Logika Internetui 1

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Algirdas Aubalis
LOGIKA IR
MOKYKLIN MATEMATIKA
MONOGRAFIJA
Vilnius 2008
Monografijoje analizuojami mokini loginio mstymo ugdymui keliami reikalavimai, kurie nurodomi pagrindiniuose vidurins mokyklos darb reguliuojaniuose dokumentuose. Aptariama, kaip formaliosios logikos metodais galima gyvendinti tuos
reikalavimus mokant matematikos. Pateikiama autoriaus 20042007 m. atlikto pradini ir vyresnij klasi matematikos pamok stebjimo bei mokytoj apklausos kai
kuriose Lietuvos mokyklose analiz. Taip pat pateikiama Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos karin stebjimo 20002007 m., autoriui dstant jiems logik
ir integruojant jos teiginius su karin turimomis mokyklins matematikos iniomis,
rezultat analiz. Monografija gals naudotis karinai, kolegij ir auktj mokykl
studentai, besirengiantys tapti pradini klasi ar vyresnij klasi matematikos mokytojais, atitinkam specialybi magistrantai, doktorantai, mokytojai ir dstytojai.
Recenzavo:
iauli universiteto profesorius dr. Arkadijus Kiseliovas ir Lietuvos ems kio
universiteto Profesins pedagogikos ir psichologijos katedros vedjas prof. dr. Sigitas
Daukilas
Atsakingoji redaktor Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Humanitarini moksl katedros docent dr. Audron Petrauskait
Monografija apsvarstyta ir jos leidimui pritarta Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademijos Humanitarini moksl katedros posdyje 2007-12-20 (protokolo Nr.
VN-14(2).
Algirdas Aubalis, 2008

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2008
ISBN 9789955423782
TURINYS
VADAS.................................................................................................................... 11
I. LOGIKOS INIOS, KURIOMIS REMIASI MOKYKLIN
MATEMATIKA...................................................................................................... 24
1. LOGIKOS OBJEKTAS................................................................................... 24
2. SVOKA . ...................................................................................................... 24
2.1. Svokos samprata.................................................................................... 24
2.2. Login klas (aib).................................................................................. 25
2.3. Santykiai tarp logini klasi (aibi)........................................................ 25
2.4. Veiksmai su loginmis klasmis (aibmis).............................................. 27
2.5. Svokos turin atskleidiantys loginiai veiksmai..................................... 30
3. SPRENDINYS................................................................................................. 32
3.1. Sprendinio svoka. Sprendini rys....................................................... 32
3.2. Loginis kvadratas..................................................................................... 35
4. TEIGINYS....................................................................................................... 37
4.1. Teiginio svoka........................................................................................ 37
4.2. Sudtinis teiginys..................................................................................... 37
4.2.1. Sudtinio teiginio apibrimas...................................................... 37
4.2.2. Konjunkcinis teiginys.................................................................... 37
4.2.3. Disjunkcinis teiginys..................................................................... 38
4.2.4. Implikacinis teiginys..................................................................... 40
4.2.5. Loginis ekvivalentumas................................................................. 41
4.3. Teigini neigimas..................................................................................... 41
4.4. Teigini formalizavimas ir isprendiamumo problema......................... 42
5. LOGIKOS DSNIAI....................................................................................... 43
6. TEIGINI MODALUMAS . .......................................................................... 43
7. SAMPROTAVIMAI........................................................................................ 45
7.1. Bendros pastabos..................................................................................... 45
7.2. Dedukciniai samprotavimai..................................................................... 46
7.2.1. Ivados gavimas i vienos premisos............................................. 46
7.2.2. Silogizmai...................................................................................... 48
7.2.3. Ivados i sudtini teigini.......................................................... 52
7.2.4. Entimema....................................................................................... 54
7.3. Nededukciniai samprotavimai................................................................. 54
7.3.1. Nededukcinio samprotavimo svoka............................................. 54
3
7.3.2. Indukcija........................................................................................ 54
7.3.3. Analogija....................................................................................... 56
7.3.4. Hipotez......................................................................................... 57
8. RODYMAS.................................................................................................... 58
II. MATEMATINS SVOKOS........................................................................... 61
1. Matematins svokos samprata................................................... 61
2. Svok klasifikacija.......................................................................... 63
3. Svok apibrimai.............................................................................. 64
4. Apibrim rys................................................................................... 66
5. Svok mokymo metodika............................................................... 71
5.2. Svok vedimo mokymo procese bdai................................................. 71
5.2.1. Bendros pastabos........................................................................... 71
5.2.2. Apibrimas abstrahuojant............................................................ 72
5.2.3. Aikinantieji apraymai................................................................. 73
5.2.4. Loginiai apibrimai...................................................................... 74
5.2.5. Netiesioginis apibrimas aksiomomis......................................... 74
5.3. Mokini supaindinimas su svok klasifikavimu.................................. 74
5.4. Matematini svok vedimas mokykloje............................................... 75
5. 5. Tipins mokini klaidos, daromos valdant matematines svokas......... 78
III. EMPIRINS MEDIAGOS MATEMATINIS SUTVARKYMAS
NAUDOJANTIS NEDEDUKCINIAIS SAMPROTAVIMAIS........................... 84
1. Bendros pastabos.................................................................................. 84
2. Stebjimai ir bandymai...................................................................... 85
3. Indukcija.................................................................................................... 86
4. Nepilnoji indukcija ir jos vaidmuo matematikoje............... 88
4.2. Nepilnoji indukcija matematinje kryboje............................................ 88
4.3. Nepilnoji indukcija mokant matematikos . ............................................. 89
5. Pilnoji indukcija ir jos vaidmuo matematikoje..................... 90
5.2. Pilnoji indukcija matematikoje................................................................ 90
5.3. Pilnoji indukcija mokant matematikos ................................................... 90
6. Analogija MOKANT matematikos .................................................. 90
7. Analiz ir sintez matematikoje................................................... 94
4
8. Intuicija, fantazija ir harmonijos jausmas MOKANT

matematikos . .............................................................................................. 95
9. Apibendrinimas ir abstrakcija matematikoje....................... 96
10. Hipotezi taikymas mokymo procese....................................... 97
11. Skyriaus apibendrinimas................................................................ 97
IV. MATEMATINIAI TEIGINIAI........................................................................ 99
1. Sprendiniai................................................................................................ 99
2. Pagrindins matematini teigini rys................................ 100
3. Teoremos svoka. Paprastos ir sudtins teoremos...... 102
4. Paprastj teorem rys............................................................. 103
5. Btinos ir pakankamos slygos................................................. 105
6. Btinos ir pakankamos slygos mokant
matematikos mokykloje..................................................................... 107
7. Teoremos, atvirktins sudtinms teoremoms............... 108
8. Atvejai, kai tiesiogins teoremos btinai turi
teisingas atvirktines teoremas................................................... 109
9. Teoremos svokos formavimas mokykloje......................... 110
10. Matematini teigini mokymas mokykloje........................ 110
10.1. Matematini teigini mokymo etapai.................................................. 110
10.2. Matematini teigini vedimas............................................................ 111
10.3 Matematini teigini sisavinimo utikrinimas.................................... 112
V. LOGIKOS DSNI PANAUDOJIMAS MOKANT MATEMATIKOS . .. 115
VI. DEDUKCINIAI SAMPROTAVIMAI IR RODYMAI MOKANT
MATEMATIKOS.................................................................................................. 117
1. Bendros pastabos................................................................................ 117
2. Dedukcija ir indukcija samprotavim procese................... 118
3. Dedukcin sistema.............................................................................. 120
4. Dedukcija mokant matematikos mokykloje........................ 121
5. Aksiom vedimas................................................................................ 121
6. Pirmieji rodymai................................................................................. 122
7. Teorem rodymO taisykls.......................................................... 125
8. Mokymas rodinti teoremas....................................................... 126
5
9. Lokalinis loginis sutvarkymas.................................................. 128

10. Aksiominis metodas mokant matematikos.......................... 128
11. Aksiominis metodas, kaip mokyklinio kurso
sukrimo bdas....................................................................................... 131
12. Aksiominis metodas kaip mokymosi objektas.................... 133
13. Analiz ir sintez rodANT teoremAS..................................... 134
14. Elementarioji analiz ir sintez.............................................. 135
15. Sintetinis metodas rodANT teoremAS.................................. 135
16. Sintetinis matematikos mokymo metodas.......................... 136
17. Kylanioji analiz........................................................................... 136
18. Kylanioji analiz mokANT......................................................... 137
19. Besileidianioji analiz.............................................................. 137
20. rodymas prietaros metodu..................................................... 138
21. Prietaros metodas mokymo procese................................... 138
22. Analizs ir sintezs palyginimas. J sintez...................... 139
23. Apibendrinimas ir abstrakcija MOKANT rodymO ........... 140
24. Tobulosios indukcijos metodas................................................ 141
25. Matematin indukcija mokykloje............................................ 141
26. Genetinis metodas MOKANT teorem .................................... 142
27. Klaidos, kurias mokiniai daro MOKYDAMIESI
teorem........................................................................................................ 143
28. Teorem kartojimas........................................................................ 144
VII. LOGINS MATEMATINS TEORIJOS TAIKYMAS MOKANT
UDAVINI SPRENDIMO ............................................................................... 145
1. TEORIJOS TAIKYM RYS.................................................................... 145
2. MATEMATIKOS IR FIZIKOS INTEGRACIJA MOKYKLOJE................. 146
3. UDAVINIAI................................................................................................ 146
4. MATEMATINIAI UDAVINIAI.................................................................. 147
5. UDAVINIAI KAIP MATEMATINS VEIKLOS MOKYMO
PRIEMON....................................................................................................... 149
6. BENDRIEJI UDAVINI SPRENDIMO MOKYMO METODAI............. 149
7. SPECIALIEJI METODAI (ALGORITMAI)................................................ 150
6
8. ANALIZ IR SINTEZ SPRENDIANT UDAVINIUS........................... 151

8.1. Matematinis udavinys.......................................................................... 151
8.2. Sintetinis udavini sprendimo bdas................................................... 151
8.3. Sintetinio sprendimo bdo reikm mokant matematikos . .................. 152
8.4. Analizinis udavini sprendimo bdas.................................................. 152
8.5. Analizinio bdo vairov....................................................................... 152
8.6. Apie sprendini praradim ar paalini sprendini atsiradim............. 152
8.7. Aritmetiniai udaviniai.......................................................................... 153
8.8. Analizinis metodas sprendiant braiymo udavinius . ........................ 153
8.9. Algebrin analiz sprendiant udavinius............................................. 154
8.10. Geometriniai skaiiavimo udaviniai.................................................. 154
9. UDAVINI VAIDMUO MOKANT MATEMATIKOS ............................ 155
10. MOKINI RENGIMAS EURISTINEI VEIKLAI SPRENDIANT
UDAVINIUS .................................................................................................. 157
11. UDAVINIAI KAIP TEORIJOS TAIKYMO IR MATEMATINIO
MSTYMO LAVINIMO PRIEMON . .......................................................... 163
12. MOKINI MOKYMAS KURTI ALGORITMUS...................................... 163
13. MOKINI MOKYMAS IEKOTI UDAVINI SPRENDIMO
BD................................................................................................................ 165
14. Mokini matematini ini sisavinimo lygio
nagrinjimas.............................................................................................. 167
15. GENETINIS-ISTORINIS UDAVINI SPRENDIMO MOKYMO
METODAS........................................................................................................ 170
16. MOKINI GYVENIMIKOJO AKIRAIO PLTIMAS
SPRENDIANT UDAVINIUS ...................................................................... 171
VIII. MATEMATINIS UGDYMAS.................................................................... 172
1. MATEMATINIO UGDYMO SVOKA....................................................... 172
2. MATEMATIKOS DIDAKTIKA IR HODEGETIKA................................... 172
2.1. Matematika kaip mokslas ir mokomasis dalykas.................................. 172
2.1.1. Matematika kaip mokslas............................................................ 172
2.1.2. Matematikos mokymo tikslai. Matematikos didaktikos raida..... 176
2.1.3. Matematikos mokymo vidurinje mokykloje tikslai................... 177
2.1.4. Pasaulinis judjimas u matematikos mokymo reformas
praeityje ir dabar.................................................................................... 178
2.2. Matematinio vietimo modernizavimas................................................. 184
2.2.1. Judjimas u matematinio vietimo modernizavim................... 184
7
2.2.2. Pradinio matematikos mokymo modernizavimas....................... 184

2.3. Mokymo modernizavimas .................................................................... 185
2.3.1. Matematins veiklos mokymas................................................... 185
2.3.2. Matematins veiklos analiz....................................................... 186
2.3.3. vairi matematins veiklos aspekt mokymas........................... 187
2.3.4. Mokini supaindinimas su matematikos logine struktra......... 189
2.4. Matematikos pedagogika mokslas apie matematin ugdym............. 191
2.4.1. Matematikos pedagogikos samprata........................................... 191
2.4.2. Matematikos didaktikos objektas................................................ 191
2.4.3. Dvi problem klass ir j ryys................................................... 192
2.4.4. Matematikos pedagogikos ryys su kitais mokslais.................... 193
2.4.5. Matematikos pedagogikos metodai............................................. 194
2.4.6. Matematikos didaktikos struktrin schema............................... 195
2.5. Pagrindiniai didaktiniai principai mokant matematikos . ..................... 196
2.6. Apie matematikos mokymo formas ir metodus..................................... 204
2.7. Euristinis matematikos mokymo metodas............................................. 206
2.8. Euristinio metodo praktinio gyvendinimo bdai.................................. 208
2.8.1. Euristinis pokalbis....................................................................... 208
2.8.2. Reikalavimai euristinio pokalbio klausim sistemai................... 209
2.8.3. Ypatingoji euristinio pokalbio forma........................................... 210
2.8.4. Euristinio pokalbio ir matematikos laboratorini darb
derinimas............................................................................................... 210
2.9. Aktyvaus matematikos mokymo metodas (mokymas naudojantis
modeliais)..................................................................................................... 211
2.10. Pagrindiniai tradiciniai matematikos mokymo metodai...................... 212
2.11. Probleminis matematikos mokymas.................................................... 214
2.12. Kiti matematikos mokymo proceso tobulinimo keliai........................ 216
2.12.1. Algoritminis-loginis poiris matematikos mokym.............. 216
2.12.2. Programuotas mokymas............................................................ 219
2.12.3. Technins mokymo priemons.................................................. 220
2.13. Apie kai kurias didaktini udavini klases........................................ 220
2.14. Login ir didaktin mokomosios mediagos analiz........................... 221
2.15. Kai kuri matematins veiklos aspekt taikymas................................ 222
3. MOKINI MSTYMO UGDYMAS MOKANT MATEMATIKOS
(MATEMATINIO UGDYMO PSICHOLOGIJA)............................................. 223
3.1. Bendros pastabos................................................................................... 223
3.2. Matematikos mokymas ir mokini loginio mstymo ugdymas............. 223
3.2.1. Tradicinis mokymas ir mokini loginio mstymo ugdymas....... 223
3.2.2. Logikos element vaidmuo mokant matematikos....................... 224
8
3.2.2.1. Svarstym analizs metodika......................................... 224

3.2.2.2. Loginio mstymo ugdymas mokant matematikos ........ 224
3.2.3. Klausimai ir logikos vaidmuo mokymo procese......................... 225
3.2.3.1. Login klausimo struktra............................................. 225
3.2.3.2. Klausim rys............................................................... 226
3.2.3.3. Klausim prielaidos....................................................... 227
3.2.3.4. Paprastj ir sudtini klausim formulavimo
taisykls....................................................................................... 227
3.2.3.5. Atsakym login struktra ir rys................................ 227
3.2.3.6. Klausim formulavimas probleminio mokymo
procese........................................................................................ 228
3.2.4. Pedagogikos klasikai apie logikos vaidmen mokymo
procese................................................................................................... 229
3.2.5. Vyresnij klasi mokini loginio mstymo lavinimas
matematikos pamokose......................................................................... 231
3.3. Mokini matematinio mstymo ugdymas ir matematini udavini
formulavimas................................................................................................ 232
3.3.1. Bendrieji matematinio ugdymo bruoai ir matematinio
mstymo vaidmuo................................................................................. 232
3.3.2. Bendroji lavinamojo matematinio mstymo charakteristika....... 233
3.3.3. Pagrindiniai matematinio mstymo tipai ir jo vystymo
didaktiniai bdai.................................................................................... 236
3.3.4. Krybikumo skatinimas ir erdvins vaizduots ugdymas......... 248
IX. LOGINIO MSTYMO UGDYMAS MOKANT MATEMATIKOS
LIETUVOS PRADINI IR VYRESNIJ KLASI MOKINIUS................ 249
1. APIE MATEMATIKOS PAMOK STEBJIM LIETUVOS
MOKYKLOSE.................................................................................................. 249
2. STEBT PRADINI KLASI MOKYTOJ PAMOK
APVALGA....................................................................................................... 250
3. PRADINI KLASI MOKYTOJ APKLAUSOS REZULTAT
APVALGA....................................................................................................... 258
4. DIDAKTIN MATEMATIKOS MOKYMO LIETUVOS MOKYKL
PRADINSE KLASSE BAZ....................................................................... 262
5. STEBT MATEMATIKOS MOKYTOJ PAMOK APVALGA.......... 264
6. MATEMATIKOS MOKYTOJ APKLAUSOS REZULTAT
SUVESTIN...................................................................................................... 272
7. DIDAKTIN MATEMATIKOS MOKYMO LIETUVOJE BAZ.............. 275
9
X. Tarpdalykini ryi realizavimas dstant logik

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos
karinams....................................................................................................... 279
IVADOS................................................................................................................ 284
Logic and the school mathematics
Summary............................................................................................................ 287
LITERATRA........................................................................................................ 288
SUTRUMPINIMAI................................................................................................ 296
ASMENVARDI RODYKL............................................................................. 297
VIETOVARDI RODYKL............................................................................... 301
10
VADAS
Baigiasi antrasis atgautos Lietuvos nepriklausomybs deimtmetis. Daug padaryta
savarankikai tvarkantis visose visuomens gyvenimo srityse. Daug nuveikta ir vienoje svarbiausi srii vietimo sistemoje: nustatytos bendrosios mokyklos reformos kryptys, sukurtos bendrosios programos ir nustatyti siektini isilavinimo standartai [34 a, b], visiems mokomiesiems dalykams parayti nauji, originals, tautiniai
lietuviki vadovliai, kai kuriems mokomiesiems dalykams net po kelis, o tai jau
leidia ir vietimo sistemoje funkcionuoti rinkos dsniams. Mus domina vienas vietimo reformos aspektas loginio mstymo ugdymas mokant mokyklins matematikos
kurso vidurinje mokykloje. iuo aspektu mokytojams uduotys formuluojamos gana
aikiai: a) Bendrosios programos ir isilavinimo standartai formuluoja pagrindinius
loginio mstymo lavinimo udavinius (skyrelyje Pagrindiniai ugdymo udaviniai):
utikrinti darni prigimtini moksleivio gali pltot, <...> atskleisti ir pltoti krybines moksleivi galias, <...> ugdyti moksleivi gebjim kritikai mstyti, sprsti
problemas, <...> ugdyti <...> pasitikjim savo jgomis, <...> savarankikum, <...>
nuostat ir gebjim mokytis vis gyvenim [34 a, p. 8]; b) to paties dokumento
skyrelyje Gebjimai, kuriuos reikia ugdyti mus dominania tema, apibdinami taip:
kritikai mstyti ir sprsti problemas, <...> racionaliai planuoti ir organizuoti
veikl, <...> veikti krybikai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankikai, prisiimti atsakomyb u savo veiksmus [34 a, p. 10]; c) skyrelyje Ugdymo procesas teigiama,
kad reikia siekti, jog mokinys isiugdyt tokias veikos kompetencijas, kad bt galima teigti, jog jis: ieko informacijos vairiuose altiniuose, apibendrina, perteikia
j kitiems, <...> tyrinja aplink, kaupia isamius ir visapusikus duomenis, idjas,
faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, sintetina, kritikai vertina, <...> identifikuoja problemas, ieko j sprendim, <...> formuluoja hipotezes, tikrina j pagrstum, <...> daro sprendimus ir juos koreguoja, atsivelgdamas besikeiianias
aplinkybes, <...> aikina, pristato savo darbo rezultatus, <...> vertina usibrt tiksl
gyvendinimo skmingum [34 a, p. 12]. Reikalavimai i ties gana dideli ir keliami jie ne vidurin, o pagrindin mokykl baigianiajam mokiniui. Antra vertus, pagrindin mokykla deimtmet, paprastai ji baigiama sulaukus septyniolikos. SSRS
slavikose respublikose ilg laik tokia buvo vidurin mokykla, po kurios jau buvo
galima stoti auktj mokykl. Taigi, lyginant su t laik slavik mokykl abiturientais, kuriems, be abejo, buvo formuluojami panas reikalavimai, ms abiturientai
turi dar dvejus metus visoms savo kompetencijoms tobulinti. Apvelgsime, kokius
reikalavimus is dokumentas kelia matematikos mokymui pradinse ir vyresniosiose
klasse mus dominaniu loginio mstymo ugdymo aspektu. Bendrieji matematikos
mokymo pradinje mokykloje tikslai formuluojami taip:
11
ugdyti moksleivi matematinius problem sprendimo, mstymo ir komunikacinius gebjimus;

padti moksleiviams imokti matematines svokas ir procedras taip, kad jie
suprast j ryius ir bt pajgs taikyti inias;
sudominti moksleivius matematika, formuoti teigiam poir j [34 a, p.
315].
Baigdami pradin mokykl moksleiviai turi gebti:
paprasiausiais atvejais taikyti matematinio mstymo elementus;
bendrauti vartodami matematines svokas ir matematinius informacijos uraymo bdus;
matematikai tirti realias situacijas, sprsti j patirt ir interesus atitinkanias
kasdienio gyvenimo problemas, remdamiesi ioriniais ir vidiniais matematikos
ryiais;
taikyti konkreias aritmetikos, geometrijos, matavim, algebros ir statistikos
inias, mokjimus ir gdius, sprsdami praktinius ir formalius matematinius
udavinius;
suprasti ir vertinti matematikos svarb ir taikymo galimybes kasdieniame mogaus gyvenime bei profesinje veikloje;
mokytis matematikos [34 a, p. 315].
Mokini vertybins nuostatos, kurias reikia ugdyti, yra: Krybikumas, atvirumas naujoms idjoms, siningumas, tiesos siekimas, smalsumas, iradingumas ir
darbtumas [34 a, p. 315316]. O jos iugdomos palaipsniui, tam reikt:
ugdyti teigiam j poir matematik;
skatinti vertinti matematin mstymo pobd;
ugdyti pasitikjim savo matematinmis iniomis ir gebjimais jas taikyti;
skatinti vertinti ekonomin racionalum;
ugdyti protiniam darbui reikaling siningum, objektyvum, atkaklum, krybikum;
ugdyti savigarb ir pagarb kitiems, savarankikum [34 a, p. 316].
Kadangi bendrj gebjim ugdymas yra vienas i svarbiausi iuolaikini vietimo tiksl, tai dl itin plataus pobdio jie negali bti ivystyti mokant vieno mokomojo dalyko, o turi bti ugdomi mokantis vis dalyk. Taiau iuolaikinje matematikos
didaktikoje iskiriami ie labiausiai su matematiniu ugdymu susij bendrieji gebjimai: matematinio mstymo, matematins komunikacijos ir problem sprendimo, kuri ugdymuisi ir pltojimui slygos turi bti sudarytos mokantis matematikos
jau pradinje mokykloje [34 a, p. 316]. Tad jau pradinukai turi bti mokomi:
matematikai mstyti: suprasti matematikos svokas bei j ryius, sudaryti
paprasiausius algoritmus, formuluoti prielaidas ir spjimus, nustatyti dsningumus, argumentuoti ir apibendrinti;
12
naudotis matematiniu odynu ir simboliais taip, kad galt skaityti ir suprasti

matematinius tekstus, apibdinti matematinius objektus ir procedras, reikti
mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais;
naudotis vidiniais ir ioriniais matematikos ryiais, sprendiant kasdienio gyvenimo ir matematines problemas;
matematikai tirti realias situacijas ir problemas, rasti racionalius j sprendimo
bdus, t. y. mokytis formuluoti problem, aikintis jos esm, rasti sprendimo
bd, j realizuoti, numatyti galimus rezultatus, juos patikrinti ir interpretuoti;
atlikti standartines matematines procedras: skaiiuoti, matuoti, apytiksliai numatyti atsakymus, apdoroti duomenis, transformuoti, palyginti ir klasifikuoti
matematinius objektus [34 a, p. 316].
Dar sudtingesni reikalavimai ikyla vyresnij klasi matematikos mokytojui:
Matematika yra svarbi iuolaikinio mogaus ugdymo sritis. inom matematikos
svok, matematini modeli, metod, ryi vairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas ne tik painti pasaul, perimti imtmeiais susiformavusi mogaus mstymo bei veiklos kultr, bet ir padeda individui jo praktinje
veikloje formuluoti matematines prielaidas, hipotezes, vertinti savo bei kit individ
logini argument tinkamum bei patikimum, taigi prisitaikyti prie nuolat kintanios
tikrovs. Gebjimo susigaudyti informacijos jroje bei priimti tinkamus sprendimus
pagrindinje mokykloje formavimas siejamas su tam tikros moksleivi matematins
kompetencijos ugdymu. i samprata apima ne tik kiekvieno moksleivio matematinio ratingumo gijim, matematini gabum pltojim, bet ir moksleivio nor bei
gebjim nuolatos aktyviai mokytis [34 a, p. 331]. Tad pirmiausia btina pasiekti,
kad mokydamiesi pagrindinje mokykloje visi mokiniai tapt matematikai ratingi:
mokt pagrindines matematines svokas ir procedras, gebt atpainti matematinius objektus ir juos pavaizduoti, pritaikyti standartinius ar jau taikytus sprendimo
algoritmus naujai uduoiai sprsti, matematikai tirti paprastas praktines situacijas,
pagrsti sprendimus, argumentuoti, remtis analogijomis, vairiais bdais (grafikais,
simboliais, lentelmis ir pan.) pateikta informacija bei gebt j iais bdais perteikti [34 a, p. 331]. Svarbu pltoti kiekvieno mokinio matematinius gabumus, sudaryti
slygas gabiausiems mokiniams atsiskleisti, pademonstruoti savo galimybes: Moksleiviai turt tapti isilavinusiais matematini metod vartotojais ir gyti matematikai
bdingo mstymo ir krybos pradmenis [34 a, p. 331]. Neatsivelgiant gabumus,
baigiantys pagrindin mokykl mokiniai turi pajusti matematikos gro bei praktin
naud. Tad pagrindinje mokykloje kiekvienas moksleivis turi patirti skm mokydamasis matematikos, o matematikos ugdymo turinys, jo perteikimo bdai ir tam naudojami metodai turi padti moksleiviui susiformuoti mokymosi skm ir matematikos
mokymosi prasmingum orientuotas nuostatas bei bendruosius ugdymo tikslus atitinkani vertybi sistem [34 a, p. 331]. Kadangi mokant matematikos turi bti siekia13
ma ne tik bendrj ugdymo tiksl siekti vertybini nuostat, gebjim bei gdi
brandos, tai yra suformuluotas ir pagrindinis matematikos mokymo tikslas suteikti
galimyb moksleiviams:
ugdytis bendruosius matematinius gebjimus;
ugdytis specialiuosius gebjimus, susijusius su vairiomis matematikos sritimis;
domtis matematika, formuotis deklaruojamas bendrojo ugdymo turinyje nuostatas ir vertybines orientacijas [34 a, p. 332].
Tiksl realizavimas susietas su tam tikrais laukiamais rezultatais. Reikia siekti,
kad mokiniai, baigdami pagrindin mokykl:
valdyt matematinio mstymo elementus, imokt bendrauti vartodami matematines svokas ir matematinius informacijos uraymo bdus, naudotis matematiniu odynu ir simboliais, imokt matematikai tirti paprastas realias situacijas ir sprsti paprastas gyvenimo problemas, suprast ir panaudot vidinius
ir iorinius matematikos ryius;
gyt skaii ir skaiiavim, ekonomikos element, geometrijos, matavim,
algebros, funkcijos ir funkcini sryi, statistikos, kombinatorikos, tikimybi
teorijos konkrei ini tiek, kad galt savarankikai sprsti praktinius ir matematikos udavinius;
suprast matematikos svarb visuomens gyvenime, pritaikomum vairiose
moni praktins veiklos srityse, moksluose, technikoje, suprast ir vertint
matematikos objektyvum, krybikum, isiugdyt iradingum, smalsum, atkaklum, valingum, nor, atsakomyb ir gebjim mokytis [34 a, p.
332].
Vertybini nuostat ugdymo klausimu dokumente raoma: Geras matematikos
mokymas ne tik ugdo moksleivio gebjimus, lavina intelekt ir formuoja bendruosius darbo gdius, bet ir pltoja jo vertybines nuostatas, stiprina nusiteikim bei
gebjim mokytis. Krybikumas, atvirumas naujoms idjoms, siningumas, tiesos
siekimas, smalsumas, iradingumas, darbtumas, savarankikumas bei gebjimas
bendradarbiauti su kitais tai vertybs, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos
mokymo turinys ir mokymo(si) bdai [34 a, p. 332]. Tad vertybinje srityje mokydamasis matematikos mokinys turi:
ugdytis teigiam poir matematik, moksl ir technologij, domtis i
srii laimjimais;
ugdytis pasitikjim savo matematikos iniomis ir gebjimu jas taikyti;
susipainti su profesijomis, susijusiomis su matematika, tiksliaisiais mokslais
ir technologijomis, matematikos, tikslij ir gamtos moksl bei technologij
svarba profesinei veiklai;
ugdytis mokslin pasaulir, atvirum, objektyvum, pakantum neinomy14
bei, iradingum, ini trokim, nusiteikim nuolatinei kaitai, poreik mokytis;

ugdytis bendradarbiavimo gdius [34 a, p. 332333].
Toliau dokumente pabriama, kad gyt ini kiekis ir mokjimas gerai atlikti
standartines procedras ne visada lemia moksleivi skm toliau studijuojant ar dirbant, nes nauj ini ir informacijos srautas spariai didja. i tendencija ypa ryki
iandien, besikurianioje informacinje visuomenje. Vis svarbesni darosi universals moksleivi gebjimai bendrieji gebjimai, padedantys moksleiviams skmingai
toliau mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusias inias, patiems painti, atrasti, dalyvauti priimant sprendimus kasdieniame gyvenime ar profesinje veikloje. iuolaikinje
matematikos didaktikoje prasta skirti tris svarbiausius bendruosius matematinius gebjimus problem sprendimo, matematinio mstymo ir matematinio komunikavimo.
Glaudiai su bendraisiais gebjimais susijs ir moksleivi gyt ini integruotumas
(dalykinis, tarpdalykinis bei sociokultrinis). Jis svarbus gyvendinant visuminio ugdymo principus [34 a, p. 333]. Taigi dokumentas reikalauja, kad, mokydamasis matematikos, moksleivis turt:
ugdytis gebjim matematikai mstyti (mokytis suprasti ir valdyti naujas
svokas ir odyn, konstruoti algoritmus, apibendrinti svokas ir rezultatus,
argumentuoti bei rodinti);
mokytis naudotis matematiniu odynu ir simboliais taip, kad gebt skaityti ir
suprasti matematinius tekstus, aprayti matematinius objektus ir procedras,
reikti mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais;
ugdytis gebjim matematikai tirti problemas ir rasti racionalius j sprendimus
(nagrinti problemin situacij, formuluoti problem, aikintis jos esm, rasti
sprendimo bd, j realizuoti, numatyti galimus vienokio ar kitokio sprendimo
bdo pritaikymo rezultatus, patikrinti gaut matematinio udavinio atsakym,
interpretuoti j pradins problemos terminais, isiaikinti praktin matematini
rezultat vert konkreiai probleminei situacijai);
mokytis naudotis vidiniais ir ioriniais matematikos ryiais taip, kad gebt
atpainti ekvivalenias svokas ir procedras, rasti vairi matematikos tem
ryius bei matematikos ir kit disciplin ryius;
mokytis atlikti standartines operacijas, tokias kaip ilgio, ploto, trio ir kit dydi matavimas, skaitmenini reikini reikmi skaiiavimas, algebrini reikini pertvarkymas, funkcij reikmi skaiiavimas, funkcij tyrimas, grafik
brimas, vairi mokykloje nagrinjam matematini objekt palyginimas,
klasifikavimas ir transformavimas, apytikslis atsakymo prognozavimas, statistini duomen apdorojimas ir pan. [34 a, p. 333].
Dokumente akcentuojami ie svarbiausi matematikos mokymo(si) didaktiniai aspektai:
15
ini gijimas: iuolaikins matematikos inios suvokiamos ne tik kaip faktai,

svokos, teoremos ar standartiniai algoritmai, bet ir kaip geras matematikos
supratimas. inios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik jei moksleivis jas
supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodl mokosi matematikos.
Didjant informacijos kiekiui ir tobuljant informacinms technologijoms vis
svarbiau darosi ne tiek siminti gausyb fakt, kiek atpainti situacijas bei klausimus, kuriuos gali atsakyti ar jau atsak matematika, ir susirasti reikiam
informacij [34 a, p. 334].
Matematini modeli krimas bei taikymas. is aspektas plaiau dokumente
nekomentuojamas.
Matematikos teikiam galimybi perteikti informacijai panaudojimas: Ugdant
gebjimus sprsti problemas, moksleiviai daniau turt susidurti su btinybe
rinkti papildomus duomenis, mokytis spti, nebijoti klysti, rasti savo klaidas,
pagrsti spjimus. Todl reikt kartu su kit dalyk mokytojais parinkti problemas, kurioms isprsti prireikt keli dien ar savaii, bendro ar grupinio
darbo, gebjimo naudotis technika (ypa kompiuteriu), atlikti tyrimus, o ne
vien mechanikai taikyti inias [34 a, p. 333].
Matematikos pltros procesas. Jis dokumente komentuojamas labai trumpai
tai procesas, kuriam vykstant atrandami ir pagrindiami matematiniai dsningumai, kaupiamos ir apibendrinamos matematikos inios [34 a, p. 334].
Vidini bei iorini matematikos ryi panaudojimas: Nuodugniam matematikos suvokimui ir gebjimui skmingai j taikyti takos turi paios matematikos vidini ir tarpdalykini ryi atskleidimas. Mokykloje matematikos temos
turt bti idstytos taip, kad moksleiviai atpaint vairiai pateiktas svokas
ir operacijas (pavyzdiui, , 0,5 ir 50 %; funkcijos grafiko susikirtimo su Ox
aimi tak abscisi ir lygties f(x) = 0 sprendini iekojimas). Imok pereiti
nuo vieno problemos sprendimo ar matematikos svokos pateikimo bdo prie
kito, moksleiviai gis lankst ir reikming problem sprendimo rank, geriau
supras matematikos esm, formali veiksm, matematini idj ir realaus pasaulio ry. Danai geriau mokti vien udavin isprsti keliais bdais, nei
kelis tuo paiu bdu. Ne maiau svarbu mokytis velgti matematikos metod
universalum, suvokti, kad tie patys metodai gali bti taikomi vairi tip udaviniams sprsti.
Pravartu moksleiviams parodyti, kaip kituose dalykuose ar realiame pasaulyje ikilusios problemins situacijos modeliuojamos matematikoje [34 a, p. 334].
Pabriama, kad matematikos metod universalumas irykja geriausiai tada, kai
jie taikomi kit mokomj dalyk problemoms (udaviniams) sprsti, ypa fizikoje,
biologijoje, chemijoje ir geografijoje.
Ugdydama login mstym mokykla XIXII klasse savo pastangas telkia sa16
varankikam, atsakingam asmeniui, noriniam ir pajgianiam vis gyvenim

mokytis, tobulinti savo gebjimus, ugdyti, padeda jam gyti asmenin, pilietin
bei socialin kultrin kompetencij, btin skmingam tolesniam mokymuisi, sitvirtinimui darbo, profesins veiklos pasaulyje, krybingam dalyvavimui
krato pilietiniame, kultriniame ir socialiniame gyvenime [34 b, p. 8]. ioje
srityje mokykla privalo sudaryti slygas, padedanias moksleiviui:
pltoti prigimtines asmens galias ir ypa ini visuomens nariui svarbius
aukto lygmens metakognityvinius (kritinio mstymo, problem sprendimo ir kt.) gebjimus; <...>
puoselti pasitikjim savo jgomis, iniciatyvum, savarankikum, nusiteikim imtis atsakomybs, nuostat ir gebjim mokytis vis gyvenim,
tobulti [34 b, p. 8].
Bendrieji asmens gebjimai mus dominanioje srityje toliau pltojami: tobulinami
kritinio mstymo ir problem sprendimo gdiai, ypa gebjimas taikyti vairias
problem sprendimo strategijas, remtis isamia ir vairiapusika informacija, mokjimas j apdoroti, analizuoti, sintetinti, interpretuoti, vertinti, formuluoti hipotezes bei
alternatyvas ir t. t. [34 b, p. 9]. Skyriuje Didaktins nuostatos teigiama: XI XII
klasi ugdymo procesu siekiama kurti ugdymo aplink, orientuot praktin mogaus
patirties formavimosi kontekst. i nuostata skatina mokyklos bendruomen, pedagog ugdymo proces grsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais. Krybinis,
interpretacinis moksleivio santykis su mokomja mediaga reikiasi aktyviu interpretacijos aktu, kurio turin lemia mokomosios mediagos prasminimas moksleivio turimos patirties, aktuali poreiki ir interes saistomame kontekste. Toks prasminimas
enklina tikr mokomosios mediagos supratim, o ne paodin jos siminim, ugdo
asmens kritin mstym, puoselja kritik, dialogik santyk su socialine kultrine tradicija. Kritikas interpretacinis santykis su ugdymo turiniu padeda moksleiviui
ugdytis sismonintas vertybines nuostatas ir principus, atsiremianius vairi argument, alternatyv kritinio svarstymo ir vertinimo idavas.
Interpretacin nuostata ugdo aktyviojo ugdymo bdus, padedanius moksleiviams
savarankikai aikintis aplinkos pasaul, vertinti, suprasti ir sprsti gyvenimo problemas, atsakingai veikti. Todl tarp pedagogo didaktikos priemoni pagrindin viet
turi uimti ugdymo metodai, akcentuojantys moksleivi veikl, bendradarbiavim,
krybin moksleivio ir pedagogo sveik, skatinantys savarankikos, atsakingos asmenybs, jos krybini gali sklaid. iuo poiriu ypa patraukls yra aktyviojo
mokymosi metodai: mokymasis bendradarbiaujant maose grupse, bendr projekt
krimas ir gyvendinimas, eksperimentiniai, mokslinio tyrimo gebjimus ugdantys
metodai, taip pat ugdymo metodai, kuriuos naudojant plaiai pasitelkiamos iuolaikins informacins technologijos, kooperuotai atliekami, daugel moksleivi traukiantys informacijos kaupimo, taikymo, apdorojimo, interpretacijos ir vertinimo darbai.
17
Suprantama, ugdymo metod pasirinkim lemia ne vien interpretacinis poiris

ugdymo proces, bet ir nemaa kit veiksni: kurso pobdis <...> ir jam keliami udaviniai, mokomojo dalyko specifika, ugdymo profilis ir pakraipa, mokyklos turima
technin baz, ir, be abejo, moksleivio psichofizins brandos ypatybs, interesai, gebjimai, polinkiai. ioje ugdymo aplinkoje mokytojo patirtis visada ilieka kompasu, padedaniu pasirinkti prasmingiausias ugdymo metod paiekos linkmes [34 b, p. 16].
Pagrindiniai matematikos mokymo XIXII klasse tikslai yra:
perteikti moksleiviams tuos mstymo ir veikimo elementus, kurie bdingi matematinei monijos kultros akai ir kurie btini harmoningos asmenybs raidai
bei visaveriam gyvenimui iuolaikiniame pasaulyje;
sudaryti galimybes suvokti matematik kaip monijos kultros ak ir veiksming mokslinio pasaulio painimo metod;
sudominti moksleivius matematika ir padti kiekvienam i j tobulinti savo
matematinius gabumus [34 b, p. 145].
Lietuvoje periodikai atliekami tyrimai, kaip bendrj program bei isilavinimo
standart reikalavimai realizuojami praktikoje. Antai, remiantis 2005 m. nacionalinio IV klasi mokini pasiekim tyrimo duomenimis, teigiama, kad: a) daugumos
IV klass mokini matematikos inios ir gebjimai atitinka Isilavinimo standart
reikalavimus; b) bendrieji matematikos test rezultatai yra geri: mokiniai vidutinikai isprend 55,4 % testo uduoi; (deja, tam optimizmui nelabai norisi pritarti,
isprst uduoi procentas daugiau liudija apie rezultat vidutinikum; tai liudija
ir kita itrauka i ataskaitos A. A.); c) palyginus 2003 m. ir 2005 m. nacionalini IV
klass mokini pasiekim tyrim matematikos test rezultatus, rykesni skirtum
nenustatyta; d) auktesni IV klasi mokini matematikos mokymosi rezultatai sietini
su matematikos mokytoj geru matematikos metodikos imanymu <...>. Nustatyta,
kad mokiniai geriausiai mokosi matematikos, kai mokytojas vaizdiai pasakoja mokomj mediag ir leidia daug klausinti, diskutuoti arba sudaro slygas mokiniams
patiems kuo daugiau bandyti, tyrinti ir atrasti; e) pedagoginje praktikoje taikomi
diferencijuoto mokymo bdai nepakankamai efektyvs: gana daug mokini danai
atlieka uduotis, ne visikai atitinkanias j pasirengim, patirt bei interesus; f) nepakankami IV klass mokini matematins komunikacijos bei problem sprendimo
strategijos pasirinkimo gebjimai trukdo jiems siekti geresni mokymosi rezultat
[93, p. 43]. Tad pradini klasi mokytojams rekomenduota daugiau dmesio skirti:
mokini individualiam painimui bei mokymo diferencijavimui ir individualizavimui;
<...>;
matematiniam diskursui, slygoms mokiniams patiems bandyti, tyrinti sudaryti, mokomajai mediagai vaizdiai pateikti;
tvirtiems skaiiavim gdiams, skaiiaus jausmui formuoti;
18
tiek sakytins, tiek raytins matematins komunikacijos gebjimams ugdyti;

mokiniams supaindinti su vairiomis problem sprendimo strategijomis ir j
taikymu;
matematinio mstymo gebjimams ugdyti; mokymui paaikinti, argumentuoti
udavini sprendimus ir atsakymus, daryti pagrstas ivadas, pratinti apmstyti
gautus sprendinius (ar jie logiki, tinkami), paaikinimus bei argumentus sieti
su pradiniu problemos kontekstu [93, p. 43].
Taigi reikalavimai pagrindiniuose matematikos mokym reglamentuojaniuose dokumentuose [34 a, b] ir dokumente, tikrinaniame pirmj vykdym [93], yra suformuluoti pakankamai aikiai, bet, deja, jie yra abstrakts ir neremiami jokiomis rekomendacijomis juose nra nurodyta jokios rekomenduojamos literatros. Taiau, be
matematikos vadovli autori silom mokomosios mediagos perteikimo logins
sekos, ypa vyresnij klasi matematikos mokytojai neturi jokio mokslinio didaktikos veikalo, kuris bt vadovas ioje srityje, atskleist login mokyklins matematikos
kurso prasm, jo loginius pagrindus ir leist mokytojams giliai juos suprasti. Sovietiniais metais buvo bandoma ia iek tiek nuveikti, taiau tiek lietuvi kalba [46], tiek
rus kalba [123, 127, 129, 138, 141] parayti darbai jau yra tap bibliografine retenybe,
be to, dl j tuomet privalomo komunistinio politinio angauotumo savo ioriniu apvalkalu jie yra svetimi dabartiniam pedagogui. Kiek geresn pradini klasi mokytoj padtis: yra ileistas bendrosios pradins matematikos didaktikos vadovlis [9] ir skaii
bei skaiiavim mokymo pradinje mokykloje metodin priemon [42] studentams,
iais darbais naudojasi savivietai ir mokytojai. Yra apginta daktaro disertacija [65],
kurios autor pradini klasi mokytoja ekspert Danut Kiseliova. Su vyru, iauli
universiteto (toliau U) profesoriumi dr. Arkadijum Kiseliovu, ios disertacijos pagrindu, gerokai j ipltusi, ileido monografij [72, 73], kurioje isamiai ianalizavo
pradini klasi mokini matematini gebjim diagnostikos problemas. Monografijoje
apraomi atlikti tyrimai, pradti dar D. Kiseliovai rengiant daktaro disertacij ir tsti j
skmingai apgynus. ie tyrimai yra organikai susieti su autentiku pradins matematikos mokymu(si), paisant tarpdalykini ryi su kitais mokomaisiais dalykais, bendru
alies vietimo vizijos krimu, mokini pilnatvs (krybingumo, individualaus kritinio mstymo, komunikacini bei kit gali pltojimo ir kt.) ugdymu bei su pradins
mokyklos matematikai gabi mokini pedagogins globos turtinimu ir nauj ugdymo
metod paiekomis, su mokymusi vis gyvenim. Pirmojoje monografijos dalyje [72],
apibendrinant atlikt tyrim rezultatus, panaudojant kit autori tyrim mediag bei
remiantis daugiamete autori diagnostini ir didaktini test konstravimo bei pedagoginio darbo patirtimi (doc. dr. D. Kiseliova pradinje mokykloje dirbo ilgus metus,
tapo mokytoja eksperte, kartu jo antraeiles, o dabar eina ir pagrindines pareigas dabartiniame U, prof. dr. A. Kiseliovas daugel met dst matematikos pagrindus ir
matematikos didaktik bsimiesiems pradini klasi mokytojams dabartiniame U;
19
sovietiniais metais trejus metus dst Afrikoje, Alyre), pateikiamos gebjim test
teorijos ir matematikos didaktikos inios, apibdinta pradins mokyklos matematini
gebjim samprata, suformuluotos dalyko gebjim testo administravimo taisykls ir
slygos, parinkti statistini testavimo rezultat analizs metodai. Antrojoje monografijos dalyje [73] matematikai gabi mokini mokymo(si) problema implikuojama kaip
tolydiai kintantis pedagoginis procesas, kuriam bdingi naujumo, vairumo siekiai ir
alies vietimo reform specifikos atitikimas. Mokini pedagogins socialins aplinkos tyrimas susietas su materialiniais ir dvasiniais mokini itekliais bei j nam ir
mokykl materialine bei mokslo baze. Pagirtinos yra ir pradini klasi mokytojams ir
vaik dareli pedagogams skirto urnalo virbli takas pastangos spausdinti daug
pedagogikos mokslinink ir mokytoj praktik straipsni, nagrinjani matematikos
didaktikos, tarp j ir loginio mstymo ugdymo mokant pradins matematikos klausimus [24, 29, 47, 53, 54, 5659, 6164, 6668, 70, 71, 7476, 8187, 90, 92, 9698,
104107, 110]. Taiau straipsniai periodikoje tiek dl j nedidels apimties, tiek chaotiko isidstymo tematikos poiriu tik per labai ilg laik gali isamiai ianalizuoti
koki nors problem. Praktikai jokios periodins spaudos pagalbos vyresni klasi
mokytojai nebeturi. Kol kas io dalyko mokytojams siloma tik daug pagalbins didaktins mediagos, padedanios organizuoti kurso kartojim, ini kontrol, pasirengim egzaminams, taiau jokios bendresns, teorins literatros dar nra ileista.
Taiau ugdant mokini login mstym mokykliniam matematikos kursui ukraunama
pagrindin nata. Kiti mokomieji dalykai tenkinasi tik nauj svok formavimu, j
santyki nustatymu, apibrimu ir klasifikacija bei nededukciniais samprotavimais, o
mokyklins matematikos kursas naudojasi visu logikos arsenalu iki dedukcini samprotavim ir rodym aukiausi mstymo form.
eerius metus dstant logikos disciplin Vilniaus Gedimino technikos universitete
(toliau VGTU) ir septynerius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijoje
(toliau LKA) teko tiesiogiai stebti vidurini mokykl buvusi abiturient loginio
mstymo isivystymo lyg, j gebjim suvokti ir apibendrinti j pai vartojamas
mstymo formas, pagrsti jas mokykloje eit dalyk, tarp j ir matematikos, pavyzdiais, suprasti aikinim, grindiam iais pavyzdiais. Jau darbo VGTU metu buvo
suformuluota tyrimo hipotez: turi egzistuoti itin glaudus ryys tarp abiturient mokyklinio matematikos kurso sisavinimo lygio ir logikos dalyko sisavinimo auktojoje mokykloje skms. Tad, pradjus dirbti LKA, imtasi tyrimo. Pirmiausia, apibrtas
tyrimo tikslas: itirti, ar egzistuoja aukiau mintas ryys, nustatyti slygas, kurios
utikrina mokyklins matematikos ir logikos integracijos glaudum.
Tyrimo tikslas pareikalavo suformuluoti tokius tyrimo udavinius:
1. Susipainti su pagrindine literatra lietuvi ir usienio kalbomis, nagrinjania
logikos ir mokyklins matematikos integracinius ryius, parinkti i jos tas mintis ir idjas, kurios turi perenin (pranc. prennit ilga trukm) edukologin
20
vert, t. y. tinka ir dabartinei Lietuvos mokyklai, nors slygos, kuriomis buvo

isakytos aukiau mintos mintys bei suformuluotos idjos, labai pasikeit.
2. Stebti LKA karin logikos dalyko mokymosi proces, kryptingai jam vadovaujant bei ten, kur galima, integruojant su mokyklins matematikos kursu,
kaupti duomenis apie matematikos mokymosi skm vidurinse mokyklose,
lyginti juos su logikos dalyko sisavinimo rodikliais.
3. Stebti geriausi pradini ir vyresnij klasi mokytoj vedamas matematikos
pamokas siekiant nustatyti mokini loginio mstymo ugdymo galimybes mokantis matematikos Lietuvos mokyklose.
4. Tirti Lietuvos mokytoj turimas galimybes gerinti savo kvalifikacij ugdant
mokini login mstym matematikos pamokose.
Tyrimo udaviniai buvo gyvendinti taikant iuos tyrimo metodus:
1. Literatros lietuvi ir usienio kalbomis, analizuojanios loginio mokini mstymo ugdymo problemas mokantis matematikos, studijavimas.
2. Pradini ir vyresnij klasi mokytoj pamok Lietuvos miest ir miesteli
mokyklose stebjimas, aptarimas, stebjimo duomen apibendrinimas.
3. Pradini ir vyresnij klasi matematikos mokytoj anketin apklausa, jos
metu surinkt duomen apdorojimas taikant matematins statistikos metodus.
4. Statistini duomen apie LKA karin mokyklins matematikos ir logikos dalyko mokymosi skm kaupimas, j lyginamoji statistin analiz matematins
statistikos metodais.
Tyrimo metu istudijuoti aukiau minti virbli take paskelbti straipsniai,
svarbiausi iki karo, sovietiniais metais ir atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje paskelbti bendrosios matematikos mokymo vidurinje mokykloje metodikos darbai [5
7, 1214, 46, 89, 108, 111] (kai kuriuos i j para ios monografijos autorius), rus
matematikos didaktikos darbai, ileisti dar caro valdymo ir sovietiniais metais [123,
126, 127, 130, 132, 138, 147, 148]. (Beje, Rusijos matematikos didaktika visada pasiymjo giliais ryiais su Vokietijos matematikos didaktika, kuri yra i esms io dalyko gimtin: dauguma rus carieni turjo gilias vokikas aknis, i ia gils carins
Rusijos ir kaizerins Vokietijos kultriniai, taigi ir edukologiniai ryiai). Istudijuoti
taip pat ir usienio pedagog, psicholog ir matematikos didaktikos specialist darbai,
ileisti lietuvi, angl ir prancz kalbomis [33, 36, 44, 45, 4852, 55, 88, 95], taip pat
rus kalba [114, 117, 118, 120, 121, 124126, 131, 134137, 140, 145, 146]. (Beje,
Rusija, kaip didel valstyb, turjo, turi ir turs galimybi leisti verstinius ymiausi usienio edukolog, psicholog, matematikos didaktikos specialist darbus ar j
apvalgas, nes jie reikalingi daugeliui skaitytoj). Istudijuoti ir ymiausi rus pedagog bei psicholog, raiusi mus dominania tema, darbai, ileisti lietuvi ir rus
kalbomis [109, 122, 128, 129, 133, 143, 144, 149]. ymiausi monografijoje minim
matematik biografiniai duomenys paimti i Kijeve ileisto biografinio odyno [119].
21
Susipainta ir su mokslini-praktini konferencij [99103] darbais (kai kuriose ir

asmenikai dalyvauta). Pasinaudota ir savosiomis anksiau ileistomis monografijomis [5, 6, 1214] bei vadovliu [9]. Pirmajame monografijos skyriuje pateiktos btinos minimalios logikos inios (remiantis autoriaus parengta mokomja knygele [10])
su pavyzdiais i mokyklins matematikos, kad skaitytojui bt lengviau suprasti
IIVIII skyrius, kuriuose dstomi matematikos didaktikos teoriniai klausimai, susij
su loginio mokini mstymo ugdymo mokantis matematikos problemomis, iliustruojant juos vairiais praktiniais pavyzdiais (kai kurie i autoriaus stebt pamok).
Dalis t skyri mediagos parayta, apibendrinus autoriaus moksliniuose leidiniuose
paskelbtus straipsnius [24, 7, 15]. Siekdamas, kad monografija bt suprantamesn
platesniam skaitytoj ratui, ypa studentams, autorius paaikinti naudojamiems terminams tarptautiniams odiams daugiausia naudojosi V. Vaitkeviits parengtu
Tarptautini odi odynu [112].
Anyki ir Rokikio rajon mokyklose, Skuodo raj. Mosdio gimnazijoje, Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinje ir v. Kristoforo vidurinje mokyklose stebtos
rajon ar mokykl vadov pasilytos geriausi pradini klasi ir vyresnij klasi
matematikos mokytoj pamokos: irta, kaip panaudojamos visos turimos galimybs (vadovliai, pratyb ssiuviniai, vaizdins priemons, dalijamoji mediaga ir kt.)
loginiam mokini mstymui ugdyti. Kadangi pamok aptarimai baigdavosi autoriaus
vedamais seminarais, kuriuose dalyvaudavo platesnis aukiau nurodyt specialybi
mokytoj ratas, tuo pasinaudojus buvo vykdoma seminaruose dalyvavusi mokytoj
anketin apklausa. Pamok stebjimo ir anketins mokytoj apklausos rezultatai aptarti monografijos devintajame skyriuje, kai kuriuos tinkamiausius tam pavyzdius
panaudojant ir kituose skyriuose. Sukaupta tyrimo metu mediaga paskelbta autoriaus
moksliniame [18] ir trijuose mokslo populiarinimo straipsniuose [8, 11, 16].
20002007 m., dstant logik LKA karinams, fiksuoti karin logikos mokymosi rezultatai, j vidurins mokyklos matematikos valstybinio egzamino (toliau VE)
paymys ir mokyklos baigimo vieta: a) sostin, apskrities centrai; b) rajon centrai;
c) maesni miestai ir miesteliai. Nustatyti koreliaciniai ryiai tarp i ir kai kuri kit
parametr, visa tai plaiai aptarta deimtajame monografijos skyriuje. Autorius ia tema
paskelb du mokslinius straipsnius Lietuvoje [2, 17] bei vien straipsn Estijoje [116].
Tyrimo rezultat aprobavimas realizuotas skelbiant straipsnius ir skaitant praneimus alies mokslinse konferencijose: Lietuvos matematik draugijos (2004, 2005,
2006), organizuotose Klaipdos universiteto pedagogikos fakulteto (2004, 2006) [99,
101] ir LKA Vadybos katedros (2006), taip pat Talino pedagoginiame ir iauli universitetuose vykusiose tarptautinse konferencijose (2003, 2004).
Tyrimo naujumas pasireikia tuo, kad pabandyta atskleisti integracinius ryius,
egzistuojanius tarp logikos ir mokyklins matematikos, patikrinti, kaip tais ryiais
naudojasi studijuojantis logik jaunimas.
22
Tyrimo teorinis reikmingumas yra tas, kad pirm kart Lietuvos matematikos
didaktikoje taip rykiai akcentuojamas ir atskleidiamas integracini ryi buvimas
tarp logikos ir mokyklins matematikos.
Tyrimo praktin reikm yra ta, kad mokytojai, susipain su monografijoje idstyta mediaga, gals kur kas skmingiau, smoningiau realizuoti tuos loginio mstymo ugdymo udavinius, kuriuos IXII klasse mokant matematikos kelia Lietuvos
bendrojo lavinimo mokykl bendrosios programos ir isilavinimo standartai, gals
susipainti su ia linkme dirbani savo koleg darbo patirtimi.
Monografijos pabaigoje pateiktos ivados, literatros sraas, rezium angl kalba, pavardi rodykl, priedai (mokytojams pateiktos anketos).
Autorius dkoja recenzentams: iauli universiteto profesoriui dr. Arkadijui Kiseliovui ir Lietuvos ems kio universiteto Profesins pedagogikos ir psichologijos katedros
vedjui prof. dr. Sigitui Daukilui bei atsakingajai redaktorei Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademijos docentei dr. Audronei Petrauskaitei u vertingas pastabas, padjusias patobulinti monografijos rankrat. Rengiant rankrat spaudai daug pasidarbavo Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Humanitarini moksl katedros
metodinio kabineto vedja Rasa Gedminien. Jai autorius irgi labai dkingas.
Gerbiamus skaitytojus savo pastabas bei atsiliepimus autorius prao sisti adresu:
Algirdas Aubalis, Tuskuln g. 44-20, 09209 Vilnius.
23
I. LOGIKOS INIOS, KURIOMIS REMIASI

MOKYKLIN MATEMATIKA
1. LOGIKOS OBJEKTAS
Logika tiria mini struktr, j ryi dsningumus. Minties login struktra yra
jos sudedamj dali sujungimo bdas, bendras skirtingo turinio mintims. Mintys
reikiamos teiginiais, pastarieji tikrinami, ar yra teisingi (rodomi). Tai atliekama taikant vairius samprotavim bdus. Tad logika yra mokslas apie samprotavimo bd.
Jos tikslas nustatyti logines slygas vertinti teisingum, sukurti efektyv loginio
painimo metod, nustatyti priemones, kurios leist i vien teigini ivesti kitus.
2. SVOKA
2.1. Svokos samprata
Svoka yra mstymo forma, ireikianti esminius ir bendruosius objekt poymius. Esminiai objekto poymiai tokie, kuri kiekvienas skyrium btinas, o vis kartu
pakanka, kad bt galima tam tikr objekt atskirti nuo kit (net ir panai) objekt.
Neesminiai objekto poymiai tokie, kuriuos objektas gali turti, taiau j neturdamas
nenustoja bti tuo, kuo jis yra. Tarkim, turime svok ,,rombas. Jo esminiai ir neesminiai poymiai, surayti lentel, atrodys taip:
1 lentel
Esminiai poymiai
Lygiagretainis, kurio visos
kratins lygios
Neesminiai poymiai
Didelis
Maas
Jo smailusis kampas lygus 40
Jo striaini susikirtimo takas
dalija jas pusiau
...
Bendrieji poymiai yra bdingi visiems tam tikros grups objektams. Svokos reikiamos odiais ar j junginiais. Svarbiausios svokos charakteristikos turinys ir
apimtis. Svokos turinys esminiai ir bendrieji objekto poymiai. Svokos apimtis
24
visuma objekt, turini bendrus poymius. Taigi svokos ,,rombas apimtis visi
rombai, nubrti visose pasaulio knygose ir ssiuviniuose, lentose ir t. t.
2.2. Login klas (aib)

Visuma objekt, turini bendrus poymius, vadinama logine klase (aibe). Ji gali
bti sudaryta i atskir element ar j darini poklasi (poaibi). Ta pati klas (aib)
gali bti arba klas (aib), arba poklasis (poaibis), atsivelgiant tai, su kokia klase
(aibe) ji santykiauja. Antai natralij skaii aib yra klas (aib) konkrei natralij skaii jos element atvilgiu. Bet ji bus poklasis (poaibis), einantis realij
skaii aib. Pagal element skaii klass (aibs) skirstomos :
1) bendrsias, kuri element skaiius yra intervale 2 x < ; ia kaip geri pavyzdiai yra jau mintos natralij bei realij skaii aibs;
2) vienines, kurios turi 1 element, pavyzdiui: 0, maiausias dvienklis skaiius
(10), didiausias trienklis skaiius (999) ir t. t.;
3) tuisias (nulines), kurios neturi nei vieno elemento, pavyzdiui: vasario 31oji, dalmuo 5:0 ir t. t. Tokios klass ymimos simboliu , o visos kitos raidmis
A, B, C... Sprendiant konkreius klausimus, operuojama klase (aibe), kuri visuomet
mstoma tam tikroje objekt srityje universaliojoje (lot. ,,universalis visuotinis)
klasje (aibje). Ji ymima raide E. Pavyzdiui, pradinse klasse aritmetiniai veiksmai atliekami natralij skaii aibje, kuri tuo atveju laikoma aibe E.
Pabriame, kad ypa matematikoje aibi priskyrimas kuriai nors i aukiau mint trij ri yra slyginis ir labai priklauso nuo to, kiek skirstantysis yra susipains su matematika. Antai nelygybs 2<x<3 sprendini aib I klass mokiniui bus
tuioji, taiau XII klass mokiniui ji bus bendroji.
2.3. Santykiai tarp logini klasi (aibi)

Tarp logini klasi gali bti keturi ri santykiai. Jie nusakomi odiais, vaizduojami Oilerio ir Veno* diagramomis ir uraomi, vartojant specialius simbolius.
1) Dvi klass (aibs) yra lygios, kai jos turi tuos paius elementus. is faktas diagrama vaizduojamas taip:
A
B
1 pav.
* Leonardas Oileris (Euler, 17071783) veicar (vokiei kilms) matematikas; Donas Venas (Venn,
18341923) angl logikas.
25
Uraoma: A=B. Pavyzdiui, A lyginiai natralieji skaiiai, B natralieji skaiiai, kurie dalijasi i 2.
2) Subordinacijos santykis yra tada, kai viena klas (aib) sudaro dal kitos klass
(aibs). Tada i klas (aib) vadinama kitos klass (aibs) poklasiu (poaibiu), o antroji
klas (aib) pltiniu. Tai vaizduojama taip:
B
A
2 pav.
Uraoma: AB (aib A yra aibs B poaibis, aib B yra aibs A pltinys). Pavyzdiui, A trikampiai, B ploktumins geometrins figros. Beje, kai A=B, turime
AB, BA.
3) Klasi (aibi) sankirta vadiname klas (aib), sudaryt i dviej ar keli klasi
(aibi) element. Diagrama atrodo taip:
3 pav.
tai.
Uraoma: AB=C. Pavyzdiui, A rombai, B staiakampiai, tada C kvadra4) Nuoals santykis yra tada, kai klass (aibs) neturi bendr element:
4 pav.
Uraoma: A B, BA. Pavyzdiui, A trikampiai, B skrituliai.

26
2.4. Veiksmai su loginmis klasmis (aibmis)

Su klasmis (aibmis) galima atlikti veiksmus, kuriais i vienos, dviej ar daugiau
klasi gaunama nauja klas (aib).
Klasi sudtimi (sjunga) vadinamas veiksmas, kuriuo i sudedamj klasi
gaunama tokia nauja klas, kuri sudaro visi t klasi elementai. Sudtis (sjunga)
uraoma: A B=C. Klasi daugyba yra bendr element suradimas dauginamosiose klasse. Daugyba ekvivalenti sankirtos radimui. Klasi atimtimi vadinamas
veiksmas, kuriuo i vienos klass iskiriami elementai, sudarantys kit klas. Atimtis ymima A \ B=C. Vis trij veiksm rezultatai priklauso nuo to, koks santykis
yra tarp klasi veiksm komponent. Kai t komponent yra du, tursime tokius
atvejus:
Sudtis
A
AB=A=B
AB=A
Daugyba
A
AB=A=B
AB=B
Atimtis
A
A \ B=B \ A=
C
A B
A \ B=C
C
AB=C
B \ A=
C
A
A \ B=C
AB=C
B
C
AB=C
C
C
A \ B=A,
AB=
5 pav.
27
B \ A=B
Skaitytojui silome savarankikai, panaudojant skyrelio 2.3 pavyzdius, atlikti

veiksmus su juose duotomis aibmis.
Klass neigimu vadinamas veiksmas, kuriuo i klass A gaunama klas ne A (
arba A).
A A=E (universalioji klas):
E
E
6 pav.
Pavyzdiui, jei A trikampiai, tai kitos ploktumins geometrins figros (ne

trikampiai). E visos ploktumins geometrins figros.
Dvigubas klass neigimas lygiavertis pradinei klasei: A= A. Pavyzdiui, ne netrikampiai tai trikampiai.
Klass apibendrinimas veiksmas, kuriuo ipleiama klass apimtis. Jei A B
C D, tai diagrama bus:
D C B A
7 pav.
Apibendrinimo riba plaiausios apimties klass, vadinamos kategorijomis. Kategorijos (lot. ,,categoria, gr. ,,katgoria nurodymas, apibrimas) tai abstrakiausios kiekvienos mokslo akos svokos. Pavyzdiui, A natralieji skaiiai, B
sveikieji skaiiai, C racionalieji skaiiai, D realieji skaiiai.
Klass susiaurinimas tai veiksmas, kuriuo sumainama klass apimtis. is veiksmas yra atvirkias apibendrinimui.
Klass skirstymas yra klass padalijimas poklasius, remiantis tam tikru pagrindu.
Poklasiai vadinami skirstymo nariais. Skirstymo pagrindas poymis, kuriuo remiantis skirstoma. Skirstant laikomasi keturi taisykli.
28
1) Skirstymas turi bti tolygus: skirstymo nari suma turi bti lygi skirstomajai
klasei. Jei skirstymo nari yra daug ir j vis ivardyti nemanoma, paminjus kelet
j naudojami odiai ir posakiai: ,,ir t. t., ,,ir pan., ,,ir kt.. Paeidus i taisykl,
galimos dvi klaidos:
a) neisamus skirstymas nenurodomi visi skirstymo nariai, pavyzdiui natraliuosius skaiius skirstant pirminius bei sudtinius skaiius, nenurodomas treiasis
skirstymo narys skaiius 1, kuris nepriskiriamas nei pirminiams, nei sudtiniams
skaiiams;
b) skirstymas su nereikalingais nariais t. y. kai kurie nariai yra skirstymo nari
poklasiai. Pavyzdiui, jei keturkampius skirstytume lygiagretainius, nelygiagretainius ir staiakampius, tai paskutinis narys bt nereikalingas, nes staiakampiai yra
lygiagretaini poklasis.
2) Skirstyti reikia vienu pagrindu.
3) Skirstymo nariai turi alinti vienas kit: bet kuris skirstomosios klass elementas
turi priklausyti tik vienam skirstymo nariui, o tarp skirstymo nari turi bti nuoals
santykis. i taisykl daniausiai paeidiama, paeidus antrj taisykl. Pavyzdiui,
jei trikampius skirstytume staiuosius, bukuosius, lygiaonius ir vairiakraius, paeistume 2 ir 3 taisykles.
4) Skirstymas turi bti nenutrkstamas: klas palaipsniui skirstoma artimiausius
j sudaranius poklasius. Pavyzdiui:
NATRALIEJI SKAIIAI
1
Pirminiai
turintys
3 daliklius
Sudtiniai
turintys
4 daliklius
.........
turintys
n dalikli
Skirstymo rys:
1) pagal poymio kitim; ia tinka 4 taisykls pavyzdys;
2) dichotominis (gr. ,,dichotomia visumos padalijimas dvi dalis) skirstymas
skirstymas pagal poymio buvim ar nebuvim. Pavyzdiui, trikampius galima dichotomikai suskirstyti staiuosius ir nestaiuosius. Toliau, taikant 4 skirstymo taisykl,
gausime:
29
TRIKAMPIAI
statieji
nestatieji
bukieji
smailieji,
t. y. i dichotominio skirstymo, kuris i esms nra baigtinis, galima pereiti prie

skirstymo pagal poymio kitim.
Klasifikacija (lot. ,,classis grup, ,,facio darau) yra toks skirstymas, kuriame
objektai skirstomi klases taip, kad po skirstymo kiekviena klas kit klasi atvilgiu
uimt pastovi apibrt viet. Klasifikacijai tinka visos skirstymo taisykls. Klasifikacijos rys:
1) natralioji objekt suskirstymas klases, remiantis j esminiais poymiais;
ia geri pavyzdiai: trikampi klasifikacija pagal j kamp didum arba pagal j kratini ilgius; natralij skaii klasifikacija pagal j dalijimsi i 2 ir t. t.
2) pagalbin kai remiamasi neesminiais objekt poymiais. Pastaroji klasifikacija taikoma, norint lengviausiai surasti objektus tarp kit objekt. Pvz.: mokini sraas klass urnale; bibliotek knyg katalogai; knyg ir straipsni sraai mokslo
darb pabaigoje ir t. t.
2.5. Svokos turin atskleidiantys loginiai veiksmai

Svokos turin atskleidia veiksmas, vadinamas apibrimu, arba definicija (lot.
,,definitio apibrimas). Apibrimas yra loginis veiksmas, taip atskleidis esminius objekto poymius, kad apibriamasis objektas atskiriamas nuo kit objekt.
Apibrimas leidia atskleisti objekto specifik, nustatyti jau vartojamos ar naujos
vedamos svokos reikm. Apibrim sudaro:
1) apibriamoji iraika (lot. ,,definiendum sutrumpintai Dfd) tai svoka,
kuri apibriama;
2) apibrianioji iraika (lot. ,,definiens sutr. Dfn);
3) jungianioji iraika ji nustato ry tarp Dfd ir Dfn, reikiama odiais ,,yra,
,,reikia, ,,vadinama ir kt., danai vietoje jos dedamas brknys. Pvz.: ,,Lygiagretainis (Dfd) keturkampis, kurio prieingosios kratins lygiagreios (Dfn). Beje,
apibrim galima suformuluoti ir taip: ,,Keturkamp, kurio prieingosios kratins
yra lygiagreios (Dfn), vadiname staiakampiu (Dfd).
Apibriant svokas, reikia laikytis trij taisykli:
1) Proporcingumo (lot. ,,proportio santykiavimas) taisykl; apibriamosios
iraikos apimtis turi bti lygi apibrianiosios iraikos apimiai, t.y. Dfd=Dfn. Paeidus i taisykl, galimos dvi klaidos:
a) per siauras apibrimas, kai Dfd > Dfn; pvz.: ,,Lygiagretainis tai rombas;
30
b) per platus apibrimas, kai Dfd < Dfn. Pvz.: ,,Sudtis tai aritmetinis veiksmas; Oilerio ir Veno diagramomis ie atvejai vaizduojami taip:
a)
Dfd
b)
Dfn
Dfn
Dfd
8 pav.
2) Apibrime neturi bti ydingojo rato (lot. ,,circulus vitiosus). Ydingasis ratas
yra tada, kai:
a) tas pats objektas apibriamas juo paiu (lot. ,,idem per idem); pvz.: ,,Statusis
kampas kampas, kurio kratins tarpusavyje statmenos;
b) objektas apibriamas svoka, kuri tampa aiki tik pati apibrta. Pvz.: ,,Dalyba
yra veiksmas, kuriuo vienas skaiius padalijamas i kito. Toks reikinys vadinamas
tautologija (gr. ,,tauto tas pats, ,,logos odis), t. y. svoka aikinama remiantis
ta paia svoka, ireikta kitais odiais.
3) Apibrimas turi bti grietas, aikus ir tikslus. Tai reikia, kad apibrimas turi
atskleisti objekto specifik, apibrianiojoje iraikoje neturi bti neapibrt svok, apibrime neleistini vaizdingi palyginimai, metaforiki posakiai ir kt.
Visi apibrimai skirstomi nominaliuosius (lot. ,,nominalis vardinis) ir realiuosius (lot. ,,realis tikras). Nominalusis apibrimas nustato vartojamos arba
vedamos kalbos iraikos reikm. Galima jo struktra: ,,Terminu ,,... ymime ...,
,,odis ,,... reikia ..., ,,enklas ,,... ymi ... ir pan. Pvz.: ,,enklas : matematikoje
ymi dalyb. Realusis apibrimas atskleidia apibriamojo objekto esminius poymius. Daugum nominalij apibrim galima pertvarkyti realiuosius.
Mokslinje ir praktinje veikloje iskiriama daugiau realij apibrim ri. Labiausiai yra paplit apibrimai gimine ir riniu skirtumu. Toks pavadinimas atjo i
senovs laik, kai logikai klases (aibes) vadino giminmis, o poklasius (poaibius) rimis. Taigi dabar tokius apibrimus reikia suprasti kaip apibrimus klase ir skirtumu
tarp poklasi. Pvz.: aukiau ianalizuotas lygiagretainio apibrimas yra apibrimas
gimine ir riniu skirtumu. Gimin ia ,,keturkampis, rinis skirtumas ,,kurio
prieingosios kratins lygiagreios. Kai dar nra suformuluoto apibrimo gimine ir
riniu skirtumu (arba kai to padaryti negalima dl besimokanij amiaus ypatybi
ar nepakankamo isilavinimo lygio), naudojami genetiniai (gr. ,,genesis kilm, atsiradimas) apibrimai, kuriuose objekto specifika nustatoma, nurodant, kaip objektas
atsiranda arba yra sukuriamas. Pvz.: ,,Statusis skritulinis ritinys geometrinis knas,
31
kuris gaunamas sukant staiakamp 360 kampu apie vien i jo kratini. Formalizuotose mokslo teorijose taikomas indukcinis (lot. ,,inductio vedimas) apibrimas,
kaip genetinio apibrimo atmaina. Jis leidia i kai kuri pradini teorijos objekt,
pritaikius tam tikras taisykles, sudaryti naujus teorijos objektus. Pvz.: parabol gali bti
apibriama formule y=x2, aritmetins progresijos bendrasis narys formule
an=a1+(n-1)d.
Individualius objektus patogu apibrti deskripciniu (apraomuoju) apibrimu, pavartojant jota operatori, kuris reikiamas ,,tas (tai) x. Pvz.: A(-2; 4). Tai konkretaus
tako A apibrimas. Tais atvejais, kai svok apibrti odiais sunku (pvz., pradinje
mokykloje) ar nebtina (pvz., mokantis svetim kalb), naudojamas ostensinis (lot.
,,ostendere parodyti) apibrimas odio reikms nustatymas, tiesiogiai nurodant
objekt, kur tas odis ymi. Pvz.: pradinje mokykloje naudojami tokie ostensiniai apibrimai: ,,4+2=6, 8=3+5 tai lygybs. 4<5, 3+1>2 tai nelygybs. Nordami atskirti
vien objekt nuo kito, danai neiekome tam objektui bding skiriamj savybi,
bet nustatome esminius apibriamojo ir kit objekt santykius. Dl to kasdieniniame
gyvenime ir moksle labai danai naudojami nepilnieji apibrimai.
Kai sudtingo objekto specifik sunku atskleisti apibrimu, naudojami kiti bdai:
apraymas, charakteristika (gr. ,,charaktristikos skiriamasis), paaikinimas pavyzdiais, objekto struktros analiz ir kt.
3. SPRENDINYS
3.1. Sprendinio svoka. Sprendini rys
Sprendiniu vadinama mintis, kuri k nors apie objektus teigia arba neigia. Sprendiniai gali bti teisingi arba klaidingi. Teisingumas ir klaidingumas vadinami sprendinio
reikmmis. Pvz.: ,,Skaiius 6 yra lyginis teisingas sprendinys, ,,Skaiius 8 yra
nelyginis klaidingas sprendinys, 8>3 teisingas sprendinys.
Sprendiniai reikiami sakiniais: ne maiau kaip dviem tam tikru bdu sujungtomis
svokomis, reikianiomis baigtin mint. Tarp sprendinio ir gramatinio sakinio nra
visikos atitikties ne visi sakiniai gali bti laikomi sprendiniais, nes ne visi jie k
nors teigia ar neigia. Klausiamieji ir aukiamieji sakiniai nelaikomi sprendiniais.
Sprendinyje yra ireiktas santykis tarp dviej svok. Sakinio, kuriuo ireiktas
sprendinys, veiksnys vadinamas subjektu (S) (lot. ,,subjectum loginis veiksmo atlikjas), subjekto savyb predikatu (P) (lot. ,,praedicatum kas pasakyta). Abi ias
sprendinio dalis jungia jungtis, kuri reikiama odiais ,,yra, ,,nra. od ,,yra danai keiia brknys. Kiekybikai sprendin apibdina kvantorius (lot. ,,quantum
kiek). Jis nurodo, kokiam objekt skaiiui poymis priskiriamas arba nepriskiriamas.
32
Kalboje daniausiai vartojami ie kvantoriniai odiai: visi, kiekvienas, bet kuris, n

vienas, kai kurie, keli, keliolika, vienintelis, yra, egzistuoja, daug ir kt. Kvantoriams
priklauso visi kiekiniai skaitvardiai. Logikoje visi jie ireikiami egzistavimo (lot.
,,existentia buvimas) kvantoriumi (x) ir bendrumo kvantoriumi (x). Egzistavimo kvantorius nenurodo konkretaus objekt, turini t poym, skaiiaus. Jis tvirtina, kad poym turi bent vienas arba kai kurie tos klass objektai, t. y. kad egzistuoja
objektai, tur poym. Bendrumo kvantorius tvirtina, kad poymis yra bdingas
kiekvienam nagrinjamos klass objektui.
Sprendiniai pagal svok jungties pobd skirstomi dvi klases. Atributyviu (savybi) (lot. ,,attributum savyb) vadinamas sprendinys, kuris leidia konstatuoti, kad
koks nors objektas turi tam tikr savyb arba jos neturi. Tokio sprendinio struktros
simbolin iraika gali bti: S P, S P ir pan. Aukiau pateikti pirmieji du sprendiniai apie skaiius 6 ir 8 atributyvs (savybi) sprendiniai. Reliaciniu (santykio)
(lot. ,,relatio santykis) sprendiniu vadinamas sprendinys, kuriame ireiktas santykis tarp dviej arba daugiau objekt. Kalboje santykiai reikiami vairiais odiais:
daugiau, lygu, skirtingas, brolis, tvas, pastamas, draugas, dovanoti, sukurti, matyti,
mylti, ginti, prieastingumas, judjimas, mainai ir kt., matematikoje enklais: ,,=,
,,>, ,,<, ,,, ,,. Santykio sprendinio simbolin iraika yra xRy. Santykio sprendinius galima pakeisti savybi sprendiniais.
Atributyvs (savybi) sprendiniai skirstomi keliais pagrindais. Jei skirstymo pagrindu imsime kokyb, gausime dvi sprendini klases.
1) Teigiamieji sprendiniai. Juose nurodoma, kad subjektas turi koki nors savyb
(predikat). Struktra: S P. Pavyzdiui: ,,Skaiius 11 yra pirminis.
2) Neigiamieji sprendiniai. Juose nurodoma, kad subjektas neturi kokios nors savybs. Struktra: S P. Pavyzdiui: ,,Skaiius 9 nra neigiamas.
Pagal kiekyb atributyvs sprendiniai suskirstomi tris klases.
1) Vieniniai sprendiniai tokie, kuriuose predikatas priskiriamas arba nepriskiriamas vienam subjektui. Struktra: S P, S P. Pavyzdiui: ,,Skaiius -2 neigiamasis; ,,Skaiius 1 nra nei pirminis, nei sudtinis.
2) Daliniai sprendiniai tokie, kuriuose predikatas priskiriamas arba nepriskiriamas kai kuriems subjektams. Struktra: S P, S P. Pavyzdiui: ,,Kai kurie
kampai yra smailieji; ,,Yra skaii, kurie nesidalija i 3.
3) Bendrieji sprendiniai tokie, kuriuose predikatas priskiriamas arba nepriskiriamas kuriam nors subjektui. Struktra: S P, S P. Pavyzdiui: ,,Visi lyginiai
skaiiai dalijasi i 2; ,,Visi nelyginiai skaiiai nesidalija i 2.
Sujungus sprendini skirstym pagal kiekyb ir kokyb, gaunamos keturios j rys.
1) Bendrieji teigiamieji sprendiniai. J struktra: S P. ymjimas: a (lot. ,,affirmo teigiu I bals). Tai pirmasis pavyzdys, pateiktas po bendrj sprendini.
33
2) Bendri neigiamieji sprendiniai. J struktra: S P. ymjimas: e (lot. ,,nego

neigiu I bals). Tai antrasis pavyzdys, pateiktas po bendrj sprendini.
3) Daliniai teigiamieji sprendiniai. J struktra: S P. ymjimas: i (odio
,,affirmo II bals). Pvz., ,,Kai kurie trikampiai yra lygiaoniai.
4) Daliniai neigiamieji sprendiniai. J struktra: S P. ymjimas: o (odio
,,nego II bals). Pvz., ,,Dalis skaii nesidalija i 5.
Vieniniai teigiamieji ir neigiamieji sprendiniai priskiriami atitinkamiems bendriesiems sprendiniams.
Subjektas ir predikatas vadinami sprendinio terminais (lot. ,,terminus riba, siena). Termin suskirstymas sprendiniuose inojimas, koks yra subjekto ir predikato santykis sprendiniuose apimties poiriu. Terminas vadinamas suskirstytu, jei jo
apimtis visikai skiriama kito termino apimt (subordinacija) arba visikai i jos
iskiriama (nuoal). Terminas vadinamas nesuskirstytu, jei jo apimtis tik i dalies
skiriama kito termino apimt arba i dalies iskiriama i jos (sankirta). Termin suskirstym sprendiniuose schemikai galima ireikti lentele:
2 lentel
Terminai
Sprendinio
ris
S
P
+
+
Termin suskirstymo variantai yra ie:

1) Subjektas yra suskirstytas bendruosiuose sprendiniuose (a, e). Pavyzdiai: 1)
Sprendinyje ,,Lygiagretainiai (S) yra keturkampiai (P) turime SP (subordinacijos
santykis); 2) Sprendinyje ,,Trikampiai (S) nra keturkampiai (P) turime SP=
(nuoals santykis).
2) Subjektas nesuskirstytas daliniuose sprendiniuose (i, o). Pavyzdiui: 1) Sprendinyje ,,Kai kurie penkiakampiai (S) yra taisyklingi (P) turime SP (perkirtimo santykis) ir tik dalis klass ,,penkiakampiai skiriama klas ,,taisyklingos figros; 2)
Sprendinyje ,,Kai kurie natralieji skaiiai (S) nesidalija i 3 (P) turime PS (subordinacijos santyk), t. y. tik dalis klass ,,natralieji skaiiai iskiriama i klass
,,skaiiai, kurie dalijasi i 3.
3) Predikatas suskirstytas neigiamuosiuose sprendiniuose (e, o). Pavyzdys: Sprendinyje ,,Trikampiai (S) nra keturkampiai (P) (r. 1 variant) tarp S ir P yra nuoals
santykis. Jei n vienas klass ,,trikampiai (S) elementas nra skiriamas klas ,,ketur34
kampiai (P), tai tuo labiau dalis klass S element negali bti skirta klas P. Todl ir
daliniuose neigiamuosiuose sprendiniuose predikatas P yra suskirstytas.
4) Predikatas nesuskirstytas teigiamuosiuose sprendiniuose (a, i). Pavyzdiai: 1)
Sprendinyje ,,Visi trikampiai (S) yra geometrins figros (P) turime SP (subordinacijos santykis) ir tik dalis klass ,,geometrins figros P element skiriama klas
,,trikampiai (S); 2) Sprendinyje ,,Kai kurie trikampiai (S) yra taisyklingi (P) tik dalis klass ,,taisyklingos figros (P) element skiriama klas ,,trikampiai (S), tarp
i klasi yra perkirtimo santykis: PS.
3.2. Loginis kvadratas

Santykius tarp sprendini a, e, i, o padeda nustatyti loginis kvadratas. Jo schema:
a
PRIEINGIEJI
PRIETARAUJANTIEJI
SUBORDINUOTIEJI
i
o
POPRIEINGIEJI
9 pav.
Prietaravimo santykis yra tarp sprendini a ir o, e ir i. Jei vienas prietaraujanij

sprendini yra teisingas, tai kitas klaidingas, ir, prieingai, jei vienas j klaidingas, tai
kitas teisingas. Tegul turime teising sprendin: ,,Visi lyginiai skaiiai dalijasi i 2
(a), tada jam prieingas sprendinys bus klaidingas: ,,Kai kurie pirminiai skaiiai nesidalija i 2 (o). Jei sprendinys ,,Kai kurie trikampiai turi 4 kampus (i) yra klaidingas,
tai jam prieingas sprendinys bus teisingas: ,,N vienas trikampis neturi 4 kamp (e).
Prieingumo santykis yra tarp sprendini a ir e. Prieingi sprendiniai negali bti kartu
teisingi: jei vienas prieing sprendini yra teisingas, tai kitas klaidingas, o jei vienas
j klaidingas, tai kitas yra neapibrtas (gali bti teisingas arba klaidingas, priklausomai nuo objekt, apie kuriuos kalbama sprendinyje). Sprendinys ,,Visi lygiagretainiai
yra keturkampiai (a) teisingas, tada prieingas sprendinys ,,Visi lygiagretainiai nra
keturkampiai (e) klaidingas. Sprendinys ,,Visi kvadratai netaisyklingos figros
(e) klaidingas, jam prieingas sprendinys a bus teisingas. Sprendinys ,,Visi natralieji
skaiiai nesidalija i 2 (e) klaidingas, prieingas sprendinys a taip pat klaidingas.
35
Subordinacijos santykis yra tarp sprendini a ir i, e ir o. Jei sprendiniai a ir e yra teisingi, tai subordinuotieji sprendiniai i ir o taip pat teisingi, nes jei savyb turi (neturi)
visi tam tikros klass objektai, tai t savyb turi (neturi) ir kai kurie tos klass objektai.
Jei sprendinys ,,Vis trikampi vidaus kamp suma lygi 180 (a) yra teisingas, tai tuo
labiau bus teisingas sprendinys i: ,,Kai kuri trikampi vidaus kamp suma lygi 180.
Jei sprendiniai a ir e klaidingi, tai subordinuotieji sprendiniai i ir o neapibrti (gali
bti teisingi arba klaidingi ir priklauso nuo objekt, apie kuriuos tuose sprendiniuose
kalbama). Jei sprendinys ,,Visi natralieji skaiiai nesidalija i 3 (e) klaidingas, tai
sprendinys ,,Kai kurie natralieji skaiiai nesidalija i 3 (o) teisingas. Jei sprendiniai
i ir o teisingi, tai subordinuotieji sprendiniai a ir e yra neapibrti, nes jei savyb turi
(neturi) kai kurie klass objektai, tai neaiku, ar t savyb turi (neturi) visi tos klass
objektai. Jei sprendinys ,,Kai kurie skaiiai yra lyginiai (i) teisingas, tai sprendinys
,,Visi skaiiai yra lyginiai (a) bus klaidingas. Taiau jei sprendinys ,,Kai kuri keturkampi vidaus kamp suma lygi 360 (i) yra teisingas, tai bendrasis sprendinys
a taip pat bus teisingas. Jei sprendiniai i ir o klaidingi, tai subordinuotieji sprendiniai
a ir e taip pat klaidingi. Sprendinys ,,Kai kuri skrituli spinduliai nra tarpusavyje
lygs (o) yra klaidingas. Klaidingas bus ir sprendinys ,,Vis skrituli spinduliai nra
tarpusavyje lygs (e). Poprieingumo santykis yra tarp sprendini i ir o. Jei vienas i
i sprendini yra teisingas, tai antrasis neapibrtas. Sprendinys ,,Kai kurie skaiiai
yra pirminiai (i) yra teisingas, sprendinys ,,Kai kurie skaiiai nra pirminiai (o) taip
pat teisingas. Sprendinys ,,Kai kurie skaiiai turi modul (i) teisingas, o sprendinys
,,Kai kurie skaiiai neturi modulio (o) klaidingas. Jei vienas i i sprendini i ir o
yra klaidingas, tai antrasis yra teisingas. Sprendinys ,,Kai kurios atkarpos neturi ilgio
(o) yra klaidingas. Tada sprendinys ,,Kai kurios atkarpos turi ilg (i) teisingas. iuos
sprendini santykius galima pavaizduoti lentele:
3 lentel
a
36
Pastaba: t teisingas, k klaidingas, n neapibrtas.

Lentel leidia gauti i bet kurio sprendinio likusius 3 sprendinius ir vertinti juos
teisingumo poiriu. Pvz.:

Kai kurios trupmenos yra maesns u 1 (i, t)

Visos trupmenos yra maesns u 1 (a, n k)

Visos trupmenos nra maesns u 1 (e, k)

Kai kurios trupmenos nra maesns u 1 (o, n t).
Tais atvejais kai lentelje nra neapibrtum, viskas yra dar paprasiau:

Kai kurie skrituliai nra apvals (o, k)

Visi skrituliai yra apvals (a, t)

Visi skrituliai nra apvals (e, k)

Kai kurie skrituliai yra apvals (i, t).
4. TEIGINYS
4.1. Teiginio svoka
Teiginiu vadinamas bet kuris sakinys, kuris teisingas arba klaidingas. I gramatini
sakini teiginiais laikomi tiesioginiai sakiniai. Teigini logikoje teiginys nedalomas
sudtines dalis, jis nagrinjamas kaip vieninga nedaloma visuma.
Teiginiai gali bti paprasti (jau ms inagrinti sprendiniai), kurie jokius kitus
teiginius neskaidomi, ir sudtiniai.
4.2. Sudtinis teiginys

4.2.1. Sudtinio teiginio apibrimas
Sudtiniu teiginiu vadinamas teiginys, sudarytas i keli paprast teigini, sujungt
loginmis jungtimis. Kalboje sudtiniai teiginiai reikiami sudtiniais ir iplstiniais
vientisiniais sakiniais. nekamojoje kalboje naudojami vairs jungiamieji odiai,
galinantys susieti pradinius teiginius vien sudtin teigin. Logikoje vartojamos
keturios jungtys: ir, arba, jei ..., tai, jei ir tik jei..., tai. Nuo to, kokia logine jungtimi
sujungti paprasti teiginiai, priklauso sudtinio teiginio ris.
4.2.2. Konjunkcinis teiginys
Konjunkciniu (lot. ,,conjunctio sujungimas, ryys) teiginiu vadinamas sudtinis teiginys, sudarytas i keli paprast teigini, sujungt logine jungtimi ,,ir. Jo
paprasiausia iraika: p q, ia p ir q paprasti teiginiai, simbolis login jungtis
37
,,ir. Konjunkcijos narius galima sukeisti vietomis, nuo to sudtinio teiginio reikm
nesikeiia. Jo teisingumas priklauso nuo j sudarani paprast teigini teisingumo
reikmi. Teisingumo reikmms nustatyti paprastai sudaroma teisingumo lentel
(teisingumo matrica).
Konjunkcijos matrica:
4 lentel
p
t
t
k
k
q
t
k
t
k
pq
t
k
k
k
Raids t ir k odi ,,teisingas ir ,,klaidingas santrumpos.

Konjunkcijos taisykl: konjunkcija teisinga tik tada, kai teisingi visi jos nariai.
Pailiustruosime tai tokiu teiginiu: ,,is skaiius yra sveikasis (p) ir teigiamasis (q).
Tegu tai bus skaiius 17. Tada tiks pirmoji matricos eilut ir teiginys bus teisingas.
Imant skaiius -9, 2, -0,8 tursime kit matricos eilui atitikmenis ir konjunkcinis
teiginys bus klaidingas. Beje, jei p ir q elektros lemputs, tai konjunkcija nuosekliai sujungt elektros lempui grandin:
10 pav.
Konjunkcin teigin gali sudaryti ne tik du, bet ir daugiau paprast teigini.
nekamojoje kalboje konjunkcija gali bti reikiama odiais: ir, o, bet, taiau, nei
..., nei ir kt.
4.2.3. Disjunkcinis teiginys
Disjunkcinis (lot. ,,disjunctio atskyrimas) teiginys sudtinis teiginys, sudarytas i keli paprast teigini, sujungt logine jungtimi ,,arba. Jo paprasiausia iraika: p q, ia p ir q paprastieji teiginiai, simbolis login jungtis ,,arba. Disjunkcija
gali bti grietoji ir silpnoji. Grietojoje disjunkcijoje i keli galim atvej vykdomu
laikomas tik vienas. Jos matrica:
38
5 lentel
p
t
t
k
k
q
t
k
t
k
pq
k
t
t
k
Grietosios disjunkcijos taisykl: grietoji disjunkcija teisinga tik tada, kai teisingas
tik vienas jos narys. Pavyzdiui, teiginys ,,is skaiius yra teigiamasis (p) arba neigiamasis (q) bus teisingas, esant teisingai jo daliai p arba daliai q, bet bus klaidingas, jei
abi jo dalys bt teisingos (tai tikrovje nemanoma) arba klaidingos (tai bt p=q=0).
Silpnojoje disjunkcijoje i keli galim atvej vykdomu laikomas bent vienas,
taiau numatoma, kad gali bti vykdomi ir kiti atvejai. Jos matrica:
6 lentel
p
t
t
k
k
q
t
k
t
k
pq
t
t
t
k
Silpnosios disjunkcijos taisykl: silpnoji disjunkcija klaidinga tik tada, kai klaidingi visi jos nariai. Silpnoji disjunkcija, nors tai gal ir atrodo keistokai, kaip tik
labiau yra pritaikoma grietuosiuose moksluose: fizikoje ir matematikoje. I ties, paymjus p ir q raidmis elektros lemputes ir jungus jas tinkl lygiagreiai, tursime
elektros grandin:
q
11 pav.
39
Grandinje srov bus tais atvejais, kurie atitinka teiginio reikm t (lemput tvarkinga neperdegusi, sukta).
O matematikoje silpnja disjunkcija remiamasi, sprendiant kai kurias lygtis, kai
po pertvarki gaunama, pvz.:

(x+a)(x+b)=0.
Tada laikoma, kad x1 = -a, x2 = -b.
nekamojoje kalboje disjunkcija gali bti reikiama odiais: arba, gal ..., gal, ar
..., ar ir kt.
4.2.4. Implikacinis teiginys
Implikaciniu (lot. ,,implicatio ssaja) teiginiu vadinamas sudtinis teiginys, sudarytas i dviej paprast teigini, sujungt logine jungtimi ,,jei ..., tai. Jo simbolin
iraika: pq. Pirmasis implikacijos teiginys p vadinamas antecedentu (lot. ,,antecedens pirmiau einantis, pirmesnis), o antrasis q konksekventu (lot. ,,consequentia pasekm). Jo prasm: i antecedento seka konsekventas.
Bendriausia implikacijos ris materialioji (lot. ,,materialis daiktinis) implikacija, kurioje atsivelgiama tik sudtini teigini teisingum ir klaidingum (tarp
paprastj teigini, sudarani implikacij, gali nebti prasminio ryio). Jos matrica:
7 lentel
p
t
t
k
k
q
t
k
t
k
pq
t
k
t
t
Implikacijos taisykl: implikacija klaidinga tik tada, kai i teisingo antecedento

iplaukia klaidingas konsekventas. Pateiksime pavyzdius, atitinkanius kiekvien
matricos eilut:
1) Jei skaiius dalijasi i 9 (p), tai jis dalijasi ir i 3 (q) (ia tarp paprastj teigini yra ir prasminis ryys). Jei 22=4 (p), tai uo turi 4 kojas (q) (prasminio ryio tarp
paprastj teigini nra). Teiginiai teisingi.
2) Jei -3<-1 (p), tai 32=6 (q) (prasminio ryio nra, pagal II matricos eilut ir
implikacijos taisykl teiginys klaidingas).
3) Jei lg100=10 (p), tai 32=9 (q) (prasminio ryio nra, pagal III matricos eilut
teiginys pq teisingas).
4) Jei 22=5 (p), tai 1+1=3 (q) (prasminio ryio nra, pagal IV matricos eilut
40
teiginys pq teisingas).
nekamojoje kalboje implikacija gali bti ireikta vairiais odiais: jei ..., tai,
taigi, vadinasi ir kt.
4.2.5. Loginis ekvivalentumas
Logikai ekvivaleniais (lot. ,,aequivalens lygiavertis, lygiareikmis) (lygiaveriais) vadinami du teiginiai, sujungti logine jungtimi ,,jei ir tik jei ..., tai. Simbolin
iraika: pq. Loginio ekvivalentumo matrica:
8 lentel
p
t
t
k
k
q
t
k
t
k
pq
t
k
k
t
Loginio ekvivalentumo taisykl: du teiginiai yra logikai lygiaveriai, jei j teisingumo reikms vienodos (jie abu yra teisingi arba klaidingi). Pvz., teiginiai ,,Jei
ir tik jei keturkampis yra lygiagretainis (p), tai jo striains susikirtimo take dalijasi
pusiau (q) (atitinka I matricos eilut) ir ,,Jei ir tik jei 23=6 (p), tai 2+2=5 (q) (atitinka IV matricos eilut) bus teisingi. Teiginiai ,,Jei ir tik jei keturkampis yra rombas
(p), tai jo prieingieji kampai nelygs (q) (atitinka II matricos eilut) ir ,,Jei ir tik jei
23=6 (p), tai 22=4 (q) (atitinka III matricos eilut) yra klaidingi.
Loginis ekvivalentumas tai implikacija abiem kryptimis: (pq)[(pq)(qp)].
I ties, teiginys ,,Jei ir tik jei keturkampis yra staiakampis (p), tai jo visi kampai lygs (q) bus teisingas. Taip bus dlto, kad bus teisingi implikaciniai teiginiai: ,,Jei keturkampis yra staiakampis (p), tai jo kampai lygs (q) (pq (t)) ir ,,Jei keturkampio
kampai lygs (q), tai jis yra staiakampis (p) (qp (t)).
nekamojoje kalboje loginis ekvivalentumas gali bti reikiamas vairiais odiais:
tik tada, tada ir tik tada, tik tuo atveju ir kt. Lietuvi kalboje login jungtis jei ir tik
jei..., tai... atrodo gana nenatrali ir nekoje jos niekas nevartoja.
4.3. Teigini neigimas

Neigti galima ne tiktai svokas, bet ir paprastus bei sudtinius teiginius. Loginis
neigimas reikiamas odiais: ne, nra, netiesa, kad ..., klaidinga, kad ... ir kt. Loginio
neigimo matrica:
41
9 lentel
p
_
p
t
k
k
t
Pvz., ,,Skaiius 24 yra lyginis (p, t), tada ,,Skaiius 24 yra nelyginis (p, k).
Dvigubas neigimas lygiavertis teigimui: pp. Pvz.:

,,Skaiius 27 dalijasi i 3 (p, t);

,,Skaiius 27 nesidalija i 3 (p, k);

,,Netiesa, kad skaiius 27 nesidalija i 3 ( p, t).
Sudtinio teiginio neigimas panaus paprast teigini neigim. Konjunkcijos neigimo simbolin iraika:
___
___
____
___
pq, disjunkcijos: pq, implikacijos: pq, ekvivalentumo: pq.
4.4. Teigini formalizavimas ir isprendiamumo problema

Bet kur teigin galima urayti simboli kalba, t.y. formalizuoti (vok. ,,formalisieren). inant paprastj teigini teisingumo reikmes ir taikant konjunkcijos,
disjunkcijos, implikacijos, ekvivalentumo bei neigimo taisykles, galima nustatyti sudtinio teiginio teisingumo reikm. Teiginys ,,Jei keturkampis yra lygiagretainis (p),
bet ne rombas (q), tai jo striains nra tarpusavyje statmenos (r) yra teisingas. J
formalizavus, tursime:
(p q) r.
Tarkime, kad visi paprastieji teiginiai yra teisingi. Tada tursime:
(t t ) t
(t k) k
kk
t.
Pagrindin kiekvienos logins teorijos problema yra isprendiamumo problema.
Jos esm: pavartojus tam tikr logini veiksm skaii, galima nustatyti, ar nagrinjamoji iraika yra visuomet teisinga, ar visuomet klaidinga, ar kartais teisinga, kartais
ne. Vienas i efektyviausi isprendiamumo problemos sprendimo bd matric
metodo vartojimas.
42
5. LOGIKOS DSNIAI
Mstymo dsniai ireikia esminius ir btinus ryius apibrimuose, samprotavimuose ir kt. intelektinse operacijose. Logikos dsnis terminas, vartojamas bet kuriai
teisingo mstymo normai apibdinti. Dsni kaip teisingo mstymo norm formulavim lemia esmini mstymo savybi apibrtumo, neprietaringumo, nuoseklumo,
pagrstumo iskyrimas. Pagal ias keturias savybes iskiriami keturi pagrindiniai
logikos dsniai.
Tapatybs dsnis ireikia mstymo apibrtum. Mintis yra apibrta, kai operuojama aikaus turinio ir grietos apimties svokomis, taip pat ir teiginiais, vienareikmikai ireikianiais kok nors objekt. Tapatybs dsnis teigia: kiekviena mintis
samprotavimo procese turi bti tapati paiai sau. is dsnis draudia svokos arba
teiginio prasms pakeitim to paties intelektinio veiksmo ribose. Jis skatina patikrinti ir iorikai vienod kalbos konstrukcij, galini turti skirting turin, vartojim
samprotaujant. Nepatikrinus galimos klaidingos ivados.
Prietaravimo dsnis ireikia mstymo neprietaringum. Mstymas prietaringas tada, kai teisingais laikysime du teiginius, kuri viename teigiama tai, kas neigiama kitame. is dsnis formuluojamas taip: teiginys negali bti kartu teisingas ir
klaidingas. Arba: netiesa, kad teiginys ir jo neigimas yra kartu teisingi. Prietaravimas
tekste gali bti ireiktas aikiai arba neaikiai.
Negalimo treiojo dsnis parykina tai, kad teiginys p ir jo neiginys p negali bti
kartu teisingi ar klaidingi: kiekvienas teiginys yra arba teisingas, arba klaidingas
treios galimybs nra (lot. ,,tertium non datur).
Pakankamo pagrindo dsnis: teiginys laikomas teisingu tada, kai jis yra rodytas
pateikus pakankam jo teisingumo pagrind. Pakankamas teisingumo pagrindas visuma teigini, i kuri pagrindiamasis teiginys iplaukia pagal logikos dsnius. ios
visumos teiginiai vadinami argumentais (lot. ,,argumentum rodymo pagrindas).
Jie yra dvejopo pobdio: btini argumentai ir pakankami argumentai. Jei teiginys
pagrindiamas btinais ir pakankamais argumentais, jis yra laikomas teisingu. Argument teisingumu turime bti tikri, nes kitaip galima gauti nepagrstus teiginius.
6. TEIGINI MODALUMAS
Logika, kurioje teiginiai, be teisingumo ir klaidingumo reikmi, gauna ir kitokias reikmes (tiktini, neapibrti, galimi ir kt.), vadinama daugiareikme. Viena jos
sistem modalin (pranc. ,,modal, lot. ,,modus matas, saikas, nuosaka) logika.
Modalin logika tiria modalumus atvirai arba neatvirai teiginiuose ireikt papildom informacij apie priklausomybs tarp reali reikini, objekt pobd, apie teigini
43
login status, apie vertinimo, reguliavimo, btinumo, galimumo ir kitas jo charakteristikas. Modalumai (modaliniai terminai) yra svokos: galima, btina, tiktina, draudiama, privaloma ir kt. Modaliniai terminai pagal j pobd skirstomi grupes.
1) Aletiniai modalumai (graik. ,,altja tiesa). Jie reikiami svokomis: btina,
galima, negalima, atsitiktina, neatsitiktina ir kt. Pvz.: ,,Negalima dalyti i nulio.
2) Deontiniai arba norminiai modalumai ( graik. ,,deon priederm). Jie reikiami svokomis: privaloma, draudiama, leidiama, indiferentika ir kt. Pvz.: ,,Privaloma tvarkingai urayti udavinio sprendim.
3) Aksiologiniai arba vertinimo modalumai (graik. ,,axios vertingas). Jie reikiami svokomis: geras, blogas, prastas, ne koks ir kt. Pvz.: ,,Jo sprendimas geras.
4) Episteminiai modalumai (graik. ,,epistm inios). Jie reikiami svokomis:
rodoma, paneigiama, problemika ir kt. Pvz.: ,,rodoma, kad trikampio pusiaukratini susikirtimo takas yra vienodai nutols nuo vis jo kratini.
Santykis tarp logini ir fizini modalum gali bti ireiktas taip.
1) Kiekvienas teiginys, kuris ireikia ryius, galimus fizine prasme, galimas taip
pat ir logikai, taiau prieingas teiginys ne visuomet teisingas. Fizins galimybs
teisingumo slygos nustatomos patyrimu, logini teisingumo taisykli ji neturi. Jei
teiginys negalimas logikai, tai jis negali ireikti ir objekto egzistavimo ar proceso
tkms bdo, nes prietaringas bvis negali bti fizikai realizuotas.
2) Kiekvienas teiginys, kuriame ireiktas loginis btinumas, btinas ir fizine prasme, taiau prieingas teiginys ne visada teisingas.
Modalumai ymimi: btinumas N (pirmoji odio ,,necessity (angl.), ,,Notwendigkeit (vok.) btinumas raid), nebtinumas N, galimyb M (pirmoji vok.
odio ,,Mglichkeit galimyb raid), negalimyb M, atsitiktinumas C (pirmoji
angl. odio ,,contingency atsitiktinumas raid), neatsitiktinumas C. Vienus modalumus galima pakeisti kitais, jiems lygiaveriais modalumais, naudojantis lentele:
10 lentel
Btina
Np
Galima
_
Mp
Nebtina
N p
Mp
Galima
Np
Mp
_
Mp
Modalumai
Btina
Negalima
Np
Atsitiktina
Cp
Np N p
Mp Mp
Neatsitiktina
C p
N p Np
Mp M p
44
Pateikiame modalum keitimo pavyzdius, atitinkanius kiekvien lentels eilut:

1) Btina keisti lygties bet kurio nario enkl perkeliant j kit lygties pus (N p)
Perkeliant bet kur lygties nar i vienos lygties puss kit jo enklo nekeisti
negalima (Mp).
2) Nebtina formules ikalti mintinai (N p) Galima formuli neikalti mintinai
(Mp).
3) Norint racionaliau skaiiuoti, galima taikyti sudties ir daugybos veiksm dsnius (M p) Norint racionaliau skaiiuoti, nebtina netaikyti sudties ir daugybos veiksm dsni (Np).
4) Skaiiuojant btina neumirti veiksm eils (Np) Skaiiuojant negalima
umirti veiksm eils (M p).
5) Metant monet skaiius ikrinta atsitiktinai (C p) Metant monet skaiius nebtinai neikrinta ir nebtinai ikrinta (Np N p) Metant monet, skaiius
gali ikristi ir gali neikristi (M p Mp).
6) Ger paym mokinys gavo neatsitiktinai (C p) Ger paym mokinys btinai gauna arba btinai negauna (N p Np) Gero paymio mokinys negali
negauti arba negali gauti (Mp M p).
Nesunku pastebti, kad lentel gali bti skmingai naudojama vertimams i vienos
kalbos kit redaguoti.
7. SAMPROTAVIMAI
7.1. Bendros pastabos
Samprotavimas yra mstymo procesas, kurio metu i vieno, dviej arba daugiau
teigini gaunamas naujas teiginys, ivestas i pradini teigini. Samprotavim sudaro
ios dalys:
1) prielaidos, kurias vadiname premisomis (lot. ,,praemissa prielaida);
2) ivada;
3) logikos taisykl, leidianti i premis padaryti atitinkam ivad.
Samprotavimai skirstomi dedukcinius ir nededukcinius. Dedukcija (lot. ,,deductio ivedimas) ivad gavimas i premis pagal logikos dsnius. Dedukciniuose
samprotavimuose i teising premis visuomet turime gauti teising ivad. Nededukciniu vadinamas samprotavimas, kuriuo i teising premis galima gauti tik tiktin
ivad.
45
7.2. Dedukciniai samprotavimai

7.2.1. Ivados gavimas i vienos premisos
Samprotavimas, kuriame ivada gaunama i vienos premisos, vadinamas tiesioginiu. Jo loginis mechanizmas yra sprendinio subjekto ir predikato struktros pertvarkymas. Pertvarkyti geriausiai sekasi atributyvius (savybi) sprendinius.
Konversijos (lot. ,,conversio pakeitimas) bdu ivada gaunama premisos subjekt padarius ivados predikatu, o premisos predikat ivados subjektu. io samprotavimo schemos:
1) Visi S yra P (a)
2) N vienas S nra P (e)
3) Kai kurie S yra P (i)
Kai kurie P yra S (i)
N vienas P nra S (e)

I dalini neigiamj sprendini (o) konversijos bdu ivados gauti negalima.
Kartais konversijos bdas be papildomos prielaidos gali duoti neteising ivad, nors
ir teisingai taikytume schemas.
Obversinio (lot. ,,versio atmaina) samprotavimo ivadoje premisos jungtis pakeiiama prieinga, o jos predikatas paneigiamas. io samprotavimo schemos:
1) Visi S yra P (a)

N vienas S nra P (e)
3) Kai kurie S yra P (i)

Kai kurie S nra P (o)

Visi S yra P (a)
4) Kai kurie S nra P (o)

Kai kurie S yra P (i)
Kontrapozicijos (lot. ,,contrapositio suprieinimas) bdu ivada gaunama taip

pertvarkant premis, kad ivados subjektu tampa premisos predikato neigimas, jungtis
pakeiiama prieinga, o premisos subjektas tampa ivados predikatu. io samprotavimo schemos:
1) Visi S yra P (a)
N vienas P nra S (e)
3) Kai kurie S nra P (o)

I dalini teigiamj sprendini (i) kontrapozicijos bdu ivados gauti negalima.

