2017-11-15 3K-3-222

Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-222/2001 m.

pranešėjas A.Simniškis Bylų kategorija 124
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V.Višinskis
Pirmosios instancijos teismo
teisėjas

NUTARTIS
2001 m. vasario 21 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko P.Žeimio,
teisėjų: A.Driuko, A.Simniškio,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno 3-osios statybos ir remonto
akcinės bendrovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2000 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
“Trest Krivorižstalkonstrukcija” prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio
Komercinio arbitražo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 1998 m. birželio 8 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija

NUSTATĖ:

Tarptautinis komercinis arbitražas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 1998 m. birželio 8 d.
sprendimu priteisė pareiškėjui - UAB “Trest Krivorižstalkonstrukcija” iš atsakovo - Kauno 3 – osios statybos
ir remonto akcinės bendrovės 33785,5 JAV dolerių už pristatytas, bet neapmokėtas prekes, 30711,02 JAV
dolerių delspinigių, 3579,86 JAV dolerių arbitražo išlaidų, viso – 68076,38 JAV dolerius.
Pareiškėjas prašė šį Tarptautinio komercinio arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos
Respublikoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 30 d. nutartimi
Tarptautinio komercinio arbitražo prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 1998 m. birželio 8 d. sprendimą
pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kolegija nurodė, kad remiantis LR Komercinio arbitražo
įstatymo 40 str. 1 d. pripažinti ir vykdyti arbitražinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje gali būti
atsisakyta tik Niujorko 1958 m. konvencijos (toliau – Niujorko konvencija) 5 str. numatytais pagrindais, kai
ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, jog yra minėto įstatymo 40 str. 1 d. 1 – 5
punktuose numatytos aplinkybės. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Kolegija taip pat nurodė, kad nėra
pagrindo pripažinti, jog ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio
nagrinėjimo dalyku ar to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų
įtvirtintai viešajai tvarkai. Byloje yra arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo vertimų nuorašai,
patvirtinti notaro, kas nekelia abejonių dėl pačių dokumentų ir jų vertimų nuorašų atitikimo originalams
(Niujorko konvencijos 4 str. 2 p.). Niujorko konvencija nenumato pranešimų apie posėdį vertimo į lietuvių
kalbą būtinumo, antra vertus, kaip nurodė kolegija, pranešimų turinys yra aiškus, atsakovas pripažįsta juos
gavęs. Iš prašomo pripažinti arbitražo sprendimo turinio matyti, kad jis yra galutinis. Be to, iš 1996 m.
gruodžio 10 d. Kontrakto Nr. 215, kuriuo pagrindu atsakovui ir buvo priteistos atitinkamos piniginės sumos,
matyti, jog toks kontraktas tarp šalių buvo sudarytas. Remiantis šiais motyvais bei vadovaujantis Komercinio
arbitražo įstatymo 39 str., kolegija sprendė, jog arbitražo sprendimas yra pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos
Respublikoje.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti
ir pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo
prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 1998 m. birželio 8 d. sprendimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis (toliau – Sutartis) dėl teisinės pagalbos ir
teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, taip pat kaip ir Niujorko konvencija, yra
tarptautinė sutartis, taigi abiejuose šiuose tarptautiniuose dokumentuose išdėstytos nuostatos dėl sprendimų
pripažinimo ir vykdymo turi būti vykdomos lygiagrečiai. Sutarties 43 str. reglamentuoja prašymų leisti
file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-222.htm 1/3
2017-11-15 3K-3-222

