KRIMINALISTIKA

Kristinos
KRIMINALISTIKOS METODOLOGIJA
1. Kriminalistikos samprata ir reikm.
Terminas criminalis lot. nusikalstamumas, susijs su nusikaltimu; arba crimen nusikaltimas.
Kriminalistika atsirado ir vystsi kaip mokslas, kuris padeda tardymo organams, ekspertizs staigoms ir teismui atskleisti
nusikaltimus, surasti ir iaikinti nusikaltlius bei nustatyti ties baud. byloje.
Atsirado 19a.pabaigoje, pradininkas-austr profesorius Hansas Grosas, kuris veikale Teismo tardytojo vadovas 1893
pirmasis mokslikai ianalizavo ir apibendrino anksiau naudotus nusikaltim iaikinimo bdus, juos sujung vien
darni mokslin sistem, kuri pavadino kriminalistika.
Dl kriminalistikos dalyko apibrimo svokos-ginai . ias klausimais vieningos nuomons nra ligi iol. Tuo tarpu
teisingas dalyko nustatymas, tikslus jo apibrimas turi ir svarbi praktin reikm.
dauguma usienio kriminalist io mokslo dalyk labai susiaurino ir jam priskiria tik policijos technini priemoni ir j
panaudojimo tyrinjim, o kiti kriminalistai apskritai nelaiko teiss mokslu. Pavyzdiui JAV mokslininkas Budfordas teigia,
kad kriminalistika - krv sudti tik analitins chemijos, optikos, fizikos, mikroskopijos, fotografijos technikos ir kiti
skyriai. Carzas Chazas kriminalistik vadina ne mokslu, o nusikaltin iaikinimo menu.
Pas mus kaip ir Rusijoje kriminalistika savarankikas mokslas. Ji apibendrina praktin paiekos, tardymo bei teismo
organ bei ekspertizs staig veikl ir panaudodama gautos technikos ir kit moksl rengia nusikaltim tyrimo bei kelio
jiems ukirtimo techninius ir taktinius bdus bei metodines rekomendacijas
Kaip savarankikas mokslas kriminalistika turi savo dalyk, metodus, specifinius udavinius ir tuo skiriasi nuo kit
moksl.
Mokslo dalykas- tam tikra painimo sritis, nagrinjam problem ir dsningum visuma.
Kriminalistikos dalyko elementai (prof. Koldinas):
1) tiriamieji arba baudiamieji relevantiniai vykiai, procesai, faktai- nuskalstama veikla, nusikaltimai;
2) jo atsispindjimo supanioje aplinkoje mechanizmas;
3) nusikaltimo atskleidimo tyrimo ir prevencijos veikla.
Kriminalistikos objektas-moni veikla, i vienos puss nusikaltlio,i kitos puss - tardytojo ar kvotjo veikla.
Profesorius Vinbergas, Mitrievas - kriminalistika - mokslas apie technines priemones, taktinius bdus, metodus, taikomus
atliekant nustatytus prevencinius veiksmus, kuriais surandami, renkami, fiksuojami ir tiriami rodymai siekiant iaikinti
nusikaltimus ir ukirsti jiems keli.
Prof Belkinas - kriminalistika - mokslas apie rodym atsiradimo, surinkimo, ityrimo, vertinimo ir panaudojimo
dsningumus ir jais pagristus teisminio tyrimo ir nusikaltim prevencijos priemones ir bdus.
Palanskio, Kazlausko, Daniseviiaus - kriminalistika - mokslas, rengiantis nusikaltim atskleidimo, j iaikinimo ir
prevencijos metodus, nusikaltimo pdsak ir rodymu surinkimo, tyrimo ir panaudojimo taktinius bei techninius bdus ir
priemones.
Kriminalistikos sistema:
Anksiau buvo 2 dalys
1) bendroji;
2) ypatingoji.
1)- kriminalistin technika ir tardymo ar kriminalistin taktika.
2)- atskir nusikaltim tyrimo metodika.
Vliau dviej dali buvo atsisakyta ir suskirstyta tris dalis:
1. Technika.
2. Taktika.
3. Metodika.
Pastaraisiais metais intensyviai tyrinjant teorij ir metodologines problemas susiformavo dar viena dalis : metodologija.
Dabar : 1) metodologija;
2) technika;
3) taktika;
4) atskir nusikaltim ri tyrimo metodika.
1) - aprpia mokym apie kriminalistikos dalyk, metodus udavinius, sistem, kriminalistikos istorij ir jos ryius su kitais
mokslais, viet mokslinio painimo sistemoje. Taip pat eina kriminalistikos identifikacijos teorija, bendras mokymas apie
versijas ir kita.
2) - teorinius teiginius ir jais pagrist technini priemoni ir bd naudojam rodymams surasti, tvirtinti, paimti bei
kitiems nusikaltimo tyrimo ir j prevencijos udaviniams sprsti.

3)- aprpia bendrus nusikaltim tyrimo parengimo ir planavimo udavinius. Svarbiausias udavinys - rengti specialius
konkrei tardymo veiksm atlikimo taktinius bdus.
4)- nagrinja ir apibendrina nuudym, vagysi, plim, iaginim bei kit nusikaltim padarymo ypatumus ir
specifik, ir remdamasi tos analizs duomenimis parengia i nusikaltimo ri tyrimo metodines rekomendacijas.
Kriminalistikos udaviniai.
Pagrindinis - padti greitai ir visapusikai atskleisti bei iaikinti rengiamus ir jau padarytus nusikaltimus.
Kriminalistika turi ir savo specialius udavinius:
1. rodym surinkimo ,tyrimo ir panaudojimo, technini priemoni, taktini bd ir metodik rekomendacij tobulinimas ir
nauj, veiksmingesni krimas
2. Tardymo ir teisminio nagrinjimo organizacini, taktini ir metodini pagrind tobulinimas.
3. Nusikaltim prevencijos, kriminalistikos bd, priemoni ir metod krimas ir tobulinimas.
Be to kriminalistika susijusi su kitomis teisinmis disciplinomis, kitais mokslais, ypa tais, kurie nagrinja nusikaltimus ir
nuskalstamumo problemas. Su baudiamuoju proceso, baudiamja teise, kriminologija, teisine psichologija ir kitomis.
2. Kriminalistikos metodai.
Bet kuri metodika - veiksm, kuriuos rekomenduojama atlikti tam tikru nuoseklumu ir tvarka, sistema. Kriminalistikos
metodus galima klasifikuoti pagal ini lyg:
1) empiriniai;
2) teoriniai.
Pagal mokslo ak:
1) fizikiniai;
2) matematiniai;
3)cheminiai.
Pagal tyrimo udavinius
1) indukciniai;
2) klasifikaciniai;
3) diagnostiniai.
Pagal struktr:
1) paprastieji;
2) sudtingieji;
3) kompleksiniai.
Pagal objekt r:
1) trasologija (pdsak);
2) balistiniai;
3) raysenos ir kiti.
Svarbiausia pagal bendrumo laipsn:
1. Bendrieji- loginiai metodai tokie kaip analiz, indukcija, dedukcija, analogija, apibendrinimai, abstrakcija, hipotez ir
kiti, ir empiriniai metodai, painimo metodai- stebjimai, matavimai, apraymas, palyginimas, eksperimentas, modeliavimas
ir kiti metodai.
Stebjimas- aktyvus, kryptingas, sutelktas tiesioginis daikt ir reikini suvokimas, j painimo bdas.
Matavimas - matuojamojo dydio skaitins reikms nustatymas lyginant j su kitu matavimo vienetu (etalonu).
Apraymas -savybi ir poymi nurodymas ir ivardijimas, apibdinimas.
Palyginimas - vieno objekto sugretinimas su kitu, bendr poymi turiniu objektu siekiant nustatyti lyginamj objekt
panaum arba skirtum.
Eksperimentas - dirbtinis kokio nors reikinio, jo pokyi suklimas, kuriuo siekiama itirti to reikinio pobd, savybi
eig, priklausomyb nuo kit reikini , fakt.
Modeliavimas esm mokslinio tyrinjimo procese - painimo objektas (originalus) pakeiiamas modeliu.
2. Specialieji kriminalistikos metodai:
1) techniniai kriminalistiniai;
2) faktiniai kriminalistiniai.
1)- naudojami nusikaltim pdsakams, kitiems materialiems objektams surasti, ufiksuoti, paimti, itirti bei isaugoti.
Spec. fotografiniai metodai, trasologiniai, teismo balistiniai, ratotyros ir dokument tyrimo metodai, portretin
identifikacijos, odorologiniai (mokslas apie kvapus), fonoskopiniai ir kiti.
2)- tardymo ir teismo veiksm efektyvaus, racionalaus atlikimo metodai. Taip pat bendrieji nusikaltym tyrimo
organizacijos metodai, atskir nusikaltim ri tyrimo metodai ir taip toliau.
3. Specialieji kit moksl metodai - fizikiniai, cheminiai tyrimo metodai, matematiniai, kibernetiniai,antropometriniai ir
antropologiniai metodai, sensologiniai, psichologiniai metodai ir kiti.
Visi metodai nra grietai atriboti vieni nuo kit, n vieno j negalima laikyti universaliu, vieninteliu. Kriminalistikoje ir
tyrimo institucij jie naudojami kompleksikai.

3. Kriminalistin identifikacija.
Identifikacija-lot. Identificare- kokio nors objekto, daikto, mogaus ir t.t. tapatybs nustatymas, sutapatinimas.
Identifikacija-kriminalistikos objekt tapatybs nustatymas pagal j paliktus pdsakus arba kitus atspindius, siekiant
iaikinti asmenis bei daiktus, susijusius su tiriamuoju vykiu.
Identifikavimo slygos:
1) objekto individualumas, tapatumas bei jo lygyb paiam sau;
2) objekto pastovumas.
Pagal vaidmenis ir reikmes identifikavimo objektai skirstomi:
1) identifikuojamuosius;
2) identifikuojaniuosius.
1) tie objektai, kuri tapatyb ar jos nebuvim reikia nustatyti. Tai danai tiesiogiai su nusikaltimu susij konkrets
objektai: daiktai, mons, lavonai ir t.t.
2) tai tie objektai, kurie bdami taip pat susij su tiriamuoju vykiu savo pokyiais atspindi identifikuojamojo objekto
savybes bei poymius, ir dl to jie naudojami identifikuojamam objektui nustatyti. Tai daniausiai bna pdsakai bei j
kopijos, bet gali bti ir kiti atspindiai: fotonuotraukos, portretai, identifikuojamojo objekto apraymai, atmintyje ilik
jo vaizdai ir kt.
Identifikavimo objekt skirstymas svarbus praktiniu poiriu: identifikuojamasis objektas tiriamas pats, t.y. tiriami jo
poymiai (forma, dydis, reljefo ir kt. ypatybs), o identifikuojamasis atspindi kito identifikuojamojo objekto poymius.
Identifikavimo objektai turi daug vairi savybi ir poymi, taiau identifikacijos tikslams panaudojami ne visi daikt
poymiai, o tik tie, kurie yra atsispaud , usifiksav iekomo objekto pdsake ar kitokiame atspindyje.
Identifikacijos poymiai skirstomi:
1) bendrieji apibdina vis objekt, jie yra riniai, grupiniai;
2) individualieji nusako objekto ypatybes, detales.
Kriminalistikos teorijoje ir praktikoje skiriamos ios identifikacijos rys:
1) identifikacija pagal pdsakus ir kitus materialiai fiksuotus atspindius;
2) identifikacija pagal bendrus kilms poymius (visumos nustatymas pagal dalis);
3) identifikacija pagal atmintyje ilikusius atvaizdus;
4) identifikacija pagal poymi apraym.
Tiriant nusikaltimus neretai reikia nustatyti ne tik individual, konkret objekt, bet ir jo rin priklausomyb, t.y. nustatyti
kokiai riai, grupei, klasei, tipui, poriui ir t.t. priklauso koks nors objektas. Nors nustatant rin objekto priklausomyb,
tiriamieji objektai neidentifikuojami, bet turi didel praktin reikm. io pobdio tyrimai labai plaiai naudojami. Jie:
1) padeda nustatyti neinom mediag kilm, prigimt, paskirt;
2) galina objektus priskirti konkreiai objekt grupei;
3) leidia nustatyti lyginamj mediag vienarikum arba skirtingum;
4) padeda iaikinti objekt kilms altin, pagaminimo bd ir pan.
Reikia paminti ir kriminalistin diagnostik. Kriminaliniai diagnostiniai tyrimai atliekami:
Objekto savybms ir bklei nustatyti;
Veiksmo aplinkybms itirti;
Prieastiniam ryiui tarp fakt nustatyti.
Diagnostiniais tyrimais nustatomos objekt savybs ir bkl, aikinamasi ar jie atitinka tam tikras charakteristikas, pvz.
ar objektas yra aunamasis ginklas, ar tinkamas audyti ir pan.
Toks tyrimas padeda nustatyti faktin objekto bkl, pvz. ar tvarkinga spyna, ar plomba nebuvo pakartotinai spausta,
koks buvo pirminis variklio numeris ir pan.
Diagnostiniai tyrimai neretai derinami su identifikaciniais. Jie atliekami, pvz. i pradi ar pirt antspaudai tinka
identifikuoti, o paskui ir identifikuojamas asmuo.
Diagnostiniai tyrimai padeda iaikinti pdsak susidarymo eilikum, nustatyti nusikaltli veiksmus vykio vietoje.
Diagnostiniai tyrimai, pvz. ryiui tarp fakt nustatyti padeda atkurti pdsak susidarymo mechanizm, pvz. ar konkreiomis
aplinkybmis pdsakai ant automobilio galjo atsirasti vaiuojant gara ar uvaiuojant ant psiojo.
Diagnostins diagnozs proces sudaro etapai:
1. Atskiras detalusis tyrimas, kurio metu visapusikai itiriami objekto arba vykio reikinio poymiai pagal j atspindius
arba tiesiogiai, pvz. ginklo tyrimas, norint nustatyti , ar jis tinka audyti.
2. i savybi lyginimas su panaaus vykio tipinmis situacijomis arba tipiniu modeliu. Toks lyginimas leidia teisingiau
suprasti, kokie dsningumai atsiranda konkreiu atveju bei paaikinti pasitaikanius neatitikimus.

3.

Ivad formulavimas apie reikinio prieastis, vykio eig bei objekt savybes.

4.

Kriminalini versij svoka ir klasifikavimas, j iklimo ir patikrinimo taisykls

Versija, apskritai, yra vienas i keli galim kokio nors fakto, reikinio aikinim.
Kriminalins versijos tai faktiniais duomenimis pagrstos nusikaltimo arba aplinkybi prielaidos, kuriomis remiantis
aikinama bylai reikming faktini duomen kilm bei j tarpusavio ryiai ir nustatoma tiesa byloje.
Savo logine prigimtimi versija labai panai hipotez. Taiau hipotezs keliamos kokiems nors stambiems,
reikmingiems gamtos ir visuomens reikiniams, j dsningumams, bei ssajoms paaikinti, o versijos keliamos dl
konkrei vyki bei fakt.
Kriminalistinje literatroje pateikiami tokie kriminalistini versij bruoai:
1. Jos keliamos ir taikomos specifinje praktikos srityje tiriant nusikaltimus.
2. Turin sudaro bylai reikmingi faktai ir aplinkybs.
3. Specifiniai kriminalistini versij tikrinimo bdai statymo nustatyta tvarka renkant bylai reikmingus rodymus.
4. J tikrinimo metu nusikaltimo tyrjas gali susidurti su nusikaltimo tyrimo rezultatais suinteresuot asmen
pasiprieinimu.
5. Jas kelia baudiamojo proceso subjektai, kuriuos slygikai galima suskirstyti i 3 grupes:
1) statymo galioti tirti byl asmenys (kvotjai, tardytojai, prokurorai, teisjai);
2) proceso dalyviai, kurie padeda nustatyti bylai reikmingus faktinius duomenis, bei jais remdamiesi darantys
ivadas;
3) kiti proceso dalyviai vienaip ar kitaip susij su tiriamu nusikaltimu (nukentjusieji, liudytojai, tariamieji,
kaltinamieji, gynjai).
Kriminalines versijas galima klasifikuoti pagal j taikymo srit ir jas iklusius subjektus. Klasifikuojant iuo pagrindu
nustatoma taikymo sritis ir jas ikls subjektas.
Pagal tai:
1. Tardymo.
2. Teismo.
3. Operatyvins paiekos.
4. Eksperto.
5. Specialisto.
6. Kit proceso dalyvi.
Parengtinio tyrimo stadijoje, atlikdami kvot bei parengtin tardym, kvotjai ir tardytojai tiesiogiai tirdami nusikaltimus,
rinkdami bei tikrindami rodymus, kelia ir tikrina tardymo versijas.
Tardymo versija tai faktiniais duomenimis pagrsta tardytojo prielaida apie tiriam vyk bei jo aplinkybes.
Tardymo versijos yra ypa reikmingos bylos tyrimo planavimui. J pagrindu nustatomi tyrimo metu reikalingi iaikinti
klausimai, bei vykio aplinkybs.
Pagal aikinam aplinkybi ir fakt daugum bei reikm, versijos:
1. Bendrosios.
2. Atskirosios.
3. Detaliosios.
Bendrosios aikina vis tiriam vyk, jo pobd, pvz. ar nuudymas, ar saviudyb, ar nelaimingas atsitikimas.
Atskirosios tai prielaidos apie konkreius nusikaltimo sudties elementus, pvz. kas padar nusikaltim, kokiu bdu, koks
buvo tikslas, motyvai.
Detaliosios keliamos dl sunkesni, alutini aplinkybi, kurios paprastai neturi baudiamosios teisins reikms, pvz.
koks rankis panaudotas silauimui.
Kaip savarankika versijos ris kontroversija tai versija, paneigianti kit versij. Ir tipins keliamos pradinse
tyrimo stadijose, kai turima labai maai informacijos apie tiriam vyk ir sprendiamos analogini byl tyrimo praktikos
apibendrinimo duomenimis.
Versijos iklimo pagrindas tai faktiniai duomenys, kuriuos tyrimo eigoje renka tyrim atliekantys pareignai.
Daugiausia duomen tyrjas gauna i procesini altini, darydamas vairius tardymo veiksmus, oficialiai gaudamas
dokumentus ir kitoki mediag i organizacij, pareign, asmen.
Versij iklimas, j konstravimas sudtinga protin veikla. ia plaiai naudojami loginiai, mstymo bdai ir formos.
Planuojant bylos tyrim, reikia ikelti ne vien, o visas realiai galimas tomis slygomis versijas, tiek kiek galima pateikti
tiktin tiriamojo vykio ir jo aplinkybi paaikinim. Ikeltos versijos turi bti objektyviai galimos prielaidos, turi bti nors
i dalies tiktinos. Labai svarbu tinkamai organizuoti versij patikrinim.

