LVAT Apibendrinimas ABTI 2012

542
III. Informacin dalis

Pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisj 2012 m. rugsjo 19 d. pasitarime
Pareng Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Teisins analizs ir informacijos departamentas
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant
Administracini byl teisenos statymo normas, apibendrinimas
Turinys
546 vadas
547 I. Administracinio proceso statymai ir principai
547 I.1. Teiss taikymas administraciniame procese
547 I.1.1. Administracinio proceso teiss altiniai
555 I.1.2. statymo ir teiss analogija
561 I.1.3. Teiss akt galiojimas laike; lex retro non agit principas
564 I.1.4. Acte clair doktrina
566 I.2. Administracinio proceso principai
566 I.2.1. Teismins gynybos prieinamumo principas
567 I.2.2. Teisingum vykdo tik teismas
571 I.2.3. Teism ir teisj nepriklausomumas
572 I.2.4. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas
575 I.2.5. Teismo proceso kalbos principas
577 I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas
578 I.2.7. Teis bti iklausytam
581 I.2.8. Proceso operatyvumo principas
583 I.2.9. Proporcingumo principas
584 I.2.10. Laisvo rodym vertinimo principas
585 I.2.11. Rungimosi principas
586 I.2.12. Dispozityvumo principas
587 I.2.13. Aktyvaus teismo principas
589 I.2.14. Siningumo ir draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas
591 I.2.15. Teismo sprendim privalomumo principas
592 II. Teis kreiptis teism ir jos realizavimas
594 Teiss kreiptis teism prielaidos ir gyvendinimo slygos
595 II.1. Skundo (praymo) priskirtinumas administracini teism kompetencijai
602 II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai
621 II.3. Suinteresuotumas pateikti skund (praym)
543
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos,
taikant Administracini byl teisenos statymo normas, apibendrinimas
623 II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui
643 II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui
647 II.6. siteisjusio teismo sprendimo arba bylos teismo inioje dl gino tarp t pai
ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu nebuvimas
652 II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis
652 II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme
660 II.9. Skundo (praymo) forma ir turinys, skundo tikslinimas
666 II.10. Skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai
671 II.10.1. Praleisto termino atnaujinimas
680 II.11. yminis mokestis ir jo dydis
683 II.11.1. yminio mokesio mokjimo iimtys
683 II.11.1.1. Neapmokestinami skundai (praymai)
684 II.11.1.2. Atleidimas nuo yminio mokesio
687 II.11.2. Piktnaudiavimas teismins gynybos teise
688 II.11.3. yminio mokesio grinimas
689 II.12. Skundo (praymo) trkum alinimas
694 III. Bendrieji teismo proceso klausimai
694 III.1. Teismo sudtis, nualinimai
694 III.1.1. Administracinio teismo sudtis
698 III.1.2. Nualinimas ir negalimumas nagrinti byl
702 III.2. Administracins bylos proceso dalyviai
705 III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo)
707 III.3. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu
707 III.3.1. Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos
707 III.3.1.1. Proceso ali ilaidos
710 III.3.1.2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms
imoktinos sumos
712 III.3.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas
714 III.3.2.1. Ilaid paskirstymas, skund tenkinus i dalies
715 III.3.2.2. Ilaid paskirstymas, kai byla ubaigiama neprimus teismo sprendimo
717 III.3.2.3. Ilaid paskirstymas esant ali daugetui
718 III.3.3. Bylinjimosi ilaid mainimas
719 III.3.4. Atstovavimo ilaidos ir j paskirstymas
723 III.3.5. Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas
727 III.4. Teismo nuobaudos
733 III.5. Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas
743 III.6. rodymai ir rodinjimas
743 III.6.1. rodinjimo procesas
743 III.6.1.1. Fakt nurodymas
745 III.6.1.2. rodym nurodymas, pateikimas ir rinkimas
748 III.6.1.3. rodym tyrimas
544
749 III.6.1.4. rodym vertinimas
752 III.6.2. rodymai
758 III.6.3. rodinjimo priemons
758 III.6.3.1. Proceso ali ir j atstov paaikinimai
760 III.6.3.2. Liudytoj parodymai
761 III.6.3.3. Eksperto ivada
763 III.6.3.4. Specialisto paaikinimai
764 III.6.4. rodinjimo natos paskirstymas
771 III.6.5. Nerodintinos aplinkybs ir faktai
774 IV. Pasiruoimas ir bylos nagrinjimas teisme
774 IV.1. Pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme
775 IV.2. Byl sujungimas ir iskyrimas
777 IV.3. Bylos perdavimas kitam teismui
779 IV.4. Bylos nagrinjimo atidjimas
782 IV.5. Bylos sustabdymas
783 IV.5.1. Kai mirta bylos alimi buvs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu
gino teisinis santykis leidia teisi permim
784 IV.5.2. Kai alis netenka veiksnumo
784 IV.5.3. Kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama
civiline, baudiamja ar administracine tvarka
793 IV.5.4. Kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas
arba kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij
793 IV.5.5. Kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administracinio
akto teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei byl,
nusprendia itirti norminio administracinio akto teistum
794 IV.5.6. Kai teismas paskiria ekspertiz arba kai teismas pripasta, kad btina gauti
bylai reikalingus rodymus (dokumentus) i usienio valstybs
795 IV.5.7. Kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij
praydamas prejudicinio sprendimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar
galiojimo klausimu
796 IV.6. Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo dl gino esms
796 IV.6.1. Bylos nutraukimas
798 IV.6.2. Skundo (praymo) palikimas nenagrintu
800 V. Teismo procesiniai dokumentai
800 V.1.Teismo sprendimas
801 V.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
806 V.1.2. Teismo sprendimo rys
808 V.1.3. Teismo sprendimo primimas, paskelbimas ir isiuntimas
810 V.1.4. Teismo sprendimo siteisjimas
813 V.1.5. Teismo sprendimo trkum itaisymas
813 V.1.5.1. Teismo sprendimo klaid itaisymas
814 V.1.5.2. Teismo sprendimo iaikinimas
545
816 V.1.5.3. Papildomo sprendimo primimas
817 V.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
820 V.3. Teismo praneimai ir aukimai
823 VI. Atskir kategorij byl nagrinjimo procesiniai ypatumai
823 VI.1. Byl dl normini administracini akt teistumo nagrinjimo ypatumai
838 VI.2. Skund dl rinkim ar referendumo statymo paeidim nagrinjimo ypatumai
841 VII.Apeliacija
841 VII.1. Byl pagal apeliacinius skundus procesas
852 VII.2. Byl pagal atskiruosius skundus procesas
853 VIII. Proceso atnaujinimas administracinje byloje
853 VIII.1. Proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esm
854 VIII.2. Proceso atnaujinimo objektas
856 VIII.3. Proceso atnaujinimo subjektai
858 VIII.4. Praymo dl proceso atnaujinimo pateikimas, praymo turinys
859 VIII.5. Praymo atnaujinti proces padavimo terminai
861 VIII.6. Proceso atnaujinimo pagrindai
861 VIII.6.1. Kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos
teismo sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams
862 VIII.6.2. Kai naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti
inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu
864 VIII.6.3. Kai siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo
parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas,
dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba
nepagrstas sprendimas
864 VIII.6.4. Kai siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami ali, kit bylos
proceso dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos teisj veikos, padaryti
nagrinjant i byl
865 VIII.6.5. Kai panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas,
nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar nutart
865 VIII.6.6. Jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama
atstovo pagal statym
866 VIII.6.7. Jeigu sprendime teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim asmen
teisi ar pareig
867 VIII.6.8. Jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyv
869 VIII.6.9. Jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas
871 VIII.6.10. Jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins
teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist
sprendim, nutarim ar nutart
872 VIII.6.11. Kai panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remdamasis teismas
isprend byl
872 VIII.6.12. Kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos formavim
874 VIII.7. Praym dl proceso atnaujinimo nagrinjimas
546
vadas
Kiekvienas asmuo, kurio teiss ir laisvs yra paeistos, turi teis veiksming j
gynyb teisme statyme nustatytomis slygomis. Teis veiksming teisin gynyb, kuri
vis pirma grindiama konstituciniu teismins gynybos principu, tvirtintu Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, apima ir teis nepriklauso-
mo ir nealiko teismo atliekam vieojo administravimo subjekt priimt sprendim
patikr vykstant teisingam procesui. Kaip bendrasis teiss principas, teis veiksming
teismin gynyb tvirtinta ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvenci-
jos (toliau ir ETK, Konvencija) 6 ir 13 straipsniuose ir dar kart patvirtinta 2000
m. gruodio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos 47
straipsnyje. Veiksmingumo reikalavimas ireikia bendrj teism pareig utikrinti re-
ali paeist mogaus teisi teismin gynyb. is reikalavimas galioja ir apibriant teis-
mins gynybos procesines taisykles. I ties, paeist asmens teisi ar statym saugom
interes gynybai kilt grsm, jeigu teisminio proceso taisykls neproporcingai ribot
asmens teis kreiptis teism ir (ar) numatyt ios teiss gyvendinimui pernelyg sud-
tingas taisykles. Atsivelgus tai, administracini teism praktikoje ne kart akcentuota
teismins paeist teisi teismins gynybos prioriteto, prieinamumo ir universalumo
princip svarba.
Vis dlto reikia pasakyti, kad teisei kreiptis teism gali bti taikomi tam tikri pro-
cesiniai apribojimai su slyga, kad jie nra neproporcingi ir nepaeidia veiksmingos
teismins gynybos esms. Administracini byl dl gin, kylani i administracini
teisini santyki, nagrinjimo tvark nustato Lietuvos Respublikos administracini byl
teisenos statymas (in., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566; toliau ir Administracini
byl teisenos statymas, ABT). is statymas numato teiss kreiptis teism gyvendi-
nimo procesinius reikalavimus bei procesines taisykles, skirtas utikrinti, kad valdios
institucij priimam sprendim teistumo kontrol vykt utikrinant suinteresuotiems
asmenims teising, greit ir objektyv teismo proces.
Taigi, atsivelgiant ias aplinkybes, bei vadovaujantis Administracini byl teisenos
statymo 13 straipsniu, pagal kur vienod administracini teism praktik aikinant ir
taikant statymus bei kitus teiss aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (toliau ir Vyriausiasis administracinis teismas, LVAT), tikslinga apvelgti (api-
bendrinti) esmines administracini byl dl gin, kylani i administracini teisini
santyki, nagrinjimo procesines taisykles, j taikymo praktik. Siekiant ilaikyti teism
praktikos nuoseklum, kuris glaudiai siejasi su teisinio saugumo principo utikrinimu,
reikminga susisteminti ir apibendrinti pagrindines administracini byl teisenos taisy-
kles, kurias savo praktikoje suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
iame kontekste reikia priminti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
rengiami ir publikuojami administracini teism praktikos apibendrinimai nesiekia
pateikti nauj teiss norm aikinimo taisykli, kurios, atsivelgiant teisins valstybs
principo turin, gali bti formuojamos tik nagrinjant konkreias bylas. Apibendrinimo
tikslas taip pat nra nurodyti teismams, kaip jie turt sprsti vienokias ar kitokias bylas.
io dokumento tikslas yra pateikti susistemint administracini byl nagrinjimo prak-
tik, kuri atspindt Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicij sprendiant
547
klausimus, susijusius su administracini byl teisenos nagrinjimo institut reglamen-
tuojani teiss norm taikymu, supaindint su vyraujaniomis praktikos ioje srityje
tendencijomis, atkreipt dmes daniausiai pasitaikanias procesins teiss norm
taikymo klaidas ir problemas.
Parengt apibendrinim sudaro atuonios dalys. Pirmoje apibendrinimo dalyje ap-
velgiami bendrieji administracini byl teisenos klausimai administracinio proceso
1

