Professional Documents
Culture Documents
Viešieji finansai
Viešieji finansai yra ekonomikos kategorija, o jos turinį sudaro piniginių pobūdžio santykiai, kurie atsiranda
paskirstant panaudojant ir kaupiant piniginius išteklius
Požymiai
Viešųjų finansų Tikslas sukaupti finansinio nepriklausomumo piniginius fondus (tokius fondus kaupia tiek
gyventojai, tiek valstybės institucijos)
Viešųjų finansų veikla - Tenkinti visuomenės poreikius ir vykdyti atitinkamas viešąsias paslaugas
Viešąją finansų veiklą atlieka LR valstybė ir vietos savivaldybės, kurioms specialiais įstatymais
priskirtos atitinkamos viešosios funkcijos bei priskirti ir atitinkami finansiniai ištekliai
Viešoji finansų veikla gali būti apibrėžta organizuojančio pobūdžio kompetentingo valstybės ir
savivaldybės institucijų bei kitų subjektų veikla kaupiant paskirstant ir įgaliojant viešuosius
piniginius fondus, siekiant užtikrinti viešųjų funkcijų įgyvendinimą
1. Sukaupti pakankamą kiekį piniginių išteklių, kad užtikrinti normalų valstybės funkcionavimą
2. Tikslingai ir efektyviai panaudoti surinktas lėšas, tai padaroma per subjektus, kurie įgyvendina
viešąsias funkcijas
3. Griežtai kontroliuoti viešųjų piniginių fondų sudarymą ir panaudojimą
Viešosios finansų veiklos formos - Tai išorinė viešąją finansų veiklą įgyvendinančių subjektų veiksmų
pasireiškimo pavidalas/forma.
Pagal pobūdį, yra skiriamos teisinės ir neteisinės viešosios finansų veiklos formos.
A) Teisinės viešosios finansų veiklos formos turinį sudaro kompetentingų institucijų veikla, susijusi su
viešųjų finansų teisės normų sukūrimu, panaikinimu ir taikymu. Materialus teisinių viešųjų finansų
veiklos rezultatas yra viešieji finansiniai teisiniai aktai.
o Visų pirma, jie sukuria, pakeičia arba panaikina viešųjų finansų teisės normas.
o Antra, sukuria arba pabaigia atitinkamus viešuosius finansinius teisinius santykius. Ir todėl
pagal teisines savybes yra skiriami norminiai ir individualūs viešieji finansiniai teisiniai aktai.
Egzamine - kuris iš išvardintų aktų nėra norminis: valstybės biudžetas patvirtintas įstatymo, Sodros
biudžetas patvirtintas įstatymų, biudžetinės įstaigos sąmata patvirtinta įstaigos direktoriaus. Tai sąmata
NEBUS norminis aktas, nes ji adresuota konkrečiai įstaigai, o dar tiksliau tos įstaigos buhalteriui, tai
individualus aktas, jis normų nesukuria.
B) Neteisinės viešosios finansų veiklos formos išreiškia tokius kompetentingų institucijų veiksmus,
kurie, nors ir būdami numatyti teisės aktuose, nesukuria teisinių pasekmių, bet yra priemonė
užtikrinti efektyvų teisinių viešosios finansinių veiklos formų įgyvendinimą. Neteisinės formos turi
paskirtį, kad būtų normaliai vykdomos teisinės normos.
o Tikslas paskirtis, sudaryti atitinkamą aplinką, kad būtų įgyvendinamos tinkamai teisės aktai
Viešųjų finansų veiklą Įgyvendina pati valstybė ir savivaldybės (jos prisiima atitinkamus įsipareigojimus,
susijusius su Viešųjų finansų organizavimų ir taikymu. Dalyvauja ir ne valdžios struktūros, kurias valstybė
įgalioja valdyti konkrečius viešųjų finansų fondus.
Kai kurioms institucijoms sudėtinė dalis viešųjų finansų veiklos įgyvendinimas , kitoms pagrindinė
veiklos sritis. Praktiškai galime drąsiai teigti, kad viešąją finansinę veiklą įgyvendina visos valstybių ir
savivaldybių institucijos. Visos tos institucijos yra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto
todėl taip ir yra.
Valstybės lygmenyje sukurtos, sukoncentruotos
Institucijos:
Bendros kompetencijos:
1. Seimas - institucija, kuri atsako už bendrąjį vadovavimą v.f. visos valstybės mastu. Nenaudoja viešųjų
finansų, neturi teisės gauti viešųjų finansų. Pagrindiniai įgalinimai:
1. Priima v.f. srities įstatymus.
2. Vyriausybės siūlymu steigia ir naikina institucijas, atsakingas už v.f. valdymą (Finansų
ministeriją).
3. Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių ir LT Banko valdybos pirmininką.
4. Tvirtina įstatymu valstybės biudžetą ir vykdo patvirtinto biudžeto vykdymo priežiūrą.
5. Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į biudžetą ir kitus
valstybinius pinigų fondus.
6. Ratifikuoja LR tarptautines sutartis, susijusias su viešaisiais finansais.
7. Tvirtina pagrindinių valstybės piniginių fondų (nebiudžetinių) biudžetus arba sąmatas.
8. Tvirtina biudžeto ir valstybės nebiudžetinių fondų vykdymo ataskaitų rinkinius.
9. Vykdo parlamentinę v.f. srities įstatymo įgyvendinimo kontrolę.
10. Priima sprendimus dėl skolinimosi valstybės vardu.
4. Savivaldybių tarybos:
14. Sudaro tarybų komitetus, komisijas ir kitus savivaldybių darbui v.f. srityje organizuoti
reikalingus darinius.
15. Priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo.
16. Priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolės ir audito steigimo.
17. Tvirtina savo sprendimais savivaldybių biudžetus ir savivaldybių biudžetų vykdymo
ataskaitų rinkinius.
18. Priima sprendimus dėl administracijos direktoriaus fondo steigimo.
19. Priima sprendimus dėl nebiudžetinių fondų steigimo.
20. Priima sprendimus dėl vietinių rinkliavų įvedimo.
Savivaldybių Komitetų paskirtis - nagrinėti Seimui pateiktus pasiūlymus ir dokumentus, susijusius su v.f.
Administracijos direktorius administruoja arba valdo savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja
biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės finansinę veiklą
Specialiosios kompetencijos:
Finansų ministerija - pagrindiniai tikslai: pagrindinė institucija
Įstaiga kuri atlieka viešųjų finansų valdymą, formuoja politika, politikos
įgyvendinimą viešųjų finansų
21. Formuoti valstybės politiką v.f. srityje.
22. Organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
23. Formuoti finansų rinkų politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos
įgyvendinimą.
24. Formuoti finansines atskaitomybes ir audito politiką, organizuoti, koordinuoti ir
kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
25. Formuoti turto ir verslo vertinimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios
politikos įgyvendinimą.
26. Formuoti tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų junginių valstybės politiką, organizuoti,
koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
Kompetencija:
(1) Rengia v.b. projektą.
(2) Nustato biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
(3) Nustato v.b. programų, sąmatų, išlaidų skaičiavimo tvarkas ir formas, tvirtina finansų
ministras.
(4) Rengia valstybės investicijų programą.
(5) Rengia LT ekonominės raidos scenarijų (juo remiantis sudaromas v.b.) ir LT stabilumo
programą (teikiama Europos Komisijai, atspindi finansų situaciją).
(6) Koordinuoja ir kontroliuoja centrinių mokesčių administratorių veiklą (VMI ir muitinės
departamentas prie Finansų ministerijos).
(7) Atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu ir valdant valstybės skolą.
(8) Valdo valstybės iždą - kaupia sąskaitoje valstybės piniginius išteklius.
(1) Valstybės iždui valdyti finansų ministras steigia Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą su teritoriniais
padaliniais.
(9) Priima sprendimus dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo.
(10) Tvarko ES lėšas.
2. Pagalbinės institucijos:
mokesčių administratoriai. Pagrindinis tikslas: užtikrinti mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų surinkimą į
biudžetą ir kitus piniginius fondus.
(mokesčių administravimo įstatymas: mokesčių administratorių kompetencija ir atsakomybė šitai
reikia pasiskaityt egzui)
27. Valstybinė mokesčių inspekcija.
Institucija, atsakinga už mokesčių ir kitų privalomų įmokų, išvardintų MAĮ 13
str., išskyrus muitus, administravimą.
Uždaviniai:
1. Padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas.
2. Įgyvendinti mokesčių įstatymus.
3. Užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti į biudžetą.
Sandara: skiriasi jų įgalinimai (į dvi grandis skiriamos)
2. Muitinė.
(mokesčių administratoriaus statusą turi)
(specifinė institucija, Lietuvai įstojus į ES LT muitinė tampa sudėtine ES muitinių
dalimi ir atsakinga už ES muitų sienos apsaugą)
(vadovaujasi ES muitinės kodeksu) ( taip pat muitinės įstatymas yra)
(centrinis mokesčių administratorius)
Atsakinga už muitų administravimą.
Muitas - mokestis už įvežamas, išvežamas už ES prekes.
Administruoja akcizą ir PVM (pridėtinės vertės mokestį), kiek jai yra
pavesta pagal specialius įstatymus.
Muitų teritorija - ES.
Tikslai: apsaugoti ES ir LR finansinius interesus, rinką, visuomenę, aplinką nuo
neteisėtos ir nesąžiningos įtakos ir daromos žalos.
A. Muitinės departamentas
Muitinei vadovauja muitinės ir finansų vadovas prie FM - centrinis mokesčių
administratorius muitų atžvilgiu. (užsiima tokiu organizaciniu darbu)
B. Teritorinės muitinės -
vietos mokesčių administratoriai muitų atžvilgiu - vykdo muitų ir kt. surinkimą
savo teritorijoje.
(priklauso ir specialiosios muitinės įstaigos: muitinės laboratorijos
(jeigu tokioms įstaigoms įstatymai nustato teisę ir pareigą dalyvauti
muitinės procedūrose, tai tada muitinės institucijos teritorinės)
8. Dokumentus, patvirtinančius muitų sumokėjimą.
9. Teikia info asmenims apie muitų įstatymus ir jų taikymą.
10. Teikia konsultacijas muitų klausimais.
3. Lietuvos Bankas. Centrinis valstybės bankas, priklausantis valstybei nuosavybės teise, veikia pagal LBĮ.
Tikslas: egzui : užtikrinti (palaikyti) kainų stabilumą. (šitas tikslas atsirado nuo 2004m.
Statusas: vienu atžvilgiu galioja LT įstatymai, antra vertus kuomet LT nuo 2004m. tapo Eurozonos valstybių
nare, Lietuvos bankui galioja centrinio banko norminiai aktai, kadangi LT bankas yra centrinių eurozonos
bankų sudėtyje.
Pagrindinės sritys:
a) Pinigų politika.
1. LB dalyvauja priimant sprendimus (su ES centriniu banku ir kitų valstybių centriniais
bankais) dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo.
2. Piniginėms operacijoms vykdyti gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems
subjektams bei kitiems rinkos dalyviams.
3. Gali atlikti kredito operacijas su kitomis kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais - gali
skolintis ir skolinti lėšas.
4. gali pirkti, perparduoti vertybinius popierius (pvz. užsienio vyriausybių leidžiamus ar kitų
šalių bankų)
b) Finansinio turto valdymas.
1. Pagrindinė paskirtis - užtikrinti LR ir visos euro zonos finansinį stabilumą.
2. Finansinį turtą Sudaro: LR auksas ir jo atsargos, užsienio valiuta (banknotai, monetos),
atsargos tarptautiniame valiutos fonde, LB investicijos eurais ir kt turtas.
3. Turi teisę atidarinėti sąskaitas, imti ir duoti paskolas iš finansinio turto, pirkti ir parduoti
auksą bei užsienio valiutą.
c) Finansų rinkos priežiūra.
1. Bankas, tai vykdydamas turi užtikrinti, kad esant nepalankioms finansinėms sąlygoms,
finansų rinkos subjektams gelbėti, nereikėtų panaudoti valstybės lėšų
2. Prižiūri visus FR dalyvius: bankus, LR įsteigti užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija,
draudimo ir perdraudimo įmonės, elektroninių pinigų įstaigos, finansų maklerių įmonės,
valiutų keityklų operatoriai, vertybinių popierių operatoriai ir kt.
3. Išduoda leidimus ir licencijas dalyvių veiklai.
4. Nustato dalyvių veiklos sąlygas.
5. Kontroliuoja dalyvių veiklą.
6. Turi teisę taikyti poveikio priemones dalyviams - licencijos, leidimo atšaukimas - veiklos
nutraukimas.
d) Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos. (funkcija, įgalinimas)
1. tai reiškia, LT bankas rūpinasi Lietuvai reikalingų Euro banknotų gamyba)
(LT bankas užsako euro banknotus ir monetas, pats teisės neturi spausdinti)
2. Turi teisę išleisti ir išimti iš apyvartos tiek euro banknotus, tiek monetas - LB rūpinasi LT
reikalingų banknotų apyvarta. Galima užsakyti tik Europos centrinio banko. Monetos yra
kaldinamos ir Lietuvoje, monetų kalykloje.
3. Turi teisę atlikti banknotų, monetų ekspertizę ir atitikimą mokumo požymiams tikrinti.
LT bankas turi teisę saugoti valstybės iždo lėšas (bet finansų ministerija turi pirmumą???)
VPF sudarymą ir naudojimą kontroliuoja visos institucijos per savo vidaus tarnybas. Egzistuoja ir institucijos,
kurios buvo specialiai įsteigtos vykdyti VPF sudarymo ir naudojimo priežiūrą ir vertinimą.
1. Valstybės kontrolė.
o Pagrindinė valstybės institucija.
o Seimui atskaitinga aukščiausios kontrolės audito institucija: (pagal valstybės kontrolės
įstatymą jos funkcijos yra praplėstos)
1. Prižiūri, kaip yra vykdomas VB (valstybės biudžetas)
2. Skatina veiksmingą valstybinio audito poveikį VF.
3. Vykdo VB politikos kontrolės funkciją.
Seimui atskaitinga institucija, todėl kiekvienais metais teikia išvadas Seimui dėl VB ir kitų pagrindinių PF
vykdymo ataskaitų rinkinių (įvertina, ar tinkamai įgyvendintas VB ar kitas PF).
VK VA atlieka pagal iš anksto sudarytą audito programą. Tačiau valstybės kontrolė gali atlikti ir
neplanuotą auditą, jei yra atitinkamas Seimo nutarimas:
• gali pavesti atlikti Valstybės, V įstaigų ir institucijų auditą
• savivaldybių, S įstaigų ir institucijų auditą
• VPF auditą
• V ir S kontroliuojamų įmonių auditą
• įmones ir kitus JA, kuriems valstybė ar savivaldybė yra suteikusi lėšų arba perdavusi turto.
Savivaldybėse: (atlieka auditą (kontrolę) savivaldybėse)
• Savivaldybės kontrolierius
• Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
Prižiūri, kaip yra vykdomas S biudžetas ir kaip yra naudojami S piniginiai ištekliai. Savo veikloje nėra visiškai
nepriklausomi, jų išorinį auditą (veiklos vertinimą) atlieka valstybės kontrolė.
VFT dalykas Bendriausia prasme - finansinio pobūdžio santykiai, atsirandantys įgyvendinant VF veiklą,
sudaro praktiškai visų teisės šakų dalyką.
Dalyką Sudaro finansinio pobūdžio santykiai, kurie atsiranda valstybei savivaldybėms ir kitiems subjektams
įgyvendinant viešąją finansinę veiklą.
Reikia išskirti atitinkamus socialinių santykių požymius, kurie apibūdina VFT dalyką:
1.VFT reguliuojami santykiai yra turtiniai, piniginio pobūdžio santykiai, susiję su piniginių prievolių
valstybei ir savivaldybėms vykdymu, su biudžeto ir nebiudžetinių PF sudarymu, paskirstymu, panaudojimu.
