VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISS FAKULTETAS
PRIVATINS TEISS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKAS
teis, 1 grup, III kursas

DARBO TEIS II/II (INDIVIDUALIOJI DARBO TEIS)

Paskait konspektas

Dstytojas: doc. dr. T. Davulis

Vilnius, 2010

TURINYS
1 Gyventoj uimtumo teisinis reguliavimas.......................................................................4
1.1 Privaios darbinimo agentros.................................................................................6
2 Darbo sutartis....................................................................................................................8
2.1 Darbo sutarties atribojimas nuo kit santyki...........................................................8
2.2 Darbo sutarties turinys...............................................................................................8
2.2.1 Btinosios darbo slygos...................................................................................9
2.2.2 Darbo apmokjimo slygos..............................................................................10
2.2.3 Papildomos darbo sutarties slygos.................................................................10
2.2.3.1 Ibandymo laikotarpis..............................................................................11
2.2.3.2 Nevisas darbo laikas.................................................................................11
2.2.3.3 Kitos slygos............................................................................................12
2.2.3.4 Visika materialioji atsakomyb...............................................................13
2.2.3.5 Konfidencialios informacijos apsauga.....................................................14
2.2.3.6 Nekonkuravimas.......................................................................................14
2.2.3.7 Autorini teisi perjimas........................................................................16
2.2.3.8 Darbo sutarties papildomos slygos, pripastamos esminmis...............16
2.3 Papildomas darbas...................................................................................................17
2.4 Terminuotos darbo sutartys......................................................................................18
2.5 Darbo sutarties forma..............................................................................................21
2.6 Nelegalus darbas......................................................................................................21
2.7 Nualinimas nuo darbo............................................................................................22
2.8 Darbo sutarties pasibaigimas...................................................................................23
2.8.1 Atleidimo i darbo apribojimai........................................................................30
2.8.2 Grups darbuotoj atleidimas (kolektyvinis atleidimas).................................32
2.8.3 Atleidimas i darbo pagal specialiuosius statymus.........................................32
2.8.3.1 Atleidimas i darbo mons bankroto atveju............................................33
2.8.3.2 moni vadov atleidimas........................................................................33
2.9 Atsiskaitymas su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo atveju.............................34
3 Darbo ir poilsio laikas.....................................................................................................35
3.1 Darbo laiko rys.....................................................................................................35
3.2 Darbo laiko reimas.................................................................................................36
3.3 Virvalandiai..........................................................................................................36
3.4 Poilsio laikas............................................................................................................36

4 Darbo drausm................................................................................................................38
5 Darbuotoj sauga ir sveikata...........................................................................................39
6 Individualieji darbo ginai...............................................................................................40
7 Seminarai.........................................................................................................................41
7.1 Pirmasis udavinys..................................................................................................41
7.2 Antrasis udavinys...................................................................................................41
7.3 Treiasis udavinys..................................................................................................41
7.4 Ketvirtasis udavinys...............................................................................................41
7.5 Penktasis udavinys.................................................................................................41
7.6 etasis udavinys...................................................................................................41
7.7 Septintasis udavinys...............................................................................................41
7.8 Atuntasis udavinys................................................................................................41
7.9 Devintasis udavinys...............................................................................................41
7.10 Deimtasis udavinys.............................................................................................41
7.11 Vienuoliktasis udavinys.......................................................................................42
7.12 Dvyliktasis udavinys............................................................................................42
7.13 Tryliktasis udavinys.............................................................................................42
7.14 Keturioliktasis udavinys.......................................................................................42
7.15 Penkioliktasis udavinys........................................................................................42
7.16 eioliktasis udavinys..........................................................................................42
7.17 Septynioliktasis udavinys.....................................................................................42
7.18 Atuonioliktasis udavinys....................................................................................42
7.19 Devynioliktasis udavinys.....................................................................................42
7.20 Dvideimtasis udavinys.......................................................................................42
7.21 Dvideimtpirmasis udavinys................................................................................42
7.22 55-asis udavinys...................................................................................................43
7.23 57-asis udavinys...................................................................................................43

1 GYVENTOJ UIMTUMO TEISINIS REGULIAVIMAS

Konstitucinis darbo teiss principas, padedantis realizuoti gyventoj uimtumo teis: valstybs pagalba asmenims, iekantiems darbo. is principas gali bti priskiriamas prie valstybs
socialins politikos. Kyla klausimai: ar valstyb privalo suteikti ar parpinti mogui darb, jei
jis jo neranda pats, ar ne; ar apskritai valstyb turi kitis. Uimtumo politikoje dominuoja vertikals santykiai (valstyb-darbdavys ir valstyb-iekantis darbo asmuo). iuose santykiuose
taikomas imperatyvus metodas. Egzistuoja trys teorijos:
1. Klasikin-neoklasikin teorija. Darbo jgos neuimtumas yra nemanomas,
valstyb sukuria nedarb per savo kiimsi rink. Jeigu leidiama alims
susitarti dl kainos, asmenys visada dl rinkos jg susitvarkys paios. Siekiant visuotino uimtumo valstyb turi atsisakyti bet kokios intervencijos.
2. Keynesistin teorija. Darbdaviai ir darbuotojai nra tokie lanksts, kad galt kiekvien minut prisiderinti prie ekonominio poreikio. Egzistuoja vairs
psichologiniai ir socialiniai apribojimai, kurie neleidia adaptuotis prie ekonomini realij. Be to, klasikai pamirta, kad darbuotojo darbo umokestis
yra beveik svarbiausia ekonomikos varomoji galia. Darbuotojui sumainus
darbo umokest jis tampa nevisaveriu rinkos dalyviu, jo perkamoji galia
krenta, todl kainos turi irgi kristi. Keynesistai pasisako u aktyvia fiskalin
ir monetarin politik, u valstybs pagalb asmeniui sidarbinant, kuriant
darbo vietas ir u pagalb laikotarpiu tarp uimtumo.
3. Marksistin teorija. Nedarbas sukurtas specialiai kapitalist tam, kad turt
instrument liaudies palenkimui (spaudimo priemon) ir atsinaujinimui
mogikj itekli.
Valstybi konstitucijose ir statymuose matomos Keynsistins idjos. Jos labiausiai
bdingos kontinentinei Europai. Europoje darbo rinkos jgomis nepasikliaunama visikai, todl privaloma turti efektyvi socialin politik. Teismas turi sverti ekonominius ir socialinius
interesus sprsdamas bylas.
2008 m. gruodio 12 d. Vikingline EBTT byloje Suomijos laivas norjo persiregistruoti Estijoje taupydamas veiklos katus. Dl to nukenia laivo gula, nes Suomijoje algos
didesns. Darbuotojai, kurie priklauso pasaulinei transporto profsjungai, grasina streiku.
Profsjunga pasilo neleisti darbdaviui su niekuo sudarinti nei darbo, nei kolektyvini sutari, t. y. darbuotojams nekontaktuoti su darbdaviu. Europoje su laiku socialiniai tikslai pamau skverbsi tarp ekonomini tiksl, o iai dienai teismas yra pasak, kad socialiniai ir ekono4

miniai tikslai yra vienodos svarbos. EBTT pasisaks, kad tarp i teisi turi bti iekoma
balanso ir priemon streikas turi bti tikrinama pagal 3 ingsni taisykl:
1. Tikslas.
2. Btinumas-tinkamumas.
3. Proporcingumas.
Pagal ETT streiko tikslas, t. y. gintis yra tinkamas. Dl btinumo pasisak taip: reikia
tikrinti, ar priemon tinkama darbdaviui nuo jo veiksm atkalbti. Pagal EBTT tol, kol gynyba yra skirta apsaugoti darbo vietas ir darbo slygas. Dl blokados teismas teig, kad neleidimas darbdaviui rasti kit darbuotoj nra tinkama priemon apginti darbuotojus, dl kuri interes yra ginas.
EBTT byla apie Latvijos darbdav, kur jis turjo vedijoje su savo darbuotojais statyti
mokykl. Darbdaviui buvo padaryta blokada su visais kontrahentais, kad bt latviams mokamas vedikas atlyginimas. Darbdavys dl toki priemoni bankrutavo. Teismas teik pirmum ekonominiams tikslams ir pasak, kad priemon ekonomin blokada negina Latvijos
darbuotoj, nes joks pavojus j darbo slygoms ir darbo umokesiui nra ikils. Jeigu bt
vedijoje statyme nurodyta minimali alga, darbdavys bt turjs mokti minimali alg dl
galiojani alyje imperatyvi norm.
Uimtumo skatinimo sistem galima suvokti kaip valstybin ir kaip privai. Viena
vertus uimtumo palaikym atlieka valstyb, kita vertus privats asmenys. Remiami i valstybs puss asmenys yra tie, kurie ieko darbo, bedarbiai, neturintys nuolatinio darbo, papildomai remiami asmenys (gr kaliniai, negalieji ir pan.). Parama tokiems asmenims vykdoma tokiais sprendimais: iekani darbo asmen registravimas, registruojamos laisvos darbo
vietos (darbdaviai privalo teikti informacij apie laisvas darbo vietas, bet neteikdami nebna
baudiami), vertinami pokyiai darbo rinkoje ir prognozuojamos tendencijos. Daug kainuoja
uimtumo rmimo priemons:
1. Uimtumo rmimo bendrosios paslaugos. ios paslaugos gana pigios: informuojami usiregistrav asmenys apie darbo rink, populiarias profesijas, daromas bendrasis arba profesinis konsultavimas, tarpininkavimas darbinant,
silomas iekaniam darbo asmeniui jo kvalifikacij atitinkantis darbas, bedarbiams gali bti taikomas individualaus sidarbinimo planavimas.
2. Aktyvios darbo rinkos politikos priemons. ios priemons labai daug
kainuoja ir turt atneti gerus rezultatus. Jos nukreiptos profesin mokym, subsidijuojam darbinim ir kitoki param darbo vietoms steigti.
Vienai darbo vietai sukurti los gali siekti vir 30 tkst. LTL.
5

Reikia skirti aktyvij darbo rinkos politik nuo pasyviosios paramos. Pasyvioji parama nedarbo socialinio draudimo imoka. Pastarasis draudimas kompensacinis mechanizmas, nes i dalies pakeiiamos asmens negautos pajamos dl nedarbo. Nedarbo imokos yra
draudimo pobdio. Esant draudimo vykiui, nedarbui, imoka negali bti nemokama. Imoka
nra susijusi su draudimo vykiu tiesiogiai ir su mokos dydiu, o su tuo, kokiu pagrindu buvo
mogus ileistas i darbo ir kiek kainuoja pragyvenimas.

