Laimis Bakeviius

ELGESIO, KOGNITYVIN, RACIONALIOJI EMOCIN ELGESIO

TERAPIJOS IR KONSULTAVIMAS



Metodin priemon
(Paskait konspektai)





















Klaipda, 2013


2





Publikuoti rekomendavo:
Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto
Psichologijos katedra 2013-04-18, protokolo Nr. 46P-P-8-78



Recenzavo:
Psichologijos katedros lekt. D. Btien





















3

TURINYS


PRATARM / 4
I. ELGESIO TERAPIJA / 5
1. Pagrindiniai teiginiai / 5
2. Imokimo principai / 6
3. Tikslai / 8
4. Terapiniai santykiai / 9
5. Problemos nustatymas ir vertinimas / 10
6. Technikos / 12
7. Kontroliniai klausimai / 17
8. Uduotys studentams / 17
9. Rekomenduojama literatra / 17
II. KOGNITYVIN TERAPIJA / 19
1. Pagrindiniai teiginiai / 19
2. Kognityvinis psichologini sutrikim turinys / 20
3. Kognityviniai ikraipymai / 24
4. Tikslai / 25
5. Terapiniai santykiai / 26
6. Kognityvins terapijos teorija / 26
7. Kognityvins technikos / 28
8. Elgesio technikos / 30
9. Kontroliniai klausimai / 32
10. Uduotys studentams / 32
11. Rekomenduojama literatra / 32
III. RACIONALIOJI EMOCIN ELGESIO TERAPIJA / 33
1. Pagrindiniai teiginiai / 33
2. Tikslai / 36
3. Terapiniai santykiai / 36
4. Terapijos ingsniai / 36
5. Technikos / 37
6. Kontroliniai klausimai / 39
4
7. Uduotys studentams / 40
8. Rekomenduojama literatra / 40
LITERATRA / 41































5

PRATARM


i metodin priemon skirta Psichologijos bakalauro studij programos studentams,
studijuojantiems bendruosius psichologinio konsultavimo pagrindus. Nemaa teorinio
Psichologinio konsultavimo kurso dalis yra skirta pagrindini psichologinio konsultavimo ir
psichoterapijos krypi apvalgai. Tradicikai iskiriamos trys pagrindins psichologinio
konsultavimo ir psichoterapijos kryptys: psichoanalitin psichodinamin, bihevioristin
(elgesio kognityvin) ir egzistencin humanistin. Tokio skirstymo laikomasi ir Lietuvoje
R. Laurinaiio, R. Milaino (2008) sudarytoje ir redaguotoje knygoje ,,Psichoterapija. Knyga
profesionalams ir smalsiems vardijamos trys pagrindins psichoterapijos kryptys
psichodinamin, bihevioristin ir egzistencin humanistin.
Nors egzistuoja psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skirtumai, ioje metodinje
priemonje psichologinis konsultavimas ir psichoterapija traktuojami kaip bendra psichologin
pagalba asmeniui, j neiskiriant. Kai kurie autoriai, pavyzdiui, E. L. Shostrom, L.M. Brammer
(2002), kalbdami apie psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos santyk, laik juos dviem
vieno kontinuumo poliais. Viename poliuje profesionalo darbas yra daugiau grindiamas
palaikymu, lavinimu, orientacija situacines problemas, kurios sprendiamos smons lygyje,
bei klinikai sveikus individus tai konsultavimas. Kitame poliuje siekiama giliau analizuoti
problemas, orientuojantis pasmon, struktrikai pertvarkyti asmmenyb tai psichoterapija.
Veikl tarp i poli galima vadinti tiek konsultavimu, tiek psichoterapij. R. J. Corsini (2011)
teigia, kad konsultavimas ir psichoterapija kiekybikai reikia t pat, skiriasi tik kokybikai,
nemanoma suformuluoti apibrimo, kuris apimt visas galimas psichoterapijos ris, bet
netraukt psichologinio konsultavimo.
ioje metodinje priemonje siekiama supaindinti studentus su viena i psichologinio
konsultavimo ir psichoterapijos krypi bihevioristine terapija ir konsultavimu, aptariant
pagrindines ios krypties psichoterapines mokyklas elgesio terapij, kognityvin terapij bei
racionalij emocin elgesio terapij. Studentai supaindinami su kiekvienos psichoterapins
mokyklos pagrindiniais teoriniais teiginiais, tikslais, terapiniais santykiais bei pagrindinmis
technikomis. Kiekvieno skyriaus pabaigoje studentams pateikiami kontroliniai klausimai bei
uduotys.
Metodin priemon galt pasitarnauti psichologij studijuojantiems studentams gilinti savo
teorin pasirengim.
6

I. ELGESIO TERAPIJA


1. PAGRINDINIAI TEIGINIAI

Elgesio terapija kaip sisteminis poiris psichologini sutrikim diagnostik ir gydym
atsirado XX a. etojo deimtmeio pabaigoje. Savo ankstyvojoje raidos stadijoje elgesio terapija
buvo apibriama kaip iuolaikins imokimo teorijos taikymas gydant klinikines problemas.
Svoka ,,iuolaikin imokimo teorija reik klasikinio ir operantinio slygojimo principus ir
procedras. Elgesio terapijos pradininkas ir krjas - Joseph Wolpe (1915-1997). Savo 1958 m.
ileistoje knygoje ,,Psychotherapy by Reciprocal Inhibition (,,Psichoterapija pagal abipus
slopinim) jis pateik isamius imokimo princip taikymo rezultatus ir procedras suaugusi
moni neuroziniams sutrikimams gydyti. J. Wolpe elgesio terapij apibr kaip
eksperimentikai nustatyt imokimo princip taikym neadaptyvaus elgesio keitimo tikslais.
Neadaptyvs proiai silpnja ir dingsta, adaptyvs proiai atsiranda ir stiprja.
Savo raidoje elgesio terapija patyr reikming pokyi tiek pagal savo pobd, tiek pagal
savo apimt. Tai susij su eksperimentins psichologijos ir klinikins praktikos pasiekimais.
iuolaikin elgesio terapija neapsiriboja klasikinio ir operantinio slygojimo princip ir
procedr taikymu gydant klinikines problemas. Skirtingi poiriai elgesio terapijoje skiriasi
kognityvini koncepcij ir procedr panaudojimo laipsniu. Viename elgesio terapijos
procedr kontinuumo gale yra elgesio funkcin analiz, kuri koncentruojasi tik stebim elges
ir atmeta visus tarpinius kognityvinius procesus; kitame kotinuumo gale socialinio imokimo
teorija ir elgesio kognityvin modifikacija, kurios remiasi kognityvinmis teorijomis
(, 1997).
Elgesio terapij charakterizuoja du pagrindiniai teiginiai, skiriantys j nuo kit terapini
poiri. Pirmasis teiginys: elgesio terapijos pagrinde gldi imokimo modelis psichologinis
modelis, kuris fundamentaliai skiriasi nuo tradicinio psichodinaminio modelio. Antrasis teiginys
laikomasi mokslinio metodo ( iuolaikin psichoterapija, 2011).
I i dviej pagrindini teigini seka kiti:
1. Daugelis patologinio elgesio atvej, anksiau laikyt liga arba ligos simptomais, elgesio
terapijos poiriu yra nepatologins ,, gyvenimo problemos. Tai nerimo reakcijos,
seksualiniai ir elgesio sutrikimai.
7
2. Patologinis elgesys daniausiai gyjamas ir palaikomas tais paiais bdais kaip ir normalus
elgesys. Jis gydomas, taikant elgesio procedras.
3. Elgesio diagnostika labiau koncentruojasi dabartinio elgesio determinantes, negu
praeities analiz. Elgesio diagnostikos skiriamasis poymis yra jos specifikumas: mog
galima geriau suprasti ir vertinti pagal jo elges konkreioje situacijoje.
4. Gydymas reikalauja iankstins problemos analizs, atskir jos komponent iskyrimo.
Tada tiems specifiniams komponentams taikomas sisteminis elgesio procedr poveikis.
5. Gydymo strategijos parengiamos individualiai skirting individ skirtingoms problemoms
sprsti.
6. Psichologins problemos kilms supratimas nra esminis elgesio pokyi realizacijai; kad
probleminio elgesio pokyiai bt skmingi, nereikia ini apie jo etiologij.
7. Elgesio terapija remiasi moksliniu poiriu. Tai reikia: terapija turi tiksl,
eksperimentikai patikrinam koncepcin pagrind; terapija atitinka eksperimentins
klinikins psichologijos turin ir metodus; terapijos technikos turi imatuojamus rezultatus
ir gali bti pakartojamos; terapinius metodus ir koncepcijas galima vertinti
eksperimentikai.

2. IMOKIMO PRINCIPAI

Klasikinis slygojimas

Klasikinio slygojimo pagrindus sukr I. P. Pavlov. Jis nustat, kad jeigu slyginis stimulas
(skambutis) susiejamas su neslyginiu stimulu (uns maistu) , tai tarp j atsiranda ryys tokiu
bdu, kad anksiau buvs neutralus slyginis stimulas (skambutis) dabar sukelia slygin
reakcij (seili isiskyrim).
Klasikinio slygojimo pavyzdys yra J. B. Watson eksperimentas su devyneri mnesi
berniuku. I pradi vaikas nebijojo baltos iurks, triuio ir kit balt objekt. Po to kiekvien
kart, pasirodius baltai iurkei, J. B. Watson trenkdavo per plienin strypel alia berniuko
galvos. Po keli kart berniukas, pamats balt iurk, krpteldavo ir praddavo verkti. iame
eksperimente J. B. Watson naudojo klasikin slygojim: derindamas stipr gars (neslyginis
stimulas) su iurks pateikimu (slyginis stimulas), jis sukl nauj reakcij slygin baims
reakcij anksiau neutral gyvn. is eksperimentas demonstruoja I. P. Pavlov atrast
fenomen, vadinam stimul generalizacija. Jo esm jeigu susidar slygin reakcija, tai j taip
pat sukels stimulai, panas slygin. J. B. Watson pademonstravo, kad vaik galima imokyti
8
bijoti to, ko anksiau jis nebijojo ir i baim iplis panaius objektus berniukas pradjo bijoti
vis kailini aisl.
Kita I. P. Pavlov atrasta samprata stimul skyrimas (stimul diskriminacija). io proceso
dka mons imoksta skirti panaius stimulus. Motinai vaiko verksmas gali tapti slyginiu
stimulu: jos slygin reakcija gali pasireikti tuo, kad ji gali pabusti i gilaus miego igirdusi
maiausi savo vaiko verksm, ir giliai miegoti, girddama svetimo vaiko verksm.
Dar vienas elgesio procedrose naudojamas I. P. Pavlov atrastas fenomenas blsimas.
Slyginis stimulas sukelia slygin reakcij tik tuo atveju, jeigu nors periodikai pasirodo
neslyginis stimulas. Jeigu slyginis stimulas nepastiprinamas neslyginiu, tai slygin reakcija
pradeda silpnti. Palaipsnis slygins reakcijos inykimas vadinamas blsimu.

Operantinis slygojimas

Operantinio slygojimo teorij sukr B. F. Skinner. Operantinis slygojimas pabria, kad
elgesys yra aplinkos pasekmi funkcija. Elges skatina teigiamas arba neigiamas pastiprinimas,
bausm j silpnina.
Teigiamas pastiprinimas tai stimul, kurie sustiprina reakcij, pateikimas. Kitaip tariant
tai apdovanojimas. Pavyzdiui, mokytojas pagiria vaik u ger mokymsi.
Neigiamas pastiprinimas reikia, kad danja elgesys, padedantis ivengti ko nors
nemalonaus. Pavyzdiui, galvos skausm keniantis mogus igeria nuskausminamj tablet.
Kitas pavyzdys agorafobija sergantis mogus gali ivengti nemalonaus igyvenimo
neieidamas i nam.
Bausm. Ir teigiamas, ir neigiamas pastiprinimas sustiprina reakcijos danum. Bausm
sumaina reakcijos danum. Pastiprinimas sustiprina elges, o bausm j susilpnina. Jeigu srov
ijungiama tuo metu, kai iurk nuspaudia svirt, tai yra negatyvus pastiprinimas, jis padidina
tikimyb, kad iurk nuspaus svirt kai srov vl bus jungta. Taiau jeigu srov jungiama tuo
metu, kai iurk nuspaudia svirt, tai yra bausm, ji sumaina tikimyb, kad iurk vl nuspaus
svirt.
Atrenkamasis imokimas pasireikia, kai vienose situacijose kuri nors reakcija yra
pastiprinama (arba u j baudiama), o kitose ne. itaip elgesiui taikoma stimul kontrol. is
procesas labai svarbus aikinant mogaus elgsenos lankstum. Pavyzdiui, nutuks mogus,
varginamas persivalgymo priepuoli, tam tikrose situacijose gali puikiai save kontroliuoti, taiau
netenka savitvardos konkreiose, paprastai numatomose situacijose, pavyzdiui, liks vienas
arba bdamas prislgtas.
9
Apibendrinimas (generalizacija) tai elgesio pasireikimas kitose situacijose negu jis
susiformavo. Pavyzdiui, terapeutas dali padti klientui tapti labiau pasitikiniu ir
ekspresyvesniu terapijos metu, taiau terapijos tikslas didesnis kliento pasitikjimas realiose
gyvenimo situacijose.

