KAUNO SIMONO DAUKANTO PROGIMNAZIJOS

GAMTOS MOKSLŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

8 KLASĖSE

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vertinimas grindžiamas Kauno Simono Daukanto progimnazijos mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V1-112 ir bendrosiomis programomis.
2. Naudojami šie vertinimo tipai: formuojamasis ugdomasis, įsivertinimas, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis.
3. Su vertinimo tvarka mokslo metų pradžioje mokiniai supažindinami pamokose, tėvai (globėjai) su vertinimo tvarka susipažįsta e-dienyne bei Microsoft
Office 365 platformoje.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1. Vertinimo tikslas - padėti mokiniams įsivertinti savo pasiekimų lygį bei pažangą mokantis gamtos mokslų.
2. Vertinimo uždaviniai:
 padėti mokytojui  nustatyti mokinio mokymosi problemas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą;
 nuolat teikti tėvams (globėjams) informaciją apie mokinio pasiekimus bei pažangą.

III. PASIEKIMŲ VERTINIMAS

1. Nuostatos ir principai: vertinamos mokinių žinios ir supratimas, dalyko gebėjimai, formuojamos vertybinės nuostatos. Vertinimas atviras ir skaidrus –
su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai.
2. Vertinama ugdymo procese: išėjus temą, skyrių ar baigus programą. naudojamas formuojamasis ugdomasis, įsivertinimas, diagnostinis,
apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas. Vertinama už: atsakinėjimą, kontrolinį, projektinį darbą, kūrybines užduotis, testus, pasiekimus
olimpiadose, tiriamųjų darbų atlikimą.
3. Vertinimo dažnis:
 penkios savaitinės pamokos – ne mažiau 6 pažymiai per trimestrą.
4. Vertinimo kriterijai:
 Kontrolinis darbas. Darbas rašomas daugiau nei 30 min. pabaigus skyrių. Kontrolinį darbą sudaro 10 užduočių, kurios parengiamos atsižvelgiant į
Bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį (priedas Nr.1). Kiekviena kontrolinio darbo užduotis (uždavinys)
vertinamas 1 balu. Kontrolinių darbų datos skelbiamos dalyko e-dienyne iki kiekvieno mėnesio 27 dienos, progimnazijos kontrolinių darbų
grafike, tikslinamos likus savaitei iki kontrolinio darbo rašymo. Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į e-dienyną. Mokinys, be pateisinamos
priežasties nedalyvavęs kontroliniame darbe, privalo jį atsiskaityti kitą pamoką, jei sirgo – per 10 darbo dienų nuo atvykimo į dalyko pamoką
dienos mokytojo nustatytu laiku. Jeigu mokinys po 10 darbo dienų, kai reikia atsiskaityti diagnostiniu būdu vertinamą darbą, neatvyksta į
atsiskaitymą, jam parašomas įvertinimas „1“ ir komentaras e- dienyne. Mokinys per trimestrą turi teisę perrašyti vieną dalyko kontrolinį darbą, bet
 ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo rezultato paskelbimo. Likus savaitei iki trimestro pabaigos neleidžiama perrašyti kontrolinio darbo.
Visi kontroliniai darbai turi būti parašyti iki trimestro pabaigos.
4.1. Testas rašomas iki 20 min. pabaigus skyrių. Testą sudaro 10 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais. Kiekvienas teisingai atsakytas testo
klausimas vertinamas atitinkamai 1 balu. Už testą daugiausiai galima surinkti 10 balų.
4.2. Laboratorinis darbas. Laboratorinio darbo metu tikrinama, kaip mokinys geba teorines žinias pritaikyti praktiškai. Visi klasės mokiniai atlieką tą
patį laboratorinį darbą su vienodomis priemonėmis ir prietaisais. Laboratorinis darbas susideda iš kelių dalių: darbo atlikimo, gautų duomenų
analizės ir rezultatų įvertinimo, išvadų darymo bei papildomų užduočių atlikimo. Maksimalus balų skaičius už laboratorinį darbą gali būti 10 balų.
Vertinimas laboratorinio darbo metu:
 2 balai už savarankišką ir planingą darbo eigą;
 2 balai už teisingai gautus ir tvarkingai pateiktus duomenis;
 1 balai už teisingai pasirinktas formules ir teisingus skaičiavimus;
 2 balai už padarytas išvadas;
 1 balas už saugą darbo metu;
 2 balai už papildomas užduotis.
4.3. Taip pat pažymiu vertinama:
4.3.1. projektiniai , kūrybiniai darbai. Vertinimo kriterijai:
 Darbo turinio ir formos originalumas – 20 taškų;
 Temos atskleidimas – 30 taškų;
 Darbo estetiškumas – 20 taškų;
 Darbo pristatymas:
 Pristatymo glaustumas, informatyvumas -10 taškų;
 Kalbos kultūra-10 taškų;
 Vaizdinės informacijos kokybė ir efektyvumas-10 taškų;
 Norint gauti teigiamą įvertinimą reikia surinkti ne mažiau 40% visų taškų.

