20 tema

Teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos ir proceso atnaujinimas

Apeliacijos samprata, reikšmė ir rūšys

Apeliacinis procesas- savarankiška CP stadija. Apeliacija- ordinarinė pirmosios instancijos

teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.
Apeliacija – suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu
peržiūrėti neperžengiant apeliacinio skundo ribų neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl padarytų pirmosios instancijos teismo teisės ar fakto
klaidų.
Procesinis dokumentas – apeliacinis skundas, atskirasis skundas.
Nustačius egzistuojant klaidingo sprendimo tikimybę, proceso dalyviams, nesutinkantiems su
teismo priimtu sprendimu, privalo būti sudarytos galimybės apskųsti jį apeliacine tvarka.
Neatsitiktinai apeliacijos teisės svarba yra akcentuojama ir tarptautiniame lygyje. Europos
Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir
procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ nurodoma,
kad iš principo šalims turi būti sudaryta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo
sprendimą.
Klaidų priežastys gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios:
 Subjektyvios- šalių dalyvaujančių byloje veiksmai, tyčiniai veiksmai,
nesąžiningumas, pasyvumas.
 Objektyvios- susijusios su dažnais įstatymų pasikeitimas, teismų praktikos
išaiškinimo trūkumais, kasacinio teismo praktika nevienoda.
K-jos 5 straipsnis, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas draudžia ir kitoms valstybės
valdžios grandims ir visiems FA bei JA revizuoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir
pagrįstumą.
Dėl šių priežasčių daugelyje valstybių taip ir LT, egzistuoja instancinė teismų sistema, skirta
žemesnių grandžių teismų priimtų sprendimų kontrolei.
Apeliacine tvarka bylas nagrinėja:
- Dėl apylinkių teismų sprendimų, nutarčių- apygardų teismai;
- Dėl apygardos teismų sprendimų, nutarčių- Lietuvos apeliacinis teismas.
Apeliacinio teismo kokybinis ir kiekybinis pranašumas:
 Kiekybinis - paprastai nagrinėja ne 1 teisėjas, o teisėjų kolegija;
 Kokybinis pranašumas- teismų veikla grindžiama teisėjų karjeros principu.
Egzistuoja 2 apeliacinio proceso teorijos: vieningo apeliacinio proceso (apeliacija suprantama
kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas) ir atskirojo apeliacinio proceso
(apeliacija suprantama TIK kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtum ir
pagrįstumo kontrolės galimybė). Remiantis šiomis koncepcijomis skiriami ir du apeliacijos
modeliai:
1. NERIBOTA arba visiška apeliacija remiasi vieningo apeliacinio proceso koncepcija.
Ji dažnai aiškinama kaip antroji pirma instancija, kurioje pakartojamas bylos
nagrinėjimas tik jau aukštesnės instancijos teisme;
2. RIBOTA arba dalinė apeliacija remiasi atskirojo apeliacinio proceso koncepcija. Jis
reiškia ne pakartotinį bylos nagrinėjimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo
teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios
instancijos teismo padarytoms fakto ir teisės taikymo klaidos pašalinti.

Teisė apskųsti teismo sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka. Apeliacijos objektas.

Apeliacijos ribojimai. Apeliacijos subjektai

Apeliacijos objektai - neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK

301 str. 1 d.) .
Išimtys (apeliacijos ribojimai)
 sprendimas už akių (CPK 303 str.);
 preliminarus teismo sprendimas (CPK 430 str.);
 teismo įsakymas (CPK 439 str.);
 neskundžiamos teismo nutartys (CPK 334 str.).
Apeliacijos subjektai (CPK 305 str.) - byloje dalyvaujantys asmenys.
Dabar negalima paduoti apeliacinio skundo, jei neturi advokato. Ieškovui reikia, o atsakovui
nereikia. Tai yra lygiateisiškumo principo pažeidimas.
Anksčiau buvo ribojimas, kad negali paduoti apeliacinio arba kasacinio skundo, jeigu :
kasacija nuo 5000 LT apeliacija 2000 LT. T.y. teisingumas tik turtingiesiems.

Apeliacinio skundo turinys. Apeliacinio skundo padavimo terminas ir tvarka

APELIACINIO SKUNDO TURINYS (CPK 306 str.)

Be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1. skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2. konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3. ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;
4. kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir
nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos
šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų
įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 str.), – kai prašoma priimti naujus
įrodymus;
5. apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
6. apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;
7. pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.
Terminai (CPK 307, 335 str.):
 teismo sprendimas gali būti apskųstas per 30 d. Nuo sprendimo priėmimo dienos
(gali būti atnaujintas) - naikinamasis terminas – 3 mėnesiai (nebegali būti
atnaujintas);
 teismo nutartis g. b. skundžiama per 7 dienas nuo teismo posėdyje nutarties priėmimo,
o jei nutartis priimama rašytinio proceso tvarka – nuo įteikimo.
TVARKA
Apeliacinis skundas adresuojamas apeliacinės instancijos teismui, tačiau paduodamas per
skundžiamą sprendimą, ar nutartį priėmusį teismą (CPK 310 str.).
Skundo dalyką ir pagrindą galima pakeisti iki apskundimo termino pabaigos (CPK 323 str.).