Turtinis pobūdis - vf santykiai yra susiję su specifiniu turtu - tik su pinigais. Joks kitas turtas nepriklauso.
2.VF santykiuose būtinai dalyvauja valstybės ar savivaldybių institucijos bei kiti subjektai, turintys
valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, kiek tai susiję su biudžeto ir nebiudžetinių PF sudarymu,
naudojimu.
3.Per VF santykius sudarančius VFT dalyką yra paskirstomas BVP nacionaliniu pajamų pavidalu tarp
valstybės, savivaldybės, ūkio subjektų ir gyventojų.
Egzui: visų požymių visuma leidžia apibrėžti VFT dalyką kaip visumą susijusių visuomeninių finansinių
santykių, atsirandančių valstybei, savivaldybėms, kitoms kompetentingoms institucijoms įgyvendinant VF
veiklą.
VFT metodas
VFT naudoja valdingų įgalinimų arba administracinį imperatyvinį metodą, kuris būdingas visoms viešosios
teisės grupės šakoms (KT, AT ir pnš.),
metodo ypatumas -
b. valdingų įgalinimų davimo teisė suteikiama ne bet kokiems subjektams, bet tik tiems, kurie VF
santykiuose atstovauja valstybei arba savivaldybėms;
c. valdingų įgalinimų davimas VFT turi ribotą taikymo sritį - jie susiję su VB ir NB sudarymu ir
panaudojimu. (susiję tik su Viešųjų finansų tvarkymu)
Dispozityvinis metodas - VFT nemažai yra normų, kurios leidžia pasirinkti. Jei VFT suteikia subjektams
galimybę patiems apsispręsti dėl dalyvavimo VF santykiuose, tokios teisės realizavimas yra griežtai
reglamentuotas VFT normų.
VFT šaltiniai
savarankiškų teisės šaltinių buvimas – tai vienas iš atskirų teisės šakų požymių
VFT šaltinis - kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teisės aktas, įtvirtinantis teisės
normas, reguliuojančias VF santykius, privalomu nurodymu davimo pagrindais.
Šaltinius priima beveik visos institucijos - pradedant Seimu ir baigiant Biudžetinio fondo administravimo
institucijomis (Sodros valdyba, Ligonių kasa). KT nutarimai suprantami kaip sudėtinė Konstitucijos dalis, bet
ne atskiras šaltinis.
Norminio pobūdžio teisės aktus priima įvairūs subjektai ir seimas ir vyriausybė, finansų institucijos
savivaldybių tarybos ir pan. platus subjektų ratas.
Visų VFT šaltinių pagrindą sudaro konstitucija. Visų VFT šaltinių kūrimas prasidėjo nuo LT
nepriklausomybės atkūrimo , o pagrindas buvo laikinoji konstitucija (joje buvo akcentuotas LT biudžetas jo
svarba)
1) įstatymus
2) poįstatyminius aktus
1) bendruosius ir
o tie aktai, kurie be viešųjų finansinių santykių reguliuoja ir visuomeninius santykius,
sudarančius kitų teisės šakų reguliavimo dalyką
o Bendrieji šaltiniai - n.a., kurie šalia VF santykių reguliuoja ir kitų teisės šakų dalyką
sudarančius santykius. Konstitucija, Valstybės kontrolės, Lietuvos Banko įstatymai.
o pvz., valstybės kontrolės įstatymas, seimo statutas, CPK,
2) specialiuosius
dar skirstomi į (pagal galiojimo trukmę)
a) nuolatinius
jie yra orientuoti į ilgalaikį taikymą, ir galioja tol kol nustatyta tvarka yra
pripažinti netekusiais galios
orientuoti į ilgalaikį taikymą ir galioja tol, kol nebus nustatyta tvarka juos
panaikinti.
valstybės skolos įstatymas, LT banko įstatymas.
b) Terminuotus
Teisės aktai , kurie galioja arba iš anksto nustatyta laikotarpį arba , kurių
galiojimas yra siejamas su tam tikrais įvykiais, aptartais pačiame
terminuotame akte
turi ypatingą reikšmę (įstatymas dėl VB patvirtinimo ir kt) - n.a., kurie
galioja tik tam tikrą terminą, kuris gali būti aptartas arba iš anksto, arba
nustatytas pačiame teisės akte.
Galioja tik kalendorinius metus ir toks terminas yra nustatytas
Konstitucijoje.
Šitie terminuoto galiojimo aktai turi ypatingą reikšmę
pvz. Įstatymas dėl valstybės biudžeto patvirtinimo (jis galioja lygiai
kalendorinius metus ir toks įstatymo galiojimo laikotarpis
numatytas pačioje Konstitucijoje
jiems būdinga, kad jie iš esmės skirti reguliuoti, reglamentuoti, būtent VF santykius
Specialieji šaltiniai - n.a., kurie reguliuoja pagrindinius VF santykius
pvz., biudžeto sandaros įstatymas, mokesčių įstatymas
Kai kalbame apie VFT , atsiranda, įdomus dalykas, ir tai atsiranda mokesčių teisėje.
Komentarai, nuomonė - turi materialią išraišką ir skelbiami internete, tačiau tokie paaiškinimai neturi teisės
norminio akto galios, nes jomis neprivalo vadovautis patys mokesčių mokėtojai. Institucijos privalo į juos
atsižvelgti, teigdamos konsultacijas kitiems subjektams.
o Tokio komentaro privalo laikytis VMĮ, jos pareigūnai šviesdami ir konsultuodami mokesčių
mokėtojus. Bet patiems mokesčių mokėtojams nereikia jų klausyti. Tai reiškia kaip ir nėra privalomo
pobūdžio klausyti, jo nusižengimui nėra taikomos sankcijos, tai palengvinimas tam tikromis
situacijomis
Nebus egze
VFT vieta teisės sistemoje
Savarankiška teisės šaka. VFT priklauso viešosios teisės šakų grupei:
• VFT gina visuomeninį interesą (viešą interesą)
• Būdinga nelygiateisė subjektų padėtis - šalis atstovaujanti valstybei visada turi valdingų įgalinimų davimo
teisę kitos šalies atžvilgiu
• Visada naudoja imperatyvų reguliavimo metodą
Kai kalbame apie VF reguliavimo teisinį mechanizmą, tai kalbame apie du elementus:
o VFT normai būdingi visi teisės normų požymiai, tačiau egzistuoja ir specifiniai t.n. požymiai:
a) VFT normas nuo kitų t.n. skiria jų pagrindinis tikslas - užtikrinti valstybei būtinų
piniginių išteklių surinkimą, paskirstymą ir panaudojimą.
b) VFT normos turi ribotą taikymo sritį - taikomos tik VF veiklos srityje.
c) Valdingus įgalinimus VFT normos suteikia tik valstybei arba savivaldybėms, taip
pat subjektams, kurie veikia valstybės ar savivaldybių vardu.
d) Jos yra griežtai imperatyvaus pobūdžio - įsakmiai reikalauja tam tikro elgesio
varianto.
e) Pažeidus VFT normas, pirmiausia, taikomos sankcijos, nustatytos pačioje VFT,
kurios turi ekonominių sankcijų pobūdį - siekiama paveikti subjekto finansinius
interesus ir užtikrinti valstybės ir savivaldybių finansinių interesų apsaugą.
o Egze: kuo skiriasi viešasis teisinis santykis nuo viešojo finansinio teisinio santykio?
o Būdinga: požymiai, ypatumai
a) VFTS materializuojasi valstybės ar savivaldybių politika VF srityje, todėl tokių
santykių atsiradimas ir egzistavimas yra neįmanomas be valstybės ar savivaldybės
egzistavimo.
Valstybė ar savivaldybės yra visuomet privalomas VFT santykių subjektas.
Valstybė ar savivaldybės VFTS dalyvauja per įgaliotas institucijas, nors
atskirais atvejais gali dalyvauti ir betarpiškai.
b) Tokių santykių dalyviai visuomet yra nelygiateisiškoje padėtyje.
Valdingus nurodymus tokiuose santykiuose turi teisę duoti tik ta santykių
šalis, kuri atstovauja valstybę ar savivaldybes.
VFS gali kilti ir tarp dviejų institucijų (pvz FM ir TM, tačiau valdingus
nurodymus gali duoti tik FM).
c) Dalyvių teisės ir pareigos yra detaliai reglamentuotos VF srities teisės aktuose.
d) Tinkamas VFTS dalyvių teisių ir pareigų vykdymas yra užtikrinamas ekonominio
pobūdžio poveikio priemonėmis, kurios yra numatytos VF srities įstatymuose.
e) Ginčai, kylantys iš VFTS, pirmiausia, yra sprendžiami administracine tvarka.
o VFTS objektai (santykių objektai)
Vertybės, dėl kurių kyla konkretus VFTS
a) Pinigai.
Mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė, išreikšta realiais piniginiais ženklais bei
įrašais kredito įstaigų sąskaitose ir elektroninėse laikmenose.
Tiek grynieji, tiek negrynieji pinigai, elektroniniai pinigai, tiek išreikšti
užsienio, tiek ES valiuta.
Tam tikri ženklai, atitinkantys ECB nustatyto mokumo kriterijus.
Elektroniniai pinigai tie kas turi licenciją. Elektroniniai pinigai jei atitiks ES
keliamus reikalavimus.
b) Mokėjimo priemonės.
Personalizuotos priemonės ir tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria
mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų tiekėjas, kurias MPV
naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti. Banko kortelės. Kredito kažkas
c) Finansinės paslaugos.
Veikla, susijusi su pinigų tvarkymu - indėlių priėmimas, pinigų pervedimas,
finansinis tarpininkavimas ir pnš.
Tampa VFT objektu tik tuomet, kai jie susiję su VPF (laikinai laisvi valstybės
piniginiai ištekliai gali būti investuojami).
d) Piniginės prievolės.
Teisės aktų pagrindais atsirandančios asmenų pareigos dalyvauti VPF
sudaryme. Mokesčiai, rinkliavos, muitai, baudos, skolinimas.
e) Valstybės ir savivaldybės piniginiai ištekliai.
Valstybės ir savivaldybės biudžeto, nebiudžetinių fondų lėšos ir lėšos, kurias
valstybė ir savivaldybės yra gavusios, pasiskolinusios, paskolinusios ar kitaip
investavusios.
Visi piniginiai ištekliai kuriuos gauna valstybė ar savivaldybė, paprastai yra
kaupiami atitinkamuose piniginiuose fonduose,
tačiau šalia to yra piniginiai ištekliai kurie pagal savo statusą
vadinami laisvaisiais viešaisiais piniginiais ištekliais, tai yra ištekliai
kuriuos valstybė gauna viršydama piniginius planus, tokie ištekliai
pakliūva finansų ministerijos žinion, ir ji turi teisę juos investuoti į
JA vertybinius popierius ar kitokiais būdais
f) Fondinės vertybės.
Investicijų vertybiniai popieriai (akcijos), skolos vertybiniai popieriai (bet
kurie vertybiniai popieriai gali tapti VFTS objektu, tik būtina sąlyga - turi
dalyvauti valstybė).
g) Piniginis auksas.
Ne monetų pavidalo perdirbtas auksas ar kitas brangusis metalas.
Sudaro Lietuvos Banko aukso atsargas, kitaip - turto dalį. Tai toks piniginis
auksas yra įvertinimas kaip valstybės centrinio banko aukso atsargos.
Šitie objektai yra riboti. Galima investuoti lėšas į įmonių akcijas. Valstybė skolindamasi
turi teisę išleisti vertybinius popierius
o VFTS subjektai
Asmenys , kurie gali ir tampa konkrečių teisinių santykių dalyviais, turi ir atitinka
konkrečių santykių dalyvių teises ir pareigas.
Asmuo, kuriam įstatymai nustato teises ir pareigas VF veiklos srityje, suteikdamas
galimybę tapti konkretaus VFTS dalyviu
A. Visuomeniniai, teritoriniai Dariniai
Lietuvos valstybė ir jos administraciniai dariniai arba savivaldybės.
Tokių subjektų Dalyvavimas ribotas.
Savivaldybės ir valstybė gali dalyvauti biudžetiniuose santykiuose.
Turi savarankišką biudžetinę kompetenciją.
Tiek valstybė tiek savivaldybės gali tapti nebiudžetinių fondų
subjektais.
B. Valstybė ir savivaldybės gali tapti valstybės skolos santykių subjektais.
Jos gali skolintis iš vidaus ir užsienio kreditorių, gali garantuoti kitų subjektų
paskolas.
C. Kolektyviniai VFT subjektai.
Visų rūšių JA.
Individualūs subjektai yra tik tie JA, kurie pasižymi….
Valdžios institucijos VFT yra visada privalomas VFT subjektas.
Viešieji JA dažniausiai turi valdingų įgalinimų davimo teisę arba
prioritetą.
Viešieji JA atstovauja valstybę ar savivaldybę, kitu atveju yra
pasyviu subjektu ir privalo vykdyti kitos šalies nurodymus.
Kai kalbame apie privačius JA jie yra pasyvūs subjektai, jie turi klausyti
valdžios nurodymų.
Valstybei, kaip politinei organizacijai, kuri atsakinga už VF vykdymą, yra reikalingi piniginiai ištekliai, todėl
perskirstant visuomenės nacionalines pajamas dalis tokių pajamų pereina valstybės dispozicijon ir įgauna
viešųjų pajamų formą. Tokios VP yra kaupiamos atitinkamuose VPF ir yra naudojamos bendrosioms
funkcijoms finansuoti.
Egze: Viešosios pajamos - piniginiai ištekliai, kurie paskirstant ir perskirstant visuomenės nacionalines
pajamas pereina valstybės ir savivaldybių žinion, yra kaupiami valstybės ir savivaldybių biudžetuose bei
nebiudžetiniuose piniginiuose fonduose ir yra naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms finansuoti.
Paskirstant valstybės ar visuomenės pajamas, dalis nacionalinių pajamų yra paliekamas ūkio
subjektams, dalis pajamų perduodamos ....
Visos viešosios pajamos yra gaunamos įvairiais būdais, turi savo kaupimo tvarką ir todėl jos
skirstomos į tam tikras kategorijas
Pagal kilmę:
5. skolintos pajamos - gaunamos valstybės ir savivaldybių tik skolinantis piniginius išteklius iš vidaus ar
užsienio kreditorių, pasibaigus skolinimo terminui valstybė ir savivaldybės privalo jas grąžinti ir nustatyti
palūkanas.
6. nuosavos pajamos - piniginiai ištekliai, kurie įstatymo numatytais būdais yra gaunami iš kitų subjektų ir
pereina pilnon valstybės ar savivaldybės dispozicijon.
Viešosios pajamos
A. Biudžeto pajamos, (jų naudojimas neturi tikslinės paskirties, pakliūva į valstybės ar savivaldybių
biudžetą ir yra naudojamos pagal seimo arba savivaldybės tarybos patvirtintą planą, jų numatytoms
priemonėms arba programoms finansuoti.
B. specialiųjų programų pajamas ir nebiudžetinių fondų pajamos (ne tik žinoma iš kur tokios
pajamos bus gaunamos , bet ir kokiomis kryptimis jos bus panaudojamos )
Mokesčio lengvatos
gali būti ir nenustatomos, tai nėra privalomas mokesčio struktūros
elementas, priešingai nei aukščiau išvardinti elementai.
Yra mokesčių, kuriuose lengvatos nenumatytos (pvz., loterijų ir lošimų
mokestis, cukraus sektorių mokesčiuose).
Mokesčių lengvatos yra išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra
palankesnės palyginus su įprastinėmis apmokestinimo sąlygomis.
