( lvlLlNL ltlql- !at!!g-! 4!

perleistas neatlygintinai. SqZiningam igijejui turi bati atlyginamivisi nuostoliai, susijg Vll skyrius
su turto ar jo vertes iSreikalavimu.

Nors pagal bendr4ja taisykle paskelbto mirusiu asmens griiimas neatnaujina ddl
JURIDINIAI ASMENYS
sutuoktinio paskelbimo mirusiu pasibaigusios santuokos, taaiau CK 3.50 straipsnio KAIP CIVILINES TTISTS SUBJEKTAI
3-4 dalys daro tam tikras iSimtis. Santuoka gali bati atnaujinama, jeigu Yra tokios
s4lygos:
.l)abu
sutuoktiniai paduoda civilines metrikacijos istaigai praiyma atnauiinti san
tuok4;
2) nera klinaiLl atnaujinti santuokq, o botent:
a) ne vienas sutuoktinis nera sudargs naujos santuokos arba iregistraves partne-
7.1 Juridiniai asmenys: bendrieji klausimai
rystes;
Pagrindiniai klausimai:
b) yra visos CK 3.12-3.17 straipsniuose nurodytos malerialiosios santuokos su-
1. Civilinio kodekso ir kitq istatymq, reguliuojandiq juridiniq asmenq klausimus, santykis. 2. ILt.
darymo sqlygos.
ropos Sqjungos teises aktq reik<me teisiniam juridiniLl asmenq reguliavimui. 3. iuridinio asmrrns
sEVoka. Teorijos, pagrindiiantios juridinio asmens sqvokq.4. Pirminiai ir iSvestiniai juridinio.r!t-
mens poiymiai. 5 Juridiniq asmenq rugys ir skirstymo ijas kriterijai 6. Viegqjq juridiniq asnrcnu
ir privaaiq juridiniq asmenq samprata ir jq atskyrimo reik!me. 7 Rrbotos ir neribotos atsakomyl)(',s
juridiniai asmenys B. Teisd ijuridinio asmens pavadinimq ir jurrdinio asmens pavadinimur kcll.r'
mi reikalavimai.9. Filialo ir atstovybes samprata. 10 iuridinrLl asmenq susivienijimLl r0sys.

7.1.1 Nacionalinis ir EB teis6s Saltiniai,

reguliuojantys juridiniq asmenq veikl4
Sios knygos dalyje apie teises ialtinius mineta, kad raiytiniai teises Saltiniai yra skirslo-
mi itiesioginius (pozityvioji teise (norminiai teises aktai) ir paprotiai) ir netiesioginius
(teismo precedentai ir teises doktrina). Juridiniq asmenq steigimq, veiklE, valdynr4,
pertvarkymE, reorganizavim4, pabaig4, dalyviq teises ir pareigas bei kitus su juridi-
niais asmenimis susijusius klausimus reguliuoja tiek Lietuvos, tiek Europos Sqjungos
teises 5altiniai

7.1.1.1 Nac iona lines teises !altiniai

7.1.1 .1.1 Norminiai teises aktai
Pagrindinis nacionalines teises 5altinis, reglamentuojantis juridiniq asmenq veiklq, yrn
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. JuridiniL{ asmenq steigim4, valdymq, veiklq,
reorganizavim4, pabaigq ir kitus klausimus reguliuoja CK antrosios knygos ll dalis, Si
CK dalis nustato bendr4sias teises normas, taikomas visq teisrniq formq juridiniams
asmenims, nebent konkreiios CK nuostatos nurodytq kitaip (CK 2.33 str. 2 d.). CK
antrosios knygos ll dalis susideda iE septyniq skyriq:

211
CIV LlNt ll Sl ll(n( r()l dn B
1) Bcn(hosios /ruostatos (lV sk ). Srs sl<yrius regulruoja bendruosius su juridinio as-
nrcns veikla susijusius l<lausimus lis ntsklci(l:ia juridinio asmens sqvol<q, pateiki,l
juridiniq asmenq rniis, apibndina pirnrrnius ir ilvestiniLrs juridinio asmens pozy-
mrus ir nurodo jiems taikomus rcikalavimus (pvz., juridinio asmens pavadinimo
sudarymas ir kt.), nustato juridinrq asmenq atsakomybes pagal savo prievoles tai-
sykles, apibre2ia juridinio asmens struktLrrjniq padaliniq - {ilialq ir atstovybiq -
stei5imt ir \, illo. )pJrunru. ir p,r-.r(i.ri'
2) Juridtnio astnens stelglmas (V sk ) 5is skyrius nustato bcndrasias juridiniq asmc
nq stciBimo ir registravimo tarsykles CK lvardla luridinio asmens steigejams, san-
doriq sudarymur iki juridinit-r asmens steiBimo keliamus reikalavimus, apibri7ia
juridinio asmens istcigimo momenta, taip pat nustato benclruosius iuridinrq asme
nq regrstro verklos principus. iurid iniq asmenq registro veiklos principus dctalizuo-
ja JLrridiniq asmcnq rcgistro istatymasr0r, Juridiniq asmenq registro nuostatai, patvir-
tinti Lietuvos Respublikos Vyrrausybes 2003 m lapkriiio 12 d nutarimu Nr 1407']o3,
ir Juridiniq asnrenq regisLro tvarkymo Lrisykles, patvirtintos tersingumo min stro
2003 m gruodiio 19 c1 jsakymu Nr 307n8
3) luridiniq asmenL! leisnumas (Vl sk ). Sis skyrius aptana pnvai'q ir vieiqjq juridi-
niq nsmenq telsnumo skrrtumus, nLrstato teisnumo ribojimo ir diskriminacijos clraLr
dimo taisykles ir rcguliuoja benclruosius lurid inio asmens veiklos licencrlavrmo prrn-
cipus Svarbu pabre.Zii, kad Cl( ri esmes pakeite licencijavimo taisykles itvirtindamas
licencijq nustatymo tik istatymuz 0, licencijos neterminuotumorrr ir licencijq iicla
vimo tv.,rrl<os sl<ardrLrmo principus;
4) luridinio asmens o/ganal (VIl sl<.1. 5iame skyriule aprbreTiama juridinio asmens
organLl [unl(cijos ir kompetencila, struktara, sprendimq priemimo procedLlros ir
sprendimq uifiksavimo (protol<olavimo) taisykles, nurodytos juridinio asmens val
dymo organLl nariLl teises ir pareigos bei suregulruotos situacijos, kai juridinio as-
mens organas pcrienBia savo l<onrpelencijos ribas Papildomai iis skyrius pateikia
juridinio asmens dalyviq tarpusavio susitarimrl raiis ir tokiems susitarirn.rms kclia
mus reikalavimus;
\ Juridiniq asorcntl pabaiga ir pertvatkynas (VIll sk ). Sis skyrius pagal apimtj yra
diclTiausias ii visq CK antrosios knygos lldalics skyriq. Tai gali buti paaiikinama
r0r
Valstybes:inios 2001,Nr 55-1940 (sLr pakeltmars)
:03 Va stybds iin os 2003, Nr 107-4810 (su pakeitmars)
i'g Va stybds ilnios 2003, Nr 121-5497 (su pakeit ma s)
:''
Prieb ls galiojant CK verklos Icencrlavrmo re ka avrmas buvo nLrsiatomas irek istatyrnLrose liektsta
tymu igyvendrnamuos uose te ses aktuose (VyriaLrsyb6s nLrlar muose ir pan ) CK nustalo befdrEji
principq alsr:vegant llar kad icencjavirnas tam lrkra apimimi r boja jurldin q asmenq ve klos la s
vQ rerkalav mas lam t kra verk ai turdt licencijq ga I bati nustatytas hk Istatyme
, Pre6 ls !tir ()lnrrl CK licencilos buvo i6duodamos tanr,rfuolam lark! o cencijos turelolui arkani s
nLrstatylU vr,rk r)s salygLl pralesramos
)1.)
V I skvrius Jurdin .l ,iyrnrvs krrp c v hnes Lelses sul)j(,l.ri
jstatymq leidejo nuosta(a, l(ad kickvieno juridinio asmens pabaiga paveikia daLrg,ll
subjektq ir gali b[ti skausminga ne 1ik juridinio asmens dalyviams, bet ir kit{)rr.,
suintercsuotoms grupems (pvz., juridinio asmens darbuotojams, tiekejams, klicrr
tams ir pan.) bei aito nulemtu siekir cletaliai sureguliuoti juridinio asmens prb,rigr,,
atvejus ir jiems kelr.rmus rcikalavimus (iitarp uZkcftant keliq galimam piktnnu(l-)i,r
vimui) CK antrosios knygos ll dalies Vlll skyrius nustato jurjdiniq asmenq rtrrrll,rrrr
zavimo, pertvarkymo, likvidavimo rr pnpaZinimo neteiset.ri jsteiBtu taisyklc\. l,,r
minetina, kad CK nereguliuoja praktikoje itrn daZnos ir jvairioms visu()mlr)inirl
santykiq dalyviq grupems gana skausmingos procedaros bankroto 5iq prrr i rlrrr.l
reguliuoja atskiras lstatymasrrr (platiau 2r. 7 5 poskyryjc);
6) Pnverstinis akcijLt @aliq, pajq) pardavlmaj (lX sk.). Siame skyriuje regultr(,i,rrr.r.,
ii esmes naujas institutas - privcrstinis akcrlq (daliq, pajq) pardavimas, l<rrrir; lrri,-
jsigalrojant naujajam CK Lretuvoje nebuvo. CK antrosios knygos ll dalres lX sl<yril..
numato galimybq jurid inio asmens daiyvrams l(rciptis j teism4 del privalonro jr rr rr lr
nio asmens akcijq (daliq, palq) iip rl<imo ii kito juridinio asmens dalyvio Lxk'l ir',
CK skyrius pateikia prielaidas, kai dalyvis gali pasinaudoti tokia Leisc, ir iios rr,r.,,,,,
lgyvendinimo mechantzmA ldomu, kad konkreiias teisincs formas regLrlirroj,rrrty,,
jstatymai iio instituto nereglamentLroja ir ncdetalizuolarrr;
7) Juridinio asneDs velkio-s ly,mas (X sk ) Tar irgi naujascivilinesteisisin\til{,t.r.,,rl
siradQs Lietuvos teises sistemole isigaliojus CK. Karp rr priverstinis akcijq ((l,rlirl, t), rjr l)
pardavimas, irs instrtutas yra perimtas ii Nyderlandq CK?rr. Vadovaudamicsi iirr ( h
skyrraus normomis, tam tikrr juridinio asmens dalyviai ir kiti asmenys gali krcilrri,, I
tcism4 de/ jundinio asmcns, jo valdymo org.lnq ar konkreirq valdymo organrl rr,rrrrl
veiklos patikrinimo Kaip ir priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavimo,rtvciu, ( l( yr,r
i!imtrnrs norminis tcises <aItinis, reguliuojantis juridinio asmens veiklos tyrinr.l
CK antrosios knygos ll dalies normos daugeliu atvelu pateikia bendrqsias jrrrirlirri,r
asmens veiklos gaires. Jas detalizuoja konkreiiq jurrdinio asnrens tersrng fornll'r rl
": Lietuvos Respubl kos imon q bankroto lstatyrnas // Vastybes:inros 2001, N- 31 1010 (su t)
trma s)
t,o,
''3 Tam tikra pfiverst n o akcili-l pirkimo (parclavrmo) tvarka ta p pat yra nLtstatyta Vertybin q pot)r. r Ll
tstatymo 37 slraipsfyje {Valstybes 2rn os 2007 Nr I7 626 (su pakeitimais)
':! 2r: L etuvos Respubiikos cvrlif o kodekso komentaras Antrol knyga Asinenys Vtn Lrs: .JLr:iirt r
2042 P 247
?r! Te srne forma tai juridinio asmens organzacn{i forrna; tat vs rna rekalavmu
taikomq ko k|
diarnlurdnramas,nnlu.Lietuvoleskramostokosteisindsformos akctne bendrove ir u:darojr ll(t
nd bendrovd, akne bendrja, individuali imone :emesUkio bendrove, kooperatne befdrove, aso(jl
crla, vieSoj istaiga, advokahr profesine bendriia ELrropos bendrove, Europos ekonorninju int-arorirl
grupe gyvenamojo namo statybos bendrja, kredto unija, abdaros rr paranros fondas, potiiine l)lrlr
la. profesrne s4unga, relgjfe bendru.Jmene (bendrija) saviva dybes brud:etin13 istarga, savrvatdyt)ri:,
imone, sod n nkq bendrija Scrnyna valslybes bud:etne istaiQa, valsivbes rmond rkitos
2t t
ClVlLlNl lllsl n rlniji dils
gulruojanlys Islrtymai Atitinkamai reil<illavjmus, taikomus akcinenrs bendrovems tr
tuZdarosioms al<cincms bendrovems, nustato Akciniq bendroviq jstatymasrrr', akinems
bendrijoms Ukiniq bendrilLl istatymas'?rT, indrvidualioms jmonenrs lndividualiq
jmonrq jstatymas:r0, vieiosioms istaigoms Vie!qjq istaigq lstatymasrl'r tr panaiiat. 5rc
konkretus jstatymal nurodo kiekvienos teisines formos speciliSkumE ir tik tai formai
bIdingus bruo)us. Pavyzdiiui, konkreiias teisines formas reguliuojantys istatymai ke
I a rerkalavrmus padiarr juridiniam asmeniui ir jo struktorai (kapitalo dydzio ir strukt0
ros, dalyviq skaidiaus, organLl strukturos ir pan.), reikalavimus jo veiklos tikslui, jLrridi-
nio asmens teisiq ir pareigq apimiiai (pvz., juridrnis asmuo gali skolintis ii savo dalyviq
rr nor. jurioinio lm.r-. p,rbrig, i it p,rn.t:i.ri.
TaiBi CK nustato bendrqsias visiems juridiniams asmenims taikomas normas. Tuo
larpu konkreiias teisrnes lormas rcguliuojantys jstatymai nustato specialiqsias nor
nras, taikomas tik tai teisinei fornrai. Clali kilti klausimas, kaip rerketq spresti CK
bendrqjq normq ir konkreiiuose istatynruose nustatytLl specialiqlq nornrr.l koliz 1as.
Vadovaulantis bendraisiais principais, specialioji nornra tun virienybg priei ben-
clrqjE Kita vertus, nercrkra pamiritr CK 1 3 straipsnio 2 dalies, sakandios, kad CK
turi virlenybg priei konkreiiuose istatymuose nustaLyLls spccialiqsrrs norm.rs, nc
bentCK daro iirmtj ir pirmumq teikia konkreiiam istatymui (CK 2 33 str 2 d.). Todel
konkreiias teisines lormas reguliuojantys lstatymar negali nustatyti prieiingrl taisyk
lrq, nei tos, kurios pateikiamos CK, ar riboti jq tarkymo, lisl<yrus atvejus, kar CK
aiikiat nurodo kitaip':r').
JuridiniLt asnrenq stcigimo, veiklos, valdynro, pabaigos ir kitus klausimus taip pat
reguliuoja specialus juridiniams asmenims skirti norminiai teises al(tai, taikomi visq
i'ormq Il<ro subjektams 5iuos aktus leidTia lvairios valstybes ir savivaldybiq rnslitu-
cr;os, jmones ir istaigos. Tai jau minetasis Juridiniq asmenq reg,istro istatymas, Imo-
niq bankroto istalymas, lmoniq rcstruktarizavimo istatymas22, kiti istatym.ri ir 5!
jais sLrsijq teises aktai Juridiniq asmenq veiklil reguliuoja rr subjcl<t11, kuric ncra
valstybes ar s.rvivaldybes instrtucijos, priimti teises aktai. Pavyzd:iui, 2004 m AB
'r Valstybes i nros 2000 Nr 64 l9l4 (sLr pakeli mais)
: I Valstybes :inios 2003 Nr 112 4990 (su pakeitlrnais)
i':Valsiyb6s 2rnros 2003 Nr
112 4991 (su pakeitrmais)
r'r Vaistybes iinios 2004 Nr 25 752 (s!
pakeiT mais)
:':i Pvz Akc f iq bcndrov u istatymo (Valstybes 2 n os 2000 Nr 64'1S14 (s! veesnars pakertmas ll
pap ldymars) 73 slra !snio 5 daIs sako kad asrnuo, prldmQs sprendrmq likv duoh bendrove tLrr pa
skidi kviditorrr lslatyras atskra nen!rodo kad gal batr suclaryla Ikvdacne kornisija Ta6rau airo
atveju tur balr vr(lovaulamasr bendrala CK 2108 strarpsno 3 dayle esania norma, kad gal b!ti
skrnama kc.it;r; k!rdatoriq r sudaronra likvidacLne kom s la
r:'ValslyL).:r ;ril)s 2001 Nr 3l 0121 (su pakeitmars)
214
Vll skyflus l!fldrnrrr ,r!r.rys karp.Nrl ncs rcises qhi(,[1,,
Vilniaus vertybiniq popieriq hir2.r iileido Bendroviq valdymo kodeks;1. Jo rekonrcrr
duojama laikytis visoms bendrt.rvenrs, kuriq vertybiniais popieriars prekiaujanr.r r('
gul iuojanrose rinkose:2'r.
Be to, juridiniai asmenys tu.i vadovautis tais ivairiL.l instituciJLl rr Zinybq iileistlis rror
miniais al(tais, kurie nors specialiar rr neregulruoja juridiniq asmenq klausimq, l,rt'i,ru
nustato konkreaiai juridinio asmens vykdomai veiklai keliamus reikalavimus. I'rir' yr1
priskirtini nokes-iq teises aktai (pvz, Pelno mokestro lstatymasrzr, Nekilnoj.rrr ro jo
turto mokesaio jstatymasz", lvarrios raiies verl<lq rcguliuojantys istatlmJi ir jst.rtyrrrrl
igyvendinamicjr terscs aktar (kaip anlai BankLl istatymasrz5, farmacing veikl;1 rL1',rrlirro
jantis Farmacijos istatymas:26 ir kt ), su intelektine nuosavybe susijq terscs aklli {l'rcl.rr1
Tenklq jstatynrasrr/ ir kt ) ir panaiiai. l'rie jurid niq asmcnq veiklq reguliuojanr'ir1 rror
minrLl tcises iahiniq taip pat priskirtino\ l.rptdutines 5uLrty5 (tJi jvririos clvii,rh.s,rr
daugiaiales clvigubo pajamq ir kapitalo apmokestinimo iivengimo, rnvcslit ijtl sl<.rlirrr
mo ir apsaugos bei kitos sutartys).
7.1.1 .1.2 Kili tiesioginiai teisds Saltiniai
Paproiiai. Nors pripaTistanras pirminiu teises ialtiniu, juridrniq asmenq vcil<los rr'1irr
liavinrui paprotys ii esmes netaikomas
Teismq precedenlai. Mrneta, kad Lictuvos AukSaiausiasis Teismas formuoj,r vir.rr0rl,1
bcndrosios kompetencijos teismq praktik.tr aiikinant ir taikant istatymus rr kilrrs l|'r.,r'.,
aktus I Aukiaiausiolo Teismo bir-rletenyje paskelbtose nutartyse esanaius isl,rlyrrl l
kitq teises aktq taikymo iiaril<inrmus privalo atsi2vclgti teismai, valstybet ir kito\ in.,tr
tucijos, taip paf kiti asmeny5, taikydami tuos paiius istatymus ir kitLts tcis(ls ,llit \ '"
Del juridiniq asmenq veiklos Lietuvos Aukidiausiasrs Teismas suformul.rvo, p.rvyz
d2iu i, tokias taisyl<les:
1) ncgalinra riboti dalyvio teises gaLrti informacijq apie juriclinro asmens v('il(1.) tr,'
laikotarpiu, kai jis nebuvo juridinio asmcns dalyvis, nebent konkreciias ftrrnr.rs r,,
gulruojantys istatymai nustatytq krtaipr]i;
::': Pladrau :r :http:!iu/ww.baitrc amxnatdicexchange coml)ndex phplicl=2069203>
<
'::rValstybes:nos 2001, Nr 110-3992 (su pakeiLimas)
:':i Valstybes irn os
2006, Nr 119'4549 (su pakeiiima s)
':5 Valstybes :rnlos 2004, Nr s4 1832 (su pakeiiimais)
"'Valslybes ;rnlos 2006, Nr 78 3056 (su pakeitrmais)
r" Valstybes :rnios 2000. Nr 92-2844 (su pakeilrmais)
,r 2r Teismu istatymo 23 slrarpsnro 2 cjal| (Valsiybis i nios 2002, Nr 17 649 (su pakeilma s)
"xir,pvz, LAT CBS tersejq ko eg tos 2001 m rlgsejo5d nutarii cbJVirttv.uAB.Specdtlt|
iiai , Nt 3K3 21512A02, kat 21 2 2 1
2t',
CVlLlNl ll 5 n,!l,.,li .rls
dalyviq susrrinkimo organo sprendimq pripaZinimo neBJ-
2) sprend2iant del visuotinio
liojanaiais luo pagrindu, kad dalyviLri nebuvo tinkamai prancita apie susrnnkrmo
suiaukim4, b[tina atsiTvelgti I tai, ar clalyvio dalyvavrmas susrrinkime rr balsavimas
svarstomais klausimais galejo padaryti jtakA Binaijamq sprendimq priemimuirr0 ir krta
Kai kurios Lietuvos Aukldiausiojo Teismo suformuluotos talsykles tampa itin svarbios
ir yra inkorporuolamos i norminius teises aktus. Pavyzdiiui, Lietuvos Auksaiausiasis
Teismas suformavo taisyklq, kad akcines bendroves ir uidarosios akcines bendroves
akcininkas negali balsuoti priimant sprendrmq dil akcinrnkq terses isigyti naujai iilei-
dZiamq akcijq atiaukimo, jeigu teise jsigyti iias akcijas suteikiama jam p.:ciam ar su
juo susijusiam asmeniuirrr r til< velrau atitinkama nLrostata bLrvo perkelta i Akcinirl
bendroviq istatymq (17 str. ,1 d.). Targr Lietuvos Aukiiiausiasis Teismas aktyviai prisi
deda prrc tcrscs pletojimo rr jstatymq spragq ialinimo.
Teis6s doktrina, Dar vienas svarbus teiscs 5altinrs sprendiiant jurid iniq asmenLl veiklos
reguliavimo klausimus yra teises doktrina. Tenka apgailestauti, kad kol kas Lietuvos
teises mokslininkq veikalai, susijg su jundiniais asmenimis, yra vienetiniai. Dabar
vienas ii svarbiausiq doktrininiq veikalq taikant luridrniLl asmenq veikl4 reguliuo-
jantias normas yra Lietuvos Respublikos crvrlinio kodekso komentaras (Antroji kny
ga. Asmenys)212. Zinoma, ncgalrma.rpsiriboti tik Lietuvos moksJininkLl darbais U7
sicnlo valstybrLl mokslrnrnkai bendroviq teisq analizuoja jau ne vien4 deiimtmetj,
todcl 1q darbai yra puikus naujq miniiq ir atsakymq j jvairius probleminius klausi
mus Saltinis?rr
7.1.1.2 Europos Bendrijos teises 5altiniar
Pastaraisiais metais EB jmoniq srities reguliavrmas jgauna vrs platesni masta, pereida-
mas nuo bendrqjq gairiq nustatymo iki konkretaus reguliavimo. Tarp pat drdeja EB teises
aktq svarba nacionaliniams Europos S4jungos valstybiq nariq istatynams - EB lmoniq
teisq reguliuojantys reglamentai yra tiesiogiar taikomi valstybese narese, o EB direkty-
vos jgyvendinamos perl<eliant jq nuostaLas j atitinkamus valstybes nares nacionalines
teises aktus Tolrau platiau nagrincjami su jmonemis susije EB teises ialtiniai.
""2t,pvz, LATCBStesdltt koegrjos2002m vasano5d nulartj c b LJAB..llamLsa v AB SeSA/nes
Srvtnla", Nt.3K 7 76612A01, kal. 21 221 221
"' 2t , pvz , LAI CBS teisdlq ko egilos 2001 fr epos l d nutad! c b UAB .,8a/ltc t'utict secLtrilies v
AB,,Geonafta, Nt 3K7471120A1, kat 21 2 21 rr 2002 m brzeioi3d nutarlt c b /KKa,,NSEL 30
indekso fonclas v. AE,,Ekranas, Nt. 3K3 45112AA2, kal 21 2 2.1
:r':Lietuvos Respublkos cvrl n o kodekso komentaras Anko]l knyga Asmenys Vrlnus: Juslha,2002
-t 2r puz Ferran E Company Law anci Corporale Finance Oxiord Oxiord iJniversrty Press 1999;
LowryJ, DrgnamA Company Law Oxford: Oxford llnversity Press 2006i DneJ Company Law
Hampsh re Pagrave Law [/lasters, 1994i lMonks R A, lvl now N Corporate Governance 2* ed Bos
lon: Blackwcll PLrbishing 2000. ir kl
216
Vll skyrius J!ridiri.ri rsrrirye ka p civlhnes teises s!l)j{,1.1
Pirminiai teis6s Saltiniai. Pirrriniais EB teises Saltiniais laikonros steigiamosios IlJ srr
tartys'7ra (toliau - EB sutartis). EB sutarties,l3-48 straipsniai reikalauja panaikinti vit'rr().
valstybes nares asmenq ir imoniq stetgimosi Iaisves kitoje valstybeje nareje ribojirrrrr,,
SteiBimasis suprantamas kaip ,,faktines komercines veiklos vykdymas per isteigtE l)uvr.l
ng kitoje valstybeje nareje neapibreTtq termina"'?rs. ls esmes EB sutarties 43 4tl str,rip\
niai jtvlrtrna tokias pagrindines nuostatas:
1 ) turi bati panaikinti bendroviq, lkurtq pagal valstybes nares jstatymus ir trr in( irl
EB registruot4 buveing, centrinQ administracr;q arba pagrindinq veiklos vyl<rlyrrrr
vietE, steiBimosi kitos valstybes narcs teritorijoje larsves varZymai;
2) tLri buti uitikrinta bendrovrq, ikurtq pa8al valstybes nares istatymLrs ir lllllna]rl
EB registruota buveinq, centring administracijE arba pagrindinq veiklos vyl.rlyrrr,
vreta, teise kitos valstybes nares teritorijoje steigti atstovybes, filialus arb,r ,rntrirrr"
(dukterines) jmones; ir
3) savarankiikai dirbantys irsmcnys turi teise pradeti ir vykdyti veikl4, st('iBli jnr()lli
ir jas valdytr tomis padiomis s4lygomis, kunas nustato tos valstybes n,rrcs, l.rrri{)j,
steigiamasi, lstatymai savo pilieiiams/rb.
Tokios EB sutarties nuost.ltos sudare pagrind4 toliau derinti juridinrants.rsrrrcrrirr'
taikomus teises aktus Buvo priimti antriniai EB terses al<tai, nustatantys .litj.r\,,r'll
ropietiikas" juridinrq asmenq tcisines formas ir suderinantys kai kuritios jnrorrrrl
teises klausrmus ES mastu.
Anlriniai teises Saltiniai. Antriniars teises !altiniais laikomi EB reglamentai (ji0 t.ril,rrrrrr
valstybese narese tiesioBiai), direktyvos (jq nuostatos turi brJti perkeliamos j v.rlstylrrrl
nanq nacionalines teises aktus priimant atitinkamo lygio norminj aktq), sprcrrrlirrr.ri {jrI
taikomi tik toms valstybems narems, kurioms yra adresuolami) ir kiti terscs.tkt.ri sv.I
biausi antriniai su imoniq teise susijq EB teises Saltiniai yra reglamentai ir clrrr'l<tyvo,.
lsrgaliojus toliau nurodytiems tn ms reglamentams, suku rtos trys naujos eurtrpirrcr jrrr r
d inrq asmenq teisines formos (Europos ekonominiq tn[eresq grupe, Europos lx'rrrIr,v,
ir Europos kooperatine bendrove)'rr.
1)1985 m Irepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.213Z85del ELrropos(l\{)ni,
miniq interesLt grupiq (EEIC);
'z:a Konshtucinl Europos S4ungos (ES) pagrlndq sudaro Paryiraus sLrlariis (isteigianti Europos iIrltri
r p ieno bendnjq (1951 m), 1957m Homos sltartys (istergiandios Europos ekonomine benct|lq (t lll)
rr Europos alomrnes energjos bendrilq), kuras papildd Suvestinis Europos aktas (1986 m ). Millil|, tr
to sutariis ddi ELrropos 54ungos (1992 m ), 1997 m Amsterdamo sutarts I 2OO0 m N cos sl]lllrtr'
2004m pasiraSyta S!tartrs del Konstltucjos Europar tadrau ji neisigaiojo Jqpakete2OOTm rl r,
.l:o13d Lsabonossutarts,r6daieskeiaaniiELrroposS4ungossutartiirEuroposBendrijossteiUlr,r
sLrtart (Sutadls deEuropos Si{unqos verklmo)
,r5 Case C,221l89, F y Secretary oi State otTrcnspart, ex p Factortame Ii991l,ECRt3905
5d Edwards V Europos S4ongos benclrovq ieise Vilnius: Eugrimas 2002 P 341
?r7 Detalesnl 5 q irijq leisiniu tormq aprbrrd nrmE
21 7 6 poskyryle
2t i
CIVILINE TEISI lJerrIol lrlE
2) 2001 m. spalio B d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 del Europos ben-
droves (SE) statuto;
3) 2001 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 ddl Europos koo-
peratincs bendroves (5CE) statuto
Dabar taip pat svarstomas reglamento del Europos uidarosios akcines bendroves su
kUrimo projektas.
Be to, juridiniq asmenq veiklai svarbas tokie reglamentai:
1 ) 2002 m liepos 1 9 d Eu ropos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002
del tarptautiniq apskaitos standartq taikymo. 5io reglamento tikslas suvienodrnti
jmoniq finansines atskaitornybes rengimo ir skelbimo principus;
2) 2003 m. rugsejo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725l2003, priimantis tam
tikrus tarptautrnius apskaitos standartus pagal Europos Parlarnento ir Tarybos rcg,la-
mentq (EB) Nr. I606/2002. 5iuo reglamentu pflimtr tarptautinrar apskaitos standar-
tai (,,TAS").
lmoniq srities nacionalines teises aktai daugiausiai derinami prrimant direktyvas, ku-
rras valstybcs nares tufl jgyvcndrnti perkeldamos jq nuostatas j norminius nacionali
nes teises aktus (pvz., lstatymus, Vyriausybes nutarimus). Pagrindines jmoniLl teiscs
drrektyvos yra:
I ) 1968 m kovo 9 d. Prrmojr Tarybos direklyva 68/151/EEB del apsaugos pricmo
niq, kuriq valstybs nares, siekdamos suvienodrnti tokias apsauBos priemones viso
je Bendrijoje, rcikalauja ii Suta'1ies 58 straipsnio antro]e pastrarpole apibrettq ben
droviq, jLl nari{.1 ir l(itrl intcrcsq apsaugai, kcxrrdinavimo Pirmoji direktyva nustato
vieio tam til<ros bendroviq informacijos atskleidimo reikalavinrq. Vieiar turi bati
paskelbta arba priernnma tokia informacija kaip juridinio asmcns istatai ir jLt pakei-
timai, bendrovs finansine atskaitomybe, rnformacija apie juridrnio .srnens prie
Tiaros ar valdymo organo narius, jq paskyrimE ar atiaukrma, jmones likvrdavimo,
rcorganiz;rvimo procedIros pradejimq ar baigimq ir pana!iar. 5ie duomenys turr
bati kaupiami ir sauBomi valstybis nares igaliotame registrei
2) 1976 m gruodTio 13 d Antroji Tarybos d icktyva 77 /911EEB del apsaugos prie-
moniq, kuriq valstybes nares, siekdamos tokias priemones suvienodinti, rcikalau-
ja i6 Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje aprbre2tq akcrniq bendroviq, ;q
nariq ir kitq interesq apsauBai, bendroves steigiant, palaikant ir keiaiant jq kapita-
lq, koordinavimo Antroji direktyva nustato akciniq bendroviq kaprtalo fornravi-
mo, sudeties ir pakeitimLl reikalavimus. Dircktyva sako, kad juridinio.rsnrens jsta-
tuose visada turi buti nurodomas juridinio asmcns pavadinimas, forma, tikslai,
jstatinio rr pasiraiyto kapitalo dydis, juriclinio asnrens veiklos laikotarpis ir kita.
Dircktyva nustato juridinio asmens kapitakr formavimo, sudeties, akcijq nomina
218
Vll sky us l!ridinlii isni. rys k,rip c vl nes teises subi( kl.,
lios vertes, apmokejimo pinig,iniais ar nepiniginiais inaiais, kapitalo paskirslynr)
ir kitus principus;
3) l978 m spalio 9 d Treiioji Tarybos direktyva 7Bl8.5-5lEEB, pa8rista Sul,r'ti(,'
54strarpsnro 3dalrmr, del akciniq bendroviq jungimo. Tredioji direl<tyvr nri\l,rlr)
akciniq bendroviq rcorg,anizavimo prijungimo ir sujungimo b0dais princrptrs;
4) 1978 n liepos 25 d. Ketvirto1r Tarybos direktyva 7Bl660/EEB, grindiianr.t lrrro
pos ekonomines bendrijos steigimo sLrtarties 5,1 straipsnro 3 dalies g prrrl.trr,
del tamtikrq tipLl bendroviq metrniq atskartomybiLl. Ketvirtoji direl<lyvit trttrorir,
kad tam tikrLt iormq juridinio asmens metinq iinansine atskartomybg turi sr(l,rrylr
balansas, pe no (nuostolio) ataskaita ir ai!kinamasis raitas, renBiami paHJl (lir('l.ly
vos nuostatas Metine finansine atskaitomybe turi teisinBai atspindeti jmotrt's lrrrl.l,'
ataskaitiniLr laikotarpiu ir b0ti vieiai atskleista;
5) 1982m gruodiio 17 d. Seitoji Tarybos direktyva 82lB91/EEB, pagrisln 5rt,rlir"'
.l
54 straipsnio clalies g punktu, del akciniq bendrovirl skaidymo Seiloji rlircLtyv,r
nustato akcif irl bendroviq reorganizavimo skarclymo budu principus;
6) l983 m birZclio 13 d Scptintoji Tarybos dircl<tyvir B3/349/EEB, pJgrjsl.r 5lll.
ties 54 straipsnro.l dalies g punktu, del konsoliduotos atskaitomybes 5('l)lirrloji(lr
rel(tyva pateil<ia prielaiclas, kai bntina rengtr konsolrduotilsias Iinansincs,rl,rsl,,rit,r,,,
tokiq ataskaitq rcngimo ir audito atlikinro principLrs;
7) 1984 m. balandZio 10 d. Aituntoji Tirrybos dircktyva B4/253/EEB, gtitttlTi,rnr'r
Europos ekonomines bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 daltcs g pttrrltr,
clel asmenq, aLsakingq u: istatymLr nLrmatyto apskaitos dokumenttl aurlilo,rllil.irrr,q,
patvirtinimo (panaikinta 2006 m geBLrZes 17 d. Europos Parlamento ir Lrrylxr'
direktyva 2006/4.1/EB). Naujoji, kaip irankstesne, direktyva nurodo, k.rcl priv,rlrrnr,r
imoniq linansiniq .tskaitomybiLl auditE g.rli atlikti tik auclitoriai, ir nLrsLitlo jr1 l.v,rli
frkacijos, profesines kompetencijos, prrpaiinimo auditoriais ir kilus reil<,rl,rvttrrrr";
B) 2005 m spalio 26 d. Europos Parlamenb ir Tarybos direktyva 2005/i{,/l l} rl('l
ribotos atsakomybes bendroviq jungimqsi, per;enBianaiq vienos valslyl)(-is rilr,rs lr
nustato dviejq ar daugiau istatinl kapita 4 turindiq lrnoniq, kurios jsteigtos pag,rl v,rl.
tybes nares teisq rr kunq registruota buverne, centrine administracija ar p.tlltirtrlir!
vcrslo vietar yra EB, reorg,anizavimui junginro br.rdu sr-r s4lyga, kad bent dvicnr ii lr,''r
lungiandiq benclroviq tarkoma skirtrngq valstybiq narrq tcisc, l<eliamus reil<al,tvjtrrr',
Visose valstybese narese ji turejo bLrti igyvendinta iki 2007 m. BruociZio I 5 rlir,ru r.';
9) 1989 m. gruodTio 2 I c1. Vienuoliktoji laryhos direktyva B9/666/EEts clei .rlsl.['i
dimo reikalavimq filialams, jsteiBticms valstybcsc narese tarn tikrq tiptl bentlrovirl,
kurioms taikomi kilos valstybes lslatymai Vienuol ktoji dircktyva nusLato jllIi(liD!,
asnrens filralo duonrenrl (adreso, veiklos srities, registro, l<uriame kauptamt duonrc
nys apic lilial4, filialu i turinaiq teise alstovauti organrl, pirmines bendroves duorrrt,
rrl .r lt , \ic:',.-rt.\1, idir ', p :rr ipu.:
2l()
ClVlLlNI T[ S ]n!rln)ri ( Jl s
10) 19f19 m.gruodiro2l d Dvyliktoji bendroviq Lciscs Tarybos direl<tyva 89/66ZEEB
del vien.rnariq uZdarqjtl akciniu bcnclrovirl. Ji, pavyzdZiui, nust.lto, kad u2.larqjq
akciniq bcndroviq akcijas turintis vicnas asmuo jgyvendina visuotinio akcininl<q
susirrnkimo lunkcijas, ir regulruoja kitus l<lausinus;
11) 200,1 nr balandTio 21 d Europos Parlamento ir Tarybos direl<tyva 2O01l25lEB
del jnr,rrirr perenrt.to p"'iultrnu. Si ni."ktrt.' 'tu.l,rto \ iotJm .iult r.,rr i.ig,,ti,rr,.
nes iileistLrs vertybilrius 1-ropicrius, kuriais prekiaujanta rcguliuoj.rmose rinkosc, ke-
liamus rcikalavinrus. Valstybes nares privalelo ii4 direktyv4 perkciti i nacion.rlines
terses al<tus iki 2006 m gegu2es 20 dienos
12) 2OA7 m. liepos 11d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB del
naudojimosi tarn tikromis akcininkq teisemis bcndrovese, kuriq akcijos jtraukk)s j
prekybq regulruolamoje rinkojc ii drreltyva rurr buti l)crLeltr j ES valstybiq nariq
jstatymus ne veliau karp iki 2009 m rugpjIiio 3 dienos.
Taip pat buvo parcngtos Penktojidirektyva (dcl juridinio asmens struktLrros), Devirrtoji
direktyva (del jmoniq jungrniq) ir Keturioliktoji dircktyva (clej buveines pcrkelinro,
perZengiandio vienos valstybes lbas), taaiau ddl valstybiq nariq nesut.rrimo jos ncpri-
imtos. Svarbi yra ir 2001 m spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, kuri papildo
Europos bendroves istatus del darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus ir nustato
darbuotojq dalyvavinro Europos bendrovei priimant sprendimus tvarkE:'rD. Visos 1var,
dytos direktyvos, iiskyrus 2007 m. liepos ll d. drreklyvit 2007136/EB, yra perkeltos j
atitinkamus Lietuvos nacionalines tcises aktLr5.
Tolesnes jmoniq teises srities nacionalines teises itktq derinimo l(ryptys yra nLrro
dytos 2003 rr. geguies 21 d EB Komisijos parengtamc lmoniLl valdymo veiksmq
p la n e2 r'r.
Europos Tersrnglur]o Teismo (angl European Couft of Justice) rr Pirmosios instancitos
teismo (angi. CoLtrt of First lnstalrce) bylos.
Europos Teisingumo Teismas (ECj) tr Pirmosios instancijos tetsmas (CFl) nJgflnela ivai-
rius juridiniq asmenq veiklos klausinrus, l<aip antai isisteigimo laisves ribojimai, dirck-
tyvq neperke imas j valstybrq nariq nacionalines teises aktus, galimas nacionalines
teises aktll priegtaravimas EB teises ialtiniams ir kita. ECI ir CFI vaidina reikimrngE
vaidnreni fo.muojant vienodE EB teises taikymo ir nacronaliniq jstatymq vienodininrcl
ad P a6 au :r 7 6 poskyryje
'z''e 2t 2AA3 fi\ d Komisijos komun katas Taryba rr ELrropos partamentu de lrnonrq ter-
qegu:es 21
ses modL.nrrravinio rr rflofru valdymo stprinrmo Europos Sal!ngole JucJel mo Iprekt panas, CO[,4
(2003) 284
220
Vll skvrius l!ridiniii ,r!,r(riy\k.p.v ines teises sLrlrj,lilL,
praktikq. I ECI ir CFI priimtus sprcn(limus batina atsiTvelgti sprcndZiant bylas naci()r,r
linese gindus nagrinejandiose rnstitucijose.
7.1.2 Juridinio asmens sEvoka
Kartu su lizrniars asnrer'rimis civilinejc apyvartoje dalyvauja ir juridiniai r'nr, rrys
specialas tam tikrq specifiniq poiynriq turintys susivienijimai, kurie yr.r slcigi,rrrrr rr
baigiia savo veiklq tam tikra nLrstatyta tvarka. Juridinio asmens instituto atsrr.r(lillr,t l('
nre lygrar tokios paaios prie:astys l<arp ir teises raidil: sudetingesne socralinLi vrsr r )r r r,
nes sandara ir sparti rlkiniq komercinrq santykiq pletra Tam tikru imonijos ('v()lir r( ii( r.,
etapu eme nebepakal(ti civilineje apyvartoje dalyvaujantiq fiziniq asmenq.
Pirnrq kartq ideja pr.rplesti civilines teises subjektq rat4 itraL{kiant Znronrq su:iv r,.rr ijir r l l
ir bcndruomenes kilo dar romcnrl tcisc1c. TatiaLr juridinio asnrcns sqvoka ronra'nrJ l('i.,r,l
nebu\,o Trnonra romcnq tcisrnrnkai netyflncjo juridinioasmcnskaipsubjoklo'r" VirIr
ramTiais juridinio asmens suvokimLri vis dar didelg ltakE dard romenq tc.istrs r|11rrro,,
glosatoriai ir postBlosatoriai apsiribojo antikos tekstq konrentavinru. TorJc,l ri csrrrr", Irl.
Naujaisiars amiiais juridrnro asmcns katcgorija jgavo didesng praklinq (ril(irrr(,' sl.rillr,,
technologijq ir ekonomikos iuolis XIX a vicluryje XIX a. pabaigoje srrlt.ikri irrrlrrrl.,,l
analizuoti juridrnrus asmenis - iil<ilo tokie m.lstytojai kaip Savigny, lhcring.rs, (,ir'rl.r, rr
kiti. XX a. pasiiymcjo vcrslo globalizacija, vrsuomenes integracrja larplilLrlini(l nr,r\lr,
naujq infonlraciniq technoloBijq atsiradimu ir kita Sudetinsesni ir globalini nr,r\t,l il,llr
nantys Ikiniai konrerciniai santykiai sLrponavo dar didesnq juridinio .rsrrrIrrs rn',trtutr,
Ital<E Jufldrnrs asmuo tapo vicna ri pagflndiniq pricmoniq dalyvauti civrlirirjr,.rpyv.rrt()
je nacionaliniu ir tarptautiniLr mastu Del to Serokai pacli(lejo ir norminio r('lluli.rvirr,
apimtis pradeti leisti teises aktai, detaliai reguliuojantys juridiniq asmenq vt'ilil,1"
Per vis4 juridinio asmens instituto naSrinejimo istorijA buvo sukurtos kelios jLrrirlrrrr,,
asmens teorjos. l'agal tai, k4 apima juridinio asmens s4vol(a, iras tcorijrs g.rlirrr,r .,rr
skrrstvti I dvi grupes: teorijas, neigiantias atskiro juridinio asmens sLrbjekliikrnr,t t
riniio asnrens buvim;1, ir teorijas, pripa:istaniias jLrridinj asmenj l<aip atsl<ir.1 r rvrlrrrr",
teises subjel<t4.
Pirmajai grupei priklauso Savigny iipletota fikctos teorija,l<uri teige, kad tikr.rs rr vrr.
nrntelrs tc ses subjektas galr bIti t]k Zmogus Atskrri Zmoniq susrvienijimai g,rli lrrrrr
pripaZistami savarankiikais teises subjektais, ta('iau tai yra dirbtiniai dariniai tcisirlf
"! CyBopoB H C 06 lop,rAr4.1ecKr.x n uax no p'iMcKoMy fpaBy tulocKBa: Craryr 2oo0
2ir fpaxqaHcKoe npaBo I 1 / nlE pe! A n Cepre,^Ba l\4ocKBa npocfeKr l9gB P 1T5
2) I
C VIL lNl I l\ n ,.1,,,1 ,h is
iikcija RealLrs lcisiniq santykiq subjckt.r yra l(onkretus iizintai asmenys, kuric panau
doja juridinio asmens kateliorija savo (il(sl.rms pasiekti. A. Brinco (Brinz) personiii
kuoto likslo teorija neigc realaus subjel<to, turtnaio juridinio asmcns savybes, eBZista-
vima KadanBi jLrridlnio asmens til(slas yra tik iurto valdymas, tai ir pats luridinis asrrrucr
yra ne l(as kita, kaip toks personifikuotas til<slas.
Antrosios grupes teonjos Brilldliamos terginiu, l<ad IUridinis asmuo yra realus, o ne
iigalvotas subjel(tas. iia pirnrtausia paminetina Cicrl<e organirre teorija. Jis priskyre
luridinianr asmeniui Tmogaus savybes, sLivok(lanras ji kaifr tanr tikrE jungtinj asmeni,
socialiri.rrBaniznr4, l<uris negali lluti tapatinanras 5u savo da yviais fizini.ris asmcnt
mis lipletojus realybes tcorijq, ilvengta juridLnio asmens tapalinimo su biologiniu
organiznru, laiiau pritarta Cierl<c, l<ad juridinis asntuo yta realus specLIi]Tis civilini!l
teisinrq santykiLl subjcl(tas.
Atskirai panrinotjna ir lheringo teorija, ncigi.tnti juridinio ismcns cgzistavim4 Kadan
gi teisc yra istatym.r s ginanrq interesq sistenla, istatynlq lcidejas suteikia istatynrLl
apsau84 konl<rec'ioms Znron tl grupenrs ir tai leid2ia iiems dalyvauti cir.'ilineje apyvar-
lo]c l(aip vienanl asmeniui. Taaiau tai ncreiikia, kad sLtkuri.rmas naujas teises subiel<
tas Sitaip lheringas sujungi juridinio asntens ftktyvaus ellzist.lvirllo l<ontepcij l srr 1,,ri-
llaiinimu lq .rsmenLl Srupiq, kLrrios slypi uU juridtnio asmen5.
Skirtingos nc til( juridinio itsi.Ircns teorijos Pallal tai, l(ieno interesus lurrdinis asmucr
tLrretq tenkinti, skiriasi ir juridinio asmens koncepcijos:
l) inslfttn)enrine iLrridinio asmens konccpcijit, p.rga kuriq juridinis asnruo yra
suprintanras kaip prier.one siekti nauclos al<crninkams Akcijtl vertes mal<sittriz;r
virnas yra pagr ndine visq juridinio asnrens orgarttl (valdymo ir prie;iuros) itrnkci-
ja InslrLrmentini l<oncepcija pagrjsta tokiais principais k.iip flJ viena akcija (lalis,
pajus) vienas balsas, fli) neribota d.rlyviq (a<cininkrl, pajinlnktl, narrLl) tei\e i
iniormacija, fili) rniiqiq dalyviq (a<cininl<q, pajininkq, nariq) prktn.rud)iavimls
ir panaiiai. lnstrumentini koncepcija vyrauia JAV ir kitose anglosaksq leisines
sistcnnos valstybesc;
2) hsllt./cine juridinio asmcns koncepcija, pagirl kuriq juriclitris asmuo supr.rnta-
mas karp nepril<l.rusonras ekonominis vienelas; lvairq intcrcsq Luretojq (akcinin
kq, valdymo ir pric.Ziaros organq, darbuotolq, krerlitoriq, vartotojq ir panaiiai)
sEjunga, siekianti juriclinio asmens vcil<los tgstinumo Savo veil<loje imonc turi
slekti jvairiq.rsmenq interesq pusiausvyros, netcikdatna ptrnrrtmt, ni vicnJiBru
pci. InslitLr. ini konccpcija jgyvendinama per 1ol<ias nuostJtas, l<aip lil reikalavi
mas, katl jLrriclinio nsmens organai veil<tq ne clalyvitl, o bendrover nterc5,ris, {i//
da yvio (akcininko, n.rrio, pajifinko) atsal<orrybe ui juridinic.r asmc-ns Prievo es,
l<uriq l)nstnrasis n,^g3li vykdyti del nesqTiningq da yvio veiksmq, (ild darbuotojtl
2))
V l skynus jLrrdrnrar .\ n(,rys li t) c v inas te scs subt( ,t ,,
konsultJVimas, in{ormavinras ir jq dalyvavrmas juriclinio asmens valdyme ir kit,r
lnstitucine luridinio asmens konccpcija vyrauja Vokictijoje, Japonijojt' ir kitos|
valstybese
Nors Lietuvoje rera BrieZto atskyrimo, kuri koncepcija turi pirmum4, labiau linl<st.rrrr.r
pre i'r\lrlu( tno. luridini, ' r.rren. L, .p, ijo'.
'nr
['ripaZistama, kad dabar juridinio asmens instituto at]iekamo5 tokios funl<crjos' ':
11 kolektyvinitl inleresq clerinimas - ltuidinio asmens institLrtas org.rnizuojil ir stll tl
turizuoja jvairius juridinio asmens dalyviq intercsus ir translormuo;,r jLr,,\ JVrr'r,l
jurrcl inio asrnens til<slq;
)) ltitl sujungintas ;uriclrnis asmuo, o ypaa tam tikros jo iornros (pvz, ,rLr irr, ,.
bendroves ir uldarosios akcines bendroves, ir kt.) suleikia galimvbq sujUnltli jv.rir(J
asmenq kapitalq ilgalarker veiklai. Be didclcs kapitalo koncentracrlos nur.r jrrr.rrr,,
ma loki.r plaL;rus rn.rslo Lrkine komercrne veikla;
3) ikincs komercines rizikos ribojimas lam til<ros tcisincs juridinio asntons Irrrrrr,,,
leidTia suma)ini d.rlyviq dalyvavimo civilineje apyvartole rizikq iki jnaio, Irrrl rl,r
lyvis pcrduoda ar tLrri 1lerdLroti juridiniam asmeniui, sumosrir-
Juridiniq asmcnq tcorijq skirtingunras ir funl<cijq jvarrovc suponuoja vic.rro jLrrirlirr o
asmcns apibre)imo nebuvima Teises ltterataroje galima rasti daug juridinio .rsrrr.rr,,
definicijq. Pavyzdliui, juridinis asmuo - tar lizinio asmens ar jq grupcs turtiniL1 irrtlrl
sq personifikaciJos prcmonc.rrl. Juridinis asmuo tai realt butybe, bIfis, org,rnrz,rr r1,r
ar darinys, kuris egzistuoja atskiraidel mokestinrq likslqrr5. Inrone asnlrnLl \u\rvr{ nr
lin.ras ar asociacija konrercinei ar pramoninei veiklai vykclytir'(' Calrnta k,rllx ti ,r1rr,,
juridini asmenl, kai lam tikras turtas yra atskirtas nuo jo savtninkq turto k)l<iLr l)LIl ,
kad yra suiornruojamas teisinis, veiklos ir proccsinis subjektiikumas,o/.
CK 2 33 strripsnis apibrilia juridini asmenj kaip pavadu) nq turiniiA ilt,tre. i,t,rtt:.t ,rr
or]at)izacijl, kuri gali savovardu iByti trturili leises bei pareigas, bA ieikovl , ,tt\rl,, ,
ve leisme Ceriausrai !i sEvoka atsiskJeidTia nagrinejant juridrnio asnten\ ln,2ynIr\
"r'fpaxtarcKoe npaBo q 1 / noA pe! A n CepreBa [4ocKsa f]pocfeKr, 1998 P ltG
r'r3
Atsakomybes fiboj rno pflncrpas nera absolutLs CK 2 50 stra psnyje n,Jrodytu atveju neribotir lL r
drl]io asmefs clalyvlq atsakomybe ga l k tr net r tuo atveju ka lur drir s asmLro yra r botos alsakr) rV
bes (plad au 21 7 4 paskyty)e)
:ii Crv rne teise vadovd s,/ ats red V Staskonrs Kaunas Vij!sia, 1997 P 139
rr' B ack s Law Dlctionary 6i' ed St Paul, I\.4rnn : Wesi Pub ish ng Oo , 1990 P 368
r!'Ten pal P 192
'"' Werlaulf E EC Company Law Gylling Narayana Press, 1993 P 13
2) |
ClvlLlNE TElsI Bcndroii da is Vll skyrius Juridiniai asmenys kaip crv lines teises subiekl,rl

