► Kontroliniai klausimai

UŽDUOTIS:

laidavimo dradimas, kaip specifinė garantija.

Čia prievolės užtikrinimo būdas, tačiau šioje situacijoje nėra rašto

1užd:

1k nuost

2k netesyb

3 k kompenc pal

1k netesyb galim prašyt.

1k kompenc palūkanų galima prašyt.

nuostoliai pirma tada netesybos ir tuomet palūkanos. (tarp netesyb ir kompenc palūkanų)

2užd:

2k nuost

3k net

4k kompensac

1k netesybu dasides

ir 2 kompenc pal.

MOKĖJIMO PALŪKANOS NEĮSISKAITO.

ĮSISKAITO TIK NETESYBOS, NUOSTOLIAI IR KOMPENSAC PALŪKANOS.

įskaitinis santykis (įsiskaito).

1. Ar prievolės įvykdymo užtikrinimas yra sandoris? Kodėl?

2. Ar įvykdymo užtikrinimo būdai gali būti taikomi, jeigu prievolė vykdoma

tinkamai?

Taikyti ne, užtikrinimo būdai yra tam kad kreditorius būtų užtikrintas savo interesų
apsauga jeigu prievolė būtų neįvykdyta.

3. Ar visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai atlieka vienodas funkcijas? Kuo

kiekviena iš šių funkcijų reikšminga kreditoriui ir kuo – skolininkui?

7.1. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai

Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esamų ir būsimų prievolių įvykdymas gali
būti užtikrinamas pagal sutartį arba istatymus netesybomis, ikeitimų (hipoteka),
laidavimu, garantija, rankpinigiais ar ki tais sutartyje numatytais būdais. CK
nepateikia baigtinio prievolių už tikrinimo sąrašo. Todėl asmenys gali pasirinkti ir
kitokius jiems priimti nus bei įstatymams, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai
moralei neprieštaraujančius prievolių ivykdymo užtikrinimo būdus. Pažymėtina, kad,
be tradicinių prievolių užtikrinimo būdų, pačios CK nuostatos reg lamentuoja du
naujus užtikrinimo būdus: banko garantija (CK 6.93 str.) bei daikto sulaikymo teise
kuri įtvirtinta kaip kreditoriaus interesu gy nimo būdas (CK 6.69 str.)".

4. Ar galima užtikrinti būsimos prievolės įvykdymą? Jei taip, kokiais būdais ir kaip ji
turi būti apibrėžta?

Pagal CK 6.70 gali būti užtikrinamas tiek esamų tiek busimų prievolių įvykdymas.
Kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas , užtikrinimo priemonė yra sąlyginė -
šalių teisės ir pareigos atsiranda atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė
prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės , susijusios su užtikrinimu.

5. Ar galima užtikrinti būsimos prievolės, kurios objektas – būsimas nekilnojamasis

turtas, įvykdymą? Kodėl?

6. Kaip suprantama papildoma (šalutinė, akcesorinė) prievolė? Kokie yra skiriamieji

jos požymiai?

Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės.

Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo
prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. 

Laidavimo prievolė yra papildoma , šalutinė, todėl jos galiojimas susijęs su

pagrindinės prievolės galiojimu, negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir
laidavimas.

7. Ar visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai gali būti laikomi papildomomis

prievolėmis?

8. Kaip manote, ar pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinantį susitarimą galima

ginčyti atskirai nuo šiuo susitarimu užtikrintos pagrindinės prievolės ginčijimo?

9. Kuo skiriasi asmeninės bei daiktinės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės?

Kuo pagrįstas toks skirstymas?

10. Ar galima teigti, kad kuris nors asmeninio pobūdžio prievolės įvykdymo
užtikrinimo būdas vykdymo procese gali įgyti daiktinės prievolės pobūdį? Kodėl?
 11. Koks yra netesybų ir nuostolių santykis? Kaip paaiškinti nuostatą, kad netesybos
yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai?

CK 6.73 2d.

