Studento Alnaro Čepononio

Atliekančio praktiką (įrašykite mokyklos pavadinimą) Kauno Simono Daukanto progimnazijoje

Nuo 2021-02-01 iki 2021-05-12

Kiekvieną pravestą pamoką aptarkite su mentoriumi ir užfiksuokite pagrindinius savo ir mentoriaus

pastebėjimus bei gautus patarimus.

Klasė 5e klasė
Dalykas Istorija
Pamokos data 2021-04-15
Pamokos tema „Visi į kolūkius“
Pamokos tikslas Naudodamiesi mokytojo pasakojimu ir vadovėlio medžiaga, mokiniai
gebės apibūdinti kolūkių kūrimą Sovietų Lietuvoje.
Pamoką stebėjo Istorijos mokytojas metodininkas Aivaras Kunigonis.
(vardas, pavardė, pareigos) Vytauto Didžiojo universiteto Pedagogikos (gretutinių) studijų
studentai.
Tutorė (praktikos vadovė) Tetiana Ponomarenko

PAMOKOS ĮGYVENDINIMO Teigiami aspektai, kuriuos Stebėtojų pastebėjimai

VEIKSNIAI
1. Pamokos plano įgyvendinimas:
 Suformuluoto mokymosi rezultato
pasiekimas (atsižvelgiant į temos
sudėtingumą, mokinių interesus ir
poreikius)
 Pasirinktos medžiagos / priemonių
pagrįstumas, leidžiantis pasiekti
numatytus uždavinius
 Pasiekimų įvertinimo
metodų/būdų/užduočių
pritaikymas
pastebėjo studentas ir mentorius tobulinimui: kokias konkrečias
(pateikiami konkretūs pavyzdžiai, rekomendacijas pateikė
kas pasisekė) mentorius ar kitas pamokos
stebėtojas
Studentas ir mentorius: Mentorius:
 Pasiekiamas suformuluotas  Tobulinti mokinių vertinimo
mokymosi rezultatas, nes bei pažangos stebėjimo
pamokos pabaigoje pamokoje metodus,
reflektuojama ir patikrinama nuoseklumą ir periodiškumą.
kaip įgyvendinti pamokos
tikslai, mokiniai atsako į Kiti pamokos stebėtojai (VDU
pamokos pradžioje studentai ir tutorė):
paskelbtus pamokos tikslus  Galbūt reikėtų pamokos
(uždavinius). Taip pat tikslus patikrinti po praktinių
išsiaiškinami neaiškumai ir užduočių.
kitos problemos.  Pritaikyti skirtingų gebėjimų
 Pasirinkta mokomoji mokiniams skirtingas
medžiaga/priemonės – užduotis.
skaidrės, kuriose yra daug  Naudoti skirtingus
vaizdžios medžiagos ir pasiekimų įvertinimo
informacijos, naudojamos metodus ir būdus.
pagrįstai ir leidžia pasiekti
pamokoje numatytus
uždavinius, labiau įsiminti
informaciją per žodžio ir
vizijos sąsają.
 Pasiekimai vertinami
pateikiant mokiniams keletą
klausimų iš pamokos tikslų
(uždavinių), kitą pamoką
pateikiama 10-ties klausimų
apklausa iš to, ką mokiniai
mokėsi praėjusioje
pamokoje.
 2. Pamokos (užsiėmimo) vedimas:
- mokinių įsitraukimo skatinimas
- klausimai, atsakymai, paaiškinimai
- balansas tarp grįžtamojo ryšio
teikimo ir gavimo
- lankstumas įvairiose situacijose
(reakcija į trikdžius)
3. Didaktinis ir metodinis
įgyvendinimo efektyvumas
- pamokos struktūros nuoseklumo
išlaikymas
- mokymo medžiagos, priemonių
panaudojimo tikslingumas ir
įvairovė
- vertinimo atitikimas pasiekimų
vertinimo kriterijams ir metodams,
suformuluotiems pamokos plane.
- laiko valdymas pamokos metu.
Studentas ir mentorius: Mentorius:
 Mokytojas skatina mokinių  Leisti mokiniams patiems
įsitraukimą į pamoką, daugiau dirbti pamokoje
aktyvumą. Klausia įvairių su (mokymosi savivaldumas).
tema susijusių klausimų,
leidžia pasakyti/pasidalinti Kiti pamokos stebėtojai (VDU
savo nuomonę/patirtį. studentai ir tutorė):
Skatina + (pliusais).  Pamokos pabaigoje didesnei
 Užduodami trumpi ir aiškūs mokinių daliai leisti pateikti
klausimai, kurie padeda savo grįžtamąjį ryšį.
lengviau ir geriau suprasti  Lanksčiau reaguoti į
pamokos turinį, įtvirtinti neatsakančius į klausimus
žinias. Kilus klausimams ar mokinius;
diskusijai, pateikiami
atsakymai, paaiškinama,
kodėl būtent toks atsakymas.
Jei būna kas nors neaišku –
mokytojas paaiškina,
supaprastina klausimą.
 Vyrauja balansas tarp
grįžtamojo ryšio teikimo ir
gavimo. Vyksta
konstruktyvus dialogas
temos klausimais ir
svarbiausiais pamokos
aspektais.
 Mokytojas į susiklosčiusias
aplinkybes, įvairias situacijas
ir trukdžius reaguoja
lanksčiai.
Studentas ir mentorius: Mentorius:
 Pamoka puikiai  Duoti mokiniams patiems
struktūrizuota, turi pradžią įsivertinti savo žinias.
(įžangą)-dėstymą ir
mokymąsi-pabaigą Kiti pamokos stebėtojai (VDU
(apibendrinimą). Išlaikomas studentai ir tutorė):
struktūros nuoseklumas.  Per pamoką neskubėti arba
 Naudojamos mokymo sumažinti užduočių skaičių.
medžiagos ir priemonės
panaudojamos tikslingai, yra
įvairovė: vadovėlis, skaidrės,
pratybos, vaizdinė medžiaga.
 Vertinimas atitinka
pasiekimų vertinimo
kriterijus ir metodus, žinios
patikrinamos užduodant
klausimus, užduotis
pratybose ir kitą pamoką –
apklausą iš temos.
Naudojamasi Kauno Simono
Daukanto progimnazijos
Istorijos dalyko mokinių
pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos 5–8
klasėse aprašu ir vertinimo
metodika.
  Gana griežtai valdomas
pamokos laikas, viskas
tiksliai suplanuota tam, kad
mokiniai pamokoje dirbtų ir
neužmigtų.

