Bylų supaprastintas procesas

1. Bylų supaprastinto proceso samprata ir formos

Supaprastintas procesas – tai procesas, kuris įstatymo numatytais atvejais vyksta nesilaikant įprastinių
proceso formos reikalavimų ir kurio metu siekiama, kad nuo proceso pradėjimo iki jo pabaigos praeitų kuo
mažiau laiko.
Supaprastintas baudžiamasis procesas — nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo
procedūra, kurios metu ikiteisminis tyrimas ir (ar) bylos nagrinėjimas teisme atliekamas per itin trumpą
laiką, atsisakoma atskirų proceso etapų ar stadijų, arba jos iš esmės sutrumpinamos, paprastesne tvarka
atliekami atskiri proceso veiksmai.
Taikant supaprastinto proceso formą pasiekiama nemažai teigiamų tikslų:
1. Tokiu būdu geriau užtikrinamas proceso greitumo principas.
2. Procesas atpiginamas — trumpiau trunkantis, paprastesnis procesas pareikalauja mažiau
lėšų.
3. Supaprastintas procesas leidžia sumažinti teisėsaugos pareigūnų ir teismų darbo krūvį.
Teisėsaugos pareigūnai ir teismai, galėdami greičiau užbaigti procesą bylose, kuriose
procesas supaprastinamas, daugiau laiko ir energijos gali skirti kitų, įprastinių, bylų tyrimui
ir nagrinėjimui. 
Kaip minėta, supaprastinamas gali būti ne tik visas procesas, bet ir tam tikro proceso veiksmo
atlikimas ar proceso eiga tam tikroje stadijoje. Tačiau terminas supaprastintas procesas pagal mūsų BPK
reiškia viso proceso supaprastinimą, nors skirtingose proceso stadijose supaprastinimo lygmuo yra
skirtingas.
BPK XXXI skyriuje įtvirtinti du proceso supaprastinimo variantai:
1) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas,
2) pagreitintas procesas.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese supaprastinimas pasiekiamas kitaip atliekant tam
tikrus veiksmus ar atsisakant tam tikrų proceso stadijų (etapų):
1) baigus ikiteisminį tyrimą nerašomas kaltinamasis aktas. Vietoj kaltinamojo akto prokuroras
rašo pareiškimą teismui dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Šiaip ikiteisminis
tyrimas šiuo atveju atliekamas bendra tvarka;
2) sprendimas pirmosios instancijos teisme priimamas per 7 dienas nuo prokuroro pareiškimo
gavimo dienos, nesurengus teismo posėdžio, nedalyvaujant proceso dalyviams;
3) nėra galimybės dėl teismo baudžiamojo įsakymo paduoti apeliacinius ir kasacinius skundus
— tai reiškia, kad tokia forma vykstančiame procese nėra galimas bylos nagrinėjimas nei
apeliacine, nei kasacine tvarka.
Pagreitintame procese proceso formos supaprastinimas pasireiškia tuo, kad:
1) bylos nagrinėjimas teisme gali būti rengiamas veikos padarymo dieną arba bet kuriuo atveju ne
vėliau kaip per 10 dienų po veikos padarymo. Perduodant bylą į teismą vietoj kaltinamojo akto
prokuroras rašo pareiškimą teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka;
2) bylos parengimas nagrinėti pirmosios instancijos teisme praleidžiamas — teismo posėdis vyksta tą
pačią dieną, kai prokuroras įteikia pareiškimą teismui, o jei kaltinamasis pageidauja laiko pasirengti
gynybai—teismo posėdyje byla turi būti pradedama nagrinėti ne vėliau kaip po 20 dienų nuo
prokuroro atvykimo j teismą.
2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas
2.1. Proceso užbaigimo priimant teismo baudžiamąjį įsakymą prielaidos
Kreiptis i teismą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo yra išimtinė prokuroro teisė. Kai
ikiteisminio tyrimo metu yra surenkami prieštaringi (tiek kaltinantys, tiek teisinantys) duomenys, prokuroras
neturi stengtis užbaigti procesą supaprastinta tvarka, nes tokioje situacijoje yra neabejotina, jog teisėjas be
įrodymų tyrimo teismo posėdyje negalės nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas.
Jei bylos aplinkybės prokuroro manymu yra pakankamai aiškios, prokuroras kreiptis į teismą dėl
proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu taip pat gali ne kiekvienu atveju — tam
reikalingos keturios sąlygos:
1) ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą BK
sankcijoje yra numatyta galimybė skirti ne vien tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės
atėmimą iki gyvos galvos;
2) su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu turi sutikti įtariamasis, kuris surašant
prokuroro pareiškimą teismui tampa kaltinamuoju;
3) dėl prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą užbaigti procesą teismo baudžiamojo
įsakymo priėmimu neturi būti paduotas nukentėjusiojo skundas arba toks skundas
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi turi būti atmestas;
4) neturi būti kilęs žalos atlyginimo klausimas nėra pareikštas civilinis ieškinys arba dėl žalos
atlyginimo tarp įtariamojo ir dėl nusikalstamos veikos padarymo žalą patyrusio fizinio ir
juridinio asmens turi būti pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo .
Aiškinantis, ar įtariamasis sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu,
įtariamajam turi būti išaiškinamos sutikimo padariniai, t. y. turi būti pasakoma, kad tokiu atveju teismo
posėdis nebus rengiamas, jis į teismą iš viso nebus kviečiamas, o teismas jam baudą paskirs tik susipažinęs
su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Įtariamajam taip pat turi būti nurodoma, kad teismas, esant
pagrindui, gali nuspręsti dėl turto konfiskavimo, daiktų, kaip įrodymų, perdavimo kitiems asmens,
įpareigojimo atlyginti proceso išlaidas.
Įtariamasis su tokia proceso užbaigimo forma gali sutikti dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1) įtariamasis gali tikėtis, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam bus paskirta švelnesnė
bausmė už bausmę, kuri galėtų būti paskirta įprasta tvarka priimtu apkaltinamuoju
nuosprendžiu. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytas ir laisvės
atėmimas. Sutikęs su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu įtariamasis užsitikrina, kad
laisvės atėmimas jam tikrai nebus paskirtas. Be to, tikėtina, jog teismo baudžiamuoju
įsakymu bus paskirta švelnesnė bausmė už bausmę, kuri tokioje pat situacijoje būtų
skiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu (mažesnė bauda, trumpesnis areštas ir pan.);
2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas sudaro galimybę jau kaltinamuoju
tapusiam asmeniui išvengti jo nepageidaujamo viešumo: vykstant teismo baudžiamojo
įsakymo priėmimo procesui jis neturi atvykti dalyvauti teismo posėdyje, sėdėti
kaltinamajam skirtoje vietoje, nevykstant teismo posėdžiui sumažėja tikimybė, kad apie
procesą ir apie kaltinamąjį praneš žiniasklaida.
2.2. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu
Prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, turi surašyti pareiškimą,
kurio turinį nustato BPK 419 straipsnis. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo
baudžiamuoju įsakymu turi būti:
1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis,
profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra — kiti asmens duomenys;
2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju
įsakymu; 
3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką;
4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;
 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo
nuomonė dėl to.
Prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal savo teisinę
prigimtį ir paskirtį yra kaltinamajam aktui prilygstantis procesinis dokumentas, todėl pareiškimo turinys
didele dalimi sutampa su kaltinamojo akto turiniu. Pareiškimu teismui dėl proceso užbaigimo teismo
baudžiamuoju įsakymu, kaip ir kaltinamuoju aktu, užbaigiamas ikiteisminis tyrimas ir apibendrinami šios
stadijos rezultatai.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad:
1) prokuroro pareiškime nurodant kaltinamojo asmens duomenis turi būti nurodomi ne tik
BPK 419 straipsnio 1 punkte paminėti duomenys (vardas, pavardė, gimimo data ir kt.), bet
ir neišnykę ir nepanaikinti teistumai;
2) nurodant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, būtina nurodyti ir šių duomenų turinį;
3) be to, kas numatyta BPK 419 straipsnyje, prokuroro pareiškime turėtų būti siūlomi
sprendimai dėl turto konfiskavimo, kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės
teismo baudžiamasis įsakymas, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl
daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Prokuroro pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kitaip nei kaltinamajame akte,
prokuroras nurodo skirtinos kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį bei kaltinamojo poziciją (nuomonę)
dėl to.
Teisėjas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi išnagrinėti per 7
dienas. Jeigu nukentėjusysis yra apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroro sprendimą užbaigti
procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo
dienos.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą teisėjas priima
vieną iš trijų galimų sprendimų:
1) surašo teismo baudžiamąjį įsakymą;
2) nutartimi perduoda bylą nagrinėti teisme;
3) nutartimi nutraukia baudžiamąjį procesą.
Teismo baudžiamąjį įsakymą teisėjas surašo įsitikinęs, kad prokuroro pateiktų duomenų pakanka pripažinti
kaltinamąjį kaltu pagal prokuroro pareiškime nurodytą baudžiamąjį įsakymą dėl šiame pareiškime nurodytos
veikos padarymo, bei įsitikinęs, kad bauda yra tinkama sankcija už šios veikos padarymą.
2.3. Teismo baudžiamojo įsakymo surašymas ir teismo baudžiamojo įsakymo turinys
Teismo baudžiamajam įsakymui keliami tie patys pagrindiniai turinio ir formos reikalavimai kaip ir
išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje priimamam nuosprendžiui. Surašant teismo baudžiamąjį
įsakymą turi būti vadovaujamasi ne tik BPK 421 straipsniu, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos
teisme normomis, reglamentuojančiomis nuosprendžio surašymą.
Teismo baudžiamasis įsakymas apkaltinamojo nuosprendžio tam tikra rūšimi laikomas todėl, kad šiuo
įsakymu gali būti priimamas tik vienas sprendimas— pripažinti kaltinamąjį kaltu. Išteisinimas ar proceso
nutraukimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimi.
BPK 421 straipsnis numato tik pagrindinius dalykus, kurie turi būti nurodyti teismo baudžiamajame
įsakyme:
1) nurodyti BPK 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) nurodyta kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis;
 4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo
naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl nusikalstama veika padarytos žalos
atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo;
5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas.

Teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti keičiama veikos kvalifikacija, iš esmės kitaip nei prokuroro
pareiškime traktuojamos faktinės veikos aplinkybės, kaltumas grindžiamas kitais nei prokuroro nurodyti
duomenimis. Teismo baudžiamajame įsakyme jokiais atvejais negali būti remiamasi dokumentais ar kita
informacija, kurie nėra gauti kartu su prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Jei
kaltinamasis ar jo gynėjas prašo remtis ir jų pateikiamais dokumentais, kurių nebuvo ikiteisminio tyrimo
medžiagoje, teisėjas privalo arba tuos dokumentus grąžinti juos teikiantiems proceso dalyviams, arba
surengti teisiamąjį posėdį, jei tie dokumentai kelia kokias nors abejones dėl prokuroro pareiškime išdėstytų
teiginių. Pašalinti kilusias abejones, kaip minėta, galima tik vienu būdu — rengiant bylos nagrinėjimą
teismo posėdyje, kuris jau užsibaigtų ne teismo baudžiamojo įsakymo, o įprastų pirmosios instancijos
teismo sprendimų, priimamų teisiamajame posėdyje — nuosprendžio (vieno iš BPK 303 straipsnyje
numatytų) ar nutarties nutraukti procesą —priėmimu.
Sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu formuluojamas taip pat kaip ir apkaltinamajame
nuosprendyje.
Paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį teisiamajame posėdyje nuteistajam išaiškinama nuosprendžio
apskundimo tvarka ir terminai. Kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas teismo
baudžiamajame įsakyme yra savotiškas šios procedūros atitikmuo. Kaltinamajam, kuris jau vieną kartą yra
sutikęs su proceso užbaigimu priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, nurodoma, kad jis ir po teismo
baudžiamojo įsakymo surašymo per 14 dienų nuo įsakymo gavimo turi teisę atsisakyti nuo supaprastintos
procedūros taikymo ir pasiekti, kad jo byla būtų nagrinėjama įprastine tvarka pirmosios instancijos teismo
teisiamajame posėdyje. Kartu kaltinamajam turi būti nurodyta, kad teisiamajame posėdyje bylą
nagrinėsiantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės ir kaltinamojo
pripažinimo kaltu atveju galės skirti bet kokią kitą sankcijoje už tos veikos padarymą numatytą bausmę,
įskaitant ir laisvės atėmimą, ar paskirti griežtesnę tos pačios rūšies bausmę. Draudimo reformatio in peius
(draudimo bloginti asmens padėtį pagal jo paties skundą) principas tokiame procese netaikomas.
2.4. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo teisiniai padariniai ir kaltinamojo teisė reikalauti
surengti bylos nagrinėjimą teisme
Po teismo baudžiamojo įsakymo surašymo ir jo įteikimo tik nuo kaltinamojo apsisprendimo priklauso
tolimesnė proceso eiga. Jokie kiti proceso subjektai jokių teisių daryti įtaką procesui šiame etape galimybių
neturi. Kaltinamasis turi du elgesio variantus:
 sutikti su teismo baudžiamuoju įsakymu,
 reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Apsispręsti kaltinamasis turi per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo.
Jei per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo kaltinamasis nepateikia teismo baudžiamąjį
įsakymą surašiusiam teismui prašymo su reikalavimu rengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis
įsakymas įsiteisėja ir vykdomas ta pačia tvarka kaip ir apkaltinamasis teismo nuosprendis. Joks proceso
subjektas nei iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nei jam įsiteisėjus neturi teisės apskųsti
teismo baudžiamąjį įsakymą . Nei apeliacinis, nei kasacinis procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo
vykti negali.
Kaltinamojo prašymas rengti bylos nagrinėjimą teisme neprivalo būti motyvuotas. Prašymas, jei jis paduotas
laiku, turi būti tenkinamas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis yra nurodęs priežastis, dėl
kurių jis nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nori, kad procesas jo byloje vyktų įprastine tvarka.
Jei kaltinamasis tokį prašymą pateikia, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismo
baudžiamajame įsakyme užfiksuoti sprendimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame
posėdyje jokios prejudicinės galios neturi. Teismas, vadovaudamasis bendromis procesinėmis taisyklėmis,
gali keisti veikos kvalifikavimą, kitaip vertinti įrodymus, kitaip traktuoti veikos padarymo aplinkybes, o
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju skirti kitokią bausmę. 
Teisiamasis posėdis gavus kaltinamojo prašymą turi būti surengtas ne vėliau kaip po 10 dienų nuo
prašymo gavimo dienos. Nagrinėjant bylą negali dalyvauti teismo baudžiamąjį įsakymą surašęs
teisėjas, nes šis teisėjas jau yra išsakęs teismo baudžiamajame įsakyme savo nuomonę dėl kaltinamojo
kaltumo. Teisiamasis posėdis vyksta pagal bendras taisykles, kurių laikomasi pirmosios instancijos
teismo teisiamajame posėdyje. Vienintelė išimtis yra ta, kad kaltinimas tokiu atveju yra palaikomas ne
pagal kaltinamąjį aktą, o pagal prokuroro pareiškimą (BPK 418, 419 straipsniai), teiktą teismui, prašant
užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir nuosprendžiai skundžiami bendra tvarka. Tai, kad procesą buvo
bandoma užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra kliūtis paduoti bei nagrinėti apeliacinius ir kasacinius
skundus.
3. Pagreitintas procesas
3.1. Proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka prielaidos
Pagreitintas procesas gali vykti kai neegzistuoja jokios pagrįstos abejonės, kad greitai užbaigiant procesą
gali būti padarytos esminės klaidos sprendžiant kaltės ir bausmės klausimus. Dėl šių priežasčių nagrinėti
bylą pagreitinto proceso tvarka BPK leidžia tik esant tam tikroms sąlygoms. Šios sąlygos numatytos
BPK 426 straipsnio 1 dalyje.
BPK 426 straipsnio 1 dalyje minimos 3 esminės sąlygos, kurios būtinos perduodant bylą nagrinėti
pagreitinto proceso tvarka:
1) prokuroras turi spėti kreiptis į teismą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos
padarymo;
2) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios;
3) byla turi būti teisminga apylinkės teismui.
1) BPK 426 straipsnio 1 dalyje minimas 10 dienų terminas siejamas su nusikalstamos veikos
padarymo, o ne su veikos požymių nustatymo momentu. Pagreitinto proceso esmė — greitas bausmės
paskyrimas po baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo padarymo, o ne po itin trumpai trukusio
ikiteisminio tyrimo. Kartais yra galima situacija, kai paaiškėjus gerokai anksčiau padarytai nusikalstamai
veikai yra įmanoma ikiteisminį tyrimą atlikti per 10 dienų ar net greičiau, tačiau tokiu atveju byla negali būti
nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taip numatyta yra todėl, kad duomenų apie gerokai anksčiau
padarytą veiką patikimumas paprastai turi būti tikrinamas ilgesnį laiką, nes einant laikui praeities įvykius yra
vis sudėtingiau atkurti.
2) BPK nenustato jokių konkrečių taisyklių, kokiais atvejais galėtų būti laikoma, jog nusikalstamos veikos
padarymo aplinkybės yra aiškios. Paprastai išvadą, kad aplinkybės yra aiškios, prokuroras, (o vėliau ir
teismas) gali daryti, kai, pavyzdžiui: iš karto sulaikomas ar kitaip nustatomas galimai veiką padaręs asmuo,
procese nereikia taikyti sudėtingų įrodinėjimo priemonių (skirti sudėtingas ekspertizes, kreiptis pagalbos į
užsienio valstybes ir pan.); yra asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų), mačiusių nusikalstamos veikos padarymą
ir galinčių duoti apie tai parodymus; surasti nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui teisme reikšmę
turintys daiktai ar dokumentai ir kt.)
3) Apylinkių teismai pagal dalykinio (rūšinio) teismingumo taisykles negali nagrinėti bylų dėl sunkių
(išskyrus keletą atvejų) bei dėl labai sunkių nusikaltimų. Tai reiškia, kad tokių nusikalstamų veikų
padarymo atveju pagreitintas procesas negali vykti. Taip yra numatyta, manant, kad skubėjimas
nagrinėjant bylas, kuriose gali būti skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, būtų nepateisinamas.
 3.2. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka ir jo įteikimas teismui
Prokuroras, nusprendęs, kad yra visos reikiamos sąlygos pagreitinto proceso taikymui, turi surašyti
pareiškimą teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pareiškimo turinys panašus tiek į
kaltinamojo akto, tiek į pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu
turinį. BPK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka turi būti nurodyta:
1) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija,
darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens
duomenys;
2) trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir
padariniai;
3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką;
4) išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos
prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės
nagrinėjant bylą;
5) išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą
nekviesti liudytojų.
Kitaip nei prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, pareiškime
dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nebūtina pasisakyti dėl kaltinamajam skirtinos
bausmės. Tai pats reikšmingiausias skirtumas tarp dviejų prokuroro pareiškimų, rašomų taikant
skirtingas supaprastinto proceso formas.
Kartu su pareiškimu teismui prokuroras neprivalo teismui pateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos,
kurioje būtų užfiksuoti reikšmingi bylos nagrinėjimui duomenys. Vis dėlto teismų praktika rodo, kad
paprastai teismui yra pateikiami surašyti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, išreikalauti kiti
dokumentai. Prokuroras turi užtikrinti, kad teismas turėtų galimybių tiesiogiai tirti visus reikšmingus
duomenis prokuroro pareiškimo pateikimo teismui dieną.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokiose bylose įtariamajam neturi būti būtinai įteiktas
pranešimas apie įtarimą ir įtariamasis neturi būti būtinai apklaustas. Neįteikiant įtariamajam pranešimo
apie įtarimą ar jo neapklausiant įtariamojo teisės nėra suvaržomas, nes įtariamasis tokio proceso metu
įtariamuoju būna itin trumpai — nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka
surašymo momento įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tuoj pat gauna prokuroro pareiškimo nuorašą bei
galimybę duoti parodymus teisme. Tačiau tais atvejais, kai BPK numatytas 10 dienų terminas yra
išnaudojamas maksimaliai, įtariamojo apklausa paprastai turi būti organizuojama.
3.3. Teismo veiksmai ir priimami sprendimai, atvykus prokurorui su pareiškimu dėl proceso
užbaigimo pagreitinto proceso tvarka
Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat
rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita teismo posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama
prokurorui. Pirmasis teismo posėdis, jei jis nerengiamas tą pačią dieną, turi būti surengtas ne vėliau
kaip per keturiolika dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso
tvarka gavimo teisme dienos. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą. Po to teisėjas
paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar
nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme surengti vėliau
kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas tokį prašymą,
kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.
Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių
sprendimų:
 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat;
2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną;
3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso
tvarka priima šiais atvejais:
1) kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas;
2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui.
Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų
neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama
prokurorui.
Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis
perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Kai BPK 429 str. 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka atmestas, toliau ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

3.4. Teismo veiksmai, atliekami nusprendus surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną
Teismas, nusprendęs surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, turi atlikti tokius veiksmus:
1) prokuroro, kitų proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apklausti į teismą kartu su
prokuroru atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamojo sutikimu — ir jį patį.
Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiami tik
tuo atveju, kai to motyvuotai prašo kas nors iš bylos nagrinėjimo teisme dalyvių arba to
prireikia teismui. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai dar kartą apklausti anksčiau
apklaustus asmenis gali būti netenkinami. Nagrinėjantis bylą teismas, manydamas, kad
prašymu apklausti liudytojus ar nukentėjusįjį siekiama vilkinti procesą, gali prašymo
netenkinti;
2) prokuroro prašymu ar savo iniciatyva teisėjas gali nuspręsti kaltinamajam paskirti
kardomąją priemonę, įskaitant ir suėmimą, jei tokios kardomosios priemonės taikymui yra
reikalingos prielaidos;
3) įteikti šaukimus į teismą atvykusiems proceso dalyviams, kurie turi būti šaukiami vėliau
dalyvauti tą bylą nagrinėjant teisme.
Bylos nagrinėjimas teisme tuo atveju, kai kaltinamasis prašo laiko pasirengti gynybai, rengiamas praėjus
laikui, kurio kaltinamasis pageidavo gynybai rengtis, tačiau ne vėliau kaip po 20 dienų. Kaltinamojo
prašymas rengti bylos nagrinėjimą vėliau kaip po 20 dienų negali būti tenkinamas.
3.5. Bylos nagrinėjimas teisme
Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka tiek surengus teisiamąjį posėdį prokuroro atvykimo į
teismą dieną, tiek tokį posėdį surengus kitą dieną vyksta laikantis bendrų bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teismo posėdyje taisyklių. Vienintelis ryškesnis skirtumas yra tas, kad vietoj kaltinamojo
akto, pradedant įrodymų tyrimą, prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo
pagreitinto proceso tvarka.
Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami tiek apeliacine, tiek
kasacine tvarka. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami ir nagrinėjami pagal bendras apeliacinį bei
kasacinį procesus reglamentuojančias taisykles.