Norma nustato netesybų ir nuostolių santykį. Jeigu kreditorius dėl prievolės

pažeidimo patiria nuostolių, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į
nuostolius. Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek kiek jų nepadengia
išieškotos netesybos. Taigi CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas.
Ši norma yra imperatyvi todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t.y, kad
bus išieškomos netesybos ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų.

Netesybos yra minimalūs nuostoliai, nes netesybos yra minimali suma ko gali
reikalauti.

12. Koks yra netesybų santykis su skirtingo pobūdžio palūkanomis (atliekančiomis

mokėjimo funkciją, kompensacinėmis, procesinėmis)?

Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas – kompensuoti dėl prievolės

neįvykdymo patirtus nuostolius, tačiau:

a) netesybos, kitaip negu mokėjimo (pelno) palūkanos, neatlieka mokėjimo už

naudojimąsi pinigais funkcijos;

b) pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei

prievolei, o netesybomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas
arba netinkamas įvykdymas.

c) Netesybos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju, o

kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei
atsakomybei.

Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų

palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus
nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia
tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas,
atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (apie netesybų ir palūkanų
funkcijas žr. apžvalgos 4 ir 5 skyriuose). Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų
skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos.
Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų
sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes
netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutarties,
kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas
nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir
kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų
paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant

piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga
perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti
iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Tuo palūkanos skiriasi nuo netesybų,
kuriomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas ar netinkamas
įvykdymas.

Netesybos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju, o

kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei
atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai
atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių
požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos
kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl
laiku negaunamo žalos atlyginimo. Be to, CK įtvirtinti skirtingi netesybų ir palūkanų
ieškinio senaties terminai (apie ieškinio senaties terminus reikalavimams dėl
palūkanų ir netesybų žr. apžvalgos 8.3 skyriuje).

13. Ar gali būti kartu pareiškiami reikalavimai ir dėl nuostolių atlyginimo, ir dėl
netesybų bei palūkanų priteisimo?

Kasacinis teismas išaiškino, kad įsipareigojimas dėl baudos mokėjimo pažeidus vieną
iš sutarties nuostatų reiškia, kad šalys susitarė dėl netesybų, tai atitinka CK 6.71
straipsnio nuostatas, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti
nustatytas ir nuostolių atlyginimas, ir netesybos (bauda, delspinigiai), todėl toks
susitarimas neprieštarauja prievolių teisės nuostatoms.

14. Koks ieškinio senaties terminas taikomas netesyboms? Ar jis, esant atskirų rūšių
netesyboms, yra skirtingas? Ar palūkanoms taikomas toks pat ieškinio senaties
terminas kaip ir netesyboms?

nuo pažeidimo 6men, uz 6 men galima reikalauti priteisimo.

CK 1.125 str nurodo kad taikomas sutrumpintas 6 mėn ieškinio senaties terminas dėl
netesybų išieškojimo. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas
taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
15. Kokiais pagrindais remiantis gali būti mažinamos netesybos? Ar gali būti
mažinamos įstatyme įtvirtintos netesybos?

Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia įšalių sutartinių santykių

pobūdį ir sutarties tikslus[70], tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų
tarpusavio ryšį[71], šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai[72] ar ne, ar šalys yra
viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, pavyzdžiui,
kariuomenė[73], taip pat į faktines bylos aplinkybes[74], kreditoriaus patirtų nuostolių
dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo
principus[75], sutarties šalių interesų pusiausvyrą[76], bankų mokamų palūkanų dydį[77],
CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą,
nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio
santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra mažinti

netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per di delės atsižvelgiant į prievolės
pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padari nius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir
panašiai (pvz., gali būti pripa žintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis netesybos,
kurių suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą). Teismas gali šitai daryti
tiek savo iniciatyva, tiek skolininko prašymu. Tokia įstatymo nuostata įtvir tinta
siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingu mo principą ir
pašalinti galimą šalių interesų neatitikimą'. Netesybas teismas taip pat turi sumažinti,
jeigu skolininkas prievolę įvykdė iš dalies (CK 6.258 str. 3 d.). Teismas,
atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi
teisę mažinti tiek pa gal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Šios
teismo teisės prievolės šalys negali riboti ar panaikinti, todėl šalių susitarimai, kad
teismas negali sumažinti netesybų, negalioja. Tačiau netesybos negali būti
sumažintos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių. Sumokėtų netesybų
nebegalima mažinti.