1.1 PRIVAIOS DARBINIMO AGENTROS

Lietuva ratifikavo Tarptautin konvencij dl privai darbinimo agentr, kurioje tvirtintas
nemokam paslaug principas, t. y. kad agentroms draudiama imti i darbuotoj pinigus u
tarpininkavim darbinant. Po paskutini DK pakeitim, darbinimo veikla liberalizuota, todl
joks licencijavimas nenumatytas (reikia tik pateikti informacij, kad usiimama tokia veikla),
o darbinimo veikla gali usiimti bet koks ES arba Lietuvos asmuo (ar bet koks asmuo, kuris
turi teis judti ES laisvai).
Lietuvoje tarpininkavimo paslaugas iekantiems darbo paslaugas pagal DK teikia Lietuvos darbo bira ir kt. juridiniai asmenys. Taiau draudimas teikti mokamas paslaugas DK
nenurodytas.
Jeigu agentros samdosi darbuotojus pagal darbo sutart, bet juos nuomoja kitoms
monms pagal civilines paslaug teikimo sutartis laikinam darbui, tai toki darbuotoj santykiai nebus laikomi darbo, jeigu darbuotojas atlieka tik tam tikras paslaugas, kurias sutaria
mons su agentra (pvz., sutvarko informacines sistemas, suremontuoja automobil ir t. t.).
iuo metu Lietuvoje planuojama priimti Darbo numos statym, kurie turi sureguliuoti tokius
darbo santykius, jei yra darbo santykio pobdio, o ne civilins sutarties vykdymas. io
statymo reikalingum lemia, kad TDO konvencija apima ir agentr darb, kurios priima
darbuotojus darb tam, kad juos perleist tretiesiems asmenims.
2008/104 ES Direktyva dl laikinojo darbinimo per mon darbo (oficialus pavadinimas iek tiek kitoks dl svok neadekvatumo: Direktyva dl laikinojo darbinimo agentr).
i direktyva numato, kad tokios formos valstyb negali udrausti nebent tai prietaraut bendriesiems interesams arba bt siekiama ivengti piktnaudiavimo, kurie atsiranda taip organizuojant darb. 91/383 Direktyva sako, kad tokios darbinimo formos darbuotojams turi bti
suteikiamos ne prastesns slygos darbo saugos prasme nei mons paprastiems darbuotojams. Naujoji direktyva sako, kad darbuotojai turi teis bti nediskriminuojami ir traktuojami
kaip kiti mons darbuotojai. Nediskriminavimo principas galioja ne visa apimtimi, bet tiek,
kiek tai susij su pagrindinmis darbo ir sidarbinimo slygmis (poilsio ir darbo laikas, darbo
6

sauga, umokestis), kurios numatytos teiss aktuose ir kituose darbo teiss altiniuose (kolektyvinio reguliavimo aktuose). ES valstybs privalo numatyti bent toki apsaug, taiau gali
nustatyti ir didesn darbuotoj apsaug. Direktyva dar bando nustatyti, kad darbuotojui negali
bti nustatyti draudimai sutartyse sidarbinti nuolatiniam darbui. Be to, darbuotojui turi bti
leidiama naudotis kolektyvine infrastruktra ir tokie darbuotojai turi turti bent minimalias
galimybes naudotis mokymais, skirtais mons darbuotojams.
Laikinai darbintieji per mones iuo metu yra susij su dvejopu santykiu: vertikaliu
(valstyb-agentra) ir horizontaliu (darbuotojas-mon). Horizontalus lygis atitinka darbo santyki pobd: yra atlygintinumas, pavaldumas ir darbini funkcij atlikimas. Darbo santykis
tarp perleidimui tretiesiems asmenims samdomo darbuotojo ir agentros gali bti laikomas
apsimestiniu, nes juo nesiekiama sukurti darbins funkcijos, kol tokia darbo organizavimo
forma nra pripainta kaip darbo sutarties ris.

2 DARBO SUTARTIS
Darbo santyki poymiai atsirado per darbo sutarties apibrim. Pagal darbo sutart darbdavys turi pareig suteikti darbuotojui darb ir utikrinti darbo slygas, numatytas statymuose ir
kituose teiss aktuose, apmokti u darb. Darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikr darb, paklusdamas darbovietje nustatytai tvarkai. ios slygos nurodo pagrindus, pagal kuriuos galima sprsti, ar buvo sutartis, bet nebtinai j nesant nebus darbo sutartis.
Profesija bendra mogaus darbins kompetencijos sritis, specialybe siauresn sritis, iplaukianti i profesijos. Kvalifikacija pasirengimo specialybei laipsnis. Kai turimas pareig jimas, negalima i darbuotojo reikalauti tam tikro konkretaus rezultato kaip atliekant
funkcijas ir negalima kontroliuoti tokia paia apimtimi jo atliekamos veiklos, o tik bausti u
tam tikr veiksm neatlikim, o ne atlikim.
Funkcijos atlikimas riniais pobdiais apibrtas darbo sutarties dalykas. Darbuotojas, atlikdamas funkcijas, paklsta darbovietei nustatytai darbo tvarkai. Darbo sutarties poymiai: atlygintinumas, subordinacija ir darbin funkcija.

2.1 DARBO SUTARTIES ATRIBOJIMAS NUO KIT SANTYKI

Verslo liudijimas su darbo teise nra susijs, nes jis reguliuoja asmens santyki su valstybe dl
mokesi ir pan. aspektais. Verslo liudijimas ir individualios veiklos payma leidiami tik
esant savarankikam darbui, o darbo santykis neindividualus darbas. Darbas pagal liudijim neturs darbo sutarties bruo (pavaldumo ir pan.). Verslo liudijimas nerodo, kad nra
darbo santyki, nes jis neatleidia nuo btinybs sudaryti darbo sutart, kada santykiams bdinga darbo teis. LVAT suformavo doktrin 2005 m. liepos pasitarime, kad reikia tirti faktinius darbo santykius (nepriklausomai nuo verslo liudijimo).

2.2 DARBO SUTARTIES TURINYS

Teisinio santykio turinys teiss ir pareigos. Sutarties turinys slygos apie teises ir pareigas.
Pagal DK 93 str. darbdavys sipareigoja suteikti darb, mokti atlyginim ir utikrinti darbo
slygas, nustatytas statymuose, lokaliniuose norminiuose aktuose ir kt. norminiuose aktuose.
Tai yra ne sutartiniai sipareigojimai, nuo kuri negalima pabgti. statymai reguliuoja sutari turin, bet ne sutarties slygas.
Darbo sutarties turinys, viena vertus, nustatomas teiss norminiuose aktuose, kita vertus, sulygstamas individualiai. statym leidjas leidia darbuotojams susitarti dl darbo sutarties turinio, bet numato, kas yra galima, o kas ne. Per susitarimo galimas ribas pasireikia

imperatyvus teisinio reguliavimo metodas (daug kas neleidiama). DK 94 str. 2 dalis sako,
kad alys negali nustatyti slyg, kurios pablogint darbuotojo slygas lyginant su statymais
ir kolektyvine sutartimi.
Darbo sutarties slygas priimta skirstyti tam tikras grupes:
1. Btinsias.
2. Darbo apmokjimo.
3. Papildomas (kitos).
io skirstymo teisin reikm jo reikia darbo sutarties arba darbo santykio pradios
sudarymui nustatyti. Negalima turti darbo santykio be darbo sutarties, net irenkami mons
turi sutikti eiti tas pareigas. To nereikia maiyti su statutiniais darbuotojais. i kvalifikacija
dar leidia pasakyti, kaip ir kiek gali bti keiiamos darbo sutarties slygos (atsivelgiant
ekonomines, gamybines ir kt. slygas).

2.2.1 BTINOSIOS DARBO SLYGOS

Btinosios darbo slygos yra numatytos DK 95 str. yra darboviet, darbo funkcija ir darbo
slygos. Tai reikia, kad bet koks darbo santykis prasideda nuo ali susitarimo, kas bus dirbama (darbo funkcija) ir kur bus dirbama (darboviet).
Darbo funkcija tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos, arba kakoks kitoks darbas (i esms leidiama funkcij konstruoti individualiai,
t. y. nedraudiama, pvz., vairuotojui bti kartu ir biliet pardavju). ioje vietoje galioja sutarties laisvs principas, todl alys gali funkcijas nusistatyti paios. Kyla problemos, kiek plaiai ir kiek giliai sipareigojama dirbti (kokybiniai ir kiekybiniai sipareigojimai). Darbo funkcijos gali bti konkretizuojamos net ir lokaliniuose darbo norminiuose aktuose. Funkcijos gylis matuojamas taikant darbo normos kategorij, t. y. turi bti sulygstama dl kakoki rezultat arba tam tikro laiko. Realiai darbas matuojamas laiku, bet gali bti sudaromas ir subsidiarus darbo matas idirbio normos (pvz., valymo plotai, pagaminamos detals). Pastarosios
gali turti ry su darbo apmokjimu. Jei darbuotojas jau dirba, darbo funkcija tarp darbdavio
ir darbuotojo yra sulygta. Jei norima tai keisti, tada reiks iankstinio darbuotojo sutikimo pagal DK 125 str.
Darboviet tai teorikai sudtingesn svoka. DK 95 str. sakoma, jog darboviet yra
mon, staiga, organizacija, struktrinis padalinys ar kt. Darboviet nra darbo vieta. Darboviet suprantama kaip institucin sistema, kuri darbuotojas sodinamas, t. y. struktrinis
padalinys, kuriame bus atliekamos darbo funkcijos (darboviet reikt nustatinti atsivelgiant pagal darbuotojo pavaldum, pagal tai, kas turi darbuotojo atvilgiu administracines
9

funkcijas ir pan.). Darboviets nenurodymas sutartyje nedaro darbo sutarties nesudaryta. Darboviet turt atitikti ES teiss aktuose naudojam svok establishment. Dl to kyla praktini problem, pvz., DK 130` str. apie grupin darbuotoj atleidim, atliekam struktriniuose padaliniuose, nes Lietuvoje darboviet asocijuojama su mone. Visgi darboviet turi
bti suprantama ne kaip darbdavio juridin forma, bet konkreti darboviet (pvz., didelio UAB
parduotuv miestelyje). Nebtinai darboviet ir darbdavys nesutampa, bet tai netapaios svokos. Nepaisant to, k alys nurodys darbo sutartyje kaip darboviet, tai bus galima ginyti.
statym leidjas numato, kad tam tikroms darbo sutartims gali bti numatomos ir
kitos btinosios slygos, pvz., terminas terminuotoms darbo sutartims.

2.2.2 DARBO APMOKJIMO SLYGOS

Darbo apmokjimo slygos anksiau buvo laikomos btinosiomis, t. y. buvo laikoma, kad negalima keisti darbo apmokjimo slyg be darbuotojo sutikimo. Jos iimtos i btinj slyg
srao su siekiu, kad jas bt galima lanksiau keisti. Be darbuotojo sutikimo, darbo apmokjim galima keisti, kai jis keiiasi dl statym, Vyriausybs nutarim ar kolektyvini sutari.
Taiau sumainti darbo umokesio, be darbuotojo sutikimo, negalima (turimos galvoje konkreios pinig sumos sutartyje). LAT teigia, jog darbdaviui draudiama bet kokiu atveju sumainti sulygt darbo umokest be darbuotojo sutikimo, t. y. de facto prilygino darbo apmokjimo slygas btinosiomis.
Darbo apmokjimo slygos visgi vadinamos esminmis. Skirstymas btinsias ir esmines slygas dirbtinis. Tai reikminga tik tiek, kiek tai susij su darbo slyg pakeitimu.
Taip padaryta dl to, kad nebtinai darbo apmokjimo slygoms turi galioti stabilumo principas tokia paia apimtimi kaip visam darbo santykiui. Be to, tai leido laikyti i slyg pakeitim ne perklimu kit darb.
Jeigu apmokjim u darb reglamentuoja lokaliniai norminiai aktai, j keitimas nelaikomas darbo sutarties slyg keitimu.

2.2.3 PAPILDOMOS DARBO SUTARTIES SLYGOS

Papildomos darbo sutarties slygos tai visos kitos darbo slygos, kurios atsiras darbo santykyje, bet j nenurodius sutartis vis tiek galios. Konkreios papildomos slygos aptartos
toliau.
Nebtinj darbo sutarties slyg keitimas danai maiomas su darbo sutarties keitimu. Keitim reglamentuoja DK 120 str. Darbo slygos, kurios identifikuotos individualiu susitarimu ir perkeltos darbo sutart, gauna toki pai reikm kaip ir btinosios darbo slygos. Tai reikia, kad numaius sutartyje papildomas slygas, vienaalikai j pakeisti tampa
10

negalima (pacta sunt servanda).

Pirmoji minto straipsnio dalis turt bti suprasta kaip reglamentuojanti netraukt
darbo sutart darbo slyg keitim. Sulygtos sutartyje slygos pagal DK 120 str. negali bti
keiiamos.

