Šiuolaikinės Luiso Kerolio Kūrinio Alisa Stebuklų Šalyje Ir Veidrodţio Karalystėje" Interpretacijos

Kauno fakulteto Tekstilės katedra
Šiuolaikinės Luiso Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

karalystėje“ interpretacijos
Magistrantūros tiriamasis darbas
Magistrantė: Gintarė Kuznecovaitė
..................................................
(parašas)
..................................................
(data)
Teorinės dalies vadovė: Doc. dr. Vaida Almonaitytė - Navickienė
..................................................
(parašas)
..................................................
(data)
Tvirtinu, katedros vedėja: Doc. Vita Gelūnienė
..................................................
(parašas)
..................................................
(data)
Kaunas, 2014
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................... 3
SUMMARY ............................................................................................................................... 4
Įvadas .......................................................................................................................................... 5
1. PASAKOS IŠTAKOS, PERSONAŢAI IR JŲ REIKŠMĖS .................................................. 9
1.1. Kūrinio atsiradimo istorija ............................................................................................... 9
1.2. Pasakos personaţai ir jų reikšmės ................................................................................. 12
2. LUISO KEROLIO KNYGOS POPULIARUMAS IR JOS ATSPINDŢIAI

ŠIUOLAIKINĖJE KULTŪROJE............................................................................................. 16
2.1. Pasaka Lietuvos skaitytojų akimis: atlikto tyrimo rezultatai ......................................... 16
2.2. Fantastinio kūrinio personaţų analogai šių laikų kultūrinėje terpėje ............................ 24
3. STEBUKLINĖS PASAKOS INTERPRETACIJOS ŠIUOLAIKINIAME MENE ............ 27
3.1. Pasakojimo interpretacijų įvairovė ................................................................................ 27
3. 2. Pasakos interpretacijų apraiškos Lietuvos mene .......................................................... 38
4. KŪRINIO SUVOKIMAS IR INTERPRETACIJA MANO KŪRYBOJE .......................... 44
4. 1. Alisos ir „manojo aš“ psichologinis ryšys .................................................................... 44
4. 2. Pasakojimo interpretacija mano kūryboje .................................................................... 47
IŠVADOS ................................................................................................................................. 49
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ............................................................................................... 50
LITERATŪRA ..................................................................................................................... 50
ELEKTRONINIAI DUOMENYS ........................................................................................ 50
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS ................................................................................................ 53
Priedas Nr. 1 ............................................................................................................................. 55
Anketa................................................................................................................................... 55
2
SANTRAUKA
Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson) – ekscentriškas

Oksfordo universiteto matematikos dėstytojas, parašęs ne vieną matematinį veikalą ir groţinės
literatūros kūrinį. Tačiau didţiausios sėkmės ir pripaţinimo sulaukė, kai pasirodė jo knyga –
stebuklinė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“, pasirašyta Luiso Kerolio
slapyvardţiu.
XIX a. išleistas fantastinis pasakojimas iki šiol yra populiarus ir skaitomas visame
pasaulyje. Pasakoje glūdi universalūs, laikui nepaklūstantys kūrybiškumo, aliuzijų, simbolių
aruodai. Jais pasinaudoja ne tik skaitytojai, bet ir menininkai, kurie iš knygos semiasi idėjų ir
minčių savo kūrybai. Taip gimsta fantazijos ir išmonės kupini darbai – pasakos
interpretacijos. Jų gausu įvairiose meno šakose: kinematografijoje, fotografijoje, teatre,
literatūroje, interjere ir t.t.
Svarbu pabrėţti, kad kiekviena šio kūrinio interpretacija unikali. Pasaulio ir Lietuvos
menininkai, kurdami Luiso Kerolio knygos modifikacijas, išryškina jiems aktualiausius
pasakos motyvus, akcentus. Be to, naudoja skirtingas meninės išraiškos priemones ir
technikas.
3
SUMMARY
Charles Lutwidge Dodgson was an eccentric lecturer of mathematics at Oxford
University, who also wrote a number of mathematical works and works of fiction. However,
he became the most successful and recognized after his book, fairy tale “Alice in Wonderland
and the Kingdom of Mirror” signed under the pseudonym Lewis Carroll appeared.
A fantastic story published in the XIXth century is still popular and being read all
over the world. Universal time resistant treasuries of creativity, allusions and symbols are
found in the fairy tale. Not only readers take use of them; the book enables artists to get ideas
and inspiration for their creation as well. It results in works full of fantasy and ingeniousness
treated as interpretations of the fairy tale. These might be found in various branches of art:
cinematography, photography, theatre, literature, interior, etc.
It is important to note that each interpretation of this work is unique. World and
Lithuanian artists when making modifications on the grounds of Lewis Carroll‟s book stress
motives, details of the tale that they find the most important for them. Moreover, they use
different techniques and means of artistic expression.
4
Įvadas
Matematikos dėstytojas Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson),

pasislėpęs po Luiso Kerolio slapyvardţiu, XIX a. sukūrė du bestseleriais tapusius kūrinius –
„Alisa Stebuklų šalyje“ ir „Veidrodţio karalystėje ir ką Alisa ten išvydo“. Ilgainiui šie du
atskiri pasakojimai tapo vientisu kūriniu – „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“.
L. Kerolio šedevras sukurtas romantizmo laikotarpiu, kai menas lygiomis teisėmis su
gamta tampa kūrybinės inspiracijos pagrindu. Svarbu paţymėti, kad romantikai atrado
vaikišką sielą, neatsiejamą nuo pasakos, fantazijos, o savo didţiuosius idealus jie mėgino
apgyvendinti pasakų šaly. Anot Novalio, romantikai uţsimojo, „padaryti pasaulį regimą, o
regimą pasaulį – pasaka“1.
Lietuvos kalbos ţodyne pateikiamos šios ţodţio pasaka reikšmės: pasakojamasis
fantastinis kūrinys apie nebūtus dalykus; pasakojimas, istorija; išgalvoti, nebūti dalykai,
prasimanymai2. Atsiţvelgiant į tuometinius vyravusius nuostatus ir Lietuvos kalbos ţodyne
pateiktus paaiškinimus, galima knygą „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
traktuoti kaip pasaką.
Šis L. Kerolio fantastinis kūrinys – pasaka perţengė laiko ir erdvės barjerus. Išgalvota
istorija tapo populiari ne tik tarp viso pasaulio skaitytojų. Pasakojimą tyrinėjo ir analizavo
psichologas, psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas, moderniosios psichologijos ir
psichoterapijos tėvu laikomas Karlas Gustavas Jungas. Net menininkai „pasičiupo“ pasakos
personaţus, įvilkdami juos į pačius neįprasčiausius ir fantastiškiausius apdarus. Modifikuotą
kūrinį galima pamatyti įvairiose meno šakose: kinematografijoje, fotografijoje, teatre,
literatūroje, interjere ir tekstilėje, dailėje ir t.t.
Darbo objektas – Luiso Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

karalystėje“ interpretacijos ir atspindţiai šiuolaikiniame mene, kultūroje bei visuomenėje.
Darbo tikslas – ištirti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ raišką ir interpretacijas mene, atskleidţiant jų savitumus šiuolaikinės kultūros bei
visuomenės kontekste.
1
Urba, Kęstutis. Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas ir vaikų literatūra.
<http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?999693316>
2
Pasaka: Lietuvių kalbos ţodynas. <http://lkz.lt/startas.htm>
5
Darbo uţdaviniai:
1. aptarti pasakos atsiradimo istoriją bei išanalizuoti pasakos personaţus ir jų reikšmes;
2. suţinoti Lietuvos skaitytojų nuomonę apie pasaką ir jos interpretacijas;
3. įvertinti pasakos personaţų vaidmenį šių laikų kultūrinėje terpėje;
4. išanalizuoti ir palyginti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ šiuolaikines interpretacijas pasaulio ir Lietuvos mene;
5. išnagrinėti savo kaip menininkės ir asmenybės psichologinį tapatumą su pasaka;
6. sukurti autentišką pasakos interpretacijos koncepciją.
Darbo temos naujumą ir aktualumą lemia keletas veiksnių. Lietuvoje nėra atlikta
tyrimų, analizių, kokios aplinkybės ir veiksniai įtakoja skirtingas pasakų „Alisa Stebuklų
šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijas mene. Įdomu išsiaiškinti, kokias medţiagas,
technologijas menininkai naudoja kurdami šios fantastinės istorijos modifikacijas, ar išgyvena
katarsį. Be to, svarbu suţinoti, kaip ţiūrovas supranta ir priima šias interpretacijas.
Darbo problematika susijusi su tuo, kad pasakos modifikacijų šiuolaikiniame mene

ypač gausu, o Lietuvos mene – vos keletas. Svarbu aptarti, kuo skiriasi pasaulio ir lietuvių
kūrėjų interpretacijos, kokias menines priemones naudoja „perkurdami“ šio fantastinio
pasakojimo siuţetą ir veikėjus. Atsiţvelgiant į mano, kaip kūrėjos, kuriamos pasakos
interpretacijos koncepciją, bus nagrinėjami interjere, aukštojoje madoje, tekstilėje,
fotografijoje, kinematografijoje, instaliacijose atsispindintys pasakos motyvai bei personaţai.
Uţsibrėţtam tikslui pasiekti naudojami šie tyrimo metodai: istorinis, aprašomasis –

analitinis, lyginamasis. Taip pat buvo naudojamos kiekybinis tyrimo metodas, t. y. apklausa
raštu, el. paštu, atsakant į iš anksto parengtą klausimyną – anketą. Apjungiant minėtus
metodus galima išanalizuoti pasakos personaţus, aptarti pasakos ir jos veikėjų poveikį
šiuolaikiniam skaitytojui, perţvelgti pasaulyje ir Lietuvoje sukurtas pasakos interpretacijos ir,
atsiţvelgiant į tai, sukurti savo pasakos interpretacijos koncepciją.
Literatūros apţvalga
Svarbiausias šio darbo literatūros šaltinis – Luiso Kerolio kūrinys „Alisa Stebuklų
šalyje ir Veidrodţio karalystėje“3. Jo siuţetas ir personaţai aptariami, analizuojami,
3
Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Švyturys, 1991.
6
interpretuojami visose darbo dalyse. Didţiausias dėmesys atkreipiamas į pasakos veikėjų
portretus, charakterius, pasakojime paslėptas dviprasmiškas reikšmes, metaforas, simbolius,
aliuzijas.
Realūs rašytojo Luiso Kerolio – Oksfordo universiteto matematikos dėstytojo Čalzo
Dodţsono biografijos faktai ir kūrinio atsiradimo istorija išspausdinta Karoline Leach knygoje
„Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis“4. O pagraţinta, net
idealizuota pasakos „gimimo“ versija aprašoma pačioje knygoje – „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“5 ir Aleksandro Baltrūno straipsnyje „Keistasis Kerolis“6.
Publikacijoje pateikiama ir kūrinio analizė, pasitelkiant matematikos mokslą. Gilinantis į
pasakos siuţetą, personaţus, simbolius, remiamasi simbolių ţodynuose – „Ezoterinis simbolių
pasaulis: sąvadinis ezoterinių reikšmių ţodynas“7 ir „Simbolių ţodynas“8 – pateikiamomis
reikšmėmis ir jų paaiškinimais.
Antroje dalyje akcentuojamas Lietuvos skaitytojų poţiūris į L. Kerolio kūrinį ir jo
personaţus bei pasakos interpretacijas. Ţmonių, kurie skaitė ar bent ţino šį fantastinį
pasakojimą, nuomonę pavyko išsiaiškinti atlikus tyrimą. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinkta
apklausa raštu, t.y. respondentai turėjo atsakyti į iš anksto parengtą klausimyną – anketą. Ji
sudaryta remiantis Kęstučio Kardelio vadovėlyje „Mokslinių tyrimų metodologija ir
metodai“9 ir Rimanto Tidikio knygoje „Socialinių mokslų tyrimų metodologija“10 pateiktomis
rekomendacijomis. Gauti respondentų atsakymai išanalizuojami ir reziumuojami, sudarant
statistines lenteles, kuriose aiškiai matomas nuomonių pasiskirstymas.
Vertinant pasakos poveikį skaitytojams, remtasi psichologės Gintarės Meslinienės
parašytu straipsniu „Po pasakos sparnu“11 ir sveikatos psichologės Brigitos Mieţienės
parengta publikacija „Pasakų terapija“. 12 Šiuose darbuose išsamiai aptariami, kuo stebuklinės
pasakos naudingos ţmogui, ypač augančiai ir bręstančiai asmenybei.
4
Leach, Karoline. Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis. Vilnius: Versus aureus,
2013.
5
Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Švyturys, 1991, p. 219-222.
6
Baltrūnas, Aleksandras. Keistasis Kerolis. <http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1998-1/1998-1-105-112.pdf>
7
Ezoterinis simbolių pasaulis: sąvadinis ezoterinių reikšmių ţodynas/ Sud. R. Buivydas. Vilnius: Spaudos
kontrolės valdyba, 1995.
8
Becker, Udo. Simbolių ţodynas. Vilnius: Vaga, 1995.
9
Kardelis, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.
10
Tidikis, Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos
centras, 2003.
11
Meslinienė, Gintarė. Po pasakos sparnu. <http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=105&category=12>.
12
Mieţienė, Brigita. Pasakų terapija. I dalis. < http://psichologija.vdu.lt/blog/?p=38>
7
L. Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijų ar
jų motyvų galima rasti įvairiuose Lietuvos ir pasaulio internetiniuose puslapiuose. Juose
gausu ne tik naudingos medţiagos, bet ir kokybiškų iliustracijų. Pateikiant Lietuvos
menininkų interpretacijas, naudotasi ne tik internetiniais informacijos šaltiniais, bet ir jų
pasisakymais, kurie pateikti raštu – atsakant į anketos klausimus. Mintimis ir įţvalgomis apie
L. Kerolio kūrinį „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ dalijosi fotografė Agnė
Solovjovaitė, interjero dizainerė Monika Juknienė, menininkas Romualdas Balinskas.
Baigiamąjį magistro darbą sudaro: įvadas, keturios dėstymo dalys bei išvados;
darbo pabaigoje pateikiami naudotos bibliografijos ir iliustracijų sąrašai bei priedai. Darbo
dalys suskirstytos atsiţvelgiant į svarbiausius nagrinėjamo objekto aspektus. Pirmame darbo
skyriuje pateikiama Luiso Kerolio pasakų „Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje”
atsiradimo istorija ir aptariami personaţai. Antroje dalyje analizuojami, apibendrinami
apklausos rezultatai, kuriuos pateikė Lietuvos respondentai, ir aptariama pasakos reikšmė šių
dienų visuomenei. Trečiame skyriuje apţvelgiamos pasaulio ir Lietuvos menininkų sukurtos
pasakų interpretacijos. Ketvirtoje dalyje pateikiama mano, kaip kūrėjos, pasakos analizė ir
pristatoma L. Kerolio kūrinių interpretacijos koncepcija.
8
1. PASAKOS IŠTAKOS, PERSONAŢAI IR JŲ REIKŠMĖS
1.1. Kūrinio atsiradimo istorija
„Čarlzas Dodţsonas gimė 1832-ųjų sausio 27-ąją, nugyveno savo gyvenimą ir galiausiai
mirė 1898-aisiais sausio 14-ąją. Luisas Kerolis gimė 1856 m. kovo pirmąją ir vis dar labai gyvas.“ 13
(Karoline Leach „Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis“)
Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson), labiau ţinomas Luiso