Jos gali pasireikšti dviem pagrindinėmis teisinėmis formomis:
atleidimas nuo mokesčio ir
(mokesčio mokėtojas arba apmokestinimo objektas,
atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, yra atleidžiamas
nuo apmokestinimo tam tikru mokesčiu)
mokesčių nuolaidos
(išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios taikomos
mokesčius realiai mokantiems asmenims siekiant
palengvinti jiems tenkančią mokestinę naštą;
tai gali būti mokesčio bazės sumažinimas, lengvatinio
(sumažinto) tarifo taikymas arba apskaičiuotos mokėtinos
mokesčio sumos sumažinimas (kuomet subjektas
apskaičiuoja mokestį, bet į biudžetą turi sumokėti
sumažintą mokesčio sumą).
Vienos mokesčių lengvatos yra siejamos su pačiu mokesčiu arba su mokesčių mokėjimu.
Mokėjimo būdai:
a) sumokama visa mokesčio suma vieną kartą per mokestinį laikotarpį;
b) mokestis sumokamas avansiniais mokesčiais (pvz, pelno mokestis);
c) mokestis mokamas periodiškai dalimis per mokestinį laikotarpį (pvz.,
gyventojų pajamų mokestis mokamas kas mėnesį per kalendorinius
metus);
d) mokestis mokamas periodiškai lygiomis dalimis, išdėstytomis per
mokestinį laikotarpį.
• Mokesčių rūšys:
Pagal subjektus (gyventojai, FA, JA)
pagal mokesčio mokėtojus
a) Juridinių asmenų mokami mokesčiai (pelno mokestis, mokestis už valstybės
turto naudojimą patikėjimo teise, atskaitymai pagal Miškų įstatymą)
b) Fizinių asmenų mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, paveldimo
turto mokestis)
c) Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų mokami mokesčiai (visi kiti; dar vadinami
visuotiniais)
Pagal į kur yra įskaitomi mokesčiai
a) (valstybės savivaldybių biudžetų ir
b) tikslinių biudžetų (mokesčiai mokami į tikslinius fondus ar programas ir
naudojami tik to fondo tikslams ar programoms pasiekti))
Pagal objekto ypatumus (specifiką)
a) pelno mokesčiai (objektas – mokesčio mokėtojo grynosios pajamos –
skirtumas tarp gautų grynųjų pajamų ir išlaidų toms pajamoms gauti; tai
pelno mokestis, atskaitymai pagal Miškų įstatymą ir gyventojų pajamų
mokestis nuo pajamų iš individualios veiklos)
b) pajamų mokesčiai (objektas – visos mokesčio mokėtojo uždirbtos ar
gautos pajamos; Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos į Garantinį fondą)
c) turto mokesčiai (objektas – tam tikras turtas, kuriuo gali būti tiek
kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas; paveldimo turto mokestis)
d) vartojimo (prekių ir paslaugų) mokesčiai (objektas – tam tikros prekės ir
paslaugos bei jų vartojimas; akcizas, PVM, muitai)
pagal taikomą tarifą
a) procentiniai mokesčiai ((jų yra dauguma) tarifas nustatomas tam tikru
procentiniu dydžiu nuo mokesčio bazės; gyventojų pajamų mokestis, pelno
mokestis, PVM ir t. t.)
b) fiksuoti mokesčiai (tarifas nustatomas tvirta pinigų suma eurais nuo
mokesčio bazės vieneto; dominuoja ekologiniuose (aplinkos apsaugos)
mokesčiuose) (juose mokesčių tarimas išreiškiamas tvirta (absoliučia)
pinigų suma nuo mokesčio bazės ar mokesčio bazės vieneto)
pagal reguliarumą
a) reguliarūs (mokami pastoviai , tol kol mokesčių objektu naudojamasi) arba
b) vienkartiniai (atlieka tam tikro pobūdžio vienkartinius veiksmus susijusius
su apmokestinimo objektu) ( tai nėra rinkliava, pvz., sumokoma dėl įgytos
nuosavybės????)
Visi Lietuvoje nustatyti ir mokami mokesčiai sudaro Lietuvos valstybinę mokesčių sistemą. Lietuvoje nėra
vietinių mokesčių sistemų. Valstybinę mokesčių sistemą sudaro 19 mokesčių: egzaminui mokėti 5.
Nors mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, bet yra naudojamas tiksline paskirtimi – miškų ūkio
reikmėms finansuoti).
yra dar ir vietiniai mokesčiai ne tik valstybiniai mokesčiai. Dalis vietos biudžetų pajamų turi būti įskaitomi į
vietos biudžetus
vietiniai mokesčiai (tie mokesčiai kurie yra įskaitomi į vietos biudžetą ir tie mokesčiai , kurių
atskirus struktūros elementus nustato savivaldybės)
(mokestinės pajamos ir ne mokestinės pajamos). Mokesčiai prie mokestinių pajamų, visi kiti mokesčiai
nemokestinės pajamos
Nemokestinės pajamos – viešosios pajamos, kurios gaunamos į biudžetą visais kitais būdais , nei pajamos
gaunamos mokesčių pavidalu
Nemokestinės viešosios pajamos:
1. rinkliavos
2. privalomi mokėjimai
3. Pajamos iš valstybės ar savivaldybės turto
4. Kitos pajamos
Rinkliava
Rinkliavų objektai yra kompetentingų institucijų rinkliavos mokėtojo naudai atlikti veiksmai arba
rinkliavos mokėtojui suteiktos paslaugos.
Bet kuriuo atveju rinkliavos, kaip viešųjų pajamų forma, nustatomos įstatymais.
Rinkliavos pagal savo pobūdį yra valstybinės ir vietinės ir kitokios dar gali būti.
Pagrindinės rinkliavos:
Vietinė rinkliava irgi nustatoma įstatymu, savivaldybių tarybos jas tik įveda (įveda tik tokias
rinkliavas, kurios nustatomos rinkliavų įstatyme, specifinių, kurių įstatyme nėra negalima
įvesti) .
Privalomi mokėjimai
Prie privalomų mokėjimų yra priskiriami tokie piniginiai mokėjimai, kurie turi aiškią tikslinę paskirtį, t.y. yra
skirti apibrėžtiems tikslams, kurie yra įtvirtinti tokius mokėjimus įteisinančiuose įstatymuose.
Tokie mokėjimai skirtingai nuo mokesčių ar rinkliavų patenka į atskirą valstybės biudžeto sąskaitą.
Pagrindinis privalomų mokėjimų, nustatomų įstatymai, bruožas yra tas, kad šie mokėjimai visada
turi tikslinę paskirtį, t. y. jie įskaitomi į specialiąsias programas arba tikslinius fondus ir yra
naudojami tų programų ar fondų tikslams pasiekti.
Pagrindiniai mokėjimai yra į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą: mokestis už leidimą
važiuoti keliais, krovininių transporto priemonių naudojimą ir pan. Šiuos mokėjimus moka asmenys,
norintys atlikti konkrečius veiksmus, ir jie surenkami į tikslinius fondus.
Pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto galima gauti tik tokiu atveju, kai valstybė ar savivaldybė veikdama
per savo įgaliotas institucijas disponuoja sau priklausančiu turtu kaip savininkas.
Pajamos iš turto yra gaunamos arba kaip dividendai už valstybei ar sav. Ir pan.
iš valstybės turto LB pelno įmokų forma (LB, nemokėdamas mokesčių, pasibaigus biudžetiniams
metams perveda pelną į VB);
visos valstybės ir savivaldybės įstaigos privalo daryti pelno įmokas į VB ar SB (tokių įmokų dydis
nustatytas Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme; dabar siekia 60-85% įmonės pelno);
gaunamos pardavus viešuose aukcionuose valstybei ir savivaldybei priklausantį turtą.
Pajamos gaunamos kitais būdais nei kad anksčiau išvardyti. Konstitucija neriboja formų ir sąrašų kaip kitaip
galima gauti viešąsias pajamas
Kiti būdai: parama, baudos, konfiskuoto turto pajamos, paveldėtas turtas, skolintos lėšos ir pan
Viešosios išlaidos
Tokia veikla turi būti vykdoma teisės aktų nustatytų reikalavimų ir šia prasme viešosios išlaidos
apima valstybės biudžetų naudojimą, savivaldybės biudžetų naudojimą, sveikatos socialinių
draudimų fondų naudojimą, veiklą, kuri susijusi su valstybės ar savivaldybės funkcijas atliekančių
lėšų panaudojimu.
Ne konkrečios pinigų sumos, bet atitinkamų institucijų veikla, siekiant panaudoti lėšas valstybės ar
savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Užtikrina viešųjų poreikių tenkinimą.
Turinys siejasi su pačiomis viešosiomis funkcijomis, su tokiomis funkcijomis, kurias vykdo valstybės
ir savivaldybės institucijos.
Visos viešosios funkcijos yra vykdomos arba tiesiogiai per valstybės ar savivaldybių Institucijas ar
per valstybių savivaldybių įsteigtas įmones organizacijas ir pan.,
o todėl visos viešosios išlaidos skirstomos į tiesiogines centralizuotas ir decentralizuotas (šitas
skirstymas turi reikšmės, nes VFT reguliuoja centralizuotų arba decentralizuotų išlaidų
apmokėjimą?????).
Lietuvos išlaidas ir
savivaldybių išlaidas,
pagal tai iš kokio piniginio fondo išlaidos yra apmokomos yra skiriamos
Nustato finansų ministerija, tai yra pagrindinis dokumentas, kur planuojamos viešosios išlaidos ir
tuo pačiu metu vykdomas suplanuotų išlaidų apmokėjimas
Pagal išlaidų atsiradimo sektorius yra skiriamos išlaidos pagal sektorius kurie turi įstatyminį pagrindą
(sektorinės teisės išlaidos yra paremtos teisės aktais, konkrečiu atveju. )
Kadangi šios išlaidos susijusios su viešosiomis funkcijomis, jos lemia viešųjų išlaidų skirstymą į sektorius:
Visos viešosios išlaidos planuojamos atitinkamam laikotarpiui, o jų dydžiai tvirtinami atitinkamu teisės aktu.
Dažniausiai planuojamos metams
Biudžeto samprata
Pagrindinis valstybės viešasis piniginis fondas yra valstybės biudžetas, kuriame yra kaupiamos valstybės ar
savivaldybių lėšos ir iš kurios finansuojamos valstybės ar savivaldybių funkcijos.
Biudžeto paskirtis sukaupti valstybei ar savivaldybėms reikiamas lėšas ir jas panaudoti valstybės ir
savivaldybės funkcijų įgyvendinimui (dėl to valstybės ir savivaldybės pagrindinė finansų dalimi,
kurios ekonomine prasme leidžia perskirsti socialines visuomenės pajamas atsižvelgiant į
visuomenės poreikius.
Lietuvoje šalia VB, kiekviena savivaldybė turi savo biudžetą, kuris jai yra pagrindinis viešasis piniginis fondas.
Teisine prasme, biudžetas – įstatymu arba savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas biudžeto pajamų ir
asignavimų planas atitinkamam laikotarpiui, kuriuo vadovaujantis yra kaupiamas pagrindinis valstybės ar
savivaldybės piniginis fondas, kurio lėšos naudojamos viešųjų funkcijų įgyvendinimui. (kaip teisės aktas
atitinkamai priimtas )
Ekonomine prasme biudžetas – kaip visuma ekonominių santykių, per kurias formuojamas pagrindinis
pinigų fondas
universalus finansinis planinis teisės aktas - biudžeto rodikliai (straipsniai) apima visas valstybės ar
savivaldybės veiklos sritis;
biudžetą rengia vykdomosios valdžios institucijos, veikia įstatymų leidžiamoji ar savivaldybių
institucijos, dėl to biudžetas įgyja norminio teisės akto galią;
tinkamas biudžeto, kaip norminio teisės akto, vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos taikymu;
į biudžetą gali įplaukti tik piniginės lėšos
biudžetas yra terminuotai galiojantis ir terminuotai taikomas teisės aktas.
o (biudžetas yra tvirtinamas metams ir lygiai kalendorinius metus galioja įstatymai dėl
valstybės ar savivaldybės patvirtinimo)
Valstybinė biudžetinė sandara apima valstybės biudžeto sistemą ir jos sudarymo organizavimo ar
sudarymo principus. Valstybės biudžeto sandara susidaro iš 2 elementų (valstybės ir savivaldybių) . Bet
kokiu atveju konkrečios valstybės sandara priklauso nuo valstybės santvarkos ypatumu ir teritorinio
suskirstymo specifikos.
Unitarinėse yra 2 grandžių biudžeto sistemos ((Lietuva tokia yra) federacinėse gali ir daugiau būti)
Valstybės biudžetinė sistema priklauso nuo valstybės santvarkos ir valstybės administracinio teritorinių
ypatumų, todėl unitarinėse valstybėse biudžetinę sistemą sudaro dvi grandys, federacinėse - tokių grandžių
gali būti daugiau, priklausomai nuo federacijos subjektų skaičiaus:
1. Valstybės biudžetas - visos valstybės mastu centralizuotas piniginis fondas, kurio lėšos naudojamos
bendravalstybinėms reikmėms finansuoti, vadovaujantis Seimo patvirtintu pajamų ir asignavimų
planu biudžetiniams metams.
2. Savivaldybės biudžetas - savivaldybės mastu centralizuotas piniginis fondas, kurio lėšos
naudojamos vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldos įstaigoms išlaikyti,
vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu pajamų ir asignavimų planu biudžetiniams metams.
Abu tvirtinami 1 metams, o šių biudžetų konsoliduota visuma sudaro Lietuvos valstybinę (nacionalinę)
biudžetinę sistemą. Į valstybinę biudžetinę sistemą nepakliūva visi kiti biudžetai (pvz. SODROS ir pan.)
Biudžeto struktūra
1. Biudžeto pajamos
2. Biudžeto asignavimai
Biudžeto pajamos
Biudžeto pajamos - piniginės lėšos, kurios perskirstant visuomenės nacionalines pajamas pereina valstybės
ar savivaldybių žinion, yra kaupiamos atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetuose, naudojamos
valstybės ar savivaldybių funkcijoms apmokėti.
Bendras visų biudžetų pajamų šaltinis - BVP nacionalinių pajamų pavidalu, o pajamų kaupimo priskyrimo
atskiroms biudžetinėms sistemos grandims tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Visos biudžeto pajamos priklauso nuo jų priskyrimo valstybės ar savivaldybių biudžetų tvarkos skirstomos į:
1. Priskirtosios biudžeto pajamos - biudžeto pajamos, kurios pilna apimtimi, arba įstatymais
nustatytų procentinių dydžių yra įskaitomos į valstybės ar savivaldybių biudžetą.
o Jeigu priskirtosios pajamos yra valstybės vienintelis pajamų šaltinis, tai kalbant apie
savivaldybes svarbus vaidmuo tenka dalijamosioms pajamoms)
o Priskirtųjų valstybės biudžeto pajamų sąrašas yra įtvirtintas biudžeto sandoros įstatyme.
o Valstybės biudžetui priskirtinos pajamos
i. Pajamos iš mokesčių
pelno mokestis 100 proc
NT mokestis už FA priklausančių ar įsigijamų nuosavybėn statinių vertės dalį
viršijančią 200 020e. 100 proc
už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. 100 proc
90 proc angliavandenilių išteklių mokesčiai
atskaitymai pagal Miškų įstatymą. 100 proc
akcizas 100 proc
PVM 100 proc
80 proc mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį, statybinį gruntą.
30 proc mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už teršimą
sąvartynuose šalinamoms atliekams, gaminių ir pakuočių atliekamoms.
muitai 100 proc
100 proc už teršimą gaminių pakuočių, už teršimą sąvartynuose
šalinamoms atliekams
100 proc loterijų ir lošimų mokestis, kurį moka lošimus organizuojantys
asmenys ir didžiąsias loterijas organizuojantys asmenys.
Savivaldybės biudžetas turi abi (priskirtąsias ir dalijamąsias) pajamas, valstybės biudžetas tik
priskirtąsias.
BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
Biudžeto asignavimai - tai yra biudžete nustatyta lėšų suma, kurią biudžeto lėšas gaunantis subjektas turi
teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pateikęs paraišką finansų ministerijai
arba savivaldybės administracijai patvirtintoms programoms finansuoti.
Esminis momentas – tai tik numatytos lėšos biudžete.
Kai tas lėšas gaus, tai bus išlaidomis.
Idealus atvejis yra tada, kai biudžeto asignavimai pilnai atitinka biudžeto pajamas be biudžeto
skolintų lėšų. Nedeficitinis biudžetas
nerealūs pinigai
egze, koly
Biudžeto asignavimai - valstybės ar savivaldybės biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų,
gaunančių biudžetų lėšas ir atliekančių viešojo administravimo funkcijas, skirta lėšų suma, kurią asignavimo
valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką arba Finansų
ministerijai, arba savivaldybės administracijai.
T.y. suplanuotos gauti lėšos??
Biudžeto procesas
Biudžeto procesas yra suprantamas kaip VFT normomis reglamentuota kompetentingų institucijų ir kitų
biudžetiniame procese dalyvaujančių subjektų veikla sudarant ir vykdant valstybės ir savivaldybių veiklą bei
vertinant biudžeto vykdymą. T.y. biudžetinio
Biudžeto procesas apskritai yra suprantamas kaip viešųjų finansų teisės procesinėmis normomis
reglamentuota kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų biudžetiniame procese
dalyvaujančių subjektų veikla, sudarant ir vykdant valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat
kontroliuojant ir vertinant valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymą. Tokiu būdu biudžetinį procesą
sudaro tokios veiklos rūšys:
1. Teisėkūra – veikla, rengiant ir tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetą patvirtinantį teisės aktą;
(teisinis pagrindas) Visas BP turi būti vykdomas laikantis atitinkamų teisės aktų ir pagrindiniai teisės
aktai reglamentuojantys – Konstitucija, biudžeto sandaros įstatymas, Seimo statutas, valstybės ir
savivaldybių biudžeto sudarymo taisyklės, strateginio planavimo metodika, savivaldybių priimti teisės
aktai.
o galioja tik 1 metus, toks patvirtinto biudžeto galiojimo laikas vadinamas biudžetiniais
metais.
Pagal Konstituciją ir kitus teisės aktus, tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetai tvirtinami pas mus
biudžetiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais – prasideda sausio 1 ir baigiasi gruodžio 31
dieną.
Biudžetas turi būti patvirtintas atitinkamu teisės aktu iki įstatyme nustatyto termino.
Pagal Konstituciją, Seimas valstybės biudžetą tvirtina įstatymu iki naujų biudžetinių metų pradžios,
o pagal biudžeto sandaros įstatymą, Seimas privalo patvirtinti valstybės biudžetą ne vėliau kaip
prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.
Kas liečia savivaldybių biudžetus, tai jie turi būti patvirtinti per 2 mėnesius nuo valstybės biudžeto
patvirtinimo.
toks terminas yra nes savivaldybės negali tiksliai žinoti kokios dotacijas jos gali gauti ir kokios GPM
turės teisę įskaityti iškarto sau į biudžetą.
Tuo atveju, jeigu valstybės ar savivaldybės biudžetas nėra laiku patvirtinamas, atitinkamo biudžeto
asignavimai metų pradžioje iki biudžeto patvirtinimo, kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12
atitinkamų praėjusių biudžetinių metų asignavimų (išlaidų).
Biudžeto Proceso struktūra. Susideda iš atitinkamų stadijų. Pagal biudžeto sandaros įstatymą galima išskirti
tokias stadijas: (tos stadijos nėra aiškiai išskirtos ar įteisintos konkrečiame teisės akte)
2) Biudžeto tvirtinimas
Dar išskiriama biudžeto kontrolės stadija (bet profesorius jos neišskiria, nes ji vyksta per visas stadijas)
BP principai yra bendri tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų procesui. (turi vykti pagal tuos principus
Biudžeto procesas). Biudžetinis procesas vyksta pagal visus bendruosius principus ir šalia yra specialūs
principai kurie būdingi tik BP) Jie nėra aiškiai įtvirtinti viename įstatyme, bet išplaukia iš įstatymų analizės:
1. Programinio biudžeto principas – tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų asignavimai yra
planuojami ir naudojami pagal biudžeto asignavimų valdytojų patvirtintas veiklos programas ir tų
programų sąmatas.
o Programinis biudžetas taip pat reiškia, kad asignavimų valdytojai savo programas rengia
pagal valstybės ar savivaldybės strateginius planavimo dokumentus, t.y. programos
rengiamos vadovaujantis strateginio planavimo metodika, taip pat būtina atsižvelgti į ES
strateginius dokumentus.
o Šio principo būvimas įtvirtintas biudžeto sandoros įstatyme 17str.
2. Vidutinės trukmės ir metinio biudžeto derinimo principas – apskritai Lietuvoje yra sudaromas 3
metų, t.y. vidutinės trukmės, valstybės ir savivaldybių konsoliduotas biudžetas. Toks vidutinės
trukmės biudžetas atitinka Europos tarybos reglamento reikalavimus. Rengiant metinį biudžetą turi
būti atsižvelgta į 3 metų biudžeto rodiklius. Sudaromas 3 metam, tvirtinamas 1 metam – esmė.
EGZUI
o Valstybė planuoja valstybės pajamas ir asignavimus vidutinės trukmės arba ilgesniam
periodui, o tos pajamos ir asignavimai yra detalizuojami metiniuose biudžetuose
o Lietuvoje apskritai biudžetas sudaromas 3 metams pagal valstybes pajams ir asignavimus.
Čia planas, jis yra peržiūrimas kiekvienais metais kai tvirtinamas 1 metų biudžetas.
o 1 metų biudžetas sudaromas pagal 3 metų biudžetą. (taip turėtų būti, bet yra kitaip, realiai
tas 3 metų biudžetas derinamas prie 1 metų biudžeto)
o Metinis biudžetas tvirtinamas įstatymu, o 3 metų biudžetas tvirtinamas žemesniu galios
teisės aktu (seimo nutarimu)
3. Subalansuoto biudžeto ir fiskalinės drausmės laikymosi principas
o subalansuotas biudžeto principas reiškia, kad yra siekiama sudaryti subalansuotą biudžetą,
t.y. tokį biudžetą, kuriame planuojami arba prognozuojami asignavimai, pilnai atitinka
prognozuojamų biudžetų pajamas kartu įtraukiant ir planuojamo biudžeto deficito
padengimo šaltinius
Subalansuoto biudžeto principas draudžia priimti tokį biudžetą, kuriame būtų
numatytos išlaidos asignavimų forma nepadengtos atitinkamomis biudžeto
pajamomis
Subalansuotas biudžetas leidžia numatyti planinio biudžeto deficitą (t.y. skirtumą
tarp asignavimų ir pajamų) su ta sąlyga, kad patvirtintame biudžete būtų numatyti
tokio biudžeto deficito dengimo šaltiniai (dažniausia tokiais šaltiniai būna valstybės
ar savivaldybės skolintos lėšos)
o Fiskalinės drausmės principas reikalauja, kad sudarant ir tvirtinant biudžetą būtų laikomasi
ES patvirtintų normatyvų dėl biudžeto išlaidų dydžio (t.y. planuojami biudžeto asignavimai
neturi viršyti trijų dešimtųjų praėjusių metų valstybės BVP
Ribojamos tam tikros išlaidos sutinkamais ES aktais
o tiek patys biudžetų projektai, tiek biudžetų įvykdymų ataskaitų rinkiniai yra svarstomi
viešose valdžios institucijų posėdžiuose, o nustatyta tvarka patvirtinti biudžetai yra
skelbiami viešai, taip pat viešai skelbiama info apie biudžetų vykdymą (visuomenė turi
turėti teisę dalyvauti biudžeto procese jį stebėti, būtų susipažinus)
o (ypatumas yra tas, kai kalbame apie viešumą, kai kalbame apie savivaldybių biudžetų
priėmimo ir svarstymo procedūras, parengtas biudžeto projektas yra teikiamas susipažinti
visuomenei, duodant atitinkamą terminą savo pastaboms ir pasiūlymams pareikšti)
Biudžeto proceso stadija, kurios metu yra planuojamos biudžeto pajamos ir asignavimai, atliekamas
biudžeto pajamų ir asignavimų derinimas ir yra parengiamas teisės akto dėl atitinkamo biudžeto
patvirtinimo projektas. T.y. iš esmės tiek apie pačio biudžeto planavimą, tiek apie atitinkamo teisės
akto projekto rengimą
Biudžeto planavimo pagrindai yra įtvirtinti pačia bendriausia prasme jau konstitucijoje, taip pat
esminės nuostatos dėl biudžeto planavimo yra įtvirtintos biudžeto sandoros įstatyme, tačiau
svarbiausią reikšmę turi valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo
taisyklės, biudžeto ir pajamų klasifikacija, taip pat kai kurie kiti teisės aktai
Kai kalbame apie biudžeto planavimą teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas, teisės aktai
įtvirtina tik fragmentines nuostatas, kadangi pats biudžeto planavimas labiau reiškia ekonominę
veiklą.
Valstybės biudžeto projekto rengimas (arba planavimas) yra pavestas Finansų ministerijai
Oficialiai valstybės biudžeto planavimas prasideda nuo biudžetinės iniciatyvinės teisės
pasireiškimo
o Tai tokia teisę valstybės biudžeto atžvilgiu turi vyriausybė ir šią teisę vyriausybė realizuoja
kiekvienų metų pradžioj priimdama nutarimą dėl kitų biudžetinių metų valstybės biudžeto
projekto rengimo kalendorinio plano patvirtinimo.
Vyriausybei priėmus tokį nutarimą ir prasideda visas sekančių biudžetinių metų,
valstybės biudžeto rengimo procesas (faktiškai toks nutarimas priimamas kovo
mėn. viduryje
Nutarimo reikšmė:
1) šiame nutarime yra įvardijami duomenys, kurie reikalingi finansų
ministerijai, kad ji parengtų tiek makroekonomines tiek fiskalines
prognozes reikalingas biudžetui sudaryti, taip pat duomenys, kurie
reikalingi pačiam valstybės projektui suplanuoti
2) nutarime įvardijamos institucijos, subjektai (visos ministerijos, savivaldybių
asociacijos, autonominiai asignavimų valdytojai (aukštosios mokyklos ir
pan.)), kurie tokius duomenis privalo teikti finansų ministerijai
3) tokiame nutarime yra įvardijami/įtvirtinami atitinkami terminai, kuomet
biudžeto sudarymui reikalingi duomenys turi būti pateikti, taip pat
terminai, kuriais turi būti atlikti atitinkami valstybės biudžeto planavimo
darbai
Kaip atrodo pats valstybės biudžeto planavimo procesas?
o Verta susipažinti su dokumentu - Strateginio planavimo metodika
Dokumentas gana sudėtingas, liečia ne tik biudžetą bet ir daugelį kitų valstybės
veiklos sričių, tačiau jame pateikiama valstybės biudžeto planavimo schema ir ta
schema išdėstyta tam tikrais terminais?????
o Pirmiausia vyriausybė priima atitinkamą nutarimą dėl biudžeto planavimo kalendoriaus
patvirtinimo.
1) Vyriausybės nustatytais terminais atitinkantiems subjektams pateikus nutarime
nurodytus duomenis finansų ministerijai, FM parengia atitinkamo laikotarpio
svarbiausias makroekonomines prognozes (tokias kaip BVP prognozė, galimos
infliacijos prognozes)
šių prognozių pagrindu FM planuoja pagrindinius šalies fiskalinius
rodiklius (t.y. planuoja kiek tikėtina gauti ar surinkti pajamų, keik galima/
planuojama skirti asignavimų, koks planuojamas šalies deficitas, kokie
galimi šio deficito šaltiniai ir galimybės ir pan.).
2) jeigu yra reikalas, metų pradžioje vyriausybė patikslina savo strateginius veiklos
tikslus pagal jų prioritetus (t.y. peržiūri kokie tikslai yra prioritetiniai atitinkamais
biudžetiniais metais, kadangi pagal tuos prioritetus atitinkamai koreguojamos
asignavimų kryptys).
o Sekantis etapas būtų tas, kad FM, parengtų fiskalinių prognozių pagrindu ir atsižvelgdama į
vyriausybės strateginių planų pakitimus, parengia pleminarius valstybės biudžeto rodiklius
trijų metų laikotarpiui ir teikia šiuos rodiklius susipažindinti ir tvirtinti vyriausybei.
1) Tuo pat metu t.y. metų pradžioje iki vasaros, ministerijos ir kiti asignavimų
valdytojai rengia ir tikslina savo strateginių veiklos planų projektus (t.y. tikrina
programas, už kurias atsakingas biudžeto asignavimo valdytojas, įvertina ar tos
programos yra įvykdytos ir pan.).
2) kuomet vyriausybė patvirtina pleminarius biudžeto rodiklius trejiems metams
finansų ministerija praneša asignavimų valdytojams numatomus jiems skirti
asignavimus trims metams.
3) Biudžeto asignavimo valdytojai, gavę finansų ministerijos rodiklius tikslina savo
strateginius veiklos planus pagal numatomus skirti asignavimus sumas ir sudaro
savo įgyvendinimo programų sąmatas.
4) Parengtos biudžetų asignavimo valdytojų programų sąmatos ir strateginiai planai
teikiami susipažinti vyriausybės kanceliarijai ir FM, ir jeigu vyriausybė ir FM
pritaria parengtiems planams bei programų sąmatoms, šios sąmatos ir programos
yra įtraukiamos į planuojamą kitų metų biudžetą
(jeigu nepritaria reiškia sąmatos ir planai yra grąžinami biudžetų
asignavimo valdytojui, kad jis juos patikslintų pagal pateiktas pastabas).
o Jeigu vyriausybės kanceliarija ir FM sąmatoms ir planams pritaria, gautų sąmatų pagrindu
FM parengia galutinį valstybės biudžeto projektą ir teikia jį svarstyti vyriausybei, kartu su
projektu FM pateikia vyriausybei ir atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtinimo
įstatymo projektą (šitas įstatymas vadinosi įstatymas dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo).
Panašiai vyksta biudžeto planavimas savivaldybių lygmenyje kuomet kalbame apie savivaldybių
biudžetus
o Projektai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus kitų metų
savivaldybės biudžeto sudarymo darbų grafiką, o pats procesas vyksta panašiai kaip ir
valstybės biudžeto atžvilgiu
Sakykime kad vyriausybė pritaria pateiktam kitų metų biudžeto projektui, tokiu atveju biudžeto
procesas pereina į antrą stadiją (biudžeto tvirtinimo)
T.y. institucine prasme biudžeto procesas pereina iš vyriausybės (vykdomosios valdžios) institucijų
lygmens į seimo lygmenį
Vyriausybė valstybės biudžeto projektą pagal Konstitucija privalo pateikti seimui svarstyti likus ne
mažiau kaip 75 kalendorinėms dienoms iki naujų biudžetinių metų pradžios.
o Vėliau visas projekto svarstymas ir tvirtinimas jau reglamentuojamas atitinkamomis
seimo statuto normomis (seimo statute yra įtvirtinta aiški data, kada biudžeto projektas
turi būti pateiktas seimui svarstyti).
o Kartu su biudžeto projektu turi būti pateikta visa kita reikalaujama informacija remiantis
kuria buvo parengtas atitinkamų metų biudžeto projektas.
o Kartu reikia turėti omenyje pateikus valstybės biudžeto projektą seimui ne vėliau kaip per
10 dienų vyriausybė privalo pateikti atitinkamą ES tarybos nuomonę dėl LT finansinės
padėtis ir biudžeto (kadangi biudžetas turi būti parengtas ir pagal ES fiskalinius
reikalavimus).
