Baudiamojo proceso dalyviai

(valstybins institucijos galiotos atlikti baudiamj

persekiojim bei nagrinti bylas)
Baudiamasis procesas tai statym nustatyta parengtinio tyrimo staig,
prokuratros, teismo veikla pradedant ir atliekant ikiteismin tyrim, nagrinjant byl
teisme bei vykdant nuosprend.
I tokios svokos suvokiam, kad procesas vis pirm tai veikla, tam
tikras procesas, judjimas. Ta veikla nevyksta pati savaime. Joje turi kakas
dalyvauti, btent j kakas turi pradti, vliau atlikti ir pan. Taigi pati lakonikiausia
baudiamojo proceso svoka pateikia tam tikr bp subjekt sra.
Taiau BP teorijoje subjekto (dalyvio) svoka nra nusistovjusi. Tai
probleminis klausimas ir studijuodami teisin baudiamojo proceso literatra galima
rasti vairi samprotavim dl baudiamojo dalyvi svokos, klasifikacijas.
Baudiamojo proceso veikloje dalyvauja tam tikros institucijos bei
asmenys ir dalyvaudami toje veikloje tiksliau tapdami proceso subjektais gyja tam
tikras teises ir pareigas. Mint subjekt procesin padtis taip pat yra skirtinga ir
priklauso nuo j dalyvavimo procese vaidmens, paskirties bei tikslo baudiamojoje
byloje.
BPT vadovlyje nurodyta, kad Tyrim atliekantys pareignai, byl
nagrinjantis teismas, proces traukti ar savo iniciatyva stoj asmenys yra
vadinami proceso subjektai. Proceso subjektais laikomi tos valstybs institucijos ir
pareignai bei tie asmenys, kurie baudiamojo proceso metu turi tam tikras teises ir
pareigas. Taip pat, vadovlyje nurodyta, kad proceso subjektai gali bti vadinami
baudiamojo proceso dalyviais ir i svoka turi bti suprantama plaija prasme.
Toki proceso dalyvi yra kelet ir gali bti skirstomi vairias grupes ir
prasmingiausias skirstymas pagal proceso subjekt (dalyvi plaija prasme)
procesins veiklos paskirt, btent:
1. valstybs institucijos ir pareignai; (Teismas, ikiteisminio tyrimo
teisjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo staigos ir j pareignai).
2. proceso dalyvius (siaurja prasme); (tariamasis, baudiamojon
atsakomybn traukiamas juridinis asmuo, kaltinamasis, gynjas,
nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis
atsakovas, taip pat j atstovai).
3. kitus baudiamajame procese dalyvaujanius asmenis. (Liudytojas,
specialistas, ekspertas, vertjas, teismo posdio sekretorius ar
sekretor, visuomens atstovai)
BPK 39 straipsnis. Teisjas
yra Lietuvos Aukiausiojo Teismo
pirmininkas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisjas; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos
apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisjas;
1

apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos

teismo teisjas; apylinks teismo pirmininkas, apylinks teismo pirmininko
pavaduotojas, apylinks teismo teisjas.
BPK 40 straipsnis. Teismas yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas,
Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinks teismas.
Taip pat Teismas yra: apylinks teismo teisjas ar apylinks teismo teisj
kolegija, apygardos teismo teisjas ar apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegija, nagrinjantys baudiamsias bylas pirmja instancija; apygardos
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, nagrinjanti bylas apeliacine
tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo teisjas ar io teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegija, nagrinjantys bylas apeliacine tvarka; Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus trij ar iplstin septyni teisj kolegija arba
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija,
nagrinjanios bylas kasacine tvarka.
BPK 32 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas yra apylinks teismas
ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprend, iskyrus apygardos teism,
kompetenting nagrinti byl apeliacine tvarka.
BPK 12 straipsnis. Apeliacin instancija Lietuvos apeliacinis teismas ir
apygardos teismai, kurie nagrinja skundus dl nesiteisjusi pirmos instancijos
teism nuosprendi ir nutari.
BPK 24 straipsnis. Kasacin instancija Lietuvos Aukiausiasis
teismas, kuris nagrinja bylas pagal skundus dl siteisjusi nuosprendi ar
nutari.
Auktesnysis teismas (BPK 16 str.) kuris BPK nustatyta tvarka nagrinja
ir sprendia klausimus dl emesni teism nutari, tai dl apylinks teismo
nutari apygardos teismas, dl apygardos teismo Lietuvos apeliacinis teismas.
BPK 221 straipsnis. Teismo sudtis Apylinki teismuose baudiamsias
bylas nagrinja vienas teisjas, iskyrus atvejus, kai bylai nagrinti apylinks teismo
pirmininkas sudaro trij teisj kolegij.
Apygard teismuose baudiamsias bylas nagrinja BPK 225 straipsnio 2 dalyje
numatytos sudties teismas.
BPK 222 straipsnis. Atsarginis teisjas. Jeigu baudiamajai bylai
nagrinti reikia daug laiko, gali bti paskirtas atsarginis teisjas. Atsarginis teisjas
bna teisiamojo posdio salje nuo bylos nagrinjimo pradios ir, kai procese negali
dalyvauti byl nagrinjantis teisjas, pakeiia. Jeigu atsarginis teisjas, stojs
pasitraukusiojo viet trij teisj kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksm arba
vieno teisjo nagrinjamoje byloje to nenusprendia pats, byla nagrinjama toliau.
2

