Baudiamoji teis (specialioji dalis)

Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir

verslo tvarkai. 2 dalis (BK 206-211 str.)

Docentas dr. Oleg Fedosiuk

Olfed@mruni.lt
Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal
paskirt ar nustatyt tvark (BK 206 str. 1 d.)
Objektyvieji poymiai

statymo saugoma vertyb kreditori ir paramos teikj

interesai
Dalykas paskola, kreditas arba tikslin parama, kuri vert yra
ne maesn kaip 150 MGL
Veika panaudojimas ne pagal paskirt ar nustatyt tvark
Asmens, trauktino atsakomybn, amius ne maesnis kaip 16
met. Paprastai u i veik atsako paskolos, kredito ar paramos
gavjai, taip pat juridini asmen-gavj atstovai, atsakingi u
l panaudojim. Atsakomybs subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudtis)
LR CK 6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata
1. Paskolos sutartimi viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos
alies (paskolos gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais
apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja
grinti paskolos davjui toki pat pinig sum (paskolos sum) arba
tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti
palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
2. Paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt
perdavimo momento.
3. Paskolos gavjas tampa jam perduot daikt (pinig) savininku.
Nuo daikt perdavimo momento paskolos gavjui tenka daikt
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika.
 LR CK 6.877 str. Tikslin paskola
1. Jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje slyg,
kad paskolos gavjas naudos paskolos sum tam tikram
tikslui (tikslin paskola), tai paskolos gavjas privalo
utikrinti paskolos davjo galimyb kontroliuoti, kaip
paskolos gavjas naudoja paskolos sum.
2. Jeigu paskolos gavjas naudoja paskolos sum ne pagal
paskolos sutartyje nustatyt tikslin paskirt arba paeidia
io straipsnio 1 dalyje nustatyt slyg, paskolos davjas
turi teis reikalauti, kad paskolos gavjas grint paskolos
sum prie termin ir sumokt palkanas, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
 LR CK 6.881 str. Kreditavimo sutarties samprata

1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga

(kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje
nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las
(kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum
grinti kreditoriui ir mokti palkanas.
2. Kreditavimo santykiams io skyriaus pirmojo skirsnio
normos taikomos tiek, kiek tai neprietarauja kreditavimo
sutarties esmei ir io skirsnio nustatytoms taisyklms.
 Paramos samprata
(Ivedama i aukos sampratos, apibrtos LR CK 6.476 straipsnyje)

LR CK 6.476 straipsnis. Aukos (parama ar labdara)

1. Auka laikomas turto ar turtins teiss dovanojimas tam
tikram naudingam tikslui.
3. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota
4. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto
turto pagal nurodyt tiksl nebemanoma, tai kitiems
tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o
jeigu aukotojas mir (baigsi), - tik teismo leidimu.
5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas,
tai aukotojas ar jo teisi permjai turi teis reikalauti
teismo tvarka ataukti auk.
Paramos panaudojimo ne pagal paskirt ar nustatyt
tvark kriminalizavimo aktualumas
Paramos panaudojimo ne pagal paskirt kriminalizavim
nulm btinumas utikrinti i ES struktrini fond
gaunamos paramos tikslin panaudojim.
Struktrini fond paramos panaudojimo bendrsias
nuostatas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001
m. gegus 31 d. nutarimas Nr. 649 Dl Europos
Sjungos struktrini fond l administravimo
Lietuvoje // Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m.
rugsjo 11 d. nutarimo Nr. 1116 redakcija (in., 2003, Nr.
88-3999)
 Panaudojimas ne pagal paskirt kaip veika
Paskolos, kredito ar tikslins paramos panaudojimas ne
pagal paskirt reikia sutarties slygos skirti las
numatytam tikslui paeidim:
pvz., i paskolos, kredito ar paramos l finansuojami kiti nei
sutartyje aptarta darbai, pirkimai, projektai;
los naudojamos siskolinimams padengti, bet ne kinei veiklai;
los pasisavinamos arba ivaistomos ir pan.
 Panaudojimas ne pagal nustatyt tvark kaip veika
Paskolos, kredito ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal
nustatyt tvark reikia esmini sutarties slyg paeidim:
pvz., los naudojamos pagal paskirt, bet nesilaikant atskiriems darbams ar
projekto dalims numatyt l dydi; nesilaikoma sipareigojim naudoti ne
tik paskolos, kredito ar paramos, bet ir nuosavas las projektui gyvendinti;
paskolos, kredito ar paramos l panaudojimas, susijs su iurkiais viej
pirkim ar kit statym paeidimais;
savo sipareigojim arba teisi pagal ES struktrini fond paramos teikimo
sutart perleidimas tretiesiems asmenims nesuderinant tai su projekt
gyvendinanija institucija; neleidimas galiot institucij pareignams
apirti vietoje ir patikrinti, kaip gyvendinamas projektas; netinkamas
gaut l ir j panaudojimo apskaitos tvarkymas; nepradjimas be
pateisinam prieasi vykdyti projekt per sutartyje nustatyt termin,
projekto vykdymo nutraukimas, nukrypimas nuo patvirtint projekto
biudeto ilaid ir kiti esminiai sutarties paeidimai.
Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal
paskirt ar nustatyt tvark (BK 206 str. 1 d.)
Subjektyvieji poymiai

