Augustė Fedorčenkaitė TKkbns22-3

z
PAUL KIRK IR
IDENTIFIKACIJOS
TEORIJA
 z
Paulas Lelandas
Kirkas 
 Gimė Gegužės 9, 1902 – Mirė Briželio 5, 1970

 Biochemikas, kriminalistas, Manheteno Projekto

dalyvis kurio specializacija buvo mikroskopija.

 Jis ištyrė miegamąjį, kuriame Samas

Sheppardas tariamai nužudė savo žmoną, ir
pateikė pagrindinius kraujo žymių įrodymus, dėl
kurių jis buvo išteisintas per pakartotinį bylos
nagrinėjimą praėjus 12 metų po žmogžudystės.

 Paului Kirkui yra suteikta aukščiausia garbė,

kurią galima gauti Amerikos teismo ekspertizės
akademijos kriminalistikos skyriuje.
 Karjera
z

 1929 m. Kirkas tapo biochemijos profesoriumi Berklio universitete.

Pasak Kirko, kriminalistika jis pirmą kartą susidomėjo dar būdamas
mokytoju, kai mokinys paklausė, ar galima nustatyti, kad šuo mirė
nuo apsinuodijimo.

 Teismo medicinos mokslai visam laikui sukėlė jo susidomėjimą, kai

valdžios institucijos paprašė jo mikroskopiškai ištirti išžaginimo
aukos drabužius. Jis aptiko pluoštų iš užpuoliko marškinėlių ir dėl
šių įrodymų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

 1937 m. Kirkas tapo UC Berkeley kriminologijos programos

vadovu. Dėl didelės patirties mikroskopijos srityje Kirkas buvo
pakviestas prisijungti prie Manheteno projekto, kur jis dirbo prie
skaidančio plutonio izoliavimo 1942–1945 m.

 Kai grįžo į Berklį, jis įstojo į techninės kriminologijos specialybę, o

kai Augustas Vollmeris įkūrė kriminologijos mokyklą, Kirkas buvo
paskirtas pirmininkauti kriminalistikos skyriui.
 z
Sam Sheppard byla
P. Kirkas geriausiai žinomas dėl savo darbo Sam Sheppard
byloje.
1955 m. sausio 22 d., praėjus mėnesiui po Sheppardo nuteisimo,
Kirkas apsilankė nusikaltimo vietoje, po to parašė išsamią
ataskaitą, daugiausia paremtą kraujo dėmių modelio analize.
1955 m. prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, tačiau 1964
m. šis sprendimas buvo panaikintas, o 1966 m. Aukščiausiasis
Teismas patvirtino sprendimą persvarstyti bylą. Vėliau tais
pačiais metais P. Kirkas liudijo per pakartotinį bylos nagrinėjimą,
dėl kurio Sheppardas buvo išteisintas. Kirko parodymai
suglumino Samuelį Gerberį, vyresnįjį Amerikos teismo
ekspertizės mokslų akademijos (AAFS) narį, dirbusį kaltinimuose
ir tikėjusį Sheppardo kaltę.
Tuo metu P. Kirkui nebuvo galima prisijungti prie AAFS, tačiau jis
vis tiek paliko savo pėdsaką organizacijoje.
Aukščiausias AAFS kriminalistikos skyriaus apdovanojimas yra
Paulo L. Kirko apdovanojimas
z
Kriminalistinė identifikacija

 Aiškinant nusikaltimus, dažnai prireikia spręsti įvairius

identifikacinius uždavinius: nustatyti, ar rankos pėdsakas, rastas
įvykio vietoje, yra paliktas įtariamojo asmens, ar kulka iššauta iš
pateikto tirti šaunamojo ginklo, ar tekstą parašė tam tikras asmuo,
ar būtent tą žmogų nusikaltimo vietoje matė liudytojas, ir kt.

 Šiuos ir kitus panašius dalykus ir padeda išaiškinti kriminalistinė

identifikacijos teorija. Taigi kriminalistinė identifikacija yra objektų
tapatybės nustatymas pagal jų paliktus pėdsakus arba kitokius
atspindžius, siekiant išaiškinti asmenis bei daiktus, susijusius su
tiriamuoju įvykiu.
z
Kriminalistinė identifikacija (II)

 Kriminalistinė identifikacija skiriasi nuo identifikacijos supratimo

kituose moksluose (chemijoje, biologijoje, kibernetikoje ir kt.),
kur ji dažnai suprantama kaip objekto priskyrimas tam tikrai
standartizuotai klasei, rūšiai, grupei, o tai kriminalistikoje
suprantama kaip objektų klasifikacija.

 Kriminalistikoje dauguma autorių identifikaciją supranta kaip

objekto tapatybės nustatymą su pačiu savimi, pabrėžiant, jog tai
vyksta specifinėje srityje – tiriant nusikaltimus.
z
Terminas „kriminalistinė identifikacija“ turi kelias
reikšmes.

1. Tyrimo tikslas ir rezultatas.

2. Procesas – veiksmų sistemos apibūdinimas, kai reikia nustatyti

tapatybę.

3. Teorinė koncepcija apie bendrus identifikacijos principus ir

būdus.
z

 Paulas Kirkas net kriminalistiką vadino identifikacijos mokslu arba

individualizacijos mokslu.

 P. Kirkas, būdamas kriminalistinės identifikacijos teorijos vystytoju JAV, rėmėsi

tuo, jog visi materialūs daiktai yra unikalūs ir nepakartojami, todėl jie gali būti
identiški arba tapatūs tiktai patys sau.

