ASMEN, SERGANI PRIKLAUSOMYBS

NUO PSICHOAKTYVI MEDIAG

LIGOMIS, INDIVIDUALIOS
TERAPIJOS METODIKA
(piltonis metodikos bandymas)

Pareng:

Aurelija Leiien

Dabikinls km., 2009

TURINYS
VADAS ....................................................................................................................................3
I. TEORINIS METODIKOS PAGRINDIMAS ........................................................................4
1. Integracijos problemos ir diskriminacija ..................................................................4
2. Motyvacijos teorinis pagrindimas .............................................................................5
2.1. Motyvacijos samprata ............................................................................................5
2.2. Motyvacijos teorijos ..............................................................................................8
2.2.1. Motyvacini teorij definicija .....................................................................8
2.2.2. Turinio teorijos ...........................................................................................10
2.2.3. Proceso teorijos ..........................................................................................13
3. Motyvacijos problema reabilitacijoje ......................................................................15
4. Iorin ir vidin motyvacija .....................................................................................18
5. Darbo terapijos vaidmuo reabilitacijoje ...................................................................21
II. USIMIM EIGA IR PRIEMONS ...............................................................................23
IVADOS ................................................................................................................................
LITERATRA ........................................................................................................................

VADAS
Priklausomyb nuo narkotini mediag veikia visas mogaus gyvenimo sritis.
Sergantieji priklausomybs ligomis ilgainiui tampa socialiai neadaptuoti, nes praranda eim,
bst, darb ir paprastai gyvena u visuomens rib. Grimui ankstesn gyvenim, visuomen,
btina socialin parama, o teikiamos paramos bdas turi skatinti serganij nor gydytis ir
grti visuomen ir pilnavertikai joje funkcionuoti.
Problemos mastas ir vis jaunjantis priklausom asmen amius veria iekoti
alternatyvi bd, nauj darbo metod, kaip reabilituoti priklausomus asmenis ir juos integruoti
socialin gyvenim ir darbo rink. Juolab, kad priklausomyb palieia visas individo gyvenimo
sferas ir j marginalizuoja. Asmenims priklausomiems nuo psichoaktyvi mediag yra sunku
rasti darb dl kvalifikacijos, darbini ir socialini gdi stokos. (Asmen, priklausom ... ,
2008).
Todl R. Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits (2006) teigimu, vienas
svarbiausi reabilitacijos udavini yra asmen, serganij priklausomybs ligomis, darbo
paiekos metod mokymas ir j motyvacijos stiprinimas siekiant sidarbinti. Jie turi bti
skatinami patys aktyviai iekoti darbo, mokant juos efektyvi darbo paiekos metod.
Individualios terapijos metodika siekiama atskleisti, kaip palengvinti asmen, sergani
priklausomybs nuo psichoaktyvi mediag ligomis, reabilitacij, integracijos darbo rink
galimybes. ie asmenys susiduria su specifiniais sunkumais dl ligos ir jos pasekmi, dl
neigiamo visuomens poirio, nepakankamos integracijos darbo rink.
Individualios terapijos modelio tikslas vertinti ir nustatyti tinkamiausi darbo
terapijos srit (i silom reabilitacijoje) pagal individualias reabilitant savybes, turimas inias,
kompetencij. Individuali konsultacij metu bus siekiama i udavini:
l

Atskleisti asmenini savybi tak reabilitacijai;

vertinti reabilitant motyvacij,

vertinti pasirengim dalyvauti vienoje i trij silom terapij,

irykinti asmeninius gebjimus.

Kadangi reabilitacijos rezultatai labiausiai priklauso nuo to, kiek mogus suvokia savo

lig, kiek yra motyvuotas pakeisti esam padt, todl didiausias dmesys skiriamas
motyvacijai, kaip esminiam reabilitacijos komponentui. Motyvacij siekiama atskleisti per
poreiki, asmenini savybi, savs vertinimo, tarpusavio santyki aspektus.

I. TEORINIS METODIKOS PAGRINDIMAS

1. Integracijos problemos ir diskriminacija
1. Jaunas vartojanij amius.
Reikia pastebti, kad psichoaktyvi mediag vartotoj amiui jaunjant, dalis j yra be
auktojo ar ekvivalentiko isilavinimo. Ne visada baigtas vidurinis, socialini gdi stoka,
juos paveria nekvalifikuota darbo jga (Asmen, priklausom ... , 2008)
Bulotait, L. Rimkut J., Kondraovien L., Vaitiekus E. (2008) teigia, kad motyvus,
kodl jauni mons vartoja narkotines mediagas, galima suskirstyti tris grupes:
1. tampai sumainti ar stresui veikti. Narkotins mediagos vartojamos siekiant euforins bsenos,
norint pamirti visas problemas, sumainti tamp, nemalonias emocijas. Narkotini mediag
vartojimas tampa tampos ar streso veikimo metodu.
2. Narkotik efektas. Narkotins mediagos vartojamos norint ibandyti j veikim, patirti pakitusi
smons bsen. Pagrindinis tikslas - siekti malonumo.
3. Bendraami taka. Svaiginanios mediagos vartojamos norint kartu praleisti laik, neatsilikti
nuo draug.
inodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galime sukurti ir stiprinti apsauganius nuo
narkotik vartojimo veiksnius.

2. Problemos su kuriomis susiduria priklausomi asmenys yra kompleksikos

Priklausomi asmenys susiduria su sunkumais dl ligos specifikos. Priklausomyb - tai
vis pirma ltin liga, kuri reikia gydyti. Bet tai yra taip pat visas problem kompleksas:
medicinins,

socialins,

psichologins

tame

tarpe

finansiniai

sunkumai,

uimtumas,

neprisitaikymas prie visuomens. ios sudtingos problemos gali bti sprendiamos tik
kompleksikai. (Asmen, priklausom ... , 2008).
Todl gydymo nuo priklausomybs psichoaktyvioms mediagoms viso proceso tikslai,
pasak JAV nacionalinio piktnaudiavimo narkotikais instituto direktoriaus Ph. D. Alan I.
Leshner, yra:
l

nustoti vartoti psichoaktyvias mediagas,

gyventi be psichoaktyvi mediag,

produktyviai funkcionuoti eimoje,

produktyviai funkcionuoti darbe,

produktyviai funkcionuoti visuomenje.

Pradjus vartoti psichoaktyvias mediagas asmuo daniausiai ikrenta i mokymosi

sistemos, nebeturi tinkam socialini ryi ar socialinio tinklo, kuriuo galt remtis, nutrksta
santykiai su eima, danai nra profesinio gyvenimo ir nebeatliekami prastin kasdienin veikla,
ko pasekoje nra mokami mokesiai, kaupiasi skolos, atsiranda bsto problemos, nedalyvaujama
jokiose valstybs organizuojamose paramos schemose ir ilgainiui, asmuo praranda (arba niekada
j negyja) elementarius socialinius gdius. Net ir slygins blaivybs atveju, po ilgo
psichoaktyvi mediag vartojimo asmuo nebemoka prisitaikyti prie gyvenimo: planuoti laiko,
mokti susikaupti, gebti planuoti ilaidas, taupyti ir pan. (Asmen, priklausom ... , 2008).
3. alia kit problem, priklausomi asmenys kenia nuo diskriminacijos darbo rinkoje.
Tyrimais rodyta, kad asmenys priklausomi nuo psichoaktyvi mediag patiria
diskriminacij darbo rinkoje. Darbdaviai link turti iankstinius priklausom asmen
vertinimus, taiau 56 proc. respondent iri palankiai nebevartojani asmen sidarbinimo
galimybes, o 19 proc. neigiamai. (Lietuvos darbdavi poirio ..., 2007)
Pagrindins problemos darbe ikyla priklausomyb turintiems asmenims darbo
drausms, motyvacijos ir bendravimo gdi trkumas. Pagrindin prieastis, kodl darbdaviai
nenori darbinti priklausomyb turini asmen, (kurie yra baig reabilitacijos programos ir
esantys remisijoje) yra atkriio pavojus, galimos drausmins problemos ir atsakomybs
trkumas. Pagrindins klitys sidarbinti, pasak darbdavi, yra motyvacijos, kvalifikacijos stoka
ir sveikatos problemos. Todl reabilitacijos procese savo problemos suvokimo, noro sprsti j,
vidins motyvacijos reikm yra neginytina. (Lietuvos darbdavi poirio ..., 2007)
Reabilitacijos bendruomense asmenys danai dalyvauja profesiniuose mokymuose,
mokymuose skirtuose gyti bazinius gdius: pasirengti pokalbiui su darbdaviu, mokti parengti
gyvenimo apraym, atrasti savyje motyvacij ir real nor dirbti, isirinkti norimo darbo srit,
apmstyti mokymosi galimybes. Reabilitacijos bendruomen turi: vykdyti motyvavimo
program, siekiant tinkamai parengti tikslins grups narius darbinei reabilitacijai. (Asmen,
priklausom ... , 2008).
Socialinio darbuotojo darbe su projekto dalyviais naudojamas darbo metodas motyvacinis interviu. Metodika orientuota pagalb priklausomybmis nuo psichoaktyvi
mediag sergantiems asmenims formuoti ir lavinti socialinius gdius, kurie jiems padt
pasirengti socialinei integracijai visuomen. (Asmen, priklausom ... , 2008).