7.1 .3 iuridinio asmens poiymiai siekti savo tikslq. Organizacinis juridinio asmens vientisumas kaip tik pasireiikia tam
tikra juridinio asmens organLl (vienasmeniq ar kolegialiq) hierarchija ir pavaldunrrr
Juridini asmenj apibadina jo poiymiai, leidTiantys atskirti ji nuo kitLl dariniq. Juridiniq
asmenq poZymiai gali blti skirstomi jpirminius ir iSvestinius. Pirminiai poiymiai api- vienas kitam, aiikiu tokiq organq santykiq reglamentavimu ir sujungimu j vienq visrr
b[dina juridini asmenj, o iSvestiniai poZymiai detalizuoja ir papildo pirmuosius. mq. Organizacinis vientisumas sujungia visus juridinio asmens organus i aiSkiE slnrk-
tlrq, leidZia nustatyti kiekvieno organo kompetencijos sriti ir ribas. Visi juridinio.ts.
mens padaliniai veikia ne savo, o luridinio asmens vardu. Organizacinis vientrsunr.rs
leid2ia ivairius juridinio asmens dalyviq interesus sujunsli i viena visuma ir transft)r'
muoti juos I bendr4 juridinio asmens tiksl4.
Organizacinis juridinio asmens vientisumas nustatytas konkredias teisines formas rc
guliuolandiuose teises aktuose rr juridinio asmens steigimo dokumentuose, kuriuosr,
konkrediai nurodomi juridinio asmens organai ir jq tarpusavio s4veika.
Civilinis teisnumas ir veiksnumas. Civilinis teisnumas - tai galejimas tureti konkrct'i,rs
civiliniLl istatymLl nurodytas ar jq nedraudTiamas teises ir pareigas, o civilinis veil<srrrr
mas - tai galejimas savo veiksmais jgyvendinti tokias teises ir prisiimti bei vykrlyli
pareigas. Juridinis asmuo teisnum4 ir veiksnum4 lgyja vienu metu, todel kalbanl apic
juridinius asmenis veiksnumo kategorija nevartojama']ie.
Civilinis procesinis leisnumas ir veiksnumas. Civilin is procesinis teisnumas - tai gali
7.1 .3.1 Ptrminiai poZymiai Jimas igyti konkredias civilinro proceso istalymq nustalytas civilines procesincs lt'isos
poZymiai tai tokios vidines juridinio asmens savybes, kai kiekviena yra ir pareigas, o civilinis procesinis veiksnumas - tar galejimas savo veiksmais lgyvcrrrlirr
Pirminiai
batina, o visos kartu - pakankamos, kad susivienijimas butq laikomas juridiniu asme
ti tokias procesines teises ir vykdyti pareigas. Juridinio asmens civiliri procesini l(,ir,
niu - civilines teises subjektu'43.
numq ir veiksnumq reglamentuoja CPK'7so 38, 55 rr kiti straipsniai.

Daugelis juridiniq asmenq Lietuvos Respublikoje yra registruojami luridiniq asmenq

registre. Tokia registracija legalizuoja juridini asmeni ir leidZia jam vykdyti Ikin9 ko- 7.1.3.2 lSvestiniai poZymiai
mercing veikl4. Tadiau registracija yra privaloma ne tik juridiniams asmenims. Pavyz livestiniais juridinio asmens poiymiais laikoma juridinio asnrens pavadinimas ir lur
d7iui, juridiniq asmenq filialai ir atstovybes, neturintys juridinio asmens teisit.l, taip tas. Isvestiniai poiymiai papildo pirminius juridrnio asmens poiymius, tadiau, sl(irlirl
pat turi btti registruojami Juridiniq asmenq registre. Be to, yra juridiniq asmenq, kurie gai nei pirminiai, jie nera batini, kad susivienijimas batLt laikomas juridiniu asnr('Iitl.
igyja juridinio asmens Leises nuo tam tikrq salygq lvykdymo, o ne nuo jq re8istravimo Pavadinimas. Juridinio asmens pavadinimas leidZia identi{ikuoti juridini asmenj ir il
momento (pvz., profesines sqjungos). Vadinasi, registracija nera juridini asmenj api- skirti ji i5 kitq juridiniq asmenq"r. Pavadinimo turejima lemia organizacinis jurirlinio
b0dinantis poZymis. Todel yra i5skiriami trys pirminiai poZymiai:kiekvienas yra buti- asmens vientisumas. Juridinio asmens orSanai veikia ne savo, o juridinio asmcns v,I
nas, o visi kaftu pakankami, kad susivienijimas br-rtq larkomas juridiniu asmeniu. du, tod6l jLt atstovaujamas juridinis asmuo privalo tureti pavadinima'?s'?.
Toliau apib0dinamas kiekvienas poZym is.
Organizacinis vientisumas. Paprastai juridinis asmuo susideda i5 dalyviq susirinkimo,
jvairiq valdymo ir prie:iIros organq, departamentq, padaliniq, skyriq ir panaSiai Cha- ,ls Pladiau :r 7.2 poskyty)e
otiika tokiq orsanLi organizacija neleistrljuridiniam asmeniui tinkamai lunkcionuoti ir ':50 Valstybes:in os 20A2, Nt 42 (su pakertrmais)
':5 Taip pat:r 7-1 5 skirsnl
'?s': Lietuvos RespLrblikos civilinlo kodekso kornentaras Antroji knyga Asmenys Vilnius: Juslllln,
2'3 fpaxgaHcKoe flpa8o q, I / noa pea A 11 CepreeBa MocKBa: npocneKT, 1998 P 117 2c,c,2 P 95

