BYL PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I. BAUD IAM J BYL PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME SAMPRATA

1. B ce a c e e a

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje tvirtinta Lietuvos teism sistema:

„Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Auk iausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygard ir apylinki teismai.
Administracini , darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrin ti pagal statym gali b ti
steigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali b ti steigiami.
Teism sudarym ir kompetencij nustato Lietuvos Respublikos teism statymas.“

Baud iam sias (kaip ir civilines) bylas nagrin ja io straipsnio 1 dalyje numatyti teismai.
Taigi pagal Konstitucij Lietuvos teism sistema sudaryta i keturi grandži bendrosios
kompetencijos teism (apylinki teism , apygard teism , Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos
Auk iausiojo Teismo). Be bendrosios kompetencijos teism Lietuvoje dar veikia specializuoti
teismai: apygard administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas.
Pagal BPK ir Teism statym skirting grand i bendrosios kompetencijos teismai,
nagrin dami baud iam sias bylas, veikia kaip skirtingos teismin s instancijos. Lietuvoje BPK ir
Teism statymu tvirtinta trij pakop bendrosios kompetencijos teism instancin sistema1. Tai –
pirmosios instancijos teismas, apeliacin s instancijos teismas ir kasacin s instancijos teismas.

Teismin instancija yra tokia teismo procesin s veiklos pakopa (stadija), kurioje specifine
procesine tvarka teismas pagal savo kompetencij vykdo iai pakopai (stadijai) b ding paskirt .

Kaip pirmosios instancijos teismai baud iam sias bylas nagrin ja apylinki ir apygard
teismai. Kurios grandies (apylink s ar apygardos) teismui baud iamoji byla turi b ti perduota
nagrin ti kaip pirmosios instancijos teismui nustato emiau aptariamos dalykinio (r inio)
teismingumo taisykl s.

1
r.: pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarim .
1
 Baud iamojo proceso metu pirmiausia pirmosios instancijos teismas vykdo teisingum , kuris
baud iamojoje byloje rei kia, kad tik teismas, i nagrin j s byl ir i samiai bei ne ali kai i tyr s visas
bylos aplinkybes, gali nuspr sti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar kaltinamasis yra kaltas, ir
paskirti jam bausm . Kalt s klausimo i sprendimas bei bausm s paskyrimas sudaro teisingumo
vykdymo baud iamojoje teisenoje esm .

Byl procesui, kaip pirmosios instancijos teismo stadijai, b dinga tai, kad:

- Pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje, lyginant su kitomis proceso stadijomis,
dalyvauja plačiausias subjekt ratas. Tai – teismas, kaltinimo alis (prokuroras, nukent jusysis),
gynybos alis (kaltinamasis, gyn jas), civilinis ie kovas, civilinis atsakovas. Pos dyje gali dalyvauti
kaltinamojo, nukent jusiojo, civilinio ie kovo ar civilinio atsakovo atstovas, taip pat pagalbines
funkcijas vykdantieji asmenys: pos d io sekretorius, vert jas. Pos dyje dalyvauja rodomosios
informacijos altiniai: liudytojai, ekspertas, specialistas. Vis reikaling procesin s veiklos subjekt
dalyvavimas vienu metu pirmosios instancijos teismo procese sudaro teismui galimyb per
trumpiausi termin i tirti bylos aplinkybes.

- Teismas vadovauja bylos nagrinėjimui, imasi vis priemoni , kad b t išsamiai ir nešališkai
ištirtos bylos aplinkybės, priima visus sprendimus. Kaltinimo alis vykdo kaltinimo funkcij ir
palaiko teisme kaltinim , gynybos alis vykdo gynybos funkcij ir siekia, kad b t paneigtas
kaltinimas arba nustatytos kaltinam j teisinan ios ir jo atsakomyb velninan ios aplinkyb s.
Civilinis ie kovas ir civilinis atsakovas gina savo turtinius interesus. Taigi, bylos nagrin jimo teisme
dalyviai siekia tam tikr tiksl , kurie gyvendinami taikant tam tikras procesines priemones.

- Pirmosios instancijos teismo procesas vyksta laikantis nekaltumo prezumpcija, proceso

teisingumo (sąžiningumo), proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, rungimosi, proceso
viešumo, proceso greitumo, teisės į gynybą, proceso kalbos ir kit princip . Kaltinimo ir gynybos
alys byl nagrin jimo teisme metu turi lygias teises teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus,
pateikti pra ymus, gin yti kitos alies argumentus ir i sakyti savo nuomon visais bylos klausimais.
Teismas, nagrin damas byl , privalo tiesiogiai i tirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius,
nukent jusiuosius, liudytojus, i klausyti teismo pos d pa aukt ekspert ir specialist i vadas bei
paai kinimus, ap i r ti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Teismo pos dyje apklausiami asmenys parodymus ir paai kinimus duoda žodžiu. Tai sudaro
reikiamas s lygas i samiai ir ne ali kai i tirti bylos aplinkybes ir nustatyti ties byloje.

2
 Procesas teisme paprastai baigiamas priimant auk iausios teisin s galios akt – nuosprend .
B tent nuosprend io pri mimu pirmosios instancijos teismas ioje stadijoje u baigia teisingumo
vykdymo misij . Nuosprendis turi b ti teis tas ir pagr stas. Tokiu pripa stamas nuosprendis, kai
atsi velgiant nustatytus bylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama materialiosios teis s norma ir
byla i nagrin jama laikantis nustatyt procesini taisykli . statyme numatytais atvejais pirmosios
instancijos teismo procesas gali b ti u baigiamas priimant nutart nutraukti baud iam j byl .
Taigi b ce a a c e e e d , a a
ba d a ce c d a b a a a a a a d e e,
a e a a e a d e ba a a e d a a e .

2. B ce a c e e e ce ad
Pirmosios instancijos teismas, nagrin damas baud iam sias bylas, vykdo teisingum tiesiogine
ir pa ia pla iausia to od io prasme. S kmingai vykdyti i funkcij teismas gali tod l, kad bylos
nagrin jimo teisme metu be joki apribojim veikia visi baud iamojo proceso principai.
Byl proceso pirmosios instancijos teisme stadija yra pagrindin ir centrin baud iamojo
proceso stadija. Ikiteisminis tyrimas, nepaisant jo svarbos, bylos nagrin jimo teisme at vilgiu atlieka
pagalbin vaidmen . Ikiteisminio tyrimo stadijos metu parengiami teismui reikalingi duomenys, kad
teismas gal t i spr sti byl i esm s. Ta iau iais duomenimis nuosprendis gali b ti grind iamas tik
tuo atveju, jei jie i tirti ir patikrinti teisiamajame pos dyje. Teisme ikiteisminio tyrimo duomenys ne
mechani kai atkartojami, o i tiriami savaranki kai pagal tiesioginio ir odinio nagrin jimo taisykles.
Teismas visuomet gali i tirti tuos faktus ir aplinkybes, kurias prokuroras ar ikiteisminio tyrimo
pareig nas palaik neesmin mis ir byloje jomis nesir m ir, prie ingai, gali atmesti duomenis, kuriais
buvo pagr stas kaltinamasis aktas, jeigu ie duomenys teisme nepasitvirtino. Teismas gali i tirti tas
versijas, kurios, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareig no nuomone, nepasitvirtino arba i kelti
naujas versijas, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keliamos ir tiriamos. Taigi teismas,
nagrin damas byl , yra visi kai savaranki kas ir nesaistomas ikiteisminio tyrimo i vadomis bei
surinktais rodymais. Ta iau d l vieno klausimo teismas saistomas ikiteisminio tyrimo pozicija – byla
nagrin jama tik d l t kaltinam j ir tik d l t nusikalstam veik , d l kuri ji perduota nagrin ti
teisiamajame pos dyje. iuo atveju nagrin jimo teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas,
nors tam tikrais atvejais ios ribos gali b ti koreguojamos.
Pirmosios instancijos nuosprend iai gali b ti skund iami apeliacine, o po to ir kasacine
tvarka - tai rei kia, kad teisingumo vykdymo funkcija bylos nagrin jimu pirmosios instancijos teisme
neu sibaigia.
3
 Byl procesas apeliacin s instancijos teisme ir byl procesas kasacin s instancijos teisme yra
kontrolinio pob d io stadijos, einan ios po bylos nagrin jimo pirmosios instancijos teisme. i
stadij bendroji paskirtis – patikrinti nuosprend io pagr stum ir teis tum .
Skirting pakop teismai n ra vieni kitiems pavald s, nes teismai, vykdydami teisingum ,
yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik statymais. Ta iau tarp emesni j ir auk tesni j teism yra
procesin s veika, pasirei kianti tuo, kad auk tesnieji teismai, per i r dami emesni j teism
sprendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar net gr inti i naujo nagrin ti emesniojo teismo i spr st
baud iam j byl .

Nuosprend io vykdymo stadijoje u tikrinamas tikslus ir teisingas gyvendinimas t sprendim ,

kuriuos teismas pri m bylos nagrin jimo metu.

3. B ce a c e e a

Byl proces pirmosios instancijos teisme sudaro du etapai:

1) bylos parengimo nagrin ti teisme,
2) bylos nagrin jimo teisme.
Bylos parengimo nagrin ti teisme etape yra sprend iama, ar n ra kli i nagrin ti byl teisme,
o nusta ius, kad toki kli i n ra, rengiamasi nagrin ti byl teismo pos dyje (i kvie iami pos d
asmenys, i nagrin jami proceso dalyvi pra ymai ir kt.), Nusta ius, kad d l tam tikr kli i bylos
nagrin jimas teisme negalimas, teismai gali priimti kitus sprendimus, kurie aptariami emiau (d l
bylos nagrin jimo atid jimo, bylos nutraukimo ir kt.).
Pagrindinis proceso teisme etapas yra bylos nagrin jimas teisme.
Bylos nagrin jimas teisme (teismo pos dis) susideda i i dali : 1) parengiamoji teisiamojo
posėdžio dalis, 2) įrodym tyrimas, 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis, 4)
nuosprendžio priėmimas.

Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis – etapas, kurio atliekami parengiamieji, organizaciniai

proceso veiksmai, kurie b tini tam, kad teismas gal t tinkamai vykdyti teisingumo funkcij
nagrin damas byl i esm s.
Įrodym tyrimas yra centrin bylos nagrin jimo teisme dalis, kurioje teismas, dalyvaujant bylos
nagrin jimo teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, i dalyvi
pristatytus bei paties teismo i reikalautus duomenis.

4
 Baigiamosios kalbos yra teisiamojo pos d io dalis, kurioje nagrin jimo teisme dalyviai
(prokuroras, nukent jusysis arba jo atstovas, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas arba j atstovai,
gyn jas arba gyn jo neturintis kaltinamasis) apibendrina rodym tyrimo rezultatus ir pateikia teismui
savo samprotavimus d l kaltinimo teisingumo ir pagr stumo, taip pad dami formuoti vidin teis j
sitikinim .
Po baigiam j kalb kaltinamasis gali tarti paskutinį žodį, kuris yra svarbi kaltinamojo
procesini teisi garantija, suteikianti galimyb kaltinamajam i reik ti savo galutin pozicij
kaltinim , i reik ti nuomon apie teismo pos d io rezultatus..

Byl procesas pirmosios instancijos teisme u baigiamas teisingumo vykdymo akto -

nuosprendžio priėmimu ir paskelbimu2.

4. Te d
Teismo sud tis yra konkre i baud iam j byl nagrin jantys teis jai (teis j skai ius).
Apylinkės teismuose baud iam sias bylas nagrin ja vienas teisėjas (BPK 221 straipsnis). Pagal BPK
40 straipsn apylink s teismo teis jas, nagrin damas byl , laikomas teismu, nes proceso metu vykdo
visas teismo funkcijas. Nuosprend iai ir visi kiti sprendimai baud iamosiose bylose priimami teismo,
o ne teis jo vardu, nors byl nagrin ja ir nuosprend bei kitus priimamus dokumentus sura o ir vienas
teis jas.
Tam tikrais atvejais apylink s teismuose bylai nagrin ti apylink s teismo pirmininkas ar jo
pavaduotojas sudaro trij teisėj kolegiją. BPK kolegijos sudarymo pagrind nenumato. Paprastai
teis j kolegija sudaroma, kai apylink s teisme gaunama itin didel s apimties byla, kai matoma, kad
reik s spr sti itin sud tingus nusikalstam veik kvalifikavimo, duomen pripa inimo rodymais
klausimus, kai byla yra suk lusi didel visuomen s susidom jim ir pan..
Apygard teismuose baud iam sias bylas nagrin ja ir vienas teisėjas arba trij teisėj
kolegija.
BPK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trij teis j kolegija nagrin ja baud iam sias
bylas:

kuriose asmenys kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, u kuriuos numatyta laisv s
at mimo iki gyvos galvos bausm ,

2
Tam tikrais atvejais procesas pirmosios instancijos teisme gali b ti u baigiamas nutartimi d l proceso nutraukimo.
5
 kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar
Vyriausyb s nariais, Konstitucinio Teismo teis jais, teis jais ar prokurorais, nagrin ja apygardos
teismo trij teis j kolegija,

kai bylai nagrin ti apygardos teismo pirmininkas ar Baud iam j byl skyriaus pirmininkas
sudaro trij teis j kolegij (pagrind ar atveju, kada tokia kolegija turi b ti sudaroma, BPK nenumato).

Kitais atvejais baud iam sias bylas apygardos teisme nagrin ja vienas teis jas.

Atsarginis teis jas

Jeigu baud iamajai bylai nagrin ti reikia daug laiko, gali b ti paskirtas atsarginis teisėjas
(BPK 222 straipsnis). Atsarginis teis jas b na teisiamojo pos d io sal je nuo bylos nagrin jimo
prad ios ir, kai procese negali dalyvauti byl nagrin jantis teis jas, pakei ia. Teisiamojo pos d io
metu atsarginis teis jas paprastai s di pos d i sal je tokioje vietoje, i kurios gali laisvai steb ti ir
gird ti, kas vyksta pos dyje, bet ne u teis j stalo. Atsarginis teis jas pos d io metu turi tik steb ti
proces , negali u duoti klausim proceso metu apklausiamiems asmenims, dalyvauti teismui priimant
procesinius sprendimus ir pan. Jeigu atsarginis teis jas stoja proces ir pakei ia pasitraukus teis j
trij teis j kolegijoje, jis gali reikalauti, kad jam tiesiogiai dalyvaujant bylos nagrin jime b t
pakartoti visi arba tam tikri veiksmai atlikti iki jam stojant bylos nagrin jim . Jei atsarginis teis jas
nereikalauja kartoti teismo veiksm arba vieno teis jo nagrin jamoje byloje to nenusprend ia pats,
byla nagrin jama toliau.
Kiekvien baud iam j byl turi i nagrin ti tos pa ios sud ties teismas. Jeigu kuris nors i
teis j d l tam tikros prie asties negali dalyvauti pos dyje, j turi pakeisti kitas teis jas ir byla turi
b ti pradedama nagrin ti i prad i , i skyrus atvejus, kai pos dyje dalyvauja atsarginis teis jas (BPK
223 straipsnis). Jeigu kuris nors i teis j kolegijos ar teis jas, nagrin jantis byl vienas, negali
dalyvauti procese, j keisti kitu teis ju ne visuomet b tina. Jeigu teis jas negali dalyvauti bylos
nagrin jime laikinai (pavyzd iui, d l trumpalaikio nedarbingumo ir pan.), paprastai byloje daroma
pertrauka, kol tas teis jas v l gal s nagrin ti byl . Tik tais atvejais, kai matyti, kad byl prad j s
nagrin ti teis jas negal s jos u baigti (pavyzd iui, jam pareik tas nu alinimas ir pan.), nagrin jimas
atidedamas, byl nagrin ti paskiriamas kitas teis jas, byla pradedama nagrin ti i prad i ,
neatsi velgiant tai, kokiu bylos nagrin jimo momentu procesas buvo nutrauktas.
Europos mogaus Teisi Teismas situacijose, kai vieno teis jo prad t byl yra u baig s
nagrin ti kitas teis jas, yra konstatav s E TK 6 straipsnio 1 dalyje tvirtintos kaltinamojo teis s
teising (s ining ) bylos i nagrin jim pa eidim ( r., pvz., 2019 m. rugs jo 24 d. sprendimas byloje
Antohi prieš Rumuniją, parei kimo Nr. 48093/15).

6
 II. TEISMINGUMO S VOKA IR R YS
Teismingumas – statymo numatyti baud iamosios bylos po ymiai, pagal kuriuos
nustatoma, koks pirmosios instancijos teismas privalo nagrin ti byl . Teismingumo taisykl s
garantuoja objektyvum , nusprend iant, koks teismas turi nagrin ti byl , garantuoja tinkam byl
srauto paskirstym teismams.
Pagal baud iamojo proceso statym yra 3 teismingumo r ys:
1) dalykinis (r inis),
2) personalinis ir
3) teritorinis teismingumas.
Dalykinis teismingumas parodo, koks teismas – apylink s teismas ar apygardos teismas –
kompetentingas nagrin ti baud iam j byl pirmosios instancijos tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas
ir Lietuvos Auk iausiasis Teismas baud iam j byl pirmosios instancijos tvarka nenagrin ja.
Dalykin teismingum apsprend ia nusikalstamos veikos sunkumo laipsnis. Priimant BPK buvo
numatyta, kad apylink s teismui teismingos baud iamosios bylos, kuriose asmenys kaltinam padar :
1) baud iamuosius nusi engimus, 2) nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, t. y. ty ines veikas, u
kurias numatyta did iausia bausm laisv s at mimas iki e eri met , 3) neatsargius nusikaltimus.
Apygardos teismo kompetencijai buvo paliktos baud iamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami
padar sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokia dalykinio teismingumo taisykle buvo vadovautasi
iek tiek ilgiau nei vienerius metus, per kuriuos buvo nuspr sta, kad darbo kr vio pasiskirstymas tarp
apylinki ir apygard teism n ra teisingas. 2004 m. ir 2007 m. papild ius BPK 225 straipsn ,
apylink s teismo kompetencija buvo i pl sta. Apylinki teismams buvo perduota nagrin ti
baud iam sias bylas d l sunki nusikaltim , numatyt BK 135 straipsnio (sunkus sveikatos
sutrikdymas) 1 dalyje, 149 straipsnio (i aginimas) 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio (seksualinis
prievartavimas) 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje (vagyst ) 180 straipsnio (pl imas) 2 ir 3
dalyse, 182 straipsnio (suk iavimas) 2 dalyje ir 260 straipsnio (neteis tas disponavimas narkotin mis
ar psichotropin mis med iagomis turint tiksl jas platinti arba neteis tas disponavimas labai dideliu
narkotini ar psichotropini med iag kiekiu) 1 ir 2 dalyse). Tai rei kia, kad iuo metu apylinki
teismai, kuriuose prakti kai visas bylas nagrin ja vienas teis jas, gali nagrin ti bylas d l ty ini
nusikaltim padarymo ir skirti u juos iki 10 met laisv s at mimo bausmes. Daugumoje Europos
valstybi yra prasta, kad emiausi grand i teismai neturi teis s skirti grie tesni kaip 4 ar 5 metai
laisv s at mimo bausmi .
Byla nagrin jama apygardos teisme, jeigu kaltinamasis kaltinamas bent padar s vien veik ,
kuri teisminga apygardos teismui. Apygardos teismui taip pat teisminga byla, kurioje yra keli

7
kaltinamieji ir kurioje bent vienas i keli kaltinam j yra kaltinamas bent vieno nusikaltimo, d l
kurio byla turi b ti nagrin jama apygardos teisme, padarymu (227 straipsnis).
Nuostata, reglamentuojanti byl teismingum apygardos teismui, numato, kad pagal
dalykinio teismingumo taisykles teisming apylink s teismui byl priimti savo inion turi teis
apygardos teismas (BPK 225 straipsnio 3 dalis). Tai gali b ti padaryta tais atvejais, kai byla yra labai
sud tinga ar didel s apimties, kai ji yra suk lusi didel visuomen s susidom jim , d l didelio darbo
kr vio tam tikru laiku apylink s teisme ir pan. Byla priimama apygardos teismo pirmininko
patvarkymu.

Personalinis teismingumas yra tam tikra dalykinio (r inio) teismingumo papildoma

taisykl , taikoma, kai kaltinamieji yra tam tikras pareigas u m asmenys. Pagal BPK 225 straipsnio
2 dal bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu,
Seimo ar Vyriausyb s nariais, Konstitucinio Teismo teis jais, teis jais ar prokurorais, nagrin ja
apygardos teismas. Tokiais atvejais neturi reik m s, kokio sunkumo laipsnio padaryta veika. ias
bylas nagrin ja trij teis j kolegija. Pa ym tina, kad, jeigu toks asmuo jam inkriminuojam
nusikalstam veik padar tuomet, kai auk iau nurodyt pareig n jo, jis gali b ti teisiamas ir
apylink s teisme, net jeigu tokias pareigas buvo u m s iki patraukimo baud iamojon atsakomyb n.

Teritorinis teismingumas parodo, koks tos pa ios grandies teismas ( t. y, kuris i apylinki
ar apygard teism ) privalo nagrin ti byl . Tai rei kia, i siai kinus pagal r inio (dalykinio)
teismingumo taisykles teismin grand – apylink s ar apygardos teism , pagal teritorinio
teismingumo taisykles parenkamas konkretus tos grandies teismas (Vilniaus, Kauno ar kt.)
Pagrindinis teritorinio teismingumo nustatymo kriterijus yra nusikalstamos veikos padarymo
vieta (BPK 226 straipsnio 1 ). Ja laikoma tokia vieta, kur kaltinamasis padar veiksmus, atitinkan ius
nusikaltimo sud t , neatsi velgiant tai , kur rasti nusikalstamos veikos padariniai ar p dsakai. Taigi
pagal BPK 226 straipsn baud iamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta
nusikalstama veika. Teritorinio teismingumo klausimas kyla tarp tos pa ios pakopos teism : tarp
apylinki teism arba tarp apygard teism .
Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas paprastai sunkum nesukelia. Ta iau kai
kuriais atvejais ne manoma tokios vietos tiksliai nustatyti, tod l statymas numato papildomas
teritorinio teismingumo taisykles:
jei nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikos j r laive ar orlaivyje, byla teisminga
tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas;

8
 kai nusikalstamos veikos vietos negalima tiksliai nustatyti kitais atvejais (pavyzd iui, jei
nusikaltimas padarytas va iuojan iame transporte) arba nusikalstama veika padaryta u sienyje, byla
teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis;
jeigu kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatin s gyvenamosios vietos, byla
teisminga teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

Speciali teritorinio teismingumo taisykl reikalinga situacijai, kai baud iamojoje byloje
kaltinimai pareik ti d l keli nusikalstam veik , padaryt keli teism veiklos teritorijose, - tokiu
atveju baud iam j byl nagrin ja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia
nusikalstam veik , o kai keli teism veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstam veik
skai ius, byl nagrin ja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika
(BPK 227 straipsnio 1 dalis).

Ba d a b e da a e e a
Teism praktikoje kartais tenka baud iam sias bylas perduoti i vieno teismo kitam Jos gali
b ti perduodamos dviem atvejais: 1) jei byla j gavusiam teismui n ra teisminga (BPK 228
straipsnis), 2) jei byl tikslinga nagrin ti kitame teisme, kuriam ji neteisminga (BPK 229 straipsnis).

Bylos perdavimas pagal teismingumą, kai nustatoma, kad teismas yra gavęs jam
neteismingą bylą
Teis jas bylos parengimo nagrin ti teisme metu pirmiausia patikrina, ar gautoji baud iamoji
byla teisminga iam teismui. Tai jis turi padaryti ne v liau kaip iki bylos nagrin jimo teisiamajame
pos dyje prad ios. Jeigu teis jas pagal dalykinio, teritorinio ir personalinio teismingumo taisykles
nustato, kad gautoji byla neteisminga, jis priima nutart perduoti byl pagal teismingum kitam
teismui.
Gali vykti taip, kad bylos neteismingumas paai k ja jau byl prad jus nagrin ti
teisiamajame pos dyje. Pagal BPK 228 straipsn teismas, teisiamajame pos dyje nustat s, kad
nagrin jama byla teisminga kitam tos pa ios pakopos teismui, j i nagrin ja neperduodamas kitam
teismui. Ta iau apylink s teismas, teisiamajame pos dyje nustat s, kad byla teisminga apygardos
teismui, negali jos nagrin ti toliau ir visais atvejais byl pagal teismingum perduoda apygardos
teismui. Apygardos teismo teisiamajame pos dyje prad ta nagrin ti byla negali b ti perduota
apylink s teismui.

Bylos perdavimas dėl tikslingumo

9
 Kaip min ta, byla i vieno teismo kitam gali b ti perduota d l tikslingumo: siekiant u tikrinti
svarbius valstyb s saugumo, vie osios tvarkos ar teisingumo interesus, baud iamoji byla gali b ti
perduota i teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (BPK 229 straipsnis). Svarbiais vie osios
tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti atvejus, kai yra duomen , kad byl nagrin ti
konkre iame teisme gali trukdyti visuomen s piketai, susij su vie osios tvarkos pa eidimais, kai kito
teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos dalyvi ar kit teism kviestin asmen , kai visi
konkretaus teismo teis jai negali bylos nagrin ti d l nusi alinim ar pareik t nu alinim , kai d l
darbo kr vio teisme gali b ti u vilkintas bylos nagrin jimas ir kt. Bylos perdavimas kitam teismui
siekiant u tikrinti svarbius valstyb s saugumo interesus (pavyzd iui, u tikrinant valstyb s ar karini
paslap i saugum ir pan.) teism praktikoje taikomas retai.
Nurodytais pagrindais byl perduoti galima tiktai kitam tokios pat pakopos teismui ir tik iki
to momento, kol byla dar neprad ta nagrin ti teisiamajame pos dyje.
Byl perduoti kitam teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurio inioje yra byla,
negali. iuo atveju bylos perdavimo klausim i sprend ia: 1) apygardos teismo, kurio veiklos
teritorijoje yra ie teismai, pirmininkas ar io apygardos teismo Baud iam j byl skyriaus
pirmininkas – kai byla perduodama i vieno apylink s teismo kitam apylink s teismui; 2) Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas ar io teismo Baud iam j byl skyriaus pirmininkas – kai byla
perduodama i vieno apygardos, apylink s teismo kitam apygardos, apylink s teismui arba i vieno
apygardos teismo kitam apygardos teismui; 3) apylink s teismo pirmininkas, – kai byla perduodama
kitiems to teismo r mams.
Perduoti byl kitam teismui motyvuotu patvarkymu gali nurodyt teism pirmininkas ar
Baud iam j byl skyriaus pirmininkas savo iniciatyva arba u baigusio byl prokuroro, byl
nagrin ti gavusio teis jo ar kito proceso dalyvio argumentuotu pra ymu. Toks bylos perdavimas
negali b ti skund iamas.

Teism ginč d l byl teismingumo sprendimas

Perduodant byl pagal teismingum BPK 228 straipsnyje nustatyta tvarka gali b ti padaroma
klaid . Teismas, perduodamas byl , gali padaryti neteisingas i vadas, kad byla jam neteisminga, o j
turi nagrin ti kitas teismas arba klaidingai nusprend ia, koks kitas teismas turi byl nagrin ti. Tokiais
atvejais teismas, kuriam perduota byla, nesutikdamas su i byl perdavusio teismo nutartimi, turi
teis j gin yti. Gin ai galimi tiek d l dalykinio, tiek d l teritorinio ar personalinio teismingumo.
Teism gin d l byl teismingumo i sprend ia auk tesniojo teismo pirmininkas ar io teismo
Baud iam j byl skyriaus pirmininkas.

10
 Nesutikdamas su i byl perdavusio teismo argumentais d l bylos teismingumo, byl
gavusio teismo pirmininkas ar teis jas motyvuotu ra tu turi kreiptis auk tesniojo teismo pirminink
ar Baud iam j byl skyriaus pirminink . Jei bylos perdavim i apylink s teismo gin ija kitas
apylink s teismas, gin sprend ia apygardos teismo pirmininkas ar io teismo Baud iam j byl
skyriaus pirmininkas; jei i apygardos teismo kit apygardos teism arba i apylink s teismo
apygardos teism ar, atvirk iai, gin sprend ia Apeliacinio teismo pirmininkas ar io teismo
Baud iam j byl skyriaus pirmininkas.
Auk tesniojo teismo pirmininkas ar Baud iam j byl skyriaus pirmininkas gin
i sprend ia priimdamas nutart , kuria atmeta pra ym ir palieka galioti emesniojo teismo nutart ,
kuria byla buvo perduota kitam teismui, toki nutart panaikina, o byl gra ina j tur jusiam teismui
arba byl perduoda dar kitam teismui, kuriam i tikr j ji priklauso pagal teismingum .

III.BYLOS PARENGIMAS NAGRIN TI PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

1. B a e a e e a a
Kai teisme gaunama baud iamoji byla su prokuroro kaltinamuoju aktu, apylink s teismo
pirmininkas ar jo pavaduotojas (apygardos teisme – io teismo pirmininkas ar Baud iam j byl
skyriaus pirmininkas) per dvi dienas nuo bylos gavimo paskiria teis j , kuris turi parengti byl
nagrin ti teisme, o j perdavus teisiamajam pos d iui, nagrin s iame pos dyje.
Bylos parengimas nagrin ti teisme yra pradinis pirmosios instancijos teismo proceso stadijos
etapas prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento. Jo paskirtis yra dvejopa: kontrolinė ir
paruošiamoji.
Kontrolinė paskirtis (funkcija) rei kia, kad teis jas, gav s byl , tikrina bylos med iag ir
i siai kina, ar nėra kli či nagrinėti bylą iš esmės teisiamajame posėdyje, t. y. ar n ra aplinkybi ,
daran i proces negalim , ar nei kyla sunkum d l byloje taikom statym konstitucingumo, ar
byla n ra neteisminga iam teismui ir kt.
Teis jui nusta ius, jog n ra kli i nagrin ti byl teisiamajame pos dyje, atliekami veiksmai
rengiantis bylos nagrin jimui teismo sal je, t. y. pasirei kia io etapo paruošiamoji paskirtis
(funkcija): aukimais i kvie iami bylos nagrin jimui reikalingi asmenys, proceso dalyviai j
pra ymu supa indinami su bylos med iaga, i sprend iami proceso dalyvi gauti pra ymai ir kt.
Nurodyti u daviniai gyvendinami statymo nustatyta procesine tvarka.

2.Bylos a e a e e etape priimamos nutartys

Rengiantis byl teis jas priima BPK 232 straipsnyje numatytas nutartis:
1) perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje;
11
 2) perduoti byl pagal teismingum ;
3) perduoti byl prokurorui;
4) i skirti byl kelias ar kelias bylas sujungti vien ;
5) atid ti bylos nagrin jim ;
6) pavesti ikiteisminio tyrimo teis jui ar prokurorui atlikti io Kodekso XIV skyriaus
antrajame, tre iajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatyt proceso veiksm ar
organizuoti io proceso veiksmo atlikim ;
7) nutraukti byl .
Pirma iame straipsnyje minima nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje
priimama, kai vykdant kontrolin funkcij nustatoma, kad bylos nagrin jimui i esm s n ra
kli i .
Kitos nutartys (nuo antros iki e tos) priimamos, kai nustatoma, kad byla negali b ti
nagrin jama teismo sal je prie tai nei sprendus tam tikr aptikt problem ar nei siai kinus bylos
nagrin jimui svarbi klausim . Paskutin i BPK 232 straipsnyje minim nutar i - nutartis
nutraukti byl priimama nusta ius, kad procesas neturi b ti t siamas, t. y. pagrindas u baigti
proces j nutraukiant.

1.Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis)

Teis jas, perduodamas byl nagrin ti teisiamajame pos dyje, nutartyje:

suformuluoja: sprendim byl perduoti nagrin ti teisiamajame pos dyje,

nurodo kaltinamojo vard ir pavard , veik , kurios padarymu jis kaltinamas, ir t

nusikalstam veik numatant baud iam j statym – teis jo nutarties turinys ioje dalyje turi sutapti
su kaltinamojo akto turiniu,

nusprend ia, kuriuos asmenis aukti teisiam j pos d kaip kaltinam j , jo atstov pagal
statym , nukent jus j , civilin ie kov , civilin atsakov ir j atstovus, taip pat kaip liudytojus,
ekspertus ir specialistus.

ioje nutartyje taip pat gali b ti nurodoma bylos nagrin jimo vieta ir laikas arba priimamas
sprendimas nagrin ti byl pagal i anksto suderint ir nustatyt teisiamojo pos d io grafik (grafikai
sudaromi BPK 240 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais).