2. Motyvacijos teorinis pagrindimas

2.1. Motyvacijos samprata

Jau iloje senovje mons, nordami paveikti kit elges pageidaujama linkme ir
pasiekti troktam rezultat, vartojo skirtingas poveikio priemones: prievart (verg darbas),
bausmes, materialines (pinigai, em, brangenybs) ir moralines (pagyrimas ir pasmerkimas,
titulai) nuobaudas ir paskatas. Kaip teigia S. Michel pats odis motyvacija, kuris dabar yra
labai paplits, atsirado tik apie 1920 metus. Iki tol psichologai kalbjo apie motyvus, kurie
iaukia tai kas veria veikti. R. Urbanskien (2000) pastebi, kad motyvacija turi labai plai
apibdinim vairov, nes priklauso nuo asmens motyv ir tiksl (r.1lent.).
1 lentel
Motyvacijos samprata
Autorius
Anuseviien O. V., Cibas
P., Lilien L. (2002).
Appleby R. C. (2003). p.
205
E. Bagdonas, L.Bagdonien
(2000)
I. Buinien (1996)
N. Chmiel (2005)
V. Damaien (2002)
G. Felser (2006)

J. Gikarait (2004)

D. Grauslyt (2008)
I. Matuzien, D.
avareikien (2005)

J. Reeve (2005)

S. P. Robbins, (2006)

Motyvacija tai
Motyvacija rodo, ko mums reikia, ko norime. Ji padeda geriau
prisitaikyti prie aplinkos poveiki, sudaro palankesnes slygas ne tik
igyventi, bet ir pratsti savo r.
Motyvacija vadinami potraukiai, trokimai, paskatos ir poreikiai, kurie
nukreipia, kontroliuoja arba paaikina mogaus elges. Motyvacij galima
bt apibdinti kaip tam tikro elgesio modelio siekim.
skatinimas siekti ger veiklos rezultat.
I smoning ir nesmoning jg kylanti energija, kuri veikia individo
ryius su uduotimis ir slygoja jo elgesio orientacij ir pokyius.
Viena svarbiausi psichologijos tem, nes atsako klausim kodl
mons daro X?.
Savs ir kit paadinimo veiklai procesas, siekiant sav ir organizacijos
tiksl.
Procesas, neatsiejamas nuo asmenins dispozicijos, motyv, tiksl, taip
pat verts ir identiteto. Ji lemia tam tikr ms veiksm trukm ir
intensyvum. Ji glaudiai susijusi su t veiksm kryptingumu.
Kryptingumu vadiname tiksling ir pagrst veiksm, kuriuos lemia koks
nors motyvas, atlikim. Paskatinimai stiprina motyvacij, todl kartais jie
reikalingi vien tam, kad paadint kur nors giliai slypinius motyvus,
kuri, kaip ir poreiki, mons turi pai vairiausi
Elgesio skatinimo sistema, kuri slygoja vairs motyvai. mones
motyvuoja daugelis dalyk psichologiniai poreikiai, psichologins
paskatos, ilikimas, potraukiai, emocijos, nuoskaudos, impulsai, baims,
grsm, atlygis, turtai, norai, tikslai, vertybs, laisv, vidinis
pasitenkinimas, interesai, malonumas, nusistovj proiai, vertinimai,
ambicijos ir t. t. ).
moni skatinimas veikti taip, kad jie ir mon pasiekt bendrus tikslus
ir bt patenkinti kiekvieno mogaus poreikiai.
Tam tikras procesas, suteikiantis mogaus elgesiui energijos bei nukreipia
j tinkama linkme bei aikinantis, kokios jgos ijudina ir nukreipia
mog, kaip pasirenkama ir palaikoma veikla, pastang intensyvum ir
atkaklum realizuojant pasirinkt veiklos variant.
Motyvas yra vidinis procesas, kuris suteikia energijos ir nukreipia
elgsen. Todl tai yra bendras terminas tam, kad atpaintume prastas
prieastis, igyventas poreikiais, supratimu ir emocijomis. Skirtumas tarp
motyv ir poreiki, painimo ir emocij paprastai yra analizs lygio.
Poreikiai, painimai ir emocijos yra tik konkrets motyv tipai.
Noras kak padaryti ir j lemia veiksmo galimyb patenkinti poreik.

A. Sakalas (2003)
A. adrakovas (2007)

D. avareikien (2008)
R. Urbanskien ir kt.
(2000)

Judjimo, veiklos prieastis, kuri skatina veikti, daryti.

Savs ir kit raginimas veikti organizacijos ir asmens naudai.
Motyvavimo bdai padeda pajausti pasitenkinim atlikus tam tikras
uduotis, o vadovo pareiga padti kiekvienam komandos nariui suvokti,
ko jam reikia, kad galt tinkamai atlikti savo pareigas.
Skatinimo procesas, kai, naudojant vidinius ir iorinius veiksnius,
darbuotojas nukreipiamas konkreiai veiklai.
Motyv visuma, sukelianti aktyvi individo bsen ir skatinanti veikti
kryptingai, tenkinant savo poreikius.

altinis: sudaryta pagal lentelje autori pateiktus motyvacijos apibrimus.

Taigi, motyvacija tai psichologinis procesas, kuris suteikia veiklai prasm ir krypt, tai
vidinis impulsas, norint patenkinti nepatenkintus poreikius, tai valia siekti.
Janauskait D. (2008) pastebi, kad pagrindiniai motyvacijos altiniai yra vidiniai
individo stimulai vadinami motyvais ir aplinka tai paskatos ir paskatinimai. Paskatos
laukiamos verts, paskatinimas tai kas gaunama. Skiriamos motyvacijos bsenos siekimas ir
vengimas. Siekimas kako siekiama, kako norima, mogus yra orientuotas kako pasiekti,
gyti, turti. Daniausiai kalbama apie malonumo siekim, kai pasiekus tiksl jauiamas
pasitenkinimas. Vengimas stengimasis pabgti nuo kako. Tas kakas gali bti tiek specifiniai,
tiek labai bendri objektai. Vengimo motyvacija igyvenama intensyviai, toki bsen sunkiau
ignoruoti. Jei mus veikia vengimo bsena, atidlioti elgesio negalime, darome, kad kako
ivengti, tai susij su ilikimo, saugumo poreikiais. Siekimo motyvacij galima atidti, galima ne
taip greitai reaguoti. Siekimo vengimo motyvacija gali reiktis vienu metu.
J. Reeve (2005) teigimu, mons mano, jog bti motyvuojamam yra geriau nei bti
nemotyvuojamam. Motyvacija yra bsena, kuri mons trokta pasiekti dl savs arba dl kit.
Autoriai akcentuoja motyvacijos dinamikum. D. Grauslyt (2008), J. Reeve (2005), I.
Matuzien, D. avareikien (2005), O. Miknien (2008) atkreipia dmes, kad motyvacija
priklauso nuo individo, slyg, laiko, nra pastovi bsena ji nuolatos kinta, j reikia nuolat
atnaujinti, t. y. keisti motyvacines priemones. Taiau dl mint prieasi nemanoma
vienareikmikai atsakyti, kaip motyvuoti mones.
Bene isamiausiai motyvas yra apibdinamas kaip vidin paskata, akstinas, impulsas ar
ketinimas, veriantis mog vienaip ar kitaip daryti ar elgtis. J. Reeve (2005) pastebjimu,
daugelio motyv puoseljimas yra svarbus prisitaikymui, kadangi aplinkybs ir situacijos yra
sudtingos ir monms yra sudtinga prisiderinti motyvaciniu poiriu.
I. Buinien (1996), I. Matuzien, D. avareikien (2005), avareikien (2008)
pabria, kad vairi srii (vadybos, psichologijos, sociologijos, antropologijos, ekonomikos,
politikos, filosofijos, ergonomikos, teiss) mokslininkai mgino visapusikai inagrinti darbins

veiklos skatinimo klausimus, mogaus sveik su jo darbu ir atskleisti motyv, skatinani dirbti
geriau, visum.
K. Lukoeviius, B. Martinkus (2001), B. Martinkus (2003) motyvacijos esm sudaro
mogaus poreikiai ir norai. Jei yra poreikis atsiranda ir noras. R. Urbanskien (2000) teigia,
kad poreikis vidin mogaus bsena, tam tikra tampa, kuri sukelia ko nors stoka.

