Kognityvinė

psichologija
• Jutimai
• Suvokimas
• Dėmesys
• Atmintis
• Mąstymas
• Mokymasis
 JUTIMAI
Jutimas - procesas, kai fizinė aplinkos energija, veikianti
receptorius, paverčiama nerviniais impulsais.
Jutimo organas - sudėtingas anatominis kompleksas,
atliekantis tam tikrų signalų analizę.
Receptoriai - svarbiausia jutimo organo dalis, kūno paviršiuje
arba jo viduje išsidėstę dariniai, registruojantys tam tikrą
poveikį.
Išvardykite jutimus

Rega
Klausa
Uoslė
Skonis
Lyta
Kokių dar galime turėti pojūčių?
Temperatūros, skausmo, pusiausvyros, raumenų spaudimo,
sąnarių spaudimo, sausgyslių spaudimo, galvos svaigimo,
sotumo, alkio, troškulio, persivalgymo, lytinio potraukio,
plaučių, širdies, vibracijos, dusimo…
 Jutimų rūšys
Vyraujantys receptoriai Jutimai
Interoreceptoriai. Alkis, troškulys, sotumas,
Esantys organizmo vidaus gleivinėse, šleikštulys ir kt.
audiniuose, skrandyje, žarnyne.

Proprioceptoriai. Kinesteziniai, pusiausvyros

Esantys raumenyse, sąnarių
raiščiuose, vidinėje ausyje ir kt.
Eksteroceptoriai.
Kūno paviršiuje arba arti jo.
Regos, klausos, odos (lytos,
temperatūros, kartumo,
saldumo ir kt.)
Tikslus jutimo organų ir
sensorinių sistemų skaičius
nėra žinomas,
yra pojūčių, kurių atsiradimo
mechanizmai neaiškūs ir
rasta receptorių, kurių
funkcijos kol kas
nenustatytos.
 Kaip jutimai pasiekia smegenis?
- Receptoriai fizinę garso bangų,
elektromagnetinių svyravimų,
cheminių medžiagų energiją paverčia
nerviniu impulsu.
- Receptorius su smegenimis jungia
nerviniai laidai.
- Kiekviena receptorių rūšis turi
branduolius pailgosiose, vidurinėse
arba tarpinėse smegenyse ir tam tikto
dydžio plotelius smegenų žievėje.
 Jutimo slenkstis - dirgiklio sąmoningo
atpažinimo riba

Mažiausias dirgiklio stiprumas, galintis sukelti jutimą,

vadinamas absoliučiuoju jutimo slenksčiu.

Didžiausias dirgiklio stiprumas, galintis sukelti adekvatų

jutimą - absoliutusis aukštutinis jutimo slenkstis. Peržengus
šį slenkstį, tiek garsas, tiek šviesa sukels skausmą.
Jutimas Absoliutusis jutimo slenkstis
Rega Tamsią ir giedrą naktį žvakės šviesa matoma už 48
kilometrų
Klausa Tylioje aplinkoje už 6 metrų esančio laikrodžio
tiksėjimas
Skonis Juntama vienas šaukštelis cukraus, ištirpintas 10
litrų vandens
Kvapas Užuodžiamas vienas kvepalų lašas, pasklidęs trijų
kambarių buto ore
Lyta Pajuntama, kaip ant skruosto iš 1 centimetro
aukščio užkrinta bitės sparnelis
Jutimų adaptacija - prisitaikymas prie įvairių
stimulo požymių
Pvz.:
- įėjus į tamsų kambarį, iš pradžių nematome, po to
pradedame įžvelgti daiktų kontūrus
- įėjus į kambarį, ką tik išdažytomis sienomis, užuodžiame
stiprų kvapą, bet pabuvę kurį laiką, jo visai nebejuntame.