Kerolio vardu, buvo Oksfordo universiteto Kristaus baţnyčios koledţo matematikos
dėstytojas, anglikonų pastorius, rašytojas, fotografas. Jis gimė 1832 m. sausio 27 d. Anglijoje,
gausioje pastoriaus šeimoje – Č. Dodţsonas buvo trečias vaikas ir vyriausias sūnus. Jo tėvas
Čarlzas Dodţsonas (1800-1868) Oksforde studijavo teologiją, klasikines kalbas bei
matematiką, parašė keletą teologijos veikalų. Savo gabumus perdavė vyriausiajam sūnui,
kuris, kaip ir tėvas, su dvigubu pagyrimu baigė Kristaus baţnyčios koledţą ir liko čia dėstyti.
Kaip teigia K. Leach, Č. Dodţsonas šiuo darbu nesidţiaugė, darė tik dėl pinigų, o tikrasis
tikslas buvo uţ akademijos ribų – jis norėjo tapti rašytoju.
Nuo ankstyvos paauglystės Č. Dodţsonas rašė eilėraščius, apsakymus, straipsnelius.
1854-1856 m. jo kūryba pasirodė nacionalinės reikšmės leidiniuose „The Comic Times“,
„The Train“, maţesniuose ţurnaluose „Whitby Gazette“ ir „Oxford Critic“. Dauguma kūrinių
buvo komiški, kartais net satyriniai. 1855 m. rašytojas savo dienoraštyje rašė: „Nemanau, kad
jau parašiau ką nors tinkama spaudai (neturiu galvoj „Whitby Gazette“ ar „Oxford
Advertiser“), bet neviltis manęs neapima, nes tai dar padarysiu“.14
1856 m. jis išspausdino savo pirmąjį kūrinį, pasirašytą tokiu vardu, kuris jį išgarsino.
Periodiniame leidinyje „The Train“ Luiso Kerolio slapyvardţiu pasirodė trumpas romantiškas
eilėraštis „Vienatvė“. Šis pseudonimas buvo pagrįstas tikruoju vardu: Lewis – angliška forma
vardo Ludovicus, kuris savo ruoţtu buvo lotyniškas Lutwidge atitikmuo, o Carroll
angliškas Carolus variantas, atitinkamai lotyniškas Charles pakaitalas.
1865 m. Luiso Kerolio slapyvardţiu buvo išspausdinta „Alisa stebuklų šalyje“. Kaip
teigia Aleksandras Baltrūnas, net Anglijos karalienė buvo susiţavėjusi „Alisa stebuklų
šalyje“15. Pasaka taip uţbūrė visuomenę, jog atsirado tyrinėtojų, kurie nusprendė, kad Luisas
13
2013, p. 9.
14
Ibid, p. 23.
15
9
Kerolis – antras rašytojo Marko Tveno slapyvardis. Daug yra samprotaujama, kas lėmė tokį
Č. Dodţsono pasisekimą. Minimas jo polinkis į klasikines kalbas ir ekscentriškumas. Iš dalies
jam pravertė padėtis šeimoje – kaip vyriausiasis sūnus jis jau nuo maţens turėjo globoti
jaunesnius brolius ir seseris, sugalvoti jiems ţaidimų. Po septynerių metų – 1872 m. Luiso
Kerolio vardu išleista antroji knyga apie Alisą – „Veidrodţio karalystėje ir ką Alisa ten
išvydo“.
Kaip paţymi K. Leach, nuo tos dienos, kai nepaprastai sėkmingai pasirodė „Alisa“,
autoriaus gyvenimas pasidalija į du: tikrasis Dodţsono gyvenimas ir mitais apipintas „Luiso
Kerolio“.16 Svarbu paţymėti, kad pats „Alisos“ kūrėjas niekada neprisipaţino, jog po Luiso
Kerolio slapyvardţiu slepiasi matematikos dėstytojas Č. Dodţonas.
Vėliau pasirodė romanai – „Snarko medţioklė“ (1876 m.), du tomai „Silvijos ir
Bruno“ (1889 m., 1893 m.). Be to, kaip teigia A. Baltrūnas, išėjo „geras pluoštas matematinių
veikalų, kurių dalis skirta tuomet naujai matematikos šakai – matematinei logikai“.17 Bet vis
dėlto Luiso Kerolio vardą išgarsino ne matematiniai veikalai ar eilėraščiai, o knygos apie
Alisą.
Čarlzui Dodţsonui 1856 m. buvo lemtingi – jis ne tik išspausdina pirmąjį kūrinį
Luiso Kerolio slapyvardţiu, bet ir susipaţįsta su nauju Kristaus baţnyčios koledţo dekanu
Henry Liddell„iu ir jo šeima. Matematikas labai greitai artimai susidraugavo su Liddell„io
ţmona Lorina ir jų vaikais – Ina, Edith ir Alice (Alisa), kurie suvaidino svarbų vaidmenį
matematiko gyvenime. Draugystei suklestėjus, Č. Dodţsonas ėmė nuolat veţtis vaikus į
Godstou ar Nanhemą pasiplaukioti upe. Tai virto lyg ir tradicija. Per vieną išvyką 1862-aisiais
Č. Dodţsonas, iškylaudamas su Liddell„ių šeimos vaikais sugalvojo siuţetą, tapusį itin
sėkmingos knygos pagrindu. Kai papasakojo šią istoriją, Alisa Liddell, priprašė jį uţrašyti.
Taip trumpai skambėtų knygos, atnešusios pirmąją ir didţiausią komercinę sėkmę, atsiradimo
istorija. Tačiau viskas yra sudėtingiau – pateikiamos kelios versijos, kaip pasakojimas tapo
populiaria knyga ir kokia vis dėlto tikrosios Alisos Liddell įtaka rašytojui.
A. Baltrūnas ir daugelis kitų autorių pateikia idealizuotą pasakos atsiradimo variantą.
Jis rašo, kad 1862 m. liepos 4 d. Č. Dodţsonas kartu su bičiuliu Robinsonu Dakvortu ir Alisa
Liddell išsiruošė paplaukioti Godstou upe18. Kelionės metu jis pradėjo sekti Alisai pasaką.
Pasaka buvo tokia nuostabi, kad bičiulis nustebęs paklausė: „Sakyk, Dodţsonai, ar šią pasaką
dabar sukūrei?“ Kai buvo patvirtinta, kad dabar, Alisa ėmė prašyti, kad ši pasaka būtų
16
2013, p. 25.
17
18
Ibid
10
uţrašyta. Grįţus namo, šis pasiūlymas jau visai ėmė neduoti ramybės. Iš pradţių Dodţsonas
vylėsi, kad knygą jis suspės parašyti Kalėdoms, tačiau pasaka buvo baigta tik 1863 m. vasario
10 dieną. 1864 m. Alisai dovanojo rankraštį pavadinimu „Alisos nuotykiai po ţeme“. Dar
vieneri metai prabėgo, kol iliustracijas šiai knygai nupiešė garsaus satyrinio ţurnalo „Punch“
iliustratorius Dţ. Tanielas. 1865 m. rankraštis išleistas pavadinimu „Alisos nuotykiai Stebuklų
šalyje“. Ją autorius pasirašė Luiso Kerolio slapyvardţiu.
Č. Dodţsono dienoraščiuose pateikiama kiek kitokia versija19. Liddell„ių mergaitėms
„Alisos nuotykiai“ be galo patiko, o jis pats nebuvo labai suţavėtas. Kartą tą vasarą
plaukiojant upe jis padainavo joms savo sukurtą komišką dainelę „Panelė Dţons“ ir šiek tiek
susierzino, kai jos labiau norėjo išgirsti „begalinės“ pasakos apie Alisą tęsinį. Net kai Alisa
paprašė istoriją uţrašyti, jis paţadėjo, bet niekaip neprisiruošė to padaryti. Tik po kelių
mėnesių, lapkričio tryliktąją, atsitiktinai universiteto kieme susitikęs mergaites prisiminė
paţadą ir istoriją. Ėmėsi darbo tą patį vakarą.
Knygai pabaigti prireikė dar dviejų metų ir, rengiant ją Alisai, iškilo problema, kaip
surasti leidėją, o tai jis suprato kaip grynai komercinį klausimą. Č. Dodţsonas visada norėjo
prašyti knygą, kurią „gerai pirktų“, ir dabar darė viską, kad tai įvyktų: pasakojimą ėmė taisyti
ir plėsti, iš „poţemio“ ji tapo „pasakų šalimi“ ir kurį laiką apie maţą dovanėlę Alisai jis
pamiršo. Tik 1864 m. rugsėjį baigė piešinius jai skirtoje knygoje ir praėjo dar du mėnesiai, kol
Alisai įteikė knygą. Iki to laiko ji savo maţosios dovanėlės jau buvo pralaukusi dvidešimt
aštuonis mėnesius, o rankraštis, kurį jis rašė neva jai, jau buvo perduotas jo draugui rašytojui
Dţordţui Makdonaldui, iliustratoriui Tanieliui, leidėjui Makmilanui ir net jo draugams
Otliams, kurie anksčiau nei Alisa perskaitė jos knygą.
Kalbant apie Alisą, suaugusi ji piktinosi sėkme, kurios Č. Dodţsonas pasiekė
pasiskolinęs jos vardą ir toliau išnaudodamas Alisos fenomeną. Ji stebėjo, kaip Luisas Kerolis
išleido du tomus pasakojimų „Vaikų kambario Alisa“, skirtus maţiesiems, ir galiausiai net
„Stebuklų šalies“ pašto ţenklų rinkinį. Bet kai 1885 m. jis parašė Alisai, prašydamas
paskolinti „Alisos“ originalą, maţąją knygutę, kad būtų išspausdinta jo faksimilė, ji įsiţeidė.
Alisa nenorėjo jam grąţinti savo knygos ir parašė tėvui, klausdama, ar privalo tai daryti,
sakydama, kad jis jau pardavė šimtą dvidešimt tūkstančių jai papasakotos istorijos
egzempliorių. Tėvas jai atrašė, kad neturėtų atmesti pono Dodţsono prašymo, nors jam ir
labai sekasi. Gavusi tėvišką patarimą, pasipiktinusi Alisa parašė Dodţsonui, jog jis gali paimti
jos knygą, bet turi ja gerai rūpintis. Jis taip ir padarė, o Alisa atgavo ją.
19
Ibid, p. 298-302.
11
Remiantis Alisos prisiminimais, galima teigti, jog 1865 m. pasirodţiusi knyga „Alisa
stebuklų šalyje“ buvo sutikta palankiai. Kaip teigia A. Baltrūnas, daugelį baugino ir stebino
keistas knygos pasaulis, tačiau gana greitai knyga tapo bestseleriu ir savotišku kuriozu: nors
buvo skirta vaikams, tačiau labiausiai ją skaitė suaugusieji.20 Tuo ji skiriasi nuo to paties
autoriaus „Robinzono Kruzo nuotykių“ ar „Guliverio kelionių“, kurios buvo rašomos
suaugusiesiems, tačiau tapo vaikų knygomis. Knygos pasirodymas – tai naujos ryškios
asmenybės – Luiso Kerolio gimimas.
Pasaka „Alisa Veidrodţio karalystėje“ pasirodė 1872 metais. Kritikai šią knygą
sutiko negailėdami pagyrų. Č. Dodţsonas jau galėjo save laikyti ţymiu rašytoju, nes jau 1869
m. pasirodė ir buvo entuziastingai sutikti pirmieji „Alisos stebuklų šalyje“ vertimai į vokiečių
ir prancūzų kalbas. Išėjo keletas smulkesnių Č. Dodţsono kūrinių, tačiau jie neprilygo Alisos
pasakoms.
Č. Dodţsono knygos „Alisa Stebuklų šalyje“ ir „Veidrodţio karalystėje ir ką Alisa
ten išvydo“ sulaukė tokio skaitytojų pripaţinimo, kokio galėtų pavydėti daugelis rašytojų.
Nors sunku patikėti, kad jas rašė ne profesionalus rašytojas, o matematikos profesorius.
1.2. Pasakos personaţai ir jų reikšmės
Pradedant analizuoti pasaką, pirmiausia reikia apibrėţti, kas yra personaţas. Pačia
bendriausia prasme personaţas įvardijamas kaip „groţinės literatūros kūrinio, spektaklio,
filmo veikėjas; herojus.“21 Kaip teigia K. Norkevičiūtė, personaţo viena pagrindinių uţduočių
– vesti kūrinio veiksmą į priekį, todėl autorius, kurdamas savo kūrinio idėją įgyvendinantį
personaţą, turėtų apgalvoti kiekvieną jo detalę, nuo šiol susijusią ir reprezentuosiančią būtent
vieną ar kitą personaţą22. Kūrinio personaţas turi turėti ne tik savitų, išskirtinių charakterio
bruoţų, bet ir ką nors, kas būtų artima skaitytojui, nes taip daug lengviau įsijausti.
Šiuo atveju – pasakų „Alisa stebuklų šalyje“ ir „Veidrodţio karalystėje ir ką Alisa
ten išvydo“ – pagrindinis personaţas yra maţa mergaitė Alisa, kuri patiria dvi nuostabias
keliones ir susipaţįsta su keisčiausiais personaţais: kalbančiais gyvūnais, atgijusiomis
kortomis, šachmatų figūromis. Būtent ši veikėja yra artima skaitytojui – juk ji vienintelis
ţmogus. Su ja lengva susitapatinti, jos akimis ir ţiūrime į visą pasakos vyksmą. Pasak
20
21
Tarptautinių ţodţių ţodynas. Vilnius: Alma Litera, 2003, p 568.
22
Norkevičiūtė, Kornelija. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personaţai reklamos diskurse:
literatūrologijos magistro darbas. Šiaulių universitetas. Šiauliai, 2013, p. 6.
12
literatūros teoretiko Michailo Bachtino, „įsijaučiame į pagrindinį veikėją, kad aš kategorija
išgyventume jo būtį bei įdomų gyvenimą.“23
Alisa ryţtinga, smalsi mergaitė, nepabijojusi nuklysti į jai svetimą pasaulį. Pakliuvusi
į triušio urvą, ji sumaţėja kaip nykštukė, vėliau uţauga it milţinė, klauso besišypsančio katino
patarimų, dalyvauja beprotiškoje arbatėlėje ir ţaidţia savotišką kroketą. Dar daugiau nuotykių
laukia atsidūrus kitapus veidrodţio. Pasakos Alisa nepraleidţia progos pasirodyti, kokia ji
išprususi. Čia ima spėlioti atstumą iki Ţemės centro, mėgina prisiminti senus Vilhelmo
Uţkariautojo laikus, su pele bando susikalbėti prancūziškai. Kaip ir tikrosios Alisos Liddell,
jos galvelė pilna visokiausių gudrybių, kurias turėjo perprasti mokytas vaikas anų laikų
Anglijoje24.
Kiti personaţai – tai tarsi šachmatų figūros, kurias rašytojas rikiuoja taip, kad jam
būtų patogu kurti įvairias aliuzijas – fantastiškus reginius. Puikus pavyzdys: kūdikis, kurio
nosį suko pipirų kvapas, o vėliau jis pavirto paršeliu. Atrodo tiesiog neįtikėtina istorija, tačiau
galima atsekti prieţastinius ryšius. Suaugusieji baudţia vaikus, kitaip sakant, „duoda pipirų“,
o kai netenka kantrybės atţalas pavadina ir paršeliais.
Pasakos personaţai turi ir simbolinę reikšmę. Naglis Kardelis cituoja Willardą
Quin'ą, norėdamas nusakyti, kas yra simbolis: „Simbolis yra kaţkas, kas reiškia kaţką kitą,
atstovauja kaţkam kitam“25. Tačiau ši simbolio apibrėţtis yra labai plati, neišryškina simbolio
specifikos, taip gali būti apibrėţiamas ir ţenklas. Kaip teigia Udo Becker, ţodis „simbolis“
asocijuojasi su labai daug dalykų, nepriklausančių kasdienybės sferai: alegorija, atributas,
metafora, palyginimas, emblema, archetipas, šventieji ţenklai, hieroglifai, elementarūs
ţenklai26.
Raudonoji Širdţių karalienė ir Baltoji karalienė yra seserys. Raudona spalva siejama
su gėriu, meile, aktyvumu, aistra, seksualumu, valia, jėga, ugnimi, drąsa. Balta spalva – tai
angelų spalva, siejama su šventumu, reiškia tyrumą, nekaltumą, tobulybę ir absoliutą, šviesą ir
dvasinį atgimimą, išmintį, dieviškumą, gyvybę, dţiaugsmą, gėrį, sėkmę, švarą. Apie Baltąjį
Pėstininką pasakoje „Alisa Veidrodţio karalystėje“ rašoma: „Mano vaikelio balsas, - sušuko
Baltoji Karalienė, - <...> Mano brangiausia Lelijėlė, mano karališkoji katytė“27. Balta spalva
asocijuojasi su vaikyste. Ir Baltasis Alisos Triušis – tai vaikystės simbolis, sutinkamas ir
kituose, daug vėlesniuose kūriniuose, pavyzdţiui, Liutauro Degėsio poezijoje vaikams.
23
Bachtin, Michail. Autorius ir herojus. Vilnius: Aidai, 2002, p. 181.
24
Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius, Švyturys, 1991, p. 220.
25
Kardelis, Naglis. Simbolis kaip dalis ir visuma. In: Filosofija, sociologija. Vilnius: Lietuvos Mokslų
akademijos leidykla, 2005, Nr.1, p. 3.
26
Becker, Udo. Simbolių ţodynas. Vilnius: Vaga, 1995, p. 5 – 6.
27
Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Alma litera, 2011, p. 123.
13
N. Mikalauskienė teigia, kad Liutauro Degėsio Baltasis Triušis gali būti atėjęs būtent iš
28
L. Kerolio pasakos. Be to, triušis dėl baikštumo laikomas baimės ir silpnadvasiškumo
simboliu, o tariamas sugebėjimas miegoti atviromis akimis davė pretekstą jį laikyti budrumo
simboliu.29
Pasakojime sutinkami ir kiti „spalvoti“ personaţai – Juodasis Karalius ir Juodoji
Karalienė. Juoda spalva simbolizuoja tamsą, liūdesį, mirtį, gedulą, skausmą, nelaimę, ligą,
mirtį. Tačiau ši spalva reiškia ir išsilavinimą, išmintį, eleganciją. Knygoje „Ezoterinių
simbolių pasaulis“ rašoma, kad juoda spalva – tai pirminis chaosas, pirmapradė tamsa,
tuštuma, pastovumas, kuklumas, rimtis, rūpestingumas, pasiaukojimas, mirtis, pyktis, gėda,
pavydas30. Kaip teigia Udo Becker, juoda spalva atitinka absoliutą ir gali reikšti tiek
gyvenimo gausą, tiek absoliutų trūkumą31.
Įdomus yra veidrodţio simbolis. Veidrodis – tiesos, visatos išminties, kūrybos,
atspindinčios dievišką protą, aiškumo, savęs paţinimo, ateities spėjimo bei tuštybės simbolis.
Taip pat veidrodis yra anapusinio pasaulio vartų simbolis ir Mėnulio antrininkas.32 Kaip teigia
A. Baltrūnas, šį įvaizdį galima iššifruoti pasitelkus matematiką33. Veidrodţio karalystėje
sąvokos „pirmyn“ ir „atgal“ lyg ir susikeičia vietomis, ir jei mes norime ką nors pasiekti,
turime keliauti priešingon pusėn. Bet atidţiau pasigilinę, pamatysime, kad Veidrodţių
karalystę L. Kerolis kuria naudodamasis veidrodine inversija – atspindţiu. Jei mes laikome
obuolį kairėje rankoje ir ţiūrime į veidrodį, tai mūsų atvaizdas veidrodyje obuolį turės
dešinėje rankoje. Tad ir Veidrodţių karalystę mūsų „neveidrodinė“ Alisa jaučia kaip realų
pasaulį, atsispindėjusį veidrodyje. Inversija liečia ne tik erdvę, bet ir laiką. Čia reikia visą
laiką bėgti, norint likti vietoje.
Kūrinyje vis kartojasi keletas kitų simbolių – tai stalas, raktas, durys. Stalas, kaip
centras, apie kurį galima susispiesti, yra rinktinės draugijos simbolis. Rakto simbolinė
reikšmė siejasi su tuo, jog jis tiek atidaro, tiek uţdaro. Pasakose ir liaudies sakmėse raktas
daţnai simbolizuoja sunkiai atskleidţiamą paslaptį. O durys arba vartai – tai tarsi perėjimas iš
vienos srities į kitą. Paplitęs yra Dangaus vartų ar Saulės durų įvaizdis, ţenklinąs perėjimas į
neţemišką, dievišką sritį. O poţemių viešpatija, arba mirusiųjų karalystė, daugelio tautų
28
Mikalauskienė, Neringa. Valkataujančio sekmadienio pasaka Ţvėryne nebaigta.
29
Becker, Udo. Simbolių ţodynas. Vilnius: Vaga, 1995, p. 115.
30
kontrolės valdyba, 1995, p. 153.
31
32
kontrolės valdyba, 1995, p. 24
33
14
įsivaizdavimu, esanti anapus didţiulių vartų. Uţdaros durys daţnai reiškia slepiamą paslaptį,
taip pat draudimą ir neprieinamumą, atdaros durys – raginimas įţengti arba atskleisti
paslaptį34.
Pasakoje daţnai keičiasi veikėjų veidai, jie mainosi – tarsi uţsideda kaukes. Kaukė –
tai pasikeitimas, pasišalinimas, apgaulė, apsauga, apsimetimas, susitapatinimas, sugrįţimas į
pirmapradį pavidalą.35 Daţnai kaukės – slaptos sąjungos ţenklas (Česyro katino galva ir Alisa
slapta kalbasi ir vienas kitą supranta). Beveik visos kaukės skirtos gąsdinimui, todėl jų
bruoţai daţniausiai groteskiški ir keliantys siaubą, čia sumaišytos ţmogaus ir gyvulio formos.
Vėlyvosios antikos laikų sarkofagų teatrinės kaukės susijusios su „gyvenimo vaidinimu“.
Šiandien kaukės daţnai laikomos savojo „aš“ slėpimo po dirbtiniu veidu simboliu.36
Įdomi Česyro katino „kaukė“, kuomet jis pats pradingsta ir ima matytis tik jo galva:
„Alisa jau dairėsi norėdama kaip nors ištrūkti ir niekieno nepastebėta išspūdinti iš aikštelės,
kai staiga ore išvydo neregėtą dalyką. Iš pradţių ji labai nustebo ir nelabai suprato, bet
netrukus suvokė ore matanti šypseną. „Česyro katinas, - tarė ji sau, - dabar turėsiu su kuo
pasikalbėti“37. Toks katino galvos reginys - tai aliuzija į galvos nukirtimą ir gyvenimą po
mirties.
Taip pat reikėtų paminėti, kad nemaţai yra personaţų, atėjusių iš anglų folkloro:
Kliunkis Pliumpis, Vienaragis ir Liūtas. Siuţete svarbu tai, kad kai kurie folkloro motyvai
Alisai iš anksto ţinomi, vyksmą ji gali stebėti iš šalies. Kelionę per veidrodţių karalystę
galima gretinti su folkloro motyvu – herojaus išbandymu.
Apibendrinant šį skyrių, galima teigti, kad visi pasakos personaţai yra universalūs.
Jiems tam tikras reikšmes ir asociacijos suteikia ne Luisas Kerolis, o skaitytojas. Sekdamas
pasakos siuţetą jis mintyse tarsi piešia personaţus. Rašytojas pateikia tik tam tikras nuorodas,
asociacijas, veda skaitytoją fantazijos labirintu. Būtent neišsemiami fantazijos, siurrealizmo
aruodai „uţkabina“ ir menininkus, kurie ryţtasi interpretuoti šią pasaką.
34
Becker, Udo. Simbolių ţodynas. Vilnius: Vaga, 1995, p. 62, 207, 260.
35
kontrolės valdyba, 1995, p. 239.
36
37
15
2. LUISO KEROLIO KNYGOS POPULIARUMAS IR JOS
ATSPINDŢIAI ŠIUOLAIKINĖJE KULTŪROJE
2.1. Pasaka Lietuvos skaitytojų akimis: atlikto tyrimo rezultatai
L. Kerolio knyga „Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ skaitoma ne tik