M
O
T
Y
V
A
C
I
J

Isiaikina, ko ir kaip privalo siekti, kad

1 pav. Motyvacijos
proceso etapai
Poreiki grups ir darbo vertinimas.
Tikslopagal
pasiekimas

Asmuo
tsia
veikl D.
arbaavareikiens
ne.
altinis: sudaryta
D. Grauslyts
(2008),
J. Reeve
(2005),
(2008), D. avareikiens
(2008), avareikiens, Dubino (2003) pateiktus motyvacijos proceso etapus.

Anot D. avareikiens, V. Dubino (2003) motyvacijos skm priklauso nuo patirties,

lkesi, aplinkini iradingumo, takto, dmesingumo, pagalbos sprendiant j problemas ir
pakankamai juos motyvuojant. Veiksmai, atneantys skm, yra kartojami, jei vl atsiranda
poreikis. Skm priklauso nuo mogaus gebjimo vertinti dabartins ir ankstesns situacijos

panaum. Nepatenkintas poreikis gali motyvuoti elges, o dominuojanti poreikis yra pagrindin
elgesio motyvacija.

2.2. Motyvacijos teorijos

2.2.1. Motyvacini teorij definicija
K. Lukoeviius, B. Martinkus (2001) teigia, kad motyvacijos teorijos susiformavo XIXXX amiaus sandroje, pradininko F. Tayloro, kurio teorij pagrindu vliau motyvacijos teorijos
formavosi dviem kryptimis: poreiki ir proceso teorijos.
Pasak I. Buiniens (1996), J. Reeve (2005) motyvacijos teorijos siekia paaikinti, kokius
tikslus nori pasiekti individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato, kokie j poreikiai, kokius
tikslus nori pasiekti individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato. Kokie yra ie motyvaciniai
procesai ir kaip jie veikia suteikdami energijos ir nurodymus asmens elgsenai. Anot J. Reeve
(2005), motyvacijos teorijos taip pat atskleidia tas motyvacijas, kuri imokstama i patirties
motyvai, kurie neabejotinai yra u mogaus prigimties rib.
D. avareikien (2008) teigia, kad klasikins ir iuolaikins motyvacijos teorijos padeda
suvokti motyvacini nuostat vairov, ypatumus, galim poveik elgsenai, taiau taikomasis
procesas gana probleminis, sudtingas. D. avareikien, V. Dubinas (2003) pabria klasikin
poir, akcentuojant mogaus aktyvinimo problem, kaip motyvacijos evoliucijos itakas.
S. P. Robbins, (2006) teigimu, pagal ias teorijas siloma dalyvauti priimant
sprendimus, patikti atsakingus ir domius darbus, gerus santykius grupje, kas turt padidinti
suinteresuotum. Taigi, ano D. avareikiens, V. Dubino (2003), iuolaikins dinamins
motyvacijos teorijos, nagrindamos moni tobuljimo galimybes, padeda organizacijos nariams
galyntis su organizacijos egzistencijos rutina.
Yra daug vairi teorij skirstym, taiau dauguma autori, toki kaip J. Buinien
(1996), N. Chmiel (2005), J. Duobiens (2008), D. avareikiens, V. Dubino (2003) motyvacijos
teorijas skiria dvi kategorijas: turinio ir proceso (r. 2 pav.).

TEORIJOS
TURINIO

PROCESO

A. Maslow poreiki hierarchijos teorija

C. Alderfer E R G teorija
F. Herzbergo dviej veiksni motyvavimo
C. McClellando auktesni poreiki turinio

Lkesi teorija,
Tiksl teorija,
Teisingumo teorija
Porterio ir Loulerio modelis

Aikina paius poreikius tai, kas suteikia

mogui impuls vienaip ar kitaip elgtis.

Aprao metodus, kaip galima skatinti mogaus

elges norima kryptimi.

Grindiamos bendrja motyvacija ir darbuotoj

Pabriama motyvacija, pasitenkinimas darbu.

2 pav. Motyvacijos teorijos

Dabartins motyvacijos sampratos paprastai pradedamos pltoti remiantis prielaida, jog

motyvacin bsena yra ypatinga, savita bsena, smarkiai isiskirianti i kit organizmo bsen.
Taiau kaip tik prieingai - pagrsta motyvacijos teorija turt remtis prielaida, kad motyvacija
yra nuolatin, nesibaigianti, kintanti ir sudtinga, visuotin organizmo bsenos charakteristika
(A. H. Maslow, 2006).

2.2.2. Turinio teorijos

I. Buiniens (1996) teigimu, ios teorijos remiasi vidini mogaus paskat, t. y.
poreiki, identifikavimu, kurie veria pasirinkti atitinkam elges. Motyvas suprantamas kaip
gimtas poreikis, kaip vidins pusiausvyros su supania aplinka suardymas. mogaus darbins
veiklos struktroje pradiniai yra poreikiai, kurie per interesus ir motyvus skatina mones veikti.
Pasak J. Laps, G. Navikos (2003), kai kurie mokslininkai ypa akcentuoja poreikius kaip
motyvo esmin slyg. Siekimas patenkinti poreikius yra pirmasis motyvacijos altinis. Poreikis
yra psichofiziologin individo bsena, nervin tampa, kuri sukelia jo egzistavimui btin
slyg trkumas. Poreikis skatina individo aktyvum ir paiek t objekt, kurie j gali
patenkinti. Kiekvienas poreikis turi savo objekt, kurio suvokimas ir naudojimas atkuria
organizmo vidaus proces ar individo santyki su aplinka pusiausvyr, patenkina poreik ir
paalina emocin tamp. Tik suvokus, koks objektas gali patenkinti poreik, igyvenamas noras
arba potraukis, skatinantis ir reguliuojantis mogaus smoning veikl, suteikiantis jai konkret
kryptingum
Veikiami Darvino idj, teoretikai ikl mint, kad elges valdo biologiniai veiksniai,
pavyzdiui, instinktai. Kai paaikjo, kad, pavadindami vairius veiksmus instinktais, jie tik
vardijo, bet nepaaikino elgesio, psichologai sukr stmio teorij. Dauguma fiziologini
poreiki sukuria psichologinius stmius, kurie skatina tuos poreikius patenkinti. Stmi
mainimas motyvuoja elges, btin norint ilikti (D. G. Mayers, 2000).
A. H. Maslow (2006) teigia, kad dabartins motyvacijos sampratos paprastai
pradedamos pltoti remiantis prielaida, kad motyvacin bsena yra ypatinga, savita bsena.

Autorius akcentuoja, kad pagrsta motyvacijos teorija turt remtis prielaida, kad motyvacija yra
nuolatinis, kintantis ir sudtingas procesas.
A. H. Maslow (2006) manymu, motyvacijos teorija prasideda fiziologini poreiki
aptarimu. Bet kurie i fiziologini poreiki ir su jais susijs vartotojikas elgesys gali bti
kanalais, kuriais prasiveria vairs kiti poreikiai. Kai nra patenkinti jokie poreikiai, tuomet
organizm valdo fiziologiniai poreikiai, o visi kiti poreikiai tiesiog gali liautis egzistav arba bti
nustumti antrj plan (Maslow, 2006). Kai ie poreikiai patenkinti, atsiranda kit poreiki
seka, o J. Duobiens (2008) teigimu, poreiki inojimas padeda skmingai parinkti motyvavimo
priemones (r. 2 lent.).