Pirmiausia, tiriamos loginiu bdu, i j pagal dedukcin metod ivedami ir analizuojami visi galimi sekmenys. Jie turi
bti logikai susij, neprietarauti vienas kitam. Juos patvirtinus byloje surinkta faktine mediaga, versija pripastama
teisinga.
Jei ivados panaudotos remiantis versija, prietarauja faktams, versija keiiama ar atmetama.
Logins tikrinimo taisykls papildomos faktinmis.
Pagrindins:
1. Visos tyrimo plane numatytos versijos turi bti tikrinamos lygiagreiai vienu metu.
2. Tikrindamas versijas tyrjas kiek manoma turi bti objektyvus, nealikas.
3. Tiriant versijas turi bti gauti visi atsakymai visus klausimus, sudaranius versijos turin.
4. Tikrinimas baigiamas tik tada kai viena i j pasitvirtina, o kita atkrenta ar yra paneigiama.
Teisingas, objektyvus, tikrovei atitinkantis vykio ar reikinio aikinimas gali bti tik vienas. Tik tokiu atveju kai likusi
viena versija yra vienintelis tiriamo vykio paaikinimas, kai nra jai prietaraujani aplinkybi ir kai ji paremta tikinamais
rodymais, konstatuojama, kad i tardymo versija pasitvirtino, o faktai bei aplinkybs dl kuriu ta versija buvo ikelta yra
rodytos.
KRIMINALISTINS TECHNIKOS PRADMENYS
1. Kriminalistins technikos svoka, sistema, udaviniai.
2. Priemons ir bdai naudojami rodymams surasti, tvirtinti bei paimti.
3. Pagrindiniai daiktini rodym metodai naudojami ekspertizs staigose.
1. Kriminalistins technikos svoka, sistema, udaviniai
Kriminalistin technika tai technini priemoni, metod ir bd, naudojam rodymams surasti, tvirtinti, paimti bei
itirti sistema.
Kriminalistin technika taip pat apima ir vairi prietais technines priemones, aparatr, taisus, mediagas,
instrumentus ir t.t.
Daugelis baudiamojo proceso norm tiesiogiai numato filmavimo, fotografavimo, garso raymo, matavimo, pdsak
iliej ir antspaud darymo galimyb atliekant vykio vietos apir ir kitus tardymo veiksmus.
statymas reikalauja, kad apie kriminalistins ir kitokios technikos panaudojim bt paymta atitinkamuose tardymo
veiksmo protokole, kuriame be to reikia nurodyti, kokios technins priemons, kokiomis slygomis bei tvarka, koki
objekt atvilgiu buvo panaudotos ir kokie buvo gauti rezultatai. Nesilaikant io reikalavimo kriminalistins technikos
panaudojimo rezultatai neturs rodomosios reikms.
Kriminalistinje technikoje susiformavo tokios akos:
1. Kriminalistinis vaizdo filmavimas.
2. Kriminalistin trasologija.
3. Kriminalistin balistika.
4. Techninis kriminalistinis dokument tyrimas arba kriminalistin dokumentotyra.
5. Kriminalistin ratotyra (apima raysenos ir rato kalbos tyrim).
6. Kriminalistin habistoskopija (asmens tyrimas pagal iors poymius).
7. Kriminalistin registracija.
8. Odorologija (mokymas apie kvapus).
9. Fonoskopija (apie garsus).
10. Mikrologija (apie mikroobjektus).
Tokia kriminalistins technikos sistema grindiama dalykiniu principu. Kiekviena jos aka tyrinja daiktini rodym
grup, pvz. pdsakus, dokumentus ir t.t.
Kriminalistin technika specializuojama pagal naudojamus metodus:
1. Vieni metodai skirti daiktiniams rodymams surasti, tvirtinti bei paimti, pvz. vykio vietoje suradimo ir pamimo bdai,
tardymo lagamin, paiekos priemoni panaudojimas.
iuos metodus, bdus ir priemones, kurie naudojami darant tardymo veiksmus, priimta vadinti operatyvine tardymo
technika.
2. Naudojami daiktiniams rodymams tirti. i priemoni bei metod visuma vadinama tiriamja technika.
Pagrindinis kriminalistins technikos udavinys rengti materiali ymi, pdsak ir kit daiktini rodym suradimo,
pamimo bei ityrimo bdus bei priemones, siekiant gauti informacijos apie nusikaltl, jo panaudotus rankius bei
priemones, kitas svarbias nusikaltimo aplinkybes, taip pat slygas, padjusias ar palengvinusias padaryti nusikaltim.
Pagrindiniai kriminalistins technikos udaviniai:
1. Nusikaltimo materialij pdsak suradimas, tvirtinimas ir pamimas.
2. Pdsak susidarymo mechanizmo bei slyg nustatymas.

3.
4.
5.

Kriminalistinio objekto rins arba grupins priklausomybs nustatymas.

T objekt identifikacija.
Nusikaltim prevencijos, kriminalistini technini priemoni bei bd rengimas.

2. Priemons ir bdai naudojami rodymams surasti, tvirtinti bei paimti

Dabar kasdieniniame nusikaltim tyrimo darbe plaiai paplit vairi kriminalistini technini priemoni rinkiniai, kurie
sukomplektuoti tyrimo lagaminuose, portfeliuose.
iuose komplektuose esanios technins priemons naudojamos daiktiniams rodymams surasti, apirti ir supakuoti,
pdsak iliejoms ir kitokios kopijoms daryti, planams bei schemoms braiyti, vykio vietos aplinkai bei vairiems
objektams fotografuoti, ekspertizs mediagai rinkti.
Konkretus toki komplekt turinys skiriasi, bet paprastai bna i technini priemoni skyriai:
1) fotografavimo reikmenys;
2) daiktai darbui su pdsakais;
3) matavimo plan ir schem braiymo priemons;
4) bendros paskirties instrumentai;
5) paiekos prietaisai.
Tokius skyrius turintys technini priemoni rinkiniai vadinai universaliaisiais. Be j naudojami ir specializuoti, pvz.
daktiloskopinis (su rank pdsakais), biologinis, fotografinis ir kt.
Tardymo lagamine yra tokios mokslins technins priemons:
1. Pdsakams surasti, ufiksuoti ir paimti, pvz. elektrinis ibintuvas, 2 lpos, minktas ir magnetinis epetliai,
milteliai apdulkinti pirt pdsakams, redukuotos geleies milteliai, skalpelis, pdsak kopijavimo arba daktiloskopins
ploktels, gipsas, polimerins pastos ir katalizatoriai, perchlorvinilas (pdsakams biriose vietose sutvirtinti ir paimti),
liuminalis ar Voskoboinikovo reaktyvas (kraujo pdsakams surasti) ir pan.
2. Matavimo, plan bei schem braiymo priemons: kompasas, milimetrinis popierius, raymo priemons ir pan.
3. Bendros paskirties instrumentai: universalus peilis, irkls, stiklo rtuvas, pjkliukai mediui ir metalui ir pan.
4. Paiek pdsakai: magnetinis iekiklis, elektros srovs matuoklis ir pan.
Daugiau priemoni yra prokuroro kriminalisto lagamine, be to padeda kriminalistins autolaboratorijos.
3.

Pagrindiniai daiktini rodym metodai naudojami ekspertizs staigose

1. Mikroskopiniai tyrimai

(PASKAITOS NRA 03.08)

PAGRINDINIAI KRIMINALISTINS TIRIAMOSIOS FOTOGRAFIJOS METODAI
A. Kontrastin fotografija. Naudojama, kai reikia pakeisti kontrastus, juos sustiptinti arba susilpninti, ir taip irykinti
blogai matomas detales, objekto poymius, reljefo ypatumus.
B. Fotografavimas nematomuose spinduliuose. Pagrindiniai bdai infrafotografija, ultravioletin fotografija,
rentgenografija ir gamagrafija. Plaiai naudojamas ekspertizs praktikoje, suklastotiems dokumentams, daiktiniams
rodymams, vairioms mediagoms, nematomiems pdsakams, neinomos kilms objektams tirti.
C. Mikrofotografija. Tai labai ma objekt fotografavimas daug kart juos padidinant, kad bt galima irykinti ir
ufiksuoti plika akimi nematomus arba sunkiai irimus poymius, pavienias smulkias j daleles. Paprastai t.y.
fotografavimas, naudojant mikroskop.
VAIZDO RAAS IR KITI VAIZDO FIKSAVIMO METODAI
Pastaruoju metu, atliekant tardymo veiksmus, vis plaiau naudojamas vaizdo raas. Gali bti naudojamas ir kino
filmavimas, taiau alyje atsiradus daugiau vaizdo aparatros, jis praktikai nebenaudojamas. Be to, lyginant su kino
filmavimu, vaizdo filmavimas turi daugiau privalum. Pirma, vos tik raius vaizdo juost, ji gali bti panaudota tam raui
demonstruoti, o kino juost apdoroti gan sunku, naudojamas cheminis bdas, ir is procesas uima daug laiko.
Vaizdo raas faktikai apima ir filmavim, ir garso raym. Vaizdo juosta gali bti naudojama daug kart, plius, vaizdo
raas padeda gauti daug geresn vaizdo kokyb. Jis plaiai naudojamas, atliekant tardymo eksperiment, parodym
patikrinim vietoje, vykio vietos apir.
Naudojant vaizdo ra, reikia laikytis toki taisykli:

a) Jis naudojamas tik tada, kai reikia ufiksuoti tt. dinamikus veiksmus;
b) Naudojamas, laikantis statym reikalavim, ir kriminalistini rekomendacij;
c) Paaikinamasis tekstas turi atitikti ufiksuot vaizd ir tt. tardymo veiksmo protokole pateikt informacij.
Pagrindiniai vaizdo raymo etapai:
1. Pasirengimas tardymo veiksmui atlikti, naudojant vaizdo ra;
2. Tardymo veiksmo rao plano, scenarijaus sudarymas;
3. Tardymo veiksmo dalyvi supaindinimas su vaizdo rao planu ir uduoi paskirstymas;
4. Vaizdo raymo procesas;
5. Procesinis tardymo veiksmo rezultat forminimas ir vaizdo rao perira.
Tardymo veiksmo vaizdo rao pagrindins dalys: angin, pagrindin, baigiamoji. anginje ir baigiamojoje dalyse
ufiksuojama bendra informacija apie tardymo veiksm, o pagrindinje dalyje ufiksuojama veiksmo eiga ir jo rezultatai.
TERMOGRAFIJA
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ilumini, termini pdsak panaudojim kriminalistikoje. Seniai yra inoma,
kad kiekvienas knas spinduliuoja infraraudonuosius spindulius, todl galima stebti vairius objektus tamsoje. Tam
naudojami vairs naktinio matymo prietaisai, ne tik stebjimo, bet ir fotografavimo, ir filmavimo.
Kriminalistikoje atsirado i esms naujos galimybs, kai buvo sukurti termografijos pagrindai ir termografins kameros.
Kartu su termografijos terminu, kaip sinonimai pradti vartoti termoskopijos ir termovizijos terminai.
Termografinis metodas grindiamas tuo, kad iluminius objekto ir fono skirtumus galima parodyti ekrane, kaip tt. viesesni
ir tamsesni dmi visum. J rykumas ir stabilumas priklauso nuo temperatros skirtumo.
Kriminalistikoje termografija naudojama dokumentams tirti, vairioms paiekoms atlikti slptuvms, lavonams surasti
taip pat skirtumams tarp vizualiai vienod objekt nustatyti ir pan. Plaiai naudojama medicinoje, karyboje. Pastaruoju
metu naudojamos ir spalvotos termografijos kameros.
HOLOGRAFIJA
Tai erdvinis objekto vaizdo fiksavimas specialiose ploktelse ir to vaizdo atkrimas, apvieiant ploktel, daniausiai
lazerio spinduliu. Metodas pagrstas viesos interferencija. Holo-ploktelje ufiksuojamas interferencinis vaizdas, i tamsi
ir viesi ruo. Tokia nuotrauka ir yra holograma. Joje ufiksuojama visa informacija apie viesos svyravimo
amplitudes, fazes.
Kiekviename hologramos take slypi informacija apie tas viesos bangas, kurios dalyvavo, kuriant juostuotj interferencin
vaizd. Todl, jei i hologramos liks tik 1/10 dalis, to visikai pakaks isamiam vaizdui atkurti. Tai vienas i hologramos
privalum. Kitas privalumas erdvinis ufiksuoto objekto vaizdas. Be to, holo-ploktelje galima ufiksuoti tkstanius
informacijos vienet. Holografin vaizd galima ir didinti, ir mainti. iuolaikinje holografijoje galima gauti ir spalvotus, ir
nespalvotus vaizdus. Holografinius atvaizdus galima gauti, apvieiant objekt ne tik lazeriu, bet ir naudojant rentgeno
spindulius, radijo ir kitas elektromagnetines bangas. Holografija gali bti plaiai naudojama informacijai gauti ir saugoti,
vairiems kriminalistiniams objektams registruoti, o tobuljant technikai ir vykio vietai fiksuoti ir pan.
KRIMINALISTINIO FOTOGRAFAVIMO IR VAIZDO RAO NAUDOJIMO FORMINIMAS
Procesinis kriminalistinio fotografavimo ir vaizdo rao forminimas reikia, kad tt. procesinio veiksmo protokole,
ekspertizs akte ar specialisto ivadoje turi bti ufiksuoti duomenys apie fiksuot objekt, slygas, priemones, ir
t.t.
Fotografavimo forminimas. Protokole paprastai nurodoma:
Fotografuotas objektas;
Fotografavimo slygos (fotoaparato tipas, objektyvo mark, apvietimas, negatyvins mediagos ris ir jautrumas
viesai, ar buvo naudojami viesos filtrai)
Fotografavimo metodai ir bdai;
Fotografavs asmuo.
Sekantis forminimo etapas pai fotografij forminimas fotolentelje. Turi bti paaikinamasis tekstas, kuriame
nurodoma, prie kurio tardymo veiksmo protokolo ar ekspertizs akto ji pridedama, kada ir kur tas tardymo veiksmas buvo
atliktas. Visos fotografijos numeruojamos, po kiekviena turi bti tekstas, paaikinantis jos turin. Po to nuotraukos
patvirtinamos tt. teissaugos institucijos antspaudu. Po to fotolentels kiekvienas puslapis patvirtinamas fotografavusio
asmens parau. Lentelje turi bti ir negatyvai.
Vaizdo raas. Protokole turi bti:
Koks objektas ir koks veiksmas buvo filmuoti;
Vaizdo rao slygos. Pvz., kameros tipas, juostos ris, apvietimas ir t.t.;
Vaizdo rao trukm ir pertraukos;
Kas dar ra.

Pasibaigus tardymo veiksmui, visi tardymo grups dalyviai turi perirti ir patvirtinti, kad vaizdo raas atitinka tardymo
veiksmo eig ir rezultatus. is momentas tp. fiksuojamas vaizdo juostoje. Juosta laikoma kartu su baudiamja byla arba
staigoje, kurios atstovas dar ra. Pageidautina prie tardymo veiksmo protokolo pridti vaizdo rao scenarij ir
filmavimo vietos schem.
TRASOLOGIJA
1. Pdsak susidarymo mechanizmas ir klasifikacija.
2. Rank pdsakai
3. Koj pdsakai.
4. Transporto priemoni pdsakai.
5. silauymo ranki pdsakai.
1.TRASOLOGIJOS SVOKA, UDAVINIAI, REIKM
Pranc. le trase pdsakas, graik. logos mokslas. Taigi, trasologija tai mokslas apie pdsakus.
Kriminalistikoje, pdsakai suprantami dvejopai. Plaija prasme, tai yra vairiausi materials pokyiai, atsirad aplinkoje
ryium su nusikaltimu. Vis pirma, tai pdsakai-atspindiai (rank, koj, daikt, automobili), be to, vairs daikt bkls,
j savybi pokyiai aplinkoje (vien daikt dingimas, kit atsiradimas). Tp., pavieniai daiktai, j dalys, mediag likuiai,
vairios mikrodalels, vairios dms, plaukai, kraujas, kvapai, ir t.t.
Taiau trasologija, kaip specialioji kriminalistins technikos aka, tyrinja ne visus pdsakus, o tik suprantamus siauresne,
specialija trasologine prasme. Tai tik pdsakai-atspindiai, kuriuose atsispindi ir usifiksuoja pdsak formuojanio objekto
iorin sandara, kontrai, reljefas. Tik transporto piremoni pdsakai kriminalistikoje suprantami plaija prasme.
Taigi, trasologija tai kriminalistikos technikos aka, tyrinjanti pdsakus, kaip materialiai fiksuotus daikto iorins
sandaros atspindius, j formavimosi dsningumus ir mechanizm, bei ruoianti vairi ri pdsak rinkimo ir tyrimo
mokslinius bdus bei technines priemones.
Pagrindinai trasologijos udaviniai:
1. Pdsak palikusio objekto identifikavimas, j rins priklausomybs nustatymas (jei negalima identifikuoti);
2. Pdsako susidarymo mechanizmo ir slyg iaikinimas.
Pdsakai turi didel reikm, atskleidiant ir iaikinant nusikaltimus. Pirmiausia, jie labai danai surandami, nes
nusikaltimo nemanoma padaryti, nepalikus vienoki ar kitoki ymi. Taiau svarbiausia tai, kad, tiriant pdsakus, galima
nustatyti daugel bylai reikming aplinkybi:
Pdsak susidarymo slygas ir mechanizm. Pvz., pdsako r, objekt sveikos pobd ir krypt, j padt, ir pan.
Konkreias nusikaltimo aplinkybes. Pvz., nusikalteli skaii, j atvykimo ir pasialinimo i nusikaltimo vietos laik,
nusikaltimo trukm.
Kk. duomenis apie nusikaltel: lytis, gis, amius, neiojamos avalyns dydis, eisenos ypatybs, fizin jga.
Pdsak palikusio objekto r ir kk. poymius. Pvz., koks rankis panaudotas silauimui, jo bendrieji poymiai,
transporto priemons tipas, mainos mark.
vairi objekt tapatum. Pvz., nustatyti kad nusikaltimo vietoje pirt atspaudus paliko konkretus asmuo.
Atskleidiant nusikaltimus, svarbs ne tik nusikaltelio palikti pdsakai, bet ir pdsakai, lik ant paties nusikaltelio kno,
drabui.
Trasologija susijusi su kitomis kriminalistins technikos akomis, kitais mokslais. Jos bendraisiais teiginiais remiamasi
teismo balistikoje, dokumentotyroje, autotechninje ekspertizje, medicinoje, archeologijoje,
2.PDSAK SUSIDARYMO MECHANIZMAS IR KLASIFIKACIJA
Pdsakus-atspindius paprastai formuoja 2 objektai. Objektas, kuris palieka pdsak ir kurio iorin sandara jame atsispindi
pdsak sudarantis(formuojantis) objektas. Pdsak ilaikantis(priimantis) kuriame fiksuojasi pdsakas. Kad susidaryt
pdsakas, reikia t dviej objekt sveikos. Sveika gali pasireikti tuo, kad pdsak formuojantis objektas kontakto metu
pakeiia (daniausiai deformuoja) pdsak ilaikant objekt, arba prieingai, apsaugo koki nors jo dal nuo pakeitimo.
Susidarant pdsakams, paprastai dalyvauja ne visas pdsak formuojantis objektas, o tik tt. jo paviriaus dalis, kuri lieiasi
su pdsak ilaikaniu objektu. Tie objekt paviri plotai, kurie j sveikos metu sueina slyt, - kontaktiniai paviriai.
Pdsakai susidaro dl vairi objekt poveikio. Tardymo ir teism praktikoje daugiausiai paplit mechaniniai poveikiai. Bet
gali bti ir terminis, cheminis, biologinis ir kt. Pdsak susidarymo mechanizmo painimas ir tyrimas padeda iaikinti
vairi ri pdsak susidarymo dsningumus ir ypatumus, vertinti 1 ar kt. pdsak identifikacinius poymius, tp. nustatyti
j kriminalistin reikm.
Pdsak susidarymo mechanizmas svarbiausias klasifikavimo kriterijus. Imant j klasifikavimo pagrindu, pdsakai
kriminalistikoje skirstomi spaustinius(reljefinius) ir pavirinius, statinius ir dinaminius, lokalinius ir periferinius. Pdsakus
gali palikti mogus, gyvunas, daiktas. Pastarojoje grupje iskiriami mechanoskopiniai (rengini, ranki, mechanizm)
pdsakai, kuriuos vienija j susidarymo mechanizmo ir kriminalistinio tyrimo ypatybs.