224 225
ClVlllNE T[]SL: llendroii !EI!:
Turtas. Organizacinis juridinio asmens vrenLisumas batinas sujungiant daugeli asme-
nq lvienE kolektyvini darini, o atsl<iras juridinio asmens turtas sukuria materialinq
tokio darin io veiklos bazg. Bet kokia 0kine komercine veikla negalima be materialiniq
iStekliq: jrengimq, patalpLt, darbo priemoniq ir pinigq. Toks materialiniq iitekliLl su-
jungimas j vien4 kompleks4 ir jo atskirumas nuo kitiems asmenims priklausandiq kom-
pleksq ir sudaro turto atsl(irumo poZymio esmg)5r.
Juridinis asmuo gali valdytr turt4 dvejopu badu:
l) nuosavybes teise 5itaip valdomas juridinio asmens daiyviLl perduotas turtas (kai
dalyviar neiilaiko nuosavybes teisiLl i perduotus inaius) i. paties juridinio asmens
uidirbtas ar sukurtas turtas; ir
2) patike'rmo teise Sitaip valdomas dalyviq (valstybds ir savivaldybes) juridiniam
asmeniui (valstybes ir savivaldybes imonems) perduotas turtas, l<ai dalyvrar Iilaiko
jo nuosavybes teisq
Bet kuriuo nurodytu atveju ju rid inio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo jo dalyviq
ar kilq asmenq turto ir tai suponuoja turto atskirumE.
7.1.4 .luridiniq asmenq r[iys
Mokslines klasifikacijos svarba pasireiikia Ziniq apie tyrinejamq objekt4 sisteminrmu,
be kurio nera lmanomas nei tolesnrs paiinimas, nei prakttnis tokiq 2iniq taikymas. Ta-
tiau atitinkamq iin iq sistemq galima sukurti tik vadovaujantis tinkamai parinktais klasi-
fikavimo kriterijais, kurie gali atskleisti esmines naglrtnejamo objekto savybes ir tarpusa
vio ryiius"' Juridinis asmuo yra sudetinga teisine kategorijar5'. Juridiniai asmeny5 yra
jvairiq formq ir kiekviena pasiZymi tik jai b0dinga specifika. O kuo didesnr jvairiq teisi-
niq formq skirtumai, tuo daugiau galinra rasti juridiniLl asmenLl klasifikavimo (skyrimo i
ruiis) krirerijq. Tadiau dia toliau apsiribojama tik svarbiausiais klasifikavimo kriterijars,
leidTiandiais atskleisti juridiniq asmenq instituto skirlingumq ir kompleksiikum4.
Veiklos tikslas. AtsrZvelgiant i veiklos tikslq, skiriami:
l) vieiieyr juridiniai asmenls - tar valstybes ar savivaldybes, jLl instrtucijq arba kitLl
asmenq, nesiekiandiq sau naudos, isteigtijuridinrai asmenys, kuriLltikslas tenkintr
vie!uosius in[eresus; ir
2) privatis juridiniai asmenys - tai juridintai asmenys, kuriq tikslas yra tenkrnti
privaaius interesus.
2s3
TpaxaarrcKoe npaBo I 1/ noA pe! A n CepreeBa MocKBa: npocneKr, 1998 P 118
':5! Ten pat P 138
:ss Plaiiau :r 7 1 2 skrrsnyie
226
Vll skyrius Juridin ai .snx, rys ka p civ rncs teisas subj{'l\i,,
Vieiieji juridiniai asmenys yra steigiami nesiekianiiq sau naudos steigejq. Nauda
tai, (i) kas naudinga, vertinga, peininga; (ii) geroye,labasi (lr) teigiamas, palankus n,
zultatas; (iv) turtasz56. Todel nauda ituo atveju turetq batt suprantama kaip maturi,rli
(piniginio ar turtinio pobldiro). Tad steigejas ar dalyvis ii vieSojo juridinio asnrt,rrs
veiklos negali gauti pelno ar turto dalies, o Iikvidavimo atveju jam yra grqZinanrir tih
prie5 tampant dalyviu juridiniam asmeniui perduoto jnaio dyd2io suma (iiimtis rl,rro
ma tik dalyviams - valstybei ir savivaldybems).
Vie6asis interesas yra sudetinga, apibreZtumo s[ol<ojanti teisine kategorija. Teisds,rkl,rr
ven8ia pateikti tiksliq vieSojo intereso definicijq, nes a prlo, negalima sudaryti gt'r.io,
sudarandro vie5qji interes;1, sqraio Tam tikras geris laikytinas vieiuoju intercsu ,rr nt,,
sprendirama ad hoc, vertinant visas aplinkybes. 15 esmes vielasjs interesas lurclrl l)uti
suprantamas kaip valstybes pripazintas rr teises ginamas vtsuomenes intercslsr,/, rr
visuomenes interesas (angl. public interest) yra tai, kuo visuomene, drdiioji jos rl,rlir
yra suinteresuota turtiniu atZvilgiu, arba fai, del ko daromas poveikis jos l(lisi' rs it
kyla atsakomybe']5s. Todel vieiqjq juridiniq asmenq tikslas yra tenkinti visos visrrrrrrrl
nes ar bent drdiiosios jos dalies interesus.
Privatus interesas apima privaaiLl poreikiq tenkinimq. Privatiq poreikiq priciprir'(,r
yra visuomenes poreikiair5e. Visuomenes poreikiai skirti tarnauti bendrai tautos ll(,to
vei, o privatts materialus poreikiai - rndividuiz60 ar sqlygr6kai maZai tokrq irrrlivirlrl
grupei (pvz., juridinio asmens dalyviams, valdymo organams ir kt.). Todel lrriv,r('irl
asmenq tikslas yra matenalios naudos sukarimas juridinio asmens dalyviants, v,rkly
mo organams ar kitoms glaudZiai susrjusioms interesq grupems.
':56 Dabartinis lietuvrq kabos:odynas. Viln us: Mokslo rencklopedijq leidybos institutas,2000 t)411,
Konstitucif o Teismo 1997 m gegu2ds 6 d nLltarimas
':s7
'?s3 Blacks Law Dictionary 8hed St Paul Minn West Publishing Co , 2O04
p 1266 Europos tot!r)
gumo Tersmo praktikoje visuomer]es nteresq samprata apima benitokias sfihs: vieSoj tvarka vt,t/ir
menes salrgumas ir sveikata; tvarkos visuomenele pa aikymas socaiinds poihkos ttkslai; poljktLtitl/
gav6jq apsauga; vartotojq apsaugai darbLrotojq apsauga, lskatant socalinQ apsairgq, gyvLl{rq ltr,r,,
ve, socialines apsaLrgos sistemos iinansines pustausvyros apsauga sukdiavimo prevenctla; rj(riirl)i
ningos konkurencjos prevenclja; aplinkos ir miesto apllnkos apsauga, iskaitanl miestq ir lor tr)rlJll
planav mq; kreditoriq apsauga; t nkamo 1e singumo admin stravtmo apsaLtga; keltq ers to sauql Ilt,
rnte ekt nds nuosavybds apsauga; kultiros polltrkos t kslai, iskaitant ZodZio larsvds apsaug.l, yl) ij
socialines, kuliilrines, relig nes ir filosofines vrs!omenes vertybes, poreikis u:tknntr aukiiE 5vi{rt Irr
lygl, spaudos ivairoves Lr:tlkrinrmas ir nacionaltnes kalbos rdmimas; naclona inio istorinto tr mo|llrtr)
paveldo iSsaugojirnasi vetennanios politika (p ad au : <hftp:llcuria eurcpa eu>)
25e
Visuomenes porerkar LaL visos visuomenes arlos dales interesat, kunuos valstybe, vykdydA t/l
savo funkcrjas, yra konstilLrct6kai ipareigota u:tikrinti ir tenkrnh P a6 au ir Lretuvos Respublikos KoI
st tucinio Teismo 2003 m kovo 4d nutanmq byloje Nr 27101 5/02-01/03
'lb! Lieiuvos Respublikos Konsttuclnio Teismo 1999m spaio6d nuLarimas
227
CIV LlNt Tl l5l nwl()lr dahs
PabreZtina, kad veiklos tikslas yra pagrirrdinis juridiniq asmenq l<lasifikavimo kriteri
jus. Daugeliu atveju CK nustato skiftingE privahems ir veiiesrenrs juridiniams asnreninrs
taikomq regulravimq'/6r.
Dalyviq atsakomybd. Pagal dalyviq crvilines atsakomybes apimti Bali buti skiriami
neribotos civilines atsakomybes juricliniai asmenys (individualios jmones ir Ikines
bendrijos) ir ribotos civilines atsakontybes juridiniai asmenys (visos kitos teisines lor-
mos) Neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens dalyvis atsako u7 juridinio
asmens prievoles visu savo turtu (t. y. jeigu juridinio asmens prievolems jvykdyti ne
u2tenl<a neribotos civilines atsakomybes jurid in io asmens turto, uZ jo prievoles atsako
jurrdinro asmens dalyvis). Tuo tarpu ribotos civilines atsakomybes juridinro asnrens
dalyvis u7 juridinio asmens prievoles atsako tik ta suma, kuri4 jis sumokejo ar turejo
sumoketr kaip savo jnai;1 j juridinj asmenj Atkreiptinas demesys, l<ad, nesvarbu, ar
juridinro asmens civiline atsakomybe yra ribota, kitLl rniiq atsakomybe (pvz., admi-
nistracrne, baudZiamoli) visada yra ncribota
Veiklos laikotarpis. juridinis asmuo gall bati istei9tas ribotam arba neribotam laikui.
Jeigu juridinio asmens veiklos terminas yra ribotas, termino pabaiga turi bati aiikiai
apibreZta juridinio asmens steigimo dokumente, nurodant konkrediq datq arba tam
tikrq sqlygq atsiradimE ar pabaigq.
Steigimo b[das. Pagal steigimo bnd:1 juridiniai asmenys skirstomi i egzistuojanaius
per -se (valstybe), steiBiamus reS,istravimo budu (pvz., akcines bendroves), steigiamus
tcises al<tu (pvz, valstybes ir savivaldybes jmones) ir egzistuojanarus nuo nustatytLl
s4lygq jvykdymo (prolesines s4lungos).
Dalyvirl sud6tis. AtsiTvelSiant i dalyviq sudetj, galima dvejopa juridiniq asmenq klasi
lil<acija:
1) pagal dalyviq subjektiikumE gall b0ti skiriami luridiniai asmenys, kuriq dalyviai
gali bat' tik fiziniai asmenys (individualios imones), tik juridrniai asmenys (pvz.,
valstybcs jmoncs dalyvis gali barti tik valstybe - juridinis asmuo) arba tick fiziniai,
tiek luriclinrai asmenys;
2) pagal dalyviq skaitiq gali bati skiriami vienanariai juridiniai asmenys, galintys
turetr tik vienE dalyvj (pvz., indivrdualros jmones, valstybes rr savrvaldybes jmones
ir pan ), ir daugranariar juridiniai asmenys, 5lalintys tur6ti kelis dalyvius arba neri-
botq skaiiiq dalyviq.
:!r Pvz . vre6resrems jur drn ams asmen ms blldingas specralusls 1e snLrmas (CK 2 74 str 2 d ), sando-
riar, kufluos sudare veSojo jurdinlo asmens organai paieisdain savo kompetencijq, nesLrkuria pne'
vo Ll jurd niam asmeniui (CK 2 84 slr) lr kta Pa6au ir Leluvos Respublikos civilinio kodekso ko
meniaras Anlroji knyga Asmenys Vlnrus: Justitra 2002 P 97
Vl skvrils Juridrn i i\mcrys ka p ovrlrnes leises subt,ld i
Dalyviq teisiq pobldis. Skirtingas dalyvrq teisiq, susijusiq su juridiniu asmeniu, polrtt
dis leidZra sklrstytr juridinius asmcnis i dvt r0irs: juridinius asmenis, kuriq dalyvi,r
iSsaugo nuosavybes tersq j juridinio asmens turta (valstybes ir savivaldybes jmoni's), i
jurrdinius asmenis, kuriq dalyviai nei6saugo nuosavybes teises j jundinio asmcns l(rr
tE, bet jgyla prievoliniq teisiq ar pareigq, sustjusiq su juridiniu asmeniu"'?.
Turto valdymo budas. Juridiniai asmenys gali bltr skirstomi ir pagal tai, kokiu 1r,t1ir itr
du jie valdo dalyviq perduot4 tuft4. Taigi skiriami juridin iai asmenys, kurie jicnts t l,tly
vrq perduotq turtq valdo patikejimo teise (valstybes ir savivaldybes imones), ir irrrirli
n iar asmenys, kurie jiems perduotE turt4 valdo nuosavybes teise (kiti jurid in iai asnr('tty\)
Steigimo dokumentq pobudis. Vadovaujantis iiuo kriterijunri skirianri sutarlinio polrtt
dZio steigimo dokumento pagrindu (ukines bendrijos, asociacilos tr l<t.) ir trottrittir
steigimo dol<umento pagrindu (valstybes biudZetines jstaigos) veikiantys juritlirri,r
aSmenys.
Kapitalo Saltiniai ir kilme. Atsi2velgiant itai, ri kokiq ialtiniq suformuol.rs itrrirlil|ir
asmens kapitalas, Balr bnti skiriami valstybes (savivaldybrq) isteigti juriclrtri,ti ,tstrtl
nys, valstybes (savivaldybes) ir privaarq asmenLl isteigti juridiniai asmenys lx'i pr iv,r
diq asmenq jsteiBti juridinrai asmenys. Pirmuosius stcigia valstybe (sav iva lrlyl ri') 1rr'r
duodama savo turta, antruosius - valstybe (savivaldybe) kartu su privadiais lttt I lir r i,r t'
asmenimis, tredruosius tik privat[s asmenys, nedalyvaujant valstybinianr (sirviv,rl
dybiq) kapitalu i.
Pagal kapitalo kilmq gaii butr skiriamijuridiniai asmenys, j kuriuos invesluot,ts tt'tr io
nalines kilmes kapitalas, juridiniai asmenys, j l<uriuos investuotas uisienio kilrrrt's l.,r
pitalas, ir juridiniai asmenys. i kuriuos investuotas miirus kapitalas (pvz., l it'lttvos t
uZsienio partneriq isteiBta bendra imone).
7.1.5 lurid inio asmens pavadinimas
/.1.5.1 juridinio asmens individualizavimas
Juridinis asmuo individualizuojamas (t. y. i5skiriamas i6 kitq juridiniLl asmentt) l),r1.r
ju rid inio asmens kodq ir pavadin imE. Jurid inio asmens kod4 suteikia Juridrn iLl asrrrcrrr
,., Valstybe ar savrvaldybe, steigdama va stybes ar sav va dybds- imon9, perduoda jai valdylr ltrrll
pat keJimo terse ir Siia p i5 a ko nuosavybes tersq I perduotq lurtq (Zr Valstybes ir savivaldybes irlrorr
stalymo 2 strarpsni rya1styb6s :lnios 2AA4, Nt 4 24 (su pakeitimais) Stergiant, pvz , u:darqiq rrkir rr,
bendrovq, akcinjnkas perduoda savo turiq (inadd uZdarajai akc ner bendrover valdyti nuosavyl)r,'
teise Toku bidu uidarolr akcnd bendrov6iampa perduotolurto savlninke, o akcninkas igyjaprlov(,
Ines terses (leise daVVauti ir basuoti visuoinuose akcininkq susirinkimi]ose gar-rh peino rr kt), 1,,
6rau praranda nLrosavvbes te s9 perdLotE tLrrtq
).)'
CIVILINE rElS I B.rd'oji dals
registro tvarkytojas, iregistruodamas juridini asmeni. Keidiantis juridinio asmens stei
gimo duomenims (pavadinimui, buveines adresui ir kt.), kodas nesikeicia
Kitas juridinj asmenj individualizuojantis poZymis - pavadinimas. Juridinio asmens
pavadinimo funkcija yra atskirti vien4 juridrnj asmeni nuo krtq juridiniq asmenLl Jr jLl
padaliniq.
7.1.5.2 Juridinio asmens pavadinimui keliami reikalavimai
Juridinio asmens pavadinimas neturi prieitarauti vieiajai tvarkai ar gerai moralei ir
klaidinti visuomenes del juridinio asmens dalyvio, buvetnes, veiklos tikslo, teisines
formos, tapatumo ar panaiumo I kitq juridiniq asmenq pavadinimus, Zinomesniq Lie-
tuvos visuomenei firmq vardus, anksdiau uZ juridini asmeni Lietuvos Respublikoje
pateiktus registruoti, iregistruotus ar pnpazintus 2inomais'/63 prekiq ir paslaugq ien-
klus. Juridinio asmens pavadinimas taip par neturi kla idinti del lo tapatumo ar panaiu-
mo j Lietuvos Respublikoje sauBomus prekrq ir paslaugq zenklus (pvz., registruotus
Bendrijos prekiq ir paslaugq Zenklus ir kt.). Juridinio asmens, susijusio su uZsienio
juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali b[tr sudaromas taip, kad jis
butq panaius i uZsienio juridinio asmens pavadinimq ar tapatus jam, leigu yra iiq
sutikimas lj vaftoti.
PabreZtina, kad vadovaujantis Juridiniq asmenLl registro nuostatqzr'l 77 punktu Juridi
niq asmenq registro tvarkytojas pries lregistruodamas juridinl asmeni tik nustato, ar io
pavadinrmas nera tapatus krtq juridiniq asmenq, filialq ar atstovybitt pavadinimams ir
prekiq Tenklams, iregistruotiems Prekrq Zenklq registre (bet ne panaius ijuos)'z65. Nu-
statant tapatumA, neverlinami teising formq nusakantys iodiiai ar santrumpa. Prakti-
s3 Del klaldinimo luridinio asrnens pavadinimur esant panattam
i:lnomE prekes ir paslaugq:enklE
2r,pvz,LAT CBS leiseju kolegilos 2006m kovo 27d nutarti cb Kitbki AlS v. UAB 'Legasta ,
Nt.3K320912006, kat 87; 993: 111.4.
r6i Jurid niq asmenq regrsiro nuostatai, patviftrnh Lretuvos Respublikos Vyrralrsybds 2003 rn lapkri_
dio 12 d nutarLmu Nr 1407 // Valstybes:inros 2003, Nr 107-4810 (sLr pakeitimais)
'?65 Pabrditina,
kad abar abeloiina JLrrrdiniq asmenq registro teisd tiknnti juridinio asmens pavadini
mo r prekrq:enk q tapatumq Vien tapatumas negali reik6ti pa:eidimo, arba, kitaip tarianr 6rq dvie
lq inte ektinds nuosavybes objektq konflikro Turima omenyie, kad vertinant, ar yra tapadiq juridinio
asmens pavadinrmo ir prekes Zenk o konlliktas, turi biti aiSkinamasr ne hk:ymenq tapatumas, bet r
visrl pirma pirmumas (principas ,,kas pirrnas lalko ativilgiu, tas prrmas teisds ativilgiu ) Be to svar-
bis ir kiti knterlai klad nimo gaImyb6, veiklos rr prekds:enklu:ymirnq prekiq ar paslaugq tapa_
tumas arba pana6umas ir kta Sitar gali b0ti issiaSkinama trk esant konkredia,n grniur, lssarnlal
lSanaIzavus vrsas reikSmingas apInkybes Be io, tapatumas ar panagurnas ndra absoliulus pagrin
das atsrsakyti registruoir net prekes:enklq, o tal yra t k vadinamasrs santykrnis jau atlikios regiska
crtos pripa2inimo negaliolan6ia pagrindas Taiqi net prekiq Zenklq atveiu tapatumo ar kaidinamo
panaSumo klaLrsimo iSkdiimq tufi inlcrjuoti tretej asmenys, kLIrlq interesai gali nukentdh bet ne
valsiybes instltucija
230
vll skyrius luridiniai .rsmenyr kaip civilines teises subjckl,r
koje pavadinimas nera laikomas tapatiu, jeigu skiriasi bent viena raide ar skaitmrro
Tuo tarpu juridinio asmens pavadinim4,,klaidinamo panaiumo" pagrindu galima rrrr
giniyti tik teisme.
Juridinio asmens pavadinimas turi buti sudaromas ii ZodZiq ar ZodZiq junginiq, varl()
jamq perkeltine reikime arba turindiq tiesioging reikimg. Jurrdinio asmens pavarlirri
me turi b[ti teisine formE nusakantys iodiiai ar jq santrumpos (pvz., uZdaroji akr rrrr,
bendrove ar UAB), nebent istatymai nustatytq kitaip'?66. DraudZiama sudaryti juridinio
asmens pavadinim4 tik i5 tiesioging veiklos, daiktq ar paslaugq r0Ej nurodantio lx,rr
drinio TodZio arba tik ii vietovardZio, arba tik i5 krtokio iodiio, neturindio skirianrojo
poiymio'767. CK taip pat draudzia sudaryti pavadinima tik i5 raidziq, kurios negali lrrrtr
suprantamos kaip ZodZiai, ar skaitmenq arba jq deriniq, nebent toks pavadininras yr,r
nusistovejgs visuomeneje']6s.
luridinio asmens pavadinimas turi b[ti sudarytas laikantis bendrines lietuviq l<,rllxr',
normq. Todel, pavyzdiiui, negali bnti sudaromi juridiniq asmenq pavadinimai ulrir.
nio kalba (anBlq, prancOzrl ar pan., iSskyrus antikines kalbas - senoves lotynq ir 1ir,ri
kLt). Juridiniq asmenq simboliniq pavadinimq sudarymq taip pat reglamentuoj,r lnr('
niLl, istaigLl ir organizacijrl simboliniq pavadinimq darymo taisykles, patvirlint().,
Valstybines lietuviq kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-21t111t"".
Juridiniq asmenq registro tvarkytojas kontroliuoja, ar juridinio asmens pavadirrirrr,rr
nera iapatus. Valstybine lietuviq kalbos komisija turi teise taikyti sankcijas ti(.nr\ ill
diniams asmenims, kuriq pavadinimas neatitinka bendrines lietuviq kalbos norrrrr;.
Juridinio asmens pavadinimo, kuris neatitinka kitq CK 2.39 straipsnyje nurodyttl rr,i
kalavimq, vartojimE gali giniyti teisme bel kuris kitas juridinis asmuo.
2.1.5.3 Teises 1 juridinio asmens pavadinimq atsiradimas
ParyZiaus konvencijos del pramonines nuosavybes saugojimo'?/o B straipsnis nusl,rli),
kad firmos vardas visose SEjungos (del pramonines nuosavybes saugojimo) ialysc s,rrr
Pvz, Asocracijq islaiymo 2strapsnlo 2dalis (Vastybes zinos 2004 Nr.25745 (su pakeitifilr:r)
'?66
leidzia asociacjos pavadinirne vartoir kitus ner asocraclos tersrne formq nusakandius:od:ius (clrnlrtll
ja, susivienijimas, konfederacija ir kt.)
Pabr6ziina, kad Lietuvos vardo vartojimq jur dinio asmens pavadin me reguliuoja aisk ros LoKl r,
'?67
vadot Lretuvos vardq juridinio asmens, jur dlnio asmens filialo arba jo atstovybes pavadinime sutolki
mo tarsykl6s, patviftrntos Lretuvos Fespub ikos Vyriausybes 2004 m geguzds 14 d. nuiarimu Nr l,ll/
(Valstybds 2inios 2004, Nr 82-294 (su pakeitimars)
'z63 Sqvoka ,,nuslovelqs visuomenele' nera arSkr lr
pakankamai apibre:ta lodel praktikoje raidilq I'r
skaitmenq rinkin ai ar jq darin ar da:nar regrstruojami kaip JUridinrq asmenq pavadrn mar
,6e Valstybds Zinios 2004, Nr 27 867 (su pakeitrmals)
'?ToVastybds Zinios 1996, Nr 75 1796 (su
pakeiimas)
2\t
CIV L Nt ll 5 lnrrln,i,.rll5
gomas ir nep.rdavus paraiikos arba ne5lnl regrstracijos, nesvarbu, jis ieina j prekiq
2enklo sudetj ar ne Todel pavadininras turi bati sauBomas remrantis vien tuo faktu,
l<ad jj vartoja juridinis asmuo. Be to, tokia apsauSa turi galiotr ir l<ai pavadinimas
neregistruo[as pagal nacionalines teises aktq rctkalavinrus
Firmq varcJq istatymq pripaZinus netekusiu galiosrir Lietuvoje juridinio asmens pava-
dinimas atskirai nere8islruoJamas. Pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai Juri
dinrq asmenq registrui pateikiamas praiynras registruoti juridini asnrenl, arba nuo tei
ses akto, kuriuo jsteigiamas vieiasis l urid tn is asmuo, priemimo dienos. Taiiau apsauga
juridinio asmens pavadrnimui gali bati suteikiama tr anksdiau - CK 2.41 straipsnis
lcrdira laikinai rezervuoti pavadrntnrq. Laikinas rezervavitras tai laikinas l(ettnamo
steigti juridrnio asmens pavadinimo itraukimas jiuridiniq asmenq reSistra. Tokiu atve-
ju ieBis menesius nuo lail<ino jtraukimo jJuridiniq asmenq rcgistrq pavadinimas yra
saugomas l<aip ir jregistruoto jurtdinro asmens pavadininras JeiSu rezervLtot4 pavadi
ninr4 turiftis juridinis asmuo per ieiis menesius nera isteigiamas, toks pavadinrmas
nutomaliil(ai ribraukiamas ii Juridiniq asmcnLl rcgistro ir jo apsauga nebegalroja.
7. 1 .5.4 juridinio asmens pavadinimo keitinras
Juridinio asmens pavadininras gali bati keitiamas. 5itai daroma lurrdtnio asmens daly
viq sprendimr,r Priei keisdamas pavadinimq, juridinis asmuo privalo apic tai praneiti
vieiai vrcnq l<art4 (paskelbdamas atitinkamo tunnio skelbimq steigimo dokumente nu
rodytame dienraityje) arba vrsiems juridinio asmens kredilorrams raitu. Juridinio as-
mcns pavadinimas keiiiamas pakeidiant juridinio asmens steiSimo dokumentq, re
gi5truojamq Ju rid Ln iq asmenq registre.
7.1.5.5 Terses I juridinio asmens pavadrnimq gynimas
Juridinro asmens pavadinimas yra jo nuosavybe. Todel draudZiama iEyti tei\iq ir pa
reigq prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba varloti kito juridinio as-
nrcns pavadininr4 be jo sutikinro. A prtort nejmanoma nustatyti, kokiontis formomis
gali pasireikiti tokie neteiseti veiksnrai Tai gali birti pavadinimo vartc,jim.r5 antrojo
juridinio asmcns pavadinime, srmbolines pavadinimo dalies vartojimas internekl pus-
lapiuose:'r ir panaiiai Juridtnis asmuo, kurio teise i pavadininrq yra paieista, gali
,' 2r Lretuvos Respubl kos firmq vardLl istatymo rr ji kerlLrsiLl isiatymll pripa;inlmo netekus a s galios
rstatymq (Va stybes :in os 2003 Nr 1 16 5252 (sLr pakeitima s)
'"2t pvz, L-AT CBS teisejq koleg tos 2004 nr rlgslloBd futarti c h UAB .Balianu ialis'v. UAB
,.Vilbalas , Nr. 3K 3 4A8|2AA4, kat 115, 16 11; Ii2t 91 5
232
Vl skyr us juridin i ,rsnr[ys k.r p.i!i] ncsr.sessut)l(,,r,,,
kreiptis i teisnrE su praiymu taikyli CK 2.42 straipsnyje nurodytus civilinrq teisiq gyrri
mo badus
7.1.6 Juridiniq asmenq padaliniai ir susivienijimai
7.1 .6.1 juridiniq asmenq padalrniai
Mineta, kad juridinis asmuo galr tureti jvairrq padaliniq: skyriq, deparlamentq ir l<it.r
Paprastai krckvienas padalinys yra atsakingas ui tam tikr4 veil<los srit1,
liems varkrv.rrr
ja asnrenys, atskatttngi ju rid inro asmens valdymo organams. paprastai tokie parl,rlirr i, r r
yra vrdines juridinio asmcns struktaros dalis jr atskirai neregistruojami. Taaiau ( l( ii
skrria dviejq r[!iq juridiniq asmcnq padalinius, kurie nors ir neturi visq pirminirl (lrrr
linq) juridinio asmens poZynriq ir nera Jaikomr juridiniais asmeninris, taiiru kLrrirro,,
batina registruoti juridinrq asmenq registre. Tai iuridinio asmens filialas ir alstovvlrr,
Toliau iisanrrau apie kickvien4.
Filialas (angl. branch). Juridinio asmens lilralas yra strukturinis juridinio asnrcns p,rrl,r
Itnys, neturintis jurrdinio asmcns statuso, bet turintis buveinq ir atltekantis visirs .rrlr,r
daij juridinio asmens funkcijq Juridinio asmcns filialui, pavyzd2iui, galr l.ruti p,rvr.,.l,r
vykdyti visas juridinro asmens funkcijas tam tikramc regione ir panaiiai. Jrrrirlirrro,r.,
nrens filiaJas veikia ne savo, o juridinro asmens vardu Filialas padeda geri.lu sr.rl.r'
rizuoti ir optimjzuoti juridinio asmens veikl;1
Filialo turtas nera atskiras nuo juridin io asmens tu fto lis apskaitonras juridin i' .rsrr r.rr.,
-
buhalterijolc. Todel juridinis asmuo atsako pagal frlialo prievoles, o filial.rs.rts.rl.o
pagal juridin io asmens prievoles.
Juridinio asmens lilialas stcrgiamas atitjnkamo juridinro asmens organo (pvz., v.rlrly
mo organo arba dalyviq sirsirinkimo) sprendimu. C)rganas, prientqs sprendinr,l st(,i,ltr
jurrdinio asmens filial4, turi patvidinti filialo nuostatus (juose lurj bItr nuroclyt,r
vi.,,r
CK 2.54 straipsnyle reikalaujanra informacija) ir i!rinkti f,ilialo vadovq Frlial,rs rrrrr
teisq pradeti verklil, kai jrcgistruojamas JuridinrLt asmenq registre. Filjalo dokunrcntrro
se privalo biti ne til< rnformacija apie filialA (jo l<odas, regrstras, kuriame refltslruot,r,,,
ir pan ), bet ir atitinkami duomenys apie juridirr j asmeni. Sitai lemia faktas, kacj lili.rl.r.,
nera atskiras juridinis asmuo, o veikra juridinio asmens vardu jr interesats.
Atstovybd (anp]. representative offlce) Atstovybe yra juridinio asmens padalinys, rrl
turintis ju rid in io asmens statuso. Jt turi savo buveinq. Atstovybc i! esmes negali vyl<tly
tr jokios 0kines komercines veiklos, iiskyrus: fl) juridinio asmens interesq atstov.lvi
mq ir gynimq; (rl) sandorrq sudarym4 ir kitq veiksmq atlikimq ju rrd in io asmens varr lr r;
bei flil) eksporto ir inrp()rro opcracijrl vykdymq, tadiau tik su uisicnio juridiniais
2jl
ClVlLlNt Ttlll ll(nJft,li (lrlis
asmenimis ar l<rtomis organizacijontis, jsteigusiomrs atstovybq, arba su ja susijusro-
mis imonemis, jstaigomis ar organ iz.lcijom is Tcises aktai ai!krai nenurodo, kur yra
Ikines l<omercines veiklos vykdymo ir nurodytq trijq verksmq riba. Toks neaiSkus
rcguliavimas lemia alstovybes, l<arp;uridinio asmens padalinio, nepopuliarum4 prak
tikoje
Kaip ir filialas, juridinio asnrens atstovybe steigiama juridinio asmens organo, kuris
tufl patvirtinti atstovybcs nuostatus rr rirrnkti jos vadovq, sprendimu. Atstovybe laiko
nra isteigta, kai jregistruojama Juridiniq asmenq regtstre. Atstovybes dokumentuosc
turi bati ne trk informacija apre atstovybe, bet rr atitinkami duonrenys.rpie j4 jsteigu:i
JUridrnj asmeni
- Lo .r lu'idiniu J\menu \u\i\ ienijimai
Juridiniai asmenys tufl teisq vienytis I ivairius 5usivienijintus Tokre susivicnijimai galr
iByti naujE teisine formq (pvz., jeigu juridiniai asmenys susiburia j asociacij;1) arba b[tr
kurianri Lrk susitarinrq pagrindu. Apie pirmojo pobnd:io susivrenrjimus kalbama nag-
rinejant konkreiiq forntq juridinius asmenis,r! Antrasis jurrdiniq asmenq susijungimo
budas dainiausias anglosaksq teisines sistemos valstybese, tadiau nera itin populiarus
Lietuvoje Siame skirsnyje apsiribojama tik trump.r susitarimLtr papirindu kuriamq juri-
cliniq asmenq susivienilimq apivalga. ts0tina pabreZti, kad dia pateikiana tik dai
niausios praktil<oje jurrdiniq asmenq susivienijimq formos, o ne iisamus iq 5iraSJs.
Konsorciumas2ra Juridinirl asmenq konsorciumai kuriami pagal jungtines veiklos sutar-
tiJuridiniar asmenys partneriai, kooperuodami savo turtE, darb4, potencial4 ir Zinias,
susilarra vykclyti vienokiq ar kitoki4 verkl4 arba siekti tam tikrq bendrq tikslq Jungtines
veiklos sutarties tarp juridiniq asmenq sudarym4 reguliuoja CK 6.969-6.982 straipsnraj
Konsorciumar dainiausiai kuriamr siekiant dalyvauti ivairiuose konkursuose. Pavyz-
d7iLr, vykstant konkursui del konrpleksinio in{rastru ktu ros, energetikos ar l<ito projek
to, kuris reikalaula jvairiq sridiq Zrniq rr patifties, susivienija ivair[s juridiniai asme
nys. turintys projektavimo, techniniLt, {inansq valdymo, teisinrLl ir kitokiq Zinrq bei
frnansiniq iitekliq. Toks luridiniq asmenq susitelkimas lerdiia igyvendinti sudetingus
rr plataus masto prolektus. Kai konsorcrumas steigiamas turint tiksl4 privatjzuoti ob
lektus, daZniausiai partneriai susitaria, kad, pasiekus trksl;1 (t. y. laimclus privatizavi-
r!2r T6poskyri
?' Konsorciumas monrq grupd susitLrngraft arba sustvlenrlant itam tkrq vrenetE (Black s Law
Drctrofary 8r ed St PaLl, Mrnn West Pub sh no Co . 2004 P 328)
)31
!5 r{)r!ry\ .i!
skvr lur diniJi knrt) lines teises subj(,Ir ,,
mo konkurs4), bus steiBiamas n.rLrj.rs juridinis asmuo, kurio rlalyviais taps konsor< irr
me dalyvaujantys partneriai lkarus toki naujq luridinl asmenj, konsorciuntas, l<,ri1r
juridinrq asnrenq susivienijimas, daZnrausiar bargiasi
Koncernas. Koncernas yra susilus q juridiniq asmenq2's susivienrjimas. Jis nra k,rrlr
nors regiamentuolamas, todel tai veikiau fikcija deftnrcrja, siekiant pabre2li !nrorrirl
grupes masiSkum4 ir didi,bq. Koncernas ncra kuriamirs kokios nors specialios sul,lli(,\
pagrindu. Jis susiformuola vienam juridinianr asmeniui igtjus kito juridinio ,rslrcrr.,
kontrolg (jsigijus akcrjq, daliq, pajLt kontrolinj paket4, balsq dalyviq susirinkirrr' .l
pan.). Konccrnur sukurtj daTniausiai nepal<anl<a dviejq imoniq (kontroliuoj.rnros ir
kontroliuojan('ios) koncernars paprastai vadinama deiimt ar daugiau jurirlinirl ,r.,
nrenLl sujungiantys imoniq susrvienijimai. Koncernui vadovauja kontroliuoj.rrrtr lrr.rr
drove, kuri tiesiogiai a. netiesiogiai (per krtas imones) kontroliuoja visil korrrIrrl(rr
priklausaniiq jmoniq grupq. Tad praktil<oje kartais kaip koncerno atitil<nruLr v.rrtrrj,rrrr,r
,,hold rngo" s4voka.
Kartelis)7r' Nors kai l<urio]c teises literataroje yra nurodomas kaip juridiniLl ,tsrrrcrrrl
susivienijimo tormarrT, kartelis yra draudZiamas konkurencijos teises atZvilBiu l( (',
mes l<arlelis yra juridiniq asmenLl - konkurentq susitarimas, sprcndimas,rrlr.r srrrl
rinta praktika del tam trkrq veiksmq (pvz., produkcijos ar paslaugq kninrl nLrst,rtynr() l
pan.). Tol<iais sus tannrais yra arba gali buti ribojama konkurencija, todel jit'rrr11rlioj,r
ab inltlo. Kartelinius susitarimus draudiia EB sLrtartie5 B1 straipsnisrlr ir Konkrrrcnr r1rr.,
istatymo 5 straipsnis.
"! Dei sus lusiq lurLdinrq asmenq ap bre:rmo ir krli,"rllq kur a s Tem antrs nustatoma, karl lUr (i lr,Lr
asmenys yra s!sje,:r Konk!rencrjosistalymo3slrarpsnol2dal(Valstybes:rnos 1999 Nr 30rj',r,
(su pakeit mais)
:"iKariels (1) ganlflolu ar pardavel susibairlmas siekiant kontroIrotr gam 1r o gamybq a*ra kll ril
(2) rnoniq, tur nd q befdrq lfteresq s!srjLrnginas siek ant i6vengt kraltLf nes arba rresa: r]ingos konkurcrx:rl(i ,
pasrda yt r nka arba apsrke st llr rmomrs :rnromis (Black's Law D ct ofary I ed St PaLrt. tM llri
West PLrb sh ng Co .2AA4 P 227)
': Pvz Cvi ni ieisi r vadove s / ats recl V Staskonjs Kaunas Vjusta 1gg7 P 147
:?q Plairau apre karteliniq susilarrmu fiboJrmq E!ropos
Salungoje ir Crag P de Burca c EU Lirw
Texts Cases and [/ateras 3" ed Oxlord Oxlord t]nrverstv Press 2OO3
2\5
ClVlLlNt TtlSl ll.n( rol diB
7.2 )uridinio asmens teisnumas
Pagrindiniai klausimai:
I Specialusis vieiqjq juridiniq asmenq lcisnumas 2 Benclrasis privataus juridinio asmens teis
numas J Juridin q.1snr(.nq tcisnumo ribojimo galimybcs ir clraudimai 4 U/tra vire5 ir los nctai
kymo taisykles. 5 PaBrindjncs juricliniq asmcnq vciklos licencijavimo taisyl<1is-
7.2..1 Bendras apibudinimas
Krckvienq civilin iq teisin iq santykiq dalyvj apibld ina jo teisnumas ir veil<snumas. Teis
numas yra galejimas turcti subjektiniq teisiLl ir pareiBq, o veiksnumas galejimas savo
veiksmais jgyti ir jgyvendinti teises ir prisiinrti bei vykclyti pareigas. Ankstesnese daly-
se mrneta, kad fizrnio asmens teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentJr nesuLlm
pa. Sito prie.Zastis, kad veiksnumas yra siejanras su fizinio asmens subrendimu Todel
veiksnumo atsiradi|nas yra nukeltas tam t'kram laikui, palygrnti su fizrnio asmcns teis-
numo atsiradimu Bimstant
juridiniq asmenq subrendimo ne tik netikslinga, bet ir
Sl<irtrngai nei fiziniq asmenLt,
neimanoma nustatyti Todel juridrniq asmenq teisnumo ir veiksnumo atsiradimo mo-
mentas sutampa tiek teisnumas, tiek veiksnumas atsirancla iregistravus juridinj as
menj (rirmtis daroma tiems juridiniams asmenims, kuriq atsiradimas nesiejamrs su
registravimu arba steigimu)ri'l
l(adangi juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu momentu, kyla
natlraus k]ausimas, ar til<slinga skirti iias dvi sqvokas kalbant apie juridinius asmenis
| 5j klausrmq atsakc istatymq lerdejas, ncvartodamas vciksnunro savokos luridiniq as-
menq atZvilgiu, o iSskirdamas tik juridinio asnrens teisnumo sEvoka (Ur CK antrosios
knygos ll dalies Vl skyriq).
7.2.2 Teisnumo ribos
Atkrerptrnas denresys, kad poZiuris i juridinrq asmenq tersnumE ir lo tuflnj pasikeite
jsigaliolus 2000 m CK lkr tol galiojqs 1964 m. CK nustale, kad juridinio rsmcns civi
lini teisnumE suponuoja ]o nr CK 26 str.) Taigi apic lcisnunro
verl<los tikslai (1964
turinj buvo sprend)iama i5 to, kas buvo nustatyta jurid in io asmens steigimo dokumen
tuose Caliojantis CK Siuo aspel<tu yra gcrokar libcralcsnis (ypad privadiq luridrniq
asnrenq atTvilgiu) Pagal CK privatus juridinis asmuo gali igyti bet kokiq civiliniq tei-
:ie l6samiau )r 7 3 poskyryje
236
Vl skyrius j!r.l niai.snr(rry5 k. p.rviliDis leises subjckl,ri
ir pareigq lCK 2 74 slt. 1 d.) IhlyginLrs nurodytas minetq Cl( nuostatas, akivaizclLr,
siLt
kad galiojantis CK gerokai iSplc-ia privadiq luridrn rq asmenLltersnumq, nesredamas jo
tik su steigimo dokumentais ir veiklos tikslais
Kiek kitokia padetis dei vieiujq juridiniq asmenLt teisnumo. Tokiq juridiniq asnl(.rrLl
teisnunras Iaikomas specialiuoju Specialusu teisnurnas reiSkia, kad vieiasis juridinis
asr]luo gali tureti ir igyti tik tokiq civiiiniq teisiLl ir pareigq, l<urios neprieitarauj.r j0
stcrgrmo dokumentams ir veiklos tikslams Tokias teisnumo ribas suponuoja vicirljrl
jurrdiniq asmenq prrgimtis jie yra steiBiami tam tikroms vieiosioms lunkcijonrs ir
interesams lgyvendinti, todel jq terses rr pareigos turi bati susietos batent su lol(ionri\
konkrediomis {unkcijomis ir interesais Taigi priei isigalrojant 2000 m. CK ir priv.riirl
juridinrq asnrcnq teisnumas buvo lail<omas specialiuoju, taiiau jsigaliojus Cl( priJr,r
Tistamas bendrasis privadiq juridiniq asmenLl teisnumas.
Be abejo, juridiniq asmcnLl teisnumas nera absolrutus Viena vertLrs, jis yra aprilxrl,rr
del to, kad juridinis asmuo neturi tam tikrq savybiq, budingq fiziniams rsnrr'rrirrn
Juridinis asmuo negali jgyti teisir.l ir prisiimti pareigq, kurioms reikia tol<iq iizirrirr
asmens savybiq kaip lytis, amZrus ir giminyste (pvz., juridinis asmu.J nellali su(l,ryli
santuokos, testamento arba isivaikintr). Natlralu, kad toks ribojimas yra absoliulU\,
nes juridinis asnruo ii prigimties tiesioS, negalitureti tam tikrq savybiq. Kil,r v(,rlu:',
kai kurjais atvejais juridinio asmens Leisnumas yra ribojamas papildomais l<v,rlilil.,r
ciniais reikalavimais, nustatytais tam tikrar vcrklar vyl<dytr (tolca veikla dar v.rrlirr,r
ma licencijuojama). Taigi neatitikdamas nustatytLt kvalifikaciniq reikal;rvinrtl ir rrc
turedamas atrtinkamos licencijos, juridinis asmuo negali jgyti jokiq teisiq ir pri'irrlr
pareigq, susijusiq su tokia licenciluojama verkla. tsc abe1o, Loks tersnumo rilxrjirr,r,,
nera absoliutus ir juridinis asmuo gali praplesti savo civilini teisnum4, Bavqr\ ,rtilin
kamos r0!ies licencijq.
Srekiant uZtikrinti juridiniq asmenq veiklos garantijas ir visos ekonomine: sist'rrro.,
stabilurr4, jstatymuose nustatyta, kad juridinrq asmenLl teisnumas negali buti rilroj,r
mas (iiskyrus jstatymq nurodytais pagrindais ir tvarka) Tad savavaliSkas (t y. isl.rlyr)rl
tresiogiai nenurodytas) tersnumo ribojinras nera leidTiamas Be to, istatymai gali rlr
statyli tik visll atitjJrkamos grupes juridiniq asmenLJ teisnumo ribojimo pagrinclrrs ir
tvark4, kad buiLl iSvengta galrmos negatyviosios (kai rrbojrnrai yra taikomi til< vrcrrirrrr
arba keliems juridiniams asmenims) arba pozityviosios (kai ribojimai netaikonri lil(
vrcnam arba ke licms jur dinianrs asmenims) diskriminacijos atvejq. Pavienio ju rirJin ir r
asmens teisnuma (pvz, kar konkretus lurrdinrs asnruo paieidTia tam trkros verklos
vyl<dymui kelramus reikalavimus, tarkim, nesilaiko maisto gamybai taikomq higienos
normq ir panaiiai, ir norim.r jam u:draustr ateityje u;sirnrti tol(ia veikla) galima apri
boti tik teismo sprendinrLr.
2:\7
CIVIL NL I I l\l lj(s( n)lr dJl s Vll
Pabreilrna, kad i!plesti arba pal<eisti tei5numo ribas nustatant sl<irtingas tei5es, parei
gas arba privilegijas 1ik pavient.tnrs suLrjektams, bel ne visai atitinkanlLl jLrridiniq asnrc
nq grupei (dar vrenas pozityviosios diskriminacijos pavyzdys) taip pat neleidZiama.
Pateil(ta teisnumo samprata taikoma til< tienrs juridinianls asmenims, kurlc yra isteigti
Lietuvos Respublikoje. Reil(etLl fepamirili, kad u)sienio valstybcje jsteigto juridinro
asmen5 teisnumas yra nustatonras pagal tos valstybes teise (CK 1.19 str' 1 d ) Uzsie-
nio valstybes istatymai gali nustatyti ktLoki nei Lietuvole juriclinio asmens te snumcr
turinj rr specifines lcisnumo reguliavimo taisyl(1e5. Tacl prireil<us patartina ii anl(sto
pasitikrinti uZsienio juridiniq asmenq teisnunro lurini (iianalizavus io steigimo doku-
mcntus arba kitus 1o Veiklq reglamcntuojanaius dokumentus ir aktus). Tadt.ru u:sienicr
teises.rnalize! neprirctks, jeigu civiliniq tcisiniq santykiu dalyvis yra LrTsienio luridi
nio asnrens paclalinys (pvz, tol(io juridinio Jsn.lors filialas), kurio pagrindine bu"'ei-
nes, verslo arba kitos veil<los viela yra Lietuvoje. Tokiu atveiu uTsienio ]uridinio as
rrcns padalinio telsnumas nustillotTt.ts pagal LietLrvos Respublikos tei'g
7.2.3 leisnumo igy vend inimas
juridrnis asmuo igyja ir jgyvendina crviltnes teises, prisiirna ir vyl<do civilines pareig;ts
per savo organLrs (CK 2 81 str 1 d ). Taigi btltcnt per juridinio asmcns orgarrLr5 yra
jgyvendinarras juridinio asmcns teisnLrmas Juridtnio asmens teisnumas lemia ir ben-
dr4lq visq jo organq l<ompetencijil bci veik os ribas, nus[atydamas, kokiq tcisiq rr pa
reigq juridinis asmuo gali tureti, o kokiq nc. Tiksliau orBanq kompetencija nrrrodo
ma steig,imo dokunrentuose ir atitinl(amos teLsines lormos juridinrlm asmeniui
t;l ikomuose teises aktuose
Privatiq ir vieiqjrl juriclrniq asmenq teisnLtmas jgyverrrl in anras sl<irtinUai, rres skiriasi ir
tokrq ;rrnd'ni, J.m, TL lei'numo lL"in\ '
Mineta, kad privaiiu juri<Jiniq asmenLl teisnumas yra bendrasis, todel jie gali sLrdaryti
Lrct l<okius sandorius ir prisiimti bcl l<ol<ias pareigas. Kitaip tariant, benclrasis teisnu-
r.lras reiikra, kad privatus juridinis asmuo galr uisiimti bet kokia veil< a (nesvarbu, 1o
steigimo dokumentuose ivardyta konkreti veiklos sritis ar ne).
Atkreiplinas demesys, kad bendrasis teisnumas apriboia Liltra vlres]r| doktrinos tai
kymq U/tra l,rres doktrina g,ali buti suprantama siaLtrai ir plaiiai. Siaurai supranta-
:'! Lotu/l/a vires ne paga igaliojirnus. vrrS Janlrs tga ioj mus, per:engiantis c v n o te snL mo I bas
(Arnrayie O Pa:ass L Anglq letuviu ka bq teises:odyfas Vr nLls: An"a iitera 1998)
238
skyr us l!ndrnrar r\ rt ry\ kiip c v linas tc scs sublrkr,r
mos u/lra ylres dol<trinos csmQ iirciikia principas, kad juridiniq asmenq teisnunlir\
yra specialusrs, t. y. vadovaujamasi taisykle, jog juridinio asmens vcikla yra teis('t,r
trk jcigu ja konkreiiam juridiniam asmeniui leidZia uZsiimti istatymas. Todel sper i,r
liojo teisnumo taisykle reikalauja, kad juridinio asmens steiginro dokumentuoso lrrr
tq nurodytr 1o verklos tikslar, o kartais net reikalaujama detaliar jvardyti, kokia l<orr
kreiiai veikla tas juridinis asmuo uTsiims. Tai savo ruo.Ztu lemia, kacl visi sandori,r ,
kurie prieitarauja juridrnio asmcns trkslams, yra negaliojantys ir jo nejptrcigoj.r
Tokia u/rra yrres dol<trinos samprata bod inga bend rosios teises trad icijos valstybi.rr rs
Be to, klasrkine ultra vires doktrina taip pat teigia, l<ad negalioja ir tie saDclori,ri,
kuriuos juridinio asmens valdymo organai sudaro vir5ydami savo kompctcn( ij,1 '
5is u/fra vlres dol<trinos aspcktas budingesnis civilines teises tradrcijos valstyl)('nr\
Tatgt prieitaravimas juriclinio ;rsnrens tikslams ir valdymo organq kompetenr iy,,s vrr
iijimas sudaro plaiiai suprantanros ullra vires doktrinos samprat.l. Apibcntlrirr,rrrl
galima teigti, kad u/fra vlres doktrrna rciikia, joB juridinis asmuo atlieka vcil<srru,,,
krrrie nera lerdiiami jo stcigimo dokumentq arba, nors ir yra lcrdlrami, atlir,l,rirrr
netrn kamu brldurril
KadanBi esant bendrajam teisnumui juridrnram asmcniui yra leidTiama prisiirrtL lx l
kcikias civilines teises rr pareigas, veiksmq, kurie butq u/fra vires (kitarp tariilrl, l)ri{",
l.rrrl t, bcndtr a^t teistultuir.atliLim.rs lr^lpr li*-ioq leimJnom r\,npin'.r'ri'nr.r l!,r
Tcrsti draudimq, kai jq nera). Taigi visi privataus juridinio asmens sudaryti sartrk rr i,rr rr
prisiimti isipareigojimai yra Iail<omi tersetais ir galiojanaiais, iiskyrus istatynrq nrrrrrrly
tus atvejus (CK 1 82 str 1 d., 2.83 str )
Prieiinga padetrs yra vieiqjq juridiniq asmenq atveju. Kadang vieiqjq juridinitl ,rs
ncnLl leisnunras yla specialusis, Lokie luridrnrai asnrenys gali sudaryti ttk tokius s,rrr
dorius ir prisiimti trk tokias pareigas, kurios patenka i specialiolo teisnLrm(r turirl
Pavyzdi,iui, vieiasis luridinis asmuo, kurio tikslai yra susijq su vaikq sportincs vlrl
los propagavimu, vargu ar galetq lygia greta uzsiimti invcsticijomis j nekilnoj,rrrr,lll
turtE, nes tai neatitiktLi jo veiklos til<slq. Sandoriai, kurie yra sudaryti vrrirjant vir.iojl
juridinio asmcns konrpetencija (t. y per2engiantys specialiojo teisnumo ribrs), rrr,
sukuria prievolirl tokiam juridiniam asmeniui (CK 2 84 slr. 1 d ) ir gali bat' pflprTinti
negaliojanaiais (CK 1.82 str 2 d.) paties lurrdinro asmens, jo steigejq arba cl.rlyvirl
''' 2r Dav es P L , Gower and Davres Prrnciples oi [,'lodern Company Law 6i,ed London Thomsr)ll
Sweet & I\,4axwell 1997 P 201
j:BlackH C Black s Law Drctionary Abrdged 6h ed St PaLrl I\4nn West Publshi|g Co, I991
2 3<)
 ( lvlllNl ll lsl Bendroli dalis _ VlLsky'ius Juridin ai dsmcnys kaip c villfes teises subjekl.\
pragynru Taigr steigejai ir dalyviai, kurie savo nuoZiara nustato vieiojo juridinio
asmens teisnumo rrbas atsiTvelgdami jjo tikslus, turi ir atitinkamq prremoniq kon
troliuOti, kaip Juridinis asmuo laikosi nustatyto teisnumo. Be minetos galimybes pri-
paZinti vie5ojo jurid in io asmens teisnumui prieitaraujanti sandorj negalrojantiu, to-
kio juridinio asmens steigejai (dalyviai) taip pat gali ratifikuoti (t. y patvirtinti) tokl
sandorj ir jis bus laikomas galiojandiu nuo jo sudarymo momento. Tatiau toks san-
dorio ratifikavimas neturetq buti laikomas universaliu vieSojo juridinio asmens tets-
numo prapletimu. Tai veikiau vienkartinis steigejq (dalyviq) nuoii0ros teises igyven-
dinimas. Vie5ojo juridinio asmens teisnumas turetq buti universaliai praplediamas
pakeiiiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus veiklos tikslus ir ii
pleiiant jq spektr4.
7,2.4 luridinio asmens veiklos licencijavimo esm6 ir tikslai.
Licencijuojamos veiklos r[5ys. Licencijavimo taisykl6s
Mineta, kad istatymai gali nustatyti juridinio asmens teisnumo ribojimus keldami tam
trkrai veiklai papildomus kvalifikacinius reikalavimus. Tokie reikalavimai keliami del
jvairiq prieZastiq, tadiau pagrindine i5 jq manymas, kad uZsiimti tam tikra specifine
- Licencijos galiojimas vis delto gali boti sustabdytas arba ji gali buti net panaikirrl,r,
veikla gali ne bet kuris, bet tik atitinkamos patirties, igad;iq, materialiniLl igtekliq,
personalo ir kitq reikalingq papildomq priemoniq turintis civiliniq teisiniq santykiq
dalyvis. PavyzdTiui, kad uZsrimtq naftos arba dujq saugolimo ir transporlavimo veik
Ia, verslo subjektas turitureti specialiLl saugumo reikalavimus atitinkanaiq talpq, trans-
portavimo priemoniq, specialiai parengt4 personala ir panaiiai.
Akivaizdu, kad licencijavimo reikalavimais negali bnti piktnaudiiaujama. Reikalavi-
mas gauti licencijq bet kokiai komercinei veiklai prieitarautq sveikam protui ir labai
apsunkintq verslo santykiq pletrq. Todel pripaijstama, kad gali bdti licencijuojama tik
ypatinga komercine veikla, kuri, pavyzdLiui, gali darytr esmini neigiamE poveikj ap
linkai (gamtos iitekliq iSgavimas, su pavojingomis cheminemis med2iagomis susijusi
veikla), imoniq sveikatai ir gyvybei (veikla, susijusi su jon izuojani ios ios spinduliuo-
tes !altiniais) ir panaSiai. Taip pat gali buti licencijuojama veikla, kuriai del vielojo
intereso apsaugos rrbojamas rinkos dalyviq skaiaius (pvz., Lietuvoje nustatytas ribotas
3C mobiliojo ryiio paslaugq teikejq licencijq skaiaius).
Kadangi licencijavrmas yra laikomas juridinio asmens teisnumo ribojimu, toks ribojr-
mas (t. y bltinumas gauti licencijq tam tikrai veiklai) gali b0ti nustatomas tik istatymu.
PabreZtina, kad nera vieno jstatymo, kuriame b0tLt iSvardytos visos licencijuojamos
veiklos sritys. DaZniausta licencijavimo reikalavimas yra nustatomas atitinkama veik
lq reglamentuojandiame istatyme (pvz., Ceriamo vandens tiekimo ir nuotekq tvarl<y-
240
mo istatymo'33 19 str., Visuomenes rnformavimo istatymo'?sa 31 str., Farmacijos istaty-
mo']as 19 str. ir t. t.).
Tam, kad licencijavimas netaptLl juridiniq asmenq diskriminavimo prielaida, reikal;r
vimai licencijai gauti ir licencijL! iidavimo tvarka turi b0ti aiikiai reglamentuota ir
prieinama visiems juridiniams asmenims. Taip pat turi bnti u:tikrinta visq juridinirl
asmenq, kurie atitinka licencijai gauti nustatytus reikalavimus, teise kreiptis del atilirr
kamos licencijos gavimo ir gauti licencijq arba motyvuota atsisakyma jq iiduoti (lik
jeigu juridinis asmuo neatitinka nustatytL{ kriterijLl). Konkret[s reikalavimai licenti
joms gauti priklauso nuo Iicencijq ru5ies ir yra nustatomi konkrediq teises aktq.
Vienas i5 svarbiq veiklos licencijavimo principq yra draudimas nustatyti licentijos
galiojimo terminq (CK 2.79 str. I d.). Tai yra dar viena papildoma garantija, kad Ii<r'rr
cijavimu neb0tLl piktnaudiiaujama. Priei jsrgaliojant 2000 m. CK licencijos buvo il
duodamos nLrstatytam laikotarpiui (pvz., penkeriems metams), o veliau Iicencijos ttr
retojas privalejo j4 pratesti. Caliojantis CK nustate licencijos neterm inuol trrl( )
(nuolatinumo) principq, ir, mineta, licencijq atnaujinimo praktika buvo panail<inl,r.
Taiiau net ir jvedus nuolatinumo kriterijq, licencija neturi bnti laikoma absolitrlirr.
jeigu jos turetojas nevykdo licencijavimo taisykliq nustatytq salygq. Tadiau, skrrltrtg,ti
nei anksiiau, naita del licencijos galiojimo tenka ne licencijos turetojui, o vt-'iklos
prieTiIr4 vykdaniiai institucijai. Todel, viena vertus, licencijos turetojui nebcrcrki,r
rapintis jos atnaujinimu ir atsakingos institucijos turi aktyviau kontroliuoti liccnt:ii,rvi
mo reikalavimq laikymqsr. Kita vertus, Iicencijos turetojas turi SrieZtai laikytis lit:t'rrr i
juojamai veiklai keliamq reikalavimLl ir uitikrintr atsakingLt institucijq priejinrq ltrir'
informacijos apie atitinkam4 verklq (teikdamas periodines ataskaitas arba leisdattt,ts
atlikti veiklos patikrinimA atsiZvelgiant i licencijos r05i).
Siekiant, kad su Iicenciiavimu susiiusi informacija batLl maksimaliai vieia, yra nusl,r
tyta pareiga informuo[i Juridiniq asmenq registrE apie iiduotas licencijas, jq galiojirrxr
sustabdymq arba panaikinrm4.
Atkreiptinas demesys, kad Iicencijos iidavimas yra mokamas. Mokestis priklauso rrtto
licencijos raiies (praktikoje jis svyruoja nuo keliq litq ikr keliq iimtLt takstaniiq liltl,
pvz., u7 banko veiklos lrcencijos iSdavimE). CK rerkalauja, kad Zyminis mokestis rrl
licencijos iidavimq nevir5ytq jos ridavimo ir prieZi0ros sEnaudq.
Valstybds: nios 2006, Nr 82-3260
':33
,3a Va stybds i nios 2006 Nr 82 3254
Vastybes Zinios. 2006, Nr 78 30 56
'?8s
24t
Clvll INE TFlStr B.ndroii dalis
Praktikoje, be lrcencijq Ikinei komercinei verklai vykdyti, reikalingi ivairls leidimai,
sertifikatai, atestatai, pa:ymejimai ir panaiiai. Pavyzdiiui, tam tikrq raiiq veiklai pa-
state ar patalpose vykdyti b[tina gauti leid ima-h igienos pasa235, maisto gamybai, pre
kybai ir kitai su maisto tvarkymu susijusiai veiklai batina tureti marsto tvarkymo sub-
jekto patvirtinimo paTymejimq)d7 ir panaiiai. Specialistai kritikuoja, kad da;nai Lietuvos
teises aktuose nepagristai nustatomas reikalavimas gauti jvairius leidimus, stengiantis
jais papildomai riboti 0kio subjektq verkl4 ir nepagristai jq taikym4 iipleaiant ivai-
rioms veiklos sritims'/33.
Leidimai nuo licencijos skrriasi tuo, kad reikalavimas tureti licencijE gali bOti nusta-
1l)
tomas tik istatymais arba Europos Sqjungos reglamentais, tuo tarpu reikalavimus del
leidrmq gali nustatytr ir istatymLl lgyvendinamreji teises aktar; fl) licencija yra iiduo-
dama neterminuotam laikui, o leidimo veikimas yra apribotas laiko ativilgiu leidi-
mas galioja tam tikr4 apibreZtq Jaikq arba yra skirlas vienkartiniam veiksmui atlikti;
(lir) daZniausiai leidimo veikimas yra apribotas tam tikra teritorija ar objek[u (pvz.,
leidimas higienos pasas iiduodamas konkredroms patalpoms).
Pabre.itina, kad igyvendinant 2006 m. gruodiio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvq 2006/123lEB d6l paslaugq vidaus rinkoje (direktyva turi bati igyvendinta
valstybese narese iki 2009 m. gruodlio 28 d.) Lietuvoje tures b[ti panaikinti reikalavi
mai paslaugq teikimo trkslams tureti kai kurias licencijas ar leidimus ir supaprastina-
ma jq iSdavimo tvarka. Direktyva leidzia taikyti licencijq ir leidimq iSdavimo tvark4
(t. y. a priod tikrinimq) paslaugq teikimo veiklos konrroles tikslams tik jeigu (i) jq iida
vimo tvarka nediskriminuoja paslaugq teikejo; (1, b[tinybe tureti licencijq ar leidimq
iSdavimo tvarkq objektyviai pateisinta svarbiais visuomenes interesais; ir fir) tikslo
negalrma pasiel<ti taikant maziau ribojandiq priemong visq pirma todel, jog a poste
riorl tikrinimas b0tLl atliekamas per velai, kad b0tq tikrar veiksmingas. Be to, tiek Ii
cenciios, tiek leidimar tures b[tr i6duodami neterminuotam laikui, nebent (l) lis auto-
matiikai pratgsiamas arba susijgs su nuolatiniu reikalavimLl vykdymu; (t) ribotas jLl
skarirus patersrnamas svarbiais visuomenis interesais; (iii) tibol4licencijos ar leidimo
galiojimo trukmg galima pateisinti svarbiais visuomenes interesais.
Delve klos ruSiq 2r Lreluvos Respublikos sveikatos apsaugos rnlnistro 2005 m kovo 21 d. isakymq
':ac
Nr V-l80 ,,Del ukines komercrnes veik os rasiq, kuriomis versdamresi fizinlai Lr jurdrniai asmenys pri-
valo tureti leidimq-hrgrenos pasq, sqraso bei lerdrmo'higrenos paso rSdavrmo tarsykhq patvrhnrrno'
(Valstybes :rnios 2005, Nr 41 1319 (su pakeltrmais).
?37 2r Maisto lvarkymo subjektq patv rtinimo reikalavirnus, patvirtintus Valstybines maislo ir veterinafl-
jostarnybos direktoriaus 2005 rn gruodiro 29 d. isakymu Nr B1 727 (Valstybds iinios 2005,Nr 1535668
(su pakeitimais)
:BB
Lletuvos laisvosios r nkos institutas Pastabos r pasialyma del EnergeUkos istatymo projekto. 2001 m
liepa
242
Vll skyriLs juridiniai ismonys ka p civi ines teises subjeklai
7.3 Juridinio asmens steigimas ir registravimas
Pagrindiniai klausimai:
1 Juridinio asmens steigimo registravimo esme. 2. Juridinio asmens steigelo samprata 3 Juri-
dinio asmens stergimo badai.'r 4 luridiniLl asmenq re8istro paskiftis ir funkcijos. 5. Duomenys,
skelbramrJundrnrq asrnenq re8istre 6 Duomenq atskleidimo principas- 7- luridinio asmens sl('i
Brmo etapar. B. Pagnndiniai juridinio asmens registravimo proceduros veiksmai
7.3.1 Jurid inio asmens steigimo
ir registravimo prigimtis ir tikslai
Kaip fiziniq asmenLl, taip ir juridiniq asmenq atveju gali jvykti jvairrq reikimingq juri
dinrq laktq. Vieni ii reikEmingiausiq fiziniq asmenLt ativilgiu gimimas ir mirlis. n il
ku, kalbant apie juridinius asmenis, gana neiprasta vartoti atitinkamas gimimo ir rrrir
ties savokas, DaZniau iigirstume steigimo (registravimo) ir i5registravimo apibreiir)rus,
kurie pagal apibudinamus padarinius analogiikr gimimui ir mirtiai fiziniq asnrctrtl
atvelu. Juridiniq asmenLl egzistavimo pabaiga jLl iiregistravimas detaliau nagrini'
jama 5io skyriaus 7.5 poskyryje. Siekiant nuoseklumo, butq logi6ka pradeti nuo jurirli
nrq asmenLl ,,gimimo" jq steigimo (registravimo) apibndinimo.
Dauguma jurrdrniq asmenq negali atsirasti ir jgyti juridinio asmens tcisiq s.rv,rirr(,
(iios taisykles iiimtis galioja tik l<eliems specifinio statuso subjektams:valslybr:i, s,r
vivaldybei, tradicinems religinems bendruomenems ir kai kuriems kitiems sulrjr,l<
tams, kurie nera steigiami (registruojami) ir laikomi juridiniais asmenlmis pcr s('ri|i).
Taigi tam, kad juridiniai asmenys (ne per se juridiniai asmenys) atsirastq ir jllylrl
juridinio asmens teises, jq atzvilgiu turi b0ti atliekami tam tikri valiniai veiksnrri ir
laikomasi tam tikrq nustatytLl proced0rq. Ir tai yra nataralu - tam, kad atsiraslq rirU
las civilinrq santykiq subjektas - naujas juridinis asmuo, turi buti laikomasi nLrslirly
tq {ormaliq taisykliq Tokiq taisykliq nustatymas ir reikalavimas jq laikytis neturi }rrrli
laikoma civiliniq teisiniq santykiq apsunkinimu. Veikiau tai priemone, padcrl,trrli
visuomenei kontrolruoti naujq civiliniq teisiniq santykiq subjektLl atsiradimq. Visu()
mene nekvestionuoja Zmogaus (k[drkio) grmimo fakto, nes jis yra materialus, a1r
aiuopiamas subjektas ir kiekvienas gali isitikinti jo materialiu egzistavimu. Juriclinis
asmuo nera materialus subjektas, palyginti su lmogumi, jo negalima pamalyti ir
paaiupineti. Tad tam, kad bntq isitrkinta, jog naujas juridinis asmuo ii tikrqjq atsir,r
do, juridinio asmens atsiradimo iniciatoriai jo steiBejar, tun tar jrodyti visuomcnci.
:0e Lot per se savalrne, vienas pats (Armalyte O . Pa:asis L Anglq |etLrvrLl ka bq teises iodynas
Vrlf us: Alma lttera. 1998)
24t
ClvlLlNI TE]SE Bendr.,ji cla 6
lr tas irodymas yra nustatytq juridinio asmens steigimo proced0rq atlikimas ir juridi-
nio asnrens lregistravtmas.
ReiketL/ suvokti steigimo ir registravimo sqvokq skirtumq. Formaliai steigimas (kaip
tam tikrq atskirq stergimo veiksmq kompleksas) yra pirmojijuridinio asmens sukurimo
stadija, o baigiamoji stadija yra registravimas Tadiau 5i taisykle nera absoliuti - tam
tikrq juridiniq asmenq neb0tina registruoti. Pavyzdiiui, profesine s4junga larkoma
sukurta atlikus aLitrnkamus steigimo veiksmus ir po to ji jgyja juridinio asmens teises ir
pareigas2eo. Profesiniq sAjungLl registravimas yra tik papildomas veiksmas, su juo nera
siejamas profesines s4jungos atsiradimas. Tadiau daugelis juridiniq asmenq laikomi
jsteigti tik nuo lregistravimo momento.
lnformacija apie k[dikio gimimE ir pagrindiniaijo asmens duomenys turi b0ti ttraukti
j civilines metrikacijos jstaigq dokumentus Akivaizdu, kad toks duomenq jtraukimas
yra notifikacinio pobOdiio, t. y. fiksuojamas faktas, nes niekas negindys kudikio gimi
mo, jeigu iis i5 tikrqjq gine Tadiau juridiniq asmenLt atveju viskas kiek kitaip nepa-
siiyminiio materialumu juridinio asmens atsiradimas turi boti patvirtintas kompeten-
tingos institucijos ir jregistruotas Juridiniq asmenq registre. Prie5ingu atveju asmenLl
susitarrmas sukufti naujq juridinj asmenj ir Iiks tik susitarimas bei nesukels jokiq teisi-
niq padariniq. Targr lizinio asmens duomenys i registr4 jtraukiami (kitaip tariant, jis
,,.egistruojamas") po to, kai gimsta, o juridinio asmens pats iregistravimas reiSkia jr,rri
dinio asmens atsiradima.
Cali botr jvardytos jvairios prieiastys, lemiantios steigejLl norq sukurti naujq juridrnj
asmeni. Vieniems reikia naujo verslo vieneto, kitiems - subjekto, kuris gintq visuome-
nes interesq, tretiems darinio, per kurj britq galima igyvendinti tam tikrus specifinius
siekrus, ir t. t Visrt prie7asdiLl nejmanoma iivardyti, nes jLt gali bati trek pat dauB, krek
fizrnis asmuo turi idejq.
Kurdami nauj4 juridinj asnrenj, jo steigejai - tiek fiziniai asmenys, trek egzistuojantys
juridiniai asmenys, turi gerai apsvarstytt kiekvienos teisines formos privalumus ir tra-
kumus ir pasirinkti ta teisinq formq, kuri, jq nuomone, geriausiai pades jgyvendinti
stergejLl keliamus tikslus. Taigi steigejai inicijuoja atitinkamos formos ju rid inio asmens
steigimE ir registravtmq. Vienintelis tokrLl vcrksmq tikslas sul<urti visavertj civiliniq
teisin iq santykiq dalyvj.
':!!Zr Profesrn q sqjungq islaiymo 6straipsnl (Valstybes Znios 1991, Nr 34-933 (su pakeihmais)
244
Vll skyrius. ju.idini.ir a!nrcnys krip .rvrlrres teises sub,ckr,r
7.3.2 Stei96lai
Juridinio asmens steigejas yra asmuo, sudargs sandorj steigtiluridini asmeni (t. y. pirsi
ra5qs juridinio asmens steigimo sutafti, priemes teises akt4 del juridinio asmens stt_.igi
mo ir pan.). Kiekvienas steigejas, isterggs juridinl asmen!, tampa jo dalyviu. Steigcj,rs
dalyviu tampa ii karto po to, kai juridinis asnluo iregistruo1amas Juridiniq asmt,ntl
registre arba kai steigejas atlieka kitus batinus veiksmus (pvz., perduoda juridiniirrrr
asmeniu i jna54).
Pagal bendr4i principE juridinio asmens steigejai galr buti tiek fiziniai, tiek jurirlirri,ri
asmenys. Tadiau tam tikrq juridinrq asmenLl stergejams gali buti keliama papiklorrrrl
reikalavimq (pladiau 7r. 7.4.2.2 skirsnyje).
7.3.3 luridin iq asmenq registras
ReikSmingq vietE juridiniq asmenq veikloje, jskaitant ir patj juridinio asmen:j alsirir(li
mo momenta, uiima Juridiniq asmenq registras. Tik nuo iregistravimo Juridiniq as t|
nq registre juridinis asmuo Iaikomas isteigtu (iios taisykles i5imtis taikoma tik kai krr
riems vieiiesiems juridiniams asmenims). Jeigu juridinis asmuo Siame r(,,lislr(,
neregistruojamas, juridinio asmens steigimo proceduros laikomos nebaigtomis ir jrrri
dinis asmuo neegzistuola.
Juridiniq asmenq registras ii esmes yra duomenq ir dokumentq apie visus Lioltrvos
Respublikoje egzistuojaniius juridinius asmenis kaupimo, administravimo, saLrliojr
mo ir naudojimo priemone. Pats Juridiniq asmenq regisLras yra atjtinkamL! duon](,rrr1
ir dokumentq visuma. Juridiniq asmenq registro esmg suponuoja jo paskirtis - rc
gistruoti re8istro objektus (t. y. vrsq teisiniLt formq juridinius asmenis, jq filialus ir,rt
stovybes, uZsienio ju ridin iq asmenq ir kitLt organizacijLl filralus ir atstovybes) ir rirrk
ti, kaupti, tvarkyti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informacijq ir dokumcntus
apre JUos.
Tam, kad Juridiniq asmenq registras tinkamai funkcionuotq, jo tvarkymas, vadov,lr
jantis Juridiniq asmenLl regis[ro jstatymu,er, yra pavestas dviem institucijoms: fr li,i
singumo mrnisterijai, kurr yra vadovaujaniioji registro tvarkymo istarga, ir fi, valsty
bes jmoner Registrq centras, kuri yra registro tvarkymo istaiga, uztikrinanti regtslro
tvarkymo funkcijq registruojant juridinius asmenrs jgyvendinimq
':q' Valstybes 2in os 2001 Nr 55 1940
245
CIVILINE TE]SI:
Cali bati iiskrriamos tokios pagrindines Juridiniq asmenq registro funkcijos:
1) registruoti (istatymq nustatytais atvejars itraukti i registrQ)juridinius asmenis, jq
duomenis ir steigimo dokumentus;
2) re8istruoti filialus, atstovybes ir jq duomenis;
3) uztikrinti dokumentLl, duomenq ir informacilos saug4;
4) skelbti juridinio asmens, filialq ar atstovybiq duomenis ir informacijE;
5) terkti registro duomenis, informacijE ir reBistre saugomq dokumentq kopijas;
6) tvarkyti registro tvarkytojui pateiktus dokumentus, duomenis ir informacijq ir kita.
Prie in{ormacrjos, kuriq kaupia Juridiniq asmenq registras, gali bati priskirti tokie duo-
menys apre juridinius asmenis:
1) juridinio asmens pavadinirnas;
2) teisine iorma;
3) kodas (kurt suteikia pats registras registruodamas juridini asmenj);
4) buveine (t y. juridinio asmens registracijos adresas);
5) organai (tiek valdymo, trek kiti);
6) valdymo organq nariai (tam trkri juos identrfikuojantys asmens duomenys);
7) asmenys, turintys teise juridinio asmens vardu sudarl.ti sandorius, jq teisiq ribos
(jeigu tokios yra nustatytos) ir paradq pavyzdTrai;
B) juridinio asmens filialai ir atstovybes (yeigu tokiq yra);
9) verklos ribojimai (jeigu tokie yra nustatyti);
10) teisinis statusas (pvz , likviduolamas, reorganizuojamas, bankrutuojantis ir pan ),
ir tam tikri kiti duomenys.
CK 2.64 r 2 66 straipsnruose pateikiamas nebaigtrnis registro dokumentq ir duomenr-;
sqraias ir nurodoma, kad kiti lstatymai gali nurodyti ir papildomus dokumentus (CK
2.66 stt. 1 d. 13 p.). Pavyzdiiui, Akciniq bendroviq istatyme nurodyta, kad registrui
turi bnti pateikiama bendroves steigimo sutaftis (lstatymo Z str, 6 d.), turto vertinimo
ataskaita (lstatymo 13 str. 3 d.), dokumentas, patvirtinantis sprendimq padidinti ben-
droves istatrni kapitalq (lstatymo 49 str. 4 d.) arba sprendim4 suma:inti istatjni kapita-
lq (lstatymo 52 str. 6 d.) ir kita.
U7 praneiim4 apie regrstre nurodomq duomenq pasikeitimE yra atsakingas pats juri
drnis asmuo (atitinkami jo valdymo organar).
Taigi pagrindine Juridiniq asmenq registro priederme yra kaupti esminius duomenis
apie juridinius asmenis ir sudaryti galimybq bet l<uriems suinteresuotiems asmenims
246
tokius duomenis ir dokumentus gauti. Sitaip i5reijkiamas vienas ii pagrindiniq Juri-
diniq asmenq registro veiklos principq - duomenq atskleiclimo princrpasrer. Minctas
principas yra dvejopos prigimties. Viena vertus, jis reikalauja, kad juridiniai asmt,
nys pateiktq registrui visus esminius su jq veikla susijusius duomenis ir dokumenlrrs
ir informuotq apie visus jq pasikeitimus. Sis reikalavimas yra uZtikrintas taisyl(l(,,
kad atitinkamq duomenq ir dokumentll pakeitimai jsigaliola tik kai jie yra
iregistnro
jami Juridiniq asmenq registre (CK 2.66 str. 5 d.). Kitarp tariant, reBistrui neatskloisti
juridinio asmens duomenys ir dokumentai negali b0ti panaudoti prie! trediuosirrs
asmenis.5itaip siekiama u.itikrinti, kad juridiniai asmenys nesleptq esmines irrfor
macijos nuo visuomenes ir prisiimtq atsakomybg u7 informacijos neatskleidinr,l rt,
Bistrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus. Tai savo ruoitu padt,rl,r
uitikrinti luridiniLl asmenq valdymo skaidrum4, sudaryti galimybes tretiesicnrs,rs
menims vertinti juridinio asmens valdymo sistem4. Kita vertus, vadovaujantis.tt
skleidimo principu, visi Juridiniq asmenq registro duomenys, jame kaupiami clokrr
mentai ir bet kuri kita jam pateikta informacija yra laikoma viela ir pricir),lr,r
kiekvienam pra5andiam asmeniui. Be to, tokie duomenys ir dokumentai yra luil<orrri
teisingais ir tiksliais Todel kiekvienas asmuo, siekrantis suZinoti esming infornr,rt ij,1
apie juridinj asmenj, gali kreiptis su atitinkamu praiymu j Juridiniq asmenq rcgistro
lvarkvloj4 ir pdsitikeri gautais duomenimis.
Atskleidimo principas, galima sakyti, apima du elementus: pllrna, pareig4 pnt(,ikli
dokumentus registrui ir, antra, tLl dokumentq paskelbimq. pareiga pateikti atjlirrk,r
mus dokumentus Juridiniq asmenLt registrui nurodyta, mineta, CK ir kai kurjuosc
kituose atitinkamas juridiniq asmenq teisines formas reg lamentuojand iuose jst,rty
muose, o pareiga paskelbti duomenis nustatyta Juridiniq asmenq registro nuoslilluo
se, kuriuose nurodyta, kad registro tvarkytojas savo tnterneto svetaineje turi sl<cllrti
visus registre jregistruotLl jurid in iq asmenq duomenis ir dokumentus jraiydamas nrro
rodas i juos (Nuostatq 163 p.).
Dauguma Juridiniq asmenq registro atliekamq funkcijq (t. y. duomenq ir dokunrc lrl
rinkimas ir leilimas, yrd mokamos.
?e'?Atkreiptrnas ddrnesys, kad Sis pnncipas
susijgs su atitinkamq EB teises aktq (1968 m kovog(l
Parmosios Tarybos direktyvos 68/151/EFB del apsaugos priemoniq, kuriq vaistybes nares, srekdamo6
sLrvlenodinti tokras apsaugos priemones visoje Bendnjoje, reikalauja iS Sutarttes 5g skaipsnio antrol6
pastraipoje apibreztq bendrovrq, jLl nar q ir kitq interesq apsaugai, koordrnavimo r kitq EB direktyvrl)
nuostatq jgyvendinimu.
247
CIVIL NF rl lSl lJcn(Jioli dalis
7.3.4 Juridinio asmens steigimo etapai
ir regislravimo procedI ros
Kad juridinis asmuo br.rtq tinkamai lregistruotas rr galetq pradeti veiklq, turi bati atlrk
tos tanl tikros reBistravimo proceduros. Registravinro procedarq turinys priklauso nuo
pasirrnktos juridinro asmens teisines formos ir gali skirtrs. Apibendrin.:nt jvairiq teisi
niq iormq reEistrnvimo procedIras, bttq galima iiskirti tokius bendrus registravimo
procedarLl etapus:
I \to E.-q .l L\ruto\sutr,tFtJ\trJ.
parinkimas, pagrindiniq steigiamo juridin o asmens steigimo duo-
2) tersines lormos
mcnq (tokiq kaip pavadrnimas, veiklos til<slas ir objcktas, organq strukta.a, organq
nariq kandidaturos ir pan.) parinkimasj
3) stciil,imo sandorio (t y steigimo sutarties tuo atvcju, kai asmenj steigia keli stei
gejai, ar steigimo al<to, kai asmcnj stcigia vicnas steigejas) sudarymas Nors netai
konras kai kurioms tcisinems formoms, irs elapas butinas stcigiant, pavyzdZiui, ak-
cinq bendrovq ar uidarqj4 akcing benclrovg, asocracrjq, vieiEj.l istaigq ir kita
Stcigimo suLrrties ar akto pasiraiymas leidTia tqsti ju ridin io asmens steigrmo proce
do14;
4) laikinas steigiamo juridinio asnrens pavadinimo jtraukinras jjLrndiniq asmenq
reBislra (jeigu steigejai pasircnka atiikti il veiksm4);
5) stcigiamo juridinio asmens kaprtalo suformavimas (kai atitinkam.,s teisines for-
mos juridiniam asmeniui yra l<cliami reikalavimar suformLroti clalyviq kapitalil prie(
steigiant juridini asmenl)r"';
6) steigiamojo susirinkimo suiaukimas, steigimo dokumento patviftinimasrer ir val-
dymo bei krtq organq nanq iirinkimas;
7) praaymo jregistruoti juridini asmcnj ir stcrf.irmo dokumentrl pateikimas til<rinti ir
tvirtinti. Tikrina notaras, 1-eisingumo minrsterija, apskritics viraininkas, vykdomojl
savrvaldybes rnstitucija arba pats Juridiniq asmenq registro tvarkytojas (nelygu stci-
"r Pabre;rina, kad reika av mas dalyv anrs clalyvalrtl l!r clnio asmens kap tale perduodant tam lrkrq ster-
q mo dokLrrn-.ntu ar da yviq suslrlnkimo nustatylo dyd: o lnaSq yra taikonras visoms ie sinems fonnoms
TadraLl vienq formLt luncl nrq asrnenu atveju toks dalyviq kapita as LLrn batr suforrnuolamas pnes istei
gantl!fidrnl asrnenl (pvz prei sieigani akcrnes bendroves ar uzdarqsias akcrnes bendroves S akci
ninkq inaSq turi birii suiorrnLrolamas rnrnima Ls lstatinls kap taias), o esant k totns lormoms tai gal bal
atiekarna lreg stravus luridini asmerri (dta takorna subjektams, kLrr! stegimo duomuo nera kaptalo
dyd s kap pvz asocracrjos, vesosios istaigos rr pan )
'r'' Ste Slmo dokumenTas skiflasl. ne yg! ie sind lorma Pvz. akcrnru bendroviu, u:darulq akc n q ben
drovq asocraclq v e6qlq tsla gq reng ami irpasraiolni jslatar rndrvdLraru monq nuostatal,iknq
bendrjq sLrdaronra JUngtifes ve klos sulartis r k tl
vl skyr !,. juridln ni r\ ncfys kl p c vilLncs tcises subj('(rJr
giamo juridrnio asmens teisirri lonra)?e5. Turi bati patikrinl.r steigimo dokumcnltr()
se nurodytq duomenq tikrumas, stciEimo dokumcnlq sutikimas sLl istatymq rerkal'r
vimais ir faktas, kad jurrdini asmeni Salima registruoti, nes istatymuose ar stcifirrxI
sandoryje nustatytos pricvoles ivykdytos rr atsirado lstatymuose ar steigimo clokrr
-enluo.o nUroo) lo,: .rplinkr bn''
B) pralymo iregistruotr juridinj asmenj pateikimas luridiniq asmenq rellistro lv'rrly
loJUi . (.rrlJ IJll buli pJleillr:
(a) patvirtinti stergrmo dokumentai;
(b) licenciia, jcigu pagal jstatymus ji turi bati iSduota priei isteigiant jrrrirlirrl
aSmen l;
(c) rcgistravimo rinkliavos sumokejimE patvrrtinantys dokumentai ir p.rrr,r(i'ri
Cavqs praiymq ireSistruoti juridini asmeni ir visus istatymq reikalaujanrus <lokLttrt''tr
tus, iuridiniq asnrenLl regtstro tvarkylojas ne veliau kaip per penkias clarlro tli''rr'r.'
priima sprendLmq jreS,istruoti juridrni asmeni, suteikia iam kodq ir iiduoda rtliistr'rvr
mo paiymejim4 Nuo iregistravimo JuridiniLl asmenq registre moment() lttritlirri" r"
muo la ikomas isteiStu.
!" Notaras I krina daugumos tersrnrq formq (pvz, akcin q bendrovitl r u:darqiq akcrrjrtl llrrrllr')v
vie6ljq istaigq asocaciiq ;emes 0ko bendrovill ir kt) stegrno dokumentq sutrkrnr4 srr l'l'rlVrr rl
s Tersingumo mrn sterija, apskr t es v 16rnrnkas, sav valdyb6s vykdornol instiltrrrrlrr I lirri,r
rerka avima
lrregsirUoJapro'esinlqSalLlngqSte]gln]oclokUmentUsTappatTeslngL]mo'n]nlS|erijaliknrrill)illllr',,
pariilos, los flla o ar alstovybds, religines bendrLromenes bendrrlos ar centro, jq f lialo ar irl!lr)vYlrI
clokumentus Jur dinro asmens brarkytolas Ukrlnavresqjqlur diniq asmenq stegiamlipagalCK240r;lirrrlrrr'
3 dalt. dokumentus
rj Sis punktas ta komas iik tq te s niq formq jurid nrams asrnenlms. kLrr uos bttrna re0islrLroll (l\ii I
g mt! :r proles niq sqjungq aprasyma 7 6 1 I1 skirsnyle)
,'3'pabre:irna, kact nurodytr lurclino asmels regrstravimo verksmar prikauso rruo tesrrc:i l()rrr!i.
Pvz, ste g ant popularlaus os lormos juridrnl asmeni uidarqiq akcinP bendrovQ, bthn tokr{i vIil'
ma fi) sieigejq apsisprendimas cle sieigrmo duornen! (tokrq ka p pavadlnirnas, lstatrn o kai)rlirl) {lv
drs, akcijq klase, skaid us rnominaiverte. bendroves organq struktUra organq nariq kanrl(lirlrrr'rr' rr
pan)r (i, stergrmo sutartres ar steigrmo aklo pasira6ymas: (l;j) arknas bendroves pavadinrrno rlrrrri'
mas i Jur drn q asmenq regrstrq (iergu stergdjai pasrrenka aiiikir il vejksma); fr4 kaupiamosros rrill h rr
tos atictarymas pasirinktame banke sl ve ksmq ga I allikt ste g nro suLariyje ar stergimo akte nLrr(rriyl
bendroves treg stravimq turi bili l6rnktL vls bendtoves prieZiaros rr (arba) vadymoorganal) (vttllr'1
Symo iregrstruoti bendrove, istat!l rr krltl susiusrq dokumenlll (sprendmq del organq suformavrrrrr'
istat nLo kapitalo apmok6j mo, erd mo registruotr iur dinro astnens buvernq ir ki )
pateik mas nolirrLrr
tikrLnl rtvrtrnti; f/x) prasymo tregstruot bendrove ir lstaiq pateik mas JLrr diniq asmenq reg stro lv rr
hlro,Li iregr5rr rot ,(i Op.o-o/ , eo \'ra/ mas
)4'l
ClVlLlNt lllSl lnlr(l(,i d.r is
PabreTtjna, kad Juridiniq asmenLt registras gali alsrsakyti registruoti juridinj asnrenj,
taiiau tik tam tikrais iiimtiniais atvejais. Baigtinis iiimtiniLl atvejq s4r.r!rs yr: yp.ri
svarbus srckiant u;tikrinti Jygias visq rsmenq galimybes isteigti luridrni asmen! (vadi
namoji steigimosi laisve arba asociacijq teise) ir paialinti galimybg u7 jurrdinrrl asme-
nLl registravrmE atsakingoms institucijoms nustatyti papildomLl steigimosi laisves var
Zymqirribojimq Calima atsisakyti rcgistruoti, pavyzdZiui, kar.Jurrdiniq asmenq registrui
yra pateikti ne visi registravrmui reikalingi dokumcntai arba jie yra neaiik[s ar klaidi-
nantys arba prieilaraLrja islatymams (CK 2.68 str. 1 d.). Tokiu atveju luridiniq asmenq
registras turctq nustatyti termin4 trakumams paialinti arba klaidoms ritaisyti. Per nu
statyt4 terminE nejvykdilus atitinkamq Juridiniq asmenq regrstro nurodymq, rcglstro
tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridin! asmenj. Atkrciptinas de
nrcsys, kad yra vienas atsisakymo rcgistruoti pagrindas, l<ai ncgalima nustatyti papil
donro termino trukumams paialinti, t. y absoliutus pagflndas (nebentteismas nustaty-
tq kitaip). Ia i yra atvejis, kai stcigimo dokumentaiJurrdinrq asmenq registrui patcikiami
praejus daugiau kaip Seiiems menesianrs nuo 1q sudarymo (CK 2.68 str. I d. 2 p.)
Atkre ptinas demesys, kad lygia greta su baigtiniu atsisakymo regrslruoti juridinj asmc
nj pagrindq s4raiu istatymai sutcikia ir kitq galimybes lsteigti juridini asmenj garanti-
jq. PavyzdZiui, lergu jurrrliniq asmenq registras neteisetai atsisako regrstruoti juridinj
asmenj, galima reikalauti atlyginti visus tokiais veiksmais padarylus nuostolius (CK
2 73 str.). PabreZtinas vienas nurodytos taisykles trakumas teise reikalauti atlyg rti
nuostolius yra suteikianra paiianr juridiniam asmeniui, tatiau, kol ncra lregistruotas,
juridinis asmuo laikonras neegzrstuojaniiu Tad kyla klausrmas, ar nurodyta nuostata
nepagristai neapsunkina galrmybes reikalauti atlygrnti 2al4 del registro netciseto atsi-
sakymo registruoti luri<J inj asnrenj.
l)ar viena galimybes istcigti juridinj asmenj ir kartLr jsteigto juridinio asmens veikios
testinumo garantiJa yra juridinio asnrens pripaTinimo neteisetai jsteigtu ribojimas (CK
2 114 str.). Pagrindinis principas, kad tik teismas turi tersq pripaiinti neteisetri j5reiBtU
juriclini asmenj, kuris yra isteigtas ir lrcgiskuotas Juridiniq asmcnq reS,istre. Nurodytr rr
pagrinrlai, kai steigimas gali bttr pripa;intas neLeisetu, pavyzdZiui, visq steigejq ne-
veiksnumas. steigimo tikslq neteisetunas arba prieitaravimas vieiajai tvarkai, mini
nralaus istatinio kapitalo nesuforrravimas ir panaiiai. Taiiau vien vicno ar kito steigi
mo netcisetLrmo kriterijaus egzistavrmas nereiSl<ia steigimo pripaTinimo netcisetu.
Sprgsdamas del stergimo teisetLrmo, teismas tufl atsiTvelgti itunnio pirmumu priei
forrrq principq. Pavyzdiiui, jeigu imanonla, teisntas privalo suteikti protingumo kflte-
rijLl atitinkanti terminq iitaisytr klaidoms, del kuriq jurrdinio asmens istcrgrmas SaletLl
bati pripaZintas ncteisetu. Be to, teisntas turi .rtsi)velgti jjuridinro asrlens darbuotojq
ir dalyviq, nccla yvavusiq ji steigiant (t. y talrLrsiLt jo dalyviais bargus registravinto pro-
250
Vll skyr !s j!r d I i ,i\.r'ivs li.r p cir lires te se! sul)1, .r.'
cedLrras), interesus Taigi jrriclinio asnrens pripaiinimas nctcisc[ai isteigtu turetrl I)ut]
suprantamas ir taikomas tik kaip u/tima ratror"L' priemone, ir tik 1uo atvejLr, l(,ri ir',
netlrretLj neigiamLl padariniq su tokiu juridinru asmenru susijusiems asmeninrs
Kad baigus registravinro proccduras jurrdinis asnruo pradetLl visaveftg veil<14, rcil.r'tr1
atlrkti tam tikrus papildonrus veiksmus: pagaminti antspaud.], jdarbinli vadov,l (jci11r
iito jsakmiai reikalauja atitinl(am4 teisinq formq rcguliuojantys istatynrai), prant'ilr jrrI
din io asmens duonrcnis Mokesdtq moketojLl resistrLri, gauti veiklos licencrl.l ir'1',rrr,r',r,rr
7 -4 luridinio dsmens orgdna i
Pagrindiniai klausimai:
1 Juridinio nsmcn! organq ru<ys ir skirstymo jjas kriterilai 2 luridinio.smcns (laly'.,ro s,rtrr1,r ,
.l
t.r luriclinio asnrens dalyvio teisis ir p.ireiltos 4 JLrrdin'o.rsrncns dalyvio civilirl .rts,r,,,rrl
Lri 5 Balsavirro sularLis ir kiLos d.rlvvlrt L.rrpusavyje sucJaTomos 5utartys 6. Priv|rslirrir ,rl,r r1r1
(cla iq, pajrl) pardnvimas {reik<me, elapai) 7 Visuotinio dalyvio susrrinkirno r:snri ir l.orrt'(.t(,r), r
ja B Visuoiinio dalyvitl susirinkimo suiaukimas, sprendinrq prienrimas, jq pri1r.rzirrrrrr,' r,1.'
liojanaiais 9 Valdynro organo samprata, funkcrjos 10. Telsiniai pad.liniai priv.rt, i\ tLIr,lIi,,
asnrens valclynro organui v riijLrs kompekircij4 ll Tcisiniai pad.rriniai vieloj() jr|irlrrrr,,,'',,, r,
valdvnro organui vir!ius kompetcn(ij4 12 Kiekybinio atstovnvimo t.risykles I ) V.rlrlyrrro,,r
BanLl nariai, jq teises ir p.rreigos l4 Valdynro or!t.rn.r narrq atsakomybc 15 l'jrit'TiLrros rrr11,r r,r
jLl kompetcncija ir.rlsakom,vbe l6 Kiti juridinio asmens orltannr l7 Tciscs j jLrrirlirio ,rr rr, rr
vciklos ryrimq jgwcndinirnas ir iio tyrimo reikime
7.4.1 luridinio asmens organq vaidmuo ir r[5ys
7.4.1.1 juridinio asnrens org.rnLl vaiclmuo
Per savo organus juriclinis asmuo igyja ir jgl,vendina civilines tciscs, prisiinr,r ir vylrl,
civilines pareigas Juridinio asmcns organai yra struktariniaijuridinio a5ntcns \,r( r.t,u
Todcl organai yra tarsi rankos, kuriomis juridinis asmuo jgyi,endina savo lcislunr,t r
materializuoja savo veik 4. Netu redamas orgiln q, juridrn is asmuo nega letLl i!,yv('lr lr r
ti savo teisirl ar vyl<dyti parcigLl.
2.81 2.()5 stt.ll,
Juriclinio asmens organq strul(tarE, suclarym4, telscs ir pareiEas nust,ibCK
sniai ir konkrcai.rs tcisincs lormas reguliuojantys jstatl,mai
''') LaI ultima ftlio paskLrlnrs arllumenlas, paskut ne prremone (Aana ytc O. Paiilsis L Arrolll lr)li
v u ka b! terses :odynas V nrrs AIna lltrera 1998)
2"t
ClVlLlNI I I 15 nnlroj] d.rl s
7.4.1 .2 Juridinio asmens organq rLrSys
Pagal atliekanras funkciias CK ir konkre-ias jur idiniq asmenq teisines formas regu liuo
jantys istatymai aiikiai iiskiria kelias juridiniq asmenq organq raiis:
I) dalyviq susirinkinrq, kurrs da2niausiai sprend)ia esminrus su juridiniu asmeniu
susryusius l<lausimus, kaip antai pavadrnimo, br"rveines, kapitalo l(ertimo, kitLl juri
dinio asmens organrl sudarymo ir kitus;
2) valclymo organus, kurie igyvendrna kasdienl juridinio asmens valdynrq ir priinra
su tuo susijusius sprendrnrLrs;
.l) prieZrIros organus, kuriq csmine funkcila yra valdymo organq veiklos prieZiara
ir kon trole; ir
4) krtus organus (jv.lirius l<omitetus r kt ), kuriuos iiskiria konkrearas teisrnes formas
rcBUliuojantys jstatymai.
Tai au jurrdinio asmens organai gali bati klasifikuojanli remi,rntrs ir kitais l<riteriiais.
I'avyzdLiut, pagal organo sudetj yra sl(iriami: (a) vienasmeniai; ir (b) kolegralils orga
nar. Vienasmenius organus sudaro vienas narys (juridinio asmens vadovo atveju), o
kolegialius orgafus sudaro rJu nariai ar daugiau nariq (uTdarosios akcines bcndroves
valdyba, kurioje turi bati ne mairau kaip trys nariai).
Klasiiikuojant organls pagal jq sudarynro tvark4, iSsl<iriami fa) renkamieji ar sl(iria
mieji organai, kuriuos sl<irra kitas juridinio asmens organas (pvz., viesosios lstaigos
vadovq skiria visuotrnis nariq susirinkintas), ir (b) ex offici<t organai - visuotrnis daly
vrq susirnkimas, kuris sudaromas akcrjq (r1aliq, paiq) turejimo pagrindu ir nera skirra
mas ar renkanras kito organo
Pagal organrl lgaliojimq trukmq skiriami (a) termrnuotus igaliojimus turintys or!,anai
(akcines bendroves stebctoju taryba negali b0ti skirianra ilgesniant nei kctvcriq metq
Iail<otarpiui) ir fD neterminuotus jgaliojtmus turintys organai (r,aldyrrro orgarras ascr
ciacijos atveju).
7..1.1 3 Juridinro asmens orBanq struktara
l(onkretaus juridrn o asnrens organLl strukt[ra prrklauso nuo tE teistng formq reguliuo
janaio istatymo ir juridinio asmens steigejLl (dalyviLl) pasirinkimo.
Paprastai isLatymas nustato fa) imperatyviLts organus, kurie privalo bati sudaronri (pa
prastar - visuotinis dalyviq susirrnl<lmas ir vienas valdymo organas), ir (b) dispoLly-
viLrs organLrs, del kuriq sudarymo juridinici asmens daly',,iai gali apsisprgsti laisvai (tik
nuo dalyviLl sprendimo priklauso, bus sudarom.r akc ines bendrovcs stebetoiLt taryba
ir valdyba ar nc).
252
Vll skyr !s lur d nLr r{rrcfvs k.Ip .tr1 ncs tcrscs ub], l. ,
Calutrnj sprendim4 del juric{inio asmens organq struktaros priinra steigejai (dalyvi.rit
atsi;velgdamr I atitinkamo jstatymo nustatytas dispozityvumo ribas ir apibreTia juriclirri
asmens orllanrl strukt[rE jurrdrnro asmens steigimo dokumente PabreZtina, karl, P,r.'i
renkant organq strukt[rq, svarbu jsigilinti ir iiana]izLroti kiekvieno organo funkcijas, v('il.',
mrngum4 ir indeli 1 luridinio asmens veikl4, taip pat atsizvelgti j planuojamq jtrrirlirrr0
asmens veiklos sriti, pobadl, mast4 ir kit4 specrfil<4. Be to, strul<tara tun, vien.l v('rl{r',,
uZtikrinti veiklos skaidrum4 ir kontroles galimybe, kita verlus, nesukurti per dirrrlq lrirr
rokratiniq kliLrdiq sprendimams priimti ir veiklai vykclyti Tinkamai parinkta jLrrirlirri,,
asmcns or8anrl struktara prisideda prie jo veiklos operatyvumo, skaidrumo ir si'l<rrrrr
Alsi:velSrant j pasirinktq organLl strul<ta14, gali bati skiriamar'rq:
1) vienpakope oryanL! sttLtktLlta. S u,r at'"eju valdymu r,rgrnas nera sLr(l,l()rr.r',, r)
juridinio asnrcns dalyvis vykdo tiek clalyvio, tiel< valdymo organo funl<< ij,rs""';
lt th ry.Aup, utE.tnu 'l,uLlttt.t. ii.ro,'trejr jt,ridinio r."nen- o.E. r,ri )r,r \ i\ri',ll,r
dalyvLq (akcininkq, nariq, pajininkq) surinkinras ir vienas valdymo org.r),r\ (v.r(1.
vas arba valdyba)- DvLpakope organq struktara yra pati paprasaiausia ir l.rrrlsi r,rrr
sia, ji Barantuoja BlaudLl juridinio asmens clalyviq rr valdymo orSano ryii, ()l)(,r,rly
vq sprendimq priemimil ir u2tikrina ticsioginq v.rldymo organo vciklos l(onlioll l
prieZiLrri;
3) triitl p;tkoptl aryJnL! shLtkttra, kai veikia visuotinrs clalyviq (al<r ininlirl, rr.rrrr,,
pajininl<q) sLrsirinkinr.rs, clu valdynro organar ar prieTiuros arba krtas orH,rr.l\ r v,rl
dynro organas kartu P.lvyzdiiLri, nkcineje bendroveje gali veikti visuolini\.r1.( inri
kq susrrinkrmas, stebetojq taryba ar valdyba ir vadovas, 2cmcs Ikio lx'nrlr,,v, 1,
visuotinis nariq susirinl<imas, rer,,izorius ir a.lm nistraciJa Lrei kita Pral<til<ojr, trlr1
pakopq oruartq strukta14 pasirenl(a didesnes bendroves, vykdanaios sLrda'linlt,t v, rl,l,l
ar turinaios daug dalyviq;
4) ketLtriLt pakopLt oryjanL! strukttra, l<ai sudarom i keturi orBanai (pvz., r l.rlyvir 1 r.,r
'r
rinl<imas, prietiuros organ.rs ir clu valclymo organar arba dalyvrl susirinkil)r,r! ir lry'.
va dymo organai bei kt ) lokia struktara pasirenkama g.rna retai ir tik tlirl.7ir1jr1 lu rr
droviq Pabriztina, kacl keturiq pal<oprl struktura (visuotinis al<cininkrl srrsirrrrl'
m.rs, stebelojq t.rryb.r, valclyLra, vadovasJ rekomendLrojarna visoms al<c inorrrs lr, rr
drovims, kuriq vcrtybiniai popicria i yr a ilrar kti I Viln iars ve(ybin iq popicrir I lrir z, , ,
Oficialqjl, Einamqjj ar Skolos vertybiniq popicriLt s.tra54rr);
:r Skrrstynras paterkramas atsi:ve grant i lur drnlo asmens organq ska i q
rijPavyzdys ga btl ndvrd!al lfilofe kLrr savrrnkLri nusprend!s neskrti Imones vadovo (|r{r11,'
ria!s,6io Iunkcr]as at ekas pats savifinkas
'rr2006m rLrgpliidio 21 d AB .V niaus vertybrnq popierq br;a patv rirnias Vilnaus verlybrr Lt t!'
prer ! b rzoje lsirnlluolarrrt bendrov Lt va dymo kodeksas
CIViLINE 'ltlSl ll,rnl()l (lr,5
5) penkiq ar daugiau pakopLl t)tg,Jllt 5lt1lkldra. Kai kuri.rs teisincs lormas rcglanten-
tuojantys jsLJtymai lcid2ia juridinio asnrcns stcigijams sudaryti l<elis valdymo orga
nus neribodanri jq skariiaus Torlel, pavyzclTiui, asoci.rcijoje gn i veikti visuotinis na
riq susirin (imas ir kcturi ar daugiau skirtingq valdymo organq Vis delto lokrn orllanq
struktLrra Jabai apsunkina valdym4, yr.r lrcvciksming.r ir todcl pasitaiko itin ret.ri
Pasirinkta orSanq struktara turi optimizuoti juridinio asmens valdynrE, sprcndimq pri-
emimil ir u2tikrinti jq skaiclrumE. Prie iiq tikslq pasiehmo, atsiivclgdamr j jicms priskirtas
lunkcijas, turi pris'dcti visi bendroves organai. Vis delto organq iunl<cijos, teises ir
pareiBos skirasi. Todel verta detaliau panagrineti konkreiius juridinio asmens orga
nus: dalyr,,iq susrrinkim4, valdynro, prieTiaros ir kitus organus.
7.4.2 luridinio asmens dalyviai, jq teises ir pareigos
7 4.2.1 Da lyvio sqvok.r
Jurirlinio asnens daIyvis (atsizvehiant j konkreii4 teising forn4, vac{inanas akcininktt,
nariu, dalininku, pajininku tr pan.) yra asntuo, kuris tLlri nuo5avybis teisg i juridinio
.ls?eDs turta, arba asmuo, kuris nors ir netisaugo nuosavybes lcisiL! i juridiDio a5tne]s
tLtrla, bet igvja prievoliniq teisiq it (arba) p.treigLt, susijusitl su juric{iniLt ,lsntcrtiu
Ihprastai juridinio asmens dalyviu tanrpa asmuo, kuris jsigyj.r juridinio asntens dalj ar
dalis (akcijas, pJjus ar pan ), m.rinais perduoclanras jr-rridinianr asnteniui turt4 (p nigus
dr kita turtini jna!4). Drlyvio iitJip perdrotas turtas tampa juridrnio asmcns nuosavy-
be. lbdel dalyvis ilsaugo ne nuosavybis, o prievolines (tLrrlines ir nelurtilesl teises j
luricJrniam asmcnrui perduotE lurtil Dalyvio turimq prievoliniq teisiq apimtis priklau
so nuo juridinio .rsmens teisines fornros ir paprastai yra iivardytos konkreriiq teisinirl
formq jstatymuose. l'rievoliniq, o nc nuosavybes tisiq suteikimu yra uitikrinanras
vienas ii pagrindiniq jLrridinio asmcns po7ynriq turto atskirunras. PabreTtina, l<ad
nuosavybes teise i perduot4 tu(4 iisaugoma tik kai clalyvis yra valstybc ar savrvaldy-
be, kuri turtq perduoda juriclinianr asmeniriinc nuosavybis, o patikejinro teise'(r', arba
l<ar dalyvro rr jurrdinio asnrcns alsakomybe nera atskirta (pvz., individualioje jrnonc
je, kai jos savininkas iilaiko nuosavybes teisq i inclivrclualios lmones tLrrtil).
Juriclinio asnrens dalyvis yra bendrine sqvoka Konl<ret.rus juridinio asnrerrs dalyvio
pavaclinimas pateikianras tei5ines formas reglamentuojaniiuosc islalymuose Pavyz
clZrui, akcines bendroves dalyvis vadinanras akcininku, vielosios jstaigos, ukines ben
/lri,o' ir J\o, , , ijo. rrtriu
i |,'rr.rii,'..
.'r' Lietuvos Fesp!b kos crv ln o koiekso kom.illlnrirs Aftroli knyga AsnreIys V r !s
2002 P 118
)44
vl sklriu5 Juridlf r 15,,ri,y\ e,tr ( vrl nc5 tc scs subjckri
Krekvienas juridrnis asmuo luri apskaityti savo dalyvius, pilrlyclamas istatymuose r('i
kalaujamus dokumentus (pvz., akcines bendroves - akcininkq registrq ar akcininkrl
verlybiniq popieriq sqskaitas, vieiosio5 istaiEos nariq sqraiq ir pan.). Dalyviq apsk,ri
tos rcrl<alavinrus r'rustato konkredias teisines lormas reglamcntuojantys istatymii
7.4.2.,r D.rlyr irri keliami r.il.,rl;rr imri
Siekiant Lritikrinti asociacrjos laisvqror, teise tapti juridinio asmens dalyviu riLrt('iLi,r
ma kiekvienam asnreniui Todel dalyvis gali bati tiek fizinis ir juridinis, tiek I it'ttrvl),,
ar u,sienio asmuo, nebent istatymai nustato kitaip. Pabre7tina, kad CK 2 60 slr,rrlr',
nio 3 dalylc sakonra, jog lstatymai gair nurodytr atvelus, kar siekianl apslLrHoli vir.
lajil tvarkq arba taikant atsakomasias priemones tam tikrLl juridiniq asnrentl rl.rlyvr,,
negali bati uTsienio asmuo ar organizacija. Vis delto uZtikrinant asmenq jsis{r'i1iirr,,
laisvq Europos Bendrijoje, tokrc ribo]imai tscndrijos valstybcms narcms nclur('trJ l)l
ti nustatom i.
Kai kurias juricliniLl asmenq formas regllanrentuojantys Istatynrai nuslalo rl,rlyvi.rrrr,,
papildonrq draudimq ar reikalavimq. Paprastai !itai daroma vadov.rrrl.rnli\,rlrrtr
mo princrpu, t. y. tcrglama, l<acJ dalinrnl<ai gali b[ti vrsi asnrenys, iiskyrus lrros, lrrrrl
neturi tam tikrq poTymiq. Pavyzdiiui, Lietuvos Respublikos bankq jslltynr.rs \,rl.r),
kacl banko akcininkai negiili bati i! valstybes ar savivaldybiq biudTcltl r(l,ril,r,rrrr
juridiniai ir l<rti asmenys, nors Lrm tikrais atvejais teise bati dalyviu sutcil<i.rr,r lil. l.rrr
tikros grupes subjektams (pvz , t ik akcinrq bcndroviq darbLrolojai Bali isigyli tl,rr lrr rr rtr r
tq akcijq).
Be to, tam tikrais atvejais istatym.ri nurodo minimalq arba maksinralq jLrriiIirrio.r',
nrcns dalyvrq skaidiq Pavyzdiiur, Llkrosiosc Ikincsc bcndrilosc luri br]li nt'rr,rzr,rl
l<arp du nariai ir nc daugrau l<arp dvrdeiimt, u2darosrose akcinese benclrovcsc rrr,r
iiau nei 250 akcininkq, banke ne maZiau kaip de5imt akcininkq, indivitlrr.rliojr,
;p-"n*je lik rten.r. k,r. ir p,rnaii,ri.
'rrinit
7.4.2.3 Dalyvrq teises ir pareiSos
CK ir susijusiq jsLrtymrl analize leidTia teigti, kad dalyvio teisiLl ir pareigq pLr\r,rr\vv
ros nera. Paprastai dalyvis naudolasi plaiiomrs terscmis, laiiau luri nerJaug p.r('i1ir1
linonra, kai dalyvis (dalyviq susirinkimas) atlieka ir v;rldymo organo funkcijas, jo 1r,r
reigLl apimtis labar pad ideja "".
Justrlra.
r"2r 7427skirsni
2\,
 CIVILINE TLISt & r.lroii .l.tlis
v l\kyr us lurLdrnrr,rir(rl,\ k.r p c vr rncs k.ises s!bj((t,,