Pateiksime vis ivados gavimo i vienos premisos atvej pavyzdius visiems atributyviesiems sprendiniams (a, e, i, o):
46
Teiginys
Konversija
Obversija
Kontrapozicija
Visi i 9 dals skaiiai (S) yra dals i 3 (P) (a)

Kai kurie i 3 dals skaiiai (P) yra dals i 9 (S) (i)
N vienas i 9 dalus skaiius (S) nra nedalus i 3 (P ) (e)
N vienas nedalus i 3 skaiius (P ) nra dalus i 9 (S) (e)
Teiginys
Konversija
Obversija
Kontrapozicija
N vienas lygiakratis trikampis (S) nra statusis (P) (e)

N vienas statusis trikampis (P) nra lygiakratis (S) (e)
Visi lygiakraiai trikampiai (S) yra ne statieji (P ) (a)
Kai kurie ne statieji trikampiai (P ) yra lygiakraiai (S) (i)
Teiginys
Konversija
Obversija
Kai kurie pirminiai skaiiai (S) yra lyginiai (P) (i)

Kai kurie lyginiai skaiiai (P) yra pirminiai (S) (i)
Kai kurie pirminiai skaiiai (P) nra nelyginiai (P ) (o)
Teiginys
Obversija
Kontrapozicija
Kai kurie staiakampiai (S) nra kvadratai (P) (o)

Kai kurie staiakampiai (S) yra ne kvadratai (P ) (i)
Kai kurie ne kvadratai (P ) yra staiakampiai (S) (i)
3-io pavyzdio 3-ia eilut ir 4-o pavyzdio 2-a ir 3-ia eiluts skamba ne visai taip,
kaip esame prat kalbti. I ties, ivados gavimas i vienos premisos ypa taikomas
redaguojant vertimus: paodiniuose vertimuose manoma (ypa veriant i prancz
k. lietuvi k.) gauti net po kelet neigini. Taigi vertime gavus aukiau nurodytas
eilutes, jos paprastai keiiamos pirmja eilute.
I reliacini santyki sprendini tiesiogiai ivadas galima padaryti tik tuo atveju,
jei tarp objekt x ir y yra simetrijos (gr. ,,symmetrija atitikimas) santykis. io samprotavimo schema:
xRy

R sim
yRx
ia schema ir remiasi visi matematiniai pertvarkiai: cos (90 x) = sin x ir pan.
47
7.2.2. Silogizmai
Silogizm (gr. ,,syllogismos dedukcinis samprotavimas) sudaro dvi premisos ir
viena ivada. Premisos ir ivada yra vis tip (a, e, i, o) atributyvs (savybi) sprendiniai. Svokos, esanios silogizmo premisose ir ivadoje, vadinamos silogizmo terminais (lot. ,,terminus riba, siena). Kiekviename silogizme yra trys terminai:
1) ivados subjektas maasis terminas, ymimas raide S;
2) ivados predikatas didysis terminas, ymimas raide P;
3) terminas, kuris yra abiejose premisose ir kurio nra ivadoje, vidurinysis terminas, ymimas raide M. Didysis ir maasis terminai vadinami kratutiniais terminais.
Pvz.:

Visi kvadratai (M) turi lygias kratines (P) (a)

i figra (S) yra kvadratas (M) (a)

i figra (S) turi lygias kratines (P) (a)
Silogizmas yra dedukcinis samprotavimas, i kurio nustatomas ryys tarp kratutini ivados termin, remiantis j santykiu su viduriniuoju premisos terminu. Toji
premisa, kurioje yra didysis terminas, vadinama didija premisa, o toji, kurioje yra
maasis terminas maja premisa. Paprastai didioji silogizmo premisa raoma pirmoje eilutje. I duotj premis silogizme ivedama ne bet kokia ivada, o tokia,
koki leidia silogizmo taisykls, kurios skirstomos termin ir premis taisykles.
Termin taisykls yra trys:
1) Kiekviename silogizme turi bti tik trys terminai: maasis, didysis ir vidurinysis.
I dviej termin ivados negausime nra juos siejanio termino. Jei termin yra
daugiau kaip trys, ivados gauti irgi negalima. Termin suketverinimas yra klaida,
kuri atsiranda, kai vidurinysis terminas vienoje premisoje vartojamas viena reikme,
o antroje premisoje kita reikme (tapatybs dsnio paeidimas).
I premis:
Kvadratas yra staiakampis su lygiomis kratinmis
Skaiius 9 yra skaiiaus 3 kvadratas
neiplaukia jokia ivada, nes terminas ,,kvadratas ia naudojamas 2 prasmmis: kaip
figra ir kaip klimo antruoju laipsniu rezultatas. Todl silogizme bt 4 terminai.
2) Vidurinysis terminas turi bti suskirstytas bent vienoje premisoje.
I premis:

Kai kurie skaiiai yra pirminiai

Taisyklingosios trupmenos skaiiai
neiplaukia jokia ivada. Vidurinysis terminas ,,skaiiai yra didiosios premisos subjektas, o dalinio teigiamojo sprendinio (i) subjektas yra nesuskirstytas. Maojoje
premisoje vidurinysis terminas ,,skaiiai yra predikatas, o bendro teigiamojo spren48
dinio (a) predikatas yra nesuskirstytas.

3) Terminas, nesuskirstytas premisoje, negali bti suskirstytas ivadoje. Paeidus
i taisykl, daroma klaida, vadinama neteistu termino ipltimu.
I premis:

Visi lyginiai natralieji skaiiai dalijasi i 2

Skaiius -120 nra lyginis natralusis skaiius
ivada ,,Skaiius -120 nesidalija i 2 neiplaukia. Didysis terminas ,,dalijasi i 2 pirmojoje premisoje nesuskirstytas (kaip bendrojo teigiamojo sprendinio (a) predikatas),
o ivadoje is terminas turt bti suskirstytas (kaip bendro neigiamojo sprendinio
(e) predikatas). Paymjus D visus skaiius, kurie dalijasi i 2, o lyginius natraliuosius
skaiius paymjus L, tursime LD, o ne L=D, kaip atsitikt, jei priimtume aukiau
suformuluot ivad ir neteistai bt iplstas vidurinysis terminas ,,lyginiai natralieji skaiiai, t. y. jiems ir tik jiems bt priskiriama savyb ,,dalytis i 2.
Premis taisykls yra penkios:
1) I dviej dalini premis negalima padaryti jokios ivados.
I premis:

Kai kurie skaiiai yra natralieji (i)

Kai kurie skaiiai nra racionalieji (o)
neiplaukia jokia ivada.
2) Jei viena premisa dalin, tai ir ivada dalin.
Pavyzdys:

Slyga f(-x) = f(x) (P) reikia, kad funkcija yra lygin (M) (a)

Kai kurios funkcijos (S) nra lygins (M) (o)

Kai kurios funkcijos (S) netenkina slygos f(-x) = f(x) (o)
3) I dviej neigiam premis negalima padaryti jokios ivados.
I premis:
Kai kurie trikampiai nra taisyklingosios figros (o)
iame figr rinkinyje nra trikampi (e)
neiplaukia jokia ivada.
4) Jei viena i premis neigiama, tai ir ivada neigiama. ia tinka antrosios taisykls pavyzdys.
5) Jei abi premisos yra teigiamos, tai negalima padaryti neigiamos ivados. ia
tinka pavyzdys, pateiktas po silogizmo apibrimo.
Silogizmo figros. Priklausomai nuo viduriniojo termino padties premisose, galimos keturios silogizm formos, vadinamos silogizmo figromis.
1) Pirmojoje figroje vidurinysis terminas yra didiosios premisos subjektas ir maosios premisos predikatas. Jos schema:
49
Pirmosios figros taisykls:

a) didioji premisa turi bti bendra (a arba e);
b) maoji premisa turi bti teigiama (a arba i).
ia vl tinka pavyzdys, pateiktas po silogizmo apibrimo.
2) Antrojoje figroje vidurinysis terminas yra abiej premis predikatas. Jos
schema:
P
Antrosios figros taisykls:

a) didioji premisa turi bti bendra (a arba e);
b) viena i premis turi bti neigiama (e arba o).
Silogizmo, kurio figra yra antroji, pavyzdys silogizmas, iliustruojantis antrj
premis taisykl.
3) Treiojoje figroje vidurinysis terminas yra abiej premis subjektas. Jos
schema:
M
50
Treiosios figros taisykls:

a) maoji premisa turi bti teigiama (a arba i);
b) ivada turi bti dalinis sprendinys (i arba o).
Pvz.:

Kai kurie daugiakampiai (M) taisyklingi (P) (i)

Daugiakampiai (M) geometrins figros (S) (a)

Kai kurios geometrins figros (S) taisyklingos (P) (i).
4) Ketvirtojoje figroje vidurinysis terminas yra didiosios premisos predikatas ir
maosios premisos subjektas. Jos schema:

P
M
Ketvirtosios figros taisykls:

a) jei didioji premisa yra teigiama (a arba i ), tai maoji premisa yra bendra (a
arba e);
b) jei viena i premis yra neigiama (e arba o), tai didioji premisa yra bendra (a
arba e).
Pvz.:

Kai kurie trikampiai (S) yra lygiakraiai (M) (i)

Lygiakraiai trikampiai (M) taisyklingos figros (P) (a)

Kai kurie trikampiai (S) taisyklingos figros (P) (i).
Silogizmo figr modusai tai atskiri silogizmo figr atvejai, besiskiriantys premis ir ivados ryio kiekybe ir kokybe. Kadangi silogizmo premisas ir ivad sudaro
keturi tip (a, e, i, o) sprendiniai, tai, atsivelgiant tai, kokie sprendiniai sudaro
premisas ir ivad, skiriami 43 = 64 silogizm modusai. Taiau i 64 teorikai galim
modus tik 19 yra taisyklingi (t. y. nepaeidiantys aukiau pateikt taisykli):
a) I figroje: aaa, eae, aii, eio;
b) II figroje: eae, aee, eio, aoo;
c) III figroje: aai, iai, aii, eao, oao, aio;
d) IV figroje: aai, aee, iai, eao, eio.
51
7.2.3. Ivados i sudtini teigini

Samprotavime, kurio viena premisa yra teisingas implikacinis teiginys, o kita premisa paprastas teiginys, teisinga ivada gaunama dviem atvejais.
1) Jei antroji premisa patvirtina antecedento teisingum, tai ivadoje patvirtinamas konsekvento teisingumas. Samprotavimo schema:
p q
p
q
Pavyzdys:

Jei skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 9 (p), tai tas skaiius dalijasi i 9 (q)

Skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 9 (p)

Skaiius dalijasi i 9 (q).
2) Jei antroji premisa neigia konsekvent, tai ivadoje neigiamas antecedentas.
Samprotavimo schema:
p q
q
p
Pavyzdys:

Jei skaiius baigiasi 0 ar 5 (p), tai jis dalijasi i 5 (q)

Skaiius nesidalija i 5 (q )

Skaiius nesibaigia 0 ar 5 (p ).
Samprotavime neigiant antecedent arba teigiant konsekvent, ivada nebtinai
seka i premis.
Samprotavime, kurio abi premisos yra implikaciniai teiginiai, gaunama teisinga
ivada, jei pirmosios premisos konsekventas yra antros premisos antecedentas. Jo
ivada yra sudaryta i pirmos premisos antecedento ir antros konsekvento. Samprotavimo schema:
p q
q r
p r
Implikacinio teiginio antecedento ir konsekvento ryys danai gali bti apibdintas kaip prieasties ir jos pasekms ryys, todl aukiau pateikt taisykl tada galima
formuluoti taip: pasekms pasekm yra prieasties pasekm.
52
Samprotavime, kurio viena premisa yra grietosios disjunkcijos teiginys, o kita

premisa paprastasis teiginys, kuris teigia arba neigia vien i disjunkcijos nari,
ivada neigia arba teigia kit disjunkcijos nar. Samprotavimo schema:
pq
arba
pq
Pavyzdys:

Metant monet, ikrenta skaiius (p) arba herbas (q)

Ikrito skaiius (p)

Vadinasi, neikrito herbas (q ).
Analogikai, neikritus skaiiui (p ), ikris herbas (q).
Samprotavimas, kurio premisas sudaro implikaciniai ir disjunkciniai teiginiai, vadinamas dilema (gr. ,,di du, ,,lemma sakinys). Dilemos gali bti paprastosios ir
sudtins. Paprastosios dilemos schemos:

a) (p r) (q r)
b) (p q) (p r)
pq
q r
Pavyzdiai:
a) Jei turime reikin sin2 (p), tai jis lygus 1 (r) ir, jei turime reikin
0,5.2 (q), tai jis lygus 1 (r)
Pamus sin2+cos2 (p) arba 0,5.2 (q)
Gausime 1 (r).
b) Jei turime 1 (p), tai jis lygus sin2+cos2 (q), ir, jei turime 1 (p), tai jis
lygus 0,5.2 (r)
Skaiius nelygus sin2+cos2 (q ) arba jis nelygus 0,5.2 (r ).
Skaiius nelygus 1 (p ).
Sudtins dilemos schemos:

a) (p q) (r s)
b) (p q) (r s)
pr
q s
qs
p r
53
Galimi ir sudtingesni implikacinio-disjunkcinio samprotavimo variantai: trilemos

ir polilemos.
7.2.4. Entimema
Entimema (gr. ,,en thymo mintyse) yra samprotavimas, kuriame praleista premisa arba ivada, taiau trkstamoji dalis yra numanoma. Kalboje daniausiai vartojamos entimemos kaip silogizm santrumpos, siekiant lakonikumo. Daniausiai
yra praleidiama viena i premis. Norint patikrinti, ar entimema yra teisinga, reikia
atkurti piln samprotavim. Jei jis bus teisingas, tai ir entimema bus teisinga.
Aukiau pateikt atitinkamas silogizm figras iliustruojani pavyzdi entimemos skambt taip: 1) Kadangi i figra yra kvadratas, tai jo visos kratins lygios;
2) Kadangi kai kurios funkcijos nra lygins, tai jos netenkina slygos f(-x)=f(x); 3)
Kai kurios geometrins figros taisyklingos; 4) Kai kurie trikampiai taisyklingos
figros (praleidiamos net abi premisos).
7.3. Nededukciniai samprotavimai

7.3.1. Nededukcinio samprotavimo svoka
Samprotavimas, kuriuo i teising prielaid galima gauti tik tiktin ivad, vadinamas nededukciniu samprotavimu. Taip gaut ivad teisingumui nustatyti taikomas
faktinis patikrinimas.
7.3.2. Indukcija
Toks samprotavimo bdas, kai, ityrus kelet kokios nors klass objekt ir nustaius, kad jie turi tam tikr savyb, daroma ivada, kad t savyb turi visi tos klass
objektai, vadinamas indukcija (lot. ,,inductio vedimas). Indukcija gali bti pilnoji
ir nepilnoji. Pilnoji indukcija yra tada, kai ivada daroma, remiantis kiekvieno tos
klass objekto ityrimu. Jos ivada yra visuomet teisinga, jei tik tiksliai itiriami visi
tiriamosios klass objektai. Todl pilnoji indukcija tik savo forma samprotavimo
eiga yra indukcija, o faktikai ji yra dedukcija.
Pvz.: Kokie pirminiai skaiiai yra intervale [12; 18]?
Ats.: 13; 17.
Nepilnojoje indukcijoje ivada, kad visi tiriamosios klass objektai turi tam tikr
savyb, daroma remiantis tuo, kad tarp itirtj klass objekt neatsirado nei vieno,
kuris neturi tos savybs. Kadangi ia itiriami ne visi objektai, ivada tik tiktina.
Nepilnoji indukcija dar vadinama populiarija. Populiarija indukcija, kaip matysime kituose ios monografijos skyriuose, pagrstas matematikos mokymas: emesnse
klasse nuolat, o vyresniosiose klasse danai ja naudojamasi supaindinant mokinius
54
su vairiais matematikos dsniais, algoritmais, teiginiais ir t. t. Pedagogai tuo remiasi

drsiai, nes u j nugaros stovi matematikos mokslas, kuriame visa tai yra grietai
rodyta. Nepilnojoje indukcijoje galima klaida, vadinama skubotu apibendrinimu.
Prieastis ta, kad ivada daroma netiksliai arba per maai ityrus objektus. Pateiksime kelet skuboto apibendrinimo pavyzdi matematikoje. Jei paimtume reikin
y=n2+n+17, tai, imdami vairias natralisias reikmes iki n=15, gautume, kad reikinio reikms bt pirminiai skaiiai. Todl yra realus pavojus skubotai apibendrinti
laikyti, kad io reikinio reikms yra pirminiai skaiiai visoms natraliosioms n
reikmms. Bet tai netiesa, nes, kai n=16, tursime:
y=162+16+17=16(16+1)+17=1617+17=17(16+1)=1717=289,
t. y. sudtin skaii.
Yra inoma, kad btent skaii teorijoje, tyrinjant pirminius skaiius, dar vis yra
neatsakyt klausim. Prancz matematikas Pjeras de Ferma (de Fermat, 16011665)
man atrads reikin, kurio, kaip ir aukiau ms pateiktojo, visos reikms, imant
vairias natralisias
n reikmes, bus pirminiai skaiiai. is reikinys yra:
n
y= 2 2 +1.
I ties, kai n=1; 2; 3; 4, y pirminis skaiius. Kadangi, kai n=3; 4 skaiiavimai
buvo jau gana sudtingi (XVII a. jokios skaiiavimo technikos nebuvo), P. Ferma
pasidav skuboto apibendrinimo suvediojimams. Netrukus buvo apskaiiuota io
reikinio reikm, kai n=5, ir ji buvo sudtinis skaiius. T padar L. Oileris, parods,
kad tas skaiius dalijasi i 641.
Samprotaujant apie reikini prieastinius ryius, galima klaida samprotavimas
pagal princip: po to, vadinasi, dl to. Bandant laikyti aplinkyb A reikinio a prieastimi, nepakanka to, kad ji yra ankstesn u reikin a, o reikia nustatyti, kad aplinkyb
A btinai lemia reikin a. Jei inomos kelios aplinkybs, kuri kiekviena gali bti tiriamojo reikinio prieastimi, tai jos visos nuosekliai nagrinjamos ir atmetinjamos,
kol lieka viena, kurios atmesti nepajgiama. Taip sumainama atsitiktins ivados galimyb. Toks samprotavimas vadinamas eliminacine (lot. ,,eliminatio paalinimas,
ivarymas) arba Bekono Milio* indukcija. Jos pagrindiniai metodai yra keturi:
1) Vienintelio panaumo metodas, kurio schema tokia: reikin a lemia aplinkybs
ABCE, ADEF, AGHF; tiktina, kad reikinio a prieastis aplinkyb A.
2) Vienintelio skirtumo metodas, kurio schema: reikin a lemia aplinkybs ABC,
o jo nelemia aplinkybs BC; tiktina, kad A yra reikinio a prieastis.
3) Lydimj kitim metodas. Jo schema: aplinkybs A1BC, A2BC, A3BC lemia atitinkamai reikinius a1, a2, a3; tiktina, kad aplinkyb A yra reikinio a prieastis.
4) Liekan metodas. Jo schema: aplinkybs ABCD lemia reikinius abcd, o aplinkybs BCD reikinius bcd; tiktina, kad A lemia a.
* Fransis Bekonas, Beikonas (Bacon, 15611626) ir Donas Stiuartas Milis (Mill, 18061873) angl
filosofai.
55
Siekiant sumainti neteisingos ivados galimyb, indukcija vartojama kartu su dedukcija. Atsivelgiant pastarosios vaidmen, skiriami du mokslins indukcijos variantai:
1) Indukcija, parenkant atvejus, kuriuose negalimi atsitiktiniai apibendrinimai.
Dedukcija ia reikalinga i anksto sudaryti tyrimo planui.
2) Indukcija, kurios ivada patikrinama dedukcija. Deduktyviai pagrsta indukcijos ivada yra teisinga, o itirt objekt skaiius neturi reikms. Atskiras ir patikimiausias atvejis matematin indukcija. Apie j kalbsime kituose monografijos
skyriuose.
7.3.3. Analogija
Analogija (gr. ,,analogija atitikimas) yra toks samprotavimas, kai i dviej
objekt panaumo keliais poymiais daroma ivada, kad tie objektai panas ir likusiais poymiais. Samprotavimo schema: objektas x turi poymius abc, objektas y
poymius ab; tiktina, kad y turi poym c. Ivados tiktinumo laipsnis priklauso
nuo keleto veiksni.
1) Poymi, bendr lyginamiesiems objektams, reikmingumas. Samprotaujant
bendri lyginamj objekt poymiai turi bti esminiai, tipiniai.
2) Bendr esmini poymi skaiius. Kuo daugiau lyginamieji objektai turs bendr esmini poymi, tuo ivada bus patikimesn.
3) Perkeliamasis poymis turi bti to paties tipo, kaip ir bendrieji lyginamj
objekt poymiai. Analogijos bdu gautos ivados patikrinamos faktiniu arba dedukcijos bdais. Pagrindins analogijos klaidos:
a) lyginami objektai, neturintys bendr esmini poymi;
b) lyginant objektus, turinius bendrus poymius, neinoma arba ignoruojama, jog vieno objekto tam tikras poymis yra nesuderinamas su kito objekto tam
tikru poymiu.
Analogija plaiai taikoma mokymo procese, realizuojant tiek vidin dalykin, tiek
tarpdalykin integracij.
Pirmuoju atveju geras pavyzdys gali bti analogijos tarp planimetrijos ir stereometrijos panaudojimas. Antai analogija panaudotina jau pateikiant pirmj stereometrijos aksiom: ,,Per 3 takus, nesanius vienoje tiesje, galima nubrti ploktum ir
tiktai vien. ia analogijos iekoma su pirmja planimetrijos aksioma: ,,Per 2 takus
galima nubrti ties ir tiktai vien. Kituose ios monografijos skyriuose pateiksime
daugiau vidins dalykins integracijos panaudojant analogij pavyzdi.
Antruoju atveju pavyzdys gali bti mokini supaindinimas su koordinai
(lot.,,ordinatus tvarkingas) metodu. Paprastai mokytojas pamok pradeda klausimu: ,,Kaip js surandate savo viet teatro salje? Mokini atsakymai padeda suvokti,
56
kad biliete nurodyta eil ir vieta bus irovo koordinats salje. Taigi ia panaudojama integracija su realiu gyvenimu. Panaudotina ir integracija su geografija (geografin ilguma ir platuma).
7.3.4. Hipotez
Hipoteze (gr. ,,hypothesis spjimas) vadinamas mokslikai pagrstas nauj
dsni, j struktr bei ryi numatymas. Jis naudojamas, kai reikinio prieastiniams ryiams paaikinti neutenka inom fakt, kai jie labai sudtingi. Hipotez
tada padeda faktus interpretuoti. Ji padeda ir tada, kai prieastys, lemianios reikinio atsiradim arba jo funkcionavim, yra patiriai neprieinamos, o gali bti tiriamas
j veikimas ar padariniai. Hipotezs formulavimo ir pritaikymo procesas skaidomas
iuos etapus:
a) tyrimas kokio nors objekto, kurio egzistavimo turimomis mokslinio tyrimo
priemonmis kol kas negalima atskleisti;
b) reikini, aplinkybi, susijusi su tyrimo objektu, visumos iaikinimas, studijavimas;
c) hipotezs formulavimas mokslinis numatymas prieasi, lemiani tyrimo
objekto atsiradim;
d) vienos ar keli pasekmi, logikai iplaukiani i numanomos prieasties, apibrimas;
e) patikrinimas, kiek ios pasekms atitinka tikrov. Jei patikrinimo rezultatai teigiami, hipotez laikoma pagrsta. Tada ji traukiama tam tikr ini sistem.
Jos suderinamumas su kitomis iniomis irgi patvirtina neprietaravim realybei.
Kaip jau minjome, dar daug neisprst klausim yra pirmini skaii teorijoje.
Antai prancz matematikas ozefas Lui Fransua Bertranas (Bertrand, 18221900)
suformulavo hipotez Bertrano postulat: ,,Tarp skaii n ir 2n-2, kai n 4, yra bent
vienas pirminis skaiius, kur rod rus matematikas Pafnutijus ebyovas (1821
1894) [119, p. 52]. Vienas ymiausi Lietuvos matematik Jonas Kubilius (g. 1921)
rod susilpnint vokiei matematiko Edmundo Georgo Hermano Landau (Landau,
18771938) hipotez dl racionalaus pirminio skaiiaus reikimo dviej skirtingo dydio sveikj skaii kvadrat suma [119, p. 295].
Hipotezs nuolat formuluojamos ir tikrinamos taikant matematins statistikos metodus (statistins, nulins hipotezs), atliekant bet kuriuos mokslinius tyrimus, pvz.,
raant diplominius, magistro darbus, disertacijas.
Apie hipotezi formulavim ir tikrinim matematikos mokymo procese daug bus
kalbama kituose ios monografijos skyriuose.
57
8. RODYMAS
rodymas yra kurio nors teiginio ar teorijos teisingumo nustatymas, remiantis kitais teiginiais ar teorijomis, kuri teisingumu neabejojama. rodym sudaro:
a) rodymo tez (pr. ,,thse, lot. ,,thesis teiginys) (ivada) teiginys, kur reikia
rodyti; matematikoje tez daniausiai vadinama teorema (gr. ,,thorma tez, reikalaujanti rodymo), kartais ivada, pagalbins teoremos, rodomos specialiai tam, kad
bt galima rodyti kuri nors teorem vadinamos lemomis (gr. ,,lmma prielaida);
b) rodymo argumentai (lot. ,,argumentum rodymo pagrindas) ( prielaidos)
teiginiai, kuriais remiantis rodoma tez;
c) rodymo bdas (rodymo demonstravimas) loginis tezs ivedimo i argument procesas. rodyme btina laikytis tam tikr taisykli. rodymo tezs taisykl: tez
turi bti tiksliai apibrta ir ilikti nepakitusi rodymo procese. Paeidus i taisykl,
daroma klaida, vadinama tezs pakeitimu. Ji pasireikia vairiai:
1) rodoma ne pateiktoji tez, bet visai kita; kartais tai yra net naudinga: vokiei
matematikas Richardas Emilis Liudvikas Becas (Beez, 18271902) 1875 m., bandydamas rodyti daugiamats geometrijos prietaringum, rod prieing teigin kad
i geometrija neprietaringa [119, p. 39];
2) panaudojamas ,,argumentum ad hominem (lot.) rodymas, remiantis ,,mogumi:
a) kai apeliuojama tez pateikusio asmens savybes; pvz.: ,,is kontrolinis darbas
vertintinas ,,10, nes j atliko mokslo pirmnas ir pan.;
b) kai remiamasi autoritetais, j veikal citatomis (lot. ,,argumentum ad persona); pvz., taip buvo sukurtas visas marksizmo ,,mokslas;
3) panaudojamas ,,argumentum ad populum (lot.) kai rodinjama remiantis publikos, ,,liaudies nuomone, emocijomis. Pvz.: tuo buvo remiama visa SSRS vidaus ir
usienio politika: ,,suorganizavus ,,liaudies masi laikus, buvo priimami i esms
antiliaudiniai nutarimai.

Argument taisykls:
1) argumentai turi bti teisingi ir pakankamai pagrsti tez; klaiding argument
pateikimas vadinamas pagrindine klaida (lot. ,,error fundamentalis);
2) argument teisingumas turi bti rodytas nepriklausomai nuo tezs; nesilaikant
ios taisykls daroma rato klaida argument teisingumas rodomas, remiantis teze.
Matematikos istorija ino 2 rykius toki klaid darymo pavyzdius. Pirmas penktasis Euklido (Eukleids, apie 365 300 pr. Kr.) postulato: ,,Jeigu ties, kertanti dvi
tieses, i vienos puss sudaro vidinius kampus, maesnius u du staius, tai neribotai
pratstos ios tiess susikirs i tos puss, i kurios kampai maesni u du staius,
kitaip vadinamo lygiagretumo aksioma, pripainimo postulatu istorija.
58
Antras pavyzdys P. de Ferma didioji teorema: ,,Lygtis xn+yn=zn, kurioje n

sveikasis skaiius, didesnis u 2, neturi sveikj teigiam sprendini [119, p. 42].
Kaip inoma, apie 2 tkst. met daugelis matematik band rodyti, kad penktasis
Euklido postulatas ne postulatas, o teorema, tad ir band j rodyti, kaip teorem.
Visuose rodymuose bdavo daromos klaidos nejuiomis pasiremiama arba paiu
penktuoju postulatu, arba i jo iplaukianiomis ivadomis. Apie 350 met tssi bandymai rodyti ir P. de Ferma didij teorem. Daugelyje rodym irgi buvo nejuiomis pasiremiama ja paia. T klaid savo rodymuose dar ir lietuvis Zigmas Rupeika
(18981973). Kaip inoma, pirmj rodinjim serij nutrauk rus matematiko Nikolajaus Lobaevskio (17921856), sukrusio neeuklidin (Lobaevskio) geometrij,
paremt postulatu, prieingu penktajam Euklido postulatui, darbai. Antrj rodinjim pabaiga buvo 1994 m., kai JAV matematikas Endriu Vailesas (Andrew Wiles)
ir D. Britanijos matematikas R. Teiloras (Taylor) [32, p. 115; 116, p. 42] rod i
teorem. Beje, ios teoremos rodymas vyko tam tikrais etapais: kai n=3 ir n=4, j
rod vokietis L. Oileris, kai n=5 pranczas Andrijenas Mari Leandras (Legendre,
17521833) ir vokietis Peteris Gustavas Leenas Dirichl (Dirichlet, 18051859), kai
n=7 pranczas Gabrielis Lam (Lam, 17951870). Pirminiams skaiiams nuo 3 iki
97 i teorem rod vokietis Ernstas Eduardas Kumeris (Kummer, 18101893) [119,
p. 282].
rodymo bdo taisykl: rodymo bdas turi bti logikas tez i argument turi
bti gaunama pagal logikos taisykles. Logins klaidos yra paralogizmai ir sofizmai.
Paralogizmas (gr. ,,paralogismos klaidinga ivada) login klaida, padaroma netyia, neapgalvotai arba i anksto apgalvotai, taiau neturint tikslo k nors apgauti.
Sofizmas (gr. ,,sophia imintis, ,,sophizma vingryb) smoningai sudarytas
klaidingas samprotavimas, kuris pateikiamas kaip teisingas. Mokykloje danai matematiniai paralogizmai (sofizmai) panaudojami, norint akivaizdiai parodyti, koki
klaid reikia vengti, atliekant matematinius pertvarkius. Antai, norint parodyti neteisingo klimo prie skliaustus al, tiks pavyzdys: ,,Turime lygyb: 4 : 4 = 5 : 5. Po
pertvarki gausime: 4 (1 : 1) = 5 (1 : 1), 4 = 5, 2 2 = 5. Parodant dalybos i reikinio,
lygaus nuliui, sukeliamas problemas, tiks pavyzdys:
,,Sakykime, a = b + c. Padauginkime abi puses i 5:
5a = 5b + 5c. Sudkime panariui su lygybe
4b + 4c = 4a ir i abiej gautosios lygybs pusi atimkime 9a.
Gausime 4b + 4c - 4a = 5b + 5c - 5a, arba 4(b + c - a) = 5(b + c - a), 4 = 5.
Kituose monografijos skyriuose parodysime nekorektiko kvadratins aknies
traukimo sukelt problem.
Pagal rodymo bd rodymai skirstomi tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginis
rodymas toks, kai tez ivedama i pateikt argument. Jei pateiktieji argumentai
teisingi, tai tez, ivesta i j pagal logikos taisykles, bus rodyta ir teisinga. Netie59
sioginiame rodyme tezs teisingumas yra nustatomas rodant tezei prietaraujani

teigini klaidingum. Kai rodoma, kad prietaraujantis teiginys yra klaidingas, tai i
to iplaukia, kad rodomoji tez yra teisinga. Pavyzdiui, rodant teorem: ,,I tako,
esanio alia tiess, galima nuleisti j statmen ir tiktai vien remiamasi prietaravimu. ,,Nuleidiami 2 statmenys, ,,gaunamas trikampis su 2 staiaisiais kampais ir
taip rodoma, kad statmuo i ties turi bti vienintelis.
rodymai gali bti dvejopi ir pagal rodymo tiksl. Jei nustatomas tezs teisingumas, turime tiesiog rodym, o jei nustatomas tezs klaidingumas, turime paneigim.
Jo bdai yra keli.
1) Argument paneigimas. Paneigiant argumentus, rodoma, kad jie yra klaidingi.
Naudojant klaidingus argumentus, galima rodyti bet k. Taiau argument paneigimas dar nerodo tezs klaidingumo: teisingas teiginys, nors ir retai, gali iplaukti i
klaidingo.
2) rodymo bdo paneigimas. Juo nustatoma, kad i pateikt argument seka ne norima rodyti tez, o visai kita. rodymo bdo paneigimas taiau nereikia norimos rodyti tezs klaidingumo: paprasiausiai galjo bti pasirinktas negeras rodymo bdas.
3) Ivedam i tezs ivad paneigimas. Jei nustatoma, kad rodytos tezs ivados
yra klaidingos, tai ir pati tez klaidinga.
60
II. MATEMATINS SVOKOS

1. Matematins svokos samprata
Matematikos ini mokykloje nemanoma gerai sisavinti neugdant kryptingo
mstymo, todl tai yra vienas svarbiausi mokymo udavini. Psichologijoje mstymas apibriamas kaip mogaus smonje atspindimo objekto apibrt pusi ir savybi iskyrimas bei j susiejimas su kitais objektais siekiant gyti nauj ini. Taigi
mstymas aktyvus objektyvaus pasaulio atspindjimas mogaus smonje. Atskir
mini ir j jungini struktras vadiname mstymo formomis. Mstymo form teisingumas utikrina objektyv, teising realios tikrovs objekt ir reikini nagrinjim,
tvirt ir patikim ini apie pasaul formavim. Formaliojoje logikoje skiriamos trys
pagrindins mstymo formos: svokos, teiginiai bei sprendiniai ir samprotavimai.
Tikrov pastama jutiminio (pojiai, suvokimas, vaizdiniai) ir racionalaus (lot.
,,rationalis protingas) (svokos, sprendiniai, teiginiai, samprotavimai) painimo
bdu. Pojiai ir suvokimas pirmieji tikrovs signalai. J pagrindu formuojasi vaizdiniai, nuo j per sudtingas protines operacijas pereiname prie svok mstymo
form, kurios atspindi realaus pasaulio objekt esminius poymius.
Taigi matematins svokos yra realaus pasaulio esmini savybi, form ir kiekybini santyki atspindys mogaus smonje. Tokiu bdu jau iloje senovje atsirado
natraliojo skaiiaus, geometrins figros ir kno, figros ploto, kno trio ir kt.
svokos.
Pirmosios matematins svokos formuojasi per vaizdinius ir suvokim, o naujos
kitaip, remiantis anksiau suformuotomis svokomis. Pvz., taip suformuotos n-mai
erdvi ir vektori svokos. Tad mstymas, kuris remiasi matematinmis svokomis,
pralenkia jutimin painim, jis yra aktyvaus jutiminio painimo duomen perdirbimo
rezultatas, grindiamas mokslins veiklos praktika.
Matematins svokos pasiymi auktu abstrakcijos (lot. abstractus atitrauktas) lygiu. Formuojant jas, mokiniams btina parodyti konkreiais pavyzdiais, kaip
ios svokos atsirado, koki realios tikrovs pus ir kaip jos atspindi.
Daiktai, reikiniai ir santykiai tarp j turi tam tikr savybi poymi, pagal kuriuos savo veiklos procese mogus sutapatina ar atskiria daiktus, reikinius ar santykius. Abstrahavimo procesas vaidina pagrindin vaidmen formuojant svokas. Tai
vyksta atkreipiant dmes nedidel skaii savybi, skiriani svoka ymim daikt,
reikin ar santyk nuo kit ir abstrahuojantis nuo kit jo savybi. Tos skirianiosios
savybs tampa esminiais svokos poymiais, o sutapatinamieji objektai ar santykiai
sudaro svokos apimt. Pvz., jei geometrines figras nagrinjame kaip tak aibes,
tai i j savyb leidia abstrahuotis nuo toki reali daikt savybi, kaip spalva, me61
diaga, i kurios jie pagaminti, mas ir t. t., ir, sutapatindami visus objektus, kurie yra
tak aibs, iskiriame svokos geometrin figra apimt.
Taigi esminis poymis yra tas poymis, kur turi visi objektai, einantys svokos
apimt. Jei kuris nors objektas neturi tokio poymio, tai is objektas neeina konkreios svokos apimt. Reikia paymti, kad, jei kokio nors poymio neturi visi objektai,
einantys kurios nors svokos apimt, tai irgi yra tos svokos esminis poymis. Pvz.,
inoma, kad kiekvien racionalj skaii galima ireikti dviej sveikj skaii dalmeniu, tad io poymio nebuvimas yra iracionaliojo skaiiaus esminis poymis.
Suformuoti svok reikia atskleisti jos turin tokiu mastu, kad apie bet kur
objekt bt galima pasakyti, ar jis eina, ar neeina nagrinjamos svokos apimt.
Kiekviena matematin svoka eina atitinkamos matematikos akos svok sistem (gr. ,,systma junginys), yra susieta su kitomis svokomis atitinkamais santykiais. ia svarbi reikm turi svokos turinys ir apimtis, svok klass.
Taigi kiekviena svoka apima aib objekt arba santyki (svokos apimtis) ir charakteringj savyb, bding visiems ios aibs elementams ir tik jiems (svokos
turinys). Svokos turinys atskleidiamas per apibrim, apimtis per klasifikacij.
iais loginiais veiksmais atskiros svokos sujungiamos tarpusavyje susijusi svok
sistem.
Vien objekt (reikin) atskiriame nuo kito, naudodamiesi vairiomis j savybmis (poymiais, ypatybmis). Tos savybs gali bti: a) vienins (individualios);
b) bendrosios; c) tuios (nulins). Vienins savybs skiria tam tikr objekt nuo
kit, pvz.: 1) 3,14; 2) pirmojo laipsnio lygtis tiesin lygtis. Bendrosios savybs gali bti skirianiosios ir neskirianiosios. Pvz., trikampiai daugiakampiai (neskirianioji savyb). Skirianioji savyb ireikia objekto esmin savyb,
jo poym, iskiria j i kit objekt aibs. Pvz., kvadratai staiakampiai lygiomis
kratinmis. Tuios savybs parodo, kad objektai, turintys toki savybi, negali
egzistuoti. Pvz., neegzistuoja bet kokio skaiiaus, nelygaus nuliui, dalmuo i nulio.
Vis i savybi atspindjimas mogaus smegenyse ir pagimdo ypating mstymo
form svok.
Svokos formavimas laipsnikas procesas, kuriame galima iskirti kelet nuosekli stadij.
Yra keli apibendrinimo bdai. Vienas j atliekamas iskiriant bendrus objekt
poymius, atmetant tuos poymius, kuriais tie objektai skiriasi. io apibendrinimo
rezultatas abstrakios svokos, kurios yra ypa reikmingos, leidianios klasifikuoti, lyginti, sutapatinti ar atskirti objektus. Objekt ar reikini apibendrinimas
pasinaudojant svokomis padidina mstymo paintin reikm, nes: 1) bendresns
svokos leidia mintyse apvelgti ir nagrinti kuo platesn objekt aib; 2) atmetant
individualius objekt poymius, irykiname bendrus, pastovesnius poymius, kurie
siauresnse svokose likdavo neatskleisti.
62
Kitas apibendrinimo bdas leidia gauti vadinamsias konkreias svokas. Tokio

apibendrinimo ypatyb svokoje iskiriamos ne vien esmins objekt savybs, bet
isaugomos ir jos ypatingos bei vienins savybs. Pvz.: trikampio plotas, trapecijos
plotas.
Taigi svoka, skirtingai nuo poji ir suvokimo, ms smonje ireikia tik esmines objekto savybes ir poymius. Taigi svoka mstymo forma, kurioje atspindimos esmins (skiriamosios) nagrinjam objekt ar santyki savybs.
Svokos turinys tai jos poymi aib, kuri kiekvienas btinas, o visi kartu
pakankami svokai nustatyti. Svokos turinys grietai apibria jos apimt ir atvirkiai. Priklausomyb yra atvirkia: didjant turiniui, maja apimtis. Pvz., jei lygiagretainio svokos turiniui priskirsime savyb striains tarpusavyje statmenos, tai
jos apimtis sumas iki romb. Apibendrinimo procese svokos apimtis platja, turinys siaurja. Specializacijos (susiaurinimo) procese atvirkiai: apimtis maja,
bet turinys platja. Aiku, tai tinka svokoms, kada vienos svokos apimtis yra kitos
svokos apimties poaibis. Jei pirmj svok paymsime n, kit m ir j apimtys
bus v w , tai antroji svoka m yra giminin pirmajai, o pirmoji rin antrajai.
Didel reikm svok formavimo procese turi j odin ar simbolin iraika.
odis, ymintis grietai apibrt svok i kurios nors mokslo srities, vadinamas
moksliniu terminu. Kartais painiojami homonimai (gr. homnymos bendravardis)
odiai, turintys t pai iraik, bet skirtingas reikmes. Pvz., terminas aknis
turi dvi reikmes matematikoje, po vien biologijoje ir morfologijoje. Egzistuoja ir
skirtingi terminai, ireikiantys t pai svok sinonimai (lot. synonymum, gr.
synnymos bendravardis).
Tad svokai bdinga: 1) ji yra mogaus smegen veiklos produktas; 2) ji atspindi
materialj pasaul; 3) painime ji yra apibendrinimo priemon; 4) ji ireikia specifin mogaus veikl; 5) jos formavimasis mogaus smonje yra neatskiriamas nuo jos
iraikos kalba, urau ar simboliu.
2. Svok klasifikacija
Svokos apimties iaikinimo procesas vadinamas klasifikacija, t. y. objekt, sudarani svokos apimt, aibs suskaidymas atskiras ris. Suskaidymas grindiamas
vienos ries objekt tapatumu ir skirting ri objekt skirtingumu (remiantis tam
tikrais esminiais poymiais). Pvz.:
Natralieji skaiiai
Pirminiai skaiiai Sudtiniai skaiiai Vienetas

63
Teisinga klasifikacija bus tada, jei bus patenkintos ios slygos: 1) klasifikacija
turi bti atlikta pagal vien apibrt poym, kuris turi ilikti nekintantis visame klasifikacijos procese; 2) svokos, gautos klasifikacijos procese, turi bti tarpusavyje
nepriklausomos; 3) svok, gaut klasifikacijos procese, apimi suma turi bti lygi
pradins svokos apimiai; 4) klasifikacijos procese btina pereiti prie artimiausios
giminins svokos.
Taigi klasifikacija nuoseklus, daugiapakopis aibs skaidymas klases, remiantis
tam tikru pagrindu. Toki klasifikacij, danai pasitaikani matematikoje, pavyzdiai: kamp, trikampi, keturkampi, skaii, funkcij, algebrini reikini ir t. t.
klasifikacijos.
3. Svok apibrimai
Mokymo tikslas ne tik atskir svok, bet ir visos svok sistemos sisavinimas
(temoje, visame mokomajame dalyke). Tam padeda ryi tarp svok atskleidimas naudojantis apibrimais ir klasifikacijos priemonmis. Neperpratus svok sistemos nemanoma suprasti dedukcins teorijos, kurios sudedamoji dalis ta sistema yra. Formalaus
loginio apibrimo procesas yra vienos svokos pakeitimas kita, platesne, antrosios
treia, dar platesne, ir t. t. Aiku, is procesas negali bti begalinis. Turi bti kokios nors
pradins svokos, kurios nra apibriamos per kitas duotosios sistemos svokas btent
dl to, kad jos yra pasirinktos kaip pradins ir j paprasiausiai nra kaip apibrti. Mokymo procese btinai reikia sukurti tokias situacijas, kurios padt mokiniams atskleisti
i charaktering matematini svok sistemos ypatyb, susijusi su dedukcins teorijos
sukrimu. Pvz., galima paaikinti svokos kvadratas apibendrinim tokiu bdu: kvadratas (K) rombas (R) lygiagretainis (L) keturkampis (K1) figra (F) (12 pav.).
Figra apibendrinimo riba, logikoje
vadinama kategorija plaiausios apimties svoka. Figra tak aib, plokKJK
tumos tak poaibis. Figros apibrime
K
F
mes naudojams svokomis takas,
K1
L
aib, kurios matematikoje yra pradiR
ns, neapibriamos.
K
Taigi pradins svokos neapibriamos
per kitas ios teorijos svokas. Taiau tai
nereikia, kad jos niekaip neapibriamos.
Matematinje teorijoje, sukurtoje remiantis formalia aksiomine sistema, pradins
svokos netiesiogiai apibriamos per
12 pav.
64
aksiomas (gr. axima pradinis teiginys). Aksiomomis ireikiamos pradini svok

savybs, santykiai tarp j; visu tuo naudojamasi vystant teorij, remiantis i aksiom
baze. Bet joks mokyklinis matematikos kursas nei viename jo etape nra kuriamas kaip
abstrakti formalioji aksiomin sistema be jokios realios interpretacijos. Matematin
teorija mokykloje visada pateikiama kaip turinti real turin, konkret model. Pvz.,
teiginys ties turi itempto silo pavidal paaikina nesuprantam termin ties
suprantamu terminu fiziniu objektu itemptas silas. Aiku, mintas teiginys nra
grietai matematinis ir negali bti atsakymas klausim: K vadiname tiese?, tokio
klausimo ir negalima uduoti, nes svoka ties pirmin, neapibriama, o klausimas, pradedamas odiais k vadiname ..., reikalauja atsakymo apibrimo.
Pirmasis pagrindinis reikalavimas, keliamas bet kokio dalyko dstymui reikalavimas, kad vartojamos svokos bt grietai apibrtos, t. y. aikios, tikslios. Mokslinis mstymas negali naudotis netiksliomis, nepakankamai apibrtomis, daugiareikmmis svokomis. Kartu btina pabrti, kad vienareikmis svokos apibrimas
netrukdo svokoms vystytis, kisti, tobulti.
Vartojant kur nors special termin, reikiant nauj svok, btina utikrinti teising to termino supratim, nustatyti jo tiksli prasm, t. y. atskleisti atitinkamos svokos turin. Daugumos matematikos termin turinys yra atskleidiamas apibrimais,
kuriuose naudojami pirminiai terminai kvantoriniai odiai bei logins jungtys: kiekvienas, visi, yra, nra, ir, arba, jei ..., tai ..., tada ir tik tada ir pan., taip
pat kitomis matematinmis svokomis, kuri prasm jau anksiau buvo suvokta.
Taigi svokos turinio atskleidimas vadinamas jos apibrimu. Apibriant svok
naudojamasi ne visais jos esminiais poymiais (tai praktikai bt nemanoma), o tik
btinais, vadinamais apibrianiaisiais.
Tegul remiantis apibrianiaisiais poymiais , , ..., suformuota svoka A , jos
apimt irgi ymsime A. Dar pridsime poym , ir i ios naujos apibrianij poymi aibs suformuojama nauja svoka B su apimtimi B. Jei apimtys A ir B sutampa,
tai poymis yra nereikalingas svokai B apibrti, nes j turi visi aibs A elementai
ir todl jis logikai iplaukia i poymi , , ..., . Taigi jei i poymi aibs , , ...,
galime imesti kok nors poym ir po to lik poymiai leis apibrti svok A, tai
poymis nra btinas ir jo kaip apibrianiojo galima atsisakyti.
Apibriant matematines svokas paprastai naudojamasi minimalia nepriklausom poymi sistema. Kiekvienas poymis joje neisirutulioja i likusij. Bent vieno
i nepriklausom poymi atsisakymas keiia svokos A apibrim ir ipleia jos
apimt. Pvz., jei i svokos lygiagreiosios tiess poymi aibs imesime poym
bti vienoje ploktumoje, tai praplsime ios svokos apimt, j traukdami ir prasilenkianisias tieses.
Kiekviena svoka reikiama odiu (terminu), o kartais ir simboliu (gr. symbolon enklas), vaizduojaniu termin. Svokos formavimo procese nustatoma
65
abipus vienareikm atitiktis tarp svokos ir termino, taip pat tarp termino ir simbolio. i atitiktis neturi bti paeidiama svarstym procese, inoma, jei nra speciali
susitarim. Termino atplimas nuo juo ireikiamos svokos matematins prasms,
termino matematinio turinio pakeitimas susijs jau su matematikos ini formalizmu
(lot. formalis susijs su forma). Smoningas matematikos termin ir matematini
simboli vartojimas svarbus matematikos ini sisavinimo rodiklis.
Tuios (nulins) svokos apimtis tuia. Pvz., tai galima pasakyti apie svok
didiausias natralusis skaiius. Vienins svokos apimtis vienas elementas, pvz.:
maiausias natralusis skaiius (1). Kiekvienas atskiras bendrosios svokos elementas yra konkreti vienetin svoka. Pagal kur nors esmin poym sujung vienetines svokas ir abstrahavsi nuo j individuali, neesmini poymi, gauname bendrj svok.
Apibendrinsime. Jei aibje A yra element, kurie turi tam tikr savyb P, ir element, neturini ios savybs, tai savyb P apibria aibs A suskaidym dvi klases
(poaibius):

B = {x A P(x)} ir B = {x A P(x)};
ia P(x) reikia, kad elementas x turi savyb P, oP(x) kad elementas x ios savybs neturi. is suskaidymas tenkina visas teisingo aibs suskaidymo klases slygas:
kiekviena klas nra tuia (B irB ), ios klass nesikerta (B B = ) ir
isemia duotj aib A (B B = A). Naudodamiesi savybe P mes ir apibrme aib
B kaip aibs A poaib (ia A giminin svoka, P rinis skirtumas (poymis)).
4. Apibrim rys
Matematikos moksle naudojamos vairios apibrim rys. Aptarsime jas.
Kadangi svoka mstymo forma, tai btina tiksliai skirti formal login svokos
apibrim ir jos formavim mokini smonje. Daugeliu atvej formaliai nemanoma ianalizuoti vis esmini svokos poymi (t. y. nurodyti svokos turinio) ar ivardyti vis element, einani svokos apimt, taiau mokymo procese taip daroma.
Pvz., pradini klasi matematikos vadovliuose pasitaiko pieini, kuriuose pavaizduota atitinkamai keletas tiesi atkarp ir keletas kreivi lank, o po tais pieiniais
urayta: Tai tiess, Tai kreivs. Taip lyg ir pateikiamas vaizdus tiesumo ir
kreivumo poymi iskaiiavimas. Aiku, logine prasme tokie apibrimai
netobuli, taiau vaizdine prasme labai tikinantys. Penktoje klasje aikinama, kad
natralieji skaiiai tai skaiiai 1, 2, 3, .... Aiku, kad taip apibrti natraliuosius
skaiius logikai irgi nra teisinga, taiau mokymo pradioje to pakanka. Pateiktieji
pavyzdiai ne apibrimai, o tik paaikinantieji apraymai, logikoje vadinami ostensiniais apibrimais.
66
Daniausiai pasitaiko tokie loginiai apibrimai, kuriuose pateikiami ne visi charakteringieji svokos poymiai, o tik tie, kurie atskiria nauj svok nuo jau anksiau
apibrt. iais atvejais paprastai apibrimams formuluoti jau yra tam tikra baz.
Aptarsime kitus mokykloje vartojamus apibrimus.
1. Naujas objektas apibriamas kaip jau inomas, taiau turintis kai kuri specifini savybi, arba kaip objektas santykis tarp jau inom objekt. Apibrime apraomos ypatingos savybs (ar santykiai), kuriomis (kuriais) pasiymi
apibriamasis objektas. Todl tokie apibrimai vadinami deskripciniais (apraomaisiais, lot. descriptivus). Pvz.: Staioji prizm, kurios pagrindas yra
lygiagretainis, vadinama staiuoju gretasieniu. Aiku, ia panaudojami modeliai, pieiniai, aplinkoje esantys daiktai, kurie iliustruoja apibrim. Taiau
kartai vaizdumo panaudoti negalima, pvz.: Kvadratine aknimi i skaiiaus a
vadiname skaii, kur pakl kvadratu gausime skaii a. ia jau teks remtis
tik skaitiniais pavyzdiais.
2. Pasinaudojant jau inomomis operacijomis, kurias su inomais objektais galima
atlikti tam tikra tvarka, mokiniams padedama suvokti kitus naujus objektus. Tokios ries apibrimai vadinami konstrukciniais (lot. constructio sustatymas, sandara) arba genetiniais. Pvz.: Ploktumoje nubrkime lygiagretain
ABCD. I vis jo virni iveskime lygiagreias tieses, negulinias ploktumoje
. Tiesse vienoje pusje nuo ploktumos atidkime atkarpas AE = BF = CG =
DH. i keturi atkarp galai yra briaunainio, kurio visos sienos lygiagretainiai,
virns. Tok briaunain vadiname gretasieniu. Panaus ir kitas apibrimas:
Skaiiaus a laipsniu su natraliuoju rodikliu n > 1 vadiname sandaug n dauginamj, kuri kiekvienas lygus a. Abiem atvejais mokiniai su jiems inomais
matematiniais objektais atlikinjo jiems inomas operacijas. Taigi genetiniuose
apibrimuose i ties nurodomas apibriamojo objekto sukrimo procesas.
Taip mokykloje apibriamas ir apskritimas, sfera, ritinys, kgis. Genetiniais
apibrimais danai naudojamasi ir mokykloje nagrinjant funkcijas, kada nustatoma taisykl (atitikties dsnis), pagal kuri kiekvienam vienos aibs elementui nustatomas j atitinkantis kitos (ar tos paios) aibs elementas. Tokie apibrimai mokykloje naudojami kiekvien kart pleiant skaiiaus svok, vedant
aritmetinius veiksmus praplstose skaii aibse, pleiant laipsnio svok ir t. t.
Kadangi panaiais atvejais genetiniai apibrimai yra pagrsti kai kuriais susitarimais, tai juos paprastai vadiname apibrimais slyginiais susitarimais. Dar
viena apibrim ris indukciniai yra tokia genetini apibrim atmaina,
kai objektai (daniausiai skaii, tak ir kt. aibs) apibriami formule, pagal
kuri apskaiiuojami atskiri tos aibs elementai. Taip matematikoje formuluojami nagrinjam kreivi apibrimai, pvz., parabols y = x, aritmetins bei
geometrins progresij bendrojo nario ir n nari sumos apibrimai.
67
3. Formuluojant loginius apibrimus, juose iskaiiuojami ne visi charakteringieji

svokos poymiai, o tik tie, kurie skiria nauj svok nuo jau inom. Paprasiausiu atveju toki poymi yra tik 2: Plokioji (I poymis) figra vadinama
ikilija, jeigu jai priklauso atkarpa, jungianti bet kuriuos du jos takus (II poymis). Jei ir ikiliosios figros (A), ir daugiakampio (B) svokos jau suformuotos, galima pateikti ir tok apibrim: Ikiliuoju daugiakampiu vadinamas daugiakampis, kuris yra ikilioji figra. Bendru atveju toks apibrimas
skambt: B yra A, turintis savyb . Svoka A vadinama gimine (giminine
svoka) svokos B atvilgiu, o svoka B rimi arba rine svoka svokos A
atvilgiu, pats poymis vadinamas riniu skirtumu. Tokios ries apibrimai
vadinami apibrimais gimine ir riniu skirtumu. Rinis poymis visada
yra neesminis giminins svokos A poymis, bet yra esminis apibriamajai,
rinei svokai B. Tad apibrimas gimine ir riniu skirtumu tai nurodymas
bendresns svokos, kurios atskir atvej sudaro apibriamoji svoka, ir kurio
nors poymio, skirianio nauj svok nuo vis kit svok, einani t bendresn svok. Pvz., taip apibriami rombas, kvadratas, trapecija. Kitas apibrim formulavimo bdas charakteringj svokos poymi iskaiiavimas.
Taip apibriamos lygiagreiosios tiess, ploktumos. Mokymo praktikoje prie
vedant nauj svok ir j apibriant paprastai pateikiami konkrets pavyzdiai
objekt, priklausani gimininei svokai, turini rin poym ir neturini jo.
Pvz., prie apibriant svok sudtinis skaiius, pateikiami pavyzdiai natralij skaii, turini kelis daliklius (6, 10, 16, 18 ir t. t.), ir pirmini skaii
(3, 5, 7, 11 ir t. t.). Apibrimai gimine ir riniu skirtumu gali bti deskripciniai
ir genetiniai. Pirmuoju atveju tai bus aukiau pateiktas ikiliojo daugiakampio
apibrimas, antruoju taip pat aukiau pateiktas gretasienio apibrimas.
Tegul turime svok E, i kurios pagal skirtingus rinius poymius ir iskirtos
dvi naujos svokos A ir B. Aptarsime i svok ry. 13 pav. pavaizduoti visi 5 galimi
j santykiai.
Panagrinsime visus iuos atvejus.
I. Tegu E keturkampiai, poymis prieing kratini lygiagretumas, poymis vis kratini lygumas. Aiku, kad aib B bus lygiagretainiai, o aib
A rombai. Gausime apibrim: Rombas lygiagretainis, kurio dvi gretimos
kratins lygios. Beje, kartais apibriama nebtinai per artimiausi gimin.
Pvz., trapecija apibriama artimiausia gimine kaip keturkampis, turintis dvi
lygiagreias kratines. Taiau tai netaikoma lygiagretainio apibrime, kad labiau pabrtume skirtum tarp lygiagretaini ir trapecij, nes tada lygiagretain
turtume apibrti taip: Jeigu keturkampyje su dviem lygiagreiomis kratinmis ir kitos dvi kratins lygiagreios, tai toks keturkampis vadinamas lygiagretainiu. Toks apibrimas, nors ir teisingas, taiau labai griozdikas.
68
13 pav.
II. is atvejis ir pirmasis yra analogiki.

III. iuo atveju susiduriame su lygiaveriais tos paios svokos apibrimais. Vien j priimame ir vartojame, antrojo atsisakome. Pvz., apibrus lygiakrat
trikamp (A) kaip trikamp, kurio visos kratins lygios (), galima suformuluoti ir lygiakampio trikampio (B) apibrim jo visi kampai bus lygs ().
Svokos A ir B bus tapaios, bet tradicikai pasirenkamas pirmasis apibrimas, taiau, ypa sprendiant udavinius ar rodinjant teoremas, naudojamasi
ir antruoju apibrimu.
IV. Jei E lygiagretainiai, stataus kampo buvimas, gretim kratini lygumas, tai A staiakampiai, B rombai, C kvadratai. Turime du lygiaverius
kvadrato apibrimus: Kvadratas tai staiakampis, kurio dvi gretimos kratins lygios ir Kvadratas tai rombas, kurio kampai stats.
V. ia gali bti: E keturkampiai, A lygiagretainiai, B trapecijos.
Apibriant svokas per artimiausi gimin ir rin skirtum, susiduriame ir su
svok susiaurinimu bei apibendrinimu. Tegu E daugiakampiai, A ikilieji daugiakampiai, B keturkampiai, D lygiagretainiai, U staiakampiai, V rombai, W
kvadratai. Tada tursime:

E B C D U W.
Tai svokos siaurinimas. Einant atvirkia tvarka, tursime svokos apibendrinim. ie procesai yra vienas kitam atvirktiniai (14 pav.).
69
14 pav.
Beje, su svokos siaurinimo procesu yra susijs ir jos skirstymo (klasifikacijos)

procesas. Jei nortume svok A (natralieji skaiiai) suskirstyti pagal neesminius
poymius: (turti daugiau kaip du daliklius), (turti tik du daliklius) ir (turti
tik vien dalikl), o esminis poymis natraliojo skaiiaus dalikli skaiius bt
skirstymo pagrindas, tai gautume jau aukiau mintus tris poklasius sudtinius bei
pirminius skaiius ir skaii 1.
Tegul svoka A trikampiai, nepriklausom neesmini poymi aib: turti
tik smailiuosius kampus, turti stat kamp, turti buk kamp, esminis poymis kamp didumas, tada trikampiai bus suskirstyti smailiuosius, staiuosius
ir bukuosius. Panaiai pagal kratini ilgius trikampiai suskirstomi vairiakraius,
lygiaonius ir lygiakraius.
4. emesnse klasse, kaip jau minta, kur tiksli apibrim dl nepakankamo
mokini matematinio iprusimo ir j amiaus ypatybi suformuluoti dar nemanoma, pateikiami ostensiniai apibrimai. Pvz.: 2 > 4, 3 + 2 > 1, 5 < 8 tai
nelygybs ir pan.
5. Vyresniosiose klasse taikomi ir apibrimai per abstrakcij. Pvz.: Natralusis skaiius ekvivaleni baigtini aibi klass charakteristika.
70
5. Svok mokymo metodika

Apibrimas yra vienas i esmini bd naujoms svokoms vesti. Apibrimas
tai tokia formuluot, kuri apibriamj svok veda jau inom mokiniams duotosios matematikos akos svok sistem.
Pirmj kiekvieno mokslinio dalyko svok, kaip jau minta, negalima apibrti,
tad jas reikia paaikinti praktikai: ties itempta virvut, ploktuma stalo, raomosios lentos pavirius ir pan. Santykiai tarp pirmini, pagrindini svok nustatomi
aksiomomis. Jos pagrindines svokas netiesiogiai apibria tokiu laipsniu, kad jas
vliau galima vartoti apibrimuose.
5.2. Svok vedimo mokymo procese bdai

5.2.1. Bendros pastabos
Svok vaidmuo mokymo procese yra ypa svarbus. Nuo svok imokimo
kokybs tiesiogiai priklauso matematikos imokimo kokyb: gilumas, isamumas,
pagrstumas, ini, mokjim ir gdi tvirtumas. Yra nepaprastai svarbu, kad mokiniai tvirtai sisavint matematines svokas, suvokt j prasm, turin, apimt. Tai
utikrina teising svok vartojim praktikoje konkreiais atvejais. Ypa kruopiai
reikia mokytis suprasti svokas, vartojamas teorem rodymuose, taisykli pagrindimuose.
Spragos simenant svokas kenkia ini tvirtumui, gimdo formalizm.
Taigi viena pagrindini matematikos didaktikos taisykli yra: kiekvien matematin svok mokinys turi sisavinti tobulai.
Jokiu bdu negalima teikti mokiniams klaiding ar ikreipt svok: tai anksiau
ar vliau taps stabdiu mokantis, t svok teks atsisakyti, jas pakeisti teisingomis. Jei
vaik protinio isivystymo lygis dar neleidia pateikti svokos taip, kaip tai priimta
moksle, tai reikia svok pateikti taip, kad jie galt j suprasti, o vliau tobulinti
supratim, svok suformuluojant moksliniu lygiu.
Ugdant teising ir efektyv svokin vaik mstym, btina, kad is mstymas
remtsi jutiminiu suvokimu, pojiais, vaizdiniais. O tam tikslui btina pasitelkti
vaizdines priemones: konkreius daiktus, modelius, vaizdus, remtis vaik gyvenimikuoju patyrimu bei anksiau gytomis matematikos iniomis. Tad supaindinant
mokinius su nauja svoka, reikia pradti nuo gyvojo suvokimo, nuo konkrei
situacij, pasitelkti j turimus vaizdinius; reikia pasiekti, kad mokiniai iskirt esmines nagrinjamo objekto savybes, atmest neesmines ir taip valdyt nauj svok, pereidami prie abstraktaus mstymo. Su kiekviena nauja svoka vedamas
71
odis, ymintis j terminas. termin vaikai turi siminti, suvokti jo turin ir apimt; jis palaipsniui turi eiti aktyvj mokinio odyn, tapti jo antrosios signalins
sistemos signalu, sukelianiu teising smegen reakcij. Kartais svoka ymima ir
slyginiu simboliu: , , ir pan. Tas simbolis irgi turi tapti antrosios signalins
sistemos signalu.
Svok formavimo procesas yra sudtingas. Jame taikoma elementari analiz (gr.
analysis skaidymas) mstomojo objekto suskaidymas atskirus elementus,
stengiantis iskirti tuos jo poymius, kurie yra esminiai. Analiz palydima elementaria
sinteze (gr. synthesis sujungimas, sudarymas, derinimas) visum sujungiami
esminiai svokos poymiai, sudaroma klas objekt, kurie ymimi nauja svoka. Taigi formuojant svok lemiam vaidmen vaidina abstrahavimas mintinis iskyrimas
to, kas esminga ir atsisakymas kit, neesmini poymi.
Matematini svok vaidmuo mokantis matematikos yra vairus: vienos traukiamos logines operacijas rodymus, taisykli, algoritm pagrindimus (pvz., trikampis, lygiagretainis, logaritmas), kitos tas operacijas netraukiamos ir vaidina pagalbin vaidmen (pvz., aksioma, lema), dar kitos vairiuose mokymo etapuose vaidina
skirting vaidmen (pvz., trikampis pradiniame mokymo etape yra vartojamas kaip
skaiiuojamoji mediaga, skaiiavimo objektas, o mokantis geometrijos tampa savarankiku nagrinjimo objektu). Svok sisavinimo sunkumai irgi yra skirtingi. Jie
priklauso nuo svokos esms, jos reikms mokantis dalyko, nuo moksleivi amiaus
tarpsni. Tad ir svok vedimo keliai yra vairs. Pagrindiniai yra tokie: a) apibrimas abstrahuojant (kartais palydint apraomaisiais paaikinimais); b) netiesioginis
apibrimas aksiomomis; c) apibrimas artimiausia gimine ir riniu skirtumu ar
iskaiiuojant esminius poymius.
5.2.2. Apibrimas abstrahuojant
vedant gretasienio, ritinio, rutulio ir apskritai bet kokio geometrinio kno svokas,
demonstruojami vairaus dydio, pagaminti i vairi mediag, vairi spalv objektai ir, kalbantis su mokiniais, isiaikinama, kad geometrijoje abstrahuojamasi nuo
neesmini savybi, iskiriant esmines: form, matmenis, tarpusavio isidstym. Taip
ateinama prie svokos apraomojo apibrimo: Geometrinis knas erdvs dalis,
apribota i vis pusi paviriais. Tokios svokos formavimo procesas sudtingas
pedagoginis ir psichologinis procesas, labai priklausantis nuo mokytojo meistrikumo: nuo jo priklauso, kaip praeis pirmasis susitikimas su nauja svoka, ar teisingai
mokiniai j susiformuos, ar liks mokini smonje i svoka ilgam.
Analogikai vedamos paviriaus, linijos, tako, geometrins figros, tiess, ploktumos svokos.
72
5.2.3. Aikinantieji apraymai

Aukiau aptarme geometrinio kno aikinantj apraym. Geometrinis knas
pirmoji svoka, kuri vedama geometrijos kurse. Jo negalima apibrti kitomis geometrinmis svokomis, nes toki svok mokiniai dar neino. Aikinamasis apraymas remiasi tomis svokomis ir vaizdiniais, kuriuos mokiniai turi gij gyvenimo
patirtimi: erdv, dalis, apribojimas, pus ir kt.
Sakiniai: Pavirius kno riba, Pavirius bendra gretim erdvs srii dalis,
Linija dviej paviriaus srii bendroji dalis, Takas yra bendra dviej gretim
tos paios linijos dali dalis yra aikinantieji apraymai.
Danai tokie apraymai naudojami ir aritmetikoje: Natralusis skaiius yra arba
vienetas, arba keleto vienet rinkinys, Trupmena vieneto dalis arba keleto jo vienod dali rinkinys ir pan.
Kai kurie mokytojai painioja aikinaniuosius apraymus ir loginius apibrimus,
pirmuosius laikydami pastaraisiais. Aikinantieji apraymai nra matematiniai teiginiai, jie nenaudojami kaip argumentai rodymuose, kaip tikrieji loginiai apibrimai.
Todl nereikia versti mokini imokti tuos apraymus, pakanka, kad jie mokt atpasakoti savais odiais. O apibrimus mokiniai turi mokti formuluoti tiksliai.
Kaip imokyti atskirti apraymus nuo apibrim? Apibrimuose naudojamos tik
anksiau vienu ar kitu bdu vestos svokos, o apraymuose, greta nagrinjamo kurso
svok, plaiai naudojamasi mokini gyvenimo patirtimi, vaizdiniais ir svokomis,
sukauptomis ia patirtimi.
Kartais ir vadovli autoriai painioja apibrimus ir aikinaniuosius apraymus.
Aikinantieji apraymai yra keli ri:
1. Primityviausi (lot. primitivus pirmyktis, ankstyvas), nurodantys praktin
svokos reikm; jie kartais vadinami tiksliniais (pvz.: Natralieji skaiiai reikalingi daikt skaiiavimui).
2. Prieastiniai, arba kauzaliniai (lot. causalis prieastinis) juose nurodomos kai kurios galimos svokos atsiradimo prieastys (pvz.: Natralieji skaiiai daikt skaiiavimo rezultatas, Linija judanio tako pdsakas).
3. Nurodantieji, kuo gali bti laikoma svoka (pvz.: Takas linijos riba, Linija paviriaus riba); danai tokie apraymai atskleidia neesminius poymius:
takas nebtinai yra linijos gale, bet gali bti ir jos viduje, ir alia jos.
4. Sisteminiai (gr. systma sandara, junginys) patys vertingiausi, atskleidiantys esmines svok savybes (pvz.; Kampas vieno spindulio polinkio
kit spindul matas).
vedant nauj svok, galima ir pageidautina pateikti ne vien, o kelet jos apraym. Kiekvienas j atskleis dal svokos esms, o keli esm atskleis isamiau. Net prie
formuluojant login apibrim naudotini ir aikinantieji apraymai.
73
5.2.4. Loginiai apibrimai

Jie vedami, ypa emesnse klasse, euristinio (gr. heurisk randu) pokalbio metu, plaiai naudojantis mokini iniomis, gyvenimo patyrimu. Idealus euristinio
pokalbio rezultatas pai mokini suformuluotas apibrimas. Pedagogine prasme
tai nepaprastai naudinga: suadinamas mokini krybinis aktyvumas, naujas terminas
traukiamas aktyvj mokini odyn, atskleidiamas svokos turinys, lengviau simenamas apibrimo formulavimas, realizuojamas mokymo smoningumo principas.
Taiau kartais svokos vedim galima pradti i karto pateikiant mokiniams apibrimo formuluot. Taip daroma tada, kai apibrimas mokini gali bti suvoktas
be iankstinio j parengimo (pvz., taip vedamos staiakampio ir kvadrato svokos
geometrijos kurse, nes bendras vienos ir kitos figros vaizdinys mokini smonje
formuojasi jau mokantis pradins matematikos ir per gyvenimik praktik).
Apibrimas matematinis teiginys. Kiekvienas mokinys turi j siminti ir lengvai
atgaminti, t. y. jis turi tvirtai eiti mokinio ini sistem, o tai pasiekiama daugkartinio kartojimo, pratyb keliu.
Reikia atsiminti, kad yra toki matematini svok, kurios formuojamos ilg laik, nuolat jas tikslinant: skaiius, funkcija, lygtis. ios svokos formuojamos nuolat
prie j grtant beveik per vis mokymosi mokykloje laik. Yra svok, kurios formuojamos kelet pamok: funkcijos ivestin, iracionalusis skaiius.
5.2.5. Netiesioginis apibrimas aksiomomis
Pirmins (pagrindins) svokos suvokiamos abstrahuojantis nuo konkrei situacij (pvz., ties, ploktuma). Taiau taip suformuotos svokos dar netinka taikyti
rodymuose. Todl btina nustatyti j sry pasinaudojant aksiomomis. Pvz.: Per du
takus galima nubrti ties ir tiktai vien.
5.3. Mokini supaindinimas su svok klasifikavimu

Apibriant svokas esmin vaidmen vaidina j turinys, o klasifikuojant apimtis.
Mokiniai turi suvokti, kad klasifikacija objekt aibs, sudaranios svokos apimt,
dalijimas ris, remiantis vienos ries objekt tapatumu ir j esmini poymi skirtingumu nuo kit ri objekt esmini poymi. Pirm kart mokiniai atlieka klasifikacij pradinse klasse, suskirstydami kampus: smailieji, statieji, bukieji ir itiestiniai. Vliau, vidurinse klasse, mokiniai skirsto trikampius pagal kamp didum ir
kratini lygum, dar vliau klasifikuoja keturkampius .
Supaindinimas su matematinmis klasifikacijomis turi bendrj didaktin charakter: atskleidiama bendroji klasifikacijos esm, nes klasifikacijos taikomos vairiose
mokslo ir praktikos srityse. Kartu matematins klasifikacijos pagilina mokini mate74
matikos inias, padeda geriau atskleisti svok apimt, tiksliau formuluoti j apibrimus. Ypa jos vertingos kartojant kurs.
5.4. Matematini svok vedimas mokykloje

Svokos turinio atskleidimo procesas jos poymi ivardijimas. Btini ir pakankami svokos poymiai, ivardyti riliu sakiniu (odiniu ar raytiniu, simboliniu), yra
svokos apibrimas. Apibrimas atskleidia svokos turin.
Apibrimai nerodinjami, jie slyginiai susitarimai, pasirenkami protingai,
remiantis vienos ar kitos svokos realiomis savybmis ar tam tikrais reikalavimais
(vedant nauj svok). Dalis matematini svok pirmini neapibriamos (jos
netiesiogiai apibriamos aksiomomis).
ymus prancz matematikas Morisas Ren Fre (Frchet, 18781973) reikalavo nepateikti joki apibrim, nenurodius j kilms, taip to, kam jie reikalingi ir
kaip taikomi. Vienas i nauj svok vedimo bd konkretusis indukcinis. tai kaip
juo remiantis gali bti supaindinama su svoka lygiagreiosios tiess (11 lentel
[127, p. 7374]).
vedant svokas, kurios yra organikai susij su mokiniams jau inomomis svokomis, naudojamas abstraktusis dedukcinis bdas.
Pvz., vedant kvadratins lygties svok, gali bti elgiamasi taip.
1. Pateikiamas naujos svokos apibrimas: Lygtis pavidalo ax + bx + c = 0, kur
a 0, vadinama kvadratine lygtimi. Terminas motyvuojamas tuo, kad lygtyje
yra kintamojo kvadratas.
2. Inagrinjami daliniai atvejai ir pateikiama klasifikacija:
Pilnoji kvadratin lygtis
ax + bx + c = 0
Suprastinta kvadratin lygtis
Nepilnosios kvadratins lygtys
x + px + q = 0
ax + c = 0 ax + bx = 0 ax = 0
ia btinas kontrpavyzdys: ar lygtis bx + c = 0 yra kvadratin?
3. vestoji svoka iliustruojama konkreiais pavyzdiais.
4. Pateikiami konkrets pavyzdiai, kuriuose naujoji svoka taikoma (pvz.: fizikos
qt 2 galima laikyti kvadratine lygtimi qt - 2s = 0), ios lygtys

2
panaudojamos sprendiant tekstinius udavinius.
formul
75
11 lentel
Mokini supaindinimo su lygiagreiosiomis tiesmis eiga
Mokymo proceso etapai
Psichologins
svokos
formavimo
pakopos
Konkreti svokos iraika

(odiais, simboliais, modeliais)
I ingsnis. Ryki
praktini pavyzdi,
rodani ios svokos
vedimo tikslingum,
iekojimas
II ingsnis. vairi
esmini ir neesmini
nagrinjamos svokos
poymi iaikinimas
(mokiniai), svok
yminio termino
vedimas (mokytojas)
Pojtis ir
suvokimas
Geleinkelio bgiai (tiesiose

geleinkelio atkarpose), dur
rmai ir t. t.
Perjimas nuo
suvokimo prie
vaizdinio
1) Tiess yra horizontalios

(neesminis po.)
2) Tiess vienodai nutolusios
viena nuo kitos (esminis
po.)
3) Tiess neturi bendr tak
(esminis po.)
4) Tiess pratsiamos
abi puses iki begalybs
(neesminis po.)
Paymima, kad sutampanios
tiess yra vienodai nutolusios
viena nuo kitos (atstumas lygus
nuliui)
Lygiagreios tiess (lygia greta)
1) Lygiagreios tiess
pora tiesi, kurios neturi
bendr tak (nepilnas
apibrimas, kontrpavyzdys:
prasilenkianios ar
sutampanios tiess)
2) Dvi tiess a ir b, esanios
toje paioje ploktumoje,
vadinamos lygiagretmis, jei
jos neturi bendr tak arba
sutampa
Ypating atvej (jei j

yra) nagrinjimas
Termino vedimas ir jo
motyvacija (mokytojas)
III ingsnis. Esmini
pasirinktosios svokos
savybi atrinkimas ir
ios svokos apibrimo
formulavimas (mokiniai,
bandym keliu)
Perjimas nuo
vaizdinio prie
svokos
Tikslus apibrimas
(mokytojas), jo
pakartojimas (mokiniai)
76
IV ingsnis. Svokos
iliustracija konkreiais
pavyzdiais
Simbolinis ymjimas
V ingsnis. Kiti galimi
svokos apibrimai
Svokos
formavimas
1) Kopi skersiniai
2) Sienos ir lub bei tos paios
sienos ir grind susikirtimo
tiess
3) Kubo prieingos briaunos
ab arba AB
CD
1) Lygiagreios tiess yra
tokios, kurios: a) yra vienoje
ploktumoje; b) sutampa ar
neturi bendr tak
2) Lygiagreios tiess
tiess, esanios vienoje
ploktumoje ir negalinios
turti vieno bendro tako
Svokos
sisavinimas
sisavindami nauj matematin svok, mokiniai mokosi ir taikyti i svok savo

matematins veiklos procese, surasti j teorem rodymuose ar udavini sprendimuose tais atvejais, kai ta svoka ten slypi. Ypa tai danai praktikuojama geometrijoje, sudtingesniuose ar neprastai idstytuose briniuose.
Pradinse klasse, ypa ten, kur naudojamasi ostensiniais apibrimais, elgiamasi
dar paprasiau. Rokikio Romuvos gimnazijos I klasje vyresnioji mokytoja Ramut
Repien diagramos (gr. diagramma brinys, vaizdas) svok ved tokiu bdu.
Ikabino tinklel (15 pav.), o po to kiekvienas mokinys klijavo atitinkam stulpel
atitinkamos spalvos staiakamp (pagal tai, kokiu met laiku kiekvienas i j gim) ir
gavo diagram (mokytoja taip ir pasak: Gavome diagram).
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
Pavasaris
Vasara
Ruduo
15 pav.
77
iema
Toliau vaikai atsak klausimus:

- Kokiu met laiku gim daugiausia ms klass mokini?
- Kiek j gim vasar?
- Kokiu met laiku gim maiausia ms klass mokini?
- Kiek j gim ruden?
- Kiek gim pavasar?
- Kiek gim iem?
- Keliais vaikais yra daugiau gim vasar negu pavasar?
- Keliais vaikais gim maiau ruden negu pavasar?
Po pedagogins pertraukls mokytoja vaikams padalijo vokus su geometrini figr rinkiniais (trikampi, kvadrat, skrituli, staiakampi) ir liep vaikams i t figr sukonstruoti
koki nors sudtingesn figr: automobil, namuk, gyvn,
gl ir t. t. Toliau vaikams padalijo po aukiau pateiktos formos lentel, tik vietoje odi: pavasaris, vasara, ruduo,
iema buvo figr pieiniai: , , ,
ir liep suskaiiuoti panaudotas geometrines figras, bei nuspalvinti atitinkamame
stulpelyje tiek langeli, kiek atitinkam figr jis panaudojo
konstruodamas. Pvz., jei mokinys sukonstravo figr (16 pav.),
tai jis I stulpelyje nuspalvino 4, II1, III3, IV3 langelius.
Apklaus mokinius ir nustat, kas koki figr panaudojo
daugiausia ir lentoje irgi ikabinusi tui lentel, papra vaik uklijuoti tiek langeli, kiek daugiausia klasje panaudojo
vairi figr. Pokalbio metu formulavo klausimus, panaius
aukiau pateiktus. Taip vaikai per pamok sudar 3 diagramas, imoko pagal jas atsakyti klausimus, prato vartoti jiems
16 pav.
nauj termin.
5. 5. Tipins mokini klaidos, daromos valdant matematines svokas

Rus pedagogikos klasikas Konstantinas Uinskis (18241871) perspjo, kad labai
svarbu teisingai mokyti vaik nuo pat pirmj matematikos pamok: Daugelis vaik
atrodo nenuovoks aritmetikoje todl, kad nra reikiamai sisavin aritmetins kalbos.
O mokytojas, skirdamas vaikams udavin ratu ir kartu pratindamas prie naujos jiems
kalbos, daro didel pedagogin klaid: jis reikalauja i vaik vienu metu dviej darb
ir vaikus labai apsunkina, todl jie negali kaip reikiant atlikti nei vieno, nei kito. tai
kodl a patariu i ankto pratinti vaikus rayti ir skaityti jau isprstus udavinius,
o jau paskiau pradti sprsti udavinius ratu [109, p. 608], t. y. K. Uinskis mokant
silo laikytis tokio nuoseklumo:
78
penki ir trys bus atuoni

5 ir 3 bus 8
5 + 3 = 8 [109, p. 608].
Visi ie perspjimai tinka ir mokant matematini svok.
Ypa danos klaidos apibrim formuluotse. Aptarsime pagrindines klaidas.
Daniausiai susiduriama su pirmosios apibrim taisykls proporcingumo taisykls (Dfd = Dfn) paeidimu. Pirmasis paeidim atvejis yra Dfd < Dfn (per platus
apibrimas): Apskritimo skersmuo tiess atkarpa, jungianti du to apskritimo takus. Dar pora toki klaid pavyzdi: 1) Iracionalusis skaiius begalin deimtain trupmena. iuo atveju iracionalij skaii aib bus skiriamos ir periodins
trupmenos, kurios yra racionalieji skaiiai. Todl teisingausia iracionalj skaii apibrti kaip begalin neperiodin deimtain trupmen. 2) Tiess a ir b vadinamos
lygiagretmis, jei jos neturi bendr tak arba sutampa per platus apibrimas,
lygiagrei tiesi visum eis ir prasilenkianiosios tiess.
Pasitaiko ir kitas proporcingumo taisykls paeidimas Dfd > Dfn (per siauras apibrimas): Rombas staiakampis, kurio gretimos kratins lygios. Dar pora klaiding apibrim pavyzdi su paaikinimais: 1) Iracionalusis skaiius aknis i
racionaliojo skaiiaus tuo atveju, kai ji tiksliai neisitraukia. iuo atveju racionalij skaii aib nepatenka nei skaiius , nei skaiius e, nei lg 2 ir t. t. 2) Tiess a ir b,
esanios vienoje ploktumoje ir neturinios bendr tak, vadinamos lygiagretmis
per siauras apibrimas, nes ia sutampanios tiess nelaikomos lygiagretmis.
Prie proporcingumo taisykls paeidim priskiriama ir tokia mokini daroma klaida, kuri paeidia reikalavim: tarp esmini rini poymi svokos apibrime neturi bti toki poymi, kurie yra esmini poymi, esani apibrime, ivados. Pvz.:
apibrime: Lygiakratis trikampis trikampis, kurio visos kratins ir visi kampai
lygs, nereikalinga paskutin dalis, prasidedanti ir, nes kamp lygyb seka i kratini lygybs. Toki klaid prieastis slypi tai kur: kai kurias svokas galima visikai
teisingai apibrti keliais bdais. Tik vieni apibrimai bna paprastesni, trumpesni,
kiti ilgesni. Antai panagrinjus du kvadrato apibrimus: Kvadratas rombas, kurio vienas kampas status ir Kvadratas yra lygiagretainis su lygiomis kratinmis ir
staiu kampu, matome, kad pirmasis yra prieinamesnis, paprastesnis, nes antrj apibrim faktikai yra trauktas rombo apibrimas. Tinkamas yra ir dar vienas
kvadrato apibrimas: Kvadratas staiakampis, kurio kratins lygios. Taigi reikia
siekti, kad rinis skirtumas bt kuo trumpiau nusakomas, minimalesnis. Tok apibrim vadiname minimaliu (lot. ,,minimalis maiausias).
Taigi rin skirtum pasirinkus ne minimal, apibrimas tampa griozdikesniu.
Dar blogiau yra tada, kai apibrim mokiniai veda logikai priklausomas savybes:
tokius apibrimus mokiniai danai formuluoja kartodami ieit mediag. Umirdami, kokios savybs buvo traukiamos apibrim, o kurios buvo rodomos, rem79
damiesi iuo apibrimu kai kurie mokiniai traukia j ir vienas, ir kitas savybes,
pvz.: Lygiagretainis keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios
ir lygios. I ties, lygiagretainio brinys pakia tok apibrim ir, jei mokiniai
nebuvo mokomi logikai tvarkyti lygiagretainio savybi, o tik j moksi, tai tokios
klaidos visikai manomos. ia yra paeistas apibrimo minimalumo reikalavimas.
Pasitaiko ir esmini svokos poymi praleidim. Pvz.: Kvadratas keturkampis, kurio visi kampai stats. Toks kvadrato apibrimas ipleia ios svokos apimt tai staiakampio apibrimas.
Danai pasitaiko ydingojo rato klaida. Paprasiausi pavyzdiai: 1) Sudtis yra
veiksmas, kuriuo apskaiiuojama suma, Suma sudties rezultatas. 2) ,,Statusis
kampas kampas, kuris lygus 90, Kampo laipsnis 1/90 stataus kampo dalis.
iuose pavyzdiuose matome, kad viena svoka apibriama remiantis kita, o pastaroji apibriama per pirmj ir taip abi svokos lieka grietai neapibrtos.
Kai apibriamoji ir apibrianioji svokos savo turiniu yra tapaios, tada turime
tok ydingojo rato atvej, kuris vadinamas tautologija: Status kampas tai kampas,
kuris turi 90, Status kampas toks kampas, kurio kratins statmenos viena kitai.
Mokykloje statj kamp prasta apibrti kaip vien i lygi gretutini kamp. Jei
mokiniai pasako antrj tautologin jo apibrim, paklausus, kaip jie apibr tarpusavyje statmenas tieses, danai sulaukiame atsakymo: Susikertanias tieses, sudaranias staius kampus, vadiname tarpusavyje statmenomis. Dar labiau pasireikia tautologija, kai objekt bandoma apibrti grynai per save pat: Panaiomis figromis
vadiname figras, kurios yra tarpusavyje panaios.
Aukiau minti apibrimai, kaip ir is: Geometrija yra mokslas apie geometrini figr savybes yra atviro ydingojo rato pavyzdys. Yra atvej, kai ydingasis
ratas bna umaskuotas, pvz., apskritimo ilgio apibrime. Paprastai i pradi rodomas apskritim brt taisykling daugiakampi perimetr ilgi ribos egzistavimas, kai daugiakampio kratini skaiius vis dvigubinamas. Po to i riba ir laikoma
apskritimo ilgiu. Taiau, jau rodindami ios ribos egzistavim mokiniai bando kaip
pagrind nurodyti virutin perimetr sekos rib apskritimo ilg. Taip ir gaunamas
ratas: apskritimo ilgis apibriamas kaip riba, kurios egzistavimas nustatomas pasinaudojant apskritimo ilgiu. i klaida paaikinama tuo, kad ia supainiojamos dvi
svokos: apskritimas (geometrin figra, kuri mokiniams seniai yra inoma) ir apskritimo ilgis (skaiius, kur tik rengiams apibrti). Tam pasitarnauja ir brinys, kuris
iuo atveju suvaidina neigiam vaidmen.
Apibrimai neturi remtis naujomis, dar neapibrtomis svokomis. Negalima
leisti, kad, aikinant nesuprantamo termino prasm, bt naudojamasi lygiai taip
pat arba dar labiau nesuprantamu terminu (lot. obscurum per obscurius), t. y.
tamsus, neaikus dalykas aikinamas dar neaikiau. Pvz., skaiius e = 2,7182818...
yra natrini logaritm pagrindas, tad netinka aikinti: natrinis logaritmas yra
80
logaritmas, kurio pagrindas yra skaiius e. Todl teisingai elgiantis skaiius e apibriamas formule:
1
e = lim(1 + ) .
n
n
Kartais apibrime nurodoma ne ta apibrianioji aib, i kurios iskiriamas apibriamasis poaibis. Pvz., sakoma: Trikampio auktin yra ties ..., o reikia sakyti:
Trikampio auktin yra atkarpa.
Kai kada mokiniai pateikia apibrimus taip, kad juose nra apibriamosios svokos, ji pakeiiama odiais: tas, tai, jei, kada ir pan. Taip daniausiai atsakoma mokytojo klausim, pvz., jei klausiama: Kokias trapecijas vadiname lygiaonmis?, atsakoma: Tokias, kuri .... i klaida danai pasitaiko kai kuri maiau
patyrusi mokytoj pamokose. Jos prieastis mokytojai nepratina klausim pateikti isam atsakym.
Apibrimas neturt bti neigiamas, bet kartais be to isiversti nemanoma:
a) Iracionalusis skaiius yra toks skaiius, kurio negalima ireikti trupmena
p
, kur
q
p ir q sveikieji skaiiai ir q 0; b) Prasilenkianiosios tiess tiess, kurios nesikerta ir nra lygiagreios.