2.2.3.1 IBANDYMO LAIKOTARPIS

Ibandymo laikotarpis. Ibandymas negalimas sulygti su tam tikrais asmenimis: priimant konkursu (nereikia maiyti konkurso DK 101 str. prasme ir atrankos, kuri vadinama konkursu),
priimant po kvalifikacini egzamin, priimant jaunesnius nei 18 met asmenis. Jis gali bti
dviej ri:
Darbdavio iniciatyva nustatomas. Darbdavys ibando darbuotoj, ar jis jam
tinka. Teismas negali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, todl turi
usiimti tik darbdavio rodym apie netinkamum tyrimu. Kitaip tariant, darbdavys turi rodyti, kad sprendimas dl darbuotojo netinkamumo buvo priimtas
ne savavalikai, o remiantis tarnybiniais ratais, skundais ir kt. rodymais dl
darbuotojo netinkamumo. I esms ibandymo laikotarpiu darbuotojui galioja
visi darbo statymai, iskyrus tai, kad palengvintas darbo sutarties nutraukimas, t. y. 3 dienos, netaikoma ieitin imoka ir nra joki garantij likti darbe
pirmenybs teise, kai mainamas darbuotoj skaiius.
Darbuotojo iniciatyva nustatomas. Darbuotojas ibando darbo viet, ar ji jam
tinka. Jeigu nenurodoma, kieno iniciatyva nustatytas ibandymo laikotarpis,
preziumuojama, kad tai yra darbuotojo noras. Darbuotojas neturi rodinti, kad
darbdavys jam netinka, jeigu taip nusprendia. Darbuotojas dl ibandymo gali
sutart nutraukti ne per 14 dien, o per 3 d.
Ibandym reikia laikyti savarankiku darbo sutarties pasibaigimo atveju, o darbo santyki pasibaigimo skirsnis DK jo nereguliuoja.

2.2.3.2 NEVISAS DARBO LAIKAS

Nevisas darbo laikas. Sutrumpintas darbo laikas taikomas atskiroms darbuotoj kategorijoms
dl j atliekamo darbo (nepilnameiai, medicinos staig darbuotojai, pedagogai) tai nra
nevisas darbo laikas. Nevisas darbo laikas gali bti susitariama dl maiau darbo dien per
savait, dl maiau darbo valand per dien arba kombinuojant iuos kriterijus. Nevisas darbo
laikas negali bti ribojamas minimaliais kiekiais, nustatomi tik procedriniai reikalavimai: dl
pasilymo nevisam darbo laikui alis turi atsakyti per 3 dienas nuo pasilymo. i slyga yra
sutartin, bet statyme yra atvej, kada darbdavys privalo sudaryti susitarim (DK 146 str. 1
11

dalis).
Darbas nevis darbo laik nra pagrindas diskriminuoti darbuotojus pagal 1997-12-15
Direktyv 97/81/EB. Pro rata temporis principas imokos turi bti mokamos atsivelgiant
darbo trukm proporcingai dribtam laikui santykyje su vis darbo laik dirbaniu darbuotoju,
t. y. negali bti labiau nuskriaustas darbuotojas nei proporcingai. Pagal Direktyv valstyb
neturt kliudyti nevisam darbo laikui, nes tai atitinka tiek darbuotoj, tiek darbdavi interesus. Be to, darbuotojas negali bti atleidiamas vien dl to, kad atsisako i neviso darbo laiko pereiti vis darbo laik (ir atvirkiai), o darbdavys privalo rimtai apsvarstyti darbuotojo
praym pakeisti jo darbo pobd.
Darbas nevis darbo laik suteikia darbuotojui galimyb skaidyti darbo dien, t. y. piet pertrauka gali trukti ilgiau nei 2 val. Lietuvoje ivardintiems anksiau darbuotoj kategorijoms suteikiama reikalavimo teis pereiti nevis darbo laik, bet nesureguliuota, kaip grti
viso darbo reim.
Udavinys:
Darbuotojas dirbo vis darbo dien ir udirbo 5000 LTL/mn. iki susilau
kiant vaiko ir pereina nevis darbo dien kaip auginantis maamet vaik.
Nuo to momento jis gauna 2500 LTL/mn. Dl kit prieasi su ieitine i
moka (2 vidutiniai darbo umokesiai) darbuotojas atleidiamas i darbo.
Kyla klausimas, kiek turt darbuotojas gauti ieitins imokos.
Panai byla buvo ETT dl Direktyvos (1996 m.) dl vaiko prieiros atostog: ieitin
imoka turi bti skaiiuojama pagal prie tai gaut darbo umokest, nes darbo santyki pakeitimas nevis darbo dien bus traktuojama kaip dalins vaiko prieiros atostogos. Taip galima su slyga, kad norint auginti vaik pasinaudojamas nevisos darbo dienos institutas turi lygyb su Europoje egzistuojaniomis atostogomis auginti vaik dirbant nevis darbo dien. Jeigu nevisa darbo diena nebus laikoma atostogomis, tada darbdavys bus apgintas ir turs bti
mokama maesn ieitin imoka.

2.2.3.3 KITOS SLYGOS

Kt. slygos:
Darbuotojo sipareigojimai.
Darbdavio sipareigojimai.
manomas susitarimas dl mokymosi ilaid kompensavimo: darbuotojas gali atlyginti
darbdavio ilaidas darbuotojo mokymui per vienerius metus, jeigu darbuotojas ieina i darbo

12

neidirbs 3 met. Gali bti ireikalaujamos tik tos ilaidos, kurios suteikia darbuotojui papildomas kvalifikacijas (tos, kurios ruoia normaliam darbui ne). Be to, svarbu, kad darbo sutartis bt nutraukta darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties arba be darbuotojo kalts.
DK reikalauja, kad dl io kompensavimo bt susitarta individualioje darbuotojo sutartyje,
bet LAT iaikino atvirkiai, t. y. kad is pareigojimas gali kilti ir i lokalini normini akt.

2.2.3.4 VISIKA MATERIALIOJI ATSAKOMYB

Visikos materialins atsakomybs sutartis tai daniausiai bna atskira sutartis darbo santykio rmuose, vis dlto visikos materialins atsakomybs susitarimas yra abiej darbo teiss
ali sulygimas dl tarpusavio teisi ir pareig ir tai yra susij su darbo teise. Darbo teisje
darbuotojo materialin atsakomyb prie darbdav yra ribota 3 darbo umokesiais, iskyrus
nurodytas DK iimtis (pvz., dl nusikaltim ir pan.). Savo esme visikos materialins atsakomybs sutartis darbo sutarties dalis, bet danai laikoma ir atskira sutartimi.
alys gali sulygti dl visikos darbuotojo materialins atsakomybs, nors iaip darbo
teisje gamybin ir kt. rizika krenta darbdaviui. Pastarasis susitarimas reikalingas praplsti atsakomybs ribas, bet tai galima ne su visais darbuotojais (DK 256 str.): darbuotojams, kuri
darbas tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, idavimu, gabenimu, arba nurodytoms kolektyvinse sutartyse darbuotoj pareigybms gali bti privaloma sudaryti ias sutartis. Tai reikia, kad reikalingas tiesioginis darbuotojo slytis su tam tikru turtu, t. y. turi
turti valdi perduotiems daiktams.
Materialins atsakomybs sutartis svarbi yra tada, kada turtas perduodamas asmenikai asmeniui, bet ne abstrakiai, o identifikuojant vertybes, kurios patikimos darbuotojui. Kai
pasirayta visikos materialins atsakomybs sutartis, asmuo, kuriam patiktas turtas, turi
rodyti daikto uvimo atveju, kad turtas uvo ne dl jo kalts. Darbdavys privalo padti darbuotojui utikrinti turto saugum, o pastarasis privalo aktyviais veiksmais to reikalauti. LAT
yra pasaks, kad dl materialins atsakomybs reikia irti ne tik kolektyvin sutart, kurios
gali ir nebti, bet ir darbuotojo darbo turin. Gali bti sudaromos ir grups darbuotoj visikos materialins atsakomybs sutartys, kuriose susitariama, kad tam tikras darbuotoj skaiius
(aikiai apibrti asmenys) kartu utikrina saugum materialini vertybi ir atsakys proporcingai dirbtam laikui, per kur susidar ala ir jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2.2.3.5 KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA

Konfidencialios informacijos apsaugos slyga. Konfidenciali informacija ne darbo teiss dalykas, j apibria civilin teis. Pastaroji informacija siejama su komercine-gamybine informacija: tai informacija, kuri turi tikr arba potenciali vert, kurios neino kiti asmenys ir prie
13

kurios prieiti neturi paaliniai asmenys, be to, kuri informacijos savininkas saugo. Btini dalykai: vert ir savininko apsauga (neleidimas susipainti su ja kitiems asmenims ir pan.). Kyla
klausimas, ar darbuotojas konfidenciali informacij turi saugoti pagal sutart, ar pagal statym. Darbuotojai u konfidencialios informacijos atskleidim pagal CK atsako tik paeisdami
darbo sutart. Konfidencialios informacijos saugojimo informacija gali bti tvirtinta:
darbo sutartyje;
lokaliniuose norminiuose aktuose;
iplaukianti i fiduciarini pareig (tai neapibrtos slygos, kylanios i santyki esms, t. y. implicitins).
Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 16 str. sako, kad asmenys, kuriems komercin paslaptis tapo inoma dl darbo santyki, gali naudoti i informacij prajus 1 metams po darbo santyki pasibaigimo, jeigu statyme ir sutartyje nra numatyta kit slyg.
Valstybs tarnyboje darbo drausms paeidimu laikomas paslapties atskleidimas. Pareig saugoti komercin paslapt galima numatyti tiek individualioje sutartyje, tiek lokaliniuose norminiuose aktuose. Pagal LAT, jeigu parengiami lokaliniai aktai, kurie draudia skleisti informacij, sudarani banko komercin paslapt, tai pareiga turi bti vertinama kaip tiksliai apibrta ir aiki darbuotojui bei dl to nesunkiai gyvendinama. Darbuotojas turi bti supaindintas su konfidencialios informacijos srau ir jis turi inoti apie savo pareig saugoti informacij, t. y. pasirayti taisyklse.