Dirgiklių aptikimą lemia ne tik jų stiprumas, bet ir mūsų

motyvacija, lūkesčiai, nuovargis.
 SUVOKIMAS
Suvokimas (percepcija) -
juntamosios informacijos
tvarkymas ir interpretavimas,
laidžiantis atpažinti prasmingus
objektus ar įvykius.
Suvokimo dėsningumai
- Figūra ir fonas
- Grupavimas: pagal panašumą, artumą, ištisumą,
įprastumą, ankstesnę patirtį
Figūra ir fonas
 Grupavimas
Pagal panašumą - panašūs Pagal artumą - į figūrą jungiami
objektai (forma, dydžiu spalva ir elementai, esantys arčiau vienas
kt.) suvokiami kaip grupė kito.
 Grupavimas
Pagal ištisumą - mes suvokiame Pagal įprastumą - esame linkę
vienalyčius, ištisinius, o ne matyti tai, kas yra labiau įprasta.
trūkius vaizdus.
 Grupavimas

Pagal ankstesnę patirtį -

jungiant į visumą pavienius
elementus ar suvokti ne visą
vaizdą mes galime todėl kad
turime patirties.
Yra dar daug suvokimo procesų

Erdvės santykių
suvokimas
Judėjimo suvokimas
Laiko suvokimas ir kt.
Užduotis. Trumpam nukreipkite dėmesį nuo kompiuterio
ekrano - susitelkite į kitus stimulus, kurie jus pasiekia.
 DĖMESYS
Žmogaus psichikos
veiklos kryptingumas
ir sutelktumas tam
tikru momentu į kokį
nors objektą
(veiksmą, įvykį,
daiktą, vaizdą, mintį,
samprotavimą).
Dinamiškas sąmonės
aspektas.
 Į tai, ką sutelkiame dėmesį priklauso nuo:

Objekto požymių: Mūsų pačių:

- dydis - lūkesčiai
- spalva - interesai/pomėgiai
- garsumas - emocinė būsena
- išskirtinumas - profesija
- ankstesnis patyrimas
 DĖMESIO SAVYBĖS
1. DĖMESIO VALINGUMAS
Nevalingas (pvz.: orientacinis
refleksas: kam nors įėjus,
atsisukama)
Valingas (sąmoningai tikslingai
nukreipiama tam tikra kryptimi)
Savaiminis (sutelkia, palaiko
pati mūsų veikla, pvz.: labai
įdomios knygos skaitymas,
negalint atsitraukti).
2. DĖMESIO PLATUMAS
Dėmesio apimtis – kiek objektų
vienu metu gali būti dėmesio
centre;
Dėmesio paskirstymas –
žmogus savo dėmesį išsklaido
ir apima vienu metu kelis
objektus.
 3. DĖMESIO PERKĖLIMAS
• Sąmoningas dėmesio nukreipimas nuo vieno objekto į kitą.
• Dėmesio perkėlimui įtakos turi dėmesio objektų ypatybės,
ankstesnis ir paskutinis veiklos pobūdis, santykis su tuo
objektu, žmogaus emocinė būsena.
• Sunkiau dėmesį perkelti nuo įdomaus objekto į neįdomų.
• Lengviau perkelti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos kai
jos yra giminingos.
• Jei dėmesys buvo stipriai sukoncentruotas bus sunku
pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
4. DĖMESIO PATVARUMAS 5. DĖMESIO INTENSYVUMAS
• apibūdina dėmesį laiko atžvilgiu
(lemia psichikos ir nervų sistemos
ypatybės).
• Dėmesio patvarumas priklauso
nuo objekto savybių ir asmens
būsenos.
• Jei objektas žmogui įdomus, tai
dėmesys gali būti išlaikomas bent
jau 15 – 20 min, vėliau gali
atsirasti atsitraukimai. Tokiu
būdu nervų sistema pailsi ir gali
tęsti darbą toliau.
• Tai įsigilinimas, atsiribojimas nuo
išorinių poveikių.
• Išsiblaškymas – nesugebėjimas
sukaupti dėmesio, menkas dėmesio
sutelktumas, koncentracija.
• Išsiblaškymą įtakoja fizinis žmogaus
nuovargis, miego stoka,
jaudinimasis; kuomet žmogaus veikla
nesutampa su jo sąmonės turiniu
(dėmesys sutelktas ties kitu objektu);
žmogaus nervų sistemos silpnumas.
ATMINTIS
tai individo gebėjimas
įsiminti, sisteminti,
išlaikyti tai, kas patirta
(t.y. patyrimo istoriją) ir
prireikus vėl grąžinti šią
informaciją į sąmonę, ja
remtis mąstant ir
elgiantis.
Svarbiausi atminties procesai