7.4.2.3.-l Pareigos
nurodoma lstatynruose)j (d) kreiptls i tcism4 su ieikiniu del juridrnio asmens veiklos
Pagrindine dalyvio, kuris nera valdymo orBanas, pareiga dalyvauti juridinio asmens
tyrimo pagal CK antrosios knygos Xsl<yriq, fe) kreiptis jteism4 su ie!kiniu prai,rrrt
kapitale savo turtu. Kitos dalyvio pareigos yra bendrojo pob0dzio. Daugeliu atveiLt
los uzdraustr luridinio asmens valdynro organams ateityje sudarytj sandorius, pric(t.r
nera tiesiogiai nurodytos istatymuose, taaiau yra suponuojamos bendrqjq civiliniq
rar.rjantius ju rrd in ro asmens veiklos tikslams ar per)engianiius ju rid in io asmens v,rl
teisiniq santykiq principq. Savo ruoitu dalyvis turi naudotjs suteiktomis teisemis s4Zi_
dymo organo kompetencijE; ft kreiptis j teismq del juridinio asmens organq slx'rrrli
ningai ir protingai, nepiktnaudZiauti jomrs, nedaryti Zalos juridiniam asmeniui, nepa
mq pripa7inimo negaliolandrais, jeigu jie prieltarauja imperatyvroms istntynlll
Zeisti vieiojo interesor05, vengti asmeniniLl rr juridinio asmens interesq konfliktoroL,
normoms, juridinto asmens steigimo dokumentants arba protingumo ar s42iningrrrrro
praneitt kitiems juridinio asmens dalyviams apie savo su juridiniu asmeniu suclarytQ
principams, rr krta
sandori, bati aktyvus, dometis juridinio asmens reikalais ir panaiiar.
Daugeliu atveju tam, kad galetq naLtdotis tam tikromis nurodytomis teisentis, <l.rlyvirrr
7.4.2.3.2 Teisds pakanka tureti bent vien:1 luridinio asmens kapitalo dalj (akcijq. pajq), pavyzrlTirri,
Juridinio asmens dalyviar naudojasi pladiomis teisemis. Tokrq teisiq turinys ir apimtis Bauti pelno, balsuoti visuotiniuose dalyviq susirinkimuose. Tadiau kai kurionrs tlr
prrklauso nuo konkredios teisines formos ir yra nurodyta sems iByvcndinti jstatymai nustato kvalifikuot4 claliq (akcilq, pajq) ar jq :;trIcil.i,rrrrr1
istatymuose. paprastai daly
viams suteikiama tiek turtintLl, tiek neturtiniq teisiLl. balsq skaiiiq. Pavyzclitui, ne maZiaLr kaip .l/10 vrsq balsq turintys rl<cininli,ri 11,rlr
inicrjuoti akcines bendroves ar uidarosios akcines bcndroves visuotinio ,rl<r irrirrl,rl
Turtines terses paprastar apima teisq (a) dalyvauti juridinio asmcns pelno pasidalijime
susirinkimo suiaukim4, siulyti naujus darbotvarkes klausimus ir prnaiiai, o rrorr.rl,r
(dividendq ar kitokia forma), fb) gautr likviduojamo juridin io asmens turto dali, (c) sko_
mas Sautr vis.1 informacijq apre al<crnes bendroves ar u2darosios akcirri's lrt'rrrlrovr.',
iinti juridiniam asmeniur le5as, iiskyrus atvejus, kai jstatymai riboja iia teisg ar nustato
veikl4, akcininkas turi turcti daugiau nei 1/2 visq balsq. PabreZtina, l<acl irc kv.rlitil*r r,,
specialius iios teises lgyvendrnimo reil<alavimus, fd) nemokamai gautr kapitalo daliq
tos balsq (akci1q, daliq, pajLl) daugumos rcrkalavimai yra tenl<inami, ir,igtr roLj lrlll
ar turimos dalies vedes prieaugi, kai juridinio asmens kapitalas didinamas ii juridinio
balsq turi vienas dalyvis ar keliq kartu veikiandiq dalyviq grupe.
asmens leSr1, fe) dovanotr, parduoti ar kitaip perlersti turim4 kapitalo dalj kitiems as_
mcnimsr(r/; (fl palikti l<apitalo dalj kitiems asmenims kaip palikimqros ir kita. Be to, lstatymuose nu rodytais atvcjats dalyvis ga li btti asmuo, per kurj ju ri<lirris .rrrr rr r, ,

