1) Liudytojas yra įrodinėjimo šaltinis, o liudytojo parodymai yra įrodinėjimo priemonė

Liudytojas, priešingai nei teisėjas, ekspertas, vertėjas ar teismo posėdžio sekretorius (CPK 64-67
str.), gali būti susijęs su dalyvaujančiais giminystės ryšiais su dalyvaujančiais byloje asmenimis; t.y.
liudytojas gali turėti asmeninį (bet ne teisinį) suinteresuotumą
Tačiau, prieš apklausdamas liudytoją, teismas privalo išsiaiškinti liudytojo santykį su
dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 192 str. 5d.), kas gali turėti įtakos liudytojo parodymų
vertinimui
Jei asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis turėtų būtų įtrauktas kaip dalyvaujantis
byloje asmuo (ieškovas, atsakovas, tretysis asmuo)
Vienas asmuo tame pačiame procese gali turėti tik vieną procesinį statusą
2) Atstovai pagal įstatymą (CPK 52 str.) ir atstovai pagal pavedimą (CPK 56 str.). Atstovų
apklausa dėl kitų aplinkybių
Atstovų apklausa esant kliento sutikimui?
Pvz.: aklas negali būti apklausiamas dėl aplinkybių, kurias reikia pamatyti ir pan.
Sudėtingas psichinę negalią turinčių liudytojų parodymų vertinimas
3) Esmė – saugoma išpažinties paslaptis. Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio,
dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias
religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų,
evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų,
musulmonų sunitų ir karaimų (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 str.)
Informacija apie paciento sveikatos būklę laikoma konfidencialia (t.p. ir po paciento mirties). Gali
būti teikiama tik esant paciento sutikimui arba privalomumui (CK 6.738 str., gydytojas ir kartu
esanti slaugytoja). Svarbu užtikrinti privataus gyvenimo neliečiamumą (Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių konvencijos 8 str.).
Tačiau Europos žmogaus teisių komisija (1997 m. vasario 25 d. sprendime, byla Z v. Suomija) yra
nurodžiusi, kad visuomenės interesus dėl medicininių duomenų slaptumo gali nusverti poreikis
atlikti tyrimą, persekioti už nusikaltimą ir užtikrinti teismo posėdžio viešumą, jeigu įrodyta, kad šie
interesai svarbesni
Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais
civilinėje byloje iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 177 str.). Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymas
Visuomenės informavimo įstatymo 8 str. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos
šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo
sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų,
taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų
vykdomas teisingumas
 4) Įrodymų sąsajumo taisyklė (įrodymų turinio, t.y. Informacijos ryšys su byla, su faktais,
sudarančiais įrodinėjimo dalyką)
Kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi būti koncentruojamas tik įrodinėjimo dalykui, t.y.
faktams, kuriuos būtina nustatyti, ištirti
Proceso ekonomiškumo/koncentruotumo principai: liudytojai turi būti nurodomi kaip galima
anksčiau (ieškinyje, atsiliepime, arba iškart tik paaiškėjus aplinkybei)
Prašantis kviesti liudytoją asmuo privalo apmokėti visas liudytojo turėtas išlaidas (CPK 190 str.).
Išlaidos apmokamas iš prašymą pateikusio asmens užstato (CPK 90 str.) liudytojui atlikus savo
pareigą (CPK 91 str.)
Atsisakymas priimti įrodymus (šiuo atveju, kviesti liudytoją ir išklausyti jo parodymus) turi būti
motyvuojamas (CPK 181 str.)
Liudytojas gali būti kviečiamas ne tik dalyvaujančių byloje asmenų, bet ir teismo iniciatyva (viešas
interesas, teismo pareiga būti aktyviam ir pan.)
Neatvykimas į teisma baudžiamas bauda iki 300 Eur, liudytojas taip pat gali būti atvesdinamas
(CPK 191 str., 248 str.)
Artimi giminaičiai – tiesiąja ir šonine linija iki antrojo laipsnio (CK 3.135 str.)
Liudytojas apklausiamas teismo (ne parengiamajame) posėdyje (CPK 235 str., 250 str.). Skirtingi
tikslai
Išimtinais atvejais (liudytojas išvyksta į užsienį ir pan.) teismas gali pradėti bylos nagrinėjimą iš
esmės ir apklausti jau atvykusį liudytoją
Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje (241 str.).
Dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu liudytojas gali palikti teismo salę
Už priesaikos sulaužymą numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 235 str.) – laisvės atėmimas iki 2
metų
5) Pvz. keturias klases baigusio liudytojo niekas neapklausinės apie vertybinių popierių
sandorio sudarymo aplinkybes. Tikslas – kad liudytojas suprastų tai, apie ką jis pasakoja
Užrašai galimi, jei reikalingi skaičiai ir pan. Gali būti pridėti prie bylos
Liudytojas duoda parodymus tiek, kiek tai susije su įrodinėjimo dalyku
Teismo teisė pertraukti liudytoją
Teismo teisė šalinti klausimus
Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta
tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai
teisingai išnagrinėti <...> teismas privalo imtis priemonių, kad asmens <...> tapatybė nebūtų
atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims (CPK 192 str. 9 d.).
Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka,
priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos (CPK 192 str. 4 d.).
Teismo pavedimas – pavedama liudytoją apklausti kitam teismui (CPK 2201 str.)
Įrodymų užtikrinimas (CPK 221 str.)
Savo buvimo vietoje apklausti liudytojai gali būti apklausiami ir bendra tvarka
6) Jei asmuo pašalintas iš teismo posėdžių salės, grižęs gali susipažinti su liudytojų parodymais
ir užduoti klausimus
Rašytinės formos nesilaikymas atima teisę iš šalių sandorio faktą įrodinėti liudytojų parodymais
(CK 1.93 str. 2d.)
Skirtumas nuo daiktinių įrodymų – rašytinis aspektas. Pvz.: lentelė su užrašu “nemindžioti, pasėta”
Rašytiniais įrodymais dažniausiai būna dokumentai
Skirtumas nuo dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimų, eksperto išvados, nors tai taip pat turi
rašytinį aspektą
Liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė gali atsirasti tik bylinėjimosi metu
Kas gali tvirtinti nuorašus (CPK 114 str.): teismas, notarinius veiksmus įgaliotas atlikti asmuo,
byloje dalyvaujantis advokatas, dokumentą išdavęs arba gavęs asmuo
CPK 198 str. 2d.: rašytiniai įrodymai teikiami CPK 114 str. nustatytos formos - originalai
7) Paprasta rašytinė forma, kai įstatymas nenustato specialių reikalavimų
Kai kuriems dokumentams įstatymas nustato specialius reikalavimus (draudimo polisams,
gimimo ar mirties liudijimams, CMR važtaraščiams ir pan.) . Atestato pavyzdys. Jei
dokumentas neatitinka šių reikalavimų, jis negali būti įrodinėjimo priemone civilinėje byloje
Tam tikrai atvejais privaloma notarinė forma (CK 1.74 str.). Įstatymu reikalaujamos
notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 1.93 str. 3d.)
Pvz. Sutuoktiniai sudarė paprastą vedybų sutartį, kurioje numatė, kad tam tikras konkretus
turtas yra esmeninė nuosavybė. Įsigijo turtą ir nunešė registruoti į RC. Atsisakė.
Privalomas registracijos reikalavimas (CK 1.75 str.). Hipotekos registras, NT registras,
Vedybų sutarčių registras ir pan.
Rašytinių įrodymų skirstymas : Esminis skirtumas – įrodomoji galia
Kas yra privatūs, sako pats pavadinimas (asmeniniai)
Oficialieji rašytiniai įrodymai pvz: Atestato pavyzdys
Anstolio faktų konstatavimo pavyzdys
Gali būti rašytinių įrodymų apžiūra
Teismo pavedimas tvarka išreikalaujant įrodymus iš užsienio valstybių (tarpvalstybinės teisinės
pagalbos sutartys, Hagos konvencija ir pan.)
Įrodymų sąsajumo taisyklė (įrodymų turinio, t.y. Informacijos ryšys su byla, su faktais, sudarančiais
įrodinėjimo dalyką)
Kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi būti koncentruojamas tik įrodinėjimo dalykui, t.y.
Faktams, kuriuos būtina nustatyti, ištirti
Proceso ekonomiškumo/koncentruotumo principai: prašomi išreikalauti turi būti nurodomi kaip
galima anksčiau (ieškinyje, atsiliepime, arba iškart tik paaiškėjus aplinkybei)
Atsisakymas išreikalauti/prijungti įrodymus turi būti motyvuojamas (CPK 181 str.)
Nepateikimas baudžiamas bauda iki 300 Eur.
DAIKTINIAI ĮRODYMAI: Akcentas į pati daiktą, o ne į jame ar ant jo esančią informaciją
Pvz. po autoįvykio sugadintas automobilis. Intelektinės nuosavybės bylos
Gali būti daiktinių įrodymų apžiūra
1. Policijos pareigūnas BPK nustatyta tvarka pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 129 str. 1 d.