2 lentel
Poreiki hierarchijos taka valdymui
Poreikis
Savs
aktualizavimo/
Saviraikos

vertinimo/
Pagarbos

Priklausomybs
ir meils/
Socialiniai

Saugumo

Fiziologiniai

Ypatybs
Asmenybs raida,
individualumas,
visavertikumo jausmas,
kvalifikacijos klimo
galimyb
Vertybi garantijos,
pripainimas, valdia,
pasitenkinimas savimi.

Galimyb kontaktuoti su
kitais monmis
priklausymo grupei
jausmas, prisiriimas,
primimas.
Teis darb, pensij,
isilavinim, draudim,
apsauga, apsisaugojimas
nuo fizins alos.
Alkis, trokulys, iluma,
poilsis, miegas ir pan.

Aplinkini taka
Sunki darb, uduoi
paskirstymas, krybins
galimybs, rizikos
prisimimas.

Stabili grups aplinka,

paslaugumo sveika,
dalyvavimas susirinkime.

Motyvacijos priemons
Sudting ir svarbi darb
skyrimas (daugiau rizikos),
galimyb pasireikti krybingumui,
paauktinimo ir mokymosi
galimyb.
Paskirti sudting darb, suteikti
daugiau atsakomybs, traukti
mons tiksl formulavim,
sprendim primim, karjeros,
kvalifikacijos, mokymosi
galimyb.
Darbas, kuris leidia bendrauti,
dirbti grupse ir dalyvauti
pasitarimuose.

Saugios veiklos slygos,

apsauga, naudingos
programos.

Teisinis saugumas, darbo sauga

(reikaling darbo priemoni
suteikimas).

Igyvenimas, maistas,
varus vanduo.

Teisingo atlyginimo skyrimas,

vasar rengti kondicionieri,
iem krosnel.

Geros veiklos
pripainimas, svarbaus
darbo paskyrimas,
atsakomyb.

altinis: sudaryta pagal E. Bagdono, L.Bagdoniens (2000), D. Grauslyts (2008), A. H. Maslow (2006), E.
Masalskiens, V. Masalskio (2007a), V. Masalskio, E. Masalskiens (2007b), I. Matuziens, D. avareikiens
(2005), S. P. Robbins (2006), A. Sakalo (2003), D. avareikiens, V. Dubino (2003) ir R. Urbanskiens (2000)
pateikt poreiki hierarchij.

I 2 lent. matyti, kad kai fiziologiniai poreikiai palyginti gerai patenkinti, ima reiktis kita
poreiki grup, tai saugumo poreikiai (saugumas, stabilumas, apsaugotumas, laisv nuo

baims, nerimo, tvarkos poreikis ir pan.). Jei fiziologiniai ir saugumo poreikiai patenkinti,
tuomet atsiranda priklausomybs ir meils poreikiai. Po i poreiki seka vertinimo bei savs
aktualizavimo poreikiai.
N. Chmiel (2005), R. Chomentauskait (2007), E. Masalskien, V. Masalskis (2007), A. H.
Maslow (2006) mano, kad pagrindin idja - nepatenkinus emesni reikmi, nejauiama
btinyb tenkinti kit. Todl organizacijos viduje pirmiausia reikia patenkinti bazinius poreikius.
V. Masalskis, E. Masalskien (2007b) pabria, kad baziniams ir saugumo patenkinti puikiai
tinka piniginis skatinimas. Kintama atlygio dalis skatina judti, neapsnsti ir neleidia
atsipalaiduoti.
A. H. Maslow (2006) teigia, kad kuo auktesnis poreikis, tuo maiau jis lemia paprast
ilikim, tuo ilgesniam laikui galima atidti jo patenkinim. Gyventi auktesniais poreikiais,
reikia bti biologikai aktyvesniam, ilgiau gyventi, bti sveikesniam. Auktesni poreiki
ikilimas bei j tenkinimas skatina didesn, stipresn individualizm.
J. Duobien (2008) pastebi, jog poreikiai tenkinami pagal bendr schem: ko nors trkumas
skatina elgtis tam tikru bdu, gautas rezultatas lyginamas su ikeltais tikslais ir vertinama, ar
reikalingi tolesni veiksmai. Poreikis gali ne tik skatinti darbuotoj aktyviai veikti.
Kai poreikiai patenkinami, gali atsirasti nemotyvuotas elgesys: vos patenkins poreikius,
organizmas leidia sau nusimesti spaudim, tamp, btinybs ir prievartos jausm, padykinti,
patinginiauti ir atsipsti... (Maslow, 2006, p. 273). tai dmes atkreipia ir J. Duobien (2008),
teigdama, kad jeigu mogus neturi galimybi j patenkinti, jis gali i viso nebenorti k nors
daryti. A. H. Maslow (2006) akcentuoja, kad mogus i dalies trokta gyvendinti savo tikslus,
ketinimus, jis nra varomas vien akl impuls ir potrauki.
N. Chmiel (2005), D. avareikien, V. Dubinas (2003) pastebi, kad A. Maslow hierarchijos
teorija ikl nemaai klausim apie poreiki tenkinimo galimybes. S. P. Robbins, (2006)
teigimu, yra nedaug svari rodym, kad vadovaujantis ia teorija pavyks labiau motyvuoti darbo
jg. I. Buinien (1996) pastebi, kad i teorija neatsako klausimus: jei fiziologiniai poreikiai
kyla i egzistencijos utikrinimo, tai i kur atsiranda auktesnio lygio poreikiai. Neaiku ar i
poreiki tvarka universali visiems individams. Sunku paaikinti demotyvacij, nes nenumatytas
galimas kelias atgal pasiekus tam tikr piramids lyg. Kodl individai, bdami patenkinti
viename lygyje, nra motyvuojami auktesnio lygio poreiki.
Taigi, anot D. avareikiens, V. Dubino (2003,), i filosofin schema gali netikti
konkreiam individui bei yra gali priklausyti nuo vairi slyg. A. Maslow darbai padar didel
tak sprendiant darbo mogaus motyvavimo problem, k paliudija ir kit mokslinink, toki
kai R. Likert, F. Herzberg, P McGregor darbai.

K. Lukoeviius, B. Martinkus (2001), D. avareikien, V. Dubinas (2003) pateikia ir

modifikuot Maslow poreiki hierarchijos E R G teorij. D. avareikien, V. Dubinas (2003)
nurodo, kad psichologas C. Alderfer 1972 m. iskyr tris poreiki kategorijas: egzistenciniai,
bendravimo ir augimo poreikiai. Susidarius tam tikrai situacijai, jei nepavyksta patenkinti
auktesnio lygio poreiki, individas grta prie jau patenkint emesnio lygio poreiki,
mobilizuodamas visas pastangas pajam didinimui. i teorija maiau kategorika: mons gali
judti hierarchijos laiptais ne tik auktyn, bet ir emyn, priklausomai nuo savo gebjim tenkinti
poreikius.
D. avareikien, V. Dubinas (2003) pastebi, kad F. Herzberg pateikia dviej veiksni
motyvavimo teorij, dar vadinam motyvacine higienine teorija. Pasak I. Buiniens
(1996), tai veiksniai, iaukiantys pasitenkinim ir nepasitenkinim.
D. avareikiens, V. Dubino (2003), N. Chmiel (2005) teigimu, yra ir gyt poreiki
teorija. D. avareikien, V. Dubinas (2003) teigia, kad teorijos autoriaus D. McClelland, o esm
- individo gyvenimo eigoje formuojasi trys poreikiai: laimjim, artimo bendrumo, valdios.
Tai viena galimybi tapti vadovais, nes jiems bdingas vidinis aktyvumas stengtis aplenkti
konkurentus, prisiimti didesn atsakomyb, nebijoti rizikos. Tokie mons maksimaliai
realizuoja savo potencines galimybes darbe, kuris intriguoja, yra sudtingas, reikalauja savs
ibandymo ir sukelia pasitenkinim. Iskiriami trys svarbiausi poreikiai (r. 3 lent.)
3 lentel
Svarbiausi asmens poreikiai
Poreikiai
Valdios

