ETOJI KNYGA

PRIEVOLI TEIS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
PRIEVOLS SAMPRATA IR PRIEVOLI ATSIRADIMAS
6.1 straipsnis. Prievols samprata
Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies
(kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi
teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig.
6.2 straipsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai
Prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius
statymus sukuria prievolinius santykius.
6.3 straipsnis. Prievoli dalykas
1. Prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuri nedraudia
statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei.
2. Prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas
ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus.
3. Prievols dalykas gali turti pinigin arba nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti
prievols dalykui keliamus reikalavimus.
4. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma.
6.4 straipsnis. Prievols ali pareigos
Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis siningai, protingai ir teisingai tiek prievols
atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.
II SKYRIUS
PRIEVOLI RYS
PIRMASIS SKIRSNIS
SKOLININK IR KREDITORI DAUGETAS
6.5 straipsnis. Skolinink daugetas
Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmen (bendraskoli), tai kiekvienas i j privalo
vykdyti prievol lygiomis dalimis (dalin prievol), iskyrus statym ar ali susitarimu
nustatytus atvejus.
6.6 straipsnis. Solidarioji skolinink pareiga
1. Solidarioji skolinink prievol nepreziumuojama, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Ji atsiranda tik statym ar ali susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievols dalykas yra
nedalus.
2. Prievol gali bti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos vykdymo
slygas skiriasi nuo kit skolinink pareigos, pavyzdiui, kai vienam skolininkui nustatytas
terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas sipareigoja beslygikai, o kitas su slyga ir panaiai.
3. Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug
teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu.

4. Jeigu skolinink pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol
vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyrium, be to, tiek j vis, tiek jos
dal.
5. Kreditorius, kuriam solidariosios prievols visikai nevykd vienas i skolinink, turi
teis reikalauti, kad likusi prievols dal vykdyt bet kuris i kit skolinink arba visi jie bendrai.
6. Bendraskoliai yra pareigoti iki to laiko, kada bus vykdyta visa prievol.
7. Jeigu solidarij prievol visikai vykdo vienas i skolinink, tai atleidia kitus
skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.
8. Kreditorius, kuris atskirai ir beslygikai priima dal prievols vykdymo i vieno
bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo btent t dal i konkretaus skolininko, tuo paiu
atsisako solidariosios prievols tik io skolininko atvilgiu.
6.7 straipsnis. Bendraskoli atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams
Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prie kreditoriaus reikalavim tiek
bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Taiau skolininkas neturi teiss
atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrstas tokiais kit bendraskoli teisiniais
santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prie kreditori toki
gynybos priemoni, kurias gali panaudoti tik asmenikai vienas ar keli kiti bendraskoliai.
6.8 straipsnis. Kitos bendraskoli teiss ir pareigos
1. Kiekvienas i solidariosios prievols skolinink turi teis kit bendraskoli vardu
priimti kreditoriaus reikalavimo teiss atsisakym jo ir kit skolinink atvilgiu, jeigu tas
atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.
2. Prievols vykdymo atidjimas, kur kreditorius suteikia vienam i bendraskoli,
atitinkamai taikomas ir kitiems bendraskoliams, kiek tai atitinka kreditoriaus ketinimus.
3. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno i bendraskoli naudai, jis isaugo teis
reikalauti vykdyti vis prievol solidariai i likusi bendraskoli.
4. Dl vieno i bendraskoli nemokumo atsirandantys nuostoliai paskirstomi lygiomis
dalimis kitiems bendraskoliams, iskyrus atvejus, kai j prievols dalys nelygios.
6.9 straipsnis. Bendraskoli tarpusavio atgrtiniai reikalavimai
1. Solidarij pareig vykds skolininkas turi teis regreso tvarka reikalauti i vis kit
bendraskoli lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal, jeigu ko kita
nenumato statymai ar sutartis. Tai, ko vienas i bendraskoli dl savo nemokumo nesumoka
solidarij pareig vykdiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai,
iskyrus atvejus, kai j skolos dalys nelygios.
2. Jeigu solidarioji prievol yra nepinigin, atgrtinio reikalavimo atveju vykdiusiam
solidarij prievol skolininkui kiti bendraskoliai imoka pinigin kompensacij.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taikomos paskirstant bendraskoliams
solidariosios prievols vykdymo ilaidas.
4. Bendraskolis, kuriam buvo pareiktas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat
atsikirtimus iam reikalavimui, kokius jis galjo pareikti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu,
taip pat kitus atsikirtimus, iskyrus tuos, kurie yra pagrsti iimtinai asmeniniais bendraskolio
santykiais su kitu bendraskoliu, nepareikusiu atgrtinio reikalavimo.
5. Jeigu prievol atsirado iimtinai vieno i bendraskoli interesais arba prievol
nevykdyta tik dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u
vis skol. iuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.
6.10 straipsnis. Solidariosios pareigos ir solidariojo reikalavimo perjimas prievols
ali pdiniams
1. Jeigu statymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties
padalijama jo pdiniams pagal io kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, iskyrus
atvejus, kai prievol yra nedali.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taikoma ir kai kreditoriaus reikalavimas yra
solidarusis.

6.11 straipsnis. Novacijos taka solidariajai pareigai

Kreditoriaus ir vieno i bendraskoli novacija atleidia kitus bendraskolius nuo pareigos
vykdymo, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus. Jeigu novacija aikiai susijusi tik su
vieno i bendraskoli dalimi, tai kiti bendraskoliai atleidiami tik nuo to bendraskolio pareigos
dalies vykdymo.
6.12 straipsnis. Solidariosios skolos ir solidariojo reikalavimo teiss pripainimas
1. Jeigu skol pripasta vienas i bendraskoli, toks pripainimas taikomas ir kitiems
bendraskoliams.
2. Jeigu reikalavimo teis pripastama vienam i kreditori, turiniam solidariojo
reikalavimo teis, toks pripainimas taikomas ir kitiems kreditoriams.
6.13 straipsnis. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas
1. Jeigu pareiga yra solidarioji, o skolininkas ir kreditorius tas pats, kit bendraskoli
prievol io skolininko dalyje pasibaigia.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taikoma ir kai yra solidarioji reikalavimo teis.
6.14 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariosios pareigos atveju
1. Teismo priimtas sprendimas dl kreditoriaus ir vieno i bendraskoli gino turi takos ir
kitiems bendraskoliams.
2. Kiti bendraskoliai gali panaudoti 1 dalyje nurodyt teismo sprendim atsikirtimams
kreditoriaus reikalavimui, iskyrus atvejus, kai sprendimas yra pagrstas tik to skolininko iimtinai
asmeniniais santykiais su kreditoriumi.
3. Iekinio pareikimas vienam i bendraskoli neatima i kreditoriaus teiss pareikti
iekin kitiems bendraskoliams, taiau skolininkas, kuriam pareiktas iekinys, turi teis reikalauti
traukti byl kitus bendraskolius.
6.15 straipsnis. Prievols nevykdymas dl vieno i bendraskoli kalts solidariosios
pareigos atveju
1. Jeigu prievol vykdyti negalima dl vieno i bendraskoli kalts, kiti bendraskoliai
neatleidiami nuo atsakomybs u prievols nevykdym.
2. Jeigu prievols nemanoma vykdyti natra arba jos vykdymo terminas praleistas dl
vieno ar keli bendraskoli kalts, kiti bendraskoliai neatleidiami nuo pareigos atlyginti
kreditoriui nuostolius, taiau jie neatsako u papildomus kreditoriaus nuostolius. Reikalavim dl
papildom nuostoli kreditorius gali pareikti tik tiems bendraskoliams, dl kuri kalts
nemanoma vykdyti prievols ar dl kuri kalts praleistas jos vykdymo terminas.
6.16 straipsnis. Senatis solidariosios prievols atveju
1. Veiksmai, kuriais nutraukiamas iekinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno i
bendraskoli santykiams, turi toki pat reikm to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais.
i taisykl taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teis.
2. Iekinio senaties termino sustabdymas vienam i bendraskoli neturi takos kitiems
bendraskoliams. i taisykl taikoma, kai yra solidarioji reikalavimo teis. Taiau skolininkas, i
kurio buvo reikalaujama vykdyti prievol, turi atgrtinio reikalavimo teis bendraskoliams, kuri
pareiga pasibaig dl iekinio senaties termino pabaigos.
3. Vieno i skolinink pareiktas atsisakymas reikalauti taikyti iekinio senat neturi takos
kitiems bendraskoliams. Jeigu toks atsisakymas pareikiamas tik dl vieno i kreditori, turini
solidarij reikalavimo teis, jis yra taikomas ir kitiems kreditoriams. Bendraskolis, kuris atsisak
reikalauti taikyti iekinio senat, netenka atgrtinio reikalavimo teiss kitus bendraskolius, kuri
pareiga pasibaig sujus iekinio senaties terminui.
6.17 straipsnis. Kreditori daugetas
Jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmen, tai kiekvienas i j turi teis reikalauti lygios
dalies, iskyrus statym ar ali susitarim nustatytus atvejus.
6.18 straipsnis. Solidarusis kreditori reikalavimas

1. statymai ar ali susitarimai gali nustatyti, kad kreditori reikalavimas yra solidarusis,
t. y. kiekvienas i kreditori turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir
dl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievols dalykas yra nedalus.
2. Skolininkas neturi teiss pareikti vieno i kreditori solidariajam reikalavimui
atsikirtim, pagrst tokiais skolininko teisiniais santykiais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.
3. Visos pareigos vykdymas vienam i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis,
atleidia skolinink nuo pareigos vykdymo kitiems kreditoriams.
4. Gavs i skolininko vykdym, kreditorius privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems
priklausanias dalis, jeigu ko kita nelemia j tarpusavio santykiai.
6.19 straipsnis. Galimyb pasirinkti kreditori
Skolininkas turi teis pasirinkti bet kur i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis,
kuriam jis vykdys prievol, iskyrus atvejus, kai vienas i kreditori jau yra pareiks iekin
skolininkui dl prievols vykdymo.
6.20 straipsnis. Novacijos taka solidariajam reikalavimui
Vieno i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis, ir skolininko novacija taikoma
tik io kreditoriaus daliai ir negali bti panaudota prie kitus bendraskolius.
6.21 straipsnis. Solidariosios reikalavimo teiss atsisakymas
1. Jeigu vienas i kreditori atsisako savo reikalavimo teiss, tai is atsisakymas atleidia
skolinink tik nuo tos prievols dalies, kuri vykdyti galjo reikalauti is kreditorius, vykdymo.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytas atsisakymas neatleidia kreditori nuo tarpusavio
atsiskaitym.
6.22 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariojo reikalavimo atveju
1. Teismo priimtas sprendimas dl vieno i kreditori ir skolininko gino turi takos
kitiems kreditoriams.
2. Kiti kreditoriai gali panaudoti prie skolinink priimt sprendim tiek, kiek jis susijs su
skolininko atsikirtimais kiekvienam i j.
6.23 straipsnis. Reikalavimo atsisakymas
1. Atsisaks reikalavimo vienam i skolinink, solidariosios prievols kreditorius
nepraranda teiss pareikti solidarj reikalavim kitiems bendraskoliams.
2. Kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam i bendraskoli pasibaigia, jeigu
kreditorius:
1) be joki iimi pripasta, kad vienas i bendraskoli sumokjo savo dal;
2) pareikia iekin skolininkui tik dl io skolininko dalies iiekojimo, o skolininkas
pripasta tok iekin arba teismas tok iekin patenkina.
3. Kai kreditorius atsisako solidariojo reikalavimo vienam i bendraskoli, o kitas i
bendraskoli tapo nemokus, nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems bendraskoliams,
iskyrus bendraskolio, dl kurio buvo atsisakyta solidariojo reikalavimo, dal.
ANTRASIS SKIRSNIS
DALOMOSIOS IR NEDALOMOSIOS PRIEVOLS
6.24 straipsnis. Dalomosios prievols
1. Prievols yra dalomosios, iskyrus specialiai statym numatytus atvejus, taip pat kai
dl prievols dalyko prigimties prievol nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme.
2. Jeigu prievol yra dalomoji ir j turi daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius,
taiau i prievol nra solidarioji, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dal,
o kiekvienas skolininkas yra pareigotas vykdyti tik savo dal.
3. Skolininko pdinis, kuris buvo pareigotas vykdyti prievol arba kuris valdo prievols
dalyku esant turt, neturi teiss reikalauti padalyti prievols vykdym.

4. Vieno skolininko prievol vienam kreditoriui gali bti vykdyta tik kaip nedalomoji
prievol, taiau i prievol tampa dalomja prievols ali pdiniams, iskyrus atvejus, kai
prievol nedali.
6.25 straipsnis. Nedalomosios prievols
1. Prievol yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dl savo prigimties yra nedalus arba jeigu
prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma.
2. Prievols nedalumas reikia, kad ji negali bti padalyta nei kreditoriams, nei
skolininkams, nei j pdiniams.
3. ali susitarimas dl prievols solidarumo nedaro jos nedalomja.
4. Kiekvienas skolininkas, kurio prievol nedalomoji, ar jo pdinis gali bti atskirai
pareigotas vykdyti vis prievol ir kiekvienas nedalomosios prievols kreditorius ar io pdinis
gali reikalauti vykdyti vis prievol, nors ji ir nra solidarioji prievol.
5. Jeigu vykdyti vis prievol reikalauja kreditoriaus pdinis, jis turi utikrinti kit
pdini interes apsaug.
TREIASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOSIOS PRIEVOLS
6.26 straipsnis. Alternatyviosios prievols samprata
1. Prievol yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej ar i daugiau
skirting veiksm (pagrindini prievols vykdymo bd) savo, kreditoriaus ar treiojo asmens
pasirinkimu. Kai pasirinktas veiksmas atliktas, laikoma, kad prievol visikai vykdyta.
2. Skolininkas negali reikalauti, kad kreditorius priimt dal vykdytos prievols vienu
bdu ir dal kitu bdu.
3. Prievol nelaikoma alternatyvija, jeigu tuo metu, kai ji atsirado, vienas i dviej galim
jos vykdymo bd negaljo bti tos prievols dalykas.
4. Alternatyvioji prievol tampa paprasta prievole, kai pasirinkimo teis turintis asmuo
pasirenka konkret veiksm (prievols vykdymo bd).
6.27 straipsnis. Pasirinkimo teis
1. Kai prievol yra alternatyvioji, pasirinkimo teis priklauso skolininkui, iskyrus atvejus,
kai statymai, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teis priklauso kreditoriui ar
treiajam asmeniui.
2. Pasirinkimas tampa neataukiamas nuo to momento, kai atliktas konkretus pasirinktas
veiksmas arba kai apie pasirinkt konkret veiksm viena alis pranea kitai aliai, arba kai apie tai
praneama abiem alims, jeigu i teis priklauso treiajam asmeniui.
3. Jeigu pasirinkimo teis priklauso vienai i prievols ali, taiau i alis per nustatyt
termin nepasirenka konkretaus veiksmo, tai i teis pereina kitai prievols aliai. Pasirinkimo
teis negali pereiti kreditoriui tol, kol is neturi teiss reikalauti vykdyti prievol, o skolininkui
tol, kol is neturi pareigos vykdyti prievol. Kai konkretaus veiksmo nepasirenka treiasis asmuo,
j nustato teismas.
4. Pasirinkimo teiss gyvendinimo termin gali nustatyti alys savo susitarimu. Jeigu toks
terminas nenustatytas, tai j gali nustatyti pasirinkimo teiss neturinti alis. Toks terminas turi bti
protingas.
5. Jeigu reikalavimo teis buvo keista, o prievols vykdyti negalima dl to, kad
nepasirinktas konkretus veiksmas, kaito turtojas gali nustatyti abiem prievols alims termin,
per kur jos turi pasirinkti konkret veiksm. Jeigu per termin alys konkretaus veiksmo
nepasirenka, pasirinkimo teis pereina kaito turtojui.
6.28 straipsnis. Negaljimas vykdyti alternatyvij prievol
1. Jeigu vienas i keli prievols vykdymo bd yra nemanomas nuo pat prievols
atsiradimo arba tapo nemanomas po prievols atsiradimo, tai prievol vykdoma likusiu bdu.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl netaikoma, jeigu vykdyti prievol vienu i
keli bd nemanoma dl aplinkybi, u kurias atsako pasirinkimo teiss neturinti prievols alis.
iuo atveju skolininkas atsako u prievols nevykdym.

3. Jeigu skolininkas turjo pasirinkimo teis ir vienas i keli prievols vykdymo bd

tapo nemanomas ne dl jo kalts, skolininkas privalo vykdyti prievol likusiu bdu.
4. Jeigu skolininkas turjo pasirinkimo teis ir dl jo kalts prievols vykdyti
nebemanoma n vienu i bd, tai skolininkas kreditoriui atsako tiek, kiek buvo galima vykdyti
prievol paskutiniu i buvusi bd.
5. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti n vienu bdu ne dl skolininko kalts, laikoma,
kad prievol baigsi.
6. Jeigu pasirinkimo teis priklauso kreditoriui ir prievols nebemanoma vykdyti vienu i
bd, tai kreditorius turi priimti prievols vykdym kitais bdais. Kai vykdyti prievol vienu i
bd tapo nemanoma dl skolininko kalts, kreditorius gali reikalauti vykdyti prievol natra
kitais bdais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dl prievols nevykdymo tuo negalimu
bdu. Jeigu dl skolininko kalts prievols nemanoma vykdyti n vienu i keli bd, tai
kreditorius savo pasirinkimu turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dl vieno ar kito
prievols vykdymo bdo nemanomumo.
6.29 straipsnis. Fakultatyvioji prievol
1. Prievol yra fakultatyvioji, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk (vykdymo bd),
taiau kai negalima prievols vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam
vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu.
2. Skolininkas yra atleidiamas nuo pareigos vykdyti prievol, jeigu ne dl jo kalts
vykdyti pagrindiniu bdu prievol tampa nemanoma ir negalima vykdyti prievols kitu bdu,
neprietaraujaniu pagrindiniam vykdymo bdui.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SLYGINS PRIEVOLS
6.30 straipsnis. Slygins prievols samprata
1. Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam
tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje.
2. Prievols slyginis pobdis nra klitis perleisti ar paveldti i jos atsirandanias teises.
3. Slygins prievols gali bti su atidedamja ir su naikinamja slyga. iuo atveju
taikomas io kodekso 1.66 straipsnis.
4. Prievol nelaikoma slygine, jeigu jos pasibaigimas susijs su aplinkybe, kuri neinant
prievols alims jau buvo tuo metu, kai skolininkas prisim slygin prievol.
5. Prievol, kurios atsiradimas siejamas su slyga, kurios buvimas visikai priklauso nuo
skolininko, negalioja. Taiau jeigu slyga yra tam tikr veiksm atlikimas ar neatlikimas, prievol
galioja net ir tais atvejais, kai t veiksm atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko.
6.31 straipsnis. Reikalavimai slygai
1. Slyga turi bti teista ir neprietarauti vieajai tvarkai ir gerai moralei.
2. Slyga gali bti tik tokia aplinkyb, kurios buvimas ar nebuvimas yra manomas.
3. Jeigu slyga neteista, prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei arba yra nemanoma,
tai tokia slyga negalioja ir daro negaliojani prievol, kuri su ja susijusi.
6.32 straipsnis. Slygos vykdymo ar nevykdymo terminai
1. Jeigu slygai vykdyti nebuvo nustatyta jokio termino, tai slyga gali bti vykdyta bet
kuriuo metu. Jeigu paaikja, kad slyga apskritai negali bti vykdoma, tai laikoma, kad slyga
nevykdyta.
2. Kai prievols atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su slyga, kad tam
tikros aplinkybs neturi atsirasti apibrt laiko tarp, slyga laikoma vykusia, jeigu i aplinkyb
neatsiranda per t apibrt laiko tarp, taip pat jeigu iki apibrto laiko tarpo pabaigos paaikja,
kad ta aplinkyb apskritai neatsiras.
3. Jeigu terminas nebuvo nustatytas, laikoma, kad slyga nevykdyta tol, kol paaikja, kad
ta aplinkyb neatsiras.

PENKTASIS SKIRSNIS
TERMINUOTOS PRIEVOLS
6.33 straipsnis. Terminuot prievoli rys
1. Prievols gali bti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu.
2. Prievol su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol
nesujo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybs. iuo atveju negalima reikalauti j
vykdyti tol, kol nesujo terminas, taiau to, kas buvo vykdyta savanorikai ir neklystant iki
termino pabaigos, negalima reikalauti grinti.
3. Prievol su naikinamuoju terminu yra prievol, kurios trukm apibria statymai ar
ali susitarimai ir kuri pasibaigia iam terminui sujus.
6.34 straipsnis. Terminuot prievoli vykdymas
1. Jeigu tam tikros aplinkybs nra, prievol su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos
dienos, kuri ta aplinkyb normaliai turjo atsirasti.
2. Negalima ireikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki io termino pabaigos.
Taiau to, kas buvo vykdyta savanorikai ir neklystant iki vykdymo termino pabaigos, negalima
reikalauti grinti.
6.35 straipsnis. Termino nustatymas
1. Termin gali nustatyti statymai, ali susitarimas ar teismo sprendimas.
2. Jeigu alys susitar nustatyti termin ateityje arba j nustatyti buvo pavesta vienai i
ali, taiau tai nepadaryta, tai vienos i ali reikalavimu termin nustato teismas, atsivelgdamas
prievols pobd ir bylos aplinkybes. Neatidliotinais atvejais termin gali nustatyti viena alis.
Terminas visais atvejais turi bti protingas.
3. Teismas gali nustatyti termin, jeigu to reikalauja prievols prigimtis, o alys nebuvo jo
nustaiusios.
4. Preziumuojama, kad terminas nustatomas skolininko naudai, iskyrus statym ar
sutarties numatytus atvejus, taip pat kai, atsivelgiant prievols esm ir pobd, aiku, jog
terminas nustatytas kreditoriaus ar abiej prievols ali naudai. Skolininkas praranda su terminu
susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumaina ar
sunaikina pateikt prievols vykdymo utikrinim, taip pat kai skolininkas nevykdo slyg, su
kuriomis siejamas lengvat suteikimas.
5. alis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teis atsisakyti j taikyti be kitos
alies sutikimo. Tokiu atveju prievol reikia vykdyti nedelsiant.
6. Kai viena prievols alis atsisako termino suteikt lengvat arba netenka teiss termino
teikiamas lengvatas, kita alis gyja teis reikalauti vykdyti prievol nedelsiant.
ETASIS SKIRSNIS
PINIGINS PRIEVOLS
6.36 straipsnis. Pinigini prievoli valiuta
1. Pinigins prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius
statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje.
2. Pinigins prievols gali bti statym nustatyta tvarka apmokamos banknotais
(monetomis), ekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamsias korteles ar
kitomis teistomis mokjimo priemonmis.
3. Kai iekinys pareiktas Lietuvos Respublikoje dl usienio valiuta ireiktos pinig
sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti i sum usienio
valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiut kurs, galiojant mokjimo
dien.
4. Jeigu pinigin prievol ireikta valiuta, kuri negali bti teista atsiskaitymo priemone,
tai skolininkas privalo apmokti prievol ta valiuta, kuri yra teista atsiskaitymo priemon, pagal
valiut kurs, galiojant mokjimo metu prievols vykdymo vietoje.
5. Jeigu skolininkas praleido prievols vykdymo termin, o po io termino pabaigos dl
valiut kurs pasikeitimo valiuta, kuria turi bti mokama, nuvertjo, tai skolininkas privalo

sumokti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievols vykdymo termino sujimo metu, ir
mokjimo metu esanio kurso skirtum. i taisykl netaikoma, jeigu skolininkas prievols
nevykd laiku dl kreditoriaus kalts. i aplinkyb privalo rodyti skolininkas.
6. io straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu buvo paeista io straipsnio 1 dalies
taisykl.
6.37 straipsnis. Palkanos pagal prievoles
1. Palkanas pagal prievoles gali nustatyti statymai arba ali susitarimai.
2. Skolininkas taip pat privalo mokti statym nustatyto dydio palkanas u priteist
sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
3. Kai palkan dyd nustato statymai, alys gali ratu susitarti ir dl didesni palkan,
jeigu toks susitarimas neprietarauja statymams ir siningumo bei protingumo principams.
Raytins formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti statym nustatyt palkan dyd.
4. Palkanos u priskaiiuotas palkanas neskaiiuojamos, iskyrus statym ar ali
susitarimu nustatytas iimtis, jeigu toks ali susitarimas nepaeidia siningumo, protingumo ir
teisingumo reikalavim.
III SKYRIUS
PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.38 straipsnis. Prievoli vykdymo principai
1. Prievols turi bti vykdomos siningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal
statym ar sutarties nurodymus, o kai toki nurodym nra, vadovaujantis protingumo
kriterijais.
2. Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, i alis turi
vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
3. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomikiau ir vykdydama prievol
bendradarbiauti su kita alimi (ali pareiga kooperuotis).
4. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievol, naudojasi kit asmen pagalba, tai jis u t
asmen veiksmus atsako kaip u savo.
6.39 straipsnis. Prievols vykdymo bdas
1. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teiss vykdyti prievol kitokiu bdu,
iskyrus t, kuris yra aptartas sutartyje ar statymuose, nepaisant vykdymo bdo verts.
2. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievols vykdym kitokiu bdu, prievol laikoma
vykdyta.
3. Prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu
statymai, sutartis ar prievols esm nenumato ko kita.
6.40 straipsnis. Prievols vykdymas dalimis
1. Kreditorius turi teis nepriimti prievols vykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato
statymai ar sutartis.
2. Jeigu kreditorius ginija dal prievols, tai jis turi priimti neginijamos prievols dalies
vykdym. Taiau kreditoriui ir po to ilieka teis reikalauti vykdyti likusi prievols dal.
6.41 straipsnis. Prievols vykdymo kokyb
1. Kai prievols dalykas yra tik pagal ries poymius apibdintas daiktas, skolininkas turi
perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu
statymai ar sutartis nenumato ko kita.
2. Kai prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas daiktas, skolininkas
atsako u bet kok to daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts.
6.42 straipsnis. Prievols vykdymo utikrinimo pateikimas

Asmuo, privalantis pateikti prievols vykdymo utikrinim, kurio bdas ar forma

sutartyje nenurodyti, turi teis savo nuoira pasirinkti adekvai prievols esmei konkrei
vykdymo utikrinimo priemon bei statymuose numatyt vykdymo utikrinimo bd.
6.43 straipsnis. Saugojimo pareiga
prievol perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt eina ir pareiga
saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.44 straipsnis. Asmuo, kuriam turi bti vykdyta prievol
1. Prievol turi bti vykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam
asmeniui arba asmeniui, kuris statym ar teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym.
2. Prievols vykdymas asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, laikomas
tinkamu prievols vykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis
vykdym i to asmens.
3. vykdymas, kai skolininkas, vykdydamas prievol vienam i savo kreditori, paeidia
kito savo kreditoriaus, turinio teis reikalauti aretuoti skolininko turt, interesus, nelaikomas
tinkamu prievols vykdymu.
6.45 straipsnis. Prievols vykdymas tariamam kreditoriui
1. Kai prievol vykdoma asmeniui, kur skolininkas dl kreditoriaus kalts pagrstai ir
siningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo
kreditoriui, jeigu rodo, kad suklydo siningai.
2. Tariamas kreditorius, prims prievols vykdym, privalo visa, k yra gavs, grinti
tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal ios knygos XX skyriaus taisykles.
6.46 straipsnis. Prievols vykdymo sustabdymas
1. Skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym, jeigu jis turi pakankam ir proting
pagrind abejoti, ar asmuo, kuriam turi bti vykdyta prievol, turi teis priimti jos vykdym, ir
skolininko reikalavimu is asmuo nepateikia reikiam reikalavimo teiss buvimo rodym.
2. Skolininkas taip pat turi teis sustabdyti prievols vykdym, kai kreditorius nevykdo
savo prieprieins pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieprieins pareigos susijusios taip,
kad galima pateisinti prievols vykdymo sustabdym.
3. Skolininkas neturi teiss sustabdyti prievols vykdymo, kai kreditorius savo pareigos
negali vykdyti dl paties skolininko kalts, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali vykdyti
dl nuo jo nepriklausani aplinkybi.
6.47 straipsnis. Prievols vykdymas neveiksniam kreditoriui ar kreditoriui,
neturjusiam teiss priimti prievols vykdym asmenikai
1. Prievols vykdymas neveiksniam kreditoriui laikomas tinkamu prievols vykdymu tik
tiek, kiek skolininkas rodo, kad toks vykdymas tikrai atitiko neveiksnaus kreditoriaus interesus ir
buvo atliktas jo naudai.
2. Jeigu prievol vykdyta neatsivelgiant tai, kad kreditorius dl tam tikr prieasi
(areto ir kt.) negaljo asmenikai priimti prievols vykdymo, tai skolininkas privalo prievol
vykdyti i naujo ir turi regreso teis reikalauti i kreditoriaus grinti tai, k jau yra perdavs.
6.48 straipsnis. Skolininko neveiksnumas
Jeigu prievol vykd neveiksnus skolininkas, tai negalima ginyti prievols vykdymo
remiantis skolininko neveiksnumu.
6.49 straipsnis. Svetimo turto naudojimas prievolei vykdyti
1. Jeigu skolininkas prievol vykd perduodamas turt, kuriuo disponuoti jis neturjo
teiss, tai jis negali ginyti tokio prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai pats pasilo vykdyti
prievol perduodant turt, kuriuo disponuoti skolininkas turi teis, ir toks turto pakeitimas
nepaeidia kreditoriaus interes.
2. Kreditorius, kuriam vykdydamas prievol skolininkas perdav svetim turt, turi teis
ginyti prievols vykdym ir reikalauti nuostoli atlyginimo.

6.50 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol

1. Prievol visikai ar i dalies gali vykdyti treiasis asmuo, iskyrus atvejus, kai ali
susitarimas ar prievols esm reikalauja, kad skolininkas j vykdyt asmenikai.
2. Kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas
prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui, iskyrus io kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje
numatyt atvej.
3. Treiajam asmeniui, vykdiusiam prievol, pereina kreditoriaus teiss, susijusios su
skolininku.
6.51 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol u skolinink
1. Jeigu kreditorius nukreip iekojim skolininko turt, tai tretieji asmenys, kurie dl
tokio iiekojimo gali netekti tam tikr teisi t turt, gali patenkinti kreditoriaus reikalavim.
Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto
valdymo teis. Tretysis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i
skolininko.
2. Kreditoriaus reikalavimas taip pat gali bti patenkintas mokant pinigus notaro, banko
ar kitos kredito staigos depozitin sskait arba skaitant prieprieinius reikalavimus.
6.52 straipsnis. Prievols vykdymo vieta
1. Prievol turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri
nulemia prievols esm.
2. Jeigu prievols vykdymo vieta nenurodyta, turi bti vykdyta:
1) prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt daikto buvimo
vietoje prievols atsiradimo momentu;
2) prievol perduoti nekilnojamj daikt daikto buvimo vietoje;
3) prievol perduoti pagal ries poymius apibdint daikt skolininko gyvenamojoje ar
verslo vietoje;
4) pinigin prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo
termino sujimo momentu. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta po prievols atsiradimo
pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildom ilaid, kreditorius privalo
skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir
kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs,
kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau
jeigu toks kreditoriaus reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali
atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar
verslo vietoje prievols atsiradimo momentu;
5) visos kitos prievols skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo
termino sujimo momentu.
6.53 straipsnis. Prievoli vykdymo terminas
1. Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti
momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet
kada j vykdyti. Taiau jeigu prievols prigimtis, jos vykdymo bdas ar vykdymo vieta
reikalauja tam tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas vienos i
ali reikalavimu.
2. Prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas, skolininkas privalo vykdyti per
septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo prievol vykdyti, iskyrus, jeigu
pagal statymus ar sutarties esm aikus kitoks prievols vykdymo terminas. Tokiais atvejais
prievols vykdymo terminas turi bti protingas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti
prievol.
3. Skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai,
sutartis arba prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos esmei.
6.54 straipsnis. mok paskirstymas

10

1. Jeigu alys nesusitar kitaip, mokos, kreditoriaus gautos vykdant prievol, pirmiausiai
skiriamos atlyginti kreditoriaus turtoms ilaidoms, susijusioms su reikalavimo vykdyti prievol
pareikimu.
2. Antrja eile mokos skiriamos mokti palkanoms pagal j mokjimo termin
eilikum.
3. Treija eile mokos skiriamos netesyboms mokti.
4. Ketvirtja eile mokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom mok, jeigu skolininkas
nurodo kitok mok paskirstym, negu nustatyta io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei vykdyti mokam sum, jeigu
tuo pat metu nesumokamos einamosios palkanos, kuri mokjimo terminas sujs.
6.55 straipsnis. mok paskirstymas, kai yra kelios skolos
1. Skolininkas, privalantis grinti tam paiam kreditoriui kelias tos paios ries skolas,
mokdamas gali pareikti, kuri skol jis grina. Taiau skolininkas neturi teiss be kreditoriaus
sutikimo skirti mokas prievolei, kurios vykdymo terminas dar nesujs, vietoj mokos pagal
prievol, kurios vykdymo terminas sujs.
2. Jeigu skolininkas nepareikia, kokiai prievolei vykdyti skiria mok ir nra kitokio ali
susitarimo, tai laikoma, kad grinta skola, kurios grinimo terminas sujs. Kai yra kelios
skolos, kuri grinimo terminai suj, ir n viena i j nra utikrinta, laikoma, kad grinta
seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kuri grinimo terminai suj, laikoma, kad grinta skola,
kurios grinimas utikrintas. Jeigu vis skol grinimas utikrintas, laikoma, kad grinta
labiausiai skolininko teises varanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varo seniausia skola.
Jeigu n vieno i i kriterij taikyti negalima, moka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
3. io straipsnio taisykls taikomos ir tada, kai skolininkas kreditoriui turi tiekti produkcij
ar teikti paslaugas, kiek tai neprietarauja prievols esmei.
6.56 straipsnis. Prievols vykdymas sumokant skol depozitin sskait
1. Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol sumokdamas skol notaro, banko ar
kitos kredito staigos depozitin sskait, jeigu:
1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols
vykdym galioto asmens;
2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globjo;
3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym;
4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols
vykdym.
2. Prievolei vykdyti reikiamos sumos sumokjimas io straipsnio 1 dalyje nurodyt
depozitin sskait laikomas tinkamu prievols vykdymu.
3. Notaras, bankas ar kita kredito staiga, kurios depozitin sskait sumokti pinigai, per
proting termin turi apie tai praneti kreditoriui.
4. Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas
turi pasilyti kreditoriui priimti prievols vykdym ir nustatyti termin vykdymui priimti. Jeigu
per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol.
iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas
gali j realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait. ios taisykls taip pat taikomos, kai
yra kitos io straipsnio 1 dalyje nurodytos slygos, iskyrus pasilym priimti vykdym.
5. Prievols vykdymas pagal io straipsnio taisykles atleidia skolinink nuo palkan ar
kitoki mok mokjimo ateityje.
6. Palkanos ar kitos sumos, apskaiiuotos nuo pinig sumokjimo depozitin sskait
dienos, priklauso kreditoriui. Taiau jeigu skolininkas tokiu bdu vykd prievol siekdamas, kad
atitinkam priepriein pareig jam vykdyt ir kreditorius, kol kreditorius atsiims mok, gautos
palkanos ir kitokios sumos priklauso skolininkui.
7. depozitin sskait sumoktas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol
kreditorius neprim vykdymo. Jeigu skolininkas atsiima i depozitins sskaitos mok, laikoma,
kad jis nevykd prievols. Jeigu pinigai depozitin sskait mokti teismo proceso metu,

11

skolininkas mok gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teiss atsiimti mok,
jeigu tai paeist treij asmen arba solidarij pareig turini skolinink ar laiduotoj
interesus.
8. Bankroto atveju depozitinje sskaitoje esanios pinigins los netraukiamos
bankrutuojanio banko ar kitos kredito staigos turt, i kurio tenkinami kreditori reikalavimai.
6.57 straipsnis. Prievols vykdymo ilaidos
Su prievols vykdymu susijusias ilaidas turi apmokti skolininkas, jeigu statymai ar
sutartis nenumato ko kita.
6.58 straipsnis. Teis sustabdyti prievols vykdym
1. Jeigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi
atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo arba yra aiku, jog nustatytu terminu jos
nevykdys, kita prievols alis turi teis sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba
apskritai atsisakyti j vykdyti, apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
2. Prievols alis neturi teiss sustabdyti prievols vykdym, jeigu kita prievols alis:
1) pateik adekvat savo prievols vykdymo utikrinim ir tai nepagrstai neuvilkins
prievols vykdymo;
2) negali savo pareigos vykdyti ne dl nuo jos priklausani aplinkybi;
3) negali pareigos vykdyti dl prieingos alies kalts.
3. Jeigu sutartin prievol viena jos alis vykd nevisikai, kita prievols alis turi teis
sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba atsisakyti j vykdyti tiek, kiek prievols
nevykd alis, privaljusi j vykdyti pirma.
4. Jeigu viena prievols alis vykdo prievol, nelaukdama kol j vykdys pirma tai
padaryti privalanti alis, tai i alis privalo savo prievol vykdyti.
5. Teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia
adekvat savo prievols vykdymo utikrinim.
6. Prievols vykdymo sustabdymas gali bti panaudotas ir prie kitos prievols alies
kreditorius.
7. Teise sustabdyti prievols vykdym alys privalo naudotis siningai ir protingai.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEVOLS NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
6.59 straipsnis. Draudimas vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol
Draudiama vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol ar vienaalikai pakeisti jos
vykdymo slygas, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus.
6.60 straipsnis. Prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt
nevykdymo pasekms
1. Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti pagal individualius poymius
apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi
teis reikalauti, kad skolininkas daikt perduot. i teis inyksta, jeigu daiktas jau perduotas
kitam tos paios ries teis turiniam kreditoriui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenyb
priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, o kai to negalima nustatyti,
pirmiau iekin pareikusiam kreditoriui. Negalintis gyvendinti savo teiss reikalauti prievol
vykdyti natra, kreditorius turi teis reikalauti tik atlyginti nuostolius.
2. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasirinkimu reikalauti
arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt.
6.61 straipsnis. Prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms
1. Kai skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, kreditorius turi teis atlikti t
darb skolininko sskaita per proting termin ir u proting kain, jeigu ko kita nenumato
statymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. iais atvejais kreditorius turi teis kreiptis
teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui atlikti reikalingas sumas.

12

2. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb ar veiksmus, kuriuos atlikti
gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas i skolininko iieko kreditoriaus naudai
baud. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda gali bti vienkartin arba mokama u
kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol.
3. io straipsnio 2 dalis netaikoma, kai paeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais
bdais, taip pat kai vykdyti prievol tapo nemanoma ne dl skolininko kalts.
6.62 straipsnis. Atsakomyb u prievols pagal dvial sutart nevykdym
1. Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl tokios aplinkybs,
u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai ar sutartis, tai n viena i ali
neturi teiss reikalauti, kad kita alis vykdyt sutart. iuo atveju abi alys turi teis reikalauti
grinti visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo.
2. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs,
u kuri ji atsako, o kitko nenumato statymai ar sutartis, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius.
3. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs,
u kuri atsako antra alis, tai pirmoji alis turi teis reikalauti i antrosios vykdyti prievol ir
atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol.
6.63 straipsnis. Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol
1. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos;
2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt
prievol;
4) kreditorius pareikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o
skolininkas prievols per termin nevykd;
5) skolininkas iki prievols vykdymo termino pabaigos pranea kreditoriui, kad jis
prievols nevykdys;
6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts.
2. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jis turi atlyginti visus
kreditoriaus patirtus nuostolius, iskyrus atvejus, kai skolininkas atleidiamas nuo prievols
vykdymo.
3. Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paeidusiu
prievol nuo to momento, kai kreditorius ratu pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo
termin, o skolininkas per termin prievols nevykd.
4. Skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebemanoma vykdyti
prievols po to, kai jis prievol paeid, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl
kreditoriaus kalts.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom prievols vykdym po to, kai
skolininkas prievol paeid, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo
kreditoriaus patirtus nuostolius.
6.64 straipsnis. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol
1. Kreditorius laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo
su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts;
2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai
sustabdo prievols vykdym.
2. Kai kreditorius paeidia prievol, skolininkas gali kreiptis teism ir prayti visikai ar
i dalies, su slyga ar beslygikai atleisti j nuo prievols vykdymo.
3. Jeigu kreditorius paeidia prievol, skolininkas laikomas jos nepaeidusiu. Kol
kreditorius laikomas paeidusiu prievol, skolininkas negali bti laikomas j paeidusiu.
4. Skolininkas turi teis nuostoli, patirt dl to, kad kreditorius paeid prievol,
atlyginim.

13

6.65 straipsnis. Prievols vykdymo patvirtinimas

1. Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim
apie visik ar dalin prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita.
2. Jeigu skolininkas yra kreditoriui idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai
kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, privalo t dokument skolininkui grinti, o kai
tokios galimybs nra, nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta raas apie prievols
vykdym grainamame skolos dokumente. Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos
dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti, jis turi teis pasilikti skolos
dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim.
3. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti
pakvitavime, kad negali io dokumento grinti, tai skolininkas turi teis sustabdyti prievols
vykdym, iki jam bus iduotas dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym.
4. Jeigu skolininkas turjo nuosekliai vykdyti vien po kito kelis veiksmus ir iduotas
pakvitavimas apie dviej paskutini veiksm vykdym, preziumuojama, kad vykdyti ir ankstesni
veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje ar pakvitavime numatyta kas kita.
5. Jeigu kreditorius idav pakvitavim apie pagrindins sumos sumokjim,
preziumuojama, kad skolininkas sumokjo palkanas ir kitokias ilaidas.
IV SKYRIUS
KREDITORIAUS INTERES GYNIMAS
6.66 straipsnis. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio
Pauliana)
1. Kreditorius turi teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti
neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo ar turjo
inoti (actio Pauliana). Sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa
nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos
kreditoriaus teiss.
2. Dvial sandor pripainti negaliojaniu io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu
galima tik tuo atveju, kai treiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandor, buvo nesiningas,
t. y. inojo arba turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis
sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu nepaisant treiojo asmens siningumo ar
nesiningumo.
3. io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu iekin dl sandorio pripainimo
negaliojaniu kreditorius turi teis pareikti per vieneri met iekinio senaties termin. is
terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri kreditorius suinojo arba turjo suinoti apie
jo teises paeidiant sandor.
4. Sandorio pripainimas negaliojaniu sukelia teisines pasekmes tik iekin dl sandorio
pripainimo negaliojaniu pareikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek btina kreditoriaus teisi
paeidimui paalinti.
5. Sandorio pripainimas negaliojaniu neturi takos sining treij asmen teisms
turt, kuris buvo pripainto negaliojaniu sandorio objektas.
6.67 straipsnis. Nesiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus paeidusio sandorio alys buvo nesiningos,
jeigu:
1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais
giminaiiais;
2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys
arba dalyvis, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis maiausiai penkiasdeimt
procent juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas
(motina) ar kiti artimieji giminaiiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso maiausiai
penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio
asmens vadovas ar valdymo organo narys arba io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar
kitas artimasis giminaitis;

14

4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiai virija kitos
sandorio alies pateikt vykdym (prieprieini sipareigojim disproporcija);
5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo;
6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo
sutuoktinis, vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens
dalyviai, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent
juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas
kontroliuoja, arba kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo,
tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais
giminaiiais turintis nuosavybs teise maiausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmens
akcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij (paj, na ir pan.);
8) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su juridini asmen asociacija ar kitokiu
susivienijimu, kurio narys jis yra.
6.68 straipsnis. Netiesioginis iekinys
1. Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis
priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas
pats i teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus
(netiesioginis iekinys).
2. Pareikti netiesiogin iekin galima tik tais atvejais, kai kreditoriui btina apsaugoti
savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai
iki iekinio pareikimo yra sujs prievoli vykdymo terminas.
3. Kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, kurios iimtinai
susijusios su skolininko asmeniu.
4. Asmuo, kuriam kreditorius pareikia netiesiogin iekin, gali panaudoti prie kreditori
visus prietaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galjo naudoti prie skolinink.
5. Patenkinus netiesiogin iekin, ireikalautas turtas skaitomas skolininko turt ir
naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti.
6.69 straipsnis. Sulaikymo teis
1. Kreditorius turi teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas vykdo
prievol.
2. Sulaikymo teiss realizavimo tvark nustato io kodekso ketvirtosios knygos normos.
V SKYRIUS
PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS
6.70 straipsnis. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai
1. Prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus netesybomis,
keitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. Su
keitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja io kodekso ketvirtosios knygos normos.
2. Gali bti utikrinamas tiek esam, tiek ir bsim prievoli vykdymas.
PIRMASIS SKIRSNIS
NETESYBOS
6.71 straipsnis. Netesyb samprata
1. Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas
privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda,
delspinigiai).
2. Netesybos gali bti nurodytos konkreia pinig suma arba utikrinamosios prievols
sumos procentu.
3. U prievols vykdymo termino praleidim gali bti nustatomos netesybos,
skaiiuojamos u kiekvien termino praleidimo dien, savait, mnes ir t. t.

15

6.72 straipsnis. Susitarimo dl netesyb forma

Susitarimas dl netesyb turi bti raytinis.
6.73 straipsnis. Netesybos ir realus prievols vykdymas
1. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb,
ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo
termin. Kitokias taisykles numatantis ali susitarimas negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas
atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim.
2. Jeigu netesybos aikiai per didels arba prievol i dalies vykdyta, teismas gali
netesybas sumainti, taiau tik tiek, kad jos netapt maesns u nuostolius, patirtus dl prievols
nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Netesybos nemainamos, kai jos jau sumoktos.
3. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos, jeigu dl atskir ri sutari is
kodeksas nustato k kita.
6.74 straipsnis. Susitarimo dl netesyb negaliojimas
Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievol, statym nustatyta tvarka pripastamas
negaliojaniu, tai negalioja ir susitarimas dl tokios prievols vykdymo utikrinimo netesybomis.
6.75 straipsnis. rodinjimo pareiga
Jeigu skolininkas ginija savo pareig mokti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievol
vykd, tai jis privalo rodyti, kad j vykd tinkamai.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAIDAVIMAS
6.76 straipsnis. Laidavimo sutarties samprata
1. Laidavimo sutartimi laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito
asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols.
2. Laidavimas yra papildoma (alutin) prievol. Kai pasibaigia pagrindin prievol arba ji
pripastama negaliojania, pasibaigia ir laidavimas.
6.77 straipsnis. Laidavimo atsiradimo pagrindai
1. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart arba statym ar teismo sprendimo
pagrindu.
2. Laidavimas gali atsirasti neatsivelgiant tai, ar asmuo, u kurio prievol laiduojama,
prao utikrinti prievol, taip pat tai, ar tas asmuo ino apie laiduotoj.
3. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u io laiduotoj.
4. Kreditorius turi teis reikalauti, kad laiduotojas bt konkretus jo nurodomas asmuo.
Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareikia, skolininkas laiduotoju turi pasilyti pakankamai
turto prievolei vykdyti turint asmen.
5. Kai skolininkas privalo pateikti laidavim statym ar teismo sprendimo pagrindu,
vietoj laidavimo jis turi teis pateikti kit adekvat prievols vykdymo utikrinimo bd.
6. Ginus dl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievols vykdymo utikrinimo bdas
adekvatus, sprendia teismas.
6.78 straipsnis. Laidavimu utikrinamos prievols
1. Laidavimu gali bti utikrinamas tiek esamos, tiek ir bsimos, taiau pakankamai
apibdintos prievols vykdymas.
2. Laidavimu gali bti utikrinta ir dalis pagrindins prievols. Negali bti laiduojama u
didesn sum, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali bti suvarytas ir kitokiu bdu. Jeigu
laiduojama suma virija skol, tai ji turi bti sumainta iki skolos dydio.
3. pagrindins prievols utikrinim eina ir papildom (alutini) prievoli utikrinimas.
6.79 straipsnis. Laidavimo sutarties forma
Laidavimo sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas laidavimo sutart daro
negaliojani.

16

6.80 straipsnis. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai

1. Kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informacij apie
pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat apie jos vykdym.
2. Laiduotojas turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreipt iiekojim
konkret pagrindinio skolininko turt, iskyrus atvejus, kai laiduotojas ios teiss yra aikiai
atsisaks. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreip
iiekojimo nurodyt konkret pagrindinio skolininko turt, tai kreditorius atsako u po to
atsiradus pagrindinio skolininko nemokum tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vert. ios
taisykls netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomyb kreditoriui yra
solidarioji (io kodekso 6.81 straipsnio 1 dalis).
6.81 straipsnis. Laiduotojo atsakomyb
1. Kai prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarij
prievol turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
2. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (u palkan sumokjim, u nuostoli
atlyginim, u netesyb sumokjim), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
3. Bendrai laidav asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo
sutartis.
6.82 straipsnis. Laiduotojo, kuriam pareiktas iekinys, teiss ir pareigos
1. Jeigu kreditorius pareikia iekin laiduotojui, tai is privalo patraukti skolinink
dalyvauti byloje. Prieingu atveju skolininkas turi teis pareikti atgrtiniam laiduotojo
reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galjo reikti kreditoriui.
2. Laiduotojas turi teis pareikti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos
galt reikti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teiss atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas
atsikirsti atsisako arba pripasta savo prievol.
3. Laiduotojas turi teis gyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas
(ginyti skol, taikyti skaitym, sustabdyti prievols vykdym ir t. t.), iskyrus tas, kurios
iimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
4. Prievols vykdymo atidjimas, kur kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir
laiduotojui.
6.83 straipsnis. vykdiusio prievol laiduotojo teiss
1. vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss pagal i prievol.
2. Jeigu laidavimas atsirado skolininko praymu ar sutikimu, tai prievol vykds
laiduotojas turi teis papildomai reikalauti i pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu
susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palkan u kreditoriui sumokt sum, nors pagrindin
prievol palkan ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko inios, laiduotojas turi
teis reikalauti tik to, k skolininkas bt privaljs sumokti be laidavimo, skaitant nuostolius.
3. Kiekvienas i keli laiduotoj turi teis atgrtinio reikalavimo bdu reikalauti i
skolininko savo sumoktos sumos.
4. Kai laiduotojas vykdo prievol, kreditorius privalo perduoti jam reikalavim
skolininkui patvirtinanius dokumentus, taip pat reikalavim utikrinanias teises.
5. Jeigu vykds prievol laiduotojas nepranea apie tai pagrindiniam skolininkui ir is,
neinodamas apie prievols vykdym, j vykdo pakartotinai, tai laiduotojas neturi atgrtinio
reikalavimo pagrindiniam skolininkui. Tokios pat pasekms atsiranda ir tuo atveju, kai laiduotojas,
nepranes pagrindiniam skolininkui, vykdo prievol tuo metu, kai pagrindinis skolininkas jau
gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimo, rodindamas, kad prievol jau pasibaigusi. Taiau abiem
iais atvejais laiduotojas isaugo savo teis reikalauti, kad kreditorius grint be pagrindo gautas
sumas.
6.84 straipsnis. vykdiusio prievol laiduotojo reikalavimai kitiems laiduotojams
Jeigu tos paios prievols vykdym laidavo keli laiduotojai ir vienas i j prievol vykd,
jis gyja teis reikalauti i kit laiduotoj grinti sumokt sum proporcingai kiekvieno i j
daliai, jei tos sumos negali bti iiekotos i skolininko.

17

6.85 straipsnis. Skolininko praneimas laiduotojui apie prievols vykdym

vykds laidavimu utikrint prievol skolininkas privalo tuoj pat praneti apie tai
laiduotojui. Prieingu atveju laiduotojui, savo ruotu vykdiusiam prievol, paliekama atgrtinio
reikalavimo skolininkui teis. iuo atveju skolininkas turi teis iiekoti i kreditoriaus tik tai, k
is be pagrindo gavo.
6.86 straipsnis. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybs
Kai kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim ar kito jo naudai
nustatyto prievols utikrinimo, laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu kreditorius bt
galjs patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak.
6.87 straipsnis. Laidavimo pabaiga
1. Laidavimas baigiasi tuo paiu metu kaip ir juo utikrinama prievol.
2. Laidavimas taip pat baigiasi, kai laiduotojas mirta.
3. Kai skolininkas ir laiduotojas sutampa, laidavimas lieka galioti, jeigu kreditorius
suinteresuotas, kad laidavimas ilikt.
4. Laidavimas baigiasi, jeigu i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo
padidja jo atsakomyb arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekms, iskyrus atvejus,
kai laidavimo sutartis numato k kita.
5. Laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu utikrint prievol perkeliama kitam
asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo kreditoriui laiduoti ir u naujj skolinink.
6. Laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba
laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
6.88 straipsnis. Terminuoto laidavimo pabaiga
1. Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba utikrinta terminuota prievol, laidavimas
baigiasi, jeigu kreditorius per tris mnesius nuo tos dienos, kuri sujo laidavimo terminas ar
prievols vykdymo terminas, nepareikia laiduotojui iekinio.
2. Terminuotas laidavimas, kuriuo utikrinta bsima prievol, baigiasi sujus laidavimo
terminui, jeigu prievol iki io termino pabaigos neatsirado.
6.89 straipsnis. Neterminuoto laidavimo pabaiga
1. Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievols vykdymo terminas
nenurodytas arba apibdintas pareikalavimo momentu ir nra kitokio susitarimo, laidavimas
baigiasi sujus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per
termin nepareikia iekinio laiduotojui.
2. Jeigu neterminuotu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai laidavimas vienaaliu
laiduotojo pareikimu gali bti panaikintas prajus trejiems metams po jo atsiradimo, jeigu per
iuos trejus metus prievol neatsirado. Apie laidavimo panaikinim laiduotojas privalo
nedelsdamas ratu praneti skolininkui ir kreditoriui.
TREIASIS SKIRSNIS
GARANTIJA
6.90 straipsnis. Garantijos samprata
1. Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai
ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys ar
j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus
nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomyb yra subsidiari.
2. Garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, kurios vykdymui
utikrinti iduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievol nurodyta.
3. vykds u skolinink prievol, garantas gyja atgrtinio reikalavimo teis skolininkui.
6.91 straipsnis. Garantijos forma
Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas garantij daro negaliojani.

18

6.92 straipsnis. Garanto prievols ribos

1. Garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma.
2. Jeigu garantas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievol pagal garantijos sutart, jo
atsakomybs kreditoriui u io patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo neriboja garantijoje
nustatyta suma.
3. Gavs kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol garantas privalo nedelsdamas apie tai
praneti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo ir prie jo pridt dokument kopijas.
4. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu reikalavimas ar prie
jo pridti dokumentai neatitinka garantijos slyg arba pateikti pasibaigus garantijos terminui.
Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas nedelsdamas turi praneti kreditoriui.
5. Jeigu garantas suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta ar pasibaig
kitais pagrindais arba pripainta negaliojania, apie tai jis privalo nedelsdamas praneti kreditoriui
ir skolininkui. Po tokio praneimo gavs pakartotin kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol,
garantas reikalavim turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia rodymus, kad prievol
nepasibaigusi ir galioja.
6.93 straipsnis. Banko garantija
1. Banko garantija bankas ar kita kredito staiga (garantas) ratu sipareigoja sumokti
skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim.
2. U garantijos suteikim skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje
sutartyje nustatyt atlyginim.
3. Banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita.
4. Kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi bti pateiktas ratu ir prie jo
pridti visi reikalingi dokumentai. Reikalavime turi bti nurodyta, kaip skolininkas paeid
garantija utikrint pagrindin prievol.
6.94 straipsnis. Banko garantijos neataukiamumas
Bankas negali ataukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita.
6.95 straipsnis. Neleistinumas perduoti reikalavimo teis
Kreditorius neturi teiss kitam asmeniui perduoti banko garantija utikrintos reikalavimo
teiss, jeigu ioje garantijoje nenumatyta ko kita.
6.96 straipsnis. Banko garantijos pabaiga
1. Banko garantija baigiasi, kai:
1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum;
2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;
3) kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij ir grina j bankui arba ratu apie
atsisakym pranea bankui.
2. Bankas, suinojs, kad garantija baigsi, privalo tuoj pat apie tai praneti skolininkui.
6.97 straipsnis. Banko regreso teis
1. Bankas ir skolininkas sutartyje gali nustatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt
pinig sum kreditoriui, regreso teis skolininkui.
2. Bankas neturi teiss regreso tvarka reikalauti i skolininko sum, kurios nesusijusios su
garantija arba kurios buvo imoktos dl to, kad bankas nevykd ar netinkamai vykd savo
prievol kreditoriui.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RANKPINIGIAI
6.98 straipsnis. Rankpinigi samprata

19

1. Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai
priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt sutarties egzistavim ir
utikrint jos vykdym.
2. Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai
pagal statymus privaloma notarin forma.
6.99 straipsnis. Susitarimo dl rankpinigi forma
1. Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis.
2. Raytins formos nesilaikymas susitarim dl rankpinigi daro negaliojant.
6.100 straipsnis. Rankpinigiais utikrintos sutarties nevykdymo pasekms
1. Jeigu u sutarties nevykdym atsako davusi rankpinigius alis, rankpinigiai lieka
antrajai aliai. Jeigu u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti
antrajai aliai dvigub rankpinigi sum.
2. Be to, alis, kuri atsako u sutarties nevykdym, privalo atlyginti antrajai aliai
nuostolius, skaitant rankpinigius, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
VI SKYRIUS
REIKALAVIMO PERLEIDIMAS
6.101 straipsnis. Kreditoriaus teis perleisti reikalavim
1. Kreditorius turi teis be skolininko sutikimo perleisti vis reikalavim ar jo dal kitam
asmeniui, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su
kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau
suvaryti jo prievols.
2. Reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos
papildomos teiss.
3. Galima perleisti ir bsim reikalavim.
4. Reikalavimo teis pereina kitam asmeniui statym pagrindu iais atvejais:
1) kai vyksta universalus kreditoriaus teisi permimas;
2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teiss perkeliamos kitam asmeniui, jeigu i
galimyb numato statymai;
3) kai skolininko laiduotojas arba kaito davjas, kurie nra utikrintos prievols alys,
prievol vykdo u skolinink;
4) kai regreso tvarka draudimo monei pereina kreditoriaus teiss, susijusios su skolininku,
atsakingu u draudimin vyk;
5) kitais statym nustatytais atvejais.
5. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu kreditoriaus
asmuo skolininkui turi esmins reikms.
6.102 straipsnis. Atvejai, kuriais draudiama perleisti reikalavim
1. Draudiama perleisti tok reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas.
2. Draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui ar advokatui, kurie dl io
reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas.
3. Draudiama perleisti reikalavim, kuris neatsiejamai susijs su kreditoriaus asmeniu
(reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs
atmimo ir t. t.).
6.103 straipsnis. Sutarties forma
Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei
prievolei.
6.104 straipsnis. Dokument perdavimas
1. Reikalavim perleids kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui
dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises, skaitant ir teis palkanas.

20

Jeigu ie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti
nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas.
2. Jeigu perleidiamas reikalavimas, kurio vykdymas utikrintas keitimu (hipoteka), tai
tokio reikalavimo perleidimas turi bti paymimas hipotekos registre. iuo atveju pradinis
kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemoni, kad bt padaryti atitinkami raai
hipotekos registre.
3. Kai perleidiamos visos reikalavimo teiss, pradinis kreditorius privalo perduoti turim
keist turt naujajam kreditoriui.
4. Visas ilaidas, susijusias su io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyt dokument forminimu
ir perdavimu, apmoka naujasis kreditorius, jeigu sutartis nenumato ko kita.
5. Skolininko iduotu pareiktiniu skolos dokumentu patvirtintas reikalavimas
perleidiamas perduodant pareiktin skolos dokument naujajam kreditoriui. Skolininkas iuo
atveju privalo vykdyti prievol bet kuriam pareiktin skolos dokument pateikusiam asmeniui.
iuo atveju skolininkas taip pat negali reikti joki prietaravim ir atsikirtim, iskyrus
reikalavim pripainti pareiktin skolos dokument negaliojaniu.
6. Kreditorius, kuris pareiktin skolos dokument prarado prie savo vali, udrausti
skolininkui vykdyti prievol t dokument pateikusiam asmeniui gali tik pareikdamas iekin
teisme.
6.105 straipsnis. Perleidusio reikalavim kreditoriaus atsakomyb
1. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto reikalavimo
negaliojim, bet neatsako u tai, kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai
pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui u skolinink.
2. Jeigu reikalavimo teis perleidiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis
perleids kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teis egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje
toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal statym), iskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius
gyja reikalavimo teis savo rizika arba reikalavimo teiss perleidimo metu inojo arba turjo
inoti apie neapibrt reikalavimo teiss pobd.
3. Jeigu reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u
perleidimo metu buvus skolininko nemokum ir tik tiek, kokio dydio sum gavo u perleidim.
6.106 straipsnis. Prievols vykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui
nepraneta apie reikalavimo perleidim
1. Jeigu apie reikalavimo perleidim skolininkui nepraneta, laikoma, kad prievols
vykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai
prievols vykdymas vienam i paskesni kreditori laikomas tinkamu.
2. Kai kyla ginas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teis atsisakyti mokti
konkreiam kreditoriui ir gali prievol vykdyti mokdamas sum notaro, banko ar kitos kredito
staigos depozitin sskait.
3. Jeigu skolininkas moka skol inodamas apie io straipsnio 2 dalyje nurodyt gin, t
jis daro savo rizika.
6.107 straipsnis. Skolininko atsikirtimai naujojo kreditoriaus reikalavimams
1. Skolininkas turi teis reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus,
kuriuos jis turjo teis reikti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo
perleidim.
2. Kai prievolei patvirtinti yra iduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir is
dokumentas perduotas, skolininkas neturi teiss atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo,
kad prievol buvo apsimestin ar fiktyvi arba kad perleidimas draudiamas, jeigu naujasis
kreditorius reikalavimo perleidimo metu neinojo ir negaljo inoti apie ias aplinkybes.
3. Jeigu po reikalavimo perleidimo skolininkas pareikia iekin pradiniam kreditoriui dl
juridinio fakto, i kurio atsirado prievol, pripainimo negaliojaniu, skolininkas apie tai privalo
praneti naujajam kreditoriui, iskyrus atvejus, kai to juridinio fakto pripainimas negaliojaniu
negali bti panaudotas prie naujj kreditori.
6.108 straipsnis. Naujojo kreditoriaus reikalavim skaitymas

21

Skolininkas, turintis priepriein reikalavim pradiniam kreditoriui, turi teis skaityti

naujojo kreditoriaus reikalavim, iskyrus atvejus, kai prieprieinio reikalavimo gijimo metu jis
inojo apie reikalavimo perleidim arba iiekojimo pagal reikalavim senaties terminas sujo po
to, kai jis suinojo apie reikalavimo perleidim, ar po to, kai baigsi iiekojimo pagal perleist
reikalavim senaties terminas.
6.109 straipsnis. Praneimas apie reikalavimo perleidim
1. Reikalavimo perleidimo faktas gali bti panaudotas prie treiuosius asmenis ir
skolinink tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bt perleistas, arba nuo
to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo fakt patvirtinanio dokumento kopij
arba kitok reikalavimo perleidimo fakto rodym.
2. Jeigu skolininko buvimo vieta neinoma, apie reikalavimo perleidim gali bti praneta
vieu skelbimu (io kodekso 1.65 straipsnis).
3. Apie reikalavimo teiss, kuri statym nustatyta tvarka registruota vieame registre,
perleidim praneama statym nustatyta tvarka ir is perleidimo faktas paymimas vieame
registre.
4. Jeigu kreditorius prane skolininkui apie reikalavimo perleidim, jis nebeturi teiss
skolininkui ginyti perleidimo, nors reikalavimas i tikrj nebt perleistas ar perleidimas bt
pripaintas negaliojaniu.
5. Praneimu apie reikalavimo perleidim laikomas sutarties dl reikalavimo perleidimo
perdavimas naujajam kreditoriui ir ios sutarties pateikimas skolininkui.
6. Praneimas apie reikalavimo perleidim gali bti atauktas tik tuo atveju, kai naujasis
kreditorius sutinka.
7. Skolininkas privalo vykdyti prievol naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai is
reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutart. Naujojo kreditoriaus pareiktas
atsisakymas prievols arba reikalavimas j vykdyti negalioja, jeigu jie pareikti nepateikus
sutarties apie reikalavimo perleidim. i taisykl netaikoma, jeigu pradinis kreditorius ratu
prane skolininkui apie reikalavimo perleidim.
6.110 straipsnis. Kit teisi perleidimas
Reikalavimo perleidimo tvark nustatanios taisykls taikomos perleidiant ir kitas teises,
jeigu statymai nenumato ko kita.
VII SKYRIUS
REIKALAVIMO PERJIMAS TREIAJAM ASMENIUI REGRESO
TVARKA (SUBROGACIJA)
6.111 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka pagrindai
Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti treiajam asmeniui raytins sutarties arba
statym pagrindu.
6.112 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejai
Reikalavimas pereina treiajam asmeniui regreso tvarka, kai:
1) reikalavimas patenkinamas i treiojo asmens turto;
2) treiasis asmuo, kurio turtas buvo keistas utikrinant prievols vykdym, vykdo u
skolinink prievol;
3) treiasis asmuo vykdo u skolinink prievol, kad bt ivengta turto, nors jam
nepriklausanio, areto, jeigu t turt aretavus is asmuo prarast j nors kokias savo teises;
4) skolininkas ir skol sumokjs treiasis asmuo sudaro sutart dl skolos sumokjimo,
jeigu apie i sutart kreditorius skolos mokjimo metu inojo arba apie j jam buvo praneta.
6.113 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka gyjamos teiss
Treiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teis, negali gyti daugiau teisi, negu j
turjo pradinis kreditorius.
6.114 straipsnis. Reikalavimo perjimas regreso tvarka pagal statymus

22

Regreso tvarka reikalavimas pagal statymus pereina treiajam asmeniui iais atvejais:
1) kai kreditorius sumoka skol kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo
utikrintas keitimu (hipoteka) arba buvo pirmesns eils, kreditoriui;
2) kai turto gijjas vykdo prievol kreditoriui, kurio reikalavimas buvo utikrintas to
turto keitimu (hipoteka), turto gijjui;
3) kai asmuo vykdo prievol, kuri jis turjo vykdyti su kitais skolininkais arba kuri
vykdyti buvo pagrstai suinteresuotas, iam asmeniui;
4) kai palikjo prievol savo turto sskaita vykdo pdinis, kuris tos prievols vykdyti
neprivaljo, iam pdiniui;
5) kitais statym nustatytais atvejais.
VIII SKYRIUS
SKOLOS PERKLIMAS
6.115 straipsnis. Skolos perklimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutart
Treiasis asmuo gali pagal sutart su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.
6.116 straipsnis. Skolos perklimas pagal skolininko ir skolos permjo sutart
1. Perkelti savo skol kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius
sutinka, jeigu kituose statymuose, reglamentuojaniuose kredito staig ir kredito staig sistemos
stabilum ir patikimum, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareikiamas tik po to, kai skolininkas ir
skolos permjas pranea kreditoriui apie numatom skolos perklim. Kol toks sutikimas
negautas, alys gali pakeisti ar nutraukti sutart. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir
naujojo skolininko sutartis nebegali bti keiiama.
2. Kreditorius savo sutikim perkelti skol skolininkui gali duoti i anksto. Iankstinio
sutikimo kreditorius neturi teiss ataukti, iskyrus atvejus, kai toki teis iankstiniame sutikime
buvo nurods.
3. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skol, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu
skolininkas ir skolos permjas nustato kreditoriui termin, per kur turi bti duotas sutikimas, tai
sutikimas gali bti duodamas per t termin. Jeigu per nustatyt termin sutikimas negaunamas,
laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skol.
4. Kol kreditorius nepareikia savo sutikimo ar nesutikimo, prisiimantis skol asmuo
atsako skolininkui u prievols vykdym kreditoriui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1710, 2011-11-17, in., 2011, Nr. 139-6550 (2011-11-18)
Nr. XII-1049, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10744

6.117 straipsnis. Skolos, kurios grinimas utikrintas keitimu (hipoteka),

perklimas
keitimo teis skolininko turt, kai skolininkas perkelia keitimo (hipotekos) utikrint
skol, lieka galioti.
6.118 straipsnis. Skolos perklimo sutarties forma
Skolos perklimo sutartis turi bti raytin.
6.119 straipsnis. Skolos permjo atsikirtimai
1. Naujasis skolininkas turi teis reikti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus,
paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievoli santykiu. Taiau naujasis skolininkas negali
reikalauti skaityti pradiniam skolininkui priklausant reikalavim.
2. Naujasis skolininkas negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir
naujojo skolininko santykiais, sudariusiais pagrind skolai perkelti.
6.120 straipsnis. Papildomos teiss
1. Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai susijusios su
pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios.

23

2. Kai skola perkeliama, laidavimas ar treiojo asmens duotas keitimas (hipoteka)

baigiasi, jeigu laiduotojas arba kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsakyti u naujj
skolinink.
6.121 straipsnis. Skolos perklimo sutarties negaliojimo pasekms
1. Kai skolos perklimo sutartis pripastama negaliojania, atnaujinamos pradinio
skolininko prievols ir visos jo papildomos teiss bei pareigos, taiau lieka galioti sining
treij asmen teiss.
2. Kreditorius turi teis reikalauti i naujojo skolininko atlyginti nuostolius, patirtus dl
skolos perklimo sutarties pripainimo negaliojania, iskyrus atvejus, kai dl sutarties
pripainimo negaliojania ir nuostoli atsiradimo naujasis skolininkas nekaltas.
6.122 straipsnis. Turto arba juridinio asmens permimas
1. Asmuo, perms turt arba mon su aktyvais ir pasyvais, prisiima su turtu ar mone
susijusias teises bei prievoles.
2. Prievoli permimas juridinio asmens reorganizavimo atvejais nustatomas pagal io
kodekso antrosios knygos normas.
IX SKYRIUS
PRIEVOLI PABAIGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI PRIEVOLI PABAIGOS PAGRINDAI
6.123 straipsnis. Prievols pabaiga vykdymu
1. Prievol pasibaigia, kai tinkamai vykdoma. Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius
vietoj reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym.
2. Kai kreditorius prim vykdym, pareiga rodinti, kad prievol nevykdyta ar vykdyta
netinkamai, tenka kreditoriui.
3. Kai prievol baigiasi tinkamu vykdymu, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios
papildomos teiss ir pareigos.
6.124 straipsnis. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui
Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols pabaigos slyga.
6.125 straipsnis. Prievols pabaiga ali susitarimu
1. Prievol gali visikai ar i dalies baigtis jos ali susitarimu. Toks susitarimas gali bti
bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti
raytins ar notarins formos.
2. Prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym ar sutarties
numatytais atvejais.
6.126 straipsnis. Prievols pabaiga ali sutapimu
1. Prievol baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.
2. Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais.
3. Prievols ali sutapimas neturi takos treij asmen teisms.
4. ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susij su skirtingu ir
vienas nuo kito atskirtu turtu.
5. Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia.
6. Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindin prievol
sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti.
7. Kreditoriaus ir vieno i skolinink, turini solidarij prievol, ar skolininko ir vieno i
kreditori, turini solidarij reikalavimo teis, sutapimas yra pagrindas baigtis tik atitinkamo
skolininko ar kreditoriaus prievols daliai.
8. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto
savininkas. Taiau jeigu turtas i kreditoriaus ireikalaujamas dl prieasi, u kurias kreditorius

24

neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina.

6.127 straipsnis. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti
1. Prievol baigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u kuri
skolininkas neatsako. iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado
iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu
nebemanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols
dal, kuri vykdyti dar manoma.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvials sutarties skolininkas privalo grinti
kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart.
3. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti dl neteist valstybs ar savivaldybi institucij
akt, tai alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai toks
aktas pripaintas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba
nelemia prievols esm, arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso.
6.128 straipsnis. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin
asmen
1. Kai skolininkas mirta, prievol baigiasi, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant
paiam skolininkui arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.
2. Kai kreditorius mirta, prievol baigiasi, jeigu ji turjo bti vykdyta asmenikai jam
arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.
3. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievol baigiasi,
iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys.
6.129 straipsnis. Skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo
1. Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo jos vykdymo arba pareikia,
kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen
teisi kreditoriaus turt.
2. Atleidimas nuo prievols vykdymo turi bti pareiktas aikiai ir neabejotinai. Jis gali
bti atlygintinis arba neatlygintinis.
3. Atleidiama nuo visos prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai kreditorius aikiai
nurodo, kad atleidia tik nuo prievols dalies vykdymo.
4. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo, jeigu
kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi,
leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is vykd
prievol.
5. Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasilymas atleisti j nuo prievols vykdymo u
atlyginim pripastamas priimtu, jeigu j gavs skolininkas nedelsdamas neatmet.
6. Kai prievol solidarioji, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols vykdymo kitus
bendraskolius atleidia tik nuo jo dalies vykdymo. Vieno i solidarij reikalavimo teis turini
kreditori pareiktas skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo atleidia skolinink tik nuo to
kreditoriaus reikalavimo dalies vykdymo.
7. Kreditoriaus pareiktas keitimo (hipotekos) ar kitokio prievols vykdymo utikrinimo
atsisakymas nra pagrindas pripainti, kad kreditorius atleido skolinink nuo pagrindins prievols
vykdymo.
ANTRASIS SKIRSNIS
SKAITYMAS
6.130 straipsnis. Prievols pabaiga skaitymu
1. Prievol baigiasi, kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas
sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment.
2. skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms
teisms.
6.131 straipsnis. skaitymo tvarka

25

1. skaitymui pakanka vienos prievols alies pareikimo.

2. skaitoma praneant apie tai kitai prievols aliai. Praneimas laikomas negaliojaniu,
jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga ar nurodant jo termin.
3. Jeigu kreditorius turi skolininko iduot skolos dokument, tai skaitoma padarant ra
skolos dokumente ir grinant dokument skolininkui.
4. Jeigu skaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas
kreditoriui kitoms teisms gyvendinti, tai kreditorius turi teis pasilikti skolos dokument su rau
apie skaitym, taiau privalo apie skaitym ratu praneti skolininkui.
6.132 straipsnis. skaitymas lengvatinio termino atveju
Skolininkui nustatytas lengvatinis terminas vienai i skol sumokti nekliudo taikyti
skaitym.
6.133 straipsnis. skaitymas, kai prievol vykdoma kitoje vietoje
1. Aplinkyb, kad prievol turi bti vykdyta kitoje vietoje, nepanaikina skaitymo teiss.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju prievols alis, pasinaudojusi skaitymo teise,
turi kompensuoti kitos alies patirtus nuostolius dl to, kad prievol nebuvo vykdyta sutartoje
vietoje.
6.134 straipsnis. skaitymo draudimas
1. Draudiama skaityti:
1) reikalavimus, kurie ginijami teisme;
2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos
galvos;
3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
4) dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al;
5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym;
6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo;
7) statym numatytus kitokius reikalavimus.
2. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais
padaryt al.
6.135 straipsnis. skaitymas laidavimo atveju
1. Laiduotojas gali atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu pagrindinis
skolininkas turi skaitymo teis.
2. Laiduotojas turi teis skaityti savo reikalavimus kreditoriui atsivelgiant kreditoriaus
santykius su skolininku, taiau pagrindinis skolininkas neturi teiss panaudoti skaitymo
kreditoriaus ir laiduotojo tarpusavio santykiams.
6.136 straipsnis. skaitymas reikalavimo perleidimo atveju
Kai reikalavimas perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus
reikalavimui patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko
reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo arba jeigu tas
terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment, iskyrus io kodekso 6.108
straipsnyje nustatytas iimtis.
6.137 straipsnis. skaitymas, kai yra keli kreditoriai ir keli skolininkai
1. Solidarij prievol turintis skolininkas negali reikalauti skaityti tai, k kreditorius
skolingas kitam bendraskoliui, iskyrus pastarojo solidariosios skolos dal.
2. Skolininkas (tiek kai prievol solidarioji, tiek kai ji dalomoji) negali reikalauti vienam i
solidariojo reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai, k skolininkui yra skoliningas kitas
kreditorius, iskyrus pastarojo solidariojo reikalavimo dal.
6.138 straipsnis. skaitymas keli skol atveju
Kai skolininkas turi kelias skolas tam paiam kreditoriui, skaitoma laikantis io kodekso
6.546.55 straipsniuose nustatyt mok skyrimo eilikumo taisykli.

26

6.139 straipsnis. skaitymas, kai yra sutartis treiojo asmens naudai

Treiojo asmens naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim,
kur jis turi kitai prievols aliai.
6.140 straipsnis. skaitymas skolininko nemokumo atveju
Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j
terminas ir nesujs, jeigu statymai nenustato ko kita.
TREIASIS SKIRSNIS
NOVACIJA
6.141 straipsnis. Novacijos samprata
1. Prievol baigiasi, jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin
prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar
skirting vykdymo bd (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas
nauju, kai pradin skolinink kreditorius atleidia nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija
galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart
naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo
ankstesniam kreditoriui.
2. Novacija nepreziumuojama, todl visais atvejais turi bti aikiai ir neabejotinai
pareikta.
3. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesn prievol.
4. Draudiama taikyti novacij prievolms atlyginti al, padaryt dl sveikatos
sualojimo arba gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali asmeniu susijusioms prievolms.
6.142 straipsnis. Veiksmai, kurie nelaikomi novacija
Prievols vykdymo termino pratsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievols
buvim idavimas ar io dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievols
modifikavimas nelaikomas novacija.
6.143 straipsnis. Novacijos taka papildomoms (alutinms) teisms
1. keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i
pradins prievols, novacijos atveju pasibaigia, iskyrus atvejus, kai alys susitaria ias teises
isaugoti.
2. Jeigu yra kreditoriaus ir vieno i solidarij pareig turini skolinink novacija, pagal
kuri kiti bendraskoliai atleidiami nuo prievols vykdymo, tai keitimo teis (hipoteka) ir kitos
papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, gali bti isaugotos tik to
skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi nauj prievol, turtui.
3. Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis
atleidiamas nuo prievols vykdymo, tai keitimas (hipoteka), kuriuo buvo utikrintas prievols
vykdymas, negali bti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievols vykdymo atleisto
pradinio skolininko turto keitimas (hipoteka) tokiu atveju gali ilikti tik tuomet, kai buvs pradinis
skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas i pradinio skolininko gyja daikt, teiss kur
suvarytos dl keitimo (hipotekos), tai keitimas (hipoteka) ilieka, jeigu su tuo sutinka naujasis
skolininkas.
6.144 straipsnis. Kitos novacijos pasekms
1. Kai novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali
pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniam skolininkui, taip pat
atsikirtim, kuriuos pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti
pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol.
2. Kai yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas
atleidiamas nuo prievols vykdymo.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu prievol nesibaigia, jeigu kreditorius
reikalauja, kad novacijoje dalyvaut laiduotojas, o is atsisako.

27

X SKYRIUS
RESTITUCIJA
6.145 straipsnis. Restitucijos taikymo pagrindas
1. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo
neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas
negaliojaniu ab initio arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos.
2. Iimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bd arba apskritai jos netaikyti,
jeigu dl jos taikymo vienos i ali padtis nepagrstai ir nesiningai pablogt, o kitos
atitinkamai pagert.
6.146 straipsnis. Restitucijos bdas
Restitucija atliekama natra, iskyrus atvejus, kai tai nemanoma arba sukelt dideli
nepatogum alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalent pinigais.
6.147 straipsnis. Piniginio ekvivalento apskaiiavimas
1. Piniginis ekvivalentas apskaiiuojamas taikant kainas, galiojanias tuo metu, kai
skolininkas gavo tai, k jis privalo grinti.
2. Kai grintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vert,
buvusi jo gavimo, sualojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsivelgiant tai, kuriuo metu
to turto vert buvo maiausia. Jeigu privalantis grinti turt asmuo yra nesiningas arba
restitucija taikoma dl jo kalts, tai jis privalo atlyginti didiausi turto vert.
6.148 straipsnis. Neilikusio turto verts kompensavimas
1. Kai turtas sunaikintas dl nenugalimos jgos, restitucija netaikoma, taiau skolininkas
privalo perleisti kreditoriui reikalavim dl kompensacijos u uvus turt arba perduoti kreditoriui
jau gaut kompensacij u sunaikint turt.
2. Kai skolininkas yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo kalts, jis privalo
grinti turto vert, apskaiiuojam pagal io kodekso 6.147 straipsnio 2 dalies taisykles, iskyrus
atvejus, kai skolininkas rodo, kad turtas bt sunaikintas net tuo atveju, jeigu j bt valds
kreditorius.
6.149 straipsnis. Dalinis turto sunaikinimas
Jeigu turtas sunaikintas i dalies arba kitaip sumajusi jo vert, tai skolininkas privalo
sumokti kreditoriui sunaikintos turto dalies pinigin ekvivalent ar atlyginti jo verts sumajim,
iskyrus atvejus, kai turto vert sumajo dl normalaus turto nusidvjimo.
6.150 straipsnis. Su turto prieira susijusi ilaid atlyginimas
Grinti turt privalanio asmens ilaidos, susijusios su grintino turto prieira ir
saugojimu, atlyginamos pagal io kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojanias
sining ir nesining turto valdym.
6.151 straipsnis. Vaisi ir pajam grinimas
1. I turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalaniam grinti turt asmeniui. Visos io
asmens turtos ilaidos vaisiams ir pajamoms gauti tenka paiam asmeniui.
2. Jeigu privalantis grinti turt asmuo yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo
kalts, tai jis privalo grinti i turto gautus vaisius ir pajamas ir kompensuoti kreditoriui bet koki
kit i to turto gaut naud. Taiau kreditorius turi atlyginti tokiam asmeniui io turtas vaisiams ir
pajamoms gauti btinas ilaidas.
6.152 straipsnis. Restitucijos ilaidos
1. Restitucijos ilaidas abi alys apmoka lygiomis dalimis, jeigu jos nra susitarusios
kitaip.
2. Jeigu viena alis yra nesininga arba restitucija taikoma dl jos kalts, visas restitucijos
ilaidas turi atlyginti i alis.

28

6.153 straipsnis. Restitucijos taka tretiesiems asmenims

1. Siningi tretieji asmenys, pagal atlygintin sandor gij nuosavybs teise grintin
turt, gali panaudoti sandor prie asmen, kuris reikalauja restitucijos.
2. Siningi tretieji asmenys, pagal neatlygintin sandor gij nuosavybs teise grintin
turt, negali io sandorio panaudoti prie asmen, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nra
praleids iekinio senaties termino.
3. Bet kokie kiti veiksmai siningo treiojo asmens naudai gali bti panaudoti prie
restitucijos reikalaujant asmen.
II DALIS
SUTARI TEIS
XI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.154 straipsnis. Sutarties samprata
1. Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius
teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam
tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo
teis.
2. Sutartims taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios dvialius ir daugiaalius
sandorius.
3. Sutartims taikomos ios knygos I dalies normos, reglamentuojanios bendruosius
prievoli teiss klausimus, jeigu sutartini santyki normos nenustato iimi i bendr taisykli.
6.155 straipsnis. Taikymo ribos
1. iame skyriuje tvirtintos sutari teiss bendrosios normos taikomos visoms sutartims,
atsivelgiant sutari prigimt.
2. Atskir ri sutari specialiosios normos gali bti nustatytos ir kituose statymuose.
6.156 straipsnis. Sutarties laisvs principas
1. alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises bei
pareigas, taip pat sudaryti ir io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprietarauja statymams.
2. Draudiama versti kit asmen sudaryti sutart, iskyrus atvejus, kai pareig sudaryti
sutart nustato statymai ar savanorikas sipareigojimas sudaryti sutart.
3. alys turi teis sudaryti sutart, turini keli ri sutari element. Tokiai sutariai
taikomos atskir ri sutartis reglamentuojanios normos, jeigu ko kita nenumato ali
susitarimas arba tai neprietarauja paios sutarties esmei.
4. Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties
slygas nustato imperatyviosios teiss normos.
5. Jeigu sutarties slygas nustato dispozityvioji teiss norma, tai alys gali susitarti i
slyg netaikyti arba susitarti dl kitoki slyg. Jeigu tokio ali susitarimo nra, sutarties slygos
nustatomos pagal dispozityvij teiss norm.
6. Jeigu kai kuri sutarties slyg nereglamentuoja nei statymai, nei ali susitarimai, tai
jas gino atveju nustato teismas remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo bei siningumo
kriterijais, statym ar teiss analogija.
6.157 straipsnis. Imperatyviosios teiss normos ir sutartis
1. alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm
galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato.
2. Imperatyvij teiss norm pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi takos sutarties
slygoms.
6.158 straipsnis. Siningumas ir sininga dalykin praktika
1. Kiekviena sutarties alis turdama sutartini santyki, privalo elgtis siningai.