Pakaltinamumas
Tiesiogin tyia
Kaltininkas supranta, kad naudoja paskolos, kredito ar tikslins
paramos las ne pagal paskirt arba nustatyt tvark, ir nori taip
veikti.
 Kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirt ir jo
negrinimo nusikaltimo sudtis (BK 206 str. 2 d.)
Objektyvieji poymiai
statymo saugoma vertyb kreditori interesai
Dalykas paskola arba kreditas
Veika panaudojimas ne pagal paskirt
Pasekms paskolos ar kredito negrinimas, susijs su didele turtine
ala kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui (didel ala siejama su
150 MGL verte. r. BK 212 str. 1 d.)
Prieastinis ryis tarp paskolos ar kredito panaudojimo ne pagal paskirt
ir jo negrinimo bei didels alos
Asmens, trauktino atsakomybn, amius ne maesnis kaip 16 met.
Paprastai atsako paskolos ar kredito gavjai, taip pat juridini asmen-
gavj atstovai, atsakingi u l panaudojim. Atsakomybs subjektu
yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas nuo didels alos atsiradimo momento (materialioji sudtis).
 Didels turtins alos turinys
Didel turtin ala yra 150 MGL dydio sum virijanti ala.
Kai paskola arba kreditas negrinamas bankui, atitinkama ala
padaroma tiek paiam bankui, tiek ir kitiems sandorio dalyviams, t.y.
laiduotojui, garantui, draudikui.
Didels turtins alos turin sudaro tiek tiesioginiai praradimai, tiek ir
negautos pajamos.
Taiau, paskolos ar kredito negrinimo faktas dar nereikia, kad dl
to atsiradusi ala yra pagrindas taikyti baudiamj atsakomyb. Juk
paeista kreditoriaus teis gali bti atstatyta civilinmis teisinmis
priemonmis.
Manytina, kad nusikalstama ala sietina su banko ar kito sandor
traukto asmens negalimumu kompensuoti al prastinmis civilinio
proceso priemonmis. Paprastai is negalimumas atsiranda dl
skolininko nemokumo bei realaus paskolos ar kredito padengiamumo
nebuvimu.
 Prieastinio ryio specifika
Aikinant prieastingum, turime atkreipti dmes tai, kad
paskolos arba kredito negrinim ir atitinkam al
nulemia btent jo panaudojimas ne pagal paskirt.
Todl manytina, kad btinas prieastingumo grandies
elementas yra skolininko nemokumas, t.y. jo
nesugebjimas grinti paskol arba kredit, kas savo
ruotu nulemta netikslinio ir neefektyvaus l
panaudojimo.
 Kredito ar paskolos panaudojimo ne pagal paskirt ir jo
negrinimo nusikaltimo sudtis (BK 206 str. 2 d.)
Subjektyvieji poymiai

