio mstymo edukacins dimensijos. Daktaro disertacija. iauliai:
iauli universiteto leidykla.
Beresneviius, G. (2015). Smegen turmo ir kit problemos sprendimo paiekos aktyvinimo metod neefektyvumo
metodologin prieastis. Tarptautinis verslas: inovacijos, psichologija, ekonomika, 6, 1 (10), p.733.
Besemer, S. P., OQuin, K. (1993). Assessing creative products: progress and potentials. I: S.G. Isaksen (sud.). Nur-
turing and Developing Creativity: The Emergence of a Discipline, p. 331349. Norwood, New Jersey: Ablex Pu-
blishing Corp.
Binet, A., Henri, V. (1896). Les psychologie individuelle [Individual psychology]. LAnne Psychologique, 2, p.411
465.
Bloom, B.S.(1985). Developing Talent in Young People. New York: Ballantine.
Boden, M.A. (1999). Computer models of creativity. I: R.J. Sternberg (sud.). Handbook of Creativity, p.351372.
Cambridge: Cambridge University Press.
Boden, M.A. (2004). The Creative Mind: Myths and Mechanisms. London: Routledge.
Campbell, D.T. (1960). Blind generation and selective retention in creative thought as in other thought processes.
Psychological Review, 67, p.380400.
Choe, I. S. (2006). Creativity A sudden rising star in Korea. I: J. C. Kaufman, R. J. Sternberg (sud.). The international
handbook of creativity. New York, NY: Cambridge University Press.
Craft, A. (2001). Little c creativity. I: A. Craft, B. Jeffrey, M. Leiblings (sud.). Creativity in Education, p. 4561.
London.
Cropley, D. (2006). In praise of convergent thinking. Creativity Research Journal, 18, p.391404.
Cropley, A., Cropley, D. (2008). Resolving the paradoxes of creativity: An extended phase model. Cambridge Journal
of Education, 383, p.355373.
Csikszentmihalyi, M. (1988). Society, culture, and person: a systems view of creativity. I: R.Sternberg (sud.). The
Nature of Creativity, p. 325339. Cambridge: Cambridge University Press.
Csikszentmihalyi, M. (1996). Creativity: Flow and the Psychology of Discovery and Invention. USA: HarperCollins
Publichers.

12
Csikszentmihalyi, M. (2006). A Systems Perspective on Creativity. Prieiga internete: http://www.sagepub.com/sites/
default/files/upm-binaries/11443_01_Henry_Ch01.pdf [irta: 2016-11-02].
Dacey, J., Lennon, K. (2000). Understanding Creativity: The Interplay of Biological, Psychological and Social Factors.
Buffalo, NY: Creative Education Foundation.
Davis, G. (1999). Barriers to creativity and creative attitudes. I: M.A.Runco, S.Pritzker (sud.). Encyclopedia of Cre-
ativity, p.165174. San Diego: Academic Press.
De Bono, E. (1971). Lateral Thinking for Management. New York: McGraw-Hill.
Eysenck, H.J. (1993). Creativity and Personality: A theoretical perspective. Psychological Inquiry, 4, p.147178.
Ericsson, K.A. (1999). Creative expertise as superior reproductible performance: innovative and flexible aspects of
expert performance. Psychological Inquiry, 10, p.329333.
Ericsson, K.A., Charness, N.(1994). Expert performance: its structure and acquisition. American Psychologist, 49,
p.725747.
Estes, Z., Ward, T. (2002). The emergence of novel attributes in concept modification. Creativity Research Journal, 14,
p.149156.
Feist, G.J. (1999). Personality in scientific and artistic creativity. I: R.J.Sternberg (sud.). Handbook of Creativity,
p.273296. New York: Cambridge University Press.
Ferrari, A., Cachia, R., Punie, Y. (2009). Innovation and Creativity in Education and Training in the EU Member States:
Fostering Creative Learning and Supporting Innovative Teaching Literature review on Innovation and Creativity
in E&T in the EU Member States (ICEAC). Prieiga internete: http://ftp.jrc.es/EURdoc/JRC52374_TN.pdf [irta:
2016-11-02].
Finke, R.A., Ward, T.B., Smith, S.M.(1999). Creative cognition. I: R.J. Sternberg (sud.). Handbook of Creativity,
p.189212. New York: Cambridge University Press.
Freud, S. (1959). The relation to the poet to day-dreaming. Collected Papers, 4, p.173183.
Fuchs-Beauchamo, K.D., Karnes, M.B., Johnson, L.J. (1993). Creativity and intelligence in preschoolers. Gifted Child
Quarterly, 37, p.113117.
Galeson, D.W.(2006). Old Masters and Young Geniuses: The Two Life Cycles of Artistice Creativity. Princeton: Prin-
ceton University Press.
Gardner, H. (1993). Multiple intelligences: The theory in practice. New York: Basic Books.
Getzels, J.W., Csikszentmihalyi, M. (1976). The Creative Vision: A Longitudinal Study of Problem Finding in Art. New
York: Wiley.
Getzels, J. W., Jackson, P. J. (1962). Creativity and Intelligence: Explorations with Gifted Students. New York: John
Wiley and Sons, Inc.
Girdzijauskien, R. (2004). Jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik krybikumo ugdymas muzikine veikla. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla.
Girdzijauskien, R., Penkauskien, D., Sruoginis, L. V., Bukantien, J., Grinyt, L., Matonyt, A. (2011). Krybikumo
ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas. Tyrimo ataskaita. Vilnius. Prieiga internete: http://www.sdcentras.
lt/pr_kuryba/aplinkos_tyrimas.pdf [irta 2016-11-02].
Golann, S. E. (1962). The creativity motive. Journal of Personality, 30, p.588600.
Gordon, W.J.J.(1961). Sinectics: The development of creative capacity. New York: Harper & Row.
Gough, H.G.(1979). A creativity scale for the adjective check list. Journal of Personality and Social Psychology, 37,
p.13981405.
Grakauskait-Karkockien, D. (2003). Krybos psichologija. Vilnius: Logotipas.
Grakauskait-Karkockien, D. (2006). Krybos psichologijos pagrindai. Vilnius: VPU leidykla.
Gruber, H. (1989). Networks of enterprise in scientific creativity. I: B. Gholson, W. R. Shadish, R.A. Neimeyer,
A.C.C.Houts (sud.). Psychology of Science: Contributions to Meta-Science, p.246265. Cambridge: Cambridge
University Press.
Guilford, J.P.(1959). Traits of creativity. I: P. Anderson (sud.). Creativity and its Cultivation, p.142161. Harper &
Row.
Guilford, J. P. (1967). The Nature of Human Intelligence. New York: McGraw-Hill.
Hayes, J.R. (1989). Cognitive processes in creativity. I: J.A. Glover, R.R.Roning, C.R.Reynolds (sud.). Handbook
of Creativity, p.202219. New York: Plenum.
Helson, R. (1999). A longitudinal study of creative personality in woman. Creativity Research Journal, 12, p.89101.
Hennessey, B.A., Amabile, T.M. (1988). The conditions in creativity. I: R.J.Sternberg (sud.). The Nature of Creati-
vity, p.1138. Cambridge: Cambridge University Press.
Howkins, J.(2010). Krybos ekonomika. Vilnius: Technika.
Johnson, D.M. (1972). Systematic Introduction to the Psychology of Thinking. Harper & Row.
Johnson-Laird, P.N. (1993). Human and mashine thinking. Hillsdale: Erlbaum.
Kim, K. H. (2005). Can only intelligent people be creative? Journal of Secondary Gifted Education, 16, p. 5766.

13
Kozbelt, A. (2005). Factors affecting aesthetic succes and improvement in creativity: a case study of the musical genres
of Mozart. Psychology of Music, 33, p.235255.
Kozbelt, A., Beghetto, R. A., Runco, M. A. (2010). Theories of creativity. I: J. C. Kaufman, R.J.Sternberg (sud.). The
Cambridge Handbook of Creativity, p.2047. Cambridge: Cambridge University Press.
Kubie, L.S.(1958). The Neurotic Distortion of the Creative Process. Lawrence: University of Kansas Press.
Langley, P., Simon, H.A., Bradshaw, G.L., Zytkow, J.M. (1987). Scientific Discovery: Computational Explorations of
the Creative Process. Cambridge: MIT Press.
MacKinnon, D. W. (1965). Personality and the Realization of Creative Potential. American Psychologist, 20 (4),
p.273281.
Martinsen, . (1993). Insight problems revisited: The influence of cognitive style and experience on creative problem
solving. Creativity Research Journal, 6, p.435447.
Maslow, A. (1968). Toward a Psychology of Being. New York: Van Nostrand.
Mednick, S. (1962). The associative basis of the creative process. Psychological review, 69(3), p. 220232.
Moore, M.(1985). The relationship between the originality of essays and variables in the problem-discovery process:
A study of creative and non-creative middle school students. Research in the Teaching of English, 19, p.8495.
Mumford, M.D., Mobley, M. I., Uhlamn, C.E., Reiter-Palmon, R., Doares, L.M.(1991). Proccess analytic models of
creative capabilities. Creativity Research Journal, 4, p.91122.
Neka, E., Grohman, M., Slabosz, A. (2006). Creativity studies in Poland. I: J.C.Kaufman, R.J.Sternberg (sud.). The
international handbook of creativity, p.270306. New York: Cambridge University Press.
Newell, A., Shaw, J.C., Simon, H.A. (1962). The process of creative thinking. I: H.E.Gruber, G.Terrell, M.Werthei-
mer (sud.). Contemporary Approaches to Creative Thinking, p.63119. New York: Atherton Press.
Noy, P. (1969). A revision of the psychoanalytic theory of the primary process. International Journal of Psychoanalysis,
50, p.155178.
Osborn, A.F. (1953). Applied Imagination. New York: Scribners.
Pearson, B., Russ, S. W., Cain Spannagel, S. A. (2008). Pretend play and positive psychology: natural companions.
Journal of Positive Psychology, 3, p.110119.
Perkins, D.N. (1981). The Minds Best Work. Cambridge: Harvard University Press.
Petrulyt, A. (1995). Krybikumo ugdymo aktualijos: metodin mediaga. Vilnius: Leidybos centras.
Petrulyt, A. (2001). Krybikumo ugdymas mokant. Vilnius: Presvika.
Piirto, J. (1999). A survey of psychological studines in creativity: Investigating creativity in youth: research and
methods. I: A. Fishkin, B. Cramond, P. Olszewski-Kubilius (sud.). Investigating creativity in youth, p. 1025.
Cresskill: Hampton Press.
Poincar, H. (1913). The Foundations of Cience. New York: Science Press.
Plucker, J. A. (1999). Is the Proof in the Pudding? Reanalyses of Torrances (1958 to Present) Longitudinal Data. Cre-
ativity Research Journal, 12, p. 103114.
Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonaviius, S., Virvilait, R. (2008). Marketingas. Vilnius: Garnelis.
Rhodes, M. (1961). An analysis of creativity. Phi Delta Kappan, 42, p.305311.
Rubenson, D. I. (1990). The accidental economist. Creativity Research Journal, 3, p.125129.
Rubenson, D. I., Runco, M. A. (1992). The psychoeconomisc approach to creativity. New Ideas in Psychology, 10,
p.131147.
Runco, M.A. (2003). Critical Creative Processes. Creswell: Hampton Press.
Runco, M.A., Albert, R.S.(1986). The treshhold hypothesis regarding creativity and intelligence: an empirical test
with gifted and nongifted children. Creative Child and Adult Quarterly, 11, p.212218.
Runco, M.A., Chand, I. (1994). Problem finding, evaluative thinking, and creativity. I: M.A.Runco (sud.). Problem
finding, problem solving, and creativity, p.4076. Norwood: Ablex Publishing.
Runco, M.A., Chand, I. (1995). Cognition and creativity. Educational Psychology Review, 7, p.243267.
Russ, S. W., Schafer, E. D. (2006). Affect in fantasy play, emotion in memories, and divergent thinking. Crativity Re-
search Journal, 18, p.347354.
Sawyer, R. K. (2006). Explaining Creativity: The Science of Human Innovation. Oxford: Oxford University Press.
Shaw, M., Runco, M.A.(1994). Creativity and Affect. Norwood: Ablex.
Simon, H.A. (1989). The scientist as problem solver. I: D. Klahr, K.Kotovsky (sud.). Complex Information Proces-
sing: The Impact of Herbert A. Simon, p.375398. Hillsdale: Erlbaum.
Simonton, D.K.(1984). Genius, Creativity, and Leadership. Cambridge: Harvard University Press.
Simonton, D.K.(1990). Psychology, Science, and History: An Introduction to Historiometry. New Haven: Yale Uni-
versity Press.
Simonton, D.K.(1991). Emergences and realization of genius: the lives and works of 120 classical composers. Journal
of Personality and Social Psychology, 61, p.829840.
Simonton, D.K.(1997). Creative productivity: A predictive and explanatory model of career landmarks and trajecto-
ries. Psychological Review, 104, p.6689.

14
Simonton, D.K. (2000). Creativity: cognitive, personal, developmental and social aspects. American Psychologist, 55,
p.151158.
Smith, G. J. W., Carlsson, I. (2006). Creativity under the northern lights. Perspectives from Scandinavia. I:
J. C. Kaufman, R. J. Sternberg (sud.). The International Handbook of Creativity, p.202234. Cambridge: Cam-
bridge University Press.
Spearman, C. (1931). The Creative Mind. New York: Appleton.
Stepanossova, O., Grigorenko, E. L. (2006). Creativity in Soviet-Russian psychology. I: J.C. Kaufman, R.J. Sternberg
(sud.). The International Handbook of Creativity, p. 235269. Cambridge: Cambridge University Press.
Sternberg, R. J. (1985). Implicit theories of intelligence, creativity, and wisdom. Journal of Personality and Social
Psychology, 49, p.607627.
Sternberg, R.J.(1986). Intelligence Applied: Understanding and Increasing Your Intellectual Skills. San Diego: Han-
court, Brace, Jonavovich.
Sternberg, R. J. (1990). Metaphors of Mind: Conceptions of the Nature of Intelligence. New York: Cambridge Univer-
sity Press.
Sternberg, R.J.(1996). Costs of expertise. I: K.A.Ericsson (sud.). The Road to Exellnece: The Acquisition of Expert
Performance in the Arts and Sciences, Sports and Games, p.347354. Hillsdale: Erlbaum.
Sternberg, R. J., Lubart, T. I. (1993). Investing in creativity. Psychological Inquiry, 4 (3), p.229232.
Sternberg, R. J., Lubart, T. I. (1995). An investment approach to creativity. I: S. M.Smith, T.B.Ward,R.A. Finke
(sud.). The creative cognition approach, p.269302. Cambridge: MIT.
Sternberg, R.J., Lubart, T. I. (1999). The concept of creativity: prospects and paradigms. I: R.J.Sternberg (sud.).
Handbook of Creativity, p.315. Cambridge: Cambridge University Press.
Subotnik, R.F., Arnold, K.D. (1996). Success and sacrifice: the costs of talent fulfillment for woman in science. I:
K.D.Arnold, K.D. Noble, R. F. Subotnik (sud.). Remarkable Women: Perspectives on Fenale Talent Development,
p.263280. Cresskill: Hampton Press.
Subotnik, R.F., Steiner, C. L. (1992). Adult manifestations of adolescent talent in science. Roeper Review, 15, p.164
169.
Suler, J.R.(1980). Primary process thinking and creativity. Psychological Bulletin, 88, p. 144165.
Taft, R. (1971). Creativity: Hot and cold. Journal of Personality, 39, p. 345361.
Tatarkiewicz, W. (2007). ei svok istorija. Vilnius: Vaga.
Torrance, E.P.(1966). The Torrance Test of Creative Thinking: Norms-Technical Manual. Lexington: Personnel Press.
Torrance, E.P.(1974). The Torrance Test of Creative Thinking. Lexington: Personel Press.
Torrance, E. P. (1995). Why fly? Norwood: Ablex.
Urban, K. K. (2000). Kreativitt: Vom Strfaktor zum Unterrichtsziel. I: H. Wagner (sud.). Begabung und Leistung in
der Schule. Modelle der Begabtenfrderung in Theorie und Praxis, p.117138. Bad Honnef: Verlag Karl Heinrich
Bock.
Urban, K. (2007). Assessing creativity: A componential model. I: A.G.Tan (sud.). Creativity: A Handbook for Tea-
chers, p.167184. Singapore: National Institute of Education, Nanyang Technological University.
Vernon, P.E. (1970). Creativity: Selected Readings. Baltimore: Penguin.
Von Oech, R. (1983). A Whack on The Side of the Head. New York: Warner.
Wallach, M. A., Kogan, N. (1965). Modes of Thinking in Young Children: A Study of the Creativity Intelligence Dis-
tinction. New York: Holt, Rinehart, & Winston.
Wallas, G. (1926). The Art of Thought. New York: Harcourt Brace and World.
Weisberg, R.W. (1993). Creativity: Beyond the Myth of Genius. New York: Freeman.
Weisberg, R. W. (2006). Creativity: Understanding Innovation in Problem Solving, Science, Invention, and the Arts.
Hoboken: Wiley & Sons.
Winner, E. (1996). The Rage to Master. I: K.A.Ericsson (sud.). The Road to Exellnece: The Acquisition of Expert
Performance in the Arts and Sciences, Sports and Games, p.271301. Hillsdale: Erlbaum.
Winner, E. (2000). Giftedness: Current theory and research. Current Directions in Psychological Science, 9, p.153156.

KAI KURIE VAIZDUOTS LAVINIMO PRATIMAI

Gediminas Beresneviius

Krybikumo svarba akivaizdi: jei mogaus protviai nebt turj gebjimo kurti, nebt ir ms
civilizacijos. Akivaizdi, manyiau, ir btinyb ugdyti vaik krybikum. Ikiai, su kuriais susiduriame,
tampa vis sudtingesni, o nauj sprendim poreikis vis aktualesnis.

15
 Krybikumas suprantamas labai vairiai. Ms manymu, krybikumas tai gebjimas i to, kas yra, su-
kurti tai, ko dar nra. Pavyzdiui, turime molio gabal ir i jo nulipdome paukt, pavienius garsus sujungia-
me vientis melodij. Bet netgi tuomet, kai dirbame rankomis, sekunds dalimi anksiau dirbame smege-
nimis. Krjas gali to ir nepastebti, taiau bet kokia kryba pirmiausia prasideda galvoje. Tad svarbiausias
krybinis gebjimas yra vaizduot gebjimas smonje atgaminti regtus vaizdus, juos pertvarkyti, keisti
ir i j kurti naujus vaizdinius.
Kai kas tvirtina, kad krybikumas, vaizduot, kiti gebjimai yra Dievo dovana ar gimtas talentas. Pa-
vyzdiui, dailininkas Mikalojus Vilutis knygoje Tortas (2014, p.46) rao: Talentas yra duotyb. Su juo
gimstama, su juo mirtama. Taiau mons gali pasiekti nepaprastai daug ilgai ir atkakliai dirbdami, nors
apie juos mokytojai ir tos srities specialistai kalbjo kaip apie nepasiyminius jokiais gebjimais. Tarp toki
moni L. van Bethovenas, .Darvinas, A. Tolstojus, A. Einteinas, V. Disnjus, M. Dordanas, E. Preslis
ir daugelis kit. Moksliniais tyrimais rodyta, kad tinkamai aukljant ir ugdant, gebjimus galima isiugdyti
labai spariai. Apie tai knygoje Mstysena rao JAV psichologijos profesor C. Dweck (2006).
Mokslininkai kol kas nra prij vienos nuomons, ar krybikumas yra gimta savyb, ar iugdytas geb-
jimas. Praktikoje, ypa pedagoginje, manytume, strategikai svarbiau laikytis nuostatos, jog krybikum
galima iugdyti.
Bet kokie gebjimai lavinami tik tuomet, kai tenka veikti klitis ar uduotis iek tiek didesnes, nei tuo
metu mogus pajgia veikti. Pastarj met moksliniais tyrimais nustatyta, jog ms protas veikia ne kaip
kompiuteris, bet kaip raumuo, kuris auga ir stiprja jam veikiant vis sunkesnes uduotis. Neurologai Bog-
danas Draganskis ir Arne May, magnetinio rezonanso tomografu ityr medicinos studentus prie pirmj
fizikos egzamin ir po jo, nustat, kad smegen dalyje, kuri vadinama hipokampu, po mokymosi etapo ap-
tikta daugiau pilkosios mediagos, taigi rasta ir didesn smegen struktra. Hipokampas tai tarsi centrinis
valdymo pultas. Jis reikmingai prisideda prie mokymosi ir atminties proces, padeda orientuotis erdvje,
leidia sujungti atskirus vykius ir informacij susieti su emociniu kontekstu. Galvoski sprendimas ir kito-
kia smegen mankta padeda ilaikyti neuron plastikum vis gyvenim (Schirrmacher, 2013).
Kaip lavinti krybikum? Atsakym klausim yra pai vairiausi. Krybikumo lavinimo bd
prigalvota labai daug. ia pateiksime kelet variant. Krybikum ugdyti galima per pamokas, neformalio-
je, uklasinje veikloje, namuose. Tai daryti galima su maais vaikais, mokiniais ir suaugusiaisiais. Pratimus
galima daryti individualiai ir grupse. Pratim atlikimo trukm priklauso nuo siekiam tiksl: jei norima
sutelkti mokini dmes, iliustruoti kok nors mokomj dalyk, pagerinti dstomosios mediagos siminim,
utekt poros minui; jei ikeliamas tikslas isiugdyti savo ar ugdyti vaik krybikum, vieno pratimo
atlikimo trukm turt bti ne trumpesn kaip 15 minui.
Daikto atkrimas vaizduotje. Pasidkite prieais save kok nors daikt: obuol, rakt, aisl, gaubl,
vaz. Atsisskite patogiai, atsipalaiduokite, nusiraminkite, susikaupkite ir madaug 5 minutes irkite
pasirinkt objekt. Jei mintyse kakur nukrypstate, grinkite dmes stebim daikt. Paskui usimerkite ir
sivaizduojamoje erdvje mginkite atkurti, k matte. Pasistenkite atkurti kuo daugiau detali. Jei vaizdas
nra rykus, sunku prisiminti detales, galima atsimerkti ir dar kart kelias sekundes stebti objekt. Usimer-
k vl mginkite atkurti regt vaizd. Toki procedr galite kartoti kelis kartus.
Kai imokstama gerai atgaminti vaizduotje paprastus daiktus, galima imtis sudtingesni: skulptros,
paveikslo, gli puokts, fotografijos.
Spalvinis fonas. Pirmiausia imokite vaizduotje susikurti tui balt erdv lyg ekran kino teatre. Jame
neturi bti joki objekt. Jei kas atsiranda, velniai jiems pasakykite, kad pasitraukt, netrukdyt jums. Jokiu
bdu per jg j nestumkite, nevarykite, nenaikinkite. Leiskite jiems pasialinti patiems. Tegu patys nuplau-
kia, iskrenda, inyksta.
irime t balt erdv, lyg lauktume prasidedanio filmo. Jei tai pavyksta, galite t balt erdv nuspal-
vinti kokia nors spalva: viesiai alia, mlyna, rausva... Geriau, kad i pradi bt pastelini spalv, vliau
galima pereiti prie sodresni, tirtesni.
Kai jau galite lengvai sivaizduoti vienos spalvos fon, pridkite dar vien spalv. Jas savo vaizduots
ekrane galite idstyti vairiais bdais: padalinti ekran pusiau ar sukurti achmat lent. Arba spalvas ids-
tyti lygiagreiais, banguotais ar zebrikais dryiais, koncentrinmis juostomis, i centrinio tako ieinaniais

16
ir vis platjaniais spinduliais, dviem i centro besisukaniomis spiralmis ir pan. Galite kakurios spalvos
fone imtyti ar tam tikra tvarka idlioti kitos spalvos dmes, linijas, geometrines ar kitoki form figras.
Objektai vienspalviame fone. sivaizduokite vientis pilk fon. Po kurio laiko kakur tarp ms ir to
fono atsiranda geltonas takas. Jis ima didti ir virsta moligu, kabaniu tuioje erdvje. Apirkime j.
Moligas pasivarto ir pradeda mati, kol susitraukia tak, i kurio ir atsirado.
Geriausia i pradi, kol dar nesate gerai gud, tokiu bdu gaminti paprastus gerai inomus objektus:
aukt, pomidor, vaz, kd, gryb, sil kamuol, knyg, kiparis, didiul gintaro gabal su jame kliuvu-
siais vabalais, snaig, lemput. Vliau galima pereiti prie sudtingesni objekt: automobili, bombonei,
rm su didiuliu parku ir tvenkiniais, vulkanins salos, miesto ir kt.
Galiausiai galime isikviesti ne vien, o kelis objektus vienu metu. Gali bti, kad vienas objektas jau
nyksta, o kitas tuo metu atsiranda, rykja, ima kak daryti.
Veiksmai su objektais. Su sivaizduojamais objektais galime atlikti vairius veiksmus: sukioti, vartyti,
nutolinti, priartinti, padidinti, sumainti, transformuoti, iversti, keisti j spalv, form, paviriaus tekstr,
padalinti dalis, iardyti ir vl surinkti. Keisti galima ne tik vis objekt, bet ir atskiras jo dalis.
Galite atlikti tok pratim. Pasirinkite fon, i kurio ikyla baltas kubas juodomis briaunomis. Pasukiokite
j vien ir kit pus. Sustabdykite. Priekin sienel nudaykite rykiai raudona spalva. Vl pasukiokite kub
taip, kad ta raudona sienel tai nusisukt, tai atsisukt. Sustabdykite kub taip, kad raudonoji sienel atsi-
durt kitoje, jums nematomoje pusje. Dabar priekin sienel nudaykite mlyna spalva. Ir vl pasukiokite
kub. Stebime, kaip mus atsisuka tai raudona, tai mlyna sienel. Vliau likusias sieneles nuspalvinkite
kitomis spalvomis. Kubo sieneles galima ipieti vairiais pieiniais, iklijuoti nuotraukomis ar judaniais
paveikslliais kaip Hario Poterio pasaulyje.
Skraidymas aplink objekt. Objektus galime ne tik sukioti, bet ir skraidyti aplink juos. Skrisdami aplink
objekt tarsi aplink planet, matome skirtingas jo puses. Toks veiksmas labai panaus objekto sukim, bet
reikt sivaizduoti, kad skrendame aplink j, o ne j sukame.
Scenos vaizduotje. sivaizduokite kart vasaros dien. Vir galvos balt avi pulkas mlyname
danguje. Stovite kaimo pakratyje prie didels liepos. Girdite dzgianias bites, kvepiate medumi kvepian-
io aromato, palieiate grubi medio iev. Pamatote keliu atvaiuojant veim. Igirstate rat bildes, ar-
klio nopavim. Veimas sustoja prie js. Uuodiate gyvulio prakait. Pasikalbate su veiku. Patapnojate
drgn arklio sprand. mogus paduoda jums puodel. Burnoje pajuntate ienu kvepiant dar ilt karvs
pien...
Veiksmai vaizduotje. sivaizduokite, kad ir js kak veikiate: plaukiate, tapote, grojate kokiu nors
muzikos instrumentu, vaiuojate sportiniu automobiliu, uoliuojate irgu, valdote tank ar atliekate kitus
veiksmus, kurie tobulina profesinius valdymo gdius. sivaizduojamose kelionse dmesys labiau nukreip-
tas tai, k matome keliaudami, o iame pratime susitelkiame gyvno ar transporto priemons valdym.
Procesai. Vaizduotje stebime scenas, kuriose vyksta vairs procesai: dega vak, kuri palengva tirp-
dama naikina ant jos on esant spalvot piein; teka up, neanti ledo lytis, besitrinanias viena kit; i
ugnikalnio ioi veriasi pelen stulpas ir trykta lavos fontanai; nurausvintame danguje vir jros tvenkiasi
ir spariai artja tamss debesys, kyla bangos, tvyksteli isiakojanios aib gyslos.
Galime irti Antrojo pasaulinio karo metais vykstant brit ir vokiei naikintuv oro m vir Lon-
dono, artilerijos ugn, deganius lktuvus, sprogimus. Galime stebti automobili lenktynes dykumoje, fut-
bolo rungtynes, migruojanius paukius, sniego grit kalnuose, antilopes mediojanius litus.
iame pratime procesus stebime pasyviai, tarsi kino salje, nesistengdami j kaip nors paveikti. Pasiren-
kame tem, objektus, viet ir paleidiame vaizduot.
Susitikimai. Vaizduotje galime susitikti su realiais ar sivaizduojamais monmis, istorinmis asmeny-
bmis, literatriniais herojais, mitologiniais personaais, gyvnais, kit pasauli atstovais. Susitikimo metu
galima su jais umegzti pokalb, pasiteirauti j nuomons jums rpimais klausimais. Galima susikurti imin-
i taryb, kuri kreipsims itikus bdai ar sprsdami koki nors problem.
Pasikalbti mintyse galite ir su monmis, su kuriais nesutariate arba konfliktuojate. Toki pokalbi metu
galima isiaikinti prieikumo prieastis, galima tiems monms isakyti savo jausmus, ketinimus, igy-
venimus. Tokie pokalbiai, anot norveg psichologo Nilso Grendstado (1999), padeda pasiruoti tikriems
pokalbiams, leidia geriau suprasti tikrov ir pat save.

17
 Metamorfozs. Metamorfoz formos, pavidalo, ivaizdos pakeitimas. Pavertim ar pasivertim apstu
senuosiuose mituose, legendose, pasakose. Juos mgsta ir naujj laik raytojai. Pavyzdiui, Franco Kafkos
apsakyme Metamorfoz mogus virsta didiuliu vabalu.
Ir js galite sukurti toki metamorfozi. Mintyse sivaizduokite kok nors daikt ar btyb ir i lto
keiskite j form, dyd, spalv ir t.t. Pamginkite vyr paversti moterimi, jaunuol seniu, peliuk litu,
kub kamuoliu, ln prabangiais rmais. Pavert objekt nauju pavidalu, paskui atverskite atgal.
Mintyse galite pagreitinti vairius procesus. sivaizduokite, kaip i sklos iauga medis, praysta, umez
ga vaisius, tie nukrinta, supva, o i nauj skl iauga nauji mediai. Arba i kiauinlio isirita kirminas,
jis grauia lapus, auga ir virsta lliuke, dar vliau vabzdiu, kuris iskrenda, susiranda savo gentainius,
poruojasi ir ant lap padeda nauj kiauinli. Vasaros peizaas virsta iemos. I kosminio dulki ir duj
debesies formuojasi nauja vaigd. Ir taip toliau.
iame pratime procesus, reikinius, veiksmus stebime jau ne pasyviai, o aktyviai, t.y. esamus procesus
paspartiname arba sultiname, o gal visai sustabdome ar juose kak pakeiiame. Pavyzdiui, kirminas iau-
ga iki medio dydio. Arba sukuriame tokius reikinius, kuri nra iame pasaulyje.
sivaizduojamos kelions. Vaizduotje galime keliauti po diungles, dykumas, kalnus, Antarktid, van-
denyn gelmes, Mars, Jupiterio palydovus. Galime nuskristi tolimas igalvotas kit vaigdi plane-
tas, atsidurti Mordore, Drakulos pilyje, Minotauro labirinte, ateivi kosminiame laive, dinozaur epochoje,
XIIIamiaus Vilniuje ar XXIIIamiaus skraidaniame megapolyje...
Po tuos pasaulius galime keliauti psiomis, arkliais, plaukti valtimi ar povandeniniu laivu, vaiuoti auto-
mobiliu ar visureigiu. Galime pilotuoti lktuv ar kosmin erdvlaiv. Galime apergti delfin ar pasikinkyti
drakon.
Kaip stebtojai galime sumati iki dulks ar elektrono dydio. Galime pavirsti muse, albatrosu arba
viesos spinduliu. Galime laisvai skraidyti i vienos vietos kit, i vieno laikmeio kit, i vieno pasaulio
kit... Galime kiaurai perskrosti bet koki klit: sien, planet, vaigd.
sivaizduojamose kelionse stenkits atrasti ar pastebti kuo daugiau domybi. Pavyzdiui, jei braunats
per diungles, galite sutikti egzotini gyvn, rasti nematyt augal, aptikti apleist ventykl. Jei atsidu-
riate fantastinje planetoje, galite susidurti su paiais keisiausiais padarais. Keliauti per tas paias vietoves
galima ne vien kart. Tarkime, per vien seans js nukeliavote iki kakokios vietos. Nuo jos kelion tsti
galima kit kart. Nukeliavus iki kelions tikslo, tuo paiu marrutu galima grti kelions pradi, kad dar
kart aplankytume matytas vietoves ir pasitikrintume, ar kas nepasikeit, kol keliavome.
Laikantis principo nuo paprasto prie sudtingesnio i pradi patartina keliauti po inomas arba lengvai
sivaizduojamas vietas.
Empatija. Empatija reikia neprarandant savojo a ir savj poji eiti pasirinkto objekto vid,
suprantant jo sandar, veikim, savijaut. sijausti reikia pajusti objekto esm. is gebjimas reikalingas
menininkams, mokslininkams, kitiems krjams. Empatija panai Zen bsen, kuri pasiekia menininkas,
kai tampa kitu subjektu. Kin ir japon menininkai empatin intuicij kultivavo tkstanius met. Su Tung-
po, gyvens XI amiuje, pasak: Prie pieiant bambuk, turite j iauginti savo viduje, vliau, su teptuku
rankoje ir susitelk savo regjim, ivysite vaizd. Js turite j pagauti taip greitai, kaip tik galite, kol jis
nepradingo lyg kikis, pasirodius mediokliui. (Root-Berstein, R., Root-Berstein, M., 1999, p. 197).
Kai kurie raytojai taip rykiai sivaizduoja savo krinio herojus, kad sugeba su jais net kalbtis, ginytis.
arlzas Dikensas kart pasak: Vis ryt sdiu savo kabinete laukdamas Oliverio Tvisto, bet jis vis neatei
na. Mokslininkai taip pat gali sijausti tai, k tyrinja: vabzd, augal, lstel, chromosom. Pavyzdiui,
Barbara McClintock praleido labai daug laiko su savo augalais, ruodama juos genetiniams tyrinjimams,
tad ji tvirtina juos pastanti lyg individus. Ji negaili laiko susidraugaudama su jais ir juos paindama.
Mokslinink isiugd tok stipr organizmo jausm, kad gali sijausti gen ar chromosom.
Robertas Root-Bernsteinas ir Michele Root-Bernstein (1999) pateikia tris patarimus, kaip ugdytis empa-
tinius gebjimus.
1. Praktikuokite vidin dmes. Tai reikia stebti savo gilumin reakcij pasaul ir prisiminti savo
emocijas, kai k nors matote, girdite, lieiate ar jauiate realiose ar sivaizduojamose situacijose.

