1 paskaita

Viešieji finansai

Viešieji finansai yra ekonomikos kategorija, o jos turinį sudaro piniginių pobūdžio santykiai, kurie atsiranda
paskirstant panaudojant ir kaupiant piniginius išteklius

 Siejami ne su pačiais pinigais (monetos banknotai) jie atspindi BVP ir jų judėjimą

Požymiai

 Piniginio pobūdžio, atspindi BVP judėjimą

 Šie santykiai yra paskirstamojo pobūdžio (BVP paskirstomas tarp gyventojų, ūkio subjektų ir
valstybės institucijų)
 Pasekoje sukuriami tam tikri pinigų (finansinių išteklių) fondai

Viešųjų finansų Tikslas sukaupti finansinio nepriklausomumo piniginius fondus (tokius fondus kaupia tiek
gyventojai, tiek valstybės institucijos)

Piniginių fondų paskirtis

 Visi piniginiai fondai yra išskiriami

privatūs (neviešieji) finansai ir
o privačių finansų, skirtingai nei viešųjų, tikslas – pirmiausia tenkinti asmeninius tam
tikrų ūkio subjektų ar gyventojų interesus
o dėl to prie jų priskiriami ir visų kitų (neviešojo sektoriaus) subjektų finansai,
neatsižvelgiant į tų subjektų nuosavybės formą (tarp jų – valstybės ir savivaldybių
įmonių finansai
viešieji finansai
o viešieji finansai – ekonominiai piniginio pobūdžio santykiai, kuriais remiantis
paskirstomas ir perskirstomas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) bei
nacionalinės pajamos ir formuojami piniginiai fondai, kurių lėšos naudojamos
viešosioms (valstybės ir savivaldybių) funkcijoms atlikti bei ekonominės plėtros
sąlygoms užtikrinti
o to rezultatas – valstybės ir savivaldybių biudžetai ir nebiudžetiniai piniginiai fondai ,
kurių visuma sudaro finansinį viešosios valdžios tikslų ir funkcijų įgyvendinimo
pagrindą
o viešiesiems finansams priskiriama ir ta paskirstomųjų piniginių santykių (finansų)
dalis, kuri yra susijusi su visuomeniniams teritoriniams dariniams priklausančių
piniginių fondų kaupimu, paskirstymu ir panaudojimu
 dėl to viešuosius finansus būtų galima apibrėžti kaip valstybės ir
savivaldybių organizuojamus bei įgyvendinamus ekonominius piniginius
santykius kaupiant (sudarant) viešuosius piniginių išteklių fondus,
paskirstant ir panaudojant juose sukauptas lėšas turint tikslą užtikrinti
viešųjų funkcijų įgyvendinimą

Lietuvos viešųjų finansų sistema

Lietuvos viešųjų finansų sistema susijusi su piniginių fondų sistema

 Tokios sistemos tikslas finansuoti valstybei tenkančias viešąsias funkcijas

  Europos sąjungos teisė labai mažai kišasi į LT finansų sistemą

LT viešųjų finansų sistema: (LT finansų sistemos grandys)

 Lietuvos valstybės biudžetas

o pagrindinis Lietuvos centralizuotas piniginių išteklių fondas, kurio lėšos yra kaupiamos ir
naudojamos pagal seimo tvirtinimo planą valstybės funkcijoms finansuoti, mokėti
savivaldybėms Dotacijas ir valstybės įsipareigojimams vykdyti
 Savivaldybių biudžetas
o piniginių išteklių fondai , kurių lėšos yra kaupiamos ir naudojamos pagal savivaldybių tarybų
planus, vietos savivaldos įstatymui įgyvendinti ir vietinės reikšmės programoms finansuoti
 Specialiosios arba tikslinės valstybės savivaldybių programos
o Valstybės, savivaldybės struktūrų formuojami piniginiai fondai, kurių lėšos yra kaupiamos
pagal specialius įstatymus, aiškiai apibrėžtas sukauptų lėšų panaudojimo kryptis, įstatymui
įgyvendinti
 Nebiudžetiniai viešieji piniginiai fondai
o yra steigiami atskirai, nuo biudžeto, tokie fondai nėra biudžeto dalyje yra steigiami
specialiais įstatymais
o Nebiudžetiniai viešieji fondai
 valstybinio socialinio draudimo fondas , kurio lėšos naudojamos socialiniam
draudimui
 privalomas sveikatos draudimo fondas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros
paslaugos apmokėti (trumpai sakant)
 valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinė eksplotavimo nutraukimo fondas ,
piniginis fondas, kurio lėšos naudojamos Ignalinos atominės elektrinės
eksplotavimo nutraukimo darbams finansuoti
 rezervinis stabilizavimo fondas , įsteigtas pagal specialius įstatymus, fondas kurio
lėšos naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti nustačius išskirtines aplinkybes ir
jas paskelbus nustatyta tvarka, taip pat valstybes turtinimas įsipareigojimams
apmokėti
 Garantinis fondas – pagal garantinio fondo įstatymą įsteigtas valstybės piniginis
fondas, skirtas garantijoms darbuotojams užtikrinti jų darbdaviui tapus nemokiam
 Ilgalaikio darbo išmokų fondas – pagal garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus
nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą įsteigtas valstybės išteklių fondas,
skirtas teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčių asmenų (asmenų, kurių darbo
santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su LR jurisdikcijoje esančiu darbdaviu
atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra
atleistas iš darbo DK 57str. nurodytu pagrindu (darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kaltės)), išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistus asmenis,
papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti
 Valstybės skola
o tai yra prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, prisiimtų bet dar neįvykdytų
įsipareigojimų kreditoriams konsoliduota suma
o (tie subjektai būtų: centrinės valdžios subjektai, valstybės socialinės apsaugos fondai,
o Tai valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar
neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas platinant Vyriausybės
vertybinius popierius (VVP), pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis
ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.
 Viešųjų finansų veikla

Viešųjų finansų veikla - Tenkinti visuomenės poreikius ir vykdyti atitinkamas viešąsias paslaugas

 Viešąją finansų veiklą atlieka LR valstybė ir vietos savivaldybės, kurioms specialiais įstatymais
priskirtos atitinkamos viešosios funkcijos bei priskirti ir atitinkami finansiniai ištekliai
 Viešoji finansų veikla gali būti apibrėžta organizuojančio pobūdžio kompetentingo valstybės ir
savivaldybės institucijų bei kitų subjektų veikla kaupiant paskirstant ir įgaliojant viešuosius
piniginius fondus, siekiant užtikrinti viešųjų funkcijų įgyvendinimą

Uždaviniai viešųjų finansų veiklos (uždaviniai)

1. Sukaupti pakankamą kiekį piniginių išteklių, kad užtikrinti normalų valstybės funkcionavimą
2. Tikslingai ir efektyviai panaudoti surinktas lėšas, tai padaroma per subjektus, kurie įgyvendina
viešąsias funkcijas
3. Griežtai kontroliuoti viešųjų piniginių fondų sudarymą ir panaudojimą

Viešųjų finansų veiklos metodų grupės:

1) Viešųjų piniginių fondų sudarymo (lėšų kaupimo) metodai

 Gali būti tiek privalomi (turi...) , tiek savanoriški
 Privalomo mokėjimo metodas – teisės aktų nustatytas visuotiniai privalomi mokėjimai į
biudžetą bei kitus fondus būdai , kuriais yra siekiama sukaupti valstybei reikiamas viešąsias
paslaugas ir šio metodo būdu, siekiama, kad dalį savo pajamų (JA ir FA) perduotų valstybei
arba savivaldybėms , kad šios galėtų įgyvendinti joms tenkančias viešąsias paslaugas
 Savanoriško mokėjimo metodas - Valstybė ir savivaldybės gali gauti pajamų ir
savanoriškumo pagrindais – juridiniams ir fiziniams asmenims mokant savanoriškas įmokas į
viešuosius piniginius fondus, skiriant finansinę paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą
ar savanoriškai skolinant valstybei lėšas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir formų
2) Viešųjų piniginių fondų paskirstymo ir panaudojimo metodai
 tie įstatymais ir teisės aktais numatyti būdai, kurių pagalba yra paskirstomos ir
panaudojamos viešųjų piniginių fondų lėšos. (siekiant įgyvendinti viešąsias paslaugas
 metodai:
A. Pirmas metodas – finansavimas,
 t.y. planingas, negrąžintinas ir neatlygintinas lėšų skyrimas iš viešųjų
piniginių fondų subjektams, kurie įgyvendina viešąsias funkcijas.
 Planingas reiškia, kad finansavimas visada vykdomas pagal tam
tikrus planus.
 Gali būti pilnas (kai pilnai yra finansuojamos ??) ir dalinis (kai iš šalia
papildomos veiklos gaunami finansai )
B. Antras metodas – kreditavimas,
 t.y. tikslingas, grąžintinas ir atlygintinas valstybės piniginių išteklių skyrimas
konkretiems subjektams.
 Kreditavimas neturi nieko bendro su CT, kreditavimas VFT reiškia tik
paskolų skyrimą iš valstybės biudžeto ir paskolų teikimą iš valstybės
pasiskolintų lėšų.
 T.y. skirtingai nuo CT, ne kiekvienas subjektas gali kreiptis dėl
paskolos iš valstybės.
 Paskolą iš valstybės biudžeto gali gauti tik savivaldybės, joks kitas
subjektas negaus.
  Jei asmuo nori gauti paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, jis
turi atitikti Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
C. Trečias metodas – finansavimasis, (savifinansavimasis)
 t.y. toks viešųjų piniginių fondų lėšų panaudojimo metodas, kai viešąsias
funkcijas įgyvendinantis subjektas savo veiklos išlaidas padengia iš savo
gaunamų arba uždirbamų pajamų, bet šalia to jis turi teisę gauti ir lėšas iš
viešųjų piniginių fondų savo pagrindinei veiklai vykdyti.
 Yra ir dar kitų , čia pagrindiniai
3) Viešųjų piniginių fondų kaupimo paskirstymo ir panaudojimo kontrolės, bei vertinimo metodai
 Prie šių metodų priklauso: viešųjų piniginių fondų sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo
teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo nustatymo būdai. Prie tokių būdų priklauso kaip
dokumentų tikrinimas (revizija), ūkio subjektų veiklos teritorijos tikrinimas, inventorizacija,
finansinės ūkinės veiklos analizė ir pan.

Viešosios finansų veiklos formos

Viešosios finansų veiklos formos - Tai išorinė viešąją finansų veiklą įgyvendinančių subjektų veiksmų
pasireiškimo pavidalas/forma.

Pagal pobūdį, yra skiriamos teisinės ir neteisinės viešosios finansų veiklos formos.

A) Teisinės viešosios finansų veiklos formos turinį sudaro kompetentingų institucijų veikla, susijusi su
viešųjų finansų teisės normų sukūrimu, panaikinimu ir taikymu. Materialus teisinių viešųjų finansų
veiklos rezultatas yra viešieji finansiniai teisiniai aktai.

o Visų pirma, jie sukuria, pakeičia arba panaikina viešųjų finansų teisės normas.

o Antra, sukuria arba pabaigia atitinkamus viešuosius finansinius teisinius santykius. Ir todėl
pagal teisines savybes yra skiriami norminiai ir individualūs viešieji finansiniai teisiniai aktai.

 Norminiai aktai – reguliuoja vienarūšius viešuosius finansinius santykius,

yra privalomi visiems subjektams ir įtvirtina viešųjų finansų sistemą, viešųjų
finansinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas. (yra bendro
pobūdžio, nuolatinio galiojimo)

 Individualūs – priimami kiekvienu konkrečiu atveju, yra adresuoti

konkrečiam subjektui ir sukuria konkretų viešąjį finansinį santykį.

Egze – atrinkti, kuris norminis aktas, kuris ne.

Visada žiūrėti, ar yra adresatas, iš kurio galima nustatyti, kam jis adresuotas. Jei jis nėra aiškus, tai
aktas bus norminis, jei adresatas yra aiškus, tai aktas – individualus.
Antra, reikia žiūrėti, kas priėmė tą aktą. Norminius gali priimti tik tie subjektai, kurie turi teisę
priimti norminio pobūdžio aktus, t.y. Seimas, Vyriausybė, finansų ministras, VMI viršininkas ir pan.
o Individualius aktus gali priimti tik tie subjektai, kurie turi teisę duoti valdingus nurodymus
konkretiems subjektams, pvz., muitinė, Lietuvos bankas. VMI.
Trečia, žiūrėti, ar yra teisės norma. Jei nėra – tai individualus.

Egzamine - kuris iš išvardintų aktų nėra norminis: valstybės biudžetas patvirtintas įstatymo, Sodros
biudžetas patvirtintas įstatymų, biudžetinės įstaigos sąmata patvirtinta įstaigos direktoriaus. Tai sąmata
NEBUS norminis aktas, nes ji adresuota konkrečiai įstaigai, o dar tiksliau tos įstaigos buhalteriui, tai
individualus aktas, jis normų nesukuria.
 B) Neteisinės viešosios finansų veiklos formos išreiškia tokius kompetentingų institucijų veiksmus,
kurie, nors ir būdami numatyti teisės aktuose, nesukuria teisinių pasekmių, bet yra priemonė
užtikrinti efektyvų teisinių viešosios finansinių veiklos formų įgyvendinimą. Neteisinės formos turi
paskirtį, kad būtų normaliai vykdomos teisinės normos.

o Tikslas paskirtis, sudaryti atitinkamą aplinką, kad būtų įgyvendinamos tinkamai teisės aktai

Viešąją finansų veiklą įgyvendinantys subjektai

Viešųjų finansų veiklą Įgyvendina pati valstybė ir savivaldybės (jos prisiima atitinkamus įsipareigojimus,
susijusius su Viešųjų finansų organizavimų ir taikymu. Dalyvauja ir ne valdžios struktūros, kurias valstybė
įgalioja valdyti konkrečius viešųjų finansų fondus.
 Kai kurioms institucijoms sudėtinė dalis viešųjų finansų veiklos įgyvendinimas , kitoms pagrindinė
veiklos sritis. Praktiškai galime drąsiai teigti, kad viešąją finansinę veiklą įgyvendina visos valstybių ir
savivaldybių institucijos. Visos tos institucijos yra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto
todėl taip ir yra.
 Valstybės lygmenyje sukurtos, sukoncentruotos

Institucijos:
Bendros kompetencijos:
1. Seimas - institucija, kuri atsako už bendrąjį vadovavimą v.f. visos valstybės mastu. Nenaudoja viešųjų
finansų, neturi teisės gauti viešųjų finansų. Pagrindiniai įgalinimai:
1. Priima v.f. srities įstatymus.
2. Vyriausybės siūlymu steigia ir naikina institucijas, atsakingas už v.f. valdymą (Finansų
ministeriją).
3. Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių ir LT Banko valdybos pirmininką.
4. Tvirtina įstatymu valstybės biudžetą ir vykdo patvirtinto biudžeto vykdymo priežiūrą.
5. Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į biudžetą ir kitus
valstybinius pinigų fondus.
6. Ratifikuoja LR tarptautines sutartis, susijusias su viešaisiais finansais.
7. Tvirtina pagrindinių valstybės piniginių fondų (nebiudžetinių) biudžetus arba sąmatas.
8. Tvirtina biudžeto ir valstybės nebiudžetinių fondų vykdymo ataskaitų rinkinius.
9. Vykdo parlamentinę v.f. srities įstatymo įgyvendinimo kontrolę.
10. Priima sprendimus dėl skolinimosi valstybės vardu.

• Biudžeto ir finansų komitetas:

1. Svarsto Vyriausybės pateiktą biudžeto ir finansų projektą.
2. Rengia galutinę išvadą dėl valstybės biudžeto projekto. (pagrindinis
vaidmuo)
3. Atlieka nuolatinę biudžeto politikos įgyvendinimo ir valstybės biudžeto
vykdymo kontrolę.
4. Kartu su kitais Seimo komitetais rengia išvadas dėl nacionalinio finansinio
ataskaitų rinkinio ir konsoliduotų ataskaitų rinkinių.
5. Atlieka Finansų ministerijos ir LT Banko veiklos parlamentinę kontrolę.
6. Teikia pasiūlymus dėl Seimo pavedimų atlikti valstybės kontrolei valstybinį
auditą.
7. Turi teisę rengti įstatymo projektus, susijusius su viešaisiais finansais.

• Seimo audito komitetas:

1. Skirtingai nuo kitų, nesvarsto valstybės biudžeto projekto, bet svarsto
valstybės kontrolės išvadą dėl valstybės biudžeto projekto.
 2. Atlieka valstybės kontrolės, viešųjų pirkimų tarnybos ir valstybės turto
fondo veiklos parlamentinę kontrolę.
3. Teikia išvadas Seimui dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio ir konsoliduotų
ataskaitų rinkinio.
4. Svarsto ir teikia pasiūlymus dėl valstybės investicijų programos
įgyvendinimo.
5. Teikia pasiūlymus Seimui dėl pavedimo valstybės kontrolei atlikti valstybinį
auditą.
6. Vertina valstybės kontrolės išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties
vykdymo (valstybės b. turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios
Mastrichto…)

• Sveikatos reikalų komitetas - dėl privalomo sveikatos draudimo.

• Socialinių reikalų komitetas.

2. Vyriausybė - institucija, kuri atlieka universalias krašto reikalų tvarkymo funkcijas.

2. Vykdo Seimo priimtus v.f. srities įstatymus.
3. Koordinuoja finansų ministerijos veiklą, kitų ministerijų ir vyriausybės įstaigų veiklą,
susijusią su v.f.
4. Organizuoja valstybės biudžeto sudarymą ir teikia v.b. projektą tvirtinti Seimui.
5. Organizuoja v.b. vykdymą.
6. Rengia ir teikia Seimui svarstyti v.f. srities įstatymus.
7. Įgyvendina skolinimąsi valstybės vardu.
8. Teikia Seimui tvirtinti valstybinio socialinio draudimo fondo, privalomo socialinio
draudimo biudžetus, kitų nebiudžetinių fondų sąmatas.
9. Steigia ikiteisminę ginčų nagrinėjimo institucijas, Mokestinių ginčų komisiją, skiria bei
atleidžia jos narius.

• Vyriausybės strateginio planavimo komitetas - reikšmė: svarsto ministerijų paremtus

strateginės veiklos planus, jiems pritaria arba atmeta. Finansavimą gauna tik tie planai,
kuriems pritaria šis komitetas ir kurie yra įtraukiami į valstybės biudžetą.

3. LR prezidentas: (nieko ypatingo nėra, labai riboti)

10. Pasirašo ir skelbia Seimo priimtus v.f. srities įstatymus.
11. Ministro pirmininku teikimu skiria ir atleidžia finansų ministrą.
12. Teikia Seimui valstybės kontrolieriaus ir LT Banko valdybos pirmininko kandidatūras.
13. Pasirašo tarptautines LR sutartis v.f. srityje ir teikia Seimui jas ratifikuoti.

4. Savivaldybių tarybos:
14. Sudaro tarybų komitetus, komisijas ir kitus savivaldybių darbui v.f. srityje organizuoti
reikalingus darinius.
15. Priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo.
16. Priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolės ir audito steigimo.
17. Tvirtina savo sprendimais savivaldybių biudžetus ir savivaldybių biudžetų vykdymo
ataskaitų rinkinius.
18. Priima sprendimus dėl administracijos direktoriaus fondo steigimo.
19. Priima sprendimus dėl nebiudžetinių fondų steigimo.
20. Priima sprendimus dėl vietinių rinkliavų įvedimo.

Savivaldybių Komitetų paskirtis - nagrinėti Seimui pateiktus pasiūlymus ir dokumentus, susijusius su v.f.
Administracijos direktorius administruoja arba valdo savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja
biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės finansinę veiklą

Specialiosios kompetencijos:
Finansų ministerija - pagrindiniai tikslai: pagrindinė institucija
 Įstaiga kuri atlieka viešųjų finansų valdymą, formuoja politika, politikos
įgyvendinimą viešųjų finansų
21. Formuoti valstybės politiką v.f. srityje.
22. Organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
23. Formuoti finansų rinkų politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos
įgyvendinimą.
24. Formuoti finansines atskaitomybes ir audito politiką, organizuoti, koordinuoti ir
kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
25. Formuoti turto ir verslo vertinimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios
politikos įgyvendinimą.
26. Formuoti tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų junginių valstybės politiką, organizuoti,
koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą.
Kompetencija:
(1) Rengia v.b. projektą.
(2) Nustato biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
(3) Nustato v.b. programų, sąmatų, išlaidų skaičiavimo tvarkas ir formas, tvirtina finansų
ministras.
(4) Rengia valstybės investicijų programą.
(5) Rengia LT ekonominės raidos scenarijų (juo remiantis sudaromas v.b.) ir LT stabilumo
programą (teikiama Europos Komisijai, atspindi finansų situaciją).
(6) Koordinuoja ir kontroliuoja centrinių mokesčių administratorių veiklą (VMI ir muitinės
departamentas prie Finansų ministerijos).
(7) Atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu ir valdant valstybės skolą.
(8) Valdo valstybės iždą - kaupia sąskaitoje valstybės piniginius išteklius.
(1) Valstybės iždui valdyti finansų ministras steigia Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą su teritoriniais
padaliniais.
(9) Priima sprendimus dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo.
(10) Tvarko ES lėšas.

2. Pagalbinės institucijos:
mokesčių administratoriai. Pagrindinis tikslas: užtikrinti mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų surinkimą į
biudžetą ir kitus piniginius fondus.
(mokesčių administravimo įstatymas: mokesčių administratorių kompetencija ir atsakomybė šitai
reikia pasiskaityt egzui)
27. Valstybinė mokesčių inspekcija.
 Institucija, atsakinga už mokesčių ir kitų privalomų įmokų, išvardintų MAĮ 13
str., išskyrus muitus, administravimą.
 Uždaviniai:
1. Padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas.
2. Įgyvendinti mokesčių įstatymus.
3. Užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti į biudžetą.
Sandara: skiriasi jų įgalinimai (į dvi grandis skiriamos)

A. VMI prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčių administratorius.

 a. Organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą. (stambiųjų
mokesčių mokėtojus teikia švietimą ir konsultacijas)
b. Suderinęs su FM teikia apibendrintus mokesčių įstatymo
paaiškinimus/komentarus. (oficiali VMI nuomonė apie tai kaip ji
supranta ir kaip taiko tuos mokesčių įstatymus už kurių įgyvendinimą
yra atsakinga)
c. Nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo prioritetus ir procedūras.
d. Nustato mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo procedūras.
(kaip kas turi būti daroma)
e. Nustato mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo kontrolės
procedūras.
f. Seimo, Vyriausybės ar FM pavedimu priima MĮ poįstatyminius aktus.
g. Sprendžia mokestinius ginčus, kaip ikiteisminė, pirmoji ginčų
sprendimo institucija.

B. Teritorinės VMI - vietos mokesčių administratorius (apskrityse (10) įsteigti,

nors nesutampa, kad kiekvienoj apskrity po) (nėra tokio dalyko kaip Vilniaus
mokesčių inspekcija). (atsakingas už teisingą mokesčių apskaičiavimą,
deklaravimą ir sumokėjimą
a. Teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas ir informaciją, susijusią su
mokesčių mokėjimu.
b. Priima iš MM mokesčių deklaracijas ir kitus, su mokesčių mokėjimu
susijusius, dokumentus.
c. Tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą.
d. Registruoja MM ir tvarko MM registrą.
e. Paskirsto surinktus mokesčius tarp biudžetų.
f. Vykdo savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčių lengvatų
taikymo.
g. Kontroliuoja mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą, mokėjimą.

2. Muitinė.
 (mokesčių administratoriaus statusą turi)
 (specifinė institucija, Lietuvai įstojus į ES LT muitinė tampa sudėtine ES muitinių
dalimi ir atsakinga už ES muitų sienos apsaugą)
 (vadovaujasi ES muitinės kodeksu) ( taip pat muitinės įstatymas yra)
 (centrinis mokesčių administratorius)
 Atsakinga už muitų administravimą.
 Muitas - mokestis už įvežamas, išvežamas už ES prekes.
 Administruoja akcizą ir PVM (pridėtinės vertės mokestį), kiek jai yra
pavesta pagal specialius įstatymus.
 Muitų teritorija - ES.
Tikslai: apsaugoti ES ir LR finansinius interesus, rinką, visuomenę, aplinką nuo
neteisėtos ir nesąžiningos įtakos ir daromos žalos.

A. Muitinės departamentas
Muitinei vadovauja muitinės ir finansų vadovas prie FM - centrinis mokesčių
administratorius muitų atžvilgiu. (užsiima tokiu organizaciniu darbu)

a. Rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją.

b. Koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą.
c. Organizuoja ir kontroliuoja muitų, muitinės administruojamų
rinkliavų, akcizų ir PVM surinkimą.
 d. Koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo
ir kitų tarifinių priemonių.
e. Organizuoja ir, esant reikalui, pats atlieka LR teritorijoje veikiančių
asmenų ūkinės veiklos kontrolę.
f. Suderinęs su FM, teikia MĮ paaiškinimus.
g. Sprendžia su muitais susijusius ginčus.

B. Teritorinės muitinės -
 vietos mokesčių administratoriai muitų atžvilgiu - vykdo muitų ir kt. surinkimą
savo teritorijoje.
 (priklauso ir specialiosios muitinės įstaigos: muitinės laboratorijos
 (jeigu tokioms įstaigoms įstatymai nustato teisę ir pareigą dalyvauti
muitinės procedūrose, tai tada muitinės institucijos teritorinės)
8. Dokumentus, patvirtinančius muitų sumokėjimą.
9. Teikia info asmenims apie muitų įstatymus ir jų taikymą.
10. Teikia konsultacijas muitų klausimais.

3. Lietuvos Bankas. Centrinis valstybės bankas, priklausantis valstybei nuosavybės teise, veikia pagal LBĮ.
Tikslas: egzui : užtikrinti (palaikyti) kainų stabilumą. (šitas tikslas atsirado nuo 2004m.
Statusas: vienu atžvilgiu galioja LT įstatymai, antra vertus kuomet LT nuo 2004m. tapo Eurozonos valstybių
nare, Lietuvos bankui galioja centrinio banko norminiai aktai, kadangi LT bankas yra centrinių eurozonos
bankų sudėtyje.
Pagrindinės sritys:
a) Pinigų politika.
1. LB dalyvauja priimant sprendimus (su ES centriniu banku ir kitų valstybių centriniais
bankais) dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo.
2. Piniginėms operacijoms vykdyti gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems
subjektams bei kitiems rinkos dalyviams.
3. Gali atlikti kredito operacijas su kitomis kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais - gali
skolintis ir skolinti lėšas.
4. gali pirkti, perparduoti vertybinius popierius (pvz. užsienio vyriausybių leidžiamus ar kitų
šalių bankų)
b) Finansinio turto valdymas.
1. Pagrindinė paskirtis - užtikrinti LR ir visos euro zonos finansinį stabilumą.
2. Finansinį turtą Sudaro: LR auksas ir jo atsargos, užsienio valiuta (banknotai, monetos),
atsargos tarptautiniame valiutos fonde, LB investicijos eurais ir kt turtas.
3. Turi teisę atidarinėti sąskaitas, imti ir duoti paskolas iš finansinio turto, pirkti ir parduoti
auksą bei užsienio valiutą.
c) Finansų rinkos priežiūra.
1. Bankas, tai vykdydamas turi užtikrinti, kad esant nepalankioms finansinėms sąlygoms,
finansų rinkos subjektams gelbėti, nereikėtų panaudoti valstybės lėšų
2. Prižiūri visus FR dalyvius: bankus, LR įsteigti užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija,
draudimo ir perdraudimo įmonės, elektroninių pinigų įstaigos, finansų maklerių įmonės,
valiutų keityklų operatoriai, vertybinių popierių operatoriai ir kt.
3. Išduoda leidimus ir licencijas dalyvių veiklai.
4. Nustato dalyvių veiklos sąlygas.
5. Kontroliuoja dalyvių veiklą.
6. Turi teisę taikyti poveikio priemones dalyviams - licencijos, leidimo atšaukimas - veiklos
nutraukimas.
d) Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos. (funkcija, įgalinimas)
1. tai reiškia, LT bankas rūpinasi Lietuvai reikalingų Euro banknotų gamyba)
(LT bankas užsako euro banknotus ir monetas, pats teisės neturi spausdinti)
 2. Turi teisę išleisti ir išimti iš apyvartos tiek euro banknotus, tiek monetas - LB rūpinasi LT
reikalingų banknotų apyvarta. Galima užsakyti tik Europos centrinio banko. Monetos yra
kaldinamos ir Lietuvoje, monetų kalykloje.
3. Turi teisę atlikti banknotų, monetų ekspertizę ir atitikimą mokumo požymiams tikrinti.

Atlieka valstybės iždo agento funkcijas

LT bankas turi teisę saugoti valstybės iždo lėšas (bet finansų ministerija turi pirmumą???)

Finansų kontrolės arba finansų vertinimo institucijos

VPF sudarymą ir naudojimą kontroliuoja visos institucijos per savo vidaus tarnybas. Egzistuoja ir institucijos,
kurios buvo specialiai įsteigtos vykdyti VPF sudarymo ir naudojimo priežiūrą ir vertinimą.

1. Valstybės kontrolė.
o Pagrindinė valstybės institucija.
o Seimui atskaitinga aukščiausios kontrolės audito institucija: (pagal valstybės kontrolės
įstatymą jos funkcijos yra praplėstos)
1. Prižiūri, kaip yra vykdomas VB (valstybės biudžetas)
2. Skatina veiksmingą valstybinio audito poveikį VF.
3. Vykdo VB politikos kontrolės funkciją.

Valstybės kontrolė audituoja (kontroliuoja): privalomos funkcijos

2. audito biudžeto vykdymą
3. valstybės piniginių išteklių naudojimą
4. valstybinio soc. draudimo biudžeto vykdymą
5. privalomo sveikatos draudimo (PSD) biudžeto vykdymą
6. ES paramos lėšų naudojimą
7. tarptautinės paramos lėšų naudojimą
8. VB lėšų, skiriamų savivaldybėms, naudojimą
Gali atlikti ir savivaldybių biudžeto vykdymo auditą, bet neprivaloma funkcija.

Seimui atskaitinga institucija, todėl kiekvienais metais teikia išvadas Seimui dėl VB ir kitų pagrindinių PF
vykdymo ataskaitų rinkinių (įvertina, ar tinkamai įgyvendintas VB ar kitas PF).

Seimas gali pavesti atlikti bet kokią finansinę kontrolę

Valstybės auditas - pagrindinė Valstybės Kontrolės veiklos forma:

• finansinis auditas - VK audituojamo subjekto finansinių biudžeto vykdymo ataskaitų
rinkinių, kitų sudaromų ataskaitų rinkinių vertinimas, nepriklausomos nuomonės pareiškimas;
tikrina finansinius dokumentus.
• veiklos auditas - VK audituojamo subjekto vykdomos veiklos įvertinimas, jos
rezultatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo požiūriu.

VK VA atlieka pagal iš anksto sudarytą audito programą. Tačiau valstybės kontrolė gali atlikti ir
neplanuotą auditą, jei yra atitinkamas Seimo nutarimas:
• gali pavesti atlikti Valstybės, V įstaigų ir institucijų auditą
• savivaldybių, S įstaigų ir institucijų auditą
• VPF auditą
• V ir S kontroliuojamų įmonių auditą
• įmones ir kitus JA, kuriems valstybė ar savivaldybė yra suteikusi lėšų arba perdavusi turto.
Savivaldybėse: (atlieka auditą (kontrolę) savivaldybėse)
• Savivaldybės kontrolierius
• Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
Prižiūri, kaip yra vykdomas S biudžetas ir kaip yra naudojami S piniginiai ištekliai. Savo veikloje nėra visiškai
nepriklausomi, jų išorinį auditą (veiklos vertinimą) atlieka valstybės kontrolė.