Pakaltinamumas
Tiesiogin arba netiesiogin tyia
Tiesiogin tyia bna tada, kai kaltininkas supranta, kad paskol ar
kredit naudoja ne pagal sutartyje numatyt paskirt, numato, kad
toks l panaudojimas nulems paskolos negrinim bei al
bankui ar kitam sandor trauktam asmeniui, ir ios alos nori.
Netiesiogin tyia nesuponuoja noro, kad kilt nusikalstami
padariniai, ji suponuoja smoning leidim jiems atsirasti.
 Kreditinis sukiavimas (BK 207 str.)
Objektyvieji poymiai
statymo saugoma vertyb kreditori interesai
Dalykas kreditiniai sipareigojimai (kreditas, paskola,
laidavimo ar banko garantijos ratai ir kiti kreditiniai
sipareigojimai) ir subsidija.
Veika mint kreditini sipareigojim ar subsidijos gavimas
apgaule
Asmens, trauktino atsakomybn, amius ne maesnis kaip 16 met.
Paprastai atsako kreditini sipareigojim gavjai, taip pat
juridini asmen-gavj vadovai ir galioti atstovai.
Atsakomybs subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas nuo kreditini sipareigojim ar subsidijos gavimo
momento (formalioji sudtis)
 Laidavimo sutarties samprata (CK 6.76 str.)
1. Laidavimo sutartimi laiduotojas u atlyginim ar
neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui,
jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar
dalies savo prievols.
2. Laidavimas yra papildoma (alutin) prievol. Kai
pasibaigia pagrindin prievol arba ji pripastama
negaliojania, pasibaigia ir laidavimas.
 Garantijos samprata (CK 6.90 str.)
1. Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas
garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam
asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievols
nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui
nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam
ir kitais atvejais). Garanto atsakomyb yra subsidiari.
2. Garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins
prievols, kurios vykdymui utikrinti iduota garantija, net ir
tais atvejais, kai garantijoje ta prievol nurodyta.
3. vykds u skolinink prievol, garantas gyja atgrtinio
reikalavimo teis skolininkui.
 Kiti kreditiniai sipareigojimai
Be kredito, paskolos, garantijos, kiti kreditiniai
sipareigojimai gali atsirasti i toki kreditinius santykius
sukuriani sandori kaip vekselio diskontas ir akceptas,
piniginio reikalavimo termino atidjimas, faktoringo ir
fortfeitingo sutari ir kt.
 Subsidijos samprata
Pagal tarptautini odi odyn subsidija tai pinigin
paalpa. I esms, subsidija ir parama reikia t pat.
LR norminiuose aktuose odis subsidija vartojamas kaip
valstybs teikiama tikslin pagalba (parama) kio
subjektams.
Pvz., Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gruodio 4 d.
sakyme Nr. 436 Dl laikinosios verslo projekt dalinio
subsidijavimo tvarkos patvirtinimo // V. 2002.12.11. Nr.: 117-
5281, subsidija apibrta kaip maareikm valstybs pagalba,
nepaeidianti konkurencijos slyg, sudaranti galimyb monei
greiiau gyvendinti verslo projekt, padidinti gamybos apimt,
isaugoti arba sukurti nauj darbo viet.
 Kreditinio sukiavimo veikos ypatumai
Kreditinio sukiavimo norma nra speciali turtinio
sukiavimo norma. Baudiamoji atsakomyb u kreditin
sukiavim nesiejama su kreditoriaus ar subsidijos tiekjo
patirta ala. iuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu
yra faktas, kad kreditini sipareigojim ar subsidijos
gavimo procese buvo panaudota apgaul.
Todl baudiamoji atsakomyb u kreditin sukiavim
atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavjas yra mokus
ir vykdo savo sipareigojimus.
 Kredito ar subsidijos gavimo pasisavinimo tikslais
kvalifikavimas
Jeigu kreditas ar subsidija apgauls bdu buvo gauti
pasisavinimo tikslais, kai j gavjas nesiruo vykdyti
savo sipareigojim (grinti, naudoti pagal paskirt)
veika kvalifikuojama taikant turtinio sukiavimo norm
(BK 182 str.), kuri yra grietesn nei kreditinio sukiavimo
norma.
 Kreditinis sukiavimas (BK 207 str.)
Subjektyvieji poymiai
Pakaltinamumas
Tiesiogin tyia
Kaltininkas supranta, kad panaudoja apgaul, skatindamas kit
asmen suteikti jam paskol, kredit, garantin arba laidavimo rat
ar kit kreditin sipareigojim ar subsidij, ir nori taip veikti,
taiau veikia ne pasisavinimo tikslais ir nesiekia padaryti alos
sandor trauktam asmeniui.
 Nusikaltimai, susij su mons bankrotu ir
nemokumu
Skolininko nesiningumas (BK 208 str.)
Favoritizmas (LR BK 208 str. 1 d.)
Turto nuslpimas nuo kreditori (LR BK 208 str. 2 d.)
Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
 Skolininko nesiningumas (favoritizmas)
LR BK 208 str. 1 d.
Objektyvieji poymiai:
statymo saugoma vertyb kreditori interesai
Veika vieno ar keleto pasirinkt kreditori reikalavim
patenkinimas arba utikrinimas
Aplinkybs (abi btinos): a) sunki mons ekonomin padtis arba
nemokumas, kai akivaizdiai gresia bankrotas ir b) neturjimas
galimybs patenkinti vis kreditori reikalavim
Padariniai turtin ala kreditoriams, kuri reikalavimai nebuvo
patenkinti
Prieastinis ryis tarp pasirinkto (pasirinkt) kreditoriaus reikalavim
patenkinimo ir turtins alos likusiems kreditoriams
Asmens, trauktino atsakomybn, specialieji poymiai: atsako tik
mons vadovai ir galioti atstovai. Atsakomybs subjektu yra ir
juridinis asmuo.
Baigtumas nuo turtins alos likusiems kreditoriams padarymo
momento (materialioji sudtis)
 Nemokumas kaip nusikaltimo aplinkyb
mons nemokumas - mons bsena, kai ji neatsiskaito
su kreditoriumi (kreditoriais) prajus trims mnesiams
po termino, nustatyto statym, kit teiss akt, taip pat
kreditoriaus ir mons sutartyse mons sipareigojimams
vykdyti, arba prajus tokiam pat terminui po
kreditoriaus (kreditori) reikalavimo vykdyti
sipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo
nustatytas, ir pradelsti mons sipareigojimai (skolos)
virija pus jos balans rayto turto verts (moni
bankroto statymo 2 str. 8 p.).
Sunki ekonomin padtis, neturjimas galimybs patenkinti
vis kreditori reikalavimus kaip nusikaltimo aplinkybs