statymai ir principai. Antrojoje apibendrinimo dalyje pagrindinis dmesys skiriamas
teisei kreiptis teism, jos prielaidoms ir gyvendinimo slygos. Kitose apibendrinimo
dalyse ir skyriuose apvelgiami reikmingi administracinio proceso klausimai: teismo
sudtis, teismo ir proceso dalyvi nualinimai, administracins bylos proceso dalyviai,
rodymai ir rodinjimas, teismo ilaidos, reikalavimo utikrinimo priemons, teismo
nuobaudos ir kt. Apibendrinime apvelgiama ir reikmingiausia administracini teism
praktika, susijusi su pasiruoimu ir bylos nagrinjimu teisme, inter alia procesini tai-
sykli taikymo ir aikinimo ypatumai bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme
metu bei atskir kategorij bylose.
Parengtam apibendrinimui daugiausiai atrinktos 20082011 met bei kai kurios
ankstesnio laikotarpio, taip pat 2012 met pirmojo pusmeio administracins bylos,
kuriose suformuotos taisykls bei pateikiami teiss aikinimo ir taikymo pavyzdiai yra
(gali bti) reikmingi sprendiant vairius administracini byl teisenos taisykli taiky-
mo klausimus.
I. Administracinio proceso statymai ir principai
I.1. Teiss taikymas administraciniame procese
I.1.1. Administracinio proceso teiss altiniai
1. Lietuvos administracini teism praktikoje, taikant administracini byl teise-
nos taisykles, reikmingi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai teiss altiniai. Vis pirma,
kaip aukiausioji teis, pamintina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios nuosta-
tos administraciniuose teismuose yra ne tik bendrj teiss princip altinis, bet gali
bti taikomos ir tiesiogiai, sprendiant individual administracin gin arba tikrinant
normini administracini akt teistum Konstitucijos nuostat aspektu. Itin svarbs
administracinio proceso teiss altiniai yra ir norminiai teiss aktai, kuriuose suformu-
luotos konkreios elgesio taisykls. iuo aspektu, be abejo, iskirtinas Administracini
byl teisenos statymas, kodikuojantis pagrindines procesines taisykles. Tiesioginiais
teiss altiniais laikomi ir kiti statymai, statym lydimieji aktai, tarptautins sutartys.
Pastarj grupje procesini taisykli taikymui ir aikinimui reikmingos yra Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau ir ETK, Kon-
vencija) nuostatos. Be to, Lietuvai stojus Europos Sjung, ms nacionalins teiss
sistemos dalimi tapo jos galiojanti teis (acquis communitaire). Europos Sjungos (toliau
ir ES) teiss nuostatomis administraciniai teismai remiasi, siekdami utikrinti auk-
1 Administracinio proceso svoka, jei nenurodyta kitaip ar kitokia reikm neiplaukia i jos vartojimo
konteksto, iame apibendrinime naudojama siaurja prasme, t. y. administracinis procesas suvokiamas
kaip paeist ar ginijam teisi arba statym saugom interes vieosios teiss srityje gynimo
procesas administraciniuose teismuose.
548
iausius teiss veiksming teismin gynyb standartus. Netiesioginiai, arba antriniai,
teiss altiniai yra naudinga priemon administracini teism sprendim argumentams
pltoti. Tiek tarptautini teism (Europos Sjungos Teisingumo Teismo, Europos mo-
gaus Teisi Teismo) praktikoje, tiek nacionalini teism jurisprudencijoje (iuo aspektu
iskirtinas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir Konstitucinis Teis-
mas), formuojantis ociali konstitucin doktrin) pltojamos teiss norm aikinimo
ir taikymo taisykls reikmingas altinis, siekiant utikrinti, kad vieosios valdios
institucij veiksm kontrol vykt teisingo, greito ir objektyvaus teismo proceso metu.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir j aikinanti ocialioji Konstitucinio Teismo
jurisprudencija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Konstitucija apibdinama kaip
pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje
(Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas). Konstitucijos 7 straipsnio 1
dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Kons-
titucijai, yra tvirtintas Konstitucijos virenybs principas (Konstitucinio Teismo 2003
m. spalio 29 d. nutarimas). is pamatinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos
virenyb teiss akt sistemoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas).
is principas tvirtintas ir Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 1 dalyje,
pagal kuri teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra pabrs Konstitucijos,
kaip pagrindinio statymo, turinio aukiausi teisin gali, svarb nagrinjant admi-
nistracines bylas:
- Konstitucijos, kaip teiss altinio, vaidmuo itin svarbus interpretuojant konsti-
tucinius teiss principus, pvz., teismins gynybos pirmumo ir universalumo princip
(Konstitucijos 30 str.), teiss princip, jog teisingum vykdo tik teismai (Konstitucijos
109 str.) ir kt. Dar daugiau, Konstitucijos nuostat, kurios sudaro vien darni sistem,
viesoje administraciniuose teismuose sprendiamas bet kuris administracinis ginas.
- Remiantis Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra
pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreio-
je byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij, kreipiasi j su praymu sprs-
ti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas atitinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo
nutarim, teismas atnaujina bylos nagrinjim. Mintos taisykls taikomos ir tais atvejais,
kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybs aktas, kuris turt
bti taikomas konkreioje byloje, neprietarauja statymams ar Konstitucijai. Pastebtina,
kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra inagrinjs ne vien konstitucins
justicijos byl, susijusi su administracini byl teisenos normomis (pvz., 2006 m. rugsjo
21 d., 2007 m. gegus 15 d., 2010 m. gegus 13 d. nutarimai), taip pat ir pagal pai admi-
nistracini teism kreipimsi. Taigi administraciniai teismai ne tik vadovaujasi adminis-
tracini byl teisenos normomis, bet gali ikelti ir kelia klausimus dl i norm atitikties
Konstitucijai, kai tam yra teisinis pagrindas.
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos Lietuvos vyriausiojo administraci-
nio teismo praktikoje taikomos ir tiesiogiai, sprendiant individualius administracinius
ginus. Administracinis teismas nagrinjam individual gin gali sprsti teisinio re-
guliavimo sprag upildydamas ad hoc, tiesiogiai taikydamas aukiausij teis Kons-
titucij (2011 m. rugpjio 5 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
146
-2414/2011;
2009 m. gegus 22 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
146
-635/2009).
549
4. iame kontekste reikia priminti, kad administraciniai teismai, nagrindami kilu-
sius ginus, yra saistomi ne tik Konstitucijos, bet ir ocialiojoje konstitucinje doktrinoje
suformuluot nuostat. Teis kurianias ir teis taikanias institucijas (pareignus) sais-
to konstitucini nuostat samprata, argumentai, idstyti ne tik Konstitucinio Teismo
nutarimuose, bet ir kituose Konstitucinio Teismo aktuose ivadose bei sprendimuose;
taigi pagal Konstitucij, visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose yra aikinama Konsti-
tucija formuojama ociali konstitucin doktrina savo turiniu saisto ir teis kurian-
ias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompeten-
cijos ir specializuot teism (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsjo 20 d. sprendimas).
Minta, kad administracini teism praktikoje taikomi konstituciniai teiss principai,
kuri prasm ir turin atskleidia Konstitucinio Teismo formuojama ocialioji jurispru-
dencija, pvz., teisins valstybs principas, teist lkesi principas, proporcingumo
principas ir kt. Be kita ko, Konstitucinio Teismo nutarim nuostatos tiesiogiai taikomos
konkreiose bylose, kuriose administraciniam teismui kyla abejoni dl statymo ar kito
teiss akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, konstitucingumo.
5. Ratikuoti tarptautiniai susitarimai. Remiantis Konstitucijos 138 straipsnio 3 dali-
mi, tarptautins sutartys, kurias ratikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji
Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. i nuostata reikia, kad ratikuotos tarp-
tautins sutartys turi bti taikomos kaip ir Lietuvos Respublikos statymai (Konstituci-
nio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada). Administraciniai teismai, nagrindami bylas,
remiasi vairi tarptautini susitarim nuostatomis. Vis pirma pamintini svarbiausie-
ji mogaus teisi apsaugos srities dokumentai Tarptautinis pilietini ir politini teisi
paktas, Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, Visuotin mo-
gaus teisi deklaracija, Europos Sjungos pagrindini teisi chartija bei Europos mo-
gaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Pastarosios konvencijos statusas
ir taikymo ypatumai dl jos ypatingos reikms tarptautini teiss altini sistemoje
administracini teism praktikoje analizuoti bene gausiausiai.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrs, kad
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, sprendiant bylas,
gali bti taikoma tiesiogiai. Tiesioginis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi ap-
saugos konvencijos taikymas reikia, jog ios konvencijos nuostatomis galima tiesiogiai
remtis Lietuvos Respublikos teismuose, taip pat ir santykiuose su vieojo administravi-
mo subjektais (r., pvz., 2003 m. vasario 11 d. nutart administracinje byloje Nr. 259-03,
Administracini teism praktika Nr. 4, 6467 p.). Valstybs valdios institucij parei-
gn aktais padarytas Konvencijos paeidimas taip pat gali bti pagrindas valstybs
civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteista veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme
gali pasireikti ne tik nacionalini teiss akt, bet ir tarptautini teiss akt nesilaikymu
(2008 m. balandio 16 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje
Nr. A
444
-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14). Be
to, Konvencijos nuostatos ne tik pripastamos tiesiogiai, kaip ir Lietuvos Respublikos
statymai, taikytinomis nacionalinje teiss sistemoje, bet ir turiniomis taikymo pirme-
nyb kolizijos su nacionaliniais teiss aktais atveju. Tokia Konvencijos nuostat taikymo
pirmenyb iplaukia tiek i Lietuvos Respublikos nacionalini, tiek ir i tarptautini
teiss akt. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalis
skelbia, kad jei sigaliojusi ratikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato
kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios
550
sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos
Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Pagal Vienos konvencij dl tarptautini
sutari teiss, kuri Lietuvos Respublikai sigaliojo 1992 m. vasario 14 d., kiekviena si-
galiojusi sutartis jos alims yra privaloma, ir alys privalo siningai j vykdyti. alis
negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties nesilaikymo
(Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 2627 straipsniai). Ocialioje Lie-
tuvos Respublikos konstitucinje doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys turi taikymo prioritet prie nacionalinius statymus:
Konstitucijoje tvirtintas principas, kad Lietuvos Respublika laikosi sava valia prisiimt
tarptautini sipareigojim, gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus,
suponuoja tai, kad tais atvejais, kai nacionaliniuose teiss aktuose (inter alia statymuose
ar konstituciniuose statymuose) nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruo-
ja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis. (Kons-
titucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas; taip pat r. Konstitucinio Teismo 1995
m. sausio 24 d. ivad). Atsivelgs tai, Vyriausiasis administracinis teismas yra konsta-
tavs, kad tiek Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, kaip
tarptautins kilms teiss akto, pobdis, tiek ios Konvencijos paskirtis mogaus teisi
apsauga lemia, kad i Konvencija byloje ginytiniems teisiniams santykiams Lietuvos
Respublikoje taikoma tiesiogiai, o esant kolizijai su nacionaliniais statymais, turi taiky-
mo prioritet j atvilgiu (2008 m. balandio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
575
-164/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).
7. Valstybi sipareigojim pagal Konvencij laikymuisi utikrinti buvo steigtas
nuolat veikiantis Europos mogaus Teisi Teismas. Konvencijos normos yra abstrak-
taus pobdio, ir siekiant suvokti Konvencijos suteikiam teisi turin, administraci-
niams teismams btina vadovautis Europos mogaus Teisi Teismo praktika (r., pvz.,
2004 m. lapkriio 9 d. sprendim administracinje byloje Nr. A
3
-750/2004).
8. Esmin administracins teiss sistemos dal sudaro ir tarptautiniai susitarimai,
taikomi atskir procesini kategorij bylose. Tarp daniausiai taikom pamintini 1951
m. liepos 28 d. Konvencija dl pabgli statuso, Konvencija dl teiss gauti informacij,
visuomens dalyvavimo priimant sprendimus ir teiss kreiptis teismus aplinkos klau-
simais (Orhuso konvencija), Lietuvos ir usienio valstybi dvials dvigubo apmokesti-
nimo ivengimo bei mokesi slpimo prevencijos sutartys ir kt.
9. Europos Sjungos teis ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai. Lietuvos
Respublikos Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje
(kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sjungos tei-
ss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir kad jeigu tai
kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos
taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju, jos turi virenyb prie Lietuvos
Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. Konstitucinis Teismas yra iaikins, kad
iose nuostatose yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl, tvirtinanti Europos S-
jungos teiss akt taikymo pirmenyb tais atvejais, kai Europos Sjungos teiss nuosta-
tos, kylanios i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, konkuruoja su teisiniu
reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teiss aktuose (nesvarbu, kokia j
teisin galia), iskyrus pai Konstitucij (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d.,
2006 m. gruodio 21 d. nutarimai). Taigi nacionalinio teisino reguliavimo, kuris priim-
tas gyvendinant atitinkamus Europos Sjungos teiss aktus, nuostatas btina aikinti,
551
atsivelgiant Europos Sjungos teiss aktuose nustatyt teisin reguliavim ioje srityje
(2007 m. gegus 28 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje
Nr. A
403
10. Administraciniai teismai, taikydami Europos Sjungos teis, daniausiai susidu-
ria su dvejopo pobdio akt reglament (privalom teiss akt) ir direktyv (teiss
akt, kuriais nustatomas tikslas, kur visos ES alys privalo pasiekti) taikymu.
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 288 straipsnio 2 dal, reglamentai tai-
komi visuotinai. Jie yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse, nereika-
laujant joki nacionalini j gyvendinimo nuostat. Kaip Lietuvos vyriausiasis admi-
nistracinis teismas paymjo administracinje byloje Nr. I
143
-18/2009, Lietuvos teismai
ir vieojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neiekodami
j nuostatas perkeliani nacionalini teiss akt (2009 m. balandio 3 d. nutartis admi-
nistracinje byloje Nr. I
143
-18/2009).
Europos Sjungos direktyv statusas isamiau analizuotas administracinje byloje
Nr. A
556
-105/2012. ioje byloje teisj kolegija primin, kad Europos Sjungos direktyvos
yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dl rezultato, kur reikia pa-
siekti. Taiau nacionalins valdios institucijos pasirenka direktyv gyvendinimo form
ir bdus (Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 288 str. 3 d.). Kaip paymima nuose-
klioje Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau ir Teisingumo Teismas) praktikoje,
aikinanioje direktyv nuostatas, valstybms narms direktyvoje yra numatyta pareiga
imtis vis btin atitinkamos direktyvos veiksmingum utikrinani priemoni, atsi-
velgiant jos siekiam tiksl (iuo aspektu r. pvz., 1984 m. balandio 10 d. sprendim
byloje Sabine von Colson ir Elisabeth Kamann prie Land Nordrhein-Westfalen, 14/83, 15p.,
2008 m. balandio 15 d. sprendim byloje Impact prie Minister for Agriculture and Food
ir kt., C-268/06, 40 p.). Valstybms narms kylanti pareiga pagal direktyv pasiekti joje
numatyt rezultat ir pagal Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio 3 dal pareiga imtis
vis bendr ar speciali priemoni utikrinti ios pareigos vykdym privaloma visoms
valstybi nari valdios institucijoms, skaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompe-
tencij (r. minto sprendimo byloje Impact 41 p.). Btent nacionaliniai teismai turi u-
tikrinti asmen teisin apsaug, jiems suteikt pagal Sjungos teiss nuostatas, ir visik
i nuostat veiksmingum (r. minto sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami na-
cionalin teis, nacionaliniai teismai turi j aikinti kuo labiau atsivelgdami direktyvos
tekst ir jos tiksl, kad bt pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip bt laikomasi
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 288 straipsnio treios pastraipos (iuo aspektu
r. jau minto sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.; 1990 m. lapkriio 13 d. sprendim
byloje Marleasing SA prie La Comercial Internacional de Alimentacion SA, C-106/89, 8
p., 2004 m. spalio 5 d. sprendim sujungtose bylose Pfeier ir kt. prie Deutsches Rotes
Kreuz, Kreisverband Waldshut eV, C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01,
C-402/01 ir C-403/01, 113 p.). Reikalavimas aikinti nacionalin teis Sjungos teis ati-
tinkania prasme iplaukia i paios Sutarties sistemos, kadangi toks aikinimas leidia
byl nagrinjaniam nacionaliniam teismui pagal savo kompetencij utikrinti visik
Sjungos teiss veiksmingum (iuo klausimu r. jau minto sprendimo sujungtose by-
lose Pfeier ir kt. 114 p.). Be to, i nusistovjusios Teisingumo Teismo praktikos aiku,
kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra beslygikos ir pakankamai
tikslios, asmenys gali jomis pasiremti nacionaliniuose teismuose prie valstyb, jei per
nurodyt laikotarp jos neperkl direktyvos nacionalin teis ar j perkl neteisingai
552
(r. 1991 m. lapkriio 19 d. sprendim sujungtose bylose Francovich ir kt. prie Italijos
valstyb, C-6/90 ir C-9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendim Marks & Spencer prie
Commissioners of Customs & Excise, C-62/00, 25 p., jau minto sprendimo sujungtose
bylose Pfeier ir kt. 103 p.). Jeigu nacionalins teiss negalima aikinti ir taikyti pagal
Sjungos teiss reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdios organai
privalo taikyti vis Sjungos teis ir ginti pagal j suteikiamas asmen teises ir prireikus
netaikyti bet kurios jai prietaraujanios nacionalins teiss nuostatos (r. pvz., 2010 m.
lapkriio 25 d. sprendim byloje Fu prie Stadt Halle, C-429/09, 40 p.) ( 2012 m. gegu-
s 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-105/2012).
11. I administracini teism praktikos matyti, kad Europos Sjungos teis tai ir
bendr teiss princip, kurie yra Sjungos teiss sudedamoji dalis, pvz., teisinio saugu-
mo, proporcingumo ar lex retro non agit (teiss akt galia turi bti nukreipta tik ateit)
princip turinio aikinimo altinis.
12. Reikia paymti, kad kaip teiss aikinimo altinis, teiss aikinimui bei taiky-
mui labai svarbi yra ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika. Remiantis Admi-
nistracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 3 dalimi, taikydamas Europos Sjun-
gos teiss normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sjungos teismini institucij
sprendimais ir prejudiciniais sprendimais. statym nustatytais atvejais teismas kreipiasi
kompetenting Europos Sjungos teismin institucij praydamas preliminaraus nuta-
rimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu. Europos Sjungos
Teisingumo Teismo praktika, kaip doktrininis teiss aikinimo altinis, ypa reikminga
mokesi, muit, konkurencijos, usieniei teisins padties bylose.
13. Greta pamint teiss altini iskirtina ir Europos Sjungos Pagrindini teisi
chartija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija 2010 m.
gruodio 8 d. sprendime administracinje byloje Nr. A
756
-686/2010 akcentavo, kad Eu-
ropos Sjungos Pagrindini teisi chartijoje apibriant gero administravimo principo
turin, be kita ko, taip pat nurodoma teis bti iklausytam, kuri reikia, jog kiekvienas
asmuo turi bti iklausytas prie taikant bet koki individuali jam nepalanki priemo-
n (Pagrindini teisi chartijos 41 str. 2 d. a p.). i Chartijos nuostata ireikia bendro
pobdio teisines vertybes, kurias, sprendiant dl gero administravimo principo turi-
nio Lietuvoje, gali bti atsivelgiama kaip papildom teiss aikinimo altin.
14. Norminiai teiss aktai. Svarbi dal administracini teiss altini sistemoje ui-
ma norminiai teiss aktai. Teiss aktai yra atitinkam vieosios valdios institucij arba
referendumu sukurti teiss altiniai, kuriuose yra tvirtinta teis tam tikra tekstine for-
ma idstytos teiss nuostatos. Teiss aktai, kaip teiss altiniai, atsiranda, yra pakeiiami
(papildomi) ir panaikinami atitinkam institucij arba visuotiniu balsavimu (referendu-
mu) priimtais sprendimais (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas).
Pirminis teiss aktas, turintis aukiausij teisin gali alies teiss altini sistemoje
yra statymas. Seimo priimtame statyme ireikiama tautos valia svarbiausiais visuome-
ns gyvenimo klausimais (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Admi-
nistraciniuose teismuose taikomos procesins taisykls kodikuotos Administracini
byl teisenos statyme. Taiau Administracini byl teisenos statymas nra vienintelis
administracinio proceso teiss altinis. Lietuvos Respublikos teism statymas tvirtina
pagrindinius byl nagrinjimo teismuose principus (29 str., 34 str.) bei teiss altinius
(33 str.). Tam tikros procesins taisykls tvirtintos ir specialiuosiuose statymuose. Kaip
pavyzdius statym, kuriuose reglamentuotos atskir administracini byl kategorij
553
teisenos nuostatos, galima nurodyti iuos statymus:
- Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas. iame statyme tvirtina-
ma taisykl, kad administraciniuose teismuose nagrintini ginai, kil dl urnalist
ir leidj etikos komisijos sprendim. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo
statymo 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vieosios informacijos rengjai ar skleid-
jai, nesutinkantys su urnalist ir leidj etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis dl
j Vilniaus apygardos administracin teism, taiau privalo juos paskelbti io straipsnio
7 dalyje nustatyta tvarka.
- Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas. Mokesi administravi-
mo statymo 144 straipsnis tvirtina, kad mokesi moktojas turi teis apsksti bet kur
mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm arba neveikim. Mokestiniams gin-
ams yra nustatyta privaloma iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarka. Kiti
ginai tarp mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesio admi-
nistratoriaus ar jo pareigno, taip pat ginai dl centrinio mokesi administratoriaus
sprendim (j neprimimo), kuriais mokestiniai ginai nesprendiami i esms, nagri-
njami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka (Mokesi adminis-
travimo statymo 146 str. 1 d.). Skundai dl centrinio mokesi administratoriaus arba
Mokestini gin komisijos sprendimo dl mokestinio gino nagrinjami Vilniaus apy-
gardos administraciniame teisme (Mokesi administravimo statymo 159 str. 4 d.).
- Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas. is statymas numato tam tikras pra-
ymo dl sankcij kio subjekt vadovams skyrimo pateikimo teismui ir nagrinjimo
teisme taisykles (Konkurencijos statymo 40, 41 str.), sprendim, kuriuos priima teismas,
inagrinjs skund dl Konkurencijos tarybos nutarimo, ris (Konkurencijos statymo
34 str.), Konkurencijos tarybos nutarim apskundimo tvark (Konkurencijos statymo
33 str.) ir kt.
- Lietuvos Respublikos statybos statymas. is statymas numato, kad nustaius, kad
statyb leidiantis dokumentas iduotas neteistai, Valstybin teritorij planavimo ir sta-
tybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kuri teiss ir teisti interesai
yra paeidiami, kreipiasi administracin teism, kai statyba dar nra pradta ir teisme
ginijamas tik statyb leidiantis dokumentas (Statybos statymo 28
1
str. 1 d. 2 p.)
- Lietuvos Respublikos administracini teisi paeidim kodeksas. Lietuvos vyriau-
siasis administracinis teismas ne kart yra konstatavs, kad ekonomins sankcij skyri-
mas kio subjektams pagal nustatyt specialj teisin reguliavim pagal savo prigimt
prilyginamas nuobaud u administracinius nusiengimus taikymui. Todl tam tikrais
atvejais kai specialiajame teisiniame reguliavime nra nustatyt taisykli, priskirt ben-
drajai administracini teiss paeidim teisei, taikomos Administracini teiss paeidi-
m kodekso bendrosios dalies normos (pvz., 2006 m. sausio 20 d. sprendimas adminis-
tracinje byloje Nr. A
4
-696/2006; 2008 m. rugsjo 25 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
63
-1647/2008).
15. Teiss altiniu teism praktikoje pripastami ir kiti vieosios valdios instituci-
j priimami norminiai administraciniai teiss aktai. Pavyzdiui, nors vieojo adminis-
travimo subjekt ar prokuror vidaus administravimo veikl reglamentuojantys teiss
aktai tiesiogiai kreipimosi teism santyki nereglamentuoja, ie teiss aktai, kurie skirti
tinkamam institucijos ar staigos administravimui utikrinti, taip pat galt bti pasi-
telkti kaip pagalbinis teiss altinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykd
savo funkcijas rinkdamas informacij bei atlikdamas kitus veiksmus, sprendiant, ar
554
nra praleistas kreipimosi teism ginant viej interes terminas (2008 m. liepos 25 d.
nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-335/2008, Lietuvos vyriausiojo administraci-
nio teismo biuletenis Nr. 15).
16. Kaip pagalbinis teiss altinis teism praktikoje pripastami ir teiss akt tra-
vaux prparatoires (paruoiamieji dokumentai). Travaux prparatoires pripastami kaip
statym leidjo vali ir ketinimus padedantys nustatyti altiniai. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje statym projekt aikinamieji ratai pripastami
tinkamu statym leidjo valios rodymu ir jais yra remiamasi (2007 m. gegus 28 d.
sprendimas administracinje byloje Nr. A
6
-238/2007; 2011 m. lapkriio 24 d. sprendimas
administracinje byloje Nr. A
858
-3321/2011; 2012 m. birelio 21 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
520
-2136/2012).
17. Administracini teism precedentai. Teism precedentai yra teiss altiniai
auctoritate rationis; rmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprietaringos)
teism praktikos, kartu ir Konstitucijoje tvirtinto teisingumo principo, gyvendinimo
slyga. Todl teism precedentai negali bti nemotyvuotai ignoruojami (Konstitucinio
Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Reikia paymti, kad pagal ABT 13 straipsnio
1 dal, vienod administracini teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus
teiss aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, kai dl tam
tikros atskir administracini byl kategorij teisenos nuostatos aikinimo ir taikymo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkam spren-
dim (nutari), jie vertintini kaip teiss altiniai ir jais btina vadovautis priimant
sprendim kitose analogikose bylose.
18. Kita vertus, administracini teism praktikoje, remiantis ocialia konstituci-
ne doktrina, ne kart akcentuota, kad teism precedent, kaip teiss altini, reikms
negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teism precedentais reikia itin
apdairiai. Pabrtina, kad teismams sprendiant bylas precedento gali turi tik tokie
ankstesni teism sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. precedentas
taikomas tik tose bylose, kuri faktins aplinkybs yra tapaios arba labai panaios tos
bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bti taiko-
ma ta pati teis, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teis-
mo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Be to, pastebtina, kad teism praktika atitinkam
kategorij bylose gali bti koreguojama ir nauji teismo precedentai t kategorij bylose
gali bti kuriami, jei tai yra neivengiamai, objektyviai btina (Konstitucinio Teismo
2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi reikalavimas teismams ilaikyti teiss aikinimo ir
taikymo vientisum bei neprietaringum nereikia, kad teism praktika yra statikas
dalykas, kad ji negali bti vystoma ar keiiama (2011 m. lapkriio 18 d. iplstins tei-
sj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213241).
Taip pat paymtina, kad precedent konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtin-
gi analogikose bylose priimti teism sprendimai) turi bti vadovaujamasi auktesns
instancijos (auktesns grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsivelgtina
precedento sukrimo laik ir kitus turinius reikms veiksnius, kaip antai: tai, ar ati-
tinkamas precedentas atspindi susiformavusi teism praktik, ar yra pavienis atvejis;
sprendimo argumentacijos tikinamum; sprendim primusio teismo sudt; tai, ar
dl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikta teisj atskirj nuomoni; galimus
reikmingus pokyius (socialinius, ekonominius ir kt.), vykusius primus atitinkam
555
precedento reikm turint teismo sprendim, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spa-
lio 24 d. nutarimas). iuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo
praktikoje yra paymjs, kad nacionalins jurisprudencijos nuostat vystym, taip pat
ir pakeitim, gali slygoti ir kiti iuolaikinje visuomenje itin reikmingi veiksniai, be
kita ko, susij su t pai teiss norm aikinimo kaita tarptautini organizacij, ku-
ri dalyv yra Lietuva, organ praktikoje. Administracinje byloje Nr. A
143
-2619/2011
iplstin teisj kolegija paymjo, kad Europos mogaus Teisi Teismas tik pakan-
kamai neseniai suvienodino savo praktik dl non bis in idem principo taikymo ir ai-
kinimo, taip pat pritaik j pagal savo pobd mokestins baudos atvilgiu. Iplstins
teisj kolegijos vertinimu, visa tai lm, kad priimtame sprendime atsispindinti Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo praktikos raida, buvo konstitucikai pateisinama
ir objektyviai btina, be kita ko, siekiant garantuoti mogaus teisi, kaip iuolaikins
visuomens esmins vertybs, apsaug ir nepaneigti Konvencija siekiam tiksl (2011
m. lapkriio 18 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-
2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213241;
taip pat r. 2011 m. spalio 17 d. iplstins teisj kolegijos sprendim administracinje
byloje Nr. A
146
-1477/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22,
p. 193212).
19. Teiss doktrina. Kaip visuotinai pripastamas antrinis, netiesioginis teiss alti-
nis administraciniame procese svarbi teiss doktrina. Administraciniai teismai papras-
tai remiasi teiss doktrinoje pateiktomis nuostatomis, analizuodami tam tikr proceso
statym ar princip prasm. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
438
-182/2011 tei-
sj kolegija, remdamasi teiss doktrina, nurod, kad tokia situacija, kai t pat teisin
santyk vienu metu skirtingai reglamentuoja dviej ar daugiau teiss akt normos, teiss
teorijoje apibdinama kaip teiss akt kolizija, kuri gali bti isprendiama taikant su-
bordinacijos, lex posterior derogat legi priori (taikomas vliau priimtas statymas) taisy-
kles (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-182/2011).
I.1.2. statymo ir teiss analogija
(ABT 4 str. 5 ir 6 d., 1 str. 2 d.)
20. Teisikai sureguliuoti visas gyvenimikas situacijas visose vieojo administra-
vimo srityse yra objektyviai nemanoma dl vieosios teiss srii specikos, t. y. regu-
liuojamos veiklos platumo. Net ir tais atvejais, kai juridikai tam tikr viej santyki
norminis modelis vis dlto yra nustatytas, administracin teiss norma, kaip abstraktaus
pobdio elgesio taisykl, neleidia i anksto numatyti vis jos gyvendinimo niuans,
kurie gali kilti administracins teiss normos taikymo praktikoje metu. Tokiais atvejais
naudojami specials juridiniai metodai, t. y. statymo analogija arba teiss analogija,
kurie tam tikra prasme konkreiu atveju paalina administracinio teisinio reguliavimo
spragas bei leidia inagrinti atitinkam klausim ir priimti vienok ar kitok sprendi-
m (2011 m. balandio 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
662
-1121/2011).
21. ABT 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrindamas bylas administraci-
nis teismas vadovaujasi io statymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso nor-
momis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi procesas administraciniuose teis-
muose pirmiausiai vyksta vadovaujantis btent Administracini byl teisenos statymo
nuostatomis. ABT 4 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad jeigu yra prietaravimas
556
tarp io statymo norm ir kit statym (iskyrus specialiuosius statymus), teismas
turi vadovautis Administracini byl teisenos statymo normomis. Taigi i norma, viena
vertus, tvirtina ABT prioritet kit statym atvilgiu, kita vertus, nustato iimt i ios
taisykls kai tam tikrus administracini byl teisenos klausimas reguliuoja specialieji
statymai, turt bti taikomos btent pastarj statym, o ne ABT normos. Pavyz-
diui, tam tikr procesinio pobdio taisykli galime rasti specin vieojo administra-
vimo srit reguliuojaniuose Lietuvos Respublikos konkurencijos, Usieniei teisins
padties, Mokesi administravimo, Statybos ir kituose statymuose.
22. Pirmiau paminta ABT 1 straipsnio 2 dalyje tvirtinta taisykl taip pat nerei-
kia, kad Civilinio proceso kodekso normos administracini byl teisenoje yra aktualios
iskirtinai tik tais atvejais, kai ABT tiesiogiai nukreipia mint kodeks. Pagal Admi-
nistracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 6 dal, jeigu nra statymo, reglamentuo-
janio gino santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius, o jei
ir tokio statymo nra, vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme,
taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadinasi, nustaius administracini byl
teisenos reguliavimo sprag, pagal analogij gali bti atsivelgiama ir i esms vadovau-
jamasi Civilinio proceso kodekso normomis.
23. Bene daniausiai statymo analogija administraciniai teismai naudojasi sprsda-
mi atstovavimo ilaid administraciniame procese atlyginimo klausimus (ABT 44 str. 6
d.). iuo aspektu gali bti paminti ie administracini teism praktikos pavyzdiai:
- Apskaiiuodamas priteistin bylinjimosi ilaid dyd, kai nra patenkinamas pa-
reikjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal statymo analogij, taiko Civilinio
proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias iekin
patenkinus i dalies, iame straipsnyje nurodytos ilaidos priteisiamos iekovui propor-
cingai teismo patenkint reikalavim daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmest
iekinio reikalavim daliai (r., pvz., 2010 m. sausio 29 d. nutart administracinje byloje
Nr. AS
146
-68/2010).
- Administracini byl teisenos statymas tiesiogiai nereglamentuoja bylinjimosi
ilaid paskirstymo tais atvejais, kai pareikjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad
atsakovas geruoju j patenkino, ir administracin byla yra nutraukiama. Taiau neginy-
tina, kad ir tada, kai pareikjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki
tol, kol pareikjas atsisako skundo ir teismas nutraukia byl, atsakovas gali bti msis
aktyvi savo teisi gynybos veiksm ir patyrs atitinkam bylinjimosi ilaid. Situa-
cija, kai tokios ilaidos bt pagrstos, taiau nebt atlyginamos, nebt pateisinama
teisingumo ir ali procesinio lygiateisikumo poiriu, nes ios ilaidos patiriamos dl
pareikjo kreipimosi teism. Sprendiant bylinjimosi ilaid paskirstymo klausim,
kai pareikjas atsisako skundo ne todl, kad atsakovas geruoju j patenkino, Adminis-
tracini byl teisenos statyme egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todl, upildant
i sprag, taikytina statymo analogija (ABT 4 str. 6 d.). Pagal Administracini byl
teisenos statymo 44 straipsnio 6 dal, proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas,
turi teis reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo ilaidas. Skundo atsisakymas ir bylos nu-
traukimas pagal savo materialin ir procesin teisin poveik i esms prilygsta teismo
sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareikjui atsisakius
savo reikalavim ir teismui nutraukus byl, teis teismin gynyb laikoma realizuota, ir
pareikjas su tapaiu reikalavimu niekada nebeturs teiss kreiptis teism. Analogi-
kos teisins pasekms ikyla ir siteisjus teismo sprendimui, kuriuo pareikjo skundas
557
netenkinamas (ABT 37 str. 2 d. 4 p., 101 str. 2 p.). Tiek pareikjui atsisakius skundo ne
todl, kad atsakovas geruoju j patenkino, tiek teismui sprendimu atmetus pareikjo
skund, pareikjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o
pareikjo procesin teisin galimyb dar syk teisme ikelti tapat klausim praran-
dama. Todl pareikjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo
nepatenkina, atsakovas turi teis reikalauti atlyginti jo patirtas atstovavimo ilaidas.
Norminis toki atstovavimo ilaid priteisimo pagrindas yra Administracini byl tei-
senos statymo 44 straipsnio 6 dalis, taikant j kartu su Administracini byl teisenos
statymo 4 straipsnio 6 dalimi (2008 m. rugsjo 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis
administracinje byloje Nr. AS
143
-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 16).
- Administracini byl teisenos statyme tiesiogiai nra reglamentuoti ir priteisia-
m teismo ilaid idstymo ar atidjimo klausimai. Lietuvos vyriausiasis administraci-
nis teismas savo praktikoje yra iaikins, kad administracinje byloje vykdant sprendi-
m dl bylinjimosi ilaid priteisimo, taip pat ir sprendiant klausimus dl sprendimo
vykdymo atidjimo ar idstymo turi bti taikomos iuos klausimus reglamentuojan-
ios Civilinio proceso kodekso nuostatos. Atitinkamai, remiantis io kodekso nuostato-
mis, turt bti sprendiamas praymas idstyti dalimis teismo priteistos ilaid atlygi-
nimo sumos sumokjim arba atidti sprendimo dl ilaid atlyginimo vykdym (2010
m. balandio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
444
-261/2010).
24. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas sprendiami ir administracini
sprendim vykdymo klausimai (ABT 97 str.). Pavyzdiui, Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, sprsdamas sprendimo
vykdymo atidjimo klausim, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsivelgia
ali nansin padt bei kitas iskirtines aplinkybes sveikatos bkl ir kt. (pvz., 2011
m. kovo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
62
-251/2011; 2009 m. lapkriio 23 d.
nutartis administracinje byloje Administracin byla Nr. AS
822
-696/2009).
25. Sprendiant taikos sutarties patvirtinimo klausim, kaip vien i bd teisingu-
mui pasiekti, administraciniai teismai pagal analogij taip pat taiko Civilinio kodekso
(toliau ir CK) bei CPK nuostatas, konkreiai CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13
straipsnyje tvirtintas taisykles. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutar-
timi alys tarpusavio nuolaidomis isprendia kilus teismin gin, ukerta keli kilti
teisminiam ginui ateityje, isprendia teismo sprendimo vykdymo klausim arba kitus
ginytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutart, alys abipusiu sutarimu sulygsta dl
jos slyg, taip realizuodamos dispozityvumo princip, t. y. teis statymo nustatytose
ribose laisva valia disponuoti savo materialinmis ir procesinmis teismis (CPK 13
str.). Jeigu pateikta taikos sutartis ireikia pareikjo ir atsakovo vali taikiai isprsti
byloje kilus gin, neprietarauja imperatyvioms statymo nuostatoms ir vieajam inte-
resui, administracinis teismas toki taikos sutart patvirtina (ABT 4 str. 6 d., CK 6.983
str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Patvirtinus taikos sutart, administracin byla nutrau-
kiama (pvz., 2012 m. kovo 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-361/2012).
26. Susidrus su vieosios teiss normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais,
taip pat yra galimas subsidiarus privatins teiss norm taikymas. Tai tiesiogiai numato
ir Civilinio kodekso 1.1 straipsnis. Pagal io straipsnio 2 dal, turtiniams santykiams,
kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs institucijoms ir kurie
tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas
558
pavaldumas) arba statym nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko statym
nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas, skaitant valstybs mokesi, kit
privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto santy-
kius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, Civilinio
kodekso normos taikomos tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai,
taip pat Civilinio kodekso sakmiai nurodytais atvejais. I ios bendrosios Civilinio ko-
dekso nuostatos matyti, kad Civilinio kodekso normos vieojo administravimo srityje
taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra sakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai vie-
ojo administravimo santykiai nra tiesiogiai reglamentuoti vieosios teiss normomis.
Subsidiarus Civilinio kodekso norm taikymas pildant vieosios teiss spragas leidia
tiksliau prognozuoti galim susiklosiusi teisini santyki vertinim, nei teiss spra-
gas alinant kitu bdu statym arba teiss analogijos pagalba. Taiau susidrus su
situacija, kai vieosios teiss santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos vieosios
teiss normomis ir kai tokia situacija sakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi
bti taikomos atitinkamos vieosios teiss normos. Tokiais atvejais Civilinio kodekso
normos netaikytinos (2003 m. gruodio 15 d. plenarins sesijos nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
11
-648/2003, Administracini teism praktika Nr. 4; taip pat r. 2010
m. rugsjo 6 d. nutart administracinje byloje Nr. A
261
administracinio teismo biuletenis Nr. 20). Remiantis iais argumentais, administracini
teism praktikoje yra pripainta, kad mokestiniai teisiniai santykiai pagal savo prigimt
nra laikomi civiliniais teisiniais santykiais, o priklauso vieojo administravimo sriiai ir
yra reglamentuojami vieosios teiss normomis. Taiau Lietuvos vyriausiasis adminis-
tracinis teismas yra atkreips dmes, kad vieosios ir privatins teiss atribojimo klau-
simas nra paprastas. Ikilus poreikiui, vieosios ir privatins teiss rib nustatymas turi
bti sprendiamas kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgiant vertintin teisini santy-
ki reglamentavim. Taip pat, atsivelgiant Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dal, ne
visada yra aikiai atskiriamas ir civilins bei vieosios teisi norm taikymas, susidrus
su mokestiniais, t. y. vieosios teiss reglamentuojamais teisiniais santykiais. Pagal Civi-
linio kodekso 1.1 straipsnyje tvirtint teisin reglamentavim, norint nustatyti btinyb
mokesi administratoriui remtis Civilinio kodekso normomis, reikia arba konstatuoti
btinyb vertinti susiklosiusius teisinius santykius privatiniu teisiniu aspektu, arba nu-
statyti vieosios teiss teisinio reglamentavimo sprag, dl kurios subsidiariai turi bti
taikomos Civilinio kodekso normos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinjamu atveju
mokesi administratoriui btinybs remtis ir taikyti Civilinio kodekso normas nebu-
vo, todl atsakovas, nustatydamas apmokestinamj pareikjo pelno dal, turjo remtis
konkreiomis vieosios teiss normomis, tiesiogiai reglamentuojaniomis mokestinius
teisinius santykius (2003 m. gruodio 15 d. plenarins sesijos nutartis administracinje
byloje Nr. A
11
-648/2003, Administracini teism praktika Nr. 4; plaiau apie mokesi
teiss santyk su kit teiss ak normomis r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-
mo praktikos, taikant mokesi administravim reglamentuojanias teiss normas, apiben-
drinimo (I dalis) 560565 p.).
27. Administracini teism praktikoje pagal statymo analogij taikomos ne tik pri-
vatins teiss normos, bet ir Administracini teiss paeidim kodekse tvirtintos taisy-
kls. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra konstatavs, kad atsako-
myb u Tabako kontrols statymo paeidimus siejama su administracine atsakomybe,
o ekonomins sankcijos u tokius paeidimus pagal savo prigimt prilyginamos nuo-
559
baudoms u administracinius nusiengimus. Tabako kontrols statyme praktikai nra
taisykli, priskirt bendrajai administracini teiss paeidim teisei, o tai laikytina tei-
ss spraga, kuri alinama taikant statymo analogij Administracini teiss paeidim
kodekso bendrosios dalies normas (pvz., 2006 m. sausio 20 d. sprendimas administraci-
nje byloje Nr. A
4
-696/2006; 2008 m. rugsjo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
63
-1647/2008). Pagal analogij, Administracini teiss paeidim kodekso nuostatos
buvo taikomos ir bylose dl konkurencijos teisini santyki, upildant Konkurencijos
statyme buvusi sprag dl termino, kuriam esant bt galima laikyti, jog buvo pada-
rytas pakartotinis konkurencijos teiss paeidimas
2
. Administracinje byloje Nr. A
502
-
1668/2012 teisj kolegija nusprend, kad skiriant baudas pagal Konkurencijos staty-
m ir nustatant, ar gali bti taikoma atsakomyb sunkinanti aplinkyb u pakartotin
paeidim, protinga ir teisinga kaip analogija vadovautis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5
punkte tvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kur pakartotinai per metus padarytas to-
kios paios ries teiss paeidimas, u kur asmeniui jau buvo paskirta administracin
nuobauda, vertinamas kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Byloje nustaius, kad nuo
pareikjo nubaudimo u analogiko paeidimo padarym iki paeidimo, u kur pa-
reikjas nubaustas nagrintu atveju, buvo praj daugiau kaip vieneri metai, nusprsta,
jog Konkurencijos tarybai skiriant baud, nebuvo galima vertinti, kad pareikjas pada-
r pakartotin paeidim ir iuo pagrindu laikyti, jog tai yra jo atsakomyb sunkinanti
aplinkyb (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-1668/2012).
28. Tokiu atveju, kai visuomeninio santykio apskritai nereguliuoja pozityviosios
teiss normos, jis gali bti sureguliuotas remiantis teiss analogija sukurta norma (pvz.,
2009 m. lapkriio 2 d. nutartis administracinje byloje A
662
-1232/2009). Kaip minta,
iais atvejais remiantis ABT 4 straipsnio 6 dalimi, teismas vadovaujasi bendraisiais sta-
tym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas
privalo, jeigu nustato, kad asmens teiss i tikrj yra paeistos dl to, kad nenustatytas
tam tikras teisinis reguliavimas, utikrinti paeist teisi teismin gynyb, taikydamas
ne tik statym (plaija prasme), bet ir inter alia bendruosius teiss principus, taip pat
auktesns galios teiss aktus, pirmiausia aukiausij teis Konstitucij. Toks teisinio
reguliavimo trkum veikimas ad hoc, teismams nagrinjant bylas, yra btina prielaida
asmens, kuris kreipsi teism dl savo paeist teisi gynimo, teisi ir laisvi apsaugai
utikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (2010 m. bire-
lio 7 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
662
-1735/2010,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19).
29. iuo aspektu paymtina, kad administraciniai teismai savo teis pildyti teiss
spragas, remiantis teiss principais, be kita ko, grindia ocialia konstitucine doktri-
na. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavs,
jog statym leidjo neisprsti teiss taikymo klausimai yra teism praktikos dalykas
(Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkriio 20 d. sprendi-
mas). statym leidjo neisprstus teiss taikymo klausimus gali sprsti teismai, na-
grinjantys ginus dl atitinkam teiss akt (j dali) taikymo (Konstitucinio Teismo
2 Atkreiptinas dmesys, kad naujos redakcijos Konkurencijos statymo (2012 m. kovo 22 d. statymo Nr.
XI-1937 redakcija) 37 str. 3 d. nustatyta, kad atsakomyb sunkinaniomis aplinkybmis laikoma tai,
kad kio subjektai <...> pakartotinai per septynerius metus padar paeidim, u kur kio subjektams
jau buvo paskirtos iame statyme numatytos sankcijos. Taigi minta spraga iuo metu statym
leidjo yra eliminuota.
560
2006 m. lapkriio 20 d. sprendimas). Teismai neabejotinai turi ir i Konstitucijos kylan-
ius galiojimus taikyti inter alia bendruosius teiss principus, taip pat auktesns galios
teiss aktus, pirmiausia Konstitucij aukiausij teis (Konstitucinio Teismo 2006 m.
rugpjio 8 d. sprendimas). Jeigu tokie teism galiojimai bt neigiami, nepripastami,
jeigu teism galimybs taikyti teis, pirmiausia aukiausij teis Konstitucij, pri-
klausyt nuo to, ar tam tikras teiskros subjektas nepaliko savo nustatyto (teiss aktuo-
se) teisinio reguliavimo sprag, ir bylas galt isprsti tik po to, kai tos teiss spragos
bus upildytos teiskros bdu, tuomet tekt konstatuoti, kad teismai, sprsdami bylas,
taiko ne teis, pirmiausia aukiausij teis Konstitucij, o tik statym (apibendrinta
ios svokos prasme), kad jie ne vykdo teisingum pagal teis, o tik formaliai taiko tei-
ss akt straipsnius (j dalis), kad konstitucinms vertybms, inter alia asmens teisms
ir laisvms, ala gali bti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dl to,
kad atitinkamas teiskros subjektas tam tikr santyki nesureguliuoja teisikai (arba
juos teisikai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra
tvirtintos tam tikros vertybs, jos nra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstitu-
cij. Tai nesiderina su teism socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikt, kad
teis yra traktuojama vien kaip jos tekstin forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas).
30. Atsivelgdamas pirmiau mintas nuostatas, administracinis teismas nagrin-
jam individual gin gali sprsti teisinio reguliavimo sprag upildydamas ad hoc,
tiesiogiai taikydamas aukiausij teis Konstitucij ir bendruosius teiss principus.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
146
-2414/2011 ginas kilo dl teiss gauti mo-
tinysts paalp pareikjai, kurios antrasis vaikas gim pirmojo vaiko prieiros atos-
tog metu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos alinink skyrius atsisak
skirti paalp gimus antrajam vaikui, nustaius, kad pareikja, bdama pirmojo vai-
ko prieiros atostogose, dar iki antrojo ntumo pradios, buvo atleista i darbo dl
mons bankroto. Inagrinjusi byl, LVAT teisj kolegija konstatavo, kad pareikjos
atleidimo i darbo dl mons bankroto faktas, kuris vyko pareikjai esant motinysts
atostogose vaiko prieirai iki jam sueis dveji metai, yra nuo pareikjos valios nepri-
klausanti aplinkyb. Kitos (antro vaiko) ntumo ir gimdymo atostogos faktikai pra-
sidjo prie tai gimusio vaiko prieiros atostog laikotarpiu, kuriuo pareikja buvo
atleista i darbo dl mons bankroto. Pareikjai pirmo vaiko prieiros metu (iki jam
sueis dveji metai) susiklosiusios aplinkybs, kad ji buvo atleista i darbo dl mons
bankroto, taiau atleidimo i darbo dien nebuvo nia, negali bti vertinamos kaip
paneigianios pareikjos teis ir ukertanios jai keli gauti Konstitucijos garantuot
param motinystei motinysts paalp gimus antram vaikui. Teisj kolegija, konsta-
tuodama statym sprag bei tiesiogiai taikydama Konstitucij, sprend, kad motinysts
paalpos dl pirmiau mint aplinkybi neskyrimas paeist pareikjos konstitucin
teis socialin param motinysts atveju, jos teistus lkesius, taip pat neatitikt tei-
singumo ir protingumo kriterij (2011 m. rugpjio 5 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
146
-2414/2011; taip pat r. 2009 m. gegus 22 d. sprendim administracinje
byloje Nr. A
146
-635/2009).
31. Remdamiesi bendraisiais teiss principais, administraciniai teismai taip pat
sprendia bylas dl neturtins alos atlyginimo, kai statymai konkreiai tokios teiss
suinteresuotiems asmenims nenumato. Pavyzdiui, statymuose konkreiai nenustatytas
specialus neturtins alos, kilusios taikant administracini teiss paeidim byl teise-
561
nos utikrinimo priemones, atlyginimo pagrindas. Atkreiptinas dmesys, kad Konstitu-
cinis Teismas 2006 m. rugpjio 19 d. nutarime paymjo, jog asmuo pagal Konstitucij
turi teis reikalauti neteistais valstybs institucij, pareign veiksmais padarytos alos
atlyginimo ir tada, kai atitinkamas alos atlyginimo atvejis jokiame statyme nra nuro-
dytas, o teismai, pagal savo kompetencij sprendiantys tokias bylas, turi konstitucinius
galiojimus atitinkam alos atlyginim priteisti, tiesiogiai taikydami Konstitucij (joje
tvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo
teisinio proceso, asmen lygiateisikumo, teist lkesi apsaugos principus, kitas
Konstitucijos nuostatas), bendruosius teiss principus, vadovaudamiesi inter alia pro-
tingumo principu. Taigi atsivelgiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio
2 dalies nuostatas, tai, kad btinumas atlyginti al yra konstitucinis principas, tai, kad
i Konstitucijos neiplaukia, jog statymais galima nustatyti kokias nors iimtis, pagal
kurias asmeniui padaryta materialin ir (arba) moralin ala neatlyginama, valstybs
institucij veiksmais padaryta neturtin ala administracini teiss paeidim byl tei-
senoje gali bti atlyginama, nepaisant to, jog statyme konkreiai nenustatytas specialus
tokios alos atlyginimo pagrindas (2008 m. balandio 17 d. nutartis administracin-
je byloje Nr. A
442
-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.
14).
I.1.3. Teiss akt galiojimas laike; lex retro non agit principas
(ABT 4 str. 4 d.)
32. ABT 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracini byl procesas vyksta
pagal administracinio proceso statymus, galiojanius bylos nagrinjimo, atskir pro-
cesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. I Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo praktikos matyti, kad jei pareikjas patikslina praym ir pareikia
naujus reikalavimus jau po to, kai sigaliojo naujos procesins normos, teismas, vado-
vaudamasis ABT 4 straipsnio 4 dalimi, sprsdamas dl toki reikalavim priimtinumo,
turt atsivelgti pasikeitus teisin reguliavim (2012 m. vasario 3 d. nutartis admi-
nistracinje byloje Nr. AS
492
-58/2012). Minta teiss norma taip pat lemia, kad jei skun-
diamas sprendimas priimtas tuo metu, kai dar buvo nustatyta ikiteismin io gino
nagrinjimo tvarka, taiau paduodant skund teismui tokia tvarka jau nebenumatyta,
nra pagrindo reikalauti, kad ginas bt sprendiamas anksiau nustatyta ikiteismine
gino nagrinjimo tvarka. Kitaip tariant, sprendiant klausim, ar pareikjo keliamam
ginui nustatyta privaloma iankstin ikiteismin nagrinjimo tvarka, turi bti vado-
vaujamasi kreipimosi teism metu galiojaniu teisiniu reglamentavimu (2007 m. liepos
5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
10
-260/2007, 2005 m. sausio 20 d. nutartis
5
16/2005).
33. Siekiant teisini santyki stabilumo, administracini byl teisenoje taikomas
principas lex retro non agit (statymas atgal negalioja). Pagal teiss princip teiss
akt galia yra nukreipta ateit, statym ir kit teiss akt galiojimas atgal neleidiamas
(2012 m. gegus 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-1960/2012). Tai teiss
norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose tvirtintos teiss normos negali
bti taikomos juridiniams faktams ir teisinms pasekmms, atsiradusioms dar iki io
akto sigaliojimo. iuo principu siekiama utikrinti teisinio reguliavimo bei asmen tei-
sinio statuso aikum, stabilum. Subjektai turi inoti, kokio elgesio i j yra tikimasi,
562
reikalaujama, ir turi bti tikri, kad u teiss aktus atitinkant elges jiems nebus taikomos
teisins poveikio priemons vliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (2012 m.
balandio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
552
-1508/2012).
34. Lex retro non agit principas grindiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7
straipsnio 2 dalimi, pagal kuri galioja tik paskelbti statymai. ios nuostatos svarba ne
kart akcentuota konstitucinje doktrinoje. Konstitucinis Teismas, aikindamas Kons-
titucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostat, ne kart yra nurods, jog joje atsispindi teiss
principas, jog paskelbti statymai galioja ateit ir neturi grtamosios galios (lex retro
non agit); taigi statymai taikomi tiems faktams ir pasekmms, kurios atsiranda po i
statym sigaliojimo; reikalavimas, kad paskelbti statymai galiot ateit ir neturt
grtamosios galios svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teiss viepatavimo, tei-
sins valstybs elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsjo
30 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkriio 29 d. nutarime konsta-
tavo, kad nei statymu, nei postatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio regu-
liavimo, kuriuo bt siterpta jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu,
kuriuo teiss normos galt bti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti,
bt sudarytos prielaidos paneigti asmen teistus lkesius, teisin tikrum ir teisin
saugum, konstitucin teisingumo princip. Taigi teiss aktai pagal bendr taisykl ne-
taikomi tiems vykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado
iki naujai priimto teiss akto sigaliojimo.
35. Atkreiptinas dmesys, kad teiss principas lex retro non agit turi tam tikr tai-
kymo iimi. is principas nra taikomas pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, kuriuo
palengvinama teiss subjekt padtis, kartu nepakenkiant kitiems teiss subjektams
(lex benignor retro agit). i iimtis yra reikminga bylose, kai tam tikras subjektas yra
traukiamas administracinn atsakomybn. ia statymas galioja atgal dviem atvejais:
kai panaikina veikos baudiamum ir velnina atsakomyb (taip pat r. Konstitucinio
Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarim, 2001 m. sausio 11 d. nutarim). Pavyzdiui, Lie-
tuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad statymo leidjui
pakeitus Ginkl ir audmen kontrols statymo 18 straipsnio nuostatas, suvelninant
nustatytus reikalavimus, susijusias su asmen pripainimu nepriekaitingos reputacijos
asmenimis, naujos statymo 18 straipsnio redakcijos nuostatos pagerina suinteresuo-
t asmen teisin padt lyginant su ankstesne statymo redakcija. Todl vertinant, ar
asmuo atitinka nepriekaitingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus, taikytina
naujai sigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. Ginkl ir audmen kontrols statymo 18
straipsnio redakcija, kurioje nebra nuostatos, kad nepriekaitingos reputacijos asmeniu
nelaikomas asmuo, kuris yra raytas operatyvin skait (2011 m. birelio 6 d. nutartis
556
-1068/2011).
36. Kita vertus, pasikeitus nustatytam teisiniam reguliavimui, lex retro non agit
principas nedraudia atsivelgti ir vertinti aplinkybes, kurios egzistavo iki tam tikro
teiss akto primimo. Administracinje byloje Nr. A
442
-66/2009 iplstin teisj kole-
gija konstatavo, kad ta aplinkyb, jog iki 2003 m. sausio 1 d. galioj mokesi statymai
nenumat tokio mokesio objekto kaip individualios veiklos pajamos, reikia tai, jog
iki 2003 m. sausio 1 d. gyventoj (zini asmen) gautos pajamos negali bti apmo-
kestintos taikant nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojusias nuostatas, skirtas individualios
veiklos pajam apmokestinimui, nes tai paeist teiss teorijoje visuotinai pripasta-
m teisinio reguliavimo taisykl lex retro non agit (teiss aktas neturi atgalinio veikimo
563
galios). Taiau tai, kad statym leidjas apibr individualios veiklos svok tik nuo
2003 m. sausio 7 d. sigaliojusiame Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio
statyme, nereikia, jog gyventojai iki mintos datos nevykd individualios veiklos po-
ymius atitinkanios veiklos ir negavo ar nesiek gauti pajam (ekonomins naudos)
i ios veiklos. Pastarasis statymas nenumato joki iimi tiems asmenims, kurie po
io statymo sigaliojimo toliau veriasi iki 2003 m. sausio 1 d. pradta vykdyti sava-
rankika veikla, siekdami pajam ar kitokios ekonomins naudos. statym leidjas ne-
nustat, kad apmokestinama tik individualios veiklos poymius atitinkanti veikla, kuri
pradta vykdyti nuo 2003 m. sausio 1 d. Tai, jog nuo 2003 m. sausio 7 d. sigaliojusiu
Gyventoj pajam mokesio statymu i veikla tapo apmokestinama speciniu bdu,
savaime nereikia, kad nustatant, ar veriamasi individualia veikla, galima atsivelgti tik
aplinkybes, atsiradusias po Gyventoj pajam mokesio statymo sigaliojimo. Todl
aplinkyb, kad individualios veiklos svoka buvo apibrta tik nuo 2003 m. sausio 1 d.
sigaliojusiame Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statyme, nepaneigia
mokesi administratoriaus teiss vertinti iki 2003 m. sausio 1 d. mokesi moktojo
vykdyt veikl, siekiant surinkti rodymus, faktikai pagrindianius individualios vei-
klos tstinumo poym, sprendiant dl tokios veiklos, kuri vykdoma jau po aptariamo
statymo sigaliojimo, apmokestinimo (2009 m. vasario 19 d. iplstins teisj kolegijos
442
-66/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenis Nr. 17).
37. I administracini teism praktikos matyti, kad kai Lietuvos Respublikos Kons-
titucinis Teismas pripasta tam tikr normin teiss akt (jo dal) prietaraujaniu Kons-
titucijai, teismas, sprsdamas konkret gin ir priimdamas sprendim, io norminio
akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundiamo adminis-
tracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teiss aktas nebuvo pripaintas
prietaraujaniu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal
i individuali byl nagrinjanio teismo kreipimsi Konstitucin Teism arba asmuo
dl savo teisi, kylani i Konstitucijos, gynimo teism kreipsi per statym nusta-
tytus terminus (2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
12
-219/2004,
2011 m. lapkriio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-1831/2011, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22). Teisinio reguliavimo spragos,
atsiradusios po Konstitucinio Teismo nutarimo primimo arba Konstitucinio Teismo
konstatuotos, tokiu atveju upildomos ad hoc. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas yra paymjs, kad reikalavimo dl pareikjui neimoktos darbo umokesio
dalies u 20072008 metus, susidariusios dl iuo laikotarpiu galiojusioje Valstybs tar-
nybos statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855, 2007
m. birelio 7 d. statymo Nr. X-1175 redakcijos) numatytos pried ir priemok ribos, pa-
tenkinimas yra tiesiogiai susijs su reikalavimui dl darbo umokesio priteisimo taiky-
tinu 3 met iekinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Iekinio senatis tai
statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas
teises pareikdamas iekin (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais is
terminas apibria laiko tarp, per kur asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises,
be kita ko, kylanias i Konstitucijos. Todl jei pareikjas teism dl negauto darbo u-
mokesio priteisimo (teisingo apmokjimo u darb) kreipsi nepaeisdamas termin,
nustatyt tokiems reikalavimams pareikti ir byloje nenustatoma joki aplinkybi, u-
kertani (ribojani) galimyb realizuoti aptariam teis, paisant i Konstitucijos, inter
564
alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostat kylanio reikalavimo asmens teises ginti ne for-
maliai, o realiai ir veiksmingai, pareikjas turi teis teisme reikalauti teisingai atlyginti
u t darb, kuris liko faktikai neapmoktas dl minto Valstybs tarnybos statyme
tvirtinto apribojimo taikymo. Teisingu atlyginimu u darb gali bti darbo umokesio
dalies, kuri bt buvusi, bet dl Valstybs tarnybos statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002
m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855, 2007 m. birelio 7 d. statymo Nr. X-1175 re-
dakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo imokta, sumokjimas. Paeist pareikjo
teis teismas iuo atveju privalo ginti, nes prieingu atveju bt paeistos Konstitucijos
normos ir principai, garantuojantys asmens teis teising darbo apmokjim, o pati
asmens teis teismin paeist teisi gynyb bt ktyvi asmuo, net ir per statyme
nustatyt termin kreipsis teism dl inter alia i Konstitucijos kylani teisi gynimo,
realiai toki teisi apginti teisme negalt. Be to, nevykdant i Konstitucijos kylanios
ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripastamos teismo pareigos ad hoc alinti
Konstitucijai prietaraujanio teisinio reguliavimo spragas ir iuo atveju nepriteisiant
pareikjui teisingo atlyginimo u faktikai atlikt darb, statyminis reguliavimas, kuris
buvo pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, ir toliau bt realiai taikomas. Taiau
tai nebt suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos admi-
nistracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatania, kad teisjas negali
taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai.
I.1.4. Acte clair doktrina
(ABT 4 str. 2 ir 3 d.)
38. Remiantis Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 3 dalimi, staty-
m nustatytais atvejais teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin
institucij praydamas preliminaraus nutarimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo
ar galiojimo klausimu. Taiau administracinis teismas, tam tikrais atvejais ir esant tam
tikroms slygoms gali bti atleistas nuo pareigos pateikti tok praym. iuo klausi-
mu administraciniai teismai remiasi Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau
ir Teisingumo Teismas, ESTT) praktikoje suformuota doktrina. Pagal i doktrin, jei
egzistuoja nusistovjusi Teisingumo Teismo praktika arba jei teisingas Sjungos teiss
taikymas yra toks akivaizdus, kad dl pateikto klausimo sprendimo negali kilti joki
pagrst abejoni, galutins instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis Teisin-
gumo Teism su prejudiciniu klausimu (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendi-
mas byloje Cilt ir kt. (283/81, Rink. p. 3415, 1316 ir 21 punktai). Sprendime Cilt ir kt.
Teisingumo Teismas pripaino, kad galutins instancijos teismai neprivalo kreiptis dl
prejudicinio sprendimo ne tik tais atvejais, kai tinkamas Europos Sjungos teiss taiky-
mas yra toks akivaizdus, kad dl to negali kilti joki pagrst abejoni (vadinamasis acte
clair atvejis), bet ir tuomet, kai Teisingumo Teismas anksiau nesvarbu kokio proceso
metu jau yra iaikins nagrinjam Europos Sjungos teiss nuostat (vadinamasis
acte clair atvejis). Paymtina, kad pagal nusistovjusi Teisingumo Teismo praktik
btent tik byl nagrinjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas u sprendimo pri-
mim, atsivelgdamas konkreios bylos aplinkybes, turi vertinti reikalingum pateikti
praym priimti prejudicin sprendim, kad galt priimti savo sprendim bei vertinti
Teisingumo Teismui pateikiam klausim svarb (pvz., r. 2006 m. birelio 15 d. spren-
dimo Acereda Herrera, C466/04, 47 p., taip pat r. Lietuvos vyriausiojo administracinio
565
teismo 2012 m. sausio 25 d. nutart administracinje byloje Nr. A
143
-250/2012). Byl
sprendiantis teismas, vertins tam tikrus Teisingumo Teismo praktikoje pateiktus i-
aikinimus dl ginui taikytinos nuostatos, ir nesuabejojs dl Europos Sjungos teiss
nuostat aikinimo ir taikymo, neturi pagrindo kreiptis prejudicinio sprendimo Euro-
pos Sjungos Teisingumo Teism (pvz., 2011 m. lapkriio 28 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
575
-3566/2011). Pastebtina, kad vien faktin aplinkyb, jog gino alis nesu-
tinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teiss aikinimu, savaime nereikia, jog
nra aikus Europos Sjungos teiss turinys, ir, atitinkamai, kad yra pagrindas kreiptis
ESTT prejudicinio sprendimo (2011 m. balandio 14 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
858
-48/2011).
39. I esms panai anksiau pamintus princip yra laikomasi ir tais atvejais, kai
yra nagrinjamas klausimas dl kreipimosi Konstitucin Teism. ABT 4 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, ku-
ris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustabdo
bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kom-
petencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas atitinka
Konstitucij. Vadinasi, pareiga kreiptis Konstitucin Teism atsiranda tik tuo atveju, jei
teismas suabejoja byloje taikytino statymo ar kito teiss akto atitiktimi Konstitucijai.
ali pozicija iuo klausimu nra lemiama ir teismui nra privaloma. Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas yra nurods, kad klausimas dl teismo kreipimosi Konstitucin Teis-
m yra byl nagrinjanio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis Konstitucin
Teism su atitinkamu paklausimu gali bti tik paties byl nagrinjanio teismo pagrs-
tas manymas (pagrstos abejons) dl taikytino teiss akto atitikimo Konstitucijai (2012
m. liepos 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
662
-2007/2012). Teis kreiptis Kons-
titucin Teism suteikta iimtinai byl nagrinjaniam teismui. i teismo teis statymo
nra sietina su proceso dalyvi atitinkamais praymais ar reikalavimais, o palikta paties
teismo nuoirai. Pagal statymo formuluot yra pagrindas manyti galima daryti i-
vad, kad sprendimas kreiptis Konstitucin Teism yra tik teismo atliktos statymo
analizs ir aikinimo rezultatas. Teismas, atsivelgdamas konkreios bylos aplinkybes
ir toje byloje taikytino konkretaus teiss akto turin, sprendia, ar yra btina kreiptis
Konstitucin Teism. inoma, tai nereikia, kad proceso dalyviai neturi teiss pateikti
savo argument ir idstyti savo pozicijos statymo atitikimo Konstitucijai klausimu
143
-78/2012). Pagal Konstitu-
cij pagrindas inicijuoti konstitucins justicijos byl Konstituciniame Teisme yra kon-
krei byl nagrinjaniam teismui kilusios abejons dl toje byloje taikytino teiss akto
atitikties Konstitucijai, kurios privalo bti paalintos, kad teismas galt priimti teising
sprendim (baigiamj akt) (2012 m. birelio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
520
2320/2012).
40. Pastebtina, kad pagal Konstitucij ir Konstitucinio Teismo statym Konstituci-
nis Teismas nesprendia teiss akt taikymo klausim, tokius klausimus sprendia ins-
titucija, turinti galiojimus taikyti teiss aktus (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriio
13 d., 2006 m. lapkriio 20 d., 2007 m. rugsjo 12 d., 2011 m. rugsjo 5 d. sprendimai).
Vadinasi, asmen praymai ir argumentai kreiptis Konstitucin Teism, kuriais i es-
ms keliami teiss taikymo, o ne teiss akt atitikties Konstitucijai ir (arba) statymams,
klausimai, gali bti atmetami (2012 m. gegus 21 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
520
-315/2012).
566
I.2. Administracinio proceso principai
41. Administracinio proceso principai tai pagrindins, vadovaujanios adminis-
tracinio proceso nuostatos, kurios ireikia administracini byl teisenos esm ir yra
ios teiss akos norm aikinimo ir taikymo, krimo pagrindas. i princip pagrin-
dins idjos ir konkretus turinys atsiskleidia vairiuose ABT normose ir danai kyla
i konstitucinio lygmens norm ar princip. ABT nepateikia administracinio proceso
princip srao. Todl, be kita ko, ir dl mintos prieasties iame apibendrinime nesie-
kiama pateikti baigtinio administracinio proceso princip srao minimi ir apraomi
tik patys aktualiausi, svarbiausi ar daniausiai kasdieniame administracini teism dar-
be sutinkami principai.
I.2.1. Teismins gynybos prieinamumo principas
(ABT 5 str. 1 d.)
42. Teis kreiptis teism teismins gynybos yra pamatin asmens teis, pripasta-
ma tiek nacionalini, tiek tarptautini teiss akt. Konstitucinis Teismas savo jurispru-
dencijoje ne kart yra konstatavs, kad asmens teis kreiptis teism yra absoliuti (Kons-
titucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d., 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio 29 d.,
2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegus 9 d. nutarimai). Asmens teis
kreiptis teism negali bti apribota ar paneigta, nes kilt grsm vienai svarbiausi tei-
sins valstybs vertybi. Asmens teiss turi bti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiks-
mingai tiek nuo privai asmen, tiek nuo valdios institucij ar pareign neteist
veiksm (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegus 8 d., 2001
m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio 29 d. nutarimai). Kaip yra
paymjs Europos mogaus Teisi Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo,
vieumo ir spartumo standartai i ties tampa beveriai, jeigu teisminis procesas aps-
kritai nra pradedamas. Vargu, ar galima kalbti apie teisins valstybs princip, jeigu
apskritai nra gyvendinama teis kreiptis teismins gynybos (pvz., Europos mogaus
Teisi Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prie Jungtin Karalyst, 3436
par., Series A, Nr. 18).
43. Teis teismin gynyb sprendiant administracinius ginus tvirtinama ABT
5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei-
s statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama
jo teis arba statym saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje teis kreiptis administracin teism aikinama plaiai. Teismas ne kart yra
konstatavs, kad smulks formalaus pobdio trkumai asmeniui neturt trukdyti
gyvendinti teis teism (r., pvz., 2008 m. gruodio 12 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
261
-611/2008).
44. Taiau reikia paymti, kad nors teismins gynybos universalumo ir prieinamu-
mo principas reikia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo proces, turi teis
kreiptis teism, taiau teis kreiptis teism turi bti gyvendinama laikantis tam tikr
procesini reikalavim, numatyt Administracini byl teisenos statymo 23, 24, 39 ir
kituose straipsniuose.
567
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra
konstatavs, kad teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalau-
ja, jog privaloma ikiteismin gino sprendimo tvarka bt aikiai numatyta statyme
(2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
5
-434/2006). Tai, kad priva-
loma ikiteismin gino sprendimo tvarka turi bti aikiai ir nedviprasmikai nustatyta
statyme, paymta ir LVAT iplstins teisj kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartyje
11
-296/2007. iame procesiniame sprendime, be kita ko,
iaikinta, kad statym nuostatos, nustatanios privalom ikiteismin gino sprendi-
mo tvark, negali bti aikinamos pleiamai. iuo aspektu paymtina ir LVAT nutar-
tis administracinje byloje Nr. A
143
-191/2010, kurioje teismas iaikino, kad iankstinio
administracini gin nagrinjimo ne per teism instituto paskirtis suponuoja, kad jis
yra skirtas tam, kad ta pati teisin problema (administracinis ginas), maksimaliai to-
kiomis paiomis kaip ir administraciniame teisme slygomis kompetentingos instituci-
jos bt inagrinta ir isprsta dar iki teismo. Tai reikia, kad tokio skundo nagrinjimo
paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai paeist teisi ar interes gynimo apsun-
kinimas, o, prieingai, papildomo mechanizmo, galinio isprsti pamint teisin pro-
blem, nustatymas (2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinje byloje A
143
-191/2010).
Pamintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iuo klausimu yra
apvelgta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin
nagrinjimo ne per teism tvark reglamentuojanias teiss normas, apibendrinime (Lie-
tuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010, p. 452535 ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010, p. 540611).
46. Su teismins gynybos universalumo ir prieinamumo principais glaudiai siejasi
teismins gynybos prioriteto principas. iame kontekste reikia paymti, kad ABT 17
straipsnio 1 dalis tvirtina teismins gynybos prioriteto princip, nustatydama, kad tuo
atveju, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini
teismo kompetencijai, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi
bti nagrinjami teisme. Be to, teismins gynybos prioriteto principas ireikiamas ir
ABT 17 straipsnio 2 dalies norma, pagal kuri esant abejonei ar galiojani statym
kolizijai dl konkretaus gino priskyrimo, ginas nagrinjamas teisme (pvz., 2011 m.
balandio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-116/2011).
Plaiau apie teis kreiptis teism ir jos tinkam gyvendinim r. Apibendrinimo
II skyri Teis kreiptis teism ir jos realizavimas.
I.2.2. Teisingum vykdo tik teismas
(ABT 3 str. 2 d., 6 str.)
47. Remiantis Administracini byl teisenos statymo 6 straipsniu, teismai yra
vienintel teisingum vykdanti institucija. Vienas i pagrindini teiss teising bylos
nagrinjim tiksl tinkamas teisingumo vykdymas (2011 m. vasario 25 d. nutartis
556
-189/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje paymta, kad bendroji teismins valdios paskirtis ir kompetencija yra vyk-
dyti teisingum, t. y. visomis priemonmis siekti jo gyvendinimo. Administraciniams
teismams esant vienai i nacionalini asmens teisi gynimo institucij, jiems tenka itin
didel atsakomyb utikrinti mogaus teisi apsaug sprendiant administracinius gin-
us (2011 m. rugpjio 4 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
444
-793/2011).
568
48. Pastebtina, kad teisingumas negali bti tapatinamas su formaliu teiss aktuose
nustatyt taisykli taikymu. Kaip yra paymjs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje
tvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingum vykdo teismai, rei-
kia, kad konstitucin vertyb yra ne pats sprendimo primimas teisme, bet btent teis-
mo teisingo sprendimo primimas; konstitucin teisingumo samprata suponuoja ne tik
formal, nominal teismo vykdom teisingum, ne tik iorin teismo vykdomo teisin-
gumo regimyb, bet ir svarbiausia tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius
teismo aktus), kurie savo turiniu nra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas tei-
singumas nra tas teisingumas, kur tvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugsjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Administracini teism praktikoje yra paymta, kad pirmenyb sprendiant adminis-
tracin gin teiktina ne formaliam statym taikymui, o teisingam gino isprendimui.
Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymjo administracinje byloje
Nr. A
556
-773/2007, iuolaikin teiss samprata remiasi aikiu teiss ir statymo skyrimu
pripastant teis fundamentalesniu dalyku negu statymas. Jeigu teis tapatinama su
statymu, tai teiss praktikos poiriu pirmenyb bt teikiama ne teisingumui, o teis-
tumui. Formalus statym taikymas nulemt teist sprendim, kuris ne visada gali bti
teisingas. Turi bti pripastamas ne bet koks teistumas, o tik teisingumo teistumas.
Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripaintus teiss principus,
akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konikto atvilgiu bus formalus, bet
neteisingas, btina pirmum teikti bendrajai teiss sampratai. Juk ne viskas gali bti
reglamentuota statym ir tilpti tam tikras teiss normas (2007 m. liepos 5 d. nutartis
556
-773/2007).
49. Principo, jog teisingum vykdo tik teismas vienas aspekt yra tai, kad teismai,
vykdydami teisingum, privalo priimti motyvuotus ir pagrstus sprendimus. Btent mo-
tyvuoti teism sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu
gina teismas (2006 m. balandio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. N
3
-443/2006,
50. Administracini teism praktikoje konstatuota, kad bylos isprendimas, kai
teismas argumentuotai nevertina gino esm sudarani aplinkybi, netiria pareikj
reikalavim pagrstumo, o iuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neidstydamas)
detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nra teisingumo vykdymas. Tokia
situacija gali bti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyv (ABT 142
str. 2 d. 5 p. ) (2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-2516/2011;
2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-388/2011). Nemotyvuotas
teismo sprendimas paeidia tiek privai ali teist lkest dl efektyvios j teiss
teismin gynyb realizacijos, tinkamo j gino isprendimo, tiek viej interes, nes
iuo atveju paeidiami pagrindiniai proceso principai. Taigi nemotyvuotas sprendimas
negali bti laikomas pagrstu ir teistu. Taiau reikia paymti, kad pareigojimas mo-
tyvuoti teismo sprendim (nutart) nereikia pareigojimo teismui atsakyti kiekvien
proceso dalyvi argument ar bylos nagrinjimo metu ikelt klausim (2006 m. bire-
lio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
403
-289/2006).
51. Teismo sprendim motyvavimas nra vienintel administracinio teismo pareiga
vykdant teisingum. Proceso statymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus,
bet ir pareigoja teism aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svar-
bias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti (ABT 81 str.) (2007 m. birelio
569
4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
403
-568/2007). Administracini byl teisenos
statymo 81 ir 86 straipsniai pareigoja pirmosios instancijos teism inagrinti byl
visapusikai ir objektyviai, surinkti ir itirti bylai svarbius rodymus bei priimti teist
ir pagrst sprendim. Administracini byl teisenos statymo 86 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas. Tai reikia, kad priimda-
mas sprendim administracinis teismas turi vertinti itirtus teismo posdyje rodymus,
konstatuoti, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios
nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas) yra
tenkintinas (ABT 86 str. 2 d.). Teismo sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABT
87 straipsnyje. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti: teismo nu-
statytas bylos aplinkybes; rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados; argumentus,
dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus; statymus, kuriais teismas vadovavosi,
nuorodas konkreias normas, kurios buvo taikomos (ABT 87 str. 4 d. 24 p.). Tai-
gi teismas privalo motyvuoti savo ivadas, nurodyti teisinius argumentus (statymus),
kuri pagrindu jis daro atitinkamas ivadas (ABT 87 str. 4 d.). Motyv nebuvimas
pagrindas panaikinti teismo sprendim (ABT 142 str. 2 d. 5 p.). Pirmosios instancijos
teismo pareiga byl inagrinti visapusikai ir objektyviai, itirti ir vertinti visas bylos
faktines aplinkybes, sprendim pagrsti teiss normomis ir faktinmis aplinkybmis, t.
y. priimti motyvuot sprendim (2010 m. gegus 28 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-724/2010).
52. iame kontekste taip pat pastebtina, kad teismas, sprsdamas kilus gin, ne-
privalo vadovautis byloje ali pateiktais vairi institucij bei ekspert vertinimais, ra-
tais, rekomendacijomis, nes jie teismui jokios prejudicins galios neturi (2011 m. spalio
63
-2790/2011).
53. Vykdydamas teisingum, teismas privalo isprsti tarp proceso ali kilus gin
i esms. Teismo isprstoje administracinje byloje neturi likti neatsakyt klausim,
palikta neaikum, darani inagrint byl iki galo neisprsta arba esani naujo
teisinio gino tarp ali altiniu ir todl reikalaujani papildomo teisminio sikiimo
(2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
662
-374/2012). Be to, teismas
turi priimti tok sprendim, kur bt galima realiai vykdyti. Kadangi teismo sprendi-
mas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinje dalyje idstyt teismo nurodym,
teismo sprendimo rezoliucinje dalyje privalu idstyti patenkinto reikalavimo turin
(ABT 88 str. 5 d. 1 p.). Tai turi bti padaryta itin aikiai ir nedviprasmikai. Teismo
nurodymas, idstytas teismo sprendimo rezoliucinje dalyje, neturi sudaryti byloje da-
lyvaujantiems asmenims galimybs skirtingai aikinti teismo sprendimo turin, to, kaip
konkreiai ir kokia apimtimi jis turt bti vykdomas (2008 m. birelio 25 d. iplstins
teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
438
administracinio teismo biuletenis Nr. 15, 2011 m. birelio 6 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
756
-3017/2011; 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinje byloje Nr.
A
502
-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis 22, p. 242261).
54. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra tvirtintas valdi padalijimo princi-
pas. i nuostata yra aktuali ir administracini byl teisenai. Vyriausiasis administraci-
nis teismas yra pabrs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti vieojo
administravimo institucijos funkcij ir savarankikai atliks administracin procedr,
priimti sprendim, priskirtin vieojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal
teismo sprendimo primimo metu egzistuojani situacij, nes tai galt paeisti kons-
570
titucin valdi padalijimo princip (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
756
-1606/2012). statymai daniausiai nesuteikia teismui vieojo administravimo
galinim (2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-155/2008). Be to,
teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo (Konstitucijos 109 str.), t. y. teismas pri-
valo paisyti statym leidjo valios, nevertindamas statym ekonominio naudingumo,
tikslingumo ar efektyvumo poiriu. Kaip ne kart yra paymjs Konstitucinis Teis-
mas, statym leidyba tai iskirtin Seimo prerogatyva, kuri riboja tik konstitucins
normos. statym leidjas, tiek, kiek jo gali ir plaios diskrecijos neriboja Konstituci-
ja, yra laisvas, sprsdamas, kaip sureguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius (pvz.,
Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas, 1997 m. gegus 29 d. nutarimas,
1998 m. balandio 21 d. nutarimas, 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2008 m. gruodio 4 d.
nutarimas) (2012 m. birelio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
520
2136/2012).
55. ABT 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginijamo adminis-
tracinio akto bei veiksm (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu,
o tik nustato, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar
administravimo subjektas nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieta-
rauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus
galiojimus. i nuostata glaudiai siejasi su pirmiau pamintu valdi padalijimo prin-
cipu ir j i esms ireikia teismas sprendia ginus dl teiss vieojo administravimo
srityje (ABT 3 str. 1 d.) ir nesprendia iimtinai politini ar ekonomini klausim.
Taiau administracini teism praktika patvirtina, kad mintos nuostatos negalima ai-
kinti pernelyg plaiai. Tai, kad vieojo administravimo subjektas turi ekonomini klau-
sim vertinimo laisv, nereikia, jog teismas turi susilaikyti nuo vieojo administravimo
subjekto atliekamos teisins ekonomini duomen kvalikacijos kontrols. Administra-
cinio teismo kompetencija apima tikrinim, ar vieojo administravimo institucija nepa-
eid jai suteiktos diskrecijos iorini rib. Pavyzdiui, teismas, tikrindamas, ar vieojo
administravimo subjektas laiksi rinkos tyrimo procedros, privalo patikrinti ne tik tai,
ar buvo laikytasi formali procedrini reikalavim, pavyzdiui, ar laikytasi derinimo
tvarkos, bet ir tai, ar vieojo administravimo subjektas kruopiai ir nealikai ityr vi-
sas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendim. Tai, kad vieojo admi-
nistravimo subjektas turi didel diskrecij atitinkamos rinkos apibrimo srityje, nerei-
kia, jog jis bet kuriuo atveju neturi pagrsti savo ivad svariais isamaus ir kruoptaus
tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti isami sprendimo
primimo prieasi, atskleidianius konkreius loginius apmastymus, grindianius
jo sprendim. Vieojo administravimo subjektas privalo atidiai itirti atitinkam rink,
paremti savo vertinim argumentais, kurie nra aikiai nereikmingi ir kurie pagrin-
dia jais remiantis padarytas ivadas, kurie atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios
jos i tikrj yra, bei kuri pakanka pagrindimui, ir atsivelgti visus svarbius veiks-
nius (2006 m. gruodio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
7
-2203/2006). Kitoje
administracinje byloje teismas nurod, kad jis negali visikai pakeisti Valstybins kain
ir energetikos kontrols komisijos (toliau ir Komisija) teismas neatlieka to ekonomi-
nio tyrimo ir vertinimo, kuris statymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminja t spren-
dim, kuriuos priimti, atlikus atitinkam tyrim ir vertinim, statymu yra priskirta
Komisijai. Vis dlto teismas, tikrindamas Komisijos atliktus sudtingus vertinimus, gali
patikrinti, ar gyvendindama savo diskrecij, Komisij nepadar aikios klaidos, ar ne-
piktnaudiavo galiojimais, ar akivaizdiai nepereng diskrecijos rib. Teismas taip pat
571
turt vertinti, ar priimant skundiam Komisijos sprendim buvo laikytasi atitinkam
procedrini taisykli, ar tikslios faktins aplinkybs, kuriomis grindiamas ginytinas
pasirinkimas. Tokios praktikos, sprendiant dl atitinkam institucij atlikt sudting
vertinim teismins kontrols rib, laikomasi ir Europos Sjungos Teisingumo Teis-
mo praktikoje (pavyzdiui, Europos Sjungos Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr.
T-13/99 Pzer Animal Health SA prie Taryb, par. 169, Europos Sjungos Bendrojo
Teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic
Co. Ltd prie Taryb, par. 49) (2009 m. balandio 1 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
502
-72/2009). Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra paymjs, kad nors
teismo atliekamas Konkurencijos tarybos pozicijos, susijusios su ekonominiu vertini-
mu, teistumo bei pagrstumo patikrinimas yra ribotas (Administracini byl teisenos
statymo 3 str. 2 d.), taiau teismas tokiu atveju gali vertinti, ar buvo laikytasi nustatyt
procedr ir su jomis susijusi taisykli, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumen-
tai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudiaujama valdia (suteiktais
galiojimais) (r., pagal analogij, Europos Sjungos Teisingumo Teismo 1987 m. lapkri-
io 17 d. sprendim sujungtose bylose Nr. 142 ir 156/84 (BAT ir kt. prie Komisij, 62 p.)
(2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
525
-2577/2011).
I.2.3. Teism ir teisj nepriklausomumas
(ABT 7 str.)
56. Su anksiau aptartu teismins gynybos prieinamumo principu glaudiai susijs
(t. y. pastarasis j apima) ir kitas itin svarbus administraciniam procesui principas tei-
sjo ir teism nepriklausomumas bei nealikumas, kaip viena i tokios gynybos slyg.
ETK 6 straipsnio 1 dalis be kita ko skelbia, jog kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byla
bt nagrinjama per manomai trumpiausi laik lygybs ir vieumo slygomis pagal
statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje
tvirtinta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. is principas
perkeltas ir Teism statymo 2, 3 bei 5 straipsnius bei ABT 7 straipsn, kuris tvirtina
pagrindines teisj ir teism nepriklausomumo administracinse bylose nuostatas.
57. io konstitucinio principo svarb ne kart yra pabrs Konstitucinis Teismas
savo nutarimuose konstatuodamas, jog teisj ir teism nepriklausomumo principas
vienas i fundamentali demokratins valstybs bruo. Todl pagrindinis aspektas,
kuriuo btina vadovautis vertinant teisjo ir teism nepriklausomum, yra tas, kad
nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teismo pareig, i-
plaukianti i Konstitucijos garantuotos mogaus teiss turti bealik gino arbitr.
Tokia nepriklausomumo samprata atsispindi ir daugelyje tarptautini dokument. Bti
nepriklausomam teisj pareigoja ir priesaika, kuri, sutinkamai su Konstitucijos 115
straipsnio etja dalimi, priimama prie pradedant eiti jam savo pareigas. Teisjo ir
teismo nepriklausomumo garantij, kaip ir teisj atsakomybs, visumos vertinimas
leidia teigti, kai jos tarpusavyje yra glaudiai susietos. Todl teisjo ir teismo nepri-
klausomumo apskritai negalima vertinti pagal kok nors vien, kad ir labai reikming,
poym. Kita vertus, negalima nepripainti, kad paeidus bet kuri i teisjo ir teismo
nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, moni tei-
si ir laisvi utikrinimui (1995 m. gruodio 6 d. nutarimas).
58. I to, kas paminta pirmiau matyti, jog teisjo ir teism nepriklausomumo ga-
572
rantijos yra reikmingos ne tik paiai visuomenei, bet ir kiekvieno atskiro visuomens
nario teisinio saugumo utikrinimo poiriu. ABT 7 straipsnio 1 dalis tvirtina, jog
vykdydami teisingum, teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik statym, o
administracines bylas sprendia remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios
nesudaro galimybi teisjus veikti i alies. Teisjo ir teismo nepriklausomumo vykdant
teisingum garantij turin pirmiausia lemia j nepriklausomumas nuo byloje dalyvau-
jani ali bet kokio kiimosi, taip pat nuo valstybs valdios, valdymo, taip pat visuo-
mens institucij, korporacini, neteist asmenini ar kitoki interes takos bei paties
teismo vadovo. tai Vyriausiasis administracinis teismas, nagrindamas byloje ikelt
teismo vadovo nealikumo klausim, akcentavo, jog vadovaujantis Teism statymo
102 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 dalimi, teismo pirmininkas, organizuodamas
administravim teisme, negali paeisti teisj nepriklausomumo principo, o byloje ne-
nustaius, kad is imperatyvus pareigojimas buvo nevykdomas ir administracin byl
nagrinjusiai pirmosios instancijos teisj kolegijai buvo daromas realus poveikis, nra
pagrindo ivadai, kad pirmosios instancijos teismas byl inagrinjo alikai (2012 m.
556
-1918/2012).
59. Isamiai gvildendamas teisj ir teism nepriklausomumo klausim, Konstitu-
cinis Teismas be kita ko yra konstatavs, jog teisjo ir teism nepriklausomumas nra
savitikslis dalykas. Jo prasmingum atskleidia mogaus teisi ir laisvi apsauga, so-
cialins santarvs utikrinimas ir visuomenje ikylani konikt tinkamas teisinis
sprendimas. Teisjo ir teism nepriklausomumas yra nedalomas. Iskirtini du neatsie-
jami teisjo ir teism nepriklausomumo principo aspektai: pirma, teisjo ir teism ne-
priklausomumas vykdant teisingum, antra, teism, kaip teismins valdios gyvendi-
nani institucij, nepriklausomumas (1999 m. gruodio 21 d. nutarimas, 2001 m. liepos
12 d. nutarimas). ios nuostatos taikytos ir administracini teism praktikoje (2010 m.
spalio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
587/2010).
60. io apibendrinimo kontekste labiau aktualus pirmasis teisjo ir teism nepri-
klausomumo principo aspektas (kitaip vadinamas vidinis nepriklausomumas), kas yra
btina nealiko ir teisingo bylos inagrinjimo slyga. Teisjo ir teism nealikumas
gali bti utikrinamas vairiomis priemonmis (teism savivalda, teisj socialinmis
garantijomis ir pan.), taip pat ir procesinmis, t. y. aikiai nustatant draudimus ir apribo-
jimus teisjams nagrinti bylas, jeigu yra aplinkybs, kelianios abejoni dl teisjo ne-
alikumo. Taigi siekiant utikrinti teisjo ir teism nealikum, kartu ir j nepriklau-
somum, statymais nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris padeda alinti prielaidas,
galinias sukelti abejoni dl teisjo ir teism nealikumo. iuo poiriu tiek Teism
statyme, tiek ABT tvirtinti atskirosios nuomons, sprendimo perirjimo instancine
tvarka, byl paskirstymo teisjams ir kiti institutai, i kuri labiausiai su pamintu prin-
cipu susijs ABT septintasis skirsnis Teismo sudtis. Nualinimas, pateikiantis sra
aplinkybi, kurioms esant teisjas negali bti laikomas nealiku ir galiniu byloje pri-
imti objektyv sprendim.
I.2.4. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas
(ABT 8 str., 12 str., 51 str. 2 d.)
61. Administraciniuose teismuose bylos nagrinjamos vieai (ABT 8 str. 1 d.). Ta-
iau Administracini byl teisenos statymas numato tam tikras ios taisykls iimtis:
573
- Administracini byl teisenos statymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo
posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsau-
goti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, tarnybos, profesin ar
komercin paslapt. Pastebtina, kad nutarties byl nagrinti udarame teismo posdyje
apskundimas ABT nra numatytas (2008 m. balandio 10 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
444
-207/2008).
- Analogikas vieumo principo ribojimas nustatytas ir dl proceso dalyvi teiss
susipainti su dar nagrinjamos bylos mediaga. Administracini byl teisenos staty-
mo 51 straipsnio 2 dalis nustato, jog alis arba institucija, teikianti teismui dokumen-
tus ar mediagas, kuri duomenys sudaro valstybs, tarnybos, profesin ar komercin
paslapt, gali prayti teismo neteikti j susipainti ir kopijuoti. Nutarties pripainti dal
byloje pateikt dokument nevieais, neteikiant j susipainti ir kopijuoti pareikjams,
kuri yra priimama neinagrintoje byloje, kaip ir nutarties rengti udarus posdius, ap-
skundimas ABT nra numatytas. Motyvai dl tokios nutarties pagrstumo ir teistumo
gals bti traukiami apeliacin skund dl teismo sprendimo, jeigu apeliacinis skundas
bus paduodamas (2008 m. balandio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
444
-
207/2008; 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
62
-126/2008).
- Administracini byl teisenos statymo 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teismo
teis nustatyti, kad bylos mediaga ar jos dalis yra neviea, po to, kai administracin byla
yra ubaigiama. Tokia teismo nutartis yra skundiama atskiruoju skundu. Administraci-
ni teism praktikoje akcentuojama, kad suinteresuotas asmuo, teikiantis praym pri-
painti bylos mediag neviea, praym turi pagrsti. Bendro pobdio teiginiai, kad
pateikta informacija turi tam tikr komercin (gamybin) vert, dl to, kad jos neino
tretieji asmenys, o jos atskleidimas analogik veikl rinkoje vykdantiems kio subjek-
tams gali bti alingas, nra pakankamas pagrindas pripainti, kad bylos mediaga yra
neviea. Suinteresuotas asmuo privalo konkretizuoti, kokia skunde ar skundo prieduose
pateikta informacija turi komercin (gamybin) vert (2010 m. spalio 15 d. nutartis
63
-584/2010).
62. Tinkamam mint nuostat taikymui svarbi Lietuvos vyriausiojo administra-
cinio teismo praktika, aikinanti komercins paslapties kategorijos samprat bei jos
turin. Vertindami, ar tam tikra informacija pripaintina komercine paslaptimi, admi-
nistraciniai teismai remiasi Civilinio kodekso normomis. Vadovaujantis Civilinio ko-
dekso 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi,
jeigu turi tikr ar potenciali komercin (gamybin) vert dl to, kad jos neino tre-
tieji asmenys ir ji negali bti laisvai prieinama dl ios informacijos savininko ar kito
asmens, kuriam savininkas j yra patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum.
Teismas, nustats, kad tam tikra informacija atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuos-
tatas, nusprendia i informacij laikyti komercine paslaptimi ir dl ios prieasties i
informacija nra teikiama susipainti proceso dalyviams, iskyrus gino alis (2012 m.
kovo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-214/2012).
63. Komercin informacija turi atitikti tam tikrus teiss aktuose tvirtintus bei
teism praktikoje suformuotus kriterijus, kuriuos inter alia sudaro informacijos slap-
tumas, komercin vert bei konkretumas. Komercins paslapties atskleidimo atveju, i
informacija turi padaryti bendrovei turtin ar neturtin al, todl tokios informacijos
savininkas turi dti pastang, siekdamas apsaugoti jos kondencialum, inter alia tai-
kydamas teistas organizacines, technologines, teisines ir kitas priemones (pvz., 2010 m.
574
rugpjio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
756
administracinio teismo biuletenis Nr. 20).
64. Pastebtina ir tai, kad kiekvienas kio subjektas pirmiausia pats sprendia, koki
informacij laikyti komercine paslaptimi. Teismas, kaip vienas i subjekt, turini teis
rinkti rodymus, ikilus abejonms turi teis patikrinti informacijos pripainimo kon-
dencialia tinkamum. Taiau kitiems subjektams nesuteikta teis sprsti, ar informaci-
jai jos savininko suteiktas komercins paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas
(2007 m. gegus 17 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
556
-515/2007, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12).
65. iame kontekste reikia atkreipti dmes, kad kondencialumo ir komercins
paslapties svokos nra tapaios. Todl vien kondencialumo slygos tvirtinimas su-
interesuot asmen sudarytoje sutartyje ipso facto nesuponuoja ivados, jog sutarties
slygos sudaro kio subjekto komercin paslapt. Nors teisinio reglamentavimo prasme
pastarosios svokos ir j turinys danai tapatinami, egzistuoja tam tikri objektyvs s-
vok skirtumai. Visais atvejais svoka kondenciali informacija yra platesn u svok
komercin paslaptis ir apima ne tik komercini paslapi, bet ir kitokio turinio ben-
drovs informacij, dl kurios alys sutaria kaip dl saugotinos ir neatskleistinos infor-
macijos. Tad logika bt ivada, jog sutarties nuostatos dl kondencialumo ne visada
gali patvirtinti, kad tam tikri duomenys yra komercin paslaptis (2012 m. birelio 8 d.
662
-1612/2012).
66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat iaikinta, kad
komercine paslaptimi negali bti pripainta informacija, kuri pagal statymus (taip pat
ir pagal aukiausi statym Konstitucij) turi bti viea (2010 m. rugpjio 30 d.
756
teismo biuletenis Nr. 20). Pavyzdiui, pagal moni nansins atskaitomybs statymo
21 straipsnio 1 dal, nansins ataskaitos ir metinis praneimas kartu su auditoriaus
ivada (tais atvejais, kai auditas atliktas arba pagal statymus privalo bti atliktas) skel-
biami vieai Juridini asmen registre statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais ir
tvarka (2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-584/2010).
67. Pastebtina, kad vieumo principo iimtimis gali remtis ir valdios institucijos,
taiau tok iimties taikym btina adekvaiai pagrsti. Atkreiptinas dmesys, jog Lietu-
vos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrindamas byl, susijusi su valstybei nuo-
savybs teise priklausani akcij pardavimo sandoriu, yra konstatavs, kad konstitu-
cinio reikalavimo, jog teis negali bti neviea, privalu laikytis ir leidiant Vyriausybs
aktus, kuriais pritariama privatizavimo sutartims. <...> Kita vertus, negalima nepaisyti
komercinje praktikoje nusistovjusio kondencialumo reikalavimo, kad tam tikros su-
tarties slygos nra vieinamos. Kartu paymtina ir tai, kad tais atvejais, kai sutarties
alis yra valstyb, sutarties, inter alia privatizavimo sutarties, slyg nevieinimas turi
bti konstitucikai pagrstas: paprastai sutarties slygos gali bti nevieinamos siekiant
apsaugoti valstybin, profesin ar komercin paslapt (r., pvz., Konstitucinio Teismo
2010 m. vasario 26 d. nutarim). iame kontekste paymtina, kad Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog siekis apsaugoti komercin paslapt
gali bti vieumo apribojim pateisinanti aplinkyb net ir tais atvejais, kai viena i sutar-
ties ali yra valstyb, taiau toks teiss aikinimas, kad valstyb civilinmis sutartimis
gali bet koki informacij pripainti komercine paslaptimi, nesiderina su valstybs vyk-
dom funkcij prigimtimi, kuri vienas i pagrindini princip yra vieumas, komer-
575
cins paslapties prasme ir esme, taip pat sudaryt nepateisinamas prielaidas valstybei
piktnaudiauti iuo institutu (2010 m. rugpjio 30 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
756
I.2.5. Teismo proceso kalbos principas
(ABT 9 str.)
68. Administracini byl teisenos statymo 9 straipsnyje tvirtintas valstybins kal-
bos proceso principas. ABT 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracini byl
procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba.
69. ABT 9 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, surayti kitomis kalbomis,
teikiami teismui iversti lietuvi kalb ir nustatyta tvarka patvirtinti. Todl nepriimda-
mas neiversto valstybin kalb ir nustatyta tvarka nepatvirtinto dokumento teismas
administracinio proceso norm nepaeidia (2011 m. sausio 3 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
146
-1377/2010). Jeigu nustatyta tvarka iverstus iuos dokumentus su-
interesuotas asmuo pateikia apeliaciniam teismui, jis turi pagrsti, kodl ie dokumentai
negaljo bti pateikti pirmosios instancijos teismui (ABT 138 str. 3 d.) (2009 m. kovo
442
-376/2009). Be to, i nuostata reikia, kad
teismas negali remtis lietuvi kalb neiverstais, kaip to reikalauja Administracini
byl teisenos statymo 9 straipsnio 2 dalis, dokumentais. rodym, kurie yra neiversti
lietuvi kalb, tyrimas bei vertinimas paeidia Administracini byl teisenos statymo
9 straipsnyje tvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali bti laikomas objektyviu bei
visapusiku (2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-1380/2010).
70. Pagal Administracini byl teisenos statymo 9 straipsnio 3 dal, byl nagrinti
teisme rengianiam teisjui ar j nagrinjaniam teismui nutarus, kita kalba surayt
dokument teismo posdyje gali iversti vertjas. Todl pareikjas, kuris teismo po-
sdyje teikia praym pridti prie bylos nevalstybine kalba suraytus (neiverstus lie-
tuvi kalb) dokumentus, gali teikti ir praym mintus dokumentus iversti lietuvi
kalb (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-76/2012).
71. Administracini byl teisenos statymo 9 straipsnio 4 dalis garantuoja asme-
nims, nemokantiems lietuvi kalbos, teis naudotis vertjo, u kurio paslaugas mokama
i valstybs biudeto, paslaugomis teismo proceso metu. i teis apima byloje dalyvau-
janio asmens galimyb daryti pareikimus, teikti paaikinimus ir kt. gimtja kalba, ar
kita j mokama kalba padedant vertjui jau vykstaniame teismo procese. Bylos proceso
metu vartojami speciniai teisiniai terminai, kurie asmeniui, nesuprantaniam lietuvi
kalbos, gali bti neaiks, todl nagrinjant byl teismo posdio metu privalo bti u-
tikrintas vertjo dalyvavimas. To nepadarius, paeidiamos proceso kalbos taisykls bei
paeidiama asmens teis inoti (suvokti) jo atvilgiu atliekamus veiksmus. Nuostata,
kad mogaus teisi negalima varyti dl kalbos, tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Kons-
titucijos 29 straipsnyje.
72. Teis naudotis vertjo paslaugomis neapima reikalavimo iversti visus teismo
procesinius dokumentus suinteresuoto asmens suprantam kalb. Pavyzdiui, admi-
nistracinje byloje Nr. A
556
-888/2010 pripainta, kad teismas neturjo pareigos teismo
posdio protokolo iversti kit (iuo atveju rus) kalb (2010 m. liepos 9 d. nutartis
556
-888/2010).
73. Proceso taisykli paeidimu nelaikytina ir tai, jeigu teismas, skelbdamas pri-
576
imt sprendim, suinteresuotam asmeniui suprantama kalba paskelbia tik io sprendi-
mo angin ir rezoliucines dalis. Administracinje byloje Nr. A
261
-123/2008 apeliantas
skund grind tuo, kad skelbiant teismo priimt sprendim buvo paeistos proceso kal-
bos taisykls, kadangi teismo posdio salje paskelb ir ivert tik angin ir rezoliuci-
n sprendimo dalis. Teisj kolegija paymjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis
teismas 2006 m. rugsjo 21 d. nutarime (byla Nr. 35/03-11/06) paymjo, kad nuostatos,
pareigojanios teism savo baigiamj akt (iuo atveju sprendim) surayti prie j pri-
imant ir vieai paskelbiant, nepareigoja teismo posdi salje vieai paskelbti balsiai
perskaitant vis surayt savo baigiamojo akto tekst. Jeigu baigiamasis teismo aktas yra
priimtas ir vis byl nagrinjusi teisj pasiraytas, toks dalies io akto neperskaitymas
balsiai nelaikytinas nukrypimu nuo teisingumo, teiss vieumo, kit konstitucini im-
peratyv. Byloje esantis teismo posdio protokolas patvirtino, kad 2007 m. balandio
12 d. teismo posdio metu ir 2007 m. balandio 23 d. sprendimo paskelbime dalyvavo
vertja. Pareikjas neginijo, kad sprendimo paskelbim taip pat buvo atvykusi vertja
ir jam buvo paskelbta angin ir rezoliucin teismo sprendimo dalys. T pai dien
pareikjui buvo teikta ir sprendimo kopija. Esant ioms aplinkybms teisj kolegija
konstatavo, kad nagrinjant administracin byl, buvo utikrinta pareikjo teis pagal
ABT 9 straipsnio 4 dal naudotis vertjo paslaugomis, teismo posdio metu buvo pa-
skelbtas jau suraytas teismo procesinis sprendimas, todl procesini pirmosios instan-
cijos teismo sprendimo primimo paeidim nenustatyta (2008 m. kovo 15 d. nutartis
261
-123/2008).
74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavs, kad as-
mens, nemokanio lietuvi kalbos, teis nemokamas vertjo paslaugas neapima gali-
mybs naudotis nemokamomis vertjo paslaugomis suraant procesinius dokumentus,
kuriais inicijuojamas teismo procesas (skundus pirmosios instancijos teismui, apelia-
cinius, atskiruosius skundus). Nurodyti dokumentai teismui turi bti pateikti iversti
lietuvi kalb (ABT 9 str. 2 d.) (2007 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. N
444
-451/2007,
75. Asmens teiss pasinaudoti vertjo paslaugomis, o tuo paiu ir kit teisi (pavyz-
diui, teiss dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausimus kitiems proceso dalyviams,
duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus ir kt.), suvarymas gali
bti pripaintas esminiu procesins teiss norm paeidimu (2009 m. spalio 5 d. nutar-
63
-755/2009). Taiau i administracini teism prak-
tikos matyti, kad pagrindas panaikinti priimt teismo sprendim, jeigu asmuo, kurio
teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund, yra tik tada, kai
padarytas iurktus proceso kalbos taisykli paeidimas, t. y. tada, kai nustatoma, jog dl
ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla (ABT 142 str.) (2011 m. sausio 3 d.
146
-1377/2010).
76. Apeliacins instancijos teismas, nustats, kad teismo proceso metu suintere-
suotam asmeniui nebuvo utikrintas vertjas, taiau suinteresuotas asmuo akivaizdiai
moka lietuvi kalb, priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti pagrindo
neturi. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
556
-797/2010 pareikjas teig, kad pir-
mosios instancijos teismo posdi jam nebuvo utikrintas vertjas, dl ko skundiamas
sprendimas turt bti naikinamas. Teisj kolegija, vertinusi bylos duomenis, nuspren-
d, kad ie teiginiai niekuo neparemti. Nustatyta, kad dviej pirmosios instancijos teis-
mo posdi metu pareikjas pats asmenikai pareik sutinks dl bylos nagrinjimo
577
be vertjo, kas, teisj kolegijos vertinimu, byloja apie jo gebjim suprasti ir kalbti lie-
tuvikai. is gebjimas i esms akivaizdiai buvo pailiustruotas apeliacins instancijos
teismo posdio metu, nes pareikjui i principo vertjas nebuvo reikalingas, nors jis ir
buvo utikrintas. Pareikjas, nors ir ne vis teismo posdio laik, bet kalbjo lietuvi-
kai, suprato lietuvi kalba uduodamus klausimus ir juos atsakinjo. Lietuvi kalbos
mokjim rod ir tai, jog visi procesiniai ir kiti dokumentai, kuriuos teik pareikjas,
esantys administracinje byloje surayti lietuvi kalba. Net jei bt padaryta prielai-
da apie galim paeidim neutikrinus vertjo byl nagrinjant pirmosios instancijos
teisme, jis buvo itaisytas byl nagrinjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme. is teismas turi teis ne tik pateikti kitok teisin kvalikavim gino visuome-
niniams santykiams, bet ir pats vertinti faktines bylos aplinkybes, o tai, teisj kolegijos
vertinimu, visikai paneigia aptariam argument dl skundiamo sprendimo naikini-
mo (2010 m. gegus 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-797/2010).
I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas
(ABT 79 str., 81 str., 82 str. 6 d., 86 str. 2 d.)
77. Administracini byl proceso betarpikumo principas reikia, kad pirmosios
instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti byloje esanius rody-
mus: iklausyti proceso ali paaikinim, liudytoj parodym, specialist paaikinim
ir ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus
(ABT 79 str. 1 d.). is principas taip pat reikia, kad priimdamas sprendim, adminis-
tracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rodymus, konstatuoja, kurios aplin-
kybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABT 86
str. 2 d.). Administracini byl proceso betarpikumo principo gyvendinimo tvarka
tvirtinta ABT 82 straipsnio 6 dalyje, kuri pareigoja pirmosios instancijos teism ne tik
iklausyti proceso ali ir (ar) j atstov paaikinim, bet ir imperatyviai nustato, kad
po ali pasisakym itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parodymai, specialist
paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, paskelbiami raytiniai
rodymai (2011 m. birelio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-2663/2011).
ABT 81 straipsnis pareigoja administracin byl nagrinjant teism aktyviai dalyvauti
tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai
jas itirti, o ABT 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendim teismas priva-
lo vertinti itirtus teismo posdyje rodymus, konstatuoti, kurios aplinkybs, turinios
bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Tik laikantis i statymo
reikalavim priimtas teismo sprendimas gali bti vertinamas teistu ir pagrstu. Todl
teismas, priimdamas sprendim turi remtis tik tais rodymais, kurie teismo posdyje
buvo paskelbti, teismas privalo asmenikai, tiesiogiai itirti rodymus, ir savo sprendim
gali pagrsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje (ABT 79 str. 1 d., 86
str. 2 d.) (2011 m. birelio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
756
-3017/2011).
78. Kalbant apie bylos nagrinjimo betarpikumo princip, aktuali ABT 57 straips-
nio 6 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad jokie rodymai teismui neturi i anksto
nustatytos galios, teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst vi-
sapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaujantis
statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis adminis-
tracinis teismas, sistemikai aikindamas Administracini byl teisenos statymo 57
578
straipsnio 6 dalies, 79 straipsnio 1 dalies, 81, 82, 86 straipsni nuostatas, yra paymjs,
jog prie priimdamas byloje sprendim teismas turi imtis ne tik vis statyme numatyt
priemoni bylai reikmingoms faktinms aplinkybms nustatyti ir visapusikai, objek-
tyviai jas itirti bei vertinti, bet taip pat ias faktines aplinkybes pagrsti tik procesinio
statymo nustatyta tvarka gautais ir itirtais rodymais. Pavyzdiui, administracinje by-
loje Nr. A
756
-1124/2011 teisj kolegija konstatavo, kad neikviets teismo posd ir ne-
apklauss liudytojais tam tikr asmen (t. y. asmenikai tiesiogiai neityrs rodym) ir
tuo paiu nesuteiks proceso alims (j atstovams) galimybs realizuoti j teis uduoti
liudytojams klausimus (ABT 53 str. 2 d.), o sprendime padarytas ivadas pagrinds tik
tarnybinio patikrinimo metu duotais i asmen paaikinimais, pirmosios instancijos
teismas paeid mintas procesinio statymo nuostatas, ir dl ios paaidos galjo bti
neteisingai isprsta byla. ios aplinkybs buvo pagrindas panaikinti pirmosios instan-
cijos teismo sprendim ir byl perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo
(ABT 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.) (2011 m. gegus 24 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
756
-1124/2011).
79. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas, be kita ko, reikia, kad kils ginas
turi bti inagrintas esant nepasikeitusiai teisj sudiai (ABT 79 str. 2 d.). Jeigu
atidjus bylos nagrinjim proceso metu bent vienas i teisj pakeiiamas, byla turi
bti nagrinjama nuo pat pradios, taiau teisme apklausti liudytojai i naujo posd
paprastai neaukiami. Taigi jei nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme ir keiiasi
teisj sudtis, taiau byla paskutiniame teismo posdyje, kuriame ir priimamas spren-
dimas, nagrinjama i esms nuo pat pradios, nelaikytina, kad bylos nagrinjimo betar-
pikumo principas buvo paeistas (2009 m. birelio 11 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
442
-705/2009).
I.2.7. Teis bti iklausytam
(ABT 53 str. 2 d., 79 str. 1 d.)
80. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas bt priimtas teismui
iklausius abi gino puses (audiatur et altera pars) (2012 m. kovo 9 d. nutartis adminis-
556
-139/2012). Teiss bti iklausytam, odinio proceso, tinkamo
praneimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinjim teismo pos-
dyje bt tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teis byl
nagrinjant odinio proceso tvarka dalyvauti teismo posdyje tiriant rodymus, teikti
paaikinimus ir naudotis kitomis teismis (2008 m. kovo 4 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
556
-193/2008). Remiantis ABT 53 straipsnio 2 dalimi, proceso alys
turi teis pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus,
uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams,
duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proce-
so dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart
dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais
isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir
naudotis kitomis io statymo numatytomis teismis. Be to, Administracini byl teise-
nos statymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrindamas byl, privalo
iklausyti proceso ali paaikinim.
81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra konstatavs, kad teis-
579
mas negali nagrinti bylos, kai nedalyvauja kuris nors i byloje dalyvaujani asmen,
jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posdio viet ir laik, nes tokiu
atveju bt paeidiama teis bti iklausytam, ali lygiateisikumo ir rungtynikumo
principai. Mint princip nesilaikymas gali lemti ir Europos mogaus teisi ir pagrin-
dini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dl teiss teisin-
g bylos nagrinjim paeidim (2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
62
-3653/2011).
82. Kita vertus, bylos ali ir j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems
buvo apie teismo posd tinkamai praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui
priimti (ABT 78 str. 3 d.), iskyrus tuos atvejus, kai teismas pripasta, jog suinteresuo-
to asmens dalyvavimas yra btinas. Be to, ABT 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad
proceso alys savo procesinmis teismis privalo naudotis siningai. Todl jei suintere-
suotam asmeniui aukimas teiktas tinkamai, laikytina, jog neatvykimo teismo posd
pasekms jam inomos. Pareikjui neatvykus teismo posd ir nepraneus teismui,
jog negali dalyvauti dl svarbi prieasi bei nepapraius atidti byl, vertinama, jog
suinteresuotas asmuo nepasinaudoja teise bti iklausytam dl savo apsisprendimo ne-
dalyvauti teismo posdyje. Todl teismas, inagrindamas toki byl teismo posdyje
pareikjui ir jo atstovui nedalyvaujant, kai jiems apie teismo posdio laik ir viet
buvo praneta tinkamai ir inoma, ABT 80 straipsnio reikalavim, taip pat pareikjo
teiss teising teism nepaeidia (2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-2215/2011).
83. Teismas, gavs suinteresuoto asmens praym atidti teismo posd dl svar-
bios prieasties, bylos nagrinti i esms neturt. Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. A
442
-1287/2008 teisj kolegija nusprend, kad pirmosios instancijos teismas, gavs
pareikjos praym atidti teismo posd dl jos ligos, ir jo netenkins, paeid pro-
ceso taisykles. Teisj kolegija pabr, kad nagrintu atveju nebuvo pagrindo konsta-
tuoti, kad pareikja, neatvykdama proces pirmosios instancijos teisme, bt elgusis
nesiningai, vilkinusi greit bylos inagrinjim ar kitaip bt paeidusi draudimo
piktnaudiauti procesu princip. Teisj kolegijos nuomone, pareikjos neatvykimo
pirmosios instancijos teismo posd prieastys buvo svarbios bei pateisinamos, todl
pirmosios instancijos teismas turjo bylos nagrinjim atidti. Pirmosios instancijos
teismas, nagrindamas byl pareikjai nedalyvaujant paeid ne tik teiss bti iklausy-
tam princip, bet ir ali procesinio lygiateisikumo princip (ABT 53 str. 1 d.), taip pat
neutikrino procesins pareikjos teiss tikslinti ir pakeisti skundo pagrind arba daly-
k gyvendinimo (ABT 52 str.). Teisj kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teis-
mas, inagrinjs i byl pareikjai dl svarbi prieasi (ligos) nedalyvaujant teismo
posdyje, netinkamai pritaik procesines teiss normas ir dl ios paaidos galjo bti
neteisingai isprsta byla. Todl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir
byla perduota iam teismui nagrinti i naujo (2008 m. liepos 9 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
442
-1287/2008; 2006 m. gegus 26 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
39
-722/2006).
84. Tais atvejais, kai pareikjo dalyvavimas teismo pripastamas btinu, tam, kad
teis bti iklausytam bt tinkamai gyvendinama, labai aktualu pareikjui ne tik tin-
kamai praneti teismo posdio viet ir laik, bet ir informuoti j apie neatvykimo teis-
mo posd teisinius padarinius. Teismas privalo imtis vis statymo nustatyt priemo-
ni informuoti al apie bylos nagrinjimo laik ir viet, tai, jog pareikjo dalyvavimas
580
teismo posdyje pripaintas btinu ir jog jam neatvykus posd skundas bus paliktas
nenagrintas (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
-193/2008).
85. Teiss bti iklausytam principas neturi bti paeidiamas ne tik nagrinjant
byl i esms, bet ir nagrinjant praym dl ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu,
priteisimo, t. y. proceso dalyviui, i kurio praoma priteisti pinigines sumas, turi bti su-
darytos galimybs gyvendinti teis suinoti, kad yra pateiktas toks praymas nagrinti,
teis nurodyti savo sutikim ar nesutikim dl praymo, nesutikimo motyvus (2007 m.
rugsjo 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
261
-346/2007).
86. Teiss bti iklausytam paeidimas gali bti pagrindas panaikinti priimt teis-
mo sprendim. Pagal Administracini byl teisenos statymo 142 straipsnio 2 dalies 7
punkt, sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripastamas toks atvejis, kai pirmosios
instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i proceso dalyvi, kuriam
nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet, ir toks asmuo ia aplin-
kybe grindia savo apeliacin skund. Todl teismui pripainus pareikjo, kurio jud-
jimo laisv yra suvaryta, dalyvavim teismo posdyje btinu, taiau nesimus joki
veiksm, kad jis atvykt teismo posd, paeidiama pareikjo teis bti iklausytam,
ali lygiateisikumo ir rungtynikumo principai (2012 m. birelio 18 d. nutartis admi-
756
-1491/2012).
87. Aptariam princip nesilaikymas gali lemti ir Europos mogaus teisi ir pagrin-
dini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dl teiss teising
bylos nagrinjim paeidim, todl nagrinjamo klausimo kontekste aktualu nurodyto
principo turin atskleisti remiantis Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Pa-
gal Europos mogaus Teisi Teismo praktik, proceso ali lygybs principas, bdamas
sudtin platesns teisingo bylos nagrinjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekvie-
na alis turt prieinam galimyb pristatyti savo byl tokiu bdu, kuris nepastatyt
jos ymiai nepalankesn padt, palyginus su oponentu (r., Kress prie Pranczij
[DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI). ali lygybs principas prarast prasm,
jei vienai i j nebt praneta apie teismo posd tokiu bdu, kad ji turt galimyb
jame dalyvauti, nordama gyvendinti savo teises, tvirtintas nacionalinje teisje kai
tuo metu kita alis tokias savo teises veiksmingai gyvendina (r., 2008 m. lapkriio 25
d sprendimo . prie Lietuv, Nr. 37259/04, 25 punkt). Sprendime . prie Lietuv Eu-
ropos mogaus Teisi Teismas konstatavo, kad siekiant utikrinti teis teising bylos
nagrinjim, tvirtint Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, btina alis tinkamai infor-
muoti apie apeliacin proces ir suteikti galimyb pasisakyti dl pateikt argument (r.
sprendimo 28 punkt). Dalyvavimas teismo posdyje galina vien al pateikti argu-
mentus dl bylos esms, o i argument neperdavimas kitai aliai, dl ko ji negali juos
atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kur bt turjusios prieingos alies
pateiktos pastabos, a priori negali bti vertintas, kelia grsm byloje dalyvaujanio as-
mens pasitikjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia inojimu, kad dl kie-
kvieno byloje esanio dokumento bus galima pareikti savo nuomon (r. sprendimo 29
punkt, taip pat 1997 m. vasario 18 d. sprendimo Niderst-Huber prie veicarij, Reports
of judgments and decisions 1997-I, 29 par.). Be to, nors Europos mogaus Teisi Teismas
pripasta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamyb, taiau ji negali pateisinti vieno
i esmini princip ali teiss rungtynik proces nepaisymo (Europos mogaus
Teisi Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Niderst-Huber prie veicarij,
Reports of judgments and decisions 1997-I, 30 par.).
581
I.2.8. Proceso operatyvumo principas
88. Proceso operatyvumo principas expressis verbis tvirtintas Lietuvos Respublikos
teism statymo (toliau ir Teism statymas) 34 straipsnio 1 dalyje. Be to, is principas
siejamas su Teism statymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Europos mogaus teisi ir pagrin-
dini laisvi konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta principine nuostata, jog teismas
visa savo veikla turi utikrinti, kad bylos bt inagrintos per manomai trumpiausi
laik. statym leidjas, siekdamas proceso spartumo, tam tikrus procesinius terminus,
susijusius su bylos nagrinjimo trukme, numato ir ABT 65 straipsnyje. Proceso ope-
ratyvumo principas saisto ir bylos alis. Teis teismin gynyb nra beslygin ji
privalo bti gyvendinama statym nustatyta tvarka (ABT 5 str. 1 d.). ir vienas i toki
reikalavim yra skundo padavimo terminas, kurio taikymas utikrina atsiradusi tei-
sini santyki stabilum, administracinio proceso operatyvum bei vienodas asmen
galimybes ginyti administracinius aktus ar veiksmus (2011 m. lapkriio 29 d. nutartis
858
-753/2011).
89. iame kontekste svarbu pastebti, kad proceso operatyvumo principas negali
paneigti teisingumo principo. Todl ta aplinkyb, jog procesas tam tikroje byloje gali
utrukti iek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigos stabdyti byl Admi-
nistracini byl teisenos statyme numatytais pagrindais tam, kad vliau teismas galt
priimti visapusikai pagrst, t. y. teising sprendim (2010 m. gruodio 9 d. nutartis
556
-727/2010).
90. Proceso operatyvumui utikrinti Administracini byl teisenos statymas nu-
mato konkreias procesines priemones. Pavyzdiui, ABT 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte
numatyta, kad teismas perduoda byl nagrinti kitam teismui, pripains, kad byla ope-
ratyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkreiai pagal pareikjo
ar daugumos pareikj, jei skund (praym) padav ne vienas asmuo, gyvenamj
viet ar buvein arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginu,
buvimo viet, arba pagal ginijamo sprendimo primimo ir (arba) vykio (veiksmo),
su kuriuo tiesiogiai susijs ginijamas sprendimas, viet. Be to, administracin byl na-
grinjaniam teisjui ar teismui ABT 84 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato teis
skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudiauja administraciniu procesu. Piktnaudiavimu
administraciniu procesu administracinis teismas gali pripainti objektyviai nesining
veikim ar neveikim, nukreipt prie ekonomik, operatyv ir teising bylos inagri-
njim ar isprendim.
91. Spartus bylos nagrinjimas neatsiejamas nuo tinkamo teiss grinti gin nagri-
nti ikiteisminei institucijai ar pirmosios instancijos teismui gyvendinimo. Aktyvus teis-
mo vaidmuo nagrinjant administracines bylas, administracinio proceso operatyvumo
principas suponuoja tai, kad gino nagrinjimas gali bti grinamas ankstesn jo stadij
tik iimtiniais atvejais, paprastai susijusiais su papildomu rodym rinkimu, sudting
skaiiavim atlikimu, papildom patikrinim atlikimo btinybe ar tuo, kad ginas visa-
pusikiau, isamiau bus inagrintas ne teisme (2004 m. rugsjo 15 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
5
-757/2004). Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pay-
mjo administracinje byloje Nr. A
444
-619/2008, operatyvus ikilusio gino isprendimas
yra vienas i administracinio proceso tiksl, o io tikslo neatitikt pirmosios instancijos
582
teismo sprendimo panaikinimas ir bylos grinimas i naujo nagrinti pirmosios instan-
cijos teismui, jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti
galutinio sprendimo primim. Apeliacinio proceso administracinje byloje paskirtis yra
pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teistumo, tiek
jo pagrstumo aspektais. Tai atliekama nagrinjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos as-
pektus. Kiekvienu atveju sprendiant, ar yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendim ir byl grinti nagrinti i naujo, turi bti vertinta, ar tam yra pakan-
kamas teisinis pagrindas. Lietuvos administracini teism praktikoje laikomasi nuostatos,
kad jei apeliacins instancijos teismas, gyvendindamas savo teis tikrinti apskst teismo
sprendim tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais, gali pats nustatyti visas teisikai reikmin-
gas aplinkybes ir tinkamai joms pritaikyti atitinkamas teiss normas, bei nra kit esmini
klii procesiniam sprendimui apeliacins instancijos teisme priimti (pvz., nra absoliu-
i pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrind), byla pirmosios ins-
tancijos teism neturt bti grinama. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas pats
turt priimti atitinkam procesin sprendim (2008 m. balandio 16 d. sprendimas admi-
444
-619/2008). i pozicija aikiai atsispindi ir Administracini byl
teisenos statyme. io statymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad io straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, numataniais, kada apeliacins instancijos teismas turi teis perduoti
byl pirmosios instancijos teismui, apeliacins instancijos teismas priima nauj sprendi-
m, jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti galutinio
sprendimo primim. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja aplinkybi visuma (nauj rodym
rinkti nereikia, bylai reikmingos faktins aplinkybs yra inomos, alys argumentus tei-
kia tiek bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ginydamos tam tikras
aplinkybes apeliacijos metu ir kt.), lemianti, jog atitinkamas procesinis sprendimas i es-
ms gali bti priimtas apeliacins instancijos teisme, byla pirmosios instancijos teism
neturt bti grinama (2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas
62
biuletenis Nr. 22, p. 287318).
92. I administracini teism praktikos matyti, kad teismas, siekdamas proceso
operatyvumo, tam tikrus klausimus gali isprsti vienoje proceso stadijoje. Pavyzdiui,
apeliacins instancijos teismas, sprsdamas atskirj skund dl pirmosios instancijos
teismo atsisakymo priimti atskirj skund, ir nustats, kad terminas iam skundui pa-
duoti nebuvo praleistas, gali skundo primimo klausim isprsti i esms (2012 m.
gegus 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-273/2012).
93. Administracinio proceso operatyvumo principas suponuoja ir tai, kad gino na-
grinjimo metu teismas turi veikti rodinjimo proces, esant reikalui silydamas alims
teikti naujus rodymus reikmingoms bylai aplinkybms nustatyti bei pagrsti teikiam
rodym tinkamum (2004 m. lapkriio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
5
-
951/2004).
94. Teismas netenkina nemotyvuot ir nepagrst bylos dalyvi procesinio pob-
dio praym, jeigu tai galt uvilkinti bylos nagrinjim ir paeist proceso ope-
ratyvumo princip. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
525
-2577/2011 pareikjas
pateik praym nagrinti atskirj skund odinio proceso tvarka. Teisj kolegija pa-
ymjo, jog pagal ABT 150 straipsnio 2 dal, teismas atskirj skund nagrinja papras-
tai nekviesdamas bylos ali. Be to, teismas nurod, jog pareikjas, praydamas skirti
atskirj skund nagrinti teismo posdyje odinio proceso tvarka, praymo nepagrin-
583
d, nepaaikino, kok poveik teisi bei interes gynimui turt atskirojo skundo nagri-
njimo procesin tvarka. Teisj kolegija, vertinusi odinio proceso tikslingum nagri-
ntu atveju, atsivelgdama proceso operatyvumo ir ekonomikumo principus bei tai,
jog byloje buvo pakankamai duomen, siekiant priimti teist bei pagrst nutart dl
atskirojo skundo, io pareikjo reikalavimo netenkino (2011 m. lapkriio 29 d. nutartis
858
-750/2011; 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administra-
cinje byloje Nr. A
525
-2577/2011).
95. Pastebtina, kad asmuo, kuris teigia dl per ilgos administracinio proceso tru-
kms patyr alos, turi teis kreiptis teism, praydamas i al atlyginti. Jei pareik-
jas mano, jog jo teis teising bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik na-
grinjant i administracin byl buvo paeista, jis, pasibaigus ios bylos nagrinjimui,
turi teis statym nustatyta tvarka pateikti kit skund su atitinkamais reikalavimais
(2011 m. spalio 20 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
858
-2233/2011). Pavyz-
diui, administracinje byloje Nr. A
858
-940/2010 pareikjas pra atlyginti al, kuri
tariamai patyr dl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareigos utikrinti, kad
apeliacinis skundas bt inagrintas kaip manoma greiiau, per proting laik, tin-
kamo nevykdymo. Teisj kolegija, vertinusi visum bylos aplinkybi, ETT praktik
ir paymjusi, kad procesas dl pareikjo tariamo administracins teiss paeidimo
ETK 6 straipsnio 1 dalies prasme truko 1 metus 3 mnesius ir 21 dien, nusprend, jog
ioje byloje konstatuoti ETK 6 straipsnio 1 dalies paeidim pagrindo nebuvo (2010
m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-940/2010).
I.2.9. Proporcingumo principas
96. Proporcingumo principas, kaip ne kart yra paymjs Konstitucinis Teismas,
reikia, kad statyme numatytos priemons turi atitikti teistus ir visuomenei svarbius
tikslus, kad ios priemons turi bti btinos mintiems tikslams pasiekti ir neturi vary-
ti asmens teisi ir laisvi akivaizdiai labiau negu reikia iems tikslams pasiekti (Kons-
titucinio Teismo 2012 m. birelio 29 d. nutarimas).
97. Asmuo, kuris naudojasi teismins gynybos priemonmis, tai daryti turt nenu-
krypstant nuo proporcingumo principo imperatyvo. Pavyzdiui, administracinje bylo-
je Nr. A
492
-1978/2012 teisj kolegija konstatavo, kad pareikjas, siekdamas i atsakovo
prisiteisti rinkliav u suteiktas paslaugas msi neproporcing priemoni, nes atsa-
kovas nebuvo tinkamai informuotas apie moktin rinkliav. Teisj kolegija pabr,
kad nors ir siekdamas teisto tikslo, pareikjas nesim t priemoni, kuri privaljo
imtis (tinkamai teikti praneim), bei msi veiksm, kuri btinumas konkreiu atve-
ju nepagrstas. Pareikjo reikalavimo tenkinimas byloje, kai praneimas apie rinkliavos
mokjim nebuvo tinkamai teiktas, bei atsakovui nebuvo sudarytos galimybs kreip-
tis dl lengvatos taikymo, prietaraut tiek gero vieo administravimo principams, tiek
teisingumo bei protingumo kriterijams. Formalus atsakovo prievols mokti rinkliav
vertinimas, neatsivelgiant vieojo administravimo subjekto elgesio turininguosius
elementus, paeidia atsakovo teises ger viej administravim, grindiam Vieojo
administravimo statymo 3 straipsnyje numatytais principais, nagrintu atveju objek-
tyvumo, efektyvumo bei proporcingumo (2012 m. balandio 30 d. sprendimas adminis-
492
-1978/2012).
584
98. Proporcingumo principas saisto ir byl nagrinjant administracin teism.
ABT 81 straipsnis numato, kad nagrindami administracines bylas, teisjai privalo
aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visa-
pusikai, objektyviai jas itirti. Taigi administracinis teismas, turdamas pareig bti
aktyvus, paprastai neturt pareigoti atitinkam institucij i naujo atlikti tyrim ar
inagrinti skund, kai byla administraciniame teisme gali bti teisingai ir i esms i-
nagrinta tiesiog kruopiai ir visapusikai vertinant byloje surinktus rodymus arba
be neproporcing ir neadekvai situacijai procesini priemoni (vertinant ir poreik
bylas nagrinti operatyviai, taip pat utikrinti teis bti iklausytu) surinkus tam tikrus
papildomus duomenis ar rodymus (2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj kolegijos
502
-2277/2011).
99. Proporcingumo principas ypa svarbus reikalavimo priemoni utikrinimo tai-
kymo stadijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konsta-
tavs, kad proporcingumo principo taikymas, sprendiant dl reikalavimo utikrinimo
priemoni, reikia poreik pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirast pareikjui, jei
reikalavimo utikrinimo priemon nebt pritaikyta, o pareikjo skundas inagrinjus
byl bt patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirast atsakovui, kitiems subjektams ar vi-
suomenei, jei reikalavimo utikrinimo priemons bt pritaikytos, taiau skundas bt
atmestas (pvz., 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
444
-244/2008).
Plaiau r. Apibendrinimo III.5 poskyr Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas.
I.2.10. Laisvo rodym vertinimo principas
(ABT 57 str.)
100. Laisvo rodym vertinimo principas tvirtintas Administracini byl teisenos
statymo 57 straipsnyje. is straipsnis ivardija faktini duomen nustatymo priemones ir
pareigoja teism gauti rodymus, juos itirti statymo nustatyta tvarka, vertinti pagal savo
vidin sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi viseto ina-
grinjimu, vadovaujantis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi. Nors
administraciniame procese tvirtintas laisvo rodym vertinimo principas, taiau teismas
privalo vertinti ir rodym leistinum, ry su byla, j pakankamum. Teismo sprendi-
mas pripastamas teistu ir pagrstu, kai teismo ivados atitinka turinias reikms bylai
aplinkybes, konstatuotas statymo nustatytomis priemonmis ir tvarka. Pavyzdiui, admi-
4
-644/2004 teisj kolegija konstatavo, kad valstybs tarnautojas
privalo pareikti savo vali dl atleidimo i vidaus tarnybos, taip pat j keisti, tik paduo-
damas darbdaviui raytin praym. Tik tokia statymo tvirtinta rodinjimo priemone
(raytiniu rodymu) turi bti rodinjama pareigno valia. Jeigu nra raytinio praymo,
liudytoj parodymais pareigno valia bti atleistam i tarnybos paties praymu ar tokios
valios pakeitimas negali bti rodinjama (2004 m. spalio 11 d. sprendimas administraci-
nje byloje Nr. A
4
-644/2004, Administracini teism praktika Nr. 6).
101. Nors proceso alys turi teis teikti rodymus, pagrindianius j reikalavimus,
dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikiant nuomon dl rodym galios
(ABT 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), vertinti rodymus teismo prerogatyva. Tam, kad sitikinti
egzistuojant vien ar kit fakt, teismas privalo patikrinti rodym lieiamum, leisti-
num, rodym pakankamum ir tarpusavio ry, laikantis lygiateisikumo principo, bet
neprivalo, vertindamas vien ar kit rodym, beslygikai vadovautis vienos i ali
585
akcentuotu rodymo pranaumu ir btinybe teismui vertinti rodym btent tokiu
aspektu (2003 m. birelio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
4
-557/2003, Admi-
nistracini teism praktika Nr. 4). Administracini byl teisenos statymo 57 straipsnyje
suformuluotos rodym vertinimo taisykls esm yra ta, kad bylos rodymus vertina
teismas, o n vienos proceso alies pateikta rodym interpretacija teismui nra priva-
loma (2011 m. lapkriio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-2619/2011, Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213241).
I.2.11. Rungimosi principas
102. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kart savo praktikoje yra pa-
ymjs, kad procesas i esms turt bti grindiamas rungimosi principu, alims turi
bti suteikiamos vienodos galimybs procese (pvz., 2009 m. birelio 18 d. nutartis admi-
756
-36/2009).
Nagrindamas administracines bylas teismas privalo utikrinti, kad bylos alys tu-
rt vienodas galimybes dstyti savo aplinkybes. Administracini teism praktikoje ak-
centuojama, kad alims turi bti suteikiama galimyb pasisakyti dl pateikt rodym
pagrstumo. iuo aspektu pamintina administracini teism praktika dl slaptint ro-
dym leistinumo administraciniame procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-
mo praktikoje ne kart pabrta, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien
tik slaptinta mediaga, negali bti pripaintas pagrstu ir teistu (pvz., 2009 m. lapkriio
2 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
756
-425/2009; 2009 m. spalio 8 d. sprendi-
mas administracinje byloje Nr. A
822
-326/2009). Mintos ivados grindiamos Europos
mogaus Teisi Teismo praktika. Nors Europos mogaus Teisi Teismas savo praktikoje
nesiima vertinti, ar konkreiu atveju rodym neatskleidimas buvo iimtinai btinas, ta-
iau nagrinja, ar procese, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, buvo laikomasi rung-
tynikumo ir ali lygybs princip bei suteiktos kitos garantijos gynybai. iuo aspektu
ETT yra konstatavs, kad procesai, kuriuose pareikjai negaljo ginyti j traukimo
operatyvin skait pagrstumo, kadangi jiems nebuvo leista susipainti su iais rodymais,
kaip su valstybs paslapt sudarania informacija, neatitiko rungtyniko proceso ir ali
lygybs princip bei neturjo pakankam garantij pareikjams (2008 m. gruodio 16 d.
sprendimas Gulijev prie Lietuv (pareikimo Nr. 10425/03); 2010 m. liepos 6 d. sprendi-
mai P. prie Lietuv bei U. prie Lietuv (pareikim Nr. 35601/04 ir 16965/04).
103. Paymtina, kad ABT 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga alims padti
gyvendinti j procesines teises negali bti suprantama kaip pareigojimas veikti pa-
reikjo naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dl vienos i ali bt proceso rungty-
nikumo bei teismo nealikumo princip paeidimas (2002 m. rugpjio 14 d. nutartis
7
-757/2002)
104. Remiantis ABT 81 straipsniu, nagrindami administracines bylas, teisjai
privalo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes
ir visapusikai, objektyviai jas itirti. Vis dlto teismas pats neturt sprsti dl skundo
dalyko, nes tai galt sukelti pagrst abejoni teismo nealikumu, paeist rungimo-
si, dispozityvumo principus. Pareikjas turi galimyb patikslinti skund ir nurodyti
konkret skundo dalyk (2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
403
-
317/2006).
586
105. Rungimosi principas, be kita ko, reikia, kad pareikjas, formuluodamas teisi-
nius argumentus, kuriais grindia savo skund (praym), turi aikiai ireikti ir pagrsti
savo pozicij. Prieingu atveju nepagrstai suvaromos atsakovo teiss idstyti savo ar-
gumentus. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
442
-1503/2012 pareikjas, ginyda-
mas norminio administracinio akto teistum nepateik argument, kuriais remiantis
suabejojo io akto teistumu. Teisj kolegija paymjo, kad primus nagrinti pareiki-
m dl norminio administracinio akto (jo dalies) teistumo ityrimo, kurio turinys ne-
atitinka mint reikalavim, nebt utikrinamas rungimosi principo gyvendinimas,
nes bt suvarytos atsakovo (vieojo administravimo institucijos, primusios gini-
jam normin administracin akt) teiss, kadangi atsakovui bt sunkiau atsiliepime
idstyti savo pozicij dl pareikjo argument bei pasirengti teisminiam nagrinjimui.
Teisj kolegija pabr, kad pareikjo pozicija dl norminio administracinio akto (jo
dalies) atitikties statymui ar Vyriausybs norminiam aktui turi bti nurodyta aikiai,
nedviprasmikai, pareikime turi bti idstyti argumentai ir motyvai, pagrindiantys
pareikjo abejon, kad teiss aktas (jo dalis) prietarauja statymui ar Vyriausybs nor-
miniam aktui. Pareikjas negali apsiriboti vien bendro pobdio teiginiais, taip pat vien
tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prietarauja statymui
ar Vyriausybs norminiam aktui, bet privalo aikiai nurodyti, kurie ginijamo normi-
nio administracinio akto punktai (j pastraipos ar punkt papunkiai), kokia apimtimi
prietarauja statymui ar Vyriausybs norminiam aktui, ir savo pozicij dl kiekvienos
ginijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties statymui ar
Vyriausybs norminiam aktui turi pagrsti aikiai suformuluotais teisiniais argumentais
(2012 m. balandio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-1503/2012).
I.2.12. Dispozityvumo principas
106. Dispozityvumo principas administracini byl teisenoje reikia, kad bylos na-
grinjimo dalyk, t. y. savo paeistos teiss ar statymo saugomo intereso gynybos bd
bei apimt, nustato pareikjas, skunde (prayme) suformuluodamas savo materialin
teisin reikalavim (skundo (praymo) dalyk) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms
grindia savo reikalavim (skundo (praymo) pagrind) (ABT 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.)
(2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-257/2012). Nei kvaziteis-
min institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinti byl parei-
kjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsjo 25 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
442
-1627/2008). Dispozityvumo principas, be kita ko, apima ir galimyb pa-
sirinkti, kaip bus gyvendinamos tam tikros procesins teiss. Pavyzdiui, kalbant apie
valstybs atstovavim nagrinjamoje byloje, paymtina, kad valstybs, kaip ypatingo
juridinio asmens, specika lemia tai, kad valstyb pati negali vesti bylos administra-
ciniame teisme, o privalo bti atstovaujama atitinkam institucij. Taiau bdama a-
limi administraciniame procese, valstyb isaugo dispozityvumo principo suteikiam
galimyb pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje (2011 m. gruodio 15 d. sprendimas
62
biuletenis Nr. 22, p. 287318).
107. Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo princip byla teisme pra-
dedama pagal suinteresuoto asmens skund, kuris pats nustato bylos nagrinjimo ri-
587
bas, suformuluoja skundo dalyk ir pagrind, vis dlto teismas yra saistomas pareigos
iaikinti proceso dalyviams j teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje yra ne kart paymta, kad siekiant realiai apginti galimai paeis-
tas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi bti pakankamai aktyvus
ir veikti taip, kaip numatyta ABT iaikinti proceso dalyviams j procesines teises
ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti
iems asmenims gyvendinti j procesines teises ir pareigas (ABT 10 str.) (2009 m. spa-
lio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-1238/2009).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurods, kad pareikjui
yra taikytinas dispozityvumo principas, pagal kur pareikjas turi ne tik apsisprendimo
teis kreiptis teism siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) paeist teis ar
statym saugomus interesus (ABT 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.), bet ir teis atsi-
sakyti ios gynybos po tokio kreipimosi (2010 m. gegus 7 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
143
-300/2010).
108. Dispozityvumo principas, kai kreipiamasi teism siekiant apginti viej in-
teres pasiymi tam tikra specika. Jis yra ribojamas vieojo ir individuali interes
derinimu. Pareikjas, kuris kreipiasi teism dl vieojo intereso gynimo, gina ne jam
paiam priklausani subjektin teis, o Konstitucijos saugom interes, priklausant vi-
suomenei ar jos daliai, tai yra viej interes. statym leidjas leidia ginti viej inte-
res tik statym galiotiems subjektams ir tik statym numatytais atvejais. Pareikimai
dl vieojo intereso gynimo paprastai bna susij ne tik su valstybs, visuomens ar jos
dalies neindividualizuotomis teismis, bet ir su teismis, kurios priklauso konkreiam
asmeniui ar asmenims. Ginant viej interes, danai siterpiama kit asmen subjek-
tini teisi srit. Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad vieasis interesas, kaip ben-
dras valstybs, visos visuomens ar visuomens dalies interesas, turi bti derinamas su
individo autonominiais interesais, nes ne tik vieasis interesas, bet ir asmens teiss yra
konstitucins vertybs (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d., 2004 m. gruodio 13
d. nutarimai). ios Konstitucijoje tvirtintos vertybs asmens teisi ir teist interes
apsauga bei gynimas ir vieasis interesas negali bti prieprieinamos ir ioje srityje
btina utikrinti teising pusiausvyr (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nu-
tarimas). Atsivelgiant tai, kad vieojo intereso gynimas yra speciali valstybs galiot
subjekt specin veikla ir kad vieojo intereso gynimu galimai daroma intervencija
susiformavusius teisinius santykius bei kit asmen subjektines teises, darytina ivada,
kad viej interes ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, taiau
jis ribojamas vieojo ir individuali interes derinimu (2009 m. vasario 12 d. nutartis
822
-65/2009).
109. Dispozityvumo principas administraciniame procese taip pat pasireikia Vy-
riausiojo administracinio teismo praktikos suformuota galimybe atitinkamais atvejais
sudaryti taikos sutart, ir taip isprsti kilus gin.
I.2.13. Aktyvaus teismo principas
(ABT 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.)
110. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kart yra pay-
mjs, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Tai matyti ir i vairi teiss
norm, tvirtint ABT, ypa i t, kurios numato administracinio teismo galiojimus
588
renkant, tiriant ir vertinant rodymus (ABT 57 str. 4 d., 81 str.). Administracini byl
teisenos statymo 10 straipsnis nustato, kad teismas turi iaikinti proceso dalyviams
j procesines teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo
pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises. ABT 81 straipsnis
numato, kad nagrindami administracines bylas, teisjai privalo bti aktyvs. Nagri-
ndamas byl, teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant rodymus bei nustatant visas bylai
svarbias aplinkybes, objektyviai jas itirti (ABT 81 str.). Prireikus teismas gali pasilyti
byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildom rodym, i asmen arba savo
iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim
(ABT 57 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai paeistas besikreipusio asmens
teises, administracinis teismas turi bti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numaty-
ta Administracini byl teisenos statyme iaikinti proceso dalyviams j procesines
teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir
padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises ir pareigas (ABT 10 str.) (2009
m. spalio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-1238/2009).
111. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinjant administracines bylas suponuoja tai, kad
byloje gali bti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso ali nurodytos bylos aplinkybs,
bet ir (arba) tos aplinkybs, kurias svarbiomis laiko teismas (2012 m. gegus 18 d. nu-
tartis administracinje byloje Nr. A
575
-88/2012).
Teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus nagrinjant bylas, kuriose asmens galimybs
pateikti rodymus, kuriais bt grindiami neteisti valdios institucij veiksmai, yra
ribotos (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
492
-1574/2012).
112. Teismo aktyvumo principas, tvirtintas, be kita ko, ABT 81 straipsnyje, drau-
dia pirmosios instancijos teismui pareigoti vieojo administravimo subjekt atlikti pa-
pildom rodym tyrim, jeigu ginui reikmingi duomenys gali bti surinkti pirmosios
instancijos teismo nagrinjimo metu (2010 m. gruodio 2 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
442
-2859/2010). Administracinio teismo pareiga bti aktyviam paprastai ne-
reikia teiss pareigoti atitinkam institucij i naujo atlikti tyrim ar inagrinti skun-
d, kai byla administraciniame teisme gali bti teisingai ir i esms inagrinta tiesiog
kruopiai ir visapusikai vertinant byloje surinktus rodymus arba be neproporcin-
g ir neadekvai situacijai procesini priemoni (vertinant ir poreik bylas nagrinti
operatyviai, taip pat utikrinti teis bti iklausytu) surinkus tam tikrus papildomus
duomenis ar rodymus (2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas
502
-2277/2011).
113. Aktyvaus teisjo principas pareigoja teisj aktyviai dalyvauti renkant rody-
mus, taiau kiekviename procese rodinjimas turi apsiriboti tik reikming bylai aplin-
kybi nustatymu. Teismo proceso metu neturi bti tiriami rodymai, kurie niekaip negali
turti takos teismo priimamam sprendimui (2003 m. spalio 31 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. P
11
-153/2003). Teismo aktyvus vaidmuo renkant rodymus nereikia,
jog teismas turi pareig tenkinti visus proceso dalyvi praymus dl rodym prijun-
gimo, ar j ireikalavimo. statymas nustato, kad tiek pareikjas, pateikdamas skund
teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas skund, kartu su iais procesiniais dokumentais
turi pateikti teismui rodymus, kuriais grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABT
23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). statym leidjo suteikta administraciniam teismui
teise rinkti rodymus savo iniciatyva teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai
konkreioje byloje paaikja, jog nustatymui vis nagrinjamai bylai svarbi aplinkybi
589
ir visapusikam, objektyviam j ityrimui turi bti pateikti byl papildomi rodymai
(ABT 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). Paymtina ir tai, kad pateikiant ir
renkant rodymus, be kita ko, turi bti paisoma rodym ssajumo reikalavim. Gino
administracinje bylos ribas apsprendia pareikjo suformuluoti reikalavimai. Taigi
rodinjimo procese yra reikmingi tik tie rodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti
byloje pareikt reikalavim isprendimui reikmingas konkreias aplinkybes (2011 m.
sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-1373/2010).
114. Nors administracinis teismas yra aktyvus, padeda gyvendinti proceso daly-
vi procesines teises, visapusikai ir objektyviai inagrinti byl, taiau jo aktyvumas ir
galios negali bti beribs. Teismas neturi teiss keisti reikalavimo pagrind arba dalyk
savo iniciatyva ir, nagrinjant byl, paprastai negali ieiti i reikalavimo rib. Teismas,
net ir tuo atveju, kai statyme nustatyti subjektai kreipiasi teism, gindami viej in-
teres, negali nepaisyti proceso norm ir taisykli. statymas nesuteikia joki esmini
privilegij, lengvat ar iimi tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viej interes, o
net jei ir suteikt, tai kilt klausimas dl toki privilegij, lengvat ar iimi atitikimo
konstituciniam asmen lygiateisikumo principui (2007 m. kovo 8 d. nutartis adminis-
tracinje byloje Nr. AS
403
-80/2007).
I.2.14. Siningumo ir draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas
(ABT 53 str. 3 d.)
115. Administracini akt teisminio perirjimo procesas turt vykti utikrinant
teis sining teismo proces. Savo teismis kiekvienas asmuo turi naudotis protin-
gai, nepiktnaudiauti jomis, laikytis statymais tvirtintos tvarkos, kuri utikrina teisini
santyki stabilum ir teisinio saugumo principo gyvendinim (2011 m. birelio 3 d. nu-
tartis administracinje byloje Nr. TA
858
-44/2011). Europos Tarybos Ministr Komiteto
rekomendacijos Rec 2004(20) dl administracini akt teisminio perirjimo 4 punk-
te, be kita ko, numatyta, kad bylos nagrinjimo laikas turt bti protingas, atsivelgiant
bylos sudtingum ir kitas reikmingas aplinkybes. alims turt bti suteiktos vieno-
dos galimybs procese. Procesas i esms turt bti grindiamas rungimosi principu.
Taigi administracini byl procesas turt vykti taip, kad nebt sudaryta prielaid vil-
kinti byl nagrinjim, sprendim primim ir vykdym, bt ukirstas kelias proceso
dalyviams piktnaudiauti procesinmis ar kitomis teismis, nebt paeistos inter alia
proceso alies, siningai dalyvaujanios nagrinjant byl, teiss. ie reikalavimai i da-
lies atsispindi ir Administracini byl teisenos statyme, pavyzdiui, ABT 53 straipsnio
3 dalis nustato, kad proceso alys privalo savo procesinmis teismis naudotis sinin-
gai. Atsivelgiant reikalavim turt bti aikinamos ir atitinkamos proceso normos
(2007 m. rugsjo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-747/2007). Taigi statymai
garantuoja asmenims teis kreiptis teismins gynybos, taiau ia teise turi bti naudo-
jamasi siningai ir ja neturi bti piktnaudiaujama. Teism sistema yra skirta realiai
apginti asmen paeidiamas teises, isprsti tarp asmen kylanius ginus ir ja neturi
bti naudojamasi nepagrstam ir vien formaliam bylinjimuisi.
116. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavs,
kad siningumas yra bendrasis teiss principas. Siningas subjektas yra toks, kuris
veikia rpestingai ir teisingai. Siningumas reikalauja atidumo, rpestingumo bei
draudia piktnaudiauti teise. Siningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos
590
tikslus, kuri jis i tikrj siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikr teist tiksl ar siek,
taiau iais teistais tikslais ar siekiais i tikrj pridengia kitus (neteistus) tikslus ir
siekius, jis negali bti laikomas siningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas dekla-
ruotus teistus tikslus, kuriais i tikrj pridengiami neteisti tikslai ir siekiai, asmuo
piktnaudiauja teise atitinkam teist tiksl realizavim. Piktnaudiavimu teise ir
nesiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirt ar tiksl (2006
403
-1090/2006, Administracini
teism praktika Nr. 9).
117. Proceso alys turi nepiktnaudiauti joms priklausaniomis procesinmis teis-
mis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdamos proceso
eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsi-
kirtimai (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-935/2011).
118. Daugkartiniai praymai atidti bylos nagrinjim, toki pai praym ir nu-
alinim tais paiais pagrindais pakartotinis teikimas, draudimas pareikj atstovau-
janiam advokatui idstyti pareikjos pozicij teismui gali bti vertinti kaip siekis
vilkinti bylos nagrinjim, reikiantis ir piktnaudiavim procesinmis teismis (2008
m. sausio 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
248
-168/2008; taip pat r. 2010 m.
gegus 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-691/2010). ali teikiami praymai
turi bti argumentuotai pagrsti. Pavyzdiui, teisj kolegija administracinje byloje Nr.
AS
525
-800/2011 nustat, jog pareikjas praymo atnaujinti termin atskirajam skundui
pateikti nepagrind jokiais konkreiais rodymais, atskirajame skunde abstrakiai pa-
mindamas, jog termin praleido dl objektyvi prieasi. Tokie pareikjo teiginiai,
teisj kolegijos manymu, negali bti vertinami kaip pakankamas pagrindas atnaujin-
ti praleist termin atskirajam skundui pateikti. Prieingas situacijos vertinimas leist
proceso dalyviams piktnaudiauti procesinmis teismis, kai abstrakts ir nepagrsti
teiginiai nulemt galimyb ivengti teiss aktuose tvirtint termin. Tokia situacija pa-
eist teisinio saugumo princip bei teiss stabilum (2011 m. lapkriio 11 d. nutartis
525
-800/2011).
119. Siningas naudojimasis procesinmis teismis negali bti vertinamas kaip
piktnaudiavimas procesine teise. Pavyzdiui, administracini teism praktikoje kons-
tatuota, kad tai, jog pareikjas pateikt skund tikslina kelet kart negali bti viena-
reikmikai vertinama kaip piktnaudiavimas procesine teise tikslinti skundo dalyk,
bylos vilkinimas (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-
935/2011). alies neatvykimas posd, praneus apie svarbias prieastis, sutrukdiusias
asmeniui dalyvauti teismo posdyje, taip pat nelaikytinas piktnaudiavimu. Pavyzdiui,
556
-139/2012 teisj kolegija nusprend, kad nagrintu atve-
ju nra pagrindo konstatuoti, jog pareikjo atstovas, neatvykdamas proces pirmosios
instancijos teisme, bt elgsis nesiningai, vilkins greit bylos inagrinjim ar kitaip
bt paeids draudimo piktnaudiauti procesu princip. Teisj kolegijos nuomone,
pareikjo atstovs neatvykimo pirmosios instancijos teismo posd prieastys buvo
svarbios bei pateisinamos, todl pirmosios instancijos teismas turjo bylos nagrinjim
atidti. Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl pareikjo atstovui nedaly-
vaujant, iuo atveju, paeid ne tik teiss bti iklausytam princip, bet ir ali procesi-
nio lygiateisikumo princip (Administracini byl teisenos statymo 53 str. 1 d.), taip
pat, nesuteikiant teiss teismo proceso metu pareikjo skundo motyvus ir argumentus
pagrsti atstovaujaniam advokatui, buvo paeistos pareikjo teiss teising proces
591
(2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-139/2012).
120. Asmeniui, kuris nesiningai siekia apginti savo teises bei isprsti gin, sta-
tymas numato galimyb skirti baudas. Remiantis ABT 84 straipsnio 1 dalies 5 ir 6
punktais, administracin byl nagrinjantis teisjas ar teismas turi teis skirti baudas,
jeigu asmuo piktnaudiauja nualinimo teise arba asmuo piktnaudiauja administra-
ciniu procesu. Piktnaudiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali
pripainti objektyviai nesining veikim ar neveikim, nukreipt prie ekonomik,
operatyv ir teising bylos inagrinjim ar isprendim. Be to, Administracini byl
teisenos statymas numato ir galimyb i asmens, kuris pernelyg danai kreipiasi teis-
m ir kurio kreipimaisi tokiu bdu i esms tampa vien tik formaliu bylinjimusi, kai
nebesiekiama siningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teismins
gynybos teise, pareikalauti sumokti ymin mokest (ABT 40 str. 4 d.). Lietuvos vy-
riausiasis administracinis teismas yra iaikins, jog nustatant piktnaudiavim teismi-
ns gynybos teise, turi bti atsivelgiama konkret kiekybin kriterij kreipimasis
teism daniau kaip vien kart per mnes. Be to, atsivelgiant teiss kreiptis teism
reikmingum, piktnaudiavimas ia teise neturt bti konstatuojamas, remiantis vien
kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi bti vertintas ir keliamo gino bei siekiam
apginti asmens teisi pobdis (2010 m. balandio 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
442
-180/2010). Prieingu atveju asmuo galt patirti neigiam procesini pase-
kmi net ir tuo atveju, kai jis pagrstai kreiptsi dl teismins gynybos. Taiau tai nebt
teisinga, sininga ir protinga, neatitikt teiss teismin gynyb paskirties ir tiksl
403
-536/2006).
I.2.15. Teismo sprendim privalomumo principas
(ABT 14 str.)
121. siteisjusi administracinio teismo sprendim privalomum apibria Admi-
nistracini byl teisenos statymo 14 straipsnis. ABT 14 straipsnio 1 dalyje expressis
verbis nurodoma, kad siteisjs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi
visoms valstybs institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms, staigoms, or-
ganizacijoms, kitiems ziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomas visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi siteisjs teismo sprendimas alims gyja res ju-
dicata gali. Paymtina, kad teismo sprendimo vykdymas tiesiogiai susijs su asmens
paeist subjektini teisini ir interes gynyba, nes btent ioje stadijoje subjekto teisi-
n padtis, kiek tai manoma, atkuriama iki paeidimo buvusi padt. Todl akivaizdu,
kad teisinje valstybje vieojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo spren-
dim, nekvestionuodamas jo teistumo ar pagrstumo (2011 m. vasario 23 d. sprendi-
mas administracinje byloje Nr. A
62
-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
taip pat konstatuota, kad siteisj teismo sprendimai savo galia prilygsta statymams,
ir j vykdymas garantuojamas valstybs jga, todl jie privalomi visoms valstybs val-
dios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir ziniams asmenims. Priimant ir
vykdant teismo sprendimus valstybje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas
siteisjusi teismo sprendim nustatyt ir patvirtint teisini santyki stabilumas. Tai
stiprina teiss subjekt pasitikjim valstybs valdia, statymais. Kartu sudaromos rea-
lios galimybs realizuoti ir Lietuvos Respublikos teiss aktuose, ir tarptautiniuose doku-
mentuose pabriam teismo pareig garantuoti mogaus teisi gynyb (Konstitucinio
592
Teismo 1994 m. birelio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkriio 13 d. sprendimas).
122. Paymtina, kad teismo sprendimas yra vientisas teiss aktas, kuriame nuta-
riamoji dalis yra grindiama motyvuojamojoje dalyje idstytais argumentais (ABT 87
str.). Todl vieojo administravimo subjektas, gyvendindamas siteisjus teismo spren-
dim, privalo atsivelgti ne tik teismo sprendimo rezoliucinje dalyje idstytas iva-
das, taiau ir motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dl
vieojo administravimo subjekto veiksm ar neveikimo (2010 m. spalio 21 d. nutartis
442
-1065/2010).
123. Su teismo sprendim privalomumu susijs ir res judicata principas. siteisjs
teismo sprendimas turi res judicata gali tiek administracins bylos proceso alims, tiek
byl nagrinjaniam teismui (2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
442
-1065/2010). ABT 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti si-
teisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo ne-
rodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Sprendimui gijus res judicata gali, bylinjimasis laikomas baigtu, o ginas isprstu
galutinai ir negrtamai, taip pat alys nebegali kreiptis teism dl gino tarp t pai
ali, dl to paties dalyko tuo paiu pagrindu (2010 m. spalio 4 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
444
-642/2010). I ties, siekiant utikrinti teiss ir teisini santyki
stabilum, taip pat ger teisingumo administravim, yra svarbu, kad teismo sprendimai,
kurie inaudojus visas galimas teisi gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo
jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalt bti ginijami. Remiantis
res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo inagrinti kitame teis-
mo sprendime, turi bti pripastami, ir alis ar kitas dalyvavs byloje asmuo kitose
bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis
aplinkybmis kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu t aplinkybi jam nerei-
ks rodinti. Kita vertus, teismo atliekama tariam neteist veiksm patikra bylose
dl valstybs deliktins atsakomybs yra ne aplinkybi konstatavimas, bet atitinkam
faktini ir teisini aspekt vertinimas. Tokia kontrol gali bti atlikta nekvestionuo-
jant nustatyt fakt ir j vertinimo kitoje byloje, o aplinkybi, nagrint kitoje byloje,
teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsni kontekste nelaikytinas io sprendimo
prejudicins ir (arba) res judicata galios paneigimu (r., pvz., 2011 m. liepos 14 d. nutart
502
-3034/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-
mo biuletenis Nr. 22, p. 275287; 2011 m. gruodio 15 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
62
p. 287318).
II. Teis kreiptis teism ir jos realizavimas
1. Teiss kreiptis administracin teism principas tvirtintas Lietuvos Respublikos
administracini byl teisenos statymo 5 straipsnyje. Taiau teis kreiptis teismins gy-
nybos administracin teism negali bt aikinama izoliuotai. Vis pirma ji grindiama
konstituciniu teismins gynybos principu, tvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 straipsnio 1 dalyje. Konstitucinis Teismas, aikindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1
dalies nuostatas, yra konstatavs, kad iomis nuostatomis nustatyta asmens teis teis-
min paeist jo konstitucini teisi ir laisvi gynyb ir kad i teis turi kiekvienas
593
asmuo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas
yra konstatavs ir tai, kad asmens teisi ir laisvi teisminio gynimo garantija tai proce-
sinio pobdio garantija, esminis asmens teisi ir laisvi konstitucinio instituto elemen-
tas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas), btina teisingumo gyven-
dinimo slyga, neatskiriamas konstitucinio teisins valstybs principo turinio elementas
(Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio 29 d., 2006 m. sausio
16 d. nutarimai). Ocialioje konstitucinje justicijoje ne kart konstatuota, kad asmuo,
manantis, jog jo teiss ar laisvs yra paeidiamos, turi absoliui teis nepriklausom
ir nealik teism arbitr, kuris isprst gin; ios teiss negalima apriboti ar pa-
neigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij statym leidjas turi pareig nustatyti
tok teisin reguliavim, kad visus ginus dl asmens teisi ar laisvi paeidimo bt ga-
lima sprsti teisme; asmens teiss turi bti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos
tiek nuo privai asmen, tiek nuo valdios institucij ar pareign neteist veiksm
(Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d., 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio
29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegus 9 d., 2008 m. sausio 22
d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birelio 30 d. nutarimai).
2. Teismins gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautini teism prakti-
koje. Europos mogaus Teisi Teismas ne kart yra paymjs, kad Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau ir ETK) 6 straipsnio 1 dalis
tvirtina teis teism, kurios dalis teis kreiptis teism, t. y. inicijuoti teismin proce-
s, sudaro tik vien aspekt. Taiau is aspektas i esms lemia, ar suinteresuotas asmuo
gals pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 daly-
je. Teisminiam procesui taikomi teisingumo, vieumo ir spartumo standartai i ties
tampa beveriai, jeigu teisminis procesas apskritai nra pradedamas. Vargu, ar galima
kalbti apie teisins valstybs princip, jeigu apskritai nra gyvendinama teis kreiptis
teismins gynybos (pvz., Europos mogaus Teisi Teismo 1975 m. sausio 21 d. spren-
dimo Golder prie Jungtin Karalyst, 3436 par., Series A Nr. 18; 2001 m. gegus 10 d.
didiosios teisj kolegijos sprendimo byloje Z. ir kiti prie Jungtin Karalyst, 9193
par., ECHR 2001-V; 2001 m. birelio 19 d. sprendimo byloje Kreuz prie Lenkij, 52 par.,
Recueil des arrts et dcisions 2001 VI).
3. Europos Sjungos Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtins, jog teis kreiptis
teism yra viena sudedamj teisins bendrijos dali ir kad j garantuoja Europos
Sjungos sutartimi paremta teisin tvarka, nes ji sukr isami teisins gynybos prie-
moni ir procedr sistem tam, kad Teisingumo Teismas galt vykdyti institucij
priimt akt teistumo kontrol (1986 m. balandio 23 d. Teisingumo Teismo spren-
dimo Les Verts prie Parlament, 294/83, Rink. p. 1339, 23 punktas). Teis veiksming
teismin apsaug Teisingumo Teismas grindia bendromis valstybms narms kons-
titucinmis tradicijomis bei Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 ir 13 straipsniais (1986 m. gegus 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo
Johnston, 222/84, Rink. p. 1651, 18 punktas). Veiksmingos teismins gynybos principas
yra bendrasis Sjungos teiss principas, kuris iuo metu tvirtintas ir 2000 m. gruodio
7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos (OL C 364, 2000, p.
1) 47 straipsnyje (r. 2010 m. gruodio 22 d. sprendimo DEB, C-279/09, dar nepaskelbto
Rinkinyje, 30 ir 31 punktus; 2011 m. kovo 1 d. nutarties Chartry, C-457/09, dar nepa-
skelbtos Rinkinyje, 25 punkt ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Samba Diouf, C-69/10,
dar nepaskelbto Rinkinyje, 49 punkt).
594
4. Nors teismins gynybos universalumo ir prieinamumo principas reikia, jog kie-
kvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo proces, turi teis kreiptis teism, taiau teis
kreiptis teism turi bti gyvendinama laikantis tam tikr procesini reikalavim. iuo
aspektu reikia paymti, jog Europos mogaus Teisi Teismo praktikos nagrinjimas
parodo, kad teismins gynybos teis gali bti ribojama, taiau tiek, kiek tai nepaeidia
veiksmingos teismins gynybos principo. Europos mogaus Teisi Teismas yra kons-
tatavs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis palieka valstybei pasirinkimo teis, kaip
bus garantuojama veiksminga asmens teisi ir interes gynyba (r. anksiau mintus
Europos mogaus Teisi Teismo sprendimus bylose Golder, Z. ir kiti, sprendimo Kreuz
byloje, 53 par.). Vis dlto, nustatytais teiss kreiptis teism apribojimais negali bti pa-
eista pati teiss esm, jais turi bti siekiama teisto tikslo ir tarp naudot priemoni ir
siekiamo tikslo privalo bti pagrstas proporcingumo ryys (iuo klausimu r. Europos
mogaus Teisi Teismo 1995 m. liepos 13 d. sprendim Tolstoy-Miloslavsky prie Jung-
tin Karalyst, Serija A Nr. 316 B, 5967 par. ir 2001 m. birelio 19 d. sprendim Kreuz
prie Lenkij, Recueil des arrts et dcisions 2001-VI, 54 ir 55 par.).
5. Lietuvos statym leidjas teiss kreiptis administracin teism ribojimus i
esms tvirtino ABT 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aikindamas mintas nuostatas,
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kart akcentavo, kad
skundo, atitinkanio ABT nustatytus reikalavimus, pateikimas yra btina slyga teis-
mui teisingai isprsti skundo primimo klausim (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis
261
-86/2009).
6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teis kreiptis administra-
cin teism aikinama plaiai. Teismas ne kart yra konstatavs, kad smulks formalaus
pobdio trkumai asmeniui neturt trukdyti gyvendinti teis teism (r., pvz., 2008
m. gruodio 12 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
261
-611/2008). Vien tik formalus
laikymasis teiss norm, reglamentuojani skundo (praymo) primim, yra netole-
ruotinas. Asmens teiss turi bti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento
(skundo, praymo ar pan.) turinio ir formos trkumai, jeigu jie nra esminiai, nra
klitis priimti skund (praym) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m.
17
-400/2006).
7. Reikia paymti, kad skundo (praymo) primimo stadijoje vertinama tik formali
skundo (praymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams
nustato ABT, ir nra sprendiama dl pareikt reikalavim pagrstumo ir teistumo
(r., pvz., 2010 m. rugsjo 6 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
822
-460/2010).
Teiss kreiptis teism prielaidos ir gyvendinimo slygos
8. Teismas, sprendiantis skundo (praymo) primimo klausim, vis pirma pati-
krina, ar nra neigiam procesini prielaid, kurioms esant gino nagrinjimas teisme
apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-
244/2012). ABT 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sraas aplinkybi, kurioms esant
teismas atsisako priimti skund (praym). Jei teismas prie priimdamas skund (pray-
m) nustato esant bent vien i i aplinkybi, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti
priimti skund (praym).
9. Jeigu skundas (praymas) neatitinka reikalavim, numatyt ABT 23, 24 ir 39
595
straipsni reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams paalinti. Jeigu per
teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas (praymas) laikomas nepa-
duotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui (ABT 37 str. 1 d.).
II.1. Skundo (praymo) priskirtinumas administracini teism kompetencijai
(ABT 3 str. 1 d., 15 str., 22 str.)
10. Pagal Administracini byl teisenos statym, administraciniai teismai spren-
dia administracines bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki, kurie
atsiranda inter alia valstybs institucijoms atliekant viej administravim, ir nespren-
dia byl dl gin, kylani i kitoki, ne administracini, teisini santyki
3
. Reikia
pabrti, kad suinteresuot asmen kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrin-
jami tik tada, kai tarp ali yra kils ginas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo
atlikti pareikjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinjimas
teisme, nes i esms nra gino, tuo tarpu ABT 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo administravimo srityje (2012
m. sausio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
756
-868/2011). Administracini byl
teisenos statymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad is statymas nustato administra-
cini byl dl gin, kylani i administracini teisini santyki, nagrinjimo tvark.
Pagal Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 16 dal, administraciniai tei-
siniai santykiai yra statymais ir kitais norminiais teiss aktais reglamentuoti visuome-
niniai santykiai, atsirandantys atliekant viej administravim. Administracini byl
teisenos statymo 2 straipsnio 1 dalyje vieasis administravimas apibriamas kaip sta-
tym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla, skirta
statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti. Apibrdamas vieojo administravimo
svok, statym leidjas vardina ir pagrindines vieojo administravimo sritis (ABT 2
str. 1 d., VA 5 str.):
(i) administracini sprendim primimas;
Pagal Vieojo administravimo statymo 2 straipsnio 11 dal, administracinis spren-
dimas tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos
dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo subjekto valia. Atitinkamai,
administracinis aktas tiek pagal Vieojo administravimo statym, tiek pagal Adminis-
tracini byl teisenos statym apibriamas kaip vieojo administravimo subjekto i-
leistas nustatytos formos teiss aktas (ABT 2 str. 15 d.; VA 2 str. 8 d.). Administraciniai
aktai gali bti grupuojami pagal j turinio pobd. I administracini teism praktikos
matyti, kad teiss akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendiamas
ne vien pagal teiss akto pavadinim, jame nurodyt apskundimo tvark, ar jame var-
tojamas svokas, bet pagal tikrj teiss akto turin, nustatom pagal administraciniam
sprendimui bdingus poymius (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. A
63
-1287/2012). iuos poymius statym leidjas tvirtino tiek Vieojo adminis-
travimo statyme, tiek Administracini byl teisenos statyme. Remiantis Administraci-
ni byl teisenos statymo 2 straipsnio 13 dalimi, norminis teiss aktas tai statymas,
administracinis ar kitas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais
poymiais neapibdint subjekt grupei (taip pat r. VA 2 str. 10 d.). Tuo tarpu indi-
vidualus teiss aktas apibriamas kaip vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkre-
3 Administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo administravimo srityje (ABT 3 str. 1 d.).
596
iam subjektui ar individualiais poymiais apibdint subjekt grupei (ABT 2 str. 14
d.). Analogika individualaus administracinio akto svoka pateikta ir Vieojo adminis-
travimo statymo 2 straipsnio 9 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aikindamas statym leidjo nu-
statytus administracini sprendim poymius, ne kart yra paymjs, jog daugelis
Administracini byl teisenos statymo bei Vieojo administravimo statymo nuosta-
tose nurodyt poymi yra vertinamieji, todl kiekvienu atveju teismas, sprsdamas,
ar teiss aktas, dl kurio teistumo ityrimo yra kreiptasi administracin teism, gali
bti pripaintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, btinai turi isiaikinti
iame teiss akte tvirtint elgesio taisykli pobd, subjekt rat, kuriems taikomas
aktas, akt primusio subjekto status bei kitas akto primimo aplinkybes (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
8
-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. I
1
-01/2007).
Remiantis administracini teism praktika, aikinania administracinio teiss akto r-
is, galima iskirti iuos administracini akt atskyrimo poymius:
Norminis administracinis aktas Individualus administracinis aktas
Paskirtis Aktas sukuria elgesio taisykles teiss
normas (pvz., 2012 m. gegus 10 d.
nutartis administracinje byloje Nr.
A
520
-2270/2012).
Teiss norm taikymo aktas, t. y. aktas,
kuriame ireiktas teiss norm tai-
kymo rezultatas konkretaus subjekto
atvilgiu, turintis takos io subjekto tei-
siniam statusui (teisms ir pareigoms).
Kitaip tariant, jis sukelia konkrei
administracini teisini santyki atsira-
dim, pasikeitim ar pasibaigim (pvz.,
2011 m. rugpjio 1 d. nutartis admi-
662
-2780/2011).
Subjektas Aktas priimamas vieojo administravi-
mo subjekto, vykdanio administracin
reglamentavim (pvz., 2002 m. rugsjo
24 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
2
-736/2002).
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas taip pat yra paymjs, kad
sprendiant, ar tam tikras aktas gali bti
pripaintas norminiu teiss aktu, reikia
nustatyti ne tik tai, ar is aktas yra pri-
imtas vieojo administravimo subjekto,
bet ir tai, ar is aktas priimtas btent
gyvendinant vieojo administravimo
galiojimus, t. y. j primusiam subjektui
tiesiogiai realizuojant valstybs vali ir
nustatant elgesio taisykles, visuotinai
privalomas tam tikr visuomenini
santyki dalyviams (2007 m. vasario 19
d. nutartis administracinje byloje Nr.
I
1
-1/2007).
Aktas priimamas vieojo adminis-
travimo subjekto, turinio statymo
nustatyta tvarka jam suteiktus vieojo
administravimo galiojimus (pvz., 2011
m. gruodio 2 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
822
-795/2011; 2011 m.
spalio 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
492
-763/2011).
597
Turinio
pobdis
Aktas idsto bendro, abstraktaus
pobdio nuostatas, kurios apjungia
tipinmis, rinmis savybmis pa-
naius visuomeninius santykius (pvz.,
2003 m. kovo 24 d. plenarins sesijos
sprendimas administracinje byloje Nr.
A
5
-63/2003).
Aktu nustatomos konkreios teiss ar
pareigos suinteresuotiems asmenims,
kaip konkretiems subjektams (pvz.,
2009 m. balandio 24 d. nutartis admi-
146
-201/2009).
Taikymo
laiko
atvilgiu
pobdis
Aktas orientuojamas ateit, t. y. skirtas
taikyti daug kart. Jis toliau veikia po
realizavimo individualiuose santykiuo-
se ir konkrei asmen elgesyje (pvz.,
2011 m. rugsjo 30 d. nutartis adminis-
492
-725/2011).
Vienkartinis (ad hoc) taikymas. Akto
galiojimas nra tstinis (pvz., 2011 m.
liepos 15 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-203/2011).
Adresatas Adresuotas neapibrtam asmen ratui
arba ratui asmen, apibdint riniais
poymiais. Tai, kad galima tam tikru
metu nustatyti j skaii, nereikia, kad
aktas yra individualus (r. iuo aspektu
2011 m. kovo 21 d. sprendim adminis-
tracinje byloje Nr. I
575
-3/2011, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biu-
letenis Nr. 21). Be to, tai, kad ginijami
aktai yra skirti nedideliam subjekt
ratui, nedaro jo individualiu. Konkretus
subjekt skaiius neturi takos akto nor-
miniam pobdiui (2011 m. rugsjo 30
d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
492
-725/2011).
Taigi jeigu norminis administracinis
aktas nustato elgesio taisykles riniais
poymiais apibdint asmen grupei,
jis nepraranda normatyvinio pobdio
(2009 m. gegus 4 d. nutartis admi-
438
-560/2009,
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenis Nr. 17).
Skirtas konkreiam subjektui ar indivi-
dualiais poymiais apibdint subjekt
grupei (pvz., 2011 m. gruodio 30 d.
nutartis administracinje byloje Nr.
AS
756
-849/2011).
Privalo-
mumo
pobdis
Aktas yra visuotinai privalomas (r.
iuo aspektu 2010 m. balandio 6 d. i-
plstins teisj kolegijos nutart admi-
444
-1406/2010,
teismo biuletenis Nr. 19, 2010).
Privalomas konkreiam suinteresuotam
asmeniui arba j grupei (pvz., 2011 m.
gruodio 16 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
822
-737/2011; 2012 m.
gegus 7 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
492
-288/2012).
Primimo
tvarka
Aktas paskelbiamas, laikantis nustatytos
normini teiss akt skelbimo ir siga-
liojimo tvarkos (pvz., 2011 m. rugsjo
Nr. AS
492
-725/2011).
Akto paskelbimui ir sigaliojimui nra
taikoma normini teiss akt skelbimo
ir sigaliojimo tvarka (2011 m. gruodio
Nr. AS
756
-849/2011).
598
Reikia pabrti, kad sprendiant, kokio pobdio yra skundiamas administracinis
aktas, turi bti vertinama teiss akt apibdinani poymi visuma (2011 m. rugpjio
146
-259/2011). Tuo atveju, kai teismui gini-
jamo akto pobdis (norminis ar individualus, ar kitas) nra akivaizdus, konkreti ivada
dl akto ries gali bti daroma tik vertinus visas bylos aplinkybes bei ityrus teismui
pateiktus rodymus (2011 m. rugpjio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
492
-
2649/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 107116 p.).
Teiss akt priskyrimas prie atitinkamos ries teiss akt grups apibdina j tai-
kymo apimt ir privalomum (norminiai teiss aktai turi visuotinio privalomumo po-
bd), o administracini byl teisenoje j teistumo tyrimo speciali procesin tvar-
k, pasireikiani tuo, jog yra ribojamas subjekt, galini tiesiogiai kreiptis teism
dl normini akt teistumo, ratas, skirtinga kreipimosi teism dl akto neteistumo
tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisins pasekms ir pan. (2007 m. vasario 19 d. nutar-
tis administracinje byloje Nr. I
403
biuletenis Nr. 11, 2010 m. gegus mn. 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-
340/2010). Plaiau dl bylos dl norminio administracinio akto teistumo iklimo ir
nagrinjimo r. Apibendrinimo VI.1 poskyr Byl dl normini administracini akt tei-
stumo nagrinjimo ypatumai.
(ii) statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol;
Vieojo administravimo subjektai ne tik savo kompetencijos ribose priima admi-
nistracinius sprendimus, bet ir statyme numatytais atvejais kontroliuoja, kaip jie gy-
vendinami. Bendrieji kontrols vieojo administravimo srityje pagrindai yra nustatyti
Vieojo administravimo statyme. Pagal statymo 5 straipsnio 2 punkt, viena i pagrin-
dini vieojo administravimo srii yra statym ir administracini sprendim gy-
vendinimo kontrol (pavaldi subjekt kontrol, nepavaldi subjekt prieira). Dar
daugiau Vieojo administravimo statymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad admi-
nistracini akt gyvendinimas turi bti priirimas ar kontroliuojamas. Administra-
cini akt gyvendinimo prieira ir kontrol atliekama tik pagal prieir ir kontrol
atliekantiems vieojo administravimo subjektams suteiktus galiojimus (Vieojo admi-
nistravimo statymo 9 str. 2 d.). Pagal Vieojo administravimo statymo 36
1
straipsnio 1
dal, kio subjekt veiklos prieira tai vieojo administravimo subjekt veikla, skirta
teikti metodin pagalb kio subjektams, priirti, kaip kio subjektai laikosi staty-
muose ir kituose teiss aktuose nustatyt reikalavim, kontroliuoti, ar tinkamai tuos
reikalavimus vykdo, ir gyvendinti kitas priemones, utikrinanias tinkam teiss akt
reikalavim laikymsi ir mainanias galim paeidim skaii. kio subjekt veiklos
prieira apima kio subjekt konsultavim prieir atliekanio subjekto kompeten-
cijos klausimais ir kit prevencini veiksm, skirt ukirsti keli galimiems teiss akt
paeidimams, atlikim; kio subjekt veiklos patikrinimus; teiss akt nustatyta tvarka
gautos informacijos apie kio subjekt veikl vertinim; poveikio priemoni kio su-
bjektams taikym statym ir j pagrindu priimt kit teiss akt nustatyta tvarka. Pa-
prastai btent pastarosios prieiros priemons taikymas yra aktyviausiai skundiamas
administraciniuose teismuose. Prie administracini gin, kurie atsiranda vieojo admi-
nistravimo subjektams veikiant ioje vieojo administravimo srityje, priskirtini ginai
dl nacionalini, Europos Sjungos ir usienio institucij nansins paramos skyrimo
(r., pvz., 2010 m. lapkriio 26 d. sprendim administracinje byloje Nr. A
756
-1486/2010,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20), konkurencijos bylos (r.,
599
pvz., 2010 m. lapkriio 10 d. sprendim administracinje byloje Nr. A
858
-1309/2010, Lie-
tuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20) bei kitos bylos, paprastai
susijusios su ekonomini sankcij paskyrimu, pavyzdiui, u Tabako kontrols statymo
ar Alkoholio kontrols statymo nuostat paeidimus (r., atitinkamai, 2009 m. sausio 15
d. nutart administracinje byloje Nr. A
756
teismo biuletenis Nr. 17 ir 2010 m. gegus 10 d. sprendim administracinje byloje Nr.
A
438
(iii) statym nustatyt administracini paslaug teikimas;
Administracin paslauga statym leidjo apibriama kaip vieojo administravimo
subjekto veiksmai, apimantys leidim, licencij ar dokument, kuriais patvirtinamas
tam tikras juridinis faktas, idavim, asmen deklaracij primim ir tvarkym, asme-
n konsultavim vieojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, statym
nustatytos vieojo administravimo subjekto informacijos teikim asmenims, adminis-
tracins procedros vykdym (Vieojo administravimo statymo 2 str. 17 d., 15 str. 1 d.).
Administraciniuose teismuose nagrinjami ginai dl administracini paslaug, be kita
ko, kyla teritorij planavimo bei statybos srityje, pavyzdiui, dl praymo iduoti statinio
pripainimo tinkamu naudoti akt (2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
442
-1299/2012), dl leidimo atlikti archeologinius tyrinjimus idavimo (2011 m.
birelio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
492
-2538/2011), dl konsultacijos dl
galimybs pakeisti kinio pastato paskirt (2012 m. balandio 27 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
602
-2087/2012) ir kt. Gin dl administracini paslaug suteikimo
srityje iskirtini ir suinteresuot asmen skundai dl leidim laikinai ar nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje idavimo (r., pavyzdiui, 2011 m. spalio 17 d. iplstins teisj
kolegijos nutart administracinje byloje Nr. A
858
-2332/2011, Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo biuletenis Nr. 22). Be to, i administracini teism praktikos matyti,
kad nemaai administracini gin kyla dl administracins paslaugos informacijos ir
(arba) dokument pateikimo (r., pvz., 2011 m. lapkriio 14 d. sprendim administraci-
nje byloje Nr. A
63
-2965/2011 ir kt.).
(iv) viej paslaug teikimo administravimas;
Pagal Vieojo administravimo statymo 2 dalies 18 punkt, vieoji paslauga vals-
tybs ar savivaldybi kontroliuojam juridini asmen veikla teikiant asmenims soci-
alines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas. staty-
m nustatytais atvejais ir tvarka viesias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Galima
pateikti kelet viej paslaug pavyzdi: miest viej teritorij tvarkymo darbai
(2011 m. kovo 31 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr.
A
822
-2563/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21); ilumos
ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotek surinkimo ir valymo organizavimas (2009 m.
sausio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
23
-87/2009); prekybos ir kit paslaug
teikimo tvarkos turgavietse bei vieosiose vietose nustatymas (2003 m. kovo 7 d. nutar-
4
-62/2003); komunalini paslaug organizavimas (2012
m. balandio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-379/2012) ir kt.
Tuo tarpu viej paslaug teikimo administravimo svoka tvirtinta Vieojo admi-
nistravimo statymo 2 straipsnio 22 dalyje: viej paslaug teikimo administravimas
apibriamas kaip vieojo administravimo subjekt veikla nustatant viej paslaug
teikimo taisykles ir reim, steigiant viesias staigas arba iduodant leidimus teikti vie-
sias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viej paslaug teikimo prieira ir kon-
600
trol. Taigi reikia pabrti, kad administraciniuose teismuose nagrinjami ginai tik dl
viej paslaug administravimo, o ne viej paslaug teikimo apskritai. Pavyzdiui,
remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniuose
teismuose nenagrintini ginai dl asmens sveikatos prieiros paslaug teikimo (in-
formacijos, susijusios su pacientei teiktomis asmens sveikatos prieiros paslaugomis,
nesuteikimo) (2012 m. gegus 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-327/2012;
taip pat r. 2012 m. balandio 20 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
143
-268/2012).
(v) vieojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Pagal ABT 2 straipsnio 2 dal, vidaus administravimas tai administravimo vei-
kla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos funkci-
onavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini-nansini
itekli tvarkymas ir valdymas), kad ji galt tinkamai vykdyti priskirtus vieojo admi-
nistravimo ar kitos valstybins veiklos udavinius. Lietuvos vyriausiasis administraci-
nis teismas, aikindamas i teiss norm administracinje byloje Nr. I
444
-1/2007, yra
paymjs, jog vidaus administravimas, kitaip nei vieasis administravimas, visada yra
nukreiptas vidin vieojo administravimo subjekto veiklos organizavim, todl aktai,
priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais
sisteminiais, struktriniais ir (ar) organizaciniais ryiais susijusiems su akt primu-
siu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo akt privalomum asmenims, kuriems
jie adresuojami, lemia ne iuose aktuose tvirtinta valstybs valia, ireikta per vieo-
jo administravimo subjektams suteikiamus galiojimus, o i asmen organizacinis ir
(ar) struktrinis pavaldumas j primusiam subjektui bei btinyb paklusti atitinkamos
institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai. Be to, ioje byloje
konstatuota, kad vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais
aktais Administracini byl teisenos statymo prasme. Tokie aktai gali atitikti kai ku-
riuos normini administracini akt poymius (pagal juos primus subjekt, asmen,
kuriems skiriamas aktas, rat ir pan.), taiau, skirtingai nei norminiams administraci-
niams aktams, vidaus administravimo aktams nra bdingas visuotinio privalomumo
poymis, kylantis i vieojo administravimo subjekt galiojim savo aktais ireikti
valstybs vali ir nustatyti visiems asmenims (nepriklausomai nuo j tarnybinio paval-
dumo ar kit aplinkybi) privalomas elgesio taisykles (2007 m. vasario 19 d. iplstins
teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. I
444
administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Pastebtina, kad ginai dl vidaus administra-
vimo paprastai kyla administracini teism kompetencijai statymu priskirtos vals-
tybs tarnybos srityje (r., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutart administracinje byloje Nr.
A
62
-3/2012; 2007 m. gruodio 22 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
438
-602/2007).
11. iame kontekste paymtina, kad Administracini byl teisenos statymo 15
straipsnio Bylos, priskirtos administracini teism kompetencijai 1 ir 2 dalyse inter
alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendia bylas dl valstybinio ir savival-
dybi administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, taip pat i
subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstu-
mo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABT 22 straipsnio 1 dal, skund (pra-
ym) dl vieojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo
(neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai,
skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir
staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti.
601
ios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinti bylas dl vieojo
administravimo subjekt veiksm, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galjo bti)
paeistos asmens teiss ar laisvs.
11.1. Vieojo administravimo subjekt veiksmai. Administraciniai teismai nagrinja
bylas ne tik dl teiss akt, bet ir administravimo subjekt veiksm teistumo (ABT 15
str. 1 d. 1, 2 p., 22 str. 1 d.).
Pavyzdiui, paaikinimo teikimas pagal Mokesi administravimo statymo nuos-
tatas laikytinas mokesi administratoriaus, t. y. valstybinio administravimo subjekto,
vykdanio statyme nustatytas pareigas, atliekamu veiksmu. is veiksmas yra atliekamas
ne laisva mokesi administratoriaus nuoira, o vykdant statyme numatyt pareig
teikti tokius paaikinimus. i pareig atitinka mokesio moktojo teis gauti reikiam
informacij. Paaikinimo teikimas, kaip veiksmas, gali bti teistas ar neteistas, todl
gali bti skundiamas teismui (2002 m. lapkriio 29 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. I
12
-22/2002, Administracini teism praktika Nr. 3). Taigi vieojo administra-
vimo subjekto veiksmo teistumo tikrinimas priskirtas administracini teism kompe-
tencijai. Taiau administraciniai teismai nagrinja bylas tik dl toki vieojo administra-
vimo subjekto veiksm, kurie gali paeisti asmens teises ir laisves (2007 m. spalio mn.
143
-296/2007, Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo biuletenis Nr. 13, iuo aspektu taip pat r. Apibendrinimo II.4. poskyr
Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui).
11.2. Vieojo administravimo subjekt vilkinimas atlikti veiksmus arba neveikimas.
Vieojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks io
asmens neveikimas, kai vieojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigia-
mo arba neigiamo) praomu isprsti klausimu per statymo nustatyt termin (2012
602
-84/2012). Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas yra konstatavs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas
atlikti veiksmus, kaip teisins svokos, nra tapaios. Pirmuoju atveju atsisakymas at-
likti veiksmus yra vienas i vieojo administravimo subjektui leistin veiksm, kurio
teistumas ir pagrstumas ir sudaro bylos nagrinjimo dalyk. Antruoju atveju vieojo
administravimo subjektas neatlieka vis ar dalies veiksm, kuriuos jam priskirta atlikti.
iuo atveju bylos nagrinjimo dalyk sudaryt aplinkybi, ar vieojo administravimo
subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus
sprend statym nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (2003 m. birelio 23 d. nutartis
8
biuletenis Nr. 4, 296 p.). Taiau sprendiant, ar pareikjas skundia atsakovo akt ar
neveikim, visais atvejais vertintinas tarp ali susiklosiusi materialini teisini san-
tyki pobdis, o ne vien pareikjo reikalavimo odin iraika. Jei atsakovas atsisako
priimti administracin akt ar atlikti veiksm, nurodydamas tokio atsisakymo prieastis,
is atsisakymas negali bti vertinamas kaip neveikimas (2007 m. spalio 11 d. nutartis
143
biuletenis Nr. 13).
Pastebtina, kad reikalavimas dl neveikimo ar vilkinimo pripainimo neteistu
negalt bti nagrinjamas teisme kaip savarankikas reikalavimas (skundo dalykas).
Administracini teism kompetencijai nepriskirtas nagrinjimas praym, kuriais sie-
kiama ne paeist teisi (interes) apgynimo, o tam tikr juridin reikm turini
aplinkybi ar fakt konstatavimo (pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinje by-
602
loje Nr. A
14
-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11),
2007). Teism praktikoje pripastama, kad reikalavimas dl vilkinimo pripainimo ne-
gali bti skundo dalyku, teismo sprendimo rezoliucinje dalyje teismo ivada dl io
reikalavimo paprastai nenurodama (2004 m. gruodio 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
7
Nors teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas dl aplinkybi konstata-
vimo negali bti skundo dalyku, taiau tai nereikia, kad teismas visais atvejais apskritai
neprivalo vertinti tokio reikalavimo. Pavyzdiui, teismas vertina, ar vieojo administra-
vimo subjektas vilkino jo kompetencijai priskirt veiksm atlikim alos dl neteist
valdios institucij veiksm atlyginimo bylose (plaiau r. Apibendrinimo II skyriaus
55.4.5 paragraf).
II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai
(ABT 15 str., 16 str., 21 str. 2 d., 37 str. 2 d. 1 p.)
12. Administracini teism kompetencijos ribojimus statym leidjas yra nustats
Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnyje. Pirmiausia ie administracini
teism kompetencijos ribojimai siejami su byl riniu teismingumu. Pagal ABT 16
straipsnio 1 dal, administraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra priskirtos Kons-
titucinio Teismo kompetencijai, taip pat byl, priskirt bendrosios kompetencijos arba
kitiems specializuotiems teismams.
12.1. Administracini teism ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo santykis.
Administracini teism ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra
aikiai atribojama vis pirma Konstitucijos 102 straipsnio nuostat. Konstitucinis Teis-
mas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respubli-
kos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Be
to, administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo kompetencij atribojimo klausimus
bylose dl normini administracini akt teistumo reguliuoja Administracini byl
teisenos statymas. Pagal ABT 110 straipsnio 1 dal bei 111 straipsnio 1 dal, adminis-
tracini teism kompetencijai priskiriama tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo
dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt. Kaip matyti i nustatyto teisinio
reguliavimo, administraciniams teismams priskirta tirti emesns nei statymai, kiti Sei-
mo priimti aktai, Respublikos Prezidento aktai ir Vyriausybs aktai galios teiss akt
atitikt auktesns galios teiss aktams.
Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo suformuo-
ta ocialia konstitucine doktrina, yra paymjs, kad administracinis teismas, pagal
kompetencij vertindamas teisinio reguliavimo teistum, vertina jo atitikt ne tik sta-
tym, bet ir Konstitucijos nuostatoms (r. plaiau Apibendrinimo poskyr VI.1. BYL
DL NORMINI ADMINISTRACINI AKT TEISTUMO NAGRINJIMO YPATU-
MAI).
12.2. Kalbant apie administracini teism ir Konstitucinio Teismo santyk admi-
nistraciniams teismams nagrinjant administracines gino bylas, paymtina, kad pagal
ABT 4 straipsnio 2 dal, jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas,
kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustab-
do bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas ati-
603
tinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos nagri-
njim. Mintos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos
Prezidento aktas arba Vyriausybs aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje,
neprietarauja statymams ar Konstitucijai. Be to, kaip minta, ABT 16 straipsnio 1 da-
lyje expressis verbis tvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra
priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pastebtina, kad Konstitucinis Teismas
2010 m. gegus 13 d. nutarime, aikindamas mint ABT 16 straipsnio 1 dalies nuosta-
t, konstatavo, kad ioje nuostatoje vartojama formuluot nesprendia byl aikintina
kaip inter alia reikianti, jog administraciniai teismai negali sprsti, ar inter alia Res-
publikos Prezidento ar Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus. ie teismai
turi sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis su praymu Konstitucin Teism, jeigu yra
pagrindas manyti, kad Respublikos Prezidento ar Vyriausybs aktas, kuris turt bti
taikomas konkreioje byloje, prietarauja statymams ar Konstitucijai.
iame kontekste taip pat reikia paymti, jog remiantis administracini teism
praktika, suinteresuot asmen praymai dl tam tikr statym, Respublikos Prezi-
dento ar Vyriausybs akt nuostat konstitucingumo, kurie nra susij su konkreiu
administraciniame teisme nagrinjamu ginu, administraciniuose teismuose nepriimti-
ni. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavs, kad teismo teis
kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti teiss akto konstitucingum gali bti
realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinja konkrei jo kompetencijai priskirtin
byl. i ivada, remiantis ABT 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis,
be kita ko, suformuluota administracinje byloje Nr. AS
438
-679/2009. ioje byloje parei-
kja administracinio teismo pra kreiptis Konstitucin Teism dl Alkoholio kontrols
statymo nuostat konstitucingumo. Teisj kolegija, konstatavo, kad toks pareikjos
praymas nebuvo susijs su konkreiu administraciniame teisme nagrintinu adminis-
traciniu ginu, todl remiantis ABT 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuos-
tatomis, nebuvo teisinio pagrindo vertinti (nagrinti) jo pagrstum. Atsivelgus tai,
pareikjos skund atsisakyta priimti (2009 m. lapkriio 13 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
438
-679/2009).
12.3. Administracini ir bendrosios kompetencijos teism santykis. statym leidjas
tvirtina, jog administraciniai teismai sprendia ginus, kylanius i administracini tei-
sini santyki (ABT 15 str.), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinti
ginus, kylanius i privatins teiss reglamentuojam santyki (CPK 22 str.).
Rin teismingum, be kita ko, gali nustatyti specialieji statymai. Pavyzdiui,
Lietuvos Respublikos statybos statymo 28
1
straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos
2010 m. liepos 2 d. statymo Nr. XI-992 redakcija) numatyta, jog nustaius, kad staty-
b leidiantis dokumentas iduotas neteistai, Valstybin teritorij planavimo ir staty-
bos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kuri teiss ir teisti interesai
yra paeidiami, kreipiasi : 1) bendrosios kompetencijos teism dl statyb leidianio
dokumento pripainimo negaliojaniu ir statybos padarini alinimo, kai statyba yra
pradta; 2) administracin teism, kai statyba dar nra pradta ir teisme ginijamas tik
statyb leidiantis dokumentas. Taigi kai statyba jau yra pradta, Statybos statymas
tvirtina konkreias gin dl statybas leidiani dokument rinio teismingumo nu-
statymo taisykles, pagal kurias, pradjus statyb, yra kreipiamasi bendrosios kompe-
tencijos teism. Nustaiusi, kad ginijamo statybos leidimo pagrindu statyba jau buvo
pradta, i byla turi bti nagrinjama bendrosios kompetencijos teisme (taip pat r.
604
Specialiosios teisj kolegijos ginams dl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos
ir administracinio teismo sprsti (toliau ir Specialioji teisj kolegija) 2011 m. rugsjo
8 d. nutart byloje Nr. T-56-11). Pagal specialiuosiuose statymuose nustatyt regulia-
vim, administraciniuose teismuose nagrintini ir ginai, kil dl urnalist ir leidj
etikos komisijos sprendim. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo
46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vieosios informacijos rengjai ar skleidjai, ne-
sutinkantys su urnalist ir leidj etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis dl j
Vilniaus apygardos administracin teism, taiau privalo juos paskelbti io straipsnio 7
dalyje nustatyta tvarka (taip pat r. Specialiosios teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 10 d.
nutart byloje Nr. T-2009-09).
iame kontekste pamintina, kad ali susitarimu negali bti nustatytas gino ri-
nis teismingumas, kuris prietarauja Administracini byl teisenos statymo imperaty-
vioms nuostatoms. Administracinje byloje Nr. A
438
-501/2010 pareikja teig, kad tarp
jos ir Nacionalins mokjimo agentros prie Lietuvos Respublikos ems kio minis-
terijos kils ginas turt bti nagrinjamas bendrosios kompetencijos teismuose, nes
btent dl tokio gino rinio teismingumo buvo susitarta su Nacionaline mokjimo
agentra sudarytoje paramos sutartyje. Teisj kolegija paymjo, kad pagal esam teis-
m praktik, io pobdio ginai priskirtini ginams, kilusiems i vieojo adminis-
travimo teisini santyki, kurie sprendiami Administracini byl teisenos statymo
nustatyta tvarka. Todl sutarties nuostatos dl gino sprendimo teismingumo, kurios
prietarauja Administracini byl teisenos statymo nuostatoms, negali bti taikomos,
nes jos negali pakeisti imperatyvi statymo nuostat. Atsivelgus tai, pareikjos teigi-
niai dl paeisto teismingumo sprendiant gin atmesti (2010 m. gegus 3 d. spren-
dimas administracinje byloje Nr. A
438
-501/2010).
Nepaisant bendrj statyme tvirtint teism kompetencijos atribojimo pagrind
bei specialaus teisinio reguliavimo, bendrosios kompetencijos ir administracini teism
kompetencij atribojimas nra paprastas. Kai kyla abejoni, ar byla teisminga bendro-
sios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rinio teismingumo klausimus
raytinio proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija, kuri sudaro Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt
teisj (ABT 21 str. 3 d.). Pagal ABT 21 straipsnio 2 dal, bylos rin teismingum
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, i kurio
kilo ginas, pobdis. I teism praktikos matyti, kad svarbus teism praktikos atribo-
jimo kriterijus yra ir gino teisinio santykio dalyvi statusas bei j ypatybs. Mintas
aspektas gali padti atskleisti ginijamo teisinio santykio pobd (2005 m. spalio 6 d.
nutartis administracinje byloje Nr. AS
502
-338/2005).
12.3.1. Kalbant apie gino subjekt, kaip teism kompetencijos atribojimo kriterij,
vis pirma reikia paymti, kad administraciniame teisiniame santykyje visada daly-
vauja vieojo administravimo subjektas, t. y. valstybs institucija ar staiga, savivaldybs
institucija ar staiga, pareignas, valstybs tarnautojas, valstybs ar savivaldybs mo-
n, vieoji staiga, kurios savinink ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb, asociacija,
Vieojo administravimo statymo nustatyta tvarka galioti atlikti viej administravi-
m (ABT 2 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti i pacituotos normos, vieojo administravimo
funkcijas gali gyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybi administravimo subjektai,
taiau ir kiti ziniai ar juridiniai asmenys (vieosios staigos, valstybs mons, nevy-
605
riausybins organizacijos, asociacijos), kurie pagal statymus turi galiojimus atlikti vie-
j administravim (taip pat r. 2009 m. vasario 26 d. nutart administracinje byloje
Nr. I
442
-5/2009). Ginai dl zini ar juridini asmen, kurie vieojo administravimo
veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrintini. Pavyzdiui,
Specialioji teisj kolegija 2008 m. liepos 9 d. nutartyje nurod, kad byloje, kurioje ie-
kinys yra pareiktas zini asmen ir juridini asmen grupei, i kuri n vienas nra
vieojo administravimo subjektas, nra aplinkybi, leidiani sprsti, jog ginas yra
kils vieojo administravimo srityje. ioje byloje suinteresuotas asmuo kreipsi teism,
praydamas pripainti jam teis nustatyta tvarka gauti gyvenamojo namo ketvirto auk-
to su mansarda statinio projektavimo slyg svad bei leidim statybai be daugiabui
nam savinink bendrijos (atsakovo), but savinink bei AB Vilniaus ilumos tinklai
sutikimo. Specialioji teisj kolegija konstatavo, kad iekinyje nra pareikta joki rei-
kalavim dl vieojo administravimo subjekt akt ar veiksm. Iekinyje suinteresuotas
asmuo reik reikalavim pripainti jam teis gauti statinio projektavimo slyg svad
ir leidim statybai be atsakov sutikimo. Tai, Specialiosios teisj kolegijos teigimu, ci-
vilinio teisinio pobdio reikalavimas dl teisi pripainimo, todl byloje kils ginas
yra nagrintinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2008
m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-2008-07).
iame kontekste reikia pastebti, kad valstyb ir savivaldybs, kaip vieieji asmenys,
per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikr valdios, t. y. vieo-
jo administravimo, funkcij, tiek valstyb, tiek savivaldybs vykdo ir kin komercin
veikl, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilini teisini santyki su-
bjektai. Dalyvaudamos iuose santykiuose, valstyb ar savivaldybs atlieka veiksmus,
priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeiiantys ar
panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei
pareigas). Vieojo administravimo institucij veikla, ioms institucijoms dalyvaujant
civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali bti pripainta vieuoju administravimu.
Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip vieojo administravimo subjek-
tas, o kaip civilini teisini santyki subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), da-
lyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeiia santyki pobdio. Jei ginas kyla i civilini
teisini santyki, tai nepriklausomai nuo to, jog viena io gino alis yra valstybs ar
savivaldybs institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrintinas bendrosios kompetencijos
teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).
Paprastai minto pobdio kompetencijos atribojimo klausimai kyla ginuose dl
valstybs ar savivaldybs atitinkam turtini teisi bei pareig, susijusi su valstybei,
kaip civilins teiss subjektui, priklausaniu nekilnojamuoju turtu, gyvendinimu. Spe-
cialioji teisj kolegija savo praktikoje yra pripainusi, kad ginas dl valstybs veiksm,
vykdant negyvenamj patalp nuomos konkurs, kurio tikslas sudaryti civilin pa-
talp nuomos sutart (Specialiosios teisj kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje
Nr. T-70-10), ginai dl valstybins ems nuomos sutari sudarymo (Specialiosios
teisj kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. T-66-10), kyla i civilini teisini
santyki, todl jie teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Tai, kad skundiami biudetins staigos veiksmai, taip pat nereikia, jog kils gin-
as nagrintinas administraciniuose teismuose. Administraciniuose teismuose nagrin-
tini tik tokie ginai dl valstybs ar savivaldybs veiksm (neveikimo), kurie siejami su
vieuoju administravimu. Specialioji teisj kolegija 2008 m. balandio 18 d. nutartyje
606
atkreip dmes, kad nors ilals rajono vietimo centras yra biudetin staiga, taiau
toks ios staigos statusas tik reikia, jog staigos veikla yra nansuojama i savivaldybs
biudeto (Biudetini staig statymo 2 str.), ir toks statusas savaime nepatvirtina, jog
staiga vykdo Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrt
vieojo administravimo veikl. Specialioji teisj kolegija nurod, kad byloje duomen,
patvirtinani, jog ilals rajono vietimo centras vykdo vieojo administravimo funk-
cijas, nra, todl ginas, kuris nagrintu atveju i esms kilo i darbo teisini santyki,
turi bti nagrinjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisj kolegijos
2008 m. balandio 18 d. nutartis byloje Nr. T-21-08).
12.3.2. Vis dlto pagrindinis kriterijus, pagal kur yra atribojama bendrosios kom-
petencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisini santyki, i kuri
kyla ginas, prigimtis ir pobdis. Ginai, kylantys i administracini teisini santyki,
nagrintini administraciniame teisme (Administracini byl teisenos statymo 3 str. 1
d.), o ginai, kylantys i privatini teisini santyki, nagrintini bendrosios kompeten-
cijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (pvz., Specialiosios teisj kolegijos
2009 m. gegus 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09). Btent teisini santyki pobdis, bet
ne vieojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia gino rin teismingum
(Specialiosios teisj kolegijos 2010 m. balandio 20 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010).
Pavyzdiui, Specialioji teisj kolegija 2011 m. rugsjo 19 d. nutartyje pabr, kad nors
sprendim (potvark) dl laikinosios vaiko globos nustatymo priima vieojo adminis-
travimo subjektas, jis, atlikdamas tokius veiksmus, dalyvauja eimos teisiniuose san-
tykiuose. Ginai, kylantys i vaiko globos nustatymo santyki, savo teisine prigimtimi
yra civiliniai, todl turi bti nagrinjami bendrosios kompetencijos teisme. Atitinkamai
specialioji teisj kolegija sprend, kad ioje byloje ginas kilo btent i vaiko laikino-
sios globos nustatymo santyki, todl turjo bti nagrinjamas bendrosios kompeten-
cijos teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2011 m. rugsjo 19 d. nutartis byloje Nr.
T-61-11).
iame kontekste pastebtina, kad administracins teiss reglamentuojamus santy-
kius paprastai apibdina, be kita ko, pavaldumo tarp vieojo administravimo subjekto
ir suinteresuoto asmens ryys.
12.3.2.1. I Specialiosios teisj kolegijos procesini sprendim matyti, kad nusta-
tydama kilusio gino pobd i teisj kolegija vertina suinteresuoto asmens teikiamus
argumentus ir reikalavimus. Tais atvejais, kai suinteresuoto asmens teisin argumentaci-
ja grindiama, pavyzdiui, teiss normomis, kurios priskirtinos vieajai teisei, atsiranda
pagrindas manyti, kad ginas kils i administracini teisini santyki ir dl ios prie-
asties priskirtinas nagrinti administraciniams teismams. Pavyzdiui, 2011 m. kovo 1
d. nutartyje nustatyta, kad pareikjai kreipsi teism, praydami panaikinti Palangos
miesto savivaldybs tarybos sprendim prayti Vyriausybs perduoti Palangos miesto
savivaldybei 4,4515 ha valstybins ems sklypo dal (i bendro 7,0712 ha ploto) valdy-
ti, naudoti ir disponuoti patikjimo teise vieosios paskirties rekreacijai ir poilsio rei-
kmms. Specialioji teisj kolegija nurod, kad mintas atsakovo sprendimas pagal savo
pobd yra administracinis aktas. Nors iuo aktu siekiama civilini teisi (turto patik-
jimo teiss) gijimo, taiau i teisi gijimo tikslas ir ginijamame akte nurodytas akto
primimo pagrindinis tikslas yra savivaldybs tarybos funkcij, susijusi su bendrj
savivaldybs bendruomens reikal tvarkymu (vieosios paskirties rekreacijos ir poilsio
reikmmis), gyvendinimas. Specialioji teisj kolegija paymjo, kad pareikjai, gin-
607
ydami atsakovo sprendim, civilini teisini argument nenurod ir gin kl admi-
nistraciniu teisiniu aspektu, t. y. siek apginti savo teises, susijusias su nuosavybs teisi
atkrimu, bei kl klausim dl sprendimo primimo savivaldybs taryboje procedr
paeidimo. Atsivelgus tai, nusprsta, kad kils ginas nagrintinas administraciniame
teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2011 m. kovo 1 d. nutartis Nr. T-15-11).
Pastebtina, kad vertinami skundo pagrindiniai argumentai, todl tai, kad suinte-
resuotas asmuo epizodikai remiasi ir kitos teiss akos nuostatomis, gino pobdio i
esms nekeiia. 2008 m. rugsjo 9 d. nutartyje Specialioji teisj kolegija, vertindama
pareikjo reikalavim dl sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs registravimo
Nekilnojamojo turto registre be vieno i sutuoktini sutikimo, paymjo, kad jis pir-
miausia remiasi specialiaisiais vieosios teiss aktais, reglamentuojaniais nekilnojamo-
jo turto registro tvarkymo veikl (Nekilnojamojo turto registro statymu, Nekilnoja-
mojo turto registro nuostatais). Nors pareikjo skunde ir buvo pateikiami tam tikri
civilinio pobdio argumentai, taiau ie argumentai, teisj kolegijos vertinimu, buvo
alutiniai ir gino administracinio pobdio i esms nekeit. Be to, byloje civilinio tei-
sinio pobdio reikalavim (klausim), kurie bt tiesiogiai nukreipiami tarp sutuok-
tini susiklosiusius civilinius turtinius santykius, nebuvo keliama. Nagrinjamu atveju
skundas bei jo reikalavimai i esms buvo nukreipti vieojo administravimo subjekt
bei jo vykdom administracin veikl (Specialiosios teisj kolegijos 2008 m. rugsjo 9
d. nutartis byloje Nr. T-63-08).
Remiantis Specialiosios teisj kolegijos procesiniais sprendimais, sprendiant dl
kilusio gino prigimties, reikminga aplinkyb yra suinteresuoto asmens teismui tei-
kiami reikalavimai. Pavyzdiui, Specialioji teisj kolegija 2011 m. kovo 14 d. nutartyje
konstatavusi, kad pareikjas joki civilini teisini reikalavim, susijusi su statinio
pripainimo tinkamu naudoti akto teistumu, nekl, nusprend, kad is ginas tur-
jo bti nagrinjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2011 m.
kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11).
12.3.2.2. Sprendiant bylos rinio teismingumo klausim, lemiamos reikms
neturi skundiamo veiksmo iraikos forma ar reikalavimo forminimo lingvistins
formuluots. 2011 m. rugsjo 30 d. nutartyje Specialioji teisj kolegija svarst, kurio
bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismui skirta nagrinti su Valstybinio socia-
linio draudimo fondo valdyba prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos
asmens duomen teikimo sutarties nutraukimo klausim. Specialioji teisj kolegija,
ianalizavusi aktual teisin reguliavim, konstatavo, kad tarp suinteresuoto asmens ir
atsakovo atsirad santykiai dl asmens duomen teikimo buvo susij su administracins
paslaugos teikimu, t. y. vieojo administravimo vykdymu. Nors nagrintu atveju ir buvo
sudaryta sutartis, taiau ji, teisj kolegijos vertinimu, turjo bti vertinama ne kaip
tam tikr civilini teisini santyki iraika, bet kaip teisinis instrumentas, kuris padeda
atsakovui gyvendinti jam priskirtas vieojo administravimo funkcijas. Taigi nusprsta,
kad ginas aptartu atveju kilo vieojo administravimo srityje, todl turjo bti nagri-
njamas administraciniame teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2011 m. rugsjo 30 d.
nutartis byloje Nr. T-70-11). Tuo tarpu 2009 m. rugpjio 18 d. nutartyje Specialioji tei-
sj kolegija konstatavo, kad ta aplinkyb, jog Valstybs tarnybos statymo 32 straipsnio
4 dalyje vartojama iekinio svoka, kuri vis pirma yra bdinga civilinio proceso teisei,
pati savaime dar nesudaro pagrindo konstatuoti bylos priskirtinum bendrosios kom-
petencijos teismams. Atsivelgus tai, pripainta, kad statutinio valstybs tarnautojo
608
materialins atsakomybs santykiai patenka valstybs tarnybos teisini santyki srit,
todl jie turi bti nagrinjami administraciniame teisme (Specialiosios teisj kolegijos
2009 m. rugpjio 18 d. nutartis byloje Nr. T-57-09).
12.3.2.3. Specialioji teisj kolegija, sprsdama teism kreipimusis dl rinio teis-
mingumo, be kita ko, vertina, kuriems santykiams takos turs suinteresuoto asmens
pateikto reikalavimo isprendimas, ir kurios teiss akos teiss normos reglamentuoja
susiklosiusius teisinius santykius. Pavyzdiui, 2012 m. liepos 10 d. nutartyje konstatuo-
ta, kad nors savavalikos statybos aktas ir reikalavimas paalinti savavalikos statybos
padarinius priimti vieojo administravimo subjekto, taiau pagal savo esm ie aktai
yra susij su civiliniais teisiniais santykiais, nes jie sukelia civilines teisines pasekmes.
Savavalikos statybos civilins teisins pasekms reglamentuotos Civiliniame kodekse,
o pats savavalikos statybos aktas ir reikalavimas paalinti savavalikos statybos padari-
nius yra susij su statinio savininko nuosavybs teisi ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais
santykiais. Todl pareikjo keliamas ginas dl savavalikos statybos akto ir neteistos
statybos padarini alinimo yra nagrintinas bendrosios kompetencijos teisme (Speci-
aliosios teisj kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartis).
Reikia pastebti, kad tai, jog sprendiant gin, galbt reiks taikyti tam tikras kitos
teiss akos normas, Specialiosios teisj kolegijos teigimu, gino rinio teismingumo
nekeiia. Pavyzdiui, tam tikrais atvejais vieojo administravimo teisiniams santykiams
gali bti taikomos ir privatins teiss normos (Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d.), taiau
privatins teiss norm taikymas i santyki pobdio nepakeiia jie ilieka vieojo
administravimo teisiniais santykiais, o i j keliami ginai turi bti nagrinjami admi-
nistraciniame teisme (Specialiosios teisj kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis byloje
Nr. T-72-09).
12.3.3. Apvelgiant Specialiosios teisj kolegijos praktik apibendrinimo rengimui
pasirinktu byl laikotarpiu, iskirtini ie administracini teism specins kompeten-
cijos atvejai:
12.3.3.1. Reikia pastebti, kad administraciniams teismams yra numatyta iimtin
kompetencija tirti Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirt tirti normini teiss
akt teistum. Specialioji teisj kolegija savo praktikoje yra nurodiusi, kad Civilinio
proceso kodeksas, apibriantis bendrosios kompetencijos teism kompetencij bei nu-
statantis i teism sprendiam byl nagrinjimo tvark, nenumato, jog bendrosios
kompetencijos teismai galt tirti valstybs ar savivaldybi institucij priimt normini
teiss akt teistum pagal abstrakius statym numatyt subjekt pareikimus. Pagal
Administracini byl teisenos statymo 110 straipsn, bylas pagal statym numatyt
subjekt abstrakius pareikimus dl Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirt
tirti normini teiss akt teistumo nagrinja administraciniai teismai. Specialioji teis-
j kolegija 2008 m. vasario 4 d. nutartyje paymjo, kad Seimo nari ginijamas Vilniaus
miesto savivaldybs tarybos 2006 m. birelio 7 d. sprendimas Nr. 1-1207, kuriuo buvo
pakeista Vilniaus miesto savivaldybs valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 535-V
patvirtinta ilumos kiekio patalpoms ildyti ir kartam vandeniui paskirstymo tvarka,
atitinka Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 13 dalyje, Vieojo adminis-
travimo statymo 2 straipsnio 10 dalyje numatytus apibrimus ir laikytinas norminiu
teiss aktu, todl ioje byloje Seimo nari teismui paduotas pareikimas i esms turi
bti laikomas abstrakiu pareikimu dl savivaldybs institucijos norminio teiss akto
teistumo ityrimo ir turi bti nagrinjamas administraciniame teisme (Specialiosios
609
teisj kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. T-2-08).
12.3.3.2. I Specialiosios teisj kolegijos nutari analizs matyti, jog ginai dl a-
los atlyginimo paprastai yra civilinio pobdio ir pagal bendr taisykl jie priskirti na-
grinti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).
Taiau administraciniams teismams nagrinti priskirti ginai dl alos, atsiradusios dl
vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo (ABT 15 str. 1 d. 3 p.).
Dar daugiau, nors Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dalyje numa-
tyta, kad administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti prokuror, ikiteismi-
nio tyrimo pareign procesini veiksm, susijusi su byl tyrimu (pvz., Specialiosios
teisj kolegijos 2009 m. gruodio 11 d. nutartis byloje Nr. T-87-09), taiau reikia pay-
mti, kad remiantis specialiosios teisj kolegijos praktika, atsakomybs u al, atsira-
dusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ar teismo neteist veiksm
nagrinja administraciniai teismai, jeigu i pareign skundiami veiksmai buvo susij
su vieuoju administravimu arba atlikti pagal administracini byl teisen reglamen-
tuojanias procesines normas. 2010 m. spalio 22 d. nutartyje specialioji teisj kolegija
sprend gino, kilusio dl alos, patirtos dl prokuroro veiksm ginant viej interes
administraciniame teisme, atlyginimo. Specialioji teisj kolegija pirmiausia nurod, jo
pareikjai aptariamame gine keliam reikalavim dl alos atlyginimo siejo su proku-
ratros veiksmais, atliktais administracini byl teisenoje. iais prokuratros veiksmais
buvo siekiama nuginyti tam tikrus vieojo administravimo srityje priimtus administra-
cinius aktus ir jie buvo atliekami pagal administracini byl teisen reglamentuojanias
procesines normas. i prokuratros veiksm teisinis vertinimas pirmiausia priklaus
nuo administracins teiss norm ir administracini byl teisen reglamentuojani
teiss norm aikinimo bei taikymo, o tai yra administracinio teismo funkcija. Kadangi
iuo atveju keltas ginas dl alos atlyginimo buvo susijs su vieojo administravimo
sritimi ir administracini byl teisena, todl jis turjo bti nagrinjamas administraci-
niame teisme, kuris sprendia vieojo administravimo srityje kylanius ginus bei taiko
savo praktikoje administracini byl teisen reglamentuojanias normas. Konstatuota,
kad prokuratros veiksmai, i kuri aptariamos bylos atveju kildinta ala, nebuvo susij
su baudiamuoju ar civiliniu procesu, ir tai nebuvo tie veiksmai, kuri administraci-
niam teismui neleidia tirti Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dalis
(Specialiosios teisj kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-69-10).
iame kontekste paymtina, jog teissaugos institucijos pagal savo vykdom funk-
cij pobd gali veikti tiek kaip vieojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo
subjektas. Pavyzdiui, Specialioji teisj kolegija 2011 m. vasario 3 d. nutartyje sprend
gino, kilusio dl Specialij tyrim tarnybos atsakymo, kuriuo atsisakyta nagrinti pa-
reikjo skund, teismingumo klausim. Pareikjas nurod, kad jis prane atsakovui
apie tai, jog Klaipdos miesto apylinks teismo teisja E. P. paeidia teiss akt reikala-
vimus, nes draudia proceso aliai daryti garso ra bei neleidia susipainti su teismo
padarytu garso rau. Atsakovas ginijamu ratu atsak, kad pareikjas nepateik joki
objektyvi faktini duomen, jog teisjos veikloje yra korupcinio pobdio veikos po-
ymi, ir kad jo skundas, vadovaujantis Vieojo administravimo statymo 23 straipsniu
bei Teism statymo 83 ir 84 straipsniais, perduotas tirti Klaipdos miesto apylinks
teismo pirmininkei. Klaipdos apygardos administracinis teismas, sprsdamas skundo
primimo klausim, kreipsi Specialij teisj kolegij, praydamas isprsti bylos r-
inio teismingumo klausim. Teismas nurod, kad kreipdamasis atsakov, pareikjas
610
i esms pra pradti ikiteismin tyrim, todl, jo manymu, atsakovas pareikjo skund
inagrinjo ne vykdydamas vieojo administravimo funkcijas, o veikdamas kaip ikiteis-
minio tyrimo staiga, nors dl pareikjo skundo nutarimas atsisakyti pradti ikiteismin
tyrim nebuvo priimtas. Specialioji teisj kolegija iuo klausimu pastebjo, kad, kaip
buvo matyti i pareikjo teismui paduoto skundo ir jo pried, pareikjo kreipimsi at-
sakovas nagrinjo pagal vieojo administravimo taisykles ir ginijam sprendim sura
kaip vieojo administravimo subjekto atsakym. Dl i aplinkybi laikyta, kad ginas
aptariamu atveju buvo siejamas su vieuoju administravimu, o ne baudiamuoju pro-
cesu. Todl i byl nusprsta nagrinti administraciniame teisme (Specialiosios teisj
kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. T-8-11).
12.3.3.3. I teism praktikos matyti, kad administraciniuose teismuose nagrinja-
mi ir ginai, kil tarp suinteresuot asmen ir Nacionalins mokjimo agentros prie
Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos, dl paramos skyrimo, nepaisant to, kad
dl paramos skyrimo yra sudaromos sutartys. Kaip teisj kolegija paymjo adminis-
248
-687/2006, nansavimo sutari pagrindu sudaromos paramos
sutartys yra specinio pobdio, turi atitikti pastarojoje sutartyje tvirtintas nuostatas,
todl joms negali bti beslygikai taikomos teiss normos, reglamentuojanios civilini
sutari sudarym, vykdym ir nutraukim (2006 m. vasario 20 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
248
-687/2006, Administracini teism praktika Nr. 9). Pasisakydama
dl io pobdio gin teismingumo, LVAT teisj kolegija administracinje byloje Nr.
A
143
-634/2010 yra paymjusi, kad Europos Sjungos paramos administravimas yra pa-
ramos ems kiui administravimo dalis, o atsakovas Nacionalin mokjimo agentra
yra specialus administravim vykdantis vieojo administravimo subjektas. Nacionali-
ns mokjimo agentros teiss vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo
slyg laikymosi kontrol bei, nustaius l naudojimo paeidimus, sustabdyti ir / ar
anuliuoti paramos gavjo teis naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos
iiekojim yra jo (atsakovo) kompetencijos dalis, kuri numatyta Nuostat, patvirtint
Lietuvos Respublikos ems kio ministro (bylai aktualiu) 2007 m. gegus 11 d. saky-
mu Nr. 3D-231, 9.29.4 punktuose. Todl i teisi perklimas atitinkamas paramos
sutartis nekeiia administracins nagrinjam teisini santyki esms, t. y. ie teisiniai
santykiai pagal j esm negali bti laikomi civiliniais teisiniais santykiais. Atsivelgusi
iuos argumentus, teisj kolegija pripaino atitinkamus apelianto argumentus dl ios
bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui nepagrstais (2010 m. gegus 4
d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-634/2010).
12.3.3.4. Kalbant apie administracini teism kompetencij, atkreiptinas dmesys,
kad vadovaujantis Administracini teiss paeidim kodekso 30
2
, 226, 232, 232
1
, 239,
239
3
, 241, 241
1
, 246
1
, 246
2
, 246
7
, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsni ir dvideimt
treiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257
1
, 260
1
, 260
2
straipsniais, dvideimt
treiuoju
1
ir dvideimt treiuoju
2
skirsniais statymu (2010 m. lapkriio 18 d. statymas
Nr. XI-1142; toliau ir Pakeitimo statymas), Teism statymo 12, 15, 23 ir 31 straipsni
pakeitimo statymu (2010 m. lapkriio 18 d. statymas Nr. XI-1145), Administracini
byl teisenos statymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsni pakeitimo, atuonioliktojo skirs-
nio ir 128, 144 straipsni pripainimo netekusiais galios statymu (2010 m. lapkriio
18 d. statymas Nr. XI-1143; toliau ir ABT pakeitimo statymas), 2011 m. sausio 1 d.
sigaliojo nauja tvarka, pagal kuri galiot nagrinti administracini teiss paeidim
bylas institucij nutarimai iose bylose yra skundiami ne administraciniams, o bendro-
611
sios kompetencijos teismams. Be to, mintuose statymuose taip pat yra numatytos j
gyvendinimo nuostatos, pagal kurias iki 2011 m. sausio 1 d. pradt ir nebaigt admi-
nistracini teiss paeidim byl teisena toliau vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia
tvarka, skundus dl galiot nagrinti administracini teiss paeidim bylas institucij
nutarim nagrinjant administraciniuose teismuose (Pakeitimo statymo 25 str.; Teism
statymo 12, 15, 23 ir 31 straipsni pakeitimo statymo (2010 m. lapkriio 18 d. statymas
Nr. XI-1145) 5 str.; ABT pakeitimo statymo 10 str.). Todl kai administracinio teiss
paeidimo byla pradta iki 2011 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2011 m. sausio 1
d. galiojusi tvark ir skundas dl joje priimto nutarimo nagrinjamas administracinia-
me teisme. Bylos rinio teismingumo nekeiia ir ta aplinkyb, jog naujas administraci-
nio teiss paeidimo protokolas suraomas po 2011 m. sausio 1 d., nes tokiu protokolu
siekiama itaisyti procesinius trkumus jau pradtoje administracinio teiss paeidimo
byloje, o ne pradti nauj byl (Specialiosios teisj kolegijos 2011 m. balandio 26 d.
nutartis byloje Nr. T-30-11).
Tais atvejais, kai ginas yra susijs tiek su civiliniais, tiek su administraciniais tei-
siniais santykiais, specialioji teisj kolegija sprendia, kurie teisini santyki aspektai
dominuoja. 2011 m. lapkriio 11 d. nutartyje teisj kolegija sprend, kurios kompeten-
cijos teisme nagrintinas pareikjo reikalavimas nustatyti norimo sigyti valstybins
ems sklypo vert. iuo klausimu Specialioji teisj kolegija nurod, kad nors valstybi-
ns ems sklypo pardavimas yra civilinis sandoris, taiau prie sudarant tok sandor,
yra atliekamos speciali teiss akt reglamentuotos vieojo administravimo procedros,
kuri metu galioti vieojo administravimo subjektai suformuoja atitinkamus sklypus,
nustato, ar egzistuoja teiss aktuose numatytos slygos sklyp pardavimui, parengia
reikiamus dokumentus ir atlieka kitus btinus veiksmus. Nagrintu atveju pareikjo
paduotas skundas i esms buvo susijs su vieojo administravimo procedr vykdy-
mu. Pareikjas man, kad atsakovas, kaip atsakingas vieojo administravimo subjektas,
netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. nevertino pareikjo pateikt argument dl nu-
statant sklypo vert padaryt paeidim ir nepatikrino turto vertintojo darbo kokybs,
todl jis, pareikjo teigimu, turjo utikrinti nauj sklypo verts nustatym. Taigi, Spe-
cialiosios teisj kolegijos teigimu, aptariamame gine dominavo administraciniai teisi-
niai aspektai, todl jis turjo bti nagrinjamas administraciniame teisme (Specialiosios
teisj kolegijos 2011 m. lapkriio 11 d. nutartis byloje Nr. T-78-11).
13. Kitas administracini teism kompetencijos ribojimas i esms yra siejamas
su valstybs valdi gyvendinani institucij veikla bei joms pavest valstybs funk-
cij vykdymu. Remiantis Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dali-
mi, administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento,
Seimo, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos),
Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo tei-
sj veiklos, kit teism teisj, taip pat prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign ir
antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip
pat su sprendim vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendim (rekomendacij). Lie-
tuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas ios nuostatos atitikt tam ti-
kroms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegus 13 d. nutarime
konstatavo, kad administraciniame teisme sprendiamo administracinio gino dalykas
negali bti tokia veikla, kuria gyvendinama valstybs valdia. i veikla negali bti ta-
patinama su tokia veikla, kuri apima Administracini byl teisenos statyme varto-
612
jama svoka vieasis administravimas. Konstitucinis Teismas paymjo, kad Seimo,
Respublikos Prezidento, Vyriausybs, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susij su
valstybs valdios vykdymu ir valstybs valdi padalijimu, inter alia suponuoja tai,
kad ios institucijos negali perimti viena kitos konstitucini galiojim, taigi ir teismai,
kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su praymais inagrinti Seimo, Respublikos
Prezidento ar Vyriausybs aktus arba kitaip pasireikiani i institucij veikl, negali
perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs konstitucini galiojim, t. y. u
ias valdios institucijas priimti atitinkam sprendim arba pareigoti mint valdios
institucij ileisti aktus, susijusius su valstybs valdios vykdymu. Vis dlto nutarime
atkreiptas dmesys, kad ir valstybs valdi gyvendinani institucij veikloje, be joms
pavest valstybs funkcij vykdymo, esama ir kitokios veiklos, inter alia susijusios su
vidinio administravimo funkcij vykdymu. Dl Respublikos Prezidento ar Vyriausybs
veiklos gali atsirasti ir asmens teisi ar laisvi paeidimas, inter alia ala.
Vyriausiasis administracinis teismas, sprsdamas suinteresuoto asmens skundo
primimo klausim dl ABT 16 straipsnio 2 dalyje numatyt subjekt veiksm ar ne-
veikimo, kiekvienu atveju vertina i subjekt veiklos (neveikimo) pobd ir pareikt
reikalavim turin. iuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegus 13 d. nutarime
paymjo, kad Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnio Bylos, priskirtos
administracini teism kompetencijai 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraci-
niai teismai sprendia bylas dl valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt
ir veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 punktas (2000
m. rugsjo 19 d. redakcija), alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt ne-
teist veiksm, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (3 punktas (2007 m.
birelio 7 d. redakcija), tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savival-
dybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir
staig vadovus) (5 punktas (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija). ios nuostatos suponuoja,
kad administraciniai teismai gali nagrinti inter alia bylas dl Respublikos Prezidento
ar Vyriausybs veiklos (neveikimo), kuria buvo (galjo bti) paeistos asmens teiss ar
laisvs, rezultato ar jo padarinio, inter alia alos atlyginimo. Konstatuota, kad Adminis-
tracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodio 18 d. redakcija)
nuostata Administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezi-
dento <...>, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...> neukerta kelio
asmeniui, mananiam, kad jo teiss ar laisvs yra paeistos dl Respublikos Prezidento
ar Vyriausybs veiklos, gyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tvirtintos teiss
kreiptis teism. Konstitucinis Teismas, vertins ABT 15 ir 16 straipsniuose tvirtint
teisin reguliavim, konstatavo, kad bylas dl Respublikos Prezidento ar Vyriausybs
veiklos (neveikimo), kuria buvo (galjo bti) paeistos asmens teiss ar laisvs, rezultato
ar jo padarinio, inter alia alos atlyginimo administraciniai teismai nagrinti gali. Kaip
paymjo Specialioji teisj kolegija 2007 m. gruodio 6 d. nutartyje, ABT 16 straipsnio
2 dalis, kiek ji susijusi su Konstitucinio Teismo kompetencijai priklausani klausim
sprendimu, tik atriboja Konstitucinio Teismo ir administracinio teismo kompetencij,
bet neapriboja asmens, mananio, kad atitinkamas teiss aktas tiesiogiai paeidia jo
teises ir (arba) statym saugomus interesus, teiss statym nustatyta tvarka kreiptis
administracin teism su atitinkamu skundu (praymu). Ta aplinkyb, kad Respublikos
Prezidento akto (dekreto) atitikimo Konstitucijai ir (arba) statymams tikrinimas yra
613
pavestas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, negali ukirsti kelio asmeniui,
kuris mano, jog Respublikos Prezidento aktas (dekretas) tiesiogiai paeidia jo teises ar
statym saugomus interesus, kreiptis teism. Kadangi privatus asmuo tiesiogiai kreip-
tis Konstitucin Teism iuo metu negali, jam turi bti utikrinama teis kreiptis ben-
drosios kompetencijos arba specializuot (administracin) teism (Specialiosios teisj
kolegijos 2007 m. gruodio 6 d. nutartis).
13.1. Administracini teism praktikoje pripastama, kad ginai kil dl Respu-
blikos Prezidento dalyvavimo statym leidybos procese negali bti administraciniame
teisme sprendiamo administracinio gino dalykas. Administracinje byloje Nr. AS
146
-
482/2011 Priekrants verslins ir rekreacins uvininkysts asociacija pra pareigo-
ti Lietuvos Respublikos Prezident pateikti atsakym jos kreipimsi, kuriame pra
Lietuvos Respublikos Prezidents nurodyti argumentus, kuriais remdamasi ji pasira
Lietuvos Respublikos uvininkysts statymo pakeitim ir papildym statym. Teisj
kolegija nusprend, kad nagrinjamu atveju Lietuvos Respublikos Prezidents veiksmai
sudaro statym leidybos proceso dal. Mintais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezi-
dent gyvendino Konstitucijos 84 straipsnio 24 punkte ir 71 straipsnio 1 dalyje Respu-
blikos Prezidentui suteiktus galiojimus pasirayti ir ocialiai paskelbti Seimo priimtus
statymus. Todl motyvai ir argumentai, kuriais remdamasi valstybs vadov prim
sprendim pasirayti statym taip pat laikytini neatsiejama statym leidybos proceso
dalimi. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, jog pareikjo Priekrants verslins
ir rekreacins uvininkysts asociacijos skundo reikalavimas pareigoti Lietuvos Res-
publikos Prezident atsakyti asociacijos kreipimsi, t. y. i esms pareigoti valstybs
vadov pasiaikinti dl jo vykdomos veiklos, susijusios su Respublikos Prezidento daly-
vavimu teiskros procese, negali bti gino administraciniame teisme objektu (ABT
16 str. 2 d.) (2011 m. rugsjo 30 d nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-482/2011).
13.2.Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniame
teisme sprendiamo administracinio gino dalykas negali bti su Seimo vykdoma par-
lamentine kontrole susijusi veikla. Administracinje byloje Nr. AS
442
-198/2008 pareik-
jas pra teismo panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto
2007 gruodio 12 d. sprendim. Pareikjas nesutiko su Teiss ir teistvarkos komiteto
atsakymu, kuriame nurodoma, jog komitetas nra subjektas, priimantis sprendimus dl
prokuror veiksm. Teisj kolegija, vertindama io reikalavimo priimtinum, pay-
mjo, kad Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dalis administracini
teism kompetencijai nepriskiria tirti Lietuvos Respublikos Seimo veiklos, o btent su
Seimo veikla, teisj kolegijos vertinimu, buvo susijs pareikjo administraciniam teis-
mui paduoto skundo inagrinjimas. Seimas, gyvendindamas savo konstitucinius ga-
liojimus, vykdo demokratins teisins valstybs parlamento funkcijas: leidia statymus
(statym leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdios ir kit valstybs institucij
(iskyrus teismus) parlamentin kontrol (kontrols funkcija), steigia valstybs institu-
cijas, skiria ir atleidia j vadovus bei kitus valstybs pareignus (steigiamoji funkcija)
ir kt. statym projektams nagrinti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems
Seimo kompetencijai, rengti i savo nari sudaro komitetus, tarp j ir Teiss ir teistvar-
kos komitet. Teisj kolegijos vertinimu, pareikjas kl gin btent dl Lietuvos Res-
publikos Seimo veiklos, nurodydamas, jog ginijamu sprendimu nepagrstai atsisakoma,
gyvendinant parlamentin kontrol, atlikti tyrim, kad bt perirta jo baudiamoji
byla. Todl, nagrinjant pareikjo skund, administracinis teismas neivengiamai tur-
614
t vertinti Lietuvos Respublikos Seimo veikl (2008 m. balandio 3 d. nutartis adminis-
442
-198/2008).
13.3. Kita vertus, administraciniai teismai priima nagrinti suinteresuot asmen
skundus dl valstybs valdi gyvendinani institucij veiklos, gyvendinanios specia-
liais statymais suteiktas administracinio pobdio funkcijas. Administracinje byloje Nr.
AS
442
-21/2012 Vyriausiasis administracinis teismas sprend, ar administracini teism
kompetencijai priskirtina vertinti Seimo Pirmininko potvarkio, kuriuo panaikintas kon-
kreiam asmeniui iduotas leidimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija, teistu-
m. Teisj kolegija paymjo, kad Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2
dalies nuostata turi bti suprantama kaip neleidianti teismui siterpti Seimo vykdomas
statym leidybos bei kitas valstybs valdios Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies prasme
funkcijas, o taip pat Seimo nari, kaip Tautos atstov, vykdomas funkcijas. Tuo tarpu
skundiamu Seimo Pirmininko potvarkiu nebuvo gyvendinamos Seimo ar Seimo nario,
kaip Tautos atstovo, funkcijos. iuo potvarkiu tik buvo realizuojami Seimo Pirmininko
pagal special Valstybs ir tarnybos paslapi statym suteikti administracinio pobdio
galiojimai, susij su atitinkamo leidimo konkreiam asmeniui idavimu ar panaikini-
mu. Vertinti tokio pobdio Seimo Pirmininko akto teistum administraciniam teismui
Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2 dalis nedraudia. Valstybs ir tar-
nybos paslapi statymo 18 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad sprendim dl
leidimo dirbti ar susipainti su slaptinta informacija panaikinimo suinteresuotas asmuo
turi teis apsksti teismui. Ilyg tiems atvejams, kai sprendim dl leidimo dirbti ar susi-
painti su slaptinta informacija panaikinimo priima Seimo Pirmininkas, statymas nenu-
mato. Vadinasi, Seimo Pirmininko potvarkio dl pareikjo leidimo dirbti ar susipainti su
slaptinta informacija panaikinimo teistumas teisme gali bti vertinamas (2012 m. sausio
442
-21/2012).
13.4. Pagal administracini teism praktik, tai, kad suinteresuoti asmenys kreipiasi
teism dl alos, susijusios su statym leidjo nustatytu teisiniu reguliavimu, nerei-
kia, jog tokio pobdio ginai administraciniuose teismuose nenagrintini. Remiantis
Vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybs atsakomyb u al suinteresuo-
tiems asmenims, padaryt nustatytu (delsimu nustatyti) atitinkamu teisiniu reguliavi-
mu, negali bti paalinama, remiantis tuo, kad ala siejama su statym leidybos pro-
cesu. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
248
-58/2008 pareikjas savo reikalavim
priteisti i valstybs 100 000 Lt neturtinei alai atlyginti siejo su Lietuvos Respublikos
Seimo 1998 m. liepos 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos statymu Dl SSRS valstybs
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadri-
ni darbuotoj dabartins veiklos. Nagrinjant byl apeliacine tvarka buvo kreiptasi
Speciali teisj kolegij ginams dl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir
administracinio teismo sprsti, kadangi atsivelgiant Administracini byl teisenos
statymo 16 straipsnio 2 dalies nuostat, jog administraciniams teismams nepriskiriama
tirti Seimo veiklos, kilo abejon, ar i byla nagrintina administraciniame teisme. iuo
aspektu Specialioji teisj kolegija 2007 m. gruodio 13 d. nutartimi K. D. prie Lietuvos
valstyb, atstovaujam Vyriausybs, konstatavo, kad tokio pobdio bylos priskirtinos
sprsti administraciniams teismams, kadangi jose kylantys ginai yra susij su valdios
institucij vieosios teiss reglamentuojama veikla ir patenka Civilinio kodekso 6.271
straipsnio reglamentavimo srit (2008 m. balandio 18 d. nutartis administracinje bylo-
je Nr. A
248
-58/2008). ios praktikos laikomasi ir vlesnse bylose (r., pvz., administracin
615
byl Nr. A
858
-1452/2010, kurioje teisj kolegija sprend alos, susijusios su atitinkam
nacionalins teiss akt neprimimu, atlyginimo klausim (2010 m. lapkriio 29 d. nu-
858
teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 377405 p.).
13.5. Formuodamas praktik dl administracini teism kompetencijos ribojimo,
susijusio su teism veikla bei teisj procesiniais veiksmais dl teisingumo vykdymo,
Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kart konstatavo, kad kai su-
interesuotas asmuo savo reikalavimus sieja su teism procesine veikla, tokio pobdio
reikalavimai administraciniuose teismuose nenagrinjami.
13.5.1. Pagal ABT 16 straipsnio 2 dal, administraciniams teismams nepriskirtina
nagrinti byl dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kaip teismins instituci-
jos, garantuojanios konstitucin teistum, veiklos. Mint ABT nuostat Vyriausiasis
administracinis teismas taik administracinje byloje Nr. AS
502
-363/2009. ioje byloje
pareikjas kreipsi administracin teism, praydamas pripainti, kad Lietuvos Res-
publika, veikdama per Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism, paeid tam tikras
Europos Sjungos teiss nuostatas, taip pat pra pareigoti Konstitucin Teism atlik-
ti tam tikrus veiksmus. Teismui pateiktame skunde pareikjas nurod, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, neatlikdamas savo tiesiogins pareigos taikyti Eu-
ropos Sjungos teis ir aikinti jos viesoje Lietuvos Respublikos Konstitucij, prim
nutarim byloje Nr. 28/08. Ianalizavs pareikjo teiginius, Vyriausiasis administracinis
teismas nusprend, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai atsisak nagrinti pa-
teikt praym. Teisj kolegija paymjo, kad pareikjas nekelia reikalavimo dl alos
atlyginimo, o tiek pareikjo prayme nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, tiek pa-
reikti reikalavimai buvo vienareikmikai susij su Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo veikla (konstitucinio teisingumo vykdymu), nagrinjant konstitucins justicijos
byl Nr. 28/08, t. y. su jo veikla tikrinant, ar atitinkamos Lietuvos Respublikos atomins
elektrins statymo nuostatos neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Parei-
kjas man, kad mintoje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paeid
Europos Sjungos teiss normas, nepagrstai ir neteistai j netaik ir dl ios prieasties
buvo paeistos tam tikros jo teiss. Taigi akivaizdu, kad inicijuojamas ginas tiesiogiai
buvo susijs su Konstitucinio Teismo veikla, vykdant konstitucin teisingum (2009 m.
liepos 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
502
-363/2009).
13.5.2. Administracini teism praktikoje ABT 16 straipsnio 2 dalis aikinimas ne
kart pateiktas bylose dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo procesins veiklos. Pavyzdiui,
822
-499/2010 pareikjas kreipsi teism, praydamas, be
kita ko, itirti, ar Lietuvos Aukiausiasis Teismas, sprsdamas kasacinio skundo pri-
mimo klausim, nepaeid Europos Sjungos teiss. Taigi pareikjas i esms siek, kad
administraciniame teisme bt itirta ir vertinta bendrosios kompetencijos teismo
Lietuvos Aukiausiojo Teismo procesin veikla. Atsivelgiant tai, pareikjo skund
atsisakyta priimti pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 1 punkt (2009 m. lapkriio 27 d.
143
-700/2009).
13.5.3. ABT 16 straipsnio 2 dalyje statym leidjo vartojama nuostata dl kit
teism procesins veiklos administracini teism praktikoje aikinama, kaip apimanti
tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracini teism veikl. Tokiu bdu adminis-
traciniai teismai nevykdo apygard teism veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu,
kontrols. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
63
-552/2008 pareikjas inicijavo
616
gin dl Klaipdos apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarties dl civilini byl
sujungimo civilinje byloje Nr. 2-79-538/08 panaikinimo ir Klaipdos apygardos teismo
2008 m. liepos 14 d. nutarties dl atsisakymo priimti iekin civilinje byloje Nr. 2-871-
538/08 panaikinimo. Teisj kolegija, inagrinjusi pareikjo reikalavimus, konstatavo,
kad pirmosios instancijos teismas pagrstai atsisak priimti nagrinti mintus reikalavi-
mus. Teisj kolegija savo sprendim grind ABT 16 straipsnio 2 dalimi. Be to, apelia-
cins instancijos teismas paymjo, kad pareikjas turjo galimyb realizuoti savo teis
kreiptis teism CPK nustatyta tvarka (2008 m. rugsjo 30 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
63
-552/2008). Kaip minta, administracini teism kompetencijai nepri-
skiriama tirti ir administracini teism veiklos. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr.
AS
143
-318/2010 Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instan-
cijos teismas pareikjo skund pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 1 punkt atsisak
priimti pagrstai, nes pareikjas i esms skund Kauno apygardos administracinio
teismo vilkinim nagrinti administracines bylas pagal jo paduotus skundus, t. y. ABT
numatyt procesini veiksm neatlikim. Taiau pagal ABT 16 straipsnio, nustatanio
byl, kurios nenagrintinos administracini teism, ris, 2 dal, administracini teism
kompetencijai nepriskiriama tirti kit teism teisj procesini veiksm, susijusi su
teisingumo vykdymu, t. y. nepriskiriama tirti teismo procesins veiklos (2010 m. gegu-
s 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-318/2010).
iame kontekste taip pat pamintina, kad remiantis Vyriausiojo administracinio
teismo praktika, administraciniuose teismuose nenagrintini praymai, kuriais praoma
kreiptis Nuolatin teisj veiklos vertinimo komisij prie Teisj tarybos dl tam tikr
teisj veiklos vertinimo, priimant bylose atitinkamus procesinius sprendimus, jei i
bylos mediagos matyti, kad keliamas ginas yra dl teisj procesini veiksm vertini-
mo (pvz., 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-112/2009)
Kita vertus, ABT 16 straipsnyje numatyta iimtis dl teisj procesins veiklos ne-
paneigia asmens teiss gauti alos atlyginim dl administracini teism veiklos, jei
bt nustatytos visos civilins alos atlyginimo slygos. Administracinje byloje Nr.
AS
444
-199/2008 pareikjas atskiruoju skundu ginijo pirmosios instancijos teismo nu-
tart, kuria buvo atsisakyta priimti jo skund Lietuvos valstybei dl alos, padarytos
Vyriausiojo administracinio teismo veiksmais, atlyginimo. Pareikjas, kreipdamasis
teism nurod, kad ala atsirado dl Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruo-
dio 22 d. priimtos nutarties administracinje byloje Nr. N
525
-1992/2007, kuria Vyriau-
siasis administracinis teismas patenkino apelianto S Susisiekimo paslaugos skund
ir paliko galioti pareikjui mons paskirt 15 Lt baud. Vyriausiojo administracinio
teismo teisj kolegija, sprsdama minto reikalavimo priimtinumo klausim, be kita
ko, rmsi Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika. Teisj kolegija paymjo,
kad Europos Sjungos Teisingumo Teismas byloje C-224/01 Kbler yra konstatavs, jog
valstybs nars privalo atlyginti al ir tais atvejais, kai Bendrijos teis paeidiama ga-
lutins instancijos teismo veiksmais netinkamai taikant Bendrijos teis. Valstybs nars
turi nusprsti, kokie teismai yra kompetentingi nagrinti tokias alos atlyginimo bylas.
Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjio 19 d. nutarime yra paymjs, kad regla-
mentuojant alos atlyginimo klausimus, kai al padaro valstybs pareignai, valstybei
nesuteikta diskrecija nustatyti isam baigtin sra atvej, kuriais ta ala turi bti atly-
ginama, nes tai prietarauja konstituciniam principui, pagal kur padaryta ala turi bti
atlyginta. Taigi teisj kolegija konstatavo, kad asmens teis reikalauti alos, padarytos
617
teismo veiksmais, atlyginimo tiesiogiai iplaukia i Konstitucijos nuostat, o kai ta ala
padaryta netinkamai taikant Bendrijos teis ir i Europos Bendrijos teiss nuostat.
ioje byloje Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, be kita ko, pasisak ir
dl byl dl alos, padarytos administracinio teismo veiksmais atlyginimo, teismingu-
mo. Teisj kolegija paymjo, kad nustatant, kurie teismai Lietuvoje kompetentingi
nagrinti bylas dl alos, padarytos administracini teism veiksmais, atlyginimo, at-
sivelgta tai, jog administraciniai teismai nagrinja ginus dl teiss vieojo ir vidaus
administravimo srityse (Administracini byl teisenos statymo 3 str. 1 d.). Reikalavi-
mas atlyginti administracinio teismo veiksmais padaryt al taip pat netiesiogiai bt
siejamas su vieojo administravimo subjekt veiklos vertinimu, nes nustatant, ar admi-
nistracinis teismas atliko neteistus veiksmus nagrindamas byl, bus btina nustatyti,
ar jis tinkamai vertino ir kvalikavo vieojo administravimo subjekto veiksmus. Atsi-
velgdama ias aplinkybes, teisj kolegija konstatavo, kad reikalavimas atlyginti al,
padaryt administracinio teismo veiksmais, turi bti nagrinjamas administraciniuose
teismuose ir yra priskiriamas administracini teism kompetencijai (2008 m. balandio
444
-199/2008).
Analogikos praktikos laikytasi ir administracinje byloje Nr. A
858
-940/2010. ioje
byloje pareikjas teig, jog patyr neturtin al dl to, jog administraciniuose teismuo-
se buvo paeista jo teis bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik, tvir-
tinta ETK 6 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padar ivad, kad toks
reikalavimas negali bti gino dalyku apygardos administraciniame teisme, kadangi
administraciniams teismams nepriskirta tirti Vyriausiojo administracinio teismo teisj
veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, ir ioje dalyje teismas admi-
nistracin byl nutrauk. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija su tokia
pirmosios instancijos teismo ivada nesutiko. Apeliacins instancijos teismas, vertins
gino pobd ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ioje byloje nra sprendia-
mas klausimas dl teismo ar atskir teisj procesini veiksm, susijusi su teisingumo
vykdymu, o keliamas neturtins alos atlyginimo klausimas. Teisj kolegijos vertinimu,
pareikjas skunde ir bylos nagrinjimo metu neginijo tam tikr procesini veiksm,
o kaip neteistus valstybs institucij veiksmus nurod objektyvi tikrov ir teig,
kad dl proceso trukms Vyriausiame administraciniame teisme buvo paeista ETK 6
straipsnio 1 dalis. Teisj kolegija atsivelg tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas savo praktikoje yra pabrs alos atlyginimo instituto svarb, paymjs, kad
btinumas atlyginti asmeniui padaryt turtin ir neturtin al yra konstitucinis princi-
pas, kad i Konstitucijos neiplaukia, jog statymais galima nustatyti kokias nors iimtis,
pagal kurias asmeniui padaryta turtin ir (arba) neturtin ala neatlyginama, pavyz-
diui, dl to, kad j neteistais veiksmais padar paios valstybs institucijos, pareignai
(2006 m. rugpjio 19 d. nutarimas byloje Nr. 23/4). Be to, teisj kolegija paymjo,
kad ETK 13 straipsnis tvirtina imperatyv utikrinti veiksmingas teisins gynybos
priemones valstybs viduje ir tuo atveju, kai buvo paeista ETK 6 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik. Be to, teisj kole-
gija atkreip dmes Europos Tarybos Ministr Komiteto 2004 m. gegus 12 d. reko-
mendacij Nr. Rec(2004)6 Dl vidaus gynybos priemoni tobulinimo, kurioje Europos
Tarybos valstybms narms rekomenduojama inter alia ETK paeidimo atveju uti-
krinti veiksmingas teisines vidaus gynybos priemones, skaitant sprendim dl esms ir
tinkamo alos dl nustatyto paeidimo atlyginimo primim (1 p.), taip pat 2010 m.
618
vasario 24 d. rekomendacij Nr. CM/Rec(2010)3 Dl veiksming priemoni pernelyg
ilgo proceso atveju, kurioje, be kita ko, valstybs nars raginamos imtis vis mano-
m priemoni ir garantuoti, kad valstybs institucijos veiksmingai nagrins skundus
dl teiss teism per manomai trumpiausi laik paeidimo (5 p.), skaitant paties
paeidimo fakto konstatavim ir, be kita ko, alos, padarytos ios teiss paeidimu, atly-
ginim (7 p.). Teisj kolegija, atsivelgusi pirmiau nurodyt teisin aplink ir faktines
bylos aplinkybes, dar ivad, kad pirmosios instancijos teismas skund ioje dalyje byl
atsisak nagrinti ir j nutrauk nepagrstai. iuo atveju, teisj kolegijos vertinimu,
pirmosios instancijos teismas, atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
ETK tvirtintus imperatyvus, privaljo vertinti, ar buvo pagrindas pareikjui priteisti
neturtins alos atlyginim, t. y. privaljo nustatyti, ar bylos faktins aplinkybs leidia
padaryti ivad, kad yra visos civilins alos atlyginimo slygos (2010 m. birelio 23 d.
858
-940/2010).
13.5.4. ABT 16 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracini teism
kompetencijai nepriskiriama tirti prokuror bei ikiteisminio tyrimo pareign procesi-
ni veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Vyriausiasis administra-
cinis teismas ne kart savo praktikoje konstatavo, kad nutarimo, kuriuo atsisakyta kreip-
tis teism dl vieojo intereso gynimo, teistumas ir pagrstumas administraciniuose
teismuose nevertinamas. Administracinje byloje Nr. AS
525
-231/2010 teisj kolegija pa-
ymjo, kad prokuroras, sprsdamas dl vieojo intereso gynimo (Lietuvos Respublikos
prokuratros statymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vien i savo funkcij padeda utikrinti
teistum (Prokuratros statymo 2 str. 1 d.) atlikdamas atitinkamus procesinius veiks-
mus, numatytus Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalyje. Todl remiantis ABT 16
straipsnio 2 dalimi, pareikj reikalavimas panaikinti nutarim, kuriuo atsisakyta ginti
viej interes, nepriskirtinas administracini teism kompetencijai (taip pat r. 2010
m. kovo 26 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
525
-128/2010; 2010 m. gegus 7 d.
nutart administracinje byloje Nr. AS
858
-257/2010; 2009 m. rugsjo 18 d. nutart admi-
63
-542/2009; 2009 m. gegus 15 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
63
-250/2009).
Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavs, kad adminis-
traciniai teismai nenagrinja i prokuror procesini veiksm, susijusi su teisingu-
mo vykdymu ar bylos tyrimu: apribojimo susipainti nukentjusiajam su tyrimo bylos
mediaga (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
520
-169/2012;
taip pat r. 2012 m. sausio 6 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
492
-23/2012), pray-
mo pareigoti Generalin prokuror kreiptis teism dl proceso atnaujinimo civilinje
byloje (2009 m. balandio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-184/2009),
nutarimo atsisakyti atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim (2009 m. kovo 13 d. nutartis
438
-143/2009), reikalavim pareigoti nuo ikiteisminio ty-
rimo nualinti apylinks prokuratr bei policijos komisariat bei pareigoti Generalin
prokuratr pavesti atlikti ikiteismin tyrim kitos vietovs prokurorui ir ikiteisminio
tyrimo staigai (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-80/2012)
ir pan.
Kita vertus, pabrtina, kad Prokuratros statymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte
numatyta, jog prokuratra pagal kompetencij nagrinja asmen praymus, pareiki-
mus ir skundus. Todl suinteresuot asmen skundo reikalavimai, susij su prokurat-
ros, kaip vieojo administravimo subjekto, funkcijomis, gali bti nagrinjami adminis-
619
traciniuose teismuose (pvz., 2012 m. birelio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
858
-374/2012).
13.5.5. Kalbant apie administracini teism kompetencijos ribojim, susijus su iki-
teisminio tyrimo pareign veiksmais, paymtina, kad administraciniuose teismuose
nesprstini klausimai, susij su i institucij veiksmais vykdant ikiteismin tyrim, at-
sisakant j atlikti ar vilkinant j (ABT 16 str. 2 d.). Bene daniausiai administraciniams
teismams skundiami policijos sprendimai nepradti atitinkamo ikiteisminio tyrimo.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
525
-362/2008 pareikjas skund Kauno mies-
to aliakalnio policijos komisariato sprendim, kuriuo atsisakyta patraukti asmen bau-
diamojon atsakomybn. Teisj kolegija paymjo, kad policija, remiantis BPK 165
straipsnio 1 dalimi, yra ikiteisminio tyrimo staiga, kurios kompetencij eina sprsti
klausimus dl ikiteisminio tyrimo pradios ir atsisakymo j pradti. Sprendiant iki-
teisminio tyrimo pradjimo ar nepradjimo klausimus policija veikia kaip ikiteismi-
nio tyrimo staiga, o ne kaip vieojo administravimo subjektas. Todl teisj kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai padar ivad, jog skundai dl
policijos pareign veiksm vykdant ikiteismin tyrim, atsisakant j atlikti ar vilkinant
j nepriskirtini administracini teism kompetencijai ir nurod, kad ikiteisminio tyri-
mo pareigno nutarimas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim gali bti skundiamas
prokurorui, o prokuroro nutarimas ikiteisminio tyrimo teisjui (2008 m. birelio 27 d.
525
-362/2008). ios praktikos Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas laikosi ir kitose bylose. Administracinje byloje Nr. AS
442
-520/2011
pareikjo administraciniam teismui paduoto skundo reikalavimai buvo susij su iki-
teisminio tyrimo pradjimu dl galimo Palangos miesto savivaldybs administracijos
direktoriaus piktnaudiavimo tarnybine padtimi. Teisj kolegija paymjo, kad io
ikiteisminio tyrimo pradjimo klausimas jau yra isprstas Specialij tyrim tarnybos
ir prokuratros nutarimais, o tolesnis jo svarstymas, pareikjui nesutinkant su atsisa-
kymu pradti ikiteismin tyrim, yra galimas tik Baudiamojo proceso kodekso 168
straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paduodant skund ikiteisminio tyrimo teisjui, kas
pareikjui ir buvo iaikinta tiek mintuose nutarimuose, tiek skundiamoje Vilniaus
apygardos administracinio teismo nutartyje. Teisj kolegija pabr, kad administraci-
niai teismai joki klausim, susijusi su ikiteisminiais tyrimais, nesprendia (Adminis-
tracini byl teisenos statymo 3 str. 1 d., 16 str. 2 d.), todl pareikjo paduotas skundas
administraciniame teisme negali bti priimtas nagrinti (2011 m. birelio 20 d. nutartis
442
-520/2011).
Greta to, kas paminta, administraciniai teismai nenagrinja ir skund, kuriais
siekiama ginyti teissaugos institucij sprendim nutraukti ikiteismin tyrim (2011
m. vasario 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-306/2011), atsisakym ikelti
administracin ar baudiamj byl (r., pvz., 2011 m. gruodio 5 d. nutart administra-
cinje byloje Nr. AS
492
-882/2011), teissaugos institucijos praym pateikti duomenis,
kurie susij su ikiteisminiu tyrimu baudiamojoje byloje (2011 m. sausio 14 d. nutartis
858
-10/2011) ir kt.
13.5.6. Be to, iame kontekste paymtina, jog teissaugos institucijos pagal savo
vykdom funkcij pobd gali veikti tiek kaip vieojo administravimo, tiek kaip iki-
teisminio tyrimo subjektas (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
556
-96/2008). Todl administracinis teismas, svarstantis skundo primimo klausim,
turt vertinti, ar pareikjo reikalavimai nra siejami su vieojo administravimo sri-
620
timi. Nustaius i aplinkyb, teissaugos institucij veiksm teistumo ir pagrstumo
patikra priskirtina administracini teism kompetencijai.ABT 16 straipsnio 2 dalis nu-
mato, kad administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti antstoli procesi-
ni veiksm, susijusi su sprendim vykdymu, teistumo. Pavyzdiui, administracinje
byloje Nr. AS
62
-323/2011 pareikjas teik skund, kuriuo reikalavo atlyginti al, kilusi
dl galimai neteist antstols procesini veiksm vykdant teismo sprendim. Teisj
kolegija paymjo, kad teismas, sprsdamas klausim dl alos atlyginimo, privals ver-
tinti antstolio veiksm teistum, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso 510
straipsn skundai dl antstoli procesini veiksm ar atsisakymo juos atlikti nagrin-
jami bendrosios kompetencijos teisme. Remiantis ABT 16 straipsnio 2 dalimi, konsta-
tuota, kad ginai dl antstoli veiksm teistumo bei ginai dl j neteistais veiksmais
padarytos alos atlyginimo yra nagrinjami bendrosios kompetencijos teismuose (2011
m. birelio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
62
-323/2011).
13.5.7. Administracini teism kompetencijos ribojimas ABT 16 straipsnio 2 da-
lyje statym leidjo nustatytas ir dl Seimo kontrolieriaus sprendim (rekomendacij).
Paymtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 22 straipsnio
1 dal, Seimo kontrolierius, atliks tyrim, priima sprendim: pripainti skund pagrstu
ar atmesti skund arba nutraukti skundo tyrim. Seimo kontrolieriaus tyrimo pabaigoje
priimtas sprendimas forminamas payma. Administracinje byloje Nr. AS
438
-556/2009
teisj kolegija iaikino, kad mintas administracini teism kompetencijos ribojimas
dl Seimo kontrolieriaus sprendim i esms siejamas su tokio sprendimo teisiniais pa-
dariniais. Ianalizavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 19 straipsnio
1 dalyje tvirtintas Seimo kontrolieriaus teises, teisj kolegija nusprend, kad Seimo
kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobdio ir nei parei-
kjui, nei vieojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas
buvo skundiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisi, nei pareig, to-
dl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teiss aktais ir dl to negali bti
skundiami administraciniam teismui (2009 m. rugsjo 24 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
438
-556/2009; taip pat r. 2010 m. balandio 16 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
556
-249/2010; 2006 m. lapkriio 22 d. nutart administracinje byloje Nr.
A
15
-1982/2006).
13.5.8. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABT 16 straipsnio 2
dalis pleiamuoju metodu neaikintina. Pavyzdiui, Vyriausiojo administracinio teismo
teisj kolegija 2008 m. kovo 3 d. nutartyje administracinje byloje Nr. A
502
-293/2008
konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigos pri-
imti sprendimai vienareikmikai negali bti vertinami kaip teisini pasekmi nesuke-
liantys rekomendacinio pobdio aktai. Konstatuota, kad teism praktika nagrinjant
administracines bylas dl Seimo kontrolieri tyrimo akt iuo atveju netaikytina (taip
pat r. 2010 m. balandio 2 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
556
-229/2010).
Teism praktika nagrinjant administracines bylas dl Seimo kontrolieri tyrimo
akt netaikytina ir vertinant Lygi galimybi kontrolieriaus sprendim teistum ir
pagrstum. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija 2008 m. gegus 29 d.
nutartyje administracinje byloje Nr. A
525
-825/2008 yra paymjusi, kad skirtingai nei
Seimo kontrolieri atveju, kai Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnio 2
dalis nurodo, kad administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kon-
trolieriaus sprendim (rekomendacij), dl Lygi galimybi kontrolieriaus sprendim
621
apskundimo tokio aikaus reglamentavimo nra. Taigi remiantis Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo praktika (2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr.
A
556
-329/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.;
2010 m. lapkriio 8 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
63
-1360/2010, 2008 m.
gegus 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
525
-825/2008), Lygi galimybi kon-
trolieriaus sprendimas (payma) spti dl padaryto paeidimo (Moter ir vyr lygi
galimybi statymo 24 str. 6 p.) yra nagrintinas administracini teism.
II.3. Suinteresuotumas pateikti skund (praym)
(ABT 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 3 p., 22 str. 1 d., 56 str. 1 d.)
14. Vienas i reikalavim, gyvendinant teis kreiptis administracin teism, yra
suinteresuoto asmens kreipimasis dl teiss ar statym saugomo intereso paeidimo.
Suinteresuoto asmens teis kreiptis teism nereikia teiss reikalauti ginti nuo paeidi-
m bet kieno teis, o reikia galimyb kreiptis teism tik dl to, kad bt apginta jo (pa-
reikjo) subjektin teis ar statym saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis
662
-1157/2009). Reikalavimas dl suinteresuotumo paduoti
skund ar praym kildinamas i Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio
1 dalyje tvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi
teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama
jo teis arba statym saugomas interesas. Be to, pagal ABT 22 straipsnio 1 dal, skun-
d (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio
akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, kai jie mano, kad j teiss ar
statym saugomi interesai yra paeisti. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart
konstatavo, kad pagal Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalies bei
22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skund (praym) dl vieojo administravimo subjekto
priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, kai jie
mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. Tokiu bdu statyme yra
tvirtinta asmens procesin teis kreiptis teism ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi
pakanka, kad asmuo manyt, jog jo teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti, t. y.
pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisi ar teist interes paeidim
(r., pvz., 2009 m. rugpjio 28 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
442
-505/2009).
15. I administracini teism praktikos matyti, kad pagal bendr princip, admi-
nistracinis teismas skundo primimo stadijoje nevertina, ar asmens teiss i tikrj yra
paeistos, ir neturi teiss atsisakyti priimti skund, konstatavs, kad asmens teiss nra
paeistos. Skundo primimo stadijoje sprendiami klausimai yra procesinio teisinio po-
bdio ir sprendiama, ar teis kreiptis teism asmuo realizuoja laikydamasis ABT
nustatytos tvarkos (pvz., 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-
140/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iaikins, jog teis
paduoti skund ir teis skunde ikelt reikalavim patenkinim yra dvi skirtingos
svokos. Skundo primimo ir bylos iklimo stadijoje nra ir negali bti patikrinama, ar
asmuo, kuris kreipsi teismins gynybos, turi materialij teis skund (praym), t. y.
negalima atsisakyti priimti skundo (praymo) dl materialiojo teisinio pobdio moty-
v materialiosios reikalavimo teiss neturjimo. Materialiojo teisinio pobdio aplin-
kybs, susijusios su pareikjo teise reikalavimo patenkinim, turi bti analizuojamos
bylos nagrinjimo i esms metu. Jei bylos nagrinjimo metu nustatoma, kad besikrei-
622
ps teismins gynybos asmuo neturjo materialiosios reikalavimo teiss arba tokia teis
inyko, i aplinkyb yra reikminga teismui priimant byloje atitinkam procesin spren-
dim dl bylos baigties (2011 m. rugsjo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-
321/2011). Konstatavus, jog asmens teiss skundiamu administraciniu aktu ar veiksmu
(neveikimu) nebuvo paeistos, turi bti priimamas administracinio teismo sprendimas,
kuriuo asmens skundas atmetamas (ABT 88 str. 1 p.) (r., pvz., 2009 m. rugpjio 28 d.
442
-505/2009).
16. Pagal nusistovjusi Vyriausiojo administracinio teismo praktik, kiti subjektai
nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinte-
resuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinmis pasekmmis. Asmens teiss kreiptis
teismins gynybos gyvendinimas nesusijs su slyga, jog galimai neteisti valstybs val-
dios institucij priimti sprendimai turi bti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipia-
si teismins gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobdiu ar
tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipsi teismins gynybos, praym, nepa-
kanka, kad bt galima daryti ivad, jog juo negali bti sukuriama specini ar nauj
pareig kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turti kitokio poveikio kit asmen
teisms ar statym saugomiems interesams. ias ivadas Vyriausiojo administracinio
teismo iplstin teisj kolegija suformulavo administracinje byloje Nr. A
442
-548/2010.
Apeliacins instancijos teismas konstatavo, kad interesas kreiptis teismins gynybos dl
alos atlyginimo ir gauti j tokiu atveju gali kilti i to, kad kompetentingos institucijos
priimtas aktas paprastai turi takos ne tik tiesioginiam io akto adresatui, bet ir gali
paveikti kit asmen teises ir pareigas, statym saugomus interesus. Taigi sprendiant
alos atlyginimo klausim, nereikalaujama, kad aktas bt tiesiogiai skirtas (adresuotas)
nukentjusiam asmeniui. Administracinis aktas gali sukelti tam tikr teisini pasekmi
ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nra skirtas (2010 m. lapkriio 2 d. iplstins
442
-548/2010).
17. Vis dlto statym leidjas Administracini byl teisenos statyme numat reika-
lavimo kreiptis dl suinteresuoto asmens teiss ar statym saugomo intereso paeidimo
iimt. Administraciniuose teismuose gyvendinama ne tik suinteresuot asmen, kuri
interesai yra paeisti, teis kreiptis teism. Teisminiu bdu gintini ir vieieji interesai.
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad
teismas imasi nagrinti administracin byl pagal prokuroro, administravimo subjekt,
valstybs kontrols pareign, kit valstybs institucij, staig, organizacij, tarnyb ar
zini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej in-
teres gynimo. To paties statymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad statym nustatytais
atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybs institucijos, staigos, organiza-
cijos, tarnybos ar ziniai asmenys gali kreiptis teism su pareikimu, kad bt apgintas
vieasis interesas arba apgintos valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei statym
saugomi interesai. Plaiau r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, na-
grinjant bylas pagal viej interes ginani subjekt skundus (praymus), apibendrinim
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2009 m., 325 362 p.).
18. Prie suinteresuotumo reikalavimo iimi priskirtinos ir normini administra-
cini akt teistumo bylos abstrakiosios norm kontrols atvejais. Remiantis ABT 110
straipsnio 1 dalimi, su pareikimu administracin teism praant itirti, ar norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, turi
teis kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, ly-
623
gi galimybi kontrolierius, Valstybs kontrols pareignai, bendrosios kompetencijos
ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesins savivaldos asociacijos, steigtos pagal
statym vykdyti viesias funkcijas. Minti subjektai taip pat turi teis kreiptis admi-
nistracin teism su praymu itirti konkreios visuomenins organizacijos, bendrijos,
politins partijos, politins organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobdio akto
teistum. Be to, statymo 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bt itirta, ar savival-
dybi administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis)
atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, su pareikimu administracin teism
turi teis kreiptis ir savivaldybi veiklos prieir vykdantys Vyriausybs atstovai.
II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui
(ABT 5 str., 17 str. 2 d., 22 str., 37 str. 2 d. 1 p.)
19. Vieojo administravimo srityje priimami vairaus pobdio aktai, taiau ne vis
j teistumas ir pagrstumas gali bti tikrinimas administraciniuose teismuose. Vyriau-
siasis administracinis teismas ne kart yra konstatavs, kad ABT 5 straipsnio 1 dalies
bei 22 straipsnio 1 dalies nuostat, reguliuojani kreipimsi administracin teism,
sisteminis vertinimas leidia teigti, kad administracin teism asmuo turi teis kreip-
tis tik dl jam teisines pasekmes sukeliani individuali teiss akt, priimt vieojo
administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
7
-121/2004). I nusistovjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti,
kad administraciniai aktai, dl kuri galima pateikti skund, pagal ATB 5 straipsnio 3
dalies 1 punkt ir 22 straipsnio 1 dal yra visi vieojo administravimo subjekt priimti
teiss aktai, nepaisant t akt formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys as-
meniui teisines pasekmes, t. y. darantys tak asmen teisms ar statym saugomiems
interesams. Remiantis iomis teiss normomis, administraciniams teismams priskirta
nagrinti administracines bylas dl vieojo administravimo subjekt priimt teiss akt,
taip pat veiksm (neveikimo), darani tak asmen teisms ar statym saugomiems
interesams, teistumo (r., pvz., 2008 m. rugsjo 25 d. nutart administracinje bylo-
je Nr. AS
525
-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
146
-
391/2009).
20. Tuo atveju, kai skundo primimo nagrinti stadijoje akivaizdu, kad skundia-
mas aktas ar veiksmas, joki teisini pasekmi nesukelia, kad jis negali bti gino
administraciniame teisme objektu, skund galima atsisakyti priimti nagrinti, o skund
primus nagrinti, administracin byl nutraukti kaip nepriskirtin administraciniams
teismams, kadangi, nagrindamas skundus dl teisini pasekmi negalini sukelti ir
nesukeliani akt ar veiksm, teismas asmens teisi apginti negalt, nes net ir skundo
tenkinimo atveju, asmens teisi ir pareig apimtis nepasikeist, o pats procesas bt i
esms beprasmis (r., pvz., 2010 m. balandio 6 d. nutart administracinje byloje Nr.
AS
822
-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
143
-560/2010
ir kt.). Vis dlto minta taisykl turi bti taikoma pripastant visuotinio teismins gy-
nybos prieinamumo principo svarb (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
442
-1669/2008; 2006 m. rugpjio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
502
-278/2006). ABT 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejon ar galio-
jani statym kolizija dl konkretaus gino priskyrimo, ginas nagrinjamas teisme.
21. Vieojo administravimo subjekt priimto akto kvalikavimo ir teisinio verti-
624
nimo negali lemti tik formals kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dl akto arba
sprendimo galima paduoti skund, lemia ne jo forma, o turinys. Todl kiekvienu atveju
vertinama, ar skundiamas aktas turi takos suinteresuoto asmens teisinei padiai (r.,
pvz., 2010 m. rugsjo 3 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
525
-435/2010).
22. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali bti
teikiamas dl tarpini vieojo administravimo subjekto priimam dokument, kuriais
siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutin sprendim. Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo iplstin teisj kolegija 2011 m. birelio 20 d. nutartyje, priimtoje
261
-69/2011, paymjo, kad vientisos (vienos) administraci-
ns procedros metu, prie priimant galutin sprendim, gali bti ir danai yra suraomas
ne vienas vieojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneimas,
paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybin ivada ar kt.). ie dokumentai paprastai at-
lieka tik pagalbin, tarpin ar aptarnaujant vaidmen vieojo administravimo proced-
roje ir jais daniausiai nra forminami baigiamieji (galutiniai) kompetenting (galiot)
asmen (pareign) sprendimai tuo klausimu, dl kurio buvo pradta administracin
procedra. Jais gali bti sprendiami vairs procedriniai klausimai, tiesiogiai nesusij
su asmens teisi ar pareig atsiradimu, pasikeitimu ar inykimu (pasibaigimu). Dl ios
prieasties ie dokumentai danai (taiau jokiu bdu ne visada) suinteresuotiems asme-
nims joki materialini teisini pasekmi nesukelia. Kai skundiamas aktas ar veiksmas
akivaizdiai joki teisini pasekmi nesukelia, jis negali bti gino administraciniame
teisme objektu (2011 m. birelio 20 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
261
-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.
21, 2011 m.). Administracini teism praktikoje argumentai dl tarpini akt pagrstu-
mo ir teistumo paprastai gali bti nurodyti grindiant skund dl galutinio sprendimo,
kurio tarpiniais dokumentais jie yra (r., pvz., 2010 m. gruodio 6 d. nutart administra-
cinje byloje Nr. AS
442
-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrindamas
skund dl tam tikr administracin procedr ubaigianio sprendimo, gali nagrinti
ir tarpini (procedrini) akt (sprendim), kurie atskirai administraciniam teismui
neskundiami, teistum ir pagrstum bei j poveik galutinio sprendimo teistumui
ir pagrstumui.
Vis dlto, nuo pirmiau pamintosios teiss taikymo taisykls skiriasi situacija, kai
suinteresuotas asmuo kreipiasi teism dl atitinkamos valstybs institucijos vilkinimo
atlikti tam tikrus sudtinius administracins procedros veiksmus. Administracinje
byloje Nr. A
492
-1363/2012 pareikjas, be kita ko, pra pareigoti alinink rajono savi-
valdybs administracij suderinti UAB Eviteks paraik taros integruotos prevencijos
ir kontrols leidimui gauti. Teisj kolegija nusprend, kad iomis aplinkybmis Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika dl tarpini
vieojo administravimo subjekto priimam dokument, kuriais siekiama parengti ar
sudaryti prielaidas priimti galutin sprendim, netaikytina. Teisj kolegija paymjo,
kad atsakovo neveikimas (paraikos nederinimas) tiesiogiai daro tak pareikjo tei-
sms, sukelia jam konkreias teisines pasekmes (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas negali ubaigti taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimo i-
davimo paraikos derinimo stadijos), todl pareikjas turi teis reikalauti, kad admi-
nistracinis teismas vertint tokius savivaldybs administravimo subjekto veiksmus /
neveikim. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegijos nuomone, pa-
teiks paraik taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimui gauti, asmuo gyja
625
teist lkest, kad tiek jo paraik nagrinjanti institucija, iuo atveju Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamentas, tiek ir kitos, iuo atveju, paraik derinanti institucija
alinink rajono savivaldybs administracija, atliks atitinkamus veiksmus ir priims
atitinkamus sprendimus per teiss aktuose nustatytus terminus. Per nustatytus termi-
nus to neatlikdamos nurodytos institucijos teist lkest gali paeisti, be to, sukur-
ti teisinio neapibrtumo situacij, kas i esms nesiderint su konstituciniais teisinio
tikrumo ir teisinio saugumo principais (2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
492
-1363/2012).
23. Aktais, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui,
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripastami informacinio pobdio
dokumentai. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
822
-727/2011 teisj kolegija
svarst, ar administraciniame teisme nagrintinas atsakovo Lietuvos Respublikos aplin-
kos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ratas, kuriuo pareikjas
spjamas apie ketinim panaikinti taros integruotos prevencijos ir kontrols leidim
Taros integruotos prevencijos ir kontrols leidim idavimo, atnaujinimo ir panaiki-
nimo taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27
d. sakymu Nr. 80, (toliau ir TIPK) 65 punkte numatyta tvarka. Teisj kolegija, ver-
tindama skundiamo rato pobd, pabr, kad skundiamu ratu pareikjas buvo tik
informuotas, kad nuo 2009 m. rugsjo 1 d. tik ketinama panaikinti taros integruotos
prevencijos ir kontrols leidim. vertinus rato turin, laikytina, kad is ratas yra in-
formacinio pobdio ir jame vieojo administravimo subjekto patvarkym (pareigo-
jim), skirt pareikjui nra. Todl ratas pats savaime koki nors teisini pasekmi
nesukelia. Teisj kolegija atkreip dmes, kad konkreias materialines teisines pase-
kmes pareikjui galt sukelti tik atsakovo pagal TIPK Taisykli 66 punkt priimtas
sprendimas panaikinti taros integruotos prevencijos ir kontrols leidim ir tik toks
aktas galt bti skundiamas administraciniam teismui. Atsivelgusi tai, teisj ko-
legija konstatavo, jog skundiamas ratas negali bti bylos nagrinjimo dalyku ir tokio
pobdio gin administracinis teismas nesprendia (ABT 3 str. 1 d., 15 str.) (2011 m.
gruodio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-727/2011).
24. Vieojo administravimo subjekto priimti rekomendacinio pobdio dokumen-
tai taip pat nelaikytini aktais, dl kuri gali bti pateikiamas skundas administraciniame
teisme. Pavyzdiui, pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktik, prie rekomenda-
cinio pobdio dokument priskiriami Viej pirkim tarnybos ratai dl tam tikr
Viej pirkim statymo nuostat paeidimo, jeigu juose nra formuluojamos jokios
privalomos elgesio taisykls. Administracinje byloje Nr. AS
858
-671/2011 nustatyta, jog
Viej pirkim tarnyba ginijamame rate padar ivadas, kad nustatyti Viej pirki-
mo statymo paeidimai vykdant pirkimo procedras turjo takos pirkimo rezultatams
ir turs takos sudaryt sutari vykdymui, ir atkreip pareikjo dmes, jog vadovau-
jantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms Viej pirkim statym
nuostatoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Be to, tarnyba nurod, jog
turt bti nutraukiamos sudarytos sutartys ir esant poreikiui organizuojamas naujas
vieasis pirkimas. Skundiamame rate taip pat buvo paymta, jog perkanioji orga-
nizacija turi ne vliau kaip per 10 darbo dien Tarnyb ratu informuoti apie priimtus
sprendimus dl sutari nutraukimo. Be kita ko, rate pabrta, jog Viej pirkimo
statymo paeidimai utraukia administracin atsakomyb. Teisj kolegija, vertinusi
rato turin, konstatavo, jog jame pareikjo atvilgiu nra imperatyviai suformuluot
626
jam privalom elgesio taisykli, jo teisi ir pareig, todl ginijamas ratas (pateikti fak-
tai bei pasilymai) negali bti laikomas ABT nustatyta tvarka skundiamu valstybinio
administravimo subjekto priimtu teiss aktu ar veiksmu. Atsakovo priimtas ratas, teis-
j kolegijos vertinimu, buvo informacinio-aikinamojo pobdio dokumentas (siloma
atlikti veiksmus, praoma pateikti informacij, iaikinamos galimos pasekms), pats sa-
vaime nesukeliantis pareikjui teisini pasekmi. Administraciniai teismai nesprendia
gin dl toki vieojo administravimo subjekt dokument, adresuot atitinkamiems
asmenims. Atsivelgiant tai, nusprsta, kad skundiamas Viej pirkim tarnybos ra-
tas yra informacinio, rekomendacinio pobdio dokumentas, nesukeliantis pareikjui
teisini pasekmi, todl pagal savo pobd nepriskirtinas prie akt, kurie yra gino
administraciniame teisme dalykas (2011 m. rugsjo 23 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. AS
858
-671/2011).
Administracini teism praktikoje taip pat pripastama, kad teism nenagrintinas
kompetentingos institucijos atsakymo suinteresuoto asmens kreipimsi dl jos priimto
rekomendacinio pobdio rato teistumas (ABT 37 str. 2 d. 1 p). Administracinje
byloje Nr. AS
858
-336/2012 teisj kolegija konstatavo, kad tokio pobdio dokumentas,
nagrintu atveju priimtas Viej pirkim tarnybos, pats savaime nesukelia pareik-
jui teisini pasekmi. Teisj kolegija nurod, kad administraciniai teismai nesprendia
gin dl toki vieojo administravimo subjekt dokument, adresuot atitinkamiems
asmenims. Teismas turi priimti nagrinti tik tok reikalavim dl teiss akto, kuriame
aikiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos el-
gesio taisykls, j teiss bei pareigos. Pareikjas atskirajame skunde taip pat teig, jog jis
skundia Viej pirkim tarnybos atsakym kaip administracins procedros spren-
dim. Taiau teisj kolegija pabr, kad Lietuvos Respublikos vieojo administravimo
statymo treiasis skirsnis Administracin procedra yra skirtas reglamentuoti atskir
vieojo administravimo santyki srit, t. y. pagal statym vieojo subjekto atliekamus
privalomus veiksmus nagrinjant asmens skund ar praneim apie vieojo adminis-
travimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai pa-
daryt asmens, nurodyto skunde ar praneime, teisi ir teist interes paeidim ir
priimant dl to administracins procedros sprendim. Teisj kolegija, sistemikai
vertinusi Vieojo administravimo statymo 2 straipsnio 15 dalies, 19 straipsnio 1 da-
lies ir 21 straipsnio nuostatas, nusprend, kad Viej pirkim tarnybos atsakymas dl
anksiau priimto rekomendacinio pobdio dokumento negali bti pripaintas (laikyti-
nas) administracins procedros sprendimu Vieojo administravimo statymo taikymo
poiriu, nes tai nra sprendimas priimtas inagrinjus asmens skund ar praneim
apie jo galimai padaryt teisi ir teist interes paeidim (Vieojo administravimo
statymo 19 str. 1 d.). Teisj kolegijos vertinimu, pareikjas neinicijavo administraci-
ns procedros, kadangi pareikjas i esms kreipdamasis nesiek apginti savo galimai
padaryt teisi ir teist interes paeidim, ratas buvo teikiamas dl Viej pirkim
tarnybos rato, kuriame Viej pirkim tarnyba tik ireik savo nuomon dl gali-
mai padaryt Viej pirkim statymo paeidim, iame akte nebuvo nurodyta parei-
kjui privalom vykdyti nurodym. Teisj kolegijos vertinimu, iomis aplinkybmis
pareikjas, kreipdamasis Viej pirkim tarnyb ir teikdamas savo argumentus ir
rodymus, siek pakeisti Viej pirkim tarnybos nuomon apie jos anksiau nustaty-
tus paeidimus. Teisj kolegija taip pat atkreip dmes, kad pareikjas i esms savo
skund grind argumentais, susijusiais su Viej pirkim tarnybos nurodytais Viej
627
pirkim statymo paeidimais, o ne su tam tikrais procedriniais, jo nuomone, atliktos
administracins procedros aspektais (2012 m. gegus 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
858
-336/2012).
25. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra pasisaks dl aikinamojo
pobdio dokument, kurie nepripaintini aktais, galiniais bti skundo dalyku admi-
nistraciniuose teismuose. iuo aspektu pamintinos bylos dl valstybs garantuojamos
teisins pagalbos tarnyb priimam rat statuso. Pastebtina, kad valstybs garantuo-
jamos teisins pagalbos tarnyb priimami ratai, vertinus j turin, neretai yra informa-
cinio-aikinamojo pobdio. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
822
-779/2011 tei-
sj kolegija nustat, kad skundiamame tarnybos rate pareikjas informuojamas apie
tai, kokius veiksmus jis turi atlikti, jeigu pageidauja ir toliau gauti teisin pagalb, pagal
anksiau tarnybos priimtus sprendimus jo atvilgiu ir pan. Teisj kolegijos vertinimu,
tokio pobdio ratas neturi joki vieojo administravimo subjekto patvarkym (pa-
reigojim), skirt pareikjui. Ratas pats savaime koki nors teisini pasekmi nesuke-
lia. Paymta, kad teisins pasekms pareikjui kils atsakovui inagrinjus praym ir
primus sprendim dl antrins teisins pagalbos pareikjui suteikimo ar nesuteikimo.
Tuo tarpu teismas turi priimti nagrinti tik tok reikalavim dl teiss akto, kuriame
aikiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos
elgesio taisykls, j teiss bei pareigos. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, jog
skundiamas ratas negali bti bylos nagrinjimo dalyku, tokio pobdio gin admi-
nistracinis teismas nesprendia (ABT 37 str. 1 d., 15 str.) (2011 m. gruodio 23 d. nutar-
tis administracinje byloje Nr. AS
822
-779/2011).
26. I nusistovjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos dl akt, kurie
gali bti ginijami administraciniame teisme, atskir kategorij bylose matyti, kad sava-
rankiku administracins bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme
yra visi vieojo administravimo institucij priimti aktai, nepaisant j formos, sukelian-
tys materialaus (ne procedrinio) pobdio pasekmes.
26.1. Bylos dl mokesi teisini santyki. Lietuvos Respublikos mokesi admi-
nistravimo statymo (toliau ir MA) 144 straipsnis nustato, kad mokesi moktojas
turi teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm arba
neveikim. LVAT ne kart savo praktikoje yra paymjs, kad iame MA straipsny-
je tvirtinta mokesi moktojo teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo
pareigno) veiksm arba neveikim ta apimtimi, kiek tai susij su mokesi moktojo
teise teismin gynyb, turi bti aikinama sistemikai atsivelgiant ABT 5 straipsnio
ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aikinant MA 144 straipsnio, ABT 5 straipsnio ir
22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teiss aikinimo metodu, administraciniams
teismams priskirta nagrinti tik tokias administracines bylas dl mokesi administra-
toriaus (jo pareigno) priimt teiss akt, taip pat veiksm (neveikimo), kurios daro
tak asmen teisms ar statym saugomiems interesams, teistumo (2011 m. kovo 17
442
-1238/2011; 2011 m. kovo 17 d. iplstins
442
-1238/2011, Lietuvos vyriau-
siojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254 263 p.). Taigi Mokesi
administravimo statymo 144 straipsnyje numatyta mokesi moktojo teis nra abso-
liuti (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-145/2011), o i teiss
norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali bti aikinama prieingai teismi-
nio proceso paskiriai ir negali bti traktuojama kaip suteikianti teis sksti teismui ir
628
tokius mokesi administratoriaus veiksmus, kurie teisini pasekmi nesukelia ir kuri
nagrinjimas teisme bt beprasmis (2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. AS
442
-533/2010).
I Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankiku adminis-
tracins bylos dalyku mokesi teisini santyki srityje negali bti:
pavedimas atlikti mokestin patikrinim (pavedimas tikrinti) (Mokesi adminis-
travimo statymo 120 str. 1 d.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. iplstins teisj kolegijos nu-
442
teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254 263 p.; taip pat r. 2011 m. kovo 24 d. nutart
442
-593/2011);
pavedimas atlikti operatyv patikrinim (Mokesi administravimo statymo 120
str. 2 d.; 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-145/2011; 2011
m. kovo 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-190/2011; 2011 m. gegus 19 d.
442
-1412/2011);
prieprieins informacijos surinkimo payma (pvz., 2011 m. liepos 7 d. nutartis
442
-2338/2011);
praneimas apie mokestin patikrinim ar mokestin tyrim (pvz., 2011 m. rugsjo
575
-921/2011; 2011 m. birelio 13 d. nutartis
575
-860/2011);
mokesi administratoriaus nurodymai, duoti mokestinio patikrinimo metu
(pvz., 2011 m. birelio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-338/2011 ir joje
nurodyta praktika);
mokesi administratoriaus nurodymai, duoti operatyvaus patikrinimo metu
(pvz., 2011 m. lapkriio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-2917/2011, 2011
62
-299/2011);
atsisakymas nutraukti mokestin patikrinim (pvz., 2011 m. gruodio 30 d. nutar-
143
-903/2011);
deryb, vykusi dl susitarimo su mokesi moktoju dl mokesio ir su juo susi-
jusi sum dydio, protokolai (Mokesi administravimo statymo 71 str., pvz., 2011 m.
858
-844/2011);
mokestinio patikrinimo aktas (Mokesi administravimo statymo 129 str.; pvz.,
556
-504/2010);
mokesi administratoriaus surayta operatyvaus patikrinimo payma (Mokesi
administravimo statymo 130 str.; pvz., 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
442
-533/2010);
centrinio mokesi administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotin mo-
kestin patikrinim (Mokesi administravimo statymo 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m.
kovo 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-408/2011);
nurodymas pateikti priklausanio (neparduoto) turto detalj sra (pvz., 2011
442
-2341/2011);
raginimas vykdyti mokestin prievol (Mokesi administravimo statymo 89 str.
1 d.; pvz., 2011 m. gruodio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-828/2011);
Mokesi administratoriaus pateiktos konsultacijos konkreiam mokesi mok-
tojui jo mokam (numatom mokti) mokesi mokjimo klausimais turinys (2009 m.
rugpjio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-462/2009). Taiau bylos nagri-
njimo dalyku gali bti aplinkyb, ar nebuvo paeista pareikjo teis nustatyta tvarka
629
ir bdu gauti konsultacij i mokesi administratoriaus dl mokam ar numatom
mokti mokesi mokjimo (2009 m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
438
-657/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009
m., 337 344 p.)
Anksiau idstytas sraas nra baigtinis, t. y. teismui atskirai neskundiamais gali
bti pripastami ir nenurodyti mokesi administratoriaus sprendimai, kurie nesukelia
joki teisini pasekmi arba kurie yra tarpinio (procedrinio) pobdio (Plaiau r.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant mokesi administravim
reglamentuojanias teiss normas apibendrinim (II dalis), Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m., 503 504 p.).
Kalbant apie administracinio teismo jurisdikcin kompetencij nagrinti mokesti-
nius ginus pagal centrinio mokesi administratoriaus skundus, pamintina Mokesi
administravimo statymo 159 straipsnio 2 dalis. Pagal i nuostat, apsksti Mokestini
gin komisijos sprendim dl mokestinio gino taip pat turi teis centrinis mokesi
administratorius, taiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesi administratorius ir Mo-
kestini gin komisija, sprsdami mokestin gin (arba mokestinio gino metu), skir-
tingai interpretavo statym ar kito teiss akto nuostatas. Pamintina, jog Vyriausiojo
administracinio teismo praktika iuo klausimu yra apvelgta Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvark
reglamentuojanias teiss normas apibendrinimo II dalies skyriuje Centrinio mokesi
administratoriaus teis apsksti Mokestini gin komisijos sprendim (Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 575 611 p.). Todl papil-
domai is klausimas iame apibendrinime nebus apvelgiamas.
26.2. Bylos dl konkurencijos teisini santyki. Vyriausiasis administracinis teismas,
sistemikai aikindamas Konkurencijos statymo normas, yra paymjs, jog proced-
rinio pobdio Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimai dl tyrimo pra-
djimo ar jo papildymo, taip pat ir dl pradto tyrimo termino pratsimo, juo labiau dl
antrats patikslinimo, teismui neskundiami. Pagal administracini teism formuoja-
m praktik bylose dl konkurencijos teisini santyki, savarankiku administracins
bylos dalyku negali bti:
Konkurencijos tarybos nutarimai itirti konkurencij ribojanius veiksmus (pra-
dti tyrim). Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, jog Konkurencijos
tarybos nutarimas pradti tyrim yra vienas i vieojo administravimo procedr metu
priimam procedrinio pobdio dokument, kuriais atliekamas reikming aplinky-
bi tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobd nepriskirtinas prie akt, kurie yra
gino administraciniame teisme dalykas. Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo
nuostatos tiesiogiai nenumato, kad Konkurencijos tarybos nutarimas itirti konkuren-
cij ribojanius veiksmus gali bti skundiamas teismui. Sistemikai aikindamas Kon-
kurencijos statymo normas, Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog statyme
yra numatyta galimyb sksti galutinius Konkurencijos tarybos sprendimus arba Kon-
kurencijos tarybos nutarimus, kuriais atsisakoma itirti konkurencij ribojanius veiks-
mus, o Konkurencijos tarybos nutarimas dl tyrimo pradjimo teismui nra skundia-
mas. Pastarojo pobdio nutarimas savaime nedaro takos pareikjo teisiniam statusui
juo tik pradedama procedra, kurios metu primus galutin sprendim pareikjo
teisinis statusas gali pasikeisti. Todl skundus dl Konkurencijos tarybos nutarim itirti
konkurencij ribojanius veiksmus administraciniai teismai atsisako priimti ABT 37
630
straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtinus administracini teism kom-
petencijai (2011 m. rugsjo 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-662/2011).
Konkurencijos tarybos nutarimai papildyti pradt tyrim dl konkurencij ribo-
jani veiksm. Administracinje byloje Nr. AS
146
-218/2011 teisj kolegija paymjo,
kad nutarimas papildyti pradt tyrim dl konkurencij ribojani veiksm laikyti-
nas vienkartiniu teiss taikymo aktu, skirtu konkreiam subjektui (ABT 2 str. 14 d.),
taiau vertinant jo primimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui,
kurio atvilgiu toks nutarimas yra priimamas, toks aktas negali bti pripastamas in-
dividualiu teiss aktu, skstinu administraciniam teismui. Tarybos nutarimas tyrim
dl konkurencij ribojani veiksm atlikimo papildyti ipleiant tyrimo ribas, kaip ir
nutarimas tyrim pradti, yra vienas i vieojo administravimo procedr metu prii-
mam procedrinio pobdio dokument, kuriais atliekamas reikming aplinkybi
tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobd nepriskirtini prie akt, kurie yra gino
administraciniame teisme dalykas (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-218/2011).
Konkurencijos tarybos nutarimai dl pradto tyrimo termino pratsimo. Remian-
tis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ie aktai pripastami procedrinio po-
bdio, kuriais byla dl konkurencij ribojani veiksm nebuvo inagrinta i esms.
Jie nepatenka Konkurencijos statymo 36 straipsnyje (Konkurencijos tarybos nuta-
rimai, priimami inagrinjus byl) ir 30 straipsnyje (Tyrimo pabaigimas) ivardyt
nutarim sra ir todl, vadovaujantis Konkurencijos statymo 38 straipsnio bei ABT
15 straipsnio nuostatomis, negali bti savarankikas skundo administraciniam teismui
dalykas. Be to, ie nutarimai tiesiogiai nedaro takos asmens teisiniam statusui, kadan-
gi jais tik tsiama pradta tyrimo procedra, kurios metu primus galutin sprendim
asmens teisinis statusas gali pasikeisti (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-218/2011, taip pat r. 2011 m. vasario 24 d. nutart administracinje
byloje Nr. A
822
-387/2011).
26.3. Bylos dl valstybs tarnybos teisini santyki. I Vyriausiojo administracinio
teismo praktikos matyti, kad administraciniai teismai nenagrinja tam tikr procedri-
ni sprendim ar veiksm, kurie atliekami valstybs tarnautojo tarnybins veiklos ver-
tinimo procedros metu (Valstybs tarnybos 22 str.). Paymtina, jog atsisakant priimti
minto pobdio reikalavimus, asmenims nra ukertamas kelias teismin gynyb, nes
iais reikalavimais keliami klausimai i esms teisme gali bti inagrinti, taiau tai turi
bti daroma ne pagal atskirus praymo reikalavimus, o sprendiant valstybs tarnau-
tojo tarnybins veiklos vertinimo procedros galutini sprendim teistumo klausim.
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabriama, kad vertinimo komisijos
sprendimai gali (ir turi) bti teisminio vertinimo dalyku tik kaip atitinkamo sprendimo
motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir ivados
teismo turi bti vertinami kaip skundiamo sprendimo (pvz., sakymo) argumentai ir
ivados (2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-230/2007).
Atkreiptinas dmesys, kad nuo anksiau pamintosios teiss taikymo taisykls ski-
riasi situacija, kai galutinai dl valstybs tarnautojo tarnybins veiklos yra pasisakoma
btent vertinimo komisijos ivadoje. Pavyzdiui, tais atvejais, kai valstybs tarnautoj
vertinimo komisija valstybs tarnautoj vertina gerai, ji neteikia pasilym valstybs
tarnautoj pareigas primusiam asmeniui ir is asmuo atitinkam sprendim nepriima.
Mintais atvejais galutinai dl valstybs tarnautojo tarnybins veiklos yra pasisakoma
631
btent vertinimo komisijos ivadoje ir btent i ivada sukelia teisines pasekmes valsty-
bs tarnautojui. Neleidiant valstybs tarnautojui sksti teismui vertinimo komisijos i-
vados, kuria valstybs tarnautojas vertintas gerai, jis neturt joki galimybi pasiekti,
kad teismas patikrint, ar valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo procedros
metu nebuvo paeistos jo teiss. Taip bt paeista asmens teis kreiptis teism. Todl
tais atvejais, kai valstybs tarnautojas skundia teismui valstybs tarnautoj vertinimo
komisijos ivad, kuria jo tarnybin veikla vertinta gerai, negali bti nusprendiama,
jog toks skundas yra nenagrintinas teism (2007 m. gegus 17 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
248
-223/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis
Nr. 12).
Aktai dl tarnybins veiklos vertinim atliekani tarnautoj nualinimo (nenusi-
alinimo). Administracinje byloje Nr. AS
442
-555/2010 pareikjas ginijo tarnybins vei-
klos vertinim atliekani tarnautoj nualinimo klausimo isprendim bei tiesioginio
valstybs tarnautojo vadovo ivados dl valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertini-
mo forminim. Teisj kolegija paymjo, kad iais reikalavimais pareikjo ginijami
procedriniai sprendimai ar veiksmai yra tik tarpiniai valstybs tarnautojo tarnybins
veiklos vertinimo procedros, apibrtos Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje ir
Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintose Valstybs tarnautoj
kvalikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo tai-
syklse, veiksmai, kurie yra susieti su galutiniais tokios procedros sprendimais, kuriais
galutinai nusprendiama dl valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo ir tokio
vertinimo teisini pasekmi taikymo. Dl mintais pareikjo reikalavimais ginijam
veiksm (sprendim) tiesioginio procedrinio ryio su galutiniais valstybs tarnautojo
tarnybins veiklos vertinimo procedros sprendimais, mintais pareikjo reikalavimais
ginijam veiksm (sprendim) teistumas negali bti vertinamas pagal atskirus reika-
lavimus. Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su tokio pobdio procedriniais veiks-
mais (sprendimais), savo nesutikimo su tokiais veiksmais (sprendimais) argumentus
(bet ne reikalavimus) turi pareikti ginydamas galutinius jo tarnybins veiklos verti-
nimo procedros sprendimus, kuri teistum vertindamas, teismas vertins ir tarpini
(procedrini) veiksm (sprendim) teistum (2010 m. gruodio 6 d. nutartis admi-
442
-555/2010).
U staigos personalo tvarkym atsakingo asmens (komisijos) valstybs tarnau-
toj pareigas primusiam asmeniui pateikti Valstybs tarnybos statymo 22 straips-
nyje numatyti silymai. Administracinje byloje Nr. AS
525
-483/2011 pareikjas ginijo
valstybs tarnautoj vertinimo komisijos ivad, kuria jo veikla vertinta patenkinamai
ir pasilyta valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui tobulinti pareikjo
kvalikacij. Teisj kolegija paymjo, kad vadovaujantis Valstybs tarnybos staty-
mo 22 straipsnio 26 dalimi, valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo priima
sprendim dl vertinimo komisijos silymo gyvendinimo. Jeigu valstybs tarnautoj
pareigas priimantis asmuo priima motyvuot sprendim negyvendinti vertinimo ko-
misijos silymo, valstybs tarnautojo iki vertinimo buvusi teisin padtis nesikeiia.
I cituoto teisinio reguliavimo matyti, kad vertinimo komisijos sprendimai (silymai)
valstybs tarnautoj pareigas priimaniam asmeniui yra rekomendacinio pobdio
ir neprivalomi. Valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teis
motyvuotai nusprsti dl komisijos pateikto silymo gyvendinimo. Btent pastarasis
sprendimas yra galutinis ir sukelia valstybs tarnautojui tiesiogines teisines pasekmes.
632
Kadangi valstybs tarnautoj vertinimo komisijos ivados silymo pareikj pareigas
prims asmuo negyvendino, pripainta, kad valstybs tarnautojo tarnybins veiklos
vertinimo procedra nebuvo nustatyta tvarka baigta, todl jos metu priimti tarpiniai
sprendimai nelaikyti darantys tak pareikjo materialinms teisms ir pareigoms vals-
tybs tarnybos teisini santyki srityje (2011 m. rugsjo 23 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
525
-483/2011).
Atestacijos komisijos neigiama ivada dl pareigno tinkamumo uimti einamas
pareigas. Administracinje byloje Nr. AS
822
-645/2011 pareikja ginijo pareign ates-
tacijos komisijos posdio protokol, kuriame konstatuojama, kad ji netinka eiti ui-
mam pareig, ir siloma pareikj perkelti viena pakopa emesnes pareigas. Teisj
kolegijos vertinimu, ia ivada yra tvirtintas vieojo administravimo subjekto silymas
pareikj perkelti viena pakopa emesnes pareigas. Tuo tarpu ivada pareikjai joki
teisi nesuteik, kaip ir nenustat joki pareig (pareigojim), kurie bt skirti pa-
reikjai. Nusprsta, kad ivada pati savaime koki nors teisini pasekmi pareikjai
nesukelia. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, jog ginijama ivada negali bti
bylos nagrinjimo dalyku, tokio pobdio gin administracinis teismas nesprendia
(ABT 3 str. 1 d., 15 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003
m. rugpjio 29 d. sakymu Nr. IV-314 patvirtint Vidaus tarnybos sistemos pareign
atestatavimo tvarkos taisykli 23 punktu, atestacin komisija, atsivelgdama neigiam
ivad, tik silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, priimti sprendim dl pa-
reigno perklimo emesnes pareigas ar jo atleidimo i vidaus tarnybos. Tik vadovui
primus sakym dl pareigno perklimo emesnes pareigas, jis bt laikomas ga-
lutiniu atestacijos procedros ubaigimo aktu. Toks patvarkymas (pareigojimas) bt
privalomas pareikjai, t. y. sukeliantis pareikjai atitinkamas teisines pasekmes, todl
pareikja galt tok patvarkym (pareigojim) ginyti teismine tvarka (2011 m. lap-
kriio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-645/2011).
Analogika administracini teism praktika formuojama bylose dl valstybs tar-
nautoj atsakomybs. Savarankiku administracins bylos dalyku negali bti ie aktai,
priimti atliekant tarnybin patikrinim Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnyje nu-
matyta tvarka:
tarnybinio patikrinimo ivados. ie aktai pagal administracini teism praktik
laikytini procedrinio pobdio dokumentais. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr.
AS
556
-600/2009 teisj kolegija, ianalizavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002
m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtint Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs
tarnautojams taisykli 10, 11 punkt nuostatas, paymjo, kad ivada dl tarnybinio
nusiengimo traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri valstybs
tarnautojui pati savaime tiesiogini pasekmi nesukelia ir Administracini byl tei-
senos statymo prasme negali bti gino administracinje byloje dalyku (teismui gali
bti skundiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis ivada ir
sukelia teisines pasekmes) (2009 m. rugsjo 24 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
556
-600/2009).
Savarankiku administracins bylos dalyku remiantis Vyriausiojo administracinio
teismo praktika nepripastamos ir vidaus tarnybos sistemos pareign tarnybinio pa-
tikrinimo ivados. Administracinje byloje Nr. AS
63
-100/2012 teisj kolegija konstata-
vo, kad tarnybinio patikrinimo ivada nra individualus teiss aktas, savaime sukurian-
tis pareikjui teises ir pareigas. Tarnybinio patikrinimo ivados suraymas laikytinas
633
atliekamos tarnybini nuobaud skyrimo procedros dalimi. Teismas rmsi ankstesne
Vyriausiojo administracinio teismo praktika (r. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2004 m. gruodio 28 d. nutart administracinje byloje Nr. A
11
-851/2004; 2007 m.
gruodio 3 d. nutart administracinje byloje Nr. A
18
-1093/2007), kurioje iaikinta, kad
atsivelgiant tai: 1) jog ivada ir joje nurodytos aplinkybs bei pasilymai dl patrauki-
mo (nepatraukimo) tarnybinn atsakomybn skirti tam, kad juos vertint turintis teis
skirti tarnybin nuobaud vadovas; 2) jog ivadoje nurodyti minti pasilymai nra pri-
valomi vadovui (ivados adresatui); 3) vadovui patvirtinus ivad (joje nurodyti faktai
ir j teisinis vertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (sakymo), t. y. individualaus tei-
ss akto dalimi, konstatavo, kad Administracini byl teisenos statymo taikymo pras-
me tarnybinio patikrinimo ivada negali bti laikoma teiss aktu, tiesiogiai nustataniu
tikrinamam pareignui atitinkamas teises ar pareigas. Todl ivada (joje pateikti faktai
bei tikrintojo pasilymai) negali bti laikoma Administracini byl teisenos statymo
nustatyta tvarka skundiamu teiss aktu (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
63
-100/2012, 2010 m. gruodio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
63
-728/2010).
Kalbant apie tarnybin patikrinim siekiant nustatyti, ar vidaus tarnybos pareignas
turi teis kompensacij sveikatos sutrikdymo atvejais pagal Vidaus tarnybos statuto 40
straipsnio 3 dal, reikia paymti, kad procedrinio pobdio dokumentais pripastami
ie aktai:
Tarnybinio patikrinimo ivados. Pagal administracini teism praktik, tarny-
binio patikrinimo ivada traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri
pareignui pati savaime tiesiogini pasekmi nesukelia ir Administracini byl tei-
senos statymo prasme negali bti gino administracinje byloje dalyku (teismui gali
bti skundiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis tarny-
binio patikrinimo ivada ir sukelia teisines pasekmes) (pvz., 2006 m. vasario 10 d. nu-
5
-764/2006; 2008 m. rugpjio 14 d. nutartis Nr. A
39
-
1424/2008).
Vis dlto, tais atvejais, kai staigos vadovas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3
dalies taikymo prasme patvirtina pareignui nepalanki tarnybinio patikrinimo ivad
ir ja remdamasis dl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostat taikymo jokio ats-
kiro administracinio akto nepriima, tokia tarnybinio patikrinimo ivada teism prakti-
koje, atsivelgiant konkreias faktines aplinkybes, gali bti vertinama kaip pareikjui
teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (pvz., 2007 m. balandio 24 d. nutartis admi-
11
-333/2007; 2007 m. gegus 2 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. A
11
-457/2007). Tarnybinio patikrinimo ivados, kuria konstatuojama, jog prie-
astinio ryio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybini pareig atlikimo (tarnybos) nra,
patvirtinimas ukerta keli bet kokioms tolimesnms administracinms procedroms,
btinoms pareigno teisei Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyt
kompensacij realizuoti. Be to, paminto prieastinio ryio buvimas yra ne tik slyga
tolimesni administracini procedr vykdymui, bet ir esminis reikalavimas teisei
mint kompensacij atsirasti. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5
dalimi, io esminio elemento buvimas ar nebuvimas nustatomas tik tarnybinio pati-
krinimo metu ir nurodomas jo ivadoje, o tolimesniuose administracins procedros
etapuose nebenustatinjamas. Nors tarnybinio patikrinimo pagrindinis tikslas nusta-
tyti prieastin ry tarp pareigno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba
634
tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar vadinio mokymo, taiau
juo kartu yra atsakoma klausim, ar teiss akt nustatyta tvarka pareignui imokti-
na kompensacija. Todl tvirtindamas tarnybinio patikrinimo ivad, kaip vientis akt,
staigos vadovas i esms priima sprendim, t. y. ireikia savo vali dl paminto prie-
astinio ryio buvimo ar nebuvimo bei neigiamos ivados atveju kompensacijos pa-
reignui nemokjimo. Kadangi teiss aktai nenumato pareigos vieojo administravimo
subjektams priimti paskesn (papildom) sprendim (administracin akt) dl kompen-
sacijos nemokjimo, minta ivada dl prieastinio ryio nebuvimo laikytina teisines
pasekmes sukelianiu, t. y. paneigianiu pareigno teis kompensacij, administraciniu
aktu, kuris gali bti skundiamas statym nustatyta tvarka ir nagrinjamas adminis-
tracini teism pagal Administracini byl teisenos statyme tvirtintas taisykles (2009
143
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Medicinos centro Centrins
medicinos ekspertizs komisijos (toliau ir CMEK) ekspertinis sprendimas. is do-
kumentas pripastamas tik tarpiniu procedros aktu, kuris yra pagrindas staigos va-
dovui (kitam galiotam asmeniui) priimti baigiamj (galutin) akt sprendim dl
kompensacijos imokjimo ar atsisakymo j mokti. CMEK ekspertinis sprendimas
nra administracinis aktas, kuriuo galutinai isprendiamas kompensacijos mokjimo
(nemokjimo) klausimas, nes teiss aktai apskritai nesuteikia teiss CMEK sprsti io
kompensacijos imokjimo (atsisakymo imokti) klausimo. Todl is ekspertinis
sprendimas negali bti savarankiku skundo objektu ir savarankiku administracins
bylos dalyku. Taiau argumentai (bet ne savarankikas reikalavimas) dl CMEK eksper-
tinio sprendimo teistumo ir pagrstumo administraciniame teisme gali bti teikiami
ginijant galutin staigos vadovo sprendim dl kompensacijos mokjimo (atsisakymo
mokti) (2011 m. birelio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-69/2011, Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).
I administracini teism praktikos bylose dl valstybs tarnybos teisini santyki
matyti, kad procedriniais tarpiniais sprendimais pripastami atitinkam institucij ir
komisij silymai panaikinti suinteresuotam asmeniui iduot leidim dirbti ar susipa-
inti su slaptinta informacija:
Silymas vidaus reikal ministrui panaikinti valstybs tarnautojui iduot lei-
dim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija. Administracinje byloje Nr. AS
143
-
241/2012 teisj kolegija pripaino, kad Valstybs saugumo departamento teikimas,
kuriuo praoma panaikinti pareikjui iduot leidim dirbti ar susipainti su slaptinta
informacija, ir Centrins specialiosios ekspert komisijos sprendimas, kuriuo siloma
vidaus reikal ministrui panaikinti pareikjui iduot leidim dirbti ar susipainti su
slaptinta informacija, yra procedriniai sprendimai (leidimo dirbti ar susipainti su
slaptinta informacija panaikinimo procedros dalis), nesuteikiantys pareikjui joki
teisi, taip pat nenustatantys joki pareig. Nesutikimo su tokio pobdio proced-
riniais sprendimais argumentai (bet ne savarankiki reikalavimai) gali bti panaudoti
ginijant galutin sprendim vidaus reikal ministro sakym, kuomet bt vertinami
ir tokie sprendimai bei jais padaryt paeidim taka galutinio sprendimo teistumui.
Taigi, teisj kolegijos vertinimu, Valstybs saugumo departamento teikimas ir Centri-
ns specialiosios ekspert komisijos sprendimas iuo atveju savaime nesukl parei-
kjui teisini pasekmi, todl negali bti laikomi ABT nustatyta tvarka skundiamais
635
administraciniais aktais (ABT 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.) (2012 m. balandio 6 d. nutartis
143
-241/2012).
26.4. Bylos dl teritorij planavimo teisini santyki. Remiantis Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo praktika, savarankiku administracins bylos dalyku negali bti ie
parengiamojoje teritorij planavimo proceso stadijoje iduodami dokumentai:
Aktai, kurie priimami pradedant rengti tam tikros teritorijos detalj plan (pvz.,
usakomas detalusis planas, nustatomi detaliojo plano rengimo tikslai ir pan.). Adminis-
tracini teism praktikoje akcentuojama, kad ie, parengiamojoje teritorij planavimo
proceso stadijoje iduodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams te-
ritorij planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei ems sklypo planui,
kuriais ir bt daroma taka tam tikr asmen teisms. Pavyzdiui, administracinje
byloje Nr. AS
756
-868/2011 teisj kolegija konstatavo, kad administraciniuose teismuo-
se nenagrintini dokumentai, kuriais pradedamos (inicijuojamos) teritorij planavimo
procedros. Tokiu bdu pripainta, kad Klaipdos miesto savivaldybs administracijos
direktoriaus sakymas, kuriuo pradedamas rengti tam tikros teritorijos detalusis planas
(nustatomi detaliojo plano rengimo tikslai, pasirengiama teikti tvirtinti detaliojo plano
koncepcij miesto savivaldybs tarybai ir kt.), pareikjui sukelia tik procedrines, bet
ne materialisias teisines pasekmes. ie aktai tra tik viena i prielaid pradti teritorij
planavimo procedr. Tuo tarpu konkreias teisines pasekmes teritorij planavimo sri-
tyje paprastai sukelia sprendimas dl teritorij planavimo dokumento tvirtinimo (Teri-
torij planavimo statymo 25 str. 5 d. 2 p.). Nesutikdamas su tokio pobdio procedri-
niu sprendimu (veiksmu), pareikjas io nesutikimo argumentus (bet ne savarankikus
reikalavimus) gali pareikti statym nustatyta tvarka ginydamas galutin sprendim
ioje teritorij planavimo procedroje (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
756
-868/2011; taip pat r. 2011 m. gruodio 16 d. nutart administracinje
byloje A
492
-12/2011).
Savarankiku administracins bylos dalyku nepripastami ne tik parengiamojoje
teritorij planavimo proceso stadijoje, bet ir teritorij planavimo dokumento rengimo
etape iduodami dokumentai. Administraciniuose teismuose nenagrintini reikalavi-
mai, kurie siejami su iais teritorij planavimo metu priimamais dokumentais:
Aktai, kuriais tvirtinama koncepcin schema. Administracinje byloje Nr. AS
525
-
230/2011 pareikjai ginijo Vilniaus rajono savivaldybs administracijos direktoriaus
sakym, kuriuo pritarta tam tikro kaimo dalies koncepcinei schemai. Teisj kolegija
paymjo, kad koncepcijos nustatymo stadija yra viena i teritorij planavimo doku-
mento rengimo etap sudarani stadij, kurios metu nustatomos teritorijos naudojimo
ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai (Teritorij planavimo statymo
25 str. 3 d. 2 p.). Teisj kolegija, vertinusi skundiamo akto turin, nusprend, kad juo
pareikjams jokios teiss ir pareigos nebuvo nustatytos. Atsivelgus tai, nusprsta,
kad ginijama koncepcija yra rekomendacinio pobdio dokumentas, kuriuo numato-
mos tam tikros teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys. Teisj kolegija
pabr, jog tokioje koncepcijoje nra tvirtinti konkrets sprendiniai, kurie galt tu-
rti takos pareikj teisms. Tokie atitinkamas teises ir pareigas galimai sukelsiantys
sprendiniai bus tvirtinti detaliajame plane, kuris, tuo atveju jeigu sukels pareikjams
teisines pasekmes, gals bti ginijamas teiss akt nustatyta tvarka (2011 m. gegus 20
d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-230/2011).
Aktai, kuriais pritariama specialiojo plano koncepcijai. Administracinje byloje
636
Nr. AS
525
-267/2012 pareikjai kreipsi teism, praydami panaikinti Panevio mies-
to savivaldybs administracijos direktoriaus sakym, kuriuo pritarta Panevio miesto
istorins dalies nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos teritorijos ir apsaugos zonos
rib ir paveldotvarkos specialiojo plano koncepcijos I varianto sprendiniams. Teisj
kolegija paymjo, kad pagal Teritorij planavimo statym koncepcijos rengimo sta-
dijos metu nustatomi planuojam teritorij erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo
principai (Teritorij planavimo statymo 17 str. 3 d. 2 p.). Teisj kolegija, vertinusi
nurodytas teiss akt nuostatas, nusprend, kad ginijamas sakymas pareikjams ne-
sukl teisini pasekmi, kadangi jis tra tarpinis specialiojo teritorij planavimo pro-
ceso dokumentas, kuriuo nra patvirtinti konkrets sprendiniai (2012 m. balandio 18
525
-267/2012).
Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, gin, kilusi teritorij
planavimo baigiamojo etapo metu, srityje, savarankiku administracins bylos dalyku
nepripaintini:
Valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
teritorinio skyriaus dokumentai, kuriais nurodomi tam tikr planavimo slyg sva-
d neatitikimai bendrajam planui ir savivaldybs administracija praoma inicijuoti to-
ki svad keitim (Teritorij planavimo statymo 35 str.). Administracinje byloje Nr.
AS
525
-202/2011 teisj kolegija pabr, kad io pobdio dokumentai nesukelia suin-
teresuotiems asmenims joki teisini pasekmi, juo nra nustatomos teiss ar pareigos.
Pareikjui teisines pasekmes galt sukelti ne mintas inspekcijos ratas, o galimi bsi-
mi savivaldybs administracijos veiksmai ar aktai, priimti btent tokiame rate idsty-
tos pozicijos pagrindu. Be to, suinteresuotiems asmenims nra ukertama galimyb tsti
detalij plan rengimo procedras (2011 m. balandio 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
525
-202/2011).
26.5. Bylos dl statybos teisini santyki. Vyriausiojo administracinio teismo prakti-
koje pripastama, kad savavalikos statybos aktas, kuriame nra vieojo administravimo
subjekto patvarkym (pareigojim asmeniui), negali bti bylos nagrinjimo dalyku, o
byla, kurioje yra ginijamas toks savavalikos statybos aktas, nenagrintina teism:
Savavalikos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavalikos statybos
faktins aplinkybs, administraciniuose teismuose negali bti ginijamas. Pavyzdiui,
858
-325/2011 pareikja ginijo akto, kuriame nurodyta,
jog ji savavalikai vykdo statybos darbus (pakeista garao ir stogins stogo konstrukcija
bei danga, pakeiiant nuolyd ir aukt), apraoma statinio kategorija, statiniai), teistu-
m. Teisj kolegijos vertinimu, ginijamame akte buvo ireiktas tik fakto konstatavi-
mas tai, kad pareikja savavalikai vykdo statybos darbus. Joki vieojo administra-
vimo subjekto patvarkym (pareigojim) iame savavalikos statybos akte nra. Toks
aktas pats savaime negali sukelti koki nors teisini pasekmi. Pareikjos keliamas
ginas dl io akto i esms yra ginas tik dl fakto, bet ne dl teiss. Konstatuota, kad
skundiamas savavalikos statybos aktas negali bti bylos nagrinjimo dalyku, tokio
pobdio gin administracinis teismas nesprendia (ABT 3 str. 1 d. ir 15 str.) (2011 m.
gegus 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-325/2011).
Kita vertus, administracini teism praktikoje akcentuojama, jog atitinkamas sa-
vavalikos statybos aktas gali bti skundiamas administraciniam teismui, jei juo su-
kurtos tam tikros teisins pasekms pareikjui arba tokiame akte tvirtinti tam tikri
pareigojimai. Administracinje byloje Nr. AS
525
-435/2010 nustatyta, kad ginijamame
637
akte nustatyti pareigojimai pareikjui sustabdyti statyb, nevykdyti tolesni statybos
darb, utikrinti moni saug statybvietje ir ivengti aplinkos taros. Teisj kolegijos
vertinimu, tokie reikalavimai laikytini valiniais pareigojimais pareikjui, todl i esms
nra pagrindo daryti ivad, kad pareikjo skundo reikalavimais nesiekiama isprsti
kilusio gino. Taip pat paymta, jog nepaisant to, kad ginijamas aktas pavadintas sa-
vavalikos statybos aktu, juo i esms yra gyvendinamas Lietuvos Respublikos statybos
statymo 28 straipsnis, kuris numato, kad Valstybins teritorij planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareignai, atliekantys statybos valstybin prie-
ir pagal io statymo jiems priskirt kompetencij, nustat, kad statinys pastatytas
ar statomas savavalikai nedelsdami dviem egzemplioriais surao savavalikos statybos
akt, pareikalauja i statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos bdu) tuojau pat
sustabdyti statybos darbus ir teikia jiems akt pasiraytinai arba registruotu laiku. To-
dl vien skundiamo dokumento pavadinimas negali turti takos dokumento turiniui,
kitaip tariant, vien ta aplinkyb, kad skundiamas savavalikos statybos aktas, kai juo
taip pat nustatomas pareigojimas sustabdyti statybos darbus, negali bti pagrindu ki-
lus gin vertinti kaip nepriskirtin administracini teism kompetencijai (2010 m.
525
-435/2010).
Kultros paveldo departamento prie Kultros ministerijos priimami aktai dl tam
tikr saugom objekt ar vietovs apsaugos paeidim. Administracinje byloje Nr.
AS
822
-737/2011 teisj kolegija paymjo, kad Kultros paveldo departamento prie Kul-
tros ministerijos direktoriaus sakymu sudaromos Komisijos sualot nekilnojamj
kultros vertybi atkrimo bdui ir nuostoli dydiui nustatyti akte tik buvo konsta-
tuotos bei vertintos nustatytos faktins aplinkybs, kurias nustat komisija, inagrin-
jusi su registruota nekilnojamja kultros vertybe susijusius dokumentus ir duomenis.
Taiau ginijamame akte pareikjo atvilgiu nebuvo numatyta joki privalom vykdyti
pareigojim, duota nurodym ar idstyta kit akt suraiusio subjekto vardu priimt
sprendim, galini lemti pareikjo teises ir pareigas, t. y. jame tik idstytos patikrini-
mo metu nustatytos faktins aplinkybs ir pateikta vertintoj pozicija. Teisj kolegijos
vertinimu, tokie aktai gali (ir turi) bti teisminio vertinimo dalyku tik kaip atitinkamo
sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertintoj priimto sprendimo argumentai ir iva-
dos teismo turi bti vertinami kaip skundiamo sprendimo argumentai ir ivados. Be
to, sprendiant nurodyto sprendimo pagrstumo klausim, teismo turi bti patikrinti ir
vertinti komisijos priimto akto teistumo klausimai, t. y. turi bti patikrinta, ar komisija
laiksi teiss akt jai nustatytos akt primimo tvarkos bei procedros. vertinus tai,
kas idstyta, konstatuota, jog ginas dl akto panaikinimo yra nenagrintinas teism
(ABT 37 str. 2 d. 1 p.), o primus tok skund nagrinti, byla nutrauktina (ABT 101
str. 1 d.), kadangi mintas aktas nra administracinis aktas, turintis takos pareikjo
teisms ar statym saugomiems interesams (ABT 15 str. 1 d. 1 p., ABT 22 str. 1 d.), ir
negali bti savarankiku administracins bylos nagrinjimo objektu (2011 m. gruodio
822
-737/2011).
26.6. Bylos dl ems teisini santyki. Vyriausiasis administracinis teismas bylose
dl ems teisini santyki ne kart akcentavo, kad administraciniuose teismuose nagri-
ntini tik tokie teiss taikymo aktai, kuriuose ireiktas teiss norm taikymo rezultatas
konkretaus subjekto atvilgiu, turintis takos io subjekto teisiniam statusui (teisms ir
pareigoms). Tokiu bdu remiantis administracini teism praktika, savarankiku bylos
dalyku nepripastami:
638
ems naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nra vieojo administravimo su-
bjekto nurodym. Administracinje byloje Nr. AS
525
-902/2011 teisj kolegija konstatavo,
kad pareikjo ginijamas Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos te-
ritorinio skyriaus ems naudojimo patikrinimo aktas negali bti laikomas individualiu
teiss aktu, kadangi jis tiesiogiai nesukl pareikjui teisini pasekmi (nedar takos
pareikjo teisms ir pareigoms). Ginijamame ems naudojimo patikrinimo akte tik
buvo konstatuotos institucijos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktins aplinkybs.
Taiau patikrinimo akte pareikjo atvilgiu nebuvo numatyta joki privalom vykdyti
pareigojim, duota nurodym ar idstyta kit institucijos vardu priimt sprendim,
galini daryti takos pareikjo teisms ir pareigoms. Konstatuota, kad institucijos at-
liktas ems naudojimo patikrinimas ir patikrinimo akto suraymas yra tik administra-
cins procedros dalis (elementas), o ne savarankikas juridin reikm turintis aktas
(veiksmas). vertinus tai, kas idstyta, nusprsta, jog ginas dl ems naudojimo pa-
tikrinimo akto panaikinimo yra nepriskirtinas administracini teism kompetencijai
(2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-902/2011, taip pat r.
2011 m. spalio 21 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
492
-763/2011).
Komisijos dl ems sklypo kadastrini matavim atitikties teritorij planavimo
dokumentais suformuotoms ems sklypo riboms ivados, kuriomis remiantis priima-
mas sprendimas dl ems sklyp rib. Administracinje byloje Nr. AS
756
-488/2009 tei-
sj kolegija nustat, kad Vilniaus apskrities virininkas, gavs Nacionalin ems tar-
nybos praym patikrinti, ar teisingai paenklintos tam tikro ems sklypo ribos, sudar
komisij, kuri nuvykusi prie ems sklyp bei inagrinjusi archyvinse bylose turimus
i ems sklyp dokumentus, sura ivad, kad ginijami ems sklypo kadastriniai
matavimai atitinka teritorij planavimo dokumentais suformuotas ems sklypo ribas.
Teisj kolegija nusprend, kad i komisijos ivada pati savaime nesukelia pareikjams
joki teisini pasekmi ir neturi jokios takos j teisms ar pareigoms. i ivada buvo
tik pagrindas Vilniaus apskrities virininkui priimti sprendim, kuriuo pareikj skun-
das dl ems sklyp rib i esms nebuvo patenkintas. Todl mintos komisijos iva-
da negali bti skundiama administraciniam teismui kaip savarankikas individualus
administracinis teiss aktas (2009 m. rugpjio 14 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
756
-488/2009).
26.7. Bylos dl vietos savivaldos. Administraciniuose teismuose nenagrintinas akt,
kuriais tikrinama savivaldybs veikla, teistumas, jei juose nra suformuluoti konkre-
ts pareigojimai ar teisi suvarymai, o tik ireikta tam tikr institucij nuomon ar
rekomendacijos:
Savivaldybi aplinkos apsaugos rmimo specialiosios programos l panaudo-
jimo patikrinimo aktai. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
143
-641/2011 teisj
kolegija sprend, ar skundas dl iauli regiono aplinkos apsaugos departamento 2010
m. gegus 28 d. Savivaldybi aplinkos apsaugos rmimo specialiosios programos l
panaudojimo patikrinimo akto, kuriuo, patikrinus Maeiki rajono savivaldybs 2009
m. aplinkos apsaugos rmimo specialiosios programos l panaudojim, nustatyti pa-
eidimai ir pasilyta iiekoti i Maeiki rajono savivaldybs 339 000 Lt sum, gali
bti nagrinjamas teisme. Teisj kolegija paymjo, kad Savivaldybi aplinkos apsau-
gos rmimo specialiosios programos l panaudojimo patikrinimo aktas negali bti
bylos nagrinjimo dalyku, nes jame nenustatyta joki vieojo administravimo subjekto
patvarkym (pareigojim), todl jis pats savaime negali sukelti koki nors teisini pa-
639
sekmi. iame akte ireiktas tik fakto konstatavimas dl Savivaldybi aplinkos apsau-
gos rmimo specialiosios programos l panaudojimo. (2011 m. spalio 28 d. nutartis
143
-641/2011)
4
.
Savivaldybi kontrol ir audit vykdanios institucijos pareign priimtos iva-
dos, kuriose nustatomos tam tikros l naudojimo faktins aplinkybs, ir ataskaitos,
kuriose ksuojamos atliktos procedros bei pateikiamos tam tikros rekomendacijos.
Administracinje byloje Nr. AS
822
-742/2011 teisj kolegija nusprend, kad Teli rajo-
no savivaldybs kontrols ir audito tarnybos 2011 m. liepos 25 d. UAB Teli ilumos
tinklai nansinio audito ivada, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis surinktais ro-
dymais galima daryti ivad, jog UAB Teli ilumos tinklai los naudojamos nee-
konomikai, administraciniuose teismuose nenagrintina. Teisj kolegijos vertinimu,
ioje ivadoje yra uksuotos kontrols ir audito tarnybos nustatytos l naudojimo
faktins aplinkybs. Tuo tarpu ginijama ivada pareikjui joki teisi nesuteik, kaip
ir nenustat joki pareig (pareigojim). Skundiamoje ivadoje Teli rajono savi-
valdybs kontrols ir audito tarnyba pareik savo nuomon ir formulavo atitinkamas
ivadas, remdamasi audito metu surinktais duomenimis, todl audito ivada negali bti
laikoma vieojo administravimo subjekto patvarkymu. Konkreias materialines teisines
pasekmes pareikjui galt sukelti tik pagal Vietos savivaldos statymo 27 straipsn
priimtas sprendimas dl nansinio ir veiklos audito metu nustatyt ir nepaalint teiss
akt paeidim ir toks aktas galt bti skundiamas administraciniam teismui. Teisj
kolegija nusprend, kad pareikjo skundiamos nansinio audito ataskaitos taip pat
nra nagrintinos administracini teism. Teisj kolegija vertinimu, joje yra uksuoti
atliktos procedros, t. y. atlikto audito veiksmai bei pateiktos rekomendacijos. Todl, tei-
sj kolegijos vertinimu, ginijama ataskaita taip pat nra nagrintina administracini
teism (2011 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-742/2011, taip
pat r. 2011 m. gruodio 23 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
822
-745/2011).
26.8. Bylos dl sveikatos apsaugos teisini santyki. iose bylose akt, dl kuri gali bti
teikiamas skundas administraciniam teismui, klausimas daniausiai kyla, sprendiant dl
Valstybins medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priima-
m dokument statuso. Remiantis administracini teism praktika, administraciniuose
teismuose nenagrintini ie Valstybins medicininio audito inspekcijos aktai:
Asmens sveikatos prieiros paslaug kokybs kontrols sprendimai, kuriuose
nra numatyta joki pareigojim gydymo staigai. Administracinje byloje Nr. AS
822
-
82/2009 pareikjas V Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin kreipsi
teism, praydama panaikinti Valstybins medicininio audito inspekcijos Asmens svei-
katos prieiros paslaug kokybs kontrols sprendimo tam tikrus punktus toje dalyje,
kiek jie grindiami ivadomis, idstytomis Valstybins medicininio audito inspekcijos
priimtos Asmens sveikatos prieiros paslaug kokybs kontrols ataskaitoje. Teisj
kolegija paymjo, kad ginijami atsakovo sprendimo punktai yra rekomendacinio po-
bdio, pareikjui teisini pasekmi nesukelia, nenustato, nepakeiia ir nepanaikina
joki jo teisi ar pareig vieojo administravimo srityje (ABT 22 str. 1 d.), todl negali
4 Redakcijos pastaba: Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsjo 27 d. nutartimi
662
-2003/2012 konstatuota, kad pagal nagrintam ginui aktualius
teiss aktus, savivaldyb turjo teis sksti Aplinkos ministerijos teikim dl netinkamai panaudot
Savivaldybi aplinkos apsaugos rmimo programos l iiekojimo, kuris yra adresuojamas
Valstybinei mokesi inspekcijai
640
bti laikomas teiss aktu ABT 15 straipsnio 1 dalies nuostat prasme. Atitinkamai ir
ginas dl minto sprendimo dalies panaikinimo negali bti laikomas administracini
teism kompetencijai priskirtinu ginu (2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
822
-82/2009).
Reikia paymti, kad kitais atvejais, t. y. kai Valstybins medicininio audito inspek-
cijos sprendime numatyti tam tikri nurodymai gydymo staigai, skundas administra-
ciniuose teismuose nagrinjamas i esms (r., pvz., 2011 m. lapkriio 21 d. sprendim
502
-2397/2011). Taiau i taisykl taikoma tik tais atvejais,
kai Valstybins medicininio audito inspekcijos sprendim ginija gydymo staiga, kuriai
sprendimu nustatyti tam tikri nurodymai. Tuo tarpu pacientams, teikiantiems skundus
dl sveikatos prieiros paslaug prieinamumo, kokybs (tinkamumo) ir efektyvumo,
Valstybins medicininio audito inspekcijos (toliau ir VMAI) sprendimas tiesiogiai tei-
si nesukuria ir dl to j skundai dl tokio sprendimo panaikinimo administraciniuose
teismuose nenagrintini (pvz., 2012 m. balandio 6 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-153/2012). Taiau kai ginijamu VMAI sprendimu: a) atsisakoma atlikti svei-
katos prieiros paslaug prieinamumo, kokybs ar efektyvumo kontrol (r. pvz., 2010
m. rugsjo 16 d. nutart administracinje byloje Nr. A
822
-1100/2010), arba b) atsisakoma
nagrinti paciento skund, nes skunde nurodomi klausimai nepatenka VMAI kompe-
tencij (r. pvz., 2011 m. kovo 3 d. nutart administracinje byloje Nr. A
444
-666/2011),
arba c) prieinama ivada, jog atlikti paciento sveikatos prieiros paslaug tinkamumo
negalima dl rodym trkumo (r. pvz., 2010 m. rugsjo 27 d. nutart administracinje
byloje Nr. A
756
-818/10) pareikjo (paciento) skundas dl toki sprendim, kuriais i
esms apskritai atsisakoma pradti tam tikr administracin procedr, gali bti nagri-
njamas i esms.
Asmens sveikatos prieiros paslaug kokybs kontrols ataskaita. Sveikatos prie-
iros staig statyme yra numatytos pagrindins procedros ir taisykls, kuri turi
bti laikomasi atliekant sveikatos prieiros paslaugas teikiani staig veiklos valsty-
bin kontrol (valstybin medicinin audit), taip pat numatyti i procedr baigimo
dokumentai. iuo statymu numatyt sveikatos prieiros paslaugas teikiani staig
veiklos valstybin kontrol atliekanios institucijos pareignas dl atliktos valstybins
kontrols turi pateikti patikrinimo akt, ivadas ir rekomendacijas patikrinim pasky-
rusios staigos vadovui ir tikrintos staigos vadovui (Sveikatos prieiros staig staty-
mo 53 str. 3 d.). I Sveikatos prieiros staig statymo 53 straipsnio 3 dalyje, 58 ir 59
straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo analizs yra aiki statym leidjo valia,
kuria iuo statymu numatyt staig veikl kontroliuojaniai valstybs institucijai yra
suteikta teis nustaius bent vien i io statymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyt pa-
grind (kontroliuojaniai institucijai nepateikta staig veiklos kontrolei atlikti btina
informacija ar dokumentai arba i informacija ir dokumentai neatitinka tikrovs (1 p.),
paeisti statymai ir kit teiss akt ar normatyvini dokument, reguliuojani staig
veikl, reikalavimai (2 p.), priimti administracin akt sprendim dl iame statyme
numatyt staig kontrols priemoni ir sankcij taikymo. Vyriausiojo administraci-
nio teismo praktikoje, atsivelgiant mint teisin reguliavim, nuosekliai laikomasi
pozicijos, kad Valstybin medicininio audito inspekcijos asmens sveikatos prieiros
paslaug kokybs kontrols ataskaita savaime nesukuria teisini pasekmi sveikatos
prieiros staigai, taiau ji gali bti pagrindas priimti sprendim dl kontrols prie-
moni ar sankcij taikymo, t. y. priimti administracin akt, skundiam teismui (ABT
641
15 straipsnis) (pvz., 2012 m. balandio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-
1195/2012). Analogikai teism praktikoje vertinami ir atvejai, kai skund dl asmens
sveikatos prieiros paslaug kokybs kontrols ataskaitos pateikia pacientai. Vyriau-
siasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrs, kad Valstybins medicininio
audito inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinti pacient praymus, parei-
kimus ir skundus turi bti suprantama kaip vienas i bd nustatyti sveikatos prieiros
paslaug prieinamum, vykdyti j kokybs (tinkamumo) ir efektyvumo kontrol bei
nustatyti priemones iai prieirai gerinti, o ne ginti konkretaus asmens paeistas teises.
Atsivelgiant tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi po-
zicijos, kad asmens sveikatos prieiros pasaug kontrols ataskaita tiesiogiai nesukuria
teisi pacientams, teikiantiems skundus dl sveikatos prieiros paslaug prieinamumo,
kokybs (tinkamumo) ir efektyvumo, todl skundas dl tokios ataskaitos (jos dalies)
panaikinimo ir pareigojimo atsakov atlikti papildom tyrim nenagrintinas admi-
nistraciniuose teismuose (2003 m. lapkriio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
7
-1140/2003, Administracini teism praktika Nr. 4; 2007 m. gruodio 29 d. nutartis
2
-1217/2007).
26.9. Kitos bylos, kylanios i gin dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje.
Pirmiau idstytas byl kategorij sraas nra baigtinis, t. y. teismui atskirai neskun-
diamais gali bti pripastami ir anksiau nenurodyti vieojo administravimo subjekt
priimti aktai, kurie nesukelia tam tikr teisini pasekmi arba kurie yra tarpinio (pro-
cedrinio) pobdio. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
858
-1467/2010 pareik-
jas ginijo teisingumo ministro sakym, kuriuo jam ikeliama drausms byla. Teisj
kolegija konstatavo, kad is sakymas traktuotinas kaip vienkartis teiss taikymo aktas,
skirtas konkreiam subjektui (ABT 2 str. 14 d.), taiau vertinus jo primimo teisinius
pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareikjui, toks aktas negali bti pripastamas
individualiu teiss aktu, skstinu administraciniam teismui. Teisj kolegija paym-
jo, kad Antstoli statymo (ginui aktuali 2005 m. lapkriio 22 d. statymo redakcija)
13 straipsnio 2 dalis teisingumo ministrui eksplicitikai suteikia teis ikelti antstoliui
drausms byl. Pabrta, kad teisingumo ministro sakymas, kuriuo pareikjui ike-
liama drausms byla, i esms yra procedrinis dokumentas, t. y. tik vienas i vieojo
administravimo procedros, kurios pabaigoje gali bti priimtas galutinis sprendimas,
pareikjui sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimam dokument. Nors
ir negalima teigti, kad sakymas ikelti drausms byl pareikjui ivis nesukelia joki
teisini pasekmi, ios teisins pasekms i esms yra tik procedrinio, o ne materia-
laus pobdio. Drausmins bylos iklimo etapas yra neivengiamas ingsnis siekiant
isprsti pareikjo drausmins atsakomybs klausim, taiau iame etape drausmins
atsakomybs klausimas i esms nra nagrinjamas, ginijamas sakymas savarankikai,
nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareikjo teisinio statuso. Taigi
ginijamas sakymas savaime nedaro takos pareikjo teisiniam statusui juo tik pra-
dedama procedra, kurios metu primus galutin sprendim pareikjo teisinis statusas
gali pasikeisti. Visos faktins aplinkybs, kuri pagrindu ikelta drausms byla, turi bti
vertinamos Antstoli garbs teismui nagrinjant drausms byl. Teisj kolegija atkreip
dmes ir tai, kad Antstoli statymas, skirtingai nuo galimybs sksti teismine tvarka
teisingumo ministro sakym skirti drausmin nuobaud (Antstoli statymo 14 str. 5
d.), expressis verbis netvirtina pareikjo teiss sksti teisingumo ministro sakym, ku-
riuo antstoliui ikeliama drausms byla. Sistemikai aikinant Antstoli statymo (ginui
642
aktuali 2005 m. lapkriio 22 d. redakcija) 13 straipsnio 6 dalies (antstoli drausms bylas
nagrinja Antstoli garbs teismas), 14 straipsnio 3 dalies (nuobauda antstoliui skiriama
teisingumo ministro sakymu) ir 14 straipsnio 5 dalies (antstolis teisingumo ministro
sakym skirti drausmin nuobaud gali sksti Administracini byl teisenos nustatyta
tvarka) nuostatas, nusprsta, kad ginijamo sakymo teismin kontrol nra prasminga,
teismas iame etape asmens teisi apginti negalt, nes toks sakymas yra tik vienas i
procedros, kurios pabaigoje gali bti priimtas galutinis sprendimas, etap. Prieingas
teiss princip ir norm aikinimas reikt, kad sprendiant klausim dl drausms
bylos iklimo pagrstumo jau ioje stadijoje turt bti i esms vertinamos ir faktins
aplinkybs, dl kuri buvo ikelta drausms byla, o tai bt nesuderinama su Antstoli
statymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, jog antstoli drausms
bylas nagrinja Antstoli garbs teismas. Dl pirmiau nurodyt prieasi teisj kole-
gija nusprend, kad ginijamas sakymas nepaeidia ir negali paeisti t pareikjo tei-
si ar statym saugum interes, kuri teismin gynyb garantuoja ABT 5 straipsnio
1 dalis (2010 m. gruodio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-1467/2010).
27. Teismas, skundo primimo stadijoje nustats, kad pareikjas skundia akt,
kuris nepatenka akt, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam
teismui, kategorij, motyvuota nutartimi atsisako priimti skund (praym) ABT 37
straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nustaius, kad tam tikras aktas nenagrintinas
administraciniuose teismuose gin sprendiant i esms, pradta byla turi bti nu-
traukta, kadangi toks skundas yra nenagrintinas administracini teism (ABT 101 str.
1 p.) (r., pvz., 2010 m. sausio 22 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
556
-59/2010).
28. iame kontekste reikia paymti, kad ABT 17 straipsnio 1 dalis tvirtina teis-
mins gynybos prioriteto princip, nustatydama, kad tuo atveju, jeigu sujungiami keli
tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti
ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme. ioje
minto straipsnio dalyje tvirtintas priskirtinumo nagrinti teismams pirmenybs (pir-
mumo) principas reikia, jog sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, i kuri
vieni priskirtini nagrinti teismui, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visus rei-
kalavimus nagrinja teismas (2011 m. balandio 28 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
662
-2565/2011). Paymtina, jog tokia nuostata taikoma tik tais atvejais, kai reikala-
vimai yra neatsiejamai tarpusavyje susij (2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
525
-37/2011). Be kita ko, paymtina, kad i Administracini byl teisenos
statymo nuostata turi bti aikinama bei taikoma sistemikai kartu su kitomis statymo
nuostatomis, atsivelgiant j turin bei numatomus teisinio reguliavimo tikslus. Pavyz-
diui, administracinje byloje Nr. AS
438
-778/2009 pareikjas teig, kad pirmosios ins-
tancijos teismas nepagrstai atsisak priimti reikalavim panaikinti gino pastat teisin
registracij dl to, kad jis nepasinaudojo ikiteismine gin sprendimo tvarka. Pareikjo
teigimu, is reikalavimas buvo neatsiejamai susijs su reikalavimu dl statini pripaini-
mo tinkamais naudoti ir remiantis ABT 17 straipsnio 1 dalimi, turi bti nagrinjamas
kartu. Teisj kolegija paymjo, kad statymai imperatyviai ir aikiai nustato, jog gin-
ams dl nekilnojamojo turto registro tvarkytoj sprendim yra privaloma iankstin
ikiteismin j nagrinjimo tvarka ir tik pasinaudojus ia tvarka administracinis teismas
gyja kompetencij nagrinti tokio pobdio gin. Be to, teisj kolegijos vertinimu,
pareikjo skundo reikalavimai dl Vilniaus apskrities virininko administracijos akt
panaikinimo ir nekilnojamo turto teisins registracijos panaikinimo negali bti verti-
643
nami kaip sujungti ar neatsiejamai susij, t. y. kaip vienas kit papildantys (fakultatyvs)
reikalavimai. Formuluojant iuos reikalavimus, keliamas ginas dl skirting institucij
(atsakov) priimt sprendim bei atlikt veiksm / neveikimo teistumo ir pagrstumo,
be to, skiriasi ir ginijam sprendim primimo teisiniai pagrindai ir j turinys (vienu
atveju ginijami sprendimai dl statini pripainimo tinkamais naudoti, kitu atveju
dl statini registravimo nekilnojamojo turto registre). Dl i prieasi teisj kole-
gija atsisak tenkinti pareikjo atskirj skund ir priimti nagrinti pareikjo skundo
reikalavim panaikinti gino pastat teisin registracij (2009 m. gruodio mn. 18 d.
438
-778/2009).
II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui
(ABT 17 str. 3 d., 17 str. 4 d., 19 str., 35 str., 37 str. 2 d. 2 p.)
29. Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numa-
tyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas) motyvuota nutarti-
mi atsisako priimti skund (praym), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABT 35
straipsnyje nustatyta, kad skundas (praymas) paduodamas tam administraciniam teis-
mui, kurio veikimo teritorijoje yra vieojo administravimo subjekto, kurio teiss aktai
ar veiksmai (neveikimas) yra skundiami, buvein. Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. AS
822
-713/2011 teismui nustaius, kad pareikjai skundia Kdaini rajono savi-
valdybs veiksmus, nusprend, kad skundas teismingas Panevio apygardos adminis-
traciniam
5
teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsivelgus tai,
pareikjo skund atsisakyta priimti kaip nepriskirtin Vilniaus apygardos administra-
ciniam teismui (ABT 37 str. 2 d. 2 p.) (2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
822
-713/2011).
30. ABT 35 straipsnyje numatytos bendrosios taisykls iimtimi laikytinos ABT 19
straipsnio nuostatos, nustatanios papildom Vilniaus apygardos administracinio teismo
kompetencij. Pavyzdiui, ABT 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta iimtin Vil-
niaus apygardos administracinio teismo kompetencija nagrinti tarnybinius ginus, kai
viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir
kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnau-
tojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo
tvarkos. Administracinje byloje Nr. AS
146
-293/2009 pareikjas pateik skund Klaipdos
apygardos administraciniam teismui ir pra panaikinti Lietuvos auli sjungos vado
sakym, kuriuo jis buvo atleistas i tarnybos, bei priteisti vidutin darbo umokest u
priverstins pravaiktos laik. Taiau is teismas atsisak priimti pareikjo skund. Ape-
liacins instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visikai pagrstai
nurod, kad Lietuvos auli sjunga laikytina centriniu administravimo subjektu. Sjun-
gos vadas vykdo Sjungos teritorini padalini administravim visoje valstybs terito-
rijoje. Skirti ir atleisti Sjungos rinktini vadus statymu priskirta btent Sjungos vado
kompetencijai. Todl tarnybinis ginas dl Lietuvos auli sjungos vado sprendim tei-
5 Nuo 2012 m. gegus 1 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Aukiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos
teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo 6 straipsnio pakeitimo
statymui, Kdaini rajono apylinks teismo veiklos teritorija priskiriama Kauno apygardos
administracinio teismo veiklos teritorijai.
644
stumo nagrintinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABT 19 str. 2 d. 4
p.) (2009 m. birelio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-293/2009). Remiantis
ABT 19 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, netaikant iankstinio nagrinjimo ne
teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios ins-
tancijos teismas, nagrinja bylas pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim
gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio
statuso. Administracinje byloje Nr. AS
63
-376/2008 pareikjas kreipsi Panevio apy-
gardos administracin teism, praydamas pareigoti Rokikio rajono Policijos komisaria-
to Migracijos tarnyb suteikti jam leidim gyventi Lietuvoje. Teisj kolegija, atsivelgusi
ABT numatyt iimtin Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencij dl
byl pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvo-
je ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso, nusprend, kad
pareikjas su skundu dl pareigojimo iduoti leidim gyventi Lietuvoje privalo kreiptis
Vilniaus apygardos administracin teim (2008 m. liepos 1 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
63
-376/2008).
Pastebtina, kad iimtin Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija
siejama ne su atitinkamo vieojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, bu-
veine, o veiklos teritorija. 2008 m. birelio 30 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo pirmininkas sprend pareikjo UAB Detalita skundo dl Valstybins
ne maisto produkt inspekcijos prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos (toliau ir
Inspekcija) sprendimo, kur prim Inspekcijos Kauno skyriaus Marijampols poskyrio
vedja, panaikinimo teismingumo konkreiam administraciniam teismui klausim. Nu-
statyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegus 19 d. nutartimi
pareikjo praym perdav Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nutartyje
nurodyta, kad atsakovu ioje byloje yra centrinis valstybinio administravimo subjektas
Inspekcija, kurios buvein yra Vilniuje. Dl ios prieasties, vadovaujantis Administra-
cini byl teisenos statymo 19 straipsniu, teismo manymu, ginas teismingas Vilniaus
apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmi-
nink kreipsi Vyriausij administracin teism su praymu perduoti i byl nagri-
nti Kauno apygardos administraciniam teismui. Vyriausiasis administracinis teismas
paymjo, kad sisteminis, loginis, teleologinis ABT nuostat, tame tarpe ir 19 straipsnio
1 dalies bei 35 straipsnio, aikinimas suponuoja, kad kai vykdydamas tam tikroje terito-
rijoje jam pavestas vykdyti vieojo administravimo funkcijas ginijam sprendim pri-
m atitinkamos staigos teritorinio padalinio, pagal civilin teis neturinio juridinio
asmens statuso, pareignas, ginas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra
tas teritorinis padalinys. Prieingu atveju bt akivaizdiai ikreiptas byl paskirstymas
tarp apygardos administracini teism, apsunkinta suinteresuot asmen teis teismi-
n gynyb, nes kiekvien kart, kai bt skundiamas atitinkamos staigos, kurios kaip
juridinio asmens buvein bt Vilniuje, teritorinio padalinio, pagal civilin teis netu-
rinio juridinio asmens statuso, pareigno sprendimas, byla bt teisminga Vilniaus
apygardos administraciniam teismui. Tad, atsivelgiant pamint, nusprsta, kad kils
ginas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikloje teritorijo-
je savo buvein turi Inspekcijos Kauno skyriaus Marijampols poskyris, kurio vedja ir
prim skundiam sprendim (Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2008
m. birelio 30 d. nutartis pagal pareikjo UAB Detalita skund Valstybinei ne maisto
produkt inspekcijai prie Lietuvos Respublikos kio ministerijos).
645
31. Gino teritorinis teismingumas, kai ginas buvo inagrintas ikiteismine tvarka
centrinje vieojo administravimo institucijoje, paprastai nustatomas pagal institucijos,
kuri prim pirmin ir ikiteisminei gin nagrinjimo institucijai skundiam sprendi-
m, buvein. Teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendiant byl dl vieojo
administravimo subjekt priimt sprendim priskirtinumo atitinkamiems apygard
administraciniams teismams klausim, turi bti laikomasi taisykls, kad Vilniaus apy-
gardos administraciniame teisme nagrinjami skundai tik dl t centrini administra-
vimo subjekt priimt sprendim, kurie skund paduodaniam asmeniui sukelia tiesio-
gines teisines pasekmes. Pavyzdiui, tais atvejais, kai valstybs mons Registr centro
centrinio registratoriaus gin nagrinjimo komisija, iankstine gin nagrinjimo ne
teismo tvarka inagrinjusi skund dl teritorinio registratoriaus sprendimo, parei-
kjo skundo netenkina ar tenkina i dalies ir pareikjas nesutinka su palikta galioti
sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareikjui
tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir ios
bylos nagrintinos administraciniuose teismuose pagal i teritorini vieojo adminis-
travimo subjekt buveins viet paskirstym teismams (2011 m. gegus 6 d. nutartis
143
-265/2011). Taiau tais atvejais, kai tiesiogines teisines
pasekmes sukelia ir skundiami teismui tiek teritorinio, tiek centrinio administravimo
subjekto sprendimai, taikytinos taisykls, nustatytos ABT 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Kai skunde dl institucijos sprendimo, priimto gin inagrinjus ikiteismine tvarka, be
kita to, yra suformuluotas ir savarankikas reikalavimas (pvz., dl pareigojimo atlikti
tam tikrus veiksmus) iai institucijai, pagal teiss aktus galiniai veikti ir kaip vieojo
administravimo subjektas, ir kaip ikiteismin gin nagrinjimo institucija, gino teis-
mingumas nustatomas vadovaujantis ABT 17 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyse tvirtinto-
mis nuostatomis, pagal kurias kai byloje yra keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri
vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti kit apygard
administraciniams teismams, byla turi bti nagrinjama Vilniaus apygardos adminis-
traciniame teisme, ir kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys
skirting teism teritorinje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendiamas
pagal auktesniojo administravimo subjekto buvein. Plaiau iuo klausimu r. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin nagrinjimo ne per
teism tvark reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimo (I dalis) 2.5 skyri Teri-
torinio teismingumo nustatymas, kai administracinis ginas prie kreipiantis teism
buvo inagrintas ikiteisminje gin nagrinjimo institucijoje (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 471 478 p.).
32. Vadovaujantis ABT 17 straipsnio 4 dalimi, kai byloje atsakovai yra keli admi-
nistravimo subjektai, esantys skirting teism teritorinje jurisdikcijoje, bylos priskir-
tinumo klausimas sprendiamas pagal auktesniojo administravimo subjekto buvein.
Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaveriai savo teisine padtimi, teism,
kuriame bus nagrinjama byla, turi teis pasirinkti pareikjas. Pavyzdiui, administra-
cinje byloje Nr. AS
146
-378/2011 pareikja skund Klaipdos valstybs garantuojamos
teisins pagalbos tarnybos sprendim, kuriuo praymas suteikti antrin teisin pagalb
persistas sprsti iauli valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybai, ir pastaro-
sios tarnybos atsisakym suteikti antrin teisin pagalb. Teisj kolegija paymjo, kad
Klaipdos valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba yra Klaipdos apygardos
administracinio teismo teritorinje jurisdikcijoje, o iauli valstybs garantuojamos tei-
646
sins pagalbos tarnyba iauli apygardos administracinio teismo. ios tarnybos savo
teisine padtimi yra lygiaverts institucijos (Valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statymo 5 str. 4 p., 9 str.). Atsivelgiant tai, nusprsta, kad pareikja turi teis pasirink-
ti teism, kuriame bus nagrinjama byla. Pareikja skund padav Klaipdos apygar-
dos administraciniam teismui. Toks jos kreipimasis atitinka nurodytas ABT nuostatas.
Esant tokioms aplinkybms, nusprsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai
atsisak priimti pareikjos skund pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 2 punkt, konstata-
vs, kad i byla priskirtina ne Klaipdos, o iauli apygardos administraciniam teismui
(2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-378/2011).
33. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos,
kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio alis, ti-
krai ar tariamai paeidusi pareikjo materialisias teises ar interesus, ir kuri kvieiama
teism atsakyti pareikjo pareikt reikalavim. Vyriausiasis administracinis teismas
taip pat yra iaikins, jog pasirinkti, k nukreipti materialin teisin reikalavim byloje,
t. y. k patraukti atsakovu, gali tik pareikjas. Taiau administracinis teismas, bdamas
aktyvus ir statymu pareigotas iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir parei-
gas, padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises (ABT 10 str.), turi atkreipti
pareikjo dmes tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti
pagal pareikt materialin teisin reikalavim, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas
442
-330/2008, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 124 p.).
34. ABT aikiai ir konkreiai gino, kai vieojo administravimo subjekto aktai ar
veiksmai (neveikimas) nra skundiami, priskirtinumo tam tikram administraciniam
teismui nereglamentuoja. Jei skundu nra ginijamas vieojo administravimo subjekto
priimtas teiss aktas, nra pagrindo konstatuoti, kad teritorinis teismingumas privalo
bti nustatomas pagal vieojo administravimo subjekto buvein. Kai byloje nra skun-
diamas vieojo administravimo subjekto teiss aktas ar veiksmai (neveikimas), reikia
vadovautis ABT 35 straipsnyje numatyta bendra teritorinio teismingumo taisykle, pa-
gal kuri administracinis skundas (praymas) paduodamas vadovaujantis atsakovo bu-
vimo vietos principu. Mintas iaikinimas pateiktas administracinje byloje Nr. AS
62
-
646/2011. ioje byloje pareikjas Alytaus regiono atliek tvarkymo bendrov kreipsi
Kauno apygardos administracin teism, praydamas priteisti i atsakovo zinio asmens,
kurio gyvenamoji vieta yra Varnos rajono savivaldybje, nesumokt vietin rinkliav
u komunalini atliek surinkim ir tvarkym. Teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad
ioje byloje nebuvo skundiamas vieojo administravimo subjekto teiss aktas ar veiks-
mai (neveikimas), taik ABT 35 straipsnyje numatyt taisykl. Teismas, nustats, kad
atsakovo gyvenamoji vieta yra Varnos rajono savivaldybje
6
, nusprend, kad parei-
kjas turt kreiptis Vilniaus apygardos administracin teism (2011 m. rugsjo 19 d.
62
-646/2011).
6 Pastebtina, kad 2012 m. gegus 1 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos
Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki
teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo 6 straipsnio
pakeitimo statymui, Varna patenka Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorij.
647
II.6. siteisjusio teismo sprendimo arba bylos teismo inioje dl gino tarp t pa-
i ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu nebuvimas
(ABT 37 str. 2 d. 4 p., 37 str. 2 d. 5 p., 101 str. 2 p., 103 str. 4 p.)
35. statym leidjas teis kreiptis administracin teism, be kita ko, sieja su aplin-
kybe, kad dl klausimo, dl kurio inicijuojamas naujas ginas, nebt siteisjs teismo
sprendimas. Kai kils teiss klausimas buvo ginijamas teisme ir dl jo yra siteisjs
teismo sprendimas, teis kreiptis teism laikoma gyvendinta. Taisykls, draudian-
ios administraciniams teismams pakartotinai nagrinti bylas, yra tvirtintos ABT 37
straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 101 straipsnio 2 punkte. Remiantis ABT 37 straipsnio
2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas) motyvuo-
ta nutartimi atsisako priimti skund (praym), jei yra siteisjs teismo sprendimas,
priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Pagal
Administracini byl teisenos statymo 101 straipsnio 2 punkt, teismas nutraukia byl,
jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to
paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym
nuo skundo (praymo). Administraciniam teismui nra suteikta teis bei prerogatyva
pakartotinai nagrinti tuos paius klausimus bei vertinti analogikus faktus, kurie jau
anksiau buvo nustatyti ir inagrinti siteisjusiu teismo procesiniu sprendimu (2009
m. gegus 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
438
-50/2009).
36. Vyriausiasis administracinis teismas, aikindamas draudim pakartotinai nagri-
nti bylas, administracinje byloje Nr. AS
442
-54/2008 yra paymjs, kad sprendiant dl
atsisakymo priimti skund aptariamu pagrindu, btina isiaikinti tris aplinkybes: ar yra
teismo sprendimas, ar jis siteisjs, ar reikiamas naujas skundas yra tapatus inagrin-
tam (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-54/2008).
36.1. Kalbant apie pirmj slyg priimt teismo sprendim, paymtina, kad
ABT 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikta svoka teismo sprendimas neturt bti
aikinama siaurai, minta svoka apima ir procesinius sprendimus, kuriuos priima ben-
drosios kompetencijos teismai (2009 m. gruodio 18 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
438
-780/2009).
36.2. Teismo sprendimo siteisjimas kita esmin aplinkyb, kuri teismas verti-
na, sprsdamas, ar yra pagrindas atsisakyti priimti skund kaip jau nagrint teismuo-
se. Pastebtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iaikins,
kad kai suinteresuoto asmens teikiami reikalavimai yra neatsiejamai susij ir klausimas
dl vieno i j apeliacins instancijos teismo grinamas pirmosios instancijos teismui
nagrinti i naujo, laikytina, kad siteisjusio sprendimo nra n dl vieno i reikalavi-
m. Administracinje byloje Nr. AS
525
-99/2010 ginas kilo dl to, kad teismas atsisak
priimti pareikjo skundo reikalavim dl delspinigi priteisimo. Teisj kolegija pay-
mjo, kad reikalavimas dl darbo umokesio u priverstin pravaikt priteisimo yra
neatsiejamai susijs su reikalavimu dl delspinigi priteisimo. Neisprendus klausimo
dl darbo umokesio priteisimo ir priteistinos darbo umokesio sumos, atitinkamai
negali bti sprendiamas klausimas dl delspinigi priteisimo ir priteistinos delspinigi
sumos. Nustatyta, kad apeliacins instancijos teismas panaikino sprendimo dal, ku-
ria pareikjo skundas dl atlyginimo u priverstins pravaiktos laik patenkintas i
dalies, ir ioje dalyje skund perdav i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui.
648
Remiantis nustatytomis aplinkybmis, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas
nepagrstai atsisak priimti pareikjo skundo dal dl reikalavimo priteisti delspinigius
motyvuodamas tuo, jog siteisjusiu teismo sprendimu toks klausimas jau yra isprstas.
Todl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareikjo
skundo reikalavim dl delspinigi priteisimo, panaikinta ir ioje dalyje skundo primi-
mo klausimas grintas i naujo sprsti pirmosios instancijos teismui (2010 m. kovo 10
525
-99/2010).
36.3. Galiausiai kalbant apie skund tapatum, remiantis Vyriausiojo administraci-
nio teismo praktika, tapaiais skundai gali bti pripainti tik tuomet, kai yra tapats visi
trys elementai alys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis
442
-54/2008).
36.3.1. Skundo dalyko ir pagrindo tapatumas. Reikia priminti, jog pareikjo nuro-
dytos aplinkybs, kuriomis jis grindia savo reikalavim, sudaro skundo (praymo) pa-
grind, o pareikjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (pray-
mo) dalyk (2009 m. gegus 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-323/2009).
Sprsdamas dl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareikjas
inicijuoja gin teisme dl tapai teisini santyki ir siekia i esms tapai teisini
pasekmi. Todl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia
pagrindo konstatuoti, kad ginas yra ne dl to paties dalyko ir ne tuo paiu pagrindu
(2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-52/2012).
Nauju skundo dalyku nelaikytinas kitokios nei anksiau reikalauta pinig sumos nu-
rodymas, pvz., skirtingas alos vertinimas. Administracinje byloje Nr. AS
858
-214/2010
teisj kolegija paymjo, kad nors pareikjas, praydamas priteisti neturtins alos
atlyginim, anksiau inicijuotose administracinse bylose nurod skirting neturtins
alos vertinim (150 000 Lt ir 50 000 Lt) nei nagrinjamoje byloje, tai i esms neturi
teisins reikms konstatuojant administracini gin tapatumo fakt. Teisj kolegija
pabr, kad prieingas aikinimas sudaryt galimyb pareikjui piktnaudiauti teise
kreiptis teism, kiekvien kart remiantis i esms tais paiais argumentais, taiau pra-
ant atlyginti skirtingo dydio neturtin al (2010 m. balandio 2 d. nutartis adminis-
858
-214/2010).
Paymtina, kad akto, dl kurio inicijuojamas ginas, tapatumas ne visada reikia
bylos dalyko tapatum. Administracinje byloje Nr. A
502
-2301/2011 teisj kolegija pa-
ymjo, kad nagrintos bylos esm sudar ne Konkurencijos tarybos nutarimo teistu-
mo ir pagrstumo patikrinimas, o io nutarimo tinkamo vykdymo klausimas. Byloje
nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2007 m. rugsjo 20 d. prim nutarim Nr. 2S-19
Dl Vilniaus miesto savivaldybs veiksm perkant paslaugas i UAB ,,Rubicon even-
tus atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimams.
iame nutarime Konkurencijos taryba nutar pripainti, kad Vilniaus miesto savival-
dybs tarybos 2005 m. balandio 13 d. sprendimas Nr. 1-759 ,,Dl paslaug pirkimo i
UAB ,,Rubicon eventus, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybini bei kit
organizacij nekomercinius renginius ir 2005 m. rugpjio 19 d. sutartis Nr. 14-90,
sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybs administracijos ir UAB ,,Rubicon eventus,
paeidia Konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimus, bei nusprsta pareigoti
Vilniaus miesto savivaldybs administracij <...> nutraukti 2005 m. rugpjio 19 d. pa-
talp nuomos sutart Nr. 14-90, sudaryt tarp Vilniaus miesto savivaldybs adminis-
tracijos ir UAB ,,Rubicon eventus, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprietaraut
649
Konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba, manydama,
kad mintas nutarimas nra vykdytas, kreipsi teism ir pra pareigoti atsakov
Vilniaus miesto savivaldybs administracij gyvendinti mintu Konkurencijos tarybos
nutarimu nustatyt pareigojim nutraukti 2005 m. rugpjio 19 d. patalp nuomos
sutart Nr. 14-90, sudaryt tarp Vilniaus miesto savivaldybs administracijos ir UAB
,,Rubicon eventus (dabar UAB ,,Universali arena), arba jos nuostatas pakeisti taip, kad
neprietaraut Konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsivelgusi tai,
teisj kolegija vertino, kad ios bylos gino dalykas yra akivaizdiai kitoks nei adminis-
tracins bylos, pasibaigusios jau siteisjusia Vyriausiojo administracinio teismo nutar-
timi administracinje byloje, kurioje tirtas nutarimo teistumas ir pagrstumas. Dl to,
kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo nagrinjam administracin byl nutraukti pagal
Administracini byl teisenos statymo 101 straipsnio 2 punkt (2011 m. liepos 25 d.
502
-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m., 242 261 p.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkyb, kad pa-
reikjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus
rodymus, tam tikrais atvejais gali bti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateiki-
mas (2009 m. lapkriio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-677/2009). Taiau
taikant i nuostat, btina atsivelgti konkreios bylos aplinkybes (ar ginijamas tas
pats administracinis aktas, ar tariamas pareikjo teisi paeidimas yra tstinis ir kt.).
Pavyzdiui, vienoje i Vyriausiojo administracinio teismo inagrint byl pareikjas
pra panaikinti Utenos AVMI 2006 m. liepos 20 d. turto areto akt, dl kurio Pa-
nevio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsjo 28 d. prim sprendim,
kuriuo pareikjo skundas buvo atmestas. Teisj kolegija paymjo, kad pareikjas
prao panaikinti tok administracin akt, kurio teistumas ir pagrstumas patvirtintas
siteisjusiu teismo sprendimu. Todl teismas nebegali priimti ir nagrinti pakartotinio
skundo dl to paties administracinio akto, tirti to paties administracinio akto teistumo
ir pagrstumo bei priimti kitok teismo sprendim, nei buvo priimtas 2006 m. rugsjo 28
d., nes tokiu bdu bt i esms paneigta siteisjusio teismo sprendimo res judicata ga-
lia. Jei naujai paaikjo esmins bylos aplinkybs, kurios realiai egzistavo, taiau nebuvo
ir negaljo bti inomos pareikjui pirmosios administracins bylos nagrinjimo metu,
arba pamintoje byloje buvo padarytas akivaizdus ir esminis materialins teiss norm
paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim, nutarim ar
nutart, pareikjas gali prayti atnaujinti proces ABT IV skyriuje nustatyta tvarka, o
ne pateikti teismui pakartotin skund dl to paties administracinio akto. Be to, aplinky-
bs, atsiradusios jau inagrinjus pamint administracin byl, iuo atveju negali bti
pagrindu kvestionuoti skundiamo administracinio akto teistumo ir pagrstumo, nes
dl administracinio akto teistumo ir pagrstumo teismas paprastai sprendia tik pagal
atitinkamo administracinio akto primimo metu egzistavusias, o ne vliau vykusias (at-
siradusias) aplinkybes, kuri administravimo subjektas, priimdamas atitinkam admi-
nistracin akt, objektyviai negali vertinti ir nevertina. Todl aplinkybs, atsiradusios
po pamintos administracins bylos inagrinjimo, iuo atveju negali bti vertinamos
kaip naujas skundo pagrindas. Dl pamint prieasi teisj kolegija nusprend, kad
pakartotinis praymas dl to paties administracinio akto, dl kurio jau priimtas siteis-
js teismo sprendimas, panaikinimo nagrinjamu atveju negali bti priimamas ir nagri-
njamas (ABT 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
650
Taiau ioje byloje Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurod, kad pa-
sikeitus aplinkybms, ities gali inykti pagrindas toliau taikyti mokestins prievols
vykdymo utikrinimo bd turto aret arba j taikyti tokiu mastu ir bdu, kokiu jis
buvo pritaikytas. Turto areto taikymas, nepaisant to, kad pasikeitus aplinkybms, iny-
ko pagrindas j taikyti, i esms reikt asmens, kurio turto atvilgiu aretas pritaikytas,
nepagrst, neteist ir neproporcing teisi suvarym, atitinkamai institucijai suteikt
galinim naudojim ne pagal paskirt ir tikslus, kuriems tokia institucija yra steigta ir
gavo atitinkamus galiojimus veikti, nepagrst naudojimsi valstybs valdia, konstitu-
cini teisingumo, protingumo ir proporcingumo princip paeidim. Todl asmeniui,
mananiam, kad nebra pagrindo toliau taikyti turto aret, negali bti atimta teis
prayti panaikinti j. Teisj kolegija paymjo, kad pagal galiojant teisin reguliavim
(Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 33 str. 1 d. 15 p., 101 str.)
aplinkybes, ar yra pagrindas taikyti turto aret, vis pirma nustatinja, vertina ir j pa-
grindu sprendim dl turto areto priima ne teismas, o mokesi administratorius, todl
teisj kolegija padar ivad, kad ir dl areto turtui panaikinimo, kai asmuo mano, kad
inyko pagrindas j taikyti, vis pirma sprendim turi priimti ne teismas, o mokesi
administratorius. Administraciniam teismui statymu nra suteikti galinimai tiesiogiai
sprsti klausimo dl mokesi administratoriaus pritaikyto areto turtui panaikinimo,
kai pasikeiia aplinkybs. Todl suinteresuotas asmuo, manantis, kad nebra pagrindo
toliau taikyti turto aret, vis pirma turi kreiptis atitinkam mokesi administrato-
ri, kuris prim sprendim dl turto areto taikymo, su praymu panaikinti konkretaus
turto aret. Mokesi administratorius dl tokio praymo turi priimti Lietuvos Respu-
blikos mokesi administravimo statymo, Lietuvos Respublikos vieojo administravi-
mo statymo ir kit teiss akt reikalavimus atitinkant sprendim. Nesutikdamas su to-
kiu mokesi administratoriaus sprendimu, suinteresuotas asmuo gali j sksti statym
nustatyta tvarka. Atsivelgdama tai, kas idstyta pirmiau, teisj kolegija sprendia,
kad nagrinjamoje byloje atsisakius priimti pareikjo skund, pareikjo teis reikalau-
ti, kad bt panaikintas turto aretas dl to, kad, pareikjo nuomone, inyko pagrindai
jam taikyti, nra paneigiama, taiau jis j turi realizuoti statym nustatyta tvarka (2007
403
-184/2007.
I administracini teism praktikos matyti, kad kai pareikjas savo teisi paeidi-
m grindia naujais argumentais, susijusiais su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, nra
pagrindo preziumuoti skund pagrindo tapatum. Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. AS
403
-519/2006 pareikjas gin su Valstybinio socialinio draudimo fondo adminis-
travimo staigomis po jo ankstesns bylos inagrinjimo Kauno apygardos administra-
ciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradjo dl to, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1437 buvo i
dalies pakeisti Valstybini socialinio draudimo pensij skyrimo ir mokjimo nuostatai,
patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 18 d. nutarimu Nr. 1156.
Pareikjas tai laik nauja aplinkybe. Teisj kolegija atkreip dmes, kad tokiu atveju
teismas, sprendiantis skundo primimo klausim, dl ios aplinkybs nutartyje turi
pasisakyti i esms ir analizuoti ne tik pareikjo skund reikalavim bei gino ali
tapatum, bet ir skund pagrind tapatum. Teismas, nagrinjantis skundo primimo
klausim, turt visapusikai itirti, ar pareikjo keliamas ginas yra (nra) tapatus jau
inagrintam teisme ginui, bei nustats, kad ginai yra tapats, nutartyje nurodyti ne
tik motyvus dl gino dalyko ir ali tapatumo, bet ir dl pagrindo tapatumo (2006 m.
651
403
-519/2006).
36.3.2. ali (ne)tapatumas. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne
kart yra paymjs, kad teisiniai padariniai, kai skund atsisakoma priimti arba byla
nutraukiama dl skund tapatumo, yra tiesiogiai siejami su tuo, jog ginas yra ne tik
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, bet ir tarp t pai ali. Pavyzdiui, admi-
442
-54/2008 teisj kolegija nustat, kad pareikjas, teikdamas
skund Kauno apygardos administraciniam teismui, pra priteisti alos atlyginim i
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, o skundu,
paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareikjas pra priteisti jam
al i kito atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybs. vertinusi ias aplinkybes, tei-
sj kolegija konstatavo, kad minti skundai negali bti pripainti tapaiais (2008 m.
sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-54/2008).
Kita vertus, atsakovo atstov keitimas ar papildymas bylose dl alos atlyginimo,
paprastai nelaikytina ta aplinkybe, kuri leist teigti, jog skundas kyla tarp skirting a-
li. Esmin reikm iuo atveju turi, ar nauju skundu i esms siekiama persprsti jau
anksiau inagrint byl ir paneigti nustatytus joje faktus bei j pagrindu padarytas
teisinio pobdio ivadas (r. 2010 m. balandio 2 d. nutart administracinje byloje Nr.
AS
858
-214/2010).
Teisi permimas Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nepripa-
stamas pagrindu ivadai, kad ginas yra kils ne tarp t pai ali (2011 m. rugpjio
492
-585/2011).
36.3.3. Paymtina, jog vertinant, ar pareikjas padav tapat skund, be mint
aplinkybi, turi bti atsivelgta teismo sprendimo, priimto kitoje byloje turin, t. y. taip
pat turi bti vertinta, kokiais pagrindais teismas pirmu atveju atmet pareikjo skund
(2011 m. gegus 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-245/2011). Pavyzdiui,
143
-184/2008 apeliacins instancijos teismas nustat, kad
siteisjusia teismo nutartimi atsisakyta priimti pareikj skundo dal, nes jos nesilaik
tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism
tvarkos. Pareikjos, pasinaudojusios iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarka, vl pa-
teik skund teismui. Teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad pareikjos teism kreipsi
pasinaudojusios statym nustatyta bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarka,
t. y. paalinusios aplinkybes, kurios buvo pagrindas atsisakyti priimti skund, konstata-
vo, jog negalima daryti ivados, kad pareikjos pareik skundo reikalavimus, dl kuri
jau buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Nusprsta, jog pirmosios instancijos
teismas neturjo pagrindo atsisakyti priimti i skundo dal pagal ABT 37 straipsnio 2
dalies 4 punkt (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-184/2008).
Taigi, nutartis atsisakyti priimti skund paprastai neukerta kelio pareikjui paalinus
skundo trkumus vl kreiptis teism (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
261
-104/2008).
37. iame kontekste pamintina, kad ABT 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato,
kad administracinis teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skund ir tais atve-
jais, kai teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo
paiu pagrindu, taiau dl keliamo gino nra siteisjusio sprendimo. i teiss norma
taikytina tais atvejais, kai teismui teikiamas ne patikslintas ar papildytas skundas toje
paioje byloje, o siekiama pradti kit administracin byl (2012 m. gegus 7 d. nutartis
552
-318/2012). Aptariam aplinkyb nustaius gino na-
652
grinjimo i esms metu, pagal ABT 103 straipsnio 4 punkt teismas skund (praym)
palieka nenagrint (pvz., 2010 m. balandio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
858
-214/2010).
38. Klitis priimti skund yra ir siteisjusi teismo nutartis priimti pareikjo atsisa-
kym nuo skundo (praymo). Remiantis ABT 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, adminis-
tracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti
skund (praym), jei yra siteisjusi teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo
skundo (praymo). Pagal ABT 101 straipsnio 2 punkt, jeigu yra siteisjusi teismo
nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo), teismas nutraukia byl.
Apie atsisakym nuo skundo plaiau r. Apibendrinimo III.2.1. poskyr Atsisakymas nuo
skundo (praymo).
II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis
(ABT 22 str. 3 d., 25 str., 37 str. 2 d. 3 p., 101 str. 7 p., 103 str. 1 p.)
39. Pagal ABT 22 straipsnio 3 dal, statymo numatytais atvejais skundas (pray-
mas) pirmiausia turi bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai ianksti-
nio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali bti paduodamas
ir administraciniam teismui. I esms analogika nuostata tvirtinta ir minto statymo
25 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri prie kreipiantis administracin teism, vieojo admi-
nistravimo subjekt priimti individuals teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bti,
o statym nustatytais atvejais turi bti ginijami kreipiantis iankstinio gin na-
grinjimo ne teismo tvarka institucij. Privalomos ikiteisminio gino nagrinjimo tvar-
kos nesilaikymas slygoja konkreias statyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis
ABT 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkreiai byl kategorijai statym
nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos, teismas atsisako priimti
skund. Jeigu aplinkyb, jog pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos
iankstinio gino nagrinjimo ne per teism tvarkos, paaikja teismui primus parei-
kjo skund, byl nagrinjantis teismas sprendia atitinkamai dl ABT 101 straipsnio
7 punkto arba ABT 103 straipsnio 1 punkto taikymo. Tais atvejais, kai iankstine gino
nagrinjimo ne per teism tvarka nebegalima pasinaudoti, byla nutraukiama vadovau-
jantis ABT 101 straipsnio 7 punktu, jei ia tvarka dar galima pasinaudoti skundas
paliekamas nenagrintas vadovaujantis ABT 103 straipsnio 1 punktu. Pamintina, jog
Vyriausiojo administracinio teismo praktika iuo klausimu yra apvelgta Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin nagrinjimo ne per
teism tvark reglamentuojanias teiss normas, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 452 535 p. ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 540 611 p.). Todl papildomai is
klausimas iame apibendrinime nebus apvelgiamas.
II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme
(ABT 37 str. 2 d. 7 p., 49 str., 50 str., 103 str. 3 p.)
40. Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio, tvirtinanio teis kreiptis
gynybos teism, 3 dalyje numatyta, jog teismas imasi nagrinti administracin byl
pagal asmens arba jo atstovo skund ar praym. Atstovams administraciniame procese
653
suteikiamas byloje dalyvaujani asmen statusas (ABT 48 str. 3 d.). Administracinia-
me procese atstovu gali bti kiekvienas asmuo, pateiks galiojim suteikt statym
nustatyta tvarka (ABT 49 str.). Administracini byl teisenos statymas kit reikala-
vim ar tam tikr apribojim atstovams administraciniame teisme nenumato. iame
kontekste reikia paymti, kad tam tikrus apribojimus, susijusius su advokat padjj
teise bti atstovais pagal pavedim apeliaciniame procese nustato Lietuvos Respublikos
advokatros statymas.
41. Administracinis teismas neturi teiss prie bylos alies vali nurodyti, kas turi
bti alies atstovu byloje ir siterpti vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius san-
tykius. Svarbu tik tai, kad subjektas pagal statym galt bti atstovu procese ir kad
jo galinimai atstovauti bt tinkamai forminami (2008 m. balandio 17 d. iplstins
442
42. Ta pati taisykl taikytina ir tais atvejais, kai bylos alimi yra Lietuvos valstyb.
Valstybs, kaip ypatingo juridinio asmens, specika lemia tai, kad valstyb pati negali
vesti bylos administraciniame teisme, o privalo bti atstovaujama atitinkam institucij.
Taiau bdama alimi administraciniame procese, valstyb isaugo dispozityvumo prin-
cipo suteikiam galimyb pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. i savo teis valstyb
gyvendino priimdama Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 26 d. nutarim
Nr. 932 Dl atstovavimo valstybei bylose dl alos atlyginimo, kurio pirmu punktu
galiojo atstovauti valstybei bylose dl alos atlyginimo valstybs institucijas (valstybi-
nio administravimo subjektus), dl kuri arba dl kuri pareign, valstybs tarnautoj
ar kit darbuotoj neteist akt atsirado ala. is nutarimas neukerta kelio valsty-
bei, kaip bylos aliai, atskirais atvejais atstovavimo klausim administracinse bylose
isprsti atskirai, pavedant valstybs atstovavim kitiems subjektams. Lietuvos valstybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 apsisprendus,
kad bylose dl alos atlyginimo jai turi atstovauti valstybs institucija, dl kurios arba
dl kurios pareign neteist akt atsirado ala, teismas neturi pagrindo ignoruoti ios
atstovaujamojo valios ir parinkti bylos aliai (valstybei) kit atstov. Tai gali padaryti
tik pats atstovaujamasis, iuo atveju pati Lietuvos valstyb (2008 m. balandio 17 d.
iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-330/2008, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).
iuo aspektu pastebtina, kad netinkamas valstybs atstovavimas alos, padarytos
neteistais valdios institucijos veiksmais, atlyginimo bylose teism praktikoje paprastai
pripastamas neesminiu proceso teiss paeidimu, jeigu valdios institucija, kuri turjo
bti atstov alos atlyginimo byloje, teismo procese dalyvauja. Administracinje byloje
Nr. A
444
-619/2008 iplstin teisj kolegija nustat, kad atsakovu ioje byloje turjo bti
patrauktas ne iauli tardymo izoliatorius, o valstyb. Taiau teisj kolegija, atsivelgu-
si tai, kad pirmosios instancijos teismo procese visapusikai dalyvavo ta valstybs val-
dios institucija, kuri turjo betarpikai (tiesiogiai) utikrinti pareikjo laikymo slyg,
kurios nagrinjamu atveju buvo paeistos, tinkamum, t. y. ta valstybs institucija, kuri
bt buvusi tinkama Lietuvos valstybs atstov procese, kad ios institucijos ir tikrojo
atsakovo (valstybs) interesai iuo atveju negaljo skirtis, kad valstybs interesus byloje
galjo ginti ir treiuoju suinteresuotu asmeniu trauktas Kaljim departamentas prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nusprend, kad toks paeidimas nra es-
minis ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir gr-
654
inti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui (ABT 142 str. 1 d.) (2008 m.
balandio 16 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr. A
444
-
619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).
Pastebtina, kad tais atvejais, kai valdios institucija, su kurios veiksmais siejamas
reikalavimas atlyginti al, likviduojama (reorganizuojama ir pan.) valstybei bylose dl
alos atlyginimo atstovauja ta valdios institucija, kuri perima likviduotos valdios ins-
titucijos funkcijas atitinkamoje vieojo administravimo srityje, jei teiss aktai nenustato
kitaip. Administracinje byloje Nr. A
62
-1119/2011 iplstin teisj kolegija paymjo,
kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 Dl
apskrii virinink administracij likvidavimo 5.3 punkt, ginuose dl apskrii vir-
inink priimt sprendim atliekant statybos valstybins prieiros, savivaldybs ben-
drojo, specialiojo teritorij planavimo dokument, detalij plan valstybins prieiros
funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Valstybin
teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu statymuose
nenustatyta kitaip. Iplstin teisj kolegija neturjo pagrindo manyti, kad galiojantis
teisinis reguliavimas, susijs su funkcijomis, kurias perima Valstybin teritorij planavi-
mo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turi bti aikinamas siaurai. alos
atlyginimo bylose vertinami institucijos galbt neteisti veiksmai ar neveikimas. Na-
grinjamoje byloje tai reikia, kad teismas turs analizuoti veikl, glaudiai susijusi su
valstybs institucij funkcij vykdymu teritorij planavimo srityje. Todl btent Valsty-
bin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, permusi ati-
tinkamas funkcijas teritorij planavimo srityje, gali geriausiai atstovauti valstybei ioje
byloje. Be to, pabrta, kad nagrinjamu atveju sprendiama ne dl Valstybins teritorij
planavimo ir statybos inspekcijos, bet dl valstybs civilins atsakomybs. ios aplinky-
bs buvo pakankamas pagrindas iplstinei teisj kolegijai nusprsti, kad alos, kilu-
sios dl apskrities virininko administracijos sprendim, priimt teritorij planavimo
srityje, atlyginimo bylose valstybei turt atstovauti Valstybin teritorij planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj
kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr. A
62
43. Pagal ABT 49 straipsnio 2 dal, atstovais pagal statym laikomi atitinkam
institucij, staig, tarnyb, moni, organizacij vadovai, o statym ar kit teiss akt
numatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys nevirydami galiojim, suteikt re-
miantis statymu ar kitais teiss aktais.
43.1. Sprsdamas tinkamo subjekto atstovauti savivaldybs interesams klausim,
Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog savivaldybs tarybai teisme gali
atstovauti atstovas, kuriam galiojimus iduoda meras. Teisj kolegija atkreip dmes,
kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatyta, jog meras reglamente nustatyta tvarka savivaldybei teisme atstovauja pats
arba galioja kitus asmenis. Todl teisj kolegija, nustaiusi, kad Maeiki rajono sa-
vivaldybs atstovui galiojimus atstovauti savivaldybs tarybai teisme suteik Maeiki
rajono savivaldybs meras, konstatavo, jog galiojimus suteik tinkamas subjektas (2009
m. gruodio 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
-257/2009).
Tuo tarpu Vietos savivaldos statymo 29 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad savival-
dybs administracijai vadovauja savivaldybs administracijos direktorius. Jis yra stai-
gos vadovas. Administracinje byloje Nr. AS
143
-266/2009 teisj kolegija, aikindama
655
ABT 49 straipsnio 2 dalies ir Vietos savivaldos statymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatas,
konstatavo, kad savivaldybs administracijai atstovauja savivaldybs administracijos di-
rektorius arba jo galiotas asmuo. Teisj kolegija, nustaiusi, kad galiojim veikti Pane-
vio miesto savivaldybs administracijos vardu suteik Panevio miesto savivaldybs
meras, nusprend, kad is galiojimas nra tinkamas paduoti atskirj skund Panevio
miesto savivaldybs administracijos vardu (2009 m. gegus 15 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
143
-266/2009).
43.2. Akcentuotina, kad visuomenini organizacij atstovais pagal statym taip pat
laikomi j vadovai, o statym ar kit teiss akt numatytais atvejais ir kiti darbuoto-
jai, veikiantys nevirydami galiojim, suteikt remiantis statymu ar kitais teiss aktais.
442
-127/2011 teisj kolegija konstatavo, kad Lietuvos
mogaus teisi stebtoj sjungos vardu skund padav asmuo, neturintis tam reikiam
galiojim. ios organizacijos vardu teismui paduot skund pasira jo pirmininku pri-
sistats asmuo. Teisj kolegija byloje pateikto galiojimo, surayto ir pasirayto paties
Sjungos pirmininku prisistaiusio asmens, nepripaino dokumentu, patvirtinaniu io
asmens galinimus veikti Lietuvos mogaus teisi stebtoj sjungos vardu. Be to, i by-
loje esani juridini asmen registro duomen buvo matyti, kad Sjungos valdymo or-
gan nariais yra registruoti visai kiti asmenys nei pirmininku prisistats asmuo. Teisj
kolegija, vertinusi nustatytas aplinkybes, nusprend, kad paduot skund turi bti atsi-
sakoma priimti Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto
pagrindu (2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-127/2011).
43.3. Kalbant apie moni atstovavim administraciniame teisme, paymtina, kad
tai, jog monei, ikelta restruktrizavimo byla, nra klitis mons vadovui mons vardu
paduoti skund. Teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
442
-137/2010 konstatavo,
kad moni restruktrizavimo statymas nenumato, kad iklus monei restruktriza-
vimo byl, nutrksta mons valdymo organ galiojimai ir mons valdymo organai
nebegali atstovauti monei teisme. Prieingai, moni restruktrizavimo statymo 16
straipsnio 1 dalyje yra numatytas restruktrizuojamos mons valdymo organ galioji-
m tstinumas. mons valdymo organams gali bti taikomi tam tikri apribojimai, jeigu
jie yra nustatomi restruktrizavimo plane ar teismo nutartyje, taiau nagrintu atveju
byloje duomen apie apribojim, susijusi su kreipimusi teism, nustatym pareikjo
valdymo organams nebuvo. Taip pat moni restruktrizavimo statymas nenumato,
kad mons valdymo organui kreipiantis mons vardu teism, turi bti gautas kon-
kretus paskirto mons administratoriaus pritarimas tokiam veiksmui. Pagal moni
restruktrizavimo statymo 16 straipsnio 2 dal, paskirtas mons administratorius tik
priiri mons valdymo organ veikl. i prieiros funkcij nra pagrindo traktuoti
kaip paties mons administratoriaus vykdom mons valdymo veikl ar kaip mons
administratoriaus veikim kartu su mons valdymo organais. Pagal moni restrukt-
rizavimo statymo 16 straipsnio 58 dalis, mons administratoriaus prieiros funkcija
i esms pasireikia tik netiesiogiai, tai yra mons veiklos stebjimu ir, esant reikalui,
nurodym mons valdymo organams dl mons veiklos davimu; mons valdymo or-
ganams nevykdant i nurodym, gali bti keliamas klausimas dl alos atlyginimo ar
mons valdymo organ nari galiojim sustabdymo (nutraukimo) (2010 m. kovo 25
442
-137/2010).
44. Administraciniame procese atstovu gali bti kiekvienas asmuo, pateiks galio-
jim suteikt statym nustatyta tvarka (ABT 49 str.). galiotais atstovais (pagal pavedi-
656
m) teisme paprastai bna advokatai (ABT 49 str. 3 d.). Paymtina, kad Advokatros
statymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato teiss ir pareigas turi ir advo-
kato padjjas, iskyrus tam tikrus proceso statymuose nustatytus apribojimus. Advo-
kato padjjas turi teis atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra
raytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkreioje byloje, o kitose
institucijose raytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padjjas gali
atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo
advokato padjjo praktikos pradios.
44.1. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavs,
kad advokat padjjai neturi teiss pasirayti ir paduoti praym dl proceso atnaujini-
mo. Sistemikai aikinant ABT nuostatas, matyti, jog praymo dl proceso atnaujinimo
padavimas yra sietinas su Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija nagrinti
klausimus dl proceso atnaujinimo ABT nustatyta tvarka. Tokia Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo kompetencija yra iimtin (ABT 20 str. 2 d.), akivaizdiai nepriskirtina
pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o atstovavimo veiksmai, atliekami paduo-
dant praym dl proceso atnaujinimo ir sprendiant kitus su tuo susijusius klausimus,
neabejotinai negali bti vertinami kaip atstovavimas pirmosios instancijos teisme. ver-
tinusi nurodyt teiss akt nuostatas ir teism praktik, teisj kolegija nusprend, jog
Advokatros statymo 34 straipsnio 2 dalis, ribodama advokato padjjo teis atstovauti,
atitinkamai suteikiant toki teis tik pirmosios instancijos teisme, nesuteikia advokato
padjjui teiss pasirayti ir paduoti praym dl proceso atnaujinimo (2011 m. spalio
21 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
-114/2011).
45. Kaip ir atstovams pagal statym, atstovams pagal pavedim taikomas reikalavi-
mas pateikti galiojimus patvirtinant dokument (ABT 49 str. 3 d.). Be to, reikalavimas
prie atstovo paduodamo skundo (praymo) pridti galiojim ar kitok dokument, pa-
tvirtinant atstovo galiojimus, numatytas ABT 23 straipsnio 3 dalyje.
45.1. Advokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba
advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi (ABT 49 str. 3 d.). Vy-
riausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra paymjs, kad dokumentams,
patvirtinantiems atstovo galiojimus, taikomi bendrieji ocialiam dokumentui keliami
reikalavimai. Administracinje byloje Nr. AS
492
-579/2011 nustatyta, kad atstovavimo
sutartyje, kuri pateik pareikjo advokatas, nebuvo nurodyta jos sudarymo data (ne-
nurodyta konkreti atstovavimo sutarties sudarymo diena), sutariai nebuvo suteiktas
numeris. Apeliacins instancijos teismas suabejojo ios atstovavimo sutarties tikrumu,
nes ji neatitiko ocialiam dokumentui keliam reikalavim. Taigi toks dokumentas,
teisj kolegijos vertinimu, nelaikytinas patvirtinaniu advokato galiojimus (2011 m.
492
-579/2011). ioje byloje teisj
kolegija taip pat nusprend, kad byloje esanios atstovavimo sutarties kopija nelaikytina
tinkamu rodymu, pagrindianiu atstovo galiojimus, t. y. ji neatitinka ABT 23 straips-
nio 3 dalyje nustatyt reikalavim, todl pirmosios instancijos teismas pagrstai parei-
kjui nustat termin trkumams paalinti pateikti atstovavimo sutarties original
(ABT 37 str. 1 d.) (2011 m. rugpjio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-
579/2011). Pastebtina ir tai, kad Advokatros statymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad atlikdamas pavedimus pagal susitarim ar paskyrim, advokatas pateikia sutart dl
teisini paslaug ar ios sutarties ira, advokato order baudiamajame procese arba
sprendim dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos suteikimo.
657
45.2. Kit atstov pagal pavedim galiojimai turi bti nurodyti galiojime, iduo-
tame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
(ABT 49 str. 3 d.). Pavyzdiui, remiantis Profesini sjung statymo 15 straipsnio 1
dalimi, profesins sjungos atstovauja savo nariams ir statym nustatyta tvarka gina
savo nari teises ir teistus interesus valstybs organuose. Administracinje byloje Nr.
AS
146
-650/2009 teisj kolegija atkreip dmes, kad profesins sjungos savo nari tei-
ses ir teistus interesus administracinse bylose teisme daniausiai gina iais bdais: (i)
kreipiasi su praymais profesini sjung nari teisms ir teistiems interesams ginti
Profesini sjung statymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; (ii) atstovauja profesins
sjungos nariams valstybs tarnybos teisini santyki bylose. Teisj kolegija pabr,
kad pirmuoju atveju, profesin sjunga byloje yra pareikjas. Jos kaip juridinio asmens
atstovavim teisme reglamentuoja ABT 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesi-
n sjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedim (ABT 49 str. l ir 3 d.). iuo
atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesins sjungos ir jos nario atsirasti
yra asmens naryst profesinje sjungoje, todl profesin sjunga atstovauja savo nariui
be specialiai atstovauti teisme ireikto (odiu ar ratu) pavedimo (j atstoja asmens
naryst profesinje sjungoje). Teisj kolegija paymjo, kad atstovavimo pagal pave-
dim administracinse bylose turiniui bei jo forminimui keliami reikalavimai, nustatyti
Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABT 49 str. 3 d.), Teisj kolegija, verti-
nusi Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies l punkto nuostat, kad
teismas imasi nagrinti administracin byl pagal asmens ar jo atstovo skund, bei 23
straipsnio 3 dalyje tvirtint taisykl, kad prie atstovo paduodamo skundo turi bti pri-
dedamas galiojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus, nuspren-
d, jog be specialiai iduoto galiojimo profesin sjunga atstovaudama savo nariams
teisme turi visas teises, iskyrus: 1) teis paduoti skund; 2) bylos perdavim kitam
teismui ar institucijai; 3) visik ar dalin skundo (praymo) reikalavim atsisakym; 4)
skundo (praymo) reikalavim pripainim; 5) skundo (praymo) pagrindo ar dalyko
pakeitim; 6) teismo sprendimo ar nutarties apskundim; 7) galiojim perdavim ki-
tam asmeniui (per galiojim); 8) vykdomojo rato gavim ir jo pateikim iiekoti; 9)
priteist pinig gavim. Administracini byl teisenos statymo 23 straipsnio 3 dalyje
ir 50 straipsnio 2 dalies 18 punktuose nurodytiems atstovavimo veiksmams atlikti yra
btinas notaro patvirtintas galiojimas. Atsivelgusi iuos argumentus, taip pat ver-
tinusi profesins sjungos pateikto skundo pobd (ginas kilo dl valstybs tarnybos
teisini santyki (tarnybins nuobaudos paskyrimo), teisj kolegija konstatavo, kad
pareikjas privaljo pateikti teismui galiojim, patvirtint notaro, suteikiant teis jam
paduoti skund profesins sjungos nario vardu (2009 m. spalio 23 d. nutartis adminis-
146
-650/2009).
46. Atstovo pagal pavedim galiojimas vesti teisme byl suteikia atstovui teis atlik-
ti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus ABT 50 straipsnio 2 dalies
18 punktuose numatytus veiksmus. galiojimas atlikti kiekvien i veiksm turi bti
specialiai aptartas atstovo galiojime (ABT 50 str. 3 d.). Pastebtina, kad iuo aspektu
ABT nuostatos skiriasi nuo Civilinio proceso kodekso norm, pagal kurias galiojimas
atstovauti teisme suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius
veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime (CPK 59 str.).
Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, aikinania ABT 50
straipsnio 2 dalies nuostatas, pateiktame galiojime turi bti konkreiai vardinta atsto-
658
vo teis vesti byl (atstovauti) teisme. Administracinje byloje Nr. AS
525
-557/2011 teisj
kolegija, vertinusi ABT 50 straipsnio 2 dalies normas, paymjo, jog statym leidjas
atstovo pagal pavedim teis atstovauti subjektui administraciniame teisme, taip pat ir
teis pasirayti skund, aikiai susiejo su reikalavimu turti atitinkam galiojim vesti
byl teisme. Abstraktus galiojimas atstovauti subjektui visose valstybinse ir privaiose
staigose bei organizacijose, pasirayti ratus ir panaiai nra pakankamas (2011 m. lap-
525
-557/2011, taip pat r. 2011 m. spalio
146
-516/2011).
46.1. Pastebtina, kad ABT 50 straipsnio 2 dalis nereikalauja, jog teis paduoti
skund bt atskirai aptarta atstovui iduotame galiojime. Vadinasi, jei galiojimus pa-
tvirtinaniame dokumente atstovui yra suteikta teis vesti byl teisme, teis paduoti
skund teismui atskirai neprivalo bti aptarta.
46.2. Prie iimtini atstovo pagal pavedim teisi, kurios turi bti specialiai aptartos
atstovo galiojime, priskirta ir teis atstovui apsksti teismo sprendim ar nutart (ABT
50 str. 2 d. 5 p.). Teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
858
-530/2010 paymjo,
kad tokios teiss iskyrimas nra savitikslis, kadangi bet koks sprendimo ar nutarties
apskundimas yra susijs su skundianio asmens diskrecija, pasveriant tai, ar apskundi-
mas yra tikslingas, kokios gali bti skundo teisins pasekms, ar racionalu sksti teismo
sprendim ar nutart, kurie i esms tenkina asmen. Todl teis apsksti teismo spren-
dim ar nutart turinio asmens ir jo atstovo poiris dl btinybs sksti teismo spren-
dim ar nutart gali skirtis. Dl nurodyt prieasi statym leidjas, siekdamas apsau-
goti asmens teises bei apriboti atstovo pagal pavedim diskrecij, teismo sprendim ir
nutari apskundimo teis atstovui pagal pavedim priskyr prie specialiai aptartin
galiojime (2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-530/2010).
46.3. Atstovas pagal pavedim, atskirai to neaptarus galiojime, neturi teiss perduoti
savo galiojim kitam asmeniui, t. y. pergalioti (ABT 50 str. 2 d. 6 p.). Administracinje
byloje Nr. AS
525
-753/2009 nusprsta, kad snus, kuriam motina suteik galiojim atsto-
vauti jos interesams, tvarkant ems nuosavybs teiss grinimo dokumentus, neturjo
teiss sudaryti teisins pagalbos sutarties motinos vardu. Teisj kolegija pabr, kad
galiojime nebuvo numatyta teis pergalioti, todl atsivelgiant ABT 50 straipsnio 2
dalies 6 punkt, kitam asmeniui savo galiojim snus perduoti negaljo (2009 m. gruo-
dio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-753/2009).
47. Pastebtina, kad sprendiant dl asmens teiss atstovauti administraciniame
teisme, be kita ko, turi bti vertinta galiojimus nustataniame dokumente apibrta
galiojim apimtis ir apribojimai. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
63
-187/2011
nustatyta, kad skund pasira ir pirmosios instancijos administraciniam teismui pada-
v asmuo, kuriam buvo pavesta vesti civilines, administracines, arbitraines, tarptauti-
nes bylas, susijusias su atstovaujamojo turtu. Teisj kolegijos vertinimu, nagrinjamas
ginas dl Specialij tyrim tarnybos pareigojimo itirti atstovaujamojo skund dl
galimai nusikalstam asmen veik, nra tiesiogiai susijs su jo turtinmis teismis,
todl galiojimas, kuris yra pridtas prie skundo, nesuteik teiss atstovui atlikti atsto-
vaujamojo vardu kokius nors procesinius veiksmus ioje administracinje byloje (2011
63
-187/2011)
48. Atstovui, nepateikus galiojimo vesti teisme byl, teismas, sprendiantis skundo
ar praymo primimo klausim, nustato termin trkumams paalinti (ABT 23 str. 3
d., 37 str. 1 d.). Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, kad terminas skun-
659
do trkumams alinti Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka gali bti nustatomas tais atvejais, kai galima sprsti, jog atstovas skun-
do padavimo metu turjo atitinkamus galiojimus, taiau nepateik juos patvirtinani
dokument (2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
248
-181/2008). Va-
dinasi, atsisakyti priimti skund ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu galima
tada, kai i pirmosios instancijos teismui pateikt dokument matyti, kad skund kito
asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami galiojimai nebuvo suteikti. Administra-
cinje byloje Nr. AS
822
-570/2010 teisj kolegija, nustaiusi, kad kartu su skundu buvo
pateiktas ir galiojimas, taiau jame nebuvo numatyta atstovo teis paduoti ir pasirayti
skund administraciniam teismui pareikjo vardu, nusprend, jog pirmosios teismas
skund pagrstai atsisak priimti vadovaujantis ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu
822
-570/2010). Tokia prak-
tika formuojama ir kitose Vyriausiojo administracinio teismo bylose (r., pvz., 2009 m.
liepos 10 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
143
-411/2009).
49. Sprendiant skundo primimo klausim, yra vertinama skundo padavimo
metu buvusi situacija. Kaip paymjo teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
248
-
181/2008, atstovas galiojimus paduoti skund teismui turi turti skundo padavimo
metu. Tai, jog tokie galinimai suteikiami jau po skundo padavimo iduotame naujame
galiojime, neturi reikms, nes atstovas gali veikti pagal galiojim, turim, atliekant
atitinkamus procesinius veiksmus, o ne pagal galiojim, kuris iduodamas po atitinka-
m procesini veiksm atlikimo (2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
248
-181/2008).
50. Vis dlto asmens teis paalinti skundo trkumus jo pasirinktu bdu, jei jis
atitinka statymo reikalavimus, negali bti varoma (ABT 52 str.). Administracinje
byloje Nr. AS
146
-448/2008 pareikjai, vykdydami pirmosios instancijos teismo nutart
pateikti dokumentus, patvirtinanius advokats teis atstovauti jiems teisme, nuspren-
d atstovavimo sutartis pateikti ne kaip dokumentus, patvirtinanius advokats ga-
liojimus pateikti ir pasirayti skund, dl kurio priimta nutartis trkumams alinti, o
kaip dokumentus, kuriais galiojo advokat parengti ir pasirayti nauj skund. Teisj
kolegija paymjo, kad pareikjai pateikdami teismui patikslint skund (jame ids-
t tuos paius reikalavimus) ir atstovavimo sutartis faktikai sutiko, kad j ankstesnis
skundas buvo pateiktas ir pasiraytas tinkamai negalioto atstovo ir trkum paalino
tokiu bdu, kad pateik teismui patikslint skund ir prie jo pridjo atstovo surayti ir
pasirayti patikslint skund galiojimus patvirtinanius dokumentus. Teisj kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turjo sprsti klausim dl pareikj pa-
tikslinto skundo, kurio priedai buvo ir pateiktos atstovavimo sutartys, primimo (2008
m. rugpjio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-448/2008).
51. Pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkt, jeigu skund (praym) suintere-
suoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo, administracinio teismo pir-
mininkas ar teisjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skund (praym).
Ta pati nuostata taikoma tuo atveju, jeigu galiojime nra nurodyta, kad atstovas yra
galiojamas atstovauti teisme.
51.1. Paymtina, kad ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte tvirtinta tinkamo atsto-
vavimo slyga, o ne teis kreiptis teism (2008 m. balandio 22 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
63
-265/2008). Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
143
-160/2009
nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisak priimti pareikjo patikslint skund,
660
vadovaujantis ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Taiau i pirmosios instancijos teismo
nutarties motyv, kuriais grindiamas atsisakymas priimti pareikjo patikslint skund
buvo matyti, jog teismas i esms konstatavo, kad pareikjas (jo atstovas) neturi teiss
kreiptis teism dl patikslintame skunde pareikt reikalavim. Teisj kolegija pabr,
kad reikalavimo teiss neturjimas yra pagrindas pripainti skund nepagrstu, kuomet
priimamas sprendimas dl bylos esms. Tokia ivada sprendiant skundo primimo klau-
sim yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teis kreiptis teism, kai mano, kad jo teiss
ar statym saugomi interesai yra paeisti (ABT 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Atsivelgusi tai,
teisj kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundiama nutartimi nepa-
grstai atsisak priimti patikslint skund pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkt (2009
m. vasario 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-160/2009).
51.2. Be to, ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos gali bti taikomos tik
tuo atveju, kai skund (praym) kito asmens (o ne savo) vardu paduoda asmuo, kuris
yra negaliotas vesti byl. Administracinje byloje Nr. AS
822
nustat, kad pareikjas Pensij fond dalyvi asociacija padav skund savo, o ne kit
asmen vardu. Teisj kolegija paymjo, jog tai, kad skundo reikalavimai yra susij
su kit asmen (pensij fond dalyvi) interesais, dar nereikia, kad skundas yra pa-
duotas kit asmen vardu. Apeliacins instancijos teismas atkreip dmes, kad pagal
ABT 5 straipsnio 3 dalies 3 punkt ir 56 straipsnio 1 dal, statym nustatytais atvejais
asmenys turi teis kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo. Tokiais atvejais skundus
jie pareikia ne kit asmen, bet savo vardu, nors paprastai ir kit asmen interesais.
Administraciniame procese minti asmenys dalyvauja kaip savarankiki proceso daly-
viai (ABT 56 str. 2 d.). Teis savo vardu veikti i esms kit asmen interesais tokiais
atvejais iplaukia i atitinkam statym. Apibendrinusi idstytus argumentus, teisj
kolegija konstatavo, kad ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas nagrintu atveju negaljo
bti taikomas. Kit Administracini byl teisenos statyme nustatyt teisini pagrind,
kuriems esant galima bt atsisakyti priimti skund (praym), pirmosios instancijos
teismas nenurod. Todl skundiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pa-
naikinta ir skundo primimo klausimas ioje dalyje perduotas pirmosios instancijos
teismui nagrinti i naujo (2009 m. lapkriio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
822
-535/2009). Vadinasi, jei asmuo teism kreipiasi nurodydamas save kaip pareik-
j ir jis pats pasirao skund arba tai padaro to asmens atstovas, teismas paprastai negali
atsisakyti priimti skund ABT 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu net ir
tais atvejais, kai i skundo turinio matyti, kad jis galbt yra susijs su kit asmen teisi
ar teist interes gynyba.
52. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinjimo i esms metu nustats, kad
skund (praym) suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo,
skund (praym) palieka nenagrint (ABT 103 str. 3 p.) (pvz., 2008 m. gruodio 8 d.
146
-1982/2008).
II.9. Skundo (praymo) forma ir turinys, skundo tikslinimas
(ABT 23, 24 str., 37 str. 1 d. ir 52 str.)
53. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui
ivardyti ABT 23 bei 24 straipsniuose. Pagal iuos reikalavimus, skundas turi bti su-
formuluotas konkreiai, tiksliai ir aikiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje
661
byloje Nr. AS
520
-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvi galimai paeist teisi gynyb
tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aikiai formuluoja savo reikalavim (2012 m.
vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-111/2012).
54. ABT 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi bti nurodyta kon-
kretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data. Pagal
ABT 24 straipsnio 1 dal, prie skundo pridedamas skundiamas aktas. Taigi, remiantis
mintomis nuostatomis, skundas turi bti suformuluotas taip, kad aikiai matytsi, su ko-
kiu konkreiu skundiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareikjas sieja savo skundo
reikalavim (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
520
-174/2012).
Reikia paymti, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybs pateikti skundiam
akt, teismas, sprendiantis skundo priimtinumo klausim, remiantis ABT 10 straips-
niu, turt padti pareikjui gyvendinti jo teises ir ireikalauti skundiam akt. I nu-
sistovjusios administracini teism praktikos matyti, kad su sunkumais pateikti skun-
diam akt paprastai susiduria asmenys, kuri judjimo laisv apribota. Pavyzdiui,
teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
822
-629/2010 atkreip dmes, kad parei-
kjas skundo pateikimo momentu buvo iauli tardymo izoliatoriuje, taigi jo galimybs
tinkamai realizuoti teis savo galimai paeist teisi gynyb buvo apribotos. Teisj
kolegija pabr, kad i aplinkyb teismas, sprendiantis skundo primimo klausim,
turjo atsivelgti. Remiantis Administracini byl teisenos statymo 10 straipsniu, teis-
mas privalo iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas ir padti iems
asmenims gyvendinti j teises. Nustatyta, kad pareikjas, teikdamas patikslint skund,
pra teismo ireikalauti i atsakovo skundiam akt, taiau pirmosios instancijos teis-
mas io praymo nesprend ir dl jo nepasisak. Atsivelgus tai, skundiama pirmosios
instancijos teismo nutartis panaikinta, o skundo primimo klausimas grintas sprsti
pirmosios instancijos teismui i naujo (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
822
-629/2010).
Vis dlto, nesant rodym, jog pats pareikjas negaljo gauti skundiamo akto,
pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga paiam ireikalauti reikalingus rodymus.
Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra
tokia, jog rodymus pateikia paios proceso alys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet,
kai prireikia, kai alys negali paios gauti rodym, teismas gyja pareig ireikalauti
bylai reikalingus rodymus (ABT 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (2011 m. balandio 29 d.
143
-224/2011).
55. alia reikalavimo pateikti skundiam akt, pagal ABT 23 straipsnio 2 dalies
6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareikjas privalo nurodyti savo skundo elemen-
tus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas pareikjo reikalavimas, ir pa-
grindas aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir ias aplinkybes
patvirtinantys rodymai. Pamintos teiss normos utikrina, kad administracins bylos
iklimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai btina informacija ir rodymai, lei-
diantys preliminariai nustatyti gino dalyk ir pagrind bei kitas aplinkybes, kurios
yra reikmingos sprendiant skundo primimo klausim (2012 m. vasario 17 d. nutartis
858
-111/2012). Pagal pareiktus konkreius ir aikius rei-
kalavimus apibriamos administracins bylos nagrinjimo ribos. Tik tiksli j formu-
luot gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teistus interesus bei padti visapusikai ir
objektyviai inagrinti byl, taikant teiss aktus, reguliuojanius atitinkamus visuomeni-
nius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
17
-217/2007,
662
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Reikia pabrti, kad skundo reikalavimas turi bti reikiamas tinkamam atsakovui.
Paymtina, kad teismas gali atmesti skund, jei jis pareiktas netinkamam atsakovui, o
pakeisti netinkam atsakovu tinkamu galima tik pareikjo sutikimu. Pavyzdiui, admi-
146
-1105/2010 pareikjas pra pareigoti vieojo administravimo
subjekt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyb atlikti tokius veiksmus, kurie
statymais nepriskirti jo kompetencijai (iuo atveju skaityti pareikjo valstybinio so-
cialinio draudimo pensij draudimo sta faktin karins tarnybos laikotarp). Pagal sta-
tym leidjo nustatyt teisin reguliavim, senatvs pensij skyrimas ir mokjimas yra
priskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorini skyri kompetenci-
jai (Valstybini socialinio draudimo pensij statymo 40 str.). Teisj kolegija paymjo,
kad pagal Administracini byl teisenos statymo 54 straipsn, teismas gali keisti byloje
atsakov tik pareikjo sutikimu. Pareikjui nesutikus keisti atsakov ir nepareikus rei-
kalavim Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui, byla buvo
inagrinta pagal pareikjo pasirinkt atsakov. Tai atitinka Administracini byl teise-
nos statymo reikalavimus. Todl net ir nustats, kad yra pagrindas skaityti pareikjui jo
faktin karins tarnybos jo valstybinio socialinio draudimo pensij draudimo sta, ape-
liacins instancijos teismas neturjo teisinio pagrindo patenkinti pareikjo reikalavim
dl jo pasirinkto atsakovo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) pareigojimo
prilyginti pareikjo faktins karins tarnybos laik valstybinio socialinio draudimo pen-
sij draudimo staui, nes toki sprendim primimas yra priskirtas Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus kompetencijai (2010 m. rugpjio 23 d.
146
-1105/2010).
55.1. Kalbant apie skundo reikalavim, t. y. tai, kok sprendim teismas yra prao-
mas priimti, reikia paymti, kad Vyriausiasis administracinis teismas administracinje
byloje Nr. AS
438
-94/2009 yra iaikins, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABT nuos-
tatas, reglamentuojanias teis kreiptis teism (ABT 22 str.), teismo kompetencijos
ribas (ABT 3, 15 str.), teismo priimam sprendim ris (ABT 8891 str.) bei j vyk-
dymo tvark (ABT 97 str.) (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
438
-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikti tik tok reikalavim ir prayti
taikyti tik tok teismins gynybos bd, kuris, pirma, atitikt statymais vieojo admi-
nistravimo subjektui suteiktus galinimus ir j neviryt, antra, atitikt bendruosius
reikalavimus, keliamus teisins gynybos bdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavi-
mas, be kita ko, turi bti toks, kad j patenkinus, paeidimas bt paalintas efektyviai
ir veiksmingai, nesukuriant nepagrst prielaid tolesniems ginams ir bylinjimuisi
(2011 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje
Nr. A
502
-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011
m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi bti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo
sprendimas sukelt atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos aliai ir nekilt abejoni
dl galimybs j vykdyti, t. y. paalinti padaryt teiss ar teist interes paeidim,
pareigoti atsakov vykdyti konkreius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis admi-
438
-94/2009). Administracini teism kompetencijai nepriskir-
tas praym, kuriais siekiama ne paeist teisi (interes) apgynimo, o tik tam tikr
juridin reikm turini aplinkybi ar fakt konstatavimo, nagrinjimas. Reikalavimas,
kuriuo nesiekiama isprsti administracinio gino, ir kurio patenkinimas nereikt pa-
eist teisi ar teist interes apgynimo, negali bti administracins bylos nagrinjimo
663
dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
469
-261/2007, Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Dl to sprendiant pareikj
teikiam reikalavimo primimo klausim, turt bti isamiai vertintas reikalavimo
turinys, atsivelgiant tai, ko konkreiai siekiama tokiu reikalavimu ir kokios pasekms
atsirast tuo atveju, jeigu teismas patenkint tok pareikjo reikalavim (2010 m. bire-
lio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-392/2010).
55.2. Administraciniai teismai nepriima nagrinti painiai formuluojam, neaiki,
prietaring, hipotetinio bei slyginio pobdio reikalavim, kuri pagrindu nra gali-
mybs tiksliai ir konkreiai apibrti keliam gin bei tinkamai inagrinti byl (2012
442
-118/2012). Abstraktus aplinkybi,
nuoskaud, subjektyvios nuomons konstatavimas negali pareigoti teismo nagrinti
skundo, jei i jo turinio neaiku, k konkreiu atveju skundia pareikjas ir kuo jis re-
miasi. Prie mintos ivados Vyriausiasis administracinis teismas prijo administracinje
byloje Nr. AS
858
-746/2010. Teisj kolegija konstatavo, kad reikalavimas praau skund
priimti ir tirti i esms yra abstraktus, o prie io reikalavimo 43 136,20 lit sumos nu-
rodymas taip pat neapibrtas neaiku, ar tai turtin ar neturtin ala ir kokiu bdu
pareikjas toki al patyr. Teisj kolegija pabr, kad pareikjas skunde nurod
daug fakt, taiau teismui turi bti aiku, kokios konkreiai aplinkybs buvo konkretaus
skundiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteistumo pagrindas (2010 m. gruodio 23
858
-746/2010).
55.3. Paymtina, jog teismui paduodam skund objektas yra praeityje priimti
vieojo administravimo subjekt konkrets aktai ar praeityje atlikti konkrets veiksmai
(neveikimas). Administracinje byloje Nr. AS
442
-638/2009 teisj kolegija pabr, kad
teismas, sprsdamas skundo primimo klausim, neturi laukti, kol vieojo administravi-
mo subjektai dar tik ateityje isprs tam tikrus klausimus ar priims tam tikrus sprendi-
mus. Teisj kolegija nusprend, kad pareikjo teiginiai, jog jis negali kol kas patikslinti
skundo, nes toliau vyksta gino teritorijos planavimo procesas, ir kad reikia palaukti,
kol iame procese bus priimti galutiniai sprendimai, liudija, kad jis pats tiksliai neino
ir negali apsisprsti dl to, ko jis konkreiai siekia paduodamas teismui skund. I pra-
di pareikjas savo skundu siek nustatyti pareigojimus Kauno apskrities virininko
administracijai paiame planavimo procese, taiau i vlesni jo praym buvo galima
suprasti, jog jis tikisi, kad jo keliamus klausimus isprs planavim vykdanios instituci-
jos, o joms primus jam nepalankius galutinius sprendimus, ie sprendimai galt bti
gino teisme objektas. Taigi, esant nepakankamai aikiam pareikjo skundo turiniui ir
nepakankamai aikiems jo reikalavimams, teisj kolegijos vertinimu, pirmosios ins-
tancijos teismas teistai ir pagrstai reikalavo, kad pareikjas pateikt nauj skund,
atitinkant Administracini byl teisenos statymo 23 ir 24 straipsni nuostatas (2009
m. spalio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-638/2009).
55.4. Pareikjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsivelgti ABT 88
straipsnyje numatytas teismo sprendimo ris (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis admi-
438
-94/2009). Atsivelgus tai, asmuo, gyvendinantis teis teis-
min gynyb, i esms gali reikalauti panaikinti vieojo administravimo subjekto priimt
akt ar jo dal, pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidi-
m, priteisti atlyginti al, atsiradusi dl vieojo administravimo subjekt neteist veiks-
m (Civilinio kodekso 6.271 str.), ar isprsti gin kitu statym numatytu bdu.
55.4.1. Paprastai, pareikjas, reikiantis reikalavim panaikinti tam tikr vieojo
664
administravimo subjekto priimt administracin sprendim, privalo nurodyti tiksli io
akto primimo dat, institucij, primusi ginijam akt, idstyti kitas reikmingas
aplinkybes, koki konkrei procedr metu buvo priimtas ginijamas sprendimas (r.,
pvz., 2012 m. balandio 6 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
143
-250/2012).
55.4.2. Savarankikas reikalavimas dl pareigojimo atlikti veiksmus paprastai rei-
kiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksm pagal kompetencij, vil-
kina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
6
-351/2006). Plaiau apie vilkinimo ir atsisakymo atlikti veiksmus, kaip teisini svo-
k, skirtumus r. Apibendrinimo II skyriaus 11.2 paragraf. Atkreiptinas dmesys tai,
jog praant pareigoti vieojo administravimo subjekt atlikti tam tikrus veiksmus, turi
bti aikiai nurodoma, kokie veiksmai turi bti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis
kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, rodymai, pagrindiantys aplinkybes,
kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d.
858
-111/2012).
55.4.3. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktik alos atlyginimo bylo-
se, pareikjas, praydamas priteisti alos atlyginim, paprastai turi nurodyti, dl koki
konkrei vieojo administravimo subjekto veiksm jam atsirado ala, konkret prao-
mo priteisti alos atlyginimo dyd bei pateikti alos atsiradim pagrindiani rody-
m (2011 m. balandio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-231/2011; 2011
143
-242/2011). Vis dlto, tam
tikr pinigini reikalavim konkrei dydi nenurodymas skunde tam tikrais atve-
jais gali bti nelaikomas esmine klitimi priimti skund, nes atitinkami paskaiiavimai
gali bti ireikalauti pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje (2010 m. liepos 23 d. nu-
tartis administracinje byloje Nr. AS
146
-438/2010; 2010 m. rugsjo 24 d. nutartis admi-
63
-510/2010). I Vyriausiojo administracinio teismo praktikos
matyti, kad skundo (praymo) primimo stadijoje i pareikj taip pat neturt bti
reikalaujama nepagrstai detaliai idstyti aplinkybes kaip pasireik praoma priteisti
ala, t. y. kokias galbt neigiamas pasekmes pareikjas patyr. Administracinje byloje
Nr. AS
492
-101/2012 teisj kolegija, vertinusi pareikjo skundo turin, dar ivad, kad
skundo dalykas yra aikus pareikjas reikalavo atlyginti neturtin al, atsiradusi
dl Marijampols pataisos nam pareigno veiksm. Taip pat skunde pareikjas ids-
t aplinkybes, jo manymu, patvirtinanias io skundo reikalavimo pagrstum. Teisj
kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasilydamas patikslinti skund ir,
nurodyti aplinkybes kaip pasireik praoma priteisti neturtin ala, t. y. kokias galimai
neigiamas pasekmes pareikjas patyr, nemotyvavo, kodl nemanoma pradti bylos
teisenos remiantis tomis aplinkybmis ir tais rodymais, kuriuos nurod ir pateik pa-
reikjas. Teisj kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstrak-
ts pareikjo skundo trkumai nesudaro klii bylos nagrinjimui. Konstatuota, kad
pirmosios instancijos teismas netinkamai taik procesins teiss normas ir nepagrstai
nustat termin pareikjui paalinti aptariamo skundo reikalavimo trkumus, o jam j
nepaalinus laik skundo reikalavim nepaduotu (2012 m. vasario 3 d. nutartis admi-
492
-101/2012).
55.4.4. Pareikjas, kreipdamasis teism, pats formuluoja skundo dalyk. Tam ti-
kr reikalavim nepareikimas nelaikytinas skundo trkumu (2012 m. vasario 1 d. nu-
62
-102/2012). Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. AS
858
-827/2011 teisj kolegija nusprend, kad skundo trkumu nelaikytina tai, kad
665
pareikjas nesiek konkrei akt panaikinimo, o skundo dalyk siejo su, jo manymu,
jam padaryta neturtine ala dl neteist veiksm jo kaip suimtojo teisi suvarymo,
nepriskiriant pareikjo prie suimtojo teisins padties. Teisj kolegijos vertinimu, tai,
kad pareikjas nepra panaikinti tam tikr sprendim, nesudaro pagrindo atsisakyti
priimti nagrinti jo skund (2011 m. gruodio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
858
-827/2011). Vadinasi, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas
dl alos atlyginimo nra laikomas ivestiniu i reikalavimo dl administracini akt,
dl kuri galbt ir kilo ala, panaikinimo.
55.4.5. iame kontekste taip pat pamintina, kad Vyriausiojo administracinio teis-
mo praktikoje skunde idstytas praymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinka-
mu savarankiku skundo teismui reikalavimu. Vyriausiasis administracinis teismas yra
iaikins, kad skundo reikalavimu, kuriuo praoma tik pripainti tam tikrus atsakovo
veiksmus neteistais, yra nesiekiama isprsti gin ir tokio reikalavimo patenkinimas
nereikt paeist teisi ar teist interes apgynimo. Tuo tarpu teismas gali nagrinti
tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti paeistas teises ar teistus interesus,
padarant konkret poveik atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (pa-
naikinant akt, pareigojant atsakov atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant alos atlygi-
nim ar pan.). Veiksm neteistumo konstatavimas gali bti tik motyvas, pagrindian-
tis teismo sprendim, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dl materialini teisini
santyki (panaikinamas aktas, atsakovas pareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, pri-
teisiamas alos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksm neteistumo konstatavimas pats
savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali pada-
ryti (2010 m. rugsjo 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-484/2010). Pavyz-
diui, administracinje byloje Nr. AS
438
-215/2009 pareikjas, be kita ko, pra nustatyti
ir pripainti tam tikr Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat ir Europos mogaus
teisi konvencijos nuostat paeidimus. Teisj kolegija, vertinusi mint reikalavi-
m, paymjo, jog is pareikjo skundo reikalavimas yra suformuluotas netinkamai ir
negali bti nagrinjamas administraciniame teisme (2009 m. balandio 30 d. nutartis
438
-215/2009). Nors teism praktikoje laikomasi nuosta-
tos, kad reikalavimas dl aplinkybi konstatavimo negali bti skundo dalyku, taiau tai
nereikia, kad teismas visais atvejais apskirtai neprivalo vertinti tokio reikalavimo. Ga-
limi atvejai, kai vilkinimo, kaip neteist veiksm, pripainimas gali bti pagrindu ginti
pareikjo teises kitais statyme numatytais teisi gynimo bdais, pavyzdiui, priteisti
atlyginti turtin ar neturtin al, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij,
staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar
neveikimu vieojo administravimo srityje (ABT 88 str. 5 p.). Tokiu atveju sprendiant,
ar gali bti tenkinamas pareikjo reikalaujamas ir statymo leistinas teisi gynimo b-
das, pareikjo keliamas neteisto vilkinimo klausimas turt bti aptariamas ir verti-
namas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Paprastai tik isprendus klausim
bt manoma tinkamai (pagrstai ir teistai) isprsti asmens teisi gynimo, t. y. skundo
tenkinimo ar atmetimo, klausim (2006 m. rugsjo 14 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. A
403
-1286/2006).
55.4.6. Remiantis ABT 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (praymas) neatitinka
io statymo 23 ir 24 straipsni reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams
paalinti. Kartu paymtina, kad ABT 10 straipsnis tvirtina teismo pareig iaikinti
proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo
666
arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises. To-
dl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manyt, kad pareikjo reikalavimas
nra pakankamai tikslus, jis gali pakartotinai pasilyti pareikjui patikslinti reikalavi-
m, vadovaujantis ABT 10 straipsniu (2010 m. birelio 23 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
525
-392/2010). Paalinus skundo trkumus, skundas priimamas. Jeigu per
teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas (praymas) laikomas nepa-
duotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. Dl nutarties grinti skund (pray-
m) pareikjui gali bti paduodamas atskirasis skundas (ABT 37 str. 1 d.). Tokiu atveju
nutarties dl trkum alinimo motyvai gali bti vertinami kaip nutarties dl skundo
(praymo) laikymo nepaduotu ir grinimo pareikjui motyv sudtin dalis (2012 m.
birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-343/2012). iame kontekste rei-
kia paymti, kad administracini teism praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius
priimti pagrindinius reikalavimus, ivestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti
(pvz., 2004 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
5
-558/2004).
55.4.7. ABT 52 straipsnyje nustatyta, kad pareikjas turi teis tikslinti ir pakeisti
skundo (praymo) pagrind ar dalyk bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui
ieinant pasitarim kambar. Vadinasi, pareikjas turi teis keisti tik vien i skundo
element pagrind arba dalyk. Pareikjui i esms pateikus nauj reikalavim, pir-
mosios instancijos teismas pagrstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai
pagrstai ir teistai atsisakyti priimti tokio pobdio skundo reikalavimus, kurie i es-
ms yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijs su jau pateiktu skundu (2011 m. birelio
525
-280/2011). Administracinje byloje Nr.
AS
438
-333/2009 teisj kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teism prak-
tikoje negali bti pripastami skundo tikslinimu ABT 52 straipsnio prasme (2009 m.
birelio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-333/2009).
II.10. Skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai
(ABT 33 str., 37 str. 2 d. 8 p.)
56. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kart akcentuota, jog
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABT 5 straipsnyje tvirtinta
asmens teis kreiptis teism yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga gyvendinti i
teis laikantis statym nustatyt procesini reikalavim, vienas i kuri yra kreipimasis
teism statymo numatytu terminu (r., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutart administra-
cinje byloje Nr. AS
525
-575/2010). ABT 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad
skund (praym) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (praymo) padavimo termi-
nas ir pareikjas neprao jo atnaujinti ar teismas atmeta tok praym. Jeigu bylos na-
grinjimo metu paaikja, kad skundas (praymas) buvo priimtas praleidus nustatytus
padavimo terminus, o pareikjas nepra termino atnaujinti arba teismas atmet tok
praym, administracin byla nutraukiama (ABT 101 str. 7 p.) (dl termin apeliacinia-
me procese r. VII.1. BYL PAGAL APELIACINIUS SKUNDUS PROCESAS 5 paragra-
fas ir VII.2. BYL PAGAL ATSKIRUOSIUS SKUNDUS PROCESAS 25 paragrafas).
57. statym leidjas Administracini byl teisenos statyme bei kituose specia-
liuosiuose statymuose nustato tiksli ir aiki termin sistem, leidiani asmenims
tinkamai gyvendinti teis kreiptis nepriklausom ir nealik teism, kuris isprst
kilus gin. Pastebtina, kad ABT numatyti terminai paprastai taikomi ir reikalavi-
667
mams, kurie keliami pasinaudojus skundo tikslinimo institutu (ABT 52 str.) (2011 m.
63
-64/2011). Kiekvienu konkreiu
atveju vertinant, ar pareikjas nra praleids termino kreiptis administracin teism,
taip pat sprendiant pareikjo praym dl termino paduoti skund atnaujinimo, b-
tina nustatyti termino kreiptis administracin teism eigos pradi (2010 m. vasario
146
-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis
556
-395/2010).
57.1. ABT 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus statymas nenustato
kitaip, skundas (praymas) administraciniam teismui paduodamas per vien mnes
nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm
(neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos. Aikindamas i nuostat, Vyriausia-
sis administracinis teismas ne kart yra paymjs, kad sprendiant klausim dl termi-
no skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundiamas administracinis aktas turjo
bti teiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turjo bti teiktas, ar akt prims vieojo
administravimo subjektas atliko teiss aktais nustatyt pareig dl akto suinteresuotam
asmeniui teikimo; ar aktas turi bti skelbiamas vieai, ar buvo paskelbtas; ar pareikjas
inojo, kad toks aktas turi bti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus,
siekdamas isiaikinti apie akto primim (atsisakym j priimti) ir jo turin bei per
statymu nustatyt termin teiss aktais nustatyta tvarka kreiptis teism dl galimai
paeist savo teisi gynimo (r., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutart administracinje by-
loje Nr. AS
556
-395/2010).
57.1.1. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai
sprendimas asmeniui neturjo bti teiktas, tokio asmens skundo padavimo adminis-
traciniam teismui terminas pradedamas skaiiuoti nuo to asmens suinojimo apie skun-
diamo sprendimo primim (apie administracinio akto esm) dienos. Laikoma, kad
asmuo suino apie akt, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius io akto
turin sudaranius elementus, t. y. apie akt primusi institucij (asmen), primimo
dat, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracin-
je byloje Nr. AS
858
-187/2012). mintos taisykls taikymo srit patenka ir tie atvejai,
kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skund, atvilgiu. Tuo atveju,
kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skund, atvilgiu, termino eiga
sprendimui apsksti turi bti skaiiuojama nuo to momento, kada skund paduodantis
asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiam sprendim. Pavyzdiui, pareik-
jams, skundiantiems administracini akt, kuriais atkurtos nuosavybs teiss kitiems
asmenims, taikomas Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilno-
jamj turt atkrimo statymo 19 straipsnio 1 dalis, pagal kuri institucij sprendimai
dl nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo gali bti apsksti teismui
per 30 dien nuo i sprendim teikimo pilieiams dienos. Administracinje byloje Nr.
AS
858
-715/2011 paymta, kad pagal ios normos prasm, pilieiai yra asmenys, kuri
atvilgiu yra priimtas sprendimas dl nuosavybs teisi atkrimo. Kadangi skundia-
mi teiss aktai nagrintu atveju buvo priimti ne pareikjos atvilgiu, teisj kolegija
konstatavo, jog skundo padavimo teismui terminas skaiiuotinas nuo suinojimo apie
skundiamus aktus dienos (2011 m. lapkriio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
858
-715/2011).
57.1.2. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kart konstatuota, kad
kai statyme numatytas tam tikro akto vieas paskelbimas, terminas skundui paduoti
668
paprastai pradedamas skaiiuoti, kai baigiamos visos teiss norminiuose aktuose nu-
matytos privalomos skundiamo atsakovo sprendimo vieo paskelbimo procedros.
Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo 26 straipsnio 8 dalyje
numatyta, kad patvirtintas detalusis planas sigalioja kit dien po jo paskelbimo vieti-
nje spaudoje arba kit dien po ocialaus informacinio praneimo vietinje spaudoje
apie teritorij planavimo dokumento patvirtinim ir viso teritorij planavimo doku-
mento paskelbimo atitinkamos savivaldybs interneto tinklalapyje. Administracin-
je byloje Nr. AS
63
-212/2009 teisj kolegija pabr, kad i statymo nuostata numato
privalom patvirtinto detaliojo plano vie paskelbim, o tai yra reikmingas teisinis
aspektas, lemiantis, jog skundo dl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo
terminas paprastai turi bti skaiiuojamas nuo tokio akto vieo paskelbimo (2009 m.
63
-212/2009). iuo aspektu pami-
ntina ir administracin byla Nr. AS
442
-4/2012, kurioje teisj kolegija konstatavo, kad
skundiamo sprendimo vieas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomens
informavimo priemonse yra objektyvi aplinkyb, su kuria siejama skundo padavimo
termino pradia. Teisj kolegija pabr, kad pareikjo skundo padavimo metu ga-
lioj teiss aktai numat privalom atsakingos institucijos sprendimo dl planuojamos
kins veiklos galimybi vie paskelbim. O tai, teisj kolegijos vertinimu, yra reik-
mingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dl atsakingos institucijos sprendimo
dl planuojamos kins veiklos galimybi padavimo terminas turi bti skaiiuojamas
nuo tokio akto vieo paskelbimo. Teisj kolegija analizavo, kada skundiamas atsakovo
sprendimas buvo paskelbtas atsakovo interneto tinklalapyje bei dienratyje ir vietos
laikraiuose. Konstatuota, kad visos teiss norminiuose aktuose numatytos privalomos
skundiamo atsakovo sprendimo vieo paskelbimo procedros galutinai buvo baigtos
2011 m. sausio 7 d. ir btent nuo ios datos nagrintu atveju turjo bti skaiiuojamas
skundo padavimo terminas. Nustatyta, kad pareikjas skund teismui padav (teik
pato staigai) 2011 m. vasario 14 d. ir tokiu bdu praleido Administracini byl teise-
nos statymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyt vieno mnesio skundo padavimo termin
(2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-4/2012).
Taiau pastebtina, kad jei teismui yra skundiamas atitinkamos srities ministro
priimtas individualus administracinis aktas, kurio paskelbimas Valstybs ini prie-
de Informaciniai praneimai nra privalomas (ministras turi teis nusprsti, ar akt
skelbti), tokio individualaus teiss akto paskelbimo, taigi ir jo apskundimo teismui ter-
mino eigos pradia negali bti siejama su jo paskelbimu Valstybs ini priede In-
formaciniai praneimai, o sprendiant, ar paduodant skund nebuvo praleistas skundo
padavimo terminas, turi bti vertinama, kada pareikjas suinojo, kas ir kada prim
skundiam akt ir koks yra io akto turinys (2012 m. gegus 7 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
492
-288/2012).
57.2. Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno
mnesio praymo padavimo terminas, kreipiantis teism dl vieojo intereso gyni-
mo, pradedamas skaiiuoti nuo tada, kai pareikjas surenka pakankamai duomen,
leidiani daryti ivad, kad ginijami administraciniai aktai paeidia viej interes
(r., pvz., 2011 m. liepos 22 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
858
-469/2011, taip pat
r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas pagal vieojo
intereso skundus (praymus) apibendrinim, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 6(16), 2008 m., 352 357 p.).
669
57.3. Specials statymai gali numatyti kitokius skundo (praymo) administraciniam
teismui padavimo terminus nei ABT 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mnesio
terminas. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 19 straipsnyje
nustatyta, kad valstybs kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendim audituoto subjekto
vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys gali apsksti teismui per dvideimt kalen-
dorini dien nuo sprendimo gavimo dienos. Kaip paymta administracinje byloje
Nr. A
11
-1052/2002, ie Valstybs kontrols statyme nustatyti kreipimosi teism termi-
nai ABT 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra skund padavimo terminai, todl
(juos praleidus) gali bti atnaujinti tik ABT 34 straipsnio nustatytas tvarka ir pagrin-
dais (2002 m. lapkriio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
11
-1052/2002).
57.4. Jeigu vieojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrin-
jim ir nustatytu laiku jo neisprendia, toks neveikimas (vilkinimas) gali bti apskstas
per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas klausimo
isprendimo laikas (ABT 33 str. 2 d.). Pastebtina, kad i statymo nuostata netaikoma, kai
vieojo administravimo subjektas atsisako atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui, admi-
858
-384/2010 pareikjas pra pareigoti atsakov Vilniaus aps-
krities vyriausij policijos komisariat atlikti tarnybin patikrinim. Pareikjo teigimu,
atsakovas vilkino atlikti tarnybin patikrinim ir kitus skunde numatytus veiksmus. Ta-
iau teisj kolegija nustat, kad 2010 m. kovo 17 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo ivadoje
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisak atlikti pirmiau nurodytus
veiksmus ir nurod io atsisakymo prieastis. vertinusi nurodytas aplinkybes, teisj ko-
legija nusprend, kad pareikjas skund teismui atsakovo atsisakym atlikti veiksmus, o
ne vilkinim, todl pareikjo skundas turjo bti paduotas teismui per vien mnes nuo
suinojimo apie atsakovo atsisakym atlikti tarnybin patikrinim, vadovaujantis ABT
33 straipsnio 1 dalimi (2010 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-
384/2010). Kaip Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs administracinje
byloje Nr. A
8
-406/2003, atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip
teisins svokos, nra tapaios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas
i vieojo administravimo subjektui leistin veiksm, kurio teistumas ir pagrstumas ir
sudaro bylos nagrinjimo dalyk. Antruoju atveju vieojo administravimo subjektas ne-
atlieka vis ar dalies veiksm, kuriuos jam priskirta atlikti. iuo atveju bylos nagrinjimo
dalyk sudaryt aplinkybi, ar vieojo administravimo subjektas buvo kompetentingas at-
likti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprend statym nustatyta tvarka ir
laiku, nustatymas (2003 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
8
-406/2003,
Administracini teism praktika Nr. 4, p. 296).
57.5. Pasinaudojus statym numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine gin
nagrinjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaiiuojamas pagal ABT 32
straipsnio numatytas taisykles, t. y. administracin teism galima kreiptis per dvide-
imt dien nuo sprendimo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo
ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, skundas
(praymas) dl paeistos teiss gali bti paduodamas administraciniam teismui per du
mnesius nuo dienos, iki kurios turjo bti priimtas sprendimas. Plaiau iuo klausimu
r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin nagri-
njimo ne per teism tvark reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimo (I dalis) 2.8.
skyri Nuostat, susijusi su terminu, per kur galima kreiptis teism dl administraci-
670
ni gin komisijos ar kitos iankstinio gino nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos
sprendimo apskundimo, taikymo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 19, 2010 m., 461, 484 487 p.).
57.6. Terminai pareikimams, kuriuose praoma itirti normini administracini tei-
ss akt teistum, administraciniam teismui paduoti nenustatomi (ABT 33 str. 3 d.). To-
dl, kaip teisj kolegija paymjo administracinje byloje Nr. AS
146
-52/2011, sprendiant
pareikjo skundo reikalavim priimtinumo nagrinti teisme klausim yra ypa svarbu
nustatyti keliamo reikalavimo pobd, inter alia skundiamo akto r individualus jis ar
norminis (2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-52/2011).
58. Paymtina, jog trumpais skund administraciniam teismui pateikimo termi-
nais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti savo teisi paeidim ir
statymu nustatyta tvarka utikrinti kaip galima greitesn jo galimai paeist teisi gy-
nyb, bet ir garantuoti teisini santyki stabilum, kitai teisinio santykio aliai utikrinti
apibrtum dl jos teisins padties, nustatyti teisines garantijas, btinas jos gyt teisi
apsaugai (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-948/2011).
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teismis kiekvie-
nas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudiauti jomis, laikytis statymais tvirtintos
tvarkos, kuri utikrina teisini santyki stabilum ir teisinio saugumo principo gyven-
dinim. statyme nustatyti skund padavimo terminai inter alia susij su teisinio saugu-
mo principo gyvendinimu, jais siekiama utikrinti, kad asmenys, manantys, jog j teiss
buvo paeistos, turt ne tik teis jas ginti, bet ir pareig tai daryti per proting ir pa-
grst laiko tarp (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-61/2012;
2011 m. lapkriio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
858
-62/2011). Asmenims
negali bti suteikta galimyb neapibrt laiko tarp bet kada ginyti priimtus adminis-
tracinius aktus, nes taip atsirast neapibrtumas j pagrindu atsiradusiuose teisiniuose
santykiuose, o atitinkamas teises gij kiti asmenys negalt bti tikri dl savo teisins
padties (2011 m. lapkriio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-669/2011).
59. Kiekvienu konkreiu atveju turi bti nustatytos teisikai reikmingos, rody-
mais pagrstos aplinkybs, nuo kuri turt bti skaiiuojama termino paduoti skund
teismui eigos pradia (data). Teismas, sprsdamas skundo primimo klausim, esant pa-
grindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali pareigoti pareikj
pateikti ios aplinkybs isiaikinimui reikmingus rodymus (2008 m. rugpjio 28 d.
146
-466/2008). Administracinis teismas, sprsda-
mas termino skundui paduoti klausimus, analizuoja vairius duomenis, paprastai tai yra
voko, atsisto administracin teism, antspaudai, pato kvito kopijos ir pan. Kilus abe-
jonms, gali bti praoma pato pateikti duomenis apie siuntos primim, pvz., pato
korespondencijos primimoidavimo lydrat. Tokiu bdu vertinama, ar pato siuntos
brkniniai kodai, nurodyti pato korespondencijos primimoidavimo lydratyje, ir
ant voko, atsisto apeliacins instancijos teism, sutampa (2011 m. lapkriio 29 d. nu-
tartis administracinje byloje Nr. TA
858
-65/2011).
Tais atvejais, kai byloje nra ir negalima gauti duomen, kada ir kokiomis aplin-
kybmis pato siunta buvo pristatyta pareikjui, taip pat nra joki duomen, i kuri
bt galima sprsti, jog pareikjas skundiamos teismo nutarties nuora gavo kuri
nors kit nei nurodoma dien, teisj kolegija paprastai laiko, kad pareikjas doku-
ment gavo jo nurodom dien (2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinje byloje
Nr. TA
442
-26/2012). Kita vertus, teismas, be kita ko, vertina, ar pareikjo nurodoma
671
nutarties gavimo data, gali bti laikoma pagrsta. Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. TA
146
-18/2012 teisj kolegijai kilo pagrst abejoni, kad isist teismo nutarties
nuora pareikjai gavo net po 17 dien, atsivelgus tai, kad Panevio apygardos
administracinio teismo buvein yra Panevio mieste, o bylos proceso alys bei j ga-
lioti atstovai taip pat sikr Panevio mieste (2012 m. vasario 17 d. nutartis adminis-
tracinje byloje Nr. TA
146
-18/2012).
60. Minta, jog teis teismin gynyb nra beslygin ji privalo bti gyvendina-
ma statym nustatyta tvarka (ABT 5 str. 1 d.) (2011 m. kovo 10 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. TA
146
-25/2011). Kai asmuo praleidia statymu nustatyt termin dl
savo laisva valia pasirinkto elgesio aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo paeist teisi
gynimo procese modelio, kyla statyme numatytos teisins pasekms. Teismas atsisako
priimti asmens, praleidusio statyme nustatyt termin skundui paduoti, skund ABT
37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (r., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutart adminis-
858
-187/2012).
Reikia paymti, kad teismas, nustats, jog terminas skundui paduoti praleistas, ter-
mino trkumams alinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas
neprivalo papildomai aikintis koki nors aplinkybi. Pagal Administracini byl teise-
nos statymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkt, termino praleidimo fakto konstatavimas
ir praymo atnaujinti termin nebuvimas yra pakankamos slygos atsisakyti priimti
teismui paduot skund (praym). statymas nepareigoja teismo papildomai silyti
pareikjui pateikti praym dl termino atnaujinimo (2012 m. vasario 10 d. nutartis
146
-63/2012).
II.10.1. Praleisto termino atnaujinimas
(ABT 34 str., 127 str. 2 d.)
61. Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo termin turi bti pri-
imtas, atsivelgiant fundamentali asmens teis teis kreiptis teism teismins gy-
nybos, kuri pripastama tiek nacionalini teiss akt (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teism
statymo 4 str. 1 d., ABT 5 str. 1 d.), tiek tarptautini, inter alia Europos Sjungos teiss
akt (Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str. 3 d., Europos mogaus teisi
ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sjungos pagrin-
dini teisi chartijos 47 str.) (2011 m. lapkriio 7 d. sprendimas administracinje byloje
Nr. A
575
-3527/2011).
62. Pabrtina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog sprendiant
dl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsivelgiant faktines konkreios bylos aplin-
kybes, yra palikta sprsti, kokias prieastis pripainti svarbiomis, kokias nesvarbiomis
(pvz., 2012 m. balandio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
858
-36/2012).
63. Kadangi statym leidjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams
atlikti, siekia utikrinti teisini santyki stabilum, praleistas terminas gali bti atnau-
jinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys tikrai buvo svarbios, eks-
traordinarios (2006 m. birelio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
6
-219/2006).
Remiantis ABT 34 straipsnio 1 dalimi, pareikjo praymu administracinis teismas
skundo (praymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas
praleistas dl svarbios prieasties ir nra aplinkybi, nurodyt io statymo 37 straipsnio
2 dalies 17 punktuose. ABT 127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad praleidus
672
termin apeliaciniam skundui paduoti, apelianto praymu apeliacinis teismas skundo
padavimo termin gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svar-
bios prieasties. Svarbiomis termino praleidimo prieastimis laikytinos tik objektyvios,
nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybs, sutrukdiusios laiku kreiptis teism
dl paeistos teiss gynimo (2012 m. balandio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr.
TA
492
-6/2012). Reikia pabrti, kad remiantis Vyriausiojo administracinio teismo prakti-
ka, pareikjas visus teiginius dl termino praleidimo privalo pagrsti objektyviais duo-
menimis. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. TA
858
-44/2011 pareikjas apeliacinio
skundo padavimo termino praleidim grind viena aplinkybe dalyvavimu monos
senels laidotuvse. Teisj kolegija paymjo, kad pareikjas nepateik joki duomen
apie vyk (laidotuves), kuris, jo manymu, neleido jam laiku kreiptis apeliaciniu skundu.
Todl laikyta, kad pareikjas nepagrind praymo atnaujinti apeliacinio skundo pada-
vimo termin. Teisj kolegijos pabr, kad prieingai vertinant situacij, susidaryt
galimyb piktnaudiauti procesinmis teismis, t. y. teismui neturint objektyvi duo-
men apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas,
proceso dalyvis galt nurodyti abstrakias jokiais duomenimis nepagrstas aplinkybes.
Taip bt paeidiamas teisinio saugumo principas bei teiss stabilumas, kur inter alia
suponuoja procesini termin reglamentavimas (2011 m. birelio 3 d. nutartis adminis-
858
-44/2011).
64. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktik, svarbios prieasties, dl ku-
rios praleistas skundo padavimo terminas, svoka aikinama kaip apimanti tik iskir-
tines, objektyvias, nuo skund paduodanio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes
(iuo klausimu taip pat r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant
iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvark reglamentuojanias teiss normas, api-
bendrinimo (I dalis) 2.9. skyri Kreipimosi teism termino praleidimo prieasi, su-
sijusi su gino nagrinjimu neteisminse institucijose arba kitoki teisins gynybos
priemoni panaudojimu, vertinimas LVAT praktikoje (Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 487 493 p.). Pastebtina, kad vertinimas,
ar terminas kreiptis teismins gynybos praleistas dl svarbi prieasi, labai priklauso
nuo nagrinjamo atvejo aplinkybi. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svar-
biomis prieastimis gali bti nepripastamos ios aplinkybs:
64.1. Asmens liga. Terminas skundui paduoti dl ligos gali bti atnaujinamas tik
tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobdio, kad ji apriboja pareikjo galimybs paiam
arba per galiotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pa-
eistas jo teises. Administracinje byloje Nr. AS
525
-661/2011 teisj kolegija konstatavo,
kad deins rankos trauma, nors ir neginytinai patvirtinta byloje pateiktais rodymais,
pati savaime nesudaro pagrindo pripainti, kad terminas skundui paduoti praleistas dl
objektyvi, nuo pareikjo valios nepriklausiusi prieasi (2011 m. lapkriio 25 d. nu-
525
-661/2011). Tuo tarpu administracinje byloje Nr.
AS
602
-79/2012 teisj kolegija pripaino, kad pareikjo sveikatos sutrikimai (pareikjas
sirgo vidutinio sunkumo depresija, dl kurios jis vartojo stipriai psichik veikianius
vaistus) jam buvo klitis suvokti savo teises ir imtis ginti savo teises paduodant skund
teismui (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-79/2012).
Pareikjai, norintys termino praleidim pateisinti pablogjusia sveikata, termino
atnaujinimo klausim nagrinjaniam teismui privalo pateikti konkreius rodymus apie
sveikatos bkl. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. TA
442
-9/2012 pareikja termino
673
praleidim grind tik abstrakiu teiginiu apie pablogjusi sveikat, kurio nepatvirtino
jokie konkrets rodymai. Kadangi kit aplinkybi pareikja neminjo, nusprsta, jog
nra pagrindo pripainti, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas
dl svarbi prieasi (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
442
-
9/2012). Kaip teisj kolegija paymjo administracinje byloje Nr. TA
858
-39/2011, kai
pareikjo nurodomos prieastys (sirgo ir pan.) nra patvirtintos jokiais rodymais, yra
abstrakios, jos negali bti laikomos objektyviomis. Prieingas situacijos vertinimas leis-
t proceso dalyviams piktnaudiauti procesinmis teismis, kai, net ir esant akivaiz-
diems rodymams dl to, kada jie gavo skstin nutart, abstrakios ir nepagrstos prie-
astys nulemt galimyb ivengti teiss aktuose tvirtint termin. Tai paeist teisinio
saugumo princip bei teiss stabilum (2011 m. gegus 27 d. nutartis administracinje
byloje Nr. TA
858
-39/2011).
Kito asmens prieira administracini teism praktikoje daniausiai nra vertinama
kaip objektyvaus pobdio prieastis, dl kurios galjo bti praleistas skundo padavi-
mo terminas. Pavyzdiui, negalaus asmens prieira pripainta subjektyvaus pobdio
prieastimi (2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
442
-81/2011).
Taiau konkreioje situacijoje, atsivelgiant bylos aplinkybi visum, tokio pobdio
aplinkyb gali bti reikminga, sprendiant dl termino atnaujinimo (2011 m. birelio 3
525
-266/2011).
64.2. Vien ta aplinkyb, kad pareikja yra garbaus amiaus, taip pat negali bti
pagrindu atnaujinti enkliai praleist skundo padavimo teismui termin (2011 m. lap-
525
-544/2011)
64.3. Pareikjo sprendiami atstovavimo klausimai paprastai nra pripastami
svarbia prieastimi, kuri gali bti pagrindas atnaujinti praleist termin. Laikoma, kad
pareikjui teisin pagalb teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo
susijs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos treij asmen atvilgiu, laikytini pa-
ties pareikjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerpestingumas, vertinant j trei-
j asmen atvilgiu, taip pat laikytinas paties pareikjo neatidumu ar nerpestingumu
(2011 m. lapkriio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-669/2011). Termino
praleidimas negali bti pateisintas ir dideliu advokato darbo krviu (2012 m. vasario 10
525
-127/2012).
iame kontekste taip pat pastebtina, kad ABT 50 straipsnio 4 dalyje (2011 m. bir-
elio 21 d. statymo Nr. XI-1485 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta,
jog tais atvejais, kai administracins bylos proceso alis veda byl per atstov, visi su
byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui. Atstovas, gavs atitinkamus
dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai praneti atstovaujamajam ir sudaryti jam
galimyb susipainti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia,
atstovas privalo atlikti ioje dalyje nurodytus veiksmus dl t procesini dokument,
kurie i teismo buvo isisti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas praneimas
apie atstovavimo santyki pabaig. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas
dl objektyvi prieasi negali teikti procesini dokument atstovaujamajam, apie tai
jis privalo nedelsdamas praneti teismui ir grinti jam gautus procesinius dokumentus.
Administracinje byloje Nr. TA
146
-18/2012 nustatyta, kad skundiamos teismo nutarties
primimo dien (2011 m. spalio 25 d.) dl pareikjo atstovavimo buvo pateiktos 2011
m. birelio 9 d. ir 2011 m. spalio 13 d. atstovavimo sutartys, sudarytos tarp pareikjo
ir advokato dl atstovavimo Panevio apygardos administraciniame teisme. Pareik-
674
jas prayme dl termino paduoti atskirj skund atnaujinimo nurod ir kartu su iuo
praymu pateik teismui 2011 m. spalio 1 d. teisini paslaug sutarties nuora, i kurio
matyti, kad atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu, buvo nutraukta. Po ios sutarties
tekstu yra papildomas raas, kad sutartis nutraukta 2011 m. spalio 18 d. abiej ali su-
sitarimu. I bylos mediagos bei praymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termin
ir jo pried nustatyta, kad apie ios sutarties sudarym Panevio apygardos adminis-
traciniam teismui iki 2011 m. spalio 25 d. neprane nei pareikjas, nei advokatas. is
teismas iki 2011 m. lapkriio 17 d. (praymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo ter-
min pateikimo dienos) nebuvo informuotas ir dl paties pareikjo neveikimo neturjo
joki duomen apie tai, kad atstovavimo santykiai tarp io pareikjo ir advokato yra
nutrk. Teisj kolegija nusprend, kad pirmosios instancijos teismas visikai pagrstai
ir teistai, vadovaudamasis ABT 50 straipsnio 4 dalies normomis, 2011 m. spalio 25 d.
isiunt skundiamos teismo nutarties nuora pareikjo galiotam atstovui advo-
katui. Pirmiau aptartos ABT nuostatos, kaip jau buvo minta, pareigoja atstov, net
ir tuo atveju, jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atlikti nurodytus veiksmus dl t
procesini dokument, kurie i teismo buvo isisti atstovui iki to momento, kai teisme
buvo gautas praneimas apie atstovavimo santyki pabaig. Praydama atnaujinti pra-
leist procesin termin (iuo atveju atskirojo skundo padavimo termin), suinteresuo-
ta proceso alis privalo tok praym pakankamai argumentuoti ir pagrsti rodymais.
Pareikjas prayme dl termino paduoti atskirj skund atnaujinimo, be jau mint
argument apie tai, kad atstovavimo sutartis su advokatu buvo nutraukta 2011 m. spalio
18 d., o skundiama nutartis io advokato padjjai buvo teikta 2011 m. spalio 26 d.,
nenurod, kad advokatas neperdav jam gauto dokumento, nepateik joki konkrei
argument ir nepateik rodym, kurie suteikt teismui pagrind prieiti prie ivados,
kad pareikjas termin paduoti atskirj skund praleido dl svarbi prieasi (2012
m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
146
-18/2012).
64.4. Administracini teism praktikoje teisini ini trkumas ar netinkamas sta-
tymo nuostat suvokimas patys savaime prastai nra laikomi aplinkybmis, sudaran-
iomis pagrind pripainti, jog terminas skundui paduoti praleistas dl svarbi, nuo
pareikjo valios nepriklausiusi prieasi. Tokiu atveju laikoma, kad pareikjas, siek-
damas tinkamai apginti savo galimai paeistas teises ir teistus interesus, gali kreiptis
pagalbos teisines paslaugas teikianius asmenis (2011 m. lapkriio 11 d. nutartis admi-
525
-586/2011).
Be to, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisykl, kad
aplinkyb, jog pareikjas kreipsi netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gyn
savo teises, paprastai negali bti pripainta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti
atnaujinimui.
Tuo tarpu apskundimo tvarkos nenurodymas skundiamame sprendime gali bti
pakankamas pagrindas pripainti, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties. Admi-
525
-877/2011 pareikjas nurod, kad termin skundui paduoti
praleido, nes nebuvo tinkamai informuotas apie jo apskundimo tvark, todl skund
padav ne per 20 dien, o per 1 mnes. Byloje nustatyta, jog atsakovas skundiamuo-
se sprendimuose konkreiai i akt apskundimo tvarkos nenurod. Nors nuoroda
Bausmi vykdymo kodekso 183 straipsn galt bti laikoma pakankamu apskundimo
tvarkos iaikinimu, taiau tokia ivada termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste
turi bti daroma tik atskirai vertinus konkreios bylos aplinkybes. Nustatyta, jog pa-
675
reikjo laisv buvo apribota, nes jis buvo suimtas ir kalinimas laisvs atmimo staigoje.
Be to, pareikjas pirmin skund teismui, nors ir tinkamai nesuformulavs reikalavim
ir aikiai nevardins, kad ginija Lukiki tardymo izoliatoriaus-kaljimo ir Kaljim
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus, pateik
2011 m. rugsjo 19 d., t. y. prajus vienam mnesiui nuo Kaljim departamento spren-
dimo primimo. Todl, atsivelgusi tai, kad byloje nra duomen, kada tiksliai pa-
reikjas gavo Kaljim departamento sprendim, vertinusi aplinkyb, jog pareikjo
laisv ir atitinkamai galimyb imtis priemoni ginti jo galimai paeistas teises ir teistus
interesus iuo atveju buvo apribota, o ginijamame Kaljim departamento sprendime
jo apskundimo tvarka nurodyta tik pateikiant nuorod teiss akt, remiantis teisingu-
mo ir protingumo principais, teisj kolegija nusprend, jog iuo atveju buvo pagrindas
atnaujinti skundo padavimo teismui termin (2011 m. gruodio 30 d. nutartis adminis-
525
-877/2011).
64.5. Administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareikjo uim-
tumas ar poilsio dienos savaime nra pagrindas atnaujinti praleist termin. Pavyzdiui,
prieastimi atnaujinti termin nepripainta aplinkyb, kad pareikjas buvo ivyks dl
tarnybinio btinumo kit miest (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje
byloje Nr. TA
146
-74/2011). Vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios prak-
tikos, kad vien tik didelis valstybins institucijos darbo krvis ar asmens uimtumas
nra ta aplinkyb, kuri pateisint termino skundui paduoti praleidim (2011 m. spalio
14 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
143
-50/2011, 2010 m. lapkriio 19 d. nutartis
administracinje byloje Nr. TA
143
-84/2010).
Termino praleidimas, be kita ko, daniausiai negali bti pateisintas atostogomis
(2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr.TA
442
-73/2011) ar veni die-
nomis (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-127/2012). Pa-
vyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
492
-32/2012 teisj kolegija laik, kad tai, jog pa-
reikjas termin praleido dl gausios korespondencijos ventinmis dienomis umirs
apie gaut dokument, nra pagrindas atnaujinti praleist termin atskirajam skundui
paduoti (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
492
-32/2012).
64.6. Reikminga aplinkybe, sprendiant, ar skundo padavimo terminas yra pra-
leistas dl svarbi prieasi, yra teismo sprendimo nuorao isiuntimo data. ABT 93
straipsnis nustato, jog jeigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo
suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedaly-
vavo teismo posdyje, isiuniami administracinio teismo sprendimo nuoraai. Taiau
ABT 93 straipsnyje numatyt termin neymus praleidimas savaime nra pagrindas
praleist skundo padavimo termin atnaujinti, jeigu vertinus visas reikmingas aplin-
kybes suinteresuoto asmens teiss enkliai nebuvo apribotos. Administracinje byloje
Nr. TA
525
-72/2011 teisj kolegija iaikino, kad net ir tuo atveju, jeigu galt bti ver-
tinama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuoraas atsakovui isistas pav-
luotai, pati savaime tokia aplinkyb nesudaryt pagrindo pripainti, jog atsakovas ter-
min praleido dl prieasi, pripaintin objektyviomis (2011 m. spalio 28 d. nutartis
525
-72/2011). Tuo tarpu administracinje byloje Nr. TA
146
-
18/2011 teisj kolegija, nustaiusi, kad sprendimo nuoraas isistas nesilaikant ABT
93 straipsnyje nustatyt termin, skundo padavimo termin atnaujino tik konstatavusi,
jog terminas praleistas neymiai, t. y. tik viena diena (2011 m. vasario 25 d. nutartis
146
-18/2011).
676
64.7. Minta, kad ABT 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam
skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tu-
rinio suinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Tokiu bdu sprendiant
termino atnaujinimo klausim, laiko, prajusio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki
teismo sprendimo nuorao gavimo, palyginimas su laiku, kuris prajo nuo pareikjo
nurodyto skundo suraymo momento iki galimo jo pateikimo, yra visikai nereikmin-
gas (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
143
-53/2011).
64.8. Savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo prieastimi, sudarania pa-
grind praleist termin atnaujinti, ir maa termino praleidimo trukm (tai pagal teism
praktik nra vertinama kaip pagrindas atnaujinti termin, jei nenustatyta kit svarbi
termino praleidimo prieasi) (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje
Nr. TA
858
-19/2012). Taiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turti
reikms vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti termin, atsivelgiant visum byloje
nustatyt aplinkybi (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-
294/2012).
64.9. Aplinkybs, susijusios su pareikjo nepakankamu atidumu, Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo praktikoje taip pat gali bti nelaikomos pagrindu atnaujinti praleist
termin. Pavyzdiui, pasibaigs pato darbo laikas (2011 m. gruodio 16 d. nutartis admi-
nistracinje byloje Nr.TA
442
-81/2011) pripaintas subjektyvaus pobdio prieastimi.
65. Vertinant, dl koki prieasi pareikjas praleido statymo nustatyt termin
kreiptis skundu teism, nepakanka vien konstatuoti, kad pareikjas netinkamai gyn
savo paeistas teises, taiau btina vertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines
aplinkybes.
65.1. Viena i toki reikming aplinkybi yra tai, ar pareikjas, siekdamas gy-
vendinti teis teismin gynyb buvo rpestingas, siningas ir atidus. Remiantis Vy-
riausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems statymo nustatyt
termin kreiptis teism, taikomas rpestingumo, siningumo ir atidumo standartas.
Pareikjai, bdami atids ir rpestingi, gav jiems nepalanki teismo nutart, turi ne-
atidliodami pasirpinti dl jos apskundimo per statymu nustatyt termin (2012 m.
vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
146
-18/2012). Administracinje by-
loje Nr. AS
858
-657/2011 teisj kolegija vertino pareikjo elges kaip sining ir rpes-
ting rpinimsi savo teisi gynimu. Pareikjas teig, jog skundo termin praleido dl
ligos. Teisj kolegija nustat, kad nors pareikjai dl jos sveikatos bkls buvo skirtas
gulimas reimas, taiau ji su advokatu atstovavimo sutart sudar 2010 m. gegus 30 d.
ir pirm kart teismui skund padav 2011 m. gegus 31 d., t. y. dar nepasibaigus gydy-
tojo paskirtam gulimam reimui. i aplinkyb, teisj kolegijos vertinimu, leidia tok
pareikjos elges vertinti kaip sining ir rpesting rpinimsi savo teisi gynimu
858
-657/2011).
Reikia pabrti, jog kai bylos alimi yra valstybs institucija, jai keliami auktesni r-
pestingumo reikalavimai (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
525
-
72/2011). Administracinje byloje Nr. TA
63
-14/2012 atsakovas Nacionalins ems tarny-
bos prie ems kio ministerijos teritorinis emtvarkos skyrius pra atnaujinti praleist
termin, motyvuodamas savo praym tuo, kad skundiam sprendim gavo tik 2011 m.
spalio 24 d., t. y. iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus 6 darbo dienoms,
tuo tarpu institucijoje dirbaniai vienintelei teisininkei, atsakingai u procesini doku-
ment rengim nuo 2011 m. spalio 26 iki 28 d. idavus nedarbingumo paymjim dl
677
vaiko ligos, atsakovas apeliaciniam skundui parengti ir teismui paduoti teturjo tik 3 die-
nas. Kita vertus, nustatyta, kad atsakovo Nacionalins ems tarnybos teritorinio skyriaus
atstov dalyvavo nagrinjant byl pirmja instancija ir pasiraytinai buvo informuota apie
teismo sprendimo paskelbimo dat 2011 m. spalio 20 d. Teisj kolegija vertino, kad b-
dama atidi ir rpestinga bei siekdama siningai naudotis savo procesinmis teismis, at-
sakovo atstov, galjo laiku domtis savo skundo inagrinjimo rezultatu, prayti persisti
atsakovo priimto teismo sprendimo kopij susipainimui bei net ir kelias dienas apeliaci-
nio skundo padavimo laikotarpiu turdama nedarbingum ir atsivelgdama sprendimo
apskundimo termin, pati asmenikai patu arba galiodama kit darbuotoj laiku pareng-
ti ir pateikti apeliacin skund teismui. vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konsta-
tuota, kad atsakovas praleido termin apeliaciniam skundui paduoti dl prieasi, kurios
nesudaro pagrindo atnaujinti jam apeliacinio skundo padavimo termin (2012 m. sausio
63
-14/2012). Analogikas sprendimas priim-
tas administracinje byloje Nr. TA
492
-49/2011. ioje byloje atsakovas Lietuvos Respublikos
ems kio ministerija praym atnaujinti praleist termin atskirajam skundui paduoti
grind tuo, kad atskirasis skundas ems kio ministerijoje buvo registruotas ir pareng-
tas isisti 2011 m. balandio 27 d., taiau isistas kit dien pagal su akcine bendrove
Lietuvos patas sudaryt sutart. Teisj kolegija nurod, jog vertinus nurodyt termino
praleidimo prieast galima konstatuoti, jog i aplinkyb objektyviai netrukd atsakovui
laiku kreiptis teism. Vis pirma atsakovas, atsivelgdamas nustatyt dokument ren-
gimo, pasiraymo, registravimo, isiuntimo tvark, atskirj skund turjo parengti ir pa-
sirayti iki sutarto pato korespondencijos teikimo isisti laiko. Be to, susiklosius tokiai
situacijai, kai procesinis dokumentas nebegaljo bti isistas patu t pai dien pagal
pato paslaug teikimo sutart, sudaryt su ems kio ministerija, jis galjo bti isistas
faksimiliniu laiku (ABT 22 str. 5 d.) arba pateiktas tiesiogiai pato staigai ar teismui.
ems kio ministerija turjo elgtis rpestingai, atsakingai ir laiku pateikti paruot ats-
kirj skund isiuntimui. Taigi, teisj kolegija, vertinusi nurodyt termino praleidimo
prieast, konstatavo, jog nurodytos aplinkybs yra subjektyvaus pobdio, susijusios su
atsakovo nepakankamu rpestingumu gyvendinant teis paduoti atskirj skund, kurios
negali pateisinti termino praleidimo (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje
Nr. TA
492
-49/2011).
Pastebtina, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripastama, kad
kai skund teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinks orga-
nizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti apeliacin skund
teismui. Administracinje byloje Nr. AS
525
-194/2011 teisj kolegija pabr, jog treiasis
suinteresuotas asmuo yra mon, veikianti per savo atstovus. Byloje nepateikta duome-
n, kurie patvirtint, jog bendrovs teiss, net ir komercijos direktoriui sergant, negaljo
bti tinkamai gyvendintos per kitus darbuotojus ar asmenis, teikianius teisines pas-
laugas. iuo atveju btent terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dl aplinky-
bi, priklausiusi nuo paties treiojo suinteresuoto asmens, todl nra pagrindo tenkinti
bendrovs praym ir atnaujinti termin atskirajam skundui paduoti (2011 m. vasario
525
-194/2011).
65.2. Siningumo, rpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavi-
mu aktyviai siekti savo paeist teisi gynimo. io reikalavimo neatitinka suinteresuoto
asmens visikas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Vyriausiasis administracinis teis-
mas ne kart akcentavo, kad pareikjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus,
678
gali domtis administracins bylos baigtimi, kreiptis teism dl tokios informacijos
jam suteikimo, teismo sprendimo nuorao gavimo kitokiu, greitesniu bdu nei patas
(pavyzdiui, faksimiliniu laiku) ir tokiu bdu parengti bei paduoti apeliacin skund
teismui iki statymo nustatyto apskundimo termino pabaigos (2012 m. vasario 17 d.
nutartis administracinje byloje Nr. TA
146
-21/2012).
Kita vertus, netinkamas teismini bd pasirinkimas savaime nereikia, kad parei-
kjas nra pakankamai rpestingas, siningas ir aktyvus. Pavyzdiui, administracinje
byloje Nr. TA
492
-6/2012 teisj kolegija paymjo, kad pareikjai savo teises band ginti
pasinaudodami papildomo sprendimo primimo institutu ir dl to praleido termin
apsksti sprendim. Teisj kolegija, vertinusi ias aplinkybes, taip pat pareikj siek
apsksti teismo sprendim, btinum utikrinti teiss bti iklausytam principo gy-
vendinim, taip pat atsivelgusi tai, kad duomen, jog pareikjai tokiu bdu siek-
t piktnaudiauti savo procesinmis teismis, byloje nra, dar ivad, kad pareikj
praymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termin turi bti tenkinamas (2012
m. balandio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
492
-6/2012). iuo aspektu pa-
mintina ir administracin byla Nr. AS
146
-191/2010. ioje byloje teisj kolegija iaiki-
no, kad nors skundo padavimas nesilaikant ABT numatytos tvarkos, pateikiant skund
neteismingam teismui, pats savaime nra laikomas objektyvia, nuo pareikjo valios
nepriklausiusia aplinkybe, taiau sprendiant termino atnaujinimo klausim yra svarbu
ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareikjas siningai suklydo paduodamas skund ne
pagal teismingum, pareikjas buvo aktyvus, siekdamas savo paeist teisi gynimo
ir stengdamasis i savo teis realizuoti per manomai trump ir proting termin, po
to, kai jam akivaizdiai tapo inoma skundo padavimo tvarka (2010 m. gegus 14 d.
146
-191/2010).
65.3. Greta rpestingumo, siningumo ir aktyvumo reikalavim suinteresuotiems
asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausim nagrin-
jantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktikai susipaino su atitinkamais
sprendimais ir ar jis neturjo galimybi su jais susipainti anksiau (2012 m. kovo 2 d.
442
-4/2012).
Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja vertinti, ar pareikimas atnaujinti pra-
leist termin paduotas per proting laiko tarp nuo aplinkybi, kurios sukliud asme-
niui laiku ir tinkamai j paduoti, inykimo. Nepagrstas delsimas yra klitis atnaujinti
praleist termin. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
442
atkreip dmes, kad visa informacija, kurios pagrindu buvo suraytas skundas, parei-
kjo jau buvo surinkta 2011 m. balandio mnes. Esant tokiai situacijai, pareikjas,
inodamas, jog bus skundiami gana seniai priimti aktai, privaljo elgtis rpestingai ir
stengtis skund teismui paduoti kuo skubiau, bent jau per vien mnes po to, kai, jo
teigimu, jis suinojo apie aplinkybes, sudaranias pagrind kreiptis teism. Suinojs
tokias aplinkybes 2011 m. balandio mnes, pareikjas skund teismui turjo paduoti
vliausiai 2011 m. gegus mnes, taiau jis vis tiek nepagrstai dels ir skund padav
tik 2011 m. birelio 14 d. Tuo tarpu i nepagrsto delsimo aplinkyb pati savaime ne-
leidia atnaujinti praleisto termino (2011 m. lapkriio 24 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
442
-697/2011).
65.4. Sprsdamas praleist termin atnaujinimo klausim, praym nagrinjantis
teismas vertina kilusio gino pobd, ypa kai ginas susijs su socialiai paeidiam
asmen teisi ir interes apsauga. Pavyzdiui, administracini teism praktikoje pri-
679
pastama, kad tais atvejais, kai pareikjo judjimo laisv yra apribota, yra pagrstas
pagrindas sprsti dl praleisto termino atnaujinimo. Administracinje byloje Nr. AS
63
-
104/2012 teisj kolegija atsivelg pareikjo atstovs pateikt paaikinim, kad pa-
reikjas su skundiama nutartimi buvo supaindintas tik po dviej savaii, kai buvo
isista skundiama nutartis. Teisj kolegija, atsivelgusi bylos pobd (kreiptasi dl
prieglobsio suteikimo) bei aplinkybes, kad pareikjas gyvena Usieniei registracijos
centre, jo judjimo laisv yra apribota, vertino, kad terminas atskirajam skundui pa-
duoti turi bti atnaujintas ir atskirasis skundas nagrintinas teisme (2012 m. kovo 2 d.
63
-104/2012). Tuo tarpu administracinje byloje
Nr. TA
525
-28/2012 teisj kolegija sprend pareikjo, kuriam paskirta laisvs apriboji-
mo bausm, praym dl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti. Teisj
kolegija, vertinusi tai, kad pareikjo judjimo laisv, jam paduodant apeliacin skund,
buvo apribota (jis buvo patalpintas Lukiki tardymo izoliatoriuje-kaljime), pirmosios
instancijos teismo sprendimo paskelbime (2011 m. gruodio 22 d.) pareikjas neda-
lyvavo, o teismo sprendimo nuora gavo prajus penkioms dienoms po skundiamo
sprendimo paskelbimo, ir i esms itin nedelsdamas (2012 m. sausio 10 d.) pateik ape-
liacin skund, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprend, jog parei-
kjas termin apeliaciniam skundui paduoti i esms praleido dl svarbi, objektyvi,
nuo jo valios nepriklausiusi prieasi, todl toks terminas atnaujintas (2012 m. kovo
525
-28/2012). Svarbiu faktu, sprendiant dl
termino atnaujinimo, pripainta ir ta aplinkyb, kad pareikjas tam tikr laik buvo
kalinamas baudos izoliatoriuje (2011 m. gegus 27 d. nutartis administracinje byloje
Nr. TA
63
-28/2011).
Prie mint gin kategorijos priskirtini ir kreipimaisi dl valstybins garantuoja-
mos teisins pagalbos. Administracinje byloje Nr. AS
146
-249/2011 pareikjas savo pra-
ym atnaujinti praleist skundo padavimo termin grind i esms tuo, jog terminas
praleistas dl pareikjui pavluotai suteiktos valstybs garantuojamos teisins pagalbos.
Teisj kolegijos vertinimu, pareikjo pasirinktas elgesio variantas, kreipiantis teisins
pagalbos dl procesini dokument parengimo ir atstovavimo jo interesams pirmosios
instancijos teisme, negali bti laikomas nepagrstas (nemotyvuotas) ar neracionalus, at-
sivelgus pareikjo keliamo gino pobd (darbingumo lygio nustatymas), kuris rei-
kalauja speciali ini ir tam tikro teisinio iprusimo. Be to, remiantis bylos mediaga,
nebuvo jokio pagrindo netikti pareikjo paaikinimais, kad jis neturjo galimybs i
savo l apmokti advokato paslaugas. Be to, pareikjui dl nuo jo valios nepriklau-
siusi prieasi teko laukti susitikimo su paskirta advokate (2011 m. rugpjio 5 d.
146
-249/2011).
Naujausioje Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pripasta-
ma, kad teismo sprendimo nuoraas lietuvi kalbos nesuprantaniam asmeniui objekty-
viai gali sutrukdyti asmeniui laiku paduoti skund teismui. Pavyzdiui, administracinje
byloje Nr. TA
143
-71/2011 pareikja i esms teig, jog termin apeliaciniam skundui
paduoti praleido dl to, kad tik 2011 m. rugsjo 5 d. gavo teismo sprendimo nuora,
iverst lenk kalb, i kurio paaikjo teismo sprendimo apskundimo tvarka. verti-
nusi nurodyt termino praleidimo prieast, teisj kolegija konstatavo, jog i aplinkyb
objektyviai sutrukd pareikjai laiku kreiptis teism. Teisj kolegija paymjo, kad
kai pareikja, kuri gyvena Lenkijoje, nedalyvavusi paskelbiant teismo sprendim, 2011
m. rugsjo 5 d. gavo teismo sprendimo nuora, iverst jai suprantam lenk kalb,
680
jau buvo pasibaigs terminas paduoti apeliacin skund (2011 m. rugsjo 2 d.). Tik su-
sipainusi su iverstu teismo sprendimu pareikja aikiai suprato jo apskundimo tvar-
k ir 2011 m. rugsjo 7 d. nedelsdama isiunt patu apeliacin skund. Be to, teismas
atsivelg pareikjos siek apsksti teismo sprendim, kai 2011 m. rugpjio 29 d.
gavo lietuvi kalba surayto teismo sprendimo nuora ir 2011 m. rugpjio 31 d. i-
siunt patu skund lenk kalba (2011 m. lapkriio 5 d. nutartis administracinje byloje
Nr. TA
143
-71/2011, taip pat r. 2011 m. vasario 25 d. nutart administracinje byloje Nr.
TA
143
-20/2011).
66. Nutartis atsisakyti priimti asmens, praleidusio statyme nustatyt termin skun-
dui paduoti, skund ABT 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neukerta kelio pa-
reikjui pakartotinai paduoti skund, kartu teismui pateikiant motyvuot ir rodymais
pagrst praym atnaujinti praleist apskundimo termin (pvz., 2012 m. gegus 7 d.
520
-293/2012). Lietuvos vyriausiasis administra-
cinis teismas savo praktikoje yra iaikins, kad ABT nenustato naikinamojo termino,
kuriam pasibaigus praleistas terminas negalt bti atnaujintas. Toks naikinamasis ter-
minas, kuriam pasibaigus praymas dl praleisto termino atnaujinimo negalt bti
patenkintas, nra nustatytas ir ABT bendrosiose nuostatose, reglamentuojaniose pro-
cesinius terminus (6567 str.). statyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam
pasibaigus praleistas terminas negalt bti atnaujintas, asmenys gali kreiptis teism
su analogikais reikalavimais daug kart, taiau teismas, nagrindamas termino atnauji-
nimo klausim, turi termino atnaujinimo teiss normas taikyti tokiu bdu, kad nebt
paneigtas proceso ekonomikumo principas bei teisini santyki apibrtumas ir stabi-
lumas (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-90/2012).
II.11. yminis mokestis ir jo dydis
(ABT 3842 str.)
67. Finansinio pobdio apribojimai, tokie kaip reikalavimas kreipiantis teism
sumokti ymin mokest, teiss kreiptis teism nepaneigia. Europos mogaus Teisi
Teismas tai jau turjo galimyb patikrinti ir neatmet galimybs, kad tikslas tinkamai
vykdyti teisingum gali pateisinti nansinio pobdio apribojimus, taikomus suintere-
suotam asmeniui kreipiantis teism (Europos mogaus Teisi Teismo 2001 m. birelio
19 d. sprendimo byloje Kreuz prie Lenkij 51, 54 par., Recueil des arrts et dcisions
2001-VI; 1995 m. liepos 13 d. sprendimo Tolstoy-Miloslavsky prie Jungtin Karalyst,
Serija A Nr. 316 B, 8081 par., 61 par. ir kt.). Remiantis ETT praktika, reikalavimas mo-
kti teismams mokesius, susijusius su praymais, kuriuos ie teismai nagrins, negali
bti pripastamas kaip teiss kreiptis teism ribojimas, savaime prietaraujantis ETK
6 straipsnio 1 daliai, taiau su slyga, kad bus laikomasi teisingos pusiausvyros tarp,
viena vertus, valstybs intereso rinkti proceso mokesius praymams nagrinti ir, kita
vertus, suinteresuoto asmens intereso apginti savo reikalavimus teismuose (atitinkamai,
Europos mogaus Teisi Teismo 2001 m. birelio 19 d. sprendimo Kreuz prie Lenkij
60 ir 66 p.). Minto pobdio ribojimai nustatyti ir Lietuvos statym leidjo. ABT 38
straipsnis numato, jog iskyrus statymo numatytus atvejus, skundai (praymai) admi-
nistraciniuose teismuose priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas statymo
nustatytas yminis mokestis. Taigi yminio mokesio sumokjimas ir duomen apie
tai pateikimas teismui paprastai yra viena i visumos teisini prielaid, btin priimti
681
pareikjo skund nagrinjimui (2011 m. gruodio 9 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
822
-698/2011).
68. Duomenys apie sumokt ymin mokest teismui pateikiami kaip skundo prie-
das. ABT 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (praymo) turi bti prideda-
mas yminio mokesio kvitas arba motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokesio.
statymo 130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu privalomai
turi bti pateikti duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis.
69. Administracinse bylose u kiekvien skund (praym), nepaisant to, kiek jame
keliama reikalavim, mokamas 100 lit yminis mokestis, iskyrus iimtis, nurodytas
ABT 40 ir 41 straipsniuose (ABT 39 str. 1 d.). U apeliacin skund dl teismo spren-
dimo mokamas 50 lit yminis mokestis (ABT 39 str. 2 d.). Paymtina, kad yminis
mokestis administracinse bylose nra indeksuojamas (2009 m. gegus 11 d. nutartis
261
-599/2009).
70. Kai pareikjas skunde kelia kelet reikalavim, kuri vienas yminiu mokesiu
neapmokestinamas, yminis mokestis mokamas u reikalavim, kuris nepatenka ABT
40 straipsnyje numatyt yminiu mokesiu neapmokestinam skund (praym) sra-
. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
822
-698/2011 pareikjas kl du pagrindi-
nius reikalavimus: 1) pripainti neteistu ir panaikinti vieojo administravimo subjekto
priimt administracin sprendim, bei 2) priteisti turtins ir neturtins alos, atsiradu-
sios dl vieojo administravimo subjekto neteist veiksm, atlyginim. Teisj kolegija
paymjo, kad vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 40 straipsnio 1 da-
lies 11 punktu, antras i nurodyt pareikjo reikalavim priskirtinas yminiu mokesiu
neapmokestinam skund kategorijai. Taiau u pirmojo reikalavimo (dl administra-
cinio sprendimo panaikinimo) pateikim teisminiam nagrinjimui turi bti sumoktas
Administracini byl teisenos statymo nustatytas yminis mokestis. Atsivelgiant tai,
konstatuota, kad pareikjo skundas yra apmokestinamas yminiu mokesiu (2011 m.
822
-698/2011). Paymtina, kad to-
kia praktika formuojama ir kitose Vyriausiojo administracinio teismo bylose (pvz., 2010
m. spalio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-559/2010).
71. yminis mokestis mokamas Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos nans ministerijos surenkamj sskait. is mokestis sumokamos per
kredito staig arba kit mokjimo paslaug teikj (Mokesi administravimo staty-
mo 83 str. 1 d.). Kitokio yminio mokesio sumokjimo bdo teiss aktai nenumato. Pa-
525
-524/2009 pareikjas atsisak mokti ymin
mokest kredito staigoje. Pareikjas pateik akcins bendrovs Lietuvos patas 100 Lt
pato perlaid, adresuot teisjui, patvirtinant kvit ir pra j laikyti yminio mokes-
io sumokjim patvirtinaniu dokumentu. Teisj kolegija, vertinusi bylos nagrinji-
mo metu galiojani Mokesi administravimo statymo, Mokjim statymo aktualias
nuostatas, konstatavo, jog pareikjo pasirinkto yminio mokesio sumokjimo bdo
galiojantys teiss aktai nenumato. Todl pirmosios instancijos teismas, konstatavs, kad
pareikjas nepaalino teismo nutartimis nurodyt skundo trkum, teisj kolegijos
vertinimu, pagrstai atsisak tenkinti pareikjo praym dl atleidimo nuo yminio
mokesio ir nutar skund laikyti nepaduotu (2009 m. rugsjo 4 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
525
-524/2009).
Pastebtina, kad yminio mokesio mokjimo klausimams sprsti nra taikomas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. gruodio 15 d. nutarimas Nr. 1458 Dl vals-
682
tybs rinkliavos objekt srao, ios rinkliavos dydi ir mokjimo ir grinimo tvar-
kos patvirtinimo (Dl konkrei valstybs rinkliavos dydi ir ios rinkliavos mok-
jimo ir grinimo taisykli patvirtinimo). io nutarimo nuostat taikymo klausimas
buvo sprendiamas administracinje byloje Nr. AS
502
-276/2008. Pareikjas nesutiko
su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skund dl to,
jog yminis mokestis buvo sumoktas ne teismo buvimo vietos valstybins mokesi
inspekcijos padalin. Pareikjas, prie kreipdamasis iauli apygardos administracin
teism, 100 Lt ymin mokest sumokjo Teli apskrities valstybins mokesi ins-
pekcijos sskait. Pirmosios instancijos teismas savo sprendim grind Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs nutarimo Nr. 1458 nuostatomis, pagal kurias valstybs rinklia-
va sumokama grynais pinigais arba mokamuoju pavedimu banko staigoje apskrities
valstybins mokesi inspekcijos miesto (rajono) skyriaus sskait pagal institucijos,
teikianios paslaugas, buvimo viet. LVAT teisj kolegija paymjo, kad Lietuvos Res-
publikos rinkliav statymo 2 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog valstybs rinkliava yra
privaloma moka u valstybs ir vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb ar or-
ganizacij (toliau ir institucijos), iskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Vyriausybs
nutarime Nr. 1458 (2007 m. gruodio 27 d. redakcija) tvirtinta, jog is nutarimas buvo
priimtas vadovaujantis Rinkliav statymu. Atsivelgusi ias nuostatas, teisj kolegija
nusprend, jog iauli apygardos administracinis teismas nepagrstai vadovavosi min-
to nutarimo nuostata dl yminio mokesio sumokjimo teismo buvimo vietos valsty-
bins mokesi inspekcijos padalinio sskait, kadangi, atsivelgus Rinkliav statymo
2 straipsnio nuostatas, akivaizdu, jog Vyriausybs nutarimas Nr. 1458 nra taikomas
yminio mokesio sumokjimo ir panaiems klausimams reguliuoti (2008 m. gegus 8
502
-276/2008).
72. Pareikjui yminio mokesio nesumokjus, nutartimi nustatomas terminas
trkumams paalinti, o per nustatyt termin trkum nepaalinus, skundas laikomas
nepaduotu ir nutartimi grinamas pareikjui (ABT 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.). Vyriau-
siasis administracinis teismas, sprsdamas atskiruosius skundus, pateiktus dl pirmosios
instancijos teismo sprendim skundus laikyti nepaduotais, ne kart yra paymjs, kad
teis kreiptis teism teismins gynybos, inter alia prievols sumokti ymin mokest
vykdymas arba praymo atleisti nuo yminio mokesio mokjimo pateikimas, turi bti
realizuojama laikantis procesiniuose statymuose nustatytos kreipimosi teism tvarkos.
Todl argumentai apie pareikjo turtin padt, dl kurios jis negali sumokti yminio
mokesio, turi bti nurodomi per pirmosios instancijos teismo nustatyt termin pa-
teiktame prayme atleisti nuo yminio mokesio mokjimo. Tokiu bdu ie argumentai,
pateikti apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu, paprastai laikomi nereikmin-
gi (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-559/2010). Apeliacins
instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties teistum ir pagrstum ver-
tina pagal duomenis pareikjo pateiktus iam pirmosios instancijos teismui nutarties
primimo metu. Administracinje byloje Nr. AS
858
-873/2011 teisj kolegija pabr,
jog tai, kad pareikjas dokumentus, rodanius savo nansin padt, pateik kartu su
atskiruoju skundu, neturi reikms sprendiant pirmosios instancijos teismo priimtos
ir pareikjo skundiamos nutarties teistumo ir pagrstumo klausim, kadangi pirmo-
sios instancijos teismas skundiamos nutarties primimo metu i duomen neturjo.
Teisj kolegija, nustaiusi, kad pareikjas vis pirmosios instancijos teismo nutartyje
nurodyt trkum per teismo nurodyt laikotarp nepaalino, nusprend, jog pagrstai
683
pirmosios instancijos teismas pareikjo skund ir patikslintus skundus laik nepaduo-
tais (2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-873/2011). Kita
vertus, apeliacinje instancijoje nustaius, kad yminis mokestis iki pirmosios instanci-
jos teismo nutartimi nustatyto termino yra sumoktas, taiau iam teismui nepateiktas
yminio mokesio sumokjim patvirtinantis dokumentas, pripaintina, kad skundo
trkumas (nesumoktas yminis mokestis) faktikai yra paalintas (2010 m. kovo 10 d.
146
-122/2010).
II.11.1. yminio mokesio mokjimo iimtys
73. Europos mogaus teisi konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nereikalauja i valstybi
nari utikrinti nemokam teis kreiptis teism (2001 m. birelio 19 d. sprendimo by-
loje Kreuz prie Lenkij 51 par., Recueil des arrts et dcisions 2001-VI; 1979 m. spalio 9
d. sprendimo byloje Airey prie Airij 2526 par., Serija A (1979). Vis dlto pagal ETT
praktik reikalaujama, kad nustatyta teismo mokesi sistema bt pakankamai lanksti,
pvz., statymuose turi bti numatyta galimyb atleisti suinteresuot asmen nuo yminio
mokesio sumokjimo arba j sumainti (r., Europos mogaus Teisi Teismo 2010 m.
gruodio 9 d. sprendimo byloje Urbanek prie Austrij 62 p., pareikimo Nr. 35123/05).
Lietuvos statym leidjas yra numats dvi yminio mokesio mokjimo iimtis. Pirma,
ABT 40 straipsnyje numatytai skundai (praymai), kurie yminiu mokesiu apskritai
nra apmokestinami. Antra, ABT 41 straipsnis kalba apie yminiu mokesiu apmo-
kestinamus skundus ir praymus, taiau numato, kad tam tikrais atvejais suinteresuoti
asmenys gali bti atleidiami nuo yminio mokesio sumokjimo.
II.11.1.1. Neapmokestinami skundai (praymai)
(ABT 40 str.)
74. Vyriausiasis administracinis teismas, gavs skund dl yminio mokesio mo-
kjimo, vis pirma vertina, ar pateiktas skundas nepatenka skund, kurie yminiu
mokesiu neapmokestinami, kategorij, numatyt ABT 40 straipsnyje. Pastebtina, kad
neapmokestinam yminiu mokesiu skund klausimas administracinse bylose yra
sprendiamas remiantis Administracini byl teisenos statymo 40 straipsniu, o ne CPK
83 straipsniu, reglamentuojaniu atleidim nuo yminio mokesio ir kit bylinjimosi
ilaid mokjimo civilinse bylose (2008 m. birelio 3 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. AS
143
-335/2008). I apvelgiamo laikotarpio Vyriausiojo administracinio teismo
praktikos matyti, kad daugiausia neaikum pareikjams kyla dl skund, susijusi su
vieojo administravimo subjekt neveikimu (ABT 40 str. 1 d. 1. p.) bei administracini
nuobaud paskyrimu (ABT 40 str. 1 d. 10 p.), apmokestinimo klausim.
74.1. Pagal ABT 40 straipsnio 1 dalies 1 punkt, yminiu mokesiu neapmokestina-
mi skundai (praymai) dl vieojo administravimo subjekt vilkinimo atlikti j kompe-
tencijai priskirtus veiksmus. Vieojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus
yra suprantamas toks iojo neveikimas, kai vieojo administravimo subjektas nepriima
sprendimo (teigiamo arba neigiamo) praomu isprsti klausimu per statymo nustatyt
termin (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-84/2012). Pa-
stebtina, kad nepalanki sprendim ginijamas nelaikytinas ginu dl vilkinimo atlikti
684
veiksmus. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
143
-335/2008 pareikjas i esms
skund atsakovo aktus, kuriais nepatenkintas jo praymas pateikti duomenis ir skundo
kopij, t. y. priimtas pareikjui nepalankus sprendimas. Teisj kolegija konstatavo, kad
tai negali bti laikoma vilkinimu atlikti veiksmus. Teisj kolegijos vertinimu, pareik-
jas skund vieojo administravimo subjekt priimtus teiss aktus, o toks skundas pagal
ABT 40 straipsn nepriskirtas neapmokestinam skund kategorijai (2008 m. birelio 3
143
-335/2008).
74.2. yminiu mokesiu taip pat neapmokestinami mokesi administratori bei j
pareign kreipimaisi dl mokesi ir kit mok biudet iiekojimo, taip pat j krei-
pimaisi dl mokestini gin; pareign kreipimaisi dl rinkliav iiekojimo (ABT 40
str. 1 d. 5 p.). Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
442
-124/2012 konstatuota, kad pa-
reikjas, atliekas tvarkanti bendrov, kuri kreipsi teism dl nesumoktos rinkliavos
u komunalini atliek surinkim ir tvarkym priteisimo, turi teis sumokto yminio
mokesio susigrinim. Teismas konstatavo, kad pareikjas, kaip rinkliav adminis-
truojantis subjektas, kreipdamasis administracin teism dl rinkliavos iiekojimo,
yminio mokesio mokti neturi (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
442
-124/2012).
74.3. Vadovaujantis ABT 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yminiu mokesiu ne-
apmokestinami ir skundai (praymai) dl administracini nuobaud paskyrimo (ne-
paskyrimo). Administracinje byloje Nr. AS
438
-89/2008 teisj kolegija iaikino, kad i
nuostata nra taikoma skundams dl ekonomini sankcij, kuri skyrim reguliuoja
specialieji statymai. Teisj kolegija konstatavo, kad ABT 40 straipsnio 1 dalis taiko-
ma administracinms nuobaudoms, kurios yra skiriamos ATPK nustatyta tvarka (tai-
kant ATPK tvirtintas teiss normas). Tuo tarpu skundai dl ekonomini sankcij, kuri
skyrim reguliuoja specialieji statymai, o ne ATPK, yminiu mokesiu apmokestinami
438
-89/2008).
ABT 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikomas ir nuobaudoms, skiriamoms
atliekantiems laisvs atmimo bausm nuteistiesiems. Administracinje byloje Nr. AS
39
-
22/2008 teisj kolegija konstatavo, kad pareikjas skund ne administracin nuobau-
d, o drausms nuobaud, kuri jam, kaip nuteistajam, buvo paskirta Pravieniki 3-ij
pataisos nam administracijos u bausms atlikimo reimo reikalavim paeidim, o
ne u administracin teiss paeidim. Todl is pareikjo skundas nepriskirtinas skun-
dams, kurie pagal ABT 40 straipsnio 1 dalies 10 punkt neapmokestinami yminiu
mokesiu (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
39
-22/2008).
II.11.1.2. Atleidimas nuo yminio mokesio
(ABT 41 str.)
75. Atleidimo nuo yminio mokesio institutas iimtinai siejamas tik su sunkia zi-
nio asmens nansine padtimi. ABT 41 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teis-
mas, atsivelgdamas turtin zinio asmens ar zini asmen grups padt, gali visi-
kai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokesio mokjimo. Nustaius, kad pareikjas
gauna pastovias pajamas, nra pagrindo atleisti j nuo yminio mokesio (2011 m. kovo
146
-115/2011).
76. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra pabrs, jog pareiga rodyti
sunki nansin padt tenka pareikjui (r., pvz., 2011 m. gruodio 16 d. nutart admi-
685
858
-873/2011). Pagal ABT 41 straipsn, praymas atleisti zin
asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais
rodymais. Sunki nansin padtis gali bti rodinjama vairiais duomenimis. Asmens
sunki turtin padt gali rodyti duomenys i registr, kuriuose registruojamas asmens
turimas turtas Lietuvos Respublikoje, paymos apie kredito staigose esanias asmens
pinigines las, pajam ir turto deklaracijos u atitinkam laikotarp (2008 m. liepos 9
63
-393/2008), duomenys apie draudiamsias
pajamas, gauti i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsau-
gos ir darbo ministerijos (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-
148/2010), duomenys apie turimas pajamas, gauti i bausmi vykdymo institucij (2011
m. gegus 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
63
-28/2011) ir kita.
77. Pareikjui pateikus praym atleisti nuo yminio mokesio mokjimo, taiau
nepateikus praym pagrindiani duomen, t. y. praymui dl atleidimo nuo yminio
mokesio esant nepagrstam, teismas turt pasilyti pareikjui sumokti ymin mo-
kest ir nustatyti termin iam reikalavimui vykdyti. i taisykl taikytina ir tais atvejais,
kai praymas atleisti nuo yminio mokesio pateikiamas per teismo anksiau nustatyt
termin skundo trkumams paalinti yminiam mokesiui sumokti (2010 m. vasario
822
-102/2010).
78. Sprendiant dl atleidimo nuo yminio mokesio mokjimo, be kit aplinkybi,
atsivelgiama pareikjo teisins padties ypatumus. Pavyzdiui, administracinje by-
loje Nr. AS
39
-22/2008 teisj kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ivada, kad
atsivelgus pareikjo sskaitoje turimas pinigines las (per paskutinius eis mne-
sius pareikjas gavo 623,40 Lt pajam), taip pat tai, kad pareikjas, kaip laisvs atmi-
mo bausm atliekantis nuteistasis, yra ilaikomas valstybs, pareikjas gali bti atleistas
nuo dalies yminio mokesio mokjimo (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
39
-22/2008).
79. Pastebtina, kad vertinant turtin zinio asmens ar zini asmen grups pa-
dt tiesiogiai nra taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. balandio 27
d. nutarimo Nr. 468 Dl asmen turto ir pajam lygi antrinei teisinei pagalbai gauti
nustatymo nuostatos. Kaip paymjo teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
39
-
22/2008, pareikjui skundiant nutart dl pareigojimo sumokti ymin mokest,
sprendiamas ne teisins pagalbos suteikimo klausimas, o atleidimo nuo yminio mo-
kesio mokjimo pagal ABT klausimas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
39
-22/2008).
80. Specialieji statymai gali numatyti ir kitus atvejus, kada pareikjas yra atlei-
diamas nuo yminio mokesio mokjimo. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos piliei
nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 19 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad bylose dl io statymo 17 straipsnyje nurodyt institucij sprendim
dl nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo alys atleidiamos nuo y-
minio mokesio. iame kontekste paymtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas
ne kart yra konstatavs, jog i nuostata nra taikomas praymams dl termino pray-
mui atkurti nuosavybs teises nekilnojamj turt ir nuosavybs teises bei giminysts
ry su savininku patvirtinani dokument pateikimui atnaujinimo (r., pvz., 2010 m.
lapkriio 29 d. nutart administracinje byloje Nr. A
525
-1473/2010). Pagal Vyriausiojo
administracinio teismo praktik, praymas atnaujinti termin praymui atkurti nuosa-
vybs teises nekilnojamj turt ir nuosavybs teises bei giminysts ry su savininku
686
patvirtinani dokument pateikimui nra priskirtas prie praym, kurie neapmokesti-
nami yminiu mokesiu. Teikiant praym dl termino atnaujinimo, nuosavybs teisi
atkrimo procesas nra dar prasidjs, todl sprendimas nra priimtas ir pareikjas
pagal statym negali bti atleistas nuo yminio mokesio (2010 m. vasario 11 d. nu-
261
-317/2010).
81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys, turintys teis gauti antrin teisin pagalb,
nagrinjant administracines bylas, yra atleidiami nuo yminio mokesio.
Vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog skundo negalima laikyti
neapmokestinamu yminiu mokesiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procent apmo-
kama antrin teisin pagalba kitoje, o ne nagrinjamoje administracinje byloje (2011
m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
858
-86/2011). Taiau i aplin-
kyb 100 procent apmokamos antrins teisin pagalbos suteikimas kitoje admi-
nistracinje byloje sudaro pagrind atleisti asmen (pagal jo praym) nuo yminio
mokesio sumokjimo (r., pvz., 2009 m. gruodio 4 d. nutart administracinje byloje
AS
556
62
-228/2011 teisj kolegi-
ja paymjo, kad pareikjai suteikta 100 procent apmokama antrin teisin pagalba,
skaitant ir yminio mokesio apmokjim. Taigi sprendimas suteikti antrin teisin
pagalb pareikjai (nors ir kitoje byloje) buvo priimtas. Toks sprendimas priimtas ina-
grinjus pareikjos materialin padt pastaruoju metu (atsivelgta jos turto ir paja-
m lyg pagal metin gyventojo (eimos) turto deklaracij). Teisj kolegija konstatavo,
kad nors pirmosios instancijos teismui priimant nutart paalinti skundo trkumus ir
nebuvo inoma aplinkyb apie antrins teisins pagalbos suteikim, pagrindas atleisti
pareikj nuo yminio mokesio sumokjimo buvo. Atsivelgus tai, skundo primimo
klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (2011 m. kovo 18
62
-228/2011).
Taiau jei pareikjui valstybs garantuojama teisin pagalba dar nra teikiama ir
jis ginija valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos atsisakym teikti pagalb,
toks skundas yminiu mokesiu yra apmokestinamas (2011 m. gruodio 16 d. nutartis
858
-873/2011).
Paymtina, kad remiantis Valstybs garantuojamos teisins pagalbos staty-
mo 20 straipsnio 1 dalies nuostata, asmuo atleidiamas nuo yminio mokesio mok-
jimo, jeigu nustatoma, kad jis turi teis gauti valstybs garantuojam pagalb skundo
padavimo metu. Vadinasi, jei skundo pateikimo metu valstybs garantuojamos teisins
pagalbos teikimas yra pasibaigs, aptariama yminio mokesio iimtis yra netaikytina
(2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
146
-45/2010).
82. Vyriausiasis administracinis teismas yra iaikins, kad statymas galimybs
sksti nutart, kuriuo netenkinamas arba tenkinamas i dalies praymas atleisti nuo
yminio mokesio, nenumato. iuo aspektu pamintina administracin byla Nr. AS
822
-
759/2011. Pareikjas i esms ginijo nutart, kuria pirmosios instancijos teismas nuo
yminio mokesio mokjimo atleido j tik i dalies. Teisj kolegija paymjo, kad ABT
149 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisjo) nutartis proce-
so alys gali apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui (1) io statymo
nustatytais atvejais arba (2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai.
vertinusi ias nuostatas, teisj kolegija konstatavo, kad iuo atveju statymas nenumato
galimybs sksti nutart, kuria isprstas atleidimo nuo yminio mokesio klausimas
687
822
-759/2011).
83. Pareikjo atleidimo nuo yminio mokesio mokjimo klausimas sprendia-
mas kartu su nutarties, kuria pareikjo skundas nepriimamas ir grinimas pareikjui,
pagrstumo ir teistumo vertinimu. Administracinje byloje Nr. AS
143
-111/2010 teisj
kolegija, be kita ko, paymjo, kad teismo nutartis, priimta isprendus praym atleisti
nuo yminio mokesio mokjimo, neukerta galimybs tolesnei bylos eigai, nes tai nra
galutinis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dl yminio mokesio.
Nepatenkins (ar i dalies patenkins) praymo atleisti nuo yminio mokesio mok-
jimo, teismas nustato termin paalinti skundo trkum (ABT 37 str. 1 d.). Galuti-
nai dl tokio skundo trkumo pirmosios instancijos teismas pasisako priimdamas kit
nutart, kurioje vertina, ar pareikjas paalino skundo trkum (ABT 37 str. 1 d.).
Jeigu ia nutartimi pareikjo skundas nepriimamas ir grinamas pareikjui, jis pa-
gal ABT 37 straipsnio 1 dalies nuostatas gali apsksti nutart apeliacins instancijos
teismui ir ginyti pirmosios instancijos teismo pozicij dl yminio mokesio. Tokiu
atveju apeliacins instancijos teismas, tikrindamas mintos teismo nutarties teistum
ir pagrstum, kartu vertint ir anksiau inagrint pareikjo atleidimo nuo yminio
mokesio mokjimo klausim (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
143
-111/2010).
II.11.2. Piktnaudiavimas teismins gynybos teise
(ABT 40 str. 4 d.)
84. statymas numato galimyb asmen, kuris siningai siekia apginti savo teises
bei isprsti gin ir kurio turtin padtis yra sunki, atleisti nuo yminio mokesio mo-
kjimo (ABT 41 str.). Kartu statymas numato ir galimyb i asmens, kuris pernelyg
danai kreipiasi teism ir kurio kreipimaisi tokiu bdu i esms tampa vien tik for-
maliu bylinjimusi, kai nebesiekiama siningai apginti savo teises, o vien tik forma-
liai naudojamasi teismins gynybos teise, pareikalauti sumokti ymin mokest. Pagal
ABT 40 straipsnio 4 dal, teismas turi teis pareikalauti i asmen, kurie piktnaudiauja
teismins gynybos teise (t. y. kreipiasi teism be rimto pagrindo arba daniau kaip
vien kart per mnes), sumokti ymin mokest. Aikindama i nuostat, Vyriau-
siojo administracinio teismo teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
822
-759/2011
pabr, kad statymai garantuoja asmenims teis kreiptis teismins gynybos, taiau
ia teise turi bti naudojamasi siningai ir ja neturi bti piktnaudiaujama (2011 m.
822
-759/2011). Teism sistema yra
skirta realiai apginti asmen paeidiamas teises, isprsti tarp asmen kylanius gin-
us ir ja neturi bti naudojamasi nepagrstam ir vien formaliam bylinjimuisi (2011 m.
lapkriio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-861/2011; 2010 m. vasario 19 d.
556
-85/2010).
85. Reikia paymti, kad vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinji-
masis teismuose savaime nereikia piktnaudiavimo teismins gynybos teise. Adminis-
403
-536/2006 pareikja ginijo pirmosios instancijos sprendim,
kuriuo nusprsta laikyti jos skund nepaduotu dl yminio mokesio nesumokjimo.
Pirmosios instancijos teismo teigimu, yra pagrindo manyti, kad pareikja piktnau-
diauja teismins gynybos teise, nes remiantis Lietuvos teism informacins sistemos
duomenimis, ji administracin teism kreipsi septynis kartus. iomis aplinkybmis
688
LVAT teisj kolegija paymjo, kad vien tik skundo pateikimas teismui pats savaime
nerodo, kad asmuo piktnaudiauja teismins gynybos teise. Prieingu atveju asmuo ga-
lt patirti neigiam procesini pasekmi net ir tuo atveju, kai jis pagrstai kreiptsi dl
teismins gynybos. Taiau tai nebt teisinga, sininga ir protinga, neatitikt teiss
teismin gynyb paskirties ir tiksl. Todl vien tik statistiniai duomenys i Lietuvos teis-
m informacins sistemos nepatvirtina pareikjos piktnaudiavimo administraciniu
procesu (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
403
-536/2006).
II.11.3. yminio mokesio grinimas
(ABT 42 str.)
86. yminio mokesio grinimo klausimus reguliuoja Administracini byl tei-
senos statymo 42 straipsnis. io straipsnio 1 dalyje numatytas sraas atvej, kai su-
moktas yminis mokestis arba jo dalis grinami, yra baigtinis (2011 m. gruodio 9 d.
822
-698/2011). yminis mokestis grinamas: 1)
kai sumokta daugiau mokesio, negu reikia pagal statym; 2) kai pareikjas skund
(praym) atsiima; 3) kai atsisakoma priimti skund (praym) ar pareikim arba jie
grinami pareikjui; 4) byl nutraukus, kai ji nenagrintina teisme arba kai pareikjas
nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne per teism
tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti; 5) skund (praym) palikus nenagrint,
kai pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio nagrin-
jimo ne per teism tvarkos ir dar galima ia tvarka pasinaudoti; 6) skund (praym)
palikus nenagrint, kai skund (praym) pateik neveiksnus asmuo arba negaliotas
vesti byl asmuo; 7) kai atsisakoma priimti teismui paduot apeliacin skund.
87. Pastebtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iai-
kins, jog byl sujungimas savaime nereikia, kad turjo bti sumoktas vienas yminis
mokestis. Administracinje byloje Nr. AS
502
-129/2008 teisj kolegija paymjo, jog atsi-
velgiant tai, kad pagal pareikjo skundus buvo pradtos 5 administracins bylos, ne-
galima laikyti, jog vlesni jo skundai buvo skirti tik pirminio skundo patikslinimui, ka-
dangi skyrsi i skund pagrindas ir dalykas. Tas faktas, jog ios bylos kaip giminingos
buvo sujungtos vien, savaime nereikia, jog buvo paduotas vienas pirminis skundas
ir keturi j patikslinantys skundai, todl, teisj kolegijos nuomone, pareikjo teiginys,
jog jis turjo sumokti ymin mokest tik u vien skund, yra nepagrstas. Pareikjas
Kauno apygardos administracin teism kreipsi su 5 savarankikais skundais, kuri
kiekvienas turjo bti apmokestinamas yminiu mokesiu. Vadinasi, yminio mokesio
permokos iuo atveju nebuvo ir pareikjas nepagrstai reikalauja jam grinti 400 Lt
tariamai permokto yminio mokesio (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
502
-129/2008).
88. Tuo atveju, kai pareikjas atsisako skundo (praymo) po to, kai skundo (pra-
ymo) primimo klausimas jau isprstas, jis neturi teiss prayti grinti sumokt y-
min mokest. Vadovaujantis ABT 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sumoktas yminis
mokestis yra grinamas, kai pareikjas skund (praym) atsiima, t. y. tais atvejais, kai
skundas (praymas) yra atsiimamas iki jo primimo (ABT 52 str.). ABT 42 straipsnio
1 dalyje yminio mokesio grinimas pareikjui atsisakius skundo ir byl nutraukus
vadovaujantis ABT 101 straipsnio 3 punktu nra reglamentuotas, tad pagrindo vado-
vaujantis ABT 42 straipsniu grinti pareikjui sumokt ymin mokest nra (2011
689
m. liepos 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-380/2011).
89. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrindu grinti vis
ar dal sumokto yminio mokesio ABT 42 straipsnio prasme nelaikomas ir pareik-
jo praymas nutraukti byl (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
502
-129/2008).
90. Sumokto yminio mokesio permoka gali bti grinama pareikjo galiotam
asmeniui, kuris sumokjo daugiau mokesio, negu reikia pagal statym (2012 m. balan-
552
-297/2012).
II.12. Skundo (praymo) trkum alinimas
(ABT 37 str. 1 d.)
91. Bdamas nealiku, teismas pats savo iniciatyva negali alinti pareikjo skun-
de esani trkum (2009 m. liepos 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-
427/2009). Atitinkamai, ABT nustato procedr, kurios metu pareikjui sudaroma
galimyb paalinti nustatytus skundo trkumus. Remiantis ABT 37 straipsnio 1 dalimi,
terminas trkumams paalinti nustatomas, jeigu skundas (praymas) neatitinka io sta-
tymo 23, 24 ir 39 straipsni reikalavim. Atsivelgus ias nuostatas, LVAT praktikoje
iaikinta, kad terminas trkumams alinti nenustatomas iais atvejais:
91.1. Kai teismas nustato, kad pareikjas siekia inicijuoti gin, kurio administra-
ciniai teismai apskritai nenagrinja. Tokiu atveju teismas turi pareikjo skundo reika-
lavim i karto atsisakyti priimti ABT 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip
nenagrintin teism, o ne nustatyti termin skundo trkumams paalinti. Pavyzdiui,
492
-101/2012 teisj kolegija paymjo, kad administra-
ciniai teismai apskritai nenagrinja byl dl pareign paalinimo i uimam par-
eig apkaltos tvarka, todl pirmosios instancijos teismas nepagrstai nustat termin
skundo trkumams paalinti (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
492
-101/2012). Nors teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir
pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti
iems asmenims gyvendinti j procesines teises (ABT 10 str.), taiau tokiu atveju, kai
skundas akivaizdiai nenagrintinas teism, teismas privalo atsisakyti priimti skund,
ir nra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai gyvendino ABT 10 straipsnyje nusta-
tytas pareigas. Pabrtina, jog nagrinjant bylas, be kita ko, turi bti utikrinamas ir
proceso operatyvumas bei ekonomikumas, todl tuo atveju, kai konkretus pareikjo
aikiai suformuluotas skundo reikalavimas negali bti priimtas, o tokia aplinkyb nepa-
sikeist ir tuo atveju, jeigu toks reikalavimas bt patikslintas, nra pagrindo vertinti,
kad teismas, sprsdamas skundo primimo klausim, ioje dalyje turi nustatyti termin
skundo trkumams paalinti (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
525
525
konstatavo, kad termino skundo trkumams paalinti dalyje dl reikalavimo pareigoti
valstyb skirti l nustatymas bt buvs teisikai beprasmis, nes toks reikalavimas
administracini teism nenagrintinas, todl pareikjo argumentai dl termino trku-
mams paalinti nustatymo atmestini kaip nepagrsti. Konstatuota, jog pirmosios instan-
cijos teismas pagrstai ir teistai atsisak priimti nurodyt pareikjo skundo dal (2012
525
-120/2012).
92. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kart konstatavs,
690
kad jei teismas, sprendiantis skundo primimo klausimus, statymo numatytais atvejais
termino skundo trkumams paalinti nenustato, yra pagrindas manyti, kad dl to gal-
jo bti neteisingai isprstas skundo primimo klausimas (ABT 142 str. 1 d., 148 str.).
Teismui nenustaius termino trkumam paalinti, apeliacinis teismas priima sprendi-
m panaikinti priimt teismo nutart ir skundo primimo klausim perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinti i naujo (ABT 142 str. 1 d., 148 str.). (2010 m. spalio 22 d.
143
-580/2010).
93. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija yra paymjusi, kad termi-
no paalinti skundo trkumus nustatymas yra skund pateikusiam asmeniui palanki
aplinkyb, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trkumus, suteikia asmeniui
galimyb per nustatyt termin paalinti klitis, kurios teismui ukerta keli priimti pa-
teikt skund (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-87/2012).
Kitaip tariant, skundo trkum alinimo institutas nra savitikslis, jis yra inter alia skir-
tas suteikti galimyb pareikjui pataisyti skund vietoje to, kad skundas bt i karto
nepriimtas, kas yra naudinga paiam pareikjui (2011 m. rugsjo 2 d. nutartis adminis-
62
-599/2011).
94. Trkum alinimo klausimu priimama teismo nutartis (ABT 37 str. 1 d.). iuo
aspektu pamintina administracin byla Nr. AS
438
-34/2010. Teisj kolegija nustat, kad
nurodymas paalinti paduoto patikslinto skundo trkumus buvo idstytas teismo po-
sdio protokole, taiau jame net nebuvo paymta, kokius konkreius skundo trku-
mus privalo paalinti pareikja. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, jog dl
ios prieasties pareikja negaljo tinkamai gyvendinti savo procesini teisi ir laiku
paalinti patikslinto skundo trkumus. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikin-
ta, perduodant iam teismui i naujo nagrinti pareikjos patikslinto skundo primimo
klausim (2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-34/2010).
95. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trkumai ir nustatomas terminas
jiems paalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trkumai
nebuvo paalinti, turi bti aikios, t. y. teismas turi nurodyti, koki reikalavim neati-
tinka skundas bei kodl ir kaip ie trkumai trukdo priimti skund ir pradti adminis-
tracins bylos teisen, taip pat paaikinti pareikjui, kaip iuos trkumus paalinti, kad
pareikjas galt tinkamai gyvendinti savo teis gynyb (r., pvz., 2012 m. vasario
3 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
492
-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutart
492
-46/2012). Teismo bendro pobdio nurodymas, kad
pareikjo skundas neatitinka ABT tvirtint reikalavim, nedetalizuojant trkum ir
nenurodant, k konkreiai pareikjas turt padaryti, kokius papildomus rodymus pa-
teikti, neatitinka teismo nutariai, kuria konstatuojami skundo trkumai ir nustatomas
terminas jiems paalinti, keliam turinio reikalavim, iaikint Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo praktikoje (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
520
-
174/2012). Kaip reikalavimo aikiai formuluoti pareikjui alintin skundo trkum
nesilaikymo pavyzdys, gali bti apvelgiama administracin byla Nr. AS
143
-242/2011.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje dl trkum alinimo nustat, kad pareikjas i
esms skundo reikalavimus siejo su atsakovo Vilniaus 2-j pataisos nam direktoriaus
2008 m. sausio 11 d. sakymu, taiau galiausiai teismas papra pateikti Vilniaus 2-j
pataisos nam direktoriaus 2010 m. lapkriio 3 d. nutarim. Pareikjas tiek skunde, tiek
patikslintame skunde paymjo, kad teismo praomo nutarimo pateikti negali ir nuro-
d tai pagrindianias aplinkybes. Atsivelgusi tai, apeliacinio teismo teisj kolegija
691
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo netiksliai suformuluotas silymas paa-
linti trkumus nulm tai, kad pareikjas nurodyto trkumo nepaalino, o pirmosios
instancijos teismas nepagrstai nutar pareikjo skund laikyti nepaduotu (2011 m.
413
-242/2011).
96. Nutartys, kuriomis nustatomi trkumai, kurie turi bti paalinti, siekiant tin-
kamai gyvendinti teis teismin gynyb, yra neskundiamos. Kaip teisj kolegija
paymjo administracinje byloje Nr. AS
146
-115/2011, pareikjams pasekmes sukelia
nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trkumai nustatytu terminu nra paa-
linami. Todl teismo nutartys, kurios neukerta galimybs tolesnei bylos eigai, tarp j
nutartys dl skundo trkum alinimo, yra neskundiamos (2011 m. kovo 18 d. nutartis
146
-115/2011).
97. Skundo trkumai alinami per nustatyt termin. Termin skundo trkumams
paalinti nustato teismas (ABT 37 str. 1 d.).
97.1. Vadovaujantis ABT 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas ter-
minas skundo trkumams paalinti gali bti teismo pratstas. Tokiais atvejais pagrindas
sprsti termino pratsimo klausim paprastai yra pareikjo praymas, gautas iki pasi-
baigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos prieastys, trukdanios laiku vyk-
dyti teismo nurodymus. Inagrinjs pareikjo praym teismas priima nutart (ABT
105 str.) (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-394/2011). Pa-
ymtina, kad termin trkumams alinti teismas pratsti gali tik jei jis nra pasibaigs
822
-486/2010).
97.2. Teismas pratsia termin skund trkumams paalinti, kai nustato, jog buvo
svarbi prieasi, dl kuri pareikjui pritrko laiko pateikti tinkam skund. Pavyz-
diui, svarbiomis prieastimis administracini teism praktikoje nepripainti pareik-
jo paaikinimai, jog skundo trkum paalinim apsunkino btinyb rayti skundus ir
kitus dokumentus kitose bylose bei kitoms institucijoms (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis
146
-394/2011); kasmetins atostogos (2009 m. rugsjo 4
442
-518/2009) ir kitos subjektyvaus pobdio
prieastys.
97.3. Teismas, atsisakydamas priimti pareikjo skund, jam per nustatyt termin
nepaalinus skundo trkum, be kita ko, atsivelgia, ar pareikjui nutartis dl trkum
alinimo buvo teikta laiku. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
525
-250/2010 teis-
j kolegija, atsivelgusi tai, kad pareikjas yra kalinamas bausmi vykdymo instituci-
joje, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprend, jog nra pagrindo
abejoti pareikjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareikjui
nurodytas terminas skundo trkumams paalinti, jam nebuvo laiku teikta. Atsivelgus
tai, skundo primimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui sprsti i naujo
(2010 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-250/2010).
97.4. Teiss paduoti atskirojo skundo dl atsisakymo pratsti teismo paskirt nepa-
sibaigus procesin termin ar termino pratsimo skundo trkumams alinti statymas
nenumato, t. y. iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundiama.
Teismas, sprsdamas dl termino skundo trkumams alinti, naudojasi diskrecijos teise
(ABT 65 str. 1 d.) (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-
87/2012).
98. Trkum alinimo institutu skundo primimo klausim nagrinjantis teismas
turi teis pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABT rei-
692
kalavimams trukdo pradti administracins bylos teisen (2012 m. kovo 2 d. nutartis
520
-174/2012). Aplinkybs, kurios gali bti isiaikinamos
rengiant byl nagrinjimui arba nagrinjant byl i esms nra pagrindas priimti nutart
trkumams alinti:
98.1. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kart akcentuota, kad ABT
23 straipsnyje nra reikalavimo, kuris pareikj pareigot, teikiant skund teismui, j
pagrsti konkreiomis materialins teiss normomis (pvz., 2012 m. vasario 22 d. nutartis
520
-170/2012).
98.2. Reikalavimas pateikti rodymus, susijusius su skundo reikalavimo faktinmis
aplinkybmis administracini teism taip pat gali bti taikomas ribotai, kadangi parei-
kjo pateikt rodym pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinjant byl i esms
bei sprendiant pareikt reikalavim pagrstumo klausim, o ne skundo primimo sta-
dijoje (2011 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-898/2011).
98.3. Neteisingas proceso ali nurodymas nelaikytinas alintinu trkumu, kadangi
ABT 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teis nustatyta tvarka patikslinti proceso alis
(2011 m. balandio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-231/2011). Teismas
negali grinti skundo (praymo) pareikjui vien tuo pagrindu, kad pareikjas atsa-
kovu vardino netinkam asmen, jei skunde yra pakankamai aikiai nurodytas skun-
diamas aktas, veiksmas ar neveikimas ir nurodytas administravimo subjektas (2011
m. rugsjo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
62
-563/2011). Administracinje
byloje Nr. AS
261
-142/2009 apeliacins instancijos taip pat sprend dl pirmosios ins-
tancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, kad pareikjas nevykd teismo nurodyt
pareigojim, t. y. nepatikslino atsakov, teistumo. Teisj kolegija paymjo, kad ABT
37 straipsnio 4 dalis numato, jeigu skunde (prayme) pareikjas nenurodo atsakovo ar
treiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne t atsakov ar treij suinteresuot as-
men ar nurodo asmenis, su kuri teismis ar pareigomis ginas nesusijs, taiau skunde
pakankamai aikiai suformuluoja gino dalyk (nurodo skundiam akt, veiksm arba
atsisakym ar vilkinim atlikti veiksmus) ir administravimo subjekt, dl kurio priimto
akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisjas nutar-
timi gali paalinti iuos trkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skund (pra-
ym), kurioje nurodoma, kas traukiamas administracins bylos proceso alimi kaip
atsakovas (atsakovai) ar (ir (treiaisiais) suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dl
alies pakeitimo tinkama teismas nusprendia teismo posdio parengiamojoje dalyje.
Teisj kolegija konstatavo, kad pareikjo reikalavimo i Vilniaus valstybins garan-
tuojamos teisins pagalbos tarnybos priteisti neturtin ir turtin al, trkumus galjo
paalinti pats pirmosios instancijos teismas. is teismas, remdamasis ABT 37 straipsnio
4 dalimi, galjo pats nurodyti tinkamas proceso alis (2009 m. kovo 13 d. nutartis admi-
261
-142/2009).
98.4. Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog reikalavimas nurodyti
treij suinteresuot asmen asmens kodus yra perteklinis ir nekliudo teismui sprsti
pareikj pateikto skundo primimo klausim (2008 m. birelio 26 d. nutartis adminis-
556
-348/2008)
98.5. Pareikjo skunde nurodytas ne tas teismas administracini teism praktikoje
laikytinas neesminiu neatitikimu ABT reikalavimams (2011 m. gruodio 23 d. nutartis
858
-898/2011).
99. Dokumento, kur pareikjas pateikia, siekdamas paalinti teikiamo skundo
693
(praymo) trkumus, forma vertinant skundo priimtinum lemiamos reikms neturi.
Todl sprendiant, ar skundas atitinka ABT nustatytus priimtinumo reikalavimus, i
esms yra nesvarbu, ar jis atitinka tam tikrus formalius reikalavimus, pvz., tai, kad doku-
mentas pavadintas paaikinimu, o ne skundu. Aptarta situacija teismo buvo nagrinjama
146
-118/2010. Pareikjas i esms nesutiko su pirmosios
instancijos teismo ivada, kad jis nepaalino skundo trkum ir jo skundas laikytinas
nepaduotu (ABT 37 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas mint ivad pagrind
vieninteliu argumentu. io teismo teigimu, paaikinimai, pagal ABT 2 straipsnio 20
punkt ir 23 straipsnio nuostatas, nra skundas. LVAT teisj kolegija paymjo, kad
iuo konkreiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrstai neatsivelg pareikjo
kreipimosi teism dokumento, pavadinto paaikinimu, turin ir jo priedus. Ivad, kad
pareikjas nepaalino skundo trkum, pirmosios instancijos teismas padar vien tik
pagal dokumento, kur pareikjas pateik teismui alindamas teikto skundo trkumus,
formalj pavadinim. Teismas nesprend i esms, ar pareikjas paalino nutartyje
ivardytus skundo trkumus. LVAT teisj kolegijos vertinimu, i pateikto teismui do-
kumento, pavadinto paaikinimu, turinio matyti, kad jame yra esminiai elementai, kurie
pagal ABT 23 straipsnio 2 dalies 19 punkt ir 2 dalies reikalavimus keliami skundo
(praymo) formai ir turiniui. vertinusi ias aplinkybes, teisj kolegija konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismo nutartis nepriimti nagrinti pareikjo skundo buvo nepa-
grsta (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-118/2010).
100. Per teismo nustatyt termin teismo nurodyt trkum nepaalinus skundas
laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui (ABT 37 str.). Paste-
btina, kad Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nu-
matytos dvi atskiros teismo priimam procesini sprendim rys: nutartis skund lai-
kyti nepaduotu ir grinti pareikjui bei atsisakymas priimti skund. Jeigu per teismo
nustatyt termin yra nepaalinami skundo trkumai, skundas laikomas nepaduotu ir
grinamas pareikjui (Administracini byl teisenos statymo 37 str. 1 d.). Jeigu eg-
zistuoja viena i Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyt
klii priimti skund, tuomet skund atsisakoma priimti (2012 m. sausio 27 d. nutartis
442
-16/2012).
101. Teismas, sprsdamas, ar per nustatyt termin trkumai paalinti, neturi tei-
ss atsisakyti priimti skund tuo pagrindu, kad nepaalinti kiti trkumai, kurie nebu-
vo nurodyti nutartyje, kuria suinteresuotas asmuo pareigojamas itaisyti konkreius
skundo trkumus. Administracinje byloje Nr. AS
261
-446/2007 teisj kolegija nustat,
kad pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandio 26 d. nutartyje buvo nurodyta, jog
pareikjas pateiktame atskirajame skunde nenurod skundiamos nutarties, ginijam
klausim, aplinkybi, kuriomis grindia nutarties neteistum ar nepagrstum, nesu-
formuluotas reikalavimas. Taiau 2007 m. liepos 2 d. nutartimi teismas, nutars laikyti
pareikjo skund nepaduotu ir grinti j pareikjui, nurod, kad pareikjas nepaali-
no ne tik 2007 m. balandio 26 d. nutartyje nurodyt atskirojo skundo trkum, bet ir
toki trkum, kurie 2007 m. balandio 26 d. nutartyje dl trkum alinimo nebuvo
nurodyti: tai, kad pareikjas nenurod proceso dalyvi pavadinim ir adres, kad teis-
mui pateik atskirojo skundo kopij, o ne original, ir kad pateik tik vien atskirojo
skundo egzempliori. LVAT teisj kolegija pabr, kad atsivelgus tai, jog pirmosios
instancijos teismas 2007 m. balandio 26 d. nutartyje dl trkum alinimo nebuvo
nurods i pareikjo atskirojo skundo trkum, pareikjas nebuvo informuotas, kad
694
jo atskirajame skunde yra ir minti trkumai ir neinojo, kad juos reikia itaisyti. Todl
teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi nutars laikyti pareikjo skund nepaduotu ir
grinti j pareikjui, negaljo remtis tais atskirojo skundo trkumais, kurie nebuvo nu-
rodyti 2007 m. balandio 26 d. teismo nutartyje (2007 m. spalio 11 d. nutartis adminis-
261
-446/2007; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
520
-174/2012).
102. Nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareikjas per
nustatyt termin nepaalina ankstesne teismo nutartimi nurodyt skundo trkum,
neukerta jam kelio pakartotinai kreiptis teism, t. y. nesuvaro jam galimybs pasi-
naudoti ABT 5 straipsnyje garantuojama teise teismin gynyb, idant bt apgintos jo
paeistos teiss ar statymu saugomi interesai, pateikiant skund, atitinkant administra-
ciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui statymo keliamus reikalavimus
(ABT 23, 24 ir 39 straipsniai) (r., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
602
-87/2012).
III. Bendrieji teismo proceso klausimai
III.1. Teismo sudtis, nualinimai
III.1.1. Administracinio teismo sudtis
(ABT 46 str.)
1. ETK 6 straipsnio 1 dalis be kita ko skelbia, jog kiekvienas asmuo turi teis, kad
jo byla bt nagrinjama pagal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo.
Taigi, viena i teiss tinkam teismo proces prielaid yra reikalavimas, kad byl i-
nagrint teistos sudties teismas, kas apima tiek teismo sudarymo, teisj korpuso
formavimo, konkreios teismo sudties bei teisj nealikumui keliamus reikalavimus,
todl nustaius toki reikalavim paeidimus, konstatuojama neteista teismo sudtis,
kas yra laikoma absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (ABT 142 str. 2 d.
1 p.) ir vienu i proceso atnaujinimo pagrind (ABT 153 str. 2 d. 9 p.).
2. Tiek ETK 6 straipsnio 1 dalis, tiek Teism statymo 5 straipsnio 1 dalis,
12 straipsnio 1 dalis pirmiausia tvirtina, kad byl gali nagrinti tik statymu steigtas
teismas. Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalis numato, jog administracini, darbo, eimos
ir kit kategorij byloms nagrinti pagal statym gali bti steigti specializuoti teismai,
kas ir buvo 1999 m. sausio 14 d. Administracini teism steigimo statymu Nr. VIII-
1030 padaryta, t. y. steigti administraciniai teismai. Konstitucinis Teismas ne viename
savo nutarime yra iaikins, kad teismai, kurie pagal Konstitucij vykdo teismin val-
di Lietuvoje, yra priskirtini ne vienai, bet dviem arba daugiau teism sistem. Teism
instancin sistema yra tvirtinta inter alia Konstitucijos 111 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bet
ne tik iose Konstitucijos nuostatose, Konstitucija suponuoja tai, kad instancin siste-
ma yra nustatyta ne tik bendrosios kompetencijos teismams, bet ir pagal Konstitucijos
111 straipsnio 2 dal steigtiems specializuotiems teismams, kuri instancin sistema,
palyginti su bendrosios kompetencijos teism instancine sistema, gali turti tam tikr
ypatum, o specializuot teism sistem administracini teism sistemoje auk-
iausiosios instancijos teismas Vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. sausio 16
695
d. nutarimas, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas ir kt.).
3. Abejons dl teismo sudties teistumo gali bti keliamos tai grindiant ir teisj
korpuso formavimo tvarkos paeidimu. Pavyzdiui, byloje pareikjas abejojo byl na-
grinjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisj kolegijos sudties teistu-
mu, nes du kolegijos nariai teisjai L. Alechnaviius ir L. Baltrnait, 2007 m. gruodio
17 d. prim skundiam sprendim, 2007 m. gruodio 17 d. buvo paskirti Vyriausiojo
administracinio teismo teisjais. Apeliacins instancijos teismas, pripaindamas, kad
pirmosios instancijos teismo sudtis visgi buvo teista, konstatavo, kad 2007 m. gruo-
dio 17 d. sigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. gruodio 4 d. dekretai
Nr. 1K-1187 ir Nr. 1K-1186 dl i teisj atleidimo i Vilniaus apygardos administraci-
nio teismo teisj pareig ir j skyrimo Vyriausiojo administracinio teismo teisjais, kas
reikia, kad i kalendorin dien nurodyti teisjai turjo baigti eiti Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisj pareigas, todl teiss taikymo poiriu 2007 m. gruodio
17 d. buvo paskutin i teisj darbo (teisj pareig jimo Vilniaus apygardos admi-
nistraciniame teisme) diena. Teismas pabr, jog tokios ivados pagrstum patvirtina
ir darbo (pareig jimo) santykiams taikomos termin skaiiavimo taisykls, nustatytos
Darbo kodekso 26 straipsnyje, pagal kurio 1 dal terminas, apibrtas tam tikru laikotar-
piu, prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta jo pra-
dia. Taikant i taisykl prieita ivados, kad mintuose dekretuose nurodytos teisins
pasekms turjo atsirasti ne 2007 m. gruodio 17 d., o kit dien, t. y. 2007 m. gruodio
18 d. (2008 m. rugsjo 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
1671/2008).
4. Teismo sudties (teisj kolegijos) sudarymui keliami imperatyvs reikalavimai
pirmiausia tvirtinti ABT 46 straipsnyje, kur numatytos tam tikr byl kategorijos, ku-
rias apygardos administraciniuose teismuose nagrinja vienas teisjas ar trij teisj ko-
legija, Vyriausiajame administraciniame teisme trij teisj kolegija, iplstin penki
ar septyni teisj kolegija bei teismo plenarin sesija, taip pat nurodyta teisj kolegij
sudarymo tvarka, t. y. teisj kolegijos sudt sudaro, jos pirminink ir teisj pranej
skiria administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-
mo pirmininkas nutartimi.
ABT 46 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniuose teismuose bylas, numa-
tytas io statymo 15 straipsnio 1 dalies 3 (alos, atsiradusios dl vieojo administravi-
mo subjekt neteist veiksm, atlyginimo), 4 (mokesi, kit privalom mokjim,
rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, nansini sankcij taikymo, taip pat
dl mokestini gin) ir 5 (tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar
savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant parei-
gnus ir staig vadovus) punktuose, nagrinja vienas teisjas, kitas bylas trij teisj
kolegija. Toje paioje straipsnio dalyje taip pat numatyta, jog tam tikrais atvejais teismo
pirmininko nutartimi gali bti sudaroma teisj kolegija nagrinti ir toms byloms, ku-
rioms numatytas vienasmenis nagrinjimas, taiau paymtina, jog atvirktinis varian-
tas, t. y. bylai, kuriai nagrinti pagal ABT turi bti sudaroma kolegija, bt skiriamas
vienasmenis nagrinjimas, negalimas (2009 m. gegus 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
525
624/2009).
5. Praktikoje buvo ikils klausimas, ar galimas vienasmenis bylos nagrinjamas
ABT 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kai administracinis ginas kils tarp s-
taigos, kurioje dirba valstybs tarnautojas, ir profesins sjungos dl pastarosios atsisaky-
mo duoti sutikim skirti tarnybin nuobaud. statym nustatytais atvejais (pavyzdiui,
696
Profesini sjung statymo 21 str., Vidaus tarnybos statuto 43 str. ir kt.), prie skiriant
tarnybin nuobaud ar siekiant atleisti asmen, turi bti gautas profesins sjungos ren-
kamojo organo sutikimas, dl ko neretai kyla ginai. Nagrinjamu aspektu sprendiant
dl galimybs sprsti tok gin vienasmenikai, t. y. kvalikuoti tok gin kaip tarnybin,
reikt paymti, kad pagal ABT 48 straipsnio 1 dal gino (administracins bylos) alys
yra pareikjas ir atsakovas. Taigi lingvistiniu poiriu, mintas ginas lyg ir nepatekt
ABT 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo srit, nes tokios bylos alimi nra valstybs
tarnautojas (jis daniausiai yra proceso alis treiasis suinteresuotas asmuo). Taiau Spe-
cialioji teisj kolegija yra priskyrusi aptariam gin teismingum administraciniams
teismams btent pagal analizuojam punkt, konstatavusi, jog susiklosts teisinis santykis
laikytinas valstybs tarnybos santykiu, kuriam bdingas valdiospavaldumo arba subor-
dinacijos poymis, todl santykis tarp pareikjo (vieojo administravimo institucijos) ir
atitinkamos darbuotoj profesins sjungos vertintinas kaip valstybs tarnybos teisini
santyki visumos dalis, todl ginas pagal ABT 15 straipsnio 1 dalies 5 punkt nagrin-
tinas administraciniame teisme (2001 m. rugpjio 23 d. nutartis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo biuletenis Nr. 2, 276 277 p., 2010 m. sausio 27 d. nutartis).
6. ABT 46 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, jog Vyriausiajame administraciniame teis-
me bylas nagrinja trij teisj kolegija, o sudtingoms byloms nagrinti teismo pirmi-
ninko iniciatyva ar kolegijos silymu gali bti sudaroma iplstin penki arba septyni
teisj kolegija arba byla gali bti perduota nagrinti teismo plenarinei sesijai. I ia
matyti, jog galimyb Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinti iplsti-
nms teisj kolegijoms sietina su byl sudtingumu, k pirmiausia apsprendia gino
sudtingumas dl teisini bylos aspekt, taip pat ir kitokio pobdio aplinkybs, kaip,
pavyzdiui, bylos rezultato aktualumas daugeliui visuomens nari ar jos atskiros gru-
ps nariams ir pan. Pavyzdiui, iplstin penki teisj kolegija kaip sudtingoms by-
loms sprsti buvo sudaryta bylose, kurioje buvo keliami aktuals klausimai reikmingi
vienodos administracini teism praktikos formavimui analogikose bylose, kai nagri-
njamais aspektais Vyriausiasis administracinis teismas dar nebuvo isamiai pasisaks
(administracins bylos Nr. A
520
2136/2012, Nr. A
662
-368/2012, Nr. A
662
-58/2012 ir kt.),
taip pat kai byloje sprendiama dl itin dideli sum priteisimo (administracins bylos
Nr. A
62
-1119/2011, Nr. A
502
-3034/2011 ir kt.), kai byloje sprendiami klausimai, susij su
Europos sjungos teisje galiojani princip bei nacionalins teiss norm, kuriose ie
principai gyvendinti, taikymu (administracin byla Nr. A
602
-1218/2012) ir kt. Kaip dide-
l visuomens susidomjim suklusiai bylai iplstin penki teisj kolegija sudaryta
buvusio Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos direk-
toriaus V. G. atskirajam skundui nagrinti (administracin byla Nr. AS
858
-310/2012).
7. ABT i esms tvirtina tik vien atvej, kuomet Vyriausiajame administraciniame
teisme privalomai sudaroma iplstin teisj kolegija kai byla perduodama nagrinti
i naujo apeliacins instancijos teismui atnaujinus proces ABT statymo 153 straipsnio
2 dalies 10 (jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins
teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim,
nutarim ar nutart) ar 12 (kai btina utikrinti vienodos administracini teism
praktikos formavim pagrindu) punkto (ABT 160 str. 2 d.) pagrindais. Visais kitais
atvejais nustatant, ar yra btinyb sudaryti iplstin kolegij, sprendim priima Vyriau-
siojo administracinio teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisj kolegijos silymu
(ABT 46 str. 2 d.), taip pat atsivelgs teisme priimtus sakymus dl sudting byl.
697
Pavyzdiui, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2011 m. gegus 11 d. sa-
kymu Nr. TP-34 nustatyta, kad bylas dl centrini valstybinio administravimo subjekt
normini administracini akt teistumo nagrinja iplstin penki teisj kolegija.
8. Iplstins teisj kolegijos sudarymo institutas paprastai yra skirtas labai sud-
ting klausim sprendimui, todl tokia aplinkyb gali paaikti ne tik apeliacinio skundo
primimo ar pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje, bet ir jau nagrinjant byl teisme,
be to, ABT nedraudia praym sudaryti iplstin teisj kolegij sudaryti teikti ir gin-
o aliai bylos eigoje. Pavyzdiui, iplstin teisj kolegija sudaryta Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo pirmininko iniciatyva reaguojant pareikjo UAB TELE-3 praym
sudaryti iplstin teisj kolegij bylai, kurioje kils nenagrintas administraciniuose
teismuose klausimas dl vieosios informacijos skleidjo ir vieosios informacijos rengjo
atsakomybs u paeidimus atribojimo (administracin byla Nr. A
502
-1700/2012).
9. ABT 46 straipsnio 5 dalis numato, jog bylas posdiui rengia ir atskirus procesi-
nius veiksmus atlieka vienas teisjas teismo vardu, taiau klausimus, kuriuos teisjas turi
teis isprsti vienas, taip pat gali sprsti teisj kolegija arba teismo plenarin sesija.
Tokie klausimai paprastai sprendiami pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje, pavyz-
diui, isisti skundo nuoraus, informuoti apie posd ir t.t. (ABT 68 str. 1 d., 2 d., 5 d.,
135 str. 1 d.). Taiau tais atvejais, kai bylai nagrinti jau sudaryta teisj kolegija, proceso
ali praymai, ypa turintys esmins reikms bylai, jos nagrinjimo eigai, paprastai
turi bti sprendiami kolegialiai. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas pri-
paino pirmosios instancijos teismo nutart, kuria vienasmenikai atsisakyta priimti pa-
reikjo patikslint skund, kaip priimt neteistos sudties teismo, nes administracinei
bylai pagal pareikjo pirmin skund jau buvo sudaryta trij teisj kolegija (2008 m.
525
-69/2008).
10. Nors ABT tiesiogiai ir netvirtina, taiau bylos administraciniuose teismuose
skirstomos laikantis nustatytos byl paskirstymo tvarkos. Teism statymo 36 straipsnio 9
dalis numato, jog teisjams ir teisj kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad
bt utikrinta proceso ali ir proceso dalyvi teis nepriklausom ir nealik teism.
To paties straipsnio 10 ir 11 dalyse tvirtinta, kad bylos teisjams paskirstomos ir teisj
kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisj
tarybos patvirtintomis Byl paskirstymo teisjams ir teisj kolegij sudarymo taisykl-
mis, kurios turi utikrinti, kad bylos teisjams bt paskirstomos ir teisj kolegijos bt
sudaromos atsivelgiant teisj specializacij, darbo krvio tolygum, byl sudtingum,
teisj kolegij sudties rotacij, tos paios sudties teisj kolegijos maksimali veiklos
trukm, statymuose numatytus draudimus teisjui nagrinti konkrei byl, teisjo ar tei-
sj kolegijos sudties pakeitim, teisj nualinimo ar nusialinimo aplinkybes, laikinojo
nedarbingumo, atostog ar komandiruots atvejus. Teism taryba dar 2004 m. birelio 11
d. nutarimu Nr. 241 patvirtino Byl paskirstymo teisjams Lietuvos apeliaciniame, apy-
gard, apygard administraciniuose ir apylinki teismuose taisykles. Teisj taryba 2011
m. kovo 25 d. nutarimu Nr.13P-29-(7.1.2) pareigojo teism pirmininkus iki 2011 m. rug-
sjo 1 d. Byl paskirstymo teisjams ir teisj kolegij sudarymo taisykli aprao pagrin-
du parengti teismuose konkretaus teismo byl skirstymo taisykles ir kitus iuo nutarimu
patvirtintam apraui gyvendinti btinus teiss aktus. Vyriausiajame administraciniame
teisme tokios taisykls parengtos dar vadovaujantis Teisj tarybos 2008 m. spalio 10 d.
nutarimu Nr.13P-178-(7.1.2) ir patvirtintos teismo pirmininko 2009 m. sausio 15 d. saky-
mu Nr.TP-1. Laikinosios administracini byl paskirstymo ir teisj kolegij sudarymo
698
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisykls (toliau Byl paskirstymo tai-
sykls), su pakeitimais, galiojaniais ir iuo metu, detalizuoja byl paskirstymo teisjams
pranejams, nuolatini teisj kolegij kalendoriniams metams bei teisj kolegij kon-
kreiai bylai nagrinti sudarymo tvark. Paymtina, jog konkreiam teisjui prane-
jui konkreti byla parenkama elektroniniu bdu, t. y. visikai automatizuotai, naudojantis
teism informacine sistema LITEKO (Byl paskirstymo taisykli 8 p., 15 p.), o parinktam
teisjui negalint nagrinti nurodytos bylos, sistemoje nurodoma tokia prieastis (Byl pa-
skirstymo taisykli 16 p., 17 p.), t. y. toks sprendimas motyvuojamas. Reikia paymti, jog
teismo sudties pakeitimas iki bylos nagrinjimo teisme pradios arba bylos nagrinjimo
metu, kai tai atlikta pagal teiss akt reikalavimus, savaime nereikia, kad byla bus nagri-
njama neteistos sudties teismo. Teismo sudties sudarymo taisykls negali bti aikina-
mas dogmatikai ir atsietai nuo kit proceso teiss norm, nes teism praktikoje gali kilti
vairiausi prieasi (pvz. teisjo liga ir pan.), dl kuri atsiranda btinyb keisti teismo
sudt, taiau svarbiausias ia aspektas yra tai, jog bt laikomasi nustatyt teismo sud-
ties formavimo reikalavim, o pakeitus teisj bylos nagrinjimo proceso metu turi bti
paisoma ABT 79 straipsnio 2 dalies nuostat dl bylos nagrinjimo i pradios (2012 m.
146
-328/2012). tai Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas pripaino, jog byla inagrinta neteistos sudties teismo, nes teismo
sprendim prim teisjas, statymo nustatyta tvarka nepaskirtas kolegijos nariu, o bylos
mediaga bei LITEKO raai nepatvirtina, kad teisj kolegijos sudtis atskiru Vilniaus
apygardos administracinio teismo pirmininko patvarkymu bt buvusi keista (2012 m.
vasario 20 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
502
-176-2012) Apie neteistos sud-
ties aspektus taip pat r. Apibendrinimo poskyr VIII.6.9. Jeigu byl inagrinjo neteistos
sudties teismas.
III.1.2. Nualinimas ir negalimumas nagrinti byl
(ABT 46 str. 4 d., 47 str.)
11. Kaip jau buvo minta kalbant apie vidin teisjo ir teism nepriklausomum,
teismo ir teisjo nepriklausomumo ir nealikumo garantija administraciniame procese
gyvendinama utikrinant galimyb proceso dalyviams, abejojantiems teismo neali-
kumu, pareikti teisjui nualinim. ABT 47 straipsnio 1 dalis tvirtina bendr nuostat,
jog teisjas negali dalyvauti nagrinjant byl ir turi nedelsdamas nusialinti arba bti
nualinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba
yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo nealikumu. ABT 47 straipsnio 2 dalyje
numatyti pagrindai, kuriems esant teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo
arba jam gali bti pareiktas nualinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinjant t byl
dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertjas, atstovas, prokuroras, teismo
posdi sekretorius; 2) jeigu jis yra ali, kit proceso dalyvi ar kolegijos teisj gi-
minaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti
bylos baigtimi arba jeigu yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo nealikumu.
Paymtina, jog paprastai administraciniai teismai nu(si)alinimo normas taiko
tinkamai ir ia dideli problemini aspekt neikyla, tuo tarpu teism praktika rodo,
jog proceso dalyviai, reikdami nualinim teisjui, remiasi daniausiai ABT 47 straips-
nio 2 dalies 3 punktu, t. y. mano, jog yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo
699
nealikumu, taiau tokios savos pozicijos tinkamai nepagrindia.
12. ABT 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nualinimas turi bti mo-
tyvuotas ir pareikiamas prie pradedant nagrinti byl i esms, o vliau pareikti nu-
alinim leidiama tik tais atvejais, kai pareikiantis nualinim asmuo apie pagrind
nualinti suino pradjus byl nagrinti i esms. Reikalavimas nualinim motyvuoti
reikia, kad pareikime dl nualinimo turi bti nurodytos aikios abejons dl teisjo
nealikumo, jos turi bti pagrstos konkreiais rodymais, o ne tik abstrakiais asmen
samprotavimais, prielaidomis (2011 m. gruodio 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
822
-728/2011, 2012 m. balandio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-
2009/2012). iuo aspektu paymtina ir tai, jog nusialinimas visais atvejais taip pat turi
bti motyvuotas, nes kitaip ilikt galimyb paiam nusialinim pareikusiam subjek-
tui (taip pat ir teismui) piktnaudiauti ia teise. Teisjas nusialinim paprastai pareikia
suraydamas nutart arba idstydamas tai odiu teismo posdyje savo pozicij mo-
tyvuodamas, t. y. aikiai nurodydamas konkreias aplinkybes, kurios sudaro prielaidas
negalimumui nagrinti atitinkam byl. Kai teisjui pareikiamas nualinimas, teisjo
(teisj) sprendimas nenu(si)alinti taip pat turi bti argumentuotas, i esms atsakantis
pareikjo ikeltas abejones. i procesin pareig ne kart yra pabrs Vyriausiasis
administracinis teismas. Pavyzdiui, apeliacins instancijos teismas panaikino pirmo-
sios instancijos teismo sprendim, konstatavs, jog jis priimtas netinkamos sudties teis-
mo, nes asmens pareikt isam ir plaiai motyvuot teisj kolegijos narei pareikt
nualinim buvo atsakyta nepakankamai isamiai argumentuojant, dl ko Vyriausiasis
administracinis teismas prijo ivad, kad teisja nepateik pakankam garantij, jog
bt panaikintos bet kokios pagrstos abejons (2011 m. spalio 6 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
62
2974/2011).
13. ABT nuostat dl nualinimo (nusialinimo) taikymas glaudiai susijs su
ETK 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dl kurio isamiai yra pasisaks ETT. is teismas
savo praktikoje aikiai nustat, kad svoka nealikumas turi du aspektus. Pirma, teis-
mas turi bti subjektyviai nealikas, t. y. teisj kolegijos nariams draudiama turti
iankstin asmenin nusistatym ar bti tendencingiems. Asmeninis nealikumas yra
preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Ir antra, teismas turi bti
objektyviai nealikas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios paalint
bet kokias pagrstas abejones dl teismo nealikumo (1989 m. gegus 24 d. sprendimas
byloje Hauschildt prie Danij, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prie
Lietuv, 2005 m. gegus 1 d. sprendimas byloje Indra prie Slovakij ir kt.). Minta
praktika nuosekliai taikoma administraciniuose teismuose (2001 m. spalio 6 d. nutartis
Nr.A
62
-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
520
-91/2012
ir kt.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas nenustat nealikumo paei-
dimo, kai pareikjai savo pareikim dl nualinimo grind teisjo ir treiojo suinte-
resuoto asmens mokymusi tam tikru laikotarpiu tos paios mokymo staigos viename
kurse ir vienoje grupje. Apeliacins instancijos teismas, pasirms jau minta ETT
praktika, nurod, jog nustatant, ar teismas yra alikas turi bti remiamasi subjektyvu-
mo ir objektyvumo testais. Sprendiant klausim, ar teisjo nagrinjanio byl ir byloje
dalyvaujanio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrind abejonei dl teisjo
nealikumo, reikia atsivelgti i asmen tarpusavio santyki pobd, materialin pri-
klausomyb, giminysts ryius ir pan. Objektyvija prasme, toki asmen mokymosi ar
dirbto (dirbamo) darbo kartu faktas, pats savaime nesudaro pagrindo manyti, kad yra
700
paeidiamas teisjo nealikumo principas, nes tokios abejons dl teisjo nealikumo
yra pernelyg neapibrtos. Teismas pabr, jog byloje kit aplinkybi, be mokymosi
kartu fakto teisjo ir vienos i bylos alies, nenurodyta, kaip ir nenustatyta, kokie j buvo
tarpusavio santykiai po studij ir kokie yra iuo metu, pastarieji asmenys kartu moksi
prie 20 met, todl vien i aplinkyb pati savaime dl jos neapibrtumo yra nepakan-
kama atsirasti pagrindui abejoti, kad yra paeidiamas teisjo nealikumo principas
(2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-1661/2008). Analogikos
ivados prieita ir byloje, kurioje apeliantas abejojo pirmosios instancijos teismo teisjos
nealikumu vien dl to, jog i prie 15 met maiau nei metus laiko dirbo institucijoje,
kuri byloje buvo atsakovu (2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-
1373/2010). Kita vertus, atkreips dmes nealiko teismo iskirtin reikm iuolai-
kinje demokratinje visuomenje, Vyriausiasis administracinis teismas pripaino, kad
praymas dl proceso atnaujinimo buvo inagrintas netinkamos sudties teismo, nes
mint praym nagrinjusios teisj kolegijos nariu buvo teisjas, prims sprendim
byloje, kurioje ir buvo praoma atnaujinimo (2009 m. lapkriio 6 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. P
756
-308/2009).
14. Nualinimas turi bti pareikiamas prie pradedant nagrinti byl i esms, o
vliau tik tais atvejais, kai pareikiantis nualinim asmuo apie pagrind nualinti su-
ino pradjus byl nagrinti i esms. Galimyb reikti nualinim ilieka iki teisjui
ar teisj kolegijai ieinant pasitarim kambar, t. y. iki teismo procesinio sprendimo
primimo stadijos pradios, todl asmens pareiktas nualinimas prie skelbiant teismo
sprendim nebenagrinjamas (2011 m. gruodio 15 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
858
-2667/2011).
15. Paymtina, jog pareikto nualinimo ir nusialinimo isprendimo tvarka iki
2012 m. birelio 30 d. buvo tvirtinta ABT 47 straipsnio 7 dalyje, kurioje tik buvo numa-
tyta, kad pareikus nualinim, teismas turi iklausyti proceso dalyvi nuomons, taip
pat asmens, kuriam pareiktas nualinimas, paaikinimo, jeigu is asmuo nori paaikinti,
o nualinimo ir nusialinimo klausimus sprendia byl nagrinjantis teisjas ar teismas
pasitarim kambaryje. ios normos pagrindinis probleminis aspektas buvo tas, jog jei
nusialinim pareikia (ar nualinimo praym gauna) teisjas, teisj kolegijos narys
ar net visa teisj kolegija, nusialinimo (nualinimo) klausimo sprendime dalyvauja ir
pats toks teisjas. Pavyzdiui, dviem teisj kolegijos nariams pareikus nusialinim,
nualinimas priimamas visiems trims (taip pat ir nusialinim pareikusiems) teisj
kolegijos nariams primus nutart dl nualinimo primimo (2011 m. kovo 28 d. nutar-
822
-25/2011). Analogikai sprstas ir pareiktas teisjui
nualinimas (2010 m. birelio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-415/2010).
Paminta tvarka nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeit, k lm principo, jog niekas negali
bti teisjas savo byloje, gyvendinimas.
16. Nuo 2012 m. liepos 1 d. ABT papildytas 47
1
straipsniu Pareikto nualinimo
isprendimo tvarka, kurio 1 dalis numato, jog kai io statymo 47 straipsnio 1, 2 dalyse
nurodytais pagrindais nualinim teisjui (teisjams) pareikia proceso dalyvis, nualini-
mo klausim sprendia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduoto-
jas arba j paskirtas teisjas, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Paminto
straipsnio 2 dalis numato, jog kai bylai nagrinti yra sudaryta teisj kolegija ir nualini-
mas pareikiamas ne visiems kolegijos nariams, nualinimo klausim sprendia teisjai
(teisjas), kuriems nualinimas nra pareiktas, ir jeigu bals u ir prie nualinim yra po
701
lygiai, teisjas laikomas nualintu, o pareikus pakartotin nualinim, kuris grindiamas
tais paiais argumentais, kuriais grstas nualinimas buvo atmestas, nualinimo klausim
nedelsdamas isprendia byl nagrinjantis teisjas ar teisj kolegija. ABT 47
1
straipsnio
3 dalyje iskirtas atvejis, kai nualinimas pareikiamas teismo pirmininkui, tokiu atveju
nualinimo klausim sprendia didiausi teisjo darbo sta turintis to teismo teisjas.
Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nra pakankamo skaiiaus teisj,
nualinimo klausim sprendia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirminin-
kas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko
pavaduotojo paskirtas teisjas nedelsdami, bet ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo
nualinimo pareikimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos
(ABT 47
1
str. 4 d.). Pakartotinis nualinimas negali bti grindiamas tais paiais argu-
mentais, kuriais grstas nualinimas buvo atmestas (ABT 47 str. 7 d.).
17. ABT 47
1
straipsnio 5 dalis numato, jog nualinimo klausimas turi bti spren-
diamas nedelsiant, ir jeigu, byl nagrinjant kolegialiai, odinio bylos nagrinjimo metu
nualinimas pareikiamas ne visiems kolegijos nariams, nualinimo klausimas paprastai
isprendiamas tame paiame teismo posdyje, iklausius proceso dalyvi nuomones,
visais kitais atvejais nualinimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip per tris darbo
dienas raytinio proceso tvarka, susipainus su odiniais ar raytiniais asmens, parei-
kusio nualinim, ir asmens, kuriam pareiktas nualinimas, paaikinimais, jeigu ie pa-
teikti. ABT 47
1
straipsnio 7 dalyje tvirtina dar viena naujov tai atitinkamo teisjo,
sprendianio nualinimo klausim, teis skirti baud nualinimo teise piktnaudiau-
janiam asmeniui bei galimyb toki baud ar jos dal skirti nukentjusio nuo piktnau-
diavimo nualinimo teise asmens naudai, kai yra pastarojo motyvuotas praymas.
18. ABT netvirtina teisjo nualinimo padarini, taiau savaime suprantama, jog
toks teisjas keiiamas kitu (pavyzdiui, Vyriausiajame administraciniame teisme Byl
paskirstymo taisyklse nustatyta tvarka), jeigu teisme tokios galimybs nra byla per-
duodama nagrinti kitam teismui ABT 70 straipsnyje tvirtinta tvarka.
19. Abejoni dl tam tikro teismo teisj nealikumo taip pat gali kilti ir tuo atve-
ju, kai teisjas yra proceso alis, o ta byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo arti-
mas giminaitis dirba teisju (iskyrus Vyriausij administracin teism). ios situacijos
sprendimo bd pateikia ABT 70 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. atitinkamo teismo
teisj kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda toki
byla nagrinti kitam tos paios pakopos teismui.
20. Dar vienas pagrindas abejonei dl teismo nealikumo atsirasti tvirtintas
ABT 46 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad teisjas, dalyvavs nagrinjant adminis-
tracin byl ir priimant joje sprendim (nutarim, nutart) isprendiant byl i esms,
negali dalyvauti nagrinjant t byl nei apeliacins instancijos teisme, nei pakartotinai t
byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme. i taisykl netaikoma, kai Vyriausiajame
administraciniame teisme sudaroma iplstin teisj kolegija arba byla perduodama
nagrinti teismo plenarinei sesijai. I pamintos nuostatos matyti, jog draudimas pa-
kartotinai dalyvauti nagrinjant byl pirmiausia siejamas tik su dalyvavimu toje paioje
byloje, ir kuri jau buvo inagrinta i esms. Pavyzdiui, aptariamos taisykls paeidim
teismas nustat, kai praym dl to paties norminio administracinio akto teistumo i-
tyrimo inagrinjo ta pati teisj kolegija. Pastaruoju atveju Vyriausiasis administracinis
teismas paymjo, jog nors administracin byla dalyje dl normini akt tyrimo iskirta
atskir byl, tiek i (iskirtoji) byla, tiek byla, kurioje buvo priimtas ankstesnis pir-
702
mosios instancijos teismo sprendimas dl to paties norminio administracinio akto, yra
susijusios su ta paia individualia byla, todl remiantis sistemine ABT 46 straipsnio 4
dalies ir ABT 114 straipsnio 1 dalies analize, teismas padar ivad, jog teisjas, idsts
savo nuomon procesiniame sprendime dl bylos esms, negali dalyvauti nagrinjant
praym dl to paties norminio administracinio akto teistumo ityrimo, nes prieingu
atveju galt kilti abejoni, ar teisjas, kart ireiks nuomon dl bylos aplinkybi, gali
ilikti nealikas, ir tokia situacija neatitikt objektyviojo nealikumo kriterijaus (2011
m. rugpjio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-2243/2011).
Antra vertus, paymtina, jog ABT 46 straipsnio 4 dalies paeidimo nebus, jei tei-
sjas nagrins praym dl termino trkumams paalinti atnaujinimo, kai pirm kar-
t byloje buvo priimtas tik procesinis sprendimas skund laikyti nepaduotu (2011 m.
858
-881/2011). Taiau pastebtina,
kad Vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, jog tas pats teisjas neturt du
kartus sprsti to paties pareikjo praym atnaujinti termin tam paiam skundui pa-
duoti (2011 m. lapkriio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-878/2011).
21. Aplinkybs, kad tas pats teisjas yra dalyvavs nagrinjant kitas panaaus pob-
dio bylas arba teisjas jau yra nagrinjs bylas pagal to paties pareikjo skundus, nra
pagrindas pripainti toki situacij kaip keliani abejoni dl teismo sudties teistumo
ir savaime nesudaro pagrindo nusialinimui (2008 m. gruodio 4 d. nutartis adminis-
756
-1967/2008). iuo apsektu reikia paymti ir tai, jog sumajus
teisj skaiiui apygardos administraciniuose teismuose, o teismui vien iuo pagrindu
(jau yra nagrinjs bylas pagal to paties pareikjo skundus) nusialinant ir nebesant ga-
limybs sudaryti kitos teisj kolegijos, kyla bylos perdavimo kitam teismui klausimas,
o kartu su juo ir nepageidaujamos pasekms, t. y. pailgja bylos inagrinjimo terminai,
proceso dalyviai priversti vykti bylos nagrinjim kit apygard, atitinkamai padidja
ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu ir t.t.
22. Paymtina, jog ABT 47 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata dl negaljimo
dalyvauti nagrinjant byl ir pareigojimo nedelsiant nusialinti arba bti nualintam
taikytina ir teismo posdi sekretoriui, specialistui, ekspertui ir vertjui, jeigu jie patys
tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitoki aplinkybi, kurios
kelia abejoni i asmen nealikumu. ABT 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog io
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nualinimo pagrindai taip pat taikomi
specialistui, ekspertui, vertjui ir teismo posdio sekretoriui. Ekspertas, be to, negali
dalyvauti nagrinjant byl: 1) jeigu jis pagal tarnyb ar kitaip yra priklausomas bent nuo
vienos i ali ar kit proceso dalyvi; 2) jeigu jis dar revizij, kurios mediaga buvo
pagrindas t administracin byl ikelti; 3) kai paaikja, jog jis yra nekompetentingas.
ABT 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu specialistas, ekspertas, vertjas ir teismo
posdio sekretorius dalyvavo pirmiau nagrinjant t byl atitinkamai kaip specialistas,
ekspertas, vertjas, teismo posdio sekretorius, tai nra pagrindas juos nualinti. i
subjekt nualinimo klausim sprendia byl nagrinjantis teismas (ABT 47
1
str. 6 d.).
III.2. Administracins bylos proceso dalyviai
(ABT 48 str., 53 56 str.)
23. Proceso alis apibria ABT 48 straipsnis. io straipsnio 1 dalis nustato, kad
gino (administracins bylos) alys yra pareikjas ir atsakovas, o 2 dalyje numatyta, kad
703
proceso alys yra pareikjas (skund padavs subjektas); atsakovas (institucija, staiga,
tarnyba, tarnautojas, kuri aktai ar veiksmas skundiami ) bei tretieji suinteresuoti as-
menys (t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos).
Pastebtina, kad teismas, sprsdamas dl treij suinteresuot asmen (ne)trauki-
mo proces, gyvendina ABT 37 straipsnio 4 dalyje nustatyt teis, priimant nutart
priimti skund (praym), nurodyti, kas traukiamas administracins bylos proceso alimi
kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) treiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Vadovaujantis
ABT 37 straipsnio 4 dalimi galutinai dl alies pakeitimo tinkama teismas nusprendia
teismo posdio parengiamojoje dalyje. Btent dl ABT 48 straipsnio 2 dalyje numatyt
asmen teismas gali sprsti ABT 37 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
24. Proceso ali teises ir pareigas numato ABT atuntojo skirsnio nuostatos. Pa-
grindins proceso ali teiss ir pareigos numatytos ABT 53 straipsnio 2 dalyje. Re-
miantis ABT 53 straipsnio 2 dalimi, proceso alys turi teis pareikti nualinimus ir
praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems pro-
ceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti
savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, ar-
gumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos ne-
vieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla,
nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis io
statymo numatytomis teismis. Atskirai paymtina, kad ABT nesuteikia proceso
alims teiss vertinti pateikt rodym patikimumo ar reikalingumo. Pagal ABT 79
straipsnio 1 dal, pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo itirti bylo-
je rodymus: iklausyti proceso ali paaikinim, liudytoj parodym, specialist pa-
aikinim ir ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius
rodymus. ABT 81 straipsnis tvirtina, kad nagrindami administracines bylas, teisjai
privalo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir
visapusikai, objektyviai jas itirti. Todl tik teismas, vertindamas byl pateiktus rody-
mus turi teis nusprsti dl j patikimumo, btinumo ir nustats, kad jais grindiamas
skundo reikalavimas, jais remtis, priimant sprendim (2011 m. gruodio 2 d. nutartis
822
-668/2011).
Greta proceso ali teisi ir pareig, numatyt ABT 53 straipsnyje, proceso alys
naudojasi ABT 51 straipsnyje (Proceso dalyvi teis susipainti su byla) bei 52 straips-
nyje (Skundo (praymo) atsisakymas) numatytomis teismis. iame kontekste reikia pa-
brti, kad proceso alys privalo savo procesinmis teismis naudotis siningai (ABT
53 str. 3 d.). iuo klausimu taip pat r. Apibendrinimo skyri I.2.14. Siningumo ir
draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas.
25. Remiantis ABT 48 straipsnio 3 dalimi, administracins bylos proceso dalyviais
laikomi proceso alys ir j atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, orga-
nizacijos ir ziniai asmenys, dalyvaujantys byloje io statymo 56 straipsnyje nurodytais
pagrindais. ABT 56 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog statym nustatytais atvejais pro-
kuroras, administravimo subjektai, valstybs institucijos, staigos, organizacijos, tarny-
bos ar ziniai asmenys gali kreiptis teism su pareikimu, kad bt apgintas vieasis
interesas arba apgintos valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei statym saugomi
interesai. ABT 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad io straipsnio 1 dalyje nurodyti
subjektai turi bylos alies procesines teises ir pareigas. Pastebtina, kad isamiau is as-
pektas nagrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas
704
pagal vieojo intereso skundus (praymus) apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo adminis-
tracinio teismo biuletenis Nr. 6(16), 2008 m., 325 362 p.).
26. Remiantis ABT 54 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jei teismas, nagrindamas
byl nustato, kad skundas (praymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reika-
lavimo teis, arba netinkamam atsakovui, jis turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti
tinkamu pareikju arba atsakovu. Jeigu pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl
i esms, o teismo ikviesti asmenys dalyvauja bylos procese treij suinteresuot as-
men teismis. Aikindamas teisin reguliavim, Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ne kart yra akcentavs, kad sprendiant ali procesins padties klausim yra
reikminga tai, kokia yra pareikjo valia dl ali pakeitimo (pvz., 2011 m. gruodio 1
63
-3197/2011). Teismas, nustats, kad ali pro-
cesin padtis neatitinka ABT 48 straipsnyje apibrt gino ali statuso, remdamasis
ABT 10 straipsnyje tvirtinta pareiga iaikinti proceso dalyviams j teises ir pareigas,
privalo pasilyti suinteresuotiems asmenims pakeisti gino al tinkama. ios pareigos
nevykdymas gali bti pagrindas apeliacins instancijos teismui pripainti, kad padary-
tas esminis proceso taisykli paeidimas, ko pasekoje byla grinama pirmosios ins-
tancijos teismui nagrinti i naujo (pvz., 2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
248
-138/2008). Kita vertus, jeigu teismas silo pareikjui pakeisti netinkam
atsakov tinkamu, taiau pareikjas su iuo pasilymu nesutinka, tai gali bti pagrin-
das pareikjo skund atmesti (pvz., 2006 m. rugsjo 11 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
469
-470/2006).
27. ABT 55 straipsnis apibria procesini teisi permimo institut administraci-
nse bylose. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena i proceso ali
pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizaci-
jos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas t al pakeiia
jos teisi permju. Pastebtina, kad teismas al pakeiia jos teisi permju tik gavs
ocialius duomenis apie vykusius juridinius faktus, dl kuri galimas teisi permimas.
146
-599/2008 atskirj skund nagrinjant ape-
liacins instancijos teisme buvo gautas G. N. 2008 m. lapkriio 21 d. praymas, kuriuo ji
informavo, jog nagrinjamoje administracinje byloje treiuoju suinteresuotu asmeniu
traukta M. D. mir bei pra j, bei jos seseris R. K. ir O. A. G. traukti treiaisiais suin-
teresuotais asmenimis. Teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad nra duomen, jog ie as-
menys bt pripainti treiojo suinteresuoto asmens M. D. teisi permjais, konstatavo,
jog tenkinti praym pagrindo nra (2008 m. gruodio 12 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-599/2008).
Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (ABT 55 str. 1 d.). Adminis-
tracinje byloje Nr. P
403
-101/2006 teisj kolegija paymjo, kad procesini teisi per-
mimas galimas ir proceso atnaujinimo stadijoje (2006 m. spalio 12 d. nutartis adminis-
403
-101/2006).
Remiantis ABT 55 straipsnio 2 dalimi, teisi permjui visi veiksmai, atlikti pro-
cese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui,
vietoj kurio dalyvauja teisi permjas. Teism praktikoje taip pat iaikinta, kad ta
aplinkyb, jog nutartis dl teisi permimo priimta jau siteisjus teismo sprendimui,
nra reikminga sprendiant bylinjimosi ilaid atlyginimo klausim. Pareiga atlyginti
atsakovo turtas ilaidas kyla i pareikjo veiksm, jam kreipiantis teism dl atsakovo
priimto akto dalies panaikinimo bei pareigojimo atlikti veiksmus. Pareikjai permus
705
proceso alies, kuri pasitrauk i proceso, teises bei pareigas, ji atsako ir u palikjo sko-
las iuo atveju, perima pareig atlyginti su bylos vedimu susijusias ilaidas atsakovui
822
-175/2010).
III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo)
(ABT 52 str., 56 str. 2 d., 101 str. 3 p.)
28. Teis atsisakyti skundo yra viena i pareikjo iimtini procesini teisi admi-
nistraciniame procese, kurios naudojimosi slygas aikiai apibria ABT. Iimtin ios
teiss pobd, be kita ko, patvirtina ir ABT 50 straipsnio 3 dalyje tvirtintas reikalavi-
mas specialiai aptarti visik ar dalin skundo (praymo) reikalavim atsisakym atsto-
vo pagal pavedim galiojime (r., pvz., 2008 m. birelio 9 d. nutart administracinje
byloje Nr. A
502
-963/2008). Aikindamas skundo atsisakym reguliuojanias ABT teiss
normas, Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, kad jose yra tvirtintas pro-
ceso aliai pareikjui taikytinas dispozityvumo principas, pagal kur pareikjas turi
apsisprendimo teis kreiptis teism siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai)
paeist teis ar statym saugomus interesus (ABT 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1
d.) ir teis atsisakyti ios gynybos po tokio kreipimosi (2010 m. gegus 7 d. nutartis
143
-300/2010).
29. Asmens teis atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo yra numa-
tyta ABT 52 straipsnyje, pagal kur pareikjas turi teis atsisakyti skundo bet kurioje
bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant pasitarim kambar. Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas, taikydamas skundo atsisakymo institut, yra iaikins, kad pareikjas
gali atsisakyti paduoto skundo ir apeliacinio proceso, inicijuoto atsakovo, metu. Adminis-
143
-1206/2012 teisj kolegija paymjo, kad teiss normos, skirtos
paduoto skundo atsisakymo klausim sprendianiam pirmosios instancijos teismui, re-
miantis ABT 133 straipsniu, gali bti taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reikia, kad
apeliacins instancijos teismas, gavs pareikjo skundo, paduoto pirmosios instancijos
teismui, atsisakym, gali nutraukti byl, remdamasis ABT 101 straipsnio 3 punkto pa-
grindu (r., pvz., 2012 m. kovo 8 d. nutart administracinje byloje Nr. A
143
-1206/2012).
30. Skundo atsisakymo institutas yra taikomas iimtinai pareikjo iniciatyva ir pri-
klauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijs su jo valine iraika). Atsisakyme nuo
skundo (skundo dalies) turi bti aikiai ireikta pareikjo valia, jame paprastai nurodo-
mos atsisakymo prieastys bei paymima, kad pareikjas suprato atsisakymo nuo skun-
do (jo dalies) pasekmes. ias ivadas Vyriausiasis administracinis teismas suformulavo
nagrindamas administracin byl Nr. AS
146
-148/2011. Teisj kolegija nustat, kad byloje
nebuvo pateiktas pareikjo raytinis skundo ar jo dalies atsisakymas. Pirmosios instanci-
jos teismas prie ivados, kad pareikjai atsisako nuo vieno i skundo reikalavim, prijo
pats, remdamasis pareikj patikslintame skunde nurodyta informacija. Teisj kolegijos
vertinimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva atsisaks priimti skund, moty-
vuodamas tuo, kad pareikjai galbt nori atsisakyti nuo skundo, paeid procesins teiss
normas (2011 m. gegus 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-148/2011).
31. Teikiant skundo atsisakym lemiam reikm turi ne praymo lingvistins formu-
luots, o tikroji ali valia. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
575
-284/2011 teisj
kolegija paymjo, kad nors pareikjo pateiktame rate yra painiojamos svokos skundo
atsimimas ir skundo atsisakymas, taiau i io rato turinio (jame nurodyt ABT nuos-
706
tat bei bylos nutraukimo pasekmi suvokimo) matyti, jog pareikjas apeliacinio skundo
atsisako (2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
575
-284/2011).
32. Jei asmuo nurodo neteising teiss norm, atsivelgiant bylos aplinkybes, gali bti
daroma ivada, kad jis ireik vali atsisakyti skundo ar jo dalies netinkamai. Administra-
cinje byloje Nr. AS
858
-2891/2011 teisj kolegija nustat, kad pareikjas, atsisakydamas
pateikto apeliacinio skundo, nurod ABT 52 straipsn, taiau is straipsnis taikomas tik
atsisakius skundo (praymo) bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki pirmosios instan-
cijos teismui ieinant pasitarim kambar. Taiau teisj kolegija, paymjusi, kad ABT
132 straipsnio 1 dalimi suteikta teis apeliacin skund padavusiam asmeniui apeliacinio
skundo atsisakyti iki teismo posdio pradios, jeigu byla nagrinjama raytinio proceso
tvarka, laik, kad pareikjo pateiktas atsisakymas nuo praymo laikytinas atsisakymu nuo
pateikto apeliacinio skundo (2011 m. rugpjio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
858
-2891/2011; apie atsisakym nuo apeliacinio skundo taip pat r. Apibendrinimo VII.1.
BYL PAGAL APELIACINIUS SKUNDUS PROCESAS 11 paragrafas)
33. Nei ABT 52 straipsnis, nei kitos ABT nuostatos nedraudia pareikjui, kuris
pateik atsisakym savo pateikto ir teismo priimto nagrinti skundo (praymo), pakeis-
ti savo vali ir iki teismui ieinant pasitarim kambar prayti teism nagrinti byl
i esms pagal pareiktus reikalavimus. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
146
-
58/2009 teisj kolegija konstatavo, kad pareikjo Kauno apskrities virininko admi-
nistracijos galiotai atstovei teismo posdyje (nagrintu atveju praym pateikimo sta-
dijoje) pareikus, jog Kauno apskrities virininko administracija savo anksiau pateikto
praymo atsisakyti skundo nepalaiko ir prao nagrinti byl i esms, pirmosios instan-
cijos teismas posdyje sprsti klausim dl administracins bylos nutraukimo pagal 101
straipsnio 3 punkt neturjo teisinio pagrindo ir io klausimo nesvarst pagrstai (2009
146
-58/2009).
34. Pareikjui atsisakius pateikto skundo, administracinis teismas turi priimti dl
tokio atsisakymo btinus sprendimus, t. y. nutraukti skundo nagrinjim. Pagrindas nu-
traukti byl tvirtintas ABT 101 straipsnio 3 punkte. Vyriausiasis administracinis teis-
mas savo praktikoje ne kart akcentavo, kad esant pagrindui taikyti skundo atsisakymo
institut, byla (ar jos dalis), remiantis ABT 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi bti
nutraukta, o ne atsisakyta priimti skund. ABT 37 straipsnio 2 dalis nenumato, kad teis-
mas gali atsisakyti priimti skund (jo dal), manydamas, kad pareikjas atsisako savo
reikalavim (2011 m. gegus 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-148/2011).
35. ABT numato skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, atsisakymo riboji-
m. ABT 101 straipsnio 3 punkte tvirtinta, kad teismas nutraukia byl, jeigu pareikjas
atsisak skundo (praymo), iskyrus io statymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
ABT 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nepriimti io straipsnio 1 daly-
je nurodyt subjekt (prokuror, administravimo subjekt, valstybs institucij, staig,
organizacij, tarnyb ar zini asmen, kurie kreipiasi teism su pareikimu, kad bt
apgintas vieasis interesas arba apgintos valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei staty-
m saugomi interesai) paduoto pareikimo atsisakymo, jeigu tai prietarauja statymui ar
vieajam interesui arba paeidia kieno nors teises ar statym saugomus interesus.
36. Su skundo atsisakymu glaudiai susijs bylinjimosi ilaid atlyginimo klau-
simas. Administracinje byloje Nr. AS
63
-380/2011 teisj kolegija iaikino, kad tuo
atveju, kai pareikjas atsisako skundo (praymo) po to, kai skundo (praymo) pri-
mimo klausimas jau isprstas, jis neturi teiss prayti grinti sumokt ymin mo-
707
kest. Vadovaujantis ABT 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sumoktas yminis mokestis
yra grinamas, kai pareikjas skund (praym) atsiima, t. y. tais atvejais, kai skundas
(praymas) yra atsiimamas iki jo primimo (ABT 52 str.). ABT 42 straipsnio 1 dalyje
yminio mokesio grinimas pareikjui atsisakius skundo ir byl nutraukus vadovau-
jantis ABT 101 straipsnio 3 punktu nra reglamentuotas, tad pagrindo vadovaujantis
ABT 42 straipsniu grinti pareikjui sumokt ymin mokest nra (2011 m. liepos
63
-380/2011).
III.3. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu
37. Ilaidos kiekvieno proceso atributas. Bylinjimosi ilaidos (kitaip dar vadi-
namos teismo ilaidos) tai pinigai, kurie sumokami u teismo darb, procesinius
veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinjimu. I ABT etojo skirsnio nuostat
galima iskirti dvi pagrindines toki ilaid ris: 1) yminis mokestis; 2) kitos ilaidos,
susijusios su bylos nagrinjimu. Apie ymin mokest plaiau r. Apibendrinimo poskyr
II.11. YMINIS MOKESTIS IR JO DYDIS.
III.3.1. Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos
38. Prie kit su bylos nagrinjimu susijusi ilaid priskiriamos sumos, imok-
tos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms, taip pat ilaidos,
susijusios su bylos nagrinjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje (ABT 43 str. 1 d.),
kitos proceso ali ilaidos, tvirtintos ABT 44 straipsnyje. Paymtina, jog nors i
ilaid teisinis reguliavimas nra vienalytis, t. y. dalis norm tvirtinta ABT, dalis CPK,
Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statyme, kituose postatyminiuose teiss ak-
tuose, taiau ABT nesant nuorod tam tikr akt, numatant kitas bylinjimosi ilaid
ris ir pan., toks aktas negali bti taikomas. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas yra paymjs, jog ABT 44 straipsnio 6 dalis nukreipia CPK tik tiek, kiek tai
yra susij su teismo proceso metu turt atstovavimo ilaid apskaiiavimu, todl CPK
normos, numatanios kitas bylinjimosi ilaid ris, administraciniame procese netai-
komos (2009 m. birelio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
- 292/2009).
III.3.1.1. Proceso ali ilaidos
(ABT 44 str. 2 d.)
39. ABT 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas parei-
kjo naudai, is turi teis reikalauti atlyginti: sumokt ymin mokest; kitas ilaidas
dl skundo (praymo) suraymo ir padavimo; ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu;
transporto ilaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje u lai-
k, kol vyko procesas, ir dienpinigi 10 procent patvirtinto taikomojo minimalaus
gyvenimo lygio u kiekvien proceso dien ilaidas; atstovavimo ilaidas. To paties
gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai inagrinjus byl yra paten-
kinamos ar apginamos j teiss (ABT 44 str. 5 d.). Atsakovas atitinkamai gali reikalauti
atlyginti: ilaidas, kurias turjo rengdamas ir ratu pateikdamas teismui dokumentus; ki-
tas ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu; transporto ilaidas; gyvenamosios patalpos
708
nuomojimo teismo buvimo vietoje ilaidas u laik, kol vyko procesas, bei dienpinigi
10 procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien proceso
dien ilaidas; atstovavimo ilaidas (ABT 44 str. 4 ir 6 d.).
40. I pamint nuostat matyti, jog ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, sraas
nra baigtinis, taiau ABT 4345 straipsni nuostatos bei j prasm patvirtina, jog
priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinjimu teisme ir jos paruoimu teismui susijusios
ilaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios ilaidos. Atsivelgiant tai, negali bti
priteistos kaip bylinjimosi ilaidos transporto ilaidos pareikjui vykstant pas atsako-
v, treij suinteresuot asmen iki skundo pateikimo teismui (2009 m. gegus 11 d.
575
233/2009), taip pat pareikjo ilaidos, susi-
jusios su tyrimo atlikimu iki teismo atitinkamoje institucijoje, pavyzdiui, Konkurenci-
jos taryboje (2009 m. birelio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
292/2009).
Sprendiant, ar tam tikros ilaidos susijusios su teismo procesu, vertintinas toki ilaid
atsiradimo laikas, taip pat kieno iniciatyva tokios ilaidos atsirado ir pan. Pavyzdiui,
apeliacins instancijos teismas nepriteis pareikjui raalo sigijimo ilaid, be kita ko,
paymdamas, kad raalas buvo pirktas beveik metais vliau nei administracin byla
pagal pareikjo skund buvo inagrinta pirmosios instancijos teisme (2012 m. kovo 2
146
113/2012). Taiau prie ilaid, susijusi su
bylos nagrinjimu, apeliacins instancijos teismas priskyr dokument vertimo lietu-
vi kalb ilaidas, kai jas patyr atsakovas, vykdydamas teismo pareigojim pateikti ati-
tinkamus dokumentus (2009 m. gegus 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
283/2009), taip pat rodym gavimo ir pateikimo ilaidas (2009 m. rugsjo 18 d. nutartis
63
552/2009), bylos dokument kopijavimo ir pato ilai-
das (2010 m. gegus 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
283/2010).
Antra, priteistinos tik btinos, pagrstos ir suinteresuotos alies realiai turtos by-
linjimosi ilaidos (2009 m. rugpjio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-
460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-34/2011, 2012
63
-49/2012). Sprendiant, ar pra-
omos atlyginti ilaidos buvo btinos, atsivelgiama tai, ar proceso alies ilaidavimas
nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso alis nepiktnaudiavo savo procesinmis tei-
smis, taip pat teisingumo ir protingumo principus. Teism praktika patvirtina, kad
tokioms ilaidoms gali bti nepriskiriamos, pavyzdiui, automobilio parkavimo teismo
posdio metu, gyvenamosios patalpos nuomos, kai suinteresuotas asmuo gyvena tame
paiame mieste, kur ir vyko teismas, ilaidos ir pan. (2009 m. rugpjio 7 d. nutartis
756
-457/2009, 2010 m. gegus 28 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
525
-296/2010).
41. Ilaid pagrstumas reikia, jog jos turi bti rodytos, taiau iuo atveju nepa-
kanka pateikti dokumentus, pagrindianius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslau-
gas, btina rodyti, kad u jas buvo sumokta (realios ilaidos) (2009 m. spalio 16 d.
502
teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis adminis-
520
-172/2012). Teism praktikoje ne kart iaikinta, jog pridtins
verts mokesio sskaita-faktra nepatvirtina atsiskaitymo u suteiktas paslaugas. Tai,
jog proceso alis patyr realias ilaidas paprastai patvirtina pinig apskaitos dokumen-
tas, ksuojantis vieno subjekto grynj pinig mokjimo ar pervedimo operacijas vyk-
dytas kitam subjektui (2008 m. gegus 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
261
-
709
284/2008, 2009 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
422/2009).
Pasitaiko atvej, kai dl patirt proceso metu ilaid sskaitos iraomos ir u tam tikras
paslaugas apmokama jau po teismo sprendimo primimo, taiau tai teiss bylinjimosi
ilaidas nepaneigia ir nereikia, kad ilaidos nebuvo realios (2011 m. gruodio 9 d. nu-
822
-672/2011).
42. Laimjusi byl proceso alis turi teis reikalauti i kitos alies tik t savo patirt
ilaid atlyginimo, kurios akivaizdiai turi materialin pinigin iraik, kitaip tariant,
turi teis reikalauti atlyginti jai pinigines sumas, ileistas bylos nagrinjimui, todl atly-
ginimas u proceso alies dl bylos nagrinjimo tiesiog sugait laik ir pan. ABT 44
straipsnio veikimo apimt nepatenka (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-113/2012). Valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid priteisim teis-
mas gali isprsti savo iniciatyva (2012 m. kovo 8 d. nutartimi administracinje byloje
Nr. A
143
-1206/2012). Panai situacija kyla ir tais atvejais, kai laimjusi byl alis prao
priteisti ymin mokest i pralaimjusios alies, nors skundas yminiu mokesiu neap-
mokestinamas. Tokiu atveju nustaius, kad u skund, nors ir neturjo bti, bet buvo su-
moktas yminis mokestis, j kaip permok turi grinti Valstybin mokesi inspekcija,
remdamasi teismo ar teisjo nutartimi (ABT 42 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Vadinasi, tokia suma
negali bti priteisiama i pralaimjusios byl alies bylinjimosi ilaid instituto pagalba
146
657/2010). yminis
mokesio dydis administraciniame procese ksuotas (neindeksuojamas), todl i pralai-
mjusios alies gali bti priteisiama tik 100 Lt (ar 50 Lt apeliacijoje) yminio mokesio
suma, o tiek, kiek pareikjas sumokjo daugiau (tai itin danas reikinys) grinama
kaip permoka, vadovaujantis ABT 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2009 m. gegus 11
261
599/2009).
43. ABT numato, jog laimjusi proces alis turi teis reikalauti transporto bei gy-
venamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje u laik, kol vyko procesas, ir
dienpinigi 10 procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kie-
kvien proceso dien, ilaidas (ABT 44 str. 2 d., 4 d.). Transporto ilaidomis laikytinos
tiesiogins kelions ilaidos ir tokioms ilaidoms nepriskirtinos automobilio amortiza-
cijos ilaidos (2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
756
-70/2008,
2011 m. gruodio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
62
-543/2011). ioms ilai-
doms pagrsti nepakanka pateikti vien kelions biliet (jei vykta vieuoju transportu),
btina rodyti, kad atitinkamos kelions ilaidos susijusios btent su tam tikru teismo
procesu, t. y. vykta konkret teismo posd (2012 m. sausio 20 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
525
32/2012). Paymtina, jog esamas teisinis reglamentavimas leidia
kelions ir pragyvenimo ilaidas priteisti, kai jos pripastamos papildomomis, t. y. jos
atsiranda btent dl teismo proceso. Atsivelgiant tai, proceso alies ilaidos mnesi-
niam autobuso ir troleibuso bilietui sigyti, kai toks asmuo prastai naudojasi visuome-
niniu transportu mieste, i pralaimjusios byl alies nepriteistinos (2009 m. rugpjio
146
-460/2009), kaip ir pragyvenimo ilaidos
asmeniui, kuris gyvena tame paiame mieste, kuriame ir vyko teismo posdis (2009 m.
rugpjio 7 d. administracinje byloje Nr. AS
756
-457/2009).
44. Dl transporto ilaid, kai jos patiriamos proceso aliai vykstant teism savo
transporto priemone, atlyginimo teismui turi bti pateikti ir tokie dokumentai, i kuri
bt galima nustatyti patirt ilaid apskaiiavimui btinus parametrus, t. y. degal
kain, automobilio vidutines kuro snaudas, nuvaiuot atstum (2011 m. sausio 26 d.
710
62
180/2011). Sprsdamas dl toki ilaid pagrs-
tumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12
d. sakymu Nr. 405 patvirtintos Automobili kuro norm nustatymo metodikoje pateik-
tais orientacinmis kontrolinmis kuro snaudomis pagal automobilio mark, model
ir kuro r (2011 m. gruodio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
62
-543/2011,
2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
-721/2011).
45. Gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje u laik, kol vyko
procesas, ir dienpinigi ilaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso alies gyvenamoji
vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo
posdiuose buvo susijs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvena-
moji vieta (2009 m. rugpjio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-460/2009,
2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
421/2010). Kitaip patirtos
tokios ilaidos nebus pripaintos btinomis ir susijusiomis su teismo procesu.
46. Administracini byl teisenos statymo 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato,
kad alis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teis ilaid, susijusi
su bylos nagrinjimu, atlyginim. Administracini byl teisenos statymo 43 straipsnio
1 dalis numato, kokios ilaidos yra priskiriamos prie ilaid, susijusi su bylos nagrinji-
mu. Taiau sistemikai aikinant Administracini byl teisenos statymo 44 straipsnio 2
dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina ivada, kad is statymas suteikia teis
asmeniui atlyginti su bylos nagrinjimu susijusias ilaidas ir ne tik tas, kurios yra var-
dintos Administracini byl teisenos statymo 43 straipsnio 1 dalyje. Ilaid, susijusi su
bylos nagrinjimu, sraas nra baigtinis. Todl ilaidos, patirtos dl ekspertinio tyrimo
rengimo, nesant teismo nutarties skirti ekspertiz, gali bti priskirtos prie kit ilaid,
susijusi su bylos nagrinjimu. Taiau sprendiant dl bylinjimosi ilaid priteisimo,
turi bti vertintos visos bylai reikmingos aplinkybs, bylinjimosi ilaid btinumas,
racionalumas bei pagrstumas raytiniais rodymais. Kai byloje yra pateikiami papil-
domi rodymai, dl kuri gavimo alis patyr ilaidas, ir sprendiama dl i ilaid
atlyginimo, turi bti vertinamos bylos aplinkybs ir sprendiama dl ilaid btinumo,
proporcingumo, atsivelgiama bylos eig, lmusi poreik kreiptis atitinkam ini
turinius asmenis dl tam tikr ivad pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo
turjo tam tikras inias atitinkamu klausimu, ar protingas, rpestingas asmuo, siekdamas
rodyti savo reikalavim, atsikirtim pagrstum bt kreipsis dl papildom rodym
gavimo ir panaiai. Priteisiant bylinjimosi ilaidas, susijusias su papildom rodym
gavimu, neturt bti vien tik atsivelgiama tai, ar teismas priimdamas sprendim jais
rmsi, kadangi Administracini byl teisenos statymo 57 straipsnio 6 dalis numato,
kad jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios. Taigi tik teismas vertin-
damas byl pateiktus rodymus turi teis nusprsti dl j patikimumo, btinumo ir
nustats, kad jais grindiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendim (2012
858
-398/2012).
III.3.1.2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms imo-
ktinos sumos
(ABT 43 str.)
47. ABT 43 straipsnio 3 dalis numato, jog sumas, imoktinas liudytojams, specialis-
tams, ekspertams ir ekspert organizacijoms, i anksto moka ta alis, kuri pareik atitin-
711
kam praym. To paties straipsnio 4 dalis tvirtina, jog jeigu nurodytus praymus parei-
k abi alys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai aukiami ar ekspertiz daroma
teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas moka proceso alys lygiomis dalimis. ABT 43
straipsnio 6 dalis skelbia, jog sumas, priklausanias liudytojams, specialistams ir eksper-
tams, teismas imoka, jiems atlikus savo pareigas, i teismo specialios sskaitos. Tuo atveju,
jei alys toki sum teismo speciali sskait nemoka, pagal ABT 43 straipsnio 7 dal jos
priteisiamos teismo speciali sskait i proceso alies, kurios nenaudai priimtas sprendi-
mas, arba i proceso ali proporcingai patenkint ir atmest reikalavim dydiui.
48. Priskiriant aptariamas ilaidas prie susijusi su bylos nagrinjimu neturi reik-
ms tai, ar konkreia eksperto ivada byloje buvo remtasi. Byloje Nr. AS
492
-45/2012 Vy-
riausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nei ABT 43 straipsnio 7 dalyje, nei
kitoje teiss normoje nra numatyta reikalavimo, sprendiant klausim dl i teismo
depozitins sskaitos imoktos sumos ekspertizs ilaidoms padengti mokjimo teis-
mo depozitin sskait, vertinti, kokia apimtimi byloje buvo tokia ivada remtasi, o tai,
kad teismai sprendimus grind kitos ekspertizs ivada, nesudaro pagrindo nepriteisti
ilaid u tok rodym. ABT 43 straipsnyje numatytas ilaid ekspertams atlyginimas
yra beslyginis ir nepriklauso nuo ekspert ivad pagrstumo, teistumo, vertinimo ir
reikms byloje priimtam sprendimui, taip pat nepriklauso nuo to, kokios alies pray-
mu buvo skirta ekspertiz. Argumentai, susij su ekspert ivad pagrstumu ir j ver-
tinimu, gali bti reikmingi teismui iomis ivadomis remiantis kaip rodymu priimant
sprendim, taiau nesudaro pagrindo kitaip vertinti (sprsti) teiss gauti i kitos alies
patirt ilaid atlyginimo klausim (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
422/2010). Kita vertus, toki ilaid atlyginimas galimas tik tuomet, kai atitin-
kami ekspertai buvo teismo pareigoti atlikti ekspertiz. Pavyzdiui, Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas nustats, jog pareikjo nurodyti ekspertai byloje teismo nebuvo pa-
reigoti atlikti ekspertiz, pripaino, kad ilaidos j paslaugoms apmokti nepatenka
ABT 43 straipsnyje numatyt ekspertizs ilaid kategorij ir negali bti priteisiamos,
taip pat jos nepriteistinos ir kaip atstovavimo ilaidos, nes pareikjas savo teigini, kad
minti ekspertai turt bti traktuojami kaip atstovai, nepagrind (2009 m. birelio 5 d.
442
- 292/2009). Taiau, kaip minta, ilaidos susi-
jusios su ekspertiniu tyrimu, gali bti priteisiamos pagal ABT 44 straipsnio 2 dal (r.
Apibendrinimo poskyrio III.3.1.1. Proceso ali ilaidos 46 paragraf).
49. Priteisdamas sumas ekspertams ir ekspert organizacijoms, teismas taip pat
vertina pateiktus dokumentus, siekdamas nustatyti konkrei sum imokjimo pa-
grstum, todl jei pateikti dokumentai neisams, priteistinos sumos, vadovaujantis
teisingumo ir protingumo principais, gali bti koreguojamos. Pavyzdiui, teismui buvo
pateiktas eksperto darbo laiko iniaratis ir PVM sskaita faktra, i kurios matyti, kad
ekspertizs ilaidos sudaro 48 314 Lt, taiau nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinan-
tys ekspertizs atlikimo ilaidas, t. y. duomenys, kokiais metodais ir tvarka buvo ap-
skaiiuoti ekspertizs atlikimo kainiai, todl teismas pats nustat galutin atlygintin
ekspertizs kain 16 000 Lt (2010 m. gruodio 22 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
143
1605/2010).
50. Prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskirtinos ir sumos, imoktos speci-
alistams, ir toki ilaid buvim nepaneigia tas faktas, kad pats specialistas teismo posd
nebuvo kvieiamas, nes specialisto paaikinimai, remiantis ABT 61 straipsnio 2 dalimi, gali
bti ir ratiki (2011 m. gruodio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
668/2011).
712
III.3.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas
(ABT 44 str. 1, 4 ir 5 d.)
51. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas pralaimjs moka, ku-
ris tvirtintas ABT 44 straipsnio 1 dalyje, nustatanioje, kad proceso alis, kurios naudai
priimtas sprendimas, turi teis gauti i kitos alies savo ilaid atlyginim. Bylinjimosi
ilaid atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda utikrinti ali teis
teismin gynyb, veiksming ir kokybik proces, nes prieingu atveju, inodamos, kad
net ir laimjusios byl negals gauti patirt ilaid atlyginimo, jos vengt administracin
proces pasirinkti kaip vien i gino sprendimo form, taip pat samdytis profesionalius
atstovus ir pan.; antra, atlieka svarb prevencin vaidmen, nes inojimas, kad pralaimjimo
atveju alis turs sumokti ne tik savo, bet ir byl laimjusios alies ilaidas, apsaugo nuo
nepagrst skund ar atsiliepim skundus pareikimo ir pan.; treia, padeda reguliuoti
ali procesin elges, nes rizika apmokti kitos alies ilaidas advokat pagalbai atgraso
nuo nepagrsto ir ilgo bylinjimosi; ketvirta, kompensuoja dl kaltos proceso alies patir-
tas ilaidas (2008 m. rugsjo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS143-375/2008,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 316 p., 2010
444
-1440/2009).
52. Nepaisant teigiam bylinjimosi ilaid atlyginimo aspekt, io instituto pre-
vencinis vaidmuo gali turti ir teis teismin gynyb ribojant poveik, nes rizikuo-
damas bti pareigotas padengti kitos alies bylinjimosi ilaidas asmuo gali susilaikyti
nuo savo paeistos subjektins teiss gynimo teisme. is aspektas tampa ypa svarbus
administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias
tikrai ar tariamai paeid vieojo administravimo subjektai. Todl Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas savo praktikoje ne kart yra paymjs, jog administraciniame procese
turi bti iekoma pusiausvyros, kad bylinjimosi ilaid paskirstymas tapt teis teis-
min gynyb utikrinania, o ne ribojania priemone (2011 m. gruodio 23 d. nutartis
822
-774/2011).
53. Sistemikai vertinant ABT 4445 straipsni nuostatas ir atsivelgiant pro-
tingumo princip, sprendimas, kurio pagrindu proceso alis gyja teis gauti patirtas
bylinjimosi ilaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla ispren-
diama i esms. Kiekvieno proceso metu neivengiamai kyla papildom procesini
klausim, kuri isprendimas bna susijs su inter alia teise teising teismo proce-
s, teise visapusik bylos faktini aplinkybi inagrinjim ar galutinio sprendimo
vykdymo utikrinimu, taiau iais klausimais nra sprendiama byla i esms, jais yra
siekiama procesinmis priemonmis utikrinti galutinio teismo sprendimo atitikt tei-
singumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas
konkreioje situacijoje buvo teisus, todl ir bylinjimosi ilaid atlyginimo klausimas
turi bti susiejamas su tokiu konstatavimu (2010 m. lapkriio 15 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
858
696/2010, 2011 m. rugsjo 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
492
-704/2011). Atitinkamai apeliacins instancijos teismui grinus byl nagrinti
pirmosios instancijos teismui i naujo, bylinjimosi ilaid atlyginimo klausimas dar
negali bti sprendiamas, nes byla nra baigta (2008 m. rugpjio 28 d. nutartis admi-
146
463/2008, 2011 m. rugsjo 23 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
492
-704/2011). Prieingu atveju galt susidaryti situacija, kai konkreia-
713
me gine teismo baigiamasis aktas, kuriuo konstatuojamas atitinkamos proceso alies
reikalavimo pagrstumas, objektyviai negalt utikrinti tinkamo bylinjimosi ilaid
atlyginimo dl toje paioje byloje buvusi atskir procesini klausim, isprst ne tos
paios proceso alies naudai. Atsivelgiant tai, atsakovas, pavyzdiui, negis teiss reika-
lauti bylinjimosi ilaid, tenkinus jo atskirj skund reikalavimo utikrinimo priemo-
ni klausimu, o i teis gis tuo atveju, jei byla bus isprsta jo naudai (2011 m. sausio
858
696/2010).
54. ABT 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluot kurios naudai priimtas spren-
dimas reikia, kad ilaidos priteisiamos tai aliai, kuri laimi byl, t. y. kurios atvilgiu
priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Be to, toks laimjimas siejamas su kitos alies veiksm (neveikimo) neteistumo pripa-
inimu (2010 m. rugpjio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
485/2010,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500 503 p.).
Todl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, taiau atsakovo veika nepripa-
inta neteista ir skundo reikalavim patenkinim i esms nulemia ne jo veiksmai, o
kitos aplinkybs, toks atsakovas negali bti laikomas atsakingu dl pareikjos teismo
ilaid atsiradimo ir ios ilaidos i minto atsakovo negali bti priteisiamos. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties
dal, kuria buvo priteistos pareikjui i atsakovo ilaidos, susijusios su bylos nagrin-
jimu pirmosios instancijos administraciniame teisme, konstatavs, jog atsakovas negali
bti laikomas atsakingu dl pareikjos nurodom teismo ilaid atsiradimo ir ios i-
laidos i atsakovo negali bti priteisiamos. Apeliacins instancijos teismas pabr, jog
skundiamo administracinis teiss akto dalis panaikintina tik remiantis Lietuvos Res-
publikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu dl padaryto paeidimo ir
sankcijos u j neproporcingumo, taigi pareikjos ginytos atsakovo akto dalies pripa-
inim neteista ir panaikinim nulm ne atsakovo neteist veiksm atlikimas, o dl
bylos teisminio nagrinjimo metu priimto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2008 m. sausio 21 d. nutarimo pasikeits administracins bylos teisins situacijos verti-
nimas. Be to, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas siteisjo
jau vykstant aptariamos administracins bylos procesui pirmosios instancijos teisme,
todl atsakovas i esms neturjo joki galimybi daryti tak io administracinio gino
eigai ir savo elgesiu pakoreguoti gino santykius taip, kad bt ivengta administracins
bylos iklimo ir atitinkam pareikjos teismo ilaid atsiradimo pirmosios instancijos
teisme. (2009 m. birelio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-390/2009, 2010
143
281/2010, 2010 m. gegus
438
-509/2010, Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 384 - 394 p.).
55. Teism praktika patvirtina, jog sprendimas laikytinas priimtu atitinkamos pro-
ceso alies naudai ir tais atvejais, kai neatnaujinamas procesas byloje pagal kitos proceso
alies praym. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi teis bylinjimosi ilaid atlygini-
m, jei, pavyzdiui, buvo ruotas atsiliepimas praym dl proceso atnaujinimo, ir tokios
teiss nepaneigia iimtinis proceso atnaujinimo instituto pobdis ir tai, kad administra-
cin byla jau buvo ubaigta siteisjusiu teismo sprendimu (2012 m. kovo 23 d. nutartis
administracinje byloje Nr. P
602
-71/2012). Tuo atveju, kai pirmoje instancijoje pareikjo
skundas tenkinamas i dalies, o padavusi subjekt apeliacinis skundas dl atitinkamos
dalies atmetamas, pareikjo patirtos apeliaciniame procese ilaidos atmest reikalavim
714
pirmosios instancijos teisme daliai nemaintinos, nes apeliacins instancijos teismo nu-
tartis laikytina kaip visikai priimta pareikjo naudai. Kitaip tariant, apeliacinio proceso
ilaidos turi bti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigt (2011 m.
rugsjo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-2186/2011).
56. Tretieji suinteresuoti asmenys teis ilaid atlyginim gyja, kai inagrinjus
byl yra patenkinamos ar apginamos j teiss (ABT 44 str. 5 d.). Pavyzdiui, byloje, ku-
rioje pareikja I. V., be kita ko, siek nuginyti treiajam suinteresuotam asmeniui AB
Alvil nuosavybs teise priklausani ininerini tinkl teisins registracijos teis-
tum, Vyriausiasis administracinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutart,
kuria AB Alvil naudai priteistos i pareikjos atstovavimo ilaidos, galioti, konstata-
vs, jog tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tiek ir Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria nors ir pakeistas pirmosios instanci-
jos teismo sprendimas, buvo apgintos treiojo suinteresuoto asmens AB Alvil teiss,
todl ji turi teis gauti savo turt ilaid atlyginim (2009 m. lapkriio 20 d. nutartis
756
-57/2009).
57. Anksiau pamintas principas pralaimjs moka nustato bendrj bylinji-
mosi ilaid paskirstymo proceso alims taisykl, taiau ne visada manoma vienareik-
mikai nustatyti, kuriai aliai palankus sprendimas, ir ar apskritai toki yra, taip pat kas
atsakingas u toki ilaid atlyginim. Su tokiais neaikumais daniausiai susiduriama
tuomet, kai skundas tenkinamas i dalies, byla ubaigiama neprimus sprendimo, byloje
yra pralaimjusi ali daugetas, todl praym dl teismo ilaid atlyginimo nagrin-
jantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABT 44 straipsnio 1 dalyje tvirtinta
nuostata (Proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis gauti i kitos a-
lies savo ilaid atlyginim), bet vertinti visas su byla susijusias aplinkybes ir priimti
teising bei pagrst sprendim.
III.3.2.1. Ilaid paskirstymas, skund tenkinus i dalies
(ABT 44 str. 1 d. ir 4 d.)
58. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos,
kad jei skundas yra patenkintas i dalies, proceso aliai, kurios naudai priimtas teismo
sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos atlyginamos proporcin-
gai patenkint (atmest) skundo reikalavim daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis adminis-
146
-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinje bylo-
je Nr. A
756
-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsivelgiant tai, kokia apimtimi
siteisjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pa-
reikjo pirmosios instancijos teisme pareikti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010
146
-68/2010). Minta proporcija,
jei manoma, daniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo rei-
kalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais
ir ireikiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-
144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybin (skaitin)
iraik (pavyzdiui, reikalavimai dl darbo umokesio, kit imok ir kompensacij
priteisinimo, alos atlyginimo, reikalavimai dl baud sumainimo ar sprendim, kuriais
paskaiiuoti mokesiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustato-
715
ma pagal priteist sum (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS

442
-9/2012), netur-
tini reikalavim atveju paprastai pagal tenkint savarankik reikalavim vienet
skaii (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-138/2012, 2012
602
-74/2012), o tais atvejais, kai
vienoje byloje pareikti keli skirtingos prigimties reikalavimai vlgi pagal tenkint
pakankamai savarankik reikalavim vienet skaii (2012 m. sausio 13 d. nutartis
602
-68/2012).
59. Paymtina, jog proporcijos (santykio) nekeiia tie reikalavimai, kuri parei-
kjas ABT 52 straipsnyje nustatyta tvarka atsisak (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis admi-
146
-457/2011), taip pat, kaip jau minta, procesinio pobdio
reikalavimai. Pavyzdiui, praymo atnaujinti skundo padavimo termin isprendimas
pareikjo naudai ABT 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostat taikymo prasme negali bti
vertinamas kaip savarankiko reikalavimo pareikjo naudai isprendimas (2010 m.
146
68/2010).
60. Skund tenkinus i dalies ir nustaius proporcij, j yra prasta taikyti visoms
praomoms priteisti ilaidoms, nesiejant j atsiradimo su konkreiu tenkintu reikalavi-
mu. Todl, pavyzdiui, tenkinus tik vien i trij kelt reikalavim, gali bti priteisiama
tik tredalis yminio mokesio sumos nepaisant to, jog yminis mokestis administra-
ciniame procese ksuotas ir jo dydis nepriklauso nuo pareikt reikalavim skaiiaus,
taip pat ir tredalis ilaid u ekspertizs atlikim, atstovavim ir t.t. (2010 m. gruodio
63
775/2010).
III.3.2.2. Ilaid paskirstymas, kai byla ubaigiama neprimus teismo sprendimo
(ABT 44 str. 1, 3, 4 ir 5 d.)
61. Byla neprimus teismo sprendimo dl gino esms gali baigtis dviem bdais
nutraukus byl (ABT 101 str.) ar palikus skund nenagrint (ABT 103 str.). ABT
tiesiogiai nereglamentuoja bylinjimosi ilaid paskirstymo iais atvejais (iimtis tik
ABT 44 str. 3 d., numatanti ilaid atlyginim, atsisakius skundo), todl tokiais atvejais
sprendiant ilaid paskirstymo klausim reikt vertinti kelto gino turin, procesi-
nius ali santykius ir j procesin elges, taip pat vertinti, kokioje bylos nagrinjimo
stadijoje byla ubaigta neprimus sprendimo bei nustatyti atsaking dl bylinjimosi
ilaid kilimo asmen.
62. ABT 44 straipsnio 3 dalis numato, jog io straipsnio 2 dalyje numatyta pa-
reikjo teis reikalauti ilaid atlyginimo ilieka ir tuo atveju, kai pareikjas atsisa-
ko praymo (skundo) dl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavim padavus
praym (skund) teismui. Ta aplinkyb, kad atsakovas nekeit ar nenaikino pareikjo
ginyt sprendim, iuo atveju reikms neturi, nes pareikjo reikalavim patenki-
nimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti,
taiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesnij taikym (2012 m. kovo 23 d.
442
- 151/2012). iuo atvilgiu esmins reikms
neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakov geruoju patenkinti pareikjo
reikalavim. Esmin aplinkyb yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik
po to, kai pareikjas kreipsi teism. Prieingas situacijos aikinimas bt pagrindas
atmesti praym, jei tik atsakovas rast koki nors rodym (rat, dokument ar kt.),
716
kurie parodyt kitus, nei pareikjo kreipimasis teism, skundo reikalavimo tenkini-
mo pagrindus. Tokia situacija bt neproporcinga ir paeist teist lkesi princip.
Kiekvien kart kreipdamasis teism, pareikjas negalt bti tikras dl teiss byli-
njimosi ilaid atlyginimo atsiradimo, jei vliau bet kuriuo momentu atsakovas vyk-
dyt pareikjo reikalavim ir motyvuot tai bet kokiomis aplinkybmis. Tokiu bdu
atsakovas nepagrstai ivengt pareigos atlyginti patirtas bylinjimosi ilaidas, nors ir
kreipimosi teism momentu pareikjo reikalavimas nebuvo de facto vykdytas arba
pareikjas apie tai neinojo ir negaljo inoti (2011 m. rugpjio 26 d. nutartis admi-
858
596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biu-
letenis Nr. 22, 2012 m., 369 374 p., 2011 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
822
-774/2011).
63. Sprendiant bylinjimosi ilaid paskirstymo klausim, kai pareikjas atsisako
skundo ne todl, kad atsakovas geruoju j patenkino, ABT egzistuoja teisinio reguliavi-
mo spraga, kuri upildoma taikant statymo analogij (ABT 4 str. 6 d.). Pagal analogij
pirmiausia taikytinos t pat teiss institut, t. y. bylinjimosi ilaid paskirstym, regla-
mentuojanios normos. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materiali-
n ir procesin teisin poveik i esms prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo
naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareikjui atsisakius savo reikalavim ir teismui nu-
traukus byl, teis teismin gynyb laikoma realizuota, ir pareikjas su tapaiu reika-
lavimu niekada nebeturs teiss kreiptis teism. Analogikos teisins pasekms ikyla ir
siteisjus teismo sprendimui, kuriuo pareikjo skundas netenkinamas (ABT 37 str. 2
d. 4 p., 101 str. 2 p.). Todl pareikjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas
geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teis reikalauti atlyginti jo patirtas ilaidas, nes
jis jau gali bti msis aktyvi savo teisi gynybos veiksm ir patyrs atitinkam byli-
njimosi ilaid. Situacija, kai tokios ilaidos bt pagrstos, taiau nebt atlyginamos,
nebt pateisinama teisingumo ir ali procesinio lygiateisikumo poiriu, nes ios
ilaidos patiriamos dl pareikjo kreipimosi teism (2008 m. rugsjo 25 d. nutartis
143
-375/2008).
64. Kai byla nutraukiama jos neinagrinjus i esms (t. y. kuomet nra aiku, kie-
no naudai bt buvs priimtas galutinis teismo sprendimas) ir teismo ilaid atlygini-
mo prao treiasis suinteresuotas asmuo, pirmiausiai btina vertinti kelto gino turin,
taip pat nustatyti, kaip pareikjo kelti reikalavimai yra susij su treiojo suinteresuoto
asmens teismis, nustatyti, ar pareikjo praymo patenkinimo atveju treiojo suinte-
resuoto asmens teiss bt pasikeitusios arba pasibaigusios, vertinti, kokioje bylos na-
grinjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dl treij
suinteresuot asmen kreipimosi administracin teism (kieno iniciatyva tretieji su-
interesuoti asmenys buvo traukti bylos nagrinjim), taigi, atitinkamai ir dl treij
suinteresuot asmen patirt ilaid (2010 m. balandio 30 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-166/2010). Pavyzdiui, byloje, kurioje pareikjas V. J. ginijo Kauno
miesto savivaldybs administracijos direktoriaus sprendim dl detaliojo plano ems
sklypui, priklausaniam treiajam suinteresuotam asmeniui UAB Unimodus, patvirti-
nimo, pripainta UAB Unimodus teis ilaid atlyginim i pareikjo teismui byl
nutraukus dl to, jog pareikjas praleido termin skundui paduoti. Teismas pabr, jog
UAB Unimodus proces treiuoju suinteresuotu asmeniu buvo trauktas pareikjo
iniciatyva, nes btent jis savo skunde pra suinteresuotais asmenimis byl traukti skly-
p savininkus, UAB Unimodus bylos nagrinjimo eigoje su pareikjo reikalavimais
717
nesutiko ir pra byl nutraukti, o bylos nenutraukus pra pareikjo skund atmesti,
tokiu bdu palaikydamas atsakovo pozicij, kad pareikjo skundas yra nepagrstas. Dl
ios prieasties konstatuota, jog treiojo suinteresuoto asmens interesai ir teiss, kurios
pareikjo skundo tenkinimo atveju bt pasikeitusios, buvo visikai (pilna apimtimi)
apginti (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-71/2012).Teism
praktika rodo, jog byl nutraukus ABT 101 straipsnio 6 punkto pagrindu (paaikjus,
kad skundas (praymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pa-
reikjas nepra termino atnaujinti, arba teismas atmet tok praym), teismo sprendi-
mas nutraukti byl pagal savo materialin ir procesin teisin poveik taip pat laikytinas
teismo sprendimu priimtu atsakovo naudai, todl atitinkamu bdu sprendiamas ir by-
linjimosi ilaid paskirstymo klausimas (2010 m. balandio 2 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
556
174/2010). Tos paios pozicijos laikytasi ir byloje, kurioje skundas
dalyje paliktas nenagrintu ABT 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes suinteresuotas
asmuo nesilaik nustatytos iankstinio bylos nagrinjimo ne per teism tvarkos (2009
m. lapkriio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
525
1290/2009).
III.3.2.3. Ilaid paskirstymas esant ali daugetui
(ABT 44 str.)
65. Praktikoje labai danos situacijos, kai teismo baigiamasis aktas (ne)naudin-
gas ne vienai, o kelioms alims (keliems pareikjams, keliems atsakovams, atsakovui
ir treiajam suinteresuotam asmeniui ir pan.). Tokiu atveju sprendiant klausim dl
bylinjimosi ilaid priteisimo, reikia nusprsti, kurie subjektai turi pareig atlyginti
laimjusios alies ilaidas, kokiomis dalimis ir kokiu bdu, t. y. solidariai ar lygiomis
dalimis. Vien tas faktas, kad pralaimjusios alies pusje yra keli subjektai automatikai
nereikia, kad visi jie privals atlyginti bylinjimosi ilaidas. Teism praktikoje iskiria-
mos tokios taisykls: pirma, jei ilaid atsiradim nulm tik viena proceso alis, kai j
buvo keletas, ilaidos priteistinos tik i jos vienos, kaip atsakingo u ilaid atsiradim
asmens. Pavyzdiui, pareikjas pra priteisti atstovavimo ilaidas, patirtas bylinjantis
pirmosios instancijos teisme po to, kai byloje buvo atnaujintas procesas. Teismas prijo
ivad, jog u pareikjo patirt atstovavimo ilaid atsiradim yra atsakingas praym
dl proceso atnaujinimo padavs vienas treiasis suinteresuotas asmuo D. V., todl
tik i jo pareikjas gali reikalauti atstovavimo ilaid atlyginimo (2011 m. sausio 21 d.
442
22/2011). Analogikai is klausimas isprstas
ir byloje Nr. AS
822
485/2010, kurioje Vyriausiasis administracinis teismas pripaino, kad
atsakovas V Registr centro Vilniaus lialas negali bti laikomas atsakingu dl parei-
kjos ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, nes registracijos panaikinim nulm ne V
Registr centro Vilniaus lialo neteisti veiksmai (registracija atitiko teiss akt reikala-
vimus), o ta aplinkyb, kad Vilniaus apskrities virininko administracijos Teritorij pla-
navimo ir statybos valstybins prieiros departamento pripainimo tinkamu naudoti
aktas, kaip daiktini teisi nekilnojamj daikt registravimo Nekilnojamojo turto
registre juridinis pagrindas, teismo sprendimu buvo panaikintas, todl praoma ilaid
suma priteistina i vieno atsakovo Vilniaus apskrities virininko administracijos (2010
m. rugpjio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
485/2010, Lietuvos vyriau-
siojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2011 m., 500 503 p.).
Antra, sprendiant klausim dl bylinjimosi ilaid, kai panaikinamas atsakovo
718
individualus administracinis aktas, kuris buvo priimtas remiantis treiojo suinteresuoto
asmens pateiktais duomenimis, bylinjimosi ilaidas paskirstyti ir atsakovui, ir treia-
jam suinteresuotam asmeniui nra pagrindo ilaidos priteistinos i atsakovo. Spren-
diant dl bylinjimosi ilaid atlyginimo nevertinama, kokia yra vairi subjekt taka
konkreiam individuliam administraciniam aktui, nes toks paskirstymas bt nepro-
tingas ir neadekvatus. Kiekvienu panaiu atveju bt galima nustatyti vairi galimai
atsaking institucij, kuri inioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo
priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikr atsakomyb bylinji-
mo ilaid kontekste, o toks nustatymas nepagrstai vilkint byl nagrinjim, paeist
proceso ekonomikumo princip. Taiau tuo atveju, jei byloje bt panaikintas aktas,
kurio pagrindu buvo priimtas kitas (taip pat panaikintas aktas), bt galima reikalauti,
kad bylinjimosi ilaidas atlygint ir pirmj akt prims subjektas (2011 m. gegus
20 d. Nr. AS
858
374/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21,
2011 m., 500 504 p.).
Treia, pralaimjusios alys pareigotinos atlyginti ilaidas ne solidariai, o lygiomis
dalimis, nes nei ABT, nei CPK nenumato, jog ilaid atlyginimas gali bti priteisiamas
i keli asmen solidariai, o pagal CK 6.5 ir 6.6 straipsni nuostatas solidarioji skolinin-
k prievol atsiranda tik statym ar ali susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais
atvejais, kai prievols dalykas yra nedalus (2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
556
11/2011).
66. ABT 44 straipsnio 1 dalis aikiai nustato, kad proceso alis, kurios naudai pri-
imtas sprendimas, turi teis gauti i kitos alies savo ilaid atlyginim. Ir tokia teis ne-
gali bti paneigta argumentuojant kitos alies (pralaimjusios alies) ar subjekto, kuris
kreipsi dl teismo ilaid atlyginimo, teisiniu statusu. Taigi bylinjimosi ilaidos gali
bti priteisiamos i pelno nesiekianio vieojo juridinio asmens (pavyzdiui, sodinink
bendrijos) (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-532/2011),
i vienos biudetins staigos kitai biudetinei staigai (2011 m. balandio 8 d. nutartis
525
-125/2011) ir pan. Jei pralaimjusi alis yra prokurat-
ra, kuri teism kreipsi gindama vie interes, proceso ali ilaidos, kurias jos patyr
pradjus proces dl prokuroro kreipimosi, atlyginamos i valstybs biudeto l (2008
m. gruodio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
502
-617/2008, 2009 m. liepos 17
143
438/2009).
67. Tais atvejais, kai byloje vyksta pareikjo, pateikusio skund byloje, teisi per-
mimas, ir toks asmuo jokia forma neireikia nesutikimo su nagrinjama byla, negalima
pradinio pareikjo pasikeitimu motyvuoti negalimum atlyginti byloje turtas bylin-
jimosi ilaidas toki teis gijusioms proceso alims (2011 m. rugpjio 12 d. nutartis
858
550/2011).
III.3.3. Bylinjimosi ilaid mainimas
(ABT 44 str.)
68. Kaip jau buvo minta, bylinjimosi ilaidos atlyginamos, kai jos yra apmoktos
(realios ilaidos), taiau tai nereikia, kad visos jos ir bus priteistos. Atitinkama bylin-
jimosi ilaid suma nepriteisiama, kai skundas tenkintas i dalies, ilaidos nesusijusios
su bylos nagrinjimu, ne visos jos pagrstos ir pan. Toks normavimas tvirtintas ABT
procesinmis teiss normomis bei teism praktikos suformuotomis taisyklmis. Taigi
719
sprendiant klausim dl ilaid, susijusi su administracins bylos nagrinjimu, atly-
ginimo negali bti vadovaujamasi CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dl visiko
padaryt nuostoli atlyginimo, nes pastarojoje normoje tvirtinta asmens nuostoli (a-
los) kompensavimo taisykl taikytina sprendiant klausim dl civilins atsakomybs
dydio (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-113/2012).
69. Nors statym leidjas ABT expressis verbis nra numats, kad pralaimjusi alis
galt bti atleista (visikai ar i dalies) nuo bylinjimosi ilaid atlyginimo kitai aliai
dl sunkios materialins padties, tokia galimyb visgi ilieka, nes teisinis reguliavimas
neturi kliudyti teismui vykdyti teisingum ir priimti sprendim, vadovaujantis teise, in-
ter alia nenusiengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams. Bylin-
jimosi ilaid atlyginimo instituto paskirtis nra nubausti pralaimjusi al, o utikrinti
kuo geresn ir racional laimjusios alies turt ilaid atlyginim. Taigi, vadovaujantis
bendraisiais teisingumo, protingumo ir siningumo principais, pralaimjusi proce-
so alis gali bti atleista visikai (ar i dalies) nuo bylinjimosi ilaid atlyginimo, taiau
tik iimtiniais atvejais, tokiu atveju vertinant ne tik proceso alies turtin padt, bet ir
administracins bylos proceso ali procesin elges ir kitas aplinkybes (2008 m. rugsjo
438
-81/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis
146
-913/2009, 2010 m. gegus 21 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
556
-302/2010). Vien ta aplinkyb, jog pralaimjusi alis biudeti-
n institucija, nesudaro pagrindo mainti praomas priteisti i jos bylinjimosi ilaidas
444
-1440/2009).
70. Pastebtina, kad administracinje byloje Nr. AS
556
-496/2008 apeliacins instan-
cijos teismas konstatavo, kad tai, jog pareikjo turtin padtis buvo pagrindas atleisti j
nuo yminio mokesio mokjimo, nereikia, kad jis atleidiamas nuo pareigos atlyginti
byl laimjusios alies patirtas bylinjimosi ilaidas. Prieingu atveju asmenys, pagal
statymus atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo valstybei, taip utikrinant j
teis teismin gynyb, gyt galimyb ia teise piktnaudiauti, nes, nepriklausomai
nuo bylos baigties, ivengt pareigos kitai aliai atlyginti ios patirtas ilaidas (2008 m.
556
-496/2008, 2008 m. sausio 3 d.
556
-42/2008).
III.3.4. Atstovavimo ilaidos ir j paskirstymas
(ABT 44 str. 6 d.)
71. Teism praktika patvirtina, jog didiausi priteistin ilaid dal danai sudaro
atstovavimo ilaidos (ia jos suprantamas plaija prasme, kaip visos ilaidos, atsira-
dusios dl atstovo teikt paslaug, o ne tik dl atstovavimo teismo posdyje), todl jos
aptartinos atskirai.
72. ABT 44 straipsnio 6 dalis atskirai iskiria proceso alies, kurios naudai pri-
imtas sprendimas, teis reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo ilaidas, kuri atlyginimo
klausimas sprendiamas CPK ir kit teiss akt nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2
dalis numato, kad alies ilaidos, susijusios su advokato ar advokato padjjo pagalba,
atsivelgiant konkreios bylos sudtingum ir advokato ar advokato padjjo darbo
ir laiko snaudas, yra priteisiamos ne didesns, kaip yra nustatyta teisingumo ministro
kartu su Lietuvos advokat tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dl u-
mokesio dydio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandio 2 d. sa-
720
kymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dl civilinse bylose priteistino umokesio
u advokato ar advokato padjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus
dydio (toliau ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydius u
konkreias advokato (advokato padjjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaiiuojamus
taikant nustatytus koecientus, kuri pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs patvirtinta minimali mnesin alga. Skirtingais laikotarpiais minimalios algos
dydiai kito (Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2007 m. birelio 6 d. nutarimu Nr. 543
,,Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo nuo 2007 m. liepos 1 d. patvirtino 700
Lt MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. gruodio 17 d. nutarimu Nr. 1368
,,Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d. 800 Lt MMA),
todl apskaiiuojant konkreias sumas u teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA
dydis, kuris galiojo konkreios teisins paslaugos teikimo metu (2008 m. spalio 28 d.
143
563/2008).
73. Paymtina, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisini pas-
laug sraas, todl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomenda-
cijose, priteistino umokesio dydis nustatomas kaip u analogikas teisines paslaugas,
numatytas Rekomendacijose (Rekomendacij 10 punktas). Pavyzdiui, patikslinto pra-
ymo suraymas gali bti atlyginamas taikant koecient, numatyt kitiems dokumen-
tams, susijusiems su atstovavimu byl procese, parengimui 0,12 (Rekomendacij 8.16
p.), o ne kaip u iekinio, prieiekinio, atsiliepimo iekin ar prieiekin parengim 3
(Rekomendacij 8.2 p.); praymas kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akto kons-
titucingumo ar Vyriausij administracin teism dl teiss akto teistumo ityrimo
arba parengtas atsiliepimas treiojo asmens pateikt praym atnaujinti proces admi-
nistracinje byloje gali bti atlyginamas pagal Rekomendacij 8.15 punkt, numatant
koecient kaip u kit dokument, kuriame raytinio proceso metu pareiktas pray-
mas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaikinimai (2009 m. birelio 5 d. nutartis adminis-
442
292/2009, 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
602
-71/2012); susipainimas su bylos mediaga teisme, mediagos rengimas eksper-
tui, pasirengimas teismo posdiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo
posdyje sudedamieji elementai ir gali bti atlyginami pagal Rekomendacij 8.18 punk-
t (2008 m. gruodio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
-613/2008, 2011 m.
858
-946/2011, 2012 m. sausio 16 d.
143
-29/2012, 2012 m. birelio 28 d. nutartis admi-
858
-1245/2012). Taiau teism praktika patvirtina, jog kai kurios
Rekomendacij 8 punkte tiesiogiai neminimos teisins paslaugos atitinkamais atvejais
gali bti nelaikomos savarankikomis ir u j teikim patirtos ilaidos gali bti atskirai
nepriteisiamos, teismui vertinus bylos mediag ir pripainus, jog jos eina atskir
paslaug, ivardint Rekomendacij 8 punkte, apimt. Pavyzdiui, susitikimas su kli-
entu, teism praktikos analiz, teisins konsultacijos ir teisins pozicijos formavimas,
teismo sprendimo gavimas gali bti sudtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todl
ir patirtos ilaidos u mintas paslaugas gali bti traktuojamos kaip ilaidos u vien
teisin paslaug skundo parengim (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
858
-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-
19/2012, 2012 m. birelio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-1245-/2012);
teismo posdio metu pareiktas praymas dl papildom dokument ireikalavimo
laikytinas atstovavimo teisme dalimi (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinje
721
byloje Nr. AS
143
-29/2012).
74. Atkreiptinas dmesys tai, jog Rekomendacij 8.16 punktas numato rekomen-
duojam priteistin maksimal umokesio dyd ir u kit dokument, susijusi su
atstovavimu byl procese, parengim, taiau iskyrus dokumentus, kuriais alinami
procesini dokument trkumai. Pastaroji iimtis turt bti taikoma sistemikai su
Rekomendacij 2 punkte nurodytais kriterijais ir Rekomendacij 10 punkte tvirtinta
teikt teisini paslaug analogija. Todl tais atvejais, kai alinami anksiau to paties
advokato ruot procesini dokument trkumai, ilaidos tokiems dokumentams tur-
t bti skaiiuojamos ilaidas pirminio skundo suraymui, nevirijant Rekomendacij
atitinkame punkte nurodyto maksimalaus dydio, o tais atvejais, kai advokatas teikia
patikslint ar pataisyt anksiau kito asmens rengt procesin dokument (pavyzdiui,
pareikjo rayt), alies ilaidos turt bti atlyginamos, kaip ir pirminio procesinio
dokumento parengimo atvejais (2012 m. balandio 16 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. AS
552
-298/2012).
75. Nustatant priteistino umokesio u teikiamas teisines paslaugas dyd rekomen-
duojama atsivelgti : bylos sudtingum; teisini paslaug kompleksikum, speciali
ini reikalingum; ankstesn (pakartotin) dalyvavim toje byloje; btinyb ivykti
kit vietov, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinig sum dyd (priteisti-
n ar ginijam); teisini paslaug teikimo pastovum ir pobd; sprendiam teisini
klausim naujum; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacij 2 p.). Be to, Rekomen-
dacij 11 punktas tvirtina, jog teismas iimtiniais atvejais gali nukrypti nuo i reko-
mendacij 8 punkte nustatyt maksimali dydi, atsivelgdamas konkreias bylos
aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais (pa-
vyzdiui, kai advokatas arba advokato padjjas teikia teisines paslaugas itin sudtingoje
byloje ir pan.) tai byloje, kurioje buvo sprendiama, ar buvo padarytas konkurencijos
teiss ir Europos bendrijos steigimo sutarties paeidimas, nusprsdamas dl apeliantui
priteistin atlygintin ilaid dydio Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo,
jog nuo rekomenduojam maksimali dydi nukrypstama juos padidinant 50 pro-
cent, kadangi byla teiss aikinimo ir taikymo aspektu buvo itin sudtinga (2009 m.
spalio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-34/2009). Taigi, matyti, jog ilaid
sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudtinga, kreipiamas dmesys
sprendiam byloje klausim naujum ir iskirtinum, dalyvaujani asmen skaii,
taikom teiss akt kiek, btinyb rinkti daug rodym ar rmimsi specialiomis i-
niomis, suformuotos vieningos teism praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)
buvim (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-946/2011).
Pralaimjusiai aliai teigiant, kad byla nesudtinga, i turi pateikti aik ir vienareik-
m bylos vertinim jos sudtingumo aspektu, nes tik abstrakts teiginiai, kad byla ne-
sudtinga priteistinos sumos dydio mainimui takos neturi (2011 m. gruodio 30 d.
858
-935/2011). Teism praktikoje yra buv atvej,
kai, vadovaujantis Rekomendacij 11 punktu, pareikjui pirmosios instancijos teismo
buvo priteistas net eis kartus didesnis nei pagal Rekomendacijas maksimalus ilaid
dydis, taiau Vyriausiasis administracinis teismas pripains, jog byla visgi iskirtin
(labai didel bylos apimtis, bylos procese patirtos proceso ali ir teismo labai didels
darbo bei laiko snaudos, byloje nagrinti klausimai, susij ne tik su nacionaline, bet
ir su Europos Bendrijos teise, teiktas praymas dl normini akt teistumo ityrimo
ir juo pasiektas norimas teisinis rezultatas), prijo ivados, kad ilaid padidinimas 6
722
kartus yra pernelyg didelis ir priteis ilaid dyd padidindamas j du kartus. Teismas
taip pat nurod, jog visos bylos sudtingumas lm ir kiekvienos advokat pareikjui
teiktos teisins paslaugos sudtingum, o tai slygoja maksimali priteistin ilaid dy-
di didinim dl vis pareikjui advokat suteikt teisini paslaug ri. Todl nra
pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog iuo atveju, taikant Rekomendacij 11 punkt,
negali bti taikomas toks ilaid skaiiavimo metodas, kai padidinama visa pareikjui
pagal Rekomendacij 8 punkt apskaiiuota priteistina maksimali ilaid suma (2009
442
- 292/2009).
76. Sprendiant, ar ilaidos, susijusios su advokato ar advokato padjjo pagalba,
atitinka priteistinoms ilaidoms keliamus kriterijus (su teismo procesu susijusios, bti-
nos, pagrstos ir realios ilaidos), vertinamos ne tik konkreios sskaitos ir j apmokji-
mo dokumentai, bet ir sudarytos teisins pagalbos sutartys. Kiekvienoje byloje atstov
suteiktos teisins paslaugos turi bti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio
dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posdiuose yra atliekami atsivelgiant
visos bylos proceso eig bei kontekst. Toki ivad prieita byloje, kurioje treiasis
suinteresuotas asmuo UAB iauli lyra nesutiko su pirmosios instancijos teismo jam
priteista bylinjimosi ilaid atlyginimo suma, o Vyriausiasis administracinis teismas,
palaikydamas pirmosios instancijos teismo nutart, pabr, jog byla nelaikytina itin
sudtinga, joje sprsti klausimai nra nauji, specialios kompleksins inios, pavyzdiui,
Europos Sjungos teiss imanymas, byloje rengiant atsiliepim pareikjo skund ne-
buvo reikalingos, o pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius koecientus pritei-
siamos bylos ilaidos bylose, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, t. y. pasiymi teisini
problem kompleksikumu, yra didels apimties ir pan. Teismas, pripaindamas pirmo-
sios instancijos teismo taikyt sumaint Rekomendacij 8.2 punkte nurodyt maksi-
mal koecient pagrstu, nurod, jog UAB iauli lyra nepateik rodym, jog byla
buvo itin sudtinga teiss taikymo prasme, be to, advokatas byloje atstovavo ne tik UAB
iauli lyra, bet ir treij suinteresuot asmen UAB Vaivorykt, dl ko pareng
bendr treij suinteresuot asmen atsiliepim pareikjo skund, todl priteistina
suma pagrstai maintina perpus (2011 m. rugsjo 19 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
62
631/2011).
77. Rekomendacij 5 punktas numato, jog u advokato padjjo teikiamas teisines
paslaugas skaiiuojama 80 procent i rekomendacij 8 punkte nurodyto maksima-
laus umokesio, 4 punktas tvirtina, kad neatsivelgiant tai, kiek advokat atstovauja
(teikia paslaugas) aliai, priteistino umokesio dydis negali viryti i rekomendacij
8 punkte nurodyto maksimalaus umokesio vienam advokatui dydio, iskyrus tuos
atvejus, kai keli advokat dalyvavimas btinas. Pavyzdiui, byloje Nr. A
502
-2433/2011
Vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareikjos reikalavimo priteisti jai ats-
tovavimo ilaidas, kurias ji patyr sumokjusi u teisines paslaugas dviem jai atstova-
vusiems advokatams, kadangi btinybs dalyvauti procese dviem atstovams pareikja
nepagrind, todl teisj kolegija nurod, kad turi bti sprendiama tik dl tos jos ilai-
d dalies, kuri susijusi su pirmiau proces stojusiu advokatu (2011 m. lapkriio 5 d.
502
-2433/2011).
78. Ta aplinkyb, kad asmuo buvo atstovaujamas teismo posdyje kito atstovo, kuris
byloje dalyvavo atstovo, su kuriuo sudaryta teisini paslaug sutartis, galiojimu, neat-
ima i atstovaujamojo teiss reikalauti atstovavimo ilaid atlyginimo (2011 m. rugsjo
492
-704/2011).
723
79. Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad
atstovavimo ilaidos, patirtos gin nagrinjant iankstinio gino nagrinjimo ne per
teism institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteismin gino nagrinjimo tvarka pri-
valoma ar ne, ginui persiklus teism laikytinos alies kitomis ilaidomis, susijusio-
mis su bylos nagrinjimu ir paprastai priteisiamos aliai, kurios naudai priimtas teismo
sprendimas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-33/2008, 2008
822
-513/2008). Asmuo, patyrs i-
laid ikiteisminje gin nagrinjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinjama,
gali ias ilaidas vertinti kaip turt turtin nuostol ir dl ios alos atlyginimo kreiptis
teism, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (2009 m. lapkriio 27 d. nutartis
502
1269/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teis-
mo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 118 - 127 p.).
80. Teiss atstovavimo ilaid atlyginim neriboja ir proceso alies statutas vie-
ojo administravimo subjektas, taiau atstovavimo ilaidos gali bti atlyginamos iam
subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo btinas siekiant tinkamai apgin-
ti valstybs (savivaldybs) interesus ir tai sprsdamas teismas turi kompleksikai ver-
tinti, ar, atsivelgiant atitinkamo vieojo administravimo subjekto vidinius adminis-
travimo pajgumus ir bylos pobd, atstovo pasitelkimas buvo btinas. Toki pozicij
suformulavusi Vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija paymjo,
kad ABT neriboja vieojo administravimo subjekto, esanio bylos alimi, galimybs
bti atstovaujamam advokato. Veikdamas specinje vieojo administravimo srityje, is
subjektas privalo utikrinti toki savo vidaus administravimo struktr, kuri leist jam
tinkamai gyvendinti vieojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinka-
mi valstybs (savivaldybi) biudeto asignavimai. Nereti atvejai, kai ikilus sudtingam
teisiniam klausimui vieojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakanka-
mi, todl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro slygas
tinkamai apginti valstybs (savivaldybs) interesus teisme. Tuo tikslu alos, atsiradusios
dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei statymo
51 straipsnio 6 dalis numato, kad Atstovaujant valstybei, gali bti pasitelkiami advoka-
tai (kiti teisininkai, bylos nagrinjimo valstybje turintys teis teikti teisines paslaugas),
jeigu byla yra sudtinga, reikia speciali ini, patyrimo, usienio valstybi teiss ini
arba kitais atvejais, kai tai yra btina tinkamam ir efektyviam valstybs interes gyni-
mui (2008 m. rugsjo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
375/2008, Lietu-
vos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 316 p.).
III.3.5. Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas
(ABT 45 str.)
81. ABT ne tik tvirtina asmens teis reikalauti atlyginti patirtas bylinjimosi i-
laidas, bet ir numato tokios teiss gyvendinimo mechanizm. Aikinant ABT 44 ir 45
straipsni normas sistemikai ir lingvistikai, iskirtinos tokios pagrindins su teiss
bylinjimosi ilaid atlyginim realizavimu susijusios slygos: pirma, turi bti priimtas
asmeniui (proceso aliai) naudingas teismo sprendimas; antra, mintas asmuo iki bylos
nagrinjimo i esms pabaigos, o to nepadarius ne vliau kaip per keturiolika dien
nuo sprendimo siteisjimo, turi ireikti vali, kad patirtos ilaidos jam bt atlygin-
tos; treia, praymas, kaip tokios valios ireikimo procesin forma, turi bti pateiktas
724
ratu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant i slyg visumai, teisme
gali bti sprendiamas proceso alies patirt bylinjimosi ilaid atlyginimo klausimas
(2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
520
-172/2012).
82. K reikia naudingas teismo sprendimas aptarta anksiau iame apibendrinime,
todl toliau aptariamos likusios teiss bylinjimosi ilaid atlyginim slygos. ABT
45 straipsnio 1 dalis numato, jog dl ilaid atlyginimo suinteresuota alis teismui pa-
teikia praym ratu su ilaid apskaiiavimu ir pagrindimu. ia i esms tvirtintas
suinteresuotai aliai adresuotas reikalavimas pagrsti savo prayme nurodytas ilaidas
konkreiais skaiiais bei rodymais, atitinkaniais ABT 57 straipsnio nustatytus reika-
lavimus (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-113/2012). Pra-
om sum apskaiiavimas i esms turt bti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis
146
2022/2010), isamus ir su pagrindimu (2011 m. birelio
756
34/2011). i reikalavim nepaisymas gali
lemti praymo dl ilaid atlyginimo atmetim (2011 m. rugpjio 29 d. nutartis admi-
nistracinje byloje AS
62
521/2011). Pamintas praymas gali bti paduotas: 1) iki bylos
nagrinjimo i esms pabaigos; teismas praym inagrinja priimdamas sprendim
dl administracins bylos (ABT 45 str. 2 d.); arba 2) ne vliau kaip per keturiolika dien
nuo sprendimo siteisjimo; tokiu atveju praymas paprastai inagrinjamas raytinio
proceso tvarka priimant nutart (ABT 45 str. 1 d., 2 d.).
83. Kai praymas dl bylinjimosi ilaid pateikiamas iki bylos nagrinjimo i es-
ms pabaigos, yra utikrinamas bylinjimosi ilaid paskirstymo operatyvumas gyven-
dinant tvirtint teismo pareig paskirstyti bylinjimosi ilaidas galutiniame sprendime
dl bylos esms (ABT 87 str. 5 d. 2 p.). Taiau reikia pastebti, kad iuo atveju praymo
atlyginti ilaidas isprendimas yra slygotas btinumu asmeniui, kuris pretenduoja
toki ilaid atlyginim, pateikti ilaid apskaiiavim ir pagrindim iki bylos inagri-
njimo i esms pabaigos, o to nepadarius, praymas paprastai paliekamas nenagrintu.
Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimyb pasinaudoti ABT 45 straipsnio 1 dalyje nu-
matyta teise teikti tinkamo turinio praym per 14 dien po teismo sprendimo siteis-
jimo (2009 m. gegus 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-599/2009). Teismo
ilaid klausim isprendus teismo sprendimu, asmuo, nesutinkantis su tokiu patvarky-
mu, gali j sksti apeliaciniu skundu.
84. Praymui dl teismo ilaid paduoti po teismo sprendimo siteisjimo yra nu-
statytas aikiai apibrtas terminas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo sprendi-
mo siteisjimo. io termino atnaujinimo galimybs ABT nenumato, todl jis yra nai-
kinamasis (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
5/2012). Tais
atvejais, kai praymas dl ilaid atlyginimo pateiktas po bylos nagrinjimo i esms
pabaigos, taiau teismo sprendimui dar nesiteisjus, jis inagrintinas tada, kai teismo
sprendimas administracinje byloje siteisja (2009 m. lapkriio 20 d. nutartis admi-
756
-57/2009). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas
nenustat praymo dl ilaid atlyginimo pateikimo ir jo inagrinjimo paeidimo, kai
Kauno tardymo izoliatoriaus praymas dl ilaid atlyginimo buvo inagrintas tik byl
pabaigus nagrinti apeliacine tvark ir siteisjus teismo sprendimui, nors jis teismui
isistas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo ir paskelbimo. iuo
atveju buvo atsivelgta tai, kad minto praymo pateikimo metu teismo sprendimas
dar nebuvo siteisjs (2011 m. lapkriio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-
627/2011).
725
85. Praym dl ilaid atlyginimo, pateikt po bylos inagrinjimo, teismas pa-
prastai inagrinja raytinio proceso tvarka (nedalyvaujant proceso alims), priimda-
mas nutart, taiau, pasinaudodamas diskrecijos teise, tvirtinta ABT 45 straipsnio 2
dalyje, teismas, vertins tokio praymo pagrstum, sprstino klausimo sudtingum ir
kitas aplinkybes, gali nusprsti rengti teismo posd. Bylos nagrinjimas teismo pos-
dyje, sprendiant bylinjimosi ilaid klausim, bt pagrstas tais atvejais, jei i byloje
esani rodym, kit bylos duomen, nebt galutinai aikus praymo dl bylinjimosi
ilaid pagrstumas, o proceso ali pakvietimas teismo posd galt padti iuos
neaikumus isprsti. Nusprendus pateikt praym nagrinti raytinio proceso tvarka,
tokio praymo nuoraas turi bti isiuniamas toms proceso alims, kurios gali turti
suinteresuotum iuo klausimu, t. y. proceso alims, i kuri praoma priteisti bylin-
jimosi ilaidas, nes ABT 72 straipsnyje numatyta nuostata dl atsiliepimo pateikimo
mutatis mutandis taikytina ir nagrinjant klausim dl bylinjimosi ilaid atlyginimo
858
46/2011, Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 481 p.). Isprendus pirmo-
sios instancijos teismui ilaid atlyginimo klausim teismo nutartimi, tokia nutartis gali
bti skundiama atskiruoju skundu (ABT 45 str. 3 d.).
86. Nuosekli administracini teism praktika patvirtina, jog bylinjimosi ilaidos
gali bti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todl praymas
dl ilaid, patirt nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmo-
sios instancijos teismui ir jame nagrinjamas, atitinkamai praymas dl ilaid, turt
nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme, atlyginimo nagrintinas apeliacins ins-
tancijos teisme. Tokios nuostatos nekeiia ir vlesnis byl sujungimas, t. y. jeigu bylos
pirmosios instancijos teisme nagrintos atskirai, patirtos bylinjimosi ilaidos atlygi-
namos kiekvienoje administracinje byloje atskirai, nepaisant to, jog bylos apeliacin-
je instancijoje buvo sujungtos (2011 m. rugsjo 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
492
704/2011). Tais atvejais, kai praymas priteisti bylinjimosi ilaidas apeliaci-
nje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacins instancijos, o pirmosios instancijos
teismui (ir atvirkiai), is teismas praym turt persisti apeliacins instancijos teis-
mui, o apeliacins instancijos teismas pirmosios instancijos teismui (2010 m. liepos
822
421/2010, 2012 m. birelio 28 d. nutartis
858
-1245/2012). Taiau vien ta aplinkyb, jog pirmosios
instancijos teismas, sprsdamas ilaid, patirt pirmosios instancijos teisme klausim,
kartu sprend ir dl apeliacins instancijos teisme patirt ilaid atlyginimo, savaime
nereikia, jog asmuo, nepateiks praymo apeliacins instancijos teismui, praranda tei-
s ios instancijos teisme patirtas ilaidas, nes vadovaujantis proceso koncentruotu-
mo principu, nagrindama atskirj skund Vyriausiojo administracinio teismo teisj
kolegija i esms gali vertinti ir t praymo dal, kuria buvo praoma atlyginti ilai-
das, patirtas atstovaujant apeliacins instancijos teisme (2010 m. rugsjo 17 d. nutartis
822
562/2010), arba perduoti klausim atskirai sprs-
ti apeliacins instancijos teisme (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
822
421/2010). Pavyzdiui, vienoje i inagrint byl Vyriausiasis administracinis
teismas nurod, kad kaip matyti i teismui pateikto praneimo, dalis jame nurodyt pas-
laug buvo suteiktos atstovaujant apeliacins instancijos teisme. Taigi praymas priteisti
atstovavimo apeliacins instancijos teisme ilaidas turjo bti teikiamas apeliacins ins-
tancijos teismui. Taiau pareikja praymus dl atstovavimo ilaid priteisimo teik tik
726
pirmosios instancijos teismui. Vis dlto iplstin teisj kolegija iuo konkreiu atveju
nevertino io fakto kaip esminio procesinio paeidimo, dl kurio ioje byloje nebt
pagrindo svarstyti bei priteisti ir apeliacins instancijos teisme patirtas ilaidas. I byloje
pateikt paaikinim buvo matyti, kad pareikja mokjo sskaitose faktrose nurody-
tas sumas u pagal savo pobd vis (nedalom) kompleks teisini paslaug (apiman-
i ir atstovavim apeliacins instancijos teisme), o ne u atskiras pavienes paslaugas
(pvz., pagal valandinius ar ksuotus dydius), sumoktos sumos buvo sutartos atskirai
(darant nuolaidas), jos nebuvo mokamos grietai laikantis i anksto nustatyt tarif. Dl
i prieasi nagrinjamu atveju iskirti atstovavimo ilaidas u atstovavim apeliaci-
ns instancijos teisme ir j ioje byloje nepriteisti bt neteisinga ir neatitikt pavedimo
sutarties ali santyki turinio (2012 m. balandio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
143
-31/2012).
87. Aplinkyb, kad ginas buvo pradtas nagrinti civiline tvarka, negali riboti as-
mens teiss gauti bylos nagrinjimo metu patirt ilaid atlyginim, byl inagrinjus
administracinio proceso tvarka. Procesinio klausimo dl bylos teismingumo isprendi-
mas ir bylos perdavimas i bendrosios kompetencijos teismo administraciniam teismui
neukerta teiss proceso aliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas byloje, i byl
pralaimjusios alies reikalauti atlyginti viso proceso metu patirtas ilaidas (2010 m.
858
administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 419 p.).
88. Atkreiptinas dmesys tai, jog kai, vadovaujantis ABT, pareikjas turjo gali-
myb prayti priteisti atstovavimo ilaidas, patirtas apygardos administraciniame teis-
me nagrinjant atitinkam skund, taiau byloje nra duomen, kad pareikjas tok
praym bt teismui pateiks ir jis bt j atmets arba kad buvo kit prieasi, dl
kuri pasinaudoti minta procesiniame statyme numatyta galimybe buvo nemano-
ma arba pernelyg sudtinga, ios pareikjo ilaidos nevertintinos kaip ala CK 6.249
straipsnio 1 dalies prasme. Procesini (atstovavimo) ilaid priteisimo pirmiausia turi
bti siekiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos (2011 m. birelio 6 d. nutartis
756
biuletenis Nr. 21, 2011 m., 311 p.).
89. Tais atvejais, kai apeliacins instancijos teismas keiia pirmosios instancijos
teismo sprendim ar priima nauj sprendim, atitinkamai pakeiiamas ir bylinjimosi
ilaid paskirstymas (2011 m. rugsjo 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-
3235/2011).
90. Sprendimo dalies, kuria priteistos bylinjimosi ilaidos, vykdymas gali bti ids-
tytas. Remiantis ABT 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi
teis dalyvaujanij byloje asmen praymu ar savo iniciatyva, atsivelgdamas turtin
abiej ali padt ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat
pakeisti sprendimo vykdymo tvark. Vyriausiasis administracinis teismas, sprsdamas
klausim dl teismo sprendimo vykdymo idstymo, nurod, jog tokiu atveju svarbus
abiej ali lygiateisikumo principo gyvendinimas, todl sprendimo vykdymo idsty-
mas visada turi bti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir ids-
tant sprendimo vykdym, turi bti siekiama i dviej ali interes pusiausvyros, ali
lygiateisikumo principas neturi bti paeistas. Teismo sprendimo vykdymas gali bti
idstomas iimtiniais atvejais, atsivelgiant ali turtin padt arba kai susidaro labai
nepalankios aplinkybs jam vykdyti. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas
727
neidst bylinjimosi ilaid pabrs idstymo instituto iimtin pobd bei priteis-
t i atsakovo Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos bylinjimosi ilaid
nedidel sum (vienu atveju priteista 600 Lt, kitu 1 000 Lt) (2009 m. balandio 26 d.
administracin byla Nr. A
444
-1440/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
556
385/2010).
III.4. Teismo nuobaudos
(ABT 59 str., 71 str. 7 d., 84 str.)
91. Administracini byl teisena yra siekiama greitai ir teisingai isprsti ginus dl
teiss vieojo administravimo srityje. Taiau proceso dalyvi elgesys ne visada dera su
iais tikslais, jie gali atsisakyti vykdyti jiems nustatytas procesines pareigas ar paeisti
administracini byl nagrinjimo tvark. Tai gali sutrukdyti teismui operatyviai ir visa-
pusikai isprsti gin. Todl ABT 84 straipsnyje, taip pat kitose normose yra tvirtinta
byl nagrinjanio teismo teis skirti baudas, t. y. procesines teisines sankcijas, asme-
nims paeidiantiems atitinkamas proceso teiss normas.
92. Administracin byl nagrinjantis teisjas ar teismas turi teis skirti baudas,
jeigu nustatytu laiku be pateisinam prieasi pareignai ir asmenys nevykdo teisjo
ar teismo reikalavim pateikti atsiliepim skund (praym), dokumentus ar kit me-
diag, taip pat u kit teisjo (teismo) reikalavim, susijusi su bylos nagrinjimu, ne-
vykdym (ABT 84 str. 1 d. 1 p.). Aikindamas nurodyt teisin reglamentavim, Vyriau-
siasis administracinis teismas nurod, jog teisjas (teismas) turi teis skirti privaiam
asmeniui ar pareignui baud tik nustats i slyg (juridini fakt) visum, t. y. kad: 1)
pareignas (asmuo) per teismo nustatyt termin nevykd konkretaus teisjo (teismo)
reikalavimo, susijusio su bylos nagrinjimu; 2) teisjo (teismo) reikalavimas nevykdy-
tas be objektyvi, pateisinam prieasi (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-28/2012). Taigi, jeigu teisjo (teismo) reikalavimas per nustatyt termi-
n yra nevykdomas dl prieasi, kurios teismo pripastamos pateisinamomis, skirti
teismo nuobaud nra pagrindo. Iimtinai teismo prerogatyva yra kiekvienu konkreiu
atveju vertinti, ar prieastys, dl kuri teismo reikalavimas nevykdomas, yra objekty-
vios, t. y. pateisinanios teismo reikalavimo nevykdym.
146
-28/2012 pirmosios instancijos teismas
tardymo izoliatoriaus kaljimo direktoriui paskyr 1 000 lit baud u teismo reika-
lavim pateikti duomenis apie pareikjo kalinimo slygas nevykdym be pateisina-
m prieasi. Tardymo izoliatoriaus kaljimo direktorius iki nustatyto termino i
dalies vykd pirmosios instancijos teismo pareigojim, t. y. nurod kameras, kuriose
pareikjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gegus
13 d., ir nurod ivardint kamer plot, o dl kamerose laikom asmen skaiiaus bylai
aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatoriaus kaljimo direktorius rate pirmosios ins-
tancijos teismui motyvuotai paaikino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes jos
parengimas yra susijs su neproporcingai didelmis darbo ir laiko snaudomis, kadangi
praoma informacijos u ilg laikotarp ir reikt perirti imtus nuteistj paskirs-
tymo iniarai, nes nuteistj kaita yra labai didel (per par atvyksta ir ivyksta apie
150 asmen). Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog tardymo izoliatoriaus
kaljimo direktoriaus nurodyt prieast, kodl jis negali vykdyti teismo reikalavi-
mo, vertinti kaip nepateisinam iuo konkreiu atveju nra pagrindo, kadangi teismas
728
pra per trumpesn nei vieno mnesio laikotarp pateikti duomenis apie nuteistojo
laikym atitinkamose tardymo izoliatoriaus kaljimo patalpose u ilg laikotarp (2
metus). Teisj kolegija padar ivad, kad iuo atveju nra nustatyta ABT 84 straips-
nio 1 dalies 1 punkte numatyt slyg (juridini fakt) visumos, kurias turi nustatyti
teismas, naudodamasis statymo suteikta teise skirti baudas u pareigojim, susijusi su
bylos nagrinjimu, nevykdym, todl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta
kaip neteista ir nepagrsta. Be to, teisj kolegija paymjo, jog tardymo izoliatoriaus
kaljimo direktoriaus motyvuotas ratas apie informacijos nepateikimo iki nustaty-
to termino pateisinamas prieastis, pirmosios instancijos teismui pagal nagrinjamos
bylos faktines aplinkybes galjo bti pagrindas nustatyti nauj termin pateikti bylos
nagrinjimui reikaling mediag (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-28/2012). Kitaip tariant, teismas, vertindamas prieastis, dl kuri teismo rei-
kalavimas yra nevykdomas, atsivelgia suformuluoto reikalavimo dalyk bei objekty-
vias ir proporcingas jo gyvendinimo galimybes nustatyto termino atvilgiu.
93. Iimtinai nuo asmens, kuriam yra adresuotas teismo (teisjo) reikalavimas, valios
priklausiusios aplinkybs, lmusios teismo (teisjo) reikalavimo nevykdym, paprastai
nepripastamos pateisinaniomis ir gali suponuoti teismo nuobaudos paskyrim. Pa-
822
238/2010 Panevio apygardos administra-
cinis teismas nutartimi paskyr pareikjui baud u tai, kad nebuvo vykdytas teismo
reikalavimas pateikti praomus dokumentus. Pareikjas neneig, kad teismo buvo pa-
reigotas pateikti dokumentus, taiau tiek teismo posdio metu, tiek atskirajame skun-
de nurod, kad apie pareigojim pamiro. Be to, atskirajame skunde nurod, kad jis
buvo paveds bendrovs darbuotojams surasti praomus dokumentus, taiau pastarieji
jo pavedimo taip pat nevykd. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, parei-
kjo ir jo vadovaujamos bendrovs darbuotoj nerpestingumas nra objektyvi klitis,
sutrukdiusi vykdyti teismo pavedim, todl pirmosios instancijos teismas baud u
teismo pavedimo nevykdym skyr pagrstai (2010 m. balandio 23 d. nutartis adminis-
822
238/2010).
94. Atsivelgiant ABT 84 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju skirdamas baud
dl tam tikr teismo pareigojim nevykdymo, teismas privalo nustatyti konkreius kal-
tus asmenis (pareignus), kurie buvo atsakingi u atitinkam pareigojim nevykdym.
Tokius asmenis teismas gali nustatyti tik tinkamai ir visapusikai vertins bylos aplin-
kybes. Administracinje byloje Nr. AS
8
341/2005 Vyriausiasis administracinis teismas
konstatavo, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrstai nusprend, jog u
teismo pareigojim, suformuluot 2005 m. birelio 7 d. rate Dl duomen pateikimo,
nevykdym buvo atsakingas Alytaus rajono policijos komisariato virininko pavaduo-
tojas D. V. vertinusi bylos aplinkybes, teisj kolegija konstatavo, jog D. V., kuriam buvo
paskirta bauda u teismo pareigojim nevykdym, neturjo joki objektyvi galimybi
utikrinti, organizuoti ar kontroliuoti teismo pareigojim vykdym bei pats faktikai
juos vykdyti, kadangi teismo ratas jam nebuvo perduotas. Todl iuo atveju sprsti-
nas klausimas dl kit Alytaus miesto bei rajono policijos komisariato darbuotoj ar
ios institucijos vadovo atsakomybs u teismo pareigojim nevykdym. Dl ios prie-
asties baudos u teismo pareigojim nevykdym skyrimo klausimas buvo perduotas
teismui nagrinti i naujo (2005 m. spalio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
8
341/2005).
95. Paymtina, jog teismo procesiniai dokumentai turi bti aiks ir konkrets, jie
729
negali bti grindiami abejonmis. is reikalavimas taip pat taikomas ir tiems teismo pro-
cesiniams dokumentams, kuriais yra skiriamos teismo nuobaudos. Dl pastarojo reikala-
vimo nesilaikymo Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos
teismo nutart, kuria treiojo suinteresuoto asmens vadovui buvo paskirta bauda u tai,
jog nebuvo vykdytas teismo reikalavimas pateikti atsiliepim. Teisj kolegija paymjo,
jog skirdamas treiojo suinteresuoto asmens vadovui baud pirmosios instancijos teismas
neisiaikino, kas yra mons vadovas, nenustat jo asmens duomen, kurie leist iden-
tikuoti baudiam asmen, taip pat teismas nesiaikino, ar i viso teismo reikalavimas
monje buvo gautas, nesiaikino, ar nebuvo objektyvi prieasi pateisinani teismo
nurodymo nevykdym (2009 m. gegus 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
239/2009). Kitaip tariant, teismas, skirdamas asmeniui nuobaud u teismo reikalavimo