Nebiudžetinių fondų administravimo institucijos

o NPF administruojančios institucijos nepriklauso valdžios įstaigų kategorijai, tačiau turi valdingus
įgalinimus, susijusius su konkretaus NF lėšų kaupimu ir naudojimu.
o SODRA administruoja garantinį fondą ir ilgalaikio darbo išmokų fondą.
o Yra atsakingos už atskirų viešųjų piniginių fondų kažkas.
o Tos institucijos yra atsakingos už atitinkamo fondo biudžeto sudarymą, bei tikslingą lėšų
panaudojimą

Viešųjų finansų teisės esmė (viešųjų finansų teisė)

VFT dalykas (viešųjų finansų teisės dalykas)

VFT dalykas Bendriausia prasme - finansinio pobūdžio santykiai, atsirandantys įgyvendinant VF veiklą,
sudaro praktiškai visų teisės šakų dalyką.

Dalyką Sudaro finansinio pobūdžio santykiai, kurie atsiranda valstybei savivaldybėms ir kitiems subjektams
įgyvendinant viešąją finansinę veiklą.

Reikia išskirti atitinkamus socialinių santykių požymius, kurie apibūdina VFT dalyką:

1. Šie santykiai yra piniginio pobūdžio santykiai.

o Susiję su prievolinio santykio valstybei vykdymui su viešųjų piniginių fondų kaupimu ir
panaudojimu
2. Šie santykiai yra turtiniai
o tačiau jie yra susiję su ne bet kokiu turtu, o su specifine turto rūšimi, būtent su piniginiais
ištekliais
3. Šie santykiai visada atsiranda arba kyla ir egzistuoja valstybės savivaldybės arba jei
atstovaujančios institucijos valia

Finansinių santykių požymiai (ypatumai):

1.VFT reguliuojami santykiai yra turtiniai, piniginio pobūdžio santykiai, susiję su piniginių prievolių
valstybei ir savivaldybėms vykdymu, su biudžeto ir nebiudžetinių PF sudarymu, paskirstymu, panaudojimu.
Turtinis pobūdis - vf santykiai yra susiję su specifiniu turtu - tik su pinigais. Joks kitas turtas nepriklauso.

2.VF santykiuose būtinai dalyvauja valstybės ar savivaldybių institucijos bei kiti subjektai, turintys
valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, kiek tai susiję su biudžeto ir nebiudžetinių PF sudarymu,
naudojimu.

3.Per VF santykius sudarančius VFT dalyką yra paskirstomas BVP nacionaliniu pajamų pavidalu tarp
valstybės, savivaldybės, ūkio subjektų ir gyventojų.

Egzui: visų požymių visuma leidžia apibrėžti VFT dalyką kaip visumą susijusių visuomeninių finansinių
santykių, atsirandančių valstybei, savivaldybėms, kitoms kompetentingoms institucijoms įgyvendinant VF
veiklą.
 VFT metodas

VFT naudoja valdingų įgalinimų arba administracinį imperatyvinį metodą, kuris būdingas visoms viešosios
teisės grupės šakoms (KT, AT ir pnš.),

metodo ypatumas -
b. valdingų įgalinimų davimo teisė suteikiama ne bet kokiems subjektams, bet tik tiems, kurie VF
santykiuose atstovauja valstybei arba savivaldybėms;
c. valdingų įgalinimų davimas VFT turi ribotą taikymo sritį - jie susiję su VB ir NB sudarymu ir
panaudojimu. (susiję tik su Viešųjų finansų tvarkymu)

Dispozityvinis metodas - VFT nemažai yra normų, kurios leidžia pasirinkti. Jei VFT suteikia subjektams
galimybę patiems apsispręsti dėl dalyvavimo VF santykiuose, tokios teisės realizavimas yra griežtai
reglamentuotas VFT normų.

VFT Dominuoja administracinis metodas su tam tikrais civilinio dispozityvumo elementais

VFT šaltiniai

savarankiškų teisės šaltinių buvimas – tai vienas iš atskirų teisės šakų požymių

Tik formaliąja prasme.

VFT šaltinis - kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teisės aktas, įtvirtinantis teisės
normas, reguliuojančias VF santykius, privalomu nurodymu davimo pagrindais.

 Nėra nei teisinio papročio, nei precedento.

Šaltinius priima beveik visos institucijos - pradedant Seimu ir baigiant Biudžetinio fondo administravimo
institucijomis (Sodros valdyba, Ligonių kasa). KT nutarimai suprantami kaip sudėtinė Konstitucijos dalis, bet
ne atskiras šaltinis.

Norminio pobūdžio teisės aktus priima įvairūs subjektai ir seimas ir vyriausybė, finansų institucijos
savivaldybių tarybos ir pan. platus subjektų ratas.

Visų VFT šaltinių pagrindą sudaro konstitucija. Visų VFT šaltinių kūrimas prasidėjo nuo LT
nepriklausomybės atkūrimo , o pagrindas buvo laikinoji konstitucija (joje buvo akcentuotas LT biudžetas jo
svarba)

Pagal teisinę galią VFT šaltiniai skirstomi į :

1) įstatymus
2) poįstatyminius aktus

pagal reguliavimo apimtį VFT skirstomi į

1) bendruosius ir
o tie aktai, kurie be viešųjų finansinių santykių reguliuoja ir visuomeninius santykius,
sudarančius kitų teisės šakų reguliavimo dalyką
o Bendrieji šaltiniai - n.a., kurie šalia VF santykių reguliuoja ir kitų teisės šakų dalyką
sudarančius santykius. Konstitucija, Valstybės kontrolės, Lietuvos Banko įstatymai.
o pvz., valstybės kontrolės įstatymas, seimo statutas, CPK,
2) specialiuosius
 dar skirstomi į (pagal galiojimo trukmę)
 a) nuolatinius
 jie yra orientuoti į ilgalaikį taikymą, ir galioja tol kol nustatyta tvarka yra
pripažinti netekusiais galios
 orientuoti į ilgalaikį taikymą ir galioja tol, kol nebus nustatyta tvarka juos
panaikinti.
 valstybės skolos įstatymas, LT banko įstatymas.
b) Terminuotus
 Teisės aktai , kurie galioja arba iš anksto nustatyta laikotarpį arba , kurių
galiojimas yra siejamas su tam tikrais įvykiais, aptartais pačiame
terminuotame akte
 turi ypatingą reikšmę (įstatymas dėl VB patvirtinimo ir kt) - n.a., kurie
galioja tik tam tikrą terminą, kuris gali būti aptartas arba iš anksto, arba
nustatytas pačiame teisės akte.
 Galioja tik kalendorinius metus ir toks terminas yra nustatytas
Konstitucijoje.
 Šitie terminuoto galiojimo aktai turi ypatingą reikšmę
pvz. Įstatymas dėl valstybės biudžeto patvirtinimo (jis galioja lygiai
kalendorinius metus ir toks įstatymo galiojimo laikotarpis
numatytas pačioje Konstitucijoje
 jiems būdinga, kad jie iš esmės skirti reguliuoti, reglamentuoti, būtent VF santykius
 Specialieji šaltiniai - n.a., kurie reguliuoja pagrindinius VF santykius
 pvz., biudžeto sandaros įstatymas, mokesčių įstatymas

VFT šaltinių ypatumai

1. finansų teisėje ypatingą reikšmę įgauna finansiniai planiniai norminiai aktai

 norminiai aktai, kurie įtvirtina tam tikras finansines užduotis, valstybių ar savivaldybių
institucijoms
 Finansiniai planiniai norminiai teisės aktai - t.a., kurie įtvirtina valstybės ar savivaldybės
veiklos VF srityje užduotis konkrečiam laikotarpiui.
2. VFT priklauso toms teisės šakoms, kurios yra nekodifikuotos - neturi jokio vieningo kodifikuotos
teisės akto, jokio kodekso.
 Kodifikacija atliekama per jos institutus - beveik visi VFT institutai turi savo pagrindinį
kodifikuotą teisės aktą. Biudžeto sandaros įstatymas, valstybės skolos institutas - įstatymą;
mokesčių administravimo institutas – įstatymą
3. Lyginamieji įstatymų aktai
 tai tokia aktų kategoriją, aktų porūšis, kai kalbame apie mokesčių teisės institutą.
 Mokesčių teisėje poįstatyminiai aktai vadinami lyginamaisiais
4. Tarptautinės sutartys
 yra LT raštu sudaryti susitarimai su kitomis valstybėmis, laikantis Tarptautinės teisės normų
ir principų
 Jų yra gana skaičius nemažas, tačiau tos sutartys yra sukoncentruotos mokesčių teisės
institute
 Rūšys:
a) Kurios ratifikuojamos seimo
o Pagrindinis tikslas išvengti dvigubo pajamų apmokestinimo LT ir užsienio
valstybėje
b) Susitarimai kuriuos pasirašo vyriausybė su užsienio vyriausybėmis
 o Sutartys VF srityje, kurios nėra Seimo ratifikuotos sutartys, bet yra
Vyriausybės patvirtinti nutarimai.
o Daugiausiai pasirašyti susitarimai su užsienio valstybėmis muitų srityje
c) Žinybinio pobūdžio susitarimai
o Juos pasirašo atitinkamos LT institucijos su panašaus pobūdžio užsienio
institucijomis
o Tarpžinybiniai susitarimai - susitarimai, kuriuos pasirašo Lietuvos
institucijos su atitinkamomis kitų valstybių tarnybomis, žinybomis VF
klausimais.
o egzui - neturi VF šaltinio galios. Priklauso jiems susitarimai, kuriuos pasirašo
muitinės departamentas, VMI su kitų valstybių administratoriais.
 Jos pripažįstamos VFT šaltiniu, tačiau ne visos, jos skirtingos teisinės galios.
 Seimo ratifikuotos sutartys pagal galią prilyginamos įstatymams, yra ir VFT šaltinis.
 Ypatumas - kad tokia tarptautinė sutartis turėtų viršenybę Lietuvos įstatymų atžvilgiu, ji turi
būti:
a) Ratifikuota Seimo
b) Įsigaliojusi
c) Taikoma Lietuvoje.
5. ES teisės aktai
 Praktiškai finansiniai klausimai paliekami reguliuoti pačioms ES narėms
 Negalime sakyti jog nėra ES įtakos. Ypač įtaka yra kalbant apie netiesioginius mokesčius
(pridėtinės vertės, akcizų, muitų mokesčiai, čia pirmumas teikiamas ES teisės aktams)
 Sudarant valstybės biudžetus, valstybės turi laikytis ES principų ir pan.
 VFT Vienintelė teisės šaka kur tiesiogiai taikomi ES
6. Teismo precedentas
 Profesorius nelabai sutinka su juo dėl VFT šaltinio pripažinimo
 Šis šaltinis atsiranda kalbant apie mokesčių teisę, kai atsiranda mokestiniai ginčai
7. VFT šaltiniai dažnai keičiami
 tą lemia tai, jog VFT ir jos šaltiniai turi reaguoti į valstybės socialinius, ekonominius,
politinius pokyčius ir į VF būklę
8. VFT, matyt, vienintelė Lietuvoje teisės šaka, kuriai tiesiogiai taikomi ES aktai be jų normų
perkėlimo į nacionalinę teisę (ne reglamentai).
 Pagrindinis teisės aktas - ES Muitų kodeksas, kuris automatiškai taikomas visoje ES muitų
teritorijoje, todėl ir Lietuvos muitų teritorijoje.

Kai kalbame apie VFT , atsiranda, įdomus dalykas, ir tai atsiranda mokesčių teisėje.

Apibendrinti Mokesčių įstatymo (MĮ) paaiškinimai/komentarai:

• Su Finansų ministerija suderinta atitinkamos institucijos nuomonė apie tai, kaip institucija supranta ir
taiko MĮ normas.
• Tokius paaiškinimus turi teisę skelbti:
• VMI prie FM
• Muitinės departamentas prie FM
• Aplinkos ministerija
• Žemės ūkio ministerija

Komentarai, nuomonė - turi materialią išraišką ir skelbiami internete, tačiau tokie paaiškinimai neturi teisės
norminio akto galios, nes jomis neprivalo vadovautis patys mokesčių mokėtojai. Institucijos privalo į juos
atsižvelgti, teigdamos konsultacijas kitiems subjektams.
 o Tokio komentaro privalo laikytis VMĮ, jos pareigūnai šviesdami ir konsultuodami mokesčių
mokėtojus. Bet patiems mokesčių mokėtojams nereikia jų klausyti. Tai reiškia kaip ir nėra privalomo
pobūdžio klausyti, jo nusižengimui nėra taikomos sankcijos, tai palengvinimas tam tikromis
situacijomis

Nebus egze
VFT vieta teisės sistemoje
Savarankiška teisės šaka. VFT priklauso viešosios teisės šakų grupei:
• VFT gina visuomeninį interesą (viešą interesą)
• Būdinga nelygiateisė subjektų padėtis - šalis atstovaujanti valstybei visada turi valdingų įgalinimų davimo
teisę kitos šalies atžvilgiu
• Visada naudoja imperatyvų reguliavimo metodą

VFT nuo AT pagal savo reguliavimo dalyką skiriasi:

• VFT reguliuoja ne tik vykdomosios valdžios institucijų įgalinimus VF srityje, bet ir įstatymų leidžiamosios
valdžios institucijų įgalinimus, ko AT nedaro.
• VFT nereguliuoja VAS veiklos, nesusijusios su VF (nedomina paslaugų teikimas, atsakomybė ir pnš.)

VFT nuo CT skiriasi:

• Pagal interesus, kuriuos gina - CT gina privačius, asmeninius interesus, VFT visuomeninius.
• Pagal savo pagrindinį objektą - VFT objektas valstybės piniginiai ištekliai, CT - privatūs piniginiai ištekliai.
• Pagal metodą - CT lygiateisiškumo, dispozityvinis metodas, VFT - imperatyvinis, valdingų įgalinimų
metodas.

VF reguliavimo teisinis mechanizmas

Kai kalbame apie VF reguliavimo teisinį mechanizmą, tai kalbame apie du elementus:

1. Viešųjų finansų teisės norma

o Egze: valstybės nustatyta ir saugoma, griežtai apibrėžta ir visuotinai privaloma elgesio
taisyklė, įtvirtinanti viešųjų finansinių teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, kurių
tinkamas vykdymas turi užtikrinti viešųjų finansų veiklos srityje keliamų tikslų įgyvendinimą.
o Bendras tikslas užtikrinti valstybei būtinų pajamų surinkimą, jų tikslingą ir efektyvų
paskirstymą ir panaudojimą ir todėl siekiant šio tikslo šios normos
a) Įtvirtina viešųjų piniginių fondų sistemą;
b) apibrėžia valstybės savivaldybių ir atitinkamų institucijų kompetenciją susijusių su
VF;
c) reglamentuoja lėšų surinkimo į viešuosius piniginius fondus surinkimą ir
procedūras;
d) nustato viešosios kontrolės pagrindus;
e) nustato poveikio priemonių taisykles ir tvarką pažeidus VFT normas

o VFT normai būdingi visi teisės normų požymiai, tačiau egzistuoja ir specifiniai t.n. požymiai:
a) VFT normas nuo kitų t.n. skiria jų pagrindinis tikslas - užtikrinti valstybei būtinų
piniginių išteklių surinkimą, paskirstymą ir panaudojimą.
b) VFT normos turi ribotą taikymo sritį - taikomos tik VF veiklos srityje.
c) Valdingus įgalinimus VFT normos suteikia tik valstybei arba savivaldybėms, taip
pat subjektams, kurie veikia valstybės ar savivaldybių vardu.
 d) Jos yra griežtai imperatyvaus pobūdžio - įsakmiai reikalauja tam tikro elgesio
varianto.
e) Pažeidus VFT normas, pirmiausia, taikomos sankcijos, nustatytos pačioje VFT,
kurios turi ekonominių sankcijų pobūdį - siekiama paveikti subjekto finansinius
interesus ir užtikrinti valstybės ir savivaldybių finansinių interesų apsaugą.

o VFT teisės normų rūšys:

Skirstymas Pagal funkcijas
a) Specializuotos normos - pagrindinė paskirtis yra įtvirtinti pagrindines VFT
kategorijas ir VF santykių reguliavimo principus (paprastai VFT jie nėra išskiriami į
atskirą įstatymo straipsnį, tačiau jų turinys atsiskleidžia analizuojant visą įstatymą,
išskyrus MAĮ).
 Svarbu, kad norma turėtų konkretų adresatą. Jam nesant, yra ne norma,
bet principas.
 Daug specializuotų normų.
 Mokesčių administravimo įstatymas, vienintelis įstatymas kuriame
apibrėžiami principai. 6str. principus išvardina . kiti principai išplaukia iš
atitinkamo teisė akto turinio analizės
b) Reguliacinės normos - pagrindinė normų grupė - nustato, įtvirtina VF santykių
dalyvių teises ir pareigas.
 Pagrindinė funkcija - nustatyti VF santykių dalyvių leistino elgesio ribas
(Seimo narių teises, pareigas VF srityje ir pnš).
c) Apsauginės normos - mažiausiai jų - pagrindinė funkcija yra užtikrinti savalaikį
viešųjų pajamų gavimą, jų tikslingą panaudojimą, rezultatyvų paskirstymą.
 jos įtvirtina priemones, kurios turi užtikrinti savalaikiam pajamų gavimui,
taip pat apsauginės normos nustato atsakomybės priemones arba sankcijas
pažeidėjams
 Šių normų pagalba VFT siekia ne nubausti atskirus asmenis, kurie nesilaiko
VFT normų, bet užtikrinti valstybės finansinių interesų apsaugą.
 Priklauso ir normos, kurios įtvirtina priemones, užtikrinančias piniginių
prievolių valstybei vykdymą (nustatančios delspinigius, laidavimo arba
įkeitimo reikalavimą ir pnš).
Skirstymas pagal ...
a) Materialinės, įtvirtiną būklę .....
b) Procesinės, reguliuoja viešųjų piniginių fondų sudarymo ir paskirstymo procesus
Pagal poveiki: imperatyvios ir dar kažkokios
o Visos VFT normos sudaro sistemą
o VFT sistema
 VFT normų suskirstymo į teisinius institutus loginė tvarka.
 Pirminis elementas - VFT norma.
 Sistemos pagrindas - VFT normų reguliuojami santykiai, pats VFT dalykas.
 Pagal VFT reguliuojamų santykių ypatumus visos VFT normos skirstomos į institutus
(nėra įtvirtinta VFT sistema):
 Viešųjų finansų veiklos institutas.
 apima normas, kurios įtvirtina valstybės finansų politikos
pagrindus, subjektų, įgyvendinančių VF veiklą, sistemą, jų
kompetenciją, VF santykių reguliavimo principus.
 Viešųjų pajamų ir viešųjų išlaidų institutas.
  Apima normas, kurios įtvirtina viešųjų pajamų sistemą, reguliuoja
viešųjų pajamų gavimo formas, nustato viešųjų išlaidų sistemą ir
kryptis.
 VB (valstybės biudžeto) sandaros ir biudžeto sistemos institutas.
 Apima normas, kurios nustato VB sandarą, įtvirtina valstybinę
biudžeto sistemą, jos sudarymo (organizavimo) principus, nustato
pajamų ir išlaidų paskirstymo tarp įvairių biudžetų principus ir
tvarką.
 Biudžetinio proceso institutas. (biudžeto proceso institutas)
 Normos, kurios detaliai reguliuoja valstybės ir savivaldybių
biudžetų sudarymo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo procedūras.
 Specialiųjų biudžeto programų ir nebiudžetinių (piniginių) fondų
institutas.
 Normos įtvirtina SBP ir NPF sistemą, jų sudarymo tvarką, lėšų
naudojimo procedūras.
 Valstybės skolos institutas. (skolinimosi valstybės vardu institutas)
 Jungia normas, kurios įtvirtina arba nustato skolinimosi valstybės
vardu teisines formas ir reguliuoja skolinimosi valstybės vardu
tvarką.
 Finansinės atskaitomybės institutas. (tos neminėjo paskaitoj)
2. VF teisiniai santykiai
o VF teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys valstybei ir
savivaldybėms įgyvendinant VF veiklą.
o Realizuojamos ir pati valstybės finansinė politika
o Neįmanomas be valstybės, tačiau valstybė veikia per savo įgaliotus kompetentingus
subjektus, kurie turi valdingus įgalinimus kitos šalies atžvilgiu
o Tokių santykių turinį sudaro vienos šalies pareiga tinkami jai vykdyti, valstybei reikalauti
atitinkamo pareigos (valstybė yra aukštesnėje padėtyje nei kiti subjektai (kita šalis))

o Egze: kuo skiriasi viešasis teisinis santykis nuo viešojo finansinio teisinio santykio?
o Būdinga: požymiai, ypatumai
a) VFTS materializuojasi valstybės ar savivaldybių politika VF srityje, todėl tokių
santykių atsiradimas ir egzistavimas yra neįmanomas be valstybės ar savivaldybės
egzistavimo.
 Valstybė ar savivaldybės yra visuomet privalomas VFT santykių subjektas.
 Valstybė ar savivaldybės VFTS dalyvauja per įgaliotas institucijas, nors
atskirais atvejais gali dalyvauti ir betarpiškai.
b) Tokių santykių dalyviai visuomet yra nelygiateisiškoje padėtyje.
 Valdingus nurodymus tokiuose santykiuose turi teisę duoti tik ta santykių
šalis, kuri atstovauja valstybę ar savivaldybes.
 VFS gali kilti ir tarp dviejų institucijų (pvz FM ir TM, tačiau valdingus
nurodymus gali duoti tik FM).
c) Dalyvių teisės ir pareigos yra detaliai reglamentuotos VF srities teisės aktuose.
d) Tinkamas VFTS dalyvių teisių ir pareigų vykdymas yra užtikrinamas ekonominio
pobūdžio poveikio priemonėmis, kurios yra numatytos VF srities įstatymuose.
e) Ginčai, kylantys iš VFTS, pirmiausia, yra sprendžiami administracine tvarka.
o VFTS objektai (santykių objektai)
Vertybės, dėl kurių kyla konkretus VFTS
a) Pinigai.
  Mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė, išreikšta realiais piniginiais ženklais bei
įrašais kredito įstaigų sąskaitose ir elektroninėse laikmenose.
 Tiek grynieji, tiek negrynieji pinigai, elektroniniai pinigai, tiek išreikšti
užsienio, tiek ES valiuta.
 Tam tikri ženklai, atitinkantys ECB nustatyto mokumo kriterijus.
 Elektroniniai pinigai tie kas turi licenciją. Elektroniniai pinigai jei atitiks ES
keliamus reikalavimus.
b) Mokėjimo priemonės.
 Personalizuotos priemonės ir tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria
mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų tiekėjas, kurias MPV
naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti. Banko kortelės. Kredito kažkas
c) Finansinės paslaugos.
 Veikla, susijusi su pinigų tvarkymu - indėlių priėmimas, pinigų pervedimas,
finansinis tarpininkavimas ir pnš.
 Tampa VFT objektu tik tuomet, kai jie susiję su VPF (laikinai laisvi valstybės
piniginiai ištekliai gali būti investuojami).
d) Piniginės prievolės.
 Teisės aktų pagrindais atsirandančios asmenų pareigos dalyvauti VPF
sudaryme. Mokesčiai, rinkliavos, muitai, baudos, skolinimas.
e) Valstybės ir savivaldybės piniginiai ištekliai.
 Valstybės ir savivaldybės biudžeto, nebiudžetinių fondų lėšos ir lėšos, kurias
valstybė ir savivaldybės yra gavusios, pasiskolinusios, paskolinusios ar kitaip
investavusios.
 Visi piniginiai ištekliai kuriuos gauna valstybė ar savivaldybė, paprastai yra
kaupiami atitinkamuose piniginiuose fonduose,
 tačiau šalia to yra piniginiai ištekliai kurie pagal savo statusą
vadinami laisvaisiais viešaisiais piniginiais ištekliais, tai yra ištekliai
kuriuos valstybė gauna viršydama piniginius planus, tokie ištekliai
pakliūva finansų ministerijos žinion, ir ji turi teisę juos investuoti į
JA vertybinius popierius ar kitokiais būdais
f) Fondinės vertybės.
 Investicijų vertybiniai popieriai (akcijos), skolos vertybiniai popieriai (bet
kurie vertybiniai popieriai gali tapti VFTS objektu, tik būtina sąlyga - turi
dalyvauti valstybė).
g) Piniginis auksas.
 Ne monetų pavidalo perdirbtas auksas ar kitas brangusis metalas.
 Sudaro Lietuvos Banko aukso atsargas, kitaip - turto dalį. Tai toks piniginis
auksas yra įvertinimas kaip valstybės centrinio banko aukso atsargos.

Šitie objektai yra riboti. Galima investuoti lėšas į įmonių akcijas. Valstybė skolindamasi
turi teisę išleisti vertybinius popierius

o VFTS subjektai
 Asmenys , kurie gali ir tampa konkrečių teisinių santykių dalyviais, turi ir atitinka
konkrečių santykių dalyvių teises ir pareigas.
 Asmuo, kuriam įstatymai nustato teises ir pareigas VF veiklos srityje, suteikdamas
galimybę tapti konkretaus VFTS dalyviu
A. Visuomeniniai, teritoriniai Dariniai
 Lietuvos valstybė ir jos administraciniai dariniai arba savivaldybės.
 Tokių subjektų Dalyvavimas ribotas.
Savivaldybės ir valstybė gali dalyvauti biudžetiniuose santykiuose.
 Turi savarankišką biudžetinę kompetenciją.
 Tiek valstybė tiek savivaldybės gali tapti nebiudžetinių fondų
subjektais.
B. Valstybė ir savivaldybės gali tapti valstybės skolos santykių subjektais.
 Jos gali skolintis iš vidaus ir užsienio kreditorių, gali garantuoti kitų subjektų
paskolas.
C. Kolektyviniai VFT subjektai.
 Visų rūšių JA.
 Individualūs subjektai yra tik tie JA, kurie pasižymi….
 Valdžios institucijos VFT yra visada privalomas VFT subjektas.
 Viešieji JA dažniausiai turi valdingų įgalinimų davimo teisę arba
prioritetą.
 Viešieji JA atstovauja valstybę ar savivaldybę, kitu atveju yra
pasyviu subjektu ir privalo vykdyti kitos šalies nurodymus.
 Kai kalbame apie privačius JA jie yra pasyvūs subjektai, jie turi klausyti
valdžios nurodymų.

Egze: individualūs subjektai ir privatūs JA gali dalyvauti visuose VFTS, išskyrus

biudžetinius santykius tiesiogiai, jie tuose santykiuose dalyvauja per trečią asmenį. (jie
nedalyvauja biudžetiniuose santykiuose)

Viešosios pajamos ir viešosios išlaidos

Viešosios pajamos (valstybės ir savivaldybių pajamos)

Valstybei, kaip politinei organizacijai, kuri atsakinga už VF vykdymą, yra reikalingi piniginiai ištekliai, todėl
perskirstant visuomenės nacionalines pajamas dalis tokių pajamų pereina valstybės dispozicijon ir įgauna
viešųjų pajamų formą. Tokios VP yra kaupiamos atitinkamuose VPF ir yra naudojamos bendrosioms
funkcijoms finansuoti.

Egze: Viešosios pajamos - piniginiai ištekliai, kurie paskirstant ir perskirstant visuomenės nacionalines
pajamas pereina valstybės ir savivaldybių žinion, yra kaupiami valstybės ir savivaldybių biudžetuose bei
nebiudžetiniuose piniginiuose fonduose ir yra naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms finansuoti.

 Paskirstant valstybės ar visuomenės pajamas, dalis nacionalinių pajamų yra paliekamas ūkio
subjektams, dalis pajamų perduodamos ....
 Visos viešosios pajamos yra gaunamos įvairiais būdais, turi savo kaupimo tvarką ir todėl jos
skirstomos į tam tikras kategorijas

Visos VP turi skirtingą reikšmę formuojant VPF, todėl skirstomos:

1. planinės (privalomos VP) - gaunamos nustatant ir surenkant mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į
fondus, jų gavimas planuojamas iš anksto pagal valstybės ir savivaldybių poreikius, finansines
galimybes.
2. viršplaninės pajamos (papildomos) - gaunamos vykdant patvirtintą biudžetą ar NBF sąmatą, t.y.
viršijant patvirtintą planinių pajamų planą. Tos kurios planuodamos surinkti tam tikras pajams viršija
savo planą

Pagal teritorinį kaupimą

3. valstybės pajamos - piniginiai ištekliai, kurie kaupiami VB ir V NBF ir kurie yra naudojami visos valstybės
reikmėms apmokėti, taip pat dotacijoms mokėti (savivaldybėms) .
4. savivaldybių pajamos - piniginiai ištekliai, kurie yra kaupiami SB ir yra naudojami vietos įstaigoms
finansuoti ir vietos programoms finansuoti.

Pagal kilmę:
5. skolintos pajamos - gaunamos valstybės ir savivaldybių tik skolinantis piniginius išteklius iš vidaus ar
užsienio kreditorių, pasibaigus skolinimo terminui valstybė ir savivaldybės privalo jas grąžinti ir nustatyti
palūkanas.
6. nuosavos pajamos - piniginiai ištekliai, kurie įstatymo numatytais būdais yra gaunami iš kitų subjektų ir
pereina pilnon valstybės ar savivaldybės dispozicijon.

Viešosios pajamos

A. Biudžeto pajamos, (jų naudojimas neturi tikslinės paskirties, pakliūva į valstybės ar savivaldybių
biudžetą ir yra naudojamos pagal seimo arba savivaldybės tarybos patvirtintą planą, jų numatytoms
priemonėms arba programoms finansuoti.
B. specialiųjų programų pajamas ir nebiudžetinių fondų pajamos (ne tik žinoma iš kur tokios
pajamos bus gaunamos , bet ir kokiomis kryptimis jos bus panaudojamos )

Konstitucinės biudžeto pajamų formos: Pagal teisines formas: Konstitucijoje

• Mokesčiai. Siaurąja prasme - viena iš konstitucinių viešųjų pajamų formų.