2.2.3.6 NEKONKURAVIMAS
Nekonkuravimo slygos esm apsauga nuo tam tikros informacijos panaudojimo, t. y. kad
nebt atskleista komercin paslaptis. ios slygos dar viena funkcija, reguliavimas t atvej,
kai darbuotojas pereina konkuruojani mon arba savarankik darb sutarties galiojimo
metu.
DK 235 str. 2 dalies 3 punktas sako, kad iurkiu darbo paeidimu gali bti laikomas
dalyvavimas veikloje, kuri pagal statymus, kolektyvin ar darbo sutart yra nesuderinama su
darbo funkcija. Darbuotojas gali eiti kitas pareigas ir kitoje darbovietje, jei to nedraudia
statymas ar kt. norminiai aktai (darbo sutartyje toks ribojimas negalimas).
Antraeils pareigos darbo sutarties ris, tai darbuotojo, laisvu nuo darbo pagrindinje darbovietje metu, atliekamas darbas. Norintis eiti antraeiles pareigas darbuotojas turi pateikti antrajam darbdaviui paym apie pagrindins darboviets darbo laik, o jam turi bti sudarytas darbo grafikas, kad nebt virijama 12 valand darbo diena. Sutrumpinto darbo laiko
darbuotojams pagrindinse pareigose draudimas, nustatytas Vyriausybs, prietarauja DK.
14

Svarbiausia norma i antraeili pareig reguliavimo suminis darbo laikas neturi viryti 12
valand per dien.
Nekonkuravimas po sutarties pasibaigimo gali bti numatytas darbo sutartyje: neleisti
dirbti pas konkurent arba konkuruojanioje veikloje, nurodant teritorij, kurioje nekonkuruoti, ir laikotarp. U nekonkuravim gali bti numatyta mokti kompensacija, nekonkuravimo
susitarimo nutraukimo galimybs bei teisins pasekms paeidimo atveju. Tokie susitarimai
visgi yra probleminiai, nes iais susitarimais ribojama konkurencija, be to, jie i prigimties yra
civiliniai. 1995 m. Lietuvos Respublikos prekybos statymo 12 str. numat galimyb su prekybos darbuotojais sudaryti sutart dl darbuotojo nedirbimo pas kt. darbdav, mainais gaudamas
kompensacij, is draudimas turi bti tvirtinamas atskiroje sutartyje, tas draudimas turjo bti
2 metai, taiau CK panaikino statym, ir nieko dl i norm nenumat.
Kyla klausimas, ar atsiradus darbo santykiuose nekonkuravimo normoms po darbo sutarties pasibaigimo, tokios normos yra galimos kaip darbo santykio turinys. LAT yra pasaks,
kad draudimo statymuose susitarti dl nekonkuravimo draudimo nra ir tai galima aptarti darbo santykiuose. Be to, LAT yra pasaks, kad nekonkuravimo draudimas, trauktas darbo sutarties turin, turi bti traktuojamas kaip civilinis santykis, nes DK normos nekonkuravimo susitarim nereglamentuoja, o jos yra civilins teiss prigimties. Darbo sutartyje gali bti vairi
teiss ak pobdio norm. Pasakyta, kad turi bti taikomos nekonkuravimo civilins normos pagal analogija, be to, susitarimas turi atitikti teiss principus, nustatyti pusiausvyr tarp
ali.
Pagal nuorod CK laikotarpis tokio susitarimo negali bti didesnis nei 2 metai. Kompensacija sutarties vykdymo metu gali bti nurodyta sutarties vykdymo metu arba po sutarties pasibaigimo (darbo santyki pasibaigimo metu ir nekonkuravimo galiojimo laikotarpiu).
Kompensacija nekonkuravimo galiojimo laikotarpiu po darbo santyki pasibaigimo turt priklausyti nuo darbuotojo apsunkinimo dirbti savo profesij. Darbdavys gali vienaalikai nutraukti nekonkuravimo draudim.
Konkurencijos draudimo paeidim atveju i darbuotojo darbdavys gali reikalauti:
1. Baudos (fiksuota norma) dl netesyb. Teismas io dalyko turt nepripainti, nes netesybos gali bti mokamos dl alos kompensavimo, kuri praktikai nemanoma rodyti.
2. Atlyginti al.
3. Reikalauti nutraukti darbo santyk. i galimyb abejotina.
Galutin ivada dl nekonkuravimo leidimo: net jei LAT yra links pripainti nekonkuravimo draudimus, greiiausiai viskas bus sureguliuota traukiant nekonkuravimo draudimo
15

normas DK.
Konkurencijos statyme yra apibrti nesiningos konkurencijos veiksmai. Jie apima
silym konkuruojani moni darbuotojams nutraukti darbo santykius, gavimas konkurencins paslapties ir pan. Per nesiningos konkurencijos institut darbdaviui alos atlyginim
gauti labiau tiktina ir racionaliau teisine prasme nei per nekonkuravimo draudimo susitarimo
paeidimo kompensacijas.
Jei darbdavys pats nutraukia darbo sutart, lieka klausimas, ar tikslinga laikyti nekonkuravimo draudim galiojant toliau.

2.2.3.7 AUTORINI TEISI PERJIMAS

Turtins teiss kompiuterines programas priklauso darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje, kitos autorins teiss pereina darbdaviui 5 metams, jei kitaip nenustatyta sutartyje.

2.2.3.8 DARBO SUTARTIES PAPILDOMOS SLYGOS, PRIPASTAMOS ESMINMIS

Kilnoti darboviet miesto ribose galima be darbuotojo sutikimo. Bet keliant darboviet kit
geografin viet, darbuotojas neprivalo persikelti kit viet, tai bus laikoma esmine darbo slyga. i slyga neaptarta individualiai, bet yra tokia reikminga per darbo santyk, kad jos
keisti negalima.
Jeigu per darbo slyg pakeitim matome, kad santykis vienai i ali esmingai pasikeiia, galima reikalauti, kad toks pakeitimas bt daromas tik su darbuotojo sutikimu. Btinosioms darbo sutarties slygoms keisti reikalingas darbuotojo sutikimas. Pakeitim padarius
be sutikimo, taikomas 1 mn. senaties terminas, jam prajus laikoma, kad darbuotojas de fac
to sutiko su pakeitimu.
Dabar nra isprsta, ar atsisakymas dirbti pakeistomis slygomis turi bti nutraukiamas kaip darbo sutarties pasibaigimas be darbuotojo kalts pagal DK 129 str. Reikia manyti,
kad tokiais atvejais atleidiant nebtina atleisti nurodant specialj pagrind. Garantijas ir apsaug dl ntumo, 3 met vaiko ir pirmenybs teiss linkstama taip modifikuoti, kad paliekamos garantijos tokiais atvejais tik dl ntumo. Bet negalima pasakyti tiksliai, ar dl 3 met
vaiko ir pirmenybs teiss bus leista teism darbdaviui be pagrindo atleisti darbuotoj.

2.3 PAPILDOMAS DARBAS

Papildomas darbas darbo sutarties papildoma slyga. Tai darbas, kuris dirbamas monje po
pagrindinio darbo valand arba greta pagrindinio darbo. DK 114 str. sako, kad darbuotojas
gali sutarti, kad toje paioje darbovietje eis papildomas pareigas ar dirbs papildom, sutartyje
nesulygt darb. Papildomo ir pagrindinio darbo esminis skirtumas skirtinga darbo funkcija.
16

Jei bt ta pati darbo funkcija, tai bt virvalandiai. Darbo santyki stabilumo principas
reikia, kad esame sutar dl tam tikros darbo funkcijos.
Ar autobuso vairuotojas turi pardavinti bilietus? Jei jo pareigybs ap
rayme bt nurodyta, tai turi. Papildom funkcij gali ukrauti tik tada, kai
tai numatyta sutartyje. DK 118 str.
Papildomas darbas tai arba funkcijos ipltimas, kai keiiama btinoji darbo sutarties slyga, arba pridedama dar viena funkcija, pasakoma, kad sulygstama dl dar vienos
funkcijos atlikimo. Papildomas darbas gali bti dirbamas arba per pagrindinio darbo laik
arba po jo.
mons vadybininkas imano kompiuterius, ar galima su juo susitarti dl pa
pildomos funkcijos atlikimo? Susitarimo keliu, numatoma, kad monje va
dybininkas dirbs papildom IT specialisto darb.
Po pagrindinio darbo dirbant papildom darb reikia jam skirti papildom laik, kuris
turi bti apskaitomas. Vieasis sektorius, kuris priirimas Valstybs kontrols, turi kruopiai
apskaityti laik, nes treiajam asmeniui tai gali bti sunkiai matoma, gali bti keliami priekaitai mons vadovybei dl to, ar tinkamai naudojamas biudetas valstybs ar savivaldybi darbuotoj darbo umokesiui mokti.
Dl papildomo darbo btina susitarti, susitarimas turi bti forminamas ratu. DK 144
str. reguliuoja darbo laik: darbuotojas, dirbdamas pirmaeilse ir antraeilse pareigose taip pat
dirbdamas pagal dvi ar daugiau darbo sutari, negali dirbti ilgiau kaip 12 valand per dien.
Nemanomos dvi darbo sutartys dl vieno darbo santykio egzistavimo, nes galimi atvejai, kai vien sutari (pagrindinio ar papildomo darbo) gali tekti nutraukti dl iurktaus
paeidimo, bet darbuotojas likt dirbti. Taigi turt bti sudaroma vienintel darbo sutartis,
kuri gali bti pildoma vairiais susitarimais (ir susitarimu dl papildomo darbo).
Gali bti sudaromas autonominis susitarimas, kuriame vardijamas darbuotojas, darbas, kur jis atliks papildomai, to darbo laikas, be to, galima numatyti susitarimo dl papildomo darbo nutraukimo procedr, pagal kuri galima net numatyti, kad darbdavys gals vienaalikai nutraukti papildomo darbo susitarim.

2.4 TERMINUOTOS DARBO SUTARTYS

Skiriamos trij ri terminuotosios darbo sutartys:
1. terminuota paprastoji;
2. laikinoji;
17

3. sezoninio darbo sutartis. Numatyta tik atskiriems darbams kartu numatant

tokios sutarties sudarymo ir nutraukimo aspektus.
Laikinoji darbo sutartis sudaroma terminui iki dviej mnesi ir tuo skiriasi nuo terminuotosios paprastosios, kuri gali bti sudaroma penkeriems metams. Abiems ioms sutartims btinas objektyvus darbo santyki laikinumo pagrindas, o galimyb jas sudaryti turi bti
numatyta statyme ar kolektyvinje sutartyje. Laikinoji darbo sutartis skiriasi nuo terminuotos
paprastosios i esms pagal galimus j sudaryti atvejus.
Vienam mnesiui sudaryta darbo sutartis bus laikinoji ar paprasta terminuo
ta? gali bti ir tokia ir tokia.
Laikinoji darbo sutartis sudaroma trumpalaikiams skubiems darbams atlikti ir i slyga turi bti aikiai ireikta darbo sutartyje. Laikinoji skiriasi nuo paprastosios terminuotos ir
tuo, kad laikinajai numatomi papildomi jos nutraukimo atvejai tiek darbdavys, tiek darbuotojas j gali vienaalikai nutraukti vairesniais atvejais. Laikinj darbo sutart galima nutraukti, kai monje darbai sustoja dviem savaitms, kai darbuotojas neatvyksta darb be pateisinamos prieasties daugiau kaip dvi dienas ir kt.
Terminuota paprastoji sutartis naudingesn darbdaviui, nes tokio darbo santykio pasibaigimo katai yra nuliniai. Danai terminuota sutartis sudaroma vietoj ibandymo laikotarpio, nes nepasiteisinus darbuotojui galima jo toliau ir nesamdyti pasibaigus terminui. Bandymo laikotarpio pasibaigimo atveju dar reikt rodinti, kodl nenorima toliau laikyti darbuotoj. Darbuotojams tai nra itin daug privalum teikianti sutartis.
statym leidjui nepatinka terminuot sutari paplitimas dl piktnaudiavimo jomis
iplitimo. ES reikalavimas: riboti terminuoti sutari sudarym numatant galimus jas sudaryti
atvejus arba riboti galim pratsim skaii. Lietuvoje ribojamas pats terminuot sutari sudarymas, tuo tarpu usienyje labiau paplit riboti toki sutari pratsim skaii. Kadangi
Lietuvoje apskritai ribojamos galimybs sudaryti terminuot sutart, tai nra reikalo dar riboti
ir pratsim skaii.
DK 111 str. tvirtintas apribojimo mechanizmas:
Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratsiama arba nutraukia
ma, bet neprajus vienam mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i
darbo darbuotoju vl sudaroma terminuota darbo sutartis tam paiam dar
bui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripastama sudaryta neapi
brtam laikui, iskyrus io Kodekso 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus
atvejus. Ginus iuo klausimu sprendia darbo ginus nagrinjantys orga
18

nai. Jeigu darbo sutartis pripastama neterminuota, pertrauka darbe skai

iuojama darbuotojo nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje.
DK 109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis:
1. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam
tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
2. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuola
tinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai arba kolektyvins
sutartys.
3. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui,
kuriam jie irinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal statymus arba pagal
mons, staigos, organizacijos status skiria darb renkamieji organai, i
skyrus savivaldybi tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma t renka
mj organ galiojim laikui (kadencijai).
4. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbanius pagal terminuot
darbo sutart, apie laisvas darbo vietas ir utikrinti, kad jie turt tokias pat
galimybes sidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.
5. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali bti
taikomos maiau palankios darbo slygos, kvalifikacijos klimo ir skatinimo
galimybs negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo su
tartis.
Tai piktnaudiavimo ukardymo priemon, taiau turi prasm tik tada, kai laisvai leidiama sudarinti terminuotas sutartis. Jei neleidiama laisvai sudarinti terminuot sutari,
tai is straipsnis neturi prasms.
Su LITEXPO parod rm rbininke sudaroma sutartis penkioms dienoms
darbo vienos parodos metu, vliau kitai parodai sudaroma nauja penki
dien sutartis. Tai teistai sudarytos terminuotos sutartys. Mintas straipsnis
ia logikai negali bti pritaikytas.
Sutarties terminas gali bti apibriamas konkreia data, laikotarpiu ar juridiniu faktu
(iki tol, kol darbuotoja gr i motinysts atostog ir pan.). Bet kokiu atveju terminas negali
bti ilgesnis nei penkeri metai. Nustatymas kalendorine data yra pavojingas dl terminuoto
19

darbo laisvo naudojimo ribojimo, todl geriau vardinti juridin fakt.

