Mėlyni klausimai

Juodi atsakymai
Žali – nežinau ar teisingas
Raudona - neradau atsakymo
Įsigaliojus naujiesiems baudžiamajam ir baudžiamojo proceso įstatymams, įtariami organizavus
nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavę susivienijimo veikloje asmenys pateikė bylą tiriančiam
prokurorui prašymus pripažinti negaliojančiais proceso veiksmus, padarytus pagal 1961m.
Baudžiamojo proceso kodekso normas .Kokį sprendimą turėtų priimti prokuroras?
Galioja tas BPK, kuris yra proceso metu
Į LR atitinkamas institucijas kreipėsi Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnai prašydami
pagalbos atliekant tyrimą prieš genocidu kaltinamus asmenis. Lietuvos Respublika buvo
paprašyta atlikti XXX kaimo, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, vietovės ir aukų
laidojimo vietos apžiūrą. Kokiais įstatymais turi vadovautis LR pareigūnai (apžiūros metu
dalyvauja ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras) atlikdami vietovės ir laidojimo vietų
apžiūrą –tarptautiniais aktais ar LR BPK?
Remtis BPK, nes viskas vyko Lietuvoje
Lenkijos pilietis J.V. Vilniaus geležinkelio stotyje susimušė su Lietuvos piliečiu P.M. ir padarė
jam sunkų kūno sužalojimą. Pradėjus ikiteisminį padarytos veikos tyrimą, J.V. skundu
pareikalavo procesą jo atžvilgiu vykdyti pagal Lenkijos valstybėje galiojančias procesines
taisykles. Kaip šiuo atveju turėtų pasielgti ikiteisminio tyrimo pareigūnas?
Lietuvoje, nes nus. veika pradėta ir baigta Lietuvoje
J.S., gyvendama ir veikdama Maskvoje, suorganizavo ir sukurstė du Lietuvos piliečius padaryti
nusikalstamą veiką, t.y. nužudyti jos buvusį vyrą A.S., gyvenantį Vilniuje. Minėti asmenys
nusikalstamą sumanymą įgyvendino: A.S. nužudė Vilniuje. Tiriant nužudymą, J.S. pareiškė, kad
visas ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso
kodekso nuostatas, nes ji, kaip nusikalstamos veikos organizatorė ir kurstytoja, yra Rusijos
pilietė ir veikė Rusijos teritorijoje. Kokį sprendimą turėtų priimti Lietuvos ikiteisminio tyrimo
pareigūnas? Ar tyrimą gali vykdyti Rusijos federacijos tarnybos?
Lietuva gali pradėti ikiteisminį tyrimą, nes lietuviai atliko nus v., padariniai kilo Lietuvoje, o
Rusija gali, nes Maskvoje organizuota. Yra kolizija. Jei vieni atsisakytų, tai kiti galėtų pradėti.
Praktikoje laimėtų tie, kurie pirmi užbaigtų bylą.
Kauno m. apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį kuriuo P.Z. pripažino kaltu
įvykdžius nusikaltimą. Ar praėjus 10 dienų po nuosprendžio priėmimo P.Z. bus laikomas kaltu
taikant nekaltumo prezumpcijos principą?
Ne, nes dar nebus įsiteisėjęs teismo nuosprendis
Mažeikių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2004 m. vasaros laikotarpiu kontroliavo
dešimties baudžiamųjų bylų tyrimą. Nustačius aštuoniose bylose kaltininkus ir pareiškus jiems
įtarimus, prokuroras iš karto po pirmųjų įtariamųjų apklausų visiems aštuoniems įtariamiesiems
paskyrė pačią lengviausią kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 136
straipsnis), motyvuodamas šios kardomosios priemonės skyrimą tuo, kad taip bus efektyviau
užtikrintas netrukdomas bylos tyrimas. Skirdamas įtariamiesiems tokią kardomąją priemonę,
prokuroras nepareikalavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūno parodyti surinktą ikiteisminio tyrimo
medžiagą, o tiesiog surašydavo nutarimus paskirti lengviausią kardomąją priemonę,
atsižvelgdamas į tai, kad ši priemonė neriboja asmens laisvės judėti ir jai negali būti taikomi
reikalavimai, kokie yra taikomi skiriant suėmimą ar namų areštą. Ar nebuvo pažeistas
proporcingumo principas?
Proporcingumo principas šiuo atveju buvo pažeistas, nes neatsižvelgta į kiekvienos
nusikalstamos veikos sudėtingumą, įtariamojo asmenybę, jo galimybes išvykti ar trukdyti
vykdyti baudžiamąjį procesą. Šiuo atveju susidarė situacija, kai asmeniui, kuris įvykdė nesunkų
nusikaltimą skirta tokia pati kardomoji priemonė kaip ir asmeniui, kuris įvykdė labai sunkų
nusikaltimą.
Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje padaryta nusikalstama veika,
numatyta BK 308 straipsnyje. Dvidešimties metų G.V., kuri buvo įtraukta į prostituciją, prašė
teismo baudžiamąją bylą nagrinėti neviešai. Savo prašymą pareiškėja argumentavo tuo, kad
nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylos, taip
nurodyta įstatyme, gali būti nagrinėjamos neviešai. Teismas šį nukentėjusiosios prašymą
nepateikdamas jokių motyvų atmetė. Ar teisingai pasielgė Panevėžio miesto apylinkės teismas?
Ne, nes viešumo gali būti nesilaikoma tam tikrų kategorijų bylose, kai jos liečia privatų asmens
gyvenimą ir yra jautrios. Šiuo atveju teismas merginos prašymą turėjo tenkinti. BPK 9str. 3d.
Policija įvykio vietoje sulaikė P. bandžiusį apvogti automobilį. Policija apklausė liudytojais
įvykį mačiusius žmones, perdavė medžiagą į teismą. Teisėjas per 1 mėnesį nuteisė P. Kokių
principų buvo laikomasi šioje situacijoje (greitumas, išsamumas)?
Buvo laikytasi greitumo principo, byla išnagrinėta, kol dar aktuali. Taip pat laikėsi išsamumo
principo, nes asmuo sulaikytas įvykio vietoje ir apklausti liudytojai, todėl teismui neliko abejonių
dėl P. kaltumo
Policija įvykio vietoje sulaikė P. bandžiusį apvogti automobilį. Policija apklausė liudytojais
įvykį mačiusius žmones, perdavė medžiagą į teismą. P. pasislėpė, suradus jį teisėjas po 2 metų
nuo įvykio nuteisė P. Kokių principų buvo laikomasi šioje situacijoje (greitumas, išsamumas)?
Šioje situacijoje buvo laikomasi abiejų principų. Teismo procesas užtruko dėl paties įtariamojo
veiksmų, todėl greitumo principas nepažeistas.
Policija sulaikė P. Kaltina jį bandžiusį apvogti automobilį. Policija apklausė liudytojais įvykį
mačiusius žmones, perdavė medžiagą į teismą. 2 liudytojai tvirtina, kad P. vogė, 3 kad nevogė.
Teisėjas po 1 metų nuo įvykio nuteisė P .Kokių principų buvo laikomasi/nesilaikoma šioje
situacijoje (greitumas, išsamumas)?
Šioje situacijoje nebuvo laikomasi išsamumo principo, nes liudytojų parodymai prieštaringi,
nesurinkta papildomų įrodymų.
Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G.K. kaltintas
kyšininkavimu. Šis asmuo pagal specialybę buvo advokatas, todėl teismas, neatvykus į teisiamąjį
posėdį kaltinamąjį ginančiam kitam advokatui, kaltinamojo nuomonės, ar sutinka, kad posėdis
vyktų be jo gynėjo, neatsiklausė, posėdžio neatidėjo ir nagrinėjo bylą iš esmės. Teismas savo
sprendimą tęsti teisiamąjį posėdį motyvavo tuo, kad kaltinamasis yra teisininkas profesionalas ir
pats gali tinkamai gintis. Paaiškinkite, ar neužtikrinus kaltinamojo, kuris pagal specialybę yra
advokatas, gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje pažeidžiamas teisės į gynybą principas?
Šiuo atveju teisės į gynybą principas buvo pažeistas. Kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į jo
išsilavinimą ar profesiją, turi būti išaiškinamos jo teisės bei pareigos, paaiškinama teisė į gynybą.
Asmuo, net ir būdamas advokatu, dėl susiklosčiusios situacijos gali blaiviai nemąstyti.
Nukentėjusysis pareigūnui pateikė prašymą apklausti įvykio liudytoją rusų kalba. Kaip pasielgs
pareigūnas?
Procesas vyksta lietuvių kalba. Šiuo atveju pareigūnas turėtų į apklausą pakviesti vertėją, kuris
nukentėjusiajam padės įgyvendinti savo teises procese.
Baigtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamasis rusas. Bylą sudaro 20 tomų. Ar pareigūnai juos
privalės išversti į rusų kalbą?
Ne. Į užsienio kalbą yra verčiami tik svarbiausi procesiniai dokumentai, tokie kaip pranešimas
apie įtarimą, kaltinamasis aktas, teismo sprendimas.