spaustiniai. Susidaro, deformuojantis pdsak priimanio objekto paviriui. Dl pdsak paliekanio objekto poveikio
pasikeiia pdsak priimanio objekto forma, struktra, jis gyja kit form, kuri atspindi pdsak formuojanio objekto
kontaktinio paviriaus sandar. Ypatyb ta, kad t.y. 3 matmen pdsakai. Jie teikia daugiausiai informacijos apie juos
palikusi objekt iorins sandaros ypatybes.
Paviriniai. Susidaro, keiiantis priimanio objekto bklei. Ji keiiasi, kai ant pdsak priimanio objekto atsisluoksniuoja
pdsak formuojanio objekto arba ant jo buvusios mediagos dalels. Tai antsluoksniniai pdsakai,- riebalinis pirto
atspaudas ant varaus stiklo. Pdsak priimanio objekto pavirius keiiasi ir tada, kai pdsak sudarantis objektas nuima
arba nunea nuo jo paviriaus mediag daleles, palikdamas savo atspaud. Tai nuosluoksniniai pdsakai koj pdsakai
ant vieiai dayt grind.
Statiniai. Susidaro kontakto metu, kai abu objektai, nors ir neilgai, praktikai nejuda.
Dinaminiai. Paprastai susidaro, slystant pdsak formuojaniam objektui pdsak priimanio objekto paviriumi, arba kartu
judant abiem objektams.
Lokaliniai. Susidaro, kai deformuojasi pdsak priimanio objekto kontaktinis pavirius. Tai labiausiai paplitusi ris. Pvz.,
visi reljefiniai pdsakai, silauymo ranki, pirt.
Periferiniai. Susidaro, pakitus pdsak ilaikaniam objektui u jo kontakto su pdsak formuojaniu objektu rib. Pvz.,
paklus knyg, aplink jos bus dulki, kurios ir sudaro knygos kontr.
Klasifikacija turi svarbi ne tiek teorin, kiek praktin reikm. Nuo pdsak ries priklauso j fiksavimo ir pamimo
bdai, tyrimo metodika ir technika.
RANK PDSAKAI
(PASKAITOS NRA 03.22)
SILAUIMO RANKI PDSAKAI
silauimo ranki pdsakai duoda daug vertingos bylai informacijos. Pagal juos galima vertinti vykio pobd atskirti
tikr silauim nuo inscenizuoto, nustatyti i kurios puss buvo silauta, kokie rankiai tam panaudoti, j r, dyd. O
vliau juos pgl individualius poymius ir identifikuoti. I silauimo pdsak galima spti, ar lausi vienas ar keli asmenys.
I silauimo pobdio, vietos pasirinkimo koks mogus tai padar.
silauimui nusikaltliai naudoja vairius rankius. silauimo objektai skirstomi ias grupes:
Uraktai ir kt blokuojantieji taisai, pvz: spynos, sklends;
Spec. saugyklos, pvz: seifai, metalins ds;
Statybins utvaros, pvz: sienos, langai, durys.
silauimo rankiai skirstomi 3 grupes:
1.rankiai specialiai pasidaryti arba pritaikyti silauimui, pvz: visrakiai, portatyvs lautuvliai (kitaip vadinamos
pompos), metalo pjovikliai.
2.Buitiniai ir gamybins paskirties daiktai, instrumentai, pvz: kirviai, plaktukai, repls.
3.Atsitiktiniai daiktai, nusikaltlio surasti vykio vietoje ir panaudoti silauimui.
Ant silauimo objekto paliekami vairs pdsakai: *Reljefiniai; *Paviriniai; *Antsluoksniniai; *Statiniai; *Dinaminiai
ir kt. Bet didiausi reikm turi silauimo pdsak klasifikacija:
1.Spaudimo/smgio
2.Slydimo/trinties
3.Pjovimo
4.Kirtimo
5.Grimo pdsakus.
Surasti silauimo ranki pdsakus nusikaltimo vietoje palyginti nesunku. Danai jie bna akivaizds. Surasti jie siaurai
nufotografuojami mazginiu ir detaliuoju fotografavimo bdais, o po to apraomi vykio vietos apiros protokole. Jame
nurodoma: *ant kokio objekto rasti pdsakai; *jo forma, dydis, mediaga, paviriaus pobdis; *pdsako ris, jo forma,
dydis; *vieta ant silauimo objekto; *individuals pdsako poymiai ir ypatybs.
Apraomi ir vykio vietoje rasti silauimo rankiai. Apraius pdsakus, objekt ant kurio jie rasti ir rankius, i vykio
vietos turi bti paimti arba visas daiktas su silauimo ranki pdsakais arba tik atitinkama jo dalis. Jei to padaryti
negalima, daromos pdsak iliejos. Jos daniausiai daromos i polimerini past,gips, tp naudojamas plastelinas.
MOKSLAS APIE GINKLUS
1. aunamj ginkl ir audmen kriminalistin charakteristika
aunamojo ginklo bendras poymis paskirtis pulti arba gintis.
Spec. poymiai:

1. Parako ar kitos sprogstamosios mediagos, duj panaudojimas sviediniui imesti.

2. Vamzdis, suteikiantis sviediniui judjimo krypt.
3. Prietaisas ar taisas utaisams udegti.
4. Pakankamas sviedinio paeidiamasis poveikis.
5. Konstrukcija ir tvirtumas, leidiantis iauti daugiau kaip vien v.
Jei bent vieno i poymi nra, ginklas aunamiesiems nepriskiriamas.
aun ginklus galima klasifikuoti vairiais pagrindais, bet didiausi kriminalistin reikm turi aunamj ginkl
klasifikacija pagal vamzdio ilg, jo kanalo sieneli pobd, kalibr bei pagaminimo bd.
Pgl vamzdio ilg skiriami; 1. Ilgavamzdiai (ilgesnis nei 40 cm), 2. Vidutiniavamzdiai (20-40 cm), 3.
Trumpavamzdiai (trumpesnis nei 20 cm).
Pgl vamzdio sienels pobd: 1. Graitvinius, 2. Lygiavamzdius, 3. Kombinuotus.
Pgl kalibr vamzdio skersmen : 1. Mao kalibro (iki 6.5 mm), 2. Vidutinio kalibro (6.5-9 mm), 3. Didelio kalibro
(dauugiau nei 9 mm).
Pgl pagaminimo bd: 1. Fabrikins gamybos, 2. Nam darbo/savadarbiai.
aun ginklas gali bti tipinis arba umaskuotas. Danai jis atrodo kaip video kamera, tuinukas.
Nepaisant aunamj ginkl vairovs, konstrukciniu poiriu juos sudaro: 1. Vamzdis, 2. Uraktas, 3.
Paleidiamasis skeliamasis mechanizmas.
ovin sudaro: 1. Ttel, 2. Kapsul, 3. Parako utaisas, 4. Sviedinys (kulka arba ratai).
Lygiavamzdio ginklo oviniuose bna kamiai ir tarpikliai.
2. Kriminalistins balistikos svoka ir udaviniai
Kriminalistin balistika kriminalistins technikos aka, tirianti aunamuosius ginklus, audmenis, vio
mechanizm bei vio pdsakus, siekiant identifikuoti aunamuosius ginklus ir audmenis arba nustatyti j rin
priklausomyb, taip pat iaikinti kitus su audyba susijusius klausimus.
Visus tardymo ir teismo organams kylanius klausimus, kuriuos sprendia kriminalistins balistikos specialistai, galima
suskirstyti 4 pagr grupes:
1. Techninio pobdio klausimai, pvz: ar konkretus ginklas aunamasis, ar jis technikai tvarkingas, ar tinkamas
audymui, ar i jo galima audyti nenuleidus nuleistuko, kokia jo aunamoji galia, ar senai i jo buvo auta.
2. aunamj ginkl ir audmen grupins priklausomybs nustatymo klausimai, pvz: kokia aunamojo ginklo
ris (pistoletas ar revolveris), sistema (makarovas), modelis, kalibras, ar panas ratai, kulkos, fabrikins gamybos
kamiai pagal chemin sudt, koki ri pateikti parako pavyzdiai, ar jie panas pagal chemin sudt, kokios ries
iauta kulka ar ttel.
3. Identifikacinio pobdio klausimai, pvz: ar i io aunamojo ginklo iauta tyrimui pateikta kulka, ttel, i to
paties ginklo iautos kulkos ar ttels, ar iki iaunant kulka ir ttel nesudar vieno ovinio ir pan.
4. Klausimai, kurie padeda iaikinti konkretaus ginklo panaudojimo aplinkybes, pvz: i kokio atstumo buvo auta,
vio kryptis, ovusiojo buvimo vieta, kiek kart buvo auta, kuris vis buvo kuris ir pan.
3. aunamj ginkl bei j dali suradimas bei apira.
Surastas ginklas, vio pdsakai ar ginklo bei ovini dalys siaurai btinai nufotografuojamos pagal apvalgins,
mazgins, detaliosios fotografijos taisykles. Ufiksavus bendr ginklo padt ir pradjus jo apir nereikia pamirti, kad jis
gali iauti, todl prie imant ginkl, vamzdis negali bti nukreiptas save ar kitus apiroje dalyvaujanius asmenis. Ginkl
imti toje vietoje, kurioje galimyb paeisti ant jo esanius pdsakus maiausia. Apirint ginkl reikia isiaikinti ir
atskir jo dali tarpusavio padt, ar ginklas utaisytas, ar atspaustas saugiklis.
Apiros protokole nurodoma: 1. Bendrieji poymiai (ris, sistema, modelis, kalibras), 2. Individuals (numeris,
markiruots ar kiti enklai, defektai), taip pat reikia urayti, ar nra vamzdyje degimo produkt, sudegusio parako, duj
kvapo.
Baigus apir, vamzdio gal rekomenduojama apvynioti keliomis variomis popieriaus skiautmis ir apriti. Po to
ginklas tvirtai, minktai, saugiai pakuojamas, uantspauduojamas, pasirao tardytojas.
Sunkiau vykio vietoje surasti iautas kulkas, tteles, taiau jas surasti btina, nes pagal jas galima nustatyti ginklo
r, sistem, identifikuoti. Taip pat vykio vietoje reikia surasti kuo daugiau rat bei grankulki (didesnio diametro ratai).
Apiros protokole paymimi duomenys: *kulkos suradimo vieta, forma, ilgis, diametras, svoris, konstrukcija,
markiruots enklai, gratuvo pdsakai, j skaiius ir kryptis; *deformacijos pobdis; *ar yra paalini mediag daleli;
*kaip strigusi kulka buvo iimta ir tt.
Apraant ratus ir grankulkes nurodomas j diametras, forma, spalva, kiekis, taip pat deformacijos ir kt ypatingi
poymiai.
Apraant ttel nurodoma: jos suradimo vieta, forma, dugnelio konstrukcija, ttels ir atskirai kapsuls spalva,
markiruots ir kiti enklai, ttels ilgis, diametras, ttels paeidimai, kvapas ir tt.
Surastas kulkas ir tteles tikslinga nufotografuoti pagal makrofotografijos taisykles. Po apiros jos supakuojamos
atskirai, uraomi uraai ir pasiraoma.

Jei nusikaltimas padarytas mediokliniu ginklu, vykio vietoje reikia iekoti kamio ir tarpiklio. Juos reikia
nufotografuoti vykio vietoje, aprayti plane ir protokole, kuriame nurodoma kamio forma, diametras, svoris, i kokios
mediagos jis padarytas, jo spalva, kitos yms. Kiekvienas surastas kamtis pakuojamas atskirai.
4. vio pdsakai.
vio pdsak tyrimui didel reikm. Pagal juos galima nustatyti: * vio krypt, nuotol; * vi skaii, j
nuoseklum; * kulkos jimo ir ijimo angas; * kai kuriuos duomenis apie panaudot ginkl, ovinius.
vio pdsakai balistikoje klaisfikuojami : 1. Pagrindinius (paios kulkos, rat ar grankulki padarytos angos,
vairs paeidimai, sualojimai, rikoeto yms ir pan.); 2. Papildomus (tie pokyiai, kurie atsiranda ant objekto nuo
lydini v reikini, pvz: parako duj mechaninio poveikio pdsakai plimai, vio suodiai, parako grdeliai, ginklo
tepalas).
Apraant vio pdsakus vykio vietos protokole btinai nurodoma: *kokioje mediagoje lik pdsakai; *j kiekis ir
lokalizacija, rys; *angos gylis; *kulkos jimo ir ir ijimo angos krato forma, dydis, pobdis; *papildomi vio
poymiai.
vio pdsakai i vykio vietos paimami su visu daiktu ant kurio jie rasti ar su jo dalimi ir tinkamai supakuojami.
5. Neaunamojo ginklo arba altojo ginklo samprata, charakteristika
Kad objekt bt galima pripainti neaunamuoju ginklu pagal taikomas kirminalistines metodikas, jis turi turti tam
tikr savybi, bendr ir spec. poymi.
Bendras poymis jo paskirtis pulti ar aktyviai gintis.
Spec. poymiai: *speciali paskirtis kno sualojimams pavojingiems gyvybei padaryti ir tiesiogins gamybins ar
kins paskirties nebuvimas; *konstrukcija, matmenys ir mediaga garantuoja tokius sualojimus; *sualojimams padaryti
panaudojama raumen jga.
Pagal veikimo bd yra: *duriamieji; *kertamieji; *pjaunamieji; *smogiamieji/triukinamieji; *kombinuoti
neaunamieji ginklai.
Neretai ie ginklai maskuojami vairiais buityje naudojamais ginklais lazdomis, skiais, automatiniais
plunksnakoiais jie vadinami maskuojaniais. Paplitus kovos menams nuniako,siriken ir kiti kov men ginklai.
Danai sualojimams padaryti naudojamos beisbolo lazdos, ar j pavyzdiu padarytos kuokos.
Neaunamieji ginklai dar skirstomi : 1. Kovinius (kariniai ir civiliniai), 2. Medioklinius.
Koviniai neaunamieji ginklai siaurai skirti mogaus kno sualojimams padaryti. Karinius naudoja kariniai
padaliniai kardus, peilius, o civilinius naudoja atskiri asmenys daniausiai savigynai taikos metu, pvz: nacionalinius
peilius. Vadinami sportiniai ginklai (kardai, pagos) neturi kno sualojimams padaryti btin savybi jie bna lankstesni,
buku gelets galu, todl prie neaunamj ginkl nepriskiriami.
Pagal pagaminimo bd: 1. Fabrikins gamybos, 2. Savadarbiai.
Labai svarbu inoti, kad specialios ekspertizs tyrimai atliekami tais atvejais, kai objekto neaiki funkcin paskirtis,
jis perdirbtas i standartinio neaunamojo ginklo arba yra savadarbis.
Kariniams neaunamiesiems ginklams ir sportiniams neaunamiesiems ginklams, jei j standartin bkl nepakeista,
ekspertiz neskiriama, nes i objekt funkcijos aikios ir nereikalauja speciali ini. Spec ini nereikia ir vertinant pvz:
virtuvinius peilius, chirurginius skalpelius, kieninius peiliukus ir kitus rankius, kurie turi savo tiesiogin paskirt ir prie
neaunamj ginkl nepriskiriami.
Lt kriminalistai dabar yra tos nuomons, kad neaunamaisiais ginklais yra laikomi tik daiktai, kurie naudojami
upulti ar aktyviai gintis esant tiesioginiam kontaktui.
KRIMINALISTINS DOKUMENTOTYROS DALYKAS, OBJEKTAS, UDAVINIAI
Iaikinant nusikaltim, kriminalistikos tyrimo objektu neretai bna vairs dokumentai.
Bendrja prasme dokumentas bet koks materialus objektas, kuriame tam tikru bdu ir tam tikrais enklais
ufiksuota informacija apie kokius nors vykius, faktus, reikinius.
Toks objektas gali bti popierius, metalas, plastmas, fotojuosta, magnetin juost. Info gali bti tvirtinama odiais,
skaiiais, vairiais simboliais. i informacij mogus gali urayti savo ranka arba panaudodamas vairius aparatus,
priemones.
Pagal informacijos tvirtinimo bdus, dokumentai:
Raytiniai (tekstai, parayti ranka ar atspausdinti spausdinimo priemone);
Grafiniai (info ufiksuota briniais, schemomis);
Fotodokumentus (negatyvai, fotonuotraukos);
Kinodokumentus (kinofilmai);
Fonodokumentus (magnetofoniniai raai, fonogramos);
Videodokumentus (videoraai).
Pagal kilm, dokumentai :
Originalai

 Kopijos: *oficialios, *privatins.

