Baudžiamasis procesas: esmė ir uždaviniai

1. BP sąvoka ir uždaviniai, BP stadijos.

Tam, kad būtų realizuota BA, kad baudžiamoji byla taptų teisminio nagrinėjimo dalyku, reikalingas nelengvas įvairių
įstaigų ir pareigūnų darbas, atliekamas griežtai nustatytomis formomis, kurias reguliuoja BP.
BP – tai įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo veikla. Šioje veikloje veikia ir kiti
proceso dalyviai (kad BP veikia tik valstybė ir jos pareigūnai – tai sovietų koncepcija): kaltinamasis, ginamasis, jų
gynėjai ir t. t. . Tiek pareigūnai, tiek BP dalyviai veikia griežtai nustatyta proceso tvarka, nustatyta baudžiamajame
įstatyme.

Kitų autorių pateiktos BP sąvokos:

Prof. Karrev: BP – tai įstatymų numatyta teismo, prokuratūros ir tyrimo organų veikla, tiriant ir nagrinėjant
baudžiamąsias bylas.
Prof. Strogovičius: BP – tai įstatymų nustatyta santykių tarp teismo, prokuratūros, tardymo organų ir piliečių tvarka.
BP – tai įstatymų nustatyta sistema veiksmų, kuriuos atlieka tyrimo organai ir teismas, tiriant ir nagrinėjant bylas.
Mūsų mokslininkų: BP – tai įstatymų nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo organų veikla,
iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, bei vykdant nuosprendį.
Taigi yra tokie požiūriai:
1) kad BP tai veikla (tai geriausias /plačiausias/ požiūris);
2) kad BP yra santykių tvarka (taip gali būti šiek tiek plačiau ar per plačiai);
3) kad BP yra sistema veiksmų (siauresnio pobūdžio).
Kai kurie autoriai apibrėžia ta veiklą TIK “tiriant ir nagrinėjant”. Tai visų veiksmų, sudarančių veiklą sutrumpinimas,
kad per daug ne vardinti.
Strogovičius sako, kad tai santykių tvarka ne tik tarp organų, bet ir tarp piliečių. Ne visai tiksliai panaudota “piliečio”
sąvoka, kadangi iškėlus bylą pilietis gauna tam tikrą statusą.

BP vyksta sprendžiant procesinius klausimus: iškeliant bylą, atliekant tyrimą, perduodant bylą teismui, priimant
nuosprendį ir jį vykdant.
Taigi, BP – įstatymais nustatyta kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros pareigūnų ir teismo bei kitų proceso dalyvių
veikla iškeliant, tiriant bylą, priimant sprendimus ir vykdant teismo nuosprendį.
BP uždaviniai yra numatyti įstatyme (BPK 2 str. ). Išskiriami pagrindiniai ir fakultatyviniai uždaviniai.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Greitai ir pilnutiniai išaiškinti N (turi būti išsiaiškinti visi nusikalstami veiksmai ir N epizodai, tas laikotarpis,
kai aiškinamasi, turi būti kuo trumpesnis) “Greitai” – įstatymas numato terminus. “Pilnutinai” – nereikia
painioti su 71 str. P – visos aplinkybės;
2. Įkaltinti kaltininkus (t. y. išsiaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus N padariusius asmenis. Jei
kaltas, turi būti kuo greičiau priimtas nuosprendis);
3. Tinkamai pritaikyti įstatymą (kad kiekvienas N padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas
nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas).
Pirmasis uždavinys nėra grynai procesinis. Tačiau jis būtinas, kad atsirastų galimybė realizuoti kitus procesinius
uždavinius. Antrasis uždavinys reikalauja atlikti sudėtingą procesinę procedūrą, kurios dėka galima apkaltinti asmenį.
Trečiasis reikalauja teisingai pritaikyti įstatymą: kaltas – teisingai nubaustas, nekaltas – netraukiamas BA ir
neteisiamas.
Fakultatyviniai uždaviniai:
1. BP turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką;
2. Užkirsti kelią N;
3. Saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus;
4. Auklėti piliečius, kad laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.
Fakultatyviniai uždaviniai sprendžia bendrosios prevencijos klausimus. Su bendrąja prevencija siejasi fakultatyviniai
uždaviniai (tuo siejasi su BT). Šie uždaviniai gali būti įgyvendinti tik kai tinkamai realizuojami pagrindiniai uždaviniai.

BP sąvoka susijusi su teisingumo sąvoka, su teisingumo vykdymu (jį vykdo tik teismai). Teisingumas – tai teismo
veikla nagrinėjant ir sprendžiant civilines ir baudžiamąsias bylas, tuo ginant nuo bet kokių kėsinimųsi valstybę ir
teisėtvarką, piliečių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
BP padeda pasiekti teisingumo tikslus, įvykdyti teisingumą. Tai yra teisingumo įgyvendinimo metodas. Ar visas BP yra
teisingumo vykdymas? Daugelį funkcijų atlieka ikiteisminiai organai, todėl laikoma, kad jie teisingumą įgyvendina
netiesiogiai.
Taigi teisingumo sąvoka vienu požiūriu yra platesnė už BP sąvoką, o kitu siauresnė:
1) teisingumo sąvoka platesnė už BP sąvoką, nes BP apima tik baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teisme;
2) teisingumo sąvoka yra siauresnė už BP sąvoką, nes į BP įeina ne tik teismo, bet ir kvotos, parengtinio tardymo bei
prokuratūros organų veikla tiriant baudžiamąsias bylas.
BP stadijos. BP veikla tiriant ir nagrinėjant bylas turi vykti laikantis t. t. logikos ir tvarkos, kuri įtvirtinta įstatyme.
Teorijoje kalbama apie stadijas. BP stadija – tai tokia BP dalis, kurioje, sutinkamai su bendrais viso proceso
uždaviniais, specifinėmis procesinėmis sąlygomis sprendžiami tik jai būdingi uždaviniai ir kuri užbaigiama tai stadijai
būdingu sprendimu, kuris įforminamas specialiu aktu. .
Nuoseklumas BP pasireiškia tuo, kad baudžiamoji byla gali patekti į tam tikrą stadiją tik perėjusi prieš tai esančią
stadiją.
Išskiriamos 6 įprastinės stadijos:
1. Baudžiamosios bylos iškėlimo (kuri baigiasi sprendimu, iškelti bylą arba neiškelti bylos) Iki baudžiamosios
bylos iškėlimo vyksta informacijos rinkimas. Iki pirmos stadijos yra patikrinimo laikotarpis. Ginčijamasi, ar
tas informacijos rinkimas yra jau procesas. Tai traktuojama įvairiai. Argumentai, kodėl patikrinimas yra
procesas: 1. Formuoja įrodiminę bazę tolesnio tyrimo veiksmams, 2. BPK parašyta, kokius veiksmus galima
atlikti iki bylos iškėlimo. Teisingiau, jei ši bylos iškėlimo stadija apima patikrinimo veiksmus. Projekte:
pirmos stadijos nėra; tyrėjas turės surinkti duomenis, kuriuos pateiks prokurorui, kuris spręs,ar pradėt
persekiojimą, ar nutraukti. Tik po pirmos stadijos seka antra. Priimamas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą.
2. Parengtinio tyrimo (pateikiama kaltinamoji išvada) Pasibaigia kaltinamosios išvados surašymu ir
patvirtinimu persiųsti bylą teismui. ;
3. Atidavimo teismui (Sprendžiama ar yra pagrindas atiduoti teismui) Prasideda bylos priėmimo teisme aktu,
baigiasi nutartimi, kuria kaltinamasis atiduodamas teismui. ;
4. Teisminio nagrinėjimo (užbaigiamas nuosprendžio priėmimu) Prasideda teismo sudėties paskelbimu ir
pasibaigia nuosprendžio priėmimu. ;
5. Apeliacinio proceso stadija (proceso dalyviai turi teisę apskųsti nuosprendį) Jei nuosprendis skundžiamas,
procesas perauga į apeliacinį procesą. ;
6. Nuosprendžio vykdymo. Pereina į nuosprendžio vykdymo stadiją. Surašomi raštai, siunčiama vykdymui. .
Išimtinės stadijos:
1. Kasacinio proceso (įsiteisėjusį nuosprendį galima apskųsti kasacine tvarka);
2. Bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (retas atvejis) AT senatas: dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių galima atnaujinti bylą pagal tam tikrus teikimus praėjus tam tikram laikui.

Taip pat yra sumarinis procesas, kuris susideda iš:

1) Kvotos;
2) atidavimo teismui.