Mokymasis

Mokymasis
- Naujos informacijos, elgesio ar gebėjimų įgijimas po praktikos, stebėjimo ar kitokios patirties,
dėl ko pasikeičia elgesys, žinios bei smegenų funkcionavimas. Mokymasis apima sąmoningą
ar nesąmoningą svarbių gaunamos informacijos aspektų stebėjimą, psichinį informacijos
organizavimą į vientisą kognityvinį vaizdavimą, susiejant naują informaciją su jau esamomis
žiniomis, aktyvuotomis iš ilgalaikės atminties. (Amerikos psichologų asociacija)

- Daugiau nei įsiminti ir prisiminti informaciją;

- supratimas, idėjų susiejimas ir ryšių pamatymas tarp ankstesnių ir naujų žinių;
- gebėjimas perkelti žinias į naujus ir skirtingus kontekstu;
- mokymasis - viena iš smegenų “išlikimo strategijų”.
Supratimas
• Mechaninis mokymasis (kalimas) - medžiaga nesuprantama, o
mokymasis reikalauja daug pastangų ir laiko.
• Prasminis mokymasis - medžiaga suprantama, susiejama su atmintyje
jau turimomis žiniomis ir patyrimu. Ieškoma dėsningumų, sąsajų,
lyginti su tuo, ką jau mokame.

Gerai suprasta = Gerai įsiminta

Kas padeda geriau įsiminti? (I)
- Aktyvus įsitraukimas yra būtina sąlyga
smegenų pokyčiams. Aktyviai
dirbkite: pabraukite, išsirašykite
svarbiausias mintis, pasižymėkite
klausimus, žodinį tekstą paverskite
grafiku/ schema/ žemėlapiu;
Kas padeda geriau įsiminti? (II)
- Kartojimas - informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį priklauso nuo informacijos
analizės, kodavimo ir kartojimo. Kartojant anksčiau išmoktą užduotį ar veiklą
mūsų smegenų ląstelės darosi laidesnės - informacija lengviau pasiekiama
- Jeigu medžiagos daug, kartojimas turi vykti dalimis: ištisai – dalimis – ištisai.
- Darant tinkamų pertraukų tarp kartojimo etapų, jų kiekį, reikalingą tai pačiai
medžiagai įsiminti, galima sumažinti per pusę

Efektyvaus kartojimo grafikas

Pirmasis medžiagos mokymasis

Pirmasis kartojimas po dviejų valandų

Antrasis kartojimas tos pačios dienos vakarą

Trečiasis kartojimas po dviejų dienų

Ebbinghauso užmiršima-kartojimo kreivė
Tyrimai rodo, kad mes įsidėmime:
• 10 % to, ką išgirstame

• 15 % to, ką matome

• 20 % to, ką matome ir girdime

kartu

• 50 % to, dėl ko diskutuojame

• 75 % to, ką patiriame tiesiogiai

arba atlikdami pratimus

• 90 % to, ko mes mokome kitus

Kas padeda mokantis? (I)

- Tinkamas apšvietimas;
- Optimali temperatūra;
- Grynas oras - vėdinama patalpa;
- Taisyklingas kvėpavimas - smegenims reikia
deguonies!
- Mityba - įvairus, sveikas maistas;
- Pertraukos - žmogus gali būti susikaupęs apie 30
min., po to reikalinga pertraukėlė, o po 2 val. -
ilgesnė pertrauka;
- Muzika.
 Kas padeda mokantis? (II)

Planavimas - numatyti į
priekį atsiskaitymų datas ir
laiką, kurio prireiks
mokymuisi.
Kaip planuoti?
• Susirašyti visus atsiskaitymus (galutinius ir tarpinius).
• Įsivertinti, kiek laiko gali prireikti užduočiai atlikti: paklausti mokytojo, prisiminti,
kaip anksčiau sekėsi atlikti panašias užduoti.
• Pasilikti apie 20 proc. nenumatyto laiko.
• Grafike spalvomis pasižymėkite skirtingo pobūdžio užduotis: tarpinius
atsiskaitymas, kontrolinius darbus, kartojimą, laisvalaikį, kiti darbai, etc.
• Kalendoriuje – ne tik darbai/atsiskaitymai/atsakomybės, bet ir laisvalaikis.
• Nusimatyti mokymosi laiką: dienas, valndas arba veiksmus (kiekvieną dieną
pasibaigus pamokoms 2 val.), vieta
• Nepulti visko daryti iš karto – gali būti per daug sunku.
Užduotis (individualiai) – 7 min
• Dabartiniai veiksmingi mokymosi būdai.
Užduotis (individualiai) – 10 min.
• Kas trukdo mokytis/laikytis nusimatyto mokymosi plano?
Užduotis (porose) – 15 min
• Kas galėtų padėti įveikiant tas kliūtis?
Svarbu
- Mokymosi pagrindas - kuo daugiau
susidariusių naujų neuroninių jungčių.
- Neuroplastiškumas - smegenų gebėjimas
keistis - padeda prisitaikyti prie besikeičiančios
aplinkos ir greitai mokytis.
- Naudokis arba prarask (angl. use it or lose it) -
nepanaudojus įgytų įgūdžių pokyčiai grįžta į
pirminį tašką.
- Multitaskingas sulėtina mokymosi procesą.
Dauguma mūsų vienu metu sąmoningai gali
skirti dėmesį tik į vieną dirgiklį.
- Study hard vs study smart.
 Mokymasis visą gyvenimą
- 2000 metais Europos Taryba priėjo išvadą, kad sėkmingą
perėjimą prie žiniomis pagrįsto žemės ūkio ir visuomenės
turi lydėti perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą.

- 2000 m. Europos Bendrijos Komisija priėmė Mokymosi visą

gyvenimą memorandumą, kurio tikslas buvo pradėti visos
Europos diskusiją apie išsamią mokymosi visą gyvenimą
strategiją individualiu ir instituciniu lygiu visose
visuomeninio ir asmeninio gyvenimo srityse.