Terminuotos darbo sutarties pasibaigimo atvejis virtimu neterminuotja yra skatinamas.
Sudaryta sutartis vieneriems metams tam tikram projektui gyvendinti. Neb
tinas iankstinis spjimas apie tolesnius darbdavio veiksmus, taigi darbuo
tojas negali bti tikras dl ateities.
Terminuot sutart reikia nutraukti prie sueinant, ar sujus terminui? Straipsnyje numatyta sujus terminui galima nutraukt. Automatikas nutrkimas nevyksta. Viskas priklausys nuo darbdavio, bus pratsiama sutartis ar darbuotojas nebereikalingas. Jei asmuo dirba toliau, nes darbdavys nieko nepasak, tai terminuota darbo sutartis automatikai virsta neterminuota sutartimi. Darbdavys atsakingas u terminuotos darbo sutarties sudarym ir nutraukim. Taigi darbdavys turi utikrinti, kad darbuotojas, pasibaigus sutarties laikui, nebegals ateiti ir toliau dirbti. Taigi paskutin pagal terminuot darbo sutart dirbanio asmens darbo
dien jis jau turi bti sptas ir tvarkingai formintas darbo santyki pasibaigimas.
Pagal terminuot darbo sutart dirbantys darbuotojai negali bti diskriminuojami lyginant su pagal neterminuot sutart dirbaniais. Negalima sumainti vairi garantij, iskyrus
auksin taisykl yra konkretus tikslas, tinkamas ir proporcingai parenkamos priemons to
tikslo gyvendinimui. Taigi tam tikra darbdavio gynyba galima.
Terminuotos sutartys sudaromos su renkamaisiais darbuotojais tam laikui, kuriam jie
irinkti, iskyrus, savivaldybi tarybas. mons renkamasis organas stebtoj susirinkimas
ar valdyba paprastai turi kadencij, todl sudaromos terminuotos sutartys. Privaiajame sektoriuje nekyla problem, nes yra tvirtinta absoliuti teis ataukti bendrovs vadov. Problema
atsirado, kai LAT pasisak, kad tai negalioja vieajame sektoriuje.

2.5 DARBO SUTARTIES FORMA

Sutartis atsiranda nuo odinio susitarimo. Raytin sutarties forma turi rodinjimo tikslus
kas, k, prie k gali reikalauti. rodinjimas tampa manomas ir prie valstybs institucijas.
I pavyzdins darbo sutarties formos egzistavimo kyla pagrstas reikalavimas sudaryti
darbo sutart bei kitus mons lokalinius aktus valstybine kalba. Nedraudiama sudaryti dviem
ar daugiau kalb. Pavyzdinje formoje numatyti punktai privalo bti, galima juos papildyti,
bet ne ibraukti. Galima keisti punkt tvark, idstym, sutarties formatavim.
Priimta direktyva dl darbdavio pareigos informuoti darbuotoj apie darbo santykio
pagrindines slygas. Darbuotojas turi inoti, kokiomis slygomis dirba. Slygos apima tokius

20

aspektus kaip darbo vieta, pavadinimas, ris, kategorija ar apraymas, sutarties pradia, terminuotos darbo sutarties trukm, darbuotojo atlyginimas, jo mokjimo tvarka, darbo laikas,
kolektyvins sutartys ir kt. Tai gali bti pateikiama darbuotojui keliais raytiniais dokumentais
ne vliau kaip per du mnesius nuo darbuotojo darbo pradios. Slygos tampa individualiai
apibrtomis ir utvirtintomis.
Darbo santykiui tinkamai forminti btinas ne tik darbo sutarties pasiraymas, bet ir
darbo paymjimo idavimas, supaindinimas su darbo slygomis ir kt. Supaindinimo reikm nesupaindinus, darbo slyga galios, taiau u jos ar u tam tikro sipareigojimo nevykdym darbuotojas negals bti traukiamas atsakomybn. Tik tinkamai supaindinus galima
reikalauti atsakyti u netinkam pareig vykdym.
Darbo santykio formalizavimas btinas, kad alys galt tinkamai gyvendinti darbo
santykio turin bei remtis gynyboje esant vienoki ar kitoki paeidim.

2.6 NELEGALUS DARBAS

DK 98 straipsnis. Nelegalus darbas:
1. Nelegaliu darbu laikomas darbas:
1) esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams,
dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teiss akt nustatyta tvarka nepra
neus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui
apie asmen primim darb;
2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant
jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.
2. (Neteko galios nuo 2006 m. gruodio 5 d.)
3. Darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako
statym nustatyta tvarka.
Usienieiai ne ES nari pilieiai ir j eimos nariai, nepriklausomai nuo j pilietybs.
Kaiiadori pauktyno pavyzdys. Kinai pagal darbo nuomos sutart buvo
darbinti pauktyne vietoj darbo statybose, dl kurio jie ir buvo atsiveti.
Dirbo ne t darb, dl kurio atvyko al. Nors valstybs biudetas dl to ne
nukenia, taiau nukenia darbo rinka. Taigi btina nagrinti kiekvien kon
21

kret atvej.
Kitas nelegalaus darbo atvejis - darbas nesudarius darbo sutarties ar nepraneus. Ar
manomas santykis, kai turime atlygintinum, pavaldumo santykius, darbo funkcij, taiau
nra darbo sutarties? Ne, todl i straipsnio formuluot atrodo nelogika. Taiau statym leidjas ia norjo pasakyti kit mint: nelegalus darbas yra tada, kai yra darbo sutarties poymiai, taiau alys teigia, kad nra darbo santykio, darbo sutarties, o yra rangos sutartis. Taigi
tokiu atveju baudiama u darbo santykio slpim nelegal darb.
Praneimo Sodrai btinyb. Kyla klausimas, kaip vertinti situacij, kai yra praneta
Sodrai, taiau darbo sutarties nra arba darbo sutartis nra registruota darbo urnale ir kt.

2.7 NUALINIMAS NUO DARBO

Galimas neblaivaus asmens nualinimas, nualinimas nuo darbo pareign reikalavimu, jei tai
btina, kad bt greiiau itirta nusikalstama veika ar ukirsta galimyb daryti nusikaltimus.
Nualinimas nuo darbo imperatyviai reguliuojamas.
Nualinim nuo darbo darbuotojas gali ginyti tik teisme per mnes nuo sprendimo
nualinti darbuotoj primimo. Nualinimas nuo darbo darbdavio pareiga, o ne teis.
Nualinimas nuo darbo galimas ir tada, kai darbuotojas pagal darbo pobd privalo reguliariai tikrintis sveikat, o to nepadaro (vieo maitinimo staig darbuotojai, gydytojai ir
kt.).

2.8 DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

132 straipsnis. Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus:
1. Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos,
kai darbdaviui buvo pateikta medicinos payma apie ntum, ir dar vien
mnes pasibaigus ntumo ir gimdymo atostogoms, iskyrus io Kodekso
136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinj darbo su
tart pasibaigus jos terminui.
2. Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo sutartis negali
bti nutraukta, jei nra darbuotojo kalts (Kodekso 129 straipsnis).

Darbo sutarties pasibaigimo nagrinjimui svarbus darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, darbuotojo atleidimo tvarka ir atvejai, kada negalima atleisti.
Ar galima atleisti ni moter, esant terminuotai darbo sutariai? Atleis

22

ti negalima, terminas prasitsia ntumo ir gimdymo atostogomis.

Darbo sutarties pasibaigimas yra darbo sutarties instituto poinstitutis. Sutarties pasibaigimo pagrindai skirstomi formaliuosius ir materialiuosius.
Formalieji darbo sutarties pasibaigimo pagrindai:
1. DK XII skyriaus IV skirsnis;
2. DK specialios normos (DK 107 str.);
3. specials statymai (B, AB).
Materialieji darbo sutarties pasibaigimo pagrindai:
1. alies pasibaigimas.
a. Darbdavio:
i.

juridinis asmuo (DK 124 str. 2 p., 136 str. 1 d. 6 p.). Filialas, atstovyb irgi eina i kategorij. Sutartis nutraukiama be spjimo,
bet su ieitine imoka, jei darbdavys yra likviduojamas. Ar manoma likviduoti darbdav, kai dar yra darbuotojai? galima atleisti tik
likvidavus, bet likviduoti galima tik atleidus darbuotojus dviprasmika situacija. Ataukti sprendim likviduoti darbdav galima iki
turto grinimo savininkams. Darbuotojui per i norm yra galimyb ginyti atleidim i darbo.

ii. fizinis asmuo (DK 136 str. 2 d.).

b. Darbuotojo (DK 124 str. 3 p.).
2. ali susitarimas (DK 125 str.). Numatomi reikalavimai DK 125 straipsnyje.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu:
1. Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nu
traukti darbo sutart ali susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu,
per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasi
lym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys su
daro ratik susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime nu
matoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nu
traukimo slygos (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo
ir kt.).
2. Jei antroji alis per io straipsnio 1 dalyje nustatyt laik nepra
nea, kad sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nu

23

traukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas.

Nesant ratiko pasilymo ieiti i darbo galima ginyti, kad nebuvo tikro
pasilymo, o panaudojant spaudimo priemones buvo gautas toks darbuotojo
paraas. Teismas imsis darbuotoj ginti. Jei darbuotojas atsisako savo trij
dien praymo atleisti i darbo ataukimo garantijos, tai teismin gynyba nebus galima. Nepanaudotos atostogos visais atvejais priteisiamos, tai imperatyvus reguliavimas. Ieinant i darbo u jas bus privaloma sumokti. Dl ieitini kompensacij tariamasi, gali bti ir neimokama.
3. Nesant ali valios (treij asmen reikalavimu):
a. Teismo sprendimas (DK 136 str. 1 d. 1 p.). Suvokiama kaip bausm, dl
kurios asmuo fizikai negali gyvendinti darbo santykio.
b. Specialios teiss, dl kurios asmuo toliau negali dirbti tam tikro darbo, atmimas (DK 136 str. 1 d. 2 p.). (Apsaugininkas, prarads teis neioti ginkl; vairuotojas, prarads teis vairuoti). Speciali teis gali prarasti tiek kaltais veiksmais, tiek be kalts. Nuo to priklauso ieitin imoka bus mokama ar ne.
c. galiot pareign reikalavimu (ATPK 339-2 str.).
d. Sveikatos prieastys (DK 136 str. 4 p.). Pagal medicinos ivad negali dirbti
darbo. Komplikuotas pagrindas. Pagal kodekso norm atrodo paprasta - kaip
medikai pasakys, taip darbdavys ir turt padaryti. Taiau medikai pasako tik
rekomendacijas, o nepasakoma, ar i esms gali toliau asmuo dirbti ar ne.
Darbdavys konkreiu atveju turi pats sprsti ir turi labai maas galimybes i
medik ivados pritempti darbuotojo netinkamum pareigoms ir atleisti.
Dauguma atvej medik ivada labai abstrakti ir nepasako, ar konkreiam darbui toliau tas darbuotojas tinka ar ne.
e. Nepilnamei darbinimo paeidimas (DK 136 str. 1 d. 5 p.). 14-16 met vaiko
darbinimo atveju, kai reikalauja vienas i tv ar mokymo staiga, be joki apribojim nutraukiama sutartis su tuo nepilnameiu.
4. Vienos i ali iniciatyva:
a. Darbuotojo:
i.