Sunki ekonomin padtis gali bti paaikinta kaip

padtis, kai mon dar nepraranda mokumo, taiau
ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas
neivengiamas arba labai tiktinas.
Neturjimas galimybs patenkinti vis kreditori
reikalavimus kaip aplinkyb natraliai iplaukia i
sunkios mons bkls ir nemokumo, todl jos
nurodymas normoje informatyvaus krvio neturi.
 Bankroto grsm kaip nusikaltimo aplinkyb
Bankroto grsm suprantama kaip didel tikimyb, kad
dl mons nemokumo ar sunkios padties bus pradtos
bankroto procedros.
Bankroto grsms samprat atskleisti padeda moni
bankroto statymo 9 str. 2 d. 5 punktas, nustatantis
pagrindus teismui ikelti bankroto byl:
1) mon yra nemoki arba mon daugiau kaip tris mnesius
vluoja imokti darbuotojui (darbuotojams) atlyginim;
2) mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui
(kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi
(kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo sipareigojim.
 mons vadovo, savininko (savinink) pareiga
kreiptis teism dl bankroto bylos iklimo
Jeigu mon negali ir (arba) negals atsiskaityti su
kreditoriumi (kreditoriais) ir is (ie) nesikreip teism dl
bankroto bylos iklimo arba yra slyga, nurodyta io
statymo 4 straipsnio 4 punkte (kai mon vieai paskelb
arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali
arba neketina vykdyti sipareigojim), mons vadovas,
savininkas (savininkai) privalo pateikti pareikim teismui dl
bankroto bylos iklimo.
Laiku pareiktas kreipimasis ir tolesns bankroto procedros
apsaugo kreditori teis bent i dalies kompensuoti dl
prievols nevykdymo patirt al i bankrutuojanios mons
likusio turto.
Toks pareikimas yra ir mons vadovo, savininko siningo
elgesio standartas gresianio bankroto akivaizdoje
Pasirinkto kreditoriaus (favorito) reikalavim patenkinimas ir
utikrinimas kaip veikos poymiai