Nurodytas pareigūnas nesilaikė LR Gen. prokuroro rekomendacijos „dėl ikiteisminio tyrimo

pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (162 punkto), t.y jei dingusio be žinios asmens buvimo vieta
nenustatyta, ikiteisminis tyrimas pradedamas Rekomendacijų nustatyta tvarka. Rezoliucijoje
formuluojamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio be žinios asmens, BK
specialiosios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas 556000, tik paaiškėjus esant
konkrečiai n.v požymiams, surašomas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas,
kvalifikuojama n.v ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas, t.y pareigūnas turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą
pagal kodą – 556000, nekvalifikuojant n.v kai nėra konkrečių duomenų.

2. Policijos pareigūnai apie tokius vyriškio veiksmus informavo prokurorą, kuris manydamas, kad
vyriškis gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui bei atsižvelgdamas į galimai padarytos nusikalstamos
veikos sunkumą, tą pačią dieną paskyrė vyriškiui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą
neišvykti.
Prokuroras neteisėtai skyrė kardomąją priemonę, nesilaikė (LR BPK 119 str), nes kardomosios
priemonės skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Šiuo atveju minėtam vyriškiui
įtarimai pareikšti nebuvo, neturėjo procesinio statuso, kuriam esant būtų galima taikyti kardomąsias
priemones. Specialiajam liudytojui neskiriamos kardomosios priemonės, jis negali būti verčiamas
duoti parodymus prieš save,(liudytojo, duodančio parodymus apie savo galimai padarytą
nusikalstamą veiką), taip pat norint pritaikyti kardomąsias priemones (LR BPK 121str 2d), turi būti
pakankamai duomenų bei turi būti pareikštas įtarimas, t.y Prokuroras turėjo pripažinti vyriški
įtariamuoju, ir tik tada skirti jam kardomąją priemonę.

3. Vyriškis atsisakė duoti parodymus, t.y. nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, prokuroras nutarimu
vyriškiui paskyrė 20 MGL baudą

Prokuroras nutarimu baudą paskyrė neteisėtai, asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas apklausti jį
kaip specialųjį liudytoją, netaikoma atsakomybė, numatyta (LR BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyje), t. y.
už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus negali būti taikomos (LR BPK 163str 1d.) straipsnyje
numatytos procesinės prievartos priemonės. Gen. prokuroro „Dėl rekomendacijų dėl liudytojo
apklausos (LR BPK“ 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 d). Asmuo gali būti apklausiamas kaip
specialusis liudytojas tik esant jo sutikimui. ant liudytojo, duodančio parodymus apie savo galimai
padarytą nusikalstamą veiką, sutikimas nebūtinas (LR BPK 183str 1d), kai procesinis statusas yra
liudytojo, t.y prokuroras turėjo vyriškį pripažinti įtariamuoju arba liudytoju.

4. Prokuroras, perskaitęs internetiniame portale Delfi vyriškio pasakojimą, už tai, kad jis atskleidė
ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo, paskyrė vyriškiui 200 eurų baudą, iki baudos
paskyrimo jokie kiti procesiniai veiksmai su vyriškiu, atlikti nebuvo.

Prokuroras baudą paskyrė neteisėtai, kadangi vadovaujantis (LR BPK 177 str. 1d ir 2d) prokuroras ar
ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo įspėti vyriški, kad draudžiama atskleisti ikiteisminio tyrimo
duomenis, taip pat prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo pasirašytinai įspėti vyriški dėl
atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimą, kadangi jis dalyvavo ikiteisminio tyrimo
procese ir turėjo spec. liudytojo statusą. Atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą
nesant leidimo įtvirtintas (LR BK 247str.).

5. Prokuroro sprendimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundą patenkino, prokuroro
nutarimas skirti baudą buvo panaikintas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo priimti skundo iš vyriškio, o gavęs tokį skundą turėjo atsisakyti
nagrinėti, neturėdamas duomenų kad toks skundas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui ir
priimtas sprendimas netenkinti tokį skundą, t.y ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisėtai tenkino ir
panaikino prokuroro nutarimą skirti baudą, kadangi prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus (LR
BPK 63str 1.d) vyriškis galėjo apskųsti aukštesniajam prokurorui, jei aukštesnysis prokuroras
netenkina skundo, tik tuomet tokį aukštesniojo prokuroro nutarimą, atsisakyti tenkinti skundą, gali
apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.