PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. sakymu Nr.

V-1197 FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau Programa) paskirtis apibrti fizikos brandos egzamino (toliau egzaminas) tikslus, struktr ir turin. Egzaminas yra valstybinis. 2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-269 (in., 2011, Nr. 26-1283). 3. Program sudaro: 3.1. egzamino tikslas; 3.2. mokini gebjim grups; 3.3. egzamino matrica; 3.4. egzamino uduoties pobdis; 3.5. egzamino vertinimas; 3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas); 3.7. pagrindins formuls (2 priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo fizikos bendrj program pasiekimus, apraytus egzamino reikalavimuose. III. MOKINI GEBJIM GRUPS 5. Mokydamiesi fizikos mokiniai pltoja gamtamokslin kompetencij ir gyja ini, gebjim ir nuostat. Nuostatos egzamine nevertinamos. 6. Egzamino metu tikrinami mokini gebjimai skirstomi ias grupes: inios ir supratimas (emesnio lygio gebjimai), taikymas, problem sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas i gebjim grupi paaikinimas. 6.1. inias ir supratim mokiniai parodo: 6.1.1. nurodydami ir apibrdami pagrindinius fizikos faktus, dsnius, svokas, fizikinius dydius, procesus; 6.1.2. pateikdami fizikini reikini ir proces taikymo pavyzdi; 6.1.3. atpaindami ir vardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus; 6.1.4. apibdindami fizikinius reikinius, procesus, modelius; 6.1.5. paprasiausiais atvejais lentelje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama; 6.1.6. atpaindami fizikinius dydius yminius simbolius ir atlikdami paprasiausius standartinius skaiiavimus. 6.2. Taikymo gebjimus mokiniai parodo standartinse situacijose: 6.2.1. aikindami reikinius remiantis fizikos ir kit moksl dsningumais; 6.2.2. nustatydami ir apibdindami reikini panaumus ir skirtumus; 6.2.3. klasifikuodami kelis tipus procesus, reikinius ir faktus atsivelgiant j charakteristikas ir savybes;

6.2.4. taikydami fizikos dsnius pastamo konteksto kiekybinms ir kokybinms uduotims atlikti; 6.2.5. naudodami diagram, grafik, schem, brin ar model svokai, dydi sryiui ar reikiniui paaikinti; 6.2.6. interpretuodami tekstin, lenteli ar grafin informacij vartoja fizikos svokas, dsningumus ir modelius; 6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikminius odius informacijos paiekai internete; 6.2.8. formuluodami tyrimo hipotez; 6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tip (stebjim, eksperiment) ir priemones; 6.2.10. pagal apraym atlikdami tyrim; 6.2.11. gaudami ir apdorodami bandym rezultatus; 6.2.12. vertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas; 6.2.13. darydami duomenimis grstas ivadas. 6.3. Problem sprendimo gebjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepastam ir sudting aplinkybi ar reikia atsivelgti kelis veiksnius: 6.3.1. atpaindami moksliniais metodais sprendiamas problemas; 6.3.2. integruodami moksl inias ir dsningumus, reikalingus problemai sprsti; 6.3.3. formuluodami problemin klausim ir hipotez; 6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrim hipotezei patikrinti; 6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grstas ivadas, argumentuodami sprendimus; 6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikim informacij isakytai nuomonei, nevienareikmiams problemini klausim atsakymams pagrsti; 6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms sprsti (ianalizuoja problem, numato galimus sprendimo bdus, juos vertina ir pasirenka vien, sprendia, vertina sprendim); 6.3.8. vertindami mokslo ir technologij poveik aplinkai atsivelgiant ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius; 6.3.9. apibendrindami ir kritikai vertindami vairiuose informacijos altiniuose esam informacij apie fizikos mokslo atradimus, technologij pltot, aplinkosaug. 6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimai nra traukti egzamino matric, taiau i gebjim grup neatsiejama nuo kit gebjim ir vertinama egzamino uduotyje. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimus mokiniai parodo: 6.4.1. tinkamai vartodami fizikos svokas, dydi simbolius, matavimo vienetus; 6.4.2. sklandiai reikdami fizikini reikini supratim, aikiai dstydami mintis odiu ir ratu; 6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstin, skaitin ir grafin informacij apie fizikinius reikinius; 6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informacij apie fizikinius objektus, procesus, dsningumus; 6.4.5. pritaikydami pateikiam informacij apie fizikinius reikinius tikslui ir adresatui. 7. Gebjimus iliustruojani klausim pavyzdiai pateikiami metodinje mediagoje, esanioje Ugdymo pltots centro ir Nacionalinio egzamin centro interneto svetainse. 8. Gebjimai atlikti tyrim ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino metu praktikai netyrinjama, taiau gytus tyrimo gebjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami egzamino uduotis. Pavyzdiui, pagal pateikt tyrimo apraym ir jo rezultatus mokiniai turi gebti pagrsti tyrimo eig, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, vertinti paklaidas, padaryti ivadas. 9. Reikalavimai mokini ini ir supratimo, taikymo ir problem sprendimo gebjimams priklauso nuo pasiekim, aprayt bendrojo ar iplstinio kurso programose ir skiriasi isamumu ir sudtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, k reikia gebti, inoti ir suprasti norint skmingai ilaikyti egzamin.

IV. EGZAMINO MATRICA 10. Egzamino matricos paskirtis utikrinti proporcing egzamino uduoties tak paskirstym pagal dalyko veiklos sritis, gebjim grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelje. Gebjim grups Veiklos sritys Metodologiniai fizikos klausimai Judjimas ir jgos Makrosistem fizika Elektra ir magnetizmas Svyravimai ir bangos Modernioji fizika iuolaikins astronomijos pagrindai I viso, proc. inios ir supratimas Taikymas Problem sprendimas 1 lentel. Egzamino matrica Uduoties takai, proc. I j i I viso bendrojo kurso 6 2530 1015 2025 2530 1015 25 30 50 20 100 2 1012 46 810 1012 46 12 40

