Testamentai

PAVELDĖJIMO SAMPRATA,
TESTAMENTAI, JŲ RŪŠYS,
SUDARYMO TVARKA
Paveldėjimo sistemos Europos teisėje:

‒ tiesioginio ir neatidėliotino perdavimo (prancūziška)
sistema (taikoma Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kt.)
‒ tiesioginio ir atidėto perdavimo (austriškoji) sistema

(taikoma Italijoje, Austrijoje, Lietuvoje ir kt.)
‒ netiesioginio ir atidėto perdavimo (bendrosios teisės)

sistema (taikoma Anglijoje, Švedijoje ir kt.)
Paveldėjimo teisės principai:

‒ universalus teisių perėjimas,
‒ testatoriaus laisvė,
‒ šeimos paveldėjimo,
‒ palikimo priėmimo laisvės,
‒ privataus paveldėjimo,
‒ favor testamenti.
Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina
įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu kokia jų eilė, jeigu jie
gyveno su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius
metus (skaičiuojama 12 mėnesių atgal nuo palikimo
atsiradimo dienos). Bendras gyvenimas turi būti faktinis.
Į privalomą palikimo dalį įskaitoma tik namų apyvokos daiktų

vertė (natūra gali gauti kitais daiktais arba kompensaciją
pinigais).
Namų apyvokos daiktais nėra laikomi knygų rinkiniai

(bibliotekos), meno kūriniai ir kitos vertingos kolekcijos,
taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktai (CK 4.8 str.,
5.14 str.)
ATGTĮ 49 str. nustato, kad autorių turtinės teisės paveldimos
pagal įstatymą ar testamentą, o neturtines teises saugo
įpėdiniai, jei autorius nėra paskyręs asmens, kuriam pavesta
jas saugoti. Turtinės teisės į kūrinius paveldimos kaip
visuma. Išimtinės teisės nedalijamos tarp įpėdinių,
neišskiriamos, o įgyvendinamos bendru jų sutarimu.
Įpėdiniai gali pasidalyti tik pajamas, gaunamas iš
intelektualinės nuosavybės naudojimo.
Materialaus daikto, kuriame išreikštas kūrinys (pvz.

paveikslo) paveldėjimas nereiškia ir autorinių teisių į tą
kūrinį paveldėjimo, t.y.: jie gali būti paveldimi atskirai.
Laidavimo prievolė, pasibaigia laiduotojui mirus (CK 6.87 str.
2 d.), todėl laiduotojo prievolės pagal laidavimą įpėdiniams
nepereina.
Jei laiduotojas miršta po to, kai jo prievolė jau atsiradusi, t.y.

Kai skolininkas pažeidžia savo prievolę kreditoriui ir
kreditorius yra pareiškęs reikalavimą laiduotojui dėl jos
įvykdymo teisme, tokia prievolė paveldima bendraisiais
pagrindais.
LAT 2015m. vasario 13 d.

nutartis Nr.3 K-3-29-248/2015
Jei asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas mirė, išlaikymo
pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas
turtas, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo.
CK 3.194 str. 5 d. taikytina sprendžiant tiek vaikų, tiek ir tėvų

išlaikymo klausimus, mirus išlaikymą teikusiajam (LAT
3K-3-183/2009,3K-3-106/2013, e2A-680-779/2019)
Teisė gauti testamentinę išskirtinę įeina į mirusio
testamentinės išskirtinės gavėjo palikimo sudėtį kaip
turtinis reikalavimas.
Dabartinis civilinis kodeksas nepateikia testamento
apibrėžimo. Testamento samprata aiškėja tik sistemiškai
analizuojant CK penktos knygos nuostatas.
Romėnų paveldėjimo teisė tapo daugelio valstybių

paveldėjimo normų kūrimo pavyzdžiu. Pvz. Modestinas
testamentą apibrėžė taip: „Testamentum-est voluntatis
nostrae iusta sententia de eo, quod qui post mortem suem
fieri velit“ (Testamentas – turinti teisinę galią mūsų
valios išraiška apie tai, ko mes pageidaujame, kad
įvyktų po mūsų mirties) (I.Nekrošius, V.Nekrošius,
S.Vėlyvis. Romėnų teisė, Vilnius, Justitia, 1999.)
Paveldėjimo teisė, kaip civilinės teisės institutas, yra normų,
reguliuojančių asmenų teisę daryti nurodymus tvarkyti
asmens turtą jo mirties atveju ir palikėjo teisių bei pareigų
perėjimo įpėdiniams tvarką, visuma. Paveldėjimas
atsiranda mirus fiziniam asmeniui.
Paveldėjimo teisinius santykius sudaro:

‒ paveldėjimo teisinių santykių subjektai,
‒ paveldėjimo teisinių santykių objektai,
‒ paveldėjimo teisinių santykių turinys.
Nepaveldimos yra asmeninio pobūdžio teisės ir pareigos,
kurias gali įgyvendinti tik konkretus asmuo ir kurios kyla
iš pasitikėjimo santykių (pvz. įgaliojimas); asmeninės
neturtinės ir turtinės teisės, neatsiejamai susijusios su
palikėjo asmeniu (pvz. teisė į vardą); teisė gauti mokėjimus
ar pašalpas, kurios buvo mokamos išimtinai palikėjui (pvz.
teisė į pensiją); teisė gauti žalos, padarytos sveikatos
sužalojimu, bei neturtinės žalos atlyginimą, išskyrus atvejį,
kai palikėjas jau buvo kreipęsis į teismą ir teismas tai buvo
pripažinęs, kai kurie materialūs daiktai, kurie negali būti
paveldimi dėl įstatyme nustatytų draudimų (pvz. žemė).
A.Vileita: testamentas - tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymų
nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai
padariniai atsiranda tik testatoriui mirus (A. Vileita Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga.
Paveldėjimo teisė (2) Justitia, 2003 Nr.3 - 4 p. 24).
Testamento sąvoka suformulavo LAT: 2003 05 19 3K-3-610/2003

„Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo
išreikšdamas savo valią, padaro patvarkymus dėl turo, taip pat
neturtinių teisių ir pareigų savo mirties atveju.“
2015 01 16 nutartyje 3K-3-87-248/2015 testamentas įvardijamas

kaip vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudarančio asmens
patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po
testatoriaus mirties testamentai sukuria paveldėjimo teisinius
santykius.
‒ 1961 m. spalio 5 d. Konvencija dėl teisės aktų,
reglamentuojančių testamento nuostatų formą, kolizijos
‒ 1973 m. spalio 2 d. Konvencija dėl tarptautinio mirusių

asmenų palikimo administravimo
‒ 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvencija dėl patikai (angl.

trusts) ir jos pripažinimui taikytinos teisės
‒ 1972 m. gegužės 16 d. Bazelio konvencija dėl testamentų

registravimo sistemos sukūrimo
‒ 1973 m. spalio 26 d. Vašingtono konvencija, nustatanti

bendrą tarptautinio testamento formą
Testamentų rūšys:
‒ autentiškas (Vokietija, Austrija, Estija)
‒ holografinis (Austrija, Belgija)
‒ tarptautinis (Belgija, Prancūzija, Italija)
‒ viešasis (Kroatija)
‒ ypatingasis (Danija)
‒ slaptasis( Ispanija, Estija)
‒ specialusis (Lenkija, Italija)
‒ žodinis (Vengrija, Suomija, Latvija)
‒ uždarasis (Portugalija)
‒ paprastasis (Lenkija)
‒ privatus (Kroatia)
‒ privilegijuotas (Belgija)
2007 10 24 3K-3-473/2007 – Testamentas yra vienašalis
sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs
palikimas - mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos
ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės – pereina
įpėdiniams pagal testamentą.
Kaip ir kiekvieno sandorio, testamento būtini elementai yra:

subjektas, valia ir jos išraiška, turinys bei forma (LAT 2014
10 30 3K-3-466/2014).
Testamentų, kaip vienašalių sandorių sudarymui ir galiojimui

taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji - paveldėjimo
teisės normų – nustatyti reikalavimai (LAT 2013 04 03 3K-
3-190/2013).
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo
nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio
teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris
suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims
(CK 5.2 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po

palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio
asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės
neturtinės teisės – pereina įpėdiniams pagal testamentą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d.
Nuo Romėnų laikų galioja taisyklė, jog testamentas yra niekinis,
jei jame nepaskirtas (niekam nesuteiktas nomen heredis -
įpėdinio vardas) įpėdinis. Galimų testamentinių įpėdinių ratas
numatytas CK.5.19 str.
Šiuolaikinis reglamentavimas nėra toks griežtas - CK 5.18 str. 2

d. „jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi
reikšmės <...> netikslus asmenų įvardijimas“. Vienok įpėdinio
paskyrimas išlieka esminiu testamento turinio elementu. Nors
įstatymas leidžia palikti turtą tiek egzistuojantiems, tiek
neegzistuojantiems testamento sudarymo metu asmenims,
visgi egzistuoja reikalavimas individualizuoti įpėdinį.
Praktikoje nurodomi ne tik vardas, pavardė, bet giminystės ryšys

su testatorium, gimimo data, asmens kodas. Kuo tikslesnis
įpėdinio įvardijimas pašalina dviprasmybes, leidžia išvengti
neaiškumų ir ginčų.
Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui
taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II
dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų
(CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35
straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d.

1964 m. CK ir 2000 m. CK santykis (II)
40 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas testamento

formai ir turiniui
Civilinio kodekso penktosios knygos normos dėl testamento

formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie
sudaromi įsigaliojus CK.
Jeigu testatorius miršta iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m.
Civilinio kodekso įsigaliojimo), tai atsiradusiems
paveldėjimo santykiams yra taikomos 1964 m. Civilinio
kodekso normos. Tokiu atveju ir sandorio pripažinimui
negaliojančiu turi būti taikomos 1964 m., o ne 2000 m.
Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, 38 straipsnio 1
dalis).