APIBENDRINIMAS – REFLEKSIJA

Remiantis užfiksuotais pavyzdžiais, išsamiai apibendrinkite savo pravestas pamokas, savo pojūčius ir
apibūdinkite savo patobulėjimą

 Kaip Jūs jautėtės vedant pamoką? Kas Jums kėlė komfortą/nejaukumą?

- Vesdamas pamoką jaučiausi gerai, nes man pamokų vedimas yra labai įdomus, patinka
bendrauti ir dirbti su mokiniais. Komfortą kėlė mano istorijos žinios, puikus ir nuoseklus
skaidruolių parengimas, pamokos vedimas ir mokinių bendravimas/bendradarbiavimas.
Nejaukumą kėlė klausimas: ar viską suspėsiu ir užteks laiko? ir tai, jog ne visi mokiniai aktyviai
dalyvauja pamokoje/atsakinėja į klausimus.

 Kokie buvo Jūsų lūkesčiai iki pamokos, ką tikėjotės pasiekti? Ar Jūsų lūkesčiai pasiteisino? Kodėl?
- Iki pamokos tikėjausi, jog visi mokiniai laiku ateis į pamoką ir visi kartu galėsime dirbti.
Norėjau, kad viskas pavyktų ir pamoka būtų sklandi. Taip pat norėjau, kad atėję stebėti pamokos
kolegos ir mentorius galės pasisemti iš manęs patirties ir naujų dalykų, ką galėtų vėliau panaudoti
savo praktikoje. Pamokos eigoje tikėjausi, jog mokiniai įgyvendins pamokos uždavinius ir atsimins
svarbiausius kolūkių kūrimo Sovietų Lietuvoje aspektus. Taip, mano lūkesčiai pasiteisino, nes su
mokiniais spėjome viską atlikti, įgyvendinome pamokos tikslus, mokiniai mokėjo įvardinti
svarbiausius temos aspektus. Pamoka praėjo puikiai.

 Ar pavyko pasiekti numatytą mokymosi rezultatą? Kodėl?

- Pamokoje pavyko pasiekti numatytą mokymosi rezultatą, nes mokiniai, naudodamiesi mokytojo
pasakojimu ir vadovėlio medžiaga, gebėjo apibūdinti kolūkių kūrimą Sovietų Lietuvoje bei
įgyvendino pamokos uždavinius: 1) nurodė tikslią datą, kada pradėti kurti kolūkiai Lietuvoje?;
2) kelias sakiniais gebėjo apibūdinti kolūkių kūrimo procesus Sovietų Lietuvoje; 3) paaiškinti
sąvokas kolūkis ir komunistas. Taip pat išmoktas žinias mokiniai galėjo parodyti ir realizuoti
atlikdami pratybų užduotis.

 Kas buvo lengviausia/sunkiausia vedant pamoką? Kodėl?