Anglijoje, kur gimė kūrinio idėja, bet ji populiari ir kitose šalyse. Tačiau reikia paţymėti, kad
šis fantastinis kūrinys vertinamas prieštaringai. Ţinoma, kad 1931 m. knyga „Alisa stebuklų
šalyje“ buvo uţdrausta vienoje Kinijos provincijų38. Pateikiamos šios draudimo prieţastys:
gyvūnai negali kalbėti ţmogaus balsu, be to, neleistina įtikinėti vaikus, kad gyvūnų intelekto
lygis yra toks pats kaip ţmonių.
Įdomu tai, kad L. Kerolio pasaka „išaugo“ iš literatūrinio kūrinio rėmų. Pasakos
pavadinimas vartojamas ţmogaus savijautai nusakyti – „jaučiuosi kaip Alisa iš stebuklų
šalies“. Tai tampa ir įvairiausių kultūrinių renginių, vakarėlių tema39. Galima teigti, kad
„Alisa“ įsitvirtina įvairiose kultūrinėse terpėse. Net viena liga pavadinta šiuo pavadinimu –
Alisos sindromas. Kaip aiškinama, ištikus šiam neurologiniam sutrikimui ţmogus sunkiai
skiria daiktų dydį, jam visi daiktai atrodo arba labai maţi, arba labai dideli40.
Šie teigiami ir ypač neigiami faktai pasitarnauja kaip reklama – uţdrausti dalykai dar
labiau traukia. O knygą skaito dar daugiau skaitytojų visame pasaulyje. Bet aiškinantis
kūrinio populiarumą, pirmiausia reikia prisiminti ţodţio „populiarus“ leksines reikšmes:
visiems suprantamas; labai paplitęs, mėgstamas, ţinomas, garsus. Kaip teigia N. Brazauskas,
jos nukreipia į sociologiją, nes tai, kas visuomenėje yra / nėra populiaru, gali būti ištirta
sociologinių tyrimų metodais (apklausomis, dokumentiniais tyrimais etc.)41. Populiarumą gali
parodyti statistiniai duomenys, kurie atskleidţia parduotų/ perskaitytų/ apdovanotų romanų
skaičius. Taigi norint išsiaiškinti, ar kūrinys populiarus ir svarbus Lietuvos skaitytojui, buvo
38
Garsiausios knygos, kurios buvo uţdraustos: nuo „Alisos stebuklų šalyje“ iki George'o Orwello romano
„1984“ ar Dano Browno knygų. <http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/garsiausios-knygos-kurios-
buvo-uzdraustos-nuo-alisos-stebuklu-salyje-iki- george-o-orwello-romano-1984-ir-adolfo-hitlerio-biografijos-
286-312880>
39
2013 m. garsi „auksinio jaunimo“ atstovė Paris Hilton savo namus buvo pavertusi pasakų šalimi - draugams ji
surengė gimtadienio vakarėlį „Alisos Stebuklų šalyje“ tema.
40
Keisčiausios diagnozės: kur gimsta skausmo nejaučiantys vaikai.
<http://www.delfi.lt/news/daily/health/keisciausios-diagnozes-kur-gimsta-skausmo-nejauciantys-
vaikai.d?id=60710539>
41
Brazauskas, Nerijus. Šiuolaikinio lietuvių romano populiarumas: tarp ţanro, rinkos ir pozicijos.
< http://www.llti.lt/failai/152-169_psl_BRAZAUSKAS.pdf >
16
atliktas tyrimas – apklausa raštu. Minėto tyrimo tikslas – ištirti L. Kerolio pasakos „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ populiarumą ir jos svarbą Lietuvos skaitytojui.
Tyrimo hipotezė – Lietuvoje pasaka nesusilaukia tokio skaitytojų dėmesio kaip kitose
šalyse, o L. Kerolio kūrinys įamţintas šiuolaikinėse interpretacijose paskatintų visuomenę
plačiau pasidomėti šiuo pasakojimu.
Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis metodas, t. y. apklausa raštu, el. paštu, atsakant į
iš anksto parengtą klausimyną – anketą. Gauti rezultatai buvo susumuoti ir pateikti statistinių
lentelių išraiška. Kaip teigia K. Kardelis, kiekybiniu poţiūriu nusakomas siekis ieškoti
išorinių poţymių, matuoti juos ir skaičiuoti, siekti vienintelio paaiškinimo, dėsnių, taisyklių,
universalumo ir visuotinumo.42
Anketa – tai klausimų lapas tam tikroms ţinioms surinkti. Pasak R. Tidikio, pateikus
keletą klausimų, greitai galima gauti daugybę informacijos.43 Anketos gali būti įvairios:
oficialios, anoniminės, pagal atsakymų formą – atviros ir uţdaros. Šiam tyrimui, atsiţvelgiant
į K. Kardelio vadovėlyje „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai“ ir R. Tidikio knygoje
„Socialinių mokslų tyrimų metodologija“ pateiktas rekomendacijas ir pastabas, parengta
anoniminė, su atvirais ir uţdarais klausimais anketa. Ją sudaro 15 klausimų (priedas nr. 1).
Didţioji dalis klausimų yra uţdaro tipo su galimais atsakymų variantais. Siekiant uţtikrinti
etikos reikalavimus, dauguma klausimų turi tarpinius, neutralius atsakymo variantus arba
galimybę nurodyti savo variantą. 4 klausimai buvo atviro tipo, kur respondentų buvo prašoma
išreikšti savo asmeninę nuomonę.
Tyrimas vykdytas 2013 metų lapkričio 1-14 dienomis. Apklausta 240 įvairaus amţiaus
respondentų. Vėliau nuspręsta analizuojamų anketų imtį susiaurinti – pasirinkta 161 vnt.
uţpildytų klausimynų, į kuriuos atsakė akademinės bendruomenės nariai iš Vilniaus dailės
akademijos, Vytauto Didţiojo ir Kauno technologijos universitetų. Taip pat buvo apklausti
dailininkas Romualdas Balinskas, fotografė Agnė Solovjovaitė, interjero dizainerė Monika
Juknienė. Dalis anketų buvo ne pilnai arba ne visai teisingai uţpildytos (nesuprato, kaip
uţpildyti vieną ar kitą grafas arba dėl kitų prieţasčių neuţpildė atskirų klausimų ir pan.),
tačiau jos įtrauktos į tyrimo duomenis panaudojant teisingai uţpildytą informaciją.
Respondentų charakteristika. Analizuojant bei interpretuojant tyrimo metu gautus
duomenis, svarbu ţinoti pagrindines tyrime dalyvavusių respondentų charakteristikas. Tyrime
galėjo dalyvauti skirtingo amţiaus respondentai – nebuvo taikomas amţiaus apribojimas.
42
Kardelis, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002, p. 104.
43
Tidikis, Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos
centras, 2003, p. 474.
17
Perţiūrėjus anketas, išaiškėjo, jog didţioji tyrime dalyvavusių respondentų dalis buvo
suaugusieji 26-59 metų amţiaus (44 proc.), antroji pagal dydį respondentų amţiaus grupė
jaunuoliai – 15–25 metų amţiaus (56 proc.). Tyrimo rezultatų analizei svarbus ir respondentų
pasiskirstymas pagal lytį. Daugiau nei du trečdaliai (65 proc.) respondentų buvo moterys ir tik
35 proc. – vyrai. Respondentai į klausimą, koks Jūsų išsilavinimas, atsakė taip: beveik pusė
respondentų (72 proc.) turėjo nebaigtą aukštąjį arba aukštąjį išsilavinimą. Dar 7 proc. nurodė,
jog jų išsilavinimas yra profesinis/ aukštesnysis, 21 proc. teigė turintys vidurinį.
Atsakymai. Pirmuoju anketos klausimu buvo norima išsiaiškinti respondentų nuomonę,
ar L. Kerolio pasaka populiari Lietuvoje. 47 proc. apklaustųjų atsakė, kad kūrinys ţinomas, o
29 proc. neţinojo, ar knyga „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ populiari, ar ne.
24 proc. respondentų atsakymas buvo neigiamas (1 pav.).
1 pav. Respondentai atsakė, ar L. Kerolio pasaka yra populiari Lietuvoje
Antrasis klausimas „Kaip vertinate Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“ įtaką visuomenei?“ sudarytas iš 9 teiginių, į kiekvieną iš jų buvo
galima atsakyti taip: visiškai sutinku; sutinku; nei sutinku, nei sutinku; nesutinku. Į pirmąjį
teiginį - „Pasaka skirta tik inteligentams“ dauguma respondentų (66 proc.) atsakė, jog
nesutinka arba visiškai nesutinka. Tik 3 proc. atsakinėjančiųjų pareiškė, kad pasaka skirta tik
inteligentams. Antrasis teiginys teigė, jog L. Kerolio pasaka skirta tik vaikams. Nuomonės
pasiskirstė panašiai, kaip atsakinėjant į pirmąjį teiginį. Trečiasis sakinys klausimyne – „Pasaka
atlieka švietėjišką funkciją“. Čia respondentų atsakymai pasiskirstė taip: su tuo sutiko 29 proc.,
nesutiko 45 proc., o 25 proc. atsakiusiųjų nei sutiko, nei sutiko. Ketvirtąjį teiginį – „Pasaka per
daug senamadiška“ paneigė 53 proc. apklaustųjų, 23 proc. nei sutiko, nei nesutiko. 14 proc.
respondentų teigė, kad pasaka yra senamadiška. Penktuoju sakiniu bandyta išsiaiškinti, ar
pasaka skirta tik suaugusiems. Dauguma – net 79 proc. atsakiusiųjų paneigė šį teiginį. Šeštasis
teiginys – „Dauguma ţmonių neturi poreikio skaityti ir domėtis šia pasaka“. Su tuo nesutiko 54
proc. respondentų, sutiko – 28 proc., o nei sutiko, nei nesutiko 18 proc. apklaustųjų. Kitą
18
teiginį – „Trūksta paskatinimo skaityti ir domėtis šia pasaka“ paneigė dauguma (68 proc.)
respondentų. Aštuntuoju klausimu bandyta suţinoti, ar respondentai mano, jog pasaka
atitrūkusi nuo visuomenės aktualijų, koncentruojasi tik ties menine veikla. Čia apklaustųjų
nuomonės pasiskirstė gana tolygiai: 29 proc. ţmonių sutiko, kad pasaka atitrūkusi nuo
visuomenės aktualijų, 38 proc. su tuo nesutiko, o 33 proc. apklaustųjų nei sutiko, nei sutiko.
Paskutinis teiginys – „Pasaka svetima lietuvių kultūrai“. Dauguma respondentų (46 proc.)
nesutiko, kad pasaka svetima lietuviams. 35 proc. apklaustųjų sutiko, o likusieji nei sutiko, nei
nesutiko su šiuo teiginiu.
Trečiuoju klausimu norėta išsiaiškinti, iš kur tyrimo respondentai ţino apie Luiso
Kerolio pasaką. Jie galėjo nurodyti kelis variantus. 90 proc. apklaustųjų taip ir padarė. 93 proc.
respondentų atsakė, kad yra matę filmą, 76 proc. ţiūrėjo filmuką. 63 proc. ţmonių skaitė šią
pasaką. Tyrimo metu 10 proc. apklaustųjų atsakė, kad yra tik girdėję pasakojimą, o 5 proc.
respondentų pasirinko atsakymą neţinau (2 pav.).
2 pav. Iš kur respondentai ţino apie Luiso Kerolio pasaką
Į ketvirtąjį klausimą – „Kokio Jūs buvote amţiaus kaip pirmą kartą perskaitėte šią
pasaką?“ atsakinėjo tik 63 proc. respondentų, kurie yra skaitę pasaką. Galima buvo
paţymėti tik vieną variantą, bet 8 proc. apklaustųjų pasirinko kelis atsakymus. Paaiškėjo, jog
didţiausia grupė respondentų (46 proc.) pasaką perskaitė būdami vaikais (iki 14 metų), 14
proc. apklaustųjų – jaunuolių (15-25 metų) amţiaus. 3 proc. respondentų pasaką skaitė
suaugę (26-59 metų). Tarp apklaustųjų nebuvo nė vieno respondento, kuris būtų pasaką
perskaitęs senjoro (60 ir daugiau) amţiaus (3 pav.).
19
3 pav. Kokio amţiaus respodentai pirmą kartą perskaitė Luiso Kerolio pasaką
Respondentai, atsakydami į penktąjį klausimą – „Kaip apibūdintumėte Luiso Kerolio

pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“?“, galėjo pasirinkti keletą atsakymų
variantų. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad dauguma respondentų mano, kad pasaka yra
ţinoma, keista ir originali. Dalis apklaustųjų (57 proc.) galvoja, jog L. Kerolio kūrinys
sudėtingas, o kiti (38 proc.) – suprantamas. Šiek tiek maţiau respondentų pasirinko šiuos
atsakymų variantus: idėjinė, kūrybiška, ţavinti (4 pav.).
4 pav. Respodentai apibūdino Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
20
Šeštasis anketos klausimas suformuluotas taip – „Ar Jums patiktų matyti Luiso
Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijas
šiuolaikiniame mene?“. Galimi trys atsakymų variantai: taip, ne, neţinau. 58 proc.
apklaustųjų atsakė, kad norėtų pamatyti pasakos interpretacijas šiuolaikiniame mene, 33 proc.
respondentų pasirinko atsakymo variantą – neţinau. Ir tik 9 proc. apklaustųjų nenorėtų matyti
interpretacijų.
Kitu anketoje pateiktu klausimu norėta suţinoti, ar respondentai matė L. Kerolio
pasakos interpretacijas. 63 proc. apklaustųjų atsakė – taip, 15 proc. ţmonių pasirinko
atsakymą – ne, 22 proc. neţino, ar matė. Respondentų, kurie atsakė teigiamai, dar buvo
klausiama: „Jei Jums teko matyti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ interpretacijas šiuolaikiniame mene, tai kokioje srityje?“. Dauguma jų (69 proc.)
atsakė, kad pasakos interpretacijas matė kinematografijoje, 35 proc. respondentų –
fotografijoje, 23 proc. atsakiusiųjų į šį klausimą – interjere. Aukštojoje madoje, teatre,
literatūroje, tekstilėje ar tapyboje interpretacijas pastebėjo tik maţa dalis respondentų (5 pav.).
5 pav. Respondentų matytos Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
interpretacijos šiuolaikiniame mene
Devintasis klausimas – „Ar esate domėjęsi išsamiau šia pasaka, jos atsiradimo
istorija?“. Į jį net 74 proc. respondentų atsakė ne. 19 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą
„neţinau“. Ir tik 7 proc. ţmonių vis dėlto pasidomėjo, kaip buvo sukurta ši pasaka.
Respondentai, atsakydami į dešimtąjį klausimą – „Kas daro didţiausią įtaką Jūsų
nuomonei apie Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“?,
21
galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų, taip pat patys nurodyti veiksnius, įtakojusius
nuomonę apie šią pasaką. Rezultatai parodė, kad didţiausią įtaką respondentų nuomonei apie
Luiso Kerolio pasaką daro asmeninė patirtis. Šį atsakymo variantą pasirinko 99 proc.
atsakiusiųjų, o antroje vietoje yra draugų/artimųjų nuomonės (70 proc.). 54 proc. respondentų
nurodė, kad juos įtakoja autoritetingų asmenų nuomonė. Atsiliepimai internetinėje erdvėje
apklaustuosius labiau veikia nei kritikų nuomonė. Maţiausiai respondentų nuomonę įtakoja
reklaminiai pranešimai (10 proc.), ţiniasklaida (3 proc.), visuomenėje vyraujantys
įsitikinimai (1 proc.) (6 pav.).
6 pav. Kas daro didţiausią įtaką respondentų nuomonei apie Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje
ir Veidrodţio karalystėje“
Vienuoliktuoju klausimu bandyta suţinoti, su kuriuo Luiso Kerolio „Alisa Stebuklų

šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ personaţu tapatintųsi respondentai. Dauguma atsakiusiųjų
(54 proc.) pasirinko Alisos personaţą. Kai kurie respondentai nurodė ir kokios prieţastys
įtakojo pasirinkimą: „<...> dėl jos smalsumo, noro paţinti personaţus ir suprasti kitokį, kartais
ir nepriimtiną, pasaulį“, „<...>Alisos kova su piktąja karaliene primena moralines problemas,
pastebimas šiuolaikinėje visuomenėje <...>“, „<...> šiame personaţe atpaţįstu savo
charakterio bruoţų“... 25 proc. respondentų tapatintųsi su triušiu, nes jis „kaip ir aš visur
skuba“, „stilingas ir visad dairosi į laikrodį“, „visada panikuoja kaip ir aš“. 17 proc.
atsakiusiųjų pasirinko Česyro katiną, nurodydami pasirinkimo prieţastis: „jis išmintingas“,
„mielas, protingas, ramus ir bauginantis“, „jis toks suktas ir gąsdinantis tipelis“. Kai kurie
respondentai tapatintųsi su Skrybliumi, Zuikiu Puikiu, Miegapele ir kitais pasakos
personaţais.
22
Kitas klausimas – „Ko labiausiai pasigendate Luiso Kerolio pasakoje „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“?. Dauguma respondentų atsakė, kad nieko
netrūksta šioje pasakoje. Kiti nurodė, kad vis dėl to pasigenda paprastumo, realistiškumo,
nuoseklumo, aiškumo.
Į klausimą „Kaip suvokėte Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“?“ respondentai atsakė įvairiai. Pasaka tapatinta su vaiko sapnu ar fantazijų
pasauliu. Vieno respondento nuomone, L. Kerolio kūrinyje telpa visų ţmonių gyvenimai, jų
ţalingi įpročiai, ţiaurumas, kvailumas, keistumas, įkyrumas, liūdnumas, išmintingumas,
nuobodus, stebuklas, didingas, menkas ir t.t. Būta ir kitokių nuomonių: „pasaka – tai
mergaitės vidinės būsenos atspindys, tik iškreiptas ir suprantamas netiesiogiai“, „pasakos
siuţetą suvokiu kaip psichologinius ţmogaus išgyvenimus“, „Aš šią pasaką suvokiu kaip
nesveiko ţmogaus fantaziją, kaip keistų minčių kratinį“.
Respondentų buvo klausiama, nuo ko, jų nuomone, priklauso Luiso Kerolio pasakos
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ ţinomumas šalyje. Paaiškėjo, kad didelę
įtaką turi tėvų, ugdymo įstaigų darbuotojų nuomonė. Poveikį daro ir reklamos, ţiniasklaidos,
menininkų interpretacijų įtaigumas. Kai kurie respondentai paminėjo ir visuomenės
mentaliteto klausimą. Vis dėlto prie pasakos ţinomumo Lietuvoje labai prisidėjo filmas apie
Alisą.
Paskutinis dalykas, kurio buvo prašoma respondentų, – tai eilės tvarka pagal
patrauklumą sugrupuoti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ personaţus. Atsakymai kiek nustebino – patraukliausias herojus yra besišypsantis
Česyro katinas. Toliau rikiuojasi personaţai tokia tvarka: Skryblius, Alisa (tik trečioji),
Triušis, Širdţių Dama – Karalienė, Vikšras. Skaitytojų akimis nepatraukliausi yra Dudutis ir
Tututis, Kliunkis Pliumpis, Miegapelė, Kunigaikštienė, Baltoji Karalienė.
Apibendrinant respondentų atsakymus, galima teigti, kad Luiso Kerolio pasaka
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ Lietuvoje yra ţinoma ir populiari – kūrinį
skaitė ar bent apie ją ţino beveik visi respondentai. Skaitytojų nuomonę apie pasaką formuoja
asmeninė patirtis, kai pats ţmogus susipaţįsta su šiuo kūriniu, pvz.: perskaito knygą, paţiūri
filmą. Didţiulę įtaką ţinomumui turi ir tėvų, ugdymo įstaigų darbuotojų nuomonė. Be to,
pasakos populiarumą lemia reklamos, ţiniasklaidos, menininkų interpretacijų įtaigumas.
Įdomu tai, kad pasaką dauguma ţmonių perskaito vaikystėje, o senjorai jos neskaito, nors
pasaka, kaip įvardijo respondentai, skirta ir vaikams, ir suaugusiems. Skaitytojai šią pasaką
apibūdino kaip fantazijų pasaulį, į kurį dauguma ţmonių pasineria susitapatinę su pagrindiniu
personaţu – Alisa. Kiti veikėjai – Česyro katinas, Skryblius, Triušis, Širdţių Dama –
23
Karalienė, Vikšras taip pat patrauklūs ţmonėms. Svarbu paţymėti, kad skaitytojai norėtų
išvysti šios pasakos interpretacijų, nors yra matę jų kinematografijoje, fotografijoje, interjere.
Galima teigti, kad tyrimo pradţioje iškelta hipotezė tik iš dalies paneigta – nors pasaka ir
populiari Lietuvoje, tačiau interpretacijų šiuolaikiniame mene skaitytojai norėtų pamatyti, tai
paskatintų plačiau pasidomėti L. Kerolio kūriniu.
2.2. Fantastinio kūrinio personaţų analogai šių laikų kultūrinėje terpėje
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad į L. Kerolio pasakos „Alisa stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“ personaţų vaidmenį ţmogus įsijaučia lengvai, kai randa su herojumi
bendrų būdo bruoţų. Tuo pasinaudojus galima šį kūrinį pritaikyti formuojant vaiko asmenybę,
jo pasaulėţiūrą.
Ţinoma, kad pasakos ugdo vaikų vaizduotę, formuoja dorovines nuostatas – jas
skaidydami seka veikėjų pavyzdţiu. Anot R. Aleksynienės, visi vaikai labiausiai ţavisi
pasakų veikėjų drąsa, silpnųjų herojų sugebėjimu padaryti didelius darbus, įvykdyti svarbias
ir neįveikiamas uţduotis, drąsiai aukotis dėl kitų.44 Be to, pasakose akcentuojama tai, kas
labai svarbu ţmonių tarpusavio santykiuose. Veikėjų elgesiu atskleidţiamas pamokymas.
Tame pamokyme glūdi visa pasakos jėga, t. y. atskleidţiami nusistovėję stereotipai ir elgesio
kanonai.
Tenka konstatuoti, jog ypač stebuklinės pasakos ilgaamţėje ţmonių istorijoje turi itin
didţiulę reikšmę. Pasakų paveikslai audrina vaizduotę, ypač vaikystėje, įstringa į atmintį
visam gyvenimui. Nors suaugusio ţmogaus jau nebepatenkina pasakų pasaulis, tačiau kilnių
idealų, kuriuos šimtmečiais puoselėjo tauta, ţavesys nedingsta. Išliekamąją jų vertę yra
taikliai nusakęs Fridrichas Šileris: ,,Paduokite man pasakas – juk jose glūdi visa tai, kas
didinga ir graţu.“
Pasakas galima sėkmingai taikyti ir terapiniais tikslais - įveikiant baimes, krizes,
blogus išgyvenimus bei koreguojant vaikų elgesį. Kaip teigia psichologė G. Meslinienė,
terapinis pasakų naudojimas remiasi psichoanalizės, Jungo ir egzistencinės teorijų
prielaidomis apie objektyvius santykius45. Šios teorijos teigia, kad pasakose atsispindimi
augimo ir vystymosi tikslai bei problemos. Svarbu pabrėţti, kad pasakų terapija tinka tiek
vaikams, tiek suaugusiesiems.
44
Aleksynienė, Renata. Pasakų reikšmė dvasiniam brendimui.
<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/zvilgsniai/20041217/4-2.html>
45
Meslinienė, Gintarė. Po pasakos sparnu. <http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=105&category=12>
24
Pasakų terapija gali būti panaudota, siekiant padidinti realias galimybes įveikiant
stresą bei keičiant reakcijas į jį. Pasakos tarytum įkvepia vaikus ţygdarbiams, skatina
pasitikėjimą savimi, o taip pat didina jų atsparumą negandoms, stresams. Juk pasakos herojus
daţnai padaro daug klaidų, kol pasiekia savo tikslą. Pasak analitinės psichologijos atstovų, tai
rodo augimo, brendimo procesą. Pasaka mums kalba, jog klaidos - tai normali mūsų
vystymosi dalis, todėl vaikas nebejaučia tokios didelės įtampos klysdamas ar patirdamas
neigiamus jausmus.
Svarbiu pasakos bruoţu galima laikyti ir tai, kad joje vyksta transformacija. Kaţkas
maţas ir silpnas pasakos pradţioje virsta stipriu ir reikšmingu pabaigoje. Tai brendimo
istorija. Panašiai samprotavo Jungas, kai pagrindine pasakos funkcija manė esant
individuacijos procesą. Individuacija – tai ne šiaip brendimas, tai tam tikra konkreti jo stadija,
kurios metu jau susiformavusi sąmonė grįţta prie savo pasąmoninio pagrindo, atnaujindama ir
gilindama sąmonės-pasąmonės tarpusavio ryšius, plėsdamasi, įgaudama priėjimą prie naujų
archetipinių vaizdinių46. Galima teigti, kad vaiką pasaka stumia į priekį, o suaugusįjį grąţina
atgal, į vaikystę.
Pasakose aptinkami simboliai apjungia savyje patirtį, psichikos turinį ir emocijas į
visumą, kuri išreiškia daugiau nei atskiros jos dalys atskirai. Kiek beinterpretuotume
simbolius, tik dalis jų prasmės patenka į sąmonę. Kaip teigia psichologė B. Mieţienė, kai
kurios pasakų prasmės uţkoduotos simboliuose „suveikia“ tik tada, kai to reikia tam tikram
asmeniui47. Tai yra pasąmoninis procesas, neįsisąmonintas klausytojo ir neįţvelgiamas
kitiems. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kuriems pasakos padeda susikurti identiškumą,
išspręsti vystymosi dilemas, atsiskirti nuo tėvų, suvokti mirties neišvengiamumą, integruoti į
savo asmenybę seksualinę potenciją ir tapti atsakingu uţ savo veiksmus.
Susitapatinimas su pasakų veikėjais neretas reiškinys ţmogaus gyvenime. Juk kartais,
kai sunku išreikšti tai, kaip ţmogus jaučiasi, galima išgirsti, pavyzdţiui, „jaučiuosi kaip
eţiukas rūke“. Tai rodo, kad pasakos veikėjuose tam tikru unikaliu būdu apjungiama tai, kaip
jaučiasi ţmogus ir to jokiu kitu būdu pakeisti neišeina. Taigi, pasakų veikėjus galima traktuoti
kaip personifikuotas emocijas. Nors veikėjai ir išgalvoti, tačiau jų sukeltos emocijos realios.
Todėl šių emocijų analizė labai produktyvus uţsiėmimas.
Luiso Kerolio pasaką galima priskirti prie psichoterapinių pasakų. Autorius
neišryškina, ar pasakų personaţai teigiami ar neigiami. Tiesiog jie visi skirtingų charakterių ir
įkūnija įvairias ţmonių savybes. Katinas Česyras išminčius, kuris leidţia Alisai pačiai rinktis
46
47
25
kelią. Nuolat vėluojantis ir skubantis Triušis, kuris daugiau nieko apie save nemato. Taigi
skaitytojai gali susitapatinti su bet kuriuo pasakos herojumi, kuris artimas pačiam
skaitančiajam.
26
3. STEBUKLINĖS PASAKOS INTERPRETACIJOS
ŠIUOLAIKINIAME MENE
3.1. Pasakojimo interpretacijų įvairovė