Baudžiamojoje D.G. individualios įmonės aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223
str. 1 d.), t. y. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, byloje kaip
įtariamasis buvo patrauktas minėtos įmonės savininkas D.G. Atliekant ikiteisminį tyrimą D.G.,
duodamas parodymus, pateikė versiją, kad jį vieną vakarą grįžtantį iš darbo ir besinešantį
bendrovės dokumentus, pavėžino į namus savo automobiliu pažįstami asmenys. Šį automobilį tą
pačią naktį kartu su bendrovės dokumentais, kuriuos D.G. esą pamiršęs mašinoje, pagrobė
vagys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas į šią įtariamojo pateiktą versiją nekreipė dėmesio,
manydamas, kad šiais parodymais įtariamasis siekia išvengti atsakomybės. Beje, byloje buvo
gauta iš policijos pažyma, kad mašina iš tikrųjų buvo pagrobta. Teismui D.G. buvo atiduotas
kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teisme kaltinamasis vėl pateikė versiją, kad jo
bendrovės dokumentai buvo pagrobti kartu su mašina, ir paprašė šiuos jo parodymus pripažinti
įrodymais ir jį išteisinti. Ar atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo pažeistas proceso išsamumo
principas?
Išsamumo principas šiuo atveju buvo pažeistas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas netyrė
kaltinamojo pateiktos versijos, netyrė galimų variantų
Kuo vienas nuo kito skiriasi baudžiamojo proceso subjektas, dalyvis, procese dalyvaujantis
asmuo?
Proceso subjektas – tyrimą atliekantis pareigūnai, teismas, į procesą įtraukti ar savo iniciatyva
įstoję asmenys.
Proceso dalyvis – įtariamasis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo,
kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas bei jų atstovai. Taip
pat prokuroras.
Procese dalyvaujantis asmuo – liudytojai, specialistai ir ekspertai, vertėjai.
Proceso subjektai suprantami kaip visi byloje dalyvaujantys asmenys. Proceso dalyviai nuo
procese dalyvaujančių asmenų skiriasi teisine padėtimi bei suinteresuotumu byla: proceso
dalyviai siekia tam tikros bylos pabaigos, o procese dalyvaujantys asmenys neturi jokio
suinteresuotumo bylos baigtimi, jie nešališki.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl nepilnametės nužudymo buvo pareikšti trims aštuoniolikos
metų sulaukusiems asmenims: dviem jaunuoliams ir vienai merginai. Apklausta kaip įtariamoji
Oksana Kasputytė neigė nužudžiusi nepilnametę, aiškino, kad dalyvavo tik apiplėšiant
nukentėjusiąją. Tyrimo metu paaiškėjus, kad Oksana Kasputytė nepadarė nužudymo, prokuroro
priimtu nutarimu baudžiamasis procesas jos atžvilgiu buvo nutrauktas remiantis BPK 3 str. 1 d.
1 p. Priėmus prokurorui minėtą nutarimą, Oksana Kasputytė buvo apklausta kaip liudytoja. Ar
galėjo būti Oksana Kasputytė toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje pirmiau buvo
pripažinta įtariamąja, vėliau procesas nutrauktas pripažinus, kad įtariamoji nepadarė veikos,
turinčios nusikalstamos veikos požymių, apklausta kaip liudytoja?
Gali, nes tai nėra aplinkybė numatyta BPK 80str.
Mane apiplėšė - susistabdžiau policijos patrulį ir parašiau jiems pareiškimą. Koks mano
statusas?
Nukentėjusiojo procesinį statusą asmuo įgyja tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar
prokuroras priima nutarimą ar teismas nutartį dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju.
Nukentėjusiojo statusą asmuo įgyja esant faktiniam pagrindui manyti, kad nusikalstama veika
fiziniam asmeniui buvo padaryta žala. Pabrėžtina, jog visos teisės asmeniui turi būti išaiškinamos
surašant nutarimą ar nutartį pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. Asmuo neturi jokio procesinio
statuso, kol nepriimtas nutarimas, suteikiantis jam nukentėjusiojo statusą.???
Dėl neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės paslaptis, Valstybės saugumo
departamento (VSD) pareigūnai ketvirtadienį specialios operacijos metu 48 valandoms sulaikė
laikraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorių ir leidėją Aurimą Drižių. Kitą dieną tie patys
pareigūnai A.Drižių pareiškė įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Sulaikymo metu rasta
informacijos, kuri, kaip įtariama, sudaro valstybės paslaptį, pranešė VSD. Ar teisėtai pasielgė
VSD pareigūnai?
VSD nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, dėl to jos pareigūnai negali atlikti ikiteisminio tyrimo
(165str.)