2001 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Testamentų registras,
kuriame registruojami: notarų patvirtinti bei priimti saugoti
testamentai, Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir
konsulinėse įstaigose sudaryti ir konsulinio pareigūno
patvirtinti (priimti saugoti) testamentai, 1972 gegužės 16 d.
Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo
priėmusiose, ratifikavusiose arba prie jos prisijungusiose
užsienio valstybėse sudaryti (priimti saugoti) testamentai,
palikimo priėmimo, bei atsisakymo nuo palikimo faktai.
Minėtą konvenciją dar vadinamą Bazelio konvenciją, Lietuvos

Respublika ratifikavo 2004 m. balandžio 1 d. Konvencija
įpareigoja jos dalyves užtikrinti vienos valstybės piliečių
testamentų registravimą kitoje valstybėje bei galimybę
keistis duomenimis apie valstybėje įregistruotus
testamentus.
Bazelio konvenciją yra ratifikavusios arba priėmusios
Prancūzija, Kipras, Turkija, Belgija, Olandija, Italija,
Portugalija, Liuksemburgas, Ispanija, Estija, Ukraina ir
Lietuva. Lietuvos testamentų tinklas yra integruotas į
Europos testamentų registrų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 594 Dėl
Testamentų registro steigimo ir Testamentų registro
nuostatų patvirtinimo.
„Konvencija dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo,“

Valstybės žinios 77-2667 (2004).
Lietuvos testamentų tinklas yra integruotas į Europos
testamentų registrų tinklą (ENRW).
Tinklas veikia Bazelio konvencijos pagrindu, jo tikslas yra

užtikrinti, kad testatoriui mirus bus rastas testamentas,
paveldėjimo sutartis ar kitas paskutinės valios dokumentas
ir bus įgyvendinta paskutinė mirusiojo valia. Europos
testamentų registrų tinklas jungia Belgiją, Bulgariją,
Prancūziją, Vengriją, Italiją, Portugaliją, Kroatiją,
Rumuniją, Slovėniją, Lenkiją, Šveicariją, Latviją, Estiją,
Liuksemburgą, Olandiją, Ispaniją, Rusiją (tik Sankt
Peterburgo sritis).
Lietuvos testamentų tinklas yra integruotas į Europos
testamentų registrų tinklą (ENRWA) (Europos e. teisingumo
portalas http://e-justice.europa.eu).
ERNWA yra ne centrinis registras, o tinklas sudarantis

galimybę sujungti veikiančius nacionalinius registrus.
Kiekviena valstybė ar organizacija, tvarkanti nacionalinį ar
regioninį registrą , gali prisijungti prie šio tinklo. Tinklas
veikia Bazelio konvencijos pagrindu, jo tikslas yra
užtikrinti, kad testatoriui mirus bus rastas jo testamentas ir
įgyvendinta paskutinė valia. Europos testamentų tinklas
jungia Belgiją, Bulgariją, Vengriją, Italiją, Prancūziją,
Portugaliją, Nyderlandus, Latviją, Rumuniją, Ispaniją,
Lenkiją, Kroatiją, Slovėniją, Rusijos Federacijos Peterburgo
registrus.
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas kartu su Taryba priėmė
reglamentą Nr. 650/2012 (Europos Reglamentą dėl paveldėjimo)
(2012 07 04 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES)
Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo
sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei
autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir
vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo).
Reglamentas taikomas nuo 2015 08 17 (negalioja D. Britanijoje,
Airijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje).
Testatorius pagal Reglamento 22 str. gali pasirinkti, kad visą jo

palikimą reglamentuojanti teisė būtų valstybės, kurios pilietybę
jis turi pasirinkimo metu arba mirties dieną, teisė (bendra taisyklė
- visam palikimui taikytina tos valstybės teisė, kurioje palikėjo
mirties dieną buvo jo nuolatinė įprastinė gyvenamoji vieta, teisė).
Tarptautinio paveldėjimo atveju taikoma palikėjo nuolatinės gyvenamosios
vietos teisė. Reglamento 22 str. leidžia testatoriui pasirinkti palikimui
taikytiną teisę, t.y.: asmuo gyvenantis kitoje nei jo pilietybės valstybėje,
testamentu gali pasirinkti šios valstybės teisę arba testamentui pagal
bendrą taisyklę bus taikoma nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.
Civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų
įgyvendinimo įstatyme nurodyta, kad Europos paveldėjimo
pažymėjimus Lietuvoje išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
Nepaisant paveldėjimo santykius reglamentuojančių normų unifikavimo,
išlieka skirtingi privalomojo įpėdinio nustatymo kriterijai, sutuoktinio
dalies paveldimam turte nustatymo ypatumai ir kiti skirtumai.
Nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus yra fakto klausimas „Pagal CK

5.4 str. normų turinį kiekvienu paveldėjimo atveju paskutinioji nuolatinė
gyvenamoji palikėjo gyvenamoji vieta nustatoma ,atsižvelgiant į CK 2.12
str. nustatytus vertinamuosius kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d.
nutartis c.b. Nr 3K-366/2012
Sandorio elementai
Būtini sandorio elementai yra:

‒ subjektai,
‒ subjektų valia ir valios išreiškimas (valios ir jos išraiškos
vienovė: tai esminis sandorio elementas.
‒ sandorio turinys (sandorio sąlygos, jų visuma);
‒ sandorio forma.
Visi sandorių negaliojimo atvejai yra klasifikuojami šiais

pagrindais.
Testamento elementai
Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius

būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį
bei formą.

Testamentas yra vienašalis asmeninis sandoris, todėl niekas negali
nustatyti, keisti ar nurodyti, koks yra testamento turinys, kokia
galėjo būti testatoriaus valia – testamento turinio negalima
nustatyti teismo tvarka, t. y. negalima nesamo testamento
turinio nustatyti remiantis liudytojų parodymais ar kitais
rašytiniais įrodymais (laiškais, užrašais, dienoraščiais,
testamento kopijomis ir panašiai). Palikėjos ketinimai dėl turto
palikimo išreikšti kitokia tvarka neturi teisinės reikšmės.
<...> jei draudžiama neišlikusio testamento originalaus dokumento

turinio įrodinėti teismine tvarka (CK 5.16 str. 3 d.), tuo labiau
negalima įrodinėti testamento turinio, kuris pripažintas
negaliojančiu. Taigi, pripažinus testamentą negaliojančiu dėl
formos ir valios trūkumų, nėra žinoma palikėjos valia ir jos
išreiškimas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 22 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-83/2007
Testamentų rūšys
5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai
1. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti

raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba
Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje
valstybėje.
2. Kurčnebylių viešieji testamentai sudaromi dalyvaujant

asmeniui, kuris supranta gestų kalbą ir kuriuo pasitiki
testatorius, išskyrus atvejus, kai kurčnebylys yra raštingas
ir jis sudarytą testamentą perskaito bei raštu patvirtina, kad
yra supažindintas su jo turiniu.
5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai
3. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas.

Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba
dalyvaujant liudytojams. Testamentą pasirašo pats testatorius.
Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas
notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas
testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija
apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali.
4. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka

pas notarą saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama
pas notarą saugomam testamentui, jeigu jame nėra nustatyta
tvarka neaptartų ištaisymų, išbraukymų ar ištrynimų.
5. Negalima ginčyti oficialiojo testamento sudarymo fakto.

6. Oficialiesiems testamentams prilyginami:
1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos
įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su
negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių,
gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos
reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba
asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;
2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai,
patvirtinti tų laivų kapitonų;
3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose,
testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų
(viršininkų);
5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės
atėmimo vietų viršininkų;
6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti
patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Nuo 1990 m. kovo 11 d. vykdomųjų komitetų nebeliko. Ginčijamo
testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos
savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės
gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos
savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi 1994 metais apylinkės
gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3
straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį
komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę
atlikti notarinius veiksmus. <...> 1974 m. Notariato įstatymo 3
straipsnio 5 dalis, Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad
viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o
viršaičio pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą.
<...> motina sudarė testamentą, kurį patvirtino <...> viršaičio
pavaduotoja.
<...> byloje turėjo būti nustatyta, ar be atitinkamos savivaldybės
institucijos atitinkamo pavedimo viršaičio pavaduotojas galėjo
tvirtinti testamentus ir atlikinėti kitus notarinius veiksmus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d.
Byloje nepakanka faktinių duomenų, patvirtinančių, kad viršaičio
pavaduotojos 1994 metais patvirtintas ginčijamas testamentas
galiojo.
Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų

įvertinti, ar iš tikrųjų 1994 metais buvo susiformavusi visuotinė
praktika viršaičio pavaduotojui atlikti notarinius veiksmus be
viršaičio sprendimu suteikto pavedimo.
Taip pat turėtų būti išsiaiškinta, kokias funkcijas vykdė viršaičio

pavaduotoja, kur buvo nustatytos ar reglamentuotos jo funkcijos ir
įgalinimai.
Be to, teismai turėtų ištirti, ar iš tikrųjų notarė tikrindavo viršaičio

pavaduotojos 1990–1994 metais atlikinėtų notarinių veiksmų
teisėtumą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1256/2002, pasisakyta tik
dėl to, kad Tauragės rajono Žygaičių apylinkės viršaičio
pavaduotoja turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus, bet joje
nenagrinėta tokios teisės įgyvendinimo tvarka.
Kitoje kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d.

nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2002,
konstatuota tik tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu
notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti ne tik notaras, bet ir
apylinkių viršaičiai.
Taigi nurodytose bylose nenagrinėta, ar viršaičio pavaduotojas

turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus nesant viršaičio
sprendimo, kuriuo pavaduotojui tokia teisė būtų suteikta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2006
Bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik
užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio
mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti
galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl
turto paveldėjimo po abiejų mirties.
Remiantis CK 5.46 str. 2 d. nuostata, sutuoktinio sudaryti

testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių
testamento, negalioja (LAT CBS 2014 01 02 3K-3-
104/2014).
Pergyvenęs sutuoktinis negali pakeisti bendruoju testamentu

paskirto įpėdinio, tačiau jei įpėdiniai nebuvo paskirtas,
pergyvenęs sutuoktinis gali sudaryti oficialų testamentą ir
paskirti įpėdinį, paveldėsiantį po jo mirties.
CK 5.46 str. 3 d. numatyti trys atvejai, kai bendrasis
sutuoktinių testamentas netenka galios:
1) kai iki palikimo atsiradimo yra nutraukiama santuoka tarp

testatorių;
2) pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti
santuoką;
3) kai sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės
pakeisti bendrojo sutuoktinių testamento, nes tokiu atveju
jis keistų ir mirusiojo sutuoktinio valią jam nesant gyvam.
Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti palikimą,
tokiu atveju paveldima pagal įstatymą, o pergyvenęs
sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują
testamentą (CK 5.49 str. 1 d.).
2001 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Testamentų registras (LRV