29

2. io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos alys savo susitarimu negali pakeisti ar

panaikinti.
6.159 straipsnis. Sutarties elementai
Sutarties elementai, kuri pakanka sutarties galiojimui, yra veiksni ali susitarimas, o
statym nustatytais atvejais ir sutarties forma.
6.160 straipsnis. Sutari rys
1. Sutartys gali bti dvials ir vienaals; atlygintins ir neatlygintins; konsensualins ir
realins; vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos.
2. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos abipusmis derybomis sudaromas sutartis ir
prisijungiant sudaromas sutartis.
3. Pagal gaunamos naudos apibrtum sutartys skirstomos rizikos sutartis (jose
konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro
vykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkreiai nurodoma
gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis).
6.161 straipsnis. Vieoji sutartis
1. Vieja sutartimi laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos,
duj, vandentiekio ir kt. organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas)
privalo sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi, iskyrus statym nustatyta tvarka
patvirtintas iimtis.
3. Sudarydamas viesias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teiss kam nors
suteikti privilegij, iskyrus statym nustatytus atvejus.
4. Vieosiose sutartyse nustatomos preki ir paslaug kainos bei kitos slygos turi bti
vienodos visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai
atskir kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos.
5. statym nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai
valstybs institucijai tvirtinti standartines vieosios sutarties slygas. statym nustatytais atvejais
vieosios sutartys gali bti sudaromos pagal abiem alims privalomas standartines slygas,
patvirtintas atitinkamos valstybs institucijos.
XII SKYRIUS
SUTARI SUDARYMAS
6.162 straipsnis. Sutarties sudarymo tvarka
1. Sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant pasilym (akceptas) arba
kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais.
2. Kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja, nors susitarimas dl
antraeili slyg ir atidtas. Kai alys dl antraeili sutarties slyg nesusitaria, ginas gali bti
sprendiamas teisme atsivelgiant sutarties pobd, dispozityvisias teiss normas, paproius,
teisingumo, protingumo bei siningumo kriterijus.
6.163 straipsnis. ali pareigos esant ikisutartiniams santykiams
1. alys privalo elgtis siningai ir esant ikisutartiniams santykiams.
2. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog nepasiekiamas
ali susitarimas.
3. alis, kuri pradeda derybas dl sutarties sudarymo ar derasi nesiningai, privalo
atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi
nesiningai, kai deryb alis neturi tikslo sudaryti sutart, taip pat atlieka kitus siningumo
kriterij neatitinkanius veiksmus.
4. alys privalo atskleisti viena kitai joms inom informacij, turini esmins reikms
sutariai sudaryti.

30

6.164 straipsnis. Konfidencialumo pareiga

1. Jeigu viena alis deryb metu suteikia kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita
alis, suinojusi ar gavusi i informacij, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams
neteistu bdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. i pareig paeidusi alis privalo atlyginti
kitai aliai padarytus nuostolius.
2. Minimals nuostoliai tokiais atvejais yra tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta
pinigais.
6.165 straipsnis. Preliminarioji sutartis
1. Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis
slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart.
2. Preliminarioji sutartis turi bti raytin. Formos reikalavim nesilaikymas
preliminarij sutart daro negaliojani.
3. Preliminariojoje sutartyje alys turi nurodyti termin pagrindinei sutariai sudaryti.
Jeigu is terminas nenurodytas, pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo
preliminariosios sutarties sudarymo.
4. Jeigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti
pagrindin sutart, ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius.
5. Jeigu alys per preliminariojoje sutartyje nustatyt termin pagrindins sutarties
nesudaro, tai prievol sudaryti i sutart pasibaigia.
6.166 straipsnis. inojimo prezumpcija
Preziumuojama, kad oferta, akceptas, j ataukimas ar kitoks praneimas tapo inomi
adresatui tuo momentu, kai jie pasiek adresato gyvenamj ar verslo viet (buvein), iskyrus
atvejus, kai adresatas rodo, kad ne dl jo ar ne dl jo darbuotoj kalts jam nebuvo manoma gauti
tok praneim.
6.167 straipsnis. Oferta
1. Pasilymas sudaryti sutart laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibdintas ir ireikia
oferento ketinim bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju.
2. Oferta gali bti adresuota konkreiam asmeniui arba nenustatytam asmen skaiiui
(vieoji oferta).
6.168 straipsnis. Ofertos galiojimas
1. Oferta sigalioja, kai j gauna akceptantas.
2. Ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie jos
panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja.
6.169 straipsnis. Ofertos ataukimas
1. Kol sutartis nesudaryta, ofert galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim
akceptantas gauna prie isisdamas akcept.
2. Taiau oferta negali bti ataukta, jeigu :
1) ofertoje nurodant tam tikr termin jai akceptuoti ar kitokiu bdu nustatyta, kad ji
neataukiama;
2) akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama ir,
remdamasis ja, atitinkamai veik.
6.170 straipsnis. Ofertos pabaiga
Oferta netenka galios, kai atsisakym j akceptuoti gauna oferentas arba per nustatyt
termin negauna atsakymo.
6.171 straipsnis. Vieoji oferta
1. Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki
paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas
u tam tikr veiksm atlikim.

31

2. Vieoji oferta, ataukta tokia pat forma, kaip buvo pareikta, tampa negaliojanti, nors
apie jos ataukim suinojo ne visi asmenys, kuriems oferta buvo inoma.
3. Vieja oferta nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin
mediaga, iskyrus statym nustatytas iimtis.
6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar
neveiksnumas
Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iklimas, likvidavimas ar
neveiksnumas daro pasilym sudaryti sutart negaliojant, jeigu ie vykiai atsirado iki akcepto
gavimo.
6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos
1. Akceptanto pareikimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareikiamas ofertos primimas,
laikomas akceptu. Tyljimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai j gauna oferentas.
3. Jeigu ofertoje numatyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu
ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali
santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali
reikiani veiksm atlikimo.
6.174 straipsnis. Akceptavimo terminas
1. Oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o kai jis nenurodytas, per
proting termin, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio
priemoni galimybes.
2. odin oferta turi bti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsivelgiant konkreias
aplinkybes nedarytina kitokia ivada.
6.175 straipsnis. Akceptavimas per nustatyt termin
1. Oferento telegramoje ar laike nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaiiuoti
nuo telegramos atidavimo isisti arba nuo laike nurodytos datos, o kai i data nenurodyta, nuo
ant voko esanios datos. Telekomunikacij galiniais renginiais oferento nurodytas akceptavimo
terminas pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresat.
2. Valstybini veni ar ne darbo dienos skaiiuojamos nustatyt akceptavimo termin.
Taiau jeigu praneimo apie akcept negalima teikti oferentui dl to, kad paskutin termino diena
yra valstybin vent ar ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirm po jos einani darbo dien.
6.176 straipsnis. Pavluotas akceptas
1. Pavluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavim pranea
akceptantui arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim.
2. Kai i laiko ar kito raytinio praneimo, kuriuo atsiuniamas pavluotas akceptas,
galima nustatyti, jog jis isistas laiku, ir normaliomis aplinkybmis oferentas j bt gavs laiku,
tai pavluotas akceptas laikomas galiojaniu, jeigu oferentas nedelsdamas nepranea akceptantui,
kad jo oferta neteko galios.
6.177 straipsnis. Akcepto ataukimas
Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba
tuo paiu momentu, kai akceptas sigalioja.
6.178 straipsnis. Akceptas su ilygomis
1. Atsakymas ofert, kai jame yra papildym, ilyg ar kitoki ofertos slyg pakeitim,
laikomas ofertos atmetimu ir yra priepriein oferta.
2. Atsakymas ofert, kai jo tikslas akceptuoti, bet jame yra ofertos slyg esms
nekeiiani papildom ar skirting slyg, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavs atsakym,
nedelsdamas nepareikia prietaraujs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to
nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos slygas su akcepte esaniais pakeitimais.

32

6.179 straipsnis. Standartini slyg kolizija

Jeigu abi alys sudaro sutart apsikeisdamos standartinmis sutarties slygomis, tai sutartis
laikoma sudaryta pagal i esms sutampanias standartines sutarties slygas, iskyrus atvejus, kai
viena alis i anksto aikiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos alies pasilytomis standartinmis
slygomis, arba apie tok nesutikim nedelsdama pranea tas slygas gavusi.
6.180 straipsnis. Raytinis patvirtinimas
Kai alies raytiniame praneime, kuris pasistas per proting termin po sutarties
sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildom ar pakeist
slyg, ios slygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos i esms nekeiia sutarties slyg arba
praneimo gavjas nedelsdamas nepareikia nesutinks su tokiais papildymais ar pakeitimais.
6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
1. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept, jeigu sutartyje
nenumatyta ko kita.
2. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu statymuose
ar sutartyje nenumatyta ko kita.
3. Jeigu deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol
nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis
laikoma nesudaryta tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai
neformina.
4. Jeigu pagal statymus sutartis turi bti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to
momento, kai ali susitarimas pareiktas statym reikalaujama forma.
5. Kai pagal statymus ar ali susitarim btinas turto perdavimas, sutartis laikoma
sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.
6.182 straipsnis. Sutartis, kurioje yra neaptart slyg
1. Jeigu alys, sudarydamos sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni
deryb metu arba paved jas nustatyti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta.
2. Sutarties galiojimui neturi takos aplinkyb, kad alys vliau dl io straipsnio 1 dalyje
nurodyt slyg nesusitar arba tretieji asmenys j nenustat, jeigu yra kit priemoni ar bd
joms nustatyti.
6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo ilyga
1. Raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart pakeisti ar papildyti arba j nutraukti
galima tik ratu, negali bti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bdu.
2. Viena sutarties alis dl savo elgesio gali prarasti teis remtis io straipsnio 1 dalyje
numatyta sutarties ilyga, jeigu kita sutarties alis atitinkamai veik, remdamasi pirmosios elgesiu.
3. Notarins formos sutartis gali bti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma.
6.184 straipsnis. Viej sutari sudarymo ypatumai
1. Jeigu pagal statymus alis, kuriai nusista oferta, privalo sudaryti sutart, tai i alis per
keturiolika dien nuo ofertos gavimo turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba apie
atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol).
2. alis, nusiuntusi ofert ir gavusi akcept su nesutarim protokolu, turi arba priimti
akcepte nurodytas slygas, arba per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo kreiptis
teism dl gino isprendimo.
3. Jeigu pagal statymus ofert isiuntusiai aliai sutart sudaryti privaloma, tai ji privalo
per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo praneti kitai aliai apie sutikim su
protokole nurodytomis slygomis arba apie atsisakym tas slygas priimti. Kai nesutarim
protokol gavusi alis nesutinka su jo slygomis arba j per nustatyt termin neatsako,
nesutarim protokol isiuntusi alis turi teis kreiptis teism dl gino isprendimo.
4. Jeigu privalanti sudaryti sutart alis vengia tai padaryti, kita alis turi teis kreiptis
teism ir prayti pareigoti al sutart sudaryti bei atlyginti dl vengimo patirtus nuostolius.
5. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyti terminai taikomi, kai statymai arba ali
susitarimas nenustato kitoki termin.

33

6.185 straipsnis. Sutari standartins slygos

1. Standartinmis laikomos slygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui i anksto
parengia viena alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos
sudaromose sutartyse.
2. Sutarties standartins slygos privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo
sudaryta tinkama galimyb su tomis slygomis susipainti.
3. Kai abi sutarties alys yra mons (verslininkai), laikoma, kad io straipsnio 2 dalyje
numatyta supaindinimo pareiga tinkamai vykdyta, jeigu:
1) sutarties standartines slygas parengusi alis teikia jas kitai aliai ratu iki sutarties
pasiraymo ar j pasiraant;
2) iki sutarties pasiraymo pranea kitai aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties
standartines slygas, su kuriomis kita alis gali susipainti standartines sutarties slygas
parengusios alies nurodytoje vietoje;
3) pasilo kitai aliai, jei i pageidaut, atsisti t slyg kopij.
6.186 straipsnis. Netiktos (siurprizins) sutari standartins slygos
1. Negalioja netiktos (siurprizins) sutari standartins slygos, t. y. tokios, kuri kita
alis negaljo protingai tiktis bsiant sutartyje. Netiktomis (siurprizinmis) nelaikomos sutarties
slygos, su kuriomis alis aikiai sutiko, kai jos tai aliai buvo tinkamai atskleistos.
2. Sprendiant, ar slyga yra netikta (siurprizin) ar ne, reikia atsivelgti jos turin,
formuluot bei iraikos bd.
3. Pagal kitos alies pasilytas standartines slygas sudariusi sutart prisijungimo bdu
alis turi teis reikalauti j nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartins slygos nors ir
neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios ries sutari suteikiamas teises ar
galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin
atsakomyb arba nustato sutarties ali lygybs bei j interes pusiausvyros principus
paeidianias slygas, arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo kriterijams.
6.187 straipsnis. Sutari standartini ir nestandartini slyg prietaravimas
Jeigu sutarties standartins slygos prietarauja nestandartinms, pirmenyb teikiama
nestandartinms, t. y. individualiai ali aptartoms slygoms.
6.188 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-65, 2008-12-16, in., 2008, Nr. 149-5997 (2008-12-30)(papildyta 6 dalimi)
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
XIII SKYRIUS
SUTARI GALIA IR FORMA
6.189 straipsnis. Sutarties galia
1. Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Sutartis pareigoja
atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lema sutarties esm arba statymai.
2. alys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems j santykiams.
3. Sutartyje ar statymuose gali bti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga
reikia ir ali prievoli pagal sutart pabaig.
4. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidia ali nuo civilins atsakomybs u
sutarties paeidim.
6.190 straipsnis. Sutarties galia tretiesiems asmenims
1. Kai viena sutarties alis mirta ar likviduojama, ios alies i sutarties atsiradusios teiss
ir pareigos pereina jos pdiniams (teisi permjams), jeigu tai manoma pagal sutarties prigimt,
statymus ar sutart.

34

2. Jeigu viena alis, sudarydama sutart, paadjo, kad prievol vykdys ar kitok veiksm
atliks treiasis asmuo, tai, iam to nepadarius, paadjusi alis pati privalo vykdyti prievol ar
atlikti kitok veiksm ir atlyginti kitos alies patirtus nuostolius.
6.191 straipsnis. Sutartis treiojo asmens naudai
1. Jeigu sudars sutart asmuo ilygo, kad i sutarties atsiradusi prievol turi bti vykdyta
treiajam asmeniui, tai prievol vykdyti turi teis reikalauti tiek sudars sutart asmuo, tiek ir
treiasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievols vykdymas, jeigu ko kita nenumato statymai ar
sutartis arba nelemia prievols esm.
2. Jeigu treiasis asmuo atsisak jam sutarties suteiktos teiss, tai ia teise pasinaudoti gali
sudars sutart asmuo, iskyrus atvejus, kada tai prietarauja statymams, sutariai ar prievols
esmei.
3. Treiojo asmens naudai padariusi ilyg sutarties alis gali ataukti treiojo asmens teis
iki to momento, kol is asmuo pareikia i teis priims.
4. Jeigu prievol turi bti vykdyta treiajam asmeniui tik po padariusios ilyg sutarties
alies mirties, tai i alis treiojo asmens teis gali panaikinti testamentu.
5. Privalanti vykdyti prievol sutarties alis gali pareikti treiajam asmeniui tokius pat
atsikirtimus, kokius ji galt reikti ilyg padariusiai aliai.
6.192 straipsnis. Sutarties forma
1. Sutarties formai yra taikomos io kodekso 1.711.77 straipsni taisykls,
reglamentuojanios sandori form.
2. Kai pagal statymus ar ali susitarim sutartis turi bti paprastos raytins formos, ji
gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasiraom dokument, tiek ir apsikeiiant ratais,
telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneimais ar kitokiais telekomunikacij galiniais
renginiais perduodama informacija, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti j
siuntusios alies para.
3. Sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym.
4. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi bti tokios pat formos, kokios turjo bti
sudaryta sutartis, iskyrus statym ar sutarties nustatytus atvejus.
5. Jeigu alys susitar dl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo
atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal statymus tai sutari riai tokia forma neprivaloma.
XIV SKYRIUS
SUTARI AIKINIMAS
6.193 straipsnis. Sutari aikinimo taisykls
1. Sutartys turi bti aikinamos siningai. Aikinant sutart, pirmiausia turi bti
nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai, o ne vien remiamasi paodiniu sutarties teksto
aikinimu. Jeigu ali tikr ketinim negalima nustatyti, tai sutartis turi bti aikinama
atsivelgiant tai, koki prasm jai tokiomis pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims
protingi asmenys.
2. Visos sutarties slygos turi bti aikinamos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties
esm ir tiksl bei jos sudarymo aplinkybes. Aikinant sutart, reikia atsivelgti ir prastines
slygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
3. Jeigu abejojama dl svok, kurios gali turti kelias reikmes, ioms svokoms
priskiriama priimtiniausia, atsivelgiant tos sutarties prigimt, esm bei jos dalyk, reikm.
4. Kai abejojama dl sutarties slyg, jos aikinamos tas slygas pasiliusios alies
nenaudai ir jas primusios alies naudai. Visais atvejais sutarties slygos turi bti aikinamos
vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai.
5. Aikinant sutart, taip pat turi bti atsivelgiama ali derybas dl sutarties sudarymo,
ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius.
6.194 straipsnis. Kalb neatitikimai

35

Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb ir kiekvienas sutarties tekstas turi toki pat
teisin gali, bet skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai
pirmenyb suteikiama pirmiausia suraytam tekstui.
6.195 straipsnis. Sutarties sprag upildymas
Jeigu alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias
sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas
slygas, atsivelgdamas dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm,
siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
XV SKYRIUS
SUTARI TURINYS
6.196 straipsnis. Sutarties slyg rys
1. Sutarties slygos gali bti aikiai nurodytos arba numanomos.
2. Numanomos sutarties slygos nustatomos atsivelgiant sutarties esm ir tiksl, ali
santyki pobd, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
6.197 straipsnis. Sutarties dalyko kokyb
Jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti
proting ir ne emesn u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes.
6.198 straipsnis. Sutarties kaina
1. Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir alys nra susitarusios kitaip,
laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo
prasta imti u tok pat vykdym atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja,
atitinkani protingumo kriterijus kain.
2. Jeigu sutarties kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai
neatitinka protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista
protingumo kriterijus atitinkania kaina.
3. Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad
protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.
4. Jeigu kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali
bti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais.
6.199 straipsnis. Sutartis neapibrtam terminui
Neapibrtam terminui sudaryt sutart bet kuri alis gali nutraukti apie tai per proting
termin i anksto spjusi kit al, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
XVI SKYRIUS
SUTARI VYKDYMAS
6.200 straipsnis. Sutarties vykdymo principai
1. alys privalo vykdyti sutart tinkamai ir siningai.
2. Vykdydamos sutart, alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
3. Sutartis turi bti vykdoma kuo ekonomikesniu kitai aliai bdu.
4. Jeigu pagal sutart ar jos prigimt alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dti
maksimalias pastangas sutariai vykdyti, tai i alis privalo imtis toki pastang, koki bt
msis tokiomis pat aplinkybmis protingas asmuo.
6.201 straipsnis. Sutarties vykdymo tvarka
alys sutart privalo vykdyti tuo paiu metu, jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis
arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybs.
6.202 straipsnis. Valstybs institucijos leidimas

36

1. Jeigu tam tikri statymai nustato, kad btinas atitinkamos valstybs institucijos leidimas,
turintis reikms sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir statymuose ar sutartyje nenumatyta ko
kita, tai tok leidim privalo gauti valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim, esanti
sutarties alis.
2. Jeigu abi sutarties alys yra Lietuvoje ir io straipsnio 1 dalyje nurodyt reikalavim
nustato Lietuvos Respublikos statymai, tai leidim privalo gauti alis, kuriai i pareiga yra
nustatyta statymuose, iskyrus atvejus, kai statymai jos nenumato. Tokiu atveju alys privalo
susitarti, kuri i j turi gauti leidim.
3. Reikaling leidim ar leidimus sutarties alis privalo gauti laiku. Jai tenka visos su
privalom leidim gavimu susijusios ilaidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties alis
taip pat privalo nedelsdama praneti kitai aliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad
atsisakyta j iduoti.
6.203 straipsnis. Leidimo neidavimas
1. Jeigu per nustatyt termin, o kai toks terminas nenustatytas, per proting termin
privalomas leidimas nepaisant alies btin pastang negaunamas, bet ir nra atsisakyta j iduoti,
tai abi sutarties alys turi teis nutraukti sutart.
2. Jeigu privalomas leidimas susijs tik su kai kuriomis sutarties slygomis, tai io
straipsnio 1 dalis netaikoma, kai protinga palikti galioti sutarties slygas.
3. Atsisakymas iduoti sutarties galiojimui takos turint leidim daro sutart negaliojani.
Kai atsisakymas iduoti leidim daro negaliojanias tik kai kurias sutarties slygas, likusios
slygos galioja, jeigu sutartis bt sudaryta ir be negaliojani slyg.
6.204 straipsnis. Sutartini sipareigojim vykdymas pasikeitus aplinkybms
1. Jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau negu kitai aliai, i alis privalo
vykdyti sutart atsivelgiant kitose io straipsnio dalyse nustatyt tvark.
2. Sutarties vykdymo suvarymu laikomos aplinkybs, kurios i esms pakeiia sutartini
prievoli pusiausvyr, t. y. arba i esms padidja vykdymo kaina, arba i esms sumaja
gaunamas vykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybs atsiranda arba nukentjusiai aliai tampa inomos po sutarties sudarymo;
2) t aplinkybi nukentjusi alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti;
3) t aplinkybi nukentjusi alis negali kontroliuoti;
4) nukentjusi alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
3. Kai sutarties vykdymas sudtingesnis, nukentjusi sutarties alis turi teis kreiptis kit
al praydama sutart pakeisti. is praymas turi bti pagrstas ir pareiktas tuoj pat po sutarties
vykdymo suvarymo. Kreipimasis dl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentjusiai aliai
teiss sustabdyti sutarties vykdym. Jeigu per proting termin alys nesutaria dl sutarties
pakeitimo, tai abi turi teis kreiptis teism. Teismas gali:
1) nutraukti sutart ir nustatyti sutarties nutraukimo dat bei slygas;
2) pakeisti sutarties slygas, kad bt atkurta ali sutartini prievoli pusiausvyra.
XVII SKYRIUS
SUTARI NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
6.205 straipsnis. Sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas
Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios i sutarties atsiradusios prievols nevykdymas,
skaitant netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim.
6.206 straipsnis. Kitos alies veiksmai
Viena alis negali remtis kitos alies nevykdymu tiek, kiek sutartis buvo nevykdyta dl
jos paios veiksm ar neveikimo arba kitokio vykio, kurio rizika jai paiai ir tenka.
6.207 straipsnis. Sutarties vykdymo sustabdymas
1. Jeigu alys turi vykdyti sutart tuo paiu metu, tai bet kuri i j turi teis sustabdyti
sutarties vykdym tol, kol kita alis neprads jos vykdyti.

37

2. Kai alys savo prievoles turi vykdyti viena paskui kit, tai turinti sutart vykdyti vliau
alis gali sustabdyti vykdym tol, kol kita alis nevykdo savo prievoli.
3. alys io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir siningai.
6.208 straipsnis. vykdymo trkum paalinimas
1. Sutart paeidusi alis turi teis savo sskaita paalinti vykdymo trkumus, jeigu:
1) ji be nepateisinamo udelsimo pranea kitai aliai apie vykdymo trkum paalinimo
bd ir laik;
2) nukentjusi alis neturi teisto intereso atsisakyti, kad vykdymo trkumai bt
paalinti;
3) vykdymo trkumai paalinami nedelsiant;
4) vykdymo trkum paalinim pateisina konkreios aplinkybs.
2. Kitos alies pareikimas apie sutarties nutraukim nepanaikina teiss paalinti
vykdymo trkumus.
3. Tinkam praneim apie pasilym paalinti vykdymo trkumus gavusi alis negali
gyvendinti savo teisi, kurios nesuderinamos su sutarties vykdymu, tol, kol nepasibaigs
vykdymo trkumams paalinti nustatytas terminas.
4. alis gali sustabdyti savo prievoli vykdym tol, kol kita alis paalina vykdymo
trkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.
5. alis privalo bendradarbiauti su vykdymo trkumus alinania alimi vis trkum
alinimo laikotarp.
6.209 straipsnis. Papildomas terminas sutariai vykdyti
1. Jeigu sutartis nevykdyta, nukentjusi alis gali ratu nustatyti proting papildom
termin sutariai vykdyti ir praneti apie tai kitai aliai.
2. Nustaiusi papildom termin sutariai vykdyti, nukentjusi alis gali iam terminui
sustabdyti savo prievoli vykdym ir pareikalauti atlyginti nuostolius, taiau ji negali taikyti kit
gynimosi bd. Jeigu nukentjusi alis gauna kitos alies praneim apie tai, jog pastaroji sutarties
nevykdys ir per papildom termin, arba pasibaigus iam terminui sutartis nevykdoma, tai
nukentjusi alis gali taikyti kitus savo teisi gynimo bdus.
3. Jeigu termino praleidimas nra esminis sutarties paeidimas ir nukentjusi alis nustat
proting papildom termin, tai pasibaigus iam terminui ji gali sutart nutraukti. Jeigu papildomas
terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi bti atitinkamai pailgintas. Nukentjusi alis
savo praneime dl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaalikai nutraukta, jeigu
kita alis jos nevykdys per nustatyt papildom termin.
4. io straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu nevykdyta prievol sudaro nedidel sutarties
nevykdiusios alies sutartini prievoli dal.
6.210 straipsnis. Palkanos
1. Termin vykdyti pinigin prievol praleids skolininkas privalo mokti penki procent
dydio metines palkanas u sum, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai ar sutartis
nenustato kitokio palkan dydio.
2. Kai abi sutarties alys yra verslininkai ar privats juridiniai asmenys, tai u termino
praleidim mokamos ei procent dydio metins palkanos, jeigu statymai ar sutartis
nenustato kitokio palkan dydio.
6.211 straipsnis. Atsakomyb naikinanios slygos
Sutarties slygos, kurios panaikina ar apriboja alies atsakomyb u sutarties nevykdym
arba leidia j vykdyti tokiu bdu, kuris i esms skiriasi nuo to, kurio protingai tikjosi kita alis,
negalioja, jeigu tokios slygos atsivelgiant sutarties prigimt bei kitas aplinkybes yra
nesiningos.
6.212 straipsnis. Nenugalima jga (force majeure)
1. alis atleidiama nuo atsakomybs u sutarties nevykdym, jeigu ji rodo, kad sutartis
nevykdyta dl aplinkybi, kuri ji negaljo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo
metu, ir kad negaljo ukirsti kelio i aplinkybi ar j pasekmi atsiradimui. Nenugalima jga

38

(force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nra reikaling prievolei vykdyti preki, sutarties alis
neturi reikiam finansini itekli arba skolininko kontrahentai paeidia savo prievoles.
2. Jeigu aplinkyb, dl kurios nemanoma sutarties vykdyti, laikina, tai alis atleidiama
nuo atsakomybs tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsivelgiant tos aplinkybs tak
sutarties vykdymui.
3. Sutarties nevykdiusi alis privalo praneti kitai aliai apie io straipsnio 1 dalyje
nurodytos aplinkybs atsiradim bei jos tak sutarties vykdymui. Jeigu io praneimo kita alis
negauna per proting laik po to, kai sutarties nevykdiusi alis suinojo ar turjo suinoti apie t
aplinkyb, tai pastaroji alis privalo atlyginti dl praneimo negavimo atsiradusius nuostolius.
4. io straipsnio nuostatos neatima i kitos alies teiss nutraukti sutart arba sustabdyti jos
vykdym, arba reikalauti sumokti palkanas.
6.213 straipsnis. Reikalavimas vykdyti sutart
1. Jeigu alis nevykdo savo pinigins prievols, kita alis turi teis reikalauti, kad prievol
bt vykdyta natra.
2. Jeigu alis nevykdo nepinigins prievols, kita alis gali reikalauti vykdyti prievol
natra, iskyrus atvejus, kai:
1) sutartin prievol vykdyti natra nemanoma teisikai arba faktikai;
2) sutartins prievols vykdymas natra labai komplikuot skolininko padt arba
brangiai kainuot;
3) turinti teis gauti vykdym sutarties alis gali protingai gauti vykdym i kito altinio;
4) turinti teis gauti vykdym sutarties alis nereikalauja vykdyti prievols per proting
termin po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie sutarties nevykdym;
5) nevykdyta prievol yra iimtinai asmeninio pobdio.
6.214 straipsnis. Netinkamo vykdymo itaisymas arba pakeitimas
Teis gauti vykdym aprpia teis reikalauti itaisyti ar pakeisti vykdym arba kitokiu
bdu paalinti vykdymo trkumus atsivelgiant io kodekso 6.208 straipsnio taisykles.
6.215 straipsnis. Bauda u pareigojimo vykdyti sutartin prievol natra
nevykdym
1. Jeigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo, pareigojanio vykdyti sutartin prievol
natra, teismas skiria skolininkui baud.
2. Baudos dyd teismas nustato atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Bauda gali
bti nurodyta konkreia pinig suma arba nustatyta procentais u kiekvien praleist dien.
3. Bauda iiekoma kreditoriaus naudai. Baudos iiekojimas neatleidia skolininko nuo
pareigos atlyginti nuostolius.
6.216 straipsnis. Gynimo bd pakeitimas
Jeigu skolininkas nevykdo nepinigins sutartins prievols natra per nustatyt termin
arba kreditorius neturi teiss reikalauti vykdyti prievol natra, tai kreditorius gali reikalauti
taikyti kitus teisi gynimo bdus.
XVIII SKYRIUS
SUTARI PABAIGA
6.217 straipsnis. Sutarties nutraukimas
1. alis gali nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai
yra esminis sutarties paeidimas.
2. Nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis, ar ne, turi bti atsivelgiama tai:
1) ar nukentjusi alis i esms negauna to, ko tikjosi i sutarties, iskyrus atvejus, kai
kita alis nenumat ir negaljo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esm grietas prievols slyg laikymasis turi esmins reikms;
3) ar prievol nevykdyta tyia ar dl didelio neatsargumo;
4) ar nevykdymas duoda pagrind nukentjusiai aliai nesitikti, kad sutartis bus vykdyta
ateityje;

39

5) ar sutarties nevykdiusi alis, kuri rengsi vykdyti ar vykd sutart, patirt labai
dideli nuostoli, jeigu sutartis bt nutraukta.
3. Kai sutarties vykdymo terminas praleistas, nukentjusi alis gali nutraukti sutart, jeigu
kita alis nevykdo sutarties per papildomai nustatyt termin.
4. Kitais iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo
tvarka pagal suinteresuotos alies iekin.
5. Vienaalikai sutartis gali bti nutraukta joje numatytais atvejais.
6.218 straipsnis. Praneimas apie sutarties nutraukim
1. io kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentjusi alis gali sutart
nutraukti vienaalikai, nesikreipdama teism. Apie sutarties nutraukim privaloma i anksto
praneti kitai aliai per sutartyje nustatyt termin, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas,
prie trisdeimt dien.
2. Kai sutart i esms paeidusi alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiliusi j vykdyti,
taiau is pasilymas buvo pareiktas pavluotai arba dl kit prieasi neatitinka sutarties
reikalavim, nukentjusi alis praranda teis vienaalikai nutraukti sutart, jeigu ji per proting
termin nepranea kitai aliai apie sutarties nutraukim po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie
pasilym vykdyti sutart, arba toks pasilymas neatitinka tinkamo sutarties vykdymo.
6.219 straipsnis. I anksto numatomas sutarties nevykdymas
alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei
aplinkybi ji gali numanyti, kad kita alis paeis sutart i esms.
6.220 straipsnis. Patvirtinimas apie tinkam vykdym
1. alis, kuri atsivelgdama aplinkybes tikisi, kad kita alis gali i esms paeisti sutart,
turi teis i pastarosios alies pareikalauti patvirtinti, kad i sutart vykdys tinkamai. alis gali
sustabdyti savo sutartini prievoli vykdym tol, kol kita sutarties alis patvirtina, kad ji sutart
tikrai vykdys tinkamai.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo alis negauna per proting termin, ji
gali sutart nutraukti.
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisins pasekms
1. Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo.
2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teiss reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl
sutarties nevykdymo, bei netesybas.
3. Sutarties nutraukimas neturi takos gin nagrinjimo tvark nustatani sutarties
slyg ir kit sutarties slyg galiojimui, jeigu ios slygos pagal savo esm lieka galioti ir po
sutarties nutraukimo.
6.222 straipsnis. Restitucija
1. Kai sutartis nutraukta, alis gali reikalauti grinti jai visk, k ji yra perdavusi kitai
aliai vykdydama sutart, jeigu ji tuo pat metu grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios
gavusi. Kai grinimas natra nemanomas ar alims nepriimtinas dl sutarties dalyko pasikeitimo,
atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vert pinigais, jeigu toks atlyginimas neprietarauja
protingumo, siningumo ir teisingumo kriterijams.
2. Jeigu sutarties vykdymas yra tstinis ir dalus, tai galima reikalauti grinti tik tai, kas
buvo gauta po sutarties nutraukimo.
3. Restitucija neturi takos sining treij asmen teisms ir pareigoms, iskyrus io
kodekso nustatytas iimtis.
6.223 straipsnis. Sutarties pakeitimas
1. Sutartis gali bti pakeista ali susitarimu.
2. Vienos i ali reikalavimu sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu, jeigu:
1) kita sutarties alis i esms paeid sutart;
2) kitais sutarties ar statym nustatytais atvejais.

40

3. Iekin dl sutarties pakeitimo galima pareikti tik po to, kai kita alis atsisako pakeisti
sutart ar per trisdeimt dien i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart, jeigu sutartis
ar statymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
4. alis visikai ar i dalies atsisakyti vykdyti sutart gali tik statym ar sutarties
numatytais atvejais.
6.224 straipsnis. Sutarties negaliojimas
Sutartis gali bti pripainta negaliojania io kodekso pirmosios knygos numatytais
sandori negaliojimo pagrindais, taip pat kitais statym nustatytais pagrindais.
6.225 straipsnis. Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas
1. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti (niekin sutartis), jeigu j sudarant buvo paeisti
pagrindiniai sutari teiss principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai.
2. Absoliuiai negaliojanios (niekins) sutarties alys negali vliau patvirtinti.
3. Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginijama sutartis), jeigu j sudarant viena alis
veik siningai ir pripainti sutart negaliojania btina tik dl to, kad bt apginti siningos
alies privats interesai.
4. Santykinai negaliojani (nuginijam) sutart alys (alis) gali patvirtinti, jeigu toks
patvirtinimas yra aikiai pareikiamas.
6.226 straipsnis. Dalinis sutarties negaliojimas
1. Vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus
atvejus, kuriais alys be tos slygos nebt sudariusios sutarties.
2. Daugiaals sutarties atveju, kai du ar daugiau asmen turi vykdyti prievol, sutarties
negaliojimas vienam i i asmen nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai to
asmens dalyvavimas buvo btinas tai sutariai sudaryti.
6.227 straipsnis. Teis pareikti iekin dl sutarties negaliojimo
1. Teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kuri
teises ar teistus interesus tokia sutartis paeid.
2. Absoliutaus sutarties negaliojimo fakt ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas
ex officio (savo iniciatyva).
3. Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis,
kuri nukentjo dl sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar
asmuo, kurio teises arba teistus interesus ta sutartis paeid.
6.228 straipsnis. Esmin ali nelygyb
1. alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu
sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum. Be kit aplinkybi,
iais atvejais turi bti atsivelgiama ir tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita
alis nuo jos priklauso, turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna,
neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant
sutarties prigimt ir tiksl.
2. Teis atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos io straipsnio 1 dalyje numatytais
pagrindais turinios alies praymu teismas turi teis inagrinti sutart ar atskir jos slyg ir jas
atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos slyga atitikt siningumo ir protingus siningos
verslo praktikos reikalavimus.
3. Teismas gali pakeisti sutart ar atskiras jos slygas ir alies, gavusios praneim apie
sutarties atsisakym, praymu, jeigu i alis po praneimo gavimo nedelsdama apie savo praym
teismui prane kitai aliai ir pastaroji sutarties dar neatsisak.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
Nr. XII-916, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07638

XVIII1 SKYRIUS

41

VARTOJIMO SUTARTYS
6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos svokos
1. Vartojimo sutartimi verslininkas sipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybs teise
arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas sipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokti
j kain.
2. Vartotojas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais
tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar j padalinys,
savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis,
skaitant asmenis, veikianius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bti laikomas
verslininku neatsivelgiant jo dalyvi teisin form.
4. iame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, iskyrus daiktus, kurie
yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas
statym nustatytas iimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtins dujos taip pat laikomi prekmis,
jeigu parduodamas j ribotas tris arba nustatytas kiekis. io kodekso 6.2284 straipsnio tikslais
preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat ilumos ir elektros energija, vanduo, gamtins
dujos.
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotoj teisi ar jas apriboti. Vartotoj
teisi apsauga
1. Vartotojai negali atsisakyti iame kodekse jiems nustatyt teisi. Vartojimo sutari
slygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja iame kodekse nustatytas vartotoj
teises, negalioja.
2. Kai verslininkas paeidia vartotojo teises, vartotojas turi teis statym nustatyta tvarka
kreiptis dl paeist jo teisi gynimo vartotoj teisi apsaugos institucijas ar teism.
3. Vartotoj teisi apsaugos institucijas ir vartotoj teisi gynimo tvark nustato statymai.
4. Verslininkui draudiama vykdyti vartotojams nesining komercin veikl.
Nesiningos komercins veiklos ris ir atvejus nustato statymai.
6.2283 straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojani norm taikymas
1. io skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, iskyrus iame straipsnyje
nustatytas iimtis.
2. io skyriaus, iskyrus 6.2284 straipsn, nuostatos netaikomos ioms sutartims:
1) notarins formos sutartims;
2) sutartims dl socialini paslaug;
3) sutartims dl sveikatos prieiros paslaug;
4) sutartims dl finansini paslaug;
5) statybos rangos sutartims dl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos;
6) gyvenamosios patalpos nuomos sutartims;
7) pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba
keitimosi sutartims (io kodekso 6.369, 6.370 straipsniai);
8) turizmo paslaug teikimo sutartims (io kodekso 6.7476.755 straipsniai);
9) sutartims dl dano ir reguliaraus maisto produkt, grim ar kit preki, skirt
einamajam vartojimui nam kyje, tiekimo vartotojui;
10) sutartims, sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos
patalpose;
11) sutartims, sudarytoms su ryi paslaug teikjais naudojantis taksofonais arba kitais
vieaisiais mokamaisiais telefonais dl j naudojimo, ir sutartims, sudarytoms dl vartotojo
vienkartinio pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryiu;
12) sutartims dl azartini loim, loterijos ar kitoki aidim, grindiam rizika ar
atsitiktinumu;
13) sutartims dl keleivi veimo, iskyrus io kodekso 6.2285 straipsnio 3 dal ir 6.2288
straipsnio 3 dal.
3. io skyriaus normos, reglamentuojanios vartotoj teisi apsaug, taip pat taikomos
iais atvejais:

42

1) kai fizinis asmuo sudaro sutart dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo
tikslais, taiau, atsivelgiant visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja;
2) kai fizinis asmuo faktikai naudojasi preke ar faktikai gauna paslaug vartojimo
tikslais ir u j sumoka, nors sutart su verslininku sudar fiziniam asmeniui atstovaujantis vieasis
juridinis asmuo.
6.2284 straipsnis. Vartojimo sutari nesiningos slygos
1. Vartotojas turi teis teismo tvarka reikalauti pripainti negaliojaniomis vartojimo
sutarties nesiningas slygas.
2. Nesiningomis laikomos vartojimo sutari slygos, kurios ali nebuvo individualiai
aptartos ir kuriomis dl siningumo reikalavimo paeidimo i esms paeidiama ali teisi ir
pareig pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesiningos yra sutarties slygos,
kuriomis:
1) panaikinama arba apribojama verslininko civilin atsakomyb u al, padaryt dl
vartotojo gyvybs atmimo, sveikatos sualojimo, ar u al, padaryt vartotojo turtui;
2) netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teiss verslininko ar kitos alies
atvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visikai ar i dalies nevykdo ar netinkamai vykdo bet kokius
sutartyje numatytus sipareigojimus;
3) numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties slygas, o verslininko pareiga
vykdyti i sutart priklauso nuo kit slyg, kuri vykdymas priklauso tik nuo verslininko valios;
4) verslininkui suteikiama teis negrinti vartotojui i io gaut sum, kai vartotojas
nusprendia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teis gauti i
verslininko tokio pat dydio sumas, kai verslininkas vienaalikai nutraukia sutart;
5) nustatoma neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb u sutarties nevykdym
ar netinkam vykdym;
6) verslininkui suteikiama teis vienaalikai nutraukti sutart ar bet kada savo nuoira jos
atsisakyti, o vartotojui i teis nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teis negrinti i
vartotojo iki sutarties vykdymo gaut sum, kai verslininkas vienaalikai nutraukia sutart ar jos
atsisako;
7) verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo vienaalikai nutraukti
neterminuot sutart, apie numatom sutarties nutraukim i anksto tinkamai nespjus vartotojo;
8) verslininkui suteikiama teis vienaalikai automatikai pratsti terminuot sutart arba
numatomas neprotingai trumpas laikas, per kur vartotojas turi pareikti savo nuomon dl
sutarties pratsimo, arba kad apie savo sutikim ar nesutikim pratsti sutart vartotojas turi
praneti neprotingai anksti;
9) vartotojas pareigojamas vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo realios
galimybs susipainti iki sutarties sudarymo;
10) verslininkui suteikiama teis vienaalikai be sutartyje numatyto ar pakankamo
pagrindo keisti sutarties slygas;
11) verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo vienaalikai pakeisti bet kokias
preki ar paslaug savybes;
12) verslininkui suteikiama teis preki perdavimo ar paslaug teikimo metu vienaalikai
nustatyti j kainas arba teis vienaalikai padidinti kain be vartotojo teiss atsisakyti sutarties,
jeigu galutin kaina yra didesn u sutartyje nustatytj. i nuostata netaikoma sutartims dl
vertybini popieri, kit finansini dokument, taip pat dl daikt perleidimo ir paslaug teikimo,
kai kaina yra susijusi su bir kurs ar indeks svyravimais ir jos nekontroliuoja verslininkas, ir
usienio valiutos, kelions eki ar usienio valiuta ireikt tarptautini pato perlaid pirkimo
pardavimo sutartims;
13) verslininkui suteikiama teis vienaalikai sprsti, ar pateiktos preks arba suteiktos
paslaugos atitinka sutarties reikalavimus;
14) verslininkui suteikiama iimtin teis aikinti sutart;
15) ribojama verslininko pareiga vykdyti jo atstov prisiimtus sipareigojimus arba
nustatoma, kad i pareiga priklauso nuo tam tikr slyg;
16) vartotojas pareigojamas vykdyti visus sipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju,
kai is nevykdo savj arba nevisikai juos vykdo;

43

17) verslininkui suteikiama teis be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles,
atsirandanias i sutarties, kai tai gali sumainti vartotojui teikiamas garantijas;
18) panaikinama arba suvaroma vartotojo teis pareikti iekin ar pasinaudoti kitais
paeist teisi gynimo bdais (nustatomas iimtinis teritorinis teismingumas sprsti gin
verslininko buveins vietos teismui, reikalaujama perduoti sprsti ginus tik arbitraui,
apribojamas rodym panaudojimas, rodinjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.).
3. Teismas gali pripainti nesiningomis ir kitokias vartojimo sutarties slygas, jeigu jos
atitinka io straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga rodyti, kad io straipsnio 2 dalyje
numatyta sutarties slyga nra nesininga, tenka verslininkui.
4. Pagal io straipsnio 2 dal individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties
slygos, kuri parengimui negaljo daryti takos vartotojas, ypa jeigu tos slygos nustatytos i
anksto verslininko parengtoje standartinje sutartyje. Jeigu i anksto parengtoje standartinje
sutartyje tam tikros slygos buvo aptartos individualiai, io straipsnio taisykls taikomos kitoms
tos sutarties slygoms. Pareiga rodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties slyga buvo aptarta
individualiai, tenka verslininkui.
5. Ar vartojimo sutarties slyga nesininga, turi bti vertinama atsivelgiant sutartyje
nurodyt preki ar paslaug prigimt ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui
turjusias takos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso,
slygas.
6. Bet kuri vartojimo sutarties raytin slyga turi bti ireikta aikiai ir suprantamai. io
reikalavimo neatitinkanios slygos laikomos nesiningomis. Kai kyla abejoni dl vartojimo
sutarties slyg turinio, sutarties slygos turi bti aikinamos vartotoj naudai. i taisykl
netaikoma kolektyvinio vartotoj interes gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines
sutari slygas udrausti toliau naudoti.
7. Vartojimo sutarties dalyk apibdinanios slygos, taip pat su parduotos preks ar
suteiktos paslaugos ir j kainos atitikimu susijusios slygos neturi bti vertinamos nesiningumo
poiriu, jeigu jos ireiktos aikiai ir suprantamai.
8. Kai teismas sutarties slyg (slygas) pripasta nesininga (nesiningomis), i slyga
(ios slygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties slygos alims lieka
privalomos, jeigu toliau vykdyti sutart galima panaikinus nesiningas slygas.
9. Byl nagrinjantis teismas turi pareig vartojimo sutari slyg atitikt nesiningumo
kriterijams vertinti ex officio.
10. Vartotoj teises ginanios institucijos turi teis statym nustatyta tvarka kontroliuoti
vartojimo sutari standartines slygas ir ginyti vartojimo sutari nesiningas slygas.
6.2285 straipsnis. Kaina ir kiti mokjimai
1. Vartotojas privalo sumokti verslininkui u prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar
pagal j nustatyt kain, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar statymuose.
2. Kai vartojimo sutartyje numatytas iankstinis kainos sumokjimas, bet vartotojas per
sutartyje nustatyt termin kainos nesumoka, laikoma, kad vartotojas atsisak sutarties, jeigu
sutartyje nenumatyta ko kita.
3. Prie sudarydamas vartojimo sutart, verslininkas turi gauti aik vartotojo sutikim dl
kiekvieno papildomo mokesio, numatyto prie kainos. Jeigu verslininkas negavo aikaus vartotojo
sutikimo, bet numan j i iankstini teigini, su kuriais vartotojas, nordamas ivengti papildom
mokesi, turjo nesutikti, vartotojas turi teis tokius mokesius susigrinti.
4. Vartojimo sutarties sudarymo ilaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, kai sutarties
sudarymo metu verslininkas jas atskirai aptar su vartotoju ir gavo jo aik sutikim dl i ilaid
apmokjimo.
5. Verslininkas, suteikiantis vartotojui galimyb susisiekti su juo dl sudarytos sutarties
naudojantis telefono ryio paslaugomis, negali naudoti telefono ryio numerio, kuriuo skambinant
bt taikoma didesn telefono ryio paslaug kaina, negu nustatyta vartotojo ir telefono ryio
paslaug teikjo sutartyje. Verslininkas, paeids i pareig, turi atlyginti dl to vartotojo patirtas
ilaidas.
6.2286 straipsnis. Bendrieji vartotoj teiss informacij reikalavimai

44

1. Prie sudarydamas vartojimo sutart, kuri nra nuotolin ar ne prekybos patalpose

sudaroma sutartis, verslininkas privalo aikiai ir suprantamai suteikti vartotojui btin, teising,
isami ir neklaidinani informacij. Informacija vartotojui turi bti suteikta valstybine kalba.
Verslininkas enklindamas prekes ar kitokiu bdu privalo vartotojui suteikti i informacij, jeigu
ji nra akivaizdi i konteksto:
1) preks ar paslaugos pagrindins savybs (atsivelgiant informavimo priemones ir
prek ar paslaug);
2) duomenys apie verslinink (vardas ir pavard ar pavadinimas, buveins adresas,
telefono ryio numeris);
3) bendra preki ar paslaug kaina, kuri skaiiuoti mokesiai, arba kai dl preki arba
paslaug pobdio kaina pagrstai negali bti i anksto apskaiiuota, metodas, pagal kur i kaina
apskaiiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos veimo, pristatymo ir pato ilaidos, arba kai
ios papildomos ilaidos dl pagrst prieasi negali bti i anksto apskaiiuotos, informacija
apie tai, kad gali tekti jas apmokti;
4) jeigu reikalinga, apmokjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, preki pristatymo
ar paslaug suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotoj skund nagrinjimo tvarka;
5) garantija pagal statym, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir
kokybs garantijos (komercins garantijos) slygos, jeigu reikalinga;
6) jeigu reikalinga, sutarties trukm, o kai sutartis neterminuota ar pratsiama
automatikai, sutarties nutraukimo slygos.
2. statymuose ir Mamenins prekybos taisyklse gali bti nustatyta reikalavim dl
papildomos informacijos, kuri btina suteikti vartotojams prie sudarant vartojimo sutartis dl
tam tikr ri preki ar paslaug, teikimo.
3. is straipsnis netaikomas smulkioms buitinms sutartims, kurios vykdomos i karto po
j sudarymo.
4. Pareiga rodyti, kad informacija pagal straipsn yra suteikta vartotojui, tenka
verslininkui.
5. Verslininkas, nevykds arba netinkamai vykds pareig suteikti informacij vartotojui,
turi atlyginti dl to vartotojo patirtus nuostolius.
6.2287 straipsnis. Vartotoj teis informacij, kai sudaromos nuotolins sutartys ir
ne prekybos patalpose sudaromos sutartys
1. Prie sudarydamas nuotolin sutart ar ne prekybos patalpose sudarom sutart,
verslininkas privalo aikiai ir suprantamai suteikti vartotojui i informacij:
1) pagrindins preks ar paslaugos savybs (atsivelgiant informavimo priemones ir
prek ar paslaug);
2) duomenys apie verslinink (vardas ir pavard ar pavadinimas, juridinio asmens teisin
forma);
3) verslininko buveins adresas, telefono ryio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio
pato adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali
pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslinink, kurio vardu veikiama (vardas ir
pavard ar pavadinimas, buveins adresas);
4) bendra preki ar paslaug kaina, kuri skaiiuoti mokesiai, arba kai dl preki arba
paslaug pobdio kaina pagrstai negali bti i anksto apskaiiuota, metodas, pagal kur i kaina
apskaiiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos veimo, pristatymo, pato ir kitos ilaidos,
arba kai ios papildomos ilaidos dl pagrst prieasi negali bti i anksto apskaiiuotos,
informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis,
kurioje numatytas periodini mok mokjimas, bendr kain sudaro visos tam tikro sskaitos
pateikimo laikotarpio ilaidos. Jeigu pagal sutart turi bti mokamas fiksuotas mokestis, bendra
kaina taip pat reikia visas mnesio ilaidas. Jeigu visos ilaidos negali bti i anksto pagrstai
apskaiiuotos, turi bti nurodytas metodas, pagal kur apskaiiuojama kaina;
5) naudojimosi ryio priemonmis sudarant sutart ilaidos, jeigu jos apskaiiuojamos ne
pagal bazinius (prastus) dydius;
6) apmokjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, preki pristatymo ar paslaug
suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotoj skund nagrinjimo tvarka;

45

7) teis atsisakyti sutarties: ios teiss gyvendinimo slygos, terminas ir tvarka pagal io
kodekso 6.22810 straipsn, taip pat pavyzdin sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad
vartotojas neturi teiss atsisakyti sutarties pagal io kodekso 6.22810 straipsn, arba, jei reikalinga,
aplinkybs, kuriomis vartotojas praranda teis atsisakyti sutarties;
8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisaks sutarties, turi padengti preki
grinimo ilaidas, o nuotolini sutari atvejais preki grinimo ilaidas, jei preks dl savo
pobdio paprastai negali bti grintos patu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisaks sutarties pagal io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar
10 dal, turi sumokti verslininkui pagrstas ilaidas pagal io kodekso 6.22811 straipsnio 9 dal;
10) preks garantija pagal statym;
11) jeigu reikalinga, vartotoj aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties
sudarymo ir kokybs garantija (komercin garantija) bei j slygos;
12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo
galima susipainti;
13) jeigu reikalinga, sutarties trukm, o kai sutartis neterminuota ar pratsiama
automatikai, sutarties nutraukimo slygos;
14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukm;
15) jeigu reikalinga, ustatai ar kitos finansins garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar
sumokti verslininko reikalavimu, ir j taikymo slygos;
16) jeigu reikalinga, galimyb pateikti skund ar reikalauti alos atlyginimo ne teismo
tvarka ir pasinaudojimo ja slygos.
2. io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali bti vartotojui
suteikta pateikiant upildyt pavyzdin informacijos apie sutarties atsisakym form. i form
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija. Jeigu verslininkas pateik
vartotojui tinkamai upildyt pavyzdin informacijos apie sutarties atsisakym form, laikoma,
kad verslininkas tinkamai vykd io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus informacijos
teikimo reikalavimus.
3. io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolins sutarties ar ne
prekybos patalpose sudarytos sutarties dalis. i informacija gali bti keiiama tik sutarties ali
aikiu susitarimu.
4. Jeigu verslininkas tinkamai nevykd reikalavimo suteikti vartotojui io straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodyt informacij apie papildomus mokesius ar kitas ilaidas arba io
straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyt informacij apie preki grinimo ilaidas, vartotojas
neprivalo mokti i mokesi ar ilaid.
5. Pareiga rodyti, kad pagal straipsn informacija yra suteikta vartotojui, tenka
verslininkui.
6. Kituose statymuose gali bti nustatyta papildom informacijos teikimo reikalavim
atskir ri nuotolinms sutartims ar ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
6.2288 straipsnis. Nuotolins sutartys
1. Nuotolin sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuot
nuotolinio pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sistem, verslininkui ir vartotojui fizikai
nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik
ryio priemones.
2. Sudarydamas nuotolin sutart, verslininkas privalo suteikti vartotojui io kodekso
6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij aikia ir suprantama kalba arba sudaryti slygas
vartotojui tinkamai susipainti su ta informacija, atsivelgdamas naudojamas ryio priemones.
Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi bti skaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninmis priemonmis sudarom nuotolin sutart vartotojas turi
prievol sumokti, verslininkas aikiai, pastebimu bdu ir prie pat vartotojo usakymo pateikim
privalo supaindinti vartotoj su io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose
nurodyta informacija. Verslininkas privalo utikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo usakym,
aikiai patvirtint, kad po usakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievol sumokti. Jeigu
pateikiant usakym reikia paspausti mygtuk ar naudoti panai funkcij, mygtukas ar panai
funkcija turi bti paymti taip, kad bt lengvai skaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik odiai
usakymas su prievole sumokti ar panai nedviprasmika formuluot, nurodanti, kad pateikus

46

usakym vartotojui atsiranda prievol sumokti verslininkui. Jeigu verslininkas paeidia

reikalavim, i nuotolins sutarties vartotojui mokjimo prievol neatsiranda.
4. Jeigu nuotolin sutartis sudaroma ryio priemonmis, kurias naudojant nra pakankamai
vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prie sutarties sudarym privalo iomis
priemonmis pateikti bent io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodyt
informacij. Kit io kodekso 6.228 7 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij verslininkas privalo
pateikti vartotojui, kaip nustatyta io straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolin sutart,
pokalbio su vartotoju pradioje privalo atskleisti savo tapatyb (vard ir pavard ar pavadinim) ir,
jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatyb (vard ir pavard ar pavadinim) ir
nurodyti komercin io pokalbio tiksl. Jeigu iuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolin
sutart, verslininkas privalo patvirtinti pasilym vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolin
sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirao pasilym arba isiunia verslininkui savo
raytin sutikim.
6. Per proting termin nuo nuotolins sutarties sudarymo ir ne vliau kaip pristatydamas
prekes arba prie praddamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos
sutarties patvirtinim patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa io kodekso
6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, iskyrus informacij, kuri verslininkas pateik
vartotojui patvariojoje laikmenoje prie sudarydamas nuotolin sutart.
7. statymuose gali bti nustatyta ir kit vartojimo sutari sudarymo elektroninmis
priemonmis reikalavim.
8. Kituose statymuose negali bti nustatyta joki papildom informacijos pateikimo iki
sutarties sudarymo reikalavim, taikom nuotolinms sutartims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-916, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07638

6.2289 straipsnis. Ne prekybos patalpose sudarytos sutartys

1. Ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti
vien i i slyg:
1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fizikai esant kartu vienoje vietoje, kuri nra
verslininko prekybos patalpos;
2) kuri pasilo sudaryti vartotojas ir yra ios dalies 1 punkte nurodytos slygos;
3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis ryio priemonmis i karto po
to, kai verslininkas vartotoj kreipsi asmenikai ir tiesiogiai jiems fizikai esant kartu vienoje
vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
4) sudaryta per verslininko organizuot ekskursij, skirt reklamuoti ir parduoti prekes ar
paslaugas vartotojui.
2. Prekybos patalpomis laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat
veriasi mamenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai veriasi
mamenine prekyba.
3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kuri turi sumokti vartotojas,
yra maesn u dvideimt penkis eurus, netaikomi is straipsnis, io kodekso 6.228 7 ir 6.22810
straipsniai. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatomas periodini mok
mokjimas, atsivelgiama sum, kuri turi sumokti vartotojas per metus.
4. Ne prekybos patalpose sudarydamas sutart, verslininkas privalo suteikti vartotojui io
kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij ratu popieriuje arba vartotojo sutikimu
kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi bti skaitoma ir pateikiama aikia ir suprantama
kalba.
5. Verslininkas privalo pateikti vartotojui pasiraytos ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties kopij arba ios sutarties patvirtinim ratu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje
patvariojoje laikmenoje.
6. Kituose statymuose negali bti nustatyta joki papildom informacijos pateikimo iki
sutarties sudarymo reikalavim, taikom ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

47

6.22810 straipsnis. Vartotoj teis atsisakyti nuotolins sutarties ir ne prekybos

patalpose sudarytos sutarties
1. Vartotojas turi teis, nenurodydamas prieasties ir nepatirdamas kit, negu nustatyta io
kodekso 6.22811 straipsnyje, ilaid, per keturiolika dien atsisakyti nuotolins sutarties ar ne
prekybos patalpose sudarytos sutarties, iskyrus io straipsnio 2 dalyje numatytas iimtis.
2. Vartotojo teis atsisakyti nuotolins sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties netaikoma ioms sutartims:
1) paslaug sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visikai suteiktos, jeigu prie
paslaug teikim buvo gautas vartotojo aikus sutikimas ir pripainimas, kad jis neteks teiss
atsisakyti sutarties, kai verslininkas visikai vykdys sutart;
2) sutartims, pagal kurias parduodam preki ar teikiam paslaug kaina priklauso nuo
finans rinkos svyravim io straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu;
3) sutartims dl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamint preki, kurios nra i
anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsivelgiant vartotojo asmenin pasirinkim ar
nurodym, arba dl preki, kurios yra aikiai pritaikytos vartotojo asmeninms reikmms;
4) sutartims dl greitai gendani preki ar preki, kuri galiojimo laikas yra trumpas;
5) sutartims dl supakuot preki, kurios buvo ipakuotos po pristatymo ir kurios yra
netinkamos grinti dl sveikatos apsaugos ar higienos prieasi;
6) sutartims dl preki, kurios po pristatymo dl savo pobdio neatskiriamai susimaio su
kitais daiktais;
7) sutartims dl alkoholini grim, kuri kaina nustatyta sudarant pirkimopardavimo
sutart ir kurie pristatomi po trisdeimt dien nuo sutarties sudarymo, o tikroji grim vert
priklauso nuo rinkos svyravim;
8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkret praym dl io
atvykimo tam, kad bt atlikti skubaus remonto ar prieiros darbai. Jeigu iuo atveju verslininkas
suteikia daugiau papildom paslaug, negu vartotojas konkreiai nurod, arba parduoda daugiau
papildom preki, negu btina remonto ar prieiros darbams atlikti, toms papildomoms
paslaugoms ar prekms taikoma teis atsisakyti sutarties;
9) sutartims dl supakuot vaizdo ar garso ra arba supakuotos programins rangos,
kurie buvo ipakuoti po pristatymo;
10) sutartims dl laikrai, periodini leidini ar urnal pristatymo, iskyrus sutartis dl
i leidini prenumeratos;
11) sutartims, sudarytoms vieajame aukcione;
12) sutartims dl apgyvendinimo, preki veimo, automobili nuomos, vieojo maitinimo
ar laisvalaikio paslaug, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaug teikimo data ar laikotarpis;
13) sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo
pradtas vartotojui i anksto aikiai sutikus ir pripainus, kad dl to jis praras teis atsisakyti
sutarties.
3. io straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolins sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dien:
1) kai sudaroma sutartis dl paslaug arba energijos pirkimopardavimo sutartis, nuo
sutarties sudarymo dienos;
2) kai sudaroma pirkimopardavimo sutartis, nuo tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo
nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna usakyt prek arba:
a) jeigu vartotojas vienu usakymu usak daugiau negu vien prek ir preks pristatomos
atskirai, nuo tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna
paskutin prek;
b) jeigu prek pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, nuo tos dienos, kuri
vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna paskutin partij ar dal;
c) jeigu sudaroma sutartis dl reguliaraus preki pristatymo per nustatyt laikotarp, nuo
tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna pirmj prek.
4. Jeigu verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties pagal
io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt, vartotojas turi teis atsisakyti sutarties per 12
mnesi nuo io straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos.
5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte
nurodyt informacij per 12 mnesi nuo io straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos,

48

sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dien nuo tos dienos, kuri vartotojas
gauna t informacij.
6. Vartotojas pranea verslininkui apie nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose
sudarytos sutarties atsisakym:
1) pateikdamas tinkamai upildyt pavyzdin sutarties atsisakymo form. i form
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija; arba
2) pateikdamas aik pareikim, kuriame idstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.
7. Verslininkas gali sudaryti slygas vartotojui elektroninmis priemonmis atsisakyti
nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. iuo atveju verslininkas privalo
nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakym.
8. Pareiga rodyti, kad laiksi io straipsnio reikalavim dl sutarties atsisakymo, tenka
vartotojui.
9. Jeigu sudars nuotolin sutart vartotojas nori, kad paslaugos bt pradtos teikti arba
energija pradta tiekti nepasibaigus iame straipsnyje nustatytam nuotolins sutarties atsisakymo
terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energij tik gavs aik vartotojo praym.
10. Jeigu sudars sutart ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos bt
pradtos teikti arba energija pradta tiekti nepasibaigus iame straipsnyje nustatytam ne prekybos
patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti
energij tik gavs aik vartotojo praym patvariojoje laikmenoje.
6.22811 straipsnis. Sutarties atsisakymo teisins pasekms
1. Vartotojui gyvendinus teis atsisakyti sutarties, pasibaigia ali pareigos vykdyti
nuotolin sutart ar ne prekybos patalpose sudaryt sutart arba sudaryti nuotolin sutart ar sutart
ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateiks pasilym j sudaryti.
2. Verslininkas nedelsdamas ir ne vliau kaip per keturiolika dien nuo tos dienos, kuri jis
gavo vartotojo praneim apie sutarties atsisakym, turi grinti vartotojui visas io sumoktas
sumas, skaitant vartotojo apmoktas preki pristatymo ilaidas. Grindamas vartotojui visas
sumoktas sumas, verslininkas turi naudoti tok pat mokjimo bd, kok naudojo vartotojas
mokdamas verslininkui, nebent vartotojas aikiai sutiko dl kitokio bdo ir jeigu vartotojas
nepatiria joki kit papildom ilaid.
3. Verslininkas neprivalo grinti vartotojui papildom ilaid, kurios susidar dl to, kad
vartotojas aikiai pasirinko kit negu verslininko pasilytas pigiausias prastinis pristatymo bdas.
4. Verslininkas gali negrinti vartotojui jo sumokt sum tol, kol preks negrintos
verslininkui arba kol vartotojas pateikia rodym, kad preks yra isistos verslininkui,
atsivelgiant tai, kas vyksta pirmiau, iskyrus atvejus, kai pagal sutart vartotojui atsisakius
sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.
5. Vartotojas nedelsdamas ir ne vliau kaip per keturiolika dien nuo praneimo apie
sutarties atsisakym pateikimo verslininkui dienos turi isisti arba perduoti prekes verslininkui
arba kitam jo galiotam asmeniui, iskyrus atvejus, kai pagal sutart vartotojui atsisakius sutarties
pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.
6. Vartotojui tenka tik tiesiogins preki grinimo ilaidos, iskyrus atvejus, kai pagal
sutart ias ilaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad
ias ilaidas turs padengti vartotojas.
7. Jeigu sudarant sutart ne prekybos patalpose prek buvo pristatyta vartotojo
gyvenamj viet sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti
prek savo lomis, kai dl preks pobdio ji negali bti prastai grinta patu.
8. Vartotojas atsako tik u preks verts sumajim, atsiradus dl veiksm, nebtin
preks pobdiui, savybms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako u preks verts
sumajim, jeigu verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties
pagal io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt.
9. Vartotojas, kuris atsisako sutarties io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalyje
numatytu atveju, privalo atlyginti verslininkui proporcingai u paslaugas, suteiktas iki to
momento, kai vartotojas pateik verslininkui praneim apie sutarties atsisakym. Suma, kuri
vartotojas turi sumokti verslininkui, apskaiiuojama proporcingai pagal suteikt paslaug vert
vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra kaina yra pernelyg didel,
proporcinga suma apskaiiuojama atsivelgiant suteikt paslaug rinkos vert.

49

10. Vartotojas neatlygina u suteiktas paslaugas ar energijos tiekim per sutarties

atsisakymo laikotarp, jeigu:
1) verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties pagal io
kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt arba informacijos apie preki grinimo ilaidas pagal
io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 8 punkt arba
2) vartotojas nepateik aikaus praymo pradti teikti paslaugas arba tiekti energij per
sutarties atsisakymo laikotarp pagal io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dal.
11. Dl vartotojo teiss atsisakyti sutarties gyvendinimo negali vartotojui susidaryti joki
kit iame straipsnyje ar io kodekso 6.22812 straipsnyje nenumatyt ilaid.
12. Vartotojui gyvendinus teis atsisakyti nuotolins sutarties arba ne prekybos patalpose
sudarytos sutarties, automatikai nutraukiamos papildomos sutartys be joki ilaid vartotojui,
iskyrus ilaidas, kurios numatytos iame straipsnyje ar io kodekso 6.22812 straipsnyje.
Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas sigyja preki ar paslaug,
susijusi su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia
ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarim su verslininku. Vartotojas privalo
nedelsdamas praneti ratu kitai sutarties aliai apie papildomos sutarties nutraukim ir pateikti
duomenis apie nuotolins sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakym.
Atskiras vartotojo praneimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su
tuo paiu verslininku, kuriam buvo praneta apie sutarties atsisakym pagal io kodekso 6.22810
straipsn.
6.22812 straipsnis. Vartojimo sutari dl skaitmeninio turinio teikimo ypatumai
1. Vartojimo sutartimi dl skaitmeninio turinio teikimo verslininkas sipareigoja vartotojui
suteikti patvariojoje laikmenoje nerayt skaitmenin turin (duomenis, kurie kuriami ir pateikiami
skaitmenine forma), o vartotojas sipareigoja sumokti kain.
2. Vartojimo sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo taikomos io skyriaus nuostatos,
jeigu iame kodekse ar kituose statymuose nenustatyta kitaip.
3. Prie sudarydamas vartojimo sutart dl skaitmeninio turinio teikimo, verslininkas kartu
su io kodekso 6.2286 straipsnio 1 dalyje arba 6.2287 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija
privalo vartotojui suteikti informacij apie:
1) skaitmeninio turinio funkcines savybes, skaitant taikomas technines apsaugos
priemones;
2) skaitmeninio turinio suderinamum su technine ir programine ranga tiek, kiek
verslininkas ino ar turi inoti.
4. Jeigu vartojimo sutartis dl skaitmeninio turinio teikimo yra nuotolin sutartis ar ne
prekybos patalpose sudaryta sutartis, kuri vykdyti vartotojas pageidauja nepasibaigus io
kodekso 6.22810 straipsnyje nustatytam sutarties atsisakymo terminui, verslininkas privalo sutarties
patvirtinime vartotojui papildomai nurodyti, kad yra gautas vartotojo iankstinis aikus sutikimas
ir pripainimas dl teiss atsisakyti sutarties praradimo.
5. io kodekso 6.22810 straipsnyje nustatytas sutarties atsisakymo terminas vartojimo
sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo pradedamas skaiiuoti nuo sutarties sudarymo dienos.
6. io kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytais atvejais vartotojas neturi
teiss atsisakyti sutarties dl skaitmeninio turinio teikimo.
7. Vartotojas neturi pareigos mokti u viso ar dalies patvariojoje laikmenoje nerayto
skaitmeninio turinio teikim, kai:
1) vartotojas iki io kodekso 6.22810 straipsnyje nustatyto termino pabaigos nepateik savo
iankstinio aikaus sutikimo dl skaitmeninio turinio teikimo pradios;
2) vartotojas, pateikdamas savo sutikim dl skaitmeninio turinio teikimo pradios,
nepripaino, kad praranda teis atsisakyti sutarties;
3) verslininkas nepateik vartotojui patvirtinimo pagal io straipsnio 4 dal.
6.22813 straipsnis. Preki ir paslaug kokybs ir saugos reikalavimai
1. Vartotojams parduodamos preks ir teikiamos paslaugos turi bti saugios ir tinkamos
kokybs. Preki ir paslaug kokybs ir saugos reikalavimus nustato statymai ir kiti teiss aktai.
2. Draudiama parduoti prekes, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs.

50

6.22814 straipsnis. Kokybs garantija (komercin garantija)

1. Kokybs garantija (komercin garantija) verslininko (pardavjo ar gamintojo)
sipareigojimas vartotojui grinti sumokt preks ar paslaugos kain, pakeisti, sutaisyti prek ar
kitaip paalinti preks ar paslaugos trkumus, kai prek ar paslauga neatitinka garantijos
dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutart ar iki jos sudarymo, numatyt slyg ar
reikalavim, kurie nesusij su preks ar paslaugos atitiktimi sutariai.
2. Kokybs garantija negali suvaryti vartotojo teisi, nustatyt io kodekso 6.363
straipsnyje.
3. Kokybs garantija turi bti pateikta valstybine kalba. Joje turi bti nurodyta, kad
kokybs garantija nevaro vartotojo teisi sigijus netinkamos kokybs prek ar paslaug, taip pat
kokybs garantijoje aikiai ir suprantamai turi bti nurodytas garantijos teikjo pavadinimas ir
buveins adresas ir idstytos garantijos slygos, skaitant trukm, taikymo teritorij, informacij,
reikaling reikalavimams dl garantijos pareikti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybs garantija turi bti jam pateikiama ratu popieriuje arba
kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teis reikalauti taikyti kokybs garantij neatsivelgiant tai, kad ji
suteikta paeidiant iame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6.22815 straipsnis. Verslininko atsakomyb ir prievols vykdymas natra
Jeigu verslininkas nevykdo savo prievoli pagal vartojimo sutart, nuostoli atlyginimas
ar netesyb sumokjimas neatleidia verslininko nuo prievols vykdymo natra.
6.22816 straipsnis. Preki ar paslaug teikimas be vartotojo usakymo
1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neusakytos preks ar paslaugos, taip pat skaitmeninis
turinys, neturi pareigos u tai mokti. Vartotojas neturi patirti joki papildom ilaid dl
neusakyt preki ar paslaug, taip pat skaitmeninio turinio gavimo.
2. Vartotojo, kuriam be jo usakymo buvo perduotos preks ar suteiktos paslaugos,
neveikimas (tyljimas) nelaikomas sutikimu pirkti.
3. Pareiga rodyti, kad vartotojas ireik vali sudaryti vartojimo sutart (usak prekes ar
paslaugas) tenka verslininkui.
III DALIS
KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS
XIX SKYRIUS
KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS
6.229 straipsnis. Asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, pareigos
1. Asmuo, savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo tvarkantis
kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitikt
asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. ios veiklos pagrindu atsiradusios prievols privalomos
asmeniui, tvarkaniam kito asmens reikalus. Asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, veiklai
mutatis mutandis taikomos io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios paprast
kito asmens turto administravim.
2. Asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas
asmuo pats gals rpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globjas, rpintojas ar
turto administratorius, o jeigu tas asmuo mirta, kol jo pdiniai perims reikal tvarkym.
3. Apie visk, k yra atliks, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam
kaip manoma greiiau praneti, kai tai tampa galima, ir pateikti ratu isami gaut pajam,
ilaid bei nuostoli ataskait.
4. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti tiek rpestingai ir apdairiai, kiek yra
btina atsivelgiant konkreias aplinkybes, kuriomis jis veikia.
5. io straipsnio normos netaikomos valstybs ir savivaldybs institucij, veikiani kit
asmen interesais, veiksmams, jeigu iuos veiksmus atlikti yra t institucij pareiga.
6.230 straipsnis. Reikal tvarkymas prie kito asmens vali

51

1. Jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prie pastarojo vali t inodamas, tai jis
privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prie kurio vali veik.
2. Asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkyt kitas asmuo, neturi reikms,
jeigu be tokio sutikimo visuomens interesus atitinkanti prievol ar prievol ilaikyti kit asmen
nebt laiku vykdyta arba yra siekiama paalinti asmens gyvybei gresiant pavoj.
3. Veiksmai, kuriuos asmuo atliko suinojs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, iems
veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui joki prievoli nei tuos veiksmus atlikusiam
asmeniui, nei tretiesiems asmenims.
6.231 straipsnis. Reikal tvarkymas pavojaus atveju
Jeigu asmuo pradjo tvarkyti kito asmens reikalus dl to, kad pastarojo asmeniui ar turtui
grs realus pavojus, tai toks asmuo u padarytus nuostolius atsako tik esant tyiai ar dideliam
neatsargumui.
6.232 straipsnis. Veiksm patvirtinimas
Jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvark kitas asmuo, vliau pastarojo veiksmus
patvirtina, tai i asmen tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojanios pavedimo
sutartis arba kitas pagal esm artimiausias atlikt veiksm prigimiai sutartis.
6.233 straipsnis. Ilaid atlyginimas
1. Jeigu asmuo kito asmens reikalus tvark teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai
visos atsiradusios prievols tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to,
asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turtas naudingas ir
btinas ilaidas bei dl reikal tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikal tvarkymas
dav laukiam rezultat.
2. io kodekso 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turtos ilaidos
neatlyginamos.
3. io kodekso 6.231 straipsnyje numatytais atvejais visada galima reikalauti ilaid
atlyginimo.
4. Jeigu kito asmens reikal tvarkymas pastarajam dav teigiam rezultat, tai reikalus
tvarks asmuo turi teis atlyginim. Jeigu alys nesusitaria, atlyginimo dyd nustato teismas,
atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei
siningumo kriterijais.
5. Ilaidos ar nuostoliai, turti asmens po to, kai jis tvark kito asmens reikalus gavs
pastarojo sutikim, atlyginami pagal atitinkamos sutari ries taisykles.
6.234 straipsnis. Gauto turto grinimas
1. Asmuo, tvarks kito asmens reikalus, privalo pastarajam grinti dl to gaut turt,
skaitant vaisius ir pajamas.
2. Jeigu reikal tvarkymas yra patvirtinamas, asmuo gyja teis reikalauti atlyginti ilaidas
pagal io kodekso 6.233 straipsn.
6.235 straipsnis. Kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisins pasekms
1. I kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandanios pareigos pereina
asmeniui, kurio vardu ir interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu is asmuo t sandor patvirtina, o
kita sandorio alis tokiam pareig perjimui neprietarauja arba sudarydama sandor inojo ar
turjo inoti, kad sandoris sudaromas kito asmens vardu ir interesais.
2. Kai pareigos pagal sandor pereina asmeniui, kurio interesais sandoris buvo sudarytas,
iam asmeniui turi bti perduotos ir i io sandorio atsirandanios teiss.
3. Jeigu sandor kito asmens interesais reikalus tvarks asmuo sudar savo vardu, tai pagal
tok sandor tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarks asmuo. Taiau i taisykl neturi takos,
kai gyvendinamos reikalus tvarkiusio asmens ir treij asmen teiss, susijusios su asmeniu,
kurio reikalai buvo tvarkomi.
6.236 straipsnis. Tariamas kito asmens reikal tvarkymas

52

io skyriaus normos netaikomos, jeigu kas nors tvarko kito asmens reikalus manydamas,
kad tvarko savo reikalus.
XX SKYRIUS
NEPAGRSTAS PRATURTJIMAS AR TURTO GAVIMAS
6.237 straipsnis. Pareiga grinti be pagrindo gyt turt
1. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl
neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio
sskaita tai buvo gyta, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo gytas turtas,
inyksta paskiau, iskyrus io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
3. gytas turtas turi bti grintas natra, o jeigu jis uvs ar sualotas, atlyginama pinigais
jo tikroji vert, buvusi turto gijimo metu, ir nuostoliai, atsirad dl vlesnio turto verts
pasikeitimo. Turto gijjas atsako nukentjusiam asmeniui u bet kok turto pabloginim ar
trkum, skaitant atsitiktin, po to, kai gijjas suinojo ar turjo suinoti apie nepagrst
praturtjim ar turto gijim. Iki suinojimo momento turto gijjas atsako tik u tyi ar didel
neatsargum.
4. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytu bdu siningai gijs turto asmuo j parduoda, tai
jis turi grinti tik t sum, u kuri turtas buvo parduotas.
5. io skyriaus taisykls taikomos ir tais atvejais, kai prievols vykdymas nesusijs su
daikto perdavimu, o tik su tam tikr paslaug suteikimu arba kai reikalavimas susijs su daikto
ireikalavimu i svetimo neteisto valdymo, su vykdymo pagal negaliojant sandor grinimu,
alos atlyginimu ar prievols ali tarpusavio atsiskaitymais arba paslaug teikimu.
6.238 straipsnis. Tariamojo skolininko teis ireikalauti be pagrindo sumokt skol
Jeigu asmuo klydo manydamas ess skolininkas ir sumokjo skol, kurios neprivaljo
mokti, tai jis turi teis ireikalauti sumokt sum i j gavusio asmens. i teis inyksta, jeigu
vykdym gavs asmuo sunaikino skolos dokument. iuo atveju tariamasis skolininkas gali
reikalauti sumoktos sumos i tikrojo skolininko.
6.239 straipsnis. Pareiga grinti turt, neatlygintinai perduot treiajam asmeniui
Jeigu be pagrindo gijs turto asmuo turt neatlygintinai perduoda treiajam asmeniui,
tai pareiga j grinti pereina treiajam asmeniui.
6.240 straipsnis. Atsiskaitymai grinant be teisinio pagrindo gyt turt
1. Be teisinio pagrindo gijs turto asmuo privalo grinti ar atlyginti visas pajamas, kurias
jis gavo ar turjo gauti i io turto, nuo to laiko, kai suinojo ar turjo suinoti apie turto gijimo
nepagrstum. U be pagrindo gyt pinig sum skaiiuojamos penki procent dydio metins
palkanos. ios palkanos pradedamos skaiiuoti nuo to momento, kai asmuo suinojo arba turjo
suinoti apie nepagrst pinig gavim ar sutaupym.
2. Jeigu be pagrindo gydamas turt asmuo siningai klydo, jis savo ruotu turi teis
reikalauti, kad bt atlygintos jo turtos btinos ilaidos be pagrindo gytam turtui per io
straipsnio 1 dalyje nurodyt laik ilaikyti. ilaid atlyginim asmuo netenka teiss, jeigu turintis
teis ireikalauti turt asmuo ios teiss atsisako ir palieka turt nepagrstai j gavusiam asmeniui.
3. Be teisinio pagrindo gavs turto ir neutikrins jo prieiros tiek, kiek j bt utikrins
protingas skolininkas, asmuo turi atlyginti u turto sumajim, buvus po to, kai tas asmuo
suinojo ar turjo suinoti, kad turt privalo grinti.
4. Kai to, kas buvo gyta be teisinio pagrindo, nemanoma grinti, turi bti grinama to,
kas buvo gyta ar atlikta, vert, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavjas praturtjo arba jeigu
jis pra, kad tai bt atlikta, arba sutiko atlikti prieprieinius veiksmus.
5. Kai sandoris pripastamas negaliojaniu ir to, kas buvo atlikta, negalima vertinti
pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grinti dl prigimties, iekinys dl grinimo ar
kompensacijos negali bti tenkinamas, jeigu tai prietaraut siningumo, protingumo ir
teisingumo kriterijams.

53

6.241 straipsnis. Turtas, kurio negalima ireikalauti

1. Negali bti ireikalaujama kaip be pagrindo gyta:
1) turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu ios prievols
pagrindas nenumato ko kita;
2) turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui;
3) turtas, kur perdav asmuo, inojs, kad jis neprivalo vykdyti prievols, arba asmuo,
kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd ir jeigu tai atitiko geros morals
nuostatas;
4) sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas,
jeigu gavjas veik siningai arba nebuvo padaryta sskaitybos klaidos.
2. Kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus treiajam asmeniui, neturiniam
teiss j gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidiamas nuo pareigos grinti
pinigus, jeigu rodo, kad jis neinojo ir neturjo inoti, jog privaljo pinigus grinti, ir kad
negaljo j perduoti turiniam teis treiajam asmeniui.
6.242 straipsnis. Nepagrstas praturtjimas
1. Be teisinio pagrindo nesiningai praturtjs kito asmens sskaita asmuo privalo
atlyginti pastarajam tokio dydio nuostolius, koks yra nepagrstas praturtjimas.
2. praturtjimo sumajim, jeigu tai vyko dl prieasi, u kurias nepagrstai
praturtjs asmuo neatsako, gali bti atsivelgta ir atitinkamai sumainta grintina suma.
3. Praturtjimas nelaikomas nepagrstu ir nesiningu, jeigu jis atsirado dl tokio prievols
vykdymo, kai nuostoli patyrusi prievols alis dl savo paios kalts nesugebjo gyvendinti
savo teisi taip, kad bt ivengta nuostoli, ir kitas asmuo praturtjo dl nuostoli patyrusios
alies veiksm, kuriuos i atliko iimtinai savo interesais ir savo rizika.
XXI SKYRIUS
LOIMAS IR LAYBOS
6.243 straipsnis. Loimo ir layb pasekms
1. Loimo ir layb pagrindu jokios prievols neatsiranda, iskyrus statym nustatytus
atvejus. Su loimu ir laybomis susij reikalavimai teisme neginami, iskyrus statym nustatytus
atvejus.
2. Jeigu pagal statymus loimas ar laybos draudiamos, tai laimjusi alis negali
reikalauti sumokti sutart sum, o pralaimjusi alis negali sumoktos sumos ireikalauti.
3. Pralaimjusi alis turi teis ireikalauti sumokt sum, jeigu i alis yra nepilnametis
arba prie j buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaul ar kitokie nesiningi veiksmai.
6.244 straipsnis. Loterija ir kiti aidimai, grindiami rizika ar atsitiktinumu
1. Loterijos ar kitoki aidim, grindiam rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievols
atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie aidimai buvo organizuoti ir vyko statym
nustatyta tvarka. Prieingu atveju i loterijos ar aidim atsirandantiems reikalavimams taikomi io
kodekso 6.237 ir 6.242 straipsniai.
2. Jeigu loterija ar kitoks aidimas organizuojami statym nustatyta tvarka, tai j
organizatoriaus ir dalyvio sutartimi laikomas loterijos ar aidimo bilietas, kvitas ar kitoks
dokumentas, nurodytas loterijos ar kitokio aidimo taisyklse. ias taisykles tvirtina loterijos ar
aidimo organizatorius. Taisyklse turi bti nurodyta loterijos ar kitokio aidimo laikas, laimtojo
nustatymo tvarka, laimjimo dydis ir jo imokjimo tvarka. Su iomis taisyklmis turi bti
sudarytos slygos vieai susipainti.
3. Jeigu loterijos ar kitokio aidimo organizatorius atsisako juos surengti nurodytu laiku,
tai loterijos ar kitokio aidimo dalyviai turi teis reikalauti i organizatoriaus atlyginti dl loterijos
ar kitokio aidimo panaikinimo ar surengimo termino perklimo patirtus realius nuostolius.
4. Asmenims, kurie pagal loterijos ar kitokio aidimo taisykles pripastami laimtojais,
organizatorius privalo imokti taisyklse nustatyto dydio ir formos (pinigais arba natra)
laimjim. Laimjimas turi bti imoktas per taisyklse nurodyt termin, o jeigu toks terminas

54

nenurodytas, per mnes nuo loterijos ar kitokio aidimo rezultat nustatymo. Jeigu ios pareigos
loterijos ar kitokio aidimo organizatorius nevykdo, laimtojas turi teis reikalauti i
organizatoriaus imokti laimjim bei atlyginti nuostolius.
XXII SKYRIUS
CIVILIN ATSAKOMYB
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.245 straipsnis. Civilins atsakomybs samprata ir rys
1. Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti
padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).
2. Civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin.
3. Sutartin civilin atsakomyb yra turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma
ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo ar
netesyb (sumokti baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti dl sutarties nevykdymo ar
netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokti netesybas (baud, delspinigius).
4. Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi
su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb
atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais.
5. Kreditorius iki pareikdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal statymus ar sutart
atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomyb), turi pagrindiniam skolininkui
pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisak atlyginti
nuostolius arba kreditorius per proting termin i skolininko negavo atsakymo pareikt
reikalavim, tai kreditorius gali pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo subsidiariai
atsakingam skolininkui.
6. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo
skolininko, jeigu kreditorius savo reikalavim gali patenkinti skaitydamas priepriein
pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas
kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam
skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir
pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko
reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui.
6.246 straipsnis. Neteisti veiksmai
1.Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose ar sutartyje nustatytos pareigos
(neteistas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos statymai ar sutartis draudia atlikti
(neteistas veikimas), arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai.
2. statymai gali nustatyti, kad al privalo atlyginti asmuo, kuris tos alos nepadar, bet
yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb).
3. Teistais veiksmais padaryta ala turi bti atlyginama tik statym nustatytais atvejais.
6.247 straipsnis. Prieastinis ryys
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulmusiais
skolininko civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs
prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu.
6.248 straipsnis. Kalt kaip civilins atsakomybs slyga
1. Civilin atsakomyb atsiranda tik tais atvejais, jeigu pareigotas asmuo kaltas, iskyrus
statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts.
Skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus.
2. Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu.
3. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis
nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina.

55

4. Jeigu dl alos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mainami

proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bti atleistas nuo civilins atsakomybs.
6.249 straipsnis. ala ir nuostoliai
1. ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai
nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist
veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti,
tai j dyd nustato teismas.
2. Jeigu atsakingas asmuo i savo neteist veiksm gavo naudos, tai gauta nauda
kreditoriaus reikalavimu gali bti pripainta nuostoliais.
3. Teismas gali atidti bsimos alos vertinim arba vertinti bsim al remdamasis
realia jos atsiradimo tikimybe. iais atvejais kaip alos atlyginim teismas gali priteisti konkrei
pinig sum, periodines imokas arba pareigoti skolinink utikrinti alos atlyginim.
4. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius skaiiuojamos:
1) protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti;
2) protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu;
3) protingos ilaidos, susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka.
5. ala apskaiiuojama pagal kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu
statymai ar prievols esm nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio
pareikimo dien.
6. Kai dl to paties veiksmo atsirado ir ala, ir nauda nukentjusiam asmeniui, tai gauta
nauda nepaeidiant protingumo, siningumo ir teisingumo kriterij gali bti skaitoma
nuostolius.