Pažymys 4 5 6 7 8 9 10
Taškai 40 – 44 45 – 54 55 – 64 65 – 74 75 – 84 85 – 94 95 – 100

4.3.2. dalyvavimas olimpiadose, čempionate, konkursuose, konferencijose:

 mokyklos olimpiadoje: I-II vietos – vertinamos 9-10 balų, virš 50% atliktų užduočių – 8.
 Surinkus labai mažai, lyginant su kitais dalyviais, balų arba iš viso nesurinkus nė vieno balo – nevertinama.
 Mokiniai vertinami 10 balų pažymiu už dalyvavimą miesto ir respublikos olimpiadose, čempionatuose, konkursuose, konferencijose.
5. Vertindami naudojame apvalinimo taisykles, pavyzdžiui, jei mokinys gavo 4,5 balo, tai gaus 5 balus.
6. Nuotolinis mokymas. Mokinys atliktus darbus, pareikalavus mokytojui, turi nufotografuoti ir įkelti į Microsoft Teams platformos mokytojo nurodytą
puslapį ir laiką. Atliktas darbas privalo būti tinkamai nufotografuotas (ryškus, aiškus vaizdas). Darbo viršuje ranka užrašytas mokinio vardas, pavardė ir
klasė. Atsiskaitomieji darbai rašomi tik prie įjungtos kameros. Priešingu atveju mokinys šalinamas iš pamokos ir darbas vertinamas „vienetu“ ir komentaru
į e – dienyną
IV. INFORMAVIMAS APIE MOKINIŲ PASIEKIMUS
1. Vertinimas fiksuojamas e – dienyne. Kontrolinių, testų rezultatai į e- dienyną surašomi per 7 dienas nuo kontrolinio darbo, testo rašymo.
2. Tėvai (globėjai) informuojami apie mokinių pasiekimus per tėvų susirinkimus, tėvų dienas ir e – dienyną.
 Priedas Nr.1
Vertinimo metodika pamokose

Vertinama dešimties balų sistema.

Pateikiama apibendrinta kokybinių mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo lentelė. Pagal ją mokytoja numato pasiekimų vertinimo kriterijus. Įvertinant
pažymiu, 4-5 balai atitinka patenkinamą lygį, 6-8 balai –pagrindinį lygį, 9-10 balų aukštesnįjį.

Pažymys Kaip mokinys parodo savo gebėjimus ir žinias (rodikliai)

