Sutarciu Teises Dalomoji

SUTARI TEISS DALOMOJI (METODIN)
MEDIAGA
SUTARI TEISS BENDRIEJI KLAUSIMAI
Sutari teiss vieta civilins teiss sistemoje
Sutari teis sudaro CK etosios knygos II dalyje idstytos normos. Sutari teis i dalies yra
savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims
atsivelgiant sutari prigimt (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutari ris (etosios knygos IV dalis). Kartu
i dalis sistemikai susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis bendrsias civilins
teiss nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antrja knyga Asmenys, taip pat su etosios knygos I dalimi,
reglamentuojania bendruosius prievoli nuostatus. Sutari teisei reikminga ir kodekso Ketvirtoji knyga,
reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga eimos teis ir Penktoji knyga Paveldjimo teis, taip
pat vairs specials statymai, kuriuose yra sutari teiss nuostat (CK 6.155 str. 2 d.).
Sutari teiss altiniai
Sutari teiss altiniai:

- Bendrieji teiss principai
- Tarptautins sutartys
- Europos Sjungos teiss aktai
- Lietuvos Respublikos statymai ir postatyminiai aktai
- Paproiai. Teism praktika
- Teiss doktrina.
Bendrieji teiss principai
Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalis: Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais

tarptautins teiss principais ir normomis.
Teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas (CK 1.5 straipsnis)

Tarptautins teiss prioriteto prie vidaus (nacionalin) teis principas (CK 1.13 str.)
Lex retro non agit (CK 1.7 str. 2 d.)
Pacta sunt servanda (CK 6.189 str.)
Tarptautins sutartys
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis (Lietuvos Konstitucijos 138 str. 3 d.).
Jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu
Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios
sutarties sudarymo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos (Lietuvos Respublikos
tarptautini sutari statymo 11 str. 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika:

jos turi kiekvienam teiss aktui bding teisini santyki subjektams privalomj gali. Taiau j
galia skiriasi nuo ratifikuot sutari tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams1.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Nors 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalis
princip tvirtina tik ratifikuot tarptautini sutari atvilgiu, taiau is principas turi bti taikomas tiek
ratifikuot, tiek ir ratifikacijos nereikalaujani tarptautini sutari atvilgiu. i ivad patvirtina Lietuvos
vidaus teiss galiojanios normos, nustatanios, kad esant neatitikimui ar prietaravimui tarp tarptautins
sutarties nuostat ir Lietuvos Respublikos statym, turi bti taikomos galiojanios tarptautins sutarties
nuostatos, nepriklausomai nuo to, ar ta sutartis yra ratifikuotina, ar ji ratifikacijos nereikalauja. Tokios normos
1
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas byloje Nr.8/95.
numatytos CK 606 straipsnio 2 dalyje (naujojo Civilinio kodekso 1.13 str. 1 d.), CPK 482 straipsnyje, Keli
transporto kodekso 6 straipsnyje, Geleinkelio transporto kodekso 2 straipsnio 2 dalyje, Vidaus vanden
transporto kodekso 5 straipsnyje, Prekybins laivybos statymo 5 straipsnio 3 dalyje, statymo dl usieniei
teisins padties 49 straipsnyje, Pilietybs statymo 36 straipsnyje, Koncesij statymo 19 straipsnyje, Civilins
aviacijos 4 straipsnio 3 dalyje ir kt. i ivad taip pat patvirtina 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss,
kurios dalyv yra ir Lietuva. Pagal jos 26-27 straipsnius galiojanti tarptautin sutartis yra privaloma Lietuvai ir
turi bti siningai vykdoma, todl teismai privalo taikyti galiojanios tarptautins sutarties nuostatas, nepaisant
to, kad vidaus teiss nustato kitokias taisykles2.
Sutartiniams santykiams taikomos tarptautins sutartys:

1. 1980 met Jungtini Taut Vienos Konvencija dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari
2. 1956 met enevos Konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija
3. 1929 met Varuvos konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru,
unifikavimo,
ir kt.
Europos Sjungos teiss aktai
Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jeigu tai
kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o
teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus (2004
m. liepos 13 d. Konstitucijos papildymo Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos
Sjungoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymo 1 straipsnio 2 dalis.)
Lietuvos Respublikos statymai ir postatyminiai aktai
Lietuvos Respublikos Konstitucija

Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai gino santykio
nedetalizuoja kiti norminiai aktai - statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai. Jei gino
isprendimui teismai remiasi specialiomis normomis, detalizuojaniomis konstitucines normas, nra pagrindo
konstatuoti, kad teismai nepasisak dl vis pareikt ali reikalavim3.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

Jeigu yra kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos kodekso normos, iskyrus atvejus, kai
civilinis kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms (CK 1.3 str. 2 d.).
Vyriausybs nutarimai ir kiti valstybs institucij teiss aktai sutartiniams santykiams taikomi tik tiek,
kiek statym nustatyta (CK 1.3 str. 3 d.).
Paproiai
Paproiai sutartiniams santykiams taikomi tik tiek, kiek statymai ar sutartys nustato (CK 1.4 str.).
Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms, siningumo, protingumo
ar teisingumo principams.
Paproi taikymas CK:
INCOTERMS
Teism praktika
Teismai, taikydami teis, atsivelgia Teism statymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka
priimtose nutartyse esanius teiss taikymo iaikinimus (CPK 4 str.).
2
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr.28 aprobuota Lietuvos Respublikos teism praktikos,
taikant tarptautins privatins teiss normas, apvalga. Teism praktika. Vilnius, 2001, Nr.14.
3
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 3 d. nutartis civilinje byloje ABTurto bankas v. S.Kviklys, J.Anikeviit Nr.
3K-3-108/1999, byl kategorija 42.
Pagal Teism statymo 23 straipsnio 2 dal Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod
bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus skelbdamas skyri
plenarini sesij nutartis, taip pat trij ir iplstini septyni teisj kolegij nutartis, dl kuri paskelbimo
pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje (Teism praktika)
paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir
kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus.

Nelaikytina, kad byl nagrinj teismai nukrypo nuo teism praktikos. Pagal CPK 4 straipsn teismai,
taikydami teis, atsivelgia Teism statymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacins instancijos teismo
nutartyse esanius teiss taikymo aikinimus. Teism statymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad
emesni instancij teismai, nagrindami bylas, atsivelgia Aukiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose io
teismo nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus. Kasaciniame skunde paminta
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos nutartis nra paskelbta io teismo
leidiamame biuletenyje Teism praktika4.
Teismo sprendimo (precedento) sudtins dalys:

(1) ratio decidendi (sprendimo motyvai, rezoliucins teismo sprendimo dalies pagrindas);
(2) obiter dictum (prabgomis pasakyta, t.y. pagalbin teismo sprendimo dalis)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo priimt nutari ir precedento skirtumas nutartys per se nra
pareigojanios j laikytis. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutartimis nesukuria nauj taisykli, o tik
iaikina esamas teiss normas. Nauja taisykl nustatoma, kai teismas upildo teiss spragas taikydamas
statymo analogij ar teiss analogij.
Teiss doktrina
Teiss mokslo darbai, kuriuose atskleidiamos teiss aikinimo ir taikymo slygos bei metodai,
analizuojantys ir apibendrinantys teiss taikymo praktik, yra svarbus sutari teiss altinis. Teismai,
sprsdami bylas, remiasi ir teiss doktrina5.
Svarbs sutari teisei aktai, neturintys teiss akto galios (soft law):
UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai
Europos sutari teiss principai (PECL)
Sutari teiss harmonizavimas ir unifikavimas
Teiss harmonizavimas - tai vairi nacionalini teisini barjer alinimas keiiant nacionalinius
statymus. Harmonizavimo proceso rezultate priimti: 1999 met Lietuvos Respublikos sakomj ir paprastj
vekseli bei Lietuvos Respublikos eki statymai (suderinti su 1930 met Jungtini Taut enevos konvencija
dl vieningo sakomj ir paprastj vekseli statymo bei 1931 met Jungtini Taut enevos konvencija dl
vieningo eki statymo), Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymas (suderintas su Niujorko 1958
met konvencija Dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo), ii dalies 2000 met Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas ir kt.
Teiss unifikavimas - tai vairi tarptautini sutari ir kit tarptautini akt primimas.
Pasaulinis ir regioninis sutari teiss unifikavimo lygiai
Teiss unifikavimo lygiai:
4
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartis civilinje byloje D.S.Levickait v. V.Gubanovas, Z.Petrylien, Nr.3K-
3-60/2004, byl kategorija 15.2.2.6; 41.
5
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje .Budros individuali mon Skms
sistemos v. AB Lietuvos telekomas ir kt., Nr. 3K-3-927/2001, byl kategorija 31.4; 37.6; 37.7; 37.9; 39.6.1.;49.1, pasisak: Taip
tokio pobdio sutari sukuriam prievoli apimtis yra aikinama ir telekomunikacij teiss doktrinoje (Computer Law. 3rd
ed./edited by Chris Reed. Blackstone Pres, Ltd., London, 1996, p.297-306).
1. Pasaulinio lygio, pvz. 1980 met Jungtini Taut Vienos Konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-
pardavimo sutari, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari principai ir kt.
2. Regioninio lygio (Europos Sjunga ir kt.), pvz. vairios Europos Sjungos direktyvos, Europos teiss
sutari principai ir kt.
Europos Komisijos iniciatyvos harmonizuojant Europos Sjungos sutari teis
2001 metais Europos Komisija prim Europos sutari teiss komunikat6. iuo dokumentu
Komisija atkreip dmes problemas, susijusias su Bendrijos teiss gyvendinimo ir veikimo klitimis, kurias
nulemia atskir valstybi nari sutari teiss skirtumai. Komisija taip pat aptar tuo metu egzistavusius
tarptautinius teisinius instrumentus bei vairius akademinius projektus, skirtus Europos civiliniam kodeksui
rengti, bei svarst, kokias teisines priemones reikt parinkti siekiant isprsti sutari teiss srityje vyravusias
problemas.
2003 metais Komisija prim Veiksm Plan7, o 2004 m. buvo priimtas dar vienas komunikatas8.
2005 metais Komisija pareng pirmj metin Europos sutari teiss ir acquis persvarstymo
paangos ataskait9.
1980 met Jungtini Taut Vienos konvencijos dl tarptautinio pirkimo-pardavimo sutari reikm
sutari teiss harmonizavimui
1980 met Jungtini Taur Vienos konvencija (CISG) buvo pagrindu tiek rengiant UNIDROIT
Tarptautini komercini sutari principus, tiek ir Europos sutari teiss principus. Atskiros jos nuostatos
buvo perkeltos iuos aktus arba identikai arba su tam tikrais pakeitimais.
UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip ir Europos sutari teiss princip (PECL)
panaumai ir skirtumai
UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip ir PECL panas yra struktra,

terminologija ir turinys. Nuosekliai einama nuo sutarties uuomazg iki jos vykdymo.
Abu aktai yra soft law, t.y. visuotinai neprivalomi ir taikomi tik tuomet, kai alys dl to susitaria
(CK 6.189 str.).
Pagrindiniai skirtumai:
UNIDROIT principai taikomi tik tarptautinms komercinms sutartims, tuo tarpu PECL ir
nacionaliniu mastu, taip pat sutartims tarp Europos Sjungos ali subjekt.
UNIDROIT principai netaikomi vartotojams, tuo tarpu PECL, nors ir nenustato speciali taisykli, gali
bti taikomi, nes nra ilygos apie netaikym.
UNIDROIT principai nenustato taisykli sutari negaliojimo dl neteistumo ir prietaravimo gerai
moralei. Tuo tarpu 15 PECL skyrius (III dalis) skirtas sutari neteistumui.
Lietuvos tarptautins privatins teiss taikymas sutartinms prievolms
Sutartims su tarptautiniu elementu taikytinos kolizins normos idstytos CK 1.37-1.42

straipsniuose. ios taisykls i esms parengtos vadovaujantis 1980 met Romos konvencija dl sutartinms
prievolms taikytinos teiss10.
6
Europos Komisijos sutari teiss komunikatas, skirtas Europos Parlamentui ir Tarybai, 2001 m. Liepos 11 diena, KOM(2001) 398
galutinis (OJ 2001/C 255/01)
7
Europos Komisijos komunikatas dl darnesns Europos sutari teiss, skirtas Europos Parlamentu ir Tarybai: Veiksm Planas,
2003 m. vasario 12 diena, KOM(2003) 68 galutinis (OJ 2003/C63/01)
8
Europos Komisijos komunikatas, skirtas Europos Parlamentui ir Tarybai: Europos sutari teiss ir acquis perira: tolesni
veiksmai, 2004 m. spalio 11 d., KOM(2004) 651 galutinis (OJ 2004)
9
Europos Komisijos ataskaita: pirmoji metin Europos sutari teiss ir acquis persvarstymo paangos ataskaita, 2005 m. rugsjo 23
d., KOM(2005) 456 galutinis (OJ 2005)
10
Convention on the law applicable to contractual obligations opened for signature in Rome on 19 June 1980 /80/934/EEC,
Consolidated version CF 498Y0126(03).
Sutari teiss principai
Daniausiai iskiriami sutari teiss principai:

- sutarties laisvs principas
- sutari privalomumo principas
- konsensualizmo principas
- silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas
- siningumas ir sininga dalykin praktika
Suprantama, kad sutari teisei taikomi ir CK 1.2 straipsnyje tvirtinti bendrieji civilini teisini
santyki principai (subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio apibrtumo,
proporcingumo ir teist lkesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaudiauti teise,
visokeriopos civilini teisini santyki teismins gynybos), taip pat CK 1.5 straipsnyje tvirtinti principai yra
bendrieji teiss principai teisingumo, siningumo ir protingumo. Tai pamatins teisins vertybs, kuri
taikymo btinumas specialiai pabriamas ir konkreiuose sutartinius santykius reglamentuojaniuose
straipsniuose, pavyzdiui, CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose.
Sutarties laisvs principas
Paprastai iskiriami sutarties laisvs principo aspektai: (1) laisv sudaryti sutart; (2) laisv atsisakyti
sudaryti sutart; (3) laisv nustatyti sutarties turin (skaitant ir sudaryti sutartis, kuri statymas nenustato,
taiau nedraudia).
Skiriami negatyvieji ir pozityvieji sutarties laisvs apribojimai:

Negatyvieji statyme nustatyti atvejai tarp koki subjekt ir kokios sutartys negali bti
sudaromos.
Pozityvieji privalomi sutari sudarymo atvejai ir/arba privalomas tam tikr slyg numatymas
sutartyse.
Sutari privalomumo principas
CK 6.189 straipsnyje nustatyta taisykl, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims
statymo gali. alys negali vienaalikai atsisakyti sutarties ar jos dalies. Sutarties nesilaikymas lemia civilin
atsakomyb.
Bet kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda) nra
absoliutus, nes is principas derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais.
Sutartis gali bti nutraukta ar pakeista, jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau nei
kitai aliai kai i esms pakeiiama sutartini prievoli pusiausvyra (rebus sic stantibus). Sutarties nutraukimo
ar pakeitimo slygas bei tvark nustato CK 6.204 straipsnis.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dal alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba
netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama
teism. Pavyzdiui, jei ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos davjas nevykdo savo pareig pagal
sutart, rentos gavjas turi teis laikyti tai esminiu sutarties paeidimu ir nutraukti sutart. alis taip pat gali
nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis
paeis sutart i esms (CK 6.219 str.) Pavyzdiui, statybos rangos sutarties atveju yra akivaizdu, kad rangovas
iki sutartyje numatyto termino neubaigs numatyt statybos darb.
alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar
atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str. 1d.).
vairi ali teiss doktrinos ir praktika sukr vairias teorijas pateisinanias sutarties nevykdym
(frustration ir force majeure).
Konsensualizmo principas
Susitarimo (valios iraikos) faktui formals reikalavimai neturi turti takos. Konsensualizmas
prieingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei formai -
dokumento suraymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istorikai, sutari teisei gana ilgai buvo bdingas
formalizmas (sutart antspauduoti, paliudyti liudytoj paraais ir pan.), taiau iuolaikinei sutari teisei
bdingas ne formalizmas, bet konsensualizmas. Formals reikalavimai pripastami daniausiai tik ali
susitarimu. Pavyzdiui, alys gali nustatyti, kad sutartis galioja tik tuomet, jeigu patvirtinta antspaudu (CK 1.73
str. 3 d.).
Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas
Kartais teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties ar kit
prieasi gali bti pernelyg nelygioje padtyje. Todl statym leidjas nustato gana daug taisykli, kuriomis
siekiama apginti silpnj sutarties al. Pavyzdiui, CK 6.188 straipsnyje nustatytos nesiningos vartojimo
sutari slygos, CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutari aikinimo taisykles kai jas sudaro vartotojas; CK
6.228 straipsnis dl esmins ali nelygybs ir kt.
Siningumas ir sininga dalykin praktika
Kiekviena sutarties alis turdama sutartini santyki, privalo elgtis siningai. ios pareigos
alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.158 str.).
Laikytis siningumo principo alys privalo ir vykdydamos sutart (CK 6.200 str.).
alys turi elgtis siningai ne tik vykdydamos sutart, taiau ir ikisutartiniuose santykiuose bei
sutarties sudarymo stadijoje nustatydamos sutarties turin. Deryb alis, pradjusi derybas ar jas vedusi
nesiningai (pavyzdiui, net nesiekusi sutarties sudarymo, o turjusi kit tiksl), t.y. paeidusi bendro
pobdio pareig elgtis siningai, privalo atlyginti kitai aliai nuostolius (CK 6.163 str.). alis, panaudojusi ar
atskleidusi gaut i kitos deryb alies konfidenciali informacij, taip pat privalo atlyginti nuostolius (CK
6.164 str.).
Sutarties samprata ir reikm.
Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba
nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str.
1 d.).
Paado ir sipareigojimo, susitarimo ir sutarties santykis
Ne kiekvienas paadas yra teisikai pareigojantis. Teisikai pareigojantis paadas yra oferta.
Taiau net ir tuomet, kai paadas nra teisikai pareigojantis, statymo numatytais atvejais jo nesilaikymas gali
bti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Pavyzdiui, CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paadas
padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi.
Taiau asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu
priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam
prieasi.
Svokos sutartis ir susitarimas ne visada sutampa. Ne kiekvienas susitarimas yra sutartis,

taiau sutartis tai susitarimas (CK 6.154 str. 1 d.). Esminis sutarties, kaip susitarimo, poymis yra ketinimas
sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atribojama nuo kit susitarim, kuriais nesiekiama
teisini padarini.
Sutarties sudarymo slygos (elementai)
Sutarties elementai: veiksnio alys, susitarimas, statymo numatytais atvejais forma (CK 6.159
str.).
Sutarties ali valia ir valios iraikos formos
Sutarties ali valios iraikos formos nurodytos CK 1.64 ir 1.65 straipsniuose.

Sutart sudarani asmen laisva valia gali bti ireikta odiu, ratu, veiksmu ar kitokia valios
ireikimo forma. Asmens valia taip pat gali bti numanoma atsivelgiant konkreias sutarties sudarymo
aplinkybes. Tyljimas laikomas asmens valios iraika tik statym ar sutarties ali susitarimo numatytais
atvejais. Pavyzdiui, CK 6.173 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ofertoje numatyta galimyb j akceptuoti
nepraneant apie tai oferentui (tyljimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant
egzistuojanius ali santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam
akceptanto vali reikiani veiksm atlikimo.
statym ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teis ireikti savo vali vieu skelbimu.
Vieas paskelbimas atliekamas CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka.
Svokos sutartis reikms
Svoka sutartis civilinje teisje turi kelet reikmi. Sutartimi suprantamas ir juridinis faktas,
esantis prievols pagrindu, ir pati sutartin prievol, ir raytinis dokumentas, kuriame tvirtinta sutartin
prievol.
Imperatyvios teiss normos ir sutartis
Imperatyvi statymo norm ir sutarties santykis nustatytas CK 6.157 straipsnyje.

alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo
ir taikymo, nepaisant to, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato.
Imperatyvij teiss norm pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi takos sutarties slygoms.
Sutarties forma. Sutari sudarymas odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais
Sutarties formos reikalavimai reglamentuoti CK 6.192 straipsnyje. Pagal jo 1 dal sutarties formai
taikomos bendrosios sandori form reglamentuojanios taisykls - CK 1.71 1.77 straipsniai. Taip pat
atskiros specialias sutari ris reglamentuojanios normos, pvz., netesyboms CK 6.72 str., laidavimui CK
6.79 str., reikalavimo perleidimo sutarties formai CK 6.103 str. ir t.t.
Sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym.
Visi sutarties pakeitimai arba papildymai turi bti tokios pat formos, kokios turjo bti sudaryta
sutartis, iskyrus statym ar sutarties nustatytus atvejus.
alys savo susitarimu gali nustatyti, kad j sudaroma sutartis bus laikoma sudaryta tik tuomet, kai
bus ireikta sutarta forma, nors pagal statymus tai sutari riai tokia forma neprivaloma.

Nepriklausomai nuo raytins sutarties egzempliori skaiiaus ir j padauginimo bdo, visi tos paios
sutarties egzemplioriai, patvirtinti originaliais sutarties ali paraais, pagal teisin gali prilygsta pirmajam
sutarties egzemplioriui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinje byloje L.
Mackeviius v. G. Dilerien; bylos Nr.3K-3-1047/2000m., kategorija 42 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje
Nr.14, psl. 218-226).
Negalimi odiniai susitarimai dl galiotojo galiotiniui notarins formos galiojimu suteikt galinim
apribojimo, nes statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Kita vertus,
Lietuvos Respublikos CK 74 straipsnis galiotojui suteikia teis bet kada panaikinti galiojim (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 1999 m. spalio 20 d. nutartis civilinje byloje A. K. Mackiala v. P. Lankelien; bylos
Nr.3K-3-670/99m., kategorija 42 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.12, psl. 138-144).
Sutarties registracija vieame registre ir jos reikm.
Sutarties registracijai vieame registre taikomos bendrosios CK 1.75 ir 1.94 straipsniuose

nustatytos sandori registracijos ir neregistravimo pasekmi taisykls.
statymas gali nustatyti privalom tam tikr sandori registracij. Pavyzdiui, CK 6.393 straipsnio
3 dalis nustato, kad nustato nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties teisins registracijos pasekmes.
Taiau statym nustatyto reikalavimo teisikai registruoti sandor nesilaikymas sandorio nedaro negaliojanio,
iskyrus CK numatytus atvejus. Pagal CK 1.75 straipsn alims toks sandoris galioja, nors ir nra privalomai
registruotas. ali teiss ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio registravimo, o nuo to momento,
kuris yra nustatytas statyme ar ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai CK nustato, kad ali teiss ir pareigos
atsiranda tik nuo sandorio registravimo. Pavyzdiui, CK 4.213 straipsnis numato, kad kai keistas daiktas
paliekamas kaito davjui ar perduodamas treiajam asmeniui, keitimo teis atsiranda nuo keitimo
registravimo momento.
Neregistravusios sandorio alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis ir
rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais (CK 1.75 str. 2 d.). i taisykl
utikrina civilini teisini santyki stabilum suteikdama tretiesiems asmenims
Jeigu t pat daikt ar daiktines teises gijo keli asmenys, taiau vienas asmuo sandor registravo,
o kiti ne, tai laikoma, kad daikt ar daiktines teises gijo sandor registravs asmuo. Jeigu n vienas asmuo
sandorio neregistravo, laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor sudars asmuo.
Jeigu tas paias teises daikt ar daiktines teises registravo keli asmenys, taikoma prior tempore,
potior iure taisykl, t.y. tai laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor registravs asmuo.

Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad pagal CK 1.75 straipsnio 3 dal, jeigu t pat daikt gijo keli
asmenys, taiau vienas asmuo sandor registravo, o kiti ne, tai laikoma, jog daikt gijo sandor registravs
asmuo. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinje byloje Taurags rajono
vartotoj kooperatyvas emaitijos iedas v. B. Laktionkina; bylos Nr. 3K-3-107/2004).
Sutari rys
Sutari klasifikacija pateikiama CK 6.160 straipsnyje. Sutartys gali bti dvials ir vienaals;
atlygintins ir neatlygintins; konsensualins ir realins; vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo
sutartys; vartojimo sutartys, abipusmis derybomis sudaromos sutartys ir prisijungiant sudaromos sutartys,
rizikos ir ekvivalentins bei kitos.
Sutari klasifikavimo reikm
Priklausomai nuo sutarties ries statymas nustato vairias teisines pasekmes. Pavyzdiui, visais
atvejais vindikacija galima i asmens, kuris daikt sigijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.), neatlygintins
sutarties reikm actio Pauliana pasireikia tuo, kad neatlygintin sutartis gali bti pripainta negaliojania
pagal kreditoriaus iekin ir tuomet, kai tretysis asmuo buvo siningas (CK 6.66 str. 2 d.) ir t.t.
Atlygintins ir neatlygintins sutartys

Atlygintins yra sutartys, kuriose abi alys viena i kitos gauna tam tikr prieprieini turtinio
pobdio reikalavim patenkinim (pinigus, daiktus, paslaugas ir pan.), (pvz. pirkimas-pardavimas, mainai).
Neatlygintin yra sutartis, kurios viena alis i kitos gauna turtin naud, o kita negauna i
kontrahento jokio prieprieinio patenkinimo (pvz., panauda, dovanojimas ir kt.).
Teisin ios klasifikacijos reikm atsispindi, pvz., CK 4.96 str. 3 d., CK 6.66 str. 2 d.
Realins ir konsensualins sutartys

Konsensualin yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento (pvz., pirkimas-
pardavimas).
Realine yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo tam tikr veiksm atlikimo (daikt perdavimo,
prisijungimo prie elektros tiekimo tinkl ir kt.) (pvz., paskola, dovanojimas).
Vienaals ir dvials (sinalagmatins) sutartys

Vienaals tai tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita alis tik pareigas (pvz.,
paskola, dovanojimas).
Dvialje sutartyje alis sieja prieprieins teiss ir pareigos (pvz., pirkimas-pardavimas, mainai).
Vienaales ir dviales sutartis reikia skirti nuo vienaali ir dviali sandori, nes pastarieji
vienaalius ir dvialius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisi ir pareig pobd, o pagal tai, keli ali valia
yra ireikta sandoriui sudaryti (CK 1.63 str.).
Teisin ios klasifikacijos reikm atsispindi, pvz., 6.207 straipsnyje.
Abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromos sutartys

abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis jos skirstomos pagal sudarymo bd.
Abipusi deryb bdu sudarom sutari turin aptaria ir suderina abi alys. Prisijungimo
sutari slygas formuluoja viena i ali, o antroji gali tik prisijungti prie pasilytos sutarties visa apimtimi.
Prisijungusios alies teiss ginamos vairiomis statymo nuostatomis, pvz.:
prisijungusioji alis gali reikalauti sutarties slygas pakeisti ar sutart nutraukti, jeigu sutarties
standartins slygos nors ir neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios ries sutari
suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin
atsakomyb arba nustato sutarties ali lygybs bei j interes pusiausvyros principus paeidianias slygas,
arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 str. 3 d.);
pagal CK 6.193 straipsnio 4 dal visais atvejais sutarties slygos aikinamos vartotoj naudai ir
sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai
Vienkartinio vykdymo ir tstinio vykdymo sutartys

Vienkartinio vykdymo sutartis paprastai pasibaigia tinkamai vykdyta vienu veiksmu (pavyzdiui,
perduodamas parduotas daiktas, grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.).
Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikr
sutartyje nustatyt laikotarp (pvz., kredito grinimas, atliekant periodinius mnesinius mokjimus, rentos
mokjimas tam tikrais periodais ir pan.,).
ios klasifikacijos teisin reikm atsispindi taikant restitucij nutraukus sutart (CK 6.222 str.).
Rizikos ir ekvivalentins sutartys

rizikos ir ekvivalentines sutartys skirstomos pagal gaunamos naudos apibrtum (CK 6.160 str.
3 d.).
Rizikos sutartyse konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis arba tai
priklauso nuo tam tikro vykio buvimo ar nebuvimo (pvz., draudimo sutartis).
Ekvivalentinse sutartyse j sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar
ali pareig dydis (pvz., pirkimo pardavimo sutartis).
Pagrindins ir papildomos sutartys

Pagrindins sutartys galioja ir j vykdymas nepriklauso nuo papildom.
Papildomos sutarties vykdymas, o paprastai ir galiojimas, priklauso nuo pagrindins sutarties.
Pvz., papildomomis sutartimis yra laikomo netesybos, laidavimas, rankpinigiai ir keitimas.
Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai

Kontrahent naudai sudaromose sutartyse subjektins teiss ir pareigos sieja sutarties alis.
Sutartimi treiojo asmens naudai viena alis ilygsta, kad i sutarties atsiradusi prievol turi bti
vykdyta treiajam asmeniui (CK 6.191 str.).
Uberrimae fidei sutartys

Tai didiausiu pasitikjimu pagrstos sutartys. Tokioms sutartims bdinga, kad viena i sutarties
ali privalo atskleisti vis jai inom ir sutarties vykdymui reikming informacij. Pvz., draudimo sutartis.
Vartojimo sutartis
Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo
(vartotojas) su preki ar paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.
y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.).
Vartojimo sutari reglamentavimo ypatumai yra, pvz. CK 6.188 str. (nesiningos vartojimo
sutari slygos), CK 6.193 str. 4 d. (sutartis aikinama vartotojo naudai) ir kt.
Vieoji sutartis
Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir
parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt.
organizacijos) (CK 6.161 str.).
Vieosios sutarties poymiai:
1) viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas, usiimantis tam tikra kine veikla teikiantis
transporto, ryi ar kitokias paslaugas, parduodantis ilumos, elektros energij ir kt.
2) is juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas ar parduoda prekes kiekvienam asmeniui, kuris
kreipiasi;
3) juridinis asmuo arba verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo ar paslaug teikimo
atitinkamos kategorijos klientams;
4) tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama, reguliuojant preki ir paslaug kainas ir kitas sutarties
slygas.
Kitos sutari rys

Sutartys dar skirstomos :
dl darb atlikimo (pvz. rangos (CK 6.644 str.);
paslaug (pvz. asmens sveikatos prieiros paslaug (CK 6.725 str.);
pinig perdavimo (pvz. paskolos (CK 6.870 str.);
daikt perdavimo (pvz. main (CK 6.432 str. ).
ir kt.

ilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viej ir vartojimo sutari rims, todl
analizuojant ali tarpusavio teises bei pareigas btina atsivelgti mint sutarties ri ypatumus.
Atsivelgiant energijos pirkimo-pardavimo sutarties specifik, iekovo atsakomyb tik iki
energijos vado gyvenamajame name reikt tiekjo atsakomybs ribojim, kuris ios vartojimo sutarties atveju
reikt nesiningos, paeidianios sandorio ali teisi ir pareig balans slygos tvirtinim (naujojo CK
6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 spalio 7 d. nutartis civilinje byloje SP AB Vilniaus
ilumos tinklai v. B. Giedraitien; bylos Nr. 3K-3-1137/2002m., kategorija 40.2, 40.4, 40.5).
Tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo bdu pagal vienos alies parengtas standartines sutarties
slygas, ios slygos yra sudtine sutarties dalimi ir privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu standartines
sutarties slygas parengusi alis tinkamai supaindino su jomis kit al. Aplinkyb, kad su standartinmis
sutarties slygomis kita sutarties alis buvo tinkamai supaindinta, turi rodyti standartines sutarties slygas
parengusi alis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 3 d.
nutartis, priimta UAB Pozicija v. AB Lietuvos draudimas byloje; bylos Nr.3K-3-486/2000m., kategorija 43
).
Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuri draudikui tenka civilin atsakomyb vykus
draudiminiam vykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. i draudimo sutarties esm lemia nurodytos sutarties
ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifin fiduciarin (lot. fiducia pasitik-
jimas), t.y. tokia sutartis, kurios alis sieja tarpusavio pasitikjimu grindiami santykiai. Taigi skiriamasis drau-
dimo sutarties bruoas yra sutarties ali santykiams taikomas ali tarpusavio didiausio pasitikjimo (uberri-
mae fidei) principas, kuris lemia ir ios prievols ali pareig bendradarbiauti ir kooperuotis (1964 m. CK 176
straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Dl i prieasi draudimo sutarties alys privalo bti
viena kitai absoliuiai atviros ir abipusikai atskleisti vis informacij, galini turti takos ios sutarties suda-
rymui ir jos slyg nustatymui. Draudjo pareiga suteikti draudikui vis nurodytai sutariai reikming infor-
macij gali lemti tiek io apsisprendim prisiimti draudimo rizik, tiek draudimo sutarties slygas, tarp j ir
draudimo mok (premij) bei draudimo imok dydius. Aplinkybs, apie kurias draudjas privalo informuoti
draudik, neabejotinai yra tos, kurios yra nurodytos draudimo ries taisyklse11
Sutartini prievoli ir kit prievoli santykis
11
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 5 d. nutartis civilinje byloje UABVigidas v UAB DK Censum, Nr. 3K-3-
546/2003, byl kategorija 67. Teism praktika, Nr. 20, Vilnius, 2004. p.43-51.
Paprastai sutartins prievols yra savarankikos nuo kit prievoli.
Kartais sutartiniai santykiai yra susij ir su kitais pagrindais atsirandaniomis prievolmis, pvz.,
deliktinmis ar nepagrstu praturtjimu, pvz.
- CK 6.245 str. 4 d. numato, kad deliktin atsakomyb gali atsirasti ir dl alos, susijusios su sutartiniais
santykiais, kai tai numatyta statymo (pvz. atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim -
CK 6.823 str.),
- CK 6.237-6.242 straipsniai gali bti taikomi subsidiariai taikant restitucij.
SUTARTIES SUDARYMAS
Sutarties sudarymo tvarka
Sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant pasilym (akceptas) arba kitais ali
susitarim pakankamai rodaniais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.).
Kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja, nors susitarimas dl antraeili
slyg ir atidtas.
Antraeils slygos nustatomos (upildomos spragos) taikant CK 6.156 str. 5 d., 6.195 straipsn
arba numanom slyg institut (CK 6.196 str. 2 d.).
Ikisutartiniai santykiai (derybos)
alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog nepasiekiamas ali
susitarimas (CK 6.163 str. 2 d.).
ali pareigos ikisutartiniuose santykiuose
alys privalo elgtis siningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.).
ali siningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuojamas.
alis, kuri pradeda ar veda derybas dl sutarties sudarymo nesiningai, privalo atlyginti kitai
aliai padarytus nuostolius. Nesiningu deryb pradjimu ar vedimu pripastamas deryb pradjimas ar
vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti veiksmai, kurie neatitikt siningumo kriterij (CK 6.163
str. 3 d.).
alys taip pat privalo atskleisti viena kitai joms inom informacij, turini esmins reikms
sutariai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d.). ios pareigos nesilaikymas gali bti pagrindu taikyti, pvz., sutarties
negaliojimo pagrindus (pvz. suklydim CK 1.90 str.), taip pat atsisakym nuo sutarties (CK 6.228 str.).
Konfidencialumo pareiga nustatyta CK 6.164 straipsnyje. Gaut konfidenciali informacij alis
privalo neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. i
pareig paeidusi alis privalo atlyginti kitai aliai nuostolius. Minimals nuostoliai tokiais atvejais yra
tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta pinigais.
Deryb nutraukimo pasekms
Siningai pradt ar vedam deryb nutraukimas nesukelia teisini pasekmi, nes alys nra
pareigotos sudaryti sutart (CK 6.163 str. 2 d.).
Civilin atsakomyb kyla dl nesiningai vedam deryb. Tokiais atvejai nukentjusioji alis
gali reikalauti ilaid deryboms atlyginimo, taip pat dl prarastos galimybs verts dydio kompensacija, kuri
lygi skirtumui tarp naujos sutarties su treiuoju asmeniu kainos ir prarastos sutarties kainos skirtumui (angl.
reliance or negative interest).

Vykstant deryboms dl sutarties sudarymo, pagrindin abipus ali pareiga yra pareiga elgtis
siningai, kuri tvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Siningumas ikisutartiniuose santykiuose
apima kelet svarbi pareig. Pirma, aliai draudiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti
sutarties. Antra, nors ir nra ali pareigos sudaryti sutart, taiau siningumas reikalauja, kad toli paengusios
derybos nebt nutrauktos be pakankamos prieasties. Draudimas nutraukti toli paengusias derybas
paaikinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita alis jau turi visikai pagrst pagrind tiktis, jog
prieingos alies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
alis, kuri deryb metu elgiasi nesiningai, privalo atlyginti kitai aliai nuostolius. Taigi i CK norma nustato
civilin atsakomyb nuostoli atlyginimo forma u pagrsto pasitikjimo sugriovim. Todl net ir pripainus,
kad sutartis nebuvo sudaryta, btina vertinti derybas nutraukusios alies elges siningumo principo poiriu
ir atsakyti klausim, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi alis savo elgesiu sukr ar ne kitai aliai
pagrst pasitikjim ir sitikinim, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Jeigu atsakymas klausim bt
teigiamas, tai nesininga alis privalt kitai aliai atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro deryb metu turtos
ilaidos bei prarastos galimybs pinigin vert (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts.
Rome, 1994, p. 50-52)12.
Preliminarioji sutartis, jos forma, turinys
Preliminarioji sutartis reglamentuota CK 6.165 straipsnyje.

Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys
sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart.
Preliminarioji sutartis turi bti raytin. Formos reikalavim nesilaikymas preliminarij sutart daro
negaliojani.
Preliminariojoje sutartyje alys turi nurodyti termin pagrindinei sutariai sudaryti. Jeigu is terminas
nenurodytas, pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
Jeigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindin sutart, ji
privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Reikalauti vykdyti preliminari sutart natra negalima, nes
prievol sudaryti pagrindin sutart pasibaigia, jeigu ji nra sudaroma per preliminarioje sutartyje nustatyt
termin.
Oferta
Oferta laikomas pasilymas sudaryti sutart, jeigu jis pakankamai apibdintas ir ireikia oferento
ketinim bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.).
Ofertos slygos
Ofertos slygos:
1) oferta turi bti pakankamai apibdinta;
2) oferta turi ireikti oferento ketinim bti saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju;
(1) Ofertos pakankamas apibdinimas reikia, kad ofertoje turi bti nurodytos esmins sutarties
slygos, nes ofertos akcepto atveju taikoma bendra sutarties sudarymo taisykl sutartis galioja, jeigu alys
susitar dl vis esmini sutarties slyg (6.162 str. 2 d.). Antraeils slygos nustatomos taikant CK 6.156 str. 5
d.; 6.195 str.; 6.196 str. 2 d., taip pat CK 6.197 ir 6.198 str.
(2) Oferta pripastamas tik silymas, kuriame ireiktas oferento ketinimas bti saistomam ir
pareigojaniam akcepto atveju. Tuo oferta skiriasi nuo kvietimo pradti derybas (angl. invitation to treat).
Pasilymo pripainimui oferta taikomas objektyvusis metodas. Tai reikia, kad oferta yra pripastamas
pasilymas, kur protingas mogus tokioje pat situacijoje bt suvoks kaip pasilym sudaryti sutart.
Objektyvusis metodas nebus taikomas, jeigu akceptantas inojo, kad oferentas neketina sudaryti sutarties.
Ofertos galiojimas
Oferta sigalioja ne nuo isiuntimo momento, o nuo momento, kai j gauna akceptantas (6.168 str. 1d.).
Ofertos sigaliojimo momento nustatymas reikmingas dl keli prieasi. Pirma, sutartis yra ali suderintos
valios rezultatas, tuo tarpu, negavs ofertos akceptantas negali jos ir priimti. Antra, oferentas ofert gali
panaikinti, jeigu praneim apie ofertos panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja (CK
6.168 str. 2 d.).
Oferento ar akceptanto mirties, bankroto bylos jam iklimo, likvidavimo ar neveiksnumo reikm ofertos
galiojimui
Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iklimas, likvidavimas ar neveiksnumas daro
pasilym sudaryti sutart negaliojant, jeigu ie vykiai atsirado iki akcepto gavimo (CK 6.172 str.).
Ofertos panaikinimas ir ataukimas

Ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie jos panaikinim
adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.).
12
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinje byloje UABVingio kino teatras v. UABEika, Nr.3K-3-
38/2005, byl kategorija 42.5; 42.6; 52.3.
Oferta gali bti ataukta, jeigu praneim apie ataukim akceptantas gauna prie isisdamas
akcept (CK 6.169 str.). Negali bti ataukta oferta, jeigu:
1) ofertoje nurodant tam tikr termin jai akceptuoti ar kitokiu bdu nustatyta, kad ji neataukiama;
2) akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama ir, remdamasis ja,
atitinkamai veik.
Vieoji oferta ataukiama tokia pat forma kaip ir buvo paskelbta.
Ofertos pabaiga
Oferta netenka galios nuo to momento, kai atsisakym j akceptuoti gauna oferentas arba per
nustatyt termin negauna atsakymo (CK 6.170 str.). Atsisakymas nuo ofertos gali bti tiek aikiai ireiktas,
tiek numanomas. Pavyzdiui, numanomu atsisakymu galima laikyti CK 6.178 straipsnyje numatyt akcept su
ilygomis. Atsisakymas akceptuotas taikomas visoms ofertoms, tiek ataukiamoms, tiek ir ne.
Vieoji oferta
Vieosios ofertos samprata pateikiama CK 6.171 straipsnyje. Vieja oferta laikomas visiems skirtas
pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar
lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam tikr veiksm atlikim. Vieja oferta nelaikomi kainoraiai,
prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin mediaga, iskyrus statym nustatytas iimtis. Tokia iimtis
yra numatytas vartojimo pirkimo-pardavimo sutariai taikomame CK 6.352 straipsnyje. Pagal io straipsnio 1
dal daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas vieja oferta, jeigu
yra nurodytos esmins pirkimo-pardavimo sutarties slygos. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar
kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus
pateikimas (apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to, ar
nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimopardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir
nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti.
Akceptas
Akceptu laikomas akceptanto pareikimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareikiamas ofertos
primimas (CK 6.173 str. 1 d.).
Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento kai j gauna oferentas (CK 6.173 str. 2 d.).
Gavimo faktas nustatomas taikant CK 6.166 straipsn.
Akcepto slygos
Akcepto slygos:
1) akceptas turi bti ireiktas reikalaujama forma,
2) akceptas turi bti be ilyg,
3) akceptas turi bti pareiktas per ofertoje ar statyme nustatyt termin.
Akcepto formos
Tyljimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 str. 1 d.). Taiau tyljimas ir
neveikimas bus laikomi akceptu, jeigu ofertoje numatyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui
(tyljimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali
santykius arba paproius. Tokiais atvejais akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali
reikiani veiksm atlikimo.
Akceptavimo terminas
Oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o kai jis nenurodytas, per proting
termin, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes.
odin oferta turi bti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsivelgiant konkreias aplinkybes nedarytina
kitokia ivada (CK 6.174 str.).
Akceptavimas per nustatyt termin ir pavluotas akceptas

Akceptavimo per nustatyt termin ir pavluoto akcepto taisykls idstytos CK 6.175 ir 6.176
straipsniuose.
Oferento telegramoje ar laike nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo telegramos
atidavimo isisti arba nuo laike nurodytos datos, o kai i data nenurodyta, nuo ant voko esanios datos.
Telekomunikacij galiniais renginiais oferento nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo to
momento, kai oferta pasiekia adresat.
Valstybini veni ar ne darbo dienos skaiiuojamos nustatyt akceptavimo termin. Taiau jeigu
praneimo apie akcept negalima teikti oferentui dl to, kad paskutin termino diena yra valstybin vent ar
ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirm po jos einani darbo dien.
Jeigu akceptas pateiktas pavluotai, jis galioja galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavim pranea
akceptantui arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim. Kai i laiko ar kito raytinio praneimo, kuriuo
atsiuniamas pavluotas akceptas, galima nustatyti, jog jis isistas laiku, ir normaliomis aplinkybmis
oferentas j bt gavs laiku, tai pavluotas akceptas laikomas galiojaniu, jeigu oferentas nedelsdamas
nepranea akceptantui, kad jo oferta neteko galios.
Akcepto ataukimas
Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba tuo paiu
momentu, kai akceptas sigalioja (CK 6.177 str.).
Akceptas su ilygomis
Akceptas su ilygomis, t.y. atsakymas ofert, kai jame yra papildym, ilyg ar kitoki ofertos
slyg pakeitim, laikomas ofertos atmetimu ir yra priepriein oferta.
Atsakymas ofert, kai jo tikslas akceptuoti, bet jame yra ofertos slyg esms nekeiiani
papildom ar skirting slyg, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavs atsakym, nedelsdamas nepareikia
prietaraujs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta
pagal ofertos slygas su akcepte esaniais pakeitimais
Kai alies raytiniame praneime, kuris pasistas per proting termin po sutarties sudarymo ir
kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildom ar pakeist slyg, ios slygos tampa
sutarties dalimi, jeigu jos i esms nekeiia sutarties slyg arba praneimo gavjas nedelsdamas nepareikia
nesutinks su tokiais papildymais ar pakeitimais (CK 6.180 str.).
Sutarties sudarymas apsikeiiant standartinmis slygomis

Situacija, kai sutartis sudaroma apsikeiiant standartinmis slygomis, vadinama form kolizija
(angl. battle of forms). Form kolizijos atveju galimi trys variantai:
a) first-shot rule (kai asmens, kuriam pateikiama oferta, slygos skiriasi nuo oferento pateikt
salyg -prioritetas yra suteikiamas pastarosioms),
b) last-shot rule (taikomos akceptanto slygos, jei nebuvo sulaukta joki prietaravim i
oferento puss),
c) knock-out rule (galioja tik tos slygos, kurios sutampa, arba neprietarauja tarpusavyje).
CK 6.179 straipsnyje tvirtinta knock-out taisykl. Jeigu abi alys sudaro sutart apsikeisdamos
standartinmis sutarties slygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal i esms sutampanias standartines
sutarties slygas, iskyrus atvejus, kai viena alis i anksto aikiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos alies
pasilytomis standartinmis slygomis, arba apie tok nesutikim nedelsdama pranea tas slygas gavusi.
Raytinis patvirtinimas
Kai alies raytiniame praneime, kuris pasistas per proting termin po sutarties sudarymo ir kuriuo
patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildom ar pakeist slyg, ios slygos tampa
sutarties dalimi, jeigu jos i esms nekeiia sutarties slyg arba praneimo gavjas nedelsdamas nepareikia
nesutinks su tokiais papildymais ar pakeitimais (CK 6.180 str.).
Sutarties sudarymo momentas
Sutarties sudarymo momentas turi reikms nustatant iekinio senaties termino skaiiavimo
pradi ir pan. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept, jeigu sutartyje
nenumatyta ko kita.
Sutarties sudarymo vieta

Sutarties sudarymo vietos nustatymas turi reikms nustatant taikytin teis, taip pat apsprendia
teismingumo klausimus ir pan. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu
statymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita.
Nepilna sutartis (sutartis, kurioje yra neaptart slyg)

Sutartis laikoma sudaryta kai alys susitaria dl esmini jos slyg (CK 6.162 str. 2 d.). Faktas, kad
alys, sudarydamos sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas
nustatyti tretiesiems asmenims, neturi takos sutarties galiojimui net ir tuomet, jeigu dl mint slyg alys
nesusitar arba tretieji asmenys j nenustat, jeigu yra kit priemoni ar bd joms nustatyti (CK 6.182 str.).
Sutarties spragos minimos ir joms upildyti nustatytos taisykls taip pat CK 6.156 str. 5 d., 6.162 str. 2
d., 6.195 str.
Prisijungimo bdu sudarom sutari ypatumai
Pagal kitos alies pasilytas standartines slygas sudariusi sutart prisijungimo bdu alis turi teis
reikalauti j nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartins slygos nors ir neprietarauja statymams, taiau
atima i jos paprastai tokios ries sutari suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties
standartines slygas parengusios alies civilin atsakomyb arba nustato sutarties ali lygybs bei j interes
pusiausvyros principus paeidianias slygas, arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo
kriterijams.

Tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo bdu pagal vienos alies parengtas standartines sutarties
slygas, ios slygos yra sudtine sutarties dalimi ir privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu standartines
sutarties slygas parengusi alis tinkamai supaindino su jomis kit al. Aplinkyb, kad su standartinmis
sutarties slygomis kita sutarties alis buvo tinkamai supaindinta, turi rodyti standartines sutarties slygas
parengusi alis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. gegus 3 d.
nutartis, priimta UAB Pozicija v. AB Lietuvos draudimas byloje; bylos Nr.3K-3-486/2000m., kategorija 43
).
Viej sutari sudarymo ypatumai
Jeigu pagal statymus alis, kuriai nusista oferta, privalo sudaryti sutart (vieoji sutartis), tai i
alis per keturiolika dien nuo ofertos gavimo turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba apie
atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol). Detalios viej
sutari sudarymo taisykls idstytos CK 6.184 straipsnyje.
Vartojimo sutari sudarymo ypatumai
Vartotojas turi teis teismo tvarka reikalauti pripainti negaliojaniomis siningumo kriterijams
prietaraujanias vartojimo sutarties slygas. Nesiningomis laikomos vartojimo sutari slygos, kurios ali
nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos i esms paeidia ali teisi ir pareig pusiausvyr bei vartotojo teises
ir interesus. Jos yra ivardintos CK 6.188 straipsnio 3 dalyje.
ALYS IR TRETIEJI ASMENYS SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE
Sutarties alys
Asmenys, kurie veikdami asmenikai ar per savo atstov susitarimu sukuria, pakeiia ar nutraukia
teisinius santykius, yra vadinamos sutarties alims.
Sutarties alimi gali bti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Vienose sutartyse alimi gali bti
tik fizinis asmuo, pvz., rentos gavjas pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart (CK 6.460 str.), gyvenamosios
patalpos nuomininkas (CK 6.578 str.); usakovas pagal vartojimo rangos sutart (CK 6.672 str.) ir kt., kitose tik
juridinis asmuo, pvz., kreditorius pagal kreditavimo sutart (CK 6.881 str.), kredito staiga pagal banko indlio
sutart (CK 6.892 str.), finansuotojas pagal faktoringo sutart (CK 6.904 str.) ir kt.
Sutarties galia
Bendrasis sutari teiss principas pacta sunt servanda ireiktas CK 6.189 straipsnyje.
Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Sutartis pareigoja atlikti ne tik
tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lema sutarties esm arba statymai (CK 6.198 str. 1 d.).
Sutartis ir tretieji asmenys
Treiasis asmuo, - tai asmuo, kuris nebdamas sutarties alimi, savo veiksmais vienaip ar kitaip takoja
teisini santyki dinamik ir yra teisiniame ryyje su bent viena i ali.
Sutarties galia treiajam asmeniui aptarta CK 6.190 straipsnyje.
Tretiesiems asmenims i sutarties atsiradusios teiss ir pareigos pereina mirusios ar reorganizuojamos
alies pdiniams (teisi permjams), jeigu tai manoma pagal sutarties prigimt, statymus ar sutart.
alis yra atsakinga u treiuosius asmenis, jeigu, sudarydama sutart, paadjo, kad prievol vykdys ar
kitok veiksm atliks treiasis asmuo. iam to nepadarius, paadjusi alis pati privalo vykdyti prievol ar
atlikti kitok veiksm ir atlyginti kitos alies patirtus nuostolius.
Sutartis treiojo asmens naudai
Sutartimi treiojo asmens naudai yra vadinama sutartis, kurioje viena i sutarties ali ilygsta i
kitos sutarties alies, kad atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Tokiu atveju vykdyti prievol
turi teis reikalauti tiek sudars sutart asmuo, tiek ir treiasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievols vykdymas
(CK 6.191 str.).
Sutarties sudarymas per atstov
Sutartis asmenys turi teis sudaryti tiek asmenikai, tiek ir per atstov, iskyrus tas sutartis, kurie
dl savo pobdio gali bti asmen sudaromi tiktai asmenikai, ir kitokias statym nurodytus sutartis.
Sudarant sutartis per atstov taikoma qui fact per alium facit per se taisykl.
Sudarant sutartis per atstovus taikomos bendrosios atstovavim reglamentuojanios taisykls
CK 2.132 -2.185 str.
Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp atstovaujamojo ir atstovo, bei atstovo ir treiojo
asmens su kuriuo atstovas sudaro sutart atstovaujamojo vardu.
Atskleistas atstovavimas
Sudaryto sandorio, atskleidiant atstovavimo fakt, pasekms numatytos CK 2.133 straipsnio 1 dalyje.
Atstovo sudaryta sutartis kito asmens vardu, atskleidiant atstovavimo fakt ir nevirijant suteikt teisi,
tiesiogiai sukuria, pakeiia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas.
Atstovavimas atskleidiamas pateikus galiojim ar kitus atstovavim patvirtinanius dokumentus.
Komercinio atstovavimo atveju atstovavimas taip pat gali bti atskleistas odiu.

Atstovui suteiktus galinimus gali patvirtinti tik galiojimo originalo ar jo dublikato turjimas ir jo
pateikimas sandor tvirtinaniam notarui; notaras atstovo galinimus privalo tikrinti tik pagal atstovo pateikt
galiojimo original ar dublikat (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gruodio 15 d. nutartis civilinje
byloje T. Celovalnikova v. N. Bakanauskien; bylos Nr.3K-3-956/99m., kategorija 42 ).
Numanomas atstovavimas
Jeigu atstovaujamojo elgesys dav pagrindo treiajam asmeniui siningai tikti ir protingai manyti
sudarant sutart su kitos alies atstovu, tai tokia sutartis sukuria atstovaujamajam teises ir pareigas (pvz.,
pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Toks atstovavimas vadinamas numanomu (angl.
apparent (usual) authority).

Atstovo teiss gali bti suvokiamos i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2000 m. balandio 19 d. nutartis civilinje byloje Lietuvos autorini teisi gynimo asociacijos agentra
v. Lietuvos mad krj asociacija; bylos Nr.3K-3-259/2000 m., kategorija 11).
Juridinio asmens atstovavimas
Juridiniai asmenys civilines teises ir prisiima pareigas ir jas gyvendina per savo organus. Sutartis
juridiniai asmenys sudaro per savo valdymo organus, kuri kompetencija nustatoma statymuose ir juridinio
asmens steigimo dokumentuose.
Juridinis asmuo gali bti atstovaujamas ir kit asmen, nesani jo valdymo organu, pvz.,
darbuotoj, prekybos agent ir pan.
Atstovo teisi virijimo pasekms.
Jeigu atstovas veik virydamas savo teises, taiau tokiu bdu, jog treiasis asmuo turjo rimt pagrind
manyti, kad sudaro sandor su toki teis turiniu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iskyrus
atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar turjo inoti, kad atstovas virija savo teises (CK 2.133 str. 9 d.).
Specialus atstovo, virijusios teises, sudarytos sutarties reglamentavimas yra, kai teiss virijamos
komercinio atstovavimo atveju. Tokiu atveju, atstovaujamasis turi nedelsiant praneti, kad sutariai nepritaria.
Prieingu atveju sutartis atstovaujamajam sukuria teises ir pareigas(CK 2.163 str.).
Interes konfliktas
Santykis tarp atstovo ir atstovaujamojo yra fiduciarinis, tai slygoja atstovo pareig veikti
atstovaujamojo interesais. i pareiga taip pat reikia, kad atstovo interesai neturi bti tenkinami atstovaujamojo
interes sskaita, todl atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo
asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tvais, vaikais ir kitais artimaisiais
giminaiiais. Tokie sandoriai gali bti pripainti negaliojaniais atstovaujamojo reikalavimu. Minti
apribojimai netaikomi, jeigu statymai numato k kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal statym.
Jeigu atstovas, paeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prietaraujant sandor,
toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bti pripaintas negaliojaniu, jeigu treiasis asmuo apie tok
interes konflikt inojo ar turjo inoti.
Draudimas atstovui sudarant sutart bti abiej sandorio ali atstovu netaikomas vykdant prievoles, taip
pat kai abi sandorio alys aikiai ireikia savo vali, kad atstovas veikt dl j abiej interes (CK 1.135 str.).

Atstovas negali sudarinti sandori atstovaujamojo vardu su savo artimais giminaiiais, nes toki
sandori sudarymas sukelia interes konflikt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 24 d. nutartis
civilinje byloje J. Kruait v. A. Jurkeviien; bylos Nr.3K-3-157/99m., kategorija 42)
Kito asmens vardu sudarytos sutarties pasekms

Galimi atvejai, kai sutartis sudaroma ne to asmens, kuris yra sutarties alimi, ir jis neturi joki teisi.
Tokiais atvejais galima laikyti atvejus, kai (1) sudaroma sutartis neregistruoto juridinio asmens vardu, taip pat,
kai (2) sutart sudaro asmuo, kuris neturi tam galiojim.
Neregistruoto juridinio asmens vardu sudaryta sutartis

Neregistruoto juridinio asmens vardu sudarytai sutariai taikomos sandori negaliojimo taisykls,
nustatytos CK 1.83 straipsnyje:
1) kai juridinis asmuo nra registruotas, pagal sudaryt sutart teiss ir pareigos atsiranda j
sudariusiam asmeniui, jeigu nra kito pagrindo toki sutart pripainti negaliojaniu.
2) kai juridinis asmuo steigiamas ir sutartis sudaryta iki jo registracijos, pagal toki sutart j
sudar asmenys atsako solidariai, jeigu registruotas juridinis asmuo neprisiima prievoli
pagal toki sutart (CK 2.61 straipsnis 1 dalis: Tam tikras juridinio asmens valdymo organas
ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio
asmens vardu ir dl jo interes sudar kiti asmenys iki juridinio asmens steigimo. Sudarant
tok sandor turi bti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dl jo
interes. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandor sudars asmuo ir juridinis asmuo, kurio
valdymo organas patvirtino dl jo interes sudaryt sandor, turi solidari pareig vykdyti
prievoles).
Negalioto asmens sudaryta sutartis.

Bendra nuostata, kad negalioto asmens sudaryta kito asmens vardu sutartis negalioja, taiau gali bti, kad
tokia sutartis yra naudinga tam asmeniui, kurio vardu ji sudaryta, todl laikoma, kad sandoris sukelia teisines
pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tok sandor patvirtina. Sandorio patvirtinimas turi
atgalinio veikimo gali, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (CK 6.133 str. 6 d.).
Kita sandorio alis tokiu atveju gali:
1) ratu prayti per jos nustatyt termin, kuris negali bti maesnis kaip keturiolika dien,
patvirtinti arba nepatvirtinti sandor. Jeigu per nustatyt termin neatsakoma, laikoma, kad
sandor patvirtinti atsisakyta.
2) sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, iskyrus atvejus, kai sandorio
sudarymo metu inojo ar turjo inoti, kad sudaro sandor su negaliotu asmeniu (CK 6.133
str. 7 d.).

Sandoris, sudarytas vieno asmens kito vardu, neturint galinim, pagrst galiojimu, statymu ar
administraciniu aktu, neatitinka statymo reikalavim ir pripaintinas negaliojaniu (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinje byloje Alytaus mediotoj klubas Anikis v. Mediotoj klubas
Sakalas; bylos Nr.3K-3-966/2000m., kategorija 42 ).
Nepripainus galiojimo negaliojaniu, nra pagrindo pripainti neteistais pagal t galiojim sudaryt
sandori bei kitoki atlikt veiksm (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 12 d. nutartis civilinje
byloje L. Balnien v. A. Balnys; bylos Nr.3K-3-126/99m., kategorija 42).
SUTARTIES TURINYS
Sutarties slygos
Sutarties slygos klasifikuojamos : (1) esmines, prastines ir atsitiktines; (2) aikiai nurodytas ir
numanomas; (3) aptartas ir neaptartas; (4) standartins ir nestandartins (individualiai aptartos); (5) netiktos
(siurprizins) ir kt.
Esmins, prastins ir atsitiktins slygos
Esminmis sutarties slygomis yra slygos, kurios:

1) statyme tiesiogiai vardijamos esminmis (pavyzdiui, CK 6.400 straipsnis: esmin slyga yra
asmen kurie pagal statymus ar sutartis isaugo teis naudotis gyvenamja patalpa ir
pasikeitus jos savininkui ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis parduodama gyvenamja
patalpa turinys), arba
2) privalomos tam tikros ries sutartims (pavyzdiui, CK 6.397 straipsnis: Nekilnojamojo daikto
pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina),
arba
3) nustatomos vienos i ali pareikimu.
Esmine sutarties slyga visoms sutartims pripastama slyga dl sutarties dalyko. Pavyzdiui, pirkimo-
pardavimo sutartyje turi bti nurodytas perleidiamas daiktas ar kitas objektas.