Socialin kognityvin teorija

Socialins kognityvins teorijos krjo A. Bandura teigimu, mogaus elges reguliuoja trys
atskiros, bet tarpusavyje sveikaujanios kontrols sistemos: ioriniai stimuliuojantys vykiai,
iorinis pastiprinimas ir paintiniai tarpiniai procesai.
Socialiniu kognityviniu poiriu, aplinkos vyki taka elgesiui labai priklauso nuo paintini
proces. Jie lemia, kaip aplinkos poveikis yra suvokiamas ir kaip individas j interpretuoja.
Psichologinis funkcionavimas apima abipus trij tarpusavyje susijusi dali elgesio,
paintini proces ir aplinkos veiksni sveik.
Socialin kognityvin teorija teigia, kad imokimui labai svarbus ir mogaus suvokimas, ir jo
aktyvus paintinis aplinkos vyki vertinimas. Imokstama geriau, kai mons supranta, kokios
taisykls ir ssajos valdo j veiksm pasekmes. Pastiprinimas nereikia vien tik automatiko
elgesio skatinimo. Imokimas tai informacini ir skatinamj atlygio funkcij pasekm.
Stebdamas elgesio pasekmes, mogus imoksta, kokie veiksmai kokiose situacijose tinka.
Simbolikai sivaizduodamas galimas elgesio pasekmes, mogus formuoja motyvacij pradti ir
tvirtinti dabartin savo elgsen. Neretai btent moni lkesiai ir hipotezs apie tai, kas j
laukia, j elgesiui turi didesn tak negu objektyvi tikrov.
Didel reikm socialin kognityvin teorija skiria netiesioginiam imokimui (modeliavimui),
ir tai parodo jos dmes paintiniams procesams. io imokimo metu mons gyja nauj ini
arba imoksta kitaip elgtis, stebdami kitus mones ar vykius, bet patys tai nesitraukdami ir
nepatirdami tiesiogini elgesio pasekmi. Modeliavimas gali vykti, kai mons mato, kaip
elgiasi kiti. Netiesioginio imokimo poveikis moni elgesiui yra neimatuojamai didelis
(iuolaikin psichoterapija, 2011).

3. TIKSLAI

Elgesio terapija siekia, kad terapijos rezultate klientai gyt taip vadinam koreguojani
imokimo patirt, kurios dka klientai gyja nauj veikos gdi, tobulina bendravim arba
imoksta atsikratyti netinkam proi bei veikti save lugdanius emocinius konfliktus. i
10
koreguojanti imokimo patirtis sukelia kognityvinio, afektinio funkcionavimo ir elgesio
pokyius, o neapsiriboja tik siauromis akivaizdaus elgesio reakcij modifikacijomis.
Koreguojanti imokimo patirtis yra vairi elgesio strategij, vykdom tiek terapini seans
metu, tiek ir tarp j, taikymo rezultatas. Imokimas kruopiai struktruojamas. Vienas i elgesio
terapijos skiriamj poymi yra auktas kliento aktyvumas tarp terapini seans realiame
gyvenime. Kliento praoma, pavyzdiui, atlikti relaksacijos pratimus, savs tvirtinimo
veiksmus, skaiiuoti per dien suvartojamas kalorijas, susidurti su nerim kelianiomis
situacijomis, susilaikyti nuo kompulsyvi ritual. Taiau elgesio terapija nra vienaalikas
poveikio procesas, kai terapeutas siekia keisti kliento sitikinimus ir elges. Terapijos metu
vyksta ir dinamin sveika tarp terapeuto ir kliento, ir kryptingas paties kliento darbas.
Lemiamas terapijos veiksnys yra kliento motyvacija. Pasiprieinimas pokyiams ir motyvacijos
stoka yra daniausios elgesio terapijos neskmi prieastys. (, 1997).

4. TERAPINIAI SANTYKIAI

Elgesio terapijoje terapeutas yra aktyvioji ir svarbiausioji pus, jis yra mokytojas, treneris,
siekiantis padti klientui pakeisti neadaptyv elges adaptyviu, siekiantis imokyti klient
efektyviau elgtis. Klientas turi aktyviai mginti naujus elgesio bdus. Prieingai neutraliai ir
atsiribojusiai laikysenai, kurios mokomi psichoanalitins psichodinamins krypties terapeutai,
elgesio terapeutas yra direktyvus, atviras, nuoirdus ir rpestingas, tai yra problemos sprendjas
ir veikos modelis, jis aktyvus, orientuotas veiksmus.
Kokybiniai terapeuto ir kliento santyki aspektai gali i esms pakreipti terapijos eig
teigiama arba neigiama linkme. Jei klientas pasitiki terapeuto kompetencija ir mato, kad
terapeutas yra siningas, patikimas ir doras mogus, ipastantis klientui priimtinas socialines
ir etines vertybes, tada klientas links ir pats daugiau investuoti terapij. Svarbs ir kliento
santyki su terapeutu pobdis ir kokyb. Jei klientas pasitiki terapeutu ir jauia jam iltus
jausmus, didja teigiam rezultat tikimyb. Ne maiau svarbs ir terapeuto jausmai klientui.
Jeigu terapeutui klientas paprasiausiai nepatinka arba atrodo nesimpatikas arba nepadorus
mogus, terapeutui nepavyks nuslpti toki savo nuostat ir vliau tai gali daryti labai aling
poveik (iuolaikin psichoterapija, 2011).




11
5. PROBLEMOS NUSTATYMAS IR VERTINIMAS

Elgesio terapija pradedama nuo kliento problemos nustatymo ir supratimo. Terapeutas siekia
gauti isami informacij apie kliento problem: kada prasidjo sutrikimas, koks jo sunkumo
laipsnis, pasireikim danumas. K klientas imgino, kad veikt problem? K jis pats mano
apie savo problem, ar kreipsi anksiau terapeutus? Atsakymus iuos klausimus, kurie gali
bti klientui skausmingi ir j gluminti, lengviau suinoti, kai umezgami pasitikjimu ir abipusiu
supratimu grsti santykiai. Todl terapeutas turi bti atidus, tuo pat metu stengtis bti nealiku ir
empatiku.
Toliau terapeutas atlieka funkcin kliento problemos analiz, bandydamas nustatyti
situacinius ir asmenybinius kintamuosius, kurie palaiko neadaptyvias mintis, jausmus ir elges.
Problemas palaikantiems kintamiesiems skiriamas dmesys nereikia, kad ignoruojama kliento
istorija. Taiau praeities patyrimas svarbus tik tiek, kiek jis tiesiogiai susijs su dabartiniais
kliento sunkumais.
Elgesio terapeutai pokalbyje retai uduoda klientui klausim ,,kodl?, pavyzdiui, ,,Kodl
Js jauiate baim moni minioje?. Situacini ir asmenybini kintamj nustatymui labiau
naudingi klausimai, kurie prasideda odeliais ,,kaip?, ,,kada?, ,,kur? ir ,,kas?. Terapeutas
nebtinai visk, k sako klientas, priima tiesiogiai: jis nuolat ieko neatitiki, vengiam dalyk
ar akivaizdi ikraipym. I esms jis pasikliauja kliento savistabos duomenimis, ypa
vertindamas mintis, fantazijas ir jausmus. Nustatyta, kad savistabos duomenys patikimiau padeda
numatyti elges, lyginant su klinicist vertinimais arba asmenybs test rezultatais.
Vienas i kliento reakcij konkreiose situacijose vertinimo bd yra simbolinis
problemikos gyvenimo situacijos atkrimas. Vietoj to, kad klientas tiesiog papasakot apie
vykius, terapeutas prao jo sivaizduoti iuos vykius taip, lyg jie vykt ia ir dabar. Kai klientas
sivaizduoja pai situacij, jo praoma isakyti bet kokias mintis, ateinanias galv, - tai ypa
naudingas bdas atskleisti bdingas mintis, susijusias su konkreiu vykiu.
Kitas kliento reakcij konkreiose situacijose vertinimo bdas yra vaidmen aidimas.
Kliento praoma suvaidinti situacij, o ne apie j papasakoti arba sivaizduoti j. is bdas ypa
tinka tarpasmeninms problemoms vertinti, kai terapeutas prisiima vaidmen mogaus, su
kuriuo susijusios kliento problemos. Vaidmen aidimas pateikia terapeutui problemiko elgesio
pavyzd, nors ir iek tiek dirbtinmis slygomis.
Svarbus kliento elgesio vertinimo bdas yra savistaba. Kliento praoma kasdien isamiai
urainti konkreius vykius arba psichologines reakcijas. Pavyzdiui, nutuk klientai turi
ymti per dien suvartojam kalorij kiek, fizinei veiklai numatyt laik, situacijas, kada jie
12
persivalgo, ir pan. itaip galima aptikti elgesio stereotipus, kurie funkcikai susij su kliento
problemomis
Vertingas elgesio vertinimo bdas yra kliento elgesio stebjimas natraliomis slygomis.
Tam elgesio terapeutai sukr specialias elgesio stebjimo ir vertinimo procedras, daniausiai
taikomas dirbant su vaikais mokyklose ir namie arba su hospitalizuotais pacientais klinikose.
Tvai, mokytojai, klinik personalas apmokomi stebti elges. Imok stebti elges, toliau jie
gali mokytis taikyti elgesio analiz, o vliau keisti ir savo pai elges taip, kad paveikt kito
mogaus problemik elges.
Pagaliau, elgesio terapeutai naudoja psichologin testavim. Taiau elgesio terapeutai
nesinaudoja standartizuotais psichodiagnostiniais testais. Tokie testai, kaip Minesotos
daugiaprofilinis asmenybs klausimynas (MMPI), gali bti naudingi susidarant bendr kliento
asmenybs vaizd, taiau jie nesuteikia informacijos , kuri btina elgesio funkcinei analizei arba
terapini intervencij strategijos numatymui. Projekciniai testai atmetami dl to, kad trksta
patikim duomen apie j validum arba naud. Elgesio terapeutai naudojasi tokiais
klausimynais: Marks ir Mathews baims klausimynu, Beck depresijos klausimynu, Rathus
teigiamo elgesio vertinimo klausimynas, Lock ir Wallace santuokinio prisitaikymo klausimynas.
ios vertinimo priemons nra pakankamos atliekant problemos funkcin analiz, taiau
naudingos nustatant problemos sunkum ir vertinant terapijos efektyvum (, 1997).