• Plačiąją prasme – mokesčiai kaip finansiniai instrumentai, per kuriuos yra surenkamos
viešosios pajamos..
• Siaurąja prasme mokesčiai, pasižymi ne tik visuotiniu privalomumu, bet ir individualia
neatlygintinu pobūdžiu.
 Mokėdamas mokesčius mokesčių mokėtojas, tiesiogiai negauna jokios naudos ar
paslaugų iš valstybės ar savivaldybių
• Mokesčiai - Teisinė viešųjų pajamų forma, kurią įtvirtina pati konstitucija
• pagrindinė VP gavimo forma. 50-70proc. visų Viešųjų Pajamų.
• formuojami ir nebiudžetiniai PF, ne tik valstybės ir savivaldybių biudžetai.
• juos gali nustatyti tik Seimas ir tik priimdamas MĮ. Kitos institucijos gali tik detalizuoti MĮ
nuostatas.
• įstatymais nustatyta prievolė mokėti mokesčius atsiranda prieš pačią valstybę, o ne prieš
instituciją, kuri nustato mokestį ar kuri atsako už mokesčių surinkimą.
• visuotinai privalomi - visi asmenys privalo mokėti, kuriuos įstatymas pripažįsta to mokesčio
mokėtojais; asmenys privalo griežtai laikytis nustatytos mokesčių apskaičiavimo,
deklaravimo, mokėjimo tvarkos.
• individualiai neatlygintinas pobūdis - mokėdamas mokesčius mokesčių mokėtojas
negauna individualiai jokios naudos iš valstybės ar savivaldybės.
 Per mokesčius surinktos lėšos yra naudojamos bendroms visuomenės reikmėms,
 be to, mokesčiai traktuojami kaip visuotinai atlyginti mokėjimai (per mokesčius
surenkamos lėšos, kurios naudojamos bendroms visuomenės reikmėms ir tuo pačiu
mokesčiai yra traktuojami kaip visuotinai atlygintini mokėjimai).
• Mokestį galima apibrėžti kaip valstybės mokesčių įstatymais nustatytą visuotinai
privalomą ir individualiai neatlygintiną piniginį nustatyto dydžio mokėjimą į biudžetinius
ir nebiudžetinius piniginius fondus siekiant gauti viešąsias pajamas, reikalingas viešųjų
funkcijų finansavimui.
• Kiekvienas mokestis turi vidaus struktūrą, kuri kartais vadinama mokesčio juridine sudėtimi.
• Bendrieji mokesčių požymiai :
 pagrindinė VP gavimo forma.
  Kaupiami ne tik valstybės bet ir savivaldybių biudžetuose, bei kituose
viešuosiuose piniginiuose fonduose. Sudaro didžiąją tų fondų finansavimo
dalį
 mokesčius LT -oje įveda arba nustato įstatymų leidžiamoji institucija, parlamentas.
 Seimas įveda mokesčius ne kažkokia parasta forma, bet priimdamas
mokesčių įstatymus.
Mokesčių įstatymai turi griežtai nustatytą struktūrą, kurią yra
apibrėžęs konstitucinis teismas savo doktrinoje.
Kiekvienas mokesčių įstatymas turi turėti savo turinį.
 Mokesčiams įvesti mums negali būti taikomas tiesioginis demokratijos
institutas, referendumas.
(K 67str.). prievolė mokėti mokesčius asmeniui atsiranda prieš
pačią valstybę, o ne prieš seimą.
negalima tartis kaip mokesčio kaip prievolė, bet galima dėl dydžio
tartis kokią jis turėtų mokėti?????????.
 Mokesčių visuotinis privalomumas.
 Visus mokesčius privalo mokėti visi asmenys, kuriuos atitinkamų mokesčių
įstatymai įvardija, to mokesčio mokėtojais.
 mokesčių lengvatą galima gaunamas tik atitikus visus reikalavimus.
 individualiai neatlygintinas pobūdis
• mokesčių požymiai
• mokesčių elementai. Kiekvieną mokestį sudaro tokie elementai, kurie privalomai turi būti
įtvirtinti konkretaus mokesčio įstatyme:
 mokesčio mokėtojas – asmuo, kuriam pagal atitinkamo mokesčio įstatymą
nustatyta prievolė mokėti mokestį; muito, kaip mokesčio, mokėtojo asmuo turi
sumokėti skolą muitinei;
 tai FA, JA, bet kurios kitos organizacijos, kitais pagrindais organizuotas
subjektas nepriklausomai nuo to, kokie teisiniai santykiai jį sieja su Lietuvos
valstybe.
 Kadangi mokestis – asmeninio pobūdžio prievolė, ją mokesčio mokėtojas
turi vykdyti asmeniškai.
 Vienuose mokesčiuose yra ne tik prievolė mokėti mokestį, bet ir prievolė
apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį
(šiuo atveju mokesčio mokėtojas turi savarankiško mokesčio
mokėtojo statusą).
 Yra mokesčių, kai prievolė mokėti mokesčius tenka vienam asmeniui, o
prievolė juos apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti tenka kitam asmeniui –
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
Šiuo atveju visa atsakomybė už tinkamą prievolės vykdymą tenka
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
 mokesčio (apmokestinimo) objektas (mokesčio bazė) – visi daiktai arba reiškiniai,
kurie įstatymo nustatyta tvarka yra apmokestinami konkrečių mokesčių.
 Pati mokestinė prievolė atsiranda tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas
turi, valdo arba naudoja įstatymo nustatytą mokesčio objektą.
 Tačiau pats mokestis paprastai skaičiuojamas ne nuo mokesčio objekto, o
nuo mokesčio bazės
(mokesčio įstatymo nustatytu pavidalu išreikštas mokesčio
objektas, kuriam taikomas įstatymo nustatytas mokesčio tarifas
(dydis)).
 Mokesčio Objektas parodo nuo ko ar kodėl turi būti mokamas arba
imamas tam tikras mokestis.
  Mokesčio bazė dažniausiai įgyja piniginės išraišką, bet gali būti išreikšta ir
tam tikrais kitais faktoriais (pvz. mokesčio bazės išreiškimas tūrio arba
matavimo vienetais).
 mokesčio bazę paprastai nusistato pats mokesčių mokėtojas remdamasis
tam tikrais objektais, bet yra situacijų kai ir mokesčių administratorius
nustato mokesčių bazę.
Jeigu mokesčių bazės nenustato, tai jam mokesčio bazę
apskaičiuoja mokesčių administratorius naudodamas specialias
taisykles nustatymo mokesčių bazės.
 mokesčio dydis (tarifas) – MĮ nustatyta mokėjimo nuo mokesčio bazės norma,
kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į biudžetą.
 Bendra taisyklė - mokesčių dydžiai nustatomi įstatymų, tačiau atskirais
atvejais Seimas teisę nustatyti mokesčio dydį deleguoja savivaldybių
taryboms.
Tuomet Seimas MĮ privalo apibrėžti dydžio ribas ir nustatymo
principus.
Savivaldybių tarybos įpareigotos nustatyti žemės mokesčio ir
nekilnojamojo turto dydžius.
 Mokesčių tarifas gali būti išreikštas tvirta pinigų suma nuo mokesčių bazės
arba procentais nuo mokesčių bazės.
(dažniausiai tarifas išreiškiamas procentais)
(aplinkosauginiuose mokesčiuose nustatomi dažniausia tvirta
pinigine išraiška)
 Mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai, mėnesiai ir kitoks įstatymų
nustatytas.
 Mokestinis laikotarpis nėra taikomas ar neturi prasmės vienkartiniuose
mokesčiuose, kuriuos sumokame vieną kartą atlikus vieną veiksmą.
 Mokestinio laikotarpio reikšmė,
pasibaigus įstatyme mokestiniam laikotarpiui per įstatymų
nustatytą laikotarpį mokesčių mokėtojas privalo sumokėti
mokesčius į biudžetą ir jei juos nesumoka, tai mokesčių mokėtojui
galimas valstybės prievartos priemonių taikymas
 pagrindinės mokesčių sumokėjimo taisyklės, kurios apima mokesčio apskaičiavimo
ir mokėjimo būdą, mokesčio sumokėjimo terminą ir mokesčių lengvatas.
Lietuvoje taikomi trys pagrindiniai mokesčių apskaičiavimo būdai:
a) kadastrų (registrų) būdas, kuriuo mokestis apskaičiuojamas pagal
duomenis apie mokesčio bazę (ar mokesčio objekto vertę), esančius
valstybiniuose registruose arba duomenų bazėse;
b) deklaravimo būdas – mokėtina mokesčio suma nustatoma pagal
duomenis apie mokesčio bazę (apmokestinamą objektą????), įrašytus
mokesčio deklaracijoje arba jam prilygintame dokumente.
c) įvertinimo būdas – mokestis apskaičiuojamas pagal kompetentingos
institucijos atliktą individualų mokesčių bazės įvertinimą;

šitie elementai yra privalomi (aukščiau išvardinti)

 Mokesčio lengvatos
 gali būti ir nenustatomos, tai nėra privalomas mokesčio struktūros
elementas, priešingai nei aukščiau išvardinti elementai.
 Yra mokesčių, kuriuose lengvatos nenumatytos (pvz., loterijų ir lošimų
mokestis, cukraus sektorių mokesčiuose).
  Mokesčių lengvatos yra išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra
palankesnės palyginus su įprastinėmis apmokestinimo sąlygomis.
 Jos gali pasireikšti dviem pagrindinėmis teisinėmis formomis:
atleidimas nuo mokesčio ir
 (mokesčio mokėtojas arba apmokestinimo objektas,
atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, yra atleidžiamas
nuo apmokestinimo tam tikru mokesčiu)
mokesčių nuolaidos
 (išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios taikomos
mokesčius realiai mokantiems asmenims siekiant
palengvinti jiems tenkančią mokestinę naštą;
 tai gali būti mokesčio bazės sumažinimas, lengvatinio
(sumažinto) tarifo taikymas arba apskaičiuotos mokėtinos
mokesčio sumos sumažinimas (kuomet subjektas
apskaičiuoja mokestį, bet į biudžetą turi sumokėti
sumažintą mokesčio sumą).
Vienos mokesčių lengvatos yra siejamos su pačiu mokesčiu arba su mokesčių mokėjimu.

Mokėjimo būdai:
a) sumokama visa mokesčio suma vieną kartą per mokestinį laikotarpį;
b) mokestis sumokamas avansiniais mokesčiais (pvz, pelno mokestis);
c) mokestis mokamas periodiškai dalimis per mokestinį laikotarpį (pvz.,
gyventojų pajamų mokestis mokamas kas mėnesį per kalendorinius
metus);
d) mokestis mokamas periodiškai lygiomis dalimis, išdėstytomis per
mokestinį laikotarpį.

Mokesčio sumokėjimo terminas: kiekvienas mokestis turi būti sumokėtas

įstatymo nustatytais pagrindais priklausomai nuo mokesčio mokestinio
laikotarpio ypatumų, t. y. mokestis turi būti sumokamas pasibaigus įstatymo
nustatytam konkretaus mokesčio terminui.

• Mokesčių rūšys:
 Pagal subjektus (gyventojai, FA, JA)
 pagal mokesčio mokėtojus
a) Juridinių asmenų mokami mokesčiai (pelno mokestis, mokestis už valstybės
turto naudojimą patikėjimo teise, atskaitymai pagal Miškų įstatymą)
b) Fizinių asmenų mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, paveldimo
turto mokestis)
c) Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų mokami mokesčiai (visi kiti; dar vadinami
visuotiniais)
 Pagal į kur yra įskaitomi mokesčiai
a) (valstybės savivaldybių biudžetų ir
b) tikslinių biudžetų (mokesčiai mokami į tikslinius fondus ar programas ir
naudojami tik to fondo tikslams ar programoms pasiekti))
 Pagal objekto ypatumus (specifiką)
a) pelno mokesčiai (objektas – mokesčio mokėtojo grynosios pajamos –
skirtumas tarp gautų grynųjų pajamų ir išlaidų toms pajamoms gauti; tai
pelno mokestis, atskaitymai pagal Miškų įstatymą ir gyventojų pajamų
mokestis nuo pajamų iš individualios veiklos)
b) pajamų mokesčiai (objektas – visos mokesčio mokėtojo uždirbtos ar
gautos pajamos; Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos į Garantinį fondą)
 c) turto mokesčiai (objektas – tam tikras turtas, kuriuo gali būti tiek
kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas; paveldimo turto mokestis)
d) vartojimo (prekių ir paslaugų) mokesčiai (objektas – tam tikros prekės ir
paslaugos bei jų vartojimas; akcizas, PVM, muitai)
 pagal taikomą tarifą
a) procentiniai mokesčiai ((jų yra dauguma) tarifas nustatomas tam tikru
procentiniu dydžiu nuo mokesčio bazės; gyventojų pajamų mokestis, pelno
mokestis, PVM ir t. t.)
b) fiksuoti mokesčiai (tarifas nustatomas tvirta pinigų suma eurais nuo
mokesčio bazės vieneto; dominuoja ekologiniuose (aplinkos apsaugos)
mokesčiuose) (juose mokesčių tarimas išreiškiamas tvirta (absoliučia)
pinigų suma nuo mokesčio bazės ar mokesčio bazės vieneto)
 pagal reguliarumą
a) reguliarūs (mokami pastoviai , tol kol mokesčių objektu naudojamasi) arba
b) vienkartiniai (atlieka tam tikro pobūdžio vienkartinius veiksmus susijusius
su apmokestinimo objektu) ( tai nėra rinkliava, pvz., sumokoma dėl įgytos
nuosavybės????)

 Privalomi mokėjimai. (apibūdinta žemiau)

 Rinkliavos. (apibūdinta žemiau)
 Pajamos iš valstybės ir savivaldybių turto (apibūdinta žemiau)
 Kitos įplaukos.

Lietuvos valstybinė mokesčių sistema

Visi Lietuvoje nustatyti ir mokami mokesčiai sudaro Lietuvos valstybinę mokesčių sistemą. Lietuvoje nėra
vietinių mokesčių sistemų. Valstybinę mokesčių sistemą sudaro 19 mokesčių: egzaminui mokėti 5.

1) pridėtinės vertės mokestis - PVM

o (Moka tiek Lietuvos, tiek užsienio FA ir JA, Lietuvoje vykdantys bet kokią ekonominę
veiklą .t.y. tiekia paslaugas ir prekes;
o objektas (PVM‘o) – šio mokesčio mokėtojo už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų
teikimas, kuris pagal įstatymą laikomas įvykusiu Lietuvoje, taip pat prekių importas į
Lietuvą.
o tarifai
 Standartinis PVM tarifas yra 21%,
 taikomas lengvatinis 9% tarifas šilumos energijai, knygoms ir neperiodiniams
leidiniams, periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio
leidinius, keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms ir turizmo paslaugoms,
 taikomas lengvatinis 5% tarifas vaistams ir medicininėms pagalbos priemonėms ir
neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms,
 taikomas lengvatinis 0% tarifas tam tikriems prekių išgabenimo santykiams
(eksporto), vakcinoms nuo covido ir covido nustatymo priemonėms.
o (PVM įskaitomas į LT biudžetą, bet PVM yra europinis mokestis, priskiriamas ES biudžeto
nuosaviems ištekliams, todėl LT dalį surinkto PVM turi pervesti ES biudžetui)
2) akcizai
o (Mokestį privalo mokėti akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, registruoti
akcizais apmokestinamų prekių gavėjai, akcizais apmokestinamų prekių siuntėjai ir kiti
asmenys.
 o (asmenims kuriems atsiranda prievolė iš įstatymų mokėti akcizus, kurie saugo ar platina
akcizines prekes???)
o Objektas yra akcizais apmokestinamos prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai,
apdorotas tabakas, energiniai produktai, elektros energija.
o Nėra vieningo akcizų tarifo, jie mokami pagal skirtingus tarifus, nustatomus arba procentais
nuo prekės vertės, arba procentais nuo prekės vieneto, arba mišriai).
3) gyventojų pajamų mokestis - GPM
o (Moka pajamų gavę nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, uždirbę, gavę pajamų .
o Objektas yra skirtingas nuolatiniams ir nenuolatiniams gyventojams.
 Nuolatiniai gyventojai moka mokestį nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne
Lietuvoje.
 Nenuolatiniai gyventojai moka nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
o Bendras tarifas 15%, sumažintas – 5% taikomas pajamoms iš individualios veiklos ir iš turto
pardavimo.
o Jei veikla verčiamasi pagal verslo liudijimą, vietoj šio mokesčio mokamas savivaldybių
nustatyto dydžio vienkartinis gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų iš individualios
veiklos). savivaldybės biudžeto pajamos.
o (nėra reikšmės kokia forma gyventojai įgyja pajamų, jie vėliau įvertinami pinigais)
o (dėl įskaitymo GPM išskyrus nuo pajamų pagal verslo liudijimą perduodamas į sav.
Biudžetus pagal seimo nustatytus normatyvus, o kita dalis eina į valstybės biudžetų ir
perskirstoma savivaldybių biudžetams siekiant išlyginti sav. Biudžetus???)
4) nekilnojamo turto mokestis
o (Moka tiek FA, tiek JA užsieniečiai ir lietuviai).
o Objektas – Lietuvoje esantis nekilnojamas turtas.
o Tarifą nustato savivaldybių tarybos įstatymų nustatytose ribose (0,3-3% nekilnojamo turto
mokestinės vertės). (3 procentais apmokestinami apleisti avariniai pastatai) (FA
priklausantis nekilnojamas turtas jei jo vertė neviršija 200k eurų nėra apmokestinamas, jei
viršija 200K eurų bet ne 300k – 0,3proc??? , o viršijančiai 300k bet ne 500k taikomas –
1proc tarifas, o jei viršija 500k eurų – 3 proc. tarifas) (keliauja į valstybės biudžetą)
5) žemės mokestis
o (Mokėtojai yra žemės savininkai.
o Objektas – FA ir JA nuosavybės teise priklausanti žemė, esanti Lietuvoje, išskyrus miško
žemę, žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įvestas miškas.
o Tarifą nustato savivaldybės tarybos, laikydamosi Žemės mokesčio įstatymo nustatytų ribų
(0,01-4% žemės mokestinės vertės) savivaldybės biudžeto pajamos. Didžiausi tarifai taikomi
neprižiūrimai žemei)
6) pelno mokestis
o (objektas – pelnas , gautų pajamų ir leidžiamų atskaitymų skirtumo)
o Moka
 apmokestinamieji vienetai, kurie yra LR vienetai
(pagal LR įstatymus įregistruoti
 JA ir
 kolektyvinio investavimo subjektai, neturintys JA statuso, pvz., pensijų
fondai)
 užsienio vienetai
  (užsienio valstybių JA ir organizacijos, kurių buveinė yra užsienio valstybėje,
kurie įsteigti pagal užsienio valstybių įstatymus, taip pat bet kurie kiti
užsienyje įsteigti subjektai).
o Objektas – LR ir užsienio vienetų uždirbtas (apmokestinamasis) pelnas.
o tarifai
 Pagrindinis (bendras) tarifas – 15% apmokestinamo pelno, kuris nustatomas iš JA
bendrųjų pajamų atimant leidžiamus atskaitymus, leidžiamas sąnaudas pajamoms
gauti ir kai kuriuos kitus atskaitymus, pvz., mokslo ir technikos inovacijoms skirtos
išlaidos.).
 lengvas tarifas mažoms įmonėms , kuriuose nesiekia 10 darbuotojų)
7) įmokos į garantinį fondą
o (įmokas į šį fondą moka LR įsteigti JA, jų filialai ir atstovybės; FA; ES valstybių JA padaliniai,
įsteigti Lietuvoje.
o Nemoka LB, biudžetinės įstaigos, politinės partijos, profsąjungos ir religinės organizacijos.
o Mokestis skaičiuojamas nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo, nuo kurio
skaičiuojamos soc. draudimo įmokos.
 Praktiškai šias įmokas moka visi, nepriklausomai nuo savo veiklos.) (įmokos yra
fiksuotos 3procentai)
8) mokestis už valstybinius gamtos išteklius
o (Moka FA ir JA, kurie išgauna apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, taip pat
asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
o Objektas – apmokestinami valstybiniai gamtos ištekliai t. y. naudingosios iškasenos, vanduo
ir statybinis gruntas, medžiojamieji gyvūnai.
o Tarifai išreiškiami konkrečia suma nuo mokesčio bazės).
o (Mokesčiai mokami nuo Išgautų tūrio ar kiekio, o jei apie gyvūnus mokame, tai medžiojamų
plotų kategorijų.????)
9) angliavandenilių išteklių mokestis
o (Moka LR ir užsienio apmokestinamieji vienetai (JA), užsienio ir LR FA, kurie išgauna
tradicinius ir išsklaidytus angliavandenilius LR teritorijoje ir ekonominėje zonoje Baltijos
jūroje.
o Mokesčio objektas yra LR teritorijos ir EZ Baltijos jūroje išgaunami tradiciniai ir išsklaidytieji
angliavandeniliai (nafta, dujos ir skalūnų dujos).
o Tarifas susideda iš bazinio ir kompensacinio mokesčio tarifo:
 baziniu (bendras) 12-15% tarifu apmokestinami iš visų telkinių išgaunami ištekliai,
 kompensacinis tarifas taikomas tuo atveju, jei jie išgaunami telkiniuose, surastuose
ir išžvalgytuose panaudojant valstybės lėšas.)
10) mokestis už aplinkos teršimą
o (objektas taršalai išmetami į aplinką)
o (Už gamtos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka FA ir JA, kurie privalo turėti taršos,
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus – leidimus, kuriuose nustatyta, kiek teršiančių
medžiagų gali į aplinką išmesti teršėjas.
 Objektas – išmetami į aplinką teršalai (fosforas, anglies dvideginis ir kt.).
o Už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka FA ir JA, kurie teršia aplinką iš ūkinei
veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių (pvz., lėktuvai, transporto priemonės,
naudojamos ūkinei veiklai).
o Už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis moka gaminių ir pakuotės gamintojai ir
importuotojai.
  Objektas – gaminiai, kurie nėra kito gaminio sudedamoji dalis, tačiau be kurių kiti
gaminiai negali būti naudojami; taip pat pripildyta gaminių pakuotė.
o Už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis moka sąvartynų operatoriai.
 Objektas – sąvartynuose šąlinamos atliekos.
o Tarifai nustatomi absoliučia pinigų suma arba teršiančių medžiagų tonai, arba gaminių ar
pakuotes kiekiu, arba sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiui.
 Atskirais atvejais šis mokestis skaičiuojamas pagal padidintus tarifus, t. y. išmetus
daugiau negu leidžiama teršiančių medžiagų, nuslėpus sąvartyne pašalintų atliekų
ar naudotų degalų kiekį, taikomas mokestis pagal padidintą tarifą ir tai pagal
mokesčių įstatymus nelaikoma bauda).
 Tarifai priklauso nuo teršiančios medžiagos pavojingumo ir objekto medžiagos ir
kitokių kategorijų (bet sakė nesigilint)
11) paveldimo turto mokestis
o (Privalo mokėti nuolatiniai ir nenuolatiniai LR gyventojai.
o Nuolatinio gyventojo mokesčio objektas yra visas jo paveldimas turtas, nenuolatinio
gyventojo – paveldimas kilnojamasis daiktas, jei pagal LR įstatymus jam privaloma
registracija, ir nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje.
o Mokestis skaičiuojamas pagal procentinius tarifus pagal paveldimo turto vertę (bet ne nuo
100prov turto vertės mokestis skaičiuojamas o nuo 70 proc) (iki 150 000 eur – 5%, virš –
10%).
 Faktiškai šis mokestis Lietuvoje nemokamas.).
 jeigu paveldima iš giminių mokėti nereikia
12) privalomos sveikatos draudimo įmokos
o (Moka
 apdraustieji asmenys ir
 (visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį arba jiems prilyginti asmenys,
asmenys, draudžiami valstybės lėšomis, ir savarankiškai dirbantys asmenys)
 draudėjai
 (visi FA ir JA, kurie įdarbina apdraustuosius asmenis).
o Tarifai: dauguma apdraustųjų moka 6 % privalomojo draudimo įmokas, draudėjai moka dar
3% įmokų; individualia veikla užsiimantys asmenys moka 9% įmokas ir pan.)
13) loterijų ir lošimų mokestis
o (Moka JA, kurie organizuoja loterijas ir azartinius lošimus.
o Objektas – išplatintų loterijos bilietų vertė, sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus
faktiškai išmokėtas premijas, ir lošimo įrenginiai.
o Organizuojant
 loterijas taikomas mokestis nuo išplatintų loterijos bilietų), o
 organizuojant totalizatorių lažybas ir kai kuriuos kitus lošimus – (lošėjų statomų
sumų ir išmokėtų sumų skirtumo )
 organizuojant lošimus automatais ir kitus azartinius lošimus – absoliučia pinigų
suma nuo kiekvieno lošimo įrenginio).
14) socialinio draudimo įmokos
o (Moka apdraustieji socialiniu draudimu asmenys ir draudėjai (visi asmenys, kurie dirba
pagal darbo arba joms prilyginamas sutartis, savarankiškai dirbantys asmenys ir visos
įmonės ir įstaigos, kurios įdarbina socialiniu draudimu draudžiamus asmenis.
o Vienintelis mokestis, neturintis pastovių tarifų:
  Seimas kiekvienais metais tvirtindamas Socialinio draudimo fondo biudžetą nustato
socialinio draudimo įmokų tarifus pagal atskirų rūšių socialinį draudimą).
15) pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje (Mokestis įvestas pagal ES reglamentą ir mokamas į ES
biudžetą.)
16) gamybos mokestis cukraus sektoriuje (Mokestis įvestas pagal ES reglamentą ir mokamas į ES
biudžetą.)
17) atskaitymai pagal miškų įstatymą
o (Moka visi miškų valdytojai (privatūs ir valstybiniai).
o Mokami privalomi 5% dydžio atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir
nenukirstą mišką.
 Valstybinių miškų valdytojai papildomai moka 10% įmokas (išviso moka 15proc.).

Nors mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, bet yra naudojamas tiksline paskirtimi – miškų ūkio
reikmėms finansuoti).

18) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

o (Moka visos valstybės įmonės, išskyrus Ignalinos atominę elektrinę.
o Objektas – valstybės įmonei perduotas turtas, išskyrus žemę.
o Tarifai: bendras – 2%. Savivaldybės įmonės nemoka.)
19) muitai
o (Mokesčiai, kuriais apmokestinamos per ES sieną vežamos prekės arba asmeninio poreikio
daiktai.
o Gali būti renkami importo muitai už prekių įvežimą, eksporto muitai už prekių išvežimą.
o Pagal įvedimo tikslus skiriami
 fiskaliniai muitai, kuriais siekiama surinkti pajamų ir sureguliuoti perkybą;
 specialieji muitai, kurie nustatomi kaip atsakomoji priemonė į diskriminacinius kitų
valsybių veiksmus;
 antidempiniai muitai, nustatomi įvežamoms į ES prekėms, kurių eksporto kaina
mažesnė už panašių prekių kainą eksportuotojo šalyje;
 kompensaciniai muitai, kurie nustatomi prekėms, kurių gamybai ir eksportui buvo
naudojamos valstybės lėšos;
 protekciniai muitai, nustatomi importuojamoms prekėms, dėl kurių įvežimo vietos
gamintojai patiria žalingą konkurenciją.
o Mokami vadovaujantis ES Muitinės kodeksu, jų dydis nustatomas pagal bendrąjį muitų
tarifą.)
20) motorinių transporto priemonių mokestis. Vienkartinis. Svyruoja nuo 0 iki bbz. priklauso nuo kuro
tipo ir CO2 kiekio

yra dar ir vietiniai mokesčiai ne tik valstybiniai mokesčiai. Dalis vietos biudžetų pajamų turi būti įskaitomi į
vietos biudžetus

 vietiniai mokesčiai (tie mokesčiai kurie yra įskaitomi į vietos biudžetą ir tie mokesčiai , kurių
atskirus struktūros elementus nustato savivaldybės)

Nemokestinės viešosios pajamos

(mokestinės pajamos ir ne mokestinės pajamos). Mokesčiai prie mokestinių pajamų, visi kiti mokesčiai
nemokestinės pajamos

Nemokestinės pajamos – viešosios pajamos, kurios gaunamos į biudžetą visais kitais būdais , nei pajamos
gaunamos mokesčių pavidalu
Nemokestinės viešosios pajamos:

1. rinkliavos
2. privalomi mokėjimai
3. Pajamos iš valstybės ar savivaldybės turto
4. Kitos pajamos

Rinkliava

Rinkliavos – individualiai atlygintini nustatyto dydžio mokėjimai už valstybės ar savivaldybės teikiamas

paslaugas.

 Pagrindinis rinkliavų skiriamasis požymis yra individualiai atlygintinas jų pobūdis, t. y. sumokėjęs

rinkliavą asmuo įgyja teisę gauti tam tikrą paslaugą iš valstybės ar savivaldybės institucijų.

 Rinkliavų objektai yra kompetentingų institucijų rinkliavos mokėtojo naudai atlikti veiksmai arba
rinkliavos mokėtojui suteiktos paslaugos.

 Bet kuriuo atveju rinkliavos, kaip viešųjų pajamų forma, nustatomos įstatymais.

Rinkliavos pagal savo pobūdį yra valstybinės ir vietinės ir kitokios dar gali būti.

Pagrindinės rinkliavos:

1. Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir savivaldos institucijų, išskyrus teismus,

teikiamas paslaugas. (nustatytos įstatymu)

2. Konsulinis mokestis – privalomas mokėjimas už Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių

įstaigų veiksmus atliekant konsulines funkcijas, išduodant teisinę galią turinčius dokumentus bei
teikiamas paslaugas. Taip pat Mokėjimas už užsienio ministerijas departamento atliekamas
dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą.

3. Žyminis mokestis – procesinio įstatymo nustatytas mokėjimas už teismo atliekamus procesinius

veiksmus. (ieškinio padavimą, apeliacinio skundo padavimą.) (jis yra nustatomas procesiniai
įstatymais pvz., CPK)

4. Mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registravimą – mokėjimai (įmokos) už valstybinio

patentų biuro suteiktas paslaugas, susijusias su pramoninių objektų registravimu ir išduotus
dokumentus. (išradimo patentavimas ir pan.)

5. Vietinės rinkliavos – savivaldybės tarybos sprendimu įvestos privalomos įmokos už savivaldybės

tarnybų ir institucijų teikiamas paslaugas, kurios galioja tos savivaldybės teritorijoje ir kurios yra
įskaitomos į tos savivaldybės biudžetą.

 Vietinė rinkliava irgi nustatoma įstatymu, savivaldybių tarybos jas tik įveda (įveda tik tokias
rinkliavas, kurios nustatomos rinkliavų įstatyme, specifinių, kurių įstatyme nėra negalima
įvesti) .

 skirtingai nuo valstybinių yra įvedamos kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje, tos

savivaldybės sprendimu. Konkretūs rinkliavų dydžiai nustatomi vyriausybės nutarimuose.
 Vietinių rinkliavų objektai (Rinkliavų įstatyme išvardytos galimos vietinės rinkliavos):

1. rinkliava už leidimą atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo

teritorijoje,

2. rinkliava už leidimą prekiauti ir teikti paslaugas savivaldybės nustatytose vietose,

3. rinkliava už leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje,

4. rinkliava už leidimą organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausančiose ar

valdomose viešo naudojimo teritorijose,

5. rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą,

6. rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į saugomas

teritorijas,

7. rinkliava už naudojimąsi savivaldybių nustatytomis vietomis automobiliams statyti.

Privalomi mokėjimai

Prie privalomų mokėjimų yra priskiriami tokie piniginiai mokėjimai, kurie turi aiškią tikslinę paskirtį, t.y. yra
skirti apibrėžtiems tikslams, kurie yra įtvirtinti tokius mokėjimus įteisinančiuose įstatymuose.

 Tokie mokėjimai skirtingai nuo mokesčių ar rinkliavų patenka į atskirą valstybės biudžeto sąskaitą.

 Pagrindinis privalomų mokėjimų, nustatomų įstatymai, bruožas yra tas, kad šie mokėjimai visada
turi tikslinę paskirtį, t. y. jie įskaitomi į specialiąsias programas arba tikslinius fondus ir yra
naudojami tų programų ar fondų tikslams pasiekti.

 Privalomi mokėjimai paprastai būna vienkartinio pobūdžio, jų mokėjimas nesudaro sistemos.

 Pagrindiniai mokėjimai yra į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą: mokestis už leidimą
važiuoti keliais, krovininių transporto priemonių naudojimą ir pan. Šiuos mokėjimus moka asmenys,
norintys atlikti konkrečius veiksmus, ir jie surenkami į tikslinius fondus.

Pajamos iš valstybės ar savivaldybės turto

Pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto galima gauti tik tokiu atveju, kai valstybė ar savivaldybė veikdama
per savo įgaliotas institucijas disponuoja sau priklausančiu turtu kaip savininkas.

 Pajamos iš turto yra gaunamos arba kaip dividendai už valstybei ar sav. Ir pan.

Gaunamų mokesčių, rinkliavų, privalomų mokėjimų forma ir kitais pagrindais:

 iš valstybės turto LB pelno įmokų forma (LB, nemokėdamas mokesčių, pasibaigus biudžetiniams
metams perveda pelną į VB);

 dividendai už valstybėms ir savivaldybėms priklausančius akcijų paketus;

 visos valstybės ir savivaldybės įstaigos privalo daryti pelno įmokas į VB ar SB (tokių įmokų dydis
nustatytas Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme; dabar siekia 60-85% įmonės pelno);
  gaunamos pardavus viešuose aukcionuose valstybei ir savivaldybei priklausantį turtą.