6.250 straipsnis. Neturtin ala

1. Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai,
dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo
galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais.
2. Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais. Neturtin ala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo
bei kitais statym nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtins alos dyd, atsivelgia
jos pasekmes, i al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd bei
kitas turinias reikms bylai aplinkybes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus.
6.251 straipsnis. Visikas nuostoli atlyginimas
1. Padaryti nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymai ar sutartis
nustato ribot atsakomyb.
2. Teismas, atsivelgdamas atsakomybs prigimt, ali turtin padt ir j tarpusavio
santykius, gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl visiko nuostoli atlyginimo atsirast
nepriimtin ir sunki pasekmi. Taiau sumaintas nuostoli atlyginimas negali bti maesnis u
draudimo sum, kuria skolininko civilin atsakomyb buvo ar turjo bti privalomai apdrausta.
6.252 straipsnis. ali susitarimai dl civilins atsakomybs netaikymo ar jos
apribojimo
1. ali susitarimas dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl
skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo negalioja.
Draudiama apriboti ar panaikinti civilin atsakomyb u sveikatos sualojim, gyvybs atmim
ar neturtin al.
2. alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvij teiss norm, nustatani civilin
atsakomyb, jos form ar dyd.
6.253 straipsnis. Civilins atsakomybs netaikymas ir atleidimas nuo civilins
atsakomybs

56

1. Civilin atsakomyb netaikoma, taip pat asmuo gali bti visikai ar i dalies atleistas
nuo civilins atsakomybs iais pagrindais: dl nenugalimos jgos, valstybs veiksm, treiojo
asmens veiksm, nukentjusio asmens veiksm, btinojo reikalingumo, btinosios ginties,
savigynos.
2. Nenugalima jga yra neivengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaalinamos
aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti numatytos (io kodekso 6.212 straipsnis).
3. Valstybs veiksmai tai privalomi ir nenumatyti valstybs institucij veiksmai (aktai),
dl kuri vykdyti prievol nemanoma ir kuri alys neturjo teiss ginyti.
4. Treiojo asmens veikla tai asmens, u kur nei kreditorius, nei skolininkas neatsako,
veiksmai (veikimas, neveikimas), dl kuri atsirado nuostoli.
5. Nukentjusio asmens veiksmai veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentjs asmuo ir dl
kuri jam atsirado ar padidjo nuostoliai. Tai gali bti nukentjusio asmens sutikimas, kad jam
bt padaryta alos, arba rizikos prisimimas. is nukentjusio asmens sutikimas gali bti
pagrindas atleisti nuo civilins atsakomybs tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir alos padarymas
neprietarauja imperatyviosioms teiss normoms, vieajai tvarkai, gerai moralei, siningumo,
protingumo ir teisingumo kriterijams.
6. Btinasis reikalingumas tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti alos dl to,
kad siekia paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs
interesams gresiant pavoj, ivengdamas gresianios didesns alos atsiradimo al patyrusiam ar
kitam asmeniui, jeigu alos padarymas tomis aplinkybmis buvo vienintelis bdas ivengti
didesns alos. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes bei siningumo ir teisingumo
kriterijus, gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik al padars asmuo.
7. Btinoji gintis tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kit asmen, nuosavyb,
bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai
gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais nebuvo perengtos btinosios ginties ribos.
8. Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis,
kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos
priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Taiau asmuo,
panaudojs savigyn neteistai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padaryt al.
9. statymai ar ali susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilins
atsakomybs ar jos netaikymo pagrindus.
6.254 straipsnis. Civilins atsakomybs draudimas
1. statym ar sutarties numatytais atvejais civilin atsakomyb gali bti draudiama
sudarant civilins atsakomybs draudimo sutart. Su civilins atsakomybs draudimu susijusius
santykius reglamentuoja is kodeksas ir kiti statymai.
2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka alai visikai atlyginti, draudimo atlyginimo ir
faktins alos dydio skirtum atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas u alos padarym.
6.255 straipsnis. Prevencinis iekinys
1. Realus pavojus, kad ateityje gali bti padaryta alos, yra pagrindas prevenciniam
iekiniui pareikti. Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti
veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm.
2. Jeigu alos padaryta eksploatuojant mon, rengin ar dl kitokios kins ar nekins
veiklos ir yra realus pavojus, jog dl ios veiklos vl gali bti padaryta alos, tai teismas iekovo
praymu gali pareigoti atsakov sustabdyti ar nutraukti toki veikl. Teismas gali atsisakyti
tenkinti praym dl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar
sustabdymas prietaraut vieajai tvarkai.
3. Teismo atsisakymas tenkinti prevencin iekin neatima teiss reikalauti atlyginti dl tos
veiklos atsiradusi al.
ANTRASIS SKIRSNIS
SUTARTIN ATSAKOMYB
6.256 straipsnis. Sutartins atsakomybs atsiradimo pagrindas
1. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

57

2. Asmuo, nevykds ar netinkamai vykds savo sutartin prievol, privalo atlyginti kitai
sutarties aliai ios patirtus nuostolius, sumokti netesybas (baud, delspinigius).
3. Jeigu sutarties vykdymas vienai i ali tuo paiu yra ir profesin veikla, i alis privalo
vykdyti sutart ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
4. Kai sutartins prievols nevykdo ar netinkamai j vykdo mon (verslininkas), tai ji
atsako visais atvejais, jei nerodo, kad prievols nevykd ar netinkamai j vykd dl nenugalimos
jgos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
6.257 straipsnis. Atsakomyb u treij asmen veiksmus
Skolininkas, pasitelks prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai
prievol nevykdyta ar netinkamai vykdyta dl i treij asmen kalts, jeigu statymai ar
sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.
6.258 straipsnis. Netesybos ir nuostoliai
1. statymai ar sutartis gali nustatyti, kad u prievols nevykdym ar netinkam vykdym
kaltoji alis privalo sumokti netesybas (baud, delspinigius).
2. Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir
netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols
vykdymo termin. Kitokias taisykles numatantis ali susitarimas negalioja. Kai pareikiamas
reikalavimas dl nuostoli atlyginimo, netesybos skaitomos nuostolius.
3. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didels, taip pat jeigu skolininkas
vykd dal prievols, teismas gali netesybas sumainti, taiau jos negali bti maesns u
nuostoli, atsiradusi dl prievols nevykdymo ar netinkamo vykdymo, sum. Netesybos
nemainamos, kai jos jau sumoktos.
4. Nevykdiusi prievols mon (verslininkas) atsako tik u tuos nuostolius, kuriuos ji
numat ar galjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tiktin prievols nevykdymo
pasekm.
5. Jeigu alis nutrauk sutart dl to, kad kita alis j paeid, ir per proting termin
sudar nutraukt sutart pakeiiani sutart, tai ji turi teis reikalauti i sutart paeidusios alies
kain skirtumo bei kit vliau atsiradusi nuostoli atlyginimo.
6. Nuostoliai apskaiiuojami ta valiuta, kuria buvo ireikta pinigin prievol, arba ta
valiuta, kuria pasireikia padaryti nuostoliai, atsivelgiant tai, kuri valiuta alims priimtinesn
pagal bylos aplinkybes.
7. Palkanos u nuostolius skaiiuojamos nuo prievols nevykdymo momento, jeigu
sutartyje nenumatoma kas kita.
8. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos, jeigu atskir ri sutartims is
kodeksas nustato k kita.
6.259 straipsnis. Kreditoriaus kalt
1. Jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta dl abiej ali kalts, skolininko
atsakomyb atitinkamai gali bti sumainta arba jis gali bti visikai atleistas nuo atsakomybs.
2. io straipsnio 1 dalies taisykl taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyia ar dl
neatsargumo prisidjo prie prievols nevykdymo ar dl netinkamo jos vykdymo padaryt
nuostoli padidjimo, taip pat kai kreditorius tyia arba dl neatsargumo nesim priemoni
nuostoliams sumainti.
3. iame straipsnyje nustatytos taisykls atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai
skolininkas pagal statymus arba sutart atsako u prievols nevykdym ar netinkam jos
vykdym nepaisant jo kalts.
6.260 straipsnis. Skolininko praleisto termino pasekms
1. Laikoma, kad skolininkas praleido termin, jeigu jis prievols nevykdo per nustatyt
termin.
2. Praleids prievols vykdymo termin skolininkas atsako kreditoriui u dl termino
praleidimo padarytus nuostolius ir u atsitiktinai atsiradus po termino praleidimo negalimum
vykdyti prievol.

58

3. Jeigu dl to, kad skolininkas praleido vykdymo termin, kreditorius nesuinteresuotas,

kad prievol bt vykdyta, tai kreditorius turi teis atsisakyti priimti vykdym ir reikalauti
nuostoli atlyginimo.
4. Skolininkas nelaikomas praleidusiu vykdymo termin, kol prievols negalima vykdyti
dl to, kad kreditorius praleido vykdymo termin.
6.261 straipsnis. Skolininko praleisto pinigini prievoli vykdymo termino pasekms
Praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino
praleidim sutari ar statym nustatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Be to, kreditorius, rods kitus nuostolius, turi teis ir j atlyginim.
6.262 straipsnis. Kreditoriaus praleisto termino pasekms
1. Laikoma, kad kreditorius praleido vykdymo termin, jeigu jis atsisak priimti
skolininko pasilyt tinkam prievols vykdym ar neatliko veiksm, iki kuri atlikimo
skolininkas negaljo vykdyti savo prievols.
2. Kai kreditorius praleidia termin, skolininkas gyja teis dl termino praleidimo
padaryt nuostoli atlyginim, jeigu kreditorius nerodo, kad terminas praleistas ne dl jo paties
kalts ar ne dl t asmen, kurie pagal statymus ar kreditoriaus pavedim buvo pareigoti priimti
vykdym, kalts.
3. Pagal pinigin prievol skolininkas neprivalo mokti palkan u kreditoriaus praleisto
termino laik.
TREIASIS SKIRSNIS
DELIKTIN ATSAKOMYB
6.263 straipsnis. Pareiga atlyginti padaryt al
1. Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais
(veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos.
2. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais ir neturtin al privalo
visikai atlyginti atsakingas asmuo.
3. statym numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dl kito asmens veiksm
atsiradusi al arba savo valdom daikt padaryt al.
6.264 straipsnis. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl
jo darbuotoj kalts
1. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj,
einani savo darbines (tarnybines) pareigas, kalts.
2. Pagal straipsn darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darb darbo sutarties arba
civilins sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo
kontroliuojami.
3. Jeigu statym numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas u al
atsako kartu, tai darbuotojas atsako j nusamdiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo
tyia ar neatsargumas.
6.265 straipsnis. Atsakomyb u kit asmen padaryt al
1. Jeigu asmuo, kuris nra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nra jo darbdavys,
duot nurodym, padaro alos, tai abu ie asmenys atsako solidariai.
2. Atstovaujamas asmuo atsako u savo atstovo, vykdanio pavedim, padaryt al
solidariai su savo atstovu.
6.266 straipsnis. Statini savininko (valdytojo) atsakomyb
1. al, padaryt dl pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij, skaitant kelius,
sugriuvimo ar dl kitoki j trkum, privalo atlyginti i objekt savininkas (valdytojas), jeigu
nerodo, kad buvo io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybs.
2. Preziumuojama, kad pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij savininkas
(valdytojas) yra asmuo, vieame registre nurodytas kaip j savininkas (valdytojas).

59

6.267 straipsnis. Atsakomyb u gyvn padaryt al

1. Namini gyvn arba asmens inioje esani laukini gyvn padaryt al privalo
atlyginti j savininkas (valdytojas), jeigu nerodo, kad buvo io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje
numatytos aplinkybs. Asmuo atsako ir u i jo pabgusi gyvn padaryt al.
2. Laukini vri padaryta ala atlyginama statym nustatyta tvarka.
6.268 straipsnis. Atsakomyb u savo veiksm reikms suprasti negalinio fizinio
asmens padaryt al
1. Veiksnus fizinis asmuo, padars al tokios bsenos, kai jis negaljo suprasti savo
veiksm reikms ar j valdyti, u padaryt al neatsako. Taiau jis neatleidiamas nuo
atsakomybs, jeigu tokios bsenos pats tapo vartodamas alkoholinius grimus, narkotines ar
psichotropines mediagas arba kitokiu bdu.
2. Jeigu ala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsivelgdamas
nukentjusio asmens ir al padariusio asmens turtin padt, siningumo ir protingumo kriterijus
bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes, gali priteisti visik ar dalin alos atlyginim i al
padariusio asmens.
3. Asmens, pripainto ribotai veiksniu dl piktnaudiavimo alkoholiu arba narkotinmis ar
psichotropinmis mediagomis, padaryta ala atlyginama bendrais pagrindais.
4. Jeigu alos padar asmuo, kuris savo veiksm reikms suprasti ar j valdyti negaljo
dl psichins ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali pareigoti atlyginti al kartu su
iuo asmeniu gyvenant jo sutuoktin, tvus ar pilnameius jo vaikus, kurie inojo apie toki al
padariusio asmens psichikos bkl, taiau nesim priemoni, kad tas asmuo bt pripaintas
neveiksniu.
6.269 straipsnis. Dl btinosios ginties ar savigynos padaryta ala
1. Asmuo, padars alos teistai gindamasis ar gindamas kit asmen, neatsako u
upuolikui padaryt al.
2. Nukentjs asmuo io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali reikalauti alos
atlyginimo i asmens, nuo kurio neteist veiksm buvo ginamasi.
6.270 straipsnis. Atsakomyb u didesnio pavojaus altini padaryt al
1. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemoni,
mechanizm, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding mediag naudojimas,
statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala
atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo.
2. Atsakovas pagal straipsn yra didesnio pavojaus altinio valdytojas, t. y. asmuo,
valdantis altin nuosavybs, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu (panaudos, nuomos ar
kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir t. t.).
3. Didesnio pavojaus altinio valdytojas u padaryt al neatsako, jeigu rodo, kad
galimyb valdyti didesnio pavojaus altin jis prarado dl kit asmen neteist veiksm. iuo
atveju u padaryt al atsako asmuo ar asmenys, neteistai uvald didesnio pavojaus altin.
Jeigu dl valdymo netekimo yra ir valdytojo kalts, tai is ir didesnio pavojaus altin neteistai
uvalds asmuo atsako solidariai. Atlygins al valdytojas gyja regreso teis reikalauti sumokt
sum i neteistai didesnio pavojaus altin uvaldiusio asmens.
4. Jeigu ala treiajam asmeniu padaryta dl keli didesnio pavojaus altini sveikos, tai
i didesnio pavojaus altini valdytojai atsako solidariai.
5. Didesnio pavojaus altini valdytojams dl i altini sveikos padaryta ala
atlyginama bendrais pagrindais.
6.271 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist
veiksm
1. al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti
valstyb i valstybs biudeto nepaisydamas konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs
valdios institucijos darbuotojo kalts. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij

60

neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto nepaisydama savo darbuotoj
kalts.
2. iame straipsnyje terminas valdios institucija reikia bet kok vieosios teiss
subjekt (valstybs ar savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i
institucij darbuotoj ir t. t.), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas.
3. iame straipsnyje vartojamas terminas aktas reikia bet kok valdios institucijos ar
jos darbuotoj veiksm (veikim, neveikim), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms,
laisvms ir interesams (valstybs ar savivaldybs institucij priimami teiss ar individuals aktai,
administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iskyrus teismo nuosprendius, sprendimus ir nutartis).
4. Valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb pagal straipsn atsiranda, jeigu
valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal statymus ios institucijos ar j darbuotojai
privaljo veikti.
6.272 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign,
prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm
1. al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons
taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo,
neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, atlygina valstyb visikai, nepaisant
ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts.
2. al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl,
atlygina valstyb visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo ar kito teismo pareigno kalts.
3. Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala.
4. Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign
ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al, gyja atgrtinio reikalavimo teis i
atitinkam pareign statym nustatyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas.
6.273 straipsnis. Atsakovai pagal valstybs ar savivaldybs prievol atlyginti al
1. Bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti valstyb, valstybei atstovauja
Vyriausyb arba jos galiota institucija.
2. Bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti savivaldyb, savivaldybei
atstovauja savivaldybs institucija, dl kurios neteist veiksm atsirado ala.
6.274 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl btinojo reikalingumo
Teismas, atsivelgdamas alos atsiradimo aplinkybes ir kitas aplinkybes, numatytas io
kodekso 6.253 straipsnio 6 dalyje, gali pareigoti asmen, kurio interesais veik al padars
asmuo, atlyginti al, atsiradusi dl btinojo reikalingumo.
6.275 straipsnis. Atsakomyb u nepilnamei iki keturiolikos met padaryt al
1. U nepilnameio iki keturiolikos met padaryt al atsako jo tvai ar globjai, jeigu
nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.
2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos met padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo,
aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas, u t al atsako i
institucija, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl jos kalts.
6.276 straipsnis. Atsakomyb u nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met
padaryt al
1. Nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met u savo padaryt al atsako
bendrais pagrindais.
2. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met neturi turto ar
udarbio, kurio pakakt jo padarytai alai atlyginti, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai ar
rpintojas, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Tokios pat teisins pasekms atsiranda,
jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met alos padarymo metu buvo mokymo,
aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas.
3. io straipsnio 2 dalyje nurodyt asmen pareiga atlyginti al pasibaigia, kai padars
al asmuo sulaukia pilnametysts, taip pat kai jis prie pilnametyst gyja turt arba udarb, kurio
pakanka alai atlyginti.

61

6.277 straipsnis. Tv, kuri valdia apribota, civilin atsakomyb u j

nepilnamei vaik padaryt al
Tvai, kuri valdia buvo apribota dl j kalts, u savo nepilnamei vaik padaryt al
atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamei vaik veiksmai yra netinkamo tv valdios
gyvendinimo pasekm, iskyrus atvejus, kai nepilnameiui yra paskirtas globjas ar rpintojas.
6.278 straipsnis. Atsakomyb u pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al
1. U pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al atsako jo globjas arba j
priirti privalanti institucija, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.
2. Globjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti al nepasibaigia ir tuo atveju, kai
al padars asmuo po jos padarymo pripastamas veiksniu.
3. Jeigu globjas mir ar neturi pakankamai l alai, padarytai asmens sveikatai ar
gyvybei, atlyginti, o al padars asmuo turi pakankamai l, tai teismas, atsivelgdamas
neveiksnaus asmens ir nukentjusio asmens turtin padt bei kitas turinias reikms bylai
aplinkybes, gali iiekoti al i neveiksnaus asmens turto.
6.279 straipsnis. Atsakomyb u keli asmen bendrai padaryt al
1. Bendrai padar alos asmenys nukentjusiam asmeniui atsako solidariai.
2. Nustatant solidariai atsaking asmen tarpusavio reikalavimus, atsivelgiama
kiekvieno i j kalt, iskyrus atvejus, kai statymai numato k kita.
3. Nukentjs asmuo negali reikalauti i vis u al atsaking asmen daugiau, negu jis
galt reikalauti, jeigu atsakingas bt tik vienas asmuo.
4. Jeigu ala galjo atsirasti dl keli asmen skirting veiksm ir ie asmenys yra
atsakingi u alos atlyginim, taiau nustatoma, kad i tikrj ala atsirado tik dl vieno i t
asmen veiksm, tai visi asmenys atsako kartu, iskyrus atvejus, kai kiti asmenys rodo, kad ala
negaljo bti vykio (veiksm), u kur jie yra atsakingi, rezultatas.
6.280 straipsnis. Regreso teis alos padarius asmen
1. Atlygins kito asmens padaryt al asmuo turi padarius al asmen regreso
(atgrtinio reikalavimo) teis tokio dydio, kiek sumokjo alos atlyginimo, jeigu statymai
nenustato kitokio dydio.
2. Atlygins keli asmen bendrai padaryt al asmuo turi teis i kiekvieno reikalauti j
imokto alos atlyginimo dalies, proporcingos j kaltei. Kai nemanoma nustatyti kiekvieno i
al padariusi asmen kalts dydio, laikoma, kad jie al turi atlyginti lygiomis dalimis.
3. Tvai, globjas ar rpintojas, taip pat io kodekso 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose
nurodytos institucijos, atlygin nepilnameio ar pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt
al, neturi regreso teiss iuos fizinius asmenis.
6.281 straipsnis. alos atlyginimo bdas ir dydis
1. Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, pareigoja
atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir kokybs daikt, pataisyti
sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus nuostolius.
2. Jeigu teismo sprendimas atlyginti al natra nevykdomas per proting laik, tai
kreditorius turi teis reikalauti atlyginti al pinigais.
6.282 straipsnis. Atsivelgimas nukentjusio asmens kalt ir padariusio al asmens
turtin padt
1. Kai paties nukentjusio asmens didelis neatsargumas padjo alai atsirasti arba jai
padidti, tai atsivelgiant nukentjusio asmens kalts dyd (o kai yra alos padariusio asmens
kalts, ir jo kalts dyd) alos atlyginimas, jeigu statymai nenustato ko kita, gali bti
sumaintas arba reikalavimas atlyginti al gali bti atmestas.
2. nukentjusio asmens kalt neatsivelgiama iiekant dl maitintojo gyvybs atmimo
atsiradusi al ir atlyginant laidojimo ilaidas.
3. Teismas gali sumainti atlygintinos alos dyd, atsivelgdamas al padariusio asmens
sunki turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaryta tyia.

62

6.283 straipsnis. alos atlyginimas sveikatos sualojimo atveju

1. Jeigu fizinis asmuo suluointas ar kitaip sualota jo sveikata, tai u al atsakingas
asmuo privalo nukentjusiam asmeniui atlyginti visus io patirtus nuostolius ir neturtin al.
2. Nuostolius io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias
nukentjs asmuo bt gavs, jeigu jo sveikata nebt sualota, ir su sveikatos grinimu
susijusios ilaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, sualoto asmens
prieiros, speciali transporto priemoni sigijimo, sualoto asmens perkvalifikavimo ilaidos bei
kitos sveikatos grinimui btinos ilaidos).
3. Jeigu po sprendimo dl alos atlyginimo primimo nukentjusio asmens sveikata
pablogja, jis turi teis pareikti iekin dl papildom ilaid atlyginimo, iskyrus atvejus, kai ala
buvo atlyginta konkreia vienkartine pinig suma.
4. is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentjs asmuo nra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu statym nustatyta tvarka.
6.284 straipsnis. Atsakomyb u dl gyvybs atmimo atsiradusi al
1. Fizinio asmens mirties atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo
ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis,
nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gims po jo
mirties. ie asmenys taip pat turi teis neturtins alos atlyginim.
2. Asmenims, turintiems teis alos atlyginim netekus maitintojo, atlyginama ta
mirusiojo pajam dalis, kuri jie gavo ar turjo teis gauti mirusiajam esant gyvam.
3. Atlygintinos alos dydis negali bti keiiamas, iskyrus atvejus, kai po maitintojo
netekimo gimsta vaikas.
4. is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentjs asmuo nra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu statym nustatyta tvarka.
6.285 straipsnis. alos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nra suj keturiolikos
met, sveikatos sualojimo atveju
1. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nra suj keturiolikos met ir kuris neturi savarankik
pajam, suluointas arba kitaip sualota jo sveikata, tai atsakingas u al asmuo privalo atlyginti
ilaidas, susijusias su nukentjusio asmens sveikatos sualojimu, ir neturtin al.
2. Kai nukentjusiam asmeniui sueina keturiolika met, atsakingas u al asmuo taip pat
privalo atlyginti jam al, susijusi su darbingumo netekimu ar sumajimu, atsivelgiant iki
sualojimo nepilnameio turtus sugebjimus, jo tv bei al padariusio asmens turtin padt ir
kitas bylai turinias reikms aplinkybes.
3. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nra suj keturiolikos met, sveikatos sualojimo metu
turjo savarankik pajam, tai jam turi bti atlyginama tokio dydio ala, kiek savarankik
pajam jis prarado dl io sualojimo.
6.286 straipsnis. Atlyginimo dydio pakeitimas nukentjusio asmens reikalavimu, kai
pasikeiia jo darbingumas
I dalies neteks darbingumo nukentjs asmuo turi teis bet kada reikalauti i atsakingo
u al asmens atitinkamai padidinti alos atlyginim, jeigu jo darbingumas dl sveikatos
sualojimo paskiau sumajo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo liks tuo metu, kai
priteistas alos atlyginimas, iskyrus atvejus, kai ala buvo atlyginta priteisiant konkrei
vienkartin pinig sum.
6.287 straipsnis. Atlyginimo dydio pakeitimas asmen, i kuri priteistas alos
atlyginimas, reikalavimu
Asmuo, i kurio priteistas dl suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo atsiradusios
alos atlyginimas, turi teis reikalauti atitinkamai sumainti priteist atlyginim, jeigu
nukentjusio asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo liks tuo metu, kai priteistas
alos atlyginimas, padidja, iskyrus atvejus, kai ala buvo atlyginta priteisiant konkrei
vienkartin pinig sum.

63

6.288 straipsnis. alos atlyginimo mokjimas

1. ala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado vliau, nuo alos
atsiradimo dienos.
2. Jeigu teis alos atlyginim turintys asmenys kreipiasi dl alos atlyginimo prajus
trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
3. Su nukentjusio asmens suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu susijusi ala, taip
pat su gyvybs atmimu susijusi ala atlyginama periodinmis imokomis arba visos alos dydio
vienkartine imoka. Jeigu ala atlyginama periodinmis imokomis, tai ios imokos
indeksuojamos teiss akt nustatyta tvarka.
6.289 straipsnis. alos atlyginimas, kai pasibaigia pareigotas atlyginti al juridinis
asmuo ar mirta pareigotas fizinis asmuo
1. Po pareigoto atlyginti su fizinio asmens sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu
susijusi al juridinio asmens reorganizavimo reikalavimai atlyginti al pareikiami juridinio
asmens teisi permjui. Po valstybs ar savivaldybs mons ar staigos likvidavimo pareiga
atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei. Kai pareigotas asmuo mirta, reikalavimai
atlyginti al pareikiami jo pdiniams. ie tokius reikalavimus tenkina pagal io kodekso
penktosios knygos nustatytas taisykles.
2. Jeigu pareigotas atlyginti dl fizinio asmens sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atsiradusi al juridinis asmuo likviduojamas, alos atlyginimo sumos kaupiamos statym
nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart.
6.290 straipsnis. Socialinio draudimo imok skaitymas
1. Socialinio draudimo imokos, mokamos sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atvejais, yra skaitomos atlygintinos alos dyd.
2. Savanorikojo draudimo imokos atlygintinos alos dyd neskaitomos.
3. Draudimo imokas imokjusios socialinio draudimo staigos gyja regreso teis al
padarius asmen, iskyrus atvejus, kai draudimo mokas u nukentjus asmen mokjo al
padars asmuo.
6.291 straipsnis. Laidojimo ilaid atlyginimas
1. Jeigu nukentjs asmuo mirta, jo laidojimo ilaidas turjusiam asmeniui atlygina tas
asmuo, kuris yra atsakingas u al, susijusi su nukentjusio asmens gyvybs atmimu.
Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkanios laidojimo ilaidos.
2. statym nustatytais atvejais mokama laidojimo paalpa skaitoma laidojimo ilaidas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYB U AL, ATSIRADUSI DL NETINKAMOS KOKYBS
PRODUKT AR PASLAUG
6.292 straipsnis. Gamintojo ir paslaug teikjo atsakomyb
1. Gamintojas ar paslaug teikjas privalo atlyginti dl netinkamos kokybs produkt ar
netinkamos kokybs paslaug atsiradusi al.
2. Gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba aliav gamintojas,
paslaug teikjas ar kitas asmuo, kuris paymdamas produkt (paslaugas) savo vardu, preks
enklu ar kitu skiriamuoju ymeniu nurodo save kaip gamintoj (paslaug teikj).
3. Kiekvienas asmuo, kuris dl savo verslo importuoja Europos ekonomins erdvs
valstybi teritorij netinkamos kokybs produkt turdamas tiksl j parduoti, inuomoti ar kitaip
paskirstyti, atsako kaip gamintojas.
4. Jeigu produkto gamintojo nemanoma nustatyti, kiekvienas produkt realizavs asmuo
laikomas gamintoju, iskyrus atvejus, kai jis per proting termin pranea nukentjusiam asmeniui
apie produkto gamintoj arba apie produkt patiekus asmen. i taisykl taikoma ir tais atvejais,
kai produktas buvo importuotas nenurodant jo importuotojo, nors jo gamintojas inomas.
5. io skirsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai produktai (paslaugos) sigyjami
vartojimo, o ne verslo tikslais.
Straipsnio pakeitimai:

64

Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

6.293 straipsnis. Produkto ir paslaug samprata

1. iame skirsnyje vartojamas terminas produktas reikia kiekvien kilnojamj daikt
(turt), skaitant pirminius ems kio produktus ir vrien (pauktien), taip pat kilnojamj
daikt (turt), kuris eina kit kilnojamj ar nekilnojamj daikt. Produktu laikoma ir elektros
energija.
2. iame skirsnyje vartojamas terminas paslauga reikia veikl, kuria tenkinamas
konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, iskyrus sveikatos prieiros, teisines,
vietimo, ilumins energijos, duj, vandens tiekimo, nuotk alinimo ir transporto paslaugas.
6.294 straipsnis. Netinkamos kokybs samprata
1. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim,
kuri protingai gali tiktis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos
kokybs, nustatoma atsivelgiant :
1) nurodomas produkto (paslaug) savybes (reklam);
2) tai, ar produkt (paslaugas) galima naudoti tam, kam tikimasi j naudoti;
3) laik, kai produktas (paslaugos) buvo ileistas apyvart;
4) produkto (paslaug) konstrukcinius, receptinius ar kitokius trkumus;
5) kitas aplinkybes.
2. Negalima produkto laikyti netinkamos kokybs tik dl to, kad vliau apyvart ileistas
geresnis produktas.
6.295 straipsnis. Atsakomybs slygos
ala atlyginama, jeigu nukentjs asmuo rodo, kad alos padaryta, kad produktas
(paslauga) yra netinkamos kokybs ir kad egzistuoja prieastinis netinkamos kokybs ir nuostoli
ryys.
6.296 straipsnis. Solidarioji atsakomyb
Jeigu ala atsirado dl keli asmen (pavyzdiui, netinkamos kokybs produkto gamintojo
ir asmens, komponavusio produkt kit daikt) veiksm, ie asmenys atsako solidariai.
6.297 straipsnis. Nukentjusio asmens kalt
Jeigu nukentjs ar turintis teis reikalauti alos atlyginimo asmuo dl savo kalts
prisidjo prie alos atsiradimo ar padidjimo, alos atlyginimo dydis gali bti sumaintas arba ala
apskritai gali bti neatlyginama atsivelgiant visas bylos aplinkybes.
6.298 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybs
1. Gamintojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad:
1) ne jis ileido produkt apyvart;
2) atsivelgiant aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad produktas ileidimo apyvart
metu nebuvo netinkamos kokybs arba kad kokyb pablogjo vliau;
3) produktas nebuvo pagamintas turint tiksl j parduoti, inuomoti ar kitaip paskirstyti
verslo tikslais arba nebuvo pagamintas ar paskirstytas gamintojo kins veiklos metu;
4) produkto kokyb pablogjo dl atitinkam valstybs institucij nustatyt privalom
taisykli laikymosi;
5) mokslo ir technini ini lygis produkto ileidimo apyvart metu nebuvo toks, kad
leist nustatyti netinkam kokyb;
6) jo pagamintas produktas buvo komponuotas kit produkt ir ala atsirado dl kito
produkto konstrukcijos arba dl viso produkto gamintojo pateikt vartojimo taisykli.
2. Gamintojo atsakomyb nemainama, jeigu ala atsirado ir dl netinkamos produkto
kokybs, ir dl treiojo asmens veiksm ar neveikimo.
3. Gamintojo atsakomyb gali bti sumainta arba jis gali bti visikai atleistas nuo
atsakomybs, jeigu atsivelgiant visas aplinkybes ala atsirado ir dl netinkamos produkto
kokybs, ir dl nukentjusio ar kito asmens, u kur is atsako, kalts.

65

4. statymai gali nustatyti kitas paslaug teikjo atleidimo nuo atsakomybs slygas, negu
nustatyta io straipsnio 1 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

6.299 straipsnis. Atlygintina ala

1. iame skirsnyje vartojamas terminas ala reikia:
1) dl gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo atsiradusi al, skaitant neturtin;
2) nukentjusio asmens turtui, kuris yra skirtas ir paprastai buvo naudojamas asmeniniams
poreikiams tenkinti, iskyrus pat netinkamos kokybs produkt, padaryt ne maesn kaip penki
imt eur al. i suma netaikoma, kai ala atsirado dl netinkamos kokybs paslaug.
2. io skirsnio nuostatos netaikomos atlyginant branduolin al.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

6.300 straipsnis. Iekinio senatis

1. Iekiniai dl nuostoli (alos), atsiradusi vartojant netinkamos kokybs produktus
(paslaugas), gali bti pareikiami per trejus metus nuo tos dienos, kuri nukentjs asmuo suinojo
arba turjo suinoti apie jam padaryt al, trkum ir kas yra gamintojas.
2. Teis pareikti io straipsnio 1 dalyje nurodyt iekin inyksta sujus deimties met
terminui nuo tos dienos, kuri produkto gamintojas ileido alos padarius produkt apyvart.
PENKTASIS SKIRSNIS
DL KLAIDINANIOS REKLAMOS ATSIRADUSIOS
ALOS ATLYGINIMAS
6.301 straipsnis. Klaidinanios reklamos samprata
1. Pagal skirsn klaidinania reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis
perdavimo priemonmis skleidiama su kine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi
informacija, kuria siekiama skatinti preki ar paslaug, skaitant nekilnojamuosius daiktus, teises
ir pareigas, pardavim (teikim), kai ji bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd, klaidina
arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dl jos klaidinanio
pobdio atsirado alos.
2. Vertinant, ar al lmusi reklama yra klaidinanti, atsivelgiama jos teisingum,
visapusikum ir pateikimo kriterijus:
1) reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davjas negali j
teisingumo pagrsti reklamos skelbimo metu. Ar pakanka teigini teisingum pagrindiani
duomen, sprendiama kiekvienu konkreiu atveju atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes.
Skelbiam teigini teisingum pagrindianiais duomenimis nelaikomi asmen, kuri veikla
nesusijusi su skleidiama informacija, parodymai;
2) reklamos skleidiama informacija yra nevisapusika, jeigu praleista tam tikra
informacijos dalis, kuri paskelbti atsivelgiant kit toje reklamoje esani informacij btina,
kad nebt suklaidinti reklamos vartotojai;
3) reklamos pateikimo bdas ar forma yra tokie, kad jos vartotojai gali suvokti reklamoje
esant numanom klaidinant teigin;
4) reklamos vartotojai pagal reklamos pateikimo bd ir form susidaro nuomon, kad
skleidiama informacija yra teisinga, visapusika, ir priima tokius sprendimus, kuri
atitinkamomis aplinkybmis galima tiktis i eilinio reklamos vartotojo.
3. Sprendiant, ar reklama yra klaidinanti, turi bti atsivelgiama joje esani informacij
apie:
1) reklamos davj ar kit asmen, j veikl, buvein, firmos vard, preks ar paslaugos
enkl, autorines teises ar gretutines teises, patentus, licencijas ir pan.;
2) prekes ir paslaugas j gamybos viet ar kilm, preks gamintojo ar paslaug tiekjo
identikum, patyrim ar kvalifikacij, pagaminimo laik, gamybos bd, paskirt, kiek, sudt,
energetin vert, vartojamsias savybes, atitikim paskiriai ir tinkamum vartoti (naudoti),

66

patikros laik, viet, bd bei vertinimus, vartojimo (naudojimo) bd, preki (paslaug) ir
nustatyto standarto atitikim, sertifikavim, oficial preks pripainim ir apdovanojim mugse,
parodose, premijas, dovanas ar prizus, suteiktus u sigyjamas prekes ar paslaugas, arba
panaudotus mokslinius ar profesinius terminus arba bandym techninius ar statistinius duomenis ir
pan.;
3) preki (paslaug) sigijimo ir vartojimo (naudojimo) slygas kain ar jos
apskaiiavimo bd, mokjimo slygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo,
grinimo slygas, pardavimo ar tiekimo mast, specialiosios ofertos prieast ar tiksl ir pan.;
4) preki ar paslaug lyginim (gretinim) su kitomis prekmis ar paslaugomis.
6.302 straipsnis. Atsakomybs subjektas
1. U al, atsiradusi dl klaidinanios reklamos, atsako reklamos davjas, reklamos
gamintojas, reklamos tarpininkas arba reklamos skleidjas.
2. Reklamos davjas atsako, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl jo kalts.
3. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidjas atsako u dl klaidinanios reklamos
atsiradusi al tik tuo atveju, jeigu jie inojo ar turjo inoti, kad reklama yra klaidinanti, arba
vartotojai klaidinami dl j veiksm gaminant ar skelbiant reklam, arba reklamos gamintojas,
tarpininkas ar skleidjas nerodo, kas buvo reklamos davjas (gamintojas).
6.303 straipsnis. Atsakomybs slygos
io kodekso 6.302 straipsnyje nurodyti asmenys atsako u al, atsiradusi dl
klaidinanios reklamos, jeigu nerodo, kad paskleista informacija atitinka tikrov ir kad dl
informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios alos nra j kalts.
6.304 straipsnis. Klaidinanios reklamos udraudimas ir paneigimas
Suinteresuot asmen praymu teismas, nagrinjantis alos atlyginimo byl, gali udrausti
toliau skleisti klaidinani reklam arba udrausti skleisti parengt, bet dar nepaskleist
klaidinani reklam, taip pat pareigoti klaidinani reklam vieai ir adekvaiai paneigti.
IV DALIS
ATSKIROS SUTARI RYS
XXIII SKYRIUS
PIRKIMASPARDAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.305 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt
(prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt
(prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain).
2. Vertybini popieri, valiutini vertybi pirkimuipardavimui taikomos io skyriaus
normos, jeigu kiti statymai nenustato speciali j pirkimopardavimo taisykli.
3. Atskir ri daikt (preki) pirkimopardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami
statymai.
4. io skyriaus normos taikomos turtini teisi pirkimui pardavimui tiek, kiek tai
neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei.
6.306 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties dalykas
1. Pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos
pardavjas jau turi ar kurie gali bti sukurti ar pardavjo gyti ateityje, vertybiniai popieriai ir
kitokie daiktai bei turtins teiss.
2. Pirkimopardavimo sutarties dalyku taip pat gali bti prieauglis, derlius ir kiti
atsirandantys daiktai.

67

3. Pirkimopardavimo sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek pagal individualius

poymius, tiek pagal r.
4. Pirkimopardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu
sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek.
6.307 straipsnis. Pardavjui nepriklausanio daikto pardavimas
1. Pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri pardavjas parduoda jam nepriklausant daikt
nebdamas daikto savininko galiotas ar neturdamas tam teiss pagal statymus, gali bti
pripainta negaliojania pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkjo iekin.
2. Tokia pirkimopardavimo sutartis nra negaliojanti, jeigu pardavjas pirkimo
pardavimo sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku.
3. Jeigu sutartis negaliojania pripainta io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas
grinamas savininkui, iskyrus atvejus, numatytus io kodekso 4.96 straipsnyje.
6.308 straipsnis. Draudimas pirkti ir parduoti daikt
1. Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt, neturi teiss to daikto pirkti nei
tiesiogiai, nei per tarpininkus, iskyrus statym nustatytas iimtis. is draudimas taikomas ir
asmeniui, administruojaniam kito asmens turt pagal io kodekso ketvirtosios knygos nuostatas.
2. Asmuo, administruojantis kito asmens turt, neturi teiss parduoti savo turto, jeigu io
turto kaina apmokama i jo administruojamo turto.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys neturi teiss reikalauti pripainti
negaliojania pirkimopardavimo sutart, sudaryt paeidiant iame straipsnyje nustatytas
taisykles.
6.309 straipsnis. sipareigojimas parduoti ar pirkti daikt
1. Laikoma, kad sipareigojimas parduoti daikt kartu perduodant daikt bsimajam
pirkjui valdyti yra to daikto pirkimaspardavimas.
2. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripastamas
dalies kainos sumokjimu (avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip.
3. Kai pirkti ar parduoti daikt pareigojs asmuo atsisako forminti sutart statym
nustatyta forma, kita alis turi teis teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym.
6.310 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos
1. Pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria
kitaip.
2. Daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidos tenka
pardavjui, jeigu alys nra susitarusios kitaip.
3. Daikt primimo, daikt perdavimoprimimo dokumento sudarymo ilaidos tenka
pirkjui.
6.311 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties forma
Pirkimopardavimo sutarties form nustato sandori sudarymo formos taisykls.
Atskiroms pirkimopardavimo sutartims statymai gali nustatyti specialias j sudarymo taisykles.
6.312 straipsnis. Pirkimopardavimo sutartis, kurioje yra slyga dl parduodamo
daikto naudojimo
1. Asmuo, parduodamas daikt, gali nustatyti slyg, kad tas daiktas turi bti naudojamas
tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes.
2. Jeigu pirkjas nevykdo pirkimopardavimo sutartyje nustatytos slygos, tai pardavjas
teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis,
daiktas grintas jam ir atlyginti nuostoliai.
6.313 straipsnis. Kaina
1. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais ali susitarimu.

68

2. Tais atvejais, kai pirkimopardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta
kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo
omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prastai toje prekybos srityje mokama u tokius
pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, protingumo
kriterijus atitinkanti kaina.
3. Kai kaina turi bti nustatyta pagal daikt svor, ji nustatoma pagal neto svor, jeigu alys
nra susitarusios kitaip.
4. Jeigu kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai neatitinka
protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista atitinkania
protingumo kriterijus kaina.
5. Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad
protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.
6. Kai kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali
bti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais.
7. Jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi bti keiiama atsivelgiant tam tikrus kainai
takos turinius rodiklius (savikain, ilaidas ir t. t.), taiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai
kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu.
Kai pardavjas praleidia daikto perdavimo termin, kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli
santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutartyje.
6.314 straipsnis. Kainos sumokjimas
1. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreioje vietoje, jis privalo sumokti j
pardavjui daikt perdavimo vietoje.
2. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreiu laiku, jis privalo j sumokti, kai
pardavjas pagal sutart ar kodeks perduoda pirkjui daiktus arba disponavimo jais
dokumentus.
3. Pirkjas neturi pareigos sumokti kain, kol jis neturjo galimybs patikrinti daiktus,
iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita.
4. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain.
5. Kai pirkjas laiku nesumoka u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i
pirkjo sumokti kain bei statym ar sutarties nustatytas palkanas.
6. Kai pirkjas atsisako priimti daiktus ir u juos sumokti, pardavjas gali savo nuoira
reikalauti sumokti kain arba atsisakyti vykdyti sutart.
7. Kai pardavjas pagal sutart turi perduoti pirkjui ne tik daiktus, u kuriuos pirkjas dar
nesumokjo, bet ir kitus daiktus, i daikt perdavim pardavjas gali sustabdyti, kol pirkjas
visikai sumoks u anksiau perduotus daiktus, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
6.315 straipsnis. Iankstinis mokjimas u daiktus
1. Jeigu sutartis numato, kad pirkjas vis ar dal kainos turi sumokti iki daikt
perdavimo jam (iankstinis mokjimas), tai pirkjas kain privalo sumokti sutartyje nustatytu
laiku.
2. Jeigu pirkjas i anksto kainos nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties
vykdym.
3. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is
turi teis reikalauti, kad pardavjas jam perduot daiktus arba grint sumokt sum.
4. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda daikt pirkjui, jis
privalo u gaut sum mokti statym arba sutarties nustatytas palkanas, jeigu sutartis nenumato
ko kita. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos dienos, kuri pardavjas privaljo perduoti
daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kuri daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama
sumokta kaina.
6.316 straipsnis. Daikt draudimas
1. Pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti pardavjo arba pirkjo pareig apdrausti
daiktus.
2. Jeigu apdrausti daiktus privalanti sutarties alis ios pareigos nevykdo, kita alis turi
teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart.

69

ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PARDAVJO PAREIGOS IR TEISS
6.317 straipsnis. Pardavjo pareiga perduoti daiktus
1. Pardavjas privalo pagal pirkimopardavimo sutart perduoti daiktus pirkjui, t. y. jam
valdyti nuosavybs (patikjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus bei j kokyb.
2. Pardavjo garantija (patvirtinimas) dl daikt nuosavybs teiss ir j kokybs yra,
nepaisant to, ar tokia garantija pirkimopardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal
statym).
3. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu su j
priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu.
4. Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda
daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir paalintos bet kokios
pirkjo valdymo teiss klitys.
5. Daikt perdavimo ilaidos tenka pardavjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad pirkjas kain sumoka tik po daikt
perdavimo, o po sutarties sudarymo jis tapo nemokus, tai pardavjas perduoti daikt neprivalo.
6.318 straipsnis. Daikt ir dokument perdavimo vieta ir momentas
1. Pardavjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir
nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar is kodeksas.
Jeigu ie dokumentai reikalingi paiam pardavjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms
teisms gyvendinti, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui nustatyta tvarka patvirtintas
dokument kopijas.
2. Jeigu pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje, tai daikt perdavimu
laikoma:
1) kai pirkimopardavimo sutartis numato daikt gabenim, daikt teikimas pirmam
vejui, kad is juos perduot pirkjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita;
2) kai ios dalies 1 punkte nenurodytais atvejais daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg
arba pagaminti ir alys sutarties sudarymo metu apie tai inojo, daikt pateikimas pirkjui ar jo
nurodytam asmeniui disponuoti daikt atsarg buvimo arba gaminimo vietoje;
3) ios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais daikt pateikimas pirkjui toje
vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje
daiktai pateikiami pirkjo nurodytam asmeniui.
3. Daikto duodami vaisiai ir pajamos priklauso pirkjui nuo daikto perdavimo.
6.319 straipsnis. Daikt perdavimo terminas
1. Pardavjas privalo perduoti daiktus pirkjui pirkimopardavimo sutartyje numatytu
laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bti perduoti per proting
termin po sutarties sudarymo. iuo atveju atitinkamai taikomas io kodekso 6.53 straipsnis.
2. Laikoma, kad pirkimopardavimo sutartyje yra slyga dl jos vykdymo tiksliai
nustatytu laiku, jeigu i sutarties turinio aikiai matyti, kad paeidus termin pirkjas praranda
interes sutariai. Jeigu tokia slyga yra, pardavjas turi teis vykdyti sutart iki termino pabaigos
arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkjas sutinka.
6.320 straipsnis. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Jeigu kas kita nenumatyta iame kodekse arba pirkimopardavimo sutartyje, daikt
atsitiktinio uvimo ar j sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal
statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus,
neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment.
2. Daikt, parduot juos gabenant, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui
nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproiai nenumato ko kita.
3. Sutarties slyga, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo
daikt perdavimo pirmam vejui, pirkjo reikalavimu gali bti pripainta negaliojania, jeigu

70

pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad daiktai prarasti
ar suged, taiau apie tai pirkjui neprane.
4. Jeigu daiktas po jo perdavimo uvo ar sugedo ne dl pardavjo kalts, pirkjas privalo
sumokti kain pardavjui. i taisykl taikoma ir tais atvejais, kai pardavjas negaljo perduoti
daikto pirkjui dl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavju ir tokiu bdu
paeid sutart.
5. Kai sutarties dalykas yra pagal ries poymius apibdinti daiktai ir pirkjas nepriima
daikt ar kitaip paeidia sutart, j atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to
momento, kai pardavjas konkreiai vardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai pranea pirkjui.
6. Jeigu pirkjas pareikia pagrst iekin dl sutarties pripainimo negaliojania arba
daikto pakeitimo, tai daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui.
7. Jeigu daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir po j perdavimo
pirkjui, tai pardavjas atsako u daikt uvim ar sugedim, nors tai bt atsitik dl pirkjo
veiksm. Taiau pirkjas nuo to momento, kai jis protingai galjo numatyti, kad privalo grinti
daiktus pardavjui, atsako u j saugojim kaip atidus saugotojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.321 straipsnis. Pardavjo pareiga patvirtinti daikt nuosavybs teis

1. Pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki
teisi ar pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki
teisi ar pretenzij objektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui.
2. Pardavjas privalo panaikinti perduodam daikt keitim (hipotek) nepaisydamas to,
ar keitimas (hipoteka) buvo registruotas ar ne, iskyrus atvejus, kai pirkjas, i pardavjo gavs
tinkam informacij, sutinka pirkti daiktus, teiss kuriuos yra suvarytos tokiu bdu.
3. Pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra
teisminio gino objektas, taip pat kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.
4. Nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios
teiss paeidim ar apribojim, kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt.
5. Tais atvejais, kai pardavjas tinkamai prane pirkjui apie treij asmen teises
perduodamus daiktus ar i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat kai treij asmen
teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad
pardavjas paeid savo pareigas.
6. Kai pardavjas paeidia io straipsnio 14 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkjas turi
teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo
arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus ar i teisi suvarym.
6.322 straipsnis. Pardavjo ir pirkjo pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin
dl daikto pamimo
1. Jeigu treiasis asmuo iki pirkimopardavimo sutarties vykdymo atsiradusiu pagrindu
pareikia pirkjui iekin dl daikto pamimo, tai pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti
byloje, o pardavjas privalo stoti t byl pirkjo pusje.
2. Kai pirkjas nepatraukia pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas atleidiamas nuo
atsakomybs pirkjui, jeigu rodo, kad dalyvaudamas byloje jis bt galjs ukirsti keli parduoto
daikto pamimui i pirkjo.
3. Pardavjas, kuris buvo pirkjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka
teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus.
6.323 straipsnis. Pardavjo atsakomyb, kai parduotas daiktas atiteisiamas i pirkjo
1. Kai parduot daikt teismas dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, atiteisia i
pirkjo, tai pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti io turtus nuostolius,
jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo ar turjo inoti.
2. ali susitarimas panaikinti arba apriboti i pardavjo atsakomyb negalioja, jeigu
pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai
pirkjo.

71

6.324 straipsnis. Pareigos perduoti daiktus nevykdymo pasekms

1. Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti
vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius.
2. Kai pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt,
pirkjas gali taikyti io kodekso 6.60 ir 6.213 straipsniuose numatytas gynybos priemones.
6.325 straipsnis. Pareigos perduoti daikt priklausinius, priedus ir dokumentus
nevykdymo pasekms
1. Jeigu pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui daikt priklausinius,
priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutart ar statymus privalo perduoti, tai pirkjas turi teis
nustatyti pardavjui proting termin iai prievolei vykdyti.
2. Jeigu pardavjas savo prievols nevykdo per pirkjo nustatyt termin, pirkjas turi
teis atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.326 straipsnis. Pardavjo pareiga saugoti parduotus daiktus
1. Kai nuosavybs teis arba patikjimo teis pereina pirkjui iki parduot daikt
perdavimo, pardavjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogti.
2. Su daikt saugojimu susijusias btinas ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.327 straipsnis. Reikalavimai daiktui
1. Parduodam daikt kokyb, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties slygas, o jeigu
sutartyje nra nurodym, prastus reikalavimus.
2. Pardavjas neatsako pagal io straipsnio 1 dalies reikalavimus u bet kok daikt
neatitikim, jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie tok
neatitikim.
3. Pardavjas pagal sutart ir kodeks atsako u bet kok neatitikim, kuris buvo
nuosavybs teiss perjimo pirkjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaikja vliau.
4. Pardavjas atsako u bet kok neatitikim, kuris atsiranda po io straipsnio 3 dalyje
nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavjo prievols paeidimo pasekm, skaitant
garantijos, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast ar specialiai nurodyt
paskirt arba ilaikys aptartas savybes ar charakteristikas, paeidim.
5. Pirkjas netenka teiss remtis daikt neatitikimu, jeigu jis per proting laik po to, kai
neatitikim pastebjo ar turjo pastebti, apie tai nepranea pardavjui ir nenurodo, koki
reikalavim daiktas neatitinka.
6.328 straipsnis. Daikt patikrinimo teis
1. Jeigu alys nesusitar kitaip, pirkjas nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo ar nuo
ofertos pateikimo turi teis prie mokdamas ar prie priimdamas daiktus juos patikrinti bet
kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
2. Jeigu alys nesusitar kitaip, daikt patikrinimo ilaidos tenka pirkjui. Pirkjas turi
teis reikalauti, kad pardavjas atlygint patikrinimo ilaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad
daiktas neatitinka jam keliam reikalavim.
6.329 straipsnis. Daikt kiekis
1. Daikt, kuriuos pardavjas privalo perduoti pirkjui, kiekis nustatomas pirkimo
pardavimo sutartyje svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties slyga dl daikt
kiekio gali bti ali suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvark. Jeigu sutartis
pradta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dl tokio daikt kiekio, kiek j pirkjas faktikai prim.
2. Jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti
perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta.
6.330 straipsnis. Sutarties slygos dl daikt kiekio paeidimo teisins pasekms
1. Kai pardavjas, paeisdamas sutart, perduoda pirkjui maesn, negu nurodyta
pirkimopardavimo sutartyje, daikt kiek, pirkjas turi teis, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje,

72

arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o
jei kaina jau sumokta, reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius.
2. Jeigu pardavjas perduoda pirkjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daikt, pirkjas
privalo apie tai praneti pardavjui per statymuose ar sutartyje numatyt termin, o jei terminas
nenustatytas, per proting termin. Kai tok pirkjo praneim gavs pardavjas per proting
termin nenurodo k daryti, tai pirkjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teis priimti visus
daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija sutartyje nustatyt kiek.
3. Jeigu pirkjas priima daiktus, kuri kiekis virija sutartyje nurodyt kiek, tai u
papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu alys nra
susitarusios kitaip.
6.331 straipsnis. Daikt asortimentas
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikros
ries, modelio, dydio, spalvos ar pagal kitokius poymius apibdinamus daiktus (daikt
asortimentas), tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt
asortiment.
2. Jeigu sutartyje neaptarta nei daikt asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taiau i
sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas
privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties
sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti.
6.332 straipsnis. Daikt asortimento slygos paeidimo teisins pasekms
1. Kai pardavjas perduoda pirkjui daiktus, neatitinkanius pirkimopardavimo sutartyje
numatyto asortimento, pirkjas turi teis atsisakyti juos priimti ir u juos mokti, o jeigu jau
sumokta, pareikalauti grinti sumokt kain, jei sutartis nenumato ko kita.
2. Kai pardavjas kartu perduoda pirkjui ir daiktus, kurie atitinka asortiment, ir daikt,
kurie neatitinka asortimento, pirkjas savo pasirinkimu turi teis:
1) priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkanius
daiktus;
2) atsisakyti priimti visus daiktus;
3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais sutartyje;
4) priimti visus perduotus daiktus.
3. Kai pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius daiktus arba pareikalauja juos
pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus mokti, o jeigu jau sumokta, reikalauti, kad jam
bt grinta sumokta kaina.
4. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkjas per proting
termin po j gavimo nepranea pardavjui apie atsisakym priimti daiktus.
5. Jeigu pirkjas neatsisako priimti asortimento neatitinkani daikt, tai jis privalo u
juos sumokti su pardavju suderint kain. Jeigu pardavjas dl savo kalts per proting termin
nesuderino kainos su pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus t kain, kuri sutarties sudarymo
metu prastai buvo mokama atitinkaniomis aplinkybmis u analogikus daiktus.
6. io straipsnio taisykls taikomos tiek, kiek pirkimopardavimo sutartis nenumato
kitoki taisykli.
6.333 straipsnis. Daikt kokyb
1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka pirkimopardavimo
sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Pardavjas atsako u
daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi,
atsiradusi iki daikt perdavimo.
2. statymai ar sutartis gali numatyti pardavjo pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai
atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri
daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto
naudingumas sumat taip, kad pirkjas, apie tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to
daikto pirks, arba nebt u j tiek mokjs. Taiau pardavjas neprivalo garantuoti, kad nra
paslpt trkum, jeigu apie juos pirkjas ino arba jie yra tiek akivaizds, kad bet koks atidus
pirkjas bt juos pastebjs be jokio specialaus tyrimo.

73

3. Kai pardavjas garantuoja daikt kokyb, jis atsako u daikt trkumus, jeigu nerodo,
kad ie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar
saugojimo taisykles, arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos.
4. Jeigu daikt kokyb sutartyje neaptarta, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios
kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu
sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus,
tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam
tikslui.
5. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzd, model ar apraym, pardavjas privalo perduoti
pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model ar apraym, iskyrus sutartyje aptartas iimtis.
6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybs reikalavim, jeigu jie neturi t savybi, kuri
pirkjas galjo protingai tiktis, t. y. kurios btinos daiktui, kad j bt galima naudoti pagal
prastin ar speciali paskirt.
7. Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduot daikt kiekis,
dydis ar svoris neatitinka sutarties slyg arba perduotas kitos ries, negu numatyta sutartyje,
daiktas.
8. Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavjas
neprivalo garantuoti j kokybs, o pirkjas negali remtis tuo, kad pardavjas pardav netinkamos
kokybs daikt, iskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trkumus pardavjas inojo.
9. Kai parduodamos paveldjimo teiss nenurodant konkretaus turto, pardavjas privalo
garantuoti tik tai, kad jis yra pdinis.
10. io straipsnio 2 dalyje numatyt daikto kokybs garantij taip pat privalo duoti daikt
gamintojas, platintojas, tiekjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis
daiktus.
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybs daikt nusipirkusio pirkjo teiss
1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim ir pardavjas su pirkju neaptar
jo trkum, tai nusipirks netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis savo pasirinkimu
pareikalauti:
1) kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu,
iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts;
2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina;
3) kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba
atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti;
4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto
pardavimas yra esminis sutarties paeidimas.
2. Jeigu dl paslpto trkumo, buvusio pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu,
nupirktas daiktas va, tai pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain. Jeigu daiktas uvo
dl nenugalimos jgos arba dl pirkjo kalts, tai pirkjui atlyginamas tik daikto verts jo uvimo
momentu ir daikto kainos skirtumas.
3. Jeigu dl paslpto trkumo daiktas uvo, o pardavjas apie t trkum inojo arba turjo
inoti, tai jis privalo ne tik grinti pirkjui sumokt kain, bet ir atlyginti nuostolius.
4. Sutarties slygos, panaikinanios ar apribojanios pardavjo atsakomyb u daikt
trkumus, negalioja, iskyrus atvejus, kai jis pirkjui atskleid daikto trkumus, kurie pardavjui
buvo ar turjo bti inomi, taip pat atvejus, kai pirkjas savo rizika pirko daiktus i asmens, kuris
nra profesionalus pardavjas.
6.335 straipsnis. Daikt kokybs garantijos terminas
1. statymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavjo suteikiama daikt kokybs garantija
galioja tam tikr laik. Garantija iuo atveju galioja visoms daikt sudtinms dalims, jeigu kas
kita nenustatyta statymuose ar sutartyje.
2. Garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis
nenumato ko kita.
3. Jeigu pirkjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybs garantijos
terminas, dl nuo pardavjo priklausani klii, tai garantijos terminas neskaiiuojamas tol, kol
pardavjas tas klitis paalina.

74

4. Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratsiamas tokiam laikui, kur
pirkjas negaljo daikto naudoti dl trkum, jeigu pirkjas tinkamai prane pardavjui apie
pastebtus trkumus.
5. Komplektuojamj detali kokybs garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio
gaminio ir pradedamas skaiiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminu, jeigu
sutartis nenumato ko kita.
6. Kai pardavjas pakeiia daikt ar jo komplektuojamj detal per nustatyt kokybs
garantijos termin, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat
kokybs garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamajai
detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.336 straipsnis. Daikt tinkamumo naudoti terminas
1. statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti terminus, kuriems prajus atitinkami daiktai
laikomi netinkaniais naudoti pagal j paskirt (tinkamumo naudoti terminas). iais atvejais
gamintojas, importuotojas, pardavjas ar kitas asmuo, savo vardu paskirstantis daiktus, privalo
aikiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti termin.
2. Daikt, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavjas privalo perduoti
pirkjui tokiu laiku, kad pirkjas turt reali galimyb panaudoti daikt iki jo tinkamumo naudoti
termino pabaigos.
3. Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dien ir nuo ios
dienos skaiiuojam laiko tarp, kur daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkrei
kalendorin dat, iki kurios daiktas tinkamas naudoti.
6.337 straipsnis. Daikt kokybs patikrinimas
1. statymai ar pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs
patikrinim ir jo tvark bei terminus.
2. Jeigu statymai ar sutartis nenustato daikt kokybs patikrinimo tvarkos ir termin, tai
daikt kokyb turi bti patikrinta per proting termin ir pagal prastai taikomas daikt kokybs
patikrinimo slygas bei prekybos paproius.
3. Kai statymai ar pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig patikrinti
pirkjui
perduodam
daikt
kokyb
(ibandymas,
apira,
matavimai
ir
t. t.), tai pardavjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkjui dokumentus, patvirtinanius, kad
daikt kokyb patikrinta.
6.338 straipsnis. Terminai reikalavimams dl parduot daikt trkum pareikti
1. Kai sutartis ar statymai nenustato ko kita, pirkjas turi teis pareikti reikalavimus dl
parduot daikt trkum, jeigu jie buvo nustatyti per iame straipsnyje nurodytus terminus.
2. Kai nenustatytas daikto kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas
reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus
metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.
Terminas reikalavimams dl gabenam ar patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas
nuo daikt atgabenimo paskirties viet dienos.
3. Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum
gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai
detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, tai
reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareiktas per pagrindinio gaminio
kokybs garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio
gaminio kokybs garantijos terminas, tai reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum,
kurie pastebti per garantijos termin, gali bti pareiktas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio
kokybs garantijos terminas pasibaigs.
4. Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum
pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin.
5. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir
daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems
metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo,

75

kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi,
u kurias atsako pardavjas.
6.339 straipsnis. Daikt komplektikumas
1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties
slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus.
2. Jeigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus,
sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus.
6.340 straipsnis. Daikt komplektas
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig perduoti pirkjui tam tikr
daikt rinkin, sudarant komplekt (daikt komplektas), laikoma, kad pardavjas vykd savo
prievol tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, einanius komplekt.
2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus daiktus, einanias komplekt, vienu metu,
jeigu pagal sutart ar prievols pobd sutartis negali bti vykdoma kitaip.
6.341 straipsnis. Nekomplektik daikt perdavimo teisins pasekms
1. Jeigu pardavjas perduoda nekomplektikus daiktus, tai pirkjas turi teis savo
pasirinkimu reikalauti:
1) sumainti daikto kain;
2) kad pardavjas per proting termin sukomplektuot daiktus.
2. Jeigu pardavjas per proting termin nesukomplektuoja daikt, tai pirkjas turi teis
savo pasirinkimu:
1) reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais;
2) atsisakyti vykdyti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain, kai is paeidimas yra
esminis sutarties paeidimas.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai pardavjas
paeidia savo pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, iskyrus atvejus, kai pagal sutart ar
prievols pobd j negalima taikyti.
6.342 straipsnis. Daikt tara ir pakuot
1. Jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievols prigimtis, pardavjas privalo
perduoti pirkjui daiktus taroje ir supakuotus, iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia
perduoti taroje ar supakuot.
2. Kai sutartis nenumato reikalavim dl daikt taros ir pakuots, perduodami daiktai turi
bti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams prasta, o jei tara ar pakuot gali bti vairi, taip
supakuotus ar tokioje taroje, kad bt utikrintas tokios ries daikt tinkamumas juos laikant ar
gabenant prastinmis slygomis.
3. Jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros ar pakuots nustato statymai ar kiti
teiss aktai, tai pardavjas verslininkas, privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri tara ir pakuot
atitinka statym ar kit teiss akt nustatytus reikalavimus.
6.343 straipsnis. Reikalavim dl daikt taros ir pakuots paeidimo teisins
pasekms
1. Jeigu pardavjas paeidia savo pareig ir perduoda pirkjui daiktus nesupakuotus ar be
taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkjas turi atsisakyti juos priimti ir
reikalauti, kad pardavjas daiktus supakuot ar pateikt juos taroje arba pateikt pakuot ar tar,
jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievols ir preki pobdis.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkjas vietoj io straipsnio 1 dalyje
nustatyt reikalavim gali pareikti pardavjui io kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus
reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
TREIASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PIRKJO PAREIGOS IR TEISS
6.344 straipsnis. Pirkjo pareiga sumokti kain ir kitas ilaidas

76

1. Pirkjas privalo sumokti daikt kain per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus
ir nustatytoje vietoje.
2. U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos
skaiiuoti nuo daikto perdavimo ar ali sutarto termino, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko
kita.
3. Pirkjas privalo sumokti kitas sutartyje ar statymuose numatytas pirkimopardavimo
sutarties sudarymo ilaidas.
4. Jeigu statymai nustato, kad pirkimopardavimo sutart btina sudaryti notarins formos
ir po to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti
notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo
vieame registre, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark.
5. Kai pirkjas turi pakankam pagrind manyti, kad dl pardavjo kalts jam gali bti
pareiktas iekinys dl parduodam daikt ireikalavimo ar teisi juos suvarymo, jis gali
sustabdyti kainos mokjim, iskyrus atvejus, kai pardavjas utikrina galim pirkjo nuostoli
atlyginim.
6.345 straipsnis. Pirkjo pareigos sumokti kain nevykdymo teisins pasekms
1. Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi
teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pirkjui ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Jeigu
nesumokta tik kainos dalis, pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal, kai
daiktas yra dalusis. Ireikalavimo teis pardavjas turi iki tol, kol daiktai dar yra j perdavimo
vietos valstybje arba kol jie nra atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, nra keisti ar jiems
nenustatyta uzufrukto teis.
2. Kai pirkjas tampa nemokus, pardavjas negali ireikalauti daikt, u kuriuos
nesumokta, jeigu per proting termin pirkjo administratorius pasilo sumokti kain ar pateikia
ios prievols vykdymo utikrinim.
3. Visais kitais io straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda io kodekso
6.314 straipsnyje numatytos teisins pasekms.
6.346 straipsnis. Pirkjo pareiga priimti daiktus
1. Pirkjas privalo priimti jam perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai jis turi teis
reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutart.
2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pirkjas privalo imtis toki priemoni ir
atlikti tokius veiksmus, kurie pagal prastai reikiamus reikalavimus btini, kad daiktai bt
tinkamai perduoti ir priimti.
3. Jeigu pirkjas, paeisdamas savo pareig, nepriima ar atsisako priimti daiktus,
pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutart.
6.347 straipsnis. Pirkjo pareiga saugoti daiktus
1. Jeigu pirkjas pagal statymus ar sutart turi teis jam perduotus daiktus grinti
pardavjui, tai pirkjas privalo grintinus daiktus tinkamai saugoti iki grinimo. iuo atveju
pirkjas turi daikt sulaikymo teis, iskyrus atvejus, kai pardavjas atlygina pirkjo ilaidas.
2. Jeigu grintinus pardavjui daiktus pirkjas gavo po j atgabenimo paskirties viet,
pirkjas daiktus privalo grinti savo lomis, iskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra
pardavjas ar jo atstovas arba kai dl to pirkjui bt dideli nepatogum ar ilaid.
3. Jeigu daiktai yra greitai gendantys, taikomos io kodekso 6.375 straipsnio 5 dalies
taisykls.
6.348 straipsnis. Pirkjo pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirkimo
pardavimo sutarties vykdym
1. Pirkjas privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt kokyb,
kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per statym ar sutarties nustatyt
termin, o jeigu is terminas nenustatytas, per proting termin po to, kai buvo ar atsivelgiant
daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos slygos paeidimas.
2. Kai pirkjas nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavjas turi teis
atsisakyti visikai ar i dalies patenkinti pirkjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trkstamus

77

daiktus, paalinti daikt trkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje
arba pakeisti tar ar pakuot, jeigu rodo, kad pirkjui paeidus savo pareig nebemanoma
vykdyti jo reikalavim arba kad t reikalavim vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli
pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai
pranes pardavjui apie sutarties paeidim.
3. Jeigu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo
pardavimo sutarties slyg, tai jis praranda teis remtis io straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklmis.
6.349 straipsnis. Draudimas disponuoti daiktais
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad nuosavybs teis perduotus pirkjui
daiktus ilieka pardavjui iki tol, kol u juos bus visikai sumokta arba vykdytos kitokios
slygos, tai pirkjas iki nuosavybs teiss daiktus perjimo jam neturi teiss tuos daiktus parduoti
ar kitaip jais disponuoti, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt paskirtis ir savybs lemia k kit.
2. Kai nevykdomos pirkimopardavimo sutarties slygos, su kuriomis sutartis sieja
nuosavybs teiss daiktus perjim pirkjui, pardavjas turi teis ireikalauti daiktus i pirkjo,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI
6.350 straipsnis. Vartojimo pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart pardavjas verslininkas sipareigoja
parduoti prek pirkjui vartotojui, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Vartojimo sutartis,
pagal kuri parduodama prek ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimopardavimo sutartimi.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija tvirtina Mamenins
prekybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.351 straipsnis. Vartojimo pirkimopardavimo sutarties forma

Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimopardavimo
sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt arba kitokiu bdu
pareikia savo vali.
6.352 straipsnis. Vieoji oferta
1. Daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas
viej oferta, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos.
2. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose j pardavimo vietose, taip pat
daikt pavyzdi demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas
(apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to,
ar nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimopardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai
pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti.
6.353 straipsnis. Pardavjo pareiga informuoti pirkj
1. Pardavjas privalo suteikti pirkjui informacij pagal io kodekso 6.2286 arba 6.2287
straipsn.
2. Pardavjas privalo nurodyti kiekvieno daikto ar vienos ries daikt pardavimo kain ir
to daikto tinkamo standartinio vieneto kain. Pardavimo kaina yra galutin daikto ar tam tikro
daikt kiekio kaina, skaitant visus mokesius. Standartinio vieneto kaina yra galutin daikto vieno
kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio metro arba vieno kubinio metro kaina,
skaitant visus mokesius.
3. Daikto pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali bti nenurodyta, kai daiktai:
1) pateikiami teikiant paslaugas;
2) parduodami aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai.
4. Daikto standartinio vieneto kaina gali bti nenurodoma:

78

1) daiktams, kuri kaina nepriklauso nuo j svorio ar trio;

2) jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;
3) kitiems daiktams ar daikt grupms, nurodytiems Preki enklinimo ir kain nurodymo
taisyklse. ias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija.
5. Daiktams, kurie nra i anksto supakuoti ir kuri kiekis nustatomas vartotojo
akivaizdoje, turi bti nurodyta tik daikto standartinio vieneto kaina.
6. Pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi bti aiki ir suprantama, lengvai
skaitoma ir lengvai atskiriama.
7. Bet kokiu bdu reklamuojant daikt, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi bti
nurodoma daikto standartinio vieneto kaina, iskyrus io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas iimtis.
8. Pirkjas turi teis iki sutarties sudarymo apirti daiktus ir pareikalauti, kad pardavjas
dalyvaujant pirkjui patikrint daiktus arba pademonstruot, kaip juos naudoti, jeigu tai yra
manoma atsivelgiant daikt pobd.
9. Jeigu pardavjas nesudar galimybs pirkjui nedelsiant daikt pardavimo vietoje gauti
io straipsnio 17 dalyse nurodyt informacij, pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo atlyginti
nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart, o kai sutartis sudaryta, per proting termin
vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain ir atlyginti kitus nuostolius.
10. Pardavjas, nesudars galimybs pirkjui gauti atitinkam informacij apie daiktus,
atsako u daikt trkumus, atsiradusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad
trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo atitinkamos informacijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.354 straipsnis Neteko galios nuo 2014-06-13.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.355 straipsnis. Daikt pardavimas su slyga, kad pirkjas juos priimt per tam
tikr termin
1. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyje gali bti numatyta slyga, kad pirkjas daiktus
priims per tam tikr sutartyje nustatyt termin, per kur pardavjas neturi teiss t pai daikt
parduoti kitam pirkjui.
2. Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkjas per nustatyt termin neatvyksta arba
neatlieka kit daikt primimui btin veiksm per sutartyje nustatyt termin, laikoma, kad
pirkjas atsisako sutart vykdyti.
3. Pardavjo papildomos ilaidos, susijusios su daikt perdavimu pirkjui per tam tikr
termin, skaitomos daikt kain, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita.
6.356 straipsnis. Daikt pardavimas pagal pavyzdius
1. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis gali bti sudaryta pagal pirkjui pardavjo
pasilytus daikt pavyzdius (preki apraym, preki katalogus, modelius ir t. t.).
2. Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daikt pavyzdius laikoma
sudaryta, kai pardavjas pristato daiktus sutartyje nurodyt viet, o jei pristatymo vieta sutartyje
nenurodyta, vartotojo gyvenamj viet.
3. Pirkjas iki daikt perdavimo turi teis atsisakyti sutarties pagal daikt pavyzdius.
Taiau iuo atveju pirkjas privalo atlyginti pardavjo turtas btinas ilaidas, susijusias su
sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.357 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.358 straipsnis. Daikt pardavimas naudojant automatus
1. Jeigu daiktai parduodami naudojant automatus, tai automat savininkas privalo
informuoti pirkj nurodydamas ant automato ar kitokiu bdu apie pardavj (pardavjo

79

pavadinim ir buvein), automato darbo reim, taip pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti pirkjas,
nordamas gauti daikt, ir j eilikum.
2. Sutartis iuo atveju pripastama sudaryta nuo to momento, kai pirkjas atlieka
veiksmus, btinus daiktui i automato gauti.
3. Jeigu pirkjui neperduodamas daiktas, u kur sumokta, tai pardavjas pirkjo
reikalavimu nedelsdamas privalo perduoti daikt arba grinti sumokt kain.
4. iame straipsnyje nurodytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai automatas skirtas
pinigams keisti, mokjimo enklams sigyti ar valiutai keisti, jeigu kas kita nenustatyta specialiose
taisyklse.
6.359 straipsnis. Daikt pardavimas su slyga juos pristatyti pirkjui
1. Jeigu vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatyta, kad daiktai turi bti pristatyti
pirkjui, pardavjas privalo pristatyti daiktus pirkjo nurodyt viet, o kai ji nenurodyta,
pirkjo gyvenamj viet.
2. Pardavjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkjui arba perleisdamas j
valdym jam ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo sutarties sudarymo, jeigu alys nesusitaria
kitaip.
3. Sutartis laikoma vykdyta nuo daikt teikimo pirkjui, o kai pirkjo nra, nuo j
teikimo asmeniui, kuris pateikia kvit ar kitok dokument, patvirtinant sutarties sudarym ar
teis priimti pristatomus daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
4. Jeigu pardavjas nevykd savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar io straipsnio
2 dalyje nustatyt termin, pirkjas pateikia reikalavim pristatyti daiktus per papildom proting
termin, atsivelgdamas aplinkybes. Jeigu pardavjas nepristato daikt per pirkjo nustatyt
papildom termin, pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart.
5. io straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pardavjas atsisak pristatyti daiktus arba jeigu
pristatymas per sutartyje nustatyt termin turi esmins reikms atsivelgiant visas su sutarties
sudarymu susijusias aplinkybes, arba jeigu prie sutarties sudarym pirkjas prane pardavjui,
kad daikt pristatymas per sutartyje nustatyt termin turi esmins reikms. iais atvejais
pardavjui nepristaius daikt per sutartyje ar io straipsnio 2 dalyje nustatyt termin, pirkjas
turi teis nedelsdamas vienaalikai nutraukti sutart.
6. Kai sutartis nutraukiama, pardavjas nedelsdamas turi grinti pirkjui visas jo
sumoktas sumas. Be to, pirkjas turi teis pasinaudoti kitais iame kodekse nustatytais paeist
teisi gynimo bdais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.3591 straipsnis. Rizikos perdavimas

Jeigu vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatytas daikt gabenimas ir pardavjas
isiunia daiktus pirkjui, daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui, kai jis ar
jo nurodytas asmuo, iskyrus vej, priima daiktus. Jeigu daiktai perduodami vejui, kur
pasirinko pirkjas, o pardavjas nesil tokio pristatymo, ioje dalyje numatyta rizika pereina
pirkjui, kai daiktai perduodami vejui.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.360 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.361 straipsnis. Nuomospardavimo sutartis
1. Sutartyje gali bti nurodyta, kad iki nuosavybs teiss daiktus perjimo pirkjui jis yra
perduot daikt nuomininkas (nuomospardavimo sutartis).
2. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas tampa daikt savininku, kai visikai u juos
sumoka.
6.362 straipsnis. Daikt keitimas ir grinimas

80

1. Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu
pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavjo
nurodytoje vietoje analogikais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo
daiktais. Jeigu keiiant daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti
pagal perskaiiuotas kainas.
2. Jeigu pardavjas neturi pakeitimui tinkam daikt, tai pirkjas turi teis per io
straipsnio 1 dalyje nustatyt termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain.
3. Pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami,
nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi
rodymus, patvirtinanius, kad jis daiktus pirko i to pardavjo.
4. Daikt keitimo ir grinimo tvarka, taip pat nekeiiam ir negrinam daikt sraas
nustatyti Mamenins prekybos taisyklse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.363 straipsnis. Daikto kokyb (atitiktis sutariai) ir pirkjo teiss, kai jam
parduotas netinkamos kokybs daiktas
1. Laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb (garantija pagal
statym).
2. Parduodamas daiktas turi bti tinkamos kokybs, t. y. daikto savybs turi atitikti
vartojimo pirkimopardavimo sutart. Pardavjas atsako pirkjui u bet koki daikto neatitikt
sutariai, esani daikto perdavimo metu.
3. Daikto savybs atitinka sutart, jeigu:
1) daiktas atitinka pardavjo pateikt apraym ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kur
pardavjas pateik kaip pavyzd ar model;
2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios ries daiktai paprastai naudojami;
3) daiktas tinka naudoti pagal konkrei paskirt, apie kuri pirkjas prane pardavjui
sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavjas sutiko;
4) daiktas atitinka kokybs rodiklius, kurie paprastai yra bdingi to paties pobdio
daiktams ir kuri pirkjas gali pagrstai tiktis pagal daikto pobd ir daikto gamintojo, jo atstovo
ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus, skaitant reklam ir daikt enklinim, dl daikto
konkrei savybi.
4. Pardavjo nepareigoja io straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti viei pareikimai, jeigu
jis rodo, kad:
1) apie atitinkam pareikim neinojo ir negaljo inoti;
2) pareikimas buvo itaisytas iki sutarties sudarymo momento;
3) sprendimui pirkti daikt pareikimas negaljo turti takos.
5. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie tai, kad
daiktas neatitinka sutarties, arba jeigu i neatitiktis atsirado dl pirkjo pateikt mediag,
laikoma, kad daiktas buvo tinkamos kokybs.
6. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje numatytas daikto instaliavimas, rengimas ar
montavimas ir daikt instaliavo, reng ar sumontavo pardavjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys,
bet koks dl netinkamo daikto instaliavimo, rengimo ar montavimo atsirads trkumas
prilyginamas daikto kokybs trkumui. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai daikt turi
instaliuoti, rengti ar montuoti pirkjas ir netinkamo instaliavimo, rengimo ar montavimo
prieastis yra instrukcijos trkumai.
7. Pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas, savo pasirinkimu turi
teis per io kodekso 6.338 straipsnyje nurodyt termin:
1) reikalauti i pardavjo nemokamai paalinti daikto trkumus (pataisyti daikt);
2) reikalauti i pardavjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos
kokybs daiktu;
3) reikalauti i pardavjo atitinkamai sumainti kain;
4) vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti sugrinti sumokt kain.
8. Pirkjas neturi teiss nutraukti sutarties, jeigu daikto trkumas yra maareikmis.
Pirkjui nutraukus sutart dl daikto netinkamos kokybs, pardavjas privalo grinti sumokt
kain. Netinkamos kokybs daikto grinimo ilaidos tenka pardavjui. Pardavjas, grindamas

81

pirkjui sumokt kain, neturi teiss i jos iskaiiuoti sum, kuria sumajo daikto vert dl jo
naudojimo ar daikto ivaizdos praradimo arba dl kitoki aplinkybi.
9. Visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks
pardavimo, atlyginim. Nuostoliais laikomos ir preks trkum paalinimo ilaidos, jeigu,
pardavjui per proting termin j nepaalinus, trkumus paalino pirkjas ar jo pasitelkti tretieji
asmenys.
10. Pardavjas atsako u daikto trkumus, kurie iaikja per dvejus metus nuo daikto
perdavimo, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. iame straipsnyje nustatytoms
pirkjo teisms taikomas dvej met iekinio senaties terminas.
11. Jeigu nerodoma kitaip, daikto trkumai, iaikj per 6 mnesius nuo daikto
perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, iskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto
ar jo trkumo pobdiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.364 straipsnis. Kain skirtumo atlyginimas

1. Jeigu pardavjas pakeiia netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu, tai jis
neturi teiss reikalauti i pirkjo atlyginti vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatytos
kainos ir daikto kainos, galiojusios jo pakeitimo ar teismo arba kitokios institucijos sprendimo,
pareigojanio pakeisti daikt, primimo momentu, skirtum.
2. Kai netinkamos kokybs daiktas keiiamas kitu analogiku, kuris skiriasi pagal
matmenis, model, r ar kitus poymius, pirkjas turi atlyginti sutartyje numatytos kainos ir
naujo daikto kainos, galiojusios keitimo momentu, skirtum. Jeigu pirkjas kain skirtumo
neatlygina, tai kain skirtumas nustatomas pagal teismo arba kitokios institucijos sprendimo
pakeisti prek primimo metu galiojusias kainas.
3. Kai pirkjas reikalauja atitinkamai sumainti netinkamos kokybs daikto kain,
atsivelgiama daikto kain io reikalavimo pareikimo momentu, o jeigu pardavjas pirkjo
reikalavimo netenkino, kain teismo arba kitokios institucijos sprendimo dl kainos
sumainimo primimo momentu.
4. Pirkjas, grindamas prastos kokybs daikt pardavjui, turi teis reikalauti atlyginti
nustatytos sutartyje kainos ir kainos, galiojanios jo reikalavimo patenkinimo momentu, o jeigu jo
reikalavimo pardavjas netenkina, teismo arba kitokios institucijos sprendimo primimo
momentu, skirtum.
6.365 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.366 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.367 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.368 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
6.369 straipsnis. Pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto,
perpardavimo arba keitimosi sutartys
1. Pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba
keitimosi sutari alys yra pardavjas asmuo, veikiantis su verslu ar profesija susijusiais

82

tikslais, ar bet kuris asmuo, veikiantis pardavjo vardu ar jo naudai, ir pirkjas fizinis asmuo,
kuris veikia su verslu ar profesija nesusijusiais tikslais.
2. Pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartis ilgesniam kaip vien met terminui
sudaryta sutartis, pagal kuri pirkjas u atlyg gyja teis naudotis nakvynei skirtomis
gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku daugiau negu vien apsilankym.
3. Ilgalaikio atostog produkto sutartis ilgesniam kaip vien met terminui sudaryta
sutartis, pagal kuri pirkjas u atlyg gyja teis gauti nuolaid ar turti kit palanki su
gyvenamosiomis patalpomis susijusi slyg atskirai ar kartu su kelione arba kitomis paslaugomis.
Mokjimai pagal ilgalaikio atostog produkto sutartis gali bti atliekami tik pagal mokjim
tvarkarat vienodos verts kasmetmis mokomis. Ne vliau kaip likus keturiolikai dien iki
kiekvienos mokos sumokjimo dienos pardavjas, naudodamas pirkjui prieinam patvarij
laikmen, pranea apie pirkjo pareig sumokti kasmet mok.
4. Perpardavimo sutartimi pardavjas u atlyg padeda pirkjui parduoti arba nusipirkti
pakaitinio naudojimosi patalpomis teis arba ilgalaik atostog produkt.
5. Sudars keitimosi sutart, pirkjas u atlyg prisijungia prie keitimosi sistemos, pagal
kuri gyja galimyb naudotis nakvynei skirtomis gyvenamosiomis patalpomis ar kitomis
paslaugomis ir mainais pats suteikia laikin galimyb kitiems asmenims naudotis pakaitinio
naudojimosi patalpomis sutartyje nustatytomis teismis.
6. Nustatant pakaitinio naudojimosi patalpomis arba ilgalaikio atostog produkto sutarties
galiojimo termin, atsivelgiama ir numanomas sutarties slygas dl jos galiojimo termino
atnaujinimo ar pratsimo.
7. Pakaitinio naudojimosi patalpomis teis arba ilgalaikis atostog produktas negali bti
silomi ar parduodami kaip investicins paslaugos.
8. Pardavjas per proting termin iki pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio
atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari sudarymo privalo pirkjui nemokamai
teikti pirkjui prieinamoje patvariojoje laikmenoje pateikt aiki ir tiksli Vyriausybs ar jos
galiotos institucijos nustatyt informacij apie sutari slygas. Pirkjui pateikiamos informacijos
formas tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
9. Pirkjui pateikiama io straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija yra sudedamoji
sutarties dalis ir negali bti keiiama, nebent alys aikiai susitart kitaip. Pardavjas vienaalikai
pakeisti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij turi teis tik tuo atveju, kai pakeitimai daromi
dl nuo pardavjo valios nepriklausani aplinkybi, kuri pardavjas negaljo numatyti ir kuri
pasekmi nebuvo galima ivengti net ir imantis vis rpestingumo priemoni. Be io straipsnio 8
dalyje nurodytos informacijos, sutartyje taip pat nurodoma kiekvienos alies tapatyb, gyvenamoji
vieta (buvein), sutarties sudarymo data ir vieta ir sutartis ali turi bti pasirayta. Visais atvejais
iki sutarties sudarymo sutarties slygos ir ioje dalyje nurodyti galimi j pakeitimai pirkjui turi
bti pateikiami jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje ir apie sutarties pakeitimus aikiai
nurodoma sutartyje. Pardavjas privalo sutarties sudarymo metu perduoti pirkjui vien sutarties
egzempliori.
10. Iki sutarties sudarymo pardavjas privalo aikiai informuoti pirkj apie teis
atsisakyti sutarties, io kodekso 6.370 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atsisakymo terminus ir
io kodekso 6.370 straipsnio 8 dalyje nustatyt draudim atlikti iankstinius mokjimus. Dl i
sutarties slyg pirkjas io straipsnio 8 dalyje nurodytoje formoje pasirao atskirai.
11. Kartu su sutartimi pirkjui turi bti pateikiama teiss akt nustatyta sutarties
atsisakymo forma, kuri tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
12. Pirkjui pateikiama io straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija ir sutartis parengiama
pirkjo pasirinkimu valstybs nars, kurioje pirkjas gyvena, arba valstybs nars, kurios pilietyb
turi pirkjas, valstybine kalba arba viena i keli valstybini kalb, jei ji yra ir Europos Sjungos
oficiali kalba. Jeigu pardavjas savo veikl vykdo Lietuvos Respublikoje, sutartis parengiama ir
lietuvi kalba. ioje dalyje vartojama svoka valstyb nar reikia Europos Sjungos valstyb
nar ar kit Europos ekonomins erdvs valstyb.
13. Bet kokioje reklamoje, kurioje siloma sigyti pakaitinio naudojimosi patalpomis teis
arba ilgalaik atostog produkt, sudaryti keitimosi arba perpardavimo sutart, turi bti nurodyta,
kur ir kaip pirkjas gali gauti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij apie sutarties slygas.
Taip pat bet kokiame pasilyme atvykti rengin, kuriame bus siloma sudaryti pakaitinio
naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartis, turi

83

bti aikiai nurodytas komercinis renginio tikslas ir pobdis. Tokio renginio metu pirkjui turi bti
sudarytos galimybs bet kada gauti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij apie sutari
slygas.
14. Jeigu pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo
arba keitimosi sutari dalykas yra nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikoje, arba
sutartis tiesiogiai nesusijusi su nekilnojamuoju daiktu, taiau pardavjas savo veikl vykdo
Lietuvos Respublikoje arba bet kokiomis priemonmis nukreipia i veikl Lietuvos Respublik,
is straipsnis ir io kodekso 6.370 straipsnis taikomi nepaisant to, kad sutariai taikytina usienio
valstybs teis.
15. Pirkjo atsisakymas teisi, kurios jam suteiktos pagal straipsn ir pagal io kodekso
6.370 straipsn, negalioja.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)

6.370 straipsnis. Pirkjo teis atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio

atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari
1. Pirkjas turi teis vienaalikai nenurodydamas prieasties atsisakyti pakaitinio
naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari, jam
prieinamoje patvariojoje laikmenoje apie tai pranedamas pardavjui per keturiolika dien nuo
atitinkamos sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties
gavimo dienos, jeigu i data yra vlesn. Atsisakydamas sutarties, pirkjas turi teis pasinaudoti
io kodekso 6.369 straipsnio 11 dalyje nurodyta forma. Kai keitimosi sutartis pirkjui siloma
kartu su pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartimi, abiem sutartims taikomas vienodas
keturiolikos dien sutarties atsisakymo terminas, skaiiuojamas nuo pakaitinio naudojimosi
patalpomis sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba ios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn.
2. Jeigu pirkjui nebuvo pateikta io kodekso 6.369 straipsnio 8 dalyje nurodyta
informacija apie sutarties slygas arba pateiktoje informacijoje nebuvo vis privalom duomen,
pirkjas turi teis vienaalikai atsisakyti sutarties per tris mnesius ir keturiolika dien nuo
sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu informacija apie
sutarties slygas, kurioje yra visi privalomi duomenys, teikiama per tris mnesius nuo sutarties,
skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo dienos, jeigu i
data yra vlesn, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, per
keturiolika dien nuo informacijos apie sutarties slygas teikimo dienos.
3. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjui nebuvo pateikiama teiss akt nustatyta sutarties
atsisakymo forma, pirkjas turi teis vienaalikai atsisakyti sutarties per vienus metus ir
keturiolika dien nuo sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios
sutarties gavimo dienos, jeigu i data yra vlesn, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu
sutarties atsisakymo forma, kurioje yra visi privalomi duomenys, teikiama per vienus metus nuo
sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties per keturiolika dien nuo
sutarties atsisakymo formos teikimo dienos.
4. Jeigu pirkjas pasinaudoja teise atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio
atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari, kai u suteikiamas teises visikai ar i
dalies sumokama vartojimo kreditu, kur pirkjui suteikia pardavjas arba treiasis asmuo pagal
pardavjo ir treiojo asmens sudaryt sutart, tai pirkjas turi teis nutraukti vartojimo kredito
sutart nepatirdamas joki ilaid.
5. Pasinaudojus teise atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis arba ilgalaikio atostog
produkto sutarties, pasibaigia ir visos papildomos keitimosi ar kitos sutartys, pagal kurias pirkjas
gauna paslaugas, susijusias su pakaitinio naudojimosi patalpomis ar ilgalaikio atostog produkto
sutartimi, kurias teikia pardavjas arba tretieji asmenys pagal susitarim su pardavju. Pirkjas
negali bti pareigotas padengti ilaidas dl ioje dalyje nurodyt papildom sutari pasibaigimo.
6. Pirkjui pasinaudojus iame straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties, ali pareigos
vykdyti sutart pasibaigia ir pirkjas neturi patirti joki ilaid ar sumokti u paslaugas,
kurios buvo suteiktos iki sutarties atsisakymo dienos.