Valstybės biudžeto projekto kopijas seimo sekretoriatas perduoda seimo valdybos nariams,
komitetams, frakcijoms bei valstybės kontrolieriui.
o Reikšmė tokių projekto dokumentų perdavimo: tai būtent artimiausiame posėdyje seimo,
kuomet yra perduodami dokumentai komitetams, frakcijoms ir pan., yra išklausomas
vyriausybės pranešimas apie pateiktą biudžeto projektą (t.y. ne svarstymas, o tiesiog
informavimas, kad vyriausybė parengė atitinkamą projektą, pateikė jį seimui ir tokiame
pranešime, kaip sakant yra pateikiamas bendras projekto apibūdinimas)
Vėliau seka valstybės projekto svarstymas seimo komitetuose ir frakcijose
o Čia yra svarbu, kad tokiam svarstymui mes skiriame ne mažiau kaip 15 dienų.
Tai yra svarbu, nes per tą laikotarpį kuomet yra svarstomas biudžeto projektas nėra
rengiami plenariniai seimo posėdžiai (t.y. seimas privalo dirbti su pagrindiniu
finansiniu valstybės dokumentu)
o Seimui dirbant su valstybės biudžetu, seimas svarsto ir kitus biudžetus, kadangi valstybės
biudžeto projektas eina kartu su SODROS biudžetu ir jo dokumentais, sveikatos draudimo
fondas yra svarstomas tuo pat metu.
Visi šie dokumentai yra teikiami komplekte, tik tai kaip sakant valstybės biudžetas
yra išskiriamas iš kitų finansinių planų sistemos vadovaujantis Konstitucija.
o Komitetai svarsto projektą pagal savo kompetenciją ir savo pastabas bei pasiūlymus, dėl
parengto projekto, privalo pateikti biudžeto ir finansų komitetui.
Komitetų kompetencija, tai nereiškia kad komitetai negali svarstyti biudžeto
apskritai, t.y. ir tų biudžeto straipsnių, kurie nesusiję su kompetencija, bet esmė yra
ta kad biudžeto ir finansų komitetas privalo įvertinti tas komitetų pastabas ir
pasiūlymus, kurie pateikti pagal komiteto kompetenciją.
Visus kitus biudžeto ir finansų komitetas gali nesvarstyti ir nevertinti (kurie
ne pagal kompetenciją )
o Iki lapkričio 15 dienos savo išvadą dėl biudžeto pateikia valstybės kontrolierius
Valstybės kontrolierių išvadą vertina audito komitetas ir savo galutinę nuomonę
dėl valstybės kontrolieriaus išvados teikia biudžeto ir finansų komitetui iki lapkričio
20dienos
o Biudžeto ir finansų komitetas parengia galutinę išvadą dėl pateikto biudžeto projekto
atsižvelgdamas tiek į savo tiek į kitų komitetų, frakcijų pasiūlymus ir pastabas
Kai kalbame apie siūlymus reikia atkreipti dėmesį į du tokius momentus:
1) Tai jeigu yra siūloma didinti biudžeto projekte numatytas asignavimo ribas,
tai kartu turi būti pateikti siūlymai iš kokių šaltinių padidinti asignavimai turi
būti padengti
2) Jeigu yra siūloma didinti biudžeto pajamas, tai tokie pasiūlymai turi būti
pateikti kaip atitinkami teisės aktų pakeitimo projektai
3) Draudžiama didinti mažinti dydžius tų asignavimų, kurie įtraukti į biudžeto
projektą pagal įstatymus, kitus seimo priimtus norminius aktus ir
tarptautinius LT įsipareigojimus. Jeigu tokius asignavimus siūloma sumažinti
turi būti pakeisti ir atitinkami norminiai aktai
Iki lapkričio 25d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas seimo posėdyje (t.y. iki
lapkričio 25 dienos turi būti pravestas pirmasis oficialus biudžeto projekto svarstymas)
o Pirmajame oficialiame svarstyme skiriamas dėmesys tiek finansų ministro pranešimui apie
projektą, o ypač biudžeto ir finansų komiteto pranešimui dėl jo išvados biudžeto projekto,
taip pat išklausomi ir kiti seimo nariai, komitetai, frakcijos (bet tik tokių, kurių nuomonė
nebuvo įvertinta FM ir nebuvo įtraukti į biudžeto projektą)
Ne vėliau kaip po 15 dienų yra skiriamas antras biudžeto projekto svarstymas
o Šio svarstymo metu vyriausybė pateikia seimui svarstyti pagal pirmo svarstymo rezultatus
pataisytą valstybės biudžeto projektą
o Šio svarstymo esmė arba reikšmė yra ta, kad būtent antrojo svarstymo pabaigoje yra
balsuojama dėl įstatymo valstybės biudžeto patvirtinimo paskyrimo datos (dėl pačio
įstatymo negalima balsuoti tik dėl datos)
o Jeigu antrojo balsavimo metu nutariama, kad biudžeto projektas turi būti toliau taisomas jis
yra gražinamas vyriausybei tobulinti vėliau vėlgi grįžtant prie antro svarstymo
Kiek tų svarstymų bebūtų (gražinėja ir vėl, gražinėja ir vėl ...) oficialūs yra tik du
biudžeto svarstymai pirmas ir antrasis numatyti pagal seimo statutą.
o Jeigu viskas tvarkoj, yra paskiriamas įstatymas dėl biudžeto patvirtinimo paskyrimo datos
Vėlgi įstatymas dėl valstybės biudžeto patvirtinimo turi savo priėmimo specifikos:
o Pirmiausiai yra balsuojama dėl tų įstatymo straipsnių arba dėl tų pasiūlymų ir pataisų
biudžetui, kurių nepriėmė vyriausybė (seimas siūlė , o vyriausybė nepriėmė). Ir tokie
alternatyvūs pasiūlymai biudžetui gali būti priimti jeigu už juos balsuoja daugiau negu pusė
seimo narių (71balsas)
o Apsisprendus dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso biudžeto projekto (pakanka
paprastos seimo posėdyje dalyvaujančių seimo narių daugumos)
Jeigu čia vėl nesutariama, viskas vėl keliauja į antrą svarstymą.
o Valstybės biudžetas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ir ypatingos skubos tvarka (turi
būti laikomasi visų procedūrų)
Jeigu metų bėgyje seimas nutaria pakeisti valstybės biudžetą, tai toks keitimas yra vykdomas
prisilaikant visų nustatytų procedūrų (t.y. biudžetas yra keičiamas ta pačia tvarka kaip buvo
priimamas), tik šiuo atveju nereikia laikytis seimo statute numatytų terminų
Panašiai vyksta biudžeto tvirtinimas savivaldybėse, tik šiuo metu savivaldybės biudžetas
tvirtinamas tarybos sprendimu
o Ypatumas tvirtinant savivaldybių biudžetus būtų tas, kad savivaldybių biudžetų svarstymui
nereikia kelių oficialių svarstymų (t.y. savivaldybės biudžetas gali būti apsvarstytas ir
priimtas tame pačiame savivaldybės tarybos posėdyje)
o Dar vienas ypatumas. Patvirtinus savivaldybės biudžetą savivaldybė per 30 dienų turi
pateikti biudžetą finansų ministerijai pagal finansų ministro patvirtintas formas (t.y.
savivaldybių biudžetai visi pagaliau įforminami pagal vieningą formą, tai reikalinga, tam kad
finansų ministerija galėtų suvesti savivaldybių biudžetus į atitinkamą formuliarą, kuris
reikalingas atsiskaityti Europos komisijai, tiek po to atliekant valstybės ir savivaldybių
biudžetų vertinimo procedūras
Reikia turėti omeny, kad yra tam tikros lėšos, kurios patenka į valstybės biudžeto
sąskaitą, aplenkiant VMĮ ir muitinės departamento grandį (pvz., ES parama, palūkanos
už investuotas laisvas valstybės lėšas).
Kalbant apie mokesčių ir kitų įmokų mokėjimą, JA visas įmokas privalo apskaičiuoti
patys ir nustatytais terminais privalo pervesti į VMĮ arba muitinės departamento
sąskaitą. Jeigu tokius mokėjimus daro biudžetinės įstaigos, tai tokius veiksmus jos
privalo atlikti per asignavimo valdytojus kuriems jos yra pavaldžios
Paskutinė biudžeto proceso stadija yra biudžeto vykdymo vertinimas (biudžeto įvertinimo stadija)
Yra sudaromas ir metinis arba suvestinis savivaldybių biudžetų įvykdymo ataskaitų rinkinys,
tačiau jo tvirtinti nėra būtina arba nėra reikalo, tiesa šitas rinkinys yra informacinio pobūdžio,
yra pateikiamas susipažinti seimui (kažkokio svarstymo ar tvirtinimo procedūros nėra
numatytos) tuo ir baigiasi biudžeto procesas.
Biudžetinės įstaigos – tai yra įstaigos kurioms pavesta arba kurios vykdo viešąsias funkcijas ir jos
savo programas arba su viešosiomis funkcijomis susijusias programas įgyvendina naudodamos
būtent biudžeto asignavimus (tiek valstybės tiek savivaldybių). Nepaisant to kad tokios įstaigos yra
išlaikomos atitinkamo biudžeto, jos savo veikloje ar savo programoms įgyvendinti gali naudoti ne iš
biudžeto gautas lėšas (nebiudžetines lėšas). Toks biudžetinių įstaigų finansavimo šaltinis yra
numatytas jau pačiame biudžetinių įstaigų įstatyme.
Biudžetinės įstaigos gali naudotis
1) valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis
2) valstybinių nebiudžetinių pinginių fondų lėšomis
3) ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis
valstybinės biudžetinės įstaigos (tos kurios išlaikomos iš valstybės biudžeto ir valstybinių piniginių
fondų lėšų) kitas teisėtai būdais gautas lėšas naudoja vyriausybės nustatyta tvarka
savivaldybių biudžetinės įstaigos (tos kurios išlaikomos iš savivaldybių biudžetų) kitas teisėtai
būdais gautas lėšas naudoja pagal savivaldybių tarybos nustatytus reikalavimus
pagrindinės nebiudžetinių lėšų formos. (nebiudžetinių pajamų rūšys)
1) Biudžetinės įstaigos turi teisę gauti lėšas finansinės paramos būdu (forma)
Šiuo atveju reikia vadovautis paramos ir labdaros įstatymu, kadangi šiame įstatyme
biudžetinės įstaigos yra įvardijamos paramos gavėjais, t.y. biudžetinės įstaigos
būdamos paramos gavėjomis, turi teisę į finansinę paramą
Tai šiuo būdu biudžetinės įstaigos gauna lėšas dviem būdais:
I. Kuomet jai finansinės paramos tiekėjas perduoda pinigines lėšas
neatlygintinai
II. Leidžiama biudžetinei įstaigai pervesti tam tikrą dalį sumokėto GPM , t.y.
pildant metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją gali būti pervedama
į kažkokiai konkrečiai biudžetiniai įstaigai
Šitos lėšos gautos kaip finansinė parama yra naudojamos biudžetinės įstaigos
veiklai arba tokios įstaigos programoms finansuoti ir tokių lėšų naudojimui šalia
tos vadinamos biudžetinės sąmatos turi būti sudaroma atskira tų lėšų
panaudojimo sąmata. T.y. tokios lėšos negali būti apskaitomos kartu su biudžeto
lėšomis ir naudojamos pagal bendrą sąmatą, bet turi būti naudojamos pagal atskirą
sąmatą
2) Biudžetinių įstaigų depozitai
T.y. laikinai biudžetinių įstaigų saugomas ir tam tikrų sąlygų arba susitarimų
saugojamos (arba sąlygojamos neišgirdau tiksliai) lėšos
Depozitai yra tos nebiudžetinės lėšos, kurios biudžetinėse įstaigose nėra
naudojamos, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms, biudžetinės įstaigos tas lėšas
privalo apsaugoti iki tam tikrų aplinkybių įvykimo ir įvykus tam tikrai aplinkybei,
aptartai teisės aktuose, depozitai arba depozitinės lėšos privalo būti grąžintos tokių
lėšų savininkui.
Jeigu savininkas lėšų nepareikalauja arba nėra galimybė lėšų grąžinti tokio
lėšos saugojamos ribotą laiką.
Jeigu tokios lėšos priklauso FA yra saugomos 3 metus po atitinkamų
aplinkybių įvykimo ar atitinkamų sąlygų pasibaigimui.
Jeigu lėšos priklauso kitoms biudžetinėms įstaigoms, jos yra saugomos iki
biudžetinių metų pabaigos.
Privatiems JA priklausantys depozitai yra saugomi metus po atitinkamų
sąlygų pasibaigimo .
jeigu lėšų savininkai (depozitoriai) jiems priklausančių lėšų neatsiima tokios
lėšos yra pervedamos į atitinkamą valstybės ar savivaldybės biudžetą,
priklausomai nuo biudžetinės įstaigos pavaldumo
3) Gali būti ir kitokių formų, kitokių būdų gauti nebiudžetines lėšas
Pajamos arba lėšos kurias biudžetinė įstaiga gauna atsitikus draudiminiam įvykiui
išmokėjus tam tikra draudiminę išmoką
Netesybos, kurias moka subjektai neįvykdę įsipareigojimų biudžetinei įstaigai
Ir daug visokių kitokių
Nesvarbu kokia forma gautos nebiudžetinės lėšos, jos turi būti tvarkomos naudojamos
pagal atskirą nuo biudžetinių lėšų sąmatą
skolinimasis valstybės vardu (valstybinis kreditas) - Tai yra specifinė finansų sistemos dalis, kuri yra susijusi
su viešųjų išlaidų atribojimo nuo mokesčių ir kitų viešųjų pajamų formų ir kuri susijusi su pajamų perkėlimu
iš mokesčių mokėtojų finansiniams kreditoriams.
Šiuo atveju viešųjų išlaidų dengimas yra siejamas su viešųjų išlaidų naštos perkėlimu valstybės
kreditoriams.
Toks institutas reguliuojamas specialiomis normomis.
Lietuvos kaip valstybės skolinimosi tikslai yra įtvirtinti valstybės skolos įstatyme. Pagal valstybės skolos
įstatymą Lietuvos valstybė (tiksliau vyriausybė LT vardu) gali skolintis siekiant tokių tikslų.
Jeigu valstybė nori skolintis tikslams, kurie nenumatyti valstybės skolos įstatyme, turi būti priimtas
atitinkamas specialus įstatymas, tam kad vyriausybė galėtų skolintis valstybės vardu
Kas yra ypatinga kalbant apie skolinimąsi valstybės vardu? (Ypatybės skolinimosi valstybės vardu)
1. Valstybė šiuo atveju yra kreditoriaus vaidmenyje ,t.y. valstybė skolinasi pinigines lėšas iš kitų
subjektų ,kurie yra vadinami valstybės kreditoriais.
Vidaus kreditoriai yra FA ir JA, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvoje,
kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvoje arba veikia ir gyvena kitose valstybėse, trumpiau negu
vienerius metus,
o t.y. sprendžiant pagrindinius klausimus apie vidaus kreditorius reikia atsižvelgti į kur yra
pagrindinė socialinė ekonominė interesų vieta
I. jei kalbame apie FA, tai kur deklaruota gyvenamoji vieta
II. jei kalbame apie JA, tai kur vykdo savo ekonominę veiklą ir pan.
Lietuvos užsienio kreditoriai yra JA, kurių asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose valstybėse,
o ne LT, kurie nuolat gyvena ar veikia kitose šalyse arba kurie veikia ar gyvena Lietuvoje ne daugiau
vienus metus
2. Kitas ypatumas yra tas, kad valstybė kaip skolininkas, skolindamasi kitų subjektų lėšas įsipareigoja
pasiskolintas lėšas grąžinti
o Grąžinimas dažniausiai yra užtikrinamas tam tikrais daiktais tam tikru turtu, tačiau yra
nustatyta koks turtas negali būti Lietuvos įkeistu turtu. Negalima skolos grąžinti:
I. Nei esamu, nei būsimu valstybės turtu, t.y. joks valstybės turtas negali būti
įkeistas
II. Kaip LT skolinimosi įvykdymo grąžinimo užtikrinimo garantija negali būti
naudojamas Lietuvos banko auksu ir užsienio valiutų rezervai
Užtikrinimu gali būti tik LT viešosios pajamos ir pajamos gautos kaip naujos paskolos.