6. TECHNIKOS

Sistemin desensibilizacija

J. Wolpe teigimu, nerimas yra nuolatinis autonomins nerv sistemos atsakas, gytas
klasikinio slygojimo procese. Jis sukr speciali technik, skirt ioms slyginms
autonominms reakcijoms slopinti sistemin desensibilizacij.
Psichoterapinio poveikio mechanizmo paaikinimui J. Wolpe sukr tarpusavio slopinim
teorij. Kalba eina apie nerimo reakcij slopinim kartu sukeliant kitas reakcijas, kurios
fiziologikai yra prieingos nerimui, nesuderinamos su juo. Jeigu nesuderinama su nerimu
reakcija sukeliama vienu metu su impulsu, kuris iki iol sukl nerim, tai slyginis ryys tarp
io impulso ir nerimo susilpnja. Tokios prieingos nerimui reakcijos yra, pavyzdiui, valgymas,
lytins reakcijos, relaksacijos bsena.
Paiu veiksmingiausiu stimulu mainant nerim pasirod raumen relaksacija. J. Wolpe
naudojo E. Jacobson progresuojanios raumen relaksacijos metodik, kaip priemon sukelti
13
reakcij, nesuderinam su nerimu. Klientas mokomas gilios relaksacijos, mokomas susitelkti
sistemin skirting raumen grupi atpalaidavim 6-7 usimim laikotarpyje, kurie kaitaliojasi
su praktika namuose po 15 minui du kartus per dien. I pradi atpalaiduojami rank
raumenys (pirmoji sesija), po to galvos ir veido (antroji ir treioji sesija), kaklo ir pei
(ketvirtoji sesija), nugaros, pilvo ir krtins (penktoji sesija) ir, gal gale, apatini galni
(etoji sesija) (, , 2003).
Imokius klient gilios relaksacijos technikos, pereinama prie antro ingsnio situacij,
keliani nerim, hierarchijos sudarymo. i hierarchija tai tam tikras sraas nerim
sukeliani stimul, vertinam pagal nerimo lyg, kur jie sukl. Egzistuoja keletas hierarchijos
sudarymo princip ( , 2000). Pirmiausia, reikia apibrti temas, kurios galt
sujungti nerim sukelianius stimulus. Savaime suprantama, kad didiausi dmes reikia skirti
stimulams, kurie daniausiai paeidia kliento funkcionavim. Apibrti temas galima remiantis
elgesio vertinimais. ios temos gali bti susijusios su bet kuria i daugelio nerim sukeliani
situacij, pavyzdiui, egzamino laikymu, vieu pasisakymu, bendravimu su prieingos lyties
atstovu, lytiniu kontaktu ir t.t. Antra, klientus reikia supaindinti su ,,subjektyvios nerimo skals
samprata. Paprastai nerim sukeliani stimul potencialas vertinamas tokiu bdu: vertinimas 0
atitinka visik nerimo nebuvim, o vertinimas 100 atitinka maksimal nerim, kuris gali kilti
dl tam tikros stimulo ries. Tokiu bdu, konkreios stimul rys gali bti vertintos pagal tai
koki pozicij subjektyvioje nerimo skalje jos uima. Treia, kiekvienai temai reikia priskirti
atitinkam hierarchijos punkt. Kadangi klientai turs iuos punktus sivaizduoti, terapeutai turi
isamiai ir aikiai suformuluoti klientams atitinkamas situacijas. Ketvirta, kiekvienos konkreios
temos punktai turi bti ivardinti hierarchine tvarka. Dal io darbo gali atlikti klientai, taiau
terapeutai turi patikrinti kiekvien hierarchij. Gali bti, kad terapijos procese teks keisti
hierarchijos punkt idstymo tvark, pakeisti kai kurias formuluotes, traukti papildomus
punktus.
Hierarchijos, sudarytos esant baimei skristi lktuvu, pavyzdys:
1. Js skaitote laikrat ir pastebite aviakompanijos skelbim.
2. Js irite televizijos program ir matote grup moni, lipani lktuv.
3. Js efas sako, kad Jums reiks skristi lktuvu dalykin susitikim.
4. Lieka dvi savaits iki ivykimo ir Js papraote sekretors usakyti biliet lktuv.
5. Js kraunate lagamin ivykai.
6. Ryte prie ivyk Js prausiats po duu.
7. Taksi automobiliu Js vykstate oro uost.
8. Oro uoste Js registruojats skrydiui.
14
9. Js esate laukimo salje ir girdite praneim apie sodinim Js reiso lktuv.
10. Js stovite eilutje prie lktuvo trapo.
11. Js sdite savo vietoje lktuve ir girdite kaip pradeda dirbti lktuvo variklis.
12. Lktuvas pradeda judti ir Js girdite praneim ,,Praome prisisegti dirus.
13. Js irite pro lktuvo lang ir lktuvas pradeda sibgti pakilimo taku.
14. Js irite pro lktuvo lang tuo metu, kai lktuvas ruoiasi pakilti.
15. Js irite pro lktuvo lang ir lktuvas atsiplia nuo ems.
Desensibilizacija pradedama nuo kliento relaksacijos. Kai terapeutas sitikina, kad klientas
pasiek gilios relaksacijos bsen, jis silo klientui sivaizduoti situacij, esani emiausioje
hierarchijos pozicijoje, tai yra maiausiai keliani nerim, ir prao kliento ikelti rodomj pirt
pajutus bet kok nerim. Jeigu klientas nerimo nejauia, po 5-10 sekundi terapeutas klientui
liepia baigti sivaizduoti i situacij ir vl atsipalaiduoti. Po 3050 sekundi galima paprayti
kliento sivaizduoti t pai situacij i naujo. Jeigu i scena vl nesukelia klientui nerimo, ji
nutraukiama, atliekama atsipalaidavimo procedra ir pereinama prie kito hierarchijos punkto, tai
yra klientui liepiama sivaizduoti situacij, esani antroje hierarchijos pozicijoje. Kai i situacija
nebekelia nerimo, pereinama prie treiosios situacijos, po to prie ketvirtosios ir t.t. paeiliui
sivaizduojamos visos situacijos i sudarytos hierarchijos. Tais atvejais, kai klientas pakelia
rodomj pirt, nordamas praneti apie atsiradus nerim, scena nedelsiant nutraukiama.
Terapeutas prao kliento atsipalaiduoti ir po to vl sivaizduoti i scen vien arba kelet kart.
Kitu variantu sistemin desensibilizacija vykdoma ne vaizduotje, o realiame gyvenime,
realiai pasineriant nerim keliani situacij. is variantas turi daug technini sunkum, taiau
gali bti labiau efektyvus, gali bti taikomas klientams, kuriems sunku sivaizduoti. Pavyzdiui,
literatroje nurodomas atvejis, kai klaustrofobij turintis mogus imoko perneti auganius
apribojimus iki tokio laipsnio, kad jautsi komfortikai utrauktame miegmaiyje.
Dar kitu variantu sistemin desensibilizacija gali bti atliekama vietoj vaizduots
stimuliacijos naudojant skaidres arba filmuot mediag su scenomis, sukelianiomis nerim
(pavyzdiui, skrydio lktuvu scenos esant skrydio baimei) (, 1997).

Panardinimo (imersijos) technikos

Panardinimo technikos pagrstos tiesioginiu baims objekto pateikimu be iankstins
relaksacijos. i technik pagrinde gldi blsimo mechanizmas, pagal kur slyginio stimulo
pateikimas be pastiprinimo neslyginiu stimulu veda prie slygins reakcijos inykimo.
15
Panardinimo (imersijos) technikos potvynio, potvynio vaizduotje bei paradoksins intencijos
technikos (, 1997).
Taikant potvynio technik klientas kartu su terapeutu patenka situacij, kurioje jam kyla
baim, ir bna toje situacijoje tol kol baim nesumaja. Svarbu, kad klientas neturt galimybs
slapta ivengti baims, pavyzdiui, vaiuojant transportu klientas stengsis nukreipti savo dmes
(galvoti apie kak malonaus arba umegzti pokalb su aplinkiniais), tuo bdu sumaindamas
savo baims intensyvum. Klientui reikia paaikinti, kad slaptas vengimas sustiprina vengimu
pagrst elges. Potvynio seanso metu klientas turi igyventi kuo stipresn baim.
Potvynio vaizduotje technika bendrais bruoais panai sistemin desensibilizacij, taiau
atliekama be relaksacijos. I pradi sudaroma baimi hierarchija, po to pereinama prie baim
keliani situacij sivaizdavimo. Kliento sitraukimo lyg ir jo igyvenamos baims
intensyvum terapeutas vertina pagal kliento motorin aktyvum, raumen sitempim, mimik,
vegetacines reakcijas. Terapeuto udavinys yra palaikyti pakankamai aukt baims lyg, jeigu
is lygis sumaja, terapeutas pateikia papildomus situacijos apibdinimus ir ioje vietoje
terapeuto fantazija gali bti berib.
Paradoksin intencija imersijos technika, pasilyta V. Frankl. Esminiu patogeniniu
faktoriumi neurozi etiologijoje V. Fankl laik taip vadinam ,,prielaikin nerim, kuris danai
iaukia btent t situacij, kurios asmuo bijo. Kitas patogeninis faktorius neurozi etiologijoje,
V. Frankl teigimu, yra pernelyg didelis intensyvus siekimas (intencija), kuris apsunkina tikslo
gyvendinim. iais faktais V. Frankl grindia paradoksins intencijos technik. Taikant i
technik klientui siloma nustoti kovoti su simptomu ir vietoje to smoningai iaukti j ir netgi
stengtis j sustiprinti, tai yra daryti tai, ko jis labiausiai bijo. Pavyzdiui, klientui, kuris vieoje
vietoje tarp kit moni parausta, siloma kiek galima labiau parausti, arba klientui, kuris nori ir
negali umigti, patariama specialiai stengtis neumigti. Technika numato kardinal kliento
nuostatos savo problemos atvilgiu pakeitim, taip pat svarbi humoristin kliento nuostata
naudojant i technik, tai yra galjimas pasijuokti i savo problemos.

Teigiamas pastiprinimas ir eton sistema

Taikant teigiam pastiprinim naudojami operantinio slygojimo principai siekiant nustatyti
ryius tarp elgesio ir jo padarini. Teigiam pastiprinim galima naudoti tiek sustiprinant
pageidaujam elges, tiek ir susilpninant nepageidaujam. Antr tiksl galima pasiekti teigiamai
pastiprinant alternatyvias arba nesuderinamas elgesio ris. Bet kuri pagalbos klientui
program, apimani operantinio pastiprinimo procedras, turi sudaryti keturi pagrindiniai
16
elementai ( , 2000). Pirmiausia, pastiprinimas turi bti pakankamai stiprus,
kad skatint klientus tsti pageidautino elgesio gyvendinim. Antra, pastiprinimas turi bti
taikomas sistemingai. Treia, turi bti pakankamai aikus ryys tarp pageidautino elgesio
demonstravimo ir pastiprinimo taikymo. Ketvirta, turi bti nustatytas tas elgesys, kur norima
pastiprinti. Labai svarbu, kad atsiradus pageidautinam elgesiui su juo susijs pastiprinimas bt
vykdomas nedelsiant, prieingu atveju efektas gali susilpnti. Pageidaujamas elgesys gali
atsirasti arba pastiprinant io elgesio elementus, arba su juo susijusius elgesio variantus.
Pastiprinim galima daryti tiesiogiai (reali pastiprinani stimul pagalba) arba netiesiogiai
(simboli, kurie vliau gali bti ikeisti pastiprinanius stimulus, pagalba). Be to, pastiprinimas
gali bti tarpinis, kada klientai stebi modelius mones, kurie gauna apdovanojim u
pageidautin elges.
etonai tai daiktiniai slyginiai pastiprinantys stimulai, kurie gali bti ikeisti tokius
rezervinius pastiprinanius stimulus kaip, pavyzdiui, teis dalyvauti kokiose nors specifinse
veiklos ryse, vertingus prizus, skanumynus ir t.t. eton sistemos arba pastiprinimo etonais
programos taikomos dirbant su mokiniais mokyklos klasje, taip pat su pacientais psichiatrijos
ligoninse. Pagrindiniai eton sistemos elementai yra ie: a) kruopiai apibdintas ir
operantikai apibrtas pageidautinas elgesys, b) papildomi pastiprinimo bdai, c) etonai, kurie
reprezentuoja pastiprinimo bdus, d) keitimo taisykls, nusakanios, u kiek eton galima gauti
tam tikr pastiprinim. eton sistema mokyklos klasje naudojama taip: mokytojas nustatytu
laiku vertina, kaip mokinys elgsi mokymosi ir socialinse srityse. Dienai baigiantis geri
vertinimai gali bti keiiami tam tikrus nedidelius apdovanojimus. Tokios procedros padeda
mainti netinkam socialin elges klasje ir gerina mokymosi rezultatus. Psichiatrijos ligoninse
personalas gali dalyti etonus u pagerjusi savs prieir, sumajus agresyv elges ir
bendradarbiavim sprendiant problemas. Elgesio terapeutas sukuria eton sistem ir stebi, kaip
ji gyvendinama ir ar yra veiksminga. Procedras realiose slygose vykdo asmenys, tiesiogiai
bendraujantys su mokiniais ar pacientais mokytojai arba ligonins personalas. Terapeutas turi
utikrinti, kad ie pagalbininkai bt gerai paruoti, o j darbas tinkamai priirimas
(iuolaikin psichoterapija, 2011).

Savs tvirtinimo ir socialini gdi mokymas

i technika skirta nepasitikintiems savimi klientams , kurie danai nemoka ireikti savo
jausm arba apginti savo teisi. Kiti mons neretai juos inaudoja, socialinse situacijose jie
jauia nerim, jiems trksta savigarbos. Elgesio repetavimo metu terapeutas gali sumodeliuoti
17
tinkam, save tvirtinant elges ir paprayti kliento, kad jis nuolat atlikt panaius veiksmus tam
tikra seka. tvirtinamojo elgesio repetavimas puikiai tinka grupinei terapijai, nes grups nariai
gali suteikti vairesn mokomj grtamj ry bei pasilyti platesn modeliavimo poveikio
spektr. Usimim metu klientas sitikina, kad save tvirtinantis elgesys sukelia aplinkini
reakcij pasikeitimus. Tai savo ruotu sustiprina tok elges, pakelia savs vertinimo lyg ir dar
labiau padidina pasitikjim savimi. Modeliavimas ir vaidmen aidimas yra pagrindins
technins priemons. Terapeutas padeda klientams socialinse situacijose bti labiau aktyviems
ir ekspresyvesniems. Pavyzdiui, klientui, kuris bijo paprayti padidinti jam darbo umokest,
gali susiformuoti reikalingi gdiai kelet kart suvaidinus i situacij vaidmen aidime su
terapeutu arba kitais grups nariais. I pradi terapeutas akcentuoja iraikos elgsen (kno
poz, balso modeliavim, aki kontakt). Vliau jis paskatina klient perkelti tokius save
tvirtinanius veiksmus tikras gyvenimo situacijas, itaip sukuriant apibendrinim (iuolaikin
psichoterapija, 2011).

Savikontrols procedros

Elgesio terapeutai siekia, kad klientai bt aktyvs nustatant terapijos tikslus ir vykdant
terapin program. Tam naudojama nemaai savikontrols procedr. Savikontrol yra
skmingos elgesio savireguliacijos pagrindas. Savikontrols dka klientai pradeda geriau suprasti
savo specifines problemas ir veiksmus. Terapeutas padeda klientui pasirinkti tikslus arba normas,
kurie lemt jo elges. Pavyzdiui, gydant virsvor, bendrai nutariama, koks bus dienos kalorij
kiekis. Skmingos savikontrols tikimyb padidja pasirenkant itin tikslius, nedviprasmikus ir
trumpalaikius tikslus. Pavyzdiui, negalima pasirinkti tok neapibrt tiksl: ,,Nuo kitos savaits
a maiau valgysiu, btina tiksli ir konkreti formuluot: ,,Suvartosiu ne daugiau kaip 1200
kalorij per dien. Neskm siekiant nekonkrei tiksl sukelia neigiam klient savs
vertinim, tuo tarpu skmingai pasiektas konkretus tikslas yra geras savs pastiprinimas, todl
didja tikimyb, kad ir toliau bus mokomasi naujo elgesio (, 1997).