Pagrindiniai menininkų įkvėpimo, kūrybinių minčių inspiracijos šaltiniai yra meilė,
gamta ir ţmogus bei literatūra. Meno ţmonės savo darbuose atkartoja, išryškina tik tuos
dalykus, kurie jų akimis yra svarbūs. Taip yra ir su visame pasaulyje ţinoma Luiso Kerolio
knyga „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ – ją pasirenka interpretuoti drąsūs,
kūrybingi, nebijantys eksperimentuoti menininkai. Jie sukuria šios pasakos interpretacijas,
kurios tampa individualiais meno kūriniais, akcentuojančiais šio laikotarpio realijas.
L. Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijų
gausu įvairiose meno šakose: kinematografijoje, teatre, fotografijoje, dailėje, interjero
architektūroje. Vos tik pasirodţius knygai, ją interpretuoja ir mėgėjai, ir profesionalūs
menininkai. Jų „perkurti“ personaţai tampa individualiais „veikėjais“, nepaklūstantys
siuţetui, arba unikaliais meno kūriniais.
Šiame skyriuje bus aptariami profesionalių kūrėjų darbai, kuriuose galima pamatyti,
kaip jie suvokia ir interpretuoja pasaką, jos personaţus. Čia, atsiţvelgiant į darbo tikslą ir
uţdavinius, bus aptariamos tik šiuolaikiniame mene, tiksliau kinematografijoje, interjere,
aukštojoje madoje ir tekstilėje, fotografijoje bei instaliacijose, pasirodţiusios pasakos
interpretacijos. Kadangi ţodis „šiuolaikinis“ nėra labai apibrėţtas, įterpiame jį į konkretų
laikotarpį – XXI a.
Apklausus Lietuvos skaitytojus, paaiškėjo, kad labiausiai L. Kerolio pasakos „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ ţinomumą lėmė kinematografijoje pasirodţiusi
ekranizacija. Tai 2010 m. reţisieriaus Tim„o Burton„o sukurtas filmas „Alisa Stebuklų
šalyje“. Šioje trimatėje erdvėje nufilmuotoje juostoje pasirodė šios ţvaigţdės: Johnny Depp,
Helena Bonham Carter, Anne Hathaway ir kt. Alisą vaidino ir Lietuvos miškuose (filme
„Pasipriešinimas“) besifilmavusi jauna aktorė iš Australijos Mia Wasikowska. Kuriant filmą
buvo pastatytos vos kelios filmavimo aikštelės – visa kita aplinka sukurta kompiuteriu.
Stebuklų šalį ir jos gyventojus kūrė specialiųjų efektų meistras Ken Ralston ir „Sony
27
Imageworks“. Derinant veiksmo scenas, animaciją ir kitas efektų technologijas, iš viso buvo
sukurta net 2500 atskirų vizualiųjų efektų48.
Šioje kino versijoje Stebuklų šalis turi kitokį pavadinimą. Filmo scenarijaus autorė
Linda Woolverton šalį pavadino Poţemiu, kuris yra po mūsų pasauliu, o vienintelis būdas ten
patekti – prasmegti į triušio olą. Pasak L. Woolverton, tai ta pati vieta, kur Alisa pakliuvo dar
būdama vaikas – ji pirmojo vizito į Stebuklų šalį metu neteisingai išgirdo šalies pavadinimą
ir teisingas „Underworld“ (liet. „poţemis“) pavirto neteisingu „Wonderland“ (liet. „stebuklų
šalis“).“49
T. Burtono filmo pradţioje 19-metė Alisa prasmenga į triušio olą ir atsiduria
Poţemyje, kur susitinka su savo senais draugais. Dabar šį pasaulį valdo Raudonoji karalienė,
kuriai uţėmus sostą, šalyje prasidėjo sunkūs laikai. Tad poţemio ţmonėms reikia Alisos
pagalbos.
Vienas įdomiausių ekranizuotos pasakos herojų – Išprotėjęs skrybėlininkas, kurį
vaidina J. Deppas. Šis veikėjas kenčia nuo apsinuodijimo gyvsidabriu. Tuo laikotarpiu tarp
skrybėlininkų, savo darbe naudojančių chemikalus, tai buvo daţnas susirgimas. J. Deppas ir
T. Burtonas, norėdami kuo geriau parodyti skrybėlininko beprotystę, neįtikėtinus jo nuotaikos
pokyčius atspindėjo įspūdingame grime ir aprangoje50. Be to, kad beprotybė „tilptų“ į jo
vaidinamojo išprotėjusio skrybėlininko akis, jos buvo padidintos 10-15 proc. (7 pav.)
7 pav. Filme „Alisa Stebuklų šalyje“ Išprotėjusį skrybėlininką vaidino Johnny Depp
48
Alisa Stebuklų šalyje. <http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/11905/ >
49
T. Burtonas Alisos Stebuklų šalį „pakrikštijo“ savaip. <http://www.kinas.info/page.php?news=2973>
50
Alisa Stebuklų šalyje. <http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/11905/ >
28
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ populiari Japonijos sostinėje –
Tokijuje. Čia įsikūręs restoranas, kurio interjerą suprojektavo fantazijos ir išmonės
nestokojantys Shinjuku Katsunori Suzuki ir Eiichi Maruyama51. Interjere pilna L. Kerolio
kūrinio motyvų – grindys primenančios šachmatų lentą, stalas, kėdės, pagalvėlės, meniu ir
kitos detalės širdies formos, kortų imitacijų galima pamatyti ant lubų, sienų, stalviršių
(8 pav.).
8 pav. Japonijos sostinėje Tokijuje įsikūręs restoranas, kurio interjeras paremtas Alisos istorija
Be to, sienas puošia pasakos „Alisos Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“

ištraukos ir iliustracijos. Įdomu tai, kad visa restorano erdvė padalinta į visiškai skirtingas
oazes, kurios išryškintos kardinaliai skirtingomis spalvinėmis ir vizualinėmis išraiškos
priemonėmis (9, 10 pav.).
51
Yoneda, Yuka. Trippy Alice in Wonderland Restaurant is a Delightful New Tokyo Hotspot.
< http://inhabitat.com/trippy-tokyo-alice-in-wonderland-restaurant-is-a-delightful-hotspot-in-shinjuku/>
29
9, 10 pav. Japonijos sostinėje Tokijuje įsikūręs restoranas, kurio interjeras paremtas Alisos istorija
Madingajame Tokijo Omotesando rajone, vieno namo rūsyje yra įrengtas neįprastas
sporto klubas „Illoiha“. Jis turi nepaprastą sieną, skirtą mokytis laipioti uolomis (11 pav.).
11 pav. Tokijuje įrengtas neįprastas sporto klubas „Illoiha“
30
Čia, vietoj įprastų rock-climbing klubuose esančių uolų keterų, laipiojimo siena
nusagstyta veidrodţiais lyg iš Alisos Veidrodţio karalystės, o taip pat sendintais, baroko
stiliaus paveikslų rėmais, elnių ragais, paukštelių narvais ir net gėlių vazonais Visą šią
stebuklingą beprotybę sporto klube sukūrė japonų dizaino studija „Nendo“, garsėjanti savo
įspūdingo dizaino idėjomis visame pasaulyje.52
Milane (Italija) 2010 m. pavasarį duris atvėrė viešbutis „Maison Moschino”, įsikūręs
rekonstruotame pirmosios Milano traukinių stoties terminale. Šis viešbutis išskirtinis tuo, kad
65 kambariuose „įsikūrė“ 16 pasakų, kurios interpretuojamos su itin subtiliu humoru ir
prabanga. Čia galima apsistoti „Alisos“, „Raudonkepuraitės“ kambariuose, kur susipynusi
tikrovė ir sapnai. Viešbučio interjeras puikiai atspindi „Moschino” mados namų stilių, kuris ir
kasdienybėje išsiskiria siurrealizmo nuotaikomis.53 „Alisos“ kambaryje išskirtinis akcentas yra
puodelio formos staliukas, virš kurio kabo šviestuvas – didelė kaitinamoji elektros lemputė
(12 pav.).
12. Viešbutis „Maison Moschino”, „Alisos kambarys“.
Aukštosios mados atstovai taip pat drąsiai interpretuoja L. Kerolio kūrinį. Dizainerė
Vivienne Westwood sukūrė 2011-2012 m. rudens ir ţiemos kolekciją, primenančią siaubo
pasaką. Idėja buvo ta, kad ţiūrovai per pasakos „Alisa Stebuklų šalyje“ prizmę matytų
karališkąją šeimą. Kolekcijos pristatymo metu buvo gausu karališkųjų simbolių – karūnų,
52
Alisa stebuklų šalyje: sporto klubas Japonijoje. < http://www.jurgita.lt/sveikata/naujienos/alisa-stebuklu-
salyje-sporto-klubas-japonijoje >
53
Brazaitytė, Inga. Dviejų kambarių bute įsikūrė Alisa iš Veidrodţio karalystės.
<http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/dvieju-kambariu-bute-isikure-alisa-is-veidrodzio-
karalystes.htm#.UuUpGtL8I-w>
31
širdies formos aksesuarų ir kitų akcentų (13 pav.)54. Be to, buvo galima rasti ir pamišusio
Skrybėliaus, ir Širdţių Karalienės personaţus.
13 pav. Dizainerė Vivienne Westwood sukurė kolekciją, kurią įkvėpė „Alisa Stebuklų šalyje“
Dizaineris Marc Jacobs sukūrė 2012-2013 m. rudens ir ţiemos kolekciją inspiruotą

kelių pasakų, tarp kurių yra ir „Alisa Stebuklų šalyje“55. Šis dizainerio darbas kardinaliai
skiriasi nuo V. Westwood sukurtos kolekcijos. V. Westwood modelių grakščias figūras
išryškino, o Marc Jacobs jas paslėpė po medţiagų sluoksniais ir didţiulėmis skrybėlėmis
(14 pav.).
54
Londone naujausią kolekciją pristatė ekscentriškoji dizainerė V. Westwood
< http://www.lrytas.lt/-12982957861297062090-londone-naujausi%C4%85-kolekcij%C4%85-pristat%C4%97-
ekscentri%C5%A1koji-dizainer%C4%97-v-westwood-nuotraukos.htm#.UvFVfz2Szp0 >
55
MARC JACOBS AW11 – NEW YORK FASHION WEEK. <http://dirty-mag.com/v2/?p=10303>
32
14 pav. Dizaineris Marc Jacobs sukūrė 2012-2013 m. rudens-ţiemos kolekciją inspiruotą pasakų
„Alisa stebuklų šalyje“ įkvėpė ir batų dizainerius Nichol„ą Kirwood„ą ir

Chriastian„ą Louboutin. Nichol„as Kirwood„as pasaką suvokė ir interpretavo kaip fantaziją,
atitrūkusią nuo tikrovės56. Atsiţvelgiant į tai, nereikia stebėtis, kad batų puošybiniais
elementais tapo preciziškas laikrodukas, raktas, vijoklio lapai (15 pav.).
15 pav. Nichol Kirwood sukurti batai
56
Nicolas for Alice. < http://www.vogue.co.uk/news/2010/01/20/nicholas-kirkwood-for-alice-in-wonderland >
33
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ aukštosios mados atstovus,
fotografus inspiruoja surengti fantazijos ir išmonės nestokojančias fotosesijas. 2012 m.
Vašingtono (JAV) baleto trupė pastatė spektaklį „Alisa (Stebuklų šalyje)“, kurio reklaminė
kampanija pasiţymėjo įtaigiomis fotografijomis57. Profesionaliuose Fotografo Dean
Alexander darbuose atsispindi charizmatiški personaţų charakteriai, įmantrūs ir ryškūs
kostiumai bei šukuosenos (16, 17 pav.).
16, 17 pav. Vašingtono (JAV) baleto trupės pastatyto spektaklio „Alisa (Stebuklų šalyje)“
reklaminė kampanija
Įdomu tai, kad kartais reklaminė kompanija tampa įdomesnė ir įtaigingesnė uţ

reklamuojamą produktą. Taip atsitiko su dizainerio Chriastian„o Louboutin„o naujos batų
kolekcijos pristatymu. Reklaminiuose maketuose graţiai pateikiama aliuzija į pasaką „Alisą
Stebuklų šalyje“, tačiau patys batų modeliai nenustebino, nors ir atspindėjo 2009-2010 m.
mados tendencijas – aukšti smailūs kulniukai, kailis ir leopardiniai raštai bei auksinis
spindesys (18, 19 pav.).58
57 Fashion Shoots: Alice in Wonderland. < http://www.washingtonlife.com/2012/03/21/fashion-shoots-alice-in-

wonderland/>
58
Batai iš stebuklų šalies. <http://www.suru.lt/batai-is-stebuklu-salies/#more-13813 >
34
.
18, 19 pav. Christian Louboutin sukurti batai
L. Kerolio pasakos siuţetą ir personaţus savo kūryboje panaudojo Rusijoje gimusi,

Bahamuose gyvenanti fotografė Elena Kalis, kuri specializuojasi povandeninėje fotografijoje.
„Alisa Stebuklų šalyje“ yra labiausiai įkvepianti fotografės istorija. Ji menininkei taip patiko,
jog sugalvojo pasaką atgaivinti realiame gyvenime – po vandeniu59. Taip gimė nuostabių
fotografijų ciklas – „Alisa vandens šalyje“ (angl. „Alice in Waterland“). Alisos vaidmeniui E.
Kalis pasirinko savo dukterį, kuri savo amţiumi maţai skiriasi nuo L. Kerolio Alisos.
Fotografuojant buvo naudojama ryškios aprangos detalės ir rekvizitai: kortos, laikrodis,
veidrodţio rėmas, butaforiniai gyvūnai ir t.t. (20, 21 pav.). Svarbu pabrėţti, kad tik kelios
fotografijos statiškos. Dauguma jų – tai judesio, mimikos ir ekspresijos „įšaldymas“. Be to,
pastebimas ryškus E. Kalis dukters įsijautimas į Alisos personaţą.
20, 21 pav. „Alisa vandens šalyje“. Fotografė – Elena Kalis
59
Alisa vandens šalyje. <http://www.laikas.lt/lt/info/14483/alisa-vandens-salyje-foto/>;
<http://www.elenakalisphoto.com/projects/alice-in-waterland/>
35
L. Kerolio kūrinio „Alisa Stabuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijas
galima išvysti ir įvairiose instaliacijose. Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria & Albert
Museum) pastate Malaizijos architektas C. J. Lim sukūrė instaliaciją, pavadintą „Sezonai per
veidrodį („Seasons Through the Looking Glass“).60 Kūrinyje pavaizduoti roţių krūmai, kurie
padaryti iš korėto kartono ir pakartotinai panaudotos tekstilės (22, 23 pav.). Pora mėnesių
roţės būna baltos, vėliau jos pakeičiamos raudonomis – taip atsispindi besikeičiantys sezonai.
22, 23 pav. Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria & Albert Museum) pastate Malaizijos architektas
C. J. Lim sukūrė instaliaciją, inspiruotą L. Kerolio kūrinio
2010 m. Tunbridge Wells muziejuje ir meno galerijoje (Tunbridge Wells Museum and
Art Gallery) menininkė – tekstilininkė Cas Holmes demonstravo sukurtą instaliaciją, kuri
darniai įsiliejo į visos parodos “Curiouser and Curiouser” koncepciją61. Menininkės darbas
harmoningai į vieną nedalomą vienetą sujungė šiuolaikiniame mene vyraujančias idėjas ir
eksponatus, saugomus muziejaus saugyklose (24 pav.).
60
Recycled "Garden" Inspired by Alice in Wonderland. <http://www.treehugger.com/sustainable-product-
design/recycled-garden-inspired-by-alice-in-wonderland.html>
61
Curiouser and Curiouser: The world of Alice in Wonderland gets reshaped in Tunbridge Wells.
<http://www.culture24.org.uk/art/craft/ART308997>
36
24 pav. Tunbridge Wells muziejuje ir meno galerijoje (Tunbridge Wells Museum and Art Gallery)
menininkė – tekstilininkė Cas Holmes demonstravo sukurtą instaliaciją
Izraelio menininkė Yfat Bazelel 2010 m. sukūrė darbą „Alisa Stebuklų šalyje“, kurio
pagrindinė meninė išraiškos priemonė – piešiniai62. Jie daugiasluoksniai, vienas su kitu
persidengę, tai atspindi pasakoje pateiktus du pasaulius – fantazijos ir realybės. Įdomu tai, kad
piešiniai yra ne tik ant molberto – jie išdėlioti ir ant grindų, o kompozicija uţbaigiama susuktu
lapų ritiniu (25 pav.). Taip ţiūrovui leidţiama pačiam plėtoti kūrinio viziją.
25 pav. Izraelio menininkė Yfat Bazelel 2010 m. sukūrė darbą „Alisa Stebuklų šalyje“, kurio pagrindinė
meninė išraiškos priemonė – piešiniai
62
YIFAT BEZALEL. Alice in Wonderland, Tate Liverpool.
<http://www.gowencontemporary.com/exhibitions/yfat-bezalel--alice-in-wonderland-photos/>
37
Carnegie Mellon universiteto Dramos mokyklos projektas „The Alice Project“ – tai
antrosios L. Kerolio pasakos dalies „Alisa Veidrodţio karalystėje“ interpretacija, kuri
paremta audiovizualinių menų ir teatro simbioze63. Prie šio darbo prisidėjo aktoriai,
projektuotojai, rašytojai. Taip buvo sukurtas įspūdingas reginys, sudarytas iš kelių lygmenų:
didţiuliuose ekranuose rodomi kontrastingi, besikartojantys vaizdai, o šalia jų – aktoriai
įkūnijantys skirtingus personaţus (26 pav.).
26 pav. Carnegie Mellon universiteto Dramos mokyklos projektas „The Alice Project“
3. 2. Pasakos interpretacijų apraiškos Lietuvos mene