12
 Jeigu kaltinamasis, prie sura ant kaltinam j akt (BPK 218 straipsnio 2 dalis), yra parei k s
sutikim , kad b t atliekamas sutrumpintas rodym tyrimas3, teis jas gali nuspr sti teisiam j
pos d aukti tik kaltinam j ir jo gyn j , o kitiems proceso dalyviams tik prane ti apie paskirto
pos d io laik ir viet ir j teis dalyvauti pos dyje. ame etape priimtas sprendimas d l sutrumpinto
rodym tyrimo neu kerta kelio atlikti i sam rodym tyrim , jei tokia b tinyb paai k ja teisiamojo
pos d io metu.

Ta pa ia nutartimi gali b ti:

i sprend iami gauti proceso dalyvi pra ymai,
nusprend iama d l gyn jo paskyrimo, vert jo i kvietimo,
kardomosios priemon s, i skyrus su mim , ir kit procesini prievartos priemoni
kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo,
priimamas sprendimas d l nevie o bylos nagrin jimo.

2.Nutartis perduoti bylą teismingumą (BPK 234 straipsnio 1 dalis)

Nutartis perduoti byl pagal teismingum priimama paprastai nusta ius, kad prokuroras yra
perdav s byl ne tam teismui, kuris turi nagrin ti byl pagal 224–229 straipsniuose nustatytas
taisykles. Ar byl priklauso nagrin ti konkre iam teismui, tikrinama tik gavus byl . Nusta ius, kad
byla n ra teisminga konkre iam teismui, pakanka priimti nutart perduoti byl kitam teismui pagal
teismingum , nebesprend iant kit pasirengimo teisiamajam pos d iui klausim . Perdavus byl
pagal teismingum kitam teismui, apie tai prane ama prokurorui, atsiuntusiam byl su
kaltinamuoju aktu.

3.Nutartis perduoti bylą prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Parengimo nagrin ti byl etape byla perduodama prokurorui 2 atvejais:
1) teismo iniciatyva d l kaltinamojo akto tr kum ;
2) prokuroro pra ymu, kai prokuroras nori papildyti ikiteismin tyrim .
Teismo iniciatyva d l kaltinamojo akto tr kum byla prokurorui perduodama esant 3 s lygoms:
1) kai ikiteisminio tyrimo metu sura ytas i esm s BPK 219 straipsnyje numatyt reikalavim
neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) io pa eidimo negalima i taisyti teisme; 3) pa eidimas
(netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrin ti byl teisme. Nustatyti kaltinamojo akto
tr kumai turi b ti esminiai – d l j , pavyzd iui, gali b ti neai ku, kokias veikos aplinkybes
prokuroras laiko nustatytomis ar kaip prokuroras kvalifikuoja veik . Procesui netrukdantys ra ymo

3
Apie sutrumpint rodym tyrim kalbama emiau
13
netikslumai, kitokios proceso metu i taisomos klaidos n ra pagrindas priimti nutart d l bylos
perdavimo prokurorui.
Pra ym jam perduoti byl prokuroras teikia itin i imtiniais atvejais, kai po bylos perdavimo
teismui paai k ja, kad prie prasidedant teisiamajam pos d iui b tina atlikti papildomus
ikiteisminio tyrimo veiksmus ir papildyti ikiteisminio tyrimo med iag svarbiais duomenimis.
Teismas, perduodamas byl prokurorui, nustato konkret termin pa eidimams pa alinti ar
ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pa alin s pa eidimus ar papild s ikiteismin tyrim , prokuroras
byl teismui perduoda io kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.Nutartis bylas išskirti į kelias ar kelias byl sujungti į vieną (BPK 234 straipsnio 4 dalis)
Byla gali b ti i skirta kelias tais atvejais, jei tai padeda grei iau i nagrin ti i skirtas bylas,
jeigu tai neatsiliepia bylos i nagrin jimo i samumui ir ne ali kumui. Teism praktikoje bylos
i skiriamos retai. Tok sprendim tenka priimti tais atvejais, jeigu, pavyzd iui, per t laik , kol
keli kaltinam j byla patenka teism , vienas i kaltinam j su alotas arba suserga sunkia liga,
d l to negali dalyvauti teisiamajame pos dyje. Siekiant u tikrinti proceso greitum , sergan io
kaltinamojo at vilgiu byla gali b ti i skirta ir atid ta, o pagrindin byla nagrin jama iki galo. Byla
i skiriama ir jos nagrin jimas atidedamas teismo nutartimi. Atskira byla nesudaroma, procesini
dokument kopijos nedaromos. Gali b ti taip, kad kol pasveiksta kaltinamasis, pagrindin je byloje
jau priimamas nuosprendis ir pradedamas vykdyti. I skirtoje ir atid toje bei pagrindin je byloje
procesas atnaujinamas nutartimi, jeigu reikia prie bylos pridedami papildomi dokumentai, d l
pasveikusio kaltinamojo byla nagrin jama i prad ios, ir, esant pagrindui, baigiama atskiru
antruoju nuosprend iu.
Keli byl sujungimo vien klausimai BPK visi kai n ra aptariami. Paprastai kelios bylos
vien turi b ti sujungiamos, kai vienas asmuo yra kaltinamas keli nusikalstam veik , d l kuri
vyko (buvo u baigti) atskiri ikiteisminiai tyrimai padarymu.

5.Nutartis atidėti bylos nagrinėjimą (BPK 234 straipsnio 5 dalis)

Bylos nagrin jimas atidedamas, kai:
1) kaltinamasis su alotas arba suserga sunkia liga ir d l to negali dalyvauti teisiamajame
pos dyje;
2) kaltinamojo buvimo vieta ne inoma;
3) statym nustatyta tvarka kreipiamasi Konstitucin Teism ;

14
 4) statym numatytais atvejais kreipiamasi kompetenting Europos S jungos teismin
institucij d l Europos S jungos teis s akt ai kinimo ar galiojimo – kol bus gautas ios institucijos
preliminarus nutarimas.
Kaltinamojo sužalojimo ar susirgimo faktas turi b ti nustatytas gydymo staigos arba
atitinkamos ekspert komisijos, kuri turi patvirtinti, kad liga yra sunki, neleid ianti kaltinamajam
ilg laik dalyvauti teisiamajame pos dyje, arba kad kaltinamojo dalyvavimas nagrin jant teisme
byl gali labiau pabloginti jo sveikatos b kl . Tokiais atvejais bylos nagrin jimas atidedamas, kol
kaltinamasis pasveiks.
Paprastai bylos parengimo nagrin ti etape retai pasitaiko, kad jau galima nustatyti, jog
kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, tod l is atid jimo pagrindas bylos parengimo nagrin ti etape
yra prakti kai nepritaikomas. Tai paai k ja po to, kai kaltinamasis aukimu i kviestas teisiam j
pos d neatvyko, arba aukimas teism gr ta at yma, kad aukimas ne teiktas.
Konstitucingumo problema byloje atsiranda tuo atveju, jeigu teis jui susipa inus su gauta byla
i kyla abejoni , ar byloje taikomas statymas ar kitas teisinis aktas neprie tarauja Konstitucijai.
Tokiu atveju teis jas kreipiasi Konstitucin Teism , pra ydamas tai i ai kinti, o bylos nagrin jim
atideda: priimama viena nutartis kreiptis Konstitucin Teism ir atid ti bylos nagrin jim , kol
bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pa ym tina, kad teis jo nutartis kreiptis Konstitucin
Teism ir atid ti bylos nagrin jim priimta vienoje byloje, n ra privaloma teismams kitose bylose.
Tod l, jeigu yra inoma, kad jau yra nutartimi kreiptasi Konstitucin Teism konkre ioje byloje
tuo pa iu klausimu, teismas atskirai kiekvienoje baud iamojoje byloje priima nutartis kreiptis
Konstitucin Teism ir atid ti bylos nagrin jim , jei taip pat abejoja d l taikytin teis s nuostat
atitikties Konstitucijai.
Poreikis kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją (t. y. Teisingumo
Teism ) d l Europos S jungos teis s akt ai kinimo ar galiojimo baud iam j byl teisin je
praktikoje i kyla retai. iuo metu baud iam j atsakomyb nustato nacionaliniai baud iamieji
statymai, o proceso tvark reglamentuoja nacionaliniai proceso statymai, tod l Europos S jungos
teis s akt taikymo klausimas baud iamojoje teisenoje i kyla santykinai re iau nei kitose
teisenose. Kaip pavyzd i Lietuvos teism praktikos galima nurodyti Teisingumo Teismas byl
C-207/08 (Babanov byla). 2008 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismas yra pri m s nutart pagal
Panev io apygardos teismo paklausim , kuria buvo i ai kinta, kad Bendrijos teis draud ia
taikyti nacionalinius teis s aktus (konkre iai BK 256 straipsn ), draud ian ius auginti ir laikyti
pluo tines kanapes4.

4
BPK (kaip ir kiti procesiniai statymai) numato galimyb kreiptis Konstitucin Teism bei ES Teisingumo Teism bet
kurioje teismin je proceso stadijoje.
15
 6.Nutartis pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui atlikti reikiamus proceso veiksmus
(BPK 232 straipsnio 6 punktas)
is teis jo sprendimas skiriasi nuo sprendimo perduoti byl prokurorui, kai prokuroras savo
iniciatyva pra o leisti atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (BPK 232 straipsnio 3
punktas) tuo, kad iuo teismas pareigoja prokuror ar ikiteisminio tyrimo teis j atlikti io
Kodekso XIV skyriaus antrajame, tre iajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatyt
proceso veiksm . Tai – apklausos, parodym patikrinimo veiksmai, objekt tyrimas ir ap i ra ir
kt. pareigojimus prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teis jui atlikti reikiamus proceso veiksmus dar
iki bylos nagrin jimo teisiamajame pos dyje galimas, kai teis jas, i analizav s gaut bylos
med iag , pastebi akivaizd ias duomen rinkimo spragas ar ikiteisminio tyrimo stadijos metu
padarytus pa eidimus, kurie gali kliudyti teismui skland iai i nagrin ti byl teisiamajame
pos dyje.

7.Nutartis nutraukti bylą (BPK 235 straipsnis)

Bylos nutraukimas yra galutinis jos i sprendimas, tod l skirtingai nei priimant kitas 232
straipsnyje numatytas nutartis, nutartis nutraukti byl priimama teismo pos dyje, dalyvaujant
proceso alims ir priimant nutart pasitarim kambaryje.
Bylos nutraukimo pagrindus numato BPK 235 straipsnio 1 dalis. Pagrind grup s yra dvi:
1) aplinkyb s, d l kuri baud iamasis procesas negalimas;
2) Baud iamojo kodekso numatyti pagrindai atleisti asmen nuo baud iamosios atsakomyb s.
Aplinkyb s, d l kuri baud iamasis procesas negalimas, numatytos BPK 3 straipsnyje: jei
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baud iamojo nusi engimo po ymi ; jeigu su jo
baud iamosios atsakomyb s senaties terminai; asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo
metu dar nebuvo tokio am iaus, nuo kurio jis gali atsakyti pagal baud iamuosius statymus, ir kitos
aplinkyb s. Kadangi ios aplinkyb s daro proces negalim ir jos yra kli tis nagrin ti byl teisme,
teis jas, susipa in s su byla ir nustat s kuri nors i i aplinkybi , visais atvejais privalo byl
nutraukti, i skyrus situacij , kai suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui, kaltinamas
reikalauja tęsti procesą. Tai numatanti BPK pataisa 2017-11-28 buvo priimta, atsi velgiant
Konstitucinio Teismo 2016-06-27 nutarim , kuriuo kai kurios BPK nuostatos (nenuma iusios
galimyb s kaltinamajam siekti i teisinimo) buvo pripa intos prie taraujan iomis Konstitucijai.
BK Bendroji dalis numato pagrindus, kuriems esant byla gali b ti nutraukiama, atleid iant
asmen nuo baud iamosios atsakomyb s. Tai – atleidimas nuo baud iamosios atsakomyb s: kai
asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum (BK 36 straipsnis); d l nusikalstamos veikos
16
ma areik mi kumo (BK 37 straipsnis); kai kaltininkas ar nukent j s asmuo susitaiko (BK 38
straipsnis); kai yra lengvinan i aplinkybi (BK 39 straipsnis); kai asmuo aktyviai pad jo atskleisti
organizuotos grup s ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas (BK 391
straipsnis); prane jo atleidimas nuo baud iamosios atsakomyb s (BK 392 straipsnis); pagal
laidavim (BK 40 straipsnis); taip pat nepilname io atleidimas nuo baud iamosios atsakomyb s (BK
93 straipsnis).

Nutraukdamas baud iam j byl , teismas visais atvejais privalo nutraukti ir procesini
prievartos priemoni taikym : suimtas kaltinamasis nedelsiant paleid iamas i kardomojo
kalinimo vietos, nusprend iama d l daikt , kaip rodym , likimo.

3.Te e a e a aa d a
Pri mus sprendim nagrin ti byl teisme atliekami vair s veiksmai teisiamajam pos d iui
paruo ti.

1. Šaukimai į teisiamąjį posėdį

Nagrin jimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vert jai teisiam j
pos d i kvie iami aukimu (BPK 236 straipsnis). Teismo aukime nurodoma: kas ir d l ko
aukiamas, kur ir pas k atvykti, atvykimo data ir valanda, BPK 163 straipsnyje numatyti
neatvykimo padariniai.
Jeigu byloje daug nukent jusi j ar civilini ie kov , apie bylos nagrin jimo teisme laik
jiems gali b ti prane ama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvi nurodytais
elektroninio pa to adresais.

Jeigu numatoma, kad bylos nagrin jimas teisme t sis ilgiau, teis jas gali duoti patvarkym
nurodytus proceso dalyvius aukti ne proceso prad i , o v lesniam laikui. Tuo siekiama sutaupyti
moni laik ir u tikrinti proceso ekonomi kum . Ta iau reikia atsi velgti tai, kad bylos
nagrin jimo teisme dalyviams, siekiant u tikrinti j teis dalyvauti teisiamajame pos dyje, turi
b ti prane ama apie pos d io prad i , kad jie tur t galimyb dalyvauti bylos nagrin jime ir
steb ti proces nuo prad ios. Tod l v lesniam laikui gali b ti kvie iami tik liudytojai, kai kuriais
atvejais – ekspertai, specialistai, vert jai ar kiti asmenys, bet ne kaltinamieji, prokurorai ar
advokatai.

2. Susipažinimas su byla

17
 Su bylos med iaga paprastai susipa stama u baigiant ikiteismin tyrim , ta iau perdavus byl
teism , gali b ti gauta papildoma med iaga, o kartais gali proceso dalyviams atsirast poreikis
susipa int ir su ikiteisminio tyrimo med iaga. Tokios galimyb s numatytos BPK 237 straipsnyje.
io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal statym ,
gyn jas, taip pat nukent jusysis, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas ir j atstovai nuo bylos
gavimo teisme dienos turi teis susipa inti su papildomai gauta po bylos perdavimo teism bylos
med iaga, o per teis jo nustatyt termin ir su ikiteisminio tyrimo metu surinkta med iaga.
Termin teis jas turi nustatyti atsi velgdamas tai, kiek proceso dalyvi ir su kokios apimties
med iaga pageidavo susipa inti.
Jeigu kaltinamasis suimtas, su byla susipa sta jo gyn jas. Neturin iam gyn jo kaltinamajam
gyn j paskiria teismas (BPK 237 straipsnis). Jei kaltinamasis yra suimtas, turimas b tinos
gynybos atvejis (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). iuo atveju susipa in s su byla gyn jas
apie bylos med iag informuoja kaltinam j ir apie tai prane a teismui.
Susipa stant su bylos med iaga galima daryti joje esan i dokument i ra us ar kopijas, t. y.
proceso dalyvis savo u ra us gali persira yti atitinkam dokument duomenis, apklaust asmen
parodymus, persibrai yti schemas, pasidaryti reikiam dokument kopijas ir pan.
Su byla gali b ti susipa stama v liau netrukdant bylos nagrin jimui. E TT byloje Rook prieš
Vokietiją (2019-17-25 sprendimas, pareiškimo Nr. 1586/15) yra i ai kin s, kad susipa inimas su
byla vykstant teismo procesui, kai d l ikiteisminio tyrimo med iagos (elektronini fail ) did iulio
kiekio ir technini problem nebuvo susipa inta su byla iki teisiamojo pos d io prad ios gynybos
teisi nepa eid ia, jei iki rodym tyrimo pabaigos dar lieka pakankamai laiko.

3. Prašym nagrinėjimas
Proceso dalyvi pra ym i nagrin jimas, parengiant nagrin ti byl teisme, yra svarbi j teisi
realizavimo garantija ir rimta s lyga tinkamai pasiruo ti teisiamajam pos d iui. Jeigu pra ymai
i nagrin ti ir pagr stai i sprend iami teismo veiklos pradiniame etape, nereikia veltui eikvoti laiko
ir pastang juos nagrin ti teisiamajame pos dyje, kuris proced riniu po i riu yra gana brangus,
be to, jame dalyvauja platus ratas vairi asmen . Tod l BPK 238 straipsnis numato, kad teis jas
gautus proceso dalyvi ir kit asmen pra ymus d l leidimo dalyvauti nagrin jant byl , d l
civilinio ie kinio ir jo u tikrinimo priemoni , d l papildom rodym i reikalavimo ir kitus
i nagrin ja spr sdamas bylos perdavimo nagrin ti teisiamajame pos dyje klausim , o v liau –
gautus pra ymus, kai jie gaunami.
Proceso dalyviai pateikiamus pra ymus privalo motyvuoti. Nemotyvuoti pra ymai gali b ti
palikti nenagrin ti. I nagrin tus pra ymus atmetant turi b ti priimama motyvuota nutartis, o jos
18
 nuora ai i siun iami prokurorui ir gyn jui. Taip daroma d l to, kad kaltinimo ir gynybos alys,
gavusios toki informacij , gal t atitinkamai koreguoti savo pozicij .
Pra ymai, kurie buvo atmesti, palikti nenagrin ti d l motyv nebuvimo ar gauti pav luotai, gali
b ti pakartoti teisiamajame pos dyje.

4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai

Rengiant byl teisiamajam pos d iui gali tekti pasinaudoti ikiteisminio tyrimo teis jo pagalba.
Rengian io byl nagrin ti teis jo nutartimi ikiteisminio tyrimo teis jas paruo iamajame etape gali
b ti pareigotas atlikti BPK 239 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus:
1) apklausti asmen , kuris turi duoti parodymus teisme, jeigu yra duomen , kad jis d l ligos ar
kit svarbi prie as i negal s dalyvauti teisiamajame pos dyje;
2) apklausti nepilnamet liudytoj ar nepilnamet nukent jus j arba speciali apsaugos poreiki
turint nukent jus j , jeigu nenumatoma j aukti teisiam j pos d , bet b tina juos papildomai
apklausti;
3) atlikti BPK XIV skyriaus antrajame, tre iajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose
numatyt proceso veiksm ar organizuoja io proceso veiksmo atlikim , jeigu i veiksm atlikti
teisme d l koki nors prie as i ne manoma arba tai labai apsunkina bylos nagrin jim .
Ikiteisminio tyrimo teis jas, pagal teismo pra ym apklausdamas asmenis ar atlikdamas kitus
veiksmus, laikosi tvarkos, nustatytos atitinkamo veiksmo atlikimui ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Byl nagrin ti turintis teis jas tur t ikiteisminio tyrimo teis jo pra yti atlikti veiksmus
i imtiniais ir tikrai nei vengiamais atvejais, nes pra ym pateikimas ikiteisminio tyrimo teis jui
gali stabdyti proceso eig , da nai padidina proceso s naudas.

5. Bylos parengimo teisiamajam posėdžiui terminai

Siekiant operatyviau nagrin ti byl statymas nustato bylos perdavimo ir nagrin jimo
teisiamajame pos dyje terminus (BPK 240 straipsnis). D l bylos perdavimo nagrin ti teisiamajame
pos dyje teis jas turi nuspr sti ne v liau kaip per penkiolika dien nuo bylos gavimo teisme, jeigu
kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisv je.

Byla teisiamajame pos dyje turi b ti prad ta nagrin ti ne v liau kaip per dvidešimt dien nuo
teis jo nutarties perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje pri mimo.

Sud tingos ar didel s apimties bylos, taip pat bylos, nagrin jamos pagal i anksto suderint ir
nustatyt teisiamojo pos d io grafik , turi b ti prad tos nagrin ti ne v liau kaip per tris m nesius
19
 nuo teismo nutarties perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje pri mimo. iuo atveju, kai yra
ai ku, kad bylos i nagrin jimui prireiks keliolikos ar keliasde imt teismo pos d i , nustatomas
ilgesnis terminas teisiamojo pos d io surengimui, ta iau grafiko suderinimas turi garantuoti
skland ir kaip manom greitesn bylos i nagrin jim po to, kai byla pradedama nagrin ti.

IV.BYLOS NAGRIN JIMO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME BENDROSIOS

NUOSTATOS

B a e e be d a e a e
Bylos nagrin jimo teisme bendrosios nuostatos (s lygos) – baud iamojo proceso statymo
nustatyt specifini taisykli , numatan i procesin s veiklos ir procesini santyki ypatumus
centrin je proceso stadijoje, visuma. Pagrindin s s lygos yra:
vadovavimas nagrin jimui teisme;
tiesioginis ir odinis nagrin jimas teisme – reikalavimai teismui tiesiogiai i nagrin ti svarbius
bylos i sprendimui duomenis bei byl nagrin ti odine forma taip pat vadinami svarbiais teisiamojo
pos d io principais;
bylos nagrin jimo terminai (pertrauk darymo tarp teismo pos d i ir bylos nagrin jimo atid jimo
taisykl s);
asmen (proceso dalyvi ) dalyvavimas byl nagrin jant teisme;
proceso eig , lemian i nutar i pri mimo taisykl s;
bylos nagrin jimo teisme rib ir j keitimo taisykl s;
teisiamojo pos d io eigos ir rezultat fiksavimas;
teisiamojo pos d io tvarka.
ias s lygas reglamentuoja BPK XIX skyrius.
Bylos nagrin jimo teisme bendrosios nuostatos (s lygos) reik mingos teismo procesui tuo, kad
jos:
1) veikia per vis teisiam j pos d ir bet kuriose byl kategorijose;
2) numato vadovaujant teismo vaidmen viso proceso metu;
3) saugo bylos nagrin jimo dalyvi teises ir teis tus interesus;
4) numato procesin s komunikacijos formas;
5) nustato procesin s veiklos tvirtinimo b dus.

20
 1. Vadovavimas nagrinėjimui teisme

Bylos nagrin jimui teisme vadovauja teisiamojo pos d io pirmininkas. J kolegialiai

nagrin jamoms byloms skiria apylink s ar apygardos teismo pirmininkas arba apygardos teismo
Baud iam j byl skyriaus pirmininkas. Kai teis jas apylink s ar apygardos teisme byl nagrin ja
vienas, jis turi visas teisiamojo pos d io pirmininko teises ir pareigas (BPK 241 straipsnis).

Teisiamojo pos d io pirmininkas, vadovaudamas bylos nagrin jimui, viena vertus, turi imtis vis
statymo numatyt priemoni , kad b t i samiai ir ne ali kai i tirtos bylos aplinkyb s, antra vertus,
turi u tikrinti, kad neb t nagrin jami nesusij su byla, u vilkinantys bylos nagrin jim klausimai.

Teisiamojo pos d io pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, atlieka visus statymo numatytus
bylos nagrin jimo pirmosios instancijos teisme veiksmus: pradeda teismo pos d ir prane a, kokia
byla nagrin jama; i ai kina vert jui, jeigu jis dalyvauja, pareigas ar j sp ja d l atsakomyb s;
pa alina i sal s liudytojus; nustato kaltinamojo asmenyb ; paskelbia teismo sud t ir i ai kina
nu alinimo galimybes; i ai kina proceso dalyviams j teises; aktyviai dalyvauja ir vadovauja rodym
tyrimui nagrin jimo teisme metu; suteikia od proceso dalyviams kai sakomos baigiamosios kalbos;
statymo numatytais atvejais paskelbia apie proceso atnaujinim ; prane a, kad teismas i eina priimti
nuosprend io; priimant nuosprend , jei j priima kolegija, vadovauja teis j pasitarimui ir balsavimui.

Teisiamojo pos d io pirmininko patvarkymams privalo paklusti visi proceso dalyviai ir kiti
pos d io sal je esantys asmenys. Nesilaikantiems teisiamojo pos d io pirmininko patvarkym ir
sp jim , gali b ti taikomos BPK 259 straipsnyje numatytos priemon s.

Tais atvejais, jeigu kas nors i dalyvaujan i nagrin jant byl teisme asmen prie tarauja
teisiamojo pos d io pirmininko veiksmams, ie prie taravimai ra omi teisiamojo pos d io
protokol .

2. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme

Siekiant u tikrinti i sam ir ne ali k vis bylos aplinkybi i nagrin jim , statymas numato, kad
pirmosios instancijos teismas, nagrin damas byl , privalo tiesiogiai i tirti bylos rodymus: apklausti
kaltinamuosius, nukent jusiuosius, liudytojus, i klausyti teismo pos d pa aukt ekspert ir
specialist i vadas bei paai kinimus, ap i r ti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus ir
kitus dokumentus (BPK 242 straipsnis).

21
 Teis jas, matydamas ir steb damas parodymus duodant asmen , turi galimyb suvokti
apklausiamojo psichologines savybes, parodym davimo motyvus, kas padeda teisingiau vertinti
kaltinamojo, nukent jusiojo ar liudytojo parodymus.
Tiesioginio rodym i tyrimo taisykl susijusi su BPK 301 straipsniu, reikalaujan iu, kad teismas
nuosprend pagr st tik tais rodymais, kurie buvo i nagrin ti teisiamajame pos dyje.
Tiesioginis rodym i tyrimas sudaro s lygas proceso alims aktyviai dalyvauti rodin jimo
procese. Gird dami apklausiam j parodymus, nagrin jimo teisme dalyviai gali u duoti jiems
klausimus d l fakt ir aplinkybi , kurios yra reik mingos kaltinimo ar gynybos funkcij
gyvendinimui konkre ioje byloje. Proceso dalyviai gali dalyvauti tiriant kitus rodymus (daiktus,
dokumentus) ir pateikti d l j pra ymus bei pareik ti savo nuomon (pavyzd iui, ap i r jus tam tikr
daiktin rodym , pareikalauti skirti d l jo ekspertiz ).
Tiesioginis rodym i tyrimas u tikrinamas tuo, jog nagrin jimo teisme metu privalo dalyvauti
kaltinamasis, taip pat nukent jusieji ir liudytojai, kuri parodymai reik mingi bylai. Tik tais atvejais,
kai n ra galimyb s tiesiogiai teisme i tirti vis rodym , teismas gali i imtiniais statym nustatytais
atvejais laikytis kitokios rodym tyrimo tvarkos. Antai, kai n ra galimyb s teisme apklausti
kaltinamojo, nukent jusiojo ar liudytojo, j parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teis jui ar ank iau
teisme, gali b ti perskaitomi (BPK 276 straipsnis). Tiesiogiai netiriami rodymai ir sutrumpinto
rodym tyrimo atvejais (BPK 273, 291 straipsniai).
Pagal BPK 242 straipsnio 2 dal teisiamajame pos dyje apklausiami asmenys parodymus ir
paai kinimus duoda od iu. Byloje esantys dokumentai paskelbiami od iu. Proceso dalyviai
pra ymus parei kia od iu. Teisiamojo pos d io pirmininkas visai proceso eigai vadovauja od iu.
odinis bylos nagrin jimas sudaro galimyb proceso dalyviams tinkamai naudotis savo
procesin mis teis mis, o teismo o asmenims, atvykusiems steb ti teismo pos d , - suvokti
baud iamosios bylos bei teismo sprendim esm ir prasm .

3. Bylos išnagrinėjimas per kuo trumpesnį laiką

Siekiant paspartinti baud iam j byl nagrin jim teismuose 2014 m. BPK buvo papildytas 2421
straipsniu, buvo pakeisti kai kurie kiti BPK straipsniai.
BPK 2421 straipsnio 1 dalyje buvo tvirtinti ne konkret s terminai (baud iamosios bylos
i nagrin jimo maksimali termin nustatymas yra ne manomas, nebent gal t b ti diskutuojama d l
proceso nutraukimo galimyb s itin u sit sus teismo procesui), o bendro pob d io reikalavimas:
„Teismas privalo r pintis, kad baud iamoji byla teisme b t i nagrin ta per kuo trumpesn laik , ir
turi siekti, kad byla b t i nagrin ta darant kiek manoma ma iau teisiamojo pos d io pertrauk “.
Tai, kad procesas turi vykti kuo grei iau buvo ir yra numatyta pa iame pirmame BPK straipsnyje.
22
Taigi i pataisa yra ne koks nors konkretus byl vilkinimo problemos sprendimo b das, o vertintina
kaip dar vienas priminimas, kad proceso greitumo principas svarbus.

Nemanytina, kad didesn praktin naud turi BPK 2421 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyta
proced ra, leid ianti teikti skundus auk tesniam teismui, jei byl nagrin jantis teismas per nustatytus
terminus neatlieka procesini veiksm – tam tikrais atvejais gin as d l to, per kiek laiko teismas
privalo atlikti proceso veiksm gali net u vilkinti proces .

Konkretesn taisykl yra tvirtinta 243 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykl , kad teisiamojo
pos d io pertrauka negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Visgi tame pa iame straipsnyje yra
numatytas pertrauk termino prat simas, kitos i imtys. Taigi i pataisa tik santykinai prisideda prie
proceso paspartinimo. Teism praktikoje yra nema ai pavyzd i , kai io reguliavimo yra tiesiog
nesilaikoma.

4. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme

Bylos nagrin jimas teisme vyksta pos dyje dalyvaujant teismo i kviestiems prokurorui,
nukent jusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal statym ir gyn jui, civiliniam
ie kovui, civiliniam atsakovui bei j atstovams (BPK 245 straipsnis).
Baud iamojo proceso statymas numato kiekvieno bylos nagrin jimo dalyvio teises ir pareigas
bylos nagrin jime, atsi velgiant tai, koks jo dalyvavimo tikslas ir koki funkcij procese dalyvis
gyvendina. Nors procesinis statusas skiriasi, bylos nagrin jimo dalyviai esminiais proceso
klausimais, lemian iais bylos nagrin jimo rezultatus, yra lyg s, nes turi lygias teises teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus, pateikti pra ymus, gin yti kitos alies argumentus ir pareik ti savo
nuomon visais klausimais, kylan iais nagrin jant byl ir turin iais reik m s jos teisingam
i sprendimui. Tokia procesin lygyb yra ne tik svarbi bylos nagrin jimo dalyvi garantija, ginant j
teis tus interesus, bet padeda teismui i samiai ir ne ali kai i tirti bylos aplinkybes ir priimti teis t
bei pagr st nuosprend .

