MIKALOJUS

KONSTANTINAS
ČIURLIONIS
TRIPTIKAS „PASAKA, KARALAITĖS KELIONĖ“
 MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

M. K. Čiurlionio dailė yra itin originali, pripildyta fantazijos, simbolių, formų, įvairių gamtos
vaizdų ir muzikinio mąstymo atgarsių.
Menininkas yra sakęs: „Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga – jį
suprasti“.
Dailininkas yra priskiriamas prie abstrakčios dailės.
M. K. Čiurlionio kūryboje galima rasti daugybę iš pasakų atėjusių siužetų bei simbolių – juk jis
užaugo klausydamas motinos sekamų dzūkiškų pasakų, kurių ji mokėjo daugybę ir mėgdavo jas
sekti savo vaikams.  Menininko paveikslai neseka konkrečių pasakų siužetais, bet remiasi
tradiciniais tautosakos dėsniais ir kuria nuosavus fantastinius pasaulius, kuriuose ypač reikšmingi
kelionės ir virsmo motyvai.
 PASAKA I
Trijų fantastinių formų firgūros slepiasi
kalno šešėlyje ir pasilenkusios link
pienių pūkų tarsi nori nuskinti ir pūkus
išsklaidyti po visą žemę.
Antrame fone matome kalną, ant kurio
krašto stūkso karalystė. Už karalystės
spindi tamsiai geltona saulė, kuri
apšviečia kalną.
Šis paveikslas yra tamsių niūrių spalvų,
tačiau pūkeliai ir saulės apšviestos
skulptūros bei kalno viena pusė
paveikslui suteikia šilumos.
 PASAKA II
Dailininkas kūdikėlio vaizdu pabrėžia sielos
trapumą ir jaunumą.
Paveiksle jaučiama visatos ramybė ir šiluma.
Milžiniškas erelis simbolizuoja dangaus galią ir
nemirtingumą.
Už kalno matome lyg beribį vandenyną, į kurį
leidžiasi saulė, nutvieskusi dangų gražiausiomis
spalvomis.
Eksponuojant šį triptiką II Lietuvių dailės
parodoje, Kaune, dailininkui ir archeologui Tadui
Daugirdui teko susidurti su vienu tokiu kaimiečiu
lankytoju, kuris jam bandant aiškinti Čiurlionio
paveikslus, sustabdė mostu jau pradedantį kalbėti
globėją. '"Nereikia - aš čia pats suprantu! Čia
pasaka. Matai, lipa žmonės į kalną stebuklo
ieškoti, mano, kad ten stovi va šitokia karalaitė -
ir katras bus stipriausias, gražiausias,
mandriausias, tą ir pasiims. Užlipo - ir matai,
karalaitės nėra, o sėdi toks vargšas plikas vaikelis
- nutvers pienės pūką ir verks”.
 PASAKA III
Šis paveikslas nutapytas skaidriomis ir
šviesiomis spalvomis, kuriomis
simbolizuoja mergelės tyrumą.
Už mergelės išryškinamas fonas
šviesiomis spalvomis.
Mergelė vaizduojama pavargusi
užlipdama į kalną ir atsirėmusi į lazdą.
Paveikslo kairėje, apačioje matome įvairių
spalvų laukus, o už jų – tekančią upę.