18
 2. Praktikuokite iorin dmes mones ir daiktus, kurie yra js iorje. K. Stanislavskis mok savo
studentus atsiminti kuo daugiau parodyto ir tuoj paslpto daikto detali. Jis pats moksi pamgdioti kitus
mones. Tai praveria imituojant impanzi, laikrodi ar kvark elges.
3. sivaizduokite, k jauia daiktas, prie kurio artinats. Apsimeskite, kad jo pasaulis yra js pasaulis,
jo jutimo organai ar fizins savybs yra js. Kaip jaustumts, elgtumts, reaguotumte, jei btumte jis?
Raskite ssaj su pojiais ir emocijomis, kuriuos jauiate patys. Pajuskite, k nori padaryti lstel, virusas
ar anglies atomas.

Literatra
Dweck, C. S. (2006). Mindset: The New Psychology of Success. New York: Ballantine Books.
Grendstad, N. M. (1999). Vaizduot ir jausmai. Vilnius: Margi ratai.
Root-Berstein, R., Root-Berstein, M. (1999). Sparks of Genius: The Thirteen Thinking Tools of the Worlds Most Crea-
tive People. Boston: Houghton Mifflin Company.
Schirrmacher, F. (2013). Smegen mankta. Kaip naudotis galva. Vilnius: Gimtasis odis.
Vilutis, M. (2014). Tortas. Vilnius: Tyto alba.

Krybikumas ir muzikinis ugdymas: situacijos Europos alyse

apvalga
ydr Jautakyt

Lietuvos muzikos mokytoj asociacija yra Europos muzikinio ugdymo asociacijos (angl. European As-
sociation for Music in Schools, toliau AES) nar. 2016 m. kovo 1619 d. asociacija Vilniuje suorganizavo
24-j tarptautin AES konferencij Iekant netiktum: krybikumas ir muzikinio ugdymo inovacijos.
Kiekviena konferencijoje dalyvavusi alis apvelg krybikumo ugdymo situacij savo muzikinio ugdymo
sistemoje.
Susipainus su skirting Europos ali muzikinio ugdymo situacija, irykjo keletas bendrum:
Krybikumas muzikinio ugdymo procese suprantamas dvejopai: 1) kaip asmens savyb originaliai
interpretuoti pasaul ir sprsti problemas ir 2) kaip gebjimas kurti muzik. Ugdymo praktikoje da-
niau atpastamas antrasis.
Krybikumo ugdymo situacija priklauso nuo mokytojo krybikumo lygio.
Pastarj deimtmet daugelyje ali buvo atnaujinamas ugdymo turinys. Bendrosiose muzikos pro-
gramose (angl. National Curriculum) iskirta muzikos krybos sritis, apraomi ios veiklos srities
pasiekimai.
Pabriama, kad dokumentuose krybikumo ugdymas atrodo geriau nei pedagoginje praktikoje,
todl aktyviai veikiama muzikos mokytoj rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo srityse.
Daugelis ali atstov teigia, kad, nepaisant naujausi mokslini tyrim rezultat, atskleidiani
muzikinio ugdymo naud vaiko raidai, tai nra valdios prioritetas, ir situacijos (ne)palankumas
priklauso nuo politins valios. Netenkinanti muzikinio ugdymo padtis Ispanijoje, Lenkijoje, Pran-
czijoje.
Daugelyje ali ikimokyklinio ir pradinio ugdymo etapuose muzikos pamokas veda klass mokyto-
jai. Akcentuojama, kad j pasirengimo nepakanka kokybikam ir krybikam muzikiniam ugdymui
utikrinti, o tai daro poveik mokini mokymosi motyvacijai ir pasiekimams, poiriui muzikos
dalyk auktesnse klasse.
Austrijos atstovas Andreasas Bernhoferis teigia, kad ioje alyje muzikinio ugdymo esm yra praktinis
muzikavimas, kartu gyjant teorinius pagrindus. Bendrj muzikos program sudaro trys veiklos sritys: dai-
navimas ir muzikos kryba, judjimas ir okis, klausymasis ir supratimas. Krybikumas ugdomas kuriant
ir improvizuojant muzik, judant ir okant. Austrijoje kiekvienas mokytojas renkasi bdus, kaip gyvendinti
bendrj muzikos program. Todl mokytoj kvalifikacijos tobulinimas orientuojamas mokini krybiku-
m puoseljanios didaktikos link.
Kroatijos atstov Sabina Vidulin, pristatydama ios alies situacij, teigia, kad muzikinio krybikumo
ugdymas yra viena i bendrosios muzikos programos dali. Taiau daugiau krybikumo ugdymo enkl
19
pastebima priemokyklinio ir pradinio ugdymo etapuose. Pagrindins mokyklos muzikos mokytojai labiau
akcentuoja faktines inias, todl krybikumo sumaja. S. Vidulin teigimu, krybikumo ugdymo situacija
alyje labiausiai priklauso nuo muzikos mokytojo krybikumo, jo kompetencijos ir noro atpainti bei puo-
selti vaik krybikum.
Marekas Sedlaekas nurodo, kad ekijoje krybikumo ugdymas integruotas bendrj muzikos progra-
m. Teigiama, kad krybins veiklos ugdo mokini neverbalins saviraikos gebjimus mokiniai mokosi
reikti idjas garsu, linija, spalva, forma, judesiu, veido iraika ir kt. Programa siekiama, kad mokiniai da-
lyvaut krybos procesuose ir ugdytsi savo krybines galias, krybik poir.
Ene Kangron Estijos muzikinio ugdymo situacijos pristatym pradeda teiginiu, kad est tauta yra dainuo-
janti tauta, o nuopelnus galima priskirti muzikos mokytojams. Muzikos pamokos Estijoje privalomos nuo
1 iki 12 klass. Bendrojoje muzikos programoje krybikumas vardijamas kaip vienas i ugdymo tiksl,
o kryba viena i keturi veiklos srii. Krybikumas muzikinio ugdymo praktikoje pltojamas taikant
imitacijos, improvizacijos ir krybos metodus.
Marie-Francoise Quintet apvelgia Pranczijos muzikinio ugdymo situacij. ioje alyje muzikos vaikai
mokosi bendrojo ugdymo ir muzikos mokyklose. Muzikos mokyklas lanko 4 proc. Pranczijos vaik. Vidu-
riniame ugdymo etape muzika tampa pasirenkamuoju dalyku, kur silo tik 5 proc. vis mokykl, o renkasi
j tik apie 1 proc. mokini. 2009m. atnaujint muzikos bendrj program sudaro dvi sritys: supratimas ir
atlikimas. Atlikimo sritis dalijama grojimo ir krybos veiklas. M. F. Quintet teigia, kad krybikumas yra
pakankamai aptariamas muzikin ugdym reglamentuojaniuose dokumentuose, taiau ugdymo praktikoje
gerj pavyzdi nra gausu. Be to, mokytojams trksta metodik, kaip ugdyti vaik krybikum. Auto-
r paymi, kad krybines veiklas labai sunku organizuoti didelse (2530 vaik) klasse, todl mokytojai
daniau taiko tradicinius ugdymo metodus. Be to, autor teigia, kad krybikumas yra labiau mokymo ar
mstymo bdas nei specifin veikla. Todl, ugdant mokytoj krybikum, galima tiktis, kad krybikas
taps ir visas muzikinis ugdymas.
Naomie Maczelka, pristatydama Vengrijos muzikinio ugdymo situacij, pripasta, kad bendroji muzi-
kos programa yra orientuota mokini muzikos atlikimo ir supratimo gebjim ugdym. Mokiniai skatinami
suprasti muzik kaip galimyb ireikti savo krybines galias. muzikos klausymsi integruojamos judesio
improvizacijos. Muzikin fantazija ugdoma aidimais, ritminmis ir vokalinmis improvizacijomis.
Vokietijos muzikinis ugdymas grindiamas estetiniu kultriniu poiriu, teigia Cristopheris Wallbau-
mas. Jis Vokietijos muzikin ugdym charakterizuoja filosofins kategorijos Bildung (vok. asmenybs
tapsmas, ugdymasis) perspektyvoje. Muzikinis ugdymas, kaip estetin praktika, brandina harmoning
asmenyb. Krybikumas yra svarbi estetin praktikos dalis, reikiasi per krybos ir muzikavimo veiklas,
persmelkia vis mokymsi.
Italijos mokyklose krybikumo lygis priklauso nuo mokyklos tipo ir mokytoj pasirengimo, pay-
mi Michaile Biasutti. 2012 m. atnaujintoje bendrojoje muzikos programoje akcentuojama, kad muzika yra
palanki sritis mokini krybikumui ugdyti. Pabriama, kad mokiniai turi krybikai naudoti bals, instru-
mentus ir naujsias technologijas. Autorius teigia, kad labai svarbu ugdyti mokytoj krybikumo kompe-
tencij, siekti j krybiko poirio ugdym. Autorius vartoja du terminus: krybikas mokymas ir moky-
mas krybikumui. Krybikas mokymas mokym padaro trauk ir efektyv, o mokymas krybikumui kon-
centruojasi mokini divergentinio mstymo ir krybini gebjim ugdym. Mokymo krybikumui esm
yra mokinio galinimas veikti ir kurti, kontroliuoti savo mokymsi.
Kosovo atstov Kastriot Sada, pristatydama bendrj muzikos program, nurodo, jog krybikumas yra
integrali jos dalis. ioje alyje muzikinis ugdymas organizuojamas per tris veiklos sritis: atlikim, klausym-
si ir supratim, kryb. Apibriamos pagrindins veiklos kryptys:
1. Muzikos kalba kartu su kitomis menins iraikos priemonmis (pieimu, poezija, okiu, vaidyba ir kt.)
yra bdas mokini krybikumui reiktis.
2. Muzikos kalba vartojama krybikai raikai ritminms ir melodinms improvizacijoms, atliekamoms
balsu ar instrumentais.
3. Muzikos krimas (kuriamos naujos melodijos, ritmai, akompanimentai ir kt.).
Kosove vyksta ugdymo turinio atnaujinimo darbai. Numatoma, kad visas ugdymo turinys bus grstas e-
i esmini kompetencij (efektyvios komunikacijos, krybinio mstymo, skmingo mokymosi, sveikatos,

20
produktyvumo ir pilietikumo) ugdymu. Pasirinktas suomikas ugdymo turinio konstravimo variantas. Vis
ugdymo srii turinys pads mokiniams gyti mint kompetencij. Meninio ugdymo srities mokymosi pa-
siekimai bus demonstruojami eiose srityse:
1. Atlikimas, kryba ir pristatymas.
2. Menins iraikos priemons ir krybos procesai.
3. Menin komunikacija.
4. Meno ir visuomens sveikos supratimas.
5. Meno supratimas ir vertinimas.
6. Identitetas ir kultra.
Autor pristato tyrimo duomenis, kurie rodo, jog Kosovo muzikos mokytojai gerai supranta krybiko
mokymo svarb, taiau praktikoje retai taiko krybikus metodus, jiems trksta patirties ir pasitikjimo.
Leijla Bequiri, pristatydama Makedonijos muzikinio ugdymo situacij, teigia, kad vienas i ugdymo
tiksl ia yra krybikumo ugdymas. Autor paymi, kad tai, kaip krybikai ar ne dirba mokytojas,
lemia ne jo isilavinimas, bet poiris mokym ir mokymo stilius. Autor teigia, kad pastaraisiais metais
sustiprjo muzikos dalyko prestias, muzikos pamokos tapo interaktyvesns, pamokose naudojamas interne-
tas, neiojamieji kompiuteriai, muzikos instrumentai, spalvotas popierius, vaizdo mediaga, koncert raai.
Mokiniai skatinami pajausti muzik dainuodami ir juddami. Makedonijoje siekiama ugdyti krybik mo-
kytoj poir muzikos pamokas.
Juodkalnijoje muzika lydi vaikus nuo priemokyklinio ugdymo iki 9 klass. Jelena Martinovi Bo-
gojevi teigia, kad visa programa yra orientuota mokinio poreikius ir persmelkta krybikumo dvasios.
Bendroji muzikins kultros programa grindiama praktinmis veiklomis per muzikos pamokas grojama,
dainuojama, okama, aidiama, pieiama ir nekama. Autor teigia, kad nors krybikumas irykinamas
dokumentuose, bet, kaip ir kitose alyse, ugdymo praktikoje dar retas sveias. Todl mokytojams rengiamos
metodins rekomendacijos, kuriose pateikiama vairi krybiko mokymo pavyzdi. Svarbu ir tai, kad
atnaujinus mokytoj kvalifikacijos tobulinimo sistem pradta vertinti mokytojo tyrjo kompetencija. Tie,
kurie atskleidia rykesnius tyrinjimo gebjimus, diegia savo praktikoje inovatyvius metodus, gali gyti
mokytojo tyrjo kvalifikacin kategorij, kuri utikrina auktesnes pajamas, didesn presti ir pasitenkinim
savo darbu.
Netenkinanti muzikinio ugdymo situacija yra Lenkijoje. ia, kaip teigia Gabriela Karin Konkol, vaikai
privalomai mokosi muzikos tik ketverius mokslo metus. Trksta profesionali muzikos mokytoj. Todl
kyla problem ugdant ne tik muzikinius, bet ir krybos gebjimus bei muzikin vaizduot. 2014 m. atnau-
jint bendrj muzikos program sudaro penkios veiklos sritys: dainavimas, grojimas, muzikos krimas,
judjimas pagal muzik ir muzikos klausymasis. Mokyklose dominuoja dainavimas ir grojimas Orfo instru-
mentais.
Slovakijoje manoma, kad vienas i efektyviausi krybikumo ugdymo bd yra projektai. Irena Me-
danska pristato projekto Superklas idj. Jos esm dal muzikos, dails, literatros pamok mokiniai
skiria grupiniam projektui, kurio tema skelbiama mokslo met pradioje, o mokslo met pabaigoje parodo-
mas mokini sukurtas spektaklis. Autor teigia, kad tokie projektai stiprina mokini mokymosi motyvacij,
pasitenkinim ir kultrin smoningum.
Sudtinga muzikinio ugdymo situacija Ispanijoje. Kaip teigia Chose A. Rodriguez-Quiles, nauja vyriau-
syb planuoja ugdymo turinio reform, o muzikinio ugdymo situacija yra neaiki. Nepaisant sudtingos poli-
tins situacijos, kai kurios mokyklos rodo geruosius krybikumo ugdymo muzika pavyzdius. Ch.A.Rodri-
gues-Quiles teigia, kad krybikumo raika priklauso nuo konteksto, todl dert vartoti termin konteks-
tualizuotas krybikumas arba krybikumas kontekste. Mokini krybikumas priklauso nuo muzikinio
pasirengimo, patirties ir gebjim. Geroji Ispanijos mokykl patirtis atskleidia, kad muzikin ugdym reikia
grsti aktyvia raika ir krybikumu, nes tik taip muzika gali tapti reikminga mokini gyvenimo dalimi.
Olandijos mokykloms suteikta laisv kurti ugdymo turin ir koreguoti vyriausybs silom bendrj pro-
gram. Laisv tokia didel, kad mokykla gali sprsti, kuri dalyk mokytis, kuri ne, teigia Marinus Ver-
kuilas. Sunku apibendrinti Olandijos krybikumo ugdymo praktik, nes ji labai priklauso nuo konkreios
mokyklos ir mokytojo nuostat. vairov yra didiul. Krybikumo svarba yra suprantama, bet mokytojams

21
dar trksta specifini ini ir krybikumo ugdymo didaktikos. Akivaizdu, kad mokytojas turi investuoti
daug laiko ir pastang, kad jo mokymas tapt krybikas.
Krybikumo samprata yra plaiai diskutuojama tarptautinje muzikos pedagogikos literatroje, pa-
bria Nesrin Kalyoncu ir Sezen Ozeke. Todl Turkijoje krybikumas tapo naujos muzikinio ugdymo
koncepcijos pagrindu. Nuo 2009 m. muzikos kryba yra privaloma veiklos sritis. Taiau krybikumas rei-
kiasi ne tik kuriant, bet persmelkia muzikin raik (aidimus, ritmines, melodines, judesio improvizacijas,
inscenizacijas ir aranuotes). Vaikai mokosi garsinti pasakas, perteikti muzikos suadintas emocijas piei-
niu, tekstu, pantomima ir pan. Viduriniame ugdymo etape akcentuojama produktyvioji mokini kryba. Vis
dlto atliktas mokytoj parengt muzikos pamok plan tyrimas atskleid, kad realybje dominuoja muzikos
klausymosi veikla, o krybins veiklos yra emos kokybs. Todl kvalifikacijos tobulinimo kursais siekiama
ugdyti iuolaikik muzikos mokytoj poir, adinti nor dirbti krybikai.

MUZIKIN KRYBIN VEIKLA: K SUINOME I LITERATROS IR

K KALBA KRJAI
Rta Girdzijauskien

Muzikinje veikloje galimos dvi krybikumo sampratos. Pasak pirmosios, muzikos prigimtis yra k-
rybinio pobdio, o dalyvaujantieji muzikinje veikloje savaime tampa krybikesni. Skiriamos trys muzi-
kins veiklos rys: muzikos atlikimas, kryba, muzikos klausymas, apibdinimas ir vertinimas. Atrodyt,
kad krybin raika galima tik muzikins krybos srityje. Taiau detalesn muzik darb analiz leidia
teigti, kad kiekvienas mogus gali krybikai reiktis ir atlikdamas, ir vertindamas muzik.
Antroji samprata pripasta, jog muzikin veikla gali daryti tak krybikumui, taiau is procesas nra
savaiminis. Dalyvavimas muzikinje veikloje dar negarantuoja asmens krybikumo pltros. i poiri
prietaringumas skatina kelti klausimus: Ar visuomet muzikin veikla yra krybinio pobdio? Kaip pasi-
reikia asmens krybikumas jam dalyvaujant muzikinje veikloje? Kaip atpainti krybikai muzikuojant
ir kuriant asmen? iuos klausimus bandysime atsakyti, remdamiesi literatros analize ir interviu su muzi-
kais metu gauta informacija.

Kryba
Kryba apima dvi veiklas improvizavim bei kompozicij krim. Abi jos turi panaum ir skirtum.
Tai labiausiai su krybikumu susijusios muzikins veiklos rys, nes j metu sukuriamas lig tol neegzista-
vs muzikinis produktas.
Improvizavimas. Pagrindin svoka nagrinjant improvizavim spontanikumas. Taiau improvizavi-
mas nra atsitiktinis gars naudojimas, nors improvizuojantysis gali laisvai rinktis gars aukt, ritmines
vertes, tonacij, temp. I esms improvizavimas yra tikslingas gars organizavimas. Nordamas spontani-
kai, taiau prasmingai manipuliuoti muzikinmis struktromis, asmuo turi gebti tikslingai remtis muzikiniu
odynu. Todl improvizavim galima palyginti su mini raika kalbant turiu idj ir j ireikiu (kalboje
odiais, muzikoje garsais).
Kalbti garsais nra lengva. Atsivelgiant atlikjo ami ir muzikin patirt, skiriama keletas impro-
vizavimo lygi. Improvizuoti mokoma nuosekliai vedant vaikus nuo emiausio prie auktesnio. Nustatyta,
kad net ir tada, kai vaikams nevadovauja joks suaugs mogus, jie, vedami smalsumo, eksperimentuoja
garsais, tyrinja instrument tembrus, ieko garso igavimo bd. Todl eksperimentavimas garsais yra
pirmoji mokymo improvizuoti pakopa, kurios metu tiesiogiai suinoma, kaip ir kokiomis priemonmis ga-
lima muzikuoti, kokiomis savybmis pasiymi garsas, kaip muzikiniais garsais perteikiama nuotaika ir kt.
proces orientuotas improvizavimas antroji mokymo improvizuoti pakopa. Eksperimentuodami garsais,
vaikai susipasta su improvizavimo priemonmis, imoksta jas savarankikai taikyti, pasirinkti i vis ga-
lim garso igavimo bd labiausiai tinkam. Dabar didesnis dmesys skiriamas muzikiniam rezultatui.
Pagrindins jo charakteristikos yra improvizacijos ritmikumas, melodijos tikslumas ir logikumas, naudot
muzikos iraikos priemoni (dinamikos, tempo, tricho) raikumas. Kitu etapu improvizuojama suteikiant

22
improvizacijai form, muzikuojant pasirinktu stiliumi. Pati aukiausia, tik profesionaliems muzikams b-
dinga, improvizavimo pakopa, individuali improvizacija, kai i muzikinio rezultato atpastami improvizuo-
janiojo asmenybs bruoai, susiformuoja savitas improvizavimo stilius. Improvizavimo skm priklauso
nuo t pai veiksni: muzikinio mstymo, klausos jautrumo, muzikins ir kinetins atminties, melodini
bei ritmini darini nuodugnaus imanymo, inojimo, kaip juos pritaikyti kokiam nors kriniui, instrumento
valdymo lygio, ini, krybins veiklos patirties.
Tokius apibendrinimus apie improvizavim galime daryti literatros analizs pagrindu. O k kalba muzi-
kantai? Palyginkime perskait interviu su diazo pianistu, kompozitoriumi, pedagogu Sauliumi iauiuliu.

Saulius iauiulis diazo pianistas, pedagogas, kompozitorius. Yra ileids daug muzikos ra, gro-
js su garsiausiais Lietuvos ir usienio diazo bei akademins muzikos atlikjais. Muzikos kryba apima
diazines kompozicijas, muzik dramos spektakliams, dainas ir instrumentinius krinius suaugusiesiems ir
vaikams.
Kas yra improvizacija?
Improvizacija nra tik muzikin svoka. Improvizuojama visur: valdant lktuv, plaukiojant jachta, ben-
draujant, gaminant maist. Improvizacija yra visas ms gyvenimas.
Muzikoje improvizacija galime vadinti grojim i galvos. Tikiu, kad improvizuoti gali kiekvienas, kuris
turi bent kiek muzikins patirties. prasta skirti dvi improvizacijos ris: intuityvij ir tikslin.
Kai improvizuojate, atrodo, tai daryti taip paprasta, taiau i pateikto improvizacijos apibdinimo
aikja, jog groti i galvos nra lengva. Vyrauja nuomon, kad, norint improvizuoti, reikia tu-
rti tam tikr gebjim. Koki?
Norint improvizuoti btina imanyti muzikinius simbolius, harmonij, form, instrumento galimybes. Vie-
niems muzikantams improvizuoti pavyksta geriau, kitiems blogiau. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje skm
lemia daugelis veiksni: asmenybs savybs, gimti gabumai, gyti gebjimai, patirtis. Pavyzdiui, mokyda-
miesi usienio kalb, vieni per tam tikr laik imoksta vos kelet odi, kiti sugeba imokti gramatines
struktras, pagauti tarties subtilumus, siminti posakius. Tas pat pasakytina ir apie muzikin improviza-
vim. Vieniems gimtas ritmo, melodijos ir harmonijos pojtis, mstymo lankstumas. Kiti prieingai, turi to
nuosekliai mokytis.
Mokytis improvizuoti gali pradti ir suaugs mogus, jei tik jis turi grojimo ar dainavimo patirties. Tuo-
met viskas priklauso nuo noro ir usispyrimo. Taiau, kaip ir mokantis kalb, labai svarbi ankstyvoji patirtis.
Kai vaikai mokosi muzikos, dert juos mokyti ir improvizuoti; nebtinai mums prast diazini improviza-
cij. Mokant groti gamas, galima jas atlikti vairiu ritmu, klasikinius krinius groti keiiant melodij, ritm,
harmonij. Kaip tai padaryti, bd yra daugyb. Vienaip ar kitaip, mokantis improvizuoti reikia imanymo,
tam tikr muzikini gebjim, domtis diazo muzika, klausytis kit atliekamos muzikos ir siekti atrasti savo
grojimo stili.
Kai improvizuojate, ar galvojate, k ir kaip reikia groti? O gal pasiduodate muzikos tkmei?
Anksiau imponavo struktruotos, baigtos improvizacijos. Dabar domesn spontanin improvizacija.
Retai repetuoju prie pasirodym. Daniausiai jau bdamas scenoje susikaupiu, sijauiu ir siekiu, kad ieit
kakas nauja, nestandartika, negirdta. Iekau spalv, keiiu tonacijas. Kartais muzikin mintis atveda
5 ar 6 enkl tonacijas, grojimas tampa sunkesnis, nepatogus. Taiau man labai svarbu ilaikyti iekojimo
dvasi, sukurti gyvo muzikavimo spd, ukabinti nerv.
Klasikins muzikos atlikjai kaip skmingo pasirodymo veiksnius nurodo sals akustik, klausy-
toj imlum. Ar tai svarbu diazo muzikantui?
Be abejo. Diskomfort jauiu didelse salse, kuriose esu sodinamas respektabilioje scenoje, gausiai
i vairi pusi apvieiamas. Tai mane varo, tampa sunku groti net ir gerai inomus krinius. Geriausiai
jauiuosi muzikuodamas gerai pastamoje arba kamerinje aplinkoje diazo muzik mgstantiems klausy-
tojams. Labai gera atsiverti tiems, kuriems esi reikalingas, kurie laukia mano muzikos.

Kompozicij krimas. Improvizuojant gautas rezultatas vertinamas kaip galutinis, o kuriant kom-
pozicijas veikla planuojama. Prie pateikiant galutin produkt jis peririmas, papildomas, taisomas.
Todl kompozicij krimas lyginamas ir su problem sprendimo procesu, kurio metu keliamos muziki-

23
ns idjos, t.y. numatoma, kas turt bti sukurta, vliau iekoma bd toms idjoms pltoti, galiausiai
gautas rezultatas tikrinamas, koreguojamas.
Muzikos krimas procesas, reikalaujantis kruoptaus darbo, pastang ir kantrybs. J sudaro kele-
tas etap.
Muzikins idjos klimas. Muzikin idja pagrindin vis krin apibendrinanti mintis. Muzi-
kin idja gali kilti netikiausiomis aplinkybmis: patyrus dom nuotyk, pamaius spalving
rudenjanio miko vaizd, netiktai paskambinus draugui ir kt. Fiksuoti muzikines idjas tiks-
linga net ir tada, kai kurti neplanuojama;
Muzikos iraikos priemoni, tinkam idjai gyvendinti, iekojimas. Muzikos raikos priemo-
ni svarb, gyvendinant krybin sumanym, galime palyginti su mini raika kalbant. Juk
nordami pasakyti mint iekome tinkam odi, juos tariame tam tikru garsumu, atitinkama
intonacija. Kiekvienas kompozitorius i vis galim muzikos raikos priemoni pasirenka la-
biausiai tinkamas krybiniam sumanymui gyvendinti.
Muzikinio vyksmo planavimas. Muzika yra meno ris, kuriai bdingos laiko charakteristikos:
trukm, tkm, jos momentai. Todl kuriant neivengiamai numatoma/ planuojama, kas ir kaip
keisis krinio atlikimo metu, kokia bus pradia ir pabaiga, ar / kaip keisis muzikos nuotaika,
dinamika, tempas.
Muzikinio rezultato koregavimas. Krybingu vadinamas toks muzikinis rezultatas, kuris yra
domus, originalus, baigtas. Todl jau sukr krin kompozitoriai link j taisyti, keisti, tobu-
linti. Pasitaiko, kad net ir po daugelio atlikimo variant kompozitorius koreguoja ar netgi visai
naujai perrao sukurt krin.
Krybos vertinimas suteikia prog svarstyti apie krybins idjos savitum, krybini sumany-
m gyvendinimo netradicikum, parinkt muzikos iraikos priemoni tinkamum, krybos
rezultat originalum. Analizuojami ir kil krybos sunkumai, svarstoma, k dert atsivelgti
kuriant kit kart.
Pateikta mokymo kurti kompozicijas etap eils tvarka yra slygin. Jos gyvendinimo etapai pri-
klauso nuo kurianij amiaus, turimos patirties ir asmenybs savybi, konkrei aplinkybi, krybi-
ni intencij. Tad svarstant apie mokini kryb, pravartu susipainti, kaip kuria kompozitoriai. Patei-
kiame interviu su kompozitore, pedagoge Loreta Narvilaite.

Loreta Narvilait kompozitor, Klaipdos koncert sals direktoriaus pavaduotoja, S.imkaus konser-
vatorijos pedagog.
Kryba prasideda nuo idjos? Kas tai mintis, intonacija, emocija, bsena, vidinis skambjimas?
Idja yra visko pradia. Tiek gyvenime, tiek kryboje. Literatus ar dailininkus krybai paskatina siekis
meno kriniu prasminti vizualinius vaizdus, odiu perteikti vien ar kit situacij, bsen, vyk, cha-
rakter ar tarpusavio santykius. Literatroje, vaizduojamuosiuose menuose krybin idja daug lengviau
apiuopiama nei muzikoje. Muzika neturi nei vaizd, nei konkrei heroj, net ir emocijos yra slygins.
Idja tai grdas, viso tolesnio muzikos vyksmo ieities takas.
Kaip kyla muzikin idja? Ar ji atsiranda spontanikai? O gal kryptingai iekote muzikini idj
gamtoje, aplinkoje, gyvenime?
Idja gali bti spdis, igyvenimas ar kitas (gamtos, aplinkos) momentas, netiktai surezonavs krjo
sieloje. Jos danai iekau poezijoje, literatros tekstuose taip neretai ji tampa bsimo krinio pavadinimu.
Pasak muzikolog, metaforiki, poetikai skambs arba filosofikai prasmingi mano krini pavadinimai
kuria paslaptingos, sunkiai nusakomos muzikos iliuzij ir tampa skiriamuoju mano krybos enklu.
domus pats krybos procesas. Kaip muzikin idja pavirsta konkreiu muzikos kriniu? Kaip
i vis galim variant atrandamos muzikinei idjai paklstanios intonacijos, ritmai? Kaip nu-
sprendiama, jog bus kuriama tokiai, o ne kitokiai atlikj sudiai, vyraus vienokia ar kitokia
harmonija, faktra?
Amerikiei kompozitorius ir pedagogas Johnas Paynteris teigia, kad kompozicija tai atrankos ir at-
sisakymo procesas, perirjimas turimos muzikins mediagos ir pasirinkimas to, kas vienu ar kitu atveju

24
geriausiai tinka. Atsisakyti ir pasirinkti pradedu jau idj lygmenyje. Pasirenku i daugybs variant t,
kuris tuo momentu geriausiai atliepia krybos akstin. Siekiu atrasti tokius garsus, j derinius (harmonij,
faktr, ritmik, melodik, instrumentuot), kurie bt adekvats krinio vizijai. Atlikj sudt danai lemia
atlikjas ar festivalis, kai pasiloma (usakoma) sukurti konkreiai sudiai. Tada jau netgi idj formuoju,
pritaikau tai sudiai.
Kaip kuriu? Susigalvoju vairiausi krybos sistem arba raau i rankos. Kiekvienu atveju yra kitaip,
todl sunku daryti apibendrinimus. Daugelis mano krini yra trumpi (57 minuts), koncentruoti, nes mu-
zikoje nemgstu tuiaodiavimo, nesibaigiani pasa, vandens pilstymo en bei ten. Gyvenimas yra
toks trumpas turime susitelkti esminius dalykus.
Ar sunku savo kryb atiduoti atlikjams? Ar krini interpretacijos atitinka Js girdji-
m?
Diaugiuosi, kai mano kriniai skamba, kai atlikjai, koncert rengjai jais domisi, traukia koncert
programas. Malonu gauti usakym i festivali tiek Lietuvoje, tiek usienyje. Tada jauiu, kad kryba yra
reikalinga, kad idjos randa atgars.
Daniausiai sutinku su atlikj interpretacijomis. Per repeticijas paprastai koreguojame tik neesminius
niuansus. Dirbu kompiuterine programa, kuri suteikia galimyb igirsti kuriam muzik. Todl dideli neti-
ktum, jai suskambjus gyvai, nebna.

Muzikos vertinimas
Muzikos vertinimas tai odiu ar ratu ireiktas muzikos painimo rezultatas. Aptariant muzikos
painim, daniausiai analizuojami vidiniai jo aspektai (muzikos objekto suvokimas, suvokimo proce-
sas, padedantys suvokti muzik mogaus sugebjimai). Yra nuomon, jog muzikini potyri dl ypatin-
gos j prigimties odiais tiksliai ireikti nemanoma, nes muzika yra gars menas, neturintis aikiai
ireikt objekt ar reikini. Tuo tarpu muzikos painimo rezultat vardijimas, t.y. verbalizavimas,
menkai tyrintas.
Ar muzikos vertinimas yra krybins veiklos sritis? Krybikumo tyrintojai sakyt, kad taip. Ta-
iau ne kiekvien muzikos apibdinim bei vertinim galime pavadinti krybiku. Muzikos vertinim
krybiku galime vadinti tada, kai pateikiama savita, individuali muzikos krinio samprata, ekspresy-
viai manipuliuojama muzikine mediaga. Verbalizuot muzikos painimo rezultat krybikumo lygis
gali bti nustatomas atsivelgiant vertinim originalum, vaizdingum, neprastum, valgum bei
vairiapusikum. domios iuo aspektu muzikologs, pedagogs, profesors dr.Danuts Petrauskaits
mintys.