nevykdym, turi bti aktyvus bei pagrsti teismo nuobaudos skyrim, t. y. motyvuoti,
kokie veiksniai lm, jog asmeniui yra skiriama teismo nuobauda. Administracinje byloje
Nr. AS
10
137/2007 Vyriausiasis administracinis teismas taip pat pabr btinum moty-
vuoti baudos paskyrim. Pastarojoje byloje pirmosios instancijos teismas V. U. skyr ABT
84 straipsnio 2 dalyje numatyt maksimali 1 000 Lt baud, taiau to i esms nemotyva-
vo. iuo atveju paskirtos baudos teistum bei pagrstum, atsivelgiant bylos aplinkybes,
patikrino Vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vertins tai, kad V. U. veiksmai buvo
motyvuoti netinkamu savo pareig suvokimu, pagrstu netinkamu teiss norm aikini-
mu, o ne piktybiniu atsisakymu vykdyti teismo paskirtas pareigas, sprend, kad paskirta
bauda nra proporcinga, todl pakeit 1 000 Lt baud 300 Lt dydio bauda (2007 m. kovo
10
-137/2007).
96. Tam, jog bt galima taikyti ABT 84 straipsnio 1 dalyje numatytas poveikio
priemones, teisjo ar teismo reikalavimas taip pat turi bti realiai, gyvendinamai bei
aikiai ireiktas. Administracinje byloje Nr. AS
10
137/2007 baudos valstybs mons
Valstybs turto fondo direktoriaus pareigas laikinai jusiam A. M. skyrim pirmosios
instancijos teismas motyvavo slyg teismo pavedimo vykdymui neutikrinimu. Vy-
riausiasis administracinis teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas 2006 m.
gruodio 18 d. nutartimi tiesiogiai valstybs monei Valstybs turto fondui joki rei-
kalavim nenustat, todl sprend, kad nagrinjamu atveju A. M. negali bti skiriama
ir jokia poveikio priemon u nepaskirto reikalavimo nevykdym (2007 m. kovo 29 d.
10
-137/2007).
97. Atkreiptinas dmesys, jog pagal ABT 84 straipsnio 1 dalies 1 punkt asmuo gali
bti baudiamas tik u teismo reikalavim (teismo nustatyt pareigojim), o ne pray-
m nevykdym. Administracinje byloje Nr. AS
442
399/2008 Vyriausiasis administraci-
nis teismas nurod, jog pirmosios instancijos teismo rate buvo suformuluotas praymas
Pabrads miesto seninei pasirayti teismo aukimo aknel ir grinti j teismui. Tokia
rato formuluot i esms turi bti suprasta tik kaip teismo praymas padti isprsti
problem, susijusi su teismo aukimo teikimu. Pareiga Pabrads miesto seninei atlikti
tam tikrus veiksmus mintame teismo rate nebuvo nustatyta. Taigi, kadangi iuo atve-
ju pirmosios instancijos teismas nebuvo nurods reikalavimo (privalomo nurodymo)
Pabrads miesto seninei atlikti tam tikrus veiksmus, teisj kolegija vertino, jog bausti
senin u teismo reikalavim nevykdym nebuvo pagrindo, todl pirmosios instan-
cijos teismo nutartis, kuria Pabrads miesto seninei buvo skirta 500 lit bauda, buvo
panaikinta (2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-399/2008).
98. Teismo (teisjo) formuluojami reikalavimai (privalomi nurodymai) asmenims
730
turi bti statymikai pagrsti, t. y. negalima reikalauti i asmens to, ko jis pagal statym
neturi pareigos daryti. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
525
239/2009, kurioje
pirmosios instancijos teismas baud paskyr treiojo suinteresuoto asmens vadovui u
tai, kad nebuvo vykdytas teismo reikalavimas pateikti atsiliepim, Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas paymjo, jog ABT nuostatos nenumato pareigos treiajam suinte-
resuotajam asmeniui pateikti atsiliepim skund, treiasis suinteresuotasis asmuo turi
tik teis teikti atsiliepim skund. Pareiga pateikti atsiliepim statyme numatyta tik
atsakovui (2009 m. gegus 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
239/2009).
Kitaip tariant, teismas (teisjas), nustatydamas tam tikr reikalavim asmenims, yra ri-
bojamas statymu.
99. Administracinje byloje Nr. AS
438
270/2009, kurioje pirmosios instancijos teis-
mas paskyr advokatui 400 Lt baud u neatvykim teismo posd be pateisinam
prieasi, Vyriausiasis administracinis teismas akcentavo tai, jog vadovaujantis ABT
80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proceso alies atstovo nedalyvavimas teismo posdy-
je nra beslyginis pagrindas atidti bylos nagrinjim ar esmin klitis, trukdanti bylos
nagrinjimui. Teisj kolegija pabr, jog byloje nra joki rodym, kad nedalyvauda-
mas teismo posdiuose pareikjo atstovas nevykd konkrei teisjo (teismo) reikala-
vim, susijusi su bylos nagrinjimu. Byloje buvo nustatyta, jog apie bylos nagrinjimo
viet ir laik pareikjo atstovui advokatui buvo praneama teismo aukimais, taiau jo-
ki kit procesinio pobdio dokument, kuriais pareikjo atstovas bt informuotas
apie konkret teismo pareigojim dalyvauti teismo posdiuose, byloje nebuvo. Teisj
kolegija konstatavo, kad nra teisinio pagrindo advokato veiksmus (neveikim) kva-
likuoti pagal ABT 84 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (2009 m. gegus 22 d.
438
270/2009).
Aptariamu aspektu btina pabrti, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. ABT 84 straipsnio
1 dalies 6 punkte yra tvirtinta administracinio teismo teis skirti baudas u piktnau-
diavim procesu. Piktnaudiavimu administraciniu procesu administracinis teismas
gali pripainti objektyviai nesining veikim ar neveikim, nukreipt prie ekonomi-
k, operatyv ir teising bylos inagrinjim ar isprendim. Pagal minto straipsnio 2
dal i nuobauda, be kita ko, gali bti skirta zini ir juridini asmen atstovams.
100. Pastebtina, kad bylose dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos atsako-
vas dar iki 2012 m. liepos 1 d. danai praydavo skirti baud pareikjui dl piktnaudia-
vimo teismis. Taiau nagrinjant tokio pobdio praymus byl nagrinjanti teisj
kolegija daniausiai nenustatydavo pagrindo tenkinti tok praym, kadangi ABT tokia
teismo teis skirti nuobaud u piktnaudiavim procesinmis teismis nebuvo nu-
matyta (2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
62
2858/2011). Teisi-
nis reguliavimas iuo aspektu, kaip minta, pasikeit nuo 2012 m. liepos 1 d.
101. Administracin byl nagrinjantis teisjas ar teismas turi teis skirti baudas,
jeigu liudytojas, specialistas ar ekspertas be pateisinam prieasi neatvyksta pas byl
posdiui rengiant teisj ar teismo posd (ABT 84 str. 1 d. 2 p.). Pavyzdiui, admi-
146
89/2010 K. K. skirta 300 Lt baud u vengim atlikti liu-
dytojo pareig, t. y. u tai, kad is neatvyko 2009 m. lapkriio 30 d. teismo posd be
svarbi prieasi, nors buvo apie j tinkamai informuotas (2010 m. sausio 29 d. nutartis
146
89/2010).
102. Administracin byl nagrinjantis teisjas ar teismas turi teis skirti baudas, jei-
gu dalyvaujantys byloje asmenys po spjimo vl kalba be eils, ugaulioja kitus bylo-
731
je dalyvaujanius asmenis ar teism (ABT 84 str. 1 d. 3 p.). Administracinje byloje Nr.
AS
822
352/2011 teismas, remdamasis minta teiss norma, skyr pareikjui 500 lit bau-
d. Pareikjas teig, kad yra nubaustas nepagrstai ir kad teismas nutartyje ikraip jo pa-
sisakymus. Taiau iuos jo argumentus Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija
atmet: skundiamoje nutartyje atsispindjo teismo posdio protokolo uksuoti parei-
kjo pasisakymai, kuriuos apeliacins instancijos teisj kolegija, sutikdama su skundia-
moje nutartyje padarytomis ivadomis, vertino kaip ugaulius teismo bei teisj atvilgiu.
Be to, teisj kolegija paymjo, jog pareikjo tyia eisti teism iuo atveju nra reik-
minga (2011 m. birelio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
352/2011).
103. Pagal ABT 84 straipsnio 1 dalies 4 punkt administracin byl nagrinjantis
teisjas ar teismas turi teis skirti baudas, jeigu posdi salje esantys asmenys paei-
dia tvark, neklauso posdio pirmininko reikalavim laikytis tvarkos.
104. Vadovaujantis ABT 84 straipsnio 2 dalimi, administracin byl nagrinjantis
teismas turi teis skirti baud ziniams ir juridiniams asmenims, j atstovams iki 1 000
lit, o pareignams ar institucij ir staig atstovams iki 2 000 lit u kiekvien pa-
eidimo atvej, iskyrus io straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyt atvej, t. y. nualinimo
teise piktnaudiaujaniam asmeniui teismas turi teis skirti iki 5 000 lit baud. Dl pir-
mosios instancijos teismo nutarties skirti baud gali bti duodamas atskirasis skundas.
Be to, vadovaujantis ABT 47
1
straipsnio 7 dalimi, nukentjusio nuo piktnaudiavimo
nualinimo teise asmens motyvuotu praymu visa ar dalis baudos, skirtos nualinimo
teise piktnaudiaujaniam asmeniui, gali bti skiriama nukentjusio nuo piktnaudiavi-
mo nualinimo teise asmens naudai.
105. Pastebtina, kad nuostata, jog bauda pagal ABT 84 straipsn gali bti skiriama
juridiniam asmeniui, sigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Todl Vyriausiasis administracinis
teismas, aikindamas iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio ABT 84 straipsnio 1 dalies 1
punkt ir ABT 84 straipsnio 2 dal, konstatavo, kad statymas suteikia teis teismui
skirti baud btent institucij ar staig atstovams, o ne paiam juridiniam asmeniui
525
-529/2010). Administraci-
nje byloje Nr. AS
525
-529/2010 teismas baud skyr ne mons atstovui, o paiai monei.
Teisj kolegija pabr, kad tokios teiss ABT teismui nesuteik, todl nutarties dalis,
kuria paskirta bauda UAB Arsenalas, buvo panaikinta kaip neteista, nes pirmosios
instancijos teismas netinkamai aikino ir taik teiss normas (2010 m. spalio 8 d. nutar-
525
529/2010).
106. Atkreiptinas dmesys, jog statyme nra numatyta minimali bauda, taigi nuo-
baudos dydio parinkimas priklauso nuobaud skirianio teismo (teisjo) diskrecijai,
vertinus visas bylos aplinkybes bei atsivelgus teisingumo, protingumo ir proporcin-
gumo kriterijus. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
4
-135/2007, kurioje Kauno
valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos direktor man, kad paskirta 200 lit
bauda yra per didel, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog panaikinti ar
sumainti baud nra pagrindo. Teisj kolegija paymjo, kad atsakovas apie vyksiant
teismo posd bei btinyb dalyvauti jame buvo informuotas i anksto, beveik prie du
mnesius iki posdio datos, be to, jokio praymo pakeisti posdio dat ar atidti by-
los nagrinjim i atsakovo nebuvo gauta. Teisj kolegija padar ivad, jog Valstybs
garantuojamos teisins pagalbos tarnybos vadov, bdama pakankamai rpestinga, i-
nodama, jog tarnyboje trksta darbuotoj, galini jai atstovauti teismuose, turjo gali-
myb situacij reaguoti tokiu bdu, kad bt vykdytas teismo pareigojimas utikrinti
732
atsakovo atstovo dalyvavim teismo posdyje ir bylos nagrinjimas nebt vilkinamas.
Be to, tarnybos vadovei skirta bauda yra gerokai maesn u ABT 84 straipsnio 2 daly-
je numatyt maksimali baud, kuri galim skirti u teismo pareigojim nevykdym
4
-135/2007). Kitoje byloje
apeliacins instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, ku-
ria asmeniui paskirta teismo nuobauda, teistum, vertins bylos aplinkybes, sumaino
paskirtos baudos dyd. Administracinje byloje Nr. AS
822
238/2010, Vyriausiojo admi-
nistracinio teismo nuomone, atsivelgiant tai, kad pareikjas gailisi dl teismo nuro-
dymo nevykdymo, bei aplinkyb, kuri paaikjo vliau, kad dokument pareikjas ne-
galjo pateikti, pirmosios instancijos teismo paskirta 500 lit bauda buvo sumainta iki
200 lit (2010 m. balandio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
238/2010).
107. ABT yra numatyta teismo teis skirti baudas ir kitais, ne tik ABT 84 straipsny-
je tvirtintais pagrindais. Pavyzdiui, u pareigojimo praneti teismui apie savo adreso
pasikeitim bylos proceso metu nevykdym, jeigu dl nepraneimo buvo atidtas bylos
nagrinjimas, teismas turi teis proceso dalyviams ir atstovams skirti baud iki 200 lit.
(ABT 77 str. 2 d.). ABT 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog u neatvykim teism ar
atsisakym teisme duoti parodymus, paaikinimus ar ivad aukiamam asmeniui gali
bti skiriama bauda iki 1 000 lit ar skiriamas iki vieno mnesio aretas. ioje teiss
normoje taip pat nustatyta, kad jeigu aukiamas asmuo be svarbios prieasties neatvyko
teism, jis teisjo arba teismo nutartimi gali bti atvesdinamas. Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas yra paymjs, jog pastarojoje teiss normoje nurodytomis svarbiomis
prieastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybs,
sutrukdiusios jam atvykti teismo posd, kur jis buvo aukiamas (2008 m. rugpjio
63
397/2008).
108. Kitas ABT numatytas atvejis, kuomet administracinis teismas gali skirti bau-
d, yra teismo reikalavimo utikrinimo priemonmis nustatyt draudim nesilaikymas.
Administracinis teismas, vadovaudamasis ABT 71 straipsniu, gali paskirti ias reika-
lavimo utikrinimo priemones: udraudim atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, i-
iekojimo pagal vykdomj dokument sustabdym ir ginijamo akto galiojimo laikin
sustabdym (ABT 71 str. 3 d.). ABT 71 straipsnio 7 dalyje (anksiau ABT 71 str. 6
d.) yra numatyta, jog jeigu paeidiami draudimai, nurodyti io straipsnio 3 dalyje, kal-
tiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1 000 lit bauda.
109. Nagrinti praymus bei skirti kaltiems asmenis baudas u teismo pritaikyto-
mis reikalavimo utikrinimo priemonmis nustatyt draudim nesilaikym yra btent
administracini teism kompetencija. Klausim dl nuobaudos skyrimo turi sprsti tas
teismas, kuris pritaik reikalavimo utikrinimo priemon.
17
318/2007 pareikjas V. J. K. Panevio
apygardos administraciniam teismui, be kita ko, pateik praym dl ABT 71 straipsnio
6 dalyje numatyt sankcij taikymo atsakovui Utenos apskrities virininko administra-
cijai u pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos reikalavimo utikrinimo prie-
mons udraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus nevykdym. Pirmosios
instancijos teismas atsisak priimti pareikjo praym, konstatavs, jog pirmosios
instancijos teismo nutarties vykdymo ir sankcij u ios nutarties nevykdym klausimai
turi bti sprendiami civilinio proceso nustatyta tvarka. Taiau Vyriausiasis administra-
cinis teismas nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurod, jog pir-
mosios instancijos teismas nepagrstai konstatavo, kad klausimas dl ABT 71 straipsnio
733
6 dalyje numatyt sankcij taikymo atsakovui u pirmosios instancijos teismo nutar-
timi paskirtos reikalavimo utikrinimo priemons nevykdym turi bti sprendiamas
civilinio proceso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis buvo pa-
naikinta, perduodant iam teismui pareikjo praym dl sankcij taikymo nagrinti i
naujo (2007 m. rugsjo 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
17
318/2007).
110. Pastebtina, jog teismas, sprendiantis dl reikalavimo utikrinimo priemoni
nevykdymo ir sankcij u tai taikymo, kaip ir skiriant kitas nuobaudas, turi nustatyti kal-
tus asmenis, kurie paeid reikalavimo utikrinimo priemonmis nustatytus draudimus.
11
279/2005 Vyriausiasis administracinis teismas
padar prieing ivad nei pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog rengiamas
teritorijos iauliuose, Architekt g. 1 c, detalusis planas gali turti takos pareikjo L. K.
nuosavybs teisi atkrimui, todl teismo nutartimi nustatytas draudimas rengti kitiems
asmenims teritorij planavimo dokumentus bei atlikti kitus administracinius veiksmus,
kurie galt turti takos L. K. nuosavybs teisi atkrimui, buvo paeistas. Vyriausiasis
administracinis teismas ioje byloje taip pat konstatavo, jog kaltus asmenis, paeidusius
reikalavimo utikrinimo priemonmis nustatytus draudimus, turi nustatyti pirmosios
instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas iuo atveju ios aplinkybs nesiai-
kino. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir teismo nuobaudos skyri-
mo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (2005 m.
11
279/2005).
Kitoje administracinje byloje Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog
pirmosios instancijos teismas tinkamai identikavo kalt asmen. Administracinje by-
loje Nr. AS
11
143/2004 pirmosios instancijos teismas udraud Panevio rajono me-
diokls plot vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijai teikti Panevio apskrities
virininkui tvirtinti mediokls plot vienet ar rib pakeitimo projekto dal dl me-
diotoj brelio Vilnius ir mediotoj brelio Tauras iki siteiss sprendimas admi-
nistracinje byloje Nr. I-8204/2003, t. y. udraud atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.
Taiau Panevio rajono mediokls plot vienetams nustatyti ir riboms keisti komisija
paeid mint teismo nustatyt draudim ir pateik Panevio apskrities virininkui
tvirtinti mediotoj brelio Tauras ir mediotoj brelio Vilnius mediokls plo-
t vienet projektus, vardindama tai technine dokumentacija. Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas konstatavo, kad aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. P.
50 Lt baud u nustatyto draudimo nesilaikym paskyr pagrstai. Byloje buvo kons-
tatuota, jog iuo atveju teikim Panevio apskrities virininkui dl mediokls plot
vienet rib tvirtinimo pasira Panevio rajono mediokls plot vienetams nusta-
tyti ir riboms keisti komisijos pirmininkas A. P., todl, vertinus byloje esani media-
g, jis laikytinas teismo nustatyt draudim paeidusiu kaltu asmeniu, kuriam pagal
ABT 71 straipsnio 6 dal skirtina bauda (2004 m. kovo 19 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
11
143/2004).
III.5. Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas
(ABT 71 str.)
111. Pagal ABT 71 straipsnio 1 dal, teismas arba teisjas gali imtis priemoni rei-
kalavimui utikrinti proceso dalyvi praymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso
stadijoje, jeigu, nesimus utikrinimo priemoni, teismo sprendimo vykdymas pasun-
734
kt arba pasidaryt negalimas. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pay-
mta, jog reikalavimo utikrinimo priemon yra tas teisinis mechanizmas, remiantis
kuriuo, esant statyme nustatytoms slygoms bei vertinus visas reikmingas aplinkybes
ir interesus, galt bt ukertamas kelias neatitaisomam asmens teisi ir teist inte-
res paeidimui atsirasti. Taiau reikalavimo utikrinimo priemonmis, kaip statymu
suteikta teise, turi bti naudojamasi protingai ir siningai, negalima ja piktnaudiauti,
naudotis ja ne pagal paskirt (2012 m. balandio 18 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
525
-272/2012).
112. I nusistovjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad
teismas, sprsdamas dl ABT 71 straipsnio 3 dalyje nurodyt reikalavimo utikrini-
mo priemoni taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grsm, jog netaikius i reikalavi-
mo utikrinimo priemoni teismo sprendimo vykdymas pasunkt arba pasidaryt
negalimas, t. y. kad primus sprendim panaikinti skundiam akt (veiksm), iki jo
primimo buvusios padties atkrimas pasunkt arba tapt negalimas (ABT 92 str.)
(pvz., 2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-832/2011). Re-
alus bei veiksmingas iki skundiamo administracinio akto primimo buvusios padties
atkrimas, paeist pareikjo teisi ir teist interes atkrimas ir apgynimas bei re-
alus teismo sprendimo vykdymas pasunkt arba tapt nebemanomas tuo atveju, jei
bylos nagrinjimo metu galiojantis aktas, kurio teistumas ir pagrstumas ginijamas,
sukelt (ar tiktina, kad sukelt) tokias neigiamas pasekmes, kuri paalinimas, teismui
primus palank pareikjui sprendim, bt nemanomas ar sudtingas (r., pvz., 2008
m. spalio 17 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
438
-558/2008, 2010 m. spalio 11 d.
143
-612/2010).
113. Sprendiant reikalavimo utikrinimo priemoni klausim, byla i esms nra
nagrinjama. Todl praymas taikyti reikalavimo utikrinimo priemones turi bti grin-
diamas su bsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkjimo aplinkybmis, o ne su
gino sprendimu i esms (2012 m. gegus 18 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
492
-233/2012). Reikalavim utikrinimo priemone yra tik laikinai ksuojama esama
padtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, taiau tai neturi takos
paiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
442
-41/2012).
114. Paymtina, kad praymas dl reikalavimo priemoni utikrinimo paprastai
nra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybs, dl kuri suinteresuotas asmuo prao lai-
kinosios apsaugos, jau yra vykusios. Toks praymas prietarauja reikalavimo utikri-
nimo priemoni instituto paskiriai, kadangi pagal savo esm reikalavimo utikrinimo
priemons yra taikomos tik esant grsmei, jog atitinkamos aplinkybs kils ateityje (2009
143
-381/2009). Pavyzdiui, admi-
492
-757/2011 teisj kolegija nustaiusi, kad Maisto tvarkymo
subjekto patvirtinimo paymjimas pareikjui buvo iduotas sezoninei veiklai, o se-
zonas Palangos mieste yra nuo gegus 12 dienos iki spalio 15 dienos, nusprend, kad
bylos nagrinjimo metu, kai sezonas yra pasibaigs, pareikjo praom reikalavimo
utikrinimo priemoni sustabdyti ginijamo sprendimo, kuriuo i esms panaikinta
galimyb vykdyti sezonin prekyb, galiojim taikymas tapo nebetikslingas (2011 m.
492
-757/2011).
115. Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi
bti adekvatus siekiamam tikslui, nepaeisti proporcingumo ir proceso ali interes
735
pusiausvyros princip bei vieojo intereso (pvz., 2010 m. rugsjo 20 d. nutartis adminis-
858
-602/2010).
115.1. Proporcingumo principas. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktiko-
je yra konstatavs, kad proporcingumo principo taikymas, sprendiant dl reikalavimo
utikrinimo priemoni, reikia poreik pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirast
pareikjui, jei reikalavimo utikrinimo priemon nebt pritaikyta, o pareikjo skun-
das inagrinjus byl bt patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirast atsakovui, kitiems
subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo utikrinimo priemons bt pritaikytos, ta-
iau skundas bt atmestas (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
444
-244/2008). Tam, kad reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas bt negalimas
dl proporcingumo principo ar interes pusiausvyros paeidimo, nepakanka vien tik
nustatyti, kad reikalavimo utikrinimo priemon sukelia neigiamus padarinius atitinka-
mam asmeniui, bet turi bti vertinamas ir toki padarini mastas ir pobdis, j reik-
mingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galt atsirasti,
jei reikalavimo utikrinimo priemons nebt taikomos (2008 m. kovo 28 d. nutartis
62
-217/2008). Taigi sprendiant dl reikalavimo utikri-
nimo priemoni taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo utikri-
nimo priemons bus taikomos arba netaikomos, kurie i i padarini labiau tiktini
ir sunkesni, sudtingiau paalinami (2011 m. rugpjio 19 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
146
-674/2011). Paymtina, kad administracinje byloje Nr. AS
146
-125/2009
teisj kolegija, remdamasi proporcingumo principu, be kita ko, konstatavo, kad taikant
reikalavimo utikrinimo priemones, negalima pareikjo teisi riboti daugiau negu tai
yra btina (2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-125/2009).
Teisingumo principas reikalauja, kad sprendiant dl reikalavimo utikrinimo priemo-
ni bt atsivelgta ir atsakovo interesus (2007 m. lapkriio 16 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
2
Nr. 13, p. 265275).
115.2. Vieasis interesas. Reikalavimo utikrinimo priemons taikomos adminis-
traciniuose ginuose, kuriose paprastai dalyvauja vieojo administravimo institucija,
gyvendinanti valstybs valdi, tad negali bti nepaisoma ir viej interes (2007 m.
lapkriio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
2
-646/2007, Administracini teis-
m praktika Nr. 13, p. 265275). Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
556
-315/2008
teisj kolegija paymjo, kad pavojing atliek tvarkymas yra specin, su padidintos
rizikos altiniu besisiejanti veikla, kurios vykdymui taikomi auktesni kriterijai. Atsi-
velgiant tai, teisj kolegijos vertinimu, nagrintu atveju reikalavimo utikrinimo
priemons pritaikymas ginijamo atsakovo sprendimo sustabdymas, i esms sukur-
t toki faktin situacij, jog bendrov galt vykdyti padidinto pavojaus altinio vei-
kl, kurios vykdymui reikalinga licencija, neipildiusi specialij reikalavim. Todl
pabrta, kad reikalavimo utikrinimo priemoni netaikymas labiau nei j taikymas
nagrinjamu atveju utikrint viej interes, t. y. bt maesn tikimyb, kad vykus
draudiminiam vykiui, kuriai bendrov neturi statym numatytos formos laidavimo
draudimo sutarties ar banko garantijos, nebelikt subjekto, privalanio atlyginti nuosto-
lius bei paalinti aplinkai ir visuomenei pragaitingas pasekmes, kurias kelia pavojingos
atliekos ir j tvarkymas. vertinusi vieojo intereso apsaugos btinum, teisj kolegija
nusprend reikalavimo utikrinimo priemons laikino sprendimo, kuriuo panaikintas
bendrovei iduotas taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimas, sustabdymo,
736
netaikyti (2012 m. gegus 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-349/2012).
116. ABT 71 straipsnio 3 dalyje vardintos galimos reikalavimo utikrinimo prie-
moni rys udraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, iiekojimo pagal
vykdomj dokument sustabdymas, ginijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
ABT 71 straipsnio 3 dalis tvirtina baigtin reikalavimo utikrinimo priemoni ri
sra. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
442
-731/2009 teisj kolegija konsta-
tavo, kad ABT 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra numatyta tik udraudimo atlikti
veiksmus priemon, o tokios reikalavim utikrinimo priemons kaip pareigojimas at-
likti veiksmus ABT 71 straipsnio 3 dalis nenumato. Tai yra pagal statym, utikrinant
skundo reikalavimus, atsakovo veiksmams gali bti daromas tik toks poveikis, kuriuo
atsakovas yra priveriamas elgtis pasyviai (neveikti tam tikru bdu), bet atsakovui ne-
gali bti nurodoma elgtis aktyviai (veikti tam tikru bdu) (2009 m. gruodio 2 d. nu-
442
-731/2009). Vis dlto, nors ABT expressis verbis
tokios reikalavimo utikrinimo priemons, kaip pareigojimas atlikti veiksmus, nenu-
mato, taiau visais atvejais turi bti atsivelgiama, koki veiksm yra praoma reika-
lavimo utikrinimo priemone, o ne tik vadovaujamasi pareikjo pateiktu praomos
reikalavimo utikrinimo priemons lingvistiniu formulavimu (2012 m. balandio 4 d.
858
-310/2012). I pirmo vilgsnio tam tikrais atve-
jais gali atrodyti, jog asmuo prao pareigoti atlikti veiksmus, nors pagal turin praoma
pritaikyti priemon gali bti kvalikuojama kaip praymas udrausti atlikti tam tikrus
veiksmus. Pavyzdiui, nors administracinje byloje Nr. AS
858
-310/2012 pareikjas pra
pareigoti Vidaus reikal ministerij sustabdyti <...> paskelbto konkurso <...> vykdy-
m, teismas tok praym vertino kaip praym udrausti Vidaus reikal ministerijai
laikinai vykdyti <...> paskelbt konkurs <...>.
Be to, Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra paymjs, kad
Administracini byl teisenos statymas nenumato tokios reikalavimo utikrinimo for-
mos kaip pareigojimas pateikti galim nuostoli utikrinim, pritaikius vien i io sta-
tymo 71 straipsnio 3 dalyje numatyt reikalavimo utikrinimo priemoni. Nagrinjant
tokio pobdio praym, nra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso normomis, reguliuojaniomis analogikus procesinius teisinius santykius, nes
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 71 straipsnis, reguliuojan-
tis reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo slygas bei tvark, nenurodo, jog iais
atvejais privaloma remtis ir minto kodekso normomis (2010 m. vasario 19 d. nutartis
525
biuletenis Nr. 19).
116.1. Taikant ABT 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyt reikalavimo utikrini-
mo priemon udraudim atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi bti konkreiai
nurodyta, kokius veiksmus, kuri atlikimas teismo sprendimo vykdym apsunkint
arba padaryt negalimu, draudiama atlikti ir neturi bti nustatoma daugiau suvary-
m, negu yra btina io straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Prieingu atveju
bt paeisti reikalavimo utikrinimo priemons taikymo tikslingumo, proporcingumo
principai (2012 m. balandio 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-310/2012).
116.2. Pastebtina, kad ABT 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos reikalavimo
utikrinimo priemons iiekojimo pagal vykdomj dokument stabdymo, taikymui
teisins reikms gali turti Mokesi administravimo statymo 110 straipsnis. Pagal
Mokesi administravimo 110 straipsnio 1 dal, skundo, kilus mokestiniam ginui, pa-
737
davimas, jeigu dl atskiro mokesio to mokesio statymas nenustato kitaip, stabdo gin-
ijam mokesi, baud ir delspinigi priverstin iiekojim, taip pat mokesi mok-
tojo turimos mokesio permokos (skirtumo) skaitym mintosioms sumoms padengti
(iskyrus atvejus, kai skaitoma mokesi moktojo praymu), taiau nra klitis taikyti
mokestins prievols utikrinimo priemones, nurodytas io statymo 95 straipsnyje, arba
pagrindas jas naikinti. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
146
-88/2010, vertinusi
pamintas nuostatas, teisj kolegija padar ivad, kad pareikjo ginijam mokes-
i priverstinis iiekojimas yra sustabdytas pagal statym, nes pareikjas yra padavs
skund (ikls mokestin gin). Todl tais atvejais, kai atitinkamus vieojo adminis-
travimo subjekto veiksmus (iuo atveju mokesio administratoriaus veiksmus iiekoti
ginijam mokest), kilus ginui (iuo atveju mokestiniam ginui), stabdo statymas,
toki veiksm udraudimas teismo skiriamomis reikalavimo utikrinimo priemonmis
bt nepagrstas ir teisikai beprasmis. iomis aplinkybmis taikyti reikalavimo utikri-
nimo priemones buvo atsisakyta (2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-88/2010; taip pat r. 2007 m. sausio 18 d. nutart administracinje byloje Nr.
AS
6
-70/2007).
116.3. Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABT 71 str. 3 d. 3 p.) i esms yra kon-
servacinio pobdio priemon, skirta utikrinti, kad tuo metu, kai nagrinjama byla,
remiantis ginijamu aktu, nebt priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padaryt
negalimu ar apsunkint bsimo teismo sprendimo vykdym (2007 m. sausio 18 d. nu-
403
-70/2007). Laikinai sustabdyti ginijamo akto ga-
liojim paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nra vykdytas (2011 m. gruodio 16
442
-734/2011; 2009 m. balandio 24 d. nutartis
63
-290/2009).
Pastebtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas, siekdamas subalansuoti pa-
reikjo ir atsakovo interesus bei siekdamas ivengti neproporcingos alos, yra prims
sprendim sustabdyti skundiamo administracinio akto galiojim i dalies. Administra-
cinje byloje Nr. AS
444
-244/2008 pareikjas pra panaikinti Kauno miesto savivaldybs
tarybos sprendim, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais grimais laikas nuo
18 iki 8 val. pareikjo valdomos parduotuvs specializuotame skyriuje. iomis aplin-
kybmis teisj kolegija nusprend, kad siekiant subalansuoti pareikjo ir atsakovo in-
teresus, kol nagrinjama byla, siekiant ivengti neproporcingos alos pareikjui, taiau
tuo paiu nepaeisti ir atsakovo bei visuomens interes, skundiamas administracinis
aktas sustabdytas i dalies. Atsivelgdama prastin parduotuvi darbo laik nuo 8 iki
22 valandos, teisj kolegija man, kad pareikjo ir atsakovo interes pusiausvyr u-
tikrint tokia reikalavimo utikrinimo priemon, jei administracinio akto galiojimas
bt sustabdytas ta apimtimi, kuria nustatomas draudimas prekiauti alkoholiniais gri-
mais nuo 18 iki 22 valandos, o likusioje apimtyje akto galiojimas nebt stabdomas. Tai
leist pareikjai ivengti neproporcing nuostoli atsiradimo, o tuo paiu nepaneigt
ir atsakovo interes (2008 m. balandio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
444
-
244/2008).
117. Praymas dl reikalavimo utikrinimo vadovaujantis ABT 71 straipsnio 3 da-
limi sprstinas tik primus skund, todl skund laikant nepaduotu ar atsisakius priimti
dal skundo reikalavimo, pagrindo taikyti reikalavimo utikrinim nra (2010 m. rug-
pjio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-428/2010). Reikalavimo utikri-
nimo priemoni taikymo klausimui, kai yra paduotas atskirasis skundas dl pirmosios
738
instancijos teismo nutarties, gali bti aktualu ir tai, kad ginas, dl kurio pateiktas pra-
ymas taikyti laikinj apsaug, yra jau inagrintas i esms pirmosios instancijos teis-
me. Administracinje byloje Nr. AS
525
-340/2011 teisj kolegija nustat, jog pirmosios
instancijos teismas byl, dl kurios gino objekto pareikjos pra taikyti reikalavimo
utikrinimo priemones, inagrinjo i esms ir pareikjos skund atmet. Nors toks
teismo sprendimas dar nebuvo siteisjs, taiau, teisj kolegijos vertinimu, nagrintu
atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareikjos atskirj skund ir panaikinti pirmosios
instancijos teismo nutart, kuria netenkintas pareikjos praymas ir atsisakyta pritai-
kyti reikalavimo utikrinimo priemones (2011 m. balandio 22 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
525
-340/2011).
118. Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo praymas nra sprendiamas by-
loje, kurioje priimtas galutinis sprendimas, jeigu nra priimtas sprendimas proces at-
naujinti. Administracinje byloje Nr. P
63
-122/2011 pareikjai pra taikyti reikalavimo
utikrinimo priemones, pateik praym atnaujinti proces. Teisj kolegija paymjo,
kad reikalavimo utikrinimo priemoni paskirtis utikrinti bsimo teismo sprendi-
mo vykdym, tol, kol is sprendimas nra siteisjs ir gavs jam bdingo stabilumo,
t. y. kol nra aiku, kaip teismas isprs administracin gin. Kai administracinio teis-
mo sprendimas siteisja, reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas nebeatitikt i
priemoni paskirties, kadangi ginas yra laikomas galutinai isprstu. Reikalavimo u-
tikrinimo priemoni taikymas i naujo gaut prasm ir atitikt i priemoni paskirt
tik tais atvejais, jei procesas bt atnaujintas ir bylos nagrinjimas grt ankstesn
bylos nagrinjimo stadij. Tok aikinim patvirtina ir ABT 159 straipsnio 2 dalis, kuri
suteikia teis proces atnaujinusiai teisj kolegijai sustabdyti skundiamo sprendimo,
nutarimo ar nutarties vykdym, kol bus inagrinta byla. Taiau teismui nra suteikta
teis sustabdyti teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdym vien remiantis tuo,
kad paduotas praymas atnaujinti proces, kol procesas nra atnaujintas (2011 m. balan-
dio mn. 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
63
-122/2011).
119. Pagal administracini teism praktik, gali bti teikiami tik tokie praymai
dl reikalavimo utikrinimo priemons taikymo, kurie yra tiesiogiai susij su teismo
priimtais nagrinti reikalavimais (2012 m. gegus 18 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
492
-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kart yra
pabrs, jog negalima taikyti reikalavimo utikrinimo priemoni, tiesiogiai nesusijusi
su gino dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmms mintos priemons neturs
takos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-140/2008).
858
-310/2012 pareikjas pra taikyti reikala-
vimo utikrinimo priemon pareigoti atsakov iki bylos inagrinjimo ir sprendimo
primimo dienos tsti, t. y. nenutraukti, tarnybins gyvenamosios patalpos nuomos su-
tart. Teisj kolegija, nustaiusi, jog pareikjas skunde joki reikalavim, susijusi su
tarnybiniu butu, sudaryta nuomos sutartimi, nepateik, nusprend, jog nra pagrindo
taikyti praom reikalavimo utikrinimo priemon (2012 m. balandio 4 d. nutartis
858
-310/2012).
120. Praymas taikyti reikalavimo utikrinimo priemones gali bti adresuojamas
tik atsakovui (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
502
-
146
-162/2008).
ABT 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsivelgiant bylos specik, ne-
gali bti aikinama plaiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktins situacijos, taikytina ir
739
pareikjui, treiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nra nagrin-
jamos bylos gino alis ir kuriam nagrinjamoje byloje joks materialinis teisinis reikala-
vimas nra pareiktas (2010 m. lapkriio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-
502
-159/2008).
Pavyzdiui, vadovaujantis mintais argumentais, administraciniai teismai gine dl
mokestins nepriemokos sumokjimo termino idstymo yra atmet atsakovo Teli
apskrities valstybins mokesi inspekcijos praym taikyti reikalavimo utikrinimo
priemon udrausti pareikjui perleisti, keisti, dovanoti jos turim nekilnojamj ir
kilnojamj turt, jei tokio turi, ir / ar udrausti iimti i vis sskait banke / bankuose
bendr 1 645 978,21 Lt sum bet kuria valiuta (2010 m. lapkriio 29 d. nutartis adminis-
63
-729/2010).
121. Teismas nra saistomas pareikjo praom pritaikyti reikalavimo utikrinimo
priemoni formuluots. Vietoje praomos, teismas gali savo iniciatyva pritaikyti kit,
t. y. toki, kuri bt adekvati byloje susiklosiusiai situacijai, reikalavimo utikrinimo
priemon (2011 m. birelio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
500/2011).
122. Proceso dalyvi praymas taikyti reikalavimo utikrinimo priemones turi
bti konkretus btina nurodyti, kokius konkreius veiksmus praoma udrausti at-
sakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui rodymus, patvirtinanius, kad
netaikius reikalavimo utikrinimo priemoni teismo sprendimas gali pasunkti arba
pasidaryti negalimas (pvz., 2008 m. balandio 15 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
261
-262/2008).
123. Pareiga pateikti rodymus, pagrindianius, kad toki priemoni taikymas yra
btinas, siekiant utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym, tenka asmeniui, pra-
aniam taikyti reikalavimo utikrinimo priemones (pvz., 2011 m. lapkriio 11 d. nu-
525
-801/2011). Vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje suformuluotos taisykls, pagal kurias asmenys, praantys taikyti reikalavimo
utikrinimo priemon, privalo nurodyti aplinkybes, sudaranias reikalavimo utikrini-
mo pagrind, bei pateikti ias aplinkybes patvirtinanius rodymus (2008 m. balandio
63
-277/2008; 2011 m. balandio 1 d. nutar-
525
-295/2011). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas ne kart yra konstatavs, jog reali nansini sunkum grsm turi bti pa-
tvirtinta konkreiomis faktinmis aplinkybmis (pvz., pareikjas turt dideliu mastu
keisti savo veiklos praktik, santykius su partneriais, atsirast dideli nuostoliai ar iie-
koma suma aikiai apsunkint jo ekonomin ar socialin padt ir pan.) ir pagrsta jas
patvirtinaniais rodymais (2010 m. rugpjio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
858
-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-13/2011).
Be to, rodinjimo pareigos, kuri tenka reikalavimo priemoni taikymu suinteresuotam
asmeniui, netinkamas vykdymas negali bti pateisinamas ABT 68 straipsnio 1 dalyje
numatytais teismo pasiruoimo administracins bylos nagrinjimui metu atliekamais
veiksmais. Administracinje byloje Nr. AS
525
-148/2012 pareikjas, nesutikdamas su pir-
mosios instancijos teismo nutartimi netaikyti reikalavimo utikrinimo priemoni, be
kita ko, rmsi ABT 68 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustataniu, jog teismo pirmi-
ninkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus pareigoja pareikj
pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim ir
nustato vykdymo termin. Teisj kolegija paymjo, jog i teiss norma reglamen-
tuoja pasiruoim administracini byl nagrinjimui teisme, o ne atskiro procesinio
740
praymo praymo dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo pateikim ir
nagrinjim. Teisj kolegijos vertinimu, procesinms teiss normoms aikiai ir konkre-
iai tvirtinant btent asmens, besikreipianio dl reikalavimo utikrinimo priemons
pritaikymo, pareig atitinkamai pagrsti jo praym (ABT 71 str. 1 d.), ios pareigos
nevykdymas arba netinkamas vykdymas negali bti pateisinamas tuo, kad teismas
atitinkamai nepareikalavo (nors ir neturjo tokios pareigos) i io asmens papildom
rodym ar pateikti paaikinimus, pagrindianius btinyb sustabdyti ginijamo akto
galiojim. Teisj kolegija sprend, kad prieingas teiss norm aikinimas ios bylos
faktini aplinkybi kontekste nebt suderinamas su reikalavimo utikrinimo instituto
tikslais, prietaraut ABT 71 straipsnio 1 dalyje tvirtintai su praymu dl reikalavimo
utikrinimo priemoni taikymo besikreipianio asmens pareigai motyvuoti tok pray-
m, taip pat neatitikt teisingumo ir protingumo kriterij (2012 m. kovo 2 d. nutartis
525
-148/2012).
124. I administracini teism praktikos matyti, kad lemiamos reikms, taikant
reikalavimo utikrinimo priemones, paprastai neturi ir yra vertinamos kartu su kitais
bylos faktais io pobdio aplinkybs:
124.1. Asmens, praanio taikyti reikalavimo utikrinimo priemones, teiginiai dl
reikalavimo utikrinimo priemons taikymo siekiant ivengti galim teisini gin, pa-
pildomo bylinjimosi. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra iaikins, kad
reikalavimo utikrinimo priemons taikymas nra siejamas su pareikjo ketinimu atei-
tyje ivengti galim nauj teismo proces (pvz., 2008 m. vasario 28 d. nutartis admi-
502
-177/2008, 2008 m. gegus 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
442
-314/2008).
124.2. Pareikj argumentai dl proceso ali galimo pasikeitimo ar bylos nagrin-
jimo uvilkinimo, nes aptariam priemoni taikym statymas sieja ne su bylos nagri-
njimu, o su teismo sprendimo vykdymu (ABT 71 str. 1 d.) (2012 m. kovo 23 d. nutartis
442
-179/2012).
124.3. Galima tam tikra neigiama ginijamo akto taka pareikjo nansinei pad-
iai paprastai nelaikytina ypatinga (iskirtine) aplinkybe, rodania, jog teismo sprendi-
mo vykdymas i tikrj gali bti apsunkintas ar tapti nemanomas (2009 m. sausio 23
822
-103/2009). Galima ala ir pareikj galimi
materialiniai nuostoliai, atsirad dl ginijamo administracinio akto primimo, i esms
gali bti atlyginami statym nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
143
-612/2010; 2011 m. gegus 27 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
63
-416/2011). Aplinkyb, jog pareikjas gali patirti tam tikr neigiam turtinio
pobdio pasekmi, galiojant ginijamam administraciniam aktui, per se nra pagrin-
das ABT 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo utikrinimo priemones,
tuo labiau, jei pareikjas nerodo, jog toki neigiam pasekmi paalinimas, teismui
primus palank pareikjui sprendim, bt nemanomas ar sudtingas (2012 m. ba-
landio mn. 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-149/2012).
Finansinio pobdio argumentai ypa svarbs bylose dl ekonomini sankcij tai-
kymo kio subjektams. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripa-
ins, jog jeigu monei yra paskirta bauda, kurios privalom mokjim praoma sustab-
dyti taikant reikalavimo utikrinimo priemones, ir reikalavimo utikrinimo priemons
nra taikomos, gali bti, kad dl paskirtos baudos iiekojimo monei atsiras sunki
padarini. Sumokjus ar iiekojus baud, ypa jei jos suma yra didel, gali reikmingai
741
pablogti mons nansin padtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valsty-
be, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik mons reputacijai, jos galimybms plto-
ti versl, bet ir vieajam interesui. i praradim kompensavimas gali bti pakankamai
sudtingas, nes vertinti juos pinigais i esms gali bti nemanoma. Kita vertus, pritai-
kius reikalavimo utikrinimo priemones, bet vliau paaikjus, kad bauda buvo paskirta
pagrstai, baudos iiekojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai nemanomu, pvz.,
dl mons bankroto ar kit aplinkybi. Todl, sprendiant dl reikalavimo utikrinimo
priemoni, atsivelgtina mons nansin padt, jos perspektyv ir pokyio tikimyb
bei mast, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo utikrinimo priemones. Vyriausiojo
administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmen, praan-
i taikyti reikalavimo utikrinimo priemones, nansin padt, vertina j apyvartini
l kiek, pajamas, i pajam pokyius, turimus siskolinimus, kreditorinius reikalavi-
mus, vykdom kin veikl, skirt baud dydius, kitas teisikai reikmingas aplinkybes
(2009 m. rugpjio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438-
527/2009, 2011 m.
146-
310/2011, 2011 m. birelio 13
62-
459/2011, 2011 m. rugpjio 29 d. nutartis
62-
487/2011, 2011 m. rugsjo 2 d. nutartis administracin-
je byloje Nr. AS
63-
675/2011). Taiau taip pat pabrtina, jog kiekvien kart, sprendiant
dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo klausimo, atsivelgiama konkrei
bylos mediag bei faktin situacij (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
492
229/2012).
Pastebtina ir tai, kad banko garantija dl pareikjui paskirtos baudos sumokjimo
gali bti reikminga svarstant, ar yra pagrindas taikyti utikrinimo priemon ir su-
stabdyti ginijamo akto, kuriuo pareigota sumokti atitinkam pinig sum, galiojim
858
-205/2012).
125. Sprsdamas reikalavimo utikrinimo klausim, teismas atsivelgia praom
utikrinti reikalavim pobd, nurodom j faktin pagrind, ginijamu aktu suteik-
tas teises, pareigas ir j faktin realizavim (2012 m. gegus 11 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
556
-365/2012). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas yra
paymjs, kad bylose, kuriose sprendiamas klausimas dl reikalavimo utikrinimo
priemons, susijusios su teiss akto, leidianio pradti statybas, galiojimo sustabdy-
mu, be kit reikming aplinkybi yra ypa svarbu vertinti faktin statyb padt.
Konstatavus, kad pastatas yra dar nepradtas statyti arba jo baigtumas yra nedidelis,
proceso ali interes balanso kontekste paprastai suteikiamas prioritetas viej inte-
res apsaugos principui (pvz., 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
525
-226/2009) ir, atvirkiai, nustaius, kad kreipiantis teism gino pastatas jau yra
pastatytas arba beveik baigtas (baigtumas artimas 100 proc.) gali bti prieinama prie i-
vados, kad praomos reikalavimo utikrinimo priemons taikymas nebeturt esmins
reikms sprendimo vykdymo sunkumo laipsniui ir nebebt efektyvus (pvz., 2008 m.
143
-565/2008, 2008 m. gruodio 5 d.
556
-627/2008).
126. Paymtina ir tai, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra iaikins, kad
skundo reikalavim utikrinimo priemoni taikymo klausimo isprendimas priklauso
nuo kiekvienos konkreios bylos mediagos bei faktins situacijos ir kiekvienoje kon-
kreioje byloje paprastai bna specinis, todl, sprendiant skundo reikalavim uti-
krinimo priemoni taikymo klausim, i esms negalima tapatinti atskir byl faktini
742
situacij (2012 m. gegus 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-349/2012).
127. ABT 71 straipsnio 4 dalis tvirtina, jog praym dl reikalavimo utikrinimo
teisjas arba teismas inagrinja ne vliau kaip kit dien po jo gavimo, nepranedamas
atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. i teiss norma negali bti vertinama atsietai,
kadangi to paties straipsnio 4 dalyje (antrajame sakinyje) taip pat numatyta, jog jeigu
praymas dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo paduodamas kartu su skun-
du (praymu), jis inagrinjamas ne vliau kaip kit dien po skundo (praymo) primi-
mo. i ABT nuostata turi bti aikinama sistemikai su procesinmis teiss normomis,
reglamentuojaniomis skundo primimo klausim. iuo atveju ABT 37 straipsnio 1
dalis numato, kad gavus teisme skund, administracinio teismo pirmininkas ar teis-
jas jo primimo klausim isprendia ne vliau kaip per septynias dienas priimdamas
nutart. Atsivelgus ABT 71 straipsnio 1 dal, kurioje numatyta, kad reikalavimas gali
bti utikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesimus utikrinimo priemo-
ni, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti negalimas, ABT 71
straipsnio 4 dal, darytina ivada, jog ABT numato atskirus procesinius terminus, per
kuriuos turi bti nusprsta dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo: tais atve-
jais, kai skundas jau yra pateiktas teismui, praom reikalavimo utikrinimo priemoni
taikymo klausim teisjas arba teismas inagrinja ne vliau kaip kit dien po tokio
praymo gavimo, o tuo atveju, kai praymas dl reikalavimo utikrinimo priemoni
taikymo paduodamas kartu su skundu (praymu), jis inagrinjamas ne vliau kaip kit
dien po skundo (praymo) primimo ir turi bti atsivelgiama procesins teiss nor-
mas, reglamentuojanias skundo primimo terminus (2012 m. balandio 4 d. nutartis
administracinje byloje AS
858
-310/2012).
128. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvi mo-
tyvuotu praymu gali tiek pritaikyti reikalavimo utikrinimo priemon, tiek ir priimti
nutart panaikinti reikalavimo utikrinim, todl, pasikeitus faktinei situacijai, ilie-
ka galimyb i naujo vertinti reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo btinum
525
-39/2012). Taigi proceso
dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus praymus dl reikalavimo utikrinimo prie-
mons pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Taiau tokiais atvejais jie privalo nuro-
dyti naujas aplinkybes bei pateikti rodymus, dl koki prieasi, atsivelgiant ABT
71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado btinyb (i naujo) pritaikyti reika-
lavimo utikrinimo priemon ar vien reikalavimo utikrinimo priemon pakeisti kita
arba nebeliko btinybs taikyti reikalavimo utikrinimo priemons (2008 m. vasario 13
143
-133/2008).
129. ABT 71 straipsnio 5 dalyje numatyta galimyb pakeisti vien reikalavimo
utikrinimo priemon kita. Sprendiant tiek dl reikalavimo utikrinimo priemoni
taikymo, tiek dl vienos priemons pakeitimo kita, turi bti vertinama, ar yra reali grs-
m, jog netaikius reikalavimo utikrinimo priemoni ar nepakeitus vienos reikalavimo
utikrinimo priemons kita, teismo sprendimo vykdymas pasunkt arba pasidary-
t negalimas, t. y. kad primus sprendim panaikinti skundiam akt (veiksm), iki
jo primimo buvusios padties atkrimas pasunkt arba tapt negalimas (ABT 92
str.). Btinyb taikyti reikalavimo utikrinimo priemon turi bti pagrsta faktinmis
aplinkybmis ir turti tiksl utikrinti bsimo teismo sprendimo vykdym. Tuo tarpu
sprendiant dl to, ar tikslinga keisti taikyt reikalavimo utikrinimo priemon kita, turi
bti atsivelgiama tai, ar faktin situacija yra pasikeitusi taip, jog taikyta reikalavimo
743
utikrinimo priemon nebegali utikrinti sklandaus bsimo teismo sprendimo vykdy-
mo ir todl j btina keisti kita, atitinkania pasikeitusi faktin situacij reikalavimo
utikrinimo priemone, arba, pasikeitus faktinms aplinkybms, galiojanti reikalavimo
utikrinimo priemon i esms paeidia proporcingumo princip, proceso ali intere-
s pusiausvyr ar viej interes (2012 m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
-362/2012).
130. ABT 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu paeidiami draudimai, nuro-
dyti io straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1 000 lit
bauda.
III.6. rodymai ir rodinjimas
ABT gana glaustai reglamentuoja rodinjimo institut administraciniame procese,
nors tai neabejotinai svarbus institutas, nuo kurio daugiausiai priklauso faktini bylos
aplinkybi isiaikinimas, o tuo paiu ir tai, ar bus teisingai isprsta byla. iam institu-
tui skirtas ABT devintasis skirsnis, taip pat ir atskiri statymo straipsniai. Pagrindins
rodinjimo proceso taisykls yra tvirtintos ABT, taiau gerai suvokti rodinjimo spe-
cik administraciniame procese galima tik sistemikai ianalizavus tiek procesines, tiek
materialins teiss normas bei susipainus su rodinjimo taisykles ipltojusia teism
praktika. Btent pastarajai tenka svarbus vaidmuo, nes ABT nesant isamaus teisinio
reguliavimo, jos pagalba efektyviai upildomos esamos spragos.
III.6.1. rodinjimo procesas
109. Administracini byl teisenos tvarka nagrinjamos bylos yra susijusios su ypa-
tingu poreikiu apsaugoti viej interes byloje, kur nulemia tai, kad teisinio santykio,
i kurio kyla ginas, alys nra lygiateisiai subjektai. Privaloma tokio santykio alis yra
valstyb (savivaldybs), kuri, veikdama per savo institucijas, staigas ar atskirus pareig-
nus, imperatyviais savo sprendimais vienaalikai isprendia teisin situacij. Tik gin-
ui pasiekus administracin teism, alys gyja lygias procesines teises, t. y. administra-
vimo subjektas praranda galimyb vienaaliu sprendimu nulemti gino baigt gino
sprendimas yra administracinio teismo funkcija.
Administraciniame procese, kaip ir bet kuriame kitame, rodinjimas nevyksta cha-
otikai, o susideda i keli etap: fakt nurodymas, rodym nurodymas, rodym patei-
kimas ir rinkimas, rodym tyrimas ir rodym vertinimas
7
.
III.6.1.1. Fakt nurodymas
(ABT 23 str. 2 d. 6 p., 81 str.)
131. Fakt nurodymas administraciniame procese priklauso byloje dalyvaujani
asmen diskrecijai. Pareikjas, kreipdamasis su skundu teism, idsto faktines aplin-
kybes, kuriomis grindia savo reikalavim, ir tokiu bdu suformuluoja skundo pagrind
(ABT 23 str. 2 d. 6 p.). Atsakovas, atsikirsdamas skund, atsiliepime gali nurodyti kitus
7 Norkus, R. rodymai ir rodinjimas administraciniame procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenis Nr. 2(12). Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2007, p. 147.
744
faktus, kuri nebuvo nurods pareikjas (ABT 72 str.). Administracinis teismas atskirais
atvejais ali nurodytas faktines aplinkybes perengia ir savo iniciatyva imasi tirti faktus,
kuri alys nebuvo nurodiusios. Tai pagrindiama ABT 81 straipsnyje tvirtintu aktyviu
teismo vaidmeniu ir poreikiu apsaugoti viej interes byloje.
8
Be to, aktyvaus adminis-
tracinio teismo vaidmens poreikis sietinas ir su vieojo administravimo subjekt veiklai
taikomu statymo virenybs principu, be kita ko, reikianiu, kad administraciniai aktai,
susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais
(Vieojo administravimo statymo 3 str. 1 p.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas pripaino normin administracin akt pagal jo primimo tvark neteistu (jis ne-
buvo suderintas su Finans ministerija), nurodydamas, jog statymo virenybs principo
turi bti paisoma ne tik nustatant norminio administracinio teiss akto turin, bet ir toki
teiss akt primimo procedroje, o vieojo administravimo subjekt kompetencija turi
bti nustatyta statymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, ir bet
kokie vieojo administravimo subjekt veiksmai ar sprendimai, priimti virijant nustatyt
kompetencij, pripastami neteistais. Ir nors pamintoje byloje apylinks teismas klau-
simo dl norminio administracinio akto primimo tvarkos paeidim nekl, iplstin
teisj kolegija paymjo, kad galimas norminio administracinio akto primimas galioji-
m neturinio subjekto reikia, jog toks norminis administracinis aktas apskritai negaljo
bti priimtas, todl norminio administracinio akto teistumo byl nagrinjantis Vyriau-
siasis administracinis teismas, bdamas statymu pareigotas nustatyti visas bylai svarbias
aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti (ABT 81 str., 89 str. 1 d. 2 p., 114 str. 1 d.),
turi teis savo iniciatyva patikrinti norminio administracinio akto primimo tvarkos ati-
tikt auktesns galios teiss aktams (2007 m. gruodio 28 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. I
1
-20/2007).
132. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinjant administracines bylas suponuoja tai, kad
byloje gali bti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso ali nurodytos bylos aplinkybs,
bet ir (arba) tos aplinkybs, kurias svarbiomis laiko teismas (2012 m. kovo 2 d. nutartis
63
104/2012). Vis dlto aktyvus teisjo (teismo) vaidmuo
jokiu bdu nereikia jo pareigos visais atvejais kelti versijas ir jas rodinti ar paneigin-
ti, siekiant nustatyti, ar neegzistuoja kokios nors papildomos ali nenurodytos aplinky-
bs, galinios turti takos skundiamo administracinio akto teistumui, jeigu nurodyt
aplinkybi visuma nesuponuoja tokios tikimybs. Savo reikalavim ir atsikirtim faktin
pagrind suformuluoja paios alys (ABT 23 str. 2 d. 6 p.), o j nenurodyt aplinkybi
tyrimas ir vertinimas reikalingas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti egzistuo-
jant tokias aplinkybes, ir ios aplinkybs galt nulemti teismo sprendim byloje. Taigi, jau
iame rodinjimo etape preliminariai apibriamas rodinjimo dalykas, kur sudaro tre-
jopo pobdio aplinkybs: pirma, materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai (j pa-
grindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia gino ali teiss ir pareigos); antra, rodomieji
faktai (tai faktai, kuriais remiantis galima daryti ivad, kad egzistuoja kiti materialiojo
teisinio pobdio juridiniai faktai); treia, procesinio teisinio pobdio juridiniai faktai
(jiems esant atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai)
9
. Paprastai
rodinjimo dalyk teismas aikiai nurodo teismo sprendime (2011 m. sausio 24 d. nutartis
teismo biuletenis Nr. 2(12). Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2007, 146 162 p.
teismo biuletenis Nr. 2(12). Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2007, p. 148, 151.
745
556
-126/2011, 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
492
-1239/2012 ir kt.), jis turi esmin reikm teisingam bylos inagrinjimui,
nes tik teisingai nustaius teisikai reikmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai
pritaikyti teiss akt ir teisingai isprsti kilus procesin ar kok nors kit klausim, pat
administracin gin. Nepagrstai susiaurinus ar ipltus rodinjimo dalyk, gyvendinti
pamint tiksl nebegalima, o ir tokie teismo sprendimai paprastai naikinami apeliaci-
ne tvarka. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos
administracinio teismo sprendim ir grino byl nagrinti i naujo nustats, jog pirmo-
sios instancijos teismas neteisingai nustat bylos rodinjimo dalyk. Teisj kolegija nu-
rod, jog apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareikjas savo argument
dl galimos aplinkos ir akustins taros nepatvirtino jokiais objektyviais rodymais, taiau
i pareikjo skundo bei patikslint skund turinio buvo matyti, kad pareikjas skundia-
mo akto neteistum i esms siejo su netinkamu poveikio aplinkai vertinimo atlikimu
bei ataskaitos parengimu, t. y. kad atliekant poveikio aplinkai vertinim nebuvo vertintos
tam tikros aplinkybs. Teisj kolegija pabr, jog btent ios aplinkybs ir sudaro rodi-
njimo dalyk t. y. aplinkybs, kurias turi patikrinti byl nagrinjantis teismas. Vilniaus
apygardos administracinis teismas motyvuojamoje dalyje dl i pareikjo argument
nepasisak, t. y. nenustat faktini bylos aplinkybi, reikming sprsti pareikjo nurody-
tus klausimus, nesiejo pareikjo nurodyt fakt su teiss normomis, nenustat ar pagrs-
tai pareikjas nurodo konkreius statym ir kit teiss akt paeidimus (2012 m. vasario
492
-1231/2012).
III.6.1.2. rodym nurodymas, pateikimas ir rinkimas
(ABT 57 str. 4 d., 68 str.)
133. rodym nurodymas, pateikimas ir rinkimas administraciniame procese taip
pat priklauso alims, kurios pateikdamos faktin skundo ar atsiliepimo j pagrindus,
kartu nurodo ir rodymus, pagrindianius ias faktines aplinkybes (ABT 23 str. 2 d. 6
p., 72 str.). Tiek pareikjas, kreipdamasis teism su skundu, tiek atsakovas, gindamasis
nuo pareikto reikalavimo ir pateikdamas atsiliepim skund, kartu privalo pateik-
ti dokumentus ir kitus rodymus, kuriais grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus
(ABT 24 str. 1 d., 72 str.). Todl administraciniame procese pareiga nurodyti bei pa-
teikti rodymus tenka alims, kurios geriausiai ino tarp j susiklosiusi materialini
teisini santyki specik, taiau tai neatima i teismo bendro pobdio teis rinkti ro-
dymus savo iniciatyva (ABT 57 str. 4 d.)
10
. Vyriausiasis administracinis teismas vienoje
i byl, aikindamas teismo, kaip rodinjimo subjekto padt, nurod, jog pagal ABT
57 straipsnio 4 dal rodymus pateikia alys ir kiti proceso dalyviai, taiau teismas ali
pateiktais rodymais nra ribojamas, ir turi galimyb bylai reikmingus rodymus isi-
reikalauti savo iniciatyva. Todl rodym nepakankamumu teismo sprendimas turt
bti grindiamas tik tais atvejais, kai nei ali pateikt, nei teismo iniciatyva surinkt
rodym pagrindu nepavyksta rodyti egzistuojant bylai reikmingas aplinkybes (2007
10
01/2007).
134. Be to, reikia paymti, jog teismas daniausiai turi ne pareig, o tik teis rinkti
rodymus savo iniciatyva. Pavyzdiui, byloje atmesdama apeliacinio skundo argument,
746
jog teismas nenurodo, kokiais rodymais ar dokumentais turi bti rodomas paemi-
nimas, reputacijos ar galimybs bendrauti su gyventojais sumajimas, teisj kolegi-
ja konstatavo, kad pareikjas pats pasirenka, kokiais ABT 57 straipsnyje ivardintais
rodymais grs skundo dalyk (materialin teisin reikalavim), o teismas tik prireikus
gali pasilyti proceso alims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildom rodym
556
-1639/2008).
135. Kada naudotis ABT 57 straipsnio 4 dalyje tvirtinta teismo teise rinkti rody-
mus, sprendiama atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes. Be to, ABT 10 straipsnis
tvirtina teismo pareig iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas,
spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asme-
nims gyvendinti j procesines teises. Tokie teismo veiksmai nevertinami kaip teismo
alikumas ar ali lygybs procese paeidimas (2011 m. spalio 10 d. nutartis adminis-
858
-2232/2011). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas,
pasirms ABT 10 straipsnio ir 57 straipsnio 4 dalies nuostat analize, panaikino pir-
mosios instancijos teismo sprendim ir grino byl jam nagrinti i naujo konstatavs,
jog nagrinjamoje byloje turjo bti siloma atsakovui pateikti papildom rodym,
kurie pagrst jo nurodomas aplinkybes, o vertinus nagrinjamoje byloje tirtin aplin-
kybi ir btin joms pagrsti rodym pobd, byloje esanius rodymus, teismas padar
ivad, kad pirmosios instancijos teismas neisiaikino ir nenustat pagrindini aplin-
kybi, kurios yra teisikai svarbios tam, jog bt teisingai isprsta byla (2012 m. kovo 2
520
-79/2012).
136. mogaus teisi apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas adminis-
tracinje byloje turi kuo maiau priklausyti nuo alies sugebjimo ginti savo interesus
administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp ali realiai
susiklosiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teiss normas. Todl teismas tu-
rt imtis aktyvesnio vaidmens, kai mato, kad alis yra teisikai neiprususi, jai neatsto-
vauja advokatas ir dl to jai gali bti sunku paiai realizuoti savo procesines teises, kai
kyla abejoni dl ali nurodyt faktini aplinkybi tikslumo, ypa jei galbt nenuro-
dytos aplinkybs ir rodymai gali nulemti teismo sprendim byloje, o j neityrus bt
paeistas vieasis interesas
11
, taip pat t kategorij bylose, kuriose asmens galimybs
pateikti rodymus ribotos, pavyzdiui, ginuose dl socialins apsaugos ir pan. (2009 m.
146
-373/2009, 2011 m. lapkriio 14 d.
756
-2922/2011, 2012 m. kovo 1 d. nutartis adminis-
tracinse byloje Nr. A
492
-1574/2012).
137. tai byloje Nr. A
502
-2277/2011 Vyriausiasis administracinis teismas, pasirms
ABT 81 straipsniu, kuris numato, kad nagrindami administracines bylas, teisjai pri-
valo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir vi-
sapusikai, objektyviai jas itirti, pabr, jog administracinis teismas, turdamas pareig
bti aktyvus, paprastai neturt pareigoti atitinkam institucij i naujo atlikti tyrim
ar inagrinti skund, kai byla administraciniame teisme gali bti teisingai ir i esms
inagrinta tiesiog kruopiai ir visapusikai vertinant byloje surinktus rodymus arba
be neproporcing ir neadekvai situacijai procesini priemoni (vertinant ir poreik
bylas nagrinti operatyviai, taip pat utikrinti teis bti iklausytu) surinkus tam tikrus
papildomus duomenis ar rodymus (2011 m. gruodio 15 d. sprendimas administraci-
747
nje byloje Nr. A
502
-2277/2011).
138. Visais atvejais, sprsdamas, ar rinkti kokius nors rodymus, teismas turi atsi-
velgti tai, kokias aplinkybes ie rodymai galt patvirtinti, ar ios aplinkybs teisi-
kai reikmingos byloje, ar jos pagrindiamos leistinomis rodinjimo priemonmis, t. y.
privalu laikytis rodym ssajumo ir leistinumo reikalavim. Tai patvirtina ir nuosekli
teism praktika. Pavyzdiui, pasisakydamas dl netenkinto proceso alies praymo ap-
klausti liudytoj turinio, Vyriausiasis administracinis teismas nurod, kad teismui ne-
gali bti reikiami abstrakts reikalavimai ireikalauti tam tikrus rodymus, prayme
turi bti nurodyta, kokias reikmingas bylai aplinkybes tais rodymais siekiama pagrsti.
Teismui nra privalomas praymas dl rodym ireikalavimo. Teismas tenkindamas ar
atmesdamas praym dl rodym ireikalavimo turi teis sprsti rodym lieiamumo
klausim, t. y. ar prayme nurodytas rodymas yra reikmingas nagrinjamam ginui
(2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-2742/2011).
139. Renkant ir pateikiant rodymus, svarbu nepamirti ir to, kad turi bti renkami
tik tokie rodymai, kurie sudaro rodinjimo dalyk byloje. Taigi prie renkant rodymus
btina preliminariai vertinti tarp ali susiklosiusius teisinius santykius, preliminariai
parinkti jiems taikytin teiss norm (galutinis teisinis kvalikavimas atliekamas teismo
sprendime) ir rinkti tuos rodymus, kurie patvirtina ar paneigia taikytinos teiss nor-
mos hipotez sudaranias aplinkybes. rodinjimo dalyk nepatenka aplinkybs, kuri
nereikia rodinti (ABT 58 str.)
12
.
140. ABT suteikia teis proceso alims teikti rodymus ir kelti praymus dl ro-
dym ireikalavimo, jei alys j negali gauti ir pateikti teismui paios, tiek pasiruoimo
bylos nagrinjimui stadijoje, tiek nagrinjant byl teisme (iki bylos nagrinjimo i esms
pabaigos), (ABT 53 str., 68 str. 1 d. 4 p., 82 str. 6 d.), t. y. joki ios teiss apribojim na-
grinjant byl pirmosios instancijos teisme nenustatyta, taiau idealiausia, jei visi btini
rodymai surenkami dar pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijoje, nes vliau atsiradusi
btinyb rinkti rodymus reikia, jog bylos nagrinjimas daniausiai bus atidedamas
(ABT 80 str. 1 d.). Paminta procesin teis teikti rodymus ribojama nagrin-
jant byl apeliacins instancijos teisme. ABT 138 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji
rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju,
jeigu teismas pripasta pagrstomis prieastis, dl kuri tai nebuvo padaryta anksiau,
arba kai nauj rodym pateikimo btinyb ikilo vliau (2009 m. rugsjo 24 d. nutartis
442
- 999/2009). Prie toki aplinkybi priskirtini atvejai,
kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai atsisako ireikalauti rodymus, kai daly-
vaujantis byloje asmuo pats j gauti negali, arba rodymas atsirado jau po pirmosios
instancijos teismo sprendimo primimo ir keiia gino situacijos vertinim (2008 m.
liepos 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
- 1361/2008), kai nauji rodymai yra
priemon paneigti kitos alies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius
(2007 m. gegus 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
6
-244/2007). Nustaius,
jog tam tikras rodymas galjo bti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, apelia-
cins instancijos teismas nutartimi tok rodym atsisako priimti (2008 m. spalio 27 d.
39
-2377/2008).
748
III.6.1.3. rodym tyrimas
(ABT 79, 82 str.)
141. rodym tyrimas yra labai svarbus rodinjimo proceso etapas, atliekamas teis-
mo posdyje nagrinjant byl. Jo metu, laikantis betarpikumo principo (ABT 79 str.
1 d.), iklausomi ali paaikinimai, liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir
ekspert ivados, susipastama su raytiniais rodymais, apirimi daiktiniai rodymai.
Teismas gali savo sprendim grsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo pos-
dio metu (2011 m. birelio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
756
-3017/2011).
Vyriausiasis administracinis yra naikins pirmosios instancijos teism sprendimus dl
io principo paeidimo. Pavyzdiui, byloje panaikindama pirmosios instancijos teismo
sprendim ir grindama byl nagrinti i naujo, teisj kolegija nustat, jog pirmosios
instancijos teismas isamiai neityr nagrinjamos bylos faktini aplinkybi, neisirei-
kalavo ir netyr vaizdo rao, o rmsi tik atsakovo pateiktomis vaizdo rao kadr tri-
mis kopijomis, kuriose uksuotos trys situacijos i vaizdo rao madaug 20 sekundi
laiko intervale, i kuri i esms nemanoma tiksliai nustatyti svarbi nagrinjamoje
byloje aplinkybi. Apeliacins instancijos teismas taip pat nurod, jog administracini
byl proceso betarpikumo principas reikia, kad pirmosios instancijos teismas, nagri-
ndamas byl, privalo tiesiogiai itirti byloje rodymus: iklausyti proceso ali paai-
kinim, liudytoj parodym, specialist paaikinim ir ekspert ivad, susipainti su
raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus. is principas taip pat reikia, kad
priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rody-
mus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir
kurios nenustatytos. Administracini byl proceso betarpikumo principo gyvendini-
mo tvarka tvirtinta ABT 82 straipsnio 6 dalyje, kuri pareigoja pirmosios instancijos
teism ne tik iklausyti proceso ali ir (ar) j atstov paaikinim, bet ir imperatyviai
nustato, kad po ali pasisakym itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parody-
mai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, paskel-
biami raytiniai rodymai. Teisj kolegija pabr, jog pirmosios instancijos teismas,
priimdamas skundiam sprendim, rmsi byloje surinktais rodymais, nors jie nebuvo
itirti teismo posdyje, taip paeisdamas procesines teiss normas (2011 m. birelio 30
822
-2663/2011).
142. rodym tyrimas apeliacinje instancijoje turi ypatum, nes pirmosios instan-
cijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esanius ir pirmosios instancijos
teismo itirtus bei vertintus duomenis. ABT 138 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog teis-
mas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme itirtus rody-
mus, kai pripasta, kad tai btina. Be to, teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos
pirmosios instancijos teismas atsisak tirti, o nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pir-
mosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripasta pagrstomis
prieastis, dl kuri tai nebuvo padaryta anksiau, arba kai nauj rodym pateikimo
btinyb ikilo vliau.
749
III.6.1.4. rodym vertinimas
(ABT 57 str. 6 d.)
143. Vienas sudtingiausi rodinjimo etap yra rodym vertinimas. Tai baigia-
masis etapas, kurio metu teismas, remdamasis bylos nagrinjimo i esms metu itirtais
rodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo sitikinimu, pateikia ivadas dl konkrei
rodym leistinumo, ssajumo, j rodomosios verts, ryio su kitais rodymais, o tuo
paiu ar konkreiais rodymais grindiamos faktins aplinkybs yra nustatytos ar ne-
nustatytos. ABT tvirtina laisvo rodym vertinimo princip, reikiant, jog jokie rody-
mai teismui neturi i anksto nustatytos galios, o rodymus teismas vertina pagal vidin
savo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu bylos aplinkybi visumos inagrinjimu,
vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABT 57 str. 6
d.)
13
. Nei vienos proceso alies pateikta rodym interpretacija teismui nra privaloma
438
-95/2012).
Btent netinkamas rodym vertinimas yra bene daniausias apeliacinio skundo
argumentas, kur vertindamas Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra iai-
kins, jog konstatuoti tam tikro fakto buvim ar nebuvim galima tik remiantis bylo-
je surinkt rodym visuma, o ne atskirais rodymais. Nustatant teisikai reikmingas
aplinkybes, turi bti vertintas surinkt rodym pakankamumas, j nuoseklumas, gali-
mi j prietaravimai, logikumas, atitinkam duomen nurodymo aplinkybs, rodym
altini patikimumas. I ABT 57 straipsnio taip pat galima daryti ivad, kad rodym
vertinimas, kaip kiek manoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindiamas su-
bjektyviu faktoriumi vidiniu sitikinimu. Taiau vidinis sitikinimas tai ne iankstinis
sitikinimas, nuojauta, o rodymais pagrsta ivada, kuri padaroma i surinkt rodym,
kada inagrinjami reikmingi faktai, ikeliamos ir itiriamos galimos versijos, verti-
nami kiekvienas rodymas atskirai ir j visuma (2011 m. liepos 29 d. nutartis adminis-
444
-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
442
-318/2012).
144. Laisvo rodym vertinimo principas nra absoliutus. Nors ABT tiesiogiai ne-
tvirtina ociali raytini rodym instituto, atskiri teiss aktai kai kurioms rodinjimo
priemonms gali suteikti didesn rodomj gali, pavyzdiui, Tarptautins krovini ve-
imo keliais konvencijos 9 straipsnis, numatantis, kad CMR vataratis yra prima facie
rodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovini veimo sutartis ir kad
krovinys perjo vejo dispozicijon (2011 m. liepos 11 d. nutartis administracinje bylo-
je Nr. A
438
-415/2011). Tokiuose rodymuose nurodytos aplinkybs laikomos teisingomis,
isamiomis ir rodytomis, kol jos bus paneigtos kitais rodymais. Visais atvejais teismas
savo vidinio sitikinimo susiformavim privalo motyvuoti, t. y. teismo argumentai dl
rodym vertinimo turi bti aptarti sprendime, nurodant rodymus, kuriais grindia-
mos teismo ivados, ir argumentus, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus
(ABT 87 str. 4 d.). rodym vertinimo taisykli paeidimas gali lemti teismo sprendimo
panaikinim ir bylos grinim pirmosios instancijos teismui (2012 m. kovo 16 d. nu-
662
-1182/2012). Vyriausiasis administracinis teismas
yra konstatavs, jog tik pats rinkdamas rodymus ir vertindamas bylos mediag veikt
750
kaip pirmosios instancijos teismas, nors apeliacins instancijos teismas tikrina priimto
pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum bei pagrstum, tuo tarpu pirmosios
instancijos teismas privalo itirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisikai vertinti.
Vien tik Vyriausiajam administraciniam teismui teisikai vertinus reikmingus fakti-
nius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, galt bti
paeista proceso alies teis apeliacij, o tai lemt teiss bent kart apsksti nepalank
teismo sprendim instancine teism sprendim kontrols tvarka paeidim (2012 m.
vasario 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
492
-1231/2012).
145. rodym vertinimas glaudiai susijs su rodym pakankamumo problema,
nes vertindamas rodymus teismas sitikina, ar j pakanka reikmingoms bylos aplin-
kybms nustatyti. Minta, kad teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim,
taiau tai neatsako klausim, koks teismo sitikinimo laipsnis yra pakankamas, kad
bt galima konstatuoti aplinkybes rodytomis. Pavyzdiui, byloje Nr. A
17
1086/2007
Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nekyla abejoni, kad absoliuios
tiesos nustatymas byloje nebus manomas dl vairiausi faktori, todl bt galima
teigti, jog rodinjimo metu siekiama tik reliatyvios tiesos nustatymo (2007 m. lapkriio
17
1086/2007).
146. Proceso doktrinoje buvo isakyta ir nuomon, jog tose administracinse bylo-
se, kuriose ginijamas vieojo administravimo subjekto privaiam asmeniui paskirtos
sankcijos teistumas (pvz., ekonomins sankcijos pagal Alkoholio kontrols statym,
Tabako kontrols statym; baudos pagal Konkurencijos statym ir pan.), rodym pa-
kankamumo standartas turt bti panaus, kaip baudiamosiose bylose, t. y. taikant
nekaltumo prezumpcij turi bti paalintos bet kokios abejons dl paeidimo pada-
rymo. Vyriausiasis administracinis teismas yra nurods, kad ekonomin sankcija pagal
savo teisin prigimt yra analogika sankcijoms, taikomoms u administracinius teiss
paeidimus, o skiriant ekonomines sankcijas turi bti taikomos Administracini teiss
paeidim kodekso bendrosios dalies normos tiek, kiek specialiuose statymuose nra
sureglamentuota kitaip (2004 m. gruodio 22 d. sprendimas administracinje byloje Nr.
A
15
-1056/2004). Europos mogaus Teisi Teismas taip pat yra iaikins, kad bauda u
mokesi statym paeidimus vertintina kaip baudiamasis kaltinimas Europos mo-
gaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, o
tai lemia ir baudiamosioms byloms artimo rodinjimo standarto taikym. iek tiek
liberalesnis, taiau taip pat grietas rodym pakankamumo laipsnis taikytinas bylose,
kuriose vieojo administravimo subjektai siekia siterpti asmens teises ir laisves bei
mgina rodyti, kad egzistuoja aplinkybs, pagrindianios tok sikiim (pavyzdiui,
u atliktus paeidimus panaikinamas leidimas verstis licencijuojama veikla, paskiriama
tarnybin nuobauda ir pan.).
14
147. Taip pat reikia paymti, jog administracini byl vairov ir toki byl dau-
gialyp prigimtis lemia tai, kad net skirting fakt byloje nustatymui gali bti taikomi
nevienodo rodytumo laipsnio ir rodym pakankamumo kriterijai. Pavyzdiui, byloje,
kurioje pareikjas UAB Dominika ginijo iauli miesto savivaldybs tarybos spren-
dimo dal, kuria UAB Dominika alaus barui nustatytas prekybos alkoholiniais gri-
mais laikas nuo 8 val. iki 22 val., Vyriausiasis administracinis teismas tenkindamas i
dalies apeliacin skund, t. y. pakeisdamas sprendimo dal nurodant, jog UAB Domini-
751
ka alaus barui prekybos alkoholiniais grimais laikas pratsiamas iki 24 val., paymjo,
jog Alkoholio kontrols statymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybs diskre-
cijos teis riboti laik, kuriuo leidiama prekiauti alkoholiniais grimais, apibriama
tomis paiomis slygomis, kurios vienodai reikmingos ir priimant sprendim neiduoti
licencijos verstis mamenine prekyba alkoholiniais grimais. statyme numatyt sly-
g visetas prekybos alkoholiniais grimais vietos pobdis, gyventoj, bendrij, ben-
druomeni ar j atstov, visuomenini organizacij ar kit institucij ratu pareikta
nuomon, policijos komisariat pasilymai reikia btent vieojo intereso, visuome-
ns apsaug nuo galim neigiam prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarini. Todl
priimant sprendim riboti prekybos alkoholiu laik, pakanka nustatyti remiantis teiss
normos dispozicijoje numatytomis slygomis vieojo intereso paeidim. Teisj kole-
gija paymjo, jog jei prekybos alkoholiniais grimais subjekto padarytam teiss norm
paeidimui pagrsti keliami santykinai aukti rodinjimo reikalavimai, daniausiai turi
bti rodytas ne tik konkretus paeidimas, objektyvioji jo pus, bet ir paeidjo kalt,
kiti subjektyviosios puss elementai, tai vieojo intereso paeidimas gali bti nustato-
mas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tiktinumo kriterijus
esant juos buvus, negu prieingai (prekybos vieta, gyventoj nuomon, policijos pa-
silymai). Teismas nustat, jog iauli miesto savivaldybs taryba, priimdama ginija-
m sprendim j pagrind objektyviais duomenimis, patvirtinaniais vieojo intereso
paeidim, taiau sprendimas riboti UAB Dominika prekybos alkoholiniais grimais
laik labiau, negu toje vietovje jis nustatomas kitiems subjektams, vertintinas kaip ne-
proporcingas, todl keistinas (2011 m. rugsjo 15 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
492
-2814/2011).
148. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra atkreips dmes tai, kad
neturtins alos rodinjimas, atsivelgiant neturtins alos samprat, negali nepasi-
ymti atitinkama specika. Neturtin ala yra padaroma zinio ar dvasinio pobdio
pakenkimais, kurie sukelia kanias ir igyvenimus, ji paprastai pasireikia tam tikrais
mogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir danai yra
susijusi su mogaus smons lygmens reikiniais, kuriuos rodyti tiesioginiais rody-
mais, kaip tai galt bti padaryta pagrindiant turtin al, danai yra nemanoma.
Taigi gino dl neturtins alos padarymo sprendimui negali bti taikomi tokie patys
rodym konkretumo standartai kaip nagrinjant turtins alos padarymo klausimus,
iuo atveju didesn reikm turi visuotinai inom aplinkybi, tam tikr reikini ati-
tikimo visuotinai priimtos morals ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi
rodinjant neturtin al ypating reikm gyja rodomieji faktai, t. y. tokie faktai, ku-
rie yra pagrindas logine seka daryti ivad, kad egzistuoja kitas materialiojo teisinio
pobdio faktas (nagrinjamu atveju neturtins alos padarymo faktas). rodius to-
kius faktus, kurie neabejotinai turt slygoti neigiam poveik nukentjusiajam asme-
niui (neigiamus zinius ar dvasinius igyvenimus), gali bti konstatuotas ir neturtins
alos padarymo faktas (2008 m. balandio 16 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas
444
619/2008).
Taigi neturtins alos dydis teismo nustatytinas ne taikant bendras alos dydio
rodinjimo taisykles, pagal kurias alos pinigin iraika turi bti tiesiogiai (atitinka-
mai) atvaizduota konkreiais rodymais, o kiekvienu konkreiu atveju, nustaius netur-
tin al slygojusias objektyvaus ir subjektyvaus pobdio aplinkybes ir atsivelgiant
jas, teismas turi vadovautis neturtins alos instituto prasme, taip pat teisingumo ir
752
protingumo kriterijais. alos dydio rodinjimo specika yra ta, kad pareikjas turi
pagrsti kuo daugiau ir kuo svarbesni alos dydio nustatymui reikming kriterij.
Pareikjas, kreipdamasis teism, turi nurodyti, kaip pasireik neturtins alos atsi-
radimas ir tai patvirtinanius rodymus, kurie, jo nuomone, galint teism patenkinti
visikai ar i dalies reikalavim dl patirtos alos atlyginimo (2008 m. rugsjo 24 d. nu-
556
-1639/2008).
III.6.2. rodymai
(ABT 57 str. 1 ir 3 d.)
149. ABT 57 straipsnio 1 dalis tvirtina, jog rodymai administracinje byloje yra
visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teis-
mas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios proce-
so ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai
teisingai isprsti, arba kad j nra. Remiantis ia denicija iskiriami tokie rodym
poymiai:
a. tam tikra informacija apie faktus, sudaranius rodinjimo dalyk;
b. rodym ssajumas;
c. rodym leistinumas.
150. rodym ssajumas reikia, jog renkami, pateikiami ir teismas priima nagrinti
tik tuos rodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikt reikalavim ispren-
dimui reikmingas konkreias aplinkybes. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart
yra pabrs, jog rodinjimo procese reikmingi tik tie rodymai, kurie yra susij su na-
grinjama byla (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-3022/2011).
Tokia ssaja nustatoma atsivelgiant administracins bylos ribas, kurias apsprendia pa-
reikjo suformuluoti reikalavimai (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-115/2012). Ssajumo taisykli turi paisyti tiek teismas, tiek ir dalyvaujantys byloje
asmenys. Pavyzdiui, reikdami praymus priimti rodymus ar juos ireikalauti, asmenys
privalo nurodyti, kokias reikmingas aplinkybs tie rodymai gali patvirtinti ar paneigti.
rodymus, neturinius ryio su byla, atsisakoma priimti, o kai jie yra byloje, teismas gali j
byloje nevertinti pripains, kad tam tikri dokumentai byloje nelaikytini rodymais (2011
m. lapkriio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
63
3647/2011).
151. Jei rodym ssajumas yra rodym turinio dalykas, tai leistinumas paprastai
reikia reikalavimus, keliamus rodym formai. Leistinumo taisykls tvirtintos ne tik
ABT, bet ir kituose statymuose (pavyzdiui, Lietuvos Respublikos statyme Dl usie-
niei teisins padties 83 str.). Taikant pamintas normas teism praktika yra sufor-
mavusi ias leistinumo taisykles. Pirma, administracinje byloje rodinjama tik ABT
numatytomis rodinjimo priemonmis, kuri sraas tvirtintas ABT 57 straipsnio 2
dalyje. Jokia informacija, jei ji ir reikminga konkreioms bylos aplinkybms nustatyti,
negali bti rodymu, jei ji gauta ne i statyme numatyt rodinjimo priemoni (2008
143
122/2008). Pavyzdiui, by-
loje Nr. A
442
-1420/2012 Vyriausiasis administracinis teismas paymjo, jog atitinkami
ikiteisminio tyrimo duomenys gali bti panaudojami ir rodinjimo procese adminis-
traciniame teisme, nes ABT 57 straipsnio 2 dalis, nustatant bylai reikmingas aplin-
kybes, leidia remtis vairiais dokumentais ir kitais raytiniais rodymais, neribodama
i rodinjimo priemoni srao. Taiau teismas taip pat paymjo, kad mokestiniais
753
aspektais reikmingi ikiteisminio tyrimo duomenys mokestinio patikrinimo metu bei
nagrinjant mokestin gin yra naudojami ne tam tikr asmen baudiamosios at-
sakomybs klausimo isprendimui, bet mokestini prievoli atsiradimui reikming
aplinkybi nustatymui. ie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudiamojo proceso
poiriu, o pagal administracinio proceso rodinjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti
administraciniame procese pateikti rodymai (2012 m. kovo 1 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
442
-1420/2012).
152. Antra, rodymai turi bti surinkti, pateikti, itirti ir vertinti laikantis statymo
nustatytos tvarkos. Reikia paymti, jog nereikmingas procesins tvarkos paeidimas
neturt vienareikmikai lemti tam tikr duomen nepripainim rodymu, tokiu
atveju reikt vertinti, ar tam tikra paaida yra esmin ir leidia abejoti tokio rodymo
patikimumu (2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-31/2011).
Taigi leistinumo reikalavim paeidimais teism praktikos gali bti pripastami atvejai,
kai: kaip rodymas buvo pateiktas pareikjo slaptai darytas pokalbio su kitu asmeniu
garso raas (2010 m. gegus 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
822/2010);
operatyvin informacija tarnybini nusiengim bylose (2008 m. vasario 19 d. nutartis
143
122/2008); liudytojui neatvykus teismo posd pa-
teikiami jo ratiki parodymai (2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
662
-1570/2010); liudytojas iki apklausos buvo teismo posdio salje arba prie duo-
dant parodymus i jo nepaimtas pasiadjimas (2008 m. gruodio 1 d. nutartis adminis-
tracinje byloje Nr. N
261
-796/2008); pateikiama nepasirayta speciali ini reikalaujanti
ivada (2008 m. vasario 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
39
-245/2008); doku-
mentai neiversti lietuvi kalb (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
63
282/2012) ir kt.
153. Nustatant, ar faktins aplinkybs grindiamos leistinomis rodinjimo priemo-
nmis, atsivelgtina ne tik nacionalins, bet ir tarptautins teiss normas. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas nevertino pareikjos pateikt dokument kaip ro-
dym, paymjs, jog Lietuvos valstyb su Ukraina nra sudariusi dvialio susitarimo,
kuris nustatyt paprastesn, negu nustatytoji Hagos konvencijoje, abipus dokument
pripainimo tvark, taikytin privatiems asmenims Ukrainos institucij iduotiems do-
kumentams. Todl nurodyt aplinkybi pagrindu teisj kolegija konstatavo, kad pa-
reikjos pateikti Ukrainos Valstybins muitins tarnybos ratai turjo bti patvirtinti
apostille 1961 m. Hagos konvencijoje nustatyta tvarka. ie ratai nra administraciniai
dokumentai, tiesiogiai susij su prekybos arba muitins operacijomis, todl jiems netai-
koma pamintos konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta ilyga. Pareikjos pateikti
dokumentai nurodyt formos reikalavim neatitiko (2007 m. gruodio 27 d. nutartis
14
1101/07).
154. Treia, rodinjant tam tikras konkreios bylos aplinkybes btina naudoti sta-
tym tiesiogiai nurodytas rodinjimo priemones. Pavyzdiui, pagal Buhalterins aps-
kaitos statymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dal rodyti buvus kin operacij ir kin
vyk btina naudoti specinius rodymus apskaitos dokumentus (2011 m. kovo 7 d.
63
-610/2011), pagal Bendrijos muitins kodekso 26
straipsnio 2 dal ir Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir veicarijos
Konfederacijos 3 protokolo 33 straipsnio 6 dal, sprendiant fakto dl importuojam
(importuot) Lietuvos Respublik preki preferencins kilms nustatymo klausim,
tik EUR.1 preki judjimo sertikatas ir preferencins kilms deklaracija sskaitoje fak-
754
troje (tuo atveju, kai pagal atitinkam importo alies muitins staigos paklausim j
autentikum patvirtina eksporto alies kompetentinga muitins staiga) yra tinkamos
(leistinos) nurodytai faktinei aplinkybei rodyti. Pastaroji ivada padaryta byloje, kurio-
je buvo nagrinjamas ginas dl pareikjo teiss pasinaudoti preferenciniu muito tarifu
u 2006 m. balandio-gruodio mn. i veicarijos Konfederacijos Lietuvos Respublik
importuotus ir bendruosiuose administraciniuose dokumentuose muitins staigai de-
klaruotus keturiolika lengvj automobili. Preferencinis preki reimas pareikjo im-
portuotiems automobiliams buvo suteiktas vadovaujantis susitarimo tarp Europos Eko-
nomins Bendrijos ir veicarijos Konfederacijos nuostatomis, todl sprendiant fakto
dl importuojam (importuot) preki preferencins kilms nustatymo klausim, tai-
kytinos ne bendros rodym administracinje byloje leistinumo ir vertinimo taisykls,
nustatytos ABT 57 straipsnyje, o taisykls, nustatytos pamintuose teiss aktuose (2010
143
117/2010). Taiau reikia pay-
mti, jog aptartoji taisykl nereikia, jog kai teiss aktas imperatyviai neriboja rodin-
jimo priemoni, o asmuo neturi statyme nurodytos rodinjimo priemons, suintere-
suotam asmeniui ukertamas kelias rodyti tam tikrus faktus kitais leistinais rodymais.
Pavyzdiui, byloje, kurioje buvo pripainta, kad pagal 1971 m. birelio 14 d. Tarybos
reglament Dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems
asmenims ir j eimos nariams, judantiems Bendrijoje (EEB) Nr. 1408/71; 1972 m. kovo
21 d. Tarybos reglament (EEB) Nr. 574/72, nustatant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71
Dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems asmenims ir
j eimos nariams, judantiems Bendrijoje, gyvendinimo tvark ir Darbuotoj migran-
t socialins apsaugos administracins komisijos 1996 m. lapkriio 27 d. sprendim
Nr. 164 Dl pavyzdini form, reikaling Reglamentui ir gyvendinimo reglamentui
taikyti (E101 ir E102) leistinu ir tinkamu rodymu rodinjant asmens apdraudimo
privalomuoju sveikatos draudimu kitoje Europos Sjungos valstybje narje fakt yra
atitinkamos Europos Sjungos valstybs nars iduota payma E101, kurios pareikjas
nepateik, Vyriausiasis administracinis teismas pabr, kad pagal bendrsias rodinji-
mo taisykles, suinteresuotas asmuo jam reikmingus, juridin reikm turinius faktus,
gali rodinti ne tik atitinkamais teiss aktais nustatytais leistinais ir priimtinais rody-
mais, bet ir kitais leistinais rodymais. i aplinkyb, be kita ko, lemia, kad vieojo admi-
nistravimo subjektas, tais atvejais, kai asmuo jam nepateikia rodym, kurie teiss aktais
yra pripastami kaip pirminiai rodymai, patvirtinantys atitinkamus juridin reikm
turinius faktus, taiau pateikia kitus leistinus tuo klausimu rodymus, privalo vertinti
ir iuos rodymus, atitinkamai atsivelgdamas tai, dl koki prieasi nra pateikti
pirminiai rodymai, kokias teisikai reikmingas aplinkybes patvirtina pateiktieji rody-
mai ir pan. (2010 m. rugsjo 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-1177/2010,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2011 m., 170 180 p.).
155. Nors, kaip jau buvo minta, rodym leistinumas yra labiau susijs su rodym
procesins formos reikalavimais, ABT yra tvirtintas ir apribojimas, susijs su rodinjimo
priemons turiniu. ABT 57 straipsnio 3 dalis numato, jog faktiniai duomenys, sudaran-
tys valstybs ar tarnybos paslapt, paprastai negali bti rodymai administracinje byloje,
kol jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. Paymtina, jog suabejojus ios nuosta-
tos konstitucingumu, Vilniaus apygardos administracinis teismas kreips Konstitucin
Teism su praymais itirti, ar minta nuostata neprietarauja Konstitucijos 29 straipsniui,
nes neaiku, kada valstybs ar tarnybos paslapt sudaranti informacija gali bti pripainta
755
rodymu byloje. Konstitucinis Teismas, sprsdamas pamint klausim, konstatavo, jog
sprendiant, ar ABT 57 straipsnio 3 dalis neprietarauja Konstitucijai, ypa svarbi yra ios
dalies formuluot paprastai. ioje dalyje yra tvirtinta taisykl, kad faktiniai duomenys,
sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, kaip rodymai administracinje byloje gali bti
naudojami tik juos islaptinus statymo (btent Valstybs ir tarnybos paslapi staty-
mo) nustatyta tvarka, t. y. i esms yra draudiama minta tvarka neislaptintus duomenis
naudoti kaip rodymus. Taiau toks draudimas nra absoliutus. Tai, ar konkreioje nagri-
njamoje administracinje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos
paslapt, bus rodymai, sprendia teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinkybes. O tai,
ar tam tikra valstybs paslapt sudaranti (ar kita slaptinta) informacija gali bti rodymas
atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksni, taip
pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kok
tvirtina Konstitucija, vykdyti teismui pakanka toki rodym (mediagos), kurie nra
valstybs paslapt sudaranti (ar kita slaptinta) informacija, i neatskleistina informacija,
saugant viej interes, neturi bti rodymas toje byloje ir alys su ja negali bti supain-
dintos (2007 m. gegus 15 d. nutarimas).
156. Vadovaudamasis pamintais Konstitucinio Teismo iaikinimas bei atsivelgs
konkreios bylos aplinkybes, Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra neislap-
tintus duomenis pripains bylos rodymais (pvz., 2008 m. liepos 11 d. nutartis adminis-
63
1338/2008). Taiau Konstitucinis Teismas 2007 m. gegus 15
d. nutarime pabr, jog teismo sprendimas negali bti grindiamas alims (vienai i j)
neinoma vien valstybs paslapt sudarania (ar kita slaptinta) informacija. Pasirmusi
paminta nuostata bei ianalizavusi ETT jurisprudencij, pagal kuri tokie atvejai, kai
valstybs paslapt sudaraniais neislaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vienin-
teliu ir vienai i bylos ali neinomu rodymu, sudaro prielaidas ETK paeidimams,
teisj kolegija byloje Nr. A
556
- 57/2011 prijo ivad, kad nors ir neislaptinta operaty-
vin mediaga, kurios pagrindu M. P. raytas policijos operatyvin skait, pripainta
rodymu byloje, atsakovui neslaptintos informacijos nepateikus, slaptai operatyvinei
mediagai esant vieninteliam rodymui byloje, pirmosios instancijos teismas be pagrin-
do nustat, jog slaptint duomen turinys byloje nagrinjamu aspektu sudaro pakan-
kam pagrind konstatuoti, kad pareikjas dl jo uksuot ryi su kitais asmenimis
bei jo elgesio, uksuot veiksm pagrstai raytas operatyvin skait (2011 m. sausio
556
- 57/2011). Taigi nuosekli adminis-
tracini teism praktika skelbia, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien
tik slaptinta mediaga, negali bti pripaintas pagrstu ir teistu (2009 m. lapkriio 2 d.
756
-425/2009, 2009 m. spalio 8 d. sprendimas
822
-326/2009).
157. Leistinumo taisykli svarb ne kart yra pabrs Vyriausiasis administracinis
teismas nurodydamas, kad i taisykli nesilaikymas pripastamas procesins teiss
paeidimu, dl kuri gali bti neteisingai isprsta byla (2012 m. sausio 26 d. nutartis
63
282/2012).
158. Siekiant geriau atskleisti rodym esm, poymius ir specinius su j panau-
dojimu procese susijusius aspektus, rodymai proceso doktrinos klasikuojami vairiais
pagrindais. Administracini teism praktikoje daniausiai sutinkamos kelios klasikaci-
jos. Pagal santykio su rodomuoju faktu pobd rodymai skirstomi tiesioginius ir ne-
tiesioginius. Teisminio proceso mokslo altiniuose tiesioginiai rodymai apibriami kaip
756
rodymai, kuriais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis faktas, t. y.
tarp rodomojo fakto ir rodymo yra tiesioginis ryys. Tuo tarpu netiesioginis rodymas
pagrindia rodinjimo dalykui nepriklausanius faktus, kurie gali turti tak darant iva-
d apie rodinjimo dalykui priklausani aplinkybi buvim ar nebuvim
15
. Pavyzdiui,
mokestinse bylose, kuriose rodinjimo dalykas buvo aplinkybs, ar pinig sumos buvo
mokesi moktojo realiais gautos, Vyriausiasis administracinis teismas aptariamu aspek-
tu nurod, jog pamintos aplinkybs turt bti rodinjamos tiesioginiais rodymais, i
kuri bt galima daryti vienareikm ivad apie rodinjimo dalyk sudaranias aplin-
kybes (pvz., mokjimo pavedimai, patvirtinantys l judjim; asmen, i kuri pajamos
neva gautos, paaikinimai apie tai, kad los perduotos ar neperduotos; kit liudytoj, ga-
lini patvirtinti ar paneigti l perdavim, parodymai). statymas nedraudia rodinti
ir netiesioginiais rodymais, t. y. rodymais, daugiareikmiai susijusiais su rodinjimo da-
lyk sudaraniomis aplinkybmis (pvz., rodymai apie tai, kokiomis lomis galjo dispo-
nuoti asmuo, i kurio galjo bti gautos pajamos; rodymai apie gaut l panaudojimo
aplinkybes ir pan.). Tokio pobdio bylose ivada, kad mokesi moktojas nepagrind
pajam, neturt bti daroma vien netiesiogini rodym pagrindu (pvz., rodymai apie
tai, kad paskolos davjas neturjo teist pajam). Taiau bet kokiu atveju teismas rody-
mus vertina pagal vidin savo sitikinim, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo
ir protingumo kriterijais (ABT 57 str. 6 d.), o netiesioginiai rodymai gali bti naudingi
patvirtinant ar paneigiant tiesiogini rodym pagrindu formuluojamas ivadas (2007 m.
17
301/2007, Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo biuletenis Nr. 11, 2007 m., p. 103 - 113, 2011 m. vasario 4 d. nutartis
438
-201/2011).
159. Netiesioginiai rodymai visuomet suponuoja tik tikimyb, prielaidas, jog rodo-
masis faktas egzistavo ar ne, todl vien jais remiantis rodyti byloje tam tikras aplinky-
bes daniausiai nepakanka. Pavyzdiui, byloje, kurioje buvo sprendiamas klausimas dl
pareikjo ligos ssaj su tiesiogini pareig vykdymu, teisj kolegija konstatavo, kad
tarnybos patalp bkls konstatavimas gali bti vertinamas tik kaip netiesioginis ro-
dymas grindiant pareikjo susirgimo prieast, todl vien juo vadovautis rodinjant,
kad pareikjui 2000 m. balandio 18 d. konstatuot lig pling tonzilit, slygojo jo
tarnyba, nepakanka (2011 m. gegus 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
662
-
3069/2011). Panaios ivados teisj kolegija prijo ir sprsdama tarnybin gin dl
tarnybins nuobaudos E. K. pagrstumo. ioje byloje nustatyta, kad tarnybin nuobauda
paskirta u tai, kad E. K. budjimo namuose metu neatsak budtojo skambut ir neat-
vyko vykio viet, tuo paeisdamas Valstybs sienos apsaugos tarnybos statutini vals-
tybs tarnautoj budjimo organizavimo, vykdymo ir laiko apskaitos tvarkos aprao bei
Paggi rinktins Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrjo pareigybs apraymo atitinkamus
reikalavimus. Vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas E. K. apeliacin skund
ir panaikindamas iam skirt nuobaud, nurod, jog teisinis reglamentavimas lemia, kad
pareiga pareignui veikti kaip tai numatyta budjimo metu, gali atsirasti tik tais atvejais,
kai yra vykdoma visuma slyg, o btent: budjimo grakas turi bti nustatytu laiku
ir tvarka patvirtintas; su budjimo graku pareignas turi bti supaindintas pasiray-
tinai. Teismas pabr, jog nustatyta tvarka patvirtintas budjimo grakas ir pareigno
raytinis supaindinimas su iuo budjimo graku yra pirminiai ir tiesioginiai rodym
15 Driukas, A.; Valanius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. II tomas. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2006, 616617 p.
757
altiniai, kuriais yra nustatomas pareigno pareig budjimo metu atsiradimo momen-
tas bei apimtis, taiau byloje duomen, kad pareikjas su budjimo graku buvo pa-
siraytinai supaindintas, nra. Taigi, pareikjo kalt dl jam inkriminuoto paeidimo
padarymo yra grindiama ne tiesioginiais rodymais, o netiesioginiais, kurie duoda pa-
grind daryti prielaid, jog pareikjas galjo elektronins informacins sistemos Kon-
tora pagalba susipainti su budjimo graku, taiau tai nra pagrindas iuo klausimu
daryti atitinkamas, abejoni nekelianias, ivadas, kurios patvirtint pareikjo kalt
(2009 m. spalio 12 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
438
-1138/2009).
160. Kita vertus, yra tam tikr kategorij byl, kur visas rodinjimas remiasi btent
tokiais rodymais, ir ia ypatingas dmesys kreipiamas rodym pakankamumo klau-
simui. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas palaik pirmosios instancijos
teismo pozicij, jog pasinaudojimo vieai neatskleista informacija bylos yra specinio
pobdio, kadangi jose nra galimybi remtis tiesioginiais rodymais, todl Europos S-
jungos valstybse yra visuotinai priimta remtis netiesiogini rodym visuma, o byloje
aptart rodym visuma yra susijusi tarpusavyje ir nagrinjamu atveju yra pakankama
konstatuoti, kad pareikjas paeid Lietuvos Respublikos nansini priemoni rink
statymo 62 straipsnio 1 dalyje tvirtint draudim (2011 m. liepos 14 d. nutartis admi-
146
-1492/2011).
161. Teism praktikoje galime aptikti minint pirminius bei ivestinius (antrinius)
rodymus. is skirstymas paremtas informacijos atsiradimo pobdiu, t. y. pirminiu ro-
dymu laikytinas rodymas, atsirads tiesiogiai i rodomojo fakto, ivestinis i kit, su
rodomuoju faktu susijusi, altini. Nuo to, ar rodymas pirminis, ar ivestinis, priklauso
rodym patikimumas, todl ivestiniai rodymai vertinami atidiau. Pavyzdiui, byloje,
kurioje sprstas tarnybinis ginas, Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs,
jog sprendiant virvalandi buvimo ar nebuvimo klausimus, kai yra dl to prietarin-
g rodym, remiantis rodym patikimumo ir j priimtinumo taisyklmis, vis pirma,
ivados turt bti grindiamos pirminiais rodym altiniais (darbo laiko apskaitos
iniaraiais) ir tik nesant galimybs remtis pirminiais rodym altiniais, ivados galt
bti grindiamos ivestiniais rodymais (atitinkamomis paymomis ir pan.) (2009 m.
438
-475/2009).
162. Pagal rodomj gali rodymai skirstomi rodymus, turinius prast rodomj
gali, bei rodymus, turinius didesn rodomj gali, dar vadinamus prima facie rody-
mais, kuriuose nurodyti faktai yra preziumuojami kaip teisingi ir nurodytos aplinkybs
laikomos rodytomis tol, kol jos bus paneigtos kitais bylos rodymais. Paymtina, jog nors
ABT 57 straipsnio 6 dalis tvirtina, jog jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos
galios, administracini teism praktikoje pasitaiko byl, kuriose prima facie rodymai su-
tinkami. Taiau ne visada jais remiamasi pagrstai. Pavyzdiui, Vyriausiasis administraci-
nis teismas, sprsdamas mokestin gin ir atmesdamas pareikjo argument, kad CMR
vataratis patvirtina, kad jo tiekiamos preks ivetos i Lietuvos teritorijos, be kita ko,
konstatavo, jog preki realaus igabenimo i Lietuvos Respublikos teritorijos nepatvirtina
pareikjo pateikti CMR vataraiai, kuriais grindiamas tarptautinio krovini (preki
(aldytos uvies) tiekt Latvijos pirkjams monms) perveimo usienio valstyb joje
esantiems gavjams faktas. CMR vataratis yra prima facie rodymas, patvirtinantis kad
yra sudaryta tarptautinio krovini veimo sutartis ir kad krovinys perjo vejo dispo-
zicijon (Tarptautins krovini veimo keliais konvencijos 9 str.), tuo tarpu krovinio pri-
statymu paskirties viet (Tarptautins krovini veimo keliais konvencijos 13 str. 1 p.)
758
laikytinas krovinio pristatymas CMR vataratyje nurodyt viet arba pakeist siuntjo
reikalavimu paskirties viet (Tarptautins krovini veimo keliais konvencijos 12 straips-
nio 1 punktas) (2011 m. liepos 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-415/2011).
III.6.3. rodinjimo priemons
163. ABT 57 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinje byloje faktiniai duo-
menys nustatomi tokiomis priemonmis: proceso ali ir j atstov paaikinimais, liu-
dytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis, daiktiniais rody-
mais, dokumentais ir kitais raytiniais, garso bei vaizdo rodymais. Nors rodymai ir
rodinjimo priemons netapaios svokos, taiau teism praktikoje vartojamas odis
rodymai danai apima abi rodym prasmes, t. y. tiek j turin (faktinius duomenis),
tiek j form (rodinjimo priemones).
ABT nepateikia nei daiktini, nei raytini rodym svok, beveik nereglamen-
tuoja j pateikimo ir tyrimo, nra tvirtinto ociali raytini rodym instituto, taip pat
nedetalizuota liudytoj apklausos tvarka ir t.t., taiau teismams dl rodym tyrimo ir
vertinimo paprastai dideli problem nekyla, o esamas reglamentavimo spragas pama-
u upildo teism praktika.
Daugiausia ABT norm, susijusi su rodinjimo priemonmis, skirta proceso a-
li ir j atstov paaikinimams, liudytojams, ekspertams ir specialistams.
III.6.3.1. Proceso ali ir j atstov paaikinimai
(ABT 57 str. 2 d.)
164. Proceso alys administraciniame procese laikytinos pareikjas (skund, pray-
m padavs subjektas; teismas, prims nutart); atsakovas (institucija, staiga, tarnyba,
tarnautojas, kuri aktai ar veiksmai skundiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie,
kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos) (ABT 48 str. 2 d.). Tais
atvejais, kai teism su pareikimu, kad bt apgintas vieasis interesas arba apgintos
valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai, statym nusta-
tytais atvejais kreipiasi prokuroras, administravimo subjektai, valstybs institucijos, s-
taigos, organizacijos, tarnybos ar ziniai asmenys, jie turi bylos alies procesines teises ir
pareigas (ABT 56 str. 1, 2 d.). ABT 53 straipsnio 2 dalyje inter alia tvirtinta, jog proce-
so alys turi teis duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Taigi
visi paminti subjektai ir j atstovai gali teikti paaikinimus, kas laikytina leistina rodi-
njimo priemone. Paprastai paaikinimai duodami bylos nagrinjimo odinio proceso
tvarka metu (ABT 79 str. 1 d., 138 str. 2 d.), taiau ABT nenumato apribojim, kokia
forma (raytine ar odine) i procesin teis gali bti gyvendinama (2011 m. rugsjo 9
146
-457/2011). Be to, pasiruoimo administraci-
ni byl nagrinjimui teisme stadijoje teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims
skund (praym), prireikus gali pareigoti pareikj pateikti papildomus paaikinimus
dl keliam reikalavim ratu (ABT 68 str. 1 d. 2 p.).
165. Paaikinimai teismo posdyje duodami stovint, pirmas kalba pareikjas, v-
liau atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys ir (ar) j atstovai, kalbjimo trukm neri-
bojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i ali ar j atstov,
759
jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms (ABT 82 str. 1 d., 6 d.). Nagrindamas apeliacinius
skundus, paduotus po 2012 m. liepos 1 d., iimtiniais atvejais, atsivelgdamas nagrin-
jamos bylos sudtingum ir konkreias faktines aplinkybes, Vyriausiasis administracinis
teismas gali nustatyti kalb trukm (ABT 138 str. 7 d.). Paaikinimai ksuojami darant
teismo posdio garso ra (ABT 83 str. 1 d.). Nuo 2013 m. sausio 1 d. proceso dalyvi
dalyvavimas (taigi ir paaikinim davimas) teismo posdiuose gals bti utikrinamas
naudojant informacines ir elektronini ryi technologijas (per vaizdo konferencijas,
telekonferencijas ir kitaip).
166. Galimos situacijos, kai pripastama, kad byloje ypatingai reikminga rodin-
jimo priemon yra pareikjo paaikinimai, todl, teismo manymu, byla visapusikai ir
objektyviai negali bti inagrinta nesant paties byl pradjusio asmens pareikjo.
Nors statymas numato administracinio teismo teis pareigoti pareikj pateikti pa-
pildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim (ABT 68 str. 1 d. 2 p.), pareikjui
teismo posdyje nedalyvaujant, teisjai ir kitos alys negalt jam uduoti klausim
(ABT 82 str. 6 d.), iklausyti odini paaikinim, kurie padt aikiau suprasti reika-
lavim apimt, aplinkybes, kurioms patvirtinti galt bti pateikta papildom rodym,
ir pan., o ABT nenumato, kad atstovo pagal pavedim paaikinimai prilygt proce-
so alies paaikinimui. Dl i aplinkybi ABT numato galimyb pripainti pareikjo
dalyvavim teismo posdyje btinu ir bylos nagrinjim atidti (ABT 80 str. 1 d.), o
pastarajam neatvykus skund palikti nenagrintu (ABT 103 str. 5 p.) (2012 m. kovo
63
104/2012; plaiau apie skundo palikim
nenagrintu iuo pagrindu r. Apibendrinimo poskyrio IV.6.2. Skundo (praymo) paliki-
mas nenagrintu paragraf 72).
167. ABT netvirtintas priesaikos institutas, taiau tai nereikia, kad alys gali duoti
melagingus parodymus. Proceso alys turi pareig savo procesinmis teismis naudotis
siningai (ABT 53 str. 3 d.). U piktnaudiavim administraciniu procesu ABT nuo
2012 m. liepos 1 d. numato galimyb skirti baud (ABT 84 str. 1 d. 6 p.) Vis dlto, atsi-
velgiant proceso ali iskirtin padt (jos tiesiogiai susijusios su kilusiu administra-
cini ginu ir yra teisikai suinteresuotos), pastarj paaikinimai vertinami ypatingai
atidiai ir paprastai teism praktikoje laikomasi taisykls, jog vien proceso alies patei-
kiama informacija priimti teismo sprendimo negalima (2010 m. gruodio 13 d. nutartis
525
-1611/2010).
168. Daugiausia pavyzdi, kur kaip viena i kertini rodinjimo priemoni pa-
aikinimais remiasi pareikjai yra bylos pagal usieniei skundus dl prieglobsio
nesuteikimo, kuriose, be kita ko, statymas pareigoja prieglobsio praytojus teikti ti-
krov atitinkanius paaikinimus. Pavyzdiui, byloje, kurioje paliktas galioti Migraci-
jos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos sprendimas dl
laikino teritorinio prieglobsio bei prieglobsio (pabglio statuso ir papildomos ap-
saugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pilieiui A. K. ir jo isiuntimo i Lietuvos
Respublikos, Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog pagal Lietuvos Respubli-
kos statymo Dl usieniei teisins padties 71 straipsnio 3 dalies 4 punkt prie-
globsio praytojas turi pareig praymo suteikti prieglobst nagrinjimo metu pateikti
visus turimus dokumentus ir tikrov atitinkanius isamius paaikinimus dl praymo
suteikti prieglobst motyv, savo asmenybs bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respubli-
koje aplinkybi. Nagrinjamu atveju pareikjas pareigos pateikti tikrov atitinkanius
visapusikus paaikinimus dl praymo suteikti prieglobst motyv nevykd, o byloje
760
esantys rodymai paties pareikjo paaikinimai, Migracijos departamento Prieglobs-
io reikal skyriaus paymos nesudaro pagrindo daryti prielaid, jog pareikj gri-
nus atitinkam valstyb, kilt grsm pastarojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei,
nes nra rodym, kad ioje valstybje vyksta chaotiko, aklo smurto protrkiai (2012
822
-2033/2012).
III.6.3.2. Liudytoj parodymai
(ABT 60 str.)
169. Liudytoju administracinje byloje gali bti bet kuris teisikai nesuinteresuotas
bylos baigtimi asmuo, turintis ini apie bylai reikmingas aplinkybes ir nepatenkantis
asmen, negalini bti liudytojais, sra. Toks sraas nustatytas ABT 60 straipsnio
3 dalyje, kurioje tvirtinta, kad negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1)
atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie
suinojo eidami atstovo ar gynjo pareigas; 2) asmenys, kurie dl zini ar psichini
trkum nesugeba teisingai suvokti turini bylai reikms aplinkybi arba duoti apie
jas teising parodym; 3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias suinojo per tikiniojo
ipaint.
Jei asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne teisinis, o, pavyzdiui, grstas
giminysts, draugysts, tarnybinio pavaldumo ir pan. ryiais su vienu i byloje dalyvau-
jani asmen, toks asmuo gali bti liudytoju, taiau asmenin suinteresuotum lemian-
ios aplinkybs turs reikms vertinant jo parodymus (2011 m. gruodio 12 d. nutartis
62
-3753/2011).
170. aukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus paro-
dymus (ABT 60 str. 1 d.). Tais atvejais, kai liudytojas yra kalintas, teismas sprendia
tokio asmens konvojavimo ir pristatymo teismo posd klausim. Tai pagrindiama
ne tik paminta liudytojo pareiga, bet ir teismui nustatytu imperatyvu bylas nagrinti
visapusikai ir isamiai vertinus visas faktines aplinkybes ir rodymus (2011 m. spalio
858
-2233/2011). U liudytojo pareig ne-
vykdym ABT tvirtina tam tikras sankcijas: u inomai melaging liudytojo parody-
m davim atsakomyb BK ir ATPK nustatyta tvarka (ABT 59 str. 2 d.), liudytojui be
pateisinam prieasi neatvykus pas byl posdiui rengiant teisj ar teismo posd
gali bti skiriama bauda (ABT 84 str. 1 d. 2 p.).
171. Asmuo, praantis aukti liudytoj, privalo nurodyti jo vard, pavard, gyvena-
mj viet ar darbo viet ir tas turinias reikms bylai aplinkybes, kurias is liudytojas
gali patvirtinti (ABT 60 str. 2 d.). I ia matyti, jog praymas turi bti pagrstas ir vien
io reikalavimo neipildius, teismas gali praymo netenkinti. Be to, teism praktika pa-
tvirtina, jog aptariamo praymo tenkinimas neturi trukdyti sklandiam procesui, todl
liudytoj aukimas byl turi bti ne tik pagrstas, bet ir utikrinti racional proces
146
-115/2012).
172. ABT liudytojo apklausos tvarkos i esms nereglamentuoja, tik nurodoma,
jog iki apklausos liudytojai i posdi sals paalinami (ABT 82 str. 5 d.), prie liudy-
tojui duodant parodymus, posdio pirmininkas nustato jo asmens tapatyb ir spja j
dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus
parodymus, paimamas atitinkamas pasiadjimas (ABT 82 str. 6 d.). Liudytojai paro-
dymus duoda odiu konkreios bylos teismo posdyje, iskyrus kelias ABT tvirtintas
761
iimtis (ABT 60 str. 1 d., 64 str. 1 d.), todl raytiniai i asmen paaikinimai negali
bti prilyginami liudytoj parodymams ir j nepakeiia. Vadinasi, administracinje by-
loje galima remtis tik toki liudytoj, kurie buvo apklausti ABT nustatyta tvarka, paro-
dymais (2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
- 121/2010, 2010
662
-1570/2010).
III.6.3.3. Eksperto ivada
(ABT 62 str.)
173. Jeigu administracinje byloje kyla klausim, reikalaujani speciali mokslo,
meno, technikos ar amato srities ini, teismas ar teisjas skiria ekspert arba paveda
daryti ekspertiz atitinkamai ekspertizs staigai (ABT 62 str. 1 d.). ABT nepateikia
aplinkybi, kurias nustatant reikia atlikti ekspertiz, taiau administracini teism prak-
tika patvirtina, jog ji daniausiai skiriama sprendiant i ties sudtingus ir specinius
klausimus, kai ekspertizs ivada tampa tiesiog btinu rodymu. Pavyzdiui, ekspertizs
buvo skirtos atsakyti byloje ikilusius svarbius klausimus statybos teisini santyki
sferoje dl statini defekt prieasi, mokestiniuose ginuose nustatant turto ver-
t, tarnybiniuose ginuose darbingumo lygiui nustatyti, nelaimingo atsitikimo darbe
atvejais apdraustojo bklei nustatyti, energetikos teisini santykiuose ilumos ener-
gijos snaud skaiiavimams, duj paskirstymo kain, konkrei duj reguliuojamie-
siems vartotojams kain nustatymo tinkamumui ir pagrstumui vertinti, ems teisi-
niuose santykiuose istorini-archyvini dokument vertinimui, ginkl ir audmen
kontrols bylose dl ginklo priskyrimo tam tikrai kategorijai ir kt.
174. Eksperto ivada pateikiama ratu ekspertizs akte (ABT 62 str. 3 d), kuriai
reikalavimai tvirtinti Teismo ekspertizs statyme. Tuo atveju, jei eksperto ivada yra
nepakankamai aiki ar neisami, teismas gali skirti papildom ar pakartotin ekspertiz
(2008 m. vasario 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-190/2008).
175. Paymtina, jog eksperto ivada yra savarankika rodinjimo priemon, todl
jos nereikia painioti su raytiniais rodymais. ABT 62 straipsnio 2 dalis numato, jog
klausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, turi teis pateikti teismui kiekvienas
proceso dalyvis, taiau galutinai juos nustato teismas ar teisjas. Ekspertas (ekspertiz)
skiriamas teismo nutartimi, kuri neskundiama (ABT 149 str. 1 d.), ir kuri gali bti
priimta jau pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijoje praneus apie tai proceso alims
(ABT 68 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Eksperto ivada kaip rodymas administracini byl procese
yra tik ikeltoje administracinje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizs metu
gauta ivada, kuri pateikia ekspertas, pritaiks specialias inias. Tais atvejais, kai koks
nors ekspertinis tyrimas byloje atliekamas ne pagal teismo nutart, priimt nagrinja-
moje administracinje byloje, tai, nepaisant to, kad toks raytinis aktas yra tiriamojo
mokslinio pobdio, jame pateikta ivada negali bti laikoma rodymu eksperto iva-
da ABT 62 straipsnio prasme, o toks dokumentas gali atitikti raytin rodym ABT 57
straipsnio 2 dalies prasme, nes jame gali bti ini apie aplinkybes, turinias reikms
bylai (2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-1304/2009, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 17, 2009 m., 329 336 p.).
176. ABT nenumatyta, kad ekspertizs skyrimui btinas bylos ali sutikimas ar
praymas. i ivad patvirtina ABT 43 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti ilaid eks-
pertizei paskirstym, kai ekspertiz daroma teismo iniciatyva. Toks reglamentavimas
762
reikia, jog teismui manant, kad byloje ikilo klausim, reikalaujani speciali ini,
teismas gali pats skirti ekspertiz. ios ivados padarytos byloje, kurioje pareikja gin-
ijo Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Medicinos centro Centrins medi-
cinos ekspertizs komisijos sprendim dl jos tinkamumo Lietuvos vidaus reikal mi-
nisterijos sistemos tarnybai. Aptariamoje byloje kilo ginas ir teismui kilo abejons dl
pareikjos tinkamumo tarnybai, pareikja ekspertizs skyrimui neprietaravo, teik
klausim galimam ekspertui, taiau ekspertiz neskirta pirmosios instancijos teismui
konstatavus, jog pareikja ekspertizs atsisak. Vyriausiasis administracinis teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendim ir grindamas byl nagrinti
i naujo, nurod, jog pirmosios instancijos teismas nepagrstai nurod, kad pareikja
atsisak nuo ekspertizs, be to, nagrindami administracines bylas, teisjai privalo akty-
viai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai
objektyviai jas itirti (ABT 81 str.). Teismo tikslas nagrinjant byl teistas ir pagrs-
tas procesinis sprendimas (ABT 86 str. 1 d.). Teismas privalo inaudoti visas statym
jam suteiktas pareigas ir teises, kad is tikslas bt pasiektas. Nagrinjamoje byloje tai
padaryta nebuvo, todl teismo sprendimas, kuriame nepaalintos abejons dl CMEK
sprendime idstyt ivad teisingumo, nesurinkti ir neitirti visi galimi rodymai, ne-
gali bti pripaintas teistu ir pagrstu ir yra naikintinas (2008 m. vasario 19 d. nutartis
756
-228/2008).
177. ABT 62 straipsnio 4 dalis numato, jog eksperto ivada teismui neprivaloma,
taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas. I ia matyti, jog
tai tik vienas i rodym, kuris turi bti vertinamas kit rodym visumoje, nesuteikiant
jam jokios virenybs kit rodym atvilgiu. Eksperto ivados, kaip rodymo, speci-
kumas ir reikalavimas nesutikim su eksperto ivada atitinkamai motyvuoti lemia, kad
eksperto ivada, jos pagrstumo aspektu, gali bti paneigta taip pat naudojant specialias
inias, kurios patvirtint, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui
buvo pateikti neteisingi ieities duomenys ir pan. Teistumo aspektu eksperto ivada
galt bti paneigta, jei bt nustatyta, kad ekspertiz paskirta ir atlikta neteistai, kad
ekspertas nekompetentingas ioje mokslo srityje ir pan. (2009 m. rugsjo 21 d. nutartis
438
-1077/2009).
178. Jeigu tai reikalinga ivadai duoti, ekspertas turi teis susipainti su bylos me-
diaga, bti teismui nagrinjant byl, uduoti proceso alims, liudytojams klausim,
prayti teism pateikti jam papildom mediag (ABT 63 str. 1 d.), taip pat jis turi teis
atsisakyti duoti paaikinimus ar ivad, jeigu laiko, kad pateiktoji mediaga yra nepa-
kankama paaikinimams ar ivadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas perengia
speciali jo ini ribas (ABT 63 str. 2 d.).
Pabrtina, jog ekspertizs dalyku negali bti teisiniai klausimai, nes preziumuojama,
kad teismas imano teis. Tai akcentuojama ir Teismo ekspertizs statymo 22 straips-
nio 2 dalyje tvirtinant, kad teisins inios teismo ekspertizje nelaikomos specialiomis
iniomis. Teismo ekspertai negali duoti ivad teisiniais klausimais. Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas nepripaino ekspertizs akto rodinjimo priemone byloje
konstatavs, kad ekspertizs akte padaryta teiss ivada, kas priskirtina sprsti tik teismo
kompetencijai, i administracinje byloje turimos mediagos nra aiku, ar valstybinis ins-
pektorius turi eksperto kvalikacij ekspertizs akte nagrintu klausimu, ekspertizs aktas
suraytas institucijos, kuri yra ios administracins bylos vienas i proceso dalyvi (trety-
sis suinteresuotas asmuo, pateiks ir apeliacin skund) suinteresuotas bylos baigtimi, be
763
to, ekspertinis tyrimas atliktas remiantis vien iauli universiteto Technologini bandym
centro atitikties vertinimo saugos reikalavimams bandym protokolu, daugiau jokia kita
mediaga nesinaudota, taip pat nra aiki ir ekspertinio tyrimo eiga (2008 m. lapkriio
556
1952/2008).
179. U inomai melagingos ivados davim ekspertas atsako BK ir ATPK tvarka
(ABT 59 str. 2 d.). Ekspertas gali bti nualintas ABT 47 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punk-
te tvirtintais bendrais pagrindais (jeigu jis yra ali, kit proceso dalyvi ar kolegijos
teisj giminaitis, jeigu jis pats arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suintere-
suoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo nealiku-
mu), taip pat specialiais pagrindais jeigu jis pagal tarnyb ar kitaip yra priklausomas
bent nuo vienos i ali ar kit proceso dalyvi, jeigu jis dar revizij, kurios mediaga
buvo pagrindas t administracin byl ikelti arba paaikja, jog jis yra nekompetentin-
gas (ABT 47 str. 3 d. ).
III.6.3.4. Specialisto paaikinimai
(ABT 61 str.)
180. Specialistas kvieiamas tais atvejais, kai nagrinjant administracin byl teisme
reikia speciali ini dokumentams, daiktams ar veiksmams itirti bei vertinti (ABT
61 str. 1 d.). Specialisto paaikinimai gali bti suraomi atskirame dokumente, kuris turi
bti pasiraytas (ABT 61 str. 2 d.). Teism praktika patvirtina, jog specialisto paprastai
prireikia tuomet, kai byloje surinkti duomenys yra prietaringi (2010 m. gruodio 6 d.
438
3362/2010) ir reikia vertinti rodymus, kurie
jau buvo surinkti panaudojant specialias inias, kuri teismas neturi (2011 m. vasario
442
-203/2011). Pavyzdiui, Vyriausiasis admi-
nistracinis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim ir grino byl nagrinti
i naujo konstatavs, jog byloje esanios dvi turto vertinimo ataskaitos tai rodymai,
kurie buvo surinkti panaudojant specialias inias, todl ir j turinio vertinimas, nesant
imperatyvi teiss norm paeidim, gali bti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis
paiomis specialiomis iniomis, kuri iuo atveju pirmosios instancijos teismas neturi.
Tokiu atveju, vertinant tokio pobdio rodymus (gautus panaudojus specialias inias),
procesinis statymas numato galimyb pasitelkti specialisto arba eksperto pagalb ati-
tinkamai kvieiant teismo posd tinkam specialist ar skiriant ekspertiz. Teismas
iais procesiniais instrumentais nepasinaudojo, o pats vertino aplinkybes, reikalaujan-
ias speciali ini, tokiu bdu paeid rodym vertinimo taisykles ir toks procesins
teiss norm paeidimas neleidia teismo sprendimo laikyti teisingu (2010 m. gruodio
438
-1655/2010).
Atkreiptinas dmesys tai, jog speciali ini poreikis pamint kategorij bylo-
se daniausiai bna susijs su specialaus turto akcij vertinimo ypatybmis arba
byloje nesant pakankamai kit duomen, kurie teismui sudaryt galimyb tinkamai
vertinti byl pateiktas turto vertinimo ataskaitas (2010 m. gruodio 20 d. nutartis
438
-1655/2010, 2011 m. vasario 14 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
442
-203/2011), tuo tarpu kitokiose bylose, kuriose yra pateiktos kelios
turto vertinimo ataskaitos, joms taikytinos bendros rodym vertinimo ir nuginijimo
taisykls, atsivelgiant kiekvienos bylos individualias aplinkybes (2010 m. gruodio 31
575
-1752/2010, 2011 m. gruodio 8 d. nutartis
764
442
-2927/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
143
-644/2011).
181. Teism praktika patvirtina, jog daniausiai specialistai buvo pasitelkti medi-
cininiams dokumentams, projektinei dokumentacijai, emtvarkos bei teritorij plana-
vimo dokumentams ir kt. dokumentams itirti bei vertinti. Paymtina, jog skirtingai
nuo ekspert, vieningo specialist srao nra, taiau yra mokslo srii, kur tokios kate-
gorijos asmenys (kaip atestuoti specialistai ir pan.) iskirti, ir kas turi reikm vertinant
j pateiktus paaikinimus. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas paymjo,
jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinjamoje byloje pakviet specialistu ha-
bilituot moksl daktar, gydytoj ortoped traumatolog N. P., kuris Sveikatos apsau-
gos ministro 2005 m. rugsjo 9 d. sakymu Nr. V-688 trauktas Sveikatos apsaugos mi-
nisterijos specialist konsultant sra, vertintina kaip aplinkyb, kuri padjo teismui
pilniau ir visapusikiau inagrinti byl (2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinje
byloje Nr.
A146
-184/2012).
182. Specialistas turi tokias pat kaip ir ekspertas teises (ABT 63 str.), jis taip pat
spjamas dl administracins ir baudiamosios atsakomybs u inomai melaging pa-
aikinim davim (ABT 82 str. 5 d.), jis gali bti nualintas ABT 47 straipsnio 2 dalies
2 ir 3 punkte tvirtintais bendrais pagrindais, u neatvykim be pateisinam prieasi
pas byl posdiui rengiant teisj ar teismo posd specialistui gali bti skirta bauda
(ABT 84 str. 1 d. 2 p.). Jei teismui kyla abejoni dl specialisto ratik paaikinim,
teismas gali kviesti teismo posd ir prayti specialist atsakyti ikilusius klausimus,
nesant galimybs paalinti tokiu bdu trkum, gali bti skiriamas papildomas arba
pakartotinas tyrimas (2008 m. vasario 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-
190/2008). Specialistas nealikas teismo pagalbininkas, sprendiant klausimus, ku-
riems reikalinga speciali ini. Todl netoleruotini suinteresuotos alies advokato susi-
tikimai su specialistu, siekiant j atitinkamai parengti bylai (2009 m. spalio 16 d. nutartis
502
-34/2009).
III.6.4. rodinjimo natos paskirstymas
(ABT 57 str. 4 d.)
183. rodinjimo natos (lot. onus probandi) paskirstymas yra vienas sudtingiausi
administracinio proceso element, nes nuo to, ar teisingai bus paskirstyta rodinjimo
nata, gali priklausyti ir bylos baigtis vienos ar kitos alies naudai. rodinjimo natos
paskirstymas svarbus ir alims, nes dar prie prasidedant procesui inodamos, k turs
rodinti, gali apsisprsti dl teisminio proceso pradjimo, ir teismui, nes rodinjimo
natos paskirstymo taisykli pagalba apsisprendiama, kaip reikia isprsti byl, jei tam
tikros aplinkybs teisminio nagrinjimo metu lieka nenustatytos ir pan.
184. Teism praktikoje skiriami du, tarpusavyje susij, rodinjimo natos aspektai.
Pirmasis apima pareig pateikti rodymus ir vadinamas pozityviu rodinjimo natos
paskirstymo aspektu. i pareiga pagal bendrj taisykl tenka visiems byloje dalyvau-
jantiems asmenims. Pagal ABT 57 straipsnio 4 dal rodymus pateikia alys ir kiti pro-
ceso dalyviai. ia prasme rodinjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti
rodymus savo iniciatyva (ABT 57 str. 4 d.). Kitas rodinjimo natos paskirstymo as-
pektas negatyvusis tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka rodym patvirtinti
nei pareikjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybms. Tokiu atveju sprendimas pri-
765
imamas tos alies nenaudai, kuriai priklauso nerodyt aplinkybi rodinjimo nata
556
963/2009, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2010 m., 78 97 p., 2010 m. birelio
556
-862/2010).
Jeigu pozityvusis elementas neturi lemiamos reikms priimant teismo sprendim,
t. y. nra svarbu, ar rodym pateik pareikjas, ar atsakovas, ar teismas j ireikalavo
savo iniciatyva rodymas turs vienod rodomj reikm, tai negatyvusis atsako
klausim, kuriai aliai tenka byloje teisikai reikming aplinkybi nerodymo rizika
16
.
Pavyzdiui, byloje, kurioje sprstas klausimas dl valstybs tarnautojo, profesins sjun-
gos nario, atleidimo teistumo, teisj kolegija, pritaikiusi negatyvj rodinjimo natos
aspekt, paymjo, jog atleidiant pareikj T. R. i valstybs tarnybos reikjo gauti
profesins sjungos, kurios nariu jis buvo, sutikim. Lietuvos apskrii ir savivaldybi
profesin sjunga neig gavusi rat dl sutikimo davimo, todl Marijampols apskrities
virininko administracijai, veikusiai savo rizika ir pasirinkus tok rato siuntimo bd
(faksu ir neregistruotu patu), kuris apsunkina gavimo fakto nustatym, ir teko io fak-
to rodinjimo nata. Visa tai lm, kad teismas pripaino, jog Marijampols apskrities
virininko administracija nerod, kad mintas ratas faktikai pasiek adresat, t. y. kad
jis buvo gautas Lietuvos apskrii ir savivaldybi profesinje sjungoje, todl ir Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias profesins
sjungos neveikimas (atsakymo per 14 dien nedavimas) i esms yra prilyginamas
sutikimo ireikimui, nagrinjamu atveju negaljo bti taikomos (2011 m. vasario 23 d.
62
1007/2011).
185. Bendroji rodinjimo natos paskirstymo taisykl skelbia, kad kiekviena alis
privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, i-
skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri nereikia rodinti (2011 m. spalio
146
-2329/2011). K kuri alis turi rodyti nu-
mato tiek procesins teiss normos, tiek materialins. Pavyzdiui, pagal ABT 34 straips-
nio 1 ir 2 dalis rodinjimo nata dl termino pateikti skund praleidimo prieasi tenka
pareikjui (2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
379/2010).
Pagal Mokesi administravimo statymo 67 straipsn mokesi administratorius pri-
valo pagrsti jo mokesi moktojui apskaiiuotas mokesio ir su juo susijusias sumas,
o mokesi moktojas, nesutinkantis su mokesi administratoriaus apskaiiuotomis
konkreiomis mokesio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrsti, kodl jos yra
neteisingos (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-360/2012) ir
kt. Bendroji rodinjimo natos paskirstymo taisykl ne visada pateikia aik ir viena-
reikm atsakym, k alis konkreiu atveju turi rodyti, todl tokiais atvejais btina
sistemikai analizuoti tiek proceso, tiek materialins teiss normas.
186. Administracini gin vairov lemia tai, kad bendroji rodinjimo natos pa-
skirstymo taisykl skirtingose administracinse bylose yra modikuojama jose nagri-
njam administracini teisini santyki specikos, atsivelgiant bylos aplinkybes ir
ali tarpusavio santyki pobd (2007 m. rugsjo 6 d. nutartis administracinje bylo-
je Nr. A
1
-835/2007). Naujausias byl pasiskirstymas pagal kategorijas atskleistas 2011
met Vyriausiojo administracinio teismo metiniame praneime, i kuriame pateiktos
statistikos matyti, kad didiausias dalis tarp inagrinjam vis administracini byl
766
Vyriausiajame administraciniame teisme sudaro valstybs tarnybos, mokestins ir alos
atlyginimo bylos. Btent iose byl kategorijose ir suformuluotos reikmingiausios ro-
dinjimo natos paskirstymo taisykls.
187. Tarnybos teisini santyki srityje suformuota reikminga Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo praktika, pagal kuri rodinjimo nata dl neigiam pasekmi tarnau-
tojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisini santyki specika pa-
sireikia tuo, kad tarnautojas i esms yra silpnesnioji alis, o tarnybos teisiniai santykiai
yra jautrs, vertinant socialiniu aspektu
17
. Atsivelgiant tai, btent darbdaviu esantis
vieojo administravimo subjektas privalo rodyti, kad yra pagrindas taikyti drausmin
atsakomyb tarnautojui, atleisti j i pareig, perkelti kitas pareigas ir pan. (2011 m.
62
773/2011, 2011 m. rugsjo 22 d.
62
2207/2011). Pavyzdiui, byloje kilus ginui dl
pareikjo atleidimo i pareig teistumo pareikjas, be kita ko, teig, kad Valstybs
tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo ivada bei Valstybs tarnautoj vertinimo ko-
misijos ivada yra nepagrstos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikjas
nepateik rodym, paneigiani padarytas ivadas, ir nenurod j buvimo vietos, t.
y. teismas i esms konstatavo, kad pareikjas turjo rodyti jo atleidimo i darbo ne-
teistumo ir nepagrstumo fakt. Taiau apeliacins instancijos teismas, nesutikdamas
su tokiu rodinjimo natos paskirstymu tarp ali, nurod, kad bylose dl valstybs
tarnautojo atleidimo i pareig btent atsakovas paprastai privalo rodyti atleidimo i
valstybs tarnybos teistum ir pagrstum, aplinkybes, kuriomis grindiamas spren-
dimas dl atleidimo i pareig (2006 m. gruodio 4 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
6
2160/2006). Kitoje byloje, kurioje pareikjas kl gin dl to, kad su juo atlei-
dimo dien nebuvo visikai atsiskaityta, Vyriausiasis administracinis teismas pabr,
kad n vienas i atsakov nepateik joki rodym, kad su pareikju buvo atsiskaityta
j perkeliant i vienos vidaus reikal staigos kit, nors bylose, kuriose ginai kil i
valstybs tarnybos teisini santyki, btent atsakovas paprastai privalo rodyti visiko
atsiskaitymo su atleidiamu pareignu fakt. alis paprastai objektyviai negali rodyti to,
k neigia (pavyzdiui, tam tikr fakt, kuri egzistavim nurodo kita alis, nebuvimo).
Todl rodinti bylos aplinkybes paprastai turi ta alis, kuri teigia buvus tas aplinkybes
756
-156/2012).
187.1. Kitoje tarnybos valstybei byloje buvo kils ginas dl tarnybins nuobaudos
pagrstumo, kuri pareikjai skirta u tarnybinio nusiengimo padarym neveikimu, t.
y. iki nustatytos datos sutvarkyti tam tikrus duomenis, parengti lokal akt. Pareik-
ja, ginydama jai paskirtos nuobaudos pagrstum, nurod, kad uduoi vykdymo
terminai buvo nepagrsti, pavedimui vykdyti neveik tam tikros duomen posistems.
Vyriausiasis administracinis teismas, nagrindamas atsakovo apeliacin skund, nuro-
d, jog byloje nustatytos aplinkybs rodinjimo natos paskirstymo prasme lemia, kad
atsakovui tenka pareiga paneigti pareikjos teiginius bei rodyti, jog pareikja turjo
objektyvi galimyb laiku ir tinkamai atlikti jai pavestas uduotis, ko btent is ir neatli-
ko (2009 m. rugsjo 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-1112/2009).
187.2. I pamint rodinjimo natos paskirstymo taisykli tarnybini ir su jais su-
sijusi santyki sferoje yra iimi. tai byloje, kurioje pareikjas ginijo Vyriausiosios
tarnybins etikos komisijos sprendim, kuriuo is pripaintas paeids Lietuvos Respu-
767
blikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statym, pareikjas
tvirtino, kad negaljo inoti apie savo artimo asmens privat interes, kad rodyti i-
nojimo fakt buvo atsakovo pareiga. Vyriausiasis administracinis teismas, inagrinjs
iuos argumentus, konstatavo, kad valstybs tarnyboje dirbanio asmens pareiga inoti
apie artim asmen privaius interesus neturi bti suprantama kaip io asmens pa-
syvus elgesys, tapatinamas su atsitiktiniu fakt, lemiani toki interes egzistavim,
suinojimu. statymo leidjas nustat pozityvi pareikjo pareig deklaruoti privaius
interesus, taip pat ir susijusius su artim asmen interesais, todl teismas padar ivad,
jog valstybs tarnyboje dirbantis asmuo turi inoti faktus, susijusius su privai inte-
res egzistavimu. Tokiu atveju rodinjimo nata, kai siekiama paneigti tokias teisikai
reikmingas aplinkybes, tenka asmeniui, jas neigianiam, todl btent apeliantas turi
pateikti objektyvius duomenis, kad jis neturjo galimybi inoti apie AB Specializuota
komplektavimo valdyba laimt rangos darb konkurs renovuoti Vilniaus uoly-
no pagrindin mokykl ir Vilniaus Karoliniki gimnazij (2012 m. kovo 29 d. nutartis
492
-1322/2012).
188. Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos tokios
rodinjimo natos paskirstymo mokestini gin bylose taisykls. Pirma, nustaius, jog
kins operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterins apskaitos doku-
mentuose, kuriais remdamasis mokesi moktojas siekia gyti teis PVM atskait, ir
tai mokesi administratoriui sudaro pagrst pagrind manyti, kad iomis kinmis
operacijomis buvo arba galjo bti piktnaudiaujama (sukiaujama) PVM, mokesi
administratorius turi teis reikalauti i pirkjo rodyti tikrj kins operacijos turi-
n (2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-1097/2009, 2011 m.
gruodio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-3582/2011). Antra, jei mokesi
moktojas pagrindia gautas pajamas statym nustatytos formos sandoriais ar juridin
gali turiniais dokumentais, rodyti, jog pajam nebuvo, turi ias aplinkybes neigiantis
mokesi administratorius, taiau pateikti rodymus apie real pajam gavim turt
tiek ias aplinkybes siekiantis rodyti mokesi moktojas, tiek jas siekiantis paneigti
mokesi administratorius (2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
17
-
301/2007, 2008 m. gegus 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
-70/2008). Treia,
rodinjimo nata rodyti statymines slygas atleidimui nuo delspinigi ar konkreiam
PVM tarifo dydio pritaikymui arba atleidimui nuo mokesio tenka paiam mokesi
moktojui, siekianiam pasinaudoti atleidimo teisine galimybe ar pritaikiusiam atitin-
kam tarif (2010 m. lapkriio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-1725/2010,
556
- 364/2011). Plaiau apie
rodinjimo natos paskirstymo ypatumus mokestini gin bylose skaityti Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesi administravim reglamentuo-
janias teiss normas, apibendrinimo II dal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 22, 2011 m., 420 509 p.
189. Ypatinga specika pasiymi ir alos atlyginimo bylos. Remiantis Vyriausiojo
administracinio teismo praktika, bylose dl valstybs institucij ar pareign neteistais
veiksmais ar neveikimu padarytos alos al (nuostolius) privalo rodyti pareikjas,
todl btent jis turi pareig rodyti konkret patirtos alos dyd, pateikiant patirt al
patvirtinanius konkreius rodymus ir rodant, jog nurodyta ala kilo btent dl netei-
stais pripaint vieojo administravimo subjekto veiksm (2007 m. vasario 23 d. nu-
4
-180/2007, 2011 m. lapkriio 21 d. nutartis adminis-
768
525
-3063/2011). Taiau reikia paymti, jog paminta taisykl nra
absoliuti, nes pagal CK 6.249 straipsnio 1 dal, jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai
rodyti, tai j dyd nustato teismas. Kitaip tariant, teismas yra pareigojamas nustatyti
alos dyd, o ne atmesti pareikjo reikalavim, kai nustatoma, kad ala yra padaryta, bet
pareikjas negali rodyti tikslaus jos dydio (2010 m. gruodio 27 d. nutartis adminis-
438
-3420/2010). tai byloje, kurioje pareikjas siek turtins alos
atlyginimo i Neringos savivaldybs ir Lietuvos valstybs, Vyriausiasis administracinis
teismas konstatavo, kad nors pareikjo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys
negali bti laikomi leidianiais apskaiiuoti tiksl alos dyd, susijus su kreditavimo
sutartimi, visgi jie yra pakankami, kad iplstin teisj kolegija, atsivelgusi teisin-
gumo ir protingumo principus, CK 6.249 straipsnio 1 dal, taip pat aplinkyb, kad pa-
reikjas dl alos atlyginimo kreipsi prajus daugiau kaip pusantr met po to, kai
civilinje byloje buvo panaikinti anksiau minti aktai, bendrovs patirt al, susijusi
su kredito pamimu ir panaudojimu (skaitant palkanas ir kitas ilaidas, susijusias su
kredito sutarties sudarymu ar pakeitimu), vertint 40 000 Lt dydio suma (2011 m.
gruodio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
62
-1119/2011).
190. Svarbios rodinjimo natos paskirstymo taisykls suformuluotos ir kit kate-
gorij administracinse bylose. tai i byl dl informacijos i vieojo administravimo
subjekto pateikimo matyti, kad rodyti aplinkybes, pagrindianias faktin pagrind pri-
imti asmens teises ir laisves bet kokiu bdu ribojant administracin akt, privalo vieo-
jo administravimo subjektas. Pavyzdiui, byloje buvo kils ginas dl pareikjo teiss
gauti ir atitinkamos atsakovo pareigos suteikti pareikjui informacij apie pareikjui
mokamos Vidaus reikal ministerijos pareigno pensijos apskaiiavimus ir perskaiia-
vimus, atliktus atitinkamais laikotarpiais, kai keitsi pensijos dyd reglamentuojantys
teiss aktai, pateikti duomenis, i kuri matytsi, kaip buvo gautas moktos pensijos
dydis ir koki teiss akt pagrindu jis buvo gautas. Atsakovas suteikti praom informa-
cij atsisak, motyvuodamas tuo, jog tokio praymo vykdymas bt susijs su nepro-
porcingomis darbo ir laiko snaudomis, k tvirtina Lietuvos Respublikos teiss gauti
informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymas (toliau staty-
mas). Teisj kolegija, nagrinjusi byl, konstatavo, jog nagrinjamu atveju atsakovui
remiantis statyme tvirtinta iimtimi, pagal kuri besikreipianiam asmeniui gali bti
nesuteikta jo praoma informacija, btent atsakovas turi pateikti rodymus, kad buvo
pagrindas taikyti toki iimt. Mint rodym nepateikus, bylos mediagai nepatvir-
tinant galimybs taikyti statymo 16 straipsnio dalies 1 punkte nustatyt iimt, tokios
iimties pritaikymas negali bti vertinamas kaip pagrstas ir teistas. Prieingas teiss
norm ir atitinkamai atsakovo pareigos suteikti informacij aikinimas, teisj kolegijos
vertinimu, nepagrstai perkelt rodinjimo nat asmeniui, praaniam valstybs stai-
g suteikti jam informacij, bei paeist pareikjo konstitucin teis gauti su juo susiju-
si informacij i valstybs staig (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
525
419/2010). Analogikai aikinta rodinjimo nata ir byloje Nr. A
756
485/2010,
kurioje Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nata pagrsti, kad praoma
pateikti informacija yra neatskleistina, tenka institucijai, kuri atsisako pateikti praom
informacij, teigdama, kad ji yra komercin paslaptis (2010 m. rugpjio 30 d. nutartis
756
485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 20, 2011 m., 486 499 p.).
191. Bylose dl klaidinanios reklamos pabrta, kad rodinjimo nata statymo
769
leidjo patvarkymu yra perkeliama reklamos davjui, kuris ir turi pagrsti skelbiam tei-
gini atitikim tikrovei. Prieingu atveju reklamos davjo atsakomyb nra paneigiama,
taiau kiekvienu konkreiu atveju vis dl to btina isiaikinti, ar reklamoje pateikiami
teiginiai tikrai neteisingi. Pateikiam teigini teisingumas negali bti grindiamas duo-
menimis asmen, kuri kompetencija nra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu
(2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
- 997/2008, Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 15, 2008 m., 80 90 p.). Kadangi parei-
ga rodyti reklamoje pateikiam teigini teisingum tenka reklamos davjui, btent jis
suinteresuotas utikrinti toki rodym saugojim atitinkam proting laikotarp, per
kur gali bti ar yra atliekamas tyrimas (2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
444
-391/2011).
192. rodyti asmens padaryt paeidim turi tai konstatavs subjektas, ir jokio teisi-
nio pagrindo perkelti rodinjimo nat pareikjui, kad jis nedar tam tikr teiss paei-
dim, nra (2011 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-2457/2011).
Pavyzdiui, bylose, kuriose Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministe-
rijos buvo primusi sprendimus dl pareikj atvilgiu konstatuot paeidim, teisj
kolegija konstatavo, jog Nacionalin mokjimo agentra, kaip savarankika Lietuvos
Respublikos vykdomosios valdios institucija, veikianti ems kio ministerijos admi-
nistravimo srityje, administruojanti valstybs paramos ems kiui ir kaimo pltrai ir
Europos Sjungos paramos ems kiui ir kaimo pltrai las bei atliekanti j mokjimo
ir kontrols funkcijas, privalo surinkti tokius rodymus, kurie aikiai, neprietaringai
rodyt pareikj padarytus paeidimus, nes prieingu atveju tie paeidimai laikytini
menamais (2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-134/2011, 2011
444
-3076/2011).
193. Pirmiau paminta taisykl taikytina ir konkurencijos bylose, t. y. paeidim
turi rodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, taiau tais atvejais, kai parei-
kjai remiasi atitinkamomis iimtimis, rodinjimo nata rodyti slygas tokioms iim-
tims taikyti tenka patiems pareikjams (2011 m. birelio 23 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
444
-1433/2011, 2012 m. balandio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
858
-1245/2012).
194. Teism praktikoje ne kart konstatuota, jog bendrosios rodinjimo natos pa-
skirstymo taisykls (alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus
bei atsikirtimus) taikymas nereikia reikalavimo i pareikjo neproting rodym at-
sakovo sprendim neteistumui ir nepagrstumui rodyti (2011 m. liepos 29 d. nutartis
444
-3076/2011). Yra byl, kuri pobdis lemia tai, kad tam
tikr veiksm atlikimas priskirtas vieojo administravimo subjektui, o privatus asmuo
neturi galimybi toki veiksm kontroliuoti arba statymas privaiam asmeniui nenu-
stato joki reikalavim tam tikr veiksm atvilgiu, dl kuri netinkamo vykdymo v-
liau gali kilti teisins pasekms ir pan. tai byloje, kurioje buvo kils ginas i nuosavy-
bs teisini santyki, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog u praym
atkurti nuosavybs teises tvarkym bei j nagrinjim yra atsakingas iimtinai vieojo
administravimo subjektas, o privatus asmuo, pateiks praym atkurti nuosavybs teises
ilikus nekilnojamj turt, neturi galimybi kontroliuoti tokio praymo registravimo
ir nagrinjimo eigos, todl reikalavimas, kad privatus asmuo rodyt praymo vieojo
administravimo subjektui pateikimo fakt, jeigu jam neiduodamas raytinis patvirtini-
mas apie praymo gavim, reikt probatio diabolica, t. y. nemanomas rodyti aplinky-
770
bes, nes neturdamas galiojim kontroliuoti vieojo administravimo subjekto veiklos,
asmuo turt itin ribotas galimybes rodyti, kad tam tiktas praymas vieojo adminis-
travimo subjektui buvo pateiktas. Taigi rodinjimo nata apie tai, kad praymas atkurti
nuosavybs teises nebuvo gautas, tokio pobdio bylose tenka u i praym regis-
travim ir tvarkym atsakingam vieojo administravimo subjektui (2007 m. rugsjo 6
1
-835/2007). Tokios ivados prieita ir mokesti-
nje byloje, kurioje Vyriausiasis administracinis teismas pabr, kad taikant Mokesi
administravimo statymo 67 straipsnyje tvirtint rodinjimo pareigos paskirstymo tai-
sykl taip pat atsivelgtina ir tai, kad ziniams asmenims (iskyrus statym nustatytus
atvejus, kai ie asmenys vykdo kin veikl) statymai nenustato joki reikalavim tvar-
kyti buhalterin apskait, todl reikalavimas, kad rodinjimo nata apie gaut pajam
realum priklausyt pajamas deklaruojaniam mokesi moktojui, reikt probatio di-
abolica, t. y. nemanomas rodyti aplinkybes, kadangi neprivaldamas vesti buhalterins
apskaitos, kaupti dokumentus, ksuoti pinigini sraut judjimo, mokesi moktojas
turt itin ribotas galimybes rodyti ias aplinkybes. Taiau pateikti rodymus apie real
pajam gavim turt tiek ias aplinkybes siekiantis rodyti mokesi moktojas, tiek
jas siekiantis paneigti mokesi administratorius (2011 m. rugsjo 15 d. nutartis admi-
442
-2502/2011).
195. Siekiant paneigti prezumpcij, rodinjimo nata tenka btent j neigianiam
asmeniui (2010 m. lapkriio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
1519/2010).
Pavyzdiui, byloje, kurioje buvo kils ginas dl Valstybins vartotoj teisi apsaugos
tarnybos nutarimo, kuriuo pareikjai UAB Kosvila Baltic skirta bauda dl platinamos
pavojingos produkcijos, teistumo ir pagrstumo, apeliacins instancijos teismas, ver-
tins Higienos normos 26.8 punkto bei Informacijos apie kosmetikos gaminio sudt ir
turim duomen apie gaminio nepageidaujam poveik pateikimo visuomenei taisykli
7 punkto nuostatas, prijo prie ivados, kad ant kosmetikos gaminio pakuots nuro-
dius gaminio sudt yra preziumuojama, jog tokia gaminio sudtis ir yra, todl iuo
atveju institucijoms (Valstybinei ne maisto produkt inspekcijai prie kio ministerijos
ir Valstybinei vartotoj teisi apsaugos tarnybai) pakako vertinti ant pakuots nurody-
t gino kosmetikos gamini sudt, kad bt konstatuotas Produkt saugos statymo
paeidimas. Paneigti ant kosmetikos gaminio pakuots nurodyt gaminio sudt iuo
atveju tenka io gaminio platintojui UAB Kosvila Baltic (2012 m. kovo 22 d. nutartis
492
-14/2012).
196. I nurodyt byl matyti, kad nustatant, kas turi rodyti tam tikras aplinkybes,
remiamasi skirtingais doktrinoje iskiriamais kriterijais, tokiais kaip: galimumo rody-
ti (kuriai aliai lengviau rodyti konkreias aplinkybes, tai ir priklauso j rodinjimo
nata), teigiam teisini pasekmi (kuriai aliai i rodytj faktini aplinkybi kils tei-
giamos teisins pasekms, ta alis ir privalo ias aplinkybes rodyti), teis sukuriani
aplinkybi (alis, kuri siekia gyti tam tikr teis, turi rodyti, kad egzistuoja prielaidos
iai teisei gyti), pareig panaikinani aplinkybi (alis, kuri siekia nevykdyti atitin-
kamos pareigos, turi rodyti, kad egzistuoja prielaidos iai pareigai nevykdyti), iimties
(alis, kuri remiasi iimtimi i bendrosios taisykls, turi rodyti slygas iimiai taikyti),
sikiimo (institucija, siekdama suvaryti asmens teises ir laisves, privalo rodyti prielai-
das tokiam sikiimui) ir pan.
18
771
Kaip matyti i pateikt pavyzdi, rodinjimo natos paskirstymas danai lemia
teismo sprendim byloje vienos ar kitos alies naudai. Siekdamas teisingai paskirstyti
rodinjimo nat, teismas turt prie praddamas nagrinti byl preliminariai isiai-
kinti, kokia norma reglamentuoja gino teisinius santykius ir kaip ji paskirsto rodinji-
mo nat, atkreipti ali dmes, kokias aplinkybes jos privalt rodinti, ir kokios bt
i aplinkybi nerodymo pasekms. Taip pat teismas turt bendradarbiauti su bylos
alimis visuose rodinjimo proceso etapuose: atkreipti ali dmes, jei j pateikiami
faktai yra netiksls ar neisams ir pasilyti patikslinti juos; nurodyti, kokiomis leisti-
nomis rodinjimo priemonmis turt bti rodinjamos vienos ar kitos aplinkybs;
pasilyti pateikti papildomus rodymus, jei ali pateikti rodymai teismui atrodo nepa-
kankami, ir, reikalui esant, rinkti rodymus savo iniciatyva
19
.
III.6.5. Nerodintinos aplinkybs ir faktai
(ABT 58 str.)
197. ABT 58 straipsnis tvirtina aplinkybes ir faktus, kuri nereikia rodinti. Tai:
1) aplinkybs, teismo pripaintos visiems inomomis; 2) faktai, nustatyti siteisjusiu
teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami
nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys; 3) faktai,
kurie pagal statym preziumuojami kaip nustatyti; 4) siteisjusio teismo nuosprendiu
baudiamojoje byloje nustatytos asmens veiksm administracins teisins pasekms.
198. Visiems inomomis aplinkybmis paprastai teismas pripasta faktus, inomus
visiems vidutinio iprusimo monms. Pavyzdiui, visiems inomomis aplinkybmis
pripastami ymiausi istoriniai vykiai 1940 m. liepos 22 d. primus Liaudies seimui
ems nacionalizavimo deklaracij, vyks turto pagal TSRS (LTSR) statymus naciona-
lizavimas ar kitoks nusavinimas (2008 m. gegus 26 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. A
261
-809/2008); valstybini veni dienos ir pan. Tokiomis aplinkybmis gali
bti pripastama ir kita bendro pobdio informacija. Pavyzdiui, byloje dl draudia-
mos alkoholio reklamos tokia aplinkybe pripaintas faktas, jog alkoholio vartojimas
gali kenkti mogaus organizmui (2010 m. gegus 6 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
556
691/2010), byloje dl atleidimo i valstybs tarnybos tokia aplinkybe pripain-
tas faktas, jog B1 yra auktesnis angl kalbos mokjimo lygis nei A2 (2011 m. spalio 10
662
-3380/2011) ir pan.
199. Visiems inomomis aplinkybmis teismas taip pat pripasta ir faktus, ino-
mus visiems konkreioje vietovje (teritorijoje) gyvenantiems asmenims. Pavyzdiui,
tokia aplinkybe pripaintas Kuri nerijos, kaip unikalaus gamtos ir mogaus sukurto
kratovaizdio komplekso saugotinos teritorijos, kuriai turi bti nustatytas ypatingas
teisinis reimas, statusas (2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-
463/2010).
200. I analizuojamo laikotarpio teism praktikos matyti, kad daniausia teismo
pripainta visiems inoma aplinkybe administracinse bylose laikyti faktai apie sunki
Lietuvos valstybje susiklosiusi ekonomin situacij tam tikru laikotarpiu (2011 m.
62
1007/2011, 2011 m. gegus 12
62
-677/2011), i to atitinkamai kylanius faktus
772
apie sunki atsakov Lietuvos valstybs ir kit valstybini institucij turtin padt
143
120/2010), paplitusi be-
darbyst (2010 m. gegus 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
619/2010), ne-
kilnojamojo turto kain sumajim (2009 m. vasario 20 d. sprendimas administracin-
je byloje Nr. A
556
95/2009) ir pan. Sprendiant klausimus dl procesini termin eigos
ir skaiiavimo, visuotinai inomomis aplinkybmis pripastamos valstybini veni
dienos, perjimas prie iemos ir vasaros laiko, tas faktas, jog ambulatorinis gydymas
yra skiriamas dl nepavojing organizmo bkli ir pan. (2010 m. sausio 15 d. nutartis
146
31/2010).
Kitais odiais tariant, visiems inoma aplinkybe paprastai laikytinas toks faktas,
kurio nustatymui byloje nra jokios btinybs naudotis atitinkamais papildomais in-
formacijos altiniais. Remdamasis tokia pozicija, Vyriausiasis administracinis teismas
nepripaino visiems inoma aplinkybe tam tikro automobilio vidutinio kuro snaud
kiekio, todl pareikjui, praiusiam atlyginti dl teisminio proceso atsiradusiais trans-
porto ilaidas, iliko pareiga tokias aplinkybes rodyti (2011 m. sausio 26 d. nutartis
62
180/2011).
201. Kitai grupei aplinkybi, kuri nereikia rodinti, priklauso prejudiciniai faktai.
ABT 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu
vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas
administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis ia nuosta-
ta, darytina ivada, jog prejudicin gali teismo procese turi ir nerodintinais faktais
pripastamos tik tos aplinkybs (faktai), kurios buvo nustatytos siteisjusiu, t. y. res
judicata gali gijusiu, teismo sprendimu. Btent siteisjs teismo sprendimas, kaip tei-
ss taikymo aktas, pasiymi iskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmeni-
mis ir visoms valdios institucijoms. Tokio sprendimo primimas ir atitinkam fakt
(aplinkybi) konstatavimas jame reikia, kad ali ginas yra isprstas galutinai, vi-
siems laikams ir teismo nustatytos aplinkybs (faktai) nebegali bti revizuojami koki
nors kit institucij. Teiss teorijoje akcentuojama, jog btent teismo sprendimai kar-
tu su pozityviosios teiss normomis garantuoja tam tikr visuomens gyvenimo sta-
bilum, visuomenini santyki apibrtum ir aikum (2012 m. sausio 16 d. nutartis
438
-54/2012). Dl i prieasi ABT 58 straipsnio 2 dalyje
tvirtinta taisykl netaikoma iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institu-
cijos priimtiems sprendimams (2010 m. birelio 14 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
438
-560/2010), taip pat ikiteisminio tyrimo pareign priimtiems sprendimams ir
nutarimams (2011 m. birelio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
525
-2279/2011)
ar vairi kit institucij bei ekspert vertinimams, ratams, rekomendacijoms (2011 m.
spalio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
63
2790/2011).
202. Paymtina, jog prejudicini fakt taisykl taikytina ir tada, kai siteisjusiu
apeliacins instancijos administracinio teismo sprendimu nustatomi atitinkami faktai
isprendus i esms atitinkam dal byloje pareikt reikalavim, o kitoje dalyje byl
perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Tokiu atveju pirmosios ins-
tancijos teismas, nagrindamas byl i naujo dl t reikalavim, kuriuos apeliacins ins-
tancijos teismas perdav inagrinti i naujo, turi remtis faktais, nustatytais siteisjusiu
apeliacins instancijos teismo sprendimu, kuriuo byla atitinkama apimtimi buvo isprs-
ta i esms (2009 m. birelio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-71/2009).
203. Svarbus prejudicini fakt aspektas yra tas, jog pirmesnje civilinje ar adminis-
773
tracinje byloje nustatyti faktai pripastami prejudiciniais tik tuomet, kai jie toje byloje
buvo rodinjimo dalykas ar bent jo dalis (2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
502
-99/2011). Prieidamas tokios ivados, Vyriausiasis administracinis teismas
yra taip pat pabrs, jog teismo padarytos ivados ir teisiniai vertinimai negali bti tapa-
tinami su prejudiciniais faktais. Teismo padarytos ivados ir teisiniai vertinimai turi pre-
cedento gali kitoje byloje tik tiek, kiek jame pateiktas teiss aikinimas yra aktualus kitoje
byloje (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
602
-229/2012).
204. Kitas ne maiau svarbus momentas, susijs su taikoma prejudicija, yra ABT
58 straipsnio 2 dalies reikalaujamas t pai asmen bylose dalyvavimas. Tai yra bti-
na slyga analizuojamos taisykls taikymui, taiau paminta norma nereikalauja, kad
atitinkamo subjekto procesin padtis abejose bylose bt tapati, taip pat neturi reik-
ms ar toks subjektas dalyvavo teismo posdiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo bt
trauktas byloje dalyvaujaniu asmeniu (2011 m. lapkriio 9 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
143
-3020/2011). Jei naujoje byloje dalyvauja kiti atstovai, prejudicija bus tai-
koma. Be to, ABT 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisi permjui visi veiksmai,
atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam
asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas.
205. Teism praktika patvirtina, jog alys kartais nepaiso ABT 58 straipsnio 2 dalyje
tvirtintos rodinjimo taisykls ir neskmingai bando prejudicinius faktus nustatinti i
naujo ar kvalikuoti juos kitaip nei nustatyta ankstesnse bylose priimtais siteisjusiais
teism procesiniais sprendimais. iuo aspektu atkreiptinas dmesys alos atlyginimo by-
las, o btent tai, jog administracinio akto panaikinimas pats savaime nereikia, kad yra
nustatyti neteisti veiksmai CK 6.246 ar 6.271 straipsni prasme (2011 m. liepos 14 d. nu-
502
-3034/2011), kas i esms reikia, jog prejudicinis iuo
atveju yra tik pats faktas, kad administracinis aktas buvo panaikintas, taiau tai nereikia,
kad jis yra neteistas CK prasme, nes gine dl akto panaikinimo jo teistumo klausimas
yra sprendiamas ne pagal CK, bet pagal vieosios (administracins) teiss normas.
206. Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrs, jog ta aplinkyb, kad kai
kurie faktai byloje, vadovaujantis ABT 58 straipsnio 2 dalimi, nerodintini, nereikia,
kad jie turi lemiam reikm byloje, nes tokie faktai turi bti vertinami kit rodym
kontekste, t. y. turi bti vertinama visa surinkt ir byloje esani rodym visuma (2009
m. gruodio 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
1315/2009).
207. ABT 58 straipsnio 4 dalis prie teismo procese nerodintin aplinkybi ir
fakt priskiria siteisjus teismo nuosprend baudiamojoje byloje, kuris yra privalo-
mas teismui, nagrinjaniam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teis-
mo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. i nuostata reikia, kad
siteisjs teismo nuosprendis turi prejudicin gali tik asmeniui, kurio atvilgiu nuos-
prendis buvo priimtas, be to, reikmingi yra tik tie tokio asmens veiksmai, nustatyti
teismo nuosprendiu, kurie sukelia administracines teisines pasekmes (2009 m. sausio
822
-107-/2009). Kitaip tariant, nebereikia i
naujo nustatyti teismo nuosprendiu nustatyt nusikalstamos veikos pasekmi, esan-
i administracins bylos rodinjimo dalyko sudtyje. Prejudicin gali turi vis ri
nuosprendiai, prie kuri priskiriamas ir baudiamasis sakymas (2010 m. balandio 12
556
646/2010).
208. Teism praktika patvirtina, jog daniausiai ABT 58 straipsnio 4 dalies taisy-
kl taikytina mokestinse bylose, kai asmuo ginija mokesi administratoriaus spren-
774
dimus, priimtus pagal nuosprendyje nustatytus faktus, t. y. asmuo yra nuteisiamas u
veiksm, kuri pagrindu mokesi moktojui atsiranda mokestin prievol, padarym
602
-110/2012).
209. Pagal ABT 58 straipsnio 3 dal nereikia rodinti fakt, kurie pagal statym
preziumuojami kaip nustatyti, taiau tokios prezumpcijos gali bti paneigiamos ben-
dra tvarka. statymuose numatytos prezumpcijos paprastai yra susietos su tam tikromis
aplinkybmis, kurioms esant preziumuojami faktai pripastami egzistuojaniais tikro-
vje. Kokiomis aplinkybmis vieni ar kiti faktai preziumuojami, paprastai tvirtinta ma-
terialins teiss normose. Preziumuojamus faktus paprastai galima nuginyti visomis
leistinomis rodinjimo priemonmis.
210. Teism praktika patvirtina, jog administracinse bylose daniausiai remtasi
prezumpcijomis, tvirtintomis Mokesi administravimo statyme, jog siuniant do-
kumentus registruotu patu ir teikus juos mokesi moktojo atstovui, dokumentai
bus teikti ir asmenikai atstovaujamajam (2012 m. kovo 5 d. nutartis administracin-
je byloje Nr. A
602
-1162/2012), Nekilnojamojo turto registro statyme tvirtinta registro
duomen teisingumo prezumpcija (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
525
-1094/2010) ir kt.
IV. Pasiruoimas ir bylos nagrinjimas teisme
IV.1. Pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme
(ABT 68, 135 str.)
1. Pasiruoimas (pasirengimas) administracins bylos nagrinjimui tai viena i
administracinio proceso stadij, kurios pagrindinis tikslas galutinai suformuluoti rodi-
njimo dalyk, isiaikinti ali nuomon dl rodym bei stengtis sudaryti slygas, kad
byla bt inagrinta kuo operatyviau. ios stadijos svarba matyti i joje nagrinjam
klausim (ABT 68 str., 135 str.), kuri netinkamas isprendimas gali lemti bylos atid-
jim (ABT 80 str.), beslygin pagrind teismo sprendimui panaikinti (ABT 142 str.),
proceso atnaujinim (ABT 157 str. 2 d. 7 ir 9 p.) ir pan.
2. Tiek ABT 68 straipsnis (Pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teis-
me), reglamentuojantis pasiruoim bylos nagrinjimui pirmosios instancijos teisme,
tiek ABT 135 straipsnis (Pasirengimas nagrinti byl), reglamentuojantis pasiruoim
bylos nagrinjimui apeliacins instancijos teisme, nenumato baigtinio galimo ioje sta-
dijoje isprsti klausim srao, todl ioje stadijoje, be kita ko, sprendiama dl asmen
traukimo treiaisiais suinteresuotais asmenimis pirmosios instancijos teisme (2012 m.
146
15/2012), dl kalini pristatymo
teismo posd (2010 m. birelio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
626/2010),
dl byl sujungimo ar iskyrimo ir pan.
Pabrtina, jog i stadija seka tik po skundo primimo stadijos, todl ABT 68 ir
135 straipsniuose tvirtinti klausimai sprendiami tik jau primus skund (apeliacin
skund). Tais atvejais, kai apeliacinio skundo primimo klausim isprendia pirmosios
instancijos teismas, pasirengimo bylos nagrinjimui stadija prasideda po bylos su pri-
imtu apeliaciniu skundu isiuntimo apeliacins instancijos teism (ABT 134 str. 1 d., 5
d.), todl nuo io momento tik apeliacins instancijos teismas atlieka visus procesinius
775
veiksmus, susijusius su pasirengimu nagrinti byl, taip pat ir sprendiant praymus dl
reikalavimo utikrinimo priemoni. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas
konstatavo procesini norm paeidim, kai po administracins bylos su apeliaciniu
skundu isiuntimo apeliacins instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas, gavs
praym dl reikalavimo utikrinimo priemoni, klausim isprend pats (2010 m.
525
-768/2010).
3. Vienas i ioje stadijoje atliekam teismo veiksm tai skundo (praymo) nuora
isiuntimas treiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui su pareikalavimu i atsako-
vo per nurodyt termin, bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui
atsiliepim (pirmosios instancijos teisme) ir apeliacinio skundo ir jo pried nuora i-
siuntimas dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims reikalaujant per keturiolika
dien ratu pateikti apeliacins instancijos teismui isamius atsiliepimus apeliacin skun-
d (apeliacins instancijos teisme) (ABT 68 str. 1 d. 3 p., 72 str., 135 str. 2 d.). Atkreiptinas
dmesys tai, kad ABT nenumato pareigos treiajam suinteresuotam asmeniui pateikti
atsiliepim skund pirmosios instancijos teisme (2008 m. rugsjo 12 d. nutartis admi-
261
-1564/2008, 2009 m. gegus 15 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
525
239/2009), be to, kalbama tik apie atsiliepimus skundus (apeliacinius
skundus), taiau Vyriausiasis administracinis teismas, atsivelgs protingumo ir proceso
efektyvumo principus, yra iaikins, jog ABT 72 straipsnis, kuriame numatyta, kad teis-
mo pirmininkas ar teisjas nusiunia atsakovui skundo (praymo) nuora, o reikiamais
atvejais ir pridt prie jo dokument nuoraus, taip pat nustato termin, per kur atsa-
kovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim skund (praym) ir pateikti tiek
atsiliepimo nuora, kiek yra byloje pareikj, mutatis mutandis taikytina ir nagrinjant
klausim dl bylinjimosi ilaid atlyginimo, t. y. praymo dl bylinjimosi ilaid nuora-
as isiuniamas toms proceso alims, i kuri praoma priteisti bylinjimosi ilaidas (2011
858
administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 481 p.).
IV.2. Byl sujungimas ir iskyrimas
(ABT 69 str.)
4. ABT 69 straipsnio 1 dalis numato, jog byl posdiui rengiantis teisjas arba
j nagrinjantis teismas, nustats, kad tame paiame teisme yra du ar daugiau skund
(praym) patikrinti to paties administracinio norminio akto teistum arba skundas
(praymas) paduotas skirting pareikj, taiau dl to paties atsakovo to paties akto
ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos nutartimi gali juos
sujungti vien byl. I pamintos nuostatos matyti, jog administracini byl sujun-
gimo pagrindas siejamas ne su pareikjo tapatumu skirtinguose administraciniuose
ginuose, t. y. to paties pareikjo pateiktais keliais skundais, bet su gino objekto ta-
patumu keliose bylose. Ir nors paioje statymo nuostatoje tiesiogiai netvirtintas byl
sujungimo tikslas, tai kyla i paties instituto prigimties bei bendrj proceso princip,
t. y. utikrinti proceso efektyvum (2010 m. lapkriio 19 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
858
668/2010). Taigi administracins bylos gali bti sujungtos, kai: pirma,
skirtingose bylose yra tas pats gino objektas, t. y. skundiamas tas pats aktas ar veiks-
mas (neveikimas), praoma patikrinti to paties administracinio norminio akto teistu-
m; antra, bylos ikeltos tame paiame teisme ir nei viena j neinagrinta (pavyzdiui,
776
negali bti sujungiamos bylos, kai jos nagrinjamos skirting instancij teismuose, taip
pat kai viena byla jau inagrinta arba kai dar nra isprstas skundo primimo klau-
simas Nr. N
62
-229/2011, Nr. AS
146
42/2009, Nr. AS
822
491/2011); treia, sujungimas
naudingas proceso efektyvumo principo poiriu. Pavyzdiui, Vyriausiajame adminis-
traciniame teisme vien byl Nr. A
444
-1433/2011 buvo sujungtos net penkios adminis-
tracins bylos, kuriose buvo sprendiamas to paties atsakovo Lietuvos Respublikos
konkurencijos tarybos priimto nutarimo teistumas, siekiant proceso operatyvumo
bei nuoseklios teism praktikos formavimo.
5. Paymtina, jog ABT nedraudia sujungti ir vieno to paties pareikjo pradtas
skirtingas bylas, kuriose reikiami reikalavimai susij. Visus reikalavimus reikti vienu
metu nra btina, be to, gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pa-
grsti pakaks duomen, o dl kit reiks rinkti papildom mediag, todl dl skirting
reikalavim galima kreiptis teism skirtingu laiku tam, kad nebt praleistas terminas
kreiptis teism dl t reikalavim, kuriems pagrsti pakanka duomen (2008 m. rugs-
jo 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
502
-471/2008). Taiau atkreiptinas dmesys
tai, jog sujungus teisme bylas, pradtas pagal to paties pareikjo skundus vien, toks
asmuo teiss yminio mokesio grinim u kitus skundus neturi ir u likusius skun-
dus sumokti yminiai mokesiai nelaikytini jo permoka (2008 m. vasario 12 d. nutartis
502
-129/2008).
6. ABT 69 straipsnio 2 dalis numato, jog kai byloje yra daugiau kaip vienas reika-
lavimas, prireikus teismas kai kuriuos i j gali iskirti atskir byl (bylas). Skundo rei-
kalavim iskyrimas nra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo
dalyk sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripasta esant tikslingu juos nagrinti
skyrium. Pavyzdiui, gali bti pripainta tikslinga iskirti reikalavim atskir byl, kai
jis i esms nesusijs su pareikjo keliamu ginu, taip pat kai skunde reikiami keli rei-
kalavimai, kurie tarpusavyje nra susij, o dl vieno j reikalingas bylos sustabdymas.
Tokiu atveju prie isprsdamas klausim dl bylos sustabdymo, pirmosios instancijos
teismas turt isprsti likusio reikalavimo iskyrimo atskir byl klausim (2008 m.
143
414/2008).
7. Iskyrimas galimas ir tikslingas, kai teisme paaikja, jog viename skunde pa-
reikiami skirtingo rinio teismingumo reikalavimai ir juos galima nagrinti skyrium
arba kai pareikiami keli reikalavimai, kurie nagrinjami skirtinga teisena (2008 m.
gruodio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. N
444
-1017/2008). Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas, nagrindamas pareikj V. D., P. M., L. R. skund dl
Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo panaikinimo bei turtins ir neturtins alos
priteisimo, pastarj reikalavim iskyr atskir administracin byl ir perdav j nagri-
nti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nurod, jog skundai dl Vy-
riausiosios rinkim komisijos sprendim nagrinjami specialios teisenos tvarka, kurios
procesins taisykls tvirtintos ABT 17 skirsnyje Skundai dl rinkim ar referendumo
statym paeidimo bei atitinkamuose rinkim statymuose, kur apeliacija nenumaty-
ta, tuo tarpu reikalavimai dl alos atlyginimo turi bti nagrinjami pagal bendrsias
administracins teisenos taisykles, kur bylos alys turi teis apeliacij. Teismas prijo
ivados, jog inagrinjus Vyriausiajame administraciniame teisme abu pareikj reika-
lavimus alys prarast apeliacijos teis, taip paneigiant proceso dalyvi teis teising
teism (2011 m. vasario 14 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R
146
-01/2011).
8. Paymtina, kad ABT 69 straipsnyje tvirtinta teismo teis sujungti ar iskir-
777
ti administracines bylas, bet ne pareiga. Teis inicijuoti byl sujungim bei iskyrim
priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui, kuris pamintus klausimus isprendia
neskundiamomis nutartimis (2009 m. birelio 12 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
143
313/2009). Idealiausia bt, jei ie klausimai bt isprsti dar pasiruoimo
nagrinti byl teisme stadijoje, o ne kai bylos nagrinjimas jau yra pasistmjs.
IV.3. Bylos perdavimas kitam teismui
(ABT 70 str.)
9. Bylos perdavimas kitam teismui reglamentuojamas ABT 70 straipsnyje, kurio 1
dalis numato, jog teismas perduoda byl nagrinti kitam teismui: 1) jeigu, nualinus vie-
n ar kelis teisjus, j pakeisti kitais tame teisme negalima; 2) kai paaikja, kad byla buvo
priimta teismo inion paeidiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles; 3)
kai proceso alis yra teisjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis
giminaitis dirba teisju (iskyrus Lietuvos vyriausij administracin teism); 4) pripa-
ins, kad byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkreiai
pagal pareikjo ar daugumos pareikj, jei skund (praym) padav ne vienas as-
muo, gyvenamj viet ar buvein arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su
kilusiu ginu, buvimo viet, arba pagal ginijamo sprendimo primimo ir (arba) vykio
(veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijs ginijamas sprendimas, viet. ABT 70 straips-
nio 2 dalis numato, jog bylos perdavimo i vieno teismo kitam teismui klausim i-
sprendia atitinkamo teismo teisj kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininkas, o bylos perdavimo i vieno teismo kitam teismui io straipsnio
1 dalies 4 punkte numatytais atvejais klausim

teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo klausi-
mas paprastai isprendiamas teismo nutartimi, kuri atskiruoju skundu neskundiama
(2009 m. birelio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
313/2009 ir kt.). Be to,
ABT 70 straipsnio 4 dalis numato, jog kiekvien byl, i vieno teismo perduot kitam,
turi beslygikai priimti savo inion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginai dl
to tarp teism neleidiami, iskyrus io statymo 21 straipsnyje (Byl rinio teismin-
gumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausim sprendimas)
numatytus atvejus.
10. Byla ABT 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perduodama kitam tos pa-
ios pakopos teismui, kai teisme nra galimybs suformuoti nealikos teisj kolegijos
pagal ABT 46 straipsnio reikalavimus. Pavyzdiui, Vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas yra sprends klausim dl byl perdavimo kitiems administraciniams teis-
mams klausimus, kai nualinami visi atitinkamo teismo teisjai, taip pat, kai panaikinus
pirmosios instancijos teismo sprendim ir grinus byl nagrinti tam paiam teismui
i naujo, teisme nebegalima sudaryti naujos kolegijos, pavyzdiui, teisme lieka tik du
anksiau tos paios bylos nenagrinj teisjai.
11. Daugiausia byl kitiems teismams perduodama, kai paaikja, kad byla buvo
priimta teismo inion paeidiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles
(ABT 70 str. 1 d. 2 p.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas yra perdavs
byl bendrosios kompetencijos teismams, kai iam kreipusis Specialij teisj kolegi-
j ginams dl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo
sprsti, pripainta, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (2011 m.
778
442
- 1237/2011 ir kt.), taip pat kai
teisme paaikja, jog pareiktas reikalavimas nepriklauso ABT 119 straipsnyje minim
skund grupei, t. y. neteismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kaip
pirmosios instancijos teismui (2007 m. gegus 4 d. nutartis administracinje byloje
Nr. R
5
-40/2007). Perdavimas galimas ir tais atvejais, kai nustatoma, kad vienas pareik-
jo skundo reikalavimas priskirtinas kitos pakopos teismo kompetencijai. Tokiu atveju
kitos pakopos teismui teismingas reikalavimas gali bti iskiriamas atskir adminis-
tracin byl, perduodant j nagrinti kompetentingam teismui (2011 m. vasario 14 d.
sprendimas administracinje byloje Nr. R
146
01/2011).
12. Paymtina, jog vadovaujantis ABT 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata,
perduoti byl teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinti atitinkam skund,
galima tik tuomet, kai skundas yra priimtas nagrinti ir aplinkyb, jog jis buvo priimtas
teismo inion paeidiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaikjo ne
skundo primimo stadijoje, o vliau, t. y. jau skund primus. Todl skundo primimo
metu nustaius, kad pareikjo skundas nepriskirtinas j gavusiam administraciniam
teismui, j, vadovaujantis ABT 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti, o
ABT 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos (2011 m. balandio 15 d.
525
-186/2011).
13. ABT 21 straipsnio 1 dalis tvirtina, jog byla negali bti nutraukta arba skundas
(praymas) paliekamas nenagrintas vien dl tos prieasties, kad ginas teismingas ben-
drosios kompetencijos teismui. iais atvejais byla perduodama pagal rin teismingu-
m. Atitinkamai ABT 101 straipsnio 1 punktas numato, jog teismas nutraukia byl, jeigu
byla nepriskirtina administracini teism kompetencijai, iskyrus atvejus, kai byla teis-
minga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, paaikjus, kad byla buvo priimta teis-
mo inion paeidiant rinio teismingumo tarp administracini ir bendrosios kompe-
tencijos teism taisykles, jos nutraukimas negalimas. Paymtina, jog pamintos ABT
nuostatos sigaliojo 2011 m. spalio 1 d. (2011 m. birelio 21 d. statymas Nr.XI-1485),
taiau tokia pozicija jau buvo suformuota Vyriausiojo administracinio teismo ir anks-
iau (2007 m. lapkriio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
17
388/2007, 2009 m.
442
- 633/2009 ir kt.).
14. Nustaius, kad byla priimta paeidiant teismingumo atitinkamiems teismams
taisykles, ir nutartimi perdavus toki byl kitam teismui, teismas, kuris perdav byl
nagrinti kitam administraciniam teismui, nebegali sprsti joki procesinio pobdio
klausim, susijusi su perduotos bylos nagrinjimu, iskyrus tuos, kurie btini paios
bylos perdavimui. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno
apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodio 8 d. nutart, kuria buvo isprstas
reikalavimo utikrinimo klausimas, kaip neteist, nes Kauno apygardos administraci-
nio teismo 2010 m. gruodio 7 d. nutartimi byla, kurioje pareiktas pamintas praymas,
jau buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2011 m. vasario 11 d.
525
-163/2011). Taiau atkreiptinas dmesys tai,
jog pagal statym bylos perdavimas kitam teismui vyksta toje proceso stadijoje, kurioje
konstatuojamas teismingumo taisykli paeidimas. Dl to nustatymas, kad byla priim-
ta nagrinti paeidiant teismingumo taisykles, savaime nereikia, kad visi procesiniai
sprendimai priimti iki bylos perdavimo netenka galios arba turi bti panaikinti (2005
14
103/2005).
15. ABT 70 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu byla pagal atitinkamo teismo pir-
779
mininko teikim perduodama Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi.
Paminta nuostata tvirtinta ir kriterijus, kuriais remiantis nustatomas teismas, kuriam
perduodama byla, t. y. pareikjo ar daugumos pareikj, jei skund (praym) padav
ne vienas asmuo, gyvenamoji vieta ar buvein, nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su
kilusiu ginu, buvimo vieta, ginijamo sprendimo primimo ir (arba) vykio (veiksmo),
su kuriuo tiesiogiai susijs ginijamas sprendimas, vieta. is bylos perdavimo pagrindas
yra pakankamai naujas (sigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), taiau jau ne kart taikytas siekiant
operatyvesnio bylos inagrinjimo, nustaius akivaizd tam tikro apygardos administraci-
nio darbo krvio netolygum palyginus su kitais apygardos administraciniais teismais.
IV.4. Bylos nagrinjimo atidjimas
(ABT 80 str.)
16. ABT 80 straipsnio 1 dalis tvirtina, kad teismas nutartimi gali atidti bylos
nagrinjim, jeigu posd neatvyko vertjas ar proceso alis, kai teismas nusprendia,
kad be j negalima nagrinti bylos, arba kai btina ireikalauti naujus rodymus ir ki-
tais reikiamais atvejais. I mint nuostat matyti, jog ABT nepateikia isamaus byl
atidjimo pagrind srao, taiau i ios ir kit ABT nuostat akivaizdus io instituto
iimtinis pobdis. tai ABT 79 straipsnio 3 dalis numato, jog bylos nagrinjimas teisme
vyksta nepertraukiamai, iskyrus poilsiui skiriam laik, ir kol byla nebaigta nagrinti
ar bylos svarstymas nra sustabdytas ar atidtas, tos sudties teismas neturi teiss na-
grinti kit byl. Pagal ABT 77 straipsnio 2 dal, u pareigojimo praneti teismui apie
savo adreso pasikeitim bylos proceso metu nevykdym, jeigu dl nepraneimo buvo
atidtas bylos nagrinjimas, teismas turi teis proceso dalyviams ir atstovams skirti bau-
d iki 200 lit. Taigi, bylos nagrinjimo atidjimas tai kitos i anksto inomos teismo
posdio, kuriame bus nagrinjama byla, datos paskyrimas dl laikin prieasi, truk-
dani inagrinti byl nepertraukiamai.
17. Teism praktika patvirtina, jog daniausias byl nagrinjimo atidjimo pagrin-
das proceso alies neatvykimas teismo posd, kai nra duomen, jog iems apie
teismo posd buvo tinkamai praneta. ABT 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla
administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tuomet, kai proceso alims apie pos-
dio laik ir viet i anksto praneta aukimu, praneimu arba vieo paskelbimo bdu,
o ABT 78 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos ali ir j atstov neatvykimas
teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd tinkamai praneta, nra klitis bylai
nagrinti ir sprendimui priimti. Vadinasi, mint duomen nesant, bylos nagrinjimas
privalomai atidedamas. Bylos taip pat atidedamos, kai bylos nagrinjim neatvyksta
liudytojas (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
89/2010), by-
loje ikyla btinyb ireikalauti reikmingus rodymus (2009 m. rugpjio 21 d. nutartis
146
513/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
438
-311/2010), kitais reikiamais atvejais, kai, pavyzdiui, siloma tikslinti
ar priimamas skundo patikslinimas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinje bylo-
je Nr. A
146
-500/2010), nusialina teisjas (2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
822
-25/2011), vyksta teisi permimas (2008 m. spalio 27 d. nutartis admi-
39
-1811/2008), kreipiamasi Specialij teisj kolegij praant
isprsti bylos rinio teismingumo klausim (2011 m. vasario 17 d. nutartis adminis-
62
-752/2011) ir kt.
780
18. Reikiamais (btinais) atvejais bylos nagrinjim atidti Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas yra nepripains paties pareikjo uimtumo kitoje byloje, kai bylos
nagrinjamos tame paiame mieste ir tarp byl yra pakankamai ilgas laiko tarpas (2012
m. balandio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-2009/2012), pareikjo ne-
tenkinantis ankstyvas teismo posdio laikas (2010 m. liepos 2 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
143
416/2010), pareikjo juridinio asmens vadovo ligos, kuri sa-
vaime nepaalino galimybs utikrinti procesin pareikjo atstovavim kitais ABT 49
straipsnyje numatytais bdais (2010 m. lapkriio 9 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
143
1234/2010) ir kt.
19. Teism praktikoje labai dani atvejai, kai proceso alys ir j atstovai apie byl
tinkamai informuoti, taiau dl vienoki ar kitoki prieasi jie bylos nagrinjime
dalyvauti negali ir teikia praym bylos nagrinjim atidti. iuo aspektu Vyriausiasis
administracinis teismas ne kart yra akcentavs, jog ABT nenumato, kad administraci-
nse bylose gino alies atstovavimas bei jos (ar atstovo) dalyvavimas teismo posdyje
yra visais atvejais privalomas (2011 m. lapkriio 24 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
62
-3620/2011).
Apibendrinant tai, kas paminta pirmiau, matyti, jog reikalavimas iklausyti abi
gino alis nereikia, jog teismas, ignoruodamas teismo posd atvykusios alies intere-
sus bei nepaisydamas proceso operatyvumo, draudimo piktnaudiauti procesu princi-
p, turi, nesant tam statyminio pagrindo, atidti bylos nagrinjim ir laukti, kol kita a-
lis gals atvykti posd. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra pabrs, jog
ABT tvirtintas procesines teises ir pareigas proceso alys gali gyvendinti ne tik teismo
posdio metu, o ABT netvirtintas beslyginis imperatyvas atidti bylos nagrinjim
visais atvejais, jei bylos alis ar jos atstovas neatvyksta bylos nagrinjim, nes ABT 80
straipsnio 1 dalis numato, jog tokiu atveju byl nagrinjantis teismas privalo vertinti,
ar be j galima nagrinti byl. Sprendiant klausim, be kita ko, turi bti vertintas ir
bylos alies procesini teisi apsaugos klausimas (2011 m. gruodio 15 d. nutartis admi-
858
-2667/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
62
338/2012).
20. Kitoje byloje, kuri pirmosios instancijos teisme inagrinta teismo posdyje pa-
reikjui ir jo atstovui nedalyvaujant, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo,
jog jiems apie teismo posdio laik ir viet buvo praneta tinkamai ir inoma, ABT
80 straipsnio reikalavimai, taip pat pareikjo teis teising teism nepaeista. Teismas
paymjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pa-
skirdamas teismo posdio laik (2010 m. spalio 12 d., 14.30 val.) atsivelg pareikjo
advokato 2010 m. liepos 15 d. praym, taiau teisme 2010 m. rugsjo 7 d. ir 2010 m.
spalio 11 d. buvo gauti pareikjo advokato praymai atidti bylos nagrinjim, nes jis
negali dalyvauti 2010 m. spalio 12 d. teismo posdyje, kadangi t pai dien 10 val. turi
dalyvauti Klaipdos miesto apylinks teisme civilinje byloje (numeris ir kiti duomenys
apie byl nenurodyti, teismo aukimas ir kiti rodymai, patvirtinantys, kad prayme nu-
rodyta prieastis egzistuoja ir kada btent ji atsirado, nepridti), 2010 m. rugpjio 29 d.
gautas pareikjo praymas atidti bylos nagrinjim, nurodant, kad advokatas j infor-
mavo apie savo uimtum kitoje byloje, taiau nei iame prayme, nei vliau pareikjas
neprane teismui apie tai, kad jam paiam yra koki nors svarbi prieasi dl kuri
jis negali dalyvauti. Teismas pabr, jog pareikjui teismo aukimas buvo teiktas 2010
m. rugsjo 15 d., iki teismo posdio liks beveik vieno mnesio terminas buvo pakan-
781
kamas pasirinkti tok pasinaudojimo savo procesinmis teismis variant, kad neigiam
teisini pasekmi bt ivengta. Pirmiau aptarta aplinkyb, kad pareikjas neatvyko
teismo posd ir neprane teismui, jog negali dalyvauti dl svarbi prieasi ir nepra
atidti byl, pareikdamas, kad pageidauja dalyvauti teismo posdyje ir bti iklausytas
asmenikai, suteikia pagrind ivadai, jog pareikjas nepasinaudojo teise bti iklausy-
tam dl savo apsisprendimo nedalyvauti teismo posdyje. vertinusi ivardyt aplinky-
bi visum, taip pat atsivelgdama tai, kad pareikjo skundas pirmosios instancijos
teismui isamus, prie jo pareikjas pateik rodymus, kuriais grind savo reikalavimus,
o atsakovas kartu su atsiliepimu pateik reikaling mediag, teisj kolegija konsta-
tavo, kad byloje nenustatyta aplinkybi, kurios sudaryt pagrind ivadai, jog teismas
negaljo visapusikai ir objektyviai itirti byl (ABT 81 str.), nepriklausomai nuo to, ar
bylos alys dalyvauja teismo posdyje. Paymtina, kad pareikjas apeliaciniame skun-
de nenurod nauj argument ir apeliacins instancijos teismui nepateik nauj rody-
m, kuri nebuvo pateiks pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, arba kuriuos
ketino pateikti teismo posdyje, kuriame teismas inagrinjo byl jam nedalyvaujant.
Visa tai suteik pagrind ivadai, kad pareikjo ir jo atstovo nedalyvavimas pirmosios
instancijos teismo posdyje neturjo jokios takos bylos inagrinjimui ir sprendimo
primimui (2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-2215/2011).
21. Praymas atidti bylos nagrinjim ABT 80 straipsnio taikymo poiriu nra
teismui privalomas, t. y. savaime nepareigoja teismo tenkinti tok praym ir atidti bylos
nagrinjim, taiau teismas turi isamiai inagrinti praymo prieastis ir motyvuotai nu-
sprsti, ar proceso alies nedalyvavimas nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.
Praymas atidti bylos nagrinjim visais atvejais turi bti motyvuotas ir pateiktas su
rodymais, patvirtinaniais atidjimo btinyb, nes tik taip utikrinimas proceso koncen-
truotumo bei operatyvumo princip gyvendinimas, ukertamas kelias bylos vilkinimui.
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas nenustat proceso teiss norm paeidi-
mo pirmosios instancijos teismui netenkinus pareikjos praymo atidti bylos nagrin-
jim, nes ji neturi advokato, yra pasiraiusi sutart su kitu advokatu, taiau prie posd
negaljo su juo susisiekti. Teisj kolegija paymjo, jog praymas nebuvo pagrstas jokiais
raytiniais rodymais, todl teismas neturjo faktinio bei teisinio pagrindo tokio praymo
tenkinimui, be to, btina paymti, kad proceso alys turi ne tik procesines teises, bet
ir pareigas, i kuri viena veikti u operatyv bylos inagrinjim. Teismas pabr, jog
laiko tarpas nuo 2008 m. balandio 2 d. (pirmasis teismo posdis) iki 2008 m. birelio 16
d. (antrasis teismo posdis) buvo pakankamas tiek asmenikai, tiek veikiant per kitus as-
menis, esant btinybei dl kvalikuotos teisins pagalbos, susirasti asmen, galint padti
atstovauti pareikjos interesams teisme (2009 m. gegus 28 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
556
-628/2009). Analogikos ivados teismas prijo ir byloje, kurioje pareikja
posdio metu nurod, kad pageidauja, jog jos interesus atstovaut UAB Liva, taiau ios
bendrovs atstovas dl uimtumo jai atstovauti negali. Teismas pabr, jog pareikja po-
sdio metu nepateik joki dokument, rodani, jog yra sudaryta atstovavimo sutartis
su nurodyta bendrove, proceso alys turi pareig savo procesinmis teismis naudotis
siningai (ABT 53 str. 3 d.), todl esant nurodytoms aplinkybms, pirmosios instancijos
teismas turjo pagrind netenkinti pareikjos praymo dl bylos nagrinjimo atidjimo
62
-2549/2011).
Akcentuotina, kad realizuodamas savo teis sprsti dl bylos nagrinjimo atidjimo,
teismas, be kita ko, privalo atsivelgti ir ali lygiateisikumo, proceso operatyvumo
782
principus, taip pat tai, ar praym dl bylos nagrinjimo atidjimo pateikusi alis iki
praymo atidti bylos nagrinjim aktyviai naudojosi savo teismis pateikti rodymus,
papildomus raytinius paaikinimus, nes prieingu atveju, bt sudaromos prielaidos
piktnaudiauti bylos nagrinjimo atidjimo teise (2011 m. gegus 9 d. nutartis admi-
146
-299/2011).
22. Bylos nagrinjimo atidjimo klausimas isprendiamas nutartimi, kuri atski-
ruoju skundu neskundiama. Atiddamas bylos nagrinjim, teismas gali apklausti at-
vykusius liudytojus, jeigu visiems proceso dalyviams apie posd buvo praneta (ABT
80 str. 4 d.), bei paskiria kito teismo posdio laik ir apie tai pasiraytinai paskelbia
atvykusiems asmenims (ABT 80 str. 2 d.).
IV.5. Bylos sustabdymas
(ABT 98100 str.)
23. Kaip jau buvo minta, bendroji byl nagrinjimo administraciniame procese
taisykl yra, jog bylos nagrinjimas teisme vyksta nepertraukiamai, iskyrus poilsiui
skiriam laik (ABT 79 str. 3 d.). Taip yra utikrinamas administracins bylos nagrin-
jimo nepertraukiamumo principas. Taiau danai viename teismo posdyje inagrinti
byl dl vairi prieasi yra nemanoma ir tokios prieastys lemia, jog teisminis bylos
nagrinjimas laikinai yra nutraukiamas. Kol byla nebaigta nagrinti ar bylos svarstymas
nra sustabdytas ar atidtas, tos sudties teismas neturi teiss nagrinti kit byl (ABT
79 str. 3 d.). Taigi viena i bylos nepertraukiamumo principo iimi yra administraci-
ns bylos sustabdymas, kuomet teismas, neinagrinjs vienos bylos, turi teis pradti
nagrinti kitas. Administracins bylos sustabdymo institutas yra skirtas btent laikinam
procesini veiksm atlikimo sustabdymui. Byla tokiu atveju sustabdoma neapibrtam
terminui dl statyme numatyt objektyvi aplinkybi, kurios daniausiai nepriklauso
(priklauso ne visikai) nuo teismo ar bylos ali valios ir kuri buvimas teismui trukdo
tinkamai inagrinti administracin byl.
24. Administracin byl jos teisminio nagrinjimo metu gali sustabdyti tiek pirmo-
sios, tiek apeliacins instancijos teismas. Visi nepasibaig procesiniai terminai sustabdomi
sustabdius byl. Termin sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybs,
sudariusios pagrind bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai
tsiasi toliau (ABT 67 str. 1 d.). Kadangi administracin byla yra sustabdoma dl objek-
tyvi aplinkybi, i anksto nra inoma, kuriam laikui byla yra sustabdoma ir kada inyks
pagrindai, lm administracins bylos teisminio nagrinjimo sustabdym. Taigi adminis-
tracin byla yra sustabdoma neapibrtam laikui ir bylos sustabdymo terminas priklauso
nuo atitinkam aplinkybi, lmusi bylos sustabdym, atsiradimo ar inykimo. Sustab-
dius administracin byl, paprastai joje neatliekami jokie procesiniai veiksmai.
25. ABT 98 straipsnio 1 dalyje yra tvirtinti atuoni bylos sustabdymo pagrindai.
Pastaroji teiss norma yra formuluojama imperatyviai Teismas sustabdo byl iais atve-
jais, kas suponuoja, jog ABT 98 straipsnio 1 dalyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai
yra privalomi ir, esant bent vienam i i pagrind, teismas ex ocio privalo sustabdyti
administracin byl. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavs,
jog bylos sustabdymo pagrind sraas, tvirtintas ABT 98 straipsnio 1 dalyje, yra baig-
tinis (2008 m. lapkriio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
444
-1932/2008, 2008 m.
261
-123/2008). Pavyzdiui, Vyriausiasis
783
administracinis teismas netenkino pareikjo praymo sustabdyti bylos nagrinjim iki jis
gals pateikti trkstamus rodymus, kadangi, anot teisj kolegijos, tokio pagrindo ABT
taip pat nenumato (2008 m. kovo 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-123/2008).
ABT taip pat yra atskirai tvirtinta administracins bylos sustabdymo galimyb, kuomet
nagrindamas administracin byl teismas, nustats proceso alies arba kito asmens veiks-
muose nusikalstamos veikos poymius ir apie tai pranes prokurorui, atsivelgdamas
bylos aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms, arba sustabdo byl, kol
bus isprsta baudiamoji byla (ABT 109 str. 2 d.).
26. Kalbant apie bylos sustabdym, paymtina, kad proceso operatyvumo princi-
pas negali paneigti teisingumo principo. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
556
665/2010 teisj kolegija nurod, jog pirmosios instancijos teismas byl sustabd tam,
kad vliau galt priimti visapusikai pagrst, t. y. teising sprendim, todl ta aplinky-
b, jog procesas ioje konkreioje byloje gali utrukti iek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo
panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (2010 m. lapkriio 26 d. nutartis admi-
556
665/2010). Taiau administracinio proceso tikslai reikalau-
ja, kad teismas rpintsi greitu bylos inagrinjimu ir asmen paeist teisi apgynimu,
todl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrind vien formaliai (2012 m. vasario
520
-155/2012, 2012 m. balandio 2 d. nutartis
520
-262/2012). Kiekvienu konkreiu atveju teismas priva-
lo sitikinti, ar i ties egzistuoja aplinkybs, sudaranios statymo nurodyt pagrind
sustabdyti konkrei byl, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimyb
nustatyti byloje objektyvi ties ir paeisti mogaus teises. Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta asmens teis
tai, kad byla bt inagrinta per manomai trumpiausi laik, yra viena i sudtini
teiss teising bylos nagrinjim dali ir pareigoja teism rpintis kiek manoma grei-
tesniu bylos inagrinjimu. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje pripas-
tama, jog remiantis nacionaline teise, gali bti svarbu, esant tam tikroms aplinkybms,
palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemons siekiant proceso efektyvumo (pvz., r.
2007 m. sausio 11 d. sprendimo Herbst prie Vokietij (pareik. Nr. 20027/02), 78 p.).
Taiau tokia priemon, t. y. sprendimas sustabdyti byl, turi bti proporcinga, atsivel-
giant konkreias bylos aplinkybes (pvz., r. 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prie
Vokietij (pareik. Nr. 38033/02), 44 punkt ir jame nurodyt praktik).
27. Sustabdyta byla atnaujinama paalinus ar inykus aplinkybms, dl kuri ji buvo
sustabdyta, proceso dalyvi pareikimu ar teismo iniciatyva. Dl bylos atnaujinimo teis-
mas ar teisjas raytinio proceso tvarka priima nutart. Atnaujinta byla nagrinjama
pagal ABT nustatytas bendrsias taisykles (ABT 100 str.). Vyriausiojo administraci-
nio teismo praktika rodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti
sustabdytos bylos nagrinjim yra skundiama atskiruoju skundu (2012 m. kovo 23 d.
858
198/2012).
IV.5.1. Kai mirta bylos alimi buvs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu
gino teisinis santykis leidia teisi permim
(ABT 98 str. 1 d. 1 p.)
28. Administracinis teismas sustabdo byl, kai mirta bylos alimi buvs asmuo arba
pasibaigia juridinis asmuo, jeigu gino teisinis santykis leidia teisi permim (ABT
784
98 str. 1 d. 1 p.). Vienai i ali mirus ar pasibaigus juridiniam asmeniui, byloje tampa
i esms nemanoma nustatyti reikmingas bylai aplinkybes bei apskritai isprsti byl.
iuo pagrindu sustabdant byl, sudaromos slygos mirusi ar pasibaigusi bylos al
pakeisti jos teisi permju bei taip utikrinti, jog byla bus inagrinta tinkamai, t. y.
nepaeidiant n vienos i ali teisi.
29. Pagal ABT 55 straipsnyje tvirtint teisin reguliavim, tais atvejais, kai viena i
proceso ali pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos
ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas
t al pakeiia jos teisi permju. Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadi-
joje (1 d.). Pastarajame straipsnyje taip pat nustatyta, jog teisi permjui visi veiksmai,
atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam
asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas (2 d.). Teisi permimas po zinio
asmens mirties sprendiamas pagal paveldjimo teiss normas (CK 5 knyga), o teisi
permimas juridinio asmens pabaigos atveju yra nustatomas pagal CK 2 knygos VII
skyriaus normas arba kitus (specialius) statymus.
30. ABT 101 straipsnyje numatyta, jog teismas nutraukia byl, jeigu mirus asme-
niui, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis neleidia perimti teisi (4 p.); taip
pat, jeigu likvidavus juridin asmen, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis ne-
leidia perimti teisi (5 p.). Taigi priklausomai nuo to, ar proceso alies mirusio zinio
asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisi permimas yra galimas, proceso staty-
mas numato skirtingus teisinius padarinius ir bylos eig.
IV.5.2. Kai alis netenka veiksnumo
(ABT 98 str. 1 d. 2 p.)
31. Teismas sustabdo byl, kai alis netenka veiksnumo (ABT 98 str. 1 d. 2 p.).
iuo pagrindu byla turi bti sustabdoma tik tais atvejais, kada asmuo, padavs skund
(praym) teismui, veiksnumo netenka vykstant procesui administracinje byloje. Jeigu
skund (praym) padav neveiksnus asmuo, tai yra pagrindas pareikim palikti nena-
grintu (ABT 103 str. 2 p.). is bylos sustabdymo pagrindas taikomas tiek pareikjo,
tiek atsakovo, tiek treij suinteresuot asmen atvilgiu (ABT 48 str. 2 d.). Tai, jog
asmuo yra pripaintas neveiksniu, turi bti konstatuota siteisjusiu teismo sprendimu.
Kai alis netenka veiksnumo, byla sustabdoma, kol bus paskirtas neveiksniam asmeniui
atstovas pagal statym (ABT 99 str. 1 d. 1 p.).
IV.5.3. Kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama
civiline, baudiamja ar administracine tvarka
(ABT 98 str. 1 d. 3 p.)
32. Daugiausiai byl administraciniai teismai sustabdo tuo pagrindu, kai negalima
nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar
administracine tvarka (ABT 98 str. 1 d. 3 p.). Negaljimas inagrinti administracins
bylos tol, kol nebus inagrinta kita byla, i esms reikia, jog byl nagrinjaniam teis-
mui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinjami kitoje byloje, ir t fakt pats
teismas negali nustatyti.
33. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog admi-
785
nistracins bylos nagrinjimo sustabdymas ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nu-
matytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinjamos administraci-
ns bylos ir kitos bylos, nagrinjamos civiline, baudiamja ar administracine tvarka,
egzistuoja prejudicinis ryys. Toks ryys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus
sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa
prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandio 29 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
63
286/2008, 2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
756
860/2011). Taigi prejudicinis byl ryys i esms reikia, jog administracins bylos nega-
lima nagrinti tol, kol siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje, baudiamojoje ar
administracinje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybs, kuri nenustaius
konkreios administracins bylos nagrinjimas bt nemanomas (2008 m. balandio
63
-406/2009, 2010 m. lapkriio 26 d. nutar-
858
-301-2011). Bylos nagrinjimo negalimumas reikia,
kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali bti nustatyti faktai, kurie i nau-
jo nebus rodinjami (2012 m. gegus 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
259/2012). Paymtina, prejudicin gali turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo
sprendimais (bendrja prasme), o ne kit teissaugos institucij (pvz., prokuratros) ar
vieojo administravimo subjekt.
34. Sustabdant administracins bylos nagrinjim yra ivengiama ne tik pakartoti-
nio t pai fakt nustatinjimo, bet ir prietaring sprendim susijusiose bylose. Pa-
vyzdiui, vienoje i inagrint byl Vyriausiasis administracinis teismas nurod, kad
inodamas, jog yra ginijamas ir akto, kuris buvo keiiamas jo byloje vertinamu aktu,
teistumas, teismas negali to nepaisyti ir turi sulaukti teismo ivad kitoje byloje dl pir-
minio akto, nes prieingu atveju kyla grsm, jog nebus nuoseklumo teism priimamuo-
se procesiniuose sprendimuose ir neteisingai bus isprstas ginas (2012 m. balandio
442
256/2012).
35. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABT
98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats
isprsti bylai reikmingus klausimus ir visapusikai vertinti ginijamo akto teistum
444
2159/2011). Pavyzdiui,
146
-349/2011 Vyriausiasis administracinis teismas, nagri-
ndamas atskirj skund, kuriame buvo keliamas bylos sustabdymo klausimas, nurod,
jog kita administracin byla, kurioje svarbu nustatyti atsisakymo koreguoti ilumos tie-
kimo licencij pagrstum ir vertinti teiss tiekti ilumos energij panaikinim ateity-
je, nra klitis nagrinti i administracin byl dl ekstremalios situacijos paskelbimo
pagrstumo, kadangi nagrinjant kit byl nustatytos aplinkybs prejudicins reikms
sprendiant i byl neturs (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
146
349/2011).
36. Paymtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti rodinjimo
proces administracinje byloje (ABT 58 str. 2 d.), taiau tai nesuponuoja visais atvejais
ivados, jog negalima nagrinti vienos bylos, kol nra inagrinta kita teisme nagri-
njama byla (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-81/2012,
2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
520
-155/2012). Pavyzdiui,
vienoje i byl teismas nurod, kad bsimas Kauno apygardos teismo sprendimas dl
moni grups Alita, AB 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcinink susirinki-
mo sprendim negaliojimo negali tiesiogiai nulemti ios nagrinjamos administracins
786
bylos baigties, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginijami atsakovo V Registr cen-
tras Alytaus lialo administraciniai aktai, priimti moni grups Alita, AB 2011 m.
spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcinink susirinkimo sprendim pagrindu, yra teisti
(neteisti). Pagal ABT administracinis teismas tikrina vieojo administravimo subjek-
t priimt sprendim teistum i sprendim primimo metu, t. y. teismas tikrina,
ar sprendimo primimo metu institucijos veik j kompetencijos ribose, ar teisti pri-
imti sprendimai, ar turjo vieojo administravimo subjektas pagrind atsisakyti atlikti
veiksmus (ABT 3 str.). Administracinio teismo nagrinjimo dalyku yra vieojo admi-
nistravimo subjekt veiksmai ar neveikimas pagal sprendim primimo metu buvusi
faktin padt, atsivelgiant kitus galiojanius administracinius sprendimus, teismo
sprendimus ar kitus veiksnius, lemianius sprendimo primimo metu esani faktin
padt. Savo ruotu civilinje byloje dl visuotinio akcinink susirinkimo sprendim
pripainimo negaliojaniais bus sprendiama, ar buvo paeistos Lietuvos Respublikos
akcini bendrovi statymo imperatyvios normos, reglamentuojanios susirinkimo su-
aukim, pravedim ar nutarim primim, ar is paeidimas paeid iekovo interesus
arba viej interes ir paeidimo padarini negalima paalinti niekaip kitaip, kaip tik
pripastant nutarimus negaliojaniais. Todl vien tik tai, kad tam tikros faktins aplin-
kybs turi bti nustatomos ir civilinje, ir administracinje byloje, nra pakankamas pa-
grindas stabdyti administracin byl pagal ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkt. Darant
prieing ivad, kilt grsm, kad nepagrstai bt vilkinamas administracins bylos
nagrinjimas ir taip bus paeistas proceso operatyvumo principas (2012 m. balandio 2
520
262/2012).
37. Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracins bylos
sustabdymo btinyb. Administracinje byloje Nr. AS
822
691/2011 pirmosios instanci-
jos teismas ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabd administracin byl,
kurioje pareikjas pra pareigoti atsakov Kauno miesto savivaldybs administracij
priimti praym bei dokumentus dl vaos, esanios Kaune, atidarymo ir iduoti leidi-
m rekonstruoti statin. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje paymjo, kad
inagrinjus civilin byl Nr. I-1653-435/2011, joje priimtas sprendimas turs prejudi-
cin reikm iai administracinei bylai. Apeliacins instancijos teisj kolegija, vertinu-
si pirmosios instancijos teismo nutart, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas,
sustabdydamas administracins bylos nagrinjim, i esms jokiais argumentais nepa-
grind fakto ir aplinkybs, jog tarp ios bylos ir kitos civilins bylos Nr. I-1653-435/2011
egzistuoja prejudicinis ryys ir neinagrinjus mintos civilins bylos egzistuoja esmi-
ns klitys ios bylos nagrinjimui (2011 m. gruodio 9 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
822
691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali bti sprendiamas
abstraki teigini pagrindu (2010 m. lapkriio 19 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
63
679/2010). Kitaip tariant, teismas turi ianalizuoti, kokios aplinkybs, nustaty-
tinos kitoje byloje ir i naujo nerodintinos, yra reikmingos stabdomai bylai, prieingu
atveju bylos sustabdymas gali bti vertinamas kaip nepagrstas. Jeigu teismas visus tei-
sikai reikmingus faktus, panaudodamas adekvaius, protingus ir proporcingus situa-
cijai teism sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp byl nra prejudicinio ryio,
teismas neturt stabdyti tokios bylos.
38. Kita civilin byla turt bti suprantama kaip byla, nagrinjama pagal CPK tei-
ss normas gino teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka. Motyvuojant administracins
bylos sustabdymo btinum tam tikra civiline byla, tokios civilins bylos iklimo klau-
787
simas jau turt bti isprstas. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. AS
143
178/2011
Vyriausiasis administracinis teismas pritar pirmosios instancijos teismo ivadai, jog
administracins bylos nagrinjimas negali bti tsiamas, kol nebus isprsta civilin
byla. Pareikjo skundiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta admi-
nistracinje byloje, kurioje pagal pareikjo paduot skund turjo bti isprstas klau-
simas dl treiojo suinteresuoto asmens UAB Serfas Nekilnojamojo turto registre re-
gistruotos daiktins (nuosavybs) teiss iregistravimo. Teisj kolegija nurod, jog i
bylos matyti, kad ios (pareikjo praomos iregistruoti) daiktins teiss materialiuoju
pagrindu buvo 1998 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, todl btent ios pirkimo-
pardavimo sutarties galiojimo faktorius turi lemiam reikm, sprendiant pamint
administracinje byloje sprstin klausim. Pagal bylos duomenis, pareikjo skundia-
mos pirmosios instancijos teismo nutarties primimo metu bendrosios kompetencijos
teisme jau buvo pradtas nagrinti civilinis ginas dl nurodytos pirkimo-pardavimo
sutarties, tiesiogiai siejamos su nuosavybs teiss gynimu. Atsivelgiant bylos aplinky-
bes, pirmosios instancijos teismas turjo pagrind sustabdyti administracins bylos na-
grinjim (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
143
-178/2011).
Taigi bylos sustabdymo atveju, yra btina detaliai ianalizuoti tiek vienos, tiek kitos by-
los aplinkybes bei tinkamai identikuoti jose sprendiamus klausimus ir pagrsti bylos
sustabdymo btinum.
39. Kita baudiamja byla pirmiausia yra laikytina byla, kuri yra baudiamojo pro-
ceso tvarka nagrinjama teisme. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
442
635/2010
Vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, pasisak dl apeliacinio skundo argu-
mento, kad pirmosios instancijos teismas turjo sustabdyti mokestinio gino nagrin-
jim, kol pasibaigs baudiamoji byla. Teisj kolegija paymjo, kad administracinje
byloje buvo nustatinjamas pareikjo mokestini prievoli vykdymo teisingumas, o
baudiamajame procese buvo sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas dl
neteisingo duomen apie pajamas pateikimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Vy-
riausiasis administracinis teismas konstatavo, kad mokestinio gino byloje surinkt
rodym ir nustatyt aplinkybi visuma leido isprsti gin i esms, todl pirmo-
sios instancijos teismas pagrstai atsisak stabdyti administracins bylos nagrinjim iki
baudiamosios bylos baigties (2010 m. balandio 29 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
442
635/2010). Kitoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas pripaino, jog pir-
mosios instancijos teismas privaljo sustabdyti nagrinjamj administracin byl iki
bus inagrintas kasacinis skundas pareikjo baudiamojoje byloje. Pirmosios instanci-
jos teismas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuria-
me numatyta, jog pareignas atleidiamas i tarnybos, jei siteisjo teismo nuosprendis,
kuriuo pareignas nuteisiamas u tyin nusikaltim ar baudiamj nusiengim <...>,
Baudiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi, padar ivad, kad Vilniaus apy-
gardos teismui 2009 m. rugsjo 9 d. primus nuosprend, kuriuo V. . buvo nuteistas
pagal Baudiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytas
nusikalstamas veikas, atsirado Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte
numatytas pagrindas atleisti pareikj i vidaus tarnybos. Todl pirmosios instancijos
teismas atleidim i tarnybos pripaino teistu ir pareikjo skundo netenkino. Taiau
Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog nagrinjant byl pirmosios instancijos
teisme faktas dl kasacinio skundo primimo ir nuosprendio vykdymo sustabdymo
buvo inomas, todl pirmosios instancijos teismas privaljo sustabdyti nagrinjam-
788
j byl iki bus inagrintas kasacinis skundas, nes pareikjo ginijamas atleidimo pa-
grindas suponuoja ivad, jog administracins bylos negalima buvo nagrinti, kol bus
isprsta byla, nagrinjama baudiamja tvarka (ABT 98 str. 1 d. 3 p.). Teisj kolegija
nurod, jog pirmosios instancijos teismas, inagrinjs byl i esms, paeid procesin
norm ir dl ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla (2010 m. gruodio 23 d.
261
1727/2010).
40. I Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad baudiamosios bylos
pagrindu administracin byla gali bti stabdoma ir atsivelgiant BPK nustatyta tvarka
atliekam ikiteismin tyrim (2008 m. birelio 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis
438
624/2008, 2005 m. gegus 31 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
7
168/2005). Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A
556
1152/2010 Vyriau-
siasis administracinis teismas pasisak dl bylos sustabdymo, motyvuojant atliekamu iki-
teisminiu tyrimu baudiamojoje byloje. Teisj kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo
baigtis neturs takos tikrinamos administracins bylos baigiai. Pasak teisj kolegijos,
ioje byloje ginijamas moni bankroto valdymo departamento teiss akto teistumas bei
pagrstumas, o ne UAB Kauno moni restruktrizavimo centras ir G. A., kuri atvil-
giu, teigiama buvus pradt ikiteismin tyrim, veiksmai, j teistumas bei pagrstumas.
Esam byloje rodym visuma neleido daryti ivados buvus pagrind administracins
bylos stabdymui (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
1152/2010).
Kitoje byloje teisj kolegija nurod, jog baudiamojoje byloje nustatinjamas asmuo, gal-
bt suklastojs ocial dokument, o nagrinjamoje administracinje byloje tiriami Naci-
onalins mokjimo agentros prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos priimt
sprendim teistumas j primimo metu, t. y. ar pagal pareikjo AB Danisco Sugar K-
dainiai pateiktus dokumentus, Nacionalin mokjimo agentra turjo pagrind priimti
pareikjo skundiamus sprendimus. Teisj kolegija paymjo, kad ikiteisminis tyrimas
baudiamojoje byloje nebuvo klitis nagrinti i administracin byl (2008 m. rugsjo 25
261
541/2008).
41. Kita administracin byla tai byla, kuri administracini byl teisenos tvarka
yra nagrinjama administraciniame teisme. Administracin byla gali bti sustabdoma
ir kai nagrinjama kita administracinio teiss paeidimo byla. Pavyzdiui, Vyriausiasis
administracinis teismas administracinje byloje AS
146
-330/2011 konstatavo, kad pirmo-
sios instancijos teismas administracinje byloje Nr. I-137-386/2011 turjo pakankam
pagrind vertinti, kad galutinis procesinis sprendimas, priimtas inagrinjus adminis-
tracin byl Nr. I-567-162/2010, gali turti takos priimant sprendim nagrinjamoje
byloje. Gino dalyk abiej administracini byl atvejais sudar Klaipdos teritorins
ligoni kasos ir V Klaipdos universitetins ligonins nesutarimas dl to, ar pareikjo
(V Klaipdos universitetins ligonins) suteiktos psichiatrijos antrinio lygio stacio-
narins paslaugos gali bti pateiktos apmokjimui i Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudeto l. Taigi tarp i dviej byl egzistavo prejudicinis ryys, kuris su-
teik Klaipdos apygardos administraciniam teismui pagrind, vadovaujantis ABT 98
straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdyti byl Nr. I-137-386/2011, kol siteiss procesinis
sprendimas inagrintoje administracinje byloje Nr. I-567-162/2010 (2011 m. gruo-
146
-330/2011). Kitoje administracinje
byloje Nr. AS
146
-458/2011, patikrinusi byl, teisj kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas 2011 m. balandio 15 d. nutartyje prijo prie klaiding ivad, kad
gin administracinje byloje Nr. I-236-414/2011 bus galima isprsti tik tada, kai bus
789
inagrinta administracin byla dl Prien rajono savivaldybs administracijos direk-
toriaus 2010 m. gruodio 6 d. sakymo panaikinimo. Teismas paymjo, kad mintose
administracinse bylose reikalavimai yra pareikti skirtingiems atsakovams ir dl skir-
ting teisini santyki: administracinje byloje Nr. I-236-414/2011 ikeltas administra-
cinis ginas yra tik dl to, ar vieojo administravimo subjektas (Valstybin teritorij pla-
navimo ir statybos inspekcija) pagrstai atsisak atlikti pareikjos praomus veiksmus,
todl io gino isprendimui negali turti takos koks bus priimtas sprendimas adminis-
tracinje byloje Nr. I-431-422/2011, kurioje pareikja prao panaikinti Prien rajono
savivaldybs administracijos direktoriaus 2010 m. gruodio 6 d. sakym Nr. (7.7)-A3-
619, kuriuo pripaintas netekusiu galios ankstesnis sakymas dl laisvos (neustatytos)
ems plano patvirtinimo (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
146
-458/2011).
Byloje, kurioje pareikjas kvestionavo pirmosios instancijos teismo nutarties
pagrstum tuo aspektu, jog administracin byla buvo sustabdyta nepagrstai, nes, jo
manymu, buvo paeista tarnybinio patikrinimo procedra ir nekaltumo prezumpci-
jos principas, o gino esm nebuvo susijusi su pirmosios instancijos teismo nurodyta
administracinio teiss paeidimo byla, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo,
jog tiek administracinio teiss paeidimo byla Nr. A2.6-2759-642/2009, tiek i admi-
nistracin byla yra susijusios su tuo paiu eismo vykiu, kuriame dalyvavo pareik-
jas. Anot teisj kolegijos, tuo metu nebuvo pagrindo daryti kategorik ivad, jog
nagrinjant administracin byl i esms, neteks vertinti ir paties eismo vykio bei su
juo susijusi pareikjo veiksm. Todl, siekiant utikrinti objektyv ir visapusik ios
administracins bylos inagrinjim, pirmiausia btina sulaukti galutinio teism proce-
sinio sprendimo su tuo paiu eismo vykiu susijusioje administracinio teiss paeidimo
byloje (2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
442
-637/2009). Kitaip
tariant, teismui, stabdaniam byl, kol bus inagrinta kita byla, turi nekilti abejoni dl
kitoje byloje nustatytin fakt prejudicins reikms stabdytinai administracinei bylai.
Be to, tokiu bdu turi bti siekiama objektyvaus ir visapusiko bylos inagrinjimo.
42. ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas paprastai negali bti teisinis administra-
cins bylos nagrinjimo sustabdymo pagrindas tais atvejais, kai paduodamas praymas
dl proceso atnaujinimo kitoje administracinje byloje, jei teismas ABT 159 straipsnio
2 dalies pagrindu dar nra prims nutarties dl proceso atnaujinimo (2009 m. birelio
822
-361/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartis
858
-200/2010). Pastarosios nuostatos suponuoja ivad,
jog, jeigu teismas yra prims nutart atnaujinti proces tam tikroje byloje, tai sudaro
pagrind bendra tvarka svarstyti bylos sustabdymo galimyb.
43. Kai susiklosto situacija, jog bylos negali bti nagrinjamos dl to, kad tiek viena,
tiek kita byla yra sustabdytos viena kitos pagrindu, nagrinjant praym dl bylos na-
grinjimo atnaujinimo, yra btina vertinti vienos bylos reikm kitai bylai. iuo atveju
negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Teisingumo ir protingumo kriterijai
(ABT 4 str. 6 d.) reikalauja, kad tokiu iskirtiniu atveju pareikjos praymas dl su-
stabdytos administracins bylos atnaujinimo bt inagrintas i esms, vertinant taip
pat sustabdytos civilins bylos reikm iai administracinei bylai (2009 m. birelio 5 d.
143
206/2009).
44. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra i-
aikins, kad Konstitucija netoleruoja toki situacij, kai kuris nors teismas, turintis na-
790
grinjamoje byloje taikyti teiss akt (jo dal), dl kurio atitikties auktesns galios teiss
aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, Konstitucin Teism jau yra kreipsis kitas
pareikjas (pavyzdiui, kitas teismas), nei (jeigu jis pats abejoja to teiss akto (jo dalies)
atitiktimi auktesns galios teiss aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) sustabdo
atitinkamos bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism, kad tos abejons bt
paalintos, nei (jeigu jis pats neabejoja to teiss akto (jo dalies) atitiktimi auktesns ga-
lios teiss aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai) taiko teiss akt (jo dal), bet,
turdamas informacijos, kad dl to teiss akto (jo dalies) atitikties auktesns galios tei-
ss aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, Konstitucin Teism jau yra kreipsis
kitas pareikjas (pavyzdiui, kitas teismas), sustabdo bylos nagrinjim ir nesprendia
bylos i esms tol, kol Konstitucinis Teismas inagrinja atitinkam konstitucins jus-
ticijos byl pagal to kito pareikjo praym. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d.
nutarime taip pat paymjo, jog teism kreipimaisi yra ypatingi, be kita ko todl, kad
teismai, suabejoj Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs ileisto arba referen-
dumu priimto teiss akto (jo dalies) atitiktimi auktesns galios teiss aktui, inter alia (ir
pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis Konstitucin Teism.
45. Administracinje byloje Nr. AS
858
443/2011 kilo klausimas, ar pirmosios instan-
cijos teismas pagrstai sustabd nagrinjam administracin byl ABT 98 straipsnio 1
dalies 3 punkto pagrindu iki Konstituciniame Teisme bus inagrintas Vilniaus apygar-
dos administracinio teismo praymas Nr. 146/2010 bei Klaipdos apygardos administra-
cinio teismo praymas Nr. 15/2011. ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nra
numatyta galimyb sustabdyti byl, kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprs-
ta kita byla, nagrinjama Konstituciniame Teisme. Taiau Vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto
aikinimas bt pagrstas iimtinai lingvistiniu teiss aikinimo metodu. Vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje paymima, jog ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas
aikintinas sistemikai su ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aikinant ias normas, be
kita ko, turi bti atsivelgiama proceso efektyvumo, ekonomikumo bei protingumo
principus. Teismo bylos stabdymas ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai
teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas arba kitas teiss
aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij) yra susijs su konkreioje
byloje kilusia teismo abejone dl tam tikro statymo ar kito teiss akto konstitucingumo.
Teismui kreipusis Konstitucin Teism su praymu itirti tam tikro teiss akto konstitu-
cingum, utikrinama, jog teiss akto, dl kurio kreipsi teismas, konstitucingumas bus
vertintas. Todl situacijose, kai administraciniame gine remiamasi analogikais argu-
mentais, kreipimasis Konstitucin Teism, vadovaujantis analogikais motyvais, nebt
pagrstas proceso efektyvumo, ekonomikumo bei protingumo principais teismas ne
tik turt priimti nutart ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinka-
mai suformuoti kreipimosi Konstitucin Teism turin, o Konstitucinis Teismas turt
papildomai nagrinti dar vien analogik praym dl teiss akto konstitucingumo
tyrimo, vertinti jo pagrstum bei sujungimo vien konstitucin byl klausim tiek
administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai bt nagrinjami vien dl forma-
li kriterij, neatsivelgiant iais klausimais siekiam tiksl turin. Todl Vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje paymima, jog administracinis teismas, sprsdamas
dl bylos sustabdymo dl tos prieasties, kad kitas teismas jau kreipsi Konstitucin
Teism, ir vertindamas nagrinjamos bylos ry su nagrintina byla Konstituciniame
791
Teisme, turi vertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dl kuri buvo kreiptasi
Konstitucin Teism, nuo nagrinjamoje byloje kylani teiss akt konstitucingumo
klausim. Toks testas leist atskirti situacijas, kai i ties nagrinjama byla yra individu-
ali, joje keliamas klausimas, nepaisant esam panai kreipimsi Konstitucin Teism,
pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis Konstitucin Teism bt pagrstas
tik formalia btinybe tai daryti ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant
kit pagrind stabdyti administracin byl (2011 m. birelio 20 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
858
-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
525
-524/2011). Vadinasi, sustabdyti administracin byl pagal ABT 98 straipsnio
1 dalies 3 punkt galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogikais klausimais ir ar-
gumentais jau kreipsi Konstitucin Teism ir is praymas yra dar neinagrintas, o
nagrinjama administracin byla nepasiymi jokiomis individualiomis aplinkybmis,
kurios galt bti reikmingos kreipimuisi Konstitucin Teism.
46. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktik, skundiama teismo nutartis
sustabdyti administracins bylos nagrinjim turt bti vertinama kaip pagrsta, jeigu
vertinus kreipimosi Konstitucin Teism turin pirmosios instancijos teismo nuro-
dytoje byloje jis bt analogikas ioje byloje nagrinjamiems klausimams (2011 m.
858
-886/2011). Pavyzdiui, teisj
kolegija administracinje byloje Nr. AS
858
443/2011 Vilniaus apygardos administracinio
teismo nutart vertino kaip teist bei pagrst, priimt atsivelgiant egzistuojanius
kreipimusis Konstitucin Teism, proceso efektyvumo, ekonomikumo bei protingumo
principus, pagrstai konstatavus tarp mint kreipimsi ir nagrinjamos bylos egzis-
tuojant ry. Vilniaus apygardos administracinio teismo sustabdytoje administracin-
je byloje buvo keliamas klausimas dl inter alia Socialini imok perskaiiavimo ir
mokjimo laikinuoju statymu pagrsto pareikjos pensijos sumainimo. Pareikjos
senatvs pensijos perskaiiavimas buvo pagrstas Socialini imok perskaiiavimo ir
mokjimo laikinojo statymo 6 ir 7 straipsnyje nurodyta ribin pensij dyd virijan-
i pensij perskaiiavimo tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.
gruodio 2 d. nutartimi administracinje byloje Nr. I-3026-437/2010 kreipsi Konsti-
tucin Teism, praydamas itirti, ar Lietuvos Respublikos socialini imok perskaiia-
vimo ir mokjimo laikinojo statymo 6 straipsnio 1 dalis neprietarauja Konstitucijai.
Klaipdos apygardos administracinis teismas taip pat kreipsi praymu itirti inter alia
Socialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinojo statymo 6 straipsnio 1 dalies
konstitucingum. I abiejuose kreipimuose Konstitucin Teism nurodyt motyv ma-
tyti, jog individualiose nagrinjamose bylose kilo i esms analogiki klausimai, Vals-
tybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir teritoriniam skyriui primus tam tikrus
administracinius aktus, kuri pagrindu buvo perskaiiuotas senatvs pensijos dydis So-
cialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinojo statymo 6 straipsnio pagrindu.
Toks klausimas kilo ir aptariamoje byloje. Teisj kolegija konstatavo, jog i nurodyt
aplinkybi matyti, kad inagrinjus pirmiau nurodytus kreipimusis, Vilniaus apygardos
administracinis teismas gals inter alia inagrinti administracin byl pagal pareikjos
skund, atsakydamas ir klausimus, susijusius su Socialini imok perskaiiavimo ir
mokjimo laikinojo statymo 6 straipsnio konstitucingumu (2011 m. birelio 20 d. nu-
858
443/2011).
47. Vadovaujantis ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galima sustabdyti admi-
nistracins bylos nagrinjim ir tokiu atveju, kai administraciniame teisme yra nagri-
792
njama individuali byl nagrinjusio teismo inicijuota normin administracin byla,
t. y. teismo kreipimasis itirti norminio administracinio akto teistum. Pavyzdiui,
146
1121/2010 teisj kolegija tenkino praym dl bylos
sustabdymo iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inagrins normin byl.
Pareikjas paaikino, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinjama
administracin byla Nr. I-884-815/2010, kurioje jis yra apskunds Lietuvos auditori
rm ir Audito ir apskaitos tarnybos veiksmus bei sprendimus dl kvalikacinio au-
ditoriaus egzamino laikymo procedros ir Vilniaus apygardos administracinis teismas
2010 m. balandio 10 d. nutartimi kreipsi Lietuvos vyriausij administracin teism
su praymu itirti, ar Lietuvos auditori rm 2007 m. gegus 24 d. nutarimu Nr. 5.10.3
patvirtintos Kandidato auditorius supaindinimo su jo kvalikacinio auditoriaus eg-
zamino darbo vertinimu tvarkos 7 punktas neprietaravo konstituciniam teisins vals-
tybs principui (jo aspektui vieojo administravimo institucij skaidrumo principui),
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo
5 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teiss aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Kons-
titucij. Pareikjas atkreip dmes tai, kad mintas teiss aktas taikytinas ir nagrin-
jamoje byloje, todl mano, kad nagrinjama administracin byla turt bti sustabdyta
iki Vyriausiasis administracinis teismas inagrins normin byl. Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas nurod, jog i nagrinjamoje byloje skundiamo Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugsjo 11 d. sprendimo matyti, kad Lietuvos audito-
ri rm 2007 m. gegus 24 d. nutarimu Nr. 5.10.3 patvirtinta Kandidato auditorius
supaindinimo su jo kvalikacinio auditoriaus egzamino darbo vertinimu tvarka yra
vienas i sprendiant gin taikyt teiss akt, todl praymas dl administracins
bylos sustabdymo tenkintinas (2010 m. rugpjio 18 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-1121/2010).
48. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog aplin-
kyb, kad Europos mogaus Teisi Teisme yra priimtas nagrinti asmens skundas, nra
numatyta kaip bylos sustabdymo pagrindas. Todl teisj kolegija administracinje by-
loje Nr. A
444
-2157/20011 pareikjo apeliacinio skundo argument, kad Europos mo-
gaus Teisi Teisme yra priimtas nagrinti jo skundas ir dl to negalima sprsti dl jo
praymo panaikinti Klaipdos teritorins muitins 2008 m. rugpjio 13 d. sprendim
pagrstumo, laik nepagrstu (2011 m. gegus 26 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
444
-2157/2011).
49. Kai administracin byla buvo sustabdyta tuo pagrindu, kai negalima nagrinti
tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administraci-
ne tvarka, tokia administracin byla sustabdoma, kol siteiss teismo sprendimas, nuos-
prendis, nutarimas ar nutartis kitoje teisme nagrinjamoje byloje (ABT 99 str. 1 d. 2 p.).
Taigi sprendimo siteisjimo faktas yra pagrindas atnaujinti bylos, kuri buvo sustabdyta
ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nagrinjim. Taiau i teismo praktikos
taip pat matyti, kad bylos sustabdymo pagrindas ir, atitinkamai, pagrindas neatnaujinti
bylos nagrinjim, gali bti faktas, kad yra paduotas kasacinis skundas ir teismo proce-
sinio sprendimo vykdymas yra sustabdytas (2010 m. gruodio 23 d. nutartis adminis-
261
1727/2010).
50. Atsivelgiant ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 2 dalyje tvirtint tei-
ss norm turin bei Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateikiamus
iaikinimus, teisj kolegija administracinje byloje Nr. AS
8
-250/2006 padar ivad,
793
jog atskiruoju skundu negali bti skundiamos tik tos administracini teism nutartys,
kuriomis teismas sustabd administracins bylos nagrinjim btent dl tos prieas-
ties, kad toje konkreioje byloje buvo kreiptasi Konstitucin Teism su praymu itirti
taikytin teiss akt konstitucingum. Kitoks nurodyt teiss norm aikinimas bei in-
terpretavimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, galt
prietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat paeist ABT 98 straipsnio 2
dalyje tvirtint proceso ali teis paduoti atskiruosius skundus dl teismo nutari,
kuriomis stabdomas bylos nagrinjimas. Vadinasi, nutartis, kuria pirmosios instancijos
teismas sustabdo administracins bylos nagrinjim motyvuodamas tuo, jog kitose by-
lose buvo kreiptasi Konstitucin Teism, gali bti skundiama atskiruoju skundu (2007
m. gegus 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
8
-250/2006).
IV.5.4. Kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas
arba kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij
(ABT 98 str. 1 d. 4 p.)
51. Pagal ABT 98 straipsnio 1 dalies 4 punkt teismas sustabdo byl, kai teismas
kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas arba kitas teiss aktas,
kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij. Administracin byla iuo pa-
grindu sustabdoma, kol Konstitucinis Teismas inagrins byl dl tam tikro teiss akto
konstitucingumo (ABT 99 str. 1 d. 3 p.). i norma taikytina tik tuo atveju, kai admi-
nistracinis teismas, nagrinjantis konkrei byl, pats kreipiasi Konstitucin Teism,
nes jam kyla abejons dl byloje taikytino teiss akto atitikties auktesns galios teiss
aktams, ir dl ios prieasties sustabdo byl.
52. Administracinje byloje Nr. A
143
1407/2008 pareikjas teig, jog atsakovas Vals-
tybinio socialinio draudimo fondo valdyba negaljo taikyti statymo norm, kuri ati-
tikimas Konstitucijai yra nagrinjamas Konstituciniame Teisme, tol, kol Konstitucinis
Teismas pagal teism kreipimsi nebuvo isprends klausimo dl j atitikimo Konstitu-
cijai, t. y. tol, kol atitinkamos teism (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) bylos
buvo sustabdytos dl mint kreipimsi Konstitucin Teism. Vyriausiasis administra-
cinis teismas pastarojoje byloje nurod, kad is pareikjo nurodytas skundo pagrindas
teiss poiriu negali bti pripaintas tinkamu, nes teismo nagrinjamos administraci-
ns bylos sustabdymas yra procesinis veiksmas, skirtas tik konkreiai administracinei
bylai, kurioje jis buvo atliktas, t. y. jo (bylos nagrinjimo sustabdymo) teisins pasekms
yra nukreiptos tik iai konkreiai teismo nagrinjamai bylai, o ne vieojo administravi-
mo subjektams, kurie, vykdydami savo funkcijas, taiko atitinkamas materialins teiss
normas (2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
1407/2008).
IV.5.5. Kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administraci-
nio akto teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei
byl, nusprendia itirti norminio administracinio akto teistum
(ABT 98 str. 1 d. 5 p.)
53. Teismas, vadovaudamasis ABT 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, stabdo byl,
kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administracinio akto
teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei byl, nuspren-
794
dia itirti norminio administracinio akto teistum. iuo pagrindu administracin byla
sustabdoma, kol administracinis teismas inagrins byl dl norminio akto teistumo
(ABT 99 str. 1 d. 3 p.). ABT 112 straipsnio 2 dalyje taip pat tvirtinta, jog gavs siteis-
jus administracinio teismo sprendim dl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar
specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinjim.
54. ABT 111 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai nra pagrindo atmesti praym
arba kai nagrindamas individuali byl pats administracinis teismas suabejoja nor-
minio administracinio akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, teistumu,
teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinjim ir, jeigu tokio akto teistu-
mo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendia pradti atitinkam tyrim. Kitais
atvejais taikomas io statymo 112 straipsnis. ABT 112 straipsnyje numatyta, jog ben-
drosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim
ir nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti, ar konkretus normi-
nis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje,
atitinka statym ar Vyriausybs normin akt (1 d.).
55. ABT 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dl teismo nutarties sustabdyti byl,
iskyrus nutart sustabdyti byl dl kreipimosi Konstitucin Teism ar administracin
teism arba nutart pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim, gali bti
duodamas atskirasis skundas. Atsivelgdamas i nuostat, Vyriausiasis administracinis
teismas pareikjo atskirojo skundo dalies, kuria jis skund pirmosios instancijos teismo
nutarties dal, kuria byla sustabdyta dl kreipimosi Vyriausij administracin teism
su praymu itirti norminio akto teistum, nenagrinjo i esms ir apeliacin proces
pagal i atskirojo skundo dal nutrauk (2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinje
byloje Nr. AS
442
79/2009).
IV.5.6. Kai teismas paskiria ekspertiz arba kai teismas pripasta, kad btina gauti
bylai reikalingus rodymus (dokumentus) i usienio valstybs
(ABT 98 str. 1 d. 6 ir 7 p.)
56. Pagal ABT 98 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus teismas sustabdo byl, kai teis-
mas paskiria ekspertiz ir kai teismas pripasta, kad btina gauti bylai reikalingus ro-
dymus (dokumentus) i usienio valstybs. iais pagrindais byla sustabdoma, kol bus
atlikta ekspertiz arba gauti rodymai i usienio valstybs (ABT 99 str. 1 d. 3 d.).
57. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabriama, jog ABT impera-
tyviai numato, kad paskyrus byloje ekspertiz bylos nagrinjimas sustabdomas iki bus
atlikta ekspertiz ir neapibria joki iimi ar slyg, kurioms esant, paskyrus eksper-
tiz, bylos nagrinjimas yra nestabdomas (2009 m. rugpjio 28 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
438
-489/2009). Taip pat atkreiptinas dmesys, jog ABT nenumato ga-
limybs apsksti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutart, kuria skiriama
ekspertiz. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neukerta kelio tolesnei bylos
eigai, nes, atlikus ekspertiz, byla atnaujinama ir bylos nagrinjimas yra tsiamas toliau.
Eksperto ivada yra viena i rodinjimo priemoni ir turi bti vertinama pagal tokias
paias taisykles, kaip ir kiti rodymai (ABT 57 str. 2, 6 d.). Proceso alis, nesutinkanti
su ekspertize ir jos ivadomis, gali idstyti savo argumentus apeliaciniame skunde dl
pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto inagrinjus byl i esms (2009 m.
756
-482/2009, 2008 m. liepos 17
795
556
-406/2008, 2008 m. gruodio 12 d. nutartis
20
-599/2008).
IV.5.7. Kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij
praydamas prejudicinio sprendimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar
galiojimo klausimu
(ABT 98 str. 1 d. 8 p.)
58. Vadovaudamasis ABT 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismo stabdo byl, kai
kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij praydamas prejudi-
cinio sprendimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu. iuo
pagrindu byla sustabdoma, kol Europos Sjungos teismin institucija priims prejudicin
sprendim Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu (ABT 99 str.
1 d. 3 p.). I Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad poreikis sustabdy-
ti byl gali kilti ir dl tos prieasties, kad Europos Sjungos Teisingumo Teisme yra na-
grinjamas kito Europos Sjungos valstybs nars teismo praymas priimti prejudicin
sprendim klausimu, kuris gali bti aktualus ir padti ispsti administraciniame teisme
nagrinjam byl. Tokioje situacijoje Vyriausiasis administracinis teismas, atsivelgda-
mas ABT 4 straipsnio 6 dal (jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk,
teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra,
vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir
protingumo kriterijais), pripasta galimyb sustabdyti byl taikant ABT 98 straipsnio
1 dalies 8 punkt pagal analogij. Pavyzdiui, 2009 m. rugpjio 24 d. nutartimi Vyriau-
siasis administracinis teismas sustabd byl, kol Europos Teisingumo Teismas priims
prejudicin sprendim byloje Milan Kyrian prie Celn ad Tbor, C-233/08 (2009 m.
438
953/2009).
59. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriuo sustabdomas administracins by-
los nagrinjimas, dl kreipimosi Europos Sjungos teismin institucij gali bti skun-
diama atskiruoju skundu. Tokia ivada darytina lingvistikai aikinant ABT 98 straips-
nio 2 dal, kurioje numatyti atvejai, kuomet gali bti duodamas atskirasis skundas dl
pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti administracin byl. Taiau Europos
Sjungos Teisingumo Teismas yra paymjs, kad taikant nacionalins teiss normas,
susijusias su teise pateikti apeliacin skund dl nutarties, kuria praoma priimti pre-
judicin sprendim, kai riboto apeliacinio skundo dalykas yra tik nutartis dl praymo
priimti prejudicin sprendim, pirmosios instancijos teismo savarankikai kompeten-
cijai kreiptis Teisingumo Teism pagal Europos Bendrijos Steigimo Sutarties (toliau
ir EB sutartis) 234 straipsn (Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 str.) kilt
pavojus, jeigu apeliacins instancijos teismas, pakeisdamas nutart prayti priimti pre-
judicin sprendim, j panaikindamas ir i nutart primus teism pareigodamas tsti
sustabdyt proces, galt sukliudyti praym priimti prejudicin sprendim pateiku-
siam teismui pasinaudoti EB sutartimi garantuojama teise kreiptis Teisingumo Teism.
Esant situacijai, kai apeliacinis skundas gali bti pateiktas dl praymo priimti prejudi-
cin sprendim pateikusio teismo pateikto prejudicinio klausimo, Teisingumo Teismas,
vadovaudamasis teisinio aikumo ir saugumo interesais, privalo laikytis nutarties dl
praymo priimti prejudicin sprendim, kuri sukelia pasekmi, jei ji nebuvo ataukta ar
pakeista j primusio teismo, nes tik pastarasis teismas gali priimti sprendim dl tokio
796
ataukimo ar pakeitimo (Teisingumo Teismo didiosios kolegijos 2008 m. gruodio 16
d. prejudicinio sprendimo byloje Cartesio Oktat s Szolgltat bt, C-210/06, 95 ir 97 p.).
Vadinasi, Vyriausiasis administracinis teismas, net ir gavs atskirj skund dl nutarties
kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism, i esms negalt panaikinti pirmosios
instancijos teismo kreipimosi ESTT teisini padarini.
IV.6. Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo dl gino esms
IV.6.1. Bylos nutraukimas
(ABT 101 str., 102 str.)
60. Bylos nutraukimo pagrindus, tvark ir teisines pasekmes reguliuoja Administra-
cini byl teisenos statymo 101 ir 102 straipsniai. Byl nutraukus, vl kreiptis teism
dl gino tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama
(ABT 102 str. 3 d.). Remiantis ABT 101 straipsniu, teismas byl nutraukia, nustats
iuos pagrindus:
61. Jeigu byla nepriskirtina administracini teism kompetencijai, iskyrus atvejus,
kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (ABT 101 str. 1 p.). Teismas bylos
nagrinjimo metu nustats, kad egzistuoja viena i neigiam kreipimosi teism prielai-
d ginas nebuvo ir nra priskirtinas teismui, byl nutraukia. Kaip paymjo teisj
kolegija administracinje byloje Nr. A
602
-2143/2012, teis kreiptis teism teismins gy-
nybos turi bti realizuojama laikantis procesiniuose statymuose nustatytos kreipimosi
teism tvarkos. Asmens procesin teis kreiptis teism priklauso nuo procesinio po-
bdio aplinkybi teiss kreiptis teism buvimo prielaid. Viena i Administracini
byl teisenos statymo numatyt teiss kreiptis teism buvimo prielaid yra gino pri-
skirtinumas teismui. Pagal ABT 37 straipsnio 2 dalies 1 punkt teismas turi atsisakyti
priimti skund, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu i aplinkyb paaikja
nagrinjant byl, teismas turi nutraukti byl ABT 101 straipsnio 1 punkto pagrindu
(2012 m. birelio 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
602
-2143/2012). Plaiau apie
bylos nutraukimo pagrind r. Apibendrinimo skyrius II.1. SKUNDO (PRAYMO)
PRISKIRTINUMAS ADMINISTRACINI TEISM KOMPETENCIJAI, II.2. ADMI-
NISTRACINI TEISM KOMPETENCIJOS RIBOJIMAI, II.4. AKTAI, DL KURI
GALIMA PATEIKTI SKUND (PRAYM) ADMINISTRACINIAM TEISMUI.
62. Jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali,
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisa-
kym nuo skundo (praymo) (ABT 101 str. 2 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje ne kart konstatuota, kad ABT 101 straipsnio 2 punkto pagrindu
byl galima nutraukti tik tada, kai nustatomos visos ioje nuostatoje tvirtintos kumulia-
tyvios, t. y. turinios egzistuoti kartu, slygos. Tik nustaius vis trij minto straipsnio
punkte tvirtint slyg buvim, teismui atsiranda teis, remiantis ia teiss norma, byl
nutraukti (pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-244/2012).
iuo aspektu plaiau r. Apibendrinimo skyri II.6. SITEISJUSIO TEISMO SPRENDI-
MO ARBA BYLOS TEISMO INIOJE DL GINO TARP T PAI ALI, DL TO
PATIES DALYKO IR TUO PAIU PAGRINDU NEBUVIMAS.
63. Jeigu pareikjas atsisak skundo (praymo), iskyrus io statymo 56 straipsnio
2 dalyje numatytus atvejus (ABT 101 str. 3 d.). Skundo atsisakymo klausimas isa-
797
miau nagrinjamas Apibendrinimo skyriaus II.6. SITEISJUSIO TEISMO SPRENDI-
MO ARBA BYLOS TEISMO INIOJE DL GINO TARP T PAI ALI, DL TO
PATIES DALYKO IR TUO PAIU PAGRINDU NEBUVIMAS paragrafe 38 bei skyriuje
III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo). Papildomai reikia paymti, kad remiantis
iuo pagrindu byla nutraukiama ir tais atvejais, kai teismas patvirtina taikos sutart
(pvz., 2009 m. gruodio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-1011/2009; 2012
143
-1219/2012, taip pat r. Apiben-
drinimo skyri I.1.2. statymo ir teiss analogija paragraf 25).
64. Jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis neleidia
perimti teisi (ABT 101 str. 4 d.). Teism praktikoje pripastama, kad teisi permimas
yra negalimas, kai ginas yra asmeninio pobdio, t. y. tiesiogiai susijs su pareik-
jo asmeniu. Pastebtina, kad pareikjo skundo reikalavimas priteisti turtin al nra
asmeninio pobdio, ir teisi pagal reikalavim permimas yra galimas. Tokiu bdu
administracin byla pagal pareikjo skundo reikalavim priteisti turtins alos atlygi-
nim paprastai sustabdoma, kol paaiks pareikjo teisi permjas (2003 m. gegus
2
-450/2003). Vis dlto, jeigu apie pareikjo
teisi permim negaunama joki duomen, byla nutraukiama. Pavyzdiui, nagrinjant
administracin byl Nr. A
502
-1035/2007 apeliacine tvarka paaikjo, kad 2007 m. liepos
5 d. mir pareikjas. Teisj kolegija paymjo, kad i Lentvario miesto notaro biuro
2007 m. spalio 19 d. rato matyti, kad iki ios datos po pareikjo mirties paveldjimo
byla uvesta nebuvo. Dl i aplinkybi nusprsta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad
procesini teisi permimas pagal ABT 55 straipsn yra negalimas. Tai, teisj kolegijos
vertinimu, sudar pagrind byl nutraukti (ABT 101 str. 4 p.) (2007 m. lapkriio 10 d.
502
-1035/2007).
65. Jeigu likvidavus juridin asmen, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis
neleidia perimti teisi (ABT 101 str. 5 d.). Reikia paymti, kad iuo pagrindu teismas
byl nutraukia tik nustats, kad remiantis Valstybs mons Registr centras duomeni-
mis tam tikra bendrov yra iregistruota, t. y. kad mons likvidavimo procedra yra
baigta (2009 m. lapkriio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-1203/2009; 2009
63
-311/2009).
66. Jeigu paaikja, kad skundas (praymas) buvo priimtas praleidus nustatytus pa-
davimo terminus, o pareikjas nepra termino atnaujinti arba teismas atmet tok
praym (ABT 101 str. 6 d.). Teismas, nustats, kad skundas paduotas praleidus termi-
n, administracin byl nutraukia. Teism praktikoje formuojama taisykl, kad teismas
bylos nagrinjimo metu nustats, jog skundas paduotas praleidus statymo nustatytus
terminus ir tai yra pagrindas byl nutraukti, turt padti pareikjui gyvendinti jo
procesines teises (Administracini byl teisenos statymo 10 str.) ir iaikinti pareikjui
jo teis reikti praym dl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus admi-
nistracin byl ir nepasilius pareikjui prayti atnaujinti skundo padavimo termin,
suinteresuotiems asmenims nepagrstai apribojama teis ginti galbt paeistas teises
(pvz., 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
261
-75/2009). Plaiau
apie skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminus r. Apibendri-
nimo skyri II.10. SKUND (PRAYM) PADAVIMO ADMINISTRACINIAM TEIS-
MUI TERMINAI.
66. Jeigu pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio bylos
nagrinjimo ne per teism tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti (ABT 101 str.
798
7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iuo klausimu yra apvelgta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant iankstinio gin nagrin-
jimo ne per teism tvark reglamentuojanias teiss normas, apibendrinime (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 452535 p. ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 540 611 p.).
IV.6.2. Skundo (praymo) palikimas nenagrintu
(ABT 103 str., 104 str.)
67. Teismas, nustats Administracini byl teisenos statymo ABT 103 straipsnyje
numatytas aplinkybes, kurios kliudo gin nagrinti i esms, priima nutart, kuria pa-
lieka skund nenagrint (ABT 104 str. 1 d.). Skundo palikimo nenagrintu pasekms
apibriamos Administracini byl teisenos statymo 104 straipsnio 2 dalyje. Teismui
primus nutart palikti skund nenagrint, suinteresuotas asmuo, paalins aplinkybes,
kliudanias nagrinti byl, turi teis vl kreiptis teism su skundu (praymu) bendra
tvarka. statym leidjas numato baigtin sra pagrind, kuriems esant skundas palie-
kamas nenagrintu. Teismas skund (praym) palieka nenagrint iais atvejais:
68. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos iankstinio bylos nagrinjimo ne per teism tvarkos ir dar galima pasinaudo-
ti ta tvarka (ABT 103 str. 1 p.). Asmuo gyja teis kreiptis teism teismins gynybos tik
tada, kai laikosi tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo
ne per teism tvarkos. Jei ios tvarkos nesilaikoma, bet ja dar galima pasinaudoti, teis-
mas skund palieka nenagrint. Plaiau r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikos, taikant iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvark reglamentuojanias
teiss normas, apibendrinim (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.
19, 2010 m., 452 535 p. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.
20, 2010 m., 540 611 p.).
69. Remiantis ABT 103 straipsnio 2 punktu, teismas palieka skund (praym)
nenagrint, jei nustato, kad skund (praym) padav neveiksnus asmuo.
70. Jeigu skund (praym) suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti
byl asmuo (ABT 103 str. 3 p.). ABT 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skund (pray-
m) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praymo) turi
bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.
Jei ios tvarkos nesilaikoma ir skundo primimo stadijoje teismas nustato, jog skund
(praym) suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo, jis atsisako
priimti tok skund (ABT 37 str. 2 d. 7 p.), o jei mintos aplinkybs iaikja tada, kai
byla jau ikelta skund palieka nenagrint (ABT 103 str. 3 p.) (2012 m. vasario 14 d.
520
-166/2012). iuo klausimu isamiau pasisakyta
Apibendrinimo poskyryje II.8. TINKAMAS ATSTOVAVIMAS ADMINISTRACINIA-
ME TEISME.
71. Jeigu teisme nagrinjamas administracinis ginas tarp t pai ali dl to pa-
ties administracinio gino (ABT 103 str. 4 p.). Skundas paliekamas nenagrintu isiai-
kinus, jog yra nagrinjamas administracinis ginas pagal tapat (identik) pareikjo
skund. Tapaiais skundai gali bti pripainti, tik kai yra tapats visi trys elementai
alys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutar-
858
-110/2012). iuo aspektu plaiau r. Apibendrinimo
799
poskyr II.6. SITEISJUSIO TEISMO SPRENDIMO ARBA BYLOS TEISMO INIOJE
DL GINO TARP T PAI ALI, DL TO PATIES DALYKO IR TUO PAIU PA-
GRINDU NEBUVIMAS.
72. Jeigu posd neatvyko pareikjas, o teismas nelaiko esant galima isprsti byl
pagal esani byloje mediag, kai apie tai pareikjui buvo praneta (ABT 103 str. 5
p.). io pagrindo taikymas siejamas su situacijomis, kai byla, j nagrinjanio teismo
manymu, visapusikai ir objektyviai negals bti inagrinta nesant paties byl pradju-
sio asmens pareikjo. Pavyzdiui, byloje reikminga rodinjimo priemon gali bti
pareikjo paaikinimai. Nors statymas numato administracinio teismo teis pareigoti
pareikj pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim (ABT 68 str.
1 d. 2 p.), pareikjui teismo posdyje nedalyvaujant, teisjai ir kitos alys negalt jam
uduoti klausim (ABT 82 str. 6 d.), iklausyti odini paaikinim, kurie padt ai-
kiau suprasti reikalavim apimt, aplinkybes, kurioms patvirtinti galt bti pateikta
papildom rodym, ir pan. Be to, ABT nenumato, kad atstovo pagal pavedim paai-
kinimai prilygt proceso alies paaikinimui (57 str.) (2012 m. balandio 27 d. nutartis
552
-313/2012). Atsivelgus tai, statymas numato skundo
palikimo nenagrintu galimyb kai pareikjas yra pasyvus. Skundas paliekamas nena-
grintu, jeigu nustatomos ios btinos prielaidos: pirma, teismas raytine nutartimi turi
konstatuoti, kad byla negali bti isprsta pagal joje esani mediag; antra, pareikjui
turi bti tinkamai praneta apie tai, jog byla negali bti isprsta vien pagal joje esani
mediag, todl pareikjo dalyvavimas yra btinas; treia, aukiamas pareikjas neat-
vyksta teismo posd (su slyga, kad teismo aukimas pareikjui statymo nustatyta
tvarka yra teiktas) (2012 m. gegus 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-
246/2012).
Vis dlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pay-
mjs, jog i ABT nuostat matyti, kad tam tikrais atvejais proceso alies dalyvavi-
mas administracins bylos procese savaime nra btina slyga administracinei bylai
i esms isprsti (teismo sprendimui priimti). Proceso alis savo interesus teisme gali
ginti per atstovus, pati tiesiogiai nedalyvaudama (ABT 49 str.). alies ir atstovo neat-
vykimas nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti (ABT 78 str. 3 d.). posd
neatvykus nei proceso alims, nei j atstovams, byla gali bti nagrinjama raytinio
proceso tvarka (ABT 79 str. 5 d.). Atsivelgs tai, priimdamas procesin sprendim
palikti pareikjo skund nenagrintu, teismas turi pagrsti ivad, kad nra galimybs
inagrinti bylos pagal esani byloje mediag. ABT 103 straipsnio 5 punkte tvirtinta
nuostata, leidiania palikti skund nenagrintu, turt bti naudojamasi kaip ultima
ratio, kai atsivelgiant faktini bylos aplinkybi visum, procesins teismo galimybs
skund inagrinti inaudotos. Teismas, administraciniame procese bdamas aktyvus
ir nustats, kad siekiant visapusikai ir objektyviai inagrinti byl trksta tam tikr
dokument, juos gali ireikalauti ex ocio (ABT 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis
kit procesini veiksm, pvz. pasinaudoti ABT 80 straipsnyje tvirtinta bylos atidjimo
galimybe, kai bylos nagrinjim neatvyksta proceso alis ir nusprendiama, kad be jos
negalima nagrinti bylos (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-
248/2012).
iame kontekste pastebtina, kad administracini teism praktikoje laikomasi
nuostatos, kad ABT 103 straipsnio 5 punkte numatytas bylos palikimo nenagrinta pa-
grindas bylose dl usieniei teisins padties taikomas ribota apimtimi. Lietuvos vy-
800
riausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog tais atvejais, kai byloje
pareikjas kelia gin dl atsakovo atsisakymo suteikti prieglobst teistumo, atsivel-
gus pareikjo keliamo gino pobd, galimyb ioje byloje palikti skund nenagrintu
ABT 103 straipsnio 5 punkto pagrindu gali bti ribojama kilusio gino specika bei
asmens, kurio dalyvavimas teismo posdyje yra pripaintas btinu, ypatingo statuso.
Prieglobsio praytojas Lietuvos Respublikoje danai neturi nuolatins gyvenamosios
vietos, ne visada moka valstybin kalb, paprastai yra nesusipains su Lietuvos Respu-
blikos teiss aktais. visas ias aplinkybes, objektyviai ribojanias pareikjo galimybes
efektyviai ginti savo paeistas teises, turi bti atsivelgta, sprendiant skundo palikimo
nenagrintu klausim (pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
602
-248/2012; 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
492
-132/2012;
2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-196/2012). Kita vertus, i
teism praktikos matyti, kad usienieio nedalyvavimas nra klitis skund nagrinti i
esms, jei administracins procedros metu buvo utikrintos visos btinos procedros.
Usieniei teisins padties statyme nustatytas reglamentavimas susijs su procedr,
utikrinani prieglobsio praytojo dalyvavim iose procedrose, tvirtina btinum
dalyvauti prieglobsio praytojui iame procese. Usieniei teisins padties statymas
tvirtina prieglobsio praytojo apklausos institut, nustato procedros sustabdymo ar
atnaujinimo galimyb, nustato prieglobsio praytojo praymo suteikti prieglobst na-
grinjimo nutraukim, pabglio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje
panaikinim. Mint procedr taikymas yra susijs, be kita ko, su usienieio buvimu
Lietuvos Respublikoje, jo buvimu Usieniei registracijos centre bei dalyvavimu na-
grinjant jo praym (Usieniei teisins padties statymo 82, 84, 85, 90 straipsniai).
Taigi statymas nustato visas btinas procedras, kuri pagalba turt bti utikrintas
prieglobsio praytojo dalyvavimas nagrinjant klausim dl pabglio statuso ir papil-
domos apsaugos suteikimo Migracijos departamente. Nei ABT, nei Usieniei teisins
padties statymas nenustato prieglobsio praytojo btino dalyvavimo nagrinjant jo
byl teisme, todl toks dalyvavimas turt bti pripastamas btinu tik konstatavus
konkreias iskirtines aplinkybes. Todl nustaius, kad nagrinjant prieglobsio pray-
tojo praym buvo utikrintos visos btinos procedros, buvo atlikta apklausa, procesi-
niuose dokumentuose nurodytos visos faktins aplinkybs, teismas privalo inagrinti
byl i esms (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-248/2012).
V. Teismo procesiniai dokumentai
V.1.Teismo sprendimas
Pagrindin teismo pareiga ir tikslas isprsti ali gin i esms. Teismai tai daro
priimdami teismo sprendim, taip vykdydami teisingum. Taigi teismo sprendimas yra
tas procesinis dokumentas, kuriuo byla isprendiama i esms ir atsakoma pareikjo
keliamus materialinius teisinius reikalavimus, tuo tarpu kiti procesinio pobdio klausi-
mai teismo isprendiami nutartimis. Teismo sprendimas pagrindinis teismo procesi-
nis dokumentas ir baigiamasis teismo aktas konkreioje byloje, todl jo forma ir turinys,
primimo, paskelbimo ir isiuntimo tvarka grietai reglamentuota ABT.
801
V.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
(ABT 86, 87 str.)
1. Paprastai pirmosios instancijos teisme bylos nagrinjamas baigiamas teismo
sprendimu, o nutartimi tik ABT nurodytais atvejais (byla nutraukiama, skundas palie-
kamas nenagrintu), tuo tarpu apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, papras-
tai priima nutart, ir tik ABT 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju (kai pa-
naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas)
priima sprendim. Teismo sprendimo procesins formos laikymasis yra svarbus, nes su
ja (forma) ABT sieja apeliacinio apskundimo form (apeliacinis ar atskirasis skundas),
apeliacinio skundo termin ir kitus apeliacinio proceso ypatumus (pavyzdiui, raytin
ar odin proces). Jeigu dalis reikalavim i esms sprstini sprendimu, o kita bylos
dalis dl materialini teisini reikalavim galt bti baigta nutartimi (bylos nutrau-
kimas, skundo palikimas nenagrintu), teismas visus iuos klausimus turi sprsti vienu
procesiniu dokumentu sprendimu (2007 m. rugsjo 6 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
1
-835/2007).
2. ABT 86 straipsnio 13 dalys tvirtina, jog teismo sprendimas turi bti teis-
tas ir pagrstas; priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina itirtus teismo
posdyje rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms,
yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje
ir ar skundas (praymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi bti atsakyta visus
pareikjo pareiktus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui
keliami reikalavimai. Taigi teismo tikslas nagrinjant byl teistas ir pagrstas procesi-
nis sprendimas, todl teismas privalo inaudoti visas statym jam suteiktas pareigas ir
teises, kad is tikslas bt pasiektas (2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
756
-320/2008).
3. Sprendimo teistumas ir pagrstumas tarpusavyje susij, todl vieno nesilai-
kymas lemia ir kito paeidim. Teistas yra tik tas sprendimas, kuris priimtas nepaei-
diant galiojani materialins teiss norm ir proceso statym reikalavim. Teismo
sprendimas yra pagrstas, kai jis paremtas ne tik faktine bylos mediaga, bet ir atitinka-
momis teiss normomis. Teismo sprendimas negali bti grstas prielaidomis (2012 m.
146
-184/2012).
4. Reikalavimas teismo sprendime atsakyti visus pareikjo pareiktus pagrindi-
nius reikalavimus reikia, jog sprendimo rezoliucinje dalyje turi bti formuluojamos
ivados dl kiekvieno pareikto pagrindinio reikalavimo. Byloje pareikt, bet neisprs-
t pagrindini reikalavim neturi likti, o tokios aplinkybs nustatymas sudaro pagrind
papildomo sprendimo primimui (ABT 95 str. 1 d. 1 p.), o jei toks trkumas nebu-
vo ar negaljo bti paalintas papildomu sprendimu, tai lemia teismo sprendimo pa-
naikinim ir bylos perdavim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (ABT
141 str. 1 d. 3 p.). Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra pabrs, jog is
statyminis reikalavimas (atsakyti visus pareiktus pagrindinius reikalavimus) visgi
nereikia pareigojimo teismui atsakyti kiekvien proceso dalyvi raytin ar teismo
posdyje odiu pateikt argument (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. A
146
-115/2012). Be to, dl btinumo atsakyti visus pareikjo pareiktus pagrin-
dinius reikalavimus administracini teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad pra-
802
ymas kreiptis Konstitucin Teism nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu
ABT taikymo prasme, todl tokiam praymui isprsti netaikytinos ABT 86 straipsnio
3 dalies nuostatos. Toki savo ivad Vyriausiasis administracinis teismas pagrind tuo,
jog proceso dalyvio praymas kreiptis Konstitucin Teism yra tik vada vertinti, ar yra
pagrindas kreiptis Konstitucin Teism itirti taikytino teiss akto atitikim Konstitu-
cijai, pateikto praymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankikai vertina praymo
pagrstum. Klausimas dl teismo kreipimosi Konstitucin Teism yra byl nagrinjan-
io teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis Konstitucin Teism su atitinkamu
paklausimu gali bti tik paties byl nagrinjanio teismo pagrstas manymas (pagrstos
abejons) dl taikytino teiss akto atitikimo Konstitucijai (2011 m. gruodio 1 d. nutar-
63
3204/2011).
5. Bylos administraciniuose teismuose nagrinjamos pagal skundus (praymus),
kuriuos pateikia pareikjas, tad jis ir nustato nagrinjimo dalyk ir pagrind, kur tik
jis pats ir gali tikslinti bei keisti (ABT 52 str.). Nustatydamas toki pareikjo iim-
tin teis, statymas tuo nustato dar vien reikalavim teismo sprendimui draudi-
m perengti reikalavim ribas. Teismas negali keisti pareikjo reikalavimo, taip pat
ir nusprsti nagrinti nauj, pareikjo nepareikt, reikalavim. (2012 m. sausio 26 d.
756
-152/2012). Taiau paymtina, jog draudimas
perengti reikalavim ribas nereikia, kad teismas, atsivelgdama pareikt reikalavi-
m, negali tenkinti reikalavimo i dalies ar idstyti patenkinto reikalavimo turin ne
taip, kaip paodiui nurodo pareikjas, ar niekada negali taikyti kito pareikjo tei-
si gynybos bdo nei praomas. Pavyzdiui, byloje, kurioje pareikjas pra pirmo-
sios instancijos teismo panaikinti iauli miesto savivaldybs tarybos sprendimo dal,
kuria UAB Dominika alaus barui nustatytas prekybos alkoholiniais grimais laikas
nuo 8 val. iki 22 val., k pirmosios instancijos teismas ir padar, pagal paduot atsako-
vo apeliacin skund Vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo
sprendim pakeit ir iauli miesto savivaldybs tarybos sprendimo dal, kuria UAB
Dominika alaus barui nustatytas prekybos alkoholiniais grimais laikas nuo 8 val. iki
22 val., pakeit pratsdamas prekybos alkoholiniais grimais laik iki 24 val., t. y. atliko
tai, ko i esms pareikjas ir siek ginydamas minim sprendimo dal (2011 m. rugsjo
492
-2814/2011). iuo aspektu taip pat pami-
ntina byla Nr. A
444
-619/2008, kurioje pareikjas kl reikalavim dl neturtins alos
atlyginimo, o Vyriausiasis administracinis teismas, vertins specines bylos aplinkybes,
konstatavo, jog byloje yra pagrindas nepriteisti pareikjui neturtins alos atlyginimo
pinigais ir apsiriboti jo teiss teiss aktuose nustatytas kardomojo kalinimo slygas
paeidimo pripainimu, kaip pakankama satisfakcija u jo teisi paeidim. Teismas
nurod, kad neturtins alos atlyginimas nra vienintelis paeist teisi gynimo bdas.
Teiss paeidimo pripainimas bylose, susijusiose su neturtins alos atlyginimu, tam
tikrais atvejais gali bti savarankikas paeist asmens teisi gynimo bdas. Teismas
paymjo, jog nors nagrinjamoje byloje pareikjas nereik savarankiko reikalavimo
dl jo teisi paeidimo pripainimo, reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo yra
neatsiejamas nuo asmens teisi paeidimo nustatymo (pripainimo), nes tik nustats
(pripains) asmens teisi paeidim, teismas gali tenkinti reikalavim dl neturtins
alos atlyginimo. Dl ios prieasties negalima laikyti, kad teismas, nusprsdamas teis-
mo sprendimu pripainti pareikjo teisi paeidim, taiau atmesti reikalavim dl
neturtins alos atlyginimo, ijo u pareikto reikalavimo rib (2008 m. balandio 16 d.
803
444
-619/2008).
6. Teismo sprendimu taip pat negalima sprsti byl netraukt asmen teisi ir
pareig klausimo, o tokia paaida lemia absoliut teismo sprendimo panaikinimo pa-
grind (ABT 142 str. 2 d. 2 p.). Teismas taip pat negali priimti ir slygini sprendim,
t. y. toki, kuri vykdymas priklausys nuo tam tikr slyg atsiradimo ar neatsiradimo
63
1757/2008).
7. Teismo sprendimas visada idstomas ratu ir teisj pasiraomas (ABT 85 str.
1 d., 3 d., 139 str. 3 d.). Toks yra pagrindinis iorins sprendimo formos reikalavimas.
Vidiniai formos reikalavimai, t. y. turinys, tvirtintas ABT 87 straipsnyje, i kurio matyti
aiki ir nuosekli tokio procesinio dokumento struktra dalys: angin, apraomoji,
motyvuojamoji, rezoliucin. Visos pamintos sprendimo dalys turi bti tarpusavyje su-
derintos ir sudaryti vien visum. Konstitucinis Teismas, pabrdamas io reikalavimo
svarb, yra iaikins, jog baigiamojo teiss akto vientisumo reikalavimas ireikia toki
io akto savyb, be kurios tas aktas bt ne tokio teisingumo, kur numato Konstitucija,
vykdymo aktas. is reikalavimas reikia ir tai, kad tokio akto rezoliucin dal visuomet,
be joki iimi, privalu grsti aplinkybmis ir argumentais, expressis verbis idstytais
apraomojoje ir (arba) motyvuojamoje dalyse (jeigu pagal statymus turi bti atskira
apraomoji arba motyvuojamoji dalis) (2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas).
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kart yra pabrs baigiamojo teis-
mo akto vientisumo reikalavim, dl kurio nepaisymo naikino pirmosios instancijos
teismo sprendim ir prim nauj. Pavyzdiui, byloje pareikja L. S. ginijo Klaipdos
apskrities virininko administracijos sakymus, kuriais nusprsta jai priklausani 0,025
ha dydio gino em V Registr centre registruoti Klaipdos apskrities virininko
administracijos vardu. sakym faktiniu pagrindu buvo siteisjusi Klaipdos apygardos
teismo 2008 m. birelio 4 d. nutartis, kuria dl gino ems sklypo buvo panaikinti visi
vieojo administravimo bei civiliniai aktai, kuri pagrindu gino em i valstybins
tapo privati bei buvo perleista pareikjai. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas
pareikjos skund nurod, kad pareikja neturi teiss ioje byloje ginyti teismo nu-
statytus faktus ir teisinius santykius, kuri pagrindu priimti atsakovo sakymai, nes si-
teisjusiuose teismo sprendimuose nustatyti faktai turi prejudicin gali, o atsakovas,
priimdamas ginijamus sakymus, paalino A. S. teisi paeidimus, nurodytus anksiau
priimtuose siteisjusiuose teismo sprendimuose. Vyriausiasis administracinis teismas,
naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendim nurod, jog teismo sprendimas
ar nutartis, kuria isprendiama byla, yra vientisas teiss taikymo aktas, todl teisikai
yra reikmingos ir privalomos vykdyti visos Klaipdos apygardos teismo 2008 m. bir-
elio 4 d. nutarties dalys, taip pat ir ios teismo nutarties motyvuojamoje dalyje teismo
padaryta ivada apie restitucijos negalimum bei gino ems ireikalavimo i L. S. ir
ems perdavimo valstybs nuosavybn natra negalimum, todl byloje ginyti at-
sakovo priimti sakymai, kuriais nusprsta gino em V Registr centre registruoti
Klaipdos apskrities virininko administracijos vardu, prietarauja siteisjusiam teismo
sprendimui ir turi bti panaikinti ABT 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (2011
m. balandio 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
525
-905/2011.).
8. ABT 87 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog apraomojoje sprendimo dalyje nu-
rodoma: 1) pareikjo reikalavimai; 2) atsakovo atsikirtimai; 3) kit proceso dalyvi
paaikinimai. Aikindamasis, kiek plaiai ir detaliai reikia teismo sprendime tokius duo-
menis ksuoti, Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog statym leidjas
804
nekelia teismui pareigos teismo sprendime idstyti visus teismui pateikt reikalavim
argumentus. Teismo sprendimo apraomoji dalis turt bti tokia, kuri leist suprasti,
ko siekia pareikjas kreipdamasis teism, kokiais pagrindais remiantis atsakovas ne-
sutinka su pateiktais reikalavimais, bet nebtinai turi bti pakartota paodiui visa tai,
kas buvo pateikta teismui ratu. Prieingu atveju teismo sprendimas atitinkamais atve-
jais galt pasidaryti nepakankamai aikus, nebt kristalizuota gino esm, procesinis
dokumentas tapt sunkiai skaitomu ir suvokiamu, todl teismas, priimdamas sprendi-
m ir j idstydamas ratu, turt bti konkretus, tikslus, aikus, ir nebtina pakartoti
paodiui tai, kas buvo pateikta administracins bylos proceso dalyvi (2008 m. liepos
556
- 819/2008).
9. Nors svarbios visos sprendimo dalys, grieiausios teisins pasekms kyla dl
trkum motyvuojamoje dalyje, kurioje turi bti: teismo nustatytos bylos aplinkybs;
rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados; argumentai, dl kuri teismas atmeta
kuriuos nors rodymus; statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkreias
normas, kurios buvo taikomos (ABT 87 str. 4 d.). Teismo sprendimo, nutarties buvimas
be motyv yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (ABT 142 str. 2 d. 5 p.),
o esant siteisjusiam teismo sprendimui pagrindas atnaujinti proces (ABT 153 str. 2
d. 8 p.). Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra akcentavs, jog sprendimu, ku-
riame teismas visikai nepasisako dl esmini skundo argument, yra paeidiama teis-
mo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas paeidia
tiek privai ali teist lkest dl efektyvios j teiss teismin gynyb realizacijos,
tinkamo j gino isprendimo, tiek viej interes, nes iuo atveju paeidiami pagrin-
diniai proceso principai (2007 m. birelio 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
6
-
568/2007, 2012 m. gegus 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
-105/2012).
Plaiau apie teismo sprendimo buvim be motyv r. Apibendrinimo skyri VIII.6.8.
Jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyv.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra iaikins, kad konstituciniai
imperatyvai, kad teisingum vykdo tik teismai, kad teis negali bti neviea, taip pat
i Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai inagrinti byl suponuoja ir tai, kad
kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bti grindiamas
teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bti racionalus teismo nuos-
prendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bti tiek argument, kad j pakakt
iam nuosprendiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrsti. I konstitucinio teisins
valstybs principo kylantis teisinio aikumo reikalavimas inter alia reikia, kad teismo
nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bti ir nutylt argument, ne-
nurodyt aplinkybi, turini reikms teisingo nuosprendio (kito baigiamojo teismo
akto) primimui. Teismo nuosprendiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi bti aiks
byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu io reikalavimo nepaisoma, tai nra
teisingumo vykdymas, kur tvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28
d. nutarimai). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas yra panaikins pirmosios
instancijos teismo sprendim dl jo nemotyvavimo, kai teismas rmsi tik atsakovo at-
siliepimo argumentais, to nemotyvuodamas bei visikai nepasisakydamas dl pareik-
jo skunde idstyt argument (2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
662
-377/2010), taip pat kai sprendime nebuvo pateiktas atsakovo veiksm verti-
nimas ir kit byloje surinkt rodym analiz, neapibendrinti rodymai, nepadarytos
atitinkamos ivados dl byloje nustatyt teisikai reikming aplinkybi (2012 m. kovo
805
662
-1182/2012). Kita vertus, kai pareikjo
argumentai, kuriais jis grindia savo skund yra akivaizdiai nepagrsti arba neturintys
lemiamos reikms iai bylai, teismas i principo neturi pareigos juos isamiai atsakyti
(2011 m. gruodio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
502
-2277/2011).
10. Teism praktika patvirtina, jog vien dl netinkamos motyvacijos i esms teisin-
gas teismo sprendimas nebtinai naikinamas tiesiog gali bti pakeiiami sprendimo
motyvai. Pavyzdiui, pirmosios instancijos teismas tenkino pareikjo UAB Europopie-
rius skund dl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkriio 24
d. sprendimo Nr. VR-17.5-74 Dl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo buvo nustatyti
pareikjo neteisti veiksmai, susij su popieriaus ir kartono pakuoi atliek eksporta-
vimu Baltarusij, dl ko panaikintos paymos apie apmokestinamj gamini ir (ar)
pakuots atliek panaudojim (iveim). Teismas, tenkindamas skund, nurod, kad
nra pagrindo teigti, jog pareikjas paeid Atliek veimo tvarkos aprao 23.1 punkt,
nes jis nra jam taikomas, be to, byloje nra duomen, jog pareikjas kaip nors bt
pakenks Mokesio u aplinkos terim statymo tikslui. Prieingai, ivet perdirbimui
skirt atliek faktas byloje neginijamas, atliek buvo iveta tiek, kiek buvo nurody-
ta, jokios alos gamtai nebuvo padaryta, o galimai formals praneim tvarkos (o ne
veimo tvarkos) paeidimai, nesukl jokios alos, negali bti pagrindu naikinti iduo-
tas paymas u perdirbimui skirt atliek eksport, kai atliekos realiai buvo ivetos
i Lietuvos Respublikos. Vyriausiasis administracinis teismas, ianalizavs skundiamus
atsakovo veiksmus, konstatavo, kad statymo lygmens teiss aktai, reglamentuojantys
mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams
teiss priimti tokio pobdio patvarkym dl dokument, reikming sprendiant dl
apmokestinimo tvarkos iimties taikymo tretiesiems asmenims, todl pirmosios instan-
cijos teismo sprendim kaip i esms teising palieka nepakeist, taiau sprendimo mo-
tyvus pakeit (2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-142/2012).
11. ABT 85 straipsnio 4 dalis numato, jog kai atsakovas pareikjo reikalavimus pri-
pasta visikai, teismas sprendime gali surayti sutrumpintus motyvus nurodydamas:
teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados, statymus,
kuriais teismas vadovavosi. iuo aspektu pabrtina, kad i nuostata aikintina atsivel-
giant tai, kad pagal Konstitucij baigiamajame akte visgi turi bti tiek argument,
kad j pakakt iam baigiamajam teismo aktui pagrsti (Konstitucinio Teismo 2006 m.
rugsjo 21 d. nutarimas). Kaip jau buvo minta, teism praktikoje laikomasi pozicijos,
jog esminiai reikalavimai, keliami teismo sprendimui, yra jo teistumas bei pagrstumas,
todl teismas, priimdamas sprendim, nra ribojamas motyv kiekybe (2012 m. sausio
556
438
-92/2012).
12. Pagal ABT 87 straipsnio 5 dal rezoliucinje sprendimo dalyje nurodoma: 1)
teismo ivada praym patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto rei-
kalavimo turin, arba praym atmesti; 2) teismo ilaid paskirstymas; 3) sprendimo
apskundimo terminas ir tvarka. Teismas turi priimti sprendim dl vis pareikt rei-
kalavim, raydamas rezoliucinje dalyje savo ivadas dl kiekvieno i j atskirai. Be
to, teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinje dalyje ids-
tyt teismo nurodym, todl teismo sprendimo rezoliucinje dalyje privalu idstyti
patenkinto reikalavimo turin, ir tai turi bti padaryta itin aikiai ir nedviprasmikai.
Teismo nurodymas, idstytas teismo sprendimo rezoliucinje dalyje, neturi sudaryti
806
byloje dalyvaujantiems asmenims galimybs skirtingai aikinti teismo sprendimo turin,
kelti abejones, kaip konkreiai ir kokia apimtimi jis turt bti vykdomas. Be to, teismo
isprstoje administracinje byloje neturi likti neatsakyt klausim, palikta neaikum,
darani inagrint byl iki galo neisprst arba esani naujo teisinio gino tarp a-
li altiniu ir todl reikalaujani papildomo teisminio sikiimo. Taigi teismas privalo
ispsti tarp proceso ali kilus gin i esms. Tai lemia, kad, pavyzdiui, priteisiant
darbo umokest u atitinkam laikotarp, jo suma turt bti pakankamai aikiai api-
brta (2008 m. birelio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
- 624/2008). Ana-
logikos ivados padarytos ir byloje, kurioje Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
pra Vilniaus apygardos administracin teismo pareigoti Vilniaus miesto savivaldybs
administracij gyvendinti 2007 m. rugsjo 20 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.
2S-19 nustatyt pareigojim: nutraukti 2005 m. rugpjio 19 d. patalp nuomos sutart
Nr. 14-90, sudaryt tarp Vilniaus miesto savivaldybs administracijos ir UAB Rubi-
con eventus, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprietaraut Lietuvos Respubli-
kos konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas
praym tenkino, taiau Vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas pirmosios
instancijos teismo sprendim ir atmesdamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tary-
bos praym, konstatavo, kad priimtu teismo sprendimu klausimas dl Lietuvos Res-
publikos konkurencijos statymo paeidimo paalinimo nra isprendiamas i esms,
sprendimas sukuria realias prielaidas tolimesniems ginams dl to paties dalyko, jokios
teisikai reikmingos teisins pasekms dl nevykdyto Lietuvos Respublikos konku-
rencijos tarybos nutarimo nra pritaikomos. Tokio teismo sprendimo sukurtas teisinis
rezultatas nra aikus, sunkiai arba i viso nevykdomas bei sukuria teisinio neapibr-
tumo situacij, kas nra suderinama su teisingumo vykdymo funkcij paskirtimi. Kon-
kurencijos tarybos pasirinktas teisins gynybos bdas ir reikalavimas yra abstraktus bei
juridikai neefektyvus, neatitinka bendrj teisins gynybos priemonms, kurias gali
taikyti teismas, keliam reikalavim (2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
502
2011 m., 242 261 p.).
V.1.2. Teismo sprendimo rys
(ABT 88 str.)
13. Kokios gali bti pirmosios instancijos teismo ivados, t. y. teismo sprendimo
rys, tvirtinta ABT 88 straipsnyje, kuriame numatyta, kad inagrinjs byl, adminis-
tracinis teismas priima vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pa-
reigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti
kitok teismo patvarkym;
3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt
atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;
4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu;
5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti al, atsiradusi dl vieojo
administravimo subjekt neteist veiksm (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Asmenys, kreipdamiesi teism ir formuluodami reikalavimus, be kita ko, turi ver-
807
tinti ir tai, kokius sprendimus gali priimti teismas, atsivelgti teisminio proceso ypatu-
mus, suinteresuot asmen lkesius, j teistus interesus, procesines teises ir garantijas.
Savo ruotu teismas turi priimti tok sprendim, kur galima realiai vykdyti, be to, teis-
mo isprstoje administracinje byloje neturi likti neatsakyt klausim, palikta neai-
kum, darani inagrint byl iki galo neisprst arba esani naujo teisinio gino
tarp ali altiniu ir todl reikalaujani papildomo teisminio sikiimo (2011 m. liepos
502
-2301/2011). tai byloje, kurioje Vil-
niaus apygardos administracinis teismas i dalies tenkino Vilniaus apygardos vyriausio-
jo prokuroro pareikim dl Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriaus
sakymo dl atitinkamos teritorijos detaliojo plano sprendini tvirtinimo panaikinimo,
t. y. tik pareigojo atsakov pradti skundiamu sakymu patvirtintos teritorijos deta-
liojo plano keitimo procedr, siekiant patikslinti detaliuoju planu patvirtintas ems
sklypo ribas tokiu bdu, kad valstybins reikms miko plotas nepatekt detaliuoju
planu suplanuot teritorij, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog vien
dl tokio pareigojimo neteistas detalusis planas netampa negaliojaniu, t. y. iki tol, kol
savivaldyb atliks jo keitimo procedras, jis galios ir juo remiantis, galt bti priimti
kiti administraciniai aktai ar sprendimai, tiesiogiai susij su ioje byloje ginamu objektu,
t. y. valstybins reikms miku. Teisj kolegija pabr, kad tokia situacija, kai teismas,
konstatavs akto neteistum, palieka j galioti, yra negalima, todl nepritaria pirmosios
instancijos teismo sprendimui ne visikai patenkinti pareikjo pareikim, todl pirmo-
sios instancijos teismo sprendim pakeit panaikindamas Vilniaus miesto savivaldybs
administracijos direktoriaus sakym (2011 m. lapkriio 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
525
-2827/2011).
14. Pasisakydamas dl ABT 88 straipsnyje tvirtinto sprendim srao Vyriausiasis
administracinis teismas yra paymjs, jog individualaus administracinio akto ginijimo
atveju numatyta galimyb atmesti skund kaip nepagrst arba j tenkinti ir skundiam
akt ar jo dal panaikinti, taiau procesinio pobdio normos, tvirtintos Konkurencijos
statymo 39 straipsnyje, teismo priimam sprendim sra ipleia, numatydamos, kad
Konkurencijos tarybos nutarimas arba atskiros jo dalys gali bti panaikintos, o byla gr-
inta Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teis pavesti institucijai pakartotinai
atlikti tyrim i esms yra iimtinio pobdio. i teis pripaintina tik tais atvejais, kai
egzistuoja objektyvi btinyb naujai atlikti tam tikrus vieojo administravimo subjekto
kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turt bti paalintos teisikai reikmingos
aplinkybs, kliudanios priimti pagrst sprendim dl kilusio gino. Administracinis
teismas, turdamas pareig bti aktyvus, paprastai neturt pareigoti atitinkam ins-
titucij i naujo atlikti tyrim ar inagrinti skund, kai byla administraciniame teisme
gali bti teisingai ir i esms inagrinta tiesiog kruopiai ir visapusikai vertinant
byloje surinktus rodymus arba be neproporcing ir neadekvai situacijai procesini
priemoni (vertinant ir poreik bylas nagrinti operatyviai, taip pat utikrinti teis bti
iklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar rodymus (2011 m. rugpjio
502
-2448/2011, 2011 m. gruodio 15 d. ipls-
tins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr. A
502
-2277/2011). Taiau
analizuojamu aspektu reikia paymti, jog teismas, vykdydamas teisingum, neatlieka
ir i esms negali perimti vieojo administravimo funkcij bei isprsti klausim, kur
pagal kompetencij priklauso nagrinti vieojo administravimo institucijai (pavyzdiui,
808
iduoti leidim gyventi, apskaiiuoti pensij ar pan.) (2009 m. rugsjo 7 d. nutartis admi-
146
-603/2009).
15. ABT 88 straipsnio 2 punktas tvirtina teismo teis panaikinti skundiam akt
ar jo dal. Nustatant galimyb, kada gali bti naikinama tik akto dalis, teism praktika
tam tikros kategorijos bylose yra iskyrusi tam tikrus kriterijus. Pavyzdiui, Vyriausiasis
administracinis teismas, nagrindama gin, kilus i teritorij planavimo, yra nuro-
ds, kad nustaius individualaus administracinio akto negaliojimo pagrindus, iimtinais
atvejais yra galimas detaliojo plano dalies naikinimas, taiau tik tuomet, kai jo dal,
kurioje konstatuoti paeidimai, manoma atskirti remiantis teritoriniu ar kitais prak-
tiniais kriterijais (2008 m. liepos 10 d. ir 2008 m. lapkriio 7 d. nutartys administraci-
nse bylose Nr. A
438
-1905/2008 ir Nr. A
822
-1797/2008). Prieingu atveju detalj plan
patvirtin administraciniai sprendimai turi bti naikinami pilna apimtimi. Toki ivad
Vyriausiasis administracinis teismas prijo byloje inter alia konstatavs, jog pareikjo
teises paeidianios santarins apsaugos zonos negalima panaikinti vien tik pareikjo
nuosavybs teise priklausaniame sklype, kadangi toks detaliojo plano sprendinys yra
vientisas ir susijs su kitais sprendiniais (2011 m. birelio 27 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
502
-2004/2011).
16. Sprendimo rezoliucinje dalyje nustatoma, kokiu bdu ginama paeistoji teis
arba statym saugomas interesas (ABT 88 str.), o teismo nustatyt bylos aplinkybi,
grindiam surinkt ir itirt byloje rodym visuma, konstatavimas nurodomas spren-
dimo motyvuojamoje dalyje. Todl teismo nurodymai, kad pripastamas koks nors
faktas (pavyzdiui, atleidimas i pareig neteistu), turt bti rayti ne rezoliucinje,
o motyvuojamoje sprendimo dalyje (2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
662
-674/2011).
17. ABT 85 straipsnio 2 dalis numato, jog teisjas, nesutinkantis su daugumos nuo-
mone, gali idstyti ratu savo atskir nuomon, kuri vieai neskelbiama, bet pridedama
prie bylos. Nors atskiroji nuomon nra teismo sprendimo dalis ir skelbiant sprendim
neskaitoma, ji reikminga ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims apsisprsti dl teismo
sprendimo apskundimo, bet ir teiss aikinimui bei pltojimui, be to, jos buvimas suke-
lia ir tam tikras teisines pasekmes. ABT 155 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu byla,
kurioje yra teisjo pareikta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka
arba kai atskirj nuomon idst apeliacinio teismo teisjas, tai sprendimui siteisjus
byla su atskirja teisjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, o jo pirmininkas nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces.
V.1.3. Teismo sprendimo primimas, paskelbimas ir isiuntimas
(ABT 85 str., 93 str., 139 str.)
18. Sprendimo primimo pirmosios instancijos teisme tvarka idstyta ABT
86 straipsnyje, kurio 1 dalis tvirtina, kad administracinis teismas sprendim dl i es-
ms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai
neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni, pareikt
besitariant pasitarim kambaryje. Posdio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimt
sprendim pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.
Proceso koncentruotumo, bylos inagrinjimo operatyvumo bei nepertraukia-
mumo principai lemai, kad teismo sprendimas suraomas ir vieai paskelbiamas (per-
809
skaitant jo angin ir rezoliucin dalis ir trumpai odiu idstant sprendimo motyv
esm) paprastai t pai dien po individualios bylos inagrinjimo (ABT 85 str. 3 d.).
Taiau ABT tvirtina ir ios taisykls iimt, t. y. numatyta teismo teis atidti teismo
sprendimo primim ir paskelbim ne ilgesniam kaip dvideimties dien terminui in-
formuojant apie tai bylos alis (ABT 85 str. 5 d.).
Sprendimo primimo ir paskelbimo tvark apeliacins instancijos teisme tvirtina
ABT 139 straipsnis, kuris numato, jog odinio bylos nagrinjimo metu teismo sprendi-
mas ar nutartis priimami pasitarim kambaryje (1 d.), kolegijos pirmininkas arba teis-
jas pranejas perskaito sprendimo ar nutarties angin ir rezoliucin dalis ir trumpai
odiu idsto sprendimo ar nutarties motyvus (2 d.), sprendim ar nutart pasirao
visi teisjai (3 d.), teismas, inagrinjs byl, gali atidti teismo sprendimo primim ir
paskelbim ne ilgiau kaip dvideimiai dien, o inagrinjs byl dl norminio adminis-
tracinio akto teistumo, ne ilgiau kaip vienam mnesiui (4 d.). Paymtina, jog teismo
sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimo terminai nuo 2012 m. liepos 1 d. gali bti
pratsiami ne ilgiau kaip dvideimiai dien ABT 85 straipsnio 5 dalyje ir 139 straips-
nio 4 dalyje numatyta tvarka.
Sprendim ar nutart, kuri primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti
vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant (ABT 85
str. 5 d., 139 str. 5 d.), todl vien ta aplinkyb, kad kiti du sprendim prim teisjai neda-
lyvavo skelbiant sprendim, nesudaro prielaid teigti, jog sprendim prim neteistos
sudties teismas, kad buvo paeistas teismo sprendimo primimo kolegialumo ar slap-
tumo principai. Be to, ABT nereikalauja, kad atidjus teismo sprendimo primim ir
paskelbim, teisj kolegija teismo sprendim ar nutart priimt ir paskelbt tuo paiu
momentu, t. y. teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dien. Kitaip tariant, spren-
dimo primimas (jo pasiraymas) ir sprendimo paskelbimas nebtinai privalo sutapti.
Todl aplinkyb, kad sprendimo paskelbimo dien tam tikr kolegijos teisj galbt
nebuvo teisme, pati savaime nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teistumu
(2011 m. gruodio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
858
-2667/2011).
Sprendimas vieai paskelbiamas j balsiai perskaitant teismo posdi salje, taiau
i teismo nereikalaujama savo baigiamojo akto tekst (kuris kai kada gali bti labai il-
gas) perskaityti vis. Svarbu tai, jog jis bt suraytas ir pasiraytas, taip pat kad i karto
po teismo posdio, kuriame atitinkamas baigiamasis teismo aktas buvo paskelbtas, ne-
delsiant, t. y. per proting ir trumpiausi manom laik, tas baigiamasis teismo aktas (jo
nuoraas) bt prieinamas bylos alims, taip pat proceso dalyviams, kuriems tas baigia-
masis aktas tiesiogiai sukelia kokius nors teisinius padarinius, institucijoms, turinioms
vykdyti atitinkamus teismo sprendimus. Ta aplinkyb, jog ABT numato tik baigiamojo
teismo akto angins ir rezoliucins dalies perskaitym teismo posdio salje, kartu
trumpai aptariant motyvus, savaime nevertinama kaip paeidianti konstitucinius tei-
singumo, teiss vieumo imperatyvus, nukrypstanti nuo teismo, kaip Lietuvos Respubli-
kos vardu teisingum vykdanios institucijos, konstitucins sampratos (Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas).
Jeigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo pirmosios instancijos teismo
sprendimo suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ku-
rie nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami administracinio teismo sprendimo nuora-
ai, o esant raytiniam praymui, sprendimo nuoraai isiuniami ir posdyje dalyva-
vusioms proceso alims (ABT 93 str.). I administracini teism praktikos matyti, kad
810
teismo sprendimas isiuniamas alims ir tretiesiems asmenims, kurie nors dalyvavo
teismo posdyje, kuriame byla buvo nagrinjama i esms, taiau neatvyko (teismo)
atidt sprendimo paskelbim (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr.
TA
492
-2/2012). Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs apeliacin skund, per de-
imt dien grina byl kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios
instancijos teismui, kuris proceso ali praymu isiunia joms apeliacins instancijos
teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuoraus (kopijas) (ABT 147 str.).
19. Sprendimo nuorao isiuntimas laiku yra svarbi slyga asmeniui gyvendinti
savo teis apeliacij, todl nustaius, kad toks terminas teismo buvo praleistas, tai gali
sudaryti pagrind atnaujinti praleist apeliacinio skundo termin (2007 m. sausio 4 d.
nutartis administracinje byloje Nr. TA
4
-04/2007; plaiau apie termin atnaujinim r.
Apibendrinimo skyri II.10.1. Praleisto termino atnaujinimas).
V.1.4. Teismo sprendimo siteisjimas
(ABT 96 str.)
20. Paprastai laikoma, kad teismo sprendimui siteisjus yra pasiekti pagrindiniai
administracinje byloje kelti tikslai apgintos asmen teiss ir teisti interesai. si-
teisjimo taisykls tvirtintos ABT 96 straipsnyje, kuriame numatyta, kad neapsksti
pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apeliacinio apskundimo
terminui (96 str. 1 d.), apskstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nra panaikin-
tas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl (ABT 96 str. 2 d.), teismo sprendimas,
priimtas byl inagrinjus apeliacine tvarka, siteisja nuo naujo sprendimo primimo
dienos (96 str. 3 d.).
21. siteisjs sprendimas, kaip teiss taikymo aktas, pasiymi iskirtine teisine galia
438
-54/2012), t. y. jis gyja
tam tikras savybes, apibdinanias teismo sprendimo siteisjimo teisinius padarinius.
Pirma, jis gyja res judicata gali, kas reikia teismo sprendimo iimtinum bei nenugin-
ijamum proceso alims ir tai aikinama procesiniu ir materialiuoju teisiniu aspektu.
Procesiniu teisiniu aspektu tai reikia draudim siteisjus teismo sprendim sksti ape-
liacine tvarka ir ginyti juo nustatytus faktus. Materialiuoju teisiniu aspektu siteisju-
sio teismo sprendimo iimtinumas reikia, kad siteisjusiu teismo sprendimu galutinai
isprendiamas ginas, alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat j teisi permjai nebegali
i naujo pareikti teisme t pai reikalavim tuo paiu pagrindu (ABT 96 str. 4 d.)
444
-642/2010). Antra, siteisjs
teismo sprendimas turi prejudicialumo savyb, t. y. alys ir kiti proceso dalyviai, taip
pat j teisi permjai nebegali kitoje byloje ginyti teismo nustatyt fakt ir teisini
santyki (ABT 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.). Teism praktikoje tai danai vardijama kaip res
judicata pozityvaus efekto pasireikimas (2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
502
-99/2011). Treia, siteisjs teismo sprendimas tampa privalomas. ABT
14 straipsnio 1 dalis numato, jog siteisjs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis
yra privalomi visoms valstybs institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms,
staigoms, organizacijoms, kitiems ziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vyk-
domas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABT 14 straipsnio 2 dalyje tvirtina, kad
sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas neatima i suinteresuot asmen teiss
kreiptis teism, kad bt apgintos teiss ir statym saugomi interesai, dl kuri ginas
811
nra teismo inagrintas ir isprstas. Ketvirta, siteisjs teismo sprendimas yra vykdy-
tinas. siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas) patenkinamas, jo nuora-
as nusiuniamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo
apsksti, taip pat pareikjui (ABT 97 str. 1 d.). Jeigu per penkiolika dien ar teismo
nustatyt termin sprendimas nevykdomas, pareikjo praymu atitinkamas adminis-
tracinis teismas iduoda jam vykdomj rat kartu nurodydamas j vykdyti antstoliui
pagal atsakovo buveins viet Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABT 97 str.
2 d.). Sistemikai ianalizavs mintas nuostatas, ir atsivelgs tai, kad idavus vykdo-
mj rat, antstoliai, siekdami utikrinti teismo sprendimo vykdym, imasi priverstini
veiksm administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apsksti, atvil-
giu, Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, jog statym leidjas, iskyrus
teiss aktuose nustatytas iimtis, vykdomojo rato idavim sieja su aplinkybe, jog atsa-
kovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) siteisjusio teismo sprendimo (2012
552
296/2012).
22. ABT sprendimo vykdymui i esms skirtas tik vienas 97 straipsnis, kuris tvir-
tina tik bendras nuostatas dl sprendimo vykdymo tvarkos ir termino, taiau adminis-
traciniame procese taip pat ikyla btinyb nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo
tvarkos, t. y. sprsti sprendimo vykdymo atidjimo, idstymo, vykdymo tvarkos pa-
keitimo ir vykdymo atgrimo klausimus (2009 m. birelio 4 d. sprendimas adminis-
756
-684/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
822
471/2011). Nors ABT expressis verbis netvirtina i institut, ikil paminti
klausimai sprendiamo vadovaujantis CPK normomis (2010 m. balandio 26 d. nutartis
444
byloje Nr. AS
822
471/2011). tai byloje, kurioje buvo gautas praymas atidti sprendi-
mo vykdym metams, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad sprendimo
vykdymo atidjimo ar idstymo institutas taikytini tik iimtiniais atvejais, todl spren-
diant sprendimo vykdymo atidjimo ar idstymo klausim, svarbu nustatyti, ar atid-
jus, idsius sprendimo vykdym tam tikram laikotarpiui bus utikrintas jo vykdymas
ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus paeisti teisti iiekotojo inte-
resai. Sunki turtin padtis ar labai sprendimo vykdym apsunkinanios aplinkybs yra
vertinamojo pobdio svokos, nustatomos nagrinjant konkrei situacij. Atsivel-
giant tai, praymo atidti teismo sprendimo vykdym atidjimo btinumas kiekvienu
konkreiu atveju turi bti pagrstas konkreiais duomenimis (2011 m. birelio 3 d. nu-
62
252/2011).
22.1. Teismo sprendimo vykdymo atidjimas suprantamas kaip jo priverstinio vyk-
dymo galimybs nuklimas vlesniam laikui nei siteiss teismo sprendimas. io ins-
tituto taikym gali lemti atsakovo sunki turtin padtis (2011 m. kovo 31 d. nutartis
62
-170/2011), sprendimo pasekmi poveikis tam tikriems
visuomenje itin aktualiems klausimams, kaip, pavyzdiui, atliek alinimo galimybms
didiausiame Lietuvos mieste (2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinje bylo-
je Nr. A
525
-844/2010), ar atitinkamos lengvai paeidiamos moni grups interesams.
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus miesto savi-
valdybs tarybos 2009 m. gegus 6 d. sprendim Nr. 1-1010 Dl Vilniaus v. Kristoforo
vidurins mokyklos reorganizavimo, ioje dalyje teismo sprendimo vykdym atidjo
iki 2011 m. liepos 1 d., t. y. mokslo met pabaigos, paymdamas, kad iuo atveju atsi-
velgia priimamo sprendimo praktines pasekmes (reorganizacija jau buvo prasidjusi),
812
mokymosi proceso tstinum (2011 m. balandio 11 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
858
2573/2011).
Paymtina, kad aplinkybi, dl kuri jau vien kart buvo atidtas sprendimo vyk-
dymas, esminis pasikeitimas gali lemti pakartotin teismo sprendimo vykdymo atidji-
m (2011 m. rugpjio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
-223/2011). Vyriau-
siasis administracinis teismas bylose dl pakartotinio praymo atidti teismo sprendimo
vykdym ne kart yra paymjs, kad btina nustatyti, ar aplinkybs, kurias ityrs ir
vertins teismas sprendimo vykdym pirm kart atidjo atitinkamam laikotarpiui, yra
i esms pasikeitusios ir suteikia pagrind dar kart atidti teismo sprendimo vykdym
(2011 m. kovo 25 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
62
-251/2011, 2011 m. balan-
dio 15 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
143
-214/2011, 2011 m. birelio 3 d. nu-
tart administracinje byloje Nr. AS
63
-213/2011).
22.2. Teismo sprendimo vykdymo idstymas tai vykdymo veiksm idstymas
tam tikrais etapais. Administracini teism praktikoje daniausiai idstomos priteis-
tos bylinjimosi ilaidos. tai byloje, kurioje buvo pateiktas toks praymas, Vyriausiasis
administracinis teismas nurod, jog remiantis ABT 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284
straipsnio 1 dalimi, teismas turi teis dalyvaujanij byloje asmen praymu ar savo
iniciatyva, atsivelgdamas turtin abiej ali padt ir kitas aplinkybes, sprendimo
vykdym atidti ar idstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvark. Vyriausiasis
administracinis teismas, sprsdamas klausim dl teismo sprendimo vykdymo idsty-
mo, nurod, jog tokiu atveju svarbus abiej ali lygiateisikumo principo gyvendini-
mas, todl sprendimo vykdymo idstymas visada turi bti siejamas tiek su skolininko,
tiek su kreditoriaus interesais ir idstant sprendimo vykdym, turi bti siekiama i
dviej ali interes pusiausvyros, ali lygiateisikumo principas neturi bti paeistas.
Teismo sprendimo vykdymas gali bti idstomas iimtiniais atvejais, atsivelgiant a-
li turtin padt arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybs jam vykdyti (2010 m.
liepos 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
385/2010).
23. ABT 97 straipsnio 1 dalis nustato, jog siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas
(praymas) patenkinamas, jo nuoraas nusiuniamas vykdyti administravimo subjektui,
kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat pareikjui. Matyti, jog ia tvirtinta
bendro pobdio nuostata, pagal kuri priverstinis sprendimo vykdymas pradedamas tik
po sprendimo siteisjimo, taiau galimos iimtys. Tokie atvejai yra skubaus vykdymo, t. y.
kai teismo sprendimas priverstinai vykdomas, nors jis ir nra siteisjs. Pavyzdiui, ABT
71 straipsnio 6 dalis numato, jog teismo nutartis utikrinti reikalavim vykdoma skubiai.
ABT nra tvirtintas skubiai vykdytin sprendim sraas, taiau nesiteisjusio sprendi-
mo vykdymui statyminiai pagrindai gali bti tvirtinti kitose teiss normose. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutart, ku-
ria is netenkino pareikjo praymo skubiai vykdyti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007 m. birelio 1 d. sprendimo dal dl jo grinimo vyresniojo valstybinio ins-
pektoriaus pareigas ir dl vieno vidutinio darbo umokesio dydio priteisimo u pri-
verstins pravaiktos laik, konstatavs, kad DK 299 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog
teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimus ar nutartis dl darbo umokesio priteisimo
sprendimo dalis nevirijant vieno mnesio vidutinio darbo umokesio, ir dl neteistai
atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb. Lietuvos Respubli-
kos valstybs tarnybos statyme 5 straipsnyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines
garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi
813
tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. Lietuvos Respu-
blikos valstybs tarnybos statyme mintos DK numatytos papildomos garantijos nra
reglamentuojamos, todl sprendiant administracinio teismo sprendimo skubaus vykdy-
mo klausim, taikytini DK 299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai (2007 m. rugpjio 30 d.
10
teismo biuletenis Nr. 12, 2007 m., 131 135 p.).
24. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas tai kitokios sprendimo vyk-
dymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinje dalyje nurodyta
jo vykdymo tvarka ar prastine tam tikros ries sprendim vykdymo praktika, taiau
tai nereikia teismo sprendimo rezoliucinje dalyje padarytos ivados dl gino keiti-
mo. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas, naikindamas pirmosios instanci-
jos teismo nutart, kuria pakeistas teismo sprendimo sakinys suformuoti ne maesn
kaip 2891 kv. m. ems ploto sklyp suformuoti laisvos (neustatytos) ems sklyp,
nurod, jog tokia teismo priimta nutartimi i esms ne pakeista sprendimo vykdymo
tvarka, o teismo sprendimo rezoliucin dalis, taiau teismo sprendimas CPK nustatyta
sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tvarka negali bti keiiamas (2007 m. gegus
14
220/07).
V.1.5. Teismo sprendimo trkum itaisymas
ABT 94 straipsnio 1 dalis numato, jog paskelbus byloje sprendim, prims spren-
dim teismas neturi teiss pats j panaikinti ar pakeisti. Taiau galimi atvejai, kai pri-
imant ir raant teismo sprendimo padaroma klaid, kurios ateityje trukdys j vykyti.
Tokioms neesminms klaidoms paalinti ABT numato klaid paalinimo institutus:
raymo apsirikim ar aiki aritmetini klaid itaisym, papildom teismo sprendim
ir sprendimo iaikinim.
V.1.5.1. Teismo sprendimo klaid itaisymas
(ABT 94 str. 2 d.)
25. ABT 94 straipsnio 2 dalis tvirtina, kad kol sprendimas nevykdytas, teismas
gali savo iniciatyva ar bylos ali praymu itaisyti sprendime aptiktus raymo apsiri-
kimus ar aikias aritmetines klaidas. is teismo sprendimo trkum alinimo institutas
gali bti taikomas iki kol sprendimas nevykdytas ir tik toki teismo sprendimo ne-
tikslum itaisymui, kurie pagal bylos mediag yra akivaizdus raymo apsirikimas ar
aiki aritmetin klaida, ir kuri itaisymas nekeiia sprendimo turinio ir esms. Taisant
raymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatyt fakt,
ali teisi ir pareig, j turinio bei realizavimo slyg. Gali bti taisomos tik neesmins
klaidos, kurios gali ateityje trukdyti vykdyti sprendim (2009 m. liepos 10 d. nutartis
556
- 446/2009, 2011 m. vasario 4 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
146
- 59/2011). io instituto pagalba negali bti atliekami vairs rezo-
liucins sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keiia sprendimo turin (2011
m. rugsjo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
1029/2011, 2011 m. balandio
146
138/2011 ir kt.). Pavyzdiui, Vyriausia-
sis administracinis teismas netenkino pareikjos R. . atskirojo skundo paymjs, jog
814
pastarosios praymo pakeisti rezoliucinje teismo sprendimo dalyje esani formuluo-
t neatskaiius zini asmen pajam ir socialinio draudimo mokesi atskaiius
<...> patenkinimas reikt, kad bt keiiama teismo sprendimo esm, nes bt kei-
iamas atsakovui skirto pareigojimo turinys ir apimtis (priteistinos ir pareikjai imo-
ktinos sumos dydis), o toks keitimas pagal ABT 94 straipsnio 2 dal nra leidiamas
(2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
146
59/2011).
26. Teism praktika patvirtina, jog paprastai raymo apsirikimais laikytini spren-
dime neteisingai nurodyti dalyvaujani byloje asmen, teisj, kit proceso dalyvi
vardai, pavards, juridini asmen pavadinimai, j procesin padtis, bylos numeris,
sprendimo primimo data bei kitokie panaaus pobdio netikslumai (2008 m. kovo
39
575
1852/2010, 2010 m. rugpjio 30 d. nutartis adminis-
525
-49/2010, 2010 m. vasario 26 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
438
311/2010 ir kt.). Paymtina, jog tuo atveju, kai teismo baigiamajame akte nu-
rodytas ir j pasira ne j prims teisjas, laikyti tai raymo apsirikimo klaida negalima.
tai byloje, kuriai inagrinti pirmosios instancijos teisme buvo sudaryta teisj kolegija
i teisj G. ekanausko, R. Vaitukaiio ir G. Koriagino, bet teismo sprendim prim
G. ekanauskas, G. Koriaginas ir J. Medvedevien, Kauno apygardos administracinis
teismas 2006 m. gruodio 19 d. prim nutart, kuria i klaid itais kaip raymo ap-
sirikim. Vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas atsakovo atskirj skund ir
panaikindamas 2006 m. gruodio 19 d. nutart, nurod, jog i bylos mediagos akivaiz-
du, kad teismo sprendim pasira ne teisjas R. Vaitukaitis, o tai, kad teismo sprendimo
nepasira tas teisjas, kuris, sprendiant pagal byloje esant paskutinio teismo posdio
protokol, dalyvavo nagrinjant byl, negali bti laikoma raymo apsirikimu ir taisoma
ABT 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (2007 m. kovo 15 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. AS
6
-99/2007).
27. Atkreiptinas dmesys tai, jog klaidas sprendime paprastai taiso tik jas padars
teismas, todl atitinkamas bylos ali praymas turt bti pateikiamas btent tokiam
teismui (2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-95/2011, 2011
492
-2489/2011). Kita vertus, klai-
das tam tikras atvejais gali itaisyti ir apeliacins instancijos teismas (2010 m. gruodio
442
-554/2010). Be to, ABT 94 straipsnio 2
dalyje tvirtintas klaid itaisymo institutas taikomas ne visiems teismo procesiniams
dokumentams, o tik sprendimams (nutartims, nutarimams), todl, pavyzdiui, teismo
posdio protokole esanios klaidos io instituto pagalba netaisytinos (2011 m. liepos 1
63
351/2011).
28. Itaisymo klausimas sprendiamas nepraneus alims, priimant nutart, kuri
skundiama atskiruoju skundu, ir kuri tampa sudedamja teismo sprendimo dalimi
(ABT 94 str. 2 d.).
V.1.5.2. Teismo sprendimo iaikinimas
(ABT 94 str. 3 d.)
29. ABT 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas nevykdytas, bylos
ali praymu teismas turi teis iaikinti savo priimt sprendim, taiau nekeisdamas
jo turinio.
815
Kaip ne kart yra iaikins Vyriausiasis administracinis teismas, pagal ios proce-
sins teiss normos prasm, sprendimo iaikinimas (nekeiiant jo turinio) yra btinas,
kai teismo priimtas ir siteisjs sprendimas tiesiogini teisini pasekmi atsiradimo
aspektu gali bti traktuojamas nevienareikmikai. Todl sprendiant ali (alies) pra-
ymo iaikinti teismo sprendim pagrstumo klausim, btina atskirti atvejus, kai pra-
oma iaikinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvacij (ABT
87 straipsnio taikymo poiriu, motyvuojamj sprendimo dal), ir kai kilus abejonms
dl sprendimo (ABT 87 straipsnio taikymo poiriu, rezoliucins jo dalies aikumo)
praoma iaikinti, kaip jis turi bti vykdomas. Toks atskyrimas yra btinas, nes pir-
muoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitim, o tai ABT 94 straipsnio 3
dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju apie priimto sprendimo neaikum jo
vykdymo stadijoje paalinim, o tam ir yra skirta ABT 94 straipsnio 3 dalis. Priimto
sprendimo iaikinimo btinumas yra suponuojamas io sprendimo rezoliucins dalies
nepakankamo aikumo, kalbant apie tiesiogin praomo iaikinti sprendimo taikym,
t. y. tokio iaikinimo tikslas negali bti tolimesns situacijos aikinimas teismo spren-
dimo galim pasekmi atsiradimo aspektu (2009 m. rugsjo 11 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. N
444
Nr. 18, 2009 m., 315 318 p.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas sutiko su
pirmosios instancijos teismo ivada, jog iaikinimas byloje, kurioje priimtas sprendi-
mas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybs administracijos direktoriaus 2009
m. sausio 20 d. sakym Nr. AP-214, nereikalingas, nes teismo sprendimas yra aikus
ir motyvuotas, jo rezoliucin dalis aiki ir suprantama, o atsakovo praymo paaikinti
administracines procedras, kurios turi kilti, realizuojant teisinius padarinius (t. y. ar A.
T. turi bti grintas pareigas, ar A. T. turi bti sumoktas pareigins algos skirtumas),
tenkinimas gali lemti tolimesns situacijos aikinim teismo sprendimo galim pase-
kmi atsiradimo aspektu, kas prietarauja ABT 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams
(2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
-363/2011).
30. Administracini teism praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai praoma, kad
bt iaikinti procesiniai sprendimo primimo klausimai (pvz., dl teisj kolegijos
dalyvavimo priimant sprendim, dl teismo sprendimo primimo kolegialumo ir pan.)
teismo sprendimo iaikinimas ABT 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas (2011
63
519/2011).
31. Nuostata, kad aikinant neturi bti keiiamas sprendimo turinys, be kita ko, reikia,
jog aikindamas savo sprendim teismas negali jo turinio aikinti taip, kad bt pakeista
sprendimo esm, inter alia argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat
j prims teismas negali ieiti u byloje, kurioje priimtas aikinamas sprendimas, isprst
klausim rib, t. y. aikinti to, ko jis toje administracinje byloje netyr ir nekonstatavo
556
- 200/2009).
32. Paymtina, jog nors ABT 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad inicijuoti teis-
mo sprendimo iaikinim gali tik bylos alys, taiau toki teis turi ir antstolis, kuris j
gyvendina CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka. ABT 97 straipsnio 2 ir 3 dalys numa-
to, jog priverstinis sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta tvarka, taiau spren-
dimo vykdymo tvarkos iaikinimo ABT nenumato, todl tais atvejais, kai vykdymo
tvarka arba statymo ar kito teiss akto norma, kuri reikia taikyti vykdymo procese, yra
neaiki, antstolis gali kreiptis su praymu procesin sprendim primus administra-
cin teism prayti iaikinimo (2011 m. gegus 27 d. nutartis administracinje byloje
816
Nr. A
662
-2158/2011, 2011 m. gegus 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
822
300/2011, 2012 m. gegus 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A