Kognityvinis restruktrizavimaas

ios kategorijos terapins technikos remiasi prielaida, kad emocinius sutrikimus lemia
neadaptyvs mstymo stereotipai (kognicijos). Kognityvinio restruktrizavimo udavinys yra
pakeisti tok nepalank mstym. Terapeutai moko klientus stresinse situacijose (viea kalba,
egzaminas, nemalonus pokalbis) pakeisti neadaptyvias kognicijas ramias, protingas mintis
18
pavyzdiui, ,,Ramiai, tu susidorosi su tuo, jeigu susikoncentruosi uduot ir atsisakysi mini
bti tobulu (, 1997).

7. KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Kokie yra imokimo principai, apibdinkite juos?
2. Kokie bendrieji elgesio terapijos tikslai?
3. Kokie kliento ir terapeuto santyki ypatumai?
4. Kokiais bdais renkama informacija nustatant ir vertinant kliento problem?
5. Kokie sistemins desensibilizacijos taikymo tikslai?
6. Kokie nerim keliani situacij hierarchijos sudarymo principai?
7. Kokie yra sistemins desensibilizacijos variantai, apibdinkite juos?
8. Kokius tikslus kelia terapeutai, taikydami panardinimo technikas?
9. Kokios panardinimo technikos taikomos elgesio terapijoje, apibdinkite jas?
10. Kokie pagrindiniai eton sistemos elementai ir kur taikomos eton sistemos?
11. Kaip vykdomas savs tvirtinimo ir socialini gdi mokymas?
12. Kokie skmingos savikontrols veiksniai?

8. UDUOTYS STUDENTAMS

1. Pagalvokite ir vardykite, kas Jums labiausiai kelia nerim. Remdamiesi hierarchijos
sudarymo principais, sudarykite Jums nerim keliani situacij hierarchij.
2. Pagalvokite ir vertinkite savo elges, kur nortumte keisti. Kaip ir kokias panardinimo
technikas bt galima tam panaudoti?
3. Pagalvokite ir ivardykite savo problemas, kuri sprendimui galt bti taikomas
modeliavimas ir vaidmen aidimas.

9. REKOMENDUOJAMA LITERATRA

1. Gladding S. T. (2009). Counseling: a comprehensive profession. Upper Saddle River:
Merrill.
2. Handbook of cognityve- behavioral therapies / Ed. by Dobson K. S. (2000). New York:
Guilford.
3. Goldfried M., Davidson G. (1994). Clinical behavior therapy. New York: Wiley.
19
4. iuolaikin psichoterapija / Sud. R. J. Corsini, D. Wedding. (2011). Kaunas: Poligrafija ir
informatika.
5. Wolpe J. (1990). The practice of behavior therapy. New York: Pergamon.































20

II. KOGNITYVIN TERAPIJA


1. PAGRINDINIAI TEIGINIAI

Kognityvins terapijos pradininkas ir krjas Aaron Temkin Beck (g. 1921). Kognityvins
terapijos pagrindas yra asmenybs teorija, kuri teigia, kad mons gyvenimo vykius reaguoja
derindami kognityvinius, afektinius, motyvacinius ir elgesio atsakus. iuos atsakus lemia
mogaus evoliucija ir individuali imokimo istorija. Kognityvin sistem sudaro bdai, kuriais
individas vykius suvokia, interpretuoja ir koki reikm jiems paskiria. Kognityvin sistema
sveikauja su kitomis afektinmis, motyvacinmis ir fiziologinmis sistemomis, apdorodama
informacij, kuri gauna i fizins ir socialins aplinkos, ir atitinkamai reaguodama. Kartais dl
neteisingo suvokimo, interpretavimo klaid, disfunkcinio ar iskirtinio situacij interpretavimo
reakcijos gali bti neadaptyvios. Kognityvin terapija, veikdama per kognityvin sistem, siekia
pritaikyti informacijos apdorojim ir sukelti teigiamus pokyius visose sistemose.
Kognityvin, elgesio, afektin ir motyvacin sistemos sudarytos i struktr, vadinam
schemomis. Kognityvins schemos apima moni suvokim apie save ir aplinkinius, apie j
tikslus ir lkesius, prisiminimus, fantazijas ir ankstesn imokim. Jos stipriai veikia
informacijos apdorojim, gali bti, kad ir kontroliuoja j. Kognityvins schemos tai struktros,
apimanios pagrindinius individo sitikinimus ir prielaidas. ios schemos pradeda formuotis
vaikystje asmenins patirties ir identifikacijos su reikmingais asmenimis pagrindu. mons
formuoja koncepcijas apie save, apie kitus, apie tai, kaip funkcionuoja pasaulis. ios koncepcijos
pastiprinamos tolesne imokimo patirtimi ir savo ruotu daro tak kit sitikinim, vertybi ir
nuostat formavimuisi.
Kognityvins schemos gali bti adaptyvios arba disfunkcins. Pagal savo pobd jos gali bti
apibendrintos arba specifins. Paprastai kognityvins schemos yra latentins, taiau dl
specifini stresori, aplinkybi ar stimul poveikio gali tapti aktyviomis. Asmenybs sutrikim
atvejais jos suadinamos itin greitai ir danai, todl mogus labai skirtingose situacijose danai
reaguoja stereotipiku bdu.
vairi psichopatologini bsen atvejais esant nerimo arba depresiniams sutrikimams,
manijoms, paranojinms bsenoms, obsesinei-kompulsinei neurozei ir pan. informacijos
perdirbimui daro tak sisteminis alikumas. is alikumas specifinis skirtingiems
psichopatologiniams sutrikimams. Kitaip tariant, klient mstymas tendencingas. Pavyzdiui,
21
depresijos apimtas mogus yra neigiamai alikas t.y. jis neigiamai vertina save, pasaul ir ateit.
Nerimo atveju bdingas sisteminis alikumas arba kognityvinis poslinkis link selektyvaus
pavojaus tem interpretavimo. Paranojini bsen metu dominuoja poslinkis link perdto smurto
ar trukdymo priskyrimo, o manijos link perdto asmenini pasiekim interpretavimo. iuos
kognityvinius poslinkius papildo tam tikros specifins nuostatos arba pagrindiniai sitikinimai,
lemiantys, kad susiklosius tam tikroms gyvenimo situacijoms mons savo patyrim link
interpretuoti konkreiu aliku bdu. Tai dar vadinama kognityviniu paeidiamumu.
Pavyzdiui, mogus, sitikins, kad net ir maas nuostolis reikia esmin nepritekli, gali
katastrofikai reaguoti neym praradim, arba, mogus, kuris jauia nerim dl staigios
mirties, gali normalius kno pojius interpretuoti kaip artjanios mirties poymius ir igyventi
panikos priepuol.
Anksiau kognityvin terapija pabr tiesiogin ry tarp kognityvini schem aktyvacijos ir
pokyi kitose sistemose, tai yra kognityvins schemos suadina afektus, motyvacij ir elges.
iuolaikin kognityvin teorija, traukdama naujausius klinikins, evoliucins ir kognityvins
psichologijos pasiekimus, teigia, kad visos sistemos veikia kartu kaip modelis. Modeliai tai
kognityvini, afektini, motyvacini ir elgesio schem rinkiniai, sudarantys asmenyb ir
interpretuojantys esamas situacijas. Vieni modeliai, pavyzdiui, nerimo modelis, yra pirminiai,
tai reikia, universals ir susij su ilikimu. Kiti modeliai, pavyzdiui, kalbjimosi ar mokymosi,
yra antraeiliai ir smoningai kontroliuojami. Nors manoma, kad pirminiai modeliai evoliucine
prasme padjo prisitaikyti, kasdieniame gyvenime jie gali bti neadaptyvs, kai juos sukelia
neteisingas suvokimas arba perdta reakcija. Netgi asmenybs sutrikimus galima vertinti kaip
sustiprintas anksiau buvusi adaptyvi strategij versijas. Asmenybs sutrikimuose beveik
nuolat veikia pirminiai modeliai. Pirminiai modeliai apima pirmin mstym, kuris yra
rigidikas, absoliutus, automatikas ir alikas. Neirint to, smoningos intencijos gali pranokti
pirmin mstym ir suteikti jam daugiau lankstumo. Automatines ir refleksines reakcijas gali
pakeisti nuoseklus mstymas, smoningi tikslai, problem sprendimas ir ilgalaikis planavimas
(iuolaikin psichoterapija, 2011).

2. KOGNITYVINIS PSICHOLOGINI SUTRIKIM TURINYS

Daugelis psichologini sutrikim atsiranda dl aliko informacijos apdorojimo. emiau
pateikiami psichologiniai sutrikimai ir j kognityvinis turinys (iuolaikin psichoterapija, 2011;
, 1997).

22
Depresija

A. T. Beck apibdino depresijos kognityvin triad. Depresijos bsenoje individas turi
neigiam poir save suvokia save kaip neprisitaikius, niekam tikus, atstumt; neigiam
poir pasaul sitikins tuo, kad pasaulis pateikia pernelyg didelius reikalavimus ir ikelia
neveikiamus barjerus kelyje tiksl, pasaulyje nra nei malonum, nei pasitenkinimo; neigiam
poir ateit sitikins tuo, kad jo igyvenami sunkumai neveikiami, toks beviltikumas gali
sukelti mini apie saviudyb. Depresija sergantiems klientams danai bdinga sustiprjusi
priklausomyb nuo kit atspindi poir save kaip nepajg, poir, kad normals gyvenimo
udaviniai jiems per sunks, kad j tyko vien neskms, todl jie trokta turti k nors, kas
galt viskuo pasirpinti. Panaiai ir apsisprendimo stoka rodo mogaus sitikinim, kad jis
negali priimti teising sprendim. Su neigiamais lkesiais susij ir fiziniai depresijos
simptomai: energijos stoka, nuovargis ir inertikumas.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai apibriami kaip labai stiprus normali ilikimo mechanizm veikimas
arba netinkamas j veikimas. Normali ir nerimo kamuojam moni pagrindinis grsmi
veikimo mechanizmas yra visikai toks pat: fiziologins reakcijos parengia kn pabgimui arba
savigynai. Tos paios fiziologins reakcijos vyksta susidrus ir su psichosocialinmis
grsmmis, ir su fiziniais pavojais. Nerimo apimt moni mstyme dominuoja pavojaus temos,
tai yra jie numato vykius, kurie bus pratingi jam, jo eimai, jo turtui ir kitoms vertybms. ie
mons arba pavoj suvokia remdamiesi neteisingomis prielaidomis, arba j padidina, tuo tarpu
kai normalios reakcijos remiasi tikslesniu rizikos ir pavojaus dydio vertinimu. Be to, normals
individai dali kontroliuoti savo neteising suvokim vadovaudamiesi logika ir faktais. Nerimo
apimtiems individams sudtinga atpainti saugumo poymius ir kitus enklus, kurie sumaint
pavojaus grsm. Tokiu bdu nerimo atvejais kognityviniame turinyje dominuoja pavojaus
temos, o individas links perdti alos tikimyb ir nuvertinti savo sugebjimus veikti grsm.

Manija

Manija serganio mogaus mstymas prieingas depresikai mstysenai. Tokie individai
selektyviai suvokia bet kokios gyvenimikos patirties privalumus, blokuodami neigiam patirt
arba interpretuodami j kaip teigiam. Gebjim, verts ir pasiekim pervertinimas sukelia
23
euforijos jausmus. Padidjusio savs vertinimo ir perdtai optimistini lkesi sukeltas
nuolatinis savs stimuliavimas sukelia energijos antpld ir skatina manijos apimt individ
nuolatinei tikslus orientuotai veiklai.

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimo varginami klientai bet kur nepaaikinam simptom ar pojt link
suprasti kaip neivengiamos katastrofos poym. J kognityvin informacijos apdorojimo
sistema sutelkia dmes kno ar psichologinius potyrius ir iais vidins informacijos altiniais
paremia sitikinim, kad nelaim neivengiama. Esminis panikos priepuolius patiriani moni
bruoas yra sitikinimas tuo, kad j gyvybins sistemos (irdies ir kraujagysli, kvpavimo,
centrin nerv sistemos) nustos funkcionavusios. Dl tokios baims jie link pastoviai sekti savo
vidinius pojius, todl pastebi ir pervertina tokius pojius, kuriuos kiti mons nekreipia
dmesio. Panikos sutrikim varginamiems monms bdingas specifinis kognityvinis deficitas
jie nesugeba realistikai vertinti savo poji ir juos katastrofikai interpretuoja.
Individai, kurie konkreioje situacijoje patyr vien ar daugiau panikos priepuoli, pradeda
toki situacij vengti. Tokio priepuolio nuojauta sukelia daugel vegetacini simptom, kurie
neteisingai interpretuojami kaip neivengiamos nelaims (infarkto, smons netekimo,
udusimo) poymiai, o tai gali sukelti labai stipr panikos priepuol. Tokiems klientams danai
isivysto agorafobija (kyri erdvs baim) ir galiausiai jie neieina i nam arba taip apriboja
savo veikl, kad nebegali ieiti toliau nuo nam arba jiems reikalingas palydintis asmuo.