G. Biekšai mobiliuoju telefonu paskambino asmuo, prisistatęs tyrėju F .Balčiūnu ir pasakė, jog
G. Biekša 2012m. balandžio 12d. 13.00 privalo atvykti į apklausą Kauno apskrities VPK 408
kab. G. Biekša pasiteiravo, koks yra numatomas jo procesinis statusas. Į tai skambinęs asmuo
atsakė, kad tai paaiškės atvykus į apklausą bei nurodė, kad G. Biekša ir neatvykus jam gali būti
taikomos kardomosios priemonės. Kokie turėtų būti G. Biekšos veiksmai tokioje situacijoje?
Jis neprivalo atvykti, nes neįteiktas šaukimas
Tikriausiai būtų apklausiamas kaip įtariamasis, nes gali būti taikomos kardomosios priemonės
Asmuo netinkamai informuotas, negali pasiruošti gynybai
Gautas į policiją pareiškimas –rajone vagia nepilnamečiai. Ar bus pradėtas ikiteisminis
tyrimas?
Ne, trūksta informacijos kas pavogta? Iš kur? Kada?
Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą apie nusiklastomą veiką arba prokurorui ar
ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nus. v. požymius.
Į policijos įstaigą ankstyvą rytą kreipėsi studentės A.B. bendrabučio draugė K.K., kuri nurodė,
kad vykstant bendrabutyje išgertuvėms, jos draugė padaugino alkoholio ir užmigo. K.K. išėjus į
parduotuvę ir po 30 min grįžus į kambarį pastebėjo, kad su miegančia A.B. lytiškai santykiauja
vaikinas iš kito kambario. K.K. išvykus į policiją jos draugė dar miegojo. K.K. Mano, kad buvo
padaryta nusikalstama veika ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tyrimas dėl tokio nusikaltimo pradedamas tik gavus nukentėjusiojo asmens ir teisėto atstovo
skundą. Šiuo atveju merginos draugė nėra tinkamas asmuo, kuris gali kreiptis į policiją. Tokioje
situacijoje rekomenduotina policijos pareigūnams užsirašyti vaikino asmens duomenis, bandyti
pažadinti merginą, laukti ar ji pati rašys pareiškimą, ar ne
2008 11 10 d. apie 18 val. bute, esančiame Juozapavičiaus pr.21-5, Kaune A.M. suduodamas ne
mažiau kaip du smūgius į veidą P.M. šį nežymiai sužalojo. Tą pačią dieną P.M. buvo nuvežtas į
Kauno apskrities ligoninę medicininei pagalbai suteikti. Padarytą nusikalstamą veiką galima
kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.1d.Įvertinkite ar turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas? Ar
ikiteisminis tyrimas būtų pradedamas jei P.M. yra neįgalus?
Ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo, remiantis BPK 167 str. 1d. pradedamas tik gavus
nukentėjusiojo asmens ar jo teisėto atstovo skundą. Jei P. M. tapo neįgalus ir dėl tos priežasties
negali parašyti skundo, tai ikiteisminį tyrimą pradeda prokuroras, remiantis BPK 167str. 2d.
Į policijos įstaigą buvo gautas J.K. paštu atsiųstas skundas, kuriame ji nurodė, kad jai grįžtant
namo po darbo, apie 1 val nakties, ją užpuolė 2 jaunuoliai, bei suduodant daugybinius smūgius į
įvairias kūno vietas, atėmė jos rankinę su 200 litų. Policijos pareigūnams nuvykus į J.K. namus
paaiškėjo, kad J.K. šiuo metu yra išvykusi į Egiptą ir žada grįžti už 3 mėnesių. Iš J.K. sutuoktinio
pareigūnai priėmė skundo patikslinimą, kuriame sutuoktinis patvirtino, kad vieną vakarą J.K.
grįžo namo be rankinės ir sumušta. Remiantis gautu skundu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įvertinkite situaciją.
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS
REGISTRAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 36 Draudžiama atsisakyti priimti skundą,
pareiškimą ar pranešimą apie BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jei tokį
skundą, pareiškimą ar pranešimą kito asmens interesais pateikė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas
atstovas. Nagrinėdamas tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą prokuroras arba ikiteisminio
tyrimo pareigūnas privalo imtis priemonių gauti patikslinimą tiesiogiai iš nukentėjusiojo arba jo
teisėto atstovo.
Policijoje gautas anoniminis skundas, kuriame buvo pranešama apie turto prievartavimą iš kelių
Biržų miesto kavinių savininkų. Ar policija turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą?