Pasirinkto kreditoriaus reikalavim patenkinimas tai

turtins prievols vykdymas jo atvilgiu. Reikalavim
patenkinimas gali bti visikas arba dalinis.
Reikalavimo utikrinimas tam tikras sandoris,
sumainantis kreditoriaus rizik patirti al dl
gresianio bankroto.
pvz., labai palankiomis slygomis nekilnojamojo turto
perleidimas arba preki pardavimas, tokiu bdu kompensuojant
dl prievols nevykdymo atsirasiani al ir pan.
 Turtins alos turinys
ala likusiems kreditoriams pasireikia kaip negautos
pajamos, tenkinat kreditori interesus i bankrutuojanios
mons turto.
i ala atsiranda dl to, kad kreditoriai praranda tam tikr dal
bendroje turto masje, kuri sumajo dl skolininko
nesiningumo, kai jis patenkino vieno ar keli pasirinkt
kreditori reikalavimus.
al turi patirti maiausiai 2 kreditoriai, kitaip veika neturi
nusikaltimo poymi.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padties (mons-
skolininko bendros turtins mass sumajimo), kai kreditoriai
gali realiai patenkinti savo interesus maesne apimtimi nei
buvo iki pasirinkto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo
momento.
 Skolininko nesiningumas (favoritizmas)
LR BK 208 str. 1 d.
Subjektyvieji poymiai:

Pakaltinamumas
Tiesiogin arba netiesiogin tyia
Esant tiesioginei tyiai, mons vadovas (savininkas) supranta,
kad monei gresia bankrotas, supranta, kad nesiningai
patenkina vieno ar keli kreditori reikalavimus, numato, kad
likusieji kreditoriai patirs dl to al ir to nori.
Netiesiogin tyia skiriasi nuo tiesiogins tuo, kad mons
vadovas nenori alos likusiems kreditoriams, bet smoningai
leidia jai kilti.
Variantas galima tik tiesiogin tyia
 Skolininko nesiningumas
(turto nuslpimas nuo kreditori). 208 str. 2 d.
Objektyvieji poymiai

statymo saugoma vertyb kreditori interesai.

Veika turto, kuris galjo bti pateiktas skoloms padengti,
nuslpimas nuo kreditori: paslpimas, ivaistymas, perleidimas,
pervedimas usien arba pardavimas nepateisinamai pigiai.
Aplinkybs: sunki mons ekonomin padtis arba nemokumas,
kai akivaizdiai gresia bankrotas.
Padariniai turtin ala kreditoriams.
Prieastinis ryis tarp turto nuslpimo ir alos kreditoriams.
Asmens, trauktino atsakomybn, specialieji poymiai: atsako tik
mons vadovai ir galioti atstovai. Atsakomybs subjektu yra ir
juridinis asmuo.
Baigtumas nuo turtins alos kreditoriams padarymo momento
(materialioji sudtis)
 Turto nuslpimas nuo kreditori kaip veika
Visos statyme numatytos alternatyvios veikos (paslpimas,
ivaistymas, perleidimas, pervedimas usien arba
pardavimas nepateisinamai pigiai) pasireikia kaip
veiksmai, dl kuri sumaja nemokios mons bendra
turtin mas, kuri esant siningam kininkavimui, turi
bti isaugota kreditori reikalavim tenkinimo tikslais.
ios veikos gali pasireikti dvejopai :
kaip tiesioginis turto slpimas nuo gresianio areto (pvz., jo
ineimas u mons rib);
kaip sandoriai, pagal kuriuos turtas perleidiamas kitiems
asmenims. Tai gali bti tiek netestas mons turto pasisavinimas
arba ivaistymas, tiek ir formaliai teisti sandoriai, taiau
nesiningi kreditori atvilgiu.
 Turtins alos turinys
ala kreditoriams pasireikia kaip negautos pajamos, tenkinat
kreditori interesus i bankrutuojanios mons turto.
i ala atsiranda dl to, kad kreditoriai praranda tam tikr dal
bendroje turto masje, kuri sumajo dl skolininko
nesiningumo turto nuslpimo nuo kreditori.
al turi patirti kaip minimumas 2 kreditoriai, kitaip veika
neturi nusikaltimo poymi.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padties
(mons-skolininko bendros turtins mass sumajimo), kai
kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus maesne
apimtimi nei galt, jei turtas nebt nuslptas.
Skolininko nesiningumas (turto nuslpimas nuo kreditori)
LR BK 208 str. 2 d.
Subjektyvieji poymiai:

Pakaltinamumas
Tiesiogin arba netiesiogin tyia
Esant tiesioginei tyiai, mons vadovas (savininkas) supranta,
kad monei gresia bankrotas, supranta, kad nesiningai slepia
ar perleidia mons turt, numato, kad esant bankroto
procedroms kreditoriai patirs dl to al ir to nori.
Netiesiogin tyia skiriasi nuo tiesiogins tuo, kad mons
vadovas nenori alos likusiems kreditoriams, bet smoningai
leidia jai kilti.
Variantas galima tik tiesiogin tyia
 Tyinio bankroto samprata, numatyta moni
bankroto statyme, ir jos paskirtis

moni bankroto statymo 20 str.

Tyinis bankrotas
Jeigu mons bankroto byl nagrinjantis teismas nustato
tyin bankrot, administratorius privalo patikrinti
bankrutuojanios mons sandorius, sudarytus per 5 met
laikotarp iki bankroto bylos iklimo, ir pareikti iekinius
mons bankroto byl nagrinjaniame teisme dl
sandori, prieing mons veiklos tikslams ir (arba)
galjusi turti takos tam, kad mon negali atsiskaityti su
kreditoriais, pripainimo negaliojaniais.
 Nusikalstamas bankrotas (LR BK 209 str.)
Objektyvieji poymiai:
statymo saugoma vertyb kreditori interesai
Veika blogas mons valdymas
Pasekms mons bankrotas ir didel turtin ala
kreditoriams
Prieastinis ryis tarp blogo mons valdymo ir bankroto
bei alos
Asmens, trauktino atsakomybn, specialieji poymiai:
atsako tik mons vadovai ir galioti atstovai.
Atsakomybs subjektu yra ir juridinis asmuo
Baigtumas nuo turtins alos kreditoriams padarymo
momento (materialioji sudtis)
 Blogas mons valdymas kaip veika - 1
Blogas mons valdymas tai neefektyvus, nerentabilus,
nuostolingas kininkavimas.
Tokio kininkavimo natrals padariniai nuostoliai,
konkurencingumo sumajimas, nemokumas, dalykins
reputacijos kritimas ir pan.
 Blogas mons valdymas kaip veika - 2
Blogai kininkauja tas, kuris blogai organizuoja mons
darb, atleidia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus
darbuotojus, sitraukia nuostolingus sandorius, nepagrstai
teikia laidavimo ir garantinius ratus, neutikrina turto
saugumo, nepagrstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutari
slyg, dl ko patraukiamas civilinn atsakomybn, blogai
tvarko apskait ar netvarkingai moka mokesius ir dl to
nubaudiamas didelmis baudomis, traukia mon
nusikalstam veikl ir pan.
Nepagrstai dideli atlyginimai ir lengvatos darbuotojams
taip pat gali reikti blog mons valdym.
Blogas mons valdymas gali bti rodinjamas tik
remiantis audito, ekspertizi ivadomis.
 Nusikalstami padariniai, prieastingumas,
nusikaltimo baigtumas
mons bankrotas kaip nusikalstama pasekm - tai dl mons
nemokumo teisme ikelta bankroto byla arba prasidjusios
neteismins bankroto procedros.
alos kreditoriams turin sudaro dl prievoli nevykdymo
atsirad tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos
pajamos. Apie al kreditoriams galima kalbti tik tada, kai
tampa aiku, jog bankroto procedr metu nemanoma visikai
kompensuoti dl prievoli nevykdymo atsiradusios alos.
ala turi bti didel - daugiau kaip 150 MGL visiems
kreditoriams bendrai pamus. ala turi atsirasti minimumas
dviem kreditoriams.
Prieastingumas iame nusikaltime reikia, kad bankrot ir
atitinkam al kreditoriams nulm btent blogas mons
valdymas, o ne objektyvios aplinkybs.
 Nusikalstamas bankrotas (LR BK 209 str.)
Subjektyvieji poymiai:
Pakaltinamumas
Tiesiogin arba netiesiogin tyia
mons vadovas suvokia, kad blogai valdo mon, numato, kad
toks mons valdymas gali sukelti mons bankrot ir al
kreditoriams, ir to nori, arba nenori, taiau smoningai leido ioms
pasekmms kilti.
Variantas galima tik tiesiogin tyia
 Tyinio bankroto rodomumo problema