Lietuvoje L. Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
interpretacijų ar jų apraiškų galima pamatyti vos vieną kitą. Ţinoma, kad darbus inspiruotus
šios pasakos sukūrė fotografė Agnė Solovjovaitė, interjero dizainerė Monika Juknienė,
menininkai Romualdas Balinskas ir Monika Ţaltauskienė-Grašienė.
Fotografė Agnė Solovjovaitė baigiamąjį fotografijos studijų darbą apsigynė tema
„Literatūros kūrinių interpretavimas fotografijoje“. Kūrybinę dalį susisiaurino pasirinkdama
vieną ţanrą – pasakas. Nes, kaip ji teigia, šis ţanras yra geriausiai ţinomas įvairaus amţiaus ir
išsilavinimo ţmonėms, turi nusistovėjusius kanoninius įvaizdţius, gana nesunku manipuliuoti
63
The Alice Project. <http://www.pghcitypaper.com/pittsburgh/the-alice-project/Content?oid=1385484>
38
sugretinant stereotipinius pasakų personaţus su norima problematika, nes jie plačiai paplitę ir
ţinomi64.
Fotografės darbuose pasakų herojai virto šių dienų socialines problemas
vaizduojančiais personaţais: narkomanais, paleistuvėmis, homoseksualais ir kt. Pasak
A. Solovjovaitės, norėta paliesti socialinę potekstę, tačiau tai siekta pavaizduoti netradiciškai,
įdomiai, todėl ir kilo mintis remtis literatūros kūrinių suformuotais stereotipais, problemas
atskleisti per visiems gerai ţinomas ikonas65.
Menininkė vienoje fotografijoje, kurią pavadino „Alisos pagundos“ (27 pav.),
interpretavo ir L. Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje“. Nuotraukos idėja ta, kad visi
mergaitei vykstantys stebuklai tėra svaigalų sukelta iliuzija. Siekiama atkreipti dėmesį į tokias
šių laikų opias problemas, kaip priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, tabako.
27. A. Solovjovaitės fotografija „Alisos pagundos“
Interjero dizainerė M. Juknienė pirmą kartą L. Kerolio kūrinį perskaitė būdama

moksleivė. Tada pasaka jos nesuţavėjo. O kai ją dar kartą perskaitė po dvidešimties metų –
rimtai įsijautė. Pasak dizainerės, šioje pasakoje uţkoduota daug informacijos, o siuţete pilna
atsitiktinių, vienas su kitu nesusijusių vaizdinių, britų tradicijų, asmenybės susidvejinimo,
64
Valionienė, Eglė. Įamţina pasakišką tikrovę.
<http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/iamzina-pasakiska-tikrove.d?id=59450495#ixzz2pBYD0kcQ>
65
Ibid
39
nepritapimo, pramano, siaubo, humoro, netikėtumo, groţio ir kitų dalykų 66. Be to, kaip
pastebi ji, L. Kerolio kūrinyje apstu siurrealizmo, siuţetas yra tarsi „be prieţasties“.
M. Juknienė Alisą ir visą stebuklų šalį apgyvendino vienos jaunos poros
standartiniame dviejų kambarių bute, Vilniuje. Kaip dizainerė teigia, šokinėjo iš laimės gavusi
tokią uţduotį67. Įspūdingą pasaulio pasakų serijos kolekciją sukaupę buto šeimininkai svajojo
apie interjerą „su mintimi”, kurį vėliau galėtų nuomoti itin išrankiems ţmonėms.
70 kvadratinių metrų bute dizainerė uţsibrėţė tikslą – perteikti pasakos emociją,
subtiliai sukomponuoti skirtingo dydţio, tūrio, atspalvio bei paviršiaus detales iš knygos
turinio. Nors apie Alisą ji perskaitė kone viską, perţiūrėjo daugybę ekranizacijų, mano, kad
interjere pavyko pritaikyti tik maţa dalį pasakos turinio. Daug keisčiausių aksesuarų dizainerė
rado sendaikčių turguose (28 pav.).
28 pav. M. Juknienė interjerui aksesuarų rado sendaikčių turguose
66
Brazaitytė, Inga. Dviejų kambarių bute įsikūrė Alisa iš Veidrodţio karalystės.
67
Ibid
40
Stebuklingame interjere puikiai tiko ir kai kurie asmeniniai šeimininkų daiktai –
medinis baltai daţytas bufetas su stiklais, mikroskopas, laikrodţiai, ţiūronai, porceliano vaza,
išpiešta kortų kryţių motyvais, varinis virdulys.
Kadangi interjerui kurti M. Juknienė pasirinko sapną, tai realybę sąmoningai
ignoravo – bute atsirado padidinto mastelio daiktų, kurių paskirtis ir vieta realybėje visai
kitokia. Tai kortos, staliniai šviestuvai, kišeninis laikrodis, šachmatų figūros (29 pav.). Pasak
jos, „perdėtas dydis sustiprina emociją. Alisa bent dešimt kartų knygoje tai ištįsta, tai
susitraukia. Tai išjudina fantaziją. Juk kiekvienam ţmogui kartais norėtųsi būti nykštuku, o
kartais milţinu“.68
29 pav. M. Juknienė interjere panaudojo padidinto mastelio daiktus.
Spalvas interjere dizainerė pasirinko pagal tuo metu madoje vyraujančias

tendencijas: išblukusias, šviesaus kolorito. Ypač daug dėmesio skirta apšvietimui – rinktasi
įvairių formų ir stiliaus šviestuvų, kiekvienam iš jų ieškant tinkamiausios vietos.
Tapytojas, knygų iliustratorius Romualdas Balinskas sukūrė paveikslų ciklą
vaikystės tematika. Kaip pastebi Vika Ryţovaitė, šiuose kūriniuose gyvena tas pats
personaţas – maţa mergytė ilgais kaštoniniais plaukais, trumpais kirpčiukais, skiriasi tik
suknelės ir nuotaikos.69 Vienur ji linksma, kitur svajinga, net liūdnoka. Pamačius šią mergytę,
kyla mintis, jog tai Alisa iš stebuklų šalies. Pats menininkas teigia: „<...> Atrodė, kad, norint
nutapyti vieną vaiką, kaip simbolį, reikia nupiešti mergaitę, o jeigu ţmogų - tada vyrą. Alisa -
68
Ibid
69
Ryţovaitė, Vika. Alisa Stebuklų šalyje, arba vaikystės spalvos.
<http://www.romualdasbalinskas.lt/cms/content/view/11/13/>
41
iš stebuklų šalies. Alisa - visiems suprantamas kodas“.70 Vienas 2004 m. nutapytas
R. Balinsko paveikslas „Prie stalo“ atrodo tarsi paimtas iš knygos siuţeto – jame maţa
mergytė klūpo prie didţiulio stalo, betrūksta sienos su maţom durelėm ir buteliuko su uţrašu
„Išgerk mane“ (30 pav.).
30 pav. Romualdo Balinsko paveikslas „Prie stalo“ (2004 m.)
Menininkės Monikos Ţaltauskienės-Grašienės instaliacijoje „Kartos“ įamţinti pačios

autorės, jos mamos ir dukrytės veidai. Jie šiek tiek transformuoti, ištempti. Pasak menininkės,
kūrinyje norėta perteikti natūralų vaizdą iškreipiančią pasakos „Alisa stebuklų šalyje“
atmosferą71. Darbas unikalus tuo, kad jis yra tekstilinis, sukurtas kompiuterizuota ţakardinio
audimo technika. M. Ţaltauskaitė-Grašienė yra bene vienintelė Lietuvos menininkė, turinti
aukščiausią šios srities mokslinę kvalifikaciją. Ţakardinio audinio piešinys kuriamas supinant
įvairių spalvų siūlus, o naudojantis šiuolaikine skaitmenine technologija į audinį galima
perkelti įvairiausio sudėtingumo ir spalvingumo piešinius.
70
Ryţovaitė, Vika. Alisa Stebuklų šalyje, arba vaikystės spalvos.
71
Klusas, Mindaugas. Menininkės išaustos sakralumo akimirkos.<http://www.alfa.lt/straipsnis/
12307692/Menininkes.isaustos.sakralumo.akimirkos=2011-09-01_09-44/#.UubKLtL8I-w>
42
Apibendrinant šį skyrių, galima teigti, menininkams L. Kerolio kūrinys – tai įkvėpimo
šaltinis. Jų darbuose pasakos personaţai „atgyja“ ryškūs, preciziški ir įtaigūs. Lietuvos
kūrėjams ši pasaka tampa inspiracijos šaltiniu, paskatinimu sukurti darbus su „uţkoduotomis“
prasmėmis. Lyginant pasaulio ir Lietuvos menininkų interpretacijas, galima pastebėti, jog
lietuviai pasakai suteikia intelektualų, konceptualų pavidalą, o ne mechaniškai atkartoja
kūrinio siuţetą, personaţus. Tačiau yra ir esminis panašumas – kiekvienoje interpretacijoje
galima pastebėti kelių meno šakų sintezę, pavyzdţiui, fotografijos ir aukštosios mados,
interjero ir dizaino. Instaliacijose ypač drąsiai jungiamos skirtingos išraiškos priemonės.
Tačiau Lietuvos menininkų darbuose pasigendama vieno dalyko, kad pagrindinis
interpretacijų – meno kūrinių akcentas būtų tekstilė, kuri būtų integruota į šiuolaikines
technologijas. Taip pat trūksta įtaigumo, išgyvento katarsio atspindţių, archetipų citatų ir
fantastikos elementų.
43
4. KŪRINIO SUVOKIMAS IR INTERPRETACIJA MANO
KŪRYBOJE
4. 1. Alisos ir „manojo aš“ psichologinis ryšys
Menininkas, norėdamas savo kūryboje pasinaudoti literatūros kūriniu kaip idėjos

šaltiniu, pirmiausia įsigilina į siuţetą, vėliau ieško sąsajų su personaţais. Todėl norėdama
interpretuoti šį kūrinį savo darbe, turiu išsianalizuoti jį, rasti bendrus sąlyčio taškus.
L. Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ skaičiau ne kartą.
Tačiau atsiţvelgiant į gyvenimo periodus – vaikystę, paauglystę, jaunystę, ją suvokiau
skirtingai. Vaikystėje šią neįtikėtinų nuotykių kupiną istoriją skaitė mama, beklausydama jos
vaizduotėje piešdavau personaţus, „įsikūnydavau“ į Alisos vaidmenį. Šiek tiek paaugusi, jau
pati skaičiau šią pasaką, bet šį kartą ji man pasirodė nuobodi, neįdomi, o Alisa erzinanti, nes
viename asmenyje autorius talpino kontrastingas charakterio savybes: išmintingumą ir
naivumą, smalsumą ir įkyrumą. Prieš kelerius metus ryţausi iki pabaigos perskaityti
L. Kerolio sukurtą istoriją. Šį kartą vaizduotė kūrė atgimusius ir originalius vaizdinius,
kuriuos papildomai įtakojo kinematografijoje pasirodţiusios pasakos interpretacijos. O dabar,
pasitelkdama tik savąją jaunos menininkės fantaziją ir išmonę, pati noriu „perkurti“ pasaką
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“.
Ţinoma, kad L. Kerolio gyvenimas, jo sukurta pasaka vertinama dviprasmiškai.
Suprantamu, kad ją skaitant reikia sugebėti iššifruoti simbolius, metaforas, išmanyti šachmatų
ţaidimą, matematiką, lotynų kalbą, psichologiją, ţinoti to laikotarpio britų tradicijas. Ir vos
apie tai pagalvojusi, pasijuntu maţa mergaite Alisa. Pasikamavusi stebuklų šalyje, grįţtu prie
pradinės būsenos – ţvelgiu į pasaką paviršutiniškai, kaip į keistą, vaikams tik suprantamą
pasaulį, pilną fantazijos ir keistų, suaugusiam ţmogui nesuprantamų, dalykų. Tai tarsi
uţburtas ratas – vienu metu pasaka glumina, kitu – jau linksmina. Tarsi pasaka būtų skaitytojo
nuotaikų, minčių atspindys.
Labiausiai pasakoje intriguoja vienas dalykas. Čia pagrindinis personaţas susiduria
su dviem kiekvienam ţmogui esminiais klausimais – „Kas aš esu?“ ir „Ko aš noriu?“. Šitą
situaciją atskleidţia rašytojas katino – „kaukės“ pagalba: 72
„Atsiprašau, kurį kelią man pasirinkti? – Alisa paklausė katino.”
„O kur tu nori nueiti? – išmintingai paklausė šis.”
72
44
„Neţinau” – suabejojo Alisa.”
„Tokiu atveju, - atsakė katinas, - visiškai nesvarbu, kuriuo keliu tu eisi”.
Pasak psichologo V. Legkausko, „ar rasime atsakymus į šiuos klausimus, priklauso
ne tik mūsų gyvenimo kokybė, bet ir galimybė susikurti tenkinančius santykius su kitais
ţmonėmis bei pajusti gyvenimo prasmę.”73
Pasakoje Alisos personaţas vis šnekučiuojasi, uţmezga dialogą su savimi ir kelia sau
retorinius klausimus. „Kaip tau ne gėda, - tarė Alisa, - tokia didelė mergaitė, [...]ir taip
ţliumbi! Tučtuojau liaukis, sakau tau!“74 Ši kūrinio situacija atspindi mane, kai nenoriu
rodyti savo emocijų aplinkiniams, bet tuo metu jų nesuvaldau. Įsakau sau liautis, nurimti,
pakelti galvą aukštyn, viską ramiai apgalvoti ir eiti pirmyn gyvenimo keliu. Daţnai savo
mintyse diskutuoju su savimi, analizuoju priimtus sprendimus ir dvejoju dėl jų teisingumo.
Šioje pasakoje labai svarbų vaidmenį atlieka laikas – jo vijimasis, sustabdymas.
Būtent šiame savo gyvenimo etape daţnai galvoju apie laiką, kyla klausimų: „kodėl jis taip
greitai bėga?“ ar „kodėl taip lėtai?“. L. Kerolio knygoje rašoma: „<...> juk Laikas nemėgsta
stovėti mušamas, - tarė Skryblius. – Jei su juo gerai sugyventum, jis tavo laikrodţiui padarytų,
ką tik tu nori.“75 Skaitydama šiuos ţodţius susimąsčiau, kad nenorėčiau būti Skrybliaus
vietoje – gyventi įstrigus laike. Juk laikas priklauso nuo mūsų pačių veiksmų, jausmų,
savijautos. Kaip aš jį įprasminu – tokį aš jį ir turiu: prasmingą, vertingą arba tuščią, lėtą ir
nuobodų. Kaip rašo P. Coelho knygoje „Piligrimas“: „...> laikas niekada nebėga tuo pačiu
ritmu. Laiko ritmas priklauso nuo mūsų pačių.“76 Tad nenuostabu, kodėl Alisa šiame
kūrinyje nuolat ieško triušio – juk jis asocijuojasi su bėgančiu laiku. O aš šiuo laikotarpiu,
kaip ir Alisa, vejuosi laiką. Tačiau vis dėl to reikia įsiklausyti į šiuos knygoje parašytus
ţodţius: „Ne tiek ţmogus gyvena laike, kiek laikas gyvena ţmoguje kaip jo egzistavimo
forma.“77
Kitas man artimas personaţas yra Širdţių Dama – Karalienė. Ši veikėja pasireiškia
mano asmenybėje retai: kai aš neišsiaiškinus padėties teisiu ţmogų, kartais pati kaţko
nesuprasdama ar iki galo neišsiaiškinusi susidariusios situacijos. Tai puikiai iliustruoja šios
pasakos eilutės: „Karalienė ţinojo tiktai vieną būdą, kaip spręsti visokius nesusipratimus
nesvarbu, ar jie būtų sudėtingi, ar visai paprasti. - Nukirsti galvą! <...>.“78
73
Legkauskas, Visvaldas. Savimonė psichologo poţiūriu: monografija. Vilnius: Vaga, 2009. p. 320.
74
75
Ibid, p. 63.
76
Coelho, Paulo. Piligrimas. Vilnius: Vaga, 2010, p. 49
77
Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, p.180
78
45
Šiame Luiso Kerolio kūrinyje „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ Alisa
daţnai stebisi ir lygina savo realųjį pasaulį su šia stebuklų šalimi, karalyste ir kelia sau
klausimus: „kas tikra?“ ir „kas fantazija?“. Visa tai man artima, nes tenka gyvenime susidurti
su tikra ir dirbtine aplinka. Turiu galvoje ne tik daiktus, gamtą, bet ir ţmones, jų netikrumą,
dviveidiškumą, nemokėjimą būti savimi, taip pat ir ţmonių gyvenimams primestas normas.
Aš daţnai susimąstau, kad mus supa fantazijų pasaulis, viskas kas yra sukurta ţmogaus yra jo
fantazija: namai, menas, interjeras šviesos įrenginiai, automobiliai, visas dizainas, mūsų
apranga, stilius, taip kaip save pateikiame visuomenei. O tikra yra mūsų ţemė, gamta,
gyvūnai, ţmogus ir laikas. Bet per savo gyvenimo patirtį, meninius ieškojimus suprantu, kad
visose gyvenimo srityje yra vienodai tikrumo ir netikrumo. Kiekvienas turi savo fantazijų
pasaulį, stebuklų šalį, karalystę – tai ką pats ţmogus susikuria.
Kūrinio antrojoje dalyje „Veidrodţio karalystėje, ir ką Alisa ten rado“ įţvelgiu
bendrą ryšį su savo vaikystės sapnais. Luisas Kerolis rašo: „Keisčiausia, kad nei medţiai, nei
kiti daiktai aplink visai nejudėjo iš vietos; nors jos ir greitai bėgo, atrodė, niekas neslenka
atgal.“79 Man ši kūrinio dalis – tai mano vaikystės sapnų karalystė, pasaulis, kuriame visi
aplinkui judėdavo labai lėtai, kaip sulėtintame filme, masė ţmonių, išsibarstę lyg šachmatai.
O aš greitai bėgdavau kaip ant bėgimo takelio, tik aplinkui visi lėti, bet staiga suvokdavau,
kad judu ant vietos ir niekaip nepribėgu tų lifto durų, kurios iš lėto uţsidaro. Tame sapne
jausdavausi įkalinta kvadratinėje dėţutėje, kaip ir Alisa kalbančių gėlių sode. Kai jau
priartėdavau prie lifto durų pabusdavau iš sapno, o kitą naktį vėl viskas iš pradţių. Tai tarsi
būdavo perėjimas į kitą uţdarą erdvę, kurioje skraidydavau neliesdama kojomis ţemės, tik šis
sapnas įgaudavo spalvas. Kaip kad Alisa Luiso Kerolio: kūrinyje „..> it plunksnelė nusklendė
apačion net neliesdama kojomis laiptų; paskui nupleveno koridoriumi, taip būtų išskriejusi
ir pro duris, jei nebūtų nusitvėrusi suktis. Jai jau ėmė svaigti galva nuo tiekos plūduriavimo
ore, todėl nudţiugo pasijutusi, kad vėl eina paprastai.“80
Šioje kūrinio dalyje didelį artumą jaučiu Dudučio ir Tutučio personaţams. Jie mano
asmenybei yra artimi – primena mano ir mano dvynės sesers vaikystės ţaidimus. Šiuose
personaţuose įţvelgiu komiškų situacijų iš mūsų gyvenimo. Jie vienas kito sakinius
uţbaiginėja, papildo ar pertraukia visai kaip mes su sese. Be to, jie papildo vienas kitą ir
visada kartu, kaip vienas neatskiriamas vienetas; daţnai kalba daugiskaita. Šie personaţai
79
Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Alma litera, 2011, p. 139
80
Ibid, p. 129.
46
daţnai nori vienas su kitu pakovoti: kas protingesnis, gabesnis, talentingesnis, stipresnis,
išmintingesnis, šaunesnis. „<...> - Man daug blogiau negu tau!“81.
Taigi ši pasaka pirmiausia asocijuojasi su vaikystės nerūpestingumu ir lengvumu,
krėstomis išdaigomis ir nuotykiais. Tačiau pradėjus šifruoti uţslėptus simbolius, metaforas,
gilinuosi ne tik į kūrinį, bet ir į save – taip pasaka atlieka net psichologo vaidmenį.
Įsijausdama į personaţų charakterius, patiriu susitapatinimą su jais, tuo pačiu pasąmonės
lygmeniu skverbiuosi į savo uţslėptų minčių, jausmų uţkaborius, kuriuose slepiasi
kūrybiškumas ir fantazija.
4. 2. Pasakojimo interpretacija mano kūryboje
Magistratūros studijų metais į šią pasaką paţvelgiau skirtingais aspektais:

humoristiniu, vaikystės, susireikšminimo, susitapatinimo. Pirmasis pusmetis buvo paieškos ir
susivokimo laikotarpis. Tuo metu pasakos personaţus perkūriau humoristiškai, paţvelgdama į
šią pasaką kaip į chaosą bei realybės nebuvimą. Pašiepiau pasakos siuţetą dar labiau
sustiprindama chaoso ir beprotystės įspūdį.
Antrajame pusmetyje pradėjau save tapatinti su pasaka. Įţvelgiau save daugumoje
pasakos personaţų, tai susireikšminimo etapas. Savo atvaizdą įkūnijau į perkurtus realistinius
personaţus: Alisos, baltojo triušio, Skrybliaus, širdţių damos - karalienės, Česyro katino. Tai
savojo „aš“ sureikšminimas. Visa pasaka tarsi chaosas, visi personaţai tai „aš“ ir mano
iškreipta stebuklų šalis. Kūriau savo stebuklų šalį, kurioje buvo vietos tik savajam „aš“. Visur
mano atvaizdas ir visi personaţai tai „aš“.
Vėliau šios pasakos interpretacija vis kito. Suvokiau, kad interpretacijos kryptys gali
būti beribės kaip ir pati pasaka. Tai priklauso nuo autoriaus poţiūrio į pasaką ir savo aplinką.
Kadangi ši pasaka mane pradėjo bauginti savo nesuprantamu ir sudėtingu, chaosu ir
daugiaprasmiškumu. Vėliau šios pasakos interpretacijos išsivystė į siaubo interpretaciją.
Perkūriau personaţus siaubo tematika „Alisa stebuklų ir siaubo šalyje“.
Mano interpretacijos mene vystėsi kartu su pasakos suvokimu. Aš, kaip menininkė,
taip pat išgyvenau savotišką stebuklų pasaulį, kuomet aplinkui viskas kinta ir kaskart viską
suvoki kitaip. Kol galiausiai susivokiau, kad ši kūrinys gali būti beribė, bet tuo pačiu
suprantama visiems.
81
Ibid, p. 161.
47
Savo baigiamajame magistrantūros meno kūrinyje sieksiu dar kartą ţiūrovą
sugrąţinti į vaikystę, menine įtaiga paveikti jo sąmonę ir įtraukti į stebuklų kupiną pasaulį.
Leisiu ţiūrovui pajusti keistus jausmus, kad aplink mus pilną spalvų stebuklų ir groţio,
keistenybių. Susivokti savyje ir savo aplinkoje, o gal tiesiog ţvelgti kaip pasakos personaţų
dizainą audinyje. Palikti laisvės ţiūrovo fantazijai, interpretavimui, kuris gali priklausyti nuo
ţiūrovo poţiūrio ir suvokimo į Luiso Kerolio pasaką. Ši pasaka tuo ir ţavi, kad ją galima
skirtingai suvokti ir interpretuoti kūryboje.
Mano autoriniuose audiniuose nebus interpretuojamas pasakos siuţetas. Tiesiog
audinių raporto kompozicija, personaţų įtaigumu, dizainu, kinematografijos audinio judesiu ir
ekspoziciją sieksiu ţiūrovo sąmonės sumaišties. Interpretacijoje perkursiu šiuos kūrinio
personaţus: besišypsantį Česyro katiną, triušį, širdţių damą – karalienę, karalių, juodąją
karalienę, baltąją karalienę, Dudutį ir Tututį, skryblių. Kūrinio kompoziciją sudarys iš
autorinių funkcinių audinių, kostiumo ir skaitmeninių kinematografinių audinių, kuriame
retkarčiais įvyks judesio sumaištis, detalių. Visa tai sudarys vieną visumą ir privers ţiūrovą iš
pradţių sutrikti, o vėliau susimąstyti.
Tai, kad savo kūryboje pasirinkau interpretuoti L. Kerolio kūrinį „Alisa Stebuklų
šalyje ir Veidrodţio karalystėje“, lėmė keletas veiksnių. Lietuvoje maţai menininkų kuria šios
pasakos interpretacijas, ypač tekstilėje. Galima sutikti tik uţuomazgų šio kūrinio. Be to,
Lietuvos skaitytojams patinka knygos siuţetas, veikėjai, o tai patvirtina atlikto tyrimo-
apklausos rezultatai. Šia savo interpretacija noriu nuspalvinti ţmonių vaizduotę ir kasdienybę.
Noriu įnešti į ţmonių aprangą ir namus linksmumo, sumaišties, keistenybių ir daugiau
spalvų, įdomesnių kompozicijų. Taip pat atskleisti šios pasakos universalumą, įdomumą ir
paskatinti tuos, kurie neskaitė ir nesidomėjo šiuo kūriniu ir jos autoriumi, juo susidomėti ir
susipaţinti su jo kūryba.
48
IŠVADOS
1. Oksfordo universiteto matematikos dėstytojas, pasislėpęs po Luiso Kerolio slapyvardţiu,
sukūrė universalų, į laiko ir erdvės kontūrus neįspraudţiamą kūrinį „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje”. Pasakoje gausu XIX a. visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo šarţų,
transcendentinių pamąstymų, simbolių ir aliuzijų, kurie suvokiami bei išlieka aktualūs šių
laikų visuomenei, kūrinys inspiruoja šiuolaikinius menininkus kurti.
2. Norint išsiaiškinti, ar Luiso Kerolio kūrinys populiarus ir svarbus Lietuvos skaitytojui,

buvo atliktas tyrimas – apklausa raštu. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad šią pasaką skaitė
ar bent apie ją ţino beveik visi respondentai. Be to, skaitytojai norėtų išvysti knygos „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ interpretacijų, nors yra matę jų kinematografijoje,
fotografijoje, interjere.
3. Pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje” idėjos, jos personaţai

transformuojasi ir kinta kartu su skaitytoju, t.y. priklausomai nuo skaitytojo kultūrinio
pagrindo, amţiaus, išsilavinimo, lyties skiriasi pasakos suvokimo intensyvumas. Vaikystėje,
kai formuojasi asmenybė, dorovinės nuostatos, kūrinyje pastebimos tiesioginės prasmės,
lavinama vaizduotė. Paauglystėje ieškoma atsakymų, kuria linkme pasukti gyvenimą, - taip
tarsi susitapatinama su stebuklų šalyje beklaidţiojančia Alisa. Suaugęs ţmogus ieško
atsakymų į būties klausimus, kurie paslėpti simboliuose ir metaforose.
4. Luiso Kerolio pasakų interpretacijos šiuolaikiniame mene pasiţymi neįprastų formų,

kontrastingų, ryškių spalvų, įvairių medţiagų simbioze. Menininkai pasakos veikėjus
sėkmingai „apgyvendina“ kinematografijoje, interjero architektūroje, aukštojoje madoje,
fotografijoje, teatre ir kitose šakose. Bet „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
nėra ryškus inspiracijų šaltinis šiuolaikinėje tekstilėje.
5. Mano kūrinyje, pasitelkiant tekstilės medţiagiškumą, kinematografininkų naudojamą

judesio dinamiką, originalias, savitas kompozicijas, bus interpretuojami pasakų personaţai, o
ţiūrovui suteikiamas interaktyvus vaidmuo.
49
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS
LITERATŪRA
1. Bachtin, Michail. Autorius ir herojus. Vilnius: Aidai, 2002.
2. Becker, Udo. Simbolių ţodynas. Vilnius: Vaga, 1995.
3. Coelho, Paulo. Piligrimas. Vilnius: Vaga, 2010
4. Ezoterinis simbolių pasaulis: sąvadinis ezoterinių reikšmių ţodynas/ Sud. R. Buivydas.
Vilnius: Spaudos kontrolės valdyba, 1995.
5. Kardelis, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.
6. Kardelis, Naglis. Simbolis kaip dalis ir visuma. In: Filosofija, sociologija. Vilnius:
Lietuvos Mokslų akademijos leidykla, 2005.
7. Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Alma litera, 2011.
8. Kerolis, Luisas. Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje. Vilnius: Švyturys, 1991.
9. Leach, Karoline. Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis. Vilnius:
Versus aureus, 2013.
10. Legkauskas, Visvaldas. Savimonė psichologo poţiūriu: monografija. Vilnius: Vaga, 2009.
11. Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys, 1997
12. Norkevičiūtė, Kornelija. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personaţai reklamos
diskurse: literatūrologijos magistro darbas. Šiaulių universitetas. Šiauliai, 2013.
13. Tarptautinių ţodţių ţodynas. Vilnius: Alma Litera, 2003.
14. Tidikis, Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius : Lietuvos teisės
universiteto Leidybos centras, 2003.
ELEKTRONINIAI DUOMENYS
15. Aleksynienė, Renata. Pasakų reikšmė dvasiniam brendimui. <http://www.xxiamzius.lt/

archyvas/priedai/zvilgsniai/20041217/4-2.html>
16. Alisa Stebuklų šalyje. <http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/11905/>
17. Alisa vandens šalyje. <http://www.laikas.lt/lt/info/14483/alisa-vandens-salyje-foto/>
18. Alisa stebuklų šalyje: sporto klubas Japonijoje.
<http://www.jurgita.lt/sveikata/naujienos/alisa-stebuklu-salyje-sporto-klubas-japonijoje>
50
19. Baltrūnas, Aleksandras. Keistasis Kerolis. <http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1998-
1/1998-1-105-112.pdf>
20. Batai iš stebuklų šalies. <http://www.suru.lt/batai-is-stebuklu-salies/#more-13813 >
21. Brazaitytė, Inga. Dviejų kambarių bute įsikūrė Alisa iš Veidrodţio karalystės.
22. Brazauskas, Nerijus. Šiuolaikinio lietuvių romano populiarumas: tarp ţanro, rinkos ir
pozicijos. < http://www.llti.lt/failai/152-169_psl_BRAZAUSKAS.pdf >
23. Curiouser and Curiouser: The world of Alice in Wonderland gets reshaped in Tunbridge
Wells. <http://www.culture24.org.uk/art/craft/ART308997>
24. Garsiausios knygos, kurios buvo uţdraustos: nuo „Alisos stebuklų šalyje“ iki George'o
Orwello romano „1984“ ar Dano Browno knygų. <http://www.15min.lt/naujiena/kultura/
literatura/garsiausios-knygos-kurios-buvo-uzdraustos-nuo-alisos-stebuklu-salyje-iki- george-
o-orwello-romano-1984-ir-adolfo-hitlerio-biografijos-286-312880>
25. Yoneda, Yuka. Trippy Alice in Wonderland Restaurant is a Delightful New Tokyo
Hotspot. < http://inhabitat.com/trippy-tokyo-alice-in-wonderland-restaurant-is-a-delightful-
hotspot-in-shinjuku/>
26. Keisčiausios diagnozės: kur gimsta skausmo nejaučiantys vaikai.
<http://www.delfi.lt/news/daily/health/keisciausios-diagnozes-kur-gimsta-skausmo-
nejauciantys-vaikai.d?id=60710539>
27. Klusas, Mindaugas. Menininkės išaustos sakralumo akimirkos.
<http://www.alfa.lt/straipsnis/ 12307692/Menininkes.isaustos.sakralumo.akimirkos=2011-09-
01_09-44/#.UubKLtL8I-w>
28. MARC JACOBS AW11 – NEW YORK FASHION WEEK.
<http://dirty-mag.com/v2/?p=10303>
29. Meslinienė, Gintarė. Po pasakos sparnu.
<http://www.asirpsichologija.lt/ index.php?id=105&category=12>;
30. Mieţienė, Brigita. Pasakų terapija. I dalis. < http://psichologija.vdu.lt/blog/?p=38>.
31. Mikalauskienė, Neringa. Valkataujančio sekmadienio pasaka Ţvėryne nebaigta.
32. Pasaka: Lietuvių kalbos ţodynas. <http://lkz.lt/startas.htm>
33. Recycled "Garden" Inspired by Alice in Wonderland.
<http://www.treehugger.com/sustainable-product-design/recycled-garden-inspired-by-alice-
in-wonderland.html>
34. Ryţovaitė, Vika. Alisa Stebuklų šalyje, arba vaikystės spalvos.
35. T. Burtonas Alisos Stebuklų šalį „pakrikštijo“ savaip.
<http://www.kinas.info/page.php?news=2973>
51
36. Urba, Kęstutis. Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas ir vaikų literatūra.
37. Valionienė, Eglė. Įamţina pasakišką tikrovę. <http://www.delfi.lt/gyvenimas/
istorijos/iamzina-pasakiskatikrove.d?id=59450495#ixzz2pBYD0kcQ>
38. Nicolas for Alice. < http://www.vogue.co.uk/news/2010/01/20/nicholas-kirkwood-for-
alice-in-wonderland >
52
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS
1 pav. Lentelė „Respondentai atsakė, ar L. Kerolio pasaka yra populiari Lietuvoje“