Fobija

Fobijos kamuojamas mogus specifinse situacijose tikisi patirti fizin arba psichologin
skriaud. Jeigu klientas gali ivengti toki situacij, jis nejauia pavojaus ir yra santykinai
ramus. Bet pateks toki situacij jis igyvena tipikus subjektyvius ir fiziologinius stipraus
nerimo poymius. Tokia nemaloni reakcija klient skatina vengti toki situacij ateityje.
vertinimo baim pasireikia tada, kai asmuo bijo susilaukti nepalankios nuomons apie save
arba patirti neskm socialinse situacijose, per egzaminus arba vieai kalbant. Elgesio ir
fiziologins reakcijos potencial pavoj (atstmim, nepakankam vertinim, neskm) gali
taip stipriai trukdyti kliento funkcionavimui, kad gali iaukti btent tai, ko jis bijo.


24
Paranojins bsenos

Paranoja sergantis individas priskiria kitiems monms prieikas nuostatas. Jis sitikins, kad
kiti mons tyia eidinja, trukdo, kritikuoja. Prieingai depresijos kamuojamiems klientams,
kurie tiki, kad tariami eidimai ar atstmimas yra visikai pagrsti, paranoja sergantys klientai
mano, kad kiti su jais elgiasi neteisingai.
Kitaip nei depresijos atveju, paranojos atveju klientai nenuvertina savs. Jie daugiau
susirpin dl numanom puolim, kliudym ar kiimosi neteistumo, o ne dl tikr praradim,
todl jie koneveikia tariam kit moni prieikum.

Obsesijos ir kompulsijos

Obsesij kamuojami klientai jauia netikrum situacijose, kurias dauguma kit moni laiko
saugiomis. Paprastai netikrumas siejamas su situacijomis, kurios gali bti nesaugios, ir pastoviai
abejoja ar atliko savo saugum utikrinanius veiksmus (pavyzdiui, ar ijung dujin plytel, ar
urakino duris nakiai). i klient pagrindinis bruoas atsakomybs jausmas ir sitikinimas,
kad jie atsakingi u veiksmus (arba j neatlikim), kurie gali pakenkti jiems patiems arba j
artimiesiems.
Kompulsij kamuojami klientai siekia sumainti itin stiprias abejones, atlikdami ritualus,
skirtus tiktinai nelaimei neutralizuoti. Pavyzdiui, kompulsyvus rank plovimas remiasi klient
sitikinimu, kad jie nepaalino nuo savo kno viso puro arba ukrato.

Isterija

Isterijos atveju klientas sitikins, kad turi somatin sutrikim. Kadangi sivaizduojamas
sutrikimas nra mirtinas, klientas priima j be ypatingo nerimo. Tokie klientai sivaizduoja
sergantys kokia nors liga ir patiria sensorinius pojius kaip rodym, kad i liga egzistuoja.
Klientas, kaip taisykl, jauia sensorines arba motorines anomalijas, kurios atitinka jo klaiding
supratim apie organin patologij.

Nervin anoreksija

Nervinei anoreksijai bdingi netinkami sitikinimai, kuriuose dominuoja viena pagrindin
prielaida: ,,Mano kno svoris ir forma lemia mano vert ir mano socialin priimtinum. Su ia
25
prielaida gali bti susij tokie sitikinimai, kaip: ,,Jei priaugsiu svorio, atrodysiu bjauriai, ,,Jei
nebadausiu, pradsiu storti, o tai katastrofa. Anoreksijos kamuojamoms klientms bdingi
informacijos apdorojimo ikraipymai. Jos neteisingai vertina sotumo jausm pavalgius ir laiko j
tukimo poymiu. Be to, jos klaidingai suvokia savo atvaizd veidrodyje arba fotografijose,
matydamos save gerokai apknesnes, negu i tikrj yra.

3. KOGNITYVINIAI IKRAIPYMAI

A. T. Beck teigimu, kognityviniai ikraipymai tai sistemins mstymo klaidos,
pasireikianios psichologinio distreso atveju. Skiriami ie pagrindiniai kognityviniai
ikraipymai, galimi perdirbant informacij ir trukdantys logikai mstyti (Beck, 2005;
, 2000):
1. Personalizacija. Tai polinkis interpretuoti vykius pagal asmenin j prasm.
Personalizacijos proces geriausiai iliustruoja kai kurie kratutiniai pavyzdiai: btent
klient, priklausani ,,psichozmis serganij kategorijai, atvejais. Paranojikas
izofrenikas mano, kad asmenys, kuriuos jis mato per televizij, kalbasi su juo, ir jiems
atsako. Depresine psichoze sergantis asmuo, igirds apie infekcins ligos epidemij
tolimoje alyje, kaltina save, kad j sukl. Maniakika moteris sitikinusi, kad visi
gatvje sutikti vyrai yra j simylj. Psichotiki klientai nuolat taip interpretuoja visikai
su jais nesusijusius vykius, tarsi patys juos bt sukl arba tarsi jie bt nukreipti prie
juos asmenikai. Ne tokios rykios personalizacijos formos bdingos neurotikiems
klientams. Jie link pervertinti savo ry su vykiais ir perdtai domtis asmenine tam
tikr vyki prasme. Depresikas klientas, matydamas susiraukus kito mogaus veid,
galvoja: ,,Jis bjaurisi manimi. Nors gali atrodyti, kad iuo atveju klientas teisus, jo
klaida slypi mintyje, kad kiekviena kit moni grimasa reikia pasibjaurjim juo. Jis
pervertina negatyvi jausm, kuriuos sukelia kitiems monms, danum ir stiprum.
Kita personalizacijos forma yra nenuslopinamas polinkis lyginti save su kitais
monmis. Moteris, irdama plakat, kuriame pavaizduota laiminga motina su vaiku,
galvaja: ,,Ji labiau atsidavusi vaikui nei a.
2. Dichotomikas mstymas. Neurotikas klientas links mstyti kratutinmis svokomis
tokiose situacijose, kurios palieia jo jautrias vietas, pavyzdiui, savs vertinim esant
depresijai, pavojaus suvokim esant nerimo neurozei. vykiai vardijami kaip juodi ar
balti, geri ar blogi, nuostabs ar siaubingi. i ypatyb buvo pavadinta ,,dichotomiku
arba ,,bipoliariniu mstymu. Pavyzdiui, jaunuolis atidiai apirinja kiekvien sutikt
26
asmen pardavj parduotuvje, praeiv gatvje kad nustatyt, ar asmuo j priima ar
atmeta. Jis negali moduliuoti savo taip, kad jie gaut subtilesni atspalvi, pavyzdiui,
,,i dalies priima, ,,i dalies atmeta. Neutralumas (abejingumas) reikia atmetim ir
lidina j; ypsena reikia visik primim ir sukelia pakili nuotaik.
3. Selektyvus abstrahavimas. Tai situacijos vertinimas, remiantis i konteksto itraukta
detale ir ignoruojant kit informacij. Pavyzdiui, triukmingame vakarlyje vaikinas
pradeda pavyduliauti savo merginai, kuri pasilenk prie kito vyro, nordama igirsti, k
jis jai sako.
4. alikos ivados. Nepagrstos arba netgi prietaraujanios akivaizdiems faktams ivados.
Pavyzdiui, dirbanti motina po ypa temptos dienos nusprendia: ,,A esu baisi motina.
5. Perdtas apibendrinimas. Tai nepagrstas apibendrinimas remiantis vienu vykiu.
Pavyzdiui, vaikas padaro vienintel klaid, taiau galvoja: ,,A visk darau neteisingai,
arba moteris po nepavykusio pasimatymo daro ivad: ,,Visi vyrai vienodi. Mane visada
atstums.
6. Sureikminimas (,,katastrofizavimas). Tai koki nors vyki pasekmi pervertinimas.
Pavyzdiui, ,,Bus siaubinga , jeigu kas nors bus blogos nuomons apie mane, ,,Jeigu a
jaudinsiuos per egzamin, tai bus siaubinga.

4. TIKSLAI

Kognityvins terapijos tikslai itaisyti klaiding informacijos perdirbim ir padti klientams
modifikuoti sitikinimus, kurie palaiko netinkam elges ir emocijas. i disfunkcini sitikinim
paneigimui ir labiau realistinio adaptyvaus mstymo skatinimui naudojami kognityviniai ir
elgesio metodai. Kognityvin terapija pirmiausia siekia suvelninti simptomus, skaitant
problemin elges ir loginius ikraipymus, taiau jos pagrindinis tikslas paalinti sistemin
mstymo alikum ir pakeisti pagrindinius sitikinimus.
Kognityvin terapija skatina klient keisti sitikinimus, nes iuos sitikinimus ji vertina kaip
hipotezes, kurias galima patikrinti elgesio eksperiment pagalba (Elgesio eksperimentas tai
ikreipt sitikinim patikrinimas realiose gyvenimo situacijose). Terapeutas nesako klientui, kad
jo sitikinimai yra iracionals arba neteisingi, arba kad jis turi priimti terapeuto sitikinimus.
Vietoj to terapeutas uduoda klausimus siekdamas gauti informacij apie kliento sitikinim
prasm, funkcijas ir padarinius. Galiausiai pats klientas nusprendia, ar jam atsisakyti savo
sitikinim, ar juos modifikuoti arba isaugoti, preliminariai sismonindamas i sitikinim
emocines ir elgesio pasekmes (, 1997).
27
5. TERAPINIAI SANTYKIAI

Terapiniai santykiai tai bendradarbiavimas. Terapeutas vertina kliento distres ir
disfunkcij altinius bei padeda jam isikelti tikslus. Sunkios depresijos arba nerimo atvejais
terapeutui gali tekti imtis direktyvaus vaidmens. Kitose situacijose klientas pats gali imtis
iniciatyvos, nustatant terapijos tikslus. Jis bendradarbiauja, pasakodamas savo mintis, vaizdinius
ir sitikinimus, kurie kyla vairiose situacijose, vardija, kokias tuo metu patiria emocijas ir kaip
elgiasi. Be to, klientas prisiima atsakomyb, paddamas sudaryti kiekvieno seanso darbotvark, o
tarp seans atlieka nam darbus. Nam uduotys pagreitina gydymo proces, klientas gali
imginti naujai susiformavusius gdius ir poirius. Terapeutas imasi vadovo vaidmens ir
padeda klientui suprasti, kaip sitikinimai ir nuostatos sveikauja su afektais ir elgesiu. Be to,
terapeutas veikia kaip katalizatorius, kurio suteikiama koreguojamoji patirtis lemia kliento
kognityvinius pokyius ir nauj gdi gijim.
Kognityviniai terapeutai aktyviai gvildena kliento poir. iltai, empatikai ir nuoirdiai jie
pripasta kliento asmenin pasaulio matym. Taiau vien i slyg nepakanka, kad atsirast
terapiniai pokyiai. Terapeutas dar turi nustatyti kliento problem, sutelkti dmes svarbias
sritis, mokyti j specifini kognityvini ir elgesio technik.
Bendradarbiavimui skatinti terapeutas paprastai kiekvieno seanso pabaigoje iklauso kliento
atsiliepimus. Toks grtamasis ryys atkreipia dmes tai, kas, kliento nuomone, jam buvo
naudinga, o kas ne, ar klientas abejoja terapeutu, ar jam kyla klausim. Terapeutas gali pats
apibendrinti seanso rezultatus arba gali paprayti kliento tai padaryti. Kitas bdas
bendradarbiavimui gerinti klientui logikai paaikinti kiekvien taikom procedr. itaip
terapijos procesas tampa jam suprantamesnis, klientas skatinamas dalyvauti, pastiprinama
imokimo paradigma, pagal kuri klientas prisiima daugiau atsakomybs u terapinius pokyius
(iuolaikin psichoterapija, 2011).