Apeliacinio skundo priėmimo tvarka. Teismo veiksmai, gavus apeliacinį skundą.

Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas.

Gavęs skundą pirmos instancijos teismas sprendžia jo priėmimo klausimą:

1) priima (paprastai rezoliucija)
2) nustato terminą trūkumams pašalinti
3) atsisako priimti (CPK 315 str. 315 str. 2 d.):
 skundas paduotas praleidus terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
 skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį
paduoti;
 skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio
apskundimo objektas
Priėmęs apeliacinį skundą pirmos instancijos teismas jį su priedais nusiunčia
dalyvaujantiems asmenims išaiškindamas teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą (CPK 317 str.).
Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos
teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti
atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio
skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 str.).
Pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminui apeliacinės instancijos teismas visą bylą persiunčia
apeliacinės instancijos teismui.
Teismo sudėties sudarymas ir pasirengimas nagrinėti bųylą (CPK 319 str). Gavus bylą
apeliacinės instancijos teisme, teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi:
• sudaro teisėjų kolegiją;
 • paskiria jos pirmininką ir pranešėją;
• ir nustato teismo posėdžio datą.
• Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti
bylos nagrinėjimui.
• Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami
pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais
apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama
informuojant per internetinį tinklapį.
Teismo sudėties taisyklės (CPK 304 str.):
• bendra taisyklė - apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija;
• ginčijama suma yra ne didesnė negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt
eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas
teisėjas (apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba C.B. skyriaus pirmininkas,
atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų
kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą
apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas.
• bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai
nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją.
Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama laikantis bendrųjų CPK nuostatų bei pirmos
instancijos teisme bylų nagrinėjimą reglamentuojančių nuostatų su išimtimis numatytomis
apeliaciniam procesui(CPK 302 str.).
Bylos nagrinėjimo forma. Bendra taisyklė, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka
(CPK 321 str.). Teismas turi diskreciją nuspręsti, kad byla bus nagrinėjama žodinio proceso
tvarka (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą bylą
nagrinėti žodžiu, tačiau jis nėra privalomas apeliacinės instancijos teismui.
Apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto esmė – nustačius terminą trūkumams
(neatitikimas CPK 306, 311 str. reikalavimų) pašalinti apeliacinis skundas nenagrinėjamas,
tačiau ir neatsisakoma jį priimti. Terminas, per kurį turi būti pašalinti apeliacinio skundo
trūkumai, nustatomas motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartimi. Terminas
trūkumams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 7 d. Jeigu apeliacinio skundo trūkumai
nustatomi apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pats nustato terminą
trūkumams pašalinti. Apeliantui per nustatytą terminą įvykdžius nutartyje nurodytus
reikalavimus (pašalinus trūkumus), skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo dieną.
Trūkumų neištaisius – apeliacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui ir laikomas
nepaduotu.

Apeliacinio skundo atsisakymas.

Įteikęs skundą asmuo jį gali atsisakyti (CPK 308 str.). Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi
teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso
tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas atsisakymo nepriima CPK 42 str.
2 d. numatytu atveju.
Bylos nagrinėjimo ypatumai:
1) Bylos nagrinėjimo ypatumai (CPK 324 str.):
2) Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
3) Dalyvaujantys asmenys duoda ne paaiškinimus, o pasako kalbas.
4) Tiriami tik naujai pateikti įrodymai, o kiti įrodymai pakartotinai, ar papildomai tiriami
tik kai teismas pripažįsta taip ištirti. Todėl įrodymų tyrimo stadijos apeliacijoje gali ir
nebūti.
5) Baigiamosios kalbos siauresnės apimties nei pirmos instancijos teisme.
6) Sprendimo priėmimas ir paskelbimas (CPK 325)
7) Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar
nutartis. Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per
trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu
teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Dėl objektyvių priežasčių terminas g.b. pratęstas.
8) Reikalavimai sprendimo turiniui (CPK 331 str.)

Prisidėjimas prie apeliacinio skundo.

