MATEMATIKOS MOKYMO 12 (4 GIMNAZIJOS) KLASJE

ILGALAIKIS PLANAS (IPLSTINIS KURSAS)

1. BENDROJI INFORMACIJA: 4 - 5 pamokos per savait, 136 - 170 pamok per mokslo metus (34 savaits pagal ugdymo plan).
2. MOKYMO IR MOKYMOSI PRIEMONS:
1. Vidurinio ugdymo bendrosios programos (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V - 269)
2. 2011 -2013 met pagrindinio ir vidurinio ugdymo program bendraisiais ugdymo planai ((PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo
ministro 2011 m. birelio7 d. Nr. V-1016)
3. Matematika

12 klas. IPLSTINIS KURSAS. Vadovlis 1, 2 dalys. Autori kolektyvas. Leidykla TEV, Vilnius, 2012

4. Matematika

12E. Kompiuterin priemon

5. Matematika

12 klas. Savarankiki ir kontroliniai darbai (pasirodys 2013 m.)

6. Matematika

12 klas. Udavinynas (pasirodys 2013 m.)

7. Matematika

12 klas. Mokytojo knyga (pasirodys 2013 m.)

8. Matematika

12 klas. Pasirengimo egzaminams mediaga (pasirodys 2013 m.).

3. TRUMPA KLASS CHARAKTERISTIKA: (nusistatyti mokini turim patirt, apibdinti j mokymosi galimybes, apibdinti mokini veikl: elges,
motyvacij, mokymosi stilius, poreikius, nuostatas ir kt.). Klass charakteristika gali bti kaip priedas.
4. VERTINIMAS. Remiamasi Mokini paangos ir pasiekim vertinimo samprata (patvirtinta LR vietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. sakymu
Nr. ISAK 256) ir mokyklos susitarimu priimta vertinimo sistema. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsivelgiant pamokos udavinius. Kiekvieno
skyriaus pabaigoje apibendrinamasis vertinimas. Diagnostins uduotys parengiamos pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekim lygius, ini ir
gebjim santyk. Siloma, pakartojus 11 klass kurs, susipainus su vadovlio struktra bei NEC programa, (si)vertinti mokini turim pasiekim, ini bei
gebjim lygmen ir pagal tai sudaryti mokymo plan.

5. MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYS:

Esminiai gebjimai:
Pateiktas paprastas realias ir matematines situacijas aprayti aritmetinmis ir geometrinmis progresijomis, o remiantis j savybmis, patikrinti ir vertinti
gautus rezultatus. Modeliuoti realaus ir matematinio turinio situacijas funkcijomis, nelygybmis ir j sistemomis, pagristi ir interpretuoti gautus rezultatus.
Suvokti geometrijos teorini ini svarb, gebti taikyti inias sprendiant matematinius praktinio turinio udavinius ir argumentuojant sprendimo eig.
Suvokti diferencialinio ir integralinio skaiiavim prasmes. Taikyti funkcijos ivestins ir pirmykts funkcijos svokas modeliuojant matematinio ir realaus
turinio situacijas. Realaus turinio atsitiktinius procesus modeliuoti matematiniais modeliais, taikyti tikimybi teorijos inias sprendiant matematinio ir realaus
turinio udavinius.
Pagrindiniai met mokymo ir mokymosi udaviniai:Mokytojo padedami ir/ar savarankikai, 12 klass mokiniai gebs:
operuoti matematikos iniomis ir metodais ne tik sprendiant sudtingesnius praktinius udavinius, bet ir atliekant nesudtingas teorines uduotis;
gij ini ir gdi i vairi matematikos veiklos srii matematikai komunikuoti, mstyti ir sprsti gyvenimikas problemas;
atlikti praktines uduotis, nagrinti ir sprsti praktines ir teorines problemas matematiniais metodais, kritikai vertinti gautus rezultatus, daryti ivadas
ir apibendrinimus;
suvokti gyt matematini ini praktin, istorin ir mokslin vert.