Svokai apibrti naudojamas vienas apibrimas. Jei yra du ar keli svokos apibrimai, reikia sitikinti j ekvivalentumu ir naudotis tuo apibrimu, kuris tuo momentu reikalingesnis (pvz., danai naudojamasi abiem kvadrato apibrimais). O kad
taip svoka danai gali bti apibrta keliais bdais, nieko nra nuostabaus, nes apibrimo pagrindas yra savyb, bdinga visiems kurios nors klass objektams ir tik
jiems, o toki savybi gali bti ir ne viena. Tad naudojamasi patogesniu, trumpesniu
ar labiau konkreiai situacijai tinkamu apibrimu.
vedant naujas svokas, jokiu bdu negalima apsiriboti vienu pavyzdiu, nes mokiniai tada gali suprasti svok neteisingai. Daniausiai tai pasireikia neteistais apibendrinimais (pagal neesminius poymius arba esminius poymius supainiojant su
neesminiais). Ypa danai mokiniai
neatpasta inom geometrini figr, jei tik brinys neprastai orientuotas. 17 pav. [127, p. 79] atveju (a)
mokiniai neatpasta lygiaonio trikampio, atveju (b) sunkiai atranda panaij trikampi poras.
Labai padeda smoningai sisavinti
matematines svokas odiu atliekami
pratimai, pvz.:
17 pav.
81
1. Patikslinkite, jei to reikia, iuos apibrimus: a) ekvivaleniomis vadinsime

dvi lygtis, kada pirmosios lygties aknys yra antrosios lygties aknimis; b) ties, dalijanti trikampio kratin pusiau, vadinama pusiaukratine; c) atkarpa, jungianti dviej
trikampio kratini vidurius ir lygi pusei treiosios kratins, vadinama trikampio vidurine linija.
2. Pateikite pavyzdius, kurie paliudyt i apibrim klaidingum: 1) kreivs
liestin ties, turinti su kreive tik vien bendr tak; 2) jeigu atstumas nuo bet kurio
linijos l1 tako iki antrosios linijos l2 atitinkamo tako pastovus, tai tokios linijos
lygiagreios. Pavyzdiai ia bt: 1 atvejui 18 pav., b ir c, ir 2 atvejui 19 pav. [127,
p. 7980].
a)
b)
c)
18 pav.
Nustat kurio nors termino tiksli prasm, mes j ir

turime naudoti ta paia prasme. Taiau tam neprietarauja tai, kad, engiant auktesn pakop, kuriai pirmesnioji buvo atskiras atvejis, danai tenka apibendrinti daugel anksiau naudot svok ir dl to naujai jas
apibrti, neretai paliekant buvus svokos pavadinim.
Pvz., natralij skaii daugyba buvo apibriama
kaip lygi dmen sudtis, taiau racionalij skaii
19 pav.
daugybai jau reikia kitokio apibrimo, kur ankstesnis apibrimas eis kaip sudedamoji dalis.
Tas pats mokyklinio matematikos kurso skyrius gali bti sukurtas naudojantis skirting svok sistemomis. Gali skirtis arba svok vedimo tvarka, arba paios svokos. Pradini svok pasirinkimas grietai nenustato j mokymosi tvarkos. Svok
sistema pasirodo esanti tik i dalies sutvarkyta santykiu eiti prie, suprantamu kaip
jimas prie laiko atvilgiu. Todl ikyla udavinys kaip pedagogikai tikslinga vesti svokas viena ar kita tvarka. Kada kalbama apie tradicins mediagos iuolaikin
82
traktavim, turimi galvoje tos paios empirins mediagos matematinio sutvarkymo

bdai. Pvz., empirin mediaga, kuria remiasi mokyklin geometrija, sutvarkyta remiantis vektorins erdvs svok sistema, padeda sukurti racionalesn mokyklin geometrijos kurs.
Apibendrinant btina pabrti, kad yra naudinga:
1) nevedinti nauj svok formaliai; detaliai konkretizuoti naujas abstrakias
svokas; pagal galimybes taikyti konkretj indukcin svok vedimo bd;
2) vesti svokas kuo natralesniu mokiniams keliu; pagal galimybes daniau
traukti mokinius savarankik svokos nagrinjim, jos apibrimo formulavim;
3) motyvuoti vedamas svokas, terminus, apibrimus; siekti, kad mokiniai nesusidaryt nuomons, jog nauj svok galima vesti bet kaip;
4) nauj svok nagrinjimo procese irykinti j ryius su jau vestomis svokomis; kur galima remtis analogija;
5) kiekvienoje pamokoje stengtis pakartoti apibrimus t svok, su kuriomis
operuojama toje pamokoje;
6) formuojant naujas svokas, labai grietai kontroliuoti mokini kalb, reikalauti
jos tikslumo, trumpumo, grietumo formuluojant apibrimus;
7) visada turti omenyje, kad klaid profilaktika yra efektyvesn nei j taisymas.
Aptariant paskutin ivad plaiau, btina paymti, kad kartais taikoma neteisinga mokini klaid, padaryt formuluojant apibrimus, taisymo metodika. Mokiniui
pasakius neteising apibrim, mokytojas klausia antr, jei reikia trei ir kitus mokinius, kol igirsta teisingai suformuluot apibrim ir visiems mokiniams liepia j
kelet kart choru pakartoti. O klaidos esm lieka neiaikinta. J iaikinus, mokiniai
ateityje nebeklyst, o mintinai imoktas apibrimas tokios garantijos neduoda atmintis ateityje gali vl ikrsti pokt, nes umirimas viena i atminties savybi.
83
III. EMPIRINS MEDIAGOS MATEMATINIS SUTVARKYMAS

NAUDOJANTIS NEDEDUKCINIAIS SAMPROTAVIMAIS
1. Bendros pastabos
Empirin (gr. empeiria patyrimas) mediaga mus supantys reals daiktai,
turintys apibrtas savybes, sukuriantys realius santykius, arba objekt ir santyki
sistema i kurios nors mokslo srities (fizikos, chemijos, biologijos, geografijos, istorijos ir kt.), arba specialiai mokymui naudojami daiktai (didaktin mediaga), arba
matematin mediaga (matematini objekt sistema), kada ji toliau tvarkoma (apibendrinama, abstrahuojama). Matematins svokos, teiginiai ir samprotavimai sudaro
matematins mediagos pagrindin turin, faktin mediag. Taiau reikia inoti, i
kur tie faktai gauti, kaip juos gauti, kaip viso to imokyti mokinius.
Empirins mediagos matematinis sutvarkymas realizuojamas vairiuose mokymo etapuose, kada mokinys: a) dar nra valds apibrtos matematins mediagos
ir sprendiamas pedagoginis udavinys valdyti j, iskirti matematines svokas i
konkrei situacij, atrasti matematinius dsningumus, atspindinius nagrinjamos
realios daiktins srities savybes; b) yra valds btin matematin aparat ir matematinio empirins mediagos sutvarkymo tikslas pritaikyti jau inomas matematines
svokas konkreioje situacijoje susijusiems su ja udaviniams sprsti. ie du aspektai
gana smarkiai skiriasi savo logine struktra.
Matematika operuoja idealiais objektais. Taiau visi ie matematiniai objektai
atspindi materialij objekt savybes, materialaus pasaulio dsningumus; j idealus
pobdis reikia paprast abstrahavimsi nuo neesmini materialij objekt savybi,
ir tada nagrinjamos savybs tampa bendros. Todl visi matematiniai teiginiai ir svokos yra giliausi ir bendriausi realaus pasaulio savybi atspindys.
Paindamas mokslo tiesas, tyrintojas naudojasi ypatingomis matematinmis priemonmis, mokslinio tyrimo metodais. Mokymo procese mokiniams irgi reikia stengtis sudaryti slygas naudotis matematinio tyrimo moksliniais metodais: 1) stebjimu
ir bandymu; 2) lyginimu; 3) analize ir sinteze; 4) apibendrinimu ir specializacija; 5)
abstrahavimu ir konkretizavimu.
Dabar apsiribosime tik aukiau minto pirmojo (a) aspekto analize. Pagrindiniai
jo komponentai stebjimai, bandymai, indukcija, analogija, apibendrinimas ir abstrahavimas i esms tai yra indukciniai metodai. Indukcinis metodas yra ir euristinis
metodas. Mstymo veikloje visi inagrinti komponentai taikomi bendrai. Atskirai jie
nagrinjami tik tam, kad bt patogiau juos ianalizuoti.
84
2. Stebjimai ir bandymai
Stebjimas objekt ar reikini savybi ar santyki, esant natralioms slygoms,
nagrinjimo metodas. Stebjimas nuo paprasto objekto ar reikinio suvokimo skiriasi
tuo, kad ia ne tik suvokiama, bet ir smonje, odiu, popieriuje ar kompiuteryje
ratu stebjimo rezultatai yra ufiksuojami.
Bandymas (eksperimentas) toks objekt ar reikini nagrinjimo metodas, kuriuo
mes veikiame j reali bkl ar vystymsi, sukurdami reikiamas dirbtines slygas,
dirbtinai juos suskaidydami dalis arba jungdami su kitais objektais ar reikiniais.
Kiekvienas eksperimentas susijs su stebjimu stebima eksperimento eiga,
objekt ar reikini bkl, j kitimas.
Aptartieji metodai yra pagrindiniai eksperimentiniuose moksluose (fizikoje, chemijoje). Matematika ne eksperimentinis mokslas, ie metodai joje nra pagrindiniai
ir joks eksperimentinis patikrinimas bandymu negali bti pakankamas jos teigini
patvirtinimas. Tai neabejotinai teisinga, jei turime galvoje matematik kaip dedukcin
teorij, taiau prie ivedant dedukcin teorij visada remiamasi faktais, o po to i teorija pritaikoma praktikoje. Visa tai yra ne maiau svarbu, kaip pati dedukcin teorija:
juk j reikia ir suprasti, ir pateisinti, parodant, kad ji gali bti pritaikoma, t. y. reikia
rpintis ne vien tuo, kad tai, ko mokoms, bt grietai rodyta, bet ir tuo, kad bt
suprantama.
Todl stebjimai ir bandymai mokant matematikos yra svarbs. Pvz., labai naudingi ie metodai tokiu atveju, kai nagrinjamos figr plot ir perimetr savybs, j
santykiai: galima parodyti, kad egzistuoja daugiakampiai, turintys lygius plotus, bet
skirtingus perimetrus, bei turintys lygius perimetrus, bet skirtingus plotus. Taikant
iuos metodus reikia nuolat priminti, kad jie grietai nepagrindia matematinio fakto,
bet danai padeda j nustatyti.
Ilgamet pedagogin praktika liudija, kad iradingas indukcinis fakt pagrindimas utikrina jaunesniajame mokykliniame amiuje gilesn, tvirtesn nagrinjamos
mediagos sisavinim, negu formalusis dedukcinis pagrindimas. Pernelyg ankstyvas
dedukcini rodym vedimas ne tik nepadeda ugdyti mokini loginio mstymo, bet,
prieingai, stabdo j. emesnse klasse svarbiausi vaidmen turi vaidinti indukciniai
metodai, ypa fakt nustatymas bandymais, tiesioginis mokini patyrimo panaudojimas (figr ikirpimas i popieriaus, perlenkimai, udjimai ir t. t.).
Tai primena ne geometrij, bet fizik, darbin mokym. I ties eksperimentiniu
metodu, prastu iems dalykams, nagrinjami reals objektai, susieti realiais tarpusavio ryiais.
Ypa svarbus yra eksperimentinis metodas emesnse klasse (IVI), kur daug
remiamasi mokini intuicija palaipsniui vedant dedukcijos elementus. Tai reikia realizuoti po truput sudarant problemines situacijas, reikalaujanias loginio rodymo.
85
Mokant geometrijos bandymai papildo gyvenimo patyrim, ir be rodymo intuityviai priimame aikius teiginius, patvirtinamus gyvenimo patyrimu. Kitaip sakant,
kalbama apie pernelyg iplst, priklausom aksiom sistem, nors, i kitos puss, ji
nepilna, todl kartais dl to vadinama psichologine (skirtingai nuo logins).
Neteisingi yra tvirtinimai, kad be rodymo priimant didel skaii teigini, griaunama login mokyklins geometrijos sistema. Login mokyklins geometrijos sistema tikina ne vien tuo, kad visi jos teiginiai pagrindiami loginiu keliu, bet ir tuo, kad
u ios sistemos nugaros stovi patirtis, utikrinanti aksiom teisingum. Patyrimo,
bandymo, stebjimo keliu gauti rezultatai turi tapti prielaidomis indukcinms ivadoms suformuluoti.
3. Indukcija
jimas nuo atskiro prie bendro, nuo fakt, nustatyt stebjimais, bandymais, patyrimu, prie apibendrinim yra painimo dsningumas. Vienas i tokio jimo bd indukcija. Indukcinis samprotavimas susiformavo ilgaams istorins ir krybins moni praktikos metu ir yra kils i stebjim bei bandym. Pirmasis indukcij vardijo
Sokratas (Skrats, 469399 pr. Kr.). Indukcija turi tris pagrindines reikmes: 1) vienas
i samprotavimo bd, kurio metu i dviej ar daugiau dalini sprendini gaunamas
naujas bendras sprendinys (ivada); 2) tyrimo metodas, kur taikant tiriami kurios nors
objekt aibs (arba kokio nors reikinio) atskiri objektai (aplinkybs), nustatant juose
tas savybes, kurios bdingos visai objekt aibei (aplinkybms, nuo kuri priklauso nagrinjamasis reikinys); c) mediagos pateikimo forma literatros altinyje, pokalbyje,
mokymo procese, kada nuo dalini teigini prieinama prie bendrj teigini (ivad).
Skiriama nepilnoji ir pilnoji indukcija.
Nepilnoji indukcija (kaip tyrimo metodas) indukcija, kurioje neinagrinjami
visi daliniai atvejai. Ji danai taikoma pedagoginiais tikslais padedant suformuluoti
moksle rodytus, bet mokiniams naujus matematikos dsnius, taisykles, algoritmus,
kuri griet rodym mokiniai dar nepajgs suvokti. Taip mokiniai mokomi matematikos veiklos. Plaiau apie j toliau.
Pilnoji indukcija ivada, pagrsta inagrinjimu vis dalini atvej, susijusi su
duotja situacija. Pvz.: a) pirmini skaii skaiiaus nustatymas kuriame nors intervale; b) brtinio kampo didumo nustatymas rodant teorem (3 atvejai).
Vienas i pagrindini indukcijos udavini yra nustatymas prieastini ryi tarp
objekt ar reikini. Tam taikomas eksperimentins indukcijos metodas, kurio yra 4
rys. Aptarsime jas.
1. Sutapimo metodas. Tegul reikia nustatyti kokio nors reikinio (objekto savybs) atsiradimo prieast a. Bandymai ir stebjimai rodo, kad i savyb atsi86
randa esant aplinkybms A, B, C. Nagrindami vairiausius atvejus, pastebime,

kad prieastis a pasirodo esant tik aplinkybei A, o B ir C nra btinos. Tada
daroma ivada, kad aplinkyb A yra reikinio a prieastis. Matematikos mokymo procese is metodas taikomas vedant naujas svokas, nagrinjant naujas
matematinio objekto savybes, klasifikuojant jas pagal kok nors poym.
2. Skirtumo metodas. Jeigu kokio nors reikinio (savybs) pasireikimo ar nepasireikimo atvejai sutampa visomis aplinkybmis, be vienos, kuri pasirodo esanti
tik reikinio (savybs) pasireikimo atveju, tai i vienintel aplinkyb ir yra
duotojo reikinio prieastis.
3. Liekan metodas. Jo schema: a) aplinkybs a, b, c yra vienintels, kurios gali
bti sudtinio reikinio A, B, C prieastimis ; b) yra inoma, kad a yra reikinio
dalies A prieastis, o b dalies B prieastis; c) ivada: aplinkyb c yra dalies C
prieastis. is metodas yra taikomas kaip prietaravimo metodas, pvz., rodant
teorem apie statmens vienatinum, kai statmuo vedamas i duotojo alia tiess
tako t ties.
4. Lydimj kitim metodas. Jei kokio nors reikinio (objekto savybs) tam tikras
pokytis visada sukelia tam tikr pokyt ir kitame reikinyje, tai pirmasis reikinys gali bti antrojo reikinio prieastis (arba ivada) arba yra prieastiniu
ryiu susijs su tuo reikiniu. Taip, pvz., mokiniams atskleidiama trupmen
daugybos ir dalybos prasm. Tai puikiai suvok ikikarins Lietuvos mokytojas
Simonas Vainbergas (1894 ?). Jo straipsnyje [111] kaip tik ir analizuojamas
skaiiaus dauginimas ir dalijimas i trupmenos. Iliustruojant inscenizacijomis,
sudaromos lentels:
8 vaikai gavo po 3 obuolius 8 3 = 24 (ob.)
...............................................................................................................
8 vaikai gavo po obuolio - 8 = 4 (ob.)
8 vaikai gavo po obuolio - 8 = 2 (ob.)
................................................................................................................
20 obuoli idalysime po 4 obuolius kiekvienam 20 : 4 = 5 (v.)
................................................................................................................
20 obuoli idalysime po obuolio kiekvienam 20 : = 40 (v.)
20 obuoli idalysime po obuolio kiekvienam 20 : = 80 (v.)
Eksperimentin indukcija danai yra naudinga atspjant matematinius dsningumus.
Pvz., reikia isprsti udavin: Keliomis tiesmis galima poromis sujungti n
tak, jei jokie 3 takai nra vienoje tiesje? Sprendiama taip: pagal udavinio
prasm n 2. Kai n = 2, ties bus viena. Kai n = 3, tiesi bus 3, t. y. padidjo 2; kai
87
n = 4, tiesi bus 6, t. y. padidjo 3 tiesmis

(20 pav.). Tada galima spti, kad iekomas
tiesi skaiius bus:
S = 1 + 2 + 3 + ...+ (n 2) + (n 1) =
n(n 1)
.
2
Matematikos mokymo priemon yra ne

tik pilnoji, bet ir nepilnoji bei matematin indukcija.
20 pav.
4. Nepilnoji indukcija ir jos vaidmuo matematikoje

Nepilnosios indukcijos ivada yra tiktina; jos tikslumo tikimyb vairiais atvejais
yra vairi ir kinta intervale 0 p 1.
Matematinse teorijose naudojamasi tik pagrstomis, tikromis ivadomis ir todl
nepilnoji indukcija jose netaikoma. Taiau matematikos istorija liudija, kad kiekvienos matematins teorijos raidoje nepilnoji indukcija vaidino ir tebevaidina svarb
vaidmen. Pirmasis matematikos ini kaupimosi periodas buvo matematini fakt
kaupimo periodas, fakt, gaut kaip atsakymai praktinje veikloje ikilusius klausimus grynai empiriniu keliu. Antai aritmetikos dsniai:

a + b = b + a, ab = ba, (a + b) + c = a + (b + c), (ab)c = a(bc)
ir kt. yra indukcins kilms. Panaiai geometrijoje, kaupiantis faktams apie plot
(emdirbystje) ir tri (statyboje, kt. amatuose) matavim, pasinaudojant nepilnja
indukcija buvo prieita prie apibendrinim, formuli, aksiom ir teorem.
4.2. Nepilnoji indukcija matematinje kryboje

Matematinje kryboje ji taikoma kaip vienas i euristini metod. Antai
1742 m. Peterburge dirbs akademikas Christianas Goldbachas (Goldbach, 1690
1764) savo laike L. Oileriui suformulavo teigin, kad kiekvienas sveikasis ne maesnis u 6 nelyginis skaiius gali bti uraytas kaip trij pirmini skaii suma.
L. Oileris j papild: bet kur lygin skaii galima urayti kaip dviej pirmini
skaii sum. Abu ie teiginiai buvo suformuluoti pasinaudojant nepilnja indukcija. Ch. Goldbacho laike suformuluotoji problema vadinama trinarija (dl to, kad
yra 3 nariai), o L. Eulerio laike binarija (lot. ,,binarius dvigubas) Goldbacho
problema. Dabar GoldbachoOilerio problema formuluojama taip: Bet kuris lyginis skaiius n 4 yra dviej pirmini skaii suma, o bet kuris nelyginis skaiius
88
n 7 yra trij pirmini skaii suma [119, p. 154]. Jos sprendimas pasirod ess
ypa sudtingas. 1937 m. rus akademikas Ivanas Vinogradovas (18911983) pateik dalin jos sprendim: ived asimptotin formul nelyginiam skaiiui ireikti
trij pirmini skaii suma. Toki pavyzdi matematikos istorijoje yra labai daug.
ymus vokiei matematikas Feliksas Kleinas (Klein, 18491925) ra: tyrintojas matematikoje, kaip ir bet kuriame moksle <...> naudojasi savo fantazija ir juda
pirmyn induktyviai, remdamasis euristinmis pagalbinmis priemonmis [125, p.
336]. O indukcinis darbas to, kas pirmasis suformulavo kok nors teigin, yra tiek
pat vertingas, kaip ir dedukcinis darbas to, kas pirmasis teigin rod, nes ir viena,
ir kita vienodai svarbu [125, p. 336].
Taiau matematinse teorijose niekada nesitenkinama indukcinmis ivadomis,
jos yra tik hipotezs. Kad jos virst matematiniais faktais, jas reikia dedukciniu bdu
rodyti.
4.3. Nepilnoji indukcija mokant matematikos

Kad supaindintume mokinius su paprasiausiais matematiniais objektais ir j sryiais, kad ivestume vienus sryius i kit, btina parengti mokini mstym jutimini duomen kaupimo bdu. Tie jutiminiai duomenys btini tiek matematinms
svokoms suformuoti, tiek parengti operacijoms, kurias mokiniai turs atlikti, nordami i vien sryi gauti kitus. O ia ir talkina nepilnoji indukcija. Pagrsta stebjimais, bandymais, konkreiomis erdvinmis formomis ir kiekybiniais santykiais,
pavyzdiais, ji yra galinga priemon rengiant mokinius loginiam mstymui, nes suteikia jutimin io mstymo pagrind. Todl nepilnoji indukcija yra ypa reikminga
pradiniame matematikos mokymo etape. Jos protingas taikymas mokymo procese
neprietarauja matematikos metodologijai. Mokymo procese nepilnosios indukcijos
keliu mokini gautos ivados niekada neduos klaiding rezultat t garantuos mokytojas, inantis atitinkamus matematinius teiginius. Nepilnoji indukcija padeda realizuoti didaktinius principus ir j taisykles: mokymo vaizdum, jim nuo konkretaus
prie abstraktaus, nuo dalinio prie bendro.
Vyresniosiose klasse nepilnoji indukcija taikytina nagrinjant teiginius, kuriuos,
netaikant io metodo, mokiniams sunku suprasti. Taigi kyla pavojus dl j formalaus
sisavinimo. Be to, iose klasse kinta ir pats indukcijos pobdis: jei emesnse klasse bandymai atliekami su konkreiais daiktais ar j vaizdais, tai vyresniosiose klasse
nagrinjami abstrakts matematiniai pavyzdiai arba udaviniai.
Bandymo pavyzdys: ikirpti i popieriaus trikamp, atplti du jo kampus ir pridti
prie treiojo gausime itiestin kamp. Pats bandymas netgi nurodo keli, kaip reikia rodyti teorem reikia papildyti brin taip, kad trikampio vidaus kampai bt
sukeliami vien viet.
89
5. Pilnoji indukcija ir jos vaidmuo matematikoje

i svok jau vartojo Aristotelis (Aristotels, 384322 pr. Kr.), todl ji kartais
vadinama Aristotelio indukcija, dar kartais tobulja, formalija, nes duoda tikslius
rezultatus. Pilnoji indukcija taikoma ten, kur bna keletas rykiai skirting atvej.
Antai, kaip jau minta, nagrinjant brtinio kampo savybes, buvo iskirti 3 atvejai:
1) apskritimo centras yra vienoje brtinio kampo kratinje; 2) is centras yra brtinio kampo viduje; 3) centras yra alia brtinio kampo.
5.2. Pilnoji indukcija matematikoje

Matematikoje plaiai naudojamas rodymo ir apibrimo metodas matematin
indukcija pagrstas teorins aritmetikos aksioma: jei vis natralij skaii aibs N
poaibis M turi 2 savybes: a) 1 M, b) i k M iplaukia k + 1 M, tai M = N. rodant
teigin T(n) matematins indukcijos metodu, sitikinama, kad: a) T(1) yra teisingas
teiginys; b) jei T(k) teisingas, patikrinama, ar T(k + 1) irgi teisingas. Matematins indukcijos metodu ivedamos progresij, kombinatorikos ir kt. formuls, rodomos kai
kurios teoremos. Matematin indukcija apibendrinama bet kuriai sutvarkytai aibei.
5.3. Pilnoji indukcija mokant matematikos

Mokant paprastj trupmen daugybos, pradioje ianalizuojami ie atvejai: a)
trupmenos dauginimas i natraliojo skaiiaus; b) natraliojo skaiiaus dauginimas i
trupmenos; c) trupmenos dauginimas i trupmenos; d) mirij skaii dauginimas.
Visais atvejais suformuluojamos taisykls. Taiau j gausa nra patogi ir iekoma
bendros taisykls, o tokia pasirodo esanti atvejo (c) taisykl.
6. Analogija MOKANT matematikos

Vienas i svarbi samprotavimo tip yra tradukcinis samprotavimas (lot. traductio perklimas). Jame i dviej ar keleto bendrj teigini gaunamas naujas
bendrasis teiginys. Pvz.: a, b, c realieji skaiiai ir a > b, b > c, tada a > c.
Svarbiausia tradukcinio samprotavimo ris analogija. Ivados, gautos analogijos keliu tiktinos. Jos tampa vienu i altini mokslinms hipotezms formuluoti.
Tarp nepilnosios indukcijos ir analogijos yra sutapim ir skirtum. Abu ie metodai veda prie ivad, kurias reikia nagrinti toliau, kad sitikintume j teisingumu ar
atmestume jas, kaip klaidingas. Skirtumai: nepilnojoje indukcijoje einama nuo atskir
90
objekt ar atskir j ri prie j gimins; analogijoje nuo vieno objekto prie kito
ar nuo vienos objekt klass prie kitos.
Grietose matematinse teorijose analogija netaikoma. Ji taikoma tik matematinje kryboje kaip vienas i euristini metod keliant hipotezes. Analogija padjo
sukurti tokias matematines teorijas: kompleksinio kintamojo funkcij teorij, n-mai
erdvi geometrijas.
Analogijos vaidmuo mokymo procese yra dvipusis: arba ji yra teigiamas euristinis
faktorius, arba ji veda prie neteisingos ivados, kuri, reikiamai nepagrsta, imama taikyti
udavini bei pratim sprendimui ir tokiu bdu nuveda besimokantj klaidingu keliu.
Kaip teigiamas euristinis faktorius analogija padeda mokiniams: a) atrasti nauj
jiems teigin ir suformuluoti j; b) pasirinkti teiginio rodymo bd; c) surasti udavinio ar sprendimo keli.
Populiars analogijos pavyzdiai: a) algebroje, aritmetikoje veiksmai su deimtainmis trupmenomis analogiki veiksmams su natraliaisiais skaiiais, algebrins
trupmenos nagrinjamos remiantis analogija su paprastosiomis trupmenomis; b) geometrijoje daugelis plokij figr turi savo analogus erdvje (lygiagretainis
gretasienis, apskritimas sfera, skritulys rutulys, trikampis - tetraedras ir t. t.);
teoremos apie nupjautinio kgio tr rodymo metodas yra analogikas nupjautins
piramids trio apskaiiavimo teoremos rodymui; kai kurios stereometrijos teoremos
savo turiniu bei rodymo bdu analogikos planimetrijos teoremoms (apie statmen ir
pasvirsias, nubrtas ties ar ploktum, apie tiesi ir ploktum lygiagretum).
Analogija tai lyginimas, mintyse nustatant tapatum ar skirtingumus tarp nagrinjam objekt. Lyginimo principai:
1. Lyginti galima tik tokius objektus, kurie turi tam tikr tarpusavio ry, t. y. lyginimas turi turti prasm (pvz., gali bti lyginamos dviej funkcij savybs).
2. Lyginimas turi vykti planingai, t. y. reikia tiksliai iskirti tas savybes, pagal
kurias lyginama (pvz., daugiakampiai gali bti lyginami pagal plot arba perimetr).
3. Lyginimas pagal tas paias matematini objekt savybes turi bti atliktas iki
galo.
Jau I klasje sprendiami paprastieji netiesioginiai udaviniai. Mokant j sprendimo be lyginimo i viso bt nemanoma apsieiti. Pvz.: a) Tiesioginis udavinys:
Jonukas turi 8 obuolius, o Onut 2 obuoliais daugiau. Kiek obuoli turi Onut? b)
Netiesioginis udavinys: Jonukas turi 8 obuolius arba 2 obuoliais maiau negu Onut.
Kiek obuoli turi Onut?
Taip pat lyginimas yra btinas, kai I klasje sprendiami skirtuminio bei kartotinio
palyginimo, skaiiaus didinimo (mainimo) keliais vienetais (kelis kartus) paprastieji
udaviniai. Toks palyginimas padeda mokiniams geriau sisavinti frazi padidinti
(sumainti) ir keliais vienetais (kelis kartus) prasm, nustatyti ryius tarp uda91
vini slyg ir j sprendimo bd [9, p. 104]. Vyresniosiose klasse, kai mokiniui

nesiseka isprsti udavinio su dideliais skaiiais, labai padeda analogiko udavinio
sprendimas su maais skaiiais. Tokio udavinio sprendimo bdas pagal analogij
pritaikomas pradinio udavinio sprendimui.
Gilesn analogijos ris, kurios ivados yra tobulos, patikimos yra izomorfizmas
(gr. isos toks pat, vienodas, panaus, gr. morph forma). Nustat izomorfizm tarp dviej ar keli objekt sistem, galime perkelti bet kur teigin, kuris yra
teisingas vienoje i i sistem, kitas sistemas.
Analogijos vaidmen matematikoje ypa akcentavo lenk matematikas Stefanas
Banachas (Banach, 18921945), kuris pabr, kad matematikas mogus, sugebs
rasti analogijas tarp teigini, o geresnis matematikas tas, kuris pastebi analogijas tarp
teorij. Galima sivaizduoti ir tok matematik, kuris mato analogijas tarp analogij.
Analogija gali bti: a) paprastoji, kurioje i objekt sutapimo keliais poymiais
daroma ivada apie j sutapim likusiais poymiais; b) iplstin, kurioje i reikini
sutapimo daroma ivada apie j prieasi sutapim. Kartu ios abi analogijos gali
bti: a) grietos, kurioms esant lyginam objekt poymiai priklauso vienas nuo kito;
b) negrietos, kurioms esant lyginam objekt poymiai nra aikiai priklausomi vienas nuo kito.
Analogija vienas labiausiai taikom metod moksliniuose tyrimuose. Tik per
analogijas tyrjas danai prie teising teigini apie nagrinjamo objekto savybes, kurias galima patvirtinti ar paneigti bandymais ar grietesniais svarstymais. Tad analogija gali bti naudinga ar alinga. Naudingos analogijos pavyzdys gali bti daugelio
planimetrijos teigini perklimas stereometrij, pvz., jei S = ab, tai V = abc. alinga
analogija, pvz., tokia: jei staiakampio pagrind 2 kartus padidinsime, o auktin 2
kartus sumainsime, tai jo plotas nepasikeis; taiau to negalima tvirtinti, jei pagrind
30 % padidinsime, o auktin 30 % sumainsime.
Btina sidmti, kad danai taikant analogij mokymo procese, mokini susidomjimas matematika sustiprja, nes tai domi tiriamoji veikla. Be to, tai leidia
lengviau ir tviriau sisavinti mokomj mediag, nes perkeliamos inios ir mokjimai, sukaupti inomoje srityje, neinom srit tai kartojimas, kuris yra moksl
motina. Todl ia prasme labai naudingi tokio tipo pratimai: 1) Ar teisingas teiginys:
Jei visi trikampio kampai lygs, tai ir kratins lygios? Suformuluokite analogik
teigin eiakampiui. Ar jis teisingas? 2) Ar teisingas teiginys: Atstum nuo bet kurio
tako, esanio lygiakraio trikampio viduje (iorje), iki jo kratini suma yra pastovus dydis? Suformuluokite analogik teigin bet kuriam taisyklingajam daugiakampiui. Ar jis bus teisingas?
Ne maiau svarbu ugdyti mokini prot taikyti analogij iekant sunki udavini
sprendimo bd. Apie tai truput usiminme aukiau, dabar patarim ipltosime.
Rekomenduotinas toks darbo su udaviniu planas: 1) parinkti analogik udavin,
92
kuriame bt analogika slyga, taiau su daug maesniais skaiiais ar kitaip paprastesn; 2) isprsti pagalbin udavin, po to grti prie pradinio udavinio.
Mokytojui reikia inoti ir tipikas mokini klaidas, kurios atsiranda taikant analogij. Jau pradini klasi mokiniai turi bti rengiami suvokti tai, kad analogijos bdu
gaunamos ivados yra tik tiktinos ir jas reikia papildomai patikrinti. Pvz., sprendiant
udavin: Onut turjo 5 ssiuvinius 2 daugiau negu broliukas. Kiek ssiuvini turjo broliukas? galima pasinaudoti analogija ir gauti atsakym 7 ssiuvinius, o i
ties reikia gauti 3 ssiuvinius. Taiau ir daugelis kit matematini klaid yra neteisingai taikom analogij rezultatas. Antai prat prie trupmen prastinimo aritmetikoje
mokiniai ima prastinti dmenis algebroje, pvz.:
a2 + b
= a + b ir pan., ima dauginti
a
tokiais atvejais:

sin ( + ) = sin + sin ; lg (a + b) = lg a + lg b.
Tokios analogijos paaikinamos formaliomis, netiksliomis, pavirutinikomis
iniomis. Paprastai tokios alingos analogijos atsiranda stichikai, pvz.:

a+b a
= ;
c+b c
a2 + b2 = a + b .
iais atvejais atsiranda klaidingos analogijos su teisingais pertvarkiais:

ab
cb
a
;
c
a 2 b 2 = |ab|.
Kai kurie pradini klasi mokiniai sigudrina dalyti taip: 96 : 16 = 10, nes, anot j,
90 : 10 = 9, 6 : 6 = 1, taigi 9 + 1 = 10.
Taikant planimetrijoje gytas inias stereometrijoje, mokiniai pirmojoje geometrijos dalyje gytas teisingas inias antrojoje dalyje kartais pritaiko neteisingai, pvz.,
teigia: Jei dvi tiess erdvje statmenos treiajai tiesei, tai jos yra lygiagrets.
Taiau netinka laikytis principo Bijai vilko neik mik. Analogij reikia
taikyti ten, kur tai btina. Ypa svarbu taikyti analogij btent tarp planimetrijos ir
stereometrijos. Antai santykis tarp staiakampio kratini ilgi analogikas santykiui
tarp staiakampio gretasienio briaun ilgi. Panaiai vairias analogijas galima rasti
tarp trikampi ir piramidi, lygiagretaini ir prizmi. Todl, apibendrinant geometrijos inias, naudinga duoti sprsti tok udavin: Ianalizuokite tetraedr kaip kn,
analogik planimetrijos svokoms: lygiagretainis, staiakampis, kvadratas, kampo
pusiaukampin.
Tuo domtasi dar ikikarins Nepriklausomos Lietuvos matematikos didaktikoje.
Antai Ignas Konius (18861975), aptardamas geometrijos login sandar, teig, kad,
remiantis geometrijoje priimtomis pirminmis svokomis ir judjimo bei matmen svoka, galima sukurti vis elementariosios geometrijos pagrindini svok sistem. Jo
93
straipsnyje aptariama geometrijos login sandara. Remiantis tako, linijos, paviriaus

ir kno svokomis, galima eiti dviem keliais. Pradedant nuo tako, isiaikinama, kad
judanio tako pdsakas yra linija, judanios linijos pdsakas pavirius, judanio paviriaus knas. Takas neturi matmen, linija turi vien, pavirius du, knas tris.
Judanio bemaio pdsakas vienmatis dydis, vienmaio dvimatis ir t. t.
Pradedant atvirkiai nuo kno tako link, gaunama: kno riba pavirius, paviriaus linija, linijos takas. Trij matmen dydio riba dvimatis dydis, dvimaio
vienmatis, vienmaio bematis. Visa tai galima pritaikyti nusakant planimetrijos
ir stereometrijos ry. Antai kampas planimetrijoje yra neribota ploktumos dalis,
terpta tarp dviej i vieno tako ieinani tiesij linij [89, p. 32], o stereometrijoje neribota erdvs dalis, terpta tarp dviej i vienos tiesiosios linijos ieinani
ploktum [89, p. 32]. Perklus visas pirmojo apibrimo svokas per vien tolyn,
gaunamas antrasis apibrimas: mokk i planimetrijos permesti tiltel stereometrij. Tas tiltelis: pakeisk tak linija, linij paviriumi, paviri erdve (knu) [89, p.
32]. Toliau aptariamas tolesnis tilteli permetimas i matematikos kitus mokslus:
fizik, filosofij (Benedikto Spinozos (16321677) etikos aksiomos ir teoremos).
Ypa domi, o kartu ir sukelianti pedagogini rpesi, yra analogija tarp skritulio
ir rutulio. Kartais net pradini klasi mokytojos liepia: Vaikuiai, nusipiekite po 3
rutuliukus.... Yra dvi analogikos teoremos: I vis lygiaploi ploktumini figr
maiausi perimetr turi skritulys ir I vis lygiatri erdvini figr maiausi paviri turi rutulys. Vengr kilms JAV matematikas Djerdis Poja (Polia, 18871985)
rao: net pati gamta nusiteikusi rutulio naudai. Lietaus laai, muilo burbulai, Saul,
Mnulis, ms em, planetos yra rutulio ar beveik rutulio formos [136, p. 187].
domi analogij D. Poja suranda ir zoologijoje kada alt nakt katinas rengiasi
miegui, jis susiraito, darydamas savo kn kiek galima artimesn rutulio formai, kad
isaugot ilum, kad jos isiskirt kuo maiau.
7. Analiz ir sintez matematikoje

Analiz ir sintez yra labai svarbios matematiniuose tyrimuose, taip pat ir mokant
matematikos, kur jos naudojamos kaip udavini sprendimo, teorem rodym, matematini svok savybi nustatymo metodai.
Analiz ir sintez praktikai nra atskiriamos viena nuo kitos, papildydamos viena
kit jos sudaro analizin sintetin metod. Taiau kad galtume ianalizuoti aptarinjame jas atskirai.
Analizs metodas dl savo natralumo daniau naudojamas samprotaujant, kai reikia nustatyti neinom rezultat, todl jis labiau tinka tyrimams. Sintezs metodas
darnesnis, tobulesnis. Jis taikomas, kai mogus ino ties ir nori parodyti j kitiems.
94
Analiz mstymo metodas, kai einama nuo bendro prie atskiro, prie dali, sintez atvirkiai, nuo atskiro, nuo dali prie bendro. Vliau imta analiz suprasti kaip
mstymo bd, kur naudojant nuo pasekmi pereinama prie prieasties, o sintezje
nuo prieasties einama prie pasekmi. Ren Dekartas (Descartes, 15961650) savo
knygoje Logika analiz ir sintez pailiustravo genealoginio medio pavyzdiu: galima juo eiti nuo ak prie kamieno ir atvirkiai. Abiem atvejais du asmenys tame pat
medyje yra giminaiiai [44].
To paties udavinio aritmetinis ir algebrinis sprendimas yra: aritmetinis sintez,
algebrinis analiz.
Analize ir sinteze nuolat naudojamasi tiek matematikos elementarioms teorinms
inioms gyti, tiek joms taikyti sprendiant pratimus ir udavinius. Antai jau nagrinjant pirmosios deimties skaiius ir atliekant su jais sudties ir atimties veiksmus
mokiniai naudojasi vaizdine veikianija analize ir sinteze: daikt aibs iskirstomos
jas sudaranius elementus arba tie elementai grupuojami. Atliekant sudt, pridedant
po vienet ar vienet grup, pradioje naudojamas vaizdumas ir taikoma aukiau
mintoji vaizdi analiz bei sintez. Po to i analiz bei sintez atliekama jau vaiko
vaizduotje, nes konkrets veiksmai su konkreiais daiktais ilieka vaiko atmintyje
ir gali bti atgaminti jo smonje. Paskui pereinama prie dar auktesns analizs ir
sintezs formos protins, kuri jau atliekama vidinio mstymo kalbos forma.
Jau sprsdami vienaveiksmius udavinius vaikai irgi turi naudotis analize ir sinteze. Pvz., sprendiant udavin: Nuo vienos akels vaikas nuskyn 5 vynias, o
nuo kitos 3 vynias. Kiek vyni jis nuskyn?, i pradi analizuojama jo slyga:
iskiriami skaitiniai duomenys, udavinio slygoje aptarti vaiko veiksmai ir klausimas. Atsakant j, atliekama sintez. Sprendiant sudtinius aritmetinius udavinius,
analiz ir sintez tampa sudtingesns. Vienaveiksmiame udavinyje paprastai yra du
duomenys. Sudtiniame udavinyje duomen yra daugiau. Tenka juos jungti poromis
ir surasti pirmj por, kad bt galima gauti pirmj klausim paprastj udavin,
kurio atsakymas ir kuris nors dar nepanaudotas duomuo ikels antrj klausim kit
paprastj udavin, ir t. t.
8. Intuicija, fantazija ir harmonijos jausmas MOKANT

matematikos
Matematinis mstymas apima ne tik loginius samprotavimus, bet ir matematin
intuicij (lot. intuitio nuojauta), fantazija (gr. phantasia vaizdinys, vaizduot) ir harmonijos (gr. harmonia darna) jausmas, leidiantys numatyti udavinio sprendimo ar teoremos rodymo eig. Intuicija gebjimas stebti mintimis,
iugdytas daugkartine patirtimi. Taiau, kaip rao L. Kudriavcevas, matematikoje
95
intuityvs numatymai ir ties panas svarstymai atiduodami alto nagrinjimo

teismui, kad visa tai inagrintume, rodytumme ar paneigtume [130, p. 91], teiginio teisingumas rodomas ne jo patikrinimu daugeliu pavyzdi, daugkartiniais
eksperimentais tai matematikoje neturi rodomosios galios, o grynai loginiu keliu,
taikant formaliosios logikos dsnius [130, p. 91]. Matematikos mokymo procese
,,naudojimasis iniomis, matematiniu aparatu, intuicija, harmonijos pojiu, fantazija, mokjimu galvoti, logika, eksperimentu vyksta ne nuosekliai, etapais visa
tai vyksta visam tam tarpusavyje sveikaujant viso proceso metu [130, p. 2]. Toji
sveika padeda moksleiviams suformuoti matematin kultr. Taigi dedukcijos ir
indukcijos vienov mokant matematikos pasireikia itin rykiai, nes pati matematika
rykiai skiriasi nuo gamtos ar visuomens moksl tiek rodymo metodais, tiek jos
ini perdavimo metodika.
9. Apibendrinimas ir abstrakcija matematikoje

Matematikos mokymo procese mokiniai gyja gebjim sutrumpinti matematin
svarstym sprsdami jau imokto tipo udavinius: daugel kart sprendiant vieno
tipo udavinius atskiri mstymo proceso etapai sutrumpinami, jie automatizuojasi,
bet, jei reikia, tai mokinys gali grti prie viso svarstymo. Svarstymo proceso sutrumpinimas vyksta per pratybas. Gabs matematikai vaikai greitai pereina prie svarstym sutrumpinimo, vidutini gabum vaikai liau, o negabs net ir po daugelio
pratyb to padaryti negali.
Nagrindamas moksleivi matematini gabum struktros komponentus, V. Kruteckis ianalizavo [129] matematikos mokslinink, vidurini mokykl matematikos
mokytoj nuomones iuo klausimu. Apie 38 % j svarstym sutrumpinim akcentavo
kaip vien i gabum matematikai poymi. Beveik visi apklaustieji matematikos
mokytojai (98 %) iskyr gebjim apibendrinti.
Apibendrinimas tai mintyse atliekamas iskyrimas, fiksavimas koki nors bendrj esmini savybi, priklausani tiktai tam tikrai objekt ar santyki klasei. Abstrakcija tai mintyse atliekamas bendr esmini savybi, iskirt apibendrinimo procese, atskyrimas nuo kit neesmini ms nagrinjamos objekt ar santyki klass
savybi ir i neesmini savybi atmetimas. Taigi ie loginiai procesai painime taikomi praktikai kartu.
Empirin mediaga, nagrinjama siekiant suformuoti nauj svok, turi bti parenkama taip, kad bt galima apibendrinti, irykinti esmines savybes, sudaranias
formuojamos svokos turin. i mediaga greta esmini duotosios svokos savybi
privalo turti ir neesmini savybi. Kad padtume iskirti esmines savybes ir jas ateityje atskirtume nuo neesmini, pastarsias reikia varijuoti. Apibendrinimas ir abstrak96
cija padeda matematikai apdoroti empirin mediag, taiau iskiriamos j procese

matematins svokos lieka dar logikai nesutvarkytos.
10. Hipotezi taikymas mokymo procese

Hipotezi reikm painimui yra labai didel. Mokslo dsniai, teorijos iki juos
patvirtinant perjo hipotezi stadij. Todl mokytojas, aikindamas koki nors teorij,
turi papasakoti ir apie visas ios teorijos vystymosi stadijas. Hipotezs vienintelis
kelias, kuriuo didieji mokslo mons atjo prie pai svarbiausi mokslo ties atradimo.
11. Skyriaus apibendrinimas

Jau pradiniame matematikos mokymo etape yra labai plaios galimybs mokini
loginiam mstymui ugdyti. Pradines matematikos inias vaikai sisavina kaip tam tikr sistem, kurioje atskiri teiginiai logikai susij tarp savs, iplaukia vieni i kit.
Aiku, i sistema yra pritaikyta prie vaik mstymo lygio. Smoningai mokydamiesi
matematikos, mokiniai naudojasi jiems prieinamu lygiu pagrindinmis mstymo operacijomis: analize ir sinteze, lyginimu, abstrahavimu ir konkretizavimu, apibendrinimu. Jie daro indukcines ivadas, bando naudotis dedukciniais samprotavimais. Smoningas matematikos ini sisavinimas vysto login mokini mstym. Antra vertus,
mstymo operacij valdymas savo ruotu padeda mokiniams skmingiau sisavinti
naujas matematikos inias.
Mokant matematikos, kaip ir vis kit mokomj dalyk, reikia siekti, kad mokiniai kaip galima daugiau matematini ties surast patys, kad kuo geriau bt panaudojama j iniciatyva, bt skatinami iekojimai, krybikumas, aktyvumas, taip
bdingas vaikams. Tokiu bdu gytos inios bus labiau pagrstos, tvirtesns, mokiniai
prads domtis matematika, pamils j. Tad, pvz., nepilnj indukcij reikia taikyti,
ypa jaunesniosiose klasse, kaip esmin euristinio mokymo metodo dal, nes ji suteikia galimyb mokiniams atrasti ir formuluoti jiems naujus matematinius teiginius.
Pvz., su vaizdinmis priemonmis, o po to ir be j vaikai atlieka pratimus ir, jau
besimokydami pirmosios deimties skaii bei veiksm su jais, sisavina pirmj matematikos dsn: a + b = b + a ir j skmingai taiko, kai reikia prie maesnio skaiiaus
pridti didesn, pvz., 3 + 5 = 5 + 3. Lyginant daromi ir apibendrinimai. Taip gaunamos
skaii, geometrini figr, aritmetini veiksm ir udavini sprendimo bd savybs. Indukcijos taikymas skatina taikyti ir kitus metodus: stebjimus, nesudtingus
eksperimentus. Mokiniai turi pastebti tai, kas yra esminga, bendra, atmesti neesmi97
nes savybes, analizuoti, o analiz neivengiamai lyds sintez (nes tai, k pastebime
esant bendr jau sintez). Mokiniai formuluoja indukciniu keliu griet teigin, o tai
jau dedukcija, nes teigin tuoj pat taiko daliniams atvejams, udaviniams sprsti ir
pratimams atlikti. Danai indukciniu keliu suformuluot teigin reikalaujama rodyti
(vyresniosiose klasse). Taigi nepilnoji indukcija mokymo procese lemia vis serij
j lydini metod.
Taiau matematika dedukcinis mokomasis dalykas, todl ir mokykloje dedukcija turi uimti reikiam viet. Ypa padidja jos svarba vidurinse ir auktesniosiose
klasse. Todl nereikia nepilnja indukcija piktnaudiauti ir taikyti j ten, kur jos nebereikia.
Vidurinse klasse nepilnoji indukcija naudojama, kur tai btina, kaip metodas,
kuris yra pradinis formuluoti naujiems teiginiams. Taiau jau VII klass mokiniai
savo protine branda yra pasiek tok lyg, kad danai jiems nra per sunku taikyti dedukcin metod, taigi reikia juo naudotis kuo daniau. Vyresniosiose klasse indukcija
naudojama dar reiau. Taiau ir ia nereikia jos visikai atsisakyti.
98
IV. MATEMATINIAI TEIGINIAI

1. Sprendiniai
Mstyme svokos nevartojamos atskirai viena nuo kitos, jos tam tikrais bdais yra
susietos viena su kita. Svok ryio formos yra sprendiniai. Kiekviename sprendinyje
nustatomas atitinkamas sryis tarp svok. Jei sprendiniai teisingai atspindi t sry,
tai tokius sprendinius vadiname teisingais, prieingu atveju jie klaidingi. Pvz.: Visi
staiakampiai lygiagretainiai (teisingas sprendinys); Visi lygiagretainiai staiakampiai (klaidingas sprendinys).
Taigi sprendinys yra tokia mstymo forma, kurioje atspindimas paties objekto buvimas ar nebuvimas, taip pat objekto savybi buvimas ar nebuvimas. Taikant logikoje
priimt simbolik ir sprendini klasifikacij, turime keturias sprendini ris: 1) a
(bendrieji teigiamieji sprendiniai). Pvz.: Funkcijos y = kx grafikas ties, einanti per
koordinai pradi; 2) i (daliniai teigiamieji sprendiniai). Tinka tas pats pavyzdys,
tik vietoje k reikia paimti konkret skaii; 3) e (bendrieji neigiamieji sprendiniai).
Pvz.: Nei vienas racionalusis skaiius nra lygties x = 2 aknis; 4) o (dalinis neigiamasis sprendinys). Pvz.: Skaiius 10 nra lygties 2x = 13 aknis.
Painimo procese sprendiniai i ir o yra pirmesni u sprendinius a ir e, nes pirmieji
yra eksperiment, stebjim rezultatas, o antrieji gaunami juos apibendrinus. Loginio
kvadrato taikymo pavyzdiai jei eksperimento metu suformuluojame: a) teising
sprendin i, automatikai jam prieing sprendin e atmetame jis bus klaidingas: b)
teising sprendin o, tai automatikai atmetame a (t. y. norint paneigti kur nors teigin,
pakanka vieno neigiamo pavyzdio). Daugelis matematini teigini yra a ir e tipo. I
j teisingumo iplaukia jiems subordinuot teigini i (o) teisingumas, o kad teiginiai a
(e) teisingi esant teisingiems teiginiams i (o) ne visada galima tvirtinti. Teigini a (e)
teisingumas arba postuluojamas (lot. postulatum reikalavimas), arba rodomas,
tada ie teiginiai tampa teoremomis.
Matematiniai sprendiniai gali bti klasifikuojami ir taip: 1) teigiantieji (5 = 4 + 1) ir
neigiantieji (5 4) sprendiniai; 2) vieniniai (2 + 3 = 3 + 2), daliniai (5 = 5) ir bendrieji
(a + b = b + a) sprendiniai; 3) slyginiai (Jei trikampio trys kratins atitinkamai lygios kito trikampio trims kratinms, tai tie trikampiai yra lygs), skirstantieji (Tiesin lygtis su realiais koeficientais turi arba vien akn, arba be galo daug akn, arba
neturi nei vienos aknies) ir kategorikieji (gr. katgoria nurodymas, apibrimas) (Trikampio priekampis yra didesnis u bet kur, jam negretutin, vidaus kamp)
sprendiniai; nesunku pastebti, kad tai jau sudtiniai teiginiai, sudaryti i paprastj
teigini; 4) galimumo (probleminiai) sprendiniai (Matyt, ties a yra statmena tiesei
b); 5) realieji (asertoriniai, lot. assertorius teigiamas) sprendiniai (Lygiakraio
99
trikampio kampas lygus 60); 6) btinumo (apodiktiniai, gr. apodeiktikos nenuginijamas, btinas) sprendiniai (Sumainus vienetu bet kurio nelyginio skaiiaus
kvadrat, gausime skaii, kuris dalysis i 8). 4 6 tip sprendiniai yra modalini
teigini atmainos.
Vienini ir bendrj sprendini skyrimas ypa svarbus geometrijoje. ia rodant
teoremas visada naudojamas brinys (vieninis pavyzdys), o rodoma teorema remiasi
ne individualiomis, o bendromis figr savybmis.
Mstyti reikia formuluoti sprendinius. Sprendiniais mintis, svoka gali bti vystomos toliau. Kadangi bet kuri svoka atspindi atitinkam objekt ar reikini klas
(aib), arba santykius tarp j, tai bet kuris sprendinys gali bti nagrinjamas, kaip
vienos svokos subordinacija (arba netraukimas) kitos svokos turin bei apimt.
Kiekvienas mokslas apibrta sprendini sistema apie objektus, kuriuos jis nagrinja. Bet kuris sprendinys ireikiamas tiesioginiu sakiniu, ireiktu to mokslo terminais ir simboliais. Taigi ir matematika yra tam tikra sprendini sistema. Matematiniai sprendiniai yra ireikiami matematiniais ir loginiais terminais bei simboliais.
Matematikos terminai (ar simboliai) ymi logines operacijas, kurias atliekant i vien
matematini sprendini gauname kitus. Vis toki sprendini aib sudaro matematikos moksl.
Beje, sprendiniai logikoje yra ne kas kita, kaip paprastieji teiginiai. Tad ateityje
vartosime tik teiginio termin.
2. Pagrindins matematini teigini rys

Aksioma teiginys, priimamas be rodymo. Tam tikras aksiom skaiius sudaro
pradini kurios nors mokslins teorijos teigini sistem, kurios pagrindu rodomi kiti
ios teorijos teiginiai teoremos. Aksiomos ir pirmins, neapibriamos svokos sudaro matematins teorijos pagrind. Aksiom sistema turi tenkinti nepriklausomumo,
neprietaringumo ir pilnumo reikalavimus.
Postulatas teiginys, kuris ireikia tam tikr reikalavim (slyg), kur (-i) privalo tenkinti tam tikra svoka ar santykis tarp svok. Kartais postulatai bna svokos ar svok sistemos apibrimo dalis. Pvz., ekvivalentumo santykis apibriamas
trimis postulatais. Paaikinsime tai lygybs santykiu. Lygybs santykis aibje A bus
ekvivalentus, jei: a) jis bus refleksyvus (lot. reflexio atgrimas), t. y. aA turime a = a; b) jis bus simetrikas (gr. symmetria atitikimas), t. y. a, b, c A
tursime a = b b = a; c) jis bus tranzityvus (lot. transityvus pereinamasis), t. y.
a, b, c A tursime a = b b = c a = c. Analogikai dviej tiesi lygiagretumas
(a b) apibriamas dviem postulatais:

1) a b ; 2) a || b a b = .
100
Matematiniai teiginiai, sudarantieji bet kurios matematikos akos turin, nra izoliuoti, bet glaudiai siejasi vienas su kitu ir sudaro darni sistem. Norint sukurti tobul bet kurio mokslo sistem, kurios ideal buvo bendrais bruoais nusak dar senovs
graikai, ir kuri galutines savo formas gijo tik XX a., jos pagrindu imamas tam tikras
kiekis pagrindini termin, svok ir aksiom. Visa tai atskleidia pagrindini svok turin, netiesiogiai tas svokas apibria. Po to mokslo sistemos vystymas eina
dedukciniu keliu. Kiekviena nauja svoka nustatoma atitinkamu apibrimu, pagrstu
pagrindinmis svokomis ir tais apibrimais, kurie buvo pateikti anksiau. Kiekvienas naujas teiginys rodomas. Taigi kiekviena konkretaus mokslo svoka arba yra
pagrindin, netiesiogiai apibrta aksiomomis, arba apibriama; treio kelio nra.
Kiekvienas teiginys yra arba priimtas kaip aksioma, arba rodytas, kaip teorema ia
treio kelio irgi nra (taigi pasireikia loginis negalimo treiojo dsnis).
Kaip jau minta, aksiom sistema turi tenkinti iuos reikalavimus: 1) aksiomos turi
bti suderintos (neprietaraujanios viena kitai; tas pats pasakytina ir apie jomis naudojantis rodomas teoremas); 2) aksiomos turi bti viena nuo kitos nepriklausomos (t.
y. nei viena neturi bti ivedama i kit, tokiu atveju tai bt jau teorema); 3) aksiom
sistema turi bti pilna, t. y. aksiom turi pakakti visoms atitinkamos mokslo akos
teoremoms rodyti. Taiau grietas bet kurio matematikos dalyko dstymas vidurinje
mokykloje yra per sunkus mokiniams. Mokykloje daniausiai grietai nesilaikoma
aksiom sistemos nepriklausomumo ir pilnumo reikalavim.
Svarbus matematikos, kaip dedukcins sistemos, bruoas visos svokos, iskyrus
pagrindines, vedamos apibrimais. Apibrimuose nurodomos kai kurios specifins
svok savybs, poymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar duotasis objektas ar santykis priklauso ios svokos apimiai. Likusios apibriamj svok savybs nustatomos teoremomis. Svok poymiai, ireikti teoremomis bei apibrimais, paprastai yra elementars sudtiniai teiginiai, sudaryti i dviej paprastj teigini, sujungt
loginmis jungtimis. Apibrimuose ir kiekvienos teoremos slygoje nustatomas atitinkamos svokos egzistavimo pakankamumas. Visi poymiai ia jungiami jungtimi
ir, t. y. turime konjunkcij. Todl tam, kad nustatytume, ar atitinkamas objektas
(santykis) priklauso kokiai nors objekt (santyki) klasei, sudaraniai atitinkamos svokos apimt, pakanka parodyti, kad visi jos poymiai atskleidiami jos apibrime ar
kurios nors teoremos slygoje. Ypa tai aktualu sprendiant udavinius.
Jeigu kuri nors matematin svoka turi vien ar kelis apibrimus ir yra inagrintos teoremos, kurios nustato pakankamas jos egzistavimo slygas, tai poymi,
esani apibrimuose ir teoremose konjunkcijos sudaro disjunkcij. Taip gaunamas
iplstinis svokos apibrimas. Pvz.: keturkampis ABCD bus lygiagretainis (p), jeigu: 1) AB C D (q) ir AD B C ( r), arba 2) ABCD (q) ir AB=CD (s), arba
3) AB = CD (s) ir AD = BC (t), arba 4) AO = OC (u) ir BO= OD (v) ir O striaini
AC ir BD susikirtimo takas (z). Trumpai tai uraoma taip:
101

((q r) (q s) (s t) (u v z )) p.
Matematikos mokymo procese tikslinga kuo daniau taikyti tokias konstrukcijas:
taip nustatomas organinis ryys tarp svokos savybi, matom apibrime, su kitomis
savybmis, atspindtomis teoremose. Taip mokiniai apibendrina savo inias, prapleia j apimt, taip pat ir j taikymo galimybes. Todl nagrinjant svok apibrimus,
aksiomas ir teoremas, rekomenduojama sudaryti su mokiniais nuolat papildomus sraus savybi, i kuri galima sudaryti aukiau mintus iplstinius apibrimus. Be
nagrinjamos mediagos loginio organizavimo pateiktoji darbo su svokomis ir teoremomis metodika matematins teorijos mokymsi daro labiau organizuot ir natral.
Jei mokytojas laikosi tokios metodikos, jo mokiniai lauks, kad, vedus nauj svok
bei jos apibrim, bus nagrinjamos tos j savybs, kurios kartu su apibrimu leis
atpainti i svok naujoje situacijoje, taip pat panaudoti tas ios situacijos savybes,
kurios nustatomos prie tai nustaius minimos svokos buvim joje. Taip apibrimai
bei teoremos mokiniams pateikiami vieninga, tarpusavyje susieta sistema, o ne kaip
atsitiktinai sudarytas teigini rinkinys.
3. Teoremos svoka. Paprastos ir sudtins teoremos

Pagrindins svokos, j sryiai ir aksiom sistema dedukcins disciplinos sukrimo pagrindai.
Teorema pagrindin dedukcins sistemos grandis, kuri traukiama t sistem
logikai j pagrindus, rodius. Toki teorem, kuri labai lengvai rodoma per kit,
k tik rodyt teorem, vadiname ivada. Danai ivada yra kurios nors teoremos atskiras atvejis. Lema teorema, kuri rodoma kaip pagalbin kitai teoremai rodyti.
Kiekvienos teoremos formuluotje nurodoma, kokioms slygoms esant nagrinjamas
matematinis objektas ar objekt sryis ir kas apie t objekt (sry) tvirtinama. Todl
danai teoremos formuluojamos kaip implikaciniai teiginiai, po jungties dalies jei
nurodant slyg, o po dalies tai ivad. Pvz.: Jei skaiius baigiasi 0 ar 5, tai jis
dalijasi i 5. Kartais teoremos pateikiamos kaip tvirtinimai: Kryminiai kampai yra
lygs. Taiau tokias teoremas irgi nesunku ireikti implikaciniu teiginiu.
Mokykloje teoremos svoka tradicikai vedama geometrijos kurse. Taiau ir aritmetikoje bei algebroje naudojamasi teoremomis, kurios daniausiai nerodinjamos,
bet aikinamos nepilnosios indukcijos metodu.
Pagal slyg ir ivad kiek teoremos skirstomos paprastas ir sudtingas. Paprastosios teoremos pavyzdys: Jei skaiius baigiasi nuliu, tai jis dalijasi i 10. Sudting teorem pavyzdiai: Jei skaiius dalijasi i 3 ir 5, tai jis dalijasi i 15; Rombo
striains tarpusavyje statmenos ir jo kampus dalija pusiau. Pastarj teorem galima ireikti dviem paprastosiomis teoremomis (nes ia yra dvi ivados).
102
Pati odin teorem iraika yra dvejopa: a) kategorika, kada kokios nors savybs
buvimas ar nebuvimas tvirtinamas beslygikai (Trikampio vidaus kamp didum
suma lygi 180); b) slygin, kai teiginio teisingumas laikomas priklausomu nuo
atitinkam slyg (Jei dvi tiess yra simetrikos centro atvilgiu, tai jos lygiagrets). Aiku, kad nepakeitus i teorem turinio, form pakeisti galima: Jei figra
yra trikampis, tai jo vidaus kamp suma lygi 180; Dvi tiess, simetrikos centro
atvilgiu, yra lygiagrets.
4. Paprastj teorem rys

Paprastoji teorema gali bti ireikta implikacija: Jei yra p, tai yra ir q (p q). Jei
i teorem laikysime tiesiogine, tai atvirktin teorema bus implikacija q p. Jei paneigtume tiesiogins ir atvirktins teorem slygas ir ivadas, tai gautume teoremas,
prieingas joms: p q, q p. Taip sakant, kad ir kokia vairi bt matematini
teigini odin forma, juos visada galima ireikti implikacija. I vieno teiginio gaunami dar trys teiginiai:
1. Jei yra q, tai yra ir p (teiginys, atvirktinis pirmajam).
2. Jei nra p, tai nra ir q (teiginys, prieingas pirmajam).
3. Jei nra q, tai nra ir p (teiginys, prieingas antrajam arba atvirktinis treiajam).
Nesunkiai galima rodyti, kad: 1) tiesiogin ir prieinga atvirktinei teoremos yra
ekvivalenios; 2) atvirktin ir prieinga tiesioginei teoremos taip pat ekvivalenios.
Ne visada i tiesiogins teoremos teisingumo iplaukia atvirktins ir prieingosios
teorem teisingumas. Kad sitikintume vis keturi teorem teisingumu, nebtina rodyti kiekvien i j, o pakanka rodyti tik dvi: tiesiogin ir atvirktin arba tiesiogin ir
prieingj. Visa tai tinka tik paprastosioms teoremoms. Pateikiame pora pavyzdi,
kuriuose visos keturios teoremos yra teisingos : I. 1) Jei keturkampis yra lygiagretainis, tai jo striains susikirsdamos dalijasi pusiau. 2) Jei keturkampio striains
susikirsdamos dalijasi pusiau, tai tas keturkampis lygiagretainis. 3) Jei keturkampis
ne lygiagretainis, tai jo striains susikirsdamos nesidalija pusiau. 4) Jei keturkampio
striains susikirsdamos nesidalija pusiau, tai toks keturkampis ne lygiagretainis.
II. 1) Jei keturkampis yra lygiagretainis, tai jo prieingosios kratins poromis yra
lygios. 2) Jei keturkampio prieingosios kratins poromis yra lygios, tai tas keturkampis lygiagretainis. 3) Jei keturkampis nra lygiagretainis, tai jo prieingosios
kratins nra poromis lygios. 4) Jei keturkampyje prieingosios kratins poromis
nra lygios, tai tas keturkampis ne lygiagretainis. Taiau taip bna ne visada:
1) Jei kampai yra kryminiai, tai jie yra lygs (tiesiogin teorema teisinga).
2) Jeigu kampai lygs, tai jie kryminiai (atvirktin teorema neteisinga).
103
3) Jeigu kampai ne kryminiai, tai jie nelygs (prieingoji teorema neteisinga).

4) Jeigu kampai nelygs, tai jie ne kryminiai (atvirktin prieingajai teorema
teisinga).
I io pavyzdio iplaukia, kad: a) gali bti, jog esant teisingai tiesioginei teoremai atvirktin teorema bus klaidinga; b) jei tiesiogin teorema teisinga, tai teorema,
atvirktin prieingajai irgi bus teisinga; c) jei atvirktin teorema neteisinga, tai neteisinga ir prieingoji teorema. ios savybs ne atsitiktins. Tarp i keturi teorem
egzistuoja glaudus ryys: a) p q ir q p yra kartu teisingos arba klaidingos; b)
q p ir p q taip pat yra kartu teisingos arba klaidingos. Tai galima rodyti, t.
y. parodyti, kad:

1) (p q) (q p); 2) (q p) (p q).
12 lentelje pateiktas (2) lygybs rodymas.
12 lentel
p
t
k
t
k
q
t
k
k
t
p
k
t
k
t
q
k
t
t
k
qp
t
t
t
k
p q
t
t
t
k
(qp) (pq)
t
t
t
t
Teorem sryis labai palengvina j mokymosi praktik. Nagrinjant matematini

objekt savybes, kurios ireikiamos teoremomis, nra reikalo nagrinti visas keturias
teorem ris pakanka nustatyti kurios nors neekvivalenios teorem poros (daniausiai tiesiogins ir atvirktins teorem) teisingum ar klaidingum, nes i tokios
poros teorem teisingumo ar klaidingumo btinai iplaukia likusios poros teisingumas ar klaidingumas.
Labai svarbu atkreipti mokini dmes tai, kada teisingos yra tiesiogin ir atvirktin (tiesiogin ir prieingoji) teoremos. Tokio atvejo pavyzdys: Lygiagretainio
striains susikirsdamos dalija viena kit pusiau. Atvirktin teorema patvirtina, kad
lygiagretainis yra vienintelis i ikilij keturkampi, turintis toki striaini savyb.
Tad nagrinjama striaini savyb yra vienas i lygiagretainio poymi jo charakteringoji (gr. charaktr bruoas) savyb. Taigi tiesiogins ir atvirktins (arba
tiesiogins ir prieingosios) teorem teisingumas iskiria objekto ar objekt sryio
charakteringj savyb. Pvz.: 1) Aritmetins progresijos atveju charakteringj jos
savyb iskiria tiesiogin teorema: Bet kuris aritmetins progresijos narys, iskyrus
pirmj, yra jam gretim nari aritmetinis vidurkis (galioja ir atvirktin teorema).
2) Geometrins progresijos atveju charakteringj savyb nusako teorema: Bet kuris
104
geometrins progresijos narys, iskyrus pirmj, yra jam gretim nari geometrinis
vidurkis (galioja ir atvirktin teorema).
Kartais charakteringoji savyb ireikiama apibrimu ir teorema. Pvz., trikampi
lygumas apibriamas tuo, kad juos visais j elementais galima sutapdinti tarpusavyje. rodoma ir teorema treiasis trikampi lygumo poymis apie trikampi lygum,
jei jie turi atitinkamai po tris lygias kratines.
Charakteringj savybi nustatymas leidia pakeisti vienus objekt apibrimus
kitais, jiems ekvivaleniais, o tai kartais patogu rodymuose. Pvz., lygiagretain galima
apibrti kaip ikilj keturkamp, kurio prieingosios kratins poromis yra lygios,
arba kaip ikilj keturkamp, kurio striains susikirtimo take dalijasi pusiau.
5. Btinos ir pakankamos slygos

Prie vedant btin ir pakankam slyg svokas, btina pirmin supaindinim
su jomis pradti jau pradinse klasse. ia tiks tokie pavyzdiai: 1) Kad asfaltas gatvje tapt drgnas, tai btina (pakanka), kad palyt. 2) Ar ios slygos bus btinos,
pakankamos, btinos ir pakankamos (abi kartu): a) pinig turjimas bilietui kin
nusipirkti: b) 16 met turjimas gauti Lietuvos pilieio pasui.
Jau pradinse klasse reikia imokyti skirti pagal prasm terminus: gali ir reikia, kurie yra atitinkam odi: pakanka ir btina sinonimai. Pvz., kokiu terminu (galima ar reikia) reikia formuluoti savybes, taikomas iuose skaiiavimuose:
a) 58 (28 19) = (58 28) + 19 = 49; b) 46 (25 14) = (46 + 14) 25 = 35.
Klausimas apie btin ir pakankam poymius (slygas) siejasi su tiesiogine ir
atvirktine (ar prieinga) teoremomis. Matematikoje yra teorem, kuriose yra btinos, pakankamos ir btinos bei pakankamos slygos. Pvz.: I 3 dalijasi tie ir tik tie
skaiiai, kuri skaitmen suma dalijasi i 3. ia skaitmen suma dalijasi i 3 yra
btina slyga. Todl btina slyga yra ta, kurios nesant tvirtinimas bt klaidingas.
Pakankama slyga yra tokia, kuriai esant teiginys yra btinai teisingas. Pvz., kad skaiius dalytsi i 2, pakanka, kad jis dalytsi i 4. Btina slyga gali bti nepakankama,
nes, pvz., to, kad skaiius dalijasi i 2, nepakanka, kad jis dalytsi 4. Taip pat pakankamas poymis gali nebti btinas. Pvz., dalijimasis i 4 pakankamas dalijimosi i
2 poymis, bet jis nra btinas. Jei abu teiginiai p q ir q p teisingi, t. y. p q, tai
q yra ir btinas, ir pakankamas p poymis. I to, kad skaiius dalijasi i 3, iplaukia jo
skaitmen sumos dalumas i 3 ir atvirkiai, todl aukiau pateikt teigin galima suformuluoti taip: Kad skaiius dalytsi i 3, btina ir pakanka, kad jo skaitmen suma
dalytsi i 3. Btinos ir pakankamos slygos yra charakteringasis poymis.
Apibendrinsime tai, kas pasakyta, pasinaudodami logikos simbolika. Tarkim, turime teisingus teiginius:
105
1) Jei natralusis skaiius yra lyginis, tai jis dalijasi i 12.

2) Jei natralusis skaiius dalijasi i 12, tai jis lyginis.
3) Jei natralusis skaiius lyginis, tai jis dalijasi i 2.
4) Jei natralusis skaiius dalijasi i 2, tai jis lyginis.
Tai implikaciniai teiginiai: 1) p q; 2) q p; 3) r s; 4) s r. Kiekvien j
galima suformuluoti ir taip:
1) Kad natralusis skaiius dalytsi i 12, btina (bet nepakankama), kad jis bt
lyginis.
2) Kad natralusis skaiius bt lyginis, pakanka (bet nebtina), kad jis dalytsi
i 12.
3) Kad natralusis skaiius dalytsi i 2, btina ir pakanka, kad jis bt lyginis.
4) Kad natralusis skaiius dalytsi i 2, btina ir pakanka, kad jis bt lyginis.
Sakoma, kad teiginys q yra btina teiginio p teisingumo slyga, o teiginys p yra
teiginio q teisingumo pakankama slyga. Teiginys r yra btina ir pakankama teiginio
s teisingumo slyga, ir atvirkiai.
Bendru atveju teigin p vadiname btina teiginio q teisingumo slyga, jei implikacija q p yra teisinga. Teigin p vadiname pakankama teiginio q teisingumo slyga,
jei implikacija p q yra teisinga.
Slyga yra btina ir pakankama q teisingumui, jei teisingos implikacijos p q ir
q p, t. y. jei galioja ekvivalentumas p ~ q.
Taigi isiaikinant, kokiai slygai p esant yra faktas q, galimi trys atvejai: a) jei
slygos p vykdymas utikrina fakt q, sakoma, kad slyga p pakankama faktui q
(p q); b) jei slyga p yra nevykdoma ir tada fakto q negali bti, sakoma, kad
slyga p yra btina faktui q (p q); c) slyga p bus btina ir pakankama, kai bus
teisingas teiginys q p.
Tokiu bdu yra trij ri slygos:
1) pakankama, bet nebtina, kai teiginys p q teisingas, o teiginysp q klaidingas;
2) btina, bet nepakankama, kai teiginys p q teisingas, o p q klaidingas;
3) btina ir pakankama slyga, kai abu ie teiginiai teisingi.
Bendru atveju matematinis apibrimas nra teiginys (apie apibrim bendru
atveju negalima pasakyti, teisingas jis ar ne; jis tik protingai irenkamas i keleto galim apibrim). Taiau kiekvien apibrim galime suformuluoti taip, kad
jis tapt teiginiu. Tam reikia, kad grietame svokos apibrime bt atspindtos
btinos ir pakankamos slygos tam, kad apibriamasis objektas priklausyt tam
tikrai aibei (duotosios svokos apimiai). Pvz.: Keturkampis yra lygiagretainis tada
ir tik tada, kada jo prieingosios kratins poromis yra lygiagreios. Kartu reikia
turti omenyje, kad i visos savybi, kurias turi apibriamasis objektas, aibs, savybes, galinias apibdinti kur nors objekt, galima atrinkti keliais bdais. Jei vie106
nas savybi rinkinys panaudojamas suformuluoti apibrimui, tai likusieji rinkiniai

gali bti rodyti kaip teoremos. Tos teoremos, kurios ireikia svokos egzistavimo
pakankamas slygas, vadinamos ios svokos poymiais, o teoremos, ireikianios
btinas svokos egzistavimo slygas, vadinamos svokos savybmis. Jei matematinis
objektas A, apibrtas apibrimu , turi savyb , toki, kad , tai yra vadinama objekto A savybe. Bet kuri charakteringoji matematinio objekto savyb gali
bti to objekto apibrimu. Pvz., teorema: Lygiagretainio striains susikirsdamos
dalija viena kit pusiau yra viena i lygiagretainio savybi. Atvirktin teorema
Jei keturkampio striains susikirsdamos susikirtimo take dalijasi pusiau, tai tas
keturkampis yra lygiagretainis yra lygiagretainio poymis. Jei i teorem laikytume lygiagretainio apibrimu, tai pradin prastj lygiagretainio apibrim galima
rodyti kaip teorem.
6. Btinos ir pakankamos slygos mokant matematikos

mokykloje
Jau mokydamiesi dalumo poymi, mokiniai susiduria su btinomis ir pakankamomis slygomis. Ypa svarbu, kad mokiniai sisavint svokas tie skaiiai, tik tie
skaiiai, tie ir tik tie skaiiai.
Antrasis susitikimas su btinomis ir pakankamomis slygomis vyksta tada, kai
vedama geometrins tak vietos svoka, kuri apraoma taip: geometrine vieta tak,
turini tam tikr savyb, vadinsime aib tak, kurios visi takai ir tik jie turi i savyb. Kad koki nors tak aib galtume pavadinti geometrine vieta, reikia nustatyti,
kad kiekvienas aibs takas turi tam tikr savyb ir kad nei vienas takas, nepriklausantis tai aibei, neturi tos savybs. Taigi btina rodyti tiesiogin ir prieingj (arba
atvirktin) teoremas. Todl kiekviena teorema apie geometrin tak viet turi savyje
btin ir pakankam slygas.
Kad mokiniai gerai sisavint svokas: btina, pakankama, btina ir pakankama slygos, naudinga duoti atlikti serij pratim:
1) kad pereitum auktesn klas, ... turti teigiamus paymius i vis mokomj
dalyk,
2) kad baigtum vidurin mokykl, ... ilaikyti visus reikiamus egzaminus;
3) kad taptum ininieriumi, ... mokytis auktosios matematikos;
4) kad numalintum trokul, ... igerti stiklin vandens.
Vliau pereinama prie matematini pratim:
1) kad dviej natralij skaii suma bt lyginis skaiius, ... , kad kiekvienas
dmuo bt lyginis skaiius;
107
2) kad natralusis skaiius dalytsi i 6, ... , kad jis dalytsi i 2;

3) kad natralusis skaiius dalytsi i 6, ... , kad jis dalytsi i 2 ir 3;
4) kad lygtis (x 1)(x 2) = 0 turt sprendin, ... , kad bt x = 1;
5) kad lygtis 2x + 5 = 13 turt sprendin, , kad bt x = 4.
Vliau pateikiama serija teigini ir pasiloma isiaikinti, ar kiekviename t teigini
yra btinos ir pakankamos slygos ir tuos teiginius, kuriuose jos yra, siloma suskaidyti du teiginius taip, kad viename j bt btinas, kitame pakankamas poymiai:
1) Kad skaiius dalytsi i 15, btina ir pakankama, kad jis dalytsi i 3 ir 5.
2) Skaiius i 3 dalijasi tada ir tik tada, kai jo skaitmen suma dalijasi i 3.
3) I 2 dalijasi tie ir tik tie skaiiai, kurie baigiasi nuliu ar lyginiu skaiiumi.
4) Kad ikilusis keturkampis bt lygiagretainis, btina ir pakanka, kad jo prieingosios kratins bt poromis lygios.
Dar toliau pateikiamos teigini poros ir pasiloma kiekvien por sujungti vien
teigin:
1) Jei skaiius dalijasi i 3 ir 5, tai jis dalijasi i 15. Jei skaiius dalijasi i 15, tai
jis dalijasi i 3 ir 5.
2) Jei vienas i dviej dauginamj dalijasi i 3, tai ir sandauga dalijasi i 3. Jei dviej dauginamj sandauga dalijasi i 3, tai bent vienas dauginamasis dalijasi i 3.
3) Prieingieji lygiagretainio kampai yra lygs. Jei ikiliajame keturkampyje prieingieji kampai yra lygs, tai tas keturkampis lygiagretainis.
4) Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo yra lygs. Jei trikampio kampai
prie pagrindo yra lygs, tai tas trikampis lygiaonis.
Nagrinjant progresijas, vl grtama prie j charakteringj savybi, kurios irgi
yra btinos ir pakankamos slygos.
Taikant terminus tie ir tiktai tie, tada ir tik tada, btina ir pakankama teoremose, mokiniams reikia btinai paaikinti, kad kiekvienas i i termin leidia
kiekviename teiginyje i karto pateikti dvi teoremas: tiesiogin ir atvirktin.
7. Teoremos, atvirktins sudtinms teoremoms

Sudtinse teoremose su keliomis slygomis ir viena ivada tarpusavio sryis tarp
tiesiogins ir atvirktins teorem yra sudtingesnis. Tokiais atvejais gali bti sukonstruota keletas atvirktini teorem, kuri dalis gali bti teisingos, dalis klaidingos.
Atvirktini teorem slygomis gali bti arba tik tiesiogins teoremos ivada, arba
kuri nors i jos slyg ir ivada, o atvirktini teorem ivados bus tiesiogins teoremos slygos arba dalis j. Pvz., tiesiogin teorema: Gretutini kamp suma lygi
180 turi tris atvirktines teoremas:
1) Jei dviej kamp suma lygi 180, tai jie gretutiniai (klaidinga).
108
2) Jei du kampai turi bendr kratin, yra isidst skirtingose pusploktumse ios
kratins atvilgiu, tai kitos dvi j kratins prieingi spinduliai (klaidinga).
3) Jei dviej kamp suma lygi 180 ir j dvi kratins sudaro ties, tai kita j kratin bendra (teisinga).
Jei tiesiogin teorema turi kelet slyg ir ivad, tai atvirktini teorem sudarymas tampa dar sudtingesnis. Tokiais atvejais atvirktin teorema gali ir neturti savo
slygoje ir ivadoje vis tiesiogins teoremos ivad ir slyg. Pvz., teoremai: Lygiagretainio prieingosios kratins poromis yra lygios viena i atvirktini teorem
bus: Jei ikiliojo keturkampio dvi kratins yra lygiagreios, o dvi kitos lygios, tai
toks keturkampis lygiagretainis ia nepanaudojama viena i tiesiogins teoremos
ivad kitos prieingj kratini poros lygyb.
Formuluojant sudtins teoremos, turinios kelias slygas ir ivadas, atvirktines
teoremas, galima tiesiogin teorem pirma iskaidyti tiek teorem, kiek yra ivad,
o tada formuluoti tiek atvirktini teorem, kiek buvo t ivad.
8. Atvejai, kai tiesiogins teoremos btinai turi teisingas

atvirktines teoremas
Tegu turime serij tiesiogini teigini:

p1 q1

p2 q2

................

pn qn.
Tegu slygos p1, p2, ..., pn yra vienintels galimos ir isemia visus galimus atvejus.
Tegu visos ivados q1, q2, ..., qn yra skirtingos ir nei viena i j nesutampa su kita. Tada
atvirktins teoremos bus:

q1 p1

q2 p2

...............

qn pn.
Tokiais atvejais atvirktins teoremos nra formuluojamos bei rodinjamos. Mokykloje toki atvej irgi pasitaiko. Antai skirting trikampi kratines sieja trys priklausomybs:

c = a + b (statusis trikampis),

c = a + b - 2ap (smailusis trikampis),

c = a + b + 2ap (bukasis trikampis),
kur a, b, c kratini ilgiai, p kratins b projekcijos kratinje a ilgis. i teorem slygos vienintels galimos: kratin c yra arba prie statj, arba prie smai109
lj, arba prie bukj kamp. Atitinkamai skirtingos ir nesutampanios yra ir ivados.
Todl atvirktins teoremos, nors jos yra teisingos, neformuluojamos ir nerodinjamos, taiau mokytojas turi apie j egzistavim mokiniams pasakyti, kitaip klausim,
kokie yra trikampiai, jei j kratins lygios, pvz.: a) 3, 4 , 5; b) 3, 4, 6 ir c) 6, 8, 9
ilgio vienetams, mokiniai pateiks teisingus atsakymus ir neteisingus j pagrindimus,
remdamiesi tiesioginmis teoremomis.
9. Teoremos svokos formavimas mokykloje

Nagrinjant vairi matematini objekt savybes, pvz., figr geometrijoje, skaii
aritmetikoje, lygi algebroje, prireikia daryti vienas ar kitas ivadas, t. y. formuluoti
teiginius, kuri teisingum btina pagrsti, rodyti teoremas. Mokytojas turi pasiekti,
kad mokiniai sugebt atskirti teoremos slyg ir ivad. Tam padeda teorem formulavimas implikacinio teiginio forma: Jei ..., tai .... Teoremos svoka mokykloje
pirmiausia vedama geometrijos kurse, prie tai jau rodius kelet pirmj teigini,
dar j nevardijus teoremomis. Tada pai teoremos svok jau galima konkretinti
mokini suvoktais pavyzdiais.
sisavinant teoremos svok, reikia paprasto teiginio forma ireiktas teoremas imokyti ireikti implikaciniais teiginiais, pradedant nuo nesudting teorem, pvz.:
Dviej nelygini skaii suma yra lyginis skaiius, Kryminiai kampai yra lygs
ir pan. Taip pat reikia mokyti formuluoti vis keturi ri teoremas, jei yra pateikta
tiesiogin teorema. Mokiniai turi suvokti, jog teoremoje turi bti nurodyta: a) kokiomis slygomis joje nagrinjamas tam tikras objektas; b) kas apie t objekt tvirtinama.
Atskirti objekt nuo slyg kartais bna gana sunku, nes ios slygos neretai bna
paslptos paiame objekto pavadinime. Pvz., Rombo striains yra tarpusavyje statmenos. Slygos ia slypi svokoje rombas. Kad bt lengviau vykdyti aukiau
mint reikalavim, vartojama implikacija: Jei lygiagretainis yra rombas, tai jo striains yra tarpusavyje statmenos.
10. Matematini teigini mokymas mokykloje

10.1. Matematini teigini mokymo etapai
Matematini teigini mokymas vyksta trimis etapais: vadas, sisavinimo utikrinimas ir tvirtinimas.
Pirmasis etapas pamokoje sukuriama tokia situacija, kad mokiniai arba patys
atranda naujas teoremas, savarankikai formuluoja naujus jiems matematinius teiginius, arba yra tik parengiami juos suprasti.
110
Antrajame etape mokiniai imokomi taikyti matematinius teiginius praktikoje, pasiekiama, kad mokiniai greitai ir be klaid juos simint ir suprast kiekvien od
formuluotse. tvirtinimas vyksta taip: kartojamos teigini formuluots, formuojami
j taikymo sprendiant udavinius gdiai.
Btina prisiminti, kad mokykloje kai kurie apibrimai bei teoremos vadinami
taisyklmis ir atitinkamai formuluojami. Ypa tai ryku pradinse klasse tai vienintelis matematini teigini pateikimo bdas pradinukams. Todl auktesnse klasse ir
kyla sunkum, vedant aksiomos, teoremos bei apibrimo terminus.
10.2. Matematini teigini vedimas

Priklausomai nuo nagrinjamos mediagos pobdio, jai inagrinti skirto laiko,
mokini amiaus ypatybi ir daugelio kit veiksni mokytojas pasirenka vien i trij
nauj matematini teigini vedimo keli: a) mokiniai parengiami tam, kad savarankikai formuluot apibrimus, aksiomas ir atrast teoremas; b) mokiniai rengiami
smoningai suvokti, suprasti nauj matematin teigin, kuris jiems mokytojo po to
pateikiamas; c) mokytojas i karto formuluoja nauj apibrim, aksiom ar teorem
be kokio nors iankstinio pasirengimo, o po to mokini pastangas kreipia j sisavinim bei tvirtinim. Pirmj dviej pasirinkim atveju mokytojas naudoja euristin
metod, pamokose sukuriamos problemins situacijos (gr. problma udavinys,
uduotis; pranc. situation padtis), kurios padeda mokiniams savarankikai atrasti naujas inias. Tai kelia j susidomjim pamokomis, padeda ugdyti krybinius
gebjimus. Taiau visa tai reikalauja dideli laiko snaud, kartais blakomas mokini dmesys sutelkiamas antraeilius klausimus ir jie atitraukiami nuo pagrindini
idj. Treias atvejis danai kritikuojamas, laikomas dogmatinio mokymo pavyzdiu.
Taiau primygtinis reikalavimas taikyti vien euristinius mokymo metodus irgi savo
ries dogmatizmas. Daugelis mokytoj skmingai naudojasi btent treiuoju keliu,
vietomis j susiedami su pirmojo ir antrojo elementais. Pirmasis ir antrasis keliai labai susij su tikslingu udavini parinkimu. Udaviniai parenkami atsivelgiant realias darbo slygas klasje. Mokjimas tai tinkamai atlikti yra labai svarbus mokytojo
darbe. Pvz., nagrinjant geometrines svokas, pratimai danai parenkami taip, kad
mokiniai nubraiyt atitinkam figr ir galt pakankamai iskirti poymius svokos, su kuria norima juos supaindinti. Iskirtieji poymiai yra btini formuluojant
tos svokos apibrim. Mokini nubraiytos figros vliau panaudojamos rodant
teoremas, sprendiant udavinius. Tai sutaupo mokymo laik. tai kokia uduotis rekomenduotina prie apibrimo Lygiagretainis keturkampis, kurio prieingosios
kratins lygiagreios pateikim: Nubrkite dvi lygiagreias tieses, o po to kitas
dvi lygiagreias tieses taip, kad jos kirst pirmsias dvi. Gavome keturkamp, kur
vadiname lygiagretainiu. Pabandykite suformuluoti jo apibrim. Panaiai moki111
niams tikslingai parinkus udavinius padedama suvokti naujas teoremas. Pvz., pateikus pratim: Nubrkite apskritim ir dvi tarpusavyje nelygias jo stygas. Nustatykite
i akies, kuri i j yra ariau centro. Suformuluokite savo ivad. Ar ji patikima?
Paskutin klausim pradioje visuomet formuluoja mokytojas, o vliau j pranta sau
kelti ir mokiniai. Mokiniai per j sismonina, kad, atrodyt, braiant ir matuojant
gauta patikima ivada nra jau tokia patikima j reikia rodyti.
Panaiai elgiamasi ir formuluojant aksiomas. Antai supaindinant su aksioma: Jei
dvi skirtingos ploktumos turi vien bendr tak, tai jos kertasi tiese, einania per t
tak panaudojamas modelis: trikamp ploktel virne pritvirtinama prie staiakampio, padengto plastilinu (21 pav., a). Mokini klausiama: Ar gali dvi ploktumos
turti tik vien bendr tak?. Igirdus teigiam atsakym, paimama skaidri staiakamp ploktel, sutapdinama su trikampiu (21 pav., b). Ji akivaizdiai kertasi tiese
su plastilinu padengtu staiakampiu.
a)
a)
21 pav.
b)
b)
Tai ir padeda suformuluoti aksiom.

emesnij klasi vadovliuose pateikiama daug tiksling udavini bei pratim
prie vedant naujas taisykles. Tad mokytojui rekomenduotina tik gerai organizuoti
j sprendim, susipainus su nurodymais, duotais knygose mokytojui. Btina paymti, kad tiksling udavini metod daug kur, remdamasis Vakar Europos, ypa
Vokietijos, patyrimu, pagrind ymiausias XX a. pradios rus matematikos didaktikos specialistas Semionas ochoras-Trockis (18531923) [148]. Pabriama tiksling
udavini taikymo mokymo procese svarba ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl
bendrosiose programose [34].
10.3. Matematini teigini sisavinimo utikrinimas

Nereti atvejai, kai mokiniai susiduria su sunkumais, taikydami apibrimus ar teoremas neprastose situacijose, nors gerai atsimena j formuluotes. Tai formalizmo
112
(lot. formalis susijs su forma) atvejai. Pvz., gana populiari klaida yra

()x > , x > 2.
Danai mokiniai moka sprsti kurio nors tipo udavinius, bet negali paaikinti, kuo
remiasi sprsdami juos. O kartais mokiniai nesugeba sugalvoti, kokius jiems gerai
inomus matematinius teiginius reikia pritaikyti. tai, pvz., mokiniai, gerai simin
formul sin 2 = 2sin cos , nemoka jos pritaikyti reikiniui sin pertvarkyti. Kai
trikampio padtis a) (22 pav.), mokiniai neabejoja, kad vienas jo kampas status, taiau
kai jo padtis b), jie kartais teigia, kad stataus kampo trikampis neturi.
a)
b)
22 pav.
Norint ivengti toki ir panai klaid, reikia taikyti vairius matematini teigini
mokymo metodus. Jei teorem, aksiom ir apibrim formuluots mokiniams yra
suprantamos ir lengvai simenamos, tai nuo to ir reikia pradti: pirma tegu mokiniai
supranta ir simena jas, o po to taiko udaviniams ir pratimams sprsti. Taip mokiniai
gali bti supaindinami su trupmen veiksmais, skaitini nelygybi savybmis, kai
kuri funkcij savybmis, Vieto (Fransua Vietas (Viete, 15401603)) teorema, geometriniais apibrimais (stygos, eils geometrini figr) ir teoremomis (lygiagretumo poymiai, Pitagoro (Pythagoras, apie 570 apie 500 pr. Kr.) teorema).
Jei reikia sisavinti sudtingus matematinius teiginius, kartais naudinga juos skaityti dalimis ir tas dalis taikyti atliekant pratimus. Pvz., supaindinant su kampo pusiaukampine, pradioje pasiloma isikirpti i popieriaus kamp ir j sulenkti taip, kad sutapt jo kratins. Itiesus model gaunama, kad kampas pasidalijo pusiau, sulenkimo
linija pavadinama pusiaukampine. Perskaitomas apibrimas: Spindulys, ieinantis
i kampo virns ir dalijantis kamp dvi lygias dalis, vadinamas kampo pusiaukampine. Toliau atliekamas pratimas: Nurodyti, kurios linijos briniuose (23 pav.) yra
kamp pusiaukampins. Lygs kampai paymti vienodu lankeli skaiiumi. Taip
dirbant vienu metu ir simenamas apibrimas, ir formuojami jo taikymo gdiai.
vyksta nevalingas siminimas, kuris paprastai yra tvirtesnis u valingj.
Taigi didel reikm turi pedagogo mokjimas susieti indukcij ir dedukcij matematini teigini mokymo procese: dstant nauj mediag, j tvirtinant, tikrinant
sisavinimo kokyb. Taiau tiksli recept, kaip tai reikia atlikti, nra ir negali bti.
113
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
23 pav.
Tai pabria ir inomas rus matematikos didaktikos specialistas L. Kudriavcevas:

Nors ir labai gaila, neegzistuoja tiksls receptai, kaip reikia dstyti atskirus matematikos programos skyrius. Matematikos mokymo metodika ne mokslas, o menas. Tiesa,
tai visai nereikia, kad matematikos mokymo metodikos nereikia mokyti. Kiekvieno
meno galima ir reikia mokyti: mokosi ir dailininkai, ir muzikai, ir aktoriai, ir raytojai [130, p. 112].
114
V. LOGIKOS DSNI PANAUDOJIMAS MOKANT

MATEMATIKOS
Kadangi mokymu siekiama ugdyti taisykling mokini mstym, tai logikos dsniai yra naudojami kaip normatyvins mstymo taisykls. Tapatybs dsnis neleidia
samprotavimo procese pakeisti kuri nors svok ar teigin kita svoka ar teiginiu,
vartoti terminus skirtingomis prasmmis, reikalauja svok tikslumo, aikumo, vienareikmikumo. Ypa svarbu bti atsargiems su homonimais (laukas, klas, iedas
ir pan.). Todl dstant reikia j kiek manoma vengti, o jei jau to negalima ivengti
btina gerai iaikinti j prasm. Tapatybs dsnis reikalauja dstyti mediag tiek
odiu, tiek ratu aikia, paprasta kalba. Vadovlis turi padti mokiniui iskirti tai, kas
esmingiausia, atskirti pagrindinius dalykus nuo antraeili, vengti daugiaodiavimo.
Mediaga vadovlyje turi bti idstyta trumpai, vaizdiai, logikai tiksliai, bet ne
sausai. Svok ir simboli aikumas, vartojimo vienareikmikumas reikalauja ypatingos matematins kalbos, laikantis taisykli, kurios, ne taip kaip gramatikos, nepakenia joki iimi, nes, kaip tvirtino ymus JAV matematikas D. Poja, pvz., lygi
sudarymas sutampa su vertimu, vertimu i prastos kalbos simboli kalb [135, p.
116]. Ir ta kalba turi bti suprantama vienareikmikai.
Analizuodami nauj udavin, mokiniai turi sivesti atitinkamus simbolius. D. Poja
laiko, kad gera simboli sistema turi tenkinti tokius reikalavimus: bti vienareikm,
turininga, lengvai simenama. Mokytojas turi parodyti mokiniams, kad matematini
simboli kalba padeda jiems sprsti udavinius.
Kartu su prietaravimo dsniu tapatybs dsnis padeda atlikti palyginimo operacij, nustatani nagrinjam fakt sutapim ar j skirtingumus. Prietaravimo dsnis
naudojamas ir dichotominiam skirstymui pagrsti. Mokant matematikos danai naudojamas atvedimas prie absurdo (lot. reductio ad absurdum grinimas beprasmyb) rodymas vadinamuoju prietaros metodu. Jo esm: rodoma, kad teiginys, prieingas duotajam, yra klaidingas. Jis pagrstas negalimo treiojo dsniu. Pvz., rodant
teorem: I tako, esanA
io alia tiess, galima
nuleisti j statmen ir
tiktai vien daroma
prielaida, kad galima nuleisti daugiau kaip vien
a
statmen, pasitenkinant
dviem statmenimis. Tada
B
C
tursime: AB a, AC a,
24 pav.
115
ABC = ACB = 90, bet BAC = 0, o tai ir reik, kad statmenys AB ir AC (o ir visi
kiti) sutaps (24 pav.).
Pakankamo pagrindo dsnis mokykloje ypa pasireikia rodant teoremas ir sprendiant udavinius. Apie tai plaiau bus kalbama kituose skyriuose.
116
VI. DEDUKCINIAI SAMPROTAVIMAI IR RODYMAI MOKANT

MATEMATIKOS
1. Bendros pastabos
Sprendiniai mstymo procese formuluojami dviem bdais: tiesiogiai ir tarpikai.
Pirmuoju atveju sprendinys ireikia suvokimo rezultat, pvz., i figra trikampis. Antru atveju sprendinys gaunamas kaip ypatingos mstymo veiklos rezultatas,
ta mstymo veikla vadinama samprotavimu. Pvz.: i plokioji figra yra sudaryta i
trij poromis besikertani atkarp, vadinasi, ji yra trikampis. ios mstymo veiklos
procese pereinama nuo vieno ar keleto tarpusavyje susijusi sprendini prie naujo
sprendinio, kuriame yra nauj ini apie nagrinjam objekt. is perjimas yra samprotavimas, kuris yra aukiausioji mstymo forma. Taigi samprotavimas yra naujo
sprendinio (ivados) gavimas i vieno ar keli duotj sprendini. Paintin matematini samprotavim reikm yra didiul. Jie prapleia ms ini apie realaus
pasaulio objektus ir reikinius rat btent dl to, kad dauguma matematini teigini
ivedami i palyginti negausaus pagrindini sprendini skaiiaus. Tie sprendiniai gaunami tiesioginio patyrimo keliu ir juose atspindimos paprasiausios ir bendriausios
inios apie matematinius objektus. Samprotavimai kaip mstymo formos skiriasi nuo
svok ir sprendini tuo, kad jie yra logini operacij su atskiromis mintimis seka.
Ne kiekvienas sprendini junginys yra samprotavimas: tarp sprendini turi egzistuoti atitinkamas loginis ryys, atspindintis objektyv ry, egzistuojant realioje tikrovje. Suprantama, kad didiul reikm matematini ini sistemoje turi mokjimas
teisingai formuluoti vairiausius matematinius teiginius ar daryti ivadas svarstymo
procese. nekamoji kalba ne visada tinka atitinkamiems sprendiniams ireikti, ypa
j loginei struktrai irykinti. Todl natraliai atsirado poreikis patobulinti kalb,
naudojam svarstymo procesuose. Tam labiausiai tinkama pasirod esanti matematin
(simbolin) XIX a. viduryje sukurtos matematins logikos kalba. Btent matematin
logika visikai isprend matematini rodym sukrimo problem, suvaidino lemiam vaidmen tolesnje matematikos raidoje.
Formalioji logika atsirado gilioje senovje Graikijoje, jos pradininkas Aristotelis. Jos objektas sprendini ir svok tarpusavio ryi dsningum samprotavimuose ir rodym taisyklse tyrinjimas. Matematins logikos pradininkas buvo angl
matematikas Dordas Bulis (Boole, 18151864). Matematin logika skiriasi nuo
formaliosios logikos tuo, kad ji, remdamasi pastarosios pagrindiniais dsniais, tiria
logini proces dsningumus, naudodama matematinius metodus. Loginiai ryiai, kurie egzistuoja tarp sprendini, svok ir t. t., ia ireikiami formulmis, kurios yra
117
apsaugotos nuo neaikum, kylani tuos ryius ireikiant nekamja kalba. Tokiu
bdu matematin logika formalizuoja logines operacijas, visikai abstrahuotas nuo
konkretaus teigini turinio.
2. Dedukcija ir indukcija samprotavim procese

Indukcija ir dedukcija yra susij tarp savs taip pat, kaip ir analiz bei sintez.
Matematins veiklos (ir matematikos mokymo) procese indukcija ir dedukcija nra
izoliuotos viena nuo kitos, jos danai tarpusavyje susipina. Indukcijoje einame nuo
prielaid, ireikiani maiau apibendrintas inias, prie naujo teiginio, kuris yra labiau apibendrintas, nuo atskir konkrei reikini prie apibendrinimo. Dedukcijoje
svarstymo eiga yra prieinga, t. y. nuo apibendrinim, ivad mes einame prie atskir
konkrei fakt ar teigini, kuri bendrumas yra maesnio lygio. Mokymo procese
indukciniai ir dedukciniai metodai taikomi kartu. Indukciniai metodai taikomi tada,
kai nagrinjama nauja mediaga, nesunki mokiniams, ir pokalbio metu jie patys gali
suformuluoti apibrt ivad, taisykl, teorem, dsn, atlikti apibendrinim. Indukciniai metodai aktyvina mokinius, o mokytojas juos turi taikyti krybikai, lanksiai.
Turime turti galvoje, kad ia reikia didesni laiko snaud.
Dedukcija gali bti ir mediagos dstymo bdas, ir mokymo metodas, kai nuo bendr taisykli ir teigini ateinama prie maiau bendr ar dalini taisykli ir teigini.
Dedukciniai metodai taikomi taip: mokytojas pateikia bendr teigin, ireikiant
koki nors taisykl, dsn, teorem ir t. t., o po to taiko j, iliustruoja daliniais pavyzdiais, atvejais, faktais ir t. t.
Indukcijos ir dedukcijos susiejimas mokymo procese atskleidia du mediagos
aikinimo kelius.
Antai pradiniame matematikos mokymo etape labiau tinka indukciniai metodai,
palaipsniui rengiant mokinius taikyti dedukcinius metodus. Abiem atvejais didel
vaidmen vaidina konkreios iliustracijos, pavyzdi ir dalini atvej nagrinjimas.
Didel reikm ia turi mokini savarankiko darbo sumanus organizavimas. Matematika dedukcinis mokslas. Grietai idstant bet kuri matematin disciplin
nustatoma pradini svok ir santyki sistema (be apibrim), po to konstruojama
aksiom sistema, kuri sujungia pradines svokas ir santykius, vliau suformuojamos
naujos svokos, jos apibriamos, formuluojami ir rodomi nauji teiginiai (teoremos,
lemos, ivados).
Kaip tyrimo metodas dedukcija apibdinama tuo, kad naujoms inioms gauti apie
kok nors objekt, svok, savyb surandama artimiausia duotajam objektui objekt
klas (artimiausia giminin svoka) ir iam objektui (svokai) taikomos esmins ios
objekt klass savybs (gimins poymis).
118
Mokslo raidoje indukcija ir dedukcija nra izoliuotos viena nuo kitos, jos danai
susipina, papildo viena kit, jos negalimos viena be kitos. Kiekviena mokslin dedukcija yra tiesioginis ar tarpikas (per kitas dedukcijas) prie tai buvusio indukcinio
mediagos nagrinjimo, indukcini ivad taikymo rezultatas. Bet kuri mokslin indukcija slepia savyje mint apie tai, kad nagrinjami daliniai faktai yra bendro dsningumo atskiri atvejai. Be to, kiekviena mokslin indukcija yra vertinga tik tada, kad
yra jos dedukcinio panaudojimo pagrindas. Matematika i ties dedukcinis mokslas.
Tai teisingas tvirtinimas, nes visos matematins teorijos idstomos dedukciniu bdu.
Taiau, jei tirsime matematini dalyk raid, tai matysime, kad jiems nesvetima indukcija. Mokykloje dstant matematik indukcija ir dedukcija irgi plaiai taikomos.
Pradiniame etape labiau taikoma indukcija, nes ji labiau atitinka amiaus tarpsni
(vaikysts, paauglysts) ypatybes. Naudodamiesi dedukcija, mes rodome teiginius,
suformuluotus indukcijos bdu kaip hipotezes (prielaidas). Esminis skirtumas tarp
indukcijos ir dedukcijos ivados gavimas. Indukcijos ivada tik tiktina (galimai
teisinga), dedukcijos ivada patikima (btinai teisinga), jei tik prielaidos teisingos.
Todl indukcija nra laikoma rodymo bdu, o dedukcija laikoma. Dl to kartais
indukcijos vaidmuo nepakankamai vertinamas, o tai nra teisinga. Matematinis mstymas nesusideda vien tik i formali rodym. Mstymo procesai, kuriuose remiams tiktinais svarstymais, pasakaniais mums, k ir kaip reikia rodyti, sudaro dal
matematinio mstymo, kaip ir pats formalusis rodymas. Tai labai svarbu suvokti mokytojui: mokiniai nesupras tikrojo formaliojo ir grieto rodymo vaidmens, jei jie neturi tam tikros toki neformali svarstym patirties. inomas prancz matematikas
akas Adamaras (Hadamard, 18651963), pabrdamas griet dedukcini rodym
vaidmen, teig, kad matematinio grietumo tikslas sankcionuoti ir teisinti intuicijos pasiekimus, ir, be to, matematinis grietumas niekada neturjo kito tikslo.
vairs mstymo lygiai remiasi skirtingais grietumo lygiais, skirtingomis formalij ivad struktromis. Mokinys turi bti imoks atrasti, vertinti ir kritikai analizuoti rodymus jo galimybes atitinkaniu lygiu.
Dedukcija, loginis ivedimas, yra formalaus charakterio, pasiyminio tuo, kad
svarstymuose, rodymuose vieni teiginiai ivedami i kit remiantis apibrtu ryiu tarp j formos, struktros ir nepriklauso nuo konkretaus i teigini turinio. Yra
daug dedukcinio svarstymo bd, kurie neireiktine forma taikomi matematiniuose
rodymuose:

1) x y, x
y
2) x y, y
x
(lot. modus tollens neigimo taisykl);
( lot. modus ponens ivados taisykl);
119
3) x y
y x
(kontrapozicijos taisykl);
4) x y z
x y z
(iplstins kontrapozicijos taisykl);
5) x y, y z
xz
(silogizmo taisykl).
ie rodymo bdai urayti teigini algebros kalba. Plaiai taikomos ir kai kurios
kitos ivedimo taisykls, uraomos aibi algebros kalba:

1) p q, q z =
pq=
2) p q = , z q
p z
Taigi dedukcija laikome naujo teiginio ivedim remiantis anksiau ivest teigini aibe. Toks ivedimas gali remtis vienu teiginiu ar teigini grandine (tinklu) ir jo
tikslas pagrsti nauj teigin. Skiriamieji dedukcijos bruoai yra tokie naudojantis
ja: a) nustatomas arba savybi priklausymas objektui (ar j klasei), arba objekto (ar j
klass) priklausymas kitai didesns apimties klasei; b) formuluojama bendra ivada;
c) ivados gaunamos teisingos, jei tik prielaidos ir svarstymai yra teisingi.
3. Dedukcin sistema
Jei dstant kur nors matematin dalyk nuolat taikomi dedukciniai metodai, tai jis
gyja nauj kokyb tampa dedukcine sistema. Kuriant dedukcin matematin dalyk
pirmiausia nustatoma pradini svok ir ryi tarp j sistema. Po to formuluojama
pradini aksiom sistema, nustatanti tarpusavio sryius tarp pirmini svok, taip
netiesiogiai apibriant pirmines svokas ir pagrindinius sryius tarp j. Aksiom
sistema apibria ir operavimo su pagrindinmis ir po j einaniomis svokomis
metodus. Toliau, remiantis visu tuo, vedamos naujos svokos, formuluojami j apibrimai, grietai logine seka formuluojamos ir rodomos teoremos, lemos, j ivados. Taigi, jei logine prasme dedukcija tai ivedimas, tai matematine prasme ji
pagrindimas, naudojant analitin ir sintetin rodymo bdus, pilnj bei matematin
indukcij.
120
4. Dedukcija mokant matematikos mokykloje

Pradiniame matematikos kurse grieti rodymai nevartojami, tad dedukcij taikyti
ia galima labai ribotai. V klasje rodym dar taip pat nra, taiau ia vis atkakliau
i mokini reikalaujama paaikinti kiekvien taisykl pavyzdiais. Dedukcijos vaidmuo iauga, pradjus mokytis algebros, o ypa geometrijos. Moksliniame elementariosios geometrijos kurse paprastai naudojama nepriklausom aksiom sistema, taiau mokykliniame kurse kartais naudojamos ir priklausomos aksiomos, t. y.
tokios, kurias moksliniame kurse galima rodyti kaip teoremas. Tai daroma dstymui
suprastinti. Pvz., Archimedo i Sirakz (Archimds, apie 287215 pr. Kr.) aksioma: ,,Tiess atkarpa yra trumpiausia i vis linij, kurios jungia jos galus i esms
yra teorema, bet ji ir dabar mokykliniame elementariosios geometrijos kurse naudojama kaip aksioma.
Pirmieji bandymai taikyti dedukcin metod ir mokiniams, ir mokytojams yra nelengvi. Mokiniai jau ilgai mokykloje moksi taikyti nepilnj indukcij: stebjimai,
bandymai, patikrinimai buvo pagrindas ivedant naujas taisykles. Todl jiems danai
nesuprantama pati rodymo idja, nes pirmosios teoremos danai jiems atrodo aikios,
teisingos be joki papildom rodym. Kadangi rodym bdai yra vairs ir nra
joki poymi, pagal kuriuos bt galima numatyti rodymo bdus, tai irgi sukelia
nemaa sunkum.
5. Aksiom vedimas
Pvz., aksioma: Jei du dydiai lygs vienam ir tam paiam dydiui, tai jie yra
lygs tarpusavyje gali bti aikinama pamus tris vienodos talpos indus ir perpilant
vanden i vieno indo kit.
Toks aksiom mokymas pads suprasti kiekvienos i j esm, utikrins mokymo
smoningumo principo realizavim, pads lengviau siminti aksiom formulavim,
atskleis j pritaikymo rodymuose bdus. Naudingi ir pratimai, kuriuose aksiomos
taikomos:
1) Atkarpos AB = MN, CD = MN. Koki ivad galima padaryti apie atkarpas AB
ir CD? Kodl?
2) Tiesje i eils paymti takai A, B, C ir D. AB = CD. rodyti, kad AC = BD.
3) Tiesje i eils paymti takai M, N, P ir Q. MP = NQ. rodyti, kad MN= PQ.
4) ABC, CBD ir DBE turi bendr virn. ABC = DBE.
rodyti, kad ABD = CBE.
5) Apskritimo lanke i eils paymti takai A, B, C ir D. AC = BD.
rodyti, kad AB = CD.
121
6) Tiesje i eils paymti takai A, B, C ir D. AB > CD.