TIK KOMPENSUOJAMAS PALŪKANAS GALIMA MAŽINTI.

16. Ar netesybos mažinamos visais atvejais, jeigu jos gerokai didesnės nei nuostoliai
arba nuostolių apskritai neatsirado?
17. Kokiu atveju netesybos negali būti mažinamos remiantis tuo, kad jos jau yra
sumokėtos (pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį)?

Lietuvos civilinėje teisėje galioja vienintelė teismo teisės mažinti netesybas išimtis:
nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Ši teisės norma
taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju.

18. Į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama mažinant netesybas?

Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia įšalių sutartinių santykių

pobūdį ir sutarties tikslus[70], tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų
tarpusavio ryšį[71], šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai [72] ar ne, ar šalys yra
viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, pavyzdžiui,
kariuomenė[73], taip pat į faktines bylos aplinkybes[74], kreditoriaus patirtų nuostolių
dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo
principus[75], sutarties šalių interesų pusiausvyrą[76], bankų mokamų palūkanų dydį[77],
CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą,
nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio
santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių
padarinių[78]. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti
neteisėto praturtėjimo prevenciją[79] arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos
apsaugą[80]. Be to, teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, atsižvelgia į skolininko
turtinę padėtį[81] (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia atsakovo nuo
prievolės vykdymo[82]), skolininko elgesį[83] ir kt.

19. Ar sutarties sąlyga dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti
dieną (73 proc. per metus) visada reiškia, kad šalys susitarė dėl neprotingai didelių
netesybų?

Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami
0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per
metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per
metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną

20. Ar, pareiškus reikalavimą dėl netesybų priteisimo, teismas turi teisę ar pareigą
kontroliuoti jų dydį?
21. Ar laidavimu gali būti užtikrinama bet kokios rūšies prievolė?

Laidavimu gali būti užtikrinamos tiek sutartinės, tiek deliktinės ar kitais pagrindais
atsiradusios prievolės.

Laidavimu gali būti užtikrinamos tiek piniginės, tiek ir nepiniginės prievolės (pvz.
paslaugų, darbų atlikimo ir pan.).

Tačiau laidavimu negali būti užtikrinamos prievolės, kurias pagal jų prigimtį galį
įvykdyti tik pats skolininkas, pvz. asmeninės, individualiais požymiais apibūdintos
daikto perdavimas.
6.78 straipsnis. Laidavimu užtikrinamos prievolės
1. Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos
prievolės įvykdymas.
2. Laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės. Negali būti laiduojama už
didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu
laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.
3. Į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas.
 

22. Ar laidavimo sutartį gali sudaryti tik kreditorius ir laiduotojas? Kas atsitinka, jei
laidavimo sutartį pasirašo skolininkas ir laiduotojas?

23. Ar laiduotojo atsakomybė gali būti subsidiari? Jei taip, kokiais atvejais?

Bendra taisyklė - skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita

nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Tai viena iš savybių, skiriančių laidavimą
nuo garantijos. Kai laidavimo sutartyje nustatyta subsidiari laiduotojo atsakomybė, jis
turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai išsiieškotų iš pagrindinio skolininko
turto, nebent tokios savo teisės laiduotojas būtų atsisakęs (CK 6.80 str. 2 d.).