Kitos viešosios pajamos

Pajamos gaunamos kitais būdais nei kad anksčiau išvardyti. Konstitucija neriboja formų ir sąrašų kaip kitaip
galima gauti viešąsias pajamas

Kiti būdai: parama, baudos, konfiskuoto turto pajamos, paveldėtas turtas, skolintos lėšos ir pan

Viešosios išlaidos

Viešosios išlaidos - Tai veikla susijusiu piniginių fondų išteklių panaudojimu.

 Tokia veikla turi būti vykdoma teisės aktų nustatytų reikalavimų ir šia prasme viešosios išlaidos
apima valstybės biudžetų naudojimą, savivaldybės biudžetų naudojimą, sveikatos socialinių
draudimų fondų naudojimą, veiklą, kuri susijusi su valstybės ar savivaldybės funkcijas atliekančių
lėšų panaudojimu.
 Ne konkrečios pinigų sumos, bet atitinkamų institucijų veikla, siekiant panaudoti lėšas valstybės ar
savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
 Užtikrina viešųjų poreikių tenkinimą.
 Turinys siejasi su pačiomis viešosiomis funkcijomis, su tokiomis funkcijomis, kurias vykdo valstybės
ir savivaldybės institucijos.
 Visos viešosios funkcijos yra vykdomos arba tiesiogiai per valstybės ar savivaldybių Institucijas ar
per valstybių savivaldybių įsteigtas įmones organizacijas ir pan.,
o todėl visos viešosios išlaidos skirstomos į tiesiogines centralizuotas ir decentralizuotas (šitas
skirstymas turi reikšmės, nes VFT reguliuoja centralizuotų arba decentralizuotų išlaidų
apmokėjimą?????).

Pagal tai kokioje teritorijoje skirstomos į

 Lietuvos išlaidas ir
 savivaldybių išlaidas,

pagal tai iš kokio piniginio fondo išlaidos yra apmokomos yra skiriamos

 valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaidos,

 specialiųjų biudžetų išlaidos
 nebiudžetinių piniginių fondų išlaidos.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija.

 Nustato finansų ministerija, tai yra pagrindinis dokumentas, kur planuojamos viešosios išlaidos ir
tuo pačiu metu vykdomas suplanuotų išlaidų apmokėjimas

Pagal išlaidų atsiradimo sektorius yra skiriamos išlaidos pagal sektorius kurie turi įstatyminį pagrindą
(sektorinės teisės išlaidos yra paremtos teisės aktais, konkrečiu atveju. )

Kadangi šios išlaidos susijusios su viešosiomis funkcijomis, jos lemia viešųjų išlaidų skirstymą į sektorius:

1. Bendrosios valstybės paslaugos

2. Krašto gynyba
3. Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
4. Būstas ir komunalinis ūkis Poilsis,
5. kultūra ir religija
 6. Švietimas
7. Ekonomika
8. Aplinkos apsauga
9. Sveikatos apsauga
10. Socialinė apsauga

Šie sektoriai taikomi ir valstybės, ir savivaldybių išlaidoms.

Visos viešosios išlaidos planuojamos atitinkamam laikotarpiui, o jų dydžiai tvirtinami atitinkamu teisės aktu.
Dažniausiai planuojamos metams

Lietuvos biudžeto sistema

Biudžeto samprata

Lietuvos biudžeto įstatymas.

Pagrindinis valstybės viešasis piniginis fondas yra valstybės biudžetas, kuriame yra kaupiamos valstybės ar
savivaldybių lėšos ir iš kurios finansuojamos valstybės ar savivaldybių funkcijos.

 Biudžeto paskirtis sukaupti valstybei ar savivaldybėms reikiamas lėšas ir jas panaudoti valstybės ir
savivaldybės funkcijų įgyvendinimui (dėl to valstybės ir savivaldybės pagrindinė finansų dalimi,
kurios ekonomine prasme leidžia perskirsti socialines visuomenės pajamas atsižvelgiant į
visuomenės poreikius.

Lietuvoje šalia VB, kiekviena savivaldybė turi savo biudžetą, kuris jai yra pagrindinis viešasis piniginis fondas.

Teisine prasme, biudžetas – įstatymu arba savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas biudžeto pajamų ir
asignavimų planas atitinkamam laikotarpiui, kuriuo vadovaujantis yra kaupiamas pagrindinis valstybės ar
savivaldybės piniginis fondas, kurio lėšos naudojamos viešųjų funkcijų įgyvendinimui. (kaip teisės aktas
atitinkamai priimtas )

Materialine prasme, biudžetas – kaip atitinkamas ...

Ekonomine prasme biudžetas – kaip visuma ekonominių santykių, per kurias formuojamas pagrindinis
pinigų fondas

Biudžetą (valstybės ir sav.) apibūdina tokie požymiai:

 universalus finansinis planinis teisės aktas - biudžeto rodikliai (straipsniai) apima visas valstybės ar
savivaldybės veiklos sritis;
 biudžetą rengia vykdomosios valdžios institucijos, veikia įstatymų leidžiamoji ar savivaldybių
institucijos, dėl to biudžetas įgyja norminio teisės akto galią;
 tinkamas biudžeto, kaip norminio teisės akto, vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos taikymu;
 į biudžetą gali įplaukti tik piniginės lėšos
 biudžetas yra terminuotai galiojantis ir terminuotai taikomas teisės aktas.
o (biudžetas yra tvirtinamas metams ir lygiai kalendorinius metus galioja įstatymai dėl
valstybės ar savivaldybės patvirtinimo)

Lietuvos biudžetinė sandara ir sistema

Valstybinė biudžetinė sandara apima valstybės biudžeto sistemą ir jos sudarymo organizavimo ar
sudarymo principus. Valstybės biudžeto sandara susidaro iš 2 elementų (valstybės ir savivaldybių) . Bet
kokiu atveju konkrečios valstybės sandara priklauso nuo valstybės santvarkos ypatumu ir teritorinio
suskirstymo specifikos.

Unitarinėse yra 2 grandžių biudžeto sistemos ((Lietuva tokia yra) federacinėse gali ir daugiau būti)

Valstybės biudžetinė sandara:

1. valstybės biudžetinė sistema

2. Biudžetinės sistemos sudarymo arba organizavimo principai

Valstybės biudžetinė sistema priklauso nuo valstybės santvarkos ir valstybės administracinio teritorinių
ypatumų, todėl unitarinėse valstybėse biudžetinę sistemą sudaro dvi grandys, federacinėse - tokių grandžių
gali būti daugiau, priklausomai nuo federacijos subjektų skaičiaus:

1. Valstybės biudžetas - visos valstybės mastu centralizuotas piniginis fondas, kurio lėšos naudojamos
bendravalstybinėms reikmėms finansuoti, vadovaujantis Seimo patvirtintu pajamų ir asignavimų
planu biudžetiniams metams.
2. Savivaldybės biudžetas - savivaldybės mastu centralizuotas piniginis fondas, kurio lėšos
naudojamos vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldos įstaigoms išlaikyti,
vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu pajamų ir asignavimų planu biudžetiniams metams.

Abu tvirtinami 1 metams, o šių biudžetų konsoliduota visuma sudaro Lietuvos valstybinę (nacionalinę)
biudžetinę sistemą. Į valstybinę biudžetinę sistemą nepakliūva visi kiti biudžetai (pvz. SODROS ir pan.)

Biudžetinės sistemos sudarymo arba organizavimo principai:

5. Valstybės biudžetinės sistemos vieningumo principas - valstybės ir savivaldybės biudžetų sudarymas ir

vykdymas grindžiamas vieningais teisės aktais, vieninga biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, vieninga
biudžetinės atskaitomybės dokumentacija, vieninga sankcijų sistema.
6. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų atskyrimo principas - tiek valstybės biudžetas, tiek
savivaldybių biudžetai turi teisės aktais tik jiems priskirtas pajamas ir išlaidas, toks pajamų ir išlaidų
priskyrimas įtvirtintas Biudžeto sandaros įstatyme.
7. Biudžetų savarankiškumo principas - visi biudžetai yra atskiri, neįeina vienas į kitą, o valstybės ir
savivaldybių institucijos yra savarankiškos tiek planuojant biudžetą, tiek jį vykdant. (savivaldybės negali
įtakoti valstybės planavimo ir tvirtinimo proceso, tiek valstybė negali kištis į savivaldybių biudžeto
planavimą ir pan. bet savivaldybės be valstybės dotacijos nėra pajėgios??????)

Biudžeto struktūra

Egze. Biudžeto struktūra:

1. Biudžeto pajamos
2. Biudžeto asignavimai

Biudžeto pajamos

Biudžeto pajamos - piniginės lėšos, kurios perskirstant visuomenės nacionalines pajamas pereina valstybės
ar savivaldybių žinion, yra kaupiamos atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetuose, naudojamos
valstybės ar savivaldybių funkcijoms apmokėti.

Bendras visų biudžetų pajamų šaltinis - BVP nacionalinių pajamų pavidalu, o pajamų kaupimo priskyrimo
atskiroms biudžetinėms sistemos grandims tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pagal teritorinį kažką:

 1. Valstybės biudžeto pajamos – kaupiamos valstybės biudžete ir naudojamos visos LT reikmėms
finansuoti
o Valstybės biudžetui priskirtinos pajamos: (galima formuoti iš nuosavų ir išorinių šaltinių
(dalį išorinių pajamų gauna ES paramos pavidalu, pagal ES sanglaudos politikos
reglamentus. Sav. Tokių neturi, nes iš valstybės gauna)).
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės
aktus
2) pajamos iš valstybės turto
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;
4) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
5) dotacijos;
6) kitos pajamos.
2. Savivaldybių biudžeto pajamos – pajamos kurios kaupiamos savivaldybių biudžetuose ir
naudojamos atitinkamos savivaldybės poreikiams tenkinti. Jomis disponuoja savivaldybių
administracijos ir savivaldybių biudžetų asignavimų dalyviai.
o Savivaldybės biudžetui priskirtinos pajamos:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus
teisės aktus;
2) pajamos iš savivaldybių turto
3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio
vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius
lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus;
5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;
6) negrąžintina finansinė parama (lėšos);
7) kitos įstatymų nustatytos pajamos.

Tiek valstybės ir savivaldybių biudžeto struktūra numatyta biudžeto sandoros įstatyme

Visos biudžeto pajamos priklauso nuo jų priskyrimo valstybės ar savivaldybių biudžetų tvarkos skirstomos į:

1. Priskirtosios biudžeto pajamos - biudžeto pajamos, kurios pilna apimtimi, arba įstatymais
nustatytų procentinių dydžių yra įskaitomos į valstybės ar savivaldybių biudžetą.
o Jeigu priskirtosios pajamos yra valstybės vienintelis pajamų šaltinis, tai kalbant apie
savivaldybes svarbus vaidmuo tenka dalijamosioms pajamoms)
o Priskirtųjų valstybės biudžeto pajamų sąrašas yra įtvirtintas biudžeto sandoros įstatyme.
o Valstybės biudžetui priskirtinos pajamos
i. Pajamos iš mokesčių
 pelno mokestis 100 proc
 NT mokestis už FA priklausančių ar įsigijamų nuosavybėn statinių vertės dalį
viršijančią 200 020e. 100 proc
 už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. 100 proc
 90 proc angliavandenilių išteklių mokesčiai
 atskaitymai pagal Miškų įstatymą. 100 proc
 akcizas 100 proc
 PVM 100 proc
 80 proc mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį, statybinį gruntą.
 30 proc mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už teršimą
sąvartynuose šalinamoms atliekams, gaminių ir pakuočių atliekamoms.
  muitai 100 proc
 100 proc už teršimą gaminių pakuočių, už teršimą sąvartynuose
šalinamoms atliekams
 100 proc loterijų ir lošimų mokestis, kurį moka lošimus organizuojantys
asmenys ir didžiąsias loterijas organizuojantys asmenys.

Jei MĮ nenurodyta, kur mokestis yra mokamas, toks mokestis įskaitomas į

valstybės biudžetą. PVM nenurodytas, kur yra mokamas, todėl keliauja į
valstybės biudžetą.

ii. Pajamos iš rinkliavų

 100 proc žyminis, konsulinis mokestis, mokesčiai už pramoninės
nuosavybės objektų registravimą, valstybės rinkliava už valstybės institucijų
teikiamas paslaugas.
 Valstybės rinkliava už Lietuvos Banko paslaugas.
iii. Pajamos iš valstybės turto
 Valstybės įmonių pelno įplaukos, 50 proc pajamų už viešuose aukcionuose
parduotą valstybės NT
 50 proc už parduotas valstybei priklausančias akcijas
 Dividendai sakė vėliau aptarsim
iv. Valstybės biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas ir turto nuomą
v. Kriminalinės, administracinės baudos ir kt (tų neminėjo)
o Savivaldybių biudžetų priskirtinos pajamos:
i. Priskirtosios pajamos iš mokesčių:
ii. Priskirtosios pajamos iš rinkliavų
iii. Dalijamos biudžeto pajamos
o
2. Dalijamos biudžeto pajamos - biudžeto pajamos, kurios kiekvienais biudžetiniais metais yra
padalijamos tarp savivaldybių biudžetų siekiant išlyginti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas
(paskirtis).
o neturi konkretaus biudžeto prie kurios yra priskirtos
o (pagal seimo patvirtinimo įstatymą???)
o Kalbant apie dalijamas pajamas susiduriama su sąvoka biudžetiniu reguliavimu – tai
procesas kurio metu dalijamosios biudžeto pajamos dalijamos tarp biudžetų siekiant
išlyginti šių savivaldybių pajamas ir asignavimus, finansinius skirtumus ir užtikrinti
savivaldybių savarankiškumą
 Pagrindas tokio reguliavimo yra ... ir prognozuojamų apmokėtų išlaidų skirtumas
 Biudžetinio reguliavimo metodai
 Valstybės dotacijos
materialinė parama iš valstybės biudžeto, teikiama atskiroms
savivaldybėms, jų pajamoms ir išlaidoms išlyginti.
Yra dvi rūšys tokių dotacijų
Bendroji.
 Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami savivaldybių
biudžetų pajamų iš GPM išlyginimui, kai skaičiuojama, kad
savivaldybės surinks mažiau GPM nei planuota.
 Skirta ir savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti
- gauna tos savivaldybės, kurios turi didesnes išlaidas dėl
objektyvių sąlygų.
 i. Tokie objektyvūs veiksniai - pensinio amžiaus
gyventojų skaičius, vaikų skaičius savivaldybėj,
vietinių kelių ilgis, savivaldybės teritorijos plotis ir
kt. Praktiškai visos savivaldybės gauna, išskyrus
Vilnių.
Specialioji, tikslinė dotacija.
 Priklauso tos dotacijos kurios skiriamos iš valstybės
biudžeto savivaldybėms, kad apmokėti konkrečias išlaidas,
šitos dotacijos skiriamos konkretiems tikslams

Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami savivaldybėms

konkretiems tikslams:
 Valstybinėms funkcijoms vykdyti - socialinių išmokų
mokėjimas. Su funkcijomis pereina ir lėšos jas vykdyti.
 Mokinio krepšeliui finansuoti (formuoti),
 Seimo arba Vyriausybės patvirtintas programas - būsto
renovacijos programa, globojamų vaikų išlaikymo
programa (turi dalyvauti šioje programoje savivaldybė)
 Kompensacijos
bendrosios dotacijos kompensacija - teisę į kompensaciją turi tos
savivaldybės, kurios dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų
biudžetiniais metais gauna mažiau pajamų arba turi didesnes
išlaidas.
Jeigu biudžetiniais metais priims atvirkštinį sprendimą, dėl kurio
padidėtų pakankamai pajamų ar sumažėtų išlaidos, tai ateinančias
metais turėtų būti koreguojamos savivaldybių pajamos. Turėtų būti
paimama atitinkama dalis pajamų kuri atitiktų tą pokytį
 Paskolos savivaldybėms
iš valstybės biudžeto - pagal BSĮ metų bėgyje savivaldybės turi teisę
gauti paskolą iš valstybės biudžeto laikinam savo pajamų trūkumui
dengti:
 Kreiptis bet kada gali
 Gali gauti paskolą:
i. Jei savivaldybė turi laikiną pajamų trūkumą, kuriam
padengti neužtenka savivaldybės laikinai laisvų
biudžeto lėšų (iš savo apyvartos lėšų).
ii. Jei savivaldybė negali disponuoti savo lėšomis dėl
kredito įstaigų veiklos apribojimo arba licencijos
atšaukimo
Apribojimai:
 gaus paskolą, jei ji pasitvirtinusi savo biudžetą.
 už paskolą turi mokėti palūkanas.
Jei savivaldybė negražintų paskolos valstybė nenukentėtų, nes
kitais metais dotacija būtų sumažinta. Savivaldybės turėtų verstis
su mažesniais ištekliais

Savivaldybės biudžetas turi abi (priskirtąsias ir dalijamąsias) pajamas, valstybės biudžetas tik
priskirtąsias.
 BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

Biudžeto asignavimai - tai yra biudžete nustatyta lėšų suma, kurią biudžeto lėšas gaunantis subjektas turi
teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pateikęs paraišką finansų ministerijai
arba savivaldybės administracijai patvirtintoms programoms finansuoti.
 Esminis momentas – tai tik numatytos lėšos biudžete.
 Kai tas lėšas gaus, tai bus išlaidomis.
 Idealus atvejis yra tada, kai biudžeto asignavimai pilnai atitinka biudžeto pajamas be biudžeto
skolintų lėšų. Nedeficitinis biudžetas

nerealūs pinigai
egze, koly
Biudžeto asignavimai - valstybės ar savivaldybės biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų,
gaunančių biudžetų lėšas ir atliekančių viešojo administravimo funkcijas, skirta lėšų suma, kurią asignavimo
valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką arba Finansų
ministerijai, arba savivaldybės administracijai.
 T.y. suplanuotos gauti lėšos??

Valstybės biudžete asignavimai naudojami: (skirti)

• valstybės funkcijoms atlikti
• dotacijoms savivaldybėms mokėti
• valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti

Savivaldybių biudžete asignavimai naudojami:

• vietinės reikšmės programoms finansuoti (įstatymams vykdyti)
• vietos savivaldos institucijoms išlaikyti

Biudžeto pajamų ir asignavimo įvairovė lemia ir jų klasifikacijos būtinumą.

Biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija - finansų ministro įsakymu patvirtintas dokumentas, kuriuo
nustatomas biudžeto pajamų ir išlaidų skirstymas į grupes ir kuriuo yra vadovaujamasi tiek sudarant
biudžetą, tiek jį vykdant, tiek sudarant biudžeto vykdymo ataskaitas. Pagrindinis formalus dokumentas,
pagal kurį sudaromas biudžetas. Nustato - FM, tvirtina ministras.

Šito akto reikšmė. Tokie asignavimai skirstomi pagal funkcijas:

Biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija:

1. Funkcinė biudžeto asignavimų klasifikacija

o biudžeto asignavimų suskirstymas pagal valstybės funkcijas: funkcijos, grupės, sektoriai;
taikoma ir savivaldybėms (nes jos irgi kai kurias funkcijas vykdo)
a) Bendrosios valstybės paslaugos.
b) Gynyba.
c) Viešoji tvarka ir visuomenės sauga.
d) Būstas ir komunalinis ūkis.
e) Poilsis, kultūra, religija.
f) Švietimas.
g) Ekonomika.
h) Aplinkos apsauga.
i) Sveikatos apsauga.
j) Socialinė apsauga.
 2. Ekonominė biudžeto pajamų klasifikacija
o taikoma ne tik išlaidoms, bet ir pajamoms - biudžeto pajamų skirstymas į grupes pagal
pajamų gavimo šaltinius:
a) Mokesčiai.
b) Socialinės įmokos.
c) Dotacijos.
d) Kitos pajamos
3. ?????Biudžetų asignavimo ekonominė klasifikacija pagal ekonominius rodiklius –
a) asignavimai darbo užmokesčiui,
b) išlaidos socialiniam draudimui, paslaugų įsigijimui, kapitaliniams įdėjimams ir kt.

Biudžeto procesas

Biudžeto procesas yra suprantamas kaip VFT normomis reglamentuota kompetentingų institucijų ir kitų
biudžetiniame procese dalyvaujančių subjektų veikla sudarant ir vykdant valstybės ir savivaldybių veiklą bei
vertinant biudžeto vykdymą. T.y. biudžetinio

Biudžeto procesas apskritai yra suprantamas kaip viešųjų finansų teisės procesinėmis normomis
reglamentuota kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų biudžetiniame procese
dalyvaujančių subjektų veikla, sudarant ir vykdant valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat
kontroliuojant ir vertinant valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymą. Tokiu būdu biudžetinį procesą
sudaro tokios veiklos rūšys:

1. Teisėkūra – veikla, rengiant ir tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetą patvirtinantį teisės aktą;

2. Valdymas – veikla, surenkant numatytas biudžeto pajamas ir skiriant biudžeto asignavimus;

3. Kontrolė ir vertinimas – veikla, susijusi su patvirtinto biudžeto vykdymo priežiūra ir įvertinimu;

4. Biudžeto vykdymo finansinės atskaitomybės tvarkymas - veikla, susijusi su biudžeto vykdymu,

finansinės atskaitomybės, dokumentų pildymu (tvarkymu)

(teisinis pagrindas) Visas BP turi būti vykdomas laikantis atitinkamų teisės aktų ir pagrindiniai teisės
aktai reglamentuojantys – Konstitucija, biudžeto sandaros įstatymas, Seimo statutas, valstybės ir
savivaldybių biudžeto sudarymo taisyklės, strateginio planavimo metodika, savivaldybių priimti teisės
aktai.

Laiko požiūriu BP kiekvienoje valstybėje trunka skirtingu laikotarpiu,

 Lietuvoje Biudžeto Procesas trunka apie 2 metus.

 Pats biudžetas, patvirtintas atitinkamu teisės aktu – įstatymu ar tarybos sprendimu,

o galioja tik 1 metus, toks patvirtinto biudžeto galiojimo laikas vadinamas biudžetiniais
metais.

Pagal Konstituciją ir kitus teisės aktus, tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetai tvirtinami pas mus
biudžetiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais – prasideda sausio 1 ir baigiasi gruodžio 31
dieną.

Biudžetas turi būti patvirtintas atitinkamu teisės aktu iki įstatyme nustatyto termino.
  Pagal Konstituciją, Seimas valstybės biudžetą tvirtina įstatymu iki naujų biudžetinių metų pradžios,
o pagal biudžeto sandaros įstatymą, Seimas privalo patvirtinti valstybės biudžetą ne vėliau kaip
prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.

Kas liečia savivaldybių biudžetus, tai jie turi būti patvirtinti per 2 mėnesius nuo valstybės biudžeto
patvirtinimo.

 toks terminas yra nes savivaldybės negali tiksliai žinoti kokios dotacijas jos gali gauti ir kokios GPM
turės teisę įskaityti iškarto sau į biudžetą.

 Tuo atveju, jeigu valstybės ar savivaldybės biudžetas nėra laiku patvirtinamas, atitinkamo biudžeto
asignavimai metų pradžioje iki biudžeto patvirtinimo, kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12
atitinkamų praėjusių biudžetinių metų asignavimų (išlaidų).

Biudžeto Proceso struktūra. Susideda iš atitinkamų stadijų. Pagal biudžeto sandaros įstatymą galima išskirti
tokias stadijas: (tos stadijos nėra aiškiai išskirtos ar įteisintos konkrečiame teisės akte)

1) Biudžeto sudarymas (planavimas)

2) Biudžeto tvirtinimas

3) Patvirtinto biudžeto vykdymas;

4) Metinio biudžeto įvykdymo vertinimas.

Dar išskiriama biudžeto kontrolės stadija (bet profesorius jos neišskiria, nes ji vyksta per visas stadijas)

Biudžetinio proceso principai

BP principai yra bendri tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų procesui. (turi vykti pagal tuos principus
Biudžeto procesas). Biudžetinis procesas vyksta pagal visus bendruosius principus ir šalia yra specialūs
principai kurie būdingi tik BP) Jie nėra aiškiai įtvirtinti viename įstatyme, bet išplaukia iš įstatymų analizės:

1. Programinio biudžeto principas – tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų asignavimai yra
planuojami ir naudojami pagal biudžeto asignavimų valdytojų patvirtintas veiklos programas ir tų
programų sąmatas.
o Programinis biudžetas taip pat reiškia, kad asignavimų valdytojai savo programas rengia
pagal valstybės ar savivaldybės strateginius planavimo dokumentus, t.y. programos
rengiamos vadovaujantis strateginio planavimo metodika, taip pat būtina atsižvelgti į ES
strateginius dokumentus.
o Šio principo būvimas įtvirtintas biudžeto sandoros įstatyme 17str.
2. Vidutinės trukmės ir metinio biudžeto derinimo principas – apskritai Lietuvoje yra sudaromas 3
metų, t.y. vidutinės trukmės, valstybės ir savivaldybių konsoliduotas biudžetas. Toks vidutinės
trukmės biudžetas atitinka Europos tarybos reglamento reikalavimus. Rengiant metinį biudžetą turi
būti atsižvelgta į 3 metų biudžeto rodiklius. Sudaromas 3 metam, tvirtinamas 1 metam – esmė.
EGZUI
o Valstybė planuoja valstybės pajamas ir asignavimus vidutinės trukmės arba ilgesniam
periodui, o tos pajamos ir asignavimai yra detalizuojami metiniuose biudžetuose
o Lietuvoje apskritai biudžetas sudaromas 3 metams pagal valstybes pajams ir asignavimus.
Čia planas, jis yra peržiūrimas kiekvienais metais kai tvirtinamas 1 metų biudžetas.
o 1 metų biudžetas sudaromas pagal 3 metų biudžetą. (taip turėtų būti, bet yra kitaip, realiai
tas 3 metų biudžetas derinamas prie 1 metų biudžeto)
o Metinis biudžetas tvirtinamas įstatymu, o 3 metų biudžetas tvirtinamas žemesniu galios
teisės aktu (seimo nutarimu)
 3. Subalansuoto biudžeto ir fiskalinės drausmės laikymosi principas
o subalansuotas biudžeto principas reiškia, kad yra siekiama sudaryti subalansuotą biudžetą,
t.y. tokį biudžetą, kuriame planuojami arba prognozuojami asignavimai, pilnai atitinka
prognozuojamų biudžetų pajamas kartu įtraukiant ir planuojamo biudžeto deficito
padengimo šaltinius
 Subalansuoto biudžeto principas draudžia priimti tokį biudžetą, kuriame būtų
numatytos išlaidos asignavimų forma nepadengtos atitinkamomis biudžeto
pajamomis
 Subalansuotas biudžetas leidžia numatyti planinio biudžeto deficitą (t.y. skirtumą
tarp asignavimų ir pajamų) su ta sąlyga, kad patvirtintame biudžete būtų numatyti
tokio biudžeto deficito dengimo šaltiniai (dažniausia tokiais šaltiniai būna valstybės
ar savivaldybės skolintos lėšos)
o Fiskalinės drausmės principas reikalauja, kad sudarant ir tvirtinant biudžetą būtų laikomasi
ES patvirtintų normatyvų dėl biudžeto išlaidų dydžio (t.y. planuojami biudžeto asignavimai
neturi viršyti trijų dešimtųjų praėjusių metų valstybės BVP
 Ribojamos tam tikros išlaidos sutinkamais ES aktais

4. Biudžetinės drausmės laikymosi principas

o Tiek sudarant tiek vykdant biudžetą, turi būti laikomasi atitinkamų teisės norminių aktų, o
kai kalbame apie biudžeto vykdymą, turi būti laikomasi visų teisės aktų susijusiu su šia
sritimi, o ypatingai turi būti laikomasi įstatymų ar savivaldybių teisės aktų dėl biudžetų
patvirtinimo. (tų teisės aktų, kurie turi norminio teisės aktų galią)

5. Valdžių padalijimo principas biudžetiniame procese

o Šio principo esmė būtų tokia, kad įstatymais yra aiškiai apibrėžtos visų valdžios institucijų
galios biudžeto procese ir atskiros valdžios institucijų grandys turi laikytis atitinkamų teisės
aktų ir nesikišti viena į kitos įgaliojimus biudžeto procese (t.y. įstatymų leidžiamosios
institucijos privalo tik tai svarstyti ir tvirtinti biudžetą, o vykdomosios valdžios institucijos
privalo rengti biudžeto projektą ir jį vykdyti)

6. Biudžetinio proceso skaidrumo ir viešumo principas

o tiek patys biudžetų projektai, tiek biudžetų įvykdymų ataskaitų rinkiniai yra svarstomi
viešose valdžios institucijų posėdžiuose, o nustatyta tvarka patvirtinti biudžetai yra
skelbiami viešai, taip pat viešai skelbiama info apie biudžetų vykdymą (visuomenė turi
turėti teisę dalyvauti biudžeto procese jį stebėti, būtų susipažinus)

o (ypatumas yra tas, kai kalbame apie viešumą, kai kalbame apie savivaldybių biudžetų
priėmimo ir svarstymo procedūras, parengtas biudžeto projektas yra teikiamas susipažinti
visuomenei, duodant atitinkamą terminą savo pastaboms ir pasiūlymams pareikšti)

Biudžeto proceso turinys (biudžeto etapai)

1 stadija – biudžeto projekto sudarymas (biudžeto planavimas)