11. Egzamino uduotyje apytiksliai 40 proc. uduoties tak atitinka bendrj fizikos kurs, 60 proc. iplstin (paklaida 2 proc.). 12. U atsakymus uduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 tak (paklaida 5 proc.). 13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek uduoties tak procentais skiriama kiekvienai veiklos sriiai, iskiriant bendrojo kurso klausimams tenkani dal. Pavyzdiui, veiklos srities Judjimas ir jgos klausimams bus skirta i viso nuo 25 iki 30 proc. uduoties tak, i j bendrojo kurso klausimams 1012 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procent tak skiriama atskiroms gebjim grupms vertinti: ini ir supratimo 30 proc. uduoties tak, taikymo gebjimams 50 proc., problem sprendimo gebjimams 20 proc. is tak santykis pagal galimyb turt bti taikomas ne tik visai uduoiai, bet ir kiekvienai veiklos sriiai. Metodologini fizikos klausim veiklos sritis skirta tyrim gebjimams egzamino uduotyje apibrti. Tyrim turinys apibrtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. uduoties tak. V. EGZAMINO UDUOTIES POBDIS 14. Egzamino uduot sudaro atskiras vientisas klausim rinkinys su egzamino formulmis (2 priedas) ir atsakym lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakym lapas. Visi sprendimams reikalingi fizikiniai dydiai pateikiami kiekviename klausime. 15. Egzamino uduoties klausim pobdis: 15.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, i kuri vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas klausim su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 taku. 15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviej tip. Pirmo tipo klausimai tikrina fizikini dydi matavimo vienet inojim. Vienas teisingai atsakytas

matavimo vienetas vertinamas 1 taku. Antro tipo klausimai yra nesudtingi udaviniai, kuri atsakymas tikslus skaiius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 taku. 15.3. Struktriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susij su pagrindine bendra informacija, pateikta struktrinio klausimo pradioje. vadin informacija pateikiama tekstu, bet gali bti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelmis ir pan. Struktrin klausim sudarantys klausimai turi bti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusij su prie tai pateiktais atsakymais. Atsakant klausimus, kuriuose reikia apskaiiuoti fizikin dyd, pirmiausia uraoma / ivedama fizikinio dydio apskaiiavimo formul, tik paskui atliekami skaiiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formuls, jis vertinamas 0 tak. Apskaiiavus fizikini dydi vertes, btina nurodyti j matavimo vienetus. Struktrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno j sudaranio klausimo. 16. Orientacin egzamino uduoties struktra ir apibdinimas pateikiami 2 lentelje. Galutin egzamino uduoties struktra (jei skiriasi nuo orientacins) pateikiama egzamino uduoties aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d. Egzamino uduoties struktra I dalis II dalis 2 lentel. Orientacin egzamino uduoties struktra Apibdinimas Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais 30 klausim (30 tak). Trumpojo atsakymo klausimai 10 klausim (10 tak), i kuri penki tikrina fizikini dydi matavimo vienet inojim (5 takai). Struktriniai klausimai 78 klausimai (apie 60 tak). Apie 100 tak. Vertinami tik atsakym lape pateikti sprendimai ir atsakymai. Visi fizikiniai dydiai, reikalingi sprendimams, pateikiami kiekviename klausime.

III dalis I viso tak Atsakym lapas Papildomi fizikiniai dydiai

17. Orientacin egzamino trukm 3 val. Egzamino data, priemons, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakym lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzamin organizavimo ir vykdymo tvarkos aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d. VI. EGZAMINO VERTINIMAS 18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir vertinami takais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvien darb vertina ne maiau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas skiriasi, galutin sprendim dl vertinimo priima treiasis vyresnysis vertintojas. 19. Minimali egzamino ilaikymo tak rib nustato ir tvirtina brandos egzamin vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiek egzamino ilaikymo tak rib, laikomi egzamin ilaikiusiais. Preliminari egzamino ilaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino uduoties bendrojo kurso klausim tak sumos. Egzamine ji bt 16 tak.

Fizikos brandos egzamino programos 1 priedas FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI 1. Fizikos brandos egzamino (toliau egzaminas) reikalavimai mokini inioms ir gebjimams pateikiami pagal tas paias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje. Veiklos sritys: 1.1. metodologiniai fizikos klausimai; 1.2. judjimas ir jgos; 1.3. makrosistem fizika; 1.4. elektra ir magnetizmas; 1.5. svyravimai ir bangos; 1.6. modernioji fizika; 1.7. iuolaikins astronomijos pagrindai. 2. Metodologini fizikos klausim srityje apibrti reikalavimai mokini inioms ir gebjimams taikomi visose kitose veiklos srityse. 3. Egzamino reikalavimai mokini inioms ir gebjimams pateikti io priedo 1 lentelje. Reikalavimai pagal bendrojo kurso program, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau / daugiau, negu aprayta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal iplstinio kurso program apima reikalavimus pagal bendrojo kurso program. Reikalavimuose pagal iplstinio kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau / daugiau, negu aprayta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso program. Lentelje taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio gyti gebjimai yra vertinami egzamino metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokini pasiekimams, vartojami tokie terminai: 3.1. apibdinti svok / fizikin dyd pateikti apibrim, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaiiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrti jo SI sistemos matavimo vienet; 3.2. apibdinti reikin aprayti jo poymius ir slygas, kuriomis jis pasireikia, pateikti pasireikimo ir taikymo pavyzdi; 3.3. paprasiausiais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti vien standartin operacij, kai nereikia vien matavimo vienet paversti kitais; 3.4. nesudtingais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti 23 veiksmus, bet nereikia vien matavimo vienet paversti kitais; 3.5. paprasiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydio santykins paklaidos; 3.6. taikyti formul reikia gebti rasti bet kur j einant dyd. Pavyzdiui, taikyti s s formul s = vt, reikia, kad reikia gebti taikyti ir formules v = , t = . t v 1 lentel. Egzamino reikalavimai REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI 1.1. Formuluoti tyrimo hipotez. 1.2. Pasirinkti tyrimo priemones. 1.3. Suplanuoti fizikin tyrim. 1.4. Nustatyti matavimo prietais 1.4. Mokti matuoti

MINIMALS REIKALAVIMAI

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM padalos vert. 1.5. Apdoroti bandym rezultatus. slankmaiu. 1.5. Analizuoti ir interpretuoti bandym rezultatus. 1.6. Apskaiiuoti absoliutines ir paprasiausias santykines paklaidas.