Nctu{ines teises u;tikrina dalyviui galrmybq buti informuotam apie jurirlinio asmens
veikl4 ir tam tikru mastu dalyvauti jole. Nors dalyvio neturtiniq teisiq apimtis pril(lau_
so nuo teisines {ormos, galima t<skifti pagrindines teises: (a) dalyvauti vtsuotintuose
dalyviq susirinkimuosc; (b) balsuoti vjsais visuotrniuose dalyviq susirinkimuose svars-
tomais klausrmais, iisl<yrus atvejus, kai jo turima juridinio asmens kapitalo dalis nesu
teikia balsavimo teises ar istatymas nustato kitus balsavimo teises ribojimusrr.r; (c) gau_
ti inlormacijq apie juridinio asmens verkl4 (dalyviui teiktinos inlormacrjos apimtis
igyia teises ir prisrima pareigas Pavyzdiiui, krekvrenas tikrasis akincs ltc'ntlrijos rr,rry',
turi teisq veikti bendrijos vardu ir sudaryti sandoriLrs, iiskyrus atvcjus, l<ai jLrrrlirrrrr",
vcrklos sutartis nustato kitaip. Be to, a kines bendrijos valdymo organq lr.rrcrH,rs, I ll ll ( )
dytas CK 2 82 straipsnro 3 dalyje, taip pat atliel<a tam tikslui paskirti trkricji rr.ll i,ri
Pabrcitina, kad pateiktas dalyviq teisiLl sErasas nera iisanrus, o ilvardybs trk rl,rTDi.rrr
siai igyvendinamos dalyviq teises. Be to, jufldinio asmens steigimo dokunrcrrt,ri li,rlr
nurodyti ir papildomas dalyviq terses, leigu tai neprieitarauja konkreiias tc'isincs lrrr
mas regu liuojanLrems jstatymams.

t! Viena i5 dalyviq teisiq reikalauja atskiro trumpo aptarimo tai dalyvro tcisi'l<rr,i1rlr.
LAT CBS tersdj! kolegilos 2002 m rugsejo t7 d nutartis c b \l N v uAB gamybine konercine
lirma ,Fonas', Nr. 3K,7 8O7l2OO2, kal 169; 19.3:21 22.1. del juridinio asmens veiklos tyrimo
3!6 sros pareigos
buvimas rr apimtrs tres ogiai pr klauso nuo taikornos rurdrnro asmens koncepcrjos
(rnsl tuc nes ar rnstrumentin6s) {Zr 7 1 poskyr)
3t1 Z-t 7 4 2 62 shtsri
,E Tam tik.! fonnLr jLrr diniams asmenims nusiaiomr turimq ba sLr ska tius iiesiogiai pr klaLrso nuo Jo va domq balsavimo te sQ suterk and q akcilLl skar(tri l,
specrarL/s kapila o da iu paverdejrmo draud rna ar (i y klro daugrau akciju iuo daug au ba sq) TLro tarpu k ekv enas asocracUu narys visuotin atnir LL : I
ribojima pvz.:r lndrvidua q imonu istatymo t0stratpsnj (Vatslybes;fos 2003, Nr 112_4991)
!0! r nk me turr vrena bals4 (nesvarbu, kok o dyd:ro lfasas perduotas i lLll cl nto asmens kap tal.l) /r
ldonu ta . kad aisr:velgiant i jundin o asmens te srnq forma balsuojant vrsuoitnrame sus r nk me daty_ AkciniqbendroviLristatymo17sirapsnio2dali (Valslybes 2rnros 2000. Nr 64 T914) rAsocacjrll:;l I
vrq ,,verte" gal brlli nev enoda Pvz , akc nes belrdroves r uidarosios akcinds bendroves akc ninko
tymo S straLpsn o 4 da| (Va slybes : nros 2004,Nr25745)

256
257
CIVILINE TEISE Bendroji dalis
V skyri!s Juridtnia rsnx,rys kaip civitinas teires subickr,I

7.4.2.3.3 Teis6 kreiptis ddl juridinio asmens veiklos tyrimo

Juridinio asmens veiklos tyrimas apima du etapus:
CK anlrosios knygos ll dalies X skyrius suteikra juridinio asmens dalyviams teisg krcip-
1)ikiteismini etapA- dalyvis privalo kreiptis ijurrdinj asrneni ir nurodyti, kokra, jo
tis del ju rid in io asmens veiklos tyrimo. Tokia teise suterkrama tik dalyviams ar dalyviq
nuomone, juridinio asmens (jo valdymo organq ar konkreiiq valdymo organrl nir-
grupei, kurie valdo (lJ ne maiiau kaip 1/10 visq akcijq (daliq, pajq) uZdarqjq akciniq
riq) veikla yra netinkama, bei suteikti proting4 terminE paieidimams paialinti;
bendroviq, ukiniq bendrijq, iemes ukio bendroviq ar kooperatiniLl bendroviq atveju;
2) teisminietap4 luridinram asmeniui nepaialinus paieidrmL{ per nustatytq lniko
arba (ir) ne maZiau kaip 1/5 visq balsq krlq tersiniq formq juridrniq asmenLl atveju
(i5skyrus valstybg, savivaldybes ir religines bendruomenes bei bendrijas). luridinio
tarpj, dalyvis gali kreiptis su ielkiniu j apygardos tersmA pagal juridinio asnr(,ns
registracijos vietq. Teisminl etapq sudaro tokios stadijos: (r) ieikinio teismui padirvi
asmens veiklos tyrimo instituto tikslas suteikti juridinio asmens dalyviarrs prremoniq mas; (li) teismo nutarties del juridinio asmens veiklos tyrimo pradejimo pricmint,rs;
gauti informacij4 apie juridinio asmens veiklq ir u7tikrinti tinkam4 jurrdinio asmens
lill) ekspertq paskyrimas rr 1q darbo apmokejimo tvarkos nustatymasi (ivl ckslx,rtrl
valdymq. atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir atitinkamq ataskaitq bei rel<onrr,nrl,r
Veiklos tyrimas gali apimti tokias sritis: ctyq parengimas; (y) teismo at ir rekomendacijq vortil]i
masrrr; ir (vr) CK 2.131 strarp riemoniq taikymas, j(,illu,
1) lurrdinro asmens verkl4;
teismo nLromore. jur idir ro a.
2) juridinio asmens valdymo organo in corpordto veiklq; arba
CK 2.131 straipsnyje nurodytos poveikio prremones turi buti taikomos racion,rli,ri,
3) konkretaus juridinio asmens valdymo organo nario verkl;1.
atsiZvelgiant i paZeidimo esmq ir l<itq interesq grupiq teises. Todel, pavyzdiir-ri, jrrrirli
Svarbu pamineti, kad dalyvis neprivalo nurodyti, kieno veikla (juridinio asmens, jo nro asmens likvidavimas yra ultima raflo priemone, taikoma tik iSimtiniais atvciais.
valdymo organo ar naro) yra netinkama. Jis tik turi pagrjsri, kodel tokia veikla gali
blti laikoma netinkama. Veil<Jos nelinkamumas gali pasireikiti ivairiai, pavyzdZiui,
7 .4.2.4 D alyvitl atsakomyLre
bendrq valdymo organq pareigq nevykdymu ar netinkamu vykdymu, juridinio as-
mens, kurio pagrindinis fikslas yra pelno siekimas, nuostoliq patyrimurrr ir krta. Pa-
Dalyvrq atsakomybe priklauso nuo to, atitjnkamo juridinio asmens atsal<onrylx\ yr,r
.ibota ar neribota.
breZtina, kad pagrindas pradeti juridinio asmens veiklos tyrim4 yra ,,pagristas tikdji-
mas" verklos netrnkamumu. Si taisykld apima du aspektus. Viena vertus, dalyvis Ribotos civrlines atsakomybes juridiniq asmenq daryviai neatsako uZ juridinio .s.r.rs
atleidZiamas nuo pareigos irodyti, kad juridinio asmens veikla yra netinkama. jis tik prtevoles, tsako ui dalyvro prievoles. Sitaip jgyvendinanr.rs jrrri
tufl nurodyti, kad yra pagristo pagflndo manyti, jog tokia veikla yra netinkama. Kita dinio asm atskirumo prrncipas. Dalyvjs atsako tik ta surl.r, l<rrr.i,1
vertus, verklos tyrimas nebus pradedamas, jeigu akivaizdu, kad veikla netinkama ir perdave a juridiniam asmenrui karp savo 1nai4.
atsakovas pripaTjsta veiklos netinkamumErD Tokiu atveju gali buti rei6kiamas ieiki- Neribotos civilines atsakomybes jurrdinio asmens dalyvis ui juridinio asmens plilvo
nys del nuostoliq atlyginimo ar naudojamasi kitais teisiq gynimo b0dais. Veiklos les atsako visu savo tuftu. Jeigu juridinio asmens prievolems jvykdyti neuZtenka jrrrirli
tyrimo bylose juridinis asmuo visuomet turi buti patraukiamas kaip atsakovas; juri nio asmens turto, u: jo prievoles atsako dalyvis visu savo turtu (iiskyrus tq,
dinio asmens valdymo orEanas ar konkretas jo nariai gali bati itraukti j procesq kaip
ii l<rrri(J
pagal jshtymus negali b.tr i5iell<oma).
bend raatsakoviai.
Atkrejptinas demesys, kad yra numatyta garimybe iipresti juricrinio asmens atsak(n)ry
bq jo dalyviams, kurie formaliai nera atsakjngi u: ribotos atsakomybes juridinio ,rs
ttt Lol in corporc visi, v si drauge (Bitinaitd V l\rokornasis anglq lretuvrq ka bu lerses terminq zody
nas VilniLrs, 1S98 P 195) rrr Pagal bendrq
!r Zr LAT CBS iels6jq kolegijos 2005 m vasario 7 d nutarti ch IJAB ,,Khaftli v. UAB ,Diagnostikas
smas nera sa s
teismq prakiika nuslatydama,
paliklinika , Nt. 3K-3-1612005, kat 27 11. juridinio asmens
r? LAT CBS teisejq kolegijos 2OO2 in spalio 23 d ataskaitoie yra
bZ V v ZAB ,,Paneno va as , Nr. 3k-3.123312002, ape iac niolersmo
kat. 21 l0 ^ltattis. 19 d nutartrc. b