 Biudžeto proceso stadija, kurios metu yra planuojamos biudžeto pajamos ir asignavimai, atliekamas
biudžeto pajamų ir asignavimų derinimas ir yra parengiamas teisės akto dėl atitinkamo biudžeto
patvirtinimo projektas. T.y. iš esmės tiek apie pačio biudžeto planavimą, tiek apie atitinkamo teisės
akto projekto rengimą
 Biudžeto planavimo pagrindai yra įtvirtinti pačia bendriausia prasme jau konstitucijoje, taip pat
esminės nuostatos dėl biudžeto planavimo yra įtvirtintos biudžeto sandoros įstatyme, tačiau
 svarbiausią reikšmę turi valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo
taisyklės, biudžeto ir pajamų klasifikacija, taip pat kai kurie kiti teisės aktai
 Kai kalbame apie biudžeto planavimą teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas, teisės aktai
įtvirtina tik fragmentines nuostatas, kadangi pats biudžeto planavimas labiau reiškia ekonominę
veiklą.
 Valstybės biudžeto projekto rengimas (arba planavimas) yra pavestas Finansų ministerijai
 Oficialiai valstybės biudžeto planavimas prasideda nuo biudžetinės iniciatyvinės teisės
pasireiškimo
o Tai tokia teisę valstybės biudžeto atžvilgiu turi vyriausybė ir šią teisę vyriausybė realizuoja
kiekvienų metų pradžioj priimdama nutarimą dėl kitų biudžetinių metų valstybės biudžeto
projekto rengimo kalendorinio plano patvirtinimo.
 Vyriausybei priėmus tokį nutarimą ir prasideda visas sekančių biudžetinių metų,
valstybės biudžeto rengimo procesas (faktiškai toks nutarimas priimamas kovo
mėn. viduryje
 Nutarimo reikšmė:
1) šiame nutarime yra įvardijami duomenys, kurie reikalingi finansų
ministerijai, kad ji parengtų tiek makroekonomines tiek fiskalines
prognozes reikalingas biudžetui sudaryti, taip pat duomenys, kurie
reikalingi pačiam valstybės projektui suplanuoti
2) nutarime įvardijamos institucijos, subjektai (visos ministerijos, savivaldybių
asociacijos, autonominiai asignavimų valdytojai (aukštosios mokyklos ir
pan.)), kurie tokius duomenis privalo teikti finansų ministerijai
3) tokiame nutarime yra įvardijami/įtvirtinami atitinkami terminai, kuomet
biudžeto sudarymui reikalingi duomenys turi būti pateikti, taip pat
terminai, kuriais turi būti atlikti atitinkami valstybės biudžeto planavimo
darbai
 Kaip atrodo pats valstybės biudžeto planavimo procesas?
o Verta susipažinti su dokumentu - Strateginio planavimo metodika
 Dokumentas gana sudėtingas, liečia ne tik biudžetą bet ir daugelį kitų valstybės
veiklos sričių, tačiau jame pateikiama valstybės biudžeto planavimo schema ir ta
schema išdėstyta tam tikrais terminais?????
o Pirmiausia vyriausybė priima atitinkamą nutarimą dėl biudžeto planavimo kalendoriaus
patvirtinimo.
1) Vyriausybės nustatytais terminais atitinkantiems subjektams pateikus nutarime
nurodytus duomenis finansų ministerijai, FM parengia atitinkamo laikotarpio
svarbiausias makroekonomines prognozes (tokias kaip BVP prognozė, galimos
infliacijos prognozes)
 šių prognozių pagrindu FM planuoja pagrindinius šalies fiskalinius
rodiklius (t.y. planuoja kiek tikėtina gauti ar surinkti pajamų, keik galima/
planuojama skirti asignavimų, koks planuojamas šalies deficitas, kokie
galimi šio deficito šaltiniai ir galimybės ir pan.).
2) jeigu yra reikalas, metų pradžioje vyriausybė patikslina savo strateginius veiklos
tikslus pagal jų prioritetus (t.y. peržiūri kokie tikslai yra prioritetiniai atitinkamais
biudžetiniais metais, kadangi pagal tuos prioritetus atitinkamai koreguojamos
asignavimų kryptys).
o Sekantis etapas būtų tas, kad FM, parengtų fiskalinių prognozių pagrindu ir atsižvelgdama į
vyriausybės strateginių planų pakitimus, parengia pleminarius valstybės biudžeto rodiklius
trijų metų laikotarpiui ir teikia šiuos rodiklius susipažindinti ir tvirtinti vyriausybei.
 1) Tuo pat metu t.y. metų pradžioje iki vasaros, ministerijos ir kiti asignavimų
valdytojai rengia ir tikslina savo strateginių veiklos planų projektus (t.y. tikrina
programas, už kurias atsakingas biudžeto asignavimo valdytojas, įvertina ar tos
programos yra įvykdytos ir pan.).
2) kuomet vyriausybė patvirtina pleminarius biudžeto rodiklius trejiems metams
finansų ministerija praneša asignavimų valdytojams numatomus jiems skirti
asignavimus trims metams.
3) Biudžeto asignavimo valdytojai, gavę finansų ministerijos rodiklius tikslina savo
strateginius veiklos planus pagal numatomus skirti asignavimus sumas ir sudaro
savo įgyvendinimo programų sąmatas.
4) Parengtos biudžetų asignavimo valdytojų programų sąmatos ir strateginiai planai
teikiami susipažinti vyriausybės kanceliarijai ir FM, ir jeigu vyriausybė ir FM
pritaria parengtiems planams bei programų sąmatoms, šios sąmatos ir programos
yra įtraukiamos į planuojamą kitų metų biudžetą
 (jeigu nepritaria reiškia sąmatos ir planai yra grąžinami biudžetų
asignavimo valdytojui, kad jis juos patikslintų pagal pateiktas pastabas).
o Jeigu vyriausybės kanceliarija ir FM sąmatoms ir planams pritaria, gautų sąmatų pagrindu
FM parengia galutinį valstybės biudžeto projektą ir teikia jį svarstyti vyriausybei, kartu su
projektu FM pateikia vyriausybei ir atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtinimo
įstatymo projektą (šitas įstatymas vadinosi įstatymas dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo).
 Panašiai vyksta biudžeto planavimas savivaldybių lygmenyje kuomet kalbame apie savivaldybių
biudžetus
o Projektai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus kitų metų
savivaldybės biudžeto sudarymo darbų grafiką, o pats procesas vyksta panašiai kaip ir
valstybės biudžeto atžvilgiu
 Sakykime kad vyriausybė pritaria pateiktam kitų metų biudžeto projektui, tokiu atveju biudžeto
procesas pereina į antrą stadiją (biudžeto tvirtinimo)

2 stadija – biudžeto tvirtinimas

 T.y. institucine prasme biudžeto procesas pereina iš vyriausybės (vykdomosios valdžios) institucijų
lygmens į seimo lygmenį
 Vyriausybė valstybės biudžeto projektą pagal Konstitucija privalo pateikti seimui svarstyti likus ne
mažiau kaip 75 kalendorinėms dienoms iki naujų biudžetinių metų pradžios.
o Vėliau visas projekto svarstymas ir tvirtinimas jau reglamentuojamas atitinkamomis
seimo statuto normomis (seimo statute yra įtvirtinta aiški data, kada biudžeto projektas
turi būti pateiktas seimui svarstyti).
o Kartu su biudžeto projektu turi būti pateikta visa kita reikalaujama informacija remiantis
kuria buvo parengtas atitinkamų metų biudžeto projektas.
o Kartu reikia turėti omenyje pateikus valstybės biudžeto projektą seimui ne vėliau kaip per
10 dienų vyriausybė privalo pateikti atitinkamą ES tarybos nuomonę dėl LT finansinės
padėtis ir biudžeto (kadangi biudžetas turi būti parengtas ir pagal ES fiskalinius
reikalavimus).
 Valstybės biudžeto projekto kopijas seimo sekretoriatas perduoda seimo valdybos nariams,
komitetams, frakcijoms bei valstybės kontrolieriui.
o Reikšmė tokių projekto dokumentų perdavimo: tai būtent artimiausiame posėdyje seimo,
kuomet yra perduodami dokumentai komitetams, frakcijoms ir pan., yra išklausomas
 vyriausybės pranešimas apie pateiktą biudžeto projektą (t.y. ne svarstymas, o tiesiog
informavimas, kad vyriausybė parengė atitinkamą projektą, pateikė jį seimui ir tokiame
pranešime, kaip sakant yra pateikiamas bendras projekto apibūdinimas)
 Vėliau seka valstybės projekto svarstymas seimo komitetuose ir frakcijose
o Čia yra svarbu, kad tokiam svarstymui mes skiriame ne mažiau kaip 15 dienų.
 Tai yra svarbu, nes per tą laikotarpį kuomet yra svarstomas biudžeto projektas nėra
rengiami plenariniai seimo posėdžiai (t.y. seimas privalo dirbti su pagrindiniu
finansiniu valstybės dokumentu)
o Seimui dirbant su valstybės biudžetu, seimas svarsto ir kitus biudžetus, kadangi valstybės
biudžeto projektas eina kartu su SODROS biudžetu ir jo dokumentais, sveikatos draudimo
fondas yra svarstomas tuo pat metu.
 Visi šie dokumentai yra teikiami komplekte, tik tai kaip sakant valstybės biudžetas
yra išskiriamas iš kitų finansinių planų sistemos vadovaujantis Konstitucija.
o Komitetai svarsto projektą pagal savo kompetenciją ir savo pastabas bei pasiūlymus, dėl
parengto projekto, privalo pateikti biudžeto ir finansų komitetui.
 Komitetų kompetencija, tai nereiškia kad komitetai negali svarstyti biudžeto
apskritai, t.y. ir tų biudžeto straipsnių, kurie nesusiję su kompetencija, bet esmė yra
ta kad biudžeto ir finansų komitetas privalo įvertinti tas komitetų pastabas ir
pasiūlymus, kurie pateikti pagal komiteto kompetenciją.
 Visus kitus biudžeto ir finansų komitetas gali nesvarstyti ir nevertinti (kurie
ne pagal kompetenciją )
o Iki lapkričio 15 dienos savo išvadą dėl biudžeto pateikia valstybės kontrolierius
 Valstybės kontrolierių išvadą vertina audito komitetas ir savo galutinę nuomonę
dėl valstybės kontrolieriaus išvados teikia biudžeto ir finansų komitetui iki lapkričio
20dienos
o Biudžeto ir finansų komitetas parengia galutinę išvadą dėl pateikto biudžeto projekto
atsižvelgdamas tiek į savo tiek į kitų komitetų, frakcijų pasiūlymus ir pastabas
 Kai kalbame apie siūlymus reikia atkreipti dėmesį į du tokius momentus:
1) Tai jeigu yra siūloma didinti biudžeto projekte numatytas asignavimo ribas,
tai kartu turi būti pateikti siūlymai iš kokių šaltinių padidinti asignavimai turi
būti padengti
2) Jeigu yra siūloma didinti biudžeto pajamas, tai tokie pasiūlymai turi būti
pateikti kaip atitinkami teisės aktų pakeitimo projektai
3) Draudžiama didinti mažinti dydžius tų asignavimų, kurie įtraukti į biudžeto
projektą pagal įstatymus, kitus seimo priimtus norminius aktus ir
tarptautinius LT įsipareigojimus. Jeigu tokius asignavimus siūloma sumažinti
turi būti pakeisti ir atitinkami norminiai aktai
 Iki lapkričio 25d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas seimo posėdyje (t.y. iki
lapkričio 25 dienos turi būti pravestas pirmasis oficialus biudžeto projekto svarstymas)
o Pirmajame oficialiame svarstyme skiriamas dėmesys tiek finansų ministro pranešimui apie
projektą, o ypač biudžeto ir finansų komiteto pranešimui dėl jo išvados biudžeto projekto,
taip pat išklausomi ir kiti seimo nariai, komitetai, frakcijos (bet tik tokių, kurių nuomonė
nebuvo įvertinta FM ir nebuvo įtraukti į biudžeto projektą)
 Ne vėliau kaip po 15 dienų yra skiriamas antras biudžeto projekto svarstymas
o Šio svarstymo metu vyriausybė pateikia seimui svarstyti pagal pirmo svarstymo rezultatus
pataisytą valstybės biudžeto projektą
 o Šio svarstymo esmė arba reikšmė yra ta, kad būtent antrojo svarstymo pabaigoje yra
balsuojama dėl įstatymo valstybės biudžeto patvirtinimo paskyrimo datos (dėl pačio
įstatymo negalima balsuoti tik dėl datos)
o Jeigu antrojo balsavimo metu nutariama, kad biudžeto projektas turi būti toliau taisomas jis
yra gražinamas vyriausybei tobulinti vėliau vėlgi grįžtant prie antro svarstymo
 Kiek tų svarstymų bebūtų (gražinėja ir vėl, gražinėja ir vėl ...) oficialūs yra tik du
biudžeto svarstymai pirmas ir antrasis numatyti pagal seimo statutą.
o Jeigu viskas tvarkoj, yra paskiriamas įstatymas dėl biudžeto patvirtinimo paskyrimo datos
 Vėlgi įstatymas dėl valstybės biudžeto patvirtinimo turi savo priėmimo specifikos:
o Pirmiausiai yra balsuojama dėl tų įstatymo straipsnių arba dėl tų pasiūlymų ir pataisų
biudžetui, kurių nepriėmė vyriausybė (seimas siūlė , o vyriausybė nepriėmė). Ir tokie
alternatyvūs pasiūlymai biudžetui gali būti priimti jeigu už juos balsuoja daugiau negu pusė
seimo narių (71balsas)
o Apsisprendus dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso biudžeto projekto (pakanka
paprastos seimo posėdyje dalyvaujančių seimo narių daugumos)
Jeigu čia vėl nesutariama, viskas vėl keliauja į antrą svarstymą.
o Valstybės biudžetas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ir ypatingos skubos tvarka (turi
būti laikomasi visų procedūrų)
 Jeigu metų bėgyje seimas nutaria pakeisti valstybės biudžetą, tai toks keitimas yra vykdomas
prisilaikant visų nustatytų procedūrų (t.y. biudžetas yra keičiamas ta pačia tvarka kaip buvo
priimamas), tik šiuo atveju nereikia laikytis seimo statute numatytų terminų
 Panašiai vyksta biudžeto tvirtinimas savivaldybėse, tik šiuo metu savivaldybės biudžetas
tvirtinamas tarybos sprendimu
o Ypatumas tvirtinant savivaldybių biudžetus būtų tas, kad savivaldybių biudžetų svarstymui
nereikia kelių oficialių svarstymų (t.y. savivaldybės biudžetas gali būti apsvarstytas ir
priimtas tame pačiame savivaldybės tarybos posėdyje)
o Dar vienas ypatumas. Patvirtinus savivaldybės biudžetą savivaldybė per 30 dienų turi
pateikti biudžetą finansų ministerijai pagal finansų ministro patvirtintas formas (t.y.
savivaldybių biudžetai visi pagaliau įforminami pagal vieningą formą, tai reikalinga, tam kad
finansų ministerija galėtų suvesti savivaldybių biudžetus į atitinkamą formuliarą, kuris
reikalingas atsiskaityti Europos komisijai, tiek po to atliekant valstybės ir savivaldybių
biudžetų vertinimo procedūras

3 stadija – biudžeto vykdymas

 Biudžeto vykdymo metu yra keliami du pagrindiniai uždaviniai

o Surinkti suplanuotas biudžeto pajamas
o Tikslingai ir efektyviai paskirstyti ir panaudoti surinktas biudžeto pajamas biudžeto
asignavimams dengti
 Kai kalbame apie biudžeto pajamų dalies vykdymą
o Pagrindinis vaidmuo tenka tiems subjektams, kurie surenka mokesčius bei kitas įmokas iš
gyventojų ir kitų asmenų
 Kai kalbame apie biudžeto išlaidų dalį tai
o Pagrindinis vaidmuo tenka toms institucijoms , kurios turi teisę naudotis suplanuotomis
valstybės biudžeto asignavimais
 Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja vyriausybė, o
savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai
 Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja finansų ministerija per LT kredito įstaigas,
o savivaldybių kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per LT kredito
įstaigas
o Kasos operacijos, tai visi piniginiai pervedimai ar operacijos
o Biudžetų kasos vykdymas gali būti atliktas tik per LT kredito įstaigas
 Biudžeto pajamų dalies vykdymas
o Tai vykdant biudžetą pagrindinis vaidmuo tenka tiems subjektams, kurie surenka mokesčius
bei kitas įmokas iš gyventojų ir kitų asmenų į biudžetą. Ir šiuo atveju tokios institucijos,
kurios yra atsakingos už biudžeto pajamų dalies vykdymą, yra
 VMĮ
 Muitinės departamentas

Būtent iš šių institucijų į surenkamąsias sąskaitas (arba depozitines sąskaitas) yra

sumokami biudžetams priskirtini mokesčiai rinkliavos ir kitos įmokos ir vėliau iš šių
sąskaitų surinktos lėšos pervedamos į atitinkamas biudžetų sąskaitas.

Reikia turėti omeny, kad yra tam tikros lėšos, kurios patenka į valstybės biudžeto
sąskaitą, aplenkiant VMĮ ir muitinės departamento grandį (pvz., ES parama, palūkanos
už investuotas laisvas valstybės lėšas).

Kalbant apie mokesčių ir kitų įmokų mokėjimą, JA visas įmokas privalo apskaičiuoti
patys ir nustatytais terminais privalo pervesti į VMĮ arba muitinės departamento
sąskaitą. Jeigu tokius mokėjimus daro biudžetinės įstaigos, tai tokius veiksmus jos
privalo atlikti per asignavimo valdytojus kuriems jos yra pavaldžios

o Valstybės biudžeto priskirtos pajamos iš mokesčių ir kitų įmokų iš VMĮ ir muitinės

departamento sąskaitų pagal bendrą taisyklę privalo būti pervestos į valstybės biudžeto
sąskaitą kasdien
o Kas liečia savivaldybių priklausančias sumas, tai bendra tvarka pajamos gautos iš GPM turi
būti pervestos sekančią dieną po jų gavimo į VMĮ sąskaitą, visos kitos įmokos iš VMĮ
sąskaitos turi būti pervestos į atitinkamos savivaldybės biudžetą terminais, kuriais
savivaldybės administracijos direktorius suderina su atitinkama VMĮ
 Muitinės departamentas jokių ryšių su savivaldybėmis neturi (kadangi ji atsakinga
tik su tais mokesčiais kurie priklauso išimtinai valstybei)
 Asignavimų dalies vykdymas
o Tai biudžeto valstybės ar savivaldybės asignavimai yra naudojami tik patvirtintoms
programoms finansuoti
 Šios programos atsiranda
o Kai kalbame apie asignavimo dalies vykdymą susiduriame su viena kategorija – asignavimo
valdytojais
 Biudžeto asignavimo valdytojai yra tie subjektai, asmenys, kurie turi teisę gauti ir
naudoti biudžeto asignavimus
 Valstybės biudžeto asignavimo valdytojais yra įstaigų numatytų seimo
patvirtintame biudžeto įstatyme vadovai (ne pačios įstaigos), su ta sąlyga, kad šių
vadovų vadovaujamos įstaigos yra: (valstybės biudžeto asignavimų valdytojai)
1) Pirma kategorija. Prezidento kanceliarija (jei skiriami asignavimai
prezidento kanceliarijai, tai asignavimų valdytojas čia bus prezidento
kancleris), Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, Ministerija ar
vyriausybės įstaiga
 2) Antra kategorija. Konstitucinis teismas, teismai, nacionalinė teismų
administracija, generalinė prokuratūra, administracinių ginčų komisija,
mokestinių ginčų komisija
3) 3 kategorija. Įstaigos, kurios atskaitingos seimui, prezidentui, arba kurių
vadovą skiria seimas arba prezidentas
4) 4 kategorija. Valstybiniai universitetai, valstybiniai mokslinių tyrimų
institutai ir kunigų seminarijos
5) 5 kategorija. Nacionalinis operos ir baleto teatras, nacionalinis dramos
teatras, nacionalinis Kauno dramos teatras, nacionalinė filharmonija,
nacionalinis LT muziejus, Lietuvos dailės muziejus, nacionalinis Čiurlionio
dailės muziejus, valdovo rūmai, nacionalinė Mažvydo biblioteka ir
nacionalinis radijas ir televizija
 Savivaldybių asignavimų valdytojai yra tų įstaigų arba savivaldybės administracijos
vadovai, kurios yra įtrauktos į savivaldybių biudžetą
 Biudžeto asignavimo valdytojų teisinį statusą (teises ir pareigas) yra detaliai
reglamentuotas biudžeto sandoros įstatyme, biudžeto vykdymo taisyklėse bei
kituose teisės aktuose. (taip pat numatyta ir atsakomybė, šie subjektai gali būti
patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn pažeisdami įstatymų numatytus
reikalavimus)
 Kaip atrodo pats biudžeto vykdymo procesas?
o Reikia turėti omeny, kad biudžeto asignavimo valdytojai yra tie subjektai, kurie turi teisę
naudoti patvirtintus biudžeto asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti, tačiau
šiandien pereinama prie tiesioginio biudžeto išlaidų dengimo iš atitinkamų biudžeto
sąskaitos, t.y. pereinama prie tam tikros sistemos kuomet biudžetų asignavimo
valdytojas, turėdamas teisę gauti biudžeto asignavimus, jų tiesiogiai į savo įstaigos
sąskaitą tiesiogiai nebegauna, bet jais dengia savo įstaigos programos išlaidas tiesioginiu
išlaidų apmokėjimu iš biudžeto sąskaitos būdu.
 Biudžeto asignavimo valdytojas patyręs tam tikrų išlaidų susijusių sus savo
programa, privalo pateikti paraišką finansų ministerijai, kad ši apmokėtų patirtas
išlaidas iš biudžeto asignavimo valdytojui priklausančių biudžeto asignavimo lėšų
(šiuo atveju biudžeto asignavimo valdytojas pildo elektroninę paraišką, prideda
visus dokumentus patvirtinančius turėtas išlaidas ir pateikia paraišką finansų
ministerijai).
 Jeigu finansų ministerija patikrina kad pateikta paraiška atitinka visus reikalavimus
ir kad biudžete buvo numatyti asignavime paraišką pateikusio subjekto programai
finansuoti jinai atitinkamas išlaidas apmoka tiesiogiai iš valstybės biudžeto sąskaitos
 (šiuo momentu FM kontroliuoja ar asignavimų valdytojas patyrė tas
išlaidas, kurios buvo suplanuotos jo programai tvirtinant biudžetą. Jei yra
kokių nors pažeidimų paraiška sustabdoma gražinama ir t.t.).
 Toks pat lėšų naudojimas yra atliekamas ir savivaldybių biudžete, tik tai šiuo atveju
savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojas paraiškas turi pateikti savivaldybės
administracijai.
 Vėlgi yra tam tikrų išlygų, yra tam tikros išlaidos, kurios dengiamos iš biudžetų
asignavimo valdytojų sąskaitos tiesiogiai (t.y. kiekvienas biudžeto asignavimo
valdytojas privalo turėti savo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią yra pervedamos lėšos
iš atitinkamos biudžeto sąskaitos tam tikroms biudžeto asignavimo valdytojo
išlaidoms dengti).
 Į tokias sąskaitas yra pervedamos lėšos atsiskaitymams su
 1) fiziniams asmenimis,
2) taip pat pervedamos lėšos tarptautiniams mokėjimas mokėti,
3) kriminalinei žvalgybai finansuoti ir pan.

(yra finansų ministro patvirtintas sąrašas asignavimų, kurie turi būti

pervedami į biudžeto asignavimo valdytojo sąskaitą, iš kurių turi būti
apmokamos tam tikros išlaidos. Tas sąrašas yra baigtinis ir yra
ribojamas.).

 šitas procesas vyksta tiek savivaldybių tiek valstybės biudžete

o Kai kalbame apie savivaldybės ir valstybės biudžetą reikia turėti omeny, kad galimi atvejai,
kad vykdant biudžeto pajamų dalį surenkama daugiau pajamų negu buvo suplanuota
(viršplaninės pajamos).
 Kai kalbam apie viršplanines pajamas vykdant valstybės biudžetą tai valstybės
biudžeto viršplaninės pajamos naudojamos valstybės apyvartos lėšoms didinti,
t.y. valstybės biudžete yra sudaromas tam tikras lėšų rezervas, kuris naudojamos
esant laikinam pajamų trūkumui.
 Savivaldybių viršplaninės pajamos yra skirstomos savivaldybių tarybų sprendimu
(pati taryba nusprendžia kur tokias pajamas naudoti)
o Dažnesnis atvejais kai susiduriame su situacija, kai nesurenkame suplanuotų pajamų (toks
reiškinys vadinamas biudžeto nevykdymas).
 Kai nesurenka suplanuotų pajamų valstybė, tai pajamų trūkumas pirmiausiai yra
dengiamas iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, tačiau jeigu apyvartos lėšų
nepakanka susidariusiam trūkumui dengti, valstybės biudžeto programos yra
finansuojamos pagal valstybės iždo įstatymą, t.y. nustatomi prioritetai, kuriais
vadovaujantis turi būti vykdomi asignavimai.
 Prioritetai kai kalbame apie valstybės biudžetą:
1) turi būti atsiskaitymą pagal LT tarptautinius įsipareigojimus
2) toliau pagal atitinkamas proporcijos yra skiriamos lėšos valstybės biudžeto
asignavimų valdytojams, tačiau joms nustatomos išlaidų dengimo eiliškumas, tai
gavę biudžeto asignavimus valstybės biudžeto asignavimo valdytojai
1) pirmiausia turi daryti įmokas į ES biudžetą,
2) antra privalo išmokėti darbo išmokas ir socialinį draudimą,
3) trečia išmokėti socialines išmokas ir
4) tik po to atsiskaityti su remonto darbais

(t.y. nustatyti prioritetai).

 Atitinkamai sprendžiamas klausimas ir jeigu nėra vykdomi savivaldybių biudžetai,

bet kai kalbame apie savivaldybių biudžetus turėkime omeny, kad jeigu
savivaldybės biudžetai nesurenka reikiamo pajamų kiekio ir negali padengti pajamų
trūkumo iš apyvartos lėšų, tai savivaldybės turi teisę kreiptis dėl trumpalaikės
paskolos (galimybė pasiskolinti viduje)
o Yra toks dalykas nenumatytų išlaidų atsiradimas.
 Tai tam kad būtų galima finansuoti išlaidas, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant
biudžetą yra sudaromi tam tikri rezerviniai fondai.
 kai kalbam apie valstybės biudžetą, tai išlaidoms kurių nebuvo galima numatyti
sudarant ir tvirtinant valstybės biudžetą apmokėti yra sudaromas privalomas
vyriausybės rezervas.
  Kalbant apie savivaldybes galima sudaryti tik savivaldybės administracijos
direktoriaus rezervas.
 Valstybės biudžete toks rezervas privalomas, savivaldybės biudžete jis yra
galimas.
 Konkretų tokio rezervo dydį nustato arba seimas, tvirtindamas biudžetą, arba
savivaldybės taryba (jeigu nutaria kad toks rezervas reikalingas).
 Šie rezervai nors ir naudojami nenumatytoms išlaidoms apmokėti, tačiau tos
nenumatytos išlaidos yra įvardytos atitinkamose teisės aktuose.
 Teisės aktose yra numatytos, kokios išlaidos gali būti apmokamos ir vyriausybės
rezervo ar savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo.
1) Iš vyriausybės rezervo gali būti apmokamos:
1) ekstremalių sąlygų ir įvykių likvidavimo, jų padarinių šalinimo ir padarytų
nuostolių dalinio dengimo išlaidos;
2) iš vyriausybės rezervo gali būti dengiamos dalyvavimo tarptautinėse
operacijose išlaidos;
3) išmokos priteistos Lietuvai pagal tarptautinių arbitražų arba teismų
sprendimus;
4) dengiamos žymių visuomenės veikėjų laidotuvės;
5) finansuojama humanitarinė pagalba.
2) Kai kalbame apie savivaldybių administracijos direktoriaus rezervą (jei
nusprendžiama tokį turėti) tai iš tokio rezervo yra dengiamos:
1) ekstremalių situacijų, įvykių likvidavimo, padarinių šalinimo ar nuostolių
atlyginimo išlaidos;
2) gaisrų ir stichinių nelaimių padarinių ir nuostolių kompensavimo išlaidos.
o Bet kuriuo atveju pasibaigus biudžetiniams metams jeigu biudžetinių asignavimų
valdytojams lieka nepanaudotų biudžeto asignavimų, tai tokie asignavimai turi būti
gražinami į atitinkamų biudžetų sąskaitas išskyrus tam tikras išlygas, kurios paprastai
siejamos su užsienio ministerijų biudžetiniais asignavimais
o Kai kalbame apie biudžeto vykdymą, kai kalbame apie pajamų dalį, tai einamojo biudžeto
pajamos pagal bendrą tvarką įskaitomi tik tie mokėjimai, kurie buvo atlikti iki biudžetinių
metų gruodžio 31d. imtinai , kas liečia biudžeto išlaidų dalies vykdymą, tai vėlgi turi būti
atlikti tik tie atsiskaitymai pagal biudžeto asignavimus paraiškos dėl kurių buvo pateiktos
iki gruodžio 31 d. įskaitytinai.
o Pats (uždaromas biudžetas) gruodžio 31d.

Paskutinė biudžeto proceso stadija yra biudžeto vykdymo vertinimas (biudžeto įvertinimo stadija)

 Jis reglamentuotas specialiais įstatymais

 Visas biudžeto procesas baigiasi kai sudaromos biudžeto ataskaitos
 Biudžeto ataskaitos -tai biudžetų vykdymo metinių ataskaitų rinkiniai, jų sudarymas yra numatytas
pačiame biudžeto sandoros įstatyme, tačiau reikalavimus šiems dokumentams nustato specialus
įstatymas viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas (jame yra reguliuojamas biudžetinių
ataskaitų rinkinių sudarymas).
 Taip pat pagal bendrą tvarką metiniai biudžetų vertinimo ataskaitų rinkiniai yra sudaromi
atsižvelgiant į rodiklius, kurie buvo patvirtinti atitinkamų įstatymu arba savivaldybių tarybų
sprendimu, atsižvelgiant į panaudotas valstybės rezervo lėšas, taip pat panaudotas
savivaldybės administratoriaus rezervines lėšas, perteklius viršplanines pajamas ir kitokius
rodiklius.
 Valstybės biudžeto ataskaitų rinkinį yra pavesta rengti finansų ministerijai ir pagrindas tokio
dokumento parengimui yra valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenys,
 būtent sudarant metinį valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį finansų ministerija
atsižvelgia į valstybės biudžeto gautų pajamų sumas į valstybės biudžeto asignavimų
valdytojų pateiktas ataskaitas apie biudžeto lėšų panaudojimą.
 Tuo tarpu savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius yra pavesta sudaryti savivaldybių
administracijoms.
 vėlgi jos turi atsižvelgti į faktinius duomenis apie savivaldybės biudžeto pajamas, tame
tarpe, ir pajamas gautas kaip valstybės dotacijas, taip pat savivaldybės administracijos turi
įvertinti savivaldybės asignavimų valdytojų pateiktas ataskaitas apie savivaldybės biudžeto
lėšų panaudojimą.
 Ataskaitų pagrindinės formos, dokumentai, kurie yra sudaromi
1) Metinis valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys
 Tokį rinkinį rengia finansų ministerija vadovaudamasi įstatymu (finansinės
atskaitomybės), bei specialiomis finansų ministro patvirtintomis specialiomis
taisyklėmis
2) Metiniai savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai
 žemesni pagal grandy nei metinis valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys
 Šituos rinkinius sudaro savivaldybės administracija, bet juos sudarydama, jos turi
vadovautis finansų ministro patvirtintomis specialiomis taisyklėmis
3) Metinis suvestinis savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinys
 Jį sudaro finansų ministerija.
 Tokio rinkinio tikslas papildyti metinį valstybės biudžeto įvykdymo sudarymo
rinkinį duomenimis apie bendrai Lietuvos savivaldybių biudžetų vykdymą
 Praktiškai reikalinga tam kad finansų ministerija planuodama ateinančių metų
biudžetus galėtų turėti pilną vaizdą apie apskritai visos Lietuvos viešąsias pajamas ir
išlaidas. Be to tai reikalinga ir tam, kad LT privalo atsiskaityti už viešuosius finansus
ir jų būklė ES komisijai
 Ataskaitų rinkiniai yra sudaromi pagal tikslius rodiklius, kurie yra nustatyti biudžeto pajamų ir
išlaidų klasifikacijom, tačiau atitinkamoms institucijoms tvirtinti yra teikiami ne detalūs metiniai
biudžeto ataskaitų rinkiniai sudaryti pagal visus biudžeto klasifikacijos straipsnius, bet atitinkamu
teisės aktu projektai apimantys tik sustambintus biudžeto pajamų ir išlaidų rodiklius.
 Tai metinį valstybės biudžeto ataskaitų rinkinį tvirtina seimas vadovaudamasis seimo statutu, o
metinius savivaldybių ataskaitų rinkinius vertina atitinkamų savivaldybių tarybos
 Valstybės biudžeto ataskaitų rinkiniui yra numatyta speciali tvirtinimo procedūra seime.
o Yra nustatyta, kad metinis valstybės biudžeto ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas seimui iki
nustatyto termino (iki spalio 10d.).
o seimo metinis ataskaitų rinkinys svarstoma paraleriai su kitų metų biudžeto projektu. Yra
supaprastinta procedūra.
o Pateikus valstybės biudžeto ataskaitų rinkinį seimui,
 pirmiausia turi būti išklausomas vyriausybės pranešimas apie ataskaitų rinkinį
apskritai.
 Ne vėliau kaip iki lapkričio 20d. ataskaitų rinkinys turi būti apsvarstytas seimo
posėdyje ir tame pačiame posėdyje, svarstant valstybės biudžeto metinį ataskaitų
rinkinį, gali būti priimamas galutinis sprendimas dėl metinio ataskaitų rinkinio
patvirtinimo arba nepatvirtinimo.
 Šiuo atveju skirtingai nuo biudžeto, metinis ataskaitų rinkinys yra
tvirtinamas ne įstatymu, bet seimo nutarimo forma.
  Jeigu seimas nepatvirtina ataskaitų rinkinio gali atsirasti tokios teisinės pasekmės:
a) seimas gali spręsti klausimą dėl biudžeto pajamų ir išlaidų teisėtumo
atkūrimo tvarkos, t.y. faktiškai reiškia tokią situaciją, kad reikia parengti
naują metinį biudžeto ataskaitų rinkinį atsižvelgiant į valstybės kontrolės
pateiktas išvadas, taip pat į duomenis apie tikrai faktiškai gautas pajamas
arba faktiškai padarytas išlaidas;
b) gali būti suorganizuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku;
c) balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru (gali būti dėl bet kokio ministro,
kurio veikoje nustatyti tam tikri biudžeto asignavimų naudojimo atitinkami
pažeidimai);
d) griežčiausia nuobauda (Teisinė pasekmė) balsavimas dėl nepasitikėjimo visa
vyriausybe
 Panašiai vyksta ir savivaldybių ataskaitų rinkinių tvirtinimas, tačiau yra supaprastinta tvarka, t.y.
jeigu vėlgi yra balsuojama tame posėdyje, kai svarstoma, tačiau tėra tik viena pasekmė:
a) gali būti keliamas klausimas dėl savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų pajamų atkūrimo.