1.7. Daryti paprasiausias tiesiogines ivadas.

1.7. Daryti duomenimis pagrstas ivadas.

1.7. Daryti mokslo duomenimis ir faktais pagrstas ivadas, argumentuoti sprendimus.

1.8. Apibrti ir skirti vektorinius bei skaliarinius dydius. 1.9. Sudti ir atimti vektorius, kai jie 1.9. Sudti ir atimti vektorius, lygiagrets. kai jie nukreipti bet kokiu kampu. 1.10. Rasti vektori projekcijas, kai vektoriai lygiagrets ir statmeni koordinai aiai. 1.11. Braiyti ir analizuoti vairi fizikini dydi tarpusavio priklausomybs grafikus nesudtingais atvejais. 1.12. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais. 1.10. Rasti vektori projekcijas. 1.11. Braiyti ir analizuoti vairi fizikini dydi tarpusavio priklausomybs grafikus. 1.12. Pateikiant pavyzdi paaikinti fizikos mokslo atradim reikm ir mokslo ini absoliutumo ir slygikumo aspektus.

II. JUDJIMAS IR JGOS 2. Kinematika 2.1. Apibdinti atskaitos sistem, keli, poslink, momentin greit, vidutin greit, pagreit. 2.2. Paprasiausiais atvejais tiesiai ir tolygiai judanio kno judjimui taikyti s formul v = . t 2.3. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judjimo atveju vidutiniam greiiui apskaiiuoti taikyti formul 2.2. Taikyti koordinats, greiio ir poslinkio lygtis nesudtingiems tiesiaeigio tolyginio judjimo udaviniams sprsti. 2.3. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant tiesiaeig tolygiai kintam judjim ir sprendiant 2.1. Apibdinti inercin ir neinercin atskaitos sistemas. 2.2. Taikyti koordinats, greiio ir poslinkio lygtis tiesiaeigio tolyginio judjimo udaviniams sprsti. 2.3. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant tiesiaeig tolygiai kintam judjim ir

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM udavinius kai kno judjimo ir koordinai aies kryptys sutampa. sprendiant udavinius.

vvid . = s / t , paprasiausiais tolygiai greitjanio judjimo atvejais apskaiiuoti kno greit, v v 0 pagreit (a = ) ir t 2 at

2.4. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai judanio kno poslinkio priklausomybs nuo laiko grafik ir pagal j nustatyti greit. 2.5. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno greiio grafik ir pagal j nustatyti pagreit.

2.4. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai judanio kno koordinats priklausomybs nuo laiko grafik ir pagal j nustatyti greit. 2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno greiio grafik nustatyti poslink ir nueit keli. 2.6. Nubrti tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno pagreiio priklausomyb nuo laiko.

2.7. Apibdinti laisvj kritim ir apskaiiuoti emyn krintanio kno greit ir nueit keli.

2.7. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant vertikaliai auktyn mesto kno judjim ir laisvj kn kritim. 2.8. Apibdinti horizontaliai mesto kno trajektorij ir nurodyti pagreiio krypt.

2.7. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant vertikaliai emyn mesto kno judjim, kai nra oro pasiprieinimo. 2.8. Apskaiiuoti i tam tikro aukio horizontaliai mesto kno lkio tol, laik, judjimo greit bet kuriuo momentu. 2.9. Apibdinti kampu horizont mesto kno trajektorij, nurodyti pagreiio krypt, apskaiiuoti didiausi pakilimo aukt, lkio nuotol ir judjimo greit bet kuriuo momentu.

2.10. Nurodyti tolygiai apskritimu judanio kno greiio ir pagreiio kryptis.

2.10. Apibdinti ir apskaiiuoti tolygiai apskritimu judanio kno 2R greit (v = ) , period, dan T 1 ( f = ) ir centrin pagreit T

2.10. Apibdinti kampin tolyginio judjimo apskritimu greit ir taikyti formul jam apskaiiuoti.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM (a = v2 ). R 2.11. Sprsti kinematikos udavinius apie judanias viena kitos atvilgiu inercines atskaitos sistemas. 3. Jgos

3.1. Apibdinti jg.

3.1. Apibdinti mas ir jg atstojamj. 3.2. Aprayti, kaip pateiktuose pavyzdiuose pasireikia inercija. 3.3. Suformuluoti ir nesudtingais atvejais taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dsnius.

3.1. Aprayti, kaip tiesiogiai imatuoti mas (lyginant kno inertikum su mass etalonu).

3.2. Pateikti inercijos reikinio pasireikimo pavyzdi. 3.3. Savais odiais nusakyti I, II ir III Niutono dsnius. Paprasiausiais atvejais taikyti II Niutono dsn ( F = ma ).

3.3. Taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dsnius udaviniams sprsti.

3.4. Pavaizduoti kn veikianias jgas pagal mastel. Rasti atstojamj jg brinyje, kai jgos isidsiusios vienoje tiesje. 3.5. Apibdinti ir pavaizduoti brinyje: sunkio jg F = mg, trinties jg F = N, tamprumo jg F = kx. 3.5. Apibdinti, analizuoti jg dydio priklausomyb nuo skirting veiksni ir pavaizduoti brinyje: sunkio jg F = mg, svorio jg P = m( g a), trinties jg F = N, tamprumo jg F = kx, visuotins traukos jg mm F = G 1 22 , R Archimedo jg F = skVg . 3.6. Atlikti spyruokls standumo ir slydimo trinties jgos tyrimus.

3.4. Rasti atstojamj jg brinyje, kai jgos isidsiusios ne vienoje tiesje. 3.5. Apibdinti ir palyginti rimties, slydimo ir riedjimo trinties jgas. Taikyti formul = m( g P a) udaviniams sprsti.