4.1. Prokuroras
Prokuroras yra prokurat ros, kaip baud iamojo persekiojimo institucijos, atstovas, palaikantis
baud iamosios bylos nagrin jimo metu valstybin kaltinim . Valstybinis kaltinimas yra prokuroro
veikla, kuria rodin jama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42
straipsnis). Be kaltinimo baud iamosios bylos nagrin jimas netur t savo dalyko, nes neb t teisme
pagrindo k nors rodin ti, d l ko nors gin ytis, priimti kokius nors sprendimus. Kad teisme
kaltinimas egzistuot , b tina j palaikyti – tai gali atlikti tik prokuroras, nes tik jis vykdo kaltinimo
23
funkcij . Tod l galiojantis baud iamojo proceso statymas numato, kad teisme visose baud iamosiose
bylose prokuroro dalyvavimas yra b tinas.
Prokuroras palaiko valstybin kaltinim ir kartu yra proceso alis, turinti lygias teises su kitais
nagrin jimo teisme dalyviais dalyvauti tiriant rodymus, pateikti pra ymus ir t. t.
statymas numato, kad palaikydami kaltinim byloje gali dalyvauti keli prokurorai. Keli prokurorai
gal t dalyvauti didel se bylose arba bylose, sukelian iose didesn visuomen s susidom jim . Jeigu
procese dalyvauja keli prokurorai, jie tur t savo funkcij vykdym organizuoti taip, kad neb t
mechani kai dubliuojami klausimai, parei kimai, kalbos. D l didelio darbo kr vio keli prokurorai
vienoje byloje dalyvauja retai.
Kaip min ta, prokuroro dalyvavimas nagrin jant byl teisme b tinas. Tod l jei prokuroras
neatvyko, teismas turi imtis priemoni tame pos dyje j pakeisti kitu, o nesant galimyb s tai padaryti,
daroma teisiamojo pos d io pertrauka arba bylos nagrin jimas turi b ti atid tas, siekiant u tikrinti
kito prokuroro dalyvavim . Prokuroras gali b ti pakei iamas nepaisant kit proceso dalyvi
nuomon s. Ta iau naujai stojusiam byl prokurorui proceso dalyviai statymo nustatyta tvarka turi
teis pareik ti nu alinim . Jeigu prokuroras stoja jau prad t teisme byl , bylos nagrin jimas i
prad i nepradedamas, ta iau naujai stojusiam prokurorui duodamas laikas, reikalingas susipa inti
su bylos med iaga ir pasiruo ti dalyvauti teisiamajame pos dyje.

4.2. Nukentėjusysis
Nukent jusiuoju pripa stamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizin s, turtin s
ir moralin s alos5. Nukent jusysis teisme u ima dvejop procesin pad t . Jis yra kaltinimo alis,
ta iau pagal pareigas prilygsta liudytojui.
Nukent jusysis, kaip bylos nagrin jimo dalyvis ir kaltinimo alis teisme: 1) gina savo teises ir
teis tus interesus; 2) yra suinteresuotas bylos baigtimi; 3) gali aktyviai dalyvauti nagrin jant byl
teisme ir daryti tak iam procesui bei jo rezultatams.
Nukent jusysis yra rodomosios informacijos altinis. Tam tikrose nusikalstam veik
kategorijose (nusikaltimai mogaus sveikatai ar laisvei, pl imas, turto prievartavimas ir kt.) tiesiog
negalima apsieiti be nukent jusiojo parodym . Tod l jis apklausiamas kaip liudytojas, jam
suteikiamos liudytojo teises ir pareigas.
Nukent jusysis gali tur ti atstov . Juo gali b ti atstovas pagal statym (BPK 53 straipsnis) ir
galiotasis atstovas (BPK 55 straipsnis).

5
Tuo atveju, kai asmuo nuo nusikalstamos veikos mir ta, kaip nukent jusysis procese dalyvauja fizinio asmens eimos
narys ar artimasis giminaitis, kurie d l to asmens mirties patyr fizin s, turtin s ar neturtin s alos.
24
 Nukent jusysis teisme dalyvauja nuo teisiamojo pos d io prad ios. Jeigu neatvyko nukent jusysis
ar jo atstovas, teismas nusprend ia, ar nagrin ti byl , ar daryti teisiamojo pos d io pertrauk , ar bylos
nagrin jim atid ti, atsi velgdamas tai, ar galima be nukent jusiojo ar jo atstovo i samiai i tirti visas
bylos aplinkybes ir apginti nukent jusiojo interesus (BPK 251 straipsnis).
Jeigu teisiam j pos d neatvyko nukent jusysis, ta iau atvyko nukent jusiojo atstovas ir teismas
tok atstov pripa sta tinkamu bei savo nutartimi leid ia jam dalyvauti procese, byla gali b ti
nagrin jama be nukent jusiojo. Ta iau jeigu nukent jus j reikia apklausti rodym tyrimo metu, nes
jo parodymai gali b ti svarb s priimant nuosprend , atstovas nukent jusiojo pakeisti negali ir is turi
b ti i kviestas teism , i skyrus atvejus, kada nukent jusysis yra apklaustas ikiteisminio tyrimo
teis jo.

4.3. Kaltinamasis
Kaltinamuoju teisiamajame pos dyje yra asmuo, d l kurio statymo nustatyta tvarka yra prokuroro
priimtas kaltinamasis aktas. Kaltinamasis yra centrin procesin fig ra, apie j teisme telkiasi kit
bylos nagrin jimo dalyvi pastangos ir veiksmai. statymas suteikia jam pla ias ir realias teises gintis
nuo pareik to ir teisme nagrin jamo kaltinimo (BPK 22 straipsnis).
Byla pirmosios instancijos teismo pos dyje nagrin jama dalyvaujant kaltinamajam. Jis atvykti
teism privalo. Nagrin ti byl , kai nedalyvauja kaltinamasis, leid iama tik tuo atveju, jeigu
kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti teism (BPK 246 straipsnis).
Abi ios s lygos turi b ti kartu: teismas gali nagrin ti byl be kaltinamojo, kai byloje yra dokumentai,
patvirtinantys, kad kaltinamasis yra u sienyje, kad jis ino apie pos d io laik ir viet , ta iau vengia
atvykti teism .
Jei kaltinamasis neatvyko teisiam j pos d , daroma pos d io pertrauka arba bylos nagrin jimas
atidedamas, i skyrus min t atvej (kai byla nagrin jama specialia BPK XXXII skyriuje numatyta
tvarka, t. y. organizuojamas procesas in absentia - „u aki “). Padar s pertrauk ar atid j s bylos
nagrin jim teismas imasi priemoni , kad b t u tikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme. Tuo
tikslu teismas turi teis priimti nutart atvesdinti neatvykus kaltinam j , taip pat paskirti jam
kardom j priemon arba pakeisti j grie tesne. Atvesdinti kaltinam j teismo pos d pavedama
policijos staigai pagal kaltinamojo gyvenam j viet .
Manytina, kad dabartinis reguliavimas d l privalomo kaltinamojo dalyvavimo kiekviename
pos dyje yra per grie tas ir BPK tur t b ti tobulinamas numatant tam tikras i imtis. Pavyzd iui ir
ES Teisingumo Teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendime Spetsializirana prokuratura (C-688/18)
dar i vad , kad „Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 ir 2 dalys turi b ti ai kinamos taip, kad joms
neprie tarauja nacionalinis statymas, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis buvo laiku
25
informuotas apie teismo pos d ir nedalyvavimo jame padarinius, per pos d iam asmeniui
atstovavo jo pasirinktas ir galiotas gyn jas, jo teis dalyvauti nagrin jant byl teisme nebuvo
pa eista, kai: jis ai kiai nusprend nedalyvauti viename i nagrin jant jo byl surengt teismo
pos d i , arba vien i i pos d i jis neatvyko d l prie asties, kurios negali kontroliuoti, po io
pos d io jam buvo prane ta apie veiksmus, atliktus jam nedalyvaujant, ir inodamas tai jis nusprend ,
kad nesirems savo nedalyvavimu teismo pos dyje, gin ydamas i veiksm teis tum , arba kad
nor t dalyvauti atliekant iuos veiksmus ir d l to byl nagrin jantis nacionalinis teismas pakartojo
min tus veiksmus, be kita ko, atliko papildom liudytojo apklaus , kurioje kaltinamasis tur jo
galimyb dalyvauti“6.

Dalyvaudamas teisme kaltinamasis privalo laikytis tokios tvarkos. Atvyk s teisiam j pos d
kaltinamasis negali i eiti i pos d i sal s, i skyrus pertraukoms skirt laik (BPK 248 straipsnis).
Kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems
nedalyvauti tiriant rodymus, kurie nesusij su iais kaltinamaisiais, ir tuomet neb ti pos d i sal je.
Ta iau priimdamas tok sprendim teismas turi visapusi kai vertinti rodym sistem bei j tyrimo
plan , kad d l kaltinamojo nebuvimo nenukent t rodym tyrimo kokyb .
Jeigu kaltinamasis, jau dav s parodymus, be teisiamojo pos d io pirmininko leidimo i eina i
pos d i sal s (taip gali b ti tada, jeigu kaltinamasis nesuimtas), teismas turi teis baigti bylos
nagrin jim jam nedalyvaujant. Ta iau teismas gali pripa inti, kad kaltinamasis toliau dalyvaut
procese. iuo atveju daroma pos d io pertrauka arba bylos nagrin jimas atidedamas ir teismas imasi
priemoni pristatyti kaltinam j teism . Pastarasis sprendimas yra priimtinesnis, nes kaltinamojo
nedalyvavimas teisiamajame pos dyje, ypa jo pabaigoje, gali sukelti neigiam procesini pasekmi .
Teisme kartu su nepilname iu kaltinamuoju gali dalyvauti jo atstovas pagal statym , ta iau
atstovo neatvykimas nesustabdo bylos nagrin jimo, jeigu teismas nepripa sta, kad jo dalyvavimas
b tinas (BPK 249 straipsnis).

4.4. Gynėjas
Gyn jas, kaip ir kaltinamasis, pirmosios instancijos teismo procese yra alis. Gyn ju
baud iamosiose bylose yra advokatas. Advokato pavedimu gyn ju gali b ti advokato pad j jas, jei
tam neprie tarauja kaltinamasis. Vienas kaltinamasis gali tur ti kelis gyn jus. Tais atvejais kai

6
ia nagrin jama 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 d l tam tikr
nekaltumo prezumpcijos ir teis s dalyvauti nagrin jant baud iam j byl teisme aspekt u tikrinimo (OL 2016
L 65, p. 1).
26
kaltinamasis turi kelis gyn jus ir bent vienas i j atvyksta dalyvauti teisiamajame pos dyje, procesas
gali vykti.
statymas suteikia gyn jui teises (BPK 48 straipsnis), kuriomis naudodamasis jis gali tinkamai
vykdyti gynybos funkcij . Gyn jas teisiamajame pos dyje privalo panaudoti visas statymuose
nurodytas gynybos priemones ir b dus, kad b t nustatytos aplinkyb s, teisinan ios kaltinam j ar
lengvinan ios jo atsakomyb , ir teikti kaltinamajam reikiam teisin pagalb .
Pakviestas ar paskirtas teismo proces gyn jas privalo nurodytu laiku atvykti teism (be svarbios
prie asties neatvykusiam gyn jui gali b ti skiriama BKP 163 straipsnyje numatyta bauda), laikytis
statymu nustatytos proceso veiksm ir teismo pos d io tvarkos, vykdyti teis tus teis jo ir teismo
reikalavimus, neatsisakyti ginti kaltinamojo, kur jau apsi m ginti, nenaudoti neteis t gynybos
priemoni .
Pagal BPK 248 straipsnio 2 dal gyn jas kaip ir jo ginamas kaltinamasis, grupin je byloje gali
nedalyvauti tiriant rodymus, nesusijusius su iuo kaltinamuoju, ir neb ti tuo metu pos d i sal je.

4.5. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas

Civiliniu ie kovu pripa stamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baud iamojoje byloje reikalauja
atlyginti d l kaltinamojo nusikalstamos veikos patirt turtin ar neturtin al .
Civiliniais atsakovais gali b ti t vai, glob jai, r pintojai ar kiti asmenys, taip pat mon s, staigos
ir organizacijos, kurie pagal statymus materialiai atsako u nusikalstama kaltinamojo veika padaryt
al .
BPK 110 straipsnis civiliniam ie kovui ir civiliniam atsakovui suteikia pakankamai teisi , kad jie
teismo proceso metu gal t realiai ginti savo turtinius interesus baud iamojoje byloje. Tiek civilinis
ie kovas, tiek civilinis atsakovas kvie iami privalo dalyvauti nagrin jant byl pirmosios instancijos
teisme, laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.
Civilinis ie kovas ar civilinis atsakovas teisme gali tur ti atstov , dalyvaujant teisiamajame
pos dyje kartu su civiliniu ie kovu, civiliniu atsakovu ar vietoje jo.
Jei teisiam j pos d neatvyko civilinis ie kovas ar jo atstovas, teismas civilin ie kin palieka
nenagrin t . iuo atveju asmuo, d l nusikalstamos veikos patyr s alos, turi teis pareik ti ie kin
civilinio proceso tvarka. Teismas turi teis nagrin ti civilin ie kin civiliniam ie kovui
nedalyvaujant, jeigu pripa stama, kad tai reikalinga, arba jei yra civilinio ie kovo pra ymas nagrin ti
ie kin jam nedalyvaujant. Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ie kinio
nagrin jimo.

5. Proceso eigą apsprendžianči nutarči priėmimas teisiamajame posėdyje

27
 Bylos išskiriamos bei sujungiamos dviejuose pirmosios instancijos teismo etapuose: bylos
parengimo nagrin ti teisme metu (BPK 234 straipsnis) ir bylos nagrin jimo teisiamajame pos dyje
metu (BPK 254 straipsnis). Abiejuose proceso etapuose bylos i skiriamos ir sujungiamos
vadovaujantis tais pa iais ankstesniame vadov lio skyriuje aptartais pagrindais. Teisiamajame
pos dyje, palyginus su bylos parengimu nagrin ti teisme, yra daugiau galimybi nustatyti realius
bylos i skyrimo pagrindus. Praktikoje teismuose bylos i skiriamos paprastai tais atvejais, kai
kaltinamasis suserga ir negali dalyvauti procese arba kaltinamasis pasislepia ir pan. Tokie faktai kaip
tik ir paai k ja tuo metu, kai teisiam j pos d kviesti kaltinamieji neatvyko ir teismas i siai kina j
neatvykimo prie astis.
Kai byloje yra keli kaltinamieji, byl galima i skirti ir atid ti d l vien ir nagrin ti toliau d l kit
kaltinam j . Ta iau toks sprendimas priimamas laikantis esmin s s lygos – negalima bylos i skirti
jos nagrin jimo i samumo s skaita: jeigu atskiras nagrin jimas kenkia nagrin jimo teisme
i samumui, atidedamas visos bylos nagrin jimas.
Byla teisiamajame pos dyje i skiriama teismo nutartimi.
Bylos nutraukiamos taip pat dviejuose teismo proceso etapuose: byl rengiant nagrin ti teismui ir
teisiamajame pos dyje. Esant pagrindui byla pradiniame teismo proceso etape – bylos parengime
nagrin ti teismui – nutraukiama procesinio racionalumo sumetimais, i vengiant sud tingos pos d io
proced ros, kurioje dalyvauja platus proceso subjekt ratas. Ta iau jeigu toks sprendimas nebuvo
priimtas, nors galimyb nutraukti byl buvo arba nutraukimo pagrindai paai k jo tik teisiamajame
pos dyje, byla nutraukiama ioje proceso dalyje. Antra vertus, neretai i samiau aplinkybes,
pagrind ian ias bylos nutraukim , galima i siai kinti b tent nagrin jimo teisme metu, t. y.
teisiamajame pos dyje.
BPK 254 straipsnis numato, kad teisiamajame pos dyje byla gali b ti nutraukiama esant dviem
pagrind grup ms: 1) kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkyb s,
d l kuri baud iamasis procesas negalimas; 2) kai nagrin jimo teisme metu nustatomi BPK 254
straipsnio 4 dalyje i vardintuose BK straipsniuose numatyti atleidimo nuo baud iamosios
atsakomyb s pagrindai.
Aplinkyb s, d l kuri baud iamasis procesas negalimas ir kurias nusta ius teisiamajame pos dyje
byla nutraukiama, su viena i imtimi sutampa su aplinkyb mis, d l kuri buvimo procesas yra
nutraukiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje bei bylos parengimo nagrin ti teisme etape.
Tarp aplinkybi , kurioms esant byla nutraukiama, BPK 254 straipsnio 4 dalyje specialiai n ra
pamin ta aplinkyb , numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baud iamojo nusi engimo po ymi . Esm ta, kad nusta ius toki aplinkyb byla n ra

28
nutraukiama, o laikantis vis proceso taisykli priimamas i teisinamasis nuosprendis (BPK 303
straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nusta ius aplinkybes, d l kuri baud iamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9
punktai), teismas privalo nutraukti byl ,. Byla nutraukiama nutartimi. Toki nutart teismas priima i
karto po to, kai teisinamajame pos dyje i tyr s rodymus, nustato bent vien nurodyt aplinkyb .
Nutraukus byl , nutr ksta ir pats teisiamasis pos dis. Tais atvejais, kai suėjus baudžiamosios
atsakomybės terminui, kaltinamas reikalauja tęsti procesą, byla negali b ti nutraukiama ir procesas
turi b ti t siamas7.

BK numatytais pagrindais, kuriems esant byla gali b ti nutraukiama atleidžiant asmenį nuo
baudžiamosios atsakomybės, byla teisiamajame posėdyje yra nutraukiama nuosprendžiu. Atleidimo
nuo baud iamosios bylos atsakomyb s pagrindai prasid jus teisiamajam pos d iui i siple ia: be BK
Bendrojoje dalyje numatyt pagrind , kuriems esant byla parengimo nagrin ti teisme etape gal jo
b ti nutraukta nutartimi; teisiamajame pos dyje byla gali b ti nutraukta ir vadovaujantis Specialiojoje
dalyje numatytais pagrindais – BK 254 straipsnio 5 dalyje nurodomi visi BK straipsniai, kuriuose
numatyta atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s galimyb – „Nagrin jimo teisme metu, kai
nustatomi Lietuvos Respublikos baud iamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3
dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2
dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3
dalyse numatyti pagrindai atleisti asmen nuo baud iamosios atsakomyb s, byla nutraukiama
nuosprend iu“.
D l atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrind kitaip nei esant aplinkyb ms d l kuri
procesas yra negalimas, nutraukti proces juos nusta ius n ra privaloma. Esant iems pagrindams
teismas turi teis , bet neprivalo, nutraukti byl . Tokiais atvejais byla nutraukiama nuosprend iu. Tai
rei kia, kad nuosprendis, kuriuo nutraukiama byla, priimamas po baigiam j kalb ir kaltinamojo
paskutinio od io. B tent baigiamosiose kalbose proceso dalyviai pateikia savo pasi lymus ir i vadas
d l bylos nutraukimo. Suprantama, baigiam j kalb turinys ir kryptingumas bus kitoks, negu
baigiant byl prastai, kai kalbose diskutuojama d l apkaltinamojo ar i teisinamojo nuosprend io
pri mimo perspektyvos. Ta iau teismas privalo atid iai i klausyti ir vertinti baigiam sias kalbas,
kurios skirtos bylos nutraukimo analizei.

7
Kaip min ta auk iau, tai numatanti BPK pataisa 2017-11-28 buvo priimta, atsi velgiant Konstitucinio Teismo 2016-
06-27 nutarim , kuriuo kai kurios BPK nuostatos (nenuma iusios galimyb s kaltinamajam siekti i teisinimo) buvo
pripa intos prie taraujan iomis Konstitucijai.
29
 Vykstant teisiamajam pos d iui byla nutartimi perduodama prokurorui remiantis tais pa iais
pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrin ti teisme etape ( r. auk iau).
Kaip ir bylos parengimo nagrin ti teisme etape teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir
atidėti bylos nagrin jim kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas arba kreiptis
kompetenting Europos Sąjungos teisminę instituciją d l Europos S jungos teis s akt ai kinimo ar
galiojimo ir atidėti bylos nagrin jim kol bus gautas ios institucijos preliminarus nutarimas.

6. Bylos nagrinėjimo teisme ribos

statymas nagrin jimo teisme ribas apibr ia atsi velgdamas subjektus, d l kuri gali
nagrin jama byla, ir pagal dalyk , kur sudaro nagrin jamos bylos faktinis ir teisinis turinys: byla
nagrinėjama teisme tik dėl t kaltinam j ir tik dėl t nusikalstam veik , dėl kuri ji perduota
nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Konkre ias bylos nagrin jimo teisme
ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teis jo nutartis perduoti byl nagrin ti teisiamajame
pos dyje. Nagrin jimo teisme ribos yra tam tikri teisiniai r mai, kuri teismas turi paisyti
nagrin damas byl .
Ta iau tiriant rodymus teisme ir ai kinantis bylos aplinkybes gali paai k ti, kad prokuroras ir
ikiteisminio tyrimo staigos nei ai kino kai kuri aplinkybi , kurios v liau buvo nustatytos
teisiamajame pos dyje, ar kaltinamajame akte netiksliai formulavo kaltinim ir kvalifikavo
kaltinamojo veiksmus. Tod l statymas numato galimyb teisme pakeisti kaltinimą (BPK 256
straipsnis). Gali keistis tiek bylos faktinės aplinkybės, tiek veikos kvalifikavimas. Kaltinimo keitimo
nagrin jant byl teisme problema yra vienas sud tingiausi teisini klausim baud iamajame
procese. Paprastai manoma, kad byl teismas turi i nagrin ti laikydamasis t rib , kurias apibr ia
kaltinamasis aktas, o kaltinimo keitimo poreikis tur t atsirasti i imtiniais, itin retais atvejais. Deja,
praktini pavyzd i , kai teisme i kyla kaltinimo keitimo klausimas, yra pakankami daug. I kilus
tokiam klausimui teisiamajame pos dyje atitinkamai kyla ir klausimas, kaip tai gali b ti padaryta
nepa eid iant rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo ne ali kumo, teis s gynyb , teisingo
bylos i sprendimo ir kit baud iamojo proceso princip . tinkam procesini taisykli paie k net
du kartus buvo trauktas Konstitucinis Teismas – galiojant 1961 m. BPK Konstitucinis Teismo
nutarim iais klausimais yra pri m s 1999 m. vasario 5 d., o galiojant dabartiniam BPK - 2013 m.
lapkri io 15 d. Po pastarojo nutarimo buvo pakeista ir BPK 255 bei 256 straipsni redakcija.
Esminis klausimas kei iant kaltinim yra tinkam galimybi sudarymas kaltinamajam gintis
– prie prasidedant bylos nagrin jimui teismo sal je kaltinamasis b na susipa in s su bylos med iaga

30
ir apgalvoj s, da niausiai padedant gyn jui, gynybos variantus, gi situacijoje, kai kaltinimas
kei iamas teisme, apgalvotas gynybos planas negali b ti (visai ar i dalies) pritaikomas, bet ir tokioje
situacijoje konstitucin teis gynyb negali b ti pa eid iama. D l ios prie asties 255 straipsnio 2
dalis numato, kad „Kaltinamasis negali b ti nuteistas d l nusikalstamos veikos, kuri buvo
perkvalifikuota, arba d l nusikalstamos veikos, kurios faktin s aplinkyb s i esm s skiriasi nuo
kaltinamajame akte i d styt j , jeigu apie toki galimyb teisiamajame pos dyje jam i anksto
nebuvo prane ta“.

6.1. Faktini aplinkybi keitimas

Paprastesn situacija, kai nagrin jimo teisme metu gaunamas prokuroro ar nukent jusiojo ra ytinis
pra ymas kaltinamajame akte i d stytas aplinkybes pakeisti i esm s skirtingomis8, apie tai prane a
kaltinamajam. Pra ymas turi b ti pateiktas iki rodym tyrimo teisme pabaigos. Jame turi b ti
i d stytos naujos (skirtingos) nustatytinos aplinkyb s. Toki pra ym nuora ai teikiami
kaltinamajam, jo gyn jui ir kitiems nagrin jimo teisme dalyviams. Be to, teismas, gav s pra ym
pakeisti kaltinim , prane a kaltinamajam ir jo gyn jui apie teis pra yti pertraukos pasirengti gynybai
nuo pakeisto kaltinimo. Patenkin s tok pra ym , teismas nustato konkret pertraukos laik .
Sud tingesn situacija turima, kai nei prokuroras, nei nukent jusysis bylos aplinkybi keisti
nepra o, ta iau byl nagrin jantis teismas mato, kad kaltinamajam akte jos nurodytos (apra ytos)
neteisingai. Pagal Konstitucinio Teismo i ai kinimus teismas ir teis jas, vykdydami teisingum , n ra
saistomi ikiteisminio bylos nagrin jimo metu surinkt rodym : teismo konstitucin priederm –
visapusi kai ir objektyviai i tirti vis bylos med iag ir priimti teising sprendim . Tai rei kia, kad
tam tikrais atvejais teismas pats turi imtis iniciatyvos ir prane ti teismo sal je apie esmini bylos
aplinkybi keitimo galimyb . BPK 256 straipsnis tokius galiojimus teismui suteikia, bet, deja, iame
straipsnyje n ra aptarta jokia procesin tvarka. Manytina, kad tais atvejais, kai aplinkybi keitimas
yra paprastesnis, ma esn s apimties, gali b ti pritariama teism praktikai, pagal kuri apie kaltinimo
keitimo galimyb teismas gali prane ti od iu, tai fiksuojant teisiamojo pos d io protokole; jei
aplinkybi keitimas sud tingesnis ir odinio paai kinimo gynybai gal t b ti neai ku, koks tiksliai
kaltinimo keitimas yra galimas - teismas tuo klausimu tur t priimti ra ytin nutart , kuri tur t b ti
teikiam proceso alims. Tuo atveju, kai apie kaltinimo keitimo galimyb prane ama teismo
iniciatyva, taip pat turi b ti suteikiama pertrauka gynybai pasirengti.

8
ia atkreiptinas d mesys, kad aptariamos proced ros turi b ti taikomos, kai aplinkyb s kei iamos i esm s, esmin s
takos gynybos turiniui nedarantis neesminis aplinkybi tikslinimas yra galimas be joki speciali proceso veiksm .
31
 6.2. Veikos kvalifikavimo keitimas
Nagrin jant byl teisme gali paai k ti, kad kaltinimas turi b ti kei iamas tiek lengvesn , tiek
sunkesn , tiek pagal sunkum tapat , kai taikytina kita BK nuostata, nei nurodyta kaltinamajame akte.
BPK 256 straipsnyje tvirtintos analogi kos faktini aplinkybi keitimui veikos kvalifikavimo
keitimo taisykl s, t. y. su ta pa ia esmine problema – neai kumu, kaip veikos kvalifikavimas turi b ti
kei iamas teismo iniciatyva. BPK palieka pa iam teismui spr sti, kaip tai bus atliekama. ia svarbu,
kad teismas, prane damas apie veikos kvalifikavimo, kaip ir aplinkybi keitimo galimyb , sugeb t
taip padaryti, kad neatrodyt , kad teismo sprendimas jau yra ai kus – tokiu atveju b t pagrindas
teigti, kad yra pa eid iama nekaltumo prezumpcija, paneigiamas rungimosi principas, teismas yra
ali kas.
Seniau galiojusiose BPK 255 ir 256 straipsni redakcijose buvo numatyta, kad nuteisti kaltinam j
pagal kit baud iam j statym , numatant lengvesnį baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą,
galima apie tai kaltinamajam i anksto neprane us. Tokia nuostata sukurta vadovaujantis sovietinio
baud iamojo proceso doktrinos teiginiu, kad kaltinimo pakeitimas lengvesn nepa eid ia
kaltinamojo teis s gynyb . Ta iau E TT be kit byl ir 2002 m. vasario 21 d. sprendime byloje S.
Sipavičius prieš Lietuvą9 yra nurod s, kad kaltinamojo teis gynyb ir teis teising proces yra
suvar oma, jeigu jam neprane ama i anksto apie kaltinimo pakeitimo galimyb neatsi velgiant tai,
kaip kaltinimas kei iamas, nes bet kuriuo atveju atimama kaltinamojo teis gintis nuo kito nors ir
lengvesnio, ta iau teisiamajame pos dyje nenagrin to kaltinimo. Tod l Lietuvos Auk iausiojo
Teismas buvo i ai kin s, kad ir kei iant kaltinim lengvesn kaltinamajam ir jo gyn jui turi b ti
sudaromos s lygos gintis nuo kito (lengvesnio) kaltinimo10. Taigi kelet met buvo turima domi
situacija, kai statyme buvo vienoks reguliavimas, bet teism praktika buvo formuojama reikalaujant
geriau u tikrinti gynybos teises nei to reikalauja BPK11.
Kalbant apie kaltinimo lengv jim , pa ym tina, kad joki papildom garantij gynybai nereikia
taikyt, jei teismas dal kaltinimo pripa sta nepagr stu, t. y. apkaltinamajame nuosprendyje nuteisimo
apimtis yra siauresn u kaltinimo apimt kaltinamajame akte.

9
E TK pa eidimas ioje byloje nebuvo nustatytas, vertinus Lietuvoje vykusio proceso visum ir konstatavus, kad
pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos buvo i taisytos nagrin jant byl apeliacine tvarka odiniame pos dyje.
Pirmosios instancijos teismas piktnaud iavimu tarnyb kaltinam asmen pripa ino kaltu pagal lengvesn kaltinim – d l
tarnybos pareig neatlikimo d l ner pestingumo, apie kaltinimo pakeitim kaltinamojo tinkamai neinformav s. i
situacij E TT vertino kaip pakenkusi kaltinamojo galimyb ms gintis.
10
Lietuvos Auk iausiojo Teismo i pl stin s teis j kolegijos 2008 m. gegu s 20 d. kasacin nutartis baud iamojoje
byloje Nr. 2K-7-228/2008; Baud iamojo proceso kodekso norm , nustatan i bylos nagrin jimo teisme ribas, taikymo
teism praktikoje ap valga. Lietuvos Auk iausiojo Teismo biuletenis Teism praktika, nr. 31 (2009).
11
Dabartin s BPK 255 ir 256 straipsni redakcijos taikymo klausimai i samiai i ai kinti Lietuvos Auk iausiojo Teismo
i pl stin s teis j kolegijos 2019 m. birželio 20 d. kasacin je nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019.
32
 Atkreiptinas d mesys, kad prane us apie tiek prokuroro (nukent jusiojo), tiek teismo, nerei kia,
kad byla taip ir bus i spr sta – BPK 256 straipsnyje numatyta, kad i nagrin jus baud iam j byl ,
nuosprendyje gali b ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktin s aplinkyb s ar
nurodytas veikos kvalifikavimas. Iniciatyvos keisti kaltinim nerei kia, kad byloje negali b ti
priimtas i teisinamasis nuosprendis ar kad byla negali b ti nutraukta.
Jeigu nagrin jimo teisme metu paai k ja, kad kaltinamasis gali b ti padar s kit nusikalstam
veik , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat nusikalstam veik gali b ti padar s kitas
asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai prane a prokurorui (BPK 257 straipsnis).

7. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultat fiksavimas

Nagrin jant baud iam j byl pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje vyksta
sud tinga ir vairiapus procesin veikla: pos d io pirmininkas vadovauja teisiamajam pos d iui,
parei kimus daro proceso dalyviai, parodymus duoda liudytojai ir nukent jusieji, i vadas ir
paai kinimus pateikia ekspertai ir specialistai, tiriami kitokie bylos rodymai, teismas priima
sprendimus vairiais proceso klausimais, proceso dalyviai pasisako baigiamosiose kalbose ir t. t.
Visa tai pateikiama ir i rei kiama od iu. odin proceso forma fiksuojama garantuojant teisiamojo
pos d io eigos ir rezultat atk rim . Tai b tina d l i konkre i prie as i : 1) teismui priimant
nuosprend , juo labiau, kai procesas vyksta ilgesn laik , tenka remtis ra tu u fiksuotais rodymais;
2) proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar j parodymai ir parei kimai procesi kai forminti ir ar tai
padaryta teisingai, juo labiau tais atvejais, kai siekiama apsk sti teismo nuosprend ; 3) nagrin jant
byl kontrolin se stadijose (apeliaciniame ir kasaciniame procesuose) teismas i analizuoja pirmosios
instancijos teismo i tirtus ir u fiksuotus duomenis, patikrindamas sprendim teis tum ir pagr stum ;
4) procesas vairiais pagrindais byloje gali b ti atnaujintas; 5) teisingumo vykdymas yra konstitucin s
reik m s valstyb s funkcija, tod l jos rezultatai turi i likti tam tikr laik archyvuose.
Teisiamojo pos d io eiga ir rezultatai fiksuojami: 1) teismo nutartyse, 2) teisiamojo pos d io
protokole, 3) naudojant vaizdo ir garso ra ymo priemones.
Teisiamojo posėdžio protokolas
Per vis teisiam j pos d turi b ti ra omas protokolas. Teisiamojo pos d io protokolas yra
pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame u fiksuojama visa teisiamojo pos d io eiga, teismo ir
kit proceso dalyvi veiksmai, apklausiam asmen parodymai, kit rodym tyrimas, teismo priimti
sprendimai, pareik ti pra ymai ir kt. Teisiamojo pos d io protokolo rekvizitai ir turinys konkre iai
ir nuosekliai reglamentuojamas BPK 261 straipsnyje.
Teisiamojo pos d io protokol ra o pos d io sekretorius. Teisiamasis pos dis gali b ti
stenografuojamas. iuo atveju i ifruota stenograma prilygsta teisiamojo pos d io protokolui.
33
 Protokol pasira o teisiamojo pos d io pirmininkas ir sekretorius tuojau pat ir ne v liau kaip per
tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis pos dis, o didel s apimties bylose – per septynias dienas
po to, kai pasibaigia toks pos dis.
Kadangi teisiamojo pos d io protokolas turi visapusi k informacin reik m , jis prieinamas
proceso dalyviams. Per tris dienas nuo teisiamojo pos d io protokolo pasira ymo nagrin jimo teisme
dalyviai (prokuroras, kaltinamasis, gyn jas ir kiti) gali su juo susipa inti ir pateikti ra tu savo
pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingum ir nei samum . Pateiktas pastabas i nagrin ja teisiamojo
pos d io pirmininkas ir d l j priima tinkam sprendim . Jeigu su pastabomis sutinka, pos d io
pirmininkas savo rezoliucija patvirtina j teisingum ir prideda prie teisiamojo pos d io protokolo.
Patvirtintos pastabos tampa sud tine teisiamojo pos d io protokolo dalimi.
Teisiamojo pos d io pirmininkui nesutikus su pastabomis, jos pateikiamos nagrin ti teismo
pos dyje. Jei pastabos pateikiamos d l protokolo byloje, kuri nagrin jo trij teis j kolegija, jas
teismo pos dyje i nagrin ja tie patys teis jai, kurie nagrin jo byl . Jeigu d l objektyvi prie as i ta
pati teismo sud tis negalima (vienas teis jas susirgo, i vyko ir pan.), du teis jai privalo b ti i byl
nagrin jusi . teismo pos d kvie iami pastabas pateik nagrin jimo teisme dalyviai. I nagrin j s
pastabas teismas priima motyvuot nutart patvirtinti j teisingum arba jas atmesti. Pastabos ir
nutartis pridedami prie protokolo.

Garso ir vaizdo įrašymo priemoni naudojimas teisiamajame posėdyje (BPK 260 straipsnis).
Teisiamojo pos d io metu visais atvejais daromas garso ra as, teismas gali naudoti kino ir
kitus fiksavimo b dus.

Nagrin jimo teisme dalyviai gali naudoti garso ra ymo priemones, kurios netrukdo
teisiamajam pos d iui, ir iomis priemon mis padaryt garso ra naudoti tik savo procesini teisi
gyvendinimo tikslais. Apie darom garso ra nagrin jimo teisme dalyviai privalo informuoti
teisiamojo pos d io pirminink .

Teismas gali leisti visuomen s informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo
skelbim transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo ra , naudoti kitas
technines priemones laikantis iame straipsnyje ir kituose teis s aktuose nustatyt reikalavim .
Teismas neleid ia naudoti technini priemoni , kai tai gali sutrikdyti teismo darb , parodyti
nepagarb teismui arba yra b tina apsaugoti kit asmen teises ar kitus statym saugomus interesus.

8.Teisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims taikomos priemonės (BPK 259 straipsnis)

34
 Teisiamojo pos d io tvarkos pa eidimas – tai veiksmai arba neveikimas, kuriais nesilaikoma BPK
nustatytos teisiamojo pos d io tvarkos ir kliudoma tinkamai vesti pos d arba neklausoma teisiamojo
pos d io pirmininko nurodym ar kitaip demonstruojama nepagarba teismui. statymas numato
tokias priemones pa eid jams.
Kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo pos d io pirmininko sp jimo v l pa eid ia pos d io
tvark ar parodo nepagarb teismui, teismo nutartimi gali b ti laikinai ar visam laikui pa alintas i
teismo pos d i sal s. Laikinai pa alintam kaltinamajam rodym tyrimo metu gr us pos d i sal ,
pos d io pirmininkas prane a apie jo nedalyvavimo metu tirtus rodymus ir suteikia teis duoti
paai kinimus d l j . Nuosprendis kaltinamajam paskelbiamas jo akivaizdoje arba perskaitomas tuoj
po paskelbimo.
Prokuroras ar gyn jas, kurie po teisiamojo pos d io pirmininko sp jimo v l pa eid ia pos d io
tvark ar parodo nepagarb teismui, teismo nutartimi gali b ti nu alinti nuo dalyvavimo nagrin jant
byl teisme. iuo atveju bylos nagrin jimas atidedamas arba daroma pertrauka, kol nu alintas
prokuroras ar gyn jas bus pakeistas kitais.
Kiti nagrin jimo teisme dalyviai (nukent jusysis, civilinis ie kovas ir kt.), po teisiamojo pos d io
pirmininko sp jimo pakartotinai pa eid pos d io tvark , gali b ti pa alinti i pos d i sal s teismo
nutartimi, o byloje nedalyvaujantys asmenys („teismo publika“) – pos d io pirmininko patvarkymu.
Visi teismo pos d i sal je esantys asmenys, kurie nepakl sta teismui arba teisiamojo pos d io
pirmininko sprendimui juos nu alinti nuo bylos nagrin jimo ar pa alinti i pos d i sal s, arba, nors
ir pakl sta, ta iau tai daro triuk maudami ar rodydami kitoki nepagarb teismui, gali b ti tuojau pat
nubausti bauda arba are tu remiantis BPK 163 straipsniu. Are tas negali b ti paskirtas prokurorui ar
gyn jui.

V.BYLOS NAGRIN JIMO TEISME EIGA

1.Pa e a e a d da
Parengiamoji teisiamojo pos d io dalis skirta parengti procesines teis to ir pagr sto nuosprend io
pri mimo s lygas. B tent ioje teismo proceso dalyje teismas, dalyvaujant proceso alims, atlieka
veiksmus, kuriais siekiama u tikrinti i sam ir ne ali k bylos aplinkybi i tyrim , vykdom kitoje
teisiamojo pos d io dalyje – rodym tyrime. Teisiamojo pos d io parengiamojoje dalyje teismas
i vardinta tvarka atlieka tokius veiksmus: pradeda teisiam j pos d ; suteikia od pos d io
sekretoriui prane ti apie byl atvykusius asmenis; vert jui (jeigu jis dalyvauja) i ai kina pareigas;
pa alina liudytojus i teismo pos d i sal s; nustato kaltinamojo asmenyb ; i sprend ia klausim , ar

35
galima nagrin ti byl pos d neatvykus kuriam nors i aukt asmen ; paskelbia teismo sud t ;
i ai kina teises ir pareigas; priima ir i sprend ia pra ymus.

1.1. Teisiamojo posėdžio pradėjimas (BPK 262 straipsnio 1 dalis)

Baud iamoji byla turi b ti pradedama nagrin ti paskirtu laiku ir toje vietoje, kurie nurodyti
nutartyje perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje ar nutartyje atid ti byl bei skirti kit pos d .
Apie teisiamojo pos d io konkre iame teisme dat ir viet (pos d i sal ) turi b ti nurodyta teismo
informacin je lentoje, kurioje paskelbiama apie teismo nagrin jamas bylas. teismo pos d i sal
visus dalyvaujan ius byloje pakvie ia pos d io sekretorius.
Teisiamojo pos d io pirmininkas pakviet s visus sal je esan ius u imti savo vietas paskelbia
nagrin jan io byl teismo vis pavadinim ir kokia byla bus nagrin jama (pasako kaltinamojo
pavard , vard , BK straipsn , pagal kur jis perduotas teismui).

1.2. Posėdžio sekretoriaus pranešimas apie atvykusius į bylą asmenis

Atvykusi teism patikrinim pos d io sekretorius atlieka iki teisiamojo pos d io prad ios.
Prad jus teisiam j pos d , io pos d io pirmininkas suteikia od pos d io sekretoriui, kuris prane a
teismui, kas i nagrin jimo teisme dalyvi , liudytoj , ekspert , specialist bei vert j atvyko, taip
pat nesan i j neatvykimo prie astis. Nurodydamas neatvykimo prie astis, sekretorius prane a, i
kokio altinio tapo apie jas inoma (pa to at yma teismo aukime, ra ytinis prane imas, i atvykusi
asmen gauta informacija ir pan.). Po sekretoriaus prane imo bylos nagrin jimo dalyviai, teisiamojo
pos d io pirmininkui leidus, gali u duoti patikslinan ius klausimus neatvykimo prie astims
i ai kinti.

1.3. Pareig išaiškinimas vertėjui (BPK 263 straipsnis)

Vert jas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebyliojo ar kur iojo enklus suprantantis
asmuo, teismo pakviestas dalyvauti procese. Jei byloje dalyvauja vert jas, teisiamojo pos d io
pirmininkas i ai kina vert jui pareig i versti lietuvi kalbos nemokantiems proceso dalyviams
parodym , parei kim , teisme skaitom dokument , taip pat pirmininko patvarkym ir teismo
sprendim turin . Kadangi vert jas nuo pat pirm j teismo veiksm pradeda eiti savo pareigas, ios
pareigos jam i ai kinamos pirmiau negu kitiems nagrin jimo teisme dalyviams – pa ioje teisiamojo
pos d io prad ioje.
Teisiamojo pos d io pirmininkas, i ai kin s vert jui jo pareigas, sp ja j d l BPK 163 straipsnyje
numatytos atsakomyb s u atsisakym be svarbi prie as i atlikti savo pareig ir d l atsakomyb s

36
pagal BK 235 straipsn u melaging ar inomai neteising vertim . iuo atveju i vert jo paimamas
ra ytinis pasi ad jimas, kuris saugomas byloje prie teisiamojo pos d io protokolo.
Po to ank iau neprisiek s vert jas prisiekia od iais: „A , (vardas, pavard ), prisiekiu s iningai
atlikti vert jo pareig . Tepadeda man Dievas“ arba pasirinkdamas priesaikos tekst be paskutiniojo
sakinio. Vert jas pasira o po priesaikos tekstu, apie duot priesaik nurodoma teisiamojo pos d io
protokole.
Vert jas laikomas ank iau prisiekusiu ir tod l iame teisiamajame pos dyje neprisiekia jeigu: 1)
jis – teismo etatinis darbuotojas ir yra nustatyta tvarka prisiek s, priimant dirbti vert jo pareigoms;
2) ank iau kaip vert jas dalyvavo nagrin jant i byl tame pa iame teisme ir jau yra dav s priesaik .

1.4. Liudytoj pašalinimas iš teismo posėdži salės (BPK 264 straipsnis)

Jei liudytojai b t teismo pos d i sal je, jie su inot kaltinamojo, nukent jusiojo, kit liudytoj
parodymus, skelbiamus bylos dokumentus bei kitoki teismo veiksm rezultatus – tai gal t paveikti
liudytoj parodym teisingum ir apsunkint nustatyti ties byloje. Tod l atvyk liudytojai iki j
apklausos i teismo pos d i sal s pa alinami specialiai tam reikalui skirt patalp , atskirt nuo
teismo pos d i sal s ir izoliuot taip, kad joje nesigird t , kas vyksta teismo pos d i sal je. Jeigu
teisme n ra specialaus liudytoj kambario ir jie pa alinami kitoki patalp (koridori , kit teismo
pos d i sal ), min toji izoliacija vis tiek turi b ti u tikrinta. Liudytojai pa alinami i pos d i sal s
teisiamojo pos d io pirmininko patvarkymu.

1.5. Kaltinamojo asmenybės nustatymas (BPK 265 straipsnis)

Teismas privalo sitikinti, jog teisiam j pos d atvyko ar buvo pristatytas b tent tas asmuo, kurio
baud iamosios atsakomyb s klausimas yra sprend iamas toje byloje. Teisiamojo pos d io
pirmininkas kaltinamojo asmenyb nustato paklausdamas, koks jo vardas, pavard , gimimo data,
gimimo vieta, gyvenamoji vieta, u si mimas, i silavinimas, eimin pad tis, teistumas, taip pat kit
duomen , apib dinan i kaltinam j asmen . i proced ra neturi b ti vertinama kaip nereikalingas
formalumas, nes teism praktikoje yra pasitaik atvej , kai traukiamas baud iamojon atsakomyb n
asmuo prisistato svetimu vardu ir pavarde. Pos d io pirmininkas, i gird s kaltinamojo atsakymus,
lygina juos su duomenimis, esan iais kaltinamajame akte, , prokuroro parei kime, kai byla
nagrin jama pagretinto proceso tvarka. Kaltinamojo atsakymai taip pat lyginami su duomenimis,
esan iais pase ir kituose dokumentuose.

1.6. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šaukt asmen ,
išsprendimas (BPK 266 straipsnis)
37
 Nagrin jimo teisme dalyviai (kaltinamasis, jo atstovas pagal statym , prokuroras, gyn jas,
nukent jusysis, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas ar j atstovas), vadovaujantis rungimosi
principo nuostata, bylos nagrin jimo teisme metu turi lygias teises teikti rodymus, dalyvauti tiriant
rodymus ir pan. (BPK 7 straipsnis). Aktyvus asmen dalyvavimas teisiamajame pos dyje yra svarbi
s lyga apginti savo ir atstovaujam proceso dalyvi interesus, taip pat yra rimta prielaida nustatyti
ties bei priimti teis tus bei pagr stus sprendimus. Ta iau nurodyt nagrin jimo teisme dalyvi
procesin pad tis skiriasi, tod l j poveikio laipsnis bylos nagrin jimo rezultatams yra nevienodas.
Tod l teismas, vadovaudamasis BPK 246–252 straipsni nuostatomis, kiekvienu konkre iu atveju
nusprend ia, ar asmeniui neatvykus nagrin ti byl toliau, ar jos nagrin jim atid ti. Pavyzd iui,
prokuroro dalyvavimas teisme b tinas, tod l jam neatvykus ir nesant galimyb s jo pakeisti daroma
teisiamojo pos d io pertrauka ar bylos nagrin jimas atidedamas; jei neatvyko nukent jusysis,
teismas, atsi velgdamas reikalingum bylai, nusprend ia, ar byl nagrin ti, ar padaryti pos d io
pertrauk , ar atid ti bylos nagrin jim .
statymas numato, kad jeigu teisiam j pos d neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, t. y
rodym altini grup , teismas: 1) nusprend ia nagrin ti byl , vertin s galimybes be i asmen
i tirti visas bylos aplinkybes; 2) padaro pertrauk iems asmenims i kviesti ar bylos nagrin jim
atideda.
Kai teismas d l nurodyt prie as i pri m nutart atid ti bylos nagrin jim ar padar pertrauk ,
jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus specialistus, nukent jusiuosius ir i klausyti civilinius
ie kovus, civilinius atsakovus ar j atstovus. V liau teisiam j pos d jie aukiami tik b tinais atvejais.
Tai yra racionali taisykl , taupanti teismo ir moni laik . Taisykl d l apklaust asmen ne aukimo
netaikoma nukent jusiojo at vilgiu, nes nukent jusysis visais atvejais turi b ti aukiamas teisiam j
pos d , nepriklausomai nuo to, ar anks iau jis buvo apklaustas teisme.

1.7. Teismo sudėties paskelbimas (BPK 267 straipsnis)

Teisiamojo pos d io pirmininkas pasako savo pareigas, vard ir pavard , o jeigu byl nagrin ja
teis j kolegija – vis teis j pareigas, vardus ir pavardes. Pos d io pirmininkas taip pat paskelbia
nagrin jant teisme dalyvaujan i prokuror , gyn j , atstov , ekspert , specialist , vert j bei
pos d io sekretoriaus pareigas, vardus ir pavardes.
Paskelbus teis jus bei kitus nurodytus asmenis, teisiamojo pos d io pirmininkas paklausia
nagrin jimo teisme dalyvi , ar jie parei kia iems asmenims nu alinim . Nu alinim gali pareik ti tik
tie proceso subjektai, kuriems statyme tarp kit teisi numatyta ir teis pareik ti nu alinim . Tai
kaltinamasis, gyn jas, prokuroras, nukent jusysis, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas arba j
atstovai.
38
 Nu alinama pagal BPK 58, 59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles. Nu alinimas gali b ti
pareik tas tuo momentu, kai teisiamojo pos d io pirmininkas paskelbia teismo sud t ir nurodo kitus
byloje dalyvaujan ius asmenis, i ai kina proceso dalyviams teis pareik ti nu alinimus. V liau juos
pareik ti galima tik tuo atveju, kai nu alinimo pagrindas paai k ja toliau nagrin jant byl teisme.
Apie tai, kad teisiamojo pos d io pirmininkas paskelb teismo sud t bei dalyvaujan ius byloje
asmenis ir i ai kino nu alinimo teis , turi b ti pa ym ta teisiamojo pos d io protokole.

1.8. Teisi ir pareig išaiškinimas (BPK 268 ir 269 straipsniai)

Teisiamojo pos d io pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym , nukent jusiajam,
civiliniam ie kovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams i ai kina baud iamojo proceso statyme
nustatytas j teises ir pareigas. Kaltinamojo teises numato BPK 22 straipsnis, nukent jusiojo – 28
straipsnis, civilinio ie kovo ir civilinio atsakovo – 110 straipsnis, atstovo pagal statym – 54
straipsnis, galiotojo atstovo – 56 straipsnis.
Nagrin jimo teisme dalyvi teisi i ai kinimas yra b tina s lyga ioms teis ms realiai
gyvendinti. Teisi i ai kinimas n ra paprastas proced rinis formalumas, o gana svarbus
parengiamosios teisiamojo pos d io dalies momentas. Proceso dalyvi teisi i ai kinimas neturi
apsiriboti tik j perskaitymu, bet jos turi b ti i ai kintos trumpai jas pakomentuojant, atskleid iant j
esm . Proceso dalyviams i ai kinamos ir statym numatytos pareigos.
Jeigu byloje yra keli kaltinamieji, nukent jusieji, civiliniai ie kovai ar civiliniai atsakovai, teis s
tam tikrai dalyvi grupei i ai kinamos kartu.
I ai kinus teises, proceso dalyvio pasiteiraujama, ar jam jo teis s suprantamos. Jei proceso dalyvis
parei kia, kad jis nesuprato i ai kinimo, teis s turi b ti i ai kinamos pakartotinai, i samiau
atskleid iant nesuprast teisi turin .
Neai kinamos teis s ir pareigos prokurorui ir gyn jui, kadangi preziumuojama, kad ie proceso
dalyviai yra profesional s teisininkai, tod l savo funkcijas, teises ir pareigas gerai ino.
Teisiamojo pos d io pirmininkas ekspertui ir specialistui i ai kina j pareigas ir teises nustatytas
baud iamojo proceso statyme. Eksperto pareigos numatytos BPK 87 straipsnyje, teis s – 86
straipsnyje. Specialisto pareigos numatytos BPK 87 straipsnyje. Nors statymas specialisto teisi
atskirai nenumato, ta iau jo procesin s veiklos at vilgiu specialisto realios teis s yra pana ios
eksperto teises, tod l jas reik t i ai kinti.
I ai kinus pareigas ir teises teisiamojo pos d io pirmininkas sp ja ekspert ir specialist d l BPK
163 straipsnyje nustatytos atsakomyb s u atsisakym be svarbi prie as i atlikti savo pareig ir d l
atsakomyb s pagal BK 235 straipsn u melagingos i vados ar paai kinim pateikim .

39
 Po to ank iau neprisiek s ekspertas prisiekia tokiais od iais: „A , (vardas, pavard ) prisiekiu
s iningai atlikti eksperto pareig . Tepadeda man Dievas“ arba pasirinkdamas tekst be paskutiniojo
sakinio. Po priesaikos tekstu ekspertas pasira o. Ekspertas laikomas ank iau prisiekusiu ir tod l
iame teisiamajame pos dyje neprisiekia, jeigu jis: 1) ra ytas Lietuvos Respublikos ekspert s ra
ir yra nustatyta tvarka prisiek s, ra ant s ra ; 2) ank iau dalyvavo kaip ekspertas nagrin jant
i byl tame pa iame teisme ir jau dav priesaik .
Specialistas prisiekia s iningai atlikti specialisto pareigas tokia pat tvarka kaip ir ekspertas.
Apie pareig i ai kinim ir sp jim d l atsakomyb s u atsisakym atlikti savo pareigas bei
melagingos i vados ir paai kinim pateikim ekspertas ir specialistas pasira o pasi ad jim , kuris
pridedamas prie teisiamojo pos d io protokolo. Apie pareig ir teisi i ai kinim bei priesaikos
davim pa ymima teisiamojo pos d io protokole.

1.9. Prašym pateikimas ir išsprendimas (BPK 270 straipsnis)

Baigdamas parengiam j teisiamojo pos d io dal , teisiamojo pos d io pirmininkas paklausia
nagrin jimo teisme dalyvi , ar ie turi pra ym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar i reikalauti kitus
rodymus. Nauji rodymai yra tokie rodymai, kurie nebuvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu ir kuriais
prokuroras nesiremia savo kaltinamajame akte.
Pateikiant pra ymus visi nagrin jimo teisme dalyviai (prokuroras, kaltinamasis, jo atstovas pagal
statym , gyn jas, nukent jusysis, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas ir j atstovai) turi vienodas
teises. Teismas nesuteikia atskiriems dalyviams joki privilegij , tod l, vertindamas bei spr sdamas
pra ymus, vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – ar pateiktas pra ymas turi reik m i samiam ir
ne ali kam bylos aplinkybi i tyrimui teisme. N ra kli tis nagrin jimo teisme dalyviams pateikti
pra ymus tais atvejais, jei ie pra ymai buvo sprend iami ir atmesti atliekant ikiteismin tyrim . Jeigu
pra ymas analogi ku klausimu pareik tas teisme, is privalo j apsvarstyti ir i spr sti.
Nagrin jimo teisme dalyvis, pateik s pra ym , privalo nurodyti, kokioms aplinkyb ms nustatyti
reikalingi nauji duomenys, t. y. privalo pra ym motyvuoti. Teismas, i ai kindamas pareik t
pra ym motyvus, gali u duoti proceso dalyviams klausimus.
Pra ymai gali b ti pateikti od iu ir ra tu. Gauti ra ytiniai pra ymai pagarsinami.
Teismas d l kiekvieno pateikto pra ymo priima nutart . Priklausomai nuo pateikto pra ymo
pob d io, teismas arba i eina pasitarim kambar priimti nutart , kaip atskir dokument , ar priima
j pos d i sal je; iuo atveju nutartis ra oma teisiamojo pos d io protokol .
Teismas privalo patenkinti pra ymus, jeigu i ai kintinos aplinkyb s tur s reik m s bylai.
Pagr stas pra ymas turi b ti patenkinamas nepaisant to, kad nauj rodym rinkimas gali pareikalauti

40
i teismo didesni pastang . Ta iau patenkinus pateikt pra ym teismas turi imtis priemoni , kad
b t u tikrintas greitas bylos i nagrin jimas.
Teismas teisiamajame pos dyje gali atmesti proceso dalyvi pra ymus i ai kinti aplinkybes,
kurios jau i samiai nustatytos surinktoje bylos med iagoje arba nustatyti faktus, neturin ius esmin s
reik m s arba ry io su byla.
Jeigu teismas atmeta nagrin jimo teisme dalyvio pra ym , is turi teis v liau pakartotinai pateikti
pra ym rodym tyrimo metu, ta iau privalo j pagr sti naujais duomenimis, i ai k jusiais
nagrin jant byl .
Teismas turi teis savo iniciatyva nutarti i kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip
pat i reikalauti kitus rodymus.

2. d a
2.1. Įrodym tyrimo samprata ir strukt ra
rodym tyrimas yra antroji teisiamojo pos d io dalis, kurioje teismas, dalyvaujant nagrin jimo
teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir prokuroro pateiktus duomenis, taip
pat proceso dalyvi pristatytus bei paties teismo i reikalautus duomenis ir tokiu b du i samiai ir
ne ali kai i tiria visas baud iamosios bylos aplinkybes.
Įrodym tyrimas yra centrinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, kurioje laikantis nustatyt procesini
taisykli turi b ti atlikti visi b tini veiksmai tiesai byloje nustatyti. Tiktai įrodym tyrimo proceso
duomenis nagrinėjimo teisme dalyviai gali panaudoti baigiamosiose kalbose, o teismas – priimdamas
nuosprendį.
rodym tyrim teisme negalima vertinti tik kaip ikiteisminio tyrimo i vad patikrinimo b d arba
kaip ikiteisminio tyrimo pakartojim tik kitomis procesin mis s lygomis. rodym tyrimas teisme yra
procesin veikla, galinanti teism daryti savaranki kas i vadas d l nustatyt bylos aplinkybi .
Kadangi Lietuvos baud iamajame procese teismas privalo b ti aktyvus tiesos nustatymo procese,
rodym tyrimo apimtis nepriklauso vien tik nuo to, kokie duomenys buvo surinkti ikiteisminio
tyrimo metu. Kaip min ta, teismas turi tirti ir naujus duomenis, jei paai k ja tokios galimyb s ir to
reikia tiesos nustatymui.
BPK numatytos:
- rodym tyrimo prad jimo taisykl s – rodym tyrimo prad ia;
- rodym tyrimo veiksm atlikimo taisykl s – rodym tyrimo veiksmai ir
- rodym tyrimo u baigimo – rodym tyrimo pabaiga.
rodym tyrimo metu atliekami tokie veiksmai: kaltinamojo akto paskelbimu pradedamas tyrimas;
apklausiamas kaltinamasis; apklausiami liudytojai ir nukent jusieji; i klausoma specialisto ar
41
ekspert paai kinim ar i vad ; perskaitomi ir ap i rimi dokumentai; teismas savo iniciatyva atlieka
kitus veiksmus; prokuroras atlieka veiksmus pateikdamas papildomus rodymus; pabaigiamas
rodym tyrimas, suteikiant nagrin jimo teisme dalyviams galimyb pra yti j papildyti.
Teisiamajame pos dyje paprastai laikomasi nurodyto veiksm eili kumo, nors BPK leid ia
nuspr sti teismui, koks rodym tyrimo eili kumas b t geriausias toje byloje, i skyrus tai, kad
kaltinamojo apklausa BPK 272 straipsnyje nurodomas kaip pirmas rodym tyrimo veiksmas, nes
paprastai tinkamam rodym tyrimo organizavimui rodym tyrimo prad ioje yra svarbu inoti, k
kaltinamasis gali paai kinti d l prokuroro pareik to kaltinimo. Teism praktikoje da na situacija, kai
kaltinamieji nori duoti parodymus rodym tyrimo pabaigoje. BPK tokia situacija nenumatyta, bet
toks rodym tyrimas n ra ir draud iamas, tod l tokius pra ymus turi b ti atsi velgiama.
Teisingai nusta ius rodym tyrimo tvark , galima i samiau i tirti rodymus, paspartinti proces .
Tod l labai svarbu, kad rodym tyrimo planas b t apgalvotas. inoma, atsi velgiant kaltinamojo
parodymus, kuriuos, beje, kaltinamasis gali pakeisti teisme, ar kitoki nagrin jamos bylos aplinkybi
pasikeitim , teismas gali keisti anks iau suplanuot rodym tyrimo tvark .
Nustatyti vienod rodym tyrimo tvark visoms byloms negalima. i tvarka nustatoma
atsi velgiant konkre ias nagrin jamos bylos aplinkybes, bylos sud tingum ir apimt , bylos
nagrin jimo metodik ir taktik . Galimi vair s kaltinam j , nukent jusi j , liudytoj apklausos
variantai.
Bylose, kuriose kaltinama keli nusikalstam veik padarymu arba yra keli kaltinamieji, galima
tirti i eil s visus rodymus, kurie susij su atskirais epizodais; tirti i eil s visus rodymus, susijusius
su kiekvienu kaltinamuoju atskirai; galimi ir ie du variantai kartu.
Nukent jusi j apklausos eil nustatoma pagal kiekvieno parodym svarb , atskir kaltinim
tyrimo eili kum ir kt., liudytoj apklausos eil s tvarka – pagal j inias apie nusikalstamos veikos
apimt , reik m bylai.
Daiktai, kaip rodymai, ap i rimi ir dokumentai perskaitomi paprastai rodym tyrimo pabaigoje,
ta iau atsi velgiant j ry su kitais rodymais, gali b ti nustatytas ir kitoks j tyrimo eili kumas.
Ekspertiz daroma i ai kinus visas aplinkybes, reikalingas i vadai duoti. Teismas savo iniciatyva gali
atlikti proceso veiksmus bet kuriuo rodym tyrimo momentu.

2.2. Įrodym tyrimo pradžia

rodym tyrimas, kaip nagrin jimo teisme dalis, pradedama svarbiausio ikiteisminio tyrimo
procesinio dokumento – kaltinamojo akto paskelbimu. J balsu perskaito prokuroras.
statymas numato gana racionali tyrimo prad ios taisykl . Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo
turin prokuroras gali i d styti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esm (BPK 271 straipsnis),
42
ta iau b tinos dvi s lygos: 1) kaltinamasis aktas turi b ti didelis, 2) sutrumpintai d stant kaltinam j
akt nagrin jimo teisme dalyviai ir asmenys, esantys pos d i sal je, turi suprasti kaltinimo esm .
I d styti sutrumpintai kaltinam j akt yra prokuroro teis , bet ne pareiga. Esant dideliam
kaltinamajam aktui prokuroras pats pasirenka jo paskelbimo b d : i d sto kaltinam j akt
sutrumpintai arba perskaito vis io dokumento tekst . Kaltinamasis aktas gali b ti laikomas dideliu,
jei jo apimtis vir ija 3–5 puslapius.
Tais atvejais, kai prokuroras sutrumpintai d sto kaltinam j akt , jis, siekdamas kaltinimo esm
perteikti nagrin jimo teisme dalyviams ir kitiems asmenims, esantiems pos d i sal je, privalo
nurodyti svarbiausius kaltinamojo akto turinio elementus, numatytus BPK 219 straipsnyje:
nusikalstamos veikos viet , laik , b d , padarinius; pagrindinius duomenis, kuriais grind iamas
kaltinimas; BK straipsn , numatant atsakomyb u padaryt veik ; atsakomyb sunkinan ias ir
lengvinan ias aplinkybes. Kaltinamojo akto sutrumpinimo variantai gali b ti vair s. Pavyzd iui,
jeigu yra kaltinama keli ar keliolikos nusikalstam veik padarymu (pavyzd iui, daugeliu vagys i
i but ), prokuroras vieno nusikalstamos veikos padarymo b d gali nurodyti konkre iai, o d l kit
veik paai kinti, kad j aplinkyb s pana ios. Jeigu byloje yra daug duomen , kuriais grind iamas
kaltinimas, tokius duomenis galima susisteminti, i ry kinant j bendrus rodomuosius po ymius ir
nurodant tik duomen altinius.
Paskelbus kaltinam j akt teisiamojo pos d io pirmininkas paklausia kaltinam j , ar is supranta
kaltinim . Jeigu kaltinamasis parei k , kad jam kaltinimas neai kus, pos d io pirmininkas privalo
kaltinamajam i ai kinti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra kaltinamas bei koks statymas
i veik numato.
Po to teisiamojo pos d io pirmininkas turi paklausti, ar kaltinamasis prisipa sta kaltas. Jei
kaltinamasis parei kia, kad savo kalt pripa sta tik i dalies, tuomet reikia i siai kinti, d l kurios
kaltinimo dalies jis prisipa sta kaltu, o kuri kaltinimo dal neigia. Kaltinamasis turi teis motyvuoti
savo atsakym . Tuo momentu kaltinamasis dar neapklausiamas (tai bus daroma v liau), tod l jis dar
parodym neduoda. ia tik i ai kinamas kaltinamojo po i ris jam rei kiam kaltinim : prisipa sta
jis visi kai kaltu, visi kai neigia savo kalt , ar prisipa sta kaltu i dalies. Atsakymo motyvavimas
padeda nustatyti tiksl kaltinamojo po i r kaltinim . Esm ta, kad vienareik miu atsakymu
klausim d l kaltinimo (taip, prisipa stu; ne, neprisipa stu) kaltinamasis ne visada gali i reik ti savo
tikr j pozicij kaltinimo at vilgiu (pavyzd iui, kaltinamasis gali prisipa inti kaltas, kad nu ud
mog , ta iau neigti, kad tai jis padar ty ia ir t. t.). Siekiant i vengti nesusipratim ir neai kum ,
kaltinamojo atsakymo motyvavimas gali b ti gana svarbus bylai.