Šiuo atveju yra gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką. Ši informacija nėra
pakankamai informatyvi, kad būtų galima nedelsiant priimti proceso sprendimą pradėti
ikiteisminį tyrimą,
Policijos pareigūną V.K., ūkanotą dieną važiuojantį pro L. kaimą, susistabdė viena kaimo
gyventoja, S.R. Moteriškė pareigūnui pradėjo aiškinti, kad kažkas nusivedė jos karvę. Lauke, kur
ganėsi karvė, tebebuvo matyti švieži gyvulio pėdsakai. Tuo metu pradėjo lynoti. Kaip turi
pasielgti pareigūnas: vykti į policiją ir užregistruoti nusikalstamą įvykį ar eiti tirti nusikalstamos
veikos pėdsakų kol jie nedingo?
Tirti nusikalstomos veikos pėdsakus, kol jie nedingo.
BPK 177 str. numatyta, jog ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Kaip turėtų elgtis
ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pavyzdžiui, tokioje situacijoje: jis atlieka ikiteisminį tyrimą
byloje, kurioje gauta specialisto išvada, ir šios išvados kopiją prašo pateikti teisėjas civilinės
bylos nagrinėjimui. Ar šiuo atveju reikalingas prokuroro leidimas? Kaip turėtų elgtis tyrėjas
kitais panašiais atvejais, kai apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą, pareikštus įtarimus,
nustatytus faktus paprašo informuoti Vyriausybė, mokesčių inspekcija, dėl kurios pateiktos
medžiagos buvo pradėtas tyrimas, Finansų ministerija ar kitos valstybinės institucijos?

Išimtinai tik prokuroras priima sprendimus, kas gali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga

Ar asmeniui, kuris įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, prieš teikiant pranešimą apie
įtarimą, privalu išaiškinti jo teises ?
Įteikiant pranešią privalu išaiškinti jo teises

Iš V.V. buvo pagrobtas automobilis BMW, kuris vėliau buvo surastas ir grąžintas pastarajam. Ar
V.V. gali reikšti civilinį ieškinį ?
Gali reikšti, jei pavogus automobilį susiklostė aplinkybės, dėl kurių V. V. negavo pajamų, pvz.:
jis dirbo taksi vairuotojų ir iš jo pagrobus automobilį jis kurį laiką negavo pajamų. Taip pat gali
reikšti ieškinį, jei automobilis buvo apgadintas

Iš P.P. pagrobtas jam nuosavybės teise priklausantis motoroleris. Ikiteisminio tyrimo metu
civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje pripažinti P.P. ir pastarojo draugas, bei draugo
mama. Ar galima tokia situacija?
Gali, jei jie dėl motorolerio vagystės patyrė žalos. Jei tarp jiems atsiradusios žalos ir įtariamojo
veiksmų yra priežastinis ryšys
Susipažinęs su baudžiamąja byla, civilinį ieškinį joje pareiškė prokuroras. Prašome paaiškinti
ar prokuroras neviršijo jam suteiktų įgaliojimų?
Ne, prokuroras neviršijo savo įgaliojimų. Prokuroras privalo pateikti civilinį ieškinį tais atvejais,
kai žala padaryta valstybei; Kai asmuo pats negali ginti savo teisų dėl objektyvių aplinkybių;
Dažniausiai prokuroras pareiškia civilinį ieškinį kai nukentėjusysis yra nepilnametis, sergantis,
priklausomas nuo kaltinamojo.
A.T. įteikus pranešimą apie įtarimą, pastarasis pareikalavo gynėjo, kalbančio rusų kalba. Kaip
turėtų pasielgti ikiteisminio tyrimo pareigūnas?
Procese kalba – lietuvių kalba. Proceso metu vertėjas skiriamas tais atvejais, kai viena iš šalių iš
viso nekalba ar nekalba aiškiai lietuvių kalba. Įtariamajam galima pasirinkti savo gynėją, jei jis
nėra skiriamas valstybės. Pasirinktas gynėjas gali būti kalbantis rusų kalba, bet jei bus
reikalingas vertėjas, tai įtariamasis (jei jis puikiai kalba lietuvių kalba) pats turės apmokėti jo
teikiamas paslaugas.
Kaip manote ar ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytoju asmuo gali reikšti nušalinimą
ikiteisminio tyrimo pareigūnui?
Liudytojas negali reikšti nušalinimų. Nušalinimus reikšti turi teisę prokuroras bei proceso
subjektai, turintys procese savarankišką suinteresuotumą.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, po posėdžio, advokatė su prokuroru kartu
eidavo pietauti. Kaip manote, ar tai nusišalinimo pagrindas?
Privalėtų nusišalinti, jei jie būtų susiję artimais giminystės ryšiais. Taip pat jie gali nusišalinti, jei
kyla pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo. Prokurorui ir advokatei bylos nagrinėjimo metu
reikėtų susilaikyti nuo bendrų pietų, nes proceso dalyviams gali kilti įtarimų dėl aptariamos bylos
medžiagos, gali kilti dvejonės dėl jų nešališkumo. Kiekvienu atveju nusišalinimo klausimas
sprendžiamas individualiai.
Gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kelianti abejonių teismo šališkumu
Prokuratūroje gautas anoniminis skundas dėl ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro
V.V. netinkamo bendravimo su asmeniu. Prašome paaiškinti kas ir kaip turėtų nagrinėti šį
skundą.
Dėl prokuroro nušalinimo sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Šiuo atveju skundą nagrinės taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas
Įtariamojo apklausos metu kabinete, be tyrėjo, atliekančio įtariamojo apklausą, yra dar du
asmenys. Įtariamojo gynėjas paprašė, kad šie asmenys prisistatytų bei nurodė įtariamojo
apklausą atliekančiam tyrėjui įrašyti šiuos asmenis į įtariamojo apklausos protokolą. Tyrėjas
atsisakė tai padaryti. Ar teisėti tyrėjo veiksmai? Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis įtariamojo
gynėjas?
Tyrėjo veiksmai neteisėti – bpk 179str. 3d.
Gali apreikalauti nustatyti tapatybę, parašyti pastabą apklausos protokole, gali pareikalauti
pasišalinti iš patalpos
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai in flagranti LR BPK 140str. pagrindais sulaikė keletą asmenų,
turėdami duomenų, jog tarp šių asmenų turėjo įvykti narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo
sandoris. Iš karto sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą, jiems buvo pranešta
apie įtarimus. Vienas iš sulaikytųjų apklausos metu prisipažino pasikėsinęs padaryti
nusikalstamą veiką, kiti įtariamieji kaltę neigia. Prokuroras, susipažinęs su prisipažįstančio
įtariamojo apklausos protokolu, surašė prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti
prisipažįstantį įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją (LRBPK189str.) Ar tokioje ikiteisminio
tyrimo teisėjo atliekamoje apklausoje turi dalyvauti apklausiamo įtariamojo gynėjas, kiti
(neprisipažįstantys) įtariamieji ir jų gynėjai? Kodėl?
Turi dalyvauti įtariamojo gynėjas. Turi būti rungtyniškumas. Nėra pažeidimo, nes BPK to
nenumato, kad apie tai turi būti pranešta kitiems įtariamiesiems
276 str.4d. duoti parodymai tyrėjus gali būti parskaitomi, norint patikrinti įrodymus.
Ar galima remtis ikiteisminio tyrimo metu duotasi parodymais?
Taip, nes gynėjas ir įtariamasis turėjo galimybe vėliau apklausti
Ikiteisminio tyrimo metu asmuo, žinodamas, kad vyksta kažkoks ikiteisminis tyrimas, su kuriuo
galimai susijęs jo kaimynas G. Juodelis, savo iniciatyva atvyksta pas ikiteisminio tyrimo
pareigūną ir pareiškia, kad gali duoti parodymus apie kaimyno galimai padarytas nusikalstamas
veikas. Taip pat asmuo nurodo, kad kaimynas G. Juodelis yra prieš keletą metų jam grasinęs,
todėl pareiškia, kad duos parodymus tik tuo atveju, jeigu jam bus taikomas anonimiškumas.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas patikrina savo iniciatyva atvykusio asmens duomenis Įtariamų,
kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre ir nustato, kad šis asmuo anksčiau buvo
teisiamas dėl melagingų parodymų davimo, jo atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Ar toks asmuo turėtų būti iš pradžių apklausiamas liudytoju, netaikant anonimiškumo?
Svarbu tai, kad kaimynas buvo grasinęs, tai gali rodyti jo nusistatymą. Taip pat, asmuo buvo
teisiamas, nors buvo išteisintas, bet tai kelia abejonių. Todėl asmeniui neturėtų būti taikomas
anonimiškumas. Liudytojas privalo duoti parodymus, už tai gresia atsakomybė
Asmuo, šaukiamas ir atvykęs į liudytojo apklausą, išaiškinus jam teisę turėti atstovą, šios teisės
raštu atsisako. Ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl veikos, kuri šioje baudžiamojo proceso
stadijoje kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Liudytoju apklausiamas asmuo apklausos
pabaigoje, jau davęs parodymus apie esmines faktines aplinkybes, nurodo ir tokias aplinkybes,
kurios yra reikšmingos LR BPK 199 straipsnio 1 dalies požiūriu. Apklausos protokole jau yra
užfiksuotos tokios fakto aplinkybės, iš kurių galima liudytoją identifikuoti. Kaip turėtų elgtis
ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokioje situacijoje?