3.6. Atlikti keli jg veikiamo kno pusiausvyros tyrim (jg momentai nenagrinjami). 3.8. Laisvojo kritimo pagreiiui apskaiiuoti taikyti

3.7. Apibdinti nesvarum.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM formul g = G M 2. (R + r)

3.9. Taikyti formul pirmajam kosminiam greiiui apskaiiuoti v1 = Rg . 4. Tverms dsniai mechanikoje 4.1. Apibrti kno judesio kiek kaip ir greiio sandaug jo mass p = mv . 4.2. Suformuluoti judesio kiekio 4.2. Pritaikyti judesio kiekio tverms dsn udarajai sistemai ir tverms dsn dviem knams, taikyti j dviem knams, judantiems judantiems ploktumoje, kai viena tiese, kai nra iorini jg nra iorini jg. (m v + m v =mv +m v ). 4.3. Apibrti jgos impuls kaip 4.3. Susieti jgos impuls su jgos ir laiko pokyio sandaug ir judesio kiekio pokyiu taikyti formul nesudtingiems ( F t = mv ). Taikyti sry udaviniams sprsti. udaviniams sprsti. 4.4. Apibdinti reaktyvj judjim. 4.5. Apibdinti tamprj ir netamprj smg ir taikyti jam judesio kiekio tverms dsn, kai nereikia atsivelgti energijos nuostolius. 4.5. Ianalizuoti smg ir taikyti jam energijos ir judesio kiekio tverms dsnius. Nurodyti, kad netampraus smgio metu dalis arba net visa mechanin energija virsta kitomis energijos rimis. 4.6. Taikyti darbo formul.

4.6. Paprasiausiais atvejais, 4.6. Taikyti mechaninio darbo kai jgos ir poslinkio formul A = Fs cos , kai jgos ir kryptys sutampa, taikyti poslinkio vektoriai lygiagrets. mechaninio darbo formul A = Fs. 4.7. Apibdinti darb kaip energijos pokyio mat. 4.8. Apibdinti kinetin 4.8. Nesudtingiems udaviniams energij kaip kno judjimo sprsti taikyti kinetins energijos energij ir paprasiausiais teorem ( A = Ek 2 Ek1 ). atvejais j apskaiiuoti 2 mv taikyti formul E k = . 2 4.9. Apibdinti gali kaip darb, atlikt per laiko

4.8. Taikyti kinetins energijos teorem udaviniams sprsti

4.9. Taikyti galios formul 4.9 Taikyti galios formul nesudtingiems udaviniams sprsti. udaviniams sprsti.

MINIMALS REIKALAVIMAI vienet, ir paprasiausiais atvejais j apskaiiuoti A taikant formul N = . t

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM

4.10. Apibdinti kno potencin energij kaip sveikos energij. 4.11. Apibdinti sunkio jgos veikiamo kno potencin energij ir paprasiausiais atvejais j apskaiiuoti ( E p = mgh). 4.11. Taikyti sunkio jgos veikiamo kno potencins energijos apskaiiavimo formul nesudtingiems udaviniams sprsti. 4.11. Taikyti sunkio jgos veikiamo kno potencins energijos apskaiiavimo formul udaviniams sprsti. 4.12. Taikyti itemptos / suspaustos spyruokls potencins energijos formul 2 kx Ep = udaviniams sprsti. 2 4.13. Taikyti potencins energijos pokyio ir darbo sry ( A = E p1 E p 2 ) nesudtingiems udaviniams sprsti. 4.13. Taikyti potencins energijos pokyio ir darbo sry udaviniams sprsti.

4.14. Suformuluoti mechanins 4.14. Mechanins energijos energijos tverms dsn ir j taikyti tverms dsn taikyti nesudtingiems udaviniams sprsti. udaviniams sprsti. 4.15. Apibdinti naudingumo koeficient ir taikyti jo apskaiiavimo A formul = n 100% Av paprasiausiems udaviniams sprsti. 4.15. Taikyti formul naudingumo 4.15. Taikyti formul koeficientui apskaiiuoti, naudingumo koeficientui nesudtingiems udaviniams sprsti. apskaiiuoti.

4.16. Analizuoti tik dviej surit kn judjim horizontaliai (pvz., traktorius tempia priekab).

4.16. Analizuoti keli surit kn judjim. 4.17. Analizuoti kn judjim nuoulnija ploktuma.

III. MAKROSISTEM FIZIKA 5. Molekulins kinetins teorijos pagrindai 5.1. Nusakyti pagrindinius molekulins kinetins teorijos teiginius ir pateikti juos rodani reikini 5.1. Apibdinti Brauno judjim, difuzij.

MINIMALS REIKALAVIMAI pavyzdi. 5.2. Apibdinti mediagos tank ir paprasiausiais atvejais taikyti formul m jam apskaiiuoti. = V

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 5.2. Taikyti formules mediagos molio masei M = m0 N A , atomo (molekuls) masei, mediagos kiekiui, atom (molekuli) skaiiui m N= N A , atom (molekuli) M N koncentracijai n = apskaiiuoti. V 5.2. Eils tikslumu apskaiiuoti atom ir molekuli matmenis.

5.3. Apibdinti slg, kaip 5.3. Paaikinti duj slgio jg veikiani ploto vienet susidarym. F p= . S 5.4. Apibdinti ilumins pusiausvyros bsen. 5.5. Apibdinti absoliutin temperatr, urayti ir taikyti jos sry su temperatra, ireikta C (T = t + 273).

5.3. Taikyti pagrindin molekulins kinetins duj 1 teorijos lygt p = m0 nv 2 3 udaviniams sprsti.

5.5. Taikyti molekuls vidutins kinetins energijos sry su absoliutine 3 temperatra E k = kT 2 udaviniams sprsti. 5.6. Apibdinti dujose vykstanius izoprocesus, urayti j dsnius ir taikyti udaviniams sprsti, nubraiyti izoproces grafikus.

5.6. Apibdinti idealij 5.6. Taikyti idealij duj bsenos duj model, bsenos lygt nesudtingiems udaviniams parametrus, urayti sprsti. idealij duj bsenos lygt m pV = RT ir taikyti j M paprasiausiems udaviniams sprsti. 5.8. Nurodyti kietj kn mechanines savybes (tamprumas, trapumas), apibdinti deformacij ris.