84

7. Draudiama iame straipsnyje nustatyt pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti

papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti.
8. Iki laikotarpio, per kur pirkjas turi teis atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis,
ilgalaikio atostog produkto, keitimosi sutari, pabaigos arba iki perpardavimo sutarties
vykdymo arba jos pasibaigimo kitu bdu pardavjui ar treiajam asmeniui draudiama i pirkjo
priimti bet kok iankstin mokjim. Iankstiniu mokjimu laikomas pirkjo garantijos suteikimas,
pinig sumos banko sskaitoje rezervavimas, skolos pripainimas ir bet kokios pinig sumos
pardavjui ar treiajam asmeniui sumokjimas.
9. Jeigu sudaryta ilgalaikio atostog produkto sutartis, pirkjas po antros ar vlesns
mokos sumokjimo ir vliau turi teis nutraukti sutart, apie tai pranedamas pardavjui ne vliau
kaip per keturiolika dien nuo praneimo apie mokos sumokjim gavimo dienos, nemokdamas
baudos ir nepatirdamas kit papildom ilaid.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)

PENKTASIS SKIRSNIS
DIDMENINIO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI
6.371 straipsnis. Didmeninio pirkimopardavimo sutarties samprata
Pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba,
pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar sigytus daiktus
pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su
asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas
sipareigoja sumokti kain.
6.372 straipsnis. Daikt perdavimo terminai
1. Kai sudaryta ilgalaik daikt pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri daiktai
perduodami partijomis, ir sutartyje daikt perdavimo terminai nenumatyti, daikt partijos turi bti
perduodamos kas mnes lygiomis dalimis, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos
paproius ar prievols esm.
2. Jeigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin
(terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai sutartis
numato k kita.
6.373 straipsnis. Daikt pristatymas
1. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi
atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir preki gabenimo slygas pasirenka pardavjas,
jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius ir prievols esm.
2. Sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo ar kitoje
vietoje (sandlyje, geleinkelio stotyje ir t. t.).
6.374 straipsnis. Daikt primimas
1. Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per
sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting termin ir sutartyje numatyta
tvarka ir bdais patikrinti daikt kiek bei kokyb, ir nedelsdamas praneti pardavjui apie
nustatytus j defektus ir kiekio trkum.
2. Kai daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar
daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos
transporto ries taisykles.
6.375 straipsnis. Nepriimt daikt saugojimas
1. Pirkjas, atsisaks priimti jam pagal sutart perduotus daiktus, privalo juos saugoti
(atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakym praneti pardavjui.
2. ios straipsnio 1 dalyje nurodyt praneim gavs pardavjas per proting termin
daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkjui, k su jais daryti. Kai pardavjas to nepadaro, pirkjas
turi teis daiktus parduoti arba grinti pardavjui.

85

3. Pardavjas privalo atlyginti pirkjui btinas daikt saugojimo, pardavimo ar grinimo

ilaidas. Pirkjas, pardavs daiktus, atskaito btinas j pardavimo ir saugojimo ilaidas, o likusi
sum grina pardavjui.
4. Jeigu pirkjas atsisako priimti daiktus be statymuose ar sutartyje numatyto pagrindo, tai
pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas sumokt kain.
5. Jeigu daiktai yra greitai gendantys ir dl to nemanoma laikytis io straipsnio 2 dalyje
nustatyt taisykli, pirkjas gali juos parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo.
6.376 straipsnis. Daikt atsimimas
1. Jeigu pagal sutart daiktus turi atsiimti pirkjas pardavjo verslo ar kitoje vietoje, tai
atsiimdamas daiktus j perdavimo vietoje pirkjas privalo patikrinti j kiek ir kokyb, jeigu
sutartis nenumato ko kita.
2. Jeigu pirkjas per sutartyje nustatyt termin, o jei jis nenustatytas, per proting
termin po to, kai pardavjas prane, kad daiktus galima atsiimti, j neatsim, pardavjas turi
teis atsisakyti vykdyti sutart arba reikalauti sumokti kain ir atlyginti daikt saugojimo ilaidas.
3. Jeigu pirkjas privalo nurodyti, kokius daiktus jis perka, apibdindamas j dyd, form
ar kitais bdais, ir to per proting termin nepadaro, tai t gali padaryti pardavjas, atsivelgdamas
jam inomas pirkjo reikmes.
6.377 straipsnis. Tara ir pakuot
1. Jeigu ko kita nenumatyta sutartyje, pirkjas savo lomis turi grinti pardavjui
daugkartinio naudojimo tar ir pakuot, kuriose buvo perduodami daiktai.
2. Kita tara grinama tik sutartyje numatytais atvejais.
6.378 straipsnis. Netinkamos kokybs ar nekomplektik daikt pardavimas
Kai pardavjas perduoda netinkamos kokybs ar nekomplektikus daiktus, pirkjas turi
teis jam pareikti io kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus, iskyrus
atvejus, kai pardavjas, gavs pirkjo praneim, nedelsdamas pakeiia netinkamos kokybs
daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoja.
6.379 straipsnis. Vienaalis sutarties nutraukimas
1. Pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart, jeigu pardavjas j i esms paeid.
2. Pardavjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu:
1) perduoti daiktai yra netinkamos kokybs ir j trkum nemanoma per pirkjui
priimtin termin paalinti;
2) pardavjas daugiau kaip du kartus paeid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal
ilgalaik sutart turjo bti perduodami nustatytais terminais.
3. Pirkjas laikomas i esms paeidusiu sutart, o pardavjas gyja teis vienaalikai j
nutraukti, jeigu pirkjas:
1) daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u daiktus, kai jie perduodami nustatytais
terminais;
2) daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie perduodami nustatytais terminais.
ETASIS SKIRSNIS
VIEOJO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS
6.380 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutarties samprata
Pagal vieojo pirkimopardavimo sutart valstybs ar savivaldybs institucija arba
valstybs ar savivaldybs mon, staiga arba organizacija u valstybs, savivaldybs, Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus ar
moka u darbus ar paslaugas (skaitant nuom) valstybs arba savivaldybs ar j institucij,
moni, staig bei organizacij poreikiams tenkinti.
6.381 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutari sudarymo ypatumai
Vieojo pirkimopardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, iskyrus statym
nustatytas iimtis.

86

6.382 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutari reglamentavimas

Vieojo pirkimopardavimo sutartims io kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti
statymai nenustato ko kita.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ENERGIJOS PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS
6.383 straipsnis. Energijos pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirkimopardavimo sutart energijos tiekimo
mon sipareigoja patiekti abonentui per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos
ries energijos kiek, o abonentas sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis sutartyje
numatyto energijos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl
eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum.
2. Energijos pirkimopardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi
energij naudojanius renginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkanius vidaus tinklus,
kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkl, ir kai rengti energijos apskaitos prietaisai. Kai
tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms iankstinms energijos pirkimopardavimo
sutartims ios dalies reikalavimai netaikomi. Teiss akt nustatytais atvejais energijos pirkimo
pardavimo sutartis su abonentu gali bti sudaroma ir tuo atveju, kai nra tiesiogins i energijos
itekli apskaitos tarp energijos tiekjo ir abonento.
3. Energijos pirkimopardavimo sutartis yra vieoji sutartis (io kodekso 6.161 straipsnis).
4. Kai energijos pirkimopardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis
taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo
pardavimo sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.384 straipsnis. Energijos pirkimopardavimo sutarties sudarymas ir pratsimas

1. Jeigu pagal sutart abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij savo
buitinms reikmms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie
energijos tiekimo tinkl. i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta
ko kita.
2. Jeigu iki termino pabaigos n viena sutarties alis nepareikia apie sutarties nutraukim
ar pakeitim arba apie naujos sutarties sudarym, terminuota energijos pirkimopardavimo sutartis
laikoma pratsta tokiam pat terminui ir tomis pat slygomis.
3. Jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties alis pasilo
sudaryti nauj sutart, tai ali santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesns
sutarties slygos.
6.385 straipsnis. Energijos kiekis ir kainos (tarifai)
1. Energijos tiekimo mon privalo parduoti abonentui sutartyje numatyt energijos kiek
laikydamasi ali suderinto energijos tiekimo reimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis
nustatomas pagal apskaitos prietais rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bdu.
2. Sutartyje gali bti numatyta abonento teis keisti priimamos energijos kiek tuo atveju,
jeigu abonentas atlygint energijos tiekimo mons nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatyto
didesnio energijos kiekio tiekimo utikrinimu.
3. Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij savo buitinms
reikmms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.
4. Energijos kaina (tarifai) nustatoma statym nustatyta tvarka.
6.386 straipsnis. Energijos kokyb
1. Energijos kokyb turi atitikti sutarties bei kokybs standart, kit energijos kokyb
reglamentuojani normini dokument nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu energijos tiekimo mon paeidia energijos kokybs reikalavimus, tai abonentas
turi teis atsisakyti u toki energij mokti. Taiau energijos tiekimo mon iuo atveju turi teis

87

reikalauti, kad abonentas atlygint vert to, k abonentas be teisinio pagrindo sutaup naudodamas
energij.
3. Abonentas turi teis nuostoli, patirt dl netinkamos kokybs energijos tiekimo,
atlyginim.
6.387 straipsnis. Pirkjo pareigos, susijusios su rengini prieira
1. Abonentas privalo utikrinti tinkam jam priklausani energijos tiekimo tinkl, kitoki
rengini ir prietais bkl ir j eksploatavimo saugum, laikytis nustatyto energijos vartojimo
reimo, taip pat nedelsdamas praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, tiekiamos
energijos apskaitos prietais gedimus ar kitokius paeidimus naudojant energij.
2. Kai abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij buitinms reikmms,
energijos tiekimo tinkl, energijos vartojimo apskaitos prietais technin bkl ir saug naudojim
turi utikrinti energijos tiekimo mon, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita.
6.388 straipsnis. Energijos apmokjimas
1. Abonentas moka u faktikai sunaudot energijos kiek pagal energijos apskaitos
prietais rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
2. Atsiskaitymo tvark nustato ali susitarimas, jeigu teiss aktai nenumato ko kita.
6.389 straipsnis. Subabonentas
1. Abonentas, nevirydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo mons
sutikimo turi teis i jos priimt elektros energij perduoti kitam asmeniui (subabonentui).
2. ilumos energij, alt bei kart vanden, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui
(subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo mon sutinka.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo
pardavimo sutart energijos tiekimo monei lieka abonentas.
6.390 straipsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas
1. Abonentas, kai pagal energijos pirkimopardavimo sutart jis yra fizinis asmuo
vartotojas, naudojantis energij buitinms reikmms, turi teis nutraukti sutart vienaalikai apie
tai pranedamas energijos tiekimo monei, jeigu yra visikai sumokjs u sunaudot energij.
Daugiabuiame name gyvenantis vartotojas ia teis gali gyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks
sutarties nutraukimas nepadarys alos kit to namo but gyventojams.
2. Jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo mon turi teis vienaalikai
atsisakyti sutarties io kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko
kita.
3. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidiama tik sutarties ali
susitarimu, iskyrus atvejus, kai valstybins energetikos prieiros institucijos nustato tokius
abonento rengini trkumus, dl kuri gresia avarija ar kyla pavojus moni gyvybei ir saugumui.
Apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim energijos tiekimo mon privalo i
anksto praneti abonentui.
4. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo
iankstinio spjimo leidiama tik tais atvejais, kai tai btina siekiant ivengti avarijos ar likviduoti
energijos tiekimo tinkl avarij. Taiau ir iais atvejais abonentui privalo bti nedelsiant praneta
apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim.
5. Draudiama nutraukti elektros ir ilumos energijos, vandens ir duj tiekim
daugiabuiams gyvenamiesiems namams dl namo atskir but savinink (nuominink) skol u
sunaudot energij, vanden ar dujas.
6.391 straipsnis. Taikymo ribos
io skirsnio normos taikomos aprpinant elektros, ilumos energija, dujomis, naftos ir
naftos produktais, vandeniu ir kit ri energija per j tiekimo tinklus, jeigu statymai nenustato
ko kita arba kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prievols esm.
ATUNTASIS SKIRSNIS
NEKILNOJAMOJO DAIKTO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS

88

6.392 straipsnis. Taikymo ribos

1. io skirsnio normos taikomos ems, pastat, gyvenamj nam, but ir kitoki
nekilnojamj daikt pirkimuipardavimui.
2. io skirsnio normos taikomos moni pirkimuipardavimui tiek, kiek io skyriaus
devintojo skirsnio normos (6.4026.410 straipsniai) nenustato ko kita.
6.393 straipsnis. Sutarties forma
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos, iskyrus
bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis.
2. Formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani.
3. Prie treiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis gali bti
panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka
registruota vieame registre.
4. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo. is
faktas turi bti formintas io kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena alis vengia
registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, tai kitos alies praymu teismas gali priimti
sprendim dl sutarties registravimo. iuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo
pagrindu. alis, nepagrstai vengusi registruoti nuosavybs teiss perjim, turi atlyginti kitai
aliai dl to patirtus nuostolius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2001, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)

6.394 straipsnis.Teiss ems sklyp

1. Pagal pastato, renginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart
pirkjui kartu su nuosavybs teise t daikt pardavjas perduoda ir io straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytos teises t ems sklypo dal, kuri tas daiktas uima ir kuri btina jam naudoti pagal
paskirt.
2. Jeigu pardavjas yra ems sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas,
savininkas, tai pirkjui perduodama nuosavybs teis t ems sklyp arba ems nuomos ar
ustatymo teis, atsivelgiant tai, k numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss
ems sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nra ems sklypo, kuriame tas daiktas yra,
savininkas, tai nekilnojamj daikt jis gali parduoti be ems sklypo savininko sutikimo tik tuo
atveju, jeigu tai neprietarauja statym ir (ar) sutarties nustatytoms to ems sklypo naudojimo
slygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkjas gyja teis naudotis atitinkama
ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavjas.
6.395 straipsnis. Teiss nekilnojamj daikt parduodant ems sklyp
1. Parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini, rengini, sodini ar kitoki
objekt, sutartyje turi bti aptartas nuosavybs teiss juos perjimo klausimas. Jeigu is
klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybs teis parduotame ems sklype esanius
pastatus, statinius, renginius, sodinius ir kitokius objektus perjo ems sklypo pirkjui.
2. Jeigu ems sklypas, kuriame yra pardavjui nuosavybs teise priklausani pastat ar
kitoki nekilnojamj daikt, parduodamas neperduodant pirkjui nuosavybs teiss tuos
nekilnojamuosius daiktus, tai pardavjui paliekama teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri
uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui ustatymo ar kitokia pirkimo
pardavimo sutartyje numatyta teise ir slygomis.
3. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypo dalimi ir jos
slygos neaptartos, tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima
nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt.
6.396 straipsnis. Sutarties dalykas
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti duomenys
apie nekilnojamj daikt, kur pardavjas privalo pagal sutart perduoti pirkjui, taip pat nurodyta

89

to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame
nekilnojamajame daikte.
2. Jeigu sutartyje io straipsnio 1 dalyje nurodyt duomen nra, tai sutartis negali bti
notaro tvirtinama, o patvirtinta negalioja.
6.397 straipsnis. Kaina
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo
nekilnojamojo daikto kaina. io kodekso 6.313 straipsnio 26 dalyse nustatytos taisykls
nekilnojamojojo daikto pirkimopardavimo sutartims netaikomos. Jeigu kaina sutartyje
nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta.
2. Kai parduodamas ems sklypas, jo kain eina ir jame esani pastat, statini,
rengini, sodini ir kitoki objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje nurodyta tik daikto ploto ar
kitokio jo dydio vieneto kaina, tai viso daikto kaina nustatoma pagal faktik pirkjui
perduodamo nekilnojamojo daikto dyd.
6.398 straipsnis. Daikto perdavimas
1. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo primimas turi bti formintas pardavjo ir
pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pardavjo prievol perduoti nekilnojamj
daikt laikoma vykdyta nuo daikto perdavimo pirkjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavim
pasiraymo.
3. Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument,
laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt.
4. Aplinkyb, kad pirkjas prim pirkimopardavimo sutarties slyg neatitinkant
nekilnojamj daikt, nra pagrindas atleisti pardavj nuo atsakomybs u netinkam sutarties
vykdym net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo
dokumente.
6.399 straipsnis. Netinkamos kokybs daikto perdavimas
Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart pardavjas perduoda pirkjui
netinkamos kokybs daikt, taikomos io kodekso 6.334 straipsnio taisykls, iskyrus pirkjo teis
reikalauti netinkamos kokybs daikt pakeisti tinkamu.
6.400 straipsnis. Gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutari slygos ir
turinys
Be io kodekso 6.396 ir 6.397 straipsniuose numatyt slyg, esmin gyvenamojo namo,
buto ar j dalies pirkimopardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name ar bute gyvena
asmenys, kurie pagal statymus ar sutartis isaugo teis naudotis gyvenamja patalpa ir pasikeitus
jos savininkui, yra i asmen ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis parduodama gyvenamja
patalpa turinys.
6.401 straipsnis. Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutartis
1. Pirkjas fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo ar
buto pirkimopardavimo sutart, pagal kuri pardavjas juridinis asmuo sipareigoja pats ar
pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam ar but ir
po to sudaryti su pirkju gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutart, o pirkjas
sipareigoja pastatyt gyvenamj nam ar but nupirkti u preliminariojoje sutartyje nurodyt
kain.
2. Preliminariojoje sutartyje privalo bti nurodyta:
1) pirkjo teis per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios
sutarties;
2) bsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo slygos;
3) sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas;
4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai;
5) teiss gyvenamj nam ar but suvarymai (tiek esantys, tiek bsimi);

90

6) rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb ir jos prieir atliksiantys asmenys;

7) ems sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio
gyvenamj nam ar but pirkjo teiss ems sklyp.
3. Kai preliminariojoje sutartyje numatyta pardavjo teis reikalauti i pirkjo atlyginti
nuostolius, kuri pardavjas patirt, jeigu pirkjas gyvendint io straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodyt teis, atlygintin nuostoli dydis negali viryti 1/5 procento pirkimopardavimo sutartyje
nurodytos nekilnojamojo daikto kainos.
4. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo
smata ir kiti dokumentai.
5. Preliminariojoje sutartyje gali bti numatyta, kad pirkjas finansuoja gyvenamojo namo
ar buto statyb sutartyje numatytomis slygomis, o pardavjas atlieka usakovo funkcijas. iuo
atveju visik nuosavybs teis gyvenamj nam ar but pirkjas gyja nuo visos
preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokjimo.
6. Viena preliminariosios sutarties alis gali keisti nepastatyt gyvenamj nam ar but
tik tuo atveju, kai kita alis ratu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita.
DEVINTASIS SKIRSNIS
MONS PIRKIMASPARDAVIMAS
6.402 straipsnis. mons pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pagal mons pirkimopardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti pirkjui
nuosavybs teise vis mon kaip turtin kompleks ar jos esmin dal, iskyrus teises ir pareigas,
kuri pardavjas neturi teiss perduoti kitiems asmenims, o pirkjas sipareigoja tai priimti ir
sumokti kain.
2. Teis firmos vard, preki ar paslaug enkl ar kitus pardavj ar jo prekes ar
teikiamas paslaugas identifikuojanius ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal
licencin sutart, pereina pirkjui, jeigu ko kita nenumato sutartis.
3. Pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas), perduodamos pirkjui tik
tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose ar leidime (licencijoje).
Perdavimas kartu su mone pirkjui prievoli, kuri is negali vykdyti dl to, kad neturi leidimo
(licencijos) tokioms prievolms vykdyti, neatleidia pardavjo nuo atsakomybs kreditoriams u
toki prievoli nevykdym. iais atvejais u prievoli nevykdym mons kreditoriams
pardavjas ir pirkjas atsako solidariai.
6.403 straipsnis. Sutarties forma
1. mons pirkimopardavimo sutartis turi bti vienas raytins formos abiej sutarties
ali pasiraytas dokumentas, patvirtintas notaro ir turintis btinus io kodekso 6.404 straipsnyje
nurodytus priedus.
2. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani.
3. Prie treiuosius asmenis mons pirkimopardavimo sutartis gali bti panaudota tik tuo
atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre ir padaryti atitinkami
pakeitimai juridini asmen registre.
6.404 straipsnis. Sutarties turinys ir jos priedai
1. Sutartyje turi bti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat
asmuo, kuriam bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais (io kodekso 6.405
straipsnis).
2. Iki sutarties pasiraymo ir tokiu bdu, kad bt galima vykdyti io kodekso 6.405
straipsnio 1 dalyje nurodyt pareig, turi bti parengti ir ali suderinti bei pasirayti ie sutarties
priedai:
1) mons turto inventorizavimo aktas;
2) mons balansas;
3) nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kain;
4) mons skol (prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminas,
prievoli utikrinimo ris, kreditoriai ir j adresai.

91

3. io straipsnio 2 dalyje numatytuose dokumentuose nurodytas turtas, teiss ir pareigos

perduodamos pirkjui, iskyrus sutartyje ir io kodekso 6.402 straipsnyje numatytas iimtis.
6.405 straipsnis. mons kreditori teisi apsauga
1. Pirkjas ne maiau kaip prie dvideimt dien iki sutarties sudarymo privalo ratu
praneti visiems mons skol (prievoli) srae nurodytiems mons kreditoriams apie numatyt
mons pardavim. Jeigu pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjo kreditoriai turi teis savo
reikalavimus pareikti tiesiogiai pirkjui. Apie mons pardavim jos kreditoriams nereikia
praneti tik tuo atveju, jeigu mons kaina mokama pinigais ir ios pinig sumos pakanka visikai
atsiskaityti su visais mons kreditoriais.
2. mons kreditorius, gavs io straipsnio 1 dalyje nurodyt praneim, per dvideimt
dien nuo jo gavimo privalo ratu praneti pirkjui apie savo reikalavimo dal ir pobd.
3. Pirkjas sutartyje numatytos kainos dal sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam
pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, o likusi sum pardavjui. Asmeniu, kuriam
pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, alys gali pasirinkti tik bank, kit kredito staig
arba draudimo mon.
4. Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, per dvideimt dien nuo
kainos sumokjimo parengia ir isiunia mons kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos
mons skoloms padengti akt.
5. Jeigu kreditoriai kainos paskirstymo akto neginija, jiems imokama kainos dalis,
proporcinga j reikalavim dydiui.
6. Jeigu per dvideimt dien nuo kainos paskirstymo akto gavimo mons kreditorius
(kreditoriai) pareikia prietaravimus dl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokta
kaina, turi kreiptis teism, kad is nustatyt kreditori reikalavim tenkinimo eil ir tvark.
7. iame straipsnyje nustatytos tvarkos pirkjui nereikia laikytis, jeigu jis visiems mons
kreditoriams pateikia priimtin reikalavim vykdymo utikrinim. Jeigu pirkjas tinkamai vykd
iame straipsnyje nustatytas savo pareigas, tai mons kreditoriai netenka teiss reikti jam ar
parduotos mons turtui joki reikalavim, taiau isaugo teis reikalauti i pardavjo.
6.406 straipsnis. mons kreditori teisi paeidimo teisins pasekms
1. Jeigu pirkjas netinkamai vykd io kodekso 6.405 straipsnyje nustatytas pareigas, tai
mons pardavimo faktas negali bti panaudotas prie mons kreditorius, kuri reikalavimo teis
atsirado iki mons pirkimopardavimo sutarties sudarymo, iskyrus atvejus, kai pirkjas
patenkina kreditori reikalavimus sumokdamas nusipirktos mons turto vert.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti kreditori reikalavimai gali bti tenkinami, jeigu jie
buvo pareikti per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jie suinojo arba turjo suinoti apie
mons pardavim, ir jeigu po mons pardavimo neprajo daugiau kaip treji metai.
3. mons pirkjas ir pardavjas solidariai atsako u asmens, kuriam buvo sumokta kaina
ir kuris turjo atsiskaityti su kreditoriais, veiksmus, taiau pirkjo atsakomyb yra ne didesn u jo
nusipirktos mons turto vert.
4. mons kreditoriai, kuri reikalavimai buvo utikrinti keitimu (hipoteka) ir kurie
nedalyvavo paskirstant kain arba j reikalavimai nebuvo visikai patenkinti, savo teises isaugo
visais atvejais.
6.407 straipsnis. mons perdavimas
1. Pardavjas perduoda mon pirkjui pagal perdavimoprimimo akt. Akte turi bti
nurodyti duomenys apie mon ir jos turt, turto bkl, ali sipareigojimai mons kreditoriams ir
j vykdymas.
2. mon paruoti perdavimui, parengti perdavimoprimimo akt privalo pardavjas savo
lomis, jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. mon pripastama perduota pirkjui nuo to momento, kai jos perdavimoprimimo
akt pasirao abi alys.
4. Atsitiktinio mons turto uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo mons
perdavimoprimimo akto pasiraymo.
5. Jeigu sutartis numato, kad nuosavybs teis mon ilieka pardavjui tol, kol pirkjas
sumoka vis kain, arba iki kitoki aplinkybi vykdymo, tai pirkjas, kol jam pereis nuosavybs

92

teis mon, turi teis naudotis mons turtu ir j einaniomis teismis tiek ir tokiu bdu, kiek
tai reikalinga dl to, kam mon sigyta.
6.408 straipsnis. mons su trkumais perdavimo teisins pasekms
1. Kai pirkjui perduota mon, kuri neatitinka sutartyje aptart kokybs ir kitoki
reikalavim, pirkjas gali gyvendinti io kodekso 6.3216.323, 6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose
numatytas teises, jeigu io straipsnio 24 dalys arba sutartis nenustato ko kita.
2. Kai mon perduota ir priimta pagal perdavimoprimimo akt, kuriame nurodyti
mons ar jos turto trkumai, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu pagal sutart
kitoki reikalavim tokiu atveju jis neturi teiss pareikti.
3. Pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu jam buvo perduotos sutartyje ar jos
perdavimoprimimo akte nenurodytos pardavjo skolos (prievols), iskyrus atvejus, kai
pardavjas rodo, kad pirkjas apie tas skolas (prievoles) inojo ar turjo inoti sutarties sudarymo
ir mons perdavimo metu.
4. Jeigu pardavjas gauna pirkjo praneim apie tai, kad yra nustatyta perduoto turto
trkum ar tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nra, tai pardavjas turi teis nedelsdamas
pakeisti netinkamos kokybs turt tinkamu arba pasilyti pirkjui trkstam turt.
5. Jeigu dl mons trkum, u kuriuos atsako pardavjas, mons nemanoma panaudoti
sutartyje nurodytam tikslui ir j nemanoma paalinti arba pardavjas j nepaalino per nustatytus
terminus, tai pirkjas turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutart ir atlyginti
nuostolius.
6.409 straipsnis. Sandori negaliojimo ir sutarties nutraukimo ar pakeitimo teisini
pasekmi atsiradimas
mons pirkimopardavimo sutariai iame kodekse numatytos sandori negaliojimo,
sutarties pakeitimo ar nutraukimo teisins pasekms atsiranda tik tuo atveju, jeigu tai i esms
nepaeidia pardavjo ir pirkjo kreditori teisi ir statym saugom interes bei neprietarauja
vieajai tvarkai.
6.410 straipsnis. Atvejai, kuriais io skirsnio normos netaikomos
io skirsnio normos, reglamentuojanios mons pirkimpardavim, netaikomos tais
atvejais, kai parduodamas keistas mons turtas, taip pat kai mons turt parduoda jos
administratorius ar teismo antstolis.
DEIMTASIS SKIRSNIS
DAIKT PIRKIMASPARDAVIMAS ISIMOKTINAI
6.411 straipsnis. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis
1. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai (kreditan) sutart pardavjui ilieka
nuosavybs teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos
kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Aplinkyb, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavybs teis ilieka pardavjui,
kai daiktai sigyti teikti paslaugoms arba mons verslui, galima panaudoti prie treiuosius
asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimopardavimo sutartis buvo registruota statym nustatyta
tvarka vieame registre.
6.412 straipsnis. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
Pirkjui perduot daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pirkjui, iskyrus
vartojimo sutartis, taip pat kai daikto pirkimopardavimo isimoktinai sutartis numato k kita.
6.413 straipsnis. Sutarties forma ir turinys
1. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis turi bti raytin.
2. Sutartyje privalo bti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok
mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka.
6.414 straipsnis. Kaina ir atsiskaitymo tvarka

93

1. Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant j isimoktinai nustatoma ali

susitarimu. Jeigu alys sutartyje nenustat kitaip, tai vlesnis isimoktinai parduot daikt kainos
pasikeitimas neturi takos ali tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt
periodini mok mokjimo termin, o nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, pardavjas turi
teis pareikalauti sumokti vis kain i karto arba atsiimti parduot daikt. Jeigu sutartyje
nenumatyta kas kita, i atsimusio daikt pardavjo pirkjas turi teis reikalauti grinti savo
mokas. Kai pirkjas yra sumokjs daugiau kaip pus daikt kainos, pardavjas neturi teiss
reikalauti grinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. I grintin mok atskaitomos
sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos.
2. Kai nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai
daiktai perduodami pirkjui, iki visiko sumokjimo laikoma, kad ie daiktai keisti pardavjui
utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart (priverstinis keitimas (hipoteka), jeigu sutartis
nenumato ko kita.
3. Kai pirkjas be pardavjo sutikimo perleidia jam perduotus daiktus kitam asmeniui
arba daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami, pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas
likusi kainos dal sumokt nedelsdamas.
4. Kai daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis buvo registruota, atsims daiktus
pardavjas privalo per dvideimt dien, o tuo atveju, kai sutarties dalykas yra nekilnojamasis
daiktas, per eiasdeimt dien statym nustatyta tvarka sutarties registravim panaikinti.
6.415 straipsnis. Palkanos
Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga
mokti palkanas, jeigu pirkjas praleidia periodini mok mokjimo termin. iuo atveju
palkanos skaiiuojamos nuo termino pabaigos dienos iki mok sumokjimo.
6.416 straipsnis. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai ypatumai, kai pirkjas yra
vartotojas
Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutariai, kuri yra vartojimo sutartis, taikomos
io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMASPARDAVIMAS SU ATPIRKIMO TEISE
6.417 straipsnis. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis
1. Pagal pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutart pardavjas sipareigoja parduoti
daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti,
naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis.
2. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami
paslaugoms teikti arba mons verslui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju,
jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre.
3. Pardavjas atpirkimo teis turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato
ilgesn ios teiss termin, jis sutrumpinamas iki penkeri met.
6.418 straipsnis. Atpirkimo teiss gyvendinimas
1. Pardavjas, nordamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai praneti pirkjui arba
bet kuriam kitam asmeniui, i kurio jis ada atpirkti. Toks praneimas turi bti vieai paskelbtas ne
vliau kaip prie dvideimt dien iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos, jei daiktas yra
kilnojamasis, ir ne vliau kaip prie eiasdeimt dien, jei daiktas nekilnojamasis. Jeigu sutartis
buvo registruota, apie pageidavim pasinaudoti atpirkimo teise turi bti praneta ir vieo registro
tvarkytojui.
2. Pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, daikt atsiima be joki teiss t daikt
suvarym ir apribojim ar papildom mok ir atlyginimo pirkjui, jeigu praneimas apie
ketinim pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas io straipsnio nustatyta tvarka.

94

3. Jeigu pirkjas, sigijs neatskiriam turto dal, kuriai gali bti taikoma atpirkimo teis,
sigyja likusi neatskiriam turto dal, tai jis gali pareikalauti, kad pardavjas, gyvendindamas
atpirkimo teis, nupirkt ir pirkjo sigyt likus turt.
4. Jeigu daikt pardav keli pardavjai bendrai pagal vien sutart ir jie nori atpirkti t
daikt arba atpirkimo teis nori gyvendinti keli pardavjo pdiniai, tai pirkjas turi teis
reikalauti, kad vienas pardavjas ar pdinis nupirkt ne tik savo dal, bet ir vis daikt.
5. Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teis yra paskolos utikrinimas, pardavjas
laikomas skolininku (paskolos gavju), o pirkjas kreditoriumi, turiniu keitimo teis.
6. Vertybini popieri pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutarties ypatumus nustato
atskiri statymai.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
DAIKT PARDAVIMAS AUKCIONO BDU
6.419 straipsnis. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu
1. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu reikia, kad daiktai silomi pirkti keliems
asmenims per tarpinink aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju aukciono
dalyviu, kuris pasilo didiausi kain u parduodam daikt.
2. Vieasis aukcionas yra pardavimo bdas, kai daiktai ar paslaugos silomi pirkti keliems
asmenims, kurie asmenikai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimyb jame
asmenikai dalyvauti ir kurie vieai varosi per aukciono vedj, o sutartis dl daikt ar paslaug
pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasilo didiausi kain.
3. Aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis. Varytyni, kaip priverstinio
aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas.
4. Valstybei ir savivaldybms nuosavybs teise priklausani daikt pirkimuipardavimui
aukciono bdu io skirsnio taisykls taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita.
5. Kai, vykus aukcionui, sutart sudaro verslininkas ir vartotojas, iai sutariai taikomos
vartojimo sutartis reglamentuojanios normos, jeigu kiti statymai nenustato ko kita. Sudarant
sutart vieojo aukciono bdu, io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta
informacija gali bti pateikiama apie aukciono vedj.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.420 straipsnis. Kaina ir aukciono slygos

1. Pardavjas gali nustatyti pradin parduodamo daikto kain arba bet kokias kitas
aukciono slygas. Taiau nepaskelbtos aukciono slygos negali bti panaudotos prie aukciono
dalyvius, iskyrus atvejus, kai aukciono vedjas ias slygas paskelb aukciono dalyviams prie
gaudamas pasilym.
2. Pardavjas turi teis neatskleisti savo asmens, taiau jeigu jo asmuo neatskleidiamas
aukciono laimtojui, tai u visas pardavjo prievoles laimtojui atsako aukciono vedjas.
3. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilym.
6.421 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas
1. Pirkimopardavimo aukciono bdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedjas tai
paskelbia plaktuko diu arba kitokiu prastu veiksmu. Jeigu tuo pat metu, kai aukciono vedjas
plaktuko diu skelbia, kad aukcionas dl to daikto baigtas, pateikiamas naujas pasilymas, tai
aukciono vedjas turi teis savo nuoira pratsti aukcion arba daikt pripainti parduotu u
paskutin prie plaktuko d pasilyt kain.
2. raas aukciono vedjo registre apie pasilym ir laimtojo pavard (pavadinimas) yra
sutarties sudarymo rodymas. Jeigu toks raas nebuvo padarytas, sutarties sudarymo fakt galima
rodinti remiantis liudytoj parodymais.
3. Jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per deimt dien nuo pardavimo
pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart.
4. Jeigu aukcione parduodama mon, tai btina laikytis ir io kodekso 6.4036.407
straipsniuose numatyt reikalavim.

95

6.422 straipsnis. Kainos sumokjimas

1. Kain pirkjas privalo sumokti aukciono slygose nustatyta tvarka ir terminais.
2. Jeigu pirkjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedjas turi teis
gyvendinti visas pardavjo teises. Be to, aukciono vedjas turi papildom teis paskelbti, kad
rengia nauj aukcion tai prekei parduoti, per proting termin pranes pirkjui. iuo atveju
nesiningas pirkjas neturi teiss dalyvauti naujame aukcione. Nesiningas pirkjas tokiais
atvejais privalo atlyginti aukciono vedjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo ilaidas, taip
pat sumokti kain skirtum, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas u maesn kain
negu ta, kurios nesumokjo nesiningas pirkjas.
6.423 straipsnis. Daikto atsimimas i aukciono
Jeigu aukciono vedjas papra teikti pasilymus, daiktas, dl kurio skelbiamas aukcionas,
negali bti atsiimtas, iskyrus atvejus, kai per proting laiko tarp negauta jokio pasilymo.
Daikt, dl kurio paskelbtas aukcionas, galima i aukciono atsiimti bet kada, jeigu skelbiamas
specialus aukcionas.
6.424 straipsnis. Pirkjo teisi apsauga
Kai daiktas, kur pirkjas sigijo aukciono bdu, yra aretuojamas pagal pardavjo
kreditori reikalavim, pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavjas jam
grint sumokt kain bei atlygint nuostolius, jeigu pirkjas apie kreditori pretenzijas dl turto
neinojo ir negaljo inoti.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TEISI PIRKIMASPARDAVIMAS
6.425 straipsnis. Teisi pirkimopardavimo sutartis
Teisi pirkimopardavimo sutariai taikomos io skyriaus nuostatos tiek, kiek tai
neprietarauja t teisi prigimiai ir esmei.
6.426 straipsnis. Paveldjimo teisi pardavimas
1. Prims palikim asmuo, parduodamas paveldjimo teises, kai nedetalizuojamas
palikim sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkjui tik savo, kaip pdinio, teisin status.
2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, taip pat
visas reikalavimo teises ir u parduotus daiktus, sudariusius palikimo dal, gaut kain.
3. Pirkjas privalo atlyginti pardavjui palikimo primimo ilaidas ir sumokti sumas,
kurias priklauso mokti i palikimo pardavjui.
4. Pirkjas turi atlyginti pardavjui io turtas ilaidas, susijusias su palikjo skol
grinimu.
5. Pirkjas privalo apmokti palikjo skolas, u kurias atsako pardavjas.
6.427 straipsnis. Ginijam teisi pardavimas
1. Teis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo, pareikdamas iekin, arba yra reali
tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas.
2. Ginijam teisi, kurios yra gino objektas, neturi teiss pirkti advokatai, teisjai,
notarai, teismo antstoliai, j eimos nariai ir artimieji giminaiiai. i asmen sudarytos ginijam
teisi pirkimopardavimo sutartys negalioja.
3. Jeigu ginijamos teiss parduotos, asmuo, i kurio ios teiss ireikalaujamos, visikai
atleidiamas nuo prievols po to, kai sumoka pirkjui pirkimopardavimo sutarties kain,
pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidas ir palkanas, skaiiuojamas nuo kainos. i
ipirkimo teis negali bti gyvendinama, jeigu teiss parduotos kreditoriui kaip skolos grinimas
arba vienam i parduotos teiss pdini ar bendraturi. Ipirkimo teis taip pat negali bti
gyvendinama, jeigu teismas prim sprendim, pripastant parduot teis.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
KITOKI PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI

96

6.428 straipsnis. Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutartys

Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutari sudarymo ypatumus nustato
atskiri statymai.
6.429 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties sudarymas konkurso bdu
1. Pirkimopardavimo sutart sudaro konkurso bdu pardavjas su pirkju, kur konkurso
komisija nustato pagal konkurso slygas.
2. Pirkimopardavimo sutarties sudarym konkurso bdu reglamentuoja is kodeksas ir
konkurso taisykls. Jas tvirtina konkurso organizatorius ar kitas jo galiotas asmuo.
6.430 straipsnis. Pirkimopardavimo sutari sudarymas biroje
1. Pirkimopardavimo sutari sudarym preki ar vertybini popieri biroje
reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos birose taisykls.
2. iame skyriuje numatytos bendrosios pirkimopardavimo sutari sudarymo taisykls
biroje sudaromoms pirkimopardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja bir
veikl reglamentuojantiems statymams ar sutarties esmei.
6.431 straipsnis. Pirkimopardavimo sutartis su ilyga dl nuosavybs teiss
1. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss nuosavybs teis
parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo sutartyje nurodyt slyg.
2. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss pirkjas neturi
disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg.
Kodeksas papildomas 6.4311 straipsniu nuo 2015-11-01:

6.4311 straipsnis. Motorins transporto priemons pirkimopardavimo sutartis

Motorins transporto priemons pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti
duomenys apie motorin transporto priemon, kuri pardavjas privalo pagal sutart perduoti
pirkjui. Pardavjas pirkimopardavimo sutartyje privalo pirkjui nurodyti (deklaruoti) ridos
duomenis, taip pat visus eismo ar kitus vykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo motorin
transporto priemon. Privalom pirkimopardavimo sutartyje nurodyti duomen apie motorin
transporto priemon ir jos trkumus sra tvirtina Vyriausyb arba jos galiota institucija.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-1851, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10597

XXIV SKYRIUS
MAINAI
6.432 straipsnis. Main sutarties samprata
1. Pagal main sutart viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien
daikt mainais u kit daikt.
2. Main sutariai taikomos pirkimopardavimo sutartis reglamentuojanios normos (ios
knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprietarauja io skyriaus normoms ir main esmei. Main
sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos
preks pirkju.
6.433 straipsnis. Kaina ir sutarties sudarymo ilaidos
1. Jeigu ko kita nenumato main sutartis, preziumuojama, kad daikt kaina yra vienoda ir
jais keiiamasi be joki priemok, o daikt perdavimo ir primimo ilaidas turi apmokti ta alis,
kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus.
2. Kai sutartyje numatyta, kad mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo
perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai
mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.434 straipsnis. Prievols perduoti daiktus vykdymas
Abi alys savo prievol perduoti daiktus turi vykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko
kita.

97

6.435 straipsnis. Mainais sigyt daikt pamimo teisins pasekms

1. Jeigu i alies, sigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treiojo asmens
reikalavim, tai i alis turi teis reikalauti i kitos alies arba atlyginti nuostolius, arba grinti jai
perduotus daiktus.
2. Daiktus primusi main alis, suinojusi, kad daiktus perdavusi alis nebuvo j
savininkas, turi teis tuos daiktus grinti juos perdavusiai aliai. iuo atveju i daiktus grinusios
alies kita (nesininga) alis negali reikalauti perduoti pagal main sutart jai priklausiusius
daiktus.
XXV SKYRIUS
SKOLOS PADENGIMAS IR TURTO PERLEIDIMAS U RENT
6.436 straipsnis. Skolos padengimo sutarties samprata
1. Pagal skolos padengimo sutart skolininkas perduoda savo turt, kuris kreditoriui
nekeistas, kreditoriui nuosavybs teise kaip umokest u savo pinigin ar kit turtin skol.
2. Skolos padengimo sutariai taikomos pirkimopardavimo sutari taisykls. Asmeniui,
perduodaniam turt (skolininkui) pagal skolos padengimo sutart, tenka visos pardavjo pareigos.
3. Skolos padengimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas
kreditoriui.
6.437 straipsnis. Draudimas i anksto susitarti dl skolos padengimo
alims draudiama i anksto numatyti sutartyje slyg, pagal kuri kreditoriui suteikiama
neataukiama teis tapti skolininko turto savininku ar teis iuo turtu disponuoti, jeigu skolininkas
nevykdo savo prievols. Tokios sutarties slygos negalioja.
6.438 straipsnis. Turto perleidimo u rent sutartis
1. Pagal turto perleidimo u rent sutart nekilnojamojo daikto nuomotojas perduoda io
daikto nuosavybs teis daikto nuomininkui mainais u rent. Rent sipareigoja mokti
nuomininkas.
2. Renta nuo sutarties galiojimo pradios mokama pinigais arba natra kiekvien met
pabaigoje, jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. Nuomininkas (rentos moktojas) bet kuriuo metu turi teis atsisakyti mokti periodines
metines mokas pranedamas apie tai nuomotojui (rentos gavjui) ir pasilydamas i karto
sumokti vis rentos sum. Taiau nuomininkas (rentos moktojas) negali pareigos mokti i karto
vis nuom perduoti daikto draudikui ar kitam asmeniui.
4. Nuomininkas asmenikai atsako nuomotojui u rentos mokjim. Nuosavybs teiss
nekilnojamj daikt atsisakymas ar daikto uvimas dl nenugalimos jgos neatleidia nuomininko
nuo savo prievoli vykdymo.
5. iame straipsnyje nenurodytiems nuomininko ir nuomotojo santykiams taikomos
atitinkamos pirkimopardavimo ir turto perleidimo su slyga mokti ilaikym sutari taisykls.
XXVI SKYRIUS
RENTA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.439 straipsnis. Rentos sutarties samprata
1. Pagal rentos sutart viena alis rentos moktojas (skolininkas) sipareigoja
neatlygintinai arba mainais u kapitalo perdavim jam nuosavybs teise periodikai mokti kitai
aliai rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kitaip ilaikyti rentos gavj.
2. Pareig mokti rent gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir statymai, teismo sprendimas ar
testamentas. Tokiais atvejais rentos mokjimui atitinkamai taikomos io skyriaus normos.
3. Preziumuojama, kad negrintina paskola yra renta paskolos davjui iki io gyvos
galvos.

98

6.440 straipsnis. Perduotinas kapitalas

1. Pagal rentos sutart rentos gavjas gali sipareigoti perduoti rentos moktojui
nuosavybs teise kilnojamj ar nekilnojamj daikt arba pinig sum.
2. Jeigu pagal sutart perduotinas daiktas yra nekilnojamasis daiktas, tai i sutartis yra
rentos pirkimopardavimo sutartis ir jai atitinkamai taikomos pirkimopardavimo sutari normos.
3. Jeigu kapitalas yra pinig suma, ji gali bti sumokta i karto arba keliomis imokomis.
6.441 straipsnis. Rentos sutartis treiojo asmens naudai
Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rentos gavjas yra treiasis asmuo, o ne asmuo,
perduodantis rentos moktojui nuosavybs teise kapital.
6.442 straipsnis. Rentos sutarties terminas
1. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad renta mokama iki rentos gavjo gyvos galvos,
neterminuotai arba tam tikr laik.
2. Iki gyvos galvos mokama renta gali bti nustatyta kaip ilaikymas iki gyvos galvos.
3. Sutartyje gali bti nustatyta, kad po rentos gavjo mirties renta mokama rentos gavjo
pdiniui ar kitam asmeniui.
4. Sutartis, kurioje nustatytas rentos mokjimas mirusiam asmeniui arba asmeniui, kuris
mirta prajus ne daugiau kaip trisdeimiai dien nuo sutarties sudarymo, negalioja. i taisykl
taip pat taikoma, jeigu mokti rent buvo nustatyta realiai nesaniam sutarties sudarymo metu
asmeniui, iskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavjas buvo jau pradtas ir gim
gyvas.
5. Sutartis, kurioje renta nustatyta iki gyvos galvos paeiliui keliems asmenims, galioja tik
tuo atveju, jeigu pirmasis i t asmen sutarties sudarymo metu realiai buvo arba buvo jau pradtas
ir gim gyvas.
6. Visais atvejais rentos sutarties terminas negali bti ilgesnis nei imtas met nuo sutarties
sudarymo dienos.
6.443 straipsnis. Rentos sutarties forma
1. Rentos sutartis turi bti notarins formos.
2. Rentos sutartis, pagal kuri rentos gavjas turi perleisti rentos moktojui nekilnojamj
daikt, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta
tvarka registruota vieame registre.
6.444 straipsnis. Teisi nekilnojamj daikt suvarymas renta
1. Jeigu perduotas su slyga mokti rent nekilnojamasis daiktas, tai laikoma, kad teiss
daikt suvarytos renta. Jeigu rentos moktojas tok daikt perleidia, tai prievol mokti rent
pereina daikto gijjui.
2. Asmuo, perdavs nekilnojamj daikt, teiss kur suvarytos renta, kitam asmeniui
nuosavybs teise, pagal rentos gavjo reikalavimus dl rentos sutarties paeidimo atsako
subsidiariai su naujuoju daikto savininku, jeigu statymai ar sutartis nenustato j solidariosios
atsakomybs.
6.445 straipsnis. Rentos mokjimo utikrinimas
1. Kai nekilnojamasis daiktas perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo
teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas
(priverstin hipoteka).
2. Jeigu pagal rentos sutart rentos moktojui perduodamas kilnojamasis daiktas ar pinig
suma, tai esmin sutarties slyga yra rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo
utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u rentos sutarties nevykdym ar netinkam
vykdym.
3. Jeigu rentos moktojas nevykdo io straipsnio 2 dalyje nustatyt pareig, taip pat jeigu
dl prieasi, u kurias rentos gavjas neatsako, va ar i esms pablogja daiktas, kur keiiant
utikrintas rentos moktojo prievoli vykdymas, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir
reikalauti atlyginti nuostolius.

99

6.446 straipsnis. Palkanos pagal rentos sutart

U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym ar
sutarties nustatytas palkanas.
6.447 straipsnis. Rentos gavjo interes apsauga
1. Draudiama aretuoti rentos moktojo las, kaupiamas rentai mokti, pagal rentos
moktojo kreditori reikalavimus ir jas nukreipti iiekojim. Gino atveju nearetuotin l,
btin rentai mokti, dyd nustato teismas.
2. Rentos sutarties alims draudiama nustatyti, kad renta yra neperleidiama arba kad j
negali bti nukreipiamas iiekojimas, iskyrus atvejus, kai renta neatlygintinai mokama rentos
gavjui ilaikyti. iuo atveju toks susitarimas galioja tik dl tos rentos dalies, kuri btina rentos
gavjui ilaikyti.
6.448 straipsnis. Rentos moktojo pakeitimas
1. Rentos moktojas turi teis perduoti savo pareig mokti rent draudimo monei,
turiniai teis verstis tokia veikla, sumokdamas jai rentos vert. iuo atveju draudimo monei
pereina visos rentos moktojo teiss ir pareigos.
2. Rentos gavjo sutikimas io straipsnio 1 dalyje nurodytam rentos moktojo pakeitimui
nereikalingas, taiau rentos gavjas turi teis reikalauti, kad pareiga mokti rent bt perduota
kitai nei rentos moktojo pasirinkta draudimo monei.
ANTRASIS SKIRSNIS
NETERMINUOTA (NUOLATIN) RENTA
6.449 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai
1. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai gali bti tik fiziniai asmenys arba pelno
nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams
ir j veiklos dokumentams.
2. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo
perleidimo arba paveldjimo bdu arba reorganizuojant juridin asmen, jeigu sutartis ar statymai
nenustato ko kita.
6.450 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos forma ir dydis
1. Neterminuota (nuolatin) renta mokama pinigais. Jos dyd nustato rentos sutartis.
2. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus,
atliekant darbus ar teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais.
3. Jeigu kas kita nenustatyta sutartyje, rentos dydis indeksuojamas atsivelgiant teiss
akt nustatyt minimali mnesin alg.
6.451 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos mokjimo terminai
Neterminuota (nuolatin) renta mokama kiekvieno mnesio pabaigoje, jeigu ko kita
nenustatyta rentos sutartyje.
6.452 straipsnis. Rentos moktojo teis ipirkti neterminuot (nuolatin) rent
1. Rentos moktojas turi teis atsisakyti toliau mokti neterminuot (nuolatin) rent j
ipirkdamas.
2. Atsisakymas mokti rent galioja tik tuo atveju, jeigu apie tai rentos moktojas prane
rentos gavjui ne vliau kaip prie tris mnesius iki rentos mokjimo nutraukimo arba per ilgesn
sutartyje numatyt termin. Taiau ir iuo atveju prievol mokti rent nepasibaigia tol, kol rentos
gavjas negauna visos rentos ipirkos sumos, jeigu kas kita nenustatyta sutartyje.
3. Rentos sutarties slyga, panaikinanti rentos moktojo teis ipirkti rent, yra niekin ir
negalioja.
4. Rentos sutartyje gali bti numatyta, kad teis ipirkti nuolatin rent negali bti
gyvendinta, kol rentos gavjas gyvas arba per kit termin, kuris negali bti ilgesnis kaip
trisdeimt met nuo rentos sutarties sudarymo dienos.

10

6.453 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimas rentos gavjo

reikalavimu
Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas
ipirkt rent, kai:
1) rentos moktojas praleidia mokjimo termin daugiau kaip vienerius metus, jeigu
sutartyje nenumatyta kas kita;
2) rentos moktojas paeidia savo prievol utikrinti rentos mokjim (io kodekso 6.445
straipsnio 2 dalis);
3) rentos moktojas pripaintas nemokiu arba atsirado kit aplinkybi, akivaizdiai
patvirtinani, kad rentos moktojas nesugebs nustatytais terminais mokti sutartyje numatyto
dydio rentos;
4) kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perjo keliems asmenims bendrosios
nuosavybs teise;
5) sutartyje nurodyti kiti atvejai.
6.454 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimo kaina
1. Neterminuota (nuolatin) renta iperkama rentos sutartyje numatyta kaina.
2. Jeigu rentos ipirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo atlygintinai
perduotas kaip neterminuota (nuolatin) renta, iperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos
sumai.
3. Jeigu rentos sutartyje nenurodyta jos ipirkimo kaina, tai turtas, kuris buvo perduotas
neatlygintinai kaip renta, iperkamas kaina, kuri lygi metins rentos ir perduoto turto verts sumai.
6.455 straipsnis. Nustatant neterminuot (nuolatin) rent perduoto turto atsitiktinio
uvimo ar sugedimo rizika
1. Turto, kuris neatlygintinai perduotas kaip renta, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
tenka rentos moktojui.
2. Jeigu atsitiktinai va ar sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip
renta, tai rentos moktojas turi teis reikalauti arba nutraukti jo prievol mokti rent, arba pakeisti
rentos mokjimo slygas.
TREIASIS SKIRSNIS
RENTA IKI GYVOS GALVOS
6.456 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos gavjas
1. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama fiziniam asmeniui, perdavusiam turt su
slyga mokti rent, arba jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui.
2. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama keliems fiziniams asmenims. iuo atveju teis
gauti rent jiems visiems priklauso lygiomis dalimis, jeigu rentos sutartyje nenustatyta kas kita.
3. Kai renta mokama keliems asmenims ir vienas i j mirta, tai jo teiss gauti rent dalis
pereina j pergyvenusiems rentos gavjams, jeigu rentos sutartis nenustato ko kita. Po paskutinio
rentos gavjo mirties prievol mokti rent baigiasi. Kai renta mokama abiej sutuoktini naudai ir
vienas sutuoktinis mirta, visa renta toliau mokama pergyvenusiam sutuoktiniui, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
4. Rentos sutartis, kuri nustato rent iki gyvos galvos asmeniui, mirusiam sutarties
sudarymo metu, negalioja.
6.457 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos dydis
1. Renta iki gyvos galvos sutartyje nustatoma kaip pinig suma, periodikai mokama vis
rentos gavjo gyvenim.
2. Renta mokama sutartyje nustatyto dydio sumomis sutartyje nurodytu danumu. Jeigu
mokjimo danumas sutartyje nenurodytas, renta turi bti mokama kas mnes iki ateinanio
mnesio pirmos dienos.

10

6.458 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos sutarties nutraukimas rentos gavjo
reikalavimu
1. Jeigu rentos iki gyvos galvos moktojas i esms paeidia rentos sutart, tai rentos
gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent io kodekso 6.454 straipsnyje
numatytomis slygomis, arba reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius.
2. Jeigu u rent iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas ar kitas turtas perleistas
neatlygintinai ir rentos moktojas i esms paeid rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis
reikalauti grinti t turt. iuo atveju to turto vert skaitoma rentos ipirkimo kain.
6.459 straipsnis. U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika
U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia
rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ILAIKYMAS IKI GYVOS GALVOS
6.460 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos sutartis
1. Pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos gavjas fizinis asmuo perduoda jam
priklausant gyvenamj nam, but, ems sklyp ar kitok nekilnojamj daikt rentos moktojui
nuosavybs teise, o rentos moktojas sipareigoja ilaikyti rentos gavj ir (arba) io nurodyt
asmen (asmenis) iki gyvos galvos.
2. Ilaikymo iki gyvos galvos sutariai taikomos io skyriaus treiojo skirsnio normos,
reglamentuojanios rent iki gyvos galvos, jeigu io skirsnio normos nenustato ko kita.
6.461 straipsnis. Pareiga ilaikyti iki gyvos galvos
1. rentos moktojo pareig ilaikyti iki gyvos galvos eina rentos gavjo aprpinimas
gyvenamja patalpa, drabuiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavjo sveikatos
bkl reikalauja, ir jo prieira. Sutartyje gali bti numatyta rentos moktojo pareiga apmokti
rentos gavjo laidojimo ilaidas.
2. alys ilaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso ilaikymo vert. iuo
atveju vieno mnesio trukms ilaikymo vert negali bti maesn u vien minimali mnesin
alg.
3. Teismas, sprsdamas ali gin dl ilaikymo turinio ir dydio, turi vadovautis
siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
6.462 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos pakeitimas periodinmis mokomis
alys sutartyje gali numatyti galimyb ilaikym iki gyvos galvos natra pakeisti
periodinmis piniginmis mokomis. ios mokos mokamos iki rentos gavjo gyvos galvos.
6.463 straipsnis. Rentos moktojo teis disponuoti ir naudotis perleistu turtu
1. Rentos moktojas gali perleisti, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam
mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt tik turdamas iankstin raytin rentos
gavjo sutikim. Toks raytinis sutikimas turi bti patvirtintas notaro.
2. Rentos moktojas privalo imtis btin priemoni, kad nesumat jam perduoto daikto
vert.
6.464 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos nutraukimas
1. Prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavjo mirties.
2. Jeigu rentos moktojas i esms paeidia sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti
i rentos moktojo, kad is grint perduot nekilnojamj daikt arba sumokt daikto
iperkamj kain io kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis slygomis. iuo atveju rentos
moktojas neturi teiss reikalauti atlyginti jam ilaidas, susijusias su rentos gavjo ilaikymu.
XXVII SKYRIUS
DOVANOJIMAS

10

6.465 straipsnis. Dovanojimo sutarties samprata

1. Pagal dovanojimo sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt ar
turtin teis (reikalavim) kitai aliai (apdovanotajam) nuosavybs teise arba atleidia
apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui.
2. Paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje
nelaikomas dovanojimo sutartimi. Taiau asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti
ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu
dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi.
3. Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teis vienaaliu sprendimu atsiimti dovanot
turt ar turtin teis, negalioja.
4. Dovanojimo sutarties ypatumus, kai sutarties alys yra sutuoktiniai, nustato io kodekso
treiosios knygos normos.
6.466 straipsnis. Sandoriai, kurie nelaikomi dovanojimu
1. Sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavybs teise po dovanotojo
mirties, negalioja. iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios
normos.
2. Beslyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar negyto nuosavybs teise turto, ar
turtins teiss nelaikomas dovanojimu.
3. Jeigu abi dovanojimo sutarties alys viena kitai perduoda tam tikr turt arba turtines
teises ar prieprieines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. iuo atveju
atsiranda apsimestini sandori teisins pasekms. Kai vienas asmuo perduoda turt ar turtin teis
kitam asmeniui u atlyginim, dovanojimo sutartis gali bti pripainta sudaryta tik dl tos turto ar
turtins teiss dalies, kuri virija atlyginimo vert, jeigu prievols esm neleidia daryti kitokios
ivados.
6.467 straipsnis. Dovanojimo su slyga sutartis
1. Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad is turtas turi bti naudojamas tam
tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes.
2. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas
teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir
turtas grintas.
3. Dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareig sumokti skolas ar vykdyti
kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iskyrus
atvejus, kai bsima skola ar prievol sutartyje tiksliai apibrta.
6.468 straipsnis. Apdovanotojo teis atsisakyti priimti dovan
1. Apdovanotasis turi teis bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovan.
2. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raytin, tai dovanotojas turi teis reikalauti i
apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius
nuostolius.
6.469 straipsnis. Dovanojimo sutarties forma
1. Sutartis, kai dovanojama didesn kaip vieno tkstanio penki imt eur suma, turi
bti raytins formos.
2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma
didesn kaip keturiolika tkstani penki imtai eur, turi bti notarins formos.
3. Nekilnojamojo daikto ar daiktins teiss j dovanojimo sutartis teisines pasekmes
tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis registruota vieame registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

6.470 straipsnis. Galjimas dovanoti ir galjimas priimti dovanas

10

1. Dovanotojas negali bti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globjui draudiama

dovanoti neveiksnaus asmens turt pastarojo vardu, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert
nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos.
2. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teis priimti tik jo globjas, iskyrus
simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos.
3. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba
nebuvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart.
4. (Neteko galios nuo 2006 m. liepos 14 d.)
5. Draudiama priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams ir
kitokiems valstybs tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, kai tai susij su politiko,
pareigno ar valstybs tarnautojo tarnybine padtimi ar tarnybinmis pareigomis.
6. Turto, kurio nra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo
sutartis negalioja.
7. Dovanojimo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal dovanotojo ar jo pdini
iekin, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios jis
negaljo pareikti savo tikrosios valios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-730, 2006-06-22, in., 2006, Nr. 77-2974 (2006-07-14)

6.471 straipsnis. Dovanojimo apribojimai

1. Turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, galima dovanoti tik vis bendraturi
raytiniu sutikimu.
2. Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu,
jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
3. Dovanojant reikalavimo teis privaloma laikytis io kodekso 6.1016.104, 6.107
straipsniuose nustatyt reikalavim.
4. Kai dovanojimas pasireikia vykdant u apdovanotj io prievol treiajam asmeniui
arba priimant apdovanotojo skol treiajam asmeniui, tai turi bti laikomasi io kodekso 6.50,
6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatyt reikalavim.
5. galiojimas dovanojimo sutariai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir
apdovanotasis, negalioja.
6.472 straipsnis. Dovanojimo panaikinimas
1. Dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis
pasiksina dovanotojo ar jo artimj giminaii gyvyb ar tyia juos sunkiai sualoja, taip pat
kai, atsivelgiant dovanos pobd, dovanojimo sutarties ali asmenines savybes ir j tarpusavio
santykius, apdovanotasis atlieka prie dovanotoj tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai
smerktini geros morals poiriu. Kai apdovanotasis tyia nuudo dovanotoj, teis pareikti
iekin dl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo pdiniai.
2. Dovanotojas taip pat turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo, jeigu
apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turiniu dovanotojui didels neturtins reikms, elgiasi taip,
kad kyla reali to turto uvimo grsm.
3. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grinti dovanot turt, jeigu jis
dovanojimo panaikinimo metu yra iliks, dovanotojui pagal ios knygos normas,
reglamentuojanias restitucij.
4. iame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojim dovanotojas
ar jo pdiniai gali per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kuri
jie suinojo arba turjo suinoti apie tokio pagrindo atsiradim.
5. io straipsnio taisykls netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobdio ir nedidels
verts.
6.473 straipsnis. Dovanotojo pareigos
1. Dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt
teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba j valdyti.
2. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.

10

3. Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo turto trkumus, jeigu apie juos jis
neinojo ar neturjo inoti.
4. Apdovanotasis gali i dovanotojo reikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu apdovanotasis
turjo ilaid, susijusi su teiss turt suvarym panaikinimu ar jo trkum paalinimu, o
dovanotojas, inodamas ar turdamas inoti apie tuos suvarymus ar trkumus, apie juos
apdovanotojam neprane.
5. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato
ko kita.
6.474 straipsnis. Apdovanotojo atsakomyb u dovanotojo skolas
Jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik u tas dovanotojo
skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana.
6.475 straipsnis. alos atlyginimas
al, padaryt apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui dl dovanoto turto trkum,
atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto trkumai atsirado iki turto
perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos,
apdovanotojo nespjo.
6.476 straipsnis. Aukos (parama ar labdara)
1. Auka laikomas turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui.
2. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas.
3. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu aukos gavjas yra juridinis
asmuo, jis privalo tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait.
4. Aukos tikslas gali bti ireikiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavjo praymu ar
veiksmais. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto turto pagal nurodyt tiksl
nebemanoma, tai kitiems tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu
aukotojas mir (baigsi), tik teismo leidimu.
5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisi
permjai turi teis reikalauti teismo tvarka ataukti auk. i taisykl netaikoma buitinio pobdio
ir nedidels verts aukoms.
6. Aukoms netaikomas io kodekso 6.467 straipsnis.
XXVIII SKYRIUS
NUOMA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.477 straipsnis. Nuomos sutarties samprata
1. Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt
laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti
nuomos mokest.
2. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. statymai gali
nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama arba ribojama, ris.
3. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo poymiai, leidiantys nustatyti daikt,
kur nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir
nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma
nesudaryta.
4. Nuomotojas gali bti inuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teis
inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar to daikto savininkas.
6.478 straipsnis. Sutarties forma
1. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin.
2. Nekilnojamj daikt nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieneri met terminui,
prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka

10

registruota vieame registre.

6.479 straipsnis. Sutarties terminas
1. Nuomos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota, taiau visais atvejais sutarties
terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met.
2. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje
nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.
3. statymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybs nuosavyb, nuomos
terminus.
6.480 straipsnis. Neterminuotos nuomos sutarties pasekms
Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi alys turi teis bet kada nutraukti sutart
spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji
daiktai, prie tris mnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali bti nurodyti ir ilgesni
spjimo terminai.
6.481 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui
Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien toliau
naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
6.482 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis atnaujinti sutart
1. Nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, pasibaigus
sutarties terminui turi pirmenybs teis palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutart.
2. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatyt termin ratu praneti nuomininkui
apie io teis sudaryti nuomos sutart naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, per
proting termin iki nuomos sutarties pabaigos.
3. Sudarant nuomos sutart naujam terminui, jos slygos ali susitarimu gali bti
pakeistos.
4. Jeigu nuomotojas atsisak sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, taiau,
prajus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranes buvusiam
nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutart su kitu asmeniu, tai buvs nuomininkas savo
pasirinkimu turi teis reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudaryt
nuomos sutart, arba atlyginti dl atsisakymo sudaryti sutart naujam terminui atsiradusius
nuostolius.
ANTRASIS SKIRSNIS
NUOMOS SUTARTIES ALI TEISS IR PAREIGOS
6.483 straipsnis. Daikto perdavimas nuomininkui
1. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties slygas bei daikto paskirt
atitinkanios bkls daikt. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal
paskirt, kuriai jis inuomojamas, vis nuomos termin.
2. Nuomotojas neatsako u tuos daikto trkumus, kuriuos jis aptar sudarydamas sutart.
3. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto dokumentus ir priedus (technin pas,
kokybs sertifikat ir t. t.), kurie yra btini to daikto naudojimui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
4. Nei nuomotojas, nei nuomininkas vis nuomos sutarties galiojimo laik neturi teiss
keisti inuomoto daikto formos ir paskirties.
6.484 straipsnis. Daikto neperdavimo nuomininkui pasekms
Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument ir pried nuomininkui
naudotis, tai is turi teis ireikalauti i nuomotojo t daikt ir iiekoti dl udelsimo vykdyti
sutart atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir iiekoti dl sutarties nevykdymo
atsiradusius nuostolius.
6.485 straipsnis. Nuomotojo atsakomyb u daikto trkumus

10

1. Nuomotojas atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo

naudoti daikt pagal paskirt, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutart apie tuos
trkumus neinojo.
2. Nuomininkas, jeigu paaikja io straipsnio 1 dalyje numatyt trkum, turi teis savo
pasirinkimu:
1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trkumus paalint arba atitinkamai
sumaint nuomos mokest, arba atlygint nuomininkui trkum paalinimo ilaidas;
2) iskaiiuoti i nuomos mokesio trkum paalinimo ilaidas, jei apie tai i anksto
prane nuomotojui;
3) reikalauti nutraukti nuomos sutart prie termin.
3. Nuomotojas, kuriam praneta apie nuomininko reikalavimus arba apie pastarojo
ketinim paalinti daikto trkumus nuomotojo lomis, turi teis nedelsdamas pakeisti inuomot
netinkamos kokybs daikt kitu analogiku tinkamos kokybs daiktu arba pats neatlygintinai
paalinti daikto trkumus.
4. Jeigu, patenkinus nuomininko reikalavimus arba jam iskaiiavus trkum alinimo
ilaidas i nuomos mokesio, nuomininko patirti nuostoliai nra visikai atlyginti, tai jis turi teis
reikalauti, kad nuomotojas atlygint nepadengt nuostoli dal.
5. Nuomotojas neatsako u tuos inuomoto daikto trkumus, kuriuos jis aptar sutarties
sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turjo inoti, arba kuriuos nuomininkas galjo
pastebti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, taiau j
nepastebjo dl savo paties didelio neatsargumo.
6.486 straipsnis. Treij asmen teiss inuomot daikt
1. Daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia treij asmen teisi t daikt.
2. Nuomotojas prie nuomos sutarties sudarym privalo praneti nuomininkui apie visas
treij asmen teises t daikt (keitim, servitut, uzufrukt ir kt.). Jeigu nuomotojas ios
pareigos nevykd, nuomininkas turi teis reikalauti sumainti nuomos mokest arba nutraukti
sutart ir atlyginti nuostolius.
6.487 straipsnis. Nuomos mokestis
1. Nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Jeigu statymai ar sutartis nenustato
ko kita, jis turi teis reikalauti atitinkamai sumainti nuomos mokest, kai dl aplinkybi, u kurias
jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu slygos arba daikto bkl i esms pablogja.
2. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesio dydis ar jo apskaiiavimo metodika, tai
abi sutarties alys turi teis kreiptis teism su praymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos
mokesio dydiui nustatyti.
3. Nuomos mokestis ali susitarimu gali bti nustatytas tokiais bdais:
1) konkreia pinig suma, kuri turi bti mokama i karto arba periodikai;
2) i inuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisi ar pajam dalimi;
3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis;
4) nuomininko pareiga savo lomis pagerinti inuomoto daikto bkl;
5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatyt daikt nuomotojui nuosavybs teise ar
jam inuomoti.
4. alys gali susitarti dl miraus i nuomos mokesio nustatymo bd taikymo arba gali
nustatyti kitok nuomos mokesio apskaiiavimo bd.
5. Kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali bti ali susitarimu
keiiamas j suderintais terminais, bet ne daniau kaip du kartus per metus, jeigu statymai
nenustato ko kita.
6. Jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas i esms paeid nuomos
mokesio mokjimo terminus, tai nuomotojas turi teis pareikalauti, kad nuomininkas per
nuomotojo nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest, taiau ne didesn kaip u du
mokjimo terminus i eils.
6.488 straipsnis. Nuomininko teis isinuomoto daikto duodamas pajamas
Isinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvuli prieauglis priklauso nuomininkui,
jeigu ko kita nenustato sutartis.

10

6.489 straipsnis. Naudojimasis isinuomotu daiktu

1. Nuomininkas privalo naudotis isinuomotu daiktu pagal sutart ir daikto paskirt.
2. Nuomininkas privalo isinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdyt juo naudotis
kitiems teistiems to daikto naudotojams.
3. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams u io straipsnio 2
dalyje numatytos pareigos vykdym. Be to, nuomininkas yra atsakingas u kit asmen, kuriems
jis suteikia teis ar galimyb naudotis isinuomotu daiktu, veiksmus.
4. Kai vienas i nuominink paeidinja io straipsnio 2 dalyje numatyt pareig, kiti
nuomininkai turi teis nuomos mokesio sumainim, jei apie trukdymus buvo informuotas
nuomotojas.
5. Nuomotojas, nepaeisdamas nuomininko teisi, turi teis tikrinti, ar nuomininkas
tinkamai naudojasi isinuomotu daiktu. Be to, nuomotojas turi teis aprodyti inuomot daikt
bsimam nuomininkui ar gijjui.
6.490 straipsnis. Subnuoma
1. Nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt tiktai gavs raytin nuomotojo
sutikim, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u
nuomos termin.
2. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikim nuomininkui subnuomoti turt turi bti protingai
motyvuotas. Jeigu nemotyvuotai atsisakoma, nuomininkas gyja teis nutraukti nuomos sutart
prie termin.
3. Jeigu nuomotojo sutikimas subnuomoti daikt nereikalingas, tai nuomininkas, prie
sudarydamas subnuomos sutart, turi praneti nuomotojui apie subnuomos sutarties turin ir
subnuominink.
4. Jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis.
5. io straipsnio nustatytos taisykls taikomos ir inuomoto daikto panaudai.
6. Subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutart yra
nuomininkas. Jeigu subnuomininkas i esms paeidia subnuomos sutart ir savo veiksmais daro
alos nuomotojui ar kitiems teistiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teis reikalauti
nutraukti subnuomos sutart.
7. Jeigu nuomotojas nevykdo savo prievoli pagal nuomos sutart, tai reikalavimus
nuomininko vardu gali pareikti ir subnuomininkas.
6.491 straipsnis. Nuomininko teisi ir pareig perleidimas ar suvarymas
1. Nuomininkas turi teis perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias i nuomos sutarties,
keisti nuomos teis ar perduoti j kaip turtin na ar kitaip j suvaryti tik gavs iankstin
raytin nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
2. Jeigu nuomininkas io straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka perleido savo teises ir
pareigas kitam asmeniui, nuomininko prievols nuomotojui pagal nuomos sutart baigiasi.
6.492 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti inuomoto daikto kapitalin remont
1. Nuomotojas privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko
kita nenumato statymai arba sutartis.
2. Jeigu nuomotojas io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas
teismo leidimu gyja teis atlikti kapitalin remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar
skaityti t kain nuomos mokest arba nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo
atsiradusius nuostolius. iais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto
darb smat ir sskait.
3. Nuomininkas privalo sudaryti visas slygas io straipsnio 1 dalyje numatytai nuomotojo
pareigai tinkamai vykdyti.
4. Nuomotojas, vykdydamas io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, turi teis
pareikalauti, kad nuomininkas laikinai atsisakyt naudotis isinuomotu daiktu, jeigu kapitalinis
remontas yra btinas ir neatidliotinas. Jeigu kapitalinis remontas nra neatidliotinas ir
nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teiss naudotis daiktu, nuomotojas privalo gauti teismo
leidim laikinai apriboti nuomininko teis naudotis isinuomotu daiktu.

10

5. Nuomininkas, kurio teis naudotis isinuomotu daiktu apribota, turi teis nuomos
mokesio sumainim, kompensacij arba nuomos sutarties nutraukim.
6.493 straipsnis. Nuomininko pareiga ilaikyti isinuomot daikt
1. Nuomininkas privalo laikyti isinuomot daikt tvarking ir atlyginti daikto ilaikymo
ilaidas, savo lomis daryti einamj jo remont, jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis.
2. Nuomininkas, suinojs apie isinuomoto daikto sualojimus ar kitus rimtus trkumus,
kuriems paalinti reikalingas neatidliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai
praneti nuomotojui.
3. Jeigu nuomotojas, gavs nuomininko praneim, daikto trkum nepaalina,
nuomininkas turi teis pradti btinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai btina
daiktui isaugoti, apie tai praneti nuomotojui ir vliau pateikti atlikt darb vert patvirtinanius
dokumentus bei pakeistas daikto dalis. Prireikus nuomininkas btin daikto remont gali atlikti
nuomos mokesio sskaita.
6.494 straipsnis. Sutarties galiojimas daikto perjimo kitam savininkui ar
nuomininko mirties atvejais
1. Kai inuomoto daikto nuosavybs teis i nuomotojo pereina kitam asmeniui,
registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu i nuomos sutarties atsiradusios
teiss statym nustatyta tvarka buvo registruotos vieame registre.
2. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas i vienos valstybins
(savivaldybi) institucijos (nuomotojo) pereina kitai.
3. Inuomoto daikto nuosavybs perjimas i nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas
nuomos sutariai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas.
4. Kai nuomininkas fizinis asmuo, isinuomavs nekilnojamj daikt, mirta, jo teiss ir
pareigos pereina pdiniams, jeigu statymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. iais atvejais
nuomotojas neturi teiss neleisti mirusio nuomininko pdiniui perimti nuomininko teises ir
pareigas likusiam nuomos terminui, iskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo
nulemtas nuomininko asmenini savybi.
5. Daikto pamimo visuomens poreikiais (ekspropriacijos) atveju nuomos sutartis
baigiasi nuo to momento, kai eksproprijuot daikt pradeda valdyti naujas jo savininkas
(valdytojas).
6.495 straipsnis. Nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart
Nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojam daikt arba j keisdamas ar
kitaip suvarydamas nuosavybs teis, privalo praneti daikto pirkjui ar kitokios sutarties aliai
apie nuomos sutart, o nuomininkui apie numatom daikto pardavim ar kitok perleidim, ar
teiss j suvarym.
TREIASIS SKIRSNIS
NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
6.496 straipsnis. Nuomos sutarties pabaiga sujus jos terminui
Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu alys sutarties
neatnaujina sudarydamos nauj susitarim arba io kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka.
6.497 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu
1. Nuomotojas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie
termin, jeigu:
1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutart ar turto paskirt;
2) nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina daikto bkl;
3) nuomininkas nemoka nuomos mokesio;
4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal statymus ar sutart privalo j
daryti;
5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

10

2. Jeigu kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos sutarties nutraukimas prie termin
nutraukia ir subnuomos sutart.
3. Nuomotojas turi teis reikalauti nutraukti terminuot nuomos sutart prie termin tik po
to, kai jis nusiunt nuomininkui raytin spjim apie btinum, vykdyti prievol ar paalinti
paeidimus per proting termin, taiau nuomininkas, gavs tok spjim, per proting termin
prievols nevykd ar paeidim nepaalino.
6.498 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu
Nuomininkas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin,
jeigu:
1) nuomotojas nedaro remonto, kur jis privalo daryti;
2) daiktas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti;
3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo
paskirt ir sutarties slygas;
4) perduotas daiktas yra su trkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui
nebuvo inomi, o dl i trkum daikto nemanoma naudoti pagal jo paskirt ir sutarties slygas;
5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
6.499 straipsnis. Daikto grinimas nuomotojui
1. Nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti nuomotojui daikt tokios
bkls, kokios gavo, atsivelgiant normal nusidvjim, arba sutartyje sulygtos bkls.
2. Jeigu nuomininkas daikt grina pavluotai, tai nuomotojas turi teis reikalauti, kad
nuomininkas sumokt nuomos mokest u vis laik, kur buvo pavluota grinti daikt bei
atlyginti nuostolius.
3. Kai nuomininkas daikto negrina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vert, taip pat
sumokti nuomos mokest bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
6.500 straipsnis. Nuomininko atsakomyb u daikto pabloginim
Jeigu nuomininkas pablogina isinuomot daikt, jis privalo nuomotojui atlyginti dl
pabloginimo atsiradusius nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad daiktas pablogjo ne dl
jo kalts.
6.501 straipsnis. Daikto pagerinimas
1. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu isinuomot daikt pagerina, jis turi teis turt
iam tikslui btin ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymai arba sutartis numato k
kita.
2. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be
alos isinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti j verts, nuomininkas gali
pasiimti.
3. Nuomininko padaryt be nuomotojo leidimo ir neatskiriam be alos isinuomotam
daiktui pagerinim verts neprivaloma atlyginti.
6.502 straipsnis. Nuomininko atsakomyb u daikto praradim
1. Nuomininkas atsako u daikto praradim, jeigu nerodo, kad taip atsitiko ne dl jo ar
kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar galimyb naudotis
isinuomotu daiktu, kalts.
2. Nuomininkas neatsako u nekilnojamojo daikto uvim dl gaisro, jeigu nerodoma, kad
gaisras kilo dl jo ar kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar
galimyb naudotis isinuomotu daiktu, kalts.
6.503 straipsnis. Nuomojamo daikto ipirkimas
1. statymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad inuomotas daiktas pereina
nuomininkui nuosavybs teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki io pabaigos, jeigu
nuomininkas sumoka vis sutartyje numatyt kain (iperkamoji nuoma).