Terminuota sutartis sujus terminui (DK 126 str.).

ii.

Terminuot ir neterminuot:

Dl nesvarbi prieasi (DK 128 str. 1d.). Nesvarbios prieastys yra

visos, kurios nra statyme vardintos kaip svarbios. Darbdavys privalo
nutraukti darbo sutart, forminti atleidim po keturiolikos dien. Tos
dienos darbdaviui yra skiriamos naujo darbuotojo paiekoms. Terminas

24

negali bti pratsiamas. Nebent jei numatyta kolektyvinje sutartyje,

kad darbuotojas turi spti apie ijim i darbo, tarkim, prie mnes.
Jei darbuotojas po keturiolikos dien nebeateina darb, nors nedjo
pastang atsiskaityti su darbdaviu, perduoti darbus ir pan., gali bti atleistas u iurkt darbo sutarties paeidim.

Dl svarbi prieasi (DK 127 str. 2 d.). Liga, negalumas, senatvs

pensija ir kt. Svarbi prieastis duoda teis nutraukti darbo sutart per tris
dienas ir gauti ieitin kompensacij.

Dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi (DK 128 str.).

b. Darbdavio (laikoma darbo sutarties pasibaigimo poinstituio erdimi):

i.

Terminuota sutartis sujus terminui (DK 126 str.).

ii.

Kai nra darbuotojo kalts (DK 129 str.).

Svarbios prieastys, susijusios su darbuotoju.

Svarbios prieastys, susijusios su darbdaviu.

Ilg laik statym leidjas usiimdavo kazuistiniu reguliavimu, kiekvienkart nurodydamas ir vis papildydamas pagrindus, kada galima atleisti darbuotoj. DK 129 str. susintetinti pagrindai. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama tik dl svarbi prieasi. io straipsnio svarbias
prieastis btina iaikinti. Imamas kiekvienas konkretus atvejis, vertinama individualiai. Treioje straipsnio dalyje ivardijama, kas negali bti
svarbia prieastimi.
Atleidimo i darbo tvarka:

spjimas (DK 130 str. 1 d.);

ieitin imoka (DK 140 str.);

kito darbo silymas (DK 129 str. 1 d.);

pirmenybs likti darbe garantija (DK 135 str.).

DK 129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts:
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su
darbuotoju tik dl svarbi prieasi, apie tai spjs j io
Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuoto
j i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negali
ma darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb.
2. Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios

25

yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais,

jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl
ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini
pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi.
3. Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:

1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesi

ns sjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu
ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praei
tyje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym,
kit normini teiss akt ar kolektyvins sutarties paeidi
mais, taip pat kreipimasis administracinius organus;
Elgesys darbe. Turt bti nekaltas, nes kaltam elgesiui yra atskiras
punktas. Gamybos apimi sumajimas yra prieastis atleisti i darbo.
Dideli gin dl svarbi prieasi paprastai nekyla. Svarbi prieasi
sraas nebaigtinis.
Jei darbuotojas atleidiamas pagal DK 129 str., jis nra kaltas. Yra reikalavimas darbdaviui nurodyti darbuotojo atleidimo prieast, nepakanka tik
parayti etat mainimas ar pan. Darbuotojui esant nekaltam dl atleidimo j spja prie du-keturis mnesius ir turi gauti ieitin imok. Darbdavys atleidim i darbo turi traktuoti kaip paskutin priemon, todl turi
patikrinti, ar nra kito galimo darbuotojui tinkamo darbo, privalo atskiriems darbuotojams taikyti pirmenybs teis likti darbe. DK 135 straips-

nis. Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius:
1. Kai dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl
darboviets struktrini pertvarkym mainamas darbuotoj
skaiius, pirmenybs teis bti palikti dirbti turi darbuoto
jai:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesi

26

ne liga;
2) kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met
arba priiri kitus eimos narius, kuriems nustatytas sun
kaus ar vidutinio negalumo lygis arba maesnio negu 55
procentai darbingumo lygis, arba eimos narius, sukakusius
senatvs pensijos ami, kuriems teiss akt nustatyta tvarka
nustatytas dideli ar vidutini specialij poreiki lygis;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiam
j darbo sta toje darbovietje, iskyrus darbuotojus, giju
sius teis vis senatvs pensij arba j gaunanius;
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji
metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus
(Kodekso 19 straipsnis).
2. io straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmeny
b likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija
nra emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani
toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij.

Leidiama atlikti kvalifikacijos vertinim, vertinimo kriterijai nra

niekur nustatyti ir tai statymo apjimas.
iii. Kai yra darbuotojo kalt (DK 136 str. 3 d.):

Vienkartinis iurktus darbo pareig paeidimas. Atleidimas i

darbo iuo atveju suvokiamas kaip drausmins nuobaudos ris.
Galioja drausmins nuobaudos skyrimo procedra, kuri prasideda
nuo raytinio pasiaikinimo (darbdavys jo turi paprayti ratu, jei
darbuotojas jo nepateikia). Darbuotojas pasiaikinime turi idstyti poir ireikt pretenzij, jo pasiaikinimas yra reikmingesnis u darbdavio paaikinim, nes teismai laiko, kad darbdavys turi isiaikinti visas bylos aplinkybes. Raytinio darbuotojo

27

pasiaikinimo neturjimas teism pripastamas esminiu drausmins nuobaudos skyrimo paeidimu ir drausmin nuobauda laikoma neteista. Pasiaikinimui turi bti nustatyti protingi terminai. Jei darbuotojas vengia pasirayti praym duoti pasiaikinim, sudaroma komisija, kurios akivaizdoje perskaitomas darbdavio ratas. Pateiktas pavyzdinis sraas DK, kurios veikos gali
bti laikomos iurkiu paeidimu, kad darbdavys nevardint
iurkiu paeidimu t veik, kurios nra iurkios. Sraas yra
nebaigtinis, panaios veikos gali bti laikomos paeidimu.

Pakartotinas darbo drausms paeidimas per 12 mn. Tai yra

pagrindas nutraukti darbo sutart. Antrasis paeidimas yra pagrindas taikyti atleidim kaip drausmin nuobaud nepaisant antrojo
paeidimo sunkumo, tapatumo ar vienarikumo su pirmuoju
paeidimu. Formaliai leidiama atleidinti i darbo darbuotojus,
nesigilinant j paeidim iurktum. Paskyrus atleidimo i darbo drausmin nuobaud, ginas dl to eina teism (dl kitoki
nuobaud Darbo gin komisij), bet teismas turi tikrinti ir pirmj nuobaud pagrstumo ir teistumo prasme (nors jos apskundimo terminas gali bti ir pasibaigs).
Atleidimo i darbo tvarka drausmins nuobaudos skyrimo tvarka
DK 238-241 str. LAT nutarime iskiriami pagrindiniai bruoai, kurias reikia ilaikyti, atleidiant darbuotoj i darbo.
Skiriant nuobaud galioja ie principai: nuobauda skiriama per DK
241 str. termin (tik paaikjus paeidimui, bet ne vliau 1 mn., iskyrus, kai darbuotojas nebuvo darbe dl ligos), u vien paeidim
turi bti skiriama tik viena nuobauda, galioja ir drausmins nuobaudos parinkimo principai, t. y. turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo sunkum (kiek alos padaryta, kiek mons veiklai
padaryta takos, darbuotojo kalt).
Darbo teisje kalt svarbi tik drausmins nuobaudos skyrimo institute, jo psichinis santykis su veika bus svarbus. Klausime dl alos
atlyginimo kalt bus suprantama civilins teiss prasme, t. y. al
padariusio asmens kalt preziumuojama, bet kalts pobdis turs
reikms alos atlyginimo dydiui. Kai ala padaryta tyia, galima
28

visika materialin atsakomyb. Skiriant nuobaud btina atsivelgti tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau.
DK draudia spti ir atleisti darbuotoj tada, kai jis yra laikinai nedarbingas. i nuostata galioja ir dl atleidim, kai nereikia spjimo:
darbdavys turi laukti, kol darbuotojas atsiras darbe ir pasiaikins
(manoma gauti pasiaikinim ir nebtinai darbe, bet atleidimas galimas tik darbo metu).

2.8.1 ATLEIDIMO I DARBO APRIBOJIMAI

Draudiama atleisti i darbo laikinai nedarbingus asmenis (netgi ir spti), taip pat negalima
atleisti ir atostog metu.
DK 108 str. draudia atleidim mons reorganizavimo, padalijimo, sujungimo, savininko ar pavaldumo pasikeitimo ir pan., t. y. tais atvejais pastarieji pagrindai negali bti tinkami
prieasiai atleisti darbuotojams.
Teista prieastimi atleisti darbuotojus nra verslo ir verslo dalies perdavimas. Pastarj nuostat lm 2001/23/EB Direktyva, kuriai yra jau 33 metai. Verslo ir verslo dalies
(mons ar mons dalies) perdavimo atveju darbo santykiai tsiasi. Verslo ir verslo dalies perdavimas perdavimas kio vieneto, ilaikant jo tapatyb, t. y. itekli sujungim ir kurio tikslas yra kin veikla, nepriklausomai nuo to, ar tai alutin, ar pagrindin veikla. ETT yra pasaks, kad tai, kas yra verslo perdavimas, turi nusprsti nacionalinis teismas; egzistuoja kriterijai, kuriuos reikia atsivelgti, ar yra verslo perdavimas. Teismas tikrina:
1. Ar perduodant versl yra perduotas turtas (materialus, nematerialus).
2. Ar yra perduotos patalpos.
3. Ar yra perduotos priemons.
4. Ar yra perduotos teiss (iimtins, specialiosios).
5. Ar yra perduoti klientai.
6. Koks laikotarpis tarp veiklos, kuri buvo vykdoma anksiau.
7. Ar darbuotojai perduoti.
8. Kokio sandorio ar kt. teiss veiksmo atveju tai vyko (perdavimo pagrindas).
Pvz.:
mon isinuomojo skerdykl. Vykd veikl, bet prarado licencij. Tada nuo
motojas inuomojo skerdykl kitai monei. Ar buvo verslo perdavimas? Rei
kia atsivelgti vis kriterij visum, bet n vienas i j nra btinas ar pir
mesnis vienas u kit. Tai turt bti laikoma verslo dalies perdavimas, nes
29

verslas esmingai nesiskyr.