5.7. Atlikti izoproces tyrim. 5.8. Apibdinti kristalinius ir amorfinius knus ir j savybes (vidin sandar, lydymsi, savybi priklausomyb nuo krypties). 5.9. Apibdinti absoliutin pailgjim, santykin l pailgjim ( 0 = ), l0 F mechanin temp ( = ), S

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM tamprumo modul, tamprumo ir stiprumo ribas. Taikyti i dydi apskaiiavimo formules. 5.10. Paaikinti mechaninio tempio diagram. 5.11. Suformuluoti Huko dsn ( = E 0 ) ir taikyti j udaviniams sprsti. 5.12. Eksperimentikai nustatyti gumos tamprumo modul. 5.13. Apibdinti soiuosius garus ir paaikinti j slgio priklausomyb nuo temperatros ir trio. 5.14. Apibrti skysio virimo slyg. 5.15. Nusakyti oro drgms reikm 5.15. Apibdinti santykins oro mogui ir jo aplinkai. drgms ir absoliutins drgms svokas. Apskaiiuoti santykin oro drgm p ( = 100% = 100%). 0 p0 5.16. Pateikti drkinimo, skysi paviriaus tempio ir kapiliarini reikini pasireikimo pavyzdi gamtoje, buityje ir technikoje. 5.16. Apibdinti ir eksperimentikai nustatyti skysio paviriaus tempio koeficient. 5.17. Imatuoti ir apskaiiuoti paviriaus tempio jg F = l . 5.18. Paaikinti drkinimo reikin. 5.19. Taikyti formul p = gh skysio stulpelio slgiui apskaiiuoti. 5.20. Paaikinti kapiliarinius reikinius ir taikyti formul 2 h= skysio pakilimo gr aukiui kapiliare apskaiiuoti.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 6. Termodinamikos pagrindai 3m RT 2M vienatomi duj vidinei energijai apskaiiuoti. 6.1. Taikyti formul U = 6.2. Apibdinti savitsias ilumas: mediagos, lydymosi (kristalizacijos), garavimo (kondensacijos), degimo.

6.1. Apibdinti duj vidin energij.

6.2. Apibdinti ilumos kiek.

6.3. Apibdinti ilumos perdavimo bdus. 6.4. Taikyti ilumos kiekio 6.4. Taikyti ilumos balanso lygt 6.4. Taikyti ilumos balanso apskaiiavimo formules nesudtingiems udaviniams sprsti. lygt. Q = cmt, Q = m, Q = Lm, Q = qm paprasiausiems udaviniams sprsti. 6.5. Apskaiiuoti duj ( A' = pV ) ar iorini jg atliekam darb. 6.6. Suformuluoti energijos 6.6. Suformuluoti ir taikyti I termotverms dsn ir pateikti jo dinamikos dsn (U = A + Q) pasireikimo pavyzdi. paprasiausiems udaviniams sprsti. 6.6. Taikyti I termodinamikos dsn izoprocesams ir adiabatiniam procesui. 6.7. Apibdinti adiabatin proces. 6.8. Apibdinti 6.8. Suformuluoti II termodinamikos 6.8. Taikyti II termodinamikos negrtamuosius procesus ir dsn. dsn aikinant procesus. pateikti j pavyzdi. 6.9. Pateikti ilumini varikli pavyzdi. 6.10. Apibdinti realaus iluminio variklio naudingumo koeficient A' . = Q1 6.11. Apibdinti ilumini varikli vaidmen ir al, darom aplinkai. 6.9. Aprayti ilumini varikli pagrindines dalis ir veikimo princip. 6.10. Taikyti realaus ir idealaus T T 1 2 iluminio variklio = max ( T )
1

naudingumo koeficiento apskaiiavimo formules nesudtingiems udaviniams sprsti.

6.10. Taikyti realaus ir idealaus iluminio variklio naudingumo koeficiento apskaiiavimo formules udaviniams sprsti. 6.11. Apibdinti ilumini varikli privalumus ir trkumus, keliamas ekologines problemas ir galimus j sprendimo bdus.

10

MINIMALS REIKALAVIMAI 6.12. Pateikti atsinaujinani ir neatsinaujinani energijos altini pavyzdi, pagrsti btinyb efektyviai naudoti energij ir silyti kaip to siekti buityje.

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 6.12. Apibdinti energetini resurs (hidroenergetini, chemini, branduolini bei alternatyvij vjo, Sauls, geotermini ir kt.) Lietuvoje ir emje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus. 7. Elektrostatika 6.12. Apibdinti vairi energijos altini (hidroenergetini, chemini, branduolini bei alternatyvij vjo, Sauls, geotermini ir kt.) pranaumus ir trkumus. Silyti bd, kaip efektyviai naudoti energij.

IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS 7.1. Apibdinti elektros krvi ris, j sveik, elementarj krv. 7.1. Paaikinti kn elektrinim.

7.2. Suformuluoti ir taikyti krvio tverms dsn. 7.3. Suformuluoti ir paaikinti 7.3. Taikyti Kulono dsn Kulono dsn, taikyti takini krvi udaviniams sprsti. qq sveikos jgos formul F = k 1 2 2 r nesudtingiems udaviniams sprsti. 7.4. Apibrti mediagos santykin dielektrin skvarb F0 ir taikyti formul sprendiant = F udavinius. 7.4. Apibrti mediagos santykin dielektrin skvarb E0 ir taikyti formul = E sprendiant udavinius. 7.5. Apibdinti elektrinio lauko stipr kaip jg, veikiani vienetin teigiam F krv ( E = ), nustatyti jo q krypt. 7.6. Apibdinti elektrinio lauko jg linijas. Jomis naudojantis, pavaizduoti elektrinius laukus. 7.7. Taikyti elektrini lauk superpozicijos princip. 7.8. Taikyti formul darbui, perkeliant krv vienalyiame elektriniame lauke, apskaiiuoti ( A = qEd ). 7.9. Apibrti lauko tako

11

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM potencial kaip darb, kur reikia atlikti perkeliant teigiam vienetin krv i Wp begalybs t tak ( = ). q Apibdinti potencial skirtum. 7.10. Sprsti udavinius naudojantis formule U E= , kai laukas yra d vienalytis. 7.11. Paaikinti, kas vyksta metale, esaniame elektrostatiniame lauke. Nurodyti, kad metaluose elektrostatinio lauko stipris visuomet lygus nuliui. 7.12. Paaikinti, kas vyksta dielektrike, esaniame elektrostatiniame lauke. 7.13. Apibdinti elektrin talp, kondensatorius. Taikyti formules elektrinei talpai C = q / U , S C = 0 apskaiiuoti. d 7.13. Paaikinti, kad krautas kondensatorius turi energijos, ir mokti j apskaiiuoti 2 CU (W = ). 2 7.14. Apskaiiuoti nuosekliai 1 1 1 1 ( = + + ... + ) ir C C1 C 2 Cn lygiagreiai (C = C1 + C2 + ... + Cn ) sujungt kondensatori talp, krv ir tamp. 8. Nuolatin srov