Laimjim/
pasiekim

Narysts/
poreikis
priklausyti

Apibdinimas
Ivystytas valdios poreikis asocijuojasi su laimjimais kopiant karjeros laiptais. Ireikia
kontrols laipsn, kurio asmuo trokta savo situacijoje priversti kitus elgtis taip, kaip
prieingu atveju jie nebt pasielg. Stiprus valdios poreikis utikrins ryting darbo
etikos laikymsi ir lojalum organizacijai.
Pasitenkinimas procesu, kuris leidia kurti skming darbo pabaig, t. y. siekimas
pranokti, pasiekti vertinant tam tikrais standartais, pastangos isikovoti skm. Tokie
asmenys pasirenka savo tikslus individualiai, atsivelgdami savo gdius ir gabumus
tokius, kuriuos laiko laimjimu.
Draugik santyki su aplinkiniais trokimas ir palaikymas. Darbuotojams, turintiems
stipr narysts poreik, svarbus dmesys - mgsta visur dalyvauti, suktis tarp moni. Jie
utikrina ger organizacijos mikroklimat, puikiai valdo konfliktines situacijas ir rpinasi
aplinkiniais. Socialinis pasitenkinimas tapatinamas su darbo vieta bei bendradarbi
asmenybmis.

altinis: sudaryta pagal J. Duobiens (2008), S. P. Robbins, (2006), D. avareikiens, V. Dubino (2003)
pateiktus esminius poreikius pagal D. McClelland.

S. P. Robbins, (2006) pastebi, kad vis pirma mons, kuri pasiektas poreikis yra
didelis, teikia pirmenyb darbo situacijoms, kuriose jie yra asmenikai atsakingi u rezultatus,

suino savo darb vertinim ir vidutinikai rizikuoja. Kai vyrauja ios charakteristikos, daug
siekiantieji pasidaro labai suinteresuoti.
D. avareikiens, V. Dubino (2003) pastebjimu, susiformavusio turinio teorijos pirm
viet ikl mogikojo faktoriaus reikm. Kiekviena i pateikt teorij pabria pagrindiniu
bazinius moni poreikius, iskirdama tuos, kurie mog motyvuoja atitinkamiems elgesio
modeliams. Teorijos akcentuoja moni skirtybes bei asmens pokyius, o misija padti
vadovams suvokti motyvus kaip organizacijos personalo varomj jg. Tik tuomet atsiveria
galimyb organizuoti personalo darb taip, jog jis tenkint darb atliekani asmen poreikius
ir atitinkamai motyvuot efektyvesnei veiklai.

2.2.3. Proceso teorijos

I. Buinien (1996) teigia, kad proceso teorijos neginija poreiki egzistavimo, bet mano,
kad mogaus elgesys yra jo suvokimo ir laukimo, susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto
elgesio pasekmmis, funkcija. D. avareikiens, V. Dubino (2003) teigia, kad jos analizuoja,
kaip mons pasirenka elgesio modelius ir priimto sprendimo efektyvumo vertinim, siekdami
patenkinti individualius poreikius. Yra pagrindins keturios proceso teorijos (r. 4 lent.).

4 lentel
Proceso teorijos
Teorija
Teisingumo

Lkesi
Pradininkas V.
Vroom

Kompleksin
procesin
Pradininkas L.
W. Porter ir E.
E. Lawler
Pastiprinimo
Pradininkas B.
F. Skinner
Tiksl
nustatymo

Apibdinimas
Teorijos pagrindas mogaus ir organizacijos tarpusavio santyki momentas. Nuolat kintanioje
aplinkoje mons siekia dorumo ir teisingumo - nori bti vertinti teisingai ir nealikai. mons
gali atstatyti teisingumo balans, pakeisdami darbo pastang lyg arba gaunamo atpildo lyg.
Motyvacija - jga, susidedanti i trij kintamj: lkesi (ryio tarp sav pastang ir
pasiekimo), instrumentalumo (ryio tarp pasiekim dydio ir laukiamo atlygio) ir
valentingumo/patrauklumo (verts, kuri individas priskiria atlyginimui). Lkesiai leidia
tiktis, kad darb dtos pastangos bus atitinkamai atlygintos. mons turi tiktis, kad jo
pasirinktas elgsenos tipas tikrai patenkins poreikius.
is modelis turi penkis kintamuosius: pastang snaudas, suvokim, rezultatus, atpild ir
pasitenkinimo laipsnis. Iskiriamas iorinis atlyginimas, kuris tarsi gaunamas i alies, t. y.,
priklauso nuo udarbio, pripainimo, paauktinimo ir kt. Bei vidinis atlyginimas, aikinamas
kaip psichologinis atpildas - apima asmeninio tobuljimo jausm, lkesi isipildym,
pasididiavim skme.
Teorijos esm motyvacija grindiama pasekmi dsniu - tai idja, jog teigiamus rezultatus
sukeliantis elgesys yra mielai kartojamas, o elgesio, sukelianio neigiamas pasekmes,
stengiamasi ivengti. Efektyvus teigiamo pastiprinimo taikymas darbo procese virsta teigiama
motyvacija.
Esminis teiginys atskiri individai jauiasi motyvuoti, kai elgiasi taip, kad artt prie tam tikr
ikelt tiksl, kuriuos patys priima ir tikisi protingai pasiekti. Ketinimai, ireikti kaip tikslai,
gali tapti vienu svarbiausi motyvacijos altini.

Sudaryta pagal I. Buiniens (1996), N. Chmiel (2005), V. Damaiens (2002), S. P. Robbins, (2006), A. Sakalo
(2003), M. Solomon, G. Bamossy, S. Askegaard, M. K. Hogg (2001), D. avareikiens, V. Dubino (2003), D.
avareikiens (2008) proceso teorijas.

4 lentelje patiektas teorij esms atskleidimas, susijs su darbiniu indliu, atlyginimu

u darb, motyvavimo galimybmis. S. P. Robbins (2006), D. avareikiens, V. Dubino (2003)
pastebjimu, teisingumo teorijoje egzistuoja pirmos ries teisingumas lyginamo moni
situacijos. Antros ries vertinama pagal standart (pasveria tai, kad jie deda konkrei darbo
situacij ir tai, k gauna), kuriam teikiamas prioritetas. Neteisingumo pojtis mogui sukelia
vidinius prietaravimus, motyvuojanius siekti balanso.
M. Solomon ir kt. (2001) teigimu, lkesi teorija parodo, kad elgsena yra daugiausia
takojama pageidaujam rezultat siekimo lkesi teigiami motyv kur kas labiau, negu
vidinio postmio. Pasak D. avareikiens, V. Dubino (2003), lkesi teorija demonstruoja dyd
atliekamam darbui, laukiamas rezultatas u atlikt darb. Nesant

i slyg, motyvacijos

procesas yra nerealus.

N. Chmiel (2005) teigimu, i teorija leidia suprasti, kad mons turt patys sau
nubrti savo pastangas, lemianias veiklos rezultatus, skatinimas turt bti aikiai susietas su
veiklos rezultatais ir skatinimo valentingumas turt bti teigiamas.
Pasak E. Bagdono, L. Bagdoniens (2000) pagrindinis lkesi teorijos trkumas
pernelyg didelis mogikosios prigimties racionalumo akcentavimas. N. Chmiel (2005) pastebi,
kad geriau pavyksta prognozuoti ne elgsen, o kam bus teikiama pirmenyb.
D. avareikiens, V. Dubino (2003) pastebjimu, pagal kompleksin procesin teorij
motyvacijos proceso skm organizacijoje lemiama darbuotoj dedam pastang, gebjim ir
skmei bding asmenini savybi.
D. avareikiens, V. Dubino (2003), D. avareikiens (2008) teigimu, pastiprinimo
teorija aikina individo pokyius ateityje, kadangi ankstesnio elgesio pasekms veikia nuostatas
apie btin pastang dyd ateityje. Tinkamai parinkt paskat sistema motyvuoja elgesys
tampa motyvuojantis. M. Solomon ir kt. (2001) teigimu, i teorija susiduria su sunkumais, kai ji
bando paaikinti kai kuriuos mogaus elgsenos aspektus, kurie prietarauja j prognozms.
mons danai daro dalykus, kurie padidina paskat bsen, o ne j maina.
N. Chmiel (2005) pabria, kad tiksl nustatymo teorijoje svarbu, kiek mogus sutinka
su tikslu, nes tai yra mogaus psichologijos dalis. J. Reeve (2005) teigimu, teorijos suteikia
abstrakt pagrind aikinant elgesio stebjim ir j funkcijas kaip intelektines jungiamsias
grandis, kurios motyvacijos klausimus ir problemas sieja su atsakym ir sprendim patenkinimu.