- Vedant pamoką buvo lengviausia laisvai ir draugiškai bendrauti su mokiniais, nes mokiniai
bendrauja, pasitiki ir žino mokytojo mokymo metodus. Taip pat buvo lengva ekspromtu kalbėti
pagal iš anksto paruoštas skaidruoles, kuriose buvo tik paveikslėliai. Lengva reaguoti į
susiklosčiusias situacijas. Sunkiausia buvo prakalbinti kai kuriuos mokinius ir sulaukti jų dėmesio.
Taip pat kilo klausimas ar viską spėsiu, ką esu suplanavęs atlikti kartu su mokiniais?

 Įvardinkite šios pamokos stipriąsias puses. Pagrįskite, kodėl?

- Pamokos stipriosios pusės:
 vaizdinės medžiagos aiškumas ir vaizdumas. Mokiniams viso mokytojo pasakojimo metu
rodomos skaidruolės, kurios leidžia lengviau įsiminti ir vizualizuoti sakomus mokytojo
žodžius/teiginius. Svarbiausi pamokos dalykai taip pat įdėti į skaidruoles.
 bendravimas ir bendradarbiavimas su mokiniais. Mokytojas gana dažnai užduoda
mokiniams įvairius klausimus, taip įtraukdamas mokinius į pokalbį ir su jais
bendraudamas. Mokytojo bendravimas draugiškas, pagarbus ir kolegiškas.
 laiko planavimas. Pamokos laikas valdomas sklandžiai, siekiama, jog būtų išnaudotas visas
pamokos laikas.
 refleksija-pasitikrinimas ar įgyvendinti pamokos tikslai. Pamokos pabaigoje grįžtama į
pamokos tikslus ir jie aptariami. Taip pat mokiniams pateikiami įsivertinimo laipteliai,
 pagal kurios save mokiniai priskiria 3 kategorijoms: „viską supratau“, „turiu klausimų“,
„nesupratau“. Jeigu yra mokinių, kurie turi klausimų ar ko nors nesuprato – tuomet
klausia ir mokytojas atsako. Pratybų užduotys patikrinamos.
 pamokos uždavinių aiškumas. Pamokos uždaviniai suformuluoti taip aiškiai, kad visi
mokiniai suprastų, ką pamokoje jie išmoks ir kokius svarbiausius dalykus turės žinoti.
Svarbiausi raktiniai žodžiai yra paryškinti.
 mokiniams suteikiama laisvė pasirinkti. Pamokos pradžioje mokiniams pasiūloma
pasirinkti mokymosi metodą ir kaip jie norėtų šiandien pamokoje dirbti. Siūlomas
variantas pasirenkamas pagal daugumos nuomonę.
 istorinio pasakojimo aiškumas/sklandumas. Mokytojas aiškiai dėsto temos aspektus ir
svarbiausius jos dalykus. Yra loginis ryšys ir sąsajos, nenukrypstama nuo temos.
 taisyklės. Pamoka turi savo taisykles, kurių laikydamiesi mokiniai gali lengviau ir
sklandžiau dirbti. Taip pat mokytojui yra lengviau reaguoti į situacijas, kurios kyla
pamokos eigoje.

 Įvardinkite silpnąsias pamokos puses, nurodant jų priežastis ir galimus sprendimus, kaip sustiprinti ar
išvengti galimų sunkumų ateityje.
- Pamokos silpnosios pusės:
 pamokos tempas. Mokytojas kai kuriose vietose skuba tam, kad būtų padarytos visos
užsibrėžtos užduotys.
Priežastis: laiko stoka, noras įgyvendinti suplanuotas veiklas/darbus.
Sprendimas: lėčiau kalbėti ir sumažinti pamokos tempą, išimant keletą suplanuotų užduočių
ar sumažinant pamokos turinį.
 užduočių diferenciacija. Užduotys nediferencijuojamos, visiems mokiniams pateikiamos
vienodos užduotys.
Priežastis: laiko ir galimybių stoka.
Sprendimas: atsižvelgti į mokinių patirtį bei gabumus ir skirti skirtingas užduotis su norimu
gauti pažymiu.
 mokymosi metodų panaudojimas. Pamokoje panaudojama tik keletas mokymosi metodų,
trūksta metodų įvairovės.
Priežastis: laiko ir pedagoginės patirties trūkumas.
Sprendimas: naudoti aktyvius mokymosi metodus, daugiau leisti patiems mokiniams veikti, o
mokytojui būti pagalbininko rolėje.

 Ką planuojate padaryti kitaip kitose pamokose?

- sulėtinti pamokos tempą.
- mokiniams skirti diferencijuotas užduotis su pasirenkamu/norimu gauti pažymiu.
- naudoti daugiau skirtingų aktyvaus mokymosi metodų.