258
25()
CLVILINE TEISE. tsendroji dals
mens veiksmus Pavyzdiiui, ribotos civilines atsakomybes juridinio asmens dalyvio
atsakomybe gali atsirasti, kai juridinis asmuo negali jvykdyti prievoles del nesqZiningq
;uridinio asmens dalyvio veiksmq. Lietuvos Aukdiiausiasis Teismas pabreZerra, kad
dalyvio veiksmq nesq)iningumas (neanalizuojant atliktq veiksmq teisetumo) yra pa
kankamas pagrindas siekti dalyvio atsakomybes. Reikidamas reikalavim4 dalyviui del
jo atsakomybes pagal juridinio asmens prievolg, kreditorius privalo jrodyti du daly-
kus: (i) kad to dalyvio veiksmai ar neveikimas leme blog4 jurtdrnio asmens finansinq
padetj ir negalelim4 patenkintr kreditoriaus reikalavimo, ir (ii) kad iito pneZastis buvo
nesqiiningi dalyvio veiksmai. Nesq2intngumas gali pasireikBti tiek veikimu ar neveiki-
mu (pvz., verslo perl<elimas i! vienos imones ikitq, neatsisl<aitius su pirmosio: imones
l(reditoriais), tiek bendros pareigos elgtis apdairiai ir sa;iningai paleidimu.
NesqZiningas dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolg subsidiariai, t y. luridi
nio asmens kreditorius gales pareikSti reikalavimus dalyviui tik po to, kai iie buvo
pareikiti juridiniam asmeniui ir 5is jq nepatenkino.
7 .4.2.5 Dalyvitl tarpusavio susitarimai
Dalyviai, jgyvendrndami savo teises, gali sudaryti jvairaus pob0dZio tarpusavio sutar'
tis. Sutaraiq laisves principas leidiia dalyviams sudaryti tiek istatymuose nurodytas,
tiek juose neaptartas sutartis, jeiBu iios neprieitarauja imperatyvioms normoms ar
viesajar tvarkai. Trumpai aptartinos daTniausios sutartys: balsavimo, balsavimo teisiq
perleidimo ir akcininkq (dalyviq, nariq, pajininkq ir pan ).
Balsavimo sutartis. CK 2 88 straipsnis numato galimybg dalyviams sudaryti balsavi
mo sutarti, kurioje jie susitartq del bendro balsavimo juridinio asmens dalyviq susirin-
kime. Nors istatymas nustato tam tikrq sutartiniq isipareigojrmrl draudimus, dalyviai ii
esmes Bali susitarti del balsavimo apimties ir tvarkos. Balsavimo sutartys leidZia ii anksto
aptarti bendra dalyviq pozici14 tam tikrais klausimais ir 5itaip optimizuoti jundinro
asmens daiyvitl sprendimq priemimE.
Balsavimo teisiq perleidimo sutartis. Sia sutartimi juridrnio asmens dalyvis ne ilges-
niam nei deiimties metq larkotarpiui gali perleisti turimq balsavimo teisq visuotiniame
da{yviq susirinkime kitam juridrnio asmens dalyviui ar bet kuriam treirajJm asmen iu i.
Dalyvis raip pat gali perleisti bet kurias kitas neturtines teises Pabreztina, kad nors CK
tiesiogiai nedraud:ia perleisti dalyvio turimq turtiniq teisiq, nera sureguliuotas lokiq
l! LAT CBS teiselq kolegijos 2004 m vasario 18 cl nrtartrs cb UAB ,,Gallner Speditian
Nr.3K-3-12412004 kal 21 1
260
Yl!!rl]!!l}1]!1ri rtsMlll4 civiline\ rers.s subjekrr
perleistq teisiq lgyvendinimo mechanizmas. Tai savo ruoTtu sunkina ir net daro negil.
limA turtrniq teisiLt perleidim4.
Balsavimo teisiq perleidimo sutartis jsigalioja nuo jos ir tam tikrq joje esantiq duonrt,
nq atskleidimo juridrniam asmeniui. Isigaliojus balsavimo teisiq perleidimo sutarii,ri
ne dalyvis, o teisiLl igijejas naudojasi perleistomis balsavimo ir (arba) neturinemis t(,i
semis. Balsavimo teisiq perleidimo sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui arba rrtr
traukta pirma laiko jstatymuose ar sutartyje nustatyta tvarka. CK nenurodo, ar bals,rvi
mo teisirl perleidimas iSlieka galioti perleidus kapitalo dalis (akcijas, pajus ar purr.)
kitam asmeniui Manytina, kad teisiq perleidimas i!liel<a jr turi bati taikomas nauj,Ill
kapitalo daliq savininkuirr5.
Dalyviq (akcininkq, nariq, pajininkq ar pan.) sulartys. DaTnai sudaromos bcrrtIojo
pobudZio dalyviq (akcininkq, nariq, pajininkq ar pan.) sutartys, reguliuojan<iios jv,ri
rius klausimus, susijusius su juridin io asmens finansavimo dalyviq leSomis tvarka, n,rr r
dojrmusi balsavimo teise (kaip ir balsavimo sutarties atveju), naujq kapitalo cialitp i(k,i
dimo ir jsigijimo tvarka, dalyviq turimq daliq perleidimo proced0romis ir krta Sio lipo
sutardiq sudarymq reguliuoja bendrieli sutariiq teises principai. Tokios sutartys p.rrk,
da optimizuoti luridinio asmens veiklq ir uZkirsti keliq galimiems dalyviq ginc'.rnrs
7.4.2.6 Dalyvitl pasikeitimas
Juridinio asmens dalyviq pasikertim4 gali lemti tiek iprasti civiliniai sandoriiri, tir,L
specialrq dalyviq teisiq jgyvend inimas.
7.4.2.6. Ilpta'sli civiliniai sandoriai
Dalyvis turi teisq dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti savo dalj juridinio asmens k.rpit.r
le, taip pat palikti JE testamentu kitiems asmenims. Sios teises jgyvendinimo tvarl<.r r.r11
rr5 Tok a nuomone yra suponuojama kiiLl aplnkybiq P rma, turtines ir neturines ters6s, kur as soto ktll
akcilos (dalys, paja ), galt b[ir savarankisk civittnes apyvartos objekta . Todel akcija (dalis, pajus) {){t]
bati perleidzrama atskirat nuo Jos suleik amq ietsrq, ka p ir teises gall b[tr perteid:iamos alskiri]l llllr)
akcrjos, dalies ar pajaus (pvz.. u:sienyje labal populiaru perleisij teise galltl dividendus ar kitq potrjrl
Smokq lS bendroves). Anira te setq t,rkesiiq ( pacta sunt servanda (sutardi!l pnvalu laikytis) prindt) l
emia, kad asmLro teisetai igiies balsavimo teise, tun jq tSlaikyli nepnktausomai nuo kito objokl(r
akcilos, pajaus ar dalies pereldimo, nebent basavrmo tesds igijejas rr akcija (dali pajq) pell],!t
d:iantis asm!o bttq susiiarQ kiiaip TreBra, apie balsavtrno ters6s pereidimo faktq turi biti pranesnrlI
lLrrid nram asmeniur r atlLinkamas taktas turi btii nurodomas akcrjrl (pajq, daliq) apskailos dokunroD
tuose, t y regisiruoiamas Tod6l akcijas (datls, pajus) ketinantrs lgylr sE:in ngas trediasis asmLro h r
ga imybe (ir atii nkamai veikdamas kaip apda rus subiektas privalo) pasiiikrinti, ar batsavimo toili,
v S B, n6ra perleista, esant prieSingar, reikalauti jq grqlint (t y nukaukti batsavtmo teises perleidimo sulor
li) arba sumaiinti kainq
261
C VILINF lflS' ln,d()rr dalis
lamentuojama istatymais ir skiriasi kiekvienai teisinei formai. Atskrrars atvejais istatymai
numato paprldomus ribojimus ar draudimus (pavyzd2iui, pirmumo teise isiS)'ti parduo
damas akcijas uTdarojoje akcineje bendrovele turi kiti bendroves akcininkai, tikrosios
akines bendrijos narys gali perleisLi savo dalj kitiems asmenims tik gavgs visq tikrqjq
naflq sutrkimq, jeigu jungtines veiklos sutaftyje nenumat)'ta kitaip, ir pan.).
7.4.2.6.2 Priverctinis akcilq (daliq, pajq) pardavimas
Analrzuojant dalyviq pasikeitimE, svarbu pam ineti CK antrosios knygos ll dalies lX sky
riq, reguliuojantl priverstini akcijq (daliq, pajq) pardavimqrr6. PabreZtina, kad 5is insti-
tutas taikomas tik tam tikriems privatiems juridiniams asmenims - uTdarosioms akci-
nems bendrovems, ukinems bendrijoms, Temes 0kio bendrovems ir kooperatyvams.
Juridinis asmuo nera savitikslis subjektas. Privatus juridinis asmuo kuriamas jo dalyviq
poreikiams tenkinti. Dalyviai, kurdami juridinj asmenj, suformuluoja jo tikslus, kurie
turetq patenkinti jLl interesus. Kyla klausimas, kq daryti, kai vieno dalyvio veiksmai
prie6tarauja juridinio asmens veiklos (taiBi ir kitq dalyviq) tikslams. TokiE problem4 ir
padeda sprqsti priverstinio akcijq (dalrq, pajLl) pardavimo institutas dalyvis, kurro
veikla prie5tarauja ju ridin io asmens veiklos tikslams, kitq dalyviq reikalavimu gali buti
priverstas parduoti savo akcijas (dalis, pajus) ir Sitaip pasitraukti ii jurrdinio asmens.
Reikalavim4, kad toks dalyvis parduotq akcijas (dalis, pajq), gali pareikiti dalyviai,
valdantys ne maiiau kaip l/3 visq juridinio asmens akcijq (daliq, pajq). Toks reikala-
vimas reiSkiamas ir nagrinejamas teismo tvarka.
CK antrosios knygos lldalies lX skyrius nurodo prielaidas, kai dalyvis ( iai) Bali pasi
naudoti priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavrmo institutu:
1) dalyvio, kurio akcijas (dalrs, pajus) praloma priverstinai parduoti, veiksmai priei-
taraula lurrdinio asmens veiklos til<slams; rr
2) negalima pagristar rnanytr, kad tre veiksmai ateityje pasikeis.
Tik kai tenkinamos abi nurodytos sqlygos, dalyvrs ar dalyviq grupe gali kreiptis iteis-
mq su reikalavimu, kad dalyvis parduotq savo akcijas (dalis, pajus) besikreipiandiam
dalyviui ar dalyviams. Priverstinio akcijq (daliq, pajq) pardavimo procedurq sudaro
tokie efapal:
'l) ieikinio pareiikrmas teismo tvarka (priverstinio akcijLl (daliLt, pajq) pardavimo
bylos teismingos apyBardos teismui, kurio verklos teritorijoje yra juridinio asmens
buveind);
3rG
Tai nautas, 15 Nyderlandq CK perimias instrtutas (pr e6 isigaliojant naujaiam CK priversl n s akcrjq
(dal q, palq) pardavimas Lieluvoje nebuvo reglamenluojamas) (2r i Lietuvos Respub lkos clvilinlo ko
dekso komentaras Anlroli knyga Asmenys. Vilnius JLrstrha 2002 P 236)
262
Vll skyrius Juridinla asmcny5 kaip .iviltfas retses subjekt,I
2) pasiulymo tapti bendraielkiais teikjmas - dalyvis, padavgs ieikinj cjel priversti
nio pardavimo, privalo kreiptis I kitus juridinio asmens dalyvius su sialymu bUti
bendraieikiais AtsiZvel8iant ltai, kad juridinio asmens interesus paZeidusio daly
vio akcijos (dalys, pajai) parduodamos ne visiems, o tik j teismE besikreipianticnrs
dalyviams, iis etapas yra itin svarbus ir uitikrina dalyviq lygiateisilkumq;
3) ieikinio priemimas - teismas, iveftinqs, kad tenkrnamos abi jejkinio pareiikrlro
prielaidos, priima ieikini;
4) ekspertq, kurie nustatys akciiq (daliq, paiq) pardavimo kainq, skyrimas ir
iq atly
ginimo s4lygq nustatymas;
5) akcijq (daliq, pajq) pardavimo kainos nustatymas, kurj atlieka ekspertai;
6) teismo nutarties del akcijq (daliq, pajq) pardavimo kainos nustatymo prieminrnsi
7) akcijq (daliq, pajrt) pardavrmas besikreipusiam juridinio asmens dalyviuirr/.
Svarbu pamineti, kad ii esmes tol<ia patt tvarka yra taikoma ir tais atvelais, kai sicki,r
ma grqZinti balsavimo teisg akcijq (daliq, pajq) savininkui (jeigu ji buvo perlcrst,r tr(,
iiajam asmeniui) ir kai dalyvis, negalintis tinkamai jgyvendinti savo teisiq da,l kit()
juridinio asmens dalyvio veiksmq ir pagrjstai manantis, jog tokie veiksmai ltcityj|
nepasikeis, kreipiasi i teismq del priverstinio akcijq (daliq, pajq) iiprrkimo.
7.4.2.6.3 Privalomas akciniu bendroviq, Luriq verlybiniais popieriais
prekiaujama birioje, akcilq pirkimas ir pardavimas'
VedybiniLt popieriq ,statymas nurodo specialius vertybiniq popieriq pirkimo ir p,rr.tl.r
vimo atvejus. Atkreiptinas demesys, kad jie taikomi (r) tik akcinems bendrovems, t,ri;r
pat fl, tik tada, jeigu akcines bendroves veftybiniais popieriais (akcijomis, obligar ijo
mis ir pan.) prekiaujama reguliuojamose rrnkose (t. y birZose). Tokios specialios vcr
tybiniq popieriq pardavimo proced.ros apima du atveius.
Pirma, Yerlybinig popieriq lstatymas reikalauja, kad akcines bendroves al<cininl<,rs,
kuris veikdamas savaranki5kai ar kaftu su krtais sutadinai veikiantiais asmcrrirrris
jgijo daugiau kaip 40 proc. balsq bendroves vjsuotiniame akcininkq susrrinkiIx,,
arba perleistq vertybinius popierius, viriijandius iiq ribq, kitiems asmenims,,rrlr,r
terktq privalom4 olicialq si0lymq supirkti likusius balsavimo teisg suteikianiius v(,1
tybinius popierius. Oficialus siulymas teikjamas Vertybiniq popieriLl istatymo nl
stat),ta tvarka. Jeigu kiti akcines bendroves akcinjnkai pasinaudoja srulymu sul)irkti
vertybrnius popierius, si0lymq pateikgs akcininkas yra jpareigotas juos supirkli.
nustato Sios taisyk es i5 mtl - tais atveja s, kai k ti jundinio
teisg jsrgyli priverstrnai parduodamas akcUas (dalis, pajus),
asntenirfs. Pvz., Lt:darosios akc nes bendroves akcintnkai
crjas isskyrus atvejus, ka bendroves istatai nuslaio kilaip (
.).
26\
 CIVILINE TEISE BerdroJr dals
Antra, akcininkas, veikdamas savaranl<iikai ar sutaftinai su kitais.rsmenimis, jsigi
jgs akcincs bcndroves akcrlq, sudarandiq ne maTrau kaip 95 proc. visLl balso teisq
visuotiniame akcininkq susirinkime suteikianarq akcijq, turj teisg reikalauti, kad
vrsi l<iti akcrnes bendroves akcininkai parduotq jiems priklausaniias balso tcisg
suteikianaias akcijas, o iie privalo jas parduoti. 5is mechanizmas gali buti taikomas
ir l<ita kryptimj, t y maZumos akcininkas gali reikaiauti, kad kitas al<cininkas, kuris,
verkd.rmas savarankiSkai ar sul.rrtinaj su krtais asmenlmis, jsigijo akcijq, suteikian
diq ne maiiar kaip 95 proc visLl balsLl visuotinjame akcininkq susirinkime, nupirk-
tLl maZumos akcininkui priklausaniias akcijas.
Abicm nurodytars atvejais parduodamq ar perkamq akcijq kainos nustatymo tvarka ir
akcijq pirkimo ar pardavimo procedura i! esmes skiriasi nuo tos, kuri nustatyta CK
antrosios knygos Il dalics lX skyriule. Tai lemia siekis uZtikrinti aul<!t4 reguliuojanrose
rinl<ose listinguojamq akciniq bendroviq vertybiniq popieriLl lrkvidumq ir lengvas pa
sitraukimo ii akcines bendroves g;rlimybes
7.4.2.7 Visuotin is dalyviq susirinkimas
7 -4.2.7 .'l Bendtas apibudinimas ir funkcijos
Visuotinis dalyviq susrrinkimas yra privalomas kiekvienos teisines {ormos juridinicr
asmcns organas. Visuotiniamc dalyviq susirinkime gali dalyvautir's kiekvienas juridi
nro asmens dalyvis. Budamas vienas asmuo, juridinio asmens dalyvis vienasmeniil<ar
priima visuotinio clalyviq susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendrmus
Visuotinis dalyviq susrrinkimas vykdo kelias funkcijas. Vrsuotinis dalyviq susirinki,
mas - tai:
1)juridinlo asmens dalyviq forumas. Kai kurros dalyviq terses, atsiZvelgiant jiq
priBimti,gaii bati jgyvendintostikvisuotiniuosedalyviqsusiflnkimuose pavyzdi ,
kiekvicnas dalyvis (su tam tikromis rilrrtimis) galr balsuoti su juridiniu asmcniu
sLrsilusrais l<lausimars. Tadiau !ra teise iis negali piktnaudiiauti rr balsuoti visais
l<lausimars vienas tokiq
paaiE teise turi ir kitr juridinio asmens dalyviai Visiems
dalyviams turi buti suteikta galimybe iireikgti savo nuomonq vienu ar kitu kJausi
mu. 5i galimybc yra nrateria lizuoja ma suiaukiant visuorrnj dalyvrq susirinkimq ir
krekvienam dalyviui sutcrkiant teise balsuoti svarstomais klausimars. Todel visuoti
nis dalyviq susirinkimas padcda juridinio asmens dalyviams igrcikiti savo valiq su
jurrdiniu asmeniu susijusiais l<lausimars;
rr! Dalyvavirnas netLrfi btli tapat narnas su balsavimu Nors krekvienas
dalyvs ga dayvauh visuot
niame dalyviLt susTlnktme teisd balsuotl toktame susrrnkime galt bitti sutetkrama ne vtsterns clay
viams (pvz u:darosos akcines bendroves istata gatr nusiatyti kad priviteglluoiqsias akcjasturintys
akc ninkar netlfr tetses balsLtol v suotin uose akc n nkq susirinkimuose, :r Akc niLl bendroviu lstaty
mo42str 7dl
261
V I skyrius. Jrlridiniii i\ rrrry5 t<aip .rv rnes re6G subjcn,,r
2) Juridrnio asmens organas, sprendTiantis svarbiausius su juriclinlu asmeniu susijrr
sius klausimus. Da;nai visuotinis dalyviq susirinkimas sprendTra esmrnius klarrsi
mus, kurie daro jtakil tolesnei luridinio asmens veiklai, statusui ar cgzistavin)ui
Pavyzdiiui, visuotinis dalyviq susrrinkimas sprendZia, priimtr ar keistj steigimo <llr
kumentus, rinkti valdymo ar kitus organus, reorganizuoti ar likviduoti juridinj ,rs
meni ir panaaiai;
3) l<ai kuriq teisiniq formq atvejuir, luridinio asmens valdyrno organas.rr strul(tlri
nis vienctas, l<urrs atliel<a kai kurias valdymo organo funl<cijas. Atsiivelgiant jrrri
i
dinio asmens teising form4, gali susiklostyti dvejopa padetis:
(a) visuotinis dalyviLt susirinkimas sprendZia kai kuriuos juridinio asmcns v,rIly
mo klausimus, tatrau valdymo organo nepakeiiia (t. y. ialja visuotinio (l,rlyvirl
susirinkrmo sudaromas atskiras valdymo organas). Teisines formas rcgl.rrrr,n
tuoJantys istatymat nustato, kad neatstZveliliant j konkretrq valdynxr orli.rrrrl
sLrdaryrnE tam tikrais atvejais vjsuotrnis dalrninkq susirinkimas sprencl2ia v,rkly
mo organarns priskirtus klausimus. pavyzdiiu lrninl<r1 srr
sirinkimas nLrstato pasJaugLl, clarbq ir produkc jLJ nu\t,rty
mo taisykles ir priima sprendrmus del vie ylri,s tci.,r,
priklausantio ilgalaikio turto perleidimo, nuo rr,rrr.rLrrl,,,
sutarti ar lkeitimo (nors tai pflskirtina pric valdymo fr-rnkcijq);
(b) vrsuotinis dalyviq susirinkimas visiikar pakertia valdynro
organ4. l).rg,rl r k
2 82 siraipsnio 2 dalj juridiniq asmenq teisjnes lormas reglamcntuoj.lrrtys jst,l
tymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyviq susirinkimas gali l)utr vi(,
nas jurrdinio asmens organas. pavyzdiiut, jeigu indivirJualioje jmL;ni,jl rrr,r,r
paskirtas valdymo organas, jmone valdo savrninkas (dalyvis).
Jis,rtlicka vis,r.,
rllnrmo o 4rno rrrnkr ija..
7.4 -2.7.2 Visuotinio dalyviq susirinkimo r0dys
lstatymuose nurodyti dviejLr r05iLr visuotiniai dalyviq susirinkimai:eilrniai ir ner:irirri,ri
Eilinis dalyvrq susirinkimas turi buti suiaukiamas per istatymuose nurodytE tclll)rr,l
(paprastai - keturis menesius nuo finansiniq metq pabaigos).
DaZniausiai paruig,r str
laukti erlinj vrsuotinj dalyviq susirinkimq nustatoma valdymo organams. pagrinclirri,s
eilinio visuottnio dalyviq susirinkimo funkcijos - apsvarstyti ir patvirtinti metinq linan
sing juridinio asmens atskaitomybe ir paskirstyti pelnq (jeigu juridrnis asmuci yr.r
1x,l
no siekiantis vienetas)
265
ClvlLlNl ll l!l ln rlroli d.lk
Visi kiti visuotiniai dalyviq susirinkimai yra neeiliniar ir Saukiami pagal poreikj, sie
kiant apsvarstyti konkreiius klausinrus
7.4.2.7.3 Yisuolinio dalyviq susirinkimo suiaukimas
VisLrotinio dalyviq susirinkimo suiaukrmo tvark4 reglamentuoja istatymai ir juridinro
asmens steie,imo dokumentas. Visuotinio dalyvirl susirinkimo suiaLrkimo tr,,arka pri-
klauso nuo juridinio asmens teisines formos.
Pavyzd2iui, akciniq bendroviq (u2darqjq akcinrq bendroviq) visuotinio akcininkq sr,r
sirinkimo suiaukimo tvarl(a yra dctaliau reglamentuota Akcinir-1 bendroviq jstatyme,
Tcnres 0kro bendroviq Temes Ikio bendroviq istatyme Tuo tarpu asocracijq ir viesq-
jq istaigq visuotinio dalininkq susirinkimo iaul<imo tvarka jstatyme nera nustatyta, o
paliekanra tai reguliuoti juridinio asmens steigimo dokumentui (t. y dalyviq tarpusa
vro susllarimu i).
Vis delto gali bati riskirti vrsuotrnio dalyviq susirinkimo sulaukimo etapal:
1)intci.ltyvos suiaukti visuottni dalyviq susirinkim4 rirc.iikinras (neeilinio susirinl<i
rno atvejLr) lniciat),vos teise su!aukti vrsuotinj d.rlyviq sLrsirinkimA turi jstatyme ar
sleigimo dokumcntc nurodyti asmenys DaTnrausrai ii teise suteikiama valclymo
organui arba dalyviams, valdantiems tam tikrq skaiiiq akcrjq, claliq ar pajrl (pvz.,
akciniq bendrovir-1 al<cinink.rms, tLrriDticms 1/10 visq balsq, Temes ukio bendro
viq 1/4 visq balstl) Istatymuose nurodytais atvcjais vist]otinis dalyvirl susirinki
mas gali b[ti i.rukianras teismo sprendimu (pvz, jeigu cilinis visuotinis d.rlyviq
susirinkimas ncbuvo sulauktas jstatyme nustatyta tvarka, jeigu ncliko organo, kuris
atsakinBas ui visuotinio dalyviq susinnkimo suiaul<im4 ir pan.);
2) sptencliniosui,lLtkLi visuotini clalyviL! susirinkim4 prientintas tr clarbotvarkis tan
glmas. DaTniausiai visuotinis rlalyviq srrsirinkimas iaukiamas valdymo organo spren
dirru 5is organas taip pat rengia susinnkimo darbotvarkg, j kuri:1 turi bLrti jtraukti
itsmcnq, kuriq iniciatyva iar.rkianras susrrinkimas, pasirtlyti l<lausim.ri;
3) iniorm.ivifiias apic iaukiai.'4 visuotiDi dalyvitl susirinho4 KLekvienas juriclinio
asnrens dalyvis turi buti inlormuojamas apie iaukramE visuotini dalyviq susirinki
nr4. Dalyviams lur b0ti praneiama planuojama susirinkimo darbotvarke, susirin
kimo vieta, data ir laikas. Dalyviai turi buli intornroojami apie iaukramE vrsuotrnj
clalyviq susirinkim4 priei tiek laiko, kad galetrl jam pasirengti (susirinkti rcikiamq
med2iaBA planlrojamais svarstyti klausimais ir pan.) Sis terntinas p[iklauso nL]o
Leisines iornros ir svyruoja nuo septyniq dienq (2enres Ikio bendroviq atvcju) iki
trisdeiimties dienq (.rl<ciniq bendroviq ir uTdarqjq akciniq bendroviq atveju), o
l(ai k!riq teisiniq formq (asociacijq, vie(qjq jstaiBrl) apskfltar nera jstatynrLl regla
mentuot(rs Vis delto nrnrmalus p[ar]ciinro tcrminas neturetq bati trumpesnis nei
266
VI skyr !s lur .l n rr .r\ ndrls kJ p ( vrhnes reilis s!bi(,[r.,,
septynios dienos, nebenl rlcl Lrumpesnio lerrnino sutinl<a visj dalyviai. praneiirrr,r,,
clalyviui luri bLtti pateiki.tmas tokia forma, kuri sLtdarytLl palankiausras sillygits \l
juo susipaTintr (pvz., a!meniil<ai, registruolu pa!tu ar paskelbianL viciai skrrgirrrI
dokumentc nuro.lylamc dienraityjeJ. Teikiant pranciimLrs apie visuotinio rlalyvirl
susirinkimo suiaukimE, butifa atsi:velgtj ir j konkretaus junclinio asmens l)r.r)(,ir
mq teikimo praktil<.1;
4) galimybes sL]sipattntt su jLtridinto asncns tLtnmafu d()kunenlJi5, susrTrr:i.rr*rr
visttolinio dalyvitl susirinkino clarbotvarke, sudarynas;
5) visLlotinto akcininktl susirinkimo surengintas;
6) visuotinio akcininktl susirinkinto protokolo ar akcininktl sprcn.ltn.trlsil,riyrrr,r.
7 -4.2.7 .4 Visuolinio dalyviq susirinkimo sprendimq pri6mimas
Mineta, kad visuotin is d.rlyviq susirinkimas priinta sprendim us, turinaiLrs (.stn rr(,, r(,i1.(r r r(.,
jLrridinio asmens statusui tr tolesniam cgzistavimui. Konkretus visuotinio <J.tlyvirl .,rr.,r
rinkimo sprendZiantq klausimq sqraias pateil<iantas konkredras juridin'Ll .rsnr(,nrl t,.r,.r
ncs formas regl.rmentuojandiuose istatymuose Visuotinis dalyvrq susirinl<irrr,rs lrriirrr,r
sprenclintus clel:
IJ steigimo dokLrmentLl kcitimo;
2) valdyrno, prieiiuros ar l<itq organrl arba konkrediq jq nariq skyrinro (rir)l,ljr(,) ,l
atiaukrmo;
.l) dalyvio jna!u jjuridinj asrneni (akcilLl, pajLl, daliLl ar jna!q pavicl.rlrr) rlyrlzrr,;
4) metines iinansines atskaitomybes tvirtinimoi
5) pelno paskirsLymo (jeigLr luridinis asmuo yra pelno sie(ianti org.rrriz.rr j,r1;
6) jLrridrnio asmens pertvarkymo, reor6ian izavlnto ar likvidavinro ir p.rn.rsr.rr
Sprendimai visuotiniamc dalyviq susrrinkime firjimami paprasta balsq rlaugtrrrr.r {l,,rr
sprendrmas laikonras priimtu, jeigu u7 jigalla daugiau balsq,,u7,,ncgu,,prici,,) ,rrlr,r
kvalrfikuota balsq daugunra (kai sprendimui priimti reikia 2/3, 711 tr p.r,r.rsi.ri vr\r,
susirinl(ime dalyvaujandiq dalyviq balsq) Sprcndrmas kokiu klausimu l<okil balsrl rl.rl
Suma tLrri bLrti pritnttits, nustaLo konkreaias tcrsines formas reglamclttuojantys i\t,rty
mai .irba juridrnio asmens steigimo dokumcntas.
Visuotinio dalyviq susirinkinto sprendimai turi batj protokoluojanti. protol<ol,rs r.r,,rr
nras CK 2 90 2.92 strarpsniuose nustatyta tvarka. K.ri visuottnio dalyviq susirirrkrrrrl)
sprendima pasiraio vi5i juridinio asnrens dalyviai arba juridinis asmuo turi tik vir.rr,1
dalyvj, protokolas gali buli neralont.r: iiurr;rtveju sur.riom.r5 vr\Lr,)tinio dalyviq srrsr
rinkimo sprendimas
2(,7
ClVlNl ll s l(lrroiL dils
7.4.2.7.5 Visuotinio dalyviq susirinkimo sprendimq
pripa;inimas negaliojaniiais
CK 2.t12 slftr psnio 4 dalrs nustato, kad juridinio asnrens organq sprendinras, prieita-
raujantis irrperatyvioms istatymLl normoms. juridinio asnrens stei8imo dol<umcntanrs
arba protilrgunro ar s4Ziningumo pr/ncrpams, galr batr pripaZintas negaliojaniiu. le!-
kinl gali pareikili: ll) juridinio asnrens kreditoriai (taaiau tik jeigu sprendinras paZei
dTia jq teises ir teisetus interesus), fii) juridinio asmens valdymo organas; llil) luridinio
asmers dalyvis; arba aiv) kiti lstatymuose furodytr asmenys. I'astarLljq trijLl grupiq as-
lrenys galr parcrk6tr icil< nius dcJ luridinro asmens orSano sprendirrq prilr.r2inimo
negaliojaniiais visais atvejais (t. y. nereika ar-r1ama, kad toks sprendimas paZc slrl jLl
rnteresus) CK tokio pobrtdiio ieil<iniams nustato sLrtrumpinlq lriJq mcnesiq ieikinio
senati. Kai kuriuose jslalynruose !is terminiis yra sutrumpinta5 iki triscleiimties dicnq
(al<ciniq ir rridarqjq akciniq benclroviq atveju). Ternrino prad.Ziai svarbus subjL.klyvLr-
s s kritenjris kacla asmuo suTrnojo arba turejo suz noti apie gifaij.rm4 sprcndinril
ApZvelgiant ju rid in io asmens organq sprenrlimq pripa7 in imo ne.rliolanaiais klausimil,
taip pat svarbLr paminclr teisrnq praktikos pozicija, kad ju rid in io asmens organq spren
diml pripaiinimas neSaliojanaiai5 yra svarbus paieistos dalyvio teises, juridinio as-
mcns ntcrcsLl ir vieiojo intercso flynimo bLrdas. Taaiau lis tufl b0li taikonras tik kaip
ulfiDiil tatia (p:rskutinc priernore), t. y. t]is dtvejais, kai sprendinro pagrindLr atsiradu
siq paclariniu neg.rlirra paialinti kitais teisirl gynimo bLldaisrr".
7.4.3 luridinio asmens valdymo organai, jq teis6s ir pareigos
7.4.3.1 Sqvoka ir fu n kcijos
T--rmin4 ,,valdynro organas" suponuoja pagrindine jo funkcija jrs rupinasr l<asclicnc
juridinio asmens veikla Taigivaldymoorganasyrapagrindinisjuridinioasmcnsorganas,
pcr l<Lrri jundinis asmuo igyja ir jgyvendin.r civrlincs teiscs, prsirma ir vykdo pareigas'r .
juridinio asmens valdynro organo funkcijos yra clvejopos:
1) iiorines; ir
7) vidini's
lionnc Iunkctja.rpima jufldinio asmens alstovavimil iiam turint santvkiq su trec'iai
siais nsmenimis. lii4 kategorijq jeina ivairiLl s!rtarc'iq ir l(itol(iq sandoriLl sudarynras,
atstovavrmas juridinio asmcns intcrcsams (lvaiflosc instrtucilose, imonese, i5lriSO5e.lr
'i Zr LAT CBS te selrt koleg los 2003 m lapkr cro 5 .l rLrtartr c b Karsier Fee Haidn..l ApS v UAB
,Alia Nr 3K:l 1457i20A:t kal 21 2 21;22 t t6B
1 Lieluvos Rosprb;kos cvrlrf o kcdekso konrcllLrLras Afliol kfyqa VilnLrsr JLrstlra 2OA2 P 1a3
268
v skyr !, lur d ri ,r\firr,!\ k.i r ci! rni\ rolsis s!bi{ 1r.,
5antli kiuose sLr Iiz jniais asmenirnis), jur idinio asmens intercsq 91,n;6n;5 teisme, arbtlr.r
7e ir pana!rai. Taigi iiorine valclynro organo funkcija apim.r vis4 veiklq, del kurio..
jurid nis asnruo yra,,matomas" visuomeneje ir jos ,,idcntifikuojamas"
Vtcltnc v,tldvmo ()rgano fLtnk(ija apima l<asdienj luridrnio asntens valdymA ir su tro
susijusiq sprcndinrq priemimi Nors ncra taip ryikiai m.ltoma vrsLromenes kaip iir)
ne valdynro Iunkcijn, !i funl<cija yra ne maTiau svarbi Valdynro organas, vykdy(l,rr,r.,
viding valdymo funkcij4, atsako ui CK 2.ti2 strarpsnio 3 clalyje nurodytq veiksDrrl ,rl
likirr,l (jei8u l(iLrip ncnustatyta i5tatymuose ar ste grnro clokumentuose), t y:
l) linansine-s at-skallo/7ryb.r-s sudaryntq it paleikiln4 visLtoLiniam dalyvitl sLtsirirl,t
rroiirrFinansine atskaitomybe suclaroma pasibaigus juridinio lsmens fin,rnsini.rrrr',
mctams (metine iin.rnsinc atskaitomylre) .rrba kiticms tarpintams lail(otarpi.tnts l)r,
meiiui, kctvirtiui ar panaiiai (tarpinc finansine atsl<ailontybe) Finanstnes .ll!l(.rt,,
mybes suclarynr.l ir j.,ri l(cliamlts reikalavimus nLrstato lmoniq finansines atsl<ailrrrrry
Lles istatvmas.rrba lnron q konsolicluotos linansines atsknitomybes jstatyntas;
jttrirlinio asntens cLtlyvitl susirinkino suiaukini4 (t. y sprend mo (lil sui,rrl.lrr)
21
pnem'nrE, clarbotvarkes rengimil, pr.rnciirnLl apie suiarrl<inr.1 pateikim4 rl.rlyvi,rrrr,
ir pan );
3) duontt'nq ir (lakunentLl pateikirn4 Juritlinitl asntentl registtui"';
1) prane!imE jLtialinlo.r-snrc/rs cLalyviants apie esntinius lvykius, turiniius rcil<irrrl
juridlnio asrnens veiklai. Si funkcija gali b0ti dve;op,r:
(a) praneiimas apie pl.tnuojamus sprenclimus .ir sandorius, del kuriq val<lyrrr,,
org.rnils turi gauti visuotinio valdymo susirinkimo pritarima (pvz., akc inirl lr, rr
drov Ll lsl.rLai BJli nustltyti, kacl Akciniq bcndroviq istatymo 34 strdipsnio') (l,r
lylc nurodvtienrs valclymo organo sprendimanrs reil<ia iiankstin o visuotiirio,rlr
cininkq susirinl<imo 1)ritarirno). Atkreiplinas demesys, kad lokio pritar irro clavir rr,r,,
nepan.ril<ina valdynro organo atsakonrybes u, priimt4 sprcndim.l ar sLtrl.rryt,l
s.rnclorj; a rb.,r
(b) bcndrojo pobr-rdiro praneiinr.is apie juridrnio.rsmens vciklos pokyaius. l,,r
breZtrna, l<ad .i <cincms bendrovems, kuriq vertybiniais popicriais prekt,lu j,Ir,r
vtrlvbiniq popienq birioje, !i pareigii yra itin sv.rrbi ir notslrecialiaisurcgrrlirro
ta|r TaaiaLr dauBUmosjuridiniLl asmenLl atvejr taiyra bendrojo pob0dTro lurl,
i::Kar kur u teis niU io.mq JUr d nrLrs asmenis reg amerituolantys statymai iatia Inans nes atskaitollrV
bes re kalaula sLrdaryii papi domus ciokurnefius pvz , parengt tur.lnoasmeIsveikosataskartq(vrei:rltrl
istagt! atvelLr :r Vieiui! lstagq Istatyrno 12str) metni praIeSma (Lr:darLtl|] akcini! benclrovrt I
akcrju bendrov u atveju :r Akc niu benctrov Lr tstatymo 37 str 10 cl ) rr panasiar
'r21 733skllsirl
':rZr lfforniirclosapre emrtef!r csnrnLts ivykrus atsk e climo taisykt-"s. pa(vrrtrntas Leiuvos Resp|1,
Ikos vertybinlr popieriLt korlrst()t2U04m g,uod2io 17d nutarmuNr ?[j
2(,'J
CiV L Nl ll 5l ln,ndn)l drls
cija iniormuoti dalyvius apie juriclinio asmens i,eiklq ir 1os pokyiius, kuric gali
tlrreti esmrng reikimq tolesnei jLlridinio nsrnens veil<lai Tokia infornr.rcija da-2-
niausiai p.rteikiarna visuotiniairo dalyviq susirinkinre,
5) luridinio.rsmens yelklos otganiz,tvirrr4 (t y. jos analizq, optimizavimii ir nr.rksi-
malios naudos sickim4, naujLl mctodq taikymE ir kt.)i
6) .ialyvlr1 npsknllir" ir l<ita
Taiiau iis valdymo org,anLl vidiniq funl<ciju saraias nera iisarnus l'apildomai valdy-
mo orSana5:
1) tiusl,llo otp,anizacinq juridinio asmens struktLle (t. y suformuoja ivnirius juridi
n o ismens paclalinius, depnrtamentus, sl<yri!rs), kuri padcdJ optinrizLroti juriclinio
asmens vcikl4;
2) sLtburia r skatina juticlinio as ens clarbuoLoj! kolck},vA it skiria nLnbau.laslr y.
luridinio asmcns varclu vykdo darbdavio funkcijas, nurodylas LielLrvos Respublikos
darbo kodekse);
3) ytil ,1lsJking,,ts u2 komcrciniLl paslaptiLt sqr.lio sLl.laryrr4 irlq ap-saug4 (valdymo
organas nLrstato, kol<a juriclinro asmens iniornracija l.rikytina l<omcrcinc paslaptimt
:t 't, lr.r, l(. buti.r,.l.i, irrTirn,r .re i*.i*n- J.1^rpnlm\
4) u>tikrina t,ieios intorntacijos paskelbi,n.l vrsuomcncl ir klta
Bet kuriuo atvejLr valdynro organ.is tLrri organizuoti juridin io asnrens vcil<14 prot nBai ir
s47 rn rn ga r.
l'abreTtina, kad kai juridinis asmuo turi l<elis valdymo organus, jq koml'e1g6cij;111p;
bnli aiikiai alskirla islatymuose arba juridinio asnrens steiginto dokumente. I'avyz
d2iui, akcineje bendroveje ar uZdarojoje a(cinele bcndrovcjc tali bnti du valdymcr
orgirnai: r,aldyba ir vaclovas Tokru atvc]u ,",alclyba sprcncl2i.r stratcBinius bendroves
veil<los l<lausinrus ir priinra sprendrnrus sudarytr l.1m tikrus svarbius sandorius (jsigyti
ilgalaiki turt4, kLrrio b.rlansine verte viriija 1/20 istatinio bendr.rves l<apitalo, ar drspo
nuoti jLro ir pan.), o vadovas v.ldovauja kasdrener vcrkla, atslovauja bendrovei ir su
daro sandorius su trearaisiais asmcnrmis (tam tikr.ris aivejais vadovaudamasis valdy
bos sprend inr:tis)
,2.4. t..r Kump' Ic'rr iju. al'Ll.idimr. ir r iriijirt'.rr
Valdyrro organq konrpetencija nurodyta konkredias teisines formas rcgJamcntuojan-
iiuose jstatymuose ir steigimo dol<umcntc. Vyl<dydanras rioring valdynro funkcij4,
valdymo orB.rnas privalo aikytis tokiLl nustatytq ribojinrq ir neviriyti jam suteiktLl ga
i2'itt421'k.$ni
27o
Vll skynus lundrnrrl ,)s,rx rI,c
liq116. Bet kyla klausinras, k4 d.rryti, kai valdymo organas nepaiso Sitaip nustalyt()s
kompelcncijos ir priima sprendrmus ar sudaro sandorius, kuriq neturejo teises sud.[y
ti, t. y. veikia ultra vires.5i padetis CK 2.83 2.84 straipsniuose rcglamentuojama rlv|
lopai, atstivelgianl j tai, juridinis asfituo yra privatus ar vieiasjs.
7.4.3.2.1 Privatus juridinis asmuo
PaieidZiant savo kompetcncijq privataus luridinio asnrens valdymo organo sri(l,rytr
sancloriai sukurra prievoliq iuridiniam asmeniui raigi Lietuvoje u/rra vlres tftrJ<rrir,r
nera taikonra Taiiau !r taisyi<le turi dvi r!rmtis valdynro organo u/rra vlrc.s srrrl,rryr.r.,
-
'.rndnt i- trcsu^rrr i.r pr ieroliq iLrr idi.irnr I,nonrui.
iergr,:
1) jrodoma, kacl sudarydamas sandorj treaiasis asmuo irnojo, jog sandorj sLrrl.rrrr
iios teises ncturintis valdynro organas, ar del susiklosiiusiq aplinl<ybrL1 rrr1l,rl,jo
iito ne2 inotr; arba
2) juriclinio,tsmcns steigimo dol(umentuosc nusLatytas kiekybinis atsk)v.lvir ,r\
tt
jis yra Linkam.lr jregistruotas JuridiniLl asmenq rcljistre.
Aptariant pirnr4 riimti, svarbu pabre)ti, kad C.K 2.85 straipsnis nustato, jog jLli(linrLJ
asmcnq valdynto organq kompctencijos, jvardytos:teigrmo dokumentuose, nur(xly
mas juridiniq asmcnq registre ir vielas paskelbimas neturj
itako5 mtnekrs nuost.rt(),,
taikymui. lrodincjant tredioio asmens nes.liiningunr4, nepakanka jrodyti, l<.rrl v.rlrly
mo or.Bano l<onlpetenctja buvo atskleista Juridiniq asmenq registre tinl(ant i jr(lli.,t
ruotuose steigimo dol(umentuose ir kad, badamas apdairus, treiiasis asmuo g,tl(,jr) ii,l
l<onrpetencii4 pasrtikrinti Bet, pavyzdZiui, jejgu batq jrodyta, kad trediaris.tsrrrrro rrr,r
te juridinio asmens stetgjmo dol<Lrment4 ar jam buvo suclarytos tinl<amos s4lygos .,rr
IUo susipa;lnti (pvz, valdynro organas, priei sudarydamas sandori, pateikc l(onlr.r
hentui steiginro dokurrento kopijq, kurioje buvo nurodyta, kacl valdyrrro orllJn,rs l(,
gali sudaryti sanclorio), rizikq u7 sudaryt4 sandorj turi prisirmli trediasis asnruo, lirrri.,
tinkamai neiianalizavo jam patcikto dol(umen[o ir del to buvo ncsq:ir]ingJs.
NaBrinejant antra iiimti, svarbLr aptarli kiekybinio atslovavimo tarsyklg Kicl<ylrinio
atstovavimo atveju juridinranr asmcniui atstovauja ne vienas valdynto organo D.rry.,
vienasmeniikar, o keli asmenys l<artu (pvz., keli valdymo organo nariai, valdynto or
llano narys ir atstovas arba valciymo organo narys rr dalyvis). Kokios ri ciJ pJnIn(.trl
kombinacijq leid2ianros konkreiios tctsines Iormos juridiniam asmeniur, yra nur<xly
ta tA teisrne form4 reglamentuojanaianre lstatyme (pvz., akcinei bendrovei ar uZd,rr.r
jai akcinei bcndrovei gali kiekybiikai atstovautr trk keli valdymo organq nariai, ii krr
r!6 Svarbu parnfiti, kad vi.tifis va dymo f!nkc los atveju va dynro or gano konrpetenoilos vll6ijin]it|,
nepadaro :alos treties erns asl]lr]nrrns
27)
( lvlllNl ll\ lnrd oU drhs
riLl vienirs vrsuomet turi b0ti bendrovcs vadovas). Esanl nustatytam kiekybinianr atsto-
vavinrui, pradecla galioti u/tra vir's dol<trina, t. y. sandoris, suclarylas trk vieno asmens,
nl..Ll,ri.i l). r *i!u iu'idili.rnr.r.men.ur
Asnruo, sudares sandorj viriydamas savo kontpetencijE, atsako ui jur dinio asmens
prievoles subsidiariai, t y treaiasis asmuo gali pareikitr rcil<alavimus valdymo orLlJno
nariui tik po to, kai tokie reikalavimai buvo pareikiti juridinram asnreniui ir iir jq
nepatcnl<ino.
7.4.3.2.2 Vie5asis iuridinis asmuo
Pa2crdTiant savo kompetencijq vieiojo jurid in io asmens valdynro organo sudaryti san
doriai prievoliq juridiniarr asmeniui nesukuria Taitau juridinis asmuo gali sudarytq
sandori veliau patvirtinti ir tokiu atvclu sandoris sukuria pricvolrq luridinianr asmeniui
nuo 1o sudarymo (o nc nLro pritarimo).
Jergu vielasis juridinis asmuo nepritaria sandoriui, ji
sudarqs ir savo kompetencij4
vir!ijgs asmLro privalo atlyginti tretrajam asmeniui pa5tarojo patirtus trLtostolius. liim-
trs clarorra tik vicnu atveju jeigu irodoma, kad sudarydamas sandori trediasis asmuo
i nojo, jog sanrlorj sudaro tokios tetses neturintis valdynro organas, ar del susiklosc'iu-
siq aplinkybiq negalejo (ito ne2inoti.
7.4.3 3 Valdymo orllanq nariai
7.4.3.3.1 Kvalifikaciniai reikalavimai ir skyrimas
CK 2 Bl straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdynro organo nariai gali
bati tik fiziniai asmenys Juridinis asmuo yra frktyvus darinys ir nc8.rlr pats prisiirrrti
teisiLl ar vykdytj pareigq. Todel juriclinis asmuo galr verl<ti tik pe. savo valdyrno orga
nus fizrnius asnrenis. Sie nraterializuoj;r ir suasmcnina juridini asmeni.
Konkreiias tcisines iornras re8lamentuojantys istatymai arba juridinio asmens steiSimo
dol<umentai galL nurodyti papildomus valdynro organq nariams keliamus kvalifikaci-
n ius reikalavinrus Pavyzd.Ziui, al<ciniq bendroviq ir uZdarqjq akciniq bendroviq valdy
bos n;rrys ncgalr buti fi) bendrovcs, antrines bendroves ar l4 bendrove patrorruojanaios
bendroves stcbetojLl tarybor narys; arba (ill asnruo, kuris pagal tetses aktus neturi tcise5
citr iias pareigas; banl<q valdymo organq nariai turi bat; neprieka iit in8os reputJcijo5 ir
tureti kvalrfil(acija bei patrrties, leidTianiios tinkamai citi pareigas, ir pan15i.ri.
Paprastai valdymo organLrs ar konkredius jq narius skiria visuotinis dalyviq susirinki-
mas arba kitas pr ic2iIros ar valdynro organas (pvz., akcines benc]roves ar uZdarosios
akcincs bendroves v.r dybq skiria stebelojq laryha, o ieigu ji nera sudaronra, visuott
nis akcininkq susirinkimas) Konl<reti valrlynrr org.rnq skyrimo ir atiaukinro ii pareigq
?7)
Vll skynus J!'idinlal asfxlys ka p .rvrlrncs tcrses ,!bjekt.r
lvarka ir jLl veiklos sqlygos (pvz., rr galima su valdymo organo nariu sudaryti darbo
sutartj, ar jis 8ali gauti atlygi uZ vcikl4 valclymo organe) pril<lauso nLro teisines formos
ir reguliuojanra konkreiiq jstatymq. PabreTtina, kad asmenys jvaldymo or5;rno n.rrius
turetq buti skiriami jq sutikimu. Negali b0ti kieno nors kito valia prisiimtos p,rrei6,,'
Tiesa, ne vienas terses aktas, reguliuojantis konkredias jurrdiniq asmenq teisines ior
mas, 6ito specialrai nenurodo, taaiau pati paskyflmo eiti kokias nors pareigas tnstrtUt()
esnrc reikaiauja kandidato j valdymo organo narius sutikimo bati sl<rriantam eiti k)ki,r\
parerSas.
7.4.3.3.2 Teises ir pareigos
CK jtvirtina valdymo organo nariq IygiateisiSkumq valdymo organo nar iai turi vit.rro
dq teisiq ir pareigq, iiskyrus CK 2 86 nraipsnyje darom4 iiimtjlr Tcrdel kiel<vicn,rrrr
valdymo organo n;rriui turi bati uitikrinamos vicnodos teises dalyvauti valdant jurirli
nj asrncnj ir jam atstovauti (iiskyrus atvejus, kai jstatymai nurodo kitaip ar jurirlinio
asmcns steigimo dokumentuose nustatyta kiekybinio a[stovavimo taisykle).
CK konkrediai nedetal zuola luridinro asmens valdymo organo nariq teisiq. Taii.rLr jo.,
yra suponuo]amos bendrqjq veiklos principq ir apinra tokias teises (taii.ru jomi' rr,',rI
sirrboja): (aJ rinkti ir gauti informacij;1 aprc juridinj asnrenj, reikalrng4 valdymo lunl< i
joms tinkamai vykdyti; (b) dalyvauti ir balsuoti va ldymo organo susirinkinruose; fr I lr.r
teikti klausimus kiticrrs juricJinio asmens organams ar jq narrams; fd) sudaryti s.rntIrrj
su juridrniu asmeniu, kurio organo narys lis yra; (e) kreiptis i teismE su cikiniLr il l
juridinio asmens organo sprendrmo panaikinimor2s ir panaiia
Prieiinga padetis yra del valdymo org;rnq nariq pareigq - CK 2.87 straipsnis p.rlcrlir,r
ilgq jq sqraiE. Atkreiptinas demesys, kad CK iras pareigas nustato tik vaidynro org,rrr,,
nariams. Valdynro organq narianrs yra keli.rmi grie2tesni reikalavintar nei krtq c.rrg,rrrrl
nariams, nes tarp valdymo organo naflo rr juridinio asmens susiklosto pasitikajirir(,
santykiai valdymo organas verkra kaip juridinio asmens patiketitris Todel valclyrtr,,
organo naro pareigos yra suponuotos bendrosios pareigos elgtis apdairiri rr rupr'strrr
gai juridinio asmens atZviigru. Sias parergas valdymo organo narys luri tiek juridini,rrrr
asmeniui, tiek kiticms juridinio asmens organams ar valdymo organq nariants. Jos
reikalauja aukitq valdymo organq nariq elgesr't standartq, be to, sudaro galintylr,,'
dalyviams stebeti, ar valdymo organq nariai ncveikia juridinio asmens rr jo dalyvirl
nenaudai. Tciliar-r detaliau apibudrnamos kai kurios valdymo organo n.rrio pareigtrs
3?'/Kabasuojanilurdino asmens ko egialalls valdyrno organo naflq basa passkrrsto po lyglai c
m a koleg a aus organo p rmin nko ba sas
3/E Zt 7 427 4 sk|'snj
271
LV I Nl ll \l ll.f(l(Ir d.lk Vl skyr!s l!rd rn, ,,!),,J,r\ ..1 rJ c v ltni5 tos.5 nrbt(,rr