I. Buinien (1996) pabria, kad nuo turinio motyvacijos teorij proceso teorijos
skiriasi tuo, kad stengiasi paaikinti, kaip veikia motyvacinis procesas, kaip jis vystosi ir iaukia
specifin elges. Tuo tarpu turinins teorijos stengiasi atsakyti klausim kodl? (pvz., Kodl
atsiranda motyvacija?) J. Reeve (2005) pastebi, kad problema yra tame, kad daugelis elgsen
aikinani teorij, su kuriomis mons susiduria, nra labai naudingos bandant paaikinti kodl
mons elgiasi btent taip, kaip jie elgiasi.
Apibendrinant galima teigti, kad A. Maslow rod, kad noras patenkinti savo poreikius
veria mones dirbti. F. Herzberg nurod veiksnius, skatinanius ir slopinanius nor dirbti.
Taiau ios teorijos yra stipriai kritikuojamos. V. Vroom teigimu poreikis nra vienintel
mogaus motyvacin tikslo siekimo slyga. mons dirba geriau turdami sudtingus,
konkreius ir priimtinus tikslus, palankiai vertinama. Teisingumo teorijos teigimu, sprendimai
dl pasitenkinimo darbu priklauso nuo socialinio palyginimo proceso: mons subjektyviai
vertina atpildo u pastangas santyk, o paskui gretina j su kit moni atlygiu u t pat darb.

3. Motyvacijos problema reabilitacijoje

R. Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits (2006) teigimu, viena pagrindini

problem su kuria susiduria mons, dirbantys su priklausomyb turiniais asmenimis, yra
motyvacijos keistis, iekoti prieasi, skatinani pasikeitimus, stoka. Autors pabria, kad
pagrindinis dmesys turi bti skiriamas poreikiams, taiau nustatyti poreikius ir susieti juos su
motyvacija yra sunku. Tad danai kyla klausimas, kaip imatuoti motyvacijos lyg? Atsakym
tikimasi gauti klausantis pagrindini motyv (pvz., dl koki prieasi norite gyventi blaiv
gyvenim ir pan.), taiau atsakym sulaukiama toli grau ne visada:
l negali vardinti kokie j veiklos motyvai yra svarbiausi;
l motyvacija danai yra vardijama pasakant tai, k nori igirsti klausjas;
l kai kas motyvu vardija tai, k mano juo esant, taiau tai gali bti ne motyvas;
l tiesiog nenorima pasakyti savo motyv dl vairi prieasi.
Anot, D. Perec (2003), reabilitacijos proceso eigoje asmuo, norintis pasiekti pasveikimo
turi aktyviai dalyvauti. Dalyvavimas priklauso nuo to, ar asmuo nori ir kaip nori dalyvauti
reabilitacijos procese, tai yra kokie motyvai skatina j tai daryti. Viena i svarbiausi indikacij
reabilitacijai yra paciento noras dalyvauti reabilitacijos procese, tai yra jo motyvacija.
mogaus motyvacija gali bti apibdinama kaip veiklos skatinimo, suadinimo,
palaikymo bdas. D. McClelland pabr mogaus nor rungtyniauti su meistrikumo
standartais. is asmenybs bruoas yra dinamikas ir pasireikia ankstyvame amiuje. mons,

kurie pateikia nepaprast, savit, vidin sistem, yra link maiau paklusti socialiniams
standartams, jie vadinami nepriklausomais.
mons, kurie yra motyvuoti paklusti standartams vadinami priklausomais. Padties
kontrol (lokusas) mogaus suvokimas, kad situacija yra kontroliuojama j pai, atsitiktinumo
arba lemties. Vieni supranta, kad kontrol yra vidinis jausmas ir jie yra atsakingi bei galintys
valdyti savo gyvenim. Kiti, kurie kontrol sivaizduoja kaip iorin veiksn, mano, kad jie yra
likimo gavjai arba aukos.
Pasiekimo motyvacija, priklausomumas ir padties kontrol yra nulemta keli veiksni.
Pirma tai patirties kokyb ir kiekyb, kuri turi mogus ir antra mogaus gebjimo apdoroti
informacij, gaut i aplinkos. Piaget ir White teigia, kad patirtis yra svarbi, mogus turi suprasti,
patirti ir pripainti elgesio pasekmes. Dar vienas svarbus motyvacijos veiksnys yra nerimas.
Nerimas gali skatinti mogaus motyvacij, bet tai priklausomai nuo individo ir aplinkos. Taip pat
nerimas gali bti motyvacij slopinantis veiksnys, individas nebegali prisitaikyti naujoje
situacijoje ir tai silpnina integracin proces.
H. L. Hopkins, H. D. Smith (1988) pastebjimu, ligos rezultatai gali bti suvokti
skirtingai kiekvieno mogaus, atsivelgiant jo atsakomyb. Grtamojo ryio aikumas, nerimo
lygio supratimas, sugebjimas nustatyti tai, kas stiprina mog yra labai svarbs veiksniai
lemiantys reabilitacijos skm.
E. B. Crepeau, E. S. Cohn, B. A. B. Schell (2003) pastebjimu, mogaus asmenini
savybi, poreiki, interes iaikinimas leidia suinoti, kaip galima padidinti motyvacij.
mogus yra psichologikai prisiris prie veiklos, kai jos trksta mogus jauiasi blogai.
Motyvacija vertina mogaus susidomjim, tikslus ir siekius. mogaus motyvacija vertinama
interviu metu ir stebint veiklos atlikim. Teisingai parinkta veikla, kuri mog domina ir skatina,
didina motyvacij (K. L. Reed; S. R. Sanderson, 1983).
Anot R. Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits (2006), motyvacijos
supratimo variantas turi biopsichosocialin pagfrind ir yra pateikiamas kaip pokyi ratas kur
sudaro 5 stadijos. is pokyi ratas padeda nustatyti, kokioje stadijoje yra priklausomas mogus
ir kokias motyvacijos didinimo strategijas geriausia tuo metu naudoti (r. 5 lent.).
5 lentel
Eil.
Nr.

STADIJOS APIBDINIMAS

VEIKIMO TECHNIKOS (motyvacijos didinimo strategijos)

1.

Nesusimsty Nesvarstoma
Paprastas atspindjimas (aktyvus klausymas).
mo
galimyb keistis,
Sustiprintas atspindjimas (pasakytos frazs sustiprinimas).
savo gyvensenoje
nemato problemos. Dvigubas atspindjimas (primimas anksiau pasakyt mini).
Nemanoma, kad
Dmesio perklimas (nuo trukdanios klities).

vartojimas kit
problem
prieastis.

Sutikimas su pokyiu (pasilymas pradinio teiginio, tik iek tiek

pakeisto)
Asmeninio pasirinkimo ir kontrols pabrimas.
Perfrazavimas (isakytos informacijos persakymas kitu bdu).

2.

Svarstymo

Suvokiama, jog
elgesys sukelia
problem ir sveria
argumentus, kiek
jam naudinga
keistis ir kiek
naudinga to
nedaryti.
Abejojama ar
nort k nors
keisti.

Patarimo davimas (aikiai apibrti problemin srit, paaikinti pokyio

svarbum ir pan.)
Klii paalinimas (trukdanias siekti pokyio ir jas paalinti).
Pasirinkim suteikimas (klientas turi jausti pasirinkimo laisv,
alternatyvias pasirinkimo strategijas).
Pageidaujamumo sumainimas (identifikuoti argumentus u
problematik elges).
Emptija (didina motyvacij keistis ir didina reabilitanto supratim).
Grtamojo ryio suteikimas (dabartins situacijos inojimas).
Tiksl iaikinimas (grtamais ryys su lyginamas su tikslu).
Aktyvi pagalba (domjimasis pokyi procesu).
Atsakomybs primimo skatinimas (pabrti asmenin atsakomyb u
pokyius).
Savs efektyvumo didinimas (tikslas tikinti klient, kad jis gali
keistis).

3.

Apsisprendi
mo

Nusprendiama
engti tam tikrus
ingsnius (prao
patarim ir
pagalbos).

Rezium (Dabartins situacijos apibendrinimo).