Danut Petrauskait muzikolog, pedagog, Klaipdos universiteto profesor, daktar. Penki mono-
grafij ir daugiau nei 50 straipsni Lietuvos ir pasaulio spaudoje autor.
Skiriamos trys muzikins krybins veiklos rys: muzikos atlikimas, muzikos krimas ir muzi-
kos vertinimas. Muzikos vertinimas, lyginant su kitomis muzikins veiklos rimis, reikalauja ne
tik muzikini, bet ir analitini, kritini, lingvistini gebjim. Todl danai muzikolog darbai
priskiriami ne meninei, bet mokslinei krybai. Ar muzikos vertinimas yra krybins veiklos ris?
Muzikos vertinimas yra mokslas apie men. Todl kiekvienas profesionalus muzikos kritikas turi bti
trumpiau ar ilgiau studijavs muzikos atlikimo bei krybos dalykus. Sunku iandien bt sivaizduoti kritik,
niekada neskambinus fortepijonu ar nedainavus chore. Bet, norint vertinti krin ar jo interpretacij, vien
praktini muzikavimo gdi nepakanka. Kritikas turi gerai imanyti muzikos teorijos ir istorijos dalykus.
Nordamas taigiai perteikti savo mintis ratu ar odiu, muzikologas tai gali daryti labai krybikai: pa-
sirinkti vien ar kit straipsnio form, vartoti vaizdingas metaforas, palyginimus, sinonimus, vartodamas
od ireikti savo santyk su muzikos kriniu. Vertinant muzik mokslas susilieia su menu. Todl pasakyti,
kad visi muzikolog darbai yra tik moksliniai, bt ne visai teisinga. Tiksliau apibdinant, tai bt mokslo ir
meno simbioz, kai vienu atveju labiau dominuoja mokslas, o kitu menas.
Kaip nra dviej vienod muzikos atlikimo variant, taip nra ir dviej tapaiai muzik suvokian-
i moni. Skirtingai t pai muzik girdi profesionalai ir muzikos myltojai, suaugusieji ir

25
 vaikai, skirtingus aspektus muzikoje velgia atlikjai, kompozitoriai, muzikologai. k, klausy-
dama muzikos, dmes kreipiate Js?
Muzikos vertinimas priklauso nuo klausytojo amiaus, isilavinimo, skonio, muzikins patirties. Klausy-
damas muzikos profesionalas gali vertinti kompozicijos originalum ar jos stok, nustatyti, kokioje istori-
nje epochoje krinys buvo sukurtas, koki form kompozitorius jam yra parinks, kokias muzikos iraikos
priemones panaudojs, kaip krinys yra atliekamas. Pavyzdiui, klausydami chorini krini chorvediai
kreipia dmes intonavim, ansamblikum, bals darnum, vokalin meistrikum. Tuo tarpu eilinis klau-
sytojas paprasiausiai diaugiasi graiu skambesiu.
Kita vertus, tiek muzikos mgjas, tiek ir profesionalas patiria emocini igyvenim. Tik pirmasis klausy-
tojas nepajgia apibdinti, kokiomis muzikos iraikos priemonmis padjo pasiekti emocinio muzikos pa-
veikumo, o antrasis tai gali vardyti ir paaikinti. A, klausydama muzikos, pirmiausia vertinu krinio idjos
gyvendinim. Kartais kompozitoriai turi domi sumanym, bet sunkiai telpa pasirinkt form, neapgalvo-
ja krinio dramaturgijos, per danai naudoja stereotipinius muzikos iraikos bdus. Tuomet kriniai tampa
nepagrstai itsti arba nebaigti, muzikins minties eiga nelogika. Interpretacijos poiriu, labai svarbu
atskleisti krinio idj autoriaus gyvenamojo laikotarpio kontekste. Juk J.S.Bacho ar W.A.Mozarto epoch
kriniai neturt skambti romantikai. Atlikimo kokyb priklauso nuo atlikjo meistrikumo ir erudicijos.
Vertindamas muzik, muzikos kritikas turi iskirti daug atlikimo ir krinio komponavimo detali, jas sujungti
visum ir tik tuomet pareikti savo nuomon.
Yra nuomon, jog muzikos vertinti nereikia, nes muzikos suvokimas neverbalin krybos sritis,
muzikini spdi odiais ireikti nemanoma. Tad ar reikia muzik vertinti? Ar reikia mokyti
tai daryti vaikus?
Muzik btinai reikia vertinti ir reikia mokyti tai daryti vaikus. Pradioje jie turt mokytis klausydamiesi
atpainti instrumentus, temp, nuotaik, ritm, pasikartojanias ritmo ir melodijos figras. Tuomet galima
analizuoti programinius krinius (pvz., P. aikovskio Met laikai arba Vaik albumas, S. Vainino
Maoji vabzdi siuita), nagrinti, kokiomis priemonmis buvo ireiktas skausmas Lls ligoje ar zy-
zimas Uode. Paskui laipsnikai pereiti prie neprogramini krini. Nereikt painioti muzikos vertinimo
su primityviu krinio iliustravimu odiais.
Su kokiais sunkumais susiduriama vertinant muzik?
Tai priklauso nuo vertintojo. Galbt daugelis j nepatiria joki sunkum. O man kyla abejoni svars-
tant aminink, ypa koleg, kryb. Mano kartos kompozitoriai ir atlikjai jautriai reaguoja kritik. Jei
recenzija yra palanki, tuomet jie pripasta muzikolog nuomon, jei ne jauiasi eisti. Rayti objektyviai
yra gana sunku, ypa vietinje spaudoje. Muzikologai gal net iek tiek yra ipaikin atlikjus ir krjus. Bet
to neturt bti. Demokratinje visuomenje reikt gerbti vairias nuomones ir kiekvienam profesionaliai
atlikti savo darb.

Muzikos interpretavimas
Vokalinis arba instrumentinis muzikos atlikimas yra krybinio pobdio veikla. Taiau muzikinio
teksto grojimas ar dainavimas savaime dar nra kryba. Krybiku galime pavadinti tok muzikos at-
likim, kurio metu atlikjas turi savit krinio samprat ir smoningai siekia j perteikti klausytojams.
Toks muzikos atlikimas vadintinas muzikos interpretavimu.
Interpretavimas apibdintinas ne kaip vienalaikis vykis, bet kaip procesas, apimantis pasirengim,
atlikim, tolesni veiksm numatym. Interpretuojant muzik ypatinga reikm tenka inojimui, kas
ir kaip turt bti atliekama. Atlikjas turi imanyti kompozitoriaus intencijas, krinio stili, atlikimo
tradicijas ir standartus, ankstesni atlikj interpretacijas. Kartu atlikjas susikuria subjektyvi kom-
pozitoriaus urayt muzikini simboli samprat, ieko tinkam bd jai perteikti, numato muzikins
kompozicijos vyksmo ypatumus.
Pasirodymo metu igyvenamas emocinis pakilimas savaip koreguoja krinio atlikim, t. y. padeda
atskleisti vairius krinio aspektus, varijuoti atlikimo taigumu, muzikine iraika. Pagrindin muzikins
iraikos priemon krinio meniniam vaizdui perteikti menikai taigus garsas, kuris pasiymi tiksliu
intonavimu, sodriu tembru, taisyklinga artikuliacija ir kvpavimu, iraikinga frazuote.

26
 Technikai ir tvarkingai atliktas muzikos krinys dar nra krybingas muzikavimas. Muzikos in-
terpretavimas prasideda nuo pajautimo ir suvokimo, kokia yra muzikos krinio idja, nuotaika. Atliki-
mo emocionalumas bei ekspresyvumas individualaus santykio su atliekama muzika rodiklis, leidiantis
suprasti, kas jauiama, suprantama, norima pasakyti. Svarbus ne tik spontanikas reagavimas muzik, bet
mokjimas valingai kurti bei reikti emocijas. Taiau ekspresyvus muzikos atlikimas paveiks klausytoj tik
tuomet, jei perteikiamos emocijos bus igyventos ir nuoirdios. Perdtas jausmingumas, teatralikumas,
suvaidinti igyvenimai, atlikimo manieringumas ne maesns blogybs nei mechanikas, altas muzi-
kavimas. Koks yra muzikos interpretatoriaus vaidmuo krybikai atliekant muzik, atskleidia interviu su
pianiste, pedagoge Inga Maknaviiene.

Inga Maknaviien pianist, pedagog, respublikini ir tarptautini pianist konkurs laureat, res-
publikini ir tarptautini konkurs organizator. I viso yra surengusi daugiau nei 700 koncert Lietuvoje ir
usienyje, raytos keturios kompaktins ploktels. Lietuvos televizijos ir radijo fonduose saugomi pianists
atliekami Lietuvos ir usienio kompozitori krini raai.
Muzikos atlikimas viena i muzikins krybins veiklos srii. Aptariant muzikos atlikim, ne-
pakanka kalbti tik apie koncertin veikl, nes ji yra kasdienio darbo ir ilgo pasirengimo proceso
rezultatas. Kokia atlikjo kasdienyb? Koks yra pasirengimo pasirodymui procesas?
Muzikos atlikimas neapsiriboja tik grojimu. Atlikjas turi imanyti atliekam krini stilistikos ypatumus,
anr specifik, inoti kit atlikj interpretacijas. Reikminga imanyti kompozitoriaus krybin brai,
painti asmenyb. Juk kompozitorius, kaip ir atlikjas, kryba prasmina save, kryba yra tarytum jo asme-
nybs pratsimas. Tarkime, F.openas (F.Chopin) buvo nepaprastai jautrus mogus, subtilus ir rafinuotas
menininkas, vengs vie pasirodym. Didiajam lenk kompozitoriui tak dar jo bendravimas su ymiais
menininkais (ypa pranczikuoju laikotarpiu), meils istorija su or Sand, saloninis Paryiaus gyvenimas.
Visa tai jauiame ir F.openo kryboje.
Ruodamas krin, atlikjas susipasta su krinio publikacij altiniais, skirtingomis krini redak-
cijomis. Toks painimas ypa svarbus atliekant renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo epochose sukur-
t muzik, kai dar buvo nepakankamai isivysts muzikinis ratas, kompozitoriai atlikjams nepateikdavo
tempo, artikuliacijos, dinamikos nuorod (daugelis j bdavo perduodamos odiu). Krinio redakcijos pa-
sirinkimas galina painti ir suprasti vairias atlikimo galimybes. Taiau mene vertinama individualiausia
krinio samprata. Galima pateikti pavyzd. Pasakojama, kad viename F.openo pianist konkurse komisijai
buvo sunku apsisprsti, kuriam atlikjui skirti pirmj viet. Vienam i pretendent vieame interviu buvo
pateiktas klausimas, kieno redakcij jis pasirinko atlikdamas polifonin krin. Paminta konkreti redakcija
nusvr kito atlikjo naudai, mat vienu i kriterij, vertinant ndienos atlikjus pianistus, yra savosios
redakcijos sukrimas. Profesionalus atlikjas turi turti informacijos apie atliekam krin, bet ja neapsiri-
boti. Todl muzikos atlikimas ir yra krybin veiklos sritis.
Kaip vyksta atlikjo darbas su tekstu? Kiek laiko trunka pasirengimas pasirodymui?
Profesionalus teksto perskaitymas svarbiausia gero atlikimo slyga. Kiekvienas save gerbiantis at-
likjas vis pirma gerbia kompozitori ir, mokydamasis bei analizuodamas tekst, vis dmes skiria tekste
esani nuorod perskaitymo tikslumui. Tik susikrs kompozitoriaus sumanym atitinkant krinio atli-
kimo vaizdin atlikjas ieko savito interpretacijos varianto, siekia taigiai atlikti krin, irykinti svarbes-
nius momentus, niuansus. Iraikingu atlikimu sustiprinamas krinio turinys, idja.
Kiekvienas atlikjas turi savo krinio rengimo tvark. Tarkime, prof.dr.Liucija Drsutien silo parengti
koncertin program ir j padti pailsti, leisti jai subrsti. Laikomasi nuostatos, kad kriniui suvokti
reikia laiko. Pritariu, taiau man artimesnis kitas, linijinis pasirengimo principas, kai visas procesas pla-
nuojamas nuosekliai, nuo pirminio susipainimo su kriniu iki kulminacinio momento koncerto.
Krinio imokimas nra tik mintinis grojimas, bet ir turinio suvokimas, technini atlikimo udavini vei-
kimas, detali imanymas. Tuomet jau svarbs tampa atlikjo individualumas, t. y. tai, kiek konkretus krinys
yra artimas, ar turima patirties atliekant panaaus pobdio muzik, kaip pavyksta atrasti savit sprendim.
Vienam kriniui parengti reikia daugiau, kitam maiau laiko. inoma lietuvi pianist prof. M.Rubackyt,
kalbdama apie Lietuvos ir Rusijos pianistus, yra sakiusi, kad iose alyse vertinamas universalaus profilio
pianistas. Jam privaloma vienodai gerai groti baroko, klasikin, romantin, iuolaikin muzik. Tuo tarpu

27
Europoje dmesys kreipiamas tai, kokios epochos ar net konkretaus kompozitoriaus krinius gebama atlikti
geriausiai. Jei atliekami opusai yra artimi atlikjo individualybei, pasirengimas yra ne tik lengvesnis, bet
ir labiau traukiantis, domesnis, emocingesnis. Pasitaiko, kad pasirenkamas krinys nra artimas atlikjui.
Tuomet tenka pasitelkti visus intelektinius gebjimus, skirti daug dmesio krinio analizei, kit atlikim
klausymuisi. Rezultatas geras, profesionalus, intelektualus atlikimas, taiau nejaudinantis nei interpreta-
toriaus, nei klausytojo.
Kaip atlikjas jauiasi prie ieidamas scen, pasirodymo metu? Kokios emocijos dominuoja
baim, diaugsmas, pakilumas?
Atlikimo kokyb priklauso nuo daugelio veiksni: pasiruoimo lygio, turimos atlikjikos veiklos patir-
ties, tos dienos bsenos, asmeninio gyvenimo vyki. Muzikuodamas atlikjas atskleidia savo dvasin ir
intelektualin pasaul. Todl natralu, kad prie koncert esama atsakomybs, jaudulio. Taiau jei atlikjas
daug koncertuoja, jaudulio maja, atsiranda gebjimas j valdyti. Kiekvienas pasirodymas ia prasme yra
mokykla. Imokstama koncentruotis ne savo emocines bsenas, bet atlikim.
Atlikimo kokybei tak daro ne tik subjektyvs, bet ir objektyvs veiksniai: instrumentas, sals akustika,
klausytoj auditorija. Jei jauti, jog esi palaikomas, laukiamas, muzikos atlikimas prisipildo muzikini i-
gyvenim. Prieingu atveju muzikavimas tampa tarytum intelektualaus udavinio sprendimas. Tie atvejai,
kai sulaukiama auditorijos palaikymo, kai klausytojas ir pianistas tampa lygiaveriais meninio krybinio
proceso dalyviais, atlikjui pats didiausias atpildas.
Atlikjas apmsto, analizuoja savo koncertin veikl. Koki tak tolesnei krybai daro jo paties
ar kit isakyti vertinimai?
Kiekvienas atlikjas analizuoja, vertina savo pasirodymus. Nra dviej vienod atlikimo variant. Nra
rib ir tobulumui. Kiekvienas atlikimas sudaro slygas naujai pavelgti muzikos krin, prasminti naujai
gyt patirt. Tai sudtin ir labai reikminga muzikos atlikimo proceso dalis.

Apibendrinant paint su muzikins krybins veiklos specifika, dera pasakyti, kad kiekviena i muziki-
ns veiklos ri yra specifin ir turt bti nagrinjama konkreiame krybos ar mokymosi kurti veiklos
kontekste. Nra dviej vienod muzikos krini ar j interpretacij, kartu ir muzikins veiklos analiz gali-
ma dmes kreipiant daugyb jos niuans. Straipsnyje pateikta informacija tai tik vienas i galim ings-
ni muzikinio krybikumo painimo link.

Rengiant straipsn naudota R.Girdzijauskiens monografijoje Jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik krybikumo
ugdymas muzikine veikla (2004, Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla) pateikta muzikinio krybikumo sampra-
tos apvalga.

IMPROVIZAVIMO GEBJIM UGDYMAS

Lina Puidokait

Improvizavimas viena i mokini krybikum muzikos pamokoje pltojani veikl. Improvizavimas

siejamas ne tik su kryba, bet ir su problem sprendimu, saviraika, divergentiniu mstymu. Tai puikus
bdas tvirtinti muzikines inias, stiprinti mokini pasitikjim savimi, formuoti darbo grupje gdius.
R.Whitcombas (2013) teigia, kad improvizavimas suteikia galimyb ireikti unikalias ir savitas muzikines
idjas, kartu lavinant atlikimo, muzikos klausymo ir vertinimo gdius. Nuoseklus ir sistemingas improvi-
zavimo gebjim ugdymas utikrina veiksming improvizavimo proces ir reikmingus muzikinio ugdymo
rezultatus.
I esms bet kokia reali gyvenimika veikla, neturinti konkreios programos, nenumatytoje situacijoje
yra improvizacija (Kanevskij, 2009, p. 20). Pasak R. Girdzijauskiens (2003), muzikoje improvizavi-
mas tai muzikos krimas i anksto nepasirengus (Girdzijauskien, 2003, p. 23). T. Koutsoupidou ir
D.J.Hargreavesas (2009) teigia, kad improvizacija tai spontanikas muzikos krimas, naudojant bals, ju-

28
des ar instrumentus. A.Frabero manymu, improvizacija yra spontanikas iradimo menas, mokantis suvokti
ir klausyti bei leidiantis savitai pavelgti muzik (pagal Dauglien, Strakien, 2012).
J.Pressingas (1987) improvizacijos paskirt aptaria taip:
Improvizacija siekiant atlikti netiksliai urayt krin. Pavyzdiui, dl ankstyvaisiais muzikos meno
raidos amiais bdingos notacijos netobulumo to meto muzikantas privaljo gebti improvizuoti;
Improvizacija siekiant suteikti muzikiniam audiniui daugiau spalv, j igrainti;
Improvizacija siekiant atskleisti individualum;
Savarankika improvizacija pritaikant sukauptas inias ir gebjimus;
Improvizacija kaip asmenybs saviraika.
J.Kratusas (pagal Scott, 2007) skiria septynis improvizacijos lygius:
1. Tyrinjimas. Tai prieimprovizacin stadija, kai mokiniai ibando vairaus pobdio garsus ir j
derinius.
2. proces orientuota improvizacija. iame etape svarbiausia krybinis diaugsmas, improvizuojama
laisvai, be iorini apribojim, negalvojant apie aplinkini nuomon ar vertinim.
3. rezultat orientuota improvizacija. Mokiniai jau turi muzikini ini ir muzikavimo patirties, todl
improvizavimas organizuojamas pritaikant gytas inias.
4. Sklandi improvizacija. Patirtis ir gdiai grojant instrumentu ar dainuojant leidia improvizuoti negal-
vojant apie atlikimo technik.
5. Struktruota improvizacija. Improvizacijai taikomos vairios formos.
6. Stilistin improvizacija. Improvizuojama atitinkamu stiliumi.
7. Asmenin improvizacija. Improvizuojama nauju, originaliu stiliumi.
C. Rusbultas (1998) aptaria ritmins, melodins ir harmonins improvizacijos charakteristikas. Autorius
iskiria keturis improvizacijos proceso etapus:
1. Pasirengimas improvizuoti.
2. Aktyvus klausymas atradim etapas. Atkreipiamas dmesys muzikos atlikimo priemones, atranda-
ma muzikin audin praturtinani muzikini niuans.
3. Klausymas improvizuojant iekojim ir bandym etapas, kuriame svarbu nebijoti klysti.
4. Muzikins improvizacijos kaip kompozicijos krimas muzikine improvizacija galime vadinti kom-
pozicij, kai po iekojim laikotarpio improvizaciniai momentai nebesikeiia.
M. Hickey (2009) apie improvizacij kalba taip: laisva improvizacija tai atviriausia improvizavimo
forma, be joki taisykli, labiausiai nukreipta mokin ir maiausiai taikoma mokykloje. Siekiant taip im-
provizuoti, reikia dmesingai klausyti, o improvizacijos dalyviams bendradarbiauti. Laisvos improviza-
cijos nemanoma imokti, j reikia patirti. Nra teisingo bdo iai improvizacijai atlikti, daugiau dmesio
reikalauja procesas, o ne rezultatas. E.Gerbero (2007) kaip svarbiausius improvizacijos principus taip pat
vardija spontanikum ir mokymsi i klaid. Klaid darymas viena svarbiausi improvizavimo slyg.
Rizikavimas ir nebijojimas klysti yra raktas skming improvizavim.
Skmingam improvizavimui reikminga ir muzikavimo patirtis. Pasak M. D.Volzo (2005), balso ir ins-
trument gars tyrinjimas pirmas ingsnis skmingo improvizavimo link. Nuo patirties priklauso moki-
ni pasitikjimas savo gebjimais. C.D.Azzara (1999) paymi, kad muzikos rato painimas yra glaudiai
susijs su improvizavimo skme. Kad mokiniai galt spontanikai kurti ritmus ir melodijas, jiems reikia
muzikos kalbos ini.
R.A.Berko ir R.H.Triebero (2009) taip pat kalba apie veiksnius, lemianius skming improvizavim.
Pasak autori, improvizavimo kokybei svarbu:
1. Pasitikjimas. Skmingas improvizavimas tiesiogiai susijs su pasitikjimu savimi, o improvizuojant
grupje ir vienas kitu.
2. Pritarimas. Svarbus kiekvieno pasilymo kaip tinkamo primimas. Improvizavimo procese atsisklei-
dia bendradarbiavimo svarba.
3. Dmesingas klausymas. Improvizacijos dalyviai turt stengtis vienas kit painti, kad bendradarbia-
vimas bt efektyvesnis. siklausymas, siekiant suprasti grups narius, skmingo improvizavimo
slyga.

29
 4. Spontanikumas suteikia galimyb kiekvienam improvizacijos dalyviui bti iniciatyviam, stiprina gru-
ps nari pasitikjim. Vienas kito kritika neturi bti toleruojama.
5. Pasakojimas. Improvizavimo grups dalyviai muzikos garsais kuria istorijas.
6. Neverbalin komunikacija. Improvizuojant naudojama veido iraika, kno plastika.
7. Apilimas. Tai tam tikros pratybos prie improvizavimo proces, taikant metodus pasitikjimui stiprin-
ti, saugiai aplinkai kurti.
Mokant improvizuoti svarbiausia draudim nebuvimas ir veiklos laisv. Improvizacijos kaip aidimo
suvokimas esminis veiksnys, skiriantis improvizacij nuo kompozicij krimo. Tai veikla, kurios metu
kiekvienas gali bti savimi, ireikti savo idjas (Bergstroen- Nielsen, 1998).
Kiekvien pamok pedagogai turt skirti laiko improvizacijai, eksperimentavimui (Smith, 2008).
L.V.Guderiano (2012) nuomone, yra daugyb bd ugdyti krybikum, traukiant vaikus improvizavim
ir krybin proces. K.Sawyer (2004) teigia, kad efektyviausi rezultat galime pasiekti tuomet, kai visa
klas sitraukia improvizavimo proces, kuris pagrstas aktyviu dalyvavimu ir bendradarbiavimu, drsa
eksperimentuoti, ireikti savo idjas. Pasak V.Barkausko (2007), svarbu, kad jau per pirmsias muzikos
pamokas bt taikoma muzikin improvizacija, nes improvizavimo gebjimams ugdyti reikia laiko. Danai
pradedantys improvizuoti vaikai jaudinasi, bijo negatyvios bendraami reakcijos.
J.Riveire (2006) taip pat kalba apie improvizavimo baim, kuri sumainti galima sukuriant palanki
aplink krybinei raikai. Mokiniai turi jaustis saugs. Sudtingumo vengimas ir improvizavimo, kaip aidi-
mo, pristatymas gali sumainti baim improvizuoti (Beckstead, 2013).
M.Biasutti (2015) velgia improvizavimo priklausomyb nuo muzikini gebjim ir ini lygio. Kuo
auktesnio lygio gebjimai, tuo domesn improvizacija. Autorius taip pat paymi, kad daugiau dmesio
skiriant prasms suvokimui ir emociniam pradui, muzikins kalbos elementai sisavinami lengviau. Pasak
P.Burnard (pagal Hibbard, 2013), traukdami vaikus improvizavimo proces, skatiname juos naudoti turi-
mas inias ir patirt.
R.Girdzijauskien (2003) rekomenduoja improvizacijos mokym organizuoti etapais:
Eksperimentavimas garsais pirminis improvizavimo lygmuo, kurio tikslas muzikos iraikos prie-
moni painimas;
Improvizacija sutelkiant dmes proces svarbiausias antrojo improvizacijos etapo tikslas. Vaik
improvizacija jau vairesn, taiau originali rezultat dar nereikt tiktis dl nedidels improviza-
vimo patirties;
Improvizacija siekiant rezultato pasiymi dmesiu improvizavimo kokybei. Vertinamas tikslingas ir
raikus muzikos iraikos priemoni naudojimas.
A.Piliiauskas (1972) iskiria tris improvizacijos ris:
1. Muzikiniais garsais paremta improvizacija dainuojant ir grojant melodiniais ar ritminiais instrumentais:
Ritmin improvizacija: teksto skaitymas pritariant ritmu, ritmins frazs pratsimas, improvizacijos
paremtos rondo formos principu, ritminio akompanimento krimas, pasakos iliustravimas ritminiais
instrumentais ir kt.
Melodin improvizacija atliekama dainuojant arba grojant melodiniais instrumentais. Tai galt bti
melodij krimas ir atlikimas rondo formos principu, melodijos eilraiui arba pagal duot ritm
krimas, melodijos pratsimas ir kt.
2. Judesiu ir veido mimika ireikta improvizacija:
Improvizacija siekiant atskleisti muzikinius charakterius;
Improvizacija siekiant iliustruoti dainels turin.
3. Improvizacija, ireikta pieimu, tapyba:
Improvizuojama pieiant pagal klausomo krinio nuotaik, siekiant atskleisti krinio charakter.
Taikant improvizacij svarbu inoti, kokie yra pagrindiniai skmingo mokini improvizavimo veiksniai.
T.S.Brophy (2001) iskiria pagrindinius veiksnius, kurie lemia mokini improvizavimo kokyb:
1. Instrumento, kuriuo improvizuojama, painimas ir grojimo patirtis. Pastebta, kad lengviau improvi-
zuojama ritminiais nei melodiniais instrumentais.
2. Nauj muzikini idj generavimas. Iskiriamos keturios stadijos, kurios lemia originali idj gene-
ravim:

30
 Imitacija. Mokytojas pateikia silymus improvizacijai, padrsindamas mokinius improvizuoti;
Atsakymas. Mokytojas padrsina improvizuoti ankstesni improvizacij pavyzdiu;
Variacija. Mokiniai skatinami improvizuoti, iekodami nauj inom melodini ir ritmini darini
variant;
Originalumas. Kai mokinys geba improvizuoti kurdamas naujus, anksiau negirdtus ritmus ir melo-
dijas.
Improvizavimo gebjimams ugdyti muzikos pedagogai (Brophy, 2001; Girdzijauskien, 2004; Volz,
2005; Shelby, 2009) silo vairius metodus:
Ritminis pokalbis alyje, kurioje bendravimo forma yra kno perkusija. Stovima ratu. Mokytojas pri-
eina prie mokinio ir atlieka ritmin motyv, kur mokinys atsako. Mokinio motyv pakartoja visi
mokiniai.
Paveikslo garsinimas. Garsais perteikiami vaizdai, esantys pateiktame paveiksle.
Vienos natos solo. Improvizuojama naudojant tik vien nat, taiau keiiant dinamik, ritm, trich.
Jei vaikai tuo paiu metu improvizuos skirtingomis natomis, igausime vairi skambesi.
Nuotaika. Pasirinktais instrumentais perteikiamos skirtingos nuotaikos.
Skurys. Kiekvienas pasirenka gars, kur tsia su pauzmis. Dirigentui parodius, garsas pakeiia-
mas. Taip susidaro vairi sskambi.
Veidrodis. Pasirenkama emocija, kuri iraikingai judesiu ar garsais perteikia mokinys. Tas, kuriam
tenka veidrodio vaidmuo, atkartoja garsus ar judesius atvirktine tvarka. Vliau pasikeiiama vaid-
menimis.
Spalv aismas. Pasirinktais instrumentais igaunami garsai, perteikiantys pasirinktos spalvos cha-
rakter.
Or rondo ABACADA. A dal atlieka visa grup. B, C, D individualios improvizacijos. T.S.Brop-
hy (2001) silo naudoti or apibdinim, kurio pagrindu sukuriama dviej takt (4/4 metras) orus
apibdinanti fraz. Pakartojus fraz kelet kart, pridedamas ritmas. Improvizuojant galima naudoti
melodinius ir ritminius instrumentus.
Skambanti skulptra. Grupmis kuriamos skulptros, kurias mokiniai garsina (instrumentais, balsu
ar kno perkusija).
Skareli okis. Vaikams pastamais instrumentais, balsu ar kno perkusija garsinamas skarels ju-
djimas.
Eskiz interpretavimas. Mokiniai ireikia grafinius paveikslus garsais (balsu arba jau pastamais
instrumentais).
Ugdant mokini improvizavimo gebjimus, svarbu inoti, kas lemia improvizavimo veiksmingum. Aki-
vaizdu, kad improvizavimo gebjimo metod taikymas pamokoje ne tik padeda sisavinti muzikines inias,
bet ir ugdo krybik, savimi pasitikini asmenyb. Svarbu, kad metodai bt taikomi tikslingai, atitikt
mokini gebjimus ir muzikin patirt.

Literatra
Azzara, C. D. (1999). An aural approach to improvisation. Music Educators Journal, 86(3), p. 21-25.
Barkauskas, V. (2007). Muzikos improvizacijos taikymo pedagoginje veikloje ypatybs, [interaktyvus], [irta 2016m.
kovo 30d.]. Prieiga internete: http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2007/88/bark69-75.pdf.
Beckstead, D. (2013). Improvisation thinking and playing music. Music Educators Journal, 99(3), p.69-74.
Bergstroem-Nielsen, C. (1998). The methodology of Godfried-Willem improvisation teaching at Conservatory of Gent,
Belgium, [interaktyvus], [irta 2016m. balandio 30d.]. Prieiga internete: http://logosfoundation.org/g_texts/
improvisation-methodology.html.
Berk, R. A., Trieber, R. H. (2009). Whose classroom is it, anyway? Improvisation as a teaching tool. Journal on Excel-
lence in College Teaching, 20(3), p.29-60.
Biasutti, M. (2015). Pedagogical applications of cognitive research on musical improvisation, [interaktyvus], [irta
2016m. balandio 1d.]. Prieiga internete: http://journal.frontiersin.org/article/10.3389/fpsyg.2015.00614/full.
Brophy, T. S. (2001). Developing Improvisation in General Music Classes. Music Educators Journal, 88(1), p.34-53.
Dauglien, J., Strakien, D. (2012). Bsimj muzikos mokytoj poiris muzikins improvizacijos panaudojimo
galimybes ugdant(is) krybikum. Mokytoj ugdymas, 18(1), p.102116.

31
Gerber, E. (2007). Improvisation Principles and Techniques for Design, [interaktyvus], [irta 2016m. kovo 29d.].
Prieiga internete: https://dschool.stanford.edu/sandbox/groups/k12/wiki/73bac/attachments/4ffd6/Gerber_Design_
Improv.pdf?sessionID=70b0d3e3fb269079a401db58594877724b09f98e.
Girdzijauskien, R. (2003). Vaikas. Muzika. Kryba. Vilnius: Gimtasis odis.
Girdzijauskien, R. (2004). Jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik krybikumo ugdymas muzikine veikla. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla.
Guderian, L. V. (2012). Music Improvisation and Composition in the General Music Curriculum. General Music Today,
25(3), p.6-14.
Hibbard, S. (2013). Improvisation in the Elementary Music Classroom, [interaktyvus], [irta 2016m. balandio 3d.].
Prieiga internete: https://prezi.com/9dofhkb3uwkf/improvisation-in-the-elementary-music-classroom/.
Hickey, M. (2009). Can improvisation be taught?: A call for free improvisation in our schools. International journal
of music education, 27(4), p.285-299.
Kanevskij, V. (2009). Kas yra improvizacija ir kaip jos mokyti(s). Vaiko muzikos pasaulis. Vilnius: Kronta.
Koutsoupidou, T., Hargreaves, D. J. (2009). An experimental study of the effects of improvisation on the development
of childrens creative thinking in music. Psychology of Music, 37(3), p. 251-278.
Piliiauskas, A. (1972). Muzikavimas, ritmika, improvizavimas. Vilnius: iauli K. Preiko pedagoginis institutas.
Pressing, J. (1987). Improvisation: methods and models in: generative processes in music, [interaktyvus], [irta
2016m. kovo 24d.]. Prieiga internete: http://musicweb.ucsd.edu/~sdubnov/Mu206/improv-methods.pdf.
Riveire, J. (2006). Using improvisation as a teaching strategy. Music Educators Journal, 92(3), p.40-45.
Rusbult, C. (1998). Making music by exploring possibilities with melody, harmony, and rhythm, [interaktyvus], [irta
2016 m. sausio 13 d.]. Prieiga internete: http://www.asa3.org/ASA/education/teach/music.htm.
Sawyer, K. (2004). Creative Teaching: Collaborative Discussion as Disciplined Improvisation. Educational Resear-
cher, 33(2), p. 12-20.
Scott, J. K. (2007). Me? Teach Improvisation to Children? General music today, 20(2), p. 15-19.
Shelby, B. (2009). Improv games and exercises, [interaktyvus], [irta 2016 m. balandio 3 d.]. Prieiga internete:
http://www.kidactivities.net/post/improv-games-and-exercises.aspx.
Smith, L. (2008). Improvisation in childhood music training and techniques for creative music making, [interaktyvus],
[irta 2016 m. sausio 13 d.]. Prieiga internete: http://www.theimprovisor.com/web%20ARTICLES/Improvisa-
tion%20&%20Education.htl.