8.1. Apibdinti elektros srov kaip krypting elektringj daleli judjim.

A 8.1. Apibdinti tamp ( U = ), q elektros srovs stipr ( I = q / t ) , savitj var, laidininko l var ( R = ), altinio elektrovar S

8.1. Apibdinti altinio vidins varos poveik elektros srovs stipriui ir tampai udaroje grandinje.

12

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM Apa ). Taikyti formules q nesudtingiems udaviniams sprsti. (E =

8.2. Suformuluoti ir taikyti Omo dsn grandins daliai U ( I = ) paprasiausiems R udaviniams sprsti. 8.3. Paaikinti laidinink jungimo bdus, ir paprasiausiais atvejais, kai laidininkai sujungti tik nuosekliais arba tik lygiagreiai, taikyti nuoseklaus ( I = I1 = I 2 , U = U1 + U 2 , R = R1 + R2 ) ir lygiagretaus ( I = I1 + I 2 , U = U1 = U 2 , 1 1 1 = + ) jungimo R R1 R2 dsnius.

8.2. Taikyti Omo dsn grandins daliai. Nusakyti Omo dsn paprasiausioms udaroms E grandinms ( I = ). R+r 8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dsnius paprasiausioms miriai sujungtoms grandinms.

8.2. Taikyti Omo dsn udarai grandinei udaviniams sprsti.

8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dsnius miriai sujungtoms grandinms.

8.4. Braiyti paprasiausias 8.4. Braiyti nesudtingas elektros elektros grandini schemas, grandini schemas, pavaizduoti pavaizduoti elektros elektros grandins elementus. grandins elementus: altin, vartotojus (rezistori, skambut, lemput), ampermetr, voltmetr, jungikl. 8.5. Apibdinti pagrindinius elektros energijos altinius. Nurodyti, kad tekant srovei laidininke isiskiria iluma. Apskaiiuoti srovs darb ir gali naudojantis formulmis A = IUt, A P= . t 8.5. Aprayti energijos virsmus elektros grandinse. Paaikinti, kodl tekant srovei laidininke isiskiria iluma. Apskaiiuoti srovs darb ir gali.

8.4. Braiyti elektros grandini schemas, pavaizduoti elektros grandins elementus.

8.6. Imatuoti srovs stipr ir tamp. 8.6. Eksperimentikai nustatyti altinio elektrovar ir vidin var. 8.7. Nurodyti, kas pernea krv vairiose terpse: metale,

13

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM vakuume, puslaidininkiuose, elektrolit tirpaluose ir dujose. 8.8. Nubrti ir paaikinti srovs stiprio priklausomybes nuo tampos vairiose terpse. 8.9. Apibdinti puslaidininkinio diodo savybes, diodo ir tranzistoriaus taikym. 8.10. Suformuluoti ir taikyti udaviniams sprsti elektrolizs dsn (m = kIt ), nurodyti, kur pritaikoma elektroliz. 9. Magnetinis laukas

9.1.Apibdinti magnet sveik.

9.1. Apibdinti magnetin lauk.

9.1. Apibdinti magnetin indukcij, magnetin sraut. 9.2. Paaikinti magnetinio lauko poveik laidininkui, kuriuo teka elektros srov. Taikyti kairiosios rankos taisykl ir formul F = BIl sin udaviniams sprsti. 9.3. Paaikinti, kaip juda magnetiniame lauke elektringosios dalels, taikyti kairiosios rankos taisykl (Lorenco jga) ir formul F = qvBsin udaviniams sprsti. 9.4. Apibdinti mediag magnetines savybes. Apibrti santykin magnetin skvarb B . = B0

9.5. Apibdinti elektromagnetins indukcijos reikin. Pateikti jo taikymo pavyzdi.

9.5. Apskaiiuoti magnetin sraut = BS cos , taikyti Lenco taisykl, formuluoti ir taikyti elektromagnetins in dukcijos dsn E = N t

14

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM udaviniams sprsti. 9.6. Apibdinti saviindukcijos reikin, rits induktyvum, I taikyti formul E = L t saviindukcijos elektrovaros dydiui apskaiiuoti. 9.7. Taikyti formul W = rits magnetinio lauko energijai apskaiiuoti. V. SVYRAVIMAI IR BANGOS 10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai LI 2
2

10.1. Apibdinti svyravimus 10.1. Apibdinti laisvuosius ir ir pateikti svyravim priverstinius svyravimus. pavyzdi. 10.2. Apibdinti svyravimo 10.2. Apibdinti kampin dan ir amplitud, period, dan. taikyti formul = 2f jam Paprasiausiais atvejais juos apskaiiuoti. apskaiiuoti. 10.3. Pavaizduoti svyravimus grafikai. Urayti svyruojanio kno koordinats priklausomybs nuo laiko lygt x = xm cos t . 10.4. Apibdinti matematin svyruokl. Taikyti matematins svyruokls periodo formul l nesudtingiems T = 2 g udaviniams sprsti. 10.5. Taikyti kno, pritvirtinto prie tamprios spyruokls, svyravim m k nesudtingiems udaviniams sprsti. periodo formul T = 2 10.6. Apibdinti mechaninio rezonanso reikin.

10.1. Apibdinti harmoninius svyravimus. 10.2. Apibdinti svyravim faz ir taikyti formul = t jai apskaiiuoti. 10.3. Urayti svyruojanio kno greiio ir pagreiio priklausomybs nuo laiko lygtis. 10.4. Taikyti matematins svyruokls periodo formul udaviniams sprsti.