Kriminalistikoje ir BP dokumentu laikomas materialus objektas, kuriame tam tikru bdu tvirtinta info apie bylai
reikmingas aplinkybes ir faktus. Baudiamojoje byloje rodym reikm gali turti dokumento turinys, t.y. faktai apie
kuriuos info jame tvirtinta, tp materials jo poymiai, dokument pagaminimo bdas, forma, iorins yms, suradimo
vieta ir aplinkybs..
Kriminalistinio dokumento tyrimo objektas - raytiniai dokumentai kaip daiktiniai rodymai, dokumentai gali bti
nenusikalstamos veiklos objektas, jos rezultatas, nusikaltimo padarymo priemon ir nusikaltimo slpimo priemon.
Praktikoje daniausiai klastojami pinigai, atsiskaitomieji dokumentai, asmens dokumentai, vairios paymos,
galiojimai, nedarbingumo paymjimai, sodros, vairuotojo paymjimai, automobili tech pasai, atestatai, diplomai.
Kriminalistikoje skiriamos 2 dokument klastojimo rys:
1. Intelektualus - iduodami dokumentai - tinkamai forminti, turi visus rekvizitus, esti surayti ant tinkamo tam
tikros staigos blanko ir patvirtinti tos staigos antspaudu, bet t dokument turinys melagingas. Toks suklastojimas
nustatomas procesiniu bdu, rodinjant dokumente idstyt fakt melagingum.
2. tikr dokument vietoj teising, raomi netikri, neteisingi duomenys, keiiami dokumento rekvizitai ir tekstas,
atskiri jo fragmentai itrinami ar kitaip itaisomi, padirbami pareign paraai, antspaud atspaudai. Taip sufalsifikuoti
dokumentai kriminalistikoje vadinami i dalies suklastotais. Teorikai dokumentas gali bti ir visas suklastotas, bet
praktikai tai sunku padaryti.. Materialinis klastojimas nustatomas kriminalistiniu bdu tiriant dokument.
Taigi kriminalistin dokumentotyra - visuma speciali metod ir bd, kuriais analizuojama dokument mediaga
(popierius, raalo trichai, ratinuko pasta) bei rekvizitai (blankai, antspaudai), siekiant nustatyti dokument klastojimo
fakt, bdus, priemones ir atkurti pirmin tekst, o tp isprsti kitus bylai reikmingus klausimus.
Technins dokument ekspertizs udaviniai - l vairs. Visus juos galima suskirstyti 4 stambias grupes:
1. Viso dokumento padirbimo arba dalinio suklastojimo nustatymas, tp klastojimo poymi suradimas ir ityrimas.
2. Sunaikint dokument pirmykio vaizdo atkrimas, nematom ir silpnai matom tekst perskaitymas.
3. Dokument mediagos tyrimas ir sudtini jos komponent, pvz: popieriaus, raalo, ratinuko pastos, klij
rins priklausomybs nustatymas.
4. Priemoni, kurios buvo panaudotos dokumentui pagaminti ar suklastoti, identifikavimas.
Technin dokument ekspertiz tiria ne tik paius dokumentus, bet ir mediag, priemones, kuriomis jie gaminami
arba klastojami.
KRIMINALISTINS RATOTYROS SVOKA IR IDENTIFIKACINIAI RATO POYMIAI
Praktikoje tiriant nusikaltim ir teismuose nagrinjant baud ir civ bylas, neretai reikia nustatyti kokio teksto
autori, asmen, paraius tam tikr rankrat, uraius kok nors ura, pasiraius ant dokumento ir pan. Tai galima
padaryti analizuojant ir tiriant identifikacinius raysenos ir rato kalbos poymius.
Tokius tyrimus atlieka ratotyra. Tai kriminalistins technikos aka, tirianti raysenos ir rato kalbos formavimosi,
vystymosi bei kitimo dsningumus ir rengianti rato tyrimo metodus siekiant identifikuoti tekst pasiraius ar asmen ar jo
autori, o tp nustatyti kitas turinias reikms bylai aplinkybes.
Tiriant rat kriminalistikai, analizuojama:
Rato kalba, ty prasmin jo pus, frazeologijos bei stiliaus ypatybs
Jo grafin pus - rato enkl bei j jungini paraymo ypatumai.
Taigi kriminalistin ratotyra, aprpianti abi jos puses, yra taip pat ir praktin ekspert veikla tiriant rankratinius
tekstus bei paraus (raysenos ekspertiz) ir nustatant teksto autori (autorysts ekspertiz).
Raym, kaip vien i mogaus praktins veiklos ri sudaro tam tikr gdi sistema:
1. techniniai gdiai - raymo bd valdymas, prastos raomosios priemons laikymas, popieriaus ant lapo padti,
raaniojo sdsena.
2. Grafiniai gdiai - sugebjimas rayti raides, kitus grafinius enklus bei j junginius.
3. Kalbiniai ir orfografiniai gdiai - mokjimas ratu perteikti fiksuojanias mintis, parinkti odius ir j rayb,
konstruoti atskiras frazes ir kt.
4. Topografiniai gdiai - teksto ar jo dali idstymo popieriaus lape gdiai.
Visi ivardinti gdiai glaudiai tarpusavyje susij, realizuojami rankratiniame tekste, raysenoje.
Raysena - raidi vaizdavimo bdas, savitas kiekvieno asmens. Taiau kriminalistiniu poiriu tai per siaura.
Kriminalistiniam ekspertui raysena svarbi tu, kad ji atspindi individualius kiekvieno mogaus gdius ir ypatybes.
Raysena kriminalistiniu poiriu - susiformavusi individuali tam tikro asmens judesi, realizuojam raymo procese
ir fiksuojam rankratyje, sistema. i svoka atspindi labai svarbias raysenos identifikacijos savybes - jos individualum ir
pastovum. Be individualumo ir slyginio pastovumo, raysenai bdingas variantikumas. Tai susiformavusios raysenos
savyb, kuri pasireikia tuo, kad tas pats mogus gali rayti keliais raysenos variantais. Rato kalbos gdiai tp
individuals ir slygikai pastovs, taiau ios savybs ia pasireikia ne taip aikiai, kaip raysenos. Rato kalba ir raysena
ir, kaip skirtingos vieningo raymo proceso puss, tiriamos kompleksikai, atsivelgiant j tarpusavio ry ir slygotum.

Kriminalistinje ir teismo ekspertizje nusistovjusi bendroji raymo poymi klasifikacija:

1. Raysenos poymiai.
2. Topografiniai poymiai ir specifiniai raymo proiai.
3. Rato kalbos poymiai.
Identifikuojant konkret asmen tie poymiai turi nevienod reikm. Nustatant tekst paraius asmen, svarbiausi rato poymiai, o identifikuojant autori - rato kalbos poymiai. Tais atvejais, kai tekst savo ranka parao pats autorius, jis
identifikuojamas pagal raysenos, topografini ir rato kalbos poymi visum.
1. Identifikaciniai raysenos poymiai - rankratyje atsispindinios individualios ir pastovios raymo gdi
ypatybs, kuri visuma individualizuoja konkretaus asmens raysen. Jie skirstomi :
Bendruosius - apibdina vis raysen. Jie - tipiniai, bdingi daugelio moni raysenai.
Individualiuosius - atspindi konkrei grafini enkl, j element bei jungini paraymo ypatumus.
Bdingesni bendri raysenos poymiai:
1. Raysenos ilavinimas - sugebjimas rayti laisvais, koordinuotais ir greitais judesiais . is poymis apibdina
raymo technikos lyg, ty parodo, kaip raantysis valds raymo gdius ir kiek yra susiformavusi jo raysena. Pagal
ilavinim raysenos: *neilavintos, *vidutinikai ilavintos, *ilavintos.
2. Raymo tempas - laikas, per kur paraomas koks nors tekstas ar jo dalis. Tempas gb: *greitas, *vidutinis, *ltas.
3. Raysenos konstrukcija/struktra - kokie nors nukrypimai nuo pavyzdinio raidi raymo. Pagal tai raysenos:
*supaprastintos, *paprastos, *sudtingos.
4. Raysenos dydis - nustatomas pagal maj raidi aukt: *smulki (iki 2 mm), *vidutin (2-4 mm), *stambi
(daugiau nei 4 mm).
5. Raysenos bgis - raidi aukio santykis su ploiu ir intervalais. bgis bna: *maas, *vidutinis, *didelis.
6. Raidi rilumas - sugebjimas nepertraukiamais judesiais parayti tam tikr raidi skaii. Rilumas bna:
*maas (sujungiamos 2-3 raids), *vidutinis (4-5), *didelis (5-6 ir daugiau raidi).
Analizuojant raidi raysenos poymius, paprastai apraomos tokios judesi charakteristikos: *judesi forma,
*judesi kryptis, *judesi pratisumas pagal vertikal ir horizontal, *sujungimo auktis, *sujungimo forma, *judesi
eilikumas, *judesi skaiius, *judesi sudtingumas, *judesi lokalizacija ir kt.
Identifikuojant asmen pagal rankraius, individualios raysenos poymiai turi lemiam reikm.
2. Topografiniai rato poymiai - kiekvienam asmeniui bdingos teksto ar jo dali idstymo popieriaus lape
ypatybs. Rankraiuose paprastai tiriami ie topografiniai poymiai:
Pavadinim, antrai, dat, kreipini, parao vieta dokumente, j kryptis.
Parats arba laukeliai, j dydis, forma.
Pastraip ypatybs, j dydis, danumas.
Tarpai tarp eilui ir odi.
Eilui lygumas ir j forma.
Puslapi numeracija ir kt.
Be tipografini poymi, konkreiam asmeniui gali bti bdingos ir kitos ypatybs, atspindinios specifinius to
asmens raymo proius, pvz: teksto dali, pavieni frazi ar odi iskyrimas, akcentavimas juos pabraukiant, paraant
stambesnm raidm. Specifiniai gb ir pataisym, priera, praleist odi bei sakini raymo tekst maniera ir bdai.
protis vienaip rayti odi perklimus. Specifiniai raymo proiai, kaip ir topografiniai poymiai, gana pastovs, jie
traukiami bendr asmen identifikuojani poymi kompleks.
4. Rato poymiai. Klasifikuojami :
Gramatinius- nusako bendr raiusio ratingumo lyg. Ty kaip jis yra imoks raymo taisykles ir kaip jas pritaiko
praktikoje.
Leksinius - apie pavartot odi atsarg ir kalbos odins sudties ypatybes.
Stilistinius - parodo autoriaus sugebjim reikti mintis.
KRIMINALISTIN HABITOSKOPIJA (ODINIS ATVAIZDAS)
Svoka, reikm, iors poymi klasifikacija
Krim habitoskopija - kriminalistins technikos aka, tyrinjanti ir sisteminanti mogaus iors poymius ir ruoianti
mokslinius asmens identifikavimo pagal juos bdus ir metodus. Tam naudojama:
Identifikacijos teoriniai;
Anatominiai, fiziologiniai;
Teismo medicinos, kibernetikos;
Geometrijos, matematiniai, statistiniai ir kt metodai.

Mokslins asmens identifikavimo pagal iors poymius prielaidos - iors poymi individualumas ir pastovumas.
Identifikuojant asmen, identifikuojamas subjektas - konkretus mogus, o identifikuojaniais subjektais gb atminty iliks to
mogaus atvaizdas, fotonuotraukos, iors poymi apraymai ir pieiniai, lavonai ir pan.
Praktikoj odinio atvaizdo metodika naudojama:
Neinomiems nusikaltliams, pabgusiems i vykio vietos, surasti.
Asmenims, pabgusiems i kalinimo viet, pasislpusiems nuo tardymo ir teismo, rasti.
Be inios dingusiems asmenims surasti ir uvusiam asmeniui nustatyti, kai surandami neatpainti lavonai.
Parodant mones ir lavonus atpainti.
Identifikuojant asmenis pagal fotonuotraukas.
Asmens dokument patikrinimo metu.
mogaus iors poymiai skirstomi grupes:
1.Bendrieji fiziniai poymiai - lytis, amius.
2.Demografiniai poymiai - rass tipas.
3.Anatominiai/statiniai poymiai - kno, galvos, veido ir jo dali sandara, gis, kno sudjimas.
4.Funkciniai/dinaminiai poymiai - eisenos, laikysenos, gestikuliacijos, kalbos ir balso ypatybs, elgsenos maniera.
5.Ypatingos yms - anatomins ir funkcins anomalijos, reti, labai pastovs, ryks poymiai, pvz: veido asimetrija,
tatuiruots, kuprotumas, raiumas, mikiojimas, randai.
6.Aprangos ir kt papildomi poymiai - rbai, avalyn, akiniai.
Be to, iors poymiai gali bti:
1. Bendrieji - apibdina vis mog, jo figr ar kuri nors kno dal, pvz: gis, kno sudjimas, galvos dydis,
veido forma, pei plotis, rank ilgis.
2. Individuals - apibdina kno, galvos, veido detales.
Ivardint iors poymi identifikacin reikm nevienoda. Bendrieji fiziniai ir demografiniai poymiai - rinio
pobdio ir nurodo asmens priklausomyb tam tikrai moni grupei. Svarbiausias asmens identifikacijai - anatominiai
poymiai. Jie labai pastovs, jiems stebti ir siminti nereikia ypating slyg. Funkciniai poymiai daniausiai turi
pagalbin reikm, jie ne tokie pastovs. Taiau kai kurie j - balsas, eisena turi savarankik reikm praktikoje, neretai
panaudojami nusikaltliui identifikuoti. Drabui, apavo ir kt poymiai nra btini mogaus iors poymi
charakteristikai, todl asmens identifikacijai jie nenaudojami. Taiau jie turi nema reikm praktikai. J poymiai
naudojami nusikaltliams, be inios dingusiems asmenims surasti, uvusio asmens identifikavimui. Aiku, tie daiktai ir kita
gali bti paduota atpainti ir tada jie gyja identifikacin reikm. Labai didel reikm identifikacijai turi ypatingos yms
ir kiti individuals mogaus iors poymiai.
FONOSKOPINIAI ODOROLOGINIAI MIKROLOGINIAI TYRIMAI
Kriminalistin fonoskopija - kriminalistins technikos aka, tirianti elektromagnetiniuose signaluose ufiksuotus
garsus asmeniui identifikuoti, jo savybms diagnozuoti, magnetiniam garso ir vaizdo rao autentikumui, j raymo,
atgaminimo slygoms ir priemonms nustatyti.
Pagrindinis fonoskopijos tyrimo objektas - magnetiniai garso raai, kuriuose ufiksuotas mogaus balsas ir sakytins
kalbos savybs. Tyrimo metu identifikuojamas asmuo pagal bals, kalb ir kalbsen, ufiksuot tiriamajame ir
lyginamajame garso bei vaizdo rauose.
Kitas fonoskopijos tyrimo objektas - garso bei vaizdo signal raymo bei atkrimo priemons, slygos bei patys
signalai. Tiriant surandami tyrimo poymiai, nustatoma ar raas yra originalas ar sumontuotas, originalas ar kopija,
surandami stabdymo paleidimo poymiai, identifikuojamos paios raymo ar atkrimo priemons bei pagerinamas kalbos
signalo suprantamumas.
Fonoskopijos tyrimo udaviniai skirstomi:
1. Identifikaciniai. Juos sprendiant galima nustatyti: *konkret asmen, *konkrei technin priemon, kuria buvo
padarytas raas, *konkret foninio triukmo garso altin, *ar sudar vien visum 2 ar daugiau suklastotos
fonogramos ar videogramos dalys.
2. Neidentifikaciniai. Slygikai skirstomi grupes:
Asmens, kurio balsas ir kalba ufiksuoti pateiktame tirti garso rae, savybi nustatymas, pvz: lytis, amius,
dialektas, emocin bkl.
Garso ir vaizdo ra darymo slyg nustatymas, pvz: ar raas nra sumontuotas, ar yra trynimo poymi, kiek
kart darant ra buvo stabdomas magnetofonas, magnetins juostos tipo, magnetofono tipo, klass, ries nustatymas.
Garsins aplinkos, kurioje padarytas raas, nustatymas.
LR kriminalistiniai fonoskopiniai tyrimai atliekami teisingumo ministerijos, teismo medicinos instituto fonoskopini
ekspertizi skyriuje. Ekspert nuomone, fonoskopini tyrim skm labai priklauso nuo tinkam mediag fonoskopinei

ekspertizei tirti pateikimo. Jei j bloga kokyb - dal problem labai sunku isprsti, o kai kuri - nemanoma. Be to, rao
kokyb turi takos formuluojam ivad kategorikumui ir ypa svarbi asmens identifikavimo problemoms sprsti.
Odorologija - kriminalistins technikos aka, tirianti kvap pdsak surinkimo, konservavimo ir tyrimo metodus, tp
technini priemoni kvap pdsako pirminio altinio tapatumui nustatyti.
Kiekvienas kvapas gamtoje - slygikai individualus, todl praktikoje galima kalbti apie kvapo rins arba
grupins priklausomybs nustatym, o kartais ir apie jo identifikavim. Odorologijos tyrimo efektyvum galima padidinti,
jei laiku ir kokybikai kvap ufiksuoti, paimti bei isaugoti.
Pagrindiniai skleidiantys mogaus kvap objektai, tinkami identifikuoti, yra ie:
a) *prakaitas, *kraujas, tp sauso kraujo dms, *plaukai, *nag fragmentai - ukonservuoti jie ilaiko kvap iki
10m.
b) asmeniniai daiktai - drabuiai, kt, ilaiko kvap nuo keli dien iki mnesio.
c) vairs daiktai - nusikaltimo vykdymo priemons, ginklai, kt, kuriais ne maiau 30 min naudojosi mogus,
ilaiko kvap ne maiau 2,5 dienos.
Kvap pdsakai, atsirad trumpalaikio mogaus kontakto su objektu metu, normaliomis slygomis nuo atsiradimo
momento ilieka tik kelias valandas.
Tiriant kvapus galima nustatyti:
vykio dalyvius ir j vaidmen.
Kvap pdsak, paimt skirtingu laiku ir skirtingose vietose, tapatum su vienu altiniu.
Ar paimti daiktai, ginklai, nusikaltimo rankiai priklauso tikrinamajam asmeniui.
Ar pavogti daiktai priklauso nukentjusiajam.
Plauk, kraujo pdsak, prakaito, nag kilms vienin altin.
Taip pat nukentjusiojo viet automobilyje iki avarijos momento,
Ar subjektas prisidjo prie kvapo pdsako susidarymo ir pan.
Odorologijos tyrimo metodai:
1. Odorologinis rinkimas, kai naudojami specialiai paruoti gyvnai (dn unys).
2. Instrumentinis metodas, kai naudojamas dujinis chromotografas.
LR VRM sistemoje yra kriminalistin laboratorija, kurioje atliekami mogaus kvap tyrimai, bet atliekant odorologinius
tyrimus, kriminalistai kaip txl duoda ne kategorikas, o tikimybines ivadas
Mikrologija. iuolaikinje nusikaltimo tyrimo praktikoje vis daniau reikia itirti mikro objekt, kur tiria
mikrologija.
Mikro objektas - su nusikaltimu susij materials objektai, kurie dl savo maumo ar mass blogai matomi plika
akimi ir kuriuos rasti ir itirti reikia mikroskopins technikos. Jie skirstomi : *mikro daleles, *mikro pdsakus, *mediagos
mikro kiekius. Mikroobjekto dydis maiau nei 1 mm, o svoris maiau nei 1 mlgr.
Labai svarbu teisingai surasti, ufiksuoti bei paimti mikro objektus. Iekant mikro objekto, rekomenduojama, jei yra
galimyb, imti juos tinkamai supakuotus su objekto neju. Kiekvienas mikroobjekto nejas turi bti atskirai pakuojamas
ir procesikai apiforminamas.
Mikroobjekto ekspertin tyrim daro ekspert komisija.
KRIMINALISTIN ARBA KRIMINALIN REGISTRACIJA - vadovliai psl 163-171. Kurapka, Malevski,
Kuplianskas "Kriminalistins technikos pagrindai" PATYS
KRIMINALISTINS TAKTIKOS PRADMENYS
1. Kriminalistins taktikos svoka, turinys.
Kriminalistin taktika - savarankika kriminalistikos mokslo dalis, tyrinjanti ir rengianti racionalius tardymo
organizacijos, planingo nusikaltimo tyrimo ir efektyvaus tardymo veiksm atlikimo bei kryptingo rodym rinkimo taktinius
bdu bei rekomendacijas.
Pagrindinis kriminalistins taktikos udavinys - rengti tokias nusikaltimo tyrimo rekomendacijas ir taktinius bdus,
kurie papildydami statym nustatyt procesin byl tyrimo tvark garantuot operatyv, greit ir rezultatyv nusikaltim
iaikinim.
Kriminalistikos taktik sudaro 2 dalys: viena i j aprpia bendruosius kriminalistins taktikos klausimus, o kita
rengia optimaliausius, racionaliausius konkrei tardymo veiksm darymo taktinius bdus, mokslines rekomendacijas.
Taktinis bdas - viena svarbiausi kriminalistins taktikos svok, tai racionaliausias, efektyviausias tardytojo
veikimo bdas, kur jis pasirenka atsivelgdamas konkrei tardymo situacij ir kuriuo pasiekiamas optimalus rezultatas.
Bdingiausi taktinio bdo bruoai - situacinis ir rekomendacinis pobdis. Kiekvienas taktinis bdas turi atitikti tam
tikrus reikalavimus. Svarbiausias i reikalavim - taktinio bdo leistinumas teiss ir morals poiriu. Leistini tik tokie
taktiniai bdai, kurie yra teisti, neprietarauja procesiniams tyrimo principams, nepaeidia proceso dalyvi teisi ir teist