2. 3. Įrodym tyrimo veiksmai

43
 2.3.1. Kaltinamojo apklausa

Teismas apklausin ja kaltinam j siekdamas i ai kinti esmines bylos aplinkybes ir sitikinti, ar

kaltinamasis duoda teisingus ar neteisingus parodymus. Teismas privalo apklausti kaltinam j d l
vis prokuroro kaltinamajame akte pareik t kaltinimo aplinkybi . Jeigu tam tikr aplinkybi ,
svarbi bylos i sprendimui, kaltinamasis savo parodymuose nenurod , o teismas ir proceso alys
klausim d l i aplinkybi kaltinamajam neu dav , tai rei kia, kad rodym tyrimas atliktas
nei samiai.
Kaltinamojo apklausos tvarka numatyta BPK 272 straipsnyje, taip pat su kaltinamojo apklausa
s saj turi BPK 274–276 straipsniai.
Po kaltinamojo atsakym d l kaltinimo, duot prokurorui paskelbus kaltinam j akt , teisiamojo
pos d io pirmininkas:
- i ai kina kaltinamajam teis duoti paai kinimus, atsakyti klausimus arba tyl ti ir (ar) atsisakyti
duoti parodymus apie savo paties galimai padaryt nusikalstam veik ;
- paai kina, kad kaltinamasis pos dyje turi teis u duoti klausim apklausiamiems asmenims,
pareik ti savo nuomon d l kit nagrin jimo teisme dalyvi pareik t pra ym ir duoti paai kinimus
d l tiriam rodym .
Taigi parodym davimas yra ne kaltinamojo pareiga, o jo teisė. statymas nenumato jo
atsakomyb s u melaging parodym davim . Tod l kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus, kaip
ir jo nutyl jimas apie svarbias ir jam naudingas aplinkybes negali b ti vertinamas kaip sutikimas su
kaltinimu ar tur ti kaltinamajam kitoki neigiam pasekmi .
Jeigu kaltinamasis sutinka duoti parodymus, teisiamojo pos d io pirmininkas pasi lo jam
paai kinti apie kaltinim ir jam inomas bylos aplinkybes. Kaltinamojo apklaus sudaro dvi dalys: 1)
laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes; 2) kaltinamojo atsakymai proceso dalyvi u duotus
klausimus.
Laisvame pasakojime kaltinamasis pagal savo numatyt plan gali papasakoti visk , kas jam
inoma apie nusikalstamos veikos padarym , pateikti sau naudingus argumentus, paai kinti savo
veiksm prie astis ir pan. Nepatariama pertraukti laisv pasakojim , u duodant kaltinamajam
klausimus, nes taip sutrikdoma nat rali kaltinamojo min i eiga. Teisiamojo pos d io pirmininkas
turi pertraukti kaltinamojo laisv pasakojim tik tada, jeigu is ai kiai nukrypsta nuo bylos esm s ir
pasakoja apie aplinkybes, neturin ias reik m s bylai. Tokiais atvejais pos d io pirmininkas pasi lo
kaltinamajam duoti parodymus, susijusius su byla.
Po to, kai kaltinamasis baigia laisv pasakojim , jam nagrin jimo teisme dalyviai gali u duoti
klausimus.
44
 Klausim u davimo kaltinamajam (kaip ir nukent jusiajam, liudytojui, ekspertui, specialistui)
tvark numato statymas (BPK 275 straipsnis). Po laisvo pasakojimo kaltinamajam klausimus u duoti
turi teis prokuroras, nukent jusysis, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas ir j atstovai, gyn jas,
kaltinamojo atstovas pagal statym ir, jeigu byla yra grupin , kiti kaltinamieji. Teismo leidimu
klausimus gali u duoti ir ekspertas bei specialistas.
Klausimus kaltinamajam proceso dalyviai u duoda nurodyta tvarka (pirmasis klausimus u duoda
prokuroras, po jo nukent jusysis ir t. t.). Paskutinis klausimus u duoda gyn jas, kuris, inodamas
visus klausimus ir atsakymus, gali i samiai vertinti apklausos rezultatus ir u duoti tokius klausimus,
kuriuos geriausiai galima panaudoti gynybos interesams. Teis jai kaltinamajam turi teis u duoti
klausimus bet kuriuo rodym tyrimo momentu, netgi tada, kai kiti nagrin jimo teisme dalyviai
u duoda klausimus.
Klausimai turi b ti kryptingi, ai k s ir trumpi, taip pat tarpusavyje susieti logi kai. Pagal savo
pob d ie klausimai gali b ti papildantieji, patikslinantieji, primenantieji ir kontroliniai. Papildantis
klausimas – tai klausimas apie aplinkybes, apie kurias kaltinamasis laisvame pasakojime nepasak ,
jas praleido. Patikslinantis klausimas – tai klausimas, kuris sukonkretina jau duotus parodymus apie
kok nors fakt . Patikslinantieji klausimai pana s papildan ius. Skirtumas tarp j yra tas, kad
papildantis klausimas susij s su aplinkybe, kurios kaltinamasis nenurod , o patikslinantis – su
aplinkybe, kuri apklausiamasis nurod nepakankamai tiksliai ar konkre iai. Primenantis klausimas
– tai klausimas, padedantis kaltinamajam geriau prisiminti aplinkyb , kuri jis pamir o. Tokio
klausimo esm ta, kad apklausiamajam, pamir usiam kok nors fakt , duodami klausimai apie kitus
faktus, susietus su iuo faktu ar buvusius iki ar po jo. Kontrolinis klausimas – tai klausimas, kuriuo
siekiama patikrinti asmens duot parodym apie koki nors aplinkyb teisingum .
Draud iama u duoti atsakym menan ius klausimus, kuri formuluot je jau u programuotas
lauktinas, norimas rezultatas. Toks klausimas pasufleruoja, teigia apklausiamajam atsakym
(pavyzd iui, „ar pavogta pinigin buvo rudos spalvos“).
Teisiamojo pos d io pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusij su byla, ta iau tai turi daryti
apdairiai, nes paskubomis atmetus klausimus gali likti nei ai kintos svarbios bylos aplinkyb s,
pa eista kaltinimo ar gynybos alies pozicija. Kaltinamasis neatsako tuos klausimus, kuriuos atmet
pos d io pirmininkas.
BPK 272 straipsnio 4 dalis numato papildomas taisykles nepilname i kaltinam j apklausai. -
nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu arba teismo iniciatyva nepilname io kaltinamojo apklaus
kvie iamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnamet , atsi velgdamas jo socialin ir
psichologin brand , ir (ar) valstybin s vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar

45
apklausos metu nepa eid iamos nepilname io kaltinamojo teis s. Valstybin s vaiko teisi apsaugos
institucijos atstovas gali u duoti apklausiamam asmeniui klausim ir reik ti pra ymus d l apklausos.

Laikinas kaltinamojo pašalinimas iš posėdžio salės (BPK 274 straipsnis)

Teismas, siekdamas u tikrinti normal ir ne ali k rodym tyrim , gali laikinai kaltinam j
pa alinti i pos d i sal s, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas
kliudys kitam kaltinamajam, nukent jusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo
nutartimi is kaltinamasis gali b ti laikinai pa alintas i pos d i sal s. iuo atveju, kai kaltinamasis
gr ta pos d i sal , teisiamojo pos d io pirmininkas jam prane a duot parodym turin ir suteikia
galimyb u duoti klausimus apklaustiems jam nedalyvaujant asmenims, taip pat d l toki parodym
duoti savo paai kinimus. B tina pasteb ti, kad da ni kaltinamojo pa alinimai i pos d i sal s gali
suvar yti jo teis aktyviai dalyvauti rodym tyrimo procese, taip pat sutrikdyti normal teisiamojo
pos d io ritm . Tod l pa alinti kaltinam j i pos d i sal s galima tik i imtiniais atvejais, jeigu tikrai
yra rimtas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas darys psichologin poveik kitam
kaltinamajam, nukent jusiajam ar liudytojui ir kliudys jiems duoti teisingus parodymus.

2.3.2. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Liudytojo parodymai yra da niausiai naudojamas rodym altinis baud iamosiose bylose.
Atliekant liudytoj apklausas gali b ti i ai kinamos visos rodin tinos baud iamojoje byloje
aplinkyb s.. Liudytojo apklausa teisme reglamentuojama BPK 277–282 straipsniuose.
Duoti parodymus liudytojas pakvie iamas teismo pos d i sal . Prie liudytojui duodant
parodymus:
- teisiamojo pos d io pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, patikrindamas jo asmens
dokumentus arba u duodamas klausimus ir sutikrindamas atsakymus su ikiteisminio tyrimo metu
apklaus protokoluose nurodytais duomenimis. Asmenyb turi b ti nustatyta tiksliai, nes tai u kerta
keli galimybei apklausti ne t asmen , kuris pa auktas liudytoju, be to, gautos inios apie asmenyb
gali b ti reik mingos vertinant liudytojo parodymus;
- nusta ius liudytojo asmens tapatyb , pos d io pirmininkas išsiaiškina, ar nėra aplinkybi ,
kliudanči duoti priesaiką: tokios aplinkyb s numatytos BPK 278 straipsnyje, draud ian iame teisme
prisaikdinti: 1) jaunesnius kaip e iolikos met asmenis, 2) kaltinamojo artimus giminai ius ir eimos
narius; neprisaikdinami jaunesni kaip e iolikos met asmenys d l to, kad jie d l socialin s ir
psichologin s brandos lygio dar gali nesuvokti priesaikos prasm s ir reik m s; Konstitucijos 31
straipsnyje tvirtinta principin baud iamajam procesui nuostata, jog draud iama versti duoti
46
parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminai ius. Tuo tarpu sp jimas d l
atsakomyb s u atsisakym ar vengim duoti parodymus bei melagingus parodymus, sutvirtintas
moraline ir psichologine priesaikos galia, b t vertimas duoti teisingus parodymus net ir tais atvejais,
kada liudytojas to daryti nenori. Ta iau jeigu kaltinamojo artimieji giminai iai ir eimos nariai sutinka
duoti parodymus (nesvarbu, ar parodymai palank s, ar nepalank s kaltinamajam), jie yra
prisaikdinami;
-i siai kin s d l priesaikos davimo teisiamojo pos d io pirmininkas liudytojui išaiškina pilietinę
priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, ir pasirašytinai įspėja
(sulaukusius e iolikos met am iaus) d l atsakomyb s pagal BPK 163 straipsn u atsisakym ar
vengim duoti parodymus ir d l atsakomyb s pagal BK 235 straipsn u melagingus parodymus;
- teisiamojo pos d io pirmininkas, vykd s sp jimo d l atsakomyb s proced r , liudytoj
prisaikdina. Liudytojas prisiekia teismui od iais: „A , (vardas, pavard ), suvokdamas savo od i
prasm ir atsakomyb u juos, prisiekiu sakyti tik ties ir nieko nenutyl ti. Tepadeda man Dievas“
arba pasirinkdamas priesaikos teksto variant be paskutiniojo sakinio. Liudytojas po priesaikos tekstu
pasira o; jeigu dav s priesaik liudytojas antr kart apklausiamas nagrin jant t pa i byl , jam
prisiekti nebereikia.

Atlikus nurodytus esmin reik m apklausai turin ius parengiamuosius veiksmus, liudytojas
apklausiamas. Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai (po vien ), dar neapklaustiems
liudytojams tuo metu nesant pos d i sal je.
Pirmiausia teisiamojo pos d io pirmininkas išsiaiškina liudytojo santykius su kaltinamuoju bei
nukentėjusiuoju, t. y. paklausia, ar liudytojas palaiko kokius nors santykius su iais asmenimis; jeigu
palaiko, tai kokio pob d io tie santykiai, ar tarp j n ra buv konflikt ir pan. i aplinkyb b tina
inoti, siekiant parinkti teising apklausos taktik ir objektyviai vertinti duodamus parodymus.
Po to pos d io pirmininkas pasi lo liudytojui, kad is prane t teismui visa, kas jam inoma d l
bylos aplinkybi , vengdamas d styti ini , kuri altinio negali nurodyti. iuo po i riu liudytojo
apklausos tvarka pana i kaltinamojo apklaus , j sudaro laisvas pasakojimas ir atsakymai į
klausimus. Liudytojas, laisvai pasakodamas, gali duoti parodymus apie nusikalstam veik arba kitas
bylai reik m s turin ias aplinkybes, kurias jis pats ino ar jas su inojo i kit asmen pasakojim ar
dokument . Pastaruoju atveju jis privalo nurodyti i ini altin .
Liudytojui po laisvo pasakojimo u duodam klausim tvarka ir j pob dis turi pana umo
kaltinamajam u duodamus klausimus (BPK 275 straipsnis). Jeigu liudytojas yra pa auktas teisiam j
pos d vieno i nagrin jimo teisme dalyvio pra ymu, is dalyvis liudytojui klausimus u duoda pirmas
– taip gyvendinama proceso dalyvio iniciatyvos teis . Siekiant, kad jaunesni kaip a tuoniolikos met
47
(ypa ma ame iai) teismo aplinkoje teisingai suvokt u duot klausim prasm ir turin , statymas
numato, kad nagrin jimo teisme dalyviai (tarp j prokuroras ir gyn jas) klausimus gali u duoti tik
per teisiamojo pos d io pirminink , kuris gali tinkamai performuluoti klausimus, kad juos
apklausiamasis ai kiau suprast . Gali b ti nuspr sta ir tai, kad klausimai b t u duodami per atstov .

Duodamas parodymus, jis gali naudotis u ra ais tais atvejais, kai parodymai susij su kokiais nors
skai iais ar kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. iuos u ra us teisiamojo pos d io
pirmininko ar nagrin jimo teisme dalyvi reikalavimu liudytojas turi pateikti jiems susipa inti (BPK
281 straipsnis). Liudytojui taip pat leid iama perskaityti turimus dokumentus, susijusius su duotais
parodymais. ie dokumentai pateikiami teismui bei nagrin jimo teisme dalyviams susipa inti, o esant
reikalui teismo nutartimi gali b ti prid ti prie bylos.

Apklausti liudytojai teismo posėdži salėje lieka iki įrodym tyrimo pabaigos. Taip daroma d l to,
kad rodym tyrimo metu gali prireikti i naujo apklausti liudytoj arba padaryti akistat . Papildomai
liudytojas gali b ti apklausiamas nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu ar teismo iniciatyva. Teismas,
i klaus s proceso dalyvi nuomones, gali patenkinti apklausto liudytojo pra ym ir leisti jam i eiti i
pos d i sal s ir nesibaigus rodym tyrimui.
Negalintis atvykti teismo pos d liudytojas gali b ti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio
perdavimo priemonėmis.

Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai (BPK 280 straipsnis).

Saugant nepilname ius nuo neigiamo baud iamojo proceso poveikio turi b ti siekiama, kad j
parodymai b t tinkamai u fiksuojami ikiteisminio tyrimo stadijoje, taip suma inant b tinyb tokis
liudytojus aukti teismo pos d . Visgi kai tokia apklausa teismo sal je yra b tina, jos metu turi b ti
taikomos papildomos taisykl s, skirtos nepilname i interes apsaugai:

- apklausiant mažametį12 liudytoj , visuomet, privalo b ti kvie iamas psichologas, kuris

padeda apklausti nepilnamet , atsi velgdamas jo socialin ir psichologin brand , taip pat
valstybin s vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas, kuris i kitos patalpos stebi, ar apklausos metu
nepa eid iamos nepilname io liudytojo teis s;

- apklausiant nepilnametį ( nuo 14 met iki 18 met amžiaus) liudytoj psichologas ir

valstybin s vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas privalo b ti kvie iami 1) bylose d l nusikaltim

12
Ma ame io s voka BPK n ra pateikta – pagal ilgamet teism praktik ma ame iais laikomi vaikai iki 14 met
am iaus.
48
 mogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelie iamumui, vaikui ir
eimai, d l pelnymosi i nepilname io prostitucijos ar nepilname io traukimo prostitucij arba 2)
kitais atvejais, kai to pra o nagrin jimo teisme dalyviai arba teismo iniciatyva13;

- dalyvaujantis apklausoje valstybin s vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas gali u duoti
apklausiamam asmeniui klausim ir reik ti pra ymus d l apklausos;

- nepilname io liudytojo apklausoje turi teis dalyvauti jo atstovas tik vertinus, ar jis nedarys
poveikio nepilname iui.

- kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, i skyrus psicholog ir nepilname io liudytojo

atstov , neleid iama b ti patalpoje, kurioje atliekama apklausa - tokiu atveju, siekiant u tikrinti
gynybos interesus privalomai turi b ti daromas garso ir vaizdo ra as, o kaltinamajam ir kitiems
proceso dalyviams turi b ti sudaromos s lygos steb ti ir gird ti apklaus i kitos patalpos ir per teis j
ar teism u duoti apklausiamam asmeniui klausim .

Nukent jusiojo apklausos tvarka

Nukent jusiojo parodymai yra svarbus rodomosios informacijos altinis, jo pateikti duomenys
gali b ti reik mingi nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes (ypa sveikatos sutrikdymo,
i aginimo, pl imo ir kitose bylose), tod l nukent jusysis privalo duoti parodymus. Kai reikia
apklausti kelis nukent jusiuosius, teismas nustato j apklausos eil , atsi velgdamas nukent jusiojo
parodym svarb , nagrin jamos bylos aplinkybes.

Nukentėjusiojo apklausos tvarka analogiška liudytojo apklausai (BPK 283 straipsnio 2 dalis).
Ma ame i ir nepilname i nukent jusi j apklausoms taip pat yra numatytos specialios taisykl s
(BPK 283 straipsnio 3 dalis).
14
Kai tai b tina d l nukent jusiojo speciali apsaugos poreiki :
- nukent jusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne vis bylos nagrin jimo laik ;

13
Pagr sta laikytina. nuomon , kad psicholog ir/ar vaiko teisi apsaugos specialist dalyvavimas tur t b ti b tinas be
i imties visais atvejais, kai proceso veiksmai atliekami su nepilname iais. Visgi atitinkamos statym pataisos
nepriimamos d l finansini , organizacini prie as i .
14
Pagal BPK 362 straipsn : „Special s apsaugos poreikiai yra asmenini savybi , nusikalstamos veikos pob d io ar jos
padarymo aplinkybi nulemti nukent jusiojo poreikiai naudotis iame Kodekse nustatytomis garantijomis, kad
nukent jusysis b t apsaugotas nuo psichin s traumos, nusikalstamo poveikio ar kit neigiam padarini .“

49
 - toks nukent jusysis teisiamajame pos dyje taip pat gali b ti i viso neapklausiamas, o teisme
balsu perskaitomi parodymai, nukent jusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teis jui, arba paskelbiamas
ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo ra as;
- kai toks nukent jusysis aukiamas teism , jo apsaugos interesais teis jo ar teismo nutartimi
kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali b ti neleista b ti patalpoje, kurioje atliekama
apklausa - tokiu atveju privalomai turi b ti daromas garso ir vaizdo ra as, o kaltinamajam ir kitiems
proceso dalyviams turi b ti sudaromos s lygos steb ti ir gird ti apklaus i kitos patalpos ir per teis j
ar teism u duoti apklausiamam asmeniui klausimus (BPK 283 straipsnio 6 dalis). Taigi atsi velgiant
nukent jusi j specialiuosius poreikius, nukent jusiesiems gali b ti pritaikytos taisykl s numatytos
nepilname i apklausai.

Parodym perskaitymas teisiamojo posėdžio metu

Kaip min ta, vienas i esmini reikalavim byl procesui pirmosios instancijos teisme yra
reikalavimas rodymus, kuriais grind iamas nuosprendis, tiesiogiai ištirti teismo posėdžio metu. Taigi
paprastai turi b ti vadovaujamasi tik parodymais, kurie buvo duoti teismo sal je teismui nagrin jant
baud iam j byl .
BPK 276 straipsnis numato ios taisykl s i imt – iame straipsnyje numatyta anks iau duot
kaltinamojo, nukent jusiojo bei liudytojo parodym perskaitymo tvarka.
Pirma, numatyta, kad gali b ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo teisėjui ar anksčiau teisme duoti
kaltinamojo, nukent jusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir per i rimi toki apklaus
garso ir vaizdo ra ai, kai kaltinamasis, nukent jusysis ar liudytojas:
1) yra mir s arba nedalyvauja teisiamajame pos dyje d l svarbi prie as i , o kaltinamojo
n ra – dar ir io Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais;
2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai parei kia, kad neprisimena aplinkybi ,
apie kurias anks iau dav parodymus;
3) duoda teisiamajame pos dyje parodymus, kurie i esm s skiriasi nuo parodym , duot
ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.
Antra, teisiamajame pos dyje gali b ti balsu perskaityti asmen , apklaust teisme atidėjus
bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką, parodymai;

Tre ia, teisiamajame pos dyje gali b ti perskaityti liudytojo ar nukent jusiojo, pagal teismo
nutart nepa aukt teisiam j pos d d l to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie yra
nepilnamečiai, arba kad tai buvo b tina d l nukentėjusiojo speciali apsaugos poreiki , parodymai,

50
duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas tokios apklausos metu padarytas vaizdo ir garso
ra as.

Ketvirta, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai
byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukent jusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant
teismo posėdyje, pakartotin s apklausos nekvie iami, jeigu to nereikia teisingumo interesais.

BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, kad ne ikiteisminio tyrimo teis jui ar teismo pos dyje
duoti parodymai, o parodymai, kuriuos u fiksavo ikiteisminio tyrimo pareig nas ar prokuroras, taip
pat gali b ti perskaitomi, tai pat perklausomi ir per i rimi toki apklaus garso ir vaizdo ra ai.
Ta iau tokie parodymai neturi savaranki kos rodomosios reik m s – jie negali lemti apkaltinamojo
nuosprend io pri mimo, o jie perskaitomi tik kitiems bylos duomenims patikrinti. Jei teismo proceso
metu norima sitikinti, kas buvo su inota ikiteisminio tyrimo metu pareig n atlikt apklaus metu,
apklaus ikiteisminio tyrimo metu atlik s pareig nas teisme gali b ti apklaustas kaip liudytojas.

E TT nuosprend i motyvavim parodymais, kurie buvo u fiksuoti ikiteisminio tyrimo

pareig n apklaus met , vertina kaip aplinkyb , i esm s var an i gynybos galimybes. E TT
jurisprudencijoje yra suformuluotos taisykl s (deja, nepakankamai konkre ios) kaip turi b ti
garantuojama, kad teismo pos dyje neapklaust asmen parodym panaudojimas, nepa eist E TK
reikalavim – kaltinamojo teis s apklausti kaltinimo liudytojus (E TK 6 straipsnio 3 dalies d
punktas) ir kartu teis s teising (s ining ) proces (E TK 6 straipsnio 1 dalis). ios taisykl s yra
i d stytos ir bylos T. K. prieš Lietuvą 2018-06-12 sprendime (pareiškimo Nr.14000/12)15. Pagal ias
taisykles tam tikrais atvejais (kai yra pakankamai kompensavimo veiksni , leid ian i vertinti toki
parodym patikimum ) teismo pos dyje neapklaust asmen parodymais apkaltinamojo
nuosprend io pagrindimas yra galimas. Taigi darytina i vada, kad m s BPK 276 straipsnio 4 dalyje
nustatytas grie tesnis reguliavimas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, specialią

apklausos tvarką (BPK 282 straipsnis). Liudytojui anonimi kumas taikomas pagal BPK 198–200,
202 straipsni taisykles.
Teismo proceso metu asmuo, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo suteiktas anonimi kumas,
apklausiamas vienu i 4 b d :
1.Teismas paveda prokurorui taip organizuoti tokio liudytojo atvykim teism , kad b t
u tikrintas jo anonimi kumas, t. y. b t garantuotas asmens tapatyb nustatan i duomen slaptumas.

15
r. sprendimo 95 punkte i d stytus 8 principus.
51
Liudytojas, kuriam taikomas anonimi kumas, apklausiamas neviešajame teismo posėdyje sudarius
akustines ir vizualines kli tis, trukdan ias kitiems nagrin jimo teisme dalyviams nustatyti
apklausiamojo asmens tapatyb . BPK 282 straipsnyje apklausa sudarius akustines ir vizualines kli tis
numatyta kaip pagrindinis tokio liudytojo apklausos b das.
2.Vis d lto teism praktikoje da niau taikoma kita apklausos tvarka. BPK 282 straipsnis numato,
kad jeigu tokio pob d io technikos (sudaran ios akustines ir vizualines kli tis) pos d i sal je n ra,
liudytojas gali b ti apklaustas kitoje vietoje (teismo kabinete ar net ne teismo patalpose). Tokioje
vietoje procesin kontakt su liudytoju turi tik teismas, o kiti nagrin jimo teisme dalyviai, tarp j ir
prokuroras, nedalyvauja. Prie tokio asmens apklaus kiti nagrin jimo teisme dalyviai teisiamojo
pos d io pirmininkui ra tu pateikia klausimus, kuriuos jie nori u duoti tam liudytojui. Teismas gali
atmesti tik tuos klausimus, kurie nesusij su byla, taip pat tokius, kuriuos atsakius bus atskleisti
apklausiamojo asmens tapatyb nustatantys duomenys. Kai apklausiamas liudytojas, jo parodymus
teisiamojo pos d io pirmininkas arba vienas i teis j (jeigu byl nagrin ja teis j kolegija) u ra o
teisiamojo pos d io protokole. Parodym turinys turi b ti sura ytas taip, kad pagal juos negalima
b t nustatyti liudytojo asmens tapatyb s. iuos parodymus pos d io pirmininkas (arba vienas i
teis j ) perskaito teisiamajame pos dyje. Jeigu proceso dalyviai nori u duoti pakartotinus ir
papildomus klausimus, jie liudytojui u duodami laikantis nurodytos proced ros.
3.Tam tikrais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimi kumas, atvykimas teism kelia
didel pavoj jo, jo eimos nari arba artim j giminai i gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis teisiam j
pos d gali b ti nekvie iamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, ikiteisminio tyrimo teisėjui
duoti BPK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Toki parodym perskaitymas nepa eid ia kaltinamojo
teis s gynyb , nes liudytojas ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje parodymus dav
ikiteisminio tyrimo teis jui laikydamasis rungimosi princip reikalavim , tokioje apklausoje
dalyvaujant tariamajam ir jo gyn jui. Jeigu ie proceso dalyviai apklausoje tiesiogiai nedalyvauja,
jiems u tikrinama teis susipa inti su liudytojo parodymais ir per ikiteisminio tyrimo teis j u duoti
liudytojui klausimus. Kadangi iuo atveju u tikrinama teis gynyb ir teising bylos nagrin jim ,
liudytojo, kuriam taikomas anonimi kumas, perskaitytais parodymais galima remtis nuosprendyje.
4.Tuo atveju, kai liudytojo atvykimas teism kelt didel pavoj jo, jo eimos nari arba artim j
giminai i gyvybei, sveikatai ar laisvei gali b ti taikomas ir kitas apklausos b das - asmuo gali b ti
apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines
kli tis.
ie 4 apklausos variantai taikomi, ir apklausiant nukent jus j , kuriam taikomas anonimi kumas.

2.3.3. Specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje

52
 Specialistas yra reikiam speciali ini ir g d i turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt
tyrim ir pateikti i vad arba paai kinimus jo kompetencijos klausimais. Specialisto i vadoje
nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavard , i silavinimas, specialyb , kvalifikacija,
tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir technin s priemon s, specialisto nustatytos aplinkyb s,
turin ios reik m s nusikalstamai veikai tirti.
Paprastai byloje specialistas pateikia i vad dar ikiteisminio tyrimo metu, atlik s vykio vietos,
mogaus k no, vietov s, patalp , dokument ir kitoki objekt tyrim . Jeigu ikiteisminio tyrimo
metu pateikta specialisto i vada yra pakankamai ai ki ir i sami, ji teismo pos dyje paskelbiama
specialistui nedalyvaujant (BPK 284 straipsnis). Toks i vados paskelbimas teisme rei kia, kad
specialisto i vada teisiamajame pos dyje yra i tirta ir ja galima remtis kaip rodymu.
Galimi tokie atvejai, kai gali prireikti specialist aukti teismo pos d :
1) kai teismas nusprend ia, kad specialisto i vada n ra pakankamai ai ki ir i sami ir tod l
specialist reikia apklausti teisiamajame pos dyje, kad jis, duodamas parodymus, paai kint ar
papildyt ikiteisminio tyrimo metu pateikt i vad ;
2) kai teismas nusprend ia, jog tam tikri objektai (daiktai, dokumentai) ikiteisminio tyrimo metu
specialisto i vis nebuvo tiriami arba objektai buvo pateikti teismui bylos nagrin jimo metu, ir tod l
tiek vienu, tiek kitu atveju juos privalo i tirti specialistas ir d l j duoti teismui i vad ;
3) kai teismas nusprend ia pats atlikti tokius veiksmus kaip eksperiment , vykio vietos ap i r ir
kt., arba paveda toki veiksm atlikim ikiteisminio tyrimo teis jui, o iems veiksmams atlikti ir
rezultatams fiksuoti (pavyzd iui, naudojant vaizdo ra ymo technik ) reikalinga specialisto pagalba;
4) kai tiriant teisme nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, specialistas gali duoti
paai kinimus, pavyzd iui, d l gamybos technologijos pa eidim , bankini finansini operacij
pa eidim ir t. t.;
5) kai tiriant teisme rodymus reikia padaryti sud tingus skai iavimus, atlikti specifini daiktini
rodym (meno k rini , juvelyrini dirbini ) ap i r ir pan., o be specialisto paai kinim teisme
ne manoma i siversti.
Apie b tinyb aukti teism specialist , nurodoma nutartyje perduoti byl nagrin ti teisiamajame
pos dyje. Teismas gali nuspr sti tiek savo iniciatyva, tiek proceso dalyvi pra ymu aukti specialist
ir teisiamojo pos d io metu. iuo atveju apie teismo sprendim nurodoma teisiamojo pos d io
protokole.
Jeigu bylos parengimo nagrin ti teisme metu teis jas paveda specialistui pateikti i vad , toks
pavedimas suformuluojamas nutartyje perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje, nurodant
klausimus, kuriuos specialistas savo i vadoje privalo atsakyti. Apie teismo sprendim prane ama
specialistui. Jeigu toks pavedimas i kviestam specialistui duodamas teisiamojo pos d io metu, tai
53
ra oma teisiamojo pos d io protokol . Specialisto i vada, kuri jis pateikia teismo pavedimu, gali
b ti ra oma teisiamojo pos d io protokol . Po i vada, ra yta protokol , specialistas pasira o.
Jeigu objektus b tina tirti laboratorijoje, specialisto i vada sura oma atskiru dokumentu. Jeigu reikia,
kol bus pateikta i vada, teismas gali padaryti teisiamojo pos d io pertrauk .
Teisiamajame pos dyje specialistas duoda paai kinimus ar papildymus susijusius su pateikta
i vada, taip pat duoda paai kinimus, kaip parodymus kitokiais bylos klausimais. iais atvejais
specialistas yra apklausiamas laikantis liudytojo apklausos taisykli .

2.3.4. Eksperto dalyvavimas teisiamajame posėdyje

statymas numato du eksperto veiklos variantus teisiamajame pos dyje:
1) eksperto dalyvavimas byl nagrin jant teisme, jeigu ekspertiz buvo atlikta ikiteisminio tyrimo
metu;
2) ekspertiz s skyrimas ir atlikimas nagrin jimo teisme metu.