6. KOGNITYVINS TERAPIJOS TEORIJA

Terapiniame kitime sveikauja kognityvinis, emocinis ir elgesio kanalai, taiau kognityvin
terapija pabria pagrindin kognicij vaidmen sukeliant ir palaikant terapinius kitimus.
Kognityviniai pokyiai vyksta trijuose lygiuose: valingose mintyse, nuolatinse arba
automatikose mintyse ir prielaidose (sitikinimuose). Kiekvienas lygis skiriasi nuo kito savo
prieinamumu analizei ir pastovumu.
28
Labiausiai prieinamos analizei ir maiausiai pastovios valingos mintys, kurias norint galima
sukelti ir jos laikinos.
Kitame lygyje automatikos mintys, kurios kyla savaime, skatinamos tam tikr aplinkybi.
Tai mintys, kurios siterpia tarp vykio arba stimulo ir individo emocini arba elgesio reakcij.
Automatikos mintys konkreios, atsiranda stenografiniame pavidale, jos nra apgalvojimo,
apsvarstymo rezultatas, jas lydi emocijos ir tuo metu jos atrodo labai tikinamos, nuosekliai
atitinkanios individuali logik. Jos laikomos patikimomis be jokio patikrinimo. Automatikos
mintys pastovesns ir sunkiau prieinamos, palyginti su valingomis mintimis, taiau klientus
galima imokyti jas atpainti ir kontroliuoti.
Automatikos mintys kyla prielaid (sitikinim) pagrindu, kurie yra treiame lygyje.
Pavyzdiui, sitikinimas ,,A atsakau u kit moni laim generuoja labai daug neigiam
automatik mini, bding monms, kurie mano, kad jie aplinkiniams sukelia keblum.
Prielaidos suvokimus paveria inojimu, apibria tikslus ir suteikia vykiams interpretacijas ir
prasm. Jos gali bti gana pastovios ir u mogaus suvokimo rib. Terapija siekia nustatyti ias
prielaidas ir neutralizuoti j poveik.
Kognityvinje terapijoje iskiriamos trys pagrindins strategijos:
1. Bendradarbiavimo empirizmas. Terapiniams ryiams btinas bendradarbiavimas, todl
reikia kartu apibrti tikslus, paskatinti, iklausyti grtamj ry ir itaip suinoti, kaip
vyksta terapiniai pokyiai. Terapeutas ir klientas yra kolegos, kurie tyrinja ir ieko
kliento mintis patvirtinani ir paneigiani duomen. Kaip ir moksliniame tyrime,
interpretacijos ir prielaidos laikomos hipotezmis, kurias reikia patikrinti. Empiriniai
duomenys naudojami nustatyti, ar konkretus sitikinimas padeda kokiam nors tikslui.
Ankstesns ivados vertinamos, logikai jas analizuojant. Klientui sismoninant
alternatyvius informacijos altinius, atskleidiamas jo alikas mstymas. is procesas
vyksta partnerikuose kliento ir terapeuto santykiuose.
2. Sokratikasis dialogas. Pagrindinis kognityvins terapijos instrumentas yra pokalbis, be
to, danai taikomas sokratikasis dialogas. Terapeutas kruopiai suformuluoja klausimus,
kurie skatina nauj imokim. Terapeuto klausimai siekia i tiksl: a) isiaikinti arba
apibrti problemas, b) padti klientui identifikuoti mintis, vaizdinius ir prielaidas, c)
tyrinti, koki prasm klientas suteikia vykiams, d) vertinti netinkam mini ir elgesio
pasekmes. Sokratikojo dialogo esm ta, kad klientas terapeuto keliam klausim dka
pats padaro logikas ivadas. Klausimais nesiekiama paspsti klientui ,,spst, privesti
prie neivengiam ivad. Klausimai formuluojami taip, kad klientas galt vertinti savo
prielaidas objektyviai, nesiimdamas gynybos.
29
3. Nukreipiamasis atradimas. Nukreipiamojo atradimo dka klientas keiia netinkamus
sitikinimus ir prielaidas. Terapeutas dirba tarsi ,,vedlys, kuris paaikina kliento
problemik elges ir logines klaidas, elgesio eksperimentais sukurdamas nauj patyrim.
is patyrimas moko nauj gdi ir poiri. Kognityvini ir elgesio metod pagalba
klientas atranda adaptyvius mstymo ir elgesio bdus. Klientas imoksta itaisyti
klaiding kognityvin informacijos perdirbim ir galiausiai tampa nepriklausomu nuo
terapeuto. Nukreipiamasis atradimas reikia, kad terapeutas nereikalauja ir netikinja
kliento nauj sitikinim rinkin. Terapeutas drsina klient pasinaudoti informacija,
faktais ir galimybmis formuluojant realistik poir .
Kognityvin terapija skirta tam, kad imokyti klientus: a) stebti savo neigiamas automatikas
mintis; b) atpainti painimo, afekt ir elgesio ssajas; c) iekoti rodym, kurie palaiko
automatikas mintis arba joms prietarauja; d) neigiamas automatikas mintis keisti labiau
realistikomis interpretacijomis; e) identifikuoti ir keisti sitikinimus, kurie ikreipia patyrim.
i udavini sprendimui kognityvinje terapijoje naudojamos kognityvins ir elgesio
technikos (iuolaikin psichoterapija, 2011; , 1997).

7. KOGNITYVINS TECHNIKOS

Kognityvins technikos naudojamos, pirmiausia, automatik mini nustatymui ir i mini
logikos analizei, be to, netinkam prielaid (sitikinim) nustatymui ir j ypatum nagrinjimui.
Tuio blanko upildymas. Pagrindin procedra, padedanti klientui nustatyti automatikas
mintis, yra mokymas stebti iors vyki sekas ir savo reakcijas juos. Klientas gali papasakoti
apie daugel aplinkybi, kuriomis jis dl nepaaikinam prieasi jautsi prislgtas. Paprastai
tarp stimulo ir emocinio atsako yra tarpas. Emocinis sujaudinimas darosi aikesnis, jei klientas
gali prisiminti mintis, kilusias per tarp. Automatik mini nustatymui naudojama ,,Tuio
blanko upildymo technika. Procedra klientui paaikinama pasinaudojant seka A, B, C. ioje
sekoje A yra aktyvinantis vykis, o C yra perdtas, netinkamas ,,slyginis atsakas. B yra tuias
blankas kliento smonje, kuris upildytas tampa tiltu tarp A ir C. Terapijos uduotis yra
upildyti blank, tai vyksta pagal kliento sitikinim sistem (Beck, 2005). Pavyzdiui, vienas
klientas sek apibdino taip: A seno draugo pamatymas, C lidesys. Toliau klientas sugebjo
palaipsniui atkurti vyki sek ir skmingai prisiminti mintis, kilusias tarp vykio ir patirto
jausmo. Seno draugo pamatymas sukl tokias mintis (B): ,,Jeigu pasisveikinsiu su juo, jis galbt
mans neprisimins... Jau daug met neturjome nieko bendra... Nebus kaip seniau. ios mintys
sukl lidnus jausmus. Tuio blanko upildymo technika gali labai padti klientams, kuriuos
30
tarpasmeniniuose santykiuose trikdo perdta gda, nerimas, pyktis arba lidesys. Pavyzdiui,
vienas studentas vengdavo susibrim dl nepaaikinamos gdos, nerimo ir lidesio, kurie j
kamuodavo tokiomis aplinkybmis. Imoks suvokti ir pasiymti savo mintis, jis papasakojo,
kad socialinse situacijose jam kildavo tokios mintys: ,,Niekas nenors su manimi kalbtis... Jie
mano, kad esu per daug jausmingas... A niekur netinku. Taip pamans, jis pajausdavo
paeminim, nerim ir lides ir trokdavo ieiti. Danai neadaptyvus mstymas reikiasi
vaizdais, o ne odiais, arba vaizdais ir odiais kartu. Pavyzdiui, vaikioti viena bijojusi
moteris vaizdavosi, kaip j itinka irdies priepuolis ir ji, nesulaukusi pagalbos, mirta gatvje,
tada j apimdavo didelis nerimas. Kita moteris, kuri nerimas uplsdavo vaiuojani per tilt,
pripaino, kad prie pajusdama nerim ji sivaizduodavo, kaip jos automobilis pramua
apsaugin sienel ir nukrenta nuo tilto (Beck, 2005).
Automatikas mintis galima tikrinti tiesioginiais rodymais arba atliekant login analiz.
rodym galima rasti praeities arba dabarties situacijose, taiau jie turi bti kuo artimesni
faktams. rodym taip pat galima rasti elgesio eksperiment rezultatuose. Tokie eksperimentai
klientui suteikia galimyb paneigti ankstesn sitikinim. Pavyzdiui, jeigu mogus sitikins, kad
jam sunku umegzti kontakt su kitais monmis, jis gali pabandyti ukalbinti maai pastamus
mones. Empirinis elgesio eksperiment pobdis leidia klientams objektyviau mstyti.
Kliento mini tyrinjimas gali skatinti kognityvinius pokyius. Klientui uduodami
klausimai gali atskleisti jo loginius nenuoseklumus, prietaravimus ir kitas mstymo klaidas.
Nustatyti ir vardyti kliento kognityvinius ikraipymus naudinga, nes jis gali taisyti savo klaidas.
Kognityvins technikos, kaip jau buvo minta, taip pat naudojamos netinkam prielaid
(sitikinim) nustatymui ir nagrinjimui. Netinkamos prielaidos paprastai sunkiau prieinamos
klientams negu automatikos mintys. Tik kai kurie klientai sugeba suformuluoti savo prielaidas,
taiau daugumai tai nra lengva. Prielaidos yra tarsi automatik mini temos. Terapeutas gali
paprayti kliento apibendrinti, kokios taisykls palaiko jo automatikas mintis. Be to,
remdamasis iais duomenimis terapeutas gali suformuluoti galimas prielaidas ir pateikti jas
vertinti klientui. Klientas turi teis nesutikti su terapeutu ir atrasti labiau tikslesnes savo
sitikinim formuluotes.
Nustaius prielaidas (sitikinimus), jas jau galima keisti. Jos gali bti keiiamos keliais
bdais: klausiant kliento, kokia prielaida bt racionali; praant kliento vardyti prieastis, dl
kuri verta isaugoti prielaid, o dl kuri jos verta atsisakyti; pateikiant prielaidai
prietaraujanius rodymus.
Specifins kognityvins technikos apima dekatastrofizavim, priskyrimo keitim,
performulavim ir decentravim.
31
Dekatastrofizavimas. Anksiau buvo minta, kad katastrofizavimas arba sureikminimas tai
neigiam vyki pasekmi pervertinimas. Klientams dauguma problem kyla tarpasmenini
santyki kontekste. Labiausiai paplits sitikinimas: ,,Bus siaubinga, jeigu kas nors bus blogos
nuomons apie mane. Klientai paprastai labiausiai bijo emo bendraami, bendramoksli,
bendradarbi arba draug vertinimo. Taiau daugelis klient dar labiau bijo atrodyti juokingais
ar keistais nepastamiems monms gatvje, parduotuvje, bare, autobuse pan.
Dekatastrofizavimas, dar vadinamas ,,jeigu technika, padeda klientams pasirengti
gsdinanioms pasekmms. Tai naudinga, kai reikia sumainti kliento vengim ko nors imtis,
ypa derinant su veikos planais. Jei numanomos pasekms i tikrj gali pasitvirtinti, ios
technikos padeda pasirinkti problemos sprendimo strategij.
Priskyrimo keitimas. Tai technikos, kuriomis tikrinamos automatikos mintys ir prielaidos,
nagrinjant alternatyvias vyki prieastis. Priskyrimo keitimas ypa naudingas tais atvejais, kai
klientas suvokia save kaip vyki prieast (personalizacijos reikinys) arba nesant rodym
priskiria vykio prieast kitam mogui arba kokiam nors vieninteliam veiksniui. Priskyrimo
keitimo technikos skatina tikrinti tikrov ir tinkamai priskirti atsakomyb, remiantis vis
situacijoje veikiani veiksni analize.
Performulavimas. i technika skirta mobilizuoti klient, kuris mano, kad problemos
nepriklauso nuo jo kontrols. Pavyzdiui, vieniam mogui, kuris galvoja: ,,Niekas nekreipia
mane dmesio, rekomenduojama performuluoti problem ,,Man reikia umegzti ryius su
kitais monmis ir bti rpestingam. Performuluojant problem btina numatyti, kad ji bt
konkretesn, specifika ir apibdinanti paties kliento elges.
Decentravimas daniausiai taikomas dirbant su nerimastingais klientais, kurie yra neteisingai
sitikin es aplinkini moni dmesio centre. Neteising sitikinim patikrinimui klientams
silomi elgesio eksperimentai. Pavyzdiui, vienas studentas veng kalbti auditorijoje, nes man,
kad jo draugai nuolat j stebi ir mato jo nerim. Uuot sutelkus dmes patiriam nesmagum,
jam buvo pasilyta stebti savo draugus. Kai jis pamat, kad vieni studentai konspektuoja, kiti
klausosi profesoriaus, o treti svajoja, jis padar ivad, kad jo draugai usiima savo reikalais.