Laikotarpis
Rugsjis
I savait

Etapas (skyrius) / Tema

Valand skaiius

Gebjimai, inios ir supratimas

Integracija
Pastabos

11 klass kurso
kartojimas
4 - 5 val.
Susipainimas su nauju
12 klass vadovliu,
iplstinio kurso
matematikos programa,
NEC programa

Sprsti reikini pertvarkymo ir palyginimo udavinius, kuriuose reikia taikyti

veiksm su laipsniais ir veiksm su n-tojo laipsnio aknimis savybes, taikyti skaiiaus
logaritmo apibrim ir jo savybes, naudotis turimomis IKT priemonmis.
Nesudtingas situacijas aprayti algebriniais reikiniais, apskaiiuoti i reikini
skaitines reikmes ar dydio reikmes pagal nurodyt formul.
Taikyti funkcij (rodiklins, logaritmins, trigonometrini) savybes sprendiant
paprastus praktinio ir matematinio turinio udavinius, naudotis turimomis IKT
priemonmis.
Sprsti: racionalisias ir paprastas iracionalisias lygtis, lygtis su moduliu bei lygtis su
parametru. Modeliuoti lygtimis bei j sistemomis paprastas matematines ir realias
problemas.
Taikyti inias apie ploktumos figras sprendiant nesudtingus vairi ploktumos
figr, j dali bei jungini element ilgi, kamp dydi, perimetr ir plot,
skaiiavimo udavinius, rodant teiginius.

Pakartojus kurs, siloma

atlikti diagnostin
uduot. Pagal gautus
vertinimus, sudaryti tiek
ilgalaik tiek
trumpalaikius planus,
konkreiai atsivelgiant
grups (klass) ini ir
gebjim lygmen.

sivertiname ini ir
gebjim lyg
Kartojame tai, ko
mokms 11 klasje

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Yra puikiai pakarojs vis 11 klass kurs, supranta, argumentuoja visas pagrindines svokas, apibrimus ir j savybes. Be
klaid taiko inias naujose matematinse ir praktinse situacijose, atsako su jomis susijusius klausimus, demonstruoja
originalum atliekant uduotis. Teisingai supranta vairiais bdais pateiktas udavinio slygas bei klausimus, aikiai formuluoja
uduoties tikslus. Nuosekliai ir aikiai aprao udavinio sprendim pasinaudodamas matematiniais terminais ir simboliais.
Parodo labai aukt komunikacin gebjim, pristatydamas atlikt uduot. Pagrindia teiginius ir veiksmus, pateikia galutines,
tikslias ir logikas ar teisingu sprendimu pagrstas ivadas. Parodo krybikum ir originalum parenkant strategijas uduoi
atlikimui. Domisi matematika, pasitiki savo jgomis matematikoje, padeda kitiems mokytis. Aktyviai dalyvauja mokymosi
procese. Vertina (sivertina) gyjamas matematikos inias ir taiko jas mokydamasis kit dalyk.
Rugsjis
II III
IV sav.

1 skyrius

Sekos
12 val.
1.1. Skaii sekos
1.2. Aritmetin progresija
1.3. Aritmetins progresijos
pirmj n nari suma
1.4. Geometrin progresija
1.5. Geometrins progresijos
pirmj n nari suma
1.6. Nykstamoji geometrin
progresija ir jos suma
1.7.Procentai ir progresijos
1.8.Dar daugiau udavini su
progresijomis
Apibendriname
Sprendiame Besidomintiems
Paskalio trikampis
Progresij formuli rodymai
Geometrijos udaviniai. Kampai
vairs udaviniai. Lygtys
Testas
Pasitikriname sivertiname
Kartojame tai, ko prireiks 2
skyriuje

1.2. Aprayti paprastas praktines ir matematines situacijas

aritmetinmis ir geometrinmis progresijomis bei remiantis progresij
savybmis jas isprsti, vertinti ar patikrinti gautus rezultatus.
1.2.1. Paaikinti skaii sekos svok, pateikti skaii sek pavyzdi,
uraant pirmuosius j narius.
1.2.2. Atkurti sekos narius pagal sekos n-tojo nario formul ar rekurentin
formul. Urayti paprastos sekos n-tojo nario formul.
1.2.3. Apibrti aritmetin progresij. Ivesti, inoti ir mokti taikyti n-tojo
nario ir pirmj n nari sumos formules sprendiant nesudtingus
udavinius.
1.2.4. Apibrti geometrin progresij. Ivesti, inoti ir mokti taikyti n-tojo
nario ir pirmj n nari sumos formules sprendiant nesudtingus
udavinius.
1.2.5. Taikyti begalins nykstamosios geometrins progresijos sumos
formul paprasiausiems udaviniams sprsti. Pateikti pavyzdi,
iliustruojani sekos ribos svok. inoti, kas yra skaiius e.
1.2.6. Sieti progresijas su paprastj ir sudtini palkan skaiiavimu ir
sprsti nesudtingus udavinius. Sprsti dydio procentinio didjimo ir
(arba) majimo udavinius.