Yra sudaromas ir metinis arba suvestinis savivaldybių biudžetų įvykdymo ataskaitų rinkinys,
tačiau jo tvirtinti nėra būtina arba nėra reikalo, tiesa šitas rinkinys yra informacinio pobūdžio,
yra pateikiamas susipažinti seimui (kažkokio svarstymo ar tvirtinimo procedūros nėra
numatytos) tuo ir baigiasi biudžeto procesas.

Biudžetinių įstaigų nebiudžetinės lėšos

 Biudžetinės įstaigos – tai yra įstaigos kurioms pavesta arba kurios vykdo viešąsias funkcijas ir jos
savo programas arba su viešosiomis funkcijomis susijusias programas įgyvendina naudodamos
būtent biudžeto asignavimus (tiek valstybės tiek savivaldybių). Nepaisant to kad tokios įstaigos yra
išlaikomos atitinkamo biudžeto, jos savo veikloje ar savo programoms įgyvendinti gali naudoti ne iš
biudžeto gautas lėšas (nebiudžetines lėšas). Toks biudžetinių įstaigų finansavimo šaltinis yra
numatytas jau pačiame biudžetinių įstaigų įstatyme.
 Biudžetinės įstaigos gali naudotis
1) valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis
2) valstybinių nebiudžetinių pinginių fondų lėšomis
3) ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis
 valstybinės biudžetinės įstaigos (tos kurios išlaikomos iš valstybės biudžeto ir valstybinių piniginių
fondų lėšų) kitas teisėtai būdais gautas lėšas naudoja vyriausybės nustatyta tvarka
 savivaldybių biudžetinės įstaigos (tos kurios išlaikomos iš savivaldybių biudžetų) kitas teisėtai
būdais gautas lėšas naudoja pagal savivaldybių tarybos nustatytus reikalavimus
 pagrindinės nebiudžetinių lėšų formos. (nebiudžetinių pajamų rūšys)
1) Biudžetinės įstaigos turi teisę gauti lėšas finansinės paramos būdu (forma)
 Šiuo atveju reikia vadovautis paramos ir labdaros įstatymu, kadangi šiame įstatyme
biudžetinės įstaigos yra įvardijamos paramos gavėjais, t.y. biudžetinės įstaigos
būdamos paramos gavėjomis, turi teisę į finansinę paramą
 Tai šiuo būdu biudžetinės įstaigos gauna lėšas dviem būdais:
I. Kuomet jai finansinės paramos tiekėjas perduoda pinigines lėšas
neatlygintinai
II. Leidžiama biudžetinei įstaigai pervesti tam tikrą dalį sumokėto GPM , t.y.
pildant metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją gali būti pervedama
į kažkokiai konkrečiai biudžetiniai įstaigai
  Šitos lėšos gautos kaip finansinė parama yra naudojamos biudžetinės įstaigos
veiklai arba tokios įstaigos programoms finansuoti ir tokių lėšų naudojimui šalia
tos vadinamos biudžetinės sąmatos turi būti sudaroma atskira tų lėšų
panaudojimo sąmata. T.y. tokios lėšos negali būti apskaitomos kartu su biudžeto
lėšomis ir naudojamos pagal bendrą sąmatą, bet turi būti naudojamos pagal atskirą
sąmatą
2) Biudžetinių įstaigų depozitai
 T.y. laikinai biudžetinių įstaigų saugomas ir tam tikrų sąlygų arba susitarimų
saugojamos (arba sąlygojamos neišgirdau tiksliai) lėšos
 Depozitai yra tos nebiudžetinės lėšos, kurios biudžetinėse įstaigose nėra
naudojamos, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms, biudžetinės įstaigos tas lėšas
privalo apsaugoti iki tam tikrų aplinkybių įvykimo ir įvykus tam tikrai aplinkybei,
aptartai teisės aktuose, depozitai arba depozitinės lėšos privalo būti grąžintos tokių
lėšų savininkui.
 Jeigu savininkas lėšų nepareikalauja arba nėra galimybė lėšų grąžinti tokio
lėšos saugojamos ribotą laiką.
 Jeigu tokios lėšos priklauso FA yra saugomos 3 metus po atitinkamų
aplinkybių įvykimo ar atitinkamų sąlygų pasibaigimui.
 Jeigu lėšos priklauso kitoms biudžetinėms įstaigoms, jos yra saugomos iki
biudžetinių metų pabaigos.
 Privatiems JA priklausantys depozitai yra saugomi metus po atitinkamų
sąlygų pasibaigimo .
 jeigu lėšų savininkai (depozitoriai) jiems priklausančių lėšų neatsiima tokios
lėšos yra pervedamos į atitinkamą valstybės ar savivaldybės biudžetą,
priklausomai nuo biudžetinės įstaigos pavaldumo
3) Gali būti ir kitokių formų, kitokių būdų gauti nebiudžetines lėšas
 Pajamos arba lėšos kurias biudžetinė įstaiga gauna atsitikus draudiminiam įvykiui
išmokėjus tam tikra draudiminę išmoką
 Netesybos, kurias moka subjektai neįvykdę įsipareigojimų biudžetinei įstaigai
 Ir daug visokių kitokių

Nesvarbu kokia forma gautos nebiudžetinės lėšos, jos turi būti tvarkomos naudojamos
pagal atskirą nuo biudžetinių lėšų sąmatą

Skolinimasis valstybės vardu

Skolinimasis valstybės vardu

 Atskiras VFT institutas

 Glaudžiai susijęs su biudžeto teise, kadangi skolinimasis valstybės vardu yra viena iš viešųjų
pajamų gavimo formų, t.y. tokia forma, kuri tiesiogiai neįvardyta konstitucijoje (bet pakliūva į kitų
pajamų kategoriją)

skolinimasis valstybės vardu (valstybinis kreditas) - Tai yra specifinė finansų sistemos dalis, kuri yra susijusi
su viešųjų išlaidų atribojimo nuo mokesčių ir kitų viešųjų pajamų formų ir kuri susijusi su pajamų perkėlimu
iš mokesčių mokėtojų finansiniams kreditoriams.

 Šiuo atveju viešųjų išlaidų dengimas yra siejamas su viešųjų išlaidų naštos perkėlimu valstybės
kreditoriams.
  Toks institutas reguliuojamas specialiomis normomis.

Valstybės skolinimąsi (tiek LT ir visam pasauly) remia trys svarbiausi veiksniai

1. Biudžeto deficito veiksnys

 T.y. skirtumas tarp bendrųjų viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų per biudžetinius metus.
2. Valstybės vardu pasiskolintų lėšų perskolinimo kitiems subjektams poreikis
 T.y. ūkio subjektai dėl savo veiklos, politikos specifikos gali susidurti su skolinimosi
galimybių iš finansinių struktūrų ribojimais ar problemomis. Tokiu atveju subjektai turi teisę
arba galimybę gauti paskolą iš valstybės, o valstybė skolina ne savo lėšas, o pasiskolintas
kitų subjektų lėšas.
3. Valstybės skolų refinansavimas
 Įprastas dalykas, kai valstybė ima paskolas, tam kad galėtų grąžinti anksčiau paimtas
paskolas ir įvykdyti kitus skolinimosi įsipareigojimus jau esamiems kreditoriams

Lietuvos kaip valstybės skolinimosi tikslai yra įtvirtinti valstybės skolos įstatyme. Pagal valstybės skolos
įstatymą Lietuvos valstybė (tiksliau vyriausybė LT vardu) gali skolintis siekiant tokių tikslų.

1. Siekiant valstybės biudžeto deficitui dengti

2. Valstybės pinigų srautams subalansuoti
3. Valstybės investicijoms finansavimui
4. Perskolinamų paskolų keitimui
5. Valstybės skolinimosi įsipareigojimams vykdyti
6. Valstybinių socialinių apsaugos fondų įsipareigojimams dengti
7. Valstybės garantiniams įsipareigojimams vykdyti
8. LT įsipareigojimams ES vykdyti
9. Kitiems tikslams , jeigu tai yra numatyta metiniame valstybės biudžeto patvirtintame įstatyme ir yra
priimtas specialus įstatymas

Jeigu valstybė nori skolintis tikslams, kurie nenumatyti valstybės skolos įstatyme, turi būti priimtas
atitinkamas specialus įstatymas, tam kad vyriausybė galėtų skolintis valstybės vardu

Kas yra ypatinga kalbant apie skolinimąsi valstybės vardu? (Ypatybės skolinimosi valstybės vardu)

1. Valstybė šiuo atveju yra kreditoriaus vaidmenyje ,t.y. valstybė skolinasi pinigines lėšas iš kitų
subjektų ,kurie yra vadinami valstybės kreditoriais.
 Vidaus kreditoriai yra FA ir JA, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvoje,
kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvoje arba veikia ir gyvena kitose valstybėse, trumpiau negu
vienerius metus,
o t.y. sprendžiant pagrindinius klausimus apie vidaus kreditorius reikia atsižvelgti į kur yra
pagrindinė socialinė ekonominė interesų vieta
I. jei kalbame apie FA, tai kur deklaruota gyvenamoji vieta
II. jei kalbame apie JA, tai kur vykdo savo ekonominę veiklą ir pan.
 Lietuvos užsienio kreditoriai yra JA, kurių asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose valstybėse,
o ne LT, kurie nuolat gyvena ar veikia kitose šalyse arba kurie veikia ar gyvena Lietuvoje ne daugiau
vienus metus
2. Kitas ypatumas yra tas, kad valstybė kaip skolininkas, skolindamasi kitų subjektų lėšas įsipareigoja
pasiskolintas lėšas grąžinti
o Grąžinimas dažniausiai yra užtikrinamas tam tikrais daiktais tam tikru turtu, tačiau yra
nustatyta koks turtas negali būti Lietuvos įkeistu turtu. Negalima skolos grąžinti:
 I. Nei esamu, nei būsimu valstybės turtu, t.y. joks valstybės turtas negali būti
įkeistas
II. Kaip LT skolinimosi įvykdymo grąžinimo užtikrinimo garantija negali būti
naudojamas Lietuvos banko auksu ir užsienio valiutų rezervai

Užtikrinimu gali būti tik LT viešosios pajamos ir pajamos gautos kaip naujos paskolos.

Kai kalbame apie skolinimąsi valstybės vardu reikia turėti omeny, kad šitas skolinimasis yra detaliai
reglamentuotas teisės aktais ir vyksta laikantis tam tikrų principų (skolinimosi principai)

1. Skolinimosi planavimo arba planingumo principas

o Tai reiškia, kad skolinimasis valstybės vardu Lietuvoje vyksta pagal iš anksto įvertintas arba
iš anksto nustatytas skolinimosi poreikio prognozes.
 tokias prognozes rengia ir tikslina finansų ministerija 3 metų laikotarpiui, t.y.
atsižvelgdama į planuojamus tam tikrų pajamų rodiklius ir prognozuojamas
reikiamų asignavimų dydžius 3 metams finansų ministerija kartu sudaro prognozes,
kiek LT gali prireikti pasiskolinti lėšų, kad ji galėtų pilnai padengti viešųjų išlaidų
arba viešųjų funkcijų įgyvendinimo sąnaudas.
 Tokios 3 metų prognozės yra detalizuojamos metiniame valstybės biudžete.
 Vadovaujantis 3 metų prognoze, finansų ministerija sudarydama einamųjų
metų biudžetą, numato kiek galima skolintis einamaisiais arba biudžetiniais
metais.
 Planuojant skolinimąsi valstybės vardu yra atsižvelgiama į visas galimas
gauti viešąsias pajamas, taip pat yra atsižvelgiama į ES biudžeto skiriamas
lėšas Lietuvai, yra žiūrima ar lėšų pakanka viešosioms išlaidoms dengti ar
reikia dar ir skolintis.
 Be to reikia laikytis viešojo sektoriaus skolos normatyvų, kuriuos nustato ES
dokumentai (negalima daugiau skolintis nei kad leidžia ES)
2. Kartu su skolos planavimo principu didelę reikšmę turi skolos dydžio limitavimo principas
o Tai jeigu ES dokumentai nustato bendrus normatyvus, tai konkrečius skolinimosi limitus
nustato arba patvirtina seimas vyriausybės siūlymu, tvirtindamas ateinančių metų
valstybės biudžetą.
 Tai reiškia, kad seimas priimdamas įstatymą dėl biudžeto patvirtinimo nustato
grynojo skolinimosi pokyčio limitą (t.y. faktiškai kiek imama naujų paskolų, t.y.
atimant grąžinamas paskolas, t.y. kiek susidaro to grynojo limito daugiau negu
reikia grąžinti.
 Antra, seimas nustato savivaldybių skolinimosi limitus;
 trečia seimas nustato valstybės pasirašomų garantijų limitus (t.y. kiek valstybė gali
garantuoti kitų subjektų, prisiimtų skolinimosi įsipareigojimų).
3. Laisvanoriškumo principas
o T.y. pagal bendrą taisyklę, tiek vidaus tiek užsienio kreditoriai savanoriškai sprendžia
dalyvavimą valstybės skolinimosi santykių klausime.
 t.y. jie savanoriškai pasiryžta paskolinti lėšų valstybei, savanoriškai pasirenka
skolinimosi terminą, savanoriškai pasirenka skolinimosi formą, tačiau vėlgi visiški
procesai yra sureguliuoti griežtai valstybės aktais ir valstybė pati nustato
skolinimosi terminą
 (bet subjektas gali nesutikti su šiuo terminu, ar gali priimti. tai ir reiškia tas
principas).
  Skolintis valstybė gali įvairiomis formomis, tačiau kad subjektas galėtų pasiekti tam
tikrą formą jis turi atitikti valstybės nustatytus reikalavimus.
 Tačiau išimtiniais atvejais leidžiamas arba galimas ir priverstinis skolinimasis
valstybei, valstybė gali priversti atitinkamus subjektus tapti jos kreditoriais
4. Skolinimosi prioritetų principas
o T.y. valstybė skolinasi, laikydamasi tam tikrų prioritetų
o Šiai dienai yra 3 prioritetai dėl kurių yra skolinamasi
I. Valstybės biudžeto deficito dengimas
II. Valstybės investicijų finansavimas
III. Valstybės skolos aptarnavimas
IV. Valstybės piniginių srautų subalansavimas (vadovėly buvo)
5. Terminuotumas???
o T.y. valstybė skolinasi nustatytam terminui, kuriam pasibaigus, gauta paskola turi būti
gražinama ir kartu išmokomos atitinkamo dydžio palūkanos
o Paprastai paskolos terminas nustatomas pačioje paskolos sutartyje, kurią valstybė pasirašo
su atitinkamu kreditoriumi arba būna aptartas iš anksto
 (iš anksto aptarimas suvokiamas tuo atveju kai valstybė skolinasi išleisdama
vertybinius popierius, t.y. priimamas finansų ministro įsakymas dėl atitinkamų
vertybinių popierių emisijos ir atitinkamoje emisijoje yra viena iš esminių arba
svarbiausių sąlygų emisinių popierių terminas, t.y. kuriam laikotarpiui yra
išleidžiamos vyriausybės (Lietuvos) obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai.
o Skolinimasis gali būti trumpalaikis iki vienerių metų ir ilgalaikis (ilgesniam laikotarpiui
negu 1 metai)
6. Atlygintinumo, grąžintinumo principas
o Pasibaigus terminui paskola turi būti grąžinama ir išmokama atitinkamos palūkanos, jei tai
buvo numatyta skolinimosi sandoriuose
o Grąžinti privaloma
o Atlygintinumas ne visada būna. Pvz., priverstinai kai skolinamasi. Šiai dienai atlyginis
sumokama tam tikra pinigų forma, bet tai nereiškia, kad tai negali būti išmokama tam
tikrais materialiniais daiktais.
7. Priežiūros principas
o Valstybė ne visada skolinasi tik savo poreikiams tenkinti (pvz. deficitą), bet skolina ir
privatiems JA.
 Šiuo atveju, tam kad užtikrinti griežtą skolinimosi sąlygų laikymąsi bei perskolintų
paskolų grąžinimą yra vykdoma griežta subjektų, gavusių valstybės pasiskolintas
lėšas, priežiūra
o Subjektai, kurie gauna lėšas iš valstybės pasiskolintų lėšų privalo vesti panaudojamų lėšų
ataskaitą griežtą, teikti visus savo finansinius atskaitomybės dokumentus nustatytais
terminais finansų ministerijai, nuolatos vykdyti savo finansinės veiklos auditą ir jų rezultatus
pranešti finansų ministerijai.
 finansų ministerija vykdo priežiūra tokių subjektų.
8. Valstybės skolinimosi įsipareigojimų apskaitos principas
o Tai reiškia, kad finansų ministerija, kaip pagrindinė institucija, veda valstybės skolinimosi
įsipareigojimų apskaitą.
o Finansų ministerija sudaro įvarius įpareigojimo žiniaraščius.
 T.y. veda tam tikrą apskaitą, pagal skolinimosi įpareigojimų formas.
 Tokie žiniaraščiai daromi metų pradžioje ir pabaigoje.
  Žiniaraščių duomenys nuolat yra atnaujinami.

Valstybės skola ir jos valdymas

valstybės skolos apibrėžimas yra pateiktas valstybės skolos įstatyme ir pagal šį įstatymą valstybės skola yra
suprantama kaip prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų bet dar
neįvykdytų skolinių įsipareigojimu kreditoriams visuma arba suma.

 Prie tokių valdžios sektorių priskiriamų subjektų priklauso pati

o valstybė,
o savivaldybės ir
o socialinės apsaugos fondai (SODRA, sveikatos draudimo fondai)

Tokiame apibrėžime yra sujungta tiek valstybės skolos samprata materialine prasme (t.y. kaip visuma
skolinių įsipareigojimų) ir teisine prasme (t.y. kaip visuma teisinių valstybės pareigų prisiimtų pagal
atitinkamus skolos dokumentus)

Skola gali skirti pagal kilmę:

1. Vidaus skolos pobūdis

o Vidaus skola yra vyriausybės skolinimosi įsipareigojimų vidaus kreditoriams suma
2. Užsienio skolos pobūdis
o Užsienio skola yra vyriausybės skolinimosi įsipareigojimų užsienio kreditoriams suma

Skola pagal kilmę skirstoma pagal kreditorius (neturi įtakos valiuta)

Pagal pobūdį valstybės skola gali būti tiesioginė ir netiesioginė

1. Tiesioginė skola yra vyriausybės skoliniai įsipareigojimai valstybės vardu

o Vyriausybė tokiu įsipareigojimus prisiima, sudarydama paskolos sutartis, išleisdama
vertybinius popierius arba kitomis formomis sudarydama paskolos santykius su savo
kreditoriais ir šiuo atveju tiesiogiai įsipareigoja
2. Netiesioginė skola
o Atskirais atvejais valstybė gali prisiimti skolinius įsipareigojimus už kitus skolintojus
o Valstybė garantuoja atskirų ūkio subjektų prisiimtus skolinių įsipareigojimų vykdymą

Finansų ministerijos funkcijos (valdymas) (valstybės skolos valdymas)

Pirmoji sritis funkcijų, kuomet ji skolinasi valstybės vardu

1. Finansų ministerija skolinasi finansinius išteklius tik vidaus tiek užsienio rinkose įvairiomis formomis,
t.y. pasirašydama paskolos sutartis, išleisdama vyriausybės vertybinius popierius ir pan.
2. Finansų ministerija nustato pagrindines vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas, jų
išleidimo į apyvartą bei išpirkimo sąlygas ir tvarką ir pan.
3. Finansų ministerija vykdo operacijas su vyriausybės vertybiniais popieriais, tiek LT vidaus tiek
užsienio rinkose

Antroji funkcijų sritis susijusi su vyriausybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų administravimu. Šioje
srityje Finansų ministerija:

1. Tvarko visų prisiimtų skolinių įsipareigojimų apskaitą (veda įvarius skolos žiniaraščius)
2. Kaupia ir saugo duomenis apie visus valstybės vardu prisiimtu skolinius įsipareigojimus, tiek
prisiimtus praeityje, tiek galiojančius dabartiniu metu
 3. Planuoja skolinimosi poreikį (sakė egzui šita žinoti), derina pasibaigus biudžetiniams metams skolų
likučius arba paskolų likučius su kreditoriais ir pan.

Trečia valdymo įgalinimų sritis yra susijusi su perskolintų paskolų ir valstybės garantuotų paskolų
administravimu. šiuo atveju finansų ministerija

1. turi teisę perduoti perskolintų paskolų arba valstybės garantuotų paskolų administravimą
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (pvz., turto bankas) sudarydama pavedimo
sutartis.
o (visos valstybės garantuotos ar perskolintos paskolos yra skirstomos pagal jų rizikingumo
lygį)
2. finansų ministerija turi pareigą nurašyti paskolas, kurios yra pripažįstamos beviltiškomis
3. gali imtis tam tikrų administravimo priemonių asmenų, gavusių valstybės garantiją, arba valstybės
paskola atžvilgiu. T.y. Turi teisę perleisti kreditorių reikalavimą, keisti sutarties sąlygas ir pan.

valstybinė paskolų komisija

 ją sudaro vyriausybė
 ji veikia ne nuolatos, bet jos veikimas atsiranda tuomet, kuomet kyla klausimas pradėti skolinimosi
procedūras, arba kuomet kyla klausimas dėl tam tikrų administravimo priemonių taikymo
asmenims gavusiems valstybės garantuotą ar perskolintą paskolą.
o T.y. finansų ministerija prieš priimdama sprendimą skolintis, paprastai skolintis sudarant
paskolos sutartį, arba prieš priimdama sprendimą suteikti valstybės garantiją visuomet
kreipiasi į valstybinę paskolų komisiją, kad gautų jos pritarimą (VPK dalyvauja pasirašant,
parengiant paskolos sutartį)
o Jeigu finansų ministerija administruodama perskolintas ar valstybės garantuotas paskolas
nutaria taikyti tam tikras administravimo priemones vėlgi turi kreiptis į valstybinę paskolų
komisiją

Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimu bei valstybės piniginių
išteklių valdymo komisija

 Ją sudaro finansų ministras savo įsakymu

 Paskirtis – rengti siūlymus dėl skolinimosi prognozių.
 Šita komisija dalyvauja planuojant skolinimosi poreikį ir teikia savo rekomendacijas dėl skolinimosi
limitų pačiai finansų ministerijai
 Patariamoji institucija prie finansų ministro

Skolinimosi valstybės vardu priemonės

 LT taikomos skolinimosi valstybės vardu priemonės, instrumentai, teisinės formos yra išvardintos
valstybės skolos įstatyme. Pagal šį įstatymą yra išskiriamos keturios tokių priemonių kategorijos
1) Vyriausybės vertybiniai popieriai
I. Tai yra pagrindinė naudojama priemonė
II. Tai yra valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose išleidžiami vertybiniai skolos
popieriai, kurie patvirtina šių popierių turėtojų teisę nustatytais terminais atgauti jų
nominalią vertę, taip pat gauti palūkanas ar kitą ekvivalentą.
III. Savo esme (pagal CT) jie yra skolos vertybiniai popieriai
IV. Pagal galiojimo trukmę ir platinimo ypatumus LT vyriausybės vertybiniai popieriai
yra 3 rūšių
 A. Vyriausybės iždo vekseliai, tai yra vertybiniai popieriai, kurių galiojimo
trukmė išleidimo metu neviršija 1 metų
B. Vyriausybės obligacijos, tai yra vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių
trukmė jų išleidimo metu viršija 1 metus
C. Taupymo lakštai arba taupymo indėliai , kurių trukmė gali būti tik iki 1
metų tiek ilgesnė, tačiau jų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie yra platinami
mažmeniniu būdu
V. Vyriausybės vertybiniai popieriai yra išleidžiami ne materialios formos, t.y. asmuo
įsigyjantis vyriausybės vertybinių popierių negauna jų tiesiogiai į ranka, bet
atidaromos vertybinių popierių sąskaitos turėtojų vardu.
VI. Dažniausiai vertybiniai popieriai yra išleidžiami su tikslia arba nekintančia
palūkanų normą, tačiau atskirais atvejais palūkanų norma gali būti kintanti
VII. Kas liečia trumpalaikius vertybinius popierius, kurie išleidžiami iki 1 metų, tai tokių
popierių ypatumas ir tas, jog jie yra parduodami už diskonduotą??? vertę, t.y. jie
yra parduodami už vertę negu mažesnė nominali vieno vertybinio popierio vertė, o
palūkanos sudaro likusią vertybinio popierio vertę.
VIII. Yra gan sudėtinga tokių vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir platinimo
tvarka
 Į apyvartą apskritai vyriausybės vertybinius popierius išleidžia
vyriausybės vertybinių popierių emitentas, t.y. institucija kuri pagal
įstatymus yra įgaliota išleisti į apyvartą vyriausybės vertybinius popierius
Pagal LT įstatymus apskritai vertybinių popierių emitentas yra
vyriausybė.
Tačiau į apyvartą juos vyriausybės vardu išleidžia finansų
ministerija. Ir finansų ministerija gali išleisti vyriausybės vertybinių
popierius, tiek nominuotus eurais, tiek nominuotus ir kita valiuta
 Kas liečia būdus:
Į pirminę apyvartą vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti išleisti
tiek aukciono būdu, tiek jungtiniu būdu, tiek dvišalių derybų būdu,
tiek mažmeniniu būdu.
Sakė nereik mums žinoti tų būdų skirtumus
 Esmė išleidimo vertybinių popierių
Aukciono, jungtinis ar dvišalių derybų būdas yra taikomas
valstybės iždo vekselių ir vyriausybės obligacijų atžvilgiu, kadangi
šių vertybinių popierių apyvarta skirstoma į pirminę ir antrinę
i. Pirminę apyvartą šių popierių reiškia išleidimą aukciono,
dvišalių derybų ar jungtiniu būdu ir tas išleidimas yra
vykdomas vadovaujantis vyriausybės nustatytomis
taisyklėmis bei finansų ministro atitinkamais įsakymais
ii. Antrinė tokių popierių apyvarta yra vykdoma per
vertybinių popierių aukcionus ir tokių aukcionų veikimo
tvarka yra vykdoma pagal CK reikalavimus
Vyriausybės taupymo lakštai yra platinami mažmeniniu būdu,
juos platina finansų ministerijos parengti taip vadinami taupymo
lakšto platintojai (pvz., finansų maklerio įmonės, arba kredito
įstaigos)
 IX. Išpirkimas yra vykdomas pasibaigus vertybinių popierių galiojimo laikui ir teisę
atgauti vertybinių popierių nominalią vertę pinigais ir palūkanomis turi tie
asmenys, kurie išpirkimo dieną turi atitinkamus vertybinius popierius.
 Finansų ministerija išleisdama vertybinius popierius pasilieka sau teisę
išankstinį vyriausybės vertybinių popierių išpirkimą.
Šiuo atveju yra skelbiamas priešlaikinio vertybinių popierių
išpirkimo aukcionas ir finansų ministerija išperka išleistus
vertybinius popierius anksčiau laiko
Teisinė prasmė, pasekmė tokio išpirkimo. Jeigu finansų ministerija
išperka vertybinius popierius anksčiau laiko tokie vertybiniai
popieriai yra laikomi nebegaliojančiais ir nebegali patekti iš naujo į
antrinę apyvartą. Laikoma kad finansų ministerija padengė
skolą?????
2) Paskolos sutarčių sudarymas (pasirašymas)
I. Finansų ministerija gali imti arba gali sudaryti paskolos sutartis su vidaus arba
užsienio kredito įstaigomis su tarptautinėmis finansų institucijomis, užsienio
valstybių vyriausybių taip pat valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių.
 T.y. įstatymu apibrėžtas subjektų ratas, kurie gali tapti LT kreditoriais pagal
sudarytas paskolos sutartis
II. Jeigu finansų ministerija priima sprendimą skolintis paskolos sutarčių forma, ji yra
saistoma tam tikrų reikalavimų,
 t.y. ji nutarusi skolintis paskolos sutarčių pagrindu kreipiasi į nemažiau kaip
tris potencialius paskolos teikėjus, nagrinėja jų pasiūlymus ir priima
sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo su konkrečiu kreditoriumi tik
atsižvelgusi į visas paskolos sąlygas
III. Lietuvoje ši norma yra taikoma, bet ribotai. Šiandiena esame sudarę tik su
tarptautinėmis finansų institucijomis (2 paskolos su šiaurės investicijų ..., irgi 2 su
Europos investicijų banku ir 1 su Europos tarybos vystymo banku)
IV. Šiai dienai sprendimą priima finansų ministerija ir remiasi savo turima informacija
apie galimus paskolų teikėjus ir neatsižvelgia į kitų institucijų nuomonę ir pan.

Išvardytos dvi aukščiau yra pagrindinės teisinės formos, kuriomis tiesiogiai atsiranda skola.