11

2. Jeigu sutartyje daikto ipirkimo slyga nenumatyta, ji gali bti nustatyta ali
papildomu susitarimu, kuriame alys gali nurodyti, kad anksiau sumoktas nuomos mokestis
skaitomas daikto kain.
3. statymai ar sutartis gali nustatyti draudim ipirkti nuomojam daikt.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO NUOMA
6.504 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties samprata
1. Pagal vartojimo nuomos sutart nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas
daikt nuoma, sipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo
naudotis u umokest nuomininko ar jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams,
nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Vartojimo nuomos sutartis yra vartojimo sutartis ir jai mutatis mutandis taikomos io
kodekso nustatytos vartojimo sutari taisykls.
6.505 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties terminas
1. Vartojimo nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vieneri metai.
2. Vartojimo nuomos sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose
nustatytos taisykls.
3. Nuomininkas bet kada turi teis atsisakyti sutarties spjs apie tai nuomotoj ne vliau
kaip prie deimt dien iki sutarties atsisakymo.
6.506 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties forma
Vartojimo nuomos sutartis turi bti raytin ar kitokios specialiai nustatytos formos
(kvitas, etonas ir kt.).
6.507 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti inuomoto daikto remont
Nuomotojas privalo daryti inuomoto daikto kapitalin ir einamj remont.
6.508 straipsnis. Daikto perdavimas nuomininkui
Sudars nuomos sutart nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti
inuomojamo daikto bkl, supaindinti nuominink su daikto naudojimo taisyklmis arba
perduoti jam raytines naudojimosi daiktu instrukcijas.
6.509 straipsnis. Inuomoto daikto trkum paalinimas
1. Kai nustatoma inuomoto daikto trkum, dl kuri daiktu visikai ar i dalies negalima
naudotis, nuomotojas privalo per deimt dien nuo tos dienos, kuri gavo nuomininko praneim
apie trkumus, jeigu sutartis nenustato trumpesnio termino, neatlygintinai paalinti daikto
trkumus daikto buvimo vietoje arba pakeisti t daikt kitu analogiku tinkamu daiktu.
2. Jeigu daikto trkum atsirado dl to, kad nuomininkas paeid daikto naudojimo ir
laikymo taisykles, tai nuomininkas turi atlyginti nuomotojui daikto remonto ir gabenimo ilaidas.
6.510 straipsnis. Nuomos mokestis
1. Nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma, kuri sumokama i karto arba
periodikai per kelis kartus.
2. Jeigu nuomininkas daikt grina nuomotojui prie termin, tai nuomotojas turi grinti
nuomininkui atitinkam gauto nuomos mokesio dal, apskaiiuot nuo dienos, einanios po
faktiko daikto grinimo dienos.
3. Nuomotojas neturi teiss vienaalikai padidinti nuomos mokest po sutarties sudarymo.
6.511 straipsnis. Nuomininko teisi apribojimai

11

Nuomininkas pagal vartojimo nuomos sutart neturi teiss inuomoto daikto subnuomoti,
perduoti savo teises ir pareigas pagal nuomos sutart kitam asmeniui, sudaryti daikto panaudos
sutart, keisti teises pagal nuomos sutart ar perduoti jas kaip turtin na.
PENKTASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONI NUOMA TEIKIANT VAIRAVIMO
IR TECHNINS PRIEIROS PASLAUGAS
6.512 straipsnis. Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins
prieiros paslaugas sutarties samprata
1. Pagal transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas
sutart nuomotojas sipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis u umokest transporto
priemon ir suteikti tos transporto priemons vairavimo ir technins prieiros paslaugas, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas
sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisykls.
6.513 straipsnis. Sutarties forma
Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas sutartis
nepaisant jos termino turi bti raytin.
6.514 straipsnis. Nuomotojo pareiga ilaikyti transporto priemon
Nuomotojas privalo per vis nuomos sutarties termin utikrinti tinkam inuomotos
transporto priemons technin bkl, taip pat daryti jos kapitalin ir einamj remont bei tiekti
btinas detales.
6.515 straipsnis. Nuomotojo pareiga teikti transporto priemons vairavimo ir
techninio aptarnavimo paslaugas
1. Nuomotojas privalo teikti transporto priemons vairavimo ir technins prieiros
paslaugas, kurios leist utikrinti jos normal ir saug eksploatavim pagal nuomos sutarties
slygas. Nuomos sutartyje alys gali numatyti, kad nuomotojas teikia nuomininkui ir kitokias
paslaugas.
2. Nuomotojas privalo utikrinti, kad transporto priemon vairuojanio asmens ar asmen
kvalifikacija bei kiti jiems keliami reikalavimai atitikt statym ir nuomos sutarties nustatytus
kriterijus.
3. Asmenys, vairuojantys inuomot transporto priemon, yra nuomotojo darbuotojai. Jie
vykdo su transporto priemons technine prieira susijusius nuomotojo nurodymus ir su transporto
priemons naudojimu susijusius nuomininko reikalavimus.
4. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, asmen, vairuojani transporto priemon,
ilaikymo ilaidas bei darbo umokest jiems moka nuomotojas.
6.516 straipsnis. Nuomininko pareiga apmokti transporto priemons komercinio
naudojimo ilaidas
Nuomininkas turi apmokti transporto priemons naudojimo ilaidas, kuro ir kit
sunaudojam mediag kain bei mokti rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.517 straipsnis. Transporto priemons draudimas
Drausti transporto priemon ir jos valdytojo civilin atsakomyb privalo nuomotojas, jeigu
sutartis nenumato ko kita.
6.518 straipsnis. Sutartys su treiaisiais asmenimis
1. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teiss subnuomoti
transporto priemon tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo.
2. Jeigu sutartis nenumato ko kita, nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo savo
vardu sudaryti veimo ir kitas sutartis su treiaisiais asmenimis, kai tai neprietarauja transporto
priemons naudojimo tikslams.

11

6.519 straipsnis. Atsakomyb u transporto priemonei padaryt al

Kai nuomojama transporto priemon va arba sugadinama, nuomininkas privalo atlyginti
nuomotojui padarytus nuostolius, jeigu nuomotojas rodo, kad transporto priemon uvo ar buvo
sugadinta dl aplinkybi, u kurias atsako nuomininkas.
6.520 straipsnis. Atsakomyb u tretiesiems asmenims padaryt al
U al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako
nuomotojas. Nuomotojas, atlygins al, turi teis pareikti nuomininkui atgrtin reikalavim dl
imokt sum iiekojimo, jeigu ala atsirado dl nuomininko kalts.
6.521 straipsnis. Atskir ri transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir
technins prieiros paslaugas ypatumai
Atskir transporto ri kodeksai gali nustatyti tam tikr ri transporto priemoni
nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas ypatumus.
ETASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONI NUOMA NETEIKIANT VAIRAVIMO
IR TECHNINS PRIEIROS PASLAUG
6.522 straipsnis. Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins
prieiros paslaug sutarties samprata
1. Pagal transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros
paslaug sutart nuomotojas sipareigoja suteikti u umokest transporto priemon nuomininkui
laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug
sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisykls.
6.523 straipsnis. Sutarties forma
Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug
sutartis nepaisant jos termino turi bti raytin.
6.524 straipsnis. Pareiga priirti transporto priemon
Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo technikai priirti transporto priemon,
utikrinti tinkam jos bkl, atlikti einamj ir kapitalin remont, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.525 straipsnis. Nuomininko pareiga vairuoti ir eksploatuoti transporto priemon
Nuomojamos transporto priemons vairavim ir jos komercin bei technin eksploatavim
utikrina nuomininkas savo jgomis ir lomis.
6.526 straipsnis. Nuomininko pareiga apmokti transporto priemons naudojimo ir
kitas ilaidas
Nuomininkas privalo apmokti nuomojamos transporto priemons naudojimo ir ilaikymo
ilaidas, taip pat mokti draudimo mokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita.
6.527 straipsnis. Sutartys su treiaisiais asmenimis
1. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teiss be nuomotojo
sutikimo subnuomoti transporto priemon tretiesiems asmenims nuomos sutarties nustatytomis
slygomis.
2. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo
savo vardu sudaryti su treiaisiais asmenimis veimo ir kitas sutartis, kai tai neprietarauja
transporto priemons naudojimo tikslams.
6.528 straipsnis. Atsakomyb u tretiesiems asmenims padaryt al
U al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako
nuomininkas.

11

6.529 straipsnis. Atskir ri transporto priemoni nuomos neteikiant vairavimo ir

technins prieiros paslaug ypatumai
Atskir transporto ri kodeksai gali nustatyti tam tikr ri transporto priemoni
nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug ypatumus.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PASTAT, STATINI AR RENGINI NUOMA
6.530 straipsnis. Pastat, statini ar rengini nuomos sutarties samprata
1. Pagal pastat, statini ar rengini nuomos sutart nuomotojas sipareigoja u umokest
perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastat, statin ar rengin, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. io skirsnio taisykls taikomos moni nuomai tiek, kiek tai neprietarauja io skyriaus
atuntojo skirsnio normoms.
6.531 straipsnis. Sutarties forma
1. Pastat, statini ar rengini nuomos sutartis turi bti raytin.
2. Tik registruota vieame registre pastat, statini ar rengini nuomos sutartis gali bti
panaudota prie treiuosius asmenis.
6.532 straipsnis. Teiss ems sklyp
1. Pagal pastat, statini ar rengini nuomos sutart kartu su nuomos dalyku nuomininkui
perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ar rengini uimtu ems sklypu, btinu jiems
naudoti pagal paskirt.
2. Jeigu ems sklypo, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, savininkas
yra nuomotojas, tai nuomininkui ems sklypas suteikiamas naudotis nuomos ar kitokia teise,
numatyta pastat, statini ar rengini nuomos sutartyje.
3. Jeigu pastat, statini ar rengini nuomos sutartyje nuomininko teiss pastat, statini
ar rengini uimam ems sklyp neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos
laikotarpiui suteikiama neatlygintina teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri btina pastatams,
statiniams ar renginiams naudoti pagal paskirt.
4. Jeigu ems sklypas, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, nuosavybs
teise nuomotojui nepriklauso, tai toki pastat, statini ar rengini nuoma be ems sklypo
savininko sutikimo leidiama tik tais atvejais, jeigu tai neprietarauja statymams ar ems sklypo
savininko ir pastat, statini ar rengini nuomotojo sutariai.
6.533 straipsnis. Nuomininko teiss naudotis ems sklypu pasikeitus jo savininkui
Kai ems sklypas, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, parduodamas ar
kitokiu pagrindu pereina kitam asmeniui nuosavybs teise, tai nuomininkui ilieka teis naudotis
ems sklypu, btinu pastatams, statiniams ar renginiams naudoti pagal paskirt, tokiomis pat
slygomis kaip ir iki ems sklypo nuosavybs teiss perleidimo kitam asmeniui, jeigu nuomos
sutartis buvo registruota vieame registre statym nustatyta tvarka.
6.534 straipsnis. Nuomos mokestis
1. Nuomos mokestis nustatomas ali susitarimu.
2. sutartyje nustatyt nuomos mokest skaitomas ir mokestis u naudojimsi ems
sklypu, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, jeigu statymai ar nuomos sutartis
nenumato ko kita.
3. Jeigu nuomos mokestis nustatytas u pastato, statinio ar renginio ploto vienet ar kitok
j dydio mat, tai nuomos mokestis apskaiiuojamas atsivelgiant faktin inuomoto pastato,
statinio ar renginio dyd.
6.535 straipsnis. Pastato, statinio ar renginio perdavimas
1. Pastatas, statinys ar renginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimoprimimo
akt. J pasirao abi alys.

11

2. Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastat, statin
ar rengin nuomininkui laikoma vykdyta, kai pastatas, statinys ar renginys faktikai perduodamas
nuomininkui arba pasiraomas perdavimoprimimo aktas.
3. Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti pastato, statinio ar renginio perdavimo
primimo akt nuomos sutartyje aptartomis slygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas
atsisako vykdyti savo prievol perduoti pastat, statin ar rengin, o nuomininkas atsisako juos
priimti.
4. Pasibaigus pastato, statinio ar renginio nuomos sutariai, jis turi bti grintas
nuomotojui pagal io straipsnio nustatytas taisykles.
ATUNTASIS SKIRSNIS
MONS NUOMA
6.536 straipsnis. mons nuomos sutarties samprata
1. Pagal mons nuomos sutart nuomotojas sipareigoja u umokest perduoti
nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti mon kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. Kartu su mone kaip turtiniu kompleksu
nuomininkui perduodamas ems sklypas, pastatai, statiniai, rengimai, mechanizmai bei kitos
sutartyje numatytos gamybos priemons, aliavos, atsargos, apyvartins los, teiss naudotis
eme, vandeniu ir kitais gamtos itekliais, pastatais, statiniais ar renginiais, kitos su mone
susijusios nuomotojo turtins teiss, teis preki ar paslaug enkl bei firmos vard ir kitos
iimtins teiss, taip pat perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos, numatytos
nuomos sutartyje. Teis valdyti turt, kuris yra kito asmens nuosavyb, ir juo naudotis, taip pat
teis valdyti ems sklyp ir gamtos iteklius ir jais naudotis, perduodamos statym nustatyta
tvarka.
2. Nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo (licencijos) pagrindu, pagal mons
nuomos sutart negali bti perduotos nuomininkui, iskyrus statym ar sutarties numatytas iimtis.
Aplinkyb, kad perduodamas pagal mons nuomos sutart prievoles eina ir prievols, kuri
nuomininkas negali vykdyti neturdamas atitinkamo leidimo (licencijos), neatleidia nuomotojo
nuo pareigos vykdyti tokias prievoles savo kreditoriams.
6.537 straipsnis. mons kreditori teiss mons nuomos atveju
1. mons nuomotojas privalo iki mons perdavimo nuomininkui ratu praneti apie
mons inuomavim mons kreditoriams.
2. mons kreditorius, kuris ratu nra i anksto pranes nuomotojui apie savo sutikim
perkelti skol, turi teis per tris mnesius nuo praneimo apie mons inuomavim gavimo dienos
reikalauti nutraukti savo sudaryt sutart arba vykdyti j prie termin ir atlyginti nuostolius.
3. mons kreditorius, kuriam apie mons inuomavim nebuvo praneta io straipsnio 1
dalies nustatyta tvarka, turi teis pareikti io straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus
nuomotojui per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jis suinojo ar turjo suinoti apie mons
inuomavim.
4. Po mons inuomavimo nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako u mons skolas,
kurios buvo perkeltos nuomininkui be kreditoriaus sutikimo.
6.538 straipsnis. Sutarties forma
1. mons nuomos sutartis turi bti vienas raytins formos dokumentas.
2. Formos reikalavim nesilaikymas mons nuomos sutart daro negaliojani.
3. Tik vieame turto registre ir juridini asmen registre registruota mons nuomos
sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis.
6.539 straipsnis. mons perdavimas
1. mon perduodama nuomininkui pagal perdavimoprimimo akt.
2. Paruoti mon perdavimui, taip pat parengti perdavimoprimimo akt yra nuomotojo
pareiga ir t jis turi padaryti savo lomis, jeigu mons nuomos sutartis nenumato ko kita.
6.540 straipsnis. Inuomotos mons turto naudojimas

11

1. Jeigu ko kita nenumato mons nuomos sutartis, nuomininkas turi teis be nuomotojo
sutikimo parduoti, keisti, perduoti laikinai naudotis inuomotos mons turt einanias aliavas,
atsargas, pagamint produkcij, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises ir pareigas ias
vertybes pagal nuomos sutart, kai tai nepaeis mons nuomos sutarties slyg ir nesumains
mons verts.
2. Jeigu ko kita nenumato mons nuomos sutartis, nuomininkas neturi teiss be
nuomotojo sutikimo keisti inuomotos mons kaip turtinio komplekso, rekonstruoti,
modernizuoti, iplsti pajgumus, technikai pertvarkyti mon bei atlikti kitus pakeitimus.
6.541 straipsnis. Nuomininko pareiga utikrinti mons eksploatavim
1. Nuomininkas privalo per vis nuomos laikotarp utikrinti tinkam mons technin
bkl, daryti mons einamj ir kapitalin remont.
2. Nuomininkas privalo apmokti visas su mons eksploatavimu susijusias ilaidas,
mokti mons turto draudimo bei kitokias mokas, jeigu mons nuomos sutartis nenumato ko
kita.
6.542 straipsnis. mons pagerinimai
1. Nuomininkas turi teis neatskiriamo mons pagerinimo ilaid atlyginim, jeigu buvo
gautas nuomotojo sutikimas tokiam pagerinimui atlikti, iskyrus atvejus, kai mons nuomos
sutartis nenumato ko kita.
2. Nuomotojas gali bti atleistas nuo io straipsnio 1 dalyje numatyt ilaid atlyginimo,
jeigu rodo, kad dl nuomininko ilaid mons vert padidja neproporcingai atsivelgiant jos
kokybs ir (arba) eksploatacini savybi pagerjim arba kad atliekant pagerinimus buvo paeisti
siningumo ir protingumo kriterijai.
6.543 straipsnis. Sandori negaliojimo ir kitoki teisini pasekmi atsiradimas
mons nuomos sutartims
io kodekso taisykls, nustatanios sandori negaliojimo, sutarties nutraukimo ar
pakeitimo teisines pasekmes, taip pat nustatanios turto grinim ar iiekojim natra, taikomos
mons nuomos sutartims, jeigu tai i esms nepaeidia nuomotojo, nuomininko ar kit asmen
teisi ir interes ir neprietarauja vieajai tvarkai.
6.544 straipsnis. Inuomotos mons grinimas
Kai mons nuomos sutartis pasibaigia, nuomininkas privalo grinti mon nuomotojui
pagal io kodekso 6.536, 6.537 ir 6.539 straipsni nustatytas taisykles. Paruoti mon perdavimui,
parengti jos perdavimoprimimo akt privalo nuomininkas savo lomis, jeigu mons nuomos
sutartis nenumato ko kita.
XXIX SKYRIUS
EMS NUOMA
6.545 straipsnis. ems nuomos sutarties samprata
1. Pagal ems nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja perduoti u umokest
kitai aliai (nuomininkui) sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir naudotis pagal
sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutartyje
nustatyt ems nuomos mokest.
2. Atskiri Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ems sklyp nuomos usienio
valstybi diplomatinms atstovybms ar konsulinms staigoms, taip pat ems sklyp, esani
laisvosiose ekonominse zonose, jr uosto teritorijoje ar kitose specifinse vietovse, nuomos
ypatumus.
6.546 straipsnis. ems nuomos sutarties dalykas
ems nuomos sutarties dalykas yra valstybins ems arba privaios ems sklypas (jo dalis),
suformuotas statym nustatyta tvarka ir registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-423, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3840 (2013-07-16)

11

6.547 straipsnis. ems nuomos sutarties forma

1. ems nuomos sutartis turi bti raytin.
2. alys gali panaudoti ems nuomos sutart prie treiuosius asmenis tik registravusios
j vieame registre statym nustatyta tvarka.
3. Prie ems nuomos sutarties turi bti pridtas nuomojamo ems sklypo planas, o kai
em nuomojama iki trej met, ems sklypo schema. ie dokumentai yra ems nuomos
sutarties neatskiriama dalis.
6.548 straipsnis. ems nuomotojas ir ems nuomininkas
1. Privaios ems nuomotojas yra privaios ems savininkas.
2. Valstybins ems nuomos sutartis pagal savo kompetencij sudaro valstybins ems
valdytojo funkcijas atliekanti institucija.
3. Keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise priklausantis ems sklypas gali bti
inuomojamas, jeigu visi bendraturiai ratu sutinka.
4. ems nuomininku gali bti Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-747, 2010-04-13, in., 2010, Nr. 48-2297 (2010-04-27)

6.549 straipsnis. ems nuomos sutarties terminas

1. Privaios ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu. alys gali sudaryti ir neterminuot ems nuomos sutart.
2. Valstybins ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdeimt devyneriems metams.
3. statymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius ems nuomos sutarties terminus.
4. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus ems sklyp numatyta naudoti
visuomens poreikiams, is ems sklypas inuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas
naudoti pagal paskirt. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik
iki ems sklypo pamimo.
6.550 straipsnis. ems nuomos sutarties turinys
1. ems nuomos sutartyje turi bti nurodyta:
1) ems nuomotojas;
2) ems nuomininkas;
3) ems nuomos objekto duomenys, rayti ems kadastre bei vieame registre;
4) ems nuomos terminas;
5) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis;
6) inuomojamoje emje esani ems savininkui ar kitiems asmenims nuosavybs teise
priklausani statini ir rengini naudojimo slygos bei nauj pastat, statini statybos, keli
tiesimo, vandens telkini rengimo ir kitos slygos, taip pat kam pastatai ar renginiai bus
naudojami pasibaigus ems nuomos terminui;
7) inuomojamoje emje esani poeminio bei pavirinio vandens, naudingj ikasen
(iskyrus gintar, naft, dujas ir kvarcin sml) naudojimo slygos, neprietaraujanios
statymams;
8) ems naudojimo specialiosios slygos;
9) ems naudojimo apribojimai;
10) ems servitutai ir kitos daiktins teiss;
11) umokestis u ems nuom. j skaitomas umokestis u melioracijos renginius,
kelius, tiltus, ininerinius renginius ir kita, taip pat mokesio indeksavimas, jeigu nuomojama
valstybin em;
12) kiti su nuomojamo ems sklypo naudojimu bei ems sklypo grinimu pasibaigus
ems nuomos sutariai susij nuomotojo ir nuomininko sipareigojimai;
13) atsakomyb u ems nuomos sutarties paeidimus.
2. ems nuomos sutart negali bti raytas:

11

1) galiojimas nuomininkui atstovauti ems savininkui ir disponuoti io savininko

privaia eme bei joje esaniu kitu nekilnojamuoju turtu;
2) privaios ems nuomininko teis keisti pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt.
3. ems nuomos sutarties slygos, nustatanios kaip naudoti isinuomot em, neturi
prietarauti aplinkos apsaugos, gretim ems sklyp savinink ar naudotoj bei visuomens
interesams.
6.551 straipsnis. Valstybins ems inuomojimas
1. Valstybin em, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybs
nustatyta tvarka inuomojama aukciono bdu asmeniui, kuris pasilo didiausi nuomos mokest.
2. Valstybin em inuomojama ne aukciono bdu, jeigu ji ustatyta fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais ar j nuomojamais pastatais, statiniais ar
renginiais, taip pat kitais statym numatytais atvejais.
6.552 straipsnis. ems nuomos mokestis
1. Privaios ems nuomos mokesio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu.
2. Valstybins ems, nuomojamos ne aukciono bdu, nuomos mokesio dydis nustatomas
teiss akt nustatyta tvarka.
6.553 straipsnis. ems subnuoma
1. ems nuomininkas, gavs raytin nuomotojo sutikim, turi teis isinuomot em
subnuomoti pagal ems nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir slygas.
2. ems kio paskirties ems kitai paskiriai, negu numatyta ems nuomos sutartyje,
subnuomoti negalima.
3. ems subnuomos sutartis sudaroma laikantis ems nuomos sutariai nustatyt
reikalavim.
6.554 straipsnis. Nuomininko ilaid ems kio paskirties emei pagerinti
atlyginimas
Nuomininko ilaidos ems kio paskirties emei pagerinti nuomininkui atlyginamos, kai
tai numato ems nuomos sutartis arba kai abi alys iki ems pagerinimo darb pradios susitaria
(papildomu raytiniu susitarimu) dl i darb pobdio, masto ir ilaid dydio.
6.555 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos renginius, kelius, tiltus
ir kitus ininerinius renginius
1. Jeigu statymai ar ems nuomos sutartis nenumato ko kita, ems nuomotojas privalo
remontuoti savo lomis jam priklausanius melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus
ininerinius renginius. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo ir ems sklypo negalima naudoti
pagal paskirt, nuomininkas turi teis nutraukti sutart.
2. Jeigu nuomotojas nedaro io straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kur atitinkamos
valdymo institucijos pripaino btinu ir neatidliotinu, tai nuomininkas turi teis padaryti remont
ir i nuomotojo teismo tvarka iiekoti remonto ilaidas, btinas inuomoto turto funkcionavimui
utikrinti.
6.556 straipsnis. Nuomininko pareiga isaugoti dirvoem ir jo kokyb, tvarkingai
ilaikyti melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus ininerinius
renginius bei eldinius
1. Nuomininkui isinuomotame ems sklype draudiama atlikti veiksmus, kuriais bt
sunaikintas ar utertas derlingasis dirvoemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lomis atlikti
nuomotojui priklausani melioracijos rengini, keli, tilt, kit ininerini rengini smulkius
prieiros darbus statym nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus enklus, taip pat utikrinti
teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu ems nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu
nuomininkas i pareig nevykdo, nuomotojas turi teis i nuomininko iiekoti las nurodytiems
darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dl iame straipsnyje nurodyt pareig nevykdymo, ir
nutraukti ems nuomos sutart.

11

2. Jeigu ems nuomininkas ems kio naudmenas naudoja netinkamai ir dl to pablogja

j kokyb, ems nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuotolius.
6.557 straipsnis. Nuomininko teis gauti kompensacij u pastatytus pastatus,
statinius ir renginius
1. Pasibaigus ems nuomos terminui arba nutraukus ems nuomos sutart prie termin,
u pastatytus pastatus, statinius ir renginius, kuri statybos galimyb buvo numatyta ems
nuomos sutartyje, nuomininkui ems savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam
ems nuomininkui nuosavybs teise, is turi teis ems servitut, jeigu tai buvo numatyta
ems nuomos sutartyje arba papildomame raytiniame susitarime.
2. Jeigu pastatai, statiniai ar renginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti ems nuomos
sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar renginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir
sutvarkyti ems sklyp. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lomis tai padaro nuomotojas arba tie
pastatai, statiniai bei renginiai pereina nuomotojui nuosavybs teise, jeigu jie tenkina teritorij
planavimo dokument nustatytus reikalavimus, ir teisinami statym nustatyta tvarka.
6.558 straipsnis. ems nuomos sutarties galiojimas pasikeitus ems nuomininkui
1. Po ems nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teiss ir pareigos pereina
jo pdiniams, jeigu ie j neatsisako. Jeigu ems nuomininko pdiniai ems nuomos sutarties
atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dl to atsiradusius nuostolius.
2. Jeigu ems nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai jo pagal sutart
turtos teiss ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.
6.559 straipsnis. ems nuomos sutarties galiojimas pasikeitus ems nuomotojui
Kai dl ems savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu ems nuosavybs teis
pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeiia valstybins ems nuomotojas, ems nuomos
sutartis galioja naujajam ems savininkui arba valstybins ems nuomotojui, jeigu sutartis buvo
statym nustatyta tvarka registruota vieame registre.
6.560 straipsnis. Nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart
Prie parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojam ems sklyp arba j keisdamas ar
kitaip teises j suvarydamas, nuomotojas privalo praneti ems sklypo gijjui ir bsimam
kaito turtojui apie nuomos sutart, o nuomininkui apie numatom ems sklypo perleidim,
keitim ar kitok teisi j suvarym.
6.561 straipsnis. Draudimas inuomoti keist em
Jeigu keistos ems savininkas sutartyje nustatytu laiku nevykdo skolinio sipareigojimo
ir hipotekos teisjas priima nutart aretuoti keist em, i em draudiama inuomoti.
6.562 straipsnis. ems nuomos sutarties pabaiga
ems nuomos sutartis baigiasi:
1) kai sueina nuomos terminas;
2) po ems nuomininko mirties, jeigu pdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusi
teisi ir pareig arba pdini nra;
3) kai juridinis asmuo, kuris buvo ems nuomininkas, likviduojamas;
4) kai nuomojama em parduodama, padovanojama ar kitaip perleidiama nuomininkui;
5) kai ems nuomos sutartis nutraukiama io kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose
numatytais pagrindais;
6) ali susitarimu.
6.563 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas paimant em visuomens
poreikiams
Kai inuomota em paimama visuomens poreikiams, ems nuomos sutartis
nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka.

11

6.564 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo

reikalavimu
1. ems nuomos sutartis prie termin nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta:
1) jeigu ems nuomininkas naudoja em ne pagal sutart ar pagrindin tikslin ems
naudojimo paskirt;
2) jeigu ems nuomininkas ilgiau kaip tris mnesius nuo ems nuomos sutartyje
nustatyto nuomos mokesio mokjimo termino io mokesio nesumoka;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
2. Apie ems nuomos sutarties nutraukim nuomotojas privalo ratu praneti ems kio
paskirties ems nuomininkams ne vliau kaip prie tris mnesius, o kitos paskirties ems
nuomininkams prie du mnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
3. Jeigu ems kio paskirties ems nuomos sutartis nutraukiama prie termin
nuomotojo reikalavimu, derli nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su
sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.
6.565 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomininko
reikalavimu
1. Kai nuomojama ems kio paskirties em, ems nuomos sutartis prie termin
nuomininko reikalavimu gali bti nutraukta apie tai i anksto praneus nuomotojui ne vliau kaip
prie tris mnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties em, ne vliau kaip prie du mnesius.
2. Jeigu ems nuomotojas nevykdo io kodekso 6.555 straipsnyje nurodyt pareig,
nuomininkas turi teis nutraukti ems nuomos sutart nesilaikydamas io straipsnio 1 dalyje
nustatytos tvarkos.
6.566 straipsnis. ems nuomininko pirmumo teis atnaujinti ems nuomos sutart
Kai ems nuomos sutarties terminas pasibaigs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis
pat slygomis isinuomoti em pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teis sudaryti nauj ems
nuomos sutart turi buvs tos ems nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykd pagal ems nuomos
sutart prisiimtus sipareigojimus.
XXX SKYRIUS
LIZINGAS (FINANSIN NUOMA)
6.567 straipsnis. Lizingo (finansins nuomos) sutarties samprata
1. Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart viena alis (lizingo davjas) sipareigoja gyti
nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies (lizingo gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j
lizingo gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis
lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis
nenumato ko kita. io skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo
davjas yra nuomojamo turto savininkas.
2. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako
u pardavjo ir lizingo dalyko parinkim, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
3. Lizingo davjas pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.
6.568 straipsnis. Lizingo sutarties dalykas
1. Lizingo sutarties dalyku gali bti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius.
2. Lizingo davjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dal savo teisi, susijusi su
lizingo sutartimi ir jos dalyku. is teisi perleidimas neatleidia lizingo davjo nuo jo prievoli,
kuri vykdymo terminas iki prievoli perdavimo tretiesiems asmenims buvo sujs, pagal lizingo
sutart ir nekeiia lizingo sutarties esms.
3. Lizingo gavjas gali perleisti teis naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitoki i lizingo
sutarties atsirandani teis tik gavs iankstin raytin lizingo davjo sutikim.
4. Lizingo davjas neturi teiss be lizingo gavjo raytinio sutikimo keisti lizingo dalyk,
jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

12

6.569 straipsnis. Lizingo davjo pareiga praneti apie lizingo sutart

Lizingo davjas, pirkdamas daikt lizingui, privalo praneti pardavjui, kad daikt perka
turdamas tiksl perduoti j lizingo slygomis konkreiam lizingo gavjui.
6.570 straipsnis. Lizingo dalyko perdavimas
1. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, daikt, kuris yra lizingo sutarties dalykas,
pardavjas perduoda tiesiogiai lizingo gavjui io verslo vietoje.
2. Kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavjui per sutartyje
nustatyt termin, o jei terminas nenustatytas per proting termin, lizingo gavjas turi teis
nutraukti lizingo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dl
aplinkybi, u kurias atsako lizingo davjas.
3. Lizingo gavjas turi teis sustabdyti periodini mok mokjim tol, kol lizingo davjas
tinkamai vykdo savo prievol perduoti daikt.
6.571 straipsnis. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo
gavjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita.
2. Lizingo gavjui tenka visos daikto ilaikymo ir remonto ilaidos.
3. Jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u
sutarties dalyko trkumus, iskyrus atvejus, kai lizingo gavjas pasikliov lizingo davjo patyrimu
ir iniomis, taip pat kai lizingo davjas dar takos lizingo gavjui, kai is rinkosi pardavj ir
sutarties dalyk.
4. Lizingo gavjas privalo daiktu naudotis ir j ilaikyti rpestingai ir atidiai, palaikyti j
tokios bkls, kokios jam buvo perduotas, atsivelgiant normal nusidvjim bei sutartyje
aptartus galimus jo pakeitimus.
5. Jeigu lizingo gavjas paeidia io straipsnio 4 dalyje numatyt pareig, lizingo davjas
turi teis reikalauti sumokti vis sutarties kain i karto arba nutraukti sutart ir atlyginti
nuostolius.
6.572 straipsnis. Lizingo sutarties taka tretiesiems asmenims
1. Lizingo davjas savo nuosavybs teis lizingo sutarties dalyk, kuris nra
registruojamas daiktas, gali panaudoti prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis
buvo registruota statym nustatyta tvarka.
2. Lizingo gavjo bankroto atveju lizingo davjas gali panaudoti savo teises prie lizingo
gavjo kreditorius ir administratori tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo statym nustatyta
tvarka registruota.
3. Lizingo sutariai, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas, mutatis mutandis taikomos
io kodekso 6.478 straipsnio 2 dalyje numatytos taisykls.
4. U treij asmen patirt al dl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo
gavjas.
6.573 straipsnis. Pardavjo atsakomyb
1. Lizingo gavjas turi teis pareikti tiesiogiai pardavjui visus reikalavimus,
atsirandanius i lizingo dalyko pirkimopardavimo sutarties (dl turto kokybs ir
komplektikumo, perdavimo termin ir kt.). Lizingo gavjas turi visas ioje knygoje numatytas
pirkjo teises ir pareigas, iskyrus pareig sumokti u sigyt turt, taip, kaip jis jas turt, jeigu
bt pirkimopardavimo sutarties alis. Taiau lizingo gavjas neturi teiss nutraukti pirkimo
pardavimo sutarties be lizingo davjo sutikimo.
2. Lizingo davjas ir lizingo gavjas turi pardavjui solidariosios prievols kreditori
teises ir pareigas.
3. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u tai,
kad pardavjas netinkamai vykdo savo prievoles, iskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavj buvo
lizingo davjo pareiga. Jeigu pardavj turjo pasirinkti lizingo davjas ir pardavjas paeidia
pirkimopardavimo sutart, tai lizingo gavjas turi teis savo pasirinkimu pareikti i ios sutarties
atsirandanius savo reikalavimus tiek pardavjui, tiek lizingo davjui. Tokiu atveju pardavjas ir
lizingo davjas lizingo gavjui atsako solidariai.

12

6.574 straipsnis. Lizingo sutarties nutraukimas

Kai lizingo gavjas i esms paeidia sutart, lizingo davjas turi ratu pareikalauti, kad
per proting termin lizingo gavjas paeidim paalint, jeigu atsivelgiant konkreias
aplinkybes tai yra manoma. Jeigu lizingo gavjas to nepadaro, lizingo davjas turi teis reikalauti
sumokti periodines mokas prie termin arba nutraukti lizingo sutart. Kai lizingo sutartis
nutraukta, lizingo davjas turi teis reikalauti grinti jam sutarties dalyk bei iiekoti i lizingo
gavjo tokio dydio nuostolius, kad jie lizingo davj grint toki padt, kokia bt buvusi,
jeigu lizingo gavjas bt tinkamai vykds sutart.
XXXI SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.575 straipsnis. Taikymo sritis
io skyriaus normos nustato gyvenamj patalp nuomos sutari sudarymo, vykdymo ir
pasibaigimo tvark, kai ios patalpos priklauso:
1) fiziniams asmenims;
2) valstybei ar savivaldybms;
3) juridiniams asmenims.
6.576 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest
gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas
sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest.
6.577 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai
1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos remiantis
valstybs ar savivaldybs institucijos sprendimu. moni, staig ar organizacij savo
darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos kolektyvinje
sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu numatytais
pagrindais ir tvarka.
2. moni, staig ar organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis (siekiant
pelno) nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos ali susitarimu.
6.578 straipsnis. Sutarties alys
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas.
2. Nuomotojas yra gyvenamj patalp savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu
pagrindu. Nuomotoju gali bti gyvenamj patalp nuomininkas, kuris statym nustatyta tvarka
sudaro subnuomos sutart.
3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dl savo, savo eimos bei buvusi
eimos nari interes sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Jeigu gyvenamojoje patalpoje
liko nepilnametis, neturintis tv arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamj patalp nuomos
sutart jo vardu gali sudaryti statym galiotas asmuo.
4. Nuomotojas neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart su
asmeniu, j pratsti arba nustatyti labiau nuominink suvarianias slygas vien todl, kad tas
asmuo yra nia moteris arba tas asmuo turi nepilnamei vaik, iskyrus atvejus, kai tok
atsisakym pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos aretas (io kodekso 6.587 straipsnio 2
dalis).
5. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdymui ir (arba)
naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu. Toki gyvenamj patalp juridinis asmuo gali
naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti.
6.579 straipsnis. Sutarties forma

12

1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstyb, savivaldyb ar

juridinis asmuo, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotas pareignas ir nuomininkas.
2. Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti sudaromos odiu.
3. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos alis, turi
bti sudaroma ratu.
4. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis
tik registravus j statym nustatyta tvarka vieame registre.
6.580 straipsnis. Sutarties turinys
1. Sutartyje turi bti nurodytas inuomojam patalp adresas, kambari ir kitoki patalp
skaiius, plotas, patalpose esanti ininerin (technin) ranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro
naudojimo patalpomis slygos, nuomos mokesio dydis ir io mokesio mokjimo terminai,
atsiskaitym u komunalinius patarnavimus tvarka.
2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatomos ir kitos slygos.
3. Nuomotojas privalo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu perduoti
nuomininkui gyvenamojo namo savinink bendrijos stat kopij arba kopij kitokio dokumento,
kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalp prieiros, naudojimo, ilaikymo ir kitos
taisykls. io dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis.
Taiau nuomininkas neturi teiss reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart vien
tuo pagrindu, kad nuomotojas jam neperdav io dokumento kopijos.
4. Negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, kurios:
1) nustato nuomininko civilin atsakomyb be kalts;
2) suteikia teis nuomotojui vienaalikai keisti nuomos sutarties slygas;
3) daro nuomininko teises priklausomas nuo jo eimos nari skaiiaus, iskyrus atvejus,
kai nuomininko teisi pasikeitimas iuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydiu;
4) riboja nuomininko teis pirkti daiktus ar gauti paslaugas i asmen, kuriuos
nuomininkas nori pasirinkti savo nuoira;
5) suteikia nuomotojui teis reikalauti i nuomininko sumokti i karto nuomos mokest u
vis nuomos termin, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesio u vien period;
6) suteikia nuomotojui teis vienaalikai vertinti gyvenamosios patalpos bkl ir
konstatuoti, kad ji tinkama gyventi;
7) nustato didesn nuomininko civilin atsakomyb, nei faktikai yra nuomotojui
padarytos alos dydis.
6.581 straipsnis. Sutarties dalykas
Gyvenamj patalp nuomos sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis
namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kambari ir su
ja susijusi pagalbini patalp. Savarankikos nuomos sutarties dalyku negali bti kambario dalis
arba kambarys, susijs su kitu kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat
pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal
atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti
inuomojamos bendram naudojimui.
6.582 straipsnis. Sutarties terminas
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba terminuota.
2. Raytin nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai alys j pasirao, o odin nuo ali
susitarimo dl sutarties slyg arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.
3. Terminuota sutartis, kurios terminas apibrtas tam tikru vykiu, tampa neterminuota, jei
tas vykis nevyksta. Kai vykio data nukeliama vlesniam laikui, nustatytas sutarties terminas
perkeliamas.
4. alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuot nuomos sutart sudarydamos
nauj terminuot arba neterminuot nuomos sutart.
6.583 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis
1. U gyvenamosios patalpos nuom nuomininkas moka nuomos mokest (buto
nuompinigius).

12

2. Gyvenamosios patalpos nuomos mokest nuomininkas turi sumokti kas mnes, ne

vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins dienos, jeigu ali
susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi gyvenamj patalp nuomos
mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
3. moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp
nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis
nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio
dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest.
4. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam
gyvenamj patalp nuomos mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus
nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal
nuomos mokest.
5. Nuomotojas neturi teiss reikalauti mokti nuomos mokest i anksto, iskyrus nuomos
mokest u pirmj nuomos mnes.
6. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatyta, kad ali susitarimu
nuomos mokestis gali bti perskaiiuojamas, bet ne daugiau kaip vien kart per metus. Nuomos
sutarties slygos, suteikianios teis nuomotojui vienaalikai perskaiiuoti nuomos mokest arba
reikalauti jo perskaiiavimo neprajus dvylikai mnesi po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau
kaip vien kart per metus, negalioja.
7. Kilus tarp ali ginui, nuomininkas turi teis nuomos mokest sumokti depozitin
sskait io kodekso 6.56 straipsnio nustatyta tvarka.
6.584 straipsnis. Mokestis u vanden, energij ir komunalines paslaugas
1. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas (iukli iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir
kitas), kai nuomojamos valstybs ar savivaldybi gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo
buto nuompinigi. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas mokamas Vyriausybs nustatyta tvarka iki io kodekso 6.583 straipsnio 2
dalyje nustatyto termino.
2. Mokesio u komunalines paslaugas dydiai ir j mokjimo terminai bei tvarka, kai
juridiniai asmenys nuomoja gyvenamsias patalpas savo darbuotojams, nustatomi kolektyvine
sutartimi, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj
susitarimu.
3. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamsias patalpas inuomoja komercinmis
slygomis, mokesio u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas klausimai nustatomi ali susitarimu.
6.585 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties galiojimas pasikeitus
gyvenamosios patalpos savininkui
Gyvenamosios patalpos nuosavybs teisei perjus i nuomotojo kitam asmeniui,
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios
patalpos nuomos sutartis buvo registruota vieame registre statym nustatyta tvarka.
6.586 straipsnis. Sutarties pripainimo negaliojania pagrindai
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania io kodekso
nustatytais sandori negaliojimo pagrindais, tarp j: jeigu nuomininkui pateiktos tikrovs
neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teis gyvenamsias patalpas; jeigu nuomos sutartimi
paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp; jeigu pareign veiksmai, susij
su gyvenamosios patalpos sutarties sudarymu, buvo neteisti.
2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali bti pripainta negaliojania nuomotojo
reikalavimu, jei jis sudarydamas sutart su asmeniu, kuris buvo tokios bsenos, kai negaljo
suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti, ar su neveiksniu nuomininku, tai inojo.
3. Gyvenamosios patalpos nuomos sutart pripainus negaliojania, nuomininkas ir visi su
juo gyvenantys asmenys ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iskyrus io
straipsnio 4 dalyje numatyt atvej.

12

4. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutart pripainus

negaliojania dl to, kad paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp, bet
nuomininkas neinojo ir negaljo to inoti, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys
ikeldinami suteikiant kit gyvenamj patalp. Kitais atvejais nuomininkas turi teis tik jo
patirt nuostoli atlyginim.
5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania per trej met
iekinio senaties termin. is terminas skaiiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.
6.587 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigos
1. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisv, tinkam
gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra
tokios bkls, kad gyvenimas joje kelt grsm nuomininko ar jo eimos nari sveikatai ar
saugumui, ar visuomens saugumui ir sveikatai.
2. Nuomotojas neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart arba
j pratsti ar nustatyti sunkesnes nuomos slygas vien tuo pagrindu, kad nuominink ar jos eimos
nar yra nia arba nuomininkas ar jo eimos narys turi vaik, iskyrus atvejus, kai nuomotojas
negali inuomoti gyvenamosios patalpos dl jos areto ar dydio (io kodekso 6.578 straipsnio 4
dalis).
3. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, panaikinanios arba apribojanios
nuomotojo atsakomyb nuomininkui arba nustatanios nuomininko atsakomyb be kalts,
negalioja.
4. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, suteikianios teis nuomotojui
vienaalikai pakeisti nuomos sutarties slygas dl nuomininko eimos nari skaiiaus padidjimo
arba ribojanios nuomininko teis pirkti turt ar paslaugas i nuomininko pasirinkt asmen,
negalioja.
5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, nustatanios nuomininkui netesybas,
virijanias nuomotojui padaryt reali nuostoli dyd, arba suteikianios teis nuomotojui
reikalauti sumokti nuomos mokest u vis nuomos termin, jei nuomininkas laiku nesumoka
nuomos mokesio, negalioja.
6. Nuomotojas privalo utikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra inuomota
gyvenamoji patalpa, naudojim, teikti nuomininkui u mokest sutartyje numatytas btinas
komunalines paslaugas arba utikrinti j teikim, utikrinti daugiabuio namo bendro turto ir
komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remont.
6.588 straipsnis. Nuomininko eimos nariai
1. Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) j
nepilnameiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tvai.
2. Pilnameiai vaikai, j sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaiiai priskiriami
prie eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr k.
3. Globjai ir globotiniai, apsigyven globjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje,
negyja globjo ar globotinio eimos nari teisi. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir
bendrai tvarko nam k, tai bet kurio i j reikalavimu eimos nariu gali bti pripainti teismo
tvarka.
4. Artimieji giminaiiai, kiti ilaikytiniai, kartu su nuomininku, jo eimos nariais ar vienu
i j igyven ne maiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvark nam k, teismo tvarka gali
bti pripainti nuomininko eimos nariais.
5. Tvai, pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami
nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei jie su nuomininku turi bendr k ir jei
nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka.
6. U nuomininko eimos nari veiksmus, paeidianius nuomos sutart, nuomotojui
atsako nuomininkas ir pilnameiai jo eimos nariai.
7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmen turi tiek, kad kiekvienas j galt turti
normalias sanitarines slygas ir naudotis normaliais patogumais.
6.589 straipsnis. Nuomininko eimos nari teiss ir pareigos

12

1. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas,
atsirandanias i gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
2. Fiziniai asmenys, nustoj bti nuomininko eimos nariais, bet toliau gyvenantys
nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo eimos nariai.
6.590 straipsnis. eimos nari teis apsigyventi nuomojamoje patalpoje
1. Pagal nuomos sutart gyvenamojoje patalpoje turi teis apsigyventi tie nuomininko
eimos nariai ir buv eimos nariai, kurie yra vardyti sutartyje. Jei ie asmenys per eis mnesius
nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teis apsigyventi joje praranda.
Laikinai ivykusiems is terminas pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso 6.591 straipsnyje
nustatyto laiko pasibaigimo, o jei ie asmenys sugro anksiau, nuo j sugrimo dienos.
2. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnameiai jo eimos
nariai kit pilnamei eimos nari sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teis
apgyvendinti sutuoktin (sugyventin), vaikus, savo ir sutuoktinio tvus. Nepilnameiams vaikams
apgyvendinti pas j tvus io sutikimo nereikia. moni, staig, organizacij ir fizini asmen
gyvenamj patalp, inuomojam komercinmis slygomis, nuomininkas apgyvendinti ioje
dalyje nurodytus asmenis turi teis tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti
nuomininko ar jo eimos nario sutuoktiniui (sugyventiniui) ir nepilnameiams j vaikams.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatomos ir kitos eimos nari
apgyvendinimo slygos.
3. Apgyvendintas eimos narys gyja lygias su kitais nuomininko eimos nariais ir
buvusiais eimos nariais teises nuomojam gyvenamj patalp ir pareigas, jei apsigyvendamas
nebuvo susitars kitaip.
6.591 straipsnis. Teiss naudotis valstybs ir savivaldybs gyvenamja patalpa
palikimas laikinai ivykusiesiems
1. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis
valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama eiems mnesiams su slyga, jeigu bus
mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas.
2. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis
valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama visam ivykimo laikui iais atvejais:
1) ivykusiems gydytis vis gydymosi laik;
2) ivykusiems mokytis vis mokymosi, studij laik;
3) ivykusiems ilgalaik komandiruot usien vis komandiruots laik;
4) ivykusiems eiti globjo ar rpintojo pareig vis i pareig jimo laik;
5) vaikams, atiduotiems aukljimo staig, giminaiiams, globjui ar rpintojui, vis
vaik ten buvimo laik;
6) paauktiems privalomj karo tarnyb ar tarnaujantiems tarptautini operacij
kariniame vienete statym nustatyt tarnybos laik;
7) suimtiems vis tardymo ir teismo laik.
3. Pasibaigus io straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms, laikinai ivykusiam
nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui teis nuomojam gyvenamj patalp
ilieka dar eis mnesius.
4. Pasibaigus io straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai ivyks nuomininkas, jo
eimos narys ar buvs eimos narys praranda teis nuomojam gyvenamj patalp.
5. Jei laikinai ivykusj, kuris gro po nustatyto termino, pasilik nuomininkas,
pilnameiai eimos nariai ir buv eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta
teis nuomojam gyvenamj patalp laikoma atnaujinta.
6. Laikinai ivykusiojo reikalavimu teismas gali pripainti jam teises nuomojam
gyvenamj patalp, jei bus nustatyta, kad iame straipsnyje nustatyt laik jis praleido dl svarbi
prieasi.
7. Laikinai ivykusio fizinio asmens teis gyvenamj patalp pasibaigia pirma iame
straipsnyje nustatyto laiko, kai nutrksta gyvenamj patalp nuomos sutartis, jei sutartyje
nenustatyta kitaip.

12

6.592 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos, i kurios laikinai

ivyko nuomininkas, jo eimos narys ar buvs eimos narys,
naudojimo tvarka
Laikinai ivykusio valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininko, jo
eimos nario ar buvusio eimos nario patalpa turi teis naudotis pasilik eimos nariai ir buv
eimos nariai. Jei nuomininko, jo eimos nari ar buvusi eimos nari nelieka, tai ivyksts
nuomininkas gyvenamj patalp gali inuomoti pagal subnuomos sutart arba joje gali bti
apgyvendinti laikini gyventojai. Laikinai ivykusiajam sugrus, subnuomininkas ar laikinasis
gyventojas turi tuoj pat patutinti gyvenamj patalp, o asmenys, nepatutin gyvenamosios
patalpos, be jokio iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.593 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos rezervavimas
Jeigu nuomininkas, jo eimos narys ar visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit
vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams, jo nuomojama valstybs ar savivaldybs
gyvenamoji patalpa gali bti rezervuojama. Gyvenamoji patalpa rezervuojama su slyga, jeigu bus
mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas. Sprendim rezervuoti priima
atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija. Atsisakymas rezervuoti gali bti ginijamas
teismo tvarka. Gyvenamosios patalpos rezervavimas forminamas raytine atitinkamos valstybs ar
savivaldos institucijos ir ivykstanij sutartimi, jeigu pasiliekantys eimos nariai sutinka. Savo
sutikim pasiliekantieji duoda pasiraydami rezervavimo sutartyje. Atsisakymas duoti sutikim
gali bti ginijamas teismo tvarka.
6.594 straipsnis. Naudojimasis rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja
patalpa
1. Jeigu ivyksta ne visi eimos nariai, rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja
patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu ivyksta nuomininkas ir visi jo eimos nariai, nuomininkas
turi teis palikti gyvenamj patalp naudotis pagal subnuomos sutart kitiems asmenims arba
apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali bti numatoma, jog valstyb ar
savivaldyb inuomos gyvenamj patalp pagal terminuot nuomos sutart.
2. Sugrus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo eimos nariui, j
reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat j patutinti,
nepaisant rezervavimo termino pasibaigimo.
3. Asmenys, nepatutin rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio iankstinio spjimo
ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.595 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma
1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir
nuomotojo raytin sutikim, turi teis gyvenamj patalp subnuomoti. Gyvenamosios patalpos
subnuomos sutartis gali bti sudaroma ir odiu, ir ratu, ir terminuotam, ir neterminuotam laikui,
taiau subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin.
2. Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas ali susitarimu.
3. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teiss atnaujinti
sutart ir nuomininko reikalavimu turi patutinti pagal nuomos sutart turt patalp. Jeigu
subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prie tris mnesius spti
subnuominink apie subnuomos sutarties nutraukim. Jeigu subnuomininkas atsisako patutinti
gyvenamj patalp, jis turi bti teismo tvarka ikeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam
nesuteikiama.
4. Sudarius subnuomos sutart, atsakingu pagal nuomos sutart nuomotojui ir toliau lieka
nuomininkas.
6.596 straipsnis. Laikini gyventojai
1. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui,
gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims
(laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u
naudojimsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo eimos nari reikalavimu privalo
tuojau isikelti i patalpos. Jeigu jie atsisako isikelti i patalpos, nuomininkas ir jo eimos nariai

12

turi teis reikalauti per teism ikeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios
patalpos.
2. U laikin gyventoj veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas.
3. Nuomotojas turi teis neleisti apgyvendinti laikin gyventoj, jeigu j apgyvendinimas
paeist sanitarinius higienos reikalavimus ar kelt grsm aplinkini sveikatai ir saugumui arba
paeist nuomotojo teistus interesus.
6.597 straipsnis. Subnuominink ir laikin gyventoj ikeldinimas pasibaigus
gyvenamosios patalpos nuomos sutariai
1. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutariai, kartu pasibaigia ir subnuomos
sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, atsisak isikelti i patalpos, ikeldinami per
teism ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
2. Subnuomos sutariai netaikomos taisykls, nustatanios nuomininko pirmenybs teis
pratsti nuomos sutart naujam terminui.
6.598 straipsnis. Sutarties pakeitimas
1. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista io
kodekso 6.5996.603 straipsniuose numatytais atvejais. Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar buv
eimos nariai nesutinka keisti nuomos sutarties kolektyvinje sutartyje ar administracijos ir
darbuotoj susitarime numatytais pagrindais, ginas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
ali sprendiamas teismo tvarka.
2. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam
gyvenamj patalp nuomos sutart pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus.
3. Pakeitus gyvenamosios patalpos raytin nuomos sutart, sudaroma nauja raytin
sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai.
4. Nuomotojas apie numatom nuomos sutarties slyg pakeitim privalo ratu praneti
nuomininkui io kodekso 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.
6.599 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant but
1. Pilnametis nuomininko eimos narys ir buvs eimos narys turi teis sudaryti atskir
gyvenamosios patalpos nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka nuomotojas,
nuomininkas ir kiti pilnameiai eimos nariai. Tokiam eimos nariui, atsivelgiant jam tenkani
gyvenamojo ploto dal, gali bti inuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju
su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamj patalp nuomos sutartys. Nuomininkas,
pilnameiai eimos nariai ar buv eimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos
naudojimosi tvark ir slygas nekeisdami nuomos sutarties.
2. Ginai, kylantys dl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi
tvarkos ir slyg nustatymo, sprendiami teismo tvarka.
6.600 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias
1. Valstyb ar savivaldyb, turdama galimybi, ir nuomininkui, jo eimos nariams bei
buvusiems eimos nariams sutikus, j nuomojam gyvenamj patalp gali pakeisti kelias. iuo
atveju kiekvienam eimos nariui suteikiama ne daugiau kaip deimt kvadratini metr sutartinio
gyvenamosios patalpos ploto, o turta gyvenamoji patalpa paliekama savivaldybei. Jeigu
nuomininkas, pilnameiai eimos nariai ar buv eimos nariai pageidauja, viena savivaldybs
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista kelias. Ginus dl sutarties pakeitimo,
kai viena gyvenamoji patalpa pakeiiama kelias, sprendia teismas.
2. Naujas sutartis sudar nuomininkai ir j eim nariai, iki sutarties pakeitimo neturj
teiss valstybs param, i teis gali gyti prajus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.
6.601 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus vien eim
1. Keli pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys fiziniai asmenys
(nuomininkai), susijung vien eim, gali sudaryti vien nuomojam gyvenamj patalp
nuomos sutart (sujungti butus), jeigu j eimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. Sutartis
sudaroma su susijungusi vien eim eimos nari silomu nuomininku.
2. Nuomotojo atsisakymas sudaryti vien nuomos sutart gali bti nuginijamas teismo

12

tvarka.
6.602 straipsnis. Sutarties pakeitimas dl kito eimos nario pripainimo nuomininku
1. Nuomininko ir jo eimos nari susitarimu pirminis nuomininkas gali bti pakeistas kitu.
2. Nuomininko eimos nari susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
pakeiiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje
gyvenamojoje patalpoje ir per du mnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoj.
3. Ginai, kylantys dl eimos nario pripainimo nuomininku, sprendiami teismo tvarka.
6.603 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus patutint kambar
1. Jeigu bute, kur valstyb ar savivaldyb kaip savinink nuomoja pagal atskiras nuomos
sutartis keliems nuomininkams, patutinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno i nuominink
gyvenamosios patalpos kambarys, jis io nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.
2. Jeigu patutinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas naudotis tam nuomininkui,
kuris turi maiausiai bendro naudingojo ploto vienam eimos nariui, o jeigu is nuomininkas
atsisako kitam. Jeigu atsisako visi nuomininkai, patutinta gyvenamoji patalpa inuomojama
kitiems nuomininkams.
3. Perdavus patutint kambar kitam nuomininkui, pakeiiama ir gyvenamosios patalpos
nuomos sutartis.
6.604 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininkui
nutraukus darbo santykius
1. Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamj
patalp jis nuomoja, tai negali bti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart.
iuo atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutart gali pakeisti kolektyvinje
sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj
susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo eimos
nari ar buvusi eimos nari dl tokio sutarties pakeitimo sprendiamas teismo tvarka.
2. Nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju, gyvenamosios patalpos nuomos
mokestis nustatomas io kodekso 6.583 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
6.605 straipsnis. Nuomininko teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp
1. Valstybs, savivaldybi, juridini asmen gyvenamj patalp nuomininkas ir jo eimos
nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas tik ratu leidus
nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnameiams eimos nariams, taip pat kitiems
suinteresuotiems asmenims, kuri teiss ar teisti interesai gali bti paeisti pertvarkant ir
perplanuojant gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas. Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar
kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginas gali bti isprstas teismo tvarka.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma einamajam gyvenamosios patalpos remontui, kur
privalo atlikti nuomininkas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.606 straipsnis. Nuomininko perkeldinimas jo nuomojamos gyvenamosios patalpos
kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos laikui
1. Prireikus kapitalikai remontuoti ar rekonstruoti valstybs, savivaldybi moni, staig
ar organizacij savo darbuotojams inuomotas gyvenamsias patalpas, kuri remontuoti negalima
neiklus gyventoj, ir jei po remonto gyvenamoji patalpa ilieka, nuomotojas silo nuomininkui
su eimos nariais patalpos remonto laikui persikelti kit gyvenamj patalp. Pasilyta
gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Jeigu nuomininkas atsisako
persikelti pasilyt patalp, nuomotojas gali reikalauti perkeldinti j teismo tvarka.
2. Tais atvejais, jei nuomojama gyvenamoji patalpa po kapitalinio remonto ar
rekonstrukcijos padidt ar sumat, nuomininkas turi teis pasirinkti, nuomoti t patalp ar ne.
Jeigu nuomininkas sutinka nuomoti po remonto ar rekonstrukcijos padidjusi ar sumajusi
gyvenamj patalp, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jis persikelia arba perkeldinamas
remonto ar rekonstrukcijos laikui kit gyvenamj patalp.

12

3. Per kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laik gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

nenutrksta, taiau buto nuompinigius nuomininkas turi teis mokti u laikinai suteikt
gyvenamj patalp.
4. suremontuot gyvenamj patalp nuomininkas turi teis persikelti pasibaigus
kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai. Jei nuomininkas nesutinka nuomoti padidjusi ar
sumajusi gyvenamj patalp, taip pat kai dl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos
nuomojamoji patalpa neilieka, nuomininkui suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa.
Jeigu nuomininkas atsisako persikelti suteikiam kit tinkamai rengt gyvenamj patalp,
nuomotojas gali j perkeldinti teismo tvarka.
5. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam
gyvenamj patalp patutinimo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laikui bei kiti su tuo susij
klausimai sprendiami nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Visais atvejais apie numatomus
remonto darbus, dl kuri nuomininkas turi bti laikinai perkeldintas, nuomininkui nuomotojas
privalo praneti ne vliau kaip prie keturiolika dien prie prasidedant darbams. Jeigu nuomotojas
neturi galimybi laikinai perkeldinti nuomotojo remonto laikotarpiui, iki perkeldinimo dienos jis
privalo imokti nuomininkui adekvai kompensacij, kuri padengt nuomininko laikino
persiklimo ilaidas. ali susitarimu nuomininko perkeldinimo remonto laikui ilaidos gali bti
skaitytos bsim nuomos mokest.
6.607 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis pratsti nuomos sutart
1. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi
pirmenybs teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart naujam terminui, jeigu jis
tinkamai vykd sutarties slygas. Sutartis pratsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis
sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mnesi, tai sutartis pratsiama dvylikai mnesi,
jeigu alys nesusitaria kitaip.
2. Ne vliau kaip prie tris mnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo
ratu praneti nuomininkui apie pasilym sudaryti nauj nuomos sutart tokiomis pat arba kitomis
slygomis arba apie atsisakym pratsti sutart, jeigu t patalp ne trumpiau kaip vienerius metus
jis nenumato nuomoti. Jeigu ios pareigos nuomotojas nevykdo, o nuomininkas neatsisako pratsti
sutart, nuomos sutartis pripastama pratsta tokiam pat terminui tomis paiomis slygomis.
3. Jeigu atsisaks pratsti sutart nuomotojas neprajus vieneriems metams po nuomos
sutarties pasibaigimo t pai gyvenamj patalp inuomoja kitam asmeniui tokiomis pat
slygomis, tai nuomininkas turi teis reikalauti pripainti t sutart negaliojania ir atlyginti jam
atsisakymu pratsti sutart padarytus nuostolius. i taisykl netaikoma, jeigu nuomininkas atsisak
pratsti nuomos sutart nuomotojo pasilytomis slygomis ir nesikreip teism dl sutarties
slyg patvirtinimo.
4. Pratsdamas sutart, nuomotojas turi teis pakeisti nuomos sutarties slygas, taip pat
nuomos sutarties termin ir nuomos mokesio dyd, jeigu apie tok slyg pakeitim jis ratu
prane nuomininkui ne vliau kaip prie tris mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos ir ne
anksiau kaip prie eis mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Jeigu nuomos terminas
buvo trumpesnis nei dvylika mnesi, praneimas turi bti teiktas nuomininkui ne vliau kaip
prie vien mnes iki nuomos sutarties termino pabaigos. Praneime turi bti aikiai nurodytos
naujos nuomos sutarties slygos.
5. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo silomu nuomos sutarties slyg pakeitimu,
jis privalo per vien mnes nuo praneimo gavimo ratu praneti nuomotojui apie nesutikim arba
apie nuomos sutarties nutraukim. Jeigu nuomininkas to nepadaro, laikoma, jog jis sutiko su
nuomos sutarties pratsimu naujomis nuomotojo pasilytomis slygomis.
6. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo pasilytu nuomos sutarties slyg pakeitimu
ir apie tai pranea nuomotojui io straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais ir tvarka, nuomotojas,
norintis pratsti nuomos sutart naujomis slygomis, turi teis per vien mnes nuo praneimo i
nuomininko gavimo dienos kreiptis teism dl nuomos sutarties slyg nustatymo teismo tvarka.
Jeigu nuomotojas to nepadaro, laikoma, kad nuomos sutartis pratsta ankstesnmis slygomis.
6.608 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis
1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomininkas, gavs kartu su juo
gyvenani pilnamei eimos nari, skaitant laikinai ivykusius, raytin sutikim ir nuomotojui

13

sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamja patalpa su kitu valstybs ar savivaldybi gyvenamj
patalp nuomininku.
2. Valstybs ar savivaldybs atsisakymas sutikti, kad bt keiiamasi gyvenamosiomis
patalpomis, gali bti ginijamas teismo tvarka.
3. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis forminamas naujomis nuomos sutartimis.
Keitimosi sutartis sigalioja nuo naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo
paskutins dienos, o jeigu gin sprend teismas, nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos.
4. Jeigu eimos nariai nesusitaria dl keitimosi, o pakeitus gyvenamsias patalpas bt
galimyb likviduoti eimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris i eimos nari turi
teis reikalauti teismo tvarka prievarta pakeisti nuomojam gyvenamj patalp kit gyvenamj
patalp arba patalpas skirtinguose namuose (butuose).
ANTRASIS SKIRSNIS
GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
6.609 straipsnis. Nuomininko teis nutraukti sutart
1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes
ratu spjs nuomotoj. Jeigu nuomininkas nevykdo io reikalavimo, nuomotojas turi teis
susidariusi nuostoli atlyginim.
2. Iki spjimo termino pabaigos nuomininkas gali ataukti spjim, jei nuomotojas su
kitu nuomininku nra sudars tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.
3. Kai nuomininkas, jo eimos nariai ir buv eimos nariai ivyksta gyventi kitur,
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo ivykimo dienos.
4. Nuomotojas, gavs nuomininko praneim apie sutarties nutraukim, turi teis patikrinti
gyvenamosios patalpos bkl, i anksto pranes nuomininkui apie tikrinimo dat ir laik. Tokiu
atveju nuomotojas taip pat turi teis parodyti gyvenamj patalp bsimam nuomininkui, apie
aprodymo dat ir laik i anksto pranedamas nuomininkui. Iskyrus neatidliotinus atvejus,
nuomotojas neturi teiss tikrinti gyvenamosios patalpos ar jos rodyti bsimam nuomininkui nuo
dvideimt pirmos valandos iki devintos valandos.
6.610 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir asmen ikeldinimo tvarka
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania, ji gali bti
nutraukta, taip pat fiziniai asmenys i gyvenamj patalp gali bti ikeldinami tik teismo tvarka,
iskyrus io kodekso numatytus ikeldinimo pagal prokuroro sankcij atvejus.
6.611 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui paeidus nuomos sutarties
slygas
Jei nuomininkas nuolat (ne maiau kaip tris mnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio
termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo
eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j
naudoja ne pagal paskirt, nuomos sutartis gali bti nutraukta ir asmenys ikeldinami i
nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo eimos nariai
arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas
kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kit asmen, kuriems trukdoma normaliai
gyventi, reikalavimu gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
6.612 straipsnis. Ikeldinimas i savavalikai uimt patalp
Savavalikai um gyvenamj patalp, t. y. sikl j be nuomos sutarties, asmenys
ikeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.613 straipsnis. Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo
pasekms
Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu
nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o
neisiklusieji i jos ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

13

6.614

straipsnis.

Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties

nutraukimas
1. Juridini ir fizini asmen nuomojam komercinmis slygomis gyvenamj patalp
neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta nuominink ratu spjus
prie eis mnesius.
2. Pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo eimos nariai ar
buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o neisiklusieji i jos ikeldinami ir
kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.615 straipsnis. Ikeldinimas i gresiani sugriti gyvenamj nam, but
Jeigu dl stichini nelaimi, gaisro ar techninio susidvjimo valstybs, savivaldybi ar
juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai
asmenys i j ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta
gyvenamoji patalpa. i patalp suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriti arba netinkama
gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Tokiais atvejais ankstesn nuomos sutartis laikoma
pasibaigusia.
6.616 straipsnis. Sutarties nutraukimas ir piliei ikeldinimas suteikiant kit
tinkamai rengt gyvenamj patalp
1. Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami i valstybs, savivaldybi, juridini asmen savo
darbuotojams inuomot gyvenamj patalp ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji
patalpa, jeigu:
1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas;
2) gyvenamoji patalpa neilieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;
3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
2. Kit tinkamai rengt gyvenamj patalp suteikia nuomotojas arba kitas juridinis
asmuo, dl kurio interes gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas
bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
6.617 straipsnis. Kitos tinkamai rengtos gyvenamosios patalpos suteikimas
ikeldinamiems asmenims
1. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa turi bti toje paioje gyvenamojoje
vietovje, tinkamai rengta pagal tos vietovs slygas ir atitikti sanitarinius bei techninius
reikalavimus.
2. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa negali bti maesnio ploto ir turti
maiau kambari negu anksiau turtoji. Jeigu ankstesnje gyvenamojoje patalpoje naudingasis
plotas, tenkantis kiekvienam eimos nariui, buvo maesnis u statym nustatyt, ikeldinant
negalima suteikti maesnio ploto, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi bti tokia, kad
viename kambaryje nebt apgyvendinti vyresni kaip devyneri met skirtingos lyties asmenys,
iskyrus sutuoktinius, ir atitikt ikeldinamj sveikatos bkl bei kitas aplinkybes.
3. Nuomininko pageidavimu jam gali bti suteikta ir maesn gyvenamoji patalpa.
4. Teismo sprendime nutraukti nuomos sutart ir ikeldinti nuominink turi bti nurodyta
gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama ikeldinamajam, bendras plotas ir kambari skaiius.
TREIASIS SKIRSNIS
TARNYBINS GYVENAMOSIOS PATALPOS
6.618 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp teisinis statusas
1. Tarnybines gyvenamsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams
(tarnautojams), atsivelgdamas j darbo (tarnybos) pobd ar statym nustatytas slygas, tokiam
laikotarpiui, kol nepasikeiia j darbo (tarnybos) pobdis arba kol nenutrksta darbo (tarnybos)
santykiai su darbdaviu, arba kol neinyksta statym nustatytos slygos.
2. Gyvenamosios patalpos prie tarnybini gyvenamj patalp priskiriamos
(ibraukiamos) ir darbuotoj, kuriems gali bti suteiktos tarnybins gyvenamosios patalpos,
kategorij sraai nustatomi valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos,
juridinio asmens valdymo organo sprendimu.

13

3. Valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos, juridiniai asmenys prie

tarnybini gyvenamj patalp priskiria tik patutintas jiems nuosavybs (patikjimo) teise
priklausanias gyvenamsias patalpas.
6.619 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp suteikimo ir j naudojimo tvarka
1. Sprendim suteikti tarnybin gyvenamj patalp priima: valstybs valdios ar valdymo
institucijos galiotas asmuo, savivaldybs vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo
organas. Remiantis iuo sprendimu, sudaroma tarnybins gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Sudarant toki sutart, laikomasi io kodekso nustatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
sudarymo tvarkos, jeigu statymai nenustato kitaip.
2. Tarnybini gyvenamj patalp naudojimo ir apskaitos tvark nustato Vyriausyb arba
jos galiota institucija.
3. Tarnybinmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis io kodekso 6.581
6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatyt gyvenamosios patalpos
nuomos sutarties taisykli.
6.620 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp
Pasibaigus darbo sutariai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta
tarnybin gyvenamoji patalpa, privalo isikelti i nuomojam tarnybini patalp kartu su
gyvenaniais eimos nariais. Neisikl i tarnybini gyvenamj patalp fiziniai asmenys
ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iskyrus io kodekso 6.616 straipsnyje
numatytus atvejus.
6.621 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp suteikiant kit
gyvenamj patalp
I tarnybini gyvenamj patalp ikeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita
gyvenamoji patalpa io kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai ikeldinami
asmenys yra:
1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti i darbo (tarnybos) dl to, kad jiems buvo nustatytas 0
40 procent darbingumo lygis arba dideli ar vidutini specialij poreiki lygis dl su darbu
(tarnyba) susijusi prieasi;
2) dl su darbu (tarnyba) susijusi prieasi uvusio ar dingusio be inios darbuotojo
(tarnautojo) tarnybins gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1154, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13599

6.622 straipsnis. Kitos gyvenamosios patalpos suteikimas ikeldinamiems fiziniams

asmenims
Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama ikeldinamiems fiziniams asmenims, turi bti toje pat
gyvenamojoje vietovje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GYVENAMJ PATALP NUOMA BENDRABUIUOSE
6.623 straipsnis. Bendrabuiai
1. Darbininkus, tarnautojus, studentus, mokinius j darbo ar mokymosi metu galima
apgyvendinti bendrabuiuose. Bendrabuiai yra specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti
gyvenamieji namai. Bendrabui suteikimo ir naudojimosi jais tvarka nustatoma juridini asmen
kolektyvinse sutartyse. Organizacijose, kuriose tokia sutartis nesudaroma, i tvarka nustatoma
administracijos ir darbuotoj susitarimu, o vietimo staig, mokslo ir studij institucijose i
staig ir institucij valdymo organ sprendimu.
2. Darbuotojai, pasibaigus darbo sutariai ar mokymosi laikui, i bendrabuio ikeldinami,
iskyrus io kodekso 6.621 straipsnyje numatytus atvejus. Asmenys, kurie mokosi, pasibaigus
mokslo metams, i bendrabuio ikeldinami. Bendrabui gyventojai gali bti ikeldinti
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro nemanomas

13

slygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamj patalp arba
naudoja j ne pagal paskirt.
3. I bendrabui ikeldinama teismo tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XII-1580, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05376

6.624 straipsnis. Draudimas subnuomoti bendrabui patalpas

Bendrabuiuose gyvenantys nuomininkai neturi teiss subnuomoti savo nuomojamos
gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus.
6.625 straipsnis. Laikinas perkeldinimas
Nuomotojas prireikus (dl remonto, avarijos ir kt.) turi teis perkeldinti nuominink i
vienos bendrabuio gyvenamosios patalpos kit bendrabuio gyvenamj patalp tiek tame
paiame, tiek ir kitame pastate toje pat vietovje be nuomininko sutikimo.
PENKTASIS SKIRSNIS
VIEBUIAI, NAKVYNS NAMAI IR GYVENIMAS GYDYMO
IR SOCIALINS GLOBOS INSTITUCIJ PATALPOSE
6.626 straipsnis. Viebuiai
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis turti viebuius specialiai rengtas patalpas
laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti.
2. Viebuiai steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis.
3. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj
u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark, administracijos teikimu ikeldinami
pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4. is straipsnis taip pat taikomas gyvenamosios patalpos trumpalaiks nuomos (ne ilgiau
kaip dviem mnesiams) sutartims, sudaromoms atostog ir poilsio tikslais.
6.627 straipsnis. Nakvyns namai
Labdaros ar kitais pagrindais steigt nakvyns nam, kuriuose paramos reikalingiems
asmenims nemokamai suteikiama nakvyn, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir
savivaldybje jas registruoja steigjai. iomis taisyklmis vadovaujamasi nagrinjant ginus dl
naudojimosi nakvyns namais ir dl ikeldinimo i j.
6.628 straipsnis. Gyvenimas gydymo ir globos (rpybos) institucij patalpose
Asmenys, kurie gydymo ar globos tikslais laikinai ar nuolat gyvena gydymo ar globos
(rpybos) institucij patalpose, nra pripastami nuomininkais. i asmen ir gydymo bei globos
(rpybos) institucij santykius nustato atitinkamos paslaug sutartys bei atitinkami statymai.
XXXII SKYRIUS
NEATLYGINTINIS NAUDOJIMASIS DAIKTU (PANAUDA)
6.629 straipsnis. Panaudos sutarties samprata
1. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos davjas)
perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir
juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo
perduotas atsivelgiant normal susidvjim arba sutartyje numatytos bkls.
2. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutariai atitinkamai taikomos io kodekso 6.477
straipsnio 2 ir 3 dali, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dali ir 6.501 straipsnio
nuostatos.
6.630 straipsnis. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties sudarymo apribojimai
Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teiss panaudos pagrindais perduoti daikt
neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra i juridini asmen steigjai, dalyviai ar organ
nariai.

13

6.631 straipsnis. Paado perduoti daikt neatlygintinai naudotis teisins pasekms

Paado perduoti daikt neatlygintinai naudotis nevykdymas be pakankamo pagrindo
suteikia panaudos gavjui teis ilaid, susijusi su panaudos pagrindais perduodamo daikto
primimu, atlyginim.
6.632 straipsnis. Panaudos davjas
Perduoti daikt neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teis tik to daikto savininkas
arba kiti statym ar daikto savininko galioti asmenys.
6.633 straipsnis. Daikto perdavimas neatlygintinai naudotis
1. Panaudos davjas privalo perduoti daikt panaudos gavjui tokios bkls, kuri atitinka
sutarties nustatytas slygas ir daikto naudojimo paskirt.
2. Daiktas perduodamas panaudos gavjui kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais
(naudojimo instrukcija, techninis pasas ir kt.), jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. Jeigu daikto priklausiniai ir dokumentai nebuvo perduoti, o be j panaudos gavjas
negali naudoti daikto pagal paskirt arba daikto naudojimas be priklausini ir dokument panaudos
gavjui netenka prasms, tai panaudos gavjas turi teis reikalauti i panaudos davjo perduoti jam
daikto priklausinius ir dokumentus arba nutraukti sutart ir reikalauti, kad panaudos davjas
atlygint nuostolius.
6.634 straipsnis. Panaudos davjo atsakomyb u daikto trkumus
1. Panaudos davjas atsako u perduoto neatlygintinai naudotis daikto trkumus, kuri jis
tyia ar dl didelio neatsargumo neaptar sutarties sudarymo metu, ir u panaudos gavjui dl i
trkum padaryt al.
2. Panaudos gavjas, nustats neaptartus jam perduoto daikto trkumus, savo pasirinkimu
turi teis reikalauti, kad panaudos davjas juos neatlygintinai paalint arba atlygint trkum
alinimo ilaidas, arba nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius nuostolius.
3. Panaudos davjas, kuriam buvo praneta apie panaudos gavjo reikalavimus arba
ketinim paalinti daikto trkumus panaudos davjo lomis, turi teis nedelsdamas pakeisti
netinkamos kokybs daikt analogiku tinkamos kokybs daiktu.
4. Panaudos davjas neatsako u perduoto daikto trkumus, kuriuos jis aptar sutarties
sudarymo metu, taip pat u trkumus, kurie panaudos gavjui buvo inomi iki sutarties sudarymo
arba kuriuos panaudos gavjas turjo pastebti daikto perdavimo arba jo apiros ar ibandymo
metu, kai buvo sudaroma sutartis.

6.635 straipsnis. Treij asmen teiss daikt, kuris perduotas naudotis

neatlygintinai
1. Daikto perdavimas naudotis neatlygintinai nra pagrindas pasikeisti ar pasibaigti
treij asmen teisms t daikt, jeigu tos teiss buvo registruotos statym nustatyta tvarka
vieame registre, iskyrus atvejus, kai pagal statymus t teisi registruoti nereikia.
2. Sudarant daikto perdavimo naudotis neatlygintinai sutart, panaudos davjas privalo
spti panaudos gavj apie treij asmen teises perduodam daikt. Jeigu i pareiga
nevykdoma, panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius
nuostolius.
6.636 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga ilaikyti ir saugoti daikt
Panaudos gavjas privalo ilaikyti ir saugoti jam pagal sutart perduot daikt, taip pat
daryti turto einamj ir kapitalin remont bei apmokti visas daikto ilaikymo ilaidas, jeigu
sutartis nenumato ko kita.
6.637 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga naudoti daikt pagal paskirt
1. Panaudos gavjas privalo naudoti jam perduot daikt tik pagal sutartyje numatyt
paskirt.

13

2. Be iankstinio raytinio panaudos davjo sutikimo panaudos gavjas neturi teiss duoti
gautj daikt naudotis treiajam asmeniui.
6.638 straipsnis. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Panaudos gavjui tenka daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas t
ar bt sugadintas naudojant j ne pagal sutartyje numatyt paskirt arba bt perduotas treiajam
asmeniui be iankstinio panaudos davjo raytinio sutikimo. Daikto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika panaudos gavjui taip pat tenka, jeigu jis naudojasi daiktu pasibaigus panaudos
sutarties terminui arba jeigu, atsivelgiant konkreias aplinkybes, jis galjo igelbti daikt iam
tikslui panaudodamas savo turt, bet to nepadar.
2. Jeigu panaudos gavjas, siekdamas isaugoti jam perduot daikt, sunaikina ar leidia
sunaikinti nuosav daikt, tai jis turi teis reikalauti i panaudos davjo kompensuoti padarytas
btinas ir neatidliotinas ilaidas perduotam daiktui isaugoti.
3. Panaudos gavjas neatsako u atsitiktin daikto uvim ar sugedim jo normalaus
naudojimo pagal sutartyje numatyt paskirt metu.
6.639 straipsnis. Atsakomyb u al, padaryt tretiesiems asmenims
U al, padaryt tretiesiems asmenims naudojant daikt, perduot pagal panaudos sutart,
atsako panaudos gavjas, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl panaudos davjo ar asmens, kuriam
tas daiktas perduotas panaudos davjo sutikimu, tyios ar didelio neatsargumo.
6.640 straipsnis. Draudimas naudotis sulaikymo teise
Panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teiss, iskyrus atvejus, kai
panaudos davjo prievol pasireikia dl daikto isaugojimo btin ir neatidliotin ilaid
kompensavimu.
6.641 straipsnis. Daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimas prie
termin
1. Panaudos davjas turi teis reikalauti sutart nutraukti prie termin, jeigu panaudos
gavjas:
1) naudoja daikt ne pagal paskirt;
2) nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti daikt;
3) i esms pablogina daikto bkl;
4) be panaudos davjo sutikimo perduoda daikt treiajam asmeniui.
2. Panaudos davjas taip pat turi teis reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo
sutart, jeigu dl nenumatyt ir nepaprast aplinkybi tas daiktas yra skubiai ir neivengiamai
reikalingas paiam panaudos davjui.
3. Panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart prie termin, jeigu:
1) nustatomi daikto trkumai, dl kuri normaliai naudotis daiktu nemanoma arba
pasidaro labai sunku, o apie tuos trkumus sutarties sudarymo metu jis neinojo ir negaljo inoti;
2) daiktas dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas neatsako, tampa negalimu naudoti
pagal paskirt;
3) sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo jo apie treij asmen teises t
daikt;
4) panaudos davjas neperduoda daikto priklausini ar dokument.
6.642 straipsnis. Teis atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties
1. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties alis bet kada turi teis nutraukti
neterminuot panaudos sutart, spjusi apie tai kit al prie tris mnesius, jeigu sutartis nenustato
kitokio termino.
2. Jeigu ko kita nenustato sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti ir
terminuot panaudos sutart, spjs kit al apie numatom sutarties nutraukim ne vliau kaip
prie vien mnes.
6.643 straipsnis. ali pasikeitimas daikto neatlygintinio naudojimo sutartyje

13

1. Panaudos davjas turi teis daikt parduoti ar perduoti j atlygintinai naudotis treiajam
asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teiss ir pareigos pagal
anksiau sudaryt panaudos sutart, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo statym nustatyta
tvarka registruota vieame registre arba apie j naujasis savininkas ir naudotojas sutarties
sudarymo metu inojo arba turjo inoti.
2. Panaudos davjui mirus ar j reorganizavus, jo teiss ir pareigos pereina jo teisi
permjams.
XXXIII SKYRIUS
RANGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.644 straipsnis. Rangos sutarties samprata
1. Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika
pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas
sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti.
2. io skirsnio norm nustatytos taisykls atitinkamai taikomos atskiroms rangos rims
(buitin ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kit io skyriaus skirsni normos.
3. Rangovo ir usakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.
6.645 straipsnis. Rangos sutarties dalykas
1. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba atlikti
kitokius darbus, kuri metu sukurtas rezultatas perduodamas usakovui. Rangovas iki sutarties
sudarymo privalo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su darb atlikimu, taip pat
informacij apie darbui atlikti btinas mediagas bei darbui atlikti reikaling laik.
2. Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas usakovui kartu su
pagamintu daiktu perduoda ir teises j.
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai
nustato usakovo uduoties vykdymo bdus.
4. Jeigu atliekam darb pobdis ir vert palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto
daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripastama ne rangos, o pirkimopardavimo sutartimi.
6.646 straipsnis. Leidimai (licencijos) atskir ri darbams
statymai gali numatyti atvejus, kai tam tikr ri darbai gali bti atliekami tik turint
statym nustatyta tvarka iduot leidim (licencij).
6.647 straipsnis. Darbo atlikimas i rangovo mediagos ir jo priemonmis
1. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygt darb i savo mediagos, savo priemonmis ir
jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.
2. Rangovas, atliekantis darb i savo mediagos, atsako u blog mediagos kokyb.
6.648 straipsnis. Darbo atlikimas i usakovo mediagos
1. Usakovas, pateikdamas mediagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir i mediag
atitikties dokumentus.
2. Jei usakovo pateikta mediaga yra netinkama arba turi trkum, apie kuriuos rangovas
turi inoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti usakov.
3. Jeigu darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas atsako
u netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo pateikti usakovui mediagos
sunaudojimo ataskait ir jos likut grinti arba, jeigu usakovas sutinka, sumainti darb kain
atsivelgiant rangovui likusi nesunaudot mediag vert.
4. Jeigu darbas atliekamas i usakovo mediagos pagal buitinio usakymo sutart, tai
kvite, kur rangovas duoda usakovui, sudarant sutart turi bti nurodytas tikslus mediagos
pavadinimas, apraymas ir jos kainojimas, nustatytas ali susitarimu.

13

5. Rangos sutartyje gali bti numatytos mediag sunaudojimo normos, j likui ir

pagrindini atliek grinimo terminai, taip pat rangovo atsakomyb u i pareig nevykdym ar
netinkam vykdym.
6. Jeigu rangovas nepasiek sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trkumais,
dl kuri daiktas negali bti naudojamas pagal sutartyje numatyt ar normali jo paskirt dl
usakovo perduot mediag trkum, tai rangovas turi teis reikalauti, kad jam bt apmokta u
atlikt darb, tik su slyga, jeigu jis rodo, kad mediag trkum nebuvo galima pastebti jas
priimant i usakovo.
6.649 straipsnis. Rizikos paskirstymas alims
1. Jeigu ko kita nenustato statymai ar rangos sutartis, tai:
1) mediag ar rengini, perduot darbams atlikti atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
tenka j davusiai aliai;
2) darb rezultato ar tarpinio darb etapo rezultato, iki usakovas j priima, atsitiktinio
uvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui.
2. Praleidus darb rezultato perdavimo ar primimo termin, rizika, numatyta io
straipsnio 1 dalyje, tenka termin praleidusiai aliai.
6.650 straipsnis. Generalinis rangovas ir subrangovas
1. Rangovas turi teis pasitelkti savo prievolms vykdyti kitus asmenis (subrangovus),
jeigu statymai ar rangos sutartis nenustato, kad uduot privalo vykdyti pats rangovas. Jeigu
uduoiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.
2. Jeigu rangovas sutariai vykdyti pasitelk subrangovus paeisdamas statym ar
sutarties nustatytas taisykles, jis atsako usakovui u nuostolius, kuriuos padar vykdydami sutart
subrangovai.
3. Generalinis rangovas atsako usakovui u subrangov prievoli nevykdym ar
netinkam vykdym, o subrangovams u usakovo prievoli nevykdym ar netinkam
vykdym.
4. Jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis, usakovas ir subrangovas neturi teiss
reikti vienas kitam pinigini reikalavim, susijusi su sutari, kiekvieno i j sudaryt su
generaliniu rangovu, paeidimu.
5. Jeigu generalinis rangovas sutinka, usakovas turi teis sudaryti sutartis su kitais
asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju ie asmenys u sutarties nevykdym ar
netinkam vykdym atsako tiesiai usakovui.
6.651 straipsnis. Rangos sutarties ypatumai, kai darbus atlieka keli asmenys
1. Jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmen, tai, kai prievols dalykas yra nedalus, visi jie
usakovui turi solidariosios prievols skolinink ir kreditori teises ir pareigas.
2. Jeigu prievols dalykas yra dalus, tai io straipsnio 1 dalyje numatyt asmen teiss ir
pareigos usakovui atsiranda tik dl atitinkamos dalies (dalin prievol), jeigu sutartis nenustato ko
kita.
6.652 straipsnis. Darb atlikimo terminai
1. Rangos sutartyje nustatoma darb pradia ir pabaiga. alys taip pat gali nustatyti atskir
darb atlikimo terminus (tarpiniai terminai).
2. Jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir u darb pradios ar
pabaigos termino, ir u tarpini termin paeidim.
3. ali susitarimu sutartyje nustatyti darb atlikimo terminai gali bti keiiami rangos
sutartyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu rangovas paeidia viso darbo atlikimo galutin termin, tai usakovas turi teis
atsisakyti priimti vykdius prievol atlikt darb ir pareikalauti i rangovo atlyginti dl termino
praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dl termino praleidimo prievols vykdymas usakovui
prarado prasm.
6.653 straipsnis. Darb kaina

13

1. Rangos sutartyje nurodoma darb kaina arba jos apskaiiavimo bdas ir kriterijai. Jeigu
sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal io kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.
2. rangos sutartyje nurodyt kain eina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turt
ilaid kompensavimas.
3. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma konkreti ar apytikr smata.
Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudaryt smat, smata sigalioja ir tampa rangos sutarties
dalimi nuo to momento, kai smat patvirtina usakovas.
4. Jeigu btina atlikti papildom darb arba dl kit svarbi prieasi rangovui tenka
didinti kai kuri darb kain, jis privalo apie tai laiku praneti usakovui. Jeigu usakovas
nesutinka padidinti kain, rangovas turi teis atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teis
reikalauti i usakovo sumokti u atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku nespja usakovo, kad yra
btina didinti darb kain, jis privalo vykdyti sutart u joje numatyt kain.
5. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darb kaina, rangovas neturi teiss reikalauti j
padidinti, o usakovas sumainti. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties
sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darb kiekio arba vis darbams atlikti
btin ilaid.
6. Kai rangovo tiekiam mediag ar rengini kaina arba paslaug, kurias rangovui teikia
tretieji asmenys, kaina padidja i esms ir io kain padidjimo rangovas negaljo numatyti
rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teis reikalauti padidinti darb kain arba
nutraukti sutart pagal io kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.
6.654 straipsnis. Rangovo ekonomija
1. Tuo atveju, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns, negu buvo numatyta nustatant
atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu
usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei.
2. Sutartyje gali bti numatyta ekonomijos paskirstymo tvarka.
6.655 straipsnis. Darb apmokjimo tvarka
1. Jeigu pagal rangos sutart nenumatyta atliekam darb ar atskir j etap apmokti i
anksto, usakovas privalo sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain po to, kai yra priimtas darb
rezultatas, su slyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba usakovo sutikimu anksiau
nustatyto termino.
2. Rangovas turi teis reikalauti imokti jam avans ar rankpinigius tik rangos sutartyje
numatytais atvejais.
6.656 straipsnis. Rangovo teis iiekoti jam priklausant atlyginim
Jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt
atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart
priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito
usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb
rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdys savo prievols.
6.657 straipsnis. Rangovo atsakomyb u usakovo perduoto turto neisaugojim
Rangovas privalo imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui
utikrinti ir atsako u io turto praradim ar sualojim.
6.658 straipsnis. Usakovo teiss darbo atlikimo metu
1. Usakovas turi teis bet kuriuo metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb,
nesikidamas rangovo kin komercin veikl.
2. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip ltai, kad j
baigti iki termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, usakovas turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti atlyginti nuostolius.
3. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, usakovas turi
teis nustatyti rangovui proting termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt
termin io reikalavimo nevykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba
pavesti treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita.