Kiti dalyvaujantys asmenys, gali prisidėti prie apeliacinio skundo (CPK 309 str.):
per atsiliepimui skirtą terminą pateikiamas rašytinis prašymas apeliacinio skundo ribose;
nemokamas žyminis mokestis; ištinka apeliacinio skundo likimas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą

Priėmus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas per septynias dienas nuo apeliacinio
apskundimo termino pabaigos apeliaciniame procese dalyvaujantiems asmenims išsiunčia
apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus. Tuo pačiu metu išsiunčiama ir byla apeliacinės
instancijos teismui. Jeigu skundžiamas dalinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismui
gali būti persiunčiami tik tinkamai patvirtinti tos bylos dalies, kuri susijusi su sprendimo
priėmimu, nuorašai (CPK 317 str. 2 d.). Jeigu pirmosios instancijos teisme yra iškeltas
klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, byla su apeliaciniu skundu dėl byloje priimto
teismo sprendimo apeliacinės instancijos teismui išsiunčiam tik po to, kai išnagrinėjamas
klausimas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo (CPK 317 str. 3 d.). Atsiliepimams į
apeliacinį skundą pateikti yra nustatomas dvidešimties dienų terminas nuo išsiuntimo iš
pirmosios instancijos teismo. Šalys turi pareigą, o tretieji asmenys teisę pateikti atsiliepimą į
apeliacinį skundą. Atsiliepimas – tai šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens procesinis
dokumentas, kuriame išdėstoma jį pateikiančio asmens nuomonė dėl apeliacinio skundo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir
formos reikalavimus. Atsiliepimas yra siunčiamas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimo priėmimo klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Priimtas
atsiliepimas išsiunčiamas tik apeliantui ir prisidėjusiam prie apeliacinio skundo asmeniui.
Atsiliepimai, gauti praleidus dvidešimties dienų pateikimo terminą, grąžinami jį padavusiam
asmeniui.

Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimo

apeliacinės instancijos teisme ribojimas

Apeliacinėje instancijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir

pagrįstumas, todėl negali būti nagrinėjama tai, kas nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos
teisme. Šalies procese reiškiami reikalavimai paprastai klasifikuojami į materialinius
teisinius (nukreiptus į kitą šalį) ir procesinius teisinius (skirtus teismui). Apeliacinės
instancijos teisme draudžiama kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus kitai šaliai.
Naujais reikalavimais nelaikomi šalutiniai reikalavimai – priteisti delspinigius, palūkanas,
vaisius. Nauju reikalavimu nelaikomas apelianto apeliaciniame skunde suformuluotas
apeliacinio skundo dalykas (prašymas panaikinti priimtą teismo sprendimą visiškai ar iš
dalies ir priimti naują sprendimą ir kt.). Nauju reikalavimu nelaikytinas ir apelianto prašymas
taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 3 d. laikinosios apsaugos priemonės gali
būti pritaikytos bet kurioje proceso stadijoje). Draudimas pateikti naujus įrodymus
apeliacinės instancijos teisme vienas iš skiriamųjų ribotos apeliacijos modelio bruožų. Toks
draudimas yra nulemtas pačios ribotos apeliacijos modelio esmės, kadangi apeliacinės
instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o sprendžiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Spręsti apie tokio
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą galima tik tada, kai yra remiamasi tais pačiais
duomenimis, kuriuos nagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas. Draudimas pateikti naujus
įrodymus apeliacinės instancijos teisme vertinamas kaip proceso koncentruotumo principo
sudėtinė dalis, apribojanti šalių galimybes piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti
procesą, taip pat leidžia ištirti visas bylos aplinkybes jau pirmosios instancijos teisme. Tačiau
šis draudimas nėra absoliutus. LR CPK 314 str. numatytos dvi šio draudimo išimtys:

• jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktus įrodymus;

• jeigu būtinybė pateikti įrodymus atsirado vėliau.
Minėtos draudimo pateikti naujus įrodymus išimtys yra vertinamojo pobūdžio.
Pirmuoju atveju yra vertinama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė
priimti pateiktus įrodymus, t.y. ar teismas nepadarė klaidos, antruoju atveju yra
vertinama ar tikrai atsirado būtinybė vėliau pateikti įrodymus.
 Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai.
Absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo
sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui

Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo

sprendimą, jeigu nustato, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas padarė fakto ar
teisės klaidų. Pažymėtina, jog draudžiama iš esmės teisėta ir pagrįstą teismo sprendimą ar
nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Skiriami materialinės ir proceso
teisės pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą
panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba
išaiškino. Netinkamu materialinės teisės normos taikymu arba išaiškinimu laikytini tie
atvejai, kai teismas taikė ne tą teisės normą, kurią turėjo taikyti ginčijamiems materialiniams
teisiniams santykiams, materialinės teisės normų taikymas pagal analogiją tuo atveju, kai
teisės spraga neegzistuoja ir pan. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų
pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti
neteisingai išspręsta byla. Sprendimas naikinamas esant priežastiniam pažeidimo ir neteisingo
bylos išnagrinėjimo ryšiui, kai akivaizdu, kad dėl pažeidimo teismas priėmęs neteisėtą ir
nepagrįstą sprendimą. Byla tokiu atveju gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos
teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisės (CPK 326 str.) :

• pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (NUTARTIS);
• panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują
sprendimą (SPRENDIMAS);
• pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (NUTARTIS);
• panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (NUTARTIS);
• panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti
arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296
 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8
ir 11 punktuose nurodytus atvejus (NUTARTIS).
Gražinimo byla nagrinėti iš naujo atvejai (CPK 327 str.):
• nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Kodekso 329 str. 2 ir 3 d.);
• neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti
iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus,
apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios
instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka

Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas. Atskirųjų skundų nagrinėjimo

procesiniai ypatumai

Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK ir
kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimais. (CPK
290 str. 1 d.). Atskirais procesiniais klausimais priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys
taip pat gali būti nepagrįstos ir neteisėtos, pažeidžiančios byloje dalyvaujančių asmenų teises.
Todėl CPK numatyta galimybė tokiais nutartis apskųsti atskiraisiais skundais. Pagal CPK 290
str. 2 d. teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Teismo nutartis turi būti
rašytinė, jeigu ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį
pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės
instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:
a. LR CPK numatytais atvejais. Galimybė skųsti tokią nutartį tiesiogiai yra
numatyta konkrečiame LR CPK straipsnyje, pvz., LR CPK 761 str. dėl teismo
nutarties sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimu, LR CPK 725 str. dėl
nutarties, kuria išspręstas turto pardavimo iš varžytynių tvirtinimo klausimas ir
kt. atv. ;
b. kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tokiomis nutartimis
laikomos nutartys, kurios užkerta kelią tolesniam procesui arba neleidžia jam
apskirtai prasidėti (Pvz., atsisakoma priimti ieškinį) arba atima iš asmens
galimybę įstoti į procesą (pvz., teismas atsiako įtraukti į bylą trečiąjį asmenį,
nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų) ir pan.
Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių, t.y. tokių, kurios neužkerta kelio tolesni bylos
eigai arba tų, kurių apskundimas atskiruoju skundu CPK nenumatytas (pvz., dėl nutarties,
kuria atnaujintas procesas), atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių
nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Atskirojo skundo padavimo teisę turi visis dalyvaujantys byloje asmenys. Atskirieji skundai
paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties
priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka,
atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo
dienos. Jeigu teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka, tai septynių dienų termino
atskirajam skundui dėl tokios nutarties paduoti eiga prasideda nuo nutarties priėmimo dienos.
Tokiu atveju teismo posėdyje nedalyvavusiems asmenims per tris dienas nuo tokios nutarties,
kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, priėmimo turi būti išsiųstas jos nuorašas (CPK
292 str. ). Septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Šiam terminui
pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti nepalankią teismo nutartį
atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas
gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,
reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II
skirsnyje numatytas išimtis.
Tam tikromis ypatybėmis pasižymi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka.
Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo:
o sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų
bylos nutraukimo klausimu, rašytinio proceso tvarka pats panaikina
skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą
byloje dalyvaujantiems asmenims;
o nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl bylos
nutraukimo nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu
apeliacinės instancijos teismui.
Atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tačiau tokia bendroji
taisyklė turi išimčių. Apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nagrinėti atskirąjį skundą
žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį
nagrinėjimą būtinu. Dažniausiai praktikoje žodinio proceso tvarka nagrinėjami skundai dėl
nutarčių bankroto bylos iškėlimo klausimu. Byloje dalyvaujantys asmenys apie posėdį
apeliacinės instancijos teisme informuojami teismo pranešimais. Bylą nagrinėjant rašytinio
proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis
vyksta jiems nedalyvaujant.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pagal CPK
337 str. turi teisę savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos
priėmimo dienos (CPK 339 str.).
EŽTT.: užtenka vieną kartą pamatyti šalis (pirmos instacijos) o antrą kartą galima nagrinėti
sprendimą už akių. (Apeliacija). Retai vyksta žodiniai procesai, nes šalys tą patį per tą patį
šneką ir nepasako nieko naujo.

Žyminis mokestis: jeigu pirmos instancijos tiemse prašoma priteisti 30k. Tai žyminis
mokestis us ksiačiuojamas nuo 30k. O apelaicinėje instancijoje bus skaičiuojamas žyminis
mokestis jeigu priteisė 20 k tai skaičiuojama nuo 10 k. Jeigu pralaimėjai tai nuo 30 k ko ir
prašei primos instancijos. T.y. jeigu iš dalies patnekintas tai suma dalinas??
https://jurisprudencija.wordpress.com/tag/zyminio-mokescio-skaiciavimas/