rodyti, kad AC > BD [138, p. 5152].
6. Pirmieji rodymai
Danai mokinys negali suprasti ir siminti teoremos rodymo dl to, kad rodymas
klass lentoje pateikiamas su jam nesuprantamu uraymu ir io uraymo turinio
fiksavimas ugoia jam rodymo esm, t. y. forma ugoia turin. Todl vaikus reikia
pratinti prie uraymo, naudojamo teorem rodymuose dar iki pirmj teorem rodymo. Ypa patogi tam mediaga yra veiksmai su atkarpomis ir kampais.
Pvz., nubraiius dvi lautes ABCDE ir KLM, atsakoma klausim, kuri i j ilgesn. Su liniuote ir skriestuvu fiksuojami j ilgiai: AB + BC + CD + DE = PQ, KL + LM
= RS ir palyginami, apskaiiuojamas j skirtumas.
Veiksmams su atkarpomis rekomenduotina atlikti pratimus, atitinkamai j atlikim
uraant:
1) Apskaiiuoti atkarp AB ir CD sum.
2) Braiymo bdu sitikinti, kad aukiau duot atkarp suma nepriklauso nuo j
sudjimo tvarkos.
3) Apskaiiuoti trij atkarp AB, CD ir EF sum.
4) Parodyti, kad aukiau duot atkarp sumai galioja sudties jungimo dsnis.
5) Duotas ABC. Nubrti atkarp, lygi jo perimetrui.
6) Tegul atkarpa AB > CD. Nustatyti j skirtum.
7) Duoti ABC ir DEF. Kiek vieno j perimetras didesnis u kito?
8) Duota atkarpa AB. Nubrti atkarp MN = 3 AB.
9) Duotos atkarpos a ir b. Nubrti atkarp x = 4 a + 3 b.
10) Nubrti atkarp x = 3 c - 2 d, kur c ir d duotos atkarpos.
11) Atkarp AB padalyti pusiau.
12) Apskaiiuoti atkarpos c ketvirtj dal.
13) Nubrti atkarp x = a + b, kur a ir b duotosios atkarpos.
14) Duotos atkarpos m, n ir p. Nubrti atkarp x = 5 m + n - p [138, p.
5253].
Imokius vaikus naudotis matlankiu (imatuoti kampo didum ir nubrti duotojo
didumo kamp), reikia jiems duoti pratim:
1) Nubrti kamp, lyg ABC ir DEF sumai.
2) Apskaiiuoti 1, 2 ir 3 sum.
3) Nubrti kamp, lyg ABC kamp sumai.
4) Tegu A > B. Nustatyti j skirtum.
5) Nubrti kamp, lyg A + B - C, kur kampai A, B, C yra duoti.
122
6) Duotas K. Nubrti M = 3 K.
7) Nubrti M = 4 ABC - 3 DEF.
8) Nubrti kamp, lyg pusei, tredaliui, ketvirtadaliui 1.
9) Nubrti kamp, lyg A.
10) Nubrti N = 2 ABC - DEF [138, p. 53].
Tokie pratimai suformuoja mokini gdius atlikti operacijas su paprasiausiais
geometriniais objektais ir mokjimus fiksuoti tas operacijas briniais bei uraymu.
O tai pads lengviau suvokti pirmj teorem rodymus. Beje, apie tai nemaai ra
daug met dabartiniame iauli universitete matematikos didaktik dsts Juozas Revuckas (19241991) [7].
Kadangi pirmosios teoremos vaikams atrodo aikios be rodym, reikia jiems parodyti, kad vadinamasis aikumas yra apgaulingas. Tam padeda elementari regjimo
iliuzij [128, p. 107] demonstravimas (25 pav.):
b)
a)
c)
d)
25 pav.
Atveju a) turime du lygius staiakampius, nors atrodo, kad pirmasis yra didesnis.
Atveju b) viduriniai skrituliai yra lygs, nors atrodo, pirmasis yra maesnis. Atveju c)
123
virutin ir antroji i viraus atkarpos yra lygios, nors atrodo, kad virutin ilgesn. T
pat galima pasakyti ir apie i atkarp sum: kairioji apatins atkarpos dalis atrodo
esanti maesn u deinij, nors i ties jos yra lygios. Atveju d) visos 6 kvadrate
esanios strios atkarpos yra lygiagreios, nors taip neatrodo. Po toki pavyzdi
vaikus lengviau tikinti, kad ne visada galima tikti tuo, k nustatome stebjimo keliu,
reikia tai tikrinti. O rodymas tai patikrinimas.
Kartu vaikams reikia parodyti, kad stebjim ar bandym ne visada galima atlikti.
Pvz., daug k galima atlikti popieriaus lape, lentoje, taiau tai ne visada galima atlikti
dideliame ems paviriaus plote.
Kartu bet koks bandymas gali bti atliktas tik su dalimi kurios nors ries figr. O
rodymas priskiria tam tikras savybes visoms kokios nors ries figroms.
Visi ie paaikinimai padeda vaikams suvokti dedukcini metod esm, o stebjimai ir bandymai toliau lieka euristiniais metodais, padedaniais sukurti problemines
situacijas, kurios isprendiamos pasinaudojant dedukciniais rodymais.
Kadangi teorem rodymo bdai yra vairs, ir nei vadovlis, nei mokytojas negali
mokiniams duoti nurodymo, kuris bdas tinka teoremai rodyti vos tik j suformulavus, todl susitikimui su kiekvienu nauju rodymo bdu mokiniai turi bti kruopiai
parengti. Tai atlikti btina tam, kad rodym mokiniai sismonint, suvokt, kad tai
naujas bdas, suvokt jo esm, etapus, ypatybes. Tai pads jiems bd taikyti kitose
situacijose. Tam padeda rodymo udaviniai, kuriuose is naujas bdas yra taikomas.
Apie tai irgi nemaai ra aukiau mintas J. Revuckas [7]. Supaindinant su naujais
rodymo bdais kartais naudojami modeliai, udjimas, pasukimas ir t. t.
Kartais sakoma, kad pereinant prie algebros ir geometrijos mokymosi, mokini
smonje vyksta uolis: indukcinis mstymas keiiamas dedukcin. Matematikos
didaktikos, mokytojo udavinys palengvinti perjim, ivengti labai rykaus
uolio.
Pats rodymo terminas vairiems monms turi vairi prasm. Todl jau supaindinant su pirmosiomis teoremomis btina, kad mokiniai aikiai sivaizduot matematinio rodymo struktr ir pagrindinius bdus.
Taigi, jei mokiniai turi rodyti kok nors matematin teigin, tai: 1) tie faktai ir
santykiai, kurie pateikti teoremos slygoje, laikomi teisingais; 2) nuo slygos prie
ivados turi atvesti logikai nuosekli teigini grandin, kiekvienas i teigini turi
bti pagrstas teiginiais, pateiktais slygoje, taip pat jau inom svok apibrimais,
aksiomomis ir anksiau rodytais teiginiais; 3)ivada yra paskutin grandis ioje logikai idstytoje grandinje.
Jei laikysime, kad teoremos slyga teisinga, taip pat teisinga visa pateiktoji rodyme teigini grandin, tai ir ivada turi bti laikoma teisinga.
Reikia skatinti mokinius savarankikai atrasti ir pagrsti teoremoje ireiktus faktus. Pvz., trikampi lygumo poymius mokiniai gali lengvai atrasti savarankikai
124
sprsdami brimo udavinius. Taiau trikampi panaumo poymiai taip lengvai

mokini nebus atrasti, ia be isamaus mokytojo aikinimo apsieiti negalima.
Norint suadinti nuolatin mokini interes matematikai, stimuliuoti j aktyvum
ir sukelti poreik logikai rodyti teoremas, naudinga kartais prie kai kuri teorem
rodym sprsti praktinius udavinius. Pvz., prie nagrinjant pirmuosius du trikampi
lygumo poymius galima vietovje rasti atstum tarp 2 tak, kada tiesiogiai surasti
t atstum yra nemanoma (pvz., takus skiria up, pelk ir pan.). Panaiai geometrij
sil dstyti S. ochorasTrockis [148], Antanas Busilas (18891951) [12, 13].
Taiau metodiniu poiriu nra tikslinga vis mokyklin matematikos kurs remti
vien tiksling udavini metodu, kaip j vardijo S. ochorasTrockis. Pirmiausia,
jis neekonomikas laiko atvilgiu, antra, darbas bus varginaniai nuobodus.
Taiau kai kada tikslinga prie kai kuri teorem rodym pateikti mokiniams abstraki udavini, kuri sprendimas gali padti savarankikai suformuluoti reikiam
teorem. Btina pastebti, kad tokius udavinius reikia formuluoti pakankamai plaiai, nespraudiant mokini bereikaling slyg rmus, pvz.: 1) Nustatyti trikampio
kratini tarpusavio priklausomyb. 2) Koki savyb turi lygiaonio trikampio virns kampo pusiaukampin? 3) Nustatyti priklausomyb tarp kamp, kuriuos sudaro
lygiagreiosios tiess ir j kirstin ir pan.
Teorem rodym pagal galimybes reikia nepateikinti gatav: siekti, kad mokiniai patys atrast rodymus.
Labai naudinga panaudoti specialius modelius (pvz., staiakampio, kvadrato, rombo striaini savybes nesunkiai pademonstruojame sulenkdami popierinius j modelius per striaines).
7. Teorem rodymO taisykls

rodyti teorem reikia remiantis teiginiais, jau inomais kaip teisingais, parodyti,
kad ivada logikai iplaukia i slygos. Kitais odiais, teoremos rodymas yra rodymas to fakto, kad, jei tenkinama jos slyga, tai i jos logikai iplaukia jos ivada, t. y.
leidus, kad teiginys p yra teisingas, stengiamasi rodyti, kad teiginys q yra irgi teisingas ir taip rodyti, kad ir sudtinis implikacinis teiginys p q irgi yra teisingas.
Teisingais laikomi teiginiai, jei jie: a) yra slygos dalis ar tiesiogiai iplaukia i jos;
b) yra dalys apibrim svok, apie kurias kalbama teoremoje, arba kuri apibrimai panaudojami rodyme; c) iplaukia i anksiau rodyt teorem. Taiau mokykloje ne visada grietai laikomasi i slyg. Kai kurie faktai rodymuose priimami tik
pasitelkiant vaizdum.
Patys matematiniai rodymai diktuoja tam tikras taisykles, kuri btina laikytis
juos atliekant. rodymas loginis perjimas nuo teoremos slygos prie ivados. Kad
125
perjim skmingai atliktume, reikia sismoninti, kokia yra teoremos slyga ir kokia
ivada (I rodymo taisykl). II taisykl: rodymo procese btina visikai panaudoti
teoremos slyg. Kadangi kiekvienas rodymas remiasi anksiau rodytais ar kitaip
priimtais teiginiais, todl, prie rodinjant nauj teorem, btina pakartoti tuos teiginius, kuriais bus remiamasi rodyme (III taisykl). rodymo metu btina prisiminti
rodyme figruojani svok apibrimus (IV taisykl). Kadangi tos paios svokos
apibrimai gali kartais bti vairiai suformuluoti, tai rodyme reikia naudotis ta formuluote, kuri labiausiai atitinka esam situacij (V taisykl). Pvz., kvadratas apibriamas kaip rombas ir kaip staiakampis, todl reikiamoje vietoje gali bti panaudotas
vienas ar kitas apibrimas. Kai kuriuose rodymuose bna situacij, kai reikia taikyti
ne pat svokos ar sryio apibrim, bet j charakteringsias savybes. Tokiu atveju i savyb pakeiia apibrim. Pvz., kartais vietoje trikampi lygumo apibrimo
pasinaudojama kuriuo nors lygumo poymiu; vietoje lygiagretainio apibrimo pasinaudojama kuriuo nors jo poymiu. Taigi VI rodymo taisykl yra: rodymo procese
kurios nors svokos apibrimas kartais pakeiiamas teorema, ireikiania tos svokos charakteringj savyb.
Teorem rodymo bdai yra vairs.
Vienas i labiausiai paplitusi rodymo bd teoremos slygos perdirbimas tokiu
bdu, kad ivada aikiai iplaukt i slygos. Paprasiausiose teoremose pakanka vieno slygos perdirbimo, sudtingesnse reikia toki perdirbim serijos.
Kitais atvejais teorema gali bti rodoma perdirbant ivad.
Istorinje matematikos raidoje daugelis teorem buvo rodytos kaip rodymo udaviniai. Tai kartais naudinga daryti ir mokymo procese: tai teoremas labiau susieja
su realiu gyvenimu; pradioje teoremos nereikia grietai suformuluoti; tai sustiprina
euristin ir susilpnina dogmatin mokymo elementus. Toks rodymo bdas ypa naudingas mokant figr plot, kn paviri ir tri apskaiiavim geometrijoje. Taip
ivedama ir kvadratini lygi akn suradimo formul algebroje.
Mokant teorem rodymo, nereikia skubti jas formuluoti. Paprastai dstymas
pradedamas nuo teoremos formulavimo tada, kai teoremos formuluot nesudtinga.
Pasakius teorem 23 kartus, mokiniai praomi nurodyti jos slyg ir ivad. Taiau,
jei teoremos formuluot sudtinga, geriau pirma nubrti figr, lentoje simbolikai
uraoma teoremos slyga ir ivada, tik tada formuluojama pati teorema; kartais ji
formuluojama ir rodymo pabaigoje.
8. Mokymas rodinti teoremas

Prie pradedant ko nors mokyti, reikia gerai iaikinti esm to, ko mes norime mokyti (mokymo objekt). Todl reikia gerai isiaikinti paios rodymo svokos esm.
126
is isiaikinimas ne metamatematinis (gr. meta u, po) rodymo svokos

tyrimas, o tik trumpas ios svokos mokslinio traktavimo apraymas. Jis btinas tam,
kad kuo aikiau sivaizduotume tai, kiek: 1) mokykliniai rodymai yra tolimi grietiems moksliniams rodymams; 2) alingos tradicikai sukuriamos grietumo iliuzijos
ten, kur i ties yra tik margas intuicijos ir logikos miinys; 3) naudingiau tiesiai mokiniams pasakyti, kad mes priimame kur nors teigin be rodymo (nors jis gali bti
rodomas), negu duoti netinkam ar nesuprantam rodym. Kartu tai btina ir tam,
kad sivaizduotume ir tai, kaip kurti rodym mokymo metodik.
Grietai apie rodymus kalbti galima tik primus koki nors aksiom sistem. Primus pagrindines svokas ir aksiom sistem bei pasirinkus atitinkam login sistem, visi kiti teiginiai rodomi. Tokioje teorijoje rodymas baigtin seka ios teorijos
teigini, kuri kiekvienas yra arba aksioma, arba anksiau rodytas teiginys. rodymo
rezultatas teorema.
rodym mokymu suprantame mokym atlikti tokius mstymo procesus: rodymo iekojim, jo atradim ir konstravim, o ne mokym imokti ir atgaminti gatavus
rodymus. Mokyti rodym reikia pirmiausia mokyti samprotauti, o tai vienas i
svarbiausi mokymo apskritai udavini.
Mokant rodym, btina atsivelgti tai, kad: 1) mokyklinis matematikos kursas
nei viename savo etape nra sukurtas kaip formalioji dedukcin sistema ir visada lieka
kokio nors realaus turinio rmuose; 2) mokykliniuose rodymuose yra btini intuicijos
elementai; 3) loginio rodymo poreikis geriau paaikinamas atitinkamais pavyzdiais,
sudarytomis situacijomis. Pats rodymo iekojimas remiasi trimis pagrindiniais klausimais: Kas? I kur? Kaip?
Pirmasis klausimas padeda ianalizuoti problem: kas rodoma, koks yra rodomasis teiginys, kaip jis formuluojamas, ar viskas ioje formuluotje suprantama, ar
negalima formuluoti kitaip, kas yra duota, k reikia rodyti. rodomj teigin geriausia
ireikti implikacinio teiginio forma, tai pads geriau iaikinti, kur teoremos slyga,
kur ivada. Reikia isiaikinti ir papildomas slygas.
Antrasis klausimas siekia isiaikinti, i koki prielaid iplaukia rodomas teiginys, kokiais jau inomais teiginiais remiantis galima rodyti naujj teigin. Yra du
rodymo iekojimo metodai: a) galima eiti nuo rodomojo teiginio prie argument (aksiom, apibrim, teorem), kuriais remiantis teiginys rodomas (judjimas atgal);
b) jimas nuo argument prie rodomojo teiginio (judjimas pirmyn). Pastarojo
metodo taikymas yra susijs su dideliais sunkumais ir jo vieno nepakanka tam, kad
savarankikai surastume rodym. I ties, kaip galima atspti, nuo koki aksiom,
apibrim ar teorem reikia pradti rodym? Atspti daniausiai padeda pirmojo
metodo taikymas.
Treiasis klausimas padeda isiaikinti kaip rodomasis teiginys ivedamas i argument. ia mokykloje iskirtini du lygiai. Pagrindinje mokykloje paios rodymo
127
taisykls lieka neiaikintos, jos taikomos neireiktine forma, daugiausia dmesio

skirta iaikinti tam, kas yra rodoma ir kuo remiantis rodoma. iame lygyje rodymas nagrinjamas kaip intuityvus svarstymas, kurio metu rodomojo teiginio teisingumas remiamas argument teisingumu. Antras lygis baigiamosiose klasse rodymo
svoka turi bti patikslinta, iaikinus mokiniams paprasiausias rodymo taisykles
(r. aukiau, p. 126). iame lygyje mokiniams tampa prieinama rodymo analiz, jo
logins struktros ir rodymo taisykli iaikinimas.
rodymo svokos patikslinimas gali bti pasiektas pateikus rodym apibrta
standartine forma, kuri galima tiksliai aprayti. A. Stoliaras pateikia tok apraym
[141]. Juo remiantis, teoremos t rodymu laikoma baigtin seka teigini {p1, p2, p3, ...,
pn}, priklausani atitinkamai teorijai, kuri tenkina dvi slygas: a) kiekvienas ios sekos teiginys yra arba aksioma, arba apibrimas, arba anksiau rodyta teorema, arba
prielaida (rodomosios teoremos slyga), arba gaunamas i prie einani teigini,
remiantis viena i ivedimo taisykli; b) paskutinis ios sekos teiginys yra teiginys
t. is teiginys yra teorema, jei jam gali bti sukonstruotas bent vienas rodymas, t. y.
rasta bent viena teigini seka, tenkinanti abi minimas slygas a) ir b). ia standartine
iraika nebtina nuolat naudotis. Taiau ji padeda atskleisti kai kurias klaidas, danai
pasitaikanias rodymuose. Tos klaidos bna susij su rodymuose panaudojamomis
anksiau nerodytomis teoremomis ar neteisingomis ivedimo taisyklmis.
9. Lokalinis loginis sutvarkymas

Tai sutvarkymas, atliekamas kurioje nors vienoje temoje. Ypa jis taikytinas pagrindinje mokykloje, nes taip mokiniai rengiami suprasti visos teorijos aksiomatizavim. Deja, mokykloje nei vienas i aptartj aspekt nra mokymosi objektas ir btent tuo yra paaikinami sunkumai, susij su aksiominio metodo taikymu mokykloje.
10. Aksiominis metodas mokant matematikos

Beveik nuo XX a. pradios tssi diskusijos iuo klausimu. Jose buvo keliami vairiausi pasilymai. Juos galima sugrupuoti 3 grupes: 1) mokyti aksiominiu pagrindu
parengto matematikos kurso; 2) nei viename mokymo etape neatskirti logikos nuo
intuicijos, bet teisingai jas derinti, aiku, skirtingai skirtinguose etapuose; 3) aksiominiu bdu pateikti tik nedidel teorijos fragment vyresniosiose klasse tam, kad bt
galima supaindinti mokinius su aksiominiu metodu, o viso kurso mokyti taip, kaip
rekomenduojama II grups pasilymuose. Maiausia alinink turjo I grups pasilymai, daugiausia III grups.
128
Aksiominio metodo taikymo mokant matematikos problemos tyrim tikslinga suskaidyti dvi problemas: 1) aksiominis metodas kaip mokyklinio kurso sukrimo bdas, kartu isiaikinant tiksling login lyg kiekviename mokymo etape, kad is lygis:
a) bt prieinamas mokiniams; b) padt toliau ir greiiau jiems vystyti login mstym); 2) aksiominis metodas, kaip mokymosi objektas (parenkant konkrei mediag,
kuri padt vyresnij klasi mokinius supaindinti su iuolaikiniu aksiominiu metodu, bei parengiant tokio supaindinimo metodik).
domiai iuo klausimu pasisak est pedagogas matematikas K. Ariva (Ariva)
[117]. Jo mintis koncentruotai ir pateikiame emiau.
Daugelis teigini mokyklinje matematikoje lieka nerodyti ir laikomi teisingais
tik dl vaizdumo ar pan., o daugelis svok laikomos inomomis be tiksli apibrim. Tad tuos teiginius irgi galtume laikyti aksiomomis, o svokas pradinmis.
Ir atskleisti visa tai bt galima tik pasinaudojant visa aksiom sistema. Vidutiniojo
mokyklinio amiaus klasse tai nemanoma. Aksiominio metodo taikymas galimas tik
vyresniosiose klasse ir tik aktyvaus mokymo slygomis, kai metodo esm atskleidiama j taikant. Yra du bdai, kaip tai bt galima atlikti.
Pirmas, istorikai pirmesnis, klasikinis, remiasi loginiu btinumu: kiekviena dedukcin teorija turi prasidti nuo neapibriam, pradini svok, ir nerodom teigini aksiom. Aksiominio metodo tikslas ilg laik buvo logikai sutvarkyti nagrinjamos teorijos svokas ir teiginius, o po to imta nagrinti ir jos loginius pagrindus. XX
a. btent antrasis aspektas tapo esminiu. Tradicinis mokymas mokykloje irgi remiasi
klasikiniu poiriu aksiomin metod. Pradini svok ir aksiom vedimo motyvas
ir ia yra loginis btinumas: negaljimas apibrti vis svok ir rodyti (ar paneigti)
vis teigini. I esms tai remiasi absoliutaus loginio grietumo reikalavimu. Bet, kadangi absoliutus loginis grietumas mokykloje nemanomas, tai reikalauti jo tuias
reikalas, nesuprantamas daugeliui mokini. irint i logikos pozicij, mokomosios
mediagos nagrinjimas mokykloje neivengiamai fragmentikas logika ir vaizduot dirba greta viena kitos, ypa mokant geometrijos, ir aksiominio metodo esm lieka
neaiki. Rimta klitis tikrai, smoningai sisavinti aksiomin metod mokykloje yra
atotrkis, net prietaravimas tarp teorinio metodo apraymo ir jo taikymo mokyklos
darbo praktikoje.
Aukiau mintas nerodomumo principas neapibria aksiomos svokos pakankamai giliai. Nepaalinamas sivaizdavimas, kad aksiom ir pradini svok ypatybes lemia kokios nors vidins savybs, o ne iorikai slygoti santykiai. Aksiomos
teisingumas iomis slygomis sunkiai paaikinamas. Lieka neaiku, koks yra pradini
svok turinys, svokos be turinio mokykloje mokiniams yra sunkiai suvokiamos.
Taigi klasikinis poiris mokykloje nelabai tinka. Jis svarbus tik matematikos specialistams, gyvenimikas jo taikymas yra abejotinas. Kad pasiektume vien i pagrindini matematikos mokymo tiksl imokyti moksleivius logikai mstyti, nebtina
129
nagrinti dedukcijos pagrindus, o pernelyg grieti reikalavimai laikytis logikos dsni

gali bti netgi labai alingi. Mokykloje pakanka remtis tik lokalija dedukcija, susieta
su mokini amiumi ir gebjimais.
Aksiomin metod galima paaikinti ir kitu bdu nagrinjant vairias teorijas,
kurios tam tikrais bruoais yra panaios. Iskyrus sutampanius bruous ir pavadinus
juos slygomis, apibrianiomis kok nors nauj darin, galima remiantis iomis slygomis kaip aksiomomis, leidianiomis sukurti bendresn teorij, kurioje pradins
teorijos ar j dalys yra daliniai atvejai, arba, kaip sakoma, konkrets modeliai. is
poiris ipltotas XX a. ir todl j galima pavadinti iuolaikiniu. iuolaikinis poiris
leidia nagrinti ir vystyti teorij kiek galint suprastintoje aplinkoje, i kurios eliminuotos visos paalins nepriklausanios teorijai aplinkybs, esanios modeliuose.
Kadangi visi gautieji rezultatai automatikai tinka visiems modeliams, tai jie tinka
ir tiems modeliams, kuriuos egzistuojant dar niekas net netaria. I kitos puss, kaip
tik paalins aplinkybs, susij tik su vienu modeliu, gali sukelti kai kuriuos intuityvius vaizdinius, gali padti numatyti ir kartu nurodyti kelius naujiems atradimams
modeliuose, neturiniuose atitinkam paalini aplinkybi. Jungianioji grandis, egzistuojanti tarp skirting modeli aksiomatika. Taigi aksiominio modelio metodas
iuolaikins matematikos rankis. Su tokiu nauju poiriu aksiomatik yra susijusi
struktros svoka, kuri ved prancz matematik grup, pasivadinusi kolektyviniu pseudonimu Nikola Burbaki (Bourbaki). Matematin struktra aib (arba aibi
aib) su tam tikrais santykiais, kurie duotajai struktrai yra pagrindiniai, ir apibriamais tam tikromis slygomis ios struktros aksiomomis. Pagrindiniai santykiai ir
pagrindiniai objektai (nagrinjamos aibs elementai), o ir pati aib pradins struktros svokos. Pradini svok turinys aksiomomis apibriamas nevienareikmikai, lieka tam tikras neapibrtumas: ios struktros modeliai yra visos tos ir tik tos
aibi ir santyki aibs, kurios tenkina ios struktros aksiomas. Pvz.: grup, iedas,
knas, laukas, vektorin erdv ir tiesin algebra algebrins struktros, pagrindiniai
j santykiai algebrins operacijos. Realij skaii laukas su sudties ir daugybos
operacijomis tolydaus lauko modelis, o orientuot atkarp, idstyt erdvje, su vidine sudties ir iorine daugybos i realiojo skaiiaus operacijomis, laukas trimats
vektorins erdvs modelis.
Struktras tiria visi mokslai, o matematika bendroji struktr teorija. ia ir yra
matematikos universalumo ir galios, jos gilios vienybs altinis. Vienos struktros,
nagrinjamos matematikoje, yra labai paprastos ir todl ypa bendros, su begaline
modeli (interpretacij) aibe, pvz.: sutvarkyta aib, grup, topologins ir metrins
aibs. Kitos sudtingesns ir maiau bendros struktros, sukurtos i paprastesni,
fundamentini struktr, panaudojant kai kurias jungianisias aksiomas. Fundamentins struktros savotikos statybins detals matematikos pastatui sukurti. Visos
klasikins matematikos teorijos, pvz., realij skaii teorija ir euklidin geometrija
130
yra susikertanios. Susikirtimuose susiduria ir tarpusavyje sveikauja vairiausios matematins struktros, turinios kur kas bendresn pobd. Struktr, nagrinjam matematikoje, visuma sudaro sudting hierarchij su daugybe sankirt ir subordinacij.
Tuo ir pasireikia vidin matematikos struktra, jos architektra.
Neireiktine forma daugelis svarbi matematini struktr nagrinjamos ir mokykloje. Struktros vaidmens iuolaikinje matematikoje sismoninimas suponuoja
poreik duoti mokiniams ini apie struktros koncepcij.
Struktros tyrime yra 3 fazs: aksiomatizavimas, dedukcija ir interpretacija (lot.
interpretatio aikinimas). Aksiomatizavimo tikslas adekvaiau ir kaip galima paprasiau apibrti struktr. Pradinis takas daliniai atvejai, apibriamos struktros
modeliai. Abstrahuojantis nuo i modeli kilms ir nuo savybi, skiriani juos, isaugoma tik tai, kas juose yra bendra. Dedukcija struktros vystymas, nauj objekt
(ivestini svok) apibrimas ir teorem rodymas, apraant santykius i objekt
aibse. Interpretacija gautos teorijos taikymas naujiems daliniams atvejams.
Formuojant natraliojo skaiiaus svok, palyginamos inom objekt aibs ir,
abstrahuojantis nuo j prigimties, gaunama skaiiaus svoka, remiantis abipus vienareikme atitiktimi tarp aibi; po to naudojamasi abstrakiais skaiiais bet kurioms
konkreioms baigtinms aibms aprayti. Nagrinjant kvadratines lygtis su skaitiniais
koeficientais, apibriama bendroji kvadratin lygtis su abstraktesniais (raidiniais)
koeficientais, ivedama jos sprendimo formul, kuri taikoma bet kuri konkrei lygi sprendimui. Aiku, aksiominiu metodu ia nesinaudojama.
Neabejotinai reikia ivystyti mokini login mstym tiek, kad jie suprast poreik naudotis aksiomatizavimu. Visikai teista yra tai laikyti manomu dalyku, jei
tik nesuprieinsime aksiomatizavimo ir jau perprast veiksm, kaip kako naujo, o,
prieingai, kuo daugiau remsims intuicija, mokini mokjimais ir gdiais.
Nesunku pastebti, kad tarp struktros tyrimo ir matematinio modeliavimo yra
glaudus ryys: modelio sukrimas, tyrimas ir interpretacija. Pavyzdys udavini
sprendimas, sudarant lygt i slygos. Aksiominis metodas aukiausia, labiausiai
organizuota vidinio matematinio modeliavimo forma. Modeliavimas matematikos
esm ir jos mokymas tai mokymas modeliuoti.
11. Aksiominis metodas, kaip mokyklinio kurso sukrimo

bdas
Vaikai geriausiai mokosi tada, kai jie pasinaudoja savo patyrimu, tirdami vairiausias konkreias situacijas. Mes galime juos atvesti prie matematinio toki situacij
apraymo, t. y. padti jiems sukurti toki situacij matematinius modelius, o po to nagrinti toki modeli struktr. Taip sukuriama baz tolesniam aksiomins sistemos
131
sisavinimui. Taiau jau isiaikinome, kad jokiame mokymo etape nei visas mokyklinis matematikos kursas, nei kokia nors jo dalis negali bti nagrinjamas kaip abstrakti
formali struktra be jokios realios interpretacijos, t. y. mokyme mokykloje gali bti
realizuota tik turinti real turin aksiom sistema. Esant tokiam realiam turiniui aksiomos ir teoremos nagrinjamos kaip turintys real turin teiginiai apie realius teorijos
objektus, o pats loginis ivedimas laikomas intuityviai suprantamu.
I esms toks aksiominio metodo supratimas egzistavo iki pasirodant Davido Hilberto (Hilbert, 18621943), vokiei matematiko darbams. Daugelyje geometrijos
aksiominio sukrimo bandym teorija buvo kuriama kaip tam tikros objekt sistemos apraymas, aksiomos buvo suprantamos kaip savaime aiks teiginiai apie iuos
objektus ir aksiomins teorijos krimo udavinys buvo sprendiamas visus teorijos
teiginius ivedant dedukciniu keliu, remiantis tomis aksiomomis.
D. Hilberto darbai dav pradi pereiti nuo realaus turinio aksiom sistemos prie
formalaus aksiomins teorijos supratimo. D. Hilbertas savo aksiom sistem pagrind
tuo, kad, turint tris skirtingas objekt sistemas ir pirmosios sistemos objektus paymint A, B, C, ... bei pavadinant juos takais, antrosios sistemos objektai pavadinami
tiesmis ir ymimi a, b, c, ..., o treiosios sistemos objektai pavadinami ploktumomis
ir ymimi , , , ... . i objekt sistemose vedami santykiai: priklauso, tarp ir
kt. Vystant teorij, apraani ios objekt aibs struktr su vestais joje santykiais,
visikai nesidomima nei objekt prigimtimi, nei santyki prasme, o panaudojamos tik
kai kurios formalios i santyki savybs, sudaranios geometrijos aksiom turin.
Taip visikai atsikratoma intuicijos. Intuicija nesivadovaujama ir dedukcijoje, nes
toliau taikant aksiomin metod prieita prie formalizavimo ir aksiom taikymo logikoje, kuria naudojantis pltojama aksiomin teorija.
Taigi yra trys aksiomini teorij lygiai: 1) aksiomin teorija, turinti real turin
ir apraanti j (konkreios kilms objekt aib su konkrei prasm turiniais santykiais); i teorij pltojant naudojama intuityvioji logika; 2) pusiau formali aksiomin
teorija, apraanti objektus ir santykius, kurie gali turti vairi prigimt, bet j pltojant
dar naudojamasi intuityvija logika; 3) formalioji aksiomin teorija, kuri kuriama laikantis apibrtos aksiomins logikos sistemos.
Visas apraymas rodo, kad iuolaikinis aksiominis metodas negali bti naudojamas mokykliniam kursui sukurti. Taiau atskiri jo elementai tame kurse gali bti atspindti. Kaip suprantamas tas atspindjimas?
iuolaikiniame aksiominiame metode galima iskirti dvi puses: 1) teorijos abstrahavimas nuo konkrei modeli; 2) dedukcinis teorijos sukrimas be joki interpretacij, remiantis kokia nors aksiom sistema.
Mokykloje gali bti realizuojama dedukcin teorija, bet ne abstrakti, o panaudojanti kok nors konkret model. Kitais odiais, atspindima tik viena aksiominio metodo
pus, susijusi su loginiu matematins mediagos sutvarkymu, bet is metodas negali
132
bti realizuotas grynu pavidalu. I nemao skaiiaus apibrt intuityvi prielaid

(sudarani aikiai perteklin ir kartu nepiln aksiom sistem) galima gauti, einant
nuosekliu dedukciniu keliu, daug nauj rezultat, kuriuos galima patikrinti remiantis
konkreia situacija, kuri pagimd aukiau mintas prielaidas. Kartais galima tirti vien prielaid santyk su kitomis ir iaikinti j ivedimo galimybes.
Kaip matome, mokant matematikos mokykloje neivengiamas intuityvij ir logini element susiejimas ir apie jok grietai aksiomin kurs negali bti n kalbos, o
galimi tik atskiri jo fragmentai.
12. Aksiominis metodas kaip mokymosi objektas

Kadangi aksiominis metodas plaiai taikomas matematikoje, tai pageidautina su
juo tam tikroje mokymo pakopoje supaindinti moksleivius. is supaindinimas yra
tikslingas dar ir todl, kad jis palankiai veikia matematinio mstymo vystym, padeda
suprasti matematini teorij abstraktumo esm ir reikm, utikrinanias galimyb
ias teorijas pritaikyti praktikoje.
Kyla klausimai, kokiame mokymo etape, kokia konkreia mediaga remiantis, kokiu lygiu ir aspektais galimas toks supaindinimas. Atsakysime iuos klausimus.
Pirmiausia pabrtina, kad supaindinimas su aksiominiu metodu reikalauja toki
matematini ir logini ini bei gdi, kuriuos mokiniai gali turti, kai jie turi ne
maiau kaip 1415 met. Aiku, mokinius tam reikia rengti i anksto: supaindinti
su vairiomis konkrei tem struktromis, dedukcijos pavyzdiais ir kai kuriomis
ivedimo taisyklmis. Antra, supaindinti su aksiominiu metodu galima tik remiantis
pakankamais pavyzdiais ir atsivelgiant ias slygas: a) yra daug paprast, patraukli savo vaizdumu, modeli, iliustruojani abstraki teorij; b) abstrakios teorijos
rezultatai induktyviai sufleruojami mokantis iliustruojani modeli; c) esant maam aksiom skaiiui pasiseka sukurti teorijos fragment su domiomis teoremomis;
d) rodymai yra pakankamai paprasti ir apvelgiami.
domu, kad btent geometrija nelabai tinka iems tikslams, nors tradicikai btent
su ja ir siejamas aksiominis metodas. Jos pagrindas gremzdika aksiomatika, nra
galimybi pateikti domi konkrei modeli pavyzdi. ia tikt tik priklausymo
geometrija ir D. Bulio algebra.
Taigi mokykloje aksiom vaidmuo nra labai didelis, tik geometrijos kurse vedama aksiom sistema ir tai toli grau nepilna. Todl kiekvienas mokykloje atliekamas
rodymas nra grietai loginis jis yra savos ries logini samprotavim, vaizdini,
patirties ir intuicijos junginys. Supaindinant su aksiomomis, remiamasi konkreiais
faktais, vaizdinmis priemonmis, gyvenimo praktika. Tokiu keliu einama ir dabartiniuose lietuvikuose vadovliuose.
133
13. Analiz ir sintez rodANT teoremAS

Bendruoju atveju analiz yra tyrimo metodas, kurio pagrind sudaro kiekybinis
objekto savybi nagrinjimas, besiremiantis skaiiaus ir mato svoka, o sintez kokybinis nagrinjimas. Psichologine prasme analiz ir sintez vienos i svarbiausi
mstymo charakteristik. Rus psichologas Sergejus Rubinteinas (18891960) teig,
kad Mstymo procesas tai vis pirma analizavimas ir sintetinimas to, kas iskiriama analize; tik po to seka abstrakcija ir apibendrinimas, kaip pirmj ivestins
[139, p. 28]. Psichologijoje skiriamos dvi analizs rys: a) filtruojanioji analiz; b)
analiz per sintez.
Filtruojaniosios analizs atveju mogus, sprendiantis ikilusi problem, veikia be jokios sistemos, spjimo bdu chaotikai ieko sprendimo, bando taikyti
vairiausius sprendimo bdus ir atsijoja nepasiteisinusius. Tokia analiz ypa taikoma sprendiant galvoskius, kur i ties danai padeda insaitas (angl. insight
valga; tai staigus sprendimo suvokimas, netiktas kokio nors nagrinjamo dalyko
arba reikinio esms atskleidimas, kils impulsyviai mstant) [113, p. 148]). Pvz.,
duodamos uduotys: 1) I 6 degtuk sudti 4 lygiaonius trikampius; 2) Tvenkinio
pavirius vasar palaipsniui apauga maurais. Paviriaus plotas, uaugs maurais,
kiekvien dien padidja 2 kartus. Visas tvenkinys apauga maurais per 100 dien.
Per kiek dien apaugs maurais pus tvenkinio paviriaus? Pirmuoju atveju po ilgoko skaiiaus bandym susigaudoma, kad ploktumoje tai nemanoma, o erdvje paprasta. Antruoju atveju pradioje danai pateikiamas atsakymas per 50
dien. Taiau gilesn slygos analiz padeda rasti teising atsakym per 99
dienas.
Analiz per sintez visos ir bet kurios mstymo veiklos esmin dalis. S. Rubinteinas ra: Kalbant trumpai ir todl apskritai, bendrais bruoais, tai pagrindin
analizs forma, pagrindinis mstymo proceso nervas yra: objektas mokymo procese
traukiamas vis naujus ryius ir todl pasirodo visomis naujomis kokybmis, kurios
fiksuojamos naujomis svokomis; i objekto tokiu bdu lyg itraukiamas vis naujas
turinys; jis lyg pasisuka kiekvien kart kita savo puse, atsiskleidia vis naujos jo
savybs [139, p. 9899]. Analiz per sintez tai nagrinjam objekt nauj pusi,
kokybi ir savybi painimas traukiant iuos objektus sistem ryi ir santyki,
kuriuose ios naujos savybs gali bti atrandamos. Kartais is objekto traukimas
netikt ryi sistem yra pakankamai stebtinas ar net juokingas. Tai gyvenime
ireikiama juok, paradoks, paralogizm forma.
S. Rubinteinas sintez apibria taip: Sintez tai bet koks priskyrimas, palyginimas, bet koks ryio tarp skirting element nustatymas [139, p. 35]. Mstymo procese sintez nuolat pereina analiz ir atvirkiai, t. y. painime nra dviej
izoliuot keli. J vienov pasireikia lyginimu. Lyginim galima apibdinti kaip
134
analiz, kuri vyksta per sintez ir veda apibendrinim, nauj sintez. Pvz., rodinjant dviej trikampi lygum (sintez), pradioje iskiriami j kampai, kratins
(analiz), nustatomas j lygumas (sintez), gaut ivad pagrindu daroma ivada
apie trikampi lygum nauja sintez. Taigi lyginimas prasideda sintezs aktu, t.
y. atliekama lyginamj objekt analiz iskyrimas to, kas bendra ir atskira; tai
kas bendra jungia (sintetina) apibendrinamuosius reikinius. Lyginimas tai ta
konkreti sintezs ir analizs forma, per kuri realizuojamas reikini empirinis apibendrinimas bei klasifikacija. Lyginimo reikm ypa didel empiriniame painimo
etape, jo pradinse pakopose.
14. Elementarioji analiz ir sintez

Analiz ir sintez turi didiul reikm moksliniame painime. monija savo veikloje nuolat skaido objektus dalis atlieka materialij analiz, sudaro objektus i
atskir dali, taip atlikdama materialij sintez. ie metodai ir vadinami elementarija analize ir sinteze. Jie turjo ir tebeturi didel reikm matematikos raidai
bei jos dstymui. Formuojant svokas, kai remiams konkreiomis situacijomis ir
vliau abstrahuojams nuo j, mintyse iskiriame esminius svok poymius atliekame elementarij analiz, o vliau sujungiant tuos poymius ir taip suformuojant
svokos turin atliekama elementarioji sintez. Antai pvz., skaiiaus ar algebrinio
reikinio skaidymas dauginamaisiais elementarioji analiz, o tai, kad dauginamieji
sujungiami daugybos enklais ir prilyginami iskaidytajam skaiiui ar reikiniui
elementarioji sintez. Tad ie abu procesai tarpusavyje glaudiai susij. Elementarioji analiz ir sintez pritaikomos ir kai kuri teorem rodymuose, pvz., rodant
veiksm su laipsniais teoremas.
15. Sintetinis metodas rodANT teoremAS

Teoremas rodyti galima dviem bdais. Vienas j pradedant teoremos slyga ir
naudojantis jau inomais teisingais argumentais (aksiomomis, anksiau rodytomis
teoremomis, j ivadomis) gauname ivad, kaip logikai iplaukiani i teoremos
slygos. Tai sintetinis rodymo metodas.
Sintetinis metodas pateikia tik gatav rodym. Vien tik juo naudojantis teorem
rodym atrasti negalima. rodinjaniojo arsenale nra kriterij, pagal kuriuos bt
galima pasirinkti reikalingus argumentus. Loginiu poiriu is metodas yra paangus
ir yra viena i sudedamj dedukcinio samprotavimo dali.
135
16. Sintetinis matematikos mokymo metodas

Mokykliniam geometrijos kursui bdinga sintetin sistema. Taikoma ji ir kituose
mokykliniuose kursuose. Todl reikia imokyti mokinius naudotis sintetiniu metodu,
padti suvokti jo esm ir savybes.
Teigiamos io metodo savybs: pilnumas, glaustumas, trumpumas. Todl tai labai
patogu dstant matematin teorij vadovliuose. Neigiamos savybs: pradedantiesiems mokytis io metodo taikymas atrodo ess dirbtinis, nes ne visada aikiai motyvuojami brinio papildymai, negalima duoti i anksto pagrsto rodymo plano; vien
io metodo taikymas suponuoja vien paskaitinio mokymo metodikos taikym, o taip
danai lugdoma mokini iniciatyva, aktyvumas, nes mokiniams ia keliami tik reikalavimai dmiai klausytis ir stebti, suprasti mokytojo aikinim, fiksuoti teoremos
rodym, vliau j pakartoti. Todl, ypa emesnse klasse, sintetin metod reikia
kuo glaudiau sieti su analitiniu. Vyresniosiose klasse is metodas gali bti pritaikytas plaiau, taiau vien juo irgi nereikia tenkintis. Antai danai prie rodant teorem
naudinga i anksto pateikti mokiniams rodymo plan, o tai jau analitinis metodas.
17. Kylanioji analiz

Ji pradedama nuo teoremos ivados, kuri tampa pradiniu taku, nuo kurio prasideda samprotavimas. Brinio papildymai ia yra daugiau motyvuoti ir neatrodo esantys dirbtiniai. Logikoje is metodas vadinamas regresyviu (lot. regressus jimas
atgal): mstymas eina nuo to, k reikia rodyti, prie pagrind. is metodas susietas su
sinteze, todl ir jis yra dedukcini samprotavim dalis.
Pvz., reikia rodyti, kad rombo striains yra tarpusavyje statmenos (26 pav.).
1) Kad rodytume, jog AC BD, pakanka rodyti, kad BO AC.
A
2) Kad rodytume, jog BO AC, pakanka rodyti, kad BO yra ABC auktin.
3) Kad BO bt ABC auktin, paO
D
B
kanka rodyti, kad ABC yra lygiaonis,
o BO jo pusiaukratin.
4) Kad ABC bt lygiaonis, turi
bti AB = BC.
5) Bet AB = BC pagal teoremos slyC
g, ir BO ABC pusiaukratin, nes AO
26 pav.
= OC (lygiagretainio striaini savyb).
136
Tokia kylanioji analiz: a) utikrina smoning ir savarankik mokini darb,

iekant teoremos rodymo; b) padeda vystytis mokini loginiam mstymui; c) utikrina veiksm sismoninim, tikslingum kiekviename rodymo etape; d) rodymo
schema paprasta, vis klausiama: K reikia rodyti? K pakanka rodyti? ir pan. Kai
kurie autoriai kylanij analiz vadina tobulja [46].
18. Kylanioji analiz mokANT

is metodas leidia mokiniams rasti teoremos rodym. Todl jis vysto krybin
mokini mstym. Btent dl to reikia siekti, kad kiekvienas mokinys ne tik valdyt
metod, bet ir giliai suvokt jo esm. Tam reikia daug laiko ir pastang. emesnse klasse kylanioji analiz naudojama rodant teoremas odiu, sudarant rodymo
plan. J sudarius, imamasi sintetinio metodo ir rodymas uraomas. Pvz., taip rekomenduojama rodyti daugel teorem i temos Keturkampiai.
Vyresniosiose klasse i analiz naudojama plaiau, ypa stereometrijoje, algebroje (rodinjant daugel nelygybi). is loginis metodas glaudiai siejasi su pedagoginiu metodu euristiniu pokalbiu.
19. Besileidianioji analiz

Ji taikoma tais atvejais, kai reikia paneigti tokius teiginius, kurie klaidingai yra
priimami kaip teisingi. Kartais tada randamas rodymo planas. Pirmuoju atveju besileidianioji analiz yra taikoma kaip Sokrato metodas. Kai kurie autoriai i analiz
vadina netobulja [46].
Pvz., besileidianiosios analizs metodu galima rodyti teigin: Jei a ir b
neneigiami realieji skaiiai, tai
a b
2 ab
a b
2
a 2 ab
ab . Sudaroma ivad grandin:

b
( a
b)2
0.
Paskutin nelygyb yra visada teisinga. Kadangi gretimi teiginiai, kai a 0 ir b 0

taip pat teisingi, tai sudarytj grandin galima apgrti:

( a
b) 2
a 2 ab
Teiginys rodytas.
137
a b
2 ab
a b
2
ab.
Jei ivad grandins, sudarytos besileidianiosios analizs metodu apgrti nemanoma, tai teorema dar lieka nerodyta. Tokiu atveju reikia arba sudaryti kit ivad
grandin tuo paiu metodu, arba mginti taikyti kitus rodymo metodus.
Pamokose kuo daniau reikia taikyti besileidianij analiz klaidingiems teiginiams sugriauti. Uuot tiesiog atmets mokini klaidingus teiginius, ra Vytautas
Drgnas ir Petras Rumas (19211987), mokytojas turi sugebti i kiekvieno j
greitai ivesti aikiai klaiding ivad. To paties turi mokytis ir mokiniai, kad gust
naudotis ia labai svarbia savikontrols priemone [46, p. 7374]. Pvz., mokiniui
paraius
a 2 + b 2 = a + b , mokytojas gali pasakyti: Jei tamsta tvirtini, kad i lygyb
teisinga, tai i jos iplaukia a + b = (a + b) = a + 2ab + b ir 2ab = 0. Vadinasi,

a = 0 arba b = 0, t. y. a ir b ne bet kurie skaiiai. Pamus, pvz., a = 3, b = 4, kairioji
tamstos paraytos lygybs pus bus lygi 5, o deinioji 7.
20. rodymas prietaros metodu

ia taikomi du logikos dsniai: prietaravimo ir negalimo treiojo. Pirmasis, taikant j matematikoje, skambt taip: Negalima, kad esant vienoms ir toms paioms
slygoms matematinis objektas bt ir nebt kaip nors susietas su kitu objektu,
pvz., negalima, kad esant vienoms ir toms paioms slygoms atkarpos AB = CD ir AB
CD. Antrasis dsnis skambt taip: Kiekvienas matematinis objektas kito objekto
atvilgiu yra arba teigiamame santykyje su juo, arba neigiamame santykyje, kokio
nors treio santykio tarp j negali bti.
21. Prietaros metodas mokymo procese

Kad mokiniai suvokt io metodo esm ir prietaravimo bei negalimo treiojo dsnius, naudinga duoti serij pratim:
1) Duotos dvi atkarpos a ir b (j nenubriame). Kokie santykiai galimi tarp j?
2) Atkarpos c d. Kokie galimi i atkarp ilgi santykiai?
3) Atkarpos a b. Kokias ivadas galima padaryti apie i atkarp ilgius?
4) A B. Kokias ivadas galima padaryti apie i kamp didumus?
5) C D, C D. Kokie santykiai galimi tarp kamp C ir D?
6) AB ir CD dvi tiess, priklausanios vienai ploktumai. Kokie galimi i tiesi
tarpusavio padties atvejai?
7) AB ir CD dvi tiess, priklausanios vienai ploktumai, jos nra lygiagrets.
Kokia i tiesi tarpusavio padtis?
138
Pirm kart prietaros metodas paprastai taikomas rodant teorem: Trikampyje

prie lygius kampus yra lygios kratins. rodius i teorem, mokiniams reikia paaikinti, kad buvo naudojamas naujas rodymo bdas prietara ir apvelgti plan, kuris buvo taikomas. is planas uraomas lentoje, o mokiniai j usirao ssiuviniuose:
1) Tarkime, kad teoremos ivada klaidinga. Tada bus teisingas prietaraujantis iai
ivadai teiginys.
2) Apvelgiame galimus atvejus.
3) sitikiname, kad kiekvienu atveju gausime ivad, kuri prietarauja arba teoremos slygai, arba anksiau nagrintiems teisingiems teiginiams.
4) Prietaravim buvimas veria atsisakyti priimtos ivados.
5) Pripastame teisinga duotosios teoremos ivad.
is planas taikomas rodant toki teorem: Trikampyje prie didesn kamp yra
didesn kratin. Kartu mokiniams primenama, kad taip buvo rodytos teoremos apie
tiesi lygiagretumo poym ir apie atitinkamj kamp prie dviej lygiagrei tiesi
bei j kirstins savyb.
22. Analizs ir sintezs palyginimas. J sintez

Analiz ir sintez naudojama rodinjant teoremas. Pvz., rodant besileidianiosios analizs metodu nelygyb (r. 18 sk.) pirmasis pateiktasis rodymas yra analitinis,
antrasis sintetinis. Analitinio rodymo esm yra ta, kad pradedama nuo teiginio,
kur reikia rodyti, ir teigin logikai pagrstais ingsniais pakeiiame teiginiu, kurio
teisingumas inomas. Sintetiniame rodyme iekoma inomo teisingo teiginio, kur
logikai pagrstais ingsniais perdirbame teigin, kur reikia rodyti. iam rodymui
bdinga tai, kad ia aikinama, kas ir kaip daroma, bet nepaaikinama, kodl pradinis reikinys pasirenkamas btent toks ir taip. Todl ir rodymas kartais atrodo ess
dirbtinis, sugalvotas. O ir pradin teigin rasti ne visada lengva. Analitinis rodymas
natralesnis, ia inoma, nuo ko reikia pradti. Taiau jame lengviau yra suklysti.
Pvz., galima rodyti, kad 2 = 3:

-6 = -6,

2 (-3) = 3 (-2),

2 (2 5) = 3 (3 5),

4 10 = 9 15,

4 10 + 254 = 9 15 + 254
(2 5 2 ) 2 = (3 5 2 ) 2 ,
2 52 = 3 52 ,
2 = 3.
139
Aiku, kad pastaroji ivada neteisinga.

Todl praktikoje ir yra tikslu sieti abu rodymo bdus. Paprastai analitiniu bdu
surandamas tas teiginys, kur laikysime pradiniu, o sintetiniu atliekamas pats rodymas.
Mokymo procese vienas ar kitas objektas susiejamas naujais ryiais ir santykiais
su kitais objektais ir todl mokiniams pasirodo savo nauja kokybe, lyg tai pasisuka
juos kita, nauja puse.
Kadangi analiz ir sintez taikomos bendrai, mokytojui svarbu mokti ten, kur
reikia, labiau panaudoti ar vien, ar kit bd. Btina mokiniams nuolat pabrti, kad
analiz kelias atradim, sintez kelias pagrindim, rodym.
23. Apibendrinimas ir abstrakcija MOKANT rodymO

Apibendrinimo metu mintyse irykinama kokia nors savyb, priklausanti kuriai
nors objekt aibei ir siejanti iuos objektus.
Pvz., nagrinjant aritmetins progresijos narius, matome, kad:

a2 = a1 + d,

a3 = a2 + d = ( a1 + d) + d = a1 + 2d,

a4 = a3 + d = ( a1 + d) + d = a1 + 3d ir t. t.
Apibendrinus gaunama:

an = a1 + d( n 1).
Toliau i formul naujai apibendrinama ir nustatoma, kad bet kuri aritmetin progresija yra natraliojo argumento tiesin funkcija:

y = k x + b ( x N).
Taigi apibendrinimo procese nuo siauresns apimties pereiname prie platesns apimties.
Su apibendrinimu glaudiai siejasi specializacija (pranc. spcialisation) mintinis kurios nors savybs iskyrimas i nagrinjamojo objekto savybi aibs. Taip i
romb aibs iskiriami kvadratai rombai su staiais kampais (arba lygiomis striainmis). Taigi specializacijos procese vyksta aibs siaurinimo veiksmas nuo platesns apimties aibs pereinama prie siauresns apimties aibs, subordinuotos pirmajai.
Paintins veiklos procese mogus atspindi realios tikrovs objektus ir reikinius
arba jutiminiu bdu, arba svokomis j apytikslmis nuotraukomis. Svokos
moni smonje susiformuoja abstrahuojantis nuo objekto neesmini savybi ir apibendrinant. Psichologai laiko, kad abstrakcija tai i esms specifin analizs forma,
kuri analiz gyja pereinant prie abstraktaus mstymo svokomis. Abstrakcija yra
dviej ri: 1) kai jutiminio suvokimo metu mes abstrahuojams nuo vien objekto
savybi ir iskiriame kitas jo savybes, pvz., kok nors daikt mes nagrinjame tik kaip
140
geometrin kn, kreipdami dmes tik jo form, matmenis, padt ploktumoje ar

erdvje; 2) atsiribojame nuo jutiminio painimo apskritai, ne vien paprastai atrenkame vienas ar kitas objekto ar reikinio savybes, bet ir keiiame jas, pvz., klasifikuojant
trikampius pagal j kamp didum nebesidomima j kratini ilgiais. Taigi abstrahavimas mintinis atsiribojimas nuo tam tikr duotuoju momentu nesvarbi, neesmini
nagrinjamo objekto savybi ir esmini duotajame tyrime savybi iskyrimas.
Fizikoje, tirdami judjim, ireikt lygtimi vt = v0 + at, metalinio strypelio ilgio
kitim, ireikt lygtimi lx = l0 + t, ekonomikoje, tirdami savikainos kitim, ireikt lygtimi mn = m0 + an, abstrahuojams nuo konkrei dydi ir gauname funkcij
f(x) = ax + b. Tirdami jos grafik ir savybes, galime jomis pasinaudoti tirdami aukiau mintus fizikinius ar ekonominius dydius.
Konkretizacija prieingas abstrahavimui veiksmas. Tai tokia mstymo veikla, kurioje fiksuojama vieno ar kito nagrinjamo objekto savyb neatsivelgiant kitas jo savybes.
Ji taikoma ir kaip vaizdin iliustracija, ir kaip teiginio taikymas konkreiomis slygomis.
Pvz., ab = ba, 5 2 = 2 5; (a + b) + c = a + ( b + c), (2 + 7) + 3 = 2 + (7 + 3).
24. Tobulosios indukcijos metodas

Juo naudojams tada, kai ikyla btinyb duoti login pagrindim ivadai, gautai
indukciniu keliu. Moksliniame tyrime is metodas susideda i trij nuosekli etap:
1) stebjimas ir patyrimas; 2) hipotez; 3) jos rodymas.
Reikia btinai pabrti mokiniams, kad yra teorem, kurias rodant prireikia inagrinti kelis atskirus atvejus. Antai planimetrijoje pirm kart su panaia situacija
susiduriama rodinjant teoremas apie kampus su atitinkamai lygiagreiomis ar statmenomis kratinmis. Btina atkreipti mokini dmes tai, kad teorema laikoma
rodyta, jei inagrinti visi galimi atvejai, kuriuos suskaidoma teorema. Algebroje
su tobulja indukcija susiduriama vedant neigiamuosius ir trupmeninius laipsnio rodiklius.
25. Matematin indukcija mokykloje

L. Oilerio klydimai iekant pirminio skaiiaus formuli: y = x + x + 41 (y pirminis tik iki x = 39); y = 2x + 29 (y pirminis tik iki x = 28) yra klasikiniai nepilnosios
indukcijos taikymo ir skuboto apibendrinimo pavyzdiai. Matematins indukcijos
metodas, kuris perfrazuoja vien i formaliosios natralij skaii teorijos aksiom, toki klaid leidia ivengti. Mokiniams patogu pirmiausia pateikti tok pavyzd: 1 + 3 + 5 + 7 + ... + (2n + 1) = n (n pirmj nelygini skaii suma). Turime:
141

n = 1; 1 = 1 (teisinga);

n = k; 1 + 3 + 5 +... + (2k - 1) = k (daroma prielaida, kad teisinga);

n = k + 1; 1 + 3 + 5 + ... + (2k - 1) + (2k + 1) = k + (2 k + 1) = k + 2k + 1 =
= (k + 1).
rodyta.
Dar pateikiame pavyzdius eilui sum, kurias galima apskaiiuoti formulmis,
rodomomis matematins indukcijos metodu:

3 + 6 + 9 + ... + 3n = 1,5(n + 1);

2 + 2 + 23 + ... + 2n = 2(2n - 1);
n ( n 1)( 2 n 1)
;

1 + 2 + 3 + ... + n 2 =
6
n(n + 1) 2

13 + 23 + 33 + ... + n3 = (
) ;
2

12 + 23 + 34 + ... + n(n + 1) = 1/3n(n + 1)(n + 2);
1
1
1
11 = n .
+
+
+ ... +
(n + 1) n + 1
1 2 2 3 3 4
nn(n+1)

iuo metodu rodomos ir nelygybs:

2 > n n N;

n > 2n + 1 n N, n 3;

2n > n2 n N, n 5;

(1 + p)n 1 + np, jei p > - 1 ir n N.
26. Genetinis metodas MOKANT teorem

Mokant kai kuri matematini dalyk tem, atskir ypa svarbi teorem ar taisykli grupi yra ypa svarbu naudotis genetiniu metodu. Jo esm mokiniams atskleidiama, kodl atsirado atitinkama tema, teorem ar taisykli grup, kokius praktinius klausimus jos pateikia atsakymus, kokiais keliais jos gautos.
Genetinio metodo taikymas ypa vertingas tada, kai vienos ar kitos teorijos atsiradimas ir vystymasis yra susij su praktini problem sprendimu, gamybos, technikos
tobulinimo poreikiais. Tada genetinis metodas leidia mokiniams sismoninti, kodl
btina mokytis naujos mediagos. Taikant metod yra tikslinga: a) pamokoje pateikti trump, domi istorini ini, atskleidiani matematini teorij atsiradimo
prieastis; b) kai kuri tem mokymosi pradioje, kur tai manoma, bendrais bruoais atskleisti j turin ir tokiu bdu suformuoti j nagrinjimo plan; c) dstyme
naudotis probleminiais metodais, sudarant slygas mokiniams patiems atrasti pagrin142
dines teoremas ar taisykles.

Antai prie pradedant nagrinti sistemin geometrijos kurs, btina prisiminti senovs istorij ir parodyti, kokie praktiniai moni poreikiai lm geometrijos atsiradim, atskleisti geometrijos svarb moni gyvenime, j gamybinje veikloje. Imokus
veiksm su kuria nors skaii aibe, galima planuoti mokytis veiksm su jos pltiniu.
Pradedant mokytis trikampi lygumo poymi parodoma, kad j lygumo apibrimas
ne visada praktikai pritaikomas (sutapdinant trikampius visais elementais), todl ir
btina iekoti kit bd, kurie ireikiami atitinkamais poymiais.
27. Klaidos, kurias mokiniai daro MOKYDAMIESI teorem

Gana danai pasitaiko tokia situacija, kai emesnse klasse mokiniai imoksta
teorem rodymus mintinai, atpasakoja juos kaip prozos gabalus mokant literatros.
Norint to ivengti, reikia pratinti mokinius rodinti teoremas su kitaip orientuotais,
kitokia raidine simbolika paymtais briniais. Danai emesnij klasi mokiniai
remiasi brinyje esaniomis atsitiktinmis figros savybmis. Tada btini prieprieiniai pavyzdiai su figromis, kuriose t atsitiktini savybi nebna. Btina mokinius
supaindinti su aukiau mintomis ir kitokiomis optinmis iliuzijomis. Sistemingi mokytojo reikalavimai pagrsti teiginius yra viena i priemoni, padedani mokiniams
susiformuoti teisingus vaizdinius apie problemin vieno ar kito sprendinio pobd.
Vieno ar kito mokymosi metodo ar bdo taikymas teoremoms mokytis labai priklauso nuo teoremos turinio ir reikms bendroje ini sistemoje, taip pat ir nuo mokini individuali galimybi. Suprantama, kad nagrindami teoremas ir j rodymus
mokiniai neretai daro ir kit vairi klaid, kuri kilm mokytojas turi btinai inoti.
Daugum mokini klaid galima suskirstyti du tipus.
1. Netvirtas pagrindini geometrijos teorem imanymas danai lemia tokias klaidas: apskritimo, apibrto aplink lygiaon trikamp, spindulys apskaiiuojamas pagal
formul, ivest lygiakraiam trikampiui; trapecijos plotas skaiiuojamas pagal staiakampio ploto formul, ir t.t., t. y. ia koj pakia neteisingas analogijos taikymas.
To paties tipo klaidoms priklauso ir mokini formuluojami klaidingi teiginiai: apskritimo, apibrto apie trikamp, centras yra jo pusiaukratini susikirtimo takas; lygiaonio trikampio pagrindo kampo pusiaukampin yra kartu ir pusiaukratin, ir t. t.
2. Didelis klaid skaiius yra susijs su matematini teigini ir samprotavim mokymusi, nesuprantant dedukcins matematikos kurso sandaros, t. y. daromos grynai logins
klaidos: a) netikslus svok, einani vien ar kit teigin, traktavimas; b) samprotavim struktros nesupratimas; c) rodym bendrumo nesupratimas; d) nemokjimas teisingai nubraiyti brin, tiksliai suformuluoti teorem ar jos rodym. Pvz.: Jei keturkampio vienas (ar du) kampas (-ai) yra status (-s), tai jis staiakampis, Trikampio
143
vidaus kamp didum suma lygi 180, nes is trikampis lygiaonis, ir t. t.
28. Teorem kartojimas
Teorem imokimo kokyb pirmiausia priklauso nuo j idstymo pamokoje. Pageidautina, kad teoriniai mokyklinio matematikos kurso klausimai i esms bt mokini isiaikinami per pamok. Taiau norint pasiekti, kad mokiniai tvirtai sisavint
kurs, reikalingas daugkartinis mediagos kartojimas. Tai gali bti einamasis, teminis,
vis mokslo met ar viso mokomojo kurso kartojimas. Kartojimas visada turi neti k
nors nauja, atskleisti naujus sryius, apibendrinimus.
Pradin kartojimo stadija tvirtinimas toje paioje pamokoje, kurioje teorema
idstyta. ia paprastai panaudojamas lentoje esantis brinys, uraai. Daugiau laiko
reikalaujantis kartojimas yra tada, kai pakeiiami kai kurie neesminiai veiksniai: brini forma, raidiniai ymjimai. Tai padeda geriau sismoninti rodymo esm, kartu
liudija apie mokini darom paang.
*
*
*
iais klausimais ra jau rus pedagogikos klasikas K. Uinskis: Matematiniai
rodymai reikalingi tik tada, kai vaizdiniai, sudarantieji matematin mint, taip susikomplikuoja ir pagausja, kad mogui pasidaro sunku, nesinaudojant matematiniais
enklais, atsiminti visus tuos vaizdinius, aikiai ir tiksliai juos vienu metu sismoninti ir to dka aikiai sismoninti j ry ir teisingai juos kombinuoti vien ivad.
Viso matematini rodinjim proceso esm yra ta, kad pats sudtingiausias iprotavimas bt privestas prie paprastos aksiomos, t. y. iki tokio teiginio, kurio teisingumas
kiekvienam vienodai akivaizdus ir kurio ne tiktai nereikia rodyti, bet ir negalima
rodyti [109, p. 484].
144
VII. LOGINS MATEMATINS TEORIJOS TAIKYMAS MOKANT

UDAVINI SPRENDIMO
1. TEORIJOS TAIKYM RYS
Kiekviena teorija svarbi savo taikymais. Jei teorija neturi pritaikymo, tai kam j
kurti ir jos mokytis? Tradicikai teorijos taikymas suprantamas kaip jos taikymas udaviniams sprsti. Taiau ne maiau svarbu yra tai, kaip viena teorija taikoma kitoje
(algebra geometrijoje, geometrija analizje, matematika fizikoje ir t. t.). Ir ios
ries taikymai susij su praktika, tegu ir per kit teorij, tarpikai. Taip realizuojama
tarpdalykin integracija. Dabar matematika plaiai taikoma ne tik gamtos moksluose,
bet ir ekonomikoje, socialiniuose bei humanitariniuose moksluose.
Bet koks teorijos taikymas susijs su modelio (lot. modus, it. modello matematini ryi sistema, tapaiai imituojanti tyrinjamo objekto struktr) sukrimu. Tais atvejais, kai teorija taikoma sprendiant udavinius, io udavinio modelis
kuriamas remiantis teorijos svokomis: pvz., i udavinio slygos sudaroma lygtis
arba j sistema abstraktus konkretaus udavinio modelis. Antra vertus, udavinys
konkretus abstrakios sistemos (lygties, lygi sistemos) modelis, t. y. santykis bti
modeliu simetrikas. Tais atvejais, kai viena teorija pritaikoma kitoje, kuriamas
pirmosios teorijos modelis kitos teorijos objektuose.
Tok modelio termin pritaikyti neprasta mokykloje, kur modeliu prastai laikoma
kokia nors vaizdin priemon. Toks modelio supratimas irgi priimtinas, nes abstrakios svokos: kubas, prizm ir kt. ia realizuojamos kaip konkrets objektai, o
nuo j vl grtama abstrakius modelius.
Mokykliniame kurse mes konstruojame modelius ir abstrakiai, kuriame loginius-matematinius modelius panaudodami objektus ir santykius, figruojanius
sprendiamuose udaviniuose.
iais atvejais modeliai yra labiau abstrakts, negu udaviniai, kuriuos jie modeliuoja, taiau tie modeliai yra vaizdesni negu udaviniai. Ivaduotas nuo neesmini
dalyk is abstraktus modelis apnuogina ryi struktr konkrei objekt sistemoje,
leidia isprsti udavin panaudojant formal matematins teorijos aparat. Todl
is modelis ir yra vaizdesnis, lengviau apvelgiamas. Taigi nors iuolaikinis modelio
supratimas yra susijs su vaizdumu, bet pati vaizdumo svoka ia ipleiama.
145
2. MATEMATIKOS IR FIZIKOS INTEGRACIJA MOKYKLOJE

Fizika visada buvo, yra ir bus viena i svarbiausi matematikos vartotoj. Fizikos
udaviniai buvo, yra ir bus tolesnio matematikos mokymosi stimulas. vairios matematikos svokos ir teorijos kyla remdamosi fizikiniais modeliais ir vystomos pirmiausia tam, kad tenkint fizikos poreikius. Tad ir mokant matematikos ryys su fizika
turi bti realizuojamas pirmiausia tam, kad tenkint fizikos poreikius. Tad ir mokant
matematikos ryys su fizika turi bti realizuojamas ne tik taikant fizikoje matematines
inias, bet ir j gyjant.
Tikslinga bt tokia schema: nuo konkrei situacij fizikoje eiti prie abstraki
matematini svok, kurios padeda formuoti matematin aparat, naudojam sprsti
udaviniams, susijusiems su pradinmis ir kitomis fizikinmis situacijomis, taip pat
udaviniams, ikylantiems ir kitose srityse.
Realizuojant i schem irykinama ir abstraktaus pobdio matematins teorijos
reikm. ios teorijos aparatas taikomas vairiose konkreiose situacijose, susietose
struktros bendrumu. Labiausiai matematikos ir fizikos ryys pasireikia formuojant
funkcijos svok. Fizika matematikai pateikia nemaai funkcij ri. Abstrahuojantis
nuo konkrei fizikini modeli, funkcijos tiriamos kaip abstrakts matematiniai objektai, o po to gytos inios taikomos nagrinjant konkreius fizikinius procesus. Pvz.:
1) Remiantis judjimo lygtimis s = vt ir s = s0 + vt, nagrinjamos funkcijos y = ax
ir y = ax + b. Po to ios funkcijos gali bti taikomos udaviniams sprsti taikant aukiau pateiktas judjimo lygtis arba taikant duj trio ir slgio lygtis:
v = v0 (1+ t) ir p = p0 (1 +t).
2) Judjimo lygtis s = v0t + at/2 ir laisvojo kritimo lygtis s = gt veda prie kvadratins funkcijos y = ax+ bx + c nagrinjimo, o po to vl grtama fizikinius
modelius.
3) Boilio ir Marioto* dsnis p = k/v arba pv = k pateikia atitinkamos funkcijos, kuri
ireikiama lygtimi xy = k model. Ityrus ios funkcijos savybes, tyrimo rezultatai taikomi nagrinjant aukiau mint fizikos dsn.
3. UDAVINIAI
Istorikai, kaip jau minjome aukiau, labiausiai efektyvi matematikos mokymo
priemon yra mokymas per udavinius. Todl ikyla problema: reikia sukurti pedagoginiu poiriu tiksling udavini sistem, kuri padt vesti mokinius per visas
matematins veiklos sritis (problemini situacij irykinimas, j matematizavimas,
* Robertas Boilis (Boyle, 16271691) angl chemikas, fizikas ir filosofas; Edmas Mariotas (Mariotte,
16201684) prancz fizikas)
146
udavini, motyvuojani teorijos ipltimo btinum, sprendimas ir t. t.). Aiku, ia

pirmiausia turi pasistengti vadovli, udavinyn ir kt. mokomj priemoni autoriai
(ia nemaai padirbjo vis dabar Lietuvos mokyklose vartojam pradini [2528,
56, 57, 7780] ir vyresnij klasi [19, 3739 ir kt.] matematikos vadovli autoriai),
bet tai aktualu ir mokytojui. Norint isprsti i pedagogin problem btina patikslinti situacijos bei udavinio svokas, atlikti udavini struktrin analiz. Pastaroji leis
vertinti udavini sudtingum ir numatyti j sprendimo mokymosi sek.
Bet kuri problemin situacija ir udavinys kyla kokioje nors realioje srityje. Daugumos udavini struktra ireikiama implikacija p q, o j sprendimas implikacij seka: p p1, p1 p2, ..., pn-1 pn, pn q. ia turime, kad: 1) pirmosios implikacijos prielaida yra p; 2) paskutins implikacijos ivada yra q; kiekvienos implikacijos,
iskyrus paskutin, ivada yra kitos implikacijos prielaida. Taigi remiantis implikacij
tranzityvumu, gausime p q, t. y. i esms pradin udavin mes idstme paprastesni udavini seka. Jei kokia nors sekos dalis pk pk+1, , pk+l -1 pk+l yra jau
anksiau sprsto udavinio sprendimas, tai dal io udavinio implikacij sekos galima pakeisti implikacija pk pk+l. Tokiu atveju implikacij skaiius sekoje sumas
l 1 vienet.
Struktrin udavinio ir jo sprendimo bdo analiz padeda iaikinti, kokius udavinius yra tikslinga sprsti anksiau, kokius vliau, kad vlesnieji tapt maiau sudtingais, kas yra labai svarbu mokant.
Btina skirti udavinio sudtingum kaip objektyvi udavinio savyb, taip pat to
udavinio sunkum, kuris atspindi santyk tarp udavinio ir to, kuris t udavin sprendia: tas pats udavinys vieniems atrodys ess lengvas, kitiems sunkus, t. y. udavinio sunkumas yra grynai pragmatinis (gr. pragma darbas, veiksmas), o tai matematikos didaktik ypa domina, nes negalima sukurti efektyvaus mokymo proceso
neisiaikinus santykio tarp mokymo turinio ir jo objekto mokinio. Kad galtumme
palengvinti mokiniams udavini sprendim, reikia sukurti toki udavini sistem,
kad eitume nuo lengvesni prie sunkesni, nuo paprastesni prie sudtingesni udavini, t. y. realizuoti mokymo prieinamumo princip, auksines didaktikos taisykles.
4. MATEMATINIAI UDAVINIAI
Matematikos mokymas siekia matematin aparat taikyti sprsti vairiausiems udaviniams tiek i paios matematikos, tiek i kit srii, taigi udavini sprendimo
mokymu suprantame mokym: 1) ireikti ne matematikoje ikylanius udavinius
matematine kalba; 2) sprsti paius matematinius udavinius.
Udavinius <...> reikia duoti vis sudtingesnius, bet jie niekuomet neturi nustoti
savo praktinio, vaizdinio pobdio. Vliau ie udaviniai gali bti pirmosiomis nam
147
apyvokos ir politins ekonomijos pamokomis. Pavyzdiui, tegul vaikas teisingai apskaiiuoja, kiek kainuoja jo durtinlis, o gelumbs kaina, umokestis u darb ir t. t.
turi bti duodami ne i akies, bet kiek galima tikresni, ra K. Uinskis. veicarijos
mokyklose man teko matyti, kaip mokytojas gali pasinaudoti aritmetiniais udaviniais, nordamas duoti vaikams supratim apie ekonomin veikl. A girdjau <...>,
kaip vienas veicar mokytojas apskaiiavo su klase, kiek kainuoja raguolis, kur vaikai per pusryius suvalg, ir kodl jis tiek kainuoja <...>: vaikai susipaino ne tiktai su
kainomis, einaniomis duonos kain, bet netgi su santykiais asmen, dalyvaujani
duonos gamyboje ir nustatani jos kain: jie suinojo, kiek ima malnininkas ir kodl jis tiek ima; koks atlyginimas teko duonos pardavjui ir kodl ir t. t. [109, p. 609].
Toki pavyzdi daugyb krinta akis susipainus su priekario ir pokario Lietuvos
geriausij pedagog darbais [6, 7, 1214]. Pasitaiko toki pavyzdi ir dabartini
mokytoj pamokose. Antai Juodups pradinje mokykloje (Rokikio raj.) IV klasje
mokytoja metodinink Liucija Venslovien labai sumaniai susiejo pamokoje sprstus
udavinius su artjaniomis v. Kaldomis, kuri nuotaika jautsi visoje mokykloje.
Udavinius mokiniams, kuriuos jie atliko savarankikai, ji suformulavo taip: Prie
v. Kaldas jums pateiktuose lapeliuose, kuriuose nupieta prek ir parayta jos kaina,
kiekvienai prekei buvo padaryta nuolaida, lygi 1/9 kainos. Apskaiiuokite, kiek kainuos kiekviena prek. (Mokytoja idalijo reklamini lapeli kopijas, udaiusi nauj
preks kain).
Bdingas sovietmeio matematikos mokymo bruoas buvo tas, kad mokant matematikos ini taikymu praktikoje buvo laikomas beveik vien abstraktaus pobdio
treniruojamj udavini sprendimas. Tie udaviniai jau bdavo ireikti matematine
kalba, kurios realiame gyvenime nevartojame. Taip mokant dalis mokini gydavo
kartais netgi gana sudting matematini udavini sprendimo gdi, bet pasirodydavo es visikai bejgiai, kai reikdavo sprsti net nesudtingus udavinius, suformuluotus ne matematine, bet gimtja mokini kalba. Mokjimas matyti ir atskirti
matematin udavinio pus nuo jo konkretaus turinio pasiekiamas tik ilgomis pratybomis. O tai buvo nemaa nata mokytojams, nes to meto vadovliai, parayti ir
ileisti Maskvoje, negaljo garantuoti realaus ryio su gyvenimu, vykstaniu kur nors
Vladivostoke, Takente, Murmanske ar Kaune. Dabar padtis Lietuvos mokyklose
kita. Tuo galima sitikinti pavarius bet kur lietuvik matematikos vadovl. Ypa
pavyzdinis ia prasme Nijols Cibulskaits vadovlis penktokams [37, 38].
Mokykloje udavinio petvarkymas matematine kalba realizuojamas sudarant lygt
ar j sistem i slygos. ios veiklos metodika gana plaiai nuviesta matematikos
didaktikoje, taiau nra bendro metodo (algoritmo), kaip tai atlikti. Netgi tokia rekomendacija paymti x iekomj dyd ne visada universali, nes daugeliu atvej tai
veda neracional sprendimo keli. Taiau algebrinis udavini sprendimas, bdamas
bendras, leidia isprsti labai vairios struktros udavinius, todl lavina mokini
148
mstymo lankstum, moko juos konkrei udavinio situacij ireikti abstrakiu matematiniu modeliu, tinkamu visiems analogikos struktros, bet kitokio konkretaus
turinio udaviniams. Aritmetinis sprendimo bdas taikytinas tik ten, kur yra racionalesnis u algebrin.
5. UDAVINIAI KAIP MATEMATINS VEIKLOS MOKYMO PRIEMON

Matematikos mokymas per tikslingai parinktus udavinius seniai inoma ir plaiai analizuojama problema. Taiau iki galo ji dar nra isprsta. Udaviniai turi
bti ir tolesnio teorijos pltojimo motyvas (nauj svok vedimas, nauj nagrinjam objekt savybi atradimas bei rodymas), ir jos efektyvaus taikymo galimyb.
Mokymo praktikoje mokymu per udavinius naudojamasi tik nagrinjant kai kurias
temas. Geras pavyzdys skaiiaus svokos pltimas. Specialiai parinkus udavinius
nustatomas inomos iame etape skaii aibs nepakankamumas, btinumas j praplsti, kad bt galima isprsti parinktus udavinius. Prapltus aib, inagrinjus
jos struktr, vl grtama prie pradini (ir kit) udavini, kurie ioje aibje gali
bti isprsti. Taigi mokymas atliekamas pagal schem: udaviniai teorija
udaviniai. Reikia i schem taikyti plaiau. Tai atliekama pradedant nuo nematematini problemini situacij nagrinjimo ir atitinkam udavini formulavimo. Po
to formuluojamas tikslas isprsti iuos udavinius matematikai. Pirmas ingsnis
udavinio pertvarkymas taip, kad jame figruojantys ryiai tapt matematiniais.
Galimas daiktas, kad ia iryks, jog ms turimos matematins priemons tam bus
nepakankamos. ie atvejai visada turjo didiul reikm paios matematikos raidoje ir yra itin svarbs mokant matematikos.
Kartu btina paymti, kad ne visada nauj svok vedimas gali bti motyvuojamas praktiniais udaviniais, kylaniais alia matematikos: jie gali kilti ir i vidini
matematini poreiki (pvz., neigiamj, trupmenini, kompleksini skaii vedimas), todl, ypa vyresniosiose klasse, reikia tai akcentuoti.
6. BENDRIEJI UDAVINI SPRENDIMO MOKYMO METODAI

Kaip imokyti mokinius sprsti udavinius klausimas, kuris yra vienas sudtingiausi matematikos didaktikos problem. Sudtingumas paaikinamas tuo, kad neegzistuoja (ir negali egzistuoti) bendras udavini sprendimo algoritmas, kurio valdymas garantuot gebjim isprsti bet kur udavin. Yra specials algoritmai tik
konkretiems udavini tipams. Kitiems udavini tipams jie netinka. Yra udavini
tip, kuriems tokie algoritmai dar neatrasti. Aiku, mokykloje j ir neatrasime. Taiau
149
reikia mokinius pratinti sprsti netipinius udavinius, kuriuose reikia kombinuoti imoktus tipini udavini sprendimo algoritmus.
Bandymas pateikti bendrj metodik, kaip mokyti sprsti udavinius, pateiktas
D. Poja knygoje [135]. Joje detaliai ianalizuoti keturi udavinio sprendimo proceso
etapai: udavinio slygos supratimas, sprendimo plano sudarymas, jo realizavimas ir
nagrinjimas (patikrinimas). i domi, detali knyga naudinga pedagogui matematikui.
Reikt j iversti ir lietuvi kalb. Taiau bendro metodo bet kokio tipo udaviniams sprsti joje irgi nra.
7. SPECIALIEJI METODAI (ALGORITMAI)

Tai algoritmai sprsti tipiniams udaviniams. Vidurinje mokykloje tikslinga imokyti sprsti toki tip udavinius.
1. Udaviniai, sprendiami aritmetikai
1.1. Pradins klass:
1.1.1. Paprastieji udaviniai: a) sudtis (dviej ar keli dmen sumos
apskaiiavimas; skaiiaus padidinimas keliais vienetais); b) atimtis
(liekanos (skirtumo) apskaiiavimas; skaiiaus sumainimas keliais
vienetais; dviej skaii skirtuminis palyginimas); c) daugyba (keli lygi dmen sumos apskaiiavimas; skaiiaus padidinimas kelis kartus); d) dalyba (dalyba lygias dalis: skaiiaus dalijimas kelias lygias dalis; skaiiaus sumainimas kelis kartus; skaiiaus dalies
nustatymas; talpos dalyba: nustatymas, kiek kart vienas skaiius
telpa kitame; kartotinis dviej skaii palyginimas).
1.1.2. Sudtiniai udaviniai: a) triskaits taisykls udaviniai; b) judjimo
udaviniai.
1.2. Vyresniosios klass:
1.2.1. Dviej skaii santykio nustatymo udaviniai.
1.2.2. Proporcingosios dalybos udaviniai.
2. Geometriniai udaviniai
2.1. Pagrindiniai braiymo udaviniai, atliekami skriestuvu ir liniuote.
2.2. Braiymo udaviniai:
2.2.1. Geometrini viet metodo taikymas.
2.2.2. Geometrini transformacij metod taikymas (simetrija, lygiagretusis postmis, poskis).
2.2.3. Panaumo metodo taikymas.
3. Udaviniai, sprendiami algebros ir analizs priemonmis
3.1. Tiesini lygi taikymo udaviniai.
150
3.2. Dviej tiesini lygi sistem taikymo udaviniai.

3.3. Kvadratini lygi taikymo udaviniai.
3.4. Udaviniai, sprendiami taikant nelygybes (tiesines ir kvadratines).
3.5. Paprasiausi transcendentini lygi sprendimo udaviniai (rodiklins,
logaritmins ir trigonometrins lygtys).
3.6. Tiesins, kvadratins, rodiklins, logaritmins ir trigonometrini funkcij
tyrimo bei taikymo udaviniai (elementariomis priemonmis ar taikant ivestines bei integralus).
8. ANALIZ IR SINTEZ SPRENDIANT UDAVINIUS

8.1. Matematinis udavinys
Matematiniu udaviniu laikomi ir prasti mokykliniai udaviniai, ir tie teoriniai
klausimai, su kuriais mokiniai pirmiausia susiduria kaip su udaviniais.
Senovs tautos egiptieiai, babilonieiai, indai didel dmes skyr udavini
sprendimui. Antai antikins Graikijos geometrai detaliai itobulino braiymo udavini
sprendimo schemas. iuos udavinius jie vadino problemomis. Todl toki udavini
sprendimo metu atliekama analiz vadinama problemine analize. Vien i esmini braiymo udavini sprendimo dali graikai vadino apagoge () perdirbimu.
Kiekviename udavinyje nurodoma, kas yra duota, ir keliamas reikalavimas, k
reikia atlikti, surasti. Kad udavin bt galima isprsti, btina, kad tarp iekomj ir
duotj dydi bt funkcin priklausomyb. Taigi kiekvienas udavinys susideda i
slygos, funkcini priklausomybi tarp dydi ir reikalavimo (klausimo).
Mokykliniuose udaviniuose daniausiai pateikiamas toks duomen kiekis, kad
galima gauti vien ar kelis apibrtus sprendinius. Tokius udavinius vadiname apibrtaisiais. Jei duomen yra daugiau, negu tai btina udaviniui isprsti, tai udavinys vadinamas per daug apibrtu. Kai kuriais atvejais tokie udaviniai gali bti
isprsti, bet daniausiai jie neturi sprendini. Jei duomen nepakanka, udavinys
laikomas nepakankamai apibrtu. Tokie udaviniai turi be galo daug sprendini.
8.2. Sintetinis udavini sprendimo bdas

Kai kuriuos udavinius galima isprsti be ypatingos sprendimo plano ir bdo
paiekos jie danai bna akivaizds. Todl ia taikomas sintetinis sprendimo bdas.
Jo esm: panaudojant kai kuriuos udavinyje duotus duomenis, apibriami pagalbiniai dydiai, t. y. sprendiama pagalbini udavini serija. Po to, taikant i udavini
sprendimo rezultatus ir galbt kai kuriuos udavinio duomenis, sprendiama kita pagalbini udavini serija. Taip elgiamasi ir toliau, kol gaunamas iekomasis dydis.
151
8.3. Sintetinio sprendimo bdo reikm mokant matematikos

Taikant sintetin sprendimo bd, sprendimas prasideda nuo kai kuri udavinio
duomen ir vyksta iekomojo dydio radimo kryptimi. Todl sintetiniam sprendimo
bdui yra bdingi tie patys teigiamieji ir neigiamieji bruoai, kaip ir sintetiniam rodymo bdui. Nra kriterijaus, nuo kuri udavinio duomen reikia pradti sprendim
ir kokius pagalbinius dydius reikia surasti. Nra kriterijaus ir kokius kitus papildomus udavinius reikia pasirinkti. Esant sudtingesniam udaviniui, sprendiantysis gali aikiai ir nesivaizduoti, ar jis teisingai pasirenka pagalbinius udavinius, ar
jis pasieks norim rezultat. Taigi sintetinis bdas maai tinka sudting udavini
sprendimo planams sudaryti.
Taiau sintetinis bdas gali bti skmingai pritaikytas nelabai sudtingiems udaviniams sprsti. ia turi reikms skmingi spjimai, kuri pagrindas analogija tarp sprendiamojo udavinio ir anksiau isprstj. Sintetinis bdas daugiausiai
taikomas uraant udavini sprendim. Btina pabrti, kad sintetinis bdas beveik
niekada netaikomas kaip vienintelis. Kartu su sinteze taikoma ir analiz, nors gal ir
neireiktine forma, udavin sprendianiojo gal ir nesuvokiama.
8.4. Analizinis udavini sprendimo bdas

Analiz padeda sukurti udavinio sprendimo plan. Analiziniam bdui yra bdingas iekomojo dydio nagrinjimas, nustatant jo ryius su duotaisiais dydiais.
8.5. Analizinio bdo vairov

Dar senovs Graikijoje, kaip jau minjome, geometrai detaliai pareng braiymo udavini sprendimo planus. Todl j taikyta analiz danai vadinama klasikine
(lot. classicus pavyzdinis). Klasikinei analizei bdinga tai, kad ji tik padeda rasti
sprendimo plan, o po to sprendiama sintetiniu metodu.
Jei analizje naudojama algebrin simbolika, lygtys ar j sistemos, tai turime algebrin analiz. ia kintamieji dydiai paymimi raidmis, kuriomis operuojama kartu
su duotaisiais dydiais, sudaroma lygtis ar lygi sistema. Analizinis ir sintetinis metodai ia susilieja.
8.6. Apie sprendini praradim ar paalini sprendini atsiradim

Jei pagrindinio udavinio perdirbimas pirmj pagalbin udavin atliekamas taip,
kad pagrindinio udavinio slygos yra pagalbinio udavinio slyg idava, arba toks
santykis egzistuoja tarp dviej gretim pagalbini udavini, tai gali atsitikti, kad kuris nors pagalbinis udavinys nebus ekvivalentus pagrindiniam. Tada galimas spren152
dini praradimas. Pvz., jei abi lygties puses dalijame i reikinio su kintamuoju ir
nepriimame slygos, kad jis negali bti lygus nuliui, galime prarasti sprendinius.
Jei pagrindinio udavinio perdirbimas pirmj pagalbin atliekamas taip, kad pagalbinio udavinio slygos iplaukia i pagrindinio udavinio slyg, arba toks sryis
stebimas tarp dviej pagalbini udavini slyg, tai vl paskutinis pagalbinis udavinys gali bti neekvivalentus pagrindiniam ir gali atsirasti paalini sprendini. Pvz.:

x 2 3 + 1 = 0,
x 2 3 = 1,
x - 3 = 1,
x1 = 2, x2 = -2 (abi aknys slygos netenkina).
8.7. Aritmetiniai udaviniai

Analiz aritmetiniuose udaviniuose taikoma sprendimo planui sudaryti. Sprendimas atliekamas sintetiniu bdu. Kartais analiz udavinio sprendimo planui surasti
atliekama neisamiai svarbu isiaikinti sprendimo plan. Kai kada analiz atliekama tik odiu. Tokiais atvejais analiz vadiname daline.
Svarbu mokinius imokyti sprsti udavinius pasirenkant teising krypt, o tam
reikia laikytis tam tikr taisykli: a) jei inai udavinio sprendimo plan sprsk; b)
jei udavinys tipinis, prisimink io tipo udavini sprendimo plan ir sprsk; c) jei
neinai sprendimo plano, tai irk udavinio klausim ir klausk savs: K reikia
rasti? K reikia inoti, kad atsakytum klausim? Ar duoti skaiiai, btini tam atsakymui? Jei tie skaiiai neduoti, ar negalima j nustatyti? Kaip nustatyti? ir t. t.; po
ios analizs numatyk sprendimo plan ir sprsk; d) patikrink gaut atsakym.
Sprendiant tipinius udavinius analiz gyja savitas, ypatingas formas. I esms
tipiniai aritmetiniai udaviniai yra algebriniai, todl ir j analiz yra algebrin.
8.8. Analizinis metodas sprendiant braiymo udavinius

Tik paprasiausi braiymo udaviniai gali bti isprsti nesudarius iankstinio
sprendimo plano (tai pagrindiniai braiymo udaviniai, trikampi braiymo udaviniai, kai duoti pagrindiniai j elementai, ir kai kurie kiti). Sudtingesniais atvejais
reikalinga analiz, tik po jos atliekamas braiymas, po jo rodymas ir tyrimas.
Pavyzdys. Reikia nubraiyti statj trikamp, kurio vienas smailusis kampas lygus
duotajam kampui, o statini suma lygi duotajai atkarpai.
Analiz. Tarkime, kad staiojo trikampio ABC (27 pav.) kampas A lygus duotajam
kampui, statini suma AC + BC lygi duotajai atkarpai. Natralu itiesti laut ACB,
t. y. nubrti atkarp AD, lygi duotajai atkarpai. Jei i duomen galtume nubraiyti
153
trikamp ABD, tai trikamp

ABC nubraiyti bt nesunku. Kadangi inomas trikampio ABD kampas A ir kratin AD, tai utenka suinoti
kamp D. Pastebj, kad triD
kampis BCD yra status ir lyA
C
giaonis (BC = CD), spren27 pav.
diame, kad D = 45.
Braiymas. Nubraiome
trikamp ABD, kurio kratin AD lygi duotajai atkarpai, kampas A lygus duotajam
kampui ir D = 45. Per io trikampio virn B briame ties, statmen tiesei AD,
ir randame t tiesi sankirtos tak C. Trikampis ABC iekomoji figra.
rodymas. Kadangi BCD = 90, o D = 45, tai trikampis BCD yra lygiaonis.
Vadinasi, CD = BC, AD = AC + BC, t. y. trikampis ABC atitinka udavinio slyg.
Tyrimas. Iekomasis trikampis egzistuoja, kai duotasis kampas yra smailus. Kadangi visi trikampiai, nubraiyti i nurodytj duomen, yra lygs, tai sprendinys
vienintelis [46, p. 94 95].
Planimetrijos braiymo udaviniams sprsti yra sukurti ir kiti specials metodai:
geometrini viet metodas, vairs transformacij metodai, algebrinis metodas [46].
8.9. Algebrin analiz sprendiant udavinius

Bendras udavini sprendimo sudarant lygtis ar j sistemas metodas yra analitinis
ta jo atmaina, kuri vadiname algebrine analize. J taikant, ireikiami neinomj,
iekomj ir duotj dydi tarpusavio sryiai. Tam iekomieji, neinomieji dydiai
paymimi raidmis, po to su jais operuojama, kaip su inomais dydiais ir, pasinaudojant duotaisiais dydiais, apskaiiuojamos tarpini dydi iraikos. Toliau sudaroma
lygtis ar lygi sistema. Tekstinio udavinio pertvarkymas lygi kalb yra pirmas
udavinio perdirbimas, o lygtis ar j sistema pirmas pagalbinis udavinys. Kiekvienas ingsnis sprendiant udavinio perdirbimas kit pagalbin udavin. Perdirbimas tsiasi, kol negauname pagalbinio udavinio, kuris sprendiamas tiesiogiai. Taigi
visi charakteringieji analizs bruoai pasireikia ir sprendiant udavinius, sudarant
lygtis ar j sistemas i slyg.
8.10. Geometriniai skaiiavimo udaviniai

Mokiniai palaipsniui turi sisavinti toki udavini sprendimo taisykles. Jeigu: 1)
susipainus su udavinio slyga, galima numatyti jo sprendimo plan, reikia j realizuoti; 2) plano i karto nesimato, reikia jo iekoti analizs keliu; 3) pasirinktoji anali154
zs forma neduoda efekto, tada mokinys taiko algebrin analiz; 4) kartais jos vienos
nepakanka, tad tenka susieti visas analizs formas.
9. UDAVINI VAIDMUO MOKANT MATEMATIKOS

mogaus ir visuomens veikla kasdieninis vairiausio turinio udavini sprendimas. Dalis j sprendiama pagal i anksto numatytus veiklos planus, kiti ikyla
atsitiktinai, neplanuoti, ir pastaruosius kartais prireikia sprsti tam tinkamai nepasirengus. Daugelio udavini sprendimas reikalauja krybikumo arba bent gebjim
surasti duotomis slygomis daugiau ar maiau optimal sprendim. Todl nestebina
tas dmesys, kuris skiriamas udavini sprendimui: Beveik visada bet kuri mogaus veikla darbas ar aidimas gali bti nagrinjama kaip situacija, kurioje reikia
priimti sprendimus, t. y. tokia situacija, kada vienas mogus ar j grup susiduria su
btinumu pasirinkti kur nors i keleto veiksm (nors i dviej). Todl mogaus veiklos nagrinjim galima i esms laikyti mogaus elgsenos jo pasirinkimo metu, t. y.
situacijos, kada btina priimti sprendim, nagrinjimu [124, p. 16].
I ties, jei matematinio udavinio svoka traktuojama plaiai (kiekvien teorem
taip pat laikant udaviniu), tai udavini sprendimas yra vienintel matematins veiklos galimyb. Mokjimas sprsti matematinius udavinius yra rykiausia mokini
matematinio mstymo bkls charakteristika, rodanti matematinio isilavinimo lyg.
ymus angl matematikas Viljamas Sojeris (Sawyer, g. 1911) teigia, kad matematins inios yra instrumentas ir nra prasms j sisavinti, jei nemanoma bei nemokama jomis naudotis [140].
Nors matematini mokyklini udavini formulavimo problema jau seniai yra ir
matematikos didaktikos specialist bei psicholog dmesio centre, taiau tik dar labai
neseniai pradta sprsti i problem.
Jei palygintume matematikos udavini sprendimo ir kokio nors amato profesin
mokym, tai pastarajame stebime, kad mokinys kruopiai mokomas dirbti su instrumentais, kiekvienas jo dirbinys kruopiai apirimas meistro, kuris nurodo defektus,
pamoko, kaip reikia elgtis su instrumentais, kad ivengt t defekt ateityje. Mokinys visikai suvokia mokomj savo veiklos pobd, stengiasi sisavinti btent tuos
instrumentus, kurie bus jam btini savarankikoje profesinje veikloje. Matematini
udavini sprendimas yra kiek kitas reikalas. Beveik visi mokiniai mano, kad, gavus udavinio atsakym, sutampant su udavinyno gale pateiktuoju, darbas baigtas,
sprstj udavin galima ir reikia pamirti.
Taigi mokiniai (taip pat ir daugelis mokytoj) umirta, kad kiekvienas udavinys
turi mokomj pobd, kad kiekvienas udavinys turi mokyti orientuotis vairiose probleminse situacijose, gausinti inias, plsti patyrim, mokyti matematins veiklos.
155
Natralu, kad sprsdami udavinius mokiniai sukaupia tam tikr ini, susijusi
su konkreiomis probleminmis situacijomis ar sprendimo bdais. Taiau efektyviam
darbui sprendiant nauj udavin, su naujomis slygomis, reikia, kad gytas ankstesnis patyrimas bt reikiamai sutvarkytas. Btina, kad vairi informacij, gyjam
udavinio sprendimo metu, mokiniai vertint kritikai, kad bt sumuojami rezultatai
po kiekvieno udavinio sprendimo. Svarbiausia, kad tokios veiklos reikia mokyti.
Svarbu turti omenyje, kad tokios ries veikla yra viena i visaverio mstymo
charakteristik. Rus psichologas S. Rubinteinas teig, kad mstymas tai ini
aktualizacija (lot. actualis tikras, faktikas) ir taikymas, kurie yra vieningas procesas. Aktualizacija reikaling ini ir metod pasirinkimas i turimos patirties bei
j panaudojimas naujomis slygomis [139].
Taigi tradicinje udavini sprendimo metodikoje daug dmesio skiriama matematini ini taikymui ir nekreipiamas dmesys t ini aktualizacij. Taip paeidiama matematinio mstymo proceso vienov ir todl neutikrinamas skmingas
mstymo ugdymas.
Yra nustatyti keturi pagrindiniai bruoai, skiriantys intelekt nuo paprasto gebjimo skaiiuoti tai gebjimas:
1) skmingai perdirbti ir sujungti informacij priklausomai nuo jos reikmingumo;
2) atlikti bandomuosius veiksmus, paiek ir veiksmus, neiplaukianius i esamos informacijos, t. y. atlikti uol per tarp, esant duomenyse;
3) valdyti tiriamj proces, vadovaujantis jausmu, kad sprendimas arti;
4) nagrinti ribot, bet pakankamai plat teigini ir ivad rat, sutampant su
duotuoju teiginiu.
iuose teiginiuose nesunku pastebti apibrt matematikos mokymo tiksl charakteristik tai jau ne kart mintas mokymas tam pasitelkiant udavinius. Remiantis
iais tikslais, galima ir naudinga pakeisti ir udavini sprendimo mokymo metodik.
Ar tradicin mokyklin matematini udavini sistema tenkina iuos tikslus? Kol
kas ne. Dl susiklosiusi tradicij i udavini sistema kol kas nelabai kinta. Dauguma udavini treniruojantieji pratimai. Jau ne kart mintas D. Poja pabr, kad udaviniai gali bti abloniki (vok. schablone pavyzdys, modelis) ir neabloniki.
Pirmieji yra btini ir naudingi temos nagrinjimo pradioje, susipastant su formuli,
algoritm, teorem, dsni pradiniu taikymu (reprodukcinis (pranc. reproduction
atgaminimas) lygis).
Danai bna taip, kad tas matematinis faktas, kur nagrinja atitinkamas udavini ir pratim ciklas, pasimeta tarp t udavini ir pratim. Matematikos didaktikoje
buvo atvej, kai tas ciklas tapdavo savarankiku mokomuoju vienetu tai nemaa aritmetini udavini tip, kurie aritmetikai sprendiami gremzdikai, o algebrikai,
kai lygtys ar j sistemos sudaromos i slygos, kur kas paprasiau.
156
Pirmiausia, udavini sprendimo mokymas (ir mokymas per udavinius) mokykloje turi padti giliai suvokti ir tvirtai sisavinti t matematini ini ir mokjim
sistem, kuri numatyta mokymo programoje. Taiau udavini ir pratim kiekis turi
atitikti norim mokymo rezultat ir jo reikmingum visoje matematinio ugdymo sistemoje.
Ta mokini energija ir tas laikas, kurie atsilaisvins sukrus minimaliai btin udavini ir pratim sistem, gali bti panaudoti kitiems tikslams. Ypa svarbu formuoti
mokini mokjim orientuotis naujose situacijose, kaupti informacij, nauding kit
udavini sprendimui, sisavinti kitas matematikos tiesas ir t. t. Btent is matematikos mokymo per udavinius bdas yra suformuluotas F. Donsono (Johnson) knygoje
[121]. Mokymas per udavinius turi:
1) sudominti arba motyvuoti;
2) atvesti prie proces atskleidimo arba padti suprasti santykius;
3) praktikuoti ir tobulinti udavini sprendimo technik;
4) formuoti matematinio modelio svok [121, p. 107].
Kalbant apie matematini udavini vaidmen ugdant mokini matematinius gebjimus krybinei paintinei savarankikai veiklai, paymtina probleminio pobdio
udavini reikm.
Teisingas udavini ir pratim taikymas matematikoje apibria iuolaikin j mokymo metodik. Ja remiantis udaviniai gali bti taikomi: 1) vedant mokinius naujos
temos nagrinjim; 2) parengiant savarankikam darbui, susijusiam su kurio nors matematinio fakto nustatymu; 3) giliam teorins mediagos sisavinimui, suformuojant btinus mokjimus bei gdius; 4) suadinant interes matematikai; 5) traukiant mokinius
krybin (iekomj) matematin veikl; 6) ugdant mokini matematin mstym.
10. MOKINI RENGIMAS EURISTINEI VEIKLAI SPRENDIANT

UDAVINIUS
Kiekvieno matematinio udavinio sprendimas realizuojamas keturiais pagrindiniais etapais:
1) udavinio slygos ir reikalavim supratimas, kuris pasiekiamas suvokiant atskirus slygos elementus ir j visum;
2) sprendimo plano sudarymas;
3) plano praktinis realizavimas;
4) galutinis udavinio ir jo sprendimo nagrinjimas, kurio tikslas sisavinti tuos
klausimus, kurie gali bti naudingi toliau sprendiant udavinius.
Ypa svarbus pirmasis etapas: danai udavinio sprendimas nutrksta btent iame
etape, mokinys praranda tikjim savo jgomis. Todl reikia padti mokiniams suvok157
ti udavinio slyg, sigyventi j, suvokti jos ypatybes, bendrais bruoais numatyti galimas sprendimo kryptis ir prisiminti reikiamas teorines inias. Kad mokiniams
bt lengviau suvokti udavinio slyg, galima jiems pateikti toki atmintin:
1) Pradkite nagrinti udavinio slyg pasidarydami kruopiai nubraiyt ir
vaizd brin ar iliustracin schem. Atsiminkite, kad teisingas grafinis udavinio slygos pavaizdavimas reikia tiksl, aik ir konkret viso udavinio
situacijos suvokim.
2) Stenkits aikiai ir detaliai sivaizduoti visa, kas susij su duotuoju udaviniu.
Kruopiai isiaikinkite, kas yra duota ir k reikia nustatyti; iskirkite tai, kas
svarbiausia udavinio slygos tekste ir btent ties tuo klausimu sutelkite savo
dmes. Iskirkite brinyje duotuosius ir iekomuosius dydius skirtingomis,
rykiomis spalvomis.
3) Kruopiai patikrinkite kiekvien udavinio sprendimo procese suformuluojam teigin kontroliniais klausimais. Kontrolini klausim pavyzdiai: a) K tai
reikia? b) Kokiu pagrindu tai tvirtinama? c) Kokia nauda i io fakto? ir pan.
4) Patikrinkite, ar gerai suformuluota udavinio slyga (ar nra joje nereikaling
duomen? gal kai kuri duomen trksta?).
Pirmasis atmintins punktas yra itin svarbus mokant sprsti geometrinius udavinius, nes kaip tik geometrijoje vaizdus ir tikslus brinys leidia kartais i pirmo
vilgsnio surasti galimus sprendimo kelius.
Svarb vaidmen atlieka ir tikslus simbolinis slygos duomen paymjimas. Paymjim tikslumas ir sistemingas j vartojimas ne tik gerina mokini atmint, bet
kartu ir palengvina jos krv, padeda ekonomikai mstyti. Briniai neturi bti smulks. Pagal galimybes reikia siekti laikytis mastelio vaizduojant atitinkamus dydius,
ypa svarbu laikytis mastelio vaizduojant dviej ar keli dydi santykius.
Reikia perspti mokinius, kad bendrj atvej nelaikyt daliniais, pvz., vietoje bet
kokio keturkampio nebraiyt staiakampio, nes taip galima gauti klaidingas ivadas.
Tas pats pasakytina ir apie vis element idstym brinio eskize kartais naudinga
tuos elementus idstyti kitaip, nagrinjant kitaip orientuot figros brin.
Reikia inoti, kad sprendiant kiekvien udavin svarbus yra klausimas: nuo ko
priklauso duotasis ar iekomasis dydis ir nuo ko jis nepriklauso? Mokjimas formuluoti klausim ir atsakyti j patvirtina funkcinio mstymo bruo buvim. Funkcinis mstymas ir pasireikia btent tuo, kad mstantysis geba rasti ry tarp duotj ir
iekomj dydi.
Norint skmingai isprsti udavin labai svarbu yra paiekos kryptingumas, t. y.
smoningas bandym ir klaid skaiiaus apribojimas. Paprastai bandymai bei klaidos
bdingi pradinei sprendimo stadijai.
Kartais mokinys nesugeba savarankikai ianalizuoti udavinio ir isprsti j be
mokytojo pagalbos. Jokiu bdu negalima tada pateikti jam gatav sprendim ar versti
158
imokti gatav udavinio sprendimo algoritm. Nurodydami mokiniui esmines udavinio sprendimo grandis, kurios bus tolesns jo analizs priemons, mokytojas gals
mokinio mstym ijudinti.
Norint aktyvinti mokini mstym sprendiant udavinius danai taikomas didaktinis metodas, vadinamas nukreipianija sistema. Ji susideda i pagalbini udavini,
klausim ir t. t., ir, nepakeisdama mokinio mstymo, suteikia jam reikaling krypt.
Udavini sprendimas reikalauja i mokini taikyti kombinacinius (lot. combinatio jungimas, derinimas) gebjimus. Kombinaciniai gebjimai mokjimas tinkamai pasirinkti aktyvias (lot. activus veiklus) ir pasyvias (lot. passivus neveiklus) inias. is pasirinkimas ir iekojimas turi bti tikslingi. Danai jis gali bti
realizuotas remiantis tinkama analogija.
Ikilus pirmajam sunkumui mokinys turi prisiminti, kaip anksiau buvo nugalti
panas sunkumai, kaip galima panaudoti turim patyrim naujomis slygomis. Tai
skatina mokytojo klausimai: Kur anksiau pasitaik kas nors panaaus, kas nors
gimininga, kur matme vienodas charakteringas savybes? ir pan. Ypa daug analogij su planimetrija galima pritaikyti sprendiant stereometrijos udavinius. Labai
naudinga analogija yra pradiniame udavinio sprendimo etape. Jei jame analogij pavyksta panaudoti, tai slyg, reikalavim, sprendimo bd tapatumas danai i karto
orientuoja mokinius pasirinkti vaisingas idjas planuojant sprendim.
Daugelis matematini udavini sprendiami, kaip jau pabrme aukiau, kaip
daliniai, o pastarieji yra iskaidomi paprastuosius udavinius. Mokytojui btina imokyti vaikus tai atlikti.
Svarbus mokini matematins veiklos aspektas savarankikas udavini sudarymas, kur mokoma atlikti pagal i anksto inomas slygas, pagal analogij su duotuoju
udaviniu ir t. t. Danai pasitaiko, kad gautasis udavinys neturi realios prasms, todl
j ir jo sprendim reikia visuomet kruopiai aptarti. Pvz., autoriui dar sovietmeiu
teko stebti matematikos pamok vienos iauli miesto rusikos mokyklos I klasje.
Pamokoje buvo gerai iaikinti skaiiaus padidinimo keliais vienetais udaviniai, eil
j isprsti odiu, ratu, kolektyviai ir savarankikai. Papraius sugalvoti panai
udavini, vienas guvus berniukas labai greitai tai atliko : Vieno lktuvo greitis yra 4
km/h, o kito 1 km/h didesnis. Koks antrojo lktuvo greitis? (berniukas buvo karo lakno snus). inoma, is udavinys buvo pripaintas tik matematikai teisingu, taiau
gyvenimikai nerealiu kas gi skraidys lktuvais, kuri greiiai tokie mai?
Susidomjimas dalyku yra efektyvaus mokymosi slyga. Intereso nebuvimas, bodjimasis mokomuoju dalyku mokini protinio abejingumo, pasyvumo prieastis.
Kad matematikos pamokos bt domios, btina mokiniams ne tik atskleisti nagrinjamos temos reikm, pasiekti, kad tai, ko mokomasi, bt suprasta, bet ir visur, kur
tai galima, kiek galint vystyti mokini iradingum, ugdyti poreik dmesingai nagrinti paius paprasiausius klausimus, formuoti mokini mstymo lankstum. La159
bai pagyvina matematikos pamokas ir didaktikai yra labai naudingi vairs domieji
udaviniai, neabloniki klausimai. tai pora udavini, tikrinani mstymo lankstum: 1) Kaip i 3 degtuk j nelauant padaryti keturis? (IV) 2) Kiek kart laiptai
etj namo aukt ilgesni u laiptus antrj io namo aukt? (5).
Dmesingum galima patikrinti udaviniais: 1) Kiek kamp yra brinyje (28
pav.)? 2) Kiek kubeli yra geometriniame kne (29 pav.)? 3) Kiek mazg usimegs
virvutje, j u gal itempus (30 pav.)? 4) Kurios figros iklotin pateikta 31 pav.?
[127, p.178 179].
28 pav.
29 pav.
30 pav.
31 pav.
Labai naudingi udaviniai, kuriuose praoma atskleisti vairiausius dsningumus.