interes, atitinka statym nustatyt tardymo veiksm atlikimo tvark. Taktiniai bdai neturi prietarauti ir teismo etikos bei
morals normoms, negalima naudoti toki taktini bd, kurie emina procese dalyvaujani asmen garb ir orum,
sudaro pavoj j sveikatai. Be teistumo ir moralumo, literatroje nurodomi ir kiti reikalavmai, kuriuos turi atitikti taktiniai
kriminalistiniai bdai.
Tai mokslinis pagrstumas, tikslingumas ir pan.
2. Tardymo veiksm taktika.
Tardymo veiksmo taktika - tikslingiausi taktini bd, naudojam atliekant t veiksm, visuma, utikrinanti aktyv,
krypting tardymo veiksmo organizavim ir planing jo darym, laikantis baud procesini statym norm.
Tardymo veiksmo taktika susijusi su jo atlikimo stadija arba etapais ir apima:
1 stadija. Pasiruoimas tardymo veiksmui. Nustatomas tardymo veiksmo tikslas, numatomos aplinkybs, kurias
tikimasi isiaikinti, tp sprendiami kiti svarbs klausimai, susij su tardymo veiksmo vietos, laiko ir j dalyvi pasirinkimu,
kriminalistini technini bd ir priemoni, specialisto ir paiekos organ, operatyvini galimybi panaudojimu.
2 stadija. Tardymo veiksmo darymo taktiniai bdai. gyvendinamas anksiau sudarytas tardymo veiksmo planas ir
sprendiami jau numatyti klausimai. ia plaiausiai naudojami vairs taktiniai bdai, pvz.: numatoma tardymo veiksmo
atlikimo tvarka, jo etap nuoseklumas, parenkami veiksmingiausi moksliniai rodym rinkimo ir technini nurodym
rengimo bdai.
3 stadija. Tardymo veiksmo eigos ir rezultato fiksavimo taktiniai klausimai. Naudojami taktiniai bdai turi garantuoti
max teising viso tardymo veiksmo turinio ir jo rezultat ufiksavim.
4 stadija. Gaut rezultat analiz ir vertinimas. Iaikinamos padarytos klaidos, analizuojamos dl to atsiradusios
pasekms, sprendiamas tardymo veiksmo pakartojimo tikslingumo klausimas. ia turi bti vertintas j procesinis
dokumentas - protokolas, kuriame atspindta tardymo veiksmo eiga ir rezultatai.
TYRIMO PLANAVIMO SVOKA, REIKM, RYS, PLANAVIMO PRINCIPAI IR PLANAVIMO
TECHNIKA. Psl. 179-186. PATYS
VYKIO VIETOS APIROS TAKTIKA
1. vykio vietos apiros svoka, udaviniai ir taktikos bendros taisykls.
vykio vietos apira - labai svarbus ir neatidliojamas tardymo veiksmas, kurio metu ne tik tiesiogiai susipastama
su paia vykio vieta, jos aplinka, bet ir surandami, ufiksuojami bei preliminariai itiriami pdsakai ir kt daiktiniai
rodymai.
vykio vietos apira - toks tardymo veiksmas, kurio metu betarpikai, akivaizdiai itiriama ir ufiksuojama vykio
vieta, jos aplinka, surandami, tvirtinami ir paimami nusikaltimui itirti reikalingi objektai.
Pagal apirimuosius objektus apira gali bti:
vykio vietos,
Vietovs ir patalp,
Lavon,
Daikt,
Dokument,
Pato telegrafo korespondencijos,
Gyvuli ir lavon.
Pagal tai, kas daro apir, ji skiriama : *tyrimo organ ir *teismo darom apir.
Pagal apimt ir eilikum, vykio vietos apira *pirmin, *pakartotin, *papildoma. Svarbiausia - pirmin apira,
kai vykio vieta pirm kart nuodugniai apirima. Pakartotin apira - tada, kai ji daroma po pirmins apiros, jeigu i
dl koki nors prieasi netinkamai padaryta, pvz: lijo, buvo tamsu, nebuvo reikiam technini priemoni, specialist.
Papildoma apira daroma tais atvejais, kai reikia apirti pirmins apiros metu neapirtas kurias nors vietas ir
objektus.
vykio vietos apiros udaviniai ie:
a) * Konkreiai susipainti su vykio vietos aplinka,
* Iaikinti vykio pobd, aplinkybes, nusikaltimo padarymo mechanizm,
b) Ufiksuoti vykio viet, jos aplink, surasti, tvirtinti bei paimti i vykio vietos pdsakus ir kitus daiktinius
rodymus.
c) surinkti duomenis apie nusikaltl ir imtis skubi priemoni jam surasti.
Tam, kad vykio vietos apiros metu bt surinkta daugiau rodym apie padaryt nusikaltim, bt iaikinta
daugiau aplinkybi, j reikia daryti laikantis kriminalistikos rekomenduojam taktini taisykli:
1. Jos savalaikikumas.
2. Jos planingumas.
3. Tardytojo aktyvumas.

4. Jos objektyvumas.
Su vykio vietos apiros objektyvumu glaudiai susijs apiros visapusikumas, isamumas ir pan. Nurodytos
bendrosios taisykls glaudiai susij ir viena kit slygoja.
PASIRENGIMAS VYKIO VIETOS APIURAI IR VYKIO VIETOS APIUROS TAKTINIAI BUDAI
Gavs praneim apie vyk ir ruodamasis vykio vietos apirai, tardytojas (tyrjas) pirmiausiai surenka inias apie tikr
tos vietos padt ir pasirpina, kad ji bt apsaugota nuo galim pakitim , kad bt kuo skubiau suteikta pagalba
nukentjusiesiems , imtasi priemoni nusikaltliams nustatyti bei jiems sulaikyti.
Ruodamasis vykio vietos apirai , tardytojas turi pasirpinti :
*transportu,
*k tikslinga pakviesti dalyvauti vykio vietos apiroje,
*kokias reikia paimti technines priemones.
vykio vietos apirai turi bti rengiamasi operatyviai, greitai, nes pati apira neatidliojamas tardymo veiksmas,
atliekamas bet kokiu oru, nepaisant apvietimo ir kit slyg.
Sekantis pasirengimo vykio vietos apirai etapas prasideda atvykus vykio viet. ia ikart patikslinama:
*kaip buvo saugoma vieta,
*ar nereikia nukentjusiajam skubios medicinins pagalbos jei ji btina,reikia imtis neatidliotin priemoni jai suteikti.
Pasiruoimo stadijoje tardytojas turi surinkti reikiamas kriminalistines inias apie vyk tuo tikslu apklausinjami asmenys,
galintys k nors inoti apie tai, pvz. maiusieji nusikaltim, pirmiausiai vyk
aptik ,nukentjusieji, j gimins, kiti artimi mons ir pan.
Rinkdamas preliminarias inias , tardytojas turi kuo tiksliau iaikinti :
*kas, kada, kaip aptiko vyk,
*i kur tas vykis tapo inomas,
*kas yra nukentjusieji,
*kokios ikyla versijos dl vykio motyv, dl nusikaltimo ir t. t.
Prie apir dar kart reikia patikrinti, ar yra visi asmenys, kurie turi dalyvauti apiroje, visiems apiros dalyviams
iaikinamos j teiss ir pareigos,taip pat ruoiantis apirai iaikinami visi pakitimai, kurie atsirado po vykio. Todl ,dar
nepradjus apiros, nustatoma, kas, k ir kodl pakeit.
Tardytojas trumpai apvelgia vykio viet, nustato jos ribas, numato, nuo ko pradti apir, kokiu bdu j daryti. Paios
bendriausios vykio vietos apiros taktins taisykls remiasi 2 pagrindiniais teiginiais:
1- nuo bendro prie detalaus
2- pirmiau akimis, vliau rankomis.
Atsivelgiant apiros vietos bei vykio pobd bei aplink(aplinkybes?), galimi tokie pagrindiniai apiros bdai:
1- nuo centro periferij ( ekscentristinis bdas)
2- nuo periferijos centr (koncentrinis bdas)
3- juostinis/ frontinis ?
4- nusikaltlio paliktais pdsakais / subjektyvinis.
Daniausiai naudojamas ekscentrinis bdas. iuo atveju pirmiausiai apirimas vykio vietos centras, toliau pamau
platjania spirale einama periferij. Kartais gali bti panaudotas koncentrinis bdas- einama nuo periferijos centr
siaurjania spirale.Jis daugiau tinka tada, kai centre daiktini rodym nematyti, arba yra daugyb neaiki pdsak,
beto, yra pagrindas manyti, kad periferijoje gali bti aikesni pdsakai, kuriuos reikia skubiai apsaugoti, arba iekoma
nusikaltlio atjimo ir ijimo pdsak. Bdas gali bti naudingas ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog
nusikaltlis periferijoje galjo numesti ginkl, drabuius ir kt.
Juostins vykio vietos apiros bdas naudingas, kai apirima vieta- pailgos formos. Kartais neblog naud duoda
apira nusikaltlio paliktais pdsakais kaikai nusikaltlio ar jo veiksm pdsakai akivaizds ir j daug. Pasirinkus
apiros darymo bd, nustatoma jos kryptis bei pradinis punktas. Tam, kad pati apira bt atlikta planingai,
visapusikai, kad nebt paeista esanti pdsak idstymo tvarka, reikia laikytis jos speciali stadij:
1-oji stadija- statin arba bendroji- jos metu visa vykio vieta apirima nelieiant joje esani objekt, kad nebt
paeidiama j isidstymo tvarka, esantys pdsakai ir nepaliekama savo pirt atspaud. Apie apiros viet ir faktus
juodrat raomi akivaizds bendri duomenys, padaromos orientacins ir apvalgins fotonuotraukos.
2-oji stadija- dinamin/ detalioji- visi daiktai ir pdsakai apirimi visapusikai, daiktai vartomi apirint visas puses,
papildomi padaryti raai, daromos margins ir detaliosios fotonuotraukos, taip pat iliejos, atspaudai, kiti pdsak
modeliai, arba paimami patys pdsakai. ioje stadijoje pasinaudojama ir specialist pagalba.Darant vykio vietos
apir svarbu kreipti dmes visk, kas gali turti bent maiausios reikms nusikaltimo iaikinimui, ypatingai
kruopiai apirti visas tas vietas, kur g. b. nusikaltlis ir visus tuos daiktus, ant kuri galjo likti jo pdsak.Svarbu
atkreipti dmes neprastoje padtyje esanius daiktus, daiktus, netipikus tai vietai, galimus inscenizacijos poymius,

aplinkybes, padjusias padaryti nusikaltim, daiktus, iimtus i civilins apyvartos: udr. ? us?
valiut, ginklus,
visrakius.
vykio vietos apiros metu tardytojui ikyla vairi prielaid apie vykio pobd bei jo mechanizm. Neretai paioje
vykio vietos apiros pradioje, stebint vykio vietos vaizd, susidaro vaizdas apie vyk. vykio vietos apiros
procese didel reikm turi versijos, kurios padeda apibrti apirimos vietos ribas, apiros bdus ir metodus,
operatyviausiai surasti nusikaltl ir jo pdsakus. Taigi, tardymo ir operatyvins veiklos apiros versijomis tardytojas
vadovaujasi viso apiros proceso metu. Gali ir nebti tam vykiui ir tai vietai bding daikt bei pdsak arba gali
bti ----apl. svetim daikt.
Visos ios vadinamos negatyvins aplinkybs gali turti vidin reikm tiriant nusikaltim.Ypa reikia stebti, ar nra
inscenizacijos poymi (t.y. netikro vyki vaizdo sudarymo ymi, siekiant paslpti padaryt nusikaltim). vykio
vietos apiros kruoptumas daug priklauso nuo bendro vykio pobdio, nuo nusikaltimo vaizdo aikumo. Taiau
visais atvejais apira turi bti daroma laikantis BPK norm ir kriminalistins taktikos taisykli.
3.VYKIO VIETOS APIROS EIGOS BEI REZULTAT UFIKSAVIMAS
Baigus apir patikrinama, ar viskas apirta, ar nereikia dar k nors atkreipti dmes. Po to tardytojas surao vykio
vietos apiros protokol, nubraio planus ir schemas. Jei reikia, lavonas daktiloskopuojamas? ir siuniamas
morg.Paimti objektai supakuojami ir uantspauduojami. Tie objektai, kuri dl koki nors prieasi paimti negalima
arba netikslinga, tinkamai saugomi vietoje.
I vis vykio vietos apiros eigos ir rezultat fiksavimo bd pagal statym privalomas vykio vietos apiros
protokolo suraymas.is protokolas protokolas turi atitikti tokius reikalavimus :
*turi bti suraytas laikantis BPK norm,
*turi bti tiksliai , aikiai, nuosekliai bei isamiai aprayta tai, kas rasta vykio vietoje ir kas gali turti reikms bylai,
*protokolas turi bti objektyvus, be koki nors samprotavim, ivad, nuomoni,
*turi bti kryptingas, jame turi atsispindti visa tai, kas gali turti reikms ir nereikia jo perkrauti nereikalingais
dalykais.
Apraant daiktus ir pdsakus, turinius rodym reikm, protokole reikia paymti:
*koks ia daiktas,
*kur, kokioje padtyje ir bklje jis surastas,
*kokie jo bendrieji ir individualieji poymiai,
*kaip jie irykinti, ufiksuoti
kaip jie paimami bei pakuojami
jei daiktai yra keli apraant tikslinga juos sunumeruoti
vykio vietos apiros protokol sudaro trys dalys:
*angin,
*apraomoji,
*baigiamoji.
anginje dalyje paymima protokolo suraymo vieta, laikas, kiti rekvizitai, nurodomi apiros dalyviai ir jos darymo
slygos, pvz. apvietimas, temperatra, meteorologins slygos.
Apraomojoje dalyje apibdinama apiros vieta ar teritorija, duodama bendra tos vietos ir svarbesni aplinkini
objekt charakteristika, nurodoma, per kur ir kaip galima patekti vykio viet. Apraant daiktus ir pdsakus, nurodomi
j nuotoliai nuo svarbesni objekt. Daiktai ,pdsakai ir kiti daiktiniai rodymai turi bti apirti vykio vietoje ir
aprayti vykio vietos apiros protokole, bet statymai leidia daiktus ir dokumentus papildomai apirti tardymo
darymo vietoje. Apraant patalp nurodoma jos: 1) paskirtis;2)dydis; 3) auktis; 4)sien pobdis; 5) dur ir lang
skaiius, j bkl, kurioje pusje; 6) kokie uraktai ir j bkl; 7) grindys; 8) lubos; 9)apvietimas, apildymas.
Baigiamojoje dalyje paymimi visi daiktai, kurie yra paimti i vykio vietos ir gali turti rodomj reikm, pvz.
nusikaltimo rankiai, iliejos, daiktai su pdsakais.
Jei kokie nors daiktai ar lavonai siuniami atitinkamas staigas, tai nurodoma, kur konkreiai, o jei perduodami
saugoti, tai nurodoma, kam. Taip pat paymima, kokiais bdais, i koki tak , kokiu fotoaparatu , ant koki
fotomediag buvo nufotografuota vykio vieta bei konkretus subjektas, taip pat nurodoma, koks buvo apvietimas, ar
buvo naudojamas viesos filtras, kiek ir kokiu bdu filmuota, kokie braiyti planai, daryti garso raai.Paymima, kuri
valand pradta ir baigta apira, jei buvo daromos pertraukos- kiek laiko jos truko. Paymima, kad protokolas buvo
perskaitytas visiems apiros dalyviams ir jie visi pabaigoje pasirao.
Nors yra suraomas vykio vietos apiros protokolas, dar rekomenduojama nubraiyti plan ar schem. Brinyje
pavaizduojama visa vykio vieta, artimesn jos aplinka, svarbesni vykio vietos objektai bei nusikaltimo pdsakai.
vykio vietos planai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Juose turi bti tiksliai ufiksuotas realus vaizdas, braioma
laikantis mastelio, vietos objektai turi bti atitinkamai paaikinti. Planai turi turti atitinkamus rekvizitus, tai yra tam
tikrus duomenis, i kuri matytsi, koks tai planas, taip pat turi bti paaikinimai, paraai ir panaiai. Visada turi bti

antrat, i kurios matytsi, koks ia planas, kur yra ta vieta, prie kokio ir kokios datos protokolo jis pridedamas,
sutartini enkl paaikinimai. Taip pat turi bti iaurs piet rodykls, mastelis ir nurodyta, kas ir kada brai plan.
Planai gali bti:
1. Orientaciniai .
2. Apvalginiai .
3. Mazginiai.
4. Detalieji.
TARDYMO EKSPERIMENTO TAKTIKA
1.
2.

Tardymo eksperimento svoka, reikm, rys.

Pasirengimas tardymo eksperimentui ir tardymo eksperimento taktins taisykls.

1.