Integracija su gamtos
mokslais ir ekonomika

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Analizuoja svokas: rekurentin skaii seka, aritmetin progresija, geometrin progresija, aritmetins progresijos skirtumas,
geometrins progresijos vardiklis, pirmj n nari suma ir pan. Taiko tiek aritmetins tiek geometrins progresijos formules,
atlikdamas praktines uduotis ar sprsdamas tekstinius udavinius. rodo aritmetins ir geometrins progresij n tojo nario
formules bei geometrins progresijos pirmj n nari sumos formul. Domisi matematika (pateikia skyrelio Besidomintiems
uduoi sprendimus, rodymus). Pasinaudodamas iniomis apie skaii sekas, atlikdamas praktines uduotis, pagrindia savo
nuomon, nurodo tarpusavio ryius, modeliuoja vairias praktines situacijas, vertina rezultatus. Parodo krybikum bei
originalum pasirinkdamas strategijas ir atlikdamas uduotis. Domisi sek bei progresij taikymo galimybmis kitose srityse.
Aktyviai dalyvauja mokymosi procese.
2 skyrius
Nelygybs

2.2. Sprsti kvadratines ir nesudtingas racionalisias nelygybes,

paprastas nelygybes su moduliu. Naudotis turimomis IKT.
2.2.1. Paaikinti, kas yra ekvivaleniosios nelygybs, pateikti pavyzdi.
24 30 val.
2.1. Tiesins nelygybs ir j sistemos 2.2.2. Grafikai iliustruoti nelygybi, kuri pavidalas f(x) g(x).
2.2. Kvadratins nelygybs
(f(x) ir g(x) tiesioginio ar atvirkiojo proporcingumo funkcijos, tiesins
2.3. Trupmenins nelygybs
funkcijos, kvadratins funkcijos, ymi <, >, , ), sprendini aibes.
Lapkritis 2.4. Dar vienas nelygybi sprendimo
2.2.3. Sprsti kvadratines ir racionalisias nelygybes, pavaizduoti
bdas
sprendinius
skaii tiesje, urayti sprendini aib intervalu.
II III sav.
2.5. Rodiklins nelygybs
2.2.4. Grafikai interpretuoti ir sprsti nelygybes su moduliu |f (x)| a (f (x)
2.6. Logaritmins nelygybs
pirmojo laipsnio daugianaris, ymi <, >, , , a realusis skaiius).
2.7.Nelygybs su moduliais
2.3. Sprsti dviej nelygybi su vienu neinomuoju <...> sistemas.
2.8.Nelygybs su sinusais ir
2.3.1. Sprsti nelygybi sistemas, kuri nelygybs yra ne auktesnio kaip
kosinusais
antrojo laipsnio. Pavaizduoti nelygybi sistemos sprendinius skaii tiesje,
2.9. Nelygybs su tangentais ir
urayti sprendini aib intervalu.
kotangentais
2.4. Modeliuoti <...>, nelygybmis ir j sistemomis paprastus
Apibendriname
matematinio ir praktinio turinio udavinius.
Sprendiame
2.4.2. Situacijas aprayti <...>, nelygybmis ir j sistemomis. Gautus
Besidomintiems
sprendinius susieti su situacija.
Dar daugiau udavini
2.7.3. Sprsti nesudtingas rodiklines <...> nelygybes.
Geometrijos udaviniai.
2.8.3. Sprsti nesudtingas logaritmines <...> nelygybes.
Trikampiai
2.9.14. Grafikai sprsti trigonometrines nelygybes f(x) a
vairs udaviniai. Funkcijos
(f(x)=sinx, f(x)=cosx, f(x)=tgx, ymi <, >, , ,
Testas
a realusis skaiius), naudojantis turimomis IKT.
Pasitikriname sivertiname
Kartojame tai, ko prireiks 3
skyriuje
Spalis
I II III
IV sav.

Integracija su gamtos
mokslais(fizika)
1.3.3. Taikyti sin ar cos
dsnius periodiniams
procesams apibdinti.