ir protingai. Vrldymo organo narys prrvalo juridinio asmens

Pareiga t'lglis sEiinirrgai
ir kitrl jo organu nanq atZvilgiu clgtis rultest ngJi rr prottngJt. 5i pareiga yra suponuo
jama kiel<vicnam civilinirl teisiniq srntykiq subJel(tui taikytinq bendrqjq civilincs tei-
ses prncipq: teisinEUmo, prottngLtnro ir silliningunro (CK 1 5 str) Tai, ar valclymo
organo narys vykdo ii4 pareig4, turi fiatj veftinanla lyginant jo elgesi \Lr rallesrtngo I
apdairaus asmcns elBesiu \bonus pater fantilias)rI Rupcstingas ir apdairus asmuo turi
Vis.rpusiikai iinagrineti turim4 inlormaciiq, konsultuotis su jvairiq sritiq specialistais ir
darbLrotojais del vienokirl ar l(itol<iq sprcndimq pagristumo ir naudingumo juridiniam
asmeniui, sprendimus pr imti tik atsi;velgdanras !vrsas apJinkl,bes, veikti tik juridinio
asnrens intcrcsais ir panaiiai. Jeigu v.rlclymo org,anas yra kolegialus, jo prrnrrnrnkuiyra
larkomi aukitesni nei boirrls p.ttcr /anril/rs 5tandaftairro
prasti plaaiau tr jais latkyti taip l)at jo ieirros nariq ar kitq susijusiq asntenLl
intere:ru\
lnteresq l<onflil<tas galr atsirasli jvairionris aplinkybemis, pavyzdiiLri, jeigu pa;eidii,lrt
v,rldymo organo teises balq sudaryt.rs juridinio asmens intercsLrs pa2eidZiantis . y.
jam nenaudingas ar nercikalingas) sanclorisrL. 5i valdymo organo pareiga
apinu (lu
aspektus. Viena vertLts, valdynto organo narys turi Vengti sttLrncijos, galinaios suk(,lti
i(,
asnrenrniLl ir juriclinio.smcns intcresll konfJikt4. Kjta vcftus, tokiE pitrictj,
ilatekgs 1 1r,
tun praneiti .rpic tai kiticms valdymo organo narjarrs arba juridinio asmens cl,rlyvr,rrrr,,
ir iltskJeisti tokio inleresq konflrkto pobardi ir, lci jrranonra, vertg. Tol<ia inlornrar ij,r Irrrr
buti patcikiam.r raltu arba jraioma j juridinio asmcns organo posecl7io prokrkoi.l.
Pareiga nenaudoli bcndrovds informacijos ir turlo asnrcniniams poreikianrs. lic
irrr r

dinro asmens dalyviq susirinkimo sutil<imo v.rl<1ynro orliano narys negalr p,rirrioti
irr
Lojalumo pareiga. leisntq pral(tr](oje <i vlldymo organo parcigir pripaTistanra viena ti ridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti lo ar in{ormacijos, kuri4 jis
li,rrrrr,r
svarbiausiqrrr Ji suponuoja, jog valdl,nto organo nJrys tLrri veikti laip, l<ld nesusikirstq bIcJanras 1'uridinio asnrc'ns valdynro organo narys, asnrer]iner naud.ri .rr n,ru(r,ri rr(\ i,r
asnreniniai ir juridinio asnrens inleresai. Lolalumo pareiga reikalauja, kad juridinio janr asmeniui g,ruti. Si valdymo organo nario pareiga taikoma tiel< juritiinio,rsrrrr,rr,,
.rsnrcns valdynro organo narys siel(tq igyvcndinli juridinio asmens trkslus, veiktrl juri turtur, tiek informacijai. Juridinio asnrens iudas iiLto atveju apilltil vis4
ILrrirIirri(),r,,
clinio asm,-ns interesais ir ncsukcltq jam nuostoliq. Valdymo organo narys privalo mcn5 turlq, iisl<yrus tl1, kuris buvo suleil<tas valdyrro organo nariui na|rIrtis (|r,2,
laikytis juridinio asmcns ist,rtLl, visuotinio dalyviq susrrinkimo ir kitq juridinro asnrens .rutomc$ilis) Valdvnto organo narys tul tjnkamai naudoti juridini() irsnr{,ns turt.t t
o[ganq sprel]d imLl atsisl<aiiyti ui jo nauclojimq pateikrlamas tai pagrind2randius rlokuntenlrrs I ) r r r I I r ,
. r r i r , r ,

Konfidencialurno pareiga. Valdymo otgano narys privalo jurrdinio asmt-.n: at2vilgiu
laikytis l<onficlenci.rlumo. Suprantanras siaurai, konfidcncialumo jsipareigc.'jim.rs rpr
ma pareigq saugoti luridinio asmens komercincs, gamybcis ir kitas paslaptis Kokia
infornracrja yra aikytina komercine, gantybos ar kita paslaptinti, nustalo atitinkarnas
juridinio asnrens org.lnas (pvz.? uidarosios akcines bendroves vnldyba). Suprantant
plaiiai, v.rldynro organo n,ry5 tlrj laikytis l<onfidcncralumo del bet kurios su luricJiniu
asnrenru susiJLrsios inlbrnrar ijos, l<urios atsl<ictdintas gali pakenl<ti juridinro asmens
lrlcrcs.lms rr suteikti pran.rlunro kiticnts lsnrenints Valdymo organo narys turi veikti
(iril), kird tol(ia informacija ncbalq alskleista tretiesic.ms asmeninrs, ir uTtikrinti, jog tq
p.rslrpc'iL1 nc.rtsl(lcis rr kiti juridinio asmens oTllanai bei darbuotojai.
I',rreiga vengti asmeniniq ir juridinio asmens inleresq konflikto. Valdymo organo na
rys privalo vengtj 5ituacijos, kar jo asmeniniai interesai grli pflcilarauti juridinio as
mcns if teresam5 Siuo atveju valdynto organo nario asnteninius interesus reiketL] sLt
naucloti inlornraciiq apima du.lspektLts pirma, valdymo organo n.trys ncg,rli rr.rrrl,rtr,,
trtrrnra in lormacija apic jurid nj asmcni siel<cl,tntas .rsnrenines naudosr, r. Anlr,r, v, rlr ly
mo organo narys ncgali naudotis vie!ai neatsl<lcista inlormacrja apic jrrrirlirrj ,rsrrrl'rr1,
jo planuojanrus ar jvyl<usius esrninius ivyl(iLts arba kita in[ormacija, kLrri
11,rli trrrlrr
esminq rciklnrq vertybiniq popieriq kainai (angl. rn.sider lnrJing)rl
Pareiga informuoli apie sandorius su bendrove. C.K nccjraud2ia asnrentLri \u(i,rytr
sandorio su juridiniu asmentu, kurio v:rldynto organo narys jis yra. Tol<rer sanilorr,ri r lr
1i,
bLrti ivairirl tipLl:prckiLl pirkimas-pardavimas, pailarigq teil(imas ir panaii.ri. Vis rlt,1t.
sudarl,clamas sandorj su juridinru asmcniu valdymo organo narys tLrri dvejollLl j\rl),r
reiBojinrq. Pinna. sudarydamas sandori, 1is turi clgtis s4Ziningai ir u2tikrinti, k.rrl s.rrr
doris butq sudaromas rinkos kainomis ir sqlygorrris. Antra, apie sudarytq sanckrrj (rrc
svarbu, lis sudarytas rinl<os s;llygonris ar ne) valdynto organo narys privalo pr.rr(,.;tr
kiticnrs valdynro organo narianrs arba juriclinio asmens dalyviams, atskleisd.rnr,rs
srr

r'. Lo1 bonrls !teras. tvarkirgas (Lotyr

'u retuvrrl ka bq:odynas Vilr|Ls 1958 P 76) lal patet t'amt
::t'LATCBS reiselq koteg
los 2005 m baanc#ro 4 ci riltarirsc b uAE cansvttnius v. tt,l 14,Nt.alKs23atr)ot,
,as Sermos tevas (Loiynq liet!v ! kalbq :odynas Viln us, 1958 P 447) kat.21.4.28: 21 1: 11.2.1.1.
los 2004 m kovo 17 d nltartyie . b A R. v. Ltetuvas.Kanatlas |JAB ,Bes
:r'' LAT CBS te slL.l koleg
pvz. konkurav mo sLt lurid I u asrnentLj atvela, ka valdymo o.geno narys per(jrjr)
se ita Nr.3K3-213i2AA4. kat 21i,21 221,2/ 6, konstalavo. kad !:darosos akcrns bendrovis cialiq rrformacJa kriam to va dymo orqino fa o ho|rro nldnrarn
tL reii v sapus Slia iisrlav rr Ia
'r'aldybos p rr0 n nkas i!rL lunct rram as jI
eselq kotcgrlos ?002 m balalrcl:o 4 cl nutarti c b UAB.Da.rat, .,/ LIAB .Spau ):,
r:i LATCBSteselLi koeq|os2004m kovo 15rl nulariis c b AK v bendn Lietuvas I Voktetiias 112A02 ka!.:tt2 t 82
notie LJAB lnt..lratba Ilr.3K319212AA4, kat :11 t) 'ir' Plaa au Zr Finansq prcrrorr
Lr rrlIos rstalyrfo 62 stra psIi (Valstybes ilrros 2()A7, t,]t 17-621\

271
275
crvrLrNi Ttls[. Bndroir dalis
daryto sandorio salygas ir vertq. Tokia informacija turi bati pateikiama raitu arba ira-
loma jjuridrnio asmens organo posedZio protokolq. PabreZtina, kad iuridinio asmens
steigimo dokumentai gali nustatyti kitokiq informavimo tvarkE.
Konkreaias teisines formas reguliuojantys istatymai Sali nustatyti papildomas valdymo
organq nariq pareigas Stai Akciniq bendroviq istatyme sakoma, kad valdybos narys
turi praneiti jj renkandiam organui apie veikl4 kitose imonese, taip pat kad turi veikti
tik bendroves ir akcininkq naudai. Valdymo organq nariai veikia naudai ir interesais
dviejq subjektll: bendroves ir akcininkq lstatymas nesuteikia pirmumo ne vienam ii
iiq subjektq, tad jq interesai yra lygiaveriiai ir turi boti vienodai apsaugoti Tad valdy-
mo organLl veiksmai, kuriats siekiama apsaugoti vien akcininkq interesus, negali
buti laikomi teisetais, ieigu bendrove turi ir kitq isipareigojimq irddl tokiq akcininkq
interesq Bynimo patirtq nuostoliq335. Visais atvejais turi buti akcininkLl teisiq ir teisd-
tq interesLl gynimo ir bendroves tikslq siekimo pusiausvyra. Akcininkq lnteresais
laikytini ne konkreiiq asmenq ar SruplLl, o visos akcininkq visumos interesai Todel
valdymo organo narys turi siekti ne Sinti kontroliuojaniio akcininko ar akcininkLl tei-
ses, bet uZtikrinti visq bendroves akcininkq interesq apsaug4rr5
7.4.3.4 Atsakomybe
Valdymo organq ir jq nariq atsakomybes klausimas turetq buti aptariamas dviem
pektais: valdymo organo atsakomybes uZ neteiseius ar juridtniam asmeniui nenaudin-
gus sprendimus ir valdymo organq nariq atsakomybes uZ pareigq nevykdym4 ar ne
tinkamq vykdym4. Pirmuoju atveju atsakomybe taikoma valdymo organui in corpore,
o antruoju - tik konkreiiam valdymo organo nariui, nevykdZiusram ar netinkamai
vykdiiusiam pareig4.
7.4.3.4.1 Valdymo organo atsakomybd
uZ neteis6tus ar nenaudingus sPrendimus
Valdymo organui in corpore priemus neteiseta ar juridinio asmens tikslams ir iniere
sams prre6taraujanri sprendimq galimi dvejopi padarintai:
1) valdymo orgaoo sprendimas Eali btti pripaZintas negaliojanttu (CK 2 82 str'
4 d )r17; arba
d
r3r Lietuvos ape|acinio telsmo cBS teisdjq kolegtjos 2004 m bjrzelio 21 nutadrs cb
drcudima p ezilrcs tba prie LR FM v. BIJAB DK ,,Censum"' Nr' 2A'17412a04
s6LATcBStelsejqkolegijos2000mspaliogdnulartScbJNv'IJAB''Balkspakas"ikt''Nl'3K.3.94512000,
kat 45
e12t 74274sknsni
276
Vll skyr us. Jurdiniqi rsrncny! kaip ctvi rncs leises subjckl.l
2) valdymo organui gali blti uZdrausta ateityje sudarytj sandorius, l<urie prreitaraLr.
ja juridinro asmens verklos tikslams ir interesams arba viriija juridinio asmens val
dymo organo kompetenciJE. Tokius prevencinius reSl<inius gali reikiti juridinio,rs
mens dalyviai. Pagrindas pareiksti ieikinj gali bati ne tik akivaizdIs, bet ir numan(r i
ar tiketini valdymo organo veiksmai.
7.4.3.4.2 Valdymo organo nario atsakomyb6
ui pareigq nevykdymE ar netinkamq vykdymE
U7 pareigq nevykdymq ar netinkamq vykdym4 valdymo organo nariui gali bati tliko
ma civiline, administracine ar baudiiamoji teisine atsakomybe.
Civilind teisin6 atsakomybd. CK 2.87 straipsnio Z dalis nustato, kad valdymo orgarrr
narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis istatymuose ar ju ridin io asmens stcil.linro
dokumentuose nurodytas pareigas, privalo visiikai atlyginti juridiniam Jsnrt:Drtri p,r
daryt4 Zalq. lstatymai, steigimo dokumentai ar sutarLis gali daryti visiikos alsal<orly
bes principo iiimtis. Taaiau steigimo dokumentais ar sutartimi negalima t)rk(,isti
imperatyvirl civilrnes atsakomybes normq (pvz., draudZiama riboti civilinq:,rls,rko
mybq u7 2alq, sukeltq skolininko tytios ar didelio neatsargumo, arba uZ svcil<,rtos
suZalojimq, gyvybes atemima ar neturtine Zalq). Valdymo organo narys privalo,rtly
ginti juridiniam asmeniui del jo kaltes atsiradusius nuostolius. Atkreiptinas rli,rrrr,
as-
sys, kad jeigu iala sukeliama neteisetu ar juridinio asmens tikslams prie!taratrl;rnr'irr
kolegialaus valdymo organo sprendimu, nuostolius turi atlyginti tik tie valdynrr or
gano nariai, kurie balsavo u2 tokj sprendimq (t y. kyla ne in corporc, o l<ickvicno
nario asmenine atsakomybe). Pabre:tina ir tai, kad valdymo organo narys, savo vr.ikl,r
sukelqs nuostoliq tretiesiems asmenims, tampa atsakingas tam juridiniam .rsnt(,nrui,
kurro valdymo organo narys jis yra, o treiiajam asmeniui atsako pats juridinrs;rsnrrr0.
Administracin6 teisin6 atsakomyb6. UZ pareigq nevykdymE ar netinkam4 vykrlyrrr,l
valdymo organo nariui gali b0ti taikoma administracine atsakomybe. Atvejar, kli g,rli
kilti valdymo organo nario administracine atsakomybe, nurodyti Administraciniq rt,i
ses paZeidimq kodekse ir priklauso nuo teisines formos ir valdymo organo Iunl<r ijLl.
Pavyzdiiui, valdymo organo narys gali bati nubaustas uZ dokumentq ir infornrrc ijos
nepateikimq Juridiniq asmenq registrui ir kita.
BaudZiamojiteisind atsakomybr!. Valdymo organq nariq baudZiamoji atsakomybc kylir,
vals4/bltds kai valdymo organo nario veiksmai ar neveikimas sudaro nusikaltimq, susijusiLl su
turtinemis teisemis, ekonomika ir verslo tvarka (pvz., sukdiavimo, nusikalstamo bal
kroto, l<omercines paslapties atskleidimo ir kt.), sudeti. Valdymo organq nariq batr-
dZiamoji atsakomybe kyla pagal tas patias taisykles kaip ir kitq asmerrq.
277
CIVILINI TflSt B.ndroji di]lis
VIJ skyrj!s Juridtni.ri !s ncnys katp civi ines rises ,ubiekt,ri

7,4.4 Juridinio asmens prieiiuros organai, jq teisds ir pareigos 7 .4.4.3 feises, pareigos, atsakomybe
7.4.4.1 kcijos Prieziaros organo nariq teises nurodytos konkretias tejsines formas
Fu n reglamentuojan
diuose istatymuose. Taiiau pagrindine prieiitros organo teise gauti
Kai kuriq teisiniq formq juridiniai asmenys pagal istatymq, be valdymo organo, priva- - informacijq apir,
jurrdinio asmens ir jo valdymo organq veikl4 lnformacijos
lo tureti prie:iuros organqrrs, kai kurioms teisinems formos tokio jpareigojimo jstaty- g"uirnn, yrn pagrindini,
prielaida, sudaranti s4lygas prie.Ziuros organui tinkamai vykclyti
muose nera, taaiau prieZiuros organai gali batr sudaromi dalyviq pasirinkimur!r. Prie savo funkcijas. Tcis(,r
j informacijq jgyvendinimo tvarka nustatyta konkreiiuose istatymuose.
Ziaros organas atlieka juridinio asmens veiklos kontrolg. jrs nera juridinio asmens
valdymo organas ir negali tiesiogiai dalyvauti valdant juridini asmeni (t. y. priimti spren- Mineta, kad prieZi0ros organas nera luridinio asmens valdymo organas. Todel prieZitr-
dimu., del .ularcir., <udarymo ir Lt.,. ros organo nariams tiesrogiai nera priskiriamos pareigos, nurodytos
CK 2.87 straipsrry
je. Tadiau neatsiZvelgiant j tai, kad CK priskiria 2.BZ
Pagrindine prieZiAros organo funkcija stebeti, kaip valdymo organai vykdo savo straipsnyje iivardytas pareigas rik
valdymo organq nariams, prie:iaros organLl nariams tajp pat taikoma
funkcijas, ir teikti jiems su tuo susijusias rekomendacijas. PrieZiuros organas taip pat bendrojo poltu
dTio civiliniq teisiniq santykiq subjektq pareiga veikti pagal protingumo,
gali verkti kaip patariamasis visuotinio dalyviq susirinkimo organas, pareikdamas jam sq2iningunro
ir teisingumo principus. Savo ruo2tu prieZjuros organo narys
savo nuomong apie valdymo organq veiklq ir jurrdinio asmens veiklos rezultatus (an turi islaikyti konfidenr.i,r
lum4 del informacijos apie juridin j asmenl, kuriq
tai akciniLl bendroviq ir uidarqjq akciniq bendroviq stebetojLl taryba eilrniam visuoti- .jis suiinojo eidamas pne2ir-rros org,l r( l
nario pareigas, vengti asmeniniq ir.iuridinio asmens interesrr konflikto ir kita.
niam akcininkq susrrinkimui turi pateikti nuomong apie bendroves finansine atskaito-
mybq ir pelno (nuostolio) paskirstyma). Taigi prieZiIros organas veikia kaip tam tikras PrieZiaros organq atsakomybes principai iS esmes yra pana6us jvaldymo organo (tls,t.
nepriklausomas juridinio asmens veiklos vertintojas. lis taip pat atlieka juridinio as komybes atvejus:
mens dalyviq ir valdymo organo tarpininko funkcijas. 1) prieziaros orSanq sprendimai gali buti pnpaiinti negaliojantiais
tais patiais p,r
Nors prieZiIros organq funkcijos i6 pirmo ivilgsnio gali pasirodyti neturindios dideles grindais kaip rr kitq juridinilt asmenq organq sprendimai3ar;
praktines reikimes, 5ie organai neturetLl btti nuvedinami. Pavyzdiiui, bankqrao ir kitq 2) uz parergq nevykdymq ar netinkam4 vykdymq prie2iuros
organo nariui gari lrriri
finansq lstaigqr!r prieiiuros organai yra itin svarbIs uitikrinant banko sko]inimosi tvarkq taikoma civiiine atsakomybe (t. y. atlyginti juridiniam asmeniui nuostolius,
strk<,1
ir veiklos vidaus kontrolg. tus prie:iuros organo nario veiksmais (veikimu ar neveikrmu), administracin(,it
baudZiamoji atsakomybe. Atvejus, kai gali bati taikoma iiq ruiiq atsakomybd,
rrrr
rodo Administracin i{l teises pa7eidimq kodeksas ir BaudZramasis kodeksas.
7.4.4.2 Nariai
Juridinio asmens prieTiIros organai gali buti tiek kolegialas (pvz., akcines ir uidaro- 7 .4,5 Kiti juridinio asmens organai
sios akcines bendroves stebetojq taryba), tiek vienasmeniai (pvz., Zemes ukro bendro-
Konkreiias teisines formas reglamentuojantys jstatymai leidZra juridinio
ves revizorius). Reikalavimus, keliamus prreZiIros orgJno nJriui, nustato konkreaias asmens daly
viq pasirinkimu suformuoti ir kitus juridinio asmens organusrr3 (jvairius
teisrnes formas reglamentuojantys istatymai. Taiiau bet kuriuo atveju prieziaros ortJ- komitetlls .l
pan.) Tokiais atvejais atitinkamo juridinio asmens organo kompetencija
no narys turi tureti atitinkama kvalifikacijq, leidZraniiq jam vykdyti prieZiuros orsano turetq l)iiti
aiikiai apibreita luridinio asmens steigjmo dokumentuose ir atribota nuo
fu n kc ijas. kitLt juri(li
nio asmens organq kompetencijos.
Svarbu pamineti, kad yra atvejq, kai sudaryti kitus juridinio asmens
organus yra plv(l
t" Zr Zemes lkio bendroviq istatymo 27 23slrarpsnius nustatand us, kad:em6s akjo benctrov6je loma pagal atitinkamus istatymus. pavyzd)iui, Bankq jstatymasraa ,ako,
knd bank.,r;
privalo biti skiriama revizijos kornisija (revizorius), kontro ruojanti bendrovds veiklq
rrePvz, akcinese bendrovese ir u:darosiose akc nese bendrovdse gali bdli sudaroma stebdtojq iary
ba, atliekanti pr eii[rros organo iunkcijas (:r Akc niq bendrovrq istatymo 31 32 str 10 d ) xa'?
2t 1427 4 skircni
3io Zr BankLl tstatymq 2r A.o.ractt ! lsrdtymo Z srrd oa rvatstyDec 7 n.os
osr o 6 2004, \- 25 .45
3ar 2r Frnansq tsiarg!t istatymq -"" zt. Ban,, tslarvma (varslybc. 2 o\ _00a Nr. 5a J832r