13

4. Jei yra svarbi prieasi, usakovas turi teis bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti
sutarties kartu sumokdamas rangovui atlyginim u atlikt darbo dal ir atlygindamas nuotolius,
padarytus dl sutarties nutraukimo, skaitant nuostolius tai, k rangovas sutaupo dl sutarties
nutraukimo.
5. Jeigu darb primimo metu nustatomi darbo trkumai, usakovas turi teis atskaityti i
sum, priklausani rangovui u atliktus darbus, sum, reikaling tiems trkumams paalinti. i
teis usakovas turi ir tada, kai nustatomi paslpti darbo trkumai. Taiau usakovas neturi tokios
teiss, jeigu rangovas pakankamai utikrina savo prievols vykdym.
6.659 straipsnis. Aplinkybs, apie kurias rangovas privalo spti usakov
1. Rangovas privalo nedelsdamas spti usakov ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti
darb, kai:
1) gauta i usakovo mediaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybs;
2) usakovo nurodym dl darbo atlikimo bdo laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo
tinkamumui ar tvirtumui;
3) yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo
tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
2. Rangovas, nespjs usakovo apie io straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba
tsia darb nelaukdamas, kol usakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatyt termin, o
jeigu jis nenustatytas, per proting termin, arba, jeigu nevykdo laiku gaut usakovo
nurodym, neturi teiss remtis io straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybmis ir atsako u
daikto trkumus.
3. Jeigu usakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrsto rangovo spjimo apie io straipsnio
1 dalyje numatytas aplinkybes ir per proting termin nepakeiia netinkamos ar blogos kokybs
mediag, kito turto ar dokument, nepakeiia savo nurodym dl darbo atlikimo bdo arba
nepaalina kit aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas
turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
6.660 straipsnis. Usakovo pagalba
1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalb
atliekant darbus. Jeigu usakovas ios pareigos nevykdo, rangovas turi teis reikalauti i jo
atlyginti nuostolius, skaitant papildomas ilaidas dl prastovos arba darbo atlikimo termino
nuklimo ar darb kainos padidjimo.
2. Jeigu dl usakovo prievols, numatytos io straipsnio 1 dalyje, nevykdymo ar
netinkamo vykdymo rangovas sutartyje numatyt darb atlikti negali, jis turi teis reikalauti jam
sumokti sutartyje nustatyt kain, atsivelgiant atlikt darb dal, bei atlyginti nuostolius arba
sutart nutraukti.
6.661 straipsnis. Prieprieini usakovo pareig nevykdymo teisins pasekms
1. Rangovas turi teis nepradti darb arba sustabdyti pradtus darbus, jeigu usakovas
nevykdo rangos sutartyje numatyt savo prieprieini pareig (neperduoda mediag, rengim,
dokument ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutart, arba yra kit aplinkybi, akivaizdiai
patvirtinani, kad usakovas savo pareig laiku nevykdys (io kodekso 6.219 straipsnis).
2. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant io straipsnio 1 dalyje
numatytoms aplinkybms, turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
6.662 straipsnis. Atlikt darb primimas
1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui
apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo sutarties
slyg, bloginanius darb rezultato kokyb, ar kitus trkumus, privalo nedelsdamas apie tai
praneti rangovui. Atlikt darb primimas forminamas aktu, kuriuo usakovas be ilyg ar su
ilygomis patvirtina prims, o rangovas perdavs atliktus darbus.
2. Usakovas, priimdamas atlikt darb pastebjs darb trkumus, gali trkum faktu
remtis tik tuo atveju, jeigu darb primimo akte ar kitame dokumente, patvirtinaniame darb
primim, tie trkumai buvo aptarti arba yra numatyta usakovo teis reikalavim dl trkum
paalinimo pareikti vliau.

14

3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, usakovas, prims darb jo nepatikrins, netenka teiss
remtis darbo trkum faktu, kurie galjo bti nustatyti normaliai priimant darb (akivaizds
trkumai).
4. Usakovas, nustats darb trkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties slyg po
darb primimo, jei tie trkumai ar nukrypimai negaljo bti nustatyti normaliai priimant darb
(paslpti trkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyia paslpti, privalo apie juos praneti rangovui
per proting termin po j nustatymo.
5. Jeigu tarp rangovo ir usakovo kyla ginas dl darbo trkum, kiekviena alis turi teis
reikalauti skirti ekspertiz. Ekspertizs ilaidos tenka rangovui, iskyrus atvejus, kai ekspertiz
nenustato, kad rangovas bt paeids sutart arba kad yra prieastinis ryys tarp rangovo veiksm
ir darb trkum. Tokiais atvejais ekspertizs ilaidas apmoka ta alis, kuri reikalavo skirti
ekspertiz, o jeigu ji buvo paskirta abiej ali susitarimu, abi alys lygiomis dalimis.
6. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, kai usakovas vengia priimti atlikt darb,
rangovas turi teis pasibaigus mnesio terminui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo
bti priimti, ir du kartus ratu spjs usakov parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atsiskaits
visus sau priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitin sskait (io kodekso
6.56 straipsnis).
7. Kai dl usakovo vengimo priimti atliktus darbus praleidiamas darbo rezultato
perdavimo terminas, darbo rezultato atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina usakovui nuo
to momento, kada rezultatas pagal sutart turjo bti perduotas usakovui.
6.663 straipsnis. Darb kokyb
1. Rangovo atliekam darb kokyb privalo atitikti rangos sutarties slygas, o jeigu
sutartyje kokybs slygos nenustatytos, prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus.
Darb rezultatas jo perdavimo usakovui momentu turi turti rangos sutartyje numatytas ar prastai
reikalaujamas savybes ir turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt proting termin.
2. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato atliekam darb privalomus reikalavimus,
rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo t reikalavim laikytis. Rangos sutartyje alys gali
numatyti rangovo pareig atlikti darb pagal auktesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
6.664 straipsnis. Darb kokybs garantija
1. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato darb rezultato kokybs garantin termin,
darb rezultatas turi atitikti nustatytus kokybs reikalavimus vis garantin termin.
2. Kokybs garantija taikoma visoms darb rezultato sudtinms dalims, jeigu rangos
sutartis nenustato ko kita.
3. Jeigu darb defektai nustatomi per garantin termin, rangovas privalo neatlygintinai
juos paalinti arba atlyginti usakovui j alinimo ilaidas.
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomyb u netinkamos kokybs darb
1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties slyg, dl kuri darb rezultatas negali
bti naudojamas pagal sutartyje nurodyt paskirt arba pablogja jo naudojimo pagal sutartyje
nurodyt paskirt galimybs (slygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, pagal normali
paskirt, tai usakovas savo pasirinkimu turi teis, jei statymas ar sutartis nenustato ko kita,
reikalauti i rangovo:
1) neatlygintinai paalinti trkumus per proting termin;
2) atitinkamai sumainti darb kain;
3) atlyginti trkum alinimo ilaidas, jeigu usakovo teis paalinti trkumus buvo
numatyta rangos sutartyje.
2. Rangovas vietoj trkum paalinimo turi teis neatlygintinai atlikti darb i naujo ir
atlyginti usakovui dl sutarties vykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. iuo atveju
usakovas privalo grinti perduotj darb rezultat rangovui, jeigu j grinti, atsivelgiant
darb pobd, yra manoma.
3. Jeigu rangovas sutarties paeidim ar kitoki trkum per proting termin nepaalina
arba trkumai yra esminiai ir nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti
atlyginti nuostolius.

14

4. Rangos sutarties slygos, panaikinanios rangovo atsakomyb u tam tikrus trkumus,

neatleidia jo nuo atsakomybs, jeigu usakovas rodo, kad trkumai atsirado dl rangovo tyios ar
didelio neatsargumo.
5. Jeigu darbas buvo atliekamas i rangovo mediagos, u mediag kokyb rangovas
atsako kaip pardavjas pagal pirkimopardavimo sutart.
6.666 straipsnis. Terminas darb trkumams nustatyti
1. Jeigu statymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, usakovas turi teis pareikti
reikalavimus dl darb rezultato trkum su slyga, jei jie buvo nustatyti per iame straipsnyje
nustatytus terminus.
2. Kai nra nustatytas garantinis terminas, darb rezultato trkumai turi bti nustatyti per
proting termin, bet ne ilgesn kaip dveji metai nuo darb rezultato perdavimo, jeigu statymas ar
rangos sutartis nenustato kitokio termino.
3. Usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum, kurie buvo
nustatyti per garantin termin.
4. Jeigu sutartis nustato trumpesn nei dvej met garantin termin, o trkumus usakovas
nustat jau pasibaigus garantiniam terminui, bet neprajus dvejiems metams nuo darb rezultato
perdavimo momento, rangovas atsako u iuos trkumus, jei usakovas rodo, kad trkumai
atsirado iki darb rezultato perdavimo usakovui momento arba dl prieasi, atsiradusi iki io
momento.
5. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaiiuoti nuo to
momento, kai darb rezultat prim arba turjo priimti usakovas.
6. Garantiniam terminui skaiiuoti taikomos io kodekso 6.335 straipsnio 26 dalyse
nustatytos taisykls, jeigu ko kita nenustato statymai, rangos sutartis ar kitokia ivada nedarytina
atsivelgiant konkreios rangos sutarties esm.
6.667 straipsnis. Senaties terminas
1. Reikalavimams, kylantiems dl atlikt darb trkum, nustatomas vieneri met
iekinio senaties terminas, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis.
2. Jeigu pagal rangos sutart darb rezultatas buvo priimtas dalimis, iekinio senaties
terminas prasideda primus vis darb rezultat.
3. Kai statymas ar rangos sutartis nustato garantin termin ir apie trkumus buvo
pareikta per garantin termin, iekinio senaties terminas prasideda nuo pareikimo apie
trkumus dienos.
6.668 straipsnis. Rangovo pareiga perduoti usakovui informacij
Rangovas privalo kartu su darb rezultatu perduoti usakovui informacij apie rangos
sutarties dalyko naudojim, jeigu tokia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba
informacijos pobdis yra toks, kad be jos nemanoma naudoti darb rezultato pagal sutartyje
nustatyt paskirt.
6.669 straipsnis. ali konfidencialumo pareiga
Jeigu alis, vykdydama rangos sutart, gavo i kitos alies informacij, esani komercine
paslaptimi, arba kitoki sutartyje numatyt konfidenciali informacij, tai ji neturi teiss suteikti
ios informacijos tretiesiems asmenims be kitos alies sutikimo.
6.670 straipsnis. Turto grinimas usakovui
Kai usakovas nutraukia rangos sutart remdamasis io kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje
ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas
mediagas ir kitok turt, o jeigu to padaryti nemanoma, atlyginti j vert pinigais.
6.671 straipsnis. Rangos sutarties nutraukimo iki darb rezultato perdavimo ir
primimo teisins pasekms
Jeigu statymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darb
rezultato primimo, usakovas turi teis reikalauti perduoti jam atlikt darb rezultat, o rangovas
turi teis tokiu atveju reikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus.

14

ANTRASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO RANGA
6.672 straipsnis. Vartojimo rangos sutarties samprata
1. Pagal vartojimo rangos sutart rangovas, kuris yra verslininkas, sipareigoja pagal
usakovo, kuris yra vartotojas, usakym atlikti tam tikr darb, skirt tenkinti buitinius ar
asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius, o usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u
j sumokti.
2. Vartojimo rangos sutariai taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo
sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.673 straipsnis. Usakovo garantijos

1. Rangovas neturi teiss reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt traukti papildomas
darbas ar paslaugos. Usakovas turi teis atsisakyti apmokti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo
numatyti sutartyje.
2. Usakovas bet kada iki darbo rezultato primimo gali nutraukti sutart, sumokdamas
dal nustatytos kainos, proporcing atliktam darbui.
6.674 straipsnis. Informacijos apie silom darb suteikimas usakovui
1. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti usakovui btin ir teising
informacij apie silomus darbus, j ris, kain, apmokjimo form, taip pat, jeigu usakovas
paprao, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekam darb
pobd tai yra reikminga, rangovas privalo nurodyti usakovui konkret asmen, kuris atliks
sutartyje numatyt darb.
2. Usakovas turi teis nutraukti sutart neapmokdamas u atliktus darbus bei reikalauti
atlyginti nuostolius, jei dl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo
sudaryta sutartis atlikti darb, pagal savo savybes neatitinkant, k usakovas turjo omenyje.
6.675 straipsnis. Darb atlikimas i rangovo mediagos
1. Jeigu darbai atliekami i rangovo mediagos, usakovas sutarties sudarymo metu
sumoka vis ar dal mediagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu
atlikus darb.
2. Rangos sutartyje gali bti nustatyta, kada rangovas suteikia mediag kreditan, taip pat
kad usakovas u mediag sumoks isimoktinai.
3. Jeigu po rangos sutarties sudarymo mediagos kaina pasikeiia, rangovas neturi teiss
reikalauti j perskaiiuoti.
6.676 straipsnis. Darb kaina ir apmokjimas
1. Darb kaina nustatoma rangos ali susitarimu.
2. Usakovas privalo sumokti darb kain po to, kai rangovas perdav darb rezultat.
Jeigu usakovas sutinka, darb kaina arba avansas gali bti sumokti sutarties sudarymo metu arba
vliau ali sutartu laiku.
6.677 straipsnis. Rangovo pareiga spti usakov apie darb rezultato naudojimo
slygas
Rangovas, perduodamas darb rezultat usakovui, privalo spti usakov apie darb
rezultato naudojimo slygas ir nurodyti usakovui reikalavimus, kuri btina laikytis naudojant
darb rezultat, bei galimas toki reikalavim nesilaikymo pasekmes usakovui ir kitiems
asmenims.
6.678 straipsnis. Darb trkum nustatymo teisins pasekms
1. Darb rezultato primimo metu arba jo naudojimo metu nustaius darb rezultato
trkumus, usakovas turi per io kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu

14

pareikti vien i io kodekso 6.665 straipsnyje numatyt reikalavim arba reikalauti pakartotinai
ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trkum alinimo ilaidas.
2. Reikalavim dl neatlygintino trkum paalinimo, kai trkumai gali kelti grsm
usakovo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai, usakovas ar jo teisi permjai turi teis pareikti
per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, renginys ar kitoks statinys, per deimt met nuo
darb rezultato primimo momento, jeigu statymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. is
reikalavimas gali bti pareiktas nepaisant to, kada iaikjo trkumai, taip pat, jei jie buvo
nustatyti pasibaigus garantiniam laikui.
3. Jeigu rangovas nevykdo io straipsnio 2 dalyje numatyto usakovo reikalavimo,
usakovas turi teis per t pat termin reikalauti arba grinti dal u darb sumoktos kainos, arba
atlyginti trkum alinimo ilaidas.
6.679 straipsnis. Usakovo neatvykimo atsiimti darb rezultato teisins pasekms
1. Jeigu usakovas neatvyksta atsiimti darb rezultato arba kitaip vengia priimti atlikt
darb, tai rangovas privalo ratu spti usakov apie jo pareig atsiimti darb rezultat.
2. Jeigu usakovas neatsiima darb rezultato prajus dviem mnesiams nuo io straipsnio
1 dalyje numatyto spjimo, rangovas turi teis parduoti sutarties dalyk u proting kain, o gaut
sum, atsiskaits sau priklausanias sumas, sumokti usakovo vardu usakovo gyvenamosios
vietos notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait.
6.680 straipsnis. Usakovo teiss, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka
sutartyje numatyt darb
Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatyt darb,
usakovas turi teis pasinaudoti io kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkjo teismis.
TREIASIS SKIRSNIS
STATYBOS RANGA
6.681 straipsnis. Statybos rangos sutarties samprata
1. Statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti
pagal usakovo uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti
rangovui btinas statybos darbams atlikti slygas, priimti darb rezultat ir sumokti sutartyje
nustatyt kain.
2. Statybos rangos sutartis sudaroma moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini
statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. io
skirsnio normos taikomos ir pastat ar rengini kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
3. Statybos rangos sutartyje gali bti numatyta rangovo pareiga utikrinti pastatyto objekto
aptarnavim po jo primimo per sutartyje nustatyt termin.
4. Jeigu pagal statybos rangos sutart darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo)
asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti,
sutariai taikomos vartojimo rangos sutarties taisykls.
6.682 straipsnis. Rizikos paskirstymas alims
1. Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, kol j priims
usakovas, tenka rangovui.
2. Jeigu statybos objektas ar jo dalis iki primimo va ar sugadinamas dl usakovo
pateikt mediag, detali ar konstrukcij netinkamos kokybs arba dl usakovo neteising
nurodym vykdymo, rangovas turi teis reikalauti sumokti jam vis sutartyje nustatyt darb
kain, kai rangovas vykd io kodekso 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Jeigu
usakovas nevykdo rangovo praym pakeisti mediagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dl
kuri gali kilti grsm aplinkiniams ar bt i esms paeisti statybos dokumentuose nurodyti
normatyvai, rangovas privalo sutart nutraukti.
6.683 straipsnis. Statybos objekto draudimas

14

1. Statybos rangos sutartis gali nustatyti alies, kuriai tenka objekto atsitiktinio uvimo ar
sugadinimo rizika, pareig apdrausti statybos objekt, mediagas ar kitok turt, naudojam
statybos procese, taip pat pareig apdrausti tos alies civilin atsakomyb u kitiems asmenims
padaryt al.
2. alis, privalanti drausti statybos objekt ar savo civilin atsakomyb, turi pateikti kitai
aliai per sutartyje nustatytus terminus draudimo sutarties sudarymo rodymus, taip pat nurodyti
draudimo mon, draudimo sum ir pagrindines draudimo slygas.
6.684 straipsnis. Normatyviniai statybos dokumentai ir smata
1. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvini statybos dokument
nustatytus reikalavimus ir sutart (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darb kaina bei statinio
(darb) kokybs reikalavimai.
2. Sutartyje privalo bti nurodyta su ja susijusi dokument sudtis (normatyviniai
statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo bti nurodyta, kuri alis ir per kokius terminus turi
pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus.
3. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripastama, kad rangovas privalo pats
atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose.
4. Rangovas, statybos metu padars ivad, kad reikalingi normatyviniuose statybos
dokumentuose nenumatyti darbai, dl kuri btina atlikti papildomus statybos darbus ir
atitinkamai padidinti sutarties kain, privalo apie tai praneti usakovui. Jeigu rangovas negauna
usakovo atsakymo savo praneim per sutartyje nustatyt termin, o jeigu terminas sutartyje
nenustatytas, per proting termin, tai rangovas turi teis sustabdyti t darb atlikim. iuo
atveju nuostolius dl darb atlikimo sustabdymo turi atlyginti usakovas, iskyrus atvejus, kai jis
rodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo btina.
5. Rangovas, nevykds io straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teiss
reikalauti i usakovo apmokti atlikt papildom darb vert ir atlyginti dl to turtus nuostolius,
jeigu nerodo, kad jo neatidliotini veiksmai atitiko usakovo interesus, o dl statybos darb
sustabdymo statybos objektas bt uvs ar buvs sugadintas.
6.685 straipsnis. Sutarties dokument pakeitimas
1. Usakovas turi teis daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildom darb,
kuriuos reikia atlikti dl i pakeitim, kaina nevirija penkiolikos procent sutartyje numatytos
bendros statybos darb kainos ir jeigu ie pakeitimai nepakeiia sutartyje numatyt statybos darb
pobdio. alys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokument pakeitimo slygas.
2. Rangovas turi teis reikalauti perskaiiuoti sutarties kain, jeigu dl ne nuo jo
priklausani aplinkybi faktika statybos darb kaina padidjo daugiau kaip penkiolika procent
(io kodekso 6.204 straipsnis).
3. Rangovas turi teis reikalauti atlyginti protingas ilaidas, padarytas dl sutarties
dokument defekt nustatymo ir paalinimo.
6.686 straipsnis. Statybos aprpinimas mediagomis ir rengimais
1. Statyb aprpinti mediagomis, rengimais, detalmis ir kitokiomis konstrukcijomis
privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad t daryti yra usakovo pareiga.
2. alis, kuri privalo aprpinti statyb mediagomis ir rengimais, atsako u j defektus,
dl kuri t mediag ar rengim negalima naudoti nepabloginant statybos darb kokybs, jeigu
nerodo, kad t mediag ar rengim negalima panaudoti dl aplinkybi, u kurias atsako kita
alis.
3. Jeigu defektai, numatyti io straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti usakovo pateiktose
mediagose ar rengimuose ir usakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutart ir
pareikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus.
4. Rangovas neturi teiss naudoti usakovo pateikt mediag savo poreikiams, jeigu
rangos sutartis nenumato ko kita.
6.687 straipsnis. Darb apmokjimas
1. Usakovas privalo apmokti u atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje
nustatytais terminais ir tvarka.

14

2. alys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus
sumokta po objekto primimo.
6.688 straipsnis. Kitos usakovo pareigos
1. Usakovas privalo laiku suteikti ems sklyp statybai (statybviet). Statybai
suteikiamo ems sklypo dydis ir bkl turi atitikti statybos rangos sutarties nustatytas slygas bei
leisti rangovui laiku pradti tinkamai vykdyti ir laiku ubaigti statyb.
2. Sutartyje numatytais atvejais ir tvarka usakovas taip pat privalo perduoti rangovui
naudotis pastatus ar renginius, teikti krovini veimo paslaugas, rengti laikinus energijos ar
vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikianius teis atlikti rangovui tam tikrus
darbus, bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytos paslaugos apmokamos statybos rangos sutartyje
numatytais atvejais ir tvarka.
6.689 straipsnis. Usakovo teis kontroliuoti ir priirti statybos darbus
1. Usakovas turi teis kontroliuoti ir priirti atliekam statybos darb eig ir kokyb,
statybos darb grafiko laikymsi, rangovo tiekiam mediag kokyb, usakovo perduodam
mediag naudojim. gyvendindamas i teis usakovas neturi teiss kitis rangovo kin
komercin veikl.
2. Usakovas, nustats nukrypimus nuo sutarties slyg, kurie gali pabloginti statybos
darb kokyb, ar kitus trkumus, privalo apie tai nedelsdamas praneti rangovui. Usakovas,
nepranes apie pastebtus trkumus, netenka teiss jais remtis ateityje.
3. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus usakovo nurodymus, jeigu ie
nurodymai neprietarauja statybos rangos sutarties slygoms ir normatyviniams statybos
dokumentams bei nra kiimasis rangovo kin komercin veikl.
4. Rangovas, netinkamai vykds sutart, neturi teiss remtis ta aplinkybe, kad usakovas
nevykd statybos darb kontrols ir prieiros, iskyrus atvejus, kai tokios kontrols ir prieiros
pareig usakovui nustato statymas ar sutartis.
6.690 straipsnis. Projektuotojo ir kit institucij dalyvavimas usakovui vykdant
savo pareigas ir gyvendinant teises
1. Usakovui vykdant savo pareigas bei gyvendinant teises, susijusias su statybos
prieira ir kontrole, taip pat dalyvauja projektuotojas ir kitos institucijos (ininierius,
konstruktorius, konsultantas ir kt.). Projektuotojo teiss ir pareigos, susijusios su statybos prieira
ir kontrole, nustatomos usakovo ir projektuotojo bei kit institucij sudarytoje sutartyje, taip pat
statybos rangos sutartyje.
2. Statini sra, kuri autorin statybos prieir privalo vykdyti projektuotojai, nustato
normatyviniai statybos dokumentai.
3. statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.
6.691 straipsnis. Statybos rangos sutarties ali bendradarbiavimas
1. Statybos rangos sutarties alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti
(kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla klii, trukdani tinkamai vykdyti sutart, kiekviena
sutarties alis privalo imtis vis nuo jos priklausani proting priemoni toms klitims paalinti.
alis, kuri ios pareigos nevykdo, praranda teis nuostoli, padaryt dl atitinkam klii
nepaalinimo, atlyginim.
2. Ilaidas, susijusias su io straipsnio 1 dalyje numatyt klii alinimu, aliai privalo
atlyginti kita alis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydio.
6.692 straipsnis. Rangovo pareigos, susijusios su aplinkos apsaugos ir darb saugumo
utikrinimu
Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis statym ir
normatyvini statybos dokument nustatyt aplinkos apsaugos ir darb saugumo reikalavim. U
i reikalavim paeidim atsako rangovas.
6.693 straipsnis. Statybos konservavimo teisins pasekms

14

Jeigu dl nuo ali nepriklausani prieasi statybos darbai buvo sustabdyti, o statybos
objektas ukonservuotas, usakovas privalo sumokti u visus iki konservavimo atliktus darbus,
taip pat atlyginti ilaidas, susijusias su darb nutraukimu ir objekto konservavimu, skaitant jas
naud, kuri rangovas gavo ar galjo gauti dl darb nutraukimo.
6.694 straipsnis. Darb perdavimas ir primimas
1. Usakovas, gavs rangovo praneim apie pasirengim perduoti atlikt darb rezultat
arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie vykdyt darb etap, privalo nedelsdamas pradti darb
primim. Darb perdavimo ir primimo slygas nustato statymai ir ali sudaryta rangos sutartis.
2. Darb primim organizuoja ir atlieka usakovas savo lomis, jeigu ko kita nenustato
statybos rangos sutartis. statym ir normatyvini statybos dokument numatytais atvejais priimant
statybos darb rezultat dalyvauja atitinkam valstybs ir savivaldybi institucij atstovai.
3. Usakovui, i anksto primusiam atskiro darb etapo rezultat, pereina io rezultato
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, iskyrus atvejus, kai tai vyko dl rangovo kalts. Jeigu
usakovas pradeda naudotis statiniu iki jo primimo, statinio atsitiktinio uvimo rizika tenka
usakovui, jei sutartis nenustato ko kita.
4. Darb perdavimas ir primimas forminamas aktu, kur pasirao dvi alys. Jeigu viena i
ali atsisako pasirayti akt, jame daroma yma apie atsisakym ir akt pasirao kita alis.
Vienaalis perdavimo aktas gali bti teismo pripaintas negaliojaniu, jeigu teismas pripasta, kad
kita alis atsisak pasirayti akt pagrstai.
5. statym ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darb
pobdis, prie priimant darb rezultat turi bti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai.
Tokiais atvejais darbai gali bti priimami tik esant teigiamiems bandym bei kontrolini matavim
rezultatams.
6. Usakovas turi teis atsisakyti priimti darb rezultat, jeigu nustatomi trkumai, dl
kuri jo nemanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatyt paskirt ir jeigu i trkum
rangovas ar usakovas negali paalinti.
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb
1. Rangovas atsako usakovui u nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument
reikalavim, taip pat u tai, kad nepasiek iuose dokumentuose ar sutartyje numatyt statybos
darb rodikli (mons gamybini pajgum, atsparumo ir kt.).
2. Kai statiniai ir renginiai rekonstruojami, rangovas atsako u statinio ar renginio
patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumajim ar netekim.
3. Rangovas neatsako u smulkius nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument
reikalavim, padarytus usakovo sutikimu, jeigu rodo, kad tie nukrypimai neturjo takos statybos
objekto kokybei ir nesukels neigiam pasekmi.
6.696 straipsnis. Atsakomyb u statinio sugriuvim
1. U statinio sugriuvim ir tuo padaryt al atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas
ir statybos techninis priirtojas, jeigu objektas sugriuvo dl projektavimo, konstrukcij ar
statybos darb defekt ar netinkamo ems grunto.
2. Projektuotojas arba statybos techninis priirtojas gali bti atleisti nuo atsakomybs,
jeigu jie rodo, kad objektas sugriuvo ne dl jo projektavimo ar konstrukcini defekt arba ne dl
nepakankamos statybos darb prieiros ar kontrols, o dl rangovo ar usakovo kalt veiksm.
3. Rangovas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad objektas sugriuvo dl
projektuotojo ar statybos techninio priirtojo, kuriuos pasirinko usakovas, kalts arba dl
usakovo kalt veiksm.
4. Jeigu negalima nustatyti, dl kuri konkreiai i io straipsnio 1 dalyje numatyt
asmen kalts statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai.
6.697 straipsnis. Darb kokybs garantija
1. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per vis garantin laik
utikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvini statybos dokument nustatytus rodiklius ir
yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatyt paskirt.
2. Sutarties alys turi teis statym nustatyt garantin termin savo susitarimu pratsti.

14

3. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priirtojas atsako u defektus,

nustatytus per garantin termin, jeigu nerodo, kad jie atsirado dl objekto ar jo dali normalaus
susidvjimo, jo netinkamo naudojimo ar usakovo arba jo pasamdyt asmen netinkamai atlikto
remonto arba dl usakovo ar jo pasamdyt asmen kitoki kalt veiksm.
4. Garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negaljo bti naudojamas dl
nustatyt defekt, u kuriuos atsako rangovas.
5. Usakovas, per garantin laik nustats objekto defektus, privalo per proting termin
nuo j nustatymo pareikti pretenzij rangovui.
6.698 straipsnis. Garantiniai terminai
1. Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis priirtojas atsako u objekto
sugriuvim ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:
1) penkerius metus;
2) deimt met esant paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn ir kt.);
3) dvideimt met esant tyia paslpt defekt.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo darb rezultato
atidavimo naudoti dienos.
6.699 straipsnis. Darb trkum paalinimas usakovo lomis
1. Statybos rangos sutartyje gali bti nustatyta rangovo pareiga usakovo praymu ir
usakovo lomis paalinti darb trkumus, u kuriuos rangovas neatsako.
2. Rangovas turi teis atsisakyti vykdyti io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, jeigu
trkum alinimas nra tiesiogiai susijs su statybos rangos dalyku arba jie negali bti paalinti dl
nepriklausani nuo rangovo prieasi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PROJEKTAVIMO IR TYRINJIMO DARB RANGA
6.700 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutarties samprata
Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrintojas)
sipareigoja atlikti pagal usakovo uduot tyrinjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius
dokumentus ar sukurti kitok darb rezultat ir perduoti j usakovui, o usakovas sipareigoja
priimti darb rezultat ir sumokti u atlikt darb.
6.701 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb uduotis
1. Usakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka
projektavimo ir tyrinjimo darb uduot bei kitus techniniams dokumentams parengti btinus
duomenis. Uduot ir kitus pradinius duomenis usakovo pavedimu gali parengti ir rangovas.
Tokiu atveju uduotis tampa privaloma abiem alims nuo to momento, kai j patvirtina usakovas.
2. Rangovas privalo atlikti darbus pagal uduoties ir kit pradini duomen nustatytus
reikalavimus ir gali nuo j nukrypti tik jeigu usakovas sutinka.
6.702 straipsnis. Rangovo pareigos
1. Rangovas privalo:
1) atlikti projektavimo ir tyrinjimo darbus pagal sutarties, uduoties ir kit pradini
duomen nustatytus reikalavimus;
2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvini statybos dokument nustatyta
tvarka su usakovu, o statymo numatytais atvejais su atitinkamomis valstybs ar savivaldybi
institucijomis, arba atlikti j ekspertiz;
3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su
usakovu;
4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinjimo
darb rezultatus perduoti usakovui;
5) saugoti usakovo komercines paslaptis bei kit konfidenciali informacij.
2. Rangovas neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti darb rezultato tretiesiems
asmenims.

14

3. Rangovas privalo garantuoti usakovui, kad tretieji asmenys neturi teiss udrausti ar
kliudyti atlikti projektavimo ar tyrinjimo darbus arba udrausti ar kliudyti atlikti darbus pagal
rangovo parengtus techninius dokumentus.
6.703 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb
1. Projektuotojas (tyrintojas) atsako u netinkam technini dokument parengim ar
tyrinjimo darb atlikim, taip pat u statinio statybos darb perdirbim dl netinkamai atlikt
projektavimo (tyrinjimo) darb arba netinkamai parengt technini dokument bei u darb
(dokument) trkumus, kurie buvo nustatyti darb pagal parengtus techninius dokumentus
vykdymo metu ar priimant tyrinjimo darb rezultat, ar naudojant i darb pagrindu sukurt
objekt.
2. Jeigu nustatomi technini dokument ar tyrinjimo darb trkumai, rangovas privalo
usakovo reikalavimu neatlygintinai itaisyti technini dokument trkumus ar i naujo atlikti
tyrinjimo darbus bei atlyginti usakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.
3. statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.
6.704 straipsnis. Usakovo pareigos
Usakovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart privalo:
1) sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain ubaigus visus darbus i karto arba dalimis
u sutartyje numatytus ir atliktus darb etapus;
2) i rangovo gaut darb rezultat naudoti tik sutartyje numatytais tikslais, neperduoti jo
tretiesiems asmenims ir be rangovo sutikimo neskelbti darb rezultato duomen;
3) atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su
rangovu;
4) atlyginti rangovui papildomas ilaidas, susijusias su uduoties ar pradini duomen
pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dl nepriklausani nuo rangovo aplinkybi;
5) traukti byl treiuoju asmeniu rangov, jeigu usakovui tretieji asmenys pareikia
iekin dl technini dokument ar projektavimo ir tyrinjimo darb trkum.
PENKTASIS SKIRSNIS
RANGOS DARBAI, FINANSUOJAMI I VALSTYBS
AR SAVIVALDYBI BIUDETO
6.705 straipsnis. Statybos ir projektavimo darb atlikimas valstybs ar savivaldybi
reikmms
1. Statybos, projektavimo ar tyrinjimo darbai, taip pat architektrin ir ininerin veikla
bei su ja susijusios technins konsultacijos valstybs ar savivaldybi reikmms, kurie finansuojami
i valstybs ar savivaldybi biudet, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka,
iskyrus statym nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytoms rangos sutartims atitinkamai taikomos io kodekso
normos, jeigu kiti statymai nenustato ko kita.
6.706 straipsnis. Konkurso tvarka sudaromos rangos sutarties turinys
Jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal
paskelbtas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasilymus.
XXXIV SKYRIUS
MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI, KONSTRAVIMO
IR TECHNOLOGINIAI DARBAI
6.707 straipsnis. Mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ir technologini darb
atlikimo sutarties samprata
1. Pagal mokslinio tyrimo darb atlikimo sutart viena alis (vykdytojas) sipareigoja pagal
kitos alies (usakovo) technin uduot atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomj,
konstravimo ar technologini darb sutart parengti naujo gaminio pavyzd arba jo gamybos

14

konstrukcijos dokumentus ar nauj technologij, o usakovas sipareigoja priimti darb ir u j

sumokti.
2. Sutartis su vykdytoju gali bti sudaroma visiems darbams arba tik atskiriems j etapams
(elementams).
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, atsitiktinio negaljimo vykdyti sutart rizika tenka
usakovui.
4. Sutarties slygos turi atitikti io kodekso ir kit statym nustatytas normas dl
intelektins nuosavybs.
6.708 straipsnis. Darb atlikimas
1. Vykdytojas mokslinio tyrimo darbus privalo atlikti pats. Pasitelkti treiuosius asmenis
mokslinio tyrimo darbams pagal sutart atlikti vykdytojas turi teis tik gavs usakovo raytin
sutikim.
2. Atlikdamas bandomuosius, konstravimo ar technologinius darbus, vykdytojas turi teis
pasitelkti treiuosius asmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vykdytojo santykiams su treiaisiais
asmenimis atitinkamai taikomas io kodekso 6.650 straipsnis.
6.709 straipsnis. Informacijos konfidencialumas
1. Jeigu sutartis nenustato ko kita, abi alys privalo utikrinti informacijos, susijusios su
sutarties dalyku, sutarties vykdymu ir gautais rezultatais, konfidencialum. Kokia informacija yra
konfidenciali, alys nustato sutartyje.
2. Informacij, kuri pagal sutart yra konfidenciali, alis gali skelbti tik kitos alies
sutikimu.
6.710 straipsnis. ali teiss darb rezultatus
1. Atlikt darb rezultatus sutarties alys turi teis naudoti tiek, kiek sutartyje nustatyta, ir
sutartyje nustatytomis slygomis.
2. Jeigu sutartis nenustato ko kita, usakovas turi teis naudoti jam perduotus darb
rezultatus, o vykdytojas turi teis naudoti gautus darb rezultatus savo reikmms.
6.711 straipsnis. Vykdytojo pareigos
Vykdytojas pagal mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ar technologini darb
atlikimo sutart privalo:
1) darbus atlikti pagal suderint su usakovu technin uduot ir sutartyje nustatytu laiku
perduoti darb rezultatus usakovui;
2) suderinti su usakovu statymo saugom intelektins veiklos rezultat, priklausani
tretiesiems asmenims, panaudojimo btinum bei teisi j naudojim sigijim;
3) savo jgomis ir lomis paalinti dl savo kalts padarytus darb trkumus,
paeidianius sutarties ar technins uduoties slygas;
4) nedelsdamas praneti usakovui, kad negali gauti norim rezultat arba kad darbus tsti
netikslinga;
5) garantuoti usakovui, kad jam perduodami atlikt darb rezultatai nepaeidia kit
asmen iimtini teisi.
6.712 straipsnis. Usakovo pareigos
1. Usakovas privalo perduoti vykdytojui sutartyje numatyt btin darbams atlikti
informacij, priimti atlikt darb rezultatus ir juos apmokti.
2. Sutartyje gali bti nustatyta usakovo pareiga perduoti vykdytojui technin uduot ir
suderinti su vykdytoju darb program ar tematik.
6.713 straipsnis. Negaljimas gauti norim rezultat atliekant mokslinio tyrimo
darbus
Jeigu atliekant mokslinio tyrimo darbus paaikja, kad norim rezultat nemanoma gauti
dl nepriklausani nuo vykdytojo aplinkybi, usakovas privalo sumokti vykdytojui u darbus,
kurie buvo atlikti iki tokio paaikjimo momento, bet ne daugiau kaip atitinkam sutartyje
nustatytos darb kainos dal.

15

6.714 straipsnis. Negaljimas tsti bandym, konstravimo ar technologini darb

Jeigu atliekant bandymus, konstravimo ar technologinius darbus paaikja, kad ne dl
vykdytojo kalts nemanoma ar netikslinga j tsti, usakovas privalo sumokti vykdytojui
sutartyje nustatytos kainos dal, proporcing atlikt darb daliai, taip pat apmokti kitas protingas
ilaidas, kurias rangovas yra padars nordamas vykdyti darb.
6.715 straipsnis. Vykdytojo atsakomyb u sutarties paeidim
1. Vykdytojas atsako usakovui u sutarties paeidim, jeigu nerodo, kad sutartis buvo
paeista ne dl vykdytojo kalts.
2. Vykdytojas privalo atlyginti usakovui dl darb trkum padarytus nuostolius pagal
atlikt darb vert, jeigu sutartis nustato, kad nuostoliai atlyginami pagal atlikt darb vert.
Negautos pajamos atlyginamos tik sutartyje numatytais atvejais.
XXXV SKYRIUS
ATLYGINTIN PASLAUG TEIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.716 straipsnis. Paslaug sutarties samprata
1. Paslaug sutartimi viena alis (paslaug teikjas) sipareigoja pagal kitos alies (kliento)
usakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobdio (intelektines) ar kitokias paslaugas,
nesusijusias su materialaus objekto sukrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikr
veikl), o klientas sipareigoja u suteiktas paslaugas sumokti.
2. io skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaug teikjo ir
kliento neatsiranda darbo ar kitoki pavaldumo (subordinacijos) santyki.
3. io skyriaus norm nustatytos taisykls taikomos teikiant audito, konsultacini, asmens
sveikatos prieiros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas
paslaugas, iskyrus paslaugas, teikiamas pagal ios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII,
XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
4. Vartojimo paslaug sutariai taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios
vartojimo sutartis.
5. Atskir ri atlygintinoms paslaugoms kiti statymai gali nustatyti papildomus
reikalavimus, nenumatytus iame skyriuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069

6.717 straipsnis. Paslaug sutarties vykdymas

1. Jeigu paslaug sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas privalo paslaugas teikti pats.
2. Laikydamasis sutarties, paslaug teikjas turi teis laisvai pasirinkti sutarties vykdymo
bdus ir priemones.
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas gali pasitelkti sutariai vykdyti
treiuosius asmenis. Taiau ir iuo atveju u tinkam sutarties vykdym klientui atsako paslaug
teikjas.
4. Kai paslaugas teikia keli asmenys, u tinkam sutarties vykdym atsako visi paslaug
teikjai, iskyrus atvejus, kai dl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo kurio nors vieno i
j kalts nra.
6.718 straipsnis. Kliento interes prioritetas
1. Teikdamas paslaugas paslaug teikjas privalo veikti siningai ir protingai, kad tai
labiausiai atitikt kliento interesus.
2. Atsivelgiant paslaug r, paslaug teikjas teikdamas paslaugas turi veikti
laikydamasis nusistovjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standart.
3. Paslaug teikjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties slygas ir kliento nurodymus.
Jei kliento nurodymai prietarauja statymams, nusistovjusioms profesins veiklos taisyklms,

15

standartams, profesins veiklos etikai ar sutarties slygoms, paslaug teikjas turi teis atsisakyti
vykdyti tokius nurodymus ir sutart nutraukti.
4. Paslaug teikjas turi teis nukrypti nuo sutarties slyg ar kliento nurodym, jeigu
pagal konkreias aplinkybes tai btina dl kliento interes ar usakymui vykdyti ir jeigu
vykdytojas negaljo i anksto kliento atsiklausti. iuo atveju vykdytojas privalo praneti klientui
apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima praneti.
5. Jeigu sutartis numato paslaug teikjo pareig pasiekti tam tikr rezultat, paslaug
teikjas gali bti atleistas nuo atsakomybs u ios pareigos nevykdym tik tuo atveju, jeigu
rodo, kad jos negaljo vykdyti dl nenugalimos jgos.
6.719 straipsnis. Paslaug teikjo pareiga suteikti informacij
1. Prie sudarant paslaug sutart, paslaug teikjas privalo suteikti klientui isami
informacij, susijusi su teikiam paslaug prigimtimi, j teikimo slygomis, paslaug kaina,
paslaug teikimo terminais, galimomis pasekmmis, bei kitoki informacij, turini takos kliento
apsisprendimui sudaryti sutart.
2. Jeigu teikiamos paslaugos yra vieos arba j teikimas yra paslaug teikjo verslas, su
io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi bti sudarytos slygos vieai susipainti paslaug
teikjo buveinje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.
6.720 straipsnis. Paslaug kaina ir apmokjimas
1. Paslaug kaina nustatoma ali susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bti keiiama
tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.
2. Klientas privalo apmokti padidjusi paslaug kain, virijani nustatytj sutarties
sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaug teikjas rodo, kad kain padidinti buvo
neivengiama norint tinkamai vykdyti sutart ir kad tai negaljo bti numatyta sutarties sudarymo
momentu.
3. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis
nenustato ko kita, klientas privalo sumokti vis kain, kai visos paslaugos pagal sutart yra
suteiktos. ali susitarimu dalis kainos gali bti sumokta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku
vliau, o visikai atsiskaitoma, kai paslaug teikjas vykdo sutart.
4. Jeigu sutarties nemanoma vykdyti dl kliento kalts, klientas privalo sumokti vis
sutartyje nustatyt kain, jeigu sutartis nenustato ko kita.
5. Jeigu sutarties nemanoma vykdyti dl aplinkybi, u kurias n viena i sutarties ali
neatsako, klientas privalo atlyginti paslaug teikjui tik faktikai io teikjo turtas ilaidas, jeigu
sutartis nenustato ko kita.
6. Klientas taip pat privalo atlyginti paslaug teikjui io turtas ilaidas dl paslaugos
suteikimo tiek, kiek t ilaid nepadengia paslaug kaina. Klientas taip pat privalo atlyginti
paslaug teikjo patirtus dl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas,
susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybms, u kurias paslaug teikjas neatsako. Jeigu
tam tikr paslaug teikimas yra j teikjo profesin veikla (verslas), tai io teikjo patirtus
nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dl ypating aplinkybi, kuri
neapima normali rizika, bdinga atitinkamai profesijos ar verslo riai.
7. Jeigu paslaugos teikiamos dviej ar daugiau klient usakymu, visi klientai paslaug
teikjui io straipsnio numatytais atvejais atsako solidariai.
6.721 straipsnis. Vienaalis paslaug sutarties nutraukimas
1. Klientas turi teis vienaalikai nutraukti sutart, nepaisydamas to, kad paslaug teikjas
jau pradjo j vykdyti. iuo atveju klientas privalo sumokti paslaug teikjui kainos dal,
proporcing suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas ilaidas, kurias paslaug teikjas,
nordamas vykdyti sutart, padar iki praneimo apie sutarties nutraukim gavimo i kliento
momento.
2. Paslaug teikjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart tik dl svarbi prieasi.
Tokiu atveju paslaug teikjas privalo visikai atlyginti kliento patirtus nuostolius.
6.722 straipsnis. Paslaug teikjo ataskaita
Jeigu paslaug sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas privalo:

15

1) kliento reikalavimu praneinti jam vis informacij apie paslaug suteikim ar teikimo
eig;
2) klieno reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskait apie paslaug suteikim ar
teikimo eig;
3) nedelsdamas perduoti klientui visk, k teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.
6.723 straipsnis. Paslaug sutarties pasibaigimas
1. Klientui mirus, paslaug sutartis nenutrksta, iskyrus atvejus, kai paslaug teikimo
sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaug teikimas po kliento mirties tampa
nemanomas ar beprasmikas. Sutartis iuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaug
teikjas suinojo ar turjo suinoti apie kliento mirt. Paslaug teikjas visais atvejais privalo imtis
jam prieinam adekvai priemoni, kad apsaugot kliento interesus.
2. Paslaug teikjo mirtis ar neveiksnumas nutraukia paslaug sutart, iskyrus atvejus, kai
analogikas paslaugas turi teis ir gali taip pat kvalifikuotai teikti paslaug teikjo teisi permjai.
Paslaug teikjo pdiniai, inantys apie usakym, privalo imtis jiems prieinam adekvai
priemoni kliento interesams apsaugoti.
6.724 straipsnis. Subsidiarus kit io kodekso norm taikymas paslaug sutartims
ios knygos normos, nustatanios bendrsias rangos sutarties nuostatas (6.6446.671
straipsniai) bei reglamentuojanios vartojimo rang (6.6726.680 straipsniai), paslaug sutartims
taikomos tiek, kiek tai neprietarauja io kodekso 6.7166.723 straipsniams ir paslaug sutarties
dalyko ypatumams.
ANTRASIS SKIRSNIS
ASMENS SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUG TEIKIMAS
6.725 straipsnis. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartimi savo profesins ar verslo veiklos dka
turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo (sveikatos prieiros paslaug teikjas)
sipareigoja teikti kitai aliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prieiros paslaugas, o
pacientas sipareigoja sumokti sveikatos prieiros paslaug teikjui sutart kain. Jeigu asmens
sveikatos prieiros paslaugos teikiamos ne sutart sudariusiam, o treiajam asmeniui, tai pacientu
pripastamas treiasis asmuo (faktinis asmens sveikatos prieiros paslaug gavjas). iuo atveju
sutart sudars asmuo yra usakovas.
2. io straipsnio 1 dalyje vartojama svoka asmens sveikatos prieiros paslaugos yra
veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen
igydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar vertinti jo sveikatos bkl. i svoka taip pat apima paciento
slaug ir su ja susijusi prieir bei tiesiogin paciento materialin aprpinim, kuris yra
reikalingas asmens sveikatos prieiros veiklai vykdyti, iskyrus farmacin veikl.
3. io skirsnio taisykls netaikomos: veiklai, kuria siekiama nustatyti asmens sveikatos
bkl arba suteikti sveikatos prieir asmeniui, kuriam teikiantysis toki prieir atstovauja
nagrinjant teisme ginus ar vykdant pareigas, kad atstovaujamas asmuo gaut draudimo imokas
ar socialines paalpas; taip pat veiklai, kuria siekiama nustatyti kieno nors gabumus ar tinkamum
mokytis, sveikatos tinkamum dirbti ar atlikti tam tikr konkret darb; teismo medicinos
ekspertizei. io skirsnio taisykls taip pat netaikomos asmens sveikatos prieiros paslaugoms,
kuri ilaidos pagal statymus yra apmokamos (kompensuojamos) i privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudeto, valstybs ar savivaldybi biudet l.
6.726 straipsnis. Nepilnameiai pacientai
1. Nepilnametis, sukaks eiolika met, gali pats savo vardu sudaryti asmens sveikatos
prieiros paslaug sutart ir atlikti tiesiogiai su ia sutartimi susijusius teisinius veiksmus.
2. Nepilnametis, sukaks eiolika met, atsako u vis pagal i sutart atsirandani
pareig vykdym ir tai negali daryti takos jo tv pareigai apmokti nepilnameio prieiros ir
aukljimo ilaidas.
3. statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug sutarties
alimi gali bti tik pilnametis asmuo.

15

6.727 straipsnis. Informacijos suteikimas pacientui

1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas privalo informuoti pacient jam
suprantama forma, paaikindamas specialius terminus, apie jo sveikatos bkl, ligos diagnoz,
galimus gydymo bdus, gydymo prognoz bei kitas aplinkybes, kurios gali turti takos paciento
apsisprendimui sutikti ar atsisakyti silomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu silomo
gydymo atsisakyt.
2. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi teis io straipsnio 1 dalyje
numatytos informacijos nepraneti pacientui tik tais atvejais, jeigu toks praneimas aikiai slygot
pacientui rimt al (pakenkt paciento sveikatai ar net sukelt pavoj jo gyvybei). Tokiais
atvejais visa io straipsnio 1 dalyje numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir yra
prilyginama informacijos pateikimui pacientui. i informacija pateikiama pacientui i karto, kai
inyksta pavojus, kad jos praneimas pacientui gali slygoti mint al.
6.728 straipsnis. Teis neinoti
1. Informacija, numatyta io kodekso 6.727 straipsnio 1 dalyje, neturi bti pacientui
pateikta prie jo vali. Paciento valia turi bti aikiai pareikta ir patvirtinta parau.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti informacijos pateikimo pacientui apribojimai
netaikomi, kai dl paciento nenoro (atsisakymo) gauti informacij gali atsirasti aling pasekmi
pacientui ar kitiems asmenims.
6.729 straipsnis. Paciento sutikimas
1. Pacientas negali bti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos prieira ar (ir)
slauga prie jo vali, jeigu statym nenustatyta kitaip. statymai gali numatyti atvejus, kai
sveikatos prieirai atlikti yra btinas paciento raytinis sutikimas.
2. Pacientas iki eiolikos met negali bti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos
prieira ar (ir) slauga prie vieno i jo tv ar jo atstovo pagal statym vali, jeigu statym
nenustatyta kitaip. Jeigu pacientas iki eiolikos met pagal savo ami ir isivystym gali
teisingai vertinti savo sveikatos bkl ir silom gydym, jis negali bti gydomas prie jo vali,
jeigu statym nenustatyta kitaip. statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieirai
atlikti yra btinas nepilnameio paciento vieno i tv ar jo atstovo pagal statym raytinis
sutikimas. Gydytojas turi parinkti gydymo metodus, kurie labiausiai atitikt nepilnameio
interesus.
3. Paciento, psichikos ligonio, nesugebanio teisingai vertinti savo sveikatos bkls,
gydymo ypatumus nustato statymai.
6.730 straipsnis. Paciento sutikimo raymas jo medicinos dokumentus
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi apie visus savo veiksmus (asmens
sveikatos prieiros paslaugas), kuriems atlikti buvo duotas paciento sutikimas, rayti paciento
medicinos dokumentus, o pacientas ar jo atstovas turi tai pasirayti.
6.731 straipsnis. Paciento bendradarbiavimas su asmens sveikatos prieiros
paslaug teikju
Pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui
informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai yra reikalinga norinti vykdyti sutart.
6.732 straipsnis. Rpestingumo laipsnis
Vykdydamas savo veikl, asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi utikrinti tok
rpestingumo laipsn, kokio tikimasi i siningo asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo. Jo
veikla turi bti grindiama atsakomybe, kuri nustato statymai, kiti teiss aktai ir sveikatos
prieiros paslaug teikj profesijos standartai.
6.733 straipsnis. Pacient medicinos dokument btinumas
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjai privalo turti (tvarkyti, pildyti) nustatytos
formos ir ri pacient medicinos dokumentus (ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus), juos
pildyti bei saugoti statym nustatyta tvarka.

15

6.734 straipsnis. Medicinos dokument ra naikinimas

1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas sunaikina io kodekso 6.733 straipsnyje
nurodytus dokumentus per tris mnesius po to, kai to pareikalauja (paprao) pacientas, iskyrus
statym nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu praoma sunaikinti saugomus dokumentus, kurie
pagrstai gali bti laikomi galiniais turti tam tikros teisins ar medicinins reikms kitiems
asmenims, o ne pacientui, taip pat atvejais, kai dokumentus naikinti draudia statymas.
6.735 straipsnis. Paciento teis susipainti su raais savo medicinos dokumentuose
1. Paciento pageidavimu jam turi bti pateikti jo medicinos dokumentai, iskyrus atvejus,
kai tai gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavoj jo gyvybei. Tokiais atvejais apie
informacijos teikimo apribojimus turi bti paymta paciento medicinos dokumentuose.
2. Pacientas turi teis prayti, kad jo lomis bt padarytos jo medicinos dokument
kopijos. i paciento teis gali bti ribojama tik statym nustatyta tvarka. Asmens sveikatos
prieiros paslaug teikjas privalo paaikinti pacientui ra medicinos dokumentuose reikm.
Jeigu paciento reikalavimas yra pagrstas, gydytojas privalo itaisyti, ubaigti, panaikinti,
paaikinti ir (ar) pakeisti netikslius, neisamius, dviprasmikus duomenis arba su diagnoze,
gydymu ar slauga nesusijusius duomenis.
6.736 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be
paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient arba sudaryti slyg gauti oficiali
dokument, nurodyt io kodekso 6.733 straipsnyje, kopijas. Jeigu informacija kitiems asmenims
vis tiek teikiama, ji gali bti teikiama tiek, kiek tai nedaro alos paciento ar kito asmens privataus
gyvenimo interesams. Informacija apie pacient turi bti teikiama, jeigu tai yra privaloma pagal
statymus.
2. Kitais asmenimis nra laikomi asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja vykdant medicinos
paslaug teikimo sutart, taip pat asmuo, kuris veikia kaip sveikatos prieir vykdanio asmens
pagalbininkas, jeigu informacija yra btina jam veikiant kaip pagalbininkui.
3. iai kategorijai taip pat nepriklauso tie asmenys, kuri sutikimas vykdant asmens
sveikatos prieiros paslaug teikimo sutart btinas pagal io kodekso 6.729 ir 6.744 straipsnius.
Taiau tokiu atveju, kai asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas, suteikdamas informacij
apie pacient ar sudarydamas slygas gauti toki informacij ar paciento dokument kopijas,
negali bti laikomas atitinkaniu rpestingumo laipsn, kokio tikimasi i siningo asmens
sveikatos prieiros paslaug teikjo, asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas neturi atlikti
toki veiksm.
6.737 straipsnis. Moksliniai tyrimai
Mokslini tyrim atlikim bei informacijos apie pacient suteikim mokslini tyrim
tikslams reglamentuoja statymai.
6.738 straipsnis. Stebtojai
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas teikia sveikatos prieiros paslaugas
nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, iskyrus pat pacient, nebent pacientas bt sutiks,
kad teikiant sveikatos prieiros paslaugas dalyvaut paaliniai stebtojai.
2. io straipsnio 1 dalyje minimais kitais asmenimis nra laikomi asmenys, kuri profesin
pagalba reikalinga teikiant sveikatos prieiros paslaugas pagal sutart.
6.739 straipsnis. Teis nutraukti sutart
1. Kol neatsiranda svarbi prieasi (sveikatos prieiros paslaug teikjo nurodym
nevykdymas, nesumokjimas u suteiktas paslaugas ir kt.) asmens sveikatos prieiros paslaug
sutariai nutraukti, sveikatos prieiros paslaug teikjas negali nutraukti ios sutarties.
2. Pacientas turi teis bet kada nutraukti sutart.
6.740 straipsnis. Sutarties kaina

15

Sveikatos prieiros paslaug teikjui u suteiktas paslaugas usakovas (pacientas) moka

sutartyje nustatyt atlyginim, iskyrus atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas
u savo darb gauna atlyginim pagal statym arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta
sutartyje.
6.741 straipsnis. Sveikatos prieiros staigos
Jeigu asmens sveikatos prieiros paslaugos pagal sutart teikiamos sveikatos prieiros
staigoje, kuri nra ios sutarties alis, visais atvejais atsiranda ir sveikatos prieiros staigos
atsakomyb, analogika sutarties alies atsakomybei.
6.742 straipsnis. Draudimas riboti ar panaikinti atsakomyb
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo atsakomyb, o io kodekso 6.741 straipsnio
numatytais atvejais sveikatos prieiros staigos atsakomyb, negali bti apribota arba
panaikinama.
6.743 straipsnis. Taikymo sritis
Jeigu asmens sveikatos prieiros paslaugos yra teikiamos vadovaujantis bendraisiais
mediko profesijos reikalavimais ar medicinos etikos (deontologijos) principais, t. y. ne pagal
asmens sveikatos prieiros paslaug sutart, io skirsnio taisykls taikomos tiek, kiek tai atitinka
teisinio santykio prigimt.
6.744 straipsnis. Atstovai pagal statym
1. Jeigu pacientas nra sukaks eiolika met, sveikatos prieiros paslaug teikjo
pareigos atsiranda nepilnameio tvams arba paciento globjui (rpintojui).
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taip pat taikoma, kai nepilnametis, nors ir yra
sukaks eiolika met, taiau negali bti laikomas sugebaniu protingai vertinti savo interesus,
iskyrus atvejus, kai pacientas, dl kurio gebjimo protingai vertinti abejojama, yra pasieks
pilnametyst ir jam yra nustatyta globa (rpyba) arba paskirtas globjas (rpintojas). Tokiu atveju
pareigos yra vykdomos rpintojui ar globjui.
3. Jeigu pilnametis pacientas negali bti laikomas sugebaniu protingai vertinti savo
interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rpyba, nei globa, visos asmens prieiros paslaug teikjo
pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kur pacientas yra ratu galiojs veikti savo vardu. Jeigu
tokio galioto asmens nra arba jeigu galiotas asmuo nesim btin veiksm, pareigos turi bti
vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), iskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o
jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nra, pareigos vykdomos paciento tvui arba vaikui,
iskyrus atvejus, kai ie atsisako.
4. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas vykdo savo pareigas paciento atstovams
pagal statym, kaip tai numatyta io straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat asmenims, numatytiems 3
dalyje, su slyga, kad toks pareig vykdymas atitikt atsargumo laipsn, kurio yra tikimasi i
asmens sveikatos prieiros paslaug siningo teikjo.
5. Asmuo, kuriam pagal io straipsnio 2 ar 3 dal asmens sveikatos prieiros paslaug
teikjas privalo vykdyti savo pareigas, nustatytas iame skirsnyje, turi veikti laikydamasis tokio
atsargumo, kokio yra tikimasi i siningo atstovo. is asmuo, vykdydamas savo pareigas, privalo
kiek manoma labiau traukti pacient.
6. Jeigu pacientas prietarauja, kad jam bt teikiamos sveikatos prieiros paslaugos,
kurioms io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys jau yra dav sutikim, ios paslaugos gali
bti teikiamos tik jeigu tai yra aikiai btina norint ivengti rimtos alos pacientui.
6.745 straipsnis. Nenumatyti kratutiniai atvejai
Jeigu, norint teikti sveikatos paslaugas, pagal io kodekso 6.744 straipsn vietoj paciento
sutikimo turi bti gautas sutikimas asmens, nurodyto tame straipsnyje, paslaugas galimas teikti ir
be tokio asmens sutikimo, jeigu nra pakankamai laiko gauti io asmens sutikim tokiais atvejais,
kuriais reikia nedelsiant atlikti veiksmus, aikiai btinus paciento gyvybei isaugoti.
6.746 straipsnis. mogaus audini ir organ naudojimas

15

Asmens sveikatos prieiros paslaug metu paimti anonimo audiniai ir atskiri kno
organai gali bti naudojami statym numatytais atvejais ir tvarka.
TREIASIS SKIRSNIS
TURIZMO PASLAUG TEIKIMAS
6.747 straipsnis. Turizmo paslaug teikimo sutarties samprata
1. Turizmo paslaug teikimo sutartimi viena alis kelions organizatorius sipareigoja
u atlyginim kitai aliai turistui utikrinti i anksto organizuot turistin kelion, o turistas
sipareigoja kelioni organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas.
2. iame skirsnyje i anksto organizuota turistin kelion i anksto u bendr kain
parengtas arba silomas sigyti turizmo paslaug rinkinys, kur sudaro ne maiau kaip dvi turizmo
paslaugos (apgyvendinimo, veimo, kita esmin kelions dal sudaranti turizmo paslauga,
nesusijusi su veimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba j yra
traukta nakvyn.
3. iame skirsnyje kelions organizatorius yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir
slygomis veriasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelioni pardavimo agentus)
vieai silo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmen grupei.
4. Asmuo, kuris veikia kaip kelions organizatoriaus, neturinio verslo vietos Lietuvos
Respublikoje, tarpininkas, turisto atvilgiu taip pat laikomas kelions organizatoriumi.
5. iame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelions organizatoriumi sudaro
turizmo paslaug teikimo sutart (sutart pasiras asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio
vardu sutart pasiras asmuo perka turistin kelion ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart
(kiti naudos gavjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutart pasiras asmuo ar bet kuris naudos
gavjas perleidia savo teis kelion.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

6.748 straipsnis. Pareiga teikti informacij

1. Kelions organizatorius, vieai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelioni
prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinani statym nustatytos formos
ir turinio informacij (nurodyti kelions marrut, teikiamas kelionje paslaugas ir sipareigojimus,
valiut keitimo slygas ir tvark, valstybi sien perjimo tvark, lankom vietovi
epidemiologin bkl, profilaktines priemones, vakcinacij, dokument ir turistins kelions
sutarties forminimo tvark bei slygas ir t. t.).
2. Kelions organizatorius privalo prie turizmo paslaug teikimo sutarties pasiraym
suteikti turistui statym nustatytos formos ir turinio isami informacij (nurodyti su pasu ir
vizomis susijusius reikalavimus, informacij apie sveikatos formalumus ir t. t.).
3. Iki turisto ivykimo kelion kelions organizatorius privalo suteikti turistui statym
nustatytos formos ir turinio informacij (nurodyti tarpines stotis, keleivio viet transporto
priemonje, kelions organizatoriaus atstovo duomenis ryiams palaikyti ir t. t.).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

6.749 straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Turistini paslaug teikimo sutartis turi bti raytin.
2. Turistini paslaug teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties
dalis) privalo bti nurodyta:
1) kelions organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.);
2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;
3) ivykimo, grimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar alys, nurodant datas,
kada jas atvykstama ir ivykstama;
4) kelionje teikiamos turizmo paslaugos ir j apibdinimas, specials turisto
pageidavimai;
5) turizmo paslaug umokestis (jo keitimo ir grinimo slygos), mokjimo bdai ir
terminai, nurodant, kad kelions paslaug kain skaiiuojamos visos paslaugos;

15

6) sutarties slyg keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka,

finansins garantijos;
7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzij pareikimo terminas.
3. Turizmo paslaug teikimo sutarties standartins slygos tvirtinamos statym nustatyta
tvarka.
6.750 straipsnis. Turisto teis atsisakyti sutarties
1. Turistas turi teis bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas sigalioja
nuo jo pareikimo momento.
2. Jeigu turistas atsisako sutarties dl aplinkybi, u kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti
kelions organizatoriui nuostolius, padarytus dl tokio atsisakymo. Taiau nuostoli dydis iuo
atveju negali viryti maksimalios vienos kelions kainos.
3. Jeigu turistas atsisako sutarties dl su juo susijusi aplinkybi, kuri jis negali
kontroliuoti ir kuri sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti, kelions organizatorius
turi teis reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dl tokio atsisakymo,
iskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dl nenugalimos jgos aplinkybi. ioje dalyje
nurodytais atvejais atlygintin tiesiogini nuostoli dydis negali viryti sutartyje nustatytos
kelions kainos.
4. Turistas, atsisaks sutarties dl aplinkybi, u kurias atsako kelions organizatorius ar
asmuo, kurio pagalba kelions organizatorius naudojasi, arba dl su turistu nesusijusi aplinkybi,
kuri jis negali kontroliuoti ir kuri sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti, turi teis
reikalauti, kad jam bt grinti u kelion sumokti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu
bdu.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)

6.751 straipsnis. Kelions organizatoriaus teis atsisakyti sutarties

1. Kelions organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl svarbi prieasi, apie
kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turist.
2. Jeigu kelions organizatorius atsisako sutarties dl aplinkybi, u kurias turistas
neatsako, jis privalo pasilyti turistui nauj tokios pat ar geresns kokybs kelion (alternatyvi
kelion). Jeigu dl pagrst prieasi nra galimybs pasilyti alternatyvi kelion arba turistas
pasilytos naujos kelions atsisako, jis turi teis reikalauti, kad jam bt grinti u nevykusi
kelion sumokti pinigai.
3. Kelions organizatorius, atsisaks sutarties, privalo atlyginti turistui turtin al ir
grinti pinigus u kelion. ala neatlyginama, kai:
1) kelions organizatorius atsisako sutarties dl to, kad buvo gautas maesnis, nei
nustatytas minimalus paraik tokiai kelionei kiekis, o turistas buvo ratu informuotas apie
kelions organizatoriaus teis atsisakyti sutarties iuo pagrindu per sutartyje nurodyt laik;
2) kelions organizatorius atsisak sutarties dl nenugalimos jgos, iskyrus atvejus, kai
sutartis numato tokiais atvejais kelion organizuoti i naujo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)

6.752 straipsnis. Sutarties slyg pakeitimas

1. Kelions organizatorius turi teis sutartyje numatyti, kad jam yra suteikiama teis dl
svarbi prieasi, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turist, pakeisti atitinkam sutarties
slyg. Tokiu atveju turistas turi teis atsisakyti keisti sutart.
2. Be io straipsnio 1 dalyje numatytos ilygos, kelions organizatorius taip pat gali
sutartyje numatyti, kad jis turi teis dl svarbi prieasi, apie kurias jis nedelsdamas informuoja
turist, pakeisti sutarties slyg. Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutart tik tada, kai toks
pakeitimas turistui padaryt esmin al.
3. Kelions organizatorius turi teis sutartyje numatyti, kad jis, likus ne maiau kaip 20
dien iki kelions pradios, gali padidinti kelions kain dl to, kad pasikeiia veimo ilaidos,
skaitant ilaidas degalams, privalomiems mokesiams ar atitinkam valiut keitimui. iuo atveju

15

kelions organizatorius privalo nurodyti, kodl padidjo kaina ir kaip buvo apskaiiuotas kainos
padidjimas. Turistas turi teis atsisakyti kainos didinimo.
4. Jeigu turistas atsisako keisti sutarties slygas io straipsnio 13 dalyse numatytais
atvejais, kelions organizatorius gyja teis atsisakyti sutarties. Tokiu atveju turistas turi teis
reikalauti grinti ar kompensuoti u kelion sumoktus pinigus arba, jei kelion i dalies jau
vyko, proporcing j dal. Jeigu kelions organizatorius atsisako sutarties po to, kai turistas
atsisako keisti sutarties slygas io straipsnio 12 dalyse numatytais atvejais, atitinkamai taikoma
ir io kodekso 6.751 straipsnio 3 dalis.
6.753 straipsnis. Sutarties ali pasikeitimas
1. Turistas turi teis perleisti savo teis kelion treiajam asmeniui, kuris vykdys visas
sutarties slygas.
2. Toks perleidimas turi bti formintas sutartimi su treiuoju asmeniu, o turistas apie tai
ratu privalo praneti kelions organizatoriui. Teis kelion perleidiantis asmuo ir treiasis
asmuo atsako solidariai kelions organizatoriui u kelions kainos ir ilaid, susijusi su teiss
kelion perleidimu, sumokjim.
3. Jeigu kelions organizatorius dl savo nemokumo ar kit prieasi negali tinkamai
vykdyti sutarties, jis privalo imtis priemoni, kad jo pareigas perimt kitas asmuo. Jeigu turistas
jau atvyko paskyrimo viet, kelions organizatorius bet kuriuo atveju privalo utikrinti turisto
sugrim atgal.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

6.754 straipsnis. Sutarties vykdymas ir atsakomyb u netinkam jos vykdym

1. Kelions organizatorius privalo vykdyti sutart atsivelgdamas turisto protingus
lkesius, kuri pagal sutarties ir teikiam paslaug pobd turistas galjo turti.
2. Jeigu sutartis nra vykdoma atsivelgiant turisto protingus lkesius, kelions
organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelions organizatorius ar asmuo, kurio pagalba
kelions organizatorius naudojasi, neatsako u netinkam sutarties vykdym, jeigu:
1) dl netinkamo sutarties vykdymo kaltas turistas;
2) u netinkam sutarties vykdym, kurio kelions organizatorius nenumat ir negaljo
numatyti, atsako treiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelions
organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;
3) sutartis netinkamai vykdoma dl nenugalimos jgos arba dl vykio, kurio kelions
organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelions organizatorius naudojosi, atsivelgiant vis
manom j apdairum, nenumat ir negaljo numatyti.
3. Jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lkesius, kelions organizatorius,
atsivelgdamas konkreias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriop pagalb ir param. Jeigu
prieastis, dl kurios sutartis nra tinkamai vykdoma, susijusi su paiu turistu, kelions
organizatorius turi teikti turistui toki pagalb ir param, kurios, remiantis protingumo kriterijumi,
gali bti reikalaujama i kelions organizatoriaus pagal sutart. iuo atveju kelions
organizatoriaus ilaidas, susijusias su tokios pagalbos ir paramos teikimu, turi atlyginti pats
turistas. Jeigu u netinkam sutarties vykdym atsako kelions organizatorius arba asmuo, kurio
pagalba jis naudojasi (io straipsnio 2 dalis), tai visas ilaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir
paramos teikimu turistui, apmoka pats kelions organizatorius.
4. Jeigu prasidjus kelionei paaikja, kad kelions organizatorius negals vykdyti
pagrindins sutart paslaug dalies, tai jis privalo pasilyti turistui tinkamas alternatyvias
paslaugas u toki pai kain sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksiau
pasilyt ir faktikai suteikt paslaug kainos skirtum. Jeigu kelions organizatorius dl pagrst
prieasi negali pasilyti alternatyvi paslaug arba dl proting prieasi turistas j atsisak,
kelions organizatorius, be papildomo umokesio, turi utikrinti turisto grinim atgal arba
nuveim kit vietov, dl kurios sutinka turistas, taip pat grinti turistui pinigus u nesuteiktas
paslaugas.
5. Jeigu dl netinkamo sutarties vykdymo, u kur atsako kelions organizatorius, turisto
pagrsti ir protingi lkesiai neisipildo ir dl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teis

15

reikalauti atlyginti ir neturtin al. Atlygintinos neturtins alos dydis iuo atveju negali viryti
trigubos kelions kainos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)

6.755 straipsnis. Draudimas panaikinti ar riboti civilin atsakomyb

1. Kelions organizatorius neturi teiss riboti ar panaikinti savo civilin atsakomyb u
al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo. Tokios sutarties slygos dl
atsakomybs u mint al ribojimo ar panaikinimo negalioja.
2. Jeigu paslaug pagal sutart teikimas susijs su tam tikros Lietuvos Respublikos
tarptautins sutarties galiojimu ir taikymu, kelions organizatorius gali remtis tarptautins sutarties
nustatytu ar leidiamu asmens, teikianio tam tikras paslaugas, civilins atsakomybs ribojimu ar
panaikinimu.
3. Kelions organizatorius neturi teiss riboti ar panaikinti savo civilin atsakomyb u
al, padaryt turistui, jeigu ala padaroma dl kelions organizatoriaus tyios ar didelio
neatsargumo.
4. Jeigu ala, iskyrus al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo,
turistui padaroma teikiant sutartyje numatyt paslaug, taiau t paslaug teikia ne pats kelions
organizatorius, tai kelions organizatoriaus atsakomyb u toki al gali bti ribojama triguba
kelions kaina.
XXXVI SKYRIUS
PAVEDIMAS
6.756 straipsnis. Pavedimo sutarties samprata
1. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir
lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis.
2. galiotojo suteiktos galiotiniui teiss bei jas patvirtinantis raytinis dokumentas
vadinamas galiojimu.
6.757 straipsnis. Sutarties dalykas
1. Pavedimo sutartimi galiotojas gali pavesti galiotiniui atlikti teisinius veiksmus,
susijusius su galiotojo gynimu, galiotojo viso ar dalies turto administravimu, procesini veiksm
atlikimu galiotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus.
2. Asmens sutikimas priimti jam duot pavedim gali bti ireiktas aikiai arba,
atsivelgiant konkreias aplinkybes, tyljimu.
6.758 straipsnis. galiotinio atlyginimas
1. Pavedimo sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin.
2. Jeigu pavedimo sutarties alys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo
sutartis yra neatlygintin, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai
veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla. Kai viena arba abi pavedimo sutarties alys yra
verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintin.
3. Jeigu sutartis yra atlygintin, tai galiotinio atlyginimo dyd nustato pavedimo sutartis ar
statymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei statyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas
atsivelgiant paproius, rinkos kainas, suteikt paslaug pobd ir trukm, atitinkamas paslaugas
teikiani asmen profesini susivienijim rekomendacijas ir kitas aplinkybes.
4. Jeigu galiotinis veikia kaip galiotojo komercinis atstovas, jis turi teis sulaikyti
privalomus perduoti galiotojui daiktus, kol galiotojas su juo visikai atsiskaitys.
6.759 straipsnis. Pavedimo vykdymas pagal galiotojo nurodymus
1. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim pagal galiotojo nurodymus. galiotojo
nurodymai privalo bti teisti, vykdomi ir konkrets.
2. galiotinis turi teis nukrypti nuo galiotojo nurodym, jeigu, atsivelgiant konkreias
aplinkybes, tai yra btina galiotojo interesais, o galiotinis negaljo i anksto atsiklausti galiotojo

16

arba per proting termin negavo atsakymo savo paklausim. iuo atveju galiotinis privalo
praneti galiotojui apie nukrypimus, kai tik manoma apie tai praneti.
3. Jeigu galiotinis veikia kaip komercinis atstovas, tai galiotojas savo interesais gali
suteikti jam teis nukrypti nuo pavedimo ir be iankstinio paklausimo. Tokiu atveju komercinis
atstovas privalo per proting termin praneti galiotojui apie pavedimo nesilaikym, jeigu ko kita
nenustato sutartis.
6.760 straipsnis. galiotinio pareigos
1. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim siningai ir rpestingai, kad
vykdymas geriausiai atitikt galiotojo interesus, bei vengti savo asmenini interes konflikto su
galiotojo interesais.
2. galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis
bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim.
3. Vykdydamas pavedim, galiotinis privalo galiotojo reikalavimu, o atsivelgiant
konkreias aplinkybes, ir be reikalavimo, suteikti galiotojui vis informacij apie pavedimo
vykdymo eig.
4. vykds pavedim, galiotinis privalo tuojau pat apie tai praneti galiotojui ir pateikti
ataskait, prie kurios turi pridti pateisinamuosius dokumentus, bei grinti galiojim, jeigu
sutartis nenustato ko kita.
5. Visa, k gavo vykdydamas pavedim, galiotinis privalo tuojau pat perduoti galiotojui.
6. Jeigu sutarties, statymo ar paproi numatytais atvejais galiotinis pasitelkia pavedimui
vykdyti treiuosius asmenis, jis atsako u toki asmen veiksmus bei privalo atlyginti t asmen
veiksmais padarytus galiotojui nuostolius.
7. Jeigu pavedim vykdo keli galiotiniai, galiotojui jie atsako solidariai, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
8. galiotinis neturi teiss naudoti gautos vykdant pavedim informacijos ar turto savo
interesais, iskyrus sutarties ar statymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikim naudoti
informacij ar turt duoda galiotojas. Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti
galiotojui dl to padarytus nuostolius bei grinti visa tai, kas yra jo nepagrstas praturtjimas, o
jeigu jis neteistai naudojo daikt ar pinigus, atitinkamai sumokti nuomos mokest ar palkanas.
6.761 straipsnis. galiotojo pareigos
1. galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim.
2. galiotojas privalo tuojau pat priimti i galiotinio visa, k is vykd pagal pavedimo
sutart.
3. Jeigu ko kita nenustato sutartis, galiotojas privalo aprpinti galiotin priemonmis,
reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti galiotiniui ilaidas, kurios buvo btinos pavedimui
tinkamai vykdyti, o esant reikalui imokti avans, btin ilaidoms, susijusioms su pavedimo
vykdymu, padengti.
4. galiotiniui tinkamai vykdius pavedim, galiotojas privalo sumokti jam atlyginim,
jeigu pavedimo sutartis yra atlygintin.
5. galiotojas turi atlyginti galiotiniui io patirt vykdant pavedim al, jeigu paties
galiotinio veiksmuose nra kalts ir alos neprivalo atlyginti kiti u j atsakingi asmenys.
6.762 straipsnis. Pergaliojimas
galiotinis turi teis perduoti pavedimo vykdym kitam asmeniui (pergaliojimas) tik io
kodekso 2.145 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka.
6.763 straipsnis. Pavedimo sutarties pabaiga
1. Pavedimo sutartis, be kit prievoli pasibaigimo pagrind, taip pat baigiasi, kai:
1) galiotinis panaikina galiojim;
2) galiotinis atsisako galiojimo (io kodekso 2.146 straipsnis);
3) baigiasi galiojimo terminas;
4) mirta viena i sutarties ali;
5) likviduojama viena i pavedimo sutarties ali;
6) vienai i ali ikeliama bankroto byla;

16

7) viena i ali pripastama neveiksnia, ribotai veiksnia ar neinia kur esania.

2. Jeigu galiotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskiria nauj galiotin, tai pavedimo
sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai pirmajam galiotiniui buvo praneta apie naujo
galiotinio paskyrim.
3. Jeigu galiotojas dl savo sveikatos bkls ar dl kit svarbi prieasi negali
savarankikai panaikinti galiojimo, kiekvienas suinteresuotas asmuo, taip pat prokuroras turi teis
kreiptis teism ir prayti panaikinti galiojim, jeigu to reikalauja galiotojo ar vieas interesas.
6.764 straipsnis. Pavedimo sutarties pabaigos teisins pasekms
1. Jeigu galiotojas nutraukia pavedimo sutart iki pavedimo visiko vykdymo, jis privalo
atlyginti galiotiniui io turtas vykdant pavedim ilaidas bei imokti jam atlyginim,
atsivelgiant pavedimo dalies vykdym, iskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dl svarbi
prieasi arba galiotinis vykd pavedim po to, kai suinojo ar turjo suinoti, kad sutartis
baigsi.
2. galiotinis atsako u al, kuri patiria galiotojas dl to, kad galiotinis atsisak
galiojimo be svarbi prieasi ar netinkamu laiku.
3. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialios taisykls, nustatytos io kodekso
2.1522.168 straipsniuose.
4. Pasibaigus pavedimo sutariai, galiotinis privalo pateikti galiotojui ataskait ir grinti
visk, k yra gavs pagal sutart, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos btina pasekm,
kad bt ivengta nuostoli padarymo galiotojui.
6.765 straipsnis. galiotinio pdini ir likvidatoriaus pareigos
1. Mirus galiotiniui, jo pdiniai privalo praneti galiotojui apie sutarties pabaig ir imtis
priemoni, btin galiotojo turtui ar dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt bei
dokumentus galiotojui.
2. Pareigas, numatytas io straipsnio 1 dalyje, taip pat turi ir galiotiniu esanio
likviduojamo juridinio asmens likvidatorius.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taip pat taikomos neveiksniu pripainto
galiotinio globjui arba galiotinio, kuriam ikelta bankroto byla, administratoriui.
XXXVII SKYRIUS
FRANIZ
6.766 straipsnis. Franizs sutarties samprata
1. Franizs sutartimi viena alis (teisi turtojas) sipareigoja perduoti u atlyginim kitai
aliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teis naudotis verslo tikslais iimtini
teisi, priklausani teisi turtojui, visuma (teise firmos vard, teise preki ar paslaug enkl,
teise saugom komercin (gamybin) informacij ir kt.), o kita alis sipareigoja u tai mokti
sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Franizs sutartis numato teisi turtojo iimtini teisi visumos, dalykins reputacijos
ir komercins patirties panaudojim tam tikru mastu (nustatant minimal ar maksimal
panaudojimo bd arba kit form). Franizs sutartis taip pat gali numatyti toki iimtini teisi,
dalykins reputacijos ar komercins patirties panaudojimo teritorij arba verslo srit, kurioje tai bus
naudojama (preki pardavimas, paslaug teikimas ir t. t.).
3. Franizs sutarties alimis gali bti tik mons (verslininkai).
6.767 straipsnis. Franizs sutarties forma
1. Franizs sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas franizs sutart daro
negaliojani.
2. Tretiesiems asmenims sutartis gali bti panaudota tik registravus franizs sutarties
sudarymo fakt statym nustatyta tvarka juridini asmen registre, kuriame yra registruotas teisi
turtojas. Jeigu teisi turtojas registruotas usienio valstybje, franizs sutarties sudarymo
faktas turi bti registruojamas juridini asmen registre, kuriame registruotas naudotojas.