Draudimo sutartis sudaroma standartini sutarties slyg draudimo ries taisykli pagrindu
prisijungimo bdu. Draudimo ries taisyklse, be kit reikalavim, turi bti numatyti draudiminiai ir
nedraudiminiai vykiai. Nedraudiminiai vykiai yra esmin draudimo sutarties slyga, todl nedraudiminiai
vykiai jose turi bti apibrti aikiai ir nedviprasmikai, o jei yra abejoni, draudimo sutarties slygos turi bti
aikinamos sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 2 d. nutartis civilinje byloje M. Dubauskait v. DUAB Baltijos
garantas; bylos Nr. 3K-3-1445/2002m., kategorija 67 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.19, psl. 42-47).
Susitarimas dl draudimini ir nedraudimini vyki yra esmins draudimo sutarties slygos (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2000 m. gegus 22 d. nutartis civilinje byloje S. Lisovskis v. AB Lietuvos draudimas;
bylos Nr.3K-3-581/2000m., kategorija 43 ).
prastinmis sutarties slygomis vadinamos statymu nustatytos slygos, kurios dl sutarties sudarymo
fakto tampa privalomomis alims net j nevardijus sutartyje.
Atsitiktinmis sutarties slygomis vadinamos ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas
nereguliuoja arba nustato dispozityvia statymo norma.
Aikiai nurodytos ir numanomos slygos
Sutarties slygos pagal j iraik skirstomos aikiai nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.).
Aikiai nurodytos slygos ireikiamos sutarties tekste ratu ar aikiai ireikiamos odiu. Numanomos
slygos nra ratu aptartos, dl j alys nesusitar ir odiu, taiau, atsivelgiant sutarties esm ir tiksl, ali
santyki pobd, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, protinga bt laikyti, kad jos yra sutarties
turinio dalimi.
Aptartos ir neaptartos slygos
ali aptartos sutartyje slygos (aikiai ireiktos) yra pakankamos sutarties faktui konstatuoti, jeigu
susitarta dl vis esmini sutarties slyg.
Neaptartomis sutarties slygomis yra vadinamos tokios slygos, kurias alys, sudarydamos sutart,
specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas nustatyti tretiesiems asmenims
arba tiesiog nenumat j btinumo.
Neaptartosios sutarties slygos neturi takos sutarties galiojimui net ir tuomet, kai alys vliau dl j
nesusitar arba tretieji asmenys j nenustat, jeigu yra kit priemoni ar bd joms nustatyti.
Neaptartosios sutarties slygos nustatomos sutarties sprag upildym reglamentuojaniomis taisyklmis
(CK 6.156 str. 6 d., 6.162 str. 2 d., 6.195 str.), taip pat numanom sutarties slyg institut (CK 6.196 str. 2 d.).
Standartins ir nestandartins slygos
Standartinmis laikomos slygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia viena
alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185
str. 1 d.).
Tokios slygos yra privalomos kitai sutarties aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta galimyb su
jomis susipainti. Kai abi alys yra mons (verslininkai) laikoma, kad susipainimo pareiga vykdyta, jeigu:
1) sutarties standartines slygas parengusi alis teikia jas kitai aliai ratu iki sutarties pasiraymo ar j
pasiraant;
2) iki sutarties pasiraymo pranea kitai aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines
slygas, su kuriomis kita alis gali susipainti standartines sutarties slygas parengusios alies nurodytoje
vietoje;
3) pasilo kitai aliai, jei i pageidaut, atsisti t slyg kopij.
Nestandartines sutarties slygas alys aptaria individualiai taip suderindamos savo vali dl j.
Standartini ir nestandartini slyg kolizija
Jeigu sutarties standartins slygos prietarauja nestandartinms, pirmenyb teikiama

nestandartinms, t. y. individualiai ali aptartoms slygoms.
Netiktos (siurprizins) sutari slygos
Siurprizins (netiktos) sutari standartins slygos yra tokios, kuri kita alis negaljo protingai
tiktis bsiant sutartyje. Pavyzdiui, netikta slyga galima bt laikyti smulkiu riftu parayt ilyg dl sutart
pasiliusios alies atsakomybs apribojimo ar panaikinimo, nurodom standartinje sutartyje, jeigu akceptantas
atitinkamomis aplinkybmis protingai negaljo jos tiktis, o kita alis jos neatskleid.
Netiktomis (siurprizinmis) nelaikomos sutarties slygos, su kuriomis alis aikiai sutiko, kai jos tai
aliai buvo tinkamai atskleistos.
Sutarties kain nustatanti slyga
Jeigu statymas nenumato ir sutarties ali nra nustatyta, kaina dl sutarties kainos paprastai nra
esmins sutarties slyga. Kainos nustatymo taisykls idstytos CK 6.198 straipsnyje. Kai kaina ar jos
nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo omenyje kain,
kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo prasta imti u tok pat vykdym atitinkamomis
aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, atitinkani protingumo kriterijus kain.
Jeigu sutarties kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai neatitinka protingumo
kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista protingumo kriterijus atitinkania kaina.
Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad protingumo
kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.
Jeigu kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali bti nustatyti, tai
kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais.
Dalyko kokyb nustatanti sutarties slyga
Jei dalyko kokyb nei sutartyje nei statyme nenustatyta, turi atitikti proting ir ne emesn u vidutin
kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes (CK 6.197 str.).
Arbitrainis susitarimas
Arbitrainis susitarimas yra sutartis, kuria alys susitaria sprsti ginus ne teismine, o arbitraine tvarka
(Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 9 str. 1 d.). Galiojantis arbitrainis susitarimas, kaip ir
kiekviena kita sutartis, alims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo btina laikytis (pacta sunt servanda).
Arbitrainio susitarimo sudarymas kartu reikia, kad alys atsisako nagrinti tarpusavio ginus teismine tvarka.
Arbitrainio susitarimo atveju netaikoma 1964 m. CPK 4 straipsnio 2 dalis, nes arbitraas yra valstybs
pripainta alternatyvi gin sprendimo procedra, kurios metu priimtus arbitr sprendimus valstyb sipareigoja
vykdyti taip pat, kaip ir teismo sprendimus (1964 m. CPK 372 str. 6 p., 373 str. 1 p.). (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinje byloje JAV ribotos atsakomybs bendrov Main Bridge L.L.C.
v. UAB Lakvita; bylos Nr. 3K-3-681/2002m., kategorija 96, nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.18, psl. 28-31).
Nesiningos slygos
Sutarties slygos, kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir siningumo princip, gali bti pripaintos
negaliojaniomis arba gali bti taikomos kitos statymo nustatytos priemons nukentjusiajai aliai apginti.
Pavyzdiui, nesiningos vartojimo sutarties slygos gali bti pripaintos negaliojaniomis pagal vartotojo
reikalavim (CK 6.188 str.), alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu
sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (CK 6.228 str.) ir pan.
Atsakomyb panaikinanti ar ribojanti slyga
Sutarties slygos, kurios panaikina ar apriboja alies atsakomyb u sutarties nevykdym arba leidia j
vykdyti tokiu bdu, kuris i esms skiriasi nuo to, kurio protingai tikjosi kita alis, negalioja, jeigu tokios
slygos atsivelgiant sutarties prigimt bei kitas aplinkybes yra nesiningos (CK 6.211 str.). Visais atvejais
negalioja sutarties slygos dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar
didelio neatsargumo, u sveikatos sualojim, gyvybs atmim ar neturtin al netaikymo ar jos dydio
apribojimo (6.252 str.).
Sutart vienijanti slyga
alys raytinje sutartyje gali nustatyti, jog joje numatytos slygos apima visa tai, dl ko alys
susitar/visikai ir pilnai atspindi ali sutartin vali. Tokia sutartis negali bti nuginyta ar papildyta remiantis
ankstesniais derybose pasiektais ali susitarimais ar pareikimais (UNIDROIT tarptautini komercini sutari
princip 2.17 str.).
Taiau tokiais pareikimais ir susitarimais gali bti remiamasi aikinant sutart.
Raytins sutarties pakeitimo slyga
Raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart pakeisti ar papildyti arba j nutraukti galima tik ratu,
negali bti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bdu. Viena sutarties alis dl savo elgesio gali prarasti teis
remtis tokia sutarties ilyga, jeigu kita sutarties alis atitinkamai veik, remdamasi pirmosios elgesiu.
Notarins formos sutartis gali bti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str.).
Sutarties slyg pakeitimas
Sutarties pakeitimo atvejai ir tvarka nustatyta CK 6.223 straipsnyje taip pat kitose CK normose.
Sutarties slyg pakeitimas galimas ali susitarimu laikantis formos reikalavim (pvz. CK 1.73 str., 1.74
str., 6.183 str.). statymo numatytais atvejais, sutarties slygas gali pakeisti ir teismas, pvz. dl pasikeitusi
aplinkybi (CK 6.204 str.), esminio paeidimo atveju (CK 6.217 str. 4 d.), esmins ali nelygybs atvejais (CK
6.228 str.).
Jeigu statymas ar sutartis nenustato kitaip, iekin dl sutarties pakeitimo galima pareikti tik po to, kai
kita alis atsisako pakeisti sutart ar per trisdeimt dien i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart
(CK 6.223 str. 3 d.).
SUTARTIES AIKINIMAS
Sutarties aikinimo paskirtis
Sutartys aikinamos tam, kad nustatyti j turin. Tai svarbu, kai sutartyje yra slyga, kuri
nevienareikmikai suprantama, neaiki arba nepakankamai apibrta, tai yra kai ikarto negalima daryti
ivados dl aikios reikms. Aikinimas yra btinas ir tuomet, kai sutarties slygos, kurios atrodo aikios,
prietarauja viena kitai, arba nustoja bti aikiomis, kai atsivelgiama bendrj sutarties reikm.
Objektyvusis ir subjektyvusis sutarties aikinimo metodai
Taikant objektyvj metod aikinant sutartis pabriama gramatin sutarties teksto iraika, o ne
ali tikrj (vidini) ketinim nustatymas.
Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant sutartis bt nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvs
ali, ketinimai.
Objektyvij kriterij taikymas aikinant sutart
Nustatant tikruosius (ir bendrus) ali ketinimus taikomi ir objektyvs siningumo ir

protingumo kriterijai.
Siningumas
Sutartys turi bti aikinamos siningai (CK 6.193 str. 1 d.).
Protingumas
Jeigu ali tikr ketinim negalima nustatyti, tai sutartis turi bti aikinama atsivelgiant tai,
koki prasm jai tokiomis pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1
d.).
Sutarties aikinimui reikmingos aplinkybs
Aplinkybs kurias turi bti atsivelgiama aikinant sutart:

1. sutarties slyg tarpusavio ryys (CK 6.193 str. 2 d.);
2. sutarties esm ir tikslas (CK 6.193 str. 2 d.);
3. sutarties sudarymo aplinkybs (CK 6.193 str. 2 d.);
4. prastins slygos, nors jos sutartyje ir nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.);
5. derybos iki sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.);
6. ali tarpusavio santyki praktika (CK 6.193 str. 5 d.);
7. ali elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.);
8. paproiai (CK 6.193 str. 5 d.).

Esant ginui dl sutarties turinio bei jos slyg, sutartis aikinama nustatant tikruosius sutarties dalyvi
ketinimus, o ne vien remiantis paodiniu sutarties teksto aikinimu. Be to, sutarties slygos turi bti aikinamos
atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl, jos sudarymo aplinkybes. Aikinant sutart taip pat turi
bti atsivelgiama ali derybas dl sutarties sudarymo, ali elges po sutarties sudarymo ir kitas reikmingas
aplinkybes (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. balandio 3 d.
nutartis, priimta AB Turto bankas v. UAB Vaidluv byloje; bylos Nr.3K-3-406/2000m., kategorija 14 ),
(nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.14, psl. 87-92).
Svok aikinimo taisykls
Jeigu abejojama dl svok, kurios gali turti kelias reikmes, ioms svokoms priskiriama priimtiniausia,
atsivelgiant tos sutarties prigimt, esm bei jos dalyk, reikm (CK 6.193 str. 3 d.).
Contra proferentem taisykl

Kai abejojama dl sutarties slyg, jos aikinamos tas slygas pasiliusios alies nenaudai ir jas
primusios alies naudai (contra proferentem).
Visais atvejais sutarties slygos turi bti aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu
sudariusios alies naudai.
Individualiai suderint slyg pranaumo taisykl
Jeigu sutarties standartins slygos prietarauja nestandartinms, pirmenyb teikiama nestandartinms, t.

y. individualiai ali aptartoms slygoms (CK 6.187 str.).
Kalb neatitikimai
Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb ir kiekvienas sutarties tekstas turi toki pat teisin gali,
bet skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenyb suteikiama pirmiausia
suraytam tekstui (CK 6.194 str.).
Sutarties sprag upildymas.
Sutarties spragomis vadinamos ali neaptartos sutarties slygos, btinos sutarties vykdymui. Sutarties
spragos reglamentuotos CK 6.156 str. 6 d., 6.162 str. 2 d., 6.182 str., 6.195 str.

Gino atveju neesmini slyg nulemtas sutarties spragas gali upildyti teismas, aikindamas sutart ir
taikydamas dispozityvias teiss normas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
1999 m. spalio 27 d. nutartis, priimta A. Sinkeviius v. R. Baronien byloje; bylos Nr.3K-3-722/99m.,
kategorija 43 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.12, psl. 160-164).
SUTARTIES NEGALIOJIMAS
Sutarties negaliojimo pagrindai
Sutarties negaliojimas reglamentuotas CK etosios knygos II dalyje 6.224-6.227 straipsniuose. Taip pat
sutarties negaliojimui taikomi CK Pirmojoje knygoje numatyti sandori negaliojimo pagrindai, taip pat kiti
statym nustatyti pagrindai (CK 6.224 str.). Sutari negaliojimui taikomos normos taip pat idstytos CK
2.134 ir 2.135 str. (interes konfliktas atstovavime), 6.66 str. (actio Pauliana), 6.188 str. (nesiningos
vartojimo sutari slygos) ir kt.
Imperatyvios statymo normos

CK 1.80 straipsnis numato sandorio, sudaryto padarinius. Imperatyvioms statymo normoms
prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

Draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo
sutarties alys neino ir neturi inoti, kad draudiminis vykis btinai vyks. Ir jei bent viena alis ino apie
draudimo vykio neivengiamum, draudimo sutartis prietarauja draudiminio vykio sampratai (1964 m. CK
462 straipsnis, naujojo CK 6.987 straipsnis). Atsitiktinumas draudime suponuoja sining sutarties ali elges
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartis civilinje byloje ADB Preventav. UAB DK
Baltic Polis; bylos Nr.3K-3-903/2002m., kategorija 54, 67, 87.1 ).
Vieoji tvarka ar gera moral

Lietuvos statymuose nepateikiamos nei vieosios tvarkos, nei geros morals samprat. ios
svokos yra vertinamosios ir vystomos teism praktikoje ir teiss teorijoje. Vieoji tvarka apima pagrindinius
principus, kurias grindiama valstybs teisin sistema. ie principai tvirtinti tiek Lietuvos Respublikos
statymuose bei ratifikuotose tarptautinse sutartyse (pavyzdiui, teis laisvai pasirinkti darb, asmens laisvs ir
nelieiamybs, jo asmeninio ir eimos gyvenimo pagarbos ir kt.), tiek ir Europos Sjungos teiss aktuose
(pavyzdiui, Europos Sjungos sutartyje garantuotas laisvas preki, paslaug ir asmen judjimas, rinkos
konkurencijos gynimas).
Prietaraujantis vieajai tvarkai yra susitarimas su valdininku dl umokesio u tam darb, kuris yra io
asmens pareiga; atlyginimas u neteistus veiksmu, pavyzdiui, nusikaltimo padarym, sutartys, kuriomis
siekiama ivengti mokesi mokjimo ir pan.
ali veiksnumas ir teisnumas.

Sutartims, sudarytoms paeidiant asmen veiksnum ir teisnum, taikomi CK 1.82, 1.84, 2.74, 2.83
2.85 straipsniai.
Klaida
Sandoris, sudarytas dl suklydimo, gali bti pripaintas negaliojaniu pagal suklydusiosios alies
iekin (CK 1.90 str.).
Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio
sudarymo metu.
Suklydimas turi esmins reikms, kai buvo suklysta dl paties sandorio esms, jo dalyko ar kit
esmini slyg arba dl kitos sandorio alies civilinio teisinio statuso ar kitoki aplinkybi, jeigu normaliai
atidus ir protingas asmuo, inodamas tikrj reikal padt, panaioje situacijoje sandorio nebt sudars arba
bt j sudars i esms kitokiomis slygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi alys arba
vien al suklaidino kita alis, neturdama tikslo apgauti, taip pat kai viena alis inojo ar turjo inoti, kad kita
alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi alis vykdyt sutart, prietaraut siningumo, teisingumo ar
protingumo principams.

