LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA

3 tema. Vidurkiai
(2000-2002) Teorin mediag pareng bei treij uduot sudar Vilniaus Minties gimnazijos mokytojas ekspertas Vladas Vitkus Apibrimai: 1. Neneigiam realij skaii a1, a2 , a3 , ... , an aritmetiniu 4) Kvadratinis vidurkis

a1 + a 2 + ... + a n . vidurkiu vadinamas skaiius A = n 2. Neneigiam realij skaii a1, a2 , a3 , ... , an geometriniu
vidurkiu vadinamas skaiius G = n a1 a 2 a 3 ... a n . 3. Teigiam realij skaii a1, a2 , a3 , ... , an harmoniniu

a2 + b2 2

lygus ilgiui atkarpos

K1 K 2 , kuri yra lygiagreti su pagrindais ir trapecij ABCD dalija

dvi lygiaplotes trapecijas. Kadangi H 1 H 2 < G1G2 < A1 A2 < K1 K 2 , tai

2 1 1 + a b

< ab <

a+b < 2

a2 + b2 . 2

n vidurkiu vadinamas skaiius H = . 1 1 1 1 + + + ... + a1 a 2 a 3 an

4. Neneigiam realij skaii a1, a2 , a3 , ... , an kvadratiniu vidurkiu vadinamas skaiius K =
2 2 2 2 + a2 + a3 + ... + a n a1 . n

Visos nelygybs yra grietos, nes trapecijos pagrindai yra nelygs. Vidurins mokyklos matematikos kurse daniausiai taikomas aritmetinis ir geometrinis vidurkiai. Teorema (Koi nelygyb). Kai a1, a2 , a3 , ... , an bet kurie neneigiami skaiiai, tai

1 pavyzdys. Apskaiiuokime ir palyginkime keturi teigiam skaii 1; 2; 2; 4 vidurkius A, G , H , K . Sprendimas.

a1 + a 2 + ... + a n n

a1 a 2 a 3 ... a n .

1+ 2 + 2 + 4 9 4 = = 2,25 ; G = 4 1 2 2 4 = 24 = 2 ; 4 4 7 4 16 4 = = =1 ; H= 1 1 1 1 9 9 9 + + + 1 2 2 4 4 A= 12 + 2 2 + 2 2 + 4 2 25 5 = = = 2,5 . K= 4 4 2 7 Gavome 1 < 2 < 2,25 < 2,5 , t.y. H < G < A < K . 9
Jeigu visi keturi skaiiai bt lygs, tai ir visi vidurkiai bt lygs. Galima rodyti, kad bet kuri teigiam realij skaii vidurkiams galioja tokios nelygybs: H G A K . Tada dviej teigiam skaii a ir b vidurkiams galioja tokios nelygybs:

Dl sunkumo ios teoremos rodymo nepateikiame, bet panagrinsime atskirus jos atvejus, imdami pavyzdiuose du, keturis, o uduotyse tris, atuonis skaiius. 2 pavyzdys. rodykime, kad dviej neneigiam skaii aritmetinis vidurkis ne maesnis u j geometrin vidurk, t.y.

a+b 2

a b , kai a 0 ir b 0 . Nustatykime, kada galimas

lygybs enklas. rodymas. Imame skirtum:

a + b 2 ab a+b ab = = 2 2
Vadinasi,

( a b)
2

0.

a+b 2

ab . a+b 2
kai
2

(1)

I rodymo matyti, kad nelygybje galimas

a b lygybs enklas
galimas nelygybje

a +b ab 1 1 2 + a b 2

a2 + b2 . 2
ias nelygybes galima pavaizduoti geometrikai. Turime trapecij ABCD , kurios pagrindai AD = a , BC = b ; O striaini susikirtimo takas.

( a b)
2

tada
2

ir

tik

tada,

jis

0, t.y., kai

( a b)

= 0. O taip bus, kai a = b.

Kaip ivados i (1) nelygybs kartais naudingos ir tokios nelygybs:

a + b 2 ab , a 2 + b 2 2a b , a +b ab , 2 1 ab a 2 + b 2 . 2
2

(2) (3) (4) (5)

Tada 1) Harmoninis vidurkis

2 1 1 + a b

lygus ilgiui atkarpos H 1 H 2 ,

3 pavyzdys. rodykime, kad keturi neneigiam skaii aritmetinis vidurkis ne maesnis u j geometrin vidurk, t.y.

kuri lygiagreti su trapecijos pagrindais ir eina per tak O. 2) Geometrinis vidurkis

a b lygus ilgiui atkarpos G1G 2 ,

kuri yra lygiagreti su trapecijos pagrindais ir duotj trapecij dalija dvi panaias trapecijas BCG 2 G1 bei G1G 2 DA . 3) Aritmetinis vidurkis

a+b lygus trapecijos vidurinei linijai A1 A2 . 2

a+b+c+d 4 a b c d . Nustatykime, kada galimas lygybs enklas. 4 a+b c+d a b ir c d , tai rodymas. Kadangi 2 2 a +b c+d + a+b+c+d 2 ab + c d . = 2 4 2 2
Skaii

a b ir

c d aritmetinis vidurkis ne maesnis u j

ab + c d 2 a+b+c+d 4 abc d . Vadinasi, 4

geometrin vidurk:

ab c d = 4 abc d .

y 2 = 6,25 ; y = 2,5 ; x = y 1,5 ; x1 = 4 , x 2 = 1 .