Gali būti ir netiesioginė skola, T.y. kuomet valstybė prisiima kitų ūkio subjektų skolinius įsipareigojimus
(pvz., valstybės garantijos)

3) Valstybės garantijos
I. Valstybės garantiją reiškia valstybės turtinį įsipareigojimą grąžinti visą skolą arba jos
dalį vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką jeigu šis
nevykdo savo skolinių įsipareigojimų
II. Tai yra atvejai, jeigu valstybės garantija reiškia, kad valstybė tampa skolininku jeigu
valstybės garantuojamas skolininkas negražina ar nevykdo savo turimų skolinių
įsipareigojimų, tačiau yra išimčių kuomet valstybės garantuoti skoliniai
įsipareigojimai tampa betarpiškai valstybės skola, t.y. nereikia papildomų
procedūrų , tokios išimčių atvejai yra:
 Jeigu skolininkui valstybės garantuojamo yra iškeliama bankroto arba
restruktūrizavimo byla, tai šiuo atveju valstybė iškarta perima visus
skolinius įsipareigojimus, kuriuos garantavo
  Garantuotą skola tampa valstybės skola betarpiškai, jeigu skolininkas yra
likviduojamas ar yra likviduotas
 Jeigu su skolininku yra sudaroma taikos sutartis
III. Kalbant apie valstybės garantiją įsikiša ir seimas
 Valstybės skolos įstatymas yra įtvirtinęs nuostatą, kad valstybes garantiją
dėl didesnės kaip 12mln eurų paskolos priima seimas vyriausybės
siūlymu, o sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos ne
didesnės kaip 12mln eurų priima vyriausybė
 Tai reiškia, kad šiai dienai seimo dalyvavimas sprendžiant valstybės
skolinimosi klausimus siejamas su dviem momentais
Seimas nustato skolinimosi limitus,
be to seimas turi išimtinę teisę duoti sutikimą suteikti valstybės
garantiją paskolai, kurios suma viršija 12 mln eurų.
IV. Apskritai kalbant apie perskolintų paskolų, taip pat apie valstybės garantijų teikimą,
čia yra gana panašios procedūros, tai jos yra teikiamos ir administruojamos
atitinkamu vyriausybės nutarimu.
 Perskolintų pajamų teikimo tikslas paskirtis:
i. Jos yra teikiamos finansuoti investicijų projektus, kurie yra
įtraukti į valstybės investicijų programą
ii. Valstybės socialinių apsaugos fondų skolinių įsipareigojimų
dengimui
- Čia turima omenyje tik du fondai t.y. valstybinis socialinis
draudimo fondas ir valstybės privalomas sveikatos draudimo
fondas. Jeigu šitie fondai turi deficitą, šitiems fondams deficitui
dengti jie gali gauti paskolas iš valstybės perskolinamų lėšų
iii. Perskolinamosios pajamos gali būti teikiamos valstybės
nekilnojamam turtui atnaujinti
- Tokios perskolintos paskolos ypatumas būtų toks, jog dėl jos
gali kreiptis tik tai vienas subjektas, tik centralizuotai valdomo,
valstybės turto valdytojas, t.y. tas subjektas, kuris yra
atsakingas už valstybei priklausiantį nekilnojamąjį turtą
iv. Finansavimas investicinių projektų, kurie yra bendrai
finansuojami tiek LT tiek ES lėšomis
v. Indėlių draudimo išmokų mokėjimas. Dėl tokios paskolos
subjektas yra indėlių paskolos subjektas????. Atsirado dėl ,,snoro“
bankroto.
vi. Galima naudoti ir kitiems tikslams numatytiems einamųjų metų
valstybės biudžeto įstatyme
 Valstybės garantijos yra teikiamos ne visiems ūkio subjektams, bet irgi
turi tam tikrų apribojimų
i. Visu pirma valstybės garantijos gali būti teikiamos dėl paskolų,
kurios naudojamos finansuoti investicinius projektus įtrauktus į
valstybės investicijų programą
ii. Antra, dėl paskolų kurios teikiamos finansuoti valstybės
investicinius projektus ir gaunamų iš tarptautinių finansų
institucijų
 iii. Ir pagaliau tos garantijos gali būti teikiamos dėl paslaugos, kuri
yra imama tam kad refinansuoti perskolintą paskolą arba turimą
paskolą valstybės garantija
- Šiuo atveju valstybė teikia garantija siekdama sustiprinti
anksčiau savo garantuotas ar perskolintas paskolas jų grąžinimą
V. Valstybes garantijas gali teikti tiek pati valstybė (finansų ministerija arba seimas)
arba taip vadinamos garantijos institucijos
 Kai teikia garantijas garantijų institucijos, tai tokiu atveju valstybė
garantuoja už tas garantines institucijas (tokios institucijos yra tarsi
tarpininkas tarp paskolos imėjo ir galutinio skolos garanto)
VI. Kaip atrodo perskolintų pajamų ar valstybės garantijų teikimo procedūros
 Jis yra reguliuotas teisės aktais (skirtingai nuo biudžeto proceso)
 Norintys gauti perskolintą paskolą arba valstybės garantiją Lietuvos JA,
taip pat LT įsteigtų Europos ekonominės erdvės įsteigtų valstybių JA filialai
kreipiasi su paraiška į finansų ministeriją (t.y. JA LT arba ES)
Tokios teisės neturi biudžetinės įstaigos nors turi JA statusą
 Kartu su paraiška yra teikiama visa eilė dokumentų, t.y. vyriausybės
nutarimu yra patvirtintas detalus sąrašas dokumentų, kurie turi būti
pridėti prie atitinkamo prašymo.
Finansų ministerijai yra paliekama teisė reikalauti iš pareiškėjų ir
kitokių dokumentų, kurių finansų ministerijos manymų reikia, kad
būtų priimtas klausimus
 Bendras terminas. Finansų ministerijai pateiktus dokumentus turi
išnagrinėti per 30d.
Yra išimtis 5d. laikotarpis , t.y. tuo atveju kai kreipiamasi dėl
perskolintos paskolos indėlių draudimui išmokėti
 Išnagrinėjusi prašymus ir visus dokumentus finansų ministerija nepriima
dar galutinio sprendimo, bet teikia pasiūlymą arba teikia informaciją
valstybinei paskolų komisijai, t.y. finansų ministerija kreipiasi į valstybinę
paskolų komisiją kad ši pritartu jos siūlymui suteikti ar nesuteikti valstybės
garantiją arba perskolinamąją paskolą. Jeigu valstybinė paskolų komisija
pritaria finansų ministerijos siūlymui suteikti perskolintą paskolą arba
valstybės garantiją, finansų ministerija rengia atitinkamą vyriausybės arba
seimo nutarimo projektą (Iš kur seimas?? tuo atveju jeigu garantija bus
teikiama paskolai, kurios suma viršija 12mln eurų) .

Kuo skiriasi projektai šitie?

Vyriausybės nutarimo dėl perskolintos paskolos suteikimo projekto
ir vėliau pačiame vyriausybės nutarime atsispindi tokie momentai:
perskolintos paskolos dydis, valiuta, gavėjas, terminas, tikslas ir
metinė palūkanų norma už perskolintą paskolą (Tai reiškia, kad
valstybė perskolindama paskolą iš tų lėšų gauna pajamų.).
 Jeigu priimamas sprendimas suteikti valstybės garantiją, (tai čia neturi
reikšmės ar jis bus įformintas seimo ar vyriausybės nutarimu), tai jame
vienas iš tokių svarbesnių momentų kad tokiame nutarime turi būti
nurodyta vienkartinės įmokos už valstybės garantijos dydis. Šiuo atveju
nėra jokios palūkanos. Tokios įmokos dydį nustato Vyriausybė kiekvienu
konkrečiu atveju (nesvarbu ar seimo ar vyriausybės nutarimas)
 atsižvelgdama į valstybinės paskolų komisijos siūlymą ir tokios išmoko už
garantiją gali siekti iki 3proc. garantuojamos paskolos dydžio.
Įmoka už garantiją neimama iš savivaldybių ir iš valstybės socialinių
fondų
 Bet kuriuo atveju priėmus vyriausybės ar seimo nutarimą atitinkamus
dokumentus pasirašo finansų ministras
 Jeigu yra priimamas sprendimas suteikti valstybės garantiją, tai tokios
garantuotos paskolos tiekėjas arba kreditorius prieš pasirašant valstybės
garantiją turi teisę gauti ir teisinę LT išvadą dėl garantijos
VII. Perskolintų paskolų ir paskolų su valstybės garantija naudojimas
 Pagal bendrą taisyklę perskolintas paskolas arba paskolų su valstybės
garantija už jų naudojimą yra atsakingi subjektai, kurie tokias paslaugas
gauna
 Pagrindinis reikalavimas finansų teisės prasme, kad tie subjektai tas gautas
paskolas naudotų pagal tikslinę paskirtį (kuri įrašyta vyriausybės ar seimo
nutarime).
 Atitinkamai tokie subjektai, kuriuos vadinsime valstybės skolininkais,
privalo laikytis gautų paskolų grąžinimo terminų, palūkanų mokėjimo
terminų kitų paskolos sutarties sąlygų, o jų veiklą prižiūri arba kontroliuoja
atitinkamai finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto
valdytojas , jeigu finansų ministerija sudarė pavedimo sutartį, dėl
atitinkamų paskolų perdavimo
 Per visą perskolinamos paskolos arba paskolos su valstybės garantija
laikotarpį, tokių paskolų turėtojų atžvilgiu yra taikomi tam tikri veikos
apribojimai. Tai perskolintų paskolų arba valstybės garantuotų paskolų
turėtojai be raštiško finansų ministerijos arba centralizuotai valdomų
valstybės turto valdytojų leidimo ir veiksmų suderinimo negali atlikti
tokių veiksmų:
a) Visu pirma, jie negali reorganizuoti JA
b) Antra, jie neturi teisės mažinti savo įstatinio kapitalo
c) Trečia, jie Neturi teisės parduoti įkeisti išnuomoti ar kitais būdai
perleisti savo ilgalaikį turtą
d) Ketvirta, Jie neturi teisės laiduoti arba garantuoti savo turtu kitų
subjektų prievolių vykdymą
e) Penkta, jiems draudžiama teikti paskolas išskyrus vartojimų kreditą
f) Šešta, Jiems draudžiama investuoti į kitų subjektų turtą
g) Septinta, Jiems yra draudžiama prisiimti naujų turtinių
įsipareigojimų bet kokiu būdu

Tokie apribojimai yra taikomi, iki tol, kol skolininkai gražins paskolas ir
įvykdys su paskolomis susijusius skolinius įsipareigojimus. Tokie
apribojimai nėra taikomi LT ir užsienio kredito įstaigoms, savivaldybėms
bei mokslo ir studijų įstatyme numatytiems remiamiems paskolos
gavėjams

VIII. Perskolintas ir valstybės garantuojamas paskolas administruoja finansų

ministerija
IX. Finansų ministerija atsižvelgdama į skolininkų veiklos ypatumus, finansinę padėtį,
finansinių įsipareigojimų vykdymą, administruodama perskolintas ir valstybės
garantuotas paskolas gali imtis administravimo priemonių
a) Finansų ministerija gali pertvarkyti paskolas,
t.y. siūlyti šalių susitarimu pakeisti paskolų grąžinimo sutarties
sąlygas.
Gali siūlyti pakeisti paskolos grąžinimo terminą, palūkanų normą,
padidinti paskolos sumą įtraukdama į laiku nesumokėtas
delspinigių sumas.
Vienašališkai pakeisti negali, turi kreiptis ir susitarus su skolininku
b) Finansų ministerija gali perleisti savo reikalavimus.
T.y. už atitinkamą atlyginimą perleisti trečiajam asmeniui savo
reikalavimų gražinti paskolą ir vykdyti kitus su skola susijusius
įsipareigojimus.
Šiuo atveju perleidimas turi būti ekonomiškai pagrįstas, t.y.
atsižvelgiama į skolininko finansinę būklę ir įgalinamas ekonominės
skolininko prisiimtų skolinių įsipareigojimų sąlygas.
c) Finansų ministerija gali duoti sutikimą perkelti skolą.
Šiuo atveju skolininkas matydamas, jog nėra pajėgus vykdyti
įsipareigojimus sudaro sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris sutinka
perimti jo skolą ir kreipiasi su prašymu į finansų ministeriją, kad ši
sutiktų perleisti skolą kitam asmeniui.
Teigiamas sprendimas bus priimtas tik su ta sąlyga, jei finansų
ministerijai pateikti dokumentai duoda pagrindą manyti, kad
perėmęs skolą asmuo, bus pajėgus įvykdyti visus su skola susijusius
skolinius įsipareigojimus reikalavimus.
d) Skolos kapitalizavimas.
Skolos kapitalizavimas reiškia, kad finansų ministerija sutinka
perimti skolininko akcijas už nominalią jų vertę, vietoj suteiktos
paskolos. Skola padengiama akcijomis. Perimamos tik naujai
išleistos skolininko akcijos, t.y. jokių būdu ši priemonė negali būti
taikoma toms įmonėms, kurios yra ant bankroto ribos.
e) Finansų ministerija gali atleisti skolininku nuo delspinigių.
Gali stabdyti delspinigių skaičiavimus ir skaičiavimus nuo valiutos
kurso mokėjimo

Jeigu paskolų administravimo funkcijas finansų ministerija perduoda pagal

sutartį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tai tokias
administravimo priemones taiko jau nebe finansų ministerija, bet centralizuoto
valstybės turto valdytojas. Viskas yra analogiškai tik keičiasi subjektas.

X. Numatytos atsakomybės priemonės skolininkų atžvilgiu jeigu jie nevykdo ar

netinkamai vykdo savo įsipareigojimus
 Tokių priemonių taikymas yra paremtas įstatymu (valstybės skolos
įstatymu), dėl nei finansų ministerija, nei centralizuotas valstybės turto
valdytojas negali taikyti kažkokių papildomų poveikio priemonių
 Tos priemonės yra tokios:
a) Jeigu skolininkas vėluoja grąžinti paskolą arba nevykdo kitu laiku
skolinių įsipareigojimų jam yra skaičiuojami delspinigiai
 - Delspinigių dydis nėra aptariama paskolų sutartyse, bet yra
nustatomas finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į
palūkanų už vyriausybės vertybinius popierius dydį
- Remiamasi VFT normomis
b) Jeigu skolininkas nevykdo savo skolinių įsipareigojimų atsiranda
teisių išieškoti negražinamą paskolą ir visas su paskolos grąžinimu
susijusias sumas pvz., delspinigius, palūkanų normas ir pan.
- išieškojimas yra vykdomas jau remiantis ne viešųjų teisės
normomis, o bendromis civilinio proceso normomis.
c) Griežčiausia priemonė – bankroto bylos iškėlimas.
- t.y. finansų ministerija arba centralizuotas valstybės turto
valdytojas gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Tokios priemonės pagrindas – toks sprendimas imamas jei
finansų ministerijos ar centralizuoto valstybės turto valdytojo
manymu skolininkui nėra pagrindo arba nėra tikslinga taikyti
atitinkamas administravimo priemones (pertvarkymas,
kapitalizavimas ir pan.) ir nėra tikslinga ieškoti skolos
išieškojimo (tarkim FM nemato iš kur būtų galima išieškoti
lėšas).
- Šiuo metu yra svarbu laiko klausimas, o bankroto bylos
iškėlimas yra gana greitas procesas
XI. Kada galima pripažinti paskolą beviltiška
a) Mirus FA
FA asmuo perskolinimo ar valstybės garantuojamos paskolos metu
atsiranda, kai asmuo gauna paskolą studijoms (tokia paskola
laikoma valstybės garantuota paskola) ir jei dėl tam tikrų priežasčių
toks asmuo miršta, tokios paskolos išieškojimas yra netikslingas.
Dar vienas atvejis kaip atsiranda FA, kai paskolą gauną neribotos
turtinės atsakomybės JA savininkas (šiuo atveju tokiam savininkui
mirus atsiranda pagrindas paskolą pripažinti beviltiška)
b) Antras atvejas, kuomet galime paskolą pripažinti beviltiška, jeigu valstybės
garantuotos paskolos arba perskolintos paskolos gavėjas yra
likviduojamas
Šiuo atveju neturi prasmės, nes valstybei nėra galimybių išieškoti
paskolos ir tuo pačiu tokios paskolos pripažintinos beviltiškomis
c) Trečias atvejas pripažinti beviltiška yra pagrindas, jeigu su skolininku yra
sudaroma įstatymų nustatyta tvarka taikos sutartis
d) Yra ir kitų pagrindų, bet aukščiau išvardyti pagrindiniai

Galutinį sprendimą dėl paskolos pripažinimo beviltiška paprastai priima

Vyriausybė, finansų ministerijos siūlymu. Išimtis yra tik vienu atveju, kuomet
paskola yra pripažįstama beviltiška, jeigu tokia paskola buvo suteikta
studijoms (šiuo atveju sprendimą priima Vyriausybės įgaliota institucija , šiuo
atveju būtų mokslo ir studijų departamentas)

Kuomet paskola yra pripažįstama beviltiška, ji yra nurašoma iš finansų

ministerijos atitinkamų registrų ir laikoma valstybės skola susijusi su
beviltiškomis paskolomis yra pasibaigusi
 XII. Valstybės garantinių įsipareigojimų vykdymas
 Jeigu skolininkas už kurį garantuoja valstybė nevykdo savo turtinių
įsipareigojimų kreditoriui, tai tokių įsipareigojimų vykdymą perima
valstybės garantijų vykdytojas, o tokiu valstybės garantiniu vykdytoju LT
šioje dienoje yra finansų ministerija
 Valstybės garantuojamos paskolos gavėjas privalo ne vėliau kaip likus iki
30d. paskolos sutartyje numatytų mokėjimo terminų dienos pranešti
finansų ministerijai, o taip pat ir valstybės kontrolei apie galimą savo
sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t.y. tik privalo pranešti atsižvelgdamas
į savo finansinę būklę išteklius ir pan.
 Finansų ministerija gavus atitinkamą pranešimą ir kartu gavus skolininko
prašymą dėl skolinių įsipareigojimų perėmimo finansų ministerijos vardu
privalo patikrinti
a) ar valstybės garantija yra dar galiojanti
b) ar paskola su valstybės garantija priklauso finansų ministerijos
administravimo žiniai ar yra perduota centrinio valstybės turto
valdytojui
c) skolininko, kuris kreipiasi su atitinkamu prašymu, finansinę būklę
 jeigu finansų ministerija yra įsitikinusi, kad valstybės garantija galioja, kad
skolininkas pats yra nepajėgus vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, ji
praneša apie tai skolininkui ir perima jo skolinių įsipareigojimų vykdymą
kreditoriui.
Tuo atveju jeigu paskola yra perduota administruoti centralizuotai
valdomo valstybės turto valdytojui sprendimą dėl skolinių
įsipareigojimų vykdymo priima centralizuoto valdomo valstybės
turto valdytojas, apie tai informuoja finansų ministeriją ir paveda
jai atlikti valstybės garanto funkcijas
 Priešingu atveju jei yra nustatoma, jog skolininkas yra pajėgus vykdyti
skolinius įsipareigojimus, atitinkamai informuojamas skolininkas ir
priimamas sprendimas atsisakyti valstybės garanto įsipareigojimus
4) Skolinių įsipareigojimų pagal kitus dokumentus prisiėmimas

Pagal šias grupes yra vykdomas skolinimasis, taip pat skolinių įsipareigojimų apskaita.

 Kalbant apie LT Lizingo sutarties pagrindu atsirandanti skola galima laikyti gamtinių dujų laisvo
saugyklos sutartį. LT įsipareigojo iš Norvegijos išsipirkti gamtinių dujų saugyklą per tam tikrą laiką.

Skolinantis valstybės vardu siekiama įvairių tikslų

 Jeigu bus skolinamasi tikslu padengti valstybės biudžeto deficitą, tokias skolintas lėšas pilnai
administruos finansų ministerija
 Jeigu skolinamasi kitiems tikslams (ne biudžeto deficitui dengti), tai tokias lėšas finansų ministerija
perskolina kitiems subjektams perskolinimo paskolų pavidalu.

Savivaldybių skolinimosi tvarka

Savivaldybės priklausydamos valdžios sektoriaus kategorijai taip pat dalyvauja skolinimosi valstybės vardu
santykiuose, būtent ta prasme paskolas valstybės vardu gali prisiimti subjektai esantys valdžios sektoriuje, o
vienas iš tokių subjektų pagal valstybės skolos įstatymą yra savivaldybės

Savivaldybės turi teisę skolintis

 1. Visu pirma, pasirašydamos paskolos sutartis
2. Taip pat prisiimdamos įsipareigojimus pagal kitus skolos dokumentus

praktiškai įstatymai nedraudžia savivaldybės skolintis ir kitais būdais, tame tarpe išleidžiant ir savivaldybės
vertybinius popierius (kažką panašaus daro ESTAI)

Pagal biudžeto sandaro įstatymą, savivaldybė gali skolintis neviršydama Seimo nustatytų skolinimosi
limitų, tokiems tikslams:

Seimas nustato limitus tvirtindamas kiekvienais metais valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymą (seimas
limituoja savivaldybių skolinimąsi)

Pagal Biudžeto sandoros įstatymą Visos savivaldybės turi teisę

1. Imti ilgalaikes paskolas tiek iš užsienio, tiek iš vidaus kreditorių

o Tokios ilgalaikės paskolos, kurių trukmė yra ilgesnė negu 1metai, imamos visu pirma
investiciniams projektams finansuoti, taip pat ankstesniems savivaldybių skoliniams
įsipareigojimams dengti
2. Imti tiek iš užsienio tiek iš vidaus kreditorių trumpalaikes paskolas, tokios paskolos imamos iki
atitinkamų biudžetinių metų pabaigos
o Šios trumpalaikės paskolos yra imamos vienam tikslui – dengti savivaldybių biudžeto laikina
pajamų trūkumą, jeigu tam nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų
3. Prisiimti įsipareigojimus pagal finansines nuomos sutartis ir kitus skolos sutartis
4. Savivaldybės gali teikti garantijas dėl savivaldybių kontroliuojamų įmonių paskolų.
o Ne bet kokių subjektų, o savo kontroliuojamų įmonių

Kalbant apie Savivaldybių skolinimosi tvarka yra dvi pagrindinės formos

1. Paskolos sutartis
2. Valstybės garantija

Bendros tvarkos nėra skolinimosi savivaldybėms

 Kas liečia skolinimosi tvarką, įstatymai apibrėžia tik tikslus. Pačios tvarkos įstatymai
nereglamentuoja, tuo pačiu kiekviena savivaldybe turi teisė pati nusistatyti savo skolinimosi
tvarką.
 Iš esmės ta tvarka yra analogiška ir valstybės skolinimosi atveju,
o t.y. jeigu nutariama imti paskolą, tai atitinkamas savivaldybės administracijos padalinys
parenka kelis potencialius skolinimo subjektus, pateikia jiems iki komercinį pasiūlymą dėl
paskolos ir išanalizavęs pateiktus potencialių skolintojų ar kreditorių siūlymus parenka
tinkamiausią kreditorių.
o viskas vyksta panašiai kaip ir valstybės skolinimosi atveju

Kas liečia savivaldybių garantijų teikimą, tai garantijos dažniausiai yra teikiamos tik toms paskoloms, kurios
buvo gautos investicinių projektų finansavimui

 Savivaldybių garantijos tikrai yra ribotos, jeigu savivaldybė garantuoja už ūkio subjektą, o pastarasis
nevykdo savo įsipareigojimo, tai savivaldybė nėra valstybė ir finansiškai įsipareigojimų vykdymas
gali reikšti savivaldybės bankrotą, kadangi reikės tokius įsipareigojimus grąžinti iš savo biudžeto

Specialiosios biudžeto programos ir nebiudžetiniai piniginiai fondai

Siekiant užtikrinti pastovų atskirų funkcijų finansavimą yra sudaromi tiek specialieji nebiudžetiniai piniginiai
fondai, tiek specialiosios tikslinės biudžeto programos. T.y. garantuojama, kad pajamos pakliuvusios į tam
tikrą fondą ar programą bus panaudotos išskirtinai, atitinkamai viešajai funkcijai finansuoti arba apmokėti

Tiek specialiąsias programas, tiek nebiudžetinius fondus apibūdina tokie pagrindiniai požymiai:

1. Tiek programos tiek nebiudžetiniai fondai savo esme yra piniginių išteklių fondai, kurie nuosavybes
teise priklauso arba valstybei arba savivaldybėms
2. Programos ir fondai yra steigiami konkrečios viešosios funkcijos finansavimui (aiškiai apibrėžta
tikslinė paskirtis)
3. Nebiudžetinių fondų ir programų lėšos yra kaupiamos ir apskaitomos atskirai nuo valstybės ar
savivaldybės pajamų (turi atskirą sąskaitą)
4. Tiek programas tiek fondus steigia kompetentingos valstybės institucijos
5. Tiek programų tiek nebiudžetinių fondų pagrindas yra atitinkamas įstatymas (kiekviena programa
yra įsteigta vadovaudamasis atitinkamu įstatymu)
6. Tokiu fondu arba programų lėšas administruoja tam įgaliotos institucijos, kurios kartais yra
įsteigiamos specialiai administruoti atitinkamas biudžetų programas ar nebiudžetinius fondus

Faktiškai specialiosios biudžeto programos yra išvestinės, jos transformavosi iš atitinkamų fondų.

EGZUI:

 kai kalbame apie biudžeto programas specialiąsias, tai jos yra tiek valstybės biudžeto struktūroje,
tiek savivaldybių biudžetų struktūroje.
 Kai kabame apie nebiudžetinius fondus, tai šiai dienai nebiudžetiniai fondai yra sudaryti valstybės
mastu. T,.y. mes kalbame apie valstybinius nebiudžetinius tikslinius fondus. Savivaldybės
nebiudžetinių fondų neturi ir joks įstatymas jų steigti tokių fondų neįpareigoja.

Specialiosios biudžeto programos, tai reiškia kad tos programos yra planuojamos su atitinkamu biudžetu,
bet gaunamos pajamos keliauja į atskirą sąskaitą, yra saugomos ir naudojamos atitinkamomis kryptimis. Jei
per metus bus nesunaudojamos lėšos, tai jos niekur nedings ir pasiliks toje pačioje programoje ir kitais
metais.

Nebiudžetiniai Fondai

1 fondas – valstybinio socialinio draudimo fondas: (SODRA)

 Yra įsteigtas pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymą

 Tai yra nebiudžetinis valstybinis fondas, kurio lėšos yra naudojamos socialiniai paramai
 SODRO‘s pajamos yra kaupiamos, o lėšos yra naudojamos pagal savarankišką biudžetą, kuris yra
sudaromas ir naudojamas remiantis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandoros
įstatymu (SODROS biudžeto sandaros įstatymas).
 Pagal šiuos įstatymus SODROS biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų,
savarankiškai dirbančių asmenų, apsidraudusių savanorišku socialiniu draudimu asmenų lėšos, taip
pat valstybės biudžeto lėšos už valstybės draudžiamus asmenis, pajamos iš SODROS veiklos ir kiti
šaltiniai
o Draudėjų įmokos yra tos įmokos, kurias moka už asmenis subjektai, įdarbinę savo įstaigoje
fizinius asmenius.
o Apdraustieji yra FA, kurie dirba pagal darbo ar joms prilygintinoms sutartimis
o Savarankiškai dirbantieji yra tie asmenys, kurie dirba pagal patentus, kurie užsiima
individualia veikla.
 o Asmuo apsidraudęs savanorišku draudimu, t.y. atskirai atvejais asmenys gali sudaryti
savanoriško socialinio draudimo sutartis konkrečiai draudimo rūšiai su socialinio draudimo
skyriais
o Valstybės biudžetas perveda lėšas į SODROS biudžetą už asmenis, kurie yra draudžiami
valstybės lėšomis (kariai, moksleiviai ir pan.)
 Kas liečia SODROS įmokų dydį.
o Skirtingai nuo kitų mokesčių SODROS mokesčių dydžius nustato Seimas kiekvienais metais
tvirtindamas socialinio draudimo biudžetą.
 T.y. įmokos dydis gali keistis, priklauso nuo draudimo rūšies, asmens mokančio
įmoką kategorijos ir pan. pastovių dydžių nėra.
 Kas liečia SODROS fondų išlaidų kryptis, tai apskritai SODROS lėšos yra naudojamos socialiniai
paramai (SODROS lėšų panaudojimo kryptys)
1) Visu pirma, jos lėšos yra naudojamos pensijų socialiniam draudimui.
 T.y. iš SODROS biudžeto yra mokamos visos socialinio draudimo pensijos, kurios yra
numatytos (senatvės pensijos, išankstinės pensijos, kompensacijos už ypatingas
darbo sąlygas ir pan.)
 (čia valstybinės pensijos neįeina, nes jos mokamos iš valstybės biudžeto)
2) Antra, SODROS lėšų panaudojimo kryptis, iš SODROS yra daromi pervedimai į pensijų
fondus,
 t.y. pervedama dalis socialinio draudimo įmokų, mokamų į SODROS bendrą
biudžetą, kuri numatyta pensijų reformų įstatyme.
 Vėlgi ši dalis kiekvienais metais keičiama.
3) Trečia, lėšos naudojamos ligos socialiniam draudimui.
 T.y. iš fondo yra mokamos ligos išmokos
4) Ketvirta, SODROS lėšos yra naudojamos motinystės socialiniam draudimui.
 T.y. mokamos motinystės/ tėvystės išmokos
5) Penkta, SODROS lėšos yra naudojamos nedarbo socialiniam draudimui.
 T.y. mokamos (grubiai sakant) bedarbių (nedarbo) išmokos.
 Prie čia priskiriamos lėšos, kurios pervedamos pagal užimtumo įstatymą, užimtumo
programoms finansuoti
6) Iš SODROS biudžeto yra dengiamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
draudimo išmokos.
 T.y. mokamos įvairios išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimo
profesinėmis ligomis. (nelaimingų atsitikimų įstatyme numatyti nelaimingi
atsitikimai)
7) Ir kitos.
 Pvz. išlaikyti SODROS įstaigas. (išlaikomos ne iš valstybės bet iš SODROS biudžeto)
 Pagrindas SODROS lėšų kaupimui ir naudojimui yra valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas
o Šis biudžetas yra savarankiškas,
 t.y. jis yra sudaromas ir vykdomas atskirai nuo valstybės biudžeto, tačiau kaip ir
valstybės ir savivaldybių biudžetai, taip ir SODROS biudžetas yra sudaromas
biudžetiniams metams, kurie vėlgi prasideda analogiškai sausio 1d. ir baigiasi
gruodžio 31d.
o Šio fondo projektą rengia valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir rengdama
fondo biudžeto projektą, valdyba turi atsižvelgti
1) Visu pirma, į finansų ministerijos parengtą Lietuvos ekonominės raidos scenarijų
2) Antra, privalo atsižvelgti į preliminarius valstybės biudžeto rodiklius, kurie yra
pagrindas ir kitų biudžetų rengimui
 3) Taip pat privalo atsižvelgti į valstybinio socialinio draudimo fondo gaires 2 metų
laikotarpiui ir į kitus rodiklius.