MUZIKOS KOMPONAVIMO PRADMENYS1

Eirimas Velika

Muzika, kaip ir bet kuri kita meno aka, remiasi kryba. Eksperimentavimas muzikos garsais ir strukt-
romis, elementars komponavimo ir improvizavimo bandymai svarbs muzikos pamokos elementai, akty-
vinantys vaik garsin fantazij ir leidiantys pasireikti j krybinms idjoms. Todl pradinuk muzikos
pamokas pravartu vairinti muzikos komponavimo ir improvizavimo elementais, krybinmis uduotimis
ir aidimais. Muzikos komponavimas viena svarbesni muzikins veiklos ri. Jis aktyvina ir sistemina
vaiko muzikin patirt, susieja j su naujai gytomis muzikos teorijos iniomis. Deja, nemaa dalis mokytoj
muzikos pamokoje komponavimo vengia. Komponavimas jiems paslaptinga, sunkiai suprantama veikla,
skirta tik nedaugeliui irinktj. Todl pradini klasi mokytojams neabejotinai praverst nuodugnesnis mu-
zikos komponavimo pagrind imanymas.
Kaip imokyti vaikus komponuoti? Kokios komponavimo uduotys yra tinkamos pradinukams? Ar kom-
ponuoti geba visi vaikai, ar tik tie, kurie lanko muzikos mokykl, groja kuriuo nors instrumentu ir pasta
natas? Kad atsakytume iuos klausimus, mintimis grkime vaikyst. Turbt kiekvienas i ms kakada
esame band kok aisl iardyti dalimis, o paskui tas dalis vl sudti savaip, kita tvarka. Analiz (aislo
iardymas) ir sintez (dali surinkimas visum) esminiai bet kurios krybins veiklos momentai.
Panagrinkime pai komponavimo svok. Ianalizuokime, k reikia odiai komponuoti ir kompozici-
ja. tai pirmoji reikm, kuri pateikia Tarptautini odi odynas: komponoti [lot. componere] i dali
1
Straipsnis publikuotas urnale virbli takas, 2013, Nr. 5, p. 1217. Pakartotinai spausdinamas gavus redakcijos
leidim.

32
daryti vien darni visum (tik antrja reikme kurti muzikos veikal). Kompozcija [lot. compositio] tai
meno krinio element idstymas, j tarpusavio ryys ir santykis su visuma (antrja reikme muzikos
krinys). Akivaizdu, jog bet kuri kompozicija susideda i tam tikr komponent. Komponetas [lot. compo-
nens (kilm. componentis) sudarantis] ko nors dmuo, sandas. Paymtina, kad ioms svokoms reikme
yra artimi ir odiai kombincija [lot. combinatio jungimas, derinimas] bei kombinoti [lot. combinare
jungti, derinti]. Vadinasi, muzikos komponavimas i esms yra tam tikr muzikini struktr kombinavimas,
dliojimas tam tikra tvarka, siekiant sukurti muzikin visum muzikos krin. Muzikos mokytojui tereikia
parengti metodikai tikslingas komponavimo uduotis, su kuri pagalba vaikas muzik imokt konstruoti
i atskir element tarsi dlion.
domu, kad lietuvi kalbos odiai krti ir krinys siejasi su ugnies iebimu, taigi pastanga, atkaklu-
mu, kariu. Atkaklumo, kario reikia ir lauo ar idinio ugniai kurti, ir paprasiausiai muzikinei kompo-
zicijai sukurti.
Kombinatorika. Vienas paprasiausi ir vaikams lengviausiai suprantam komponavimo bd yra
kombinatrika (lot. combino jungiu, derinu). Jos esm baigtinio skaiiaus element (pvz., raidi, figr,
nat) idstymas vairia tvarka, sukuriant naujus junginius.
Pradinukams pasilykime kombinatorikos aidim. Su vaikais skirtinga eils tvarka (visais manomais
bdais) idstykime tris raides, tris geometrines figras, tris skaitmenis, tris natas. Elementus dstykime taip,
kad n vienas i j nebt praleistas ir nepasikartot dusyk. Kiek jungini galima sukurti i trij nepasikar-
tojani element? Atsakymas eis. [PS-2, ud. 25 ir 38].

Akivaizdu, kad tokiai uduoiai atlikti reikia tam tikro loginio mstymo, tad ne visi antrokai j veiks i
karto. Vieni ras tris, kiti keturias skirtingas kombinacijas, o kitos jau prads kartotis. Kai kurie vaikai i
uduot nesunkiai veiks patys, kitiems galbt prireiks mokytojo ar klass draug pagalbos. Padkime vai-
kams, klauskime: kiek skirting kombinacij galima sukurti, pradedant vienetu (arba gaida la, arba raide
A)? Paaikja, kad dvi: 123 ir 132 (la-sol-mi ir la-mi-sol, AGE ir AEG). Dvejetu gali prasidti irgi dvi skirtin-
gos kombinacijos, trejetu taip pat dvi. Vadinasi, manomos eios skirtingos trij nesikartojani element
kombinacijos. Papraykime vaik iuos gaid junginius urayti natomis (penklinje ar dviejose linijose),
juos solfediuoti (galima rodyti sutartinius rank enklus), groti ddele ar pianinu.
I tam tikro nepasikartojani element kiekio (N) visuomet galima sudaryti tik tam tikr jungi-
ni (kombinacij) skaii. skaii nusako faktorilas vis natrini skaii nuo 1 iki N sandauga:
N!=1 x 2 x ... x N (N reikia junginio element skaii). Akivaizdu, kad dvi natas galima idstyti tik dviem
skirtingais bdais: arba sol-mi, arba mi-sol (2!=1 x 2=2); tris natas jau eiais (1 x 2 x 3=6). Keturias natas

33
galtume idstyti 24-iais (4!=1 x 2 x 3 x 4=24), o penkias jau net 120 bd. Kaskart pridjus dar vien
nauj element, galim variant skaiius smarkiai padidja. Todl i septyni nepasikartojani gamos gai-
d galima sukurti 5040 skirting melodini sek, o i 12chromatins gamos gars (traukus ir juoduosius
fortepijono klavius) galima idstyti net 479001600 skirting bd!
Kaip nepasiklysti iose neaprpiamose galimybi diunglse? Vienintelis manomas bdas apriboti
junginius sudarani element skaii. Problemos sprendimas visai ia pat ir j rasti mums padeda lietuvi
dainuojamoji tautosaka: vaik ir piemen dainos, darbo dainos, sutartins. I seniausi laik mus pasiekusios
dain melodijos yra itin archajikos: jos sudarytos vos i dviej ar trij skirting gaid. Piemenuk dain
Debesli, eik pro al, Lyk, lyk dar labiau, Kuk, kuk melodijas sudaro dvi skirtingos gaidos: sol
ir mi. Dviej gaid melodijomis grindiamos ir sutartins Kas tar teka par dvarel, Avia meld, pra
pasti. Gausyb dain remiasi vairios sandaros trichordais trij gaid melodijomis. I re-mi-sol gaid
yra sukurta vaik daina Oi tu kiki vairy bei sutartin Eisim, sess, dobilio, i la-sol-mi gaid lopin
A-a a-a lili, sutartin Bic bitela, i gaid fa-sol-la vaik daina Maiau maiau kukut, sutartin
Skrido bit, tatato ir kt. Pradinukams tinkam archajins kilms melodij gausiu 1-os ir 2-os klasi mu-
zikos vadovliuose Mano muzika [MM-1, p. 3839, 4445, 5354, 60, 6768; MM-2, p. 1314, 2223,
2728, 3839]. ias melodijas dainuodami, solfediuodami ir grodami ddele, vaikai pamau sukaupia me-
lodin odyn, kur gali pritaikyti ir savo pai muzikinei krybai. Mintais melodiniais dariniais grindia-
mos krybins uduotys pateikiamos pratyb ssiuviniuose [PS-1, ud. 3441; 4348, 5556, 5966; PS-2,
ud. 45, 713, 16, 18, 2026, 3039, 4249, 51].
Ritmo struktr krimas i esms irgi remiasi kombinatorikos principais. Su pirmokais i dideli ir
ma kvadratli, juos dliodami vairia eils tvarka, galime kurti nedidels apimties ritmo darinius [PS-1,
ud. 74], paskui juos skanduoti, tardami sutartinius skiemenis (ilgas garsas TAM, trumpas TI), ploti. Jau
pirmoje klasje vaikai pajgs kurti 4-i takt apimties, o vyresnse ir ilgesnes (8-i takt) ritmo kompo-
zicijas ir jas perskaityti.
Mokantis kurti ritmo kompozicijas, pravartu remtis liaudies dainose nuolat pasitaikaniomis ritmo for-
mulmis. Panagrinkime liaudies dain ritm. Matysime, kad ritmo dariniai jose kartojasi ir isidsto tam
tikra tvarka. Antai dainoje Maiau maiau kukut ritmo dariniai sudaro kelet kart pasikartojani a-b
struktr, dainoje Oi tu kiki vairy jie isidsto trij takt apimties a-a-b darin, o dainoje Tili lili dda,
alia kelio bda sukuria keturtakt a-b-a-b struktr. Panaios ritmo formuls bdingos ir kai kurioms
lietuvi patarlms, mslms (plg. Meka su lokiu abudu tokiu). Ritmo formuli pasikartojimas bdingas
ir ilgesns apimties melodijoms: antai lietuvi liaudies okio Trepsiukas ritmas yra sudarytas i atuoni
takt, kur keturios skirtingos ritmo formuls dstomos tokia tvarka: a-b-a-b-c-d-d-b. Tautosakoje pasitaikan-
iais ritmo darybos pavyzdiais remkims ir kurdami savo ritmines kompozicijas.
Su vaikais pasiruokime ritmo korteli. Papraykime vaik sudti jas tam tikra eils tvarka ir sukurti savo
ritmin kompozicij. Pasilykime vaikams pasirinkti vien i form, pvz., aabb, abab, aaba, abcb, abac ar
kt. Sukurt ritmo kompozicij papraykime perskaityti, ritmingai skanduojant sutartinius skiemenis (ketvir-
tin nata TAM, atuntin TI), ir pritaikyti judesius (ketvirtin nata delnais pliauktelti per kelius, atun-
tin suploti). Ritmo dariniams naudokime ne tik 2/4, bet ir 3/8, 4/4 metro korteles, nevenkime ir korteli su
pauzmis. Korteli ruoiniai pateikiami vis keturi klasi pratyb ssiuviniuose [PS-1, ud. 74, 75; PS-2,
ud. 78, 79; PS-3, ud. 74, 75; PS-4, ud. 68, 69].
Intonacija ir emocija. Su vaikais nepakanka gusti natas dlioti vairia eils tvarka, kuriant vis naujus
melodinius darinius. Dar reikia imokti tuos darinius siklausyti ir juos igirsti, pajusti kiekvieno j skam-
besio savitum, nusakyti pobd. Manoma, kad muzika ir kalba prie daugel tkstani met kilo i bendro
altinio, kur mokslininkai vadina muzikalba. Dl to tarp muzikos ir kalbos intonacij esama panaum:
antai kylanios krypties muzikines intonacijas daniausiai linkstama sieti su diugiomis, pakiliomis emoci-
jomis, o krintanios su lidesiu, nusivylimu ar prislgtumu.

34


Pasilykime vaikams skirtingus gars junginius susieti su atitinkama veido iraika. Lentoje nat galvu-
tmis be koteli uraykime du gaid junginius: kylanios krypties re-mi-sol (A) ir krintanios sol-mi-re
(B). Greta nupiekime du veidelius: linksm, besiypsant ir lidn, nusiminus. Abu gaid junginius pakai-
tomis solfediuokime, grokime ddele, niniuokime. Klauskime vaik: kuris mogutis kuri dainel dai-
nuoja? Papraykime veidelius rodyklmis sujungti su atitinkamais nat pavyzdiais [PS-1, ud. 36]. Gaid
junginius sol-mi-la ir sol-la-mi papraykime mokini susieti su kitomis dviem emocijomis nuostaba bei
pykiu [PS-1, ud. 45].
Su vaikais solfediuokime, dduokime, dainuokime vairius naujus gaid junginius. siklausykime, api-
bdinkime kiekvieno junginio nuotaik. Papraykime, kad patys vaikai lentoje ar ssiuvinyje prie kiekvieno
junginio nupiet ir atitinkam veidel: linksm ar lidn, pikt, nustebus ar ram [PS-1, ud. 56; PS-2,
ud. 58, 66; PS-3, ud. 10, 52, 57; PS-4, ud. 22, 37]. Paskui pereikime prie nauj darini krybos. Papra-
ykime, kad vaikai patys i nurodyt gaid sukurt melodinius darinius vairi nuotaik daineles ir u-
rayt jas nat galvutmis be koteli [PS-1, ud. 69; PS-2, ud. 67; PS-3, ud. 37]. Savo sukurtas daineles
jie turt solfediuoti, groti ddele.
Atspindys ir apgra. Vienas aismingiausi muzikos komponavimo bd melodijos apgra (re-
trogradas) ir jos atspindys (inversija). Melodijos apgr galima sukurti jos gaidas perraant atbulai nuo
pabaigos pradi. Toks melodijos pavidalas kartais vadinamas viu, nes jis tarsi vys juda atgal nuo
pabaigos pradi. domu ir tai, kad pirminis melodijos pavidalas ir jos vys tarpusavyje daniausiai
sudaro intonacin klausimo ir atsakymo struktr.

Vaikams siloma melodij perrayti atbulai, dduoti ir solfediuoti pradin melodijos pavidal ir jos ap-
gr, siklausyti ir juodu tarpusavyje palyginti. Toki uduoi pateikiama pirmos, antros, treios ir ketvir-
tos klasi pratyb ssiuviniuose [PS-1, ud. 31, 40, 71; PS-2, ud. 12, 23, 39, 46, 61; PS-3, ud. 8, 19, 26,
35, 55, 66; PS-4, ud. 59].
Panaiu bdu galima sukurti ir melodijos apvertim jos simetrin pavidal pagal horizontalij a. is
pavidalas kai kada vadinamas veidrodiu, nes primena daikto atspind vandens telkinio paviriuje. Kuriant
melodijos atspind, keiiasi ir jos kryptis: aukiausioji melodijos gaida virsta emiausia, o emiausioji
aukiausia. Paprasiausius melodij atspindius i sol-mi gaid galima mginti kurti jau pirmoje klasje;
melodija tarsi apveriama auktyn kojomis: gaida sol atspindyje virsta gaida mi, o gaida mi tampa gaida sol
[PS-1, ud. 27]. I pradi papraykime vaik sukurti ir natomis urayti melodijos atspind. Tada j skaity-
kime solfedio skiemenimis, grokime ddele. Toki uduoi vaikai ras ir antros klass pratyb ssiuvinyje
[PS-2, ud. 46]. Yra uduoi, kur reikia sukurti net tris naujus melodijos pavidalus: apgr, atspind ir
atspindio apgr [PS-2, ud. 12; PS-3, ud. 55].

35
 Paymtina, kad inversij ir retrograd, kaip komponavimo technikos priemones, savo kryboje drsiai
taik vairi epoch kompozitoriai. ymiausias vis laik kompozitorius polifonistas J. S. Bachas retrogra-
do ir inversijos technik ypa krybikai naudojo savo monumentaliame krinyje Fugos menas. O tai
V. A. Mocartas yra sukrs Apverst gaid kanon dviem smuikams: antrasis smuikas grieia i auktyn
kojomis apverst pirmojo smuiko gaid...
Melodijos krimas pagal pateikt ritm. Viena veiksmingiausi priemoni, padedani pradinukams
mokytis komponuoti muzik, yra melodijos krimas pagal i anksto pateikt ritm. Uduoties slygoje pa-
teiktas ritmo modelis apriboja vienu metu sprstin udavini kiek ir leidia vaikams susitelkti ties viena
problema melodijos sukrimu. Komponavimo pratyboms puikiai tinka ritming, rimuot msli ar patarli
ritmai. Daugumai msli ir patarli yra bdinga simetrika dvinar struktra ir aikus, simenantis ritmo pie-
inys, kur lengvai galima urayti natomis.
Susiraskime mums patinkani msl ar patarl. I pradi su vaikais j kelet kart raikiai, ritmingai
perskaitykime, paskui ritm skanduokime sutartais skiemenimis (atuntin TI, ketvirtin TAM), pritai-
kykime judesius (ketvirtin delnais pliauktelti per kelius, atuntin suploti). Papraykime vaik, kad
msls arba patarls ritm jie sudliot i ritmo korteli.
Sukurkime iam ritmui melodij. Krybins uduoties ruoin sudaro tuia penklin (arba dviej linij
eilut), vir kurios nat koteliais be galvui uraomas patarls ar msls ritmas. Melodij kurkime tik i
t gaid, kurias vaikai neseniai moksi skaityti, solfediuoti, dduoti. Tai pads kryptingai formuoti vaik
muzikin odyn, aktyvinti gytas muzikos teorijos inias. Pirmoje ir antroje klasse vertt apsiriboti dviem
trimis skirtingomis gaidomis (sol-mi, re-mi-sol, la-sol-mi ar fa-sol-la), o treioje, ketvirtoje galima im-
ginti ir sudtingesnius melodinius darinius [PS-3, ud. 12, 18, 22, 25, 29, 38, 53, 59, 62, 68]. Savo sukurtas
melodijas vaikai gals ddele pagroti klass draugams, pataisyti nepatikusias ar maiau pavykusias vietas.
Neapsiribokime vien dviej ketvirtini metro dariniais, pasilykime vaikams ir trij atuntini, trij ketvir-
tini metro patarli ir msli.

Atsitiktinumu paremtos kompozicijos. Komponavimo technika, grsta atsitiktiniu vieno ar keli muzi-
kins kalbos element idstymu, yra vadinama aleatrika [lot. alea loimo kauliukas, aleatorius susijs
su loimo kauliukais]. Toks komponavimo bdas muzikos pamokai visuomet suteikia netiktumo ir ais-
mingumo. Antros klass pratyb ssiuvinyje esame pateik ritmo krimo uduot: Sukurk ir urayk ritm:
eiskart mesk aidimo kauliuk [PS-2, ud. 40]. Uduoties ruoinyje atuoni takt ritmo periodas,
kuriame urayti tik 4-asis ir 8-asis taktai. Kitus taktus mokinys turi rayti pats.

36
 Pasiruokime aidimo kauliuk su eiomis akutmis, kurios sunumeruotos nuo vieno iki ei, ir pada-
linkime juos vaikams. Kiekviena kauliuko akut atitinka kur nors 2/4 trukms ritmo darin. Papraykime
vaik eis kartus mesti kauliuk ir po kiekvieno metimo tuiame takte rayti atitinkam ritmo figr. Kiek-
vienas vaikas, atliks eis kauliuko metimus ir ras eis trkstamus taktus, sukurs savo ritmo kompozi-
cij (gali bti, kad kai kurie taktai kartosis). Papraykime vaik savo sukurt ritm perskaityti sutartiniais
skiemenimis (skaitydami ketvirtin nat, tarkime TAM, atuntini por TI-TI, ketvirtin pauz ) ir pri-
taikyti judesius (ketvirtin nata delnais pliauktelti per kelius, atuntini pora dukart suploti, ketvirtin
pauz rankomis skstelti alis). Uduoties tikslas prisiminti ir pakartoti nat bei pauzi vertes, lavinti
ritmo skaitymo gdius, savo sukurt kompozicij atlikti naudojant kno perkusijos priemones.
Dar viena panai ritmo krimo uduotis antrok ssiuvinyje yra skirta ritmo dariniams su atuntine pauze
[PS-2, ud. 63].
Treios klass pratyb ssiuvinyje pateiktas krybins uduoties ruoinys tuia penklin ir trumpas
deimties skiemen tekstelis: Ma-no me-lo-di-ja skam-ba gra-iai [PS-3, ud. 7]. Su vaikais sukurkime
iam tekstui melodij. Uduoiai atlikti prireiks aidimo kauliuk su eiomis akutmis. Kiekvien akut ati-
tinka kuri nors nata: 1 do, 2 re, 3 mi, 4 fa, 5 sol ir 6 la. Padalinkime vaikams aidimo kauliukus ir
praykime j mesti deimt kart. Kiekvien ikritusi akut paverskime gaida ir uraykime penklinje nat
galvutmis be koteli (be ritmo). Tarkime, aidimo akuts atsitiktinai ikrito tokia tvarka: 5-6-2-3-3-1-5-4-
3-6. Pagal i sek sukurta melodija skambs taip:

Atsitiktinumo bdu sukurtas melodijas su mokiniais solfediuokime, grokime ddele ar pianinu (i u-

duot galima atlikti individualiai arba nedidelmis grupmis: po du arba po keturis vaikus). Papraykime
mokini aliu pietuku apibraukti labiausiai patikus melodin posk, raudonu labiausiai nepatikus. Pa-
klauskime j, kurias melodijos natas jie nort pakeisti, kad melodija tapt graesn. Su vaikais irinkime
labiausiai pavykusi melodij. J solfediuokime ir grokime visa klase.
Treiokams taip pat siloma sukurti keturi takt muzikos krin, keturiskart metant aidimo kauliuk
[PS-3, ud.69]. Uduoties ruoin sudaro lentel, kurioje gulsiai irayti keturi skirtingi taktai, o statme-
nai ei kiekvieno takto variantai. Pirmkart imets aidimo kauliuk, mokinys puslapio apaioje urao
aidimo kauliuku irident pirmojo takto variant, imets antrkart antrojo takto ir t.t. Skaiius viruje
rodo metimo (ir takto) numer, o ikritusi akut to takto variant. Remiantis uduoties slyga, manoma
sukurti net 1296 skirtingus io krinio variantus. Mokini praoma naujai sukurt melodij pagroti ddele
ar pianinu, solfediuoti. Siloma melodijai pritaikyti ritmo pritarim, sugalvoti jai pavadinim.

37
 Panai, tik kiek didesns apimties (8 takt), uduotis pateikiama ir ketvirtok pratybose [PS-4, Nr. 62].
Uduoties ruoin sudaro lentel, kurioje gulsiai urayti atuoni 3/4 metro taktai, o statmenai ei kiek-
vieno takto variantai. Mokini praoma atuoniskart mesti aidimo kauliuk. Burtais ikritusius taktus ra
tuioje penklinje, jie sukurs atuoni takt menuet. I viso galima sukurti net 1 679 616 io menueto
variant.
Sutartins krimas. Ketvirtoje klasje vaikai jau neblogai skaito nat rat, turi pakankamai muzikos
teorijos ini, todl jiems galima pasilyti ir sudtingesni krybini uduoi. Viena domesni sutarti-
ns krimas. Daugelis sutartini pasiymi ritmo kontrapunktu (du vienu metu skambantys balsai ritmikai
papildo vienas kit) ir atriais sekund sskambiais, susidaraniais tarp bals. Komponavimo pratyboms
labiausiai tinka keturins sutartins: jos pasiymi glausta forma, aikiu ritmo pieiniu, paprasta melodika.
Imkime du pirmuosius sutartins Linkiau rot balsus. Pirmoji daininink dainuoja tekst Linkiau,
linkiau rot, antroji Linkiau rot, lylio. Abu balsai ritmikai papildo vienas kit, o tarp bals susidaro
sekundos intervalai. Uduoties ruoinyje apsiribokime dviem pirmaisiais keturins sutartins balsais (treia-
sis ir ketvirtasis keturins balsas aidu kartoja pirmus du). Papraykime vaik nurodytu ritmu i pateikt nat
sukurti atskirus sutartins balsus ir juos urayti.

38
 I pradi su vaikais ritmingai skanduokime atskir sutartins bals tekst (jei reikia, pritaikykime skie-
menis ir judesius), paskui sutartin skanduokime dviem pulkais (abu balsus vienu metu). Pasilykime vai-
kams sukurti ir penklinje urayti abiej bals melodijas: pirmojo i fa-diez ir re (fis ir d), o antrojo i
sol, mi ir do (g, e ir c) gaid. Naujai sukurt sutartin solfediuokime atskirais balsais, grokime ddele, iil-
gine fleita ar skuduiais, dainuokime. Paskui dviese (du vaikai arba mokinys su mokytoju) dduokime abu
sutartins balsus [PS-4, ud. 43]. Sutartin paverskime spalv audeklu. Pirmj sutartins bals uraykime
gulsiai, o antrj statmenai. Juosteles vir nat nuspalvinkime uduoties slygoje nurodytomis spalvomis
(fis mlyna, d ydra, g geltona, e oranine, c raudona). Susikirsdamos tarpusavyje, gulsios ir stat-
menos juostels sukurs gra spalving audekl [PS-4, ud. 44]
Toki uduoi ketvirtok pratyb ssiuvinyje esama ir daugiau [PS-4, ud. 2021, 33, 5556]. Atlikda-
mi jas, vaikai lavins solfediavimo ir ritmavimo gdius, gilins inias apie sutartines ir j muzikins kalbos
ypatumus, mokysis muzikuoti drauge.
Variacij krimas. Viena i ketvirtokams silom tem yra variacijos [MM-4, p. 7071]. Pratyb s-
siuvinyje pateikiamas krybins uduoties ruoinys: trumpa tema i septyni nat; mokini praoma sukurti
ios temos variacij [PS-4, p. 61]. Kiekvien variacij kurkime pagal penklins pradioje pateikt pavyzd, j
pratsdami. Paklauskime vaik, kas jau sukr pirmj variacij ir j nort pagroti ddele. Paskui kurkime
ir grokime antrj variacij ir t.t. Padkime tiems vaikams, kuriems sekasi sunkiau. Uduoties tikslas tvir-
tinti variacijos svok, imokti jas kurti, remiantis pavyzdiu ir taikant turimas inias apie ritmik (atunti-
ns ir eioliktins natos, triols ir pan.).

***
Rengiant ar pritaikant komponavimo uduotis pradinukams, visuomet reikia turti omenyje, kad jos tu-
riniu bei struktra turi atitikti vaik muzikinius gebjimus ir j muzikins kalbos patyrim. Komponavi-
mo uduotys turt sietis ir su vaik gytomis muzikos teorijos iniomis. Muzikos komponavim visuomet
pravartu sieti su kitomis muzikinmis veiksenomis: nat skaitymu ir raymu, solfediavimu ir ritmavimu,
dainavimu ir grojimu. Tai pads vaikams pajusti ne tik krybin pasitenkinim, bet ir bendro muzikavimo
diaugsm.

Straipsnio autoriaus parengt ugdymo altini santrumpos:

MM-1 Velika, E. Mano muzika: vadovlis I klasei. Kaunas: viesa, 2007.
MM-2 Velika, E. Mano muzika: vadovlis II klasei. Kaunas: viesa, 2010.
MM-3 Velika, E. Mano muzika: vadovlis III klasei. Kaunas: viesa, 2011.

39
MM-4 Velika, E. Mano muzika: vadovlis IV klasei. Kaunas: viesa, 2012.
PS-1 Velika, E. Mano muzika: pratyb ssiuvinis I klasei. Kaunas: viesa, 2007.
PS-2 Velika, E. Mano muzika: pratyb ssiuvinis II klasei. Kaunas: viesa, 2010.
PS-3 Velika, E. Mano muzika: pratyb ssiuvinis III klasei. Kaunas: viesa, 2011.
PS-4 Velika, E. Mano muzika: pratyb ssiuvinis IV klasei. Kaunas: viesa, 2012.

PASINAUDOKIME IUOLAIKINS MUZIKOS IDJOMIS

ydr Jautakyt

velgiant XX a. antrj pus, negalima nesiavti to meto kompozitori Johno Cage, Moriso Kagelio,
Karlheinzo Stockhauseno, Pierro Boulezo, Krzysztofo Pendereckio, Witoldo Lutoslawskio ir kit drsa, ori-
ginalumu, fantazija, radikalumu jie ities krybikos asmenybs. i kompozitori idjos ir muzika puiki
terp ms mokiniams suprasti, kas yra krybikumas ir, pasitelkus j sukurtus komponavimo principus,
drsiai ibandyti save kuriant muzik. Nes juk kryba tai ms egzistencijos, kno, proto, emocij ir sielos
dalis (Karkockait-Grakockien, 2002).
iuolaikin akademin muzika taip vadinami muzikos stiliai ir stilistins kryptys, susiformavusios po
1945 m. ir besikurianios dabar. iuolaikins muzikos kryptys pasiymi estetini ideal vairove, begali-
niais, danai radikaliais eksperimentais. Vienas i aktyviausi modernizmo propaguotoj vokiei filoso-
fas, muzikologas Teodoras Adornas (, 1999) paymjo savotik iuolaikins muzikos dualizm:
ji mirtina bet kokio realizmo prie, taiau pati yra ndienos realybs atspindys, tartum irao realybs
seismogram. Jis atkreipia dmes, jog iuolaikins muzikos kompozitoriams bdingas visikai neaikus,
nepakeliamas, subjektyvus bdas veikti prietaravimus nors ir pagrstas komponavimo principais, bet
leidiantis laisvai juos pasirinkti. Absoliuiai prietaraujama sigaljusiai muzikos kaip guodjos, ramin-
tojos sampratai. Klausytojas turi bti laisvas, pasiruos, nes laisv reikalauja, kad nauja nebt atmesta
abovo (, 1999, p. 157).
XXXXI a. susiformavo du pagrindiniai stiliai modernzmas bei postmodernzmas ir begal sti-
listini krypi: serializmas, aleatorika, sonorizmas, elektronin muzika, konceptualizmas, spektralizmas,
minimalizmas ir kt. XX a 9-ajame deimtmetyje ikil neoromantizmas ir polistilizmas (eklektizmas) yra
postmodernistinio poirio variacijos. Pokario modernizmui bdingas nihilizmas, tradiciniu poiriu mu-
zik radikals eksperimentai. Fataliki politiniai ir socialiniai vykiai dar tak meninei krybai, isiliejusiai
gsdinaniais, varginaniais, sunkiai suvokiamais, auktos tampos kriniais. Moderniajame mene pastebi-
mas atitrkimas nuo realybs ir siekis iplsti meno pasaul vaizduots sukurtomis, slygikomis formomis,
simboliais, metaforomis; kriniams bdingos naujovs, neprasti, eksperimentiniai, tradicij, norm, ablo-
n nepaisantys sprendimai.
Postmodernizmo stiliui bdingas pasiprieinimas radikalioms modernizmo idjoms, nyksta ribos tarp
akademins ir populiariosios muzikos, tarp anr, form. Konsonansas vl atgauna savo teises. Postmoder-
nizmas nauja ir sena apimantis ir derinantis stilius, daugiaveidis, skirtingai suvokiamas, taiau nuo moder-
nizmo per daug nenutols tik tuo, kad neneigia ir perima praeities atradimus.
Muzikos istorijos raidoje susiformavo du pagrindiniai estetiniai idealai: emotyvinis, kai krybos proce-
sui daugiau takos daro intuityviosios krjo galios, ir racionalusis, kai muzikins struktros komponavim
lemia intelektualiosios krjo galios. Iki XX a. vieno tipo estetinio idealo jungiam stili pakeisdavo prie-
ingas. Po Antrojo pasaulinio karo muzikoje vienu metu gyvavo abu estetinius idealus reprezentuojantys
rykiausi komponavimo bdai: 1) serialistinis, t.y. racionalus poiris kryb, ir 2) aleatorinis iskirtinai
intuityvj prad sureikminantis poiris. Kompozitorius modernistus, be to, domino garso savybs (ypa
tekstra, spalva), garso igavimo ir krimo bdai (sonorizmas, elektronin muzika, instrumentinis teatras
ir kt.). XX amiui bdingas istorizmas praturtino muzikin palikim kompozicijomis, kuriose pateikiama
nauja sen krini interpretacija (pvz., L. Berio kryba). Susiklost naujas poiris muzikin teatr (pvz.,
J. Cage, M. Kagelio kryba), vyko muzikins improvizacijos su auditorija (pvz., F. A. Rzewskio, C. Car-
dewo kryba), kuriami elektroniniai ir elektroakustiniai kriniai (pvz., K. Stockhauseno, I. Xenakio kryba).
Kompozitoriai avjosi perkusini instrument vairove ir galimybmis (pvz., J. Cage, S. Reicho kryba).

40
 Muzikinio ugdymo procese remtis iuolaikins muzikos idjomis skatino Keithas Swanwickas (Swan-
wick, 1994), sukrs muzikos painimo raidos koncepcij. Ji remiasi poiriu, kad mokini muzikinio to-
buljimo variklis yra universalus, vidinis, intuityviai pasireikis mogaus meistrikumo siekis. Kiekvieno
mokinio tobuljimui tak daro vidiniai ir ioriniai veiksniai, asmenin krybin veikla. Todl mokini kri-
niuose atsiskleidia j muzikinio painimo raida. Remdamasis teoriniais apmstymais, tyrim rezultatais ir
ekspert ivadomis, K. Swanwickas iskyr ir vardijo keturis muzikinio painimo raidos etapus: mediaga,
ekspresija, forma ir vert. Pasak koncepcijos autoriaus, painimo raidos procesas kiekviename etape pra-
sideda intuityviai ir yra keiiamas, praturtinamas bei tvirtinamas analizs bdu (Swanwick, 1994, p. 86).