16

3. Jeigu franizs sutarties dalykas yra pramonins nuosavybs teise saugomas objektas,
franizs sutarties sudarymo faktas taip pat turi bti registruotas statym nustatyta tvarka
atitinkamoje institucijoje, registruojanioje pramonins nuosavybs teiss objektus ir teises juos.
6.768 straipsnis. Subfranizs sutartis
1. Franizs sutartis gali numatyti naudotojo teis leisti kitiems asmenims naudotis
visomis jam suteiktomis iimtinmis teismis ar kai kuriomis i j subfranizs slygomis.
Subfranizs sutarties slygos turi bti i anksto aptartos franizs sutartyje arba vliau suderintos
su teisi turtoju. Franizs sutartis taip pat gali numatyti naudotojo pareig po sutarties sudarymo
suteikti kitiems asmenims teis naudotis tam tikr laik tomis teismis subfranizs slygomis.
2. Subfranizs sutartis negali bti sudaryta ilgesniam terminui nei franizs sutartis.
3. Jeigu negalioja franizs sutartis, negalioja ir subfranizs sutartis.
4. Kai terminuota franizs sutartis nutraukiama prie termin, subnaudotojo teiss ir
pareigos pagal subfranizs sutart pereina teisi turtojui, jeigu jis sutinka prisiimti teises ir
pareigas pagal subfranizs sutart, iskyrus atvejus, kai franizs sutartis nustato k kita. ios
taisykls taip pat taikomos ir nutraukiant neterminuot franizs sutart.
5. Jeigu franizs sutartis nenustato ko kita, naudotojas atsako teisi turtojui u
subnaudotoj veiksmus subsidiariai.
6. Subfranizs sutariai taikomos io skyriaus taisykls, jeigu subfranizs ypatumai
leidia t daryti.
6.769 straipsnis. Atlyginimas pagal franizs sutart
1. Naudotojas turi mokti teisi turtojui sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Atlyginimas gali bti nustatomas vienkartinis fiksuotas ir (arba) mokamas periodikai,
darant sutartyje nustatyto dydio atskaitymus i naudotojo gaunam pajam, arba apskaiiuojamas
kitu sutartyje nustatytu bdu.
6.770 straipsnis. Teisi turtojo pareigos
1. Teisi turtojas privalo:
1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kit informacij,
kuri yra btina naudotojui, kad is galt gyvendinti jam suteiktas pagal franizs sutart teises,
taip pat instruktuoti naudotoj ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduot teisi
gyvendinimu;
2) iduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir utikrinti j forminim nustatyta
tvarka.
2. Jeigu franizs sutartis nenustato ko kita, teisi turtojas privalo:
1) utikrinti franizs sutarties registravim;
2) teikti naudotojui nuolatin technin ir konsultacin pagalb, padti apmokyti naudotojo
darbuotojus;
3) kontroliuoti naudotojo pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb ar
teikiam paslaug kokyb.
6.771 straipsnis. Naudotojo pareigos
Naudotojas, atsivelgdamas veiklos pobd ir ypatumus bei franizs sutarties slygas,
privalo:
1) franizs sutartyje nustatytu bdu savo veikloje naudoti teisi turtojo firmos vard,
preki ir paslaug enkl;
2) utikrinti pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb ar teikiam
paslaug tinkam kokyb;
3) laikytis teisi turtojo nurodym ir instrukcij dl teisi naudojimo, naudotojo
komercini patalp vidaus ir iors apipavidalinimo ir kitokios franizs sutartyje nustatytos
veiklos slyg;
4) teikti pirkjams (usakovams) papildom paslaug, kuri jie galjo protingai tiktis
sigydami (usakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai i teisi turtojo;
5) neatskleisti kitiems asmenims i teisi turtojo gaut komercini (gamybini) paslapi
ar kitos konfidencialios informacijos;

16

6) sudaryti subfranizs sutart, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franizs sutartyje;

7) informuoti pirkjus (usakovus) labiausiai jiems akivaizdiausiu bdu apie tai, kad
naudotojas veikia pagal franizs sutart ir naudoja teisi turtojo firmos vard, preki ar paslaug
enkl ar kitok teisi turtoj individualizuojant simbol.
6.772 straipsnis. ali teisi apribojimai
1. Sutarties alys gali sutartyje numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri
nedraudia konkurencijos teis.
2. Jeigu vykdytas io straipsnio 1 dalies reikalavimas, franizs sutartis gali numatyti
iuos ali teisi apribojimus:
1) teisi turtojo prievol nesuteikti kitiems asmenims analogik iimtini teisi visumos
naudoti toje paioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisi turtojo prievol paiam nevykdyti
analogikos veiklos toje paioje teritorijoje;
2) naudotojo prievol nekonkuruoti su teisi turtoju sutartyje nustatytoje teritorijoje toje
verslo srityje, kurioje naudotojas veikia naudodamasis jam suteiktomis teismis;
3) draudim naudotojui sudaryti franizs sutartis dl analogik teisi su teisi turtojo
konkurentais (potencialiais konkurentais);
4) naudotojo prievol derinti su teisi turtoju komercini patalp, nustatyt sutartyje,
idstym ir j iors bei vidaus apipavidalinim.
3. Franizs sutarties slygos, ribojanios ali teises, gali bti pripaintos
negaliojaniomis statymo, reglamentuojanio konkurencij, nustatytais pagrindais ir tvarka, jeigu
ios slygos riboja konkurencij.
4. Negalioja franizs sutarties slygos, kurias draudia konkurencijos teis, konkreiai:
1) slygos, suteikianios teis teisi turtojui nustatyti naudotojo gaminam preki ar
atliekam darb, ar teikiam paslaug kainas arba j minimal dyd;
2) slygos, suteikianios naudotojui teis parduoti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas
tik tam tikros kategorijos pirkjams (usakovams) arba tik pirkjams (usakovams), gyvenantiems
franizs sutartyje nustatytoje teritorijoje.
6.773

straipsnis.

Teisi turtojo atsakomyb pagal naudotojui pareiktus

reikalavimus
1. Teisi turtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki
(darb, paslaug), naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs.
2. Pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teisi turtojo preki (produkcijos)
gamintojui, teisi turtojas atsako solidariai su naudotoju.
6.774 straipsnis. Naudotojo teis sudaryti franizs sutart naujam terminui
1. Naudotojas, tinkamai vykds franizs sutart, turi teis, pasibaigus franizs sutarties
terminui, sudaryti sutart tokiomis pat slygomis naujam terminui.
2. Teisi turtojas turi teis atsisakyti sudaryti franizs sutart naujam terminui, jeigu jis
sipareigoja, kad per trejus metus po sutarties pasibaigimo nesudarys su kitais asmenimis
analogikos franizs sutarties, kuri galiot toje pat teritorijoje kaip ir pasibaigusi sutartis. Jeigu
neprajus trejiems metams teisi turtojas nori suteikti tas paias teises kitiems asmenims, jis
privalo pasilyti naudotojui sudaryti nauj sutart arba atlyginti nuostolius. Sudarius nauj sutart,
jos slygos neturi bti naudotojui sunkesns nei ankstesns sutarties slygos.
6.775 straipsnis. Franizs sutarties slyg pakeitimas
alys savo susitarimu gali pakeisti franizs sutarties slygas bendrais pagrindais. Sutarties
pakeitim faktas tretiesiems asmenims gali bti panaudotas tik fakt registravus io kodekso
6.767 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
6.776 straipsnis. Franizs sutarties pabaiga
1. Jeigu franizs sutartis sudaryta neterminuotam laikui, bet kuri alis turi teis j
nutraukti praneusi apie tai kitai aliai prie eis mnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio
termino.

16

2. Franizs sutarties nutraukimas (pabaiga) turi bti registruojamas io kodekso 6.767

straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
3. Jeigu teisi turtojas netenka teiss firmos ar preki (paslaug) enkl ir vietoj jos
negyja naujos analogikos teiss, franizs sutartis baigiasi.
4. Franizs sutartis baigiasi, jeigu teisi turtojui ar naudotojui ikeliama bankroto byla.
6.777 straipsnis. ali pasikeitimas
1. Jeigu viena ar daugiau iimtini teisi, kurios yra franizs sutarties dalykas, pereina
kitam asmeniui, franizs sutartis lieka galioti. Naujas teisi turtojas tampa franizs sutarties
alimi toje teisi ir pareig dalyje, kuri susijusi su jam perjusiomis iimtinmis teismis.
2. Mirus teisi turtojui ar naudotojui, j teiss ir pareigos pagal franizs sutart pereina
pdiniui su slyga, jeigu jis yra verslininkas ir tsia versl arba pradeda versl per eis mnesius
po palikimo atsiradimo. Prieingu atveju franizs sutartis baigiasi. Iki pdinis priims palikim ir
prads tsti versl, mirusiojo teises ir pareigas pagal franizs sutart vykdo teismo paskirtas turto
administratorius.
6.778 straipsnis. Teisi turtojo firmos vardo ar preki (paslaug) enklo pasikeitimo
pasekms
Jeigu pasikeiia teisi turtojo firmos vardas ar preki (paslaug) enklas, kurie yra
franizs sutarties dalykas, franizs sutartis lieka galioti ir naujam firmos vardui ar preki
(paslaug) enklui, jeigu naudotojas nereikalauja nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. Kai
sutartis lieka galioti, naudotojas turi teis reikalauti atitinkamai sumainti teisi turtojui
priklausant atlyginim, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.779 straipsnis. Iimtins teiss pasibaigimo pasekms
1. Jeigu baigiasi iimtins teiss, kuri yra franizs sutarties dalykas, galiojimo terminas
arba i teis baigiasi kitais pagrindais, franizs sutartis galioja, iskyrus tas jos slygas, kurios
susijusios su pasibaigusia teise, o naudotojas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teis reikalauti
atitinkamai sumainti teisi turtojui priklausant atlyginim.
2. Pasibaigus vienai i iimtini teisi, franizs sutarties sudarymo faktas turi bti
perregistruotas, jeigu naudotojas nereikalauja sutarties nutraukti ir atlyginti nuostoli.
XXXVIII SKYRIUS
KOMISAS
6.780 straipsnis. Komiso sutarties samprata
1. Komiso sutartimi viena alis (komisionierius) sipareigoja kitos alies (komitento)
pavedimu u atlyginim sudaryti vien ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lomis.
2. Pagal sandor, komisionieriaus sudaryt su treiuoju asmeniu, teises ir pareigas gyja
komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas treiajam asmeniui arba vykdant
sandor turjo tiesiogini santyki su treiuoju asmeniu.
3. Komiso sutartis gali bti terminuota arba neterminuota.
4. Komiso sutartyje gali bti nenurodyta arba nurodyta teritorija, kurioje sutartis vykdoma,
ir nustatyta arba nenustatyta komitento pareiga nesuteikti tretiesiems asmenims teiss sudarinti jo
interesais ir lomis sutari, kuri sudarymas pavestas komisionieriui.
5. Komiso sutartyje gali bti numatyti arba nenumatyti daiktai, kurie yra ios sutarties
dalykas.
6. statymai gali nustatyti atskir komiso sutari ri ypatumus.
7. Kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), komiso sutartyje gali bti
numatytos tik tokios konkurencij ribojanios slygos, kuri nedraudia konkurencijos teis.
6.781 straipsnis. Komisinis atlyginimas
1. Komitentas privalo sumokti komisionieriui atlyginim. Jeigu komisionierius laidavo,
kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas taip pat privalo sumokti komisionieriui sutartyje
nustatyt papildom atlyginim. Jeigu komisinio ar papildomo atlyginimo dydis komiso sutartyje
nenustatytas, jis nustatomas pagal io kodekso 6.198 straipsnio taisykles.

16

2. Jeigu komiso sutartis nebuvo vykdyta dl prieasi, u kurias atsako komitentas,

komisionierius isaugo teis komisin atlyginim bei turt ilaid atlyginim.
6.782 straipsnis. Komisinio pavedimo vykdymas
1. Prisiimt pavedim komisionierius privalo vykdyti naudingiausiomis komitentui
slygomis pagal komitento nurodymus, o jei j nra, pagal prastus verslo paproius bei
dalykins praktikos reikalavimus.
2. Jeigu komisionierius sudar sandor naudingesnmis komitentui slygomis, nei buvo io
nurodyta, i sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.783 straipsnis. Atsakomyb u sudaryto sandorio nevykdym
1. Komisionierius neatsako komitentui u treiojo asmens nevykdyt sandor, sudaryt
komitento lomis, iskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad treiasis asmuo vykdys
sandor, arba neparod btino apdairumo pasirinkdamas treij asmen, kaip sandorio al.
2. Jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, komisionierius
privalo nedelsdamas apie tai praneti komitentui, surinkti btinus rodymus ir komitento
reikalavimu perleisti jam reikalavimo teis pagal sandor.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju komisionierius gali perleisti reikalavimo teis
komitentui, neatsivelgiant tai, kad komisionieriaus ir treiojo asmens sandoris draudia ar riboja
tok perleidim. Taiau reikalavimo teiss perleidimas tokiais atvejais neatleidia komisionieriaus
nuo atsakomybs treiajam asmeniui u susitarimo, draudianio ar ribojanio reikalavimo teiss
perleidim, paeidim.
6.784 straipsnis. Subkomisas
1. Jeigu ko kita nenustato komiso sutartis, komisionierius, siekdamas vykdyti komiso
sutart, turi teis sudaryti subkomiso sutart su kitu asmeniu. Taiau ir tokiu atveju atsakingu u
subkomisionieriaus veiksmus prie komitent lieka komisionierius.
2. Pagal subkomiso sutart komisionierius subkomisionieriui gyja komitento teises ir
pareigas.
3. Pasibaigus komiso sutariai, komitentas neturi teiss be komisionieriaus sutikimo turti
tiesiogini santyki su subkomisionieriumi, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita.
6.785 straipsnis. Nukrypimas nuo komitento nurodym
1. Komisionierius turi teis nukrypti nuo komitento nurodym, jeigu tai buvo btina
komitento interesais, o komisionierius negaljo i anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo
per proting laik po savo paklausimo isiuntimo. Komisionierius privalo praneti komitentui apie
nukrypimus, kai tik tai manoma.
2. Komisionieriui, kuris veikia kaip mon (verslininkas), komitentas gali suteikti teis
nukrypti nuo komitento nurodym be iankstinio leidimo. Tokiu atveju komisionierius privalo
praneti apie nukrypimus komitentui per proting termin, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita.
3. Komisionierius, pardavs daikt maesne kaina negu buvo sutarta su komitentu, privalo
atlyginti komitentui kain skirtum, jeigu nerodo, kad neturjo galimybs parduoti daikt u
sutart su komitentu kain ir daikto pardavimas maesne kaina leido komitentui ivengti dar
didesni nuostoli. Jeigu komisionierius privalo i anksto gauti komitento leidim parduoti daikt
maesne kaina, jis taip pat privalo rodyti, kad neturjo galimybs i anksto gauti tokio leidimo.
4. Jeigu komisionierius nupirko daikt u didesn kain nei buvo sutarta su komitentu,
komitentas, nenordamas priimti tokio pirkinio, privalo apie tai praneti komisionieriui per
proting termin po to, kai gauna i io praneim apie sandorio sudarym su treiuoju asmeniu.
Prieingu atveju pripastama, kad komitentas prim prievols vykdym. Jeigu komisionierius
pranea, kad jis kain skirtum padengs savo lomis, komitentas neturi teiss atsisakyti sudarytos
sutarties.
6.786 straipsnis. Komitento nuosavybs teis
1. Daiktai, kuriuos komisionierius gauna i komitento arba gyja komitento lomis, yra
komitento nuosavyb nuo perdavimo momento.

16

2. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti
komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui.
3. Jeigu komitentas tampa nemokus (jam ikeliama bankroto byla), komisionierius netenka
sulaikymo teiss ir gyja keitimo teis t daikt (priverstinis keitimas), o jo reikalavimai dl
daikto, kur komisionierius buvo sulaiks, verts dydio tenkinami kartu su keitimu utikrintais
reikalavimais.
6.787

straipsnis.

Komisionieriaus reikalavim patenkinimas i komitentui

priklausani sum
Komisionierius turi teis iskaityti pagal komiso sutart jam priklausanias sumas i vis
sum, kurias jis gauna komitento sskaita. Taiau komitento kreditoriai, turintys teis patenkinti
savo reikalavimus anksiau nei komisionierius, nepraranda teiss reikalauti iiekoti i
komisionieriaus iskaityt sum.
6.788 straipsnis. Komisionieriaus atsakomyb u komitento daikto praradim,
trkum ar sualojim
1. Komisionierius atsako komitentui u esanio pas j komitento daikto praradim,
trkum ar sualojim, jeigu nerodo, kad tai vyko ne dl jo kalts.
2. Jeigu komisionierius, priimdamas daikt, kur jam perduoda komitentas arba kur
komisionierius gauna komitentui, iorikai apirdamas daikt pastebi, kad jame yra sualojim
ar trkum, taip pat jeigu kas nors padaro alos esaniam pas komisionieri komitento daiktui,
komisionierius privalo imtis priemoni apsaugoti komitento teises, surinkti reikiamus rodymus ir
apie tai tuojau praneti komitentui.
3. Komisionierius, neapdrauds esanio pas j komitento daikto, u daikt atsako tik tais
atvejais, kai komitentas buvo j pareigojs t daikt apdrausti komitento lomis arba apdrausti j
komisionierius privalo pagal komiso sutart ar statym.
6.789 straipsnis. Komisionieriaus ataskaita
1. vykds pavedim, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskait ir perduoti jam
visa, k gavo pagal vykdyt pavedim, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias
komitentas gijo treiajam asmeniui, kylanias i komisionieriaus sudaryto sandorio.
2. Jeigu komitentas ataskaitai prietarauja, jis privalo praneti apie tai komisionieriui per
tris mnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Prieingu atveju, jeigu nra kitokio susitarimo,
ataskaita laikoma priimta.
6.790 straipsnis. Komitento pareiga priimti pavedimo vykdym
Komitentas privalo:
1) priimti i komisionieriaus visa, kas vykdyta pagal pavedim;
2) apirti daikt, kur jam gijo komisionierius, ir tuojau praneti iam apie pastebtus to
daikto trkumus;
3) atleisti komisionieri nuo sipareigojim, kuriuos is, vykdydamas pavedim, prisim
treiajam asmeniui.
6.791 straipsnis. Pavedimo vykdymo ilaid atlyginimas
1. Komitentas privalo kartu su komisiniu atlyginimu, o atitinkamais atvejais ir
atlyginimu u laidavim (delkredere), atlyginti komisionieriui io turtas btinas pavedimo
vykdymo ilaidas, jeigu ali susitarimo nenustatyta kitaip.
2. Komisionierius neturi teiss reikalauti atlyginti esanio pas j komitento daikto
pasaugos ilaidas, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.
6.792 straipsnis. Komiso sutarties pabaiga
1. Komiso sutartis baigiasi, jeigu:
1) komitentas atsisako komiso sutarties;
2) komisionierius atsisako komiso sutarties statymo ar sutarties numatytais atvejais;
3) komisionierius mirta, pripastamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu,
likviduojamas arba tampa nemokus (ikeliama bankroto byla).

16

2. Jeigu komisionieriui ikeliama bankroto byla, visos teiss ir pareigos pagal komitento
nurodymu sudaryt sandor pereina komitentui.
6.793 straipsnis. Komisinio pavedimo panaikinimas
1. Komitentas turi teis bet kada atsisakyti komiso sutarties, panaikindamas komisionieriui
duot pavedim. Tokiu atveju komisionierius turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, padarytas dl
pavedimo panaikinimo.
2. Jeigu komiso sutartis buvo sudaryta nenurodant jos termino, komitentas apie pavedimo
panaikinim privalo i anksto praneti komisionieriui per trisdeimt dien, jeigu komiso sutartis
nenustato ilgesnio termino. Tokiais atvejais komitentas privalo sumokti atlyginim komisionieriui
u sandorius, sudarytus iki pavedimo panaikinimo, bei atlyginti komisionieriui jo patirtus
nuostolius.
3. Komitentas, panaikins pavedim, privalo per komiso sutartyje nustatyt termin arba
nedelsdamas, jeigu toks terminas sutartyje nenustatomas, duoti nurodym komisionieriui, k is
privalo daryti su jo turimu komitento daiktu. Jeigu komitentas ios pareigos nevykdo,
komisionierius turi teis atiduoti turt saugoti komitento lomis arba j parduoti u labiausiai
komitentui nauding kain.
6.794 straipsnis. Komisionieriaus atsisakymas vykdyti pavedim
1. Jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius neturi teiss atsisakyti vykdyti prisiimt
pavedim, iskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dl to, kad pavedimo negalima vykdyti arba kad
komitentas paeid komiso sutart.
2. Tais atvejais, kai komisionierius turi teis atsisakyti pavedimo, jis apie savo atsisakym
privalo ratu praneti komitentui. Komiso sutartis lieka galioti dvi savaites nuo tos dienos, kuri
komitentas gauna komisionieriaus praneim apie atsisakym vykdyti pavedim.
3. Jeigu komisionierius atsisako vykdyti prisiimt pavedim dl to, kad komitentas
paeid komiso sutart, jis turi teis gauti ir turt ilaid atlyginim, ir komisin atlyginim.
4. Komisionierius, atsisaks sutarties, privalo imtis priemoni komitento daiktui apsaugoti.
6.795 straipsnis. Patvarkymas dl turto, komisionieriui atsisakius vykdyti pavedim
ar komitentui panaikinus pavedim
1. Komitentas, gavs praneim apie komisionieriaus atsisakym vykdyti pavedim,
privalo per vien mnes nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkym dl esanio pas
komisionieri savo turto.
2. Jeigu komitentas per nurodyt termin neduoda patvarkymo dl esanio pas
komisionieri savo daikto, komisionierius turi teis perduoti daikt saugoti komitento lomis
arba, turdamas tiksl patenkinti su komintentu susijusius savo reikalavimus, parduoti t daikt
kuo naudingesne komitentui kaina.
XXXIX SKYRIUS
DISTRIBUCIJA (PASKIRSTYMAS)
6.796 straipsnis. Distribucijos (paskirstymo) sutarties samprata
1. Distribucijos sutartimi viena alis distributorius sipareigoja tam tikr laik ar
neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies gamintojo (tiekjo) prekes (paslaugas)
ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su preki (paslaug)
perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti prekes (paslaugas)
distributoriui bei atlikti kitus su preki (paslaug) paskirstymu susijusius darbus.
2. Distribucijos sutarties alimis gali bti tik mons (verslininkai).
6.797 straipsnis. Distribucijos sutarties terminas
Distribucijos sutartis gali bti sudaryta tam tikram terminui arba ji gali bti neterminuota.
6.798 straipsnis. Distribucijos sutarties forma
Distribucijos sutartis turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas sutart daro
negaliojani.

16

6.799 straipsnis. Distributorius

Distributorius yra nepriklausoma mon (verslininkas), savo vardu ir lomis perkanti
prekes i gamintojo ar kito distributoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kitiems
distributoriams.
6.800 straipsnis. Distribucijos sutari rys
1. Gali bti iimtins ir pasirinktins distribucijos sutartys.
2. Iimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti sutartyje
nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkreioje distributoriui iimtinai
priskirtoje teritorijoje arba konkreiai distributoriui iimtinai paskirtai pirkj grupei.
3. Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti skirtas
perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekjo) nustatytus
techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.
6.801 straipsnis. ali teisi apribojimai
1. Distribucijos sutartyse alys gali numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas,
kuri nedraudia konkurencijos teis. Toki slyg kontrol statym nustatyta tvarka vykdo
atitinkama institucija. Konkurencijos teis gali nustatyti papildomas i slyg galiojimo slygas
(registracija ir pan.).
2. Jeigu yra vykdytos io straipsnio 1 dalyje nustatytos slygos, iimtinje distribucijos
sutartyje alys gali numatyti:
1) slyg, kad distributorius negamins ir nepaskirstys preki, kurios konkuruoja su
sutartyje numatytomis prekmis;
2) slyg, kad sutartyje nustatytas prekes distributorius pirks tik i gamintojo (tiekjo);
3) slyg, kad distributorius nevykdys pirkj paiekos ir nesteigs filial ir atstovybi
kitoje teritorijoje, negu nustatyta sutartyje.
3. alys neturi teiss nustatyti sutartyje preki perpardavimo kainos ar kitoki iimtini
slyg, prietaraujani konkurencijos teiss reikalavimams.
6.802 straipsnis. Distributoriaus teiss ir pareigos
1. Sutartyje alys gali numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutart, turi teis
papildom atlyginim u papildomai teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus gamintojo (tiekjo)
interesais.
2. alys taip pat gali nustatyti distributoriaus pelno, gaunamo i preki perpardavimo,
maksimali norm, jeigu ko kita nenustato konkurencijos teis.
3. Distributorius, jeigu ko kita nenustato sutartis ir konkurencijos teiss reikalavimai,
privalo:
1) parduoti prekes tik sutartyje nustatytoje teritorijoje ar sutartyje nustatytiems asmenims;
2) utikrinti efektyv preki paskirstym;
3) organizuoti gamintojo (tiekjo) preki reklam ir reklamines kampanijas;
4) utikrinti reikiam savo darbuotoj kvalifikacij ir jos klim;
5) utikrinti tinkam preki saugojim ir sandliavim, nuolatin j atsarg papildym
sandliuose, steigti ir ilaikyti prekybos sandli tinkl;
6) parduoti prekes su gamintojo (tiekjo) preks enklu arba gamintojo (tiekjo) specialiai
pakuotas ar kitaip paenklintas prekes;
7) nesteigti filial ir atstovybi kitoje, nei nustatyta sutartyje, teritorijoje;
8) pirkti prekes tam tikromis partijomis arba preki minimum per tam tikr sutartyje
nustatyt termin;
9) parduoti prekes per tam tikr sutartyje nustatyt termin;
10) technikai aptarnauti prekes po j pardavimo arba teikti kitas garantines ar
aptarnavimo paslaugas t preki pirkjams;
11) teikti gamintojui (tiekjui) informacij apie rinkos bkl, jos pasikeitimus bei atlikti
rinkos tyrimus;
12) negaminti preki, kurios konkuruoja su sutartyje nustatytomis prekmis;

16

13) neatskleisti gamintojo (tiekjo) komercini paslapi ir kitos konfidencialios

informacijos;
14) pasibaigus sutariai, grinti gamintojui (tiekjui) visus i jo gautus dokumentus,
mediagas, preki pavyzdius ir kt.
6.803 straipsnis. Gamintojo (tiekjo) teiss ir pareigos
1. Gamintojas (tiekjas) turi teis kontroliuoti distributoriaus sandlius ir kitas patalpas,
kuriose saugomos ar parduodamos i gamintojo (tiekjo) perkamos preks, bei kontroliuoti, kaip
vykdomos kitos sutarties slygos.
2. Gamintojas (tiekjas), jeigu ko kita nenustato sutartis, privalo:
1) parduoti tinkamos kokybs prekes ir garantuoti j kokyb, parduoti prekes sutartyje
nustatytais terminais ir mastu;
2) parduoti sutartas prekes tik distributoriui ir neparduoti preki tiesiai vartotojams;
3) apmokyti distributoriaus darbuotojus;
4) aprpinti distributori reklamine mediaga;
5) mokti distributoriui sutartyje nustatyt atlyginim u distributoriaus teikiamas
papildomas paslaugas.
6.804 straipsnis. Sutarties nutraukimas
1. Neterminuot sutart bet kuri alis gali nutraukti prie termin pranedama apie tai ratu
kitai aliai ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje
nra nustatytas ilgesnis spjimo terminas.
2. Nutraukus prie termin terminuot sutart, distributorius turi teis reikalauti negaut
pajam atlyginimo u likus sutarties galiojimo termin, jeigu sutartis buvo nutraukta dl
gamintojo (tiekjo) kalts. Kai sutartis nutraukta dl gamintojo (tiekjo) kalts, distributorius taip
pat turi teis atlyginim u suteiktas papildomas paslaugas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
3. Kai sutartis nutraukiama dl distributoriaus kalts, gamintojas (tiekjas) turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.805 straipsnis. Sutarties galiojimo pratsimas
Jeigu pasibaigus distribucijos terminuotos sutarties galiojimo terminui alys ir toliau j
vykdo, tai sutartis pripastama atnaujinta tomis paiomis slygomis tam paiam terminui.
6.806 straipsnis. Distribucijos sutarties ali atsakomyb tretiesiems asmenims
1. Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekjas) u padaryt al atsako
bendrais pagrindais.
2. U al, padaryt vartotojui dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug,
distributoriaus ir gamintojo (tiekjo) atsakomyb atsiranda pagal io kodekso 6.2926.300
straipsni nustatytas taisykles.
3. Distribucijos sutarties slygos, nustatanios, kad gamintojas (tiekjas) neatsako u al,
padaryt vartotojams jo gaminamomis (teikiamomis) prekmis (paslaugomis), negalioja.
XL SKYRIUS
VEIMAS
6.807 straipsnis. Bendrosios veimo nuostatos
1. Kroviniai, keleiviai ir bagaas veami pagal veimo sutartis.
2. Veimo slygas nustato is kodeksas, atskir transporto ak kodeksai ir kiti statymai,
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys bei kiti transporto teiss aktai.
6.808 straipsnis. Krovinio veimo sutartis
1. Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin
nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas
(gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest.
2. Veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu ar kitokiu dokumentu.

17

6.809 straipsnis. Keleivio veimo sutartis

1. Pagal keleivio veimo sutart vejas sipareigoja nuveti keleiv paskirties punkt, o
jeigu keleivis perdav baga, nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti turiniam teis j
gauti asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest, o jeigu perduotas
bagaas, ir u bagao veim.
2. Keleivio veimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagao perdavimas
bagao kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teiss aktuose.
6.810 straipsnis. Frachtavimo sutartis
1. Pagal frachtavimo sutart (arter) viena alis (frachtininkas) sipareigoja kitai aliai
(frachtuotojui) u mokest leisti naudotis transporto priemone (priemonmis) ar jos dalimi
kroviniams, keleiviams ar bagaui veti.
2. Frachtavimo sutarties sudarymo tvark ir slygas nustato atskir transporto ak
kodeksai ir kiti statymai.
6.811 straipsnis. Tiesioginis kombinuotas susisiekimas
1. Transporto moni santykius, susijusius su krovini, keleivi ar bagao veimu
skirting transporto ri priemonmis pagal vien veimo dokument (tiesioginis kombinuotas
susisiekimas), taip pat toki veim organizavim reglamentuoja atitinkam transporto
organizacij sudarytos sutartys.
2. Kai vejas perduoda visas savo prievoles ar j dal kitam vejui, is taip pat
pripastamas veimo sutarties alimi. Siuntjas (gavjas), atsiskaits su vienu i keli vej,
pripastamas vykdiusiu savo prievoles.
6.812 straipsnis. Veimas vieuoju (bendrojo naudojimo) transportu
1. Juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veimo paslaugas, pripastamas teikianiu
vieojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti
krovinius ar keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku.
2. Veimo vieuoju transportu sutartis yra vieoji sutartis.
3. Vieojo transporto mons privalo teikti veimo paslaugas bet kuriam asmeniui, iskyrus
statymo numatytais atvejais, kai jos turi teis atsisakyti sudaryti veimo sutartis.
4. Keleiviai, krovini siuntjai ir gavjai privalo laikytis vieojo transporto moni veikl
reglamentuojani taisykli.
6.813 straipsnis. Veimo umokestis
1. U krovini, keleivi ir bagao veim imamas umokestis, kur nustato alys
susitarimu, jeigu statymas nenustato ko kita.
2. Veimo umokestis u krovini, keleivi ir bagao veim vieuoju transportu
nustatomas pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.
3. Darbai ir paslaugos, kuriuos atlieka vejas krovinio siuntjo praymu, apmokami ali
susitarimu, jeigu nra nustatyti t darb ar paslaug tarifai.
4. Vejas turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam
priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu statymas ar veimo sutartis nenustato ko
kita.
5. Jeigu statymo numatytais atvejais tam tikr kategorij keleiviams, kroviniams ar
bagaui veti yra nustatytos veimo mokesio lengvatos, su tuo susijusios vej ilaidos
kompensuojamos statym nustatyta tvarka.
6.814 straipsnis. Transporto priemoni pateikimas
1. Vejas privalo pateikti krovinio siuntjui tinkamos bkls transporto priemones
krovinio siuntjo usakyme, veimo sutartyje arba veim organizavimo sutartyje nustatytais
terminais.
2. Krovini siuntjas turi teis atsisakyti t transporto priemoni, kurios netinka tam
tikriems kroviniams veti.
6.815 straipsnis. Krovini pakrovimas (ikrovimas)

17

1. Krovinius pakrauna (ikrauna) vejas arba siuntjas

nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkam transporto ak kodeks
taisykli.
2. Jeigu krovinius pakrauti (ikrauti) privalo siuntjas
priemonmis, jis t privalo padaryti per veimo sutarties, statymo
termin.

(gavjas) veimo sutartyje

ir kit teiss akt nustatyt
(gavjas) savo jgomis ir
ar kit teiss akt nustatyt

6.816 straipsnis. Krovini, keleivi ir bagao pristatymo terminai

Vejas privalo pristatyti paskirties punkt krovinius, keleivius ar baga per sutartyje,
statyme ar kituose teiss aktuose nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, per proting
termin.
6.817 straipsnis. Atsakomyb u veimo sutarties paeidim
1. U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym alys atsako veimo sutarties,
io kodekso, taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir
tvarka.
2. Veimo sutarties slygos, panaikinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb,
negalioja, iskyrus statymo nustatytas iimtis.
6.818 straipsnis. Atsakomyb u transporto priemoni nepateikim ir j
nepanaudojim
1. Vejas u transporto priemoni nepateikim, o siuntjas u krovini nepateikim
arba u pateikt transporto priemoni nepanaudojim atsako veimo sutarties ar statym
nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Pervejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni
nepateikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl:
1) nenugalimos jgos;
2) krovini veimo nutraukimo ar apribojimo tam tikrais marrutais transporto statym
nustatyta tvarka;
3) kitais atskir transporto ak kodeks ar kit statym numatytais atvejais.
6.819 straipsnis. Vejo atsakomyb u transporto priemons vlavim
1. Jeigu veanti keleivius transporto priemon nustatytu laiku neivyksta arba pavluoja
atvykti paskyrimo viet (iskyrus miesto ir priemiestinio susisiekimo transporto priemones),
vejas moka keleiviui transporto statymuose nustatytas netesybas, jeigu nerodo, kad tai vyko
dl nenugalimos jgos, transporto priemons gedimo, gresianio keleivi sveikatai ar gyvybei,
alinimo arba kitoki nuo vejo nepriklausani aplinkybi.
2. Jeigu dl transporto priemons vlavimo keleivis atsisako veimo sutarties, vejas
privalo grinti keleiviui jo sumokt veimo mokest.
6.820 straipsnis. Vejo atsakomyb u krovinio ar bagao neisaugojim
1. Vejas atsako u krovinio ar bagao neisaugojim (praradim, trkum, sualojim)
po krovinio ar bagao primimo iki j idavimo gavjui ar kitam galiotam asmeniui, jeigu
nerodo, kad krovinys ar bagaas buvo visikai ar i dalies prarastas ar sualotas dl aplinkybi,
kuri vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklauso.
2. U al, padaryt dl krovinio ar bagao praradimo, trkumo ar sualojimo, vejo
atsakomybs dyd nustato veimo sutartis ar statymas.
3. Vejas taip pat privalo grinti siuntjui (gavjui) krovinio, bagao veimo umokest,
jeigu jis krovinio ar bagao neisaugojo ir jeigu veimo mokestis nra skaitomas krovinio ar
bagao vert.
4. Vejo vienaalikai surayti dokumentai apie krovinio ar bagao neisaugojimo ar
sualojimo prieastis gali bti ginijami teismo tvarka ir turi bti vertinami teismo kartu su kitais
byloje esaniais rodymais, patvirtinaniais vejo atsakomybs pagrindus.
6.821 straipsnis. Pretenzijos vejui

17

Atskir transporto ak kodeksai ar kiti statymai gali nustatyti privalom pretenzij

vejui pareikim prie kreipiantis teism.
6.822 straipsnis. Veim organizavimo sutartys
1. Jeigu kroviniai veami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini
pateikimo terminus ir tvark, vejas ir krovini siuntjas sudaro ilgalaik veim organizavimo
sutart.
2. Veim organizavimo sutartimi vejas sipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o
siuntjas pateikti veti sutartyje nustatyto dydio krovin. Veim organizavimo sutartyje
nustatoma transporto priemoni ir krovini mastas, terminai, atsiskaitym tvarka ir kitos slygos.
6.823 straipsnis. Vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos
sualojim
Vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim nustatoma pagal
io kodekso XXII skyriaus treiojo skirsnio (6.2636.291 straipsniai) taisykles, jeigu statymas ar
veimo sutartis nenustato didesns vejo civilins atsakomybs.
XLI SKYRIUS
KROVINI EKSPEDICIJA
6.824 straipsnis. Krovini ekspedijavimo ir krovini ekspedicijos sutarties samprata
1. Krovini ekspedijavimas krovini veimo organizavimas ir su tuo susij veiksmai,
numatyti krovini ekspedijavimo sutartyje.
2. Ekspeditorius juridinis asmuo (verslininkas), sudars krovini ekspedijavimo sutart
su usakovu ir sipareigojs usakovo (usakovo kliento) lomis, jo ar savo vardu gabenti jam
priklausant krovin ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
3. Krovini ekspedicijos sutartimi viena alis (ekspeditorius) sipareigoja u atlyginim
kitos alies usakovo (usakovo kliento) lomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas
paslaugas, susijusias su krovini veimu.
4. Krovini ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius
patvirtina gaut usakym.
5. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti
krovini veim ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir marrutu, ekspeditoriaus pareiga
savo arba kliento vardu sudaryti veimo ir kitas sutartis, utikrinti krovini isiuntim, pakrovim
ar ikrovim, taip pat kitos su krovini veimu susijusios pareigos.
6. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas
paslaugas: gauna i atitinkam staig krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus,
atlieka muitins ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiek ir bkl, ikrauna ir pakrauna
krovinius, sumoka rinkliavas, mokesius bei kitas sumas, kurias privalo mokti usakovas
(usakovo klientas), saugo, sandliuoja krovin, bei teikia kitas paslaugas.
7. io skyriaus taisykls taip pat taikomos ir tais atvejais, kai pagal sutart ekspeditoriaus
pareigas atlieka vejas.
8. Krovini ekspedicijos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota.
6.825 straipsnis. Krovini ekspedicijos sutarties forma
1. Krovini ekspedicijos sutartis sudaroma ratu arba pateikiant usakym tam tikromis
ryio priemonmis.
2. Krovini ekspedijavimo sutartimi gali bti laikomas ir ekspeditoriaus upildytas
krovinio veimo vataratis, pasiraytas usakovo (usakovo kliento).
3. Klientas turi iduoti ekspeditoriui galiojim, jeigu tai yra btina ekspeditoriaus
pareigoms atlikti.
6.826 straipsnis. Ekspeditoriaus atsakomyb
1. Ekspeditorius u krovini ekspedicijos sutarties nevykdym ar netinkam vykdym
atsako sutartyje nustatyta tvarka.

17

2. Jeigu ekspeditorius rodo, kad ekspedicijos sutartis paeista dl to, kad buvo nevykdyta
ar netinkamai vykdyta veimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomyb usakovui (usakovo
klientui) nustatoma pagal tas paias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas
vejas.
6.827 straipsnis. Ekspeditoriui pateikiami dokumentai ir informacija
1. Usakovas (usakovo klientas) privalo pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitoki
informacij apie krovinio savybes, jo veimo slygas, taip pat kit btin informacij, kad
ekspeditorius galt tinkamai vykdyti savo prievoles.
2. Ekspeditorius privalo praneti usakovui (usakovo klientui) apie gautos informacijos
trkumus, o jei gauta ne visa informacija, pareikalauti i kliento visos reikalingos informacijos.
3. Jeigu usakovas (usakovo klientas) nepateikia btinos informacijos, ekspeditorius turi
teis sustabdyti sutarties vykdym, iki tokia informacija bus pateikta.
4. Usakovas (usakovo klientas) atsako u nuostolius, kuriuos patyr ekspeditorius dl to,
kad usakovas (usakovo klientas) nevykd iame straipsnyje nustatyt pareig.
6.828 straipsnis. Treiojo asmens pasitelkimas prievolei vykdyti
1. Ekspeditorius savo prievolei vykdyti turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, jeigu
sutartis nenustato, kad sutart ekspeditorius privalo vykdyti asmenikai.
2. Sutarties vykdymo visikas ar dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidia
ekspeditoriaus nuo atsakomybs usakovui (usakovo klientui) u sutarties vykdym.
3. Ekspeditorius, visikai ar i dalies perdavs sutarties vykdym tretiesiems asmenims, j
atvilgiu gyja usakovo (usakovo kliento) teises.
6.829 straipsnis. Vienaalis sutarties nutraukimas
1. Kiekviena alis turi teis vienaalikai nutraukti neterminuot krovini ekspedicijos
sutart, spjusi apie tai kit al prie vien mnes, jeigu sutartyje nenustatytas ilgesnis spjimo
terminas.
2. Sutart vienaalikai nutraukusi alis privalo atlyginti kitai aliai dl to padarytus
nuostolius.
XLII SKYRIUS
PASAUGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.830 straipsnis. Pasaugos sutarties samprata
1. Pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies (davjo)
perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim,
jeigu tai nustatyta sutartyje.
2. Pagal ali susitarim pasaugos sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin.
3. Jeigu saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena i veiklos srii yra
saugojimas (profesionalus saugotojas), tai pasaugos sutartis arba juridinio asmens steigimo
dokumentai gali numatyti saugotojo pareig priimti i davjo daikt sutartyje nustatytu terminu.
4. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento.
5. io skirsnio taisykls taikomos specialioms pasaugos rims tiek, kiek kit io skyriaus
skirsni normos nenustato ko kita.
6.831 straipsnis. Pasaugos sutarties forma
1. Fizini asmen sudaryta pasaugos sutartis turi bti raytin, jeigu daikto (daikt) vert
virija vien tkstant penkis imtus eur.
2. Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareig priimti daikt saugoti ateityje, jis turi
bti raytin visais atvejais.
3. Pasaugos sutartis pripastama raytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui
patvirtinamas:

17

1) saugotojo iduotu davjui kvitu ar kitu dokumentu;

2) etonu (numeriu) arba kitokiu enklu.
4. Paprastos raytins formos nesilaikymas neatima i ali teiss remtis liudytoj
parodymais kilus ginui dl perduoto saugoti ir grinto daikto tapatybs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

6.832 straipsnis. Saugotojo pareigos ir teiss

1. Saugotojas privalo imtis vis jam prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto
isaugojim.
2. Saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugojam daikt ar leisti juo
naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita.
3. Saugotojas neturi teiss reikalauti, kad davjas arba asmuo, kuriam turi bti daiktas
grintas, rodyt, kad yra saugomo daikto savininkai arba turi kitoki teis t daikt.
4. Saugotojas privalo grinti daikt davjo reikalavimu, nepaisant to, kad nra pasibaigs
sutartyje nustatytas saugojimo terminas.
5. Saugotojas turi teis reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit ar kit
dokument, patvirtinant pasaugos sutarties sudarym ir asmens teis atsiimti daikt.
6.833 straipsnis. Pareigos perduoti saugoti daikt vykdymas
1. Saugotojas, sipareigojs priimti daikt saugoti, neturi teiss reikalauti, kad daiktas bt
perduotas jam saugoti. Taiau davjas, neperdavs daikto saugoti per sutartyje nustatyt termin,
turi atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos is patyr dl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas,
jeigu sutartis nenustato ko kita. Davjas atleidiamas nuo ios atsakomybs, jeigu apie savo
atsisakym perduoti daikt saugoti pranea saugotojui per proting termin.
2. Jeigu ko kita nenustato sutartis, saugotojas turi teis atsisakyti priimti saugoti daikt,
jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatyt termin.
6.834 straipsnis. Pasaugos terminas
1. Saugotojas privalo saugoti daikt sutartyje nustatyt pasaugos termin.
2. Jeigu sutartyje pasaugos terminas nenustatytas ir negali bti nustatytas pagal sutarties
slygas, saugotojas privalo saugoti daikt, iki j pareikalaus grinti davjas ar kitas asmuo, turintis
teis j atsiimti.
3. Jeigu nustatoma, kad pasaugos terminas baigiasi nuo pareikalavimo momento, tai
saugotojas, pasibaigus prastiniam tokiomis slygomis saugojimo terminui, turi teis pareikalauti,
kad davjas atsiimt daikt per proting termin po tokio praneimo gavimo. Jeigu davjas daikto
neatsiima, taikomos io kodekso 6.843 straipsnyje nustatytos taisykls.
6.835 straipsnis. Daikt sumaiymas
Pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai gali bti sumaiomi su kitais
tos paios ries ir kokybs daiktais, kuriuos saugoti yra perdav kiti asmenys. Tokiais atvejais
davjui grinamas sutartyje numatytas kiekis tokios pat ries ir kokybs daikt.
6.836 straipsnis. Daikto saugojimo slygos
1. Saugotojas privalo saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt saugojimo slyg.
Jeigu saugojimo slygos sutartyje nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti
daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim.
2. Visais atvejais saugotojas privalo utikrinti statym ar kit teiss akt nustatyt
saugojimo priemoni laikymosi reikalavimus (priegaisrins saugos, sanitarinius ir kt.).
3. Jeigu pasauga neatlygintin, saugotojas privalo rpintis saugomu daiktu taip pat kaip
savo daiktais.
6.837 straipsnis. Saugojimo slyg pakeitimas
1. Jeigu btina pakeisti daikto saugojimo slygas, saugotojas apie tai privalo nedelsdamas
praneti davjui ir gauti io nurodymus. Kai saugojimo slygas btina nedelsiant pakeisti norint

17

ivengti daikto uvimo ar sugedimo, tai saugotojas turi teis keisti saugojimo bd, viet ir kitas
slygas be davjo nurodym.
2. Jeigu ikilo grsm, kad daiktas us, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas,
taip pat kai atsiranda kit aplinkybi, neleidiani utikrinti daikto saugumo, o ir negalima
tiktis, kad davjas imsis neatidliotin priemoni, saugotojas turi teis parduoti daikt ar jo dal
saugojimo vietovs rinkos kaina. Jeigu nurodytos aplinkybs vyko dl prieasi, u kurias
saugotojas neatsako, jis turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, susijusias su daikto pardavimu.
6.838 straipsnis. Pavojing daikt saugojimas
1. Degs, sprogstamieji ar kiti pavojingi daiktai gali bti saugotojo bet kuriuo metu
nukenksminti arba sunaikinti. Dl to atsirad nuostoliai davjui neatlyginami, jeigu davjas,
perduodamas pavojingus daiktus saugoti, nespjo saugotojo apie t daikt pavojingas savybes.
Tokiais atvejais davjas atsako u nuostolius, dl toki daikt saugojimo padarytus saugotojui ir
tretiesiems asmenims.
2. Jeigu pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai io
straipsnio 1 dalies taisykls taikomos tik tais atvejais, kai tokie daiktai buvo perduoti saugoti
neteisingai nurodius j pavadinim ir saugotojas j primimo momentu negaljo iorikai juos
apirdamas nustatyti daikt pavojing savybi.
3. Jeigu pasauga buvo atlygintin, io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais
sumoktas saugotojui atlyginimas negrinamas, o jeigu atlyginimas nebuvo sumoktas,
saugotojas turi teis j vis iiekoti i davjo.
4. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytus pavojingus daiktus saugotojas prim saugoti
inodamas apie pavojingas daikto savybes, tai, kilus grsmei saugotojo ar aplinkini gyvybei ar
turtui, saugotojas turi teis tuos daiktus nukenksminti ar sunaikinti ir davjui nuostoli neatlyginti,
jeigu, saugotojui pareikalavus nedelsiant juos atsiimti, davjas io reikalavimo nevykd. Tokiais
atvejais davjas neatsako saugotojui ir tretiesiems asmenims u j nuostolius, patirtus dl toki
daikt saugojimo.
6.839 straipsnis. Daikt perdavimas saugoti treiajam asmeniui
1. Jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita, saugotojas neturi teiss be davjo sutikimo
perduoti saugoti daiktus treiajam asmeniui, iskyrus atvejus, kai dl susiklosiusi aplinkybi
btina apsaugoti davjo interesus, o gauti sutikim i davjo saugotojas neturi galimybi.
2. Saugotojas, perdavs daiktus saugoti treiajam asmeniui, privalo apie tai nedelsdamas
praneti davjui.
3. Perdavus saugoti daiktus treiajam asmeniui, saugotojo ir davjo pasaugos sutartis lieka
galioti. U treiojo asmens veiksmus davjui atsako saugotojas.
6.840 straipsnis. Atlyginimas u pasaug
1. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintin, davjas privalo sumokti saugotojui atlyginim
pasibaigus saugojimui. alys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodikai,
pasibaigus sutartyje nustatytam periodui.
2. Jeigu susitarta atlyginim mokti periodikai, davjui nesumokjus atlyginimo daugiau
kaip u vien period, saugotojas turi teis atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad davjas
nedelsdamas atsiimt daikt.
3. Jeigu pasaugos sutartis baigiasi prie joje nustatyt termin dl aplinkybi, u kurias
saugotojas neatsako, jis turi teis atlyginimo dal, kuri atitinka saugojimo trukm, o io kodekso
6.838 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais vis atlyginim. Kai pasaugos sutartis baigiasi dl
aplinkybi, u kurias saugotojas atsako, jis neturi teiss reikalauti atlyginimo, o jau sumoktas
sumas privalo grinti davjui.
4. Jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davjas neatsiima daikto, jis privalo mokti
atitinkam atlyginim u tolesn daikto saugojim. i taisykl taikoma taip pat ir tais atvejais, kai
davjas privalo atsiimti daikt iki pasaugos sutarties termino pabaigos.
5. Saugotojas turi teis sulaikyti perduot jam saugoti daikt tol, kol davjas su juo
neatsiskaitys.
6. io straipsnio taisykls taikomos, jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita.

17

6.841 straipsnis. Saugojimo ilaid atlyginimas

1. Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, saugotojo turtos daikto saugojimo ilaidos
skaitomos atlyginim u pasaug.
2. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, davjas privalo atlyginti saugotojui turtas btinas
saugojimo ilaidas, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita.
6.842 straipsnis. Pasaugos ypatingos ilaidos
1. Pasaugos ilaidos, kurios virija normalias tokios ries saugojimo ilaidas ir kuri
pasaugos sutarties sudarymo momentu alys negaljo numatyti (ypatingos ilaidos), saugotojui
atlyginamos, jeigu davjas leido daryti tokias ilaidas arba jas patvirtino vliau, taip pat kitais
pasaugos sutartyje numatytais atvejais.
2. Jeigu btina daryti ypating ilaid, saugotojas privalo apie tai praneti davjui ir gauti
i jo sutikim. Jeigu davjas per proting termin neduoda atsakymo saugotojui, pripastama, kad
jis dav sutikim ypatingoms ilaidoms.
3. Jeigu saugotojas padar ypating ilaid be davjo sutikimo, kai tok sutikim gauti
buvo manoma, ir davjas i ilaid nepatvirtino, tai saugotojas turi teis reikalauti atlyginti
ypatingas ilaidas tik atsivelgiant alos, kuri galjo bti padaryta saugomam daiktui, jeigu
nebt buv padaryta ypating ilaid, dyd.
4. Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, ypatingos ilaidos atlyginamos atskirai nuo
atlyginimo u pasaug.
6.843 straipsnis. Davjo pareiga atsiimti daikt
1. Pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kur
daiktas turi bti atsiimtas, davjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduot daikt.
2. Jeigu davjas neatsiima daikto, saugotojas turi teis, jeigu ko kita nenustato pasaugos
sutartis, ratu spjs davj savarankikai parduoti saugom daikt u saugojimo vietovs rinkos
kain. Jeigu saugomo daikto vert didesn kaip ei imtai eur, saugotojas turi teis j parduoti tik
aukciono bdu.
3. Pardavus daikt gauta suma, atskaiius saugotojui priklausanias sumas, perduodama
davjui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

6.844 straipsnis. Saugotojo pareiga grinti daikt

1. Saugotojas privalo grinti davjui ar kitam jo galiotam asmeniui t pat daikt, kuris
buvo perduotas saugoti, iskyrus io kodekso 6.835 straipsnyje nustatytas iimtis.
2. Daiktas turi bti grintas tokios pat bkls, kokios ir buvo atiduotas saugoti,
atsivelgiant jo normal susidvjim, amortizacij ar pasikeitim dl natrali jo savybi.
3. Kartu su grinamu daiktu saugotojas privalo perduoti davjui daikto saugojimo metu
gautus i jo vaisius ir pajamas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis.
4. Daiktas grinamas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis
nenustato ko kita. Daikto grinimo ilaidas apmoka davjas, jeigu pasaugos sutartis buvo
neatlygintin. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, daikto grinimo ilaidas apmoka saugotojas.
6.845 straipsnis. Saugotojo atsakomybs pagrindai
1. Saugotojas atsako u jam perduot daikt praradim, trkum ar sugedim.
2. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, saugotojas atsako u turto praradim, trkum ar
sugedim visais atvejais, iskyrus, kai tai vyko dl nenugalimos jgos. Kai pasaugos sutartis
neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei.
3. Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, iskyrus, kai daiktas uvo ar buvo
sugadintas dl nenugalimos jgos.
4. U daikto praradim, trkum ar sugedim po to, kai atsirado davjo pareiga atsiimti
daikt, saugotojas atsako tik esant jo tyiai ar dideliam neatsargumui.
5. Jeigu saugotojo pdinis ar atstovas pagal statym saugom daikt parduoda
neinodamas ir neturdamas inoti, kad jis nepriklauso saugotojui, tai pdinis ar atstovas pagal
statym privalo grinti tik tai, k jis gavo pardavs daikt, arba perleisti reikalavimo teis

17

davjui, jeigu siningas pirkjas dar nra u daikt sumokjs.

6.846 straipsnis. Saugotojo atsakomybs dydis
1. Saugotojas privalo atlyginti davjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu,
trkumu ar sugedimu.
2. Jeigu pasaugos sutartis buvo neatlygintin, saugotojas atsako:
1) u daikto praradim ar trkum daikto ar jo trkstamos dalies verte;
2) u daikto sugedim daikto verts sumajimo suma.
3. Jeigu dl daikto sugadinimo, u kur saugotojas atsako, daikto vert sumajo taip, kad
jo nebegalima naudoti pagal ankstesn paskirt, tai davjas turi teis atsisakyti atsiimti daikt ir
reikalauti, kad saugotojas atlygint daikto vert ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.847 straipsnis. Saugotojui padaryt nuostoli atlyginimas
Davjas privalo atlyginti dl saugomo daikto savybi padarytus saugotojui nuostolius,
jeigu saugotojas, priimdamas daikt saugoti, apie tas savybes neinojo ir negaljo inoti, o davjas
apie jas inojo arba turjo inoti.
6.848 straipsnis. Pasaugos sutarties pabaiga davjo reikalavimu
Davjas turi teis bet kuriuo metu pareikalauti grinti daikt, o saugotojas privalo j
grinti, nors pasaugos sutarties terminas ir nebt pasibaigs.
6.849 straipsnis. Btina pasauga
1. Btina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dl nenumatyt ir neivengiam ekstremali
aplinkybi (avarija, stichin nelaim ir kt.) asmuo yra priverstas patikti savo turt saugoti kitam
asmeniui.
2. Btinos pasaugos atveju saugotojas gali atsisakyti priimti daikt saugoti tik esant
svarbioms prieastims.
3. Btinos pasaugos atveju saugotojas atsako taip pat kaip ir saugotojas pagal neatlygintin
pasaugos sutart.
4. Preziumuojama, kad ligonio daikt atidavimas sveikatos prieiros ar globos (rpybos)
institucijai yra btina pasauga.
6.850 straipsnis. Pasauga pagal statym
io skirsnio taisykls taip pat taikomos pasaugos prievolms, kurios atsiranda pagal
statym, jeigu statymas nenustato ko kita.
ANTRASIS SKIRSNIS
SANDLIAVIMAS
6.851 straipsnis. Preki sandliavimo sutarties samprata
1. Pagal preki sandliavimo sutart preki sandlis (saugotojas) sipareigoja u atlyginim
saugoti preki savininko (davjo) jam perduotas prekes ir isaugotas grinti nurodytam asmeniui.
2. iame skirsnyje preki sandliu laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio
pagrindin veiklos ris yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugas.
3. Preki sandliavimo sutartis forminama sandliavimo dokumentu.
6.852 straipsnis. Bendrojo naudojimo sandlis
1. Sandlis pripastamas bendrojo naudojimo sandliu, jeigu jis pagal statym ar savo
veiklos dokumentus privalo priimti prekes saugoti i bet kurio preki savininko.
2. Preki sandliavimo bendrojo naudojimo sandlyje sutartis pripastama vieja
sutartimi.
6.853 straipsnis. Preki tikrinimas
1. Jeigu ko kita nenumato sandliavimo sutartis, preki sandlis privalo savo sskaita
patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nustatyti preki kiek (skaii, tr, svor ir kt.) bei j
iorin bkl.

17

2. Preki sandlis privalo saugojimo metu sudaryti galimyb preki savininkui apirti
saugomas prekes, imti preki mginius bei imtis kit priemoni, btin preki saugumui utikrinti.
6.854 straipsnis. Preki saugojimo slyg pakeitimas
1. Jeigu preki saugumui utikrinti btina pakeisti j saugojimo slygas, preki sandlis
turi teis savarankikai imtis reikiam priemoni. Jeigu dl to tenka i esms pakeisti saugojimo
slygas, nustatytas sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo apie tai praneti preki
savininkui.
2. Jeigu saugojimo metu nustatomi saugom preki pasikeitimai, nenumatyti preki
sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo nedelsdamas surayti akt ir t pai dien apie tai
praneti preki savininkui.
6.855 straipsnis. Grinam preki tikrinimas
1. Preki gavjas ir preki sandlis turi teis reikalauti apirti grinamas prekes ir
patikrinti j kiek. Tikrinimo ilaidas apmoka alis, pareikalavusi apirti ar patikrinti prekes.
2. Jeigu grinamos preks nebuvo apirtos ir patikrintos dalyvaujant abiej ali
atstovams, raytinis pareikimas apie preki stok ar sugadinim turi bti pateiktas atsiimant
prekes arba per tris dienas nuo j atsimimo, jeigu trkumas ar sugadinimas negaljo bti pastebti
normaliai apirint prekes. Tokiu atveju preki stokos ar sugadinimo rodinjimo pareiga tenka
preki gavjui.
3. Jeigu nra pareikimo, numatyto io straipsnio 2 dalyje, pripastama, kad preki
sandlis grino prekes pagal sandliavimo sutarties slygas, kol nerodoma prieingai.
6.856 straipsnis. Sandliavimo dokumentai
1. Preki sandlis, prims saugoti prekes, iduoda vien i i sandliavimo sutart
patvirtinani dokument:
1) dvigub sandliavimo liudijim;
2) paprast sandliavimo liudijim;
3) sandlio kvit.
2. Dvigubas sandliavimo liudijimas susideda i dviej dali sandliavimo ir keitimo
liudijimo (io kodekso 6.857 straipsnis), kurie gali bti atskirti vienas nuo kito.
3. Dvigubas sandliavimo liudijimas, kiekviena jo dalis ir paprastas sandliavimo
liudijimas yra vertybiniai popieriai.
4. Preks, priimtos saugoti pagal dvigub sandliavimo liudijim, jeigu jo dalys atskirtos,
arba paprast sandliavimo liudijim, saugojimo laikotarpiu gali bti keistos keiiant atitinkam
liudijim.
6.857 straipsnis. Dvigubas sandliavimo liudijimas ir jo turinys
1. Kiekvienoje dvigubo sandliavimo liudijimo dalyje turi bti nurodoma:
1) preki sandlio pavadinimas ir vieta;
2) sandliavimo liudijimo numeris;
3) preki savininko (davjo), i kurio priimtos preks, pavadinimas ir buvein;
4) preki pavadinimas ir kiekis (vienetai, svoris, tris ir kt.), o jeigu jos keistos, keitimo
suma;
5) preki saugojimo terminas arba nurodymas, kad jos saugomos iki pareikalavimo;
6) atlyginimo u pasaug dydis arba tarifai, pagal kuriuos atlyginimas apskaiiuojamas, ir
apmokjimo tvarka;
7) sandliavimo liudijimo idavimo data.
2. Dokumentas, kuriame nra bent vieno i io straipsnio 1 dalyje nurodyt rekvizit,
nepripastamas dvigubu sandliavimo liudijimu.
3. Dvigubas sandliavimo liudijimas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas,
suteikiantis teis disponuoti prekmis.
6.858 straipsnis. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojo teiss
1. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis disponuoti sandlyje saugomomis
prekmis.

17

2. Sandliavimo liudijimo, atskirto nuo keitimo liudijimo, turtojas turi teis disponuoti
prekmis, taiau neturi teiss atsiimti j i preki sandlio tol, kol nebus grintas kreditas, kurio
grinimas utikrintas keitimo liudijimu.
3. keitimo liudijimo turtojas turi keitimo teis prekes tokios verts, kokia atitinka pagal
keitimo liudijim iduoto kredito ir palkan u j dyd. keiiant prekes, apie tai paymima
sandliavimo liudijime.
6.859 straipsnis. Sandliavimo ir keitimo liudijimo perdavimas
Sandliavimo ir keitimo liudijimas gali bti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai
pagal perdavimo raus (indosuojami).
6.860 straipsnis. Preki idavimas pagal dvigub sandliavimo liudijim
1. Preki sandlis iduoda prekes dvigubo sandliavimo liudijimo turtojui tik gavs abi
io liudijimo dalis.
2. Sandliavimo liudijimo turtojui, kuris neturi keitimo liudijimo, taiau pagal j
sumokjo vis skol, preks iduodamos tik perdavus preki sandliui sandliavimo liudijim ir
dokument, patvirtinant skolos sumokjim.
3. Jeigu preki sandlis iduoda prekes paeisdamas io straipsnio nustatytas taisykles, jis
privalo keitimo liudijimo turtojui sumokti vis keitimu utikrint sum.
4. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis reikalauti iduoti prekes dalimis.
Tokiais atvejais vietoj grint liudijim jam iduodami nauji liudijimai likusiai sandlyje preki
daliai.
6.861 straipsnis. Paprastas sandliavimo liudijimas
1. Paprastas sandliavimo liudijimas yra pareiktinis dokumentas, suteikiantis teis
atsiimti prekes j pateikusiam asmeniui.
2. Paprastame sandliavimo liudijime turi bti nurodyti rekvizitai, numatyti io kodekso
6.857 straipsnio 1 dalies 1, 2, 47 punktuose, bei nuoroda, kad is liudijimas yra pareiktinis
dokumentas.
6.862 straipsnis. Preki saugojimas su teise jomis disponuoti
Jeigu statymas ar sutartis nustato preki sandlio teis disponuoti saugomomis prekmis,
tai ali santykiams taip pat taikomos paskolos sutart reglamentuojanios taisykls (io kodekso
XLIII skyrius), taiau preki grinimo vieta ir laikas nustatomas pagal io skyriaus taisykles.
TREIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOS PASAUGOS RYS
6.863 straipsnis. Daikt, esani gino objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija)
1. Laikinoji pasauga yra pasaugos sutartis, kuria du ar daugiau asmen, tarp kuri yra kils
ginas dl teiss daikt, perduoda t daikt j pasirinktam treiajam asmeniui (saugotojui). is
asmuo sipareigoja po gino isprendimo grinti daikt tam asmeniui, kuriam bus pripastama
teis t daikt.
2. Laikinosios pasaugos dalyku gali bti nekilnojamasis arba kilnojamasis daiktas.
3. Saugotoj gino alys pasirenka tarpusavio susitarimu. Jos gali susitarti, kad saugotojas
bus viena i gino ali. alims nesusitarus, saugotoj skiria gin nagrinjantis teismas. Asmuo
gali bti skiriamas saugotoju tik jam sutikus.
4. Saugotojas turi teis atlikti visus su daikto saugojimu susijusius btinus veiksmus,
kuriuos turi teis atlikti paprastas turto administratorius, iskyrus ali susitarimo ar teismo
nutarties nustatytas iimtis.
5. Saugotojas turi teis atlyginim, jeigu sutartis ar teismo nutartis nenustato ko kita.
6. Daikt saugotojas grina teismo sprendime ar nutartyje nurodytam asmeniui. Jeigu
alys sudaro taikos sutart, daiktas grinamas taikos sutartyje nurodytam asmeniui.
7. Pasibaigus daikto saugojimui, saugotojas privalo parengti turto saugojimo ataskait ir j
perduoti alims arba teismui.

18

8. Jeigu aretuoto daikto saugotoju asmen skiria teismas, teismo antstolis, mokesi
administratorius ar kitas pareignas, tai tokiai pasaugai, be io straipsnio taisykli, taip pat yra
taikomos Civilinio proceso kodekso normos.
6.864 straipsnis. Daikt saugojimas lombarde
1. Fiziniam asmeniui priklausani daikt saugojimo lombarde sutartis yra vieoji sutartis.
2. Daikt saugojimo lombarde sutartis patvirtinama davjui iduotu vardiniu kvitu.
3. Lombardui perduodami daiktai kainojami ali susitarimu.
4. Lombardas privalo jam perduot daikt apdrausti savo lomis davjo naudai tokia
suma, kuria ali susitarimu yra kainotas daiktas.
5. Jeigu lombardui perduotas daiktas neatsiimamas per sutartyje nurodyt termin,
lombardas privalo daikt saugoti dar vien mnes pasaugos davjo lomis. iam terminui
pasibaigus, lombardas turi teis daikt parduoti io kodekso 6.843 straipsnio 2 dalies nustatyta
tvarka.
6. I gautos pardavus daikt sumos atlyginamos su saugotu daiktu susij lombardo ilaidos
ir kitos jam priklausanios sumos, o likusi sum lombardas grina davjui.
6.865 straipsnis. Daikt saugojimas viebuiuose
1. Viebutis be specialaus susitarimo su viebutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip
saugotojas u io asmens daikt praradim, trkum ar sugadinim. Viebutis turi teis sulaikyti
apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol is asmuo vykdys savo prievoles viebuiui, susijusias
su atlyginimu u viebuio suteiktas paslaugas.
2. Pagal io straipsnio 1 dal viebutis atsako u daikt praradim, trkum ar sugadinim,
kurie:
1) asmens gyvenimo viebutyje metu buvo viebuio numeryje ar kitoje viebuio vietoje;
2) buvo viebutyje apsigyvenusio asmens patikti viebuio darbuotojams saugoti paiame
viebutyje ar u jo rib;
3) buvo viebuio saugojami proting termin iki asmens apsigyvenimo viebutyje ir po
to, kai asmuo i viebuio ivyko.
3. Kai turtas nra perduotas viebuiui saugoti, iskyrus atvejus, kai viebutis atsisak
priimti saugoti turt, kur jam privaloma priimti saugoti, civilin atsakomyb u viebutyje
apsigyvenusio asmens daikt praradim, trkum ar sugadinim riboja viebutyje apsigyvenusio
asmens vienos nakvyns viebutyje kaina, padauginta i imto. Civilin atsakomyb u viebutyje
apsigyvenusio asmens vieno daikto praradim, trkum ar sugadinim riboja viebutyje
apsigyvenusio asmens vienos nakvyns viebutyje kaina, padauginta i penkiasdeimties.
4. Viebutis atsako ir jo civilin atsakomyb neribojama pagal io straipsnio 3 dal, kai
turtas buvo sugadintas, sunaikintas ar prarastas dl paties viebuio ar dl asmens, u kurio
veiksmus jis yra atsakingas, kalts.
5. Viebutis privalo priimti saugoti jame apsigyvenusi asmen pinigus, brangenybes ir
kitas vertybes, iskyrus daiktus, kurie kelia pavoj aplinkiniams arba dl savo labai dideli
gabarit ar didiuls verts gali sudaryti dideli nepatogum viebuiui ir jo gyventojams.
6. Viebutis, priimdamas saugoti pinigus ar kitas vertybes, turi teis reikalauti, kad jie bt
tinkamai supakuoti ir paymti.
7. Gyvenantis viebutyje asmuo privalo nedelsdamas praneti viebuio administracijai
apie savo daikt dingim, trkum, sugadinim ar uvim. Prieingu atveju viebutis atleidiamas
nuo atsakomybs u daikt neisaugojim.
8. Viebutis neatsako, jeigu daiktai buvo neisaugoti dl daikt savininko, j lydini ar
pasikviest viebut asmen kalts, nenugalimos jgos arba dl paties daikto savybi. Viebutis
taip pat neatsako u viebutyje gyvenani asmen transporto priemoni, palikt ne viebuio
saugomoje teritorijoje, juose esani daikt bei gyvn neisaugojim.
9. ali susitarimas arba vienaalis viebuio pareikimas, kad viebutis neatsako u
gyventoj daikt saugum arba kuriuo nustatoma viebuio ribota atsakomyb, negalioja.
Viebuio ribota atsakomyb nustatyta io straipsnio 3 dalyje.
10. io straipsnio taisykls taip pat taikomos daikt saugojimui moteliuose, poilsio
namuose, pensionuose, sanatorijose ir kitose panaiose staigose.
Straipsnio pakeitimas:

18

Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)

6.866 straipsnis. Daikt saugojimas banke

1. Bankas turi teis priimti saugoti vertybinius popierius, brangiuosius metalus ir
brangakmenius, kitas vertybes bei dokumentus.
2. Daikt saugojimo banke sutart patvirtina banko iduotas vardinis saugojimo
dokumentas.
6.867 straipsnis. Vertybi saugojimas individualiame banko seife
1. Pasaugos sutartimi gali bti numatytas kliento vertybi saugojimas klientui suteiktame
individualiame banko seife (seifo skyriuje, izoliuotoje banko patalpoje).
2. Pasaugos sutartis dl vertybi saugojimo individualiame banko seife suteikia teis
klientui paiam padti seif vertybes ir jas i seifo paimti. Klientui bankas iduoda seifo rakt ir
klient identifikuojani kortel arba kitok dokument, patvirtinant kliento teis eiti banko
saugykl, kurioje yra jo individualus seifas, ir seif atrakinti.
3. Pasaugos sutartis taip pat gali numatyti kliento teis dirbti banke su individualiame seife
saugomomis vertybmis.
4. Bankas priima i kliento vertybes, kurios turi bti saugomos seife, taip pat kontroliuoja,
kaip jos padedamos seif ir iimamos i seifo, bei iimtas i seifo perduoda klientui. Jeigu sutartis
nustato, kad klientas individualiu seifu naudojasi asmenikai, bankas turi klientui utikrinti
galimyb padti seif ir iimti i jo vertybes niekieno, taip pat ir banko darbuotoj,
nekontroliuojamam. Bankas taip pat privalo utikrinti, kad klientas netrukdomas patekt banko
saugykl, kurioje yra kliento individualus seifas.
5. Jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita, bankas atleidiamas nuo atsakomybs u
vertybi, padt individual seif, neisaugojim, jeigu rodo, kad pagal saugojimo slygas
niekas be kliento inios seifo vid negaljo patekti arba vertybs dingo dl nenugalimos jgos.
6. Jeigu pagal sutart individualus seifas perduodamas naudotis kitam asmeniui ir banko
atsakomyb u seife esani vertybi isaugojim nenustatoma, tai tokiai sutariai taikomos
nuomos sutart reglamentuojanios taisykls.
6.868 straipsnis. Daikt saugojimas transporto moni saugojimo kamerose
1. Bendrojo naudojimo transporto moni saugojimo kameros turi priimti saugoti keleivi
ir kit asmen daiktus, nepaisant to, ar keleiviai turi vaiavimo bilietus. Pasaugos sutartis
transporto moni saugojimo kamerose yra vieoji sutartis.
2. Pasaugos sutartis saugojimo kameroje (iskyrus automatines kameras) patvirtinama
davjui iduotu kvitu arba etonu. Pametus kvit ar eton daiktas iduodamas davjui rodius,
kad daiktas priklauso jam.
3. Daikt saugojimo terminas saugojimo kameroje nustatomas ali susitarimu. Transporto
mons turi teis nustatyti maksimalius saugojimo terminus, kurie gali bti pratsti ali
susitarimu. Daiktai, neatsiimti per nustatyt saugojimo termin, saugomi dar vien mnes, o po to
parduodami io kodekso 6.843 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
4. Jei perduoti saugoti daiktai prarandami, j trksta ar jie sugadinti, transporto mon
privalo per dvideimt keturias valandas nuo reikalavimo pareikimo atlyginti vert, nurodyt
perduodant daiktus saugoti.
6.869 straipsnis. Daikt saugojimas drabuinse
1. Preziumuojama, kad drabuinse daiktai saugomi neatlygintinai, iskyrus atvejus, kai
jie perduoti saugoti aikiai sutarus, kad bus saugoma u atlyginim.
2. Nepaisant to, ar pasaugos sutartis atlygintin ar ne, saugotojas privalo imtis vis nuo jo
priklausani priemoni utikrinti drabuinei perduot daikt isaugojim.
3. io straipsnio taisykls taip pat taikomos tais atvejais, kai fiziniai asmenys palieka
virutinius drabuius, galvos apdangalus ir kitus panaius daiktus monse, staigose,
organizacijose ar transporto priemonse tam skirtose vietose be specialaus j perdavimo saugoti.
XLIII SKYRIUS
PASKOLA

18

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata
1. Paskolos sutartimi viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos alies (paskolos
gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o
paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum (paskolos sum) arba
tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato
ko kita.
2. Paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento.
3. Paskolos gavjas tampa jam perduot daikt (pinig) savininku. Nuo daikt perdavimo
momento paskolos gavjui tenka daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika.
6.871 straipsnis. Paskolos sutarties forma
1. Fizini asmen paskolos sutartis turi bti raytin, jeigu paskolos suma virija eis
imtus eur.
2. Jeigu paskolos davjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bti raytin visais
atvejais, neatsivelgiant paskolos sutarties sum.
3. Raytins formos reikalavimus atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis
arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos
gavjui.
4. Jeigu paskolos suma virija tris tkstanius eur ir is sandoris yra vykdomas
grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bti notarins formos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1091, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12715
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518

6.872 straipsnis. Palkanos

1. Palkan u naudojimsi paskolos suma dyd ir mokjimo tvark nustato alys
susitarimu. Jeigu alys nra susitarusios dl palkan dydio, palkanos nustatomos pagal
paskolos davjo gyvenamosios ar verslo vietos komercini bank vidutin palkan norm,
galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu.
2. Jeigu alys nra susitarusios kitaip, palkanos mokamos kas mnes, iki paskolos suma
bus grinta.
3. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintin, jeigu paskolos sutarties dalykas
yra ries poymiais apibdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos
dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintin.
6.873 straipsnis. Paskolos gavjo pareiga grinti paskolos sum
1. Paskolos gavjas privalo grinti gaut paskol paskolos davjui sutartyje nustatytu
laiku ir tvarka.
2. Jeigu paskolos sumos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti
grinta pagal pareikalavim, tai paskolos sum paskolos gavjas privalo grinti per trisdeimt
dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareik reikalavim vykdyti sutart, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
3. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintins paskolos sum paskolos gavjas
turi teis grinti prie termin.
4. Atlygintins paskolos sum paskolos gavjas gali grinti prie termin tik paskolos
davjui sutikus.
5. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripastama grinta nuo jos
perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento.
6. Kai paskolos dalykas yra pinig suma, paskolos gavjas privalo grinti tik nominali
sum, neatsivelgiant piniginio vieneto verts pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.874 straipsnis. Paskolos gavjo sutarties paeidimo pasekms

18

1. Jeigu paskolos gavjas laiku negrina paskolos sumos, jis privalo mokti paskolos
davjui io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma
turjo bti grinta, iki jos grinimo dienos, neatsivelgiant palkan, nustatyt io kodekso
6.37 straipsnyje, mokjim, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
2. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grinim dalimis ir eilin paskolos
sumos dalis laiku negrinama, paskolos davjas turi teis reikalauti grinti prie termin vis
likusi paskolos sum kartu su priklausaniomis mokti palkanomis.
6.875 straipsnis. Paskolos sutarties ginijimas
1. Paskolos gavjas turi teis ginyti paskolos sutart, jeigu jis pinig ar daikt faktikai
negavo arba gavo maiau, negu nurodyta sutartyje. ias aplinkybes privalo rodyti paskolos
gavjas.
2. Jeigu paskolos sutartis turjo bti raytin (io kodekso 6.871 straipsnis), pagal io
straipsnio 1 dal ginyti paskolos sutart remiantis liudytoj parodymais neleidiama, iskyrus
atvejus, numatytus io kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta
apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dl paskolos gavjo atstovo piktavaliko susitarimo su
paskolos davju, arba dl susiklosiusi sunki aplinkybi.
3. Jeigu rodoma, kad pinigai ar daiktai i tikrj nebuvo paskolos gavjui perduoti,
paskolos sutartis pripastama nesudaryta. Kai paskolos gavjas gavo maiau pinig ar daikt,
negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripastama sudaryta dl faktikai gautos pinig sumos
ar daikt.
6.876 straipsnis. Paskolos gavjo prievoli vykdymo utikrinimo praradimo teisins
pasekms
Jeigu paskolos gavjas nevykdo paskolos sutartyje numatytos prievols pateikti savo
prievoli vykdymo utikrinim arba pateiktas utikrinimas prarandamas ar jo slygos pablogja
dl aplinkybi, u kurias paskolos davjas neatsako, paskolos davjas turi teis reikalauti, kad
paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin ir sumokt palkanas, jeigu paskolos
sutartis nenustato ko kita.
6.877 straipsnis. Tikslin paskola
1. Jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje slyg, kad paskolos gavjas naudos
paskolos sum tam tikram tikslui (tikslin paskola), tai paskolos gavjas privalo utikrinti paskolos
davjo galimyb kontroliuoti, kaip paskolos gavjas naudoja paskolos sum.
2. Jeigu paskolos gavjas naudoja paskolos sum ne pagal paskolos sutartyje nustatyt
tikslin paskirt arba paeidia io straipsnio 1 dalyje nustatyt slyg, paskolos davjas turi teis
reikalauti, kad paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin ir sumokt palkanas, jeigu
sutartis nenustato ko kita.
6.878 straipsnis. Vekselis
Jeigu paskolos gavjas iduoda veksel, pagal kur sipareigoja sujus vekselyje nurodytam
terminui sumokti gaut paskolos sum, tai io skyriaus normos ali santykiams taikomos tiek,
kiek jos neprietarauja vekselius reglamentuojaniam statymui.
6.879 straipsnis. Obligacija
1. statym numatytais atvejais paskolos sutartis gali bti sudaryta ileidiant ir
parduodant obligacijas.
2. Obligacija pripastamas vertybinis popierius, patvirtinantis jos turtojo teis gauti i
obligacij ileidusio asmens per obligacijoje nurodyt termin obligacijos nominali verts dydio
sum ar kitok turtin ekvivalent. Obligacija taip pat suteikia jos turtojui teis gauti joje
nurodytas palkanas nuo nominalins obligacijos verts arba kitas turtines teises.
3. io skyriaus normos obligacij ileidusio asmens ir jos turtojo santykiams taikomos tik
tuo atveju, jeigu statymai nenustato ko kita.
6.880 straipsnis. Skolos pakeitimas (novacija) paskolos prievole

18

ali susitarimu skola, kilusi i pirkimopardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bti
pakeista paskolos prievole pagal io kodekso 6.1416.144 straipsni nustatytas taisykles.
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITAVIMAS
6.881 straipsnis. Kreditavimo sutarties samprata
1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti
kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o
kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas.
2. Kreditavimo santykiams io skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai
neprietarauja kreditavimo sutarties esmei ir io skirsnio nustatytoms taisyklms.
6.882 straipsnis. Kreditavimo sutarties forma
Kreditavimo sutartis privalo bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas kreditavimo
sutart daro negaliojani.
6.883 straipsnis. Atsisakymas suteikti ar priimti kredit
1. Kreditorius turi teis visikai ar i dalies atsisakyti suteikti kredito gavjui sutartyje
numatyt kredit, jeigu paaikjo aplinkybs, akivaizdiai patvirtinanios, kad suteiktas kreditas
nebus laiku grintas.
2. Kredito gavjas turi teis atsisakyti visikai ar i dalies priimti kredit, pranedamas
apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteikimo termino, jeigu sutartyje nenustatyta ko
kita.
3. Jeigu kredito gavjas paeidia sutartyje nustatyt kredito tikslinio naudojimo pareig
(io kodekso 6.877 straipsnis), kreditorius turi teis atsisakyti toliau kredituoti paskolos gavj ir
pareikalauti prie termin grinti suteikt kredit.
6.884 straipsnis. Kreditavimas prekmis
1. alys gali sudaryti kreditavimo prekmis sutart, kurioje nustatoma vienos alies pareiga
perduoti kitai aliai pagal ries poymius apibdintus daiktus. Tokiai sutariai taikomos io
skirsnio normos, jeigu ali sutartyje nenustatyta ko kita.
2. Perduodam preki kiekis, asortimentas, komplektikumas, kokyb, tara ir pakuot
nustatomi pagal io kodekso 6.3276.333 straipsni taisykles, jeigu ko kita nenustato ali
susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei.
6.885 straipsnis. Komercinis kreditavimas
1. alys sutartyje, kurios vykdymas susijs su pinig ar pagal ries poymius apibdint
daikt perdavimu kitos alies nuosavybn, gali numatyti kredito suteikim. Kreditas gali bti
suteikiamas avans, iankstin apmokjim, preki, darb ar paslaug apmokjim atidedant ar
idstant (komercinis kreditavimas).
2. Komercinio kreditavimo santykiams taikomos io skirsnio normos, jeigu ko kita
nenustato ali susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei.
TREIASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO KREDITAS
6.886 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties samprata
1. Vartojimo kredito sutartimi kredito davjas suteikia arba sipareigoja suteikti kredito
gavjui vartojimo kredit atidto mokjimo, paskolos forma arba kitu panaiu finansiniu bdu,
iskyrus sutartis dl nuolatinio tos paios ries paslaug teikimo ar tos paios ries preki
tiekimo, kai kredito gavjas u teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis j teikimo ar
tiekimo metu.
2. Kredito davjas, teikdamas vartojimo kredito paslaug, privalo utikrinti tinkam
atsakingo skolinimo principo gyvendinim.
3. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja is kodeksas ir kiti statymai.

18

4. Pagal straipsn kredito davjas yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir atvejais
dl savo komercins veiklos teikia arba sipareigoja teikti vartojimo kreditus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

6.887 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

6.888 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

6.889 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

6.890 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

6.891 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

XLIV SKYRIUS
BANKO INDLIS
6.892 straipsnis. Banko indlio sutarties samprata
1. Banko indlio sutartimi (depozitu) viena alis (bankas ar kita kredito staiga)
sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba, gavusi kitai aliai pervest pinig sum
(indl), sipareigoja grinti indl ir sumokti u j palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir
tvarka.
2. Banko indlio sutartis, kai indlininkas yra fizinis asmuo, pripastama viea sutartimi.
3. Banko ar kitos kredito staigos ir indlininko, turinio sskait, kuri dtas indlis,
santykiams taikomos ios knygos XLVI skyriaus normos, reglamentuojanios banko sskaitos
sutart, jeigu io skyriaus taisykls nenustato ko kita ir tai neprietarauja banko indlio sutarties
esmei.
6.893 straipsnis. Teis priimti indlius
1. Teis priimti indlius turi tik bankai ir kitos kredito staigos, turinios tokiai veiklai
statymo nustatyta tvarka iduot leidim (licencij).
2. Jeigu indl prim asmuo, neturintis tam teiss, arba indlis buvo priimtas paeidiant
nustatytas bank veiklos taisykles, indlininkas turi teis reikalauti nedelsiant jam grinti visas
moktas sumas, statymo nustatytas palkanas ir nuostolius, kiek j nepadengia palkanos.
3. Jeigu statymas nenustato ko kita, io straipsnio 2 dalyje nustatytos teisins pasekms
taip pat taikomos, kai:
1) pinigins los surenkamos parduodant akcijas ir kitus vertybinius popierius, kuri
ileidimas pripaintas neteistu;
2) pinigins los surenkamos iduodant vekselius ar kitokius vertybinius popierius, o j
turtojams nesuteikiama teis gauti pinigines las pagal pirm pareikalavim.
6.894 straipsnis. Banko indlio sutarties forma
1. Banko indlio sutartis turi bti raytin.
2. Raytine sutarties forma pripastama indlininko knygel, depozito sertifikatas arba
kitoks banko ar kitos kredito staigos iduotas dokumentas, atitinkantis nustatytas bank ar kit
kredito staig veiklos taisykles.