662
-1074/2009).
33. Iaikinti teismo sprendim gali tik pats j prims teismas, todl atitinkamas by-
los ali praymas turi bti pateikiamas btent sprendim primusiam teismui. Taiau
reikia paymti, jog ABT 94 straipsnio 3 dalis nesieja teismo sprendimo iaikinimo su
tokios paios sudties teismo kolegija, kuri nagrinjo byl ir prim praom iaikinti
teismo sprendim. Todl nustaius, kad konkretus teisj kolegijos narys dl tam tikr
objektyvi prieasi negali nagrinti pateikto praymo (pvz., teisjas atostogauja ar
pan.), teisj kolegijos pakeitimas galimas ir tai nebus laikoma procesini teiss norm
paeidimu (2009 m. liepos 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
525
459/2009).
34. Iaikinimo klausimas isprendiamas nutartimi, kuri skundiama atskiruoju
skundu, taiau kitaip nei klaid sprendime taisymo atveju, iam klausimui isprsti ski-
riamas teismo posdis ir apie tai praneama bylos alims, kuri neatvykimas nekliudo
inagrinti sprendimo iaikinimo klausim (ABT 94 str. 3 d.). ios proceso tvarkos
nepaisymas, t. y. sprendimo iaikinimo klausimo inagrinjimas nepaskyrus teismo
posdio ir nepraneus bylos alims, gali bti pripaintas esminiu procesinio pobdio
paeidimu, sudaraniu pagrind panaikinti teismo nutart (2011 m. vasario 4 d. nutartis
525
-57/2011).
V.1.5.3. Papildomo sprendimo primimas
(ABT 95 str.)
35. ABT 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sraas pagrind, kuriems
esant teismas, prims byloje sprendim, savo iniciatyva arba proceso dalyvi pareikimu
gali priimti papildom sprendim, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dl kurio proce-
so dalyviai pateik rodym ir dav paaikinim, sprendime yra neinagrintas; 2) jeigu
teismas, isprends teiss klausim, nenurod veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti
arba nuo kuri jis privalo susilaikyti. Pagal ABT 95 straipsnio 1 dal papildomas teismo
sprendimas gali bti priimtas tik dl teismui pareikt, taiau neisprst materialini
teisini reikalavim (2011 m. gruodio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-
943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
63
-371/2011, 2012 m.
146
-35/2012). Pavyzdiui, Vyriausiasis
administracinis teismas pripaino, kad pareikjos skunde pirmosios instancijos teismui
suformuluotas praymas ireikalauti i V Registr centro sodinink bendrijos Jurginas
bendro naudojimo ems nuomos sutart laikytinas procesiniu praymu ireikalauti ro-
dymus, todl priimti papildom sprendim iuo klausimu negalima, o vien tai, kad is pra-
ymas suformuluotas skundo rezoliucinje dalyje, nedaro jo materialiniu teisiniu skundo
reikalavimu (2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
-6/2010).
36. Dl nauj reikalavim, kurie nebuvo bylos nagrinjimu dalyku, papildomas
sprendimas taip pat negali bti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali
bti taikomas teismo padarytoms teiss aikinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali
bti padaryta tik skundiant atitinkam teismo sprendim apeliacine tvarka (2011 m.
822
785/2011, 2011 m. gruodio
858
-943/2011,2011 m. gegus 20 d. nutartis
492
-405/2011).
37. Daniausiai aptariamo instituto pagalba alinami teismo sprendimo trkumai,
817
atsirad dl to, jog pareikjas konstruoja reikalavimus i keli dali, be to, reikalavimai
bylos eigoje vis tikslinami ar keiiami, dl ko lieka neisprst reikalavim. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas nustat, jog teisin situacija, kai isprends parei-
kjos skund dl jos neteisto atleidimo ir priteiss darbo umokest u priverstins
pravaiktos laik, teismas neisprend vieno i pagrindini pareikjos reikalavim
grinti j buvusias pareigas, atitinka ABT 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
slygas (2009 m. vasario 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-2504/2008).
38. Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per keturiolika die-
n nuo teismo sprendimo primimo dienos (ABT 95 str. 2 d.). is terminas nra nai-
kinamasis, todl nustaius, jog jis buvo praleistas dl svarbi prieasi, gali bti atnau-
jinamas (2009 m. rugpjio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
502
79/2009).
Pareikimas priimti papildom sprendim paduodamas tam teismui, kuris prim taisy-
tin sprendim. Papildomas sprendimas priimamas teismo posdyje apie tai praneant
proceso dalyviams. Toks sprendimas skundiamas apeliacine tvarka, o tuo atveju, jeigu
pareikimas atmetamas priimama nutartis, kuri gali bti skundiama atskiruoju skun-
du (ABT 95 str. 35 d.).
V.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis
(ABT 105109 str.)
39. Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuriais byla neisprendia-
ma i esms, priima nutartis (ABT 105 str.). Nutartimis sprendiami patys vairiausi
klausimai visose proceso stadijose. Pavyzdiui, nutartimis isprendiamas klausimas dl
udaro teismo posdio (ABT 8 str. 2 d.), bylos mediagos pripainimo neviea (ABT
12 str. 2 d.), skundo primimo ir atsisakymo priimti skund (ABT 37 str. 1 d., 2 d.),
ilaid atlyginimo (ABT 45 str. 2 d.), reikalavimo utikrinimo (ABT 71 str. 4 d.), by-
los atidjimo, sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo ir skundo palikimo nenagrintu
(ABT 80 str. 1 d., 98 str. 2 d., 100 str., 102 str. 1 d., 104 str. 1 d.), baud skyrimo (ABT
84 str. 2 d.) ir kt.
40. ABT paprastai aikiai vardija, kokia procesine forma teismas turi isprsti vie-
n ar kit klausim, o tais atvejais, kai tokios nuorodos nra, teismas paprastai turt
priimti nutart. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas yra pripains ydinga
procesine praktika, kuomet proceso aliai pareigojimas pateikti rodymus nustatytas ne
nutartimi, o lydraiu. Teismas paymjo, kad ji nesektina jau vien dl to, kad siuniant
lydrat neregistruotu laiku praktikai nra galimybs surinkti patikim rodym apie
jo teikim suinteresuotai aliai (2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
146
74/2011). Taigi nutartimi turt bti sprendiami nualinimo ir nusialinimo
klausimai, reikalavim iskyrimas atskir byl, bylos perdavimas, pareigojimas pateik-
ti rodymus ir kt.
41. Nutartys gali bti priimamos tiek pasitarim kambaryje, tiek ir neieinant pa-
sitarim kambar (ABT 105 str. 2 d., 3 d.). Pirmu atveju nutartis suraoma kaip atskiras
procesinis dokumentas, kurio turinys privalo atitikti ABT 106 straipsnio 1 dalies rei-
kalavimus, antruoju atveju nutartis uksuojama statym nustatyta tvarka paymint
klausim, kurio atvilgiu ji priimta, motyvus ir statymus, kuriais teismas rmsi ir pat
teismo nutarim (ABT 106 str. 2 d.). Pastebtina, jog nuo 2012 m. liepos 1 d. reikalavi-
mo rayti priimt vietoje nutart posdio protokol neliko. Teism praktikoje tokios
818
nutartys buvo vadinamos protokolinmis ir jomis sprsti nesudtingi klausimai, dl
kuri paprastai negali bti duodamas atskirasis skundas. Pavyzdiui, protokolinmis
nutartimis sprsti patikslint skundo reikalavim primimas, netinkamos alies kei-
timas ir kit asmen procesins padties byloje keitimas, bylos atidjimas, pareikjo
dalyvavimo byloje btinu pripainimas, rodym ireikalavimas ir pan. (2010 m. liepos
143
416/2010, 2011 m. sausio 13 d. nutartis
502
byloje Nr. AS
63
-274/2011, 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
492
-
1231/2012).
42. Nutartis teismo procesinis dokumentas, todl jos turinys turi atitikti ABT
106 straipsnio reikalavimus. ABT 106 straipsnio 1 dalis numato, jog nutartyje, priimtoje
pasitarim kambaryje, turi bti nurodoma: 1) nutarties primimo laikas ir vieta; 2) teismo
pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis priimama
odinio proceso tvarka (pagal io punkto redakcij, galiosiani nuo 2012 m. liepos 1 d. -
teismo posdio sekretorius nurodomas, jei jis dalyvavo nagrinjant klausim); 3) proceso
dalyviai ir gino dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais teis-
mas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi; 6) teismo nutarimas; 7)
nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Nutartyje, kuri priimta neieinant pasitarim
kambar, turi bti 46 punktuose nurodyti duomenys. I ia matyti, jog teismo nutartis
visais atvejai turi bti motyvuota, k ne kart yra patvirtinusi ir administracini teism
praktika (2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-99/2011, 2012 m.
vasario 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
-10/2012).
43. Paymtina, jog nutarties formos ir turinio trkumai gali ukirsti keli asme-
nims tinkamai gyvendinti savo procesines teises bei pareigas. Nutarties formos ir tu-
rinio reikalavim btina laikytis, o i reikalavim svarb patvirtina teism praktikos
pavyzdiai. Pavyzdiui, vienoje i inagrint byl Panevio apygardos administracinio
teismo nutart, kuria pareikjos skundas laikytas nepaduotu ir grintas dl nepaalin-
t skundo trkum, Vyriausiasis administracinis teismas panaikino, konstatavs, kad
skundo trkum alinimo klausimu jokia teismo nutartis, kaip to reikalauja ABT 37
straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio nuostatos, nebuvo priimta, o teismo nurodymas pa-
alinti paduoto patikslinto skundo trkumus buvo idstytas teismo posdio protokole,
taiau jame net nebuvo paymta, kokius konkreius skundo trkumus privalo paalin-
ti pareikja (2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-34/2010). Ki-
toje byloje Vyriausiasis administracinis teismas prim nagrinti atskirj skund, nors
jis buvo paduotas praleidus statymo nustatyt termin, nustats, kad skundiama pir-
mosios instancijos teismo nutartimi atsakovas buvo suklaidintas neteisingos nuorodos
bendrj teismo priimt sprendim apskundimo tvark, todl toks paeidimas negali
bti traktuojamas kaip procesin klitis inagrinti atsakovo paduot skund i esms
(2011 m. lapkriio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-3032/2011).
44. Pagal ABT 107 straipsn bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims,
neatvykusiems teismo posd, isiuniami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti byl,
palikti skund (praym) nenagrint ar perduoti byl pagal jos priskirtinum atitin-
kamam teismui nuoraai. Nutarties nuoraai isiuniami ne vliau kaip per tris dienas
nuo nutarties primimo dienos. Nors iame straipsnyje minimos tik tam tikros nutari
rys, teism praktikoje laikomos nuostatos, kad ir kitoms nutartims (pavyzdiui, dl
trkum alinimo, dl bylinjimosi ilaid priteisimo), kurios priimtos nedalyvaujant
819
bylos alims ar suinteresuotiems asmenims, ir kurios tiesiogiai lemia tolesn skundo
nagrinjim teisme, iame straipsnyje tvirtintos isiuntimo taisykls taikytinos (2008
m. balandio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
525
-22/2008, 2011 m. rugpjio
858
622/2011).
45. ABT nustatytais atvejais, taip pat, kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei
bylos eigai, pirmosios instancijos teismo nutartys gali bti skundiamos atskiraisiais
skundais apeliacins instancijos teismui (ABT 149 str. 1 d.). Atskirasis skundas paduo-
damas ne vliau kaip per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo, taiau jei nutartis, statymo
nustatyta tvarka priimta nagrinjant byl alims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali
bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos (ABT
149 str. 2 d., 3 d.). Matyti, jog nustatyti pakankamai trumpi nutari apskundimo ter-
minai, todl itin svarbus nutari savalaikis isiuntimas. Atsivelgiant tai, ABT 107
straipsnyje nustatyto termino paeidimas gali bti pripastamas pagrindu atnaujinti
praleist termin kaip praleist dl svarbios prieasties (2008 m. balandio 3 d. nutartis
525
-22/2008).
46. ABT 108 straipsnio 1 ir 2 dalys tvirtina, jog jeigu teismas, nagrindamas admi-
nistracin byl, padaro ivad, kad pareignai, institucijos, staigos, mons, organizacijos
bei asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus, tai priima atskirj nutart, kurio-
je nurodo padarytus paeidimus ir nusiunia j atitinkamoms vieojo administravimo
institucijoms, moni, staig, organizacij vadovams, kurie apie priimtas priemones dl
atskirosios nutarties teismui atsako per vien mnes. Apeliacins instancijos teismas
atskirja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teiss
norm paeidimus ar klaidas, kurie nra pagrindas panaikinti sprendim (ABT 146 str.
1 d.). Tuo atveju, jeigu nagrindamas administracin byl teismas nustato proceso alies
arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokuro-
rui ir, atsivelgdamas bylos aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms,
arba sustabdo byl, jeigu negalima jos inagrinti, kol bus isprsta baudiamoji byla
(ABT 109 str.). I pacituot norm matyti, kad pamintus klausimus teismas sprendia
savo iniciatyva, nepriklausomai nuo ali valios, taiau danai tok praym, alia kit
skundo reikalavim, kelia proceso alis. Vyriausiasis administracinis teismas yra pay-
mjs, jog reikalavimas nustatyti nusikalstamos veikos poymius negali bti savaran-
kikas administracins bylos nagrinjimo dalykas, nes nepatenka ABT 15 straipsnyje
apibrt administracini teism kompetencij, todl tokio praymo primimo klausi-
mas taikant ABT 37 straipsnio normas neturt bti sprendiamas, nes tai procesinio
pobdio praymas, kur teismas gals atsivelgti nagrindamas administracin byl
143
-176/2012).
I ABT 109 straipsnio nuostat matyti, jog ioje nuostatoje tvirtintas teisinis re-
guliavimas nepareigoja administracinio teismo paiam tirti galimai padaryto nusikal-
timo aplinkybi (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
261
-171/2011).
Administracinio proceso priemonmis negalima konstatuoti nusikalstamos veikos bu-
vimo ar nebuvimo fakto, todl ABT tvirtina tik praneim prokurorui. Asmenys, tu-
rdami pagrind manyti, kad j atvilgiu yra padarytos nusikalstamos veikos, paprastai
turt patys kreiptis statym galiotas valstybs institucijas (prokuratr, policij, spe-
cialij tyrim tarnyb) iuos klausimus reglamentuojani statym nustatyta tvarka,
o ne bandyti ginti savo teises paminto instituto pagalba (2010 m. vasario 1 d. nutartis
146
-118/2010).
820
V.3. Teismo praneimai ir aukimai
(ABT 73 77 str.)
47. Teismo aukimai ir praneimai tai vieni i svarbiausi teismo procesini doku-
ment, kuriais informuojama apie teismo posdio ar atskir procesini veiksm atliko
laik ir viet (ABT 73 str. 1 d.), bei kuri pagalba utikrinama asmens teis bti iklau-
sytam, ali lygiateisikumo ir rungtynikumo principai. i reikalavim (princip) ne-
paisymas gali sudaryti absoliut pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo
pagrind (ABT 78 str. 1 d., 142 str. 2 d. 7 p.). Vyriausiasis administracinis teismas, anali-
zuodamas mintas nuostatas, yra konstatavs, jog i princip nesilaikymas gali lemti ir
ETK 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dl teiss teising bylos nagrinjim paeidim.
ETT yra nurods, kad proceso ali lygybs principas, bdamas sudtin platesns tei-
singo bylos nagrinjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena alis turt prieinam
galimyb pristatyti savo byl tokiu bdu, kuris nepastatyt jos ymiai nepalankesn pa-
dt, palyginus su oponentu. ali lygybs principas prarast prasm, jei vienai i j nebt
praneta apie teismo posd tokiu bdu, kad ji turt galimyb jame dalyvauti nordama
gyvendinti savo teises, tvirtintas nacionalinje teisje kai tuo metu kita alis tokias savo
teises veiksmingai gyvendina. ETT pripasta, kad proceso greitumas yra svarbi siekia-
myb, taiau ji negali pateisinti vieno i esmini princip ali teiss rungtynik pro-
ces nepaisymo (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
53/2011,
2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
62
-3653/2011).
48. ABT 78 straipsnio 1 dalis numato, jog byla administracinio teismo posdyje
nagrinjama tik tuomet, kai proceso alims apie posdio laik ir viet i anksto pra-
neta aukimu, praneimu arba vieo paskelbimo bdu. Taigi, atsivelgiant io instituto
svarb, ABT detaliai reglamentuoja teismo aukimo (praneimo) turin, jo teikim bei
praneim vieo paskelbimo bdu, nes toki veiksm tinkamumas yra btina slyga
teismo posdiui pradti.
49. ABT 74 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog aukime nurodoma: 1) adresato pava-
dinimas arba asmens vardas, pavard, adresas; 2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas; 4) bylos, ku-
rioje dalyvauti adresatas aukiamas, pavadinimas; 5) aukiamojo procesin padtis; 6)
kad proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje rodymus; 7) kad asmuo,
prims aukim ryium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei teikti j
adresatui; 8) neatvykimo pasekms (io statymo 59, 78, 84 ir 103 straipsniai). To pa-
ties straipsnio 2 dalis numato, jog po aukimo teksto ratu nurodomos proceso ali
pagrindins procesins teiss ir pareigos. aukimo teikimas reikia, kad atitinkamai
proceso aliai yra iaikintos jos procesins teiss. Aptariamame straipsnyje vardyta
informacija, kuri laikytina pakankama asmeniui gyvendinti savo teises, todl, pavyz-
diui, teismo aukime (praneime) nenurodius konkreios teismo posdio sals ar
kabineto numerio, tai nelaikytina netinkamu informavimu apie posd (2008 m. sau-
sio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
8/2008), juolab, kai apie tos dienos
teismo posdius nurodant konkrei teismo patalp privalomai skelbiama ir teismo
skelbim lentoje (ABT 73 str. 5 d.). Taiau galimi atvejai, kai net esant teiktam teismo
aukimui (praneimui), vien jo turinio trkumai lems teism sprendim panaikinim.
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas nustats, kad teismo aukime, kuris
821
buvo isistas pareikjai, nurodyta, jog teismo posdis vyks 2007 m. kovo 17 d., nors
byla teismo posdyje buvo inagrinta 2007 m. kovo 14 d. nedalyvaujant pareikjai,
vadovaudamasis ABT 142 straipsnio 2 dalies 7 punktu, panaikino pirmosios instancijos
teismo sprendim ir grino byl nagrinti i naujo (2008 m. sausio 17 d. nutartis admi-
21
-81/2008). Vyriausiasis administracinis teismas, vadovauda-
masis ETT praktika, taip pat yra iaikins, jog sprendiant asmens laivs apribojimo
klausim, asmens teis dalyvauti teismo posdyje ir bti iklausytam paeidiama, jei
teismo aukime nenurodomi duomenys apie teisme nagrinjamo klausimo esm (2008
m. rugpjio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. N
444
-3056/2008).
50. Teismo aukim ir praneim teikimo tvarka detalizuota ABT 73, 75
77 straipsniuose. Pabrtina, jog teismo praneimai teikiami (siuniami) tik esant ABT
73 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, t. y. atidjus
bylos nagrinjim ir kartu paskiriant kit teismo posdio laik ir viet (tokiu atveju
apie tai pasiraytinai paskelbiama atvykusiems asmenims, o kitiems proceso dalyviams
apie posd gali bti praneama teismo praneimais be grintinos teismui praneimo
atpliamosios dalies, kurioje adresatas pasirao, kad praneimas teiktas), atidjus bylos
nagrinjim nepaskiriant kito teismo posdio laiko ir vietos, taip pat apeliacini byl,
nagrinjam odinio proceso tvarka, dalyviams. i pagrind nesant, negalima pripa-
inti, kad atitinkamas asmuo apie teismo posd buvo tinkamai informuotas. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas pripaino, jog teismo praneimo siuntimas atnauji-
nus byl negali bti vertinamas kaip tinkamas praneimas apie teismo posdio laik ir
viet (2010 m. gruodio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
63
1584/2010).
51. Fiziniam asmeniui, kuriam praneama arba kuris aukiamas, aukimas pristato-
mas jo gyvenamj viet arba pasiuniamas jo darboviet. Taiau jei pristatantis auki-
m asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam praneama
ar kuris aukiamas dalyvauti byloje, tai aukimas teikiamas kuriam nors i gyvenani
kartu su juo suaugusi eimos nari, o jeigu j nra, but eksploatavimo organizacijai,
seninijos seninui (jo pavaduotojui) ar darboviets administracijai. iais atvejais prims
aukim asmuo privalo pasiraydamas, kad gavo aukim, nurodyti savo vard, pavard,
taip pat savo ry su adresatu arba einamas pareigas. Prims aukim asmuo privalo,
esant galimybei, nedelsdamas teikti j adresatui (ABT 73 str. 3 d., 75 str. 4 ir 5 d.). eimos
nario teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi neturt bti prieingas adresato atvilgiu,
be to, toks asmuo turi turti reali galimyb perduoti priimt aukim. Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas yra pripains, kad atsakov apie teismo posd informuota
tinkamai, nes aukimas teiktas kartu gyvenusiai jos statyminei atstovei dukrai (2010 m.
spalio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
179/2010).
52. aukimas administravimo subjektui, juridiniam asmeniui pristatomas jo bu-
vein ir teikiamas vadovui ar kitam darbuotojui, kuris gavs aukim pasirao (ABT
73 str. 3 d., 75 str. 4 d.). Tais atvejais, kai ant aukimo atpliamosios dalies pasirao ne
pats vadovas, pirmiausia btina vertinti, ar pasiras ant aukimo asmuo yra susijs su
subjektu, kuriam adresuotas teismo aukimas ir antra, koks to ryio pobdis. Vertinant
svok kitas darbuotojas nebtina apsiriboti tik ziniu asmeniu, kuris susijs su adre-
satu darbo teisiniais santykiai, nes darbo santykiai nra vienintel teisin forma, kuria
juridinis asmuo naudoja zinio asmens darb savo poreikiams, o zinis asmuo gali bti
susijs su juridiniu asmeniu ir kitu teiss leidiamu bdu (paslaug sutartimi, naryste
ir pan.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instanci-
822
jos teismo sprendim ir grino byl nagrinti i naujo pripains ABT 75 straipsnio
4 dalies nuostat paeidim nustats, kad teismo aukimas, sistas Muitins darbuotoj
profesinei sjungai, nebuvo jai teiktas, nes buvo priimtas G. S., kuri nra profesins
sjungos nar, vadov ar darbuotoja. Teismas paymjo, jog kai aukimas adresuojamas
monei, staigai, organizacijai, teikiant j turi bti sitikinta, kad ant aukimo pasiraan-
tis asmuo yra tiesiogiai susijs su subjektu, kuriam adresuotas teismo aukimas (2008 m.
liepos 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
525
1296/2008).
53. Teismo aukim ir praneim teikimo tvarka detalizuota ABT 73, 75 77 straips-
niuose. Be prast teikimo galimybi (patu, per kurjerius, per kit proceso dalyv ir kt.),
ABT tvirtina ir vieo paskelbimo bd specialiame interneto tinklalapyje (prieiga per
www.teismai.lt nuorod Teism praneimai apie nagrinjamas bylas). Taigi ABT 73
straipsnio 3 dalis tvirtina, jog jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra neinomos,
teismas gali aukimus ir praneimus teikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrin-
jimo laik ir viet specialiame interneto tinklalapyje ne vliau kaip likus septynioms
dienoms iki bylos nagrinjimo dienos. Tam teismas priima nutart, kurioje nurodoma
procesini dokument teikimo vieo paskelbimo bdu data. iuo atveju laikoma, kad
proceso dalyviams yra praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Teismo aukimo
ar praneimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma aukimo ar
praneimo mintiems asmenims teikimo diena. I pamint nuostat matyti, jog toks
teikimo bdas yra kratutinis ir paprastai turt bti naudojamas tik tuomet, kai inau-
dotos kitos teikimo bd galimybs.
54. aukimas asmeniui teikiamas jam paiam pasiraytinai, aukimo atpliamo-
ji dalis su adresato parau ar praneimas apie aukimo teikim grinamas teismui
(ABT 75 str. 4 d., 6 d.). Tuo tarpu praneim siuntimo atvejais grintinos teismui
praneimo atpliamosios dalies nra (ABT 73 str. 4 d.), ir tai paaikinama tuo, jog
proceso alys turi pareig rpintis greitu ir ekonomiku bylos inagrinjimu, taip pat
turi pareig praneti teismui apie savo adreso pasikeitim bylos proceso metu. Nesant
tokio praneimo, aukimas siuniamas paskutiniu teismui inomu adresu arba ocialiai
deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar buvein ir laikomas teiktu, nors adresatas
tuo adresu nebegyvent ar bt pakeits savo buvein (ABT 77 str. 1 d.). I ia matyti,
jog teismui pareiga iekoti proceso dalyvi adres ir kit duomen, kit nei nurodyta
teismui pateiktuose dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar ie duomenys yra viei,
nei ABT, nei kituose teiss aktuose nra nustatyta, taiau teismas negali bti pasyvus
proceso stebtojas. ABT normos konstruojamos ir teism praktika orientuojasi tai,
jog dl tinkamo informavimo atsakomyb padalijama ir teismui, ir paties proceso da-
lyviams, taiau bylos proceso dalyvi tinkamas informavimas yra byl nagrinjanio
teismo pareiga (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
53/2011).
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi grindamas byl pirmosios
instancijos teismui nagrinti i naujo konstatavo, jog ABT 77 straipsnio 1 dalis leidia
teismui nagrinti byl laikant, kad aukimas teiktas tik tuo atveju, jei adresatas jo nu-
rodytu adresu nebegyvent ar bt pakeits savo buvein, taiau iuo atveju duomen
apie pareikjo buveins vietos pakeitim nra, o i pato operatoriaus urao ,,adresatas
nerastas negalima daryti ivados, kad pareikjas isikl i teismui nurodytos buvei-
ns, pakeit jos adres, todl teismas, atsivelgdamas toki situacij, turjo svarstyti
galimyb kitokiu bdu informuoti pareikj apie posdio laik ir viet (2007 m. sau-
sio 26 d. nutartis administracin byla Nr. A
4
-113/2007). Panaios ivados Vyriausiasis
823
administracinis teismas prijo ir byloje, kurioje panaikino pirmosios instancijos teismo
sprendim ir grino byl nagrinti i naujo nustats, jog i byloje esani rodym
nematyti, kad teismas sprend dl galimybs apie paskirtos bylos nagrinjimo laik ir
viet paskelbti spaudoje. Byloje buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylos
nagrinjimo neatidjo, nors ir nustat, kad nra duomen, jog pareikjai teismo auki-
mas buvo teiktas. Be to, nagrinjamos bylos kontekste reikminga buvo ir ta aplinkyb,
jog pareikja ankstesniuose pirmosios instancijos teismo posdiuose nedalyvavo dl
ligos, o pirmosios instancijos teismas nenustat piktnaudiavimo procesinmis teismis
fakto. Atsivelgiant tai, apeliacins instancijos teismas prijo ivados, jog pirmosios
instancijos teismas nesim vis manom bd informuoti pareikj apie paskirtos
bylos nagrinjimo laik ir viet (2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
62
-3653/2011).
55. ABT 76 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog adresatui atsisakius priimti aukim,
j pristatantis asmuo atitinkamai paymi aukime, ir tas aukimas grinamas teismui, o
atsisakymas priimti aukim prilyginamas aukimo jam teikimui. Taigi pirmosios ins-
tancijos teismui turint toki duomen, tai nesudaro joki klii bylai nagrinti (2008
143
204/2008).
56. ABT 73 straipsnio 1 dalis numato, jog apie teismo posdio ar atskir proce-
sini veiksm atlikimo laik ir viet teismo aukimais ir praneimais praneama pro-
ceso dalyviams ir atstovams. ABT 50 straipsnio 4 dalis numato, jog tais atvejais, kai
administracins bylos proceso alis veda byl per atstov, visi su byla susij procesiniai
dokumentai teikiami tik atstovui, kuris, gavs atitinkamus dokumentus, privalo nedels-
damas apie tai praneti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimyb susipainti su gautais
dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti ioje dalyje
nurodytus veiksmus dl t procesini dokument, kurie i teismo buvo isisti atstovui
iki to momento, kai teisme buvo gautas praneimas apie atstovavimo santyki pabaig.
Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dl objektyvi prieasi negali teikti
procesini dokument atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas praneti teis-
mui ir grinti jam gautus procesinius dokumentus.
57. Proceso dalyviams apie teismo posd ar atskir procesini veiksm atlikimo
laik ir viet turi bti praneta ir tokiu laiku, kad jie turt galimyb savo teises veiks-
mingai gyvendinti. ABT tvirtina bendr taisykl, jog proceso dalyviams ir atstovams
aukimas turi bti teikiamas ne vliau kaip prie tris dienas iki teismo posdio dienos,
vieo paskelbimo bdu ne vliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinjimo
dienos (ABT 73 str. 3 d.), bylose dl rinkim ir Referendumo statym paeidimo, dl
skund ar gin, kuriems nagrinti statymas nustato specialius terminus ne vliau
kaip prie vien dien iki posdio pradios (ABT 78 str. 2 d.).
VI. Atskir kategorij byl nagrinjimo procesiniai ypatumai
VI.1. Byl dl normini administracini akt teistumo nagrinjimo ypatumai
(ABT 110 - 117 str.)
1. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog vienas i es-
mini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element yra principas, kad
824
neturi bti taikomas teiss aktas, prietaraujantis auktesns galios teiss aktui, todl
pagal Konstitucij yra negalimos tokios teisins situacijos, kad nebt manoma teisme
patikrinti, ar Konstitucijai ir statymams neprietarauja tie teiss aktai (j dalys), kuri
atitikties Konstitucijai kontrol Konstitucijoje nra priskirta Konstitucinio Teismo juris-
dikcijai, inter alia ministr ileisti teiss aktai, kiti emesns galios postatyminiai teiss
aktai, taip pat savivaldybi institucij ileisti teiss aktai. Konstitucinis Teismas pabr,
jog vykdydamas konstitucin imperatyv, statym leidjas pagal Konstitucij turi par-
eig statymu nustatyti, kuriuose (bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111
straipsnio 2 dal steigtuose specializuotuose) teismuose ir kokia tvarka turi bti tiriama
ir sprendiama, ar tie teiss aktai (j dalys), kuri atitikties Konstitucijai kontrol Kons-
titucijoje nra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai (inter alia ministr ileisti
teiss aktai, kiti emesns galios postatyminiai teiss aktai, taip pat savivaldybi institu-
cij ileisti teiss aktai), neprietarauja Konstitucijai ir statymams. Konstatuota, jog iuo
metu ABT ir kitais statymais yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad sprsti dl
kit teiskros subjekt ileist (taigi ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs
ileist ir ne priimt referendumu) teiss akt (j dali) atitikties auktesns galios tei-
ss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra priskirta administracini teism
jurisdikcijai, ir jeigu administracinis teismas tok teiss akt pripasta prietaraujaniu
Konstitucijai (kitam auktesns galios teiss aktui), toks io teismo sprendimas pagal
Konstitucij ir statymus turi erga omnes poveik visai atitinkam teiss akt (j dali)
taikymo praktikai.
Taigi matyti, jog teiss norm kontrol yra teismins valdios funkcija, kuri priskir-
ta ir administraciniams teismams. Bylas dl normini administracini akt, kuriuos pri-
m teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai, teistumo nagrinja apygar-
dos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas (ABT 18 str. 2 d. 1 p.),
o vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos
prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat byloms dl
visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asocia-
cij priimt bendro pobdio akt teistumo yra Vyriausiasis administracinis teismas
(ABT 20 str. 1 d. 3 p.).
Paymtina, jog itin reikming Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos
praktikos dal sudaro btent procesiniai sprendimai dl centrini valstybinio administra-
vimo subjekt bei teritorini ir savivaldybi administravimo subjekt priimam normi-
ni administracini akt teistumo. Tai bene paios sudtingiausios bylos, kuriose prii-
mami sprendimai gali bti reikmingi daugeliui asmen, nes pagal ABT 116 straipsnio
1 dal norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali
bti taikomas nuo tos dienos, kai ocialiai buvo paskelbtas siteisjs administracinio teis-
mo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu.
2. Aptariamam institutui yra skirtas ABT eioliktas skirsnis, i kurio nuostat ma-
tyti, jog galimos dvi teiss norm kontrols rys: abstrakti (ABT 110 str.) ir konkreti, t.
y. susijusi su individualia byla (ABT 111 str.). Kiekviena norminio administracinio akto
teistumo tyrimo ris turi statym nustatyt subjekt, galini inicijuoti tok proces,
rat. Abstrakt praym itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
statym ar Vyriausybs normin akt, taip pat dl konkreios visuomenins organiza-
cijos, bendrijos, politins partijos, politins organizacijos ar asociacijos priimto bendro
pobdio akto teistumo turi teis paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko tei-
825
si apsaugos kontrolierius, lygi galimybi kontrolierius, Valstybs kontrols pareig-
nai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesins savival-
dos asociacijos, steigtos pagal statym vykdyti viesias funkcijas, o dl savivaldybi
administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties
statymui ar Vyriausybs norminiam aktui ir Vyriausybs atstovai (ABT 110 str. 1
ir 2 d.). Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis administracin teism su abstrakiu praymu
itirti norminio administracinio akto teistum negali. Tokius j praymus turt bti
atsisakoma priimti. Taiau ie asmenys gali prayti, kad individuali byl nagrinjantis
teismas arba pats pradt norminio administracinio akto teistumo tyrim (jei tokia
kompetencija iam teismui yra priskirta), arba kreiptsi kompetenting administracin
teism dl tokio tyrimo. Tai nustatyta ABT 111 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta,
kad praym itirti norminio administracinio akto teistum ryium su individualia
byla gali paduoti ABT 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti (asmenys, taip pat kiti vieojo
administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo
tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugo-
mi interesai yra paeisti) subjektai, kai tame teisme yra nagrinjama konkreti byla dl
j teisi paeidimo (ABT 111 str. 1 d.). ioje normoje vartojama formuluot nagrin-
jama konkreti byla dl j teisi paeidimo gana abstrakti, i kurios gramatinio turinio
nra aiku, kokia turi bti norminio administracinio akto ssaja su ABT 22 straipsnio 1
dalyje numatyt subjekt teisi ar statym saugom interes paeidimu, taiau teism
praktika iuo aspektu yra suformavusi aikias nuostatas, skelbianias, kad ta ssaja turi
bti tiesiogin, ginijamas norminis aktas turi bti taikytinas sprendiant konkret in-
dividual gin. Pavyzdiui, byloje, kurioje pareikja V. G. pirmosios instancijos teismo
pra itirti norminio administracinio akto Kretingos rajono savivaldybs teritorijos
ir jos dalies Kretingos miesto bendrojo plano teistum siedama j su savo byla, ku-
rioje pra pareigoti Kretingos rajono savivaldybs administracij perduoti jai detaliojo
planavimo organizatoriaus teises ir pareigas rengiant jai nuosavybs teise priklausanio
ems sklypo detalj plan, Vyriausiasis administracinis teismas, aikindamas pamin-
t formuluot nagrinjama konkreti byla dl j teisi paeidimo konstatavo, kad
tam, jog bt pradta norminio administracinio akto teistumo patikros byla, turi bti
nustatyta, kad is norminis teiss aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bdu nulm
real ar tariam asmens teisi paeidim. Taigi ir asmens teisi paeidimas turi bti
siejamas su teiss akte numatyt elgesio taisykli realiu pritaikomumu, o ne vien su
teiss akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareikjos teisi paeidimas ir ginijamo akto
galimas pritaikymas ateityje nra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio
akto teistumo tyrimas yra susijs su asmens teisi ar saugom interes paeidimu.
Administracinio teismo jurisdikcijos pripainimas tokiu atveju kaip is reikt nukry-
pim nuo norminio administracinio akto teistumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad
bt nepaisoma kit ABT 111 straipsnio 1 dalyje keliam bylos nagrinjimo adminis-
traciniame teisme slyg, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginas (o
ne ginas dl norminio akto), kurio isprendimui ir yra reikalinga itirti byloje taikyto
norminio administracinio akto teistum (2011 m. gegus 2 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
822
-1415/2011).
3. Tais atvejais, kai asmuo ginija administracin akt, kuris nesukelia joki teisini
pasekmi ir neturi savarankikos teisins galios, taiau kartu praoma itirti norminio
administracinio akto teistum, toks praymas nelaikytinas kaip susijs su individualia
826
byla. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog UAB Energetikas
nebuvo tinkamas subjektas paduoti abstrakt praym itirti Palangos miesto savival-
dybs tarybos 2008 m. gruodio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 Dl Palangos miesto ben-
drojo plano patvirtinimo ir Palangos miesto savivaldybs tarybos 2009 m. sausio 29 d.
sprendimo Nr. T2-20 Dl Palangos miesto savivaldybs tarybos 2008 m. gruodio 30 d.
sprendimo Nr. T2-317 papildymo teistum, todl is praymas negaljo bti laikomas
kaip pateiktas ryium su individualia byla, nes pareikjas, be reikalavim itirti pir-
miau nurodyt normini administracini akt teistum, reikalavo panaikinti teigiam
Klaipdos apskrities virininko administracijos 2008 m. gruodio 18 d. Teritorij pla-
navimo dokumento patikrinimo akt, kuris yra vientiso bendrojo teritorij planavimo
dokumento rengimo sudtin dalis, ir dl jo atskiras savarankikas materialinis teisinis
reikalavimas negali bti reikiamas (2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinje
byloje Nr. A
662
-1285/2010).
4. Paymtina, jog nors pagal ABT 110 straipsnio 1 dal teismai priskirti prie su-
bjekt, galini paduoti abstrakt praym, Vyriausiasis administracinis teismas, pasir-
ms ABT 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu nurodaniu, kad Vyriausiasis administracinis
teismas atmeta praym itirti norminio administracinio akto teistum, jeigu pray-
mas nra susijs su teisme nagrinjama konkreia byla, taip pat ABT 112 straipsnio
1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teis kreiptis
administracin teism praydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto,
kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje, teistum, prijo ivados, kad Vyriau-
siasis administracinis teismas turi teis atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba
administracinio teismo praym itirti norminio administracinio akto teistum, jei
toks praymas yra nesusijs su nagrinjama individualia byla, o jei toks praymas buvo
priimtas, Vyriausiasis administracinis teismas turi teis nutraukti normin administra-
cin byl kaip nepriskirtin administracini teism kompetencijai. Pagrsdamas ias i-
vadas Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog norminio administracinio akto
teistumo patikrinimas, kai dl to Lietuvos vyriausij administracin teism kreipiasi
bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nra savitikslis dalykas. Normins
administracinio akto teistumo bylos inagrinjimas tokiu atveju turi padti teismui
vykdyti teisingum individualioje byloje, bti naudingas (bylos inagrinjimo i esms
ir procesinio sprendimo primimo byloje aspektu) besikreipianiam teismui. Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui nra pavesta nagrinti abstrakius, hipotetinius,
nesusijusius su nagrinjama individualia byla teism paklausimus. Tai, savo ruotu, su-
ponuoja, kad ir teismai neturi teiss kreiptis Lietuvos vyriausij administracin teis-
m su tokiais praymais, kuri isprendimas neturs jokios reikms j nagrinjamos
individualios bylos baigiai (2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinje byloje
Nr. I
575
3/2009). Toje paioje byloje Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog jei
teismo pateiktas praymas yra tam tikra apimtimi susijs su nagrinjama individualia
byla, taiau perengia konkreios individualios bylos ribas ir apima tuos klausimus, tok
teisin reguliavim, kurie nra susij su teismo nagrinjama individualia byla, tuomet
Vyriausiasis administracinis teismas, atsivelgdamas teism bendradarbiavimo ir koo-
peravimosi poreik, tai, kad teismo sprendimas norminje administracinje byloje turi
bti naudingas besikreipianiam teismui ir susijs su jo nagrinjama individualia byla,
turi teis, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, arba atsisakyti priimti tam tikr dal
praymo, o jei jis priimtas atitinkam bylos dal nutraukti, arba patikslinti pareikto
827
praymo turin taip, kad jis atitikt individualios bylos aplinkybes, padt tinkamai i-
sprsti t individuali byl. Atsivelgdamas ias taisykles, Vyriausiasis administracinis
teismas savo procesiniuose sprendimuose paprastai aikiai apibria ginijamo normi-
nio administracinio akto tyrimo apimt (2009 m. kovo 20 d. sprendimas administra-
cinje byloje Nr. I
444
-15/2009, 2010 m. liepos 26 d. sprendimas administracinje byloje
Nr. I
575
-3/2010 ir kt.).
5. I ABT 110 straipsnio 1 dalies matyti, jog ios kategorijos bylose tyrimo dalykas
yra norminio administracinis akto (ar jo dalies) atitiktis statymui ar Vyriausybs nor-
miniam aktui, taip pat konkreios visuomenins organizacijos, bendrijos, politins par-
tijos, politins organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobdio akto teistumas.
Atskleidiant norminio administracinio akto turin, teism praktikoje daniausiai
vadovaujamasi ABT 2 straipsnio 1315 dalyse pateiktomis norminio teiss akto, in-
dividualaus akto ir administracinio akto svokomis, i j kylaniais atskyrimo kriteri-
jais. Vyriausiasis administracinis teismas ne kart yra paymjs, jog daugelis ABT 2
straipsnio 13 dalyje nurodyt poymi yra vertinamieji, todl kiekvienu atveju teismas,
sprsdamas, ar teiss aktas, dl kurio teistumo ityrimo yra kreiptasi administracin
teism, gali bti pripaintas norminiu administraciniu aktu, btinai turi isiaikinti ia-
me teiss akte tvirtint elgesio taisykli pobd, subjekt rat, kuriems taikomas aktas,
akt primusio subjekto status bei kitas akto primimo aplinkybes (2011 m. lapkriio
14 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I-556-16/2011). Kitaip tariant, turi bti
vertinama aktui bding poymi visuma, o ne atskiri jo elementai.
6. Teiss doktrinoje pirmiausiai pripastama, kad norminiai teiss aktai tai ra-
ytine forma ireikti teiskros subjekt sprendimai (ocials raytiniai dokumentai),
kuriuose yra teiss norm. Plaiau apie normini ir individuali akt atribojim r. Api-
bendrinimo skyriaus II.1. SKUNDO (PRAYMO) PRISKIRTINUMAS ADMINISTRA-
CINI TEISM KOMPETENCIJAI paragraf 10. ioje apibendrinimo dalyje, atsivel-
giant normini administracini byl nagrinjimo specik, tik atkreiptinas dmesys
iuos jau pirmiau aptartus norminio administracinio akto poymius:
6.1. Akt primusio subjekto statusas vieojo administravimo subjektas. Pavyz-
diui, Vyriausiasis administracinis teismas nepripaino Lietuvos urnalist ir leidj
etikos kodekso norminiu administraciniu aktu be kita ko konstatavs, jog vieojo admi-
nistravimo funkcijas gali gyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybi administravimo
subjektai, taiau ir kiti ziniai ar juridiniai asmenys (vieosios staigos, valstybs mons,
nevyriausybins organizacijos, asociacijos), kurie pagal statymus turi galiojimus atlikti
viej administravim. Kadangi urnalist ir leidj organizacij atstov susirinkimas
nra juridinis asmuo, todl, remiantis vien iuo formaliu aspektu, jis negali bti pripa-
intas vieojo administravimo subjektu (2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinje
byloje Nr. I
442
- 5/2009);
6.2. Akto primimo sritis vykdant administravimo funkcij. iuo atveju btina
atsakyti klausim, ar, priimdamas akt, atitinkamas subjektas vykd teiss akt jam pri-
skirtas administravimo funkcijas (2011 m. gruodio 6 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
143
-3364/2011). Taiau reikia nepamirti, kad administravimo subjektai gali atlikti
ne tik vieojo, bet ir vidaus administravimo funkcijas (ABT 2 str. 3 d.). Pastarj funk-
cij atlikimas, kitaip nei vieasis administravimas, visada yra nukreiptas vidin vieojo
administravimo subjekto veiklos organizavim, todl aktai, priimami vidaus administra-
vimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktriniais ir
828
(ar) organizaciniais ryiais susijusiems su akt primusiu subjektu. Atitinkamai vidaus
administravimo akt privalomum asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne iuose
aktuose tvirtinta valstybs valia, ireikta per vieojo administravimo subjektams su-
teikiamus galiojimus, o i asmen organizacinis ir (ar) struktrinis pavaldumas j pri-
musiam subjektui bei btinyb paklusti atitinkamos institucijos, staigos, tarnybos ar
organizacijos vidaus darbo tvarkai. Tokie aktai gali atitikti kai kuriuos normini admi-
nistracini akt poymius, taiau, skirtingai nei norminiams administraciniams aktams,
vidaus administravimo aktams nra bdingas visuotinio privalomumo poymis, todl
vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais ABT pras-
me (2011 m. balandio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
960/2011). Teism
praktika patvirtina, jog vidaus administravimo aktais buvo pripainti venioni rajo-
no savivaldybs administracijos direktoriaus sakymu patvirtintas venionli miesto
seninijos senino pareigybs apraymas, Valstybinio maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus sakymas Dl darbo instrukcijos KT-1-3-D1 Sprendim pildymo tvarka,
Lietuvos policijos generalinio komisaro sakymas Dl operatyvaus informacijos apie
ypatingus vykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisykli patvirti-
nimo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sakymas Dl policijos staig bud-
toj padalini darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo ir kt. (2011 m. balandio
556
-960/2011, 2008 m. rugsjo 29 d. nutartis
63
1650/2008, 2008 m. rugsjo 5 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
442
-1580/2008);
6.3. Akto visuotinis privalomumas, kuris nusakomas akto taikymo apimtimi ir jo
privalomumu. Norminis administracinis aktas adresuojamas neapibrtam asmen ra-
tui arba ratui asmen, apibdint riniais poymiais (2008 m. rugpjio 7 d. nutar-
502
428/2008). Visuotinis privalomumas vienas i
svarbiausi norminio administracinio akto poymi, kuris tiesiogiai siejamas su akt
primusiam subjektui suteiktais vieojo administravimo galiojimais, sudaraniais prie-
laidas priimamais aktais ireikti valstybs vali ir nustatyti teiss normas, privalomas
neapibrtam asmen ratui (2011 m. balandio 22 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
556
960/2011). Atsivelgiant tai, vidaus administravimo aktai, individuals teiss
aktai, rekomendacinio pobdio aktai negali bti laikomi norminiais (2010 m. balan-
dio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
444
-1406/2010).
7. Paymtina, jog yra toki teiss akt, dl kuri teisinio statuso (priskyrimo nor-
miniams administraciniams aktams) nra lengva apsisprsti. Pavyzdiui, tokie yra speci-
alieji teritorij planavimo dokumentai. Skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas,
specialusis teritorij planavimas pasiymi didele io planavimo dokument, ivardint
Teritorij planavimo statyme, vairove, kas ir lemia tai, kad specialusis teritorij pla-
navimo dokumentas gali bti priskiriamas arba prie normini, arba prie individuali
administracini akt, be to, vien faktas, jog konkretus teritorij planavimo dokumentas
yra priskirtinas prie specialiojo teritorij planavimo dokument, neleidia daryti iva-
dos, jog jis yra norminio ar individualaus pobdio aktas. Todl vertinant, ar konkretus
specialiojo teritorij planavimo dokumentas yra norminis administracinis aktas, gali
bti sprendiama tik kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgiant io dokumento regulia-
vimo apimt ir jo pobd bei kitus, jau anksiau aptartus, kriterijus. Pavyzdiui, teism
praktikos pavyzdiai rodo, jog norminiu administraciniu aktu buvo pripaintas Kauno
rajono savivaldybs tarybos sprendimas toje dalyje, kurioje patvirtintas Kauno laisvo-
829
sios ekonomins zonos specialusis planas (2011 m. birelio 13 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. A
556
-2007/2011).
8. ABT 110 straipsnio 1 dalis tvirtina, jog ios kategorijos bylose tyrimo dalyku yra
ir konkreios visuomenins organizacijos, bendrijos, politins partijos, politins organi-
zacijos ar asociacijos priimto bendro pobdio akto teistumas. Terminas bendro po-
bdio aktas ABT neapibrtas, taiau teism praktika patvirtina, jog su ios svokos
aikinimu teismai kartais vis dlto susiduria. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas nepripaino Lietuvos socialdemokrat partijos valdybos 2011 m. spalio 27 d.
nutarimo dl G. L. narysts partijoje pabaigos kaip politins partijos priimto bendro
pobdio akto konstatavs, jog tai individualus sprendimas (2012 m. gruodio 6 d. nu-
tartis).
9. Paymtina ir tai, jog galimas tik tokio bendro pobdio akto teistumo tyrimas,
kuris priimtas ABT 110 straipsnio 1 dalyje numatyt subjekt, t. y. visuomenins orga-
nizacijos, bendrijos, politins partijos, politins organizacijos ar asociacijos. Atsivelgiant
tai, Vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokrat
partijos frakcijos reglamento nelaik priimtu politins partijos aktu nustats, jog regla-
mentas buvo priimtas gyvendinant Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalies norm, kurioje
yra numatyta, jog frakcijos paios nusistato darbo tvark, neprietaraujani iam sta-
tutui. Teismas, atsivelgs Konstitucijoje tvirtinto laisvo mandato princip, paymjo,
jog nors frakcijos paprastai yra glaudiai susijusios su politinmis partijomis, taiau
tai nereikia, kad frakcija yra politin partija Seime, kad kiekviena savo atstovus Seime
turinti partija kartu yra ir frakcija, todl frakcijos reglamentas ilieka frakcijos priimtu
dokumentu (2012 m. sausio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. I
662
-15/2012).
10. I ABT eiolikto skirsnio nuostat matyti, kad analizuojamos kategorijos by-
lose tiriama norminio administracinio akto (jo dalies) atitiktis statymui ar Vyriausybs
norminiam aktui. Atsivelgiant tai, administracini teism kompetencijai nepriskiria-
ma tirti ginijam akt (j nuostat) atitikties Europos Parlamento ir Tarybos regla-
mentams (2010 m. liepos mn. 2 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
444
5/2010),
taip pat normini administracini akt atitikties emesns teisins galios nei Vyriau-
sybs nutarimai teiss aktams. iuo aspektu teism praktika yra pateikusi iaikinim,
jog byloje taikytin normini administracini akt atitiktis emesns teisins galios nei
Vyriausybs nutarimai teiss aktams turi bti vertinama kiekvienu konkreiu atveju
nagrinjant individuali byl, jei tam yra btinyb. Byl nagrinjantis teismas, nusta-
ts, kad norminis administracinis aktas prietarauja auktesns teisins galios (taiau
emesniems nei Vyriausybs nutarimai) postatyminiams aktams, neturi tokiu aktu va-
dovautis ir turi isprsti byl, remdamasis teiss akt kolizij sprendimo taisyklmis.
Pagal tokias paias taisykles individuali byl nagrinjantis teismas turi isprsti ir to
paties hierarchinio lygmens normini administracini akt tarpusavio prietaravim
bei priimti sprendim byloje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
525
223/2012).
11. Pareikjai itin danai prao itirti norminio administracinio akto atitikt ne
tik statym nuostatoms, bet ir paiai Konstitucijai, kaip aukiausi teisin gali tu-
riniam teiss aktui, kuris tvirtina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir su-
daro statym leidybos pagrind. Administracinis teismas galiojimus vertinti posta-
tyminio norminio akto, kurio teistumo tyrimas nepriskirtinas Konstitucinio Teismo
kompetencijai, atitikt Konstitucijai turi, taiau tokiais atvejais nekvestionuojant, kad
830
Konstitucijos ocialaus aikinimo funkcija yra iimtin Konstitucinio Teismo kompe-
tencija, administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas, privalo
nenukrypti ir tiksliai pritaikyti jau suformuluotas konstitucins jurisprudencijos nuos-
tatas. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas Valstybins kain
ir energetikos kontrols komisijos argument, jog Vyriausiasis administracinis teismas
nekompetentingas vertinti ginijamo Valstybins kain ir energetikos kontrols komisi-
jos 2002 m. gruodio 31 d. nutarimo Nr. 140 Dl virutins tiekimo kainos laisviesiems
vartotojams atitikties Konstitucijos nuostatoms, paymjo, kad teis kurianias ir teis
taikanias institucijas (pareignus) saisto konstitucini nuostat samprata, argumentai,
idstyti ne tik Konstitucinio Teismo nutarimuose, bet ir kituose Konstitucinio Teismo
aktuose ivadose bei sprendimuose; taigi pagal Konstitucij, visi Konstitucinio Teismo
aktai, kuriuose yra aikinama Konstitucija formuojama ociali konstitucin doktri-
na savo turiniu saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus),
neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir specializuot teism (Konstitucinio Teismo
2005 m. rugsjo 20 d. sprendimas). Taip pat mintame nutarime Konstitucinis Teismas
paymjo, jog teismai, pagal Konstitucij ir statymus turintys galiojimus tirti teiss
akt (j dali), kuri atitikties Konstitucijai (kitiems auktesns galios teiss aktams)
tyrimas nra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, atitikt Konstitucijai (kitiems
auktesns galios teiss aktams) ir priimti atitinkamus sprendimus, atitinkamose bylose
tirdami t teiss akt (j dali) atitikt Konstitucijai negali neaikinti Konstitucijos. Pa-
gal Administracini byl teisenos ir kitus statymus dl kit teiskros subjekt ileist
(taigi ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs ileist ir ne priimt referen-
dumu) teiss akt (j dali), inter alia dl ministr ileist teiss akt, kit emesns
galios postatymini teiss akt, taip pat savivaldybi institucij ileist teiss akt, ati-
tikties auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, sprendia
pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigti specializuoti teismai administraci-
niai teismai. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsjo 20 d. sprendime yra konstatavs,
kad gyvendindami savo atitinkamus galiojimus administraciniai teismai yra saistomi
Konstitucinio Teismo aktuose (nutarimuose, ivadose, sprendimuose) suformuotos o-
cialios konstitucins doktrinos (2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinje byloje
Nr. I
575
-3/2011).
12. Subjekt pareikimai itirti norminio administracinio akto teistum nagrin-
jami tik sigaliojusi normini administracini akt atvilgiu. Todl tais atvejais, kai
nustatoma, kad norminis aktas nebuvo paskelbtas statym ir kit teiss akt skelbimo
ir sigaliojimo tvarkos statymo nustatyta tvarka, jis negali bti pripaintas ocialiai ga-
liojaniu norminiu administraciniu teiss aktu, todl ir tokio akto teistumo tyrimas ne-
galimas (2008 m. gruodio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-603/2008).
Teism praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginijamo norminio admi-
nistracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje primimo reikia, kad tais atvejais,
kai administracin teism dl norminio administracinio akto teistumo kreipiasi ne
teismai, norminio administracinio akto teistumo byla praranda savo objekt, o byla nu-
traukiama. Tokia pozicija grindiama tuo, jog akto teistumo ar neteistumo konstatavi-
mas jau nebra btinas, siekiant administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui
vykdyti teisingum individualioje byloje. Pripainimas, kad nebegaliojantis norminis
administracinis aktas prietaravo statymui ar Vyriausybs norminiam aktui, nebetek-
t prasms, nes neturt poveikio visuomeniniams santykiams, o toks poveikis bt
831
tik tada, jei teisme bt nagrinjama individuali byla, susijusi su paeist subjektini
teisi gynimu, ir norminio administracinio akto teistumo byl inicijuot individuali
byl nagrinjantis teismas (2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. I
444
-
1/2009, 2009 m. gruodio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
556
1449/2009).
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas nustats, jog nors Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2009 m. gruodio 22 d. sakymu Nr. 1-255 Dl Lietuvos Respu-
blikos kio ministro 2003 m. birelio 30 d. sakymo Nr. 4-258 Dl ilumos tiekimo
ir vartojimo taisykli patvirtinimo pakeitimo buvo pakeistas taisykli 338 punktas
ir ginijamas teisinis reguliavimas iuo metu nebegalioja, taiau atsivelgs tai, kad
nagrinjam normin administracin byl inicijavo teismas, kuriam kilo abejons dl
individualioje administracinje byloje taikytino norminio administracinio akto nuosta-
tos teistumo, konstatavo, jog Vyriausiasis administracinis teismas privalo inagrinti
praym neatsivelgiant tai, jog ginijama nuostata yra panaikinta (2011 m. birelio 20
d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
756
-6/2011).
iuo aspektu reikia paymti, jog net ir tuo atveju, kai ginijamas norminis admi-
nistracinis aktas nors ir nra formaliai panaikintas iki sprendimo byloje primimo (kai
kreipimsi yra padavs ne teismas), taiau toks aktas faktinio poveikio visuomeniniams
santykiams tiesiogiai nedaro, normin administracin byla taip pat nutraukiama. To-
kia ivada padaryta byloje Nr. I
444
-2/2009, kurioje Seimo narys pra itirti, ar Lietuvos
Respublikos ems kio ministro 2006 m. birelio 5 d. sakymu Nr. 3D-232 patvirtint
Atskir tiesiogini imok u baltj cukr, skirt Lietuvos ems kio veiklos subjek-
tams, administravimo ir kontrols 2006 m. taisykli 4 ir 5.1-5.4 punktai tam tikra apim-
timi neprietarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. gegus 2 d. nutarimui
Nr. 391 Dl atskir tiesiogini imok u cukr Lietuvos ems kio veiklos subjek-
tams teikimo. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog ginijami visuo-
meniniai santykiai (reikalavimai, keliami ems kio veiklos subjektams, siekiantiems
gauti atskiras tiesiogines imokas u baltj cukr) iuo metu inter alia yra sureguliuoti
Lietuvos Respublikos ems kio ministro 2007 m. gegus 23 d. sakymu Nr. 3D-248
patvirtintose Atskir tiesiogini imok u baltj cukr, skirt Lietuvos ems kio
veiklos subjektams, administravimo ir kontrols taisyklse (su vlesniais pakeitimais),
o ne taisyklse, kuri teistum ir prao itirti pareikjas, todl ginijamas teisinis re-
guliavimas laikytinas nebegaliojaniu (nebetaikytinu ir nebeaktualiu iuo metu spren-
diant dl atitinkam visuomenini santyki sureguliavimo turinio) (2009 m. sausio 19
d. nutartis administracinje byloje Nr. I
444
2/2009).
Atkreiptinas dmesys tai, jog anksiau paminta taisykl (ginijamo norminio
administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje primimo reikia, jog tais atve-
jais, kai administracin teism dl norminio administracinio akto teistumo kreipsi
ne teismai, administracinio akto teistumo byla praranda savo objekt) taikytina ir tais
atvejais, kai ginijamo teiss akto nuostatos nors nra panaikintos, taiau yra panai-
kintas (pakeistas) teisinis reguliavimas, kurio atitikiai turjo bti tiriamos ginijamos
normos, nes teiss akto, kuriam galimai prietarauja norminis administracinis aktas,
panaikinimas (pakeitimas) turi takos norminio administracinio akto teistumo bylai.
Tokios ivados prijo Vyriausiasis administracinis teismas byloje, kurioje Seimo narys
pra itirti, ar ilumos tiekimo ir vartojimo taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos
kio ministro 2003 m. birelio 30 d. sakymu Nr. 4-258, 59.2 ir 68.3 punktai neprieta-
rauja ilumos kio statymo 12 straipsnio 2 daliai (2003 m. gegus 20 d. statymo Nr.
832
IX-1565 redakcija). Iplstin teisj kolegija konstatavo, jog naujas teisinis reguliavi-
mas, idstytas ilumos kio statymo 2007 m. lapkriio 20 d. redakcija Nr. X-1329, pa-
reikjo argumentus daro nebeaktualius, o kadangi Vyriausij administracin teism
kreipsi ne individuali byl nagrinjantis teismas, norminio administracinio akto tei-
stumo teisena nebegalima (2008 m. lapkriio 28 d. sprendimas administracinje byloje
Nr. I
444
4/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m.,
22 45 p.).
13. Tais atvejais, kai yra keliamas klausimas dl norminio administracinio akto ati-
tikties keliems auktesns teisins galios teiss aktams (j dalims) ar kelioms to paties
teiss akto nuostatoms, norminio administracinio akto teistumo byl nagrinjantis
administracinis teismas, konstatavs norminio administracinio akto prietaravim vie-
nai auktesns teisins galios teiss akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio admi-
nistracinio akto teistumo kit auktesns teisins galios teiss akt nuostat atvilgiu
(2009 m. balandio 6 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
575
19/2009). Nustats
norminio administracinio akto prietaravim auktesns galios teiss aktams dl staty-
muose numatyt norminio administracinio akto rengimo ir primimo procedr ne-
silaikymo, t. y. nustats, kad ginijamas norminis administracinis aktas yra neteistas
visa apimtimi, teismas gali atsisakyti vertinti atskir io norminio administracinio akto
nuostat, dl kuri pareikjas kreipsi teism konkreioje byloje, teistum (2007 m.
rugsjo 5 d. sprendimas administracinje byloje Nr. Nr. I
17
-11/2007).
14. Pamintina ir tai, kad tyrimas, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) ne-
prietarauja auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir
atitinkam sprendim primimas visuomet suponuoja btinum byl sprendianiam
administraciniam teismui isiaikinti, ar tie auktesns galios teiss aktai (j dalys) patys
neprietarauja kuriems nors kitiems dar auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir
pirmiausia) Konstitucijai, ir, jeigu kyla abejoni, imtis Konstitucijoje ir statymuose nu-
matyt priemoni joms paalinti, aiku, nesiterpiant Konstituciniam Teismui priskir-
tus galiojimus. To nepadarius, bt rizikuojama priimti tok sprendim, kuris nebt
teisingas, t. y. pritaikyti tam tikr teiss akt (jo dal), grindiam tokiu auktesns galios
teiss aktu, kuris, jeigu atitinkamas tyrimas bt atliktas, pats turt bti pripaintas
prietaraujaniu kitam dar auktesns galios teiss aktui ar net Konstitucijai, arba netai-
kyti tam tikro teiss akto (jo dalies), administracinio teismo pripainto prietaraujaniu
auktesns galios teiss aktui, nors tas auktesns galios teiss aktas, jeigu atitinkamas
tyrimas bt atliktas, pats turt bti pripaintas prietaraujaniu kitam dar auktesns
galios teiss aktui ar net Konstitucijai. Jeigu taip vykt, galt bti sudarytos prielaidos
paeisti Konstitucijoje tvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, inter alia asmens
konstitucines teises. Tokias ivadas padar Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d.
savo nutarime, be kita ko, nurods, jog jei administracinis teismas suabejoja to Seimo,
Respublikos Prezidento ar Vyriausybs ileisto arba referendumu priimto auktesns
galios teiss akto (jo dalies) atitiktimi dar auktesns galios teiss aktui, inter alia (ir
pirmiausia) Konstitucijai, tai suponuoja atitinkamos konstitucins justicijos bylos inici-
javim Konstituciniame Teisme, taigi ir administracini teism pareig tokiais atvejais
kreiptis Konstitucin Teism su atitinkamu praymu. Administracini teism prakti-
koje tokios pareigos laikomasi (2008 m. vasario 25 d. nutartis administracinje byloje
Nr. I
502
-1/2008).
15. Nors ABT netvirtina abstraktaus praymo primimo stadijos, taiau gavs ati-
833
tinkam praym, teismas, kiek tai btina ir galima, taiko ABT 37 straipsnio nuostatas,
reglamentuojanias skundo primim pirmosios instancijos teisme, ir sprendia tokio
praymo primimo klausim, t. y. tikrina, ar jo turinys tinkamas, ar paduotas tinkamo
subjekto, ar jis paduotas pagal teismingum ir pan.
16. ABT 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specials reikalavimai, kuri turi
bti laikomasi sprendiant io statymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyt subjekt kon-
kreioje byloje pareikto praymo itirti norminio administracinio akto teistum pri-
mimo klausim. Tokiu atveju praymo itirti norminio administracinio akto teistu-
m primimo klausimas yra isprendiamas teismo nutartimis atmesti praym arba
pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim, jei byl nagrinjantis teismas
yra kompetentingas nagrinti atitinkam normini administracini akt teistum. Kai
pats praym gavs teismas (bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas) nra
kompetentingas j nagrinti, ABT 112 straipsnyje nustatyta tvarka jis turi teis ir par-
eig kreiptis atitinkamai arba Vyriausij administracin teism, arba apygardos admi-
nistracin su praymu patikrinti konkretaus norminio administracinio akto teistum
(ABT 111 str. 3 d.).
Pabrdamas nutarties pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim
svarb, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog norminio administracinio
akto teistumo tyrimas tame paiame administraciniame teisme, kuriame nagrinjama
individuali byla, gali bti pradtas tik tuo atveju, kai yra priimta konkrei administraci-
n byl nagrinjanio teismo nutartis pradti norminio administracinio akto teistumo
tyrim, kurioje apibrtas tokio tyrimo dalykas ir ribos (nurodytas konkretus norminis
administracinis aktas ar jo dalis, kuri teistumas bus tiriamas; nurodytos konkreios
statym ar Vyriausybs normini akt nuostatos, kurioms galbt prietarauja atitin-
kamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; pateikta konkreti teisin motyvacija,
sudaranti pagrind abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam
tikroms statym ar Vyriausybs normini akt nuostatoms). Tokia teismo nutartis turi
dvejop pobd. Ji ksuoja konkreios nagrinjamos administracins bylos proceso eig
ir yra tos bylos procesinis dokumentas, taiau kartu i nutartis yra ir kitos (normins)
administracins bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (2011 m.
gruodio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
17. ABT 111 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, jog teismas atmeta praym itirti nor-
minio administracinio akto teistum, jeigu: 1) praymas nra susijs su teisme na-
grinjama konkreia byla; 2) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl ginijamo
norminio administracinio akto; 3) teismo inioje yra byla dl ginijamo norminio
administracinio akto; 4) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais. I ia matyti, jog
praymo itirti norminio administracinio akto teistum primimo metu neapsiriboja-
ma vien tik praymo atitikimo formaliems statyme nurodytiems procesiniams reika-
lavimams patikrinimu, kaip tai daroma skundo primimo prastinse administracinse
bylose atveju. Sprsdamas praymo itirti norminio administracinio akto teistum pri-
mimo klausim, teismas privalo vertinti ir tokio praymo turin (2011 m. gruodio 15
442
-3065/2011). Aikindamas ABT 111 straips-
nio 2 dalies 1 punkte tvirtint pagrind, Vyriausiasis administracinis teismas prijo
ivados, jog praymas itirti norminio administracinio akto teistum yra pagrstas, kai
praymas siejamas su praomos normos taikymu konkreioje situacijoje ir teisingas by-
834
los isprendimas bei galbt paeistos teiss gynimas manomas tik ityrus norminio
administracinio akto teistum (2008 m. spalio 20 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
261
-661/2008). Kitaip tariant, tarp individualios bylos ir norminio teiss akto turi
bti prejudicinis ryys (2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-
97/2012).
18. Taiau pabrtina, kad vis dlto btent teismas galutinai konstatuoja, kokios
normini akt nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi bti aikinamos, todl btent
teismas ir turi galutinai nusprsti, ar jo nagrinjamos konkreios bylos isprendimui
yra reikalinga pradti atskir norminio administracinio akto teistumo tyrim ir kokia
apimtimi toks tyrimas turi bti atliekamas (2011 m. gruodio 15 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
442
-3065/2011). Taigi teismas nra saistomas asmens praymo itirti
norminio administracinio akto teistum ir gali j atmesti tais atvejais, kai jam nekyla
abejoni dl ginijamo akto.
19. ABT 113 straipsnis tvirtina reikalavimus bendrosios kompetencijos ar specia-
lizuoto teismo nutariai, kuria kreipiamasi administracin teism praant patikrinti, ar
konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turt bti taikomas nagri-
njamoje byloje, atitinka statym ar Vyriausybs normin akt. Tarp mintame straips-
nyje nustatyt reikalavim yra ir reikalavimas teisiniais argumentais pagrsti savo abe-
jon dl ginijamo akto (ar jo dalies) teistumo (ABT 113 str. 1 d. 6 p.). Iskirdamas
io reikalavimo svarb, Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrs, jog teisiniai
argumentai privalo bti isams, aiks, logiki ir nuosekls, teismas neturt apsiriboti
vien tik bendro pobdio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prayme neturt bti ir
nutylt motyv, nevertint reikming teisinio reguliavimo aspekt. Minti trkumai
gali bti pagrindu atsisakyti priimti teismo praym itirti norminio administracinio
akto teistum (ABT 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.) arba nustatyti termin trkumams
paalinti (ABT 37 str. 1 d., 114 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas normin adminis-
tracin byl nutraukti kaip nepriskirtin administracini teism kompetencijai (ABT
101 str. 1 p., 114 str. 1 d.). Teisj kolegija taip pat nurod, jog minti trkumai gali lemti
per siauras norminio administracinio teiss akto teistumo patikrinimo ribas, dl ko
nebus inagrinti visi besikreipianiam teismui galimai reikmingi teisinio reguliavimo
aspektai (2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
575
3/2009).
ABT nra tvirtinta, kokius reikalavimus turi atitikti abstraktus praymas itirti
norminio administracinio akto teistum, ABT 110 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta,
kad tokio praymo forma yra pareikimas, taiau ABT 114 straipsnio 1 dalis numato,
kad bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos pagal bendrsias
iame statyme nustatytas proceso taisykles. Todl pareikimo dl norminio administra-
cinio akto teistumo turinys turt i esms atitikti ABT 23 ir 24 straipsniuose ids-
tytus reikalavimus, atsivelgiant speciali procesini norm, idstyt ABT eiolik-
tame skirsnyje, nuostatas bei gin dl normini administracini akt specik. Taigi
kreipimosi administracin teism dl norminio administracinio akto teistumo ityri-
mo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareikjas grindia savo abejon dl gin-
ijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teistumo. ios ivados padarytos
byloje, kurioje be kita to Vyriausiasis administracinis teismas pabr, kad pareikjo
pozicija dl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties statymui ar Vyriausy-
bs norminiam aktui turi bti nurodyta aikiai, nedviprasmikai, pareikime turi bti
idstyti argumentai ir motyvai, pagrindiantys pareikjo abejon, kad teiss aktas (jo
835
dalis) prietarauja statymui ar Vyriausybs norminiam aktui. Pareikjas negali apsiri-
boti vien bendro pobdio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis admi-
nistracinis aktas, jo manymu, prietarauja statymui ar Vyriausybs norminiam aktui,
bet privalo aikiai nurodyti, kurie ginijamo norminio administracinio akto punktai (j
pastraipos ar punkt papunkiai), kokia apimtimi prietarauja statymui ar Vyriausybs
norminiam aktui, ir savo pozicij dl kiekvienos ginijamo norminio administracinio
akto (jo dalies) nuostatos atitikties statymui ar Vyriausybs norminiam aktui turi pa-
grsti aikiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pareikjas, formuluodamas teisi-
nius argumentus, kelianius abejoni norminio administracinio akto teistumu, turi
inagrinti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turin, tiek auk-
tesns galios teiss akto (statymo ar Vyriausybs norminio akto) turin ir pateikti savo
konkrei nuomon dl prietaravim tarp i akt. Primus nagrinti pareikim dl
norminio administracinio akto (jo dalies) teistumo ityrimo, kurio turinys neatitinka
mint reikalavim, nebt utikrinamas rungimosi principo gyvendinimas, nes bt
suvarytos atsakovo (vieojo administravimo institucijos, primusios ginijam normi-
n administracin akt) teiss, kadangi atsakovui bt sunkiau atsiliepime idstyti savo
pozicij dl pareikjo argument bei pasirengti teisminiam nagrinjimui (2012 m. ba-
landio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-1503/2012).
20. Bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos pagal bendr-
sias iame statyme nustatytas proceso taisykles (ABT 114 str. 1 d.), kas reikia, jog tai-
kyti gino teisenos normas bylos dl norminio administracinio akto nagrinjimo atveju
teismas turt, jeigu ABT 110117 straipsniai nedaro atitinkam iimi ir gino teise-
nos norm taikymas neprietarauja byl dl norminio administracinio akto teistumo
tyrimo esmei (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
602
-209/2012).
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas netenkino norminio administracinio
akto tyrimo byloje pateikto individualioje byloje buvusio pareikju UAB JCDecaux
Lietuva praymo traukti j treiuoju suinteresuotu asmeniu norminje administraci-
nje byloje, nurods, jog nors ABT eioliktame skirsnyje nra atskirai aptartas klausi-
mas dl proceso ali ir dalyvi io pobdio bylose, taiau norminio administracinio
akto teistumo tyrimo procesas yra specinis, i esms besiskiriantis nuo individualaus
pobdio administracini byl nagrinjimo, iuo procesu siekiama ne isprsti kon-
krei asmen subjektini teisi paeidimo klausim, o nusprsti dl norminio admi-
nistracinio akto teistumo. Teisj kolegija pabr, jog vertinus vien i normini
administracini akt poymi, o btent iuose aktuose tvirtint taisykli visuotin
privalomum, akivaizdu, jog asmen, kuri teisms ar pareigoms byl dl toki akt
teistumo baigtis galt turti takos, rato apibrimas yra nemanomas. Taigi ir tei-
sinio suinteresuotumo institutas, taikytinas nagrinjant individualias administracines
bylas pagal bendrsias administracini byl teisenos taisykles, negali bti mechanikai
perkeltas ir taikomas normini administracini byl teisenoje (2010 m. balandio 14 d.
nutartis administracinje byloje Nr. I
444
-4/2010).
21. Inagrinjs byl dl praymo itirti norminio administracinio akto teistum,
administracinis teismas priima vien i i sprendim: 1) skundiam normin admi-
nistracin akt (ar jo dal) pripainti teistu ir praym dl jo panaikinimo atmesti;
2) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti prietaraujaniu sta-
tymui ar Vyriausybs norminiam aktui ir laikyti j panaikintu (ABT 115 str. 1 d.). Pas-
taruoju atveju kyla norminio administracinio akto pripainimo neteistu teisins pase-
836
kms. Bendra taisykl skelbia, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas
panaikintu ir paprastai negali bti taikomas nuo tos dienos, kai ocialiai buvo paskelb-
tas siteisjs administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (ar jo
dalies) pripainimo neteistu (ABT 116 str. 1 d.), taiau, atsivelgs konkreias bylos
aplinkybes ir vertins neigiam teisini pasekmi tikimyb, teismas savo sprendimu
gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali bti
taikomas nuo jo primimo dienos (ABT 116 str. 2 d.). Vyriausiasis administracinis teis-
mas iuo aspektu yra iaikins, jog ABT 116 straipsnio 1 dalyje vartojama konstruk-
cija paprastai negali bti taikomas suponuoja ivad, kad galimos mintos taisykls,
kad aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kai ocialiai buvo paskelbtas siteisjs
administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripai-
nimo neteistu, iimtys. I teismo praktikos matyti, kad ios iimtys pirmiausia siejamos
su nagrinjama konkreia administracine byla, kurioje sprendiamas ginas kylantis
i administracini teisini santyki ir to gino svarstymo metu atliekamas norminio
administracinio akto (ar jo dalies) tyrimas dl atitikimo auktesns galios teiss aktams.
Tada priimtas sprendimas norminio administracinio akto byloje neabejotinai turi bti
taikomas gino, kilusio i administracini teisini santyki, proceso dalyviams, vado-
vaujantis ta iimtimi, kuri ir tvirtinta ABT 116 straipsnio 2 dalyje. Teigiant prieingai
nebt prasms inicijuoti norminio administracinio akto (ar jo dalies) ityrim konkre-
ioje administracinje dalyje, o asmeniui besikreipusiam teismins gynybos apsiginti
nuo neteist vieojo administravimo sistemos subjekt veiksm. Teisj kolegija pabr-
, jog tais atvejais, kai siteisjusiu administracinio teismo sprendimu norminis admi-
nistracinis teiss aktas (ar jo dalis) pripastamas neteistu pagal teismo, suabejojusio
tokio akto, taikytino individualioje byloje, teistumu, praym, teismas, atnaujins bylos
nagrinjim bei sprsdamas gin, teisiniams santykiams, i kuri kilo ginas, neteistu
pripainto norminio administracinio teiss akto taikyti negali, o pirmosios instancijos
teismo sprendime nurodyti argumentai dl skundiamo individualaus administracinio
akto teistumo ir pagrstumo apeliacine tvarka negali ir neturi bti vertinami (2010 m.
balandio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
556
-30/2010).
Kita iimtis, susijusi su norminio administracinio akto pripainimo neteistu teisi-
nmis pasekmmis, idstyta byloje Nr. A
502
-72/2009, kurioje normins administracins
bylos sprendimas sukl tiesiogines pasekmes individualioje byloje ir dar po pirmosios
instancijos teismo sprendimo primimo. Pamintoje byloje be kita ko ginytas Valstybi-
ns kain ir energetikos kontrols komisijos 2006 m. balandio 27 d. nutarimas Nr. O3-
20, priimtas Gamtini duj kain virutini rib skaiiavimo metodikos 3 ir 4 punkt
pagrindu, ir kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. spren-
dimu paliktas nepakeistu. Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. spren-
dimu administracinje byloje Nr. I
17
-08/2007 (paskelbtas Valstybs iniose 2007 m. kovo
20 d.) pripaino, kad Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos Gamtini
duj kain virutini rib skaiiavimo metodikos 3 ir 4 punktai prietarauja Lietuvos
Respublikos gamtini duj statymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalims. Atsivelgs tai bei pasi-
rms teism praktikos nuostatomis dl sprendimo vykdymo, Vyriausiasis administra-
cinis teismas byloje Nr. A
502
-72/2009 panaikino Valstybins kain ir energetikos kontro-
ls komisijos 2006 m. balandio 27 d. nutarim Nr. O3-20 konstatavs, jog Vyriausiojo
administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripaintas
neteistu, galia paprastai yra nukreipta ateit, taiau ABT 116 straipsnio 1 dalyje var-
837
tojama svoka paprastai negali bti taikomas... suponuoja ivad, kad i ios bendro
pobdio taisykls yra galimos ir iimtys, t. y. atvejai, kai i bendro pobdio taisykl yra
netaikoma. Ir nors pirmosios instancijos teismas sprendim prim ir paskelb 2007 m.
kovo 13 d., t. y. jau po Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo
primimo, taiau dar prie jo ocial paskelbim Valstybs iniose. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimas statym nustatyta tvarka buvo
apskstas apeliacine tvarka, todl nesiteisjo, todl 2006 m. balandio 27 d. nutarimas
Nr. O3-20 galutinio teisinio stabilumo negijo, sprendimo primimo procedroje nusta-
tyt faktini aplinkybi teisinis kvalikavimas dar nra ubaigtas ir is sprendimas dar
negali bti laikomas teistu. Todl tiek atsakovas, tiek apeliacins instancijos teismas,
nagrindamas byl apeliacine tvarka po to, kai atitinkamas norminis administracinis
aktas buvo pripaintas neteistu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teiss normo-
mis (iuo atveju Gamtini duj kain virutini rib skaiiavimo metodikos 3 ir 4
punktais), kurios yra pripaintos prietaraujaniomis auktesns galios teiss aktui (ne-
teistomis) dar iki procesinio sprendimo, kuriuo byla isprendiama i esms, primimo
apeliacins instancijos teisme. Prieingu atveju tekt daryti ivad, kad galutinio teisino
stabilumo negijs administracinis aktas yra teistas, nors jis ir buvo priimtas remiantis
teiss normomis, prietaraujaniomis auktesns galios teiss aktui, o apeliacins ins-
tancijos teismas, atlikdamas galutin teisinio stabilumo dar negijusio administracinio
akto teistumo vertinim, turt remtis neteistomis (prietaraujaniomis auktesns
galios teiss aktui) teiss normomis. Taiau ioje byloje nustatyt aplinkybi kontekste
tai bt neteisinga, nesiderint su teiss akt hierarchijos principu (2009 m. balandio
502
-72/2009).
22. Teismui pripainus normin administracin akt (ar jo dal) neteistu, toks aktas
paalinamas i teiss sistemos, todl kyla tam tikros pasekms ir teiskros subjektams.
Vyriausiasis administracinis teismas iuo aspektu ne kart yra pasisaks ir paymjs,
kad administraciniam teismui pripainus, kad norminis administracinis aktas prie-
tarauja auktesns galios teiss aktams, atitinkamam teiskros subjektui kyla pareiga
pakeisti teisin reguliavim taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieta-
raut auktesns galios teiss aktams, bei upildyti dl norminio administracinio akto
pripainimo neteistu atsiradusias teiss spragas. Administracinis teismas, vykdydamas
statymu jam pavest a posteriori normini administracini akt teistumo kontrol,
negali duoti teiskros subjektams privalom nurodym, kokiu konkreiu bdu turt
bti paalinamos dl atitinkamo norminio administracinio akto pripainimo neteistu
atsiradusios teiss spragos, taiau administraciniams teismams tenka pareiga vertinti,
esant atitinkamam statyme numatyt subjekt kreipimuisi, ar vykdydamas teiss spra-
g paalinimo funkcij teiskros subjektas nenukrypo nuo imperatyvi teiss norm
reikalavim. Net ir tol, kol paminta konstitucin teiskros subjekto pareiga nra vyk-
dyta, teismo neteistu pripaintas norminis administracinis aktas (jo dalis) jokiomis
aplinkybmis negali bti taikomas. iuo atvilgiu tokio teiss akto teisin galia yra pa-
naikinta (2007 m. rugsjo 5 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
17
-11-07).
23. Administracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio akto (ar jo
dalies) pripainimo neteistu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Valstybs
iniose, taip pat turi bti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame ocialiai toks
aktas buvo paskelbtas (ABT 117 str. 1 d.), ir tokias ilaidas apmoka institucija, staiga,
tarnyba, mon, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas
838
neteistu (ABT 117 str. 2 d.). Administracinje byloje Nr. A
575
-247/2011 ikilus klausi-
mui, ar atitinkamuose leidiniuose utenka paskelbti tik sprendimo rezoliucin dal ar
vis sprendim, Vyriausiasis administracinis teismas paymjo, jog atsakovo argumen-
tas, jog nepagrstas ir neracionalus yra nurodymas atitinkamuose leidiniuose paskelbti
ne tik rezoliucin, bet ir kitas sprendimo dalis, atmestinas kaip nepagrstas, ir nors at-
sakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas formuoja praktik, jog atsivelgiant nor-
minio akto apimt, pobd, dideles paskelbimo ilaidas ir kt., nra btina visais atvejais
skelbti teiss aktus visa apimtimi, taiau Konstitucinio Teismo formuojamos konstituci-
ns doktrinos nurodytu klausimu kontekste akivaizdu, jog skelbtinas procesinis spren-
dimas akivaizdiai nra tokios didels apimties, jog remiantis iuo argumentu galima
bt nevykdyti mint ABT 117 straipsnio nuostat dl teismo sprendimo paskelbimo
575
-247/2011).
VI.2. Skund dl rinkim ar referendumo statymo paeidim nagrinjimo ypatumai
(ABT 118 - 121 str.)
24. Rinkimai yra atsakingas politinis procesas, j pagalba formuojamos reikmingos
institucijos, todl jam (formavimui) yra keliami ypatingi reikalavimai. ios institucijos
negali bti formuojamos tokiu bdu, kad kilt abejoni dl j legitimumo, teistumo,
inter alia dl to, ar renkant asmenis politines atstovaujamsias institucijas nebuvo pa-
eisti demokratins teisins valstybs principai. Prieingu atveju bt pakirstas mo-
ni pasitikjimas atstovaujamja demokratija, valstybs institucijomis, paia valstybe.
Demokratiki rinkimai yra svarbi piliei dalyvavimo valdant valstyb forma, kartu ir
btinas valstybs politini atstovaujamj institucij formavimo elementas. Rinkimai
negali bti laikomi demokratikais, o j rezultatai legitimiais ir teistais, jeigu rinkimai
vyksta paminant Konstitucijoje tvirtintus demokratini rinkim principus, paeidiant
demokratines rinkim procedras (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2011 m.
lapkriio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
25. Rinkim byl nagrinjimo ypatumai yra nulemti rinkim teisini santyki
specikos visuomens interesas reikalauja, kad rinkim rezultatai bt vertinti ope-
ratyviai ir naujai suformuotos valdios ar savivaldos institucijos statym nustatytais
terminais pradt savo veikl (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
469
12/2008). Atsivelgiant tai, statym leidjas, reguliuodamas rinkim san-
tykius ir i j kylani gin sprendim, ABT tvirtinto specialias nuostatas dl toki
gin sprendimo, kurios idstytos statymo septynioliktame skirsnyje. I io skirsnio
nuostat matyti, kad tokio pobdio byl nagrinjimui yra numatytos specialios pro-
cesins taisykls, kurios tiek skundo padavimo tvarka, tiek jo pateikimo ir inagrinja-
mo terminais, tiek skundo padavimo subjektais ir kt., isiskiria i kit administracini
teism kompetencijai priskirt byl. Paminti procesiniai aspektai tvirtinti ir tam ti-
kruose rinkim arba Referendumo statymuose. Pavyzdiui, ABT 119 straipsnio 1 ir 2
dalys numatyta, jog Respublikos Prezidento rinkim statyme, Seimo rinkim statyme,
Referendumo statyme, taip pat Savivaldybi taryb rinkim statyme numatyti asme-
nys iuose statymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apsksti
Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus paduodant skund Vyriausiajam adminis-
traciniam teismui. Atitinkamai, pavyzdiui, Savivaldybi taryb rinkim statyme tvir-
tinta, jog partija, iklusi kandidatus, isikls kandidatas, atstovas rinkimams, rinkim
839
stebtojas Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim, priimt iki balsavimo pabaigos,
ar kit rinkim komisijos veik turi teis apsksti Lietuvos vyriausiajam administraci-
niam teismui (19 str. 1 d. 3 p.), kandidat sraus iklusios partijos, kandidatai, irink-
ti savivaldybs tarybos nariai po galutini rinkim rezultat ocialaus paskelbimo iki
pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio bet kur Vyriausiosios rinkim
komisijos sprendim ar kit jos veik per 5 dienas po Vyriausiosios rinkim komisijos
sprendimo sigaliojimo ar po to, kai paaikjo apie ginijam veik, gali apsksti Lietu-
vos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris skundus inagrinja per 5 dienas (81
str. 5 d.), kandidat sraus iklusios partijos, kandidatai, asmenys, rayti manda-
tus gavusi kandidat sraus, savivaldybs tarybos nariai po pirmojo naujai irinktos
savivaldybs tarybos posdio Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus dl savi-
valdybs tarybos nario galiojim nutraukimo ar dl galiojim naujiems savivaldybs
tarybos nariams pripainimo ar atsisakymus priimti iuos sprendimus per 15 dien po
sprendimo sigaliojimo gali apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
kuris iuos skundus inagrinja per 15 dien (81 str. 6 d.).
Taigi, bylas pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apy-
links referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis
dalyvauti referendume, srae padaryt klaid kaip pirmosios instancijos teismas na-
grinja atitinkamas apygardos administracinis teismas (ABT 18 str. 2 d. 8 p., 118 str.), o
galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendi-
m ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai yra
Vyriausiasis administracinis teismas (ABT 20 str. 1 d. 4 p., 119 str.).
26. ABT 119 straipsnio 1 dalis numato, jog Respublikos Prezidento rinkim staty-
me, Seimo rinkim statyme, Referendumo statyme, taip pat Savivaldybi taryb rinki-
m statyme numatyti asmenys iuose statymuose nurodytais pagrindais ir per nuro-
dytus terminus gali apsksti Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus. Aikindamas
galim skundo objekt Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim, Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas yra iaikins, jog tai turi bti sprendimas, taip kaip jis suprantamas
vieojoje teisje, t. y. teiss aktas, kur nustatyta tvarka ocialiai priima vieojo admi-
nistravimo sistemos subjektai, ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio
dalyvio teiss ir pareigos, turinios teisin pagrind, taip pat atitinkantis Vyriausiosios
rinkim komisijos statyme Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimams keliamus
reikalavimus. Dokumentas, neturintis savyje atitinkam teisini padarini, negali lemti
administracins justicijos bylos. i ivad teismas prijo nutraukdamas byl, kurioje
pareikjai skund Vyriausiosios rinkim komisijos surayt dokument Burtais nusta-
tyti politini partij, dalyvaujani savivaldybi taryb rinkimuose, rinkim numeriai
(2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. R
556
17/2011).
27. Teism praktika taip pat patvirtina, jog Vyriausiasis administracinis teismas kaip
vienintel instancija nagrinja tik ginus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendi-
mo ar veikos rinkim teisini santyki srityje, todl ginai dl kit Vyriausiosios rinki-
m komisijos sprendim ar neveikimo nagrintini bendrja ABT nustatyta tvarka, t. y.
skundai pirmiausiai paduodami ir nagrinjami apygard administraciniuose teismuose.
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas atsisak priimti Krikioni partijos
skund dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim, kuriais nusprsta pripainti
Krikioni partij neatitinkania statymo reikalavim dl dalies ilaid rinkim poli-
tinei kampanijai kompensavimo nurodydamas, kad skundiami sprendimai priimti va-
840
dovaujantis Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij nansavimo
ir kontrols statymo nuostatomis, taiau sprendimams dl politins kampanijos dalies
ilaid kompensavimo nra numatyta speciali apskundimo tvarka, taigi skundas turi
bti paduodamas ir nagrinjamas bendrja ABT nustatyta tvarka (2011 m. spalio 27 d.
nutartis administracinje byloje Nr. R-69/2011). Ta paia argumentacija remiantis, Vy-
riausiasis administracinis teismas atsisak priimti ir UAB TELE-3 radijas skundus dl
Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo nepriimti sprendimo dl bendrovs pray-
m pakeisti 2012 metais politinei reklamai taikomus kainius (2012 m. balandio 30 d.
nutartys administracinse byloje Nr. R
525
-2/2012 ir Nr. R
525
-3/2012). Analogika ivada
padaryta ir dl Vyriausiosios rinkim komisijos neveikimo, neatsakant pareikjo pra-
ym dl informacijos (dokument) jam pateikimo. iuo atveju Vyriausiasis administra-
cinis teismas pabr, jog is ginas kyla ne i specialij ir specini rinkim teisini
santyki, o i bendrj vieojo administravimo teisini santyki, todl jis nagrintinas
prasta tvarka apygardos administraciniame teisme (2011 m. birelio 7 d. nutartis admi-
nistracinje byloje Nr. R-62/2011). Tais atvejais, kai skunde reikiamas reikalavimas dl
Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo ir kartu reikalavimas, kuris nors ir susijs
su pirmuoju, taiau nagrintinas pagal bendrsias administracins teisenos taisykles,
pastarj reikalavim galima atsisakyti priimti, o kai toks reikalavimas suformuluotas
patikslintu skundu jau teisminio nagrinjimo stadijoje, jis gali bti iskiriamas atskir
byl ir perduodamas nagrinti pagal kompetencij. Tokios ivados padarytos byloje,
kurioje keltas reikalavimas panaikinti Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ir
priteisti al, kildinam i Vyriausiosios rinkim komisijos veiksm. Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad nagrinjamu atveju ABT septyniolikto
skirsnio nuostatos negali bti taikomos, nes inagrinjus abu reikalavimus Vyriausia-
jame administraciniame teisme, alys prarast apeliacijos teis, kuri bylose dl alos,
atsiradusios dl centrini valstybinio administravimo subjekt neteist veiksm, atly-
ginimo garantuoja ABT 127 straipsnis, o tai paneigt proceso dalyvi teis teising
teism (2011 m. vasario 14 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R
146
-01/2011).
28. Nors ABT netvirtina ios kategorijos bylose paduodam Vyriausiajam admi-
nistraciniam teismui skund primimo tvarkos, ia pagal analogij mutatis mutandis
taikomos bendrosios skund primimo ir j trkum alinimo nuostatos. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABT 37 straipsnio 2 dalies 8
punktu, numataniu, jog skund atsisakoma priimti, jei praleistas jo padavimo terminas
ir pareikjas neprao jo atnaujinti ar teismas atmeta tok praym, atsisak priimti pa-
reikjo V. L. skund dl Vyriausiosios rinkim komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimo
Nr. Sp-227 Dl iluts rajono savivaldybs tarybos rinkim galutini rezultat patvir-
tinimo panaikinimo. Teismas nustat, jog skund dl Vyriausiosios rinkim komisijos
sprendim, priimt pasibaigus balsavimui, padavimas reglamentuojamas Savivaldybi
taryb rinkim statymo 81 straipsnyje, pagal kurio 5 dal kandidat sraus iklusios
partijos, kandidatai, irinkti savivaldybs tarybos nariai po galutini rinkim rezultat
ocialaus paskelbimo iki pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio bet
kur Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar kit jos veik per 5 dienas po Vy-
riausiosios rinkim komisijos sprendimo sigaliojimo ar po to, kai paaikjo apie gini-
jam veik, gali apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vertinant i
nuostat, akivaizdu, kad joje yra nustatyta ne tik tai, jog Vyriausiosios rinkim komisijos
sprendimas ar veika gali bti apsksti per 5 dienas po Vyriausiosios rinkim komisijos
841
sprendimo sigaliojimo ar po to, kai paaikjo apie ginijam veik, bet ir tvirtinta,
jog joje nurodyt asmen teis paduoti skund yra saistoma ir kito termino skundai
teismui gali bti paduoti iki pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio.
Pastarasis terminas savo pobdiu yra naikinamasis ir negali bti atnaujintas, todl nu-
staius, kad pirmasis naujai irinktos iluts rajono savivaldybs tarybos posdis vyko
2011 m. balandio 15 d., o V. L. skundas teisme gautas tik 2011 m. liepos 4 d., padaryta
ivada, jog V. L. skundas dl Vyriausiosios rinkim komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendi-
mo paduotas praleidus naikinamj termin jam paduoti (2011 m. liepos 7 d. nutartis).
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kart yra atsisaks priimti skundus dl
Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim panaikinimo nustaius, jog jis paduotas ne-
galioto vesti byl asmens (ABT 37 str. 2 d. 7 p. 2011 m. vasario 8 d. nutartis, 2011 m.
kovo 24 d. nutartis), o byloje, kurioje pareikjas Lietuvos lenk rinkim akcija ir Rus
Aljanso koalicija Valdemaro Tomaevskio blokas skundu pra panaikinti Vyriausio-
sios rinkim komisijos 2011 m. vasario 4 d. sprendim Nr.Sp-133 dalyje dl kandidato
E. . registravimo panaikinimo, Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis
ABT 37 straipsnio 1 dalimi, nustat termin skundo trkumui paalinti (2011 m. vasa-
rio 8 d. nutartis).
VII.Apeliacija
VII.1. Byl pagal apeliacinius skundus procesas
(ABT 127 147 str.)
1. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, jog teism instancins sistemos paskirtis
yra alinti galimas emesni instancij teism klaidas, neleisti, kad kokioje nors byloje
bt vykdytas neteisingumas, ir itaip apsaugoti asmens, visuomens teises ir teistus
interesus. Toks teism klaid itaisymas ir su tuo susijs kelio neteisingumui ukirtimas
yra atitinkamos bylos ali ir visuomens pasitikjimo ne tik atitinkam byl nagrin-
janiu teismu, bet ir visa teism sistema apskritai, btina slyga (2006 m. sausio 16 d.,
2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
Taigi instancin teism sistema skirta dviems tikslams teisingumui konkreioje
byloje gyvendinti ir darniai teiss sistemos raidai utikrinti.
ABT 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygard administracini teism sprendi-
mai, priimti nagrinjant bylas pirmja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dien
nuo sprendimo paskelbimo gali bti skundiami Lietuvos vyriausiajam administraci-
niam teismui. Taigi ABT tvirtina tik vien teismo priimto sprendimo teistumo ir pa-
grstumo kontrol form apeliacij.
2. ABT 130 straipsnio 5 dalyje tvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti
reikalavim, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme; nau-
jais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktais reikala-
vimais. tai byloje, kurioje atsakovas tik apeliacins instancijos teismo posdio metu
pra taikyti iekinio senat, Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABT
130 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, jog apeliacins instancijos teisme reikalauti taiky-
ti iekinio senat galima tik iimtiniais atvejais, o nagrinjamu atveju atsakovas, byl
nagrinjant pirmosios instancijos teisme, iekinio senaties taikyti nereikalavo, byloje
842
nenustatyta aplinkybi, objektyviai sutrukdiusi reikalauti taikyti iekinio senat byl
nagrinjant pirmosios instancijos teisme, todl apeliacins instancijos teismo posdio
metu atsakovo pareiktas praymas taikyti iekinio senat apeliacins instancijos teisme
nenagrintinas (2006 m. liepos 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
6
-1164/2006).
Kitoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas, pasirms ta paia ABT 130 straips-
nio 5 dalimi, atsisak vertinti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su iluts rajono
valdybos potvarkiu, kurio pareikja neskund, konstatavs, jog pareikjo suformuluo-
tas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareikjo ginijamo
teisinio santykio ribos, apsprendia ne tik bylos nagrinjimo ribas pirmosios instancijos
teisme, bet i esms slygoja ir bylos nagrinjimo ribas apeliacins instancijos teisme.
Taiau pareikjo nurodytas skundo pagrindas turi bti susijs su jo skundo dalyku su-
formuluotu teismui bei turi neperengti jo pareikto materialinio teisinio reikalavimo
atsakovui rib. Todl tais atvejais, kai pareikjo nurodomi argumentai ir aplinkybs,
kurios nra susij su skundo dalyku ar perengia jo pareikto materialinio teisinio rei-
kalavimo atsakovui ribas, jie paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami (2012
m. gegus 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-1461/2012). Teism praktikoje
laikomasi pozicijos, jog pamintame straipsnyje tvirtintas draudimas taikomas tik ma-
terialinio teisinio pobdio reikalavimams. ABT netvirtina reikalavim, kurie nelaiky-
tini naujais, pavyzdinio srao, todl kiekvienu atveju pats apeliacins instancijos teis-
mas sprendia, ar konkretus apeliaciniame skunde pareiktas reikalavimas yra naujas.
Pavyzdiui, vertinant, ar reikalavimas neatsiejamai susijs su jau pareiktu, irima, ar
jis kyla i jau pareikto reikalavimo ir neperengia administracins bylos nagrinjimo
ribas (2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
575
-2933/2011), ar pa-
reiktas reikalavimas nesietinas su aplinkybmis, kurios atsirado tik po to, kai pirmo-
sios instancijos teismas prim skundiam sprendim (2011 m. gegus 17 d. nutartis
143
-917/2011) ir pan.
3. Kitas svarbus apeliacins bylos nagrinjimo riboms aspektas tvirtintas ABT 138
straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog apeliacinje instancijoje gali bti pakartotinai
arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai tik tuomet, jeigu
teismas pripaino, jog tai btina, teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios
instancijos teismas atsisak tirti, o nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios ins-
tancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripasta pagrstomis prieastis,
dl kuri tai nebuvo padaryta anksiau, arba kai nauj rodym pateikimo btinyb i-
kilo vliau. Taigi i i nuostat matyti, jog ABT tvirtina ribot apeliacij, t. y. apeliacija
administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinjimas, o jau priimto teismo
sprendimo teistumo ir pagrstumo tikrinimas remiantis jau byloje esania mediaga.
Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, kad apeliacins instancijos teismas
tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrstum ir teistum. Apeliacinis
procesas nra bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme pratsimas apeliacins
instancijos teisme. Tad proceso dalyvis apeliacins instancijos teisme i esms neturi
teiss keisti ar papildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir inagrinto
pirmosios instancijos teisme. Apeliacins instancijos teismas paprastai byl gali tikrinti
tik ta apimtimi, kuria byla buvo inagrinta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo
uksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Prieingas teiss norm aikinimas
nesudaryt prielaid siningo proceso utikrinimui, kitai proceso aliai sukurt tei-
sinio netikrumo ir neaikumo bsen, nes alis niekada, net prie pat teismo posd
843
apeliacins instancijos teisme, negalt bti tikra, kad kita alis jai nepateiks siurprizo,
pakeisdama savo skundo pagrind, nurodydama naujas, anksiau nenurodytas aplinky-
bes, i esms paneigt proceso pirmosios instancijos teisme prasm ir reikm, nes alys
nebt suinteresuotos pateikti visus savo argumentus pirmosios instancijos teisme ir
siekt tik kuo greiiau perkelti bylos nagrinjim apeliacins instancijos teism. Dar
daugiau, proceso ali pareiga elgtis siningai yra i esms nesuderinama su faktinio
pagrindo keitimu (papildymu), kai tai atliekama net po apeliacinio skundo primimo
556
-747/2007).
4. ABT 136 straipsnis numato byl apeliacine tvarka nagrinjanio teismo teis
tikrinti tiek apskstosios, tiek neapskstosios sprendimo dali teistum ir pagrstum,
taip pat sprendimo teistum ir pagrstum t asmen atvilgiu, kurie skundo nepadav.
Apeliantas visada skundia tik nepalank teismo sprendim, todl paminta statymo
leidjo formuluot galt suteikti pagrind manyti, kad administraciniame procese gali-
ma priimti ir blogesn apeliantui sprendim nei yra skundiamas. Taiau nors ABT kai
kurie svarbs apeliacijos principai tiesiogiai neireikti, juos aikiai suformulavo teism
praktika. Pirma, apeliacins instancijos teismas paprastai netikrina t sprendimo dali,
kurios apeliantui naudingos ir kuri jis neskundia. Antra, i ios bendro pobdio tai-
sykls logikai kyla draudimas apeliacijos instancijos teismui priimti sprendim, blogi-
nant apelianto padt, palyginti su ta, kuri nustatyta skundiamu pirmosios instancijos
teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateik (2009 m. spalio 16 d.
502
teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 216 p.). Tai vadinama principu non reformatio
in peius, kuriuo utikrinama galimyb sksti pirmosios instancijos teismo sprendim
ir apeliacin skund pateikianiam asmeniui nereikia bijoti, kad apeliacins instancijos
teismo sprendimas bus maiau palankus nei tas, kur jis skundia. Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas, atsivelgdamas princip, apsibr bylos nagrinjimo
ribas nurodydamas, kad dl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacin skund
padav tik pareikja, t. y. asmuo, kuriam buvo taikyta tarnybin atsakomyb, todl re-
miantis non reformatio in peius (draudimo keisti blogj pus) principu, jis nevertins t
pareikjos veik, kurias pirmosios instancijos teismas nepripaino paeidimais (2008
m. spalio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
- 2681/2008). Taip pat, remiantis
iuo principu, apeliacins instancijos teismas, nustats, kad pareikjui priteista daugiau
nei priklaus bylinjimosi ilaid atlyginimo, nesumaino priteistos sumos (2012 m.
858
-264/2012).
5. Apeliacijos objektas tvirtintas ABT 127 straipsnio 1 dalyje, i kurios matyti,
kad apeliacine tvarka gali bti skundiami nesiteisj apygard administracini teism
sprendimai. Paymtina, jog apeliacijos objektas yra ir kai kurios pirmosios instancijos
teismo nutartys, taiau j apskundimui skirtas ABT dvideimt antras skirsnis (plaiau
apie tai r. Apibendrinimo skyri VII.2. BYL PAGAL ATSKIRUOSIUS SKUNDUS
PROCESAS).
Apeliacin proces inicijuoti gali visi proceso dalyviai (ABT 130 str. 1 d.), toki
savo teis gyvendindami paduodant apeliacin skund, kurio turiniui keliami reikalavi-
mai tvirtinti ABT 130 straipsnyje. Vadinasi, apeliacinio skundo paduoti negali paduoti
bylos nagrinjim netraukti asmenys. Jie savo teises gali ginti paduodami praym
dl proceso atnaujinimo ABT IV skyriuje nustatyta tvarka ir slygomis. Apeliaciniai
skundai paduodami arba tiesiogiai apeliacins instancijos teismui, arba per teism, ku-
844
rio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas. Gavs skund, apeliacins ins-
tancijos teismas ireikalauja administracin byl ir sprendia skundo primimo klau-
sim. Prireikus apeliacinio skundo primimo klausim apeliacins instancijos teismas
gali perduoti sprsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar
nutartis yra skundiami (ABT 129 str.). Apeliacinis skundas gali bti paduodamas per
keturiolika dien nuo sprendimo paskelbimo, j praleidus terminas gali bti atnauji-
namas ABT 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (plaiau apie procesinius termi-
nus ir j atnaujinim r. Apibendrinimo skyri II.10.1. Praleisto termino atnaujinimas).
Vadinasi, ABT 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino
eigos pradi sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio su-
inojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Paymtina, kad administracin-
je byloje Nr. TA
143
-53/2011 teisj kolegija konstatavo, jog keturiolikos dien terminas
apeliaciniam skundui paduoti statym leidjo nustatytas kaip pakankamas objektyviai
vertinus galimyb parengti tok procesin dokument (nesvarbu, kokia bylos apimtis ar
sudtingumas) (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. TA
143
-53/2011).
Jei asmuo prao pratsti apeliacinio skundo padavimo termin, kai jis jau yra pasibaigs,
toks praymas gali bti vertinamas kaip praymas atnaujinti praleist termin (2012 m.
822
-61/2012). ABT 134 straipsnio 3
dalies 1 punkte bei 7 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus
jam paduoti nustatyt termin ir nepraoma io termino atnaujinti arba toks praymas
nebuvo patenkintas, skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui, o jei
ios aplinkybs paaikja nagrinjant byl apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nu-
traukiamas.
Apeliacinio skundo primimo klausim sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne
vliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skun-
das paduodamas apeliacins instancijos teismui, per tris dienas, kai ireikalaujama
administracin byla (ABT 134 str. 1 d.). ioje stadijoje galima priimti trejopo pobdio
nutartis: pirma, priimti apeliacin skund, jei vykdyti visi ABT reikalavimai; antra, nu-
statyti termin trkumams paalinti (ABT 134 str. 2 d.); treia, atsisakyti skund pri-
imti ir grinti j padavusiam asmeniui, jei jis neatitinka ABT 134 straipsnio 3 dalyje
nustatyt reikalavim.
6. ABT 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacin skund pasirao j paduo-
dantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal statym. Kai apeliacin skund paduoda
advokatas, atstovas pagal statym, moni ar institucij vadov galioti asmenys, prie jo
turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens galiojimus. Kalbant
apie advokat padjj teis bti atstovais pagal pavedim administraciniame teisme,
paymtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Advokat-
ros statymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, yra konstatavs, jog tais atve-
jais, kai apeliacin skund paduoda advokato padjjas vertintina, kad skund padav
asmuo, neturintis tokios teiss, kadangi advokato padjjas gali atstovauti tik pirmosios
instancijos teisme. Kitaip tariant, administracini teism praktikoje laikomasi pozici-
jos, jog Advokatros statymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas advokato
padjjui galimyb atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose reikia draudim
advokato padjjui atlikti atitinkamus veiksmus apeliacins instancijos teisme (2011 m.
525
-114/2011).
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripainta, kad teis pa-
845
duoti atskiruosius skundus neturi bti atskirai aptariama galiojime, kaip atskira atstovo
pagal pavedim teis paduoti atskiruosius skundus, jeigu galiojime yra nustatyta teis
apsksti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir nutartis (2010 m. spalio 1 d. nutar-
858
-530/2010).
8. Taiau galiojime neaptarus teiss apsksti pirmosios instancijos teismo spren-
dimus ir nutartis, pareikjo vardu negali bti teikiami ir atskirieji skundai. Vis dlto,
jei i bylos mediagos nra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint galiojim (pvz.,
byloje yra orderis, kuris nesuteikia teiss apsksti teismo sprendim), teismas turt
nustatyti termin trkumams paalinti ar pasilyti atstovui pateikti papildomus duo-
menis apie jiems suteiktus galinimus, o ne i karto atsisakyti priimti atskirj skund ar
nutraukti apeliacin proces (2006 m. birelio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
6
-382/2006).
9. Kai galiojime numatyta atstovo teis apsksti teismo sprendimus ir nutartis,
atskirai gali bti neaptarta atstovo pagal pavedim teis pasirayti apeliacin skund.
756
-447/2008 pareikjas skund pirmosios instancijos
teismo nutart atsisakyti priimti jo skund. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ats-
tovavimo sutartyje advokatui buvo suteikta teis apsksti teismo sprendimus apeliacine
tvarka, o ios sutarties skliaustuose nurodoma galiojim apimtis surayti ir pateikti
apeliacin skund nesuteik advokatui teiss pasirayti teikiam skund. Lietuvos vy-
riausiojo administracinio teismo teisj kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo
nuostat aikinimu nesutiko. Atstovavimo sutartyje rayta tikslinanti fraz ,,surayti ir
pateikti, teisj kolegijos vertinimu, advokatui suteiktos teiss apsksti teismo sprendi-
m nesusiaurino. Teisj kolegija paymjo, kad Administracini byl teisenos statyme
nra nuostatos, numatanios, kad advokato teis pasirayti kliento vardu paduodamus
procesinius dokumentus kiekvien kart turi bti dar atskirai aptarta. Pirmosios instan-
cijos teismo nutartis, kuria pareikjo apeliacin skund atsisakyta priimti, panaikinta
(2008 m. rugpjio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
756
-447/2008)
Kita vertus, jeigu sutartyje dl teisini paslaug teis apsksti teismo sprendimus ir
nutartis yra aptarta, taiau i teis yra susiaurinta ir konkretizuota, nurodant, kad atstovui
yra suteikta teis pateikti apeliacin skund dl konkretaus pirmosios instancijos teismo
sprendimo, ji neapima teiss paduoti atskirojo skundo dl kit pirmosios instancijos teis-
mo nutari (2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-530/2010).
10. Administracini byl teisenos statymo 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
jeigu apeliacinis skundas neatitinka io statymo 130 straipsnio reikalavim, nutartimi
nustatomas terminas trkumams paalinti. Administracinje byloje Nr. AS
442
-56/2009
teisj kolegija, nustaiusi, kad pareikjo vardu apeliacin skund padav atstovas, ta-
iau prie apeliacinio skundo jis nepridjo galiojimus atstovauti pareikjui patvirti-
nanio dokumento, konstatavo, kad esant tokioms aplinkybms, pirmosios instancijos
teismas turjo laikytis Administracini byl teisenos statymo 134 straipsnio 2 dalies
nuostat ir nustatyti termin apeliacinio skundo trkumams paalinti. Teisj kolegija
pabr, kad apeliacin skund turi bti atsisakoma priimti Administracini byl teise-
nos statymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu tuo atveju, kai i bylos duomen
yra aiku, jog apeliacin skund paduodantis atstovas neturi atitinkam galiojim. Tei-
sj kolegijos vertinimu, nagrintu atveju pirmosios instancijos teismui priimant skun-
diam nutart daryti toki ivad pakankamo pagrindo nebuvo (2009 m. sausio 30 d.
442
-56/2009). Pastebtina, kad jei aplinkyb, jog
846
skund padav asmuo, neturintis teiss j paduoti, paaikja nagrinjant byl apeliacine
tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABT 134 str. 7 d.).
11. ABT 132 straipsnis tvirtina padavusiems apeliacin skund asmenims teis
atsisakyti skundo iki teismo posdio pradios, jeigu byla nagrinjama raytinio pro-
ceso tvarka, arba iki baigiamj kalb, jeigu byla nagrinjama odinio proceso tvarka.
Jeigu sprendimas nebuvo apskstas kit asmen, teismas nutartimi apeliacin proce-
s nutraukia, apeliacinio skundo atsisaks asmuo pakartotinai j paduoti neturi teiss.
Teism praktikoje laikomasi nuostat, kad sprendiant, ar procesas iuo pagrindu nu-
trauktinas, vertintina, ar atsisakymas nuo skundo yra beslyginis, ar apeliacinio proceso
nutraukimas nepaeis kit asmen teisi ir teist interes, ar asmeniui aikios atsisa-
kymo nuo apeliacinio skundo pasekms (2011 m. spalio 11 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
858
-3651/2011). Administracinje byloje Nr. A
858
byl nutrauk tik nustaiusi, kad (i) kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo
sprendimo apskund nebuvo (132 str. 2 d.); (ii) asmuo, pateiks skundo atsisakym, ino
io veiksmo procesines pasekmes, numatytas ABT 132 straipsnio 3 dalyje, t. y. tai, kad
apeliacinio skundo atsisaks asmuo pakartotinai j paduoti neturi teiss bei (iii) apelia-
cinio proceso nutraukimas kit asmen teisi ir teist interes nepaeidia (2011 m.
858
-2891/2011). ABT 132 straips-
nio 2 dalies nuostatos, be kita ko, taikomos pareikjui pateikus atskirojo skundo atsi-
sakym, kadangi pagal ABT 148 straipsn atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti
taikomos taisykls, reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus
statyme numatytas iimtis (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinje byloje Nr.
AS
63
-514/2011). Pastebtina, kad atsisakius apeliacinio skundo ir dl to nutraukus ape-
liacin proces, pirmosios instancijos teismo sprendimas lieka galioti.
12. statyme tvirtintos dvi bylos nagrinjimo apeliacine tvarka formos: odin arba
raytin. Teisj kolegija raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant nagrinjim teisme
proceso dalyvi ir teismui neieinant posdi sal, gali isprsti apeliacin skund,
jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisaky-
ti j priimti. iuo atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir
priima nutart dl sumokto yminio mokesio grinimo; 2) konstatuoja, jog yra io
statymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo ne-
galiojimo pagrindai (ABT 137 str. 1 d.). Be to, raytinio proceso tvarka byla gali bti
isprsta ir tais atvejais, kai odin bylos nagrinjim neatvyksta nei bylos alys, nei j
atstovai, nors apie posdio laik ir viet jiems buvo tinkamai praneta (ABT 137 str.
4 d.). Paymtina, jog 2012 m. balandio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos adminis-
tracini byl teisenos statymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsni
pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 47
1
straipsniu statymas, kuriuo pakeista
ABT 137 straipsnio 1 dalis ir tvirtinta raytinio proceso galimyb ir kitais nei pirmiau
paminti atvejais. Taigi nuo 2012 m. liepos 1 d. apeliacinis skundas bus nagrinjamas
raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant nagrinjim teisme proceso dalyvi ir jiems
nedalyvaujant, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, kad odinis bylos nagrinjimas
yra btinas. Proceso alys apeliaciniame skunde, atsiliepime apeliacin skund arba
kitame procesiniame dokumente gals pateikti motyvuot praym nagrinti byl odi-
nio proceso tvarka, taiau atsivelgti praym teismui nebus privaloma. Atkreiptinas
dmesys, kad apeliaciniai skundai, paduoti iki minto statymo sigaliojimo, turs bti
nagrinjami iki io statymo sigaliojimo galiojusia tvarka (Lietuvos Respublikos admi-
847
nistracini byl teisenos statymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straips-
ni pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 47
1
straipsniu statymo 14 str.).
13. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis: 1) pirmosios instan-
cijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund atmesti; 2) panaikinti pir-
mosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim (iuo atveju priimamas
teismo sprendimas); 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios ins-
tancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendi-
m, o byl nutraukti arba skund palikti nenagrint, jeigu nustatomos io statymo 101
ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybs (ABT 140 str. 1 d.).
Apeliacins instancijos teismas, panaikins apskst teismo sprendim, turi teis
perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu: 1) sprendimas pa-
naikinamas dl io statymo 142 straipsnyje nurodyt pagrind; 2) bylos aplinkybms
iaikinti btina surinkti daug nauj rodym; 3) pirmosios instancijos teismas inagri-
njo ne visus byloje pareiktus reikalavimus (ABT 141 str. 1 d.). Pirmuoju atveju bylos
grinimas pirmosios instancijos teismui grindiamas tuo, jog tinkamo proceso pirmo-
sios instancijos teisme nebuvo, todl j reikia pakartoti, kad alys neprarast galimybs
pasinaudoti instancine teism sprendim kontrole. iuo aspektu paymtina, jog ABT
142 straipsnis tvirtinta dvejopus sprendimo naikinimo pagrindus: pirma, procesins
teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas, jeigu dl ios paaidos galjo
bti neteisingai isprsta byla (ABT 142 str. 1 d.), antra, specials procesins teiss nor-
m paeidimo arba netinkamo j pritaikymo atvejai, kai sprendimas vienareikmikai
naikinamas (ABT 142 str. 2 d.). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas pa-
naikino pirmosios instancijos teismo sprendim ir grino byl jam nagrinti i naujo
nustats, kad teismas neisiaikino, nenagrinjo ir nenustat vis teisikai reikming
aplinkybi, susijusi su pareikjos B. G. tarnybine veikla 2010 metais ir atsakovo at-
liktu jos veiklos vertinimu, t. y. neinagrinjo svarbiausi teisini ir faktini klausim,
kas ABT 142 straipsnio 1 dalies prasme laikytina paaida, dl kurios buvo neteisingai
isprsta byla. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisikai verti-
nus reikmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instan-
cijos teisme, bt paeista proceso alies teis apeliacij, o tai lemt teiss bent kart
apsksti nepalank teismo sprendim instancine teism sprendim kontrols tvarka
paeidim. Byla turi bti nagrinjama beveik visa apimtimi i naujo, nustatyti proceso
paeidimai, kurie negali bti itaisyti apeliacins instancijos teisme, prioritetas turi bti
teikiamas teisingam bylos inagrinjimui, todl byla grinama nagrinti i naujo pir-
mosios instancijos teismui, o ne priimamas naujas sprendimas (2012 m. balandio 5 d.
520
-1742/2012).
14. Antruoju atveju, t. y. kai bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj
rodym, byla grainama, jei nebuvo atskleista bylos esm, o tikriesiems alis siejusiems
santykiams nustatyti bei ginui isprsti btina rinkti daug nauj rodym. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas grino iuo pagrindu byl pirmosios instancijos
teismui nustats, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareikjo reikalavi-
m priteisti neturtin al atmet be kita ko nurods, jog nors pareikjas dl kalinimo
slyg galjo patirti tam tikrus nepatogumus, taiau byloje nra duomen, kad buvimo
Lukiki TI-K metu jis skundsi kalinimo slygomis. Apeliacins instancijos teismas
konstatavo, jog nors atsakovas neneigia, kad pareikjas buvo laikomas kamerose, kur
848
kiekvienam asmeniui teko maiau nei 5 m
2
kameros ploto, taiau pirmosios instanci-
jos teismas neisiaikino, kiek asmen konkreiu laikotarpiu buvo laikoma nurodytose
kamerose kartu su pareikju, t. y. nenustat bylai reikming aplinkybi, kurios duot
pagrind daryti rodymais pagrst ivad, kaip, kokiu mastu Lukiki tardymo izoliato-
riaus-kaljimo administracija paeid pareikjo subjektin teis. Atsivelgiant tai, teis-
mas prijo ivad, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas tik tam
tikras aplinkybes, nepateik padarytas ivadas patvirtinani rodym, j neanalizavo,
neireikalavo ir nevertino bylai reikming rodym, todl sprendimas naikintinas, o
byla perduotina teismui nagrinti i naujo ir dl to, kad btina rinkti ir vertinti daug
nauj rodym (2011 m. kovo 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
756
-296/2011).
15. Apeliacins instancijos teismas turi teis grinti byl nagrinti i naujo ir tuomet,
kai pirmosios instancijos teismas inagrinjo ne visus byloje pareiktus reikalavimus. is
bylos grinimo pagrindas yra susijs su ABT 86 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata,
jog teismo sprendime turi bti atsakyta visus pareikjo pareiktus pagrindinius reika-
lavimus (2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
442
-2721/2011). iuo
pagrindu galimas bylos grinimas pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo ir
tik neisprsto reikalavimo dalyje, taiau jei byloje pareikti keli reikalavimai, kuri vie-
nas neinagrintas, taiau jie neatsiejamai susij, sprendimas naikinamas visa apimtimi
525
-597/2010).
16. Pastebtina, kad bylos grinimo i naujo nagrinti pirmosios instancijos teis-
mui instrumentas neturt bti naudojamas formaliai. Net ir nustaius bylos grinimo
pagrindus, apeliacins instancijos teismas gali neperduoti bylos pirmosios instancijos
teismui nagrinti i naujo ir pats priimti nauj sprendim, jeigu naujas bylos nagrinji-
mas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti galutinio sprendimo primim (ABT
141 str. 2 d.). Apeliacinio proceso administracinje byloje paskirtis yra pirmosios ins-
tancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teistumo, tiek jo pagrstumo
aspektais. Tai atliekama nagrinjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus. Vienas i
administracinio proceso tiksl yra operatyvus ikilusio teisinio gino isprendimas. io
tikslo neatitikt pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas ir bylos gri-
nimas i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, jeigu naujas bylos nagrinji-
mas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti galutinio sprendimo primim. Todl
kiekvienu atveju sprendiant, ar yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo
sprendim ir byl grinti nagrinti i naujo, turi bti vertinta, ar tam yra pakankamas
teisinis pagrindas. Administracini teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei ape-
liacins instancijos teismas, gyvendindamas savo teis tikrinti apskst teismo spren-
dim tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais, gali pats nustatyti visas teisikai reikmingas
aplinkybes ir tinkamai joms pritaikyti atitinkamas teiss normas, bei nra kit esmini
klii procesiniam sprendimui apeliacins instancijos teisme priimti (pvz., nra abso-
liui pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrind), byla pirmosios
instancijos teism neturt bti grinama. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas
pats turt priimti atitinkam procesin sprendim. iuo tikslu apeliacins instancijos
teismas, be kita ko, gali pasinaudoti galimybe prayti pateikti papildomus duomenis ar
paaikinimus, o sprendimas priimti galutin sprendim byloje, jos negrinant pirmo-
sios instancijos teism, paprastai priimamas, kai nauj rodym rinkti nebra poreikio,
bylai reikmingos faktins aplinkybs yra inomos (2011 m. gruodio 15 d. sprendimas
502
-2277/2011).
849
Aptariamas aspektas paprastai yra itin aktualus tose bylose, kuriose sprendiami
ginai, tiesiogiai susij su asmens statusu ir kitomis socialiniu aspektu jautriomis sriti-
mis, o visuomens interesas aikiai reikalauja, kad bylos bt isprstos daug spariau.
Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas, sprsdamas dl Migracijos depar-
tamento priimto ir pareikjo ginijamo sprendimo Dl atsisakymo pakeisti leidim
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilieiui V. Y., kuriuo
pripainta, kad pareikjo 2008 m. rugpjio 16 d. sudaryta santuoka su Lietuvos Res-
publikos piliete T. K. yra ktyvi, pagrstumo, nustat, kad atsakovas tinkamai nesigilino
nagrinjam santyki individualum, pareikjo atvilgiu prim nepakankamai pa-
grst sprendim, neatitinkant Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio individu-
aliam administraciniam aktui keliam reikalavim. Teismas, prieingai nei konstatavo
pirmosios instancijos teismas, sprend, jog atsakovas nepagrstai padar ivad, kad na-
grinjamoje administracinje byloje surinkt duomen kontekste yra rimtas pagrindas
manyti, jog pareikjo santuoka yra ktyvi, todl ginijamas atsakovo sprendimas yra
naikintinas. Apeliacins instancijos teismas nurod, jog visapusikam, isamiam ir objek-
tyviam susiklosiusios situacijos vertinimui, ar pareikjo sudaryta santuoka i tikrj
yra sudaryta dl aki, siekiant pareikjui gauti leidim laikinai gyventi Lietuvoje, reikia
surinkti ir vertinti daugiau nauj rodym, dl ko yra pagrindas pirmosios instancijos
teismo sprendim panaikinti ir perduoti byl nagrinti i naujo, taiau atsivelgdama
nagrinjamos bylos specikum, jog kilusio gino isprendimas turi tiesiogins ta-
kos usienieio teisinei padiai Lietuvos Respublikoje, teisj kolegija konstatavo, kad
administracins bylos grinimas pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo gali
uvilkinti galutinio sprendimo primim ir tai neatitikt vieno i administracinio pro-
ceso tiksl operatyvaus ikilusio teisinio gino isprendimo, todl teisj kolegija nu-
sprend pirmosios instancijos teismo sprendim panaikinti ir priimti nauj sprendim
pareikjo skund tenkinti i dalies, panaikinant atsakovo Migracijos departamento
priimt ginijam sprendim ir pareigojant atsakov inagrinti pareikjo praym
pakeisti leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje i naujo (2012 m. vasario 13 d.
822
-1727/2012).
17. Paymtina, jog ABT 141 straipsnio 2 dalyje tvirtinta apeliacins instancijos
teismo pareiga paiam priimti sprendim, jei naujas bylos nagrinjimas pirmosios ins-
tancijos teisme gali uvilkinti galutinio sprendimo primim, negali paneigti kit svar-
bi proceso princip bei proceso ali teisi (2009 m. gruodio 7 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. A
556
-1315/2009).
18. Materialins teiss norm paeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo
sprendim panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pri-
taik arba iaikino (ABT 143 str.), tuo tarpu procesins teiss norm paeidimas arba
netinkamas j pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendim tik tada, jeigu dl ios pa-
aidos galjo bti neteisingai isprsta byla (ABT 142 str. 1 d.), iskyrus ABT 142 straips-
nio 2 dalies 18 punktuose tvirtintus atvejus, kurie visais atvejais yra pagrindas naikinti
pirmosios instancijos teismo sprendim. Pastarieji atvejai pripastami absoliuiais spren-
dimo negaliojimo pagrindais, kuri buvim teismas paprastai tikrina ex ocio (2010 m.
rugsjo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-849/2010), iskyrus ABT 142 straips-
nio 2 dalies 7 ir 8 punkte tvirtintus atvejus. Taigi absoliuiais sprendimo negaliojimo
pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo
arba paeidiant funkcinio ar iimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams
850
taisykles arba byl rinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam
teismui taisykles; 2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti bylo-
je asmen teisi ir pareig; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisjo nepasiray-
tas arba jeigu sprendim pasira ne tas teisjas, kuris nurodytas sprendime; 4) pirmosios
instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl; 5) sprendimas,
nutartis yra be motyv; 6) byloje nra teismo posdio garso rao, iskyrus atvejus, kai
byla nagrinjama raytinio proceso tvarka; 7) pirmosios instancijos teismas inagrinjo
byl, kai nebuvo nors vieno i proceso dalyvi, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie
teismo posdio laik ir viet, ir toks asmuo ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund;
8) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo iurkiai paeistos proceso kal-
bos taisykls, ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin
skund (ABT 142 str. 2 d.).
19. ABT 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte tvirtintu pagrindu sprendimas naikina-
mas, kai konstatuojama neteista teismo sudtis. Reikalavimas, jog byl inagrint tei-
stos sudties teismas, yra svarbi asmens teiss tinkam teismo proces gyvendinimo
garantija. Teismo sudtis pripastama neteista nustaius ABT septintojo skirsnio, re-
glamentuojanio teismo sudt bei nualinimus, nuostat paeidimus, t. y. teismo sudtis
neatitinka statymo reikalavim, teismas buvo alikas, paeistas draudimas teisjui pa-
kartotinai dalyvauti nagrinjant byl (2011 m. rugpjio 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
556
- 2243/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
62