8. ELGESIO TECHNIKOS

Elgesio technikos kognityvinje terapijoje naudojamos keiiant automatikas mintis ir
prielaidas (sitikinimus). Atliekami elgesio eksperimentai, kuriais koreguojami specifiniai
netinkami sitikinimai ir skatinamas naujas imokimas. Prie elgesio eksperimento pradi
32
klientas prognozuoja rezultat, kur lemt jo automatikos mintys, po to atlieka i anksto su
terapeutu sutartus veiksmus ir vliau vertina rezultat naujos patirties viesoje.
Kadangi elgesio technikos naudojamos kognityviniams pokyiams palengvinti, po kiekvieno
elgesio eksperimento svarbu inoti kliento suvokim, jam kilusias mintis ir ivadas.
Nam uduotys. Jos suteikia klientui galimyb pritaikyti kognityvinius principus tarp
susitikim. Paprastai nam uduotys skiriamos savistabai ir savikontrolei, veiksmingam laiko
paskirstymui ir konkrei situacij veikos procedroms gerinti. Savikontrol taikoma kliento
automatikoms mintims ir reakcijoms, kylanioms vairiose situacijose. Atliekant nam uduotis
taip pat tvirtinami tokie nauji gdiai, kaip automatik mini keitimas.
Hipotezi tikrinimas. i technika turi ir kognityvini, ir elgesio komponent. Formuluojant
hipotez, btina, kad ji bt specifin ir konkreti. Pavyzdiui, klientas, tvirtinantis, kad jis blogas
gydytojas, turjo sudaryti sra duomen, kurie patvirtint toki ivad. Terapeutas dar papild
kriterijus, nes klientas nepaminjo toki veiksni, kaip kontaktas su pacientais ir gebjimas
priimti sprendimus temptose situacijose. Po to klientas, patikrinti savo hipotez, stebjo savo
elges, pasiteiravo savo bendradarbi ir supervizori nuomons ir galiausiai padar ivad, kad
vis tik jis yra geras gydytojas.
Elgesio repetavimas ir vaidmen aidimas naudojami mokyti klientus gdi ir technik,
kurios vliau bus taikomos realiose gyvenimo situacijose. gdiams formuoti pasitelkiamas ir
modeliavimas. Danai vaidmen aidimas yra filmuojamas, o vaizdo raai tampa objektyviu
informacijos altiniu veiksm atlikimo vertinimui.
Dmesio nukreipimo technikos skiriamos stiprioms emocijoms mainti ir neigiamoms
mintims slopinti. Jos apima fizin veikl, socialinius kontaktus, darb, aidimus.
Palaipsniui sudtingjani uduoi skyrimas. i technika skatina klient imtis saugaus
lygio veiklos, terapeutui palaipsniui didinant paskiriamos uduoties sudtingum. Pavyzdiui,
bendravimo problem turintis klientas gali pradti bendrauti su vienu mogumi arba su nedidele
pastam moni grupe, arba susitikti su monmis tik trumpam laikui. ingsnis po ingsnio
klientas ilgina kartu su kitais praleidiam laik.
Veiklos planavimas leidia klientui laikytis dienotvarks, vertinti vienos ar kitos veiklos
atlikim (naudojant skal nuo 0 iki 10) ir patirt pasitenkinim. Veiklos planavimo rezultatai:
klientai, manantys, kad j depresija yra nekintamo intensyvumo, pastebi nuotaik svyravimus;
manantys, kad nieko nesugeba arba kad jiems niekas neteikia malonumo, gauna prieingus
rezultatus; klientai, manantys, kad negali bti aktyvs dl kakokio jiems bdingo trkumo,
supranta, jog veikl galima planuoti, be to, veikla turi pastiprinamj efekt.

33
9. KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Kas yra kognityvins schemos?
2. Koks psichologini sutrikim kognityvinis turinys, apibdinkite j?
3. Kas yra kognityviniai ikraipymai ir kaip jie skirstomi?
4. Kokie bendrieji kognityvins terapijos tikslai?
5. Kokie terapini santyki ypatumai?
6. Kokios pagrindins kognityvins terapijos strategijos, kas bdinga kiekvienai i i
strategij?
7. Kokios kognityvins technikos naudojamos kognityvinje terapijoje, apibdinkite jas?
8. Kokios elgesio technikos naudojamos siekiant keisti automatikas mintis ir prielaidas
(sitikinimus), apibdinkite jas?

10. UDUOTYS STUDENTAMS

1. Pagalvokite, ar Jums bdingi kognityviniai ikraipymai, trukdantys logikai mstyti. Jeigu
taip, vardykite juos.
2. Pagalvokite apie konkrei Jus slegiani problem. Kokios su ia problema susijusios
automatikos mintys Jums kyla?
3. Savo problemos sprendimui, priklausomai nuo problemos pobdio, pritaikykite kurias
nors kognityvines ar elgesio technikas.

11. REKOMENDUOJAMA LITERATRA

1. Beck A. T. (2005). Kognityvin terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius: VIA RECTA.
2. Beck J. S. (2008). Kognityvins terapijos pagrindai. Kaunas: Lietuvos kognityviosios ir
elgesio terapijos draugija.
3. Gladding S. T. (2009). Counseling: a comprehensive profession. Upper Saddle River:
Merrill.
4. Handbook of cognityve- behavioral therapies / Ed. by Dobson K. S. (2000). New York:
Guilford.
5. iuolaikin psichoterapija / Sud. R. J. Corsini, D. Wedding. (2011). Kaunas: Poligrafija ir
informatika.

34

III. RACIONALIOJI EMOCIN ELGESIO TERAPIJA


1. PAGRINDINIAI TEIGINIAI

Racionaliosios emocins elgesio terapijos krjas - Albert Ellis (19132007). Racionaliosios
emocins elgesio terapija remiasi modeliu A B - C, kuriame A - aktyvuojantis vykis
(activating event), B sitikinim sistema (beliefs system), C - emocins pasekms (emotional
consequences). Kai po reikmingo aktyvuojanio vykio (A) kyla svarbios emocins pasekms
(C), tai gali susidaryti spdis, kad A sukelia C, taiau i tikrj taip nra. I tikrj emocines
pasekmes (C) lemia individo sitikinim sistema (B). Kada kyla nepageidautinos emocins
pasekms, tokios kaip stiprus nerimas, tai j prieastis galima atrasti iracionaliuose mogaus
sitikinimuose. Jeigu tuos sitikinimus efektyviai paneigti, parodyti t sitikinim nepagrstum
elgesio lygyje ir pateikti racionalias mintis, tai nepageidautinos emocins pasekms maja.
Racionalioji emocin elgesio terapija painim ir emocijas vertina integruotai, apimdama
mini, jausm, trokim ir veiksm tarpusavio sveik. A. Ellis teigimu, tai isami kognityvin,
jausm ir elgesio teorija bei psichoterapijos praktika. Racionalioji emocin elgesio terapija
vienodai vertina ir psichikos, ir kno svarb, tai yra apima mstym, jausmus, norus (kalbant
psichologijos terminais psichikos turin) ir elges (kno veiksmus). Ji pabria, kad asmenybs
pokyiai gali vykti abiem kryptimis: terapeutai gali kalbtis su monmis ir stengtis keisti j
mstym taip, kad jie kitaip elgtsi, arba jie gali padti klientams keisti savo elges, taip kartu
keiiant mstym (iuolaikin psichoterapija, 2011; , 1997).
Racionalioji emocin elgesio terapija grindiama eile prielaid apie mogaus prigimt ir
mogaus nelaimi, arba emocini sutrikim kilm (, , 2003):
1. mons pasiymi racionalumu ir iracionalumu. Kada jie msto ir veikia racionaliai,
tiktina, kad jie bus efektyvs, laimingi ir kompetetingi.
2. Emocinis arba psichologinis sutrikimas neurotinis elgesys yra iracionalaus ir
nelogiko mstymo rezultatas. Mintys ir emocijos neatskiriamos. Mstym lydi emocijos,
o mstymas, kaip taisykl, iankstinis, subjektyvus ir iracionalus.
3. mons savo prigimtimi link iracional mstym, pagal tai kuria aplinkos slygas ir
igyvenimus. Individai, turintys rimt sutrikim, pasiymi labiau ireiktu polinkiu
mstymo sutrikimus.
35
4. mons tai kalbantys gyvnai, j mstymas vyksta naudojant simbolius ir kalb.
Kadangi mstymas pastovus, jeigu pastovs emociniai sutrikimai, tai iracionalus
mstymas btinai pastovus esant pastoviems emociniams sutrikimams. Individai su
ireiktais sutrikimais pasiymi tuo, kad jie palaiko savo sutrikimus ir nelogik elges
savo iracionali idj ir mini vidins verbalizacijos dka.
5. Emocini sutrikim, kurie yra vidins verbalizacijos rezultatas, trukm, tokiu bdu
slygota ne iorini vyki ar aplinkybi, o ssuvokimu ir nuostatomis i aplinkybi
atvilgiu.
6. Neigiamos ir kenksmingos mintys ir emocijos turi bti paalintos, pertvarkant suvokim ir
mstym, kad mstymas tapt logiku ir racionaliu ir nustot bti nelogiku ir iracionaliu.
Terapeuto udavinys pademonstruoti klientams, kad j vidins verbalizacijos yra j
emocini sutrikim altiniai, rodyti i verbalizacij nelogikum ir iracionalum,
koreguoti j mstym taip, kad j vidins verbalizacijos tapt logikesns ir efektyvesns
ir bt atskirtos nuo neigiam emocij ir netinkamo elgesio.
A. Ellis skiria dviej tip kognicijas: deskriptyvisias ir vertinamsias. Deskriptyviosios
(apraomosios, vaizduojamosios) kognicijos apima informacij apie realyb, apie tai, k mogus
suvok i aplinkinio pasaulio. vertinamosios kognicijos yra mogaus poiris (santykis) t
realyb. Racionalioje emocinje terapijoje manoma, kad deskriptyviosios kognicijos btinai
susijusios su vertinamosiomis kognicijomis vairaus stiprumo ryiais. Terapijos poiriu ne
patys objektyvs vykiai sukelia teigiamas arba neigiamas emocijas, o mogaus vidinis t vyki
suvokimas, j vertinimas.
Sutrikimai emocinje sferoje yra paeidim kognityvinje sferoje rezultatas. iuos
paeidimus kognityvinje sferoje A. Ellis pavadino iracionaliomis nuostatomis ir iskyr keturias
iracionali nuostat grupes (, 1997):
1. Privaljimo nuostatos. Kai kurie mons sitikin, kad egzistuoja tam tikros universalios
nuostatos, kurios neirint niek turi bti realizuotos, pavyzdiui, ,,Pasaulis turi bti
teisingas, ,,mons turi bti siningi ir t.t.
2. Katastrofins nuostatos. Esant ioms nuostatoms atskiri vykiai, vykstantys gyvenime
vertinami kaip katastrofiniai. Katastrofins nuostatos pasireikia kratutiniu laipsniu
ireikt vertinim pavidalu, toki kaip ,,siaubinga, ,,nepakeliama ir pan., pavyzdiui,
,,Baisu likti vienam senatvje.
3. Savo sugebjim btinos realizacijos nuostatos. i nuostat pagrinde gldi iracionalus
sitikinimas tuo, kad nordamas k nors gyvendinti ir tapti laimingu, mogus turi
36
pasiymti tam tikromis savybmis, pvz., a turiu bti savo profesijos meistras, kitaip a
nieko nevertas.
4. vertinamosios nuostatos. Esant ioms nuostatoms, mogus vertinamas visumoje, o ne
atskiri jo bruoai, savybs, poelgiai ir t.t.
Be i keturi iracionali nuostat grupi A. Ellis iskyr bendras iracionalias idjas, kurios,
jo nuomone, gldi daugelio emocini sutrikim pagrinde (, , 2003):
1. Btina, kad mog mylt arba pritart jam visi jo aplinkos mons.
2. mogus turi bti absoliuiai kompetentingas, adekvatus ir skmingas, kad bt vertas
pagarbos.
3. Kai kurie mons yra blogi, nedori arba niekingi ir nusipelno kaltinimo ir bausms.
4. Tiesiog siaubinga, kai reikalai klostosi ne taip, kaip mums nortsi.
5. Nelaimi prieastis yra iorins aplinkybs ir io proceso mogus nepajgus kontroliuoti.
6. Pavojingi arba gsdinantys vykiai yra stipraus nerimo altinis ir apie juos reikia nuolat
prisiminti.
7. Lengviau ivengti tam tikr sunkum ir sipareigojim negu juos veikti.
8. mogus turi priklausyti nuo kit ir turi turti kak labiau stipresn, kuriuo galt
pasikliauti.
9. Praeities igyvenimai ir vykiai nulemia dabartin elges, praeities takos ivengti
nemanoma.
10. mogus turi stipriai susikrimsti dl kit moni problem.
11. Visada egzistuoja teisingas arba idealus kiekvienos problemos sprendimas ir j reikia
rasti, kitaip katastrofa neivengiama.
Iracionalios nuostatos, A. Ellis poiriu, tai tvirti emociniai-kognityviniai ryiai. Jos turi
nurodymo, reikalavimo, sakymo pobd, pasiymi absoliutiniu pobdiu. Todl paprastai
iracionalios nuostatos neatitinka realybs. Iracionali nuostat nerealizavimas veda prie ilgai
trunkani neadekvai situacijai emocij.
Normaliai funkcionuojantis mogus turi racionali nuostat sistem, kuri galima apibdinti
kaip lanksi emocini-kognityvini ryi sistem. i sistema turi tikimybin pobd, ireikia
greiiau pageidavim, pirmenybs teikim tam tikrai vyki raidai. Racionali nuostat sistem
atitinka vidutin emocij jga. Nors emocijos kai kada gali bti intensyvaus pobdio, vis dlto
jos neuvaldo individo ilgam ir todl neblokuoja jo veiklos, netrukdo siekti tiksl.
Pagrindinis racionaliosios emocins elgesio terapijos principas teigia, kad emociniai
sutrikimai daugiausia kyla dl iracionali sitikinim. ie sitikinimai iracionals, nes juose
magikai tvirtinama, kad kakas pasaulyje ,,turt bti, ,,privalo bti arba ,,turi bti kitaip,
37
negu i ties yra. Nors ie iracionals sitikinimai tariamai yra susij su realybe, i ties jie yra
dogmatikos idjos u empirinio pasaulio rib. Daniausiai jie skamba taip: ,,Jeigu a kako
noriu, tai ne tik pageidautina ar tiktina, kad taip bt, bet taip ir turi bti, ir labai baisu, jeigu
taip nra! Akivaizdu, kad n vienas toks teiginys negali bti pagrstas (iuolaikin
psichoterapija, 2011).