Sisteminis

VERT
Simbolinis

FORMA
Eksperimentinis

prastas

EKSPRESIJA
Asmeninis

Manipuliacinis

MEDIAGA
Juslinis

1 pav. K. Swanwicko muzikos painimo raidos schema

K. Swanwickas iskiria kelet muzikin krybin veikl skatinani bd:

su vaizduots pagalba iekoti nauj idj, nauj igyvenim;
savarankikai kurti muzik, naudojantis jau turimomis iniomis (sveika tarp inoti ir veikti);
avangardistins muzikos akcentavimas (netonali ir metru neorganizuota muzika);
krybikumui ugdyti pasitelkiami kiti menai (dail, poezija) remiamasi integracijos teikiamomis
galimybmis.
Autorius pabria, kad iuolaikins muzikos krybos principai ir technologijos sudaro galimybes mu-
zikiniam veikimui plaiau naudoti perkusinius instrumentus ir garsus, kurie nebuvo laikomi muzikiniais;
universali garsin mediag, aidiant ja, improvizavim instrumentais, elektronins muzikos aparatros
modifikuotus garsus arba naudoti neprastus garso altinius (gatvs triukmus, natralius garsus namuose,
mike ir pan.). Taigi mokiniai, iekodami originali idjos sprendim, gali naudotis daugeliu suaugusi
kompozitori idj. Autorius teigia, kad daugelyje mokykl mokiniai kuria ir improvizuoja krinlius. Taip
jie perima moderniosios muzikos kalb be atskiro, specialaus aikinimo.
Kaip teigia K. Swanwickas, mokini kryba, remiantis avangardo taisyklmis, yra viena svarbiausi ir
drauge prieinamiausi krybai veiklos bd muzikos pamokoje. K. Swanwickas paymi ir dar vien teigia-
m bruo tai kasdienio mokini gyvenimo patirtis, j jautrumas garsinei aplinkai, iuolaikiniam gyveni-
mui. ia patirtimi galima skmingai remtis, adinant didesn mokini susidomjim muzikos menu apskritai.
T. Adornas teigia, kad santykis su iuolaikikumu mene turi svarbiausi, lemiam reikm muzikinei
smonei, <...> kadangi tikrasis muzikalumas, artimas santykis su objektu pagrstas gebjimu gyti naujos
patirties (, 1999, p.157). K. Swanwickas paymi, kad mokini krybos rezultatus galima pasitelkti
supaindinant vis mokyklos bendruomen su naujausia muzika. Jis silo mokyklose vykstani tv susi-
rinkim ar vakar metu atlikti pai mokini sukurtus, iuolaikinmis technikomis grstus krinius. Plaiau

41
susipain su iuolaikins muzikos tendencijomis, mokiniai ir j tvai suvoks, kad iandien kuriama akade-
min muzika yra domi ir vertinga.
K. Swanwickas, analizuodamas mokini krinius bei ekspert vertinimus ir kryboje pasireikianius
muzikins kalbos sisavinimo poymius (muzikos iraikos priemoni derinim, struktrini element kon-
trols lyg, dramaturgij ir kt.), sudar j krini vertinimo kriterij svad. Remiantis iais kriterijais, k-
riniai priskiriami atitinkamam muzikos painimo raidos etapui. Mokslininkas teigia, jog vertingais (verts
etapui priskirtinais) kriniai tampa tuomet, kai pasiektas techninis meistrikumas skatina krj iekoti nauj
muzikos raikos bd, garsins mediagos ir jos organizavimo princip.
Kiekvienas muzikos painimo raidos etapas skirstomas dar dvi pakopas asimiliacin (kompozicijos,
grstos mgdiojimu) ir akomodacin (naujas, originalus poiris). 1 lentelje pateikiami autoriaus aprayti
kompozicij muzikins kokybs raidos poymiai.

1 lentel . Muzikos krini kokybs poymiai (pagal: Swanwick, 1994)

Asimiliacinis Akomodacinis
MEDIAGA
1. Juslinis (Sensorinis) 2. Manipuliacinis
iam lygiui priskiriami kriniai, kuriuose Krinyje girdisi pasikartojim, nuolatin pulsacija. Iraikos
pastebimas mgavimasis paiu garsu, jo savybmis, priemons atitinka technines instrumento savybes. Mgaujamasi
ypa spalva ir jga. Tiriamos instrumento technins tuo, kad galima valdyti instrument.
galimybs. Mediaga organizuojama spontanikai,
padrikai.
EKSPRESIJA
3. Asmeninis 4. prastas
Greiio ir garsumo pokyiai (tempo ir dinamikos). Tvarka. Melodins ir ritmins figros pasikartoja. prasta
Elementari frazi uuomazgos. Jauiama krinio metroritmin organizacija, pasitaiko ritmini bei melodini
nuotaika ar atmosfera, padiktuota programins ostinato ir sekvencij. Kriniuose jauiama profesionaliosios
idjos, t.y. struktros kontrols uuomazgos, taiau arba populiariosios muzikos taka.
trksta pltots.
FORMA
5. Eksperimentinis 6. Laisvas, nevaromas (idiomatinis)
Jauiamos dramaturgijos uuomazgos, taiau Pastebimos originalaus stiliaus uuomazgos. Kontrast ir
daug netikt, nebtinai dramaturgin idj varijavimo pobdis kyla i krjo muzikins praktikos, kartais
atitinkani sprendim. Vystymo, konfliktikumo, nukopijuota i populiariosios (ypa mgstamos) muzikos.
iraikingumo poymiai. Kriniams bdinga Svarbi harmonija ir autentikos instrumento savybs. Atskiros,
iraikinga, aiki pabaiga. pabaigtos dalys (danai kontrastins). Ilgesniuose kriniuose
jauiama technikos ir struktros kontrol.

7. Simbolinis
Techninis meistrikumas padeda bendrauti su
muzika. Sukuriamas spdingas, vienalytis,
originalus, stiprus krinys. Aikiai jauiamas
asmeninis indlis, atsidavimas. Vaizduot. Estetika.
Intuicija.
VERT
8. Sisteminis
Prie jau ivardyt savybi prisideda naujovs: nauja ar naujai
organizuota muzikin mediaga (garsaeiliai, harmonins
sistemos), elektroniniai garsai ar kompiuterins technologijos.
Muzikinio diskurso galimybs sistemingai pleiamos. Intelektas.
Artistikumas. Analiz. Vertybiniam sluoksniui priskiriami
kriniai yra tartum gls iedas, kur galime dovanoti kitiems.

Kokie iuolaikins muzikos krybos principai, metodai ir technikos galt bti tinkami mokini krybai?
Serializmas. A. Shnbergo sukurta dodekafonijos teorija paneigia ryius tarp skirting ton. i idja
pltojama vairaus pobdio serialistiniuose kriniuose, serijinis komponavimo bdas apima visus krinio
parametrus (totalinis serializmas). Serializmo technika, galvojant apie mokini kryb, aktuali laisvo ton
tarpusavio santykio poiriu: mokiniai savo kriniuose gali laisvai jungti garsus sekas (melodijas), nesi-
laikydami pastovij ir nepastovij laipsni traukos taisykli (jaunesni mokiniai tiesiog aidia garsais,
vyresni derina juos savo nuoira, ieko sav taisykli). Taip pat i kompozicijos technika leidia supa-

42
indinti mokinius su komponavimo bdais, pagrstais skaiiavimu, apvertimais ir t.t., kurie yra bdingi ne
tik iuolaikinei, bet ir senajai muzikai. Serializmas pads mokiniams naujai interpretuoti krinio struktr,
isilaisvinti i griet tonacijos rm, harmonijos taisykli.
Aleatorika (laisvoji ir kontroliuojamoji). ios betiksls muzikos tikslas turt bti imokyti mones
klausytis muzikos (J. Cage). Nors vairi atsitiktinumo element pasitaikydavo senj epoch muzikoje
(Mocarto, Haidno, instrumentini koncert kadencijos, dali kartojimo skaiius ir pan.), iuolaikinje mu-
zikoje is bdas yra labiausiai ivystytas. Atsitiktinumas lemia krinio trukm, struktr, atlikj sudt,
iraikos priemones, keiia klausytojo status danai jis tampa krinio bendraautoriu. Mokini krybos
poiriu, aleatorikos principas leidia jiems laisvai traktuoti krinio form, sudaryti tik numatomo krinio
projekt (eskiz), dl daugelio dalyk vadovautis intuicija, kurti spontanikai. Jaunesni mokiniai galt kurti
laisvosios aleatorikos bdu, vyresnieji, taikydami kontroliuojam ar i dalies kontroliuojam aleatorikos
princip, labiau valdyt savo krinio procesus.
Sonorika. Poiris muzikos mediag, gars, naujosios technologijos. Muzika yra ne tai, k js iki iol
sivaizdavote esant muzika, sako J. Cage. Reikia paymti, kad iuolaikiniai kompozitoriai gilinasi pai
muzikos esm gars. Nutolstama nuo tradicinio muzikinio garso sampratos (muzikinis garsas igautas ins-
trumentu, fiksuoto aukio), garsin mediaga yra begalin. Muzikine mediaga gali tapti bet koks aplinkos
garsas, bet koks triukmas ar tyla (tyla slyginis reikinys, nes absoliuti tyla gyvam mogui neegzistuoja;
J. Cage, usidars gars izoliuojani kamer, girdjo savo nerv ir kraujotakos sistem veiklos garsus).
Taigi tyla muzikoje tai paaliniai, aplinkos garsai, siterp muzikos krin pauzi, pertrauk tarp dali
metu. Nauj ir domi krybini galimybi teikia instrument preparavimas ir gamyba, grojimo technik
tyrinjimas. Muamieji instrumentai tai taip pat nauj garsini galimybi laboratorija muzikos pamokoje.
Tas, kas nesiskverbia vid, garso ird, niekuomet netaps tikru menininku, tikru muziku, nors ir puikiai
imanyt amat ir gerai valdyt technik, teigia kompozitorius G. Scelsi (Nakas, 2000, p. 206). Kompiu-
terins technologijos atveria galimybes mokiniams patiems kurti savo garsin mediag, naudoti natralius
garsus, juos perdaryti.
Konceptualumas: muzikos ir kit meno ri suartjimas. Kompozitoriai avangardistai XX a. 6-ajame
deimtmetyje, siekdami originalumo, netradicikumo, sureikmino krinio koncepcij (sumanym), maiau
galvodami apie muzikin mediag. kvpimo altiniu atlikjams galjo tapti grafin partitra (partitros
skirtos ne tik groti, bet gali kabti ir parodose). Veiksmo muzika apima kelet meno ri: muzik, teatr
(vaidyb), poezij, tapyb, videomen. i idj efektyviausiai galima inaudoti meno dalyk integracijos
poiriu: grafins partitros (grafin muzika) galt bti kuriamos dails pamokose ir garsinamos muzikos
pamokose, galt bti rengiamos j parodos. Veiksmo kompozicijose svarbus atlikj artistikumas, iraika,
taigumas (vaidyba), poezij gali kurti patys mokiniai, integruojami choreografiniai elementai, dail ir t.t.
Minimalizmas. Tai stilistin muzikos kryptis, kuria stengiamasi sustabdyti laik. Tai nepasakojamojo po-
bdio muzikos kriniai, skatinantys susitelkti vidinius muzikos krinio procesus. Minimalizmui bdinga
konsonansin harmonija, burdonas, mstymas frazmis ar motyvais, intonacijomis. Krinys grindiamas to
paties motyvo, frazs, kadencijos kartojimu ir/ar varijavimu. Kompozitoriai minimalistai eksperimentavo
magnetofono juostos kilpomis (repetityvin technika, pvz., T. Rilley kryba), ritmo augmentacija ir dimi-
nucija (Ph. Glasso progresijos), dviej vienod muzikini tekst gretinimas ir perskyrimas laike (S.Reicho
fazs). Mokiniai gali eksperimentuoti su visomis minimalizmo technikomis: kurti melodijos ar ritmo moty-
vus, kurie, kartojant juos sutarta tvarka, galt bti jungiami neapibrtos trukms kompozicijas; sukurtus
motyvus ltinti arba greitinti stambinant ar smulkinant ritm, sukurt kompozicij atlikti keliese, iskaidant
j fazes laike.
Postmodernizmas. Mokiniai savo kryboje galt taikyti esmin io stiliaus bruo stili maiym:
miksus, remiksus ir pan. Postmodernistinei krybai ypa skmingai bt galima naudoti kompiuterines tech-
nologijas su j pagalba aranuoti, jungti kelis skirtingus krinius ir pan.
Apibendrinus K. Swanwicko muzikos epistemologijos koncepcijos valgas ir iuolaikinius muzikos
komponavimo principus, galima pasilyti muzikos krybos veiklos organizavimo ir paangos utikrinimo
model (2 pav.).

43

Autentika kryba. Aptariami
VERT muzikos originalumo poymiai.
Nagrinjami individuals
iuolaikini kompozitori raikos
stiliai.
Mokiniai kuria individualias kompozicijas,
pasirinkdami originalias ir aktualias
krybines idjas, komponavimo principus ir
iraikos priemones. Siekiama savito
komponavimo stiliaus, komponavimo
technik.

vairi form krinius mokiniai kuria

Klasikini ir iuolaikini muzikos
krinio form (dviej, trij dali,
variacijos, rondo, koncentrins),
FORMA struktrini element ir dinamini
modeli painimas.
grupmis ir individualiai. Garsin mediaga
organizuojama pagal mokytojo nurodyt
form, dinamin model (algoritmas). Idjas
kriniams pasirenka patys. Kriniai
fiksuojami grafinse partitrose arba
skaitmeninse laikmenose. Serializmas,
minimalizmas, aleatorika, polistilistika,
neoromantizmas.

Mokiniai kuria grupmis ir pavieniui pagal

Garso ekspresyvumo analiz. Keli
skirting parametr kompozicij
krimas. Aleatorikos principo
EKSPRESIJA painimas ir ibandymas. Laikomasi
tokio nuoseklumo: nuo riboto prie
kuo vairesnio ekspresyvumo
garsins mediagos.
pasilyt algoritm (komponavimo princip
ar idj) arba pagal savo nuotaik, kasdienes
situacijas, charakteringus ir abstrakius
pieinukus, literatros citatas. Mokiniai
pasirenka krinio tem ir apibria
sumanym odinse ir grafinse partitrose.
Instrumentinis teatras, sonorizmas,
aleatorika, elektronin muzika, grafin
muzika, konceptualizmas.

Improvizacins uduotys garso

savybms tyrinti: vieno parametro
MEDIAGA kompozicijos (dinamika, tembras,
auktis, skambantys objektai).
Ibandomas serialistinis
komponavimo principas.
Mokiniai kuria grupmis, pagal pasilyt
parametr algoritm. Instrumentinis
teatras, aleatorika.

2pav.Muzikos krybos veiklos organizavimo ir paangos utikrinimo modelis

Idealu, jei pirmieji etapai bt gyvendinti emesnse klasse, o gimnazijoje mokiniai jau bt pasiek
form ir judt verts lygio link.
iame leidinyje rasite isamiau apraytus dodekafonins technikos, instrumentinio teatro, konceptualio-
sios ir sonoristins-aleatorins kompozicij krimo metodus.

Literatra
Cage, J. (2003). Tyla. Vilnius: Pasvirs pasaulis.
Grakauskait-Karkockien, D. (2002). Krybos psichologija. Vilnius: Logotipas.
Jautakyt, . (2008). Krybin veikla kaip auktesnij klasi mokini muzikos mokymo(si) motyvacij adinantis
veiksnys. Tiltai, 37, p. 5056.
Nakas, . (2001). iuolaikin muzika: vadovlis 912 klasei. Vilnius: Alma littera.
Swanwick, K. (1994). Musical Knowledge: Intuition, analysis and music education. London: Routledge.
, . (1999). : . -: .

44
KRYBIKAS MUZIKOS KLAUSYMAS. MINI EMLAPIS
Arvydas Girdzijauskas

Muzik girdime kasdien. Bet ne visuomet jos klausoms. Kai muzika skamba automobilyje, kavinje,
reklamoje, danai jos net nepastebime, ne tik nesiklausome. Tai tiesiog ms kasdienybs fonas. Taiau kai
muzikos klausoms specialiai, tai darome labai vairiai. Labai danai (ko gero, daniausiai) muzikos klau-
soms, nordami atsipalaiduoti ar dl malonumo (Girdzijauskas, Kokkidou, 2012). Taiau kartais klausome
dmiai ir susikaup, nordami suprasti, k mums tas ar kitas krinys sako, iekome krinio prasms, poteks-
ts. Tuomet sitikiname, kad tai labai nelengvas darbas, nes kiekvienas muzikos, o ir iaip meno krinys tai
msl, uduotis, kuri suvokjas turi isprsti. Jei tos paslapties krinyje nra, tenka abejoti, ar tai meno
krinys apskritai. O jei t msl uiuopiame, visuomet kyla klausimas, kaip j isprsti. Nuomoni iuo
klausimu egzistuoja daug: vieni autoriai teigia, kad muzikos prasm galima suvokti intuityviai (B. Croce,
H. Bergsonas), kiti dmes silo kreipti muzikos ireikiamas emocijas (S.Langer, E. Bullough). Labiausiai
analitikai vertina analitin, supratimu ir vertinimu pagrst (mind-full) klausymo bd. ymus amerikiei
filosofas D. Elliotas teigia, kad toks klausymas tai ne refleksija, o kryba (Elliot, 1995). Tuomet gali-
me klausti, koks gi yra krybikas muzikos klausymas? Vieno atsakymo klausim nerasime. Savitus
metodus silo analitin filosofija (. Jacknas, R. Scruton, P. Kivy), kitokius nuspjam teigini teorija
(M. C. Beardsley, J. Hospers), treius defliacin meno teorija (N. Carroll). Sau tinkanius krybinius klau-
symo metodus mokytojas turi pasirinkti, o neretai ir susikurti pats. Kartais tinka ir kit veiklos srii me-
todai, kaip antai, mini emlapis, plaiai naudojamas tiriamojoje, vadybinje, mokslinje veikloje. Taiau
is metodas gali puikiai praversti ir klausant muzikos, iekant muzikos krinio prasmi, asociacij, vaizdini
ir ssaj su realiu pasauliu.
Metodo tikslas paskatinti mokinius krybikai mstyti, padti jiems generuoti idjas, asociacijas ir
valgas klausant muzikos krini, atrasti i valg ssajas ir pavaizduoti jas grafikai. Mokiniams patei-
kiama uduotis iklausius muzikos krin surasti tam tikru aspektu (iraikos priemoni, kompozitoriaus
stiliaus bruo, muzikins kalbos savybi, emocij, herojaus portreto, etc.) kuo daugiau idj, pavaizduoti
jas grafikai, atskleidiant t idj ssajas ir tarpusavio ryius.
pratinti mokinius krybikai mstyti klausant muzikos, kurti su ja susijusius vaizdinius, asociacijas,
jas apibendrinti, daryti ivadas, valgas nelengvas udavinys, kurio siekia danas muzikos mokytojas.
Mini emlapis gali paskatinti krybik muzikos klausym. Tai gana plaiai paplits metodas tiek
ugdymo, tiek ir organizacinje bei vadybinje praktikoje. I esms tai yra diagrama, kuri naudojama o-
diams, mintims, uduotims ir kitiems dalykams, susijusiems su muzikos kriniu, pavaizduoti. Vaizdinga
grafin diagrama atskleidia semantinius, loginius, intuityvius arba kitokius ryius tarp informacijos dali
ir pristato iuos ryius spinduliniu, o ne linijiniu grafiniu bdu. Elementai dstomi intuityviai pagal svok
svarb ir yra skirstomi grupes, akas bei sritis. Muzikinio ugdymo srityje mes iekome idj, asociacij
ir ssaj su konkreiu kriniu, jo atlikimu, kultriniu ar istoriniu kontekstu, kompozitoriaus biografija,
analizuodami ir vertindami muzikin kryb. Mini emlapis padeda iekoti idj, ssaj ir asociacij,
jas grupuojant nuo stambesni, svarbiausi ir pereinant prie smulkesni, ivestini bei vizualiai jas patei-
kiant.
Siloma pradti kurti mini emlap didelio popieriaus lapo viduryje uraant pagrindin tiksl, rei-
kin ar od ir nubriant aplink j oval. Tuomet ant ak, einani i ovalo, uraomos pagrindins ssajos
(pagrindiniai problemos ar reikinio bruoai arba asociacijos). Kiekviena aka isiakos kitas akas ir a-
keles, kol emlapyje atsispinds pagrindins, tarpusavyje besisiejanios mintys. Tada galima naudoti ryk
raikl, kad pabrtume pagrindinius punktus ir sujungtume tarpusavyje susijusius takus i skirting ak.
Taip galime pamatyti naujus, papildomai atrastus ryius, derinius ir mintis.
Bendriausi ir plaiausi, bet kartu ir abstrakiausi, maiausiai krypting asociacij tinkl gausime,
diagramos centr ra konkret klausom muzikos krin ir palikdami mokiniams laisvai iekoti su juo
susijusi idj ir ryi. Imkime kaip pavyzd L. van Bethoveno Mnesienos sonat. Papraius moki-

45
ni sukurti mini emlap, susijus su iuo kriniu, paprastai jie pateikia pagrindines asociacij sritis,
susijusias su mnuliu ir naktiniu peizau, ramybs ir sustingimo vaizdiniais, vandens paviriumi, meils
igyvenimais (pastarieji vaizdiniai, matyt, daniausiai bna paskatinti mstymo klii, susijusi su mne-
siena, o ne su paios muzikos sukeltais vaizdiniais ar emocijomis). Taiau mokiniai paprastai nesieja k-
rinio su kompozitoriaus biografija, kultriniu kontekstu (pvz., saloniniu muzikavimu), klasicizmo stiliaus
bruoais (sonatos formos tradicija) ir kitais svarbiais analizei aspektais, susijusiais su specifiniais stiliaus,
muzikins kalbos ar konkretaus laikotarpio bruoais. Mokini mstym, kaip ir kituose muzikos klau-
symo metoduose, galima nukreipti prie centrins svokos ar krinio, nurodant ir pagrindines asociacij
paiek kryptis, t.y. pradedant brti visiems bendras ir btinas emlapio akas. Pavyzdiui, kalbant apie
t pai Mnesienos sonat, galima nurodyti tokias analizs akas kaip klasicizmo muzikinio stiliaus
bruoai, kompozitoriaus biografija, gamtos vaizdiniai, emociniai igyvenimai, lyrinio herojaus portretas
ir kt. ios pateiktos kryptys leis atlikti visapusik muzikos krinio analiz, gauti isamesni, taiau ne
toki originali ir savit mini emlap. Mokini mintis nukreipti norima linkme galima ir kryptingai
formuluojant pagrindin mini emlapio tem, teigin. Jis gali bti susijs su muzikine kalba, forma,
kaip antai: Mnesienos sonata kaip netradicin klasicizmo epochos sonata, arba Mnesienos so-
natos melodija pasakoja.
Mini emlapius gali braiyti kiekvienas dalyvis individualiai, bet taip pat ir grupinis darbas duoda
puiki rezultat. Tuomet galutinis rezultatas atskleidia kolektyvin grups nari mstymo rezultat, yra lyg
ir aritmetin vis dalyvi idj suma. Grupinis darbas sudarant mini emlap pateikia turtingesn, visapu-
sik rezultat, taip pat daro tak ir paiai grupei.
Vertinti darbo rezultat galima keletu bd. Asmenikai sukurti emlapiai gali bti vertinami pagal
asociacij gaus, mstymo krybikum ir originalum, atitikt temai, grupavimo logik, papildom ryi
atskleidim. Grupinis darbas taip pat gali bti vertinamas keletu bd. Paprasiausia, suprantama, visus
dalyvius vertinti vienodai, pagal j pateikt bendr rezultat. Taiau daug teisingesnis yra vertinimas, at-
skleidiantis vis dalyvi individual indl rezultat. i uduot galima patikti patiems grups nariams,
nurodius, kad vis individuali vertinim vidurkis turi bti mokytojo paraytas galutinis balas, o indivi-
duals balai negali kartotis. Galima nusistatyti ir kitus vertinimo kriterijus, atspindinius uduoties tikslus:
ar asociacij gausa, ar analizs gylis, ar mstymo nuoseklumas, ar originalumas, ar kt. Suprantama, kad
vertinimo kriterijai turi bti mokiniams pristatyti prie darbo pradi.
Pateiksime kaip pavyzd 11 klass mokins Justs darb, analizuojant B. Briteno Karo Requiem.
Mokini buvo prayta ianalizuoti mirties temos apraikas paskutinje krinio dalyje Agnus Dei. Mokin
iskyr keturias asociacij sritis: dramatikum, mistik, ry su tekstu ir iraikos priemones. Matome, kad
labiausiai yra ipltota dramatikumo linija, kurioje irykja prieybi sugretinimai tamsios ramybs ir
iraikingumo, velnumo ir mirties, klajojanio fono ir teksto apie ramyb. Ivystyta ir muzikins kalbos
linija, irykinanti kai kurias priemones, kuriomis pasiekiamas taigus efektas. Maiau ipltotos mistikos ir
ryio su tekstu linijos. Taiau, nepaisant nevisikai inaudot galimybi (jas, beje, is emlapis ir atsklei-
dia), mini emlapis gana vaizdiai pristato mokins mstym ir klausomo muzikos krinio sivaizdavi-
m.

46
 Paslaptingumo velnumo ir Krintanti, gaili
ir tamsos mirties solisto melodija
nuojauta sugretinimas
Drama- Tamsia ramybe ir
Mirties tema tikumas iraikinga tema
apgaubta Mistika kuriama tampa ir
neinomybs miriai suteikiamas
ypatingas, reikmingas
Mirties tema vaidmuo
B. Briteno
Atramos Karo Requiem
tak
Klajojantis orkestro
nebuvimas fonas su choru
Iraikos Ryys su
priemons tekstu unisonu ir tekstas apie
Chromatiniai ramyb
elementai
Sodrus Krinys Atitinka
orkestro skamba kaip maldos
pritarimas pagalbos ramybs
praymas praym

Palyginimui pristatysime ir grupin darb mini emlap, kuris buvo sukurtas, nagrinjant to paties
kompozitoriaus B. Briteno simfonij violonelei su orkestru. Mokini buvo prayta sukurti lyrinio hero-
jaus portret mini emlapio metodu, dirbant grupmis.

Bendraujantis Maitaujantis
Chaotika Dramatika
Nuoirdus aplink

Mistikas Nestabili Bsena Vidinis

Poiris
konfliktas
Drsus save
Iekantis Herojaus
portretas Dideli Sukuria
Verlus
intervalai daugialyp
Emocijos
Iraikos asmenyb
Lyrins
Pyktis priemons Smulkios
Agresyvios
Ilgesys natos
Nostalgija Itstos
Nerimastingumas
natos
Lkesiai

Matyti, kad antrasis emlapis yra daug detalesnis, jame pagrindins asociacij akos suskaidytos smul-
kesnius segmentus, j daugiau ir jie vairesni. Mokiniai, sudarydami emlap, aptiko ryi ir tarp savo
atrast segment. J nuomone, iraikos priemons leido kompozitoriui sukurti emocin kolorit, kuris at-
skleid herojaus vidin bsen, o per j ir poir save bei aplink. Taigi mokiniams su io metodo pa-
galba pavyko velgti ir meninio vaizdo formavimosi genez, dinamik. U io darbo rezultatus mokytojas
para tik bendr paym, o mokiniai turjo patys sivertinti savo indl, kuris negaljo bti vertinamas vie-
nodai. Taigi dirbant grupmis galima pasiekti detalesn ir isamesn krinio analiz, kartu ugdant mokini
bendradarbiavimo, diskusijos, darbo grupje ir savs vertinimo gdius. Tai i ties labai vertingas metodas,
padedantis ugdyti mokini krybinio mstymo ir savo valg tvarkymo gdius.

47
 Patarimai taikantiems Mini emlapio metod (remiantis Michalko, 2006):
1. Struktra. emlapis vaizduoja informacij, idstyt taip, kaip js apie j mstote. Jis parodo, kaip
js galvojate, atskleidia struktr ir tarpusavio ryius. emlapis gali tiksliai nusakyti informacij, net jeigu
jis labai paprastai nupietas.
2. Reikminiai odiai. Nekreipkite dmesio nereikmingus odius ir frazes. Daugiausia dmesio skir-
kite esminiams dalykams, kuriuos norite ireikti, ir tam, kaip tie dalykai veikia js mintis.
3. Asociacijos. Raskite ssaj, ryi ir santyk tarp atsiskyrusi informacijos vienet. ie ryiai suteikia
daugiau galimybi. Galite sukurti bet koki asociacij, koki norite, nesijaudindami, kad kiti js nesupras.
4. Grupavimas. emlapio struktra priklauso nuo to, kaip js protas grupuoja mintis. Taip informacija
lengviau prieinama smegenims. Kai js idjos sugrupuojamos, pasistenkite pirm kart jas pavelgti kri-
tikai. Tai leidia patikrinti asociacijas, pastebti, kur trksta informacijos. Taip pat vietas, kur reikia daugiau
geresni idj. Mini emlapis skatina mstym. Jis nepateikia neapdorotos informacijos, todl emlapis
gali parodyti, apie k reikt surinkti daugiau informacijos.
5. Smoningas domjimasis. Kuriant emlap, reikia susikaupti ties ikiu, nes tai padeda perkelti
informacij i trumpalaiks ilgalaik atmint. Be to, nuolatinis smoningas domjimasis leidia grupuoti
ir pergrupuoti svokas, jas palyginti. Mstymo burbul judjimas ir nauj potenciali ryi krimas danai
skatina kurti naujas idjas.

KRYBOS KNIJIMAS JUDESIU

Emilija Sakadolskien

Mokiniai, ypa jaunesniojo amiaus, suvokia pasaul per savo kn ir judes. Mokiniai judesiais gali
parodyti, kaip jie suvokia muzik, nors dar nesugeba odiais artikuliuoti to supratimo. Progresyvizmo pe-
dagogikos pradininkas Johnas Dewey tai puikiai suvok jau prie imt met. Muzikos pedagogikos sistem
krjai K. Orfas ir E. Jacques-Dalkrozas jau prajusio imtmeio pirmojoje pusje kalbjo apie judesio
reikm ugdymo procese, taiau Lietuvoje i idja nerado reikiamo atgarsio.
Negalima teigti, kad judesys visai nenaudojamas. Mokiniai mokosi liaudies oki ir aidim bei cho-
reografinio okio. Kartais jie kvieiami interpretuoti muzik judesiu, atlikti kno perkusijos krinius, daryti
pratimus kvpavimui ar dainavimui lavinti. Taiau judesys reiau naudojamas kuriam nors muzikos elemen-
tui imokti ar kaip komponavimo priemon. Taip pat pastebta, kad Lietuvos muzikos mokytojai daugiausia
naudoja mikrojudesius, t.y. maos apimties gestus, paprastai sdint suole ar stovint stacionariai. S. Rimku-
ts (2008) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos muzikos mokytojai maai naudoja judjim visu knu.
Tuo tarpu L.Fergusono (2005) atlikta daugelio tyrim suvestin rodo, kad mikrojudesiai beveik neturi takos
mokantis muzikos element, o makrojudesiai (didieji lokomotoriniai judesiai) gerina muzikos mokymosi
proces. Judesys stimuliuoja smegenis, spariau vyksta neuron jungtys. Kaupiama motorin, raumenin
patirtis, kuri gerina atsiminimo proces.
ini apie visas galimas judesio naudojimo galimybes galima rasti vairi vadovli metodinse priemo-
nse ir S. Rimkuts-Jankuviens (2008) straipsnyje Judesio svarba mokant muzikos jaunesniojo mokykli-
nio amiaus vaikus. Taiau iuo atveju susimstykime apie judesio gali krybikumui skatinti.
Anksiau manyta, kad judesiai tik patikrina muzikin suvokim, jog judesiais mes parodome, k imo-
kome apie muzik ar per muzik. Taiau mokslininkai teigia, kad gestai ir vairs kiti judesiai skatina idj
pltojim (melodikos, ritmikos, nuotaikos, frazuots ir t. t.). Tyrimai rodo, kad fizinis jutimas ir judesys
daro tak kognityviniams procesas. Reikia atsiminti, kad ir u judes, ir u mokymsi atsakingos tos paios
smegen ievs dalys. domu tai, kad daugiau akson (jie jungia vien smegen neuron su kitu) driekiasi
ijudesio centr kognityvinius centrus nei i kognityvini judesio centrus. Taigi, judesys adina kry-
bikum. Taiau ne bet koks judesys sukelia norim efekt. Pavyzdiui, minkto kamuolio maigymas, anot
J. Kim (2015), sukelia daugiau divergentini krybini mini nei kieto kamuolio lietimas. Matyt, tai turi
ry su lieiamos mediagos tsumu ir lankstumu. Nors tai tik hipotetinis atradimas, jis siejasi su ino-
mo krybikumo teoretiko M. Cskszentmihlyi (2016) idjomis apie takum, tekjim ar srauto bsen

48
(angl.flow). inomas okjas ir judesio teoretikas R.Labanas taip pat labai pabria taki judesi svarb
krybikumui (informacijos apie tai galima rasti R. Pokuts-Gruen iverstoje knygoje Muzikos aismas...
(Reynolds ir kt., 2004). Nenuostabu, nes kai kurie kognityvistikos tyrjai apibdina krybikum kaip taki
mint (angl. fluid thought). Teigiama, kad fizin takumo patirtis (palyginus su netakiu judesiu) veda prie
takesni, krybikesni mini (Slepian, Ambady, 2012). Anot tyrj, tai ne tik paadina krybikum, bet
ir skatina krybini idj generavim, padeda pasiekti kognityvin lankstum, atrasti ssajas dalyk, kurie
i pirmo vilgsnio atrodo nesietini (pvz., Veronikos Povilioniens atliekama dzk daina kartu su Petro
Vyniausko diazo improvizacijomis saksofonu). Mokslininkai tai vadina tolimomis asociacijomis, kurios
yra bdingos krybikam mogui. Taigi plai, tekani judesi naudojimas daro tak krybiniam proce-
sui ir turt bti plaiau praktikuojamas muzikos (o gal ir kitose) pamokose. O kaip i informacij taikyti
muzikinio ugdymo procese kiekvieno mokytojo imanumo reikalas. Tokioms uduotims ypa tinka plono
audinio skarels ar popieriniai kaspinai, tamprios mediagos juostos, plunksnos ir pan. Mintas priemones
naudojantys vaikai maiau drovisi savo kno, kai rankoje laiko koki nors butaforij, t.y. sivaizduojama,
kad juda rankoje laikomas daiktas, o ne a.
Ne visi judesiai skatina krybikum. Jeigu reikalaujama, kad mokiniai vien pakartot mokytojo judesius,
neturtumme tiktis krybikumo pasireikim (nors toks imitacinis judesys gali bti naudingas kitokiems
pedagoginiams tikslams pasiekti). Judesiais galima sprsti problemas, ireikti emocin bsen, vizualizuoti
abstrakias svokas bei muzikos elementus ir tokiu bdu skatinti vaizduot (Pica, 2009).
Reikia atsiminti, kad ir suaugusieji, ir vaikai tiesiog ne visada drsta improvizuoti ar komponuoti muzik.
Tai per daug iki kelianti veikla, kurioje dalyvaujant, ypa pirm kart, patiriamas baims, nesaugumo
jausmas. Judesio kompozicijos yra ne tokia abstrakti kryba, kuri daro komponavimo proces prieinam. Per
judes galima mokyti komponuoti rondo forma, dinamikos kaitos, harmonini slinki.
Svarbiausia sudaryti mokiniams slygas pajausti muzik visu knu. knyta emocija yra daug pa-
veikesn nei vien protu suvokiama. Tuomet konkretaus potyrio perklimas abstraktesn muzikins kalbos
sfer bus ne toks sudtingas, sklandesnis ir tiesiog smagus. Tai ypa tenkins tuos mokinius, kuri mokymosi
stilius reikalauja judti ugdymosi metu.