Jie formuoja matematinio mstymo gdius: mokjim analizuoti, apibendrinti, rasti
dsningumus. J pavyzdiai:
1) Turime dvi skaii sekas: 2, 7, 12, 17, 22, ... ir 3, 10, 17, 24, 31, ... . Abiejose
sekose yra skaiius 17. Jei abi sekas pratstume, koks bt kitas bendras skaiius?
[37, p. 48] 2) rayti vietoje klaustuko reikiam skaii:
20 11 25 14 16 5

9
11
?
3) Koks odis ioje odi eilje netinkamas: akmuo, veiksmaodis, puodukas,
knyga, langas?
Turint omenyje, kad yra labai svarbu vystyti mokini matematin mstym, stiprinti j domjimsi matematika, svarbu panaudoti panaius udavinius ne tik uklasinje veikloje, bet ir pamokose.
160
Svarbus yra mokytojo vaidmuo: jo krybikumas, mokjimas iradingai, reikiamu moksliniu lygiu paaikinti nauj mediag, teisingai parinkti udavinius padeda
visapusikai lavinti mokini matematin mstym. Parinkdamas udavinius, mokytojas turi ianalizuoti j pedagogin vert, kiekvien udavin vertinti, atsakydamas
klausimus: a) koks mokomasis io udavinio pateikimo mokiniams tikslas? b) kokie
matematinio vietimo elementai slypi jame? c) ar udavin btina pateikti? d) kodl
tokie, o ne kitokie konkrets dydiai pateikti iame udavinyje? e) kodl pasirinkta
btent tokia udavinio slygos fabula? f) kodl paimti btent tokie skaitiniai duomenys? g) ar ie duomenys reals? h) ar udavinio fabula domi mokiniams, ar ji
patraukli jiems ta prasme, kad sukelia nor udavin isprsti? j) ar sugebs mokinys
isprsti udavin savarankikai, k jis turi inoti, mokti, atsiminti, sivaizduoti,
kad tai padaryt; jei mokinys negals to padaryti, k liudys tas faktas? k) kuo ir kiek
mokiniui gali ir turi padti mokytojas? l) kaip is udavinys yra susijs su ankstesne ir
bsima mokinio mokymosi veikla? Dabar mokytojui paiam udavinius parinkti tenka retai: u j tai padaro vadovli, pratyb ssiuvini, udavinyn autoriai. Puikiai
aukiau pateiktus klausimus atsako dabartini pradini [2528, 7780] ir vyresnij
[19, 3739] klasi vadovli ir kt. priemoni autoriai. Taiau mokytojas, rengdamasis
pamokai, turi perirti autori pateiktus udavinius ir patikrinti, ar visi jie teigiamai
atsako mintus klausimus. Taip vertindamas kiekvien udavin, mokytojas sugebs
maiausiomis laiko snaudomis pasiekti ger tiek mokymo, tiek mokini matematinio mstymo lavinimo rezultat. Kartu btina atsiminti, kad mokytojas turi stengtis
imokyti panaiai vertinti udavini naudingsias savybes ir mokinius.
Net ir labai geri mokiniai, gav udavinio atsakym, laiko darb su udaviniu baigtu. Mokytojas turi nuolat priminti, kad jokio udavinio sprendimo niekada negalima
laikyti visikai baigtu: visada lieka kas nors, apie k galima ir reikia pamstyti, galima
patobulinti sprendim, j giliau apmstyti, irykinti nauding ir nauj mokiniams informacij. Todl isprendus udavin reikia atkreipti dmes sprendimo bd, pabandyti iekoti kit, isiaikinti tai, k btina siminti, kas bus naudinga ateityje.
Vieno udavinio sprendimas keliais bdais danai duoda didesn naud nei keli
udavini sprendimas vienu bdu, nes, vertinant sprendimo bdus, aktyviai naudojamasi tokiomis mstymo operacijomis, kaip analiz, lyginimas, apibendrinimas ir t. t.
O tai neabejotinai turi teigiam poveik mokini matematinio mstymo vystymui.
Didaktikai yra naudingas ne tik aukiau mintas vieno udavinio sprendimo bd
lyginimas, bet ir udavini lyginimas tarpusavyje, siekiant nustatyti j bendrybes ir
skirtingumus.
Natrali galimyb tirti, kaip isprstasis udavinys susijs su kitais, atsiranda tada,
kai mokiniai analizuoja jo sprendim: Mokiniai suras, kad i ties yra labai domu i
naujo apvelgti sprendim, jeigu jie garbingai djo pastangas, kad gaut t sprendim,
ir suvoks, kad jie skmingai padirbjo, ra D.Poja [135, p. 24]. Apvelgdami u161
davinio sprendim, mokiniai giliau ir aikiau sisavina vis imokt teorin mediag
ir geriau orientuojasi, kaip tikslingai j pritaikyti vairiems udaviniams sprsti.
Udavini, tiek grynai matematini, tiek ikylani mogaus gamybinje veikloje
ar buityje svoka naudojama jau seniai, bet ir dabar ir nra paios svokos udavinys
apibrimo. Kalbama apie mokslo (matematikos, fizikos, chemijos ir t.t.), vietimo,
politinius, kinius, techninius udavinius, taiau pati svoka nra labai aiki. Pagrindin to prieastis sunkumai, trukdantys apibrti i bendrj svok. Antra vertus,
tyrintojus ir praktikus visada labiau domino udavini sprendimo proceso tyrimas.
Btina pabrti, kad nra tiksliai apibrta ir svoka matematinis udavinys.
Udaviniu laikytina problemin situacija, kurioje reikia surasti kur nors neinom
komponent.
Jau ikimokykliniame amiuje gyvenimas ikelia vaikams vairi matematini problem, pvz., po lygiai pasidalyti kokius nors skanstus, aislus ir pan. Dar daugiau j
ikyla pradinse klasse: reikia padalyti knygas, ssiuvinius, pietukus ir t. t., keliant
klausim, ar uteks j visiems. Tad daniausiai problemins situacijos nra dirbtins.
Dar viena proga probleminms situacijoms kurti vaik smalsumas. Juo nepasinaudojus, dalis vaik gali tapti abejingi, apatiki, tai ima gimdyti tingum, kuris virsta
dykaduonyste, kuri sukelia gebjim nunykimo pavoj. Todl matematikos mokymas
turi bti domus, jis turi adinti mint, vystyti vaik gebjimus, atverti keli tiek praktinei, tiek mokslinei veiklai.
Mokomosios problemos, kurios keliamos mokiniams, gali bti isprstos arba per
vien, arba per kelias pamokas. Jos gali bti formuluojamos kaip paprasti klausimai,
pvz.: 1) Kodl trikamp vadiname trikampiu? Ar galima j pavadinti kitaip, taip pat
remiantis jo savybmis? 2) Kaip paaikinti pavadinim itiestinis kampas? ir pan.
Problemins situacijos mokant matematikos ikyla taip pat tada, kai reikia patikrinti ivad, padaryt pasinaudojant intuicija, analogija ar bandymu apibendrinti.
Pvz.: 1) Tarp trikampio kamp ir kratini yra tam tikros priklausomybs. Ar jos ilieka ir keturkampiui? 2) Trikampio vidurin linija yra lygiagreti pagrindui. O ar tai
pasitvirtina rombui, lygiagretainiui, bet kuriam keturkampiui? ir t. t.
Savarankikas bet kurios problemos tyrimas reikalauja i mokinio mobilizuoti visas jo turimas inias, parodyti iradingum, originaliai mstyti, mokti kritikai vertinti problemos slyg bei klausim. Taiau btina rimtos matematins problemos
skmingo isprendimo slyga gilios ir vairiapuss inios. Nedideli matematini
problem sprendimas remiasi ne tiek specialiomis iniomis, kiek iradingumu bei
nuovokumu. ias mokini proto savybes ir btina vystyti.
Mokomj matematini udavini sprendimo procese reikia skirti ypating dmes mokini ini aktualizacijai (lot. actualis faktikas, tikras,). ia pads specialiai parinktos udavini serijos, sukurtos taip, kad imokytume mokinius tinkamai
naudotis anksiau sukauptu patyrimu iekant naujo udavinio sprendimo.
162
11. UDAVINIAI KAIP TEORIJOS TAIKYMO IR MATEMATINIO

MSTYMO LAVINIMO PRIEMON
Daugelis udavini yra dirbtinio pobdio, taiau j sprendimas btinas, norint, kad
smoningai bt sisavinta teorin mediaga. Antai jau ne kart mintas mokymas per
udavinius leidia ia pateikti pora tikinam pavyzdi: 1) lygties a + x = b (a > b)
sprendimas padeda suformuoti neigiamojo skaiiaus svok; 2) lygties x = 2 sprendimas iracionaliojo skaiiaus svok.
Udaviniai turi savyje paslpt informacij, kurios iekodamas besimokantysis
turi savarankikai remtis analize ir sinteze, indukcija ir dedukcija, analogija, lyginimu, apibendrinimu ir pan. Sprendiant udavinius, skatinama domtis matematika
ir mokymuisi apskritai, ugdomas savarankikumas, valia, atkaklumas, meil darbui,
kryptingumas ir t. t.
Analizuojant bet kur udavin, reikia turti omenyje dvi nesutampanias svokas udavinio sudtingumas ir sunkumas. Sudtingum apibdina komponent skaiius udavinio slygoje, ryi tarp j skaiius, teorem, taikom sprendiant
udavin kiekis, ir t. t. Sunkum apibdina neprastas udavinio turinys, paslpti ar
aikiai neireikti ryiai tarp komponent, ir t. t. Sunks udaviniai reikalauja didesnio iradingumo, minties tempimo, krybinio darbo. J reikia vengti mokiniams duodamuose kontroliniuose darbuose, jie olimpiad, konkurs mediaga, papildomos
uduotys stipresniesiems diferencijuojant mokym.
Treniruojamj udavini sprendimo mokymo schema: 1) algoritmo pateikimas
(taisykls, tapatybs, formuls ir t. t.); 2) darbas sisavinant algoritm (pratim sprendimas, palydimas nuorodomis teorin mediag, klaid analiz, kiekvieno ingsnio
pagrindimas); 3) treniravimas (mokytojo nuoira tiek laiko, tiek apimties poiriu); 4) ypating algoritmo taikymo atvej nagrinjimas; 5) tvirtinimas.
12. MOKINI MOKYMAS KURTI ALGORITMUS

Mokykliniame matematikos kurse yra mokoma daugelio algoritm tam tikr klasi standartiniams udaviniams sprsti. Mokant j, reikia stengtis, kad visi mokiniai
valdyt tuos algoritmus. To galima pasiekti vairiais bdais. Efektyviausias i j
mokini mokymas atrasti btinus algoritmus, pedagogini situacij, stimuliuojani
atradim, sudarymas.
Pirmiausia pats mokytojas turi gerai isiaikinti, kokios udavini klass yra tam
tikroje temoje. Pvz., temoje Kvadratins lygtys tos klass bus tokios: 1) grafinis kvadratini lygi sprendimas; 2) kvadratini lygi sprendimas iskiriant dvinario kvadrat; 3) kvadratini lygi sprendimas pritaikant akn radimo formul; 4) kvadratins
163
lygties akn enkl nustatymas pagal Vieto teorem; 5) kvadratins lygties sudarymas
pagal duotsias aknis; 6) kvadratinio trinario skaidymas dauginamaisiais; 7) funkcijos
y = ax + bx + c grafiko braiymas ir funkcijos tyrimas. Kiekvienai udavini klasei
geriausia sukurti algoritm schemas. Pirmajai udavini klasei schema bus tokia:
ax + bx + c =0, a0
Padalyti visus lygties narius i a:
x + b/a x + c/a = 0,
x + px + q = 0
Kairje lygties pusje palikti x:
x = - px - q
Nubraiyti funkcij y1 = x ir y2 = - px - q grafikus
Grafikai neturi bendr tak
Taip
Ne
Grafikai lieiasi
Taip
akn nra
aknis x
(lietimosi tako abscis)
Ne
2 aknys: x1 ir x2
(kirtimosi tak absciss)
Bendrosios kvadratins lygties sprendimo algoritmas atrodo taip:

ax + bx + c = 0, a 0
Apskaiiuoti diskriminant:
D = b 4ac
Taip
Taip
x 1,2=
b lyginis
skaiius
b b 2 4ac
2a
Ne
D 0
x 1,2=
D =0
Taip
Ne
b
b
ac
2
2
a
164
x=
b
2a
Ne
akn nra
Btina isiaikinti, kad algoritmai turi savybes: 1) masikumas (lot. massa luitas, gabalas; ia didelio masto) algoritmas turi bti pritaikomas bet kuriam udaviniui i tam tikros udavini klass, kuriai tas algoritmas sudarytas, sprsti; 2) determinuotumas (lot. determinare apibrti) kiekvienas bet kurio duotosios klass
udavinio sprendimo ingsnis yra grietai apibrtas algoritmo ir negalima laisvai pasirinkti eilinio veiksmo; 3) rezultatyvumas (lot. resultatum padarinys) algoritmo
taikymas bet kuriam duotosios klass udaviniui sprsti per baigtin ingsni skaii
visada utikrina udavinio isprendim.
13. MOKINI MOKYMAS IEKOTI UDAVINI SPRENDIMO BD

Danai, sprendiant matematinius udavinius, reikia gerokai pamstyti, kaip rasti
sprendim. Matematikoje apskritai (o ir mokyklinje matematikoje) pasitaiko nestandartini udavini, kuriems nra parengta bendrj sprendimo metod (algoritm).
Pvz., rodymo udaviniai (i esms tai teorem rodymas) nra standartiniai. Nra
tokio algoritmo, kurio taikymas garantuot bet kurios matematikos teoremos rodym. Kitas nestandartini udavini pavyzdys reikini tapats pertvarkiai.
Tada, kai nra sprendimo algoritmo, btina racionali jo paieka, o racionali paieka esminis krybinio mstymo elementas. Paiekos procese mstymas juda priek
bandym ir klaid keliu.
Udavinio sprendimo procesas susideda i dviej dali: udavinio sivaizdavimo ir
jo sprendimo paiekos. Aptarsime sivaizdavim bsen erdvje. Pvz., reikia isprsti
udavin: 12 l talpos bidonas yra pilnas pieno. Btina padalyti pien pusiau. Kaip tai
padaryti, jei turime 5 l ir 8 l talpos bidonus? [123]. Bsena ia laikysime pieno kiek kiekviename bidone. Udavinio sprendimo procese mes paprastai susiduriame ne
su konkreiomis bsenomis, bet su j apraymais. Apraymo pasirinkimas yra svarbus sivaizdavimo bsen erdvje etapas ia i esms susiduriame su matematiniu
empirins mediagos apraymu. iame udavinyje bsenas aprayti patogu skaii
trejetais. Pradin bsena bus (12, 0, 0), o galutin, siekiamoji bsena (6, 6, 0). Udavinio sprendimas pradins bsenos pertvarkymas siekiamj. Antras sivaizdavimo
bsen erdvje elementas yra operatorius, kuris vien bsen pakeiia kita ms
atveju tai perpylimas i vieno bidono kit. Taigi udavinio sprendimas yra seka operatori, pakeiiani pradin bsen siekiamja. Kad gerai sivaizduotume udavin
bsen erdvje, btina pasirinkti: a) bsen apraymo form ir, i dalies, pradins
bsenos apraym; b) operatori ir j poveiki bsen apraymams aib; c) siekiamosios bsenos apraym (ar bent numatyti jos savybes). Bsen erdv naudinga pavaizduoti orientuotu grafu (gr. graph raau; tak, sujungt atkarpomis, sistema),
kurio virns vaizduoja bsenas (ar j apraymus), kryptins strls operatorius.
165
Grafo virn, kuri vaizduoja pradins bsenos apraym, vadinsime pradine virne, o virn, kuri vaizduoja siekiamj bsen siekiamja virne. Vis leidiam
operatori taikymas konkreiai virnei, kurio rezultatas - vis tiesiogiai paskesni
virni gavimas, vadinamas virns atskleidimu. Tas atskleidimo procesas tsiamas
iki to laiko, kol gausime siekiamj virn. Bandymai veda prie tam tikros grafo
formos medio. 32 pav. pavaizduotas medis ms udavinio sprendimo procesas
turi 4 galines virnes.
Dvi i j siekiamosios,
dvi ne. Jei virns atskleidiamos ta tvarka, kokia jos gimsta, turime isami perir. is metodas
aklos periros metodas.
Todl visada reikia stengtis
i udavini slyg igauti
tam tikr euristin informacij, lieiani konkret
nestandartin udavin, leidiani stumtelti paiek
tikslo pus, iaikinti perspektyvesnes grafo virnes, kurias atskleisti reikia
pirmiausia. Toks metodas,
kai atsivelgiama euristin informacij, esani udavinio slygoje, vadiname
sutvarkyta arba euristine
paieka (perira). Aukiau pateiktame udavinyje
priepaskutin grafo virn
turi atvesti prie trejet (1, 6,
32 pav.
5) arba (6, 1, 5). Todl, atliekant operacijas (perpylim), perspektyvesnmis laikysime tas, kuriose viena i trejeto koordinai arts prie
1. i paiekos kryptis ir bus perspektyviausia (33 pav.).
Kitas udavinys: rodyti tapatyb (1 + sin 2) : (cos + sin ) = 1. Jo sprendim galima pavaizduoti grafu (34 pav.). iame grafe irgi pavaizduota bsen erdv.
Aiku, tas, kuris ieko sprendimo, i anksto neino ios erdvs. Taiau mokytojas
166
turi sivaizduoti j. Tai padeda jam nukreipti

mokini paiekas trumpiausiu keliu. Sprsdami panaius udavinius, daugelis mokini
atlieka aklj paiek, keldami sau klausim:
K galima padaryti?, o turt klausti: K
reikia daryti?. Gav nauj reikin, jie vl
kartoja t pat klausim, ir t. t. Taip mokiniai
arba pasiekia tiksl ilgesniais, neracionaliais
keliais, arba visai jo nepasiekia. Grafe parodytas trumpiausias kelias, paymtas storiausiomis rodyklmis.
Bendras poiris udavini sprendim
yra pagrstas udavinio pakeitimu jau inom
udavini kombinacijomis. is poiris padeda isprsti labai didel skaii udavini
bei rodyti daug teorem. Tokio poirio idja
analogika aritmetini udavini sprendimo
33 pav.
analizei, kai pradedama nuo iekom dydi
ir einama prie duotj. Tai leidia bet kur isprendiam aritmetin udavin suskaidyti aib paprastj aritmetini udavini.
Panaiai ir sprendiant geometrin teorem (rodymo udavin).
14. Mokini matematini ini sisavinimo lygio

nagrinjimas
Lygis nustatomas naudojant vairiausias grtamojo ryio priemones. Dabar lygiai
nustatomi pagal isilavinimo standartus (angl. standard norma, pavyzdys).
Kad galtume itirti mokini matematini ini sisavinimo lyg, pirmiausia btina
apibrta koncepcija, kuri gali bti ireikta atitinkamu matematini ini sisavinimo
modeliu. Tegu t model sudaro trys aibs X, Y, Z ir trinaris santykis P(x, y, z). X
tikrinam mokini, Y svok, sudarani tikrinam ini turin, Z sisavinimo
lygi aibs.
P(x, y, z), kur x X, y Y, z Z, reikia santyk mokinys x sisavino mediag
y lygiu z. Aiku, aibs X ir Y kinta, stabilesn yra aib Z. Tegul j sudaro trys lygiai:
A atgaminimas, B supratimas, C perklimas. Pavadinimai slyginiai. Slygikumas pasireikia tuo, kad lygis A gali turti lygio B element, o lygis B lygio C
element. Realiai grynu pavidalu ie lygiai pasitaiko retai, taiau lyg galime atpainti
pagal tam tikrus vyraujanius jo elementus. Trumpai jie apibdinami tokiu bdu.
167
168
34 pav.
A reprodukcija (atgaminimas). is lygis pasiymi tuo, kad j pasieks mokinys

turi paprasiausi matematini ini, ino btinus terminus, moka pagrindini standartini udavini klasi sprendimo algoritmus.
B supratimas. Jam bdinga svok ir ryi tarp j, matematini struktr inojimas, mokjimas nustatyti, kokios svokos ar struktros buvo btinos aprayti konkreioms situacijoms, artimoms toms, kuriose ios svokos ar struktros buvo nagrinjamos (i dalies gyvenimik situacij pertvarkymas matematines ir j pagrindu
gaut udavini isprendimas), mokjimas apibendrinti ir konkretizuoti, stebti rodymus. vertinant supratimo lygio sudtingum, kai kuriuose modeliuose galimi du
supratimo lygiai: vietinis ir struktrinis.
C perklimas, jo pagrindinis parametras mokjimas perkelti turimas inias
naujas, i esms besiskirianias nuo inagrintj, situacijas ir udavinius, pertvarkyti savo inias matematiniam panai situacij apraymui ir nestandartini udavini sprendimui. Todl ia reikia mokti analizuoti sudtingas situacijas ir udavinius,
konstruoti ir kritikuoti rodymus auktesniu negu ankstesnis lygiu, btina mokti realizuoti, taip pat vertinti apibendrinimus.
Lygiams nustatyti plaiai naudojami tam sukurti specials testai (angl. test
bandymas, mginimas).
A lygio test uduoi pavyzdiai:
1) Kokios eiluts proporcingos pirmajai eilutei?

1. 2
3
5 7 11

2. 4
6 10 11 12

3. 6
9 15 21 33

4. 8 12 20 28 30

5. 10 15 25 29 55

6. 12 18 30 42 66

7. 14 21 36 49 77

8. 100 150 250 350 550
x2 x
reikm, kai x = 0?
2) Kam lygi reikinio
x
a) 0. b) 1. c) Reikinys neturi prasms. d) Bet kokiam skaiiui.
B lygio test pavyzdiai:
2
2
1) Duota trupmena 10 x 2 x x 4 . Nurodyti tas kintamojo x reikmes, kurioms
x 2 5x
esant i trupmena lygi nuliui.
a) -2. b) -0,5. c) 0. d) 2. e) 0,5. f) 4. g) 5. h) 10.
2) Kurios nelygybs ekvivalenios nelygybei x > 3?
a) 2x > 6. b) 9 < 3x. c) x > 3x. d) 3 x < 0. e) x + 5 > 8. f) 12 < x + 9. g) x +
+ 3 > 0. h) x 3 > 0.
169
C lygio test pavyzdiai:

1) Kurioms kintamojo x reikmms esant teisinga lygyb
x+9
x+9
= -1?
a) x 9. b) x > 9. c) x < - 9. d) x > - 9. e) 9 < x < 9. f) x 9.

2x 1
2) Turime funkcij y =
. Raskite atvirktins funkcijos apibrimo srit.
3 4x
a) ]-; [ ]; +[. b) ]-; -1/3[ ]-1/3; +[. c) ]-; [ ]; + [.
d) ]-; -[ ]-; +[. e) ]-; +[.
15. GENETINIS-ISTORINIS UDAVINI SPRENDIMO MOKYMO

METODAS
is metodas pasiymi tuo, kad, mokant udavini sprendimo, plaiai naudojamasi praeities matematik darbais, sprendiami j sudaryti ar mgti udaviniai. Aiku,
trumpai pakomentuojamos j biografijos, mokiniai sudominami, skatinami pasiskaityti papildomos literatros, neapsiriboti vien vadovli mediaga.
V. Matiuchinas savo knygoje Etiudai apie matematikus [94] pateik domi
istorini udavini. Juos mokytojas gali skmingai panaudoti, taip gyvendindamas
genetin matematikos mokymo metod. Raydamas apie senovs graik matematik
Pitagor, V. Matiuchinas pabr: Pats paslaptingiausias skaiius pitagorininkams
buvo 36. Juos stebino, kad iuo skaiiumi galima ireikti trij pirm natralij skaii kub sum, urayti pirm keturi lygini ir keturi nelygini skaii sum.
klausim, kas yra draugas, Pitagoras atsak: Tas pats, kas yra skaiiai 220 ir
284, pasiymintys tokia savybe, jog vieno j dalikli suma (be pai skaii) yra lygi
kitam (tokie skaiiai vadinami draugikaisiais) [94, p. 8]. Mokytojas gali pasilyti
mokiniams visa tai patikrinti.
doms ir kiti Pitagoro teiginiai apie skaiius: 1. Bet kuri i eils einani nelygini skaii suma, pradedant vienetu, yra pilnasis kvadratas. 2. Kiekvienas nelyginis
skaiius, iskyrus vienet, yra dviej kvadrat skirtumas [94, p. 9]. Mokiniai visa tai
irgi gali patikrinti.
Mokiniams galima pasilyti isprsti Muchamedo ben Musos al Chorezmio, IX a.
uzbek matematiko, astronomo ir geografo suformuluot udavin: lygiaon trikamp, kurio onin kratin 10, o pagrindas 12, brti kvadrat [94, p. 16]. Mokiniams bus domi uduotis, suformuluota pers poeto, filosofo, astronomo ir matematiko
Omaro Gijasedino Abul Frachto ibn Ibrahimo Chajamo (1048 apie 1131): Isprsti
lygt: 1/x + 2/x = 1 + [94, p. 17]. doms bus mokiniams ir ital matematiko Leonardo Fibonaio (Fibonacci, apie 1170 po 1128) udaviniai: 1. Kakas kakur patupd
triui por ir apstat i vis pusi sienomis, kad suinot, kiek por triui gims per
170
metus, jei triui pora paprastai per mnes susilaukia kitos poros palikuoni, o gimdyti
triuiai gali bdami dviej mnesi. 2. Vienas sako kitam: Duok man 7 dinarus, ir a
bsiu 5 kartus turtingesnis u tave. O kitas atsako: Duok man 5 dinarus, ir a bsiu 7
kartus turtingesnis u tave. Kiek pinig turi kiekvienas? 3. Vienas mogus nupirko 30
pauki u 30 monet. I vis i pauki u kiekvienus 3 virblius sumokta viena
moneta, u kiekvienus 2 fazanus taip pat viena moneta ir galiausiai u kiekvien
baland po dvi monetas. Kiek buvo kiekvienos ries pauki? 4. Rasti skaii, kurio
19
/20 lygu to skaiiaus kvadratui. 5. Du boktai, kurio vieno auktis 40 pd, o kito 30
pd, nutol vienas nuo kito per 50 pd. Nuo j vienu metu pakyla du paukteliai ir
skrenda prie ulinio, esanio tarp bokt. Skrisdami vienodu greiiu, paukteliai prie
ulinio atskrenda kartu. Raskite atstum tarp ulinio ir bokt [94, p. 1718]. Mokiniams bus domi ir kot matematiko Dono Neperio (Napier, 15501617) gudryb:
Syk Neperio namuose vyko vagyst. Jis tar tarnus. Tada paskelb, kad jo juodasis
gaidys skleidia juodsias mintis. Kiekvienas i tarn turjo eiti tams kambar, kur
tupjo gaidys, ir paliesti j rankomis. Buvo pasakyta, kad gaidys ugiedos, kai j palies
vagis. Nors gaidys ir neugiedojo, vagis buvo atpaintas: Neperis i anksto apibarst
gaid pelenais ir vieno tarno vars pirtai rod jo kalt [94, p. 23]. Aukiau mes
isprendme Simono Deni Puasono (Poisson, 17811840) udavin: mogus turi 12
pint vyno ir nori pus padovanoti, taiau neturi 6 pint indo. Turi du indus: vien 8, o
kit 5 pint. Kaip pilti 6 pintas 8 pint ind? [94, p. 64].
16. MOKINI GYVENIMIKOJO AKIRAIO PLTIMAS SPRENDIANT

UDAVINIUS
Matematini tekstini udavini (aritmetini, algebrini, kai kuri geometrini) slygose mokiniams pasitaiko vairi j gyvenimikj akirat pleiani svok. Jose susiduriama su svok apibendrinimu, vairi santyki tarp j nustatymu, klasifikacija ir
pan. Vadovli ir udavinyn autoriai, ypa emesnse klasse, tokias svokas iskiria
skirtingo rifto, spalv ar kt. akcent naudojimu. Pvz., udavinyje Sode augo 8 obelys
ir 5 kriaus. Kiek vaismedi augo sode? pirmosios dvi iskirtosios svokos eina
treij, o tarp j yra nuoals santykis. Toki pavyzdi teko stebti ir Lietuvos mokykl mokytoj pamokose. Antai Rokikio Romuvos gimnazijos mokytoja Raimonda
Rumien II klasje su mokiniais sprend udavin: v. Kald ir Naujj met proga
mama para 12, ttis 10, snus 7 ir dukra 6 sveikinimus. Slyga buvo sudaryta pagal
plakatl. Udavinio klausimai buvo tokie: 1) Kiek sveikinim para eimos vyrai?
... eimos moterys? ... tvai? ... vaikai? ... visa eima? Beje, daug tokio tipo udavini
pradinukams savo vadovliuose pateikia Danut ir Arkadijus Kiseliovai [7780].
171
VIII. MATEMATINIS UGDYMAS

1. MATEMATINIO UGDYMO SVOKA
Ugdymas tai mokymas, aukljimas ir lavinimas. Pedagogika tai mokslas apie
ugdym. J sudaro mokymo teorija (didaktika, gr. didaktikos pamokomas) ir aukljimo teorija (hodegetika, gr. hodegeo vedu). Prie j liejasi ugdymo psichologija (gr. psych siela, logos mokslas). Visa tai automatikai tinka ir matematiniam ugdymui.
2. MATEMATIKOS DIDAKTIKA IR HODEGETIKA

2.1. Matematika kaip mokslas ir mokomasis dalykas
2.1.1. Matematika kaip mokslas
Matematika abstrahuojasi nuo mediagins objekt ir j santyki puss. Visa matematikos raida slygikai suskaidoma 4 pagrindinius periodus, kiekvieno naujo periodo pradia pasiymjo ypa svarbiais matematikos mokslo laimjimais, reikusiais
matematikos mokslo paklim nauj kokybin bkl: 1) matematikos atsiradimo
periodas (nuo seniausi laik iki VIV a. pr. Kr.); 2) elementariosios (pastovij
dydi) matematikos periodas, kurio pradia Euklido Pradmenyse susisteminta
geometrija kaip mokslas; is periodas tssi iki XVII a.; 3) kintamj dydi matematika klasikins auktosios matematikos (analizs) periodas; jis tssi iki XIX a.
pr., prasidjo nykstamai majani dydi analizs sukrimu; 4) kintamj santyki matematika iuolaikins matematikos periodas; jo pradia rus matematiko
N. Lobaevskio ir vengr matematiko Janoo Bojajaus (Bolyai, 18021860) darbai
neeuklidins geometrijos sukrimas.
Pats matematikos pavadinimas kilo i graikiko odio mathema painimas,
mokslas. Apvelgsime aukiau iskirtus 4 pagrindinius matematikos vystymosi periodus.
1) Matematikos atsiradimo periodas. Jis siejasi su praktiniais skaiiavimais ir
matavimais, su skaiiaus ir figros svok formavimu. iame etape atsirado aritmetika ir geometrija, kaip rinkiniai empirini taisykli, taikom praktiniams udaviniams
sprsti. To laikotarpio matematiniuose traktatuose pagrindiniai nurodymai skamba
taip: Daryk taip, kaip daroma, o daroma taip .... Pirmuosius matematikos ingsnius
diktavo tiesioginiai gyvenimo praktikos poreikiai. Vliau, besivystant astronomijai,
mechanikai, fizikai, technikai, tarp t moksl ir matematikos nusistovjo glaudus ir
172
be galo produktyvus bendradarbiavimas. Matematika giliau pltojo savo metodus,

plaiausiai pritaikomus kitiems mokslams, o ie savo ruotu kl naujas matematines
problemas, kurios danai i esms stm matematik pirmyn.
2) Pastovij dydi matematika. Ji formavosi nuo VIV a. pr. Kr. iame etape jau susiformavo matematikos, kaip mokslinio dalyko suvokimas, dalyko, turinio
savj tyrimo objekt (skaiius ir figra) ir savuosius tyrimo metodus. To meto matematik Aristotelis apibria kaip moksl apie kiekyb. iame etape gim dedukcinis
metodas, j savo darbuose naudojo Euklidas, Archimedas, Apolonijas Pergietis (Appolnios Pergaios, apie 262 apie 190 pr. Kr.). iame etape pradeda vystytis naujas
matematinis dalykas algebra, pradedama kurti jos simbolika. Matematikos tyrimo
objektas pleiasi. is etapas baigsi XVI a. pab.
3) Kintamj dydi matematika (XVII a. XIX a. vid.). Toliau pleiasi matematikos tyrimo objektas. Matematikoje sigali funkcijos idja ir su ja susijusios
tolydumo bei judjimo idjos. Susiformuoja matematin analiz galingas gamtos
painimo instrumentas. Analizin geometrija susieja geometrij, algebr ir analiz.
Aksiominis metodas akcentuoja login matematikos pagrindim, tai galino tirti matematikos prigimt.
4) Kintamj santyki matematika (prasideda nuo XIX a. vid.). Ji pasiymi iaugusiu abstraki matematini darini ir modeliavimo metodo vaidmeniu. i matematika atsirado dl to, kad klasikin matematika pasirod esanti per siaura isivysiusio
mokslo poreikiams patenkinti. iame etape matematika itin akojosi. Giliai ivystomas
aksiominis metodas, kuris suformavo nauj pamatin matematins struktros svok. i svoka leido surasti vienov daugybje matematini fakt ir metod, i pirmo
vilgsnio labai tolim vienas kitam. XX a. palaipsniui buvo sismoninta, kad matematikoje visikai manoma ir praktikai naudinga svarstyti apie objektus, kurie neturi
realiai jutimikai suvokiamos interpretacijos (lot. interpretatio aikinimas). Matematikos tyrimo objektu tampa operacijos ir santykiai, apibrti bet kurios kilms
objekt aibse, kurie, atsivelgiant juos valdani aksiom sistem, formuoja vairias
matematines struktras. vairs matematikos skyriai, vairs dalykai tapo i struktr
modeliais. Taigi matematika tapo mokslu apie matematines struktras ir j modelius.
Matematikos abstrahavimas nuo konkrei objekt ypatybi ir turinio visikai
nereikia jos atplimo nuo realios tikrovs. Abstrahavimas nuo konkretaus turinio
pateikia daugyb abstraki struktr, leidiani nagrinti paius vairiausius realios tikrovs konkreius reikinius. Taigi matematika ne aib fakt, idstyt teoremomis, formulmis ir kt. teiginiais, bet pirmiausia arsenalas (it. arsenale, arab.
dr-as-sina dirbtuv), kalba, kuria apraomos vairiausios mokslo ir praktins
veiklos sritys.
Naujajam geometrijos vystymuisi, kurio pradia N. Lobaevskio ir J. Bojajaus
darbai, yra bdingos dvi aplinkybs.
173
1. Anksiau geometrija nagrinjo tik realaus pasaulio erdvines formas bei santykius, o dabar daugel kit form bei santyki, tik panai erdvinius, todl tai leidia
panaudoti geometrinius metodus. Dl to erdvs terminas gijo matematikoje nauj,
platesn ir labiau speciali prasm. Kartu patys geometrijos metodai tapo turtingesni,
vairesni. Jie padeda ir toliau suprasti mus supani fizin erdv, nuo kurios buvo
abstrahuota pradin euklidin geometrija.
2. Atsirado naujas poiris paias tiriamas geometrini figr savybes, suformuluotas F. Kleino ymiojoje Erlangeno programoje. F. Kleinas geometrij tyr kaip
tam tikros pertvark grups invariant (lot. invarians nesikeiiantis) teorij. I
ia iplaukia galimyb egzistuoti skirtingoms geometrijoms, atitinkanioms skirtingas pertvark grupes.
Geometrijos vystymasis vairiomis kryptimis tsiasi, ir jos tyrimo objektu tampa
vis naujos ir naujos erdvs: Lobaevskio, projektyvin, euklidin, Rymano**, topologin (gr. topos vieta, vietov, logos mokslas; topologija matematikos
aka, tirianti bendriausias erdvi ir geometrini figr savybes, kuri nepakeiia tolydiosios transformacijos), ir t. t. ios teorijos taikomos tiek paioje matematikoje,
tiek fizikoje ir mechanikoje, ypa rykiai reliatyvumo (lot. relativus santykinis,
priklausomas nuo ko nors) teorijoje.
Spariai vystosi ir algebra. Prasidjusi nuo aritmetini operacij tyrimo skaii
aibse, iuolaikin algebra, isaugojusi pagrind, perjo prie tyrimo operacij, tik
savo formaliosiomis savybmis sutampani su prastomis aritmetinmis operacijomis, be to, aibse, kuri elementai nebtinai yra skaiiai, bet vairios prigimties objektai. iuolaikins algebros svokos, metodai ir rezultatai plaiai ir esmingai taikomi
analizje, geometrijoje, fizikoje, kristalografijoje ir t. t.
Esminiai pokyiai vyko matematinje analizje. Buvo patikslinti jos pagrindai,
pvz., sukurta grieta realij skaii teorija, patikslintos funkcijos, ribos, integralo
svokos. is patikslinimas vyko XIX a. II pusje (panaiai, kaip ir geometrijos, ir algebros vystymasis) ir buvo atliktas vokiei matematik Karlo Teodoro Vilhelmo Vejertaso (Weierstrass, 18151897). Richardo Julijaus Vilhelmo Ddekindo (Dedekind,
1831 1916) ir Georgo Kantoro (Cantor, 18451918). Pastarasis padjo aibi teorijos
pagrindus, kurie vliau tapo vienu i bendrj iuolaikins matematikos pagrind. I
matematins analizs buvo iskirtos ypatingos sritys: realaus ir kompleksinio kintamojo funkcij teorijos, konstruktyvin funkcij teorija, kokybin diferencialini ir
integralini lygi teorijos ir t. t. Matematins analizs ir matematins fizikos srityje,
jas susiejus su naujomis geometrijos ir algebros idjomis, atsirado nauja plati sritis
funkcin analiz.
Pirmosios neeuklidins geometrijos sistemos sukrimas paskatino gilius tyrimus
matematikos pagrind srityje. i tyrim objektas matematini teorij pagrindi* Georgas Frydrichas Bernhardas Rymanas (Riemann, 18261866) vokiei matematikas
174
mas aksiominiu metodu. Taip atsirado nauja mokslo sritis, kuri D. Hilbertas pavadino metamatematika arba rodym teorija, nagrinjanti matematini teorij krim.
Matematikos pagrind tyrimo problemos tapo stimulu greitam matematins logikos
vystymuisi. Pastarosios pradmenys buvo suformuluoti tik XIX a. viduryje, nors idj
apie logikos matematizavimo tikslingum ir galimyb dar XVII a. ikl Gotfrydas
Vilhelmas Leibnicas (Leibnitz, 16461716).
Visada techninis skaiiavimo priemoni lygis dar esmin poveik patiems matematikos metodams. Taiau iki XX a. 4-jo deimtmeio ios priemons buvo gana
riboto pajgumo: jos leisdavo greiiau ar liau atlikti tam tikras operacijas. Taiau
iuolaikini mokslo ir technikos udavini sprendimas reikalauja miliniko skaiiaus
operacij, atliekam pagal sudtingas programas. Todl elektronin skaiiavimo maina (ESM), sukurta XX a. 45 deimtmeiuose, leidianti tai atlikti, m ukariauti
i esms visas gyvenimo sritis. ESM gali sprsti ne tik tradicinius matematinius, bet ir
platesns klass udavinius, ikylanius vairiose mogaus veikos srityse (technologini proces valdymas, teksto rinkimas, redagavimas, vertimas i vienos kalbos kit
ir t. t.), tokius udavinius versdama matematiniais. ios ESM galimybs tapo stimulu
atsirasti ir vystytis kompleksinei mokslo sriiai, tirianiai ryi ir valdymo problemas
kibernetikai (gr. kyberntik valdymo menas). Teorinje kibernetikoje taikoma tikimybi teorija ir matematin logika. Jos poreikiai pagimd naujas matematikos akas:
aidim ir informacijos teorijas. ESM ir kibernetika prisidjo prie to, kad matematikos
sritys, nesusij su matematine analize, siejamos terminu baigtin arba diskreti (lot.
diskretus atskiras) matematika, dabar tapo aktualesns, labiau taikomos.
Kartu su matematikos ak diferenciacija (lot. differentia skirtumas) vyko ir
atvirktinis j jungimosi, integracijos (lot. integratio atnaujinimas) procesas. Jis
ypa reiksi XIX a. pab. XX a. pr., kada buvo parengti bendrieji loginiai iuolaikins matematikos pagrindai. Integruojaniomis tapo aibi teorijos idjos. Skirtingos
matematikos sritys, anksiau, atrodyt, neturj nieko bendro, buvo susietos tarpusavyje. Toks susiejimas i dalies realizuojamas, kaip jau minjome aukiau, ymi
Pranczijos matematik grups, pasivadinusios N. Burbaki pseudonimu. ios ssajos
pagrindas - pamatins struktros: tvarkos, algebrins ir topologins, kuri kombinacijos ir yra bet kurios matematins struktros. Rus akademikas Andrejus Kolmogorovas (19031987) trumpai nusak, kas tai yra iuolaikin matematika: A. Visos
matematikos pagrindas yra grynoji aibi teorija. B. Specials matematikos skyriai tiria struktras, priklausanias toms ar kitoms specialioms struktr rims. Kiekviena
struktr ris apibriama atitinkama aksiom sistema. Matematika domisi tik tomis
struktr savybmis, kurios iplaukia i priimtosios aksiom sistemos, t. y. nagrinja
struktras tiktai iki izomorfizmo [126, p. 12].
Struktr, kurias tiria iuolaikin matematika, rys gali gimti vairios prigimties
aibse santykiais, skirtingais nuo kiekybini, ir vesti formas, skirtingas nuo erdvini.
175
Figros n-matse, taip pat ir erdvse, kai n , tai ne erdvins formos prastine prasme, o abstrakios matematins figros. Taiau mintosios erdvs ir figros
turi reali prasm ir atspindi abstrakiu pavidalu vairias tikrovs formas, panaias
erdvines.
Matematins logikos tyrim objektas matematini ivad sandara, t. y. tiriama,
kokius teiginius galima ivesti i duotj prielaid turimomis priemonmis. Matematin logika visikai atsiriboja nuo konkretaus turinio ir todl teiginius keiia formulmis, o ivedimo taisykles operavimo su iomis formulmis taisyklmis.
Taigi matematika, kaip ir kiekvienas kitas mokslas, nuolat vystosi. Tai slygoja
gyvenimikieji ir vidiniai paios matematikos poreikiai. Audringa matematikos raida (apie 50 nauj teigini rodoma kasdien) teigiamai veikia technikos, ekonomikos,
vadybos ir kt. moksl vystymsi. Lietuvi kalba iuo metu yra ileista knyg, populiariai supaindinani su matematikos mokslo raida, ymiausiais matematikais [32,
94]. Mokytojas gali lengvai perskaityti jas pats ir rekomenduoti jas stipresniesiems
mokiniams.
2.1.2. Matematikos mokymo tikslai. Matematikos didaktikos raida
moni visuomens vystymasis nemanomas neperteikiant kiekvienai naujai kartai ankstesni kart sukaupto patyrimo ir ini, susintetint vairiose mokslo srityse.
Tai galioja ir matematikai. Jau dabar, nekalbant apie ateit, atsivelgiant mokslo ir
technikos, ekonomikos ir gamybos vystymosi tendencijas, yra sunku ir bus dar sunkiau surasti toki mogaus veiklos srit, kurioje bt galima apsieiti be tam tikro matematinio pasirengimo. Darbas darosi vis labiau kvalifikuotas, protinis, reikalaujantis
nenutrkstamos minties veiklos, sudting proces analizs, teising logini ivad.
Visuomenei reikia ir ateityje dar labiau reiks moni, mokani tiksliai, logikai galvoti, turini ger matematini ini, mokani jas pritaikyti realiose gyvenimikose
situacijose. Tam reikia atrinkti t matematikos ini dal, kuri idealiai nedaugeliu
klausim duot jaunajai kartai supratim apie matematikos moksl apskritai, padt
sisavinti matematinius metodus ir ugdyt matematin mstym. Tad suprantama, kad
matematika, kaip mokomasis dalykas, negali ilikti pastovi ir todl nuolat kinta. Kitim lemia keletas prieasi. Ivardysime jas.
1. Mokymo tiksl ipltimas ir nauj reikalavim atsiradimas vykstant visuomens raidai, kintant jos techniniams bei ekonominiams poreikiams. Tai veikia ne
tik matematikos, kaip mokomojo dalyko turin, bet ir jos sisavinimo lyg.
2. Nenutrkstama paties matematikos mokslo raida, nauj jo ak atsiradimas
veria mokomj dalyk perirti, kai kuri tem ir skyri atsisakyti.
3. Bendro moksleivi isivystymo lygio kitimo kintant visuomenei tendencija, leidianti kai kurias temas nagrinti su jaunesniojo mokyklinio amiaus mokiniais.
176
4. Pedagogikos mokslo, matematikos didaktikos vystymasis, gerosios pedagogins patirties apibendrinimas ir diegimas masin mokykl taip pat padidina
mokini mokymo prieinamum, efektyvum.
Antai per kelet pastarj deimtmei mokykloje atsisakyta eils tipini aritmetini udavini sprendimo, sudting skaiiavimo pratim mokymo, nunyko trigonometrija kaip atskiras mokomasis dalykas, bet atsirado naujos idjos, metodai ir skyriai: ivestin, integralas, geometrins transformacijos, vektoriai, algebros elementai
aritmetikoje bei geometrijoje, ir t. t.
Mokomajame dalyke turi bti; a) pakankamai isamiai pateikti iuolaikinio mokslo pagrindai, be to, mokiniams prieinama forma; b) tarp skirting mokslo skyri, pateikt mokomajame dalyke, turi egzistuoti apibrta tarpusavio sveika, utikrinanti
j sistemin mokymsi.
Graikikai metodika (methodik), metodas (methodos) kelias. Matematikos
metodika (didaktika) pedagogikos aka, kuri tiria matematikos mokymo dsningumus, esant tam tikram matematikos isivystymo lygiui ir atsivelgiant mokymo tikslus, suformuluotus visuomens. Didaktika privalo atsakyti 3 pagrindinius klausimus:
kam, kaip ir ko mokyti?
Matematikos didaktikos pradia laikytinas veicar pedagogo Johano Henriko
Pestalocio (Pestallozzi, 17461827) veikalas Vaizdus mokymas apie skaii (1803).
Matematikos didaktika, turinti atskleisti matematikos mokymo proceso dsningumus,
patiria nema sunkum. Pirmiausia jie yra susij su tuo, kad btina paalinti atotrk
tarp matematikos dalyko ir mokslo. Antra, matematikos didaktika yra pedagogikos,
filosofijos, psichologijos, biologijos, kibernetikos ir meno sankirta.
2.1.3. Matematikos mokymo vidurinje mokykloje tikslai
Jie yra skirstomi 3 grupes: mokomieji, aukljamieji ir lavinamieji.
Mokomieji tikslai. Juos realizuoja mokytojas, kuris: 1) perduoda mokiniams tam
tikr matematini ini sistem, formuoja j mokjimus ir gdius; 2) padeda jiems
valdyti matematinius realios tikrovs painimo metodus; 3) imoko mokinius odins
ir raytins matematins kalbos su visomis bdingomis jai savybmis (paprastumas,
aikumas, pilnumas, lakonikumas ir t. t.); 4) padeda mokiniams valdyti matematini
ini minimum, reikaling tam, kad jie galt turimas inias, mokjimus bei gdius taikyti aktyvioje paintinje veikloje mokymo ir mokymosi procese.
Aukljamieji tikslai: 1) ivystyti nuolatin interes siekti matematini ini; 2)
dorovinis ir estetinis aukljimas (pagarbos darbui, pareigos, patriotizmo, groio, matematins kultros ir kt. jausm ugdymas).
Lavinamieji tikslai matematinio mstymo ivystymas; tai pasiekiama: 1) mokant gautas inias pritaikyti paprasiausiems gyvenimikiems udaviniams sprsti,
177
taip pat ir tarpdalykinei integracijai (su fizika, chemija ir kt. dalykais) gyvendinti; 2)
formuojant mokjimus naudotis matematiniais prietaisais bei instrumentais; 3) mokant savarankikai gyti inias i vairi altini (papildomos literatros, iniasklaidos, interneto).
2.1.4. Pasaulinis judjimas u matematikos mokymo reformas praeityje ir dabar
Matematikos didaktikos kitimai gali bti vietiniai arba visuotiniai: i programos
iimamas vienas ar kitas klausimas, pakeiiami kai kurie terminai, diegiamas koks
nors naujas mokymo bdas, program vedami kai kurie nauji skyriai arba gali
bti pakeistas pagrindinis mokymo turinys, vedamos naujos mokymo formos ir
metodai.
Tradicin tarptautin matematikos mokymo mokykloje sistema susiformavo XIX
a. J nulm tai, kad daugelyje ali buvo sukurti du mokykl tipai: pradin (liaudies)
ir vidurin (auktesnioji, daniausia skirta tik pasiturinij sluoksni vaikams). I
pradi pradinis mokymas truko tik 3 metus, vliau, vystantis valstybi ekonomikai
ir augant jos poreikiams, vairiose alyse jo trukm augo iki 4, 6 ar net 8 met. O bendrasis vidurinis mokymas (su pradiniu) truko nuo 10 iki 13 met.
Pradinis matematikos mokymas i pradi apsiribojo elementariu aritmetiniu ratingumu, po to palaipsniui buvo vesti ir geometrijos, algebros, matematins statistikos ir tikimybi teorijos pradmenys.
Vidurinje mokykloje gana ilg laik izoliuotai vienas nuo kito buvo dstomi ie
dalykai: aritmetika, algebra, geometrija ir trigonometrija.
Pagrindinis mokymo pradinje mokykloje bdas ilg laik buvo empirinis skaiiavim taisykli vedimas ir tipini aritmetini udavini (kartais gana dirbtini)
sprendimas. Vidurinje mokykloje formaliai buvo vedama teorija, pateikiant matematini svok apibrimus, mokytojui pateikiant ir mokiniams imokstant teorem
rodymus, sprendiant udavinius (danai irgi gana dirbtinius). Tarp pradinio ir vidurinio mokymo susidar savotikas atotrkis, pradinis mokymas laikytas ibaigta
sistema ir nagrinta perimamumo tarp pradinio ir vidurinio mokymo problema. Tokia
sistema m nebetenkinti visuomens vystymosi poreiki. Visa tai lm tiek mokyklinio kurso skurdumas, atitrkimas nuo gyvenimo, matematikos mokslo, tiek mokymo
dogmatizmas, grindiamas atmintimi, o ne mstymu.
XIX a. pabaigoje kilo judjimas u matematikos mokymo reformavim. 1899 m.
imtas leisti tarptautinis urnalas Matematinis vietimas. 1905 m. Merans mieste
vyko Vokietijos gamtinink ir gydytoj draugijos suvaiavimas. Jo iniciatorius buvo
garsusis vokiei matematikas F. Kleinas. Suvaiavime buvo priimtas Vokietijos bendrojo lavinimo mokykl matematikos programos projektas, dabar vadinamas Merans programa. Pagal j matematik reikjo dstyti remiantis funkcijos svoka, kuri
178
pirmiausia reikia vesti algebr bei trigonometrij, taip pat iplsti geometrijai, siejant pastarj su algebra: daugianarius ir lygtis rekomenduota interpretuoti kaip funkcijas ir jas geometrikai vaizduoti; geometrini figr plotus, kn trius, pavirius
silyta interpretuoti kaip j matmen funkcijas. Merans programoje buvo numatyta
pradti dstyti analizins geometrijos pradmenis, supaindinti su matematine analize
vesti funkcijos ivestins bei integralo svokas, jas analizuoti vidurinje mokykloje. Beje, vesti auktosios matematikos pagrindus Vokietijos mokyklose mintis kilo
dar 1816 m., taiau to galutinai gyvendinti nepavyko. 1834 m. buvo priimtas kompromisinis sprendimas parengtos atskiros programos klasikinms (lot. classicus
pavyzdinis) ir realinms (lot. realis daiktikas, tikras) gimnazijoms. Taiau
stojant auktsias mokyklas pirmenyb teikta klasikini gimnazij abiturientams.
Tik 1900 m. vis abiturient teiss buvo sulygintos. Merans programa siek ne tik
mokymo turinio, bet ir dstymo metodini reform: nereikalauti grieto matematini teigini pagrindimo emesnse klasse, daugiau naudoti vaizdini priemoni,
ypa remtis grafiniu vaizdavimu, taip parengiant mokinius funkcijos svokai vesti.
Merans programa imta realizuoti Vokietijoje. Taiau ios programos idjoms buvo
pribrendusios ir kit Vakar Europos ali, pirmiausia Pranczijos, Austrijos, Italijos
mokyklos [12]. Todl 1908 m. IV tarptautiniame matematik kongrese (Roma) buvo
kurta tarptautin komisija matematikos mokymui reformuoti. Jos pirmininku vl
tapo F. Kleinas. Komisija pareng pagrindines reformos kryptis. Pradinje mokykloje numatyta: a) sustiprinti geometrijos vaidmen aritmetikos kurse; b) tekstinius
udavinius sieti su gyvenimu; c) padidinti vaizdumo vaidmen mokant matematikos.
Vidurinje mokykloje numatyta: a) sustiprinti aritmetikos, algebros, geometrijos ir
trigonometrijos tarpusavio ryius, taip pat ryius tarp matematikos ir fizikos; b) vesti
mokyklin kurs auktosios matematikos pradmenis (matematins analizs ir analizins geometrijos); c) aritmetikos ir algebros kurse sustiprinti funkcijos, geometrijos
kurse judesio svok vaidmen; d) pakeisti udavini sprendimo mokymo metodik, sustiprinant analizs ir sintezs vaidmen; e) visame mokant matematikos plaiau
taikyti euristinius metodus.
Taiau daugelio ali (tarp j ir Rusijos imperijos) vietimo vadovyb iuos nutarimus dmesio nekreip, j idjas realizavo daugiausia pedagogai entuziastai. Trukd
ir pasauliniai karai. 1918 m. atgavusiai nepriklausomyb Lietuvai, nors ir ikilo dideli
vietimo sistemos krimo sunkumai, taiau jau pirmosiose pradins mokyklos mokymo programose jau buvo atsivelgta daugel Merans programos rekomendacij.
Po 1928 m. jas imta atsivelgti ir auktesnij klasi matematikos programose [12].
Taiau matematika vystsi ir kl naujus udavinius ir ikius mokyklai. Apvelgsime juos.
l. Matematiniai tyrimai pleiasi. Atskiros matematikos akos darosi vis labiau specializuotos, vystosi autonomikai, tarp j atsiranda savotikos sienos dl simbolikos
179
skirtingumo. Kilo klausimas: ar egzistuoja vienas matematikos mokslas ar keletas

(nors ir gimining tarp savs) matematikos moksl. klausim atsak, kaip jau minta, prancz matematik bendruomens, pasivadinusios N. Burbaki slapyvardiu
ir pradjusios veikti 19281930 m., darbai. i bendruomen, beje, nuolat atsinaujina,
nes visi jos nariai, sukak 50 m., ieina atsarg.
Burbaki bendruomens darbai rod, kad matematika vieningas mokslas, jos atskiros akos, besivystanios autonomikai, izoliuotai viena nuo kitos, yra vieno organizmo dalys. Bendruomens nariai ikl tiksl suklasifikuoti vis matematik struktr principu. Klasifikacijos pagrindas aibs svoka ir aksiominio metodo
taikymas. Buvo nustatytas labai nedidelis pagrindini struktr skaiius: algebrins,
tvarkos ir topologins. Jos ir sudar visos matematikos pagrind. Tapo dar opesn
matematikos mokslo ir matematikos mokomojo dalyko vidurinje mokykloje atotrkio problema, imta aktyviau iekoti jos sprendimo bd.
2. Burbaki bendruomens darbai didel tak turjo ir iuolaikins pedagogins
psichologijos raidai. Susikr itisa psicholog mokykla, kuriai vadovavo veicar
pedagogas anas Pja (Piaget, 18961980), tirianti matematinio mstymo psichologij. i psicholog tyrimai parod, kad mokini matematinis mstymas lavja vystantis matematikos mokslui. Kaip ir matematikos moksle, taip ir matematiniame mstyme yra iskirtos trys tos paios pagrindins struktros. Mokydamasis matematikos,
vaikas susipasta su ja, pereidamas nuo vienos struktros prie kitos, pastaroji papildo
pirmesn ir susiderina su ja. Todl kilo idja, kad matematikos mokymo udavinys
turi bti i matematini struktr formavimas ir j nagrinjimas. i idja buvo imta
plaiai taikyti reformuojant Pranczijos ir SSRS matematikos mokym XX a. 68
deimtmeiuose. Deja, masinis ios idjos diegimas nebuvo itin efektyvus.
3. Pasaulio, Europos bei Rusijos pedagogai ir psichologai (A. Leontjevas, V. Davydovas ir kt.) rod, kad jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik galimybs sisavinti
abstraktesn mediag panaudojamos nepakankamai.
Bandymai realizuoti matematikos mokymo reformas eina dviem kryptimis. Aptarsime jas.
1. Konkretus matematikos, kaip mokomojo dalyko, turinio keitimas. Bandoma atsisakyti pagrind, kuriais remiasi klasikin mokyklin matematika ir konstruoti matematik, kaip mokomj dalyk, remiantis iuolaikins matematikos idjomis ir i
esms pakeiiant matematikos mokymo sistem bei metodus mokykloje.
2. Mokyklinio matematikos kurso palaipsnis modernizavimas, traukiant j kai kurias
naujas inias i iuolaikins matematikos bei iimant kai kurias praradusias savo reikm
klasikins matematikos inias. Kartu stiprinami integraciniai ryiai tarp atskir matematikos ak bei tarp j ir realaus gyvenimo, atitinkamai keiiant mokymo metodus.
Esmins matematikos mokymo reformos pagrindin idja vieningas mokyklins
matematikos kursas, neskirstomas atskirus mokomuosius dalykus. Kratutiniai refor180
matoriai pasisako u esmin tradicinio mokyklinio matematikos kurso pertvarkym,

sukuriant nauj, gana bendr kurs, netgi prarandant kai k i mokymo sistemingumo
principo teikiam teigiamybi.
Kartu siloma keisti matematikos mokymo metodik kiek galima individualizuojant mokym. Akcentuojamas matematini problemini situacij sudarymas ir nagrinjimas. Situacijos turi bti pakankamai rykios, vaizdios, pasiyminios savo
emociniu poveikiu mokiniams, jiems prieinamos ir matematine prasme turiningos.
Nagrindami situacijas, mokiniai per savo gebjimus atranda jose paslptus matematinius dsningumus, nustato j element tarpusavio ry, isiaikina juos valdanius
bendruosius dsnius apibrtas matematines struktras. Aiku, kad matematini dalyk pobdis nevaidina esminio vaidmens.
Toks matematikos mokymas gali padti pasireikti kiekvieno mokinio individualybei, taip pat pakankamai natraliai atskleisti integracinius ryius tarp vieno matematinio dalyko skyri ar skirting matematini dalyk. Taiau kyla abejoni, ar galima remiantis tokiomis situacijomis suformuoti grietai apibrt matematini ini,
mokjim ir gdi sistem, kuri btina sisavinti kiekvienam vidurin mokykl
baigianiam. Taiau jei tokias idjas realizuosime pakankamai atsargiai, bet nuosekliai, palaipsniui modernizuodami matematikos mokyklin kurs, taip pat individualiai dirbdami su gabesniais mokiniais breliuose, tai skm gali bti utikrinta.
Aukiau minta . Pja mokykla papild didaktin aktyvaus mokymo princip,
kur pagrind iais teiginiais: a) mokinys turi bti nukreipiamas savarankik matematini dsningum atradim; b) atradimui turi padti speciali didaktin mediaga; c)
painimo procesas turi remtis ne vien regjimo ir klausos pojiais, bet ir tiesiogini,
aktyvi ir krypting veiksm su didaktine mediaga teikiamais pojiais.
Tai tolesnis euristinio matematikos mokymo vystymas.
Kartu btina paymti, kad rekomenduojant aktyv darb, paremt vaiko konstrukcine (lot. constructio sustatymas, sandara) intuicija (lot. intuitio nuojauta), jos
alininkai nekreipia dmesio tai, kad kiekvienoje klasje mokini gebjimai, bendro
isivystymo lygis yra skirtingi. Klass mokini sudties heterogenikumas (nevienodumas) kelia abejones universaliu minto principo realizavimo efektyvumu, nes ne
kiekvienas mokinys sugebs sisavinti matematikos inias tik j atradimo bdu, be
to, madaug per vienod laiko tarp kiekvienai klasei. Nekelia abejoni tai, kad dal
ini turi pateikti mokytojas. Taigi tokia darbo metodika, kai mokinys privalo visk
atrasti pats, nra universali. Beje, ir sukurti i metodik nra lengva. Todl teisingas
metodikos pasirinkimas yra susijs su organine pai vairiausi metodik vienybe
(indukcins vaizdins, dedukcins, euristins ir t. t.).
Esant eksperimentini vadovli vairovei, kratutins reformos krypties alininkai
taip ir nesukr bendro mokyklinio matematikos kurso. Tai nra atsitiktinis reikinys.
Atsisakyti i karto vis tradicij (ir nauding, ir aling), sukaupt daugelio pedagog
181
kart, nra paprasta. Sukurti nauj bendr kurs reikia ir daugelio met teorini bei
eksperimentini tyrim. Jie vyksta, juos organizuoja prie UNESCO (United Nations
Educational, Scientific and Cultural Organization Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija) veikianti Tarptautin matematikos mokymo tobulinimo
komisija. Dar 1956 m. enevoje vyko XIX konferencija vietimo klausimais, organizuota UNESCO. Joje dalyvavo 74 ali atstovai. Vienas i svarbi jos klausim
matematinio vietimo reforma. Jos rekomendacijos matematikos mokymo srityje
buvo tokios[132].
Matematikos mokymo tikslai
l. Per gana ilg mokymosi vidurinje mokykloje laikotarp reikia siekti kuo geriau
gyvendinti matematikos mokymo lavinamuosius tikslus, susijusius su intelektins
veiklos ir charakterio formavimu. ie tikslai pirmiausia yra loginio mstymo proces
(svarstym, analizs, abstrahavimo, schematizavimo, dedukcinio mstymo, apibendrinimo, specializavimo, ini taikymo, kritikos ir t. t.), stebjimo dvasios, erdvini ir
kiekybini vaizdini, intuicijos, vaizduots abstrakiose srityse, dmesio ir gebjimo
susikaupti, atkaklumo, proio tvarkingai dirbti, mokslins dvasios (objektyvumo, intelektins savigarbos, polinkio tyrimus ir kt.) ugdymas.
2. Praktins operacijos, prisitaikymas prie gamtini slyg, btinumas suprasti
problemas, kurias ikelia technika, ekonomika, socialinis moni bendravimas, vis
labiau reikalauja elementari matematini ini (skaiiavimai, praktin geometrija,
geometriniai vaizdiniai, formuls, lygtys, funkcijos, lentels, grafikai). ios pagrindins svokos ir priemons taip pat yra labai svarbios vis platesniam vairi profesij
moni ratui.
3. Matematika ir jai bdingas mstymo stilius turi bti laikomi esminiu iuolaikinio mogaus bendrosios kultros komponentu net ir tuo atveju, jei jis neusiiminja
tiksliaisiais mokslais ar technika. Matematikos mokymas turi bti glaudiai integruotas su kit dalyk mokymu ir turi padti mokiniams suprasti matematikos vaidmen
mokslinje ir filosofinje iuolaikinio pasaulio koncepcijoje.
4. Pagrindinis sustiprinto matematikos mokymo realinio profilio gimnazijose tikslas mokini parengimas studijoms auktosiose mokyklose (matematikos, kt. tikslij moksl, ininerini specialybi).
Metodai
1. Mokiniams duodamas metodines instrukcijas reikia pateikti patarim bei pasilym forma, taip siekiant suderinti mokym tiek su painimo psichologijos ir matematikos didaktikos laimjimais, tiek su paios matematikos esme ir teiginiais.
2. Visos pedagog pastangos turi bti skirtos tam, kad bt skatinama mokinius
aktyviai mokytis matematikos.
182
3. Btina: a) sukelti ir palaikyti mokini domjimsi tiek paia matematika, tiek

jos taikymu; b) stebti mokini matematins minties tkm; c) pritaikyti mokym
prie individuali mokini gebjim ir palaipsniui j diferencijuoti pagal j bsimos
profesins veiklos pobd.
4. Reikia: a) pereiti prie abstraktaus pradedant konkreiu tiek danai, kiek tai yra
galima, ypa jaunesniosiose klasse, ir kiekvien kart, kada tai naudinga, imtis faktinio, vaizdaus eksperimentavimo, kad parengtume mokinius suformuluoti apibrim, rodyti teigin; b) turti omenyje, kad matematinis painimas atsiranda ir vystosi
konkreios veiklos interiorizacijos (lot. interior vidinis) keliu (etapinis perjimas
nuo iorins prie smoningos vidins psichins veiklos) ir operatorini (lot. operator veikjas) schem sudarymo; c) atvejus, pasitaikanius konkreioje situacijoje,
panaudoti ne vien tik praktins matematins veiklos naudingumui pabrti, bet ir tam,
kad motyvuotume tolesn matematins teorijos vystym.
5. Svarbu: a) skatinti mokinius savarankikai formuluoti idjas, atskleisti matematinius santykius ir savybes, pradioje gal ir ne visada labai tiksliai; b) utikrinti svok
ir operatorini proces sisavinim dar iki formalaus j apibendrinimo; c) automatizuoti gdius tik tada, kai mokjimai bus galutinai suformuoti.
6. Esminga: a) pirmiausia organizuoti eksperimentus su matematiniais objektais
ir santykiais, o po to pereiti prie dedukcini samprotavim; b) palaipsniui plsti dedukcin matematikos pateikim; c) imokyti formuluoti udavinius, surasti reikalingus duomenis, juos panaudoti bei vertinti rezultatus; d) prie teorem rodymus
pratsti euristinius tyrimus; e) supaindinti mokinius su hipotetins-dedukcins teorijos struktra, kur, remiantis postulat baze, rodomos teoremos, naujos svokos
vedamos apibriant jas; taip mokiniai bus parengti dedukciniam-loginiam matematikos mokymui.
7. Reikia: a) nagrinti mokini klaidas, kaip priemon mokini matematinio mstymo procesui suprasti; b) pratinti mokinius atlikti savikontrol ir taisyti savo klaidas;
c) atskleisti mokiniams apytikslio skaiiavimo, ties panaaus rezultato svokas; d)
remtis svarstymais prie mokantis ko nors mintinai; e) egzaminams pateikti uduotis,
reikalaujanias daugiau matematinio krybikumo negu gatav ini.
8. Svarbu: a) skatinti individualios minties raik, nors kartais ir apytiksls, palaipsniui tobulinant j; b) iaikinti mokiniams aikinimo tikslumo, grietumo ir aikumo reikm; c) skatinti asmenin iniciatyv tyrimuose, mokjim tai atlikti grupje;
d) skatinti kuo daugiau mokini domtis matematika, padti vystytis j gebjimams,
mokyti kaupti inias organizuojant breli veikl, paskaitas, matematines varybas,
mokiniams prieinam matematini leidini skaitym ir aptarim.
9. Esminga: a) pabrti vidin matematikos vienov, nekurti sien tarp atskir
jos ak ir stengtis palyginti vairius atitinkamo klausimo sprendimo metodus; b) apvelgti pagrindinius nagrinjam matematini svok ir teorij raidos etapus.
183
10. Btina: a) koordinuoti integracinius ryius tarp matematikos ir ja besinaudojani mokomj dalyk; b) panaudoti matematin mstym kalbos tikslumui, aikumui ir trumpumui utikrinti; c) siekti, kad mokant matematikos bt nuolat iekoma
kontakt su realiu gyvenimu.
Tarptautins konferencijos organizuojamos reguliariai (madaug kas 4 metai), taiau btent ms aptartoji i ties padjo iuolaikinio poirio matematikos mokym, matematinio vietimo modernizavimo pagrindus.
2.2. Matematinio vietimo modernizavimas

2.2.1. Judjimas u matematinio vietimo modernizavim
Modernizavimas (pranc. moderne naujas, iuolaikinis) iuolaikini idj,
metod, reikalavim vedimas mokymo proces. Matematikos mokymo modernizavimas buvo aptartas Tarptautins matematinio vietimo komisijos organizuotuose
Edinburgo (1958), Stokholmo (1962) ir Maskvos (1966) tarptautiniuose matematik
kongresuose, taip pat UNESCO leidinyje Naujos tendencijos mokant matematikos
vidurinje mokykloje (1965). I ties, nelabai daug kas i tradicinio mokyklinio
kurso gali bti i program iimta ir dar maiau kas i iuolaikins matematikos
kurs gali bti traukta. Taiau tradicinis mokyklinis kursas gali bti dstomas
remiantis iuolaikinmis matematikos idjomis. Tad matematinio vietimo modernizavimas idjinis priartjimas prie iuolaikins matematikos, t. t. mokyklinio mokymo kurso dstymas remiantis jos metodais ir kalba (aiku, atitinkamu mokiniams
prieinamu lygiu).
2.2.2. Pradinio matematikos mokymo modernizavimas
Pagal daugiamet tradicij pradinis matematikos mokymo turinys apsiriboja 4 aritmetikos veiksm su natraliaisiais skaiiais mokymusi. Daugelyje ali ilg laik
vadovliai taip ir vadinosi: Skaiiavimo vadovlis, Skaiiavimas ir pan.
Z. Djeneo (Dienes) tyrimais nustatyta, kad: 1) 710 m. vaikai gali suvokti ir sisavinti kai k i matematikos daugiau negu skaiiavimas; 2) pradin matematikos
mokym (btent matematikos, o ne aritmetikos) gali bti trauktos, atsivelgiant
vaik amiaus ypatybes, jiems prieinamu lygiu ir kalba, ir iuolaikins matematikos
idjos: aibs, sryio, funkcijos, lygties, nelygybs, tikimybs ir kt.
Aiku, skaiiavimo mokymas lieka pagrindinis mokymo tikslas, bet jau nebe vienintelis.
Viena i pagrindini idj, kuri vyst Z. Djeneas, yra ta, kad mokydamiesi matematikos vaikai turi remtis savo pai patyrimu. Kita labai svarbi idja yra ta, kad i
esms pagerinti skaiiavimo gdius galima tik vaikams gerai suvokus pagrindines
184
matematikos svokas ir idjas, o ne mechanikai juos treniruojant. Z. Djeneas pareng originalias didaktines priemones, kurios vaikams suformuoja svarbias matematines
ir logines svokas, pradedant nuo 5 m. amiaus [45].
Psichologiniai ir pedagoginiai tyrimai rodo, kad yra tikslinga kaip galima anksiau mokyti logini operacij dar ikimokykliniame amiuje. Tai turi didiul reikm ugdymo procese. Taiau 57 m. vaik logikos tiesiai mokyti negalima. Tam reikia parengti speciali metodik. Jau pirmasis ms mintas kongresas (1969) skyr
didiul dmes metodams, skirtiems ankstyvam logikos mokymuisi. Rekomenduotas aidim metodas, kai su konkreiomis daikt aibmis atliekamos elementarios
operacijos.
2.3. Mokymo modernizavimas

2.3.1. Matematins veiklos mokymas
Modernizavimas tai ne atsisakymas viso to, kas yra tradicika. Taiau kai kurie
tradiciniai matematikos klausimai i ties nebetenka savo reikms.
JAV psichologas ir pedagogas Deromas Seimras Bruneris (Bruner, g. 1915),
nagrindamas mokymo psichologijos problemas (ini struktros vaidmen mokant,
pasirengim mokymuisi ir intuicijos kilm), teigia, kad protin veikla visada yra tokia
pati, ar btum mokslo vyturys, ar treios klass mokinukas [118, p. 17]. Aiku, io
teiginio nereikia suprasti paodiui. Skiriasi veiksniai, skatinantys atradimus. Taiau
tada, kai mokinys, specialiai sukrus problemin situacij, k nors atranda pats, jis
svarsto kaip mokslininkas. Matematikos mokymas turi bti organizuotas taip, kad
mokiniui bt pateikiamos vis sudtingesns problemins situacijos, kad jis nuosekliai kilt nuo vieno matematins veiklos lygio prie kito, auktesnio.
Kai kas laiko, kad mokiniui atrasti k nors nauja matematikoje yra kur kas sunkiau,
negu imokti gatavas inias. Sunkiau pedagogui. Mokiniui, jei bus sudarytos tinkamos slygos, sunkiau nebus, gal net lengviau. Nelengva jam imokti gatav teigini
ir j rodym sistem, nesuvokiant j kilms, reikms ir tarpusavio ryi. Geriau, kai
mokymas organizuotas taip, kad mokiniai patys gali atskleisti matematinius faktus,
kurie sudaro mokymosi turin, o po to ir logikai sutvarkyti juos, sukurti sistem. Tai
skatina moksleivi mstym, padeda greiiau suvokti mokomj mediag.
Matematinio vietimo reformos prie JAV Ilinojaus universiteto vadovas M. Bibermanas (Beberman) akcentavo [33] didaktin teigin, kad mokinys pasiekia reikiam
matematikos supratimo ir sisavinimo lyg tada, kai jis aktyviai dalyvauja matematini idj (gr. idea svoka, vaizdinys) ir procedr (lot. procedo einu
priek) vystyme. Mintoji komisija kaip tik ir ne didel indl atradim metodo
ivystym, prieprieindama metod gatav teigini rodymo metodui. Taiau
i metod lyginti negalima, nes pirmasis reikalauja labai daug laiko. Todl prie185
prieinimas pakeiiamas abiej metod integracija. Aktyvus matematikos mokymas

nesiremia vien tik visko atradimu. Jis reikalingas daniausiai atitinkamo dalyko ar
temos mokymosi pradioje. Vliau nauji matematiniai teiginiai mokiniui nebra tokie
netikti. Tad nuoseklus t logini struktr, kurios yra matematins veiklos pagrindas, nagrinjimas yra svarbiausias matematikos mokymo metodas.
Mokant matematikos reikia skirti kvaziaktyvum (lot. quasi beveik, tartum)
aktyvum plaija prasme, neatsivelgiant matematinio mstymo specifik, ir matematikos mokymosi aktyvum (lot. activus veiklus). Tam btina isiaikinti matematins veiklos sandar ir struktr. Kad galtume nustatyti, ar gals mokinys atlikti
koki nors matematin veikl ir kaip j atlikti jam pads mokytojas, pirmiausia reikia
inoti vaiko mstymo lyg ir matematins veiklos, kurios norime j mokyti, lygius. i
lygi palyginimas padeda nustatyti, kokia pagalba mokytojui reikalinga, kad mokinio
mstymo veiklos lyg pakeltume iki pageidaujamo matematins veiklos lygio, arba
lyg reikia padaryti emesn, jei tai btina.
2.3.2. Matematins veiklos analiz
Nra patikimos informacijos, kaip vyksta mokslininko matematiko mstymo veikla. Tai band paaikinti D. Poja [137]. Paprastai sakoma, anot D. Poja, kad matematika dedukcinis mokslas, o matematinis mstymas dedukcinis mstymas. Taiau tai
tik viena i matematikos ir matematinio mstymo pusi. Baigtin matematin teorija
i ties yra grietai dedukcin. Bet matematika jos krimo procese primena bet kurias
kitas inias, esanias kaupimosi, vystymosi procese: teorem atrandame, suformuluojame anksiau, negu j rodome. Todl turime numatyti jos rodymo keli, tad turime mokyti ne tik rodinti, bet ir numatyti, atspti. Matematikas nekuria abstrakios
dedukcins teorijos i nieko. Pirmiausia taikomi stebjimai, lyginimai (analogija,
indukcija, hipotezs). Taip pamau gimsta abstrakti teorija. Logikai modelis atsiranda po teorijos, psichologikai jis eina prie abstraki teorij, bdamas pastarosios
sukrimo stimulu.
Mokslinje literatroje pasitaiko vairi matematins veiklos schem, besiskiriani tik ios veiklos stadij (gr. stadion ilgio matas; kokio nors proceso dalis) arba
aspekt (lot. aspektus vilgsnis; atvilgis, kuriuo nagrinjamas daiktas, reikinys
ar svoka; duomen paiekos ar j telkimo grupes poymis informacinse sistemose) vairi pavadinim ir skaiiaus vairove. Antai M. Fre (Frchet) [49] kiekvienoje matematikos akoje iskiria 4 aspektus: 1) indukcin sintez (fakt kaupimas); 2)
pirmini svok ir aksiom sistemos iskyrimas; 3) dedukcins teorijos sukrimas;
4) ios teorijos teorem patikrinimas konkreiuose modeliuose. V. Feleris (Feller)
iskiria 3 aspektus: 1) intuityvusis pagrindas; 2) formalusis loginis turinys; 3) taikymai [48]. Matome, kad ios abi teorijos kalba apie t pat. Tad matematinje veikloje
186
tikslinga iskirti 3 stadijas (aspektus): 1) fakt kaupimas stebint, atliekant bandymus,

remiantis indukcija, analogija; 2) pradini svok iskyrimas i sukauptosios mediagos, aksiom sistemos suformulavimas ir dedukcins teorijos sukrimas; 3) teorijos
taikymai. Pirmj stadij paprastai vadiname matematiniu empirins mediagos sutvarkymu, antrj loginiu matematins mediagos sutvarkymu, treij matematins teorijos taikymu.
2.3.3. vairi matematins veiklos aspekt mokymas
Reikia mokinius mokyti ne gatav ini, o mokyti atrasti matematines tiesas (sau,
nes moksle jos atrastos), logikai sutvarkyti jas ir taikyti teorij praktikoje. Prancz matematikas G. ok (Choquet) teig [36], kad mokymas tik dedukciniu keliu
nevaisingas, daroma ala mokiniui. Visos trys stadijos reikalingos, nes tik jos pads
mogaus smegenyse susiformuoti naujoms struktroms ir pereiti nuo vieno mstymo
lygio prie kito.
Kad galtume skmingai mokyti matematins veiklos, btina inoti, kok mstymo
lyg yra pasieks mokinys, kur norime mokyti. Kiekvienoje konkreioje matematikos
srityje galima mstyti vairiais lygiais. Mstymo lygis atitinkamoje srityje sudtinga svoka, kuri eina apibrtas nagrinjamos mediagos bendrumo, abstrakcijos
ir grietumo lygis, tam tikros logins struktros. Kiekvienam lygiui bdinga ir sava
kalba, susidedanti i speciali ir logini termin. Pereinant auktesn lyg i kalba
prasipleia. Kartais dl to nebesusinekama (nepatyr dstytojai ar mokytojai su
studentais ar mokiniais). Vystymasis, vedantis auktesn mstymo lyg, ne biologinis brendimas, o mokymo procesas. Todl btina, kad mokymas bt orientuotas
io vystymosi paspartinim.
P. H. van Hilis (Hiele) [55] geometrijoje iskiria 5 mstymo lygius: 1) emiausias
(nulinis) lygis geometrines figras laiko sveikomis ir skirsto jas tik pagal form (I
klass mokiniams rodant manoma suformuoti staiakampio, kvadrato, lygiagretainio
ir rombo svokas, taiau jie nesuvoks, kad kvadratas tai rombas ir kartu lygiagretainis); 2) antrasis lygis pasiymi tuo, kad ia vyksta suvokiamj figr analiz, kuri
padeda iaikinti j savybes; tos savybs logikai dar nesutvarkytos, jos nustatomos
tik eksperimentiniu keliu; abu pirmieji lygiai pasiekiami pradinse klasse; 3) iame
lygyje realizuojamas loginis figr savybi ir pai figr sutvarkymas; viena ar keletas savybi apibria figr, likusios savybs surandamos loginiu keliu; geometrins
figros sudaro jau apibrtas klases, nustatomas pasinaudojant apibrimais, taiau
visika dedukcija dar nepasiekiama, nes 1114 met mokiniai, kuriems is lygis paprastai taikomas ir yra prieinamas, dar negali suvokti dedukcins sistemos itisai;
galima tik vietin dedukcin sistema vienos temos rmuose, tai padeda parengti mokinius suvokti vis sistem, parodo, kad dedukcinis metodas padeda sutrumpinti figr
187
savybi tyrim; 4) ketvirtame lygyje suvokiama visa dedukcijos reikm suvokiama

aksiom, apibrim, teorem, logini rodym struktros, svok ir teigini logini
ryi reikm; is lygis tinka 1517 met mokiniams; 5) iame lygyje abstrahuojamasi nuo konkreios objekt kilms ir santyki tarp j prasms; gaunama abstrakti
dedukcin teorija; vidurinje mokykloje is lygis nepasiekiamas.
Mokant algebros (su aritmetika) irgi galimi 5 mstymo lygiai: 1) skaiius neatskiriamas nuo konkrei objekt aibs, kuri jis apibdina; operacijos su skaiiais
operacijos su daikt aibmis; tai bdinga darelinukams ir mokymosi pradioje I
klass mokiniams; 2) skaiiai uraomi deimtaine skaiiavimo sistema, atskirti nuo
konkrei objekt aibi, operacij savybs nustatomos indukciniu keliu; tai bdinga
IVI klasi mokiniams; 3) realizuojamas perjimas nuo konkrei skaii, ireikt
skaitmenimis, prie abstraki raidini reikini, reikiani konkreius skaiius tik
esant konkreioms raidi reikmms; realizuojamas lokalinis loginis skaii savybi sutvarkymas: tai algebros mokymo pradia; 4) isiaikinama visos algebros
dedukcinio sudarymo galimyb konkreioje interpretacijoje, t. y. kada raids, reikianios skaiiavimo objektus, taikomos ymti parametrams (gr. parametrn
atmatuojantis; raidinis koeficientas, turintis pastovi reikm tik konkreiame udavinyje; pagal konkreias slygas parenkamas funkcij arba matematin model apibdinantis kiekybinis dydis, kuris nra konstanta ar kintamasis) ar kintamiesiems, kurie
yra atitinkamos skaii aibs (natralij, sveikj, racionalij ar realij skaii)
elementai, o operacijos turi prastj prasm; 5) abstrahuojamasi nuo konkreios skaiiuojamj objekt prigimties, nuo konkreios operacij prasms ir algebra kuriama
kaip abstrakti dedukcin sistema be jokios interpretacijos; ia pereinama nuo inom
konkrei modeli, pasiekiama skirting algebr egzistavimo galimyb, o tos algebros skiriasi formaliosiomis operacij savybmis.
Reikia paymti, kad kiekviename mokymo etape galima irykinti pagrindin
lyg, kuriuo atliekamas mokymas, taip pat iame lygyje pasireikianius gretim lygi elementus. Tai paaikinama tuo, kad perjimas i vieno lygio kit atliekamas
ne uolikai, o palaipsniui, t. y. auktesnio lygio elementai pasirodo dar iki pereinant
prie io lygio ir j vis daugja iki galutinio perjimo, o perjus, esant reikalui, danai grtama prie emesnio lygio tam, kad bt galima geriau utikrinti supratim.
Tradicikai geometrijos mokoma madaug treiuoju lygiu su pirmojo ir antrojo lygi
elementais VIVII klasse ir su kai kuriais ketvirtojo lygio elementais vyresniosiose klasse. Baigiantieji vidurin mokykl danai neino dedukcinio geometrijos
sutvarkymo prasms, nesupranta aksiom ir apibrim reikms iame sutvarkyme. 20002005 m. autorius apklaus visus Generolo Jono emaiio Lietuvos karo
akademijos pirmakursius. Karinams buvo pateikti klausimai: 1) Kas yra aksioma?
2)Kodl ji nereikalauja rodymo? Po to pateiktas trikampio vidaus kamp didum
sumos teoremos rodymas ir klausta, kodl is teiginys reikalauja rodymo. Madaug
188
patenkinamus atsakymus visus iuos klausimus pateik apie 14,3 % karin.

Tradicikai mokant aritmetikos ir algebros pirmasis ir antrasis lygiai nepakankamai
ivystyti operacijos su aibmis neiskiriamos ir nenagrinjamos ireiktiniu pavidalu. Pasiekiamas treiasis lygis, taiau daugelio operacij savybi loginis sutvarkymas
nesiekia ir io lygio.
Pagrindinis tradicinio mokymo trkumas yra nepakankamas aktyvaus mokymo
taikymas.
2.3.4. Mokini supaindinimas su matematikos logine struktra
Vien svokos paios savaime nesudaro mokslo turinio. Maa to, svok formavimo procesas analizuojamas tiek formaliosios logikos, tiek pedagoginiu atvilgiu, nemanomas nenustaius tarp j santyki, nesujungus j tam tikr sistem, nenumaius
nauj svok vedimo keli. Kaip sukurta matematikos sistema? is klausimas
yra toks svarbus, kad, tiksliai neatsakius j, mokytis matematikos sunku, o mokyti
jos nemanoma.
Kaip jau ne kart pabrta aukiau, matematikos mokslas kuriamas grynai dedukciniu keliu, t. y. bet kurios matematins teorijos pagrindas yra tam tikros pagrindins
(pradins) svokos, kurios prastai neapibriamos (nes j dar nra kaip apibrti). J
charakteringosios savybs atskleidiamos aptariant tarp j egzistuojanius santykius,
t. y. per tokius tvirtinimus apie ryius tarp pagrindini svok, kuri teisingumas duotojoje teorijoje nenustatomas loginiu keliu (nerodomas). Visi likusieji teorijos faktai
nustatomi rodant juos loginiu keliu.
N. Burbaki apie tai ra: Kad bt galima apibrti struktr, nustatomas vienas
ar keletas santyki, kurie sieja ios struktros elementus <...>, po to postuluojama,
kad duotasis santykis ar duotieji santykiai tenkina tam tikras slygas (kurios ivardijamos ir kurios yra duotosios struktros aksiomos). Sukurti duotosios struktros
aksiomin teorij reikia gauti logines ivadas i struktros aksiom, atsisakius koki nors kit prielaid nagrinjam element atvilgiu (i dalies visokiausi hipotezi apie j kilm) [120, p. 245259]. Toliau N. Burbaki paymi, kad matematinis
pasaulis kaip visuma yra tam tikra struktr hierarchija (gr. hierarchia, hieros
ventas+arch valdia), einanti nuo paprasto prie sudtingo, nuo atskiro prie bendro. Kartu atskleidiama, kad visa struktr vairov (t. y. visa matematika) gali bti
apribota trimis pagrindinmis struktromis: algebrinmis, tvarkos ir topologinmis.
Bet kuris matematikos skyrius, dstomas vidurinje ar auktojoje mokykloje, gali bti
nagrinjamas kaip dalis iuolaikins matematikos pastato, kurio vis aukt ir kambari vienam mogui nemanoma apeiti ir ityrinti. Parenkant mokomj mediag, neverta nukrypti vairius dalinius klausimus, kad ir kokie svarbs jie atrodyt siauriems
poreikiams patenkinti; reikia vadovautis galimybe susipainti su tuo, kas yra bendra,
189
kas yra visoje matematikoje, t. y. supaindinti su pagrindinmis struktromis. Taiau,

kadangi struktros svoka yra pakankamai gili abstrakcija, reikia pradti ne nuo pai
struktr, o nuo situacij, padedani mokiniams suvokti atitinkamas idjas.
Labai svarbus yra klausimas apie pagrindini svok ir aksiom kilm. Ir vienos,
ir kitos, kaip ir visa monijos sukaupt ini sistema, kilo i praktins moni veiklos.
Btent dl to aksiomos nra kart ir visam laikui nustatytos tiesos. Vystantis mokslui, jos gali ir turi bti tikrinamos, tikslinamos ir pagrindiamos. Apraant vienus ir
tuos paius realaus pasaulio reikinius gali bti taikomos skirtingos aksiom sistemos arba ekvivalenios viena kitai, arba leidianios aprayti tuos reikinius naujai,
prapleiant, susiaurinant ar i dalies pakeiiant duotj sistem, kuri atitinkamame
matematikos mokymo etape geriausiai atitinka besimokanij amiaus ypatybes.
Mokyklin matematika niekada nebuvo ir nebus kuriama kaip grynai dedukcin sistema: visada bus naudojamasi ir pertekline aksiom sistema, ir negrietais rodymais.
Pagrindiniai didaktiniai sunkumai yra ne aksiom sistemos pasirinkimas mokinys gatavu pavidalu tai gauna i mokytojo, o tai, kad pati dedukcin sistema, pagrsta giliomis abstrakcijomis, pati login matematikos sandara natraliai prietarauja
konkreiam mokini gyvenimikajam patyrimui. Tai ypa rykiai pasireikia paioje
matematikos mokymo pradioje, t. y. kaip tik tada, kada dedami jos sisavinimo pagrindai. Visas matematikos mokyklinis kursas sukurtas taip, kad mokiniai, eidami i
klass klas, vis labiau pajust matematikos login struktr. Nors VVI klasse
dar nra nei aksiom, nei teorem, daugelis termin ir atitinkamos svokos vedamos
pakankamai tiksliai, palaipsniui pradedami diegti rodymo elementai.
vairiuose mokymo etapuose mokini supaindinimas su matematikos logine
struktra yra susijs su vairiais sunkumais. Labiausiai atsakingi ir sunks yra pirmieji
ingsniai, susieti su matematikos dedukcins struktros atskleidimu: pirmj pagrindini svok vedimas, pirmj aksiom formulavimas ir pirmj teorem rodymas.
Mokiniai turi pajusti, kad: a) visos svokos apibendrinamos ir iskiriamos pagrindins; b) netikslinga yra apibrti tas pagrindines svokas. Labai paplitusi didaktin
klaida yra siekimas pakeisti ilg, kruopt darb greitu atitinkamo vadovlio teksto
imokimu. Patyrs pedagogas ramiai susitaiko su tam tikromis mokini ini spragomis iame mokymo etape, stengiasi ne tiek tikrinti dar menkas j inias, o paprastai,
gyvai aptarinti j inias pokalbi metu, taiau, judant priek, vedant naujas svokas, jis atkakliai kelia klausim: Kaip i nauj svok pagrsti pagrindinmis svokomis? ir reikalauja atsakyti j. Pagrindinis svok vedimo prasms suvokimas yra
glaudiai susijs su aksiom prasms suvokimu: j sistema ir apibria pagrindines
svokas. Taiau vienu metu ir nauj svok, ir atitinkam aksiom, ir logins vien bei kit prasms inagrinti nemanoma. Slygin aksiomatikos idjos suvokimo
schema atrodyt taip: a) indukcinis fakt, apie kuriuos kalbama aksiomoje, teisingumo patikrinimas, dar neformuluojant paios aksiomos; b) pastebt dsningum
190
aptarimas; c) euristinis pokalbis: d) analiz fakto, kad pokalbio metu suformuluotuose

tvirtinimuose nra kit svok, iskyrus pagrindines; e) ieitos mediagos tvirtinimas
per kelias pamokas.
Smulkiau visus matematikos mokymo klausimus nagrinja mokslas apie matematin ugdym matematikos pedagogika.
2.4. Matematikos pedagogika mokslas apie matematin ugdym

2.4.1. Matematikos pedagogikos samprata
Matematikos pedagogika terminas, pakeits ilgai vartot termin matematikos mokymo metodika, imtas vartoti dl to, kad jis geriau atspindi reikalo esm.
Matematikos pedagogika paymi, kad egzistuoja du matematikos mokymo teorijos
ir praktikos altiniai: pedagogika ir matematika. Terminas metodika naudotinas tik
atskir tem mokymo bdams nuviesti (pvz., tiesini lygi sprendimo mokymo
metodika). Kadangi matematikos mokymo procese ne vien tik mokoma, bet ir aukljama, tikslinga yra kalbti apie matematikos didaktik ir hodegetik.
2.4.2. Matematikos didaktikos objektas
Matematikos mokymas sudtingas valdymo procesas, kur realizuoja mokytojas,
panaudodamas vairias pagalbines priemones: vadovlius, vaizdines ir technines mokymo priemones, pratyb ssiuvinius ir t. t. Naudodamiesi mokymo proceso analize,
paremta kibernetikos terminija, laikysime, kad mokymo procesas, kaip ir bet kuris
kitas valdymo procesas, turi ias sudedamsias dalis: informacijos suvokim, perdirbim, saugojim ir perdavim.
Mokytojas perdirba informacij, kuri jis gauna i mokymo programos, mokslins,
mokomosios ir metodins literatros, taip pat ir pedagogikos bei psichologijos (apie
mokini mstymo veiklos lyg ir galimybes) ir perteikia, naudodamasis atitinkamomis priemonmis, mokomj informacij mokiniui.
Mokinys suvokia ir perdirba informacij, gaut i mokytojo, vadovli ir kt. altini, ir, atsakydamas klausimus, sprsdamas pratimus ir udavinius, suteikia mokytojui informacij apie mokomosios mediagos sisavinimo kokyb, pasiekt mstymo
veiklos lyg.
Taigi mokymo procese informacija perduodama dviem kryptimis: i mokytojo
mokiniui ir i mokinio mokytojui. Grtamasis ryys mokinys mokytojas yra esmin mokymo proceso sudedamoji dalis. Kiekviename mokymo proceso etape btina
atsivelgti esam mokinio mstymo veiklos lyg, jo atitinkam mstymo struktr
lyg, atitinkam svok susiformavim, ini sisavinimo kokyb. Be to negalimas
efektyvus mokymas.
191
Pats terminas matematika gali reikti apibrt mstymo veikl (matematin veikl) arba teorij, kuri yra ios veiklos rezultatas. Svokoje matematikos mokymas
pagalbin svoka matematika gali bti pavartota pirmja arba antrja prasme. Taip
gautume skirtingas matematikos didaktikas. Pirmuoju atveju tai bt mokymas kurios
nors matematins teorijos pradmen, o antruoju bt mokoma apibrt mstymo
veiklos aspekt, vadinam matematine veikla. Kai kas bando suprieinti matematikos
mokslininko ir mokinio matematin veikl. Taiau jos gana panaios: kai mokinys
pats atranda tai, kas moksle jau seniai atrasta, jis elgiasi kaip mokslininkas. Matematikos didaktikos udavinys yra formuoti ir tobulinti tas protins veiklos struktras,
kurios bdingos matematiniam matematik mstymui ir padeda daryti atradimus matematikoje. Taigi matematikos mokymas tai matematins veiklos mokymas.
Mokymo proceso pagrindiniai elementai: mokymo tikslai (kam ...?), mokymo objektas (k ...?), mokymo turinys (ko ...?) ir mokymo metodai (kaip ...?) (vietoje daugtakio
visur raomas odis mokyti).
Remiantis bendraisiais mokymo ir aukljimo tikslais mokykloje, taip pat specifinmis matematikos ypatybmis, jos vaidmeniu dabarties moksle, technikoje ir gamyboje, matematikos didaktika pirmiausia apibria matematikos mokymo vidurinje
mokykloje udavinius ir tikslus, kiekviename jo etape atsivelgdama psichologin
atitinkamo amiaus mokini charakteristik. Matematikos didaktika apibria mokymo turin ir numato mokymo metodus, atitinkanius turin ir mokini mstymo
lyg. Metod atitikt turiniui reikia suprasti kaip tos matematikos dalies, kuri sudaro
mokyklinio mokymo turin, logikos ir metod atspindjim mokymo procese. Mokymo metod atitikt mokini mstymo veiklos turiniui (atsivelgimas psichologin
veiksn) reikia suprasti ne paprastai kaip nagrinjamos mediagos prieinamum.
is atitikimas numato ir maksimal jau turim mokini mstymo veiklos galimybi
panaudojim, ios veiklos tolesnio vystymosi paspartinim mokymo procese.
Kadangi matematikos mokymas nagrinjamas kaip matematins veiklos mokymas, tai matematikos didaktikoje reikia tirti, analizuoti i veikl, kurti jos mokymo
metodus.
Matematikos didaktika tiria paios matematikos pagrindus ir galimybes kurti mokyklin matematikos kurs remiantis t pai svok, matematini idj baze. Ji rengia matematini idj formavimo, vystymo mokymo procese metodik ir dstymo,
remiantis iomis idjomis, strategij.
2.4.3. Dvi problem klass ir j ryys
Matematikos didaktikoje egzistuoja dvi problem klass: 1) mokymo turinio problemos, siejamos klausimu Ko mokyti?; 2) mokymo metod problemos, kurias sieja klausimas Kaip mokyti?. Jos yra tarpusavyje susij ir veikia viena kit.
192
2.4.4. Matematikos pedagogikos ryys su kitais mokslais

Jis gali bti pavaizduotas schema:
Matematikos pedagogika
Matematika
Pedagogika
Logika
Psichologija
Ugdymo filosofija
Ryys su filosofija reikiasi per pastarosios srit painimo teorij.