2. TIKSLAI

Kaip buvo minta anksiau, emociniai sutrikimai atsiranda tada, kada individai tvirtai
sitikin, kad j norai turi bti pildomi, reikalavimai tenkinami, kad jiems sektsi, kad jie bt
palaikomi, kad kiti su jais elgtsi siningai. Todl pagrindinis racionaliosios emocins elgesio
terapijos tikslas yra nor, reikalavim ir privaljim atsisakymas. Terapijoje siekiama, kad
klientai keist nelogik ir iracional mstym, siekt kuo didesnio pakantumo ir tolerancijos bei
formuot racional poir gyvenim.

3. TERAPINIAI SANTYKIAI

Terapeutas yra mokytojas, o klientas mokinys. Terapeutas atlieka autoritetingo ir
skatinanio mokytojo vaidmen, kuris siekia suformuoti klientams savipagalbos gdius ir tokiu
bdu vystyti klient sugebjim racionaliai mstyti, jaustis adekvaiai situacijoms, skatina
klientus suprasti savo problemas ir supratus racionaliai keisti savo elges. Terapeutas energingas,
aktyvus, atviras, nedvejodamas isako savo poir, atsako klausimus, daug kalba, aikina.
Terapeutas yra ir emocionaliai empatikas, suprantantis kliento jausmus, ir filosofikai
empatikas, suprantantis kliento jausm pagrinde gldini filosofij arba mstym. Asmenikas
ryys tarp terapeuto ir kliento nra svarbus. Terapeutas gali sau leisti bti nelabai iltu
santykiuose su klientais ir gali lengvai dirbti su klientais, kuri nemgsta, jis pakantus visiems
klientams, nepriklausomai nuo j elgesio ar asmenybs ypatum. Terapeutas iri savo klientus
kaip linkusius klysti mones ir nevertina j individuali savybi remdamasis morals
normomis. ( , 2000).

4. TERAPIJOS INGSNIAI

A. Ellis teigia, kad terapeuto udavinys padti klientams atsikratyti nelogik, iracionali
idj ir nuostat ir pakeisti jas logikomis, racionaliomis idjomis ir nuostatomis. Pirmasis
38
ingsnis iame procese parodyti klientams, kad ios idjos ir nuostatos nelogikos, paaikinti,
kodl taip yra, pademonstruoti (modelio A B C pagalba) ssajas tarp iracionali idj ir
emocini sutrikim.
Antrasis racionaliosios emocins elgesio terapijos ingsnis yra padti klientams sismoninti,
kad j emocinis sutrikimas yra palaikomas nelogiko, iracionalaus mstymo dka, kitaip tariant,
j bsen slygoja j iracionalus mstymas dabartyje, o ne ankstesni vyki ilikusi taka.
Treiasis terapinio proceso ingsnis padti klientams pakeisti j mstym ir atsisakyti
iracionali idj. Jeigu kai kurie poiriai teigia, kad klientai tai gali atlikti savarankikai,
racionaliosios emocins elgesio terapijos atstovai supranta, kad nelogikas mstymas gali bti
toks stiprus, kad klientai negali pasiekti pokyi be pagalbos i alies.
Ketvirtasis ir baigiamasis ingsnis yra ijimas u klient konkrei nelogik idj
aptarimo, nagrinjamos iracionalios idjos visumoje (tokios kaip vienuolika anksiau ivardint)
greta su labiau racionalia gyvenimo filosofija. io proceso rezultate klientai sisavina racionali
gyvenimo filosofij, iracionalios nuostatos ir sitikinimai pakeiiami racionaliais. Tokiu bdu
pavyksta atsikratyti neigiam emocij, o taip pat ir netinkamo elgesio (, ,
2003).

5. TECHNIKOS

Praddamas dirbti su kliento sitikinim sistema, terapeutas pirmiausia siekia iaikinti jo
iracionalias nuostatas. J iaikinimui padeda ie kliento vartojami odiai: ,,reikia, ,,turiu,
,,btina. Todl pokalbio metu terapeutas danai ,,atveda klient prie t odi vartojimo,
pasako hipotetinius sakinius, turinius iuos odius tam , kad priversti klient pripainti i
odi gali jam. Pavyzdiui:
Klientas: A noriu ubaigti darb laiku, todl esu nuolatos sitemps.
Terapeutas: Man susidar spdis, kad Js sakote: ,,A turiu ubaigti darb laiku, ar ne taip?
Iracionali nuostat iaikinimui taip pat naudojama technika ,,jeigu, pavyzdiui:
Terapeutas: Sakykime, kad viso to rezultate atsitiks blogiausia ir Js isiskirsite, ir kas tada
vyks?
Klientas: A liksiu vienas.
Terapeutas: Ir kas ia blogo?
Klientas: Nieko sau!
Terapeutas: O vis tik?
39
Klientas : O kas man pads, jeigu su manimi kas nors atsitiks? Taigi siaubinga tapti
priklausomu Dievas ino nuo ko! (katastrofin nuostata).
Iaikins iracionalias nuostatas, terapeutas imasi sitikinim sistemos rekonstrukcijos,
poveikis daromas trijuose lygiuose: kognityviniame, emociniame, elgesio (iuolaikin
psichoterapija, 2011; , 1997).

Poveikis kognityviniame lygyje

Racionalioji emocin elgesio terapija siekia parodyti klientams, kad, atsisak perfekcionizmo,
jie gali tapti laimingesni ir gyventi be varginanio nerimo. Ji moko juos painti savo ,,turiu,
,,reikia, ,,privalau; atskirti racionalius sitikinimus nuo iracionali; moko elgtis su
problemomis logikai ir pragmatikai; moko priimti realyb, net kai ji niri. Terapija skirta
padti monms kurti veiksmingesn asmenin filosofij ir atsisakyti nereikaling problem,
kurias jie patys sau sukelia.
Racionaliojoje emocinje elgesio terapijoje taikomas sokratinio tipo dialogas tarp kliento ir
terapeuto. Jo esm ta, kad klientas padaro logines ivadas terapeuto keliam klausim pagrindu.
Terapijoje taikomas kognityvinis disputas. Jo esm ta, kad klientas bando rodyti iracionalios
nuostatos teisingum, o terapeuto uduotis yra iaikinti prasm, parodyti iracionalios nuostatos
login nepagrstum.
Racionalioji emocin elgesio terapija moko semantinio tikslumo. Pavyzdiui, jeigu klient
atstm, tai nereikia, kad j visada atstums; jeigu klientas patyr neskm, tai nereikia, jog jam
negali pasisekti.
Grupinje terapijoje grups nariai skatinami diskutuoti, isiaikinti ir atskleisti neefektyvaus
mstymo prieastis.

Poveikis emociniame lygyje

Racionalioji emocin elgesio terapija naudoja vairias emocines priemones, kad klientai
galt aikiai atskirti pirmenybs teikimo ir privalomo elgesio reikmes (kitais odiais, kuo
skiriasi ,,bt geriau nuo ,,reikia. Tam terapeutas gali panaudoti vaidmen aidim,
parodydamas klientams, kokiomis klaidingomis idjomis jie vadovaujasi kaip tai daro tak j
santykiams su kitais monmis. Terapeutas gali taikyti modeliavim, parodydamas klientams,
kaip priimti vairias idjas; humor, kuris leidia suprasti, kokios absurdikos yra kliento
sutrikimus kelianios mintys; beslygik primim, parodydamas klientams, kad net ir su
40
neigiamais bruoais klientai yra priimtini; aktyv nagrinjim, kuris skatina klientus atsisakyti
kai kuri absurdik idj ir pakeisti jas labiau protingomis pairomis.
Terapeutas gali padrsinti klientus rizikuoti (pavyzdiui, pasakyti kitam grups nariui, k
ities apie j mano), parodydamas, jog tai nra itin pavojinga; atsiskleisti (pavyzdiui, pasidalyti
savo seksualinio gyvenimo problemomis); sitikinti, kad kiti gali priimti juos su visais trkumais;
suprasti savo ,,gdingus jausmus (pavyzdiui, tokius, kaip prieikumas), kad galt suvokti, k
sau sakydami jie sukelia iuos jausmus.
Terapeutas taip pat gali imtis ir malonum teikiani technik, toki, kaip apsikabinimas su
kitais grups nariais. Tai daroma ne dl akimirkos malonumo, o parodyti klientams, kad jie gali
usiimti malonia veikla, kuri neteisingai laik nemanoma, ir siekti malonum dl malonum,
nepaisydami aplinkini nepritarimo.

Poveikis elgesio lygyje

Racionaliojoje emocinje elgesio terapijoje taikomi elgesio metodai ne tik padeda imokyti
klientus efektyvesni elgesio bd, bet ir pakeisti j kognicijas.
Klient polinkis visk atlikti puikiai gali bti sumaintas atliekant tokias terapeuto uduotis:
a) surizikuoti (pavyzdiui, pakviesti simpatik mog pasimatym); b) tyia blogai atlikti
uduot (pavyzdiui, pasistengti prastai kalbti prie auditorij); c) sivaizduoti save
neskmingose situacijose, d) imtis neprastos veiklos, kuri klientas laiko ypa pavojinga.
Klient reikalavimams, kad kiti su jais elgtsi siningai, o pasaulis bt geras ir teisingas,
terapeutas gali priepastatyti tokias uduotis: a) tam tikr laik pagyventi prastomis slygomis ir
imokti su jomis susitaikyti; b) imtis sudting uduoi (pavyzdiui, pradti studijuoti); c)
sivaizduoti save temptoje situacijoje, nesijauiant labai nelaimingam ir nesistengiant isisukti i
jos; d ) leisti sau daryti k nors malonaus (pavyzdiui, susitikti su draugais), tik atlikus
nemgstamas, bet btinas uduotis (pavyzdiui, ubaigus ataskait virininkui).
Racionalioji emocin elgesio terapija danai taiko operantin slygojim arba pastiprina
mogaus pastangas keisti netinkam elges (pavyzdiui, rkym arba persivalgym) arba
iracional mstym (pavyzdiui, savs smerkim u rkym arba persivalgym).

6. KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Kokios iracionali nuostat grups iskiriamos racionaliojoje emocinje elgesio
terapijoje?
41
2. Kokias bendras iracionalias idjas iskyr A. Ellis?
3. Kokie bendrieji racionaliosios emocins elgesio terapijos tikslai?
4. Kokie kliento ir terapeuto santyki ypatumai?
5. Kokie racionaliosios emocins elgesio terapijos ingsniai?
6. Kokias technikas kognityviniame lygyje galima taikyti, siekiant keisti kliento sitikinim
sistem?
7. Kokias emocines priemones galima panaudoti, kad klientai galt aikiai atskirti
pirmenybs teikimo ir privalomo elgesio reikmes?
8. Kokias elgesio uduotis galima pasilyti klientams atlikti, siekiant pakeisti j
sitikinimus?

7. UDUOTYS STUDENTAMS

1. Pagalvokite ir prisiminkite bent dvi situacijas, kuriose Jums kilo stiprus nerimas. Modelio
A B C pagalba pabandykite isiaikinti tikrsias nerimo prieastis.
2. Pagalvokite ir pabandykite vardyti savo iracionalias nuostatas ir idjas:
a) savo atvilgiu,
b) kit moni ir aplinkos atvilgiu.
3. Kokiais metodais ir kaip Js galtumte keisti savo sitikinimus:
a) kognityviniame lygyje,
b) emociniame lygyje,
c) elgesio lygyje

8. REKOMENDUOJAMA LITERATRA

1. Ellis A. (2006). Kaip nepasiduoti nerimui ir j kontroliuoti. Kaunas: Dajalita.
2. Ellis A., Dryden W. (1998). The practice of rational emotive behavior therapy. New York:
Springer.
3. Ellis A., Tafrate R. C. (2005). Kad pyktis tavs nevaldyt. Kaunas: Dajalita.
4. Gladding S. T. (2009). Counseling: a comprehensive profession. Upper Saddle River:
Merrill.
5. iuolaikin psichoterapija / Sud. R. J. Corsini, D. Wedding. (2011). Kaunas: Poligrafija ir
informatika.

42

LITERATRA

1. Beck A. T. (2005). Kognityvin terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius: VIA RECTA.
2. Koinas R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen.
3. Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems / Sud. E. Laurinaitis ir R. Milainas.
(2008). Vilnius: Vaist inios.
4. iuolaikin psichoterapija / Sud. R. J. Corsini, D. Wedding. (2011). Kaunas: Poligrafija ir
Informatika.
5. .. (1997). . .:
.
6. . (2000). . .: .
7. ., . (2003). . .: .
8. . ., . . (2002). .
. : .