TARDYMO EKSPERIMENTO SVOKA, REIKM, RYS

Tardymo eksperimentas toks tardymo veiksmas, kurio esm sudaro tikrinamo vykio ar reikinio atkrimas ir
speciali bandym darymas siekiant patikrinti ir patikslinti duomenis, turinius reikms bylai. Juo galima patikrinti labai
vairias aplinkybes, nustatyti vairi fakt ar reikini objektyv galimum arba negalimum konkreiomis slygomis ir
gauti nauj faktini duomen, turini rodym reikm byloje.
Patikrinami ne tik rodymai, bet ir tardytojo prielaidos, tardymo versijos, kurios ikeliamos remiantis byloje surinktais
rodymais arba operatyvine mediaga. Visa tai nusako didel procesin-kriminalistin ir praktin tardymo eksperimento
reikm.
Tardymo eksperimentai yra vairi ri. Jie skirstomi pagal tai, kokios aplinkybs yra tikrinamos. Labai
paplit ios eksperiment rys:
1. Eksperimentai kokio nors vykio ar reikinio suvokimo galimybei patikrinti ios ries eksperimentai daniausi.
Daromi matomumui ir girdimumui patikrinti.
2. Eksperimentai tam tikr veiksm atlikimo galimybei nustatyti.
3. Eksperimentai moni profesiniams ir kitokiems gdiams patikrinti.
4. Eksperimentai vykio mechanizmo detalms nustatyti.
2.
PASIRENGIMAS TARDYMO EKSPERIMENTUI IR TARDYMO EKSPERIMENTO TAKTINS
TAISYKLS
Pasirengimas tardymo eksperimentui priklauso nuo jo ries, tikslo, darymo vietos, bandymo sudtingumo, dalyvi
skaiiaus ir pan. Pasirengimas sudtingesnis tada, kai eksperimentas susijs su tam tikr aplinkybi rekonstrukcija, tai yra
vairi situacij ir kit aplinkybi atkrimu. Tokiais atvejais pasirengim tardymo eksperimentui galima suskirstyti 2
etapus:
- pasirengim iki ivykstant eksperimento darymo viet;
- pasirengim eksperimento darymo vietoje.
Iki ivykdamas eksperimento darymo viet, tardytojas numato:
darymo laik ir viet;
bsim bandym tiksl, pobd, eil;
parenka tam tikslui dalyvius ir iri, kad jie atvykt;
paruoia eksperimentui reikalingus daiktinius rodymus ar kitus daiktus, btinas mokslines -technines priemones;
pasirpina transportu ir pan.
Atvykus tardymo eksperimento darymo viet tardytojas i pradi nustato, ar ji nepakito po nusikaltimo ir ar nereikia
jos rekonstruoti. Jei tai btina, atkuriamos aplinkybs ir slygos, labiausiai panaios buvusias vykio metu. Po to
instruktuojami tradymo eksperimento dalyviai, jiems paaikinama, kokie bandymai bus daromi, nurodoma, kuo kiekvienas
dalyvis turi bti, kokius veiksmus ir pagal kok signal atlikti.
Kai tardymo eksperimentui visikai pasiruota ir jo dalyviai yra um nurodytas vietas, pradedami bandymai.
Kriminalistai yra pareng bendras eksperiment darymo taisykles, kuri btina laikytis darant vis ri tardymo
eksperimentus.
Viena i svarbiausi tardymo eksperimento taktini taisykli reikalavimas j daryti maksimaliai panaiomis
slygomis tas, kuriomis vyko tiriamasis vykis. is reikalavimas garantuojamas iais taktiniais bdais:
eksperimentas daromas toje paioje vietoje;
toje paioje aplinkoje;
tuo paiu paros laiku;

 tomis paiomis apvietimo slygomis;

panaudojant tuos paius daiktus;
darant bandymus tokiu paiu greiiu, kokiu vyko tiriamasis vykis.
Btina paymti, kad ie taktiniai bdai dinamiki ir j reikm visada priklauso nuo tardymo eksperimento darymo
udavini ir tiksl.
Labai svarbu darant tardymo eksperiment laikytis taktins taisykls bandymus kartoti ir tomis paiomis ir
specialiai pakeistomis slygomis.
Treia tardymo eksperimento taktin taisykl bandymas daromas keliais etapais. Taiau bandymus skaidyti
atskirus etapus galima tik tais atvejais, kai j vientisumas, greitis neturi takos eksperimento rezultatams.
Ketvirta taktin taisykl apibrtas eksperimento dalyvi skaiius. Dalyvauti eksperimente turi bti kvieiami tik
tie asmenys, kuri i ties reikia.
Tardymo eksperimento eiga ir rezultatai ufiksuojami iais bdais:
raant tardymo eksperimento protokol;
fotografuojant;
darant vaizdo ir garso raus;
sudarant planus bei schemas.
PARODYM PATIKRINIMO VIETOJ TAKTIKA
1.
2.

Parodym patikrinimo vietoj svoka

Pasirengimas parodym tikrinimui vietoje ir jo taktikos ypatumai

1. PARODYM PATIKRINIMO VIETOJ SVOKA

Parodym patikrinimas vietoj toks tardymo veiksmas, kurio metu ivykus su apklaustu asmeniu jo nurodyt viet
iaikinama, ar jo parodymai atitinka objektyvias aplinkybes vietoje, taip pat papildomi bei detalizuojami parodymai,
surandama nauj rodym.
Parodym patikrinimas vietoj danai daromas iais atvejais:

Kai reikia konkreiai nustatyti viet, kur buvo padarytas nusikaltimas, kur jam buvo ruotasi, kur paslpti objektai,
kokiu marrutu buvo vykta nusikaltimo viet ir i jos;
Kai reikia nustatyti, kur yra lavonas, pdsakai, nusikaltimo rankiai ar kiti daiktiniai rodymai;
Kai reikia nustatyti vykio vietoje nusikaltimo mechanizm, jeigu i kit rodym to tiksliai ir nuodugniai padaryti
negalima;
Kai reikia patikrinti ir papildyti kai kurias asmens inias apie objekt, apie kur jis yra kalbjs anksiau apklausos
metu;
Kai siekiama patikrinti keli asmen parodymus apie tuos paius objektus, vietas ir nustatyti, ar tie parodymai
atitinka vienas kit ir objektyvias tikrovs aplinkybes.

2. PASIRENGIMAS PARODYM PATIKRINIMUI VIETOJE IR JO TAKTIKOS YPATUMAI

Planuojant tikrinti parodymus vietoje reikia tiksliai apibrti konkret io tardymo veiksmo tiksl ir nuodugniai
istudijuoti byl. Svarbu numatyti, kokius asmens parodym momentus ir kaip reikia tikrinti, kokius klausimus jam uduoti
ir pan.
Praktikoje danai reikia tikrinti kaltinamojo arba tariamojo parodymus vietoj. Todl svarbu isiaikinti, ar ie asmenys
sutinka dalyvauti parodym patikrinime vietoje. Jei ne, is veiksmas neatliekamas.
Turi bti pasirpinta, kad dalyvaut specialistai, policijos darbuotojai ir kiti io tardymo veiksmo dalyviai. Taip pat
reikia paruoti ir mokslines-technines priemones, svarbu numatyti ir transport. Vykstatnt numatyt viet verta turti jos
plan, kad galtum geriau orientuotis.
Parodym patikrinimo vietoj tvarka:

Dalyvaujantiems asmenims paaikinama, kaip ie veiksmai bus atliekami, kokia rodanio asmens procesin
padtis, dalyvi teis bti akivaizdoje atliekant visus veiksmus ir dl j daryti pareikimus.

Atliekami numatyti veiksmai: fotografuojama, daromi garso ir vaizdo raai, pdsak modeliai, apirimi ir
paimami daiktiniai rodymai, braiomi planai ar schemos bei raomas protokolas, po to protokolas perskaitomas ir
pasiraomas.
Svarbu, kad atliekant tardymo veiksm, asmuo, kurio parodymai tikrinami, pats savarankikai nurodyt vykio viet,
marrut, nusikaltimo dalyvi vietas bei j veiksmus nusikaltimo metu. Reikia pasirpinti tuo, kad nebt paeisti vykio
vietoje esantys pdsakai bei daiktiniai rodymai, kad viskas bt kruopiai apirta ir ufiksuota.
KRATOS IR POMIO TAKTIKA
1.
2.
1.

Kratos svoka, rys, udaviniai

Pasirengimas kratai, kratos ir pomio taktikos ypatumai

KRATOS SVOKA, RYS UDAVINIAI

Krata toks tardymo veiksmas, kurio metu prievarta apiekomos patalpos, statiniai, vietov, taip pat asmuo, turint
tiksl surasti ir paimti turinius reikms bylos ityrimui daiktus, nusikaltimo pdsakus, taip pat surasti lavonus bei
nusikaltlius.
Kratos skirstomos vairias ris atsivelgiant tai, kas kratoma, kur daroma krata, kaip ji organizuojama, kelint kart
daroma.
Pagal viet ir kratos objekt:
Vietovi;
Negyvenam patalp ir statini;
Gyvenam patalp ir statini;
Transporto priemoni;
Asmen.
Pagal organizavimo bd:
Paviens;
Grupins;
Pagal pirmum:
Pirmins;
Pakartotins.
Grupins kratos nuo pavieni skiriasi tuo, kad jos daromos vienu metu keliose vietose pas atskirus asmenis arba pas
vien asmen skirtingose vietose.
Pakartotins kratos nuo pirmini skiriasi tuo, kad jos daromos toje vietoje jau ne pirm kart. Jos gali bti daromos
tada, kai pirmin krata nedav rezultat, ne viskas kruopiai buvo apirta, nebuvo reikiam slyg, nebuvo panaudotos
specialios mokslins-technins priemons ir pan.
Kratos udaviniai yra:

2.

Daiktini rodym bei lavon suradimas;

Nusikaltli ir juos nustatyti padedani duomen suradimas;
Turto, kuriuo bt galima padengti nuostolius arba j konfiskuoti, suradimas;
I apyvartos iimt arba be leidimo laikom daikt pamimas.

PASIRENGIMAS KRATAI, KRATOS IR POMIO TAKTIKOS YPATUMAI

Krata skirstoma tris etapus (stadijas):

1. paruoiamj
2. tiriamj
3. fiksavimo
Paruoiamasis etapas apima pasiruoim prie ivykstant viet ir jau atvykus i j.
Tiriamajame kratos etape viskas isamiai apirima.
Fiksavimo etape raomas kratos protokolas, prireikus daikt apyraas, gali bti nubraiomas planas, nufotografuojami,
nufilmuojami bei supakuojami daiktai.

Pasiruoti daryti krat reikia labai kruopiai. Apgalvojant kaip, kada daryti krat, kas turi dalyvauti jos metu ir kokias
pasiimti technines priemones. Labai svarbu susirinkti kuo daugiau informacijos apie iekomus daiktus, kratomj viet, jos
apylinkes, ten gyvenanius mones bei kaimynus. Svarbu pasirinkti tinkam kratos laik, geriausia krat daryti ryte, o
staigos, mons bei organizacijos patalpose ne darbo metu.
Atvykus kratos viet organizuojama jos apsauga ir tik po to ji nuodugniai itiriama. Svarbu patekti kratos viet
nepastebtiems ir nekeliant tarimo eiti patalpas.
js kratomj patalp, tardytojas pasako, kas jis yra, parodo tarnybin paymjim ir nutarim kratai daryti. Be
abejo, geriau turti ir prokuroro sankcij.
Kratomasis asmuo pasirao ant nutarimo, kad jis su juo supaindintas. Po to tardytojas pasilo iduoti nurodytus
daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstanio nusikaltlio buvimo viet. Jei iekomieji daiktai atiduodami geruoju,
vis tiek rekomenduojama daryti krat, nes gali bti surasta kit svarbesni daikt arba toki, kuri laikyti negalima.
Kratomojoj vietoj esantys asmenys patikrinami, jei reikia ikratomi, negalima leisti jiems vaikioti po kratom
aplink, kalbtis, atsakinti telefono skambuius. einanius kratomj patalp asmenis reikia patikrinti ir, jei tikslinga,
sulaikyti iki kratos pabaigos.
Kratomieji objektai gali bti iekomi 2 metodais:
nuosekliuoju;
pasirinktinu.
Nuosekliuoju metodu viskas apiekoma i eils laikantis numatytos krypties.
Pasirinktinu metodu pirmiausia apiekomos svarbiausios matomosios vietos dalys, o vliau kitos.
Kratos metu reikia turti minty, kad kai kurie daiktai gali bti nusikaltlio pakeisti, pvz., metaliniai gali bti sulydyti ir
pan. Kratos metu gali turti nema reikm odins valgybos bdas, kai pokalbio su kratomuoju metu stengiamasi i
jo reakcijos ir odi suinoti slepiamo objekto laikymo viet. Taip pat kratos metu gali daug padti vairi srii
specialistai kriminalistai, chemikai, medikai, preki inovai, autotechnikai.
Pomis toks tardymo veiksmas, kuris atliekamas kai reikia paimti tam tikrus daiktus ar dokumentus, turinius
reikms bylai, kada tiksliai inoma kur ir pas k jie yra.
Paimant daiktus reikia irti ar jie nepakeisti. Jei prie j yra leidimai arba pasai, reikia paimti ir juos, taip pat paimami
ir udrausti apyvartoje daiktai ir dokumentai. jei paimami kiti, nutarime nenurodyti, bet turintys reikms bylai daiktai, tai
nutarimas t daikt pomiui suraomas vietoje. Jei daiktai, dokumentai neatiduodami geruoju, tardytojas gali juos paimti
prievarta.
Jei pomis daromas monje, staigoje ar organizacijoje, dar turi dalyvauti atsakingas asmuo arba administratorius.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad pomio vietoje kakas i asmen prie savs slepia daiktus ar dokumentus,
galinius turti reikms bylai, tardytojas gali padaryti asmens krat.
Kratos ir pomio rezultatai btinai ufiksuojami protokole, be to gali bti braiomi planai arba schemos, taip pat
fotografuojama, filmuojama.
PARODYM ATPAINTI TAKTIKA
1.
2.

svoka, rys
pasirengimas parodymui atpainti ir jo taktikos ypatumai

1.

Parodym atpainti SVOKA, RYS

Parodymas atpainti
tardymo veiksmas, kurio metu tardytojas ar teismas pateikia atpastaniajam asmeniui atpainti objektus, o is juos
lygina su anksiau stebtais ir nustato ar tai tie patys objektai ar ne.
Atpainimo TIKSLAS anksiau suvoktojo objekto indentifikacija
Atpainimo SUBJEKTAS g.b. v. Proceso dalyviai, liudytojai, nukentjusieji, tariamieji bei kaltinamieji.
Parodymo atpainti RYS:
1. -//- asmen
2. -//- daikt
3. -//- lavon
4. -//- gyvn
5. -//- patalp ir vietovi

Parodymo atpainti OBJEKTAS gali bti tiek patys objetai, tiek j kopijos, atvaizdai. Pvz. fotonuotraukos, fonogramos,
iliejos ir pan.
PASIRENGIMAS PARODYMO ATPAINTI IR JO TAKTIKOS YPATUMAI
pasirengimo parodymui atpainti ir priemoni plan eina:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

atpastaniojo apklausa
atpaintino objekto bei objekt tarp kuri t.b. parodomas atpainti parinkimas
tinkam slyg parodymui atpainti sudarymas
jei reikia, kviestinio parinkimas
fiksvimo bei kit technini priemoni paruoimas
kartais gali prireikti pakviesti dalyvauti specialist

Taktikos ypatumai daugiau praktikoje paplit atvejai.

MOGAUS PARODYMAS ATPAINTI
G.b. pagal ior, eisen, bals. Atpaintinas asmuo parodomas kartu su kitais tos paios lyties asmenimis ir kiek galima
panaesniais atpaystamj. Bendras asmen skaiius negali bti maesnis nei 3. Tik lavonas prodomas atpainti vienas.
Prie parodant atpainti pasloma mogui uimti bet kuri viet parodomj asmen tarpe. Tai btinai paymina protokole.
Jei atpastantysis yra liudytojas arba nukentjusysis, jis spjamas dl atsakomybs u inomai melaging parodym
davim, bei u vengim ar atsisakym duoti parodymus ir pasiro atitinakmoj protokolo vietoje.
Po to jam pasilomaapirti parodomas asmenis pagal ivaizdir pasakyti ar jis i pateikt asmen k nor atpasta, jei taip
tai pagal kokius poymius.
Dar reikai paprayti, kad jis tuos poymius detalizuot.. Jei nebuvo kviesti kviestiniai, reikai ufuksuoti procedr
fotografuojant : I pradi visus asmenis, po to atpainimo moment, ir galiausiai atpaint asmen pagal atpastamosios
fotografijos taisykles i priekio, i deins, o kairtai i kairs puss.
Jei parodoma atpainti pagal funkcinius poymius, reikai kad jie bt stebimi. Jei asmuo gali atpainti pagal bals ir ior,
rekomenduojama atpainim pradti nuo balso, o po ior. Rezultatai suraomi protokole.
Jei asmens nemanoma pateikti atpainimui, gali bti vykdomas atpainimas pagal fotonuotrauk. Tada asmens
fotonuotrauka pateikiama ne maiau 3 kt. Asmen fotonuotraukomis
Praktikoje danai tenka parodyti aypainti v. Vertybes daiktus, nusikaltimo rankius
Daiktai pateikiami atpaint pagal bendras atpainimo taisykles. Prie parodant atpainti atpastantysis btinai
apklausiamasapie visus atpastamo objekto poymius, ypa atkreipiant dmes ant daikto esanius uraus, nr, prabas,
defektus, pakavim ir kt ypatingas ymes.
Taip tat reikai isiaikinti ar nra pas t asmen atpaintino daikto fotonuotrauk, paso, koki nors kit jo dali. Jei asmuo
gali nupieti atpaintin daikt, reikia leisti tai padaryti, o piein su jo parau prijungti prie bylos. Kartais atpastant
daiktus gali padti specialistas. Pvz. preki inovas.
Parodant atpainti lavon gali bti kvieiamas teisomo medicinos expertas.
Parodant atpainti btinai raomas parodymo atpainti protokolas, t.p. bt gerai padaryti vaizdo ra.

EKSPERTIZS SKYRIMO TAKTIKA

1) Teismo ekspertizs svoka ir klasifikavimas
2) Pasirengimas ekspertizei ir jos skyrimo taktika
I TEISMO EKSPERTIZS SVOKA IR KLASIFIKAVIMAS
Teismo ekspertiz- procesinis veiksmas, kuriuo siekiama nustatyti turinias reikm bylai aplinkybes. Teismo ekspertiz
vykdoma kvotjo, tardytojo, teisjo ar teismo pavedimu, statym nustatyta tvarka.
Ekspertas- teismo ekspertiz atliekantis, turintis speciali ini, asmuo.
Ekspertizs aktas- savarankik rodomj reikm turintis aktas, fiksuojantis tyrimo rezultatus.