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Aikiai, kitiems suprantamai paaikina, kas yra ekvivaleniosios nelygybs, pateikia pavyzdi. Be klaid iliustruoja vairi
nelygybi (tiesioginio ar atvirkiojo proporcingumo, tiesini, kvadratini, nelygybi su moduliu) sprendini aibes. Taiko
inias apie nelygybes ir j sistemas, apraydamas praktines situacijas bei modeliuodamas matematinio ir praktinio turinio
uduotis. Domisi rodiklini, logaritmini ir trigonometrini nelygybi taikymo galimybmis kitose srityse. Aktyviai dalyvauja
mokymosi procese.

Lapkritis
IV sav.
Gruodis
I II III
sav.
Sausis
II sav.

3 skyrius

Ivestins
20 val.
3.1. Funkcijos vidutinis greitis
udarame intervale
3.2. Funkcijos greitis take
3.3. Funkcijos ivestin funkcija
3.4. Funkcijos grafiko liestin
3.5. Daugianario ivestin
3.6. Elementarij funkcij ivestins
3.7. Sandaugos ir dalmens ivestins
3.8. Sudtin funkcija ir jos ivestin
3.9. Funkcijos reikmi kitimo ir
ivestins ryys
3.10. Tiriame funkcijas
3.11. Funkcijos maiausioji ir
didiausioji reikms udarame
intervale
3.12. Sprendiame tekstinius
udavinius
Apibendriname
Sprendiame
vairs udaviniai
Besidomintiems

3.1. Suprasti funkcijos ivestins svok.

3.1.1. inoti, kaip apskaiiuoti tolydiosios funkcijos argumento ir jos
reikmi pokyt, kaip vertinti funkcijos kitimo greit duotajame intervale.
Pavyzdiais iliustruoti, kad, argumento pokyiui artjant prie nulio,
tolydiosios funkcijos
pokytis artja prie nulio. Pavyzdiais iliustruoti funkcijos ribos svok.
3.1.2. inoti funkcijos ivestins apibrim (prasm). Paaikinti
geometrin ir fizikin funkcijos ivestins prasm, pateikti pavyzdi.
3.2. Apskaiiuoti vairi funkcij ivestines.
3.2.1. inoti ir taikyti funkcij, ireikt formulmis
(n realusis
skaiius), sin x, cos x, tgx , ctgx , ,
ir log , ln x ivestini
skaiiavimo formules.
3.2.2. Remiantis ivestins apibrimu apskaiiuoti tiesins, kvadratins,
kubins funkcij ivestini reikmes nurodytuose takuose.
3.2.3. Taikyti funkcij sumos, skirtumo, sandaugos i realiojo daugiklio,
funkcij sandaugos, santykio, sudtins funkcijos ivestini skaiiavimo
taisykles.
3.2.4. Apskaiiuoti funkcijos ivestins reikm duotajame take arba
apskaiiuoti x reikmes, kurioms esant ivestin gyja nurodyt reikm.
3.2.5. Apskaiiuoti ivestines, pertvarkant paprastus algebrinius,
trigonometrinius, rodiklinius ir logaritminius reikinius.
3.3. Nesudtingais atvejais taikyti funkcij ivestines matematinio ir
praktinio turinio udaviniams sprsti, naudojantis turimomis IKT.
3.3.1. Sieti funkcijos ivestins reikm duotajame take su funkcijos
grafiko liestins krypties koeficientu (y = kx + b, k = ( ) 0 f x = tg ;
kampo tarp liestins ir x aies didumas) ir urayti funkcijos grafiko
liestins duotajame take lygt. Sprendiant funkcijos grafiko liestins
udavinius taikyti inias apie lygiagreisias ir statmensias tieses.

Integracija su gamtos
mokslais(fizika)
1.3. Pritaikyti informacini
technologij ir matematikos
pamokose gytas inias ir
gebjimus tyrim
rezultatams apdoroti ir
sprsti udaviniams.
1.3.1. Nubrti dydi
priklausomybs grafikus
naudojantis skaiiuokle
(pvz., Microsoft Excel).
1.3.3. Taikyti sin ar cos
dsnius periodiniams
procesams apibdinti.
1.3.4. Taikyti ivestini
skaiiavimo taisykles
fizikini dydi kitimo
greiiui nustatyti.