2001 05 22 nutarimas Nr. 594 Dėl Testamentų registro
steigimo ir Testamentų registro nuostatų patvirtinimo),
kuriame registruojami notarų patvirtinti bei priimti saugoti
testamentai, Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir
konsulinėse įstaigose sudaryti ir konsulinio pareigūno
patvirtinti (priimti saugoti) testamentai.
Nors bendrasis sutuoktinių testamentas sudaromas dviejų
asmenų, tačiau bet kuris sutuoktinis gali prieš atsirandant
palikimui atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka,
kokia buvo sudarytas testamentas, t.y. atvykęs pas notarą ir
išreiškęs savo valią notaro akivaizdoje bei įforminęs tai
notaro patvirtintu dokumentu.
Notaras, priėmęs sutuoktinio pareiškimą atsisakyti bendrojo

testamento, praneša Testamentų registrui ir kitam
sutuoktiniui, kad bendrasis sutuoktinių testamentas
nebegalioja, nes vienam sutuoktiniui atšaukus savo valios
išreiškimą netenka galios kito sutuoktinio valios
išreiškimas.
Pergyvenęs sutuoktinis, priėmęs palikimą ir gavęs
paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę disponuoti paveldėtu
turtu savo nuožiūra, nepaisant to, kad bendruoju
sutuoktinių testamentu yra paskirtas įpėdinis (įpėdiniai),
kuris (kurie) paveldės po abiejų sutuoktinių mirties.
Bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis jokių

teisių į šį turtą neturi, nes jo paveldėjimo teisė atsiranda tik
mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Šis įpėdinis paveldi tik
tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
CK 5.30 str. 1 d. asmeniniam testamentui privalomi
reikalavimai:
a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka;

b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus
vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo,
diena) ir vieta;
c) testatoriaus valios išraiška;
d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.
<...> įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais

siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų
jos išorinę išraišką testamente.
5.30 straipsnis. Asmeninis testamentas
2. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai

nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per
klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė
prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą. Jeigu
testamente per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis
parašytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir
atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų.
3. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis
testamentas negalioja.
4. Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje
papildys, bet jis to nepadarė, toks testamentas galioja, jeigu jis
gali būti įvykdytas be numatyto papildymo.
CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini
reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja:
a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus)

ranka;
b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas,
pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir
vieta;
c) testatoriaus valios išraiška;
d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 26 d.

Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo
santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio
normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis.
Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui

užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius
reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato
imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis
testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar
konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius
santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne
vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas
teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d.

Asmeninis testamentas
„<...> asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti

notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo
teisinius santykius, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau
kaip per 1 m. po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui
ir teismas jį patvirtino.
CK 5.31 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas yra

naikinamasis, ir jam pasibaigus pareiškimas dėl testamento
patvirtinimo negali būti teisme priimtas ir patvirtintas“.

Notaras, priimdamas saugoti oficialiajam testamentui
prilyginamą testamentą, patikrina, ar testamente yra:
testamento sudarymo vieta ir laikas, testatoriaus vardas,
pavardė, asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra – gimimo
data, gyvenamoji vieta, testatoriaus parašas, testamentą
patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas,
testamento registravimo data ir numeris, antspaudas.
Jeigu perduodamame saugoti notarui oficialiajam testamentui

prilyginamame testamente nėra šiame punkte nurodytų
duomenų, notaras privalo atsisakyti priimti saugoti
testamentą ir išduoti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį
veiksmą.
Asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą,
jei jis įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti
notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje. Notarui
asmeninį testamentą saugoti privalo pateikti pats testatorius
užklijuotame voke. Ant voko pasirašo testatorius ir priėmęs
jį saugoti asmuo.
Notaras netikrina testamento turinio ir jo surašymo

aplinkybių. Priimdamas saugoti asmenį testamentą notaras
nustato testatoriaus asmenybę. Patikslina, kad tai paties
testatoriaus paskutinė valia, surašo priėmimo aktą
(reikalavimai aktui CK 5.31 str. 3 d.), kurį pasirašo
testatorius ir notaras.
Testamentas negalėjo būti priimtas saugoti notaro ir įregistruotas
testamentų registre, nes: nuo testamento sudarymo iki jo pateikimo
notarui praėjo daugiau kaip 9 mėnesiai, tad testamentą patvirtinęs
asmuo neįvykdė prievolės kiek įmanoma greičiau perduoti notarui
patvirtintą testamentą (CK 5.28 str. 7 d.); testamento priėmimas galėtų
pažeisti kitų palikėjos įpėdinių teisėtus interesus, sukeltų jų teisinius
ginčus; testamente nenurodytas jo sudarymo laikas, registravimo
numeris, nesilaikyta oficialiesiems testamentams prilyginamų
testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos (CK 5.28 straipsnio 3
dalies reikalavimų).
Nors galiojantys teisės aktai tiesiogiai nedraudžia priimti saugoti mirusio

asmens sudaryto testamento, tačiau jo priėmimas galėtų pažeisti kitų
palikėjos įpėdinių teisėtus interesus į paveldimą turtą ir sukeltų įpėdinių
teisinius ginčus.
Pareiškėja prašė teismą patvirtinti palikėjos asmeninį
testamentą. Kadangi palikėja sirgo nepagydoma liga, dėl
kurios ji negalėjo pati rašyti, pareiškėja pagal jos žodžius
atspausdino testamentą rašomąja mašinėle, jį pasirašė
palikėja trijų liudytojų akivaizdoje.
Asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus

ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas,
o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja. Taip pat
asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar
kompiuterine technika.

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę
pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties
atveju.
Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po

testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus
valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis
sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 str. straipsnyje
įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo
techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos
imperatyviomis.
Įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti

asmeninį testamentą.
Rašydamas testamentą, asmuo suvokia, kad išdėsto valią dėl savo

palikimo ir to siekia. Rašydamas kitokio pobūdžio dokumentus,
raštus, korespondenciją, asmuo paprastai siekia kitų tikslų.
Nagrinėjamu atveju dokumentas, kuris pateiktas teismui tvirtinti

kaip asmeninis testamentas – prašymas prokuratūrai, kurios
visuotinai žinoma funkcija yra užkirsti kelią nusikaltimams ir
juos išaiškinti, o ne spręsti paveldėjimo klausimus.
Paprastai kreipimosi į prokuratūrą dėl galimo pasikėsinimo į gyvybę

tikslas – informuoti kompetentingą instituciją apie galimą
nusikaltimą, siekiant, kad tam būtų užkirstas kelias.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015
Asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, kad
dokumentas pavadinamas kitaip ar pavadinimas jam iš viso
nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą
(patvarkymas mirties atveju). Tačiau, kai iš turinio suprantama,
jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie
palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu
testamentu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015
Nelaikytini testamentais mirusio asmens užrašai, dienoraščiai,

laiškai, kuriuose rašoma, kam ir koks turtas turėtų atitekti
autoriui mirus. Tokie užrašai neturi teisinės galios. Tai tik
autoriaus samprotavimai.
Vileita, A. Paveldėjimo teisė. Vilnius, Justitia, 2011, p. 58.
Raštas, įvardytas kaip „prašymas“, turi skirtingų dokumentų
(pranešimo apie nusikalstamą veiką ir asmeninio testamento)
požymių. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar asmens,
rašiusio teisėsaugos institucijoms raštą dėl galimo pasikėsinimo į jo
sveikatą bei gyvybę, valia buvo parašyti patvarkymą dėl jo turto
likimo po mirties.
Frazė apie likusio turto perdavimą sūnui A. B. fragmentiška,

epizodiška, yra tik sakinio, kuriame kalbama apie tam tikrų asmenų
nubaudimą, dalis. Įvertinus ją viso prašymo turinio kontekste,
darytina išvada, kad M. B. rašydamas prašymą siekė bausmės, jo
manymu, kaltiems asmenims, taip pat ir neleidžiant šiems
asmenims perimti jo turto, o ne išspręsti paveldėjimo klausimus.

Ieškovė nurodė, kad slaugė ir prižiūrėjo savo seserį iki pat mirties.
Pastaroji surašė dokumentą, kuriuo dovanojo ieškovei savo turtą
už priežiūrą, slaugymą ir palaidojimą. Ieškovė prašė teismo
pripažinti šį dokumentą asmeninių testamentu ir jį patvirtinti.
Teismas pagrįstai pripažino jį kaip atitinkantį CK 5.30 str. įtvirtintus

reikalavimus asmeniniam testamentui ir patvirtino jį.
Iš ieškovės sesers surašyto ir pasirašyto teksto analizės matyti, kad

velionės valia buvo išreikšta palikti jai priklausantį nekilnojamąjį
turtą ieškovei už slaugymą, priežiūrą ir palaidojimą, o tai
suponuoja išvadą, kad turtas ieškovei paliekamas po jos mirties,
kas yra asmeninio testamento sudarymo požymis.

Be to, valios, žinotinos kitiems asmenims (įskaitant valią dėl palikimo),
išreiškimas apima ne tik jos suprantamą išdėstymą kokia nors forma (pvz.,
žodine, rašytine), bet ir perteikimu tiems asmenims. Asmuo, siekiantis, kad
su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi
sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios
išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims. Valios
išdėstymas, nesiimant veiksmų ją perduoti kompetentingiems asmenims, gali
reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo
vėliau arba ketinimai pasikeitė. Asmens valia, išdėstyta žodžiu ar užrašyta,
kol ji tikslingai kokiu nors būdu neperduodama kitiems asmenims, neturi
galios sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinių santykių.
Rašydamas pareiškimą asmuo suvokia, kad jo neišsiuntus adresatas

informacijos, negaus, t. y. jokių padarinių, kurių siekiant surašytas
pareiškimas, jo neišsiuntus, neatsiras. Taigi, siekiant, kad šie dokumentai
sukeltų būdingus jų paskirčiai padarinius, būtini skirtingi juos surašiusio
asmens veiksmai – asmeninis testamentas gali būti saugomas namuose,
tačiau pareiškimas turi būti pateikiamas adresatui.

Neišsiųstas prašymas prokuratūrai neatitinka sandoriams, taip
pat ir vienašaliams, būdingos paskirties – sukurti, pakeisti
ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63
straipsnis), jis negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu,
nukreiptu į palikimo paskirstymą, ir tvirtinamas kaip
asmeninis testamentas.

„Kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas
negali būti laikomas asmeniniu testamentu, nes asmeninis
testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo
pasirašytas, todėl asmeninis testamentas negali būti
surašytas ir kompiuterine technika” (LAT 2010 02 17 3K-
3-80/2010)
Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo

testamento statusą.
Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas

saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti
paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per
nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį
patvirtino.
Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos

asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento
turinio išdėstymo būdą, visas testamento tekstas vertintinas
kaip vientisas dokumentas.
Sandorio (testamento) galiojimo sąlygos
Sandoriui (testamentui) galioti reikalinga šių sąlygų visuma:

‒ turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus;
‒ sandorio subjektas turi būti veiksnus;
‒ testatoriaus valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią;
‒ sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma.
Pagal šių sąlygų pažeidimus sandoriai skirstomi į niekinius ir

nuginčijamus.
Nesuprantamas testamento turinys
Vieno iš testamentinių įpėdinių pareikštos abejonės dėl

testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento
nesuprantamo ir kitiems asmenims. Kita vertus, netgi ir
iš pirmo žvilgsnio aiškų sandorio tekstą, siekiant pašalinti
nuomonių skirtumus, gali tekti aiškinti.

Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi
nereiškia, kad nebegalimi ginčai dėl jo turinio ar
testatoriaus būklės jo sudarymo metu.
Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats

jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio
teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai –
spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią.

Notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą
pareiškėjai, nes palikėjos testamento turinys – „man
priklausančio buto dalį po savo mirties perduodu
naudoti ir disponuoti pareiškėjai iki to laiko, kol šios
patalpos bus jai reikalingos, o vėliau – mano anūkėms
lygiomis dalimis“ – nėra suprantamas, prieštaringas (nėra
aišku, ar turtas paliekamas pareiškėjai nuosavybės, ar
uzufrukto teise), iš jo negalima nustatyti tikrosios
testatoriaus valios.

5.36 straipsnis. Testamento sąlygos
<...>
2. Negalioja neteisėtos sąlygos ir sąlygos, prieštaraujančios
visuomenės papročiams ar pažeidžiančios geros moralės
reikalavimus.
Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos

turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios
situacijos faktines aplinkybes.
Taigi teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo

intereso buvimo faktą.

Viešoji tvarka – tai pagrindiniai principai, kuriais
grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir
visuomenės funkcionavimas. jos samprata įvairiais
laikotarpiais įvairiose valstybėse gali skirtis.
‒ Sandoriai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos teisinės

sistemos principus, teisinės sistemos tinkamą funkcionavimą
ir valstybės interesus;
‒ Sandoriai, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą:
‒ Sandoriai, kurie varžo prekybos ir kitokios iniciatyvos laisvę:
‒ Sandoriai, reiškiantys žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą;
‒ įstatymo normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą
atkūrimą, pažeidimas;
‒ mokesčių mokėjimo vengimas ar jų sumažinimas;
‒ gavimas pajamų valstybės sąskaita;
‒ pernelyg žemos pardavimo kainos nustatymas, siekiant pažeisti kreditorių
teises ir įstatymų saugomus interesus;
‒ valstybės ar savivaldybių turto, kaip viešosios nuosavybės objekto,
perleidimas privatiems asmenims ne specialių įstatymų nustatyta tvarka,
sudarant sąlygas švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą;
‒ situacijos, kai valstybinė žemė subnuomojama be nuomotojo sutikimo ir
toks sutikimas nėra gautas vykdymo metu;
‒ valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu sąlygų
nepaisymas;
‒ pardavimas savo paskutinio turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą,
norint išvengti prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
‒ pardavimas turto artimiems giminaičiams už neprotingai didelę kainą,
žinant, kad jis bus paimtas visuomenės poreikiams, siekiant valstybės
kompensacijos.
CK 5.30 straipsnis. Asmeninis testamentas
1. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas

testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas,
pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena),
vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo
pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet
kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos
nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju,
jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima
nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų
aplinkybių.
Asmeninis testamentas negali būti surašytas kompiuterine

technika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis
Moralė – tai gyvenimo visuomenėje bei elgesio principai ir
normos.
Geros moralės (bonus mores) kriterijus yra kultūringo, teisingo

žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos,
padorumo suvokimas.
Gerą moralę atitinka tai, kas atitinka visų lojalių ir teisingai

galvojančių asmenų padorumo ir teisingumo pojūtį.
Aktualūs konkrečiu metu esantys vidutinės moralės, t.y.: tos,

kuri įsišaknijusi didžiosios tautos dalies pasąmonėje,
standartai.
Sudarytas testamentas pagrįstai pripažintas negaliojančiu CK
1.89 str. 1 d. pagrindu ir įvertintas kaip neatitinkantis
teisingumo ir protingumo principų, nes testatorė testamento
sudarymo metu sirgo psichine liga ir vėžiu, o testamentu
nepagrįstai atėmė iš vienintelės dukros paveldėjimo
teisę, nors nustatyta, kad testatorės ir dukros santykiai
buvo geri.

5.18 straipsnis. Testamento sudarymo sąlygos
1. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos,

suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas
ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi
prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
2. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi

reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų
įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė
ar padėtis pasikeitė ar išnyko.
Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas;
ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda
patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.
Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį

testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti
testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl
paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina
vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui
(asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis.
Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, negalima valios

išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba
net iš esmės pakeisti asmens valią.

Atsižvelgdami į tai, kad testatoriaus valia yra sudėtingas ir
individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir
netgi nulemti įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai
aspektai, teismai laikė, kad nors testatoriaus valia
ginčijamame testamente kasatorei ir nepalanki, tačiau
išreikšta suprantamai. Tai, kad testamente nenurodyta
testamento įvykdymo termino, nedaro šio testamento
negaliojančio.

„Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų
aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų
reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją
autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios
įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio
galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi
prasme jie nėra esminiai.“ (LAT 2014 10 30 3K-3-
466/2014)
„Sutiktina, kad testatorių galimi argumentai nebūtinai
atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto
palikimą, tačiau testatoriai su savo nuosavybe turi teisę
elgtis kaip tinkami, jei nenustatyta, jog toks elgesys
neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams”
(LAT 2014 10 30 3K-3-466/2014)
LAT 2010 11 09 3K-3-443/2010 <...> testamento pripažinimas
negaliojančiu galimas tik išskirtinais atvejais. Jei
nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo
socialiai orientuotas, pats suformulavo savo valią bei ją
išreiškė ir nėra tos valios trūkumų, tai sandoris turėtų būti
išsaugomas. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai
atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl
išsivysčiusios ar ūminės lygos. Asmens būseną, kaip
juridinį faktą , gali patvirtinti teismo psichiatrinė
ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus,
patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną
sandorio metu <...>.
Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių,
svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar
pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai
išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo
trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui
įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra
esminiai.

Testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir
individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti
įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės būsenos
aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams
įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens –
testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti
nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios
nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju
tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (CPK 178
straipsnis).

Kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios
turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien
pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis
tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo
aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to,

kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės
kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei
sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į
testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento
tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas.

Testamente išreikšta testatoriaus valia nepriskirtina prie
tokių ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę
reikšmę turinčių faktų, todėl testamentinės valios
turinio išaiškinimas galimas ne nagrinėjant bylą dėl
juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bet šį
klausimą sprendžiant ginčo teisenos tvarka, t.y.:
ginčijant paveldėjimo teisę (CK 5.8 straipsnis).

Testamentu galima atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių
įpėdinių. Tai galima atlikti:
‒tiesiogiai, nurodant testamente, kad konkrečiam asmeniui

paveldėjimo teisė yra atimama. Tokiu atveju notarai gali
rekomenduoti testatoriui nurodyti tokio apsisprendimo
motyvus, pvz., dėl amoralaus elgesio, dėl piktnaudžiavimo
alkoholiu ir pan.
‒netiesiogiai, t.y. neįvardijant įpėdinio, pvz.,testatorius turi

tris vaikus, o testamentu turtą palieka dviem.
Testatoriaus valia gali būti išreikšta pačiu netikėčiausiu
potencialiems paveldėtojams būdu, išimtinai testatoriaus
nuožiūra, iki teisių į palikimą įstatyminiams įpėdiniams
atėmimo, tuo pačiu nenustatant, kas kitas paveldės turtą, t.
y. nesprendžiant turto likimo.
Apsaugant testatoriaus valią, įstatymas numato šio sandorio

formai specialius reikalavimus: testamentas turi būti
sudarytas kvalifikuota rašytine forma ir registruotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės

27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-771/2002
Testatoriaus valia ir testamento turinys negali būti
įrodinėjami kitomis priemonėmis, kaip testamentu
(CPK 177 straipsnio 4 dalis).
Jeigu testamentas panaikintas dėl testatoriaus valios trūkumų,

tai daroma išvada, kad galimas testamentinis įpėdinis
neįrodė, jog egzistavo testatoriaus valia perleisti turtą.

CK 5.35 straipsnis. Testamento panaikinimas, papildymas ir
pakeitimas
1.Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada

pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują
testamentą, arba jo nesudaryti.
2.Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį

testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam
testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių
testamentui.
3.Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą,

pateikdamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba
testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas
turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka.
Fizinė negalia nėra kliūtis sudaryti testamentą.
CK 5.29 numato, kad tuo atveju, jei testatorius dėl fizinių

trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti
testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti
notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą
pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje
kitas veiksnus asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą,
kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo
pats pasirašyti testamento, liudytojai taip pat turi pasirašyti
testamente.
Negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti
absoliutus, t.y.: turi būti nustatyta, kad testatorius
objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 str. išvardintų
priežasčių (LAT 2014 10 30 3K-3-466/2014).
Įstatyme nustatytas tik reikalavimas, kad testatorius turi

asmeniškai paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo,
tačiau nei šios valios išraiškos tvarka, nei forma
nereglamentuojama. Notaras negali imtis iniciatyvos ir
ieškoti liudytojų ar asmens, galinčio pasirašyti už
testatorių.
Kito asmens pasirašymas už testatorių yra išimtinis, jis turi būti
atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų:
1. testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas
asmuo;
2. kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal
testamentą;
3. testamentas turi būti pasirašomas notaro ir dviejų liudytojų
akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą);
4. testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius
negalėjo pats pasirašyti.
Negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t.