Tam tikro sandorio pagrindu alims atsiranda teiss ir pareigos, numatytos statyme. statymai yra vieai
skelbiami ir kiekvienas mogus turi galimyb juos inoti, o prie sudarydamas sandor, patikrinti, kokias
pareigas jis gis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Todl teisi ir pareig, atsirandani sandorio
pagrindu, klaidingas sivaizdavimas negali bti pripaintas suklydimu, jeigu tas klaidingas sivaizdavimas
vyko dl paios sandorio alies neapdairumo, neatidumo ar nerpestingumo. alies elgesys gali bti
kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogikomis aplinkybmis apdairus ir atidus mogus
bt sudars sandor tokiomis pat slygomis, kaip ir suklydusi alis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta,
reikia atsivelgti sandorio alies, teigianios, jog ji suklydo, ami, isimokslinim, sandorio sudarymo
aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Todl tai, ar asmuo suklydo, turi bti vertinama pagal sandorio
sudarymo metu buvusi faktin situacij, o ne pagal t, kuri yra prajus tam tikram laikui po sandorio
sudarymo.
Vertinant, ar suklydimas gali bti kvalifikuojamas kaip esminis, btina atsivelgti tai, dl ko buvo
suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandor pripainti negaliojaniu. Suklydimas laikomas
esminiu, jeigu suklystama dl sandorio esms, kitos sandorio alies, sandorio dalyko, jo kokybs, esmini
sandorio slyg. Sandorio sudarymo motyvas nra esmin sandorio sudarymo slyga. Motyvai, dl kuri
sudaromas sandoris (t.y. vairs alies tikslai, planai, siekiai, viltys, sivaizdavimai ir pan.), susij su sandorio
padariniais, yra labai individuals ir subjektyvs. Jie daniausiai kitai sandorio aliai nra inomi arba
paprasiausiai neturi reikms. Todl bt nesininga ir neteisinga kitos sandorio alies atvilgiu sandor
pripainti negaliojaniu suklydus dl motyv. Todl suklydimas dl sandorio motyv negali bti pripaintas
esminiu suklydimu, iskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti sandor kaip esmins
jo slygos arba motyvai nurodomi kaip slyginio sandorio elementas ir apie juos inojo abi alys (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2001 m. rugsjo 5 d. nutartis civilinje byloje J. Zybartien v. S. Vaitkus; bylos Nr.3K-3-
745/2001m., kategorija 15.2.2.6, 44, 46 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.16, psl. 147-156).
Apgaul
Apgaule yra laikomas tyinis asmens elgesys siekiant suklaidinti sandorio al ir taip j palenkiant
sudaryti sandor. Klaidinaniu elgesiu gali bti tiek veiksmai, tiek ir neveikimas, kai asmuo neatskleidia
aplinkybi, kurias jis privalo atskleisti, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir siningumo principais,
tos aplinkybs turjo bti atskleistos kitai aliai.
Smurtas
Smurtu laikomi aktyvs asmens veiksmai siekiant fizikai ar moralikai (psichinis smurtas)
paveikti asmen taip, kad is sudaryt sandor. Fizinis smurtas pasireikia fizins jgos panaudojimu,
pavyzdiui, muimas. Psichinio smurto formos gali bti vairios eminani ini apie pat asmen ar jam
artimus mones paskleidimas ir pan.
Ekonominis spaudimas
Ekonominis spaudimas aikinamas kaip realaus grasinimo bdas. Paprastai ekonominis spaudimas
naudojamas komerciniuose santykiuose.

CK 57 straipsnio 1 dalyje tvirtinta galimyb nuginyti sandor dl to, kad jo sudarym nulm sunkios
susiklosiusios aplinkybs, verslo santykiuose gali bti taikoma tik iimtinais atvejais, nes verslininkas prisiima
su jo verslu susijusi rizik ir privalo a priori suvokti, kad verslui nepasisekus jis patirs neigiam turtini
pasekmi, t.y. jis praras investuotas las, turs parduoti jam priklausant turt ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinje byloje F. lv v. R. Rimkus; bylos Nr.3K-3-16/2001m.,
kategorija 15.2.2.7 ), nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.15, psl. 110-114).
Absoliuiai negaliojanios (niekins) ir santykinai negaliojanios (nuginijamos) sutartys
Niekinmis laikomos sutartys, jeigu jas sudarant buvo paeisti pagrindiniai sutari teiss principai ir dl
to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai (CK 6.225 str. 1 d.).
Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginijama sutartis), jeigu j sudarant viena alis veik siningai ir
pripainti sutart negaliojania btina tik dl to, kad bt apginti siningos alies privats interesai (CK 6.225
str. 3 d.).

Ex officio (savo iniciatyva), nesant gino alies reikalavimo, teismas pripasta sandor niekiniu ir taiko
niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinjant byl pagrindas pripainti sandor ar akt
niekiniu tampa akivaizdus.
Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nra akivaizdiai niekinis, teismas imtis nagrinti ir sprsti proceso ali
gin dl aplinkybi, suponuojani kokio nors sandorio ar akto negaliojim, bei tirti su tuo susijusius
rodymus gali tik esant alies reikalavimui pripainti tok sandor ar akt negaliojaniu, pareiktam iekinio ar
prieiekinio forma (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje BUAB DK
Hermis-draudimas v. AB lifavimo stakls; bylos Nr. 3K-3-1107/2002m., kategorija 15.2.1.1, 31.2, 31.5,
45.5, 87.1, 94.1, 117).
Sutarties patvirtinimas
Absoliuiai negaliojanios (niekins) sutarties alys negali vliau patvirtinti.

Santykinai negaliojani (nuginijam) sutart alys (alis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas yra
aikiai pareikiamas.
Sutarties negaliojimo nustatymas teismo sprendimu
Santykinai negaliojanti sutartis (nuginijamas sandoris) bei neakivaizdiai niekin sutartis gali bti
pripainti tik teismo sprendimu.
Asmenys, turintys teis kreiptis teism dl sutarties negaliojimo
Teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties (niekinio sandorio) negaliojimo turi visi asmenys, kuri
teises ar teistus interesus tokia sutartis paeid (CK 6.227 str. 1 d.).
Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis, kuri nukentjo dl
sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba
teistus interesus ta sutartis paeid (CK 6.227 str. 3 d.).
Sutarties negaliojimo konstatavimas ex officio
Ex officio (savo iniciatyva) teismas gali konstatuoti tik absoliutaus sutarties negaliojimo (niekinio
sandorio) fakt ir jo teisines pasekmes.
Sutarties negaliojimo pasekms
Pripainus sutart negaliojania:

(i) sutartis nustoja galioti (ab initio arba ex nunc pagal CK 1.95 str.);
(ii) alys atstatomos pradin padt (restitucija) arba restitucija netaikoma;
(iii) pakeiiamas teisinis santykis (pakeiiama prievol).
(iv) aliai, kaltai dl negaliojanio sandorio sudarymo, kyla civilin atsakomyb.

Nuginijami sandoriai, kol jie nra nuginyti ir nepripainti negaliojaniais teismo sprendimu, yra
galiojantys ir sukuria teisines pasekmes santykiuose su treiaisiais asmenimis. Todl teismas, pripaindamas
sandorius negaliojaniais, turi nurodyti moment, nuo kurio sandoriai laikytini negaliojaniais (CK 59
straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gruodio 6 d. nutartis civilinje byloje UADB
Eurogarantas v. M. ematovi; bylos Nr.3K-3-876/99m., kategorija 42 ).
Sutarties dalies negaliojimo pasekms
Vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus,
kuriais alys be tos slygos nebt sudariusios sutarties.
Jeigu sutartis daugiaal, kai du ar daugiau asmen turi vykdyti prievol, sutarties negaliojimas
vienam i i asmen nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas buvo
btinas tai sutariai sudaryti (CK 6.226 str.).
Atsisakymas nuo sutarties

alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar
atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str. 1 d.). iais atvejais turi bti
atsivelgiama ir tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita alis nuo jos priklauso, turi
ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia
neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant sutarties prigimt, tiksl ir kitas reikmingas
aplinkybes.
Atsisakymo nuo sutarties tvarka

Atsisakyti nuo sutarties alis gali praneusi apie tai kitai aliai, nesikreipdama teism.
Atsisakymo formai ir turiniui reikalavimai nra nustatyti, jie gali bti pareikti tiek ratu tiek ir odiu, tai
priklauso nuo konkrei aplinkybi.
Sutarties pakeitimas esant atsisakymo nuo sutarties pagrindui
Esant atsisakymo nuo sutarties pagrindui, t.y. tais atvejais, kai sudarant sutart sutartis ar atskira jos slyga
nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum, teis atsisakyti sutarties turinios alies praymu teismas turi
teis inagrinti sutart ar atskir jos slyg ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos slyga atitikt
siningumo ir protingus siningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.).
Teismas taip pat gali pakeisti sutart ar atskiras jos slygas ir alies, gavusios praneim apie sutarties
atsisakym, praymu, jeigu i alis po praneimo gavimo nedelsdama apie savo praym teismui prane kitai
aliai ir pastaroji sutarties dar neatsisak (CK 6.228 str. 3 d.).
Atsisakymo nuo sutarties ir sutarties nutraukimo santykis
Atsisakymas nuo sutarties pagal teisines pasekmes yra tolygus sutarties pripainimui
negaliojania. Atsisakius nuo sutarties ji negalioja nuo jos sudarymo momento (ab initio), tuo tarpu sutarties
nutraukimas nutraukia teisin santyk ateit (ex nunc).
SUTARTIES VYKDYMAS
Sutarties vykdymo principai
Sutarties vykdymo principai tvirtinti CK 6.200 straipsnyje. Sutartis turi bti vykdoma tinkamai ir
siningai, alims bendradarbiaujant ir kuo ekonomikesniu kitai aliai bdu.
Tinkamas sutarties vykdymas

Tinkamo sutarties vykdymo principas reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti
sutarties slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui keliamus kokybs, kiekio, asortimento,
komplektikumo reikalavimus bei kitus statym ar sutarties nurodymus. Jeigu slygos nra aptartos, sutartis
turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip.
Siningumas
Siningo sutarties vykdymo principas yra logika bendro reikalavimo elgtis siningai
sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 str. 1 d.) idava. Siningumas plaija prasme reikia ir ali pareigas
vykdyti sutart tinkamai ir ekonomikai, alims bendradarbiaujant.
Bendradarbiavimas
ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) tai j veiksmai vykdant sutart padedant viena kitai
gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti
prievols atsiradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vykdoma ilaikant tiek
kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr.
Ekonomikumas
Ekonomikumo principas reikia, kad sutarties alys privalo pasirinkti tok vykdymo bd, kuris
ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pareikalaut maiausi ilaid. Laikydamasi ekonomikumo
principo alis neturi paeisti kitos alies interes. Tokiu atveju prievol turi bti vykdoma ne tik ekonomikai,
bet ir tinkamai, protingai.
Sutarties vykdymo tvarka
alys sutart privalo vykdyti tuo paiu metu, jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis arba
nelemia jos prigimtis ar aplinkybs (CK 6.201 str.).
Sutarties vykdymo vieta
Sutartis turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri nulemia
sutarties esm (CK 6.52 str. 1 d.). Jeigu sutarties vykdymo vieta nenurodyta, taikomos CK 6.52 straipsnio 2
dalies taisykls.
Sutarties vykdymo terminas
Sutarties vykdymo terminui taikoma tiek bendroji tinkam sutarties vykdym reglamentuojanti
norma (CK 6.200 str.), tiek ir prievoli teiss nuostatos, nustatanios prievols vykdymo termino taisykles (CK
6.53 str.). i norm analiz leidia iskirti tokias sutarties vykdymo termino taisykles:
- sutarties alis turi vykdyti sutart joje numatytu laiku. is terminas sutartyje gali bti tiek ireiktas
aikiai, tiek ir numanomas (CK 6.196 str.),
- kai sutartyje jos vykdymo terminas apibrtas (ar numanomas) tam tikru laikotarpiu, sutartis turi bti
vykdyta per t laikotarp, iskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes kita alis turi teis pasirinkti vykdymo
laik,
- jeigu sutarties vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu, tai
kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. alis
privalo vykdyti sutart per septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo vykdyti
sutart, iskyrus, jeigu pagal statymus ar sutarties esm aikus kitoks sutarties vykdymo terminas. Bet
kokiu atveju sutarties vykdymo terminas turi bti protingas,
- jeigu sutarties vykdymo terminas nra nustatytas, bet kuriuo atveju sutartis turi bti vykdyta per
proting termin nuo sutarties sudarymo.
Treij asmen sutarties vykdymas
Treij asmen teis vykdyti sutart nustato bendrosios prievoli teiss nuostatos CK 6.50 ir 6.51
straipsniuose.
Sutart visikai ar i dalies gali vykdyti treiasis asmuo, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas ar
sutarties esm reikalauja, kad skolininkas j vykdyt asmenikai.
Kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui
prietaraujs tokiam vykdymui.
Jeigu kreditorius nukreip iekojim skolininko turt, tai tretieji asmenys, kurie dl tokio iiekojimo
gali netekti tam tikr teisi t turt, gali patenkinti kreditoriaus reikalavim nepaisant skolininko
prietaravimo.
Valstybs institucijos leidimo reikm sutarties vykdymui ir jos galiojimui
Valstybs institucijos leidimo reikm sutarties galiojimui ir vykdymui atskleista CK 6.202 ir 6.203
straipsniuose. Jeigu statymai nustato btin atitinkamos valstybs institucijos leidim, turint reikms sutarties
galiojimui ar jos vykdymui, ir statymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tok leidim privalo gauti
valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim, esanti sutarties alis.
Jeigu abi sutarties alys yra Lietuvoje ir reikalavim dl leidimo nustato Lietuvos Respublikos statymai,
tai leidim privalo gauti alis, kuriai i pareiga yra nustatyta statymuose, iskyrus atvejus, kai statymai jos
nenumato. Tokiu atveju alys privalo susitarti, kuri i j turi gauti leidim.
Sutarties alis taip pat privalo nedelsdama praneti kitai aliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad
atsisakyta j iduoti.
Jeigu leidimas negaunamas, alys gali nutraukti sutart, nebent leidimas susijs su tik kai kuriomis
slygomis ir protinga palikti galioti likusias slygas.
Atsisakymas iduoti sutarties galiojimui takos turint leidim daro sutart negaliojani. Kai atsisakymas
iduoti leidim daro negaliojanias tik kai kurias sutarties slygas, likusios slygos galioja, jeigu sutartis bt
sudaryta ir be negaliojani slyg.
Pacta sunt servanda

Sutari reikia laikytis. Pacta sunt servanda principas ireiktas CK 6.189 straipsnyje,
numataniame, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims statymo gali.
Rebus sic stantibus

iomis aplinkybmis. Rebus sic stantibus ireikiama nuostata, kad sutarties nevykdymas
pateisinamas pasikeitus aplinkybms, dl kuri vienai i ali vykdyti sutart tampa i esms sudtingiau (CK
6.204 str.).
Sutarties vykdymo suvarymo samprata ir slygos
Sutarties vykdymo suvarymas reglamentuotas CK 6.204 straipsnyje. Sutarties vykdymo suvarymu

laikomos aplinkybs, kurios i esms pakeiia sutartini prievoli pusiausvyr, t. y. arba i esms padidja
vykdymo kaina, arba i esms sumaja gaunamas vykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybs atsiranda arba nukentjusiai aliai tampa inomos po sutarties sudarymo;
2) t aplinkybi nukentjusi alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti;
3) t aplinkybi nukentjusi alis negali kontroliuoti;
4) nukentjusi alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
Sutarties suvarymo pasekms

Kai sutarties vykdymas tampa sudtingesnis alis gyja teis prayti kitos alies arba teismo
pakeisti sutart, kad bt atkurta ali prievoli pusiausvyra.
Sutarties pakeitimas ali susitarimu

Kai sutarties vykdymas sudtingesnis, nukentjusi sutarties alis turi teis kreiptis kit al
praydama sutart pakeisti. is praymas turi bti pagrstas ir pareiktas tuoj pat po sutarties vykdymo
suvarymo. Kreipimasis dl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentjusiai aliai teiss sustabdyti
sutarties vykdym (CK 6.204 str. 3 d.).
Sutarties pakeitimas teismo sprendimu

Jeigu per proting termin alys nesutaria dl sutarties pakeitimo, tai abi turi teis kreiptis teism.
Teismas gali:
1) nutraukti sutart ir nustatyti sutarties nutraukimo dat bei slygas;
2) pakeisti sutarties slygas, kad bt atkurta ali sutartini prievoli pusiausvyra.