278
279
 CIVIL INL l LlSl ln .lrorr drlk
privalo tureti nuolatinius paskolq, vrd.tus audtto ir rizil(os valdymo komitetus, kuriq
sudarymo rr veiklos tvark;1 bei kontpctencijq nustato banko istatai ir kiti banl(o organq
prirrnti dokumentai.
7.5 Juridinio asmens pabaiga ir pertvarkymas
Pagrindiniai klausimai:
1 iuridiniq asnrenq pabaigos badai 2.lLrndinio asmens pabaigos momentas.3 luridrnio as-
mens reorg,anizavimo samprata 4 Reorganizavimo badai 5 Reorganizavimo prielaidos 6 Re_
organizavimo proceso etapai. 7. Juridinio .rsmcns likvidavimo samprata. B. Likvidavinto risys
9. Likvidavimo stadijos, atsiskaitymas !u kreditoriais. I0 Lrkvidatoriaus paskyrim.rs ir jo kompe_
tencija ll PaSrindiniai bankroto formos ir procediiros bruoiai. 12. Restrukttrizavinro ba.lai-
13 Jundinio asmens pertvarkymo samprata ir raays
7,5.1 Bendras juridinio asmens pabaigos
pagrindq apib0dinimas
li pirno Tvrlgsnio gali atrodyti, kad juridiniai asmenys, skirtingai ner fiziniar, nera
pavaldas larko tekmei r egzistuos neribot4 laikE. Be abejo,
luridiniq asmenLl gyvavi-
mas nera nulemtas frziologiniq procesq (kaip kad 2mogaus) rr jiems neaktualus sene
jimas. Tadrau ir juridrniai asmenys negali pasigtrtt amzinu egzjstavimu Matyt, per
lvelgg juridrniq asmenq istorijE nuo jq koncepcilos atsiradimo iki iiq drenq, nerasime
ne vieno juridinio asmens, galintio pasigirti ilgesniu nei keliq Simtq metq gyvavimu
(iSskyrus tokius juridinius asmenis kaip valstybes ar kiti politiniai dariniai). Analizuo
jant ii reiSkinj, galrma jvardyti daugybg prieTastiq: rinkos raidq ir verslo sqlygq pasi
keitim4, geopolitinius reiikrnius, galq gale asmenines frziniq asmenq ambicilas Ne
galedamas kontroliuoti daugelio nurodytq prieZasiiq, kiekvienas juridinis asmuo
anksiiau ar veliau pateks i padeti, kai bus sprendiiamas 1o veiklos nutraukimo ir pa
baigos klausimas. Taigi kad ir kokios optimistines batLl stergejo prognozes dil steigia
mo jurrdinio asmens, Zinotina, su kuo galima susidurti, jeigu tos optimistines progno
zes del r, ienuLiq dr kitokrLl prieTJ,aju nep.rsitvi tjntq.
Bendrine prasme sqvoka,,pabaiga" rei6kia galq (laiko at2vilgiu)r,5. Atitinkam4 reiki
mq ii sqvoka turi ir juridiniq asmenq aDvilgiu. pabaigos s4vokos pasirinkimas kal
bant apie juridinius asmenis, matyt, nekelia klausimq - juridiniams asmenrms nera
bOdinga gyvybes poiymiai, todei ir netikslinga kalbetr apie jq mlrti, tikslrngiau var
tol i nLa\rrrer, nl.r prbrigo...1rok4.
'" Dabartines hetlvq kalbos;cdynas V nrus Moksto I enckopedjq erdybos nsttutas, 2000
2U0
\/ L skvr us luridinir ,r\ i!.rr\ krip .i\11 nas t.isis subjrkl,r
Juridinio asmens pabaiga iuridinio asmcns, karp tam rikro civiliniq teisini{.1 santyl(i(l
subjekto, egzistavimo pasibaigimas. Sitai Sali ivykti tiek savanoriskar (t. y luriclinio
asmens dalyviq iniciatyva), lick priverstinai (treiiqjq asmenq, daZniausia tam likrrrs
valdrnrus jgalrojimus Lurintiq institucijq iniciatyva). Plaiiau jurirlinio asmens p.rlr,ri
Bos sampratq butq galima pateikti remiantis jos b0dq analize.
Tcrsrikar yra du juridiniq asmenq pabaigos brJdai likvidavimas ir reorgrniz.rvrrrr.r'
Pagrindinis veiksnys, lenrrantis likvrdavinro ir rcorganizavimo brldo pasirinkinr.l, yr,r
siekio rilaikyti pasibaigiandio juridinio asmens teises ir pareigas, perJeidus lrs lt'lil
siems asmenims priei juridinio asmens pabaigE, buvinras arba nebuvinras JcillLr l.r'ti
nama iilaikyti pasibaigusio juridinro rsmens teises ir p.rreig.rs turr.lLl bLrti rr,nkirrr,r,'r
reorganizavinro procedura Jeigu juridinio asmens teisiq ir parcigq ncl(clin.rr),r nr
kam perleisti, tinkamas pasirinkinras b[tq Irkvrdavimo procedlra, kuri reiiki.r visir'1.,1
luridrnio asmens pabaig4, nepaliek.:nt teisiq ir pareiBq trctiL'5iLrms .r\nrcninrs, I y D('
sant jokio tqstinumo.
Atkreiptinas demesys, kad perlvarkymo procedIra yra tik neticsiogiai susi]rrrr .rr irrrr
diniq asmenq pabarga ir rnrnetais jos badais. Skirtingai nei juridinio asnrcns p.rlr.ri1i,r',
atveju, kai juridinio asmens nebelieka, pertvarkymo atveju luridinis .rsnrur) lr('\r()tl
transformuojasi (t. y. pakeitiama juridinro asmcns teisine forma, ktti juridinio ,tstrrlrr"
registracijos duomenys kodas, adresas ir kita, daZniausia nesikcic'jl), I.rii,lr l),r1,
juridinis asnruo nesibaigia. AlsiZvelgiant j tai, terses lrteratLlroje pertvarl(ynr.rs (1,r,/r,ll
analizuolamas lygia grcta su juridinio asmens pabaiga, bet ne kaip jurirlinio,rsrrrlrr,'
pabaigos dalis Todel toliau Sioje dalyje sqvoka ,,jurirlinio asmens pabrrgr" n(',rt)irr.r
pertvarkymo, o pertvarkymas aptanamas atskirai.
Juridinio asmens pabaiga (t. y. faktinis vciklos nu[rauk mas) yra ne til< faklo kl,rrrsirrr,r.,
bet ir teisinis fal<tas. Pagal analogij4 su fiziniais asmenimis, kurq csnrinr.ri Hyv,'rrr"
ivykiai ir {aktai yra fiksuojami melrkacrjos tstargq, visi esminiai su juridini.ris ,rsrrr
nimis susrjq jvykiar ir iaktai fil<suojami specialiame Juridiniq asmenq reSi,jlr(' N('
iiinrtis yra ir juridinio asmens pabaiga vienas ii reikinringiausiq su jurirlinirr .rsrrrc
niu susijusiq laktq. Taigi tiek likvidavimas, tiel< reorgan izavim.rs, kuriais sicl<i.rrrr.r
juridinio asnrens pabaigos, yra baigiami pateikus .rtilinkanrus pranciinrus irrrirlirrirl
asmenLl registrur Cavgs praneiimus apie juridinio asmens pabaigimo pro((.(lrro,,
(trek lrkvrdavimo, tiek reorganizavimo) ulbaigimq, taip pat atitinkamus reikll,ruj,r
mus dol<umentus, Juridiniq asmenq registras patikrina, ar atrtrnkama pasrbarglinrr pr r
cedura yra tinkamai atlikta ir baigta, ir priima sprendim4 iiregistruoti atitinkanrq jrrrr
dinj asmeni ii registro Nuo iiregistravimo ii Juridiniq asmenq reBistro juridrnis asnrr()
laikonras pasibaigusiu.
 ( lvll Nr lr I ln.i(lr.ti dil s
7.5.2 Rcorganizavimas ir jo budai
7 5.2.1 Ilcnd ras apibudinimas
Bcndrirusia prasmc reorganizavimas yra suprantamas kaip juriclinio asntens pab;tiga
bc likviclavinto proc edAros. Pabreilina, kad esant komerciniants santyktants reorgani-
zavimas d.rinjau sutokiamas ne kaip jriridinro asmens pasibaigimo priemonc, bet
veil<iau kaip vieno luridinio asmens tetstq ir pareigq universalaus perleidimo kitant
juridinianr asmeniui (kurio rezuJtatas, vaclovaulantis nustatytomis procedironris, yra
tcrses ir parctgits perleidusio juridinio asmens pabaiga) mechanizmas.
Reorganizavimas yra gana dainar naudojamas nrechanizntas, pastZymintis proceda
rq veiksnringumu ir aiikumu. Sprendimas vykdyti reorganizavinrq gali batt nulemtas
lvairiq veiksnrq, pavyzdiiui, siekio iiskirti vieno luridinio asnrens vyl<domus verslus
tokiu badu, kacl kiekvicnu 5antykiikai atskiru verslu (pvz, prekyba naujais automobi
liais ir jq ats:rrginemis dalirris) uTsiirlltq atskiri juridintar asnrenys, nes tai gali bati
patograu organizacrniu ir buhallcriniu atZvilgiu. Taip pat gali l(iltr poreikis l<onsolidr-ro
ti tam tikrus susijusius verslus vienamc juridiniamc asmenyjc (pvz., konditerijos gami-
niq gamybos jmonei js gijus tokius gaminius pjatinandi4 tn.rone) ir panaiiai. Atsiradus
tokicms poreikiams, dainiausrai nusprendTiama imtis reorganizavimo.5itaip pasic
kianra uZsibrc/lq tikslq ir reorganizavime dalyvaujantienrs juridiniams asmenims no-
r imu budrr p.-r-ki .tumn' teises i; p.l1pi5sr.
Akivarzdu, jog tam, karl patenkintlt jvairialypius komcrciniq santykiq dalyviq porei
kius, reorganrzavimo mechanizmas turi u2tikrinti lankstr-rrr4 ir galimybq pasirinkti ri
kelirl galrmq juricliniq asnenq kombinacijq - tiek priei rcorg.rnizavim4, tiek po jo
Tocicl skirianri clu paElrindiniai rcorganizavimo buclat - jungintas lr skaiclynras pagal
lar, rcorllanizuojant yra sukurianras naujas juridinis asnruo ar nc, iungiinas gali bati
atlrekamas priunglnro (naulas juridinrs.rsmuo ncsukurjamas) .rrba -stfungr'nlo (yra su-
l<uriamas naujas juridinis asrruo) bldu. Savo ruoZtu pagal ta pati poiymi skaiclynas
gali bnti atliekamas rida/fimo (kai naujas luridinis asmuo nesukuriamas) arbit paclalr
lrmo (sukuriant nauiq iuridrnj asmc'nl) badu.
Teiles litcraturoje prie rcorganizavinro badq kartais mtntm.ls atskyrimas Atskyrimu
yra vadinanras procesas, kai atskiriama veikianiios bendroves clalis ir tai daliai priskir.
tq 1urto, teisirl ir pareigq pagrindLr kuriama viena arba kelios tos pac=ios teisincs furmos
naujos bendrovesr'1' li csmes atskvrimo reguliavimui mLttatis nlLttandis taikontos vi-
sos taisykles ir procccliros, reguliuojanaios rcorganizavrm4. Tadiau sprencliiant ii sanr
pratos atsl<yrinlas nLro reorg.tnizavimo vi: delto skiriasi tuo, kacl ne vicnas juridinis
:"6 2r Akc ll u befclrov u istatymo 71 straipsnl
2u2
Vl ikyr !s iur.lin r ,rs | ,rv\ i,r fr ci! liris te ses sul)t, ].l ,
asmuo nenustoja egzistavgs Taigi kaclangi ncturi vieno esnrinio poZynrro, burlinlil
reorganizavrmui (t. y ne vienns juridinis asmuo nesibaigia), .tskyrimas ncturelLl ll(tr
Jaikomas vienu ii reorganizavimo br-tdq.
7.5 2.2 Reorgan izavimo prielaidos
Siekiant reorganizuoti, rcikelq jsitikinti, kad yra tam baliros prielaidos:
1) rc.organizavime clalyvaLrjn tos paaios teisincs formos juridiniaL asmcnys (1rvz, r lvr
u2clarosios .rkci nes bcndrovcs),
2) ni vicna ii reorganizavinre dalyvaujaniiq bcndroviq nera lrl<vicluoj.rnr,r (privlr
tinro likvidavimo Jtvcju draudint:rs clalyvauti reorganizavime yra abso/iUIu\; \,rv,r
noriiko likvidavinro atveju neg.rlim.r dalyvaLtti I eorgan izavinte, jcigu j.rLr )r,r I'r.' r
clejLrsi likvicluojlmo juri(linio.lsrnens turto iidalijimo tokio asmcns rl.rlyvr,rrrr.
proccdIr a).
7.5.2.3 Reorganrzavinro procesas
Reorganizav nr4 sucliiro tokie pagrindiniai ctapai:
l) reoryaniz.ivintt' clalyvaujantiu jttricliniq asntentl clttlyviq pl tt,tt n t t t t tlt r:,t tl
vi5L!
z,tvinto s4lygtl retlgitllLti gavit11,ts. Tanr turi bati sLtiaukti .rt trnk,tnti <lalyviLl srrrrrrrr
kinrai ir nlitinl<anras lcl.rusimas triri bLlti itraukl.rs j susirin (imo clarLlotv,I l((,,;
2) rcctrll;tnizavino s4ly{:q, Dtts1.llJnti!! Lcisitl ir pteigtl perejinto ii vit'trt jrttilt|t,,
asntens kilant lvarkil, p;trt'ngintts.lstatyrnni nuslitto tam tikrus Teorg.rriz.rrrrrr,r,,,l
lygq turiniri kelr.rnrus rerl<alavirnus. Sickdami parengti reorganiravimo s,11y11,r.., ll
rios til<t!l vjsicnrs rcor:lanizavime dnlyvarrj.rnLiems juricliniams asntcninr\, ,rtitinl.,r
rrq juridinrq asnrenrl va clyrro organ.ri (l<uricms tenka fornrali p.treig.t r('nlltt \,tlylt,r,.)
turetq koopcrLrotis ir tarpLrsdvyje derinti s4lygq projekta;
3) rcorg;tnizavino sElygq it,erlininas it vartiDino.ltaskaitos lr.lrfltginr.rs V ttilrI...l
tLrri ltlikti rcorgdnizavinre dall,r,aujandiq ltrricliniq asnrenq pasl<irti .tLt(lit()ri,l (t,,
paties aLrditori.rus sl<Vrimui tLtri pritarti lLrrJdinrq.smenLl rcllistras);
4) po rcorganizavinio tesianiiLl veikl4 juricliniL!.!tnanL! \teigitlio doktit]it'nttl n,tt
j os rctl it kc i os pa ren g i n as;
1
5) vle-ias pa-sfe/brmas api(,rcotF,anizavintct s4lygtt pa r tngint;1 (istatLrosc r]fln)rlyt.L
nre dienraityje lr (,rrb,r) \,isienrs krcclitorjams raitu), t,rip pat pr,)neiirlas luti(l lrt
,tsnJenU rc1istrLti apiL' reotgaD izavin t4, rcorganiz,itvinxt sEIygu ir jL1 v..rtinitt.r) ,t!,t
ska/ros patell<inr.r-s;
6) kreclitoriq it akr rninkLl supa2inclinint;ts stt raotllanizavinlo dokurncnLais;
7) vistl reorpian iz,tv itt u, r l,t lyvaujantiq juricliniq asmenl d.rly,vitl sprenditno del ru ttrl,t
nizitvinto prientint,t\ lJ(, visq kiLq da ykq, turi bLtti l]!sJ)r(.'st,l: patvirtinli r(\)r
f.t)
2ll I
 CV I NI ll \l ll(1n,(,li dili!
gini-/avirnq ir konkretq reorglniz,rvimo budaj fbl patvirtinti reorganizavimo
gas; f(l patvirtinti naulos redak< ijos po reorganizavtmo tesianaiq veil<lE juridiniq
asmcnq steigimo clokumentus;
B) sptndinttl clel rcoryianizavino paleikintas lundiniL! asrrenL! rclistrut;
9) kreclitoritl reikalavintq dil papildotnrl prievolitl uiLihininto jvykr!ytn,ts (jcigu
l.Jklq b[7tu1. Calima netcikti papilclomo prievoliq jvykdymo uitikrinimo, jei reorga-
nizavime dalyvaulaniiq juridlnrq asmenq jsiparcigojimq l<rcditorranrs jvykdymas
yra pakankamai u7tikrintas ikeitimu, hipoteka, laiclavimu ar garantij.r;
1O) po rc'organizavimo tesiantiL! veikl4 juridiniq asmenL! steigimo dokuner)tLt pa-
tetktmas notarui tvirtinti ir Juridiniq as etjq rcgitttLti registrLrti lregistravus atitin-
kamus steigimo dokumcntus Juricliniq asmenq regist[e, lcorganiz.l\rIlo ptocesJs
laikomas iormaliar bnigtu;
11) po reorganizavimo nuLt.lLtkianaio vcikl4 iuridinio asmens iiragistravintas ii luri
clrnitl asntcnq registto ir tilm tikrtl papilclonry veiksnttl ,tllikimas
Reorganjzavimas trunka apytil<sliai nuo keliq menesiq iki puscs metrl
Atkreiptinas dcmesys, karJ tam tikrais atvejais reorgaIizavimas galr buti p.ipaZlntas
negaliojan('iu. Bet kurio ivyl<usio teisinio iakto pripalrninras ncgaiiojaniiLr neabejo
linaivienaiparkitaipverkiateisiniussantyl<iusirjqdalyvius Todel siekiant nraksima
lrai uTtikrinti teisiniq santyl<iq stabilumil ir uZl(irsti kelia nepageidautrnam teisinrq
santykiq koregavint,,ti post factuntrll, reorganizavimo prrpaiinimo negaliojaniiu at
vcjai yra iisamiai reglanrcntuojanti. Iragrindinis principas, kad atliktq reorganizavi-
m4 gaJi pripaZintr ncgaliojandiu tik teismas. Yra nurodytj ir pagrindai, l<.ri rcorganiza-
vimas galr bIti pripaiintas nega]iojanaiu, pavyzd2iui, reikiamo vie!umo Iygio
ncu)tikrinintas rcorganizuojant, bet l<urio imperatyvaus reorganizavtmo reikalavimo
r.reivykdynras ir pana!iai Tadiau ven vieno ar kitci steigtmo neteisctumo kritcrijaus
egzislavirnas nerci5kia automatiSko reorganizaVinro pripaiinimo negaliojanc.iu Sprqs-
damas deJ reorganizavimo tetsilLtmo, teismas tLrri atsi:velgti iturinio pirmunto priei
formq princip4. PavyzdLiti, jeigu jmanoma, tcismas prrvalo suteil<ti protingumo kri
tefljrl atitinkantl laika iiLrisyti klaidoms, del kuriq rcorga n izav im.1s galetq bati pripa-
Tintas negalioj.rniiu Bc to, yra nustatytas rr naikinamasis terminas reorganiz.rvimur
l(vestronuoti ieii menesiai (CK 2.102 str 2 d ) Sucjus iiam tcrnrinui, rcorglnizrr
nrn rr*ii.rlirnr p il)J2:rtt re;.rli.rjan, i.
rjr Loi posl /aotrrr po io, ka paclaryta (Armatyie O . pa:asrs L A lgl tretlrv q ka bLr teises 2odynas
'u
Viln us Ama ttera 1998)
)81
Vll sky us lufd In lsnrrrys krp crvilns te ses subj(kr ,
s:1ly- 7.5.3 Likvidavimas
7.5.3. 1 Bendras apib0d in imas
Mineta, kad likvidavimas galetq bati apibreZtas kaip juridinio asmens pabaig,a n('tx'r
leidZiant teisiq ir pareigq tretiesiems asmenins Kitaip tariant, priemus sprendim4 likvi
duoti, juridinio asmens veikla sustabdoma, sudarytos sutartys yra nutraukiamos, visiil('l
atsiskaitoma su juridinio asmens kreditoriais, o likes turimas turlas parduodamas .rrlr.r
kartu su likusionris leiomis perduodamas luridinlo asmens dalyviamsras. Pabri'7lin.r,
kad likviduojant likvidatoriaus sprendimu tam tikros juridinio asmens teises tr p.tr, i11, '
Ba i bnti perleidzramos tretiesiems asmenims, taiiau, skirtingai nei reorganiru()j,llrl,
toks teisiq ir pareigq perleidimas b0tq singuliarinio, o ne universalaus pobad.li(,
7.5.3.2 Likvidavimo ruSys
Pagal likvidavimo inicijavimo subjektus likvidavimas gali bati savanoriil.r' ir l\i\t't\tint
Savanoriiko likvidavimo atveju sprendimq nutraukti juridinio asmens vcikirl ir lil.vi
duoti juridinj asmenj priima jo dalyviai (akcrninkai, nariai, pajininkai), iil.rit) iir('iL''
dami savo valiq del lurrdinio asmens. Dalyviai gaJi priimti sprendinril del likvitl,rvirrr,,
bet kuriuo juridinio asmens gyvavrrno laikotarpiu, neatsiZvelgdami nei i jo lin.rnsirrrrr.'
rezultatus, nei i galimybes testi veiklE, nei i kitus veiksnius ar aplinkybcs Kit'ri1r t,r
riant, sprendimas del savanoriiko ikvidavimo priklauso titmttncr juridinrr.r,rsnrr"
dalyviq nuoiiurai ir neturi batr pagrjstas kokiomis nors aplinkybemis rr 14lygorrris (',rr
vieninte e iSimtimi likviduojama bendrove negali bati nemoki, t y. ji luri lrrrltr p.r
kankamai le6q ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais; prieiingu atvclu jurirlrrrro ,r,,
mens negalima likviduoti, tcks pradeti bankroto proced0r4)
Prieiingai ner savanoriikas likvidavimas, priverctinis likvidavlmas neprtklauso rrrro irr
ridinio asmens dalyviq valios Jo iniciatoriai daZniausia bana tretieji asmenys JLrrirlr
niq asmenq registras, teismas ar kreditoriq susirinkimas (galiniis priimti sprcnrlittr,l rl,'l
bankrutavusio luridinio asmens iikvidavimo). li esmes priverstinis likvidavinr,rs yr,r
suprantamas kaip priverstinio poveikio priemone, taikoma juridiniam asml niur U/
tam tikrLt nustatytq pareigq nevykdym4 ar netjnkama vykdynrq (pvz, tam tikrq rIrl.rr
r
mentq nepateikimE Juridiniq asmenq registrui (CK 2 70 str. I d ), juridinio asnrcrrs rl,r
3rE
Konkred as teis nes iormas reg arnentrojantys Istatymar ga daryt i os tarsyklds S rnti Pvz vr)i I
jq Ista gLl kvidavimo atveju da yvranrs perduodamas trk jur dinio asmens tuTtas, kur o verte al I rr11,,
dalyv q lnaSLl i jur drn o asmef s k.rprla q vertq o kes iurrd nio asmens tudas tLrfi btt perdLrodarriI
k trems v e6 es ems jur d nrarns asrrief nrs klalyvlll ar ie smo pas r nkrrnLr) :r Viesqjq sla gq stalyrr,
17 strarpsn o I dali (Valslybes ;rn os 2004, Nr 25 752 (su pakerl ma s)
28 '
 ( Vli lNt TtlSt Bendror da s
lyviq skaiiiaus sumaiel rnrq daugiau nci istatymq leidiiamas nrinintumas (LK 2.I 06 sfr.
1 d fi p.), veiklos nctinkamumq (CK 2.l 3 j str.) ir pan.) Nors
istatymai nurodo ncrna
lai pagrindq, k.ri privaloma Jikviduoti juridinj asnreni, praktilrs jq taikyrlas nera pa_
plites. tsntq galrma iisl<rrti lil<vrdavim4 Juridrniq asmcnq registro iniciatyva kaip daZ-
niausiil prir.ierstinio Iikvirlavimo atvell Jo populiarum4 lente nenra2at
,,mirusiq,, jundiniq
asmenq (1. y. kai tam tikrq laikq jurrrlinis asnruo ncatnaujina savo registravinro duome
nq arba nepate kia registrui reikalaujanrq dokumentq ir pan.), kuriq priversrinj likvrda
vimq ir iniciluoja Juridiniq asmenq registras.
Be nurodytq likvicl.rvinro ruiiq, galima iiskirti ir /i(yidayint4 spct:ifiniu pagri,clu
pasitt;tigus laikotaryiui, kuri;ttn buvo jsteigtas juriclin is .ts/l r/o (loks lail<otarpis turetq
bati nustatonras steigiant juridinj asmenj ir nurodomas jo steigimo dokunrentLrose) Si
likvidavinro r0!is yra labiau susijusj sLr savilnori!ku likvidavimu, skiriasr tik dalyviq
valios del likvidavinro ilreiikimo momentas savanori!ko lil<vidavimo atveju dalyviq
valia likviduoti juridinj asnrcni iSrerikiama tiesiogiai priei likvidavim'proceduros pra
d7ia, tuo taryJu likvidavjnro suejus veil<los terminui atvcju dalyviq,,,alia clei likvidavi_
nro r!reiikianra ir savo rlroitu Jikvidavintas ,,uTprogramuojamas,, nuo pat juridrnic)
asnrens pradiios.
7.5.3.3 Likvidavimo procesas. Ljkvidatoriaus skyrrmas ir kompetencija
Naluralri, kad sprc'ndimas dcl savanorilko lil<vidavinto yra priskiriantas pric svarbiq spren
dimq. Jam priimti nepal<anka paprastos juridir.rio
"rsrrens clalyvrq balsq daugLrmos, C_K
reil<alauja, kad jo pricmimas butq paiail<ytas bent 2/3 kvalrfil<uotos balsq daugurros.
sprenrlimo del likvidavirno priemrnras yra teisiikai svarbus rir<vrdavinro proceciLrros
momentas. Jis yra reikimingas del to, kad nusprendus likviduoti juridinj asnrenj
1o
valdymo organq nariai netenka galiq, o vrsas likviduojamo juridinio asmens valdymas
ir atitinkamLl organq l(ompetcncija del sandoriu sudarynto pererna j likvirJatorraus
r.rnkas. l-ikvrdatorius turi visas juridinio asmens valdymo organo teises rI p.trciBas.
Atkreiplinas demesys, l<ad likt,idatoriaus skyrrmas yra neatsiejanras nuo lil<vjdavinro
proccso prad)ios, nes atitinkanras orilanas, prienrgs sprendimq del lrkvidavrnro, prrva_
lo p.rskirti lrkviclatoriq (CK 2.I0B str I d )
IstatymaiSana lakoniikai apibr-;iia Iikvidatoriaus l<anriidatIrai keliamus reikaiavinrus,
nustatydami, kad likvidatorius gali b,tr reikiam;t kvalrfikacii4 turintis nsmLr(, tCK
2.1U8 str. 3 d.). PabreTtina, kad nera nustatyta joks privalomas likvid"rtoriq atestavi_
nras arba sertilikavinras, kaip kad, pavyzdiiui, bankroto adnrinistratoriq. Taigi Irkvi
datoriumt iorrraliai gali br-1fi skiriamas ltct kLrrls JikvicJavimo procedIr4 i!manantis
fizinis asmuo (nors tiesiogiar neuZclraust,r, pr.rktil<ojc luridinis asntuo negali bati
286
Vll ikyr us lundirii ,,snr. r,"\ <i p . v llnes te ses subi( (t.,
skiriamas lil<vidatorium i) Skiriant likvidatoriq, patartrna iika( apibre2ti esmrnes t),r
vedimo lrkvidatoriui sElygas, tokias karp skyrimo terminas, atlyginimas uZ Iikvidavirrro
paslaugas (jeiBLr toks batLl nLrstatomas), alskaitingumo paskyrusiam organur reikal,rvi
mar rr panairar.
Atkreiptinas demcsys, kad atsiZvelBiant j pradedamo likvidavimo komplel<siikrrrrr.;,
sudetingum4 ir Tmogiikqjq iitekliq poreikj gali buti skirianras daugiau nci vit'rrrs lil.
vidatorius Tokiu atveju visi paskirli lil<vidatoriai sudaro Iil<vidavimo konrisii.l ir vilrr.r',
ii likvidatoriq skiriamas jos pirrnininku.
Skirtingai nei sprendimo dcl likvidavimo priemimul, daZniausia sprendinrLri dc'l liIvi
datoriaus paskyrimo nereikia kvalifikuotos balsq daugiumos, pakanka paprastos lr,rlrrl
daugumos (pvz., akcinese bendrovese ir uidarosiose al<cinesc bendrovesc)
Lil(vidatoriaus paskyrimas nera neatiaukiamas veiksmas. Juridinro asntcns likvirl.rvr
mq inicijavgs organas, manantis, kad likvidatorius netinkantar atlieka
',rv,' 1,.rr,'r1i,r',.
gali prirnrtt sprendimq at!aukti ji ii pareigq ir skirti kittl asmeni eiti lil<vidaloriatrs p.rrlr
gas. Pabreitina, kad nera privalonra nurodyti Iil<vidatoriaus atSaukimo pri(,i,lsiirl, ,rtr
linl(anlam sprendimui prrimti pakanka paprastos balsq claugu[tos. Likvirlilorirl 1i,r1r
ntiaukti ir tcismas, jeigu yra abi toliau nurodytos s4lygos: fal likvidatorius vciki,r rrr.rirr
kanrai, nes;lZininga atsiskaito sLr kreditoriais, juridinio asnrens dalyviais, nus.lTrrrrrrli,rr
atlieka l<itas parcigas arba paTeidTia juridinio asmens dalyviq, kreditoriq lr <l.rrlrrrrrto
lq [cises, ir lb) atiaukti likvidarorrq reikalauja juridinio asmens dalyviai, Lurintys rl,rrr
Biau kaip 10 proc. visq balsq, kreditorius, turintis ne maZcsnq kaip -5Ll O0(l lilLl rcrl.,rl,r
vimo teisq, arba ne nra)iau kaip l/5 visq juridinio asnrens darbuotojq glLrl;r'
7.5.3.4 Lil<viduojamo juridinio asmens veikla
Lik',,idavimo pradZia sukelia tam tikrq likviduojanro lurrdinio asmens vciklos rilroji
m11 Pcr visE likvidavimo proces4 likvrduojamas juridinis asmuo gali sudaryli til( trr()',
sandorius, kurie yra susrjg su jo veiklos nutraukimu. 5ios tarsykles iSimtis gali ltuli rl,rrrr
nra til< sprcndime deJ likvidavimo, t. y. tokiamc sprendime ga ima numJtyti ir rrt srr.rirr
sius su likvidavimu sandorius, l<uriuos bus galima sudaryti pradejus likvirlavinr,l
7.5..i.-5 Pagrindines likvidavimo stad ilos
Apibcndrinant gali blti ilskiriamos tokios pagrindines likvidavrmo starJijos:
I) sprendimo clel likvidavinro prad2ios ir likvidatoriaus skyrimo pneminr.rs;
2) vieias paskelbinras apic juridinio asrrens likviclavinr4, <rcditoriq ir juricJrnitl ,r'
menq registro i nlonravinras nustatyt,r tvarka;
21\r'
C VlLlNt TflSE Bend oi dahs
3) juridinio asmens sudarytq sutartiq nutraukimas, darbuotojLl atleidimas, kredito-
nLl sEraio sudarymas, juridinio asmens tunmo turto pardavimas ir atsiskaitymas su
kreditoriais jstatymLl nustatyta tvarka;
4) likviduojamo juridinro asmens mokestinrs trknnimas (ji atlieka Valstybine mo
kesdiq inspekcija);
5) banko sqskaitos uZdarymas, tam tikrq dokumentq pateikimas savivaldybes ar
chyvui saugoti, antspaudo sunaikinrmas;
6) likvidavimo akto suraiymas;
7) tam trkrq dokumentq pateikimas Juridinrq asmenq registrui ir jurrdrnio asmens
iireBistravimas ii jo
CK nustato tokras atsiskaitymo su likviduojamo juridinio asmens kreditoriais taisykles:
1) pirrniausra atsiskaitoma su kreditoriars, kuriq reikalavimai uZtiknntr turto ikeiti
mu (hipoteka) (be eiles);
2) pirmEja eile atsiskartoma su darbuotojais ir kredrtoriais, kuriq rcikalavimar susijq
su sveikatos suZalojimu arba gyvybes atdmimu del nelaimingo atsitikimo darbe ir
panairai;
3) antrEja eile atsiskaitoma su valstybes ir savivaldybiq institucijornis del reikalavi-
mq sumoketi mokesdrus ir kitas jmokas j brudTet4 rr panaSiai;
4) trediqia eile atsiskaitoma su visars kitais kreditoriais
Pagrindine taisykle, kad kiekvienos paskesnes eiles kreditoriq reikalavimai tenkinami
tik visiSkai patenkinus pirmesnes eiles kreditoriq rerkalavimus. Jeigu neuitenka le5q
visiems vienos eiles reikalavimams visiikai patenkinti, jie tenkinami proporcingai Vi
si!kai atsiskaitius su kreditoriais likgs juridinio asmens turtas ir leSos perduodama
juridinio asmens dalyviams proporcingai jiems priklausandiq daliq dydZiui ir iitajp
jgyvendinama viena i! dalyviq tudiniLl teisiq - teise gauti likviduojamo jurrdinio as-
mens turto dali 5is atsiskaitymo su dalyviais momentas reikimingas tuo, kad bent
vienam ii dalyviq gavus juridinio asmens turto (leiq) dali priimtas sprendimas del
juridrnio asmens likvidavimo negali bati atgauktas.
Likvidavimas vrdutiniikai trunka 6 12 menesiq, taiiau tam tikrais atvejais gali u:truk
ti net iki keleriq metq.
7.5.4 Bankrotas, restruktorizavimas
7.5.4..1 Bend ras apib0dinimas
Kalbant apie juridinio asmens pabaigos procedaras, kaip atskira tokiq procedurq gru
pe turetq buti iiskirti bankrotas ir restru l<tu rrzavimas Skirtingai nei visos kitos pabai
2BB
Vll skyn!s. Jur din .rl r$riLr\ k.,,p crvllncs r{'isas sublcki,r
gos procedlros, bankrotas ir [cstrL]l(tarizavintas pasi:ymi vienu iiskirtiniLr po7ynrirr
jq taikymas sicjamas su specifinc juridinio asnrcns finansrne p.rdetinri, trksliau, rrr.
mol<unru PabreZtina, kad C-K nereglamentuoi,r nei bankroto, nei restrLl l<ti r izavin to
procedarLl lam priimti specialas istittymai Intontq bankroto jstatymasl.l! ir lntorriLl
ji)
restruktarizavinro istatymasr
7.5.,1.2 Nemoku mas
Priei pradcdant detaliau analrzuoti bankroto ir restru ktu rizavjnlo procedaras, r(,il((,trl
aptartr nemokumo sampratE. Nemokuntas suprantam.is kaip juridinto asmens lrrrl,lr,,
kai yra toliau nurodytos sillygos (atkreiptinas demcsys, kad pirma sqlyga priv.tlorrr,r
abiem procedIroms, tL]o tarpu antra sqlyga - lik bankroto procedurai):
1) juridinis asmuo neatstsl(aito su kreditoriunri (kreclitoriais) ptacjus lrims r))i,lt
siams nLto termino isip.fcigojJmalrrS ivykdyti (jeigu atitink.rmas teTrrir.r5 h(.tru\t,r
tytas, nuo kreclitoriaus (kreclitoriq) rcikalavimo ivyl<clyti jsiparergojimus)j ir
2) pradclsti juridinro asnrens jsipareigolim.ri (skolos) vrr!i1a pusq jjo bnl,rrrs,l ir,riyl,,
tufto veftes.
Kitarp lariant, nemokurnas susijgs su nepatcnkinanra fin.rnsine juridinio asnK,ns p,rrl,tr
nri, kai jo pradclstq isip.rreigojimq (skolq) sunra pasrckia tanr tikrq l<fltine ribE ir 11,rli lrrrrr
keli.rmas klausimas del tolesnes tokio juridinio.rsntens veiklos pcrspektyvos. Irck lr.rrr
kr.Jto, trck restrukturizavimo atveju siekiama rivengti juridrnio asmens skolq di<li.jirrr r
Atkretptin.rr demesys, kad, apibreZdami nemokum4, bankroto ir restruklLri,/.rvijrr)
procedrlrq atvcju istatymai vartoja skirting,as s4vokas Inroniq banl(roto jstatytr],rs l,,rl
ha apie jurdinio asmens ncTnokumq, tuo tarpLr lmoniLl restruktarizavinro jst,rtyrrr,r,,
vartola laikinq finansinrq sunkunrq s4vol<q (iitaip pabreZdamas, kad restrul<luriz,rvr
nrui ncra privalomas antras nemokumo poiymis) -latiau loJiau kalbant apic,rlri pro
cedLrr,is l)us vartojama nemokumo s4voka.
7.5.,1.-l Kam teikti pirnrumq: bankrotui itr restruktunzavimui?
Su nemokru juricliniu asmeniu susijq asrrenys: kreditoriai, darbuotojai, dalyviai, v,rl
dynro organq nariai, valstybcs ir savivaJdybrq institucijos ir panaiiai (uZsienro lit(,r,rtu
rojc daZnai apibendrinant vaclinam i ,, interesq turetojais" r;r arba tiesiog ,,kreditori,ri\,,),
1ri VaLstybes :r r os
2001. Nr 31 1010
'a'VasrybesZinos 2001 Nr 3t t0l2
't Zr l,,4onks B A G,MrnowN Corporate covernance 2',ded Bostof Ulackwet pLrbtshing 200t
P 152
2lJ' )
 ell4LlNE TUSI. Berdro]r dalls
gauna teise spresti juridinio asmens likimq, t. y. arba pradeti juridrnio asmens bankro_
to procedaras, arba restruktarizuoti jj Be abejo, galima nekretpti demesio j susidariu_
siq nemokumo padetj, taaiau tai vargu ar iS esmes pagerins juridinio asmens veiklos
rezultatus ir uitikrins skolq grqiinimq kreditoriams.
Bankrotas ii esmes skiriasi nrrr restruktirizavimo bajgties atZvilgiu. Bankrotas yra
nukreiptas j nemokaus juridinio asmens veiklos u)baigrm4, turto realizavim4 ir kredi
torrq reikalavimq patenkinim4 Tuo tarpu restru kta rizavim u stekiama priegingq tikslq
nemokaus ju rid in io asmens veiklos tgstinumo, modernizavimo jr veiksmingumo pa
didinimo, turint tikslq iilaikytr jo veikl4 ir patenkinti kreditoriq reikalavrmus ateityje.
Srtai patvirttna ir pats restru ktu rizavimo apibreiimas: restruktarizavimas nemokaus
juridinio asmens akines veiklos ra!res pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo
organizavimo tobulrnimo, imones turto ar jos dalies pardavrmo, kitq techniniq, eko
nominiq ir organizaciniq priemoniq, skirtq imones mokumur atkurti, jgyvendinimas
(lmoniq restru kta rizavimo istatymo 2 str. 2 d.).
Pasauline nemokumo procedlrq praktika rodo, kad renkantis ii nurodytq procedurq
tiek socialiniu, tiek ekonominiu atzvilgru pirmumas turetq bati teikiamas restrukturiza
vimui, t. y. siekiui i!laikyti bendroves veiklq, o ne igyvendinti jos bankrotq ir iikvrdavi
mq. Pana6iq lendenctjq laikonrasi ir Lretuvoje, nes vadovaujantis istatymais bankroto
byla negali buti keljama bendrovei, kuriai jau rikelta restrukturizavimo byla. Savo ruo2
tu restru ktLrrizav imu i teikiamas pirmumas prie! bankrotq. Kita vertus, Lietuvos statistika
rodo kE kita restru kti rizavtm as vis dar gerokai pralaimi bankrotui (per 2005 metus
buvo inicrjuotas 775 imoniq bankrotas, o restruktarizavjmas - tik keturiq jmoniq)r'
Taiiau restrukturizavimo pirmumas prie5 bankrotq yra tik principas, istatymo daroma
bendroves iisigelbejimo restru kta rizuojant prielaida. Jeigu restruktarizuojant nepasie
kiama planuotq bendroves finansines padeties pagerinimo rezultatq, bent vienas kre_
ditorius, nusprendqs, kad galimybes atgaivinti nemokaus juridinio asmens veikl4 re
struktarizuojant yra menkos, turi tetsg inicijuotj bankroto procedr.rrq.
7.5.4.4 Restru l(ta rizavimo proced0ra
Kad b0tq pradeta restrul<t[rizuoti, nemoki bendrove turi tenkinti tokias dvi s4lygas:
1)bendrove neturi batt nutraukusi ukines komercines veiklos (t. y turi buti sudarytos
priclaidos tinkamai tqsti veiklq jq restruktarizuojant); ir 2) bendrovei neiikelta bankro
to byla ir nepradeta bankroto procedr-rra ne teismo tvarka.
tr5'?lmoniq bankroio ir restruktlr
zavtnlo procesq 2006 m ap:vaga parenge
lmon u bankroto valdymo
depariamentas prie Ukio min sierilos.
290
Vll skyri!s luridinrjr isnrcnys kiip civil fes tcrscs subl{.kr,,r
Restru ktl rizav imas gali b0ti inicijuojamas dviem bldais savanoriil<ai (kai bendro
ves dalyviai pritaria restruktarizavrmui ir priima atitinkamE sprendimq dalyviq susirirr
kime) arba priverstinai (kai dalyviai nei5reiikia savo pritanmo restruktarizavrmo ini( i
lavimur). Bet kuriuo atvelu restrukt0rizavimuituri pritartt kreditoriq (visq arba benl jirrr
pagrrndiniq) susirinl<imas. Susirinkimui priemus atitinkamA sprendim4, teismui tciki,r
mas pareiikimas iikelti reorganizavimo bylq. Teismas taip pat turetLl paskirti bendrovcs
administratoriq ir nustatyti terminE (nuo 30 ikr 45 dienq), per l<urj kreditoriai turertq p,r
reikiti bendrovei savo reikalavimus. likelus restru ktu rizavimo bylq restruktarizuoj.lr)t,l
bendrove savo veil<lq ir jsipareigojimus l<redrLorrams vykdo vadovaudamasi reslrrrl<lrr
rizavimo planu, kuris laikomas esminiu restruktarizavimo proceso dokumenlu. ll(,
strul<tarizavimo plane turi bati nurodyta restruktarizavimo til<slar ir trukme, vcrslo 1tl,t
nas restrukt[rizavimo laikotarpru, b[stmos kreditorir] nuolaidos restruktarizLtol,rr,ri
imoner, atsiskaitymo su kredrtorrais tvarka ir panaiiai. UZ restruktarizavinto l)l, r('
rengimq paprastai yra atsakingas juridrnio asmens vadovas.
Kreditoriai savo Leises restrukttrizuojant jurrdinl asmeni jgyvendina per krediloritl srr
sirinkimq (arba kreditoriq komitetq, j kurj yra renkami kreditoriq atstovai). l(rcdilorirl
susirinkimas (komitetas) i5 esmes atlieka restruktarizuojamos bendroves valdyrrto ir
restrul(tarizavimo plano vykdynro prie)i0ros funkcijq.
lgyvendinus restruktarizavimo planE, turi blti parengiamas jo lgyvendinimo,rkt,rs
Teismui patvirtinus atitinkarnE akt4, restru kla rizav int as larkomas baigtu. Benclrov|s
restrukturizavimo proced[ra gali trukti iki ketveriq metq
7.5.4.5 Ban kroto proced a ra
Skiriamos dvi pagrindines bankroto formos bankrotas teismo tvarka ir banknlt n,
teismo tvarka. Bankrotas ne teismo tvarka gali b[ti inicijuojamas Lik kai teisntLrosc
nera iikelta bylq, kuriose bendrovei yra pareiksti turtiniai reikalavimai, taip pal ni,r,r
iSieikoma ri bendroves turto. Be to, bankrotui ne teismo tvarka turi pritarti l(reditori,ti,
kuriq bendra reikalavimq suma sudaro daugiau nei B0 proc. visq reikalavimq (1sk,ri
tant ir tuos, kuriq vykdymo terminai nepasibaigg). Kadangi iveikti tokiE kvalifil<rrot,1
balsq daugumq sudetinga, daZnrausrai bankrotas vyksta teismo tvarka (remianlis oli
cialia statistika, i5 2006 metais inicrjuotLl 775 bankroto bylq tik 29 bankroto lrykrs
vyko ne teismo Ivatka, o 726 banl<roto bylos vyko teismo tvarka)rtr
Bankroto proced0ros yra gana sudetingos ir iisamiai regiamentuojamos, todel dcl,rlrrs
jq apr'aSymas nepateikiamas. Calima tik pabreZtr, kad juridinis asmuo, kuriam iikr,l
29t
CIV L Nt ltlst. E.ndroli d.rls
ta bankroto byla, gali verstis Ikinc konrercine veiJ<la trk trek, kiel< tuo 1,ra md2inJnti
dcl bankroto patiriami kreditoriq nLrosk)liai. Taiiau jeigu yr;1 nLrostolinga, tokia verl<la
taip pat yla stabdoma. Banl<rutuojanc'io juridinio asmens valdymas percluodantas pa-
sl(irtam administratoriur (fiziniam arba luridiniam asmentui, atitinkamar Iicencijuo
tam ir turindiam tcisq teikti bankroto adrrinistravimo paslaugas). Adntinistratorius yra
atsakingas u2 sutarc'iq su tretiaisiais asmentmts nutraukim4, bankrutuojandio juridi-
nio asmens turto valdym4, apsauga lr trnkamE banl<roto proceda.q atJil<ima
Pr.rclejus bankroto bylE, nustatonras tam tikras terminas (nuo 3O iki :15 dicnq), per
l<urj visi bankrutuolaniio jrrridinio asnrens kreditorrai turi teise pareikiti savo reika
lavimrs tol<ranr juridiniam asmeniui (atitinl<amas terminas nera naikinamasis, todel
jcigu jrs del tanr tikrLl prieZasdiq pralelstas, kreditorius turj teise kreiptis sLr praiyriru
jj atnaujinti) ['arcrikus atitirrkamus reikalavimus, administratorius patikrina jL] pa
gristumil ir pateikia reikalavimLl s4rai4 teismui lvirtinti. Patvirtrnus atitinkama silra-
!i1, bendrovcs kreditoriai patcnka i tam til<rE cilq, kuria bus tenkinami iq reil<.rlavi-
mar. Ii esnres reikalavimai bankroto procese tenl<inaml pana!ia eiles tvarl<a kaip
likvidavimo atvetu r5'.
Taiiau kredrtor q dalyvavintas bankroto Jtrocese neapsiriboja reil<alavinrq pateiktmu
ir patel( mu j kreditoriq s4rai.l Ii esntes krcditoriai dalyvauja bankroto proccse vis4
laik4. Jie turi teisq dalyvaLrti kreditoriq susirinkimrrose, sprgsti clispon.rvirno b.rnkru
tuo;.aniios jmoncs turtu klausimus, susipaiinti su bankroto eiga ir panaiiai Kredito-
rianrs nusprcndus, galibLtti sudarcmas l<reclttonq konritetas, jkLrrj yra renkarni kredi-
toflq atstovai Kredito komitetns perinra pagrinclines krcd toriq susirinkimo lunkcijas
5uclarant kredrtoriq konriteta, sickram,t optimizuoti bankroto proccs:1 jr paspartinti
sekmingai bankroto paba gai reikalingq sprcndimLt priemirr4 (sprendimai kreditoriLl
l<onritete apt.rriami ir prrintami operatyviau dci maTesnio kreditoriq komiteto nariLl
sl<aidiaus, palyginti su visq kreditoriq skaic'iumi).
P.rbreztina, kad bankroto procesas ncra nesustabdomas. Kreclitoriai, nusprendq, kad
bendrovc yra pajegi atlaujinti veiklil ir iivengti nemoklrmo, gali sudaryti taikos sutar-
t]. J.l piltvirtin!s, bankroto protesas Iutraukianras ir jmone tqsra veiklE jprasta tvarka.
Taaiau, deja, taikos sulartis yra gana rctai sudaroma, nes jai sudaryti pirmiausia reil<ra
absoliuc'iai visq kreditoriq pritarimo, o be to, padetrs relai kada pasil<elira taip radika
liai, kad l<rcditoriai patiketLl galimybe, jog bankrutuojanti benclrove i5 e>nres pagtrins
vcil<