1. Geba tikslingai naudotis turimomis žiniomis apie reiškinius: analizuoja, taiko, derina, nustato ryšius naujose situacijose. Geba įžvelgti
gamtos vieningumą.
2. Geba palyginti, atskirti ir tinkamai naudoti sąvokas, dėsnius bei dydžių sąryšius.
3. Kelia hipotezes, išsako savo idėjas, savarankiškai daro išvadas.
10
4. Supranta ir taiko turimas žinias apie reiškinius naujose situacijose, nurodo reiškinių ryšius, kritiškai vertina gamtamokslinę
informaciją, geba pagrįsti, argumentuoti savo nuomonę, diskutuoti.
5. Uždaviniams (problemoms) spręsti pasitelkia kelis reikalingus skirtingus dėsnius, atrenka ir įvertina duomenis, kūrybiškai taiko
matematinį aparatą.
1. Geba tikslingai naudotis turimomis žiniomis apie reiškinius: analizuoja, taiko, derina, nustato ryšius naujose situacijose. Geba įžvelgti
gamtos vieningumą.
2. Geba palyginti, atskirti ir tinkamai naudoti sąvokas, dėsnius bei dydžių sąryšius.
9 3. Kelia hipotezes, išsako savo idėjas, savarankiškai daro išvadas.
4. Supranta ir taiko turimas žinias apie reiškinius naujose situacijose, nurodo reiškinių ryšius, geba pagrįsti, argumentuoti savo nuomonę,
diskutuoti.
Uždaviniams spręsti pasitelkia kelis reikalingus skirtingus dėsnius, įvertina duomenis.
1. Geba naudotis turimomis žiniomis apie reiškinius: analizuoja, taiko, nustato ryšius naujose situacijose.
2. Mokytojui padedant kelia hipotezes. Savarankiškai ir tikslingai atlieka gamtos tyrimus, stebėjimus, juos planuoja, išsako savo idėjas,
savarankiškai daro išvadas, palygina, aiškina gautus rezultatus.
8
3. Supranta ir taiko turimas žinias apie reiškinius naujose situacijose, geba rasti atsakymus į klausimus, juos suformuluoti, teikti
pavyzdžių, pagrįsti, argumentuoti savo nuomonę, nurodyti reiškinių ryšius, kritiškai vertina gamtamokslinę informaciją.
4. Uždaviniams spręsti pasitelkia kelis reikalingus skirtingus dėsnius, įvertina duomenis.
1. Geba atskirti, išplėsti ir tinkamai naudoti sąvokas, dėsnius, dydžių sąryšius.
2. Savarankiškai daro išvadas, palygina, aiškina gautus rezultatus.
7 3. Supranta ir taiko turimas žinias apie reiškinius įprastinėse situacijose, geba rasti atsakymus į klausimus, juos suformuluoti, teikti
pavyzdžių, pagrįsti, argumentuoti savo nuomonę, nurodyti reiškinių ryšius.
4. Uždaviniams spręsti pasitelkia reikalingus dėsnius, įvertina duomenis.
Pažymys Kaip mokinys parodo savo gebėjimus ir žinias (rodikliai)
1. Turi esminių žinių apie reiškinius.
2. Geba atskirti, išplėsti ir tinkamai naudoti pagrindines sąvokas, dėsnius, dydžių sąryšius.
3. Geba tikslingai stebėti, mokytojo padedamas susiplanuoti, atlikti bandymus, atkreipia dėmesį į duotų užduočių ypatumus, gautų
6 stebėjimų rezultatus.
4. Žinios apie reiškinius yra fragmentiškos, tačiau geba rasti atsakymus į klausimus, juos suformuluoti, teikti pavyzdžių, pagrįsti savo
nuomonę.
5. Taiko dydžių sąryšius standartinėse ir nedaug pakeistose situacijose.
1. Turi bendrą supratimą apie reiškinius.
2. Geba atskirti ir kartais tinkamai naudoti pagrindines sąvokas.
3. Atlieka paprasčiausius bandymus, stebėjimus.
5
4. Nors žinios apie reiškinius yra fragmentiškos, tačiau geba rasti atsakymus į nesudėtingus klausimus apie reiškinius, pateikti jų
pavyzdžių. Kartais pagrindžia savo nuomonę.
5. Taiko dydžių sąryšius standartinėse situacijose.
1. Turi pavienių žinių apie reiškinius.
2. Geba atskirti ir retkarčiais tinkamai naudoti pagrindines sąvokas ir dėsnius, dydžių sąryšius.
3. Padedant mokytojui, draugams, geba atlikti paprasčiausius bandymus.
4
4. Geba tikslingai stebėti, pastebi skirtumus, atkreipia dėmesį į duotų užduočių pavienius klausimus. Piešiniuose, schemose, lentelėse
duotame tekste, padedant mokytojui, randa konkrečius pavyzdžius, atsakymus į paprastus klausimus apie reiškinius.
5. Taiko paprasčiausių dydžių sąryšius standartinėse situacijose.
1. Turi pavienių žinių apie reiškinius, piešiniuose, schemose, lentelėse randa konkrečius faktus.
2. Sąvokas dažniausiai naudoja netikslingai.
3
3. Geba tikslingai stebėti, atkreipia dėmesį į duotų užduočių pavienius klausimus, atlieka paprasčiausius bandymus, stebėjimus.
4. Nesuvokia reiškinių dėsningumų, tačiau tekste geba rasti atsakymus į paprasčiausius klausimus apie reiškinius.
1. Visiškas užduočių neatlikimas.
2
2. Atsisakymas atsakinėti.
1 1. Bandymas klastoti žinias (nusirašinėti)