• KODAVIMAS
Įsiminimas (valingas, nevalingas);
• SAUGOJIMAS
Laikymas atmintyje - informacijos
saugojimas;
• ATGAMINIMAS
Medžiagos išvedimas iš atminties
atsargų į sąmonės lauką.
Atminties rūšys
 ATMINTIS

JUTIMINĖ / ILGALAIKĖ
SENSORINĖ TRUMPALAIKĖ
 JUTIMINĖ ATMINTIS

Dirgiklis, t.y. informacija iš aplinkos, trumpai yra laikoma

sensorinėje (jutiminėje) saugykloje (apie sekundę).
Jutiminės atminties funkcija – išlaikyti informaciją tokį laiko
tarpą, kurio pakaktų, kad aukštesnieji smegenų centrai
“nuspręstų”, ar šis stimulas vertas dėmesio, ar ne.
Jei į ateinančia naują informaciją mes nekreipiame dėmesio, ji
užmirštama, jei mes dėmesį atkreipiame, iš jutiminės atminties
informacija patenka į trumpalaikę atmintį.
 TRUMPALAIKĖ ATMINTIS

Informacijos laikymas sąmonės lauke.

Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi ilgesniu informacijos išlaikymu
(20-30 sekundžių be pakartojimų).

7±2 informacijos vienetai. Jei darbinėje atmintyje esanti

informacija kartojama, ji išlieka dėmesio lauke, jei informacija
koduojama, ji gali būti perduota į ilgalaikę atmintį.
 ILGALAIKĖ ATMINTIS

PROCEDŪRINĖ / SEMANTINĖ
DARBINĖ EPIZODINĖ
Užduotis:
papasakokite, kaip
važiuojate dviračiu
Užduotis:
papasakokite, kaip
užsirišate batus
Kaip sekėsi? :)
O jeigu nemokėtumėt užsirišti batų ar važiuoti
dviračiu, kaip manote, ar pavyktų to išmokti
klausantis pašnekovo?
 PROCEDŪRINĖ / DARBINĖ ATMINTIS

Procedūrinė atmintis, arba kai kurių poelgių užkodavimas

(dinaminių stereotipų kūrimas), yra sensomotorikos
gebėjimai arba gebėjimai pasiekti rezultatų kartojant.

Tai yra įgytų gebėjimų, kurie tapo refleksiniais įpročiais,

atmintis.
 EPIZODINĖ

- Ką valgėt vakar pusryčiams?

- Ką veikėt per praėjusias
vasaros atostogas?
 EPIZODINĖ ATMINTIS
Epizodinė atmintis veikia specifinius išgyvenimus.
Ji padeda išlaikyti įvairius asmeninius išgyvenimus ir patirtį.
Tarsi mūsų autobiografija: atsimename savo praeitį ir įvairius
kasdienius epizodus.
Epizodinės atminties dėka gebame orientuotis laike ir erdvėje:
„Tai įvyko ten ir ten, tada ir tada“. Išgyvenimai vėliau rikiuojasi į
tikslią chronologinę eilę mums nesuvokiant, kada tiksliai tai
atsitiko: „Atsimenu, nes prieš tai susilaužiau koją“.
Epizodiniai prisiminimai atnaujina ir mūsų pažinimą bei papildo
semantine atmintimi įgytas žinias.
 SEMANTINĖ ATMINTIS
Padeda mums susikurti plačią ir kompleksišką žinių bazę,
formuoja mūsų kultūrinę ir socialinę esmę, jungia bendrąjį
išsilavinimą ir visokeriopas žinias apie mus supantį pasaulį.
Į ją įeina žodžių ir sąvokų valdymas, teikiantis prasmę mūsų
protui. Ji ir išvardija viską, kas mus supa.
Semantinė atmintis skirsto žodžių reikšmę į tam tikras
kategorijas. Juk daugumą žinių mes įgyjame hierarchiniu būdu.
Mnemotechnikos
Specialūs įsiminti padedantys
metodai:
• Grupavimas
• Rimo ir ritmo metodai
• Akronimų ir akrostikų metodai
• Grandininis metodas
• “Vietų” metodas
• Bruožų metodas

• Aliteracijos metodas
 Grupavimas
Skaičiai:
Pvz.: įsimenant skaičius 784319884385 skaidyti juos į
mažesnes grupes: 7843 1988 4385

Pirkinių sąrašas:
Pvz.: daržovės, mėsos produktai, produktai pusryčiams,
pietums ir vakarienei.
Rimo ir ritmo metodai
• Ar pamenate skaičiuotes iš vaikystės?