Eksperto dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo
metu (BPK 285 straipsnis)
Atlik s ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz , ekspertas ekspertiz s akt perduoda prokurorui, o is
tok akt kartu su visa bylos med iaga persiun ia teism . Teismas, nustat s, kad ekspertiz buvo
atlikta ikiteisminio tyrimo metu kokybi kai, o ekspertiz s aktas yra pakankamai ai kus ir i samus,
eksperto teisiam j pos d nekvie ia. Tokiu atveju ekspertiz s aktas teismo pos dyje paskelbiamas
ekspertui nedalyvaujant. Toks io akto paskelbimas teisme rei kia, kad eksperto i vada teisiamajame
pos dyje yra i tirta ir ja galima remtis nuosprendyje kaip rodymu. Atkreiptinas d mesys, kad E TT
2008-11-04 sprendime byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 72596/01) yra
nustat s E TK 6 straipsnio 1 dalies (teis s teising (s ining ) proces ) pa eidim d l ekspert
nei kvietimo teismo pos d . I io E TT i ai kinimo yra ai ku, kad ekspert kvietimas ar
nepakvietimas teismo pos d turi priklausyti ne tik nuo teismo nuomon s, bet ir nuo gynybos
pozicijos iuo klausimu, nuo konkre ios bylos aplinkybi .
Ekspertas, atlik s ekspertiz ikiteisminio tyrimo metu, teisiam j pos d aukiamas apklausai tuo
atveju, kai teismas pripa sta, kad jo parodymai b tini ekspertiz s aktui paai kinti ar papildyti. Tada
ekspertas teisiamajame pos dyje apklausiamas laikantis liudytojui nustatytos apklausos tvarkos.
Ta iau eksperto apklausos proced roje yra i imtis. Jeigu apklausiamas ekspertas, kuris ra ytas
Lietuvos Respublikos ekspert s ra , jis teisme ne sp jamas u melagingus paai kinimus ir neduoda
priesaikos, nes ra ant ekspert s ra asmuo buvo sp tas ir prisaikdintas. Prie apklaus teisiamojo
pos d io pirmininkas primena ekspertui (visiems apie tai girdint), kad jis d l atsakomyb s yra sp tas
54
bei prisaikdintas. Ekspertas gali b ti apklausiamas ir garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo
priemonėmis.

Ekspertizės skyrimas ir atlikimas bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 286 straipsnis)
Ekspertiz gali b ti skiriama ir atliekama bylos nagrin jimo teisme metu iais atvejais:
1) jeigu ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz nebuvo atliekama, ta iau teismas nusprend ia, kad
reik mingoms bylos aplinkyb ms nustatyti ekspertiz yra b tina;
2) jeigu teismas nusprend ia, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz atlikta nekokybi kai,
ekspertiz s aktas nepakankamai i samus, nepakankamai pagr stas ir, apklausiant ekspert , i taisyti
situacijos ne manoma.
Teismas turi teis paskirti ekspertiz bylos nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu arba savo
iniciatyva.
Nusprend s skirti ekspertiz , teisiamojo pos d io pirmininkas pirmiausia pasi lo nagrin jimo
teisme dalyviams pateikti ekspertui klausimus. ie dalyviai klausimus ekspertui pateikia ra tu.
Pos d io pirmininkas tuos klausimus perskaito balsu, po to teismas i klauso nagrin jimo teisme
dalyvi nuomon d l pateikt klausim . Gav s klausimus ir su inoj s dalyvi nuomones teismas
i eina pasitarim kambar , kur apsvarsto ne tik proceso dalyvi klausimus ir priima nutart paskirti
ekspertiz .
Teismas gali paskirti ekspertiz ir tuo atveju, kai ekspertas n ra pa auktas teism ir teisiamajame
pos dyje nedalyvauja. Tokiu atveju, teismas priimt nutart siun ia vykdyti ekspertiz s staigai arba
asmeniui, kuriam pavedama atlikti ekspertiz . Kartu su nutartimi ekspertui perduodama ar siun iama
ekspertizei reikalinga med iaga.
Atsi velgdamas laik , reikaling paskirtai ekspertizei atlikti, teismas gali padaryti teisiamajame
pos dyje pertrauk . Jeigu toliau bylos nagrin jimas gali b ti t siamas be eksperto (kai i tirti visi
rodymai, susij su ekspertiz s dalyku), teismas gali nagrin ti byl toliau neskelbdamas pertraukos.
Ekspertas, teismo pavedimu atlikdamas ekspertiz , atsako klausimus, kuriuos jam pateikia
teismas. Ta iau atsi velgdamas teisingumo interes ekspertas, nustat s reik m s bylai turin ias
aplinkybes, d l kuri jam nebuvo pateikta klausim , turi teis nurodyti jas ekspertiz s akte.
Ekspertiz s aktas pridedamas prie bylos. Nagrin jimo teisme dalyviai gali od iu u duoti
ekspertui klausim , pad sian i i siai kinti ar papildyti ekspertiz s akt . Ekspertas pateikia
paai kinimus ar papildymus d l ekspertiz s akto parodym forma. Tokiais atvejais ekspertas
apklausiamas laikantis liudytojo apklausos teisme taisykli . Galima ir eksperto apklausa garso ir
vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

55
 Teismas ekspertiz s akt vertina pagal visas rodym vertinimo nuostatas. Jeigu teismas
pripa sta, kad ekspertiz s aktas yra nepakankamai i samus ar nepakankamai pagr stas, jis turi teis
paskirti nauj ekspertiz .

Teism praktikoje yra i ai kinta, kad teisiamajame pos dyje tur t b ti tiriamos ir proceso dalyvi
iniciatyva gautos speciali ini turin i asmen i vados. Tiesa, jos yra vertinamos ne kaip specialisto
i vados ar ekspertiz s aktai, o kaip kita rodym r is – dokumentai, pavadinti konsultacinėmis
išvadomis.

2.3.5. Daiktini įrodym apži ra

Daiktai, kaip rodymai, yra material s objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo
rankiai ir priemon s arba ant kuri i liko nusikalstamos veikos p dsak , kurie buvo kaltininko
nusikalstam veik objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie, teismo manymu, gali tur ti reik m s
teisiamajame pos dyje tiriant bylos aplinkyb s.
Nagrin jant byl galin ius tur ti reik m s daiktus ikiteisminio tyrimo staigos kartu su
baud iam ja byla perduoda teismui. BPK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo pos dyje
ap i rimi tie daiktiniai rodymai, kuriuos b tina ap i r ti, kad b t i samiai i tirtos bylos aplinkyb s.
Jeigu daikt d l j didumo ar kit prie as i negalima perduoti teismui, jie turi b ti nufotografuojami,
u antspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareig no, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.
Prireikus tokie daiktai gali b ti ap i rimi j saugojimo vietoje.
Teisme daiktiniai rodymai ap i rimi siekiant, pvz., atpa inti daikt , i tirti prie bylos prid to
daikto individualius po ymius, nustatyti, kaip daiktas buvo panaudotas nusikalstamos veikos
padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo rankis ir kt.
ie ir kiti klausimai gali i kilti viso rodym tyrimo eigoje. Tod l daikt ap i ra tiek teismo
iniciatyva, tiek nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu gali b ti atliekama bet kuriuo rodym tyrimo
metu.
Prireikus daiktai gali b ti parodyti ir liudytojui ar ekspertui. Parodant daiktus liudytojui galima
nustatyti min tas aplinkybes. Ekspertas gali ap i r ti daiktus, susijusius su ekspertize, tuo metu, kai
teisme skiriama ekspertiz arba jis paai kina ekspertiz s akto i samum ar pagr stum . Daiktai gali
b ti pateikti kaltinamajam jo apklausos metu ne tik siekiant nustatyti nurodytas aplinkybes, bet ir
kaltinamajam pateikiant kontrolinius klausimus jo parodym teisingumui patikrinti.
Teis dalyvauti daikt ap i roje turi visi bylos nagrin jimo dalyviai (prokuroras, nukent jusysis,
gyn jas ir kiti). Jie turi teis atkreipti teismo d mes ir pareik ti pastabas bet kokias su ap i ra
susijusias aplinkybes. ios pastabos ra omos teisiamojo pos d io protokol .
56
 Daikt ap i ros rezultatai, suformuluoti teisiamojo pos d io pirmininko, turi b ti u fiksuoti
teisiamojo pos d io protokole, pa ymint ap i r t daiktin rodym , jo paskirt , b kl ap i ros metu,
parametrus, spalv ir kitus po ymius.
Daiktams ap i r ti gali b ti kvie iamas specialistas, kuris padeda teismui i siai kinti ap i rimo
daikto paskirt , reik mingus bylai po ymius, nufotografuoti juos, sudaryti schem ir pan. Jei daikt
ap i rai buvo panaudota speciali technika, apie tai turi b ti nurodyta teisiamojo pos d io protokole.
Teisme ap i rint daiktus reikia steb ti, kad jie neb t ty iniais ar neatsargiais veiksmais sugadinti.
Ypa reikia atkreipti d mes kaltinam j elges , j veiksmus bei judesius tuo metu, kai jiems
ap i r ti pateikiami daiktai. ie asmenys gali bandyti sunaikinti tuos daiktus, kurie yra svarb s
kaltinantys kal iai (pagal rodym klasifikacij – netiesioginiai rodymai).
Jeigu daikt d l j grem zdi kumo ar kit prie as i negalima pristatyti teism , teismas prireikus
ap i ri tokius daiktus j buvimo vietoje. iuo atveju visa teismo sud tis kartu su nagrin jimo teisme
dalyviais (prokuroru, kaltinamuoju, gyn ju ir kitais) nuvyksta daikto laikymo viet . Tokie teismo
veiksmai yra teisiamojo pos d io t sinys, kuriame, laikantis i d styt taisykli , ap i rimas ten
esantis daiktas ar daiktai. Ap i ros rezultatai sura omi teisiamojo pos d io protokol .

2.3.6. Dokument perskaitymas ir apži ra

Dokumentai, turintys reik m s bylai nagrin ti, yra objektai, kuriuose mon , staiga, organizacija,
pareig nas ar fizinis asmuo tam tikrais enklais u fiksuoja informacij , galin i pad ti nustatyti
nusikalstam veik ir su ia veika susijusias aplinkybes.
Da niausiai baud iamosiose bylose b na ra ytin s formos dokument (ikiteisminio tyrimo
veiksm protokolai; juridini asmen ra tai, pa ymos, apskaitos dokumentai ir kt.; privat s fizini
asmen ra tai, skundai, lai kai ir t. t.). Ta iau galimi ir kitokie dokumentai, kuriuose informacija
u fiksuota ne prastin mis ra ymo priemon mis, o magnetiniais, lazeriniais, elektroniniais ra ais ir
kt.
Pagal BPK 290 straipsn rodym tyrimo metu teisiamojo pos d io pirmininkas i vardina
ikiteisminio tyrimo ir nagrin jimo teisme metu gautus bei prie bylos prid tus dokumentus, turin ius
reik m s bylai nagrin ti. Kai tai b tina bylos aplinkyb ms i samiai i tirti, nagrin jimo teisme dalyvi
pra ymu ar teismo iniciatyva ie dokumentai ar j dalys paskelbiami perskaitant ir ap i rimi.
Dokumentus perskaito teisiamojo pos d io pirmininkas bet kuriuo rodym tyrimo metu, kai i kyla
reikalas dokumentu paneigti ar patvirtinti bylos aplinkybes. Dokumentas gali b ti perskaitomas visas
arba i dalies, atsi velgiant tai, kiek jis susij s su tiriamuoju faktu ar aplinkybe.. Nagrin jimo teisme
dalyviai turi teis patys pra yti perskaityti vis dokument be joki sutrumpinim arba dokumento
dal . Suprantama, reikalavimu perskaityti vis dokument negalima siekti u vilkinti byl (pavyzd iui,
57
pra ymas perskaityti didel revizijos akt ). Kokia apimtimi perskaityti dokument nusprend ia
teismas, atsi velgdamas tai, kad paskelbus dokument b t u tikrinti real s ir teis ti proceso ali
bei tiesos nustatymo byloje interesai. Apie dokument perskaitym turi b ti pa ym ta teisiamojo
pos d io protokole, nurodant perskaityto dokumento pavadinim , bylos lap , kuriame jis yra.
Nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu, teismo iniciatyva prie bylos prid ti ar proceso dalyvi
pateikti, bylai reik m s turintys nagrin ti dokumentai gali b ti ap i rimi. Paprastai ap i rimi
dokumentai, kurie yra daiktiniai rodymai (pavyzd iui, suklastotas oficialus dokumentas, u puolimo
ranki su alotas mogaus asmens dokumentas ir pan.). Apie dokumento ap i r pa ymima
teisiamojo pos d io protokole. rodym tyrimo teisme metu gali b ti perklausomi ir per i rimi garso
ir vaizdo ra ai, kurie padaryti atliekant ikiteismin tyrim .

2.3.7. Teismo teisė atlikti bet kurį proceso veiksmą

Baud iamojo proceso statymas atskiruose straipsniuose reglamentuoja teisiamajame pos dyje
rodym tyrimo metu atliekamus veiksmus. Tai jau i nagrin ti veiksmai: kaltinamojo apklausa,
liudytojo ir nukent jusiojo apklausa, daikt , kaip rodym , ap i ra, specialisto ir eksperto
dalyvavimas teisiamajame pos dyje, dokument ap i ra ir perskaitymas. Ta iau itin sud tingame
rodin jimo procese teismui gali nepakakti toki rodin jimo priemoni tiesai byloje nustatyti, tod l
BPK 287 straipsnis numato, kad bylos nagrin jimo metu teismas turi teis atlikti bet kok BPK XIV
skyriaus antrajame, tre iajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatyt proceso veiksm .
iuose skirsniuose numatyti proceso veiksmai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys,
turintys reik m s nusikalstamai veikai tirti ir nagrin ti: akistata, parodymas atpa inti, parodym
patikrinimas vietoje, eksperimentas, vykio vietos ap i ra ir kt.. Tokie veiksmai atliekami retais
atvejais, ta iau jeigu tikrindamas bylos aplinkybes teismas nori visi kai sitikinti kai kuri fakt
tikrumu, asmen parodym ar atskir j fragment teisingumu, atlikt ikiteisminio tyrimo pareig n
veiksm teis tumu ir pan., reikalui esant gali atlikti akistat , parodym patikrinim vietoje,
eksperiment ar kitus veiksmus.
Jeigu toki veiksm atlikti teisme d l koki nors prie as i ne manoma arba tai labai apsunkina
bylos nagrin jim , teismas gali pavesti iuos veiksmus atlikti ar organizuoti j atlikim prokurorui ar
ikiteisminio tyrimo teis jui.

2.3.8. Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus

rodym tyrimo metu prokuroras gali pra yti leisti jam pateikti papildomus rodymus atliekant
proceso veiksmus (BPK 288 straipsnis). Prokuroras tur t pra yti teism leisti pateikti papildomus
rodymus tokiais atvejais, kai, jo nuomone: 1) teisiamajame pos dyje teismas pats, taip pat net su
58
ikiteisminio tyrimo teis jo pagalba negali u pildyti ikiteisminio tyrimo sprag , kurios neleid ia
i sp sti kalt s rodymo ir kaltinimo veiksm kvalifikavimo klausim ; 2) nauj rodym suradimas
susij s su paie kos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje vietoje ir pan.; 3)
ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus buvo padaryta statymo reikalavim pa eidim ,
d l kuri proceso veiksmo rodomoji vert tampa niekin ; iuo atveju, jeigu tai manoma, prokuroras,
atlikdamas naujus veiksmus, turi siekti pa alinti arba bent neutralizuoti statymo pa eidimus; 4)
teisiamajame pos dyje tiriant rodymus d l reik ming bylai aplinkybi i kilo nauj versij , kurias
patikrinti prokuroras gali tik atlikdamas papildomus proceso veiksmus ir pan.
Tokius pra ymus prokuroras parei kia savo iniciatyva ir savo valia. Teismas prokuroro pra ym
d l papildom rodym pateikimo apsvarsto ir patenkina arba nepatenkina. Jeigu papildomi rodymai
gali tur ti reik m s priimant nuosprend , teismas tok prokuroro pra ym tur t patenkinti. D l
prokuroro pra ymo teismas priima nutart . Jeigu teismas patenkina prokuroro pra ym , papildom
rodym rinkimo laikotarpiui padaroma bylos nagrin jimo teisme pertrauka.

2.4. Įrodym tyrimo teisme pabaiga

BPK 292 straipsnis numato rodym tyrimo teisme pabaigos proced r .
Kai bylos duomenys teisiamajame pos dyje i tirti, teisiamojo pos d io pirmininkas nagrin jimo
teisme dalyvi paklausia, ar ie nori papildyti rodym tyrim ir b tent kuo. Pareik dami pra ymus
papildyti rodym tyrim proceso dalyviai gali pra yti: 1) i tirti naujus rodymus (pavyzd iui,
i reikalauti kokius nors dokumentus arba prid ti prie bylos proceso dalyvio jau pateiktus
dokumentus); 2) kviesti ir apklausti naujus liudytojus; 3) paskirti ekspertiz , pateikiant ekspertui
papildomus klausimus; 4) papildomai apklausti kur nors i apklaust asmen ; 5) perskaityti
parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, arba paskelbti dokumentus, jeigu parodymai ir
dokumentai dar nebuvo teisme perskaityti arba skelbiami; 6) u ra yti teisiamojo pos d io protokol
bylos nagrin jimo dalyvi parei kimus d l tam tikr bylos aplinkybi tyrimo ir t. t. Pagal BPK 292
straipsn b tent tokius pra ymus, o ne pra ymus pakeisti kardom j priemon , nutraukti byl ir pan.
iuo momentu gali pareik ti proceso dalyviai.
Kiekvienu atveju pareik damas pra ym nagrin jimo teisme dalyvis privalo nurodyti, kokioms
aplinkyb ms nustatyti jis pra o papildyti rodym tyrim , t. y. pra ymai turi b ti motyvuoti. Proceso
dalyvis gali pakartotinai pareik ti pra ym , jeigu jis buvo atmestas teisme ank iau jei dalyvis mano,
kad teisme pasikeitusios aplinkyb s jo pakartotin pra ym daro prasming .
Vadovaujantis rungimosi principu ir bylos nagrin jimo teisme dalyvi teisine lygybe, tiriant
rodymus darytina i vada, kad jeigu buvo pareik ti kokie nors pra ymai, teismas i klauso kit dalyvi

59
nuomon d l j ir tik po to priima sprendim . Suprantama, proceso dalyvi pareik tos nuomon s tuo
klausimu teismui n ra privalomos.
D l pareik t pra ym papildyti rodym tyrim teismas priima nutart . Teismas privalo
apsvarstyti kiekvien pra ym ir jeigu jis pagr stas, patenkinti j .
Jei pra ymai nepateikiami arba jie yra atmetami teisiamojo pos d io pirmininkas paskelbia, kad
rodym tyrimas teisme baigtas.
Patenkinus pra ymus papildyti rodym tyrim teismui tenka atlikti tam tikrus veiksmus (i kviesti
teism papildomus liudytojus, i reikalauti naujus dokumentus ir pan.).
I nagrin jus pra ymus, jeigu j buvo, ir reikiamais atvejais atlikus papildomus tyrimo veiksmus,
teisiamojo pos d io pirmininkas paskelbia, kad rodym tyrimas teisme baigtas. Apie tok pirmininko
paskelbim nurodoma teisiamojo pos d io protokole.
Teisiamojo pos d io pirmininkui paskelbus, kad rodym tyrimas yra baigtas, teismas pereina prie
kitos baud iamosios bylos nagrin jimo teisme dalies – baigiam j kalb .

2.5. Sutrumpintas įrodym tyrimas

Sutrumpint rodym tyrim reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Proced ra numatyta, siekiant
pagreitinti procesus, suma inti teism ir prokuror darbo kr v , taupyti finansinius i teklius, ta iau
kartu yra reikalingos garantijos, kad supaprastinus rodym tyrim , neb t priimami neteisingi
sprendimai.
Toks rodym tyrimas manomas esant šioms sąlygoms:
1) sutrumpintas rodym tyrimas galimas tik tuo atveju, jei kaltinamasis n ra padar s labai sunkaus
nusikaltimo;
2) toks rodym tyrimas atliekamas tuo atveju, jeigu kaltinamasis visi kai prisipa sta kaltas; jeigu
jis prisipa sta kaltas i dalies, rodym tyrimas atliekamas ne sutrumpinta, o bendr ja tvarka;
3) sutrumpintas rodym tyrimas atliekamas tik kaltinamojo sutikimu, kuris gali b ti i reik tas jau
prie sura ant kaltinam j akt arba ir v liau – teisiamojo pos d io metu;
4) toks rodym tyrimas galimas tuo atveju, jei sutinka proceso alys – prokuroras ir gyn jas;
5) sutrumpintas rodym tyrimas atliekamas teismo sprendimu; tik teismas galutinai nusprend ia,
ar esant nurodytoms s lygoms atlikti sutrumpint rodym tyrim , ar nepaisant to, atlikti i sam
tyrim .
Sutikti su sutrumpintu rodym kaltinamasis yra skatinimas garantuojant jam vienu tre daliu
velnesn s bausm s skyrim – BK 641 straipsnio 1 dalis numato, kad atlikus sutrumpint rodym
tyrim , (taip pat kaip ir baud iam j byl baigus teismo baud iamuoju sakymu ar pagreitinto proceso
tvarka), nuteistajam skiriama bausm , kuri tuo pa iu nuosprend iu suma inama vienu tre daliu.
60
 Sutrumpinto įrodym tyrimo procesinė tvarka yra numatyta BPK 291 straipsnyje -sutrumpinto
rodym tyrimo atveju teisiamojo pos d io pirmininkas paskelbia kaltinam j , nukent jusi j ,
liudytoj , ekspert ir specialist apklaus protokolus, sura ytus ikiteisminio tyrimo ar anks iau
teisiamojo pos d io metu, ir byloje esan ius dokumentus, supa indina su kitais rodymais. Prireikus
dokumentai ar j dalys gali b ti perskaitomi.

Byloje, kurioje yra keli kaltinamieji, sutrumpint rodym tyrim galima atlikti tuo atveju, jeigu
kaltais prisipa sta visi kaltinamieji ir jie visi pageidauja sutrumpinto tyrimo, o j pozicij palaiko
prokuroras ir gyn jai (BPK 273 straipsnio 2 dalis).
Sutrumpintas rodym tyrimas neabejotinai yra racionali proced ra16, nes supaprastina proces ir
taupo tiek teismo, tiek kit proceso subjekt asmen laik , suma ina proceso i laidas, sudaro s lygas
grei iau prad ti kit byl nagrin jim .

3. Baigiamosios a b a a a d
3.1. Baigiam j kalb samprata
Baig s rodym tyrim teismas pradeda klausyti baigiam j kalb .
Baigiamosios kalbos yra savaranki ka teisiamojo pos d io dalis, kurioje bylos nagrin jimo teisme
dalyviai apibendrina rodym tyrimo rezultatus, i d sto samprotavimus d l kaltinimo teisingumo,
formuluoja ir pagrind ia savo si lymus teismui d l bylos i sprendimo, taip pat gin ija kitos alies
i vadas ir si lymus (jei, inoma, su jais nesutinka).
Neatsitiktinai buvusiame kodekse ios kalbos buvo gana taikliai pavadintos „teisminiais gin ais“.
Baigiam j kalb procesin reik m :
1) padeda formuoti vidin teis j sitikinim ir daro poveik teis to bei pagr sto nuosprend io
pri mimui;
2) padeda asmenims, esantiems pos d io sal je, geriau suvokti bylos aplinkybes ir po to priimto
nuosprend io esm ir prasm ;
Baigiamosios kalbos yra teisiamajame pos dyje dalyvaujan io prokuroro, nukent jusiojo arba jo
atstovo, civilinio ie kovo, civilinio atsakovo arba j atstov , gyn jo arba gyn jo neturin io
kaltinamojo pasakytos kalbos. Jos sakomos nurodyta eile. Pirmasis pasako kaltinam j kalb

16
Teori kai tokie proceso modeliai gali b ti kritikuojami d l neteisingos (per velnios bausm s skyrimo, rizik padaryt
klaid nustatant bylos aplinkybes. Visgi b tina pripa inti, kad neei kant tam tikr kategorij byl nagrin jimo
supaprastinimo form , teisingumo vykdymo sistema daugelyje valstybi susidurt su did iul mis finansin mis,
organizacin mis ir kitomis problemomis.
61
prokuroras, paskutinis – ginam j kalb gyn jas. B tent i pagrindini proceso ali atstov
baigiamosios kalbos teisiamajame pos dyje yra pa ios svarbiausios ir ry kiausios.
Baigiamosios kalbos suteikia proceso dalyviams demonstruoti oratorinius geb jimus, bet
pirmiausia ios kalbos turi b ti teisi kai dalyki kos. Baigiam j kalb dalyk apibr ia tos
aplinkyb s, kurios turi reik m s nagrin jamai bylai, ir tie rodymai, kurie buvo i tirti teisme.
statymas draud ia baigiamosiose kalbose remtis rodymais, kurie nebuvo i tirti teisiamajame
pos dyje. iuo po i riu statymas pabr ia kalb prasm – jos turi b ti kryptingos, nukreiptos
b sim j nuosprend . Pagal BPK 301 straipsn teismas nuosprend pagrind ia tik tais rodymais, kurie
buvo i nagrin ti teisiamajame pos dyje. Tod l kalb toj d mesys turi b ti kreipiamas tokius
rodymus, kurie gali b ti nuosprend io pagrindu. Neleistina remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis,
jeigu jie nebuvo patikrinti teisme, negalima vadovautis faktais, kurie bylos procese nebuvo minimi
arba remtis koki nors ekstrasens ar parapsicholog samprotavimais ir pan. Tod l prie pradedant
baigiam sias kalbas, kaip teisiamojo pos d io dal , teisiamojo pos d io primininkas tur t priminti
dalyviams statymo reikalavim , jog jie savo kalbose neturi teis s remtis rodymais, kurie nebuvo
i tirti teisme.
Teismas negali apriboti baigiam j kalb trukm s, bet teisiamojo pos d io pirmininkas turi teis
nutraukti baigiam j kalb , jeigu i ai kiai nesusijusi su nagrin jama byla. Ta iau teis jai bet kuriuo
atveju tur t neskub ti ir nenutraukti kalban i asmen , tik paman , kad jie kalba ne tem . Neretai
netik tai nutraukti mon s sutrinka, negali susikaupti ir atkurti savo min i , o kartais ir pasipiktina,
manydami, kad teismas nenori j i klausyti. Tik sitikinus, jog asmuo tikrai nukrypo nuo
nagrin jamos bylos ir toks nukrypimas trunka ilgesn laik , galima sp ti kalbant j , kad is kalb t
apie byl . Nagrin jimo teisme dalyviui nesureagavus pastab , tenka kalb nutraukti.
Baigiam j kalb metu nei teis jas, nei kuris nors i bylos nagrin jimo teisme dalyvi negali
u duoti kalban iam asmeniui klausim . Baigiam j kalb metu jokie tyrimo veiksmai neatliekami.
Baigiamosiose kalbose yra reik mingiausios prokuroro ir gyn jo kalbos, kuriose jie profesionaliai
apibendrina byloje surinkt med iag ir, vadovaudamiesi savo procesine pozicija, ap velgia visus
klausimus, kuriuos teismas tur t i spr sti nuosprendyje.

3.2. Prokuroro kalba

Prokuroro kalba teisme yra svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo b das. Savo kalboje
prokuroras privalo giliai teisi kai vertinti nusikalstam veik , nurodyti jos tikruosius motyvus,
atskleisti kaltinamojo socialin bei psichologin veid , pateikti teismui pasi lymus nuosprendyje
spr stinais klausimais. Prokuroro kalba, kaip ir visa jo veikla teisme, turi b ti objektyvi, paremta
teisiamajame pos dyje nustatytais faktais. Ta iau prokuroras negali likti abejingas nusikalstamai
62
veikai. Kalb damas valstyb s vardu jis privalo b ti atkaklus ir aktyvus. Prokuroro kaltinamoji kalba
turi tikinti visus, esan ius pos d i sal je, kad kaltinamasis kaltas, kad b tina j nuteisti, o
svarbiausia, kad teisme esantys mon s suvokt , jog kaltinamasis padar visais po i riais neleistin
ir pavojing veik .
Prokuroro kalbos turinys ir forma, med iagos pateikimo tvarka ir analiz priklauso nuo
baud iamosios bylos ypatybi , nuo rodym pob d io ir apimties, nusikalstamos veikos aplinkybi
sud tingumo, kaltinamojo asmenyb s, taip pat inoma, nuo prokuroro individuali bruo .
Paprastai prokuroro kalb sudaro tokios pagrindin s dalys:
1) anga;
2) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybi i d stymas;
3) surinkt byloje ir teismo i tirt rodym analiz ir vertinimas;
4) nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindimas;
5) kaltinamojo ir nukent jusiojo charakteristikos;
6) pasi lymas d l bausm s;
7) pasi lymas d l civilinio ie kinio i sprendimo (jeigu toks ie kinys yra pareik tas).
Prokuroras taip pat pasisako d l kit nuosprend iu i spr stin klausim : kardomosios priemon s,
daikt likimo ir kt.
Suprantama, i prokuroro kalbos dali eil s tvarka konkre ioje byloje gali skirtis. Ta iau tokie
prokuroro kalbos turinio elementai yra b tini, nes jie susij su spr stinais klausimais. Antra vertus,
tarp i element yra glaudus organi kas ry ys – jie vienas kit papildo ir sudaro i baigt bei vientis
kaltinamosios kalbos konstrukcij .
Kalbos įžangoje prokuroras tur t nurodyti nagrin jamos baud iamosios bylos ir teismo proceso
padarini visuomenin reik m ir pabr ti, kokius statymo saugomus mogaus ir valstyb s g rius
nusikalstamu b du k sinosi kaltinamasis, kokia visuomenin ala padaryta jo veiksmais, kuo i veika
pavojinga kiekvienam i visuomen s nari . angos akcentai bus skirtingi: vagyst s byloje bus
vienokie, i aginimo – kitokie ir t. t. Ta iau visais atvejais kaltinamosios kalbos anga tur t sutelkti
teismo auditorijos d mes prokuroro tolesni od i esm ir prasm .
D stydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes prokuroras, remdamasis teisme nustatytos
nusikalstamos veikos vaizdu, turi ai kiai ir nedviprasmi kai, tvirtai ir konkre iai nurodyti nusikaltimo
ar baud iamojo nusi engimo padarymo viet , laik , b d , motyvus, padarinius ir kitas, prokuroro
nuomone, svarbias aplinkybes. Prokuroras ioje kalbos vietoje pateikia tokias nusikalstamos veikos
aplinkybes, kurios turi b ti nurodytos apkaltinamajame nuosprendyje.
Daugiausiai vietos prokuroro kalboje paprastai u ima surinkt byloje ir teismo i tirt įrodym
analizė ir įvertinimas. Palaikydamas kaltinim prokuroras visus inkriminuojamus kaltinamajam
63
faktus, visas veikos padarymo aplinkybes turi pagr sti teisme patikrintais rodymais. Tokiu b du,
remdamasis visa rodym sistema, prokuroras i kaltinimo pozicij atskleid ia visa tai, kas priklauso
konkre ios bylos rodin jimo dalykui. Tuo ir pasirei kia prokuroro kalbos konstruktyvus pob dis.
D stydamas faktines bylos aplinkybes, prokuroras tvirtina, rodin ja, tikin ja teism , kad
nagrin jamos bylos vykiai buvo b tent tokie, o ne kitokie.
Pagr sdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir si lydamas nuteisti kaltinam j pagal tam tikr
BK straipsn , prokuroras gali vadovautis tuo klausimu ne tik savo login mis i vadomis, bet ir
Auk iausiojo Teismo senato i ai kinimais ir rekomendacijomis baud iam j statym taikymo
klausimais, mokslin s teisin s literat ros teiginiais ir pan.
Prokuroras savo kalboje apib dina kaltinamojo ir nukentėjusiojo charakteristikas remdamasis tik
tais duomenimis, kurie nustatyti byloje ir kuri altinis inomas. Jis turi vengti kelti vie umon
asmeninio pob d io dalykus, kurie neturi ry io su byla, nors kaltintojo po i riu ir atrodyt sp dingai.
Kalboje reikia parodyti tokius kaltinamojo ir nukent jusiojo charakteristik elementus, kurie: 1)
padeda geriau suvokti tiek kaltinamojo, tiek nukent jusiojo elgesio motyvus; 2) turi reik m s teismui
skiriant kaltinamajam bausm ; 3) gali b ti vertingi sprend iant nusikalstama veika padarytos alos,
ypa neturtin s, apskai iavimo ir atlyginimo klausim .
Prokuroras, si lydamas bausmę, kaip rodo praktika, nurodo bausm s r ir konkret jos dyd .
Tokia praktika yra pagr sta, nes valstybinis kaltintojas turi matyti ai k teismo proceso rezultat .
Tod l prokuroras ne tik gali, bet ir privalo, atsi velgdamas padarytos veikos pavojingum ir
kaltinamojo asmenyb , pasi lyti apibr t ir konkre i bausm .
Dalyki kos ir taigios prokuroro kalbos pagrindas yra didel valstybinio kaltintojo kvalifikacija,
auk tas kult ros lygis, i samus ir tikslus nagrin jamos bylos inojimas, gilus sitikinimas savo i vad
teisingumu.
Prokuroras sako kaltinam j kalb tada, jei teisiamojo pos d io metu i tirti rodymai nepaneig jo
sitikinimo, kad kaltinimas teisingas ir pagr stas. Ta iau jeigu teisme patikrintais rodymais
kaltinimas nepasitvirtino, prokuroras tur t atsisakyti nuo kaltinimo. Jeigu prokuroras atsisak nuo
kaltinimo, jis negali atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose, ta iau privalo savo kalboje nurodyti
atsisakymo nuo kaltinimo motyvus ir pagr sti juos teisiamajame pos dyje i tirtais rodymais.