BPK 19 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisjas. Ikiteisminio tyrimo

teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti
statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.
173 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai
Ikiteisminio tyrimo teisjas BPK nustatyta tvarka:
1) skiria ir sankcionuoja procesini prievartos priemoni taikym;
2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentjusiuosius;
3) apklausia tariamuosius;
4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteismin tyrim BPK 214 straipsnio 2
dalyje numatytais atvejais;
5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim BPK
numatytais atvejais;
6) nagrinja proceso dalyvi skundus dl ikiteisminio tyrimo pareign ir prokuroro
veiksm;
7) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.
BPK 173 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytus veiksmus
ikiteisminio tyrimo teisjas atlieka gavs prokuroro praym. praym prokuroras
pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva.
Ikiteisminio tyrimo teisjas negali atsisakyti nagrinti prokuroro praym.
Atsisaks vykdyti prokuroro praym, ikiteisminio tyrimo teisjas dl to
priima motyvuot nutart. i nutart prokuroras gali sksti io Kodekso 65
straipsnyje nustatyta tvarka.
Be to, ikiteisminio tyrimo teisjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio
inioje yra baudiamoji byla, pavedimu.
Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjas joki veiksm neatlieka.
35 straipsnis. Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras ir jam pavalds prokurorai, dalyvaujantys baudiamajame procese pagal
savo kompetencij.
Konstitucija 118 straipsnis
Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja, valstybin kaltinim baudiamosiose
bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomens ir valstybs teises
bei teistus interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik statymo.
Lietuvos Respublikos prokuratra yra Generalin prokuratra ir teritorins
prokuratros.
LR prokuratros statymo 2 straipsnis. Prokuratra, jos statusas ir funkcijos
3

Prokuratra yra valstybs institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,

iame statyme ar kituose statymuose nustatytas funkcijas. Prokuratra padeda
utikrinti teistum ir teismui vykdyti teisingum.
Prokuratra statym nustatytais pagrindais ir tvarka:
1) organizuoja ikiteismin tyrim ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteismin tyrim ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareign veikl baudiamajame procese;
4) palaiko valstybin kaltinim baudiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendi pateikim vykdyti ir j vykdym;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo staig veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;
7) gina viej interes;
8) pagal kompetencij nagrinja asmen praymus, pareikimus ir skundus;
9) dalyvauja rengiant ir gyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstam veik
prevencijos programas;
10) dalyvauja teiskros procese;
11) atlieka kitas statym nustatytas funkcijas.
BPK 170 straipsnis. Prokuroro galiojimai atliekant ikiteismin tyrim
A. Prokuroras turi teis 1) pats atlikti vis ikiteismin tyrim ar 2) atskirus
ikiteisminio tyrimo veiksmus.
B. Kai ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio
tyrimo pareignai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.
C. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareignams privalomus
nurodymus, panaikina neteistus ar nepagrstus j nutarimus.
Tik prokuroras priima sprendimus:
1) dl tyrim sujungimo ir atskyrimo;
2) dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
3) dl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
4) dl tyrimo ubaigimo ir kaltinamojo akto suraymo.
Tik prokuroras gali kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl io teisjo
kompetencijai priskirt veiksm atlikimo. BPK 214 ir 217 straipsniuose numatytais
atvejais prokuroro nutarimus dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dl nutraukto
ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisjas.
BPK 18 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareignas yra ikiteisminio
tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu
4

atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam

veik padarius asmen ir tokios veikos aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo staigos:
A.

policija;

B.