vykdyti sprendimus nagrinėjimo tvarką ir prašymų rekvizitus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog
prašymo rekvizitus nustato Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje, turi būti vykdoma, įstatymai, o 4
dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pridėti prie prašymo leisti vykdyti sprendimą. Kasatorius teigia,
kad byloje esantys arbitražo sprendimo ir šaukimų į teismą vertimai negali būti pripažinti tinkamais, nes
vietomis neaiški net šių dokumentų prasmė (Sutarties 43 str. 4 d. 3 p.). Analogiškai pasakytina ir apie byloje
esantį Kontrakto vertimą. Tokiu būdu, kaip teigia kasatorius, yra prieštaringa teismo išvada apie tai, jog
minėtų dokumentų patvirtinimas nekelia abejonių dėl jų bei jų vertimų atitikimo originalams. Kasatorius taip
pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal Sutarties nuostatas, yra būtinas šaukimų į teismą
patvirtintas vertimas. Be to, kaip nurodo kasatorius, registruoto laiško Nr. 36/4, išsiųsto 1998 m. vasario 4 d.,
jis nėra gavęs, apie ką liudija ir šiame laiške esantis skirtingas, negu jo – kasatoriaus bendrovės sekretorės
parašas apie gavimą. Tuo tarpu, teismas vadovavosi vien tik 1998 m. gegužės 4 d. gautu pranešimu apie
registruotą laišką, kuriame iš tikrųjų pasirašė jo – kasatoriaus bendrovės sekretorė. Kasatorius taip pat
nurodo, jog kaip matyti iš Tarptautinio komercinio arbitražo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų
prezidento 1998 m. balandžio 27 d. nutarimo dėl arbitro už jį – kasatorių paskyrimo 1 punkto, 1998 m.
vasario 4 d. registruotu laišku jam – kasatoriui buvo siunčiami ieškininiai dokumentai, arbitražo reglamentas,
arbitrų sąrašas su pasiūlymu per 30 d. nuo laiško gavimo pateikti atsiliepimus ir savo pasirinktojo arbitro
pavardę. Tuo tarpu, kaip teigia kasatorius, teismas neatsižvelgė, kad minėtų dokumentų jis – kasatorius nėra
gavęs, atmetė jo – kasatoriaus argumentus, nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą pareikalauti pareiškėjo
paaiškinimų, apklausti jį – kasatorių dėl prašymo esmės, esant reikalui, paprašyti paaiškinimo sprendimą
priėmusio arbitražo.
Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

Teisėjų kolegija

KONSTATUOJA:

Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą Lietuvos Respublikoje reguliuoja 1958 m.

Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko
konvencija), Lietuvos Respublikos CPK 481 str. ir Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 39-
40 straipsniai. Lietuva ir Ukraina yra Niujorko konvencijos dalyvės. Pareiškėjo prašomas pripažinti ir leisti
vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio Komercinio arbitražo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų
1998 m. birželio 8 d. sprendimas yra ne užsienio valstybės teismo, o užsienio arbitražo sprendimas. Todėl šio
užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas turi būti
sprendžiamas pagal anksčiau paminėtas tarptautinės ir nacionalinės teisės normas. Kasaciniame skunde
kasatoriaus nurodoma dvišalė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis “Dėl teisinės pagalbos ir teisinių
santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” nėra teisės aktas, reguliuojantis su užsienio arbitražų
sprendimų pripažinimu ir vykdymu susijusius teisinius santykius. Taigi, visi kasatoriaus argumentai, susiję
su atitinkamų minėtos sutarties nuostatų taikymu sprendžiant šią bylą, yra atmestini, kaip neturintys ryšio su
byla.
LR Komercinio arbitražo įstatymo 39 str. 2 d. bei Niujorko konvencijos 4 str. analogiškai reguliuoja,
kokie dokumentai turi būti pateikti prie paduodamo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos
Respublikoje arbitražo sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra pateikti notariškai patvirtinti
sprendimo nuorašas bei jo vertimas (b.l. 4-15), bei 1996 m. gruodžio 10 d. tarp šalių sudaryto kontrakto Nr.
215 nuorašas bei jo vertimas, kas pilnai atitinka minėtuose įstatymo bei konvencijos straipsniuose išdėstytus
reikalavimus.
Tiek Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. 2 p., tiek Niujorko konvencijos 5 str. 1 d. “b” punktas
numato, kad pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, kai ginčo šalis, prieš
kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad jai nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar
apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Taigi
šių aplinkybių buvimą privalo įrodyti jomis besiremianti ginčo šalis. Teismas konstatuoti tam tikrą faktą gali
tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia,
kad jie tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamo
fakto buvimą. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, Kauno 3-oji statybos ir remonto akcinė bendrovė
nepateikė įrodymų, įgalinančių teismą padaryti išvadą apie jos nurodomų aplinkybių, sudarančių pagrindą
atsisakyti pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, buvimą. Todėl arbitražo sprendimo
pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą sprendęs teismas turėjo teisę tas aplinkybes pripažinti neįrodytomis,
ir, taip elgdamasis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 57, 65 str.).

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-222.htm 2/3
2017-11-15 3K-3-222

Teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi
teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ar materialinės teisės
klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės.
Kiti kasacinio skundo argumentai juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstos nutarties teisėtumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, sąlygojančių apskųstos nutarties panaikinimą, nenustatyta
(CPK 3542 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p., 370 str. 1 d.,

NUTARĖ:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė, neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas P.Žeimys

Teisėjai: A.Driukas

A.Simniškis

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-222.htm 3/3