 Jis nurodė identifikaciją pagal šaltinį (kai dvi šukės yra vieno gabalėlio dalys) ir
kauzalinę identifikaciją (kai du pėdsakai yra palikti tuo pačiu daiktu).
Identifikacija – tai visada procesas, kurio metu nuo daikto priskyrimo
(priklausomybės) prie didelės grupės tyrėjas eina prie šio daikto priskyrimo vis
prie mažesnės grupės, kol pasiekiama grupė, kurioje daiktas lieka vienintelis ir
nepakartojamas, unikalus, taip identifikacija pereina į individualizaciją.
z

 Identifikaciją galima suprasti kaip tapatybės nustatymą, t. y.

tapatybės įrodymo gavimą atlikus tam tikrą tyrimą, vadinamą
klasifikacija, t. y. kaip procesą, kuris gali būti teigiamas (tapatybė
yra), neigiamas (jos nėra), todėl identifikacija yra platesnė
sąvoka už tapatybės nustatymą.

 Kriminalistikos terminų žodynuose žodis „identifikacija“

aiškinamas kaip asmens ar daikto atpažinimas pagal pastovius
požymius. Taigi identifikacijos esmė – nustatyti tapatumą,
lyginant objektą ir jo atspindį; identifikuoti – reiškia nustatyti
objekto individualumą, nepakartojamumą, išskirti jį iš kitų.
z

 Identifikacijos, objektų tapatybės nustatymo problema kriminalistikoje –

viena svarbiausių. Ji turi didelę ir teorinę, ir praktinę reikšmę, todėl
teisėsaugos institucijų darbuotojai turi būti susipažinę su pagrindinėmis
kriminalistinės identifikacijos sąvokomis, perprasti patį identifikacijos
procesą, mokėti tinkamai spręsti identifikacijos procese iškylančias
problemas. Tai gana nelengvas procesas. Specifiniai sunkumai nustatant
objektų savybes pagal jų požymius kriminalistikoje pasireiškia tiek ribotu
informacijos, esančios požymiuose kiekiu (pvz., pėdsake atsispindėjo tik
labai mažas kapiliarinio rašto fragmentas), tiek nepalankiomis savybių
atsispindėjimo sąlygomis pėdsako susidarymo metu (pvz., avalynės
pėdsakai sausame smėlyje), tiek nusikaltėlių naudojamais informacijos
maskavimo ir falsifikavimo būdais (pvz., bandymas pakeisti išvaizdą).
z
Būtina atkreipti dėmesį į pagrindinius
identifikacijos principus:
1. Lyginamųjų objektų panašumo ir tapatybės atribojimas. Žmonės,
daiktai, kiti identifikacijos objektai, būdami individualūs, tuo pat metu gali
būti ir panašūs, ir netgi turėti kai kurias tas pačias savybes, todėl
identifikacijos procese labai svarbu atskirti sutapimus ir skirtumus, juos
teisingai įvertinti.

2. Identifikuojamųjų objektų skirstymas į sąlygiškai pastovius ir

besikeičiančius tam tikrame laikotarpyje. Iš tikrųjų objektų savybių
pastovumas yra skirtingas, vieni jų, pavyzdžiui, papiliariniai raštai, yra
labai pastovūs ir identifikacijai naudojami iki suyrant audiniams, kiti,
pavyzdžiui, peilio geležtės ašmenų mikroreljefas, keičiasi daug greičiau,
ypač pjaustant kietesnius daiktus, dėl to identifikacija tampa neįmanoma.
z

 Kriminalistikoje labai svarbi identifikacinio požymio sąvoka. Požymis –

tai daikto savybių išraiška. Kiekvienas objektas turi daug savybių,
kurias atskleidžia požymiai. Identifikaciniai požymiai – tai tik objekto
požymių dalis, leidžianti išskirti objektą iš panašių objektų grupės ir
nustatyti tapatybę. Kad požymį būtų galima taikyti kaip identifikacinį, jis
turi atitikti šias sąlygas:

1. Jis turi būti esminis.

2. Išreikštumas; požymis turi daugelį kartų atsispindėti pėdsako

susidarymo procese ir perduoti informaciją apie objekto savybes.

3. Sąlyginis pastovumas.
z

Visų identifikacinių požymių, naudojamų objektui identifikuoti,

sistema vadinama identifikaciniu lauku. Svarbiausias uždavinys,
tiriant šį lauką sudarančius požymius, yra juos visiškai išaiškinti ir
įvertinti jų būtinumą bei pakankamumą identifikacinei išvadai
padaryti
z

Identifikacijos rezultatai turi įrodymų reikšmę, jeigu jie nustatyta

tvarka užfiksuoti procesiniuose dokumentuose – ekspertizės akte,
parodymo atpažinti protokole ir kt. Identifikacijos teorijos
modernizacija pasireiškia tuo, jog jos sudėtyje atsiranda
posistemės – (žemesnio lygio) teorijos, pvz., grafinės identifikacijos
teorija, balistinės identifikacijos teorija, trasologinės identifikacijos
teorija. Identifikacijos teorija pirmoji tapo sistematizuota, sutvarkyta
sąvokų sistema kriminalistikoje, arba sistematizuotomis žiniomis.
z

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
z
Šaltiniai

 Wikipedia – Paul Kirk https://en.wikipedia.org/wiki/Paul_L._Kirk

 Kriminalistika teorija ir technika – Vidmantas Egidijus Kurapka, Snieguolė

Matulienė (Vilnius 2012) file:///C:/Users/Turbo/Downloads/9789955194637.pdf

 Holmes, Paul. The Sheppard Murder Case  (1961)

https://case.edu/ech/articles/s/sheppard-murder-case