Sudarytos laisva valia komercins sutarties alys negali pateisinti i sutarties kylani
sipareigojim nevykdymo tuo, jog alys susitar dl kai kuri nepalanki sutarties slyg vienos i ali
atvilgiu, netgi ir tuomet, kai aliai nenauding slyg prisimimas reikt neprotingos rizikos buvim prastos
verslo aplinkos slygomis. Toks alies elgesys nevykdant sutartini sipareigojim paneigt sutartini teisini
santyki dalyvi teisinio apibrtumo princip. Verslininkai veikia savo rizika ir privalo bti apdairs.
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 rugsjo 15 d. nutartis, priimta
UAB Sauliuta v. AB Lytagra byloje; bylos Nr. 3K-3-813/2003 m., kategorija 31.4 ).
Sutarties vykdymo utikrinimas
Sutari vykdymas gali bti utikrinamas tais paiais bdais kaip ir vis prievoli vykdymas
netesybomis, laidavimu, garantija, rankpinigiais, keitimu, hipoteka ir kitais sutartyje numatytais bdais (CK
6.70 str. 1 d.).
Netesybos
Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo
sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1
d.).
Laidavimas
Laidavimo sutartimi laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens
kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols (CK 6.79 str.).
Garantija
Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i
dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys
netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais
atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.).
Rankpinigiai
Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai
priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt sutarties egzistavim ir utikrint jos
vykdym (CK 6.98 str. 1 d.).

Sudarytas susitarimas dl rankpinigi kartu patvirtina ir pagrindins sutarties pagal statymo reikalavimus
sudarymo fakt, bet ne susitarim dl pagrindins prievols sudarymo ateityje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 13 d. nutartis, priimta I. G. Jokubaitien v. A.
Uusienis byloje; bylos Nr.3K-3-829/2000m., kategorija 43 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.14, psl. 169-
172).
Rankpinigiai yra vienas i prievoli utikrinimo bd, kur gali pasirinkti sutarties alys (CK 194 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 194 straipsnio 2 dal utikrinamas gali bti tik galiojantis reikalavimas.
Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena i susitariani ali duoda pagal sutart priklausani i jos
mokjim sskaita antrajai aliai sutarties sudarymui rodyti ir jos vykdymui utikrinti (CK 222 str.). I
pamint teiss norm turinio matyti, kad rankpinigiai visada atlieka tris funkcijas: pirma, mokjimo funkcij
rankpinigiai perduodami mokjim pagal sutart sskaita ir skaitomi visiko atsiskaitymo pagal sutart pinig
sum, jei alys vykd sutarties slygas, t.y. tokiu atveju rankpinigiai yra sumos, kuri skolininkas turi sumokti
kreditoriui, dalis; antra, rodomj funkcij, tai reikia, jog sudarytas susitarimas dl rankpinigi kartu
patvirtina ir pagrindins sutarties pagal statymo reikalavimus sudarymo fakt, bet ne susitarim dl pagrindins
prievols atsiradimo ateityje; treia, utikrinamj funkcij, kuri reikia sutarties ali susitarim dl
rankpinigiais utikrintos pagrindins prievols nevykdymo pasekmi, numatyt Lietuvos Respublikos CK 224
straipsnyje; tai drausmina sutarties alis ir skatina jas sutartinius sipareigojimus vykdyti tiksliai pagal sutarties
slygas. Taigi susitarimas dl rankpinigi yra tik tada, kai jo sudarymo metu yra visi trys privalomi rankpinigi
sutarties elementai ir, atvirkiai, jei pagal ali susitarim perduodama pinig suma bent vienos i i trij
funkcij nevykdo, toki pinig sum nra pagrindo pripainti rankpinigiais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis, priimta UAB Delex v. S. Taravatovas
byloje; bylos Nr.3K-3-355/2000m., kategorija 43 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.13, psl. 105-111).
Sudarant bet kuri sutart, yra preziumuojama, jog sutarties alys j vykdys, todl sutarties sudarymo
metu rankpinigiai atlieka visas jiems bdingas funkcijas. Paeidus pagrindin prievol, civiliniai teisiniai
santykiai tarp sutarties ali bei j tarpusavio teiss ir pareigos pasikeiia, todl kaip rankpinigiai duota pinig
suma vis trij iai prievols utikrinimo priemonei bding funkcij jau nevykdo ir negali vykdyti. Tokiu
atveju pagrindin reikm gyja rankpinigi utikrinamoji funkcija, o mokjimo funkcija galios netenka,
kadangi ta pati rankpinigi suma, kuri buvo sumokta pagal sutart priklausani mokjim sskaita, paeidus
prievol, tampa sankcija atsakingai u prievols nevykdym aliai. Btent tai ir sudaro rankpinigi, kaip vienos
i prievoli utikrinimo priemoni, esm (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis, priimta UAB Delex v. S. Taravatovas byloje; bylos Nr.3K-3-
355/2000m., kategorija 43 ), (nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.13, psl. 105-111).
Pinig suma, perduodama skolininko kreditoriui, pripastama rankpinigiais tik tada, kai alys rankpinigi
perdavimo momentu suprato (ir tinkamai formino), kokias funkcijas turi atlikti rankpinigi suma. Jei kurios
nors i funkcij (mokjimo, rodomosios ar utikrinamosios) alys nenumat (tinkamai neformino), tai
perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus iplstins teisj kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta . Stankeviius v. H. Chadakeviius
Skirtingai nuo rankpinigi, avansas niekada neatliks utikrinamosios funkcijos, t.y. alis, sumokjusi
avans, turi teis reikalauti j grinti visais sutartini sipareigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi
avans, jokiomis aplinkybmis neturi jo grinti dvigubai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus iplstins teisj kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta . Stankeviius v. H. Chadakeviius
alys, sudarydamos preliminarin sutart, gali jos vykdymui utikrinti pasinaudoti kitais prievoli
utikrinimo bdais (pvz., netesybomis, keitimu). Bet preliminarins sutarties vykdymas negali bti utikrintas
rankpinigiais, nes tokioje sutartyje jie negali atlikti mokamosios funkcijos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000
m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje . Stankeviius v. H. Chadakeviius; bylos Nr.3K-7-23/2000m.,
kategorija 43 ).
Hipoteka
Hipoteka esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto
keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.).
keitimas
keitimas tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo
daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar
paliekamas kaito davjui (CK 4.198 str. 1 d.).
Kiti sutartyse numatyti utikrinimo bdai

Prievoli vykdymo utikrinimo bdais laikytinos specialios priemons, kurios utikrina
pagrindins prievols vykdym ir skatina skolinink tinkamai vykdyti savo prievol (faktoringas, pirkimas
pardavimas su atpirkimo teise ir kt.).
SUTARTINI TEISI IR PAREIG PERLEIDIMAS
Sutartini teisi perleidimas
Sutartini teisi perleidimas atliekamas pagal taisykles, nustatytas CK 6.101 6.110 straipsniuose
(Reikalavimo perleidimas).
Teisi perleidimas ir papildomos teiss
Reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos
papildomos teiss (CK 6.101 str. 2 d.).
Teisi perleidimo bdai
Teiss gali pereiti kitam asmeniui pagal sutart arba pagal statym.
Teisi perleidimo sutarties forma
Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei
prievolei (CK 6.103 str.).
Praneimo apie teisi perleidim reikm
Praneimo apie teisi perleidim teisin reikm atskleista CK 6.107 straipsnyje. Jeigu apie
reikalavimo perleidim skolininkui nepraneta, laikoma, kad prievols vykdymas pradiniam kreditoriui yra
tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievols vykdymas vienam i paskesni kreditori
laikomas tinkamu.
Teisi perleidimas ir skolininko atsikirtimai
Skolininkas turi teis reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis
turjo teis reikti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo perleidim (CK 6.107
str. 1 d.).

Kadangi cesijos sutartimi yra perleidiamas ne daiktas, bet reikalavimo teis, tai vis pirma btina
nustatyti, ar apskritai tokia reikalavimo teis egzistuoja. Todl vertinant reikalavimo perleidimo teisinius
santykius bei j teistum, btina iskirti bei vertinti iuos reikalavimo perleidimo aspektus: 1) prievol, i
kurios atsirado teiss, esanios reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandor, kurio pagrindu pradinis kreditorius
perduoda naujam kreditoriui reikalavimo teis reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrind); 3) pat
reikalavimo perleidimo (cesijos) sandor, kuriuo perleidiama reikalavimo teis (atsisakoma reikalavimo
teiss).
Kai reikalavimas yra perleistas teis gauti las, surinktas kaip draudimo mokos u sudarytas draudimo
sutartis, tai reikalavimo perleidimo teistumui konstatuoti pakanka nustatyti, jog skolininkas, sudarius draudimo
sutartis, faktikai gavo las (draudimo mokas) i draudj. Konstatavus, jog pinigus i draudj skolininkas
gavo, pastarajam atsiranda prievol ias las pervesti draudimo kompanijai, su kuria yra sudarytos draudimo
sutartys (polisai). Nustaius, jog skolininkas draudimo mokas surinko, bet j neperved draudimo kompanijai,
draudimo kompanijos teiss reikalauti toki mok i skolininko perleidimas reikalavimo gijjui (naujajam
kreditoriui) neprietaraut statymui, sutariai ir nra sietinas su kreditoriaus (draudimo kompanijos) asmeniu.
Be to, sprendiant prieingai, bt sudaroma prielaida skolininkui nepagrstai praturtti draudimo kompanijos
sskaita, k draudia statymas (1964 m. CK 512514, naujojo CK 6.2376.242 straipsniai). (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta R.
Lisauskas v. AB Daisotra byloje; bylos Nr. 3K-3-1255/2002m., kategorija 33, 67 ), (nutartis paskelbta
Biuletenyje Nr.19, psl. 19-23).
Subrogacija
Subrogacija yra reikalavimo perjimas treiajam asmeniui raytins sutarties arba statym pagrindu dl
to, kad tretysis asmuo vykdo prievol ar jos dal u skolinink. Subrogacijai taikomos CK 6.111-6.114
straipsniai, taip pat CK 6.1015 straipsnis ir kt.
Subrogacija siekiama statymu nustatyti iimtis i bendros taisykls prievols vykdymas slygoja jos
pasibaigim. Iimtys nustatomos tam, kad naujasis kreditorius ilaikyt visas buvusio kreditoriaus teises
(hipotekas ir kt.), nes, vykdius prievol pagal bendr taisykl atsirast nauja prievol, todl kreditorius
prarast visus senosios prievols privalumus.
Sutartini pareig perklimas
Sutartini pareig perklimui taikomi CK 6.115-6.122 straipsniai (Skolos perklimas). Sutartins

pareigos gali bti perkeliamos treiajam asmeniui pagal kreditoriaus sutart su treiuoju asmeniu (CK 6.115
str.), taip pat pagal skolininko sutart su treiuoju asmeniu (CK 6.116 str.).
Pareig perklimas pagal kreditoriaus ir treiojo asmens sutart
Treiasis asmuo gali pagal sutart su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.
Pareig perklimas pagal skolininko ir treiojo asmens sutart
Pagal sutart tarp skolininko ir treiojo asmens sutartins pareigos gali bti perkeliamos tik tuo
atveju, kai kreditorius sutinka.
Pareig perklimas ir papildomos teiss
keitimo teis skolininko turt, kai skolininkas perkelia keitimo (hipotekos) utikrint skol,
lieka galioti (CK 6.117 str.).
Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai susijusios su pradinio
skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120 str. 1 d.).
Kai skola perkeliama, laidavimas ar treiojo asmens duotas keitimas (hipoteka) baigiasi, jeigu
laiduotojas arba kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsakyti u naujj skolinink (CK 6.120 str. 2 d.).
Pareig perklimo sutarties forma
Skolos perklimo sutartis turi bti raytin (CK 6.118 str.).
Sutarties perleidimas
Sutarties (sutartini teisi ir pareig) perleidimas atliekamas pagal reikalavimo perleidimo ir

skolos perklimo taisykles.

vykus teisi pagal sutart, kurioje yra arbitrain ilyga, permimui, arbitrain ilyga lieka galioti teisi
parmjui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 31 d. nutartis civilinje byloje AB Juelektroma
v. mon Kruna; bylos Nr.3K-4/99m., kategorija 43).
SUTARTIES NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
Sutarties nevykdymo samprata
Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios i sutarties atsiradusios prievols nevykdymas,

skaitant netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim (CK 6.205 str.).
Sutarties nevykdymo ir sutarties paeidimo svok santykis
CK vartojama svoka sutarties nevykdymas (angl. non-performance of contract) yra tapati

svokai sutarties paeidimas (angl. breach of contract).
Sutart paeidusios alies teis paalinti vykdymo trkumus
Sutart paeidusi alis turi teis savo sskaita paalinti vykdymo trkumus CK 6.208 straipsnyje
nurodytomis slygomis.
Sutarties nevykdymas ir civilin atsakomyb
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, nevykds
ar netinkamai vykds savo sutartin prievol, privalo atlyginti kitai sutarties aliai ios patirtus nuostolius,
sumokti netesybas (baud, delspinigius) (CK 6.256 str. 1-2 d.).
Frustration ir force majeure doktrinos
Frustration lugusio sutarties tikslo doktrina, pateisinanti sutarties nevykdym, taikoma

Anglijos teism praktikoje. Jos poymiai: (1) aplinkybs, daranios sutarties vykdym negalimu, atsirado po
sutarties sudarymo; (2) dl toki aplinkybi atsiradimo nra skolininko kalts; (3) dl toki aplinkybi sutarties
negalima vykdyti, nes alis negali pateikti kitai aliai to ko i tikjosi gauti pagal sutart; (4) alys toki
aplinkybi sutarties sudarymo metu nenumat ir negaljo numatyti.
Force majeure- kontinentins teiss sistemoje sutarties nevykdym pateisinanti nenugalimos
jgos doktrina. Force majeure poymiai nustatyti CK 6.212 straipsnyje. Taip pat taikomas CK 6.253 straipsnis.
Kreditoriaus teisi gynimo bdai skolininkui paeidus sutart
Sutarties paeidimo atveju nukentjusioji alis gali: (1) reikalauti vykdyti pinigin prievol natra
(CK 6.213 str. 1 d.); (2) reikalauti vykdyti nepinigin prievol natra (CK 6.213 str. 2 d.), (3) sustabdyti
priepriein vykdym (CK 6.207 str.); (4) nutraukti sutart (CK 6.217 str.), skaitant ir sutarties nutraukim po
papildomo termino suteikimo (CK 6.209 str.); (6) reikalauti nuostoli atlyginimo (CK 6.256, 6.210 str. ir kt.);
(7) reikalauti sumainti kain (pvz., CK 6.321 str. 6 d. ir kt.)
Reikalavimas vykdyti prievol natra

Reikalavimas vykdyti sutart natra reglamentuotas CK 6.213 ir 6.215 straipsniuose.
Teis reikalauti prievols vykdymo natra gali bti gyvendinama priklausomai nuo prievols
ries. alis visuomet turi teis reikalauti, kad pinigin prievol bt vykdyta natra. Tuo tarpu nepinigins
prievols negali reikalauti vykdyti natra, jeigu jos vykdyti nemanoma faktikai arba teisikai, toks
vykdymas komplikuot skolininko padt arba brangiai kainuot, bei kitais CK 6.213 straipsnio 2 dalyje
numatytais atvejais.
Susilaikymas nuo prieprieinio vykdymo

Jeigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi atlikti
veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo arba yra aiku, jog nustatytu terminu jos nevykdys, kita
prievols alis turi teis sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba apskritai atsisakyti j vykdyti,
apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.58 str. 1 d.).
Prieprieins prievols vykdymo sustabdymas detaliau reglamentuotas CK 6.58 ir 6.207
straipsniuose).
Sutarties nutraukimas
Sutartis gali bti nutraukta sutartyje ir statyme numatytais atvejais. Dl kitos sutarties alies
kalts sutartis gali bti nutraukta vienaalikai joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.), esant esminiam
sutarties paeidimui (CK 6.217 str.), taip pat nustaius papildom termin sutariai vykdyti (CK 6.209 str.).
Papildomo termino sutariai vykdyti nustatymas