Raktiniai klausimai (atviri, skatina mstyti apie pokyius)
Informacija ir patarimas (reikia silyti kuo daugiau alternatyvi idj).
Plano sudarymas.
sipareigojim stiprinimas ((pritarimas planui ir veiksm mimasis).
Parjimas prie veiksm stadijos (neatidliotino ingsnio skatinimas).

4.

Veiksmas

Imasi konkrei
Pagalba didinant savs efektyvum, informacijos suteikimas apie
veiksm, kad
skmingus veiksm modelius.
vykt poreikis, kad
vykt pokytis.

5.

Pasiekim
ilaikymas

Veiksmai pasiekti Pavyksta jei vartojantis mogus susilaiko nuo vartojimo kelis metus.
pokyiams ilaikyti
ir nevykti
atkryiui.

6.

Atkrytis

Nepavyksta
Traktuojamas kaip vienas i gydymosi element.
ilaikyti pasiekto
pokyio ir jis grta
prie seno elgesio.
altinis: Sudaryta remiantis Bulotaite, L. Rimkute J., Kondraoviene L., Vaitiekumi E. (2008) R. Kriiukaityte, D.
Makarskaite, J. Paskoinaite (2006).

.Nors iuos strategijos keiiasi, esm lieka ta pati: priklausomiems monms reikia
pagalbos j perjimo i vienos stadijos kit metu. Galutinis tikslas padti iems monms

pasiekti efektyvi ir nauding pokyi, kuriuos reikia ilaikyti tam, kad gert j gyvenimo
kokyb.
J. Duobien (2008) pastebi, kad kiekvienas poreikis, kad ir koks jis bt, sukelia tam
tikr nepasitenkinim esama padtimi, nes dl ko nors stokos atsiranda vidin mogaus tampa.
Kadangi tai nra maloni bsena, stengiamasi itaisyti padt. Todl trkumui paalinti
pasirenkamas tam tikras elgesys. io proceso rezultatas gali bti vairus poreikis gali bti
patenkintas visikai, i dalies arba nepatenkintas.
Yra daug faktori slopinani motyvacij:
l

Socialins problemos, eimos santykiai, finansai gali paveikti reabilitant ir neleisti jam
susikaupti gydymui.

Pasitikjimo stoka stabdo proces. Pagerjimas turi sugrinti pasitikjim savimi. Tikslo
siekianti, stimuliuojanti aplinka yra btina. Pasitikjimo stoka gali bti problema siekiant
silieti visuomen (E. M. Macdonald, G. Maccaul, L. Mirrey et al., 1970).
O. Poluchina (2005b) teigia, kad veikti demotyvacij gali padti: kuriam laikui panaikintos

privilegijos (skatinimo metodai). Pakartotinis ir laipsnikas j vedimas galbt bus vertinamas

kur kas pozityviau.
4. Iorin ir vidin motyvacija

Anot A. Jacikeviiaus (1996), R. Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits

(2006), kad mogus ko nors imokt, pirmiausia turi bti palanki motyvacija. Mokymsi,
imokim, elges skatina vidiniai ir ioriniai prietaringi, kartais sunkiai paaikinami veiksniai.
Psichologiniai tyrimai rodo, jog lengviau ir greiiau imokstama skatinant vidiniams motyvams.
J. Reeve (2005) teigimu, vidin motyvacija yra gimtas polinkis patraukti savo
susidomjim ir gyvendinti savo gebjimus ir, darant tai, surasti ir veikti optimalius sunkumus.
Ji spontanikai ikyla i psichologini poreiki, asmens ini trokimo ir gimto siekimo tobulti.
Kai mons yra motyvuojami i vidaus, jie dirba dl pomgi, savo malonumui.
J. Creek (1997) teigimu, vidin motyvacija tai impulsas naudoti savo sugebjimus
nepriklausomai nuo vis iorini pagalb. Kiekvienas kdikis gim su iuo impulsu. Gyvenimo
patirtis takoja kaip visa tai panaudoti ir idstyti. Vidin motyvacija ragina individ gyvenimo
cikle iekoti ir visais bdais siekti nauj sugebjim. Jei asmuo savo veikos rezultatais yra
patenkintas, jis toliau ieko pasitenkinimo ir savo kompetencijos rodym. Vidin motyvacija
remiasi savaiminiais faktoriais. Kiekvienas mogus kak laiko svarbiu ir, nordamas t dalyk
pasiekti, nukreipia j savo veiksmus.

Pasak I. Buiniens (1996), vidin motyvacija yra mogaus tobuljimo altinis: turtina
asmenyb, skatina profesinio meistrikumo augim, pleia efektyvum. Kuo didesn atsakomyb
ir savarankikumas yra suteikiamas, kuo auktesniam hierarchijos lygiui priklauso, tuo i
priklausomyb didesn. Galutiniu tikslu ir odiniais stimulais sukelta motyvacija daro tak tik
didesniu gabumus turintiems subjektams. Anot D. avareikiens (2008), tai motyvacija
negaunant aikaus matomo atpildo, darbas dl savs paties.
Vidinei motyvacija priklauso savimotyvacija ir greita motyvacija. D. avareikien
(2008) pastebi, kad individo greitas motyvavimas glaudiai susijs su savimotyvacija: gali bti
traktuojami lygiaveriai arba greitas motyvavimas pakeiiamas savimotyvacijos svoka.
D. avareikien (2008) teigia, kad savimotyvacija tai gebjimas reguliuoti savo
emocijas siekiant tiksl bei dirbti esant minimaliai kontrolei. J. Reeve (2005) pastebjimu, raktas
savs motyvacij yra sipareigojimas ugdyti produktyvius vidinius motyvacinius iteklius vis
gyvenim.
Anot R. Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits (2006), reabilitacijai takos
turi tiek vidin, tiek iorin motyvacija. Pomg dalyvauti tam tikroje veikloje nulemia vidin
motyvacija. Jei atliekama veikla suteikia grtamj ry, tai skatina mog dalyvauti toje
paioje ar panaioje veikloje, suteikia pasitikjimo savimi, pakelia savigarb. Jei mogus
negauna i atliktos veiklos jokio atsako, tuomet jis jauiasi bejgis ir paemintas (S. ByersConnon, H. L. Lohman, R. L. Padilla, 2004).
Aktyvus traukimas veikl yra paremtas noru tirti ir valdyti veikl, kuri suteikia
malonumo ir skatina usiimti kita veikla. Vidin motyvacija paveikiama kryptinga veikla.
Kryptinga veikla yra vidinis motyvas. Kryptinga veikla galina mog imokti nauj gdi
btin kasdieniam gyvenimui. Kryptinga veikla gali bti naudojama kaip motyvacij didinanti
priemon.
Savarankikumui didesn reikm taip pat turi vidin motyvacija. Vidin motyvacija
lemia didesn sitraukim veikl ir atkaklum siekiant tikslo. Buvo nustatyta, kad vidins
motyvacijos pokytis 1 balu pakelia savarankikumo vert vidutinikai 0,9 balo. J. Mee, T.
Sumsion duomenimis uimtumas buvo vertintas kaip vidins motyvacijos skatinimo priemon.
Motyvacijos lyg takoja paties paciento nusiteikimas dalyvauti reabilitacijoje ir poiris
sveikat (R. Colombo, F. Pisano, A. Mazzone et al., 2007).
C. Lloyd, R. King, M. McCarthy et al. nurodo statistikai patikima priklausomyb tarp
motyvacijos ir sveikimo proceso. Palankus rezultat palyginimas, reikiamos informacijos
gavimas i reabilitacijos komandos nari turi teigiam poveik motyvacijai. Per didel eimos
nari bei specialist globa, informacijos trkumas, nepalankus palyginimas su kitais pacientais