y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats
pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių.
Įstatyme nustatytas tik reikalavimas, kad testatorius turi asmeniškai
paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo, tačiau nei šios valios
išraiškos tvarka, nei forma nereglamentuojama.
Nesant įstatyminio reguliavimo, leidžiamos įvairios faktinės situacijos:

toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia
nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš pasirašant testamentą,
tiek ir jį sudarant. <...> nėra teisiškai reikšminga, kaip šis
procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius
liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis.
Svarbu nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį

pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių
asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo
konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo.
<...> suinteresuotų asmenų, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą

nėra draudžiamas, jei to prašo testatorius ir nėra aplinkybių,
patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatoriaus valiai.
Tuo atveju, kai asmuo atvykęs sudaryti testamentą pareiškia,
jog jis yra neraštingas, notarui neatsiranda pareiga
išsiaiškinti šią išimtinai su testatoriaus asmeniu susijusią
aplinkybę. Net jei raštingas asmuo notarui pareikštų apie
savo neraštingumą ir jei testamentas būtų sudarytas
laikantis visų neraštingo asmens sudaroma testamentui
keliamų reikalavimų, toks testamentas atitiktų savo esmę ir
paskirtį. (LAT 2003 05 28 3K-3-637/2003).
Aplinkybę, jog testatorė galėjo pati pasirašyti testamentą, patvirtina
<...> faktas, jog tą pačią dieną tos pačios notarės akivaizdoje pati
pasirašė pareiškimą apie įgaliojimo panaikinimą bei notarinių
veiksmų registro knygoje. Taigi testamento sudarymo metu testatorė
objektyviai galėjo pasirašyti pati ir tai testamentą tvirtinusiai notarei
turėjo būti žinoma.
Antra, už testatorių kitas asmuo gali pasirašyti testamentą tik testatoriui

prašant. <...> pati notarė pasiūlė testatorei, jog testamentą
pasirašytų kitas asmuo, t. y. notarė savo iniciatyva atėmė iš
testatorės galimybę pasirašyti savo testamentą.
Bet kurios sąlygos pažeidimas reiškia testamento tvirtinimo tvarkos

pažeidimą ir kelia pagrįstas abejones dėl tikrosios testatoriaus valios.
Testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas
testamentą pripažinti negaliojančiu, nes jis neatspindi tikrosios
testatoriaus valios.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 20 d.
Testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė
regėjimo negalią (aklumą) turintis asmuo, galintis suvokti
sandorio esmę ir padarinius.

<...> suinteresuotų asmenų, įpėdinių dalyvavimas sudarant
testamentą nėra draudžiamas, jei to prašo testatorius ir nėra
aplinkybių, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį
testatoriaus valiai (LAT 2014 10 30 3K-3-466/2014).
Testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas

pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu, nes jis
neatspindi tikrosios testatoriaus valios (LAT 2002 06 20
3K-3-814/2002)
Testamentinė išskirtinė (legatas) (CK 5.23str.) - tai įpėdinio
pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievolę
vienam ar keliems asmenims (testamentinės išskirtinės
gavėjams), kai šie įgyja teisę reikalauti, kad toks
įpareigojimas būtų įvykdytas.
Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė,

kurią įpėdinis įsipareigoja įvykdyti sutikdamas priimti
palikimą.
Pagal CK.5.25 str. testamentinės išskirtinės dalyku gali būti
kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, reikalavimai pagal
prievoles, teisė naudotis nekilnojamuoju daiktu ar jo
dalimi, teisė į nekilnojamojo daikto duodamas pajamas ar
jų dalį, teisė į išlaikymą, tam tikri veiksmai, kuriuos
įpėdinis privalo atlikti. Išskirtinės dalykų sąrašas nėra
baigtinis, nes prievolės dalyku gali būti įpėdinio privalomi
atlikti veiksmai.
Testamentinės išskirtinės prievolės bruožai, leidžiantys atskirti

šią prievolę nuo kitų testamento sąlygų yra privalomumas
ir neišvengiamumas (LAT 2013 12 11 3K-3-653/2013)
2010 m. notarė patvirtino testamentą, kuriame taip suformulavo
testamentinę išskirtinę „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš
palieku S.K.. Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti
paveikslus savo nuožiūra mano vaikams“. Teisėjų kolegija nurodė,
kad notarė, tvirtindama tokio turinio testamento punktą pažeidė
Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 40 str. 1 d., nesivadovavo CK 5.19 str.
Notarės paaiškinimas, kad ji įspėjo testatorių dėl galimo konflikto,

patvirtina, kad notarė numatė galimus neapibrėžtos testamento
sąlygos įvykdymo trūkumus ateityje, todėl vien tai, jog testatorius
norėjo tokios sąlygos negalėjo būti pagrindas notarei tvirtinti
tokio pobūdžio testamento punktą. Testamentas negali turėti
pavedimo sutarties požymių, testatorius negali savo valios palikti
turtą perkelti kitam asmeniui savo nuožiūra, testatoriaus valia negali
būti pakeista kito asmens nuomone, net jeigu to pageidauja pats
testatorius (LAT 2016 03 24 3K-3-163-969/2016).
Testamente galima nustatyti ir kitus įpareigojimus vienam,
keliems ar visiems įpėdiniams atlikti tam tikrus veiksmus.
Šie įpareigojimai gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio

pobūdžio, bei testamentiniai pageidavimai (šie nėra
privalomi įpėdiniams ir neturi įtakos paveldėjimui, pvz.
palaidoti baltame karste, kremuoti palaikus ir t.t.).
LAT 2013 12 11 3K-3-653/2013 <...vien pageidavimas sukurti

prievolę negali būti vertinamas kaip pagrindas jai
atsirasti...>
Substitucija arba antrinio įpėdinio paskyrimas
Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą asmenį, kuri

įgyja teisę paveldėti , jeigu prieš atsirandant palikimui jo
paskirtas įpėdinis miršta arba nepriima palikimo (CK 5.21
str.)

Jeigu atsiradus palikimui pirminis įpėdinis miršta nespėjęs jo
priimti per nustatytą terminą, teisė priimti palikimą pereina
mirusiojo įpėdiniams, o antrinis įpėdinis nepaveldi.
5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai),

kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas,
paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies,
kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą
(privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Privalomoji palikimo dalis CK.5.20 str.
Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems
šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata,
kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir
prisiimti pareigas, šiuo atveju rūpintis savo šeimos narių
gerove.
Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį
pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra
lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatyminiams
įpėdiniams LAT formuoja praktiką, kad teisė į privalomąją
dalį nėra siejama su mirusiojo teiktu išlaikymu
Privalomosios palikimo dalies instituto tikslas – ginti viešąjį
interesą, t.y. užtikrinti artimiausių testatoriaus šeimos narių,
kuriems būtina parama, ir testamentinių įpėdinių interesų
pusiausvyrą, todėl tais atvejais, kai tarp įpėdinių,
pretenduojančių į privalomąją palikimo dalį ir
testamentinių įpėdinių nekyla ginčo dėl teisės į privalomąją
palikimo dalį įgyvendinimo, faktas dėl išlaikymo
reikalingumo teisme nenustatinėjamas.
Asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys,
kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai, iš to seka,
kad teisė į privalomąją dalį nesiejama su tokių asmenų
nedarbingumu, o siejama su išlaikymo reikalingumu.
Išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo

palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo
amžiaus ar sveikatos būklės, taip pat jei jis yra palikėjo
sutuoktinis ir augina bendrą palikėjo ir savo nepilnametį
vaiką.
Teismui nedraudžiama nustatyti priešingai, kad pensininkas ar

neįgalus yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Taigi, tais atvejais, kai pareiškimą dėl palikimo priėmimo
paduoda pilnametis asmuo, pretenduojantis į privalomąją
palikimo dalį, notaras šiam įpėdiniui paaiškina, jog
privalomoji palikimo dalis bus paveldima tik tuo atveju, jei
visi palikimą priėmę testamentiniai įpėdiniai sutiks su
privalomosios dalies išskyrimu, o testamentiniams
įpėdiniams nesutikus su privalomosios palikimo dalies
išskyrimu – jei teismas nustatys išlaikymo reikalingumo
faktą. Atitinkamos nuostatos turėtų būti įtraukiamos į
pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Notaras, kuris veda testatoriaus paveldėjimo bylą ir turi skelbti
asmeninį testamentą, vyksta jo pasiimti iš testamentą saugančio
notaro. Asmeninį testamentą turi perduoti notaras notarui.
Jei notaras nesugeba įskaityti asmeninio testamento, notaras pažymi

apie tai testamento skelbimo protokole, deda testamentą į kitą
voką, ant kurio pasirašo visi įpėdiniai ir suinteresuoti asmenys, ir
saugo testamentą seife. Kai įpėdiniai ir suinteresuoti asmenys
pasiūlo rašysenos ekspertą, testamentas skelbiamas jam
dalyvaujant.
Jei notaras nemoka kalbos, kuria parašytas asmeninis testamentas,

notaras pažymi apie tai testamento skelbimo protokole, deda
testamentą į kitą voką, ant kurio pasirašo visi įpėdiniai ir
suinteresuoti asmenys, ir saugo testamentą seife. Įpėdiniams ir
kitiems suinteresuotiems asmenims pasiūlius vertėją, testamentas
skelbiamas jam dalyvaujant.
Testamento vykdytojas - tai testatoriaus paskirtas ir įgaliotas
asmuo, kuris vykdo testatoriaus patvarkymus.
CK 5.37 str. - testamentą vykdyti gali testatoriaus paskirtas

testamento vykdytojas, įpėdinis arba teismo paskirtas
administratorius.
Testamento vykdytoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis

asmuo.
Testamento vykdytoją galima paskirti tik jo sutikimu.