Kad nebt verslo perdavimas, jis turi esmingai skirtis nuo ankstesniojo. Kitas pvz.:
Savivaldyb samd nevyriausybin organizacij, kuri teik narkomanams re
abilitacijos paslaugas. Buvo sukurta struktra, patalpos ir visa infrastrukt
ra teikti paslaugas. Ateina kita organizacija, kuriai savivaldyb paveda vesti
funkcijas. Kadangi nepasikeit finansavimas, veiklos esm, o tik operatorius,
tai turt bti laikoma verslo perdavimu.
Pagal darbo teis darbo santykis turi tstis nepriklausomai nuo to, ar kuriam nors tam
tikram verslininkui jo veikla nepasisek. Problema labiausiai kyla dl to, ar verslo pobdis,
kai vyksta verslo perdavimas, yra tapatus ar panaus buvusiajam. Teisjas turi sitikinti kins veiklos identiteto tstinumu (pvz., ar iliko tas pats klient ratas, ar pasikeit iimtins teiss ir t. t.).
Verslo dalies perdavimas apima iuos atvejus (reikia suprasti plaiau):
Apsauga.
Maitinimas.
Valymas.
Nuo ios Direktyvos pabgti galima tik esmingai pakeitus verslo ar verslo dalies
funkcij, pvz., vedant technologin progres arba tuo atveju, kai samdoma paslauga esmingai
(kokybikai) skiriasi.
Perduodant versl darbuotojus atleisti galima ne verslo perdavimo pagrindais.
Kai perduodamas verslas, santykiai su darbuotojais gali bti palaikomi triale sutartimi, dviale sutartimi ir sutarties pakeitimu. Dvial sutartis gali bti tik tuo atveju sprendimas,
jei alys aptaria sta, bet paprastai ne. Sutarties pakeitimas geriausiai isprendia i situacij.
Pasikeitus verslui, darbo santykiai tsiasi tokiais paiais pagrindais (pvz., alga). Jei slygos naujoje monje skiriasi norminiuose aktuose ar kolektyvinse sutartyse, darbuotojas
atsinea mon savo sutart ir senj kolektyvin sutart (bent metams).
Jei darbuotojas nenori dirbti pas naujj darbdav, kai jis perima versl ar verslo dal,
tai jis gali pagal sutarties laisvs princip to atsisakyti, bet tada pirminis darbdavys turs nutraukinti su darbuotoju darbo sutart su ieitine kompensacija.
Perimant versl pagal kolektyvin aspekt turi bti:
1. kolektyvini sutari tstinumas;

30

2. darbuotoj kolektyvo struktros tstinumas (ir darbuotoj atstov tstinumas);

3. informavimas ir konsultavimas darbuotoj atstov prie verslo ar jo dalies
perdavim.
Jei verslo ar jo dalies perdavimo atveju sutartis nutraukiama pirmojo darbdavio paeidiant Direktyv, kyla rimtas klausimas, k reikia paduoti teism. iuo metu darbuotojas
turt galti gintis teisme prie abudu darbdavius.

2.8.2 GRUPS DARBUOTOJ ATLEIDIMAS (KOLEKTYVINIS ATLEIDIMAS)

DK 130` str. apibria kolektyvin atleidim ir nustato pagrindines slygas. Verslo perdavimo
Direktyva buvo orientuota materialaus santykio ilaikym su individualiu darbuotoju.
28/59/EB kalba apie formaliuosius procedrinius reikalavimus.
Dabar 1 mn. laikotarpyje (30 kalendorini dien) 10 ir daugiau, 30 ir daugiau arba 10
proc. (pagal mons dyd) darbuotoj dl ekonomini ar technologini prieasi ar kt. prieasi, nesusijusi su atskiru darbuotoju atleidimas laikomas grups darbuotoj atleidimu.
Kai atleidimus inicijuoja darbdavys arba iprao pareikim i darbuotojo (DK 127 str.), tai
bus laikoma grupiniu atleidimu, jeigu tenkinami skaitiniai reikalavimai. Terminuot sutari
pasibaigimas nelaikomas grupiniu darbuotoj atleidimu.
Grupinio atleidimo prasme mon reikia suprasti kaip Direktyvoje minim establishment, t. y. net padaliniai, greiiausiai, turi bti vadinami darbovietmis.
Grupinio atleidimo teisins pasekms:
1. Reikia pravesti informavimo ir konsultavimo procedras.
2. Informuoti teritorin darbo bir. Informavim reikia atlikti ne vliau kaip
prie teikiant spjimus apie darbo sutarties nutraukim, bet pasibaigus konsultacijomis su darbuotojo atstovais. Informavimo veiksmai turi bti atliekami taip anksti, nes ETT pasak, kad jeigu spjimas pagal nacionalin teis
yra btinoji slyga, tai praneama turi bti prie spjimus.
Paeidus pareig informuoti ir pareig konsultuotis, atleidimas yra laikomas neteistu.
Taigi ios procedros paeidimas yra pagrindas grinti darbuotoj darb.

2.8.3 ATLEIDIMAS I DARBO PAGAL SPECIALIUOSIUS STATYMUS

Atleidimas i darbo specialiai reguliuojamas mons vadovo atleidimui ir mons bankroto atveju.

31

2.8.3.1 ATLEIDIMAS I DARBO MONS BANKROTO ATVEJU

Pradjus darbdavio bankroto procedr, darbo sutartys gali bti nutrauktos pagal moni bankroto statym. io statymo 19 str. nustatyta, jog per 3 darbo dienas nuo bankroto iklimo
dienos (siteisja teismo sprendimas dl bankroto bylos iklimo) darbdavys spja darbuotojus dl darbo nutraukimo ir per 15 dien nutraukia darbo santykius.
Kyla klausim dl moni bankroto statymo atleidimo norm atitikimo bendriesiems
teiss principams ir atskiroms DK nuostatoms, t. y. grups darbuotoj atleidimo ir pirmenybs
teiss likti darbe klausim. Be to, susij ie klausimai ir su reikalavimu silyti kit darb. Pagal moni bankroto statym pastarieji klausimai nereglamentuoti. Dl to Bankroto statymo
normos turt bti taikomos siaurai, o DK normos pleiamai.
Su liekaniais dirbti darbuotojais (bankroto atveju) galima sudaryti terminuotas darbo
sutartis. ie darbuotojai parenkami ne pagal DK, o pagal teismo patvirtint sra. Nra jokios
kontrols, kas bus parinktas dirbti.
ES Direktyvoje grups darbuotoj atleidimas apima ir darbdavio nemokumo atvejus,
todl turt bti taikomos ios procedros ir bankrot atveju. Atleisti mons patenka darbo
rink neilaikius Direktyvoje tvirtint termin ir procedr. Visgi moni bankroto statymas
yra specialioji teiss norma ir jis laimi prie DK, todl ir kyla konfliktas su Direktyva.

2.8.3.2 MONI VADOV ATLEIDIMAS

Bendrovs vadovai turt bti laikomi darbuotojais. Akcini bendrovi statyme galimybs
bti vadovu pagal patent, pagal individualios veiklos sutart negalima, t. y. turi bti sudaroma
darbo sutartis su vadovu. Jeigu vadovas yra darbuotojas, tai jo atleidimas turt bti apsunkinamas, bet verslo santykiuose savininkai turi turti galimyb vadov keisti pagal savo poreikius ir turti nuolatin savo mons kontrol. Vadovo padtis yra ypatinga, nes jo atsakomyb didesn nei paprasto darbuotojo, be to, jis atstovauja mon, eina santykius, kurie sukuria bendrovei teises ir pareigas. Vadovo statusas dar priklauso nuo vidins mons tvarkos,
t. y. ar jis pagal status turi klausyti valdybos ir pan.
LAT yra pasaks, kad bendrovs vadovas yra ne darbuotojas. Jis gali atstovauti bendrov pagal statym, o su juo i tikrj sudaroma pavedimo sutartis. Su darbuotoju sudaroma
sutartis tik tam, kad bt taikomos socialins garantijos ir vadovams. Taip LAT suteik teis
mons savininkams keisti vadov bet kokiu pagrindu ir netaikant DK garantij bei apsaug.
Teismas pavartoja pavedimo sutart ir statymin atstovavim kaip sinonimus, bet vliau
kyla problem nutraukti pavedimo sutart prie termin. Tai LAT iaikina, kad remiantis analogija su statyminiu atstovavimu, galima nutraukti vienos alies valia vadovo santykius ne32

irint sutarties nutraukimo prieasties, teismai tik tikrins, ar buvo laikytasi reikiam procedr ir pagrind. DK 124 str. numato ataukimo galimyb, t. y. nutraukus sutart be kalts priklauso 2 vidutini darbo umokesi ieitins imokos.
Dl tokio bendrovi vadov reguliavimo kyla problem ir dl atsakomybs. Vadovas
kaip mons organas atsako prie mon, jei savo veiksmais jai padar al. U veikim ultra
vires atsakomyb tvirtinta CK (visika), bet ji taikoma tik tiems atvejams, kai jis veikia kaip
organas, o ne kaip darbuotojas. Tai reikia, kad vadovo skyrimas, atleidimas, atsakomyb reguliuojami pagal civilin teis, jo atsakomyb nra materialioji, t. y. negalioja DK alos atlyginimo principai. Jei vadovas veikia ne kaip vadovas ar neeidamas santykius su kitais asmenimis kaip vadovas, tai jam taikomos DK normos. LAT neleidia apriboti vadovo ataukimo
teiss, t. y. sutartiniai apribojimai, kad bendrovs vadovas turt bti sptas ir pan. tik padidins kompensacijos dyd ir netrukdys atleisti.
Aukiau pateiktas reguliavimas ir taisykls yra taikomos akcinms bendrovms ir j
vadovams. Ilg laik LAT taik tok pat reguliavim ir kitoms juridini asmen formoms, bet
vliau pasak, kad viej interes staigoms (finansuojamoms i viej l) ir j veiklos
tstinumui neturt bti taikomi absoliuts vadovo santyki nutraukimo pagrindai ir galioja
bendrosios DK normos (kad nebt daroma politin taka). Be to, LAT pasak, kad visgi viej staig vadovui turi bti keliami auktesni (fiduciariniai: lojalumas, rpestingumas ir t. t.)
reikalavimai nei paprastam darbuotojui.
Reikia nepamirti, kad privaiame juridiniame asmenyje ultra vires sukuria visas teisines pasekmes, o vieajame ne. Filialams ir atstovybms LAT taiko t pat model kaip ir
bendrovs vadovui (su tuo galima nesutikti, nes tai nra darbdavio atstovas).

2.9 ATSISKAITYMAS SU DARBUOTOJU DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO ATVEJU

Sutarties nutraukimo atveju reikalinga atsiskaityti su darbuotoju paskutin darbo sutarties
dien. Jei tai padaryti udelsiama ne dl darbuotojo kalts, darbdavys pareigojamas sumokti
vidutinio darbo umokesio dydio kompensacij.

33

3 DARBO IR POILSIO LAIKAS

Darbo laikas i esms pasako, kiek ir ko turi atlikti darbuotojas pagal darbo sutart. Tai yra
darbo matas. Darbo laikas pagal DK laikas, per kur darbuotojas privalo dirbti darb ir tam
prilyginami laikotarpiai (pasirengimas darbui, stauots ir t. t.). Darbdavys negali nemokti
darbuotojui, jei jis buvo darbe, t. y. darbdavys turi mokti darbuotojui taip, tarsi jis dirbo 100
proc. pajgumu, o tik nuo jo paties priklauso, kiek darbuotojui bus mokama.