Literatra
Cskszentmihlyi, M. (2016). Srautas. Optimali igyvenimo psichologija. Vilnius: Tobuljimo projektai.
Ferguson, L. (2005). The role of movement in elementary musics education: A literature review. Update: Applications
of research in music education, 23, p. 2333.
Kim, J. (2015). Physical activity benefits creativity: Squeezing a ball for enhancing creativity. Creativity Research
Journal, 27(4), 328333.
Pica, R. (2009). Can movement promote creativity? Young Children, 64(4), p. 6061.
Reynolds, A. M., Valerio, W. H., Bolton, B. M., Taggart, C. C., Gordon, E. E. (2004). Muzikos aismas: ankstyvosios
vaikysts muzikos mokymo programa: vadovas tvams ir pedagogams. Vilnius: Kronta.
Rimkut, S. (2008). Judesio svarba mokant muzikos jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikus. Tiltai, 37, p. 7480.
Slepian, M. L., Ambady, N. (2012). Fluid movement and creativity. Journal of Experimental Psychology: General,
141(4), p.625629.

NEMUZIKINIAI MUZIKOS MOKYMOSI REZULTATAI

Rta Girdzijauskien

Nuo seniausi laik muzika buvo vis kultr, visuomeni gyvenimo dalis. Muzikos svarb ir iandien
paneigti sunku. Muzikos klausoms ilsdamiesi ir dirbdami, j girdime parduotuvse ir autobusuose, muzika
skamba renginiuose ir eimos ar draug susibrimuose, spektakli, film, radijo ir televizijos laid metu. O
kur dar muzikiniai renginiai: koncertai, festivaliai, spektakliai. Sunku bt surasti viet/situacij, kur ne-
skambt muzika. Tai pati demokratikiausia ir populiariausia meno ris, kurios vartotojai esame visi. Net
jei pastaruoju metu ir neapsilankme n viename koncerte, nesijungme muzikos grotuvo, tyrimai rodo, kad
per dien vidutinikai kelet valand girdime muzik.

49
 Muzikos atlikimas kur kas aktyvesnis, tiesioginis sveikos su muzika bdas. Muzikuojanij yra
beveik tiek pat daug, kiek ir klausanij muzikos. Visi esame giedoj himn, dainav valstybini ar eimos
veni metu, vienumoje ar kartu su kitais niniav mgstam melodij. Daug moni muzikuoja kolek-
tyvuose: choruose, ansambliuose, orkestruose, muzikos grupse. Kurianij muzik yra gerokai maiau,
taiau dalis net ir muzikinio isilavinimo neturini moni kuria dainas, improvizuoja vienu ar kitu instru-
mentu.
Atrodyt, kad u muzikos svarb ir muzikinio ugdymo btinum agituoti nereikt. Nors netrksta
besiavinij muzikavimu, vis dlto esama ir abejojanij, ar reikia mokyti muzikos ir kodl. Net jei ir
neprietaraujama dl muzikins veiklos organizavimo mokykloje, muzika pralaimi kitiems mokomiesiems
dalykams. iame straipsnyje, remdamiesi literatra, pateiksime argument, kurie pagrindia muzikos moky-
mo svarb ir yra inotini mokytojams, mokiniams bei j tvams. Tad kodl reikia mokytis muzikos?

I. MUZIKINIS UGDYMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAI

Prajusio amiaus pabaigoje pradti intensyvs smegen tyrimai paskatino naujai pavelgti mokymosi
veikl ir pateik daug mokymo proceso organizavimui aktuali tyrim rezultat. O svarbiausia padjo
suprasti, kaip mokantis veikia ms smegenys. Paangios technologijos (magnetinis rezonansas, elektro-
encefalogramos) sudar slygas suinoti ir tai, kaip muzika veikia smegenis. Gauti rezultatai plaiai aptarti
psicholog, muzik, muzikos pedagog. Apibendrintai galime teigti, kad muzika veiksmingai ugdo pain-
tinius gebjimus ir gerina akademinius pasiekimus. Besimokanij muzikos geresni standartizuot test
rezultatai. Tyrimais rodyta, kad muzikos pamokas lankani mokini matematikos ir kalbos test rodikliai
yra daugiau nei 20proc. auktesni nei muzikos nesimokiusi bendraami. Kokios prieastys lemia tokius
rezultatus?
Vienas i paaikinim ie mokiniai yra jautresni garsams, kalbos intonacijai, todl geriau supranta
uduoi instrukcijas. Stanfordo universiteto mokslininkai rod, kad muzika aktyvuoja tas smegen dalis,
kurios yra atsakingos u kalb. Pavyzdiui, klausantis muzikos, j atliekant fiksuojama frazi pradia ir pa-
baiga, tempo pasikeitimas, pauzs. Skaitant, raant, norint suvokti tekst, reikia panai gebjim, t.y. nusta-
tyti, kur skiemuo ar odis, sakinys ar mintis prasideda ir kur baigiasi. Kitaip tariant, mokantis tiek muzikos,
tiek kalbos atliekamos panaios uduotys, aktyvuojamos tos paios smegen sritys. Todl besimokantieji
muzikos greiiau imoksta odius, anksiau pradeda skaityti, turtingesnis j odynas.
Ypa paveikus, mokant kalbos, yra dainavimas. Smegen tyrimai rodo, kad dain tekstai aktyvuoja u
abstrakt mstym, vaizdines ir garsines asociacijas atsakingas smegen sritis, todl dainuojant lavinamas
metaforinis mstymas, gebjimas suvokti ir perteikti svokos reikms niuansus. Dainuojant ne tik sisavi-
nami kalbos elementai ar struktros, bet jiems suteikiama emocin prasm, paadinama vaizduot. Emocij
turtingas muzikinis teksto fonas padeda geriau siminti odius, suvokti j prasm; odius ir svokas su-
prasti ne kaip izoliuotus painimo vienetus, o kaip prasmingus, specifiniame kontekste su kitais objektais ar
reikiniais susijusius darinius.
Atlikite keleto minui eksperiment. Pabandykite padeklamuoti gerai inomos dainos tekst. Tiktina,
kad sklandiai tai padaryti bus nelengva. Tuo tarpu padainuoti pavyks be didesni problem. Mokslinink
teigimu, taip yra todl, kad prisiminti tekst padeda susiformavusios jungtys tarp u klaus, kalb ir emocijas
atsaking smegen dali. is atradimas plaiai taikomas gydant mones po sunki smegen traum, insulto.
Pastebta, kad turintieji atminties problem (pavyzdiui, negalintys atsiminti savo ir artimj vard) puikiai
prisimena dain melodijas ir tekstus. Toks kolegialus skirting smegen dali darbas gali bti skmingai
naudojamas ne tik medicinos srityje, bet ir mokantis.
Muzikos mokymas padeda ugdyti ir matematinius gebjimus. Muzikoje yra kur kas daugiau matema-
tikos nei matematikoje muzikos. Muzika nra chaotika gars visuma, tai matematiniais dsniais paremta
meno ris. Bt nesunku parengti matematikos mokymo muzika vadovl, juk ritmins nat verts suvokia-
mos atliekant matematinius veiksmus (sudedant, atimant, dauginant, dalijant), trupmenos paaikina muzikin
metr. Paeng muzikai neisivers be matematikos, mokydamiesi harmonijos, muzikos form, krinio dra-
maturgijos. Kaip graiai yra pasaks Albertas Enteinas, muzika yra skambanti matematika.
Kitas besimokanij muzikos auktesni matematikos pasiekim paaikinimas muzikos taka er-
dviniam intelektui, t. y. gebjimui erdvje suvokti objektus ir j santykius, mintyse susidaryti visumos

50
vaizd. Viskonsino universiteto mokslinink gautais duomenimis, muzikos besimokiusij erdvinio ir laiko
suvokimo testo rezultatai buvo net 48 proc. auktesni nei muzikins patirties neturini bendraami. Kad
suvoktume muzik, reikia suvokti ir laik bei jo vienet santykius, turti atkuriamosios ir kuriamosios vaiz-
duots gebjim, kurie svarbs atliekant matematines uduotis, ypa tas, kurios reikalauja orientuotis erdv-
je ir laike. Muzikos suvokimas daro tak gebjimui vizualizuoti elementus, erdvje sivaizduoti j sveik
ir santyk. ie gebjimai svarbs ne tik atliekant matematikos uduotis, bet ir sprendiant kompleksines
problemas, dirbant kompiuteriu, konstruojant.
Tyrimai rodo, kad besimokantieji muzikos geriau simena ir atgamina informacij. Muzikant at-
minties talpykla turi bti ities didel. Norint atlikti muzikos krin, reikia ne tik atsiminti natas ar kur
klavi kuriuo metu paspausti, bet ir inoti, kokiu tempu bei intensyvumu groti/dainuoti, kokius trichus
naudoti, kaip elgtis scenoje, derinti savo veiksmus su kitais (jei grojama ar dainuojama ansamblyje). Tokia
informacijos gausa ir uduoi, kurias reikia atlikti vienu metu, vairov veiksmingai lavina ms atmint.
Tiktina, kad muzikant atmintis geresn dar ir dl to, kad simenama ne tik informacija, bet ir jos emocinis
turinys (intonacija, kontekstas).
Rasta duomen, rodani, kad muzika lavina intelekt. dom tyrim yra atlik Toronto universiteto
mokslininkai. Trij eiamei vaik grupi IQ buvo imatuotas mokslo met pradioje ir pabaigoje. Pirmoji
grup vien kart per savait turjo dainavimo ir instrumento, antroji teatro pamokas. Treioji grup mo-
ksi pagal prast mokymo plan. Mokslo met pabaigoje tik muzikos pamokas lankiusi mokini IQ tapo
keliais punktais auktesnis.
Dar vienas domus mokslinink pastebjimas muzikant smegenys ar tam tikros j dalys yra dides-
ns. Pavyzdiui, Miunsterio universiteto tyrjai nustat, kad muzikant u garso aukio atpainim atsakin-
ga smegen sritis yra 25 proc. didesn. Ir kuo anksiau pradtas muzikinis ugdymas, tuo didesnis jo poveikis
smegenims. Leipcigo mokslininkai teigia, kad muzikant didesn smegen dalis yra ta, kuri atsakinga ir u
skaitymo gebjimus. Storesn yra ir abiej smegen pusrutuli jungtis.
Muzika yra reiklus smegen darbdavys, nes traukia jutimus, dmes, paintinius, emocinius, motori-
nius problem sprendimo gebjimus. Muzikuojant sutartinai veikia u klaus, regjim, emocijas, atmint ir
motorik atsakingos smegen dalys. Kuo turtingesn ir vairesn muzikin veikla, tuo intensyviau treniruo-
jamos smegenys. Todl muzikant smegenys dirba sunkiau ir aktyviau, fiksuojamas didesnis bendras sme-
gen aktyvumas. Monrealio universitete atlikto tyrimo rezultatai parod, kad grojant instrumentu ir skaitant
natas i lapo dalyvauja net keturios smegen dalys, nes muzikantai vienu metu turi sprsti tempo parinkimo,
intonavimo ir ritmo atlikimo, frazavimo, emocins raikos, motorikos uduotis. Muzikos atlikimas taip pat
siejamas su krinio stiliaus, anro, muzikins idjos suvokimu, k lemia abstraktus ir vaizdinis mstymas.
Tokia uduoi gausa reikalauja plataus spektro smegen veiklos ir dmesio koncentracijos. Nenuostabu,
kad muzikant smegen dalys, atsakingos u abstrakt mstym, planavim, kompleksin elges, motorik,
klaus, yra didesns.
Skirtingos smegen dalys aktyvesns vis kitoje muzikins veiklos srityje (grojant, dainuojant, klausantis
muzikos, solfediuojant, ritmuojant). Pavyzdiui, klausantis muzikos aktyviai dalyvauja deinysis, o atpas-
tant temp kairysis pusrutuliai. Tiek ritmas, tiek ir muzikos klausymasis aktyvuoja u motorik atsaking
priekin smegen dal. Tuo tarpu grojimas ir dainavimas i nat aktyvuoja atitinkamas tiek deiniojo, tiek
ir kairiojo smegen pusrutuli dalis. Vis kitas smegen dalis, esanias skirtinguose smegen pusrutuliuose,
veikia ir pavieniai muzikos elementai. Toronto universiteto mokslinink atlikto tyrimo metu muzikant buvo
praoma nustatyti muzikos atlikimo klaidas (ritmo, melodijos, harmonijos, tembro). Smegen tomografijos
duomenys parod, kad kiekvienas i muzikos element aktyvuoja vis kitas smegen ievs dalis. Pavyzdiui,
tembro atpainimas aktyvuoja deinj smegen pusrutul, nauji ir anksiau neatlikti ritmai gyvena kairia-
jame, o gerai inomi (taip pat ir tembras) deiniajame pusrutuliuose. Visos u mintus elementus atsakin-
gos smegen dalys aktyvios atliekant vien uduot. Todl muzikuojant ar klausant muzikos, j kuriant ms
smegenys dirba itin intensyviai.
Muzika utikrina kairiojo ir deiniojo smegen pusrutuli veiklos darn. Priminsime, kad smege-
nys sudarytos i daugelio dali, o didiosios smegenys susideda i kairiojo ir deiniojo pusrutuli, sujungt
didija smegen jungtimi. Kairysis pusrutulis atsakingas u kalb, racionalias logines mstymo operacijas,
deinysis susijs su intuicija, vaizduote, kryba, emocijomis. vietimo sistema linkusi pervertinti kairiajam

51
smegen pusrutuliui priskiriamus gebjimus (kalbinius, loginius, matematinius). Tuo tarpu menai siejami su
deiniuoju smegen pusrutuliu. Nenuostabu, kad deiniojo pusrutulio dalykai (muzika, dail, okis, teatras)
suprantami kaip papildantys ugdymo proces. Ar i ties muzika susijusi tik su deiniuoju pusrutuliu?
Tikrai ne.
Tyrimai rodo, kad, pavyzdiui, dainuojant dalyvauja abu smegen pusrutuliai. Muzika (dainos melo-
dija, akompanimentas) aktyvuoja emocijas ir vaizduot, traukia mokinius spontanik veikl. Tuo tarpu
dainos odiai padeda ilikti dmesingiems, bti atidiems detalms, veikti nuosekliai ir racionaliai. Klausy-
damiesi muzikos, j kurdami mokiniai taip pat naudoja abu smegen pusrutulius: patiria muzikinius sp-
dius ir juos nusako odiais, kelia muzikines idjas ir jas nuosekliai gyvendina, verbaliniu ir neverbaliniu
bdais komunikuoja su bendraamiais, iekodami krybini muzikos atlikimo ar komponavimo sprendim,
dalijasi idjomis ir vertinimais.
iuolaikinis muzikos mokymas nra tik dainavimas ir graios muzikos klausymas. Muzikinis ugdymas
apima plat kairiajam pusrutuliui priskiriam mstymo funkcij spektr: planavim, sprendim iekojim,
ivad darym, abstrahavim, analiz, sintez. Norinti svarstyti apie klausomo ar atliekamo muzikos krinio
vertingum, pateikti argumentuot nuomon apie muzikos interpretacij ar asmeninius pasirinkimus (k
klausyti, k ir kaip groti/dainuoti), reikia ne tik ini, bet ir jomis grsto analitinio bei kritinio mstymo. Ir
tikrai nepavyks sukurti ar atlikti krinio, jei netursime veiklos plano, nebsime apsvarst bent keleto gali-
m variant, argumentuotai pasirink vieno i j, kritikai nevertinsime savo veiklos ir jos rezultat. Ir visus
iuos u logik atsakingam kairiajam pusrutuliui priskiriamus veiksmus atliekame krybins, vaizduote ir
emocijomis grstos, muzikins veiklos metu.

II. MUZIKINIS UGDYMAS IR SOCIALINIS GYVENIMAS

Mokytojai, mokiniai ir j tvai nori, kad vaikai gerai jaustsi ir patirt skm mokykloje, skmingai
sidarbint j pabaig, bt laimingi eimoje ir pelnyt pripainim darbe. Ar tai pasiekti gali padti muzi-
ka? Be abejo. Apibendrintai galime teigti, kad dalyvaujant muzikinje veikloje ugdomas disciplinuotumas,
atkaklumas, organizuotumas, planavimo ir problem sprendimo gebjimai, savigarba ir pagarba kitiems. Tai
savybs, kurios vertingos visose mogaus gyvenimo srityse.
Muzika pratina siekti meistrikumo, padeda ugdytis disciplinuotum. Tik i pirmo vilgsnio atro-
do, kad muzikuoti yra lengva. Kiekvienas, kuris moksi muzikos, pasakys, kad tai sunki ir ne visada domi
veikla, pagrsta sistemingu ir nuosekliu gdi tobulinimu. Todl muzikuojant ugdomi gebjimai dirbti ilg
laik, kryptingai siekti tikslo. Muzikos atlikimas viena i mogaus veiklos srii, kurioje nesama tobulu-
mo. Reikia kantrybs ir valios. Net ir sulauk pripainimo muzikai nuolat praktikuojasi, tobulina atlikimo
kokyb. Todl muzikos mokymasis ugdo tokias charakterio savybes kaip darbtumas, valia, savidisciplina.
ie gebjimai lengvai perkeliami kitas veiklas ir yra vertinami kaip vieni reikmingiausi nemuzikini
muzikos mokymosi rezultat.
Muzikuojantys vaikai emocingesni, pasiymi didesne empatija. Muzika kartais vadinama skamban-
iomis emocijomis, kurias mokomasi pajausti, suprasti, perteikti. Emocinis paveikumas yra esminis muzikos
meno elementas. Nenuostabu, kad besimokantieji muzikos turi geresn empatijos jausm, geba geriau atpa-
inti nuotaikas ir j kait i balso intonacijos, veido iraikos. Muzika lavina gebjim keistis neverbaline
informacija, suvokti jos emocin prasm. Todl besimokantieji muzikos yra emocikai jautresni, toleranti-
kesni kitokiems monms ir kultroms, geba geriau umegzti santyk su aplinkiniais, patys ireikti emo-
cijas. Muzikos mokymasis didina jautrum kalbos niuansams. Danai tai, kaip sakoma, reikia daugiau nei
tai, kas sakoma. ie gebjimai yra svarbs bendraujant su draugais, palaikant santykius eimoje, o vliau ir
su kolegomis.
Muzika ugdo krybikum ir vaizduot. Vaizduot gebjimas i turim atsiminim sukurti naujus
objektus, vaizdinius, garsus, jausmus. Muzika neabejotinai praturtina ms patirt. Per muzik pastame
vairi ami ir kultr, muzik ar j grupi kryb, vieno ar kito laikotarpio istorin kontekst, krjo as-
menyb. Tai didelis informacijos apie krjus, krybos bdus ir priemones kiekis, teikiantis peno krybinei
vaizduotei. Muzika padeda ne tik painti vairesnius krybos pavyzdius, bet ir gyti daugiau krybins
vaizduots galimybi.

52
 Muzikin veikla reikalauja krybini sprendim. Kaip atlikti muzik (pvz., kok temp, trich, frazuot
pasirinkti), kok muzikos krin sukurti (kokiam instrumentui ar atlikj sudiai, kokios formos ar anro),
sprendia krjas. Ir vieno teisingo sprendimo nesama. inoti, kad galimi keli sprendimo bdai, nra vieno
teisingo atsakymo varianto, mokini gyvenime ne maiau svarbu nei gebti sukurti k nors nauja. Nuostata
iekoti domesni, netradicini veiklos bd ir priemoni, gebjimas toleruoti vairov ir skirtybes, suvokti
skirting idj koegzistavim kaip iuolaikinio postmodernaus pasaulio enkl yra svarbs ir vairiose srity-
se pritaikomi asmens bruoai.
Dalyvaujant muzikinje veikloje ugdoma drsa rizikuoti, kuri krybikumo tyrintojai vardija kaip
vien i svarbiausi kurianio asmens savybi. Vaikai bijo sulaukti neigiamo aplinkini vertinimo, todl
link vengti rizikos, pasitenkinti prastais veiklos bdais. Siekiant sukurti kak nauja, reikia turti drsos
engti nepaintu keliu, daryti kitaip nei prasta. Gali ir nepavykti, taiau nerizikuojant nauja nebus sukurta.
Bandymai kurti ar atlikti muzik yra nelabai rizikingi, nes galima krybini sprendim vairov. Net ir ne-
skm manoma paaikinti kaip vien i galim sprendimo variant, o j patyrus asmen pagirti u drs.
Todl tai yra saugi rizika. Rizikavimo kultros mokymas bdas paskatinti vaikus nebijoti iekoti, bti
originalesniems, konstruktyviai reaguoti kritik ar kitoki nuomon.
Muzika suteikia saviraikos galimybi. iuolaikinje visuomenje vaiko poreiki tenkinimas yra vie-
nas i prioritetini mokyklos udavini. Tvai taip pat visomis igalmis siekia utikrinti vaikams gerov,
todl galimyb paiam aktyviai veikti, prasminti savo gebjimus, muzika perteikti savo mintis, idjas bei
jausmus vaikams teikia prasms ir pilnatvs jausm. Muzika padeda atrasti mgstam veikl, skatina akty-
viai dalyvauti mokyklos gyvenime, sitraukti socialiai prasmingas veiklas. Muzika padaro vaikus laimin-
gesnius, stiprina pasitikjim savimi ir mokykla, didina apetit domiems dalykams, palaiko mokymosi
motyvacij. Nenuostabu, kad tarp besimokusij muzikos yra kur kas didesnis skaiius gavusij apdova-
nojimus vairiuose akademiniuose konkursuose.
Pastebimas ir muzikos mokymo poveikis mokyklos bendruomenei. Mokyklose, kuriose muzikai skiriama
daug dmesio, kurios gyvendina aukto lygio muzikos mokymo programas, dirba profesionals muzikos pe-
dagogai. Krybik, menik koleg buvimas ne tik gerina bendr mokyklos atmosfer, bet ir teikia impuls
kit dalyk mokytojams bti krybikesniems, mgautis savo darbu, patirti veiklos ir mokymo diaugsm.
Muzika padeda geriau jaustis sudtingose ir nepatogiose situacijose. Kiekvienas, kuris yra vieai
muzikavs ar demonstravs savo kryb, yra patyrs nejaukumo jausm ar scenos baim. Norint j veikti,
reikia drsos, valios, pasitikjimo. veikus igyvenamas pasididiavimas savo gebjimais ir veiklos rezulta-
tais, stiprja savivert ir savigarba. ios savybs, kaip ir savs nugaljimas, praveria tiek mokantis, tiek ir
kitose veiklos srityse.
Muzika padeda patirti bendrumo ir priklausomybs jausm, kuris, pasak humanisto A.Maslow, yra
vienas i esmini mogaus poreiki. Ms visuomenje itin vertinami individualumas, iskirtinumas, origi-
nalumas. kiekvien vaik velgiama kaip savit, ypatingomis galiomis apdovanot btyb, pabriamas
jo unikalumas, skirtyb nuo kit. Taiau, psicholog teigimu, iuolaikiniai vaikai daniau nei kada nors
anksiau jauiasi vienii, nemylimi, atstumti, nevertinti, igyvena dl santyki su bendraamiais, artimai-
siais. Muzikavimas (dainavimas choruose ir ansambliuose, grojimas orkestruose) nra paprastas buvi-
mas su bendraamiais. Tai veikla, kurios metu kartu siekiama rezultato, igyvenami muzikiniai potyriai,
didiuojamasi pasiekimais, patiriama neskmi. Tai padeda pasiekti bendrumo ir priklausomybs kuriani
bendraami grupei jausm, pasijusti svarbiu muzikinio kolektyvo nariu, sulaukti pripainimo, susirasti ben-
dramini mokyklos, miesto aplinkoje.
Muzika maina socialiai nepriimtino elgesio rizik. Teksaso universiteto mokslininkai teigia, kad mu-
zikuojantys, muzikiniuose kolektyvuose grojantys ar dainuojantys mokiniai turi maiau laisvo laiko, taiau
muzikai skirt vertina kaip prasming ir praturtinant j gyvenim. Tarp toki mokini yra kelis kartus ma-
iau rkani, vartojani alkohol, narkotikus. Kolumbijos universiteto tyrjai tikinamai parod, kad mu-
zikos mokymas reikmingai maina rizikos grups mokini drausms problemas, didina savivert. Tyrime
dalyvav mokiniai nurod, kad sitraukimas muzikos mokymo programas padar poveik j gyvenimo b-
dui: jie maiau laiko irjo televizori, aktyviau sitrauk bendruomens gyvenim ir savanorysts veikl.
Nenuostabu, kad mokyklose, kuriose yra stiprios muzikos mokymo programos, fiksuojama enkliai maiau
patyi, smurto ir netinkamo elgesio atvej.

53
 Muzika maina tamp, padeda atsipalaiduoti. Dalyvavimas muzikinje veikloje yra malonus, tei-
kiantis pasitenkinim. Muzika optimizuoja irdies ritm, maina skausm, gerina biochemin kraujo sudt.
Teigiam emocij turtinga veikla padeda atitraukti mintis nuo sudting problem, pavelgti pasaul opti-
misto akimis. Amerikiei mokslinink tyrimai rodo, kad muzikinje veikloje dalyvaujantys mokiniai kelis
kartus reiau igyvena vieniumo jausm, serga depresija, yra gyvybingesni, pozityviau mstantys.

***
Nepaisant i argument, muzika tebelieka mokomuoju dalyku, kuris kartais yra paaukojamas, kai
reikia sumainti pamok skaii, atlikti neplanuotus ar nesptus darbus, mokytis ugdymo plane nenumatyt
dalyk. Mokytojai pasakoja, kad jei mokykloje trksta l priemonms, muzikos mokymui reikalingi va-
dovliai ir muzikos instrumentai pirmieji lieka laukti geresni laik. Norisi tikti, kad tokios istorijos yra
tik paviense mokyklose, o didioji dauguma vaik turi galimyb ne tik painti muzikos pasaul, bet ir su
muzikos pagalba ugdytis akademinius bei socialinius gebjimus ir asmenybs savybes.
Pabaigoje dera pasakyti, kad muzika savaime neugdo ir W.A.Mozarto kriniai nepadaro mokini smal-
sesni, protingesni, geresni. Norint pasiekti iame straipsnyje aprayt muzikos mokymosi rezultat, b-
tinos stiprios muzikos mokymo programos, profesionals bei atsidav mokytojai ir, inoma, mokyklos ben-
druomens palaikymas bei supratimas, kokia svarbi vaiko gyvenime gali bti muzika.

Parengta remiantis literatra

Berry, K. (2007). New Study Reveals Strong Relationship between Quality Music Education Programs and Higher
Standardized Test Scores. https://www.namm.org/news/press-releases/new-study-reveals-strong-relationship-
between-qual.
Brooks, A. M. (2011). The Benefit to Children of Studying Music and the Use of a Summer Vocal Camp to Introduce
Children to Music Education Opportunities. https://etd.ohiolink.edu/rws_etd/document/get/akron1311197066/in-
line.
Brown, L. L. (2012). The Benefits of Music Education. http://www.pbs.org/parents/education/music-arts/the-benefits-
of-music-education/.
Cach, C. D., Allen, S. E., Simmons, A. L. Duke, R.A. (2014). Effects of Model Performances on Music Skill Acquisi-
tion and Overnight Memory Consolidation. Journal of Research in Music Education, 62, p.8999.
Fujioka,T., Ross,B., Kakigi,R., Pantev,C., Trainor,L. J. (2006). One year of musical training affects development of
auditory cortical-evoked fields in young children. Brain, 129, p.25932608.
Gadberry, D. (2010). Music Participation and Academic Success. Academic Search Complete, 36(4), p.1314.
Garretson, R.L. (1976). Music in Childhood Education. New Jersey: Prentice-Hall.
Gaser, C., Schlaug, G. (2003). Brain structures differ between musicians and non-musicians. The Journal of Neurosci-
ence, 23, p.92409245.
Grady, J. A. (2006). Simple Statement: A Guide to Non-profit Arts Management and Leadership. New Hampshire:
Heinemann.
Hanna-Pladdy,B., MacKay,A. (2011). The relation between instrumental musical activity and cognitive aging. Neu-
ropsychology, 25, p.378386.
Ho, Y.C., Cheung, M.C., Chan, A.S. (2003). Music training improves verbal but not visual memory: cross-sectional
and longitudinal explorations in children. Neuropsychology, 17, p.439450.
Hyde,K.L., Lerch,J., Norton,A., Forgeard,M., Winner,E., Evans,A.C., Schlaug,G. (2009). Musical training shapes
structural brain development. Neuroscience,29, p.30193025.
Kraus,N., Chandrasekaran,B. (2010). Music training for the development of auditory skills. Nature reviews Neuros-
cience,11, p.599605.
Moreno,S., Bialystok,E.,Barac,R.,Schellenberg,E.G.,Cepeda,N.J.,Chau,T. (2011). Short-term music training
enhances verbal intelligence and executive function. Psychological Science, 22, p.14251433.
Moreno,S.,Marques,C.,Santos,A.,Santos,M.,Castro,S. L.,Besson,M. (2009). Musical training influences linguistic
abilities in 8-year-old children: more evidence for brain plasticity. Cerebral Cortex,19, p.712723.
Musacchia,G.,Sams, M.,Skoe,E.,Kraus,N.(2007). Musicians have enhanced subcortical auditory and audiovisual
processing of speech and music. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America,
104, p.1589415898.

54
Norton,A.,Winner,E.,Cronin,K.,Overy,K.,Lee,D.J.,Schlaug,G. (2005).Are there pre-existing neural, cognitive,
or motoric markers for musical ability?Brain Cognition,59, p.124134.
Parker, E. C. (2014). The Process of Social Identity Development in Adolescent High School Choral Singers. Journal
of Research in Music Education, 62, p.1832.
Patel,A. D., Iversen,J.R.(2007). The linguistic benefits of musical abilities. Trends in Cognitive Sciences, 11, p.369
372.
Reiss, A. H. (2000). Cash In! Funding and Promoting the Arts. NE: iUniverse.com.
Skoe, E., Kraus, N. (2012). A Little Goes a Long Way: How the Adult Brain Is Shaped by Musical Training in Childho-
od. Journal of Neuroscience, 32 (34), p.1150711510.

55
I I s k y r i u s . K RY B I K U M O U G D Y M O M E T O D A I :
M O K Y T O J PAT I RT I S

K rybiki metodai muzikiniam mstymui ir

ratingumui ugdyti

1. KLAUSYK, SIVAIZDUOK, PASIDALINK

Rta Girdzijauskien
Klaipdos Vydno gimnazijos muzikos mokytoja ekspert, Klaipdos universiteto profesor

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim savitai apibdinti klausom muzik, parinkti kuo vairesni
muzikos nuotaik / charakter apibdinani odi, sugalvoti originali pavadinim, pateikti vaizding
asociacij.
Kontekstas. Metodas gali bti taikomas visose amiaus grupse, iklausius muzikos krin. Taiau jis
ypa veiksmingas pradinse klasse, mokantis apibdinti muzik. Dirbant su maiau muzikins patirties
turiniais mokiniais, pastebimas skurdus muzikos apibdinimo odynas. Paprayti apibdinti muzik, mo-
kiniai daniausiai vartoja svokas: greita/ lta, linksma/ lidna, tyli/ garsi ir pan. Taiau lietuvi kalba
yra turtinga odi, kiekvienas apibdinimas gali atskleisti subtil muzikos nuotaikos, charakterio niuans.
Muzikini apibdinim repertuaro pltra ir vaik skatinimas parinkti vairesnius, o kartu ir originalesnius
odius vienas i krybikumo skatinimo klausantis muzikos metod. Tuo atveju, jei mokytojas pateikia
apibdinim sra ir paprao mokini parinkti tinkamus, lavinamas ne krybinis, bet analitinis mstymas.
Todl rekomenduotina paius vaikus skatinti iekoti vairesni muzikos nuotaik/ charakter apibdinani
odi, sugalvoti originalius pavadinimus, pateikti vaizdingas asociacijas.
Metodo taikymas. Prie klausant muzikos mokini praoma:
1. Parinkti vairesni muzikos nuotaik / charakter apibdinani odi.
Uduotis. Klausydami muzikos pagalvokite, kokiais odiais apibdintumte jos nuotaik, charakter. Su-
galvokite ne maiau kaip 5 apibdinimus. Kurie i j yra domiausi? Kurie taikliausiai atskleidia muzikos
nutaik?
2. Sugalvoti original, krinio nuotaik / charakter atitinkant krinio pavadinim.
Uduotis. Klausydami muzikos pagalvokite, koks kitoks pavadinimas galt bti parinktas kriniui? Sugal-
vokite kelet, parinkite domiausi.
3. Pateikti vaizding asociacij.
Uduotis. Klausydami muzikos pagalvokite, su kokia situacija, reikiniu, asmeniu, nuotaika jums asocijuo-
jasi muzika. Uraykite asociacijas, parinkite, js nuomone, pai vaizdingiausi. Iekodami asociacij,
pratskite sakin: Man i muzika tarytum ...
Iklausius krin mokini idjos uraomos ssiuvinyje, pristatomos bendraklasiams. Aptarti galima
grupse. Tokiu atveju savo idjomis pasidalijama su grups draugais, o klasei pristatoma originaliausia.
Pavyzdiai. Ketvirtos klass mokini krybinio mstymo klausantis muzikos pavyzdiai. Klausytas
E.Grygo Rytas i siuitos Peras Giuntas.

Apibdinimai gaivi, romantika, kvieianti, ildanti, kvepianti, pasakojanti, spuoklika

Pavadinimai Pavasario stebuklai, Debesija, Tai nutiko vakar
Asociacijos Tarytum ... pasivaikiojimas po ydini piev, ... atostog prisiminimas.