Ats.: 4 ; 1 . Harmoninis vidurkis praveria skaiiuojant vidutin greit. Sakykime, kad automobilio greitis vaiuojant i A B yra v1 km/h, o grtant i B A v 2 km/h. Tada vidutinis automobilio greitis v visame kelyje yra skaii v1 ir v 2 harmoninis vidurkis, t.y. v =

Jei teisingas bent vienas sryis a b , c d , a b c d , tai nelygyb yra grieta. Lygyb galima tik tada, kai a = b , c = d ,

a b = c d . I ia a 2 = c 2 ; a = c . Taigi lygyb galima tada ir tik

tada, kai a = b = c = d . Su dviej skaii aritmetiniu ir geometriniu vidurkiais susiduriame ir mokydamiesi geometrijos. Jau inome, kad trapecijos vidurin linija yra jos pagrind aritmetinis vidurkis. 4 pavyzdys. Staiajame trikampyje auktin, nuleista ambin, yra geometrinis vidurkis statini projekcij ambinje, o kiekvienas statinis yra geometrinis vidurkis visos ambins ir to statinio projekcijos ambinje.

2 . Patikrinkite, ar tikrai taip yra. Formul 1 1 + v1 v 2

atrodyt panaiai, jeigu vienodo ilgio kelions atstum, veikiam skirtingais greiiais, bt ir daugiau negu du.

TREIOJI UDUOTIS
1. rodykite 4 pavyzdyje pateiktas lygybes a =

ca , b = cb.

h = a b ; a = ca ; b = cb .
rodykime lygyb h = Statieji trikampiai

Pasinaudodami iomis lygybmis iveskite Pitagoro teroemos formul. 2. Duota trapecija ABCD . Per jos striaini susikirtimo tak O nubrta atkarpa H 1 H 2 , lygiagreti su trapecijos pagrindais. rodykite, kad harmoninis vidurkis

a b .

ADC

ir

BDC

yra panas, nes

A = BCD = 90 ! B . I i trikampi panaumo: a h 2 ; h = a b ; h = a b . = h b

(1)(5) nelygybs kartais skmingai gali bti panaudojamos iekant didiausios (maiausios) reikinio reikms arba rodant kitas nelygybes. 5 pavyzdys. Raskime didiausi dviej teigiam kintamj sandaugos reikm, jeigu j suma yra pastovi. Sprendimas. Tegu a ir b du teigiamas reikmes gyjantys kintamieji, be to, a + b = C , ia C pastovus skaiius. Kai

2 yra lygus atkarpos 1 1 + a b

H 1 H 2 ilgiui. ia a ir b trapecijos pagrind ilgiai.

3. Raskite maiausi dviej teigiam kintamj sum, jeigu j sandauga yra pastovi. 4. I granito reikia ikirsti staiakampio gretasienio formos postament, kurio auktis lygus pagrindo striainei, o pagrin2 do plotas 4 m . Koks turi bti pagrindo ilgis ir plotis, kad postamento visas pavirius bt maiausias? 5. Isprskite lygt ( x 1)( x 2)( x 3)( x 4) = 120 . 6. Pirmj viso kelio tredal automobilis nuvaiavo 54 km/h greiiu, antrj 45 km/h greiiu, o treij 60 km/h greiiu. Raskite vidutin automobilio greit. (Atsakym pateikite 0,1 km/h tikslumu.) 7. rodykite 1 pavyzdyje pateikt nelygyb kai a 0 , b 0 . 8. rodykite, kad trij neneigiam skaii aritmetinis vidurkis ne maesnis u j geometrin vidurk, t.y.

a +b C a b , pagal (4) nelygyb a b < , t.y. a b < . 2 2 a+b C Kai a = b , turime a b = , t.y. a b = . 2 2 Vadinasi, kai kintamieji a ir b yra lygs, sandauga gyja
didiausi reikm, lygi
2 2

C . 2

6 pavyzdys. rodykime nelygyb

a+b 2

a2 + b2 , 2

a + b + c a b + a c + b c (a 0, b 0, c 0).
Sprendimas. Pasinaudoj (1) nelygybe, gauname:

a+b a+c b+c ab ; ac ; bc . 2 2 2

ias tris nelygybes panariui sudj tursime:

a+b+c 3 abc . 3

Kada galioja lygyb? (Pasinaudokite 3 pavyzdyje rodyta nelygybe ir imkite d =

a + b + c ab + a c + bc .
Sprendiant lygtis, kartais naudinga nauju kintamuoju paymti lygt einani reikini aritmetin vidurk. 7 pavyzdys. Isprskime lygt x( x + 1)( x + 2)( x + 3) = 24 . Sprendimas. vedame nauj kintamj y :

a+b+c ). 3
nemaesnis u j

9. rodykite, kad bet kuri atuoni neneigiam skaii b1 , b 2 ,

b3 , , b7 , b8
geometrin vidurk.

aritmetinis vidurkis

x + ( x + 1) + ( x + 2) + ( x + 3) = x + 1,5 . 4 Tada x( x + 1)( x + 2)( x + 3) = y= = ( y 1,5)( y 0,5)( y + 0,5)( y + 1,5) = ( y 2 0,25)( y 2 2,25).
Sprendiame lygt y 2,5 y + 0,5625 = 24 .
4 2

10. rodykite nelygyb a + b + c a b c ( a + b + c) .

4 4 4

Paymj y
2

= z ( z 0) , gauname

Treiosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2001 m. kovo 28 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos metodikos katedra, VU matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT2600 Vilnius, Ms mokyklos interneto svetains adresas: http://www.maf.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA

z 2,5 z 23,4375 = 0 ; z = 6,25 arba z = 3,75 (netinka);