Kai kalbame apie skolinimąsi valstybės vardu reikia turėti omeny, kad šitas skolinimasis yra detaliai
reglamentuotas teisės aktais ir vyksta laikantis tam tikrų principų (skolinimosi principai)
valstybės skolos apibrėžimas yra pateiktas valstybės skolos įstatyme ir pagal šį įstatymą valstybės skola yra
suprantama kaip prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų bet dar
neįvykdytų skolinių įsipareigojimu kreditoriams visuma arba suma.
Tokiame apibrėžime yra sujungta tiek valstybės skolos samprata materialine prasme (t.y. kaip visuma
skolinių įsipareigojimų) ir teisine prasme (t.y. kaip visuma teisinių valstybės pareigų prisiimtų pagal
atitinkamus skolos dokumentus)
1. Finansų ministerija skolinasi finansinius išteklius tik vidaus tiek užsienio rinkose įvairiomis formomis,
t.y. pasirašydama paskolos sutartis, išleisdama vyriausybės vertybinius popierius ir pan.
2. Finansų ministerija nustato pagrindines vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas, jų
išleidimo į apyvartą bei išpirkimo sąlygas ir tvarką ir pan.
3. Finansų ministerija vykdo operacijas su vyriausybės vertybiniais popieriais, tiek LT vidaus tiek
užsienio rinkose
Antroji funkcijų sritis susijusi su vyriausybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų administravimu. Šioje
srityje Finansų ministerija:
1. Tvarko visų prisiimtų skolinių įsipareigojimų apskaitą (veda įvarius skolos žiniaraščius)
2. Kaupia ir saugo duomenis apie visus valstybės vardu prisiimtu skolinius įsipareigojimus, tiek
prisiimtus praeityje, tiek galiojančius dabartiniu metu
3. Planuoja skolinimosi poreikį (sakė egzui šita žinoti), derina pasibaigus biudžetiniams metams skolų
likučius arba paskolų likučius su kreditoriais ir pan.
Trečia valdymo įgalinimų sritis yra susijusi su perskolintų paskolų ir valstybės garantuotų paskolų
administravimu. šiuo atveju finansų ministerija
1. turi teisę perduoti perskolintų paskolų arba valstybės garantuotų paskolų administravimą
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (pvz., turto bankas) sudarydama pavedimo
sutartis.
o (visos valstybės garantuotos ar perskolintos paskolos yra skirstomos pagal jų rizikingumo
lygį)
2. finansų ministerija turi pareigą nurašyti paskolas, kurios yra pripažįstamos beviltiškomis
3. gali imtis tam tikrų administravimo priemonių asmenų, gavusių valstybės garantiją, arba valstybės
paskola atžvilgiu. T.y. Turi teisę perleisti kreditorių reikalavimą, keisti sutarties sąlygas ir pan.
ją sudaro vyriausybė
ji veikia ne nuolatos, bet jos veikimas atsiranda tuomet, kuomet kyla klausimas pradėti skolinimosi
procedūras, arba kuomet kyla klausimas dėl tam tikrų administravimo priemonių taikymo
asmenims gavusiems valstybės garantuotą ar perskolintą paskolą.
o T.y. finansų ministerija prieš priimdama sprendimą skolintis, paprastai skolintis sudarant
paskolos sutartį, arba prieš priimdama sprendimą suteikti valstybės garantiją visuomet
kreipiasi į valstybinę paskolų komisiją, kad gautų jos pritarimą (VPK dalyvauja pasirašant,
parengiant paskolos sutartį)
o Jeigu finansų ministerija administruodama perskolintas ar valstybės garantuotas paskolas
nutaria taikyti tam tikras administravimo priemones vėlgi turi kreiptis į valstybinę paskolų
komisiją
Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimu bei valstybės piniginių
išteklių valdymo komisija
LT taikomos skolinimosi valstybės vardu priemonės, instrumentai, teisinės formos yra išvardintos
valstybės skolos įstatyme. Pagal šį įstatymą yra išskiriamos keturios tokių priemonių kategorijos
1) Vyriausybės vertybiniai popieriai
I. Tai yra pagrindinė naudojama priemonė
II. Tai yra valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose išleidžiami vertybiniai skolos
popieriai, kurie patvirtina šių popierių turėtojų teisę nustatytais terminais atgauti jų
nominalią vertę, taip pat gauti palūkanas ar kitą ekvivalentą.
III. Savo esme (pagal CT) jie yra skolos vertybiniai popieriai
IV. Pagal galiojimo trukmę ir platinimo ypatumus LT vyriausybės vertybiniai popieriai
yra 3 rūšių
A. Vyriausybės iždo vekseliai, tai yra vertybiniai popieriai, kurių galiojimo
trukmė išleidimo metu neviršija 1 metų
B. Vyriausybės obligacijos, tai yra vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių
trukmė jų išleidimo metu viršija 1 metus
C. Taupymo lakštai arba taupymo indėliai , kurių trukmė gali būti tik iki 1
metų tiek ilgesnė, tačiau jų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie yra platinami
mažmeniniu būdu
V. Vyriausybės vertybiniai popieriai yra išleidžiami ne materialios formos, t.y. asmuo
įsigyjantis vyriausybės vertybinių popierių negauna jų tiesiogiai į ranka, bet
atidaromos vertybinių popierių sąskaitos turėtojų vardu.
VI. Dažniausiai vertybiniai popieriai yra išleidžiami su tikslia arba nekintančia
palūkanų normą, tačiau atskirais atvejais palūkanų norma gali būti kintanti
VII. Kas liečia trumpalaikius vertybinius popierius, kurie išleidžiami iki 1 metų, tai tokių
popierių ypatumas ir tas, jog jie yra parduodami už diskonduotą??? vertę, t.y. jie
yra parduodami už vertę negu mažesnė nominali vieno vertybinio popierio vertė, o
palūkanos sudaro likusią vertybinio popierio vertę.
VIII. Yra gan sudėtinga tokių vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir platinimo
tvarka
Į apyvartą apskritai vyriausybės vertybinius popierius išleidžia
vyriausybės vertybinių popierių emitentas, t.y. institucija kuri pagal
įstatymus yra įgaliota išleisti į apyvartą vyriausybės vertybinius popierius
Pagal LT įstatymus apskritai vertybinių popierių emitentas yra
vyriausybė.
Tačiau į apyvartą juos vyriausybės vardu išleidžia finansų
ministerija. Ir finansų ministerija gali išleisti vyriausybės vertybinių
popierius, tiek nominuotus eurais, tiek nominuotus ir kita valiuta
Kas liečia būdus:
Į pirminę apyvartą vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti išleisti
tiek aukciono būdu, tiek jungtiniu būdu, tiek dvišalių derybų būdu,
tiek mažmeniniu būdu.
Sakė nereik mums žinoti tų būdų skirtumus
Esmė išleidimo vertybinių popierių
Aukciono, jungtinis ar dvišalių derybų būdas yra taikomas
valstybės iždo vekselių ir vyriausybės obligacijų atžvilgiu, kadangi
šių vertybinių popierių apyvarta skirstoma į pirminę ir antrinę
i. Pirminę apyvartą šių popierių reiškia išleidimą aukciono,
dvišalių derybų ar jungtiniu būdu ir tas išleidimas yra
vykdomas vadovaujantis vyriausybės nustatytomis
taisyklėmis bei finansų ministro atitinkamais įsakymais
ii. Antrinė tokių popierių apyvarta yra vykdoma per
vertybinių popierių aukcionus ir tokių aukcionų veikimo
tvarka yra vykdoma pagal CK reikalavimus
Vyriausybės taupymo lakštai yra platinami mažmeniniu būdu,
juos platina finansų ministerijos parengti taip vadinami taupymo
lakšto platintojai (pvz., finansų maklerio įmonės, arba kredito
įstaigos)
IX. Išpirkimas yra vykdomas pasibaigus vertybinių popierių galiojimo laikui ir teisę
atgauti vertybinių popierių nominalią vertę pinigais ir palūkanomis turi tie
asmenys, kurie išpirkimo dieną turi atitinkamus vertybinius popierius.
Finansų ministerija išleisdama vertybinius popierius pasilieka sau teisę
išankstinį vyriausybės vertybinių popierių išpirkimą.
Šiuo atveju yra skelbiamas priešlaikinio vertybinių popierių
išpirkimo aukcionas ir finansų ministerija išperka išleistus
vertybinius popierius anksčiau laiko
Teisinė prasmė, pasekmė tokio išpirkimo. Jeigu finansų ministerija
išperka vertybinius popierius anksčiau laiko tokie vertybiniai
popieriai yra laikomi nebegaliojančiais ir nebegali patekti iš naujo į
antrinę apyvartą. Laikoma kad finansų ministerija padengė
skolą?????
2) Paskolos sutarčių sudarymas (pasirašymas)
I. Finansų ministerija gali imti arba gali sudaryti paskolos sutartis su vidaus arba
užsienio kredito įstaigomis su tarptautinėmis finansų institucijomis, užsienio
valstybių vyriausybių taip pat valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių.
T.y. įstatymu apibrėžtas subjektų ratas, kurie gali tapti LT kreditoriais pagal
sudarytas paskolos sutartis
II. Jeigu finansų ministerija priima sprendimą skolintis paskolos sutarčių forma, ji yra
saistoma tam tikrų reikalavimų,
t.y. ji nutarusi skolintis paskolos sutarčių pagrindu kreipiasi į nemažiau kaip
tris potencialius paskolos teikėjus, nagrinėja jų pasiūlymus ir priima
sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo su konkrečiu kreditoriumi tik
atsižvelgusi į visas paskolos sąlygas
III. Lietuvoje ši norma yra taikoma, bet ribotai. Šiandiena esame sudarę tik su
tarptautinėmis finansų institucijomis (2 paskolos su šiaurės investicijų ..., irgi 2 su
Europos investicijų banku ir 1 su Europos tarybos vystymo banku)
IV. Šiai dienai sprendimą priima finansų ministerija ir remiasi savo turima informacija
apie galimus paskolų teikėjus ir neatsižvelgia į kitų institucijų nuomonę ir pan.
Išvardytos dvi aukščiau yra pagrindinės teisinės formos, kuriomis tiesiogiai atsiranda skola.
Gali būti ir netiesioginė skola, T.y. kuomet valstybė prisiima kitų ūkio subjektų skolinius įsipareigojimus
(pvz., valstybės garantijos)
3) Valstybės garantijos
I. Valstybės garantiją reiškia valstybės turtinį įsipareigojimą grąžinti visą skolą arba jos
dalį vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką jeigu šis
nevykdo savo skolinių įsipareigojimų
II. Tai yra atvejai, jeigu valstybės garantija reiškia, kad valstybė tampa skolininku jeigu
valstybės garantuojamas skolininkas negražina ar nevykdo savo turimų skolinių
įsipareigojimų, tačiau yra išimčių kuomet valstybės garantuoti skoliniai
įsipareigojimai tampa betarpiškai valstybės skola, t.y. nereikia papildomų
procedūrų , tokios išimčių atvejai yra:
Jeigu skolininkui valstybės garantuojamo yra iškeliama bankroto arba
restruktūrizavimo byla, tai šiuo atveju valstybė iškarta perima visus
skolinius įsipareigojimus, kuriuos garantavo
Garantuotą skola tampa valstybės skola betarpiškai, jeigu skolininkas yra
likviduojamas ar yra likviduotas
Jeigu su skolininku yra sudaroma taikos sutartis
III. Kalbant apie valstybės garantiją įsikiša ir seimas
Valstybės skolos įstatymas yra įtvirtinęs nuostatą, kad valstybes garantiją
dėl didesnės kaip 12mln eurų paskolos priima seimas vyriausybės
siūlymu, o sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos ne
didesnės kaip 12mln eurų priima vyriausybė
Tai reiškia, kad šiai dienai seimo dalyvavimas sprendžiant valstybės
skolinimosi klausimus siejamas su dviem momentais
Seimas nustato skolinimosi limitus,
be to seimas turi išimtinę teisę duoti sutikimą suteikti valstybės
garantiją paskolai, kurios suma viršija 12 mln eurų.
IV. Apskritai kalbant apie perskolintų paskolų, taip pat apie valstybės garantijų teikimą,
čia yra gana panašios procedūros, tai jos yra teikiamos ir administruojamos
atitinkamu vyriausybės nutarimu.
Perskolintų pajamų teikimo tikslas paskirtis:
i. Jos yra teikiamos finansuoti investicijų projektus, kurie yra
įtraukti į valstybės investicijų programą
ii. Valstybės socialinių apsaugos fondų skolinių įsipareigojimų
dengimui
- Čia turima omenyje tik du fondai t.y. valstybinis socialinis
draudimo fondas ir valstybės privalomas sveikatos draudimo
fondas. Jeigu šitie fondai turi deficitą, šitiems fondams deficitui
dengti jie gali gauti paskolas iš valstybės perskolinamų lėšų
iii. Perskolinamosios pajamos gali būti teikiamos valstybės
nekilnojamam turtui atnaujinti
- Tokios perskolintos paskolos ypatumas būtų toks, jog dėl jos
gali kreiptis tik tai vienas subjektas, tik centralizuotai valdomo,
valstybės turto valdytojas, t.y. tas subjektas, kuris yra
atsakingas už valstybei priklausiantį nekilnojamąjį turtą
iv. Finansavimas investicinių projektų, kurie yra bendrai
finansuojami tiek LT tiek ES lėšomis
v. Indėlių draudimo išmokų mokėjimas. Dėl tokios paskolos
subjektas yra indėlių paskolos subjektas????. Atsirado dėl ,,snoro“
bankroto.
vi. Galima naudoti ir kitiems tikslams numatytiems einamųjų metų
valstybės biudžeto įstatyme
Valstybės garantijos yra teikiamos ne visiems ūkio subjektams, bet irgi
turi tam tikrų apribojimų
i. Visu pirma valstybės garantijos gali būti teikiamos dėl paskolų,
kurios naudojamos finansuoti investicinius projektus įtrauktus į
valstybės investicijų programą
ii. Antra, dėl paskolų kurios teikiamos finansuoti valstybės
investicinius projektus ir gaunamų iš tarptautinių finansų
institucijų
iii. Ir pagaliau tos garantijos gali būti teikiamos dėl paslaugos, kuri
yra imama tam kad refinansuoti perskolintą paskolą arba turimą
paskolą valstybės garantija
- Šiuo atveju valstybė teikia garantija siekdama sustiprinti
anksčiau savo garantuotas ar perskolintas paskolas jų grąžinimą
V. Valstybes garantijas gali teikti tiek pati valstybė (finansų ministerija arba seimas)
arba taip vadinamos garantijos institucijos
Kai teikia garantijas garantijų institucijos, tai tokiu atveju valstybė
garantuoja už tas garantines institucijas (tokios institucijos yra tarsi
tarpininkas tarp paskolos imėjo ir galutinio skolos garanto)
VI. Kaip atrodo perskolintų pajamų ar valstybės garantijų teikimo procedūros
Jis yra reguliuotas teisės aktais (skirtingai nuo biudžeto proceso)
Norintys gauti perskolintą paskolą arba valstybės garantiją Lietuvos JA,
taip pat LT įsteigtų Europos ekonominės erdvės įsteigtų valstybių JA filialai
kreipiasi su paraiška į finansų ministeriją (t.y. JA LT arba ES)
Tokios teisės neturi biudžetinės įstaigos nors turi JA statusą
Kartu su paraiška yra teikiama visa eilė dokumentų, t.y. vyriausybės
nutarimu yra patvirtintas detalus sąrašas dokumentų, kurie turi būti
pridėti prie atitinkamo prašymo.