2974/2011; plaiau apie teismo sudties ir nealikumo reikalavimus r. Apibendrinimo
skyri III.1. TEISMO SUDTIS, NUALINIMAI).
20. ABT 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte tvirtintu pagrindu sprendim galima pa-
naikinti ne visais atvejais, kai teismas netraukia proces vis teisin suinteresuotum
turini asmen, o tik tais, kai tai susij su statymo nurodytomis pasekmmis, t. y. spren-
dimu turi bti nusprsta dl toki asmen teisi ir pareig. Teism praktika patvirtina, jog
mintos teiss normos taikymo poiriu, nusprendimas suprantamas kaip teisi ir parei-
g asmeniui nustatymas, pripainimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas,
kuris turi takos netraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padiai ar teisiniam statusui.
Galima teismo sprendimo ar nutarties taka byl netraukto ir joje nedalyvavusio asmens
teisms ir pareigoms nustatoma atsivelgiant konkrei ginijam materialini teisini
santyki turin (2010 m. rugsjo 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
502
-849/2010;
plaiau iuo klausimu taip pat r. Apibendrinimo skyri VIII.6.7. Jeigu sprendime teismas
pasisak dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar pareig).
21. ABT 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog sprendimo negaliojimu pa-
grindu yra sprendimo, nutarties buvimas be motyv. Paymtina, jog apeliacins instan-
cijos teismo sprendimui motyvuoti gali bti pakankama paymti, jog teismas sutinka
su emesns instancijos teismo motyvais juos tiesiog raant sprendim arba nurodant,
jog su tokiais motyvais sutinkama (2011 m. lapkriio 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
525
-2827/2011). Laikoma, kad sprendimas (nutartis) yra be motyv, kai jis
apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba i procesinio dokumento turinio neaiku,
kuo vadovaudamasis teismas padar ivad, suformuluot teismo sprendimo (nutarties)
rezoliucinje dalyje. Teismo pareiga pagrsti priimt sprendim neturt bti supran-
tama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti kiekvien argument (2012 m. vasario 24 d.
nutartis administracinje byloje Nr. P
146
-10/2012; plaiau iuo klausimu taip pat r. Api-
bendrinimo skyrius V.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai, VIII.6.8. Jeigu
851
sprendimas ar nutartis yra be motyv).
22. ABT 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas gali bti taikomas nustaius tokias aplin-
kybes: 1) teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i proceso dalyvi, kuriam nu-
statyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet; 2) toks asmuo ia aplinkybe
grindia savo apeliacin skund. Taigi pamintas punktas galt bti taikomas tik pagal
proceso dalyvio, kuriam nebuvo praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet, apelia-
cin skund (2008 m. liepos 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-1284/2008).
Taigi proceso dalyvio priekaitai teismui, kad kitam asmeniui nebuvo praneta apie byl
nesudaro pagrindo taikyti aptariam norm. Panaios slygos tvirtintos ir ABT 142
straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui, tai yra: 1) nagrinjant byl pirmosios instancijos
teisme, buvo iurkiai paeistos proceso kalbos taisykls; 2) toks asmuo ia aplinkybe
grindia savo apeliacin skund. ABT 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraci-
ni byl procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. To paties
straipsnio 4 dalis numato, jog asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuoja-
ma teis naudotis vertjo paslaugomis. Taigi paprastai toks paeidimas nustatomas, kai
pirmosios instancijos teisme asmeniui neutikrinamas vertjas. Pavyzdiui, Vyriausiasis
administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim nustats, jog
teismo posdio, kuriame nusprsta bylos nagrinjim atidti, metu dalyvavo vertja,
taiau duomen, kad vertja dalyvavo ir teismo posdio, kuriame byla buvo inagri-
nta i esms, metu, nra. Teismo posdio protokole duomen, patvirtinani, kad
teismas aikinosi, ar pareikjai reikalingos vertjo paslaugos, bei sil jai pasinaudoti
vertjo paslaugomis, o pareikja j bt atsisakiusi, taip pat nra. vertins pareikjos
pripainim, jog ji nemoka lietuvi kalbos, nra tikra, jog pirmosios instancijos teisme
visk suprato ir klausimus atsak teisingai, teismas padar ivad, kad pirmosios ins-
tancijos teismas neutikrino, kad procesas vykt pareikjai suprantama kalba. Apeliaci-
ns instancijos teismas paymjo, jog bylos proceso metu vartojami speciniai teisiniai
terminai, kurie pareikjai, nesuprantaniai lietuvi kalbos, galjo bti neaiks, todl
nagrinjant byl teismo posdio metu privaljo bti utikrintas vertjo dalyvavimas,
o to nepadarius, paeistos proceso kalbos taisykls bei paeista asmens teis inoti (su-
vokti) jo atvilgiu atliekamus veiksmus (2009 m. spalio 5 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
63
755/2009).
23. ABT netvirtinta taikos sutarties sudarymo galimybs, taiau tokia praktika
administraciniame procese taikoma. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo spren-
dimas naikinamas, o byla, patvirtinus taikos sutart, nutraukiama ABT 101 straipsnio
3 punktu, kaip pareikjui atsisakius skundo. Pavyzdiui, pasisakydamas dl galimybs
patvirtinti taikos sutart administracinje byloje ir toki sutart patvirtindamas, Vyriau-
siasis administracinis teismas paymjo, kad pagal ABT 4 straipsnio 6 dal, tuo atve-
ju, jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk, teismas taiko statym, regla-
mentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra, vadovaujasi bendraisiais
statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai
reikia, kad teisingumui vykdyti atitinkamoje administracinje byloje gali bti vado-
vaujamasi statymo analogija bei bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, sprendiant taikos sutarties patvirtinimo
klausim, kaip vien i bd teisingumui pasiekti, pagal analogij taikytinos CK bei
CPK nuostatos, konkreiai CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje tvirtin-
tos taisykls (2012 m. kovo 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-361/2012).
852
VII.2. Byl pagal atskiruosius skundus procesas
(ABT 148 152 str.)
24. Pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis
isprendiami ne maiau svarbs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teiss
bti iklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad proceso aliai bt
suteikta galimyb apsksti, jo manymu, neteist ir nepagrst nutart. Tokiais atvejais
paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinjimui taikomos taisykls,
reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus ABT dvideimt an-
trame skirsnyje numatytas iimtis (ABT 148 str.). Taigi remiantis ABT 148 straipsniu,
atskiriesiems skundams paduoti i esms taikomos tos paios taisykls, reglamentuo-
janios skundo primim apeliacins instancijos teisme (2011 m. sausio 28 d. nutart
442
-26/2011, 2010 m. liepos 2 d. nutart administracinje
byloje Nr. AS
556
-351/2010 ir kt.).
Apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nu-
tartys. ABT 149 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisjo) nu-
tartis proceso alys gali apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui: 1) io
statymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai.
Pavyzdiui, ABT numato, jog atskiruoju skundu gali bti skundiama teismo nutartis dl
sprendimo iaikinimo (94 str. 3 d.), dl bylos sustabdymo (98 str. 2 d.), dl bylos nutrau-
kimo (102 str. 2 d.) ir kt. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei
bylos eigai, kai dl jos primimo procesas apskritai negali prasidti (pavyzdiui, nutartis
atsisakyti priimti skund) ar tam tikrais atvejais toliau tstis (pavyzdiui, nutartis, kuria
atsisakoma tenkinti pareikjo praym dl administracins bylos atnaujinimo 2012 m.
kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
-198/2012), arba dl nutarties primi-
mo procesas byloje ubaigiamas (pavyzdiui, nutartis palikti skund nenagrint).
Nenustaius ABT 149 straipsnio 1 dalies slyg, teismo nutarties sksti atskiruoju
skundu negalima, taiau motyvai dl jos teistumo ir pagrstumo gali bti traukti ape-
liacin skund. I Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad yra neskun-
diamos nutartys: priimti skund (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
858
-720/2011), nustatyti termin trkumams paalinti (2011 m. gruodio 16 d.
822
-719/2011), skirti ekspertiz (2011 m. gegus
822
679/2011), ireikalauti rodymus (2009 m.
lapkriio 6 d. AS
438
-654/2009), atmesti pastabas dl teismo posdio protokolo (2011 m.
525
-147/2011), dl procesini teisi
iaikinimo (2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
858
210/2010),
dl neinagrintos bylos mediagos pripainimo kondencialia ir neteikimo susipainti
bei kopijuoti (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
556
-480/2010),
dl byl sujungimo, iskyrimo ir perdavimo (2010 m. birelio 19 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. AS
525
-397/2010, 2009 m. birelio 12 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
143
313/2009), dl neatleidimo nuo yminio mokesio (2010 m. kovo 10 d. nutar-
143
111/2010), dl atsisakymo priimti praym itirti
norminio administracinio akto teistum ryium su individualia byla (2009 m. spalio 16
143
568/2009), dl nutarties atsisakyti pratsti
arba pratsti teismo paskirt nepasibaigus procesin termin (2012 m. sausio 13 d. nu-
853
602
-87/2012), dl bylos nagrinjimo atidjimo ir kt.
25. Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama,
ne vliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, taiau jeigu skundia-
ma nutartis, statymo nustatyta tvarka priimta nagrinjant byl alims nedalyvaujant,
atskirasis skundas gali bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao
teikimo dienos (ABT 149 str. 2 d., 3 d.). Aikindamas pastarj nuostat dl termino
eigos nuo nuorao teikimo dienos, Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrs,
jog ji taikytina tik tuomet, kai atitinkami klausimai teismo sprendiami raytinio pro-
ceso tvarka, ali nekvieiant, j praneimais ar aukimais apie teismo posdio viet ir
dat neinformuojant, o tuo atveju, kai alys bylos nagrinjim tiesiog neatvyksta, ne-
turi takos priimtos teismo nutarties apskundimo tvarkai (2012 m. vasario 2 d. nutartis
525
-127/2012). Taigi statyme numatytas septyni dien
terminas nutariai apsksti skaiiuojamas nuo nutarties paskelbimo, kai byla inagrin-
ta dalyvaujant alims (odinio proceso tvarka), o nuo nutarties nuorao teikimo dienos
pastarosioms nedalyvaujant (raytinio proceso tvarka). Pavyzdiui, administracinje
byloje Nr. AS
11
-112/2005 nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo inagri-
nta odinio proceso tvarka, o pareikjo atstov dalyvavo 2005 m. sausio 25 d. teismo
posdyje. Teismo nutartis, atidjus procesinio sprendimo primim ir paskelbim, pri-
imta ir paskelbta 2005 m. vasario 3 d., todl paskutin atskirojo skundo dl ios nutarties
padavimo diena buvo 2005 m. vasario 10 d. (ABT 149 str. 2 d.). Pareikjas atskirj
skund padav 2005 m. vasario 15 d., t. y. praleids nustatyt termin (2005 m. kovo 31
11
-112/2005).
Nustatyti terminai atskirajam skundui paduoti nra naikinamieji ir gali bti atnau-
jinami (plaiau apie procesini termin atnaujinim r. Apibendrinimo skyri II.10.1.
Praleisto termino atnaujinimas).
26. Teismas atskirj skund nagrinja paprastai nekviesdamas bylos ali, t. y. ray-
tinio proceso tvarka (ABT 150 str. 2 d.). Nuo ios taisykls nukrypstama, kai atskirojo
skundo inagrinjimui nepakanka raytins bylos mediagos, reikia papildomai iklau-
syti proceso dalyvius odiniame teismo posdyje ir dl to odinis procesas tikslingas
442
-41/2012).
Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, turi teis savo nutar-
timi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist; 2) pakeisti pirmosios
instancijos teismo nutart i dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir
isprsti klausim i esms; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduo-
ti klausim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (ABT 151 str.).
VIII. Proceso atnaujinimas administracinje byloje
VIII.1. Proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esm
1. Inagrinjus byl ir siteisjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutariai), bylos
procesas yra laikomas baigtu, o proceso ali ginas galutinai isprstu. Taiau ir si-
teisjus teismo sprendimui ilieka tikimyb, jog dl tam tikr aplinkybi siteisjusio
teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrstu ir teistu, todl esant iim-
854
tinms, statyme nustatytoms aplinkybms, procesas gali bti atnaujinamas ir siteisjs
teismo sprendimas peririmas. Dl i prieasi statym leidjas yra tvirtins spe-
cial institut proceso atnaujinim (ABT IV skyrius), t. y. atitinkam administracinio
proceso stadij, kurios pagrindinis tikslas utikrinti teisingumo vykdym bei tinkam
teiss teismin gynyb gyvendinim, siekiant patikrinti, ar siteisj teism procesiniai
sprendimai nepaeidia statym saugom asmen teisi ir interes, taip pat padti i-
vengti galimo neteisto teismo procesinio sprendimo teisini pasekmi (2010 m. bire-
lio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
63
261
-20/2012 ir kt.).
2. Atsivelgiant tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant siteisjusiam
teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebt trikdomas siteisjusio teismo
sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosiusi teisini santyki stabilumas,
statym leidjas proceso atnaujinimo stadij sukr ne kaip prastin, o kaip iimtin
teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols form, apsaugani visos teistvar-
kos darn ir pastovum (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
-
17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kart pabrdamas ios proceso stadi-
jos iimtinum yra konstatavs, jog jis (iimtinumas) pasireikia dviem aspektais: pirma,
proceso atnaujinimas administracinje byloje galimas tik esant ABT 153 straipsnio 2
dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos i-
nagrinjimo paaikjusiomis aplinkybmis arba esminiais materialins ar proceso teiss
norm paeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose,
kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (2008 m. birelio
444
-84/2008, Lietuvos vyriausiojo administra-
cinio teismo biuletenis Nr. 15, 2008 m., 229236 p.).
VIII.2. Proceso atnaujinimo objektas
(ABT 153 str. 1 d.)
3. ABT 153 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo
sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali bti atnaujinamas iame skirsnyje nu-
statytais pagrindais ir tvarka. ia vartojama svoka ubaigta reikia, jog administra-
cin byla baigta siteisjusiu teismo baigiamuoju aktu nepriklausomai nuo to, ar ali
ginas isprstas i esms, ar ne. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas iuo
aspektu yra paymjs, jog siteisjusi teismo nutartis dl bylos nutraukimo, kaip ir teis-
mo procesinis sprendimas, kuriuo byla inagrinta i esms, gyja res judicata gali, t. y.
abiem atvejais atsiranda tokie pat procesiniai teisiniai padariniai (ABT 102 str. 3 d., 96
str. 4 d.), todl nutraukta byla, nors ir nra inagrinta i esms, prilyginama ubaigtai
bylai, ir procesas joje gali bti atnaujintas (2012 m. balandio 20 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. P
858
-97/2012).
4. ABT 153 straipsnio 1 dalyje vartojama svoka siteisjusiu reikia, jog teismo bai-
giamasis aktas turi bti siteisjs. siteisjs teismo baigiamasis aktas, kuriuo isprstas a-
li ginas, gyja res judicata gali, kas reikia, jog ali ginas isprstas galutinai ir nebegali
bti revizuojamas prastinmis procesinmis priemonmis. Pirmosios instancijos teismo
procesinis dokumentas siteisja pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jei
jis nebuvo apskstas (ABT 96 str. 1 d.), apeliacins instancijos teismo nuo primimo
dienos (ABT 96 str. 3 d., 152 str.). Tais atvejais, kai Vyriausiasis administracinis teismas
855
panaikina vis ar dal pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda byl ar jos dal
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, bylos ar jos dalies nagrinjimas nra pa-
sibaigs. Taigi ir proceso atnaujinimas tokiu atveju galimas tik dl tos bylos dalies, kuri yra
iki galo isprsta (2009 m. kovo 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
-38/2009). Jei
byloje yra priimtas apeliacinis skundas ir kartu paduodamas praymas dl proceso atnau-
jinimo, t. y. teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas nesiteisjs, Vyriausiasis adminis-
tracinis teismas tok praym atmeta, o tais atvejais, kai byloje, kurioje praoma atnaujinti
proces, yra paduotas praymas dl klaid taisymo, papildomo sprendimo primimo ir
pan., bei taip pat gautas praymas atnaujinti proces, pastarasis nagrinjamas vliausiai,
nes proceso atnaujinimas iuo atvilgiu yra paskesn proceso stadija.
5. Nagrindamas administracin byl teismas priima vairius procesinius dokumen-
tus (nutartis), kuriais isprendia atskirus procesinio pobdio klausimus. Jei tai nurodyta
ABT arba jei teismo nutartis ukerta keli tolesnei bylos eigai, pirmosios instancijos teis-
mo nutartys gali bti skundiamos atskiruoju skundu (ABT 149 str. 1 d.). Dl kit teis-
mo nutari, kurios nra skundiamos, motyvai dl j teistumo ir pagrstumo gali bti
traukiami apeliacin skund. Be to, byl nagrinjaniam teismui nutartimi netenkinus
alies atitinkamo procesinio pobdio praymo, aliai nra ukertamas kelias pakartotinai
reikti praym, pateikiant naujus (papildomus) argumentus, jei nra piktnaudiaujama
procesinmis teismis. Todl kol byl ubaigiantis teismo sprendimas (nutarimas, nutar-
tis) nra siteisjs, paprastai bylos nagrinjimo metu egzistuoja galimyb itaisyti visas
tarpinio pobdio procesiniais sprendimais padarytas teismo klaidas, taigi nra pagrindo
taikyti proceso atnaujinimo institut. Prieingas teiss aikinimas, kad dl kiekvieno pro-
cesinio tarpinio pobdio procesinio sprendimo bt galima inicijuoti proceso atnaujini-
m, neatitikt administracinio proceso stadij paskirties, neleist nagrinti administraci-
ns bylos i esms ir operatyviai ginti paeistas asmen teises. ias nuostatas Vyriausiasis
administracinis teismas suformulavo nagrindamas pareikjo praym atnaujinti pro-
ces dl Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos reikalavimo utikrinimo
priemoni taikymo klausimu, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad administracinis procesas
byloje nra ubaigtas, pareikjui nra ukirstas kelias ginti savo teises, tame tarpe ir pra-
yti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones nagrinjamoje byloje, todl dl Vyriau-
siojo administracinio teismo nutarties, kuria panaikinta pritaikyta reikalavimo utikrini-
mo priemon, praymas atnaujinti proces negaljo bti paduotas (2008 m. birelio 11 d.
444
84/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenis Nr. 15, 2008 m., 229 236 p.). Vadinasi, tarpinio pobdio procesiniai
sprendimai negali bti proceso atnaujinimo objektu.
6. Teism praktika patvirtina, jog proceso atnaujinimas negalimas ir dl t teis-
mo procesini sprendim, kurie nors ir nelaikytini tarpiniais, taiau priimti ne bylos
teisminio nagrinjimo metu, o, pavyzdiui, teismo sprendimo vykdymo stadijoje. tai
Vyriausiasis administracinis teismas atmet praym atnaujinti proces byloje, kurioje
Panevio apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. prim nutart bylo-
je dl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iaikinimo. Apeliacins instancijos teismas
paymjo, jog tokia nutartis negali bti pripainta galutiniu ir neskundiamu teismo
procesiniu sprendimu, kuriuo buvo ubaigtas atitinkamos administracins bylos nagri-
njimas, todl jos atvilgiu proceso atnaujinimo instituto nuostatos negali bti taikomos
(2010 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
438
172/2010).
856
VIII.3. Proceso atnaujinimo subjektai
(ABT 154 str.)
7. Subjektai, turintys teis paduoti praym atnaujinti proces, ivardyti ABT 154
straipsnyje, kuriame nurodyta, kad toki teis turi: 1) bylos alys; 2) tretieji suintere-
suoti asmenys bei j atstovai; 3) netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs
sprendimas, nutarimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus; 4)
prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, kad bt apgintas vieasis interesas ar
apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai; 5) Lietuvos vyriau-
siojo administracinio teismo pirmininkas apygardos administracinio teismo pirminin-
ko silymu arba gavs informacij apie tai, kad gali bti proceso administracinje byloje
atnaujinimo pagrind.
8. Dl antrosios grups subjekt paymtina, jog iki 2012 m. birelio 30 d. galiojusi
ABT 154 straipsnio redakcija konkreiai netvirtino teiss paduoti praym atnaujin-
ti proces tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taiau Vyriausiasis administracinis
teismas, vertins, kad pagal ABT 48 straipsnio 2 dal tretieji suinteresuoti asmenys yra
tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos, laik, jog proceso
atnaujinimo iniciatyvos teis ie subjektai turi (2012 m. vasario 24 d. nutartis adminis-
146
-10/2012).
9. Dl netraukt bylos nagrinjim asmen teiss inicijuoti proceso atnaujinim pa-
sakytina, jog tokia j teis siejama tik su tam tikru atnaujinimo pagrindu, t. y. jei sprendi-
me teismas pasisak dl j teisi ar pareig (ABT 153 str. 2 d. 7 p.). Kitaip tariant, tokiam
asmeniui grindiant savo praym kitais proceso atnaujinimo pagrindais, praymas dl
kit pagrind nenagrinjamas (2010 m. balandio 16 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
858
77/2010, 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
46/2009).
10. Ketvirtajai grupei asmen, turini teis kreiptis dl proceso atnaujinimo pri-
klauso prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, besikreipiantys, kad bt ap-
gintas vieasis interesas ar apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi
interesai. Dl prokuroro teiss Vyriausiasis administracinis teismas yra iaikins, jog
minta nuostata reikia, kad prokuroras, kreipdamasis dl proceso atnaujinimo, pir-
miausia turi pagrsti, kad siekia apginti viej interes ar apginti valstybs ir asmen
teises bei statym saugomus interesus, t. y. prokuroro atveju teiss kreiptis teism arba
teismins gynybos prieinamumo princip realizavimas ABT 154 straipsnio 1 dalies
prasme siejamas su siekiu apginti viej interes ar apginti valstybs ir asmen teises
arba saugomus interesus. Todl kiekvienkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras intere-
sas laikytinas vieuoju, btina nustatyti aplinkyb, kad nepatenkinus tam tikro asmens
ar grups asmen intereso, bt paeistos Konstitucijoje tvirtintos, jos saugomos ir
ginamos vertybs. Vieasis interesas, taikant ABT, turt bti suvokiamas kaip tai, kas
objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teis
ginti viej interes administracini byl teisenoje apibriama kaip statymu numaty-
t asmen teis, statymo numatytais atvejais, kreiptis administracin teism ginant tai,
kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Atsivelgs
tai, Vyriausiasis administracinis teismas vienoje i inagrint byl atsisak atnaujin-
ti proces pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praym konstatavs, jog
pareikjas iuo konkreiu atveju inter alia nepagrind, kok viej interes ar valstybs
857
ir asmens teises ar statym saugomus interesus siekia apginti (2009 m. gruodio 31 d.
662
228/2009).
11. I ABT 154 straipsnio 1 dalies normos taip pat matyti, kad vieojo adminis-
travimo subjekt teis betarpikai susijusi su pastarj pareiga apginti viej interes
ar valstybs ir asmen teises bei statym saugomus interesus, kas matyti sistemikai
aikinant ABT 154 straipsnio 1 dalies nuostatas vis io statymo norm, reglamentuo-
jani vieojo intereso gynim, kontekste. Subjekt teis ginti viej interes numatyta
ABT 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei to paties statymo 56 straipsnio 1 dalyje. ios
statymo normos nustato, kad siekdami apginti valstybs ar kit viej interes, teis-
m gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta statyme.
Todl sprendiant, ar atitinkamas vieojo administravimo subjektas, padavs praym
atnaujinti proces, yra tinkamas subjektas, btina nustatyti, ar teis ginti viej interes
numatyta statyme, ir jei tai netvirtinta statyme, laikytina, kad praymas paduotas ne-
tinkamo subjekto. Vyriausiasis administracinis teismas toki ivad prijo nagrinda-
mas Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ministerija) praym dl proceso
atnaujinimo byloje, kurioje ji nebuvo bylos alimi, taiau pateik praym atnaujinti
proces byloje, kurioje buvo atnaujintas negaliajam B. S. nutrauktas mokti alpos pen-
sijos mokjimas, grsdama tai btinumu ginti viej interes valstybs politikos pensij
ir valstybini alpos imok srityje. Vyriausiasis administracinis teismas nurod, kad
savo teis kreiptis dl proceso atnaujinimo ginant viej interes valstybs politikos
pensij ir valstybini alpos imok srityje Ministerija grindia ios Ministerijos nuos-
tat, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.
892, 5.5 punktu, pagal kur vienas i ios Ministerijos udavini gyvendinti valstybs
politik pensij ir valstybini alpos imok srityje, taip pat remiasi Lietuvos Respubli-
kos biudeto sandaros statymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, kad
biudeto asignavim valdytojai privalo utikrinti program vykdymo ir paskirt asi-
gnavim naudojimo teistum, ekonomikum, efektyvum ir rezultatyvum. Teisj
kolegija paymjo, kad Ministerijos nurodytoje statymo normoje tvirtinti bendrieji jos
udaviniai, o teis ginti viej interes, kaip minta pirmiau, yra specin ir jos suteiki-
mas atitinkamam subjektui turi bti tvirtintas statymu. Kadangi teis ginti viej in-
teres Ministerijai statymu nesuteikta, ji negali bti laikoma tinkamu subjektu pateikti
praym dl proceso atnaujinimo ginant viej interes (2009 m. birelio 26 d. nutartis
146
110/2009).
12. ABT 154 straipsnio 2 dalis numato, jog teikim atnaujinti proces turi teis pa-
duoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apy-
gardos administracinio teismo pirmininko silymu. Vienas Lietuvos vyriausiojo admi-
nistracinio teismo pirmininko teiss inicijuoti proceso atnaujinim pavyzdys tvirtintas
ABT 155 straipsnio 3 dalyje, kur pasakyta, jog jeigu byla, kurioje yra teisjo pareikta
atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka arba kai atskirj nuomon
idst apeliacinio teismo teisjas, tai sprendimui siteisjus byla su atskirja teisjo nuo-
mone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas
nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces. Taigi ABT 154 straipsnio 2 dalyje
tvirtinta dispozityvumo principo iimtis, numatanti Vyriausiojo administracinio teis-
mo pirmininko teis inicijuoti klausimo dl administracins bylos proceso atnaujinimo
nagrinjim. Tokios normos reikalingumas buvo grindiamas administracinio proceso
socialiniu tikslu visapusikai ir objektyviai inagrinti byl, neatsivelgiant dalyvau-
858
jani joje asmen privaius interesus, taip pat ia norma buvo siekiama formuoti vie-
nod administracini teism praktik. Taiau is tipinis ocialumo principo elementas
kl diskusijas dl jo reikalingumo administraciniame procese. Atsivelgiant tai, nuo
2012 m. liepos 1 d. sigaliojusi nauja ABT 154 straipsnio 2 dalies redakcija jau apibria,
kad apygardos administracinio teismo pirmininko silymu arba gavs informacij apie
tai, kad gali bti proceso administracinje byloje atnaujinimo pagrind, iimtiniais atve-
jais teikim atnaujinti proces turi teis paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikim
nagrinja didiausi teisjo darbo sta turinio teisjo skiriama teisj kolegija. Teiki-
mu ireikiamas tik informacinio pobdio silymas svarstyti, ar nra proceso atnauji-
nimo pagrind, ir teisj kolegijai jis nra privalomas.
VIII.4. Praymo dl proceso atnaujinimo pateikimas, praymo turinys
(ABT 157 str.)
13. ABT 155 straipsnio 1 ir 2 dalys tvirtina, jog praymas dl proceso atnaujinimo
yminiu mokesiu neapmokestinamas, ir jis pateikiamas Lietuvos vyriausiajam admi-
nistraciniam teismui.
14. Praymo turiniui keliami reikalavimai tvirtinti ABT 157 straipsnyje, kurio 1 da-
lyje numatyta, kad jame nurodoma: 1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadi-
nimas; 2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji
vieta (buvein); 3) sprendim (nutarim, nutart) primusio teismo pavadinimas; 4) si-
teisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esm ir proceso atnaujinimo pagrin-
das; 5) proceso atnaujinimo motyvai; 6) aplinkybs, kuriomis grindiamas 156 straipsnyje
nurodyt termin skaiiavimas; 7) subjekto praymo esm; 8) praymo suraymo vieta,
data, pareikjo paraas. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog prie praymo atnaujinti
proces turi bti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim pagrindiantys ro-
dymai, taip pat siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) nuoraas. Pavyzdiui,
praant atnaujinti proces tuo pagrindu, kad siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti
nusikalstami ali, kit bylos proceso dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos
teisj veikos, padaryti nagrinjant i byl, btina pateikti siteisjus teismo nuosprend
(2009 m. balandio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
63
98/2009). Tais atvejais,
kai praym atnaujinti proces pateikia atstovas, prie praymo turi bti pridedamas doku-
mentas, rodantis atstovo galiojimus (ABT 157 str. 3 d.).
15. ABT 157 straipsnis tvirtina paius bendriausius reikalavimus praymo atnau-
jinti proces turiniui, todl gali bti atvej, kai tokiame prayme reiks nurodyti ir dau-
giau privalom aplinkybi. Pavyzdiui, kai terminas mintam praymui pateikti paduo-
damas jau praleidus termin, tokiu atveju pareikjas pagal bendrsias ABT nuostatas
turt pateikti praym jam atnaujinti kartu su praleidimo prieastis patvirtinaniais
rodymais. Jei praym paduoda prokuroras, is prayme turi nurodyti, kokius interesus
ar kieno teises ar statymo saugomus interesus siekia apginti (2009 m. gruodio 31 d.
662
228/2009).
16. Paymtina, kad reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrind reikia,
kad pareikjas turi nurodyti bent vien statyme tvirtint proceso atnaujinimo pagrin-
d, o tiksliai ir tiesiogiai nurodyti teiss norm, kurioje tvirtintas konkretus proceso
atnaujinimo pagrindas, nereikalaujama. Taiau i prayme nurodyt aplinkybi ir pro-
859
ceso atnaujinimo motyv teismui turi bti aiku, kokiu pagrindu remiasi pareikjas,
praydamas atnaujinti proces. Pavyzdiui, vienoje i teismo inagrint byl pareik-
jas pra atnaujinti proces konkreiai nurodydamas tik ABT 153 straipsnio 2 dalies 12
punkte numatyt pagrind. Taiau teismas, vertins praymo turin, paymjo, kad at-
sakovas i esms nesutinka su apeliacins instancijos teismo pateiktu materialins teiss
norm aikinimu, t. y. remiasi ABT 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pagal kur proce-
sas administracinje byloje gali bti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizds rodymai,
kad padarytas esminis materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti
takos priimti neteist sprendim, nutarim ar nutart. Todl teisj kolegija, vertinusi
praymo turin, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprend, jog iuo
atveju vertintina, ar yra pagrindas atnaujinti proces ir pagal ABT 153 straipsnio 2 da-
lies 10 punkt (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
-62/2012).
VIII.5. Praymo atnaujinti proces padavimo terminai
(ABT 156 str.)
17. ABT 156 straipsnio 1 dalis tvirtina, jog praymas dl proceso atnaujinimo gali
bti paduodamas per tris mnesius nuo tos dienos, kai j padavs subjektas suinojo
arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Aplinkybes, kuriomis grindiamas termin skaiiavimas, turi nurodyti praym
padavs subjektas savo prayme (ABT 157 str. 1 d. 6 p.), o prireikus teismas turi teis
pareikalauti i praym padavusio asmens papildom rodym mintu klausimu (ABT
158 str. 2 d.).
18. Daugiausiai neaikum praktikoje sukelia ABT 156 straipsnio 1 dalyje tvirtin-
to trij mnesio termino pradios nustatymas, kuris gali skirtis priklausomai nuo rei-
kiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei praym dl proceso atnaujinimo padavusio
subjekto. Pavyzdiui, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas
esminis materialins teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti
neteist sprendim, nutarim ar nutart, sprendimo ar nutarties buvimas be motyv ar
neteistos sudties teismas (ABT 153 str. 2 d. 810 p.), tokios aplinkybs paaikjimo
(turjimo paaikti) momentas (taigi ir trij mnesi termino pradios eiga) paprastai
siejamas su sprendimo byloje, kurioje praoma atnaujinti proces, siteisjimo (pirmo-
sios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacins instancijos teismo sprendimo atveju)
momentu (2009 m. balandio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
143
84/2009,
2009 m. birelio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
822
166/2009, 2012 m. kovo
146
17/2012, 2012 m. balandio 20 d. nutartis
146
73/2012).
19. Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma btinyb utikrinti vie-
nodos administracini teism praktikos formavim (ABT 153 str. 2 d. 12 p.), tokios
aplinkybs paaikjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo
procesinio sprendimo byloje siteisjimu, nes jau i dien asmuo turi galimyb vertinti
baigiamj akt jos atitikimo buvusiai administracini teism praktikai aspektu (2009
m. vasario 13 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
442
-16/2009). Tais atvejais, kai by-
loje yra proceso ali daugetas, o apeliacin skund paduoda tik dalis j (pavyzdiui,
trys i keturi pareikj), nepadavusiems apeliacinio skundo praymo atnaujinti pro-
ces padavimo terminas prasideda tada, kai inagrinjamas apeliacinis skundas (2007
860
m. kovo 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
6
-170/2007).
20. Tais atvejais, kai praym atnaujinti proces paduoda prokuroras, kaip ginantis
vie interes subjektas, vertinant tokio praymo padavimo terminus, svarbu atsivelgti
ne tik t moment, kada prokurorui tapo inoma apie vieojo intereso gynimo bti-
nyb konkreiu atveju, bet ir institucijos, kurios praymu prokuroras msi vieojo
intereso gynimo, veiksmus, operatyvum ginant savo paeistas teises (2009 m. birelio
822
121/2009). Be to, tokiu atveju sprsda-
mas, ar praymas paduodamas nepraleidus ABT nustatyt termin, teismas, vertins
ginam vertybi ir poreikio utikrinti teisini santyki stabilum, pusiausvyr, gali at-
sisakyti ginti viej interes net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleidia trij
mnesi termino kreiptis teism (skaiiuojant nuo momento, kai surinkti ar turjo
bti surinkti duomenys apie vieojo intereso paeidim), taiau yra prajs nepateisina-
mai ilgas terminas nuo atitinkam administracini akt primimo ir teisini santyki
atsiradimo momento. Tokios ivados Vyriausiasis administracinis teismas prijo byloje
atmesdamas prokuroro praymas dl proceso atnaujinimo kartu nurods, jog siteisjs
Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodio 30 d. sprendimas Lietuvos Res-
publikos ems kio ministerijai buvo isistas 2006 m. sausio 16 d., byloje duomen
apie klitis, sutrukdiusiais Lietuvos Respublikos ems kio ministerijai informuoti
Lietuvos Respublikos generalin prokuror apie galim vieojo intereso paeidim anks-
iau, o ne prajus beveik 2 metams po nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti proces
pagal jos paios praym, primimo, nebuvo. Teismo nuomone, tai rodo, kad Lietuvos
Respublikos ems kio ministerija kaip vieojo gino alis nebuvo pakankami atidi ir
rpestinga, o atsivelgus ias aplinkybes, nra aiku, kodl tik 2009 m. Lietuvos Res-
publikos ems kio ministerija pateik rat Lietuvos Respublikos generaliniam pro-
kurorui dl kreipimosi teism ginant viej interes su praymu atnaujinti proces.
Paymjo, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad u vie-
ojo intereso apsaug valstybje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybs
(savivaldybi) institucijos. Nors statymai ne visoms i j suteikia galiojimus kreiptis
teism ginant viej interes, taiau statymo virenybs, tarnybinio bendradarbiavimo,
efektyvumo (Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir
kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustaiusios vieojo intereso paei-
dim atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuot prokuror ar kit subjekt apie
galimus vieojo intereso paeidimus, jei statymai joms nesuteikia galiojim paioms
imtis priemoni vieajam interesui ginti (2009 m. gruodio 31 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. P
662
228/2009).
21. ABT 156 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems praymo dl
proceso atnaujinimo padavimo termin dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali
bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vie-
neri met nuo sprendimo siteisjimo dienos. ABT 156 straipsnio 3 dalis tvirtina, kad
praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nu-
tarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai, iskyrus io statymo 153 straipsnio
2 dalies 1 punkte numatyt atvej. Paymtina, jog ABT 156 straipsnyje tvirtint termin
skaiiavimui, termin atnaujinimui, j pasibaigimo teisini pasekmi vertinimui taikyti-
nos bendros ABT tvirtintos procesinius terminus reglamentuojanios normos.
861
VIII.6. Proceso atnaujinimo pagrindai
(ABT 153 str. 2 d.)
22. Kaip jau buvo minta, proceso atnaujinimas nra pakartotin bylos perira, tai
iimtin procedra, kurios vienas i tiksl yra kiek manoma didesnio objektyvumo
nagrinjant bylas pasiekimas per atitinkam kriterij, kurie objektyviai gali sudaryti
pagrind manyti, jog byla galjo bti isprsta neteisingai, nustatym. Teisinis regla-
mentavimas, pagal kur procesas tampa susijs su daugkartinio siteisjusio sprendimo
perirjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrtumo principu, todl statyme
bylos alims nesuteikiama teis atnaujinti proces vien siekiant pakartotinio bylos na-
grinjimo. Atsivelgiant tai, ABT 153 straipsnio 2 dalyje tvirtintas baigtinis 12 pagrin-
d, i kuri bent vienam esant galimas proceso atnaujinimas, sraas (2011 m. lapkriio
492
-183/2011). Grietai apibrt atnaujinimo
pagrind nustatymas nra savitikslis, jis btinas siekiant apsaugoti teisini santyki sta-
bilum, gyvendinti teisinio saugumo bei teisins valstybs principus, nes kitaip susida-
ryt situacija, kai proceso atnaujinimas faktikai tapt dar viena prasta bylos nagrin-
jimo teisme stadija, o tai prietaraut Lietuvoje egzistuojanios administracini teism
sistemos sampratai bei tikslams, sumenkint galutinio teismo sprendimo (nutarties, nu-
tarimo) prasm (2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
177/2010,
2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
438
134/2011, 2012 m. sausio
63
44/2012).
VIII.6.1. Kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos
teismo sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini lais-
vi apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams
(ABT 153 str. 2 d. 1 p.)
23. Lietuvos Respublika, ratikuodama Europos mogaus teisi ir pagrindini lais-
vi apsaugos konvencij (toliau ir Konvencija) ir jos papildomus protokolus, prisim
sipareigojim garantuoti kiekvienam jos jurisdikcijoje esaniam mogui Konvencijoje
apibrtas teises bei laisves, taip pat vykdyti galutinius Europos mogaus Teisi Teismo
sprendimus, kuriose ji yra alis (Konvencijos 1, 46 str.). Dl to Europos mogaus Tei-
si Teismui pripainus, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas (plaija prasme)
prietarauja Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietu-
vos Respublika, toks teismo sprendimas yra pagrindas procesui atnaujinti. Paymtina,
jog minti paeidimai turi bti nustatyti ne bet kokioje byloje, o administracinje byloje,
be to, konstatuot paeidim turi bti galima paalinti atnaujinus proces ir inagrin-
jus byl i naujo.
24. Pamintu pagrindu byl yra atnaujinta. Pavyzdiui, Vyriausiasis administraci-
nis teismas, inagrinjs laikinai jusio Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pareigas teismo pirmininko pavaduotojo teikim, nustat, jog Europos mogaus Teisi
Teismas 2008 m. lapkriio 4 d. sprendimu konstatavo, kad D. L. administracinio teiss
paeidimo byloje, tiriant ekspert ivadas, buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 da-
lis, nes byl nagrinj Lietuvos Respublikos teismai nepatenkino D. L. praymo teismo
posdyje apklausti ekspertus, nors ekspertizs ivados buvo reikmingas bylos rodymas
862
(2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
442
1/2009). Atnaujins by-
los nagrinjim ir inagrinjs byl i naujo, Vyriausiasis administracinis teismas 2009
m. balandio 30 d. nutartimi byloje Nr. N
502
-3895/2009 grino byl Vilniaus miesto
2 apylinks teismui nagrinti i naujo, visapusikai itirti byloje surinktus rodymus, nes
nei ikiteisminiame etape, nei teisminio nagrinjimo metu pareikja neturjo galimybs
apklausti ekspert, kuri ivadose buvo tam tikr neatitikim, kad j patikimumas bt
kruopiai patikrintas arba kad sukelt koki nors abejoni dl ekspert ivad. Taigi
matyti, jog Europos mogaus Teisi Teismo nustatyt byloje esmin procesin paeidi-
m, klus rimtas abejones dl ginytino nacionalinio proceso rezultato, buvo galima ir
buvo siekiama paalinti.
VIII.6.2. Kai naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo
bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu
(ABT 153 str. 2 d. 2 p.)
25. Naujai paaikjusiomis aplinkybmis laikytinos tik tokios, dl kuri ginijami
teisiniai santykiai atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir iuos kri-
terijus: 1) egzistavo nagrinjant byl i esms ir priimant teismo sprendim ar nutart;
2) aplinkybs nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui byl nagrinjant i esms; 3)
apie ias aplinkybes pareikjas suinojo jau siteisjus teismo sprendimui; 4) jos turi
esmin reikm bylai, t. y. inant apie ias aplinkybes galjo bti priimtas kitoks teismo
sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
150/2010,
2011 m. gegus 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
438
58/2011, 2012 m. sausio
63
44/2012).
26. Tam, kad aplinkybs galt bti laikomos naujai paaikjusiomis jos turi bti
faktinio pobdio ir turi patekti nagrinjamos bylos rodinjimo dalyk. Procesinio
pobdio faktus sudaranios tam tikros aplinkybs (pvz., tikras arba tariamas neinfor-
mavimas apie teismo posd apeliacins instancijos teisme) negali bti siejamos su nau-
jai paaikjusiomis aplinkybmis ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (2012
m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
-68/2012).
27. Pagrindinis kriterijus, apibdinantis naujai paaikjusi esmin bylos aplinkyb,
yra reikalavimas, kad tokia aplinkyb bt egzistavusi bylos, kurios proces praoma at-
naujinti, nagrinjimo metu. Labai danai mintos aplinkybs painiojamos su naujomis
aplinkybmis, t. y. tokiomis, kuri nagrinjant administracin byl nebuvo, bet atsirado
jau primus sprendim. Paymtina, jog ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso
atnaujinimo pagrind sieja ne su atitinkam aplinkybi atsiradimu, o su j paaikjimu
(2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
662
89/2010). Dl tos paios
prieasties naujai paaikjusia bylos aplinkybe nelaikytina pasikeitusi teism praktika
(2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
14
137/2007), taip pat statym,
kuriais rmsi teismas, pasikeitimas po teismo sprendimo primimo. Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas neatnaujino proceso byloje, kurioje netenkintas V. . skundas
panaikinti Kauno rajono policijos komisariato bei Policijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministerijos sprendimus panaikinti V.. iduot leidim laikyti
(neioti) ginklus medioklei, savigynai. V. . savo praym atnaujinti proces grind ir tuo,
jog nuo 2008 m. birelio 21 d. sigaliojo nauja Ginkl ir audmen kontrols statymo 18
straipsnio 2 dalies redakcija, naujai apibrianti nepriekaitingos reputacijos asmen, kas
863
jo atveju aktualu. Vyriausiasis administracinis teismas ioje byloje konstatavo, kad mintas
statymo pakeitimas buvo priimtas jau po Kauno apygardos administracinio teismo 2007
m. gruodio 10 d. sprendimo, ubaigusio nagrinjamos administracins bylos proces,
primimo, tad i aplinkyb negali bti vertinama kaip egzistavusi nagrinjant byl ir pri-
imant teismo sprendim, o tuo paiu negali bti vertinama ir kaip pagrindas atnaujinti
proces remiantis ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2009 m. birelio 26 d. nutartis
556
135/2009). Analogika ivada padaryta ir byloje, kurioje
proceso atnaujinimo pagrindu pareikjas nurod Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo
26 d. priimto nutarimo ivadas, kuriomis pripainta, jog atitinkamos Lietuvos Respubli-
kos mokesi administravimo statymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatos prietaravo Kons-
titucijai. Vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas pareikjo praym, nurod,
jog mintas nutarimas buvo priimtas jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2006 m. birelio 14 d. nutarties, ubaigusios nagrinjamos administracins bylos proces,
primimo, tad i aplinkyb negali bti vertinama kaip egzistavusi nagrinjant byl ir pri-
imant teismo sprendim ar nutart, o tuo paiu negali bti vertinama ir kaip pagrindas
atnaujinti proces remiantis ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2007 m. gegus 10 d.
10
186/2007).
28. Esant aptariamai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negaljo bti ino-
ma bylos nagrinjimo metu bylos aliai, kuri remiasi ia aplinkybe prayme dl proceso
atnaujinimo (2010 m. rugsjo 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
187/2010).
Tokiais atvejais turi bti vertinami ne tik subjektyvs, bet ir objektyvs suinojimo
kriterijai (2011 m. rugsjo 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
63
52/2011). Pavyz-
diui, Vyriausiasis administracinis teismas neatnaujino proceso pagal pareikjo V. S.
praym, kur is grind ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu vardindamas kaip naujai
paaikjusias aplinkybes savo darbo pobd, sveikatos bkl ir lig bei gydymosi isto-
rij iki kreipimosi teism. Teismas sprend, kad pareikjas apie visas ias aplinkybes
bylos nagrinjimo metu inojo ir negaljo apie jas neinoti, nes asmuo paprastai negali
neinoti apie tai, kur jis dirbo ir koks buvo jo darbo pobdis, kada, kur ir kokias ligas jis
gydsi. Pareikjas nepateik rodym, kad bylos nagrinjimo metu jis buvo visikai pra-
rads atmint ir neinojo bei negaljo inoti pamint aplinkybi, kurios buvo sudtin
jo privataus gyvenimo dalis (2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
6
-
115/2007). Akivaizdu, jog naujai paaikjusiomis aplinkybmis ABT 153 straipsnio 2
dalies 2 punkto prasme taip pat nelaikytinos tos aplinkybs, kurios buvo inomos bylos
nagrinjimo metu ir kuri pagrindu teismas prim sprendim.
29. Esminis naujai paaikjusios aplinkybs pobdis suprantamas kaip svarbiausi
bei turjusi didiausi reikm priimant atitinkam teismo procesin sprendim duo-
men pasikeitimas, kur nustaius turt keistis siteisjusio teismo sprendimo ivada
(2009 m. birelio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
438
131/2009). Pavyzdiui,
vienoje i inagrint byl Vyriausiasis administracinis teismas paymjo, kad parei-
kjo nurodyta ligos istorijos epikriz i esms nra susijusi su bylos dl termino pateikti
praym dl nuosavybs teisi atkrimo ir su tuo susijusius dokumentus atnaujinimo
nagrinjimo dalyku, nes, sprendiant dl paminto termino atnaujinimo, vertinamos
prieastys, nulmusios io termino praleidim iki kreipimosi teism, t. y. egzistavusios
iki kreipimosi teism su praymu atnaujinti termin. Savo ruotu paminta ligos epi-
kriz patvirtina pareikjo hospitalizacij nuo 2005 m. rugsjo 28 d. iki 2005 m. spalio
10 d., taigi patvirtina aplinkybes, egzistavusias jau po pareikjo kreipimosi teism ir
864
negaljusias turti takos sprendiant termino atnaujinimo klausim (2007 m. kovo 8 d.
6
115/2007).
30. Paymtina, jog ABT 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali bti taikomas ir tais
atvejais, kai praoma atnaujinti proces dl naujai paaikjusi rodym, taiau tokiu
atveju nauji rodymai turi atitikti apskritai rodymams administraciniame procese ke-
liamus reikalavimus bei visus naujai paaikjusi aplinkybi poymius. Be to, vertinant,
ar nauji rodymai laikytini naujai paaikjusiomis aplinkybmis, btina isiaikinti, ar
pateiktas rodymas negaljo bti pateiktas anksiau ne dl pareikjo kalts (2010 m.
438
215/2010, 2010 m. lapkriio 26
d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
220/2010). Faktas, kad su atitinkamomis
aplinkybmis susijusius dokumentus pareikjas gavo jau inagrinjus byl, automati-
kai nedaro i aplinkybi naujai paaikjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias pareikjas
bylos nagrinjimo metu neinojo ir negaljo inoti. Dokument gavimo ir inojimo
apie juose nurodytas aplinkybes momentai gali nesutapti, t. y. mogus gali inoti tam
tikras aplinkybes, bet neturti dokumento, kuriame jos konkreiai vardijamos (2007 m.
kovo 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
6
115/2007).
VIII.6.3. Kai siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudyto-
jo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas,
dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas
arba nepagrstas sprendimas
(ABT 153 str. 2 d. 3 p.)
31. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujintas, jei esti abi slygos: pirma, pateikia-
mas siteisjs teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABT 153 straips-
nio 2 dalies 3 punkte tvirtinta aplinkyb; ir antra, teismo nuosprendyje konstatuota
aplinkybe teismas rmsi ir ji lm atitinkamos ivados padarym (2010 m. liepos 2 d.
662
125/2010). Nors ABT 153 straipsnio 2 dalies
3 punkte minimas teismo procesinis dokumentas nuosprendis, taiau vertinus BPK
29 straipsnyje pateikiam nuosprendio apibrim, laikytina, kad jis apima bet kok
teismo baigiamj akt, priimt inagrinjus byl pagal BPK normas (2011 m. gruodio
143
127/2011). Kit institucij (ne teismo), taip
pat kitokie procesiniai dokumentai (pavyzdiui, sprendimas pradti ikiteismin tyrim)
io proceso atnaujinimo pagrindo pagrsti negali.
VIII.6.4. Kai siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami ali, kit
bylos proceso dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos teisj veikos,
padaryti nagrinjant i byl
(ABT 153 str. 2 d. 4 p.)
32. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujintas, kai: pirma, pateikiamas siteisjs
teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABT 153 straipsnio 2 dalies 4
punkte nurodyta nusikalstama veika; ir antra, nusikalstama veika padaryta nagrinjant
administracin byl, kurioje ir praoma proceso atnaujinimo, t. y. nusikalstama veika yra
susijusi su paiu nagrinjamos bylos procesu (2009 m. balandio 24 d. nutartis admi-
nistracinje byloje Nr. P
63
-98/2009, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinje byloje
865
Nr. P
438
-229/2010). Nors ABT 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas teismo procesi-
nis dokumentas nuosprendis, taiau, kaip jau minta anksiau, juo laikytinas bet koks
teismo baigiamasis aktas, priimtas inagrinjus byl pagal BPK normas.
VIII.6.5. Kai panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuos-
prendis, kuris buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar nutart
(ABT 153 str. 2 d. 5 p.)
33. Kai panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, kuriuo, kaip turiniu pre-
judicin gali, rmsi administracinis teismas, kartu inyksta ir sprendimo primimo
pagrindas, todl yra pagrindas prayti proces atnaujinti ir perirti administracinio
teismo padarytas ivadas. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas atnaujino
proces apeliacins instancijos teismo byloje nustats, kad teismas, remdamasis Trak
rajono apylinks teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriuo A. J. buvo atimta teis
vairuoti transporto priemones, pripaino A. J. inter alia kaltu vairavus transporto prie-
mon, kai teis vairuoti transporto priemones atimta, taiau 2009 m. spalio 26 d. nuta-
rim Vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus, inyko pagrindas kvalikuoti
A. J. veik kaip vairavim atmus teis vairuoti transporto priemones (2011 m. kovo 25
261
45/2011).
VIII.6.6. Jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni
ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal statym
(ABT 153 str. 2 d. 6 p.)
34. Neveiksniais pagal CK 2.102.11 straipsni nuostatas gali bti pripainti tik
ziniai asmenys, todl iuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai pateikiami rodymai,
jog proceso metu alis zinis asmuo buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo
pagal statym. Pavyzdiui, V. P. pra atnaujinti proces iuo pagrindu nurodydamas,
kad proceso metu, kuriame jis pra alos atlyginimo i Lietuvos valstybs, atsakovas
Lietuvos valstyb nebuvo tinkamai atstovaujama. Vyriausiasis administracinis teismas
tokio praymo netenkino nurods, jog valstyb yra juridinis asmuo, kurio atvilgiu ne-
veiksnumo kategorija nra ir negali bti taikoma (2007 m. gegus 24 d. nutartis admi-
8
213/2007).
35. Fizinis asmuo neveiksniu pripastamas tik teismo sprendimu (CK 2.10 str. 1 d.),
todl vien tik pateikti duomenys apie sveikatos bkl nesudaro pagrindo procesui at-
naujinti. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas neatnaujino proceso pagal F. N.
praym konstatavs, jog pateikta Radvilikio rajono pirmins sveikatos prieiros cen-
tro Psichikos sveikatos centro 2009 m. kovo 26 d. payma Nr. 490, kurioje nurodyta, kad
pareikjas serga lengvu painimo sutrikimu, nepatvirtina, kad pareikjas nagrinjant
byl pirmosios ir apeliacins instancijos teismuose buvo neveiksnus, byloje nra joki
duomen, kad pareikjas bt pripaintas neveiksniu teismo tvarka ir jam buvo paskirtas
globjas (2010 m. rugpjio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
166/2010).
866
VIII.6.7. Jeigu sprendime teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim
asmen teisi ar pareig
(ABT 153 str. 2 d. 7 p.)
36. is pagrindas skirtas utikrinti vien pagrindini siningo teismo proceso
princip teis bti iklausytam, todl iuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinim
gali tik patys netraukti bylos nagrinjim asmenys (2011 m. gruodio 9 d. nutartis
525
-224/2011).
37. Procesas iuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esmins slygos: 1) asmenys,
pateikiantys praym atnaujinti proces, be pakankamo pagrindo nebuvo traukti bylos, ku-
rioje praoma atnaujinti proces, nagrinjim, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime
pasisakyta dl j teisi ir pareig (teismo procesinis sprendimas paeidia j teises ar statym
saugomus interesus) (2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
556
26/2009,
2010 m. rugpjio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
133/2010).
38. Sprendiant, ar asmuo turjo bti trauktas byl, vertinamas gino pobdis,
paties netraukto bylos nagrinjim subjekto statutas. Pavyzdiui, Vyriausiasis admi-
nistracinis teismas neatnaujino proceso analizuojamu pagrindu pagal Vyriausiosios
administracini gin komisijos (toliau VAGK) praym nustats, jog VAGK yra spe-
cinio statuso subjektas iankstin ne teismo tvarka administracinius ginus nagri-
njanti, kvaziteismin institucija, kuri negali bti traukta bylos nagrinjim, nes ji
negali bti nagrinjamos administracins bylos proceso alis. Teisj kolegija paymjo,
kad ABT 154 straipsnio 1 dalies nuostata jeigu siteisjs sprendimas, nutarimas ar
nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus turi bti suprantama, kaip
apimanti materialines statym saugomas subjekt teises, ir neapimanti kvaziteismini
ir teismini institucij procesini gin nagrinjimo taisykli, j procesini teisi ir
pareig. Todl teismas prijo ivados, jog apeliacins instancijos teismas, grindamas
administracin byl VAGK nagrinti i naujo, nepasisak dl toki teisi ir pareig, dl
kuri subjektui suteikiama teis prayti atnaujinti proces pagal ABT 154 straipsnio 1
dal (2011 m. lapkriio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
261
-168/2011).
39. Pasisakymas dl asmen teisi ar pareig sprendime suprantamas kaip tiesio-
ginis nurodymas dl asmens, netraukto proces, teisi ir pareig atsiradimo, pasikei-
timo ar pasibaigimo (2011 m. gegus 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
63
-
57/2011), todl vien tik tokio subjekto paminjimas teismo sprendime nereikia, kad dl
tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkriio 17 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
556
272/2009). siteisjusio teismo sprendimo ar nutarties taka byl netraukto ir
joje nedalyvavusio asmens teisms ir pareigoms nustatoma atsivelgiant konkrei gin-
ijam materialini teisini santyki turin. Pavyzdiui, netraukti bylos nagrinjim
asmenys A. K. ir UAB Kriptonika, bendrovs UAB Ashburn International akcininkai,
pra atnaujinti proces byloje, kurioje tenkintas UAB Ashburn International skundas
panaikinti V Registr centro Vilniaus lialo sprendim atsisakyti registruoti duomen
pakeitimus, susijusius su nauj valdybos nari irinkimu bendrovs neeiliniame visuo-
tiniame akcinink susirinkime. Vyriausiasis administracinis teismas netraukt byl
asmen praymo netenkino nurods, jog ginijami materialiniai santykiai susiklost
tarp UAB Ashburn International ir V Registr centro Vilniaus lialo, o UAB ,,Krip-
tonika ir A. K. nra tiesioginiai i administracini teisini santyki dalyviai, todl
867
negalima daryti ivados, kad teismo sprendime buvo pasisakyta dl i asmen teisi ar
pareig (2009 m. vasario 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
143
40/2009).
40. Sprendiant proceso atnaujinimo klausim iuo pagrindu, taip pat btina vertinti
ir tai, koki tak atitinkamo asmens traukimas bylos nagrinjim galjo turti teismo
sprendime nurodom materialins ir proceso teiss norm aikinimui ir taikymui, kartu
ir teismo spendimo teistumui ir pagrstumui (2009 m. kovo 20 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. P
525
46/2009). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas netenkino
BUAB RVK praymo atnaujinti proces iuo pagrindu konstatavs, jog BUAB RVK
nebuvo traukta byl, kurioje buvo konskuotas jai priklausantis turtas u UAB ,,Ricela
direktoriaus padaryt paeidim, BUAB RVK teis ireikalauti daikt i siningo gijjo
(valstybs) yra ribojama, taiau proceso atnaujinimas byloje vien tik tam, kad atitinkamas
asmuo galt dalyvauti procese, nors joki esmini argument, kodl priimtas teismo
sprendimas turt bti kitoks (panaikintas), jis nenurodo, prietaraut protingumo prin-
cipui, galt paeisti teismo sprendimu patvirtint teisini santyki stabilumo lkest, kit
byloje dalyvavusi asmen teistus lkesius (2009 m. sausio 16 d. nutartis administraci-
nje byloje Nr. P
556
3/2009). Taigi praant atnaujinti proces aptariamu pagrindu, i esms
turt bti nurodomos aplinkybs ir argumentai, kurie atnaujinus proces galt lemti
kitok teismo sprendim, t. y. kokiais argumentais ir aplinkybmis remdamasis atnaujinta-
me procese pareikjas siekt apginti savo tariamai paeistas teises (2006 m. rugsjo 21 d.
6
81/2006).
VIII.6.8. Jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyv
(ABT 153 str. 2 d. 8 p.)
41. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra iaikins, kad konstitu-
ciniai imperatyvai, kad teisingum vykdo tik teismai, kad teis negali bti neviea, taip
pat i Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai inagrinti byl suponuoja ir tai, kad
kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bti grindiamas
teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bti racionalus teismo nuos-
prendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bti tiek argument, kad j pakakt
iam nuosprendiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrsti. I konstitucinio teisins
valstybs principo kylantis teisinio aikumo reikalavimas inter alia reikia, kad teismo
nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bti ir nutylt argument, ne-
nurodyt aplinkybi, turini reikms teisingo nuosprendio (kito baigiamojo teismo
akto) primimui. Teismo nuosprendiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi bti aiks
byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu io reikalavimo nepaisoma, tai nra
teisingumo vykdymas, kur tvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo
28 d. nutarimai).
42. ABT 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas.
Priimdamas sprendim administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rody-
mus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir
kurios nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje, ir ar skundas (pra-
ymas) yra tenkintinas. statymas reikalauja, kad teismo sprendime turi bti atsakyta
visus pareikjo pareiktus pagrindinius reikalavimus (ABT 86 str. 3 d.) sprendimo
rezoliucinje dalyje pateikiant ivadas, kurios grindiamos ABT 87 straipsnio 4 dalies
14 punkt reikalavimus atitinkania sprendimo motyvuojamja dalimi.
868
43. Aptariamu pagrindu procesas gali bti atnaujinamas tuomet, jei teismo spren-
dimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba i procesinio dokumen-
to turinio neaiku, kuo vadovaudamasis teismas padar ivad, suformuluot teismo
sprendimo (nutarties) rezoliucinje dalyje (2010 m. liepos 16 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. P
662
61/2010, 2011 m. gruodio 2 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
143
127/2011). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis teismas atnaujino proces
byloje, kurioje priimtos nutarties ivada nesek i nutarties motyv (motyvuose nuro-
dyta, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dl svarbi, objektyvi
prieasi, todl jis atnaujintinas ir skundas priimtinas nagrinti apeliacine tvarka, o re-
zoliucinje dalyje nurodyta, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas
ir apeliacinis skundas nepriimtinas), t. y. Vyriausiajam administraciniam teismui ikilo
neaikum, kokiais argumentais bei motyvais vadovaudamasis teisj kolegija prijo
ivados, suformuluotos teismo nutarties rezoliucinje dalyje (2010 m. balandio 16 d.
438
-98/2010).
44. Praym dl proceso atnaujinimo padavusio subjekto netenkinantys, nepakan-
kamai isams teismo sprendimo (nutarties) motyvai, taip pat atskirai kelto, taiau su
kitais reikalavimais glaudiai susijusio klausimo neisprendimas ABT 153 straipsnio 2
dalies 8 punkto prasme negali bti prilyginti motyv nebuvimui. Pavyzdiui, Vyriau-
siasis administracinis teismas atsisak atnaujinti proces pagal A. A. J. praym byloje,
kurioje, anot pareikjo, teismas visikai nemotyvavo, ar pagrstai jam nebuvo silo-
mos kitos laisvos pareigybs Lietuvos vieosios policijos rinktinje Vytis, ir ar nebuvo
paeistas pirmenybs principas silant ias pareigas kitiems pareignams. Vyriausiasis
administracinis teismas konstatavo, jog nuostata dl teismo sprendimo (nutarties) mo-
tyv nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram iame sprendime
teismo isprstam klausimui, todl aplinkyb, kad byl nagrinjantis teismas savo spren-
dime neaptar arba kokybini ir kiekybini kriterij taikymo poiriu nepakankamai
aptar bylai reikmingas aplinkybes, savaime negali bti tapatinama su motyv nebuvi-
mu (2011 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
143
221/2011). Be to,
nesutikimas su teismo motyvais i esms pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra
motyvuotas tik asmuo su jais nesutinka (2006 m. birelio 8 d. nutartis administracinje
byloje Nr. P
6
-289/2006). Kitoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo,
jog tuo atveju, kai teismas, atmets pagrindin reikalavim, papildomai isamiai nepasi-
sako dl ivestini (pvz., delspinigi ir kit mokjim priteisimo) reikalavim, nelaiky-
tina, jog teismo sprendimas nemotyvuotas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinje
byloje Nr. P
146
17/2012). Analogikai isprstas klausimas ir byloje, kurioje Vyriausiasis
administracinis teismas neatnaujino proceso, konstatavs, kad nors nutartyje atskirai
nepateikiama motyv dl teismo ilaid apeliacinje instancijoje paskirstymo, akivaiz-
du, kad apeliacins instancijos teismas netenkindamas pareikjo apeliacinio skundo
visa apimtimi kartu nepatenkino ir praymo dl yminio mokesio u apeliacin skund
priteisimo (2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
64/2011).
45. Pagal Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencij teismo pareiga motyvuoti
priimt spendim nra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti kiekvien ape-
lianto argument, apeliacins instancijos teismo sprendimo motyvavimui gali pakakti
paymti, jog teismas sutinka su emesns instancijos teismo motyvais, juos tiesiog ra-
ant sprendim arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama. Laikomasi nuostatos,
jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo
869
sprendimo prigimties ir turi bti analizuojama konkrei bylos aplinkybi kontekste.
Teismo pareiga pagrsti priimt sprendim neturt bti suprantama, kaip reikalavi-
mas detaliai atsakyti kiekvien argument (1994 m. balandio 19 d. sprendimas byloje
Nr.16034/90 Van de Hurk prie Nyderlandus, 1997 m. gruodio 19 d. sprendimas byloje
Nr.20772/92 Helle prie Suomij, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr.30544/96
Garcia Ruiz prie Ispanij). ios nuostatos perimtos ir administracini teism praktikos
(2011 m. gegus 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
438
211/2010, 2012 m. kovo
146
17/2012). pareigojimas motyvuoti teismo
sprendim (nutart) nereikia pareigojimo teismui atsakyti kiekvien proceso dalyvi
argument ar bylos nagrinjimo metu ikelt klausim. Priimdamas teismo sprendim
teismas taip pat negali atsakyti tuos klausimus, kurie proceso dalyviams ar kitiems
suinteresuotiems asmenims ikyla jau po teismo sprendimo ir jo motyv paskelbimo
6
-289/2006).
VIII.6.9. Jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas
(ABT 153 str. 2 d. 9 p.)
46. Viena i tinkamo proceso garantij yra utikrinimas, kad gin nagrins nepri-
klausomas ir nealikas teismas. Neteista teismo sudtis gali bti konstatuota nustaius
ABT septintojo skirsnio, reglamentuojanio teismo sudt bei nualinimus, nuostat
paeidimus, t. y. teismo sudtis neatitinka statymo reikalavim, teismas buvo alikas,
paeistas draudimas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl (2010 m. rugpjio
858
130/2010, 2010 m. lapkriio 26 d. nutartis
502
241/2010).
Vis pirma paymtina, jog teismo sudties sudarymui keliami imperatyvs reika-
lavimai, tvirtinti ABT 46 straipsnyje, kur numatytos tam tikr byl kategorijos, kurias
apygardos administraciniuose teismuose nagrinja vienas teisjas ar trij teisj kolegi-
ja, Vyriausiajame administraciniame teisme trij teisj kolegija, iplstin penki ar
septyni teisj kolegija bei teismo plenarin sesija, taip pat nurodyta teisj kolegij
sudarymo tvarka. Be to, teismo sudties pakeitimas iki bylos nagrinjimo teisme pra-
dios, kai tai atlikta pagal teiss aktus, savaime nereikia, kad byla bus nagrinjama ne-
teistos sudties teismo. Paymtina ir tai, jog tais atvejais, kai keiiama teismo sudtis,
bet asmuo atskirai apie tai neinformuotas, savaime nelems neteistos sudties, inoma,
jei nebus nustatyta kit pagrind, darani sprendim neteistu, nes bylos nagrinjimo
data ir laikas su jai nagrinti sudaryta teismo sudtimi vieai skelbiama ir prieinama
tiek teismo internetinje svetainje (prieiga per www.lvat.lt/lt/tvarkarasciai), tiek Nacio-
nalins teism administracijos internetinje svetainje (prieiga per www.teismai.lt).
Vyriausiasis administracinis teismas yra atnaujins procesus ir pripains, kad by-
las inagrinjo neteistos sudties teismas, kai nutart administracinje byloje pasira
du teisjai, nors mintai bylai teismo pirmininko nutartimi buvo sudaryta trij teisj
kolegija (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
138/2011), taip
pat kai nutart byloje pasira ne ta teisj kolegija, kuri buvo paskirta byl nagrinti
146
247/2009). Plaiau apie
teismo sudties teistumo aspektus r. Apibendrinimo skyri III.1. TEISMO SUDTIS,
NUALINIMAI.
47. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens
870
konstitucin teis, jog jo byl inagrint nealikas teismas, reikia tai, kad asmens by-
los negali nagrinti teisjas, dl kurio nealikumo gali kilti abejoni: teisjas, nagrin-
jantis byl, turi bti neutralus; teismo nealikumas, kaip ir teismo nepriklausomumas,
yra esmin mogaus teisi ir laisvi utikrinimo garantija bei teisingo bylos inagrinji-
mo, pasitikjimo teismu slyga. Vadinasi, turi bti alinamos prielaidos, galinios sukelti
abejoni dl teisjo ir teismo nealikumo. Prieingu atveju, bt rizikuojama tuo pasi-
tikjimu, kur teismai turi kelti visuomenje, o svarbiausia proceso alims. Todl pro-
ceso teiss normos, garantuojanios teismo (teisjo) nealikum, turi bti aikinamos
atsivelgiant asmens konstitucins teiss nepriklausom ir nealik teism turin,
ios teiss reikm demokratinje ir teiss virenybe grindiamoje visuomenje.
48. Kada teismas nelaikomas nepriklausomu ir nealiku tvirtinta ABT 47 straips-
nyje (plaiau apie tai r. Apibendrinimo skyri III.1. TEISMO SUDTIS, NUALI-
NIMAI), be to, iame straipsnyje tvirtint nuostat taikymas yra glaudiai susijs su
Konvencijos 6 straipsnio taikymu. ETT savo praktikoje yra nurods, kad svoka ne-
alikumas, virtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi du aspektus. Vis pirma,
teismas turi bti subjektyviai nealikas, t. y. teisj kolegijos nariams draudiama turti
iankstin asmenin nusistatym ar bti tendencingiems. Asmeninis nealikumas yra
preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Atitinkamai, ar teismas yra
alikas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi bti nustatyta remiantis subjekty-
vumo testu, t. y. konkretaus teisjo asmeninio sitikinimo pagrindu konkreioje byloje.
Antra, teismas turi bti nealikas objektyvia prasme, t. y. teismas turi suteikti pakanka-
mas garantijas, kurios paalint bet kokias pagrstas abejones dl teismo nealikumo.
Pagal objektyvumo test turi bti nustatyta, ar iskyrus teisjo asmenin elges, galima
nustatyti fakt, kurie kelia abejones dl jo alikumo. Sprendiant klausim, ar teisjo
nagrinjanio byl ir byloje dalyvaujanio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti
pagrind abejonei dl teisjo nealikumo, minto teismo praktikoje yra atsivelgiama
i asmen tarpusavio santyki pobd, materialin priklausomyb, giminysts ryius
ir pan. (2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
-210/2010, 2011 m.
858
-240/2011, 2012 m. kovo 16 d. nu-
tartis administracinje byloje Nr. P
520
-91-2012). Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas atnaujino proces byloje Nr. A
502
-906/2008 nustats, kad apeliacin skund ina-
grinjusios teisj kolegijos pirmininku buvo teisjas Stasys Gudynas, kurio snus buvo
byloje dalyvavusio treiojo suinteresuoto asmens TEO LT, AB interesus atstovavusios
advokat kontoros advokatas, ir kurio vieai skelbiama specializacija atitiko teisme na-
grinto gino materialin teisin pobd. Teismas, vertins vieai skelbiam informacij
apie kontoros organizacin struktr, jos komandin darb bei bendru jos advokat
(advokat padjj) siekiu maksimaliai gerai patenkinti klient poreikius ir lkesius,
taip pat atsivelgs ETT praktik aikinant teismo nepriklausomumo ir nealiku-
mo teisinius principus bei procesines garantijas, konstatavo, kad nurodyti faktai bylos
Nr. A
502
-906/2008 nagrinjime dalyvavusiems asmenims galjo sukelti abejoni dl teis-
mo nealikumo objektyviuoju aspektu (2008 m. spalio 29 d. nutartis administracinje
byloje Nr. P
438
-206/2008).
49. Daniausiai iuo pagrindu siekiama proceso atnaujinimo grindiant teismo a-
likum tam tikr teismo pareig procese, anot praym pateikusi subjekt, netinka-
mu vykdymu, pavyzdiui, neinformavimu apie teismo posd, atsiliepimo apeliacin
skund neisiuntimu (2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
261
-
871
178/2011), atsisakymu priimti rodymus ar tenkinti kok nors praym (2011 m. spalio
858
-240/2011) ir pan. Taiau tokie abstrakts
pareikj argumentai, nesant duomen apie teisjo suinteresuotum bylos baigtimi ar
kit aplinkybi, kurios kelt abejones jo nealikumu, nesudaro pagrindo ivadai, kad
byl inagrinjo neteistos sudties teismas.
50. ABT 46 straipsnio 4 dalis numato, jog teisjas, dalyvavs nagrinjant adminis-
tracin byl ir priimant joje sprendim (nutarim, nutart) isprendiant byl i esms,
negali dalyvauti nagrinjant t byl nei apeliacins instancijos teisme, nei pakartoti-
nai t byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme. i taisykl netaikoma, kai Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma iplstin teisj kolegija arba byla
perduodama nagrinti teismo plenarinei sesijai. I pamint nuostat matyti, jog drau-
dimas pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl siejamas tik su dalyvavimu toje paioje
byloje, ir kuri jau buvo inagrinta i esms. Pavyzdiui, io draudimo paeidimas buvo
konstatuotas, kai praym dl proceso atnaujinimo inagrinjo teisj kolegija, kurios
nariu buvo teisjas prims sprendim byloje, kurioje ir buvo praoma atnaujinimo
(2009 m. lapkriio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
756
308/2009). Taiau Vy-
riausiasis administracinis teismas neatnaujino proceso, paymjs, jog nra pagrindo
teigti, kad teisjas, nagrindamas byl, buvo suinteresuotas ir susaistytas savo nuomo-
ns nagrinjant byl pirm kart, nes pirm kart byloje buvo isprstas tik procesinis
klausimas dl bylos perdavimo i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui (2009 m.
lapkriio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
224/2009), o faktas, kad tas pats
teisjas yra dalyvavs nagrinjant kitas panaaus pobdio bylas nra pakankamas pa-
grindas pripainti toki situacij kaip keliani abejoni dl teismo sudties teistumo
ar teisjo ir teismo nealikumo (2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
438
73/2009).
VIII.6.10. Jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins
teiss norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendi-
m, nutarim ar nutart
(ABT 153 str. 2 d. 10 p.)
51. iuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialins teiss
normos paeidimas jas taikant; antra, nustatytas paeidimas akivaizdus; ir treia, toks
paeidimas esminis, t. y. galjs turti takos priimti neteist sprendim, nutarim ar
nutart. Materialins teiss taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taiky-
ti teisje tvirtint abstraki elgesio taisykl. Teiss taikymo metu nustatomas teiss
subjekto teisinis statusas arba konkreios jo teiss ir pareigos, esant paeidimui taiky-
tinos sankcijos, todl procesins teiss norm paeidimo ABT 153 straipsnio 2 dalies
10 punktas neapima (2010 m. rugpjio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502