Tai reiškia, kad nors fondo biudžetas yra planuojamas atskirai nuo valstybės
biudžeto, tačiau jo sudarymas praktiškai remiasi tais pačiais dokumentais/rodikliais,
kuriais remiantis yra sudaromas valstybės biudžetas.
 Taip yra nes kaip bebūtų skelbiamas SODROS biudžetų savarankiškumas,
bet šiai dienai SODROS biudžetas yra finansiškai priklausomas nuo
valstybės biudžeto, jis į SODROS biudžetą visada yra pervedama dalis
valstybės biudžeto pajamų.
o Parengtas socialinio draudimo fondo biudžeto projektas yra teikiamas derinti socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai.
 T.y. rengia valdyba, o parengtą projektą pateikia derinti socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai.
o Po to kai valdyba suderina projektą su ministerija tuomet projektas yra pateikiamas
svarstyti valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai, kuomet fondo taryba pritaria
parengtam biudžeto projektui fondo valdyba projektą kartu su visais leidimais ir
dokumentais ir fondo tarybos išvada projektą teikia socialinio apsaugos ir darbo ministerijai
 Siūlomų įmokų dydžių pagrindimai yra vienas iš svarbesnių dokumentų einantis
kartu su projektu
o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtą valdybos ir pateiktą biudžeto projektą
teikia derinti finansų ir teisingumo ministerijai ir tik po to suderinus su finansų ir teisingumo
ministerija projektą socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei
o Vyriausybė pritarusi socialinio draudimo biudžetui teikia jį svarstyti seimui.
 Čia vėlgi tie patys terminai. SODROS biudžetas seimui svarstyti turi būti pateiktas
likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos.
 SODROS biudžetas bus teikiamas kartu su valstybės biudžeto projektu
 Seimas tvirtina SODROS biudžetą priimdamas atitinkamą įstatymą ir tai turi būti
padaryta nevėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.
Faktiškai turi būti priimtas kartu su valstybės biudžetu yra tik skirtumas:
 Valstybės biudžetas arba valstybės biudžeto įtvirtinimo įstatymas, jo
svarstymas priėmimas yra detaliai reglamentuotas Seimo statute, tai tokio
detalaus svarstymo nėra numatyta SODROS biudžeto atveju. Tačiau jeigu
žiūrėti į esamą situaciją (praktiką), SODROS biudžetui yra taikomos tos
pačios svarstymo procedūros kaip ir valstybės biudžeto
o Pagrindiniai rodikliai yra tvirtinami priimant įstatymą dėl SODROS biudžeto patvirtinimo
1) Visu pirma, yra patvirtinamos planuojamos biudžeto pajamos
2) Antra, yra patvirtinamos planuojamos išlaidos (nekalbama apie asignavimus)
3) Trečia kaip ir biudžeto atveju būtinai patvirtinamos fondo apyvartos lėšos
4) Ketvirta, turbūt svarbiausia, patvirtinami socialinio draudimo įmokų tarifai, tiek
draudėjams, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek apdraustiesiems
asmenims ir pan.
5) Patvirtinama kokia dalis fondų lėšų turi būti perduodama į pensijų fondus
o Kai kalbam apie fondo biudžetą, nereikia pamiršti kad fondų biudžete gali būti numatomas
ir tam tikras SODROS biudžeto deficitas
 Kai kalbame apie SODROS biudžeto deficitą reikia turėti omeny, kad jeigu yra
planuojamas SODROS biudžeto deficitas, tai būtinai numatant šio SODROS deficitą,
 turi būti numatomi ir šaltiniai iš kurių tas SODROS biudžeto deficitas planuojamas
dengti. Pagrindinis šaltinis iš kurių bus dengiamas deficitas t.y.
1) Visu pirma, valstybės vardu pasiskolintos lėšos
o Kas liečia SODROS biudžeto vykdymą, už SODROS biudžeto vykdymą, t.y. už įmokų
surinkimą ir išlaidų darymą yra atsakinga socialinių draudimo fondų valdyba bei jos vietos
padaliniai.
 SODROS biudžeto vykdymui yra atidaromos specialiosios sąskaitos į kurias yra
pervedamos visos SODROS pajamos ir iš tų sąskaitų yra mokamos visos SODROS
įstatyme numatytos išmokos.
 Bet kuriuo atveju jeigu SODROS biudžete trūksta pajamų, tai tam visu prima turi
būti naudojamos laikinai laisvos SODROS pajamos. T.y. SODROS apyvartos lėšos, o
tik po to kreipiamasi dėl įvairių paskolų gavimo
 Kaip ir valstybės biudžeto atveju taip SODROS atveju pasibaigus biudžetiniams
metams yra sudaromas SODROS biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Tokį rinkinį
renka fondo valdyba, o tvirtina Seimas savo nutarimu (yra priimamas atskiras
nutarimas dėl SODROS biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo).

Privalomos sveikatos draudimo fondas

 Privalomas sveikatos draudimo fondas yra įsteigtas, jo įsteigimo pagrindas, yra sveiktos draudimo
įstatymas ir šis fondas įsteigtas tikslu kaupti lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms dengti
 Kai kalbame apie šio fondo pajamas
o Šio fondo pajamos yra panašios į socialinio draudimo fondo pajamas. t.y. sveikatos
draudimo fondas yra finansuojamas
1. Visu pirma, iš įmokų kurias moka apdraustieji privalomu sveikatos draudimu (visi
asmenys dirbantys pagal darbo sutartis ar joms prilygstančioms sutartims
2. Antra, šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos mokamos už asmenis draudžiamus
valstybės lėšomis (moksleiviai kariai ir pan.)
3. Trečia, pajamų šaltinis būtų specialūs valstybės biudžeto pervedimai arba
asignavimai skiriami konkrečioms priemonėms finansuoti (pvz. ortapedinėms
priemonėms įsigyti ir pan.)
4. Įmokos, kurias moka savarankiškai dirbantys asmenys, ūkininkai ir panašiai

Privalomos sveikatos draudimo įmokų dydžiai yra fiksuoti ir yra nustatyti priklausomai
nuo įmokas darančių asmenų kategorijos

 Kas liečia privalomos sveikatos fondo lėšų naudojimą

o Iš privalomo sveikatos fondo yra mokamos sveikatos priežiūros išlaidos:
1. Visu pirma, yra apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tose
sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis sutartis yra sudariusios teritorinės ligonių
kasos
2. Antra, iš šito biudžeto apmokamos išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos
priemonės (kompensacinių vaistų kainos yra apmokamos)
3. Trečia, yra padengiamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinių gydymo išlaidos
4. Ir pan.
 Iš šito fondo yra skiriama dalis lėšų savivaldybėms. T.y. savivaldybėms pervedama į jų atitinkamas
biudžetų programas, kad savivaldybės galėtų vykdyti taip vadinamas sveikatingumo priemones
 Kas liečia patį fondo pajamų kaupimą ir naudojimą
 o Sveikatos draudimo fondo pajamos yra kaupiamos, o išlaidos apmokamos vadovaujantis
savarankišku biudžetu, kuris vėlgi kaip valstybės biudžetas, SODROS biudžetas yra
sudaromas 1 biudžetiniams metams
 Sveikatos draudimo biudžetą rengia valstybinė ligonių kasa vadovaudamasi atitinkamais teisės
aktais ir tokį biudžetą parengusi valstybinė ligonių kasa teikia svarstyti sveikatos apsaugos
ministerijai
 Ką reikia žinoti apie sveikatos draudimo biudžetą :D
o Šis biudžetas, nors jis yra savarankiškas, bet jis yra neatskiriamas tiek nuo valstybės, tiek
nuo SODROS biudžetų ir dėl to jam yra taikoma ta pati svarstymo tvirtinimo tvarka kaip ir
anksčiau paminėtiems biudžetams.
 Jis turi būti pateiktas seimui svarstyti ne vėliau kaip 75 dienos iki biudžetinių metų
pradžios ir turi būti patvirtintas ne vėliau kaip 14 dienų iki biudžetinių metų
pradžios
o Faktiškai šitas sveikatos draudimo biudžetas eina kartu su į seimą su kitais dokumentais,
nes yra dalis pajamų šito biudžeto formuojama valstybės biudžeto asignavimų pagrindu,
o be to nereikia pamiršti, kad už privalomų sveikatos draudimo įmokų surinkimą yra
atsakinga valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. T.y. faktiškai SODRA renka tiek
SODROS įmokas, tiek sveikatos draudimo įmokas ir po to dalį surinktų lėšų perveda į
sveikatos draudimo biudžetą (todėl šie dokumentai visada svarstomi kartu).
o Ir vėlgi, jog tai yra savarankiškas biudžetas, metams pasibaigus Seimas tvirtina savo
nutarimu sveikatos draudimo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius
o Kai kalbame apie sveikatos fondo biudžeto tiek sudarymą tiek vykdymą jis vėlgi gali būti
planuojamas su deficitu, vėlgi numatant deficito padengimo šaltinius.
 Ir šiuo atveju kaip ir SODROS atveju biudžetas gali būti rengiamas iš valstybės
vardu skolintų lėšų, kadangi kaip ir SODROS atveju privalomos sveikatos draudimo
fondo biudžetas yra priskiriamas socialiniams fondams ir jo piniginių srautų
subalansavimas yra vienas iš valstybės skolos įstatyme numatytų skolinimosi
valstybės vardu tikslų

Kai kalbame apie SODROS ir sveikatos draudimo fondus, tai jų ypatinga vieta visų nebiudžetinių fondų
sistemoje pasireiškia tuo, kad šitie du fondai turi savarankiškus biudžetus, ko negalima pasakyti apie kitus
nebiudžetinius fondus apie kuriuos kalbėsime

Garantinis ir ilgalaikio darbo išmokų fondai

1. Garantinis fondas
o Nuo 2017 metų garantinio fondo režimas yra reguliuojamas ne garantinio fondo įstatymu, o
garantijų darbuotojams jų darbdaviams tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų
įstatymas.
 Bet įsteigtas buvo 2001m. pagal garantinio fondo įstatymą (kurio nebėra???)
o Pagal savo statusą yra socialinės paskirties valstybinis nebiudžetinis tikslinis fondas.
o Šitas fondas yra įsteigtas tikslu užtikrinti finansines garantijas bankrutuojančių,
bankrutavusių įmonių darbuotojams, tuo atveju jeigu įmonė yra jiems skolinga (nėra
atsiskaičiusi su darbuotojais)
o Garantinis fondas formuojamas iš tokių lėšų
a) Pagrindinis šaltinis yra darbdavių įmokos (tokios įmokas į garantinį fondą daro LR
įsteigti JA jų filialai bei atstovybės, taip pat FA, jei įdarbina kitus gyventojus, ES JA
padaliniai Lietuvoje.
  Faktiškai įmokas į šį fondą daro visi subjektai, kurie sudaro darbo santykių
ar jiems prilygstantiems sutartis su FA (būsimais darbuotojais)
 Tačiau išimtis sudaro biudžetinės įstaigos LT bankas, politinės partijos,
profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos. Šie subjektai
įmokų nedaro. Šie subjektai dėl savo statuso ypatumo negali bankrutuoti.
b) Antras šaltinis pajamų yra delspinigiai, palūkanos ir baudos surenkamos už
nesavalaikį mokėjimą arba netinkamą darbdavių įmokų dalį
c) Trečias šaltinis, atgautos iš įmonių lėšos pagal fondo administratoriaus
kreditorinius reikalavimus.
 Čia reikia turėti tą aplinkybę, kad šito fondo lėšos yra skolinamos
bankrutuojančioms įmonėms.
 T.y. laikantis atitinkamomis taisyklėmis lėšos yra skiriamos
bankrutavusioms įmonėms, kad jos atsiskaitytų su savo darbuotojais vėliau
pasibaigus visoms bankroto procedūroms fondo administratorius tampa
vienu iš tokių įmonių kreditoriumi ir kaip sakant atgauna tas savo skirtas
lėšas iš bankrutavusios įmonės realizuoto turto.
d) Savanoriškos tiek FA, tiek JA įmokos
e) Kitos teisėtais būdais gautos lėšos
o Garantinio fondo lėšos yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje nuo biudžeto
o Garantinio fondo lėšos yra naudojamos šiomis kryptimis (šiems tikslams)
a) Visu pirma, iš fondo yra išmokoma įmonės darbuotojams priklausantis darbo
užmokestis. Nereikia turėti galvoje kad darbuotojui bus skirta išmoka pilnai
atitinkanti darbo užmokestį.
b) Išmokamos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Tokios išmokos apribojamos vienos mėnesinės minimalios algos dydžiu
c) Išmokamos išeitinės išmokos. Neviršijant 3 mėnesių minimalios algos dydžio
d) Yra apmokama priverstinė pravaikšta
e) Yra atlyginama žala atsiradusi dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimu
profesine liga
f) Garantinio fondo lėšos naudojamos ir kitiems tikslams, kurie yra susiję su pirmų 5
išmokų darymu.

Visos šios išmokos yra daromos tik tuo atveju, jeigu įmonė yra skolinga savo
darbuotojams, jeigu darbuotojas neišmokėjo kažko darbuotojams.

o Garantinio fondo Išmokos yra skaičiuojamos ne bet kokiu pagrindu, bet vadovaujantis
a) teismo nutartimi arba
b) įmonės/darbdavio/subjekto kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintus
darbuotojų reikalavimus, kurie susidaro iki teismo nutarties iškelti tvarkos bankroto
bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo
tvarkos priėmimo dienos.
o Oficialus pagrindas skirti garantinio fondo lėšas išmokoms mokėti yra paraiška, kurią
garantinio fondo administratoriui pateikia darbdavio administratorius
 Tokioj paraiškoj nurodoma prašoma skirti lėšų suma nurodoma, kokia įsiskolinimai
susidarę darbuotojams, nurodomas pagrindas paraiškai teikti (teismo nutartis ar
kreditorių)
 Fondo administratorius išnagrinėja paraišką ir jeigu paraiška atitinka visas sąlygas
yra skiriamos lėšos iš garantinio fondo konkrečiam darbdaviui, t.y. lėšos yra
paskolinamos
 2. Ilgalaikio darbo išmokų fondas
o Panašios paskirties kaip ir garantinis fondas, tik šitas fondas įsteigtas vėliau 2017m. priėmus
garantijų darbuotojams jų darbdaviams tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą
o Paskirtis: užtikrinti finansinę paramą asmenims turintiems teisę į ilgalaikę darbo išmoką.
o Kas sudaro šio fondo pajamas
a) Pagrindinę šio fondo pajamų dalį sudaro darbdavių mokamos piniginės įmokos,
tačiau tokių įmokų nedaro, biudžetinės įstaigos , LT bankas
b) Delspinigiai, palūkanos ir baudos surenkamos už nesavalaikį mokėjimą arba
netinkamą darbdavių įmokų dalį
c) Savanoriškos JA ir FA įmokos
d) Kitos teisėtai gautos pajamos
o Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamų panaudojimo kryptys arba tikslai
a) Pagrindinė kryptis yra ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas
 (bendra tvarka, teisę į ilgalaikio darbo išmokų mokėjimą turi asmuo, kurio
darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsiasi
nepertraukiamai daugiau negu 5metus)
 Kai kalbame apie asmenis, kurie yra atleidžiami iš darbo biudžetinės
įstaigos arba LT bankas, tai jie tokias išmokas jau gauna ne iš ilgalaikio
darbo išmokų fondų, bet iš atitinkamos biudžetinės įstaigos ar banko.
 Jeigu išmoką iš garantinio fondo gauna asmenys darbdavio bankroto
atveju, tai ilgalaikis darbo išmokų mokėjimas su bankrotu nėra siejamas
(pagrindas tokią išmoką gauti yra atleidimo arba darbo santykių
nutraukimo faktas)
o Kas liečia išmokų mokėjimą, tai ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos tik jei darbuotojas
nevėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo atleidimo dienos kreipiasi į fondo administratorių
dėl išmokos skyrimo atleidimo atveju
o Kas liečia ilgalaikių darbo išmokų ir garantinio fondų išmokų naudojimą.
 Tokių fondų lėšos yra kaupiamos pagal Seimo tvirtinamą šių fondų sąmatą.
 Tokia sąmata yra tvirtinama tuo pačiu valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymu.
(eina kartu su valstybės biudžeto priėmimo įstatymu)

Rezervinis (stabilizavimo) fondas

 Teisinis pagrindas šiam fondui įsteigti arba atsirasti yra valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymas
 Šio fondo pagrindinė paskirtis yra kaupti valstybės išteklius, kurie reikalingi finansuoti valstybės
biudžeto išlaidas fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo tvarka, nustačius
išskirtines aplinkybes ir jas paskelbus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat valstybės turtiniams
įsipareigojimams vykdyti
 Šio fondo įsteigimas yra siejamas su ES teise, būtent su ES fiskaline sutartimi. Tai reiškia, kad visos
Europos mastu valstybės yra įsipareigojusios turėti paankamą vidinių rezervinių išteklių kiekį, kad
jos galėtų vykdyti savo viešąsias funkcijas atsitikus ypatingoms sąlygoms (karo padėtis, ekonominė
krizė ir pan.). tokios sąlygos turi būti priimamos Lietuvoje remiantis Konstitucija.
 Šitam fondui įgavus naują statusą susietą su fiskalinių sutarties konstituciniu įstatymu pasikeitė šio
fondo kaip piniginio fondo statusas
o Skirtingai nuo visų kitų nebiudžetinių fondų savo esme rezervinis fondas yra vadinamas
kaupiamasis fondas, t.y. jo lėšos yra kaupiamos atskiroj sąskaitoj ir nėra naudojamos.
o Lėšos šio fondo negali būti naudojamos einamosioms valstybės išlaidoms dengti
  Kadangi šis fondas yra svarbus ta prasme, kad jis įsteigtas pagal ES reikalavimus, tai jis atitinkamai
turi turėti stabilius pajamų šaltinius, pakankamus, kad būtų sukauptas šalies rezervinis fondas, kad
būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas ypatingomis sąlygomis. T.y. įmokos daromos į fondą turi
būti ženklios ir turėti pakankamą materialinę išraišką ir tai užtikrina numatyti šaltiniai
 Tie šaltiniai:
i. Visu pirma, į šitą fondą patenka 50proc. pajamų gautų privatizavus valstybei
priklausančius akcijų paketus
ii. Antras svarbus šaltinis, į rezervinį fondą patenka 50 proc. lėšų gautų valstybei
priklausančių dividendų pavidalu
iii. Trečias šaltinis, 50 proc. pajamų gautų viešojo aukciono būdu pardavus valstybei
priklausantį turtą
iv. 50 proc. pajamų pardavus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus
v. Pervedimai iš valstybės biudžeto esant pertekliniam valstybės biudžeto vykdymui
vi. Bei kitos teisėtai gautos pajamos

Iš tokių pajamų yra kaupiamas rezervinis arba stabilizavimo fondas

 Šito fondo lėšos teoriškai naudojamos,

i. kad būtų dengiamos valstybės biudžeto išlaidos esant nustatytoms išskirtinėms
aplinkybėms.
 Paprastai kai valstybės biudžeto deficitas dengiamas iš apyvartos lėšų, bet jei
biudžetas nebus vykdomas dėl to, jog seimas nustatys išskirtines aplinkybes,
tuomet pradeda veikti rezervinio fondo mechanizmas ir valstybės išlaidos yra
finansuojamos iš rezervinio fondo, kol bus panaikintos išskirtinės aplinkybės
ii. antra kryptis, fondo lėšos gali būti naudojamos valstybės skolos patarnavimui
iii. trečia kryptis, LT turtiniai įsipareigojimai susiję su ES politikos įgyvendinimu
 kas liečia fondo lėšų planavimą. Fondo lėšos yra kaupiamos pagal seimo tvirtinamą sąmatą, o tokia
sąmata kaip ir garantinio fondo atveju yra tvirtinama kaip sudėtinė valstybės biudžeto dalis

visų fondų ataskaitų rinkinius tvirtina viena institucijas SEIMAS (sakė egzui žinoti)

Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė eksplotavimo nutraukimo fondas

 savo prasme tai ekonominis socialinis fondas, nes jis skirtas tiek ekonominiams tikslams pasiekti,
tiek ir socialiniams poreikiams tenkinti
 pagrindas šiam fondui įsteigti yra valstybės įmonės Ignalinos atominėms elektrinės eksplotavimo
nutraukimo įstatymas
 tos fondas buvo įsteigtas su prevencija, jog kažkada reiks nutraukti elektrinės eksplotavimą (ne dėl
įstojimo į ES)
 šaltiniai šio fondo
i. šiai dienai pagrindinis šaltinis užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių
finansinių institucijų, taip pat JA ir FA savanoriški įnašai
 (faktiškai šis fondas išlaikomas ES paramos)
ii. lėšos gautos pardavus Ignalinos atominei elektrinei priklausantį turtą
iii. visos kitos teisėtai gautos lėšos
 kam turi būti naudojamos Ignalinos atominės elektrinės fondo pajamos
i. visu pirma, iš šito fondo yra finansuojami elektrinės eksplotavimo darbų projektai
ii. iš fondo lėšų turi būti apmokama sustabdytų elektrinės blokų priežiūra ir fizinė sauga
iii. iš fondo lėšų turėjo būti finansuojamas neigiami elektrinės uždarymo darbų socialiniai ir
ekonominiai padariniai
 iv. radioaktyvių atliekų laidojimas saugojimas ir tokių atliekų kapinių priežiūra
v. branduolinės žalos atlyginimas (pvz. žalai atlyginti atsiradusios dėl šios elektrinės veikimo)
 Seimas tiek sąmatą tvirtina tiek ataskaitų rinkinį

Visi LT esantys nebiudžetiniai fondai yra valstybės lygmens, savivaldybės tokių neturi

Specialiosios tikslinės biudžetų programos

Specialiosios biudžetinės programos istoriškai atsirado iš atitinkamų piniginių fondų. Iš esmės šios
programos išsaugojo savo fondų statusą, nes jos turi nuosavus įstatymais apibrėžtus šaltinius, turi
įstatymais apibrėžtas lėšų panaudojimo kryptis, kaip ir fondai turi savo administratorius, institucijas, kurios
atsakingos už administravimą ir turi savo atsiradimo ar pasibaigimo pagrindą.

Tiek valstybės biudžete, tiek savivaldybių biudžete yra po dvi specialiąsias biudžeto programas.

Valstybės specialiosios biudžetų programos

Kelių priežiūros ir kelių plėtros finansavimo programa

 Šios programos įstatyminis pagrindas yra specialus kelių priežiūros ir plėtros finansavimo
įstatymas
o Būtent šiuo įstatymu remiantis buvo suformuota specialioji ši tikslinė programa
 Šios programos šaltiniai
i. Pagrindinis šaltinis dalis akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius
produktus, kurie pagaminti iš bio medžiagos ir skirti kaip variklių degalai taip pat dalis
akcizo už suskystintas dujas automobiliams.
ii. Mokestis už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones (tokį mokestį privalo
mokėti krovininių transporto priemonių valdytojai)
iii. Kelių naudotojo mokestis (moka transporto priemonių naudotojai už naudojimąsi kelių
magistraliniais keliais ir jų statiniais)
iv. Mokestis už važiavimą LT keliais didžiagabaritiniais arba sunkiasvorėmis transporto
priemonėmis
v. Mokestis už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose (už tokį vienkartinį eismo
ribojimą privalo mokėti asmenys, kurie atlieka įvairius remontus kelio ruožuose,
organizuoja mitingus, eisenas dėl ko reikia uždaryti eismą ir pan.)
vi. FA ir JA įskaitant ir tarptautines organizacijas tikslinės įmokos (ką reiškia tikslinė? asmuo
darantis tokią įmoką nurodo kam turi būti skiriamos įmokos)
vii. Baudos už greičio viršijimą užfiksuotas specialiąją greičio fiksavimo įranga
 Lėšų panaudojimas. Yra skiriamos tokios 2 sritys.
i. Dalis lėšų yra skiriama valstybinės reikšmės kelių tiesimui priežiūrai plėtrai ir pan.
ii. Kita dalis yra skiriama vietinės reikšmės automobilių kelių tiesimui, priežiūrai, plėtrai ir pan.
 Už šios programos lėšų administravimą yra atsakinga automobilių kelių direkcija

Aplinkos apsaugos rengimo programa

 Iš gamtos apsaugos fondo išaugo

 Turi įstatyminius pagrindus savo veikimo buvimo:
o Aplinkos apsaugos įstatymas
o Aplinkos apsaugos rengimo programos įstatymas
 Šios programos paskirtis: aplinkos apsaugos priemonių finansavimas
 Iš šios programos nėra finansuojami visos priemonės aplinkos apsaugos
 o Dalis aplinkos apsaugos priemonių yra finansuojama iš valstybės biudžeto
o Dalis iš savivaldybių biudžetų
o Dalis iš specialiųjų programų
 Ši programa turi daugybe finansavimo šaltinių
i. Lėšos, kurios išieškomos į programą kaip atlyginimas už žalą padarytą gamtos ištekliams
pažeidus aplinkosaugos įstatymą ir kitus įstatymus
ii. Administracinės ir kriminalinės baudos paskirtos už aplinkos apsaugos pažeidimus
iii. Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą ir baudos už nuslėptą išgautą valstybinių
išteklių kiekį
iv. Lėšos gautos realizavus konfiskuotus aplinkosaugos pažeidimų įrankius ir neteisėtai įgytą
produkciją
v. Lėšos kurias skiria programai asmenys užsiimantys žvejyba vidaus vandenyse žuvų
ištekliams saugoti ir atkurti (sakė pasibraukt, nes vienoj vietoj reikės :D)
vi. Užsienio valstybių organizacijų, tarptautinių organizacijų bei piliečių lėšos skirtos žuvų
išteklių apsaugojimui ir aprūpinimui
vii. Asmenų, kurių ūkinė veikla yra neigiamo poveikio žuvų ištekliams lėšos skirtos šiam
poveikiui kompensuoti

V VI ir VII apsibraukti lyg vieną

viii. 30 proc. mokesčio už medžiojamus gyvūnus

ix. Lėšos išieškotos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimų programos
x. Savanoriškos įmokos
xi. Baudos už statybos pažeidimus
xii. Kitos teisėtos lėšos
 Kam naudojamos šių programų lėšos ir pajamos (panaudojamos kryptis)
i. Aukščiau išvardyti V VI VII punktai, t.y. lėšos kurios skirtos žuvų atkūrimui ir apsaugai gali
būti naudojamos konkrečiam tikslui, o būtent finansuoti priemones, kuriomis siekiama
atkurti žuvų išteklius
ii. Lėšos kurios gaunamos už medžiojamus gyvūnus (tie 30 proc.) turi būti naudojamos
medžiojamųjų gyvūnų apsaugai gausinimui ir kitoms tinkamoms medžioklės priemonėms
organizuoti
iii. Lėšos gautos už statybos įstatymų pažeidimus, gali būti naudojamos savavališkai
pastatytiems pastatams griauti, padariniams likviduoti
iv. Visos kitos likusios ne mažiau kaip 30proc. pajamų yra naudojamos priemonėms finansuoti,
kuriomis finansuojama aplinkai padaryta žala kraštovaizdžio aplinkos atkūrimui,
aplinkosaugos objektų statymui ir priežiūrai, gamtos išteklių gausinimui
v. Visos kitos likusios pajamos naudojamos moksliniams tyrimams, aplinkos stebėsenai,
poveikio aplinkai vertinimui ir pan.

Skirtingai nuo kitų programų yra aiškiai nustatyta, kokios pajamos kokiems tikslams yra
skiriamos.

 Už šios programos naudojimą yra atsakinga aplinkos apsaugos ministerija

o Dalį lėšų naudoja aplinkos apsaugos ministerija, jos padaliniai , kitas lėšas ji skiria kitoms
organizacijoms ar institucijoms, pateikusioms paraišką programoms viešoms gauti. Tokias
paraiškas gali pateikti tiek savivaldybės, tiek nevyriausybinės organizacijos ir pan.
 Jeigu per metus programos lėšos nėra panaudojamos , jos yra perkeliamos į kitus biudžetinius
metus.
Savivaldybių specialiosios biudžetų programos (kurios yra kiekvienoje savivaldybėje)

Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa

 Šios programos būtinumas arba egzistavimas yra paremtas visu pirma Konstitucija (54str.)
 Tokia programa yra numatyta aplinkos apsaugos įstatyme ir yra specialus įstatymas savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, kuriuo
remiantis tiek planuojama tiek ir vykdoma savivaldybės aplinkosaugos programa
 Šios programos tikslas apibendrinant yra įvardijamas kaip savivaldybių vykdomų aplinkos apsaugos
priemonių finansavimas.
 Šių savivaldybių programų pajamų šaltiniai. skirtingai nuo valstybės biudžeto aplinkosaugos
programos, čia šaltinių šiek tiek mažiau.
A. Visu pirma į šias programas yra įskaitomos 70 proc. mokesčio už aplinkos teršimą (mokestis
už aplinkos teršimą yra sudėtinis ir imamas priklausomai nuo taršos šaltinio) (70 proc. yra
bendras toks, išskyrus mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamoms atliekoms,
taip pat neįskaitomas mokestis už teršimą gaminių ir pakuočių atliekoms)
B. Antra, į programą įskaitoma 20 proc. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius išskyrus
mokestį už medžiojamuosius gyvūnus
C. Trečia, pakliūva į programą 5proc. angliavandenilio mokesčio
D. Toliau pakliūva 70 proc. mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus
E. Taip pat į programą pakliūva lėšos gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija.
(jeigu ūkio subjektai nori iškirsti savivaldybių Teritorijoje atskirus medžius ar želdinius kitus,
jie privalo sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją)
F. Savanoriškos įmokos
G. Bei kitos teisėtai gautos lėšos
 Kaip lėšos naudojamos (lėšų panaudojimo kryptys)
o Šios programos dauguma lėšų naudojama gamtosauginėms priemonėms (aplinkos
monitoringui, gamtos išteklių atkūrimui ir pan.) ,
o tačiau 20 proc. programos lėšų yra pervedama į kitą programą, o būtent į visuomenės
sveikatos rengimo programą. T.y. savivaldybės aplinkos apsaugos programos lėšos yra
vienas pagrindinių šaltinių finansuojant visuomenės sveikatingumo gerinimo priemones per
kitą programą.
o Kai kalbame apie lėšas gautas, kaip želdynų atkuriamosios vertės kompensaciją, tai tos
lėšos turi būti naudojamos želdynų atkūrimui, naujų želdynu veisimui ir pan.
o Lėšos gautos už mokesčius už medžiojamuosius gyvūnus turi būti skirtos finansuoti
priemonėms, susijusioms su medžioklės tvarkymu su medžiojamų gyvūnų žalos darymu ir
pan.
o Kas liečia savanoriškas įmokas. Savanoriškos įmokos visada yra tikslinės ir turi būti
naudojamos tik toms priemonėms, kurias įvardija asmenys teikiantys lėšas paramos
pagrindais į šią programą

Jos yra įtvirtintos įstatymų ir galioja kiekvienai savivaldybei, tačiau kiekviena savivaldybė yra
pasitvirtinusi savo programos aprašus ir tose aprašuose gali įtvirtinti ir kitas lėšų naudojimo
kryptis, kurios turi atitikti įstatyme numatytas lėšų panaudojimo kryptis.

 Už savivaldybių aplinkosaugos programų įgyvendinimą, už tų lėšų panaudojimą yra atsakingos

savivaldybių administracijos, tačiau čia susiduriame su viena kontroles specifika. Jeigu apskritai
savivaldybės biudžeto vykdymą kontroliuoja savivaldybės kontrolės institucijos (sav. Kontrolierius ar
kontrolės tarnyba), tai kai kalbame apie savivaldybės aplinkos saugos programą, reikia turėti
 omeny, kad šių programų įgyvendinimą kontroliuoja aplinkos ministerija (tiksliau sakant
regioniniai aplinkos apsaugos departamentai)
o Tuo atveju jeigu aplinkos ministerija arba jos regioniniai departamentai nustato, kad
specialiosios aplinkosaugos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, tai tos lėšos ginčo
tvarka yra išieškomos į specialiąją sąskaitą kur yra kaupiamos valstybinės aplinkos apsaugos
rėmimo programos lėšos.

Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programa

 Jos įgyvendinimas buvimas yra numatytas bendrai sveikatos sistemos įstatyme, o atskiro
įstatymo, kuris būtų skirtas būtent šios programos režimui, priimta nėra
o Sveikatos sistemos įstatyme viename straipsnyje (41 arba 51str, neišgirdau) yra paminėta ši
programa. Toliau šios programos reguliavimas yra paliktas savivaldybėms
 Ši visuomenės sveikatos rėmimo programa yra formuojama iš
A. Į šitą programą yra pervedama 20 proc. savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos
rėmimo programos lėšų
B. Savivaldybės biudžeto asignavimai
C. Savanoriškos įmokos
D. Kitos teisėtai įgytos lėšos
E. Dalį pajamų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programos, gauna tiksline
paskirtimi ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo
 Panaudojimas šios programos lėšų yra įtvirtintas sveikatos sistemos įstatyme, tačiau kai kalbame
apie lėšų panaudojimo kryptis, tai šios kryptys įstatyme nėra įvardijamos, o jas apibrėžia atskirų
savivaldybių teisės aktai
o Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo lėšos nėra, negali būti naudojamos sveikatos
priežiūros priemonėms finansuot.
 T.y. negali būti finansuojamos tos priemonės, kurios dengiamos iš privalomojo
sveikatos biudžeto
o Yra finansuojamos įvairios šviečiamojo profilaktinio, prevencinio pobūdžio programos,
kurios turi tikslą skatinti sveiką gyvenseną, skatinti gyventojų įsitraukimą į aplinkos gerinimo
darbus ir pan.
o Šias lėšas naudoja atskiri subjektai, pateikdami paraiškas savivaldybių administracijoms su
atitinkamais priemonių aprašymais ir jeigu atitinka numatytas sąlygas gauna tas lėšas
 Tokios programos lėšų kontrolės specialios nėra. Ji kontroliuojama bendrai kartu su savivaldybės
biudžetu.