Finansų ministerijai yra paliekama teisė reikalauti iš pareiškėjų ir
kitokių dokumentų, kurių finansų ministerijos manymų reikia, kad
būtų priimtas klausimus
Bendras terminas. Finansų ministerijai pateiktus dokumentus turi
išnagrinėti per 30d.
Yra išimtis 5d. laikotarpis , t.y. tuo atveju kai kreipiamasi dėl
perskolintos paskolos indėlių draudimui išmokėti
Išnagrinėjusi prašymus ir visus dokumentus finansų ministerija nepriima
dar galutinio sprendimo, bet teikia pasiūlymą arba teikia informaciją
valstybinei paskolų komisijai, t.y. finansų ministerija kreipiasi į valstybinę
paskolų komisiją kad ši pritartu jos siūlymui suteikti ar nesuteikti valstybės
garantiją arba perskolinamąją paskolą. Jeigu valstybinė paskolų komisija
pritaria finansų ministerijos siūlymui suteikti perskolintą paskolą arba
valstybės garantiją, finansų ministerija rengia atitinkamą vyriausybės arba
seimo nutarimo projektą (Iš kur seimas?? tuo atveju jeigu garantija bus
teikiama paskolai, kurios suma viršija 12mln eurų) .
Tokie apribojimai yra taikomi, iki tol, kol skolininkai gražins paskolas ir
įvykdys su paskolomis susijusius skolinius įsipareigojimus. Tokie
apribojimai nėra taikomi LT ir užsienio kredito įstaigoms, savivaldybėms
bei mokslo ir studijų įstatyme numatytiems remiamiems paskolos
gavėjams
Pagal šias grupes yra vykdomas skolinimasis, taip pat skolinių įsipareigojimų apskaita.
Kalbant apie LT Lizingo sutarties pagrindu atsirandanti skola galima laikyti gamtinių dujų laisvo
saugyklos sutartį. LT įsipareigojo iš Norvegijos išsipirkti gamtinių dujų saugyklą per tam tikrą laiką.
Jeigu bus skolinamasi tikslu padengti valstybės biudžeto deficitą, tokias skolintas lėšas pilnai
administruos finansų ministerija
Jeigu skolinamasi kitiems tikslams (ne biudžeto deficitui dengti), tai tokias lėšas finansų ministerija
perskolina kitiems subjektams perskolinimo paskolų pavidalu.
Savivaldybės priklausydamos valdžios sektoriaus kategorijai taip pat dalyvauja skolinimosi valstybės vardu
santykiuose, būtent ta prasme paskolas valstybės vardu gali prisiimti subjektai esantys valdžios sektoriuje, o
vienas iš tokių subjektų pagal valstybės skolos įstatymą yra savivaldybės
praktiškai įstatymai nedraudžia savivaldybės skolintis ir kitais būdais, tame tarpe išleidžiant ir savivaldybės
vertybinius popierius (kažką panašaus daro ESTAI)
Pagal biudžeto sandaro įstatymą, savivaldybė gali skolintis neviršydama Seimo nustatytų skolinimosi
limitų, tokiems tikslams:
Seimas nustato limitus tvirtindamas kiekvienais metais valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymą (seimas
limituoja savivaldybių skolinimąsi)
1. Paskolos sutartis
2. Valstybės garantija
Kas liečia skolinimosi tvarką, įstatymai apibrėžia tik tikslus. Pačios tvarkos įstatymai
nereglamentuoja, tuo pačiu kiekviena savivaldybe turi teisė pati nusistatyti savo skolinimosi
tvarką.
Iš esmės ta tvarka yra analogiška ir valstybės skolinimosi atveju,
o t.y. jeigu nutariama imti paskolą, tai atitinkamas savivaldybės administracijos padalinys
parenka kelis potencialius skolinimo subjektus, pateikia jiems iki komercinį pasiūlymą dėl
paskolos ir išanalizavęs pateiktus potencialių skolintojų ar kreditorių siūlymus parenka
tinkamiausią kreditorių.
o viskas vyksta panašiai kaip ir valstybės skolinimosi atveju
Kas liečia savivaldybių garantijų teikimą, tai garantijos dažniausiai yra teikiamos tik toms paskoloms, kurios
buvo gautos investicinių projektų finansavimui
Savivaldybių garantijos tikrai yra ribotos, jeigu savivaldybė garantuoja už ūkio subjektą, o pastarasis
nevykdo savo įsipareigojimo, tai savivaldybė nėra valstybė ir finansiškai įsipareigojimų vykdymas
gali reikšti savivaldybės bankrotą, kadangi reikės tokius įsipareigojimus grąžinti iš savo biudžeto
Tiek specialiąsias programas, tiek nebiudžetinius fondus apibūdina tokie pagrindiniai požymiai:
1. Tiek programos tiek nebiudžetiniai fondai savo esme yra piniginių išteklių fondai, kurie nuosavybes
teise priklauso arba valstybei arba savivaldybėms
2. Programos ir fondai yra steigiami konkrečios viešosios funkcijos finansavimui (aiškiai apibrėžta
tikslinė paskirtis)
3. Nebiudžetinių fondų ir programų lėšos yra kaupiamos ir apskaitomos atskirai nuo valstybės ar
savivaldybės pajamų (turi atskirą sąskaitą)
4. Tiek programas tiek fondus steigia kompetentingos valstybės institucijos
5. Tiek programų tiek nebiudžetinių fondų pagrindas yra atitinkamas įstatymas (kiekviena programa
yra įsteigta vadovaudamasis atitinkamu įstatymu)
6. Tokiu fondu arba programų lėšas administruoja tam įgaliotos institucijos, kurios kartais yra
įsteigiamos specialiai administruoti atitinkamas biudžetų programas ar nebiudžetinius fondus
Faktiškai specialiosios biudžeto programos yra išvestinės, jos transformavosi iš atitinkamų fondų.
EGZUI:
kai kalbame apie biudžeto programas specialiąsias, tai jos yra tiek valstybės biudžeto struktūroje,
tiek savivaldybių biudžetų struktūroje.
Kai kabame apie nebiudžetinius fondus, tai šiai dienai nebiudžetiniai fondai yra sudaryti valstybės
mastu. T,.y. mes kalbame apie valstybinius nebiudžetinius tikslinius fondus. Savivaldybės
nebiudžetinių fondų neturi ir joks įstatymas jų steigti tokių fondų neįpareigoja.
Specialiosios biudžeto programos, tai reiškia kad tos programos yra planuojamos su atitinkamu biudžetu,
bet gaunamos pajamos keliauja į atskirą sąskaitą, yra saugomos ir naudojamos atitinkamomis kryptimis. Jei
per metus bus nesunaudojamos lėšos, tai jos niekur nedings ir pasiliks toje pačioje programoje ir kitais
metais.
Nebiudžetiniai Fondai
Tai reiškia, kad nors fondo biudžetas yra planuojamas atskirai nuo valstybės
biudžeto, tačiau jo sudarymas praktiškai remiasi tais pačiais dokumentais/rodikliais,
kuriais remiantis yra sudaromas valstybės biudžetas.
Taip yra nes kaip bebūtų skelbiamas SODROS biudžetų savarankiškumas,
bet šiai dienai SODROS biudžetas yra finansiškai priklausomas nuo
valstybės biudžeto, jis į SODROS biudžetą visada yra pervedama dalis
valstybės biudžeto pajamų.
o Parengtas socialinio draudimo fondo biudžeto projektas yra teikiamas derinti socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai.
T.y. rengia valdyba, o parengtą projektą pateikia derinti socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai.
o Po to kai valdyba suderina projektą su ministerija tuomet projektas yra pateikiamas
svarstyti valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai, kuomet fondo taryba pritaria
parengtam biudžeto projektui fondo valdyba projektą kartu su visais leidimais ir
dokumentais ir fondo tarybos išvada projektą teikia socialinio apsaugos ir darbo ministerijai
Siūlomų įmokų dydžių pagrindimai yra vienas iš svarbesnių dokumentų einantis
kartu su projektu
o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtą valdybos ir pateiktą biudžeto projektą
teikia derinti finansų ir teisingumo ministerijai ir tik po to suderinus su finansų ir teisingumo
ministerija projektą socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei
o Vyriausybė pritarusi socialinio draudimo biudžetui teikia jį svarstyti seimui.
Čia vėlgi tie patys terminai. SODROS biudžetas seimui svarstyti turi būti pateiktas
likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos.
SODROS biudžetas bus teikiamas kartu su valstybės biudžeto projektu
Seimas tvirtina SODROS biudžetą priimdamas atitinkamą įstatymą ir tai turi būti
padaryta nevėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.
Faktiškai turi būti priimtas kartu su valstybės biudžetu yra tik skirtumas:
Valstybės biudžetas arba valstybės biudžeto įtvirtinimo įstatymas, jo
svarstymas priėmimas yra detaliai reglamentuotas Seimo statute, tai tokio
detalaus svarstymo nėra numatyta SODROS biudžeto atveju. Tačiau jeigu
žiūrėti į esamą situaciją (praktiką), SODROS biudžetui yra taikomos tos
pačios svarstymo procedūros kaip ir valstybės biudžeto
o Pagrindiniai rodikliai yra tvirtinami priimant įstatymą dėl SODROS biudžeto patvirtinimo
1) Visu pirma, yra patvirtinamos planuojamos biudžeto pajamos
2) Antra, yra patvirtinamos planuojamos išlaidos (nekalbama apie asignavimus)
3) Trečia kaip ir biudžeto atveju būtinai patvirtinamos fondo apyvartos lėšos
4) Ketvirta, turbūt svarbiausia, patvirtinami socialinio draudimo įmokų tarifai, tiek
draudėjams, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek apdraustiesiems
asmenims ir pan.
5) Patvirtinama kokia dalis fondų lėšų turi būti perduodama į pensijų fondus
o Kai kalbam apie fondo biudžetą, nereikia pamiršti kad fondų biudžete gali būti numatomas
ir tam tikras SODROS biudžeto deficitas
Kai kalbame apie SODROS biudžeto deficitą reikia turėti omeny, kad jeigu yra
planuojamas SODROS biudžeto deficitas, tai būtinai numatant šio SODROS deficitą,
turi būti numatomi ir šaltiniai iš kurių tas SODROS biudžeto deficitas planuojamas
dengti. Pagrindinis šaltinis iš kurių bus dengiamas deficitas t.y.
1) Visu pirma, valstybės vardu pasiskolintos lėšos
o Kas liečia SODROS biudžeto vykdymą, už SODROS biudžeto vykdymą, t.y. už įmokų
surinkimą ir išlaidų darymą yra atsakinga socialinių draudimo fondų valdyba bei jos vietos
padaliniai.
SODROS biudžeto vykdymui yra atidaromos specialiosios sąskaitos į kurias yra
pervedamos visos SODROS pajamos ir iš tų sąskaitų yra mokamos visos SODROS
įstatyme numatytos išmokos.
Bet kuriuo atveju jeigu SODROS biudžete trūksta pajamų, tai tam visu prima turi
būti naudojamos laikinai laisvos SODROS pajamos. T.y. SODROS apyvartos lėšos, o
tik po to kreipiamasi dėl įvairių paskolų gavimo
Kaip ir valstybės biudžeto atveju taip SODROS atveju pasibaigus biudžetiniams
metams yra sudaromas SODROS biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Tokį rinkinį
renka fondo valdyba, o tvirtina Seimas savo nutarimu (yra priimamas atskiras
nutarimas dėl SODROS biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo).
Privalomas sveikatos draudimo fondas yra įsteigtas, jo įsteigimo pagrindas, yra sveiktos draudimo
įstatymas ir šis fondas įsteigtas tikslu kaupti lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms dengti
Kai kalbame apie šio fondo pajamas
o Šio fondo pajamos yra panašios į socialinio draudimo fondo pajamas. t.y. sveikatos
draudimo fondas yra finansuojamas
1. Visu pirma, iš įmokų kurias moka apdraustieji privalomu sveikatos draudimu (visi
asmenys dirbantys pagal darbo sutartis ar joms prilygstančioms sutartims
2. Antra, šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos mokamos už asmenis draudžiamus
valstybės lėšomis (moksleiviai kariai ir pan.)
3. Trečia, pajamų šaltinis būtų specialūs valstybės biudžeto pervedimai arba
asignavimai skiriami konkrečioms priemonėms finansuoti (pvz. ortapedinėms
priemonėms įsigyti ir pan.)
4. Įmokos, kurias moka savarankiškai dirbantys asmenys, ūkininkai ir panašiai
Privalomos sveikatos draudimo įmokų dydžiai yra fiksuoti ir yra nustatyti priklausomai
nuo įmokas darančių asmenų kategorijos
Kai kalbame apie SODROS ir sveikatos draudimo fondus, tai jų ypatinga vieta visų nebiudžetinių fondų
sistemoje pasireiškia tuo, kad šitie du fondai turi savarankiškus biudžetus, ko negalima pasakyti apie kitus
nebiudžetinius fondus apie kuriuos kalbėsime
1. Garantinis fondas
o Nuo 2017 metų garantinio fondo režimas yra reguliuojamas ne garantinio fondo įstatymu, o
garantijų darbuotojams jų darbdaviams tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų
įstatymas.
Bet įsteigtas buvo 2001m. pagal garantinio fondo įstatymą (kurio nebėra???)
o Pagal savo statusą yra socialinės paskirties valstybinis nebiudžetinis tikslinis fondas.
o Šitas fondas yra įsteigtas tikslu užtikrinti finansines garantijas bankrutuojančių,
bankrutavusių įmonių darbuotojams, tuo atveju jeigu įmonė yra jiems skolinga (nėra
atsiskaičiusi su darbuotojais)
o Garantinis fondas formuojamas iš tokių lėšų
a) Pagrindinis šaltinis yra darbdavių įmokos (tokios įmokas į garantinį fondą daro LR
įsteigti JA jų filialai bei atstovybės, taip pat FA, jei įdarbina kitus gyventojus, ES JA
padaliniai Lietuvoje.
Faktiškai įmokas į šį fondą daro visi subjektai, kurie sudaro darbo santykių
ar jiems prilygstantiems sutartis su FA (būsimais darbuotojais)
Tačiau išimtis sudaro biudžetinės įstaigos LT bankas, politinės partijos,
profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos. Šie subjektai
įmokų nedaro. Šie subjektai dėl savo statuso ypatumo negali bankrutuoti.
b) Antras šaltinis pajamų yra delspinigiai, palūkanos ir baudos surenkamos už
nesavalaikį mokėjimą arba netinkamą darbdavių įmokų dalį
c) Trečias šaltinis, atgautos iš įmonių lėšos pagal fondo administratoriaus
kreditorinius reikalavimus.
Čia reikia turėti tą aplinkybę, kad šito fondo lėšos yra skolinamos
bankrutuojančioms įmonėms.
T.y. laikantis atitinkamomis taisyklėmis lėšos yra skiriamos
bankrutavusioms įmonėms, kad jos atsiskaitytų su savo darbuotojais vėliau
pasibaigus visoms bankroto procedūroms fondo administratorius tampa
vienu iš tokių įmonių kreditoriumi ir kaip sakant atgauna tas savo skirtas
lėšas iš bankrutavusios įmonės realizuoto turto.
d) Savanoriškos tiek FA, tiek JA įmokos
e) Kitos teisėtais būdais gautos lėšos
o Garantinio fondo lėšos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje nuo biudžeto
o Garantinio fondo lėšos yra naudojamos šiomis kryptimis (šiems tikslams)
a) Visu pirma, iš fondo yra išmokoma įmonės darbuotojams priklausantis darbo
užmokestis. Nereikia turėti galvoje kad darbuotojui bus skirta išmoka pilnai
atitinkanti darbo užmokestį.
b) Išmokamos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tokios išmokos apribojamos vienos mėnesinės minimalios algos dydžiu
c) Išmokamos išeitinės išmokos. Neviršijant 3 mėnesių minimalios algos dydžio
d) Yra apmokama priverstinė pravaikšta
e) Yra atlyginama žala atsiradusi dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimu
profesine liga
f) Garantinio fondo lėšos naudojamos ir kitiems tikslams, kurie yra susiję su pirmų 5
išmokų darymu.