Tyios rodinjimas nusikalstamame bankrote yra labai

problematikas, nes visad galima surasti argument, jog
bankrot sukl ne smoningi vadovo veiksmai, bet
nepasiteisinusi rizika, kad buvo tiktasi ger rezultat, bet
kakas nepavyko ir pan.
Tyios rodinjimui labai padeda faktai apie koki nors
kit nusikalstam vadovo veik turto pasisavinim arba
ivaistym, paskolos arba kredito panaudojim ne pagal
paskirt, sukiavim, apgauling apskait ir pan. ios
veikos kvalifikuotinos i sutapties
 Komercinis nipinjimas (LR BK 210 str.)
Objektyvieji poymiai
statymo saugoma vertyb komercins paslapties turtojo
ekonominiai interesai
Dalykas informacija, sudaranti komercin paslapt
Veika: neteistas informacijos, sudaranios komercin
paslapt, gijimas arba perdavimas kitam asmeniui
Asmens, trauktino atsakomybn, amius ne maesnis
kaip 16 met.
Baigtumas nuo informacijos neteisto gijimo arba
praneimo kitam asmeniui momento (formalioji sudtis)
 Komercins paslapties samprata
(LR CK 1.116 str.).

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi,

jeigu:
turi tikr ar potenciali komercin (gamybin) vert dl to,
kad jos neino tretieji asmenys
negali bti laisvai prieinama dl ios informacijos
savininko ar kito asmens, kuriam savininkas j yra
patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum.
 Komercini paslapi rys
Gamybin - kin: informacija apie mokslinius iradimus j
apipavidalinimo stadijoje; technin dokumentacija, fiksuojanti
mokslinius, eksperimentinius ar laboratorinius tyrimus;
elektronins schemos; kompiuterins programos; patiekal
receptai; chemins formuls; gamybos proces apraymai (know-
how); produkcijos realizavimo planai; informacija apie klientus,
partnerius, sudarytas sutartis ir t.t.
Finansin: duomenys apie finansini l judjim, paskolas,
banko klient sskaitas, indlius, peln, buhalterines ir finansines
ataskaitas ir pan.
Organizacin: informacija apie darbuotojus, mons valdymo
schemas, veiklos strategij, konkurencines galimybes, dalykin
susirainjim ir pan.
 Komercins paslapties buvimo teisinimas

Norint rodyti, jog buvo gyta btent komercin paslaptis,

btina nustatyti:
kad informacijos slaptinimas yra ekonomikai pagrstas,
t.y. suteikia jos turtojui ekonomin naud;
kad slaptinta informacija turi tam tikr turtin vert (j
manoma vertinti pinigais);
kad monje yra imamasi tam tikr teisini ir technini
priemoni laikyti informacij paslaptyje:
aikiai suformuluota, kokio turinio informacija laikoma paslaptimi;
sukurta riboto prieinamumo prie tokios informacijos sistema:
nustatytas ratas asmen, turini teis susipainti su informacija,
technins klitys bet kam susipainti su informacija, informacijos
neplatinimo sutartys su darbuotojais ir t.t.
 Neteistas komercins paslapties gijimas
kaip veika

Neteistas informacijos gijimas gali bti dvejopas:

1. Supaindinimas su informacijos turiniu
arba
2. Materialaus daikto (diskelio, brinio, teksto ir pan.),
kuriuose ufiksuota i informacija, gijimas.
gijimo neteistumas pasireikia tuo, kad:
a) kaltininkas neturi savininko leidimo supainti su
slaptint informacij ir
b) veikia nustatytas informacijos apsaugos priemones,
pvz.: silauo kompiuterines duomen laikmenas,
neteistai patenka patalp, kur saugoma informacija ir t.t.
 Neteistas komercins paslapties perdavimas
kaip veika

Neteistas informacijos perdavimas kitam asmeniui gali bti

dvejopas:
1. Supaindinimas kito asmens su slapta informacija arba
2. Materialaus daikto, kuriame ufiksuota informacija,
perdavimas kitam asmeniui.
Paprastai, norint perduoti informacij, prie tai j reikia gyti.
Sunku sugalvoti atvej, kaip gali pasireikti perdavimas nesant
prie tai neteisto gijimo. Gal, kai asmuo suinojo i informacij
atsitiktinai ir nutar j parduoti suinteresuotiems asmenims???
Jeigu asmuo perdav kitiems asmenims komercin paslapt
sudarani informacij, kuri suinojo dirbdamas monje, jis
atsako ne u komercin nipinjim, bet u komercins paslapties
atskleidim pagal LR BK 211 str.
 Komercinis nipinjimas (LR BK 210 str.)
Subjektyvieji poymiai
Pakaltinamumas
Tiesiogin tyia
Kaltininkas supranta, kad neteistai gyja arba perduoda kitam
asmeniui komercin paslapt sudarani informacij, ir nori taip
veikti.
Komercins paslapties atskleidimas (LR BK 211 str.)
Objektyvieji poymiai
statymo saugoma vertyb komercins paslapties turtojo
ekonominiai interesai
Dalykas informacija, sudaranti komercin paslapt
Veika: informacijos, sudaranios komercin paslapt,
atskleidimas
Padariniai - didel turtin ala komercins paslapties savininkui
Prieastinis ryis tarp veikos ir kilusi padarini
Asmens, trauktino atsakomybn, specialieji poymiai: atsako tik
asmuo, kuriam komercin paslaptis buvo patikta ar jis j
suinojo dl savo tarnybos ar darbo
Baigtumas nuo didels alos atsiradimo momento (materialioji
sudtis)
 Komercins paslapties atskleidimas kaip veika
Atskleidimas tai neteistas, t.y. prie slaptos informacijos
savininko vali, suteikimas galimybs susipainti su ja
kitam asmeniui:
Perdavimas
Supaindinimas
Vieas paskelbimas
Bet kuris kitas bdas
 Didels alos ir prieastingumo turinys
alos turin sudaro tiesioginiai praradimai ir negautos
pajamos, atsirad dl to, kad nebeliko naudos, kuri buvo
gaunama dl komercins informacijos slaptumo. al gali
nulemti tai, kad:
Kitas (kiti) kio subjektas pradjo gaminti analogik produkt ir
sumaino mons-paslapties turtojo gaminam preki paklaus;
Dl informacijos atskleidimo sumajo mons-paslapties turtojos
konkurencingumas, ji prarado dominuojani padt rinkoje,
privalo mainti gaminam preki kain;
mon-paslapties turtoja privalo keisti savo veiklos planus,
investuoti naujas sritis ir technologijas, iekoti nauj partneri ir
pan.
alos dydis turi viryti 150 MGL
 Komercins paslapties atskleidimo subjektai

Pagal LR BK 211 str. atsakingi:

1) asmenys, kuriems pagal vidin mons tvark arba
sutartis turi prijim prie slaptintos informacijos
(paprastai su tokiais asmenimis pasiraomos komercins
paslapties neplatinimo sutarys)
2) asmenys, kurie gavo faktin prijim prie slaptintos
informacijos ryium su atliekam pareig ar darbo
specifikos
Komercins paslapties atskleidimas (LR BK 211 str.)
Subjektyvieji poymiai
Pakaltinamumas
Tiesiogin ar netiesiogin tyia
Kaltininkas supranta, kad suteikia kitam asmeniui monje
slaptint informacij, numato, kad dl to monei gali bti padaryta
alos, ir i padarini nori arba smoningai leidia jiems kilti