56
 Vertinimas. Mokini pateikti apibdinimai, pavadinimai, asociacijos gali bti vertinami atsivelgiant
pateiki skaii (kuo daugiau pateiki, tuo daugiau tiktina originali atsakym), originalum. Origi-
naliausias idjas gali iskirti mokytojas, mokiniai ar tuo tikslu suformuota vertintoj komanda.

2. MUZIKINIS ALIAS
Ingrida Bertulien
Klaipdos Vydno gimnazijos muzikos mokytoja ekspert

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim savitai apibdinti muzikinius terminus, objektus, reikinius,
plsti odyn, pateikti vaizding asociacij.
Kontekstas. Metodas gali bti taikomas visose amiaus grupse tvirtinant mokomj mediag.Taikant
metod, ugdomas mokini gebjimas spontanikai reaguoti mokomj mediag, bendradarbiauti, i-
dykauti muzikinmis temomis.
Tai smagus aidimas, kuris gali pavairinti mokomj mediag, pagilinti inias, jas sieti su aidian-
ij gyvenimikja patirtimi. aidimas tinkamas kartojant ir tvirtinant vairias temas, pavyzdiui, muzikos
rato (SOL nata, takto brknys, metras, eioliktin nata), muzikos atlikimo (orkestras, batuta, kvartetas,
sopranas, vaik choras), instrument (styga, tuba, kankls, vargonai), polifonins muzikos (kanonas, sutarti-
n, fuga, kontrastin polifonija). Galima aidimo korteles parengti i anksto (ir taip po truput kaupti korteli
fond) arba leisti patiems mokiniams pamokoje jas kurti. Galima aisti keturiems, o galima ir atuoniems.
Galima apsiriboti tik odi aikinimu, o galima pridti ir bd, kaip tuos odius aikinti. Viskas priklauso
nuo susitarimo.
Taikymas. aidiama mokinius suskirsius komandas. Laimi daugiausia odi atspjusi komanda.
aidimo uduotis paaikinti svokas kitais odiais, t.y. nevartojant tos paios aknies odi. Paaikini-
mais, sinonimais, antonimais, uuominomis galima padti komandos draugui atspti kuo daugiau odi per
smlio laikrodio ribojam laik.
1. Sumaiykite korteles ir padkite uverst korteli kalad ant stalo.
2. Kiekviena komanda isirenka aidimo figrl (jei bus naudojama) ir padeda j ant pradinio langelio.
3. Komanda, kurios eil aisti, nusprendia, kuris jos narys aikins odius pirmas.
4. Virutin kalads korta yra atveriama ir padedama ant stalo taip, kad visi j matyt. Kortelje nuro-
dyta, kokiu bdu turs bti aikinami odiai.
5. aidjas, aikinantis odius, paima nuo kalads 510 korteli. Langeliai ant aidimo lentos yra sunu-
meruoti skaiius nurodo, kelint od kortelje reikia aikinti (daugelis vaik aidim aidia namuose,
todl galite paprayti mokini atsineti stalo lent), arba paprastesnis variantas naudotis kauliuku, imetant
skaii, pagal kur reiks aikinti.
6. Komandos paeiliui aikina odius ir keiiasi vaidmenimis.
7. Prie pradedant aisti, aikinantysis aidjas perskaito, kokiu bdu bus aikinami odiai io jimo
metu.
8. Pasibaigus laikui, kitos komandos suunka Laikas!. Jei aidjas dar nebaig aikinti odio, kitos
komandos irgi bando atspti t od. Jei od atspja aidjas i kitos komandos, jie pelno jim arba tak.
9. jimas perduodamas kitai komandai. I kalads atveriama virutin korta, nurodanti nauj odi
aikinimo bd. Naudotos kortels grinamos kalads apai. Nenaudotos kortels perduodamos naujajam
aikintojui, kuris gali pasiimti daugiau korteli i kalads.
10. Kitu ratu komandos nariai keiiasi vaidmenimis.

57
Pavyzdiai

Kiekvien kart prie

Aikinant od, kiti Aikindamas mokinys Aikindamas mokinys pradedant aikinti
aidjai nuolat kartoja ritmuoja ketvirtines diriguoja komandos nauj od, susiderinti
crescendo, crescendo natas kelius draugui, grojaniam la nat, o paaikinus
smuiku nusilenkti

............. ............. ............. .............

1. Orkestras 1. Pauz 1. Arija 1. trichas
2. Batuta 2. Metras 2. Libretas 2. Tempas
3. Dirigentas 3. Ketvirtin nata 3. Puantai 3. Dinamika
4. Partitra 4. Smuiko raktas 4. Kordebaletas 4. Legato
5. Puiamieji 5. Penklin 5. Uvertira 5. Allegro
instrumentai 6. Takto brknis 6. Paveikslas 6. Forte
6. Nat stovas

Vertinimas. Galima sutarti, kiek bal vertas komandos atpaintas odis. Nors i ties svarbiau emocija,
usidegimas, noras savaip paaikinti muzikinius dalykus.

3. MUZIKOLOGIN DAINOS APVALGA

Kristina ebrauskait-ileikien
Vilniaus Martyno Mavydo progimnazijos muzikos mokytoja metodinink

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim apibdinti krin riliu tekstu, vartojant muzikinius terminus.
Kontekstas. Danai pasitaiko, kad mokiniai lyg ir ino pagrindines muzikos iraikos priemones, bet ne-
sugeba j apibdinti klausomame muzikos krinyje. Galima spti, kad taip yra dl to, jog apibdinam krin
jie yra nepakankamai sidmj, per maai kart klaussi.
metod galima taikyti nuo 5 klass, kasmet pasunkinant uduot sudtingesniais klausimais. Aktua-
liausias jis 7klasje (dirbant pagal R. Malikniens vadovl) ir 9 klasje (dirbant pagal . Jautakyts ir
K. ebrauskaits-ileikiens vadovl), kai kalbama apie muzikologo profesij. Apibdinamas krinys pa-
renkamas i labiausiai klausomos ir dainuojamos mokini muzikos (mes kas trimestr isirenkame klass
dain, taip pat vis ruden iki gruodio mnesio septintokai ir atuntokai intensyviai ruoia pasirinkt an-
glik dain mokyklos dain konkursui, rengia program). Taigi mokiniai yra gerai sidmj dainos form,
derm, melodik, bos, dinamik, instrumentuot ir kt. Po darbo iuo metodu galima drsiau imtis maai
girdto klasikos krinio analizs.
Metodo taikymas. Prie taikant metod, mokiniai pakartoja visas inomas muzikos iraikos priemones,
galima pasinaudoti skaitmenine mokymosi priemone Muzikos elementai ir iraikos priemons. Tuomet
susipasta su muzikologo darbo ypatumais, kuo jis reikmingas, inagrinja, kaip patys galt atlikti pana
darb. Puiku, jei mokytojas paskaito muzikologini apvalg itrauk ar ankstesni met mokini darb.
Prie raant apvalg, apibriami jos kriterijai: tai turt bti 1012 sakini sklandus, rilus tekstas,
atsakantis pateiktus klausimus (neprivalu juos atsakyti i eils). Apvalgos klausimai: Kokia ios dainos
pagrindin mintis, nuotaika? Kokiomis priemonmis ji atskleidiama? Kokia yra dainos melodija? Koks
jos akompanimentas, derm? K galite pasakyti apie dainos ritmik ir temp? Gal galite nustatyti ir metr?
Koks boso vaidmuo ioje muzikoje? Koks instrumentas atlieka jo funkcij? Kaip apibdintumte dainos
instrumentuot kokie tembrai joje vyrauja (jei tai elektronin muzika), kokie instrumentai groja? Koks
yra dainininko balsas (pageidautina vardyti ne tik jo spalv, bet ir r sopranas, baritonas ar kt.). Gal
yra pritariantis vokalas koks jo vaidmuo ioje dainoje? Apibdinkite dainos form: kiek kart pasikartoja
melodija, kas bdinga posmui ir priedainiui, gal yra instrumentini intarp. Paraykite, kuo jums i daina
artima, patinka/nepatinka, k ji jums sako, koki prasm perteikia.

58
 Kadangi apvalga nedidels apimties, galima tartis su lietuvi kalbos mokytoja, kad ji aptart bei vertin-
t darb ir pagal teksto raymo kriterijus, tuomet vaikai dar labiau stengiasi.
Vertinimas. Vertinama darbo apimtis, teksto rilumas, iraikingumas, originalumas, muzikos iraikos
priemoni ir element apibdinimo tikslumas. Atskirai gali bti raomas lietuvi kalbos mokytojo vertini-
mas.

4. KLAUSYK, SVARSTYK, RAYK

Jolanta Bernotaitien
Kauno Simono Daukanto progimnazijos muzikos mokytoja metodinink,
Vytauto Didiojo universiteto lektor

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim krybikai apibdinti klausom muzik, parinkti kuo vaires-
ni muzikos nuotaik/ charakter, dinamik, temp, trichus apibdinani odi.
Kontekstas. Metodas gali bti taikomas klausantis ir analizuojant muzikos krini fragmentus. Vaik
skatinimas parinkti vairesnius, tiksliai ir iraikingai muzik apibdinanius odius vienas i krybiku-
mo skatinimo klausantis muzikos bd. Be to, taip pltojamas mokini vartojam svok odynas. Btina
skatinti vaikus iekoti vairesni muzikos nuotaik / charakter apibdinani odi, pateikti savit muzikos
samprat. Svarbu, idalijus mokiniams gyvn atvaizdus, kartu aptarti, kokios savybs jiems bdingos.
Metodo taikymas. Mokiniai suskirstomi grupes. Kiekviena grup gauna 5 skirting gyvn atvaizdus ir
gls ied. Klausydamiesi muzikos mokiniai turi pasirinkti gyvn, kurio charakteris atitinka krinio nuo-
taik. Gyvnas priklijuojamas gls centre, iedlapiuose raomi skambanios muzikos charakter, temp,
nuotaik nusakantys odiai. Gali bti raomi ir instrumentai, kuriais atliekamas muzikos krinys. Vliau
galima paskatinti mokinius i iedlapiuose rayt odi sukurti pasakojim, nusakant klausyto muzikos
krinio vyksm.

59
 Vertinimas. Mokini pateikti apibdinimai, pavadinimai, asociacijos vertinamos atsivelgiant apib-
dinim skaii, sklandum ir originalum (netiktas odis, tiksliai apibdinantis krinio ypatybes). Origina-
liausias idjas gali iskirti mokytojas ar mokiniai.

5. GRUPS TYRIMAS DAINININK BALSAI

Jelena Valiulien
Vilniaus Jono Basanaviiaus progimnazijos muzikos mokytoja ekspert, LMTA dstytoja

Metodo tikslas ugdyti mokini savarankikum ir gebjim bendradarbiauti iekant informacijos vai-
riuose altiniuose, aplinkoje, kritin mstym, gebjim vertinti ir sivertinti atlikt uduot.
Kontekstas. Metodas gali bti taikomas visose amiaus grupse. Grupinis tyrimas tokia mokymosi
forma, kuri leidia mokiniams planuoti savo mokymosi veikl, bendradarbiauti. Jis apima tyrimo temos
vardijim, tyrimo planavim, darb pasiskirstym, j atlikim ir galutinio pristatymo parengim. is meto-
das tinka didesniam bei aktyvesniam mokini ir grups savarankikumui ugdyti. Grupiniam tyrimui galima
pasilyti vairi tem. Pavyzdiui, mokiniai supaindinami su tema Daininink balsai.
Metodo taikymas. 1 etapas. vardijus bendr tyrimo tem, mokiniai ieko vairi informacijos altini
(knyg, urnal, straipsni ir t. t.) ir isamiau susipasta su tema. Tuomet keliami vairs klausimai, apie
kuriuos nortsi suinoti daugiau. Idjos fiksuojamos. Tuomet klas pasiskirsto tyrimo grupes. Kiekviena
grup pasirenka tyrimo tem, kuri nagrins (pavyzdiui: Kokie yra moter balsai, kas jiems bdinga? Kokie
yra vyr balsai, kas jiems bdinga? Kokie ymiausi Lietuvos tenorai? Kokie yra soprano balso ypatumai?
Kaip vadinami vaik balsai ir kas jiems bdinga? ir pan.).
2 etapas. Planuojamas tyrimas, pasiskirstoma darbais ir vaidmenimis. Planuojant galima pildyti grupinio
tyrimo planavimo lap (parengtas remiantis B.Bennett, C.Rolheiser-Bennett, L.Stevahn. Mokymasis ben-
dradarbiaujant: kur jausmai ir protas susitinka. Vilnius, 2000, p. 231).

Grupinio tyrimo planavimo lapas

Tyrimo klausimas: Kokie yra moter balsai, kas jiems bdinga?
Grups nariai ir j vaidmenys:
Koordinatorius, protokoluotojas, muzikos ra iekotojas, PPT autorius ir t.t.
Vardas, vaidmuo
1.
2.
3.
4.

altiniai:
a) Knygos ir dokumentai:

b) mons, dainininkai:

c) Vietovs, garso ir vaizdo priemons

Tyrimo atlikimas 3 veiklos etapas. Mokiniai turt sudaryti kiekvienos tyrimo dienos arba eigos plan,
grups nariai i vairi altini renka informacij, vertina surinkt duomen svarb, taiko naujas inias. Pla-
nuojant naudojama pateikta forma.

60
 Kasdienis ms grups tyrimo planas
Data: ..
Grups planas
Vardas, veikla
1. ........................
............................................................................................................................................................................
2.

3.

Galimos veiklos plano dalys
Tyrimas Operos ir baleto teatre
Tyrimas LMTA Dainavimo katedroje
Tyrimas muzikos mokykloje
Pastab apibendrinimas dominanioje vietoje
Pokalbis su dstytoju
Atitinkamo straipsnio skaitymas
Paintis su konkreia vaizdo ir garso informacija
Keitimasis informacija
Surinkt duomen analiz ir vertinimas
Apibendrinimo raymas
Kita

4 etapas rengimasis galutinei ataskaitai. Grup kartu su mokytoju nusprendia, kokia forma supain-
dins klas su savo duomenimis. Muzikos pamokoje tai gali bti:
Vaizdo mediagos demonstravimas
Apsilankymas Operos ir baleto teatre, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, muzikos mokykloje
(susitarus su dstytojais ar atsakingais asmenimis)
Skaidri rodymas
Raytiniai praneimai referatai
Koncertas
Kita...............
Autoriai ia taip pat silo parengti ataskait raytine forma.

Ataskaita
Tiriamoji grups tema:
...........
Grups nariai:
1. ..
2. ..
3. ..
4. ..
Pristatymo forma:
........................
Kiekvieno grups nario vaidmuo pristatant:
1.
................................................................
2.
................................................................
3.
................................................................
4.
................................................................
Ataskait pateikimo tvarkaratis (pildo mokytojas)

.................................................................

61
 Pristatymas vyksta pagal mokytojo paskelbt tvarkarat. Klas supaindinama su baigiamosiomis atas-
kaitomis. Kit grupi nariai garsiai aptaria tai, k mat arba girdjo.
Vertinimas tai tyrimo proceso ir rezultato aptarties etapas. Kiekvienas mokytojas gali pats suplanuoti
vertinim ir sivertinim. Svarbu, kad mokytojas sitikint, ar mokiniai i pat pradi supranta, kaip jie bus
vertinami per grupin tyrim. Galima duoti mokiniams upildyti vertinimo lap (r. Bennett, Rolheiser-Ben-
nett, Stevahn, p. 239241).

6. PRISIMINK, ATSAKYK, NUPIEK

ivil Ratinien
iauli Juventos progimnazijos vyresnioji muzikos mokytoja

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim krybikai perteikti gytas inias, atrasti vairi bd atsaky-
mams simbolizuoti.
Metodo taikymas. Metodas gali bti taikomas visose amiaus grupse, norint pakartoti, tvirtinti imokt
tem ar skyri. Siektina, kad atsakymas bt nupietas, jei nepavyksta uraomas spalvingai, naudojant
kuo vairesnes formas, simbolius. Veiklos priemons A4 formato popieriaus lapas, flomasteriai, spalvoti
pietukai ar kreidels. Ekrane mokiniams rodoma tvirtinama tema ar skyriaus pavadinimas bei klausimai.
Klausimai aptariami. Tuomet mokiniai skatinami krybikai atlikti uduot. Krybikumui suadinti patei-
kiama ir pavyzdi kit mokini atlikta uduotis.
Metodo taikymo eiga:
1. Skyriaus tema Kaip muzika palieia mano ird ir mintis. Mokiniai tem usirao A4 lapo viduryje.
2. Lentoje (ekrane) pateikiami ie klausimai: Kokias inote muzikos ris? Kokias inote muzikos tradi-
cijas? Kokia muzikos paskirtis? Kur muzika gali skambti?
3. Mokiniai skatinami atsakymus nupieti. Jei nepavyksta atsakymai uraomi skirtingomis spalvomis,
naudojant kuo vairesnes formas, simbolius. Pavyzdiui, atsakymas pirmj klausim gali bti rimtoji,
klasikin muzika ir pramogin muzika. Su mokiniais aptariama, kaip jie galt pavaizduoti rimtj, kla-
sikin muzik piedami, kokius naudot simbolius, daiktus ar instrumentus? Atliekant krybin darb,
skamba pasirinkta muzika.
4.Klasje pristatoma pieini paroda.
Vertinimas. Vertinamas atsakym pavaizdavimo iradingumas ir asociacij tikslumas. Mokiniai patys
sivertina savo krybin darb, vertinimus pateikia ir bendraklasiai. Kiekvienas mokinys isirenka domiau-
si piein ir pateikia argument, kas pieinyje atrodo domiai, iraikingai, ar tiksliai vaizdiniai ir spalvos
iliustruoja krinio savybes.

K rybiki muzikavimo metodai

7. RITMINIS IR MELODINIS DOMINO

Ligita Grybauskien
Klaipdos Prano Maioto progimnazijos muzikos mokytoja ekspert

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim improvizuoti ir pajausti vairi metr dalum.
Metodo taikymas. Metodas gali bti taikomas vairaus amiaus grupse. Kai mokiniai imoksta pagrin-
dinius ritmo enklus (pauzes, natas), dvidal ir tridal metrus, jie skatinami improvizuoti aisdami muzikin
DOMINO. aidiama grupe, poromis arba traukus visus mokinius. Pasirenkamas dvidalis arba tridalis me-
tras. Kiekvienas mokinys ritmuoja po du taktus. Pirmasis mokinys ploja du taktus, antrasis kartoja pirmojo
mokinio atlikt antrj takt ir prideda savo sukurt. Treiasis mokinys vl atkartoja prie tai buvusio moki-

62
nio sukurt antrj takt ir prideda savo ir t.t. Ritmuojama skambant muzikai arba be jos, naudojant ritminius
instrumentus arba skambiuosius judesius, skirting dinamik, garso igavimo bdus. DOMINO galima aisti
taikant vair metr (2/4, 3/4, 4/4, 3/8). Galimas tiek ritminis, tiek ir melodinis DOMINO.
Pavyzdiai. Ritminis DOMINO. 2/4 metras.

Melodinis DOMINO Sol-Mi garsais.

Vertinimas. Ritminis DOMINO gali bti vertinamas atsivelgiant atlikimo tikslum (tiksliai pakartotas
draugo antrasis taktas, ilaikytas tempas), improvizacijos originalum (naudojamos netipins ritmo grups,
derinami vairs skambieji judesiai, skirtinga dinamika). Melodinis DOMINO gali bti vertinamas atsivel-
giant atlikimo tikslum (intonacijos, ritmo), improvizacijos originalum (naudojamos netipins intonacijos,
derinami vairs trichai, skirtinga dinamika).

8. RITMINS IMPROVIZACIJOS
Vida Auglien
Klaipdos Vtrungs gimnazijos muzikos mokytoja ekspert

Metodo tikslas lavinti mokini ritmo pojt improvizuojant ritmo lazdelmis ir kitais ritmo instrumen-
tais.
Kontekstas. Metodas taikomas 14 gimnazijos klasse, mokant improvizuoti pagal klasikin, tradicinio
diazo, diazroko (angl. jazz rock), fjuen (angl. fusion) stiliaus muzik. Pedagogin patirtis rodo, kad
ritmavimas mokiniams sudaro slygas atlikti individual muzikin pasisakym, atskleisti save, galina
muzikos garsais perteikti krybines mintis. Reikia pripainti, jog danai pasitaiko, kad mokiniai nenori im-
provizuoti. Tai lemia keletas prieasi: neskms baim, vengimas sulaukti kritikos, ritmavimo patirties
stoka. Mokiniai ne visada aktyviai sitraukia ritmavimo veikl, nurodydami, jog stokoja improvizavimo
gebjim ir ritmo pojio. Taikant metod, t.y. improvizacij pagal muzik, mokiniai tampa drsesni,
labiau motyvuoti, sugeba improvizuoti individualiai ir/ar grupje.
Metodo taikymas. Mokiniai iklauso muzikos krinio fragment, pagal kur skatinami atlikti ritmin im-
provizacij.
63
 1. Individuali improvizacija. Ant suolo mokinys turi kelet ritmini instrument, pavyzdiui, lazdeles,
plaktuves, kaubelus ir kt. Skambant muzikai, improvizuojama keiiant ritminius instrumentus. Improvizuoti
gali pageidaujantys ar mokytojo pakviesti mokiniai, ritmo grup kartodami kelet kart.
2. Grupin improvizacija. Skambant muzikai, improvizuoja mokini grup (46 mokiniai). Taip su-
kuriama vairesni tembr improvizacija, mokiniai siekia krybins improvizacijos originalumo, baigtumo.
3. Derinamos individuali ir grupin improvizacijos.
Ritminms improvizacijoms gali bti pasirenkami ne tik ritmo instrumentai, bet ir A4 formto popieriaus
lapai, plastmasiniai puodeliai, grd maieliai ir kt.
Vertinimas. Improvizacijas vertina mokytojas, vliau ir mokiniai pagal iskirtus ir aptartus kriterijus.

Eil.Nr. Kriterijai Paaikinimai Balai

1. Improvizacijos originalumas Panaudotos vairios ritmo grups, akcentai, dinamika
2. Ritmo pojtis Muzikavimas ritmikas, tempas ilaikytas
3. Instrument pasirinkimas Instrumentai pasirinkti tikslingai, j tembrai dera
4. Mokinio elgesys atlikimo metu Mokinys drsus, taigus, nesusikausts

Rekomenduojami muzikiniai pavyzdiai improvizacijoms:

S.iauiulis. Diazo temos improvizavimo studijoms, I d. (1999) CD, II d. (2002) CD.
R.Girdzijauskien, S. iauiulis, D. Andriulionis. Ant muzikos sparn (2007) CD.

9. RITMUOKIME KARTU
Aura Niparaviien
Klaipdos Vytauto Didiojo gimnazijos, Klaipdos licjaus muzikos mokytoja ekspert

Metodo tikslas skatinti mokini aktyv dalyvavim pamokoje, ugdyti krybikum atliekant ritmines
uduotis.
Metodo taikymas. Metodas gali bti taikomas vairiose amiaus grupse.
1. Mokini grupms pateikiamos i anksto mokytojo paruotos uduotys (pvz., sukurkite ritmo sakin
(metras 4/4, 8 taktai), kuriame bt triol, sinkop, nata su taku). Btina nurodyti laiko limit (pvz., per
5 min.).
2. Grups atlieka sukurt ritmo sakin. Aptariama, ar sukurti ritmai atitiko uduot, kurios grups pra-
timas buvo domiausias, kurios atlikimas tiksliausias. I sukurt sakini praoma irinkti 23 domiausius
taktus, kuriuos mokytoja urao ant lentos. Taip atsiranda naujas 8 arba net 16 takt ritmo krinys. Nuo io
momento prasideda visos klass darbas kartu.
3. Mokytojo ir mokini silomi vairiausi sukurto krinio atlikimo bdai:
a) ploti rankomis nuo pradios iki galo, nuo galo iki pradios,
b) atlikti kitu skambiuoju judesiu (pvz., kojomis),
c) pratim atlikti derinant plojim ir ostinatin pritarim, pvz., plojama rankomis, pritariama kojomis),
d) atlikti pratim imitacins, kontrastins polifonijos principu,
e) atlikti pratim pasirinkto aukio nata. Galima klas suskirstyti kelias grupes ir paprayti naudoti ne
vien, o dvi natas,
f) atlikti pratim skambaniais vamzdiais, skuduiais, iilginmis fleitomis,
g) sukurti tekst ritmui,
h) atlikti ritm skambant muzikai,
i) atlikti ritm keiiant temp, dinamik, trich,
j) atlikti ritm skirtinga nuotaika: lidnai, linksmai, pakiliai.
Vertinimas. Vertiname atlikimo tikslum, pasilyt atlikimo variant originalum ir tinkamum.

64
10.SIDAINAVIMO PRATYBOS SU MGSTAMAIS MOTYVAIS
Kristina ebrauskait-ileikien
Vilniaus Martyno Mavydo progimnazijos muzikos mokytoja metodinink

Metodo tikslas padti mokiniams pajausti sidainavimo diaugsm ir iugdyti sidainavimo poreik.
Kontekstas. Danai mokiniams nieko nereikiantys (nesusij su jokiomis emocijomis ar prasme) sidai-
navimo pratimai yra nuobods ir j nemotyvuoja. Todl silau pamok su sidainavimu pradti kuriuo nors
populiarios melodijos motyvu ir j idainuoti chromatiniais laipteliais nuo emiausios klass natos iki auk-
iausios ir atgal, pasitelkiant dinamikos ir net tempo variacijas, tuomet pereiti prie prast pratim.
Metodo taikymas. Metodo esm kas pamok vis kitas populiarus motyvas. Mokinius adina intriga,
kok dar motyv mokytoja sugalvos ir juos nustebins, ar jie sugebs j atpainti. Pavyzdiai:
1. Grups Queen dainos We will rock you priedainis.
2. Bruno Mars Uptown funk angos motyvas.
3. Animacinio filmo Ogis ir tarakonai pagrindin tema.
4. Wiz Khalifa See you again anga ir priedainio motyvas.
Po truput galima pinti klasikins muzikos tem, pavyzdiui, V. A. Mocarto Maosios nakties muzikos
tem, arba klasikini motyv, skambani animaciniuose filmuose. Mokytojui svarbu painti klas ir jos
klausom muzik, galima rasti motyv, susijus su pamokos tema. Tam, inoma, reikia papildomo darbo.
Siekiant dar labiau mokinius traukti, susitarkime, kad kiekvienos pamokos sidainavimui savo melodijas
pasilyt vis kitas mokinys.
Vertinimas. Taikant metod, svarbu, kad mokinys pats sivertint, kaip jam sekasi. Naudinga aptarti
sidainavimo naud ir skm visiems kartu. Aptarimo aspektai: intonacijos ir ritmo tikslumas, kvpavimas,
garso formavimas.

11. IA IR DABAR KURIAMOS DAINOS

Nijol inskien
Teli Ateities progimnazijos muzikos mokytoja metodinink

Metodo tikslas ilaisvinti mokini fantazij ir vaizduot, padrsinti, paskatinti nor dainuoti ir kurti.
Kontekstas. Danai susiduriame su mokini baimmis ir nepasitikjimu, su j vengimu mums atskleisti
savj A. O mokyklos ir ypa muzikos mokytojos uduotis yra ugdyti drsiai save ireikiani, nebijani
klysti, lengvai bendraujani, kitus gerbiani, savimi pasitikini asmenyb, norini nuolat mokytis, to-
bulti, keistis.
Didiausias krybikumo prieas yra kritika, prietaravimas naujoms idjoms, baim bti blogai ver-
tintiems. Tvai ir mokytojai, net ir vertinantys krybikum, ne visuomet geba priimti krybik vaiko
elges, nes ir patys mieliau taikosi prie vyraujani visuomens norm (Nenusinekk, Neisiok, Bk
toks, kaip visi), teigia E.P. Torranceas. vedijos reisier ir pedagog Suzanne Osten, dirbanti pagal
K. Johnstoneo metodik, remdamasi jo idjomis, teigia, kad mes blokuojame save, nordami pasirodyti la-
bai protingi ir originals, nes svarstome, kritikuojame savo idjas, iekodami toki, kurios kitiems atrodyt
labai protingos ar originalios. Be to, danai stabdome save, manydami, jog sakome tai, kas yra kvaila. Mat
bti kitokiam nei visi, reikia bti imestam i grups.
ia ir dabar improvizacijos idjos kilm teatro sportas. Teatro sport propaguojantys aktoriai (prisi-
minkime Andri ebrausk, Pagauk kamp komand) laisvai improvizuojant bet kokioje situacijoje ir bet
kokia tema. Jie nesijaudina dl rezultato, drsiai reikia bet kokius sumanymus visk, kas ia ir dabar
auna galv. Taip mokomasi nevaryti, nekontroliuoti savo krybins fantazijos, kritikumu neugoti
vaizduots. Mokytojui labai svarbu improvizuojant utikrinti pasitikjimu ir pagarba grst darbo atmosfer.
Metodo taikymas. Pagal pateikt tem ia ir dabar improvizuojama daina kuriamas ir tekstas, ir me-
lodija.

65
 Pavyzdiai
1. Serenada. Kvieiama savanor mergait, kuriai bus dainuojama serenada, ir du berniukai, kurie
jai dainuos. Mokytojas mergaits klausinja apie jos gyvenim: pomgius, naminius gyvnlius ir
kt. Berniukai, improvizuojantys serenad, pagal igirstus faktus kuria tekst. Berniukai dainuoja
pasikeisdami, po vien eilut. Gali dainuoti apie tai, k girdjo klausinjant, k mato ir girdi, k
jauia. Svarbu dainuojant nekurti priek, irti mergait. Dainininkai vaidina geriausius pasaulio
bliuzo atlikjus, irovai gerbjus. Mokytojas akompanuoja gitara ar pianinu, pavyzdiui, bliuzo
akordus. Tai pads berniukams kurti melodij.
2. Du odiai. Kvieiamas savanoris solistas ir trys pritariantieji. Solistas dainuoja dviej odi
fraz, pritariantys dainininkai j atkartoja. Tada solistas dainuoja improvizuodamas, o pritariantieji
kartoja pirmj fraz.
3. Lopin. Savanoris atsisda ant kds. Kiti du i on. irovas pasako, kas yra tas, kuris sdi k-
dje (pvz., traktoriukas). Kratiniai dainuoja lopin traktoriukui. Vienas dainuoja pirm eilut, kitas
surimuoja antr. Tada abu dainuoja pasirinkt priedain ir kartoja paskutin eilut.
Pavyzdiui:
A. Saulut nusileido, vieia mnuliukas.
B. Jau labai pavargo maas traktoriukas.
A.B. iia lilia, iia lilia op.
A.B. Jau labai pavargo maas traktoriukas.

B. ibintai nevieia, ijungtas motoriukas.

A. Visas sunaudotas tavo dizeliukas.
A.B. iia lilia, iia lilia op.
A.B. Visas sunaudotas tavo dizeliukas.

A. Mik miegok, mayli, ir saldiai sapnuok.

B.Apie iaur traktorist tu nebegalvok.
A.B. iia lilia, iia lilia op.
A.B. Apie iaur traktorist tu nebegalvok.

Turinys neturi didels reikms. Svarbiausia sukurti saugi ir jauki aplink. Atlikdami ias uduotis da-
lyviai gauna pasitikjimo savimi, nebijo klysti, patiria krybos ir bendrumo diaugsm.
Vertinimas. i improvizacij vertinti nra prasms. Geriausia po improvizacij organizuoti mokini
sivertinim kaip jie jautsi improvizuodami, kas ir kodl patiko / nepatiko, k ir kodl daryt kitaip, kam
geriausiai pavyko ilaisvinti savo fantazij ir vaizduot. Be to, papraykite mokini tiesiog pagirti ir paska-
tinti vieni kitus.

12. DAINOS INTERPRETAVIMAS

Jelena Valiulien
Vilniaus Jono Basanaviiaus progimnazijos muzikos mokytoja ekspert, LMTA dstytoja

Metodo tikslas: pakartojus ir tvirtinus muzikos kalbos svokas, pateikti savit dainos interpretacij, nau-
dojant aptartas iraikos priemones.
Metodo taikymas. Interpretavimas tai toks dainos atlikimo variantas, kai atlikjas pateikia savit dainos
samprat ir smoningai j perteikia klausytojui. Isiaikin ir pakartoj muzikos kalbos svokas, dainuodami
inom krin, pavyzdiui, lietuvi dain Stov oelis ant tiltelio, mokini praome pritaikyti tinkamas
interpretacines muzikos iraikos priemones (dinamik, temp, artikuliacij) kiekvienai dainos eilutei. Klau-
sanios kitos grups vertins dainavim. Vertinaniosios grups pagal pateiktus vertinimo kriterijus nustatys,

66
kokios muzikos iraikos priemons buvo taikytos, ar jos naudotos tinkamai (t.y. ar atitiko teksto nuotaik,
charakter). Rekomenduojamas toks metodo taikymo nuoseklumas:
1. Muzikos kalbos svok tvirtinimas dainuojant pasisveikinim. Kartojamos svokos: piano, forte,
crescendo, diminuendo, staccato, legato, non legato, allegro, moderato, lento. Pasisveikinama jas
vartojant.
2. Lietuvi liaudies dainos Stov oelis ant tiltelio kartojimas.
3. Klass skirstymas grupes.
4. Grupi darbas, analizuojant dainos tekst, jo kuriam nuotaik, tariamasi dl dainos posm inter-
pretacijos. Pavyzdiui, pirmas posmelis dainuojamas vidutiniu tempu, ikilmingai ir garsiai, atsklei-
diant oelio ididum. Antras posmas interpretuojamas naudojant skirting artikuliacij atsklei-
diant oelio bruous. Treias posmas interpretuojamas pasitelkiant tempo pokyius ir dinamik.
5. Grupi dainos pristatymas, vertinani grupi vertinimo lentels pildymas. Skiriama nuo 1 iki 3 bal
atsivelgiant tai, kaip aikiai ir ar derjo su tekstu naudotos muzikos iraikos priemons: 1 atli-
kimo raikumas maas, 2 atlikimo raikumas vidutinis, 3 atlikimo raikumas didelis.
Naudotos muzikos iraikos priemons posmuose Grups
1 2 3
1 posmas. Dinamika
2 posmas. Garso igavimas ir jungimas (artikuliacija)
3 posmas. Tempas

Vertinimas. Btina padkoti mokiniams u darb. Mokytojui geriau susilaikyti nuo komentar, kad
mokiniai patys galt vertinti ir pakomentuoti grupi darb. Kai visos grups vertina vienos kit darb,
pasisako, tuomet galima pakomentuoti, patarti, kaip kit kart bt galima atlikti dain geriau.