CK numato du galimus laiduotojo atsakomybės variantus - jis gali būti arba

solidariai, arba subsidiariai atsakingas už prievolės neįvykdymą (CK 6.81 str. 1 d.).
Komentuojamo straipsnio 2 dalyje apta riamas atvejis, kai laiduotojo atsakomybė yra
subsidiarioji, t. y. jis at sako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio
sąskaita būtų galima ivykdyti prievole. Tokiais atvejais kreditorius pirmiausiai turi
pareikalauti, kad prievole ivykdytų pagrindinis skolininkas. Todėl lai duotojas taip
pat turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai išieš kotų iš konkretaus skolininko
turto, jeigu tokios savo teisės nėra atsi 3 sakęs.
24. Kokie yra laiduotojo atsakomybės ypatumai, skolininkui iškėlus bankroto bylą?

Laiduotojo solidarioji atsakomybė

(CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo
reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko
bankroto byloje. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad, bankrutuojant
skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą
skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos

25. Kaip turi būti kvalifikuojama laidavimo sutartis, sutuoktiniams laiduojant pagal
bendrai prisiimtas prievoles?

26. Ar iš laiduotojo galima reikalauti procesinių palūkanų?

27. Ar sutartis arba jos sąlyga, kuria nustatomos netesybos arba laidavimas, gali būti
ginčijama dėl esminės šalių nelygybės pagal Civilinio kodekso 6.228 straipsnį?

28. Ar laidavimo draudimas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas? Koks jo

santykis su laidavimu ir civilinės atsakomybės draudimu?

29. Ar vekselio laidavimas yra laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu?

Koks jo ir laidavimo, reglamentuojamo Civiliniame kodekse, santykis? Ar vekselio
laidavimas turi panašumų su garantija?

30. Ar atvejis, kai įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės
pagal šią prievolę, laikomas regresu arba subrogacija?

Regresas- įvykdo įsipareigojimą prieš kreditorių. Tą skolą sumoka ne skolininkas o

trečiasis asmuo, sumokėjus skolą tas teisinis santykis išnyksta, nes kreditorius gauna
satisfakciją. x sumokėjo už skolininką, jis įgyja atgręžtini santykį ir skolininkas turi
sumokėti x (kuris padengė skolą ).

31. Pagal kokius kriterijus laidavimas gali būti atribojamas nuo garantijos (atskirų
garantijos rūšių)?

Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau,
skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole
(CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o
subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo
atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš
kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento,
o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. 

32. Ar garantija gali būti užtikrinamos tik piniginės skolininko prievolės? Kodėl?
CK 6.90 straipsnyje nenustatyta, kad garantija gali būti užtikrinamos tik piniginės
skolininko prievolės. Skolininko prievolė gali būti nepiniginė, pavyzdžiui, atlikti
darbus, suteikti paslaugas ar perduoti daiktą, bet jos įvykdymui užtikrinti gali būti
panaudotas skolininko ar trečiojo asmens – garanto - įsipareigojimas sumokėti
pinigus prievolės neatlikimo atveju.

33. Kuo skiriasi sąlyginė (paprasta) garantija nuo garantijos pagal pirmą
pareikalavimą (nepriklausomos garantijos)? Ar banko garantija gali būti sąlyginė?

Salyginė - akcesorinė

Garantija vienašalis

Teisės doktrinoje skiriamos dviejų rūšių garantijos – nepriklausomos (garantijos

pagal pirmą pareikalavimą, įskaitant banko garantijas) ir paprastosios (sąlyginės)
garantijos. Tokio skirstymo pagrindas – garanto prievolės priklausomumas nuo ja
užtikrinamos prievolės. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą
pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės
prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs
subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą
sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės
įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui
įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas, pvz., pateikus rašytinį pareikalavimą,
pateikus rašytinį pareikalavimą ir pridėjus nurodytus dokumentus ar panašiai,
nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole. Paprastosios (sąlyginės)
garantijos atveju, priešingai, užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios
garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik
tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo
netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų,
neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių. 
 34. Ar sąlyginės (paprastos) garantijos ir garantijos pagal pirmą pareikalavimą
(nepriklausomos garantijos) yra reglamentuojamos Civiliniame kodekse? Jei taip,
kokios konkrečios teisės normos įtvirtina šį reguliavimą?