Drum drum drumbacelė

Micė acė kumbacelė
Micė a, micė bė,
Micė acė kum ba cė

• Ar galite mintyse prisiminti ir

sudainuoti abėcėlę?
Akronimų ir akrostikų metodai
Ar galite pasakyti, ką reiškia šios Prisimenant frazė užkoduojamos pirmos
raidės? raidės:

• NATO “Raudonai O Gal Žaliai Žydi Marių

• UNESCO Vandenys”
• VMI
• USB
 Grandininis metodas
Padeda įsiminti ilgą žodžių
sąrašą.
Kuo labiau netikėtą vaizdinį
ar pasakojimą susikursite,
tuo geriau įsiminsite.
“Vietų” (lot. loci) metodas
• Atminties kelionė • Atminties rūmai/proto rūmai
Kaip geriau įsiminti vardus?
• Bruožų metodas:
Mėlynakė Danielė

• Aliteracijos metodas:
Simpatiška ir stilinga Sabina
 Kodėl mnemoninės technikos padeda
• Asociacijos - nauja medžiaga susiejama su tuo,
kas jau išmokta.
• Vaizduotė - sužadinamas kūrybinis mąstymas
• Dėmesio sutelkimas

Įdarbinami abu smegenų pusrutuliai, o vieno iš jų

darbas skatina ir kito funkcionavimą (Rogers
Spery).
 MĄSTYMAS
• Protinė veikla,
susijusi su
informacijos supratimu,
apdorojimu ir perteikimu.
 Mąstymo rūšys

Veiksminis mąstymas - daiktų, savybių, santykių

pažinimas, atliekant su juos fizinius veiksmus.
Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai surandami
pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius.
Sąvokinis (teorinis, abstraktus) mąstymas - pažinimas
vyksta pertvarkant turimas sąvokas, išreikštas mintis
žodžiais ar kitais ženklais.
 Problemų sprendimas

• Klaidų bandymų
metodas
• Euristiniai
sprendimo būdai
• Įžvalga
1 pavyzdys:
• Kuri iš šių moterų daugeliui atrodytų protingesnė?

1 2
 Tipiškumo euristika
Cindy Crawford (2 nuotrauka) IQ įvertis yra 154.

Greitas paprastas sprendimo priėmimo būdas, kai sprendimas yra

priimamas remiantis, kaip daiktas arba reiškinys atitinka tam tikrą
prototipą. Mes turime sudarytus stereotipus, kuriais remdamiesi
priimame sprendimus.
Tipiškumo euristikos pavyzdžiai:
• Brangesnis tos pačios rūšies daiktas yra kokybiškesnis.
• Gražiau atrodantys žmonės yra geresni.

Kokių dar pavyzdžių galėtumėte pateikti?

2 pavyzdys:
• Kokia yra lubų spalva?
• Kokia ir nuotaikos suknelės spalva?
• Kokia yra šaldytuvo spalva?
• Koks mėgstamiausias karvės gėrimas?
Atsakymas:
 Pasiekiamumo euristika
• Greitas ir paprastas sprendimo priėmimo būdas, kai
sprendimus grindžiame atmintyje laikoma ir tuo
momentu lengviausiai pasiekiama informacija, tam
įtakos turi tuo metu sužadintos asociacijos.
3 pavyzdys:
• Kaip sujungti šiuos 4 taškus, trimis tiesėmis?
Atsakymas
 Fiksacija
• Nesugebėjimas į problemą pažvelgti naujai,
neįprastai.
• Sprendimo būdų fiksacija – žmonių polinkis tuo pačiu
būdu spręsti naują problemą.
• Funkcijos fiksacija – polinkis matyti tik įprastas
aplinkoje esančių daiktų funkcijas, panaudojimo
būdus (užduotis jums asmeniškai: sugalvoti kiek
įmanoma daugiau skirtingų daiktų panaudojimo būdų)
Apie mąstymo klaidas psichologijoje išgirsite
kitoje paskaitoje ☺