Pagal statym reikalavimus, mokslinius ir praktinius ekspertizs tikslus teismo ekspertiz skirstoma:
1) pagal mokslo ini srit skirstoma atitinkamas ekspertizi ris
2) pagal naudot mokslo ini srii kiek
vienars
kompleksins
3) pagal asmen, kuriems pavesta daryti ekspertiz skaii
vienasmens
komisins
4) pagal tyrim apimt
pagrindin
papildoma
5) pagal tyrim eilikum
pirmins
pakartotins
6) pagal ekspertizs objekt skaii
maaobjektins
daugiaobjektins
7) pagal ekspertizs dalyko, objekto ir metodikos poymius teismo ekspertiz skirstoma
kriminalistin ekspertiz skirstoma: raysenos, autorysts, fonaskopin, tecnin dokument, foto technin,
trasologin, balistin, portret, kriminalistini mediag ir gamini, odorologin
tesimo medicinin ekspertiz
teismo psichiatrin ekspertiz
teismo psichologin ekspertiz
teismo biologin ekspertiz
teismo ekonomin ekspertiz
ininerin technologin
ininerin transporto
technin ems kio
teismo ekologin
PAPILDOMA EKSPERTIZ skiriama iaiais atvejais:
1) eksperto ivadai paaikinti kai netiksliai suformuluotos eksperto ivados arba jos nekonkreios
2) kai reikia sprsti papildomus klausymus dl eksperto tirtos mediagos
3) kai pagal eksperto sprstus klausymus reikia itirti papildom mediag.
Papildom ekspertiz daro tas pats arba kiti ekspertai
PAKARTOTIN EKSPERTIZ nuo papildomos skiriasi tuo, kad papildoma ekspertiz tiria kit klausim, kurie dl tam
tikr prieasi nebuvo isprsti, o pakartotin ekspertiz tiria klausim kur jau duotas atsakymas, bet eksperto ivada i
esms kelia abejoni. Ji gali bti skiriama iais atvejais:
1) kai tardytojas ar tesimas nesutinka su eksperto ivada dl jos nepagrstumo
2) kai eksperto ivados prietarauja faktinms bylos aplinkybms
3) jei nagrinjant byl nustatyta nauj duomen, kurie gali turti takos eksperto ivadai.
4) Jei skiriant ar darant ekspertiz padaryta esmini procesini statym paeidim.
Pakartotin ekspertiz atlieka kitas ar kiti ekspertai. Kai tyrimams atlikti reikia keli tos specialybs ekspert skiriama
atatinkama komisin ekspertiz. i ekspertiz skiriama, kai tai paiai mediagai tirti ir klausimams sprsti, reikia atlikti
sudtingus tyrimus. Paprastoji komisin ekspertiz skiriama, kai btina daryti pakartotin ekspertiz arba byloje yra keli
ekspertizs aktai, kuri ivados skirtingos, jei visi ekspertai prieina bendr ivad tyrimo rezultatai idstomi viename
ekspertizs akte, esant nesutarim, kiekvienas ekspertas surao atskir ekspertizs akt nurodo motyvus ir formuluoja
ekspertizs ivad.
KOMPREKTINEI EKSPERTIZEI bdingi ie poymiai:
Keli srii ekspertai sprendia t pat klausim
Keli srii ekspertai atlieka bendrus tyrimus
Keli srii ekspertai duoda bendr ivad
II PASIRENGIMAS EKSPERTIZEIIR JOS SKYRIMO TAKTIKA APIMA IUOS KLAUSIMUS

1. ekspertizs reikalingumo isprendimas

2. ekspertizei btinos mediagos surinkimo
3. ekspertizs skyrimo momento nustatymo
4. ekspertizs dalyko ir uduoties nustatymo
5. ekspertizs staigos arba eksperto pasirinkimo
6. klausim ekspertams suformulavimo
Klausimo ar reikalinga ekspertiz isprendimas.
Kiekvienu konkreiu atveju tardytojas atsivelgia byloje nustatytin fakt pobd ir specialij ini
reikalingum jiems iaikinti, nusprendia ar reikia ir jei reikia tai kokios ekspertizs. Svarbu pabrti, kad pagrindas skirti
ekspertiz yra tada, kai:
1) Kai tiriant byl ikyla klausimai, kuriems isprsti reikia speciali ini.
2) ie klausimai byloje gali turti rodomja reikm tik atlikus j tyrim.
3) i klausim negalima isprsti, pakvieiant specialist dalyvauti procesiniame veiksme.
4) iuos klausimus gali isprsti atitinkamos ries ekspertiz
5) Kai ikilusiais specialiais klausimais reikia eksperto ivados
statymuose numatyti du atvejai, kai btina daryti ekspertiz BPK 86 str. mirties prieasiai nustatyti ir kaltinamojo
psichinei bklei nustatyti, kai kyla abejoni dl jo pakaltinamumo
Ekspertizei btinos mediagos surinkimas
Ekspertizs atlikimui reikalingi objektai danai surenkami atliekant tardymo veiksmus, o taip pat atliekant special tardymo
veiksm pvz: pamimas lyginamajam tyrimui (BPK 206 str) i tariamojo, kaltinamojo, liudytojo nukentjusiojo raysenos
ir kita. Jei atsisako, priimamas nutarimas. Ekspertizei siuniami objektai dviej ri
a) tardymo veiksm metu surasti ir paimti daiktiniai rodymai (ginklai, lavonai) vadinami tiriamais. Tais atvejais, kai
ekspertams keliamas udavinys nustatyti objekto tapatyb arba rin priklausomyb, jiems turi bti pateikti pavyzdiai
lyginamajam tyrimui. Tokie objektai vadinami lyginamojo tyrimo pavyzdiais
prireikus ekspertams gali bti nusiuniami ir tardymo veiksm protokolai, taip pat baudiamosios bylos iklimo
stadijoje surinkti dokumentai revizij aktai, bylos, kita mediaga.
Ekspertizs skyrimo momento nustatymo
Parenkant ekspertizs skyrimo moment reikia atsivelgti iuos veiksnius:
1) ekspertinio tyrimo objekto bkl.
2) Reikaling surinkti ekspertizei lyginamja mediag.
3) Reikalingus atlikti ekspertinius tyrimus ir taktinius tyrimo metodus
4) Ekspertizs darymo viet ir ekspertizs mediagos pristatymo ekspertizs darymo viet slygas.
5) Bylos aplinkybi specifik ir eksperto sprstin klausim pobd
Tinkamas ekspertizs skyrimo momento pasirinkimo momentas priklauso nuo konkrei situacij kaip pvz:
kokias versijas reikia patikrinti
ar surinkta mediaga ekspertin
nuo vairiausi srii ekspertizi darymo eilikumo
bendr bylos tyrimo termin
ekspertizs termino
Ekspertizs dalyko ir uduoties nustatymas
Svarbu tinkamai nustatyti jos dalyk iaikinti kokius objektus nusisti tyrimui ir k dl j reikia nustatyti. T pai tyrimo
objekt atvilgiu ekspertizs dalykas ir udaviniai gali bti skirtingi todl labai svarbu teisingai apibrti uduot
ekspertams. Tipikiausios uduotys paprastai keliamos ekspertams:
nustatyti prieastin ry tarp reikini
nustatyti veiksmo laik, krypt, tiriamj proces greit nuoseklum ir kitus parametrus.
Iaikinti tiriamj objekt savybes ir bkl
Nustatyti ri priklausomyb ir dentifikuoti objektus
ios bendros uduotys sukonkretinamos atsivelgiant tai kokias aplinkybes reikia nustatyti byloje, kokia joje surinkta
mediaga ir pan.
Ekspertizs staigos arba eksperto pasirinkimas

Baudiamojo proceso statymas suteikia tardytojui teis skirti daryti ekspertiz ekspertizs staigoje arba ne joje. Geriau
ekspertiz daryti teismo ekspertizs staigose, nes jos turi mokslin aparatr bei technines priemones, o taip pat specialiai
parengtus kvalifikuotus ekspertus. Ekspertiz skirti daryti ne teismo ekspertizs staigoje reikia skirti tik tada kai mintose
staigose nra reikiamos rangos ar specialisto.
statymai kelia du pagrindinis reikalavimus ekspertams
Kompetetingas
Nesuinteresuotas byloje
Klausim ekspertams suformulavimas
Kai nutariama paskirti ekspertiz labai svarbu teisingai suformuluoti klausimus ekspertams. Tais klausimais nustatoma
bsimo ekspertinio tyrimo apimtis taip pat irykinama ekspertams keliama uduotis.
Formuluojant klausimus laikomasi i reikalavim:
1) Klausimai turi remtis bylos aplinkybmis ir turi bti reikmingi norint byl teisingai itirti ir inagrinti.
2) Klausimas turi bti eksperto kompetencijoje
3) Ekspertui pateikiami tokie klausimai kuriuos atsakyti turi pakakti jam pateiktos mediagos
4) Klausimai turi atitikti kriminalistikos mokslo bei gamtos, technikos, ekonomikos ir kit moksl iuolaikinius tyrimo
metodus
5) Klausimai ekspertui formuluojami trumpai tiksliai ir aikiai taip pat pateikiami logikai ir nuosekliai.
Isprendus visus su ekspertizs paskyrimu susijusius klausimus tardytojas parao nutarim skiti teimo ekspertiz. Su iuo
nutarimu btinai supaindinamas kaltinamasis
APKLAUSOS TAKTIKA
1.
2.
3.
4.
5.

Apklausos taktikos svoka, psichologiniai pagrindai ir bendrieji pradmenys

Kaltinamojo ir tariamojo apklausos taktika
Liudytojo ir nukentjusiojo apklausos taktika
Akistatos taktika
Apklausos rezultat ufiksavimas

1.Apklausos taktikos svoka, psichologiniai pagrindai ir bendrieji pradmenys

Apklausa tardymo veiksmas, kurio metu tardytojas ir apklausiamas asmuo gauna ir ufiksuoja inias, turinias reikms
bylai.
Apklausos taktika racionali, statymais pagrst bd, kuriais naudojantis gaunami tikri ir isams parodymai, sistema.
Apklausos taktikai turi takos:
Apklausiamojo neteising parodym prieastis (suklydo, meluoja);
Apklausiamojo procesin padtis, amius, lytis, intelekto lygis, profesija, kt. socialins ir psichologins savybs;
Psichologinis kontaktas tarp tardytojo ir apklausiamojo asmens, kurio metu tardytojas turi bti objektyvus, korektikas,
taktikas. Turi bti apsaugotos apklausiamojo procesins teiss ir pareigos, normali apklausos aplinka.
Apklausos taktiniai bdai yra pagrsti ir pasiekia savo tiksl, jeigu:
1. Jie atitinka statymus atitinka teistumo reikalavimus, nepaeidia BPT norm.
2. Yra efektyvs paintine prasme naudojami bdai padeda nustatyti ties.
3. Atitinka etikos reikalavimus neturi bti piktnaudiaujama asmens pasitikjimu, provokuojama, apgaunama.
Manevravimas informacija. Pvz., negalima sakyti apklausiamajam bylos duomen, kuriuos is nort igauti. Negalima
replikuoti ir daryti uuominas, kurias jis gali vairiai suprasti. Pateikti klausimai gali sukelti klaidingus spjimus,
skatinanius pasirinkti nenauding nusikalteliui, taiau teigiam bylai elgesio linij.
Pasiruoimas taktikai susideda i element:
1. Bylos mediagos istudijavimas. Tikslinga isirayti i bylos kk. duomenis, kurie reikalingi sudarant apklausos plan.
2. Apklausos dalyko nustatymas - aplinkybs, dl kuri reikia duoti parodymus.
3. Apklausiamojo asmenybs ityrimas.
4. Apklausos plano sudarymas. Nurodomos iaikintinos aplinkybs, fiksuojami klausimai, pateiktini apklausiamajam,
numatoma j pateikimo eil.
5. Apklausiamojo ir kt. asmen iaikinimas bei technini priemoni paruoimas.
2.Kaltinamojo ir tariamojo apklausos taktika

Kaltinamasis apklausiamas tuoj po to, kai jam pareikiamas kaltinimas. Jo paklausiama, ar jis prisipasta kaltu dl jam
pareikto kaltinimo. Jam pasiloma duoti parodymus apie kaltinimo esm. J apklausia pagal visus jam pareikto kaltinimo
punktus. Pradioje duoda parodymus laisvai, po to klausimus uduoda tardytojas.
tariamasis apklausiamas taip pat kaip ir kaltinamasis. tariamojo apklausa priklauso nuo to, ar apklausiamas sulaikytas
asmuo, ar asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemon prie pareikiant kaltinim.
Taktini bd turin kaltinamj apklausoje nulemia tai, kokia yra susidariusi situacija apklausos metu konfliktin ar ne.
Nekonfliktin situacija asmuo prisipasta padars nusikaltim. Konfliktin asmuo atsisako duoti parodymus arba duoda
inomai melagingus parodymus. Gali susipinti, pvz. prisipasta kaltas dl dalies nusikaltim.
Apklausa nekonfliktinje situacijoje. Kaltinamojo laisv pasakojim reikia iklausyti laikantis tt. reikalavim:
Reikia gauti kiek galima daugiau ini, kuriomis remiantis bus galima surinkti rodymus, patvirtinanius kaltinamojo
parodymus.
Reikia vadovautis nuoseklumo taisyklmis:
1. Chronologinio nuoseklumo vykiai atkuriami tokia tvarka, kokia vyko.
2. Loginio nuoseklumo taip pakreipti pasakojim, kad atsispindt veiksm prieastys, o po to pasekms.
3. Taktinio nuoseklumo pirmiausiai isiaikinama tai, apie k asmuo noriai kalba.
Jei parodymuose kalbama apie sudting vyk, tikslinga suskirstyti j epizodais. Isiaikinus tai, kas susij su 1
epizodu, pereinama prie kito.
Apklausa konfliktinje situacijoje. 1)Apklausos taktika, kai kaltinamasis atsisako duoti parodymus. Jo pozicij galima
pakeisti iais bdais:
1. tikinti kaltinamj, kad is neteisingai nusistats. Iaikinti to neigiamas pasekmes, aplinkybes kurios lengvina
kaltinamojo atsakomyb, iprovokuoit atskleidiant kn. bylos faktus ir taip priversti prietarauti.
2. Pasinaudoti faktu, kad kt. kaltinamojo bendrininkai jau dav byloje parodymus, pvz. jau prisipaino.
3. Pasinaudoti tarp bendrinink esaniais psichologiniais prietaravimais.
2)Apklausos taktika, kai kaltinamasis duoda inomai melagingus parodymus (tai nustatoma, sugretinus juos su bylos
mediaga). Loginio poveikio bdai:
Prietaravim, esani kaltinamojo parodymuose, analiz ir panaudojimas.
rodym pateikimas apklausiamajam. ia specials reikalavimai:
1. Pateikti tik tikrus ir kruopiai patikrintus rodymus.
2. Prie pateikiant rodymus, paklausti kaltinamj apie visas aplinkybes, susijusias su rodymais.
3. Iaikinti rodym rodomj reikm.
4. rodym pateikimo eil nustatyti atsivelgiant j reikm, ryius, kaltinamojo gudrum.
5. Svarbu atidiai sekti, kaip jis reaguoja pateikiam rodym.
Aplinkin, umaskuota apklausa kai ino, kad negaus teisingo atsakymo, duoda aplinkinius klausimus, kurie,
kaltinamojo nuomone, yra nepavojingi.
Emocinio poveikio bdai:
Iaikinti kaltinamajam veikos pavojingum visuomenei, jos sukeliamas pasekmes ir siekti, kad jis susimstyt ir
teisingai vertint padaryt nusikaltim.
Supaindinti kaltinamj su prisipainimo ir aktyvaus padjimo iaikinti nusikaltim teisine reikme.
Skatinti teigiamas kaltinamojo savybes ir siekti gauti teisingus parodymus. Pvz., manau, tursite jg pasitaisyti.
Atsivelgti antipatij, kuri apklausiamasis jauia bendrininkams.
3.Liudytojo ir nukentjusiojo apklausos taktika
Prie pradedant apklaus, sitikina asmens tapatybe, iaikina pareig teisingai pasakoti visa, kas inoma byloje, spja dl
baudiamosios atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus, arba u inomai melagingus parodymus. Tas
paymima protokole. Tada pasiloma laisvai papasakoti visa, kas inoma apie nusikaltim. Nereikia pertraukti, nebent
nukrypstama nuo apklausos dalyko. Po to pateikiami klausimai, priklausomai nuo to ar parodymai teisingi ir isams.
Siningai klystanio liudytojo apklausos taktika. Sudaroma tinkama aplinka asmeniui susikaupti tyla, be paalini
asmen, be objekt, blakani dmes. Galima pateikti klausim, rodyti objektus, kurie gali priminti reikiamus faktus,
aplinkybes. Galima paklausti, k panaus mogus, galima nuvykti vykio viet, gali bti surengta pakartotin apklausa.
Meluojanio liudytojo apklausos taktika. Patartina isiaikinti motyvus, dl kuri liudytojas gali duoti melagingus
parodymus susitarimas, baim. Galima paveikti taktiniais bdais:
Veikti liudytojo teigiamas savybes, priminti apie baudiamj atsakomyb.
Stebti emocin bkl ir ja pasinaudoti.
Nukentjusio apklausa tokia pat, tik reikia atsivelgti jo suinteresuotum bylos baigtimi.
Nepilnameio/maameio apklausos taktikos ypatumai:

Iki 14 met dalyvauja pedagogas.

Pradti rekomenduojama nuo klausim apie su byla nesusijusius dalykus sport, literatr, kin, ir taip gyti
pasitikjim.
Kalbti jam suprantama, paprasta kalba.
Nepamirti, kad jis gali bti links fantazuoti. Pvz., labai jau sklandiai kalba apie vyk.
Nepatartina i karto rayti apklausos protokolo, nes tai gali igsdinti. Surayti, kai apklausa baigta.

4.Akistatos taktika
Akistaton yra suvedami 2 pirmiau apklausti asmenys, kuri parodymuose yra esmini prietaravim. Ruoiantis akistatai,
tardytojas turi istudijuoti akistatos dalyvi anksiau duotus parodymus, j asmenines savybes, tarpusavio santykius, ir
nusprsti, kokius prietaravimus gali paalinti, kokius klausimus ir kokia eile pateikti, kur apklausti pirm.
I pradi paklausia, ar jie pastami, kokie j tarpusavio santykiai. Tada pasilo duoti parodymus dl t aplinkybi, dl
kuri jie ir suvesti akistaton. Tardytojas gali jiems pateikti klausimus, jie gali vienas kito klausti. Jei prietaravimai atsiranda
dl siningo klydimo, apklausiamieji yra suinteresuoti nustatyti ties, ir prietaravimai yra paalinami:
Duodant klausimus, kurie suaktyvina asociacijas.
Pateikiant rodymus.
Suvedant akistaton vykio vietoje.
Prietaravimai, kai 1 i dalyvi duoda inomai melagingus parodymus: pirmiausiai apklausiamas asmuo, duodantis teisingus
parodymus. Taktiniai bdai panas kaip ir kaltinamojo apklausoje esant konfliktinei situacijai.
Btina stebti, kaip elgiasi apklausiamieji. Akistata gali bti derinama su kt. tardymo veiksmais apklausa, parodymu
atpainti, apira, tardymo eksperimentu, parodym patikrinimu vietoje.
5.Apklausos rezultat ufiksavimas
Raomas apklausos protokolas, kuris susideda i 4 dali:
1) angin/anketin. Data, vieta, rekvizitai, apklausiamojo anketiniai duomenys, yma apie spjim dl baudiamosios
atsakomybs u melagingus parodymus.
2) Laisvas pasakojimas.
3) Klausimai apklaustajam ir jo atsakymai.
4) Baigiamoji dalis fiksuojamas apklaustojo susipainimo su protokolu bdas. Papildymai, pastabos, pataisos.
Pasirao apklaustasis, kt. dalyvav asmenys, tardytojas. Protokolas turi bti tikslus, aikus, isamus ir nuoseklus.
Akistatos protokolo raymo 2 bdai:
1) Puslapis padalijamas 2 dalis, suraant atskirose pusse asmen parodymus, i kairs ir deins.
2) Klausimai ir atsakymai raomi paeiliui eilutmis.
Garso raymo technikos naudojimas apklausos metu. Apklausiant gali bti daromas garso raas, apie tai turi bti
praneama apklausiamajam. Baigus apklaus, visas raas duodamas paklausyti apklausiamajam, jis baigiamas patvirtinant
rao teisingum. Kartu turi bti raomas protokolas apklausos.
Garso raus daryti naudinga, fiksuojant parodymus:
Asmens, kuris ino svarbius bylai duomenis, ir gali duoti teisingus parodymus, taiau yra kaltinamj arba kt. byla
suinteresuot asmen veikiamas, todl ateity gali parodymus keisti.
Kaltinamj, kaltinam padarius itin sunkius nusikaltimus.
Asmens, kuris gali neatvykti teism dl ligos ar todl, kad yra ivyks.
Nepilnamei ir maamei, kuri kalbos ypatybes sunku ufiksuoti protokole.
Sueist, ligoni.
Asmen, kurie turi bti itirti teismo psichiatrijos ekspert.
Asmen, apklaust dalyvaujant vertjui.
?
NUSIKALTIMO TYRIMO METODIKOS PRADMENYS
1.NTM SVOKA, SISTEMA, UDAVINIAI, PRINCIPAI

Kriminalistikos mokslo sistemoje NTM savarankika ir paskutin mokslo dalis, kurioje mokslikai suformuluoti ir
apibendrinti technini bei taktini metod, bd, priemoni, rekomendacij panaudojimas tiriant ir atskleidiant atskirus
nusikaltimus.
Kriminalistikos technikos bei taktikos, parengtos nusikaltimo pdsak suradimo, fiksavimo ir tyrimo priemons bei bdai,
rekomendacinio tyrimo organizavimo ir planavimo, taip pat atskir tardymo veiksm atlikimo klausimai turi bendr pobd;
pvz. kriminalistikos technika nesprendia klausim, kokie pdsakai bdingi konkreiai nusikaltim riai, kur juos galima
rasti ir t.t.. Kriminalistikos taktika nesprendia klausim, kaip reikia racionaliai panaudoti taktin mediag tiriant atskirus
nusikaltimus. iuos klausimus sprendia NTM.
Ivada tarp kriminalistikos metodikos i vienos puss ir kriminalistikos technikos bei taktikos i kitos yra tokie santykiai
kaip tarp bendro ir atskiro.
Kiekvienas nusikaltimas savo detalmis individualus, todl negali bti vienodo j tyrimo proceso, taiau kiekvienas
nusikaltimas be individuali savybi turi ir kai kuri bendr pasikartojani bruo. iuos bruous atspindi nusikaltimo
situacija, jo padarymo bdas, nusikaltlio asmenyb ir pan.
Tokie bruoai leidia konkreius nusikaltimus suskirstyti rimis ne tik pagal BT charakteristik, bet ir pagal
kriminalistinius poymius. Tuo ir remiasi atskir nusikaltim ri metodika.
NTM altiniai:
1.
2.
3.