2 pav. Lentelė „Iš kur respondentai ţino apie Luiso Kerolio pasaką“
3 pav. Lentelė „Kokio amţiaus respodentai pirmą kartą perskaitė Luiso Kerolio pasaką“
4 pav. Lentelė “Respodentai apibūdino Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“
5 pav. Lentelė „Respondentų matytos Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“ interpretacijos šiuolaikiniame mene“
6 pav. Lentelė „Kas daro didţiausią įtaką respondentų nuomonei apie Luiso Kerolio pasaką
„Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“
7 pav. Filme „Alisa Stebuklų šalyje“ Išprotėjusį skrybėlininką vaidino Johnny Depp.
<http://www.cinema.lt/movie/6053/#.UvgV1WKSzp0>
8, 9, 10 pav. Japonijos sostinėje Tokijuje įsikūręs restoranas, kurio interjeras paremtas Alisos
istorija. <http://inhabitat.com/trippy-tokyo-alice-in-wonderland-restaurant-is-a-delightful-
hotspot-in-shinjuku/>
11 pav. Tokijuje įrengtas neįprastas sporto klubas „Illoiha“.
< http://www.jurgita.lt/sveikata/naujienos/alisa-stebuklu-salyje-sporto-klubas-japonijoje>
12 pav. Viešbutis „Maison Moschino”, „Alisos kambarys“.
13 pav. Dizainerė Vivienne Westwood sukurė kolekciją, kurią įkvėpė „Alisa Stebuklų šalyje“
<http://www.lrytas.lt/-12982957861297062090-londone-naujausi%C4%85-kolekcij%C4%85-
pristat%C4%97-ekscentri%C5%A1koji-dizainer%C4%97-v-westwood-
nuotraukos.htm#.UvFVfz2Szp0 >
14 pav. Dizaineris Marc Jacobs sukūrė 2012-2013 m. rudens-ţiemos kolekciją inspiruotą
pasakų. <http://dirty-mag.com/v2/?p=10303>
15 pav. Nichol Kirwood sukurti batai. < http://www.vogue.co.uk/news/2010/01/20/nicholas-
kirkwood-for-alice-in-wonderland >
16, 17 pav. Vašingtono (JAV) baleto trupės pastatyto spektaklio „Alisa (Stebuklų šalyje)“
reklaminė kampanija.
< http://www.washingtonlife.com/2012/03/21/fashion-shoots-alice-in-wonderland/>
18, 19 pav. Christian Louboutin sukurti batai.
<http://www.suru.lt/batai-is-stebuklu-salies/#more-13813 >
20, 21 pav. „Alisa vandens šalyje“. Fotografė – Elena Kalis.
<http://www.elenakalisphoto.com/projects/alice-in-waterland/>
22, 23 pav. Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria & Albert Museum) pastate Malaizijos
architektas C. J. Lim sukūrė instaliaciją, inspiruotą L. Kerolio kūrinio.
53
<http://www.treehugger.com/sustainable-product-design/recycled-garden-inspired-by-alice-
in-wonderland.html>
24 pav. Tunbridge Wells muziejuje ir meno galerijoje (Tunbridge Wells Museum and Art
Gallery) menininkė – tekstilininkė Cas Holmes demonstravo sukurtą instaliaciją.
<http://www.culture24.org.uk/art/craft/ART308997>
25 pav. Izraelio menininkė Yfat Bazelel 2010 m. sukūrė darbą „Alisa Stebuklų šalyje“, kurio
pagrindinė meninė išraiškos priemonė – piešiniai.
<http://www.gowencontemporary.com/exhibitions/yfat-bezalel--alice-in-wonderland-
photos/>
26 pav. Carnegie Mellon universiteto Dramos mokyklos projektas „The Alice Project“.
<http://www.pghcitypaper.com/pittsburgh/the-alice-project/Content?oid=1385484>
27 pav. A. Solovjovaitės fotografija „Alisos pagundos“.
<http://www.efoto.lt/user/31392/www/geriausios?view=all>
28 pav. M. Juknienė interjerui aksesuarų rado sendaikčių turguose.
29 pav. M. Juknienė interjere panaudojo padidinto mastelio daiktus.
30 pav. Romualdo Balinsko paveikslas „Prie stalo“ (2004 m.)
<http://www.romualdasbalinskas.lt/cms/component/option,com_rsgallery2/Itemid,6/page,inli
ne/id,88/catid,3/limitstart,15/>
54
Priedas Nr. 1
Anketa
Gerbiamas Respondente,
Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto, tekstilės katedros, magistro studijų studentė
atlieka tyrimą, kurio tikslas yra ištirti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“ populiarumą ir jos svarbą Lietuvos kontekste.
Atsakydami į klausimus truksite apie 10 min. Tai anoniminė apklausa, o surinkti duomenys
bus naudojami apibendrinta forma ir tik tyrimo tikslams.
Pasirinktą atsakymo variantą arba variantus paţymėkite kryţiuku (X).
1. Ar ši pasaka yra populiari Lietuvoje? (paţymėkite vieną, Jums tinkantį variantą)

 Taip  Neţinau
 Ne
2. Kaip vertinate Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

karalystėje“ įtaką visuomenei? (įvertinkite kiekvieną teiginį)
Teiginys Visiškai Sutinku Nei sutinku, Nesutinku Visiškai

sutinku nei nesutinku nesutinku
Pasaka skirta tik inteligentams
Ši pasaka skirta tik vaikams
Pasaka atlieka švietėjišką funkciją
Pasaka per daug senamadiška
Pasaka skirta tik suaugusiems
Dauguma ţmonių neturi poreikio

skaityti ir domėtis šia pasaka
55
Trūksta paskatinimo skaityti ir
domėtis šia pasaka
Pasaka atitrūkusi nuo visuomenės

aktualijų, koncentruojasi tik ties
menine veikla
Pasaka svetima lietuvių kultūrai
3. Iš kur ţinote apie šią Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“? (paţymėkite visus Jums tinkamus variantus)
 Skaičiau pasaką  Mačiau filmuką
 Man skaitė vaikystėje  Girdėjau pasakojimą
 Mačiau filmą  Neţinau
4. Kokio Jūs buvote amţiaus, kai pirmą kartą perskaitėte šią pasaką? (paţymėkite vieną
Jums tinkantį variantą)
 Vaikas (iki 14 metų)  Suaugęs (26-59 metų)
 Jaunuolis (15-25 metų)  Senjoras (60 ir daugiau)
5. Kaip apibūdintumėte Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

karalystėje“? (paţymėkite visus Jums tinkančius variantus)
 Originali  Atvira  Sudėtinga  Keista
 Tradicinė  Ţinoma  Suprantama  Nuobodi
 Naujoviška  Perspektyvi  Ţavinti  Neįdomi
 Kūrybiška  Konservatyvi  Bendraujanti  Kita:
 Drąsi  Profesionali  Idėjinė
6. Ar Jums patiktų matyti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ interpretacijas šiuolaikiniame mene? (paţymėkite vieną Jums tinkantį variantą)
 Ne
7. Ar Jums teko matyti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ interpretacijas šiuolaikiniame mene? (paţymėkite vieną Jums tinkantį variantą)
56
 Ne
8. Jei Jums teko matyti Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“ interpretacijas šiuolaikiniame mene, tai kokioje srityje? (paţymėkite visus
Jums tinkančius variantus)
 Tapyboje  Kinematografijoje
 Aukštojoje madoje  Teatre
 Literatūroje  Fotografijoje
 Interjere  Tekstilėje
 Kita:
9. Ar esate domėjęsi išsamiau šia pasaka, jos atsiradimo istorija? (paţymėkite vieną Jums
tinkantį variantą)
 Ne
10. Kas daro didţiausią įtaką Jūsų nuomonei apie Luiso Kerolio pasaką „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“? (paţymėkite visus Jums tinkančius variantus)
 Ţiniasklaida  Draugų/artimųjų nuomonė
 Asmeninė patirtis  Visuomenėje vyraujantys įsitikinimai
 Atsiliepimai internetinėje erdvėje  Kritikų nuomonė
 Reklaminiai pranešimai  Kita:
 Autoritetingų asmenų nuomonė
11. Jei Jums reikėtų tapatintis su kuriuo nors Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų
šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ personaţu, tai kurį pasirinktumėte ir kodėl?
(įrašykite savo nuomonę)
12. Ko labiausiai pasigendate Luiso Kerolio pasakoje „Alisa Stebuklų šalyje ir

Veidrodţio karalystėje“? (įrašykite savo nuomonę)
57
13. Kaip suvokėte Luiso Kerolio pasaką „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio
karalystėje“? (įrašykite savo nuomonę)
14. Jūsų nuomone, nuo ko priklauso Luiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir
Veidrodţio karalystėje“ ţinomumas šalyje? (įrašykite savo nuomonę)
15. Eilės tvarka pagal patrauklumą sugrupuokite Luiso Kerolio pasakos „Alisa
Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ personaţus (1 – patraukliausias, 10 –
maţiausiai patrauklus):
 Alisa  Dudutis ir Tututis
 Triušis  Kliunkis Pliumpis
 Besišypsantis Česyro katinas  Širdţių Dama – Karalienė
 Vikšras  Juodoji Karalienė
 Skryblius  Baltoji Karalienė
 Kalbančios roţės  Kunigaikštienė
 Zuikis Puikis  Miegapelė
 Širdţių Karalius
Jūsų lytis: (paţymėkite vieną Jums tinkantį variantą)
 Vyras  Moteris
58
Kokiai amţiaus grupei Jūs priklausote? (paţymėkite vieną Jums tinkantį variantą)
 Vaikas (iki 14 metų)  Suaugąs (26-59 metų)

 Jaunuolis (15-25 metų)  Senjoras (60 ir daugiau)
Koks Jūsų išsilavinimas? (paţymėkite vieną Jums tinkantį variantą)
 Vidurinis  Nebaigtas aukštasis/Aukštasis

 Profesinis/Aukštesnysis  Kita:
Koks Jūsų uţimtumas? (galimi keli atsakymų variantai)
 Dirbu  Nedirbu
 Studijuoju/mokausi  Kita:
 Ieškau darbo
Dėkoju už atsakymus!
59

Šiuolaikinės Luiso Kerolio Kūrinio Alisa Stebuklų Šalyje Ir Veidrodţio Karalystėje" Interpretacijos

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Šiuolaikinės Luiso Kerolio Kūrinio Alisa Stebuklų Šalyje Ir Veidrodţio Karalystėje" Interpretacijos

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Kauno fakulteto Tekstilės katedra

Šiuolaikinės Luiso Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

Magistrantė: Gintarė Kuznecovaitė

Teorinės dalies vadovė: Doc. dr. Vaida Almonaitytė - Navickienė

Tvirtinu, katedros vedėja: Doc. Vita Gelūnienė

1. PASAKOS IŠTAKOS, PERSONAŢAI IR JŲ REIKŠMĖS .................................................. 9

1.1. Kūrinio atsiradimo istorija ............................................................................................... 9

1.2. Pasakos personaţai ir jų reikšmės ................................................................................. 12

2. LUISO KEROLIO KNYGOS POPULIARUMAS IR JOS ATSPINDŢIAI

2.1. Pasaka Lietuvos skaitytojų akimis: atlikto tyrimo rezultatai ......................................... 16

3. STEBUKLINĖS PASAKOS INTERPRETACIJOS ŠIUOLAIKINIAME MENE ............ 27

3.1. Pasakojimo interpretacijų įvairovė ................................................................................ 27

3. 2. Pasakos interpretacijų apraiškos Lietuvos mene .......................................................... 38

4. KŪRINIO SUVOKIMAS IR INTERPRETACIJA MANO KŪRYBOJE .......................... 44

4. 1. Alisos ir „manojo aš“ psichologinis ryšys .................................................................... 44

4. 2. Pasakojimo interpretacija mano kūryboje .................................................................... 47

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ............................................................................................... 50

ELEKTRONINIAI DUOMENYS ........................................................................................ 50

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS ................................................................................................ 53

Priedas Nr. 1 ............................................................................................................................. 55

Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson) – ekscentriškas

Matematikos dėstytojas Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson),

Darbo objektas – Luiso Kerolio kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio

Darbo problematika susijusi su tuo, kad pasakos modifikacijų šiuolaikiniame mene

Uţsibrėţtam tikslui pasiekti naudojami šie tyrimo metodai: istorinis, aprašomasis –

1.1. Kūrinio atsiradimo istorija

Čarlzas Liutvidţas Dodţsonas (Charles Lutwidge Dodgson), labiau ţinomas Luiso

1.2. Pasakos personaţai ir jų reikšmės

2.1. Pasaka Lietuvos skaitytojų akimis: atlikto tyrimo rezultatai

L. Kerolio knyga „Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“ skaitoma ne tik

1 pav. Respondentai atsakė, ar L. Kerolio pasaka yra populiari Lietuvoje

2 pav. Iš kur respondentai ţino apie Luiso Kerolio pasaką

Respondentai, atsakydami į penktąjį klausimą – „Kaip apibūdintumėte Luiso Kerolio

Vienuoliktuoju klausimu bandyta suţinoti, su kuriuo Luiso Kerolio „Alisa Stebuklų

2.2. Fantastinio kūrinio personaţų analogai šių laikų kultūrinėje terpėje

3.1. Pasakojimo interpretacijų įvairovė

Be to, sienas puošia pasakos „Alisos Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje“

11 pav. Tokijuje įrengtas neįprastas sporto klubas „Illoiha“

12. Viešbutis „Maison Moschino”, „Alisos kambarys“.

Dizaineris Marc Jacobs sukūrė 2012-2013 m. rudens ir ţiemos kolekciją inspiruotą

„Alisa stebuklų šalyje“ įkvėpė ir batų dizainerius Nichol„ą Kirwood„ą ir

15 pav. Nichol Kirwood sukurti batai

Įdomu tai, kad kartais reklaminė kompanija tampa įdomesnė ir įtaigingesnė uţ

57 Fashion Shoots: Alice in Wonderland. < http://www.washingtonlife.com/2012/03/21/fashion-shoots-alice-in-

18, 19 pav. Christian Louboutin sukurti batai

L. Kerolio pasakos siuţetą ir personaţus savo kūryboje panaudojo Rusijoje gimusi,

20, 21 pav. „Alisa vandens šalyje“. Fotografė – Elena Kalis

3. 2. Pasakos interpretacijų apraiškos Lietuvos mene

27. A. Solovjovaitės fotografija „Alisos pagundos“

Interjero dizainerė M. Juknienė pirmą kartą L. Kerolio kūrinį perskaitė būdama

28 pav. M. Juknienė interjerui aksesuarų rado sendaikčių turguose

29 pav. M. Juknienė interjere panaudojo padidinto mastelio daiktus.

Spalvas interjere dizainerė pasirinko pagal tuo metu madoje vyraujančias

30 pav. Romualdo Balinsko paveikslas „Prie stalo“ (2004 m.)

Menininkės Monikos Ţaltauskienės-Grašienės instaliacijoje „Kartos“ įamţinti pačios

4. 1. Alisos ir „manojo aš“ psichologinis ryšys

Menininkas, norėdamas savo kūryboje pasinaudoti literatūros kūriniu kaip idėjos

4. 2. Pasakojimo interpretacija mano kūryboje

Magistratūros studijų metais į šią pasaką paţvelgiau skirtingais aspektais:

2. Norint išsiaiškinti, ar Luiso Kerolio kūrinys populiarus ir svarbus Lietuvos skaitytojui,

3. Pasakos „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodţio karalystėje” idėjos, jos personaţai

4. Luiso Kerolio pasakų interpretacijos šiuolaikiniame mene pasiţymi neįprastų formų,

5. Mano kūrinyje, pasitelkiant tekstilės medţiagiškumą, kinematografininkų naudojamą