3.3.2. inoti funkcijos reikmi didjimo (majimo) poymius ir jais

remiantis nustatyti funkcijos reikmi didjimo (majimo) intervalus.
Testas
3.3.3. Naudojantis funkcijos ivestine (tais atvejais, jei ji egzistuoja) rasti
funkcijos kritinius takus, ekstremumo takus, funkcijos ekstremumus,
Pasitikriname
funkcijos grafiko ekstremumus, nustatyti, ar tai minimumo, ar
sivertiname
maksimumo takai. Patikrinti, ar
Kartojame tai, ko prireiks 4 skyriuje duotasis takas yra duotosios funkcijos ekstremumo takas.
3.3.4. Apskaiiuoti didiausij (maiausij) funkcijos reikm
duotajame udarame intervale.
3.3.5. Tirti funkcijas, ireiktas ne auktesnio kaip ketvirtojo laipsnio
daugianariais, ir brti j grafik eskizus duotajame intervale.
3.3.6. Nesudting praktin ir matematin situacij modeliuoti funkcija,
apskaiiuoti didiausij (maiausij) funkcijos reikm taikant ios
funkcijos ivestin.
3.3.7. inoti, kad kelio funkcijos ivestin yra momentinio greiio
funkcija, o momentinio greiio funkcijos ivestin yra momentinio
pagreiio funkcija, ir sprsti nesudtingus judjimo udavinius.
Geometrijos udaviniai

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Analizuoja ir suvokia svokas susijusias su funkcij ivestinmis. Pavyzdiais iliustruoja funkcijos ribos svok, paaikina
geometrin ir fizikin funkcijos ivestins prasm, pateikia pavyzdi. ino ir be klaid taiko funkcij ivestini skaiiavimo
formules, pagrsdamas savo nuomon, pateikdamas ivadas. Lygina funkcij ivestinmis apraytas situacijas, nurodo
tarpusavio ryius, modeliuoja, vertina gautus rezultatus. Yra puikiai imoks vis tem, nesudtingais atvejais taiko funkcij
ivestines matematinio ir praktinio turinio udaviniams sprsti, naudodamasis turimomis IKT. Be klaid taiko inias apie
funkcij ivestines, atsako su jomis susijusius klausimus, demonstruoja originalum atliekant uduotis. Domisi funkcij
ivestini taikymo galimybmis kitose srityse. Parodo krybikum bei originalum pasirinkdamas strategijas ir atlikdamas
uduotis. Aktyviai dalyvauja mokymosi procese.

Sausis
III IV
sav.

4 skyrius

Integralai
8 val.

4.1. Funkcijos pirmykts

funkcijos
4.2. Pirmyki funkcij radimo
taisykls
4.3. Kreivins trapecijos plotas
4.4. Kreivini figr plotai
Apibendriname
Sprendiame
Besidomintiems
Sukini triai

3.4. Suprasti funkcijos pirmykts funkcijos apibrim ir apskaiiuoti

apibrtin integral.
3.4.1. inoti, kad duotosios funkcijos pirmykts funkcijos ivestin lygi
duotajai funkcijai. Suprasti, kodl pirmyki funkcij aib yra begalin.
3.4.2. inoti funkcij, ireikt daugianariais, pirmyki funkcij
nustatymo taisykles.
3.4.3. inoti ir taikyti Niutono ir Leibnico formul apibrtiniam integralui
apskaiiuoti.
3.5. Nesudtingais atvejais taikyti inias apie pirmykt funkcij ir
apibrtin integral matematinio ir praktinio turinio udaviniams
sprsti.
3.5.1. Taikyti apibrtinius integralus nesudting kreivini figr plotui
apskaiiuoti.

Geometrijos udaviniai. Vektoriai

vairs udaviniai
Testas
Pasitikriname
sivertiname
Kartojame tai, ko prireiks 5
skyriuje