Sutikimas išreiškiamas įrašu pačiame testamente arba
pridėtame prie jo pareiškime.
Testatorius gali paskirti vieną ar kelis testamento vykdytojus,
testamente nurodant kuris iš jų kurias testamento dalis
vykdys.
Testatorius gali paskirti antrinį testamento vykdytoją, jeigu

pirmasis vykdytojas negalėtų vykdyti savo pareigų.
CK 5.40 str. - testatorius gali pavesti testamento vykdytojui
valdyti nustatyta tvarka priimtą palikimą, nepaskirdamas
jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą,
įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus.
Testamente gali būti nurodyta palikimo valdymo trukmė,

nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį. Terminas
negali būti ilgesnis nei dvidešimt metų nuo palikimo
atsiradimo dienos.
Palikimą testamento vykdytoja valdo, kol įpėdiniai jį priima,

jeigu testatorius testamente nenurodė kito termino.
Tokiu atveju tarp testamento vykdytojo ir vaikų susiklosčiusiems santykiams
pagal analogiją mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais)
taikomos teisės normos, reglamentuojančios tėvų teises ir pareigas tvarkant
nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise (CK 3.185–3.191 straipsniai). Tai, be
kita ko, reiškia, kad visi testamento vykdytojo sprendimai dėl vaikų turto
valdymo ir tvarkymo turi atitikti geriausius vaikų interesus (CK 3.186
straipsnio 1 dalis), pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui
priklausančio turto, testamento vykdytojas gali naudoti vaikų reikmėms,
atsižvelgdamas į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 2 dalis), testamento
vykdytojas be išankstinio teismo leidimo neturi teisės atlikti veiksmų, nurodytų
CK 3.188 straipsnio 1 dalyje, ir kt.
LAT 2020 m. balandžio 16 d. nutartis e3k-3-99-969/2020

Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka
palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą,
įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio
valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas
įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas
negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos (CK
5.40 straipsnis).
Testamento vykdytojas savo darbą gali atlikti neatlygintinai ir
atlygintinai. Vykdytojas visada turi teisę į vykdymo išlaidų
padengimą.
Testamento vykdytojas gali būti nušalintas ,jei savo pareigas

atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, kreditorių ar kitų
suinteresuotų asmenų interesus. Testamento vykdytoją
nušalina palikimo atsiradimo vietos teismas ir paskiria
administratorių.
Testamento vykdytojo įgaliojimai baigiasi, kai:

‒ testamento vykdytojas įvykdo testatoriaus pavedimus,
‒ suėjus terminui, numatytam testamente,
‒ testamento vykdytojui mirus, likvidavus juridinį asmenį,
‒ testamento vykdytoją pripažinus neveiksniu ar ribotai
veiksniu šioje srityje,
‒ testamento vykdytojui atsisakius testamento vykdytojo
pareigų,
‒ nušalinus testamento vykdytoją nuo pareigų.
Testamentas skelbiamas vadovaujantis LR CK 5.33 ir 5.48
straipsniais bei Notarų rūmų prezidiumo 2008 m. spalio 17
d. nutarimu Nr. 15.1 patvirtinta Testamentų skelbimo
tvarka.
Negaliojančių sandorių klasifikacija
1. Sandoriai, turintys turinio trūkumų; (CK

1.80, 1.81, 1.86, 1.87 str.)
2. Sandoriai, turintys subjektų valios trūkumų;
(CK 1.89, 1.90, 1.91 str.)
3. Sandoriai, turintys subjektiškumo trūkumų;
(CK 1.82, 1.83, 1.84, 1.85, 1.88 str.)
4. Sandoriai, turintys formos trūkumų.
(CK 1.93 str.)
Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
Sandoris laikomas niekiniu (angl. void), jeigu jis, vadovaujantis

įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo
sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio
sandorio patvirtinti, nes jis negalioja nepriklausomai nuo valinių
teisės subjektų veiksmų.
Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo

sprendimas, yra nuginčijamas (angl. avoid) sandoris. (CK 1.78
straipsnio 1-2 dalys).
Niekiniu sandoris laikomas dėl jo turinio trūkumų.

Testamento pripažinimo negaliojančiu
Ne bet koks testamentas reiškia sandorį CK 1.63 str. prasme.
Testamente privalo būti aptartos esminės sandorio sąlygos,

kurių nesant, laikoma, jog testameno apskritai nėra.
Gali būti sprendžiamas tik sudaryto testamento (ne) galiojimo

(pvz., ar yra išorinės bei vidinės valios sutaptis, ar teisėtas
turinys ir kt.), pakeitimo ar panaikinimo klausimas.
5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas
1. Negalioja testamentas:
1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;
2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens;
3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
2. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais

sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
3. Neišlikęs testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio
negalima nustatyti teismo tvarka.
4. Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po
testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį.
CK 5.16 straipsnyje nurodyti atvejai, kai testamentas, kaip
vienašalis sandoris, yra niekinis.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik
veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir
pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas
(CK 5.17 straipsnis).
Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų

reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima
pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o
ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo,
negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai,
paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas.

Teisinės pasekmės
Niekinis sandoris negalioja pats savaime (per se).

‒ Iš niekinio sandorio negali kilti jokia teisė.
‒ Niekinio sandorio negalima nei patvirtinti, nei nutraukti.
‒ Atsiskaitoma pagal restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo
taisykles.
Nuginčijamam sandoriui tapti negaliojančiu būtinas teismo

sprendimas.
‒ Kol nenuginčytas, jis galioja, dėl to asmenys laikomi įgijusiais
teises bei pareigas.
‒ Nuginčijamo sandorio vykdymas paprastai reiškia jo
patvirtinimą.
Subjektų, galinčių kelti negaliojimo klausimą, ratas
1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai

4. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali
pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.
5. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali
pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines
pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex-officio
(savo iniciatyva).
5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas

1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis
gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą,
kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų
pripažintos negaliojančiomis.
Prokuroro vaidmuo
Ieškinį dėl neveiksnaus asmens sudaryto sandorio negaliojimo

gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir
prokuroras (CK 1.84 str. 4 d.)
Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl

piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, be rūpintojo
sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo
sandoris <...> gali būti pripažintas negaliojančiu pagal
rūpintojo ar prokuroro ieškinį (CK 1.85 str. 1 d.).
CPK 49 str. 1 d. – įstatymų nustatytais atvejais prokuroras,

valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali
pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
1. Testatoriaus testamentinis neveiksnumas arba apribotas
veiksnumas (CK 5.16 str. 1 d.);
2. Testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89

str., 1.90 str., 1.91 str.);
3. Testamento formos ir sudarymo tvarkos pažeidimas (CK

5.16 str. 1 d.);
4. Neteisėtas testamento turinys (CK 5.16 str. 1 d.);
5. Nesuprantamas testamento turinys (nėra valios?) (CK 5.16

str. 1 d.).
Testamento negaliojimas dėl subjektų valios trūkumų
‒ Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens

sudarytas testamentas (CK 1.89 str.)
‒ Dėl suklydimo sudarytas testamentas (CK 1.90 str.)
‒ Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus

grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko
susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių
aplinkybių sudaryto testamento pripažinimas negaliojančiu
(CK 1.91 str.)
Valios formavimasis
Sandoryje išreikšta valia turi atitikti jo dalyvių tikrąją valią.

Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi
normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia
tikrąją valią.
Sandoriai, turintys valios trūkumų, galioja tol, kol nėra

nuginčyti teismo tvarka.
Valiai būdingi du aspektai:
‒ Realus teisinių pasekmių suvokimas;

‒ Tikrosios valios išraiška savo pasirinkimu.
Bent vieno kriterijaus pažeidimas gali lemti sandorio

negaliojimą.
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik
veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir
pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas
(CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą
nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus
testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK
1.89 straipsnį <...>.

CK 1.89 straipsnis
(i) Asmuo sudarė sandorį būdamas veiksnus;
(ii)Jo būsena neleido jam suprasti savo veiksmų reikšmės

arba jų valdyti,
(iii)Ši būsena gali būti ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos

sutrikimo (ligos, bet nebūtinai psichinės), didelio
susijaudinimo ar kitų priežasčių, kurios iš esmės paveikia
asmens gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus,
padarinys.
CK 1.89 straipsnis
CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą

asmens būseną.
Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos,

todėl nepakanka įsitikinti, kad asmuo neserga psichikos
liga.
Sprendžiant, ar asmuo gali, sudarydamas sandorį, suvokti
savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į
asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas
svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo
naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK
1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad
testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir
padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties
testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar
ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose
dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos
būklę.

CK 1.89 straipsnis
Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų buvo tokios būsenos sandorio

sudarymo metu, atsižvelgiama į:
– medicininius duomenis,
– sudaromo sandorio pobūdį ir reikšmę,
– duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo
metu ir
– sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar
žalingumą, pagrįstumą);
– asmens konkretų elgesį, rodantį, jog atliekamų veiksmų jis
nesupranta;
Sprendžiama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir
teisingumo kriterijus.
Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame
išreikšta asmens valia <...> neatitinka tikrosios sandorio
šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais; išvada, jog
testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti
savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta
tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens
negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios
neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos
abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai
valiai.

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo
psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir
kitus įrodymus <...>.
Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal

vidinį teisėjo įsitikinimą <...>. Turi būti įvertinami
įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir
išvadoje esančias aplinkybes, <...> atsižvelgiama į visų
įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą,
prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą
eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba
priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra
nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo
suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti
pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne
bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus
sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan.
Paprastai tokia asmens fizinė–mentalinė būklė yra pastebima

aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų
giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai
kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205).

<...> remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo
pagrindo, nes testatoriai, nepaisant jų sveikatos būklės,
dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra
pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių
konstatuoti testatorių būklę testamentų sudarymo metu.
Ekspertizės aktų išvados paremtos <...> medicininiais įrašais

apie testatorių būklę bei liudytojų parodymais. Tačiau byloje
buvo apklaustas ne vienas liudytojas, tvirtinęs, kad
testatoriai gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi
aplinkoje ir laike, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią
dėl testamento turinio.

CK 1.89 straipsnis
CK 5.17 str. ir CK 1.89 str. pagrindu ieškinį gali pareikšti:
− pats negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės asmuo

− ar jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas;
− tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų
pripažinti negaliojančiais.
Jiems teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties

momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento
pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti
yra skaičiuojamas būtent nuo pastarojo juridinio fakto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d.

CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokie suinteresuoti
asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo dalių
pripažinimo negaliojančiais, yra tie įpėdiniai, kurie paveldėtų,
jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais.
Tokius ieškinius gali pareikšti patys nurodyti asmenys, jų įgalioti

asmenys (CPK 56 straipsnis), jų įstatyminiai atstovai (CPK 38
straipsnis) ar prokuroras (Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 1
dalies 1 punktas).

Testamento pripažinimas negaliojančiu – ultima ratio
priemonė.
Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą

savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti
asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių
kriterijų sutaptis.

Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties
sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl
kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių
aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo,
žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje
sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės
kitokiomis sąlygomis.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus,
t.y.: šalies <...> elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus,
atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti

pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies
neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio

šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir
kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d.
Esminis suklydimas
Kai suklystama dėl

− paties sandorio esmės;
− sandorio dalyko;
− kitų esminių sandorio sąlygų;
− kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso;
− jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas
tikrąją reikalų padėtį panašioje situacijoje sandorio
nebūtų sudaręs arba
− būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.
Error in corpore
Error in corpore – klaida dėl sandorio dalyko – sandorio

nėra, nes nėra esminės sandorio sąlygos (pvz., nėra tikslo
palikti visą ar dalį turto įpėdiniui nuosavybės teise po
testatoriaus mirties).
Error in persona
Error in persona – klaida dėl kitos sandorio šalies civilinio

teisinio statuso.
Esminiu laikytinas sukydimas dėl asmens, pavyzdžiui, turtas

paliekamas vaikui ar vaikaičiui, kurio tėvystė vėliau
nuginčijama.
Error in negotio
Error in negotio – klaida dėl sandorio esmės (pobūdžio,

rūšies).
Pavyzdžiui, testamento sudarymas, tikintis išlaikymo iki

gyvos galvos teisinių santykių.
Error in substantia
Error in substantia – klaida dėl daikto savybių, kurios

paprastai yra laikomos esminėmis.
CK komentare nurodoma, kad „esminiu laikytinas suklydimas

dėl dalyko tapatumo, vertės, tinkamumo naudoti pagal
paskirtį“.
Pavyzdžiui, įpėdiniams padalijamas turtas pagal vertę

lygiomis dalimis, o vėliau paaiškėja, kad vienas turto
objektas turi unikalių savybių ir jo vertė itin didelė.
Suklydimas nelaikomas esminiu, jeigu šalis suklydo:
‒ dėl savo didelio neatsargumo; arba
‒ dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati;

arba
‒ dėl aplinkybių, dėl kurių, atsižvelgiant į aplinkybes, būtent

jai tenka rizika suklysti.
Notaro veiksmų įtaka
<...> turi būti tiriama, ar nėra notaro kaltės dėl sandorį

sudariusios šalies ydingos valios susiformavimo. <...>
notaras privalėjo nustatyti esmines faktines sutarties
sudarymo aplinkybes ir sąlygas, aiškintis šalių motyvaciją
sudaryti sutartį ir jų numatomus ar pageidaujamus
padarinius, išaiškinti teisinius, turtinius ir kitokius šalims
svarbius padarinius, savarankiškai teisiškai kvalifikuoti
faktines aplinkybes ir tada pasiūlyti tinkamai teisiškai
įforminti asmenų tikrąją valią dėl sandorio sudarymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos

18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013
CK 1.91 straipsnis
‒ Apgaulė;
‒ Smurtas;
‒ Ekonominis spaudimas;
‒ Realus grasinimas;
‒ Šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi;
‒ Susidėjusios sunkios aplinkybės.
Realus grasinimas
Nustatytina:
‒ ar buvo grasinama,
‒ ar tas grasinimas buvo realus,
‒ ar sandoris sudaromas būtent dėl šio grasinimo.
Realaus grasinimo sąvoka detalizuota pačiame įstatyme – CK

1.91 straipsnio 4 dalyje.
Realus grasinimas (II)
Realus grasinimas reiškia:
‒ kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus,

nukreiptus
‒ prieš sandorio šalį, jos vaikus, sutuoktinį ir kitus
giminaičius arba jų turtą ar reputaciją,
‒ kurie (t.y. veiksmai) duoda pagrindą manyti, kad gali būti
padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai,
‒ ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios
alternatyvos kaip tik sudaryti sandorį.
Realus grasinimas (III)
Grasinimo vertinimo kriterijai:
‒ Individualus – kokią įtaką grasinimai / smurtas,

panaudotas prieš sandorio šalį, turėjo būtent šiai šaliai, ar
nesant tokio poveikio būtent šis asmuo būtų sutikęs
sudaryti sutartį.
‒ Abstraktus – kokią įtaką grasinimas būtų padaręs

vidutiniam kontrahentui, ar būtų atėmęs iš jo pasirinkimo
laisvę?
Ekonominis spaudimas
CK 1.91 str. 4 d.: realiu grasinimu taip pat laikoma kitos

sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti
ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę
ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį
priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai
nenaudingą sandorį.
Ekonominis spaudimas (II)
Tai yra vienas iš realaus grasinimo būdų. Sąlygos:
1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;
2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė

nuo jo nesąžiningų veiksmų;
3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam

asmeniui sąlygomis;
4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.

Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių
Būtina nustatyti šiuos požymius:

1) sandorio šalis neturi būtinų gyvenimui sąlygų (neturi
būsto, pragyvenimo šaltinio, sunkiai serga jis ar šeimos
nariai ir panašiai);
2) kita sandorio šalis turi žinoti šias sunkias aplinkybes;
3) kita sandorio šalis pasinaudojo šiomis sunkiomis
aplinkybėmis;
4) sandoris buvo sudarytas labai aiškiai nenaudingomis kitai
šaliai sąlygomis (pvz., ypač maža kaina).
DCFR II.–7:207: Nesąžiningas pasinaudojimas
(1) Šalis gali ginčyti sutartį, jei sutarties sudarymo metu:
(a) Šalis buvo priklausoma ar ją su kita šalimi siejo pasitikėjimo santykiai,
ji turėjo ekonominių sunkumų arba neatidėliotinų poreikių, buvo
neįžvalgi, neišprususi, nepatyrusi, neturėjo derybų patirties ir
(b) kita šalis tai žinojo arba pagrįstai galėjo būti laikoma tai žinančia, ir,
atsižvelgiant į aplinkybes bei sutarties tikslą, pasinaudojo pirmosios
šalies situacija siekdama perdėtos naudos arba labai nesąžiningo
pranašumo.
(2) Šalies, turinčios teise ginčyti sandorį, prašymu teismas gali, jei tai yra
tinkama, pakeisti sutartį į tokią, kuri būtų buvusi sudaryta, jei būtų
buvę laikomasi sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principų.
(3) Teismas taip pat gali pakoreguoti sutartį pagal šalies, gavusios
pranešimą apie sutarties ginčijimą dėl nesąžiningo pasinaudojimo,
prašymą su sąlyga, kad ši šalis informuoja pranešimą pateikusią šalį
nedelsiant po pranešimo gavimo <...>.
Smurtas
Sprendžiant apie smurto buvimą, svarbu nustatyti tiesioginį

fizinį ar psichinį poveikį asmeniui, sudarančiam sandorį.
Tai gali būti laisvės varžymas, mušimas, tiesioginis
grasinimas atimti gyvybę, sužaloti sveikatą.

Apgaulė
Tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl

esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis
aktyviais veiksmais ar tam tikrų aplinkybių nuslėpimu,
sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.
Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie

turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti.
Apgaulė (II)
‒ viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas

žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad
pastaroji sudarytų šį sandorį;
‒ tokius veiksmus atliko kita sandorio šalis ar kitas asmuo,
nesantis sandorio šalimi;
‒ vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama
dėl kitos sandorio šalies ir / ar trečiojo asmens nesąžiningų
veiksmų;
‒ atliekami aktyvūs veiksmus, teigiant tai, ko nėra;
‒ nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės.
Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu,
kai <...> apgaulė lėmė sandorio sudarymą.
Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies

laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo
asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas.
Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio

arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai
kitokiomis sąlygomis.
Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia.

DCFR II.–7:205: Apgaulė
(1)Šalis gali ginčyti sutartį, jei kita šalis paskatino sudaryti sutartį
apgaulingu klaidinimu (nesvarbu, žodžiu ar elgesiu) arba apgaulingu bet
kokios informacijos, kurią sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ar
ikisutartinių santykių pareigos reikalauja kitai šaliai atskleisti,
neatskleidimu.
(2)Klaidinimas yra apgaulingas, kai jis atliktas žinant arba siekiant
klaidingo pateikimo ir yra skirtas adresatą suklaidinti. Neatskleidimas yra
apgaulingas, jei jis skirtas paskatinti asmenį, nuo kurio informacija yra
nuslėpta, suklysti.
(3)Nustatant, ar sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika reikalauja
šaliai atskleisti konkrečią informaciją, turi būti vertinamos visos
aplinkybės, įskaitant: (a) ar šalis turėjo specialių žinių; (b) šalies
sąnaudas įgyjant aktualią informaciją; (c) ar kita šalis galėjo pagrįstai
įgyti šią informaciją kitais būdais; ir (d) akivaizdžią šios informacijos
svarbą kitai šaliai.
Testamento formos ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai
(trūkumai)
Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda

tik po testatoriaus mirties ir <...> nebegalima tiesiogiai
išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios,
testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai
reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas
gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Testamento formos ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai
(trūkumai) (II)
Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra

pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti
sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai,
ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia,
ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir
tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro
pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka
sudaryto testamento turinį.

Pasirašydamas sandorį, testatorius patvirtina, kad daro būtent
šiuos patvarkymus dėl turto ir turtinių bei neturtinių teisių
ir pareigų jo mirties atveju. Tokiu atveju, kai testamentą
pasirašo ne testatorius, o už jį kitas asmuo, ir tai atlieka
ne įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, testamentas kaip
sandoris yra ydingas dėl turinio.
Teismai teisingai konstatavo, kad testatorius sandorio

nepasirašė ir jo valia nėra išreikšta. Kartu pažeista ir
sandorio forma – sandoris iš esmės raštu nesudarytas ir
neužregistruotas, todėl negali sukelti teisinių pasekmių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d.

L. D. K. ligoninėje pasirašė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei, tuo
metu atlikusiai gydytojo praktiką.
Atsakovė L. D. kreipėsi į notarę ir pateikė jai testatoriaus pasą ir iš esmės nurodė testamento
tekstą. Notarė N. K. testamento tekstą surašė testatoriui nedalyvaujant ir nežinodama
pastarojo valios. Su paruoštu testamento tekstu notarė atsakovės buvo atvežta į Kauno III
klinikinę ligoninę, kur ligonis L. D. K. jį pasirašė.
Testamento pasirašymo dieną L. D. K. sveikatos būklė buvo nenormali, nes tą dieną jis vartojo
net keturiolikos pavadinimų vaistus, tame tarpe “Nozepam”, kurio poveikis daro ligonį
abejingą. Be to, testatoriaus 1992 m. birželio 24 d. skundėsi galvos svaigimu, lygsvaros
sutrikimu, nuo 1975 m. dėl patirtų smegenų traumų jis sirgo epilepsijos priepuoliais. Šie
veiksniai, kolegijos nuomone, turėjo įtakos susiformuoti testatoriaus ydingai vidinei valiai.
Būsimo testamentinio įpėdinio išankstinis testamento teksto suformulavimas prieštarauja

sąžiningumo principams ir tai tam tikra prasme suponuojama su testatoriaus valios
trūkumais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testatorius su atsakove susipažino 1992 m.
birželio 6 d. ligoninėje, o 1992 m. birželio 24 d. pasirašė testamentą pastarosios
naudai. Atsakovės L. D. aktyvūs veiksmai sudarant testamentą, testatoriaus L. D. K.
atstovavimas surašant šio dokumento tekstą, leidžia daryti išvadą, kad ginčo testamentas
nebuvo asmeninio pobūdžio valios aktu, kas nesuderinama su paties testamento samprata.