18

3. Jeigu raytins formos nesilaikoma, banko indlio sutartis negalioja.

6.895 straipsnis. Indli rys
1. Banko indlio sutartis gali bti sudaryta nustatant banko ar kitos kredito staigos pareig
imokti indl pagal pirm pareikalavim (indlis iki pareikalavimo) arba nustatant banko ar kitos
kredito staigos pareig imokti indl prajus tam tikram terminui (terminuotas indlis).
2. Bank ar kit kredit staig veikl reglamentuojantys teiss aktai bei alys susitarimu
gali nustatyti ir kitokias indli ris.
3. Nepaisant indlio ries, bankas ar kita kredito staiga privalo imokti vis ar dal
indlio pagal pirm indlininko pareikalavim. Sutarties slyga, numatanti indlininko atsisakym
teiss gauti indl pagal pirm pareikalavim, negalioja.
4. Kai indlis imokamas indlininkui prie sueinant sutartyje nustatytam terminui ar prie
susidarant kitoms joje numatytoms aplinkybms (iskyrus indlius iki pareikalavimo), palkanos
imokamos tokio dydio, kuris atitinka indliams iki pareikalavimo nustatytas palkanas, jeigu
sutartis nenustato ko kita.
5. Jeigu indlininkas nereikalauja imokti terminuoto indlio pasibaigus jo terminui ar
susidaro kitos sutartyje numatytos aplinkybs, tai sutartis pripastama pratsta indlio iki
pareikalavimo slygomis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.896 straipsnis. Palkanos
1. Bankas ar kita kredito staiga moka indlininkui sutartyje nustatyto dydio palkanas.
2. Palkan dydis gali bti diferencijuojamas pagal indlio r. Draudiama nustatyti
palkan dyd pagal indlininko asmenines, tarnybines ar kitas savybes, nesusijusias su indlio
suma, rimi ar terminu.
3. Jeigu palkan dydis sutartyje neaptartas, bankas ar kita kredito staiga moka vidutin
palkan norm, galiojusi sutarties sudarymo dien sutarties sudarymo vietoje.
4. Jeigu sutartis nenustato ko kita, bankas ar kita kredito staiga turi teis vienaalikai
keisti palkan, mokam u indlius iki pareikalavimo, dyd. Jeigu bankas ar kita kredito staiga
sumaina palkan dyd, tai nauja palkan norma pradedama taikyti indliams, kurie yra mokti
iki praneimo indlininkams apie palkan dydio sumainim, tik prajus mnesiui nuo io
praneimo, jeigu ko kita nenustato sutartis.
5. Palkan, mokam u terminuotus ar kitokius indlius, dydio bankas ar kita kredito
staiga vienaalikai mainti neturi teiss, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.897 straipsnis. Palkan apskaiiavimas ir mokjimas
1. Palkanos u indlius pradedamos skaiiuoti nuo kitos dienos po indlio primimo
dienos iki dienos, einanios prie dien, kai indlis buvo imoktas ar nuraytas i sskaitos kitais
pagrindais.
2. Jeigu sutartis nenustato ko kita, palkanos imokamos indlininkui pagal jo reikalavim,
pasibaigus ketviriui, atskirai nuo indlio sumos. Neimokt palkan suma indlis padidinamas,
o palkanos skaiiuojamos nuo padidjusios sumos.
3. Imokant indl kartu imokamos iki to momento priskaiiuotos palkanos.
6.898 straipsnis. Indli grinimo utikrinimas
1. Bankas ir kita kredito staiga utikrina indli grinim statym nustatyta tvarka
privalomai juos drausdami, o statym nustatytais atvejais ir kitais bdais.
2. Sudarant banko indlio sutart, bankas ar kita kredito staiga privalo suteikti indlininkui
informacij apie indlio grinimo utikrinim.
3. Jeigu bankas ar kita kredito staiga nevykdo savo pareigos utikrinti indlio grinim,
taip pat praradus utikrinim arba jam pablogjus, indlininkas turi teis reikalauti, kad bankas ar
kita kredito staiga nedelsdami grint indl, sumokt palkanas ir atlygint nuostolius.
6.899 straipsnis. Treij asmen teis mokti pinigus indlininko sskait
Tretieji asmenys turi teis mokti pinigus indlininko sskait, jeigu sutartis nenustato
ko kita. Tokiu atveju bankas ar kita kredito staiga privalo visas sumas, gautas indlininko vardu,

18

pervesti indlininko sskait. iais atvejais preziumuojama, kad indlininkas sutiko priimti pinig
sumas i treij asmen ir suteik jiems btinus duomenis apie savo indlio sskait.
6.900 straipsnis. Indliai treiojo asmens naudai
1. Indlis gali bti dtas bank ar kit kredito staig treiojo asmens naudai. Jeigu
sutartis nenustato ko kita, is treiasis asmuo gyja indlininko teises nuo savo pirmojo
pareikalavimo bankui ar kitai kredito staigai momento arba nuo savo ketinimo naudotis
indlininko teismis ireikimo kitokiu bdu momento.
2. Banko indlio sutarties treiojo asmens naudai esmin slyga yra treiojo asmens vardas
ir pavard arba pavadinimas.
3. Banko indlio sutartis treiojo asmens, mirusio iki sutarties sudarymo momento arba
neegzistuojanio sutarties sudarymo momentu, naudai negalioja.
4. Asmuo, sudars banko indlio sutart treiojo asmens naudai, turi teis pasinaudoti
indlininko teismis tik iki to momento, kol treiasis asmuo nepareikia savo ketinimo pasinaudoti
indlininko teismis.
5. Normos, reglamentuojanios sutart treiojo asmens naudai, banko ar kitos kredito
staigos indlio sutariai treiojo asmens naudai taikomos tiek, kiek tai neprietarauja io straipsnio
nustatytoms taisyklms ir banko indlio sutarties esmei.
6.901 straipsnis. Indlininko knygel
1. Jeigu sutartis nenustato ko kita, banko indlio sutartis forminama indlininko knygele.
Indlininko knygel gali bti tik vardin.
2. Indlininko knygelje privalo bti nurodytas banko ar kitos kredito staigos
pavadinimas, adresas ir kiti j rekvizitai, indlininkas, indlio dydis, visos sutarties slygos, taip
pat tvarkoma mokt ir imokt pinig sum apskaita, nurodomos apskaiiuotos ir imoktos
palkanos.
3. Visos su indliu susijusios operacijos atliekamos tik pateikus indlininko knygel.
4. Prarasta ar netinkama naudoti knygel keiiama banko ar kitos kredito staigos nustatyta
tvarka.
6.902 straipsnis. Indlio sertifikatas
1. Indlio sertifikatas yra vertybinis popierius, patvirtinantis indlio sum ir indlininko
teises indl bei palkanas pasibaigus nustatytam indlio terminui.
2. Indlio sertifikatas gali bti tik vardinis.
XLV SKYRIUS
FAKTORINGAS
6.903 straipsnis. Faktoringo sutarties samprata
1. Faktoringo sutartimi viena alis (finansuotojas) perduoda arba sipareigoja perduoti kitai
aliai (klientui) pinigus mainais u kliento (kreditoriaus) pinigin reikalavim, susijus su preki
pardavimu, darb atlikimu ar paslaug teikimu, treiajam asmeniui (skolininkui), o klientas
perleidia arba sipareigoja perleisti finansuotojui pinigin reikalavim skolininkui (finansavimas
su slyga perleisti pinigin reikalavim) ir mokti sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Pinigin reikalavim skolininkui klientas gali perleisti finansuotojui taip pat ir
siekdamas utikrinti savo prievoli finansuotojui vykdym.
3. Faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo pareig tvarkyti kliento veiklos
buhalterin apskait, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais,
esaniais perleidimo dalyku.
4. Faktoringo sutartis gali bti ilgalaik arba sudaroma atskiram atvejui.
6.904 straipsnis. Finansuotojas
Finansuotoju pagal faktoringo sutart gali bti tik bankas arba kitas pelno siekiantis
juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintys teis vykdyti faktoringo veikl.
6.905 straipsnis. Faktoringo sutarties dalykas

18

1. Faktoringo sutarties dalyku, kuriam teikiamas finansavimas, gali bti piniginis

reikalavimas, pagal kur jau yra sujs mokjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat
atsirasianti teis gauti pinigines sumas (bsimas reikalavimas).
2. Faktoringo sutarties dalyku esantis piniginis reikalavimas privalo bti apibrtas
finansuotojo ir kliento sudarytoje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu bt
galima identifikuoti esam reikalavim, o bsim reikalavim ne vliau kaip jo atsiradimo
momentu.
3. Perleidiant bsim pinigin reikalavim pripastama, kad jis perjo finansuotojui po
to, kai atsirado teis reikalauti sutartyje nustatyt pinig sum i skolininko. Jeigu piniginio
reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru vykiu, perleidimas pripastamas vykusiu, kai tas
vykis vyksta. Tokiais atvejais papildomai forminti piniginio reikalavimo perleidim nereikia.
6.906 straipsnis. Kliento atsakomyb finansuotojui
1. Jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, klientas atsako finansuotojui u perleidiamo
piniginio reikalavimo, esanio sutarties dalyku, galiojim.
2. Perleidiamas piniginis reikalavimas yra galiojantis, jeigu klientas turi teis
reikalavim perleisti ir perleidimo momentu jam nra inomos aplinkybs, dl kuri skolininkas
turt teis to reikalavimo nevykdyti.
3. Jeigu finansuotojas pareikalauja vykdyti jam perleist pinigin reikalavim, o
skolininkas jo nevykdo ar vykdo netinkamai, tai klientas neatsako u tokius skolininko veiksmus,
jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.907 straipsnis. Draudimo perleisti pinigin reikalavim negaliojimas
1. Piniginio reikalavimo perleidimas finansuotojui galioja ir tais atvejais, kai kliento ir
skolininko sudaryta sutartis t daryti draudia ar riboja.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl neatleidia kliento nuo prievoli ir
atsakomybs skolininkui u sutarties slygos, draudianios ar ribojanios reikalavimo perleidim,
paeidim.
6.908 straipsnis. Pakartotinis piniginio reikalavimo perleidimas
1. Jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, finansuotojas neturi teiss perleisti jam
perleisto piniginio reikalavimo.
2. Jeigu faktoringo sutartis leidia pakartotin perleidim, tai tokiam perleidimui
atitinkamai taikomos io skyriaus normos.
6.909 straipsnis. Piniginio reikalavimo vykdymas
1. Skolininkas privalo sumokti pinig sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavs i
kliento arba finansuotojo raytin praneim apie piniginio reikalavimo perleidim finansuotojui ir
praneime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi bti vykdyta prievol.
2. Skolininko reikalavimu finansuotojas privalo jam per proting termin pateikti piniginio
reikalavimo perleidimo rodymus. Jeigu finansuotojas ios pareigos nevykdo, skolininkas turi
teis prievol vykdyti klientui.
3. Piniginio reikalavimo vykdymas finansuotojui pagal io straipsnio nustatytas taisykles
atleidia skolinink nuo atitinkamos prievols vykdymo klientui.
6.910 straipsnis. Finansuotojo teiss pinig sumas, gaunamas i skolininko
1. Jeigu kliento finansavimas pagal faktoringo sutart pasireikia piniginio reikalavimo
pirkimu i kliento, tai finansuotojas, nupirks reikalavim, gyja teis visas sumas, kurias jis
gauna i skolininko, kai is vykdo reikalavim, o klientas atsako finansuotojui u tai, kad is i
skolininko gavo maiau, nei sumokjo klientui u nupirkt reikalavim, jeigu sutartis nenustato ko
kita.
2. Jeigu klientas perleido pinigin reikalavim finansuotojui nordamas utikrinti savo
prievoli vykdym finansuotojui, tai finansuotojas privalo pateikti klientui ataskait ir perduoti
jam sum, virijani tokiu bdu utikrint kliento skol, jeigu sutartis nenustato ko kita. Jeigu
finansuotojas i skolininko gavo maesn sum nei kliento utikrinta skola, tai klientas atsako
finansuotojui u likusi nepadengt skolos dal.

18

6.911 straipsnis. Skolininko prieiniai reikalavimai

1. Kai finansuotojas pareikia reikalavim skolininkui, kad is sumokt pinigus,
skolininkas turi teis skaityti savo prieinius piniginius reikalavimus, kylanius i skolininko ir
kliento sutarties, jeigu iuos reikalavimus skolininkas jau turjo tuo momentu, kai gavo praneim
apie reikalavimo perleidim finansuotojui.
2. Skolininkas negali savo gynybai naudoti finansuotojui t reikalavim, kuriuos
skolininkas galjo pareikti klientui dl to, kad klientas paeid draudim perleisti pinigin
reikalavim.
6.912 straipsnis. Skol, kurias gavo finansuotojas, grinimas skolininkui
1. Kai klientas paeidia su skolininku sudaryt sutart, skolininkas neturi teiss reikalauti
i finansuotojo grinti sumas, kurias is jau yra gavs, jeigu skolininkas turi teis gauti tas sumas
tiesiai i kliento.
2. Skolininkas, turintis teis iiekoti finansuotojui sumoktas sumas tiesiai i kliento, turi
teis reikalauti, kad tas sumas grint finansuotojas, jeigu rodo, kad finansuotojas nesumokjo
faktoringo sutartyje nustatytos sumos klientui arba j sumokjo inodamas, kad klientas nevykd
savo prievols skolininkui.
XLVI SKYRIUS
BANKO SSKAITA
6.913 straipsnis. Banko sskaitos sutarties samprata
1. Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento
(sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo
ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja
apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas.
2. Bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis su slyga, jeigu utikrina
kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis.
3. Bankas neturi teiss nustatyti ir kontroliuoti kliento pinig naudojimo ar nustatyti
kitokius statymo ar banko sskaitos sutarties nenumatytus kliento teiss disponuoti sskaitoje
esaniomis lomis savo nuoira apribojimus.
6.914 straipsnis. Banko sskaitos sutarties sudarymas
1. Sudarius banko sskaitos sutart, klientui ar jo nurodytam asmeniui banke atidaroma
sskaita sutartyje nustatytomis slygomis.
2. Bankas privalo sudaryti banko sskaitos sutart su klientu, kuris kreipsi su praymu
atidaryti sskait, pagal banko paskelbtas tam tikros sskaitos ries atidarymo slygas, turinias
atitikti statym ir bank veikl nustatani teiss akt reikalavimus.
3. Bankas neturi teiss atsisakyti atidaryti sskait, jeigu jos atidarymo galimyb yra
nustatyta statyme, banko veiklos dokumentuose arba bankui iduotoje licencijoje, iskyrus
atvejus, kai tok atsisakym leidia statymai.
6.915 straipsnis. Teiss disponuoti sskaitoje esaniomis lomis patvirtinimas
1. Asmen, turini teis kliento vardu disponuoti sskaitoje esaniomis lomis, teiss
patvirtinamos statyme ar kitame teiss akte ir banko sskaitos sutartyje numatytais dokumentais,
kurie nustatyta tvarka turi bti pateikti bankui.
2. Klientas turi teis nurodyti bankui nurayti i sskaitos las pagal treij asmen
reikalavim. Tokius nurodymus bankas priima, jeigu klientas ratu nurodo btinus duomenis,
leidianius identifikuoti asmen, turint teis nurayti i sskaitos las.
3. Banko sskaitos sutartyje gali bti numatyta, kad teis disponuoti sskaitoje esaniomis
lomis patvirtinama elektroninmis mokjimo priemonmis panaudojant asmens para, kod,
slaptaod ar kitus duomenis, patvirtinanius, kad nurodym dav i teis turintis asmuo.
6.916 straipsnis. Banko atliekamos operacijos

19

Bankas privalo klientui atlikti operacijas, kurias atitinkamos ries sskaitoms nustato
statymas, kiti bank veiklos teiss aktai bei bankininkysts paproiai, jeigu banko sskaitos
sutartis nenumato ko kita.
6.917 straipsnis. Operacij atlikimo terminai
1. Bankas privalo skaityti kliento sskait gautas las ne vliau kaip kit dien po
dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato
kitokio termino.
2. Bankas privalo imokti arba pervesti las kliento nurodymu ne vliau kaip kit dien
po dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko
kita.
6.918 straipsnis. Sskaitos kreditavimas
1. Jeigu bankas pagal banko sskaitos sutart imoka pinigus i kliento sskaitos
neatsivelgdamas tai, ar joje yra pinig (sskaitos kreditavimas), tai pripastama, kad bankas
suteikia klientui atitinkamos sumos kredit nuo pinig imokjimo dienos.
2. Banko ir kliento santykiams, susijusiems su sskaitos kreditavimu mutatis mutandis,
taikomos ios knygos XLIII normos, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita.
6.919 straipsnis. Banko paslaug ir operacij atlyginimas
1. Klientas apmoka u banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sskaitos
sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka.
2. Bankas turi teis nurayti i kliento sskaitos kas ketvirt sumas, priklausanias bankui
u jo suteiktas klientui paslaugas, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita.
6.920 straipsnis. Palkanos u naudojimsi sskaitoje esaniomis lomis
Bankas moka klientui sutartyje nustatytas palkanas u naudojimsi sskaitoje esaniomis
lomis, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita. Palkanos pervedamos kliento sskait
sutartyje nustatytais terminais, o jeigu ie terminai nenustatyti, pasibaigus kiekvienam ketviriui.
6.921 straipsnis. Banko ir kliento tarpusavio reikalavim skaitymas
1. Banko ir kliento piniginiai reikalavimai, susij su sskaitos kreditavimu, banko paslaug
apmokjimu, palkan mokjimu, pasibaigia skaitymo bdu, jeigu banko sskaitos sutartis
nenustato ko kita.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyt reikalavim skaitym atlieka bankas. Jis privalo
informuoti apie atlikt skaitym klient per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas,
per proting termin.
6.922 straipsnis. L nuraymo i sskaitos pagrindai
1. Los i sskaitos nuraomos kliento nurodymu.
2. Be kliento nurodymo los gali bti nuraomos teismo sprendimu, taip pat kitais
statymo ar banko sskaitos sutarties numatytais atvejais.
6.923 straipsnis. L nuraymo eilikumas
Los nuraomos pagal kliento nurodym ir kit dokument gavimo eil (kalendorinis
eilikumas), jeigu statymai nenustato ko kita.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)

6.924 straipsnis. Banko atsakomyb u netinkam operacij atlikim

Jeigu bankas ne laiku skaito gautas las kliento sskait arba jas nepagrstai nurao i
sskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodym dl l pervedimo ar imokjimo i sskaitos,
bankas privalo mokti klientui banko sskaitos sutartyje nustatytas palkanas, o jeigu jos
nenustatytos, io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas.
6.925 straipsnis. Banko paslaptis

19

1. Bankas privalo garantuoti banko sskaitos, indlio, vis su jais susijusi operacij ir
kliento slaptum.
2. Informacija, sudaranti banko paslapt, gali bti atskleista tik patiems klientams ar j
atstovams, o statym nustatytais atvejais ir tvarka atitinkamoms valstybs valdios
institucijoms, pareignams ir kitiems asmenims.
3. Jeigu bankas atskleidia banko paslapt, klientas turi teis reikalauti, kad bankas
atlygint tuo padarytus nuostolius.
6.926 straipsnis. Disponavimo sskaita apribojimas
Draudiama apriboti kliento galimyb disponuoti sskaitoje esaniomis lomis, iskyrus
atvejus, kai sskaitoje esanios los aretuojamos arba banko atliekamos operacijos sustabdomos
statymo nustatytais atvejais ir tvarka.
6.927 straipsnis. Banko sskaitos sutarties nutraukimas
1. Kliento pareikimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta bet kada.
2. Banko reikalavimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta, jeigu:
1) l, esani klient sskaitoje, suma sumaja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos
minimalios sumos, ir per vien mnes nuo banko isisto praneimo dienos klientas jos
nepadidina;
2) daugiau kaip metus kliento sskaitoje nra pinigini l ir su kliento sskaita nebuvo
atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita.
3. Jeigu yra io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos banko sskaitos nutraukimo slygos,
banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta ir tuo atveju, kai yra registruotas sskaitoje esani
pinigini l aretas ar nustatyti kiti disponavimo iomis lomis apribojimai. Bankui nutraukus
banko sskaitos sutart, pinigini l aretas ar kitas disponavimo jomis apribojimas nustoja
galioti ir yra iregistruojamas Lietuvos Respublikos turto areto akt registro statyme nustatyta
tvarka.
4. L likutis sskaitoje iduodamas klientui arba jo nurodymu pervedamas kit sskait
ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamo raytinio kliento pareikimo gavimo
dienos. Jeigu klientas nedav nurodymo pervesti las kit sskait, bankas las perveda banko
vidines sskaitas.
5. Banko sskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sskait udaryti. Banko sskaitos
sutartis galioja iki sskaitos udarymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1453, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21192

6.928 straipsnis. Bank sskaitos

io skyriaus normos atitinkamai taikomos ir bank korespondentinms bei kitokioms
sskaitoms, jeigu statymai ar bank veiklos teiss aktai nenustato ko kita.
XLVII SKYRIUS
ATSISKAITYMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6.929 straipsnis. Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
1. Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiveria kine komercine veikla,
gali bti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais.
2. Atsiskaitymai tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams
asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o statym
nustatytais atvejais ir tvarka ir grynaisiais pinigais.
3. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos
atitinkamos sskaitos, jeigu ko kita nenustatyta statyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitym
formos.

19

4. Atsiskaitymus ekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja eki ir vekseli

statymai.
6.930 straipsnis. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais priemons
1. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus,
akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones.
2. alys turi teis pasirinkti ir nustatyti bet kuri tarpusavio atsiskaitym priemon,
nustatyt io straipsnio 1 dalyje.
6.9301 straipsnis. Atsiskaitym grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilikumas
1. Skolininkas fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai l visiems
pareiktiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti ia eile:
1) pirmja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dl alos, padarytos dl
sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, atlyginimo ir ilaikymo iiekojimo;
2) antrja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dl imok, atsirandani i
darbo ir autorini sutari;
3) treija eile atsiskaityti pagal mokjimo dokumentus, nustatanius mokas biudet
(valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudetus) ir valstybs pinig fondus;
4) ketvirtja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams
reikalavimams patenkinti;
5) penktja eile atsiskaityti pagal kitus mokjimo dokumentus kalendorinio eilikumo
tvarka.
2. Atsiskaitymai pagal tos paios eils reikalavimus atliekami mokjimo dokument
gavimo kalendorinio eilikumo tvarka.
3. Atsiskaitym eil vykdymo proceso, bankroto, restruktrizavimo ir kitais statym
numatytais atvejais nustato kiti statymai.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)

ANTRASIS SKIRSNIS
ATSISKAITYMAI MOKJIMO PAVEDIMAIS
6.931 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Atsiskaitant mokjimo pavedimais bankas sipareigoja pagal moktojo pavedim
pervesti nurodyt sum i moktojo sskaitos kit moktojo nurodyt sskait tame paiame arba
kitame banke per statym ar statym nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni
terminai nra nustatyti banko sskaitos sutartyje ar banko veiklos taisyklse.
2. io skirsnio taisykls taip pat taikomos atsiskaitymams, kai bankas las perveda
asmens, neturinio sskaitos tame banke, pavedimu, jeigu ko kita nenustato statymai ar banko
veiklos taisykls.
3. Atsiskaitymus mokjimo pavedimais reglamentuoja statymai ir bank veiklos taisykls.
6.932 straipsnis. Mokjimo pavedimo vykdymo slygos
1. Mokjimo pavedimo turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateikt dokument turinys
ir forma turi atitikti statym ir banko veiklos taisykli nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu mokjimo pavedimas neatitinka io straipsnio 1 dalyje nurodyt reikalavim,
bankas gali pareikalauti patikslinti mokjimo pavedimo rekvizitus. Tok pareikalavim bankas
privalo nusisti moktojui nedelsdamas po to, kai gaunamas moktojo pavedimas. Jeigu per
statym ar bank veiklos taisykli nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting
termin bankas negauna atsakymo savo pareikalavim, tai jis turi teis nevykdyti mokjimo
pavedimo ir grinti j moktojui, jeigu ko kita nenustato statymas, banko veiklos taisykls ar
banko ir moktojo sudaryta sutartis.
3. Moktojo pavedim bankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita
nenustato banko ir moktojo sudaryta sutartis. Mokjimo pavedimai vykdomi laikantis io
kodekso 6.923 straipsnyje nustatytos l nuraymo nuo sskaitos eils.

19

6.933 straipsnis. Pavedimo vykdymas

1. Bankas, prims mokjimo pavedim, privalo pervesti jame nurodyt pinig sum
gavjo bank, kad j skaityt pavedime nurodyto asmens sskait per io kodekso 6.931
straipsnio 1 dalyje nurodyt termin.
2. Bankas turi teis pasitelkti kitus bankus atlikti operacijas, susijusias su mokjimo
pavedimo vykdymu.
3. Bankas privalo nedelsdamas praneti moktojui, kai is pareikalauja, apie pavedimo
vykdym. Tokio praneimo turin ir form nustato banko veiklos taisykls bei banko ir moktojo
sudaryta sutartis.
6.934 straipsnis. Atsakomyb u mokjimo pavedimo nevykdym ar netinkam
vykdym
1. Bankas, nevykds ar netinkamai vykds mokjimo pavedim, atsako pagal bendrsias
sutartins civilins atsakomybs taisykles.
2. Jeigu mokjimo pavedimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas dl kito banko, kuris
buvo pasitelktas tam tikroms operacijoms atlikti, kalts, moktojui atsako bankas, prims
mokjimo pavedim, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita.
3. Jeigu dl atsiskaitym taisykli paeidimo bankas neteistai sulaik las, tai bankas
privalo mokti io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas.
TREIASIS SKIRSNIS
AKREDITYVAS
6.935 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidars akredityv ir veikiantis moktojo praymu bei
nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), sipareigoja sumokti pinigus l gavjui arba
akceptuoti ir apmokti sakomj veksel, irayt l gavjo, arba galioja kit bank (vykdantj
bank) sumokti pinigus l gavjui arba akceptuoti ir sujus mokjimo terminui apmokti
sakomj veksel, arba galioja kit bank pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti
dokumentai atitinka akredityvo slygas.
2. Paskirdamas kit bank vykdaniuoju, bankas emitentas gali j galioti nurayti vis
akredityvo dokumentuose nurodyt sum nuo savo sskaitos, esanios vykdaniajame banke, arba
sipareigoti pervesti, pareikalavus vykdaniajam bankui, jo nurodyt sskait, arba galioti
vykdantj bank kreiptis kit nurodyt bank dl apmokjimo.
3. Atsiskaitymus akredityvais reglamentuoja statymai ir banko veiklos taisykls.
6.936 straipsnis. Ataukiamas akredityvas
1. Ataukiamas akredityvas yra toks akredityvas, kur gali pakeisti arba panaikinti bankas
emitentas be iankstinio l gavjo spjimo. Akredityvo pakeitimas ar ataukimas l gavjui
nesukelia joki banko emitento prievoli.
2. Bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) privalo kompensuoti
vykdaniajam bankui pagal ataukiam akredityv, jeigu iki akredityvo panaikinimo ar slyg
pakeitimo jam buvo pateikti akredityvo slygas atitinkantys dokumentai.
6.937 straipsnis. Neataukiamas akredityvas
1. Neataukiamas akredityvas yra akredityvas, kuris negali bti pakeistas ar panaikintas be
banko emitento, tvirtinaniojo banko (jei toks yra) ir l gavjo sutikimo.
2. Banko emitento praymu kitas bankas, atliekantis akredityvines operacijas, gali
patvirtinti neataukiam akredityv (patvirtintas akredityvas). Toks patvirtinimas reikia, kad
tvirtinantysis bankas papildomai alia banko emitento prievols sipareigoja atlikti mokjim ar
kitas operacijas pagal akredityvo slygas.
3. Neataukiamas akredityvas, kur patvirtina tvirtinantysis bankas, negali bti pakeistas ar
panaikintas be tvirtinaniojo banko sutikimo.
4. Jeigu akredityve nra aikiai nurodyta, ar jis yra ataukiamas, ar ne, toks akredityvas yra
laikomas neataukiamu.

19

6.938 straipsnis. Akredityvo vykdymas

1. Akredityvui vykdyti l gavjas pateikia bankui emitentui, tvirtinaniajam bankui (jei
toks yra) ar vykdaniajam bankui dokumentus, patvirtinanius, kad vykdytos visos akredityvo
slygos. Paeidus bent vien i i slyg, akredityvas nevykdomas.
2. Jeigu vykdantysis bankas atliko mokjim arba vykd kit operacij pagal akredityvo
slygas, bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) privalo atlyginti jo turtas ilaidas.
U visas su akredityvo vykdymu susijusias ilaidas atsako moktojas.
6.939 straipsnis. Atsisakymas priimti dokumentus
1. Jeigu bankas emitentas arba tvirtinantysis bankas (jei toks yra), arba j vardu veikiantis
vykdantysis bankas atsisako priimti dokumentus, kurie neatitinka akredityvo slyg, apie tai jis
privalo nedelsdamas praneti, nurodydamas atsisakymo prieastis, bankui, i kurio buvo gauti
dokumentai, arba l gavjui, jeigu dokumentai buvo gauti tiesiai i jo.
2. Jeigu bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) nustato, kad dokumentai
neatitinka akredityvo slyg, jis turi teis atsisakyti juos priimti ir reikalauti i vykdaniojo banko
grinti sum, io sumokt l gavjui paeidiant akredityvo slygas, kartu su palkanomis
arba atsisakyti atlyginti imoktas sumas.
6.940 straipsnis. Banko atsakomyb u akredityvo slyg paeidim
1. U akredityvo slyg paeidim moktojui atsako bankas emitentas, o bankui emitentui
tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, iskyrus io straipsnio nustatytas
iimtis.
2. Jeigu bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra), ar j vardu veikiantis
vykdantysis bankas nepagrstai atsisako imokti las po to, kai gavjas pateikia akredityvo
slygas atitinkanius dokumentus, tai jis atsako l gavjui.
3. Jeigu tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas neteisingai imoka
las pagal akredityv, paeisdamas akredityvo slygas, tai moktojui atsako tvirtinantysis bankas
(jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, jeigu moktojo ir banko emitento sutartis nenustato ko
kita.
6.941 straipsnis. Akredityvo udarymas
Akredityvas udaromas:
1) kai pasibaigia akredityvo terminas;
2) kai bankas emitentas panaikina akredityv;
3) kai bankas sumoka l gavjui akredityve nustatyt sum ar atlieka kitas operacijas,
nepasibaigus jo galiojimo terminui.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
INKASO
6.942 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Inkaso reikia operacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis bankas) su dokumentais
pagal kliento pavedim, turdamas tiksl gauti apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba
iduoti dokumentus (gavs apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba kitomis slygomis).
2. Instruktuojantis bankas, gavs kliento pavedim, jam vykdyti gali pasitelkti kit bank
(inkasuojant bank).
3. U kliento pavedimo nevykdym ar netinkam vykdym atsako instruktuojantis
bankas, jeigu kliento ir banko sutartis nenustato ko kita.
4. Atsiskaitymus inkaso reglamentuoja statymai ir banko veiklos taisykls.
6.943 straipsnis. Inkaso pavedimo vykdymas
1. Jeigu gautos inkaso instrukcijos yra neisamios arba dl tam tikr prieasi bankas j
negali vykdyti, arba gauti ne visi inkaso pavedime nurodyti dokumentai, arba jie neatitinka inkaso
pavedimo, inkasuojantis bankas arba pateikiantis bankas nedelsdami pranea apie tai aliai, i
kurios buvo gautas inkaso pavedimas. Jeigu banko nurodyti trkumai nepaalinami arba

19

negaunamos patikslintos instrukcijos, jis turi teis grinti dokumentus atgal ir atsisakyti vykdyti
pavedim.
2. Moktojui pateikiami dokumentai tokios formos, kurios jie buvo gauti, iskyrus banko
ymas ir raus, kurie btini inkaso operacijai forminti.
3. Jeigu dokumentai apmokami juos pateikus, inkasuojantis bankas turi pateikti juos
apmokti nedelsdamas po to, kai gauna inkaso pavedim.
4. Jeigu dokumentai apmokami per tam tikr laik, inkasuojantis bankas turi pateikti
dokumentus moktojo akceptui nedelsdamas po to, kai gavo inkaso pavedim, o reikalavim
apmokti turi pareikti ne vliau kaip per dokumente nurodyt mokjimo termin.
5. Dalins mokos gali bti priimamos tik statym arba inkaso pavedime nustatytais
atvejais.
6. Inkasuojantis bankas gautas (inkasuotas) sumas turi nedelsdamas pervesti
instruktuojaniam bankui, kuris jas skaito kliento sskait. I inkasuot sum inkasuojantis
bankas turi teis iskaityti jam priklausant atlyginim ir turtas ilaidas.
6.944 straipsnis. Praneimas apie atliktas operacijas
1. Jeigu inkasuojantis bankas negauna mokos ir (arba) akcepto, privalo apie tai
nedelsdamas praneti instruktuojaniam bankui ir kartu nurodyti prieastis, dl kuri moka
negauta arba j atsisakyta akceptuoti.
2. Instruktuojantis bankas informacij, gaut i inkasuojanio banko, privalo nedelsdamas
praneti klientui ir pareikalauti jo nurodym dl tolesni veiksm.
3. Jeigu joki nurodym i instruktuojanio banko per banko veiklos taisyklse ar sutartyje
nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, per proting termin negaunama, inkasuojantis
bankas turi teis visus dokumentus grinti instruktuojaniam bankui.
XLVIII SKYRIUS
VIEAS ATLYGINIMO PAADJIMAS
6.945 straipsnis. Pareiga sumokti atlyginim
1. Asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim tam, kas atliks skelbime nurodyt teist
veiksm per skelbime nurodyt termin (surasti prarast daikt ir kt.), privalo sumokti paadt
atlyginim bet kuriam asmeniui, kuris t veiksm atliko.
2. Pareiga sumokti atlyginim atsiranda su slyga, jeigu vieo paadjimo turinys leidia
nustatyti asmen, kuris paad duoda. Asmuo, atsilieps vie paadjim, turi teis reikalauti,
kad paadas bt patvirtintas ratu. Jeigu asmuo tokia teise nepasinaudojo, jam tenka neigiam
pasekmi rizika, jei vliau paaikt, kad atlyginim paadjo ne tas asmuo, kuris nurodytas
vieame skelbime.
3. Jeigu vieame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas ali susitarimu, o
joms nesusitarus, teismo sprendimu.
4. Pareiga sumokti atlyginim atsiranda neatsivelgiant tai, ar asmuo, atliks skelbime
nurodyt veiksm, padar tai dl vieo atlyginimo paadjimo, ar ne.
5. Jeigu skelbime nurodyt veiksm atliko keli asmenys, teis atlyginim gyja tas i j,
kuris t veiksm atliko pirmas. Kai nemanoma nustatyti, kuris i t asmen veiksm atliko pirmas,
arba kai veiksm keli asmenys atliko kartu, atlyginimas iems asmenims mokamas lygiomis
dalimis, jeigu ko kita nenumatyta j susitarimu.
6. Ar atliktas veiksmas atitinka skelbime nurodytas slygas, nustato vieai atlyginim
paadjs asmuo, jeigu skelbime nenumatyta ko kita. Kilus tarp asmen ginui, gin sprendia
teismas.
6.946 straipsnis. Vieo paadjimo sumokti atlyginim ataukimas
1. Asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, turi teis j tokiu pat bdu, kokiu jis buvo
paskelbtas, ataukti, iskyrus atvejus, kai:
1) paiame skelbime buvo nurodyta, kad paadas yra neataukiamas;
2) pagal savo esm paadas yra neataukiamas;
3) skelbime nurodytam veiksmui atlikti nustatytas tam tikras terminas;
4) iki ataukimo vienas ar daugiau asmen jau atliko skelbime nurodyt veiksm.

19

2. Vieo paadjimo sumokti atlyginim ataukimas nepanaikina j paskelbusio asmens

pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyr rengdamiesi atlikti skelbime nurodyt
veiksm. Taiau atlygintin nuostoli dydis negali viryti paadto atlyginimo sumos.
XLIX SKYRIUS
VIEAS KONKURSAS
6.947 straipsnis. Vieo konkurso paskelbimas
1. Asmens vieas paadjimas sumokti special atlyginim (premij) u geriausi tam
tikro darbo atlikim arba kitok rezultat (konkurso paskelbimas) pareigoja asmen sumokti
paadt atlyginim asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso slygas pripaintas
konkurso nugaltoju. Konkursu taip pat yra pripastamas asmens vieas paadjimas suteikti
speciali teis u geriausi tam tikros teiss gyvendinimo projekt. Toks vieas paadjimas
pareigoja asmen suteikti speciali teis asmeniui, kurio projektas pagal konkurso slygas
pripaintas konkurso nugaltoju.
2. Paskelbiant konkurs turi bti idstyta uduotis, jos vykdymo terminas, atlyginimo
(premijos) dydis ar suteikiama speciali teis, darb ar projekt pateikimo vieta, j vertinimo
tvarka ir laikas, taip pat gali bti nurodytos ir kitos konkurso slygos.
3. Vieas konkursas gali bti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikr vie ar privat tiksl,
neprietaraujant gerai moralei ar vieajai tvarkai.
4. Vieas konkursas gali bti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasilymas dalyvauti
konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose
visuomens informavimo priemonse, arba udaras, kai pasilymas dalyvauti konkurse siuniamas
tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu.
5. Atviro vieo konkurso slygos gali nustatyti tam tikrus jo dalyvi kvalifikacijos
reikalavimus, jeigu konkurso organizatorius daro iankstin asmen, pareikiani nor dalyvauti
konkurse, atrank.
6.948 straipsnis. Konkurso slyg pakeitimas ar jo ataukimas
1. Pakeisti konkurso slygas arba j ataukti leidiama tiktai nustatyto darbams pateikti
termino pirmojoje pusje.
2. Apie konkurso slyg pakeitim turi bti praneama konkurso dalyviams ta paia
tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas.
3. Pakeitus konkurso slygas ar j ataukus, konkurso organizatorius privalo atlyginti
kiekvieno asmens, vykdiusio konkurso slygose numatyt darb iki tol, kol jis suinojo ar turjo
suinoti apie konkurso slyg pakeitim ar jo ataukim, turtas ilaidas.
4. Konkurso organizatorius atleidiamas nuo io straipsnio 3 dalyje numatyt ilaid
atlyginimo, jeigu rodo, kad atliktas darbas buvo nesusijs su konkursu (dar iki konkurso
paskelbimo) arba neatitinka konkurso slyg.
5. Jeigu keiiant konkurso slygas ar j ataukiant buvo paeisti io straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatyti reikalavimai, konkurso organizatorius privalo imokti atlyginim tam, kuris atliko
konkurso slygas atitinkant darb.
6.949 straipsnis. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis
1. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis turi bti priimamas ir
praneamas konkurso dalyviams paskelbiant konkurso nustatytus terminus bei tvark.
2. Jeigu konkurso nugaltoju pripainti du ar daugiau asmen (bendraautori, atlikj
kolektyvas), atlyginimas jiems paskirstomas i asmen susitarimu nustatyta tvarka, o kilus tarp j
ginui, atlyginim paskirsto teismas pagal kiekvieno indl.
3. Jeigu viena premija skiriama dviem ar daugiau asmen, tai ji padalijama konkurso
taisyklse nustatyta tvarka, o jeigu jose tokia tvarka nenustatyta, lygiomis dalimis, jeigu patys
nugaltojai nesusitaria kitaip.
6.950 straipsnis. Naudojimasis pagal konkurs premijuotais mokslo, literatros,
meno ir architektros kriniais

19

Jeigu vieo konkurso dalykas buvo sukurti mokslo, literatros, meno ar architektros
krin, tai vie konkurs paskelbs asmuo gyja pirmenybs teis sudaryti su konkurso nugaltoju
sutart dl sukurto krinio panaudojimo ir atlyginimo u tai krinio autoriui mokjimo, jeigu
konkurso slygos nenustato ko kita.
6.951 straipsnis. Pateikt darb ar projekt grinimas konkurso dalyviams
Paskelbs vie konkurs asmuo privalo grinti konkurso dalyviams darbus ar projektus,
u kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teis, jei ko kita nenumatyta skelbiant
konkurs.
6.952 straipsnis. Nuostoli atlyginimas konkurso dalyviams, kai konkurs paskelbs
asmuo nesilaiko konkurso taisykli
1. Jeigu paskelbs konkurs asmuo nesilaiko paskelbtos darb ar projekt vertinimo
tvarkos ar termin, pateikto ir atitinkanio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius
gyja teis gauti jam padaryt nuostoli atlyginim.
2. Jeigu konkurso nugaltojui nesuteikiama speciali teis (teiss), jam turi bti atlyginti
nuostoliai.
L SKYRIUS
TURTO PATIKJIMAS
6.953 straipsnis. Turto patikjimo sutarties samprata
1. Turto patikjimo sutartimi viena alis (patiktojas) perduoda kitai aliai (patiktiniui)
savo turt patikjimo teise tam tikram laikui, o kita alis sipareigoja t turt valdyti, naudoti ir juo
disponuoti patiktojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavjo) interesais.
2. Turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise nepakeiia turto nuosavybs teiss.
Perduoto turto savininku ir toliau lieka patiktojas.
6.954 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys
1. Turto patikjimo teiss turin nustato io kodekso 4.106 straipsnis.
2. statymas ar sutartis gali nustatyti patiktinio teisi turt valdyti, naudoti ar juo
disponuoti apribojimus.
6.955 straipsnis. Sandori sudarymas
1. Patiktinis sandorius, susijusius su jam perduotu patikjimo teise turtu, sudaro savo
vardu, taiau jis privalo nurodyti, kad veikia turto patikjimo teise. Patikjimo teiss faktas turi
bti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui.
2. Jeigu patiktinis nevykdo io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, tretiesiems
asmenims jis atsako savo turtu.
6.956 straipsnis. Patikjimo teiss objektai
1. Patikjimo teiss objektais gali bti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai
popieriai ar kitoks turtas.
2. Valstybs ar savivaldybs turtas, kur patikjimo teise valdo, naudoja ar juo disponuoja
valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija, negali bti perduotas kitam asmeniui
patikjimo teise, iskyrus atvejus, kai ta mon, staiga ar organizacija likviduojama ar
reorganizuojama, taip pat kitus statymo nustatytus atvejus.
6.957 straipsnis. Patikjimo teiss steigjas (patiktojas)
Patikjimo teiss steigju (patiktoju) gali bti turto savininkas arba kitas statymo
nustatytas toki teis turintis asmuo.
6.958 straipsnis. Patiktinis
1. Patiktiniu gali bti fizinis ar juridinis asmuo.
2. statymas gali nustatyti asmenis, kurie negali bti patiktiniais.
3. Patiktiniu negali bti vienintelis naudos gavjas pagal turto patikjimo sutart.

19

6.959 straipsnis. Esmins turto patikjimo sutarties slygos

1. Turto patikjimo sutartyje privalo bti nurodyta:
1) turtas, perduodamas patikjimo teise;
2) patiktojas, patiktinis, o jeigu sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo)
naudai, naudos gavjas;
3) patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka, jeigu atlyginim nustato sutartis;
4) sutarties galiojimo terminas.
2. Turto patikjimo sutartis negali bti sudaroma ilgesniam kaip dvideimties met
terminui. statymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
3. Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, n viena alis nepareikia apie jos
nutraukim, sutartis pripastama pratsta tomis pat slygomis naujam tokiam pat terminui.
6.960 straipsnis. Turto patikjimo sutarties forma
1. Turto patikjimo sutartis turi bti raytin.
2. Nekilnojamojo daikto patikjimo sutartis turi bti notarins formos. Prie treiuosius
asmenis ji gali bti panaudota tik registravus j vieame registre statym nustatyta tvarka.
3. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas turto patikjimo sutart daro negaliojani.
6.961 straipsnis. Turto atskyrimas
1. Turtas, perduotas patiktiniui patikjimo teise, turi bti atskirtas nuo patiktojo ir
patiktinio turto. Patiktinis privalo sudaryti ir tvarkyti jam perduoto turto apskait (balans), o
atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskir banko sskait.
2. Iiekoti pagal patiktojo kreditori iekinius i turto, perduoto patikjimo teise,
draudiama, iskyrus atvejus, kai patiktojui ikeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.
Iklus patiktojui bankroto byl ar jam tapus nemokiam, turto patikjimo teis baigiasi, o turtas
turi bti grintas patiktojui.
6.962 straipsnis. keisto turto perdavimas patikjimo teise
1. keisto turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise neatima i kaito turtojo teiss
iiekoti i to turto.
2. Patiktiniui privalo bti praneta, kad jam perduodamas patikjimo teise turtas yra
keistas. Jeigu patiktinis apie turto keitim neinojo ar negaljo inoti, jis turi teis reikalauti
nutraukti turto patikjimo sutart ir sumokti jam priklausant atlyginim bei atlyginti nuostolius.
6.963 straipsnis. Patiktinio teiss ir pareigos
1. Patiktinis, laikydamasis statymo ir sutarties, gyvendina savininko teises jam
perduot patikjimo teise turt.
2. Visos teiss, kurias patiktinis gyja gyvendindamas savininko teises, skaitomos jam
perduoto turto sudt. Prievols, kylanios patiktinio veiklos metu, vykdomos i jam perduoto
turto.
3. Patiktinis turi teis ginti patikjimo teis tokiais pat bdais, kokiais yra ginama
valdymo ir nuosavybs teis.
4. Patiktinis privalo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti patiktojui ir naudos
gavjui savo veiklos ataskait. Jeigu ataskaitos terminas nenustatytas, ataskaita turi bti pateikta
vien kart per metus. Savininkas turi teis bet kada kontroliuoti patiktinio veikl.
6.964 straipsnis. Pareiga vykdyti sutart paiam
1. Patiktinis privalo jam perduot turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti pats, iskyrus io
straipsnio 2 dalyje nustatytas iimtis.
2. Patiktinis turi teis pavesti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, btinus dl turto
valdymo, jeigu tai yra numatyta sutartyje arba tam yra gautas iankstinis patiktojo raytinis
sutikimas, arba tai yra btina norint apsaugoti patiktojo ar naudos gavjo interesus, o patiktojo
sutikimo nebuvo manoma per proting termin gauti.
3. Patiktinis atsako u veiksmus asmens, kuriam jis buvo paveds juos atlikti, kaip u
savo paties veiksmus.

19

6.965 straipsnis. Patiktinio atsakomyb

1. Patiktinis, kuris tinkamai nesirpino jam perduotu turtu ir patiktojo bei naudos gavjo
interesais, turi atlyginti naudos gavjui arba patiktojui nuostolius, padarytus dl turto praradimo
ar sugedimo, ir negautas pajamas.
2. Patiktinis atleidiamas nuo nuostoli atlyginimo, jeigu rodo, kad jie atsirado dl
nenugalimos jgos arba patiktojo ar naudos gavjo veiksm.
3. Jeigu patiktinis sudaro sandor virydamas jam suteiktus galiojimus arba paeisdamas
sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tok sandor jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys
neinojo ir negaljo inoti apie galiojim virijim ar apribojim paeidim, atsiranda io
straipsnio 4 dalyje nustatytos teisins pasekms. Patiktojas tokiu atveju turi teis reikalauti i
patiktinio atlyginti nuostolius.
4. Skolos pagal prievoles, atsiradusios turt patikjimo teise valdant, naudojant ar juo
disponuojant, apmokamos i patikto turto. Jeigu io turto nepakanka, tai iiekoma i patiktinio
turto, o kai neutenka ir io turto, i patiktojo kito turto.
6.966 straipsnis. Patiktinio atlyginimas
Patiktinis turi teis sutartyje nustatyt atlyginim ir btin ilaid atlyginim i jam
perduoto turto duodam pajam, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.967 straipsnis. Turto patikjimo sutarties pabaiga
1. Turto patikjimo sutartis baigiasi iais atvejais:
1) kai mirta ar likviduojamas naudos gavjas, jeigu sutartis nenustato ko kita;
2) kai naudos gavjas atsisako pagal sutart gaunamos naudos, jeigu sutartis nenustato ko
kita;
3) kai patiktinis mirta, pripastamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu
ar jis likviduojamas;
4) kai patiktojui ikeliama bankroto byla;
5) kai patiktojas ar patiktinis atsisako sutarties dl to, kad patiktinis nebegali pats
vykdyti sutarties;
6) kai patiktojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir imoka patiktiniui sutartyje
nustatyt atlyginim bei atlygina btinas ilaidas, padarytas dl sutarties nutraukimo.
2. alis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai ratu praneti kitai aliai prie eis
mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
3. Pasibaigus turto patikjimo sutariai, patiktinis privalo grinti turt patiktojui, jeigu
sutartis nenustato ko kita.
6.968 straipsnis. Turto patikjimo teiss ypatumai
statymai gali nustatyti turto patikjimo teiss ypatumus, kai patiktinis yra valstybs arba
savivaldybs mons, staigos ar organizacijos, taip pat kai turto patikjimo teis atsiranda ne
sutarties, o kitais pagrindais.
LI SKYRIUS
JUNGTIN VEIKLA (PARTNERYST)
6.969 straipsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutarties samprata
1. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartimi du ar daugiau asmen (partneri),
kooperuodami savo turt, darb ar inias, sipareigoja veikti bendrai tam tikram,
neprietaraujaniam statymui tikslui arba tam tikrai veiklai.
2. Neteko galios nuo 2012-09-01.
3. Jeigu jungtins veiklos tikslas nra susijs su pelno siekimu, jungtins veiklos sutartis
vadinama asociacijos sutartimi.
4. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis turi bti raytin, o statymo numatytais atvejais
notarins formos. Jeigu sutarties formos reikalavim nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)

20

6.970 straipsnis. Partneri naai

1. Partnerio nau pripastama visa, k jis nea bendr veikl pinigai, kitoks turtas,
profesins ir kitos inios, gdiai, dalykin reputacija ir dalykiniai ryiai.
2. Preziumuojama, kad partneri naai yra lygs, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato
ko kita. naas vertinamas pinigais vis partneri susitarimu.
6.971 straipsnis. Partneri bendroji nuosavyb
1. Partneri netas turtas, buvs j nuosavybe, taip pat jungtins veiklos metu gauta
produkcija, pajamos ir vaisiai yra vis partneri bendroji dalin nuosavyb, jeigu ko kita nenustato
statymas ar jungtins veiklos sutartis.
2. Jeigu netas turtas nebuvo partnerio nuosavyb, o juo partneris naudojasi kitokiu
pagrindu, is turtas yra naudojamas vis partneri interesais ir taip pat yra pripastamas bendrai
vis partneri naudojamu turtu, jeigu statymas nenustato ko kita.
3. U bendro turto apskait atsakingas vienas i partneri, paskirtas vis partneri bendru
sutarimu.
4. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama vis partneri bendru
sutarimu. Kilus ginui, bet kurio i partneri reikalavimu i tvark nustato teismas.
5. Partneri pareigas, susijusias su bendro turto ilaikymu, taip pat kitoki ilaid
padengimu, nustato jungtins veiklos sutartis.
6.972 straipsnis. Bendr reikal tvarkymas
1. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas i partneri turi teis veikti vis partneri
vardu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas i partneri
arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui
sudaryti reikia vis partneri sutikimo.
2. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partnerio teis sudaryti sandorius vis
partneri vardu patvirtinama kit partneri iduotu galiojimu arba jungtins veiklos sutartimi.
3. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandor sudariusio
partnerio teisi veikti vis partneri vardu apribojimu, iskyrus atvejus, kai jie rodo, kad sandorio
sudarymo metu treiasis asmuo inojo arba turjo inoti apie tokius apribojimus.
4. Partneris, vis partneri vardu sudars sandor virydamas jam suteiktus galiojimus
arba vis partneri interesais sudars sandor savo vardu, turi teis reikalauti i kit partneri
atlyginti savo padarytas ilaidas, jeigu rodo, kad tie sandoriai buvo btini norint apsaugoti kit
partneri interesus. Partneriai, dl toki sandori patyr nuostoli, turi teis reikalauti, kad
partneris, sudars sandorius, iuos nuostolius atlygint.
5. Sprendimai, susij su bendrais partneri reikalais, priimami bendru partneri sutarimu,
jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita.
6.973 straipsnis. Partneri teis informacij
Kiekvienas partneris turi teis susipainti su bendr reikal tvarkymo dokumentais,
nepaisant to, galiotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie i teis apriboja ar
panaikina, negalioja.
6.974 straipsnis. Bendros ilaidos ir bendri nuostoliai
1. Bendr ilaid ir bendr nuostoli, susijusi su jungtine veikla, paskirstym nustato
jungtins veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nra, kiekvienas partneris atsako u bendras
ilaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydiui.
2. Susitarimas, kuris visikai atleidia vien i partneri nuo bendr ilaid ar nuostoli
padengimo, negalioja.
6.975 straipsnis. Partneri atsakomyb pagal bendras prievoles
1. Jeigu jungtins veiklos sutartis nra susijusi su kine komercine partneri veikla,
kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo
dalies dydiui.
2. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.

20

3. Jeigu jungtins veiklos sutartis susijusi su kine komercine partneri veikla, visi
partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant i prievoli atsiradimo pagrindo.
6.976 straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Pelnas, gautas i jungtins veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno j
indlio bendr veikl vertei, jeigu ko kita nenustato jungtins veiklos sutartis.
2. Susitarimas nualinti kur nors i partneri, skirstant peln, negalioja.
6.977 straipsnis. Partnerio dalies atidalijimas
Partnerio kreditoriai turi teis reikalauti atidalyti partnerio dal i bendro turto pagal io
kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
6.978 straipsnis. Jungtins veiklos sutarties pabaiga
1. Jungtins veiklos sutartis baigiasi:
1) pripainus vien i partneri neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu, jeigu
jungtins veiklos sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins
veiklos sutart tarp likusi partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io
partnerio;
2) iklus vienam i partneri bankroto byl, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas
iimtis;
3) vienam i partneri mirus ar j likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtins veiklos
sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp
likusi partneri arba pakeisti mirus (likviduot ar reorganizuot) partner jo teisi permjais;
4) vienam i partneri atsisakius toliau bti neterminuotos jungtins veiklos sutarties
dalyviu, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis;
5) vieno i partneri reikalavimu nutraukus terminuot jungtins veiklos sutart, iskyrus
ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis;
6) pasibaigus jungtins veiklos sutarties terminui;
7) atidalijus vieno i partneri dal i bendro turto pagal jo kreditori reikalavim, iskyrus
ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis.
2. Pasibaigus jungtins veiklos sutariai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti
daiktai grinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ali
susitarimas.
3. Nuo jungtins veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako
tretiesiems asmenims pagal nevykdytas bendras prievoles.
4. Turtas, esantis bendrja partneri nuosavybe, pasibaigus jungtins veiklos sutariai,
padalijamas pagal io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
5. Partneris, nes individualiais poymiais apibdint daikt, pasibaigus jungtins
veiklos sutariai turi teis reikalauti grinti jam t daikt, jeigu dl to nebus paeisti kit partneri
ir kreditori interesai.
6.979 straipsnis. Neterminuotos jungtins veiklos sutarties atsisakymas
1. Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties, turi apie tai
praneti kitiems partneriams ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu
statymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Susitarimai, nustatantys partneri teiss atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos
sutarties apribojimus ar i teis panaikinantys, negalioja.
6.980 straipsnis. Jungtins veiklos sutarties nutraukimas vieno i partneri
reikalavimu
1. Vienas i partneri turi teis nutraukti savo sudaryt su kitais partneriais terminuot ar
sudaryt tam tikram tikslui jungtins veiklos sutart, jeigu:
1) kiti partneriai j i esms paeidia;
2) norintis sutart nutraukti dl svarbi prieasi nebegali jos vykdyti.
2. Partneris, nutrauks sutart, turi atlyginti kitiems partneriams dl sutarties nutraukimo
padarytus tiesioginius nuostolius.

20

3. Vienam i partneri sutart nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, iskyrus
io kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas iimtis.
6.981 straipsnis. Partnerio, nutraukusio jungtins veiklos sutart, atsakomyb
Jeigu jungtins veiklos sutartis buvo nutraukta vienam i partneri atsisakius toliau bti
sutarties dalyviu ar vieno i j reikalavimu, asmuo, kuris nebra jungtins veiklos sutarties dalyvis,
atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtins veiklos sutarties
dalyviu, taip, kaip jis atsakyt bdamas partneriu.
6.982 straipsnis. Neviea partneryst
1. Jungtins veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali bti atskleistas
tretiesiems asmenims (neviea partneryst). Tokiai sutariai taikomos io skyriaus taisykls,
iskyrus sutarties ir io straipsnio nustatytas iimtis.
2. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, kiekvienas i nevie partneri atsako visu
savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu sudar vis partneri interesais.
3. Visos prievols, atsiradusios tarp partneri, jiems bendrai veikiant, yra dalins.
LII SKYRIUS
TAIKOS SUTARTIS
6.983 straipsnis. Taikos sutarties samprata
1. Taikos sutartimi alys tarpusavio nuolaidomis isprendia kilus teismin gin, ukerta
keli kilti teisminiam ginui ateityje, isprendia teismo sprendimo vykdymo klausim arba kitus
ginytinus klausimus.
2. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi ali prievol jos dalyko atvilgiu pripastama
nedalia.
3. Taikos sutartis turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas sutart daro
negaliojani.
6.984 straipsnis. Atvejai, kai taikos sutartis negalioja
Taikos sutartis dl asmen teisinio statuso ar veiksnumo, dl klausim, kuriuos
reglamentuoja teiss imperatyvios normos, taip pat dl klausim, susijusi su vieja tvarka,
negalioja.
6.985 straipsnis. Taikos sutarties galia
1. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo (res
judicata) gali.
2. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
6.986 straipsnis. Taikos sutarties pripainimas negaliojania
1. Taikos sutartis gali bti pripainta negaliojania dl esmins jos ali nelygybs (io
kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandori negaliojimo pagrindais.
2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo
metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.
3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis raytiniais dokumentais, kurie vliau paaikja
es suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja.
4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutart, viena ar abi alys neinojo,
kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra isprstas siteisjusiu teismo sprendimu.
5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys,
kad viena i taikos sutarties ali neturi ir neturjo teiss tai, kas jai yra pripainta taikos
sutartimi.
6. ali suklydimas dl teiss norm, iskyrus imperatyvisias teiss normas, nra
pagrindas pripainti taikos sutart negaliojania.
LIII SKYRIUS
DRAUDIMAS

20

6.987 straipsnis. Draudimo sutarties samprata

Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudimo
mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta
sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar
draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas
draudiminis vykis.
6.988 straipsnis. Draudimo formos ir akos
1. Draudimas gali bti privalomasis ir savanorikasis.
2. Draudimo akos yra gyvybs ir ne gyvybs draudimas.
3. Privalomojo draudimo ris ir slygas bei draudimo akas ir draudimo interesus
reglamentuoja kiti statymai.
4. Gali bti draudiami tik statymo ginami interesai.
6.989 straipsnis. Draudimo sutarties forma
1. Draudimo sutartis turi bti raytin.
2. Draudimo sutart patvirtina draudimo liudijimas (polisas).
6.990 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
1. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasilym (praym),
pateikt draudikui, arba draudjui akceptuojant draudiko pasilym sudaryti sutart. Draudimo
ries taisyklse nustatytais atvejais draudjo praymas turi bti raytinis. Raytinio praymo
form ir turin tokiu atveju nustato draudikas.
2. Draudjas atsako u pasilyme (prayme) pateikt duomen teisingum. Sudarius
draudimo sutart, raytinis draudjo praymas tampa sudtine draudimo sutarties dalimi.
6.991 straipsnis. Draudimo liudijimas (polisas)
1. Draudimo liudijime (polise) turi bti nurodyta:
1) draudimo liudijimo (poliso) numeris;
2) draudiko pavadinimas ir buveins adresas;
3) draudjo, apdrausto asmens ar naudos gavjo vardas, pavard ar pavadinimas;
4) draudimo grup ir draudimo ries taisykli pavadinimas ir numeris;
5) draudimo objektas;
6) draudimo suma, iskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas;
7) draudimo moka ir jos mokjimo terminai;
8) draudimo ris;
9) draudimo sutarties galiojimo terminas;
10) raas, kad draudjas yra supaindintas su draudimo ries taisyklmis ir jam yra
teikta j kopija;
11) draudiko galioto sudaryti draudimo sutart asmens paraas ir draudiko antspaudas, kai
pareiga turti antspaud nustatyta draudiko steigimo dokumentuose, ar j faksimils;
12) draudimo liudijimo (poliso) idavimo data.
2. Draudimo liudijim (polis) registracijos ir apsaugos tvark nustato statymai.
3. Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudjo raytinio praymo turinio, o
sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudjo pasilym sudaryti sutart, pirmenyb suteikiama
draudjo raytiniam praymui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)

6.992 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas pagal standartines slygas

1. Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo ries taisykles, parengtas statym
nustatyta tvarka, tai draudimo sutariai atitinkamai taikomi io kodekso 6.1856.187 straipsniai.
2. Draudikas privalo sudaryti slygas vieai susipainti su draudimo ries taisyklmis ir,
prie sudarydamas draudimo sutart, teikti j kopijas draudjui.

20

6.993 straipsnis. Pareiga atskleisti informacij

1. Prie sudarant draudimo sutart, draudjas privalo suteikti draudikui vis inom
informacij apie aplinkybes, galinias turti esmins takos draudiminio vykio atsitikimo
tikimybei ir io vykio galim nuostoli dydiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybs nra ir
neturi bti inomos draudikui.
2. Esminmis aplinkybmis, apie kurias draudjas privalo informuoti draudik,
pripastamos aplinkybs, nurodytos standartinse draudimo sutarties slygose (draudimo ries
taisyklse), taip pat aplinkybs, apie kurias draudikas ratu pra draudjo suteikti informacij.
3. Jeigu draudjas neatsako ratu pateikt draudiko paklausim apie tam tikras
aplinkybes, o draudikas, neatsivelgdamas tai, sudar draudimo sutart, tai draudikas netenka
teiss reikalauti nutraukti draudimo sutart ar pripainti j negaliojania remdamasis tuo, kad
draudjas jam nepateik informacijos.
4. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudjas suteik draudikui
inomai melaging informacij apie aplinkybes, numatytas io straipsnio 1 dalyje, tai draudikas
turi teis reikalauti pripainti draudimo sutart negaliojania, iskyrus atvejus, kai aplinkybs,
kurias draudjas nuslp, inyko iki draudiminio vykio ar neturjo takos draudiminiam vykiui.
5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudjas dl neatsargumo
nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai draudikas privalo ne vliau kaip per
du mnesius nuo i aplinkybi suinojimo pasilyti draudjui pakeisti draudimo sutart. Jeigu
draudjas atsisako tai padaryti ir per vien mnes (o gyvybs draudimo atveju per du mnesius)
neatsako pateikt pasilym, draudikas turi teis reikalauti nutraukti draudimo sutart.
6. Jeigu draudjas dl neatsargumo nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos
informacijos, tai vykus draudiminiam vykiui draudikas privalo imokti draudimo imokos, kuri
bt imokama draudjui vykdius io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, dal, proporcing
sutartos draudimo mokos ir draudimo mokos, kuri bt nustatyta draudjui, jeigu jis bt vykds
io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, santykiui.
7. Jeigu draudikas, inodamas aplinkybes, apie kurias draudjas neinformavo dl
neatsargumo, nebt sudars draudimo sutarties, tai jis per du mnesius nuo suinojimo, kad
draudjas nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dl neatsargumo, turi teis
reikalauti nutraukti draudimo sutart. vykus draudiminiam vykiui, draudikas turi teis atsisakyti
imokti draudimo imok tik rods, kad n vienas draudikas, inodamas aplinkybes, kuri
draudjas nenurod dl neatsargumo, nebt sudars draudimo sutarties.
8. Sudarant draudimo sutart ir jos galiojimo metu draudikas privalo suteikti draudjui i
informacij: draudiko pavadinim, draudiko mons r, adres, draudiko padalinio ar draudiko
atstovo adres (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinje), i draudimo sutarties
kylani ar su ja susijusi gin sprendimo tvark, draudiko elges, kai draudjas paeidia
draudimo sutarties slygas, galimus draudimo rizikos padidjimo atvejus bei kit draudimo veikl
reglamentuojaniuose teiss aktuose nurodyt informacij.
6.994 straipsnis. Draudiko teis vertinti draudimo rizik
1. Prie sudarant draudimo sutart draudikas turi teis apirti draudiam turt, o jeigu
reikia, savo lomis paskirti ekspertiz jo vertei nustatyti.
2. Jeigu draudimo interesas yra susijs su fizinio asmens gyvybe ir sveikata, draudikas turi
teis reikalauti i draudjo dokument, patvirtinani draudjo (apdraudiamo asmens) ami,
sveikatos bkl, profesij bei kitas draudimo rizikai turinias reikms aplinkybes.
6.995 straipsnis. Informacijos konfidencialumas
Draudikas neturi teiss atskleisti informacijos, gautos jam vykdant draudimo veikl, apie
draudj, apdraust asmen ar naudos gavj, j sveikatos bkl ir turtin padt bei kitos
draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Draudikas, paeids i pareig, privalo atlyginti draudjui, apdraustam asmeniui ar naudos
gavjui padaryt turtin ir neturtin al.
6.996 straipsnis. Draudimo sutarties sigaliojimas
1. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja nuo to momento, kai
draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (premij).

20

2. Jeigu draudjas nesumoka io straipsnio 1 dalyje numatytos draudimo mokos

(premijos), tai draudimo sutartis nutrksta, jeigu sutartyje nra nustatyta ko kita.
3. Draudimas taikomas visiems draudiminiams vykiams, vykusiems po draudimo
sutarties sigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje
nustatyta taikyti draudim ir draudiminiams vykiams, vykusiems iki draudimo sutarties
sigaliojimo, tai tokia slyga galioja, jeigu draudimo sutarties alys apie draudimin vyk, kuris
vyko iki draudimo sutarties sigaliojimo, neinojo.
6.997 straipsnis. Draudimo suma
1. Turtini interes draudimo suma ir suma, kurios dydio draudimo imok (draudimo
suma) draudikas sipareigoja imokti, nustatoma draudimo sutarties ali susitarimu arba
statymu.
2. Ne gyvybs draudimo atveju, iskyrus statym nustatytas iimtis, draudimo suma
negali viryti tikrosios draudiamo turto ar turtins rizikos verts (draudimo verts).
6.998 straipsnis. Draudimo sumos ginijimas
Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali bti ginijama,
iskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojs savo teise vertinti draudimo rizik, buvo apgautas
dl to, kad buvo nurodyta inomai melaginga draudimo vert arba buvo padaryta aritmetin ar
raybos klaida.
6.999 straipsnis. Nevisikas draudimas
1. Jeigu ne gyvybs draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, nustatyta
draudimo suma yra maesn u draudimo vert, tai, vykus draudiminiam vykiui, draudikas
privalo atlyginti draudjui (naudos gavjui) dal jo patirt nuostoli, proporcing draudimo sumos
ir draudimo verts santykiui.
2. Draudimo sutartyje gali bti nustatyta ir didesn draudimo imoka, bet ne didesn u
draudimo vert.
6.1000 straipsnis. Papildomas draudimas
Jeigu ne gyvybs draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, yra apdrausta
tik dalis turto ar rizikos (draudimo) verts, draudjas (naudos gavjas) turi teis papildomai juos
apdrausti, sudarydamas papildom draudimo sutart su tuo paiu ar kitu draudiku. Taiau iais
atvejais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viryti draudimo verts.
6.1001 straipsnis. Draudimo, virijanio draudimo vert, teisins pasekms
1. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, virija draudimo vert, tai draudimo
sutartis negalioja dl tos draudimo sumos dalies, kuri virija draudimo vert. Taiau imokta
draudimo vert virijanti draudimo imoka negali bti iiekota.
2. Jeigu draudimo mokos (premija) mokamos periodikai ir, nustaius io straipsnio 1
dalyje numatytas aplinkybes, draudimo moka (premija) dar nra visikai sumokta, likusi mokti
draudimo mokos (premijos) suma sumainama proporcingai draudimo sumos sumainimo
dydiui.
3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dl draudjo apgauls, draudikas turi teis
reikalauti draudimo sutart pripainti negaliojania ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek j
nepadengia gauta draudimo moka (premija).
4. io straipsnio taisykls taip pat taikomos tais atvejais, kai draudimo suma virija
draudimo vert apdraudus t pat objekt pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais
(dvigubas draudimas). iuo atveju draudimo imoka, kuri turi mokti kiekvienas draudikas,
sumainama proporcingai draudimo sumos sumainimui pagal atitinkam draudimo sutart.
6.1002 straipsnis. Draudimas nuo skirting rizik
1. Draudimo objektas gali bti draudiamas nuo skirting rizik sudarant vien arba kelias
draudimo sutartis su tuo paiu arba su skirtingais draudikais. iuo atveju leidiama, kad bendra
draudimo suma pagal visas draudimo sutartis viryt draudimo vert.
2. Jeigu pagal kelias draudimo sutartis, sudarytas remiantis io straipsnio 1 dalimi, yra

20

numatyta draudik pareiga imokti draudimo imok u to paties draudiminio vykio tas paias
pasekmes, tokiu atveju atsiranda pasekms, nustatytos io kodekso 6.1001 straipsnyje.
6.1003 straipsnis. Bendrasis draudimas
Draudimo objektas gali bti apdraustas pagal vien draudimo sutart bendrai keli
draudik (bendrasis draudimas). Jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno i draudik teisi ir
pareig, tokiu atveju u draudimo imokos imokjim draudjui (naudos gavjui) visi draudikai
atsako solidariai.
6.1004 straipsnis. Draudimo moka (premija)
1. Draudjas (naudos gavjas) u draudimin apsaug privalo mokti draudikui draudimo
sutartyje ar statyme nustatytais terminais nustatyto dydio pinig sum ar sumas (draudimo mok
(premij).
2. Draudimo sutartyje gali bti nustatyta, kad draudimo moka (premija) sumokama i
karto arba mokama periodikai sutartyje nustatytais terminais. Kai draudimo moka (premija)
mokama periodikai, draudimo sutartyje gali bti numatytos teisins pasekms, jeigu per nustatyt
termin nesumokama eilin moka.
3. Jeigu draudiminis vykis vyksta iki sumokant draudimo mok (premij), kurios
mokjimo terminas yra sujs, draudikas turi teis skaityti nesumokt sum draudimo imok.
6.1005 straipsnis. Apdrausto asmens pakeitimas
Draudjas turi teis pakeisti apdraust asmen kitu asmeniu tik gavs raytin draudiko
sutikim, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
6.1006 straipsnis. Naudos gavjo pakeitimas
1. Draudjas turi teis pakeisti draudimo sutartyje nurodyt naudos gavj kitu asmeniu,
iskyrus statymuose ar sutartyje nustatytas iimtis, apie tai ratu pranedamas draudikui.
2. Jeigu naudos gavjas buvo paskirtas apdrausto asmens sutikimu, tai naudos gavjas gali
bti pakeistas tik apdraustam asmeniui sutikus.
3. Naudos gavjas negali bti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis vykd kokias nors
prievoles pagal draudimo sutart arba pareik reikalavim draudikui imokti draudimo imok.
6.1007 straipsnis. Draudimo sutarties vykdymas, kai yra ir draudjas, ir naudos
gavjas
1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo) naudai, tai atsakingas
draudikui u sutarties vykdym yra draudjas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
2. Draudikas turi teis reikalauti, kad draudimo sutart vykdyt naudos gavjas, jeigu
draudjas sutarties nevykd, o naudos gavjas pareikia draudikui reikalavim imokti draudimo
imok.
6.1008 straipsnis. Draudiko pakeitimas
1. Draudikas turi teis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutart kitam ar
kitiems draudikams draudimo sutartyje nustatyta tvarka, gavs atitinkamos valstybs institucijos,
vykdanios draudimo prieir, leidim.
2. Apie ketinim perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudj prie du
mnesius, jeigu draudimo sutartis nenustato ilgesnio termino.
6.1009 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas prie termin
1. Draudimo sutartis gali bti nutraukta prie joje nustatyt jos galiojimo termin, jeigu po
sutarties sigaliojimo inyko galimybs vykti draudiminiam vykiui arba draudimin rizika inyko
dl aplinkybi, nesusijusi su draudiminiu vykiu (draudimo objektas uvo dl prieasi,
nesusijusi su draudiminiu vykiu ir kt.).
2. Draudjas turi teis nutraukti draudimo sutart bet kokiu atveju.
3. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu,
draudikas turi teis dal draudimo mokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties
galiojimo terminui.

20

4. Jeigu draudjas nutraukia draudimo sutart prie termin, sumokta draudikui draudimo
moka (premija) negrinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita.
6.1010 straipsnis. Draudimo rizikos padidjimas ir sumajimas
1. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu i esms pasikeiia draudimo sutartyje
numatytos aplinkybs, dl kuri padidja ar gali padidti draudimo rizika, apie tai draudjas
privalo praneti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis suinojo.
2. Draudikas, kuriam buvo praneta apie draudimo rizikos padidjim, turi teis reikalauti
pakeisti draudimo sutarties slygas arba padidinti draudimo mok (premij). Jeigu draudjas tokiu
atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties slyg ar mokti didesns draudimo mokos
(premijos), draudikas turi teis kreiptis teism dl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo i
esms pasikeitus aplinkybms (io kodekso 6.204 straipsnis).
3. Jeigu draudjas nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teis
reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius tiek, kiek j nepadengia gautos draudimo mokos
(premija). Taiau draudikas neturi teiss reikalauti nutraukti draudimo sutart, jeigu inyko
aplinkybs, galjusios sukelti draudimo rizikos padidjim.
4. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu i esms pasikeiia draudimo sutartyje
nustatytos aplinkybs, dl kuri sumaja ar gali sumati draudimo rizika, draudjas dl
draudimo rizikos sumajimo turi teis reikalauti pakeisti draudimo sutarties slygas arba
sumainti draudimo mok (premij). Jeigu draudikas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo
sutarties slyg ar mokti sumaintos draudimo mokos (premijos), draudjas turi teis kreiptis
teism dl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo i esms pasikeitus aplinkybms (io
kodekso 6.204 straipsnis).
6.1011 straipsnis. Apdrausto turto savininko pasikeitimas
1. Jeigu apdrausto turto nuosavybs teis i asmens, kurio interesais buvo sudaryta
draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teiss ir pareigos pagal draudimo sutart pereina
naujajam apdrausto turto savininkui, iskyrus atvejus, kai turtas i pirminio savininko yra
paimamas priverstine tvarka arba draudimo sutartis nustato k kita.
2. Naujasis turto savininkas nedelsdamas privalo ratu praneti draudikui apie nuosavybs
teiss perjim.
6.1012 straipsnis. Draudjo pareiga praneti apie draudimin vyk
1. Draudjas, suinojs apie draudimin vyk, privalo apie tai praneti draudikui ar jo
atstovui per sutartyje nustatyt termin ir sutartyje nustatytu bdu. Toki pat pareig turi ir naudos
gavjas, jeigu jis ino apie jo naudai sudaryt draudimo sutart ir ketina pasinaudoti savo teise
draudimo imok.
2. Jeigu draudjas (naudos gavjas) nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos,
draudikas turi teis atsisakyti imokti draudimo imok arba j sumainti, atsivelgdamas tai, ar
draudjas savo pareigos nevykd tyia ar dl neatsargumo, iskyrus atvejus, kai rodoma, kad apie
draudimin vyk draudikas suinojo laiku arba kai nepraneimas apie draudimin vyk neturi
takos draudiko pareigai imokti draudimo imok.
6.1013 straipsnis. Pareiga imtis priemoni alai sumainti
1. vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni
galimai alai sumainti, laikydamasis draudiko nurodym, jeigu tokie nurodymai draudjui buvo
duoti.
2. Btinas ilaidas, draudjo turtas mainant al ar vykdant draudiko nurodymus, turi
atlyginti draudikas, neatsivelgdamas tai, kad atitinkamos priemons nedav teigiamo rezultato.
Tokios ilaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo verts santykiui,
neatsivelgiant tai, kad ilaidos kartu su alos dydiu virija draudimo sum.
3. Draudikas atleidiamas nuo alos atlyginimo, jeigu ala atsirado dl to, kad draudjas
smoningai nesim jam prieinam proting priemoni iai alai sumainti ar ivengti.
6.1014 straipsnis. Atleidimas nuo draudimo imokos mokjimo

20

1. Draudikas atleidiamas nuo imokos mokjimo, jeigu draudiminis vykis vyko dl

draudjo, apdraustojo ar naudos gavjo tyios, iskyrus io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas
iimtis. Draudikas privalo mokti draudimo imok, jeigu tyiniai veiksmai ar neveikimas yra
socialiai vertingi (btinoji gintis, pilietins pareigos atlikimas ir kt.).
2. statymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidiamas nuo draudimo imokos
mokjimo dl to, kad draudiminis vykis vyko dl draudjo ar naudos gavjo didelio neatsargumo.
3. Draudikas neatleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo pagal civilins
atsakomybs draudimo sutart, jeigu ala gyvybei ar sveikatai padaryta dl atsakingo u al
asmens kalts.
4. Draudikas neatleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo, kai ji pagal draudimo
sutart turi bti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis vyko dl saviudybs, bet draudimo
sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.
5. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidiamas nuo draudimo
imokos mokjimo taip pat iais atvejais:
1) jeigu draudiminis vykis vyko dl karo veiksm ar radioaktyvaus spinduliavimo
poveikio;
2) jeigu ala atsirado dl turto konfiskavimo, areto ar jo sunaikinimo valstybs valdios
institucij nurodymu;
3) kitais statym numatytais atvejais.
6. statymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo imokos mokjimo atvejus.
6.1015 straipsnis. Draudjo teisi alos atlyginim perjimas draudikui
(subrogacija)
1. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, imokjusiam draudimo imok,
pereina teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al asmens. Jeigu ala buvo
padaryta tyia, reikalavimo teis draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogacij
draudia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaiming atsitikim, draudimo ligos atveju,
civilins atsakomybs draudimo atveju, taip pat kitais statym numatytais atvejais.
2. Reikalavimo teis, perjusi draudikui, gyvendinama laikantis taisykli, kurios nustato
draudjo (naudos gavjo) ir u al atsakingo asmens santykius.
3. Draudjas (naudos gavjas) privalo perduoti draudikui vis informacij, kuri yra btina,
kad draudikas tinkamai gyvendint jam perjusi reikalavimo teis.
4. Jeigu draudjas (naudos gavjas) atsisak savo reikalavimo teiss arba j gyvendinti
tapo negalima dl draudjo (naudos gavjo) kalts, tai draudikas atleidiamas visikai ar i dalies
nuo draudimo imokos mokjimo ir turi teis reikalauti grinti jau imokt imok.
6.1016 straipsnis. Perdraudimas
1. Draudimo imokos imokjimo rizik draudikas gali visikai ar i dalies apdrausti
sudarydamas perdraudimo sutartis su kitais draudikais. iuo atveju draudikas pagal pagrindin
draudimo sutart tampa draudju pagal perdraudimo sutart.
2. Perdraudimo sutartims mutatis mutandis taikomos io skyriaus taisykls.
3. Perdraudimo atveju atsakingu draudjui u draudimo imokos imokjim ilieka
draudikas pagal pagrindin draudimo sutart.
6.1017 straipsnis. Savitarpio draudimas
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu,
sujungdami iam draudimui reikalingas las savidraudos draugijose.
2. Savidraudos draugij veikl reglamentuoja statymai.
3. io skyriaus taisykls savitarpio draudimui taikomos tiek, kiek kiti statymai nenustato
ko kita.
6.1018 straipsnis. Specialios draudimo akos ir grups
io skyriaus taisykls taikomos statym nustatytoms draudimo akoms ir grupms tiek,
kiek kiti statymai nenustato ko kita.
Lietuvos Respublikos

20

civilinio kodekso
priedas
GYVENDINAMI EUROPOS SJUNGOS TEISS AKTAI
1. 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse
su vartotojais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 288).
2. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dl vartotoj
apsaugos ymint vartotojams silom preki kainas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
4 tomas, p. 32).
3. 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dl
vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr aspekt (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).
4. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dl
vartotoj apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostog produkto,
perpardavimo ir keitimosi sutari aspektais (OL 2009 L 33, p. 10).
5. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dl vartotoj
teisi, kuria i dalies keiiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 97/7/EB (OL 2011 L 304, p. 64).
6. 2012 m. birelio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria i
dalies keiiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyv
2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dl centrini, komercini ir bendrovi registr sveikos (OL
2012 L 156, p. 1).
Kodeksas papildytas priedu:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
Nr. XII-984, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-03, i. k. 2014-09753
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
CIVILINIO KODEKSO 1.3, 2.55, 2.61, 2.72, 2.79, 2.112, 2.152, 2.160, 2.167, 4.176, 6.292, 6.298, 6.299,
6.747, 6.748, 6.751, 6.753 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-2571, 2004-11-11, in., 2004, Nr. 171-6319 (2004-11-26)
CIVILINIO KODEKSO 3.194 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. X-730, 2006-06-22, in., 2006, Nr. 77-2974 (2006-07-14)
CIVILINIO KODEKSO 6.470 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. X-858, 2006-10-17, in., 2006, Nr. 116-4403 (2006-10-31)
CIVILINIO KODEKSO 4.103 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. X-1566, 2008-06-03, in., 2008, Nr. 68-2568 (2008-06-14)
CIVILINIO KODEKSO 3.65 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS

21

6.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-65, 2008-12-16, in., 2008, Nr. 149-5997 (2008-12-30)
CIVILINIO KODEKSO 6.188 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-372, 2009-07-21, in., 2009, Nr. 93-3965 (2009-08-04)
CIVILINIO KODEKSO 2.33 STRAIPSNIO PAPILDYMO STATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
CIVILINIO KODEKSO 6.750, 6.751, 6.754, 6.865 STRAIPSNI PAPILDYMO IR PAKEITIMO
STATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-485, 2009-11-12, in., 2009, Nr. 141-6205 (2009-11-28)
CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
CIVILINIO KODEKSO 1.21, 2.47, 2.49, 2.54, 2.55, 2.58, 2.62, 2.64, 2.65, 2.66, 2.70, 2.71, 2.72, 2.82,
2.100, 2.104, 2.106, 2.114, 2.180 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas, iskyrus 20 straipsn, sigalioja 2010 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-747, 2010-04-13, in., 2010, Nr. 48-2297 (2010-04-27)
CIVILINIO KODEKSO 6.548 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2010 m. liepos 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-881, 2010-06-04, in., 2010, Nr. 71-3554 (2010-06-19)
CIVILINIO KODEKSO 2.38 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-937, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 76-3873 (2010-06-30)
CIVILINIO KODEKSO 3.14 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-993, 2010-07-02, in., 2010, Nr. 84-4402 (2010-07-15)
CIVILINIO KODEKSO 4.103 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2011 m. sausio 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1031, 2010-09-23, in., 2010, Nr. 126-6456 (2010-10-26)
CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 2.11(1), 2.138(1) STRAIPSNIAIS IR 2.147 STRAIPSNIO
PAKEITIMO STATYMAS
is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2011 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

21

CIVILINIO KODEKSO 6.886 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 6.887, 6.888, 6.889, 6.890, 6.891
STRAIPSNI PRIPAINIMO NETEKUSIAIS GALIOS STATYMAS
is statymas sigalioja 2011 m. balandio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1312, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2367 (2011-04-28)
CIVILINIO KODEKSO 4.100 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1441, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3545 (2011-06-18)
CIVILINIO KODEKSO 1.134 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO STATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1442, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3546 (2011-06-18)
CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO STATYMO 11
STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
CIVILINIO KODEKSO 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnius ir io straipsnio 3 dal, sigalioja 2011 m. spalio 1 d.
io statymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai sigalioja 2011 m. lapkriio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
CIVILINIO KODEKSO 1.1, 6.350, 6.366, 6.367, 6.369, 6.370 STRAIPSNI PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU STATYMAS
is statymas, iskyrus 8 straipsn, sigalioja 2011 m. gruodio 1 d.
io statymo nuostatos dl sutari pabaigos, nepaisant j sudarymo momento, taikomos sutartims,
kurios galioja ir pasibaigia sigaliojus iam statymui.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1710, 2011-11-17, in., 2011, Nr. 139-6550 (2011-11-18)
CIVILINIO KODEKSO 6.116 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
CIVILINIO KODEKSO 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180,
4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196,
4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214,
4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
IR KODEKSO PAPILDYMO 4.192(1), 4.194(1) STRAIPSNIAIS STATYMAS
is statymas sigalioja 2012 m. liepos 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1953, 2012-03-29, in., 2012, Nr. 44-2146 (2012-04-14)
CIVILINIO KODEKSO 2.44 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-2001, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)
CIVILINIO KODEKSO 1.74 IR 6.393 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

21

is statymas sigalioja 2013 m. kovo 1 d.

26.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
CIVILINIO KODEKSO 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2013 m. sausio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
CIVILINIO KODEKSO 1.73, 2.50, 2.82, 2.115, 2.116, 2.117, 2.118, 2.119, 2.120, 2.121, 2.122, 2.123,
2.125, 6.969 STRAIPSNI IR ANTROSIOS KNYGOS II DALIES IX SKYRIAUS PAVADINIMO
PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2012 m. rugsjo 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)
CIVILINIO KODEKSO 6.923 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 6.930(1)
STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas sigalioja 2013 m. spalio 1 d.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-365, 2013-06-13, in., 2013, Nr. 68-3406 (2013-06-28)
CIVILINIO KODEKSO 2.38 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-396, 2013-06-20, in., 2013, Nr. 73-3654 (2013-07-09)
CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 3.192(1) STRAIPSNIU IR 3.194 STRAIPSNIO PAKEITIMO
STATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
CIVILINIO KODEKSO 2.44, 5.31, 5.33 IR 6.991 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-423, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3840 (2013-07-16)
CIVILINIO KODEKSO 6.546 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2014 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
CIVILINIO KODEKSO 2.138(1), 2.139, 2.140, 2.147 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 6 straipsn, sigalioja 2014 m. sausio 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas, iskyrus 26 ir 27 straipsnius, sigalioja 2014 m. birelio 13 d.
io statymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms sigaliojus iam statymui.
Pakeitimas:
34.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas

21

Nr. XII-916, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-16, i. k. 2014-07638

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMO
NR. XII-700 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-984, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-03, i. k. 2014-09753
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.71 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 3 straipsn, sigalioja 2014 m. liepos 7 d.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1064, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10462
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108 STRAIPSNI
PAKEITIMO STATYMAS
Juridini asmen registro tvarkytojas kreipiasi teism su praymu ataukti likvidatori, jei juridinio asmens
likvidavimo procedros buvo pradtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta
tvarka iki io statymo sigaliojimo. Ataukus likvidatori, juridinis asmuo i juridini asmen registro
iregistruojamas juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka.
io straipsnio 1 dalyje nurodyti praymai nagrinjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2015 m. sausio 1 d.
statymas keistas:
36.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1225, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14523
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108
STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMO NR. XII-1064 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
STATYMAS
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1066, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10460
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR
GYVENDINIMO STATYMO NR. VIII-1864 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
Juridini asmen, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per
deimt met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, kreditoriai turi teis pareikti iekin teisme
dl skolininko prievoli vykdymo ar bankroto bylos iklimo per vien met iekinio senaties termin,
skaiiuojam nuo io statymo sigaliojimo. Teismas, prims ioje dalyje numatyt iekin, privalo ne vliau
kaip kit darbo dien apie tai praneti juridini asmen registro tvarkytojui.
Jeigu kreditoriai nepareikia iekinio per io straipsnio 1 dalyje nustatyt iekinio senaties termin, juridini
asmen, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per deimt
met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, likvidatoriai netenka galiojim ir i juridini
asmen registro iregistruojami juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka. Apie tai juridini
asmen registro tvarkytojas vieai paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje.
Juridiniai asmenys, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per
deimt met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, i juridini asmen registro iregistruojami
per vienus metus nuo io straipsnio 1 dalyje nurodyto iekinio senaties termino pabaigos.
is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2015 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1049, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10744
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.116 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1091, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12715
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.74, 1.105 IR 6.871 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS

21

is statymas sigalioja 2015 m. sausio 1 d.

40.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1154, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13599
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.72, 3.194, 5.28 IR 6.621 STRAIPSNI
PAKEITIMO STATYMAS
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.228-9, 6.299, 6.469, 6.831,
6.843 IR 6.871 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1294, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16780
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.116 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1453, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21192
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.927 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1580, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05376
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.623 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1831, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10581
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.11 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2015 m. liepos 15 d.
46.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1851, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10597
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO
PAPILDYMO 6.431-1 STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2015 m. lapkriio 1 d.
47.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1881, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11082
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO
GYVENDINIMO STATYMO NR. VIII-1864 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
io statymo 1 straipsnio 1 dalis galioja iki 2016 m. gruodio 31 d.
io statymo 1 straipsnio 2 dalis sigalioja 2017 m. sausio 1 d.

IR

48.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1928, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11103
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 5.50, 5.57 IR 5.63 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS
io statymo nuostatos dl veiksm, kuriais priimamas palikimas, atlikimo termino skaiiavimo taikomos,
kai palikimas atsiranda sigaliojus iam statymui.
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1880, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11206

21

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.298, 3.299 IR 3.302 STRAIPSNI PAKEITIMO

STATYMAS

is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2015 m. liepos 10 d.

*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-06-07, in., 2007, Nr. 65-2529 (2007-06-12)
DL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.194 STRAIPSNIO 3 DALIES (2004 M.
LAPKRIIO 11 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo Aurin Trapinskien (2015-07-13)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt

21