Ryys su matematika pasireikia per mokomosios mediagos atrinkim, kuris
numato atlikti isami matematikos idj, metod ir turinio, jos vietos kit moksl
sistemoje analiz. Atrinktj mediag matematikos didaktika didaktikai perdirba,
ianalizuoja login mokomosios mediagos struktr, inagrinja vairius galimus jos
pateikimo variantus, juos palygina, parenka btinus pavyzdius, konkreias situacijas, pratimus ir udavinius, pateisinanius ios mediagos mokymsi, iliustruojanius
pagrindines svokas ir panaudojim.
Didaktikai tvarkant matematin mediag, remiamasi pedagogika, logika, psichologija. i moksl vaidmuo skirtingas. Matematika pradinis objektas, o likusieji
mokslai nurodo, koks turi bti perdirbimo rezultatas (mokomoji mediaga) ir kaip
rezultat pasiekti.
Remiantis tuo, kad matematikos mokymas yra matematins veiklos mokymas,
matematikos pedagogika pirmiausia analizuoja i veikl, remdamasi logika ir psichologija
Rmimasis pedagogika (didaktika) pasireikia mokymo metod bendrj ir
specifini parinkimu. Pirmieji turi utikrinti didaktini princip realizavim mokant matematikos, antrieji mokini matematins veiklos formavim ir vystym.
Remiantis didaktika, atsivelgiama joje skatinamas iuolaikines mokymo tobulinimo tendencijas. Bendrieji ir specifiniai mokymo metodai glaudiai susipina mokymo
procese.
Matematikai paprastai priskiriamas ypatingas vaidmuo lavinant mokini login
mstym, nes mokantis matematikos reikia ypa daug galvoti darant vairias logines
ivadas. Bet vien darbas, nesuprantant to, kaip svarstoma, neprivers mokini mstyti
logikai. Tam reikia ir matematikos pedagogikos sikiimo.
193
Logika, kuria remiamasi matematikos pedagogikoje tikimybin, nes joje gaunamos ivados daugiausia hipotetins, kurios patvirtinamos arba paneigiamos eksperimentiniais metodais. Skiriamas logikos taikymas matematikos pedagogikoje, susijs
su pedagogini problem, ikylani mokant matematikos, sprendimu, ir taikymas,
susijs su tiesioginiu logikos element mokymusi ir panaudojimu mokant matematikos. Pirmo tipo taikymo pavyzdys: struktrin mokyklinio matematikos kurso analiz
siekiant j didaktikai apdoroti. Tiesioginis logikos element vedimas matematikos
kurs atliekamas tam, kad kai kurie i j tapt paia matematikos mokymo dalimi,
svarbiu darbiniu instrumentu, kelianiu mokymo proceso efektyvum.
Logika tiria teising samprotavim formas, ji pateikia ivedimo taisykles, leidianias i duotj premis gauti ivad, abstrahuojantis nuo ivad mechanizmo, nuo
to, kaip faktikai vyksta mstymo procesai, kaip mogaus smegenys suvokia, saugo,
perdirba ir perduoda informacij. O tai nagrinja psichologija ir auktosios nervins
veiklos fiziologija. Taigi negalima remtis vien logika, kuri tiria tik mstymo veiklos
rezultatus, o ne pai i veikl. Aiku, matematikos pedagogika nedaro koki nors
nauj atradim psichologijoje, ji naudojasi jos tyrimo rezultatais.
2.4.5. Matematikos pedagogikos metodai
Jie yra tokie: 1) matematikos ir matematinio vietimo istorijos nagrinjimas bei
sukauptos jose patirties panaudojimas; 2) iuolaikins matematikos mokymo patirties
panaudojimas; 3) matematins kalbos, matematikos idj bei metod perklimas
mokym ir didaktinis apdorojimas; 4) pedagoginis eksperimentas.
Matematikos istorija suteikia svarbios informacijos apie istorin matematini svok, metod, kalbos vystymosi keli. Ji danai nurodo, kaip mokant matematikos
reikia formuoti matematines svokas, supratim apie jos metodus ir kalb. Taiau
istorinio patyrimo taikymas nra universalus. Ne visada tikslinga mokykliniame etape
eiti tuo keliu, kuriuo tkstanius met formavosi kokios nors matematins svokos.
inomas oland matematikas Hansas Froidentalis (Freudenthall, g. 1905) tvirtino,
kad matematikos istorija atskleidia mums matematini svok sek ir istorines jos
susiformavimo prielaidas, bet darytume milinik klaid, jei mokytume matematikos
pagal istorin schem [50, 51, 146].
Matematinio vietimo, didaktini idj raida rodo, kaip kito mokyklinio matematikos mokymo turinys ir metodai, vystantis ir paiai matematikai, ir monijos poreikiams.
Savo laiku simbolins algebros kalbos vedimas mokykl buvo sutiktas prieikai,
nors ios kalbos sukrimas buvo didiulis laimjimas, jos taikymas smarkiai suprastino
udavini sprendim ir iuo metu niekas neabejoja aukiau minto vedimo mokykl
nauda. Yra daug veikal, aptariani Lietuvos matematinio vietimo raid [6, 7, 1214,
32]. Mokytojui pravartu su jais susipainti jis gals kai k pritaikyti savo darbe.
194
Mokytojo veikla krybin. Suprasdamas mokyklinio matematikos mokymo ryius su iuolaikine matematika, pedagogika, logika ir psichologija, mokytojas, gerai
pasirengs i matematikos ir jos pedagogikos, krybikai sprs pedagogines problemas, nuolat eksperimentuos, stengsis tobulinti mokymo metodus, krybikai iekos
didaktini keli, kaip mokyti atskir mokomosios programos tem, net ir pai sunkiausi, sudtingiausi. patyrim reikia apibendrinti, skleisti. Neumirti ir usienio pedagog patirties pritaikymo ms slygomis.
Matematikos pedagogika naudojasi perklimo metodu: matematikos mokslo
idjos, metodai, kalba perkeliama mokyklin jos mokym. Tai, taiau, nereikia, kad
is procesas vyksta savaime, nieko nekeiiant. Mokslo idjos, metodai, kalba turi bti
didaktikai apdoroti.
Matematikos pedagogika plaiai naudoja eksperimento metod. Teisingas eksperimento organizavimas yra susijs su dideliais sunkumais. Tai paaikinama pirmiausia
nepakankamu mogaus mstymo veiklos painimu, atitinkam prietais (kaip fizikoje, chemijoje, technikoje) nebuvimu. Todl btina itin kruopiai parengti eksperimento metodik, paalinti subjektyvius veiksnius, duomenis apdoroti statistiniais
metodais.
2.4.6. Matematikos didaktikos struktrin schema
Viena svarbiausi matematikos didaktikos dali yra matematikos didaktika. Jos
struktrin schema yra tokia:
Matematikos didaktika
Ko mokyti?
Kaip mokyti?
Mokymo turinys
Mokymo metodai
Bendrieji metodai
Specifiniai metodai
Matematins
veiklos mokymas
195
Matematini idj,
metod ir kalbos
formavimas bei
vystymas
2.5. Pagrindiniai didaktiniai principai mokant matematikos

Didaktiniai principai (lot. principium pradia, pagrindas) visuma viening
reikalavim, kuriuos turi tenkinti bet kurio dalyko mokymas.
Mokymo mokslikumo principas mokant matematikos pasireikia tuo, kad mokymo turinys ir metodai turi atitikti matematikos mokslo iuolaikins bkls lyg ir
reikalavimus. Kitais odiais mokiniams reikia pateikti tokius faktus, formuoti tokias svokas, kurios dabar pripaintos mokslinmis. Matematikos mokymo procese
mokslikumo principas pasireikia kiekviename ingsnyje. Matematikos mokytojas
turi: a) stebti matematini svok ir teigini formulavimo korektikum; b) mokyti
mokinius kritikai vertinti kiekvien teigin, nepriimti nerodyt, nepagrst teigini,
reikalauti tiksliai skirti apibrimus ir teoremas. Mokslikumo principas taip pat reikalauja, kad mokomoji mediaga turi (pagal galimybes) atitikti iuolaikinio mokslo
lyg, ji turi bti dstoma tam tikra didaktine sistema, primenania mokslin sistem,
tam tikru nuoseklumu, isauganiu ry tarp svok, tem, skyri dalyko viduje, taip
pat ir tarpdalykinius ryius. Didaktin sistema apibdinama taip: a) ji primena (bet
neatgamina tiksliai) mokslin sistem, isaugodama (pagal galimybes) bendrais bruoais jai bding logik ir ini sistem; b) joje remiamasi ankstesne mediaga; c) visa
dalyko ini sistema, mediagos idstymas pameiui atitinka besivystanias mokini
psichologines ypatybes bei galimybes ir utikrina tolesn j ugdym; d) atskleidia
vidinius ryius tarp svok, dsningum, taip pat realizuoja tarpdalykinius ryius.
Mokymo smoningumo ir aktyvumo principas reikalauja smoningai ir krybikai
mokytis kiekvien dalyk, tikslingai aktyviai suvokti nagrinjamus reikinius, juos
prasminti, krybikai perdirbti ir taikyti. Mokant matematikos tai pasireikia tokiu
bdu (r. emiau pateiktus 6 punktus).
1. Kiekviena nauja tema ar skyrius pradedamas trumpu vadu, susiejaniu jau inagrint mediag su naujja, iaikinaniu teorin ar praktin ios temos reikm, parodaniu ios temos reikm bendroje ini sistemoje, apibrianiu tam tikrus klausimus, kuriuos reiks inagrinti, nurodaniu galim ini praktinio taikymo srit.
2. Pradedant naujos temos nagrinjim, btina remtis mokini gyvenimika patirtimi, j intuicija. Tam organizuojami stebjimai ir eksperimentai, nagrinjami vairs
pratimai ir udaviniai, natraliai padedantys susiformuoti abstrakioms svokoms,
kurios vliau iliustruojamos vaizdiniais modeliais, taip padedant mokiniams sisavinti
inias pereinant ias pakopas: suvokimas vaizdinys svoka.
3. Mokydamas matematikos mokytojas taiko vairius metodus, kuri kiekvienas
veda konkret tiksl optimaliu duotomis slygomis keliu, adindamas bei stiprindamas mokini interes nagrinjamai temai, skatindamas j nor ir gebjim dalyvauti
aktyvioje veikloje. Mokymo metodai pasirenkami tokie, kad suteikt galimyb patiems daryti atradimus, jei tik nagrinjamoji mediaga nereikalauja rimt matema196
tini svarstym, sudting formuluoi, kada lengviau remtis gyvu mokytojo odiu
ar vadovlio tekstu.
4. Ugdomas mokini krybinis poiris kiekvien nagrinjam klausim. Tam
padeda savarankikas udavini sprendimas ir teorem rodymas, atsakymas nestandartinius klausimus i anksiau imoktos mediagos ar ikilusi jos mokymo procese,
skatinimas iekoti natraliausi, trumpiausi ar originaliausi udavini sprendimo
bd.
5. Ugdomas poreikis kritikai vertinti savo darbo rezultatus, formuojami savikontrols gebjimai, mokjimas trumpai ir aikiai formuluoti mintis odiu ir ratu.
6. Nam darbai mokiniams skiriami pagal j jgas, j neperkraunantys. Juose rekomenduotina pateikti 12 sunkesnes neprivalomas uduotis.
Jei matematikos mokymas tenkina aukiau idstytus reikalavimus, mokini mokymosi veikla bus aktyvi, o tai reikia, kad inios ir mokjimai bus gyti smoningai.
Levas Tolstojus (18281910) neveltui teig, kad matematika moko ne skaiiuoti, bet
moko monikosios minties bd skaiiuojant. Taikls talentingo raytojo ir pedagogo odiai!
sisavinimo smoningumas toks ini sisavinimas, kuris pagrstas giliu j supratimu ir mokjimu jas pritaikyti naujose konkreiose situacijose. Sunkumus, susijusius
su smoningumo principo realizavimu, i dalies lemia tai, kad iki io laiko nepakankamai yra inagrintas supratimo mechanizmas. Mes tik intuityviai suvokiame supratimo svok ir ivada apie mokinio supratim paprastai yra tik tiktina.
Mokymo procese mes turime nuolat gauti informacijos apie mokomosios mediagos sisavinim. Tai padeda atlikti klausim, pratim, udavini sistema. Klausimai
visada turi turti tam tikr entropij (neapibrtum) (gr. en viduje, trop
poskis, pavirtimas; informacijos teorijos svoka bandymo rezultato neapibrtumo matas; svok 1948 m. m vartoti JAV mokslininkas Klodas Elvudas enonas
(Shannon, g. 1916) informacijos kiekiui teiktyje nustatyti, o pirmasis j pavartojo
vokiei fizikas, vienas termodinamikos pradinink Rudolfas Klauzijus (Clausius,
18221888), suformulavs antrj termodinamikos dsn). Kuo didesn klausimo entropija, tuo daugiau informacijos privalo turti atsakymas j. Visada reikia siekti
optimalios entropijos.
Smoningo siminimo prieyb ini formalizmas. Jau minjome, kad formalios
inios apibdinamos tuo, kad imokstamos ir simenamos iorins, formalios, simbolins matematinio fakto iraikos, o paties fakto smonje arba i viso nra, arba jis
niekaip nesusijs su savo formalija iraika. Pvz., mokiniai: 1) isprendia tiesini
lygi sistem, kai kintamieji joje paymti raidmis x ir y, bet negali isprsti jos, kai
kintamieji paymti raidmis m ir n; 2) rodo teorem apie trikampio vidurins linijos
savybes tada, kai brinys orientuotas taip, kaip vadovlyje (35 pav., a), bet neino
kaip elgtis kitu atveju (b):
197
a)
b)
35 pav.
3) laiko, kad visada - x < 0, nes prie x yra minuso enklas; 4) ino skaiiaus modulio apibrim, bet negali isprsti lygties a = 2 ar nelygybs a < 2.
Svarbi slyga, padedanti ivengti formalizmo iniose, toks mokymas, kai teisingai imokstama matematin kalba, giliai suvokiama jos semantika.
Nepaprastai svarbus yra ir mokinio aktyvumas mokymo procese nesant aktyvios
mstymo veiklos negalima sisavinti ini. Kalbant paprasiau, niekas mokinio galv ini dti negali jis turi jas pasiimti pats savo smoningai aktyviu darbu.
Mokymo vaizdumas vienas svarbiausi didaktini princip. Svok formavimas
sudtingas psichologinis procesas, prasidedantis nuo paprasiausi painimo form
poji ir vykstantis tokiu nuoseklumu: pojiai suvokimas vaizdinys (jutimin
pakopa) svoka (login pakopa). Vaizdumo naudojimas svok formavimo procese
bus efektyvus, jei jis pads proceso eigai, orientuos mokinius esmini formuojamos
svokos savybi abstrahavim ir apibendrinim.
Ne visada btina pradti nuo poji. Pvz., kai susiduriame su begalybs svoka
(ties, ploktuma, racionalij skaii tankumas tam tikrame intervale, riba ir pan.),
tai jutimin pakopa ia atkrinta ir vaizdumas nepadeda.
Vaizdumo principas remiasi nagrinjamos mediagos suvokimo, prasminimo ir
apibendrinimo proces esminmis savybmis. Skirtinguose mediagos sisavinimo
etapuose vaizdumas atlieka skirtingas funkcijas. Kada mokiniai nagrinja iorines
objekto savybes, tada jie patys gali tiesiogiai gauti ini apie jas. Jei didaktinis tikslas
yra ryi bei santyki tarp objekt ar j savybi ir mokslini svok formavimas,
vaizdins priemons yra tik ramstis prasminant iuos ryius, jos konkretizuoja bei
iliustruoja ias svokas.
Btina prisiminti, kad vaizdini priemoni naudojimas negali bti savitikslis. Bereikalingas j naudojimas gali duoti nepageidaujam rezultat. Konkretus vaizdumas
turi laiku uleisti viet abstrakiajam.
ini tvirtumo principas reikia galimyb remtis gytomis iniomis, mokjimais
ir gdiais tolesniuose mokymosi etapuose bei gyvenime. i galimyb gali virsti
tikrove tik tada, kai inios mokjimai ir gdiai sisavinti tvirtai, gerai tvirtinti ir
nuolat tobulinami. Mokant matematikos tai realizuojama, jei mokytojas: 1) tinkamai
198
organizuoja ieitos mediagos kartojim (prie pateikdamas nauj mediag, pateikimo metu, apibendrindamas ir t. t.); 2) laiku atlieka ini ir mokjim tikrinim, taip
iaikindamas ir alindamas ini spragas; 3) kreipia ypating dmes tiksling sistemin udavini ir pratim pateikim mokiniams. O mokiniai privalo: 1) atsakindami idstyti imokt mediag trumpai ir aikiai, remdamiesi praktiniais pavyzdiais;
2) stengtis skmingai atlikti vairiausius savarankikus darbus; 3) stengtis greitai ir
tiksliai atgaminti pagrindini svok apibrimus, teoremas, formules, dsnius ir t. t.
is principas reikalauja, kad mokiniai gana ilg laik isaugot atmintyje sistemingas
inias, mokjimus ir gdius. Tai irgi labai susij su supratimu mokymosi smoningumo principu, o kartu ir su aktyvumu.
inios negali bti tvirtos, jei jos nesusistemintos, nesusietos bendromis idjomis.
Tai utikrina mokymo mokslikumo principo realizavimas.
Be i princip, yra btina atitinkamai organizuoti mokym, atsivelgiant siminimo mechanizmo tyrimo rezultatus. Bendrosios pedagogikos teiginiai, kuriais remiasi mokymo organizavimas, yra tokie: a) siminimas tiesiai proporcingas kartojimui;
b) atmintis turi pasirinkimo savyb: geriau simenama tai, kas mums yra svarbu, kada
siminimo motyvas mediagos taikymas praktikoje, kada mediaga domi, emocingai nuspalvinta; c) siminimui padeda nagrinjamos mediagos suskaidymas maas
porcijas, iskiriant atraminius takus tezi, pavadinim, klausim pavidalu.
K turi siminti mokinys i matematikos? Visikai aiku, kad visk siminti ilgam
laikui ir negalima, ir nereikia. Apibrimai, teoremos, aksiomos j tikslus formulavimas gali usimirti, taiau svokos, sryiai tarp j turi ilikti mokini smonje
intuityviai aiks. Taigi grietos matematins formuluots turi bti suformuluotos tik
po to, kai atitinkami objektai ar j savybs yra suvoktos intuityviai.
Ilgam nesimenami ir rodymai. Mokymas ir neturi bti orientuojamas rodym
siminim. Mokiniai turi bti skatinami patys iekoti rodym ir atrasti, kai tai btina.
Svarbiausia kartojimo ris kartojimas, kurio tikslas pakartotj mediag ia
pat pritaikyti naujai mediagai sisavinti. Tai susieja skirtingas svokas, teiginius
viening sistem, padedani geriau siminti tiek anksiau ieitj, tiek nauj mediag. Tad btent toks kartojimas yra esmin matematikos mokymo proceso dalis.
Mokymo sistemingumo ir nuoseklumo principas iplaukia ir i pai mokomj
dalyk logikos, ir i mokini paintins bei praktins veiklos, kuri yra susijusi su
protinio ir fizinio vystymosi dsningumais. is principas mokomj program sudarymo pagrindas. Juo remiasi mokytojo darbo sistema, reguliuojanti mokini veikl
mokymo procese.
Matematikos mokymo sistemingumas numato apibrt tvark, kurios turi bti laikomasi nagrinjant ir tiriant faktus, palaipsniui valdant pagrindines mokyklinio matematikos kurso svokas ir teiginius. Tik sistema, aiku, protingai sukurta, kylanti i paios
objekt esms, suteikia mums reali valdi savosioms inioms, ra K. Uinskis.
199
Galva, pripildyta fragmentik, tarpusavyje nesusijusi ini, panai sandl, kuriame

viskas suversta netvarkingai ir kuriame pats eimininkas nieko negali rasti [143, p.
355]. Skirdamas tai, kas yra svarbiausia, o kas antraeilis dalykas matematinse iniose
ir mokjimuose, sujungtuose tam tikr sistem, mokinys visada sugebs lengvai atgaminti tai, kas yra umirta, ir laisvai pasinaudoti tomis iniomis, kai j prireiks.
Matematikos mokymo nuoseklumas reikia, kad mokymas vyksta einant: a) nuo
paprasto prie sudtingo; b) nuo vaizdini prie svok; c) nuo inomo prie neinomo;
d) nuo ini prie mokjim ir gdi. Mokytojas skmingai gyvendins princip,
jei matematikos mokymas bus grandin nuosekli ingsni, kuri kiekvienas papildo
mokini turimas inias ir mokjimus atitinkama nauj ini ir mokjim baze, kuri
vl padeda toliau pilnti grandinei. Padti realizuoti princip mokytojui padeda vadovli ir kit mokomj knygeli autoriai, kurie paprastai grietai paiso io principo
reikalavim, rengdami savsias mokomsias knygeles.
Mokymo prieinamumo principas reikalauja atsivelgti mokini amiaus tarpsni
ypatybes. Svarbiausia yra tai, kad mokomoji mediaga, jos turinys ir apimtis atitikt
mokini protines galimybes sisavinti t mediag. Taikomi mokymo metodai turi
atitikti reikalavimus mokini vystymui ugdymo procese, orientuotis j gebjim
lavinim. Plaiai apie io principo realizavim mokant matematikos pradinse klasse
rao savo dviej dali monografijoje [72, 73] Danut ir Arkadijus Kiseliovai.
Mokant matematikos is principas jokiu bdu nra reikalavimas kiek galint palengvinti ini ir mokjim valdym. Kalbama apie tai, kad matematikos mokymas
neturi bti tiek sunkus, kad tapt neprieinamas mokiniams, pakirst j tikjim savo
jgomis ir galimybmis. Kartu matematikos mokymas numato btin mokiniams atitinkani j jgas sunkum nugaljim. Tada atsiranda pasitikjimas savo jgomis,
noras siekti geresni rezultat.
Aukljamojo mokymo principas ireikia krypting mokini aukljim taip, kad
jie galt suprasti ir paaikinti gamtos ir visuomens gyvenimo reikinius, bt
auktos morals. Matematikos mokymo procese ypa svarbu ugdyti interes iam
dalykui, matematinms inioms, j nuodugniam sisavinimui, formuoti mokjimus
naudotis jomis, plsti jas savarankikai. Taigi matematikos mokymas yra aukljamasis mokymas, jei efektyviai lavina mokini mstym, praturtina j naujais vaizdiniais ir svokomis, padeda sutelkti dmes ir gerinti atmint, pltoti krybins
vaizduots gebjimus, ugdyti vali ir teigiamus jausmus. Aukljimas mokykloje
tai intelektini ir moralini, valios ir kt. savybi ugdymas. Matematikos mokymo procese reikia laikytis bendrj aukljimo reikalavim: 1) aukljimas turi bti
nenutrkstamas, planingas, btina nesitenkinti epizodinmis aukljimo priemonmis; 2) neprievartinis, geriau paslptas, kada jo potekst suvokiama mokini kaip
vidin savarankikai susiformavusi elgsenos norma ar sitikinimas; labai svarbus
mokytojo pavyzdys, jo moralins savybs; 3) aukljimas mokymo procese idealiai
200
turi peraugti saviaukl; 4) matematikos, kaip ir vis kit dalyk, mokymas turi bti
aukljamasis.
Aukljamasis mokymas turi suteikti ne tik reikalingas inias, bet ir diegti bendrj
kultr. Pirmiausia, mokiniai turi suvokti matematikos vaidmen monijos kultros
istorijoje, matematikos ry su kitais mokslais, jos fundamentin vaidmen gamtos ir
technikos moksluose. Matematikos mokymo procese mokiniams parodoma, kad matematins abstrakcijos (skaiiaus, figros, funkcijos svokos) nra grynojo proto
produktas, o realios tikrovs objekt bei reikini atspindjimas ir mokslinis apibendrinimas ilgaams monijos praktins veiklos procese. Todl pirmiausia reikia parodyti, kad matematikos atsiradimo altinis realus pasaulis. Matematikos mokymo
procese yra didels galimybs ugdyti garb, teisingum, atkaklum (visk atlikti paiam, nugalti sunkumus, nenusirainti nuo draug), patriotizm (pvz., sprendiant
laiko skaiiavimo udavinius istorine ir kultrine tematika).
Matematikos mokymo skm priklauso nuo mokini nuolatinio intereso jai. O tas
interesas atsiras tada, kai mokiniui yra suprantama tai, k aikina mokytojas, kai jam
pateikiami udaviniai yra doms savo turiniu ar sprendimo bdais, kada mokiniui
sudaromos galimybs paiam pagalvoti, padaryti ivad, apibendrinti ir t. t., t. y. kada
mokiniui atsiveria plati vienos ar kitos temos mokymosi perspektyva, atsiranda pasitikjimas savo jgomis. Todl matematikos mokymo procese btina laikytis didaktini
princip nurodym: eiti nuo paprasto prie sudtingo, nuo konkrei stebjim, pavyzdi, bandym, prie ivad ir apibendrinim, prie taisykli, apibrim, teorem formulavimo. Mokiniui btina suteikti prog pasidiaugti protinio darbo rezultatais, pasidiaugti kryba, atradimais, pergalmis. Tegu i kryba bus atradimas to, kas buvo
seniai atrasta, pergal skmingas udavinio isprendimas. Kuo daniau bus prog
patirti diaugsm, tuo pastovesnis ir gilesnis bus mokinio domjimasis matematika.
Svarbu ir tai, kaip mokytojas tai skatina.
Estetinis aukljimas formavimas tokios ini ir gdi sistemos, kuri bdinga
visoms meno rims, visoms groio pasireikimo formoms atliekamas pamokoje ir
uklasinje veikloje. Matematika estetiniam aukljimui pateikia daug mediagos ir
galimybi. Tokios matematini objekt savybs, kaip simetrija, taisyklingj daugiakampi forma, figros matmen santykis ir kt. suteikia galimybes sukelti estetinius
jausmus. Pvz., jei paimsime kelet vairi staiakampi, maloniausias akiai bus tas,
kurio kratins sudaro santyk 34 : 21 1,62.
Lietuvos Lomonosovas* prelatas Aleksandras Dambrauskas Adomas Jaktas (18601938) savo knygoje Dievikoji proporcija. Matematikas dails dsnis
(1921) teig, kad egzistuoji dievikoji proporcija a : x = x : (a x), kurios pritaikymas architektroje (Kauno rotu), muzikoje, poezijoje (Maironio eilratis Jaunos
* Michailas Lomonosovas (1711 1765) rus mokslininkas, poetas, pasireiks labai vairiose mokslo
srityse
201
dienos, kuriame yra 86 odiai, 50 i j daiktavardiai, bdvardiai, veiksmaodiai, 36 kitos kalbos dalys ir 86 : 50 50 : 36), gamtos objektuose (mogaus, gyvn kn, augal lap sandaroje) yra groio, darnos pavyzdys. Kitoje savo knygoje
Matematikas bii instinktas ir vabalas matematikas (1921) A. Jaktas, remdamasis
graiai matematine kori struktra, teigia, kad tai Dievo krjo indlis gamtos harmonij. O ia jau matematikos galimybs katalikikame aukljime [6, p. 4445].
Estetin pasigrjim sukelia ir gras, originals udavini sprendimai, estetikai
pagamintos vaizdins mokymo priemons. Anyki Jono Bilino gimnazijos mokytojos Rasa Polikeviit-Kirtiklien ir Graina Verbickien, jau minta rokikn mokytoja R. Rumien, Juodups mokytoja edukologijos magistr Regina Barauskien
savo matematikos pamokose pradinse klasse demonstravo tikrai didel estetin pasigrjim klusias mokymo priemones. Estetin pasigrjim kelia ir daugelio dabar
vartojam mokyklose vadovli [2528, 3739, 7780 ir kt.] bei pratyb ssiuvini
iliustracijos. Taigi is principas matematikos didaktikos ir hodegetikos sandra.
Santykikai naujas didaktinis principas diferencijuoto ir individualizuoto mokymo principas. Jis atsivelgia vaiko individualios raidos ypatybes, siekia mokymo
procese geriausiu bdu skatinti mokini krybines jgas bei gebjimus. is principas
numato optimal mokomosios mediagos bei mokymo metod pritaikym kiekvieno mokinio individualiems gebjimams. Diferencijuotas mokymas paprastai numato
slygin mokini dalijim judrias grupes (kuri sudtis nra pastovi). Daniausiai
turime tris grupes: stiprij, vidutinij ir silpnj. Matematikos mokymo procese
mokytojas turi nuolat turti omenyje ias tris mokini kategorijas ir taip planuoti savo
darb, kad optimaliai patenkint kiekvien i i trij grupi. Svarbu yra ilaikyti pedagogin takt, nevartoti i grupi pavadinim darbe su mokiniais.
Kita diferencijuoto mokymo atmaina labai plaiai dabar taikomas grupinis mokymas heterogeninse (gr. heteros kitas, genos gimin) nevienalytse gebjim
atvilgiu mokini grandyse atliekant vairias pratyb uduotis. I stebt pamok grupinio darbo metodikos iradingumu ypa pasiymjo Rokikio uoliuko mokyklos
darelio pradinuk mokytojos Giedrs Narknaits pamoka. Daugiau ar maiau grupinio darbo elementus savo pamokose taik jos koleg Irina utien, anyktns pradinuk mokytojos Daiva Guobuien, Elena Brainien (Antano Baranausko vidurin
mokykla), Jolita Karosien (A. Vienuolio gimnazija), Skaidrina Ratautien (J. Bilino
gimnazija). Vien i grupinio darbo atmain darb poromis savo pamokoje sumaniai
panaudojo anyktn pradinuk mokytoja Asta Grinien (J. Bilino gimnazija).
Greiiau atlikusiems savarankiko darbo uduotis papildom uduoi buvo parengusios ir pamokose jas panaudojo Rokikio Romuvos gimnazijos pradinuk mokytoja Sigita Galvelien, anyktn J. Karosien.
Svarbios mokinio (valdomojo objekto) savybs: mstymo, atminties, , charakterio
ir valios. Jeigu bt galima kokiu nors bdu imatuoti atskir mokini matematins
202
mediagos sisavinimo greit, tai matytume kur kas didesnius skirtumus negu mokantis kit mokomj dalyk. Tai paaikinama tuo, kad sisavinant matematin mediag reikia kur kas intensyvesns mstymo veiklos, auktesnio apibendrinamosios ir
abstrahuojanios veiklos lygio. Tad pastarojo principo svarba mokant matematikos
yra itin didel. Plaiai is principas inagrintas bendrojoje didaktikoje, jo taikymas
matematikos didaktikoje Lietuvoje irgi yra analizuotas [13].
Inagrintieji didaktiniai principai ireikia mokymo proceso dsningumus ir j
laikymasis yra btina pedagogins mokytoj veiklos skms slyga. Principai sudaro
sistem, jie tarpusavyje glaudiai susij. Nei vienas i j nra universalus, bet kurio i
j taikymas izoliuotai nuo bendros princip sistemos neduoda btin rezultat.
Reikia paymti, kad matematikos mokymo procesas yra labai sudtingas ir prietaringas. Net ir labai patyrs mokytojas, sugebantis gana efektyviai organizuoti
proces, teisingai panaudojantis vairias mokymo formas ir metodus, nuolat susiduria
su vairiais prietaravimais. Mokjimas juos irykinti, j esms supratimas, reikms
vertinimas danai sudaro galimybes juos laiku isprsti ir netgi ukirsti keli jiems
atsirasti. Svarbiausi prietaravimai yra susij su: 1) mokymo tikslais; 2) mokymo proceso esme (pvz., tarp dstymo ir savarankiko mokymosi); 3) mokymo turiniu (gausi
nauja informacija ir ribotas mokymo laikas); 4) svok formavimo procesu (pvz., tarp
konkrei vaizdini ir abstraki svok); 5) mokymo metodais (pvz., tarp mokytojo
vadovaujanio vaidmens ir mokini savarankikos veiklos); 6) mokymo formomis
(pvz., tarp klasins-pamokins ir individualizuoto mokymo form).
Dabar ypa atrus prietaravimas pasireikia tarp dviej mokymo proceso tip:
aikinamojo ir probleminio. Aikinamojo mokymo atveju mokiniai turi suvokti mokymosi tikslus, o po to sisavinti atitinkam ini sistem. inios jiems pateikiamos
gatavos i vairi altini: mokytojo aikinimo, vadovlio, kompiuterio ekrano, mokomojo kino filmo ir t. t. Mokinys inias sisavina, tvirtina, isiugdo j taikymo mokjimus bei gdius ir i neinojimo bkls pereina inojimo bkl t. y. isprendiamas pagrindinis mokymo prietaravimas. Taiau neireiktine forma is prietaravimas toliau egzistuoja, nes mokiniai nebuvo pakankamai aktyvs io prietaravimo
sprendimo dalyviai. Antruoju atveju is prietaravimas rykus mokymo paintins
veiklos stimulas, susietas su savarankiku (ar vadovaujant mokytojui) mokomj
tiriamj uduoi atlikimu. ia mokiniai yra aktyvs ir smoningi nagrinjamojo
prietaravimo sprendimo proceso dalyviai, nes prietaravimo supratimas, nagrinjimas ir sprendimas sudaro bet kurios tiriamosios uduoties sprendimo esm.
Mokymo dinamikumas, btinumas nuolat keisti mokomj uduoi sunkumo
lyg atsivelgiant mokini individualias ypatybes danai gimdo populiar prietaravim tarp menamo ir tikrojo vien ar kit mokymo priemoni vertinimo. Bet kuris
mokymo metodas, forma, priemon kintaniomis slygomis danai ne tik netenka
savo veiksmingumo, bet ir virsta savo prieybe. Pvz., palengvintos matematins u203
duotys silpniesiems mokiniams, i pradi stimuliuojanios j mokymosi veikl, vliau gali stabdyti j mokymsi.
2.6. Apie matematikos mokymo formas ir metodus

iuolaikinis mokslo ir technikos lygis reikalauja i darbuotojo ne tik atitinkamos
veiklos sferos ini, mokjim bei gdi, bet ir gebjimo sprsti vairius, kartais
visikai naujus, udavinius kintaniomis slygomis ar net savarankikai formuluoti
tokius udavinius, t. y. atitinkamo krybinio aktyvumo.
Reikia paymti, kad mokymo programos turinys neturi lemiamos reikms mokini matematinei veiklai. Lemiam reikm turi mokymo metodai. Matematikos didaktikoje (ir apskritai didaktikoje) mokymo metod problema vienareikmikai nra
isprsta. Yra nemaa bandym klasifikuoti mokymo metodus, pasirenkant vairius
klasifikacij pagrindus (pagal mokytojo ir mokini veiklos pobd, ini altinius ir t.
t.). Kartu stebimas mokymo form ir metod painiojimas (pvz., vieni autoriai paskait
laiko mokymo forma, kiti metodu). Tai nestebina, nes kol kas nra nei itin tikslios mokymo metodo svokos, nei j klasifikacijos. Prie j atliekant, btina tiksliai apibrti,
kas tai yra mokymas mokykloje. Tai ne tik ini perteikimas mokiniams, o sudtingas mokytojo ir mokini efektyvios tarpusavio sveikos procesas. Btina pabrti, kad
mokymas bendra mokytojo ir mokini veikla esant vadovaujaniajam mokytojo vaidmeniui. Mokant yra dvi rykios puss: mokymas ir mokymasis. Mokymas mokytojo
veikla, kuri pasireikia mokomosios mediagos dstymu, stebjimu, ini sisavinimo
bei taikymo organizavimu, gaut mokjim ir gdi tikrinimu. Mokymasis smoninga mokini veikla vadovaujant mokytojui, pasireikianti tuo, kad mokiniai suvokia
jiems teikiam mokomj mediag, klausydamiesi mokytojo aikinim, prasmindami nagrinjamus faktus, objektus, reikinius ir ryius tarp j, o apibendrindami visa tai
pagal mokytojo pateiktas uduotis taiko ir tvirtina gytas inias.
Taigi mokymo metodai yra dviej ri ini perteikimo ir mokymosi. Taiau
mokymo metodai nra mechanin i dviej metod grupi suma. Mokymas tai
organika ini perteikimo bei j sisavinimo vienov, t. y. taikant mokymo metodus
btina sukurti tokias situacijas, kuriose inios bt ir perteikiamos, ir sisavinamos.
Ypa pabrtina yra tai, kad mokymo metodai turi atitikti mokini intelektinio isivystymo lygmen ir skatinti eiti toliau.
Dabar mokymo metodo svoka remiasi mokymo proceso, kaip valdomo painimo
proceso, supratimu. Tad mokymo metodai turi bti nagrinjami kaip mokini paintins veiklos organizavimo bdai, utikrinantys ini kaupim, painimo ir praktins veiklos metod valdym. Taigi mokymo metodas ini perteikimo ir mokini
paintins bei praktins veiklos organizavimo bdas, kuris padeda sisavinti inias,
mokjimus bei gdius ir painimo metodus, formuoti mokinio asmenyb.
204
Labai svarbi problema mokslinio tyrimo metod taikymas mokantis matematikos. Mokymasis vyksta ne vien dalyko dstymo procese. Kartais dalyko dstymas net
trukdo aktyviam mokymuisi. Tai keiia ir mokytojo vaidmen. Jei anksiau mokytojas buvo pagrindinis mokomosios informacijos altinis mokiniams, tai iuo metu taip
nebra. Tad pagrindinis mokytojo udavinys dabar specialus mokomj situacij
krimas siekiant perteikti btin mokiniams mokomj informacij taip organizuojant savarankik mokini veikl, kurios procese jie gyt t informacij natralesniu
mogui savimokos keliu. Taigi mokytojo darbas tampa individualesnis, krybikesnis, ne vien mokytojas dabar turi mokyti matematikos, bet ir mokiniai, mokytojui
sukrus atitinkamas situacijas, savarankikai ar bendradarbiaudami tarpusavyje bei
su mokytoju, mokosi ir valdo atitinkam matematini ini, mokjim bei gdi
sistem. Mokytojas visa savo veikla turi siekti gyvendinti tiksl. Savarankiko mokymosi teigiamybs abejoni nekelia. Taiau realiame matematikos mokymo procese
ne visada galima (o ir didaktine prasme ne visada tikslinga) remtis vien savarankiku
mokini darbu. Daugelis matematikos mokyklinio kurso klausim reikalauja ne tik
mokymosi, bet ir labai grieto, tikslaus imokimo (pvz., veiksm atlikimo algoritmai).
Tad mokomajai mokytojo veiklai turt bti bdinga tik minimizacijos, o mokini savarankikai mokymosi veiklai optimizacijos tendencija.
Mokslinio tyrimo metodai skirstomi : a) jutiminius; b) teorinius; c) turininguosius
ir d) formaliuosius loginius. Tai sistema bd, dsni, mokjim ir gdi, skatinani naudotis tokiomis mstymo operacijomis, kaip objekt stebjimas, veiksmai su
jais, lyginimas, analiz ir sintez, apibendrinimas ir specializacija, abstrahavimas ir
konkretinimas.
Painimo ir mokymo procesas gali bti dviej lygi: 1) poji, suvokimo ir vaizdini; 2) sprendim ir ivad.
Pirmasis lygis tik iorini, esmini nagrinjam objekt poymi painimas, o
antrasis leidia painti vidinius esminius t pai objekt poymius. Kai kurios aukiau aptartos mstymo operacijos vartojamos tik vienu painimo lygiu, kitos abiem.
Pvz., stebjimas taikomas tik pirmu lygiu, apibendrinimas, abstrahavimas, konkretinimas tik antru, o lyginimas, analiz ir sintez abiem lygiais.
Pirmuoju painimo lygiu mokinio suvokimas yra visuminis (apimamas visa objektas), t. y. turima pirmin sintez. Toliau mokinys remiasi analize (mintyse objektas
iskaidomas j sudaranias dalis). Pagaliau mokinio mstyme ima reiktis antrin
sintez (susidaro objekto vaizdinys). Antrasis lygis kai objektas toliau nagrinjamas
einant nuo analizs prie sintezs, arba atvirkiai.
Bendroji mokymo metod klasifikacija atliekama remiantis skirtybmis tarp mokytojo ir mokini veiklos. iuo pagrindu iskiriame: 1) dstymo metodus (mokytojo
veikla) informacijos perteikimo ir mokini tiriamosios veiklos valdymo metodai;
2) mokymosi metodus (mokini veikla). ioje klasifikacijoje svarbiausi yra antrosios
205
grups metodai, nes jie yra paties mokymo proceso tikslas ir padeda utikrinti mokomosios mediagos sisavinim.
Dstymo metodai tam tikros matematini ini, mokjim ir gdi sistemos
perteikimo mokiniams bdai. Jie vartojami, kai mokiniai turi imokti veikti pagal tam
tikrus algoritmus, arba tada, kai mediaga yra jiems labai nauja, sudtinga ir savarankikai jos sisavinti jie nepajgt. Pagrindiniai dstymo metodai yra: pasakojimas,
aikinimas, pokalbis, treniruojamojo pobdio savarankikas darbas, vadovavimas
mokini savarankikam darbui su mokomja literatra.
Mokymosi metodai metodai, kurie buvo specialiai sukurti didaktikoje (euristinis pokalbis, mokymas per modelius ir kt.) tam, kad bt galima efektyviai valdyti mokym.
Taikydami vairius mokymo metodus, neturime pamirti nuoseklaus ir planingo
speciali mokjim, leidiani skmingai mokytis matematikos, formavimo. Mokydamiesi matematikos mokiniai turi susiformuoti mokjimus: a) irykinti ir formuluoti mokomsias problemas; b) atrinkti, vertinti ir panaudoti informacij, susijusi
su atitinkama mokomja problema (gebjimas aktualizuoti inias); c) irykinti ir
formuluoti kryptingas hipotezes, panaias ties; d) vertinti ir pagrsti tas hipotezes,
gaunamas ivadas ir apibendrinimus; e) planuoti savo veikl ir realizuoti j pagal
susidaryt plan.
Kiekvien dstymo metod turi atitikti atitinkamas mokymosi metodas, tik tokiu
atveju dstymo metodas gali bti laikomas mokymo metodu. Realiame mokymo procese ie metodai danai susilieja viening visum, pvz., pokalbyje. Labai svarbus yra
euristinis mokymo metodas. Jam ir skirsime nemaa dmesio.
2.7. Euristinis matematikos mokymo metodas

Euristin veikla tokia mogaus mstymo veikla, kuri sukuria nauj veiksm sistem arba atskleidia anksiau neinomus mogui j supani objekt (ar nagrinjamos
mokslo srities objekt) dsningumus. Pati euristin veikla yra taikoma tokiems reikiniams: a) kai ji padeda isprsti sudting, nestandartin udavin; b) kai mogaus
smonje jai vykstant susiformuoja tam tikro udavinio sprendimo specifinis bdas ir
daugiau ar maiau smoningai perkeliamas kit udavini sprendimo proces.
Euristinio metodo taikymo mokant matematikos pradia siejama su prancz matematiko pedagogo K. A. Lezano (Lesanne) darbais. Jis pateik tokius patarimus mokytojui: dstymo procese laikytis aidybins situacijos slyg, palaikant vaikui iliuzij, kad jis savarankikai atskleidia vien ar kit matematin ties, vengti perkrauti
atmint, mokyti remiantis interesu tam, ko mokoma [131, p. 23].
Rus pedagogas S. ochoras-Trockis nurod, kad negalima dstyti mediagos gatavu pavidalu. Taip elgtis reikia eiti prie pagrindinius mokymo principus. I dalies
jis nurod, kad geometrijos usimimai gali bti mokiniams doms tik tada, kai jie
206
reikalauja jo jgas atitinkanio ir planingo darbo <...>, reikalauja protinio darbo, o ne

mintinio odi mokymosi [148, p. 14].
Euristins veiklos vaidmuo moksle ir mokant matematikos smulkiai nuvieiamas
D. Poja darbuose. Euristik jis apibdino kaip speciali mokslo srit. Jos tikslas tirti
taisykles ir metodus, kuriuos taikant daromi iradimai ir atradimai. Pagrindinis metodas, kuriuo naudojantis galima inagrinti krybinio mstymo proceso struktr yra,
jo nuomone, asmeninio patyrimo sprendiant udavinius tyrimas ir stebjimas, kaip
udavinius sprendia kiti. D. Poja band suformuluoti tam tikras taisykles, kuriomis
naudojantis galima atlikti iradim, taiau psichins veiklos, kuriai silomos ios taisykls, neanalizuoja. O tos taisykls yra tokios: 1) reikia turti gebjim, kartu turi ir
sektis; 2) tvirtai laikytis ir neatsitraukti, kol nepasirodys skminga idja. Udavinio
sprendimo schema yra tokia: 1) udavinio formulavimo supratimas; 2) sprendimo
plano sudarymas; 3) plano realizavimas; 4) vilgsnis atgal (sprendimo nagrinjimas).
Udavin sprendiantis asmuo sprsdamas turi atsakyti klausimus: a) kas neinoma?
b) kas duota? c) kokia yra slyga? d) ar anksiau nepasitaik panaaus udavinio, nors
ir pateikto truput kita forma? e) ar yra koks nors udavinys tarp mano sprstj giminingas iam? f) ar negalima pasinaudoti tuo udaviniu? [137]. Nesunku pastebti, kad
D. Poja pabr vien euristins veiklos princip turimo patyrimo panaudojim.
D. Poja pairoms artimos D. Brunerio pairos. Jis euristinius sprendimo bdus apibdino kaip tam tikrus ne itin tikslius udavini sprendimo bdus, kuriuos
naudojant galima pasiekti norim rezultat, bet gali bti ir atvirkiai. D. Bruneris
svok euristinis traktuoja, kaip ir D. Poja, apibdinim bd, padedani isprsti
udavin [114, 118].
V. Sojeris ra: Kiekvienam matematikui nesvetimas proto umojis. Matematikas
nemgsta, kada jam kas nors apie k nors pasakoja, jis nori visk atrasti pats [140, p.
25]. Tas umojis bdingas ir vaikams: Jei js <...> dstote geometrij 910 met vaikams ir pasakojate, kad niekas dar nesugebjo padalyti kampo tris lygias dalis, naudodamasis liniuote ir skriestuvu, js btinai pamatysite, kad vienas ar du berniukai liks
po pamok klasje ir bandys rasti sprendim. Ta aplinkyb, kad per 2000 met niekas
nesugebjo isprsti io udavinio, jiems netrukdo tiktis, kad tai jie padarys <...> per
pertrauk. Tai, aiku, ne itin kuklu, bet ir nra savs pervertinimas. Jie paprasiausiai
yra pasireng priimti bet kur ik. O juk i ties yra seniai rodyta, kad nemanoma
padalyti kamp tris lygias dalis su liniuote ir skriestuvu. J bandymas rasti sprendim
yra toks pats, kaip bandymas ireikti 2 racionalija trupmena p/q.
Geras mokinys visada stengiasi ubgti priek <...>. tai is trokimas yra matematiko skiriamasis bruoas. Tai viena i jg, padedani augti matematikui. Matematikas junta pasitenkinim iniomis, kurias jis jau vald, ir visada siekia nauj ini
<...>. Kita btina matematiko savyb yra interesas dsningumams. Dsningumas tai
labiausiai stabili nuolat kintanio pasaulio charakteristika. iandiena negali bti pa207
nai vakarykt dien. Negalima pamatyti du kartus vien ir t pat veid tuo paiu
regjimo kampu. Dsningum pasitaiko jau paioje aritmetikos pradioje. Daugybos
lentelje yra nemaai elementari dsningum pavyzdi. Paprastai vaikai mgsta
dauginti i 2 ir 5, nes paskutinius atsakymo skaitmenis lengva siminti: dauginant i 2
visada gaunami lyginiai skaiiai, o dauginant i 5, dar paprasiau, sandauga baigiasi
visada 0 ar 5. Bet netgi dauginant i 7 yra sav dsningum. Jei mes perirsime
sandaug 7, 14, 21, 28, 35, 42, 49, 56, 63, 70 paskutinius skaitmenis <...> ir perskaitysime paskutinius skaitmenis atvirktine tvarka, tai gausime sandaug i 3 paskutinius
skaitmenis [140, p. 2527].
Taigi vienas i pagrindini metod, leidiani mokiniams parodyti krybin aktyvum mokantis matematikos yra euristinis metodas. Jo esm trumpai nusakoma taip:
mokytojas klasje suformuluoja koki nors mokomj problem, o po to specialiai parinktais udaviniais padeda mokiniams savarankikai atrasti vien ar kit matematin
fakt. Mokiniai palaipsniui, ingsnis po ingsnio nugali sunkumus sprsdami ikelt
problem ir suranda jos sprendim.
Yra inoma, kad mokiniai mokydamiesi matematikos susiduria su vairiais sunkumais. Taiau taikant euristin metod ie sunkumai tampa papildomu mokymosi
stimulu (lot. stimulus paskata). Jei mokinys pajunta, kad jo ini nepakanka udaviniui isprsti ar teoremai rodyti, tai jis pats stengiasi upildyti i sprag, savarankikai atrasdamas vien ar kit savyb ir tada pamato jos naudingum. Tad mokytojas
turi darb organizuoti taip, kad sunkumai, kurie ikyla mokiniams, atitikt j jgas.
Euristinio metodo taikymas teigiamai veikia mokini poir mokymsi. Savarankiki atradimai labai sustiprina interes mokytis.
Taiau euristinis metodas reikalauja labai dideli tiek mokytojo, tiek mokinio laiko snaud. Vis mokym organizuoti remiantis tik iuo metodu nemanoma tam
neutekt viso mokymosi mokykloje laiko. Be to, vienas mokymo metodas nusibost
ir mokiniams. Todl euristinis metodas taikytinas tik esminiams, fundamentiniams
klausimams perteikti (pvz., trikampio vidaus kamp didum suma, Pitagoro teorema).
Kituose skyreliuose apvelgsime io metodo praktinio gyvendinimo bdus.
2.8. Euristinio metodo praktinio gyvendinimo bdai

2.8.1. Euristinis pokalbis
Kad mokiniai imokt rodinti, reikia suteikti jiems galimyb ne tik klausyti ir
siminti gatavus rodymus, bet ir aktyviai dalyvauti atliekant rodymus. Taigi reikia
taip organizuoti pedagogin proces, kad mokiniai turt galimyb iekoti sprendimo
keli ir juos rasti, kad jie jaustsi krjais, daraniais atradimus. Pirmasis tam padedantis metodas yra euristinis pokalbis. Jo esm: mokytojas klasje ikelia problem
(suformuluoja teorem, pateikia udavin), o po to pateikdamas tikslingus klausimus
208
veda mokinius teisingu keliu. Mokiniai atlieka vienas po kito rodymo ar sprendimo
ingsnius. Klausimai pateikiami visai klasei; atsakymus duoda mokytojo pasirinkti
mokiniai. Taip kolektyvinmis pastangomis gaunamos reikalingos ivados. Todl euristinio pokalbio metodas kolektyvinio darbo metodas, taikomas vadovaujant mokytojui. Taiau tai netrukdo, o prieingai leidia kiekvienam mokiniui dalyvauti rodinjant teorem ar sprendiant udavin. Praktika liudija, kad is metodas suadina
daugelio mokini aktyvum. Mokytojas turi stengtis aktyvi veikl traukti visus mokinius. Galimyb aktyviai dalyvauti kolektyviniame darbe leidia daugeliui mokini
palaipsniui susiformuoti mokjimus bei gdius pagrsti teorem rodymus, sprsti
udavinius. Gyvas dialogas, aktyvus dalyvavimas rodinjant teorem ar sprendiant
udavin, galimyb pareikti iniciatyv, panaudoti krybos elementus visa tai kelia
susidomjim pamokomis, matematika, skatina meil jai.
Pokalbis, kuriame i mokini reikalaujama duoti isamius atsakymus klausimus,
teisingai formuluoti mintis, daryti ivadas, padeda vystytis trumpai, tiksliai, turtingai
kalbai, o su ja ir mstymui.
Euristinis pokalbis efektyviausias, kai atliekama ms aukiau aptarta kylanioji
analiz. ia perjimas nuo vieno prie kito etapo yra natralus, visa rodymo ar sprendimo struktra logikai btina. Pokalbyje analiz natraliai pereina sintez, kur tai
reikalinga.
Jei norime naudotis sintetiniu mokymo bdu, geriau yra sieti mokyklin paskait ir
euristin pokalb. Jis danai siejamas ir su demonstraciniu, laboratoriniu metodais.
2.8.2. Reikalavimai euristinio pokalbio klausim sistemai
Euristinio pokalbio taikymo pamokoje skm labai priklauso nuo mokytojo parengtos klausim sistemos. Aukta bendroji ir matematin kultra, iradingumas,
gyva kalba, mokjimas trumpai, paprastai ir aikiai formuluoti klausimus, o jei reikia
sugebti greitai juos pakeisti, suformuluoti kitaip tokios mokytojo savybs utikrina skming io metodo taikym. Reikalavimai mokytojo klausimams yra tokie:
1) klausim sistema turi pasiymti loginiu nuoseklumu, kur apibria mokomosios
mediagos turinys ir pasirinktas jos perteikimo metodas; 2) klausimai turi sukurti
pakankam erdv mokini mstymui, t. y. priklausomai nuo atsakymo sudtingumo
gali bti vairs intervalai tarp klausim; btina atsivelgti mokini ami; apskritai
klausimai turi bti pakankamai sudtingi, bet kandami, prieinami vidutiniam mokiniui; 3) klausimai turi bti suformuluoti trumpai ir aikiai, nes tai btina mokini
miniai nukreipti tuo keliu, kuris reikalingas rodymui ar sprendimui pltoti; reikia
vengti neapibrt klausim (K galima pasakyti apie ...?); 4) odis, ant kurio krenta loginis kirtis, turi bti pateiktas klausimo pradioje (Kodl ...?); 5) vengti sudtini klausim dvigubi ar trigubi klausimai dezorganizuoja mokini mstymo eig,
209
liau gaunamas teisingas atsakymas; 6) reikia vengti pasakanij klausim; viena

j forma alternatyvus pasirinkimas (taip ne ir pan.); 7) klausimas pateikiamas visai klasei, reikalaujama, kad atsakymus rengt kiekvienas mokinys; 8) jei atsakymo
nesulaukiama, tai klausimas buvo per sunkus ir tada: a) reikia suskaidyti j paprastesnius; b) kartais prireikia j perfrazuoti, panaudojant paprastesn odin iraik; c)
kratutiniu atveju atsakyti paiam mokytojui.
Reikalavimai mokini atsakymams: 1) atsakinti turi bti pasireng visi; vien
klausim danai praoma atsakyti 2-3 mokinius ir nebtinai tuos, kurie kelia rankas;
2) atsakymai turi bti isams ir tiksls, suprantami visiems mokiniams.
2.8.3. Ypatingoji euristinio pokalbio forma
Jos esm: mokytojas ikelia problem, pasiekia, kad kiekvienas mokinys suvokt
silom rodyti teorem ar isprsti udavin ir pasilo tai atlikti savarankikai. Po to
aptariami mokini silomi variantai, priimamas teisingas. Kritika ir klaiding variant atmetimas yra labai naudingi tai vysto mokjim surasti klaidas, skatina nor
iekoti ir surasti teisingus rodymus ar sprendimus. Silpnoji io metodo pus: sunku
nustatyti, ar visi mokiniai sitrauk darb, taiau vis tiek visi bus priversti iklausyti
teisingus variantus.
2.8.4. Euristinio pokalbio ir matematikos laboratorini darb derinimas
Laboratorini darb metu mokiniai dirba su daiktais ar j modeliais, naudojasi
matavimo prietaisais. Jie skirstomi dvi ris: 1) vien laboratorini darb tikslas
supaindinti su matematiniais faktais, dsningumais; 2) kiti darbai skirti inioms
taikyti, mokjimams ir gdiams formuoti.
Pirmosios ries laboratoriniai darbai yra daugiau tiriamojo pobdio. Kiekvienas
toks darbas atliekamas madaug taip: a) mokytojas trumpai suformuluoja uduot mokiniams ir pateikia instrukcij, kaip j atlikti; b) mokiniai individualiai ar nedidelmis
grupmis (gali ir poromis) dirba su idalytais jiems objektais, naudodamiesi reikalingais
matavimo prietaisais; io darbo tikslas sukaupti faktus, kurie leis rasti bendr dsningum; c) darbas baigiamas kolektyviniu jo rezultat aptarimu vadovaujant mokytojui
ir suformuluojant galutin ivad. Darbo metu mokiniai naudojasi keliais jutimo organais, jame yra euristinis paiekos elementas, nauj mokiniams fakt atradimas, visa
tai sukelia mokini aktyvum, palaiko darbingum, adina interes matematikai. Sisteminiame geometrijos kurse tokie laboratoriniai darbai padeda suformuluoti teoremas
nepilnosios indukcijos bdu, o po to jos rodomos dedukciniu bdu.
Tam tikras euristinis elementas yra ir antrosios ries darbuose. ios ries atmaina
matavimai vietovje, kur matematika taikoma jau ne modeliams, o realiems objektams erdvinms formoms ir kiekybiniams santykiams.
210
2.9. Aktyvaus matematikos mokymo metodas (mokymas naudojantis modeliais)

veicar psichologas . Pja buvo pirmasis psichologas, kuris pastebjo, kad
isami matematini svok formavimas remiasi tuo, kad mokiniai turi apibrtas
proto struktras ir kad bet kuri matematin svoka vaiko mstyme neapsiriboja grynja logika, o gimsta kaip logini-operacini struktr sintez, o ios struktros susiformuoja vystantis organiniam ryiui tarp vidini mstymo operacij, efektyvios iorins
veiklos ir konkreios mokomosios mediagos. Pagal . Pja koncepcij intelektin
mokinio veikla glaudiai siejasi su jo veiksmais, kuriuos jis atlieka su j supaniais
daiktais. Tai ir padeda vaikui pereiti i jutim pasaulio abstrakcij pasaul [114, 145].
. Pja teig, kad Kiekvienas normalus vaikas geba tiksliai matematikai mstyti,
jeigu jo asmenin iniciatyva siknija aidimo forma [145, p. 47]. Tad tradicinio
mokymo neskm susijusi ne su mokinio gebjim nebuvimu, o su jo emocij blokavimu, nes matematikos mokymas labai danai prasideda nuo odini aikinim, o ne
nuo praktini veiksm. Taigi matematins svokos j pradinio formavimo stadijoje
turi bti sudaromos per pojius; stebjimai ir veiksmai su konkreiais objektais padeda paversti pojius abstrakiomis, apibendrintomis struktromis. Tad rmimasis
konkreiu vaizdumu maiau turi reikms nei iliustravimas, o daugiau reikmingas
kaip operatyvinis darbas, sudarantis palankias slygas formuotis abstrakioms matematinms svokoms. Psichin veikla yra perdirbta iorin, praktin veikla.
Rus psichologas Piotras Galperinas (19021988) teig, kad kiekvienas praktinis
veiksmas i pradi neivengiamai pereina veikimo su daiktu ar jo pakaitalu (vaizdine priemone) etap. Jo metu pastamos ir iskiriamos principins, charakteringos
nagrinjamo objekto savybs, tik po to, dar perjus kalbos ir vidins kalbos etapus,
veiksmas i ties tampa protinis [122].
Tai toks ir yra psichologinis aktyvaus mokymo metodo pagrindas.
Taigi pedagogin psichologija reikalauja i vaiko aktyviai atlikti daiktines operacijas, savarankikai formuluoti hipotezes ir ivadas. Dar Janas Amosas Komenskis
(Komensky, Comenius, 15921670) ra, kad mones reikia mokyti kiek galima imti
imint ne i knyg, bet i dangaus ir ems, i uol ir skrobl reikia mokyti painti ir tyrinti paius daiktus, o ne svetimas pastabas ir nuomones apie juos. Jeigu sems
inojim ne i kur kitur, o i pai daikt <...> bus enklas, kad mons vl stojo
senovs imini keli [88, p. 199]. Taigi, kad suaktyvintume matematikos mokym, mes turime mokiniams organizuoti vairius stebjimus, bandymus, laboratorinius
darbus, pagrstus konkreia, gyvenimika mediaga. Bet ne visada galima pasinaudoti
aplinkoje esaniais objektais, todl reikalingos ir vaizdins priemons. Jos gali bti
suskirstytos tris grupes.
1. Modeliai, kuriuos galima rasti aplinkoje (tako, tiess, ploktumos, paviriaus,
stataus kampo ir t. t.). Toki modeli paieka labai naudinga mokiniams, nes leidia
plaiau traktuoti daugel svok.
211
2. Mokini gamintos vaizdins priemons. Jau pats gaminimo procesas mokiniams

yra domus. Jis labai naudingas norint geriau sisavinti inias, palengvina apibrim
formulavim, teorem rodym, udavini sprendim.
3. Mokytoj ir fabrik gamintos vaizdins priemons. J arsenalas labai platus:
nuo plakat, modeli iki kompiuterini mokomj program.
iuo metu daug raoma apie aktyvaus mokymo metodus [58, 59, 84]. Isamesn
toki darb analiz atskleidia, kad tie metodai vairios euristinio pokalbio ar savarankiko darbo atmainos, j deriniai su kitais metodais.
2.10. Pagrindiniai tradiciniai matematikos mokymo metodai
Vienas i gana efektyvi matematikos mokymo metod yra pokalbis. Dar K. Uinskis ra: Manome, kad mechaninms kombinacijoms paversti intelektinmis geriausiai
tinka bet kurio amiaus monms, o ypa vaikams, Sokrato vartotas metodas, kuris dl
to ir pavadintas sokratiniu. Sokratas neprimesdavo savo mini klausytojams; taiau inodamas, kokios prietaringos mini ir fakt eils guli viena alia kitos j <...> galvose,
jis klausimais itraukdavo tas prietaringas eiles viesi smons srit ir tokiu bdu priversdavo jas arba susidrus suardyti viena kit, arba susitaikyti treiojoje, jas jungianioje ir iaikinanioje mintyje <...>. Jeigu mokytojas nori, kad vaikas aikiai suprast ir i
tikrj sisavint kuri nors nauj mint, tai geriausiai tai pasieks sokratiniu bdu [109,
p. 397]. Taigi aukiau aptartas euristinis metodas turi geras ir gilias aknis.
Kad efektyviai idstyt mokomj mediag pokalbio metodu, mokytojas turi gerai
pasirengti jo vedimui: kruopiai inagrinti mokomj mediag, vertinti jos ypatybes, tiksliai isiaikinti mokymo tiksl, nustatyti, k jau mokiniai moka ir ino i tos
srities, kuri pravers nagrinjant nauj mediag, numatyti pokalbio viet ir laik pamokoje. Reikia suformuluoti visus numatomus klausimus (pagrindinius ir papildomus).
Jaunam mokytojui rekomenduojama usirayti ir pageidaujamus mokini atsakymus
tuos klausimus. Btina numatyti ir parengti vartojimui reikalingas mokymo priemones.
Numatoma klausim sistema turi apimti vis nagrinjam tem. Patys klausimai turi:
bti trumpi ir aiks, skatinti mokini interes, patraukti kiekvieno mokinio dmes,
stimuliuoti mokini mstym. Kaip ir minjome aukiau, klausimai neturi bti pasakomieji ir nesilyti alternatyvinio pasirinkimo. Pokalbio pabaigoje mokytojas turi apibendrinti jo rezultatus. Po to naudinga sprsti treniruojamojo pobdio pratimus ar udavinius. Sprendimo metu iryks dar esanios spragos mokini iniose ir bus tvirtinti
pagrindiniai faktai tos mokomosios mediagos, kuri buvo idstyta pokalbio metodu.
Mokytojo pasakojimas irgi turi skatinti mokinius aktyviai protinei veiklai, adinti j interes matematikai. Suvokdami mokytojo pasakojim, mokiniai turi kartu su
juo mintimis iekoti nagrinjam matematini fakt pagrindimo ir galim j taikymo
bd. Pasakojim mokytojas turi kurti taip, kad atskleist mokiniams savo mstymo
keli, pademonstruot jiems pat iekojim keli, kurie padeda ivesti vairias formu212
les, rodyti teoremas, o ne vien dstyt gatavus matematinius faktus. Todl pasakojimas turi skirtis nuo vadovlio teksto ir turi bti nuolat palydimas mokytojo klausim:
Kodl? Kuo remiantis? Ko reikia, kad nustatytume fakt? Kaip tai padaryti? Ar negalima tai padaryti kitaip? Nuo ko pradti? ir t. t. inodamas, kad daugel klausim
mokiniai atsakyti nesugebs, mokytojas atsako juos pats, taiau tai vis tiek aktyvina
mokinius. Pasakojimas turi bti mokiniams matematinio dstymo stiliaus etalonas.
Savarankikas mokinio darbas su vadovliu irgi yra svarbus tradicinis mokymo
metodas. Reikia turti omenyje, kad vadovlio skaitymas suprantant tekst ir mokjimas atpasakoti t perskaityt tekst yra tik pirmoji mokjimo dirbti su mokomja
literatra pakopa. Auktesnje pakopoje mokiniai turi gautos i vadovlio informacijos pagrindu ateiti prie nauj ini, tiesiogiai nepateikt vadovlyje, o atsirandani
kaip rezultatas produktyvi svarstym apie tai, kas buvo perskaityta. Kad mokiniai
imokt dirbti su vadovliu, reikia jiems pateikti atitinkamas rekomendacijas. tai
kaip jas galima formuluoti.
1. Mokantis uduot skyri i vadovlio, reikia po ranka turti popieriaus ir raymo priemon.
2. dmiai perskaityti vis vadovlio skyri ir stengtis iskirti tas jo dalis, kurios
turi savarankik reikm (pagrindini svok apibrimai, teoremos, pavyzdiai,
briniai ir t. t.). Pirmojo skaitymo metu svarbu suprasti tik pagrindin teksto mint,
neaikias detales galima laikinai praleisti.
3. Nagrinjant kiekvien i iskirtj dali, sidmti tai, kas joje svarbiausia.
4. Antr kart skaitant reikia atkreipti dmes visas detales.
5. Po to, kai vadovlio skyrius yra suprastas, reikia pabandyti 12 kartus atgaminti
tai, kas perskaityta.
6. Ypating dmes atkreipti tai, kas skyriuje yra svarbiausia, k reikia tvirtai siminti (apibrimai, teoremos, formuls), perskaityti juos kelet kart ir stengtis atgaminti
visa tai teisingai, Naudinga susidaryti perskaityto teksto plan ir pasistengti j siminti.
7. Jei nagrinjamos teorijos skyrelis remiasi iliustraciniais pavyzdiais, juos reikia
kruopiai inagrinti.
8. sisavinus teorij, reikia imti sprsti nam darbams paskirtus pratimus ir udavinius taikant sisavintas inias.
9. Baigus darb pagalvoti, ar negalima atitinkamos teoremos rodyti kitaip.
10. Jei nagrintame skyrelyje visko nepavyko suprasti, reikia pasiymti tai, kas
buvo nesuprasta, ir btinai kreiptis mokytoj. Jokiu bdu nesigdyti to, kad kako
nepavyko suprasti. Negalima palikti klausimo neisiaikinus: matematikoje kiekvienas naujas ini elementas remiasi ankstesnmis iniomis ir yra reikalingas naujosioms inioms sisavinti.
Treniruojamojo pobdio savarankiki darbai padeda tvirtinti matematines inias, ugdo gebjimus pritaikyti ias inias atitinkamiems gdiams formuoti. Prak213
tikai beveik kiekvienoje pamokoje dalis jos laiko skiriama tokios ries darbams. J
uduotys pratimai ar udaviniai, atliekami pagal pavyzd, o taip pat ivest formuli, rodyt teorem pakartotinis savarankikas ivedimas ar rodymas. Tokio darbo
metu mokytojas prieina prie mokini, suteikdamas jiems btin individuali pagalb.
Tokio tipo darbai turi bti veikiami vidutiniams mokiniams, j uduotys idstomos
sunkjania tvarka, paskutins turi bti skirtos stipresniesiems mokiniams, kiti j gali
nespti atlikti ar jos gali bti jiems ir per sunkios. Treniruojamj savarankik darb
uduotis reikia palaipsniui sunkinti. Antai kartu su mokytoju imokus ivesti bendrojo
pavidalo kvadratins lygties akn suradimo formul galima pabandyti pasilyti ivesti redukuotosios kvadratins lygties akn suradimo formul.
Didel reikm mokant matematikos turi vairs praktiniai ir laboratoriniai darbai: l) grafiniai pratimai; 2) matavimai vietovje; 3) modeliavimas; 4) skaiiavimai su
skaiiuotuvais ir t. t.
Reikia paymti, kad skatinimas aktyvinti savarankik mokini veikl, taikyti
euristinius mokymo metodus negali bti suprastas kaip visikas atsisakymas nuo tradicini aikinamojo mokymo metod. Jie kartais tiesiog btini: daugel teorini teigini, algoritm mokiniams reikia siminti visam laikui, mokjimai turi virsti tvirtais
gdiais. Todl aikinamasis ir euristinis mokymo proceso tipai vienas kit papildys
dar ilgai, o galbt ir visada.
2.11. Probleminis matematikos mokymas

Viena i naujesni pedagogini krypi, pradjusi formuotis apie XX a. pradi, yra
probleminis mokymas. Esmin jo slyga mokini tiriamoji veikla mokymo proceso
metu, taiau tam btina jiems pateikti problemas, sukurti problemines situacijas. Daniausiai elgiamasi trimis skirtingais bdais: 1) mokytojas tiksliai formuluoja problem;
2) sukuriama situacija, kurioje i mokinio reikalaujama paiam suvokti ir suformuluoti
ioje situacijoje slypini problem; sukuriama situacija su daugiau ar maiau apiuopiama problema, bet, j sprsdamas, mokinys turi savarankikai atrasti nauj, papildom
problem. Beje, pasitaiko ir atvej, kai, sprsdamas kok nors udavin, mokinys savarankikai atranda koki nors problem, mokytojo nenumatyt kuriant problemin situacij.
Naujos mediagos perteikimas tradicinio aikinamojo mokymo metu paprastai apsiriboja tuo, kad mokytojas iaikina nagrinjamojo klausimo esm ir sprendia su
mokiniais udavinius ar pratimus, tvirtinanius tik k iaikintas inias. Probleminis
mokymas prasideda nuo problemins situacijos sukrimo, toliau vyksta savarankikas
krybinis darbas analizuojant i situacij taip atrandamos naujos mokiniams savybs, dsniai, formuls, sprendimo bdai ir t. t.
Probleminio ir aikinamojo mokymo tip lyginamj charakteristik, pateikt rus
autori kolektyvo parengtoje knygoje [127], pavaizduosime 13 lentelje.
214
13 lentel
Probleminis mokymas
1. Mokiniai savarankikai atranda kokioje
nors mokomojoje situacijoje apibrtus vidinius prietaravimus ar kai kuri faktini
duomen nepakankamum jai apibdinti, t.
y. atranda tos situacijos problemikum.
2. Mokiniai pagal savo galimybes savarankikai isiaikina, kokie objektai, savybs
ar santykiai yra jiems neinomi (nepainti)
problemins situacijos komponentai.
3. Mokiniai ir mokytojas isiaikina (ikelia)
tiksling uduot, t. y. pateiktoji problemin
situacija virsta tam tikra mokomja problema, reikalaujania sprendimo.
4. ios mokomosios problemos sprendimas:
a) mokomoji problema paprastai turi
konkret sprendim; taiau ji gali
pasirodyti duotomis slygomis ir neisprendiama bei gali paskatinti ikelti
nauj problem, nuo kurios priklauso
pirmosios sprendimas;
b) problem sprendiant galimi natrals
nukrypimai nuo pagrindinio klausimo,
kyla alutini problem, atsakymai gali
bti nevienareikmiki ar neapibrti;
c) sprendiant mokomj problem gali
paaikti, kad mokinio turim ini,
mokjim ir gdi atsargos nepakanka, prireikia nauj ini ir mokjim;
tai mokiniai gyja savarankikai, intuityviai;
d) pagrindinis vaidmuo sprendiant i
mokomj problem priklauso mokiniams; mokiniai msto ir veikia, mokytojas nukreipia j veikl, j koreguoja,
tik nepastebimai apribodamas paintins veiklos laisv, veda nauj terminij ir t. t., nuolatos ir diferencijuotai
kontroliuoja, kaip mokiniai sisavina
naujas inias tiesiogiai j paintins
veiklos metu.
215
Aikinamasis mokymas
1. Mokytojas (ar mokinys) parenka
speciali tem (klausim), kuri
(kur) turi inagrinti mokiniai ir
kuri grietai reglamentuota mokymo programos.
2. Mokytojas pateikia mokiniams
griet konkretaus mokomojo
udavinio slyg formuluot.
3. Mokytojas tiksliai formuluoja
konkret reikalavim (klausim) mokomj uduot, kuri
reikia atlikti.
4. Duotosios mokomosios uduoties sprendimas:
a) mokomoji uduotis btinai
turi sprendim, j tik reikia
surasti;
b) mokomosios uduoties
sprendimas visada numato
vienareikm rezultat (atsakym), galimi tik vairs io
rezultato gavimo bdai;
c) mokomosios uduoties
sprendimui pakanka t ini, mokjim ir gdi,
kuriuos mokiniai gijo prie
pateikiant t uduot;
d) pagrindinis vaidmuo sprendiant i mokomj uduot priklauso mokytojui;
mokytojas moko mokinius
savo veiklos pavyzdiu,
mokiniai aktyviai (ar pasyviai) dirba pagal pateikt
pavyzd, simena pagrindinius faktus, atsiskaito u
visa tai mokytojui, atgamindami visk, k jie suinojo
i mokytojo (ar vadovlio)
[127, p. 267268].
Probleminio mokymo atveju mokiniams pateikiama visa, nors kai kurie jo komponentai gali i karto nepasireikti (iaikinti iuos komponentus gali bti specialios mokymo uduotys). Numatoma, kad ikelt problem mokiniai sprendia savarankikai, mokytojas tik duoda krypt ir organizuoja darb. Pagrindiniai mokymo
metodai euristiniai. Probleminio mokymo atveju matematikos pamokos schema
atrodo taip:
1) Mokymo problemins situacijos sukrimas.
2) Problemos iklimas ir jos formulavimas.
3) Slyg, apibdinani problem, nagrinjimas.
4) Ikeltos problemos sprendimas: a) problemos apsvarstymas ir galim tiksling jos sprendimo krypi numatymas; b) ini, reikaling problemai isprsti, pasirinkimas ir j sisteminimas; c) numatyto problemos sprendimo
detalizavimas.
5) Gauto sprendimo teisingumo pagrindimas.
6) Problemos sprendimo eigos ir rezultat tyrimas bei nauj ini iskyrimas.
7) Praktinis nauj ini taikymas sprendiant specialiai parinktus udavinius.
8) Isprstos problemos galim pltini ir apibendrinim nagrinjimas.
9) Gauto problemos sprendimo nagrinjimas ir kit, labiau ekonomik, graesni
sprendim iekojimas.
10) Atlikto darbo rezultat aptarimas.
2.12. Kiti matematikos mokymo proceso tobulinimo keliai

2.12.1. Algoritminis-loginis poiris matematikos mokym
Mokymo algoritmizavimas turi du aspektus: 1) algoritm mokymas ir 2) paties
mokymo algoritm sudarymas. Aptarsime iuos aspektus.
Algoritmu laikome vienareikmikai suprantam nurodym (taisykl, procedra,
grieta operacij seka), kurio tikslus vykdymas visada baigiasi bet kurio udavinio
isprendimu, jei tas udavinys priklauso klasei udavini, kuriai is algoritmas buvo
sukurtas.
Matematikoje yra labai daug algoritm, skirt vairi klasi udavini sprendimui,
pradedant keturi aritmetikos veiksm atlikimo ir baigiant diferencialini ir integralini lygi sprendimo algoritmais. Tai liudija, kad bet kuriame matematikos mokymo
etape susiduriame su algoritm mokymu. Algoritm formulavimas ir taikymas yra
susij su mokjimu tiksliai formuluoti taisykles ir grietai j laikytis. is mokjimas
viena i matematinio mstymo savybi svarbus kiekvienam mogui.
Bet kurioje veiklos srityje danai ikyla btinumas sukurti vairias instrukcijas, nurodymus, taisykles. Jas kuria, aiku, ne kiekvienas mogus, bet grietai j laikytis turi
mokti visi, nes kiekviename ingsnyje tenka susidurti su kokiomis nors taisyklmis,
216
kuri reikia laikytis visuomens gyvenime. Taigi yra labai svarbi hodegetin (aukljamoji) matematikos funkcija, nes matematika moko ir tiksliai formuluoti taisykles, ir
grietai j laikytis. Bet kad matematika atlikt i aukljamj funkcij, btina atitinkamai gyvendinti jos mokym.
Algoritm mokymas kartais suprantamas kaip gatav algoritm pateikimas mokiniams, ir, remiantis tuo, jis prieprieinamas krybiniam mstymui. Taiau tai
neteisinga. Algoritm mokymas nesumaina krybinio iekojimo, intuicijos vaidmens, jis padeda lavinti mokini login, krybin mstym, jei remiamas tokia
metodika, kuri taikant mokiniai skatinami savarankikai atrasti btinus algoritmus.
Antras loginio-algoritminio poirio matematikos mokym aspektas mokymo
algoritm krimas. Realus mokymo procesas, organizuojamas mokytojo, susideda i
apibrtos pedagogini veiksm sekos. Tais veiksmais mokytojas sprendia apibrtus pedagoginius udavinius. Tie veiksmai yra: klausim pateikimas, paaikinimai,
pavyzdi ir kontrpavyzdi pateikimas, vaizdini priemoni demonstravimas, pratim bei udavini pateikimas ir t. t.
Analizuojant mokymo proces galima visada iskirti j sudaranius pedagoginius
veiksmus. Danai tokia analiz irykina atitinkamo mokymo proceso neracionalum, pedagogini veiksm nepagrstum, j eils netiksling sukomponavim. Netgi
kai kurie metodiniai nurodymai, parengti patyrusi mokytoj, paremti j intuicija ir
patyrimu, danai nra optimals mokymo variantai.
Atitinkamas inias ir atitinkam mstymo veiklos lyg pasiek mokiniai gali
bti mokomi atitinkamos temos pagal atitinkam mokymo algoritm. Jo struktra,
sudtis, sudedamj dali seka priklauso nuo mokymo turinio logins struktros.
Todl mokymo algoritm sudarymas numato login mokomosios mediagos analiz.
Pati mokymo algoritmo svoka skiriasi nuo prastins algoritmo svokos. Jame
nefiksuojama grup atliekam elementarij operacij, netgi pati elementarioji operacija nra grietai apibrta: vienam mokiniui ta operacija i ties bus elementarioji,
lengvai atliekama, kitam sunki, todl iskaidytina naujas operacijas, kurios laikytinos elementariomis.
Labai danai matematikoje prireikia nustatyti santyk tarp dviej aibi (skaii,
geometrini figr ir t. t.). ia pads toks mokymo algoritmas:
217
A?B
1. Ar kiekvienas aibs A elementas priklauso aibei B?
Taip (A
Ne (A
B)
2. Ar kiekvienas aibs B
elementas priklauso aibei
Taip (B
A)
Ne (B
A=B
B)
2. Ar kiekvienas aibs B elementas priklauso aibei A?
A)
Taip (B
Ne (B
A)
A)
3. Ar egzistuoja aibs A elementai, priklausantys aibei A?
Taip (A B
Ne (A B =
B=C
B=
Beje, galima ir kitokia schema:

A?B
1. Ar egzistuoja aibs A elementai, priklausantys aibei B?
Taip (A
Ne (A
B=
2. Ar egzistuoja aibs A elementai, nepriklausantys aibei B?
Taip (A
B)
Taip (B
A
B=
A) Ne (B
B
Ne (A
3. Ar egzistuoja aibs B elementai, nepriklausantys aibei A?
B=
B)
3 . Ar egzistuoja aibs B elementai, nepriklausantys aibei A?

Taip (B
A)
A
218
A)
Ne (B
A)
A=B
Aikinantis pagal pirmj schem, pvz., sry tarp staiakampi ir romb aibi,
veikiama taip: 1) Ar kiekvienas staiakampis yra rombas? (Ne, schemos 1 klausimas, deinysis atsakymas). 2) Ar kiekvienas rombas staiakampis? (Ne, schemos 2
klausimas, deinysis atsakymas). 3) Ar egzistuoja staiakampiai, kurie yra ir rombai?
(taip, schemos 3 klausimas, kairysis atsakymas). Taip gauname, kad staiakampi ir
romb sankirta C yra kvadratai.
Aikinantis t pat klausim pagal antrj schem, turtume: 1) Ar yra staiakampi, kurie bt ir rombai? (Taip, schemos 1 klausimas, kairysis atsakymas: kvadratai).
2) Ar yra staiakampi, kurie nra rombai? (Taip, schemos 2 klausimas, kairysis atsakymas: vairiakraiai staiakampiai). 3) Ar yra romb, kurie nra staiakampiai?
(Taip, schemos 3 klausimas, deinysis atsakymas: nestatieji rombai). Matome, kad
iuo atveju turime sintetin keli, kuris nra toks tobulas, kaip aukiau nagrintas
atvejis, kuris yra analitinis ir todl tobulesnis.
Pateiktuose algoritmuose nra aikiai ireikta mokinio atsakymo vien ar kit
klausim galimyb. Taiau toki galimyb btina atsivelgti, nes tai mokymo algoritmai, o mokiniams bdinga klysti. Todl mokytojas, mokiniui neteisingai atsakius
kur nors klausim, turi bti pasirengs pateikti priepriein pavyzd.
2.12.2. Programuotas mokymas
Programuoto mokymo programose nagrinjama mediaga pateikiama grieta logine tvarka. Informaciniai, operaciniai ir kontroliniai kadrai idstyti tikslingai, laikantis tam tikro mokymo algoritmo.
Programuotas mokymas neneigia tradicini didaktikos princip. Prieingai, jis
atsirado iekant mokymo tobulinimo keli geriau gyvendinant iuos principus. Todl programuotas mokymas remiasi: 1) optimaliu mokomosios mediagos atrinkimu; 2) racionaliu mokomosios mediagos pateikimo dozavimu, paremtu optimaliais
mokymo algoritmais; 3) aktyvia savarankika mokinio veikla sisavinant mokomj
mediag; 4) galimybs kiekvienam mokiniui dirbti jam palankiu tempu utikrinimu
(mokymo individualizavimas); 5) nuolatine besimokaniojo kontrole (grtamasis ryis visuose mokymo etapuose).
Programuoto mokymo ir jo element diegimas mokymo proces Lietuvoje, kaip
ir visoje SSRS, prasidjo XX a. 78 deimtmeiu [13]. Kadangi nebuvo tam tinkamos
technins bazs kompiuteri, nemaa nuveikta, iekant ir diegiant mokymo proces
elementarias grtamojo ryio gyvendinimo priemones. Prigijo ir plaiai naudojami,
ypa pradini klasi vadovliuose bei pratyb ssiuviniuose, valstybiniuose egzaminuose programuotieji testai (pavyzdius r. ios monografijos p. 169). Dideles perspektyvas programuotam mokymui realizuoti teikia kompiuteri taikymas mokymo procese, nes jis utikrina paios efektyviausios programuoto mokymo atmainos adaptacinio
(lot. adaptatio pritaikymas, priderinimas) programuoto mokymo gyvendinim.
219
2.12.3. Technins mokymo priemons

XXI amius pasiymi vis giljania mokslo ir kit visuomens gyvenimo srii
tarpusavio sveika. Gamyba vis labiau susilieja su mokslu, industrializuojasi ir pats
mokslas, vis labiau prarasdamas savj manufaktrin vaizd. Todl visos technins
priemons, ypa tos, kurios vartojamos iniasklaidos veiklai optimizuoti, randa savj
viet ir mokykloje. Taip mokykl atjo spausdinta produkcija, fototechnika, garso
raai, kinas, radijas, televizija, videoraai, grafoprojektorius, kopijavimo ir kompiuterin technika. Apgalvotas technikos panaudojimas efektyvina vis dalyk, tarp j ir
matematikos, mokym. Stebint pradini ir vyresnij klasi matematikos mokytoj
pamokas, galima buvo su dideliu diaugsmu konstatuoti, kad absoliuti j dauguma
labai skyrsi nuo stebtj pamok XX a. 69 deimtmeiuose btent tuo, kad panaudojant kompiuterius ir kopijavimo aparatr mokytojai buvo pasireng ir naudojo pamokose daug dalijamosios mediagos mokini savarankikiems darbams organizuoti.
O Anyki A. Vienuolio ir Skuodo raj. Mosdio gimnazij pradinuk mokytojos
J.Karosien ir Danut Btien grupinio darbo metu, sprendiant udavin apie stambesni banknot keitim smulkesniais, panaudojo tikslias lit banknot kopijas. Tos
paios Mosdio gimnazijos matematikos mokytojas Alvydas Drakas kompiuterine
technika etos klass mokiniams ekrane pateik mintinio skaiiavimo ir savarankiko darbo uduotis, o vliau ir j sprendimus bei vertinimo rezultat suvestines. XX
a. II pusje tokios mintys net niekam nebt atj galv.
2.13. Apie kai kurias didaktini udavini klases

Mokytojo veikla nuolatinis didaktini udavini sprendimas: pamok planavimas, j metu daugyb smulkesni didaktini udavini (teorins ir praktins mediagos parinkimas, mokymo metod ir pamok struktros pasirinkimas, vaizdini ir
technini mokymo priemoni panaudojimo klausimai ir t. t.).
Didaktiniai udaviniai pasiymi tuo, kad vienas ir tas pats udavinys gali turti
labai vairius sprendimo bdus ir rezultatus, priklausanius nuo konkrei mokymo
slyg (netgi dirbant su lygiagreiomis klasmis jie gali bti skirtingi). Aiku, negalima pateikti joki toki udavini sprendimo algoritm. Taiau kai kuriuos bendrus
didaktinius udavinius, su kuriais susiduriama matematikos pamokose, sprsti galima
pagal tam tikras rekomendacijas. Pateiksime kelis pavyzdius.
1. Mokinys padar klaid apibrdamas svok. Kaip turi reaguoti mokytojas? Pirmiausia klaid laiku pastebti. Tada reikia traukti kitus mokinius, pateikiant klausimus:
Ar is apibrimas teisingas? Kur klaida? Kartais panaudoti prieprieinius pavyzdius. Pvz., mokiniui pateikus klaiding apibrim: Lygiagretainis daugiakampis,
kurio prieingosios kratins lygios, pads prieprieinis pavyzdys taisyklingas eiakampis. Visais atvejais btina pasiekti, kad bt suformuluotas teisingas apibrimas.
220
2. Mokinys padar klaid rodyme. Kaip turi reaguoti mokytojas? Elgiamasi panaiai, kaip ir pirmuoju atveju.
3. Mokinys padar klaid skaiiuodamas lentoje. Kaip turi reaguoti mokytojas?
Vl labai svarbu laiku pastebti klaid, remtis kitais mokiniais. Darbo eiga priklauso
nuo klaidos pobdio. Jei klaida tik skaiiavimo, itaisoma be papildom aikinim,
o jei susijusi su kai kuri svok supainiojimu, ne to algoritmo, formuls taikymu,
reikalinga gilesn klaidos analiz.
4. Mokinys klysta, atrasdamas kuri nors nagrinjamo objekto savyb ar kurio
nors udavinio sprendimo keli. Kaip suformuluoti klausim ar j serij, kad mokinys pasukt teisingu keliu? Tai aukiau aptarto euristinio mokymo metodo taikymo
slygos.
5. Mokinys isprend udavin savitu bdu, kuris skiriasi nuo kit mokini taikyto
bdo ir tvirtina, kad jo bdas geresnis. Kaip turi reaguoti mokytojas? Bet kuriuos
atveju mokin reikia pagirti u iekojim, savarankikum. O vliau palyginti sprendim su prastu ir, jei reikia, mokin pakritikuoti arba pagirti.
2.14. Login ir didaktin mokomosios mediagos analiz

Mokomosios mediagos struktra aib svok, teigini bei logini ryi tarp j.
Rengiant vadovl (ar dstomojo kurso konspekt) yra labai svarbu: 1) iskirti paias
svarbiausias svokas ir teiginius, kurios nustato temos, skyriaus ar viso mokomojo
dalyko turin; 2) surasti ryius ir santykius tarp t svok ir teigini (vidiniai ryiai),
taip pat su kitomis svokomis ir teiginiais (ioriniai ryiai).
Mokomosios mediagos struktros tyrimas leidia nustatyti mokini galimybes
sisavinti i mediag, sudaro btinas prielaidas j inioms sisteminti.
Logins analizs rezultatai naudojami didaktinei mokomosios mediagos analizei.
Analizuojamasis mokomosios mediagos tekstas pirmiausia suskaidomas matematin, kuris yra analizuojamas logikai, ir pagalbin, kuris atlieka vairias didaktines
funkcijas, apibdinanias vadovlio didaktin aparat. Didaktin analiz sieja vairius
komponentus: didaktini princip realizavimas vadovlio tekste, geriausiai atitinkani vadovlio struktr mokymo metod taikymas, galimybi pasinaudoti pagrindiniais matematins veiklos aspektais (matematinis empirins mediagos apraymas
MEMA, matematins mediagos loginis sutvarkymas MMLS, teorijos taikymas
TT, atsivelgiant priimt matematikos mokymo koncepcij) tyrimas [123, p. 14].
Login ir didaktin analiz gali bti atliekama su vairios apimties mediaga: viena
svoka (potem, tema), vienas teiginys, rodymas, algoritmas arba visas dstomasis
kursas. Pateikiama emiau schema (35 pav.) vaizduoja visus logins-didaktins analizs komponentus. J ryiai pavaizduoti strlmis.
221
LOGIN IR DIDAKTIN ANALIZ
Logikai analizuojama
Didaktikai analizuojama
svokos apibrimas
konkreios situacijos, kurias

aprao svok sistema;
galimyb mokyti MEMA
svok sistemos
galimybs mokyti MMLS
teiginiai
(aksiomos, teoremos)
galimybs mokyti TT;

temos udavini sistema
rodymai
didaktini princip
realizavimo ypatybs
teigini sistemos
visa temos mokomoji

mediaga (vadovlyje)
galimybs taikyti ir tikslingai

derinti vairius mokymo
metodus
vairs temos mokomosios mediagos

pateikimo bdai
nagrinjamos temos tikslingos

pamok sistemos sukrimo
galimybs
35 pav.
2.15. Kai kuri matematins veiklos aspekt taikymas

Empirin mediaga, taikoma mokant, gali bti pati vairiausia, taigi ir matematin,
jei tik i mediaga apraoma pasinaudojant bendresniu, abstraktesniu matematiniu
apraymu, naudojantis naujomis svokomis. Pvz., lygybs 2 + 3 = 3 + 2, 8 + 1 = 1 + 8
ir pan. bus empirin mediaga, kuri bus panaudota sudties komutatyvumo dsniui
a + b = b + a pagrsti pradinse klasse.
222
3. MOKINI MSTYMO UGDYMAS MOKANT MATEMATIKOS

(MATEMATINIO UGDYMO PSICHOLOGIJA)
XX a. pabaigoje pasaulyje nuvilnijo vietimo reform banga, buvo peririmi
vietimo prioritetai (vok. Prioritt, pranc. priorit, lot. prior pirmas). Ilg
laik ypa svarbus vietimo tikslas buvo ini teikimas. Dabar, greta ito tikslo, akcentuojama ir visokeriopo gebjim pltojimo reikm. Pakito ne tik ini vieta vietime, bet ir j vaidmuo. Spariai tobuljant informacinms technologijoms, sumajo
btinyb siminti didel ini kiek . Tuo pat metu iaugo j struktrizavimo poreikis.
inios tapo svarbia prielaida gebjimams ugdyti.
Kuriantis informacinei visuomenei, iaurs Amerikoje ir Europoje patirta, kad net
ir geras tradicini mokomj dalyk mokymas ne visada lemia mokini skm toliau
jiems studijuojant ar ijus gyvenim, dirbant. Pltojantis mokslui ir technikai bei
tobuljant gamybai, ypa didel svarb gyja gebjimai kritikai mstyti, sprsti problemas, priimti sprendimus, susidaryti nuomon. Todl vienu i svarbiausi vietimo
tiksl tampa kryptingas mintj gebjim ugdymas [134]. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir isilavinimo standartuose nusakomi vieni i
pagrindini ugdymo udavini: puoselti kritinio mstymo ir problem sprendimo
bei kitus iuolaikins visuomens nariui svarbius gdius [34a, p. 7]. Kritinio mstymo ir problem sprendimo gebjimai yra ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacijos (OECD) ekspert minimi kaip vertingi asmens itekliai.
3.2. Matematikos mokymas ir mokini loginio mstymo ugdymas

3.2.1. Tradicinis mokymas ir mokini loginio mstymo ugdymas
Mokymas tai pirmiausia mokymas svarstyti, samprotauti. Kyla klausimas, ar to
reikia specialiai mokyti, ar per vairi mokomj dalyk mokymsi to savaime imokstama. Aiku, mokymas svarstyti ir samprotauti gyjamas ne imokstant logikos dsnius,
o per sukaupt gyvenimikj patyrim. Panaiai, kaip mons puikiai kalba gimtja
kalba, nemokdami jos gramatikos taisykli, net netardami apie j egzistavim, taip ir
svarsto, samprotauja, neinodami logikos dsni. Taiau, jei visi sutinka, kad gramatikos reikia mokytis, tai ar reikia mokytis logikos dsni, vieningos nuomons nra.
Vienas i tradicins matematikos didaktikos trkum yra tas, kad mokiniams lieka
nesuprantama matematikos dalyko logika. Paprastai mokant matematikos stengiamasi ikilusius sunkumus paalinti mokiniams daug aikinant, organizuojant papildomas
pratybas, paprastai neisiaikinus, ar tie sunkumai nra susij su matematikos dalyko
logikos nesupratimu. Todl papildomi aikinimai ir pratybos ne visada padeda.
223
3.2.2. Logikos element vaidmuo mokant matematikos

3.2.2.1. Svarstym analizs metodika
Logikos element vedimas matematikos mokym turi bti atliekamas taip, kad
ie elementai tapt paties matematikos mokymo esmine dalimi, svarbiu pagalbiniu
instrumentu, kelianiu matematikos mokymo efektyvum ir daraniu poveik mokini loginio mstymo lavinimui. Paprasiausi ivedimo taisykli sisavinimas dar
nereikia, kad jas sisavinus kiekvien kart bus apie jas galvojama. Juk ir gerai mokantis gramatikos taisykles mogus kiekvien kart negalvoja, koki taisykl jis taiko
raydamas ar kalbdamas.
Antra vertus, intuicijos irgi ne visada pakanka. Paprasiausi ivedimo taisykli
mokymasis, j taikymo treniruots padeda vystyti intuicij, nes sismoninti veiksmai pagal taisykles pereina teisingus intuityvius veiksmus. Speciali logini ini
reikm auga, nes vis daugiau moni bendrauja su kompiuteriais. Kompiuteris negali
remtis intuicija, todl, jei nemoksime jam pateikti svarstym formalizuotu pavidalu,
tai negalsime su juo bendrauti. Vienoje LNK televizijos laidoje Nuo... iki interviu
su tuomet klestinios Rusijos naftos kompanijos JUKOS vienu i vadov Michailu
Brudnu jis pasak, kad jo snus pradinukas mokosi privaioje prestiinje Maskvos
mokykloje, taiau samdomi mokytojai j dar papildomai moko angl kalbos ir logikos. Tai liudija, kad speciali logikos ini poreikis vis labiau juntamas.
3.2.2.2. Loginio mstymo ugdymas mokant matematikos
Mokiniai, mokydamiesi matematikos, susipasta su nemau skaiiumi matematini svok. Vienas i j, kaip jau aptarta aukiau, pagrindines (pirmines) vedame
abstrakcij keliu, kartais netiesiogiai apibriame per aksiomas, kartais apibriame.
Mokiniai formuluoja nemaa apibrim, susipasta su j struktra, taiko apibrim
taisykles: jie skirsto ir klasifikuoja svokas. Plaiai taikomi matematiniai teiginiai.
Mokiniai susiduria su vairiais matematiniais teiginiais, tiria j struktr. Mokantis
teorem rodymo, taisykli ivedimo, mokiniams prireikia plaiai naudotis samprotavimais, taikyti vairius rodymo metodus, atgaminti rodymus, rasti naujus j bdus.
Sprendiant udavinius, mokiniai turi sudaryti sprendimo plan, o po to isprsti.
Visa tai reikalauja tiksli samprotavim, logini apibendrinim.
Mokant matematikos visi ivardyti mokini matematins veiklos bdai pasitaiko
labai danai, taikomi sistemingai, kai kurie kiekvienoje pamokoje. Tai leidia tvirtinti, kad matematikos mokymas yra puiki mokykla mokini loginiam mstymui ugdyti. Aiku, mokini loginis mstymas lavinamas ir kit mokomj dalyk mokymo
procese. Taiau matematika turi daug daugiau galimybi, nes ia loginio mstymo
formos ikyla pirmj plan, naudojama plati t form vairov. Mokiniai susipasta
su loginiais metodais juos konkreiai taikydami, aktyviai jais naudodamiesi. Mokyklin matematika turi gausyb mediagos visoms loginio mstymo formoms demons224
truoti, i form naudojimas ia yra mokiniams labai prieinamas. Taiau praktiniame

mokytoj darbe matematikos mokymas ne visada kaip reikiant panaudojamas mokini loginiam mstymui ugdyti. Btina efektyvaus matematikos mokymo slyga yra
matematikos mokytojo susipainimas su logika: be ito efektyvaus matematikos mokymo nebus. Latvijoje, Liepojos pedagoginje akademijoje logika dstoma bsimiesiems pradini klasi ir matematikos mokytojams. Pas mus, Lietuvoje, to, deja, nra.
Rengdamas i monografij, autorius 3 Lietuvos kaimikuose rajonuose (Anyki,
Rokikio ir Skuodo) ir 2 Vilniaus miesto mokyklose (A. Vienuolio pagrindinje ir v.
Kristoforo vidurinje) apklaus 70 pradini klasi ir 46 matematikos mokytojus, prie
tai paskaits paskaitas apie logikos element taikym mokant matematikos atitinkamose klasse. Apklausos rezultatai analizuojami tolesniuose skyriuose.
Kartais pagrindinis matematikos mokymo tikslas apibriamas kaip loginio mstymo form sisavinimas remiantis matematine mediaga. Tai irgi nra teisinga, nes
taip atpliama forma nuo turinio, forma pervertinama, nepakankamai vertinamas
materialusis ir pervertinamas formalusis ugdymo tikslai.
Matematikos mokymo procesas daniausiai vyksta taip, kad nauji mokiniams teoriniai faktai rodomi, udavini sprendimas pagrindiamas teorija. Mokytojas nuolatos ugdo mokini poreik motyvuoti visus savo veiksmus, rodyti juos. Nra kito mokomojo dalyko, kuriame nuolat bt klausiama: Kuo remiams? Mokiniai nuolat
mokomi klausim kelti sau, draugams, mokytojui, nieko nepriimti be pagrindimo,
todl mokydamiesi matematikos jie isiugdo kritin poir ne tik savo, bet ir kit
draug, mokytoj teiginius, j pagrindim, o kritika ir savikritika metodai, kuriais
naudojantis atskleidiami ir paalinami trkumai, iekoma to, kas nauja. Visa tai prasideda nuo mokinio pratinimo kontroliuoti savo svarstymus, skaiiavimus. Klaida,
padaryta vienoje vietoje, udeda savj antspaud vlesniems veiksmams ir gadina galutin rezultat, daro j neteising. Viena i kovos su klaidomis priemoni yra savikontrol ir mokytojo kontrol. Mokytojas turi stengtis organizuoti mokymo proces taip,
kad imokyt mokinius kontroliuoti paius save: parodyti mokiniams savikontrols
bdus vairiuose skaiiavimuose, mokyti rasti naujus savikontrols bdus, pratinti tik
tada laikyti pratimo ar udavinio sprendim baigtu, kai jis yra patikrintas. O tai bus
reikalinga mokiniui jo bsimojoje darbinje veikloje, jei tik joje bus taikomi matematiniai metodai, o be j dabar ir ateityje jau beveik niekur nebeapsieisime.
3.2.3. Klausimai ir logikos vaidmuo mokymo procese
3.2.3.1. Login klausimo struktra
Kadangi klausimai keliami ne tik sprendiant naujas problemas ir udavinius, ikilusius moksle ir praktikoje, bet ir jau valdant gytas inias, pedagoginje veikloje,
polemikos (gr. polemikos karingas; ginas, viea diskusija, paprastai spaudoje,
politiniais, visuomeniniais, literatros ir kt. klausimais), diskusij (lot. discussio
225
tyrimas, nagrinjimas; vieas kokio nors dalyko svarstymas, aptarimas), disput (lot.
disputo svarstau, ginijuosi; vieas mokslo, meno klausim svarstymas) procese,
logikos vaidmuo mokymo procese pasireikia ir klausim atsakym logins struktros inojimu ir taikymu.
Klausimas painimo procese vaidina ypatingos svarbos vaidmen, nes visas pasaulio painimas prasideda nuo klausimo, nuo problemos iklimo. Problemas kelia
praktika, nes ji painimo pagrindas. Terminai problema, klausimas, problemin situacija ymi ne tapaias, nors ir susijusias tarpusavyje svokas. Terminas
problema ymi tok klausim i mokslo srities, kur atsakant nepakanka tuo metu
turimos informacijos (ini). Vienas i galim ikeltos problemos sprendimo keli
hipotezs formulavimas ir jos tikrinimas. Klausimas problemos ireikimo forma.
Bet klausimas formuluojamas ir turint tiksl gauti tam tikr informacij, jau mogaus
turim, ar turint tiksl isiaikinti jo nuomon apie kok nors objekt, reikin, santyk,
ar jo mokymo tikslu.
ymus rus pedagogas novatorius Vasilijus Suchomlinskis (19181970) ypating vaidmen mokymo procese lavinant mokini login mstym skyr mokytojo mokjimui kelti klausimus mokiniams ir siekimui gauti teisingus atsakymus juos, tokius
atsakymus, kurie padt ugdyti mokini intelekt, adint j savarankik mstym.
Klausimus reikia formuluoti vairaus sudtingumo, reikalaujanius vairiapusiko
mokini ini spektro (lot. spectrum vaizdinys, vaizdas; visumos komponent
vairov), vairius savo forma, visada atsivelgiant mokini ami. Mokinio mstymas yra kreipiamas atsakym suradim. Sukelti tok poreik reikia traukti mokin
protin darb. V. Suchomlinskio nuomone, sunkiausia yra mokytojui, bet tai yra pats
tikriausias jo meistrikumo rodiklis [142].
Klausimas formuluojamas klausiamuoju sakiniu, kuris nra sprendinys ar teiginys,
todl nelaikomas nei teisingu, nei klaidingu. Visa klausimo atsakymo situacija apima: a) pradin informacij apie klausime aptariam objekt, kur vadiname klausimo
baze (prielaida); b) nurodym apie ios informacijos nepakankamum ir btinum
toliau papildyti bei pagilinti inias.
Taigi klausimas tai login forma, kuri turi pradin, pagrindin informacij, kartu nurodantis jos nepakankamum siekiant gauti nauj informacij atsakyme.
3.2.3.2. Klausim rys
1) Patikslinantieji klausimai (Ar tiesa, kad ...?. Ar reikia ...? ir pan.). Jie gali
bti paprastieji ir sudtiniai. Paprastieji klausimai gali bti neslyginiai (Ar tiesa, kad
rombo kratins lygios? ir pan.) ir slyginiai (Ar tiesa, kad jei lygiagretainis yra rombas, tai jo striains yra tarpusavyje statmenos?). Sudtiniai klausimai skirstomi konjunkcinius (sujungianiuosius) ir disjunkcinius (atskirianiuosius), pastarieji gali bti
grietosios ir silpnosios disjunkcijos. Pvz.: a) Kokioms geometrini figr klasms
226
priskirsime trikamp ir apskritim? (konjunkcinis); b) 2 2 = 4 ar 2 2 = 5? (grietoji

disjunkcija); c) is kampas yra arba lygus /6 arba 30? (silpnoji disjunkcija).
2) Atgaminantieji klausimai jie prasideda odiais Kur?, Kada?, Kodl?,
Koks? ir pan. Jie taip pat gali bti paprastieji ir sudtiniai. Pvz.: a) Kok trikamp
vadiname lygiaoniu? (paprastasis); b) Kaip pakist lygiakraio trikampio kratins, jei du kartus padidintume jo plot ar perimetr? (sudtinis).
3.2.3.3. Klausim prielaidos
Klausimo prielaida arba baze (gr. basis - pagrindas) laikomos jame esanios
pradins inios, kuri stok ar neapibrtum reikia paalinti. ini stok ar neapibrtum nurodo klausimo operatoriai (lot. operator veikjas), t. y. klausiamieji
odiai: Kas?, Kada?, Kur?, Kodl? ir pan.
Pagal prielaid (bazi) pobd klausimai skirstomi : a) logikai korektikus (lot.
correctio pataisymas, patikslinimas) teisingai suformuluotus, t. y. tokius, kuri
prielaidos (bazs) yra teisingi teiginiai; b) logikai nekorektikus neteisingai suformuluotus, kuri prielaidos (bazs) neteisingi ar neapibrti teiginiai. Jei klausiantysis i ties neino to, kad baz neteisinga, tai klausimas laikomas nekorektiku, o jei
klausiantysis tai ino, tai klausimas laikomas provokaciniu (lot. provocatio kurstymas, ikis), jo formuluot sofistin.
3.2.3.4. Paprastj ir sudtini klausim formulavimo taisykls
1. Klausimo formulavimo korektikumas: nerekomenduotini provokaciniai, neapibrti klausimai.