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Yra puikiai imoks vis tem, supranta, apibria ir argumentuoja visas pagrindines su pirmykte funkcija ir integralu susijusias
svokas. Teisingai pritaiko iame skyriuje apibrtas operacijas su integralais bei taiko inias naujose matematinse ir praktinse
situacijose. Puikiai supranta vairiais bdais pateiktas udavinio slygas ar matematin informacij ir labai aikiai formuluoja
uduoties tikslus.
Nuosekliai, tiksliai, aprao udavinio sprendim pasinaudodamas kreivin trapecijos plot apibrianiais matematiniais
terminais ir simboliais. Teisingai pasirenka ir racionaliai pasinaudoja inomais algoritmais uduotims su integralais atlikti. Taiko
integralus geometrijos udaviniams sprsti. Naudojasi iniomis ir gebjimais apie vektorius, sprsdamas geometrijos udavinius.
Uduotis atlieka krybikai. Domisi matematika (pateikia skyrelio Besidomintiems uduoi sprendimus, rodymus). Vertina
gyjamas matematikos inias ir taiko jas mokydamasis fizikos bei kit su integralais ir vektoriais siejam dalyk, suvokia gyt
ini taikymo galimybes ir jas krybikai taiko.

Integracija su fizika.

Vasaris
I IV sav

Stereometrijos vadas
4 val.
5 skyrius

Stereometrija ir erdviniai
knai
12 val.
5.1. Erdvini kn paviri plot ir
tri formuls
5.2. Briaunaini pjviai
5.3. Sukini pjviai
5.4. Sudtingesni erdviniai knai
5.5. Erdvini kn tiess ir
ploktumos
Apibendriname
Sprendiame
vairs udaviniai
Besidomintiems

4.3. Taikyti inias apie erdvs figras sprendiant nesudtingus erdvs

figr, j dali ir jungini element ilgio, kamp didumo, paviriaus
ploto ir trio skaiiavimo udavinius, rodant teiginius.
4.3.1. Atpainti, apibdinti ir pavaizduoti nupjautin piramid ir nupjautin
kg. Vaizduoti erdvini figr paprastuosius pjvius (lygiagreius su
pagrindu, ainius) ir iklotines.
4.3.2. Mokti apibrti ir taikyti kamp tarp ploktum (dvisienio kampo)
svokas.
4.3.3. Mokti apibrti ir taikyti atstumo tarp prasilenkiani tiesi
erdvinse figrose, atstumo tarp lygiagrei ploktum, atstumo tarp tiess
ir jai lygiagreios ploktumos, svokas
4.3.4. rodyti ir taikyti trij statmen teorem ir jai atvirktin teorem.
4.3.5. Nesudtingais atvejais apskaiiuoti erdvini figr elementus, oninio
ir viso paviriaus plot, tr ir paprast j dali paviriaus plot, tr,
paprastj pjvi plot.

Nupjautin piramid ir nupjautinis

kgis
Platono knai

Geometrijos udaviniai.
Planimetrijos udaviniai
vairs udaviniai
Testas
Pasitikriname sivertiname
Kartojame tai, ko prireiks 6
skyriuje
Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.
Supranta, apibria ir argumentuoja visas su stereometrija susijusias svokas. Geba rodyti trij statmen ir jai atvirktin
teoremas. Be klaid taiko erdvini kn paviri plot ir tri formules praktinms uduotims atlikti. ino ir taiko briaunaini ir
sukini pjvi galimybes praktini udavini sprendimui. Suvokia ini apie stereometrij taikymo galimybes architektroje,
statyboje, mene. Krybingai naudoja brinius ir modelius udavini sprendimams paaikinti. Suvokia gyt ini taikymo
galimybes kasdieniame gyvenime, pateikia pavyzdi i kit praktikos srii. Pritaiko geometrijos inias vairiose nesudtingose

praktinse situacijose.
Kovas
I III sav.
Balandis
I sav.

6 skyrius

Tikimybs
20 val.

6.1. Rinkiniai
6.2. Bandymo baigtys ir vykiai
6.3. vykio tikimyb
6.4. Nesutaikomieji vykiai ir j
sjungos tikimyb
6.5. Nepriklausomieji vykiai ir
j sankirtos tikimyb
6.6. Atsitiktinis dydis ir jo
skirstinys
6.7. Atsitiktinio dydio vidurkis
6.8. Atsitiktinio dydio
dispersija ir standartinis
nuokrypis
Apibendriname
Sprendiame
Besidomintiems
Danis ir tikimyb

Geometrijos udaviniai
vairs udaviniai
Testas
Pasitikriname
sivertiname
Kartojame tai, ko prireiks 7
skyriuje

