Kriminalistin identifikacija ir diagnostika

Kriminalistin identifikacija
Aikinant nusikaltimus, danai prireikia sprsti vairius identifikacinius udavinius: nustatyti, ar
rankos pdsakas, rastas vykio vietoje ir t.t.
Kriminalistin identifikacija- tai objekt tapatybs nustatymas pagal j paliktus pdsakus
arba kitokius atspindius siekiant iaikinti asmenis bei daiktus, susijusius su tiriamuoju
vykiu.
Terminas is turi kelias reikmes. Tai:

Tyrimo tikslas ir rezultatas;

Procesas;
Teorin koncepcija.

Pradininkai:
Rus mokslininkas S.M.Potapovas, kuris suformulavo pagrindinius identifikacinos principus ir
kriminalistins identifikacijos koncepcij.
Amerikiei kriminalistas Paulius Kirkas net kriminalsitik vadino identifikacijos mokslu arba
individualizacijos mokslu. Jis rmsi tuo, kad visi materials daiktai yra unikals ir nepakartojami,
todl jie gali bti identiki arba tapats tiktai patys sau.
Identifikacijos poymio svoka:
Poymis- tai daikto savybi iraika. Kiekvienas objektas turi daug savybi, kurias atskleidia
poymiai. Identifikaciniai poymiai- tai tik objekto poymi dalis, leidianti iskirti objekt i
panao objekt grups ir nustatyti tapatyb.
Identifikacinio poymio slygos:
1. Jis turi bti esminis, t.y. neginijamai patvirtinti objekto tapatum, originalus, t.y.netipikas,
nesikartojantis ir specifinis.
2. Ireiktumas; poymis turi daugel kart atspindti pdsako susidarymo procese ir perduoti
informacij apie objekto savybes;
3. Slyginis pastovumas; t.y. poymis turi ilikti pastovus pakankamai ilg laikotarp ir
utikrinti objekto tapatumo nustatym.
ie poymiai klasifikuojami bendruosius ir individualiuosius.

Bendrieji- parodo bendrsias tam tikros objektgrups savybes.

Individualieji- leidia konkret objekt iskirti i vienari objekt grups ir j
identifikuoti.

Taip pat skirstomi iorinius, kokybinius, atsitiktinius.

Identifikuojantieji objektai yra ie:

1. Materialiai fiksuoti atspindiai, kurie savo ruotu gali atspindti iors sandar ir funkcines
dinamines savybes.
2. Visumos dalys
3. Apraymas
4. Atvaizdas atmintyje
Identifikuojamasis- tuos kuri tapatyb reikia nustatyti .
Identifikuojaniais- tai, kuo atliekama identifikacija. Pvz. jei rastas rankos pdsakas, tai
identifikuojantysis objektas- is pdsakas, o identifikuojamasis- mogus. Nustatant visum pagal
dalis, daikto visuma- identifikuojamasis objektas, dalys- identifikuojamieji objektai.
Proceso etapai:
1. Apira ir atskirasis tyrimas.
2. Lyginamasis tyrimas.
3. Lyginamojo tyrimo rezultat vertinimas
Identifikacijos rys:
1. Identifikacija pagal pdsakus ir kitus materialiai fiksuotus atspindius.
2. Identifikacija pagal bendros kilms poymius arba visumos identifikacija pagal dalis.
3. Identifacija pagal atmintyje ikilusius atvaizdus; tai tam tikras psichologinis procesasatpainimas.
4. Identifikacija pagal poymi apraym naudojama kriminalistinje registracijoje, taip pat
atliekant paiekos, tyrimo veiksmus.
Kriminalistin diagnostika
Diagnostiniais tyrimais nustatomos objekto savybs ir bkl, aikinamasi, ar jis
atitinka tam tikras charakteristikas. Toks tyrimas padeda nustatyti faktin
objekto bsen.
Diagnostikos proceso etapai: (Lyginimo nerayti)
Kriminalistins diagnostikos proceso struktr bendru pavidalu galima
sivaizduoti taip : tikslo nustatymas, preliminarus objekt tyrimas, diagnostini
poymi analiz, lyginimas pagal analogij, gaut rezultat vertinimas ir
koregavimas, ivad formulavimas. Tai labai panau identifikacijos proces,
abiejuose mes matome lyginamojo tyrimo stadij, tik ia lyginamasis metodas
naudojamas, kad palyginti situacij, tiriam pagal atspindius su situacija
tipine, inoma, pagal jau inomus dsningumus, i viso bet kokioje
diagnostikoje svarbiausia yra lyginimas pagal analogij.

Dokumentotyra
Samprata:

Kriminalistikos technikos aka, kuri rengia dokument tyrimo bdus ir priemones, vadinama
techniniu kriminalistiniu dokument tyrimu, arba kriminalistine dokumentotyra. Tai visuma
speciali metod ir bd, kuriais tiriami sudtiniai dokument komponentai bei rekvizitai siekiant
nustatyti dokument klastojimo fakt,bdus bei priemones ir atkurti pirmin tekst, taip pat isprsti
kitus bylai reikmingus klausimus.
Dokument klastojimo bdai:

Intelektinis- yra tada, kada formaliai teisingai suraytame dokumente su visais autentikais
rekvizitais yra ufiksuoti neatitiknkatys tiesai duomenys. Intelektins klastots faktas
daniausiai negali bti nustatytas techniniu kriminalistiniu dokument tyrimu. Tai
daniausiai yra nustatoma atliekant procesinius ir operatyvinius veiksmus.
Materialus- gali bti itisinis, kada yra neteistai pagaminamas dokumento blankas ir
suklastojami visi dokumento rekvizitai arba dalinis, kada klastojami jo atskiri rekvizitai.

Dokumento rekvizitas- tai btinas jo elementas, be kurio itos ries dokumentas negali bti
pripaintas autentiku.
Bdingi nuotrauk perklijavimo poymiai yra ie:

Ant nuotraukos nra antspaudo atspaudo;

Atspaudo dalys ant fotografijos ir dokumento blanko nesutampa pagal tarpusavio
isidstym, apskritimo dyd, daiklio spalv ir teksto turin;
Skiriasi raidi dydis, forma ir padtis (lyginamos tos paios raids atspaudo dalyse ant
nuotraukos ir dokumento blanko), nevienodi atstuai tarp raidi;
Apgadinta popieriaus struktra, atklijuojant sen nuotrauk, suterta naujos nuotraukos
uklijavimo vieta;
Skiriasi klijai, kuriais buvo klijuojamos nuotraukos.
odinio atvaizdo sistema ir mogaus iors poymi apraymo taisykls

1. Isamumo principas. mogaus iors poymiai turi bti aprayti kuo isamiau, nes turi
lemiamos reikms identifikuojant asmen. Apraymas turi smulkiai ir isamiai atspindti
vis iors poymi grupi turin ir ypatumus.
2. Nuoseklumo principas.
3. Specialiosios terminologijos vartojimo principas.
4. Iors poymi gradacijos principas.
5. Galvos ir veido poymi apraymo i priekio ir profilio principas.
Paiekos orientuots principai:

Informacijos optimalumo principas. Pagrindinis reikalavimas- neperkrauti orientuots

informacija.
Vaizdingumo principas.
Aktyvumo principas.