1. Valstybs sienos apsaugos tarnyba;

2. Specialij tyrim tarnyba;
3. Karo policija;
4. Valstybs saugumo departamentas;
5. Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba;
6. Muitin;

7. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas, kai tiriamos

nusikalstamos veikos, iaikjusios ioms institucijoms atliekant tiesiogines
funkcijas, numatytas j veikl reglamentuojaniuose statymuose;
C. Esani tolimajame plaukiojime jros laiv kapitonai - dl laivo gulos
nari ir keleivi nusikalstam veik, padaryt tolimojo plaukiojimo metu;
D.
Kaljim departamento pareignai, aretini, kardomojo kalinimo ir
pataisos staig direktoriai arba j galioti pareignai - dl iose staigose padaryt
nusikalstam veik.
BPK 171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo staig pareign veiksmai
pradedant ikiteismin tyrim
Jeigu skund, pareikim ar praneim apie nusikalstam veik gauna ikiteisminio
tyrimo staiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo staiga pati nustato nusikalstamos veikos
poymius, ikiteisminio tyrimo staigos pareignas tuoj pat pradeda ikiteismin tyrim
ir kartu apie tai pranea prokurorui.
Gavs ikiteisminio tyrimo staigos pareigno praneim, prokuroras sprendia, kas
turi atlikti tyrim.
Prokuroras gali nusprsti:
1) pats atlikti vis ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus;
2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo
staigai, kuri pranea prokurorui apie pradt ikiteismin tyrim;
5

3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo

staigai.
Prokuroras turi teis sudaryti tyrimo grup i keli vienos ar skirting
ikiteisminio tyrimo staig pareign.
BPK 172 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo staig pareign teiss ir
pareigos
Ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, atlikdamas ikiteismin tyrim, turi teis atlikti
visus BPK numatytus veiksmus, iskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar
ikiteisminio tyrimo teisjas.
Ikiteisminio tyrimo staigos pareignas privalo:
1) vykdyti visus prokuroro nurodymus;
2) prokuroro nustatytu laiku praneti iam apie ikiteisminio tyrimo eig.
BPK178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareign
atliekami veiksmai
Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo
pareignas gali apklausti tariamj, liudytojus, taikyti procesines prievartos
priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus.
tariamasis, jo gynjas ar nukentjusysis turi teis ratu prayti prokuror atlikti BPK
numatytus veiksmus.
Gavs tok praym, prokuroras gali:
1) pats atlikti praomus veiksmus;
2) pareigoti ikiteisminio tyrimo staig atlikti praomus veiksmus;
3) atsisakyti atlikti praomus veiksmus.
Nusprends atsisakyti atlikti praomus veiksmus, prokuroras privalo
surayti nutarim. nutarim per 7 (septynias) dienas nuo jo gavimo praym
pateiks asmuo turi teis apsksti ikiteisminio tyrimo teisjui.
Ikiteisminio tyrimo teisjas skund privalo inagrinti ne vliau kaip per 3 (tris)
dienas nuo jo gavimo.
Teisjo priimtas sprendimas yra galutinis. Jeigu teisjas nusprendia, kad
veiksmai, kuri prao tariamasis, jo gynjas ar nukentjusysis, turi bti atlikti,
prokuroras privalo per kuo trumpiausi laik juos atlikti ar pareigoti tai padaryti
ikiteisminio tyrimo staig.
Jeigu tariamasis, jo gynjas ar nukentjusysis prao atlikti veiksm, kur
atlikti turi teis tik ikiteisminio tyrimo teisjas, ikiteisminio tyrimo teisjas,
inagrinjs skund dl prokuroro atsisakymo kreiptis teisj dl io veiksmo, gali
pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikim.

Vadovaudamasis BPK 178 straipsniu, nukentjusysis negali sksti

prokuroro nutarimo atsisakyti skirti tariamajam nukentjusiojo praom kardomj
priemon.
tariamasis, jo gynjas ar nukentjusysis bei jo atstovas turi teis
dalyvauti j praymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklaus metu uduoti
klausimus, susipainti su j praymu atlikt tyrimo veiksm protokolais, teikti
pastabas dl i protokol turinio.