Teiss normos;
Tardymo/tyrimo praktika;
Mokslas (ne tik kriminalistika);

NTM Principai:
Bendrieji:
1. Teistumas;
2. Teorijos ir praktikos vienyb;
3. Savarankikumas;
4. Vientisumas;
Specialieji:
1. Mokslinis tiriamasis pobdis;
2. Konkretumas;
3. Nusikaltim tyrimo skirstymas etapus (etapikumas);
4. Planingumas;
5. Operatyvumas.
NTM (pagal Kazlausk, Danisevii) mokslikai pagrsta metodini rekomendacij, taktini bd ir technini priemoni,
taikom iaikinant ir tiriant atskiras nusikaltim ris, sistema.
NTM (pagal Jablonsk, Koldin ?) savarankika kriminalistikos mokslo dalis, tyrinjanti nusikaltimo padarymo patyrimo,
nusikaltimo tyrimo praktika, siekiant parengti efektyvesnius vairi nusikaltim ri tyrimo bei prevencijos metodus.
Tyrimo metodika, kaip kriminalistikos mokslo dalis, susideda:
1. Bendr pradmen;
2. Konkrei nusikaltim ri tyrimo metodik.
NTM:
1. Kriminalistin atitinkam nusikaltim ri charakteristika;
2. Baudiamosios bylos iklimas ir pirmini tardymo veiksm atlikimas, mokslini, technini, operatyvini bei paiekos
priemoni panaudojimas;
3. Tardymo versijos ir tyrimo planavimas;
4. Tardymo veiksm ypatybs tolesniame bylos tyrime.

2. KRIMINALISTIN NUSIKALTIMO CHARAKTERISTIKA

Kriminalistin nusikaltimo charakteristika duomen apie tam tikr nusikaltim r, turini kriminalistin reikm ir
padedani atskleisti nusikaltim, sistema.
Ji atspindi tuos nusikaltimo poymius, kuri neapima kit moksl nusikaltim charakteristikos.
Kriminalistin nusikaltimo charakteristikos duomen altinis mokslikai pagrstas kriminalistins praktikos
apibendrinimas.
Kiekvienas nusikaltimas tikrovje palieka tik jam bdingus materialinius ir idealinius pdsakus.
Materialiniai nusikaltimo pdsakai daniausiai randami apirint vykio viet, atliekant parodym patikrinim vietoje ir t.t.
Idealiniai nusikaltimo pdsakai moni parodymai apie vykio aplinkybes, ilikusias j atmintyje.
Mokslikai apibendrinus ie nusikaltimo pdsakai tampa pagrindiniu kriminalistins nusikaltimo charakteristikos duomen
altiniu.
Kriminalistin nusikaltimo charakteristika dinamin kategorija, ji nuolat keiiasi, keiiantis nusikaltim praktikai, keiiasi
ir kriminalistin nusikaltimo charakteristika.
Kriminalistin nusikaltimo charakteristika gali bti keli lygi:
1. Atskiro nusikaltimo;
2. Nusikaltim ries;
3. Nusikaltim porio.
Kriminalistikos literatroje iskiriami 5 pagrindiniai kriminalistins nusikaltimo charakteristikos elementai:
1.
2.
3.
4.
5.

Nusikaltimo padarymo bdas;

Nusikaltimo padarymo mechanizmas;
Nusikaltimo padarymo aplinka;
Nusikaltim vykdiusio subjekto asmenybs bruoai;
Duomenys apie nukentjusiojo asmenyb.

NUSIKALTIMO PADARYMO BDAS

Tai veiksm, kuriais rengiamasi padaryti nusikaltim, kuriais jis padaromas bei slepiamas, sistema.
Nusikaltimo padarymo bdo struktra gali bti:
1.

2.
3.

3 grandi:
a) nusikaltlio elgesys rengiantis padaryti nusikaltim;
b) jo vykdymo;
c) jo slpimo metu.
2 grandi vairios kombinacijos.
1 grandies nusikaltlio elgesys nusikaltimo padarymo metu.

NUSIKALTIMO PADARYMO MECHANIZMAS

Duomen visuma apie mechanizm leidia atkurti nusikaltimo padarymo proces bei iskirti jo etapus. Nusikaltimai, kuri
metu aikiai isiskiria daikt, reikini, moni tarpusavio sveika, inios apie nusikaltimo padarymo mechanizm
reikmingos.
NUSIKALTIMO PADARYMO APLINKA
Kriminalistikos poiriu ji apibdinama:
1.
2.

Nusikaltimo rengimo, vykdymo bei slpimo metu tarpusavyje sveikaujani objekt, reikini ir proces sistema;
i sistema apibdina nusikaltimo rengimo, vykdymo ir slpimo viet, laik, gamtines klimatines, gamybines, buitines ir
kt. aplinkos slygas bei nusikalstamo vykio dalyvi elgesio ypatybes ir psichologin ry tarp j.

Duomenys apie nusikaltimo padarymo aplink svarbus bet kurio nusikaltimo kriminalistikos charakteristikos elementas.
Kiekvienas nusikaltimo padarymo bdas, nusikaltlio palikti pdsakai leidia tam tikru mastu apibdinti ir pat nusikaltl,
jo psichines bei fizines savybes, profesines inias, sugebjimus, ankstesns nusikalstamos veiklos patyrim bei gdius,
nusikaltlio santyk, ry su nusikaltimo auka ir pan.

DUOMENYS APIE NUSIKALTLIO ASMENYB

Jo elgesys nusikaltimo padarymo metu leidia pilniau ir giliau itirti nusikaltimo prieastis bei aplinkybes, o inant tai ir
teisingai kvalifikuoti nusikalstam veikl. Jie taip pat atskleidia tikruosius nusikaltimo motyvus, apibdina nusikaltlio
asmenybs bruous, leidia planuoti daiktini rodym suradimo, fiksavimo priemones ir j rinkimo kryptis.

Danai sutapatinamos svokos kriminalistin nusikaltimo charakteristika ir nusikaltimo tyrimo

kriminalistin charakteristika. Pastaroji apibdina ne pat nusikaltim, o nusikaltimo tyrimo eig,
etapus bei ypatybes.
KRIMINALIN REGISTRACIJA
1.

Kriminalins registracijos svoka, reikm, rys

2. Nusikaltli, neatpaint lavon, be inios dingusi asmen registracija, kt. Kriminalins

registracijos rys.
Kriminalins registracijos svoka, reikm, rys
Kriminalin registracija mokslikai pagrst duomen apie asmenis, padariusius nusikaltimus, taip pat apie kitus daiktus
bei objektus, susijusius nusikaltimais, apskaita ir susisteminimas (klasifikavimas), siekiant panaudoti tuos duomenis siekiant
nusikaltimus iaikinti bei ukirsti jiems keli.
Pagrindiniai kriminalins registracijos principai:
1. Teistumas
2. Teikiamos informacijos neabejotinas tikrumas
Registruojami ir sisteminami tie objekt poymiai, kurie vliau leidia tuos objektus identifikuoti ar gauti apie juos btin
informacij (vairi kategorij asmen (tariamj, kaltinamj, nuteistj) anketiniai duomenys, iors poymiai, rank,
pirt, ________
Duomenys fiksuojami vairiai:
1.
2.

Apraant, fotografuojant, daktiloskopuojant;

Koduojant perfokortulse, perfovacinse ir magnetinse juostose.

Kriminalins registracijos duomenys kaupiami:

1.
2.
3.

Kartotekose (pirt pdsakai);

Albumuose (nusikaltli nuotraukos);
Kolekcijose (vairiose vietose surastos kulkos ir ttels)

Pagal registruojam objekt pobd kriminalin registracija:

1.
2.
3.
4.
5.
6.

Nusikaltli registracija;
Neatpaint lavon registracija;
Be inios dingusi asmen registracija;
Pagrobto turto ir kit verting daikt registracija;
Kai kuri ri pdsak ir kit daiktini rodym registracija;
Neiaikint nusikaltim padarymo bd registracija;

2. Nusikaltli, neatpaint lavon, be inios dingusi asmen registracija, kt. Kriminalins registracijos rys.
Nusikaltli registracija registruojami pagal 2 pagrindines sistemas:
1.

Vardin/alfabetin registracija - (anketins inios apie asmen (vardas, pavard, tvavardis, gimimo metai ir vieta,
nuolatin gyvenamoji vieta, specialyb, darboviet, pareigos ir kt., kada, kokio organo, pagal kok BK str. buvo
patrauktas baudiamojon atsakomybn. Asmens registracinje kortelje raoma registruojamo asmens daktiloskopin
formul ir dedamas deins rankos rodomojo pirto atspaudas.

2.

Daktiloskopin registracija registruojami asmen rank pirt ______rat struktra ir rins ypatybs.

3.

10 pirt registracijos sistema ant daktiloskopini lap suraomi:

a) asmens anketiniai duomenys;

b) kas upild kortel;
c) viruje deins, apaioje kairs rankos kontroliniai atspaudai;
d) asmens daktiloskopin formul.
Daktiloskopin formul ivedama atsivelgiant kiekvieno pirto _______rato turin ir kitus poymius. i formul susideda
i 2 dali:
1.

Pagrindin:
a)
b)
c)
d)
e)

2.

apskaitomi tik apvalieji _____ratai;

vis 10 pirt numeruojami, raomi atitinkami indeksai;
lankiniai ir kilpiniai ratai ymimi indeksu 0;
pagrindin formul klasifikacijos trupmena, kur skaitiklis gaunamas sudjus porini pirt
indeksus, o vardiklis neporini;
prie skaitiklio ir vardiklio pridedama po 1.

Papildoma:

a) apskaitomi kit ri _____ratai;

b) lankiniai ratai indeksas 1;
c) kilpiniai radialiniai ?? indeksas 2;
d) kilpiniai _______ - indeksasprikl;
e) apvalieji _______ratai indeksasprikl;
f) jei trksta kokio pirto atspaudo ar _____ratas neaikus indeksas 0.
Vyr ir moter kortels laikomos atskirai.
4.

5 pirt ir monodaktiloskopin registracijos sistema.

Kiekvien j sudaro 2 vienu metu vedamos kartotekos:
a)

daktiloskopin (kaupiama vairi tart padarius nusikaltimus asmen 5 ar 1 pirto atspaudo

daktiloskopin.
b) pdsak (neinom nusikaltli pirt pdsakai, apirint dar neiaikint nusikaltim
vykio viet).

Lavon registracija
Jei suradus lavon, nepavyksta nustatyti jo asmenybs, upildoma neatpainto lavono kortel, kurioje raoma:
1. Lavono suradimo laikas ir vieta;
2. Mirties prieastis ir laikas;
3. Smulkiai apraomi iors poymiai, rbai;
4. Rbuose prie lavono surasti daiktai;
5. Ypatingos yms ant lavono kno;
6. Dant aparato bkl;
Ant kortels uklijuojama fotonuotrauka, atspaudiami jo pirt atspaudai, uraoma daktiloskopin formul. Sulyginama
su be inios dingusi asmen kortelmis ir dedama neatpaint lavon registracijos kartotek.
Be inios dingusi asmen registracija
kortel raomi duomenys:
1.
2.
3.
4.
5.

Apie dingusiojo asmenyb;

Jo ior, ypatingos yms;
Rbai, apavas ir daiktai, kuriuos jis turjo su savimi;
Jei yra fotonuotraukos, jas uklijuoja ant kortels;
Paymima, kas prane apie dingim, koks organas ir kada tyr dingimo fakt;

Kortel sulyginama su vardine, daktiloskopine kortelmis, t.y. su neatpaint lavon kortelmis.

PAGROBT, SURAST, I NUSIKALTLI PAIMT DAIKT, REGISTRACIJA
Speciali kortel, kurioje smulkiai apraomi daikto poymiai, j individualizuojanios yms, gali bti fotonuotrauka, taip pat
daiktai, kurie buvo pagrobti, paimti ar surasti kartu su registruojamu daiktu.
AUNAMJ GINKL, KULK, TTELI REGISTRACIJA
Nurodoma ginklo ris, sistema, kalibras, kur pagamintas, kada ir i ko buvo pagrobtas, paimtas, kas pamet ar surado.
Dar neiaikintiems nusikaltimams, padaryt ginkl kulk ir tteli apskaita vykdoma kolekcijose, kur jos idstomos pagal
kalibr, ovinio tip, ginklo sistem ??? ir model.
NUSIKALTIMO PADARYMO BD REGISTRACIJA
Spec. pavadinimas modus operandi sistama(MOS) tai yra nusikaltli proi, jo veikimo, nusikaltimo padarymo
manieros, ypatybi apskaita. Modus operandi kartoteka susideda i 2 dali:
1. Bdingi inom nusikaltli veikimo poymiai, proiai;
2. Dar neatskleist nusikaltim padarymo ypatybs.
Naujo nusikaltimo padarymo ypatybs sulyginamos su jau inom nusikaltim aplinkybmis ir jei jos sutampa, daroma
prielaida, kad nauj nusikaltim galjo padaryti jau inomas nusikaltlis.
Registracins kortels MOS kartotekoje sisteminamos pagal:
1. Nusikaltimo ris (nuudymai, vagysts etc.);
2. Nusikaltimo padarymo bdus (vagyst su silauimu panaudojant padirbt rakt ar visrakt);
3. Nusikaltimo padarymo viet;
4. Kt.
NUSIKALTIMO TYRIMO PLANAVIMAS
1.

NUSIKALTIMO PLANAVIMO SVOKA, REIKM, RYS, PRINCIPAI.

Tyrimo planavimas mokslikai pagrstas nusikaltimo tyrimo metodas, kurio esm sudaro tikslingiausi, racionaliausi
tardymo organizavimo ir konkrei byl ityrimo bd suymjimas, bylos mediaga pagrst versij iklimas ir
patikrinimas, planingas ir kryptingas rodym rinkimas.
(tai tardytojo darbo tam tikram laikui nustatymas)
Reikm:
1. Garantuojama, kad bt laikomasi teistumo, tyrimo objektyvumo, visapusikumo ir isamumo;
2. Racionaliau, ekonomikiau panaudojamos tardymo aparato jgos, taupomas laikas.
Pagrindins planavimo rys:
1. Konkreios bylos tyrimo planavimas;
2. Atskir tardymo veiksm planavimas
Planavimo principai:
1. Individualumas (kiekvienos bylos tyrimas individualus, tinkamas konkreiam nusikaltimui tirti);
2. Pagrstumas (nusikaltimo tyrimo planas turi bti paremtas bylos mediaga);
3. Dinamikumas (sudarytas planas nra nekintamas, tyrimo proceso metu jis gali bti keiiamas, papildomas
atsivelgiant tardymo veiksm rezultatus);
4. Optimalumas (i daugelio galim bylos tyrimo ir konkrei tardymo veiksm atlikimo variant turi bti pasirinktas
geriausias, racionaliausias).
2.PLANAVIMO TECHNIKA
Ji nesudtinga. Plano turinys ir struktra priklauso nuo tiriamos bylos ypatybi.

Vienais atvejais utenka ivardinti btinus atlikti veiksmus, nurodyti terminus, kitais reikia parengti plan, kuris aprpt
daugiau klausim.

Rekomenduojama plano forma (vadovaujantis BPK):

Versija,
kuri
reikia patikrinti

Aplinkybs
ir
klausimai, kuriuos
reikia isiaikinti
tiriant versij

Tardymo veiksmai
ir
operatyvins
paiekos???

Vykdytojas
ir
vykdymo terminai

Pastabos

Sudtingose, daugiaepizodinse bylose, be bendro tyrimo plano, rekomenduojama sudaryti kiekvieno stambesnio epizodo
tyrimo plan.
Taip pat gali bti sudarytos vairios schemos briniai, diagramos, pieiniai. Bendrasis baudiamosios bylos tyrimo planas
papildomas tardymo veiksm planais, kur isprendiami pagrindiniai klausimai:
1. Tardymo veiksmo tikslas;
2. Kur ir kada geriausia t tardymo veiksm atlikti;
3. Kaip reikia jam pasirengti;
4. Kas turi dalyvauti atliekant tardymo veiksm;
5. Kokia tvarka ir nuoseklumu atlikti tardymo veiksm;
6. Kokios mokslins priemons tam reikalingos;
Surayti tai nra btina, t.y. planas gali bti suformuotas tardymo eigoje.
Planuojant tardymo veiksm eilikum, reikia vadovautis tokiomis taktinmis rekomendacijomis:
1. Kuo greiiau atlikti tuos tardymo veiksmus, kuriais renkami rodymai, galintys inykti ar bti sunaikinti ar pakeisti;
2. Tardymo veiksm terminus numatyti turint galvoje laik, btin jiems pasirengti;
3. Nustatant eilikum, svarbu turti minty t veiksm rezultatus;
4. Tardymo veiksm terminus, eilikum nustatyti atsivelgiant tai, kokias aplinkybes btina isiaikinti pirmiausiai;
5. Pirmiau atlikti tuos tardymo veiksmus, kuri rezultatai reikmingi pirmai versijai.