165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
-119/2011).
52. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su paeidimo akivaizdumu, kas rei-
kia, kad prayme atnaujinti proces iuo pagrindu turi bti pateikti argumentai, ku-
rie akivaizdiai parodo, kad byl nagrinjs teismas neteisingai aikino byloje taikytin
materialins teiss norm. Toks akivaizdumas proces atnaujinti praanio asmens turi
bti specialiai aptartas ir argumentuotas. Paeidimas laikomas akivaizdiu, kai proce-
so atnaujinimo klausim nagrinjaniai teisj kolegijai nelieka pagrst abejoni dl
872
klaidingo teiss norm aikinimo ir taikymo (2012 m. sausio 27 d. nutartis administra-
cinje byloje Nr. P
602
71/2012). Paymtina, jog vien alternatyvaus teiss norm aiki-
nimo galimyb, nesant svari argument dl pirmojo aikinimo klaidingumo, nesudaro
pagrindo procesui atnaujinti (2008 m. balandio 17 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
442
52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
28/2011).
Pavyzdiui, akivaizdiu paeidimu, turjusiu takos neteisto sprendimo primimui, gali
bti pripaintas konkreios teiss normos, kuri reikia byloje taikyti, netinkamas taiky-
mas (2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
19/2011) ar apskri-
tai tokios normos netaikymas (2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
261
-36/2012), taip pat rmimasis netinkamu akto vertimu (2009 m. balandio 10 d.
822
-85/2009) ir pan.
VIII.6.11. Kai panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remdamasis teis-
mas isprend byl
(ABT 153 str. 2 d. 11 p.)
53. ABT 153 straipsnio 2 dalies 11 punktas reikalauja, kad teiss aktas bt panai-
kintas kaip neteistas. iuo aspektu paymtina, jog tais atvejais, kai teiss aktas tiesiog
pakeiiamas ar nustoja galios nesant jo pripainimo neteistu, proceso atnaujinimui
aptariamo pagrindo nebus. iuo atveju nesvarbu, ar panaikinamas visas teiss aktas, ar
jo dalis, taiau reikminga tai, kad bt panaikinta kaip neteista btent ta jo dalis, kuria
remiantis priimtas teismo atitinkamas sprendimas.
VIII.6.12. Kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos
formavim
(ABT 153 str. 2 d. 12 p.)
54. Pagal ABT 13 straipsnio 1 dal ir 20 straipsnio 3 dal vienod administracini
teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus formuoja Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 8 d. nutarime
konstatavo, jog Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas suponuoja jurispru-
dencijos tstinum, o i Konstitucijoje tvirtint teisins valstybs, teisingumo, asmen
lygybs teismui princip (bei kit konstitucini princip) kyla maksima, kad tokios
pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi bti sprendia-
mos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanius su esamais, bet paisant
jau tvirtint. Utikrinant i Konstitucijos kylant teism praktikos vienodum (nuo-
seklum, neprietaringum), taigi ir jurisprudencijos tstinum, lemiam reikm (be
kit svarbi veiksni) turi ie veiksniai: teismai (inter alia aukiausiosios instancijos),
priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi savo pai sukurt
precedent; auktesns instancijos teismai privalo, perirdami emesns instancijos
teism sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais paiais tei-
siniais kriterijais; tie kriterijai turi bti aiks ir ex ante inomi teiss subjektams, inter
alia emesns instancijos teismams (vadinasi, teism jurisprudencija turi bti progno-
zuojama); teism praktika turi bti koreguojama ir nauji teismo precedentai gali bti
kuriami tik tada, kai tai yra neivengiamai, objektyviai btina; toks teism praktikos
koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisiusi ankstesni precedent ir nauj
873
precedent krimas) visais atvejais turi bti deramai (aikiai ir racionaliai) argumen-
tuojamas atitinkamuose teism sprendimuose. I Konstitucijos kylanios maksimos,
kad tokios pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, nepaisymas reikt ir
Konstitucijos nuostat dl teisingumo vykdymo, konstitucini teisins valstybs, teisin-
gumo, asmen lygybs teismui princip, kit konstitucini princip nepaisym, duot
pagrindo kilti abejonms, ar atitinkami teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo
aliki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atvilgiais subjektyvs.
Pirmiau mintos konstitucins jurisprudencijos nuostatos atsispindi ir Lietuvos
Respublikos teism statyme. Teism statymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teis-
mai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra saistomi savo pai su-
kurt teiss aikinimo taisykli, suformuluot analogikose ar i esms panaiose bylose.
emesns instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, yra
saistomi auktesns instancijos teism teiss aikinimo taisykli, suformuluot analo-
gikose ar i esms panaiose bylose. Teism praktika atitinkam kategorij bylose turi
bti keiiama ir naujos teiss aikinimo taisykls analogikose ar i esms panaiose by-
lose gali bti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai btina.
55. Vienoda teism praktika administraciniuose teismuose utikrinama ne tik ins-
tancine teismo sprendim kontrole, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba. Taiau
siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareikjui btina pateikti teis-
mui rodymus, patvirtinanius, jog administracini teism praktika ginijamu klausi-
mu yra nevienoda, byloje, kurioje praoma atnaujinti proces, nukrypta nuo vieningos
administracini teism praktikos arba teism praktika formuojama klaidinga linkme
(2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
146
10/2012).
56. Atnaujinti proces iuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kuri faktins
aplinkybs yra tapaios arba labai panaios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybms tai-
kant atitinkamas teiss normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodio
143
127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis admi-
602
71/2012). Procesas, siekiant utikrinti vienodos administracini
teism praktikos formavim, turt bti atnaujinamas tada, kai dl galbt skirtingo teiss
norm aikinimo galjo bti neteisingai isprsta byla, nes prieingu atveju nepagrstai
bt trikdomas siteisjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosiusi teisini santyki
stabilumas (2010 m. gegus 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
662
54/2010, 2011
m. vasario 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
502
19/2011).
57. Pareikjui tvirtinant, kad teism praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vie-
ningos praktikos, pirmiausia btina nurodyti procesinius sprendimus, kuriose atitin-
kamas klausimas sprstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukrimo ar
argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teiss atvilgiu) veiksniai. Nra btina, kad
nutartys bt paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje (2010
m. balandio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
662
19/2010). Gavs praym
atnaujinti proces aptariamu pagrindu, Vyriausiasis administracinis teismas pirmiausia
vertina, ar pamintos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogikos,
t. y. j ratio decidendi sutampa (2011 m. rugpjio 5 d. nutartis administracinje byloje
Nr. P
858
149/2011). Nustaius, jog administracini teism praktika prietaringa, Vyriau-
siasis administracinis teismas turi tai reaguoti ir imtis teiss aktuose nustatyt priemo-
ni j suvienodinti, nes tik unikuojant teism praktik galima veiksmingai utikrinti
konstitucinio imperatyvo, kad analogikos bylos bt sprendiamos taip pat, laikymsi
874
(2011 m. gegus 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
261
59/2011).
58. Neginytina, jog teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat (nor-
m, princip) turinio, taip pat i teiss nuostat taikymo samprata, kokia buvo sufor-
muota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstes-
nse bylose, inter alia anksiau sprendiant analogikas bylas, taiau, kaip ir konstatavo
Konstitucinis Teismas pirmiau pacituotame nutarime, teism praktika nra statika, ji
gali pltotis, o kartais ir btina j koreguoti. Todl vertinant, kuriuo suformuotu pre-
cedentu btina vadovautis, pirmenyb gali bti teikiama (kai ratio decidendi sutampa)
vlesnei, praktik suvienodinaniai nutariai. Pavyzdiui, Vyriausiasis administracinis
teismas netenkino pareikjo praymo atnaujinti proces paymjs, jog galutin ir vie-
ninga administracini teism praktika ios kategorijos bylose (dl vidaus reikal siste-
mos pareign darbo laiko nustatymo ir virvalandinio darbo apmokjimo) buvo su-
formuota iplstins Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegijos 2008
m. birelio 12 d. nutartimi administracinje byloje Nr. A
575
2063/2008, kuri yra priimta
vliau nei buvo inagrintos pareikjo nurodomos administracins bylos, o ivados
padarytos administracinje byloje Nr. A
575
2063/2008 visikai atitinka tas, kurios pada-
rytos nagrinjant pareikjo administracin byl, kurioje siekiama proceso atnaujinimo
438
33/2009).
59. Praydamas atnaujinti proces dl to, jog teism praktika formuojama klaidinga
linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrsti, o vien tik abstraktus ar slyginis praymas
formuoti neyding praktik nra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti. Pavyzdiui,
Vyriausiasis administracinis teismas yra netenkins asmen praym atnaujinti proces
nustats, kad praymai atnaujinti proces siejami su slyga, jog neatnaujinus proceso byla
taps nepagrstu precedentu kitose analogikose bylose, o teism praktika gali bti formuo-
jama klaidinga linkme (2010 m. rugsjo 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
444
144/2010, 2010 m. gegus 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

662
54/2010).
60. Paymtina, jog teism praktikoje laikomasi pozicijos, jog naujai suformuota ar
pasikeitusi teism praktika daniausiai negali bti taikoma inagrintai bylai ir negali
bti vertinama kaip pagrindas atnaujinti proces, nes prietaraut teiss principui lex
retro non agit. is principas dl statym grtamosios galios negalimumo taikytinas ir
teismo precedentui kaip teiss altiniui. Teismo precedento esm sudaro stare decisis
principas, grindiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas paias vlesnes bylas bti-
na sprsti taip, kaip isprsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, is principas
negali bti taikomas ankiau inagrintoms byloms. Atsivelgdamas tai, kas idstyta,
Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, jog atsakovo minima atitinkama
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje suformuota kitokia nei
pirmiau egzistavusi teismo praktika, nelaikytina pagrindu atnaujinti proces anksiau
inagrintoje administracinje byloje, todl ir suinojimas apie i nutart nra aktualus
tikrinant, ar praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin (2012 m. liepos
520
-40/2012).
VIII.7. Praym dl proceso atnaujinimo nagrinjimas
(ABT 158162 str.)
61. Proceso atnaujinim reglamentuojantis ABT IV skyrius nenumato praymo at-
naujinti proces primimo stadijos, kurioje, be kita ko, bt galima patikrinti, ar pray-
875
mas atnaujinti proces apskritai gali bti nagrinjamas teisme. Atsivelgdama tai, kad
visi klausimai, susij su praymo atnaujinti proces atitikimu statymo reikalavimams,
tikrinami praym atnaujinti proces nagrinjant i esms, Vyriausiojo administracinio
teismo teisj kolegija, pirmiausia tikrina, ar praymas paduotas dl tinkamo objekto
bei jis pateiktas tinkamas subjekto, ir tik po to teismas jau vertina, ar praymas paduotas
nepraleidus nustatyt termin ir ar jis pagrstas statym numatytais proceso atnaujini-
mo pagrindais, kaip tai pareigoja ABT 158 straipsnio 2 dalis (2010 m. gruodio 23 d.
438
-172/2010, 2011 m. spalio 3 d. nutartis adminis-
261
-168/2011). Nustaius jau pirm klit, t. y. kad praymas paduo-
tas netinkamo subjekto ar terminas praymui paduoti praleistas, tai jau yra savaranki-
kas pagrindas atmesti praym ir detaliau praymas dl proceso atnaujinimo gali bti
nebesvarstomas (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
556
-32/2008,
2011 m. rugsjo 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
492
-219/2011).
62. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiks ne-
tikslumai, taip pat konkretaus atnaujinimo pagrindo nevardijimas Vyriausiojo adminis-
tracinio teismo nevertinami kaip klitys sprsti i esms proceso atnaujinimo klausim,
nes dl asmens ireiktos valios sprendiama ne pagal pateikto dokumento form, bet
pagal tikrj jo turin (2011 m. gegus 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
261
60/2011, 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

146
64/2011).
63. Paymtina, jog ABT 158 straipsnio 2 dalis numato, kad prireikus teismas turi
teis pareikalauti i praym padavusio asmens papildom rodym dl termin ir
praymo pagrind, taigi praymo nagrinjimas gali bti atidedamas (2009 m. kovo 20
438
60/2009, 2010 m. balandio 16 d. nutartis
438
48/2010). Nustaius, kad asmuo antr kart paduoda
praym dl proceso atnaujinimo, kuris jau kart buvo isprstas ir kuriame nurodyti
tie patys proceso atnaujinimo pagrindai, tos paios aplinkybs, praymas gali bti i
esms nenagrinjamas ir atmetamas pasirmus statymo analogija su ABT 96 straips-
nio 4 dalimi, skelbiania, kad sprendimui siteisjus, alys ir kiti proceso dalyviai, taip
pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai reikalavim tuo paiu
pagrindu, taip pat kitoje byloje ginyti teismo nustatyt fakt ir teisini santyki (2008
m. balandio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
525
29/2008). Taiau bet kokiu
atveju ABT IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinse bylose atnaujini-
m, nesuteikia Vyriausiajam administraciniam teismui galiojim sprendiant praym
dl proceso atnaujinimo i naujo nagrinti byl i esms, tokia procedra negali bti
tapatinama su apeliaciniu procesu, o ia tik patikrinama, ar nra esmini ir akivaiz-
di aplinkybi, kurios sukelt pagrst abejoni dl byloje priimt teism procesini
sprendim teistumo ir pagrstumo (2010 m. rugsjo 24 d. nutartis administracinje by-
loje Nr. P
502
187/2010, 2011 m. rugpjio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. P
858
149/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

63
44/2012).
64. Praymo dl proceso atnaujinimo nagrinjimas gali baigtis dvejopai: teismo nu-
tartimi atsisakyti atnaujinti proces arba teismo nutartimi atnaujinti proces (ABT 159
str.). ABT 159 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, prims nutart dl proceso atnau-
jinimo, prireikus gali sustabdyti skundiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdy-
m, kol bus i naujo inagrinta byla. Tokiu atveju sustabdymo tikslingumas sprendia-
mas i esms pagal reikalavimus, keliamus reikalavimo utikrinimo priemoni taikymui
6
100/2007).
876
65. Teisj kolegijai primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i nau-
jo paprastai perduodama tos paios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar
nutartis yra skundiami (ABT 160 str. 1 d.).
66. Atnaujinus bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal pir-
mosios instancijos teismo proceso ar apeliacinio proceso taisykles priklausomai nuo to,
kurioje byloje buvo praoma atnaujinimo (ABT 161 str.), taiau neperengdamas rib,
kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo spren-
dimo (nutarties) teistum ir pagrstum ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra
nustatyti teismo nutartyje dl proceso atnaujinimo (2010 m. gruodio 9 d. iplstins
556
393/2010, Lietuvos vyriausio-
jo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 271 294 p., 2012 m. balandio
492
1746/2012). Pavyzdiui, faktins bylos
aplinkybs, nagrinjant ABT 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujint
administracin byl, analizuojamos tiek, kiek tai btina nustatyti, ar teisingai pritaiky-
tos materialins teiss normos, o atnaujinus proces administracinje byloje ABT 153
straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, btina vertinti, ar ETT sprendime konstatuoti
Konvencijos paeidimai turi takos byloje priimt administracini teism procesini
sprendim pagrstumui ir teistumui. Administracini byl, kuriose procesas atnau-
jintas, nagrinjimo ypatumai neatima i teismo, nagrinjanio atnaujint byl, pareigos
vertinti byloje jau priimto procesinio sprendimo ar procesini sprendim atitikt es-
miniams administracini byl teisen reglamentuojani teiss norm reikalavimams,
pvz., patikrinti, ar byla apskritai buvo teisminga administraciniams teismams (2006 m.
lapkriio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
5
1198/2006, Lietuvos vyriausio-
jo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006 m., 184 190 p.). Taiau jei proceso
atnaujinimo pagrindas rodo, kad tinkamo proceso nagrinjant byl i esms nebuvo,
pavyzdiui, byl inagrinjo neteistos sudties teismas, i naujo ji nagrinjama i esms
visa apimtimi pagal atitinkamos instancijos proceso taisykles (2009 m. spalio 19 d. nu-
556
1009/2009).
67. Jei procesas atnaujintas ABT 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto (jeigu sprendi-
me teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig) pa-
grindu, byla taip pat turt bti nagrinjama i naujo bei i esms. Teismas taip pat
yra paymjs, kad nagrinjant mintu pagrindu atnaujint byl i naujo bei i esms
nebt racionalu, nesant kit faktini duomen, susiet su skundo dalyku, atkartoti
skundiamo teismo sprendimo argumentus ar suformuluotus teismo teiginius sudlioti
kitokiais odiais, bet i esms reikianiais t pat. Detalesnis vertinimas galbt turt
bti atliekamas pateikus naujus rodymus, kurie negaljo bti pateikti dl pagrst prie-
asi, byl nagrinjant pirmiau arba kai yra kit aplinkybi, galini i esms pakeisti
skundiam sprendim. Todl nustats, kad nauj, esmini aplinkybi, galini kitaip
pakreipti bylos baigt nebuvo vardinta, teismas konstatavo, jog nra pagrind kitokio
sprendimo primimui nei suformuluotas Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.
spalio 13 d. nutartyje, kurioje ir buvo atnaujintas procesas (2009 m. spalio 1 d. nutartis
556
2409/2009).
68. Administracinis teismas, inagrinjs byl i naujo, turi teis priimti vien i
ABT 162 straipsnio 1 dalyje tvirtint sprendim: 1) atmesti praym, o apskst teis-
mo sprendim, nutarim ar nutart palikti nepakeist; 2) pakeisti apskst sprendim,
nutarim ar nutart; 3) panaikinti apskst sprendim, nutarim ar nutart ir priimti
877
nauj sprendim, nutarim ar nutart. io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju
priimama teismo nutartis, o straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais sprendi-
mas, nutarimas ar nutartis. ABT 162 straipsnio 3 dalis tvirtina, jog administraciniam
teismui primus nauj sprendim, kartu turi bti naikinami visi ankstesni teism spren-
dimai, priimti inagrintoje byloje. Paymtina, jog tuo atveju, jei byloje buvo sprs-
tas bylinjimosi ilaid priteisimo klausimas, tokiu atveju atitinkamai panaikinamos
ir tokios nutartys (2009 m. gegus 11 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
63
1706/2009).
878
Rodykl
1
ABT Straipsnis Skyrius Skyriaus pradios psl.
1 str. 2 d. I.1.2. statymo ir teiss analogija 555
3 str. 1 d. II.1. Skundo (praymo) priskirtinumas administracini teism kompetencijai 595
3 str. 2 d. I.2.2. Teisingum vykdo tik teismas 567
4 str. 2 ir 3 d. I.1.4. Acte clair doktrina 564
4 str. 4 d. I.1.3. Teiss akt galiojimas laike; lex retro non agit principas 561
4 str. 5 ir 6 d. I.1.2. statymo ir teiss analogija 555
5 str. II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui 623
5 str. 1 d. I.2.1. Teismins gynybos prieinamumo principas 566
5 str. 1 d. II.3. Suinteresuotumas pateikti skund (praym) 621
5 str. 3 d. 3 p. II.3. Suinteresuotumas pateikti skund (praym) 621
6 str. I.2.2. Teisingum vykdo tik teismas 567
7 str. I.2.3. Teism ir teisj nepriklausomumas 571
8 str. I.2.4. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas 572
9 str. I.2.5. Teismo proceso kalbos principas 575
10 str. I.2.13. Aktyvaus teismo principas 587
12 str. I.2.4. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas 572
14 str. I.2.15. Teismo sprendim privalomumo principas 591
15 str. II.1. Skundo (praymo) priskirtinumas administracini teism kompetencijai 595
15 str. II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai 602
16 str. II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai 602
17 str. 2 d. II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui 623
17 str. 3 d. II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui 643
17 str. 4 d. II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui 643
19 str. II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui 643
21 str. 2 d. II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai 602
22 str. II.1. Skundo (praymo) priskirtinumas administracini teism kompetencijai 595
22 str. II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui 623
22 str. 3 d. II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis 652
23 str. II.9. Skundo (praymo) forma ir turinys, skundo tikslinimas 660
23 str. 2 d. 6 p. III.6.1.1. Fakt nurodymas 743
25 str. II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis 652
33 str. II.10. Skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai 666
34 str. II.10.1. Praleisto termino atnaujinimas 671
35 str. II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui 643
37 str. 1 d. II.12. Skundo (praymo) trkum alinimas 689
37 str. 1 d. II.9. Skundo (praymo) forma ir turinys, skundo tikslinimas 660
37 str. 2 d. 1 p. II.2. Administracini teism kompetencijos ribojimai 602
37 str. 2 d. 1 p. II.4. Aktai, dl kuri galima pateikti skund (praym) administraciniam teismui 623
37 str. 2 d. 2 p. II.5. Skundo (praymo) teismingumas konkreiam administraciniam teismui 643
37 str. 2 d. 3 p. II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis 652
37 str. 2 d. 4 p.
II.6. siteisjusio teismo sprendimo arba bylos teismo inioje dl gino tarp t pai
647
1 ioje rodyklje yra nurodomas Apibendrinimo skyrius, kuriame plaiau aptariamas tam tikras Administracini
byl teisenos statymo straipsnis (jo dalis).
879
37 str. 2 d. 5 p.
647
37 str. 2 d. 7 p. II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme 652
37 str. 2 d. 8 p. II.10. Skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai 666
3842 str. II.11. yminis mokestis ir jo dydis 680
40 str. II.11.1.1. Neapmokestinami skundai (praymai) 683
40 str. 4 d. II.11.2. Piktnaudiavimas teismins gynybos teise 687
41 str. II.11.1.2. Atleidimas nuo yminio mokesio 684
42 str. II.11.3. yminio mokesio grinimas 688
43 str.
III.3.1.2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms imoktinos
sumos
710
44 str. III.3.2.3. Ilaid paskirstymas esant ali daugetui 717
44 str. III.3.3. Bylinjimosi ilaid mainimas 718
44 str. 1 d. ir 4 d. III.3.2.1. Ilaid paskirstymas, skund tenkinus i dalies 714
44 str. 1, 3, 4 ir 5 d. III.3.2.2. Ilaid paskirstymas, kai byla ubaigiama neprimus teismo sprendimo 715
44 str. 1, 4 ir 5 d. III.3.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas 712
44 str. 2 d. III.3.1.1. Proceso ali ilaidos 707
44 str. 6 d. III.3.4. Atstovavimo ilaidos ir j paskirstymas 719
45 str. III.3.5. Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas 723
46 str. III.1.1. Administracinio teismo sudtis 694
46 str. 4 d. III.1.2. Nualinimas ir negalimumas nagrinti byl 698
47 str. III.1.2. Nualinimas ir negalimumas nagrinti byl 698
48 str. III.2. Administracins bylos proceso dalyviai 702
49 str. II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme 652
50 str. II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme 652
51 str. 2 d. I.2.4. Byl nagrinjimo teisme vieumo principas 572
52 str. III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo) 705
5356 str. III.2. Administracins bylos proceso dalyviai 702
53 str. 2 d. I.2.7. Teis bti iklausytam 578
53 str. 3 d. I.2.14. Siningumo ir draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas 589
56 str. 2 d. III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo) 705
57 str. I.2.10. Laisvo rodym vertinimo principas 584
57 str. 1 ir 3 d. III.6.2. rodymai 752
57 str. 2 d. III.6.3.1. Proceso ali ir j atstov paaikinimai 758
57 str. 4 d. I.2.13. Aktyvaus teismo principas 587
57 str. 4 d. III.6.1.2. rodym nurodymas, pateikimas ir rinkimas 745
57 str. 4 d. III.6.4. rodinjimo natos paskirstymas 764
57 str. 6 d. III.6.1.4. rodym vertinimas 749
58 str. III.6.5. Nerodintinos aplinkybs ir faktai 771
59 str. III.4. Teismo nuobaudos 727
60 str. III.6.3.2. Liudytoj parodymai 760
61 str. III.6.3.4. Specialisto paaikinimai 763
62 str. III.6.3.3. Eksperto ivada 761
68 str. III.6.1.2. rodym nurodymas, pateikimas ir rinkimas 745
68 str. IV.1. Pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme 774
69 str. IV.2. Byl sujungimas ir iskyrimas 775
70 str. IV.3. Bylos perdavimas kitam teismui 777
71 str. III.5. Reikalavimo utikrinimo priemoni taikymas 733
71 str. 7 d. III.4. Teismo nuobaudos 727
880
7377 str. V.3. Teismo praneimai ir aukimai 820
79 str. III.6.1.3. rodym tyrimas 748
79 str. I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas 577
79 str. 1 d. I.2.7. Teis bti iklausytam 578
80 str. IV.4. Bylos nagrinjimo atidjimas 779
81 str. I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas 577
81 str. I.2.13. Aktyvaus teismo principas 587
81 str. III.6.1.1. Fakt nurodymas 743
82 str. III.6.1.3. rodym tyrimas 748
82 str. 6 d. I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas 577
84 str. III.4. Teismo nuobaudos 727
85 str. V.1.3. Teismo sprendimo primimas, paskelbimas ir isiuntimas 808
86 str. V.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai 801
86 str. 2 d. I.2.6. Bylos nagrinjimo betarpikumo principas 577
87 str. V.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai 801
88 str. V.1.2. Teismo sprendimo rys 806
93 str. V.1.3. Teismo sprendimo primimas, paskelbimas ir isiuntimas 808
94 str. 2 d. V.1.5.1. Teismo sprendimo klaid itaisymas 813
94 str. 3 d. V.1.5.2. Teismo sprendimo iaikinimas 814
95 str. V.1.5.3. Papildomo sprendimo primimas 816
96 str. V.1.4. Teismo sprendimo siteisjimas 810
98 str. 1 d. 1 p.
IV.5.1. Kai mirta bylos alimi buvs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu gino
teisinis santykis leidia teisi permim
783
98 str. 1 d. 2 p. IV.5.2. Kai alis netenka veiksnumo 784
98 str. 1 d. 3 p.
IV.5.3. Kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline,
baudiamja ar administracine tvarka
784
98 str. 1 d. 4 p.
IV.5.4. Kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas arba
kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij
793
98 str. 1 d. 5 p.
IV.5.5. Kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administracinio
akto teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei byl,
nusprendia itirti norminio administracinio akto teistum
793
98 str. 1 d. 6 ir 7 p.
IV.5.6. Kai teismas paskiria ekspertiz arba kai teismas pripasta, kad btina gauti bylai
reikalingus rodymus (dokumentus) i usienio valstybs
794
98 str. 1 d. 8 p.
IV.5.7. Kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij pra-
ydamas prejudicinio sprendimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo
klausimu
795
98100 str. IV.5. Bylos sustabdymas 782
101 str. IV.6.1. Bylos nutraukimas 796
101 str. 2 p.
647
101 str. 3 p. III.2.1. Atsisakymas nuo skundo (praymo) 705
101 str. 7 p. II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis 652
102 str. IV.6.1. Bylos nutraukimas 796
103 str. IV.6.2. Skundo (praymo) palikimas nenagrintu 798
103 str. 1 p. II.7. Iankstinio gin nagrinjimo ne per teism tvarkos laikymasis 652
103 str. 3 p. II.8. Tinkamas atstovavimas administraciniame teisme 652
103 str. 4 p.
647
104 str. IV.6.2. Skundo (praymo) palikimas nenagrintu 798
105109 str. V.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis 817
110117 str. VI.1. Byl dl normini administracini akt teistumo nagrinjimo ypatumai 823
118121 str. VI.2. Skund dl rinkim ar referendumo statymo paeidim nagrinjimo ypatumai 838
127147 str. VII.1. Byl pagal apeliacinius skundus procesas 841

LVAT Apibendrinimas ABTI 2012

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

LVAT Apibendrinimas ABTI 2012

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

542

III. Informacin dalis

120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS

239/2009). Kitaip tariant, teismas, skirdamas asmeniui nuobaud u teismo reikalavimo

300/2011, 2012 m. gegus 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A

144/2010, 2010 m. gegus 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

60/2011, 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

149/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. P

You might also like