2. Turi bti numatytos atsakymo patikslinaniuosius klausimus alternatyvos
(taip ne).
3. Klausimo trumpumas, aikumas: sunku suprasti ilgus, painius, netikslius klausimus ir atsakyti juos.
4. Klausimo paprastumas: jei klausimas sudtinis, j geriau iskaidyti kelet paprastj.
5. Sudtiniuose klausimuose btina iskaiiuoti visas alternatyvas, pvz.: Ar i
figra yra lygiagretainis ar trapecija?
6. Btina skirti paprast klausim nuo retorinio (gr. rhtorik tuia grabylyst), pvz.: Kas i js neino, kad lyginiai skaiiai dalijasi i 2? Retoriniai
klausimai yra teiginiai, nes juose kas nors teigiama arba neigiama, o klausimas
negali bti teiginys.
3.2.3.5. Atsakym login struktra ir rys
1. Atsakymai paprastuosius klausimus. Atsakymai pirmojo tipo klausimus patikslinaniuosius yra dviej tip : taip-ne. Atsakant antrojo tipo klausimus, btina
pateikti tiksli, isami informacij.
227
2. Atsakymai sudtinius klausimus. Atsakant konjunkcin klausim, reikia atsakyti visus paprastuosius klausimus, einanius sudtin klausim. Atsakant disjunkcin klausim danai pakanka atsakyti tik vien ar kelis j sudaranius paprastuosius klausimus.
Galima tokia klausim klasifikacija: 1) tiesioginiai klausimai, kuriuos galime
atsakyti taip arba ne; 2) tiesioginiai klausimai, kuriuos negalima taip vienareikmikai atsakyti reikia platesnio atsakymo; 3) pusiau tiesioginiai klausimai, kuriuose
klausiama, koks i dviej (ar daugiau) teigini yra teisingas. Tokiu atveju klausimas
yra sudtinis, j reikia suskaidyti kelet paprastj.
Atsakydamas klausim, mokinys turi isiaikinti klausimo prielaidas ir nustatyti, ar jos teisingos, ar klaidingos. Klausimai stimuliuos aktyvi mokini mstomj
veikl, jei juose bus optimalus neapibrtumo kiekis. Jei klausimas turi per daug neapibrtumo, tai mokiniams sukelia dideli sunkum. Prieingai, lengvi, stokojantys
neapibrtumo klausimai nereikalauja i mokinio tyrimo, dalini atvej nagrinjimo.
Pvz., vietoje klausimo Kiek apskritim galima nubrti per 3 ploktumos takus,
nesanius vienoje tiesje? (lengvas atsakymas vien), geriau pateikti klausim
Ar egzistuoja apskritimas, einantis per tris takus?, nes gatavo atsakymo vadovlyje
nra ir mokiniai patys turi nagrinti vairius 3 tak isidstymo ploktumoje atvejus
(vienoje tiesje arba ne).
Mokytojas turi vengti nekonkrei klausim: K galime pasakyti apie trikamp
ABC?, Kokias savybes turi (neturi) trapecija (kubas)?
3.2.3.6. Klausim formulavimas probleminio mokymo procese
Probleminiu mokymu, kaip jau minjome aukiau, suprantame tok mokym, kuris mokini smonje inspiruoja tokius paintinius udavinius ir problemas, kurios
primena mokslin tyrinjim. Problem sprendimas aktyvina mokini krybines protines galias. Pvz., prie rodant trikampio vidaus kamp didum sumos teorem, galima
duoti mokiniams uduot; Nubrti trikamp, kuris turt tris duotuosius kampus (o
kampus parinkti tokius, kad j suma bt daug didesn ar maesn u 180). Mokiniai
negals isprsti io udavinio ir turs galvoti, kokia gi to neisprendimo prieastis.
Labai tinkamos yra ir problemos, priverianios iekoti matematini dsningum: 1)
veiksm rezultat (sumos, skirtumo, sandaugos, dalmens) kitimas kintant vienam ar
keliems j komponentams; 2) kvadrato ploto kitimas priklausomai nuo jo kratins
padidinimo (sumainimo) kelis kartus ir t. t. Efektyvs yra ir atskiri probleminiai
klausimai: 1) Kodl keturkampis vadinamas keturkampiu? Ar galima buvo jam duoti
kitok pavadinim, taip pat susijus su jo savybmis? 2) Kaip pavadintume trikamp,
kurio vienas kampas bukasis?
Matematikos mokymo procese naudojami vairs udavini tipai: standartiniai,
mokomieji, tiriamieji, probleminiai. Pagrindiniai udavinio komponentai yra: sly228
ga, klausimas, sprendimas, jo pagrindimas. Standartinis udavinys toks, kuriame

tiksliai apibrta slyga, inomas jo sprendimo bei pagrindimo bdas, t. y. toks udavinys, kuris treniruoja mokinius atgaminti imokt mediag. Mokomasis udavinys
toks, kuriame tiksliai neapibrtas (ar neinomas) kuris nors i komponent. Jei
toki komponent yra du, tai udavin laikome tiriamuoju, jei trys probleminiu.
Toks udavini skirstymas yra slyginis, nes, nelygu kokios besimokaniojo inios,
udavinys gali bti priskirtas vienam ar kitam tipui.
Vyresniosiose klasse mokiniai probleminio mokymo procese formuluoja vairias
hipotezes, numato j patikrinimo kelius, savarankikai atranda taisykles, dsnius,
formules, teorem rodymus. Bendroji mokomoji problema apima turi kelet dalini mokomj problem. J sprendim aib leidia isprsti pagrindin problem.
Probleminis mokymas numato ne tik problemins situacijos sukrim (probleminio
klausimo iklim), bet ir savarankik krybik mokini darb, nauj jiems dsningum, savybi, santyki atradim, taip pat savj teigini bei svarstymo eigos login
pagrindim (rodym). Aiku, probleminis mokymas, kaip jau pabrme aukiau,
nra universalus, j reikia sieti su aikinamuoju.
3.2.4. Pedagogikos klasikai apie logikos vaidmen mokymo procese
Labai didel vaidmen logikai mokymo procese skyr J. A. Komenskis, sils mokyti mokinius trump samprotavim taisykli, papildom rykiais gyvenimikais pavyzdiais, o po to tobulinti mokini login mstym analizuojant diskusines vairi
mokomj dalyk, taip pat ir matematikos, problemas. Labai svarbiomis mokymo
procese J. A. Komenskis laik analiz ir sintez, lyginim [88].
K. Uinskis savo veikale mogus kaip aukljimo objektas [143] pabr, kad
logika ne kas kita, kaip atspindjimas ms prote tarpusavio ryi, kurie egzistuoja
tarp gamtos objekt ir reikini. Imokyti vaikus logikai mstyti pagrindinis mokymo pradinse klasse tikslas, o loginio mstymo vystymo pagrindu turi tapti vaizdinis mokymas, gamtos stebjimas. Labai svarbiu loginio mstymo vystymo bdu
K. Uinskis laik lyginim, teigdamas, kad be lyginimo nra supratimo, o be supratimo nra teiginio. Pirmieji mokini atliekami elementars palyginimai yra pagrsti
jutiminiu painimu, vaizdiu daikt suvokimu: Pirmoji pakopa daiktai lyginami
tiesiogiai; antroji dviej daikt lyginimo tarpininkas yra treias, daugiau ar maiau
pastamas daiktas; treioji pakopa keletas tarpini daikt; bet daniau a jauiu
sutapim, o po to jau iekau tarpinink [143, p. 88].
Ypatingas K. Uinskio Vaik pasaulio skyrius yra Pirmosios logikos pamokos.
K. Uinskis savo straipsnyje Apie pradin skaiiavimo mokym ra: Pradedant
mokyti skaiiavimo (gsdinant aritmetikos pavadinim reikia palikti auktesnms
klasms), taip pat reikia neskubti ir toliau eiti, tik tvirtai imokus ankstesn dalyk;
229
o imokt dalyk reikia nuolat taikyti praktikoje [109, p. 606]. (Beje, ikikarinje
Nepriklausomoje Lietuvoje daugelis autori savo vadovlius ir udavinynus pradinukams irgi vardijo kaip skaiiavimo, o ne aritmetikos mokymo priemones [5, 6,
11, 12]. odio aritmetika ivengiama ir kai kuriuose dabartiniuose vadovliuose
pradinukams Skaii alis [2528]). K. Uinskis kviet: Tegul vaikai matuoja,
sveria, skaiiuoja. ie darbai labai pagyvina dstym, juos vaikai labai mgsta ir per
juos gunda skaiiuoti [109, p. 607]. Bet vaikai turi bti ir pratinami naudotis mstymo operacijomis. Todl K. Uinskis toliau teig tai k: Savaime suprantama, kad
vaikai turi ne mokytis aritmetikos taisykles, o patys jas atrasti. Pavyzdiui, nereikia
vaikams sakyti, kad jeigu negalima atimti vienet i vienet, tai reikia paimti vien
deimt ir pan. [109, p. 608609]. Silo vaikams duoti pagaliuk ryuliukus ir palaidus pagaliukus bei liepti atimti, pvz., 24 17. Vaikai patys susigaudys, kaip tai padaryti, o tada, kai jau visi vaikai supranta kur nors paprast aritmetikos dsn ir gunda
j atlikti mintinai, ir odiu, ir ratu, tuomet galite t dsn suformuluoti kaip aritmetikos taisykl, kad pratintumte vaikus tiksliai kalbti. Udavini turin reikia stengtis
imti i aplinkinio vaik pasaulio; tegul jie imatuoja savo klas, visus suolus, duris ir
langus, tegul suskaiiuoja vis savo knyg ir ssiuvini puslapius, tegul suskaiiuoja
savo metus, tegul suskaiiuoja savo savaites, dienas ir valandas iki veni [109, p.
608609]. Panaiai stebtose pamokose vaikams liep elgtis rokikns mokytojos R.
Rumien, L. Venslovien, I. utien ir kt.
Dar viename savo straipsnyje K. Uinskis galutinai suformulavo samprotavim
logikos reikm: Samprotavimo reikm itin yra svarbi matematiniuose moksluose.
Mes jau susipainome su matematini aksiom altiniu, taiau mogus dargi paioje
ankstyvojoje vaikystje nesustoja prie vien aksiom. Nuolat mgindamas pats judti
bei mgindamas pajudinti dangaus knus, juos dstyti, kilnoti arba keisti j form,
mogus tuo paiu indukcijos bdu, tik neaikiai suvokiamu, susidaro tiek aritmetini
ir algebrini veiksm, tiek geometrini figr bei j savybi svokas. Mes pirmiau
imams sudties, atimties, daugybos, dalybos, lygi nagrinjimo, negu suinome t
veiksm taisykles; mes pirmiau gyjame supratim apie tai, kas yra linija bei vairs linij santykiai; kas yra trikampiai bei trikampio kratini ir kamp tarpusavio santykiai,
kas yra apskritimas, kvadratas ir t. t., negu igirstame k nors i geometrijos. Valstietis,
statsis trobel arba skaitytuvais apskaiiuojs savo sklypo plot <...>, be abejons,
turi labai teising supratim apie daugel aritmetini bei algebrini ties ir apie vairi
geometrini figr savybes; bet vis dlto jis i tikrj nemoka nei algebros, nei geometrijos, t. y. nesupranta, kaip susidaro tos matematins svokos, kurias praktikoje
jis labai teisingai vartoja. Deduktyvins, samprotaujamosios matematikos udavinys ir
yra iskaidyti tas sudtingas, jau susidariusias svokas pirminius judesi pojius
aksiomas, arba akivaizdias tiesas, kurios kyla tiesiog i to, kad nerv sistema negali
atlikti antimatematini judesi. inoma, matematikos mokslas, be to, eina ir sintetiniu
230
keliu, t. y. smoningai komplikuoja pirminius sprendimus. tai kodl mes sutinkame su

tais, kurie teigia, kad matematikoje ikart naudojami tiek induktyvs, tiek deduktyvs
mstymo bdai: tiek matematini svok sudarymas, tiek j suskaidymas pirminius
sprendimus. Pati gamta savo formomis bei judjimu pateikia matematikai udavinius ir
matematika tuos udavinius sprendia, suvesdama juos tas akivaizdias tiesas, kurios
pagrstos ms jausmu, kad prieingas judjimas yra negalimas; nes matematikoje ir
forma yra tiktai judjimo pasekm [109, p. 471472].
V. Suchomlinskis didel reikm skyr formavimui toki svok, kaip prieastis
ir pasekm, skirtingumas ir tapatumas, galimyb ir negalimumas ir t. t. Protinis lavinimas pagal j prasideda ten, kur yra teorinis mstymas, kur gyvas suvokimas ne
galutinis tikslas, o tik priemon [142].
Visi aptartieji klasikai pagrindin dmes skyr loginio mstymo ugdymui pradini
klasi matematikos pamokose. Aptarsime, kaip loginis mstymas lavinamas matematikos pamokose vyresniosiose klasse.
3.2.5. Vyresnij klasi mokini loginio mstymo lavinimas matematikos
pamokose
Matematikos didaktikos specialistai teigia, kad matematika padeda lavinti krybin login mstym versdama mokinius iekoti nestandartini udavini sprendimo
bd, apmstyti paradoksus, analizuoti teorem turin ir j rodym esm, nagrinti
ymi mokslinink krybini mini specifik. Lavinamasis matematikos pamok
efektas pasireikia tuo, kad specifinis matematikos loginis grietumas ir samprotavim tvarkingumas tiesiog ugdo mokini bendrj loginio mstymo kultr, ir pagrindinis matematinio vietimo lavinamosios funkcijos aspektas yra visaverts argumentacijos gebjim ivystymas. Jei kasdieniniame gyvenime ir netgi daugelyje moksl
nepavyksta argumentacijos padaryti visikai isamios, tai matematikoje yra kitaip:
ia argumentacija, nebdama absoliuiai isamia, leidianti net ir maiausi pagrsto
prietaravimo galimyb, negailestingai pripastama klaidinga ir atmetama kaip netekusi bet kokios galios <...>. Mokydamasis matematikos, mokinys pirm kart savo
gyvenime sutinka tok griet reiklum argumentacijos visavertikumui, ra ymus rus matematikas Aleksandras Chininas (18941959) [147]. Mokydamiesi matematikos, mokiniai imoksta tarpusavio kritikos; mokinys, kuris apsigina nuo savo
draug abejoni dl savojo svarstymo eigos, pajunta, kad btent logins argumentacijos visavertikumas buvo jo ginklas, kuriuo naudodamasis jis nugaljo. O kart tai
pajuts, jis neivengiamai imoks gerbti ginkl, ir, net bdamas kitose situacijose
(ginydamasis su kitais arba mstydamas vienas), iekos tikslios, visaverts argumentacijos, o tai jau rodo auktesn jo loginio mstymo lyg. A. Chininas suformulavo
kai kuriuos konkreius reikalavimus, kuriuos vykdius argumentacija bus svari: kova
231
prie neteistus apibendrinimus ir nepagrstas analogijas, u disjunkcij pilnum, u

klasifikacij nuoseklum ir isamum.
Matematinio mstymo stilius pasiymi iomis ypatybmis: 1) absoliutus samprotavimo logins schemos dominavimas; 2) lakonikumas, smoningas siekimas visada
rasti trumpiausi i vedani duotj tiksl keli; 3) tikslus svarstymo eigos iskaidymas atskirus atvejus; 4) skrupulingai tiksli simbolika [147]. Aptartieji matematinio mstymo bruoai padeda pakelti bendr moksleivi mstymo kultr, vystyti j
intelektin potencial. Matematikos pamokose mokiniai operuoja visomis mstymo
formomis: svokomis, teiginiais, samprotavimais. Daniausiai mokiniai naudojasi
tokiomis dedukcini samprotavim formomis: kategorikasis silogizmas, entimema,
polisilogizmai, dilemos ir t. t.
3.3. Mokini matematinio mstymo ugdymas ir matematini udavini

formulavimas
3.3.1. Bendrieji matematinio ugdymo bruoai ir matematinio mstymo vaidmuo
Matematikos mokslo ir matematikos didaktikos raidos procese natraliai pakito
svokos matematinis mstymas turinys, labai iaugo jos vaidmuo matematikos mokymo procese. Tarp mokymo sistemos ir protinio mokini vystymosi eigos egzistuoja
labai glaudus ryys, kuris nusakomas atitinkamais dsniais. i dsni iekojimas yra
viena i pagrindini pedagogins psichologijos problem. iuo metu yra padaryti tik
pirmieji ingsniai sprendiant i problem. Atsakymai klausimus: Kok mstym
vadiname matematiniu?, Kokie yra matematinio mstymo pagrindiniai bruoai?
dar nra nei tiksls, nei vienareikmiki tiek matematikos didaktikoje, tiek pedagoginje psichologijoje. Aiku, btina paymti, kad pedagoginje psichologijoje, kibernetikoje jau yra nemaa laimjim sprendiant ias problemas, bet jie dar maai
naudojami didaktikoje.
Matematinis ugdymas sudtingas procesas, kurio komponentai yra ie: a) atitinkamos matematini fakt ir idj sistemos sisavinimas; b) atitinkam matematini
mokjim ir gdi sistemos susiformavimas; c) matematinio mstymo vystymas.
Labai ilgai buvo manoma, kad btini yra tik du pirmieji komponentai, o treiasis formuojasi stichikai, skmingai formuojantis pirmiesiems dviems. Tai iek tiek teisinga,
bet nevisikai. Psicholog tyrimai liudija, kad matematinis mstymas yra ne tik vienas
i svarbiausi mokini paintins veiklos komponent, bet ir toks, be kurio kryptingo
lavinimo negalima utikrinti pirmj dviej komponent suformavimo.
Psichologai ne kart pabr, kad vaiko mokymasis ir jo protin raida yra glaudiai
susij tarpusavyje. Taiau, nors vaikas besimokydamas vystosi, jo protinis lavjimas
vyksta gana savarankikai. Pasirodo, kad matematins svokos nesiformuoja alia
painimo proceso, o yra palaipsniui konstruojamos skirtingu laipsniu atskiruose mo232
kymo etapuose. Mokiniai su silpnai ivystytu matematiniu mstymu negali sisavinti

(suprasti) vienos ar kitos matematins idjos, jie sugeba formaliai siminti tik atskirus
matematinius faktus. Kad perprast i idj, mokiniai turi isiugdyti gebjim atlikti
apibrtas protines operacijas, kurias vald jie gali aktyviai ir smoningai suvokti
nauj idj, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudami j kuriant.
Iki ms dien psichologini tyrim rezultatai ugdymo praktikai tarnauja beveik
vien tokiu bdu: tiriant udavinio sprendimo eig, iaikinami bdai, kuriais isprendiami atitinkami udavini tipai, o po to mokomojo eksperimento metu patikrinamas
j pedagoginis efektyvumas, paskui tie bdai perteikiami mokiniams, t. y. suformuojami konkrets mstymo bdai, organikai susij su apibrt operacij iskyrimu ir
fiksavimu, taiau neatskleidiant to mstymo proceso, kurio metu tos operacijos taikomos, esms. Aiku, mokantis matematikos tam tikra mstymo technika (operacij
atlikimo bd ar gdi, atliekant jas pagal i anksto numatytus poymius, visuma)
reikalinga, bet negalima tuo apsiriboti: tai nra pagrindinis mokini mstymo lavinimo udavinys ar netgi svarbiausia jo dalis. Reikia mokinius mokyti surasti naujus
ryius, padti jiems valdyti bendrus veiksm bdus, padedanius sprsti naujus udavinius, savinti naujas inias, t. y. mokantis matematikos btina ne tik kryptingai,
bet ir visapusikai lavinti mokini matematin mstym, padaryti j pakankamai gil
ir bendr. Paprasiau sakant, reikia, kad mokiniai susiformuot bendrus, o ne vien
mstymo konkreioje situacijoje bdus. Aiku, bendrieji mstymo bdai formuojami
remiantis daliniais, kurie yra susij su konkreia mokomja mediaga. Pvz., mokant
sprsti udavinius, sudarant lygtis i j slyg (judjimo, bendro darbo ar kt. tip
udaviniai), mokiniai, vald mokjimus sudaryti lygtis i tipini udavini slyg,
valdo ir bendrj mokjim udavini sprendim lygi sudarymo i j slyg metodu. O is metodas analitinio mstymo forma. Taigi susiformav konkreios matematins mediagos pagrindu bendrieji metodai tampa universaliais, o tai liudija apie
galimybes juos perkelti kitas matematins veiklos sferas.
3.3.2. Bendroji lavinamojo matematinio mstymo charakteristika
Pasaulio painimas, realizuojamas mstymu, ne vien intelektinis, protinis procesas. Mstymas atsiranda ir ilieka, bdamas glaudiai susijs su praktine mogaus
veikla. Taiau mstymu mogus gali jau ne realiai, ne praktikai, o mintyse pertvarkyti
gamtos objektus ir reikinius. Mintimis mogus gali veikti ten, kur praktikai veikti jis
negali. Taigi mogaus gebjimas mstyti nepaprastai ipleia jo praktines galimybes.
Pirmasis mstym band apibrti rus psichologas Ivanas Seenovas (18291905),
kuris suformulavo geniali hipotez apie tai, kad mogaus mintis yra susitikimas
su realybe, io susitikimo procese i realyb pastama, pati mintis yra mogaus
atsakomoji reakcija realybs poveik. I. Seenovas ikl ir hipotez apie tai, kad
233
mstymas yra procesas, nors jo laikais i hipotez toliau tiriama nebuvo nei jo paties,
nei kit psicholog. Dabartinje psichologijoje mstymas suprantamas kaip socialiai
slygotas, tvirtai susietas su kalba psichinis procesas, kurio metu iekoma ir atrandama esm, t. y. procesas, kuriame apibendrintai atspindima realyb jos analizs bei
sintezs metu. Mstymas atsiranda praktinje veikloje i jutiminio painimo ir ieina
toli u jo rib [133, 149].
Sovietiniai psichologai tirdami mstym vadovavosi determinizmo (lot. determinare apibrti) principu: iorins prieastys veikia per vidines slygas. S. Rubinteinas teig, kad tik remiantis iuo principu galima apibrti psichini reikini
dsningumus ir kad btent is principas yra psichologini teorij branduolys [139].
Lyginant su visais kitais mogaus psichikos reikiniais (pvz., jausmais), mstymas
yra labiausiai paslptas, sunkiai tiriamas ir nagrinjamas. Vidins mstymo slygos
apibriamos aktyvumo lygiu ir toki mstymo operacij: analizs, sintezs ir apibendrinimo tarpusavio sveikos laipsniu painimo procese. Iorins mstymo slygos
slygos, kurios sukelia mstym, yra objektas, apie kur mstoma, ir aplinka, kurioje
sveikauja subjektas ir objektas. Kalbant paprasiau, mstymas nra vienas objekto
painimo aktas tai, kas neinoma, i karto neatsiskleidia. Vieno mstymo akto rezultatai traukiami tolesn mstymo proceso eig, objekto painimas nuolat gilja.
Mstymo procesas realizuojamas kaip mogaus ir jo suvokiamos situacijos, t. y. kaip
subjekto ir objekto sveika. Kartais pasitaiko, kad mstymas pakeiia pradin ikilusi problem, o i pakeista problema veikia tolesn mogaus minties eig, koreguoja
j, sukeldamas naujus klausimus ir naujas prielaidas apie suvokiamj objekt. Matematinis mstymas natraliai visikai atitinka mstymo apskritai pobd. Taiau jis
turi savo specifini bruo ir ypatybi, kurias lemia nagrinjam objekt ir j tyrimo
metod specifika. Mstanti, krybinga asmenyb gali neturti pakankamai ivystyto
matematinio mstymo. Konkretus pavyzdys talentinga lietuvi poet Salomja Nris, kuri, mokydamasi Vilkavikio iburio gimnazijoje, labai vargo su matematika
ir kuriai tik kaip daug adaniai poetei gimnazijos direktorius ir matematikos mokytojas Steponas Vaitkeviius tik i pasigailjimo para neutarnaut minimal teigiam
paym (trejet, pagal tuometin penkiabal vertinimo sistem). Beje, tas nepakankamai ivystytas matematinis mstymas atsiliep poetei ir kitur: buityje, politikoje ji
danokai pasijusdavo bejg ir atsiduodavo kit valiai. Tad matematinis mstymas
pirmiausia yra viena i gamtamokslinio mstymo ri, o pastarasis apibdinamas: 1)
gamtamokslins informacijos ir ini gijimu (atitinkam fakt ir speciali termin inojimu, mokjimu atgaminti dsnius ir taisykles, apibrti form, struktr, procesus
ir j funkcijas, paaikinti dsni reikm); 2) mokjimo naudotis gamtamokslinmis
iniomis praktikoje formavimu, gyvenimikojo patyrimo praturtinimu taikant buityje
gamtos dsni inias, mokjimu skirti faktus ir hipotezes, vykdyti eksperimentus ir tikrinti j ivadas, daryti apibendrinimus eksperimentini duomen pagrindu. Kadangi
234
mstymas neatskiriamas nuo veiklos, suprantama, kad ir gamtamokslinis mstymas

gali bti apibdinamas ir jo metodikos pagrindiniais elementais: 1) problemos supratimas; 2) tikslus jos apibrimas ir atribojimas nuo kit problem; 3) vis situacij,
susijusi su ia problema, nagrinjimas; 4) problemos sprendimo planavimas, geriausio jos sprendimo bdo suradimas; 5) labiausiai tiktinos hipotezs pasirinkimas; 6)
eksperiment hipotezei patikrinti planavimas; 7) t eksperiment atlikimas; 8) kontrolini eksperiment atlikimas; 9) ivad formulavimas ir pagrindimas; 10) ivad
prapltimas naujoms situacijoms, kuriose pasireikia tie patys veiksniai. Visi ie elementai yra pagrindas taikyti vairiems metodams mokant gamtamokslini disciplin.
Turdamas visus gamtamokslinio mstymo bruous, matematinis mstymas turi ir
sav ypatybi. Matematinio mstymo charakteristika turi iuos aspektus: 1) turinys
(pagrindiniai matematinio mstymo tipai); 2) matematin veikla (mokslinio matematinio tyrimo metodai); c) forma (mstymo savybs, apibrianios mstymo stili); d)
subjektyvios mogaus, usiimanio matematine veikla, charakterio savybs (dorovins ir kt.). Suvestin matematinio mstymo komponent charakteristika pateikta 14
lentelje [127, p. 135].
14 lentel
Suvestin matematinio mstymo komponent charakteristika
Turinys (mstymo
tipai)
Veikla
(matematinio
tyrimo metodai)
Konkretusis
Stebjimai ir
mstymas
bandymai
Abstraktusis
Indukcinis
mstymas (analitinis, metodas
loginis ir erdvinisDedukcinis
scheminis)
(aksiominis)
Intuityvusis
metodas
mstymas
Tradukcinis
Funkcinis mstymas metodas
Dialektinis
(analogijos
mstymas
taikymas)
Struktrinis
Modeliavimas
mstymas
(abstraki
Utilitarinis
matematini
mstymas
modeli
Krybinis mstymas taikymas)

Formos
(mstymo
stilius)
Lankstumas
Aktyvumas
Tikslingumas
Atminties
pasirengimas
Platumas
Gilumas
Kritikumas
Savikritikumas
Kalbos
lakonikumas,
aikumas ir
tikslumas
235
Subjektyviosios
charakterio savybs
Noras tyrinti
Gebjimas susikaupti
Atkaklumas
Polinkis kryb
Intelektinis
siningumas
Smalsumas
Tikslumas,
teisingumas
Kalbos aikumas,
lakonikumas
Vaizduots
gebjimai, fantazija
Pasitenkinimas
darbo procesu ir jo
rezultatais
Pateiktoji matematinio mstymo komponent schema yra tik apytiksl ir nra nei
isami, nei pilna. Suprantama, kad realiame matematinio mstymo procese visi aukiau pateiktieji komponentai, organikai sveikaudami vienas su kitu, glaudiai susipina vairiose mstymo operacijose ir pasireikia vienovje. io sudtingo proceso
iskaidymas reikalingas tam, kad galtume j geriau inagrinti.
Dabar pereisime prie matematinio mstymo tip nagrinjimo. Pagrindine didaktine matematinio mstymo priemone laikomas matematini udavini, kuri turinys ar
sprendimo bdai atitinka tam tikr vietin mstymo charakteristik, sprendimas.
3.3.3. Pagrindiniai matematinio mstymo tipai ir jo vystymo didaktiniai bdai
Konkretusis (daiktinis) mstymas mstymas, vykstantis esant glaudiai sveikai
su konkreiu objektu ar jo modeliu. Yra dvi jo rys: a) neoperatyvusis mstymas
(stebjimas, jutiminis suvokimas); b) operatyvusis mstymas (veiksmai su objektu
ar jo modeliu). Neoperatyvusis konkretusis mstymas bdingas ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikams, kurie msto tik vaizdais, aplink suvokia tik
vaizdiniais. Tai, kad tokio amiaus vaikai dar neoperuoja abstrakiomis svokomis,
liudija . Pja bandymai [114]. Pateikiame por i bandym.
1. Vaikams demonstruojami du vienodi indai su vienodu spalvoto skysio kiekiu
(36 pav.). Skysio kiekio vienodumas aptariamas su jais.
36 pav.
Po to skystis i antrojo indo perpilamas trei kitokios formos ind (37 pav.) ir
pasiloma vaikams palyginti skysio kiek abiejuose induose.
37 pav.
Vaikai tvirtina, kad treiajame inde skysio daugiau, negu pirmajame, nors perpylimas buvo atliekamas jiems matant.
236
2. Vaikams demonstruojamos gls: rugiagls ir gvazdikai (pvz., 17 rugiagli ir

5 gvazdikai) ir klausiama, ko yra daugiau rugiagli ar gvazdik. Paprastai vaikai
atsako, kad gvazdik daugiau (nes jie yra ymiai didesni).
. Pja visa tai aikina tuo, kad neoperatyvusis tokio amiaus vaik mstymas
tiesiogiai ir visikai yra pajungtas j suvokimui, todl jie negali pasitelkdami svokas
abstrahuotis nuo kai kuri labiausiai krintani akis nagrinjam objekt savybi.
Mokant vidutinio ir vyresniojo amiaus vaikus poveikis neoperatyviajam konkreiajam mstymui pasireikia naudojant vairias vaizdines priemones, diafilmus, kin, televizij, kompiuter.
. Pja tvirtina, kad operatyvusis konkretusis mstymas yra veiksmingesnis
rengiant vaikus abstraki svok sisavinimui. Praktin veikla yra vaiko psichikos
vystymosi pagrindas. Konkretusis mstymas ypa svarbus mokant matematikos emesnse ir vidurinse klasse. Btina mokyti mstyti pasitelkiant ne tik tradicinio
vaizdumo priemones, bet ir remiantis konkreiais matematiniais pavyzdiais. Pvz.,
pradinse klasse, aikinant sudt stulpeliu:
235
+
341
576,
aikinama taip: 235 + 341 = (200 + 30 + 5) + (300 + 40 + 1) = (200 + 300) + (30 +
+ 40) + (5 + 1) = 500 + 70 + 6 = 576.
Vyresniosiose klasse konkretumas painimo procese maja, nes pats konkretumas keiia savj form, j keiia abstrakcijos. Todl reikia prisiminti ir tai, kad nuolatinis naudojimasis vaizdumu kartais gali pasirodyti ess alingas, pvz., mokant stereometrijos nuolatinis modeli naudojimas gali stabdyti erdvins vaizduots vystymsi.
Abstraktusis mstymas yra glaudiai susijs su mstymo operacija abstrahavimu.
Ji turi dvejop pobd: negatyv (lot. negativus neigiamas) abstrahuojamasi nuo
nagrinjamojo objekto kai kuri savybi, ir pozityv (lot. positivus teigiamas)
iskiriamos apibrtos objekto savybs, kurias reikia inagrinti. Todl abstrakiuoju
mstymu vadinamas mstymas, kuris apibdinamas mokjimu mintyse abstrahuotis
nuo konkretaus nagrinjamo objekto turinio ir sutelkti dmes tas jo bendrsias savybes, kurias reikia inagrinti. Mokantis matematikos abstraktusis mstymas pasireikia dviem pavidalais: a) ireiktiniu (pvz., nagrinjant kur nors geometrin kn,
abstrahuojamasi nuo vis reali toki kn savybi, iskyrus j form, matmenis,
padt erdvje); b) neireiktiniu (pvz., skaiiuojant klass mokinius, abstrahuojamasi
nuo kiekvieno atskiro mokinio savybi, laikant visus mokinius tapaiais, domina tik
skaiiavimo rezultatas klass mokini skaiius). Abstraktusis mstymas skirstomas
: a) analitin , b) login ir c) erdvin-schemin .
Analitinis mstymas apibdinamas atskir painimo etap tikslumu, jo turinio ir
taikom operacij sismoninimu. Mokantis analitinis mstymas pasireikia per: a)
237
analitin teorem rodym bei udavini sprendim; b) tekstini udavini sprendim

sudarant lygtis ar j sistemas i slygos; c) udavini sprendimo rezultat analiz ir t.
t. is mstymas nra izoliuotas nuo kit abstraktaus mstymo ri; atskiruose mstymo etapuose jis gali tik labiau pasireikti negu kit ri mstymas. i mstymo ris
glaudiai susijusi su viena i pagrindini mstymo operacij analize.
Loginis mstymas apibdinamas mokjimais: a) gauti ivadas i duot prielaid;
b) iskirti dalinius atvejus, isemianius duotj reikin: c) teorikai numatyti bsim
rezultat; d) apibendrinti duotsias ivadas. Mokymo procese is mstymas pasireikia per pilnosios indukcijos ir dedukcijos bdu gaunamas ivadas, teorem rodym.
Login mstym lavinti padeda, pvz., tokie pratimai:
1) Palyginti skaitini reikini reikmes: 987656 + 656135 ir 656135 + 987656.
2) Teisingas ar ne teiginys: Kad kampai bt gretutiniai, pakanka, kad jie turt
bendr kratin?
3) Dviese aidiamas toks aidimas: pirmasis pasako natralj vienaenkl skaii nuo 1 iki 9. Antrasis prideda prie jo taip pat kok nors natralj vienaenkl skaii ir pasako sum. Prie jos pirmasis prideda vl natralj vienaenkl skaii bei
pasako sum ir t. t. Laimi tas, kas pirmasis pasako skaii 66. Kas laims aidim
pirmasis ar antrasis aidjas?
Erdvinis-scheminis mstymas apibdinamas mokjimu mintyse konstruoti erdvinius vaizdus ar schemines nagrinjam objekt konstrukcijas ir atlikti su visu tuo
operacijas, atitinkanias tas operacijas, kurios gali bti atliekamos su realiais objektais. Neauktas erdvinio-scheminio mstymo lygis paprastai yra klitis skmingam
stereometrijos mokymuisi, nes is mstymo tipas formuojasi labai ilgai ir j reikia
labai kruopiai formuoti. Tam padeda planimetriniai pratimai, pvz.:
a) kiek atkarp yra 38 pav.?
38 pav.
b) Kiek trikampi yra 39 pav.?
39 pav.
238
Padeda ia ir erdvini modeli gamyba.

Su iuo mstymo tipu glaudiai susietas mokini gebjimas pavaizduoti schema
kur nors matematin objekt, operacijas su objektais ar santykius tarp j. domus
ia prasme yra prancz matematiko Fransua Eduardo Anatolio Liuk (Lucas, 1842
1891) udavinys: Garlaivis i uosto A uost B plaukia lygiai 6 paras. Kiekvienos
dienos vidurdien i A B ir i B A iplaukia reisinis garlaivis. Kiek tos paios linijos
garlaivi sutiks kiekvienas reisinis garlaivis, iplauks i uosto B uost A? [127, p.
142]. Udavinys lengvai isprendiamas naudojantis schema (40 pav.):

13 2 = 11 (garl.)
40 pav.
Intuicija (lot. intuitio nuojauta) ypatingas painimo bdas, kuriuo tiesiogiai surandama tiesa. Intuicijos sriiai priklauso tokie reikiniai, kaip staiga surastas
ilgai ir neskmingai iekotas udavinio sprendimas (aukiau mintas insaito reikinys), greitas numatymas kokio nors mogaus galim poelgi ir pan. JAV pedagogas
ir psichologas D. Bruneris intuityvaus mstymo specifik aikina taip: Analitinis
mstymas apibdinamas tuo, kad atskiri jo etapai aikiai irykinti ir mstantysis gali
papasakoti apie juos kitam mogui. Toks mstymas paprastai realizuojamas slygikai
pilnai sismoninant tiek jo turin, tiek ir j sudaranias operacijas <...>.
Prieingai, <...> intuityvusis mstymas apibdinamas tuo, kad jame nra tiksliai
apibrt etap. Jis turi tendencij bti pagrstas visos problemos suvokimu i karto.
mogus gauna atsakym, kuris gali bti teisingas arba klaidingas, nesismonindamas to proceso <...>, kurio metu jis rado iekomj atsakym... Paprastai intuityvusis
mstymas remiasi susipainimu su pagrindinmis iniomis duotojoje srityje ir su j
struktra, o tai leidia jam realizuotis uoliais, greitais perjimais, praleidiant atskiras grandis; ios ypatybs reikalauja patikrinti ivadas analitinio mstymo bdais
indukciniais ar dedukciniais [118, p. 266].
Tradiciniame mokyklinio mokymo procese kartais daugiausia dmesio skiriama
tiksliam imoktos mediagos atgaminimui. O kartais net mokiniai mokomi ne tiek su239
prasti matematinius faktus, kiek paprastai pritaikyti atitinkamas formules ar taisykles

udaviniams sprsti nesuvokiant j reikms ir ryi. Taip mokiniai pranta galvoti,
kad svarbu bti tiksliam, nors tas tikslumas pasireikia skaiiavimais, mechaniniu tipini udavini sprendimu. Deja, kai kurie mokytojai taip moko abiturientus, rengdami
juos valstybiniams egzaminams. D. Bruneris rao, kad pats tikinamiausias pavyzdys
ia bt euklidins geometrijos idstymas mokiniams dedukciniu bdu, nesiremiant
nei tiesioginiu operavimu geometrinmis figromis, nei propedeutiniu geometrijos
mokymu pradinse klasse [118, p. 39].
Taiau intuicijos vaidmens nereikia pervertinti. Aiku, mogus su gerai ivystytu
gebjimu intuityviai mstyti paprastai pasiymi apibrtais matematiniais gebjimais, bet pati savaime intuicija negali utikrinti gero dalyko mokjimo. D. Bruneris
teigia kad galbt reikia pirmiausia utikrinti slygas intuityviai suprasti mediag
ir tik po to supaindinti mokinius su labiau tradiciniais ir formaliais dedukcijos bei
indukcijos metodais [118, p. 56]. Taip yra ir daroma: prie sistemin geometrijos
kurs pradinse ir VVI klasse yra nemaa propedeutins geometrijos element
bendrame matematikos kurse. Antai N. Cibulskaits vadovlio V kl. I dalyje yra
skyriai Geometrija. Skal. Diagrama ir Geometrins figros, o II dalyje Erdviniai knai [37, 28], kuriuose propedeutikai idstomi pagrindiniai planimetrijos
ir stereometrijos klausimai.
D. Bruneris klausia: Ar labiau tiktinas mokini intuityviojo mstymo vystymasis tada, kai dstytojas pats msto intuityviai? <...>. Atrodo netiktina, kad mokinys
galt ilavinti savj intuityvj mstym arba pasitikt intuityviuoju mstymo metodu, jei jis niekada nemat, kaip efektyviai j naudoja suaugusieji. Tas mokytojas,
kuris gali duoti spjam atsakym klausim, kur jam pateikia klass mokiniai, o po
to savo spjim gali kritikai analizuoti, galbt daug skmingiau suformuos savo
mokini mokjim naudotis intuicija, negu tas mokytojas, kuris analizuoja visus savo
spdius i anksto <...>.
Ar reikia stimuliuoti mokini spjimus? Kaip sukurti situacijas, reikalaujanias
tampos intelektiniuose procesuose? Galbt yra apibrtos slygos, kuriose spjimai
ir gali tam tikru laipsniu padti formuoti intuityvj mstym. Tokius spjimus reikia rpestingai pltoti. Taiau mokykloje spjimo iklimas danai smerkiamas ir lyg
asocijuojamas su mokinio tingumu. Aiku, niekam nepatikt, jei ms mokiniai nemokt atlikti kit intelektini operacij, iskyrus spjimus, nes po spjim visada
turi eiti tikrinimas ir patvirtinimas tokiu mastu, koks yra reikalingas <...>. Tad ar ne
geriau, jei mokiniai spja, o ne visikai praranda kalbos dovan, kada jie negali staiga
duoti teisingo atsakymo [118, p. 5860]. Tad matematikos mokymo procese reikia
visada skatinti mokini nor spti ir gebjimus atspti. Kartu reikia kiekvien kart
atkreipti mokini dmes tai, kad kiekvienas spjimas suformuoja hipotez, kuri
reikia patikrinti ir pagrsti, jei ji nebus atmesta. Spjimu IIII klasse yra grindiamas
240
lygi sprendimas: 3 + = 8, 15 = 6, 2 = 16, 32 : = 4, : 3 = 15 (III klas),

15+x= 63, 80 : x = 16 (III klas). Toks lygi sprendimo metodas vadinamas bandym ir klaid metodu.
Intuityvusis mstymas pasireikia ir taikant analogij. Pvz., judantis takas nubria linij, tad judanti linija nubria paviri. Intuityviajam mstymui vystytis padeda
ir toki lygi sprendimas: x + x = x, x x = x, xx = x ir t. t.
Kadangi funkcijos svokos idja stebima visuose gamtos reikiniuose, funkcijos
matematin svoka yra galingas realiosios tikrovs painimo instrumentas. Natralu,
kad matematinis mstymas kaip sudedamj komponent apim ir funkcin mstym.
Funkcinis mstymas pasiymi bendrj ir dalini ryi bei santyki tarp matematini objekt ar j savybi prasminimu bei mokjimu juos panaudoti. Kaip inoma,
vienas i pagrindini tarptautinio judjimo u matematinio vietimo reform reikalavim buvo reikalavimas atkreipti ypating dmes moksleivi funkcinio mstymo
lavinim (F. Kleinas, Merans programa, Vokietija, 1905). Pagrindiniai funkcinio
mstymo bruoai: 1) matematini objekt sivaizdavimas kaip judani, kintani;
2) operacinis veiksmingas poiris matematinius faktus; 3) polinkis matematini
fakt turiningas interpretacijas, daugiau dmesio skiriant taikomiesiems matematikos aspektams. Kaip rodo didaktiniai ir psichologiniai tyrimai, vaizds kinetiniai
ir fiziniai vaizdiniai, kurie yra funkcinio mstymo pagrindas, organikai susilieja
su formaliais loginiais mstymo komponentais. Funkcinis mstymas vystosi tada,
kai mokiniai valdo metodus, leidianius pereiti nuo vaizdaus kinetinio matematini fakt vaizdavimo prie grietesnio, nors ir maiau dinamiko j apraymo aibi
teorijos kalba. Taigi kyla problema: reikia lygiagreiai, suderintai lavinti mokini
funkcin ir aibi teorijos kalba grst mstym. Vienas ios problemos sprendimo
bd udavini sistema, kurioje matematikai ireikiamos ir tiriamos konkreios
situacijos su aikiai ireiktu funkciniu turiniu. Bendruoju atveju tokio udavinio
sprendimas susideda i trij etap: 1) Nagrinjamajame reikinyje iskiriami pagrindiniai, esminiai ryiai, atmetant neesminius, antraeilius, taip atliekami vairaus lygio
suprastinimai, daromos prielaidos. 2) Susiejant objektus, esanius nagrinjamajame
reikinyje, su skaiiais ar geometrinmis formomis, pereinama nuo reali santyki
tarp t objekt prie matematini santyki (formuli, lenteli, grafik). 3) Gautieji
matematiniai santykiai tiriami, naudojantis jau inomomis, seniai suformuluotomis
ir imoktomis matematinmis taisyklmis, o gautieji rezultatai vl ireikiami tiriamojo reikinio terminais ir svokomis.
Paprasiausi udaviniai yra susij su mintiniu figr perklimu ar j deformacijomis. Pvz.: Kvadrat ABCD kerta ties MN, einanti per jo striaini susikirtimo
tak O. Jei suktume ties MN, tvirtin j take O, ir leistume jai slinkti kvadrato
kratinmis AB ir CD, tai ar keisis ir kaip keisis: a) ubrkniuotos figros plotas; b)
jos perimetras? (41 pav.).
241
A
41 pav.

Funkcinis mstymas glaudiai susijs su dialektiniu (gr. dialektik diskusij
menas) mstymu, kuris pasiymi kitimo, dualumo (lot. dualis dvejopas), prietaringumo, vienovs, tarpusavio sryio ir priklausomybs nustatymu tarp svok ir j
savybi. Dialektinis mstymas, be to, reikia gebjim neablonikai, vairiapusikai
pavelgti objekt ir reikini tyrim, ia ikylani problem sprendim. Dialektiniam mstymui bdingas taip pat skirtumo matymas tarp dedukcini ir nededukcini
samprotavim, taip pat sismoninimas vienybs bei prieybs baigtini ir begalini
dydi sferose. Dialektinis mstymas pirmiausia gamtamokslinis mstymas; jo santykis su matematiniu mstymu nra subordinacija pastarajam, o prieingai visavertis
matematinis mstymas yra kartu ir dialektinis mstymas.
Panaiai su matematiniu mstymu yra susijs struktrinis mstymas, kuriam bdingas gebjimas matyti bendrsias savybes ir santykius paios vairiausios prigimties objektuose, vairiausi matematini santyki universalumo suvokimas.
Utilitarinis (lot. utilitas nauda) mstymas praktikas, taikomasis mstymas,
kuris mokant matematikos yra irgi nepaprastai svarbus.
Krybinis mstymas apima visus mstymo komponentus, ivardytus aukiau, taip
pat ir tai, k vadiname matematiniu mstymo stiliumi. Grieto vienareikmio atsakymo
tai, kas yra krybinis mstymas, nra. Yra tik viena iaikinta krybins veiklos charakteristika tai, kad ios veiklos rezultatas naujos inios. Taiau ir i charakteristika
yra vienpus, nes ireikia veiklos produkto, o ne paios veiklos savyb. Krybinio
mstymo savybs yra ios: 1) krybinio mstymo rezultatas turi bti naujas ir vertingas tiek paiam mstaniajam, tiek kitiems monms; 2) pats mstymo procesas taip
pat turi turti naujovikumo, pasireikianio tuo, kad pertvarkomos anksiau priimtos
idjos, o kartais ir visikai ar i dalies j atsisakoma; 3) krybiniam mstymui prasta
tvirta motyvacija ir pastovumas, t. y. jis trunka ilg laik ar yra labai intensyvus.
242
Matematikos mokymo procesas i esms yra atskleidimas mokiniams to, kas jiems
yra nauja, o mokslui jau seniai inoma. Nepaisant to, j galima pavadinti subjektyviai krybiku, nors mokinio paintins veiklos rezultatai mokslui nra nauji, bet jie
yra nauji jam paiam. Taigi mstymo produktas gali bti ir ne krybinis, o pats mstymas krybinis. Pastaruoju laiku krybinis mstymas ir krybin mogaus veikla
apibdinama vadinamja euristine veikla.
Danai mogus pasijunta ess situacijose, kada kyla konfliktas tarp kokios nors
veiklos reikalavim ir jos atlikimo slyg. Visas mogaus patyrimas, jo turimos inios
nepadeda jam rasti io konflikto sprendimo keli ir mogui btina sukurti nauj veiklos strategij (gr. stratgia vadovavimas; nuo susiklosiusi aplinkybi priklausom veiksm varianto pasirinkim nustatani taisykli visuma), t. y. atlikti krybos
akt (lot. actus veiksmas). Tokia situacija vadinama problemine, o psichinis procesas, kurio metu sukuriama nauja strategija, randamas koks nors naujas sprendimas,
vadinamas krybiniu (produktyviu) mstymu arba euristine veikla.
Pagrindin krybins veiklos pasireikimo priemon matematikos mokymo procese yra paintini mokomj udavini sprendimas, ia naudingas yra krybinio matematinio mstymo apraymas, kur pateik D. Poja: Mstym galima vadinti produktyviuoju, jei jis padeda isprsti duotj konkret udavin; mstym galima vadinti
krybiku, jei jis sukuria priemones bsimj udavini sprendimui. Kuo didesnis
skaiius ir kuo platesn vairov udavini, kuriems gali bti pritaikomos sukurtosios
priemons, tuo auktesnis krybinio mstymo lygis.
Kartais sprendianiojo udavin darbas gali bti pavadintas krybiniu net ir tuo
atveju, jeigu jam nepavyko isprsti udavinio pavyzdiui, jei jo pastangos padjo
atrasti sprendimo bdus, pritaikomus sprendiant kitus udavinius. Sprendianiojo
darbas gali bti laikomas krybiniu ir netiesiogiai, pavyzdiui, jei jis palieka tegul neisprst, bet gerai suformuluot udavin, kuris galiausiai kitiems suadina vaising
idj [135, p. 274].
Mokantis matematikos mokini krybikumas gali pasireikti ne tik sprendiant
udavinius, bet ir mokantis nauj mokomj mediag. Taiau tada mokytojas turi
mokini veikl pakreipti tiriamja kryptimi. Taiau tai nebus ekonomika laiko atvilgiu ir todl, mokantis naujos mediagos, kaip jau minjome aukiau, daniausiai
taikomi tik tiriamosios veiklos fragmentai (lot. fragmentum nuolaua, uk; nedidel visumos dalis).
Apibdinant matematin mstym yra tikslinga atkreipti dmes mokini matematin mstymo stili. Tai keleto mstymo savybi rinkinys.
1. Pirmoji savyb mstymo lankstumas apibdinamas: a) gebjimu tikslingai
varijuoti veiksm bdus; b) ini, mokjim ir gdi sistemos pertvarkymu be dideli pastang pasikeitus veikimo slygoms; c) perjimo nuo vieno veiksmo bdo prie
kito lengvumu, mokjimu ieiti u prasto veikimo bdo rib.
243
Mstymo lankstum galima tikrinti tokiais udaviniais: 1) Dviej reginij vienas brolis aklas, bet tas brolis neturi normaliai regini broli. Kaip tai gali bti? 2)
Du mons kartu prijo up. Ups pakrantje buvo vienviet valtis. Taiau abu mons sugebjo persikelti per up ia valtimi. Kokiu bdu tai jiems pavyko padaryti? 3)
Rasti trikampio ABC pagrind AC (42 pav.), jei trikampio ADC perimetras lygus 39
cm, o trikampio BDC perimetras lygus 24 cm?
C
42 pav.
4) 3 l 36C temperatros vandens sumaioma su 4 l 15C temperatros vandens.

Kokios temperatros vanduo yra dabar?
Mstymo lankstumo prieingyb yra mstymo bukumas.
2. Mstymo aktyvumas pasiymi djimu pastang isprsti kuri nors problem,
noru isprsti i problem, inagrinti vairius poirius jos sprendim, itirti vairius ios problemos iklimo variantus atsivelgiant kintanias slygas ir t. t. Lavinti
i mstymo savyb padeda to paties udavinio sprendimo vairi bd nagrinjimas,
vairs tos paios matematins svokos apibrimai, gautojo rezultato tyrimas ir t. t.
Aktyvumo prieingyb pasyvumas.
3. Mstymo kryptingumas apibdinamas siekiu pasirinkti veiksmus kuriai nors
problemai isprsti, nuolat orientuojantis ios problemos ikelt tiksl, taip pat siekiu
surasti trumpiausius jos sprendimo kelius. ios mstymo savybs buvimas svarbi
aplinkyb, utikrinanti skm iekant matematini udavini sprendimo plan, mokantis nauj mediag ir t. t. Tam padeda specialiai parinkti udaviniai, vedantys
nauj tem ir atskleidiantys mokiniams ios temos mokymosi prasm ir sek.
Mstymo kryptingumas leidia kuo ekonomikiau, trumpiausiu keliu atlikti uduotis. Pvz., pasakojama, kad vieno Vokietijos miestelio pradios mokyklos mokytojas, nordamas palikti savo mokinius kuriam laikui vienus, dav, jo manymu, jiems
toki uduot, kuriai isprsti reikjo nemaa laiko, tad mokytojas man per t laik
galsis susitvarkyti savo reikalus. Ta uduotis buvo: Apskaiiuoti vis skaii nuo
1 iki 100 sum. Taiau tiek mokytojas, tiek mokiniai buvo nustebinti, kai vienas
244
mokinys labai greitai pakl rank ir pasak atsakym: 5050. Paklaustas, kaip jis rado
atsakym, jis paaikino:
1 + 100 )+ (2 + 99 )+ (3 + 98)+ ... = 101 50 = 5050.
1 + 2 + 3 + ... + 98 + 99 + 100 = (1
444442444443
50 por
Tas mokinys buvo Karlas Frydrichas Gausas (Gauss, 17771855), vliau taps
ymiausiu savo meto pasaulio matematiku.
Mstymo kryptingumas glaudiai susijs su tokia asmenybs savybe, kaip ini
trokimas. Jo nereikt painioti su paprastu smalsumu. Pirmoji savyb praturtina mokinio inias ir patyrim btent dl jo mstymo kryptingumo, o antroji smalsumas
virsdamas savitiksliu, stabdo mogaus ini siek, tenkinasi pasiekto smalsumo patenkinimu.
Mstymo kryptingumo prieyb mstymo netikslingumas.
4. Atminties pasirengimas savyb, leidianti ekonomikai mstyti. Priklausomai
nuo simenamos mediagos turinio ir nuo mogaus veiklos siminimo metu, atmintis
skirstoma : motorin (lot. motor judintojas), emocin (pranc. motion jausmas), vaizdin (kuri dar skirstoma regimj, girdimj, lytjimo, skonio, uosls),
odin login (pastaroji bdinga tik mogui) ir eidetin (gr. eidtikos priklausantis vaizduotei); ji bdinga kai kuriems monms eidetikams, pasireikia gebjimu
ilaikyti atmintyje ir gyvai, su visomis smulkmenomis atgaminti daikt ir reikini
vaizdus. Konkreiame procese visos atminties formos reikiasi kartu, bet nra lygiareikms (pvz., mokymo procese reikmingiausia yra odin login atmintis). Pagal
veiklos tikslingum skiriama valinga (atminties procesai tikslingi, i anksto numatyti) ir nevalinga (siminimas ir atsiminimas be specialaus iankstinio ketinimo)
atmintis; pagal simenamos mediagos supratimo laipsn prasmintoji ir mechanin
atmintis; pagal siminimo ir ilaikymo trukm fotografin (momentin), trumpalaik, operatyvin (lot. operatio veikimas) ir ilgalaik atmintis; pagal atkrimo pilnum atkurianioji, atpastanioji ir palengvinanioji atmintis; pagal simenamos
informacijos prasminimo bei supratimo laipsn mechanin ir login atmintis, pagal
simenam ini laikym semantin (svokos, simboliai, gramatikos ir matematikos
taisykls, formuls ir t. t.) bei epizodin (gr. epeisodion trumpalaik, maareikm
vykio dalis, neturinti lemiamos reikms visam vykiui; konkreios vietos, konkretaus laiko vykiai, biografiniai duomenys ir pan.). Smons kontroliuojama atmintis
vadinama eksplicitine (lot. explicitus iaikintas), nekontroliuojama implicitine (lot. implicitus supainiotas). Atminties individualios ypatybs priklauso nuo
asmenini savybi, poreiki, interes, polinki, proi. Jos pasireikia nevienodu
siminimo greiiu, tikslumu, tvirtumu, atkrimo lengvumu ir pilnumu. Atsivelgiant
tai, kokia mediaga (konkreti ar abstrakti) greiiau ir tviriau prisimenama, skiriami
245
trys atminties tipai: vaizdinis konkretusis, odinis abstraktusis ir tarpinis. Atmintis

yra btina painimo veiklos grandis. Savo ruotu atmintis priklauso nuo tos veiklos
pobdio: tiksl ir udavini, motyv ir konkretaus turinio.
Mokantis matematikos tikslinga ugdyti vis ri atmint. Pvz., mokytojo duodamas nurodymas mokiniui, dirbaniam prie klass lentos: Rayk ir kalbk padeda
vystyti motorin ir odin login atmint.
Atminties pasirengimas reikia ir gebjim greitai ir teisingai atgaminti btin informacij.
siminimo prieyb umirimas. 1885 m. vokiei psichologas Hermanas Ebinghauzas (Ebbinghaus, 18501909) sudar umirimo kreiv (43 pav.), pagal kuri mogus jau kit dien umirta apie 25 % to, k imoko prajusi dien (su slyga, jei nebuvo kartota). Kaip mokomj mediag jis naudojo beprasmius skiemenis [52, p. 122].
43 pav.
Beje, tiriant umirim per par [95, p. 316], gauti dar domesni rezultatai (44 pav.):
44 pav.
246
Taiau umirimas turi ir nemaa naudos: umirtant smulkius ir nereikmingus

faktus, atmintis be reikalo neperkraunama ir isaugoma galimyb siminti gana didels apimties ir turinio informacij. I esms atminties pasirengimas reikia gebjim greitai siminti bei atgaminti svarbi informacij. Todl matematikos mokytojas
turi ypa rpintis tuo, kad atmintis nebt perkrauta nereikalinga ar nereikminga
informacija.
Atminties pasirengimas treniruojamas ypa efektyviai tada, kai koki nors fakt
siminimas grindiamas i fakt supratimu. Todl taisykli kalimas siekiant tik
po to jas taikyti yra ne tik neproduktyvus, bet ir alingas. Mokantis matematikos
mokini atmint stiprinti padeda: atitinkamos mediagos mokymosi motyvacija, mediagos, kuri reikia siminti, plano sudarymas, platus lyginimo, klasifikacijos ir kt.
bd naudojimas.
5. Atminties platumas apibdinamas gebjimu formuoti apibendrintus veiklos bdus, kuriuos galima perkelti, taikyti daliniais, netipiniais atvejais. i atminties savyb
pasireikia mokinio gebjimu suvokti naujus faktus pastamose situacijose ir tuoj
pat juos perkelti bei pritaikyti neprastoje situacijoje. Pvz., ivedus kvadrat skirtumo
formul: (a + b)(a b) = a2 b2, mokinys, pasiymintis atminties platumu, lengvai
pastebs, kad: 1,752 0,252 = (1,75 + 0,25)(1,75 0,25) = 2 1,5 = 3. iai atminties
savybei ugdyti padeda klasifikacijos, apibendrinimo taikymas. Prieingyb jai atminties (mstymo) siaurumas.
6. Mstymo gilumas ir savikritikumas savyb, apibdinama nuolatiniu savo
veiksm tikrinimu, apytiksliu iekomo rezultato numatymu (iki hipotezi formulavimo), samprotavim, atlikt indukcijos, analogijos, intuicijos bdu, rezultat tikrinimu. Mokytojai turi reikalauti i mokini ir mokyti juos iekoti savo klaid, savarankikai jas taisyti. ia ypa vertingi matematiniai paralogizmai ir sofizmai, kuriuose
mokiniai turi bti pratinami pastebti samprotavimo klaidas. Naudingi ir tokio tipo
pratimai:

(57 28) 13 = 57 (x 13).
ios savybs prieingyb mstymo nekritikumas, kuris, deja, bdingas daugeliui

mokini.
Savybs, bdingos matematiniam mstymo stiliui: aikumas, tikslumas, kalbos ir
ura lakonikumas (gr. lakniks trumpai, glaustai), mstymo savarankikumas, rodomumas nereikalauja ypating komentar, tuo labiau kad ias savybes vairiais aspektais aptarinjome aukiau.
247
3.3.4. Krybikumo skatinimas ir erdvins vaizduots ugdymas

Mokymas turi bti organizuojamas taip, kad mokiniai, vadovaujami mokytojo,
turi rodyti iniciatyv, aktyvum atrasdami taisykles, teoremas, j rodymus, udavini sprendimus. emesnse klasse tie atradimai yra indukciniai, juose apibendrinami stebjim, bandym rezultatai. Vliau mokiniai, vadovaujami mokytojo, ieko
ir atranda teorem rodymus, udavini sprendimo planus ir bdus. Mokiniai danai
gauna uduotis rodyti, nubraiyti, isprsti, ivesti. Tokioms uduotims atlikti taip
pat reikia aktyvumo, iniciatyvos, krybikumo, taigi ugdomos ir ios savybs.
Visur, kur tik taikomi matematiniai metodai: gamtos moksluose, technikoje, ekonomikoje, vadyboje aukiau aptartos savybs yra btinos.
Erdvinis mstymas ypatinga vaizduots ris. Jo esm: smon, panaudodama
duotus erdvinius vaizdus, perdirba juos naujus, sukuria nauj erdvin situacij. Ji reikalinga irgi ne tik matematikoje, bet ir fizikoje, astronomijoje, chemijoje, technikoje,
statyboje, architektroje, skulptroje. Tad matematikos mokymasis, ugdantis erdvin
mstym, pasitarnauja ir kitiems mokslams.
248
IX. LOGINIO MSTYMO UGDYMAS MOKANT MATEMATIKOS

LIETUVOS PRADINI IR VYRESNIJ KLASI MOKINIUS
1. APIE MATEMATIKOS PAMOK STEBJIM LIETUVOS MOKYKLOSE
Vienas i efektyviausi mokymosi ir mokslinio tyrimo metod matematikos didaktikoje yra pamok stebjimas. Autoriaus patirtis ioje srityje yra nemaa: pradini
klasi matematikos pamokas stebti ir analizuoti (bei pats jas vesti) autorius pradjo
daugiau kaip prie 50 met, 1955 m., kai pats moksi Ukmergs pedagoginje mokykloje. Nors tiesiogiai dirbti pradinse klasse autoriui, gavusiam pradins mokyklos
mokytojo diplom, neteko, taiau stebti ir vertinti teko daugelio kurso draug, koleg, pavaldini vedamas pamokas daugiau kaip 12 met dirbant mokykl direktoriumi, visos Lietuvos mokytoj apie 20 met dirbant Respublikiniame mokytoj
tobulinimosi institute (toliau RMTI), parodomsias mokytoj ir student dirbant
iauli pedagoginiame institute (toliau PI; dabar universitetas) bei Vilniaus auktesniojoje pedagogikos mokykloje (dabar Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas).
Pats autorius 19571978 ir 19861989 m. turjo vis ar nevis matematikos mokytojo
darbo krv venioni raj. Stonin ir Teli raj. Lauko Sodos septynmetse, Mitkaii ir Degaii atuonmetse bei Ubiks vidurinje, Vilniaus XIII vakarinje, specialiojoje profesinje technikos mokykloje Nr. 2 (mergaii nepilnamei nusikaltli
kolonijoje), Vilniaus raj. Mickn vidurinje mokykloje. Direktoriaujant ir dirbant
RMTI taip pat teko stebti daug matematikos pamok vyresniosiose klasse, einant
antraeiles pareigas Vilniaus pedagoginiame institute bei universitete (toliau VPI, VU)
stebti parodomsias mokytoj ir student pamokas. Taiau mokytoj vedamas pamokas teko stebti madaug prie 20 met, student prie 10 met. Todl, rinkdamas mediag monografijai apie loginio mstymo ugdym mokant matematikos,
autorius papra Vilniaus miesto, Anyki, Rokikio bei Skuodo rajon vietimo
skyri vadov, kad jam leist lankytis jiems pavaldiose mokyklose ir stebti geriausi pradini ir vyresnij klasi mokytoj matematikos pamokas. Pradinse klasse
Vilniuje stebtos 4, Anyki rajone 12, Rokikio rajone 8 pamokos, Skuodo raj.
Mosdio gimnazijoje 1 pamoka. Vyresniosiose klasse Vilniuje stebtos 3, Anyki rajone 13, Rokikio rajone 10, Skuodo raj. Mosdio gimnazijoje 1 pamoka.
domiausius, labiausiai pavykusius stebt pamok momentus norisi ia ir aptarti,
laikantis tokio plano: a) didaktini princip realizavimas pamokose; b) mokymo form ir metod krybikas taikymas; c) loginio mokini mstymo ugdymas. Pradioje
aptarsime pradini klasi mokytoj pamokas.
249
2. STEBT PRADINI KLASI MOKYTOJ PAMOK APVALGA

Kaip ir dera pradinse klasse, stebtos pamokos pasiymjo mokymo vaizdumu.
Vilniaus Antano Vienuolio pagrindins mokyklos II klasje vyr. mokytoja Gen Liutkeviien, aikindama skaii 1 ir 10 dauginim, vartojo i popieriaus ikirptas snaiges, o iliustruodama dauginamj keitim vietomis, panaudojo plakatlius, kuriuose
buvo: a) 3 eiluts po 5 skrituliukus; b) 3 eiluts po 3 trikampiukus; c) 2 eiluts po 6
kvadratlius. Pvz., paskutinis plakatlis jai padjo vaikams akivaizdiai pademonstruoti, kad 6 2 = 2 6 = 12. Tos paios mokyklos vyr. mokytoja Jolanta Montvidien, ketvirtos klass mokinius supaindindama su milijonu, demonstravo vaikams 1
m2 ploto kartono gabal, apklijuot milimetriniu popieriumi. Suformulavo problem:
Per kiek laiko padtume po takel kiekvien kvadratin milimetr, jei per 1 min
padtume po 80 toki takeli, o kasdien dirbtume po 4 h? Beje, problem isprend ne i karto: leido vaikams pasplioti (vaik atsakymai pasiskirst nuo 15 min iki
1 savaits). Po to atliko su jais eksperiment nedidelius milimetrinio popieriaus
gaballius vaikai 1 min dliojo takus kiekvien kvadratin milimetr. Suskaiiavus
kiekvieno padtus takus, nustatyta, kad vidutinikai per minut padedama 80 tak,
dienos darbo laikas pasirinktas pagal mokinio darbo dienos mokykloje vidutin ilgum. Taip pat J. Montvidien didelius skaiius mok skaityti ir rayti, panaudodama
daugiaenkli skaii numeracijos lentel su kienmis, kurias ddavo reikiamus
kilnojamuosius skaitmenis. Vilniaus v. Kristoforo vidurins mokyklos vyr. mokytoja
Jolita Stanelien, IV klasje supaindindama mokinius su simetrikomis figromis,
vaik grupms idalijo figras: lygiakrat trikamp, eglut, nelygiaon trapecij,
atuoniakamp vaigd ir pasil nustatyti, kurias figras (ir keliais bdais) galima
sulenkti taip, kad abi figros dalys sutapt. Sprendiant udavinius i B. Balyio
vadovlio, j sprendimas irgi buvo iliustruotas lankstomais staiakampiais, kvadratais. Atliko mokiniai ir nedidel laboratorin darb: sulenk po staiakamp popieriaus
lapel ir kiekvienas ikirpo po savit simetrik figr. Su dviem vienodo spindulio
skrituliais, sulankstytais taip, kad padalijo juos 8 lygias dalis ir po to kirpo pagal
spindul, pademonstravo trupmenas: , , . Tos paios mokyklos IV klasje vyr.
mokytoja Sonata Urbonien pamokoje, skirtoje diagram ir piktogram kartojimui,
panaudojo skritulin mokinio paros laiko paskirstymo diagram, kartodama mokini
diagram skaitymo gdius. Sudarant stulpelin diagram, mokiniai lentoje upild
anket Keli asmenys yra mano eimoje?, kurioje atitinkamose grafose: 2-j, 3-j,
4-ri, 5-ki ir daugiau kiekvienas mokinys padjo kryiuk, paskui pagal i anket
vaikai savarankikai nubrai diagramas. Ypa gausu vaizdini mokymo priemoni
buvo Anyki A.Vienuolio gimnazijos II klass mokytojos metodininks J. Karosiens pamokoje. Ant kiekvieno stalo stovjo uduoi kraitel ir, atlikdami atitinkamas uduotis, vaikai pasiimdavo reikiamas priemones. Pavyzdiui, sprsdami uda250
vin apie lit banknot keitim smulkesniais banknotais, vaikai i kraiteli pasim
lit banknot kopijas. Tos paios mokyklos mokytoja metodinink ibut Btnien
IV klasje demonstravo tikr elektros skaitikl ir panaudojo komunalini paslaug
atsiskaitymo knygels lapeli kopijas sprendiant udavin apie elektros suvartojim
eimoje. i mokytoja panaudojo ir simbolius sutartinius enklus (geometrines figras) skaiiams vaizduoti pratimuose:

+ + = 12
+ =

=1
:=

=
: =
Jos koleg mokytoja metodinink R. Polikeviit-Kirtiklien II klasje mintinio
skaiiavimo metu vaikams pasil pratsti 2 aplikacij sekas: 1) gryb baravykas, 2
musmirs, baravykas ir 2) vaisi brak, obuolys, brak. Sek elementai ypa menikai pagaminti. Dar vien sek vaikai papild tokiu bdu: Valgyti vaisi atkeliavo
3 draugai robotai marsieiai, pasakojo mokytoja. Du ia pavaizduoti. Koks buvo
treiasis robotas? ir po to buvo atidengtas pieinys (45 pav.):
45 pav.
Vaikai turjo nupieti treij robot ir priklijuoti alia klaustuko. Po to j pieiniai

buvo aptarti, nustatyta, kas pieinius atliko teisingiausiai, graiausiai.
Anyki rajono Kavarsko vidurins mokyklos mokytoja metodinink Janina Sereiikien naudojo daug plakatini vaizdini mokymo priemoni. Viena j lentels
ir piktogramos kombinacija:

Gatv
Nam skaiius

Algirdo
300

Biruts
210

Kam lygs
ir ?
Anyki Jono Bilino gimnazijos III klasje vyresnioji mokytoja G. Verbickien
mintinio skaiiavimo metu pateik uduot priklijuoti kirminuko narel su ura251
ais: 1 km, 24 h, 1 min, 1 m, 1 h, 0,5 Lt, 1 Lt, h, 1 kg, 1 cm ant lentoje parayt
dydi: 1000 m, 1 para, 60 s, 100 cm, 60 s, 50 ct, 100 ct, 30 min, 1000 g, 10 mm
(priekyje priklijuota kirminuko galva). Tos paios gimnazijos vyresnioji mokytoja
Daiva Verbickien ir Anyki Antano Baranausko vidurins mokyklos vyresnioji
mokytoja E. Brainien, taikydamos aplikacijas skrituliukus magnetinje lentoje ir sag bei iaudeli rinkinius ant mokini stal, sudar su jais keturi daugybos
lentel tokiu bdu:

4 2 = 8 :::: 2 4 = 8 ir t. t.
E. Brainien prie lentos pastaiusi knygas, ant kuri urayta: 9 Lt, 7 Lt, 7 Lt,
7 Lt, pra vaikus sugalvoti udavin. A. Baranausko vidurins mokyklos mokytoja
metodinink D. Guobuien savo pirmokams savarankik darb metu teik uduotis
lapeliuose, parengtuose kopijavimo aparatu:
siirkite, kokia tvarka nubraiytos figros ir urayti skaiiai. Baikite pildyti
lenteles (15 ir 16 lent.) tokia pat tvarka:
15 lentel
4
2
4
5
1
5
16 lentel
1
5
1
5
2
4
2
3
3
3
Mokytoja metodinink L. Venslovien (Rokikio raj. Juodups pradins mokyklos direktoriaus pavaduotoja) IV klass mokiniams idalijo reklaminio lapelio su
kaldinmis nuolaidomis pertvarkytas kopijas. Juose pavaizduotos preks ir j kainos. Kain su nuolaida mokytoja uklijavo. Mokytoja pasak, kad nuolaida sudar
devintj dal preks kainos. Vaikai turjo savarankikai apskaiiuoti kain su nuolaida. Pagal plakatlius II klass mokiniai sudarinjo ir sprend udavinius Rokikio
252
Romuvos gimnazijoje (vyresnioji mokytoja R. Rumien), o mintin skaiiavim

i mokytoja organizavo tokiu bdu. Lentoje priklijuotas stilizuotas egluts pieinys,
alia jos eil skrituli. Pasakius mokytojai, pvz., 65 8, mokinys, pasaks teising atsakym 57, suranda skritul, kuriame paraytas is skaiius, ir perkelia j ant
egluts. Vliau suskaiiavo visus perkeltuosius skritulius aisliukus, j rado 13.
Mokytoja paklaus: Kelinta iandien diena? (gruodio 13). O tada pasil apskaiiuoti: Kiek dien liko iki v. Kald? Kita ios mokyklos vyresnioji mokytoja R.
Repien I klasje mintinio skaiiavimo metu pasitelkdama namukus pakartojo
skaii 6, 7, 8 ir 10 sandar i dviej dmen. Rokikio raj. Juodups pradins mokyklos vyresnioji mokytoja edukologijos magistr R. Barauskien III klasje vairioms
kamp rims demonstruoti panaudojo muziejin eksponat labai grai senovin
vduokl. Toliau vaikai iekojo vairi ri kamp geometrini figr popieriniuose modeliuose, nustatindami laikrodio modelio rodyklmis atitinkam laik, kartu
aptardami, kok kamp sudaro laikrodio rodykls. Rokikio uoliuko mokyklos-darelio III klasje vyresnioji mokytoja G. Narknait, panaudodama skaidri
plastmasin dut nuo maisto produkt ir vatines sniego gnites, upildanias t
dut, su vaikais apskaiiavo gnii kiek vairiais bdais: 2 4 + 2 4 = 2
8 = 2 4 2 = 4 4 = 16. Tos paios mokyklos II klass mokytoja I. utien pamokoje plaiai naudojo laikrodi modelius su pasukamomis rodyklmis. O pamokos
tem skelbdavo taip. I pradi mokytoja pasil udavin: Turinys 25, atminys 9.
Koks yra skirtumas? Teisingai atsaks mokinys surado lentoje priklijuot kvadratl su skaiiumi 16, apvert j ir priklijavo vir i anksto nubrtos atkarpos. Prie
klas taip buvo atsukta raid L. Kita uduotis: Pirmas dmuo 36, antras dmuo 7.
Kam lygi suma? deifravo raid A. Dar 4 uduoi sprendimas deifravo likusi
pamokos temos pavadinimo dal IKAS. Panaiai elgsi ir jau minta L. Venslovien. Jos mokiniai, atsakydami klausimus, pakartojo atitinkamus matematinius
ir ekonominius terminus: skirtumas, kaina, litas, prek, nuolaida, plotas, suma, jais
upild kryiaod ir vertikaliai jame perskait pamokos tem KALDOS. Skuodo
raj. Mosdio gimnazijos vyresnioji mokytoja D. Btien, mokydama atimties perengiant deimt, sumaniai panaudojo mokymo vaizdum. Pvz., atimant (15 7) ant
mokytojos staliuko mokiniai pastat du kubeli stulpelius, kuri viename 10, kitame
5 kubeliai. Atimant pirmuoju bdu: 15 5 2 pirmiausia nuimtas antrasis stulpelis, o
po to 2 kubeliai paimti ir i pirmojo stulpelio ir, suskaiiavus likusius, gautas skirtumas 8. Atimant antruoju bdu, i pirmojo stulpelio paimti 7 kubeliai, tad jame liko
3 kubeliai, pridjus antrojo stulpelio 5 kubelius, vl gauti 8 kubeliai. tvirtinant aista
Parduotuv. Pastaius kelet aisl preki ir davus atitinkam pinig sum
(monet ir banknot kopijas), klausta, kiek pinig liks, nupirkus vien ar kit prek.
Beje, i mokytoja mintinio skaiiavimo metu panaudojo istorin eksponat kol,
mokiniai skaiiavo jo dantis.
253
Daugelyje stebt pamok pavyko pamatyti nemaa tarpdalykins integracijos pavyzdi. Nemaa buvo ir integracijos su realiu gyvenimu (jau ir aukiau mintuose
pavyzdiuose tai buvo ryku mokytoj J. Montvidiens, S. Urboniens, J. Karosiens,
L. Vensloviens, R. Rumiens, I. utiens pamokose). Su rank darb pamokomis sietos dvi stebtos pamokos. Popieriaus lankstymas, karpymas plaiai naudotas vilniets
J. Staneliens pamokoje. Su popieriaus lankstymu savo matematin diktant susiejo ir
Anyki raj. Kavarsko vidurins mokyklos II klass mokytoja metodinink Nijol
Kvieskien: vaikai matematinio diktanto atsakymus ir savo vardus ura ant ia pat
pamokoje ilankstyt lktuvli ir diktanto bei pamokos pabaigoje jie nuskriejo pas
mokytoj. Kita ios mokyklos mokytoja metodinink J. Sereiikien IV klasje integravo matematik su gamtos painimu, ikabindama plakat su 10 medi amiumi. Vaikai
suapvalino medi ami iki piln deimi ir nubr gulsi stulpelin diagram:

Mediai
J amius
Apytikslis amius
1 langelis 20 met

ermuknis
84
80

Beras
119

Obelis
196

Uosis
297

Vynia
299

Liepa
998

uolas
1195

Puis
96

Klevas
596

Maumedis
495
(mokiniai upild III ir IV plakato stulpelius).
Pagal B. Balyio vadovlio uduotis vilniet S. Urbonien glaudiai siejo diagram braiym ir Lietuvos geografij. Aptardama mokinio paros laiko diagram, ji
akcentavo sveikos gyvensenos teigin ilgiau kaip 2 h mokiniams sdti prie kompiuterio ar televizoriaus yra labai nesveika. Anyki J. Bilino gimnazijos III klasje
mokytoja G. Verbickien, sprsdama udavinius apie sunaudotos elektros energijos
apskaiiavim bei naudojimsi liftu, kalbjo apie energijos taupym (dienin ir naktin apskaita), aptar, kur Anykiuose yra liftai. Kita ios mokyklos vyresnioji mokytoja A. Grinien, sprsdama su IV klass mokiniais atitinkam udavin, aptar
saugaus eismo problemas. Su realiu gyvenimu susijusios aukiau mintos rokikns
I. utiens ir juodupiets vyresniosios mokytojos Daivos Kavaliauskiens pamokos,
skirtos supaindinimui su laikrodiu. Anyki A. Baranausko vidurins mokyklos
mokytoja D. Guobuien I klasje idalijusi vaikams uduoi lapelius su nupietais
paukiais ir lentele (vieno lapelio pavyzdys 46 pav.), kuri upildius gaunama
stulpelin diagrama, aptar ir gamtamokslinius klausimus: primin pauki glob
(lesyklos iem, inkilai pavasar), aptar pauki gripo pavoj (neliesti sergani
ar kritusi pauki, praneti apie juos suaugusiems).
254
46 pav.
255
Vilniaus A. Vienuolio pagrindins mokyklos mokytoja J. Montvidien mokini

inias apie milijon iliustravo pavyzdiais: 1) Lietuvoje gyvena 3 mln. gyventoj,
o Japonijoje 27 mln. 2) Pirmykiai mons gyveno prie 2 mln. met. 3) Vabzdi ir voragyvi ri emje yra daugiau kaip 1 mln. 4) Galaktika didiulis
vaigdi telkinys. Pakelt rankos nykt laikyk itiestos rankos atstumu nuo aki.
Visatos gaballyje, kur ustoja nykio nagas, yra apie 50 mln. galaktik. Visata
yra milinika. 5) Saul yra nutolusi nuo ems per 150 mln. km. Kaip papildomus
vadovlio ir pratyb ssiuvinio uduotis atlikusiems mokiniams, ji pateik tokius
udavinius: 1) Viena dinozaur ris gyveno prie 250 mln. met, o kita - prie
146 mln. met. Koks met skirtumas skyr ias dinozaur ris? 2) Pasaulyje auga
daugiau nei 350 000 ri augal, o vabzdi ir voragyvi ri emje yra daugiau
kaip 1 mln. Kiek ... ? 3) Mnulis yra nutols 384 000 km nuo ems. Kiek 384 000
km maiau u 1 mln. km?
Individualaus mokymosi ir kolektyvinio mokymo derinimo principas gana rykus visose stebtose pamokose. Keli mokytoj pamokose buvo taikoma grupinio
mokymo vienos i didaktinio diferencijavimo atmain metodika. Rykiausiai
ir nuosekliausiai i metodika buvo taikoma rokikns G. Narknaits pamokoje. ia mokiniai po 4 susodinti prie stal ir vis pamok dirbo grupse. Panaiai
dirbo ir vilniet J. Stanelien. Grupinio darbo metodika skmingai taikyta ir kitos
rokikns I. utiens bei anyktni D. Guobuiens, E. Brainiens, J. Karosiens, mosdiks D. Btiens, S. Ratautiens (Anyki J. Bilino gimnazija, mokytoja metodinink) pamokose. Darb poromis savo pamokoje sumaniai
panaudojo anyktn A. Grinien. Greiiau atlikusiems pagrindines savarankiko
darbo uduotis papildom uduoi buvo parengusios ir pamokose jas panaudojo
Rokikio Romuvos gimnazijos vyresnioji mokytoja S. Galvelien, anyktn J.
Karosien.
Beveik visose stebtose pamokose vyravo du mokymo metodai: euristinis pokalbis
ir savarankikas mokini darbas. Labai daug savarankikai pamokose dirbo vilniei
S. Urboniens, J. Staneliens, J. Montvidiens ketvirtokai, G. Liutkeviiens antrokai,
anyktns A. Griniens ketvirtokai, rokikns S. Galveliens treiokai, kavarskiets N. Kvieskiens antrokai ir net anyktns D. Guobuiens pirmokai. Anyktn
S. Ratautien I klasje labai graiai sukr problemines situacijas: imatavus nosin
ir virvut, klausiama, ar tilpt dvi padiautos nosins ant virvuts, aidiant aisl parduotuv, nustatoma, kiek ir koki aisl galima nupirkti u tam tikr pinig
sum. Probleminius klausimus ir situacijas sumaniai formulavo vilniets J. Montvidien, J. Stanelien. Pamokose buvo ir programuoto mokymo element. Anyktn J.
Karosien II klasje mintinio skaiiavimo metu panaudojo plakat su supainiotomis
keiiamomis juostelmis, kurias sutvark mokiniai pakartojo veiksm komponent ir
rezultat pavadinimus:
256
I dauginamasis
II dauginamasis
Suma
........
I dmuo
II dmuo
Skirtumas
........
Turinys
Atminys
Sandauga
........
Sudtis
Atimtis
Daugyba
........
tuias vietas IIII stulpeliuose mokiniai djo juosteles su veiksm pavyzdiais:

2 3 = 6, 2 + 3 = 5, 5 3 = 2, o IV stulpel djo trkstam veiksmo pavadinim
Dalyba.
Rokikn I. utien skait tekst, o mokiniai vertino skaitom sakini teisingum, neteisingus sakinius itais: Saul pateka vakare. Vakaras dienos pabaiga.
Vakare pusryiaujame. Vakare sutemsta. Nakt mons miega. Ryte leidiasi Saul.
Vidurnakt prasideda kita para.
Atsakymams signalizuoti viesoforus, signalinius skritulius naudojo rokikiet G. Narknait, anyktn mokytoja metodinink . Btnien (A. Vienuolio gimnazija). Parenkamuosius atsakymus frontaliojo darbo uduotyse sumaniai panaudojo
anyktns A. Grinien, D. Verbickien, kavarskiet N. Kvieskien.
Logikoje labai svarbi pirmoji mstymo forma svoka. Tad ir pradini klasi matematikos pamokose svarbu tinkamai formuoti svokas: bendrsias gyvenimiksias
ir matematines. Bendrosios gyvenimikosios svokos matematikos pamokose daniausiai formuojamos sprendiant tekstinius udavinius. Rokikn R. Rumien, pasinaudodama plakatliu, su mokiniais sudar udavin: v. Kald ir Naujj met
proga eimos nariai para tiek sveikinim, kiek nurodyta plakate. 1) Kiek sveikinim
para eimos moterys? 2) ... eimos vyrai? 3) ... vaikai? 4) ... tvai? 5) ... visi eimos
nariai? iame udavinyje vaikai panaudojo net 5 bendresnes svokas. Rokikn R.
Repien matematinei statistinei diagramos svokai panaudojo klass mokini gimimo duomenis (iem, pavasar, vasar, ruden): su jais sudar stulpelin diagram
ir taip ved i svok.
Pamokose mokytojos naudojo nemaa udavini pokt: 1) jo du berniukai ir
rado pamestus 20 ct. Kiek cent ras 3 berniukai? 2) 1 kg msos vir 1 h. Kiek valand virs kg msos? 3) 2 arkliai trauk veim. Po kiek kilometr nubgo kiekvienas
arklys, jei visas nuvaiuotas kelias lygus 20 km? 5) Tvas vyresnis u sn 23 metais. Kada jis bus vyresnis u sn 25 metais? (S. Galvelien) 6) 7 broliai pasisak
turintys po 1 seser. Kiek vaik yra eimoje? (R. Rumien) 7) Kada metai turi tiek
dien, kiek mogus aki? (G. Liutkeviien). Anyktn A. Grinien, pateikusi
vaikams uduot: Kada uniukas sveria daugiau: kai guli susiriets ant svarstykli,
ar kai stovi ant ems?, paskatino panaias uduotis pateikti ir savo mokinius: 1)
Kas sunkesnis: 1 kg pk ar 1 kg vini? 2) Jei ant akos tupjo 5 varnos, tai kiek j
likt, mediotojui 1 nuovus? Mosdik D. Btien pateik vaikams tok udavinuk: 2 septyngalviai slibinai, galvas papuo skryblmis, jo per miest. Vjas nu257
pt 9 skrybles. Kiek skrybli liko? Vilniet G. Liutkeviien pateik antrokams

dvi domias msles: 1) 100 aki galva turi, visos jos saul iri (saulgra). 2) 2
galvos, 2 rankos, 6 kojos ir 1 uodega. Kas tai? (ant arklio sdi mogus). Vilniet J.
Montvidien prie aikindamasi tem Milijonas leido vaikams pafantazuoti ant
lapeli kiekvienas turjo parayti, kokias mintis jam sukelia is odis. Atsakymai
buvo vairs: Tai labai daug pinig, daikt, moni, augal ir t. t., Tai gali bti
vandens la kiekis vandens telkinyje, smilteli skaiius kibire smlio ir pan. Beje,
autoriui buvo labai malonu stebti pastarosios mokytojos pamok: prie nepilnus
metus ji autoriaus vadovaujama Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete, jau gijusi
auktesnj ir auktj ikimokyklinio ugdymo specialybs isilavinim, turdama nema darbo sta pradinse klasse, apgyn diplomin darb apie aktyvaus mokymo
metod panaudojim mokant matematikos pradinse klasse. Pamokoje i mokytoja
panaudojo autoriaus rekomenduot per paskaitas udavin apie supaindinim su milijonu bei vaizdines priemones. Kadangi autorius pradini klasi mokytoj matematikos pamokas stebjo, kaip jau minta, po daugiau kaip 20 met pertraukos, pamokose, palyginus su anksiau stebtomis, konstatuota daug teigiam pokyi: 1) daug
vairesns, domesns vaikams tapo pamokose naudojamos vaizdins mokymo priemons (naudojamos vairesns, graesns mediagos, kompiuteriais ir dauginimo
technika parengiama daug vairi dalijamj uduoi ir t. t.); 2) originals lietuviki
vadovliai padeda tviriau integruoti mokym real gyvenim, susieti su vairiais
mokomaisiais dalykais, mokytojos ir paios ieko vairiausi integracijos galimybi;
3) anksiau beveik neteko stebti grupinio darbo formos pamokose, dabar naudota
gana plaiai; 4) visa tai, kas suminta 1 3 punktuose, skatina geranorik mokini
ir mokytoj bendradarbiavim pamokose; 5) mokytojos labiau pasitiki savimi, moka
ginti savo nuomon, yra kur kas krybikesns.
3. PRADINI KLASI MOKYTOJ APKLAUSOS REZULTAT

APVALGA
Remdamasis tik k stebt pamok pavyzdiais, autorius didesnse mokyklose
ar viso rajono mastu (Anykiuose, Rokikyje) aptarinjo loginio mstymo ugdymo
problemas mokant matematikos pradinse klasse su nemau skaiiumi pradini
klasi mokytoj, ir, pasinaudodamas tuo, naudojo anketas. anket klausimus atsak 70 mokytoj. Atsakymai pasiskirst tokiu bdu. klausim apie turim isilavinim mokytojos nurod, kad: a) 3 (4,3 %) neturi pradinio ugdymo pedagogikos ir
metodikos (toliau PUPM) specialybs: 1 yra biologijos, 2 rus kalbos ir literatros (toliau RKL) mokytojos (visos turi auktj atitinkamos specialybs isilavinim); b) 2 (2,9 %) mokytojos turi auktesnj PUPM isilavinim, 1 i j studijuoja
258
neakivaizdiniu bdu U; c) 7 (10,0 %) mokytojos po vidurins mokyklos baigimo

PUPM specialyb gijo studijuodamos neakivaizdiniu bdu: 6 U, 1 Vilniaus
pedagoginiame universitete (toliau VPU); d) studijuodamos dieniniame skyriuje
po vidurins mokyklos i specialyb gijo 22 (31,4 %) mokytojos, i j 20 U (1
kartu gijo ir dails mokytojos specialyb), po 1 VPU ir Klaipdos universitete
(toliau KU); e) 4 (5,7 %) mokytojos PUPM specialyb U neakivaizdiniu bdu
gijo prie tai auktesniosios pedagogins mokyklos dieniniame skyriuje baigusios
ikimokyklinio aukljimo (toliau IA) specialyb: Vilniuje 3, Panevyje 1; f)
4 (5,7 %) mokytojos tokiu pat bdu gijo PUPM specialyb, prie tai Panevyje
gijusios auktesnj muzikos (3) ir kno kultros (1) vadovi isilavinim; g) 1
(1,4 %) mokytoja dieninse studijose gijo PUPM specialybs auktesniojo mokslo
diplom Vilniuje, o po to neakivaizdiniu bdu VPU gijo RKL mokytojos specialyb; h) auktesnj PUPM isilavinim (dieniniame skyriuje) Marijampolje gijo 4,
Klaipdoje 2, Ukmergje 1, Vilniuje 4 mokytojos, o po to visos 11 (15,8 %)
neakivaizdiniu bdu gijo PUPM specialybs auktj isilavinim (VPU 3, U
8); j) du auktojo mokslo diplomus turi 7 (10,0 %) mokytojos: prie tai jos gijo: IA
specialyb Klaipdoje (5), RKL Vilniuje (2), PUPM specialybs diplom jos visos
gijo neakivaizdiniu bdu (U 1, KU ir VPU po 3); k) 1 (1,4 %) mokytoja, turinti
2 auktojo mokslo diplomus, PUPM specialybs diplom gijo U dieninse studijose, o angl kalbos mokytojos diplom KU (neak. bdu); l) 6 (8,6 %) mokytojos
turi po 3 diplomus: IA auktesniojo isilavinimo diplomus dieninse studijose visos
jos gijo atitinkamai: Vilniuje 3, Klaipdoje 1, Marijampolje 1, IA auktj isilavinim jos gijo: Klaipdoje (1 dieniniame skyriuje ir 3 neakivaizdiniu bdu)
ir Vilniuje 2 (neakivaizdiniu bdu), auktj PUPM specialybs isilavinim jos
gijo neakivaizdiniu bdu: U ir KU po 2, Vilniaus kolegijoje 2 (auktasis neuniversitetinis isilavinimas); m) 1 (1,4 %) mokytoja U neakivaizdiniu bdu gijo
edukologijos magistrs diplom, prie tai dieninse studijose ten pat PUPM specialybs diplom; n) 1 (1,4 %) mokytoja KU neakivaizdiniu bdu gijo vietimo vadybos magistrs diplom, o prie tai ji buvo baigusi Panevio konservatorij (dienins studijos) ir gijusi PUPM specialyb su papildoma dails specializacija, po to
dar baig ir U, gydama PUPM specialyb. Taigi nors ir nedidel imtis, bet ji i
esms reprezentatyviai atspindi bendrj pradini mokykl isilavinimo bkl Lietuvoje. Daugiau kaip 90 % mokytoj turi auktj PUPM specialybs isilavinim,
auktojo isilavinimo neturi vos 2 (2,9 %) mokytojos, i j 1 jo siekia. Daugiausia
42 mokytojos PUPM specialyb gijo U, antroje vietoje yra VPU (8 mokytojos),
treioje KU (6 mokytojos) ir ketvirtoje Vilniaus kolegija (2 mokytojos). Taigi ir
ia stebimas gana rykus imties reprezentatyvumas.
Pagal darboviet apklaustosios pradini klasi mokytojos pasiskirst taip (17
lentel):
259
17 lentel
Pradini klasi mokytoj pasiskirstymas pagal darboviet
(abs. skaiiais ir procentais)
Gimnazija
Vidurin
mokykla
Pagrindin
mokykla
Pradin
mokykla
Pradin
mokykladarelis
25 (35,7 %)
16 (22,9 %)
15 (21,4 %)
10 (14,3 %)
4 (5,7 %)

Taigi aktyviausios, labiausiai besidominios didaktinmis idjomis pasirod es
gimnazij pradini klasi mokytojos. Beje, ir gimnazij dabar yra daug. Maai yra
lik pradini mokykl, nedaug ir pradini mokykl-dareli.
Pagal tai, kokio tipo gyvenvietje yra darboviet, apklaustosios pradini klasi
mokytojos pasiskirst taip (18 lentel):
18 lentel
Pradini klasi mokytoj pasiskirstymas pagal gyvenviets,
kurioje yra darboviet, tip
Miestas
Miestelis
Kaimas
35 (50,0 %)
23 (32,9 %)
12 (17,1 %)

56 (80%) pradini klasi mokytoj gyvena toje paioje gyvenvietje, kur ir dirba,
o 14 (20 %) darb vainja i kit gyvenviei. I j gyvena nuo darbo vietos: iki 5
km atstumu 8 mokytojos, 610 km 3, 1120 km 1, 2130 km 3, daugiau kaip
30 km (i ties 71 km) 1.
Pagal kelions darb pobd apklaustosios pradini klasi mokytojos pasiskirst
taip (19 lentel):
19 lentel
Pradini klasi mokytoj pasiskirstymas pagal kelions darb pobd
Vaikto psiomis
Naudojasi visuom.
transportu
Vainja nuosavu
automobiliu
35 (50,0 %)
15 (21,4 %)
20 (29,6 %)
260
Pagal pedagoginio darbo sta apklaustosios pradini klasi mokytojos pasiskirst

taip (20 lentel):
20 lentel
Pradini klasi mokytoj pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo sta
05 m.
610 m.
1120 m.
2130 m.
31 ir daugiau m.
1 (1,4 %)
8 (11,4 %)
28 (40,0 %)
29 (41,4 %)
4 (5,8 %)

ios nedidels imties pasiskirstymas irgi gana reprezentatyvus: jaunos mokytojos nedanas reikinys mokyklose, taip pat ir kvalifikacijos klimo renginiuose. I
IIII lentels stulpelius pakliuvusi respondeni po 1 turjo kiek didesn bendrj
darbo sta, o i IV stulpelio tai nurod 7 respondents.
Paskaitoje girdtas mintis apklaustosios pradini klasi mokytojos vertino taip
(21 lentel):
21 lentel
Pradini klasi mokytoj pasiskirstymas pagal tai, kaip jos vertino paskaitoje
girdtas mintis apie loginio mstymo ugdym mokant matematikos
Mintys maai girdtos
Mintys girdtos
Mintys gerai inomos
16 (22,9 %)
43 (61,4 %)
11 (15,7 %)

I 55 mokytoj, pasirinkusi aukiau minto klausimo II ar III atsakymus, 14
atsak, kad susipaino su paskaitoje nagrintomis problemomis besimokydamos U,
7 KU, 5 VPU, 24 kvalifikacijos klimo renginiuose, 5 savivietos bdu .
Savivietai mokytojos ini randa: virbli tako urnale 67 (95,7 % tai puikus
io urnalo vertinimas), Dialogo laikratyje 23 (32,9 %), vietimo naujien leidinyje 4 (5,7 %), kitoje literatroje 26 (37,1 %), internete 11 (15,7 %), mokslinimetodini konferencij mediagoje 1 (1,4 %). Tai, kad beveik visos apklaustosios
mokytojos nurod virbli tako urnal nieko nuostabaus. Tai i ties yra vienintelis periodinis leidinys, jau daug met kas du mnesiai aplankantis savo skaitytojus ir
skirtas btent pradini klasi mokytojoms. Jis rao bendraisiais pedagoginiais ir atskir mokomj dalyk mokymo pradinje mokykloje klausimais. Vien loginio mstymo
ugdymo mokant matematikos tema mus dominaniu 19982005 m. laikotarpiu is urnalas paskelb 35 mokslinink ir mokytoj praktik straipsnius (22 lentel):
261
22 lentel
virbli tako straipsni apie loginio mstymo ugdym mokant matematikos,
paskelbt 19982005 m., skaiius
Metai
Straipsni skaiius
1998
5 [47, 54, 67, 87, 104]
1999
5 [63, 6, 86, 92, 110]
2000
5 [1, 64, 81, 29, 105]
2001
2 [84, 107]
2002
6 [59, 74, 75, 82, 83, 85]
2003
3 [62, 68, 70]
2004
7 [24, 61, 66, 9698, 106]
2005
2 [56, 57]

Dialogo laikrat apklaustosios mokytojos, matyt, nurod i inercijos, nes, pvz.,
apie loginio mstymo ugdym mokant matematikos mokymo procese aptariamuoju
laikotarpiu jame tik 2005 m. pasirod vienas straipsnis [108]. Matyt, ia turjo takos
analogija su io laikraio pirmtakais Tvyns viesa ar net Tarybiniu mokytoju,
kuriuose buvo spausdinama daug straipsni pradins matematikos didaktikos klausimais [13]. Nedaug toki straipsni ir vietimo naujienose. Gaila, kad tik viena mokytoja yra skaiiusi mokslini-metodini konferencij mediagos leidinius. Nei viena
mokytoja nepaminjo mokslini recenzuojam urnal: jie paprasiausiai mokykl
nepasiekia ir mokytojams nra inomi, galbt iskyrus kai kurias internetu besinaudojanias mokytojas. Taigi mokslas sau, praktika sau...
4. DIDAKTIN MATEMATIKOS MOKYMO LIETUVOS MOKYKL