Šiuo atveju šį protokolą reiktų išimti iš bylos ir vykdoma nauja apklausa taikant anonimiškumą
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškime teismui nurodoma, kad V.Š. įtariamas
padaręs nusikaltimą. Jame nurodomi suėmimo paskyrimo pagrindai jog įtariamasis bėgs
(slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus,
trukdys procesui. Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos?
Nurodė pagrindą, bet nenurodė motyvų.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2004 m. vasario 9 d. pareiškime teismui
nurodoma, kad A.K. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 dalyje ir 178 str. 2
dalyje, prašoma skirti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis A.K. bėgs (slėpsis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes visų įtariamųjų parodymai nesutampa.
Motyvai nepagrįsti ir netinkami
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2004 m. balandžio 23 d. nutartimi
F.A.R., įtariamam nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2d. 9p. padarymu pratęsė suėmimo terminą
trims mėnesiams ir nurodė šį terminą skaičiuoti nuo 2004 m. balandžio 26 d. Ar yra padaryta
klaidų šioje situacijoje? Kokios jos?
Nėra klaidų
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2004 m. liepos 27 d. nutartimi R.M. įtariamam
padarius nusikaltimą, paskyrė suėmimą vienam mėnesiui konstatavęs, kad nors įtariamasis
neigia kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys (nukentėjusiojo ir liudytojų
parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas) leidžia manyti, kad įtariamasis kėsinosi padaryti
šį nusikaltimą. Suėmimo pagrindas –įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Ar yra
padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos?
Surinkti duomenys nenurodo kad konkretus asmuo įvykdė nus, veiką.
Teisėjas nutartimi įtariamajam paskyrė suėmimą tuo pagrindu, kad jis trukdys procesui,
motyvuodamas, jog įtariamasis kaltę neigia. Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios
jos?
Kaltės neigimas nėra trukdymas. Trukdymas turi pasireikšti neteisėtais veiksmais.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas nutartimi įtariamajam paskyrė suėmimą tuo pagrindu,
kad jis trukdys nustatyti tiesą, motyvuodamas, kad jis gali paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti
ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai. Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios
jos?
Nėra tokio pagrindo, kaip „trukdys nustatyti tiesą“
Teisėjas 2004 m. vasario 12 nutartimi įtariamajam paskyrė suėmimą iki 2004 m. balandžio 12 d.
Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos
Terminai skaičiuojami valandomis, dienomis, mėnesiais, o ne iki konkrečios datos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo A.K. prašymą pakeisti jam
paskirto namų arešto sąlygas, 2004 m. vasario 5d. nutartimi sušvelnino įtariamajam A.K. namų
arešto sąlygas. Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos?
Įtariamasis turėjo kreiptis į prokurorą su prašymu, jei jis nesušvelnina, tai sprendimą gali
apskųsti teismui
Prokuroro pareiškime teismui nurodoma, kad R įtariamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 178
str. 1d., prašoma paskirti suėmimą, nes gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
teismo. Teisėjas paskyrė suėmimą tuo pagrindu, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus Ar
teisėjas galėjo taip pasielgti? Kas ne taip prokuroro pareiškime?
Teisėjas gali pakeisti pagrindą. Norint nurodyti šį pagrindą, tai asmuo turi būti įtariamas padaręs
sunkų, labai sunkų nusikaltimą. Taip pat teisėjas turėjo motyvuoti.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą nustatyti J.A.
(įtariamam nusikaltimų numatytų BK ... padarymu) konkretų suėmimo terminą ir apklausęs
suimtą įtariamąjį 2004 01 02 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo palikti
galioti 2003 11 07 d. nutartį, kuria jam paskirtas suėmimas, todėl šią kardomąją priemonę
pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Ar yra padaryta klaidų šioje
situacijoje? Kokios jos?
Dokumentų paėmimą nurodė, bet nenurodė aiškiai, kokie dokumentai paimami
Kauno rajono apylinkės teismas 2003 10 27 d. nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimą
atidėjo ir R.U. (kaltinamam nusikaltimų numatytų BK ... str. padarymu) kardomąją priemonę
rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, nustatydamas jo trijų mėnesių terminą nuo
sulaikymo dienos. Teismas nutartyje konstatavo, kad kaltinamajam R.U. Teismo šaukimas
neįteiktas, nes jo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas
neišvykti keistina į suėmimą, nes jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas. Ar yra
padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos?