Jeigu sutarties vykdymo terminas yra praleistas, taiau paeidimas nra esminis, sutartis gali bti
nutraukta, jeigu kita alis per kreditoriaus nustatyt proting termin sutarties nevykd. Papildomo termino
nustatymo tvarka ir pasekms idstytos CK 6.209 straipsnyje.
Kainos sumainimas
statyme ir sutartyje numatytais atvejais, jeigu kita sutarties alis paeidia sutart taip, kad jos
vykdymu teikiama kontrahentui nauda yra maesn, nei is bt gavs, jeigu sutartis bt vykdyta tinkamai,
kreditorius turi teis reikalauti kainos sumainimo (pvz., CK 6.321 str. 6 d., 6.334 str. 1 d. 2 p. ir kt.).
Nuostoli atlyginimas
Nuostoli turinys nustatytas CK 6.249 straipsnyje. Nuostoliai yra asmens turto netekimas arba
sualojimas, turtos ilaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu sutartis nebt paeista.
Nuostoliais taip pat gali bti pripainta ir atsakingo asmens i neteist veiksm gauta nauda.
Nuostoli ribojimai
Nuostoli atlyginimas gali bti apribotas sutartyje ar statyme numatytais atvejais. Nuostolius
ribojanti slyga negali prietarauti imperatyvioms statymo normoms. ie imperatyvai nustatyti CK 6.211 ir
6.252 straipsniuose.
Nevykdiusi prievols mon (verslininkas) atsako tik u tuos nuostolius, kuriuos ji numat ar
galjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tiktin prievols nevykdymo pasekm (CK 6.258 str.
4 d.).
Nuostoli ir netesyb santykis

Nuostoli ir netesyb santykis reglamentuotas CK 6.73 ir 6.258 straipsniuose. Pareikus
reikalavim atlyginti nuostolius netesybos juos skaitomos.
Palkanos
Palkanos, mokamos paeidus sutart, atlieka kompensacin funkcij.
Sutartyje ar statyme nustatytos palkanos, mokamos praleidus pinigins prievols vykdymo
termin, yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.).
Kreditoriaus teisi gynimo bd taikymo ypatumai, j pakeitimas
Taikant kelis kreditoriaus teisi gynimo bdus turi bti atsivelgiama j suderinamum.
Pavyzdiui, nemanoma nutraukti sutart ir taip pat reikalauti vykdyti prievol natra.
Taikom gynimo bd ribojimai gali bti nustatyti ir statymo. Pavyzdiui, nustaius papildom
termin sutariai vykdyti, nukentjusioji alis gali iam terminui sustabdyti savo prievoli vykdym ir
pareikalauti atlyginti nuostolius, taiau negali taikyti kit gynimo bd (CK 6.209 str. 2 d.).
Jeigu skolininkas nevykdo nepinigins sutartins prievols natra per nustatyt termin arba
kreditorius neturi teiss reikalauti vykdyti prievol natra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisi
gynimo bdus (CK 6.216 str.).
Netinkamo vykdymo itaisymas arba pakeitimas
Teis gauti vykdym aprpia teis reikalauti itaisyti ar pakeisti vykdym arba kitokiu bdu paalinti
vykdymo trkumus atsivelgiant CK 6.208 straipsnio taisykles (CK 6.214 str.).
SUTARTIES NUTRAUKIMAS
Favor contractus principas
Favor contractus principas reikia, kad alys turi imtis maksimali pastang siekdamos isaugoti
sutart, todl sutarties nutraukimas yra ultima ratio.
Sutarties nutraukimo samprata
Sutarties nutraukimas reikia civilini teisi ir pareig, kylani i sutarties pasibaigim. Tokiu
atveju alys atleidiamos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.).
Sutarties nutraukimo atvejai
Sutartis gali bti nutraukta tik sutartyje ar statymuose numatytais atvejais.
Sutarties nutraukimas joje numatytais atvejais

alys yra laisvos susitarti tiek dl sutarties nutraukimo be kurios nors alies kalts, tiek ir esant
alies kaltei dl sutarties paeidimo. Toks susitarimas galimas nepriklausomai nuo padaryto paeidimo
reikms, taiau tokia slyga negali prietarauti imperatyvioms statymo normoms, vieajai tvarkai ar gerai
moralei. Pavyzdiui, gali bti pripainta negaliojania vartojimo sutarties slyga, kuri suteikia pardavjui ar
paslaug teikjui teis vienaalikai nutraukti sutart, o i teis vartotojui nesuteikiama (CK 6.188 str. 2 d. 6 p.).
statymo ar sutartyje nustatytais atvejais btina laikytis ir sutarties nutraukimo formos.
Pavyzdiui, raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart nutraukti galima tik ratu, negali bti nutraukta
kitokiu bdu (CK 6.183 str.).
Kiti sutarties nutraukimo atvejai

statymas gali nustatyti atvejus, kada sutartis gali bti nutraukiama. Pavyzdiui,
CK 6.186 str. 3 d. (prisijungimo bdu sudaryta sutartis), 6.199 str. (sutartis neapibrtam terminui), 6.203 str.
(leidimo neidavimas), 6.204 str. (sutarties vykdymo suvarymas) ir kt.
Sutarties nutraukimo bdai
Sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu, vienaaliu praneimu, taip pat kreipiantis teism.
Sutarties nutraukimas ali susitarimu

ali laisvs principas lemia alims teis susitarti dl sutarties nutraukimo bet kuriuo sutarties
galiojimo metu. Toks susitarimas gali bti sudaromas nepriklausomai ar nutraukimo pagrindu yra sutarties
paeidimas ar ne.
Sutarties nutraukimas teismo keliu

statymo numatytais atvejais sutartis gali bti nutraukta teismo keliu. Pavyzdiui, esant sutarties
vykdymo suvarymui (CK 6.204 str.) teismas gali nutraukti sutart nustatydamas nutraukimo dat bei slygas, ir
t.t.
alys taip pat gali numatyti sutartyje, kad sutartis tam tikrais atvejais gali bti nutraukiama tik
teismo keliu.
Sutarties nutraukimas vienaaliu praneimu

Vienaaliu praneimu sutartis gali bti nutraukta sutarties ir statymo numatytais atvejais.
Pavyzdiui, esant esminiam sutarties paeidimui (CK 6.217 str.) alis gali nutraukti sutart nesikreipdama
teism CK 6.218 straipsnyje nustatyta tvarka.
Sutarties nutraukimo pagrindai
Sutartis gali bti nutraukta:

(1) joje numatytais pagrindais,
(2) statyme numatytais pagrindais.
statyme numatyti pagrindai gali bti skiriami (a) bendruosius ir (b) specialiuosius.
Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai taikomi visoms sutari rims ir yra numatyti bendrose
sutari teiss nuostatose (CK etosios knygos II dalyje). Sutartis gali bti nutraukta:
(i) sudarius sutart prisijungimo bdu (CK 1.186 str.),
(ii) neapibrtam terminui sudaryta sutartis (CK 6.199 str.),
(iii) kai, nepaisant alies btin pastang, per proting termin negaunamas valstybs institucijos
leidimas, turintis reikms sutarties galiojimui ar jos vykdymui (CK 6.203 str.),
(iv) sutarties vykdymo suvarymo atveju (CK 6.204 str.),
(v) po nustatyto papildomo termino sutariai vykdyti (CK 6.209 str.),
(vi) nenugalimos jgos (force majeure) atveju (CK 6.212 str.),
(vii) esant esminiam sutarties paeidimui (CK 6.217 ir 6.219 str.).
Specialieji sutarties nutraukimo pagrindai numatyti specialiose atskiras sutari ris
reglamentuojaniose normose:
(i) daikto pirkimo pardavimo sutartis su slyga naudoti daikt tam tikram tikslui gali bti
nutraukta, jeigu pirkjas nevykdo ios slygos (CK 6.312 str.),
(ii) daikto pirkimo pardavimo sutartis gali bti nutraukta, jeigu tretieji asmenys pareikia
daikt teises ar nuosavybs teis daikt yra suvaryta (CK 6.321 str. 6 d.),
(iii) pirkjas, nupirks netinkamos kokybs daikt, turi teis nutraukti sutart (CK 6.334 str. ir
6.363 str.),
(iv) kitais statymo numatytais atvejais.
Sutarties nutraukimo tvarka
Kai sutartis nutraukiama joje numatytais atvejais, nutraukimo tvarka gali bti aptariama paioje
sutartyje. Kai sutartis nutraukiama statyme numatytais pagrindais, nutraukimo tvarka paprastai numatyta
statyme. Pavyzdiui, nutraukiant sutart dl esminio sutarties paeidimo (CK 6.217 str.), tiek ir statyme.
Pavyzdiui, CK 6.218 straipsnis nustato, kad esminio paeidimo atveju apie sutarties nutraukim privaloma i
anksto praneti kitai aliai per sutartyje nustatyt termin, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, prie
trisdeimt dien.
Sutarties nutraukimo teisins pasekms
Sutarties nutraukimo teisins pasekms numatytos CK 6.221 ir 6.222 straipsniuose.

Kadangi nutraukus sutart i jos kylanios ali teiss ir pareigos pasibaigia, abi alys atleidiamos nuo
sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukiama dl vienos i ali kalts, nukentjusioji alis turi teis reikalauti
nuostoli atlyginimo ir netesyb sumokjimo (civilin atsakomyb). Sutarties nutraukimas taip pat neturi
reikms sutarties slygoms, kurios nustato gin nagrinjimo tvark ir kitoms sutarties slygoms, jeigu jos
pagal savo esm lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Kai sutartis nutraukta, taikoma restitucija (CK 6.222 ir 6.145-6.153 straipsniai). Jeigu sutarties
vykdymas yra tstinis ir dalus, galima reikalauti grinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo.
Sutarties nutraukimo ir negaliojimo pasekms
Nutraukus sutart ji nutraukiama ateit (ex nunc). Tuo ex nunc negalioja tik nuginijama sutartis
ir tik tuomet, kai tai nustatoma teismo sprendimu. Niekin sutartis visuomet negalioja ab initio. ali
atstatymas pradin padt (restitucija) priklausomai nuo to ar sutartis nutraukta ar negalioja vykdomas pagal
specialisias restitucijos taisykles. Nutraukus sutart taikomas CK 6.222 straipsnis, o subsidiariai - 6.145-6.153
straipsniai. Sutart pripainus negaliojania taikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalys bei 6.145-6.153 straipsniai.
RESTITUCIJA
Restitucijos samprata
Restitucijos taisykls nustatytos CK 6.145-6.153 straipsniuose, taip pat CK 6.222 straipsnyje.

Restitucija yra prievolinis paeist teisi gynimo bdas, kai aliai grinama tai, k ji yra
perdavusi pagal sutart.
Restitucijos taikymo pagrindai
Restitucija taikoma nutraukus sutart (CK 6.222 str.), pripainus sutart negaliojania ab initio,
taip pat kai sutarties negalima vykdyti dl nenugalimos jgos (CK 6.145 str.).
Restitucija taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ali nesieja sutartiniai santykiai, taiau asmuo be
pagrindo neteistai arba per klaid gavo turt.
Restitucijos taikymas nutraukus sutart

Restitucijos taikymo nutraukus sutart taisykls nustatytos CK 6.222 straipsnyje. Subsidiariai
taikomos bendrosios restitucijos normos (CK 6.145-6.153 str.).
Restitucijos taikymas pripainus sutart negaliojania

Pripainus sutart negaliojania restitucijos taikymo taisykls nustatytos negaliojimo pagrindus
nustataniose normose, pvz., CK 1.80 str. 2-4 d., 1.81 str. 2-3 d. ir kt., taip pat CK 6.145-6.153 straipsniai.
Restitucijos taikymas kai sutarties negalima vykdyti dl nenugalimos jgos

Restitucijos taikym nenugalimos jgos atveju nustato CK 6.127 straipsnis, taip pat CK 6.145-6.153
straipsniai.
Restitucijos taikymo bdai
Restitucija atliekama natra, iskyrus atvejus, kai tai nemanoma arba sukelt dideli nepatogum
alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalent pinigais apskaiiuojam pagal CK 6.147
straipsnyje nustatytas taisykles.

Kai turt pagal sutart gavusieji asmenys nesutaria, kuriam i j priklauso turtas, turto perdavjui
neatsiranda teisi turt ir restitucija neturi bti vykdoma, nors sandoris pripastamas i dalies negaliojaniu
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinje byloje L. Drevinskien v. I. R.
Drevinskien; bylos Nr.3K-3-25/2001m., kategorija 15.2.1.3, 15.2.1.4, 50, 94.3, 115 ).
Restitucijos reikm tretiesiems asmenims
Restitucija negali bti panaudota prie siningus treiuosius asmenis, gijusius turt pagal atlygintin
sandor.
Siningi tretieji asmenys, pagal neatlygintin sandor gij nuosavybs teise grintin turt, negali io
sandorio panaudoti prie asmen, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nra praleids iekinio senaties
termino.
Bet kokie kiti veiksmai siningo treiojo asmens naudai gali bti panaudoti prie restitucijos
reikalaujant asmen.

Tariamo sandorio alys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prie siningus treiuosius asmenis ir
negali ginyti sining treij asmen teisi, kurias pastarieji gijo patikj tariamo sandorio egzistavimu. is
principas taikomas ir sutarties ali sining pdini atvilgiu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. spalio
9 d. nutartis civilinje byloje L. Liutkeviien v. V. Liutkeviius; bylos Nr.3K-3-974/2000m., kategorija 42)

Sutarciu Teises Dalomoji

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Sutarciu Teises Dalomoji

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

SUTARI TEISS DALOMOJI (METODIN)

Sutari teiss vieta civilins teiss sistemoje

Sutari teiss altiniai

Sutari teiss altiniai:

Bendrieji teiss principai

Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalis: Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais

Teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas (CK 1.5 straipsnis)

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika:

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Sutartiniams santykiams taikomos tarptautins sutartys:

Europos Sjungos teiss aktai

Lietuvos Respublikos statymai ir postatyminiai aktai

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Teismo sprendimo (precedento) sudtins dalys:

Sutari teiss harmonizavimas ir unifikavimas

Pasaulinis ir regioninis sutari teiss unifikavimo lygiai

Teiss unifikavimo lygiai:

Europos Komisijos iniciatyvos harmonizuojant Europos Sjungos sutari teis

UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip ir PECL panas yra struktra,

Lietuvos tarptautins privatins teiss taikymas sutartinms prievolms

Sutartims su tarptautiniu elementu taikytinos kolizins normos idstytos CK 1.37-1.42

Daniausiai iskiriami sutari teiss principai:

Sutarties laisvs principas

Skiriami negatyvieji ir pozityvieji sutarties laisvs apribojimai:

Sutari privalomumo principas

Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas

Siningumas ir sininga dalykin praktika

Sutarties samprata ir reikm.

Paado ir sipareigojimo, susitarimo ir sutarties santykis

Svokos sutartis ir susitarimas ne visada sutampa. Ne kiekvienas susitarimas yra sutartis,

Sutarties sudarymo slygos (elementai)

Sutarties ali valia ir valios iraikos formos

Sutarties ali valios iraikos formos nurodytos CK 1.64 ir 1.65 straipsniuose.

Svokos sutartis reikms

Imperatyvios teiss normos ir sutartis

Imperatyvi statymo norm ir sutarties santykis nustatytas CK 6.157 straipsnyje.

Sutarties forma. Sutari sudarymas odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais

Sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Sutarties registracija vieame registre ir jos reikm.

Sutarties registracijai vieame registre taikomos bendrosios CK 1.75 ir 1.94 straipsniuose

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Sutari klasifikavimo reikm

Atlygintins ir neatlygintins sutartys

Realins ir konsensualins sutartys

Vienaals ir dvials (sinalagmatins) sutartys

Abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromos sutartys

Vienkartinio vykdymo ir tstinio vykdymo sutartys

Rizikos ir ekvivalentins sutartys

Pagrindins ir papildomos sutartys

Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai

Uberrimae fidei sutartys

Kitos sutari rys

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Sutartini prievoli ir kit prievoli santykis

Sutarties sudarymo tvarka

Ikisutartiniai santykiai (derybos)

ali pareigos ikisutartiniuose santykiuose

Deryb nutraukimo pasekms

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika:

Preliminarioji sutartis, jos forma, turinys