Neteisėtas testamento turinys
‒ Sandoriai, turintys turinio trūkumų

(CK 1.80, 1.81, 1.86, 1.87 str.);
‒ Testamentai, kurių turinys neteisėtas

(CK 5.16 str.).
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys
sandoriai
CK 1.80 straipsnis.
1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
yra niekinis ir negalioja.
<...>
Svarbu:
‒ Imperatyvi teisės norma gali būti įtvirtinta bet kurioje teisės
šakoje (konstitucinės, administracinės, finansų, darbo,
baudžiamosios, civilinės ir kt.);
‒ Bet kuriame teisės akte (tarptautinėse Lietuvai privalomose
sutartyse, įstatymuose ir kt.).
sandoriai (II)
1.80 straipsnis.
1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
yra niekinis ir negalioja.
<...>
Svarbu:
- normų imperatyvumas priklauso ne nuo formuluotės, o nuo
to, koks yra normų ar paties įstatymo tikslas, objektas ar
interesai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis
- konkrečios nuostatos tikslas ir imperatyvumas gali būti

nustatomas ir iš teisės šakos, kurioje įtvirtinta konkreti
teisės norma, esmės bei paskirties.
sandoriai (III)
‒ vertintinas teisės normos sisteminis ryšys su kitomis

normomis, konkretaus reikalavimo paskirtis, pobūdis ir
padariniai.
‒ imperatyvi norma griežtai formuluoja paliepimą ir

neleidžia jo suprasti dviprasmiškai („draudžiama“, „neturi
teisės“, „privalo būti“ ir pan.).
‒ analizuotina, ar yra viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji

skirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d.

Pripažinus testamentą negaliojančiu:
− Jis netenka galios ab initio visas arba iš dalies (CK 1.95, 1.96
str.);
− Restitucija (jei taikoma) (CK 6.145-6.153, CK 1.80 str.);
− Nepagrįsto praturtėjimo taisyklės (CK 6.237-6.242 str.);
− Civilinė atsakomybė (CK 6.245 – 6.291 str).
Restitucijos tikslas – šalių grąžinimas į status quo.
Civilinė atsakomybė – papildoma turtinio pobūdžio pareiga.

Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau
sudarytas testamentas netampa galiojančiu, nes,
įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą,
testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą
arba pakeisti konkrečias jo dalis.
Pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, prašydama pripažinti

galiojančiu motinos 1998 m. testamentą ir tik teismui
pripažinus jį galiojančiu, reikalauti, kad notaras išduotų
paveldėjimo teisės pagal nurodytą pirmesnį testamentą
liudijimą.

Kasatorės motinos 1998 metų testamento galiojimas priklauso nuo
vėliau sudaryto testamento nuginčijimo, bet ne nuo 1998 metų
testamento formos ir turinio neatitikties įstatyme nustatytiems
reikalavimams.
Straipsnyje daromos tik trys išimtys, ir ankstesnis testamentas

lieka galioti tais atvejais, kai vėlesnį testamentą testatorius
sudarė ne laisva valia (testamentas sudarytas dėl smurto,
realaus grasinimo) arba neturėdamas teisės sudaryti vėlesnį
testamentą (teismo sprendimu pripažintas neveiksniu arba
būdamas toks, kurio veiksnumas apribotas) (CK 1.84, 1.85, 1.91
straipsniai). Šiais trimis atvejais vėlesniame testamente išreikšta
testatoriaus valia nesusiformavusi laisvai arba yra išreikšta
asmens, kuris neturėjo teisės sudaryti testamentą.

.
Kai nustatoma, kad asmuo testamento metu buvo tokios būsenos, kad
nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių (CK 1.89 str.),
reiškia, kad asmuo sudarė testamentą būdamas neveiksnus ir tokį
testamentą nuginčijant siekiama pašalinti padarinius, kuriuos
asmuo sukūrė būdamas neveiksnus <...>.
Vadinasi, niekinio sandorio atveju, kai testamentas sudarytas teismo

sprendimu pripažinto neveiksnaus asmens (CK 5.16 straipsnio 1
dalies 1 punktas), ir nuginčijamo sandorio atveju, kai teismo
sprendimu pripažįstama, kad testamentą sudarė asmuo, teismo
pripažintas neveiksniu sandorio sudarymo metu (CK 5.17
straipsnio 2 dalis), pasekmės turi būti analogiškos, nes abiem
atvejais testamentą sudarė negalintis suprasti savo veiksmų
reikšmės ir jų valdyti asmuo, ir tai bylos atveju lemia anksčiau
sudaryto testamento galiojimą.
Pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėliau sudarytas testamentas panaikina visą
pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam
testamentui, o CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, vėlesnį
testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas
netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas
pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar
realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje
srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Išanalizavęs šių teisės normų turinį
ir santykį, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę:
pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik

ta apimtimi, kuria juo panaikinamas ar pakeičiamas ankstesniajame
testamente esantis patvarkymas. Todėl, vėlesnį testamentą pripažinus
negaliojančiu, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisiniai padariniai
taikytini tik tiems anksčiau sudarytiems testamentams ar toms jų dalims
(tiems patvarkymams), kurios buvo panaikintos ar pakeistos vėlesniu
testamentu.
Įvertinęs abiejų testatorės testamentų turinį, kasacinis teismas padarė išvadą, kad vėlesnis
testamentas nepakeitė ir nepanaikino ankstesnio testamento. Šią išvadą patvirtina tai, kad visas
testatorės nekilnojamasis turtas (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis), nurodytas
ankstesniame testamente, vėlesniu testamentu paliekamas tam pačiam asmeniui – ieškovui, t. y.
vėlesniame testamente iš esmės pakartotas patvarkymas dėl namo ir jo priklausinių, buvęs
ankstesniame testamente. Papildomai vėlesniu testamentu ieškovui palikta testatorei priklausanti
namų valdos žemės sklypo ir kiemo statinių dalis. Taigi vėlesniame testamente tik išreikšta
testatorės valia dėl kito, ankstesniame testamente nenurodyto, turto – namų valdos žemės sklypo
ir kiemo statinių dalies. Vėlesnis testamentas tik papildė ankstesnį, ankstesnio testamento
sąlygos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms ir yra suderinamos su jomis. Dėl šios
priežasties testatorei sudarius vėlesnį testamentą ankstesnis testamentas nebuvo panaikintas ar
pakeistas ir jis liko galioti. Ankstesnis testamentas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas.
Kasacinis teismas sprendė, kad šios bylos atveju vėlesnio testamento pripažinimas teismo
sprendimu negaliojančiu neturi įtakos ankstesnio testamento galiojimui, todėl CK 5.17 straipsnio
2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra aktualus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad
ankstesniame testamente nurodytam turto paveldėtojui, siekiant įgyvendinti savo, kaip
testamentinio įpėdinio, teises pagal ankstesnį testamentą, nebuvo poreikio kreiptis į teismą su
prašymu pripažinti galiojančiu ir taip galiojantį (nes nepakeistą, nepanaikintą ir nepripažintą
negaliojančiu) ankstesnį testamentą. Tokio testamento pagrindu notaras turėjo išduoti
paveldėjimo teisės liudijimą, o jam atsisakius tai padaryti ieškovas turėjo savo teises ginti
įstatymo nustatyta tvarka skųsdamas teismui notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų procesinius dokumentus ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį
atsakovėms dėl testamento pripažinimo galiojančiu.

Testamentai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Testamentai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PAVELDĖJIMO SAMPRATA,

‒ tiesioginio ir atidėto perdavimo (austriškoji) sistema

‒ netiesioginio ir atidėto perdavimo (bendrosios teisės)

Į privalomą palikimo dalį įskaitoma tik namų apyvokos daiktų

Namų apyvokos daiktais nėra laikomi knygų rinkiniai

Materialaus daikto, kuriame išreikštas kūrinys (pvz.

Jei laiduotojas miršta po to, kai jo prievolė jau atsiradusi, t.y.

LAT 2015m. vasario 13 d.

CK 3.194 str. 5 d. taikytina sprendžiant tiek vaikų, tiek ir tėvų

Romėnų paveldėjimo teisė tapo daugelio valstybių

Paveldėjimo teisinius santykius sudaro:

Testamento sąvoka suformulavo LAT: 2003 05 19 3K-3-610/2003

2015 01 16 nutartyje 3K-3-87-248/2015 testamentas įvardijamas

‒ 1973 m. spalio 2 d. Konvencija dėl tarptautinio mirusių

‒ 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvencija dėl patikai (angl.

‒ 1972 m. gegužės 16 d. Bazelio konvencija dėl testamentų

‒ 1973 m. spalio 26 d. Vašingtono konvencija, nustatanti

Kaip ir kiekvieno sandorio, testamento būtini elementai yra:

Testamentų, kaip vienašalių sandorių sudarymui ir galiojimui

Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po

Šiuolaikinis reglamentavimas nėra toks griežtas - CK 5.18 str. 2

Praktikoje nurodomi ne tik vardas, pavardė, bet giminystės ryšys

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d.

40 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas testamento

Civilinio kodekso penktosios knygos normos dėl testamento

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d.

Minėtą konvenciją dar vadinamą Bazelio konvenciją, Lietuvos

„Konvencija dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo,“

Tinklas veikia Bazelio konvencijos pagrindu, jo tikslas yra

ERNWA yra ne centrinis registras, o tinklas sudarantis

Testatorius pagal Reglamento 22 str. gali pasirinkti, kad visą jo

Nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus yra fakto klausimas „Pagal CK

Būtini sandorio elementai yra:

Visi sandorių negaliojimo atvejai yra klasifikuojami šiais

Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d.

<...> jei draudžiama neišlikusio testamento originalaus dokumento

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 22 d.

5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai

1. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti

2. Kurčnebylių viešieji testamentai sudaromi dalyvaujant

3. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas.

4. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka

5. Negalima ginčyti oficialiojo testamento sudarymo fakto.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų

Taip pat turėtų būti išsiaiškinta, kokias funkcijas vykdė viršaičio

Be to, teismai turėtų ištirti, ar iš tikrųjų notarė tikrindavo viršaičio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d.

Kitoje kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d.

Taigi nurodytose bylose nenagrinėta, ar viršaičio pavaduotojas

Remiantis CK 5.46 str. 2 d. nuostata, sutuoktinio sudaryti

Pergyvenęs sutuoktinis negali pakeisti bendruoju testamentu

1) kai iki palikimo atsiradimo yra nutraukiama santuoka tarp

2001 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Testamentų registras (LRV

Notaras, priėmęs sutuoktinio pareiškimą atsisakyti bendrojo

Bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis jokių

a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka;

<...> įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais

2. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai

a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 26 d.

Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d.