17 tema

PASIRENGIMAS  NAGRINĖTI BYLĄ TEISMO POSĖDYJE

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijos tikslas ir

reikšmė

Pasirengimas civ bylos nagrinėjimui- tai antroji civ proceso stadija.

Prasideda, kai iškeliama byla, priimamas ieškinys. Ši stadija yra pagalbinė teisminio bylos
nagrinėjimo stadijai.
Tikslas- pasirengti bylai taip, kad ji būtų išnagrinėta jau pirmajame teismo posėdyje.
(PASKAITA)
TIKSLAS- užtikrinti, kad civilinė byla būtų tinkamai parengta teisingai ją išnagrinėti iš
esmės ir kad teismo sprendimas būtų priimtas jau pirmajame teismo posėdyje.
UŽDAVINIAI:
1. Tiksliai išsiaiškinti byloje dalyvaujančius asmenis- teismas turi būti aktyvus ir turi
išsiaiškinti ar visi asmenys yra pakviesti į bylą.
2. Galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus- ko ieškovas iš tiesų prašo
teismo ir atitinkamai, kad atsakovas tinkamai suformuluotų visas aplinkybes,
kuriomis jis atsikerta.
3. Nustatyti įrodinėjimo dalyką ir ribas, t.y. išsiaiškinti ir nurodyti visas aplinkybes bei
įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
REIKŠMĖ: Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos pagalba, garantuojamas civilinio
proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, operatyvumo principų įgyvendinimas. Tinkamai
pasirengus teisminiam nagrinėjimui, bylą gali būti išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje
(CPK 72 str. 1d.).

Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2str. teismas taip pat turi atitinkamas teises ir
pareigas, nukreiptas CP tikslų įgyvendinimo link. Teismo priedermė- dalyvauti,
nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo. Tokia teismo priedermė atsiranda
jau pasirengimo civ bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 288str. 1d. ir 230str. 1 d.,
pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų
turinį, patikslina Įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina
nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia
procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį.
Ši stadija kaip ir visas civ procesas vyksta nuosekliai.

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme terminai

CPK 72str.1d. nenustato civilinės bylos išnagrinėjimo terminų, tačiau numato teismo pareigą
kuo operatyviau išnagrinėti bylą ir visomis priemonėmis užkirsti kelią bylos vilkinimui.
CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios pasirengimą civilinių bylų
nagrinėjimui teisme, nustato TIK pateikiamų paruošiamųjų dokumentų skaičių ir maksimalų
teismo nustatomą terminą paruošiamajam dokumentui pateikti (CPK 227str.2d.) ar
parengiamajam teismo posėdžiui paskirti (CPK 228str.2d.) teismas gali nustatyti ne
trumpesnį kaip 14, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pareikšti, kuris
išimtinais atvejais, atsižvelgiant į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą,
gali būti pratęstas iki 60 dienų (CPK 142str.1d.). pagal CPK 227str. 2 d. paruošiamiesiems
dokumentams (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį) pateikti teismas gali nustatyti ne
ilgesnį kaip 14dienų terminą nuo šių dokumentų įteikimo dienos. Daugiau kaip 2
paruošiamuosius dokumentus (dubliką ir tripliką) teismas gali motyvuotai leisti pateikti tik
išimtinais atvejais. Jeigu teismas atlieka pasirengimą bylos nagrinėjimui parengiamajame
teismo posėdyje, tai paprastai bylos nagrinėjimui turi būti pasirengiama per vieną
parengiamąjį posėdį, išskyrus CPK 229str. numatytas išimtis.
Pirmasis parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties skirti
parengiamąjį posėdį priėmimo dienos. Antrasis- ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirmojo
posėdžio.
CPK 72str. 2d. numato, kad atskirų kategorijų civilinėms byloms išnagrinėti turi būti
nustatyti procesiniai terminai. Pasirengimo bylų nagrinėjimui terminai CPK numatyti, pvz.,
šių kategorijų bylose:
1. Darbo – pasirengimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio
priėmimo dienos (CPK 413str.1d.);
2. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimų- 30 dienų (CPK 421str.1d.)

Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje

Pasirengti bylos nagrinėjimui pirmiausia yra šalių pareiga. Pasirengimo bylos nagrinėjimui
stadijoje teisėjui suteikti šie įgaliojimai:
a) Prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. Tai yra teismo teisė. Paprastai,
jeigu gavus ieškinį iškyla kokie nors neaiškumai, teisėjas jam rūpimus klausimus
išsiaiškina priimdamas nutartį trūkumams pašalinti. Kai pateiktas ieškinys
b) Išsiunčia atsakovui ir 3iems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas.
c) Nustato terminą atsiliepimams pareikšti, o atsakovui dar nurodo atsiliepimo
nepateikimo pasekmes (tik atsakovui tokios pasekmės gali kilti). CPK 142str. teisę
nustatyti konkretų terminą kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, min- 14d.,
maksimum- 30dienų. Jį galima pratęsti iki 60 dienų. Nurodyti veiksmai- teismo
pareiga. Įstatymas detaliai nereglamentuoja pranešimo formos.
d) Nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis, taip pat dėl
netinkamos šalies pakeitimo. CPK 47str.- savo iniciatyva gali įtraukti ar pašalinti
trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų, 45str.- esant ieškovo sutikimui
pakeičia netinkama šalį tinkama.
e) Atlieka kitus, teismo manymu reikalingus veiksmus. Sąrašas nepateikiamas. Kartais
atlikti tam tikrus veiksmus teismas privalo- tai atvejai, kai šalys pateikia prašymus dėl
tam tikrų veiksmų atlikimo, pvz. išreikalauja įrodymus 199, 206str., taiko laik.
apsaugos priemonės 144str. ir t.t. Teismas pats privalo rinkti įrodymus ir imtis
reikalingų procesinių priemonių.
f) Gavęs atsiliepimą arba jų negavus bet pasibaigus pateikimo terminui teismas nustato
pasirengimo būdą.:
g) Paskiria parengiamąjį posėdį (nutartis);
h) Nustato, kad pasirengimas vyks paruošiamųjų dokumentų būdu (nutartis);
Arba priima sprendimą už akių (negalimas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, taip
pat ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose.).
NR. 3K-3-147-701/2015
Taigi, teisėjas vadovauja pasirengimo bylos nagrinėjimui procesui, kontroliuoja šalių ir
kitų dalyvaujančių byloje asmenų veiksmus ir sprendžia, kada pasirengimą bylos
nagrinėjimui baigti.
 Šalių ir kitų proceso dalyvių teisės ir pareigos pasirengimo nagrinėti bylą
teisme metu

Teisės:
Keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, pareikšti priešieškinį, pateikti reikalingus įrodymus.
Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, įrodymų pateikimas galimas tik tuo atveju:

i. Jeigu tokio apkeitimo būtinumas iškilo vėliau;

ii. Arba jeigu yra gautas priešingas šalies sutikimas;
iii. Arba jeigu teismas mato, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pareigos:
 Pateikti visus turimus bei visus paaiškinimus turinčius reikšmės bylai;
 Nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes,
trukdančias tai padaryti;
 Galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis bylą nagrinėti teismo

posėdyje. Atsiliepimas į ieškinį

CPK 225str. numato, kad priėmęs ieškinį teismas:

1. prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;
2. nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas;
3. nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes;
4. prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis
ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama;
5. atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą
teismo posėdyje;
6. gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo
terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie
tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį
pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų
dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą
veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje.
Atsiliepimas į ieškinį ar priešieškinį –tai atsakovo pateikiamas procesinis dokumentas, todėl
jis turi atitikti reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams ir numatytus CPK 111,113,
114 str. (CPK 142str.2d.)
Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje kartu su ieškinio nuorašu teismas atsakovui ir
tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo
teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesnį kaip
trisdešimties dienų terminą (išimtinais atvejais terminas gali būti pratęstas iki šešiasdešimties
dienų) atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo
pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina tai, kad tik atsakovas turi pareigą pateikti
atsiliepimą į ieškinį. Tretieji asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, atsiliepime į pareikštą ieškinį
ar priešieškinį, turi būti nurodyta:
a) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;
b) nesutikimo motyvai;
c) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;
 d) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks
paruošiamųjų procesinių dokumentų;
e) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą,
taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;
f) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja
ją pateikti.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį,
teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Taigi, atsiliepimui į pareikštą ieškinį ar priešieškinį keliami tokie patys
reikalavimai kaip ir ieškiniui, t. y., tiek ieškinyje, tiek ir atsilipime turi būti nurodyti
nesutikimo motyvai, įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai, atsakovo
nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių
dokumentų ir pan. (CPK 135 str.).

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui būdai

CPK 225 str. 7d. numato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus
atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką
ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į
parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks
paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą
veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje. Nuo šio momento prasideda antrasis pasirengimo teisminiam
bylos nagrinėjimui etapas.

FORMA gali būti:

Žodinė- paskiriant parengiamąjį posėdį , maksimum - 2 posėdžiai, 228str.

Posėdžio eigą reglamentuoja CPK 230str., t.y. jis vyksta pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo
taisykles.
Skirtumai:
Parengiamojo posėdžio tikslas- galutinai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, asmenis,
išklausyti šalis, aptarti įrodymų pateikimo galimybes.
O teisminio posėdžio- ištirti pateiktus įrodymus, t.y. išnagrinėti bylą iš esmės.
Rašytinė- paruošiamųjų dokumentų keliu, šalys pasikeičia procesiniais dokumentais, rašant
dublikus ir triplikus, 2 parengiamieji dokumentai, 227str.
Nepateikimas gali sukelti pasekmes- teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Terminas-
iki 14 dienų.
Būdo pasirinkimas paliktas teismo diskrecijai. 228str. numato atvejus, kurie turėtų nulemti
būdo pasirinkimą:
 Teismas gali daryti prielaidą, kad galima sudaryti taikos sutartį;
 Kada įstatymas įpareigoja imtis priemonių šalims sutaikyti;
 Jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui.
Jie galėtų būti vertinami tik kaip rekomendacinio pobūdžio, tačiau neįpareigoja teismo.
Praktikoje teisėjo sprendimą nulemia: teisėjo būdas (mėgsta bendrauti); ar šalys yra
atstovaujamos advokatų; teismui nėra visiškai aiškūs ieškovo reikalavimai ir pan.
Ieškinyje šalys turi nurodyti dėl taikos sutarties sudarymo. Jeigu teisme gavus abiejų šalių
pirminius ir pagrindinius procesinius dokumentus- ieškinį ir atsiliepimą į jį- ginčo esmė yra
visiškai aiški, byloje nėra jokių prielaidų taikos sutarčiai sudaryti, teismas turi teisę iš karto
priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
 Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
Paruošiamieji dokumentai, jų rūšys ir turinys (reikalavimai procesiniams
dokumentams)

Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu iš esmės reiškia

pasirengimą rašytinio proceso tvarka, kadangi šalys šiuo atveju savo poziciją formuluoja
paruošiamuosiuose dokumentuose (CPK 112str.)
CPK 227str. 1d. numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti
bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso
56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso
228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
Įstatymas numato privalomus ir fakultatyvius atvejus, kai teisminiam bylos nagrinėjimui yra
rengiamasi raštu:
a) Jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2
dalyje nurodyti asmenys (privalomasis rengimasis rašytine forma);
b) Visais kitais atvejais šio pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo parinkimas yra bylą
nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas paprastai turėtų skirti rašytinį
pasiruošimą teisminiam nagrinėjimui tais atvejais, kai iš ieškinio ir atsiliepimo į jį
galima spręsti, kad abi šalys gali raštu tinkamai išdėstyti savo poziciją ir kad tokia
forma byla nagrinėti teismo posėdyje bus parengta greičiau ir geriau (fakultatyvusis
rengimasis rašytine forma)
CPK 227str. 2. Numato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne
daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą
ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą
atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems
dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo
teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus,
kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano,
kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.
Šie dokumentai turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus procesiniam dokumentams, bet ir
CPK 112str. numatytus papildomus rekvizitus, kurie yra:
A. pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio nagrinėjimo metu;
B. priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;
C. įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati
įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti
prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie
įrodymai gali patvirtinti.
Išimtinais atvejais teismas gali nustatyti motyvuota nutartimi ir didesnį paruošiamųjų
dokumentų skaičių. (CPK 142str.3d., 227str. 2d.)
Paruošiamiesiems dokumentams negali būti nustatytas ilgesni nei 14 dienų pateikimo
terminas, jis nėra naikinamasis, todėl jei šalis pateiks įrodymus, kurie patvirtina praleidimo
priežastį (svarbią), jis gali būti teismo pratęstas.
Jei ieškovas nepateikia dubliko, atsakovui prašant teismas jo atžvilgiu gali priimti sprendimą
už akių. Priėmus tokį sprendimą, byla išnagrinėjama iš esmės ir šalies pareiga pateikti
procesinį dokumentą išnyksta.
Šaliai nepateikus paruošiamojo dokumento už tai jokia sankcija nėra taikoma. Pasirengimas
teisminiam bylos nagrinėjimui baigiamas, kai teismas konstatuoja, kad byla gali būti
nagrinėjama teismo posėdyje. Šiuo atveju teismas nutartimi skiria teismo posėdžio datą ir
vietą bei informuoja apie tai šalims CPK nustatyta tvarka.
 Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Šalių
taikinimo procedūra

CPK 228 str. numato, kad žodinis pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (parengiamajame
teismo posėdyje) turėtų būti skiriamas esant šiems pagrindams:
1. jeigu byloje galima susitaikyti. Teismas, matydamas realią galimybę sudaryti taikos
sutartį, visais , atvejais turi teisę paskirti žodinį pasirengimą teisminiam nagrinėjimui.
2. Jeigu, teismo nuomone, tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą
teisme(pvz.: kai šalys ar vien iš šalių negali tinkamai suformuluoti savo argumentų
raštu, dėl to būtina jas apklausti, patikslinti jų reikalavimus, išaiškinti joms tam tikras
teises ir pareigas ir pan.)
Parengiamojo posėdžio tikslas- imtis priemonių šalims sutaikyti ir geriau bei išsamiau
pasirengti bylą nagrinėti teisme (CPK 228str.1d.). Parengiamajame posėdyje įrodymai nėra
tiriami, tai yra atliekama bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (CPK 235str.1d., 250str.), todėl
parengiamojo posėdžio metu negali būti apklausiami liudytojai, taip pat tiriami kiti įrodymai.
Klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip
per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino
atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip
per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos (CPK
228str.2d.) nutartis skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje priimama rašytinio
proceso tvarka, neinformuojant apie šio klausimo sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų.)
Tais atvejais, kai pirmojo parengiamojo posėdžio metu teismas mato, kad byloje yra reali
taikos sutarties sudarymo galimybė, arba kai paaiškėja naujos aplinkybės byloje ir teismas jas
pripažįsta leistinomis, teismas turi teisę paskirti antrąjį parengiamąjį teismo posėdį. Bylai
nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais
atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę
posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per
trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du. (CPK
229str.)
Parengiamasis teismo posėdis vyksta žodžiu, pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos
teisme taisykles. Teismas gali priimti sprendimą už akių pagal CPK 230str. 2d.
Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra
tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. (CPK 230str.3d.)
Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi
atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai.(CPK 230str.5d.)- jei viena šalies šiuo atveju
atvyksta, o kita ne- atvykusios šalies prašymu gali būti priimtas sprendimas už akių.
ATSTOVO ATVYKIMAS ŠIUO ATVEJU NEBUS LAIKOMAS TINKAMU ŠALIES
ATVYKIMU
Taikinimo procedūra

CPK 231str. nėra privaloma. Taikoma tais atvejais, kai teismas mato realią galimybę sudaryti
taikos sutartį. Skatinama taikiai susitarti ir dėl bylinėjimosi išlaidų dalies- 75 proc. sumokėto
žyminio mokesčio grąžinimo, greitesnio ginčo atkūrimo ir pan.
Taikoma paprastai pasirengiamojo posėdžio pradžioje.
Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus civilinė byla nutraukiama.
Jeigu teismas mato, kad šalys linkusios kalbėti ir tartis, išaiškina ginčo šalims teisę
pasinaudoti teismine mediacija ir paaiškina jos esmę. Kai yra abiejų ginčo šalių sutikimas
arba prašymas perduoti ginčą teisminei mediacija bei teismo mediatoriaus sutikimo, ginčas
perduodamas teisminei mediacijai civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos)
nutartimi. Mediatoriaus skyrimo ir pakeitimo klausimus sprendžia teisėjas (teisėjų kolegija).
Prireikus gali būti skiriami keli mediatoriai. Skiriant mediatorių įvertinama šalių nuomonė,
pareikšta prašant arba sutinkant ginčą perduoti teisminei mediacijai. Teisminė mediacija- tai
ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis- padėti šalims civ.bylose išspręsti ginčą taikiai
tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Ji galima visuose bendros
kompetencijos teismuose.
Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai- specialiai apmokyti teisėjai, jų padėjėjai arba
kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą.
Atitinkančiam teismo mediatoriui keliamus reikalavimus ir pageidaujančiam vykdyti teismo
mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą suteikia teisėjų tarybos sudaryta teisminės
mediacijos komisija.
Jeigu šalys neišreiškė noro pasinaudoti teisminės mediacijos procesu , arba toks procesas
baigėsi nesudarius taikos sutarties, toliau tęsiama pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija.

Teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje

Teismas manydamas, kad byla parengta teisminiam nagrinėjimui, priima nutartį skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje. Šios nutarties priėmimui yra užbaigiama pasirengimo stadija. Ši
nutartis priimama nepriklausomai nuo to kokiu būdu buvo rengiamasi bylos nagrinėjimui. Ji
išsiunčiama šalims. Šioje nutartyje glaustai apibūdinama ginčo esmė ir nurodomi reikalingi
bylai įrodymai, teismo posėdžio laikas ir vieta, pavedimas išsiųsti šaukimus asmenims,
pavedimas šaukti į teismo posėdį liudytojus ir kt.
Teismo nutartys, priimtos pasirengimo stadijoje, atskiraisiais skundais neskundžiamos,
išskyrus CPK nustatytas išimtis: nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu, abiem šalims neatvykus į
parengiamąjį posėdį (CPK 230 str. 3 d.), taip pat nutartis kuria atsisakoma taikyti pareiškimą
peržiūrėti sprendimą (CPK 288 str. 3 d.)
Išimtis: nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje gali būti nepriimama, jeigu
parengiamojo posėdžio metu paaiškėja, kad galima iš karto nagrinėti teismo posėdyje,
teismas gali pradėti bylos teisminį nagrinėjimą ir bylą išspręsti iš esmės iš karto po
parengiamojo posėdžio.
Todėl šalys ir kiti asmenys turi būti visada pasirengę bylos nagrinėjimui iš esmės, nors teismo
šaukime ir nurodyta, kad numatytas tik parengiamasis posėdis.
Priėmus nutartį tarp šalių galutinai apibrėžiamas ginčo dalykas ir pagrindas. Prieš teismo
nutarties priėmimą šalis dar turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, pareikšti priešinį
ieškinį, pateikti naujų įrodymų, tačiau priėmus nutartį tokia galimybė išnyksta arba pasidaro
sunkiai įgyvendinama. Pavyzdžiui, teismas įgyja teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus
įrodymus ir pan.
Teismo nutarties turinys ir forma.
Forma: teismo nutartis visada turi būti rašytinė.
Turinys: be bendrų teismo procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, teismo
nutartyje turi būti nurodoma:
 ieškovo reikalavimų esmė bei įrodymai, kuriais šie reikalavimai yra grindžiami;
atsakovo atsikirtimų į pareikštą reikalavimą esmė bei įrodymai, kuriais šie atsikirtimai
yra grindžiami;
  įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta LR
CPK;
 teismo posėdžio laikas ir vieta;
 pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;
 pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir
kitus asmenis;
 reikiamais atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas
išvadai duoti;
 kiti pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 291 str.).
Pažymėtina tai, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais
skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios užkerta kelią tolesnei bylos eigai.