3.1 DARBO LAIKO RYS

Darbo laiko rys yra dvi:
1. Visas darbo laikas. is darbo laikas turi dvi ris:
a. Normali darbo laiko trukm. i trukm yra 40 val. per savait.
b. Sutrumpintas darbo laikas. Tai imperatyviai tam tikros darbuotoj kategorijoms nustatytas trumpesnis darbo laikas.
2. Ne visas darbo laikas. is darbo laikas nustatomas susitarimu tarp darbuotojo ir darbdavio.
Darbo laikas diena prie valstybines ventes yra trumpinamas 1 val., iskyrus, sutrumpinto darbo laiko darbuotojus. Ne viso darbo laiko darbuotojams trumpinimas netaikomas.
40 val. darbo laiko per savait trukm yra maksimali, bet ne absoliuti. i riba yra tam,
kad parodyt, kiek mogus gali dirbti normaliomis DK slygomis, t. y. nukrypimai pagal:
sumin darbo apskait;
virvalandius;
antraeiles pareigas;
papildom darb.
Maksimalus darbo laikas per 7 darbo dienas neturi viryti 48 val., tai reikia, kad i iimtis i bendrosios taisykls turi apimti virvalandius. Potencialiai (teorikai) Lietuvoje
asmeniui manoma 72 val. darbo savait, jei jis dirba virvalandius ir antraeiles pareigas.
Taip yra todl, kad asmeniui leidiama 6 dien darbo savait (o ne 5) ir 12 val. per dien darbo diena. Taiau pagal 2003 m. Direktyv 2003/80 galima teigti, jog maksimalus darbo laikas
yra tik 48 val. per visus darbus. Atlyginimas mokamas u 40 val., u vis kit laik mokama
per papildom apmokestinim: virvalandius ir pan.

3.2 DARBO LAIKO REIMAS

Darbo laiko reimas darbo laiko paskirstymas per atskirus kalendorinius laikotarpius, tai
34

gali bti diena, savait, mnesis, pus met, metai. Tai reikia, kad imamas tam tikras valand
skaiius per tam tikr laikotarp, pvz., mnes ir t darbo laik daliname atskiriems laikotarpio
segmentams, pvz., savaitms. Tai vadinama sumine darbo apskaita.
Sumin darbo laiko apskaita negali bti vedama nepilnameiams, sutrumpint darbo
laik dirbantiems ir pan., o sutarimu tarp ali vedama nioms moterims ir pan.
Darbdavys yra pareigotas utikrinti tolyg pamain keitimsi, kai nustatytas suminis
darbo laikas. Su darbo grafikais darbuotojas turi bti supaindintas ne vliau kaip prie 2 sav.
iki j sigaliojimo. Supaindinimas turi bti ne individualus, o vieas ir darbuotojo sutikimas
ar nesutikimas yra nereikalingas. Dabar norima, atsivelgiant Direktyv, nustatyti galimyb
suminiam darbo laikui visiems asmenims ir naikinant apribojimus tiems, kam jie nustatyti.
Apskaitinis laikotarpis, per kur turi isilyginti darbo laiko norma, yra maksimaliai 4
mnesiai, bet atskiroms kategorijoms gali bti ir kitaip. Suminje darbo apskaitoje neaiku, k
reikia laikyti virvalandiais. Virvalandiu laikomas bet koks bet kokios nustatytos ar sulygtos darbo laiko trukms nukrypimas didesnij pus per bet kok laikotarp. Suminio darbo
atveju, jeigu pamain grafikai numato konkreias valandas, tai virvalandi nebus, nes viskas susieis apskaitin laikotarp. DK 149 str. 2 dalis nustato nuo suminio darbo reimo nukrypus pagal nustatyt ataskaitiniam laikotarpiui darbo laik darbuotojui teis gauti poilsio
dien (neapmokamos, nes u t darb jau sumokta) arba apmokti kaip u virvalandius.

3.3 VIRVALANDIAI
Savarankikai

3.4 POILSIO LAIKAS

Kasmetins atostogos gali bti minimalios 25 ir 35 dien atostogos. Kasmetins pailgintos atostogos suteikiamos padidintos rizikos specialybms. Papildomos atostogos suteikiamos dl
nukrypimo nuo darbo prastinmis slygomis ir dl didelio darbo stao (planuojama naikinti).
U pirmuosius metus atostogos paprastai suteikiamos po 6 mn. Kasmetins atostogos
suteikiamos pagal kasmetini atostog eil, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvine
sutartimi, o jei jos nra ali susitarimu. Darbuotojai neturi reikalavimo teiss atostogoms,
iskyrus, nurodytas DK darbuotoj grupes. U kiekvienus darbo metus atostogos turi bti suteikiamos tais paiais darbo metais.
Atostogoms reikiamo stao skaiiavimo pradios data (idirbam 6 mn., kad bt galima gauti atostogas) matuojama neaikiai, nes sutarties pasiraymas, sutarties sigaliojimas ir
darbuotojo pradjimas dirbti gali skirtis laiko atvilgiu. stao skaiiavim eina ir laikotar-

35

piai dl tvysts atostog bei nedarbingumo dl ligos laikotarpiai.

Nemokamas atostogas iki 14 dien gali gauti visi darbuotojai savo reikalavimu dl
santuokos, negalij slaugymo ir pan. Kitas nemokamas atostogas galima darbuotojams
gauti, jei sutariama kolektyvinje sutartyje. DK nustato tik minimalius reikalavimus nemokamoms atostogoms. Nemokamos atostogos draudiamos, kai nra kolektyvins sutarties.
Mokymosi atostogos ir j apmokjimas. Jeigu mon siunia darbuotoj mokytis, mokamas ne maesnis kaip vidutinis atlyginimas. Jeigu mokomasi savo iniciatyva, tai apmokjimas bus susitarimo reikalas. Darbuotojams, kurie mokosi mokymosi staigose, mnesinis udarbis negali bti maesnis u Vyriausybs nustatyt minimal mnesin umokest. i norma
turt galioti tik tada, kai susitariama dl apmokjimo, t. y. kad nebt susitarta dl maesnio
nei minimali alga apmokjimo. Bet galima interpretuoti ir kaip udarb u t mnes, kur ieinama atostogas.

36

4 DARBO DRAUSM
Pasinagrinti iskaitas i darbo umokesio.

37

5 DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA

Darbuotoj sauga ir sveikata pasiymi detaliu ir imperatyviu reguliavimu.

38

6 INDIVIDUALIEJI DARBO GINAI

Darbo ginus sprendia:
1. Darbo gin komisija. i institucija yra iankstin ir privaloma, ji skirta tam,
kad ginai nesivelt teism sistem, o bt greitai ir vietoje isprendiami.
Darbo gin komisij gali kreiptis tik darbuotojas. Ji sudaroma i vienodo
darbdavi ir darbuotoj skaiiaus. Darbo gin komisija sprendimus priima
susitarimu (svarbu, kad sutart alys, t. y. darbuotojai ir darbdaviai, o ne
kiekvienas atskiras komisijos narys). Kreiptis DGK galima per 3 mn. termin (pvz,. paada sumokti nesumokt atlyginim, tai skaiiuojamas nuo
paado).
2. Teismas. Pagal atskirus ginus (apibrtus DK) pirmoji instancija, t. y. turi
tiesiogiai inybing gin: atleidimas i darbo, atleidimo i darbo pagrindo
formuluot, kai darbo santykiai nutrk ir pan. teism galima kreiptis su 3
met senaties terminu. Teisme galioja CPK ir nustato teismui aktyv vaidmen (alos atlyginimo bylose aktyvumo elementas negalioja), proceso dalyviai atleidiami nuo yminio mokesio, sutrumpinti bylos nagrinjimo terminai, numatyta galimyb teismui grinti pareikim (iekin) darbuotojui
tam, kad jis galt pasinaudoti ikiteismine tvarka (DGK). Darbuotojas turi
teis kreiptis teism ten, kur yra jo atsakovas ir ten, kur jis dirba, dirbo ar
turjo dirbti (2001/44 Reglamentas klausim taip pat reglamentuoja tarptautiniame kontekste, t. y. darbuotojas kreipiasi pagal j darbinusios darboviets viet ar i kur yra siuntinjamas, bet pagal Reglament darbdavys gali
kreiptis tik pagal darbuotojo gyvenamosios vietos teism).
Individualusis darbo ginas yra visada ginas dl teiss. is konfliktas gali bti tik
tada, kai kyla kokios nors teiss ar pareigos i statym ar sutari (pvz., nepatinkantis darbuotojui darbo grafikas tik interes konfliktas). Tiek teismas, tiek DGK gali atstatinti
senaties terminus.

39

7 SEMINARAI
7.1 PIRMASIS UDAVINYS
Darbo sutarties poymiai: darbo funkcija, pavaldumas, darbo atlyginimas. Dukra atlieka darbo
funkcij, bet darbo sutarties neturi.

7.2 ANTRASIS UDAVINYS

Darbdavys valstyb, todl reikia sprsti gin pagal valstybs tarnybos normas.

7.3 TREIASIS UDAVINYS

17 met jaunuolis darbdaviu bti negali, todl sprendiama bus per civilin atsakomyb.

7.4 KETVIRTASIS UDAVINYS

Darbuotojo darbdavys valstyb (savivaldyb).

7.5 PENKTASIS UDAVINYS

Darbo santykiai tarp ali buvo.

7.6 ETASIS UDAVINYS

Pagal DK 98 str. darbo santykiai atsirado, nes administrator turi teis administruoti darbo
viet, todl P. M. bus laikoma priimta darb konkliudentiniais veiksmais.

7.7 SEPTINTASIS UDAVINYS

Tarp B ir darbdavio susiklost darbo santykiai. Tai, kad nesudaroma nurodytos formos sutartis, darbas nebus laikomas nelegaliu, bus tik taikoma atsakomyb u darbo sutarties reikalavim paeidim pagal DK.

7.8 ATUNTASIS UDAVINYS

Nesprstas.

7.9 DEVINTASIS UDAVINYS

Jei darbo umokesiai reguliuoti kolektyvine sutartimi sprendimai pagrsti.

7.10 DEIMTASIS UDAVINYS

LAT 3K-7-290/2005.

40

7.11 VIENUOLIKTASIS UDAVINYS

Raytins formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojaniu.

7.12 DVYLIKTASIS UDAVINYS

Turi bti laikoma pravaikta.

7.13 TRYLIKTASIS UDAVINYS

Atleisti negalima.

7.14 KETURIOLIKTASIS UDAVINYS

Atleidimas neteistas, reikjo atleisti i karto, kai tik gro po sirgimo.

7.15 PENKIOLIKTASIS UDAVINYS

LAT byla 3K-3-83/2007.

7.16 EIOLIKTASIS UDAVINYS

Atleidimas dl psichologinio spaudimo neteistas.

7.17 SEPTYNIOLIKTASIS UDAVINYS

Darbdavys neprivalo laukti tas 3 dienas.

7.18 ATUONIOLIKTASIS UDAVINYS

Darbdavys turi pagrind aikintis faktines aplinkybes ir sprsti apie jas teiss norm viesoje.

7.19 DEVYNIOLIKTASIS UDAVINYS

Darbuotojui, siekiant darbo sutarties nutraukimo, galimas Konstitucijos 48 str. taikymas, t. y.
mogus turi galimyb laisvai pasirinkti darb ir vienaalikai nutraukti sutart, kai darbdavys
nesutinka su sutarties nutraukimu.

7.20 DVIDEIMTASIS UDAVINYS

...

7.21 DVIDEIMTPIRMASIS UDAVINYS

Atleidimas pagal DK 129 str. turi bti daromas pasilant kit darb.
DK 130 str. btina laikytis spjimo tvarkos, nes kitaip spjimas netenka galios, kol
41

bus itaisoma klaida.

iurki darbo paeidim baigtinio srao nra.
Dirbant keliose vietose maksimali darbo trukm: 12 val. per dien arba 48 val. per savait, bet pagal Direktyv 72 val. per savait, jei 6 dien savait (jei 5 dien 60 val.).
Nemokam atostog priversti eiti negalima, nesutiks j eiti darbuotojas gaus apmokjim kaip u prastov.

7.22 55-ASIS UDAVINYS

U kolektyvinius veiksmus atsako visi darbuotojai, nesvarbu, ar jie pritar streikui, ar ne. Geriausia, k jie gali gauti apmokjimas u prastov.

7.23 57-ASIS UDAVINYS

Susitarimas neteistas. Iiekoti pinig taip pat negalima, nebent sivelia buhalterin klaida.

42