neigiamai takoja motyvacij. Aplinka, kurioje asmuo reabilituojamas bei specialist komanda
takoja motyvacijos lyg (N. Maclean, P. Pound, C. Wolfe et al., 2000).
Anot J. Creek (1997), iorins motyvacijos pagrindas dalykai, veikiami aplinkos.
ia motyvacija remiasi tas, kuris siekia naudos arba nori ivengti nuostoli. Veikiant iorinei
motyvacijai, elgesys kontroliuojamas ne paiame moguje gldini prieasi.
J. Reeve (2005) manymu, iorin motyvacija kyla i aplinkos paskat ar aplinkybi
(pvz., dl maisto, pinig). D. avareikien (2008) teigia, kad iorin motyvacija yra, kaip
socialinis spaudimas atlikti tam tikras veiklas, pasiekti rezultat: nagrinjama problema, kaip
mons gyja motyvacij veikti, nesant vidins motyvacijos, ir kaip tai veikia j nusistatym,
elges, bendr savijaut. Apibdina veiklos atlikim siekiant tam tikr rezultat.
V. Masalskis, E. Masalskien (2007b) pastebi, kad iorin motyvacija gali iebti noro,
energijos bei entuziazmo, kurio uteks tam tikram laikui ar tam tikram darbui atlikti. Kad iorin
motyvacija bt veiksminga, riekia atrasti mogaus vertybes ir jas orientuotis.
I. Buiniens (1996) teigimu, iorin motyvacija yra teigiama ir neigiama. Teigiama:
moralinis ir materialinis skatinimas, karjera, pagyrimas, savalaikis gerai atlikt uduoi
pastebjimas ir vertinimas ir t. y. stimulai, dl kuri mogus eikvoja savo pastangas. Neigiama:
nuobaud sistema, kritika, pasmerkimas ir kt.
V. Damaien (2002) pastebi, kad jeigu bdingas vidinis motyvavimas, tai motyvavimo
priemons i esms nereikalingos. Jei nra vidinio motyvavimo, reikalingas iorinis
motyvavimas. Taigi, pasak D. avareikiens (2008), ioriniai ir vidiniai stimulai (aplinkybs,
situacijos, vairios slygos) slygoja motyvacijos proceso pltot.
Tai atitinka G. Felser (2006) nuomon, kad akivaizdios individualios elgesio prieastys
byloja apie vidin motyvacij. Elgesys, kuris remiasi vidine motyvacija, maiau priklauso nuo
iorini situacijos aplinkybi. Ji labiau susijusi su vertybi sistema ir asmenybs bruoais.
Iorin motyvacija - veiklos atlikimas siekiant ivengti nemaloni padarini ar gauti materialin
naud - yra linkusi mainti vidin motyvacij - veiklos atlikimas pasitenkinimui, kur pats
atlikimas suteikia. Vidin motyvacija lemia didesn sitraukim veikl ir atkaklum siekiant
tikslo. mons daug daugiau pasiekia, kai jiems patinka tai, k jie daro, o ne tada, kai jie kak
daro dl pinig ar i baims (V. Legkauskas, 2001).
K. L. Reed (1984) nuomone, mogus turi patirti motyvuojant veiksn i vidins ar
iorins aplinkos, kad bt aktyvus. Iorin ir vidin motyvacija gali veikti tuo paiu metu.
Kriiukaityts, D. Makarskaits, J. Paskoinaits (2006) teigimu, iorin motyvacija
priklauso nuo aplinkos: priklausomybe sergantis staiga praranda nor dribti, siekti blaivybs, jei
nepastebime jo pasiekim, nepagiriame u atliktus darbus ir pan. Vidin motyvacija yra pastovi,

todl laikini aplinkos pokyiai mogaus neimua i vi. Klaidingai manoma, kad btina
mones motyvuoti i vidaus, arba i iors. I ties ios abi motyvacijos rys egzistuoja kartu,
tik viena gali bti rykesn. Todl dirbantiesiems su priklausomyb turiniais asmenimis svarbu
rasti teising proporcij: sudominti blaiviu gyvenimu, rasti iorini altini skatinimui.
Motyvacijai didinti galima naudoti tokias pozityvias prieastis, kaip didelis noras gyventi kitok
gyvenim, nei gyveno iki iol, ger dalyk gyvendinimas ir siekimas gyvenime, asmenybs
augimas, geresni socialiniai ir eimos ryiai.

5. Darbo terapijos vaidmuo reabilitacijoje

Kadangi bus siekiama nustatyti reabilitantui labiausiai tinkani darbins terapijos srit
(i trij silom), trumpai apvelgiama darbo terapijos svarba.
Reabilitacijoje veikla remiasi darbo terapija - darbini proces panaudojimas gydymo
tikslams. Esant tam tikriems sutrikimams ir ligoms ji naudojama organizmo tonusui pakelti,
apykaitos proces normalizavimui. Yra naudojamas darbas gryname ore, reikalaujantis daugelio
raumen tempimo (pvz. darbas sode). Darbo procesai, kurie yra parinkti priklausomai nuo
reabilitanto bkls, gali turti dvejop poveik aktyvinant ar raminant. Darbo terapija vaidina
svarb vaidmen socialins darbin reabilitacijos sistemoje.
Pagrindinis darbo terapijos tikslas - pakeisti per psichoaktyvi mediag vartojimo
laikotarp susiformavus neigiam priklausomybe serganio asmens poir darb, padti jam
suformuoti ar atstatyti darbinius gdius bei pripratinti prie kasdienio darbo.
Taigi, kaip jau buvo minta, pagrindinis serganij priklausomybs ligomis uimtumo
tikslas yra padti jiems integruotis darbo rink. Siekiant io tikslo, btina atlikti i asmen
poreikio darbui (motyvacijos), j profesinio pasirengimo laipsnio vertinimus. Labai svarbu, kad
priklausomi asmenys turt galimybes ir slygas mokytis, gyti profesij bei profesin
kvalifikacij atitinkani rinkos poreikius. Btina stiprinti priklausom asmen motyvacij
siekiant sidarbinti, mokyti efektyvi darbo paiekos metod. Todl labai svarbu reabilitantus
kuo tinkamiau paruoti darbinei, padti patiems suprasti asmenini savybi, aplinkini takos,
vidini motyv svarb.
Mokslin literatra pastebi didel socialini gdi, bendravimo su aplinkiniais,
pasitikjimo savimi trkum ir kt. Darbin terapija, kaip viso reabilitacijos proceso sudedamoji
dalis yra labai svarbi tiek paiam besigydaniajam, tiek bendram visuomens interesui.

II. USIMIM EIGA IR PRIEMONS

Sudaryti 40 individuali terapijos plan (pilotinis metodikos bandymas). Viso

planuojama dirbti po 50 val. su kiekvienu asmeniu rengiant bei sudarant jam terapijos plan.
Rezultatas sudaryta 40 plan.

Atlikta gaut duomen analiz ir interpretacija.

Duomenys statistikai apdoroti naudojantis Excel 2003 programa.

vertinti reabilitant savijautos, pasveikimo motyvacij buvo naudoti savo savijautos, sveikatos
vertinimo klausimynai, atskleidiantys reabilitant motyvacijos lyg Remiantis Janauskait D.
(2008):

1. Savo savijautos vertinimo klausimynas. klausimyn sudaro penkiolika teigini ir

penki sutikimo su teiginiu lygiai (0 4 balai). Nuo pirmo iki
1, 3, 4-7, 9, 12 teigini atsakymai yra: visikai sutinku - 4 balai, sutinku 3 balai, neinau 2
balai, nesutinku 1 balas, visikai nesutinku 0 bal.
2, 4, 8, 10, 11, 13, 14, 15 teiginio visikai sutinku 0 bal, sutinku - 1 balas, neinau 2 balai,
nesutinku 3 balai, visikai nesutinku 4 balai.
Bendra suma svyruoja nuo 0 iki 36 bal. Kuo didesnis bal skaiius, tuo motyvacijos lygis
didesnis (r. 1 priedas).
2. Pritaikytas sveikatos padties kontroliavimo klausimynas, kuriuo vertinama
reabilitanto nuomon apie savo lig.
J sudaro 25 teiginiai, kurie suskirstyti keturias sritis: vidin motyvacija; skms taka;
specialist taka; kit moni taka. Vertinama kiekviena sritis atskirai. Duomen
analizavimui buvo pasirinkta tik vidins motyvacijos sritis (tai yra 1, 6, 8, 12, 13 ir 17
klausimai). Yra 6 sutikimo su teiginiu lygiai (1 - 6 balai). Visikai nesutinku 1 balas,
vidutinikai nesutinku 2 balai, iek tiek nesutinku 3 balai, iek tiek sutinku 4 balai,
vidutinikai sutinku 5 balai, visikai sutinku 6 balai. Kuo didesnis bal skaiius, tuo didesn
vidins motyvacijos taka (r. 2 priedas).