PRADINSE KLASSE BAZ
Labai svarbus mokytoj ir mokini skmingo darbo garantas vadovliai, su jais
susieti pratyb ssiuviniai, knygos mokytojams bei kitos vadovli autori pateikiamos priemons. Pradinse klasse didel reikm turi vadovli ir pratyb ssiuvini
priemoni, kuriomis tiesiogiai naudojasi mokiniai, iliustracijos (lot. illustratio
vaizdus aikinimas, vaizdavimas): pieiniai, schemos ir briniai, papildantys ir
puoiantys tekst. Dabar Lietuvoje turime trij autori kolektyv mokytojams silomus vadovlius ir pratyb ssiuvinius. Vadovliuose ir pratyb ssiuviniuose esanios
262
iliustracijos svarbi vaizdumo atmaina, padedanti geriau suvokti abstraki matematin mediag. Tai sutartin kalba, kurios mokiniai, pradj mokytis pirmoje klasje
dar gerai nesuvokia, todl turi bti mokomi jas suvokti. Suprat iliustracij turin ir
prasm, mokiniai lengviau supranta mokomj mediag, uduotis, mokomi pereiti
nuo konkretaus prie abstraktaus, patys rengiasi kurti vairias schemas, lenteles, kuri
prireiks vliau, kai reiks atlikti sunkesnes uduotis tiek mokykloje, tiek gyvenime.
Antai iliustracijose, kurios yra dviejuose dabartiniuose I klass vadovliuose [27,
29], stengiamasi atspindti artimiausi vaiko aplink, t. y. matematikos mokymo integracija su realiu gyvenimu yra rykus ir svarbus abiej vadovli bruoas. Kadangi
mokymosi skm ar neskm I klasje i dalies nulemia tolesn vaiko mokymsi ir
net vis jo gyvenim, mokytojui btina gerai suvokti vadovli teikiamas galimybes
mokymosi skmei garantuoti. Jau vien i iliustracij vairovs galima sivaizduoti vadovli ir pratyb ssiuvini autori silomas strategines kryptis mokant mokinius
matematikos. Jau pirmoje klasje prof. B. Balyio ir jo bendradarbi silomoje metodikoje einama nuo konkretaus prie abstraktaus, sudaromi tvirti skaiiavimo, operacij su skaiiais gdiai. Arkadijaus ir Danuts Kiseliov metodikoje siekiama ugdyti
login ir erdvin mstym, padedama lengviau orientuotis konkreioje aplinkoje, vairiose situacijose gytas inias taikyti praktikai. Gyvenimikos uduotys padeda ne tik
suprasti matematikos reikm, bet skatina ir jos mokytis. Vaikams imponuoja spalvingumas, rykumas. Ypa tai svarbu pirmoje klasje, nes pirmokai dar labai mai, dar
neij i aidim pasaulio, negeba ilgesniam laikui sukoncentruoti dmesio, ne itin
pastabs. Todl kiekviena iliustracija, paaikinanti, padedanti suvokti uduoties slyg, yra reikalinga. Labai diugu, kad visose trijose metodikose iliustracijos spalvotos
greiiau atkreipiamas dmesys, vaikams domiau, aismingiau. Tai didelis, ypa
reikmingas dabartinio poligrafijos lygio galimybi pritaikymas mokyklai. Priminsime, kad pirmas spalvotas matematikos vadovlis pirmokams Lietuvoje buvo pateiktas
tik 1965 m. [13]. Dabar jais gali diaugtis visi pradinukai ir j mokytojai.
Prof. B. Balyio bei L. Hofteteriens ir D. alniens vadovli ir pratyb ssiuviniuose tekstiniai udaviniai pateikiami madaug tradicikai. I klasje I pusmetyje,
kol vaikai dar nemoka gerai skaityti, mokytojas su jais skatinamas sudarinti udavinius pagal paveiksllius, vaizdines priemones, naudojantis klasje esaniais daiktais,
inscenizacijomis. Vliau pereinama prie udavini, pateikt tradicine slygos ir klausimo forma; kur reikia, tokie udaviniai yra iliustruoti paveikslliais, o IIIIV klasse
ir schemomis. Yra nemaai udavini, kai patys mokiniai turi sugalvoti klausim.
Antrojoje originaliojoje lietuvikoje pradins matematikos mokymo sistemoje A.
ir D. Kiseliov mokomosiose knygelse labai danai udavinio slyga pateikiama pieinio ir teksto kombinacija, lentele, diagrama, labai daug temini puslapi (pvz., iek
tiek apie paukius ir kt.). Tai sudaro galimybes mokiniams patiems formuluoti udavinio slyg, glaudiau integruoti mokym su gyvenimu, su vaiko aplinka, taip pat
263
maesniame knygos plote pateikti daug daugiau udavini, negu j bdavo pateikiama
tradiciniuose vadovliuose. Visos trys metodins sistemos yra ne konfrontuojanios,
bet papildanios viena kit. Mokytojas, pasirinks vien i j, neturt umirti ir kit,
j teigiamybmis papildyti pasirinktj, taip eliminuodamas jos silpnesnes puses.
B. Balytis su bendraautormis pareng ir papildom uduoi rinkinius stipresniems pradini klasi mokiniams [21, 22, 30, 21]. Tai mokytojams padeda diferencijuoti ir individualizuoti darb su mokiniais.
doms yra kompiuteri panaudojimo mokantis pradins matematikos bandymai,
apie kuriuos informacija pasirodo mokslini-praktini konferencij darb rinkiniuose, virbli take ir kitur [1, 23, 40, 41, 43, 60, 90]. Toki pamok stebti neteko.
Yra ir teorini bei praktini darb, kurie pradini klasi mokytojui gali padti
giliau suvokti matematikos mokymo problemas: bendrj pradins matematikos didaktik [9], skaii ir skaiiavimo mokymo(-si) metodik [42], tekstini udavini
sprendimo mokym [20, 69], matematini gebjim ugdym [65, 72, 73]. Klaipdos
ir iauli universitetai periodikai rengia konferencijas pradinio ugdymo klausimais
[99103 ir kt.], kai kuriuose j praneimuose analizuojami vairs matematikos mokymo pradinje mokykloje aspektai [41, 43, 71]. Taigi pradini klasi mokytojas jau
turi gana plaias galimybes lavintis savarankikai, krybikai taikyti vairias didaktines rekomendacijas.
5. STEBT MATEMATIKOS MOKYTOJ PAMOK APVALGA

Matematikos pamokos vyresniosiose klasse stebtos: Anyki rajone 13, Rokikio rajone 10, Skuodo raj. Mosdio gimnazijoje 1, Vilniaus mieste 3. Aptarsime jas, laikydamiesi tokio paties plano, kaip ir pradinse klasse.
Rokikio Romuvos gimnazijos mokytojos metodininks Filomena Gurnikien ir
Jolanta Bernien, vyr. mokytoja Rita arkauskien, Juozo Tumo-Vaiganto vidurins
mokyklos mokytoja metodinink Elvyra Matiukien, Juozo Tbelio gimnazijos mokytoja metodinink Janina Matijoien ir mokytoja ekspert Birut Sirvydien savo
pamokose sumaniai panaudojo prast klass lent, uraus ir brinius joje. T pat
galima tvirtinti ir apie Vilniaus A. Vienuolio pagrindins mokyklos vyr. mokytojos
ieds Juodeikyts ir mokytojos metodininks Genovaits Daveniens pamokas. Vilniaus v. Kristoforo vidurins mokyklos vyr. mokytoja Vilma Groblien braiymui
klass lentoje daug naudojo braiomj trikamp. Rokikio J. Tumo-Vaiganto vidurins mokyklos mokytoja metodinink Laima Karkait visas penkias kamp ris:
smailj, statj, bukj, itiestin ir pilnj pademonstravo naudodamasi skriestuvu.
Kampus br ir matavo matlankiu. Sprendiant udavin apie laikrodio rodykli
sudaromus kampus naudojo tikr sienin laikrod. Rokikn J. Bernien pademons264
travo, kaip, neturint skriestuvo, apskritim galima nubrti naudojantis virvute, lentai
valyti skirtu skuduru (ta paia proga ji prisimin savo dstytoj dab. VPU prof. habil.
dr. Vaclov Bliznik (19301997), kuris t dar savo paskaitose). Didaktin dalijamj mediag su savarankiko darbo uduotimis savo pamokose naudojo Rokikio raj.
Obeli vidurins mokyklos mokytoja metodinink Aldona Vasiliauskien, rokikns
F. Gurnikien, B. Sirvydien. Ji padalijo kiekvienam mokiniui 2000-j met matematikos valstybinio egzamino vieno uduoi varianto kopij ir su jais dirbo dvi pamokas. Beje, B. Sirvydiens mokiniai mokosi i vadovlio, kurio viena i autori yra j
mokytoja: ileikien R. D., Dabriien V., Jatkonien D., Sirvydien V. B., ulien
J., Navickien A. Matematika. Iplstinis kursas. Vadovlis XI klasei. Kn. III. Kaunas, 2004, o taip pat gali naudotis jos paios ileista mokomja knygele: Sirvydien
V. B. Modulio udaviniai. Kaunas, 2004. Naudota didaktin dalijamoji mediaga ir
Anyki rajono mokyklose. Su abiturientais kartodama trigonometrines funkcijas,
savo parengtas uduotis savarankikam darbui naudojo Anyki Jono Bilino gimnazijos mokytoja metodinink Aldona Kuzmien. Anyki A. Baranausko vidurins
mokyklos vyresnioji mokytoja Regina Kalinkien vienuoliktokams idalijo valstybinio brandos egzamino formuli lapo kopijas. Formules mokiniai naudojo atlikdami
savarankik uduot. Tos paios mokyklos vyresnioji mokytoja Valda emaityt deimtos klass mokiniams, su kuriais pamokoje kartojo lygi sprendimo metodus, idalijo mokiniams V. Siiniens ir M. Strikiens Pasirengimo baigiamiesiems egzaminams mediagos (Vilnius, 2000) 3334 puslapi skyrelio Lygtys kopijas. Taip
mokiniams buvo duota reikalingos teorins mediagos santrauka ir 18 uduoi. Dalis j buvo isprsta klasje, dalis skirta isprsti namie, dalis liko kitoms pamokoms.
Anyki rajono Trokn Kazio Iniros vidurins mokyklos mokytoja metodinink
Virginija Paliulionien su XI klass mokiniais apibendrindama j inias apie laipsnin
funkcij savarankikam individualizuotam darbui idalijo tokio pavidalo uduotis:
f(x) = x-5
x
-3
-2
-1
y = x-5
Tame paiame lape buvo koordinai ays ir tinklas nubraiyti atitinkamos funkcijos grafikui. (Mokiniai buvo gav skirtingus lapus: pateiktasis yra su nelyginiu neigiamuoju rodikliu; buvo ir su lyginiais teigiamaisiais bei neigiamaisiais, nelyginiais
teigiamaisiais rodikliais). Vilniaus A. Vienuolio pagrindins mokyklos mokytoja metodinink G. Davenien penktokams idalijo pagal mokytojo novatoriaus V. atalovo
metodik parengtus atraminius konspektus ir su jai dirbo vis pamok, kuri buvo skirta veiksm su natraliaisiais skaiiais apibendrinimui. Manytina, kad is konspektas,
parengtas patyrusios mokytojos, bus domus skaitytojui, tad ia j pateikiame:
265
1. Turime natralij skaii sek: 1, 2, 3, ..., 97, 98, 99. Koki skaii, lygini ar
nelygini, joje daugiau?
2. Apskaiiuokite sum: 1 + 3 + 5 + ... + 97 + 99.
3. Raskite maiausi trienkl skaii, kuris dalytsi i 3, o jo pirmasis skaitmuo
bt 7.
4. Raskite didiausi penkiaenkl skaii, kuris dalytsi i 9, o jo pirmasis skaitmuo bt 3 (skaitmenys gali kartotis).
5. Dviej gretim natralij skaii suma lygi 75. Nustatykite tuos skaiius.
6. Dviej gretim lygini skaii suma lygi 150. Nustatykite tuos skaiius.
7. Liudas sugalvojo skaii ir padalijo i 5. I dalmens atm 35 ir gavo maiausi
trienkl skaii. Kok skaii sugalvojo Liudas?
8. Kuris i skliaustuose esani skaii atitinka nurodytus reikalavimus?
a) Trienklis, nelyginis, dalijasi i penki, o jo skaitmen suma lygi 6. (115,
105, 510).
b) Yra tarp skaii 1000 ir 10 000, sudarytas i vienod skaitmen, kuri suma
lygi 4. (2002, 1111, 2222).
c) Nelyginis, didesnis u 500, bet maesnis u 1000, jo skaitmen suma lygi 8,
o paskutiniai du skaitmenys vienodi (521, 800, 611).
9. Kuris atsakymas teisingas?
24 3 14 3. (30, 20, 10).
34 2 + 66 2. (250, 200, 150).
(100 5) 20. (2000, 2100, 1900).
10. Jei Julija pirkt 7 pietukus, tai jai likt 10 ct, o jei pirkt 8 pietukus, tai jai
trkt 10 ct. Kiek pinig turi Julija?
11. 4 persikai, 2 kriaus ir 1 obuolys kartu sveria 550 g, o 1 persikas, 3 kriaus
ir 4 obuoliai sveria 450 g. Kiek sveria 1 persikas, 1 kriau ir 1 obuolys kartu?
(Visi obuoliai vienodi, visos kriaus vienodos, visi persikai vienodi).
12. Automobilis vaiavo 4 valandas tam tikru greiiu. Jeigu jis nuvaiuot dar 16 km,
tai i viso nuvaiuotas kelias bt 176 km. Kokiu greiiu vaiavo automobilis?
13. Du automobiliai pradjo vaiuoti vienas prieais kit tuo paiu laiku. Atstumas
tarp j prie pradedant vaiuoti buvo 200 km. Automobili greiiai 60 km/h ir
80 km/h. Koks atstumas bus tarp j po 1 h?
14. 12 valand garlaivis iplauk i prieplaukos 20 km/h greiiu. 16 valand i
tos paios prieplaukos iplauk antrasis garlaivis ir pasivijo pirmj garlaiv 24
valand. Koks antrojo garlaivio greitis?
15. I dviej vietovi, tarp kuri yra 400 km atstumas, tuo paiu laiku prieais
vienas kit ivaiavo du automobiliai ir po 4 valand susitiko. Apskaiiuokite
kiekvieno automobilio greit, jei vienas automobilis vaiavo 12 km/h greiiau
u kit.
266
13 ir 15 io konspekto uduotis vaikai turs atlikti namuose, visas kitas uduotis

atliko klasje, vis pamok vyko euristinis pokalbis.
Anyki J. Bilino gimnazijos vyresnioji mokytoja Birut Navikien, VI klass
mokiniams aikindama tem Skritulio plotas, panaudojo pusiau perkirpto ir smulkias ipjovas sukarpyto skritulio model (buvo sukarpyta 24 dalis), i j sudjo figr, kurios plotas artimas staiakampio plotui: S = ah = r r = r2. Kaip dalijamj
mediag savarankikam darbui ji panaudojo skritulius su vairaus ilgio spinduliais.
Mokiniai turjo isimatuoti skrituli spindulius ir apskaiiuoti plotus. Beje, kaip papildom darb besidomintiems matematika mokiniams silomas, pvz., plakatas:
Mokyklos istorija
1. Ms mokykla pradjo darb ............... m. Metus suinosite, jei isprsite
udavin (mokiniams pateiktas udavinys, kurio atsakymas 1920).
2. Pirmasis mokyklos direktorius buvo J. .............. . Jo pavard suinosite, atlik
i uduot (mokiniams pateikiama uduotis, kurios atskiri pratimai uifrav
raides: G, U, , Y, S).
3. <...>.
Toki uduoi plakate i viso yra 20. Visas atlik mokiniai suino svarbiausius
savo mokyklos istorijos klausimus. O tai jau matematikos integracija su istorija.
Tos paios gimnazijos mokytoja metodinink Jrat Vanagien, IX klasje aikindama tem Taisyklingieji daugiakampiai, panaudojo taisyklingojo eiakampio,
lygiakraio trikampio, kvadrato modelius, taip pat prieprieini pavyzdi modelius: rombo, staiojo lygiaonio trikampio, kuriuos, deja, kartais net studentai laiko
taisyklingaisiais daugiakampiais. Beje, i esms teigiamai atsiliepdama apie vadovl:
Bagdonien I., Knyvien J., Kuzmarskien A., Plikusas A., Pulmonas K., inknas J.
Matematika 9. D. III. Vilnius, 2000, mokytoja nurod ir vien jo trkum: trikampio
pusiaukampini susikirtimo tako savyb pateikiama kaip nelabai privalomo udavinio sprendimo rezultatas, o paskui ia savybe naudojamasi, kalbant apie taisyklingj
daugiakampi savybes.
Anyki A. Vienuolio gimnazijos mokytojas metodininkas Valentinas altenis,
aikindamas tikimybi savybes XII klass mokiniams, rmsi j patirtimi: loimo
kauliuko metimu, rutuliuk imimu i ds.
Obeliet A. Vasiliauskien pamokose pasinaudojo kompiuterins technikos galimybmis. IX klasje ji, aikindama trikampi panaum, ekrane demonstravo savo
aikinamus dalykus, pradedant nuo figr panaumo iki trikampi panaumo. Po to,
ekrane pateikusi udavin: Duoti du panas trikampiai ABC ir MNK. Nustatykite,
kurie j kampai lygs ir kurios kratins proporcingos (ekrane demonstruoti ir j briniai), su mokiniais euristinio pokalbio metu isprend udavin ir jo sprendimas
267
taip pat buvo pademonstruotas ekrane. Po to ekrane pateik dvi panaij trikampi
savybes: apie panaij trikampi perimetr bei plot santyk. Euristinio pokalbio
metu savybs buvo rodytos, kiekvien rodymo ingsn projektuojant ekrane. Kitoje pamokoje su septintokais kartojant tem Kampai mokytoja A. Vasiliauskien
ekrane nuosekliai, gavusi atsakym ankstesn klausim (teising atsakym parodant
ekrane), pateik klausimus teorinei mediagai pakartoti:
1. K vadiname kampu?
2. K vadiname kampo pusiaukampine?
3. Kokius kampus vadiname gretutiniais?
4. Koki savyb turi gretutiniai kampai?
5. Kokius kampus vadiname kryminiais?
6. Koki savyb turi kryminiai kampai?
7. Kok kamp vadiname centriniu?
8. Kaip apskaiiuojame apskritimo ilg?
9. Kam lygus skritulio plotas?
10. Kaip apskaiiuoti centrinio kampo lanko ilg?
Panaiai pasinaudojant kompiuterine technika buvo sprendiami ir udaviniai: euristinio pokalbio metu rasti teisingi atsakymai buvo pademonstruojami ekrane.
Jau minta trokniet mokytoja V. Paliulionien, pasitelkusi kompiuterin technik, su mokiniais aptar laipsnins funkcijos teorin mediag, apibendrino savarankiko darbo rezultatus, pademonstruodama tikslius vairius laipsnini funkcij
grafikus.
Anyki Jono Bilino gimnazijos mokytoja metodinink Violeta Alsien kompiuterio ekrane VIII klass mokiniams parod, kaip vaizduojami tiesini nelygybi
sprendiniai skaii tiesje, kaip jie uraomi intervalais, imok perskaityti intervalus.
Pateik ir istorins mediagos: enkl 1655 m. pirmasis pavartojo angl matematikas Donas Volis (Wallis, 16161703), enklus <ir> 1631 m. ved kitas angl
matematikas Tomas Hariotas (Harriot, 15601621), lygybs enkl 1557 m. angl
gydytojas ir matematikas Robertas Rekordas (Record, 15101568). tvirtinimui mokiniams ji pateik tok savarankik darb:
1. Pavaizduoti grafikai: [-2;7], (0;10), (-5;3), (-;1); [4;+).
2. Urayti intervalais ir pavaizduoti grafikai: -3 < x 9; x > -12; x 3/7;
-4 < x < -1; x < 10,4.
3. Ar skaiiai -5; -3; 0; 5; 7 priklauso intervalui [-4;7]?
4. Nurodyti: a) tris sveikuosius skaiius, priklausanius intervalui [-2;+]; b) du
sveikuosius skaiius, nepriklausanius intervalui [-1;4); c) maiausi sveikj
skaii, priklausant intervalui (3;10); d) maiausi sveikj skaii, priklausant intervalui [-8;+]; e) didiausij sveikj skaii, priklausant intervalui
(-;4,2); f) didiausij sveikj skaii, priklausant intervalui [-15;15].
268
Aptariant atsakymus, 1 3 uduoi teisingi atsakymai buvo parodyti ekrane.

Mosdio gimnazijos mokytojas metodininkas A. Drakas ekrane VI klass mokiniams pateikinjo trupmenas, kurias jie turjo suprastinti: 5/10; 66/44; 16/40; 28/21 ir t. t. Po
kiekvienos suprastintos trupmenos, kuriam nors mokiniui teisingai atsakius, ekrane
tuoj iokdavo teisingas atsakymas. Pateik ekrane mokiniams jis ir savarankik
darb:
1. Paraykite trupmenas 1/6, 3/5, 7/10 su vardikliu 30.
2. Subendravardiklinkite trupmenas: a) 9/10 ir 2/5; b) 13/20 ir 19/30; c) 3/6 ir 5/12; d) 4/9
ir 5/7.
3. Paverskite deimtosiomis.
4. Palyginkite: a) 2/7 ir 4/7; b) 8/15 ir 7/10; c) 20/45 ir 6/27; d) ir 21/28.
Savarankiko darbo atlikimo kokyb mokiniai vertino dirbdami poromis, o po to,
aptarus teisingus atsakymus, jie buvo pademonstruoti ekrane.
Pamokoje skaiiuokliais mokiniai skaiiavo Trokn K. Iniros vidurinje
mokykloje (mokyt. V. Paliulionien) ir Anyki J. Bilino gimnazijoje (vyresnioji mokytoja Dalia Savickien). Beje, i mokytoja pamokai XI klasje, kurios tema
buvo Redukcijos formuls rengsi, parinkdama uduotis mokiniams net i keturi
vadovli ir udavinyn: 1) Algebra. Vadovlis IXX klasms/ Red. S.Teliakovskis.
Kaunas, 1994; 2) Siinien V., Baleviien D., Dobravolskait D., Mikalauskien A.,
Zimnickien R. Matematika. Bendrasis kursas. Vadovlis XII klasei. Kaunas, 2006; 3)
Jocait A., Mockus V. Mokyklins matematikos teminio kartojimo udavinynas. 1112
klasei. iauliai, 2001; 4) Razmas R., Teierskis J., Vitkus V. Matematikos udavinynas
XIXII klasei. Kaunas, 1997.
Pamokose vyravo euristiniai pokalbiai, kur reikia su mokytoj aikinimo intarpais, buvo ir nemaa savarankik darb. Anyki Antano Baranausko vidurins mokyklos vyresniosios mokytojos R. Kalinkien ir V. emaityt, mokytoja metodinink
Regina Kaceviien, Anyki A. Vienuolio gimnazijos vyresnioji mokytoja Danel
Masiulyt, tos paios gimnazijos mokytoja metodinink matematikos magistr Rasa
Kavolinait ypa gerai vald klas pamokos metu, sumaniai derindamos iuos mokymo metodus. Beje, R. Kavolinait mokini akyse turi didiul autoritet: ji dalyvavo
eksperimentikai patikrinant vadovl: ileikien R. D. ir kt. Matematika. Iplstinis
kursas. Vadovlis XI klasei. Kn. III. Kaunas, 2004. Rokikn F. Gurnikien, prie
rodant trapecijos vidurins linijos savyb, mokiniams liep atlikti nedidel eksperiment: ssiuviniuose nusibrti trapecijas bei j vidurines linijas, visa tai imatuoti ir
lentoje buvo urayti keli mokini duomenys bei pagal juos suformuluota teorema
trapecijos vidurins linijos savyb, kuri po to buvo rodyta. Itin sumaniai probleminius
klausimus mokiniams formulavo Trokn K. Iniros vidurins mokyklos mokytojas
metodininkas Valdas Skliaustys. XII klasje vesdamas pamok Erdvs tako koordinats, V. Skliaustys papra mokini paymti ikabintoje ant kartono lapo nubrai269
ytoje koordinai ploktumoje takus: A(3;4), B(0;-3) ir C(-4;2). Po to suformulavo

problemin klausim: Kaip nustatyti alia koordinai ploktumos esanio (mokytojo
rankoje) kreidos gabaliuko koordinates? Sutarus, kad tam reikalinga erdvs koordinai sistema, nubriama treioji ais Oz. Paaikinus, kaip tai padaryti, mokiniai ais
nusibrai savo ssiuviniuose. Lentoje pakabintoje koordinai ploktumoje, tapusioje erdve, atidjo tak M(2;3;4). Aptarus, kad tai galima atlikti trimis bdais, liep
mokiniams savarankikai ssiuviniuose atidti takus: A(3;0;2), R(4;-2;1), G(0;0; -4),
E(-3;2;-4), N(2;3;0), T(4;0;0). Po to tie patys takai mokini buvo atidti lentoje ikabintoje erdvje. Paskui suklasifikavo takus: a) takai, esantys ayse: G, T; b) takai,
esantys ploktumose: A, N. Po to vl buvo pateikti mokiniams probleminiai klausimai:
Kaip tai nustatyti, neatidjus tako? Jei takas yra ayje, ar galima sakyti, kad jis yra
erdvje? Vliau mokiniams V. Skliaustys pateik toki uduot: Duotas staiakampis
gretasienis OBDURATE. Kai kuri jo virni koordinats yra: O(0;0;0), B(0;0;3),
U(4;0;0), R(0;2;0). Rasti virni D, A, T, E koordinates. Mokiniai uduot atliko
savarankikai, po to brin atliko lentoje pakabintoje priemonje. Vl buvo aptarta,
kurie takai yra ayse, kurie ploktumose. Problemini klausim mokytojas pateik,
liepdamas pasikartoti ploktumos vektorius. Mokytojo V. Skliausio mokiniai pamokose ir namuose mokosi i i vadovli ir udavinyn: 1) Intien K., Skpas A., Staknas V., Stankus E., Vitkus V. Matematika 12. D. III. Vilnius, 2003; 2) Razmas R. ir
kt. Matematikos udavinynas. Kaunas, 1997. Pats mokytojas dar papildomai naudojasi
knygomis: 1) Siinien V., Mikalauskien A. Matematika 12. Kaunas, 2006; 2) ileikien R., Silvanaviius V. Matematika. Iplstinis kursas. Vadovlis XII klasei. Kaunas,
2006; 3) Kolmogorovas A. ir kt. Algebra ir analizs pradmenys 1012. Kaunas, 1989;
4) Biekien R., Zenkeviien M. Matematika 12. Savarankiki ir kontroliniai darbai.
Vilnius, 2004; 5) Mockus V. ir kt. Mokyklins matematikos teminio kartojimo uduotys,
atitinkanios brandos egzamino program. iauliai, 2004. Grupin darb pamokoje
taik anyktn V. emaityt. Darb poromis pamokoje taik, kaip jau minta, mosdikis A.Drakas, obeliet A. Vasiliauskien. Kitoje pamokoje ji savarankik darb
liep atlikti grupse po 4. Programuoto mokymo elementai buvo taikomi vilniets G.
Daveniens pamokoje (aukiau pateikto konspekto 8 ir 9 fragmentai), rokikni R.
arkauskiens ir J. Berniens pamokose (atsakymams signalizuoti mokiniai naudojo
kilnojamuosius skaitmenis), anyktns V. emaityts pamokoje (atsakymams signalizuoti, juos uraant specialiai idalytuose lapeliuose). Pirmoji mokytoja labai graiai
sukurdavo problemines situacijas. Aikinantis trupmenos dauginimo i trupmenos algoritm, suformuluota problema: Noriu apsti olmis 1 km2 sklypo dal, kurios kratins 1/3 km ir 2/3 km. Koks plotas bt tuo atveju apstas? Nubraiius visa tai lentoje
ir ssiuviniuose, akivaizdiai parodoma, kad 1/3 2/3 = 2/9 (km2). J. Bernien graiai
apibendrino pamokoje gytas inias apie gretutinius ir kryminius kampus, pateikdama
mokiniams klausimus ir uduotis:
270
1. Kokios ries yra kampas, kai lygus 180?

2. Kokios ries yra kampas, kai jis yra maesnis u statj kamp?
3. Kiek neitiestini kamp gaunama, susikirtus dviem tiesms?
4. Kiek negretutini kamp gaunama, susikirtus dviem tiesms?
5. Kam lygi gretutini kamp suma?
6. Kaip vadinami susikirtusi tiesi sudaryti kampai?
7. Paimkite du pietukus ir parodykite: a) gretutinius kampus; b) kryminius
kampus.
Matematin mankt mintin skaiiavim, kaip atskir pamokos dal iskyr dvi vyresnij klasi mokytojos. Anyki A. Baranausko vidurins mokyklos X
klasje mokytoja V. emaityt pamok pradjo mintiniu lentoje i anksto urayt
uduoi sprendimu:
1. 3 katinai suda 3 peles per 3 min. Per kiek laiko 100 katin sus 100 peli?
2. 1720 : 100.
3. Dabar 6 h vakaro. Kuri paros dalis liko?
4. 5 a = .... m2.
5. 100 km nuvaiuoti automobilis sunaudoja 5 l degal. Kiek degal reiks 120
km nuvaiuoti?
6. 23 = ..., (-2)3 = ...., -23 = .... .
7. Mokykloje yra 1000 mokini. 5 % i j yra kairiarankiai. Kiek mokykloje deiniaranki?
8. sin 30 + cos 45.
9. Kiek litr vandens tilps akvarium, kurio matmenys 50 cm 20 cm 30 cm?
10. (x 5)2 = ...... .
11. Kiek kainuos lentos supjaustymas 4 dalis, jei perpjauti lent pusiau kainuoja
90 ct?
Anyktn A. Kuzmien (J. Bilino gimnazija) dvyliktokams pasil paralogizm:
reikinyje 2a : 2 a veiksmus atliko nuosekliai, i eils, ir gavo a2. Po to paklaus,
ar turi prasm ie reikiniai: log 2 0,7 , log 5 5, sin 30 , arc sin (-3). Tos paios gimnazijos mokytoja B. Navikien mintinio skaiiavimo pratimus etokams pateik taip,
kad jie juos parengt skritulio ploto skaiiavimui: 62 = ...; a a = ...; Staiakampio
ilgis lygus 3 cm, plotis 2 cm. Apskaiiuoti jo plot; Nusibraiykite apskritim, nubrkite jo spindul ir skersmen.
Grynai loginio mstymo uduoi irgi buvo pateikta kai kuriose pamokose. Antai aukiau mintame atraminiame konspekte, kur mokytoja G. Davenien pateik
mokiniams, yra tokia 11 uduotis. Obeliet A. Vasiliauskien devintokams kaip papildom uduot ekrane pateik du loginius udavinius: 1) Kiek maiausiai vaik yra
eimoje, jeigu kiekvienas vaikas turi bent vien seser ir 2 brolius? 2) Sauliaus, Vyto ir
Lino pavards yra Kalvaitis, Jonaitis ir Petraitis. Vytas ir Jonaitis domisi matematika,
271
o Vytas ir Petraitis muzika. Kokia Lino pavard? (Atsakymai: 1) 5 vaikai, 2 mergaits ir 3 berniukai. 2) Petraitis). O septintok savarankiko darbo uduotyse papildoma
uduotis buvo tokia: Mokiniai sustojo ratu ir isiskaiiavo. 20-sis (10-sis) mokinys
stovi tiesiai prie 53-j (45-j). Kiek mokini buvo sustoj ratu? Loginio mstymo
reikalavo anyktns V. emaityts matematins manktos I ir XI uduotys, kitos
anyktns A. Kuzmiens pateiktas paralogizmas bei kitos jos pateiktos uduotys,
taip pat ioje pastraipoje mint ir nemint daugelio kit mokytoj probleminiai
klausimai vairiose pamok dalyse.
Anyki J. Bilino gimnazijos VX klasse dstanios matematikos mokytojos
mokini pasiekimus per matematikos pamokas vertina PLIUSU. Pliusai gaunami
u: a) dalykin iniciatyvum; b) pagrstus, motyvuotus atsakymus dalykinius klausimus; c) aktyv dalyvavim pamokoje; d) atsakinjanio mokinio atsakymo papildym; e) atsakinjanio mokinio klaid taisym; f) mokytojo padarytos klaidos taisym;
g) teising uduoties atlikim lentoje; h) teising ir greit uduoties atlikim ssiuvinyje; j) teisingai atlikt nam darb; k) gerai atlikt grupin darb. Plius netenkama,
kai: a) vietoje j raomas paymys; b) mokinys be pateisinamos prieasties neatlieka
nam darbo; c) mokinys nesilaiko mokinio taisykli; d) mokinys neatsinea pamok
reikiam darbo priemoni. Bendrieji vertinimo principai: a) vienas pliusas atitinka
vien paymio bal; b) pliusai dedami paskutin ssiuvinio puslap i karto (juos
usidirbus) arba pamokos pabaigoje; c) pliusai neveriami paymiu likus vienai savaitei iki trimestro pabaigos; d) pliusai galioja vis laik iki tol, kol jie virs paymiu.
Mokytojos turi specialius antspaudus PLIUSAS. Kelias skm, tad pliusus sudti
netrunka, o ir apgavysts yra negalimos.
6. MATEMATIKOS MOKYTOJ APKLAUSOS REZULTAT SUVESTIN

Anyki ir Rokikio rajonuose, Skuodo rajono Mosdio gimnazijoje, Vilniaus
v. Kristoforo vidurinje ir A. Vienuolio pagrindinje mokyklose stebt pamok aptarim bei paskait apie loginio mstymo ugdym atjo ne vien stebtas pamokas ved
mokytojai, bet ir kiti j kolegos. Pasinaudojus tuo, visi buvo anketuoti. Apklausta i
viso 46 mokytojai, i j 41 (89,13 %) moteris, 5 vyrai (10,87 %). i tikrai mayt imtis
ia prasme yra labai reprezentatyvi: mokyklose vyr matematik yra i ties labai nedaug. Atsakymai apie mokytoj turim isilavinim parod, kad auktj isilavinim
turi visi, 45 (97,82 %) yra gij matematikos mokytojo kvalifikacij, 1 (2,18 %) yra
LU baigusi ininier, neakivaizdiniu bdu baigusi ir edukologijos magistrantr.
Beje, i 45 turinij matematikos mokytojo kvalifikacij magistrantr yra baig 3.
Dar 3 nurod, kad yra sigij po kit auktojo mokslo diplom (angl kalbos, informatikos ir ekonomikos) studijuodami neakivaizdiniu bdu. Daugiausia apklaustj
272
mokytoj 30 (65,28 %) yra baig dab. VPU (buv. VVPI), i j 1 neakivaizdiniu

bdu. 12 (26,09 %) mokytoj yra baig VU, i j 3 neakivaizdiniu bdu. Dar 2 (4,35
%) yra baig dab. U (buv. PI), 1 (2,18 %) Irkutsko PI. Taigi ir ia stebimas gana
didelis imties reprezentatyvumas. Pagal darboviet apklaustieji mokytojai pasiskirst
taip (23 lentel):
23 lentel
Apklaustj matematikos mokytoj pasiskirstymas pagal darboviet
Gimnazija
Vidurin mokykla
Pagrindin mokykla
17 (36,96 %)
20 (43,48 %)
9 (19,56 %)

Pagal tai, kokio tipo gyvenvietje yra darboviet, apklaustieji mokytojai ir mokytojos pasiskirst taip (24 lentel):
24 lentel
Apklaustj matematikos mokytoj pasiskirstymas pagal gyvenviets, kurioje
yra darboviet,
tip (abs. skaiiais ir procentais)
Miestas
Miestelis
Kaimas
36 (78,26 %)
6 (13,04 %)
4 (8,7 %)
38 (82,61 %) mokytoj gyvena toje paioje gyvenvietje, kurioje ir dirba, 8 (17,39

%) kitur. Toliausiai vainjaniam darb 24 km, kiti vainja 16, 14, 12, 10 km.
Pagal kelions darb pobd apklaustieji mokytojai ir mokytojos pasiskirst taip (25
lentel):
25 lentel
Apklaustj matematikos mokytoj pasiskirstymas pagal kelions darb
pobd
Vaikto psiomis
Vainja visuom.
transportu
Vainja nuosavu
automobiliu
23 (50 %)
10 (21,74 %)
13 (28,26 %)
273
Pagal pedagoginio darbo sta apklaustieji mokytojai ir mokytojos pasiskirst taip

(26 lentel):
26 lentel
Apklaustj matematikos mokytoj pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo
sta
05 m.
610 m.
1120 m.
2130 m.
31 ir daugiau m.
2 (4,35 %)
6 (13,04 %)
10 (21,74 %)
12 (26,08 %)
16 (34,78 %)
Jauni pedagogai dabar nedanai lieka mokyklose. Tad ios mayts imties pasiskirstymas irgi yra itin reprezentatyvus. Keletas vyresni pedagog nurod turintys
kiek didesn bendrojo darbo sta.
Paskaitoje girdtas mintis apklaustieji mokytojai ir mokytojos vertino taip (27
lentel):
27 lentel
Apklaustj matematikos mokytoj pasiskirstymas pagal tai, kaip jos
vertino paskaitoje girdtas mintis apie loginio mstymo ugdym mokantis
matematikos
Mintys maai girdtos
Mintys girdtos
Mintys gerai inomos
18 (39,13 %)
25 (54,35 %)
3 (6,52 %)
Atsakydami kit anketos klausim apie ini gijimo kelius, pedagogai nurod,
kad dalis j tebesinaudoja jau senokai nieko neberaaniu tais klausimais Dialogo
laikraiu (matyt, ir jo pirmtaku Tvyns viesa), jau nebeleidiamu urnalu Alfa
plius omega, 29 teig daug k suinantys kvalifikacijos klimo renginiuose, 11
(23,91 %) nuolat naudojasi internetu, 12 naudojasi senesne literatra, pora i j
ir rusika literatra.
Valstybin matematikos egzamin teigiamai vertino 41 respondentas (89,13 %),
nurodydami, kad taip objektyviai patikrinamos inios, tai skatina mokinius siningiau mokytis, nereikia stojamj egzamin. 5 (10,87 %) mokytojai nurod, kad valstybin egzamin vertina neigiamai. Tai tiesiogin 2006m. skandalo taka: teig, kad
nra utikrintas reikiamas uduoi slaptinimo lygis, uduotys vis sunkja, ne visai
utikrinama abiturient atsakomyb neilaikius valstybinio egzamino, tais paiais
274
metais leidiama perlaikyti (neaiku tik, kaip per tiek maai laiko tam galima pasiruoti). Beje, toki atsakym buvo vienas kitas ir tarp teigiamai vertinusi valstybin
egzamin.
7. DIDAKTIN MATEMATIKOS MOKYMO LIETUVOJE BAZ

Vadovliais ir pratyb ssiuviniais bei kitomis mokymo priemonmis mokytojai nesiskundia. Sovietini laik vadovliai, pratyb ssiuviniai ir kitos mokymo
priemons praktikai atitiko laikmeio dvasi, pasaulinius matematikos didaktikos
pasiekimus. Maskvoje leistas urnalas (Matematika mokykloje) buvo laikomas vienu geriausi pasaulyje tokio tipo urnal. Bet sovietiniai
vadovliai beveik netiko matematikos mokymo sryiui su realiu gyvenimu palaikyti: buvo paraomi daugiausia Maskvoje ir naudojami visose Rusijos srityse, taip pat
veriami brolikj respublik kalbas, tad nebuvo manoma pateikti konkreios
respublikos ar srities mokiniui artim udavini. Pirmieji tautiniai lietuviki vyresniosioms klasms skirti vadovliai, i pradi kaip eksperimentiniai, pasirod 1995
m. [19, 39]. Rinkos slygomis tvirtesnes pozicijas isikovojo antrasis N. Cibulskaits ir M. Strikiens vadovlis. Jau pats jo pavadinimas liudijo autori ryt sukurti
tikrai tautin lietuvik matematikos vadovl. Jos para ir io vadovlio tsin VI
klasei, siliejo ir autori kolektyvus, raiusius vadovlius auktesnms klasms.
Dabar visi matematikos vadovliai vyresniosioms klasms tautiniai. Prajo daugiau kaip deimt met nuo pirmj tautini matematikos vadovli pasirodymo. Per
t laikotarp vyko didels permainos Lietuvos vietime buvo formuluojami nauji
ugdymo tikslai, vertybins nuostatos, keitsi bendrojo ugdymo turinys, diegiamos
Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl bendrosios programos ir isilavinimo standartai, sukurta nauja valstybini egzamin sistema, monija perjo XXI ami. Tai
diktuoja nauj poir vadovlius, todl N. Cibulskait nutar parayti nauj vadovl penktajai klasei [37, 38]. Jau pats pavadinimas pabria, kad tai XXI a. matematikos vadovlis. Autor siek, kad is vadovlis visikai atitikt bendrj program
bei isilavinimo standart reikalavimus ir pateikt V klass mokiniams vertybini
nuostat, dalykini ir bendrj gebjim, kompetencij ugdymui(-si) reikaling informacij ir uduoi sistem. Kiekvieno bendrojo lavinimo dalyko vadovliui dabar
yra keliamas reikalavimas padti mokiniui susiformuoti Lietuvos pilieiui patikimus
orientyrus, padedanius saugoti, stiprinti savo pilietin, kultrin ir tautin tapatum.
Todl autor stengsi, kad vadovlio mediaga orientuot mokinius humanikumo, demokratikumo, atsinaujinimo, nacionalumo bei atvirumo kitoms kultroms
gyvenimo princip supratim bei primim. Vadovl autor reng remdamasi atlikto
tyrimo, apibendrinto jos 2000 m. apgintoje daktaro disertacijoje apie matematikos
275
mokymo humanizavim V klasje, rezultatais bei ivadomis. Todl vadovlis ir yra

orientuotas mokini vertybini nuostat krim. Tai pirmiausia atsispindi mokiniams skirtame vadovlio vade, kuriame paaikinti skirting tip udavinius ymintys simboliai, susieti su vadovlio pagrindini veikj apibdinimuose minimomis
humaniko elgesio apraikomis. Antai uduotys, paymtos kvadratliu, yra skirtos
visiems mokiniams, jos turi padti tvirtinti naujai suformuotas svokas, veiksm atlikimo algoritmus ir t. t. su iuo enklu susijs smalsus, jautrus, dmesingas, ujauiantis, visiems padedantis zuikis; skrituliuku paymtos uduotys reikia darbi,
atsaking, pareiging, sining, veikli voverait tad ios uduotys skirtos kartojimui; rombas ymi valg, or, gerbiant kitus ir save, atlaid gandr tai tyrinjimus mgstantiems mokiniams skirtos uduotys; trikampio enklas ymi itin matematik mgstantiems mokiniams skirtas uduotis, jo simbolis imintingas, atviras,
teisingas, pasitikintis savimi ir kitais, nuoirdus aliukas. Orientavimasis mokini
vertybini nuostat krim atsispindi ir teorins mediagos bei pateikiam uduoi
turinyje. Pavyzdiui, pirmajame skyriuje teorin mediaga pateikiama Lietuvos kaip
valstybs charakteristik analizs kontekste (kalbama apie Europos geografin centr, sienas su kaimyninmis valstybmis, Baltijos jros region). Antrajame skyriuje
kalbama apie Lietuvos valstybingumo tvirtinim (aptariamos Lietuvos istorins sostins, vardijami Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino nuopelnai). Ketvirtajame
ir devintajame skyriuose daug kalbama apie smulkj versl, jo pltr (Lietuvai aktualios problemos), septintajame ir deimtajame skyriuose apie gamtosaug (visam
pasauliui svarbios problemos).
Autor siekia, kad vadovlis atitikt diferencijuoto ir individualizuoto mokymo(si) poreikius, kad jis bt geras pagalbininkas mokiniui dirbant su juo savarankikai,
pateikt mokiniams mokymosi strategijas ir bdus, pritaikytus vairiems mokymosi stiliams. iandienins mokyklos klasje danai kartu mokosi skirting gebjim
vaikai nuo pagal specializuotas programas besimokani iki ypa gabi*. vairi
gebjim mokiniams iuo metu mokytojas, deja, ne visada turi galimybi pamokoje
skirti pakankamai dmesio. Vadovlis turt padti pedagogams isprsti i problem, kadangi sudaro galimybes pajgiems mokiniams nuo V klass mokytis i dalies
savarankikai; tokiu bdu galima diferencijuoti ir individualizuoti mokym. Prie kai
kurias uduotis yra nuorodos, kad jas geriausia atlikti dirbant poromis ar grupje, mo* Autorius yra prieininkas beatodairikos integracijos mokyklas toki mokini, kurie turi vystymosi,
ypa protinio, sutrikim: tai manoma nebent tada, kai mokyklai labai talkina integruoto mokinio tvai.
Taiau jei ir tvai yra tokie patys o tai bna, deja, danai, tokius vaikus btina, dedant visas pastangas,
sisti mokytis specializuotas mokyklas: ten jie pramoks bent amato ir bus pagal specialias metodikas
apmokyti bendrojo lavinimo dalyk minimumo. Ij i vidurins mokyklos problemikoje eimoje jie
patirs tik sunkumus. Be to, autorius yra sitikins, kad pasitaikantys atvejai Vakaruose, kai paauglys
atsinea klas ginkl ir ima audyti mokytojus ir mokinius, yra tokio integravimo padarinys: paaugs
vaikas ima suprasti, kad jis beviltikai atsiliks nuo klass draug, o tie bna paauglikai negailestingi, i
jo nuolat aiposi. Tad vien kart ir imamasi kerto...
276
koma sprsti problemas (yra udavini su patarimais). Vadovlis paraytas mokiniui

teorin mediaga daniausiai pateikiama sprendiant su mokinio aplinka bei interesais susijusius udavinius. Irykinama esmin mediaga (taisykls, algoritmai), tai
paaikinama pavyzdiais. Silomi savarankikos struktros darbai. Pateikta aiki pratim ir udavini sistema, kuri glaustai aprayta vadovlio vade. Yra pateikti pasiekim sivertinimo bdai tipini uduoi teisingo atlikimo ir uraymo pavyzdiai,
patarimai, kaip reikia sprsti sudtingesnes uduotis, savikontrols testai ir skyreli
Pasitikrinkite atsakymai. Mokiniai skatinami atlikti praktines, tyrim, krybines ir
ekskursij uduotis (pavyzdiui, projektai Skruzdl galin ir Vitraas, ekskursijos po Kernavs piliakalnius ir Vilniaus senamiest). Vadovlyje yra uduoi,
skirt dsningum paiekos, hipotezi formulavimo ir tikrinimo, problem sprendimo, strategij krimo, kritinio mstymo gebjimams lavinti. Iskirtinis vadovlio
bruoas kiekvieno skyriaus pradioje lentelse, diagramose, emlapiuose pateikta
vairi, pagal galimybes naujausia informacija, 20002005 m. statistiniai duomenys,
reikalingi nagrinjant teorin mediag arba atliekant uduotis. Tokia mediaga skirta
informacijos paiekos, jos apdorojimo ir analizs gebjimams ugdyti.
Su vadovliu pradta dirbti keliose mokyklose 20052006 m. m., vykdant VPU
Matematikos ir informatikos didaktikos katedros organizuot eksperiment. Grup
mokytoj: G. Damaeviien (Kdainiai), G. Grybien (Klaipda), T. Gurtynovi
(Vilnius), A. Kuzmarskien (Taurag), P. Puzinait (irvintos), V. Sakalauskien (Vilnius), A. sien (Jieznas), V. ileviien (Vilnius) rengia pagal aptariam vadovl
udavinyn. Mokomj-didaktin komplekt papildys parengti pratyb ssiuviniai bei
autors rengiama mokytojo knyga.
Toki platok io tikrai puikaus XXI a. matematikos vadovlio analiz pateikme
kaip savotik etalon: btent tokiu bdu rengiami mokomieji didaktiniai komplektai
visoms vyresniosioms klasms iki XII klass imtinai. Taigi atsivelgiant tai, kad
vadovliai vl tapo tautiniai, galima pasidiaugti, kad tsiamas geriausi priekarini
vadovli pradinukams ir gimnazistams autori: Prano ir Jono Maiot, Juozo Damijonaiio, Antano Busilo, Zigmo Baluio-Baleviiaus, Kazio Klimaviiaus, Juozo
Baltsio ir daugelio kit pradtas tautini vadovli krimas [5, 6, 1214].
Labai daug ileidiama vairi uduoi rinkini mokiniams valstybiniams egzaminams pasirengti. Kai kurias i j mes ia paminjome. J vert vairi kai kuriuose
uduoi sprendimai gal ir ne visai racionals. Tai bendru atveju laikytina komercine
literatra autoriai tikisi i jos pasipelnyti, viliodami abiturientus pirkti tas uduotis.
Taiau geriausios i j yra vertingas naas Lietuvos matematikos didaktik.
Kai k apie matematikos didaktik parao Lietuvos auktj mokykl ir mokslo
staig leidiami recenzuojami urnalai. Taiau mokytoj apklausa parod, kad jie t
urnal visai neino ir straipsniais, ispausdintais juose, nesinaudoja, nebent iskyrus
nedidel dal t respondent, kurie nurod, jog naudojasi internetu.
277
Daugelis mokytoj neigiamai vertina Banguols Druskyts pseudonimu leidiamas knygas atitinkam klasi mokiniams, laiko jas parazitine matematine literatra,
nes jose pateikiami vis vadovliuose pateikiam uduoi sprendimai. Tai trukdo
objektyviai sprsti apie mokini nam darb atlikimo kokyb. Taiau ios knygos vaidina ir pozityv vaidmen pratina mokinius dirbti su matematine literatra, padeda
mokiniams suprasti vairi uduoi sprendimus.
Kaimynai latviai mus lenkia. Jie turi eis kartus per metus ieinant gana rimt
pedagogin urnal mokytojams Skolotjs (Mokytojas), jo redkolegijoje ne tik
labiausiai patyr mokytojai, bet ir inomiausi pedagogikos ir psichologijos mokslininkai, tarp j ir Lietuvos atstov psicholog prof. habil. dr. Danguol Beresneviien.
Dar eina ir Skolotja almanahs (Mokytojo almanachas), Skums (Pradia)
pradini klasi ir ikimokyklini ugdymo staig pedagogams. Pastariesiems yra skirtas ir urnalas Pirmskolas izgltiba (Ikimokyklinis ugdymas). Eina ir savaitratis
Izglitba un kultra (Ugdymas ir kultra) (24 p., su priedais). Rus mokykloms
leidiamas savaitratis (Ugdymas ir karjera).
278
X. Tarpdalykini ryi realizavimas dstant

logik Generolo Jono emaiio Lietuvos karo
akademijos karinams
Pirmiausia aptarsime terminus, nes pedagogikoje, kaip ir visame ms iandieniniame gyvenime, pereinant nuo ankstesns orientacijos Rytus vis labiau krypstama
Vakarus. Todl tos paios pedagogins svokos kartais vairi autori darbuose dabar
skirtingai vardijamos. Sudtinga pedagogin svoka ,,vidin dalykin ir tarpdalykin
integracija reikia i esms ne k kita, kaip dar plaiai vartojam svok ,,dalykiniai
ir tarpdalykiniai ryiai.
Dstydamas logik karinams, stengiuosi vidin dalykin ir tarpdalykin integracij taikyti mokymo procese. Pavyzdiui, vidins dalykins integracijos bdu iaikinu logini klasi (aibi) sankirt (47 pav.):
CC
A B=C
47 pav.

Tuojau pat pateikiu elementar, karinams labai suprantam pavyzd: ,,Tegu A
karininkai, B dstytojai. Kas bus C? inoma, labai greitai isiaikiname, kad
C tai dstytojai, kurie turi karininko laipsn. Pateikiami konkrets su LKA susij
pavyzdiai. Po to einame prie atvej, kurie labai dani mokslo srityje, pvz., 1) ,,jei
A matematika, B istorija, tai C matematikos istorija; 2) ,,jei A geografija,
B ekonomika, tai C ekonomin geografija; 3) ,,jei A verslas, B vadyba, tai
C verslo vadyba, ir t. t. Taiau dl prieasi, kurias aptarsime vliau, ne visi
karinai lengvai isprendia udavin: ,,Kaip pavaizduoti i trij klasi santyk:
S staiakampiai, R rombai ir K kvadratai? I ties tai ir bus tas pats atvejis:
ia S = A, R = B, o K = C.
Geografini ir etnografini ini karinams prireikia, kai atliekame kitas uduotis.
Pavyzdiui, pavaizduoti grafikai i trij klasi santyk: ,,S slavai, L lenkai, V
Varuvos gyventojai. Teisingas atsakymas (48 pav.):
279
S
L
V
48 pav.
Matematini ir ekonomini ini poreikis atsiranda atliekant toki uduot i sofizm srities: ,,Kepuri parduotuvje mogus pirko kepur u 3 Lt ir pardavjui padav
10 Lt. Pardavjas neturjo gros, todl nubgo pas kaimyn ir t 10 Lt banknot ikeit smulkesniais. Grs pirkjui atidav 7 Lt gros ir is su kepure ijo. Po kurio
laiko atbgo kaimynas ir prane, kad 10 Lt, kuriuos jis ikeit netikri. Pardavjas
pasim netikr banknot, o kaimynui atidav 10 Lt. Kok nuostol jis patyr? Kyla
nemaa diskusij, teigiama, kad nuostolis 17 ar net 20 Lt. Taiau isiaikiname, kad
jis lygus 10 Lt netikro banknoto vertei.
inoma, toki tarpdalykins integracijos ryio su realiu gyvenimu bei kitais mokomaisiais dalykais pavyzdi daug pateikiu per paskaitas ir pratybas. Karinai taip
pat nuolat skatinami pateikti pai sugalvotus ar parinktus pavyzdius. Mokydamiesi
studij dalyko jie privalo atlikti 2 kontrolinius ir 2 savarankikus darbus. Pirmajame
kontroliniame darbe i 4 uduoi viena sudaryta i pai karin parinkt pavyzdi,
o visos tokios uduotys yra abiejuose savarankikuose darbuose ir antrajame kontroliniame darbe.
Visa tai padeda domiai organizuoti paskaitas, ypa pratybas, skatinti karinus savarankikai dirbti ir pasiekti ger rezultat stengiantis suvokti mokomj mediag.
Dabartins Lietuvos vidurins mokyklos veiklos pagrindiniame dokumente
,,Bendrosiose programose ir isilavinimo standartuose nurodoma, kad mokykla
turi utikrinti darni prigimtini moksleivio gali pltot, atskleisti ir pltoti krybines moksleivi galias, ugdyti moksleivi gebjim kritikai mstyti, sprsti problemas, ugdyti pasitikjim savo jgomis, savarankikum, nuostat ir gebjim mokytis
vis gyvenim [34 a, b], taigi lavinti ir login mstym.
Labiausiai login mstym vidurinje mokykloje ugdo tie mokomieji dalykai, kuriuos dstant mokoma aikiai suformuluoti svok apibrimus, jas klasifikuoti, kur
naudojamasi nededukciniais samprotavimais (gramatika, fizika, chemija, istorija, geografija, muzika ir kt.). Visu tuo loginiu aparatu remiasi ir matematika, kuri auktesnse vidurins mokyklos klasse dar papildomai labai danai ima remtis ir dedukciniais samprotavimais bei rodymais.
280
Taigi pagrindinis io skyriaus akcentas buvusi vidurins mokyklos mokini, jau

tapusi studentais LKA karinais, matematinio pasirengimo takos logikos dalyko
studij rezultatams tyrimas. Ms parengtoje mokomojoje knygelje ,,Logikos pratimai [10], skirtoje teorini logikos ini taikymo mokjimams ir gdiams formuoti,
remiamasi ne tik kit vidurinje mokykloje nagrint dalyk (fizikos, geografijos,
istorijos ir t. t.) elementariomis iniomis ir bendro iprusimo faktais, bet ir paprasiausiomis karin mokyklins matematikos iniomis. 19992000 m. stoj LKA
karinai laikydavo tik paprast, paymiu nevertinam skait. Tad tyrimo metu buvo
fiksuojama, ar kontroliniuose darbuose karinai dar matematikos klaid (ar nedar
j) ir iekota ryio su matematikos rezultatais. 1999 m. ir 2000 m. stojusi LKA karin, dariusi ir nedariusi su matematika susijusi klaid kontroliniuose darbuose,
pasiskirstymas ir j priklausomyb nuo matematinio pasirengimo, gyto vidurinje
mokykloje, matyti 28 lentelje. Matematinis pasirengimas iaikinamas pagal matematikos valstybini egzamin rezultatus.
28 lentel
1999 ir 2000 m. stojusi LKA karin matematikos VE paymiai ir
matematinio turinio logikos uduoi atlikimo rezultatai, rodantys j
tarpusavio ry
(abs. skaiiais)
Matematinio turinio uduoi
atlikimas
Matematikos VE paymiai
I viso
10
Be matematikos klaid
43
Su matematikos klaidomis
12
10
35
I viso
21
13
18
11
78
Kontingencijos koeficientas C=0,391 (p<0,01), t. y. is koeficientas statistikai

reikmingas [35, p. 9597] ir nagrinjamasis ryys yra gana glaudus.
2001 m. ir vliau stoj karinai jau turjo laikyti arba logikos diferencin skait
(I kurse personalo vadybos ir transporto ininerins vadybos specializacija), arba
egzamin (III kurse tarptautini santyki specializacija). Kadangi paangumas i
logikos visais mokslo metais buvo auktas, tai buvo atrinkti ir ypa stebimi tie karinai, kurie atjo akademij atsinedami ne maesn kaip vidutinik (pervedus
deimtbal sistem 7) matematikos VE vertinim.
Matematikos VE ir logikos diferencins skaitos (egzamino), laikyt I (III) kurse
20012005 m. stojusi LKA karin, paymi sutapimas atsispindi 29 lentelje.
281
29 lentel
20012005 m. stojusi LKA karin matematikos VE ir logikos diferencins
skaitos
(egzamino) paymi tarpusavio ryys (abs. skaiiais)
Logikos diferencins
skaitos (egzamino) paymiai
Matematikos VE paymiai
I viso
10
10
18
38
33
39
59
34
165
10
15
20
54
32
121
I viso
51
69
131
73
324
ia turime C=0,430 (p<0,001), t. y. nagrinjamasis ryys yra ypa glaudus.

Stebint 29 lentelje aptartus karinus kartu buvo fiksuota j vidurins mokyklos
(gimnazijos) baigimo vieta. Logikos diferencins skaitos (egzamino) vertinimo nuokrypio nuo matematikos VE paymio ir karin baigtos mokyklos dislokacijos priklausomyb pateikta 30 lentelje.
30 lentel
Logikos diferencins skaitos (egzamino) paymio nuokrypio nuo matematikos
VE paymio priklausomyb nuo karin baigtos mokyklos dislokacijos
(abs. skaiiais)
Logikos paymio nuokrypis nuo matematikos VE paymio
-2
-1
Vidutinis
I Vidurkis standartinis
nuokrypis
viso
( x )
(s)
Sostin,
apskrii
centrai
27
46
48
24
152
0,46
7,19
Rajon centrai
15
33
29
15
102
0,48
3,88
Maesni miestai
ar miesteliai
10
22
19
14
70
0,74
5,71
I viso
54
101
96
53
15
324
0,55
8,81
Vieta, kur
baigta mokykla
282
Taigi turime s1 > s3 > s2, t. y. labiausiai varijuoja sostins ar apskrii centr mokykl abiturient logikos paymiai. Tai nestebina: didesni miest mokiniai paprastai
turi daugiau informacijos, ta informacija jiems tenka daugiau naudotis, tad lemia ia
ne vien matematikos VE paymys.
Antroje vietoje maesni miest ar miesteli mokykl abiturientai. Tai paprastai
t mokykl elitas LKA stoti nra taip lengva. Todl ir j logikos inios nra nulemiamos vien matematikos VE rezultat. Maiausiai varijuoja rajon centr mokykl
abiturient pasiskirstymas. Jis gana artimas normaliniam. ia rykiausiai pasireikia
koreliacija tarp logikos ir matematikos VE paymi.
Kadangi 20012005 m. priimtieji I kurs karinai buvo daug geriau atrenkami, j
ir matematinis pasirengimas daug geresnis negu 1999 ir 2000 m. priimtj. Matematinio turinio uduotis jie atliko kur kas geriau. Taiau nusiraminti ir diaugtis neblogais
rezultatais niekada negalima. Dalis karin (taip pat ir abiturient) vidurinje mokykloje nesusiformuoja tvirt matematini svok, kartais net gana elementari.
I io tyrimo iplaukia tokios ivados:
1. Mokini mokyklinis matematinis pasirengimas turi didel reikm logikos, o
kartu ir kit dalyk studij rezultatams. Pasirengimo lygis objektyviai nustatomas pagal matematikos VE rezultatus.
2. Auktj mokykl logikos ir matematikos dstytojai, ateidami pagalb vidurini mokykl mokytojams, galt:
a) susipainti su jaun mokytoj, vyresnij mokytoj, mokytoj metodinink
ir mokytoj ekspert darbu ugdant login mokini mstym mokymo procese;
b) visais ivardytais atvejais apibendrinti gerj patirt, teikti rekomendacijas
pedagog darbui ir j rengimui gerinti, tobulinti vadovlius ir kitas mokomsias priemones.
283
IVADOS
1. Mokyklin matematika ir logika yra nepaprastai susij. Tad loginio mokini
mstymo ugdymas, kuris yra itin akcentuojamas Lietuvos vietimo ir mokslo
ministerijos parengtose ir nuolat tobulinamose, koreguojamose Bendrosiose
programose ir isilavinimo standartuose, mokykloje kuo geriausiai realizuojamas mokant matematikos: ia pasinaudojama praktikai visu formaliosios
logikos arsenalu.
2. Dstant logik stebti VGTU student ir LKA karin mokymosi rezultatai,
atlikta j apskaita. Atskleisti glauds koreliaciniai ryiai tarp t rezultat ir matematikos VE paymi leidia tvirtinti, kad skmingai ilaik VE mokiniai i
ties yra susiformav gerus loginio mstymo gdius, o tai savo ruotu leidia tvirtinti: a) valstybiniams egzaminams mokinius reng pradini klasi ir
vyresnij klasi matematikos mokytojai tinkamai lavino j loginio mstymo
gebjimus; b) VE vedimas pats skmingiausias Lietuvos mokyklos reformos
ingsnis (j teigiamai vertino ir didel dauguma apklaust matematikos mokytoj).
3. Stabiliausi koreliaciniai ryiai tarp logikos mokymosi skms ir matematikos
VE rezultat yra nustatyti tarp LKA karin, baigusi rajon centr mokyklas,
antroje vietoje yra maesni miest ir miesteli abiturientai, treioje Vilniaus
ir apskrii centr abiturientai.
4. Geriausi pradini klasi ir vyresnij klasi matematikos mokytoj pamok
stebjimas atliktas autoriaus, sukaupusio didel daugiau kaip 30 met io darbo patirt ir po to 20 met ioje veikloje nedalyvavusio, parod, kad mokytoj
pamokiniame darbe, gyvendinant Lietuvos mokyklos reform, yra daug reikming teigiam pokyi: a) jie turi galimyb naudotis tautiniais matematikos
vadovliais (pradinse klasse net rinktis vien i trij matematikos mokymo
sistem, pamau ta galimyb realizuojama ir vyresniosiose klasse), kurie leidia matematik susieti su kitais mokomaisiais dalykais ir realiu gyvenimu, o
tai suadina didesn mokini interes matematikai; b) tai, kad mokyklos aprpinamos kompiuterine technika ir dauginimo bei kopijavimo renginiais, leidia
mokytojams plaiau naudotis vairia dalijamja didaktine mediaga savarankikiems mokini darbams organizuoti; c) kai kurie vyresnij klasi matematikos mokytojai jau gana skmingai taiko kompiuterin technik perteikdami
mokiniams mokomj mediag; d) visi stebti mokytojai yra puikiai vald
euristinio pokalbio bei savarankiko mokini darbo organizavimo metodus ir
skmingai juos taiko pamokose; e) jau neretai stebtose pamokose pasitaiko
didaktinis mokymo diferencijavimas (grupinis darbas ir kt. jo formos).
284
5. Atskirai pabriant didel Lietuvos mokyklos reformos laimjim tautini

matematikos vadovli sukrim, btina paymti, kad tai Lietuvos mokykloje patikrintos tradicijos tsa tokie vadovliai jau buvo ikikarinje Nepriklausomoje Lietuvoje ir tais laikais utikrino gana skming mokini loginio
mstymo gebjim vystym, aukt matematikos ini ir gdi lyg. Skirtumai, kuriuos lemia laikmetis, yra palanks dabartinei mokyklai: a) itobuljusi
spausdinimo technika vadovlius dabar leidia rayti ir spausdinti su kur kas
vairesne spalvine ir rift, lenteli, iliustracij vairove; b) yra ypa svarbu tai,
kad vadovliai ir kitos mokomosios knygels raomos autori kolektyv, prie
tai geriausiems mokytojams juos eksperimentikai patikrinus; autori kolektyvuose geriausi mokytojai ekspertai ir matematikai mokslininkai; toks teorijos
ir praktikos lydinys utikrina auktesn dalykin ir metodin vadovli lyg.
6. Mokytoj apklausos ir realios tikrovs analizs rezultatai leidia konstatuoti
gana neblogos didaktins bazs pradinio matematikos mokymo egzistavim:
mokytoj patirtis skelbiama, matematikos didaktikos srityje dirbantys mokslininkai savo straipsnius nuolat skelbia 6 kartus per metus ieinaniame urnale virbli takas, leidiamos monografijos ir knygos pradinio matematinio
ugdymo klausimais, organizuojama nemaa mokslini praktini konferencij,
kuriose aptarinjami ir pradinio matematikos mokymo klausimai. Todl ir loginio mstymo ugdymo problemos, kaip parod mokytoj apklausa, daugumai
mokytoj yra girdtos, o kai kam ir gerai inomos.
7. Vyresniosiose klasse matematik dstani matematikos mokytoj savivietos
ir pasidalijimo patirtimi problemos kur kas sudtingesns: periodinio leidinio,
kuris tuo rpintsi, praktikai nra, nors bandym buvo. Pirmiausia tai daugiausia VU doc. dr. Viliaus Stakno pastangomis leistas urnalas Alfa plius
omega, kuris greitai nustojo eiti permus leisti leidyklai TEV. Kauno matematikos mokytoj leistas leidinys Matematika ir mokykla, mirus jo iniciatorei
mokytojai ekspertei Reginai ilvienei (1946 2003), irgi nustojo eiti. Laikratis
Dialogas irgi beveik nieko neberao matematikos mokymo klausimais. Lietuvos matematik draugija savo kasmetinse konferencijose visada organizuoja
matematikos didaktikos sekcij, joje matematikos didaktikos srityje dirbantys
mokslininkai paskaito ger praneim, kai kurie j paskelbiami ir Lietuvos
matematikos rinkinyje. Taiau t praneim negirdi Lietuvos matematikos
mokytojai jie beveik nebedalyvauja iose konferencijose. Apklaustieji mokytojai apie io rinkinio egzistavim, matyt, nelabai ino, nes tiesiogiai jo, kaip
savivietos altinio, nenurod. Matematikos mokytoj asociacija, prieingai,
savo konferencijas nekvieia mokslinink. Jos darb apklaustieji mokytojai
irgi kaip kvalifikacijos klimo altinio nenurod. Matyt, reikt imtis iniciatyvos leisti mokslin metodin urnal vyresnij klasi mokytojams, kaip tai
285
daroma kaimyninje Latvijoje, kuriame galt rayti ir mokytojai, ir mokslininkai, o redakcinje kolegijoje irgi bt atstovaujamos abi puss (prisiminkime
neseniai bereikalingai numarint Tautins mokyklos urnal). Mokytoj
apklausa parod, kad tarp vyresnij klasi matematikos mokytoj yra daugiau
toki, kuriems loginio mstymo ugdymo klausimai mokant matematikos yra
maai inomi, o gerai i problem imanani yra nedaug.
8. Stebtos pamokos atsitiktinai paimtuose rajonuose ir mokyklose liudija, kad pedagoginio darbo meistr turime daug. Mokytojai, kuriems kas nors sekasi sunkiau, gali elementarios patirties pasisemti savo mokykloje, rajone ar mieste.
9. Didesn pus apklaustj matematikos mokytoj turi daugiau kaip 20 met
darbo sta, o pradini klasi netoli puss. Tai liudija apie mokytoj senjim, jaun mokytoj mokyklas ateina vis maiau. Tai tampa jau valstybine
problema: o kam tada reikia pedagoginio universiteto, kit universitet fakultet, rengiani pedagogus? Matematikos didaktikos padtis auktosiose mokyklose irgi vis prastja. Praktikai nebra tokios katedros, kuri duot ton
visai Lietuvos matematikos didaktikai. Ilgokai ia prasme pirmavusi pradinio
matematikos mokymo srityje U matematikos didaktikos katedra panaikinta
sujungta su kit didaktik katedromis. VPU matematikos ir informatikos didaktikos katedra daug met turjo tik formal vadov, beje, ne matematikos
didaktikos, o tikimybi teorijos specialist, einant ir kitas pareigas, ir seniai
yra nebetekusi turtos nemaos takos Lietuvos matematikos didaktikos raidai.
VU matematikos didaktikos problemomis domisi irgi ne matematikos didaktikos specialistai (j ten nra), o grynosios matematikos akose pasireik
mokslininkai.
10. Tarp apklaustj pradini klasi mokytoj nebuvo nei vieno vyro, tarp matematikos mokytoj vyr buvo 10,87 %. Beje Rokikio ir Anyki rajonuose
apklausoje dalyvavo visi matematikos mokytojai vyrai (j tuose rajonuose yra
po 2). Tai irgi tampa valstybs problema.
11. Klausimai, susij su mokytoj darbo vieta, kelionmis darb dideli problem neatskleid.
286
Logic and the school mathematics

Summary
In the Introduction to the Monograph, the standards set for developing logical
thinking of pupils set by the key documents for regulating the activities of the secondary school are discussed upon. In the Chapter One of the Monograph, the general knowledge in formal logic needed for a mathematics teacher is provided. Theoretical statements are illustrated with mathematical examples. In the Chapter Two
of the Monograph, the methodics of formation of mathematical concepts at school
along with types of mathematical definitions and applying of classification in school
mathematics are discussed upon. In the Chapter Three of the Monograph, applying of
non-syllogistic considerations, such as induction, analogy, formation of hypotheses to
formation of mathematical images as well as the role of analysis, synthesis, intuition,
fantasy in mathematics teaching process are analyzed. The Chapter Four analyzes
mathematical statements. It described in details the concept of theorem and the types
of theorems. The Chapter Five reviews applying the key regulations of logic in teaching the school mathematics. The considerably large Chapter Six analyzes the place of
syllogisms and proofs in teaching mathematics. In the Chapter Seven, an application
of logic mathematical theory in solution of tasks is discussed upon. The large Chapter
Eight analyzes the urgent problems of mathematical education, such as didactics of
mathematics, hodegetics and psychology of mathematical education, putting a particular stress on the problems of developing logical thinking of pupils. In the Chapter
Nine, the materials on the attempts of teachers to develop logical thinking of pupils
in the process of teaching mathematics collected by the author while observing mathematical lessons at primary and higher classes of Lithuanian schools are provided.
The results of interviewing teachers of primary schools and mathematics teachers
processed using methods of mathematical statistics are discussed upon as well. In the
Chapter Ten, the statistically processed analysis of the results of observing cadets
of General Jonas emaitis Military academy of Lithuania in the period between the
years 2000 and 2006, while the author was their lecturer of logic and integrated its
statements with the mathematical skills of the cadets acquired at the secondary school.
In the Conclusions, it is stressed that there are no considerable imperfections in development of logical thinking skills of pupils in the process of teaching mathematics;
the introduction of state examinations in mathematics should be assessed positively
and methodic assistance to teachers of primary school is good. A concern about insufficient methodic assistance to mathematics teachers of higher forms and feminization
of Lithuanian school is expressed.
287
LITERATRA
1. Aidukait A. Logo Writer papildomojo ugdymo pamokose. virbli takas, 2000, Nr. 1.
2. Aubalis A. Apie dalykini ir tarpdalykini ryi reikm dstant logik.
Personalo vadybos teorijos ir praktikos aktualijos. Vilnius, 2006.
3. Aubalis A. Apie loginio mstymo ugdym pradini klasi matematikos
pamokose Lietuvoje XX a. 79 deimtmeiuose. Lietuvos matematikos
rinkinys. T. XLV. Vilnius, 2005.
4. Aubalis A. Apie vidin integracij mokant matematikos pradinse klasse. Pradin mokykla: ugdymo turinys ir socialin integracija. Klaipda,
2004.
5. Aubalis A. I Lietuvos matematinio vietimo praeities. Kaunas, 1993.
6. Aubalis A. I Lietuvos matematinio vietimo praeities. II papild. leid. Kaunas, 1997.
7. Aubalis A. Juozas Revuckas apie loginio mstymo ugdym geometrijos mokymo procese. Lietuvos matematikos rinkinys. T. XLVI. Vilnius,
2006.
8. Aubalis A. Kaip jaunieji anyktnai mokomi matematikos? ilelis, 2007
03 17.
9. Aubalis A., Kiseliovas A. Bendroji pradins matematikos didaktika. iauliai, 2002.
10. Aubalis A. Logikos pratimai. Vilnius, 2001.
11. Aubalis A. Maiau daug ger matematikos mokytoj. Gimtasis Rokikis, 2007 01 23.
12. Aubalis A. Matematika lietuvikoje mokykloje (XIX a. pr. 1940 m.).
Vilnius, 1997.
13. Aubalis A. Matematikos didaktika Lietuvos pedagoginje periodikoje
(19451990 m.). Vilnius, 2005.
14. Aubalis A. Matematikos mokymo lietuvikoje mokykloje raida (XIX a.
pr. 1940 m.). Vilnius, 1995.
15. Aubalis A. Mokini savarankikumo ugdymas Lietuvos pradini klasi
matematikos pamokose (XX a. 69 deimtmeiai). Lietuvos matematikos
rinkinys. T. XLIV. Vilnius, 2004.
16. Aubalis A. Maieji rokiknai gerose rankose. Gimtasis Rokikis, 2006
01 10.
17. Aubalis A. Tarpdalykini matematikos ir logikos ryi realizavimas mokant Lietuvos karo akademijos karinus. The development and perspecti288
ves of general and higner education (physics, mathematics, computer sciences). iauliai, 2004.
18. Aubalis A. Turiningos pradini klasi mokytoj pamokos. Pradin mokykla ir darnus vystymasis: nuo teorijos iki praktikos. Klaipda, 2006.
19. Baktys A., Baktys G. Matematika. Vilnius, 1995.
20. Balytis B. Aritmetini tekstini udavini sprendimas pradinse klasse.
Kaunas, 2000.
21. Balytis B., Balytien J., Genien D., Vaiiulien A., Vainauskien R.
Papildomos matematikos uduotys IV klass stipresniesiems mokiniams.
Kaunas, 1997.
22. Balytis B., Balytien J., Genien D., Vaiiulien A., Vainauskien R.
Papildomos matematikos uduotys III klass stipresniesiems mokiniams.
Kaunas, 1997.
23. Balytis B. Kompiuterio Elektronika BK 0010 panaudojimas, mokant
pirmaklasius matematikos. Pedagogini institut mokymo metodikos tobulinimas auktosios mokyklos pertvarkymo slygomis. iauliai, 1988.
24. Balytis B. Skaii koncentr prasm. virbli takas, 2002, Nr. 4.
25. Balytis B. Skaii alis. Matematikos vadovlis 2 klasei. Kaunas, 1999.
29. Balytis B. Papildomos uduotys stipresniems mokiniams. virbli takas,
2000, Nr. 3.
30. Balytis B., Vaiiulien A. Skaii alis. Papildomos uduotys I klass stipresniesiems mokiniams. Kaunas, 1997.
31. Balytis B., Vaiiulien A. Skaii alis. Papildomos uduotys II klass
stipresniesiems mokiniams. Kaunas, 1997.
32. Banionis J. Matematikos mokslo raida Lietuvoje 19201940 m. Vilnius,
1994.
33. Beberman M. An emerging Program of Secondary School. Mathematics.
Cambridge, 1968.
34. a) Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir isilavinimo standartai. Vilnius, 2003.
b) Bendrosios programos ir isilavinimo standartai XIXII klasms. Vilnius,
2003.
35. Bitinas B. Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje Kaunas,
1974.
36. Choquet G. Lanalyse et Bourbaki. Lenseignement Mathmatique, 1966,
s. II, v. VIII.
289
37. Cibulskait N. Matematika XXI a. Vadovlis V klasei. D. I. Vilnius,

2005.
38. Cibulskait N. Matematika XXI a. Vadovlis V klasei. D. II. Vilnius,
2005.
39. Cibulskait N., Strikien M. Matematika ir pasaulis. Vilnius, 1995.
40. edaviien D., Butkien A. Kompiuterins Logo Writer programos pritaikymas pradinse klasse. virbli takas, 1998, Nr. 3.
41. esnauskien D. Nepilnos kompiuterins klass naudojimo vizija darelyje-mokykloje. Lietuvos mokykla XXI amiuje. Klaipda, 1997.
42. esnauskien D. Skaii ir skaiiavim mokymas(-is) pradinje mokykloje. Klaipda, 2004.
43. esnauskien D., ekait D. Kompiuterins matematikos mokomosios
programos pirmoje klasje. Pradin mokykla: kaita ir problemos. Klaipda, 2000.
44. Dekartas R. Rinktiniai ratai, Vilnius, 1978.
45. Dienes Z. P. Building up mathematics. London, 1960.
46. Drgnas V., Rumas P. Bendroji matematikos mokymo metodika. Vilnius, 1984.
47. Dumiuvien O. Apie galvoskius matematikos vadovliuose. virbli
takas, 1998, Nr. 6.
48. Feller W. Introduction to Probality. Wol. 1. New York, 1957.
49. Frchet M. M. Lanalyse gnrale et la question des fondements. Zrich,
1941.
50. Freudenthal H. Enseignement des mathmatiques modernes ou enseignment moderne des mathmatiques?. Lenseignement mathmatique, 1963,
s. II, v. IX.
51. Freudenthal H. Les tendances nouvelles de lenseignement mathmatique.
Revue de lenseignement superieur, 1969, 46 47.
52. Frst M. Psichologija. Vilnius, 1998.
53. Gedvilait Z. Ketvirtokai kompiuterinje skaii alyje. Vieno kompiuterio panaudojimas mokykloje. Vilnius, 1998.
54. Giradien D. Matematikos mokymas taikant projekto Gera pradia metodik. virbli takas, 1998, Nr. 5.
55. Hiele van P. H. La pense de lenfant et la gometrie. Bulletin de lAPM,
1958, 198.
56. Hofteterien L., alnien D. vaik orientuotas matematinis ugdymas.
virbli takas, 2005, Nr. 2.
57. Hofteterien L., alnien D. Matematika visais pojiais. virbli takas, 2005, Nr. 1.
290
58. Indraien V. Didaktiniai aidimai per matematikos pamokas. virbli

takas, 2002, Nr. 1.
59. Indraien V. Projekt metodas per matematikos pamokas. virbli takas, 2004, Nr. 1.
60. Kapiliorien Z. Kompiuteris ir pradinuk ugdymas. Pradini klasi matematika: patirtis, problemos, naujovs. iauliai, 1999.
61. Kavaliauskait N., Bartkeviien R. Sudominimas daina per matematikos
pamokas. virbli takas, 2004, Nr. 2.
62. Kiseliova D. Kaip palengvinti matematikos mokymsi. virbli takas,
2003, Nr. 5.
63. Kiseliova D. IV klass mokini matematikos pasiekim/kitimo raidos testai. virbli takas, 1999, Nr. 1.
64. Kiseliova D. IV klass mokini matematikos pasiekim testas. virbli
takas, 2000, Nr. 4.
65. Kiseliova D. Ketvirt klasi moksleivi matematiniai gebjimai kaip didaktins diagnostikos objektas. Daktaro disertacija. iauliai, 2002.
66. Kiseliova D. Matematikai gabi vaik ugdymas. virbli takas, 2004,
Nr. 4.
67. Kiseliova D., Kiseliovas A. Apraomoji statistika. virbli takas, 1998,
Nr. 3.
68. Kiseliova D., Kiseliovas A., Donielien I. Ketvirtok matematikos uduoi atlikimo analiz. virbli takas, 2003, Nr. 3.
69. Kiseliova D., Kiseliovas A., Drozd V. Tekstini udavini didaktika. iauliai, 2005.
70. Kiseliova D., Kiseliovas A. Ketvirtok geometrijos uduoi atlikimo analiz. virbli takas, 2003, Nr. 6.
71. Kiseliova D., Kiseliovas A., Loginio mstymo ugdymas pirmoje klasje.
Lietuvos mokykla: istorija ir dabartis. iauliai, 1997.
72. Kiseliova D., Kiseliovas A. Matematini gebjim diagnostika. D. I. iauliai, 2004.
73. Kiseliova D., Kiseliovas A. Matematini gebjim diagnostika. D. II. iauliai, 2004.
74. Kiseliovas A., Gaidien J. Kaip gilinti skaiiaus svok remiantis lietuvi
tautosaka. virbli takas, 2002, Nr. 6.
75. Kiseliovas A., Kiseliova D. Konstruktyvizmo idjos matematikos pamokose. virbli takas, 2002, Nr. 1.
76. Kiseliovas A., Kiseliova D. Matematikai gabi vaik ugdymas. virbli
takas, 1999, Nr. 6.
291
77. Kiseliovas A., Kiseliova D. Matematikos pasaulyje. Vadovlis II klasei.

Vilnius, 1998.
78. Kiseliovas A., Kiseliova D. Matematikos pasaulyje. Vadovlis IV klasei.
Vilnius, 2000.
79. Kiseliovas A., Kiseliova D. Matematikos pasaulyje. Vadovlis I klasei. Vilnius, 1996.
80. Kiseliovas A., Kiseliova D. Matematikos pasaulyje. Vadovlis III klasei.
Vilnius, 1999.
81. Kiseliovas A., Kiseliova D. Mintinio skaiiavimo gdi formavimas.
82. Kiseliovas A., Kiseliova D. Skaiiaus ir skaitmens svok formavimas I
klasje. virbli takas, 2002, Nr. 4.
83. Kiseliovas A., Rapalien I., Stankuvien R. Simbolio vaidmuo mokant
matematikos. virbli takas, 2002, Nr. 2.
84. Kiseliova O. Aktyvaus mokymosi metodai mokant matematikos pradinse
klasse. virbli takas, 2001, Nr. 6.
85. Kisielit E. Matematikos pamokos gamtoje. virbli takas, 2002, Nr. 3.
86. Kisielit E. Origamis mokant geometrijos II klasje. virbli takas,
1999, Nr. 6.
87. Kisielit E. Vaik loginio mstymo ugdymas per matematikos pamokas.
88. Komenskis J. A. Didioji didaktika. Rinktiniai pedagoginiai ratai. Kaunas, 1986.
89. Konius I. Matematikos kelias. vietimo darbas, 1927, Nr. 1.
90. Kubilien G. Statistikos pradmen mokymas kompiuteriu. Pradini klasi matematika: patirtis, problemos, naujovs. iauliai, 1999.
91. Kupinas K., Kalninis J., Trinknas J. Skaiiavimo udaviniai. D. II.
Kaunas, 1930.
92. Maliauskien V. Kaip mokyti skaiiaus sandaros. virbli takas, 1999,
Nr. 2.
93. Matematika. Nacionalinis mokini pasiekim tyrimas: dalykin ataskaita.
Vilnius, 2005.
94. Matiuchinas V. Etiudai apie matematikus. Vilnius, 2003.
95. Myers D. G. Psichologija. Vilnius, 2000.
96. Minkuvien D., Kuzavinien D. Krybikumo ugdymas mokant ekonomikos pradmen. virbli takas, 2004, Nr. 6.
97. Minkuvien D., Kuzavinien D. Krybikumo ugdymas mokant geometrijos ir skaiiavimo. virbli takas, 2004, Nr. 3.
292
98. Minkuvien D., Kuzavinien D. Krybikumo ugdymas mokant tikimybi

teorijos ir sprendiant problemas. virbli takas, 2004, Nr. 5.
99. Pradin mokykla ir darnus vystymasis: nuo teorijos iki praktikos. Klaipda,
2006.
100. Pradin mokykla: kaita ir problemos. Klaipda, 2000.
101. Pradin mokykla: ugdymo turinys ir socialin integracija. Klaipda, 2004.
102. Pradinio ugdymo problemos. iauliai, 1992.
103. Pradini klasi matematika: patirtis, problemos, naujovs. iauliai, 1999.
104. Ramanauskien E., Ragulskien O. aidimai Matematikos pasaulyje.
105. Rimikien R. Matematiniai aidimai, skirti mokyti skaii sandaros.
106. Rudien A. Matematini sugebjim ir gabi matematikai vaik ugdymas.
107. Stanaitien D. Integruoto ugdymo projektas Knygos IV klasje. virbli takas, 2001, Nr. 5.
108. Strazdas V. TIMSS tyrimas ir koziris, ir aliarmas. Dialogas, 2005 01
14.
109. Uinskis K. Rinktiniai pedagoginiai ratai. T. II. Kaunas, 1959.
110. Vanagaitien L. aidimai skaiiavimo gdiams tvirtinti. virbli takas, 1999, Nr. 2.
111. Vainbergas S. Trupmen daugybos ir dalybos veiksm technikos aikinimas. Lietuvos mokykla, 1937, Nr. 6.
112. Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2001.
113. Visuotin lietuvi enciklopedija. T. VIII. Vilnius, 2005.
114. . .
. . . . . 6. ,
1969.
115. ., .

. 5. starptautisk zintnisk konference Matemtikas mcana: vsture un perspektvas. Liepja, 2005.
116. .
. Teaching mathematics: retrospective and perspectives. Tallinn, 2003.
117. .
.
. , 1982.
293
118. . . , 1962.
119. A. ., . .
. , 1979.
120. . . , 1963.
121. . . .
, 1966.
122. . .
. , 1965.
123. . ., . ., . ., . .
. , 1978.
124. ., .
. , 1966.
125. . . . I.
, 1935.
126. . .
, 1969, 3.
127. . ., . ., . ., . .
. , 1975.
128. . . . , 1980.
129. . .
. , 1968.
130. . . . ,
1980.
131. K. A. . , 1908.
132. Map . . IX
. , 1957, 1.
133. . , 1970.
134.
. , 1966.
135. . . , 1961.
136. . . , 1975.
137. . . , 1970.
138. . . . ,
1958.
139. . . . ,
1958.
140. . . . , 1972.
141. . . . , 1974.
142. . . . , 1975.
294
143. . . . . . ,
1949.
144. . . . . V. ,
1948.
145. . . . , 1967.
146. . . . I. ,
1982.
147. . . .
. , 1980.
148. . . ( ). ,
1913.
149. . . . , 1968.
295
SUTRUMPINIMAI
ESM elektronin skaiiavimo maina
KU Klaipdos universitetas
IA ikimokyklinis aukljimas
LKA Lietuvos karo akademija
LNK laisvas nepriklausomas kanalas (televizijos programa)
LU Lietuvos ems kio universitetas
MEMA matematinis empirins mediagos apraymas
MMLS matematins mediagos loginis sutvarkymas
OECD Organization for Economic Cooperation and Development (Ekonominio
bendradarbiavimo ir pltros organizacija)
PI pedagoginis institutas
PUPM pradinio ugdymo pedagogika ir metodika
RKL rus kalba ir literatra
RMTI Respublikinis mokytoj tobulinimosi institutas
SSRS Soviet Socialistini Respublik Sjunga
PI iauli pedagoginis institutas
U iauli universitetas
TEV Tadeuas, Elmundas, Vytautas (leidyklos steigjai)
TIMSS Third International Mathematics and Science Study (Treioji tarptautin
matematikos ir gamtos moksl studija)
TT teorijos taikymas
UNESCO United Nations Educational, Scientific and Cultural organization (Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija)
VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas
VE valstybinis egzaminas
VPU Vilniaus pedagoginis universitetas
VU Vilniaus universitetas
VVPI Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas
296
ASMENVARDI RODYKL
A
Adamaras . (Hadamard) 119

Adleris M. 293
Aidukait A. 288
Algirdas 251
Alsien V. 268
Apolonijas Pergietis (Appolnios
Pergaios) 173
Archimedas (Archimds) 121, 173
Aristotelis (Aristotels) 90, 117, 173
Ariva K. (Ariva) 129, 293
Bainskait-Buien S. (Salomja Nris)

234
Bagdonien I. 267
Baktys A. 289
Baktys G. 289
Balytien J. 289
Balytis B. 250, 254, 263, 264, 289
Baleviien D. 269
Baltsis J. 277
Balutis-Baleviius Z. 277
Banachas S. (Banach) 92
Banionis J. 289
Baranauskas A. 202, 252, 254, 265, 269,
271
Barauskien R. 202, 253
Bartkeviien R. 291
Becas R. E. L. (Beez) 58
Bekonas, Beikonas F. (Bacon) 55
Beresneviien D. 278
Bernien J. 264, 270
Bertranas . L. F. (Bertrand) 57
Bibermanas M. (Beberman) 185, 289
Biekien R. 270
Bilinas J. 202, 251, 254, 256, 265, 267,
268, 269, 271, 172
Birut 251
Bitinas B. 289
Bliznikas V. 265
Boilis R. (Boyle) 146
Bojajus J. (Bolyai) 172, 173
Borodinas A. 293
Brainien E. 202, 250, 256
Brudnas M. 224
Bruneris D. S. (Bruner) 185, 207, 239,
240, 293
Bugajus A. 293
Bulis D. (Boole) 117, 133
Burbaki N. (Bourbaki) 130, 175, 180,
189, 289, 293
Busilas A. 125, 277
Btien D. 220, 253, 256, 257
Btnien . 251, 257
Butkien A. 290
al Chajamas 170
Chininas A. 231, 295
al Chorezmis 170
Cibulskait N. 148, 240, 275, 289, 290
ebyovas P. 57
edaviien D. 290
esnauskien D. 290
Dabriien V. 265
297
Damaeviien G. 277
Damijonaitis J. 277
Dambrauskas A.-Jaktas A. 201, 202
Daukilas S. 2, 23
Davydovas V. 180
Davenien G. 264, 265, 270, 271
Ddekindas R. J. V. (Dedekind) 174
Dekartas R. (Descartes) 95, 290
Dirichl G. J. (Dirichlet) 59
Djeneas Z. (Dienes) 184, 185, 290
Dobravolskait D. 269
Donielien I. 291
Drakas A. 220, 269, 270
Drgnas V. 138, 290
Drozd V. 291
Druskyt B. 278
Dumiuvien O. 290
Donsonas F. (Johnson) 157, 293
Galvelien S. 202, 256, 257

Gausas K. F. (Gauss) 245
Gediminas 20, 276
Gedminien R. 23
Gedvilait Z. 290
Genien D. 289
Gingulis E. (ingulis) 293
Giradien D. 290
Goldbachas Ch. (Goldbach) 88
Grybien G. 277
Grinien A. 202, 254, 256, 257
Groblien V. 264
Guobuien D. 202, 252, 254, 256
Gurnikien F. 264, 265, 269
Gurtynovi T. 277
Ebinghauzas H. (Ebbinghaus) 246

Euklidas (Eukleids) 58, 59, 172, 173
Feleris V. (Feller) 186, 290

de Ferma P. (de Fermat) 55, 59
Fibonais, Leonardas Pizietis
(Fibonacci, Leonardo Pisano) 170
Fiurstas M. (Frst) 290
Floivelas D. (Fleuvell) 294
Fre M. R. (Frchet) 186, 290
Froidentalis H. (Freudenthall) 194, 290,
294
Hariotas T. (Harriot) 268

Hauvas . (Houv) 294
Hilbertas D. (Hilbert) 132, 175
van Hilis P. H. (Hiele) 186, 290
Hofteterien L. 263, 290
Inira K. 265, 269

Indraien V. 290, 291
Intien K. 270
Jaroevskis M. 295
Jatkonien D. 265
Jocait A. 269
Juodeikyt . 264
Gaidien J. 291
Galperinas P. 211, 293
Kaceviien R. 269
298
Kalinkien R. 265, 269

Kalninis J. 292
Kantoras G. (Cantor) 174
Kapiliorien Z. 291
Kaplanas B. 294
Karas . (Kar) 294
Karkait L. 264
Karosien J. 202, 220, 250, 254, 256
Kavaliauskait N. 291
Kavaliauskien D. 254
Kavolinait R. 269
Kiseliova D.19, 171, 263, 291, 292
Kiseliova O. 292
Kiseliovas A. 2, 19, 23, 171, 263, 288,
291, 292
Kisielit E. 292
Klauzijus R. (Clausius) 197
Kleinas F. (Klein) 89, 174, 178, 179, 241,
294
Klimaviius K. 277
Knyvien J. 267
Koliaginas J. 294
Kolmogorovas A. 175, 270, 294
Komenskis J. A. (Komensk, Comenius)
211, 229, 292
Konius I. 93, 292
v. Kristoforas 22, 225, 250, 264, 272
Kruteckis V. 96, 294
Kubilien G. 292
Kubilius J. 57
Kudriavcevas L. 95, 114, 294
Kumeris E. E. (Kummer) 59
Kupinas K. 292
Kuzavinien D. 292
Kuzmarskien A. 267, 277
Kuzmien A. 265, 271, 272
Kvieskien N. 254, 256, 257
Lam G. (Lam) 59
Landau E. G. H. (Landau) 57
Leibnicas G. V. (Leibnitz) 175
Leontjevas A. 180
Lezanas K. A. (Lesanne) 206, 294
Leandras A. M. (Legendre) 59
Liuk F. E. A.(Lucas) 239
Liutkeviien G. 250, 256, 257, 258
Lobaevskis N. 59, 172, 173, 174
Lomonosovas M. 201
Lukankinas G. 294
Maiulis-Maironis J. 201
Maliauskien V. 292
Mariotas E. (Mariotte) 146
Markueviius A. 294
Masiulyt D. 269
Maiotas J. 277
Maiotas P. 277
Matijoien J. 264
Matiuchinas V. 170, 292
Matiukien E. 264
Mikalauskien A. 269, 270
Milis D. S. (Mill) 55
Minkuvien D. 292
Mockus V. 269, 270
Montvidien J. 250, 254, 256, 258
Narknait G. 202, 253, 256, 257

Navickien A. 265
Navikien B. 267, 271
Neperis D. (Napier) 171
299
Rupeika Z. 59
Ruzinas N. 294
Sakalauskien V. 277
Saninskis V. 294
Savickien D. 269
Seenovas I. 233, 295
Sereiikien J. 251, 294
Siinien V. 265, 269, 270
Silvanaviius V. 270
Sirvydien V. B. 264, 265
Skliaustys V. 269, 270
Skpas A. 270
Sojeris V. (Sawyer) 155, 207, 294
Sokratas (Skrats) 85, 137, 212
Spinoza B. (Spinoza) 94
Staknas V. 270, 285
Stanaitien D. 293
Stanelien J. 250, 254, 256
Stankus E. 270
Stankuvien R. 292
Stoliaras A. 128, 294
Strikien M. 265, 275, 290
Strazdas V. 293
Suchomlinskis V. 226, 231, 294
Oganesjanas V. 294
Oileris L. (Euler) 25, 55, 59, 141
Paliulionien V. 265, 268, 269

Pestalocis J. H. (Pestallozzi) 177
Petrauskait A. 2, 23
Pitagoras (Pythagoras) 113, 170, 208
Pja . (Piaget) 180, 181, 211, 236, 237,
293, 294
Plikusas A. 267
Poja D. (Polia) 94, 115, 150, 156, 161,
186, 207, 243, 294
Polikeviit-Kirtiklien R. 202, 251
Puasonas S. D. (Poisson) 171
Pulmonas K. 267
Puzinait P. 277
Ragulskien O. 293
Ramanauskien E. 293
Rapalien I. 292
Ratautien S. 202, 256
Razmas R. 269, 270
Rekordas R. (Record) 268
Repjevas V. 294
Repien R. 77, 253, 257
Revuckas J. 123, 124, 288
Rymanas G. F. B. (Riemann) 174
Rimikien R. 293
Roganovskis N. 294
Rubinteinas S. 134, 156, 234, 294
Rudien A. 293
Rumas P. 138, 290
Rumien R. 171, 202, 230, 253, 254,
257
300
alnien D. 263, 290

altenis V. 267
arkauskien R. 264, 270
atalovas V. 265
enonas K. E. (Shannon) 197
ekait D. 290
ileikien R. D. 265, 269, 270
inknas J. 267
ochoras-Trockis S. 112, 125, 206, 295
ok G. (Choquet) 187, 295

ulien J. 265
utien I. 202, 230, 253, 254, 256, 257
Vietas F. (Viete) 113, 164

Vinogradovas I. 89
Vitkus V. 269, 270
Volis J. (Wallis) 268
Teiloras R. (Taylor) 59
Teierskis J. 269
Teliakovskis S. 269
Tolstojus L. 197
Trinknas J. 292
Tbelis J. 264
Tumas-Vaigantas J. 264
Urbonien S. 250, 254, 256

sien A. 277
Uinskis K. 78, 144, 148, 199, 212, 229,
230, 293, 294
Zenkeviien M. 270
Zimnickien R. 269
emaityt V. 265, 269, 270, 271, 272

emaitis J. 1, 2, 10, 20, 23, 188, 279,
287
ileviien V. 277
ilvien R. 285
Vaiiulien A. 289
Vailesas A. (Wiles) 59
Vainauskien R. 289
Vainbergas S. 87, 293
Vaitkeviius S. 234
Vaitkeviit V. 22, 293
Vanagaitien L. 293
Vanagien J. 267
Vasiliauskien A. 265, 267, 268, 270,
271
Vejertrasas K. T. V. (Weierstrass) 174
Venas D. (Venn) 25
Venslovien L. 148, 230, 252, 253, 254
Verbickien D. 252, 257
Verbickien G. 202, 251, 254
Vienuolis-ukauskas A. 22, 202, 225,
250, 256, 257, 264, 265, 267, 269, 272
301
VIETOVARDI RODYKL
A
Afrika 20
Alyras 20
Anglija, Didioji Britanija (England,
Great Britain) 59
Anykiai 22, 202, 220, 225, 249, 250,
251, 252, 254, 256, 258, 264, 265, 267,
268, 269, 271, 272, 286
Austrija (sterreich)179
Baltija 276, 293
Ciurichas (Zrich) 290
JAV (USA) 59, 115, 185, 239

Jieznas 277
Juodup 148, 202, 252, 253
Kaunas 148, 201, 265, 269, 270, 285,

288, 289, 293
Kavarskas 251, 254
Kdainiai 277
Kembridas (Cambridge) 289
Kernav 277
Kijevas 22, 293
Klaipda 22, 259, 264, 277, 288, 289,
290, 292, 293
Latvija 225, 286

Lauko Soda 249
Liepoja (Liepja) 225
Lietuva 10, 21, 22, 23, 87, 105, 147,
148, 171, 179, 188, 194, 203, 219, 223,
225, 230, 249, 256, 259, 262, 263, 275,
276, 277, 279, 280, 284, 285, 286, 287,
288, 293
Londonas (London) 290
Degaiiai 249
Edinburgas (Edinburgh) 184

Erlangenas (Erlangen) 174
Estija (Eesti) 22
Europa 180, 223, 276
Graikija (Ellada) 117, 151, 152
Marijampol 259
Maskva 184, 224, 275, 293, 294, 295
Mnulis 256
Meran (Meerane) 178, 179, 241
Micknai 249
Minskas 294
Mitkaiiai 249
Mosdis 22, 220, 249, 253, 264, 269,
272
Ilinojus (Illinois) 185

Irkutskas 273
Italija (Italia) 179
Japonija (Nippon) 256

302
Murmanskas 148
veicarija 148
venionys 249
Niujorkas (New York) 290
Obeliai 265
Panevys 259
Peterburgas, Leningradas 294, 295
Pranczija (France) 175, 179, 180
Rytai 279
Rokikis 22, 77, 148, 171, 202, 225,
249, 252, 253, 256, 258, 264, 265, 272,
286, 288
Roma 179
Romuva 77, 171, 202, 252, 253, 256,
264
Rusija 21, 179, 180, 224, 275
Saul 256, 257

Sirakzai (Siracuza) 121
Skuodas 22, 220, 225, 249, 253, 264,
272
SSRS 11, 58, 180, 219
Stokholmas (Stockholm) 184
Stoninai 249
Talinas (Tallinn) 22, 293

Takentas 148
Taurag 277
Teliai 249
Troknai 265, 269
Tuskulnai 23
Ubik 249
Ukmerg 249, 259
Vakarai 276, 279

Vakar Europa 112, 179
Varuva (Warszawa) 279
Vladivostokas 148
Vilkavikis 234
Vilnius 20, 22, 225, 249, 250, 256, 257,
259, 264, 265, 267, 269, 270, 272, 277,
284, 288, 289, 290, 291, 292, 293
Vokietija (Deutschland) 21, 12, 178,
179, 241, 244
em 256
eneva (Genve) 182, 294
iauliai 19, 22, 23, 123, 159, 249, 264,

269, 270, 288, 289, 291, 293
iaurs Amerika 223
irvintos 277
303
Generolo Jono emaiio lietuvos karo akademija

Algirdas Aubalis
LOGIKA IR MOKYKLIN MATEMATIKA
Monografija
Redagavo Eulialija Stankeviien
Maketavo Dalia ukaitien
2008. Tiraas
egz. Usakymas
.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, Vilnius LT-10322
Spausdino

Logika Internetui 1

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Logika Internetui 1

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Algirdas Aubalis, 2008

8. Intuicija, fantazija ir harmonijos jausmas MOKANT

9. Lokalinis loginis sutvarkymas.................................................. 128

8. ANALIZ IR SINTEZ SPRENDIANT UDAVINIUS........................... 151

2.2.2. Pradinio matematikos mokymo modernizavimas....................... 184

3.2.2.1. Svarstym analizs metodika......................................... 224

X. Tarpdalykini ryi realizavimas dstant logik

ugdyti moksleivi matematinius problem sprendimo, mstymo ir komunikacinius gebjimus;

naudotis matematiniu odynu ir simboliais taip, kad galt skaityti ir suprasti

bei, iradingum, ini trokim, nusiteikim nuolatinei kaitai, poreik mokytis;

ini gijimas: iuolaikins matematikos inios suvokiamos ne tik kaip faktai,

varankikam, atsakingam asmeniui, noriniam ir pajgianiam vis gyvenim

Suprantama, ugdymo metod pasirinkim lemia ne vien interpretacinis poiris

tiek sakytins, tiek raytins matematins komunikacijos gebjimams ugdyti;

vert, t. y. tinka ir dabartinei Lietuvos mokyklai, nors slygos, kuriomis buvo

Susipainta ir su mokslini-praktini konferencij [99103] darbais (kai kuriose ir

I. LOGIKOS INIOS, KURIOMIS REMIASI

2.2. Login klas (aib)

2.3. Santykiai tarp logini klasi (aibi)

Uraoma: A B, BA. Pavyzdiui, A trikampiai, B skrituliai.

2.4. Veiksmai su loginmis klasmis (aibmis)

Skaitytojui silome savarankikai, panaudojant skyrelio 2.3 pavyzdius, atlikti

Pavyzdiui, jei A trikampiai, tai kitos ploktumins geometrins figros (ne

t. y. i dichotominio skirstymo, kuris i esms nra baigtinis, galima pereiti prie

2.5. Svokos turin atskleidiantys loginiai veiksmai

Kalboje daniausiai vartojami ie kvantoriniai odiai: visi, kiekvienas, bet kuris, n

2) Bendri neigiamieji sprendiniai. J struktra: S P. ymjimas: e (lot. ,,nego

Termin suskirstymo variantai yra ie:

3.2. Loginis kvadratas

Prietaravimo santykis yra tarp sprendini a ir o, e ir i. Jei vienas prietaraujanij

Pastaba: t teisingas, k klaidingas, n neapibrtas.

4.2. Sudtinis teiginys

Raids t ir k odi ,,teisingas ir ,,klaidingas santrumpos.

Implikacijos taisykl: implikacija klaidinga tik tada, kai i teisingo antecedento

4.3. Teigini neigimas

4.4. Teigini formalizavimas ir isprendiamumo problema

Pateikiame modalum keitimo pavyzdius, atitinkanius kiekvien lentels eilut:

7.2. Dedukciniai samprotavimai

3) Kai kurie S yra P (i)

2) N vienas S nra P (e)

4) Kai kurie S nra P (o)

Kontrapozicijos (lot. ,,contrapositio suprieinimas) bdu ivada gaunama taip

3) Kai kurie S nra P (o)

I dalini teigiamj sprendini (i) kontrapozicijos bdu ivados gauti negalima.

Visi i 9 dals skaiiai (S) yra dals i 3 (P) (a)

N vienas lygiakratis trikampis (S) nra statusis (P) (e)

Kai kurie pirminiai skaiiai (S) yra lyginiai (P) (i)

Kai kurie staiakampiai (S) nra kvadratai (P) (o)

dinio (a) predikatas yra nesuskirstytas.

Pirmosios figros taisykls:

Antrosios figros taisykls:

Treiosios figros taisykls:

Ketvirtosios figros taisykls:

7.2.3. Ivados i sudtini teigini

Samprotavime, kurio viena premisa yra grietosios disjunkcijos teiginys, o kita

Galimi ir sudtingesni implikacinio-disjunkcinio samprotavimo variantai: trilemos

7.3. Nededukciniai samprotavimai

su vairiais matematikos dsniais, algoritmais, teiginiais ir t. t. Pedagogai tuo remiasi

Antras pavyzdys P. de Ferma didioji teorema: ,,Lygtis xn+yn=zn, kurioje n

sioginiame rodyme tezs teisingumas yra nustatomas rodant tezei prietaraujani

II. MATEMATINS SVOKOS

Kitas apibendrinimo bdas leidia gauti vadinamsias konkreias svokas. Tokio