35. Ar baigiasi banko garantija, jeigu skolininkas įvykdo pagrindinę prievolę?

6.96 straipsnis. Banko garantijos pabaiga
1. Banko garantija baigiasi, kai:
1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą;
2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;
3) kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba raštu apie
atsisakymą praneša bankui.
2. Bankas, sužinojęs, kad garantija baigėsi, privalo tuoj pat apie tai pranešti skolininkui.

36. Kokie ieškinio senaties termino skaičiavimo ypatumai yra taikomi kreditoriaus
reikalavimui garantui ir garanto regresiniam reikalavimui pareikšti?

37. Ar draudimo įmonių išduotoms garantijoms gali būti taikomos banko garantijas
reglamentuojančios teisės normos?

38. Kodėl rankpinigiais negali būti užtikrinama sutartis, kuri pagal įstatymus turi būti
notarinės formos?

CK 6.98

Rankpinigiai atlieka ir įrodomąją funkciją - jų sumokėjimas patvirti na šalis sudarius

tarpusavio sutartį, iš kurios kilusi prievolė ir yra užtik rinama. Sutarties, kuriai
nustatyta privaloma notarinė forma, nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. Todėl
suma, sumokėta iki notarinės for mos sutarties sudarymo, negali būti laikoma
rankpinigiais, nes ji neat lieka įrodomosios funkcijos. Tokiu atveju sumokėta suma
laikytina avan su būsimų mokėjimų sąskaita.

Tačiau preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai privaloma no tarinė forma, gali
būti užtikrinta kitais prievolių užtikrinimo būdais - tiek CK numatytais, pavyzdžiui,
netesybomis, tiek nenumatytais (CK 6.70 str. 1 d.).
Tad rankpinigiais gali būti užtikrinamos sutartys, kurioms privaloma notari në forma
nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. Šalys, sudarydamos preliminariają
sutartį, gali tokią sutartį užtikrinti kitais būdais (pvz., netesybomis), taip pat ir
nenumatytais CK (CK 6.70 str.).

Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydi, turi būti rašytinis Raštinės

formos nesilaikymas daro susitarimą dėl rankpinigių negaliojanti (CK 6.99 str.).

39. Ar avansas gali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu?

Avansas kaip ir rankpinigiai atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus

mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją. Bet kitaip nei rankpinigiai avansas
niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t.y šalis sumokėjusi avansą turi teisę
reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis
gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.

40. Ar yra pagrindo mažinti rankpinigius, jeigu šie yra nepagrįstai dideli? O avansą?

41. Kokios sutartys paprastai užtikrinamos rankpinigiais?

42. Ar, šalims susitarus dėl rankpinigių, prievolės įvykdymo užtikrinimas gali būti
atliekamas ir kitais būdais? Jei taip, tai kokiais?

43. Kaip atriboti hipoteką nuo įkeitimo? Kokie esminiai pokyčiai šiuos institutus
reglamentuojančiose teisės normose buvo įtvirtinti nuo 2012 m. liepos 1 d.
įsigaliojusiose Civilinio kodekso pataisose? Kokių tikslų siekta šiais teisės normų
pakeitimais?
1. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar
būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
2. Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo
daikto savininkas. Turto patikėjimo teise daiktą valdantis patikėtinis turi teisę įkeisti šį daiktą tik tais
atvejais, kai įstatymuose arba sandoryje, kurių pagrindu atsiranda turto patikėjimo teisė, yra
numatyta teisė įkeisti patikėjimo teise valdomą daiktą. Įstatymuose, teismo sprendime ar sandoryje
gali būti numatyta kito asmens turto administratoriaus teisė įkeisti nekilnojamąjį daiktą.
3. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą
reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius.
 4. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės
galiojimo.
5. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti
atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė
įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.
6. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito
asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui
daiktą, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.
 

1. Įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar
būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas.
2. Įkeitimo objektas gali būti perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui arba paliekamas
valdyti įkaito davėjui. Įkeitimo objekto perdavimu taip pat laikomas prekinio ar nuosavybės
vertybinio popieriaus perdavimas kreditoriui, kitoks teisės valdyti įkeitimo objektą suteikimas,
įskaitant įrašų banko sąskaitose ar vertybiniuose popieriuose atlikimą.
3. Įkeitimo teisė ir jos galiojimas priklauso nuo įkeitimu užtikrintos pagrindinės prievolės
galiojimo.
4. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę
patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius.
5. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas gali nustatyti kitas taisykles, negu nustatyta
šiame kodekse.

44. Ar hipoteka bei įkeitimas yra akcesoriniai, ar savarankiški prievolių įvykdymo

užtikrinimo būdai?

Įkeitimui (hipotekai) yra būdingas akcesoriškumas. Akcesoriškumo samprata

siejama su prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis ir reiškia prievolės
įvykdymą užtikrinamosios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės
prievolės. Civiliniame kodekse įtvirtintos dvi įkeitimo formos – hipoteka ir
kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių įkeitimas. Hipoteka yra viena turto įkeitimo
rūšių ir, nors hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo teisiniai santykiai reguliuojami
skirtinguose CK ketvirtosios knygos skyriuose, bendrosios normos,
išdėstytos šios knygos XII skyriuje „Įkeitimas“, mutatis mutandis gali būti taikomos
ir hipotekai.
Hipoteka, kaip ir kilnojamojo daikto įkeitimas, yra išvestinė prievolė (CK
4.200 straipsnio 2 dalis). Ja užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas,
atsirandantis iš pagrindinės prievolės, ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors įkeitimo teisė yra daiktinė
teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl
įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš
pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei 
45. Ar, norint perleisti iš hipoteka ar įkeitimu užtikrintos prievolės kylančią
reikalavimo teisę, užtenka pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį? Kodėl?

46. Jei prievolės įvykdymas užtikrintas dviem arba daugiau būdų, pavyzdžiui, ir
hipoteka, ir laidavimu, kuris prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas turi būti taikomas
pirmiau?

47. Kokie Jums žinomi alternatyvūs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai? Ar šie
įvykdymo užtikrinimo būdai laikomi akcesorinėmis, ar savarankiškomis užtikrinimo
priemonėmis?

48. Ar pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise atitinka prievolių įvykdymo

užtikrinimo priemonei keliamus reikalavimus? O pirkimas–pardavimas išsimokėtinai
arba išperkamoji nuoma? Kodėl?

49. Kodėl daikto sulaikymas yra laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu?

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių

įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas
įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys
reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis
CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė
atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi
reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo
terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4)
kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas

CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai

arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi daikto
sulaikymas yra vienas iš savigynos būtų, tai ir sulaikymo teise turi būti naudojamasi
teisėtai ir pagrįstai. Priešingu atveju gali būti atlyginama žala, kuri padaroma dėl
neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi šia teise.
Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos,
įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt.

"Teisėjų kolegija konstatuoja, kad daiktų sulaikymo teisės prigimtis (vienašalis

sandoris; teisės ir pareigos kyla iš įstatymo; ir pan.) daiktų sulaikymo teisėtumo
vertinimui, nuostolių ir jų dydžio konstatavimui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės,
dėl to šiuo kasacinio skundo argumentu plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pritaria
apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kreditorius (daikto valdytojas) turi
informuoti daikto savininką apie daikto sulaikymą, kad susiformuotų daikto
sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena šių santykių šalis žinotų savo teises ir
pareigas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, daiktų savininkui buvo
suprantama, kad kasatorius pasinaudojo daiktų sulaikymo teise.".

Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti
daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia
adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo
teisę į daiktą.

Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui,

nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas
neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės
nevykdymas arba netinkamas įvykdymas.

50. Ar fakultatyvioji prievolė per se yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas?

51. Kaip užtikrinamojo pobūdžio susitarimai (pvz., dėl mokėtinos kainos

„sulaikymo“) atribojami nuo sąlyginių sandorių (prievolių)?