Visos šios išmokos yra daromos tik tuo atveju, jeigu įmonė yra skolinga savo
darbuotojams, jeigu darbuotojas neišmokėjo kažko darbuotojams.
o Garantinio fondo Išmokos yra skaičiuojamos ne bet kokiu pagrindu, bet vadovaujantis
a) teismo nutartimi arba
b) įmonės/darbdavio/subjekto kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintus
darbuotojų reikalavimus, kurie susidaro iki teismo nutarties iškelti tvarkos bankroto
bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo
tvarkos priėmimo dienos.
o Oficialus pagrindas skirti garantinio fondo lėšas išmokoms mokėti yra paraiška, kurią
garantinio fondo administratoriui pateikia darbdavio administratorius
Tokioj paraiškoj nurodoma prašoma skirti lėšų suma nurodoma, kokia įsiskolinimai
susidarę darbuotojams, nurodomas pagrindas paraiškai teikti (teismo nutartis ar
kreditorių)
Fondo administratorius išnagrinėja paraišką ir jeigu paraiška atitinka visas sąlygas
yra skiriamos lėšos iš garantinio fondo konkrečiam darbdaviui, t.y. lėšos yra
paskolinamos
2. Ilgalaikio darbo išmokų fondas
o Panašios paskirties kaip ir garantinis fondas, tik šitas fondas įsteigtas vėliau 2017m. priėmus
garantijų darbuotojams jų darbdaviams tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą
o Paskirtis: užtikrinti finansinę paramą asmenims turintiems teisę į ilgalaikę darbo išmoką.
o Kas sudaro šio fondo pajamas
a) Pagrindinę šio fondo pajamų dalį sudaro darbdavių mokamos piniginės įmokos,
tačiau tokių įmokų nedaro, biudžetinės įstaigos , LT bankas
b) Delspinigiai, palūkanos ir baudos surenkamos už nesavalaikį mokėjimą arba
netinkamą darbdavių įmokų dalį
c) Savanoriškos JA ir FA įmokos
d) Kitos teisėtai gautos pajamos
o Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamų panaudojimo kryptys arba tikslai
a) Pagrindinė kryptis yra ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas
(bendra tvarka, teisę į ilgalaikio darbo išmokų mokėjimą turi asmuo, kurio
darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsiasi
nepertraukiamai daugiau negu 5metus)
Kai kalbame apie asmenis, kurie yra atleidžiami iš darbo biudžetinės
įstaigos arba LT bankas, tai jie tokias išmokas jau gauna ne iš ilgalaikio
darbo išmokų fondų, bet iš atitinkamos biudžetinės įstaigos ar banko.
Jeigu išmoką iš garantinio fondo gauna asmenys darbdavio bankroto
atveju, tai ilgalaikis darbo išmokų mokėjimas su bankrotu nėra siejamas
(pagrindas tokią išmoką gauti yra atleidimo arba darbo santykių
nutraukimo faktas)
o Kas liečia išmokų mokėjimą, tai ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos tik jei darbuotojas
nevėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo atleidimo dienos kreipiasi į fondo administratorių
dėl išmokos skyrimo atleidimo atveju
o Kas liečia ilgalaikių darbo išmokų ir garantinio fondų išmokų naudojimą.
Tokių fondų lėšos yra kaupiamos pagal Seimo tvirtinamą šių fondų sąmatą.
Tokia sąmata yra tvirtinama tuo pačiu valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymu.
(eina kartu su valstybės biudžeto priėmimo įstatymu)
Teisinis pagrindas šiam fondui įsteigti arba atsirasti yra valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymas
Šio fondo pagrindinė paskirtis yra kaupti valstybės išteklius, kurie reikalingi finansuoti valstybės
biudžeto išlaidas fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo tvarka, nustačius
išskirtines aplinkybes ir jas paskelbus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat valstybės turtiniams
įsipareigojimams vykdyti
Šio fondo įsteigimas yra siejamas su ES teise, būtent su ES fiskaline sutartimi. Tai reiškia, kad visos
Europos mastu valstybės yra įsipareigojusios turėti paankamą vidinių rezervinių išteklių kiekį, kad
jos galėtų vykdyti savo viešąsias funkcijas atsitikus ypatingoms sąlygoms (karo padėtis, ekonominė
krizė ir pan.). tokios sąlygos turi būti priimamos Lietuvoje remiantis Konstitucija.
Šitam fondui įgavus naują statusą susietą su fiskalinių sutarties konstituciniu įstatymu pasikeitė šio
fondo kaip piniginio fondo statusas
o Skirtingai nuo visų kitų nebiudžetinių fondų savo esme rezervinis fondas yra vadinamas
kaupiamasis fondas, t.y. jo lėšos yra kaupiamos atskiroj sąskaitoj ir nėra naudojamos.
o Lėšos šio fondo negali būti naudojamos einamosioms valstybės išlaidoms dengti
Kadangi šis fondas yra svarbus ta prasme, kad jis įsteigtas pagal ES reikalavimus, tai jis atitinkamai
turi turėti stabilius pajamų šaltinius, pakankamus, kad būtų sukauptas šalies rezervinis fondas, kad
būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas ypatingomis sąlygomis. T.y. įmokos daromos į fondą turi
būti ženklios ir turėti pakankamą materialinę išraišką ir tai užtikrina numatyti šaltiniai
Tie šaltiniai:
i. Visu pirma, į šitą fondą patenka 50proc. pajamų gautų privatizavus valstybei
priklausančius akcijų paketus
ii. Antras svarbus šaltinis, į rezervinį fondą patenka 50 proc. lėšų gautų valstybei
priklausančių dividendų pavidalu
iii. Trečias šaltinis, 50 proc. pajamų gautų viešojo aukciono būdu pardavus valstybei
priklausantį turtą
iv. 50 proc. pajamų pardavus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus
v. Pervedimai iš valstybės biudžeto esant pertekliniam valstybės biudžeto vykdymui
vi. Bei kitos teisėtai gautos pajamos
visų fondų ataskaitų rinkinius tvirtina viena institucijas SEIMAS (sakė egzui žinoti)
savo prasme tai ekonominis socialinis fondas, nes jis skirtas tiek ekonominiams tikslams pasiekti,
tiek ir socialiniams poreikiams tenkinti
pagrindas šiam fondui įsteigti yra valstybės įmonės Ignalinos atominėms elektrinės eksplotavimo
nutraukimo įstatymas
tos fondas buvo įsteigtas su prevencija, jog kažkada reiks nutraukti elektrinės eksplotavimą (ne dėl
įstojimo į ES)
šaltiniai šio fondo
i. šiai dienai pagrindinis šaltinis užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių
finansinių institucijų, taip pat JA ir FA savanoriški įnašai
(faktiškai šis fondas išlaikomas ES paramos)
ii. lėšos gautos pardavus Ignalinos atominei elektrinei priklausantį turtą
iii. visos kitos teisėtai gautos lėšos
kam turi būti naudojamos Ignalinos atominės elektrinės fondo pajamos
i. visu pirma, iš šito fondo yra finansuojami elektrinės eksplotavimo darbų projektai
ii. iš fondo lėšų turi būti apmokama sustabdytų elektrinės blokų priežiūra ir fizinė sauga
iii. iš fondo lėšų turėjo būti finansuojamas neigiami elektrinės uždarymo darbų socialiniai ir
ekonominiai padariniai
iv. radioaktyvių atliekų laidojimas saugojimas ir tokių atliekų kapinių priežiūra
v. branduolinės žalos atlyginimas (pvz. žalai atlyginti atsiradusios dėl šios elektrinės veikimo)
Seimas tiek sąmatą tvirtina tiek ataskaitų rinkinį
Visi LT esantys nebiudžetiniai fondai yra valstybės lygmens, savivaldybės tokių neturi
Specialiosios biudžetinės programos istoriškai atsirado iš atitinkamų piniginių fondų. Iš esmės šios
programos išsaugojo savo fondų statusą, nes jos turi nuosavus įstatymais apibrėžtus šaltinius, turi
įstatymais apibrėžtas lėšų panaudojimo kryptis, kaip ir fondai turi savo administratorius, institucijas, kurios
atsakingos už administravimą ir turi savo atsiradimo ar pasibaigimo pagrindą.
Tiek valstybės biudžete, tiek savivaldybių biudžete yra po dvi specialiąsias biudžeto programas.
Šios programos įstatyminis pagrindas yra specialus kelių priežiūros ir plėtros finansavimo
įstatymas
o Būtent šiuo įstatymu remiantis buvo suformuota specialioji ši tikslinė programa
Šios programos šaltiniai
i. Pagrindinis šaltinis dalis akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius
produktus, kurie pagaminti iš bio medžiagos ir skirti kaip variklių degalai taip pat dalis
akcizo už suskystintas dujas automobiliams.
ii. Mokestis už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones (tokį mokestį privalo
mokėti krovininių transporto priemonių valdytojai)
iii. Kelių naudotojo mokestis (moka transporto priemonių naudotojai už naudojimąsi kelių
magistraliniais keliais ir jų statiniais)
iv. Mokestis už važiavimą LT keliais didžiagabaritiniais arba sunkiasvorėmis transporto
priemonėmis
v. Mokestis už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose (už tokį vienkartinį eismo
ribojimą privalo mokėti asmenys, kurie atlieka įvairius remontus kelio ruožuose,
organizuoja mitingus, eisenas dėl ko reikia uždaryti eismą ir pan.)
vi. FA ir JA įskaitant ir tarptautines organizacijas tikslinės įmokos (ką reiškia tikslinė? asmuo
darantis tokią įmoką nurodo kam turi būti skiriamos įmokos)
vii. Baudos už greičio viršijimą užfiksuotas specialiąją greičio fiksavimo įranga
Lėšų panaudojimas. Yra skiriamos tokios 2 sritys.
i. Dalis lėšų yra skiriama valstybinės reikšmės kelių tiesimui priežiūrai plėtrai ir pan.
ii. Kita dalis yra skiriama vietinės reikšmės automobilių kelių tiesimui, priežiūrai, plėtrai ir pan.
Už šios programos lėšų administravimą yra atsakinga automobilių kelių direkcija
Skirtingai nuo kitų programų yra aiškiai nustatyta, kokios pajamos kokiems tikslams yra
skiriamos.
Šios programos būtinumas arba egzistavimas yra paremtas visu pirma Konstitucija (54str.)
Tokia programa yra numatyta aplinkos apsaugos įstatyme ir yra specialus įstatymas savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, kuriuo
remiantis tiek planuojama tiek ir vykdoma savivaldybės aplinkosaugos programa
Šios programos tikslas apibendrinant yra įvardijamas kaip savivaldybių vykdomų aplinkos apsaugos
priemonių finansavimas.
Šių savivaldybių programų pajamų šaltiniai. skirtingai nuo valstybės biudžeto aplinkosaugos
programos, čia šaltinių šiek tiek mažiau.
A. Visu pirma į šias programas yra įskaitomos 70 proc. mokesčio už aplinkos teršimą (mokestis
už aplinkos teršimą yra sudėtinis ir imamas priklausomai nuo taršos šaltinio) (70 proc. yra
bendras toks, išskyrus mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamoms atliekoms,
taip pat neįskaitomas mokestis už teršimą gaminių ir pakuočių atliekoms)
B. Antra, į programą įskaitoma 20 proc. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius išskyrus
mokestį už medžiojamuosius gyvūnus
C. Trečia, pakliūva į programą 5proc. angliavandenilio mokesčio
D. Toliau pakliūva 70 proc. mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus
E. Taip pat į programą pakliūva lėšos gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija.
(jeigu ūkio subjektai nori iškirsti savivaldybių Teritorijoje atskirus medžius ar želdinius kitus,
jie privalo sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją)
F. Savanoriškos įmokos
G. Bei kitos teisėtai gautos lėšos
Kaip lėšos naudojamos (lėšų panaudojimo kryptys)
o Šios programos dauguma lėšų naudojama gamtosauginėms priemonėms (aplinkos
monitoringui, gamtos išteklių atkūrimui ir pan.) ,
o tačiau 20 proc. programos lėšų yra pervedama į kitą programą, o būtent į visuomenės
sveikatos rengimo programą. T.y. savivaldybės aplinkos apsaugos programos lėšos yra
vienas pagrindinių šaltinių finansuojant visuomenės sveikatingumo gerinimo priemones per
kitą programą.
o Kai kalbame apie lėšas gautas, kaip želdynų atkuriamosios vertės kompensaciją, tai tos
lėšos turi būti naudojamos želdynų atkūrimui, naujų želdynu veisimui ir pan.
o Lėšos gautos už mokesčius už medžiojamuosius gyvūnus turi būti skirtos finansuoti
priemonėms, susijusioms su medžioklės tvarkymu su medžiojamų gyvūnų žalos darymu ir
pan.
o Kas liečia savanoriškas įmokas. Savanoriškos įmokos visada yra tikslinės ir turi būti
naudojamos tik toms priemonėms, kurias įvardija asmenys teikiantys lėšas paramos
pagrindais į šią programą
Jos yra įtvirtintos įstatymų ir galioja kiekvienai savivaldybei, tačiau kiekviena savivaldybė yra
pasitvirtinusi savo programos aprašus ir tose aprašuose gali įtvirtinti ir kitas lėšų naudojimo
kryptis, kurios turi atitikti įstatyme numatytas lėšų panaudojimo kryptis.
Jos įgyvendinimas buvimas yra numatytas bendrai sveikatos sistemos įstatyme, o atskiro
įstatymo, kuris būtų skirtas būtent šios programos režimui, priimta nėra
o Sveikatos sistemos įstatyme viename straipsnyje (41 arba 51str, neišgirdau) yra paminėta ši
programa. Toliau šios programos reguliavimas yra paliktas savivaldybėms
Ši visuomenės sveikatos rėmimo programa yra formuojama iš
A. Į šitą programą yra pervedama 20 proc. savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos
rėmimo programos lėšų
B. Savivaldybės biudžeto asignavimai
C. Savanoriškos įmokos
D. Kitos teisėtai įgytos lėšos
E. Dalį pajamų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programos, gauna tiksline
paskirtimi ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo
Panaudojimas šios programos lėšų yra įtvirtintas sveikatos sistemos įstatyme, tačiau kai kalbame
apie lėšų panaudojimo kryptis, tai šios kryptys įstatyme nėra įvardijamos, o jas apibrėžia atskirų
savivaldybių teisės aktai
o Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo lėšos nėra, negali būti naudojamos sveikatos
priežiūros priemonėms finansuot.
T.y. negali būti finansuojamos tos priemonės, kurios dengiamos iš privalomojo
sveikatos biudžeto
o Yra finansuojamos įvairios šviečiamojo profilaktinio, prevencinio pobūdžio programos,
kurios turi tikslą skatinti sveiką gyvenseną, skatinti gyventojų įsitraukimą į aplinkos gerinimo
darbus ir pan.
o Šias lėšas naudoja atskiri subjektai, pateikdami paraiškas savivaldybių administracijoms su
atitinkamais priemonių aprašymais ir jeigu atitinka numatytas sąlygas gauna tas lėšas
Tokios programos lėšų kontrolės specialios nėra. Ji kontroliuojama bendrai kartu su savivaldybės
biudžetu.