10.5. Taikyti kno, pritvirtinto prie tamprios spyruokls, svyravim periodo formul udaviniams sprsti.

10.7. Paaikinti harmonikai svyruojanio kno energijos virsmus. Taikyti jiems energijos tverms dsn.

15

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 10.8. Palyginti mechaninius svyravimus ir elektromagnetinius virpesius. 10.9. Analizuoti elektrinius virpesius kontre, taikyti Tomsono formul T = 2 LC udaviniams sprsti. 10.10. Paaikinti krvio (q = qm cos t ), tampos ir srovs stiprio kontre harmoninius virpesius, energijos kitim j metu. 10.11. Apibdinti elektromagnetini virpesi rezonanso reikin. 11. Kintamoji srov

11.1. Apibdinti kintamj srov.

11.1. Apibdinti kintamosios srovs 11.1. Taikyti kintamosios I U srovs stiprio, pvz., stiprio I = m ir tampos U = i = I m sin t ir tampos, pvz., m u = U m cos t 2 2 priklausomybs nuo laiko efektines vertes. lygtis udaviniams sprsti. 11.2. Pavaizduoti srovs stiprio ir tampos priklausomyb nuo laiko grafikai. 11.3 Apibdinti transformacijos N U koeficient K = 1 = 1 . N2 U2 11.4. Paaikinti elektros energijos perdavim. 11.3. Paaikinti, kaip veikia transformatorius. 11.4. Aprayti kintamosios srovs gavimo princip. 11.5. Paaikinti aktyvij, induktyvij X L = L ir 1 talpin X c = varas, j C priklausomyb nuo kintamosios srovs danio. 11.6. Apskaiiuoti gali, isiskiriani aktyviojoje varoje paprasiausiose kintamosios srovs grandinse.

16

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 12. Banginiai procesai 12.1. Apibdinti bangos dan. 12.1. Apibdinti bangos paviri.

12.1. Apibdinti mechanins bangos sklidimo greit (v = f ), bangos ilg, period. 12.2. Apibdinti mechanines skersines ir iilgines bangas, j plitim tampriose terpse.

12.2. Paaikinti bang interferencij ir difrakcij. Taikyti interferencijos maksimumo d = k ir minimumo d = (2k + 1) 2 slygas udaviniams sprsti. 12.3. Paaikinti, nuo ko priklauso garso stipris ir tono auktis. 12.4. Apibdinti ultragars, infragars.

12.3. Apibdinti garso bangas, j atspind.

12.5. Nurodyti, kad elektromagnetins bangos sklinda vakuume c = 300000 km/s greiiu. 12.6. Apibdinti vies kaip elektromagnetini bang r, elektromagnetini bang skalje apimani bangos ilgi interval nuo 400 nm iki 760 nm. 12.7. Nusakyti ir paprasiausiais atvejais taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius.

12.5. Apibdinti elektromagnetin lauk ir jo poveik mogui. Nurodyti, kad elektromagnetins bangos yra skersins, sklinda terpse c/n greiiu. 12.6. Apibdinti elektromagnetini bang skal, nurodyti atskir elektromagnetini bang savybes ir j taikym telekomunikacijos priemonse, moksle, pramonje ir buityje. 12.7. Taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius nesudtingiems udaviniams sprsti. Paaikinti spinduli lim, naudojantis v sin formule n = 1 = . v2 sin 12.6. Paaikinti radijo ryio, televizijos ir radiolokacijos fizikinius pagrindus. Aprayti, kaip veikia paprasiausias detektorinis radijo imtuvas. 12.7. Taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius udaviniams sprsti. Paaikinti spinduli n lim naudojantis formule 2 sin = . Paaikinti n1 sin visikj vidaus atspind. 12.8. Eksperimentikai nustatyti optins terps lio rodikl.

12.9. Apibdinti lio optin 12.9. Taikyti lio didinimo ir 12.9. Nurodyti geriausio geb, dioptrij. 1 1 1 matymo nuotol, apskaiiuoti plonojo lio formul = . akini, kuri reikia akies F d f defektams kompensuoti, lauiamj geb.

17

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM 12.10. Gauti atvaizdus plonuoju liu. Brinyje parodyti spinduli eig. 12.10. Brinyje parodyti spinduli eig mikroskope ir teleskope. 12.11. Apibdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (viesolaidiai, teleskopai, mikroskopai). 12.12. Apibdinti koherentines bangas. Paaikinti viesos interferencij. Taikyti interferencijos maksimumo d = k ir minimumo d = (2k + 1) slygas 2 udaviniams sprsti. 12.13. Paaikinti difrakcij ir difrakcins gardels veikim. Pritaikyti difrakcins gardels lygt d sin = k (k = 0, 1, 2, ) udaviniams sprsti. 12.14. Paaikinti viesos poliarizacij. VI. MODERNIOJI FIZIKA 13.1. Apskaiiuoti viesos kvanto energij E = hf ir mas. 13.1. Apskaiiuoti viesos kvanto impuls.

12.11. Pateikti optini prietais, kuriuose taikomi liai, pavyzdi.

12.11. Apibdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (lupa, fotoaparatas). 12.12. Paaikinti dispersij, viesos ir daikt spalvas.

13.2. Apibdinti fotoelektrin efekt ir pateikti jo taikymo pavyzdi.

13.2. Suformuluoti ir taikyti 13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dsnius fotoelektrinio efekto dsnius nesudtingiems udaviniams sprsti. udaviniams sprsti. 13.3. Taikyti Einteino lygt fotoefektui 2 mv hf = Ai + nesudtingiems 2 udaviniams sprsti. 13.4. Apskaiiuoti fotoefekto raudonj rib fmin arba max (hf min = Ai ). 13.5. Urayti ir taikyti fotoelektrono kinetins energijos ir stabdymo tampos 13.3. Taikyti Einteino lygt fotoefektui udaviniams sprsti.

18

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM
2 sry eU s = mv

udaviniams sprsti. 13.6. Paaikinti fotosrovs stiprio priklausomyb nuo tampos. 13.7. Apibdinti planetin atomo model. 13.7. Suformuluoti Boro postulatus. Nusakyti planetinio atomo modelio ribotum. 13.6. Pavaizduoti ir analizuoti fotosrovs stiprio priklausomyb nuo tampos. 13.7. Remiantis II Boro postulatu, apskaiiuoti atomo spinduliuojam bang ilgius arba danius: | E En | f= k . Apibdinti h Rezerfordo bandym. 13.8. Apibdinti spektr tipus: absorbcijos, emisijos (linijinis, juostinis, itisinis), spektrins analizs taikym. 13.9. Paaikinti atomo linijini spektr kilm. 13.10. Apibdinti lazerio veikimo princip ir taikym. 13.11. Nurodyti elemento atomo ir atomo branduolio sandar A = Z+N. 13.11. Paaikinti to paties elemento izotop skirtumus. 13.11. Apibdinti branduolines jgas.

13.12. Apibdinti energijos 13.12. Apibdinti atomo branduolio 13.12. Apibdinti savitj 2 ryio energij atomo branduolio ryio ir mass sry E = mc . 2 2 energij. Nusakyti jos E r = Mc = (Zmp + Nmn Mb )c , priklausomyb nuo mass mass defekt. skaiiaus. 13.13. Apibdinti 13.13. Pritaikyti poslinkio taisykl radioaktyvum, alfa, beta ir radioaktyviojo skilimo metu. gama spinduliuot. 13.13. Nusakyti pusjimo trukm. Pritaikyti radioaktyviojo skilimo dsn t / T N = N 02 . Nurodyti radioaktyvumo ir branduolini reakcij skirtumus. 13.14. Apskaiiuoti branduolins reakcijos energijos ieig.

13.14. Apibdinti branduolines ir termobranduolines reakcijas. Rayti reakcij lygtis. 13.15. Apibdinti urano branduoli dalijimosi grandinin reakcij. Nusakyti atominio reaktoriaus ir atomins elektrins sandar, veikimo

19

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM IPLSTINIO KURSO PROGRAM princip. 13.16. Apibdinti biologin radioaktyvij spinduli veikim.

13.16. Nusakyti apsisaugojimo nuo radioaktyviosios spinduliuots bdus.

VII. IUOLAIKINS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI 14.1. Paaikinti astronomijoje naudojamus atstumo matavimo vienetus: astronomin vienet, viesmet. 14.2. Nusakyti Sauls sistemos sudt. 14.2. Ivardyti ems grups bei didisias planetas ir palyginti bendrsias j savybes: tank, paviri, atmosfer, palydov skaii. 14.3. Apibdinti mauosius Sauls sistemos knus: kometas, asteroidus, meteoritus (sandara, orbita, galimas poveikis emei). 14.4. Apibdinti planet judjim. Pavyzdiui, ems grups planetos sukasi ltai, Venera sukasi prieing pus negu kitos, jos ais statmena orbitos ploktumai, todl nra met laik ir pan. 14.4. Nusakyti Keplerio dsnius ir taikyti juos planet judjimui apibdinti.

14.5. Apibdinti regimj planet judjim. 14.6. Apibdinti Mnulio fazes, Sauls ir Mnulio utemimus. 14.7. Apibdinti ekliptik, lygiadieni ir saulgros takus. 14.8. Apibdinti Sauls spinduliavimo energijos altin, aktyvumo cikl ir jo poveik emei. 14.8. Apibdinti Saul kaip artimiausi vaigd: nurodyti jos spalv, apytiksl paviriaus temperatr ir chemin sudt. Nusakyti Sauls vidin sandar. 14.8. Apibdinti vaigdi vidaus sandar, energijos altinius, evoliucij, klasifikacij. 14.9. Apibdinti galaktik tipus. Nusakyti Pauki Tako galaktikos tip.

Fizikos brandos egzamino programos 2 priedas PAGRINDINS FORMULS Su fizikos brandos egzamino uduotimi pateikiamas rinkinys formuli, kuriose vartojami mokiniams prasti ymjimai be isamesni komentar. Rinkinyje yra tik tos formuls, kurios trauktos Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzamin reikalavim lentel. FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULS 1. Judjimas ir jgos 2 2 at 2 R v 1 s v v 0 x , v= , a= , f = , F = ma , F = mg, P = m( g a ), v= , a= , s x = v0 x t + 2 R t t T T m1 m2 M F = N , F = kx, F = G Vg , Rg , F = v = p = F t = m v , sk 1 2 , g = G , 2 R (R + r) 2 2 mv , mv kx A Ep = m1v01 + m2 v02 = m1v1 + m2 v2 E k = A = Fs cos , N = , , Ep = , 2 2 t mgh, , A A = Ek 2 Ek1 , A = E p1 E p 2 = n 100%. Av , 2. Makrosistem fizika 1 m m N F 3 M = m0 N A , N = N A , = , n = , p = , p = m 0nv 2 , E k 0 = kT , T = t + 273, S 3 2 M V V l 2 m F pV = 100%, F = l , p = gh, h = , = E 0 , 0 = , = , RT , = p 100% = 0 l0 M gr S p U= 3 m
0

2M A' . = Q1

RT , Q = cmt , Q = m, Q = Lm, Q = qm, A' = pV U = A + Q, max = ,

T1 T2 T1

3. Elektra ir magnetizmas 2 qq F U q S CU , C C = 1 + C2 + ... + Cn , , A = qEd , C = , C = 0 , W = F = k 1 22 , E = , E = q d d U 2 r 1 1 1 Apa Wp F0 E0 E 1 q U l = + C C1 C2 + ... +C , = F , = E , = q , I = t , I = R , R = S , E = q , I = R + r ,

n

I = I 1 = I 2 , U = U 1 + U R = R1 + R2 , I = I 1 + I 2 , U = U 1 = U 2
2

1 R

R2 I A B P = , m = kIt , F = BIl sin , F = qvBsin , = , E=L , , = BS cos , E = N t B0 t t W= LI . 2

2

1 R1

, A = IUt,

x = xm cos t , = t , i = I m sin t ,

4. Svyravimai ir bangos m l T = 2 , T = 2 , = 2f , k g

q = qm cos t ,

T = 2 LC ,

N U I U 1 , XL = u = U m cos I = m , U= m , XC = K = 1 = 1 , v = f , N2 U2 C 2 2 t , L, n2 sin v1 n2 1 1 1 d sin = = d = k, d = (2k + 1) = D= = . k, , , , 2 n1 sin v2 n1 F d f 5. Modernioji fizika mv mv 2 E = hf , hf = Ai + , hf min = Ai , eU s = , E = mc 2, 2 2 2 2 t / T E r = Mc = p + Nmn M b)c , N = N 0 2 . (Zm
2

A=Z +N,

f=

E k En , h