Teisėjas prima nutarimą suimti ar ne, o paskui asmenį sulaikius per 48val. jis pristatomas teisėjui
apklausti ir tik paskui nustatomas sulaikymo terminas. Jei nėra asmens, tai gali priimti nutarimą
skirti suėmimą, bet negali nurodyti termino
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas išnagrinėjęs Generalinės
prokuratūros ONKT departamento prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 200401 15 d. nutarties, kuria įtariamajam H.K. nepratęstas
suėmimo terminas, 2004 01 16d. nutartyje konstatavo, kad apygardos teismo teisėjo nutartis
nepagrįsta, todėl ją panaikino ir įtariamajam H.K. pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams.
Ar yra padaryta klaidų šioje situacijoje? Kokios jos? Kur įtariamasis turėjo būti antrosios
nutarties priėmimo metu?
Asmuo buvo jau laisvėje, todėl terminas negali būti pratęstas, o turi būti svarstoma iš naujo
taikyti suėmimą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos
prokuratūros prokuroro prašymą įtariamąjį J.K. Atiduoti ir laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje,
2004m. vasario 19d. nutartimi nutarė įtariamąjį J.K. Atiduoti į Valstybinės teismo psichiatrijos
tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir laikyti ten iki
ekspertizės akto pateikimo prokurorui. Kas šioje situacijoje ne taip?
Teismas turėjo nustatyti terminą kaip ir suėmimo atveju. Pvz. 3mėn, o ne iki tol, kol prokurorui
bus pateikta ekspertizės išvada

Ikiteisminio tyrimo teisėja tenkino prokuroro prašymą atlikti kratą pas įtariamąjį G.B. (jis
gyvena pas savo mamą), nes buvo įtariama, kad ten yra įrankiai ir priemonės, kuriais buvo
gaminami netikri pinigai. Kratos metu nei įrankių nei priemonių nebuvo rasta. Ar turi teisę
paduoti skundą dėl kratos įtariamojo motina?
Turi teisę, nes yra teisės i teisminę gynybą principas. Gali skųsti, nes pas ją atlikta krata. BPK
62str.
Ikiteisminio tyrimo teisėja sankcionavo kratą įtariamojo V.B. garaže, priklausančiame
kooperatyvui “S”, esančiame U mieste, G gatvėje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atvykę į
garažų teritoriją surado V.B. garažą, kuris buvo pažymėtas 8 numeriu. Pareigūnai kratą
įtariamojo garaže atliko, tačiau ieškomų daiktų nerado. Tos pačios dienos vakare paaiškėjo, kad
įtariamajam priklauso dar vienas garažas toje pačioje G gatvėje, pažymėtas 6 numeriu.
Pareigūnai nusprendė atlikti kratą ir šiame garaže. Ar reikia gaut iš naujo teisėjos sankciją
antro garažo kratai, jei teisėjos nutartyje nebuvo nurodytas garažo numeris?
Reikia gauti naują sankciją, nes buvo baigtas procesinis veiksmas
Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiriančiam plėšimų bylą keli liudytojai papasakojo, kad K buto
viename kambaryje esančioje spintelėje laikomas kovinis pistoletas. Ikiteisminio tyrimo
pareigūnas nusprendė atlikti poėmį. Tam buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas.
Poėmio metu suradę minėtą pistoletą ikiteisminio tyrimo pareigūnai bute pamatė besimėtančius
kelis šovinius, iš virtuvės spintelės stalčiaus kyšančio šautuvo vamzdį, ant sekcijos padėtą karo
laikų granatą. Tokiomis aplinkybėmis pareigūnai apsisprendė iškrėsti visą butą. Ar galėjo
pareigūnai atlikę poėmį tuo pat metu atlikti ir kratą minėtame bute?
Galėjo, nes buvo akivaizdžiai neatidėliotina situacija. Pareigūnai patys priima nutarimą daryti
kratą ir paskui gauna teismo leidimą
Ar taikant BPK 151 str. 1d. numatytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės
apribojimą – byloje turi būti neabejotini duomenys (įrodymai), kad asmens turimas turtas yra
gautas ar įgytas nusikalstamu būdu, ar tai gali būti grindžiama prielaida (be jokių įrodymų), kad
tai gali paaiškėti baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą išnagrinėjus teisme?
Gali būti grindžiama prielaida, tai prokuroro diskrecija

Sąsiuvinyje buvo atsakymai, bet neradau situacijų:

Šioje situacijoje nieko nekalbama apie didelę apimtį ar sudėtingumą, todėl turi priimti skundą ir
nutartį panaikinti.
57str. tyrėjas negali reikšti nušalinimo prokurorei. Prokuroras turi tiek nušalinimo, tiek skundo
teisę.
Pirmiau reikia jai pranešti įstaigos viršininkui ar padalinio vadovui, o tas vadovas turi kreiptis į
aukštesnįjį prokurorą dėl etikos pažeidimo, kuriam yra pavaldus tas nusikaltęs prokuroras.