13. BALSIUKO UOLIS AUKT

Kristina Btien
Teli Vincento Boriseviiaus progimnazijos pradini klasi mokytoja metodinink

Metodo tikslas plsti pradini klasi mokini balso diapazon pasitelkiant aidim.
Kiekvienas dainininkas turi individual balso diapazon. Pradini klasi mokini balsas dar neiplto-
tas. Siauras diapazonas viena i netikslaus intonavimo prieasi. Vaikams netikslinga aikinti apie balso
pastatym, kalbos padarg padt dainavimo metu. Tikslinga pasitelkti aidybinius metodus ir juos taikant
lavinti dainavimo gebjimus.
Metodo taikymas. Balso diapazonui plsti tinka visi vokaliniai pratimai. Pamok pradedame muzikiniu
pasisveikinimu ir ruoiams UOLIO AUKT varyboms, t.y. balso diapazono patikrai.
1. Mokiniai supaindinami su uduotimi.
2. Dainuojamas pratimas-dainel. Daina atliekama vairiais bdais, keiiant odius, dinamik, trich.
Dainuojama po vien, grupmis, poromis. Kiekvienas pakartojimas atliekamas pustoniu aukiau. Kad mo-
kiniams bt domiau, taikomas naujienos metodas: kuriami kiti odiai, silomas kitas atlikimo bdas,
keiiant dinamik, pritariant ostinatiniu ritmu, skambiaisiais judesiais.
3. UOLIO AUKT varybos.
Vaikai pratim dainuoja solo arba duetu (pasirinktinai). Mokytoja arba mokiniai vertina j pasiekt lyg
ir skiria viet:
1 vieta. Mokinys pratim-dainel padainavo tiksliai ir iraikingai, lengvai ir nesitemps, intonacija buvo
tiksli, dikcija raiki, balsas pasiek norim aukt.
2 vieta. Mokinys pratim-dainel padainavo gana iraikingai, nors intonacija ne visada buvo tiksli, o
artikuliacija, dikcija aiki. Dainuojant auktas natas temp veido ir kaklo raumenis.
3 vieta. Mokinys pratim-dainel padainavo nepakankamai iraikingai ir tiksliai, intonacija buvo netiks-
li, artikuliacija neaiki.

67
M uzikos krybos metodai

14. SUKURK IR PASIDALINK!

Daiva Merkien
Vilniaus Mykolo Birikos gimnazijos muzikos mokytoja ekspert

Metodo tikslas ugdyti mokini muzikins krybos gebjimus. Mokiniai skatinami siekti krybos origi-
nalumo, tolerantikai vertinti kit kryb, isakyti konstruktyvius silymus.
Taikymo kontekstas. Metodas gali bti taikomas visose amiaus grupse, organizuojant muzikos krybos
veikl. Savo gimnazijoje klass ritmin prisistatym naudojame gimnazijos klasi chor konkurse Chor
karai, kitose komandinio pobdio veiklose. Pai sukurtas klass ritminis prisistatymas pads krybikai
pavelgti save, supani aplink, kasdienius ir netiktus vykius, ritmu charakterizuoti klas.
Metodo taikymas. Pristaius uduot, aptariamas jos tikslas atskleisti kiekvieno klass mokinio ir visos
klass ypatybes, charakter, nuostatas.
1. Mokiniams pateikiama uduotis: sukurti keturi takt ritmin fraz, metras 4/4, j atlikti pasirinktomis
priemonmis, kurios charakterizuot kuriantj, paaikinti savo sumanym.
2. Mokiniai susiskirsto grupmis. Kiekvienas mokinys sukuria 4 takt ritm, jis pristatomas grups na-
riams, ritmai jungiami bendr kompozicij. Pavyzdiui, jei grupje kuria ei mokiniai, kompozicijos
apimtis 24 taktai.
3. Kriniui parenkamas pavadinimas, imokstama atlikti kompozicij pagal draug rekomendacijas arba
kartu sugalvot atlikimo bd. Ritmin kompozicija atliekama klasje ar mokyklos renginyje (pvz.,
klasi chor konkurse Chor karai).
4. Kompozicijos vertinamos gimnazist, nedalyvaujani klass ir paraleli klasi komandose.
Vertinimas. Mokytojas vertina grups darb pagal iuos kriterijus: gebjimas bendradarbiauti, grups
ar jos nari individuali paanga. Uduoties atlikimas trunka kelet pamok, todl labai svarbus paang
skatinantis (formuojamasis) vertinimas. Vieni kitus vertina ir mokiniai, isakydami pastabas: kaip ritmins
kompozicijos buvo kuriamos, tobulinamos, kas buvo sudtinga, kas paprasta ir pan.

15. PRITAIKYK ANTR (TREI) BALS

Gaiva imonien
iauli Juventos progimnazijos muzikos mokytoja metodinink

Metodo tikslas ugdyti mokini harmonin klaus, skatinti nor prisidti prie repertuaro turtinimo, puo-
selti krybikum.
Taikymo kontekstas. Dirbant ansambliuose (tiek instrumentiniuose, tiek vokaliniuose) labai danai tenka
aranuoti, transponuoti krinius arba i klausos juos urainti. pagalb galima pasitelkti mokinius, kurie
sukuria palydiniuosius balsus, bando i klausos urayti melodij natas.
Metodo taikymas. Uduoties atlikimo etapai:
1. Mokytojas pristato muzikos krin, kur planuoja groti/ dainuoti ansamblyje. Mokiniai aptaria, kaip
nort atlikti krin.
2. Mokiniams pateikiama nam uduotis sukurti melodijai antr (ir trei, jei reikia) bals.
3. Pamokos metu iklausomi mokini pateikti variantai (aranuots), irenkamas graiausias, labiausiai
ansambliui tinkantis variantas.
4. Mokytoja koreguoja (jei tai yra btina) mokinio kryb ir pateikia galutin, ansambliui tinkant, vari-
ant.
Pavyzdys. Mokytoja parinko fleitinink ansambliui vienbals Kaldin giesm. 6 kl. mokinys para iai
giesmei 2ir 3bals bei pasisil groti tenorine fleita, nes, jo nuomone, ansamblyje trko emo tembro.

68
 Vertinimas. Ansamblio nariai vertina sukurt aranuot. Krinys traukiamas ansamblio repertuar. J
atliekant koncertuose pristatomas mokinys, t. y. aranuots autorius.

16. SUKURK MELODIJ PASAKAI

Kristina ebrauskait-ileikien
Vilniaus Martyno Mavydo progimnazijos muzikos mokytoja metodinink

Metodo tikslas ugdyti mokini gebjim savarankikai sukurti melodij, remiantis literatrinio teksto
ritmika ir nuotaika.
is metodas ypa tinkamas 5 ir 6 klasje, kai per lietuvi kalbos ir literatros pamokas mokiniai skaito
pasakas ir sakmes. Tiktina, kad iuolaikin paaugli karta vaikystje klaussi kompaktines plokteles ra-
yt aktori skaitom pasak, kurias paprastai lydi muzika. Kodl patiems nepabandius garsinti lietuvi
liaudies pasakos su muzika? Visi pastebime, kad kurdami mokiniai susiduria su viena didele problema: jie
melodij mintyse gali sugalvoti ir padainuoti ar net pagroti, taiau savo krybos ufiksuoti natomis danam
nepavyksta. Todl is metodas palengvina sumanymo fiksavim natomis, nes mokiniai nat aukt ne su-
kuria, o iifruoja, i pasakos teksto itraukos irinkdami garsus pagal raidinius nat pavadinimus (a, b, c,
d, e, f, g, h ir cis, es, fis, as). Pritaikius i dalies konstruktyvin krybos bd, visi mokiniai gals patirti
krybinio rezultato diaugsm.
Metodo taikymas. Melodijos pasakai krimas apima kelias pamokas i eils, iskaidant j kelis etapus:
1 etapas. Mokiniai paeiliui perskaito po trump 12 sakini itrauk i lietuvi liaudies pasakos (pvz.,
Egl ali karalien, Aukso obell, Stiklo kalnas). Kiekvienas mokinys savo ikirpt citat siklijuo-
ja ssiuvin. Citatos ilgis ir sudtingumas parenkamas pagal mokini gebjimus.
2 etapas. Savo citatoje mokiniai irenka ir apibraukia muzikines raides, prie tai prisimin, kurios
raids reikia nat ymjim (a, b, c, d, e, f, g, h). Jei klas labiau paengusi, galima naudoti ir es, as (mi
ir la bemol) ir fis, cis (fa ir do diezai). Pavyzdiui, pasakos Stiklo kalnas itraukoje O tos alies karalius
padirbo i stiklo labai aukt kaln. Ant to kalno pasodino vienturt savo dukter ir liep apskelbti po visas
karalystes: kas jos kaln, tas gaus u pai jo dukter ir karalyst yra ios muzikins raids:
AEAAADBABAAAAAAAADEEADEEEAEBAAAEAAAAGAAADEAAE.
3 etapas. Apibrauktas raides mokiniai isirao eilut po penkline taip, kad bt pakankamai vietos nat
aukiui ir ritmui urayti. Vir muzikini raidi penklinje suraomos atitinkamos natos.
4 etapas. Mokiniai kelet kart perskaito savo itrauk, apibdina jos nuotaik, sivaizduoja muzikos
charakter, kartu ir metr bei temp (todl idealu, kad pamokos planuojamos, kai mokiniai jau bna pakar-
toj ar imok iuos muzikos elementus). R. Malikniens 5 ir 6 klass vadovliuose metro, tempo, nat
rato temos daugma sutampa su pasak skaitymu per lietuvi kalbos ir literatros pamokas. iame etape
pageidautina asmenin mokytojo pagalba arba skiriamas laikas kiekvienai itraukai trumpai aptarti su visa
klase. Pavyzdiui, skaitant pateikt Stiklo kalno itrauk, aptariama, kad joje jauiamas rytingas karaliaus
nusiteikimas. Ryt muzikoje paprastai perteikia marinis ritmas, 4/4 metras. Tad nuo to ir galima pradti.
Judjimas irgi bus turbt gana greitas gal atuntinmis ir ketvirtinmis, Allegro tempu. Toliau jau mokyto-
jas konsultuoja kiekvien asmenikai.
5 etapas. Mokiniai urao metr, kuria ritm paraytai melodinei linijai, suskirsto j taktais, mokytojas
prireikus padeda. Jei reikia, prisimenama, kaip grupuojamos natos, kokia yra ritmo vairov apskritai.
6 etapas. Sukurta melodija sugrojama ddele arba kitu pasirinktu instrumentu. Jei sugroti sudtinga, mo-
kiniai turt patobulinti savo melodij taip, kad j bt patogu atlikti.
7 etapas. ios uduoties galutinis rezultatas visos klass sukurtas melodinis skaitomos pasakos palyd-
jimas. Idealu, jei pasak mokiniai iraikingai perskaityt ir rayt (savo citatas ar pasiskirst vaidmenimis,
veikjais), tuomet rayt visas melodijas ir sinchronizuot jas su tekstu. Tai jau bt projekto apimties dar-
bas muzikin pasaka.
Melodij pasakai krimo etapai, atsivelgiant klass pajgum, galt bti idstomi taip: 1 ir 2
(gal ir 3) per 1pamok, 3, 4 per antr pamok. Paskutinis etapas tai jau didesns apimties ir daugiau

69
itekli (repetavimo, planavimo, garso raymo, montavimo technikos) reikalaujanti veikla. Tad j tikslinga
vykdyti tuo atveju, jei klas yra pajgi ir motyvuota, dar geriau suderinus uduot su lietuvi kalbos ir lite-
ratros mokytoju, orientuojantis pasak rodym publikai.
Vertinimas. Vertinama: 1) kaip tiksliai mokinys iifravo muzikines raides; 2) kaip tiksliai jas ura pen-
klinje; 3)kaip tiksliai ura metr ir melodij suskirst taktais; 4) kaip krybikai ura ritm (ne vienos
trukms natomis), ar melodijoje galima pajausti atskiras frazes, ar naudotos pauzs; 5) kaip atliko sukurt
melodij. Paymiu galima vertinti tik galutin rezultat, o formuojamuoju vertinimu atskirus etapus, tuo-
met mokinys turi galimyb pasitaisyti, patobulinti savo darb. Galima surengti melodij pristatymo pamok,
kai mokinys dar kart perskaito savo itrauk, papasakoja, kaip jam seksi kurti, kas buvo sunku ir kas sek-
si. gyvendinant 7 etap, galima susikurti savus vertinimo kriterijus.

17. DODEKAFONINS PJESS KOMPONAVIMAS

Eirimas Velika
ekins pradins mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, LMTA ir Vilniaus kolegijos lektorius

Metodas gali bti taikomas 912 klasse, supaindinant mokinius su dodekafoninio komponavimo tech-
nika. Rekomenduojama metod taikyti nagrinjant muzikin ekspresionizm, aptariant Naujosios Vienos
mokyklos kompozitori (A. Schnbergo, A. Bergo, A. Weberno) komponavimo technik ir krybos ypatu-
mus. Metodo tikslas supaindinti mokinius su dodekafoninio komponavimo technika, pasilyti praktin
komponavimo metod, leidiant paiam moksleiviui savarankikai komponuoti dodekafonin serij ir jos
vedinius: retrograd, inversij, retroinversij.
Metodo taikymas. Mokini praoma sukomponuoti dodekafonin serij: 12-a chormatins gamos gars
idstyti laisvai pasirinkta eils tvarka. Remiantis ios serijos originaliu pavidalu, sudaromi jos vediniai:
retrogradas (sudaroma serijos apgra, j perraant atbulai nuo pabaigos pradi), inversija (sudaromas
serijos apvertimas, ilaikant visus originalios serijos intervalus, taiau pakeiiant j krypt: taip aukiausia
gaida virsta emiausia, o aukiausia emiausia) ir retroinversija (serijos apvertimo apgra).
Dodekofonijos principas pareigoja panaudoti visus 12-a chromatins gamos gars, n vieno j nepralei-
diant ir nepakartojant. Toki serij mokiniai gali sukurti, sunumeruodami chromatins gamos garsus savo
pasirinkta eils tvarka ir rezultat uraydami penklinje. Serijos retrograd (apgr) nesunku sudaryti,
atbula tvarka perraant serijos garsus. Daugiausia sunkum sudaro inversijos (apvertimo) sudarymas, nes
speciali ini neturintiems mokiniams yra keblu pakeisti interval krypt. iuos sunkumus veikti pads
uduoties ruoinys ir ia apraytas metodas.
1. Sukurkime dodekafonin serij. Mokiniams pateikime ruoin dviejose viena vir kitos esaniose
penklinse urayt auktyneig ir emyneig chromatin gam. Serij mokiniai sukurs, savo pasirinkta
tvarka sunumerav aukyneig chromatin gam ir jos gaidas penklinje ura reikiama tvarka.
2. Imokime sudaryti serijos retrograd. Tuo tikslu ms sukurt dodekafonin serij perraykime atbu-
lai nuo pabaigos pradi.
3. Sukurkime serijos inversij (apvertim): emyneigs chromatins gamos gaidas sunumeruokime ta
paia eils tvarka, kaip numeravome auktyneigs, ir uraykime penklinje.
4. Sukurkime ketvirtj serijos pavidal retroinversij: atbulai perraykime inversijos gaidas.
5. Savo sukurt dodekafonin serij (ir jos vedinius) pagrokime pianinu, siklausykime; vertinkime
savitum, apibdinkime skambes.
Ties ia vieta paint su dodekafonine kryba galima bt pabaigti. Taiau su stipresniais mokiniais j
galima bt tsti toliau.
6. Sukomponuokime vienbals pjes, remdamiesi ms sudaryta serija (ir/ ar jos vediniais). I pradi
sukurkime mums patinkant ritmo etiud (neapibrto aukio ritmo vertmis), o paskui tam ritmui pritaiky-
kime dodekafonins serijos gaidas.
7. Serij ir jos vedinius transponuokime: perraykime oktava aukiau ar emiau, perkelkime penklin
su boso raktu.

70
 8. Sukurkime daugiabals pjes (pvz., fortepijonin pjes dviem rankoms, pasirinktos sudties instru-
ment ansambl), kurioje bt krybikai panaudota pati serija ir jos vairs vediniai.
9. Pjes surinkime nat redagavimo programa (Finale, Encore, Sibelius ar kt.) ir isaugokime MID for-
matu. Krin pagrokime klass draugams ir papraykime vertinti jos savitum, menikum, baigtum.

Pavyzdys

Vertinimas. Sukurta dodekafonin serija (su vediniais), paskirais atvejais dodekafonin pjes, yra pa-
teikiama klass draugams. Klass draugai vertina skambesio savitum, menikum. Jei pateikiama pjes,
vertinamas jos originalumas, ibaigtumas.

18. INSTRUMENTINIS TEATRAS

ydr Jautakyt
Ugdymo pltots centro Ugdymo turinio skyriaus metodinink, Lietuvos edukologijos universiteto lektor

Metodo tikslas padti mokiniams geriau suprasti iuolaikins muzikos krybos principus ibandant juos
savo kryboje, ilaisvinti mokini krybikum, vaizduot, fantazij.
Instrumentinis teatras tai avangardins muzikos anras, kur ypa propagavo argentiniei kilms vo-
kiei kompozitorius Mauricijus Kagelis (Mauricio Kagel, 19312008). io anro esm padaryti muzik
regim, suvaidinti j. Kompozitoriai, kuriantys io anro krinius, ieko kuo daugiau instrumento galimybi,
grojimo technik (garso igavimo bd). Svarbu atlikimo fizikumas, judesio ekspresija, viso pasirodymo
vizualumas. Kai instrumento galimybs isemiamos, pereinama prie teatralizuoto veiksmo.
Instrumentinio teatro krjams balsas taip pat yra puikiai tinkantis, teatralikai ekspresyvus instrumentas.
Kai kurie io anro kriniai galt bti vadinami balso teatru.
Instrumentinio teatro principus galima taikyti atliekant muzikos krimo uduotis su vairaus amiaus vai-
kais keiiant akcentus. 34 klasse vertt daugiau dmesio skirti grojimo ar dainavimo fizikumui, taikyti
ekspresyvius judesius, pabrti grojimo gestus. Vyresnse klasse koncentruotis garso igavimo bd ir
garsins mediagos vairov, nepamirtant pasirodymo vizualiosios puss. is metodas gali bti taikomas
siekiant vairi mokymosi tiksl: painti muzikavimo instrumentus ir j galimybes, tvirtinti tembro, grojimo
technikos, avangardo svokas, ugdyti atlikimo iraikingum ir kt. inoma, toki krybos uduot galima
taikyti klasje, kuri turi krybos uduoi atlikimo patirties, imano esminius darbo principus.

71
 Metodo taikymas. Uduoties atlikimas skaidomas etapais, kurie po vien ar jungiant po kelis, atsivel-
giant klass pajgum, atliekami pamokose. ios uduoties skm priklauso nuo mokytojo gebjimo pa-
skirstyti ir valdyti laik.
1 etapas: tyrinjimas. Mokiniai i klass aplinkos pasirenka objekt (gali bti bet koks daiktas ar ins-
trumentas), kuris bus jo instrumentas. Tuomet skiriamos 23 minuts ityrinti to instrumento garsin me-
diag, kaip ir kokius garsus juo galima igauti. Paskatiname mokinius iekoti kad ir keisiausi technik,
grojimo bd.
2 etapas: organizavimasis. Klas skirstoma 24 grupes (grups sudaromos i greta sdini mokini).
Kiekviena grup turi sukurti savo ritmin fraz (4 taktus). Galime mokiniams nurodyti, kokius ritmo darinius
dert traukti (pvz., sinkopes, trioles, eioliktaines, ar pauzes). iam etapui skiriame iki 5 min.
3 etapas: instrumentavimas. Mokiniai prisimena pagrindinius instrumentinio teatro bruous atrasti kuo
daugiau instrumento galimybi, grojimo technik, garso igavimo bd, fizikai demonstruoti grojim, svar-
bu judesio ekspresija, viso pasirodymo vizualumas. iame etape kiekvienas grups narys savo instrumentu
garsina sukurt ritm. Grupei svarbu susitarti, kiek kart ritmo fraz bus kartojama, kaip instrumentai j
atliks (kanono principu, paeiliui, visi kartu ar pan.), kaip bus pasiektas teatralikumo efektas. Svarbu ir kiek-
vieno atlikjo individualus ekspresyvumas, ir bendras grups vaizdas. iam etapui skiriame apie 10 min.
4 etapas: revizija. Grups paeiliui atlieka savo kompozicijas viena kitai. Praome mokini aptarti pa-
sirodymus kaip pavyko realizuoti instrumentinio teatro ypatumus, kiekvienai grupei vardijant, k jau
pavyko pasiekti, o k dar dert patobulinti. Skiriame apie 15 min.
5 etapas: tobulinimas. Kiekviena grup tobulina savo kompozicijas pagal isakytus pasilymus ir va-
dovaudamasi savo valgomis po revizijos etapo kiekvienai grupei tikrai kilo mini, k padaryti geriau.
6 etapas: koncertas. Kiekviena grup dar kart atlieka savo kompozicijas. vyksta j aptarimas ir verti-
nimas. Etapui skiriama iki 15 min.
Etapas plius: orkestro koncertas. Kiekvienas orkestras yra sudarytas i instrument grupi. io metodo
kontekste orkestro grupe tampa kiekviena krusi klass grup, o partitra susideda i grupi sukurt kompo-
zicij. Pasitelkiant dirigent, visos grups sujungiamos bendr krin: dirigentas parodo, kuri grup pradeda
groti, kurios ir kokia tvarka prisijungia ar nutyla, kokia dinamika grojama, kada ubaigiama. Dirigent gali
bti keli, kartu i tos paios mediagos gausime kelet skirting kompozicij. Galima bandyti jungti kom-
pozicij vadovaujantis vien tik muzikine intuicija tuomet grups pradeda ir nustoja groti kontroliuodamos
bendr muzikin-teatrin vyksm klausa. iuos koncertinius pasirodymus tikrai verta nufilmuoti ir panagri-
nti rezultatus. Mokiniai bus nustebinti savo krybikumo.
Instumentinio teatro pavyzdiai:
Mauricio Kagel. Match https://www.youtube.com/watch?v=uXZb2OKGCtM
Mauricio Kagel. Dressur https://www.youtube.com/watch?v=GYo5QlkK-Eg
Luciano Berio. Sequenza III https://www.youtube.com/watch?v=E0TTd2roL6s
George Crumb. Kvartete Black Angels https://www.youtube.com/watch?v=m5a2RXA2Jn8
Vertinimas. Specifiniai vertinimo kriterijai: garsins mediagos vairov ir jos gausumas, pasirodymo
teatralikumas, atlikjo judesi ekspresyvumas. Bendrieji vertinimo kriterijai: atlikimo ansamblikumas, k-
rinio formos aikumas.

19. Konceptualioji muzika

ydr Jautakyt
Ugdymo pltots centro Ugdymo turinio skyriaus metodinink, Lietuvos edukologijos universiteto lektor

Metodo tikslas padti mokiniams geriau suprasti iuolaikins muzikos krybos principus ibandant juos
savo kryboje, pasitelkti kit men iraikos priemones krybiniams sumanymams ufiksuoti, ilaisvinti
krybingum, vaizduot, fantazij,
Kontekstas. Konceptualizmas, konceptualioji muzika tai iuolaikins muzikos kryptis, kuriai bdingas
idj, koncepcij suabsoliutinimas. Krinio partitr pakeiia idjos nusakymas (konceptualizavimas) arba

72
jos fiksavimas sutartiniais enklais, pieiniais ar odiniais tekstais. ymiausias konceptualiosios muzikos
krinys yra Dono Keido 4,33. Koks gi tai krinys, jei muzika realiai neskamba? Ogi gars, nuskamb-
jusi per nurodyt laik, ir tylos visuma. Kompozitoriai konceptualistai palaik idj viskas yra muzika,
todl kompozicij atlikimo apraymuose skatino siklausyti aplinkoje (pasaulio garsovaizdyje) skamban-
ius garsus.
Konceptualios muzikos krimo princip galima taikyti organizuojant muzikos krybos veikl 712 klas-
se. is krimo principas patogus tuo, jog krinio sumanym ufiksuoti galima vairiomis kit men iraikos
priemonmis ar sutartiniais enklais. Taip sudaromos galimybs mokiniams atskleisti ne tik muzikin, bet
ir kitus krybinius talentus. Kaip kuri kompozitori grafins partitros yra tikri dails ar poezijos kriniai.
Metodo taikymas. Metod realizuoti galima vairiais bdais. ia apraomi du variantai, taiau kiekvienas
mokytojas gali rasti sav svarbu, kad bt ilaikyti konceptualizmo principai.
1 variantas. Mokiniai kuria grupse, uduoiai atlikti skiriamos 23 pamokos. Mokiniai susipasta su
konceptualiosios muzikos krimo principais. Kadangi kuriant konceptual muzikos krin svarbiausia yra
krinio idja, kiekviena grup pirmiausia suformuluoja kompozicijos idj reikt paskatinti mokinius
idj iekoti iandieninio pasaulio, mokyklos klass ar asmenins patirties aktualijose. Susitarus dl idjos,
pradedama fantazuoti, kaip j garsinti. Kitas etapas sumanym ufiksuoti pasirinktu bdu sutartiniais
enklais, pieiniu ar tik aikinamuoju tekstu. Jei pasirenkamas enkl ar pieinio variantas enklai turi bti
paaikinti, o pieinys su trumpa odine atlikimo instrukcija. Atkreipiame mokini dmes, kad partitroje
turi bti aiki atlikj sudtis, krinio struktra, dinaminiai niuansai. Ufiksavus kompozicijos sumanym, ji
repetuojama analizuojant, ar pavyko atskleisti pasirinkt idj. Ubaigus krybos proces grups viena kitai
atlieka savo kompozicijas, pristato sumanym ir partitr, sivertina. Kitos grups vertina pasirodym pagal
sutartus kriterijus.
2 variantas. Mokiniai kuria individualiai. io varianto tikslas paskatinti mokinius muzikines idjas
ufiksuoti kit men iraikos priemonmis, t.y. sukurti literatros ar dails krin, kvepiant muzikuoti.
Uduoiai atlikti skiriama 23 pamokos. Taigi, mokinys sugalvoja idj, jos garsinimo vizij ufiksuoja o-
diu ar vaizdu. Tada parengiama trumpa instrukcija, kaip krin atlikti pasirinkto meno priemonmis. Atjus
laikui pristatyti kompozicijas, partitros sudedamos paskirtoje vietoje, ir kiekvienas mokinys atsitiktiniu
bdu pasirenka partitr, kuri atliks. Skiriamos kelios minuts repeticijoms ir klausomasi pasirodym. K-
rjas ir atlikjas aptaria savo spdius.

Pavyzdiai
Partitra kaip eilratis Partitra kaip dails krinys
Laas
Krenta
Dar vienas
Ir dar
A
Lietuje lidiu
Krenta
Aara
Ir dar Ir dar

****

Garsas
Tyla
Garsas garsiai
Garsai garsiai
Triukmas
Baugu
Kulminacija siaubo
Klyksmas...
Viskas.

73
 Vertinimas. Kriterijai vertinant 1 variant: idjos aktualumas, idjos atskleidimas muzikos priemonmis,
ansamblio darnumas, partitros aikumas.
Kriterijai vertinant 2 variant: idjos aktualumas, krinio koncepcijos (partitros) menikumas, aiku-
mas. Krjas vertina, kaip atlikjui pavyko realizuoti jo koncepcij, o atlikjas vertina partitros aikum.
Likusieji klass draugai vertina krinio idjos aktualum ir partitros menikum (atlikimo kokyb, irai-
kingumas, paveikumas, estetikumas).

20. POPIERIAUS SIMFONIJA

ydr Jautakyt
Ugdymo pltots centro Ugdymo turinio skyriaus metodinink, Lietuvos edukologijos universiteto lektor

Metodo tikslas ilaisvinti mokini krybines galias, padti netradicikai pavelgti muzikos media-
g gars.
metod galima taikyti vairiose klasse organizuojant muzikos krybos veikl (neakcentuojant simfo-
nijos anro element) arba tose pamokose, kai kalbama apie simfonijos anr (realizuoti anro elementus).
Ypa metodas tinkamas skurdios muzikos priemoni aplinkos slygomis. Svarbu i anksto pasirpinti, kad
klasje bt sukaupta pakankamai daug, kiekio ir kokybs poiriu, popieriaus atsarg. Tuo gali pasirpinti
mokytojas, o dar geriau, jei popieriaus rinkim traukiami mokiniai j praome atsineti muzikos pamo-
k bent po penkis penki skirting ri popieriaus laktus (pvz., laikratis, A4 formato raymo popierius,
A3 formato popieriaus lapas, ssiuvinio lapas, dideli ir mai pieimo popieriaus laktai, storo ir plono karto-
no laktai, kalendoriaus lapelis (plonas), sieninio kalendoriaus lapas ir pan.).
Metodo taikymas. Klas skirstoma keturias grupes mokytojas kontroliuoja, kad kiekvienoje grupje
bt vairi lygi mokini. Grupms pateikiama uduotis: viena grup turi sukurti simfonijos pirmos dalies
form atitinkani ritmin kompozicij (pagrindin (pvz., 8 taktai) ir alutin (8 taktai) tema su akompani-
mentu, tem perdirbimas (kompiliuotas i pagrindini tem) ir repriza (pakartota ekspozicija). (Pastaba.
Toki uduot formuluojame, jei norime tvirtinti sonatos formos samprat, pvz., 9 klasje. Jei ne, visoms
grupms duodama ta pati uduotis, kaip suformuluota kitame sakinyje). Kitos trys grups turi sukurti trij
dali kompozicijas (i viso 24 taktai). Uduotis gyvendinama etapais:
1. Ritmo krimas kiekviena grup pirmiausia sukuria ir usirao ritm.
2. Mediagos tyrinjimas mokiniai ibando garsines savo turimo popieriaus savybes. Taip pat ibando-
ma, kokio sudtingumo ritm ir kaip galima igroti pasirinktu popieriumi (pvz.., eioliktines bus patogu bar-
benti pirtais storesn popieri, ketvirtines A4 formato popieri sulenkiant ir staigiai itiesiant ore ir pan.).
3. Instrumentavimas simfonijos pirmj dal kurianti grup turi nusprsti, kokiu popieriumi bus atlie-
kama pagrindin tema, kokiu alutin ir kokia porpieriaus mediaga teks akompanimentui. Kitos grups
instrumentuoja savo ritmus.
4. Repeticija mokiniai atlieka ritmus taip, kaip susitar, vertina ir koreguoja instrumentuot, jei rei-
kia, ir sukurt ritm.
5. Pasirodymas kiekviena grup atlieka savo sukurtas kompozicijas. vertinamas 24 simfonijos dalis
krusi grupi rezultatas: kuri grup geriausiai atitiko simfonijos ciklo dali charakteristik: antros dalies
(lta, lyrika), treios (humoristin, gyva) ir finalo (ipltota, ikilminga, greita). Pagal tai nustatoma, kuri
grup po kurios atliks sav kompozicij. Jei rezultatas netenkina, etap galima panaudoti ir tam, kad pa-
teiktume kiekvienai grupei silym, kaip bt galima patobulinti kompozicijas. Tobulinimui turtume skirti
laiko papildomai.
6. Koncertas atliekama klass sukurta Popieriaus simfonija visos keturios grups atlieka savo kom-
pozicijas paeiliui sutarta tvarka. Koncertas nufilmuojamas.
Metodas galt bti gyvendintas per mnes. Pavyzdiui, 1 ir 2 etapus galima atlikti per vien pamok
(skiriant apie 10 min.), 3 ir 4 etapus kitoje pamokoje, skiriant iki 15 min., treioje pamokoje 5 etapui reik-
t skirti apie 20min. ir ketvirtoje arba penktoje pamokoje gyvendinti (jei buvo skirta laiko kompozicijoms
tobulinti) 6 etap.

74
 Pavyzdys
Mokiniams galima parodyti epizod, kaip galima muzikuoti popieriumi:
https://www.youtube.com/watch?v=dFRc_iC258w
Vertinimas. Kompozicijos vertinamos pagal iuos kriterijus: garsins mediagos vairov; grojimo po-
pieriumi iradingumas; kompozicijos formos atitiktis reikalavimams; ritmo sudtingumas. iuos kriterijus
taikome aptardami kompozicijas po 5 etapo, jais remdamiesi isakome teigiamus ir tobulintinus aspektus.
Po koncerto, perirjus jo ra, vertiname galutin klass rezultat. Tuomet jau galima pritaikyti kokybs
skal. Skiriame 0 tak, kai kriterijus nerealizuotas, 1 atitinka i dalies, 2 atitinka, 3 visikai atitinka.
Kiekvienas klass mokinys galt upildyti kompozicijos vertinimo lentel. Paskui vertt organizuoti ver-
tinamj diskusij, kurioje kiekvienas galt pristatyti savo vertinim ir j argumentuoti.

75
Klaipdos universiteto leidykla

KRYBIKAS MOKYTOJAS KRYBIKI MOKINIAI

Sudarytojos: Rta Girdzijauskien, ydr Jautakyt

Klaipda, 2016

Redagavo Romualda Nikentaitien

Maketuotoja Ingrida Sirvydait
Virelis Egls Duinskiens

SL 1335. 2016 12 19. Apimtis 9,5 sl. sp. l. Tiraas 90 egz.

Ileido ir spausdino Klaipdos universiteto leidykla
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipda
Tel. (8 ~ 46) 398 891, el. patas: leidykla@ku.lt