5.1. Nustatyti rinkinio pobd ir apskaiiuoti rinkini skaii. Taikyti

inias praktinio ir matematinio turinio udaviniams sprsti.
5.1.1. Pateikti derini ir gretini (klini) pavyzdi.
5.1.2. Suprasti gretini ir derini skaiiavimo formules. Paaikinti derini
ir gretini skirtumus, iliustruojant juos pavyzdiais.
5.2. Taikyti tikimybs skaiiavimui klasikin tikimybs apibrim,
tikimybs savybes taikyti praktinio ir matematinio turinio udaviniams
sprsti.
5.2.1. Sudaryti bandymo baigi (elementarij vyki) aib, rasti
nurodytam vykiui palanki baigi skaii. Atlikti vyki veiksmus
(sjungos, sankirtos, skirtumo), iuos veiksmus vaizduoti Veno
diagramomis.
5.2.2. Skaiiuoti vykio tikimyb taikant klasikin tikimybs apibrim.
5.2.3. inoti ir taikyti tikimybs savybes.
5.2.4. Apskaiiuoti vykiui prieingo vykio, vyki sjungos ir sankirtos
tikimybes.
5.2.5. Pateikti elementarij vyki, kai jie nevienodai galimi, pavyzdi.
5.3. Taikyti nesutaikomj vyki sjungos tikimybs skaiiavimo
formul praktinio ir matematinio turinio udaviniams sprsti.
5.3.1. Atpainti nesutaikomuosius vykius ir pateikti j pavyzdi.
5.3.2. Apskaiiuoti nesutaikomj vyki sjungos tikimyb.
5.4. Taikyti nepriklausomj vyki tikimybs skaiiavimo formul
paprastiems praktinio ir matematinio turinio udaviniams sprsti.
5.4.1. Atpainti nepriklausomuosius vykius ir pateikti j pavyzdi.
5.4.2. Apskaiiuoti nepriklausomj vyki sankirtos tikimyb.
5.4.3. Taikyti nepriklausomj Bernulio bandym schem.
5.5. Naudoti atsitiktinio dydio svok. Taikyti atsitiktinio dydio
skirstin bei skaitines charakteristikas praktinio ir matematinio turinio
udaviniams sprsti, naudojantis turimomis IKT.
5.5.1. Paaikinti atsitiktinio dydio svok, siejant j su atsitiktiniais
vykiais. Iliustruoti pavyzdiais.
5.5.2. Sudaryti nesudting atsitiktini dydi skirstinius (skirstinio
lenteles) remiantis klasikiniu tikimybs apibrimu arba vyki
nepriklausomumu.
5.5.3. Paaikinti atsitiktinio dydio vidurkio (matematins vilties) ir
dispersijos (isibarstymo) svokas, iliustruoti jas pavyzdiais. Apskaiiuoti

atsitiktini dydi vidurk (matematin vilt), dispersij ir standartin

nuokryp.
Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.
Yra puikiai imoks vis tem, be klaid nustato rinkinio pobd ir apskaiiuoja rinkini skaii, ias inias taiko ir
demonstruoja originalum atlikdamas uduotis. Iliustruodamas pavyzdiais, paaikina derini ir gretini skirtumus, taiko
nepriklausomj Bernulio bandym schem paprastiems praktinio ir matematinio turinio udaviniams sprsti. Teisingai supranta
vairiais bdais (ypatingai tekstiniu) pateikt uduoties slyg, formuluoja tikslus bei sprendimo eig, tiksliai ir aikiai aprao
udavinio sprendim, pateikia ivadas, naudojasi turimomis IKT. Pasitelkia reikalingas strategijas, atrenkant ir vertinant
pateiktus duomenis, krybikai taiko savo inias ir gebjimus, modeliuoja praktines situacijas ir problem sprendim.
Pagrindia atliekamus veiksmus bei ivadas. Domisi matematika (pateikia skyrelio Besidomintiems uduoi sprendimus,
rodymus) bei tikimybi teorijos taikymo galimybmis kitose srityse.
Balandis
II III sav.

7 skyrius
Statistika
8 val.
7.1. Duomen daniai ir santykiniai
daniai
7.2. Diagramos
7.3. Histogramos
7.4. Skaitins duomen
charakteristikos
Apibendriname
Sprendiame
Besidomintiems
Geometrijos udaviniai. Plotai
vairs udaviniai
Testas
Pasitikriname
sivertiname

5.6. Taikyti teorines statistikos inias renkant duomenis ir klasifikuoti

tiriamus duomenis pagal pasirinktus poymius. Skirti kiekybinius ir
kokybinius poymius. Naudotis turimomis IKT.
5.6.1. inoti statistikos svokas, pateikti pavyzdi interpretuojant
ias svokas.
5.6.2. inoti statistini duomen rinkimo bdus.
5.6.3. inoti, kas yra danis ir santykinis danis. Sudaryti dani ir
santykini (procentini) dani lenteles. Mokti surinktus ir apdorotus
duomenis vaizduoti diagramomis.
5.6.4. inoti ry tarp dani lentelse ir diagramose pateikt duomen.
Mokti vienas diagramas sieti su kitomis.
5.6.5. Grupuoti duomenis vienodo ilgio intervalus. Mokti surinktus ir
apdorotus duomenis vaizduoti histograma.
5.6.6. Nagrinti t pai populiacij pagal vairius poymius.
5.7. Daryti ivadas apie tiriam surinkt ir apdorot duomen poym,
remiantis skaitinmis charakteristikomis. Naudotis turimomis IKT.
5.7.1. Skaiiuoti skaitines imties charakteristikas.
5.7.2. Paaikinti, koki informacij apie populiacij teikia skaitins imties
charakteristikos.

Integracija su biologija
1.3. Pritaikyti matematikos
ir informacijos paiekos
inias ir gebjimus tyrim
rezultatams apdoroti ir
problemoms sprsti.
1.3.1. Tiksliai atlikti
matavimus, apibendrinti ir
atsiskaityti u gautus
rezultatus. Mokti
apskaiiuoti procentus,
vidurkius, santykius.
Urayti gautus rezultatus,
apdoroti juos statistikai ir
pavaizduoti naudojant
kompiuterines technologijas.
1.3.3.Analizuoti ir
matematikai apdoroti
tyrim duomenis, gautus
duomenis pateikti
lentelmis, diagramomis bei
grafikais, skaityt, pateikti
argumentuotas ivadas.

Vertinimas. Reikalavimai auktesniojo mokymosi pasiekim lygio mokiniams.

Be klaid taiko teorines statistikos inias renkant duomenis ir klasifikuojant tiriamus duomenis pagal pasirinktus poymius.
Skiria kiekybinius ir kokybinius poymius, geba pasinaudoti turimomis IKT. Suvokia gyt ini taikymo galimybes
kasdieniame gyvenime, pateikia pavyzdi i kit praktikos srii. Pritaiko statistikos inias vairiose nesudtingose praktinse
situacijose. Randa teising atsakym, pateikia galutines ir tikslias ivadas, paremtas teisingu problemos sprendimu ar loginiais
samprotavimais. Aktyviai dalyvauja mokymosi procese. Vertina (sivertina) gyjamas matematikos inias ir taiko jas
mokydamasis kit dalyk.
Balandis
IV sav.

Kartojame tai, ko mokms 12

klasje
4 val.

Gegu
I IV sav.

Vidurins mokyklos kurso

kartojimas
16 val.

1.2. Aprayti paprastas praktines ir matematines situacijas aritmetinmis ir

geometrinmis progresijomis bei remiantis progresij savybmis jas
isprsti, vertinti ar patikrinti gautus rezultatus.
2.4. Modeliuoti <...>, nelygybmis ir j sistemomis paprastus matematinio
ir praktinio turinio udavinius.
3.5. Nesudtingais atvejais taikyti inias apie pirmykt funkcij ir
apibrtin integral matematinio ir praktinio turinio udaviniams sprsti.
4.3. Taikyti inias apie erdvs figras sprendiant nesudtingus erdvs
figr, j dali ir jungini element ilgio, kamp didumo, paviriaus ploto
ir trio skaiiavimo udavinius, rodant teiginius.
5.5. Taikyti tikimybi savybes, atsitiktinio dydio skirstin bei skaitines
charakteristikas praktinio ir matematinio turinio udaviniams sprsti,
naudojantis turimomis IKT.
5.6. Taikyti teorines statistikos inias <...>.
5.7. Daryti ivadas apie tiriam surinkt ir apdorot duomen poym,
remiantis skaitinmis charakteristikomis.

Plan pareng matematikos mokytoja ekspert Stefa Staknien

Pasirengti smulkesn
kurso kartojimo plan
(daugiau laiko skirti 11
klass kurso kartojimui)