3.3. Gynėjo kalba

Gyn jo kalba yra svarbi gynybos funkcijos vykdymo priemon . Savo kalboje gyn jas ap velgia
rodym tyrimo teisme rezultatus, i gynybos pozicij analizuoja ir vertina byloje surinkt med iag ,
pateikia rodymus, paneigian ius kaltinim arba lengvinan ius kaltinamojo kalt , parei kia nuomon

64
d l prokuroro si lomos skirti bausm s d l bausm s, civilinio ie kinio ir kitais teismo spr stinais
klausimais.
Gyn jo, kaip ir prokuroro, kalba turi b ti tikinanti, konkreti, pagr sta byloje esan iais rodymais.
Gyn jo kalbos esm ir strukt ra priklauso nuo rodym tyrimo teisme rezultat , kaltinimo pob d io,
pasirinktos gynybos linijos, rodomosios med iagos ypatybi , kaltinamojo pozicijos byloje ir kit
nagrin jamos bylos aplinkybi . Gyn jo kalbos strukt rai ir turiniui didel reik m turi prokuroro
kalba. Gyn jas pasako kalb po prokuroro ir tod l negali neatsi velgti prokuroro pateiktus
argumentus.
Atsi velgdamas konkre ias bylos aplinkybes ir su kaltinamuoju suderint pozicij gyn jas gali:
1) paneigti kaltinim visi kai ir rodin ti kaltinamojo nekaltum ;
2) paneigti kaltinim i dalies ir neigti tik atskirus kaltinimo epizodus;
3) gin yti nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingum ;
4) pateikti aplinkybes, velninan ias kaltinamojo kalt .
Tokios gyn jo pozicij alternatyvos parodo jo reikalavim ribas – gyn jas veikia visi kai ar i
dalies naudodamas savo galimybes.
Gyn jas, kaip ir prokuroras, neturi teis s atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose. Ta iau kitaip
nei prokuroras, kuris privalo atsisakyti nuo kaltinimo, jeigu jis teisme nepasitvirtino, gyn jas neturi
teis s atsisakyti ginti kaltinam j ir bet kokiose situacijose privalo pasakyti ginam j kalb .
Kvalifikuotas ir patyr s advokatas bet kurioje byloje gali surasti aplinkybi , palanki kaltinamajam,
nepaisant to, kad kaltinimas yra rodytas.
Gyn jo kalba skiriasi nuo prokuroro kalbos savo konstrukcija. Kadangi rodin jimo na ta („onus
probandi“) tenka kaltintojui, prokuroras pozityvia forma privalo rodyti kaltinamojo kaltum , t. y. turi
rodyti, kad jo pateikti faktai tikri. Gyn jo pad tis kitokia. Pagal nekaltumo prezumpcij asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne rodytas statymo nustatyta tvarka ir nepripa intas siteis jusiu
teismo nuosprend iu. Tod l gyn jas ginam j kalb gali gr sti neigdamas kaltintojo argumentus,
tvirtinti, kad prokuroras ne rod savo teigini . Gyn jas savo kalboje gali neigti kaltinim , nes jis
kalba po prokuroro, tuo tarpu prokuroras gyn jui gali atsikirsti (tik fragmenti kai) po baigiam j
kalb . Pagrindin je kalboje prokuroras ne neigia, o tvirtina, ne gin ija, o rodin ja. Tod l tokia
palankia procesine situacija (kalb ti paskutiniam) gyn jas gali veiksmingai naudotis. Suprantama,
gyn jui taip pat reik t savo teikiamus argumentus pagr sti teisme atlikto rodym tyrimo
duomenimis, ta iau kartu su tuo jis i nekaltumo prezumpcijos nuostatos gali daryti visas gynybai
naudingas i vadas, kad jeigu ne rodytas kaltinamojo kaltumas, –tuo pa iu rodytas jo nekaltumas.
Tod l visas abejones, kylan ias d l kaltinamojo kaltumo, gyn jas pagr stai teismui gali si lyti
traktuoti kaltinamojo naudai.
65
 Gyn jo ir kaltinamojo pozicijos turi b ti suderintos. Jeigu gyn jas, remdamasis teisme nustatyta
rodom ja med iaga, numato keisti savo po i r kaltinamojo at vilgiu, jis apie tai turi jam prane ti.
Pastarasis gali atsisakyti to gyn jo ir gintis pats arba kviesti kit gyn j .

3.4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kalbos

Nukent jusieji paprastai neturi teisinio i silavinimo (i skyrus tuos atvejus, kai j atstovais yra
teisininkai), tod l j kalbos apsiriboja konkre iais reikalavimais skirti kaltinamajam bausm .
Praktikoje pasitaiko, kad gav s od nukent jusysis net ne ino, ko i jo norima. Tokiais atvejais
teis jas tur t paai kinti, kad jis, kaip bylos nagrin jimo teisme dalyvis, turi teis pareik ti nuomon
d l byloje surinkt rodym , kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jam skirtinos
bausm s ir pana iai, t. y. nukent jusiajam reikia suprantamai ir trumpai paai kinti, apie k jis gali
kalb ti baigiam j kalb metu.
Civilinio ie kovo, civilinio atsakovo ir j atstov kalbos turi b ti susijusios tik su civiliniu ie kiniu
ar kitais klausimais tiek, kiek tai reikalinga civiliniam ie kiniui pagr sti ar paneigti. Pavyzd iui,
analizuodami civilinio ie kinio pagrind , jie gali aptarti klausimus, susijusius su prie astiniu ry iu
tarp nusikalstamos veikos ir alos ir pan. Kadangi civilinis ie kinys gali b ti pareik tas ir d l
neturtin s alos padarymo, i proces dalyvi kalbose gali atsirasti papildom aspekt (pavyzd iui,
d l neturtin s alos dyd io nustatymo kriterij ).
Nukent jusysis ir jo atstovas, civilinis ie kovas, civilinis atsakovas bei j atstovai, taip pat
kaltinamasis, jeigu jam leid iama dalyvauti baigiamosiose kalbose, gali atsisakyti savo kalb . Apie
tai turi b ti pa ym ta teisiamojo pos d io protokole.
Kaltinamajam leid iama dalyvauti baigiamosiose kalbose, jeigu jis neturi gyn jo, t. y i vis byloje
gyn jas nedalyvauja, ar kaltinamasis nagrin jimo teisme metu atsisak gyn jo; jo paslaug
kaltinamasis gali atsisakyti tiek iki baigiam j kalb , tiek gyn jui pasisakius baigiamosiose kalbose.
Kaltinamajam visais iais atvejais, jeigu jis pageidauja, baigiamosiose kalbose turi b ti suteiktas
odis. Kartu su tuo teismas dar privalo suteikti kaltinamajam ir paskutin od .

3.5. Baigiam j kalb dalyvi atsikirtimai ir pastabos

Po to, kai nagrin jimo teisme dalyviai pasako baigiam sias kalbas, jie turi teis pasakyti
atsikirtimus ir pastabas d l to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikirtimus ir
pastabas pasako gyn jas, o jeigu io n ra – kaltinamasis.
Atsikirtimas – kito kalb tojo pasakyto teiginio paneigimas. Pastaba – kito kalb tojo teiginio
vertinimas.

66
 Toks vertinimas gali b ti kriti kas arba pritariantis kito kalb tojo pozicijai. Neretai kalb toj
od iuose atsikirtim ir pastab sunku atriboti, nes jie gali persipinti, susilieti. ia svarbu viena –
kalb tojas tur t pasakyti, su kokiais kitos kalbos teiginiais jis nesutinka (sutinka) ir kokie yra
nesutikimo (sutikimo) argumentai. Paprastai atsikirtimai ir pastabos po baigiam j kalb – tai
proceso dalyvio prie taravimai kitam proceso dalyviui, nesutinkant su jo nuomone d l kaltinimo
apimties, veikos kvalifikavimo, kaltinamojo asmenyb s vertinimo ir t. t. Atsikertama ir tais atvejais,
kai kalb dalyvis i kraipo faktus, kito dalyvio u imt pozicij ir pan.
Atsikirtimai ir pastabos negali b ti panaudotos nereikalingiems bei tu tiems gin ams,
asmeni kiems i puoliams prie kitus baigiam j kalb dalyvius. ia negali b ti minimi aplinkyb s ir
faktai, kurie nebuvo i tirti teisiamajame pos dyje.
Proceso dalyvis pastab gali panaudoti nor damas pakeisti ank iau i sakyt savo pozicij .
Baigiam j kalb dalyviai gali atsisakyti pasinaudoti teise atsikirst ir pasakyti pastabas. Ta iau
atsisakymas pasinaudoti ia teise nerei kia sutikimo su kit kalb dalyvi nuomone. Jeigu prokuroras
atsisako pasinaudoti atsikirtimo ir pastabos teise, gyn jas vis tiek gali ja pasinaudoti.

3.6. Baigiam j kalb dalyvi pasi lymai dėl nuosprendžio

Pasak baigiam sias kalbas nagrin jimo teisme dalyviai gali ra tu pasi lyti teismui nuosprend io
rezoliucin je dalyje numatyt sprendim formuluot . Proceso dalyviai gali ra tu pateikti pasi lymus
d l bet kurios BPK 307 straipsnio dalies ir punkto (pavyzd iui, pripa inti kaltinam j kaltu arba
i teisinti kaltinam j , skirti konkre i bausm arba atleisti asmen nuo baud iamosios atsakomyb s ir
t. t.). Baigiam j kalb dalyviai pasi lo tik sprendim formuluot , nepateikdami tuo klausimu joki
argument . Proceso dalyvi ra ti ki pasi lymai turi b ti konkret s ir lakoni ki. Baigiam j kalb
dalyviai gali ir nepateikti min t pasi lym , ta iau toki ra t ne teikimo negalima vertinti kaip
proceso dalyvio baigiamojoje kalboje padaryt i vad atsisakymo.

3.7. Kaltinamojo paskutinis žodis

Po baigiam j kalb teisiamojo pos d io pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutin od (BPK
294 straipsnis). Kaltinamojo paskutinis odis yra svarbi kaltinamojo procesini teisi garantija, tod l
jam, kol teismas, sprend iantis kaltinamojo likim , nei jo pasitarim kambar priimti
nuosprend io, reikia tur ti galimyb i reik ti savo galutin pa i r kaltinim , vertinti visa tai, kas
buvo svarstoma teisiamajame pos dyje.
Pasakyti paskutin od yra kaltinamojo teis , bet ne pareiga, tod l jis gali nepasinaudoti galimybe
kalb ti paskutinis. Jeigu kaltinamasis atsisako paskutinio od io, apie tai pa ymima teisiamojo
pos d io protokole. Kai nagrin jamoje byloje dalyvauja keli kaltinamieji, teismas sprend ia, kuriam
67
i j pirmiausia suteikti paskutin od . iuo atveju atsi velgiama kaltinam j interes pob d , tai,
kurie i j prisipa sta padar nusikalstam veik , o kurie neprisipa sta.
Klausimai kaltinamajam jo paskutinio od io metu neu duodami, nes paskutinis odis n ra
kaltinamojo apklausa. Kaltinamasis turi teis pasakyti teismui visa, kas, jo nuomone, reikalinga d l
kaltinimo, taip pat d l kalb , pasakyt baigiamosiose kalbose; kaltinamasis gali pra yti teism
pagailos, atsi velgti aplinkybes, lengvinan ias jo kalt , veikl praeityje ir pan.
Kaltinamajam netrukdoma sakyti paskutin od , neribojamas jo laikas, ta iau jeigu kaltinamasis
kalba apie ai kiai su byla nesusijusias aplinkybes, panaudoja paskutin od antivisuomeniniams
i si okimams arba eidin ja kitus proceso dalyvius, teisiamojo pos d io pirmininkas turi teis
sustabdyti kaltinam j ir pasi lyti kalb ti tai, kas reikalinga bylai.

Jeigu baigiam j kalb ar kaltinamojo paskutinio od io metu prane ama apie naujas aplinkybes,
turin ias esmin s reik m s bylai, bet teisiamajame pos dyje nei tirtas (beje, apie tokias aplinkybes
gali prane ti ir baigiam j kalb dalyviai), teismas nagrin jimo teisme dalyvi pra ymu arba savo
iniciatyva gali atnaujinti rodym tyrimą. Tod l teismui pri mus nutart rodym tyrimas
atnaujinamas. Baigus atnaujint rodym tyrim v l klausomos baigiamosios kalbos ir suteikiamas
paskutinis odis kaltinamajam.

I klaus s kaltinamojo paskutin od ir nutar s vietoje ar pasitarim kambaryje, teismas prane a

apie nuosprend io paskelbimo laik ir viet (BPK 296 straipsnis).

4. N e d a a eb a
4.1. Nuosprendžio samprata ir reikšmė
Baud iamosios bylos nagrin jimas pirmosios instancijos teisme paprastai u baigiamas
nuosprend io pri mimu.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis – teisiamajame pos dyje priimamas dokumentas, kuriuo
kaltinamasis pripa stamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripa stamas kaltu, jam skiriama
bausm arba jis atleid iamas nuo bausm s, taip pat dokumentas kuriuo teismas nutraukia byl ,
atleisdamas kaltinam j nuo baud iamosios atsakomyb s.
Taigi nuosprendyje i sprend iami svarbiausi baud iamosios bylos klausimai ir priimami
atitinkami sprendimai. iuo po i riu nuosprendis baud iamojo proceso dokument sistemoje u ima
ypating viet .
Nuosprendyje teismas privalo tinkamai pritaikyti statym , kad nusikalstam veik padar s asmuo
b t teisingai nubaustas ir neb t nuteistas niekas nekaltas. Konstitucijos 31 straipsnis skelbia, kad
68
asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne rodytas statymo nustatyta tvarka ir pripa intas
siteis jusiu teismo nuosprend iu. Kad teismo nuosprendis, kaip did iausias teisin s galios procesinis
dokumentas, gal t gyvendinti savo misij , jis turi b ti teis tas, pagr stas, teisingas ir tikinantis.
Teisėtas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baud iamasis ar koks nors kitas statymas
ir kuris priimtas laikantis vis baud iamojo proceso statymo reikalavim . Pagrįstas yra toks
nuosprendis, kuris priimtas i samiai i ai kinus visas bylos aplinkybes, o jo i vados ir sprendimai
pagr sti teisiamajame pos dyje i tirtais neabejotinais rodymais. Teisingas yra toks nuosprendis, kai
be ali kas teismas nustato tikr j kaltinamojo kaltum ir paskiria pagal nusikalstamos veikos
pavojingum ir kaltinamojo asmenyb teising bausm . Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs jo 21 d.
nutarime yra nurodyta, kad „Konstitucin teisingumo samprata suponuoja ne tik formal , nominal
teismo vykdom teisingum , ne tik i orin teismo vykdomo teisingumo regimyb , bet – svarbiausia
– tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu n ra neteisingi“.
Įtikinantis yra nuosprendis, kur atskiri asmenys bei aplamai visuomen suvokia ir vertina kaip
teis t , pagr st ir teising . tikinan io nuosprend io teisin i rai ka yra jo motyvavimas. Motyvuotas
nuosprendis yra toks, kuriame ai kiai ir tiksliai parodyta, kokiais konkre iais rodymais pagr stos
visos teismo i vados ir sprendimai. Teismas turi motyvuoti savo i vadas d l nusikalstamos veikos
buvimo ar nebuvimo, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, baud iamojo statymo pritaikymo, bausm s
paskyrimo, atleidimo nuo bausm s, bylos nutraukimo, civilinio ie kinio ar kit klausim
i sprendimo.
Nuosprend io teis tumas, pagr stumas, teisingumas ir tikinamumas yra nors ir skirtingos, bet
glaud iai tarp sav s susijusios ir viena kit s lygojan ios jo savyb s. T ry rodo tai, kad i sam
bylos aplinkybi nustatym ir pagr sto nuosprend io pri mim s lygoja tikslus procesinio statymo
norm laikymasis; nuo i samaus ir ne ali ko bylos aplinkybi nustatymo priklauso ir teisingas
bausm s paskyrimas, nuo kurio nuosprendis tampa tikinamesnis ir daro rimt aukl jam j bei
prevencin poveik .
Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu. Teismas valstyb s
vardu i sprend ia, ar yra nusikalstama veika, ar kaltas kaltinamasis ir kokia bausm jam skiriama.
Jeigu asmuo i teisinamas, tai taip pat turi b ti pasakyta valstyb s vardu. Nuosprend io paskelbimas
valstyb s vardu rei kia, kad valstyb prisiima atsakomyb u teismo priimtus nuosprend ius ir visas
i kylan ius padarinius. B tina pabr ti, kad nuosprend io pri mimas valstyb s vardu didina pa i
teis j atsakomyb .
siteis j s teismo nuosprendis privalomas visoms valstyb s ir savivaldybi institucijoms,
pareig nams, mon ms, staigoms ir organizacijoms bei asmenims, turi b ti be prie taravim ir
netrukdomai vykdomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
69
 4.1.1. Nuosprendžio reikšmė
Nuosprend io pri mimu byla i sprend iama i esm s ir tuo u baigiamas pirmosios instancijos
teismo procesas; jis toje pa ioje byloje negali b ti pakartotas, i skyrus statymo numatytus atvejus,
kai nagrin jama atnaujinta byla arba panaikintas nuosprendis joje. Tik nuosprend iu asmuo gali b ti
pripa intas kaltu ir paskirta jam bausm . Priimant nuosprend gyvendinami baud iamojo proceso
tikslai konkre iose baud iamosiose bylose. Kadangi nuosprend iai priimami valstyb s vardu, juose
tur t atsispind ti valstyb s politika kovojant su nusikalstamumu.
Pripa indamas kaltais u padaryt veik ir skirdamas bausmes teismas ne tik baud ia
nusikalt lius, bet taip pat turi tiksl juos pataisyti, kad atlik bausm savo gyvenimo tiksl siekt
teis tais b dais ir priemon mis. Nuosprendis paskelbiamas ne vien kaltinamajam – apie j su ino ir
pla ioji visuomen . Taigi nuosprendis daro aukl jam j ir prevencin poveik ne tik nuteistiesiems,
bet ir kitiems teisiamojo pos d io sal je buvusiems ar apie teismo proces ir priimt nuosprend i
iniasklaidos su inojusiems mon ms. I teismo nuosprend io jie su ino, kokias veikas valstyb
laiko nusikalstamomis, koks t veik pavojingumas visuomenei, kaip teismas vertino kaltinamojo
veiksmus, jo asmenyb . Nuosprendis sutvirtina moni sitikinim bausm s nei vengiamumu, moko
gerbti statymus ir juos vykdyti, ugdo nepakantum ne tik nusikalstamoms veikoms, bet ir
teis tvarkos pa eidimams.

4.2. Nuosprendžio priėmimo tvarka ir sąlygos

Atsi velgiant did iul procesin ir visuomenin nuosprend io, kaip teisingumo akto, reik m ,
statym leid jas ne tik nurodo reikalavimus nuosprend io turiniui ir formai, bet ir nustato jo
pri mimo tvark ir s lygas. Svarbiausia s lyga, u tikrinanti teis to ir pagr sto nuosprend io
pri mim , yra teis j pasitarimo slaptumas. Teis j pasitarimo slaptum pirmiausiai garantuoja tai,
kad nuosprendis priimamas pasitarim kambaryje (BPK 298 straipsnis). Tradici kai suprantama, kad
pasitarim kambarys turi b ti rengtas teismo patalpose, izoliuotas nuo teisiamojo pos d io sal s ir
kit patalp . iuo metu nuosprend iai paprastai yra skelbiami pra jus kelioms ar keliolikai (kartais ir
ilgesniam terminui) po paskutinio kaltinamojo od io. Per laik yra priimamas sprendimas ir
i d stomas ra tu. Ir yra savaime suprantama, kad teis jas ar teis j kolegija neb na vis laik
pasitarim kambaryje. BPK 298 straipsnio esm – ne reikalavimas, kad nuosprendis b t priimamas
specialioje patalpoje, o reikalavimas, kad tai b t daroma niekam nesiki ant sprendimo pri mim .
Priimti nuosprend teis jo kabinete n ra statym pa eidimas, nes jeigu iame kabinete nėra pašalini
asmen , nuosprend io pri mimo metu jis tampa pasitarim kambariu.

70
 Teis j kolegijai tariantis d l nuosprend io gali dalyvauti tik teis jai, kurie eina t byl
i nagrin jusio teismo sud t . Tuo metu ten b ti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims
(prokurorui, gyn jui, vert jui, pos d io sekretoriui ir t. t.) neleid iama. Taip pat neleid iamas jame
b ti ir ios bylos atsarginiam teis jui, jeigu jis buvo teisiamojo pos d io sal je, ta iau nekeit kito
teis jo.

Teis j pasitarimo slaptumas privalomas ir patiems teis jams, nes jie neturi pagarsinti nuomoni ,
pareik t priimant nuosprend . Nuosprendyje taip pat neleid iama nurodyti teis j balsavimo
rezultat ar apie juos prane ti skelbiant nuosprend .
Teis j pasitarimo slaptumas ir nuosprend io pri mimas pasitarim kambaryje atriboja teis jus
nuo bet kokios pa alin s takos, bet kuri asmen ir pareig n ki imosi, garantuoja j
nepriklausomum ir klausym tik statymo, sutvirtina moni sitikinim teis j be ali kumu,
pakelia teismo autoritet .

Kita svarbi nuosprend io pri mimo s lyga tvirtinta BPK 301 straipsnyje - teismas nuosprendį
pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai rei kia, kad teismas
gali remtis teisiamajame pos dyje apklaust kaltinam j , nukent jusi j ir liudytoj parodymais,
ekspert ir specialist i vadomis bei paai kinimais, teisme i tirtais daiktiniais rodymais ir
dokumentais. Teismas gali nuosprendyje remtis tariamojo, nukent jusiojo ar liudytojo parodymais,
kuriuos ie asmenys ikiteisminio tyrimo metu dav ikiteisminio tyrimo teis jui, jei ie parodymai
perskaitomi teisiamajame pos dyje. Kitaip tariant, teismas nuosprendyje gali remtis tais duomenimis,
kurie teisiamajame pos dyje buvo i tirti tiesiogiai (BPK 242 straipsnis). Ar teisiamajame pos dyje
i tirti duomenys laikytini rodymais, teismas pagal rodym leistinumo ir s sajumo savybes sprend ia
nuosprend io pri mimo metu.
Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareig n surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu,
savaranki kos rodomosios reik m s teismui priimant nuosprend neturi. Vien iais duomenimis
teismas negali pagr sti priimamo nuosprend io.
Nustatydamas rodym panaudojimo ribas priimant nuosprend , statymas i kelia dar vien svarbi
s lyg – apkaltinamasis nuosprendis negali b ti pagrįstas vien tik nukentėjusi j ar liudytoj ,
kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Esm ta, kad statymo numatytos nukent jusiojo,
liudytojo, kuriam taikomas anonimi kumas, apklausos taisykl s ma iausiai pa eid ia tiesioginio
bylos rodym i tyrimo princip , ta iau tam tikrais atvejais vizualini ir akustini kli i naudojimas
gal sukelti sunkum gynybai ir menkinti tokiu b du gaunam parodym , kaip rodym , patikimum .

71
 Tod l statymas tvirtina E TT praktikoje ir daugelyje Europos valstybi galiojan i taisykl , kad
nukent jusi j , liudytoj , kuriems taikomas anonimi kumas, parodymais galima remtis tik kaip vienu
i rodym , ta iau tokie parodymai baud iamojoje byloje negali b ti lemiantys, o tuo labiau
vieninteliai rodymai.
Su rodym apimties problema, kaip nuosprend io pri mimo s lyga, susijusi dar viena taisykl .
Jeigu teismas, nuosprend io pri mimo metu nustato, kad nei samiai i tirtos kai kurios bylos
aplinkyb s, teismas gali atnaujinti įrodym tyrimą. rodym tyrimas atnaujinamas, kai pasitarim
kambaryje teismas, papildomai nei siai kin s tam tikr aplinkybi , negali priimti pagr sto sprendimo
d l kaltinamojo kalt s, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kitais svarbiais klausimais. Baig s
atnaujint rodym tyrim teismas pakartoja privalomas proced ras: i klauso baigiam sias kalbas,
suteikia paskutin od kaltinamajam, po to v l i eina pasitarim kambar priimti nuosprend io.

BPK 299 straipsnis numato teis j pasitarimo ir balsavimo tvark , kuri galioja priimant
nuosprend ius tais atvejais, kai baudžiamąją bylą nagrinėja trij teisėj kolegija. Pasitarimo ir
balsavimo tvarka sudaro s lygas, garantuojan ias teis jams visi k laisv svarstyti ir pareik ti savo
nuomon byloje.
Teis j pasitarimui ir balsavimui vadovauja teisiamojo pos d io pirmininkas. Kadangi kiekvienas
teis jas pasitarim kambaryje yra savaranki kas ir nepriklausomas, pos d io pirmininkas turi taip
organizuoti teis j pasitarim , kad kiekvieno teis jo nuomon visais svarstomais klausimais b t
i klausyta, ir tuo pa iu apsvarstymas b t koncentruotas ir produktyvus, kad neb t nei skubotumo,
nei beprasmi k diskusij . Nesutarimus, kilusius d l pasitarimo ir balsavimo tvarkos, i sprend ia
visos sud ties teismas.
Teis j pasitarimas ir balsavimas vyksta d l kaltinamojo kalt s, nusikalstamos veikos
kvalifikavimo, bausm s skyrimo ir kit dalyk , kurie turi b ti i d styti nuosprendyje. Teisiamojo
pos d io pirmininkas balsavimui gali pateikti tokius klausimus: ar padaryta nusikalstama veika, ar
kaltinamasis padar nusikalstam veik , ar kaltas kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu, ar
baustinas kaltinamasis u savo padaryt veik , kokia bausm turi b ti jam paskirta, ar turi b ti
atlyginta nusikalstama veika padaryta ala ir kt. D l kiekvieno klausimo balsuojama atskirai.
Pos d io pirmininkas spr stinus klausimus suformuluoja taip, kad juos b t galima atsakyti tik
teigiamai arba neigiamai. Ta iau kartais klausimai negali b ti i karto suformuluoti taip, kad juos
b t galima atsakyti teigiamai arba neigiamai, pavyzd iui, kokia b tent bausm turi b ti skiriama
kaltinamajam, kokio dyd io civilin ie kin reikia patenkinti. Tokiais atvejais pos d io pirmininkas
turi pasi lyti kiekvienam teis jui i sakyti savo nuomon .

72
 statymas numato balsavimo eil s tvark . Pirmas balsuoja ma iausi teis jo darbo sta turintis
teis jas. Teisiamojo pos d io pirmininkas, nesvarbu, koks jo teis jo darbo sta as, balsuoja paskutinis,
tod l jo nuomon negali paveikti kit teis j – tai yra teis j savaranki kumo ir nepriklausomumo
garantijos i rai ka.
D l vis teisiamojo pos d io pirmininko balsavimui pateikt klausim kiekvienas teis jas privalo
balsuoti. Vienam i teis j i rei kus kitoki nei kit teis j nuomon , jis neatleid iamas nuo pareigos
dalyvauti kit klausim svarstyme ir balsavime. statymas numato tik vien galimyb susilaikyti nuo
balsavimo: teis jas, balsav s prie kaltinamojo pripa inim kaltu, turi teis susilaikyti nuo balsavimo
d l bausm s skyrimo. Teis jo vidiniam sitikinimui prie taraut ir b t nelogi ka reikalauti i teis jo,
kuris mano, kad kaltinamasis nekaltas, vis tiek balsuoti d l bausm s jam skyrimo. Toks teis jas gali
nesvarstyti klausimo, ar baustinas kaltinamasis u savo padaryt nusikalstam veik , kokia b tent
bausm turi b ti paskirta kaltinamajam ir ar turi jis j atlikti. Tokiu atveju io teis jo balsas
priskiriamas prie kaltinamajam palankesn s kito teis jo nuomon s. Palankesn nuomon – tai kito
teis jo pasi lymas kaltinamajam skirti velnesn bausm s r , ma esn jos dyd ir kt.
Nuosprend io pri mimo metu klausimai i sprend iami bals dauguma, i skyrus d l laisv s
at mimo iki gyvos galvos bausm s. i bausm kaltinamajam gali b ti paskirta tik bendru sutarimu.
Teis jas, kuris nuosprend io pri mimo metu laikosi kitos nuomon s, turi teis j i d styti ra tu.
Tokia nuomon vadinama atskir ja nuomone. Atskiroji nuomon i d stoma pasitarim kambaryje
teis jui ra tu nurodant savo sprendimo ir nesutikimo su kitais teis jais motyvus. Atskiroji nuomon
skelbiant nuosprend neskaitoma, bet pridedama prie bylos. Jeigu teis jas d l nuosprend io klausim
laikosi kitos nuomon s, ta iau jos ra tu nei d sto, tokia nuomon nelaikoma atskir ja nuomone
(papras iausiai tai yra „nuomon “). Teis jas, lik s kitos nuomon s, privalo pasira yti priimt
nuosprend – nesvarbu, ar nuomon i d styta ra tu (atskiroji nuomon ), ar teis jas j parei k od iu.
Kai byl nagrin ja vienas teis jas, jis nuosprend taip pat priima pasitarim kambaryje, ta iau tai
atlieka be specialios proced ros, nes tokioje situacijoje jos ir b ti negali..
Po to, kai teismas kolegialiai arba teis jas vienas apsvarsto ir i sprend ia klausimus nuosprend iui
priimti, sura omas nuosprendis. Nuosprend kolegialiai nagrin toje byloje gali sura yti pos d io
pirmininkas, taip pat bet kuris priimant nuosprend dalyvav s teis jas. Kai nuosprend priima vienas
teis jas jis pats j ir sura o. Nuosprendis gali b ti sura ytas ranka su s lyga, kad jis bus skaitomas ne
tik j sura iusiam, bet ir kitiems asmenims. Taip pat nuosprendis gali b ti atspausdintas.
Nuosprend io originalas (sura ytas ranka, ar atspausdintas) visada lieka prie baud iamosios bylos.
Nuosprendis turi b ti logi kas, ai kus, pakankamai glaustas, bet ir i samus. Nuosprend pasira o
visi j pri m teis jai, taip pat, kaip buvo min ta, teis jas, kuris laikosi kitos nuomon s. Paprastai
nuosprendis sura omas be i taisym . Jeigu i kyla b tinumas i taisyti klaid ir is i taisymas turi
73
esmin reik m (pavyzd iui, d l laisv s at mimo bausm s trukm s), tokiais atvejais tur t b ti
perra ytas atitinkamas nuosprend io lapas. Kitais atvejais nuosprend io i taisymai turi b ti pa iame
nuosprendyje aptarti ir vis teis j pasira yti.

4.3. Nuosprendži r šys

Pirmosios instancijos teismas priima trij r i nuosprend ius:
1) apkaltinamuosius,
2) i teisinamuosius,
3) nuosprend ius, kuriais baud iamoji byla nutraukiama, o kaltinamasis atleid iamas nuo
baud iamosios atsakomyb s;

Teismas taip pat nuosprend iu nutraukia baud iam j byl , jeigu bylos nagrin jimo teisme metu
nustatoma, kad kaltinamasis pagr stai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ta iau d l
ios nusikalstamos veikos su jo apkaltinamojo nuosprend io pri mimo senaties terminas17.

Pirmosios instancijos teismo nuosprend i r ys ir j pri mimo pagrindai numatyti BPK 303
straipsnyje.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tais atvejais, kai teismas nustato nusikaltimo ar
baud iamojo nusi engimo po ymius kaltinamojo veikoje ir kai rodo, kad kaltinamasis yra kaltas d l
nusikalstamos veikos padarymo. Apkaltinamasis nuosprendis turi b ti pagr stas patikimais
rodymais, gautais i tyrus visas byloje kilusias versijas, i ai kinus ir vertinus buvusius
prie taravimus. Taigi apkaltinamasis nuosprendis priimamas, kai rodytas kaltinamojo kaltumas, t. y.
kad asmuo nusikalstam veik padar neb damas nepakaltinamas. Kartu su tuo reikia pasteb ti, kad
apkaltinamasis nuosprendis gali b ti priimamas ir d l ribotai pakaltinamo asmens. Asmen teismas
pripa sta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK u draust veik tas asmuo d l psichikos
sutrikimo, kuris n ra pakankamas pagrindas pripa inti j nepakaltinamu, negal jo visi kai suvokti
pavojingo nusikalstamos veikos pob d io ar valdyti savo veiksm . Tad tai, pripa in s asmen ribotai
pakaltinamu teismas gali priimti apkaltinam j nuosprend ir BK 18 straipsnyje numatytais atvejais
atitinkamai velninti bausm .

17
Min ta, kad kai suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui, kaltinamas reikalauja tęsti procesą, baud iamoji byla
negali b ti nutraukiama nutartimi. Toks reguliavimas buvo tvirtintas BPK 2017-11-28 gyvendinant Konstitucinio
Teismo 2016-06-27 nutarim , kuriuo kai kurios BPK nuostatos (nenuma iusios galimyb s kaltinamajam siekti
i teisinimo) buvo pripa intos prie taraujan iomis Konstitucijai.

74
 Apkaltinamasis nuosprendis yra dviej r i : 1) apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam
paskiriama bausm , 2) apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis atleid iamas nuo bausm s
atlikimo.
Paprastai yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskiriama bausm .
B tent tokiu apkaltinamuoju nuosprend iu galutinai gyvendinamas vienas i baud iamojo proceso
paskirties element – teisingai nubausti nusikalstam veik padarius asmen .
Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis atleid iamas nuo bausm s atlikimo, priimamas
itin retais atvejais jei kaltinamasis iki nuosprend io pri mimo suserga sunkia nepagydoma liga, d l
kurios jam bausm b t atlikti per sunku. iuo atveju teismas, priimdamas apkaltinam j nuosprend ,
paskiria tokiam asmeniui bausm ir atleid ia j nuo bausm s atlikimo. Spr sdamas klausim
teismas atsi velgia padarytos nusikalstamos veikos sunkum , nuteistojo asmenyb ir ligos pob d
(BK 76 straipsnio 1 dalis). Asmens susirgimas sunkia nepagydoma liga turi b ti patvirtintas oficialia
sveikatos prie i ros staigos pa yma arba ekspert komisijos i vada su juose nurodyta kaltinamojo
ligos diagnoze.
Nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, priimamas, kai teismas teisiamajame
pos dyje nustato Baud iamajame kodekse numatytus pagrindus atleisti kaltinam j nuo
baud iamosios atsakomyb s. Pagal atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrind pob d juos
galima padalinti dvi grupes: 1) atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrindai, numatyti BK
Bendrojoje dalyje, 2) atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrindai, numatyti BK
Specialiojoje dalyje.
Reikia pasteb ti, kad esant BK Bendrojoje dalyje numatytiems pagrindams byla gali b ti teisme
nutraukiama ne tik nuosprend iu, bet ir nutartimi pradiniame teismo proceso etape – bylos parengimo
nagrin ti teisme metu. Jeigu iame etape sprendimas nebuvo priimtas, nors ir buvo pagrindo, arba
pagrindas atleisti nuo baud iamosios atsakomyb s paai k jo v lesniame etape – teisiamajame
pos dyje – byla nutraukiama tik nuosprend iu. Esant BK Specialiojoje dalyje numatytiems
pagrindams teisme byla nutraukiama tik nuosprend iu.
Nuosprendis nutraukti byl priimamas laikantis bendr j visiems nuosprend iams taikom
pri mimo s lyg ir tvarkos.

Išteisinamasis nuosprendis priimamas 2 atvejais:

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baud iamojo nusi engimo po ymi ,
2) jeigu ne rodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam veik .

75
 Pirmuoju atveju teismas priima i teisinam j nuosprend , jeigu pripa sta, kad vykio, d l kurio
buvo daromas tyrimas, i viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba vykis buvo, ta iau n ra vis po ymi ,
kad t vyk b t galima laikyti nusikaltimu ar baud iamuoju nusi engimu.
Antruoju atveju teismas priima i teisinam j nuosprend , kai konstatuoja, kad nusikalstama veika,
kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo.
I teisinimas tuo pagrindu nerei kia, kad kaltinamasis paliekamas tariamuoju. Pagal savo teisinius
padarinius ne rodytas kaltumas tolygus rodytam nekaltumui. Tai atspindi humani k Konstitucijoje
tvirtint nekaltumo prezumpcijos nuostat .
Kaltinamojo i teisinimas visais nurodytais pagrindais turi vienod teisin gali : kaltinamasis
pripa stamas nekaltu. Ta iau savo turiniu i teisinimo pagrindai skiriasi vienas nuo kito, tod l jie turi
b ti tiksliai ir ai kiai nurodyti nuosprendyje. Nuo i teisinimo pagrindo priklauso civilinio ie kinio
i sprendimas (BPK 115 straipsnis).
Jeigu i teisinamasis nuosprendis priimtas d l to, jog ne rodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant
nusikalstam veik , o i veik padar s asmuo lieka neai kus, teismas po nuosprend io siteis jimo
byl perduoda prokurorui, kad is imt si priemoni t nusikalstam veik padariusiam asmeniui
nustatyti.
Vieno teisiamojo pos d io metu byloje gali b ti priimtas tik vienas nuosprendis. Jeigu
kaltinamasis, kaltinamas keli nusikaltim padarymu, d l vienos i j i teisinamas, o d l kitos
pripa stamas kaltu, teismas priima vien nuosprend , kuriame apie kaltinamojo nuteisim nurodoma
pagal vien kaltinim , o i teisinim – pagal kit . Toks nuosprendis laikomas apkaltinamuoju. Jeigu
byloje yra keli kaltinamieji ir vieni i j pripa stami kaltais, o kitus teismas i teisina, tai nuteistojo
at vilgiu toks nuosprendis laikomas apkaltinamuoju, o i teisint at vilgiu – i teisinamuoju. Jeigu
grupin je byloje vien kaltinam j at vilgiu priimamas prastinis nuosprendis (apkaltinamasis ar
i teisinamasis) o kit – nutraukiama byla, priimamas vienas procesinis dokumentas – nuosprendis,
kurio apra omojoje ir rezoliucin je dalyse i d stomi atitinkami skirting sprendim turinio
elementai.

4.4. Nuosprendžio forma ir turinys

Nuosprend io turin reglamentuoja statymas, o nuosprend io forma i rei kia jo turin . Tai rei kia,
kad nuosprend io turinys ir forma turi b ti taisyklingi. Tik toks nuosprendis gali atlikti savo procesin
ir visuomenin paskirt .
Nuosprend io turinys – jame i d stytos aplinkyb s ir teismo sprendimai d l j , priimti i samiai ir
ne ali kai i tyrus tas aplinkybes ir objektyviai vertinus visus bylos rodymus.

76
 Nuosprend io forma – nuosprend io sura ymo b das, jo kalba, vidin logika, atskir jo dali ir
kiekvienoje dalyje i d styt teigini eili kumas. Nuosprend io forma turi atskleisti nuosprend io
turin , atitikti j . Jeigu forma neatitinka turinio, gali b ti i kreipta nuosprend io prasm .
Pagal turin ir form teismo nuosprendis turi b ti teis tas, pagr stas, teisingas ir tikinantis.
Nuosprendis turi b ti formuluojamas taip, kad kiekvienam b t ai ku, u k ir kokiu pagrindu
kaltinamasis nuteistas ar i teisintas, kokia bausm jam paskirta, kur jis tur s j atlikti.
Nuosprend io formai atskirai dar keliami tam tikri reikalavimai. Nuosprendis turi b ti logi kas,
trumpas, bet pakankamai i samus. Nuosprendis turi b ti para ytas ai kiais, suprantamais ne tik
teisininkui, bet ir neturintiems teisini ini asmenims posakiais, be gramatini ir stiliaus klaid ..
Visi teisiniai ir kiti special s terminai turi b ti vartojami tiksliai.
Nuosprend sudaro angin , apra omoji ir rezoliucin dalys, kurios turi derintis viena su kita;
nuosprendis turi sudaryti viening sistem . Vienoje nuosprend io dalyje neturi b ti apra oma tai, kas
turi b ti i d styta kitoje. Nuosprendis turi b ti sura omas taip, kad jame b t duotas teigiamas ar
neigiamas atsakymas visus pareik to kaltinimo dalykus.

4.4.1. Įžanginė nuosprendžio dalis (BPK 304 straipsnis)

i dalis prasideda po dokumento pavadinimo ir sura oma laikantis statyme nustatytos eil s
tvarkos. angin je dalyje nurodoma:
1. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu. Toks nurodymas nuosprend iui suteikia
ypatingos valstybin s svarbos akto reik m , pakelia jo autoritet visuomen s akyse.
2. Nuosprendžio priėmimo laikas ir vieta. Nuosprend io pri mimo laikas – tai konkreti data (metai,
m nuo, diena), kada nuosprendis pasira omas. Paprastai jis sutampa su nuosprend io paskelbimo
laiku. Turi b ti nurodoma ta diena, kada nuosprendis pasira omas ir skelbiamas, bet ne bylos
nagrin jimo ar nuosprend io sura ymo laikotarpis. Nuosprend io pri mimo vieta – tai miesto,
kuriame buvo nagrin jama byla, pavadinimas.
3. Nuosprendį priėmęs teismas ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviai: teismo pavadinimas, teis j ,
pos d io sekretoriaus, prokuroro, gyn jo, nukent jusiojo, civilinio ie kovo, civilinio atsakovo ir j
atstov , kaltinamojo atstovo pagal statym , vert jo vardai ir pavard s.
4. Kaltinamojo asmens duomenys: kaltinamojo vardas, pavard , gimimo data ir vieta, asmens
kodas, pilietyb , tautyb , gyvenamoji vieta, i silavinimas, eimin pad tis, duomenys apie teistum
ir kitokie duomenys apie j , turintys reik m s bylai. angin je dalyje duomenys apie kiekvien
kaltinam j turi b ti patvirtinti dokumentais ar kitokiu b du ir neturi kelti joki abejoni . Bausm turi
b ti paskirta b tent tam asmeniui, kuris padar nusikalstam veik .

77
 5. Baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamasis
kaltinamas. angin dalis baigiama tiksliai pa ymint BK straipsnius, j dalis ir punktus, nurodytus
teismo nutartyje perduoti byl nagrin ti teisiamajame pos dyje. Jeigu statymo redakcija pasikeit ,
tai nurodoma galiojusi veikos padarymo metu statymo redakcija.

4.4.2.Aprašomoji nuosprendžio dalis (BPK 305 straipsnis)

Tai centrin nuosprend io dalis, kurioje i d stomos ir analizuojamos bylos aplinkyb s, vertinami
rodymai, motyvuojamos teismo i vados. Apra omosios nuosprend io dalies turinys skiriasi pagal
tai, ar nuosprendis yra apkaltinamasis, ar i teisinamasis, ar nuosprend iu nutraukiama byla.
Apkaltinamojo nuosprendžio apra omojoje dalyje nurodoma:
1. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nusikalstamos veikos aplinkybi samprata
apima: jos padarymo viet , laik , b d , padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Nusikalstamos veikos
aplinkyb s turi b ti i d stytos trumpai, tiksliai, ai kiai. Nusikalstamos veikos padarymo laikas
nurodomas kiek galima konkre iau, pa ymint metus, m nes , dien , valand , o kartais ir minut . Tais
atvejais, kai nusikalstama veika t siasi tam tikr laiko tarp , turi b ti nurodyta veikos prad ia ir
pabaiga. Nusikalstamos veikos padarymo vieta – miestas, rajonas, seni nija, kaimas, gatv , namas,
butas. Kai kuriais atvejais reikia nurodyti dar tikslesn nusikalstamos veikos padarymo viet .
Nurod ius nusikalstamos veikos padarymo laik ir viet , apra oma pati nusikalstama veika (jos
b das, padariniai ir kt.). ioje nuosprend io vietoje teismo nustatyta veika turi b ti apra yta taip, kad
ji atitikt baud iamojo statymo dispozicijos turin , t. y. reikia nurodyti visus, tiek pagrindinius, tiek
ir fakultatyvinius nusikalstamos veikos sud ties elementus, nusikalstamos veikos vykdymo laipsn
ir visa, kas reik minga nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Jeigu buvo padarytos kelios veikos, jos gali
b ti i d stomos chronologine tvarka arba teismas gali pasirinkti ir kit j i d stymo tvark , jei taip
patogiau sura yti nuosprend . Jei keli kaltinamieji padar nusikalstamas veikas bendrai, j veiksmai
turi b ti apra yti taip, kad nekilt abejoni , kokius konkre ius veiksmus atliko kiekvienas i j .
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. iame apkaltinamojo nuosprend io
apra omosios dalies skyriuje d stomi tik teisiamajame pos dyje i nagrin ti rodymai. Jie
analizuojami bei vertinami ir j pagrindu daromos i vados apie faktines bylos aplinkybes. rodym
d stymas prasideda nuo kaltinamojo parodym d l jam i kelt kaltinim . Jeigu kaltinamasis
prisipa sta kaltu, tas neatleid ia teismo nuo pareigos nuosprendyje nurodyti rodymus,
patvirtinan ius jo prisipa inim . Vien tik kaltinamojo prisipa inimo (kaip ir bet kokio kitokio
vienintelio rodymo) nepakanka i vadai apie jo kaltum padaryti. Be kaltinamojo parodym
nuosprendyje nurodomi ir kiti rodymai, kuriais grind iamos teismo i vados, t. y. i d stomi
nukent jusi j ir liudytoj parodymai, ekspert ir specialist i vados, taip pat i tirt daiktini
78
rodym bei dokument rezultatai. Tokie rodymai turi b ti i d styti logi kai ir nuosekliai,
atskleid iant j esm . Nereikia parodym perpasakoti arba min ti bylai nereik ming kitoki
rodym detali , nes tai be reikalo apsunkina nuosprend . Kita vertus, neleid iama, neatskleidus
rodym turinio, nuosprendyje apsiriboti tik rodym altini i vardijimu (pavyzd iui, paminint tik
nukent jusi j ir liudytoj pavardes). Jeigu teismas, darydamas i vadas, vienais rodymais remiasi, o
kitus atmeta, jis turi i analizuoti tarp rodym esan ius prie taravimus ir nurodyti motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmeta tuos ar kitus rodymus.
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nuosprendyje reikia nurodyti motyvus,
kuriais vadovavosi teismas, kvalifikuodamas nusikalstam veik pagal atitinkam BK straipsn , jo
dal ar punkt . Teismas taip pat privalo motyvuoti i vad , kad kaltinamasis padar b tent i
baud iamojo statymo numatyt veik . Motyvai turi b ti suformuluoti taip, kad jie atspind t
atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje nurodytus po ymius ir tas byloje nustatytas aplinkybes, kurios
atitinka tokius po ymius. Priimant nuosprend d l keli kaltinam j arba vieno kaltinamojo, kuris
padar kelias nusikalstamas veikas, motyvai d l kiekvieno kaltinamojo ar kiekvienos nusikalstamos
veikos nurodomi atskirai.
4. Bausmės skyrimo motyvai. Skiriant bausm reikia motyvuoti: 1) laisv s at mimo bausm s
skyrim , jeigu BK atitinkamo straipsnio sankcija numato ir kitas bausmes, nesusijusias su laisv s
at mimu; 2) kaltinamojo pripa inim pavojingu recidyvistu; 3) velnesn s, negu statymo numatyta,
bausm s skyrim ; 4) baudos, are to ar laisv s at mimo vykdymo atid jim ; 5) laisv s at mimo
bausm s atlikimo staigos pasirinkim .
Toks yra tradicinio apkaltinamojo nuosprend io, kuriuo skiriama bausm , turinys. Ta iau dar yra
speciali apkaltinamojo nuosprend io kategorija – tai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistasis
atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Tokio nuosprend io apra omoji dalis yra specifin (BPK 305
straipsnio 2 dalis). Joje nurodomi jau min ti dalykai (nusikalstamos veikos aplinkyb s, rodymai,
veikos kvalifikavimas). Taip pat nurodoma sunki nepagydoma liga, kuria serga nuteistasis.
Konstatuojama, kad liga patvirtinta sveikatos prie i ros staigos pa yma arba ekspert komisijos
i vada, nurodant, kad ie dokumentai teisiamajame pos dyje buvo i tirti ir vertinti. Po to i d stomi
teismo motyvai, kod l d l sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bausm atlikti b t per sunku, ir
daroma i vada atleisti nuteist j nuo bausm s atlikimo. Jeigu atleid iant nuo bausm s atlikimo
skiriama nuteistajam baud iamojo poveikio priemon , numatyta BK 82 straipsnyje, nuosprend io
apra omojoje dalyje nurodomi tos priemon s skyrimo motyvai.
Išteisinamojo nuosprendžio apra omojoje dalyje nurodoma:
1. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. I teisinamojo nuosprend io
apra omoji dalis pradedama i d stant kaltinim , d l kurio byla buvo perduota teismui. Tai nurodyti
79
yra logi ka, kadangi nuosprendyje turi b ti atsakyta klausim , ar kaltinamasis kaltas ar nekaltas d l
veik , kurios jam buvo ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotos; nenurod ius kaltinimo tez s
i teisinamasis nuosprendis b t nesuvokiamas. statymas reikalauja nurodyti kaltinimo, d l kurios
kaltinamasis buvo perduotas teismui, esm . Tod l detaliau d styti visas kaltinimo aplinkybes ta
apimtimi, kuria jos nu viestos kaltinamajame akte, n ra b tina. Rei kia, ta nuosprend io vieta tur t
b ti trumpa. Pavyzd iui, i teisinant tuo pagrindu, kad nebuvo paties nusikalstamo vykio, paprastai
pakanka pateikti bendr kaltinimo vaizd , nes kokios nors detal s iuo atveju atrodyt nereikalingos
ir beprasmi kos. Ta iau kartais kaltinimo esm tenka i d styti pla iau. Pavyzd iui, i teisinant d l
nusikaltimo ar baud iamojo nusi engimo po ymi nebuvimo veikoje, kai teismas kitaip nei
ikiteisminis tyrimas, vertina bylos faktus, matyt, tikslinga apra omojoje dalyje i d styti kaltinimo
turin , kad b t galima j pagr stai i analizuoti baud iamojo statymo po i riu.
2. Teismo nustatytos bylos aplinkybės. I d s ius kaltinimo, d l kurio kaltinamasis buvo perduotas
teismui, esm , apra omojoje dalyje i d stomos teismo nustatytos aplinkyb s, kurios buvo i tikr j .
ia b tina konkre iai ir tikrai i d styti kaltinamojo veiksmus (ar neveikim ), jeigu jis i teisinamas
d l to, kad jo veikoje n ra nusikaltimo ar baud iamojo nusi engimo po ymi . I teisinant nenusta ius
kaltinamojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, suprantama, svorio centras teks rodym analizei.
3. Įrodym įvertinimo motyvai. I teisinamajam nuosprendyje teismas pateikia rodymus, kuriais
nustatomos faktin s bylos aplinkyb s ir kurie yra pagrindas i teisinti kaltinam j . Kadangi tie
rodymai, matyt, prie tarauja rodymams, kuriais grind iamas kaltinimas, teismas privalo nurodyti
motyvus, kod l jis remiasi i teisinan iais, o ne apkaltinan iais rodymais.
4. Teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Teismas neturi teis s ra yti nuosprend
formuluo i , kurios leid ia suabejoti kaltinamojo nekaltumu. Nurodant i vad d l kaltinamojo
i teisinimo turi b ti pa ym tinas vienas i i teisinimo pagrind : nepadaryta veika, turinti nusikaltimo
ar baud iamojo nusi engimo po ymi arba nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant
nusikalstam veik . I teisinamojo nuosprend io apra omojoje dalyje i vada d l kaltinamojo
i teisinimo turi b ti pagr sta bylos aplinkybi ir rodym analize.

Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama apra omojoje dalyje nusikalstamos veikos
aplinkyb s ir rodymai i d stomi tokia apimtimi ir tvarka kaip ir apkaltinamojo nuosprend io
apra omojoje dalyje; taip pat pateikiama bendresnio pob d io i vada apie nusikalstamos veikos
kvalifikavim .
Po to nurodomas atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrindas, numatytas viename i BK
straipsni . Kartu su tuo i d stomi tam tikro atleidimo nuo baud iamosios atsakomyb s pagrindo
taikymo motyvai, atsi velgiant bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenyb bei materialiosios teis s
80
norm suformuluotus nurodyt pagrind taikymo kriterijus ir s lygas. Jeigu nutraukiant baud iam j
byl skiriama baud iamojo poveikio priemon (BK 67 straipsnis) ar aukl jamojo poveikio priemon
(BK 82 straipsnis), apra omojoje dalyje nurodomi tos priemon s skyrimo motyvai.
statymas reikalauja, kad bet kokios r ies nuosprend io apra omojoje dalyje turi b ti nurodyti
motyvai, pagrind iantys sprendim d l nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo. ioje dalyje
gali b ti i d stytos ir kitos svarbios aplinkyb s bei sprendim argumentai (pavyzd iui, d l daikt kaip
rodym likimo, proceso i laid ir kt.)
Tais atvejais, kai nuosprendžiu byla nutraukiama suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
terminui - nurodomi duomenys apie su jus apkaltinamojo nuosprend io pri mimo senaties termin .

4.4.3.Rezoliucinė nuosprendžio dalis (BPK 307 straipsnis)

Rezoliucin nuosprend io dalis – baigiamoji jo dalis, kurioje nurodomi teismo sprendimai visais
klausimais, kuriuos teismas turi i spr sti i nagrin j s baud iam j byl . Kadangi ioje dalyje
suformuluoti teismo sprendimai turi b ti vykdyti, ji turi b ti sura yta taip, kad nuosprend io
vykdymo metu nekilt joki abejoni , kurias reik t specialiai i ai kinti. Rezoliucin s nuosprend io
dalies turinys, priklausomai nuo nuosprend io r ies, turi savo specifik .
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: kaltinamojo vardas ir pavard ;
sprendimas pripa inti kaltinam j kaltu; baud iamasis statymas, pagal kur jis pripa stamas kaltu;
sprendimai d l bausm s, baud iamojo poveikio priemon s, taip pat su mimo skaitymo bausm s
laik ; sprendimas kaltinam j pripa inti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripa sta;
sprendimas d l kardomosios priemon s nuteistajam, kol siteis s nuosprendis.
Kai keli nusikalstam veik padarymu kaltinamas kaltinamasis d l vien veik padarymo
pripa stamas kaltu, o d l kit – ne, nuosprend io rezoliucin je dalyje turi b ti tiksliai nurodoma, d l
kuri veik padarymo jis nuteisiamas, d l kuri – i teisinamas.
Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo
rezoliucinėje dalyje pirmiausia taip pat nurodomas kaltinamojo vardas ir pavard , sprendimas
pripa inti kaltinam j kaltu ir baud iamasis statymas, pagal kur jis pripa stamas kaltu. Po to
nurodomas sprendimas skirti bausm bei sprendimas atleisti nuteist j nuo jos atlikimo, sprendimas
d l procesini prievartos priemoni panaikinimo, sprendimas d l baud iamojo poveikio priemon s
ar aukl jamojo poveikio priemon s skyrimo, kai tam yra pagrindo.
Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: kaltinamojo vardas ir pavard ;
sprendimas i teisinti kaltinam j ir i teisinimo pagrindas; sprendimas d l procesini prievartos
priemoni panaikinimo. Jeigu asmuo buvo suimtas, jis paleid iamas teismo pos d i sal je;
sprendimas apie tai turi b ti sura ytas rezoliucin je dalyje.
81
 Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma: nuo
baud iamosios atsakomyb s atleisto asmens vardas ir pavard ; sprendimas atleisti asmen nuo
baud iamosios atsakomyb s; sprendimas d l baud iamojo poveikio priemon s ar aukl jamojo
poveikio priemon s skyrimo, kai tam yra pagrindo; sprendimas d l procesini prievartos priemoni
panaikinimo. Jeigu kaltinamasis suimtas, rezoliucin je dalyje nurodoma, kad jis paleid iamas
pos d i sal je.
Be i vardyt sprendim vis r i nuosprend i rezoliucin se dalyse reikiamais atvejais turi b ti
i d styti teismo sprendimai d l nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo, daiktini rodym
likimo, proceso i laid atlyginimo. Kiekvienas nuosprendis turi b ti u baigiamas nurodymu apie
nuosprend io apskundimo tvark ir terminus.
Tais atvejais, kai nuosprendžiu byla nutraukiama suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
terminui – rezoliucin je dalyje nurodomas sprendimas nutraukti byl , nes su jo apkaltinamojo
nuosprend io pri mimo senaties terminas.

4.5. Nuosprendžio paskelbimas

Dabar galiojan ios nuosprend io paskelbimo taisykl s BPK buvo tvirtintos po min to
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs jo 21 d. nutarimo, kuriuo, be kit dalyk , buvo i ai kinta, kad
teismo baigiamieji aktai gali b ti skelbiami, tik kai visi teismo sprendimo pri mimo motyvai yra
i d styti ra tu ir teismo baigiamasis aktas yra pasira ytas vis teis j . Nuosprend io paskelbimas yra
b tinas teismo veiksmas, nes nepaskelbtas nuosprendis nelaikomas galiojan iu, jis n ra teisingumo
vykdymo aktas. Teismo nuosprendis visada skelbiamas vie ai, net tuo atveju, kai byla buvo
nagrin jama teisme nevie ai. Apie nuosprend io paskelbimo laik teismas privalo prane ti i anksto,
i eidamas pasitarim kambar priimti nuosprend io, o jeigu teis j kolegijai reikia platesn s
diskusijos d l to, kiek laiko gali u trukti nuosprend io pri mimas ir sura ymas, teis j kolegija gali
i eiti pasitarim kambar tartis d l nuosprend io paskelbimo datos. iuo atvej , teis j kolegija,
apsisprendusi d l nuosprend io paskelbimo datos, gr ta teismo pos d io sal ir prane a
nuosprend io skelbimo dat ir laik . Nustatydamas paskelbimo laik teismas privalo atsi velgti
nuosprend io apimt , sprend iam klausim sud tingum ir pan. Kaip beb t , teismas privalo sp ti
parengti nuosprend iki u planuoto paskelbimo momento. BPK 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
nuosprendis turi b ti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dien nuo prane imo apie jo
paskelbimo laik ir viet dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatyt
manomai trumpiausi laik , bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas.
Pasira s nuosprend , i anksto prane tu laiku teismas gr ta teismo pos d i sal ir teisiamojo ir
byl nagrin j s teis jas, o jei byl buvo nagrin jama trij teis j kolegijos, tai vienas i kolegijos
82
nari paskelbia nuosprend . Nuosprendis turi b ti skelbiamas dviem b dais: 1) perskaitomas visas
arba 2) perskaitoma angin ir rezoliucin dalys, o priimto nuosprend io motyvai paai kinami
od iu, prireikus perskaitant atskiras nuosprend io apra omosios dalies vietas.
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs jo 21 d. nutarime yra pabr ta, kad „...svarbiausia yra ne tai,
kad visas baigiamasis teismo aktas (inter alia visi j pagrind iantys argumentai – jo pri mimo
motyvai) b t perskaitomas balsiai teismo pos d i sal je, bet tai, kad jis visas b t sura ytas dar
prie oficialiai priimant t baigiam j teismo akt – dar prie teis jams balsuojant d l jo ir j pasira ant
ir dar prie t baigiam j teismo akt vie ai paskelbiant, taip pat tai, kad i kart po teismo pos d io,
kuriame atitinkamas baigiamasis teismo aktas buvo paskelbtas, nedelsiant, t. y. per proting ir
trumpiausi manom laik , tas baigiamasis teismo aktas (jo nuora as) b t prieinamas bylos alims,
taip pat kitiems proceso dalyviams, kuriems tas baigiamasis teismo aktas tiesiogiai sukelia kokius
nors teisinius padarinius, institucijoms, turin ioms vykdyti atitinkamus teismo sprendimus“.
Visi teismo pos d i sal je esantys asmenys nuosprend i klauso stov dami. is reikalavimas
netaikomas teismui – teis jai nuosprend io skelbimo metu s di. Teisiamojo pos d io pirmininko
leidimu pos d i sal je esantys ligoti asmenys nuosprend gali i klausyti s d dami.
Skelbiant nuosprend kaltinamasis, prokuroras ir gyn jas privalo b ti pos d i sal je, ta iau
teismas turi teis nuosprend skelbti ir iems bylos nagrin jimo teisme dalyviams neatvykus
nuosprend io paskelbim (BPK 308 straipsnio 3 dalis).
Nuosprend io paskelbimas baigiamas tuo, kad teis jas, paskelb s nuosprend , i ai kina
nagrin jimo teisme dalyviams nuosprend io apskundimo tvark ir terminus, o kaltinamajam – dar ir
paskirt bausmi vykdymo ypatumus. Be to, teisiamojo pos d io pirmininkas, tais atvejais, kai
nuteistajam paskiriama reali are to arba laisv s at mimo bausm , BPK 308 straipsnio 5 dalyje
nustatyta tvarka privalo i siai kinti, ar nukent jusysis pageidauja, kad jam b t prane ta apie b sim
nuteistojo paleidim laisv .
Nuosprend io paskelbimas sukelia svarbius teisinius padarinius: nuo jo paskelbimo prasideda
nuosprend io apeliacinio apskundimo termino eiga; paskelbtas nuosprendis tampa procesiniu aktu,
kur pakeisti galima tik statymo nustatyta tvarka; paskelbus nuosprend teismas privalo paleisti i
su mimo asmen , kuris iuo nuosprend iu i teisinamas arba atleistas nuo bausm s atlikimo, arba
kitais BPK 309 straipsnyje numatytais atvejais.
Kaip min ta Konstitucinis Teismas yra nurod s, kad per proting ir trumpiausi manom
laik , baigiamasis teismo aktas (jo nuora as) turi b ti prieinamas bylos alims. gyvendinant iuos
nurodymus BPK 310 straipsnyje nustatyta, kad:
1) nuosprend io nuora ai tuojau po paskelbimo teikiami i teisintajam, nuteistajam ar
asmeniui, kuriam byla nutraukta;
83
 2) jeigu ie asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepri m tuojau po
paskelbimo, nuosprend io nuora ai jiems turi b ti teikti ar i si sti ne v liau kaip per penkias dienas
nuo nuosprend io paskelbimo dienos.
3) kitiems asmenims, dalyvavusiems byl nagrin jant teisme, nuosprend io nuora ai j
pra ymu teikiami tuojau po nuosprend io paskelbimo ar i siun iami per penkias dienas nuo tokio
pra ymo gavimo.
Nemokan iam lietuvi kalbos i teisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta turi
b ti teikiamas suprantam kalb i verstas nuosprend io nuora as. Vertimas turi b ti padarytas per
manomai trumpiausi laik . BPK 310 straipsnyje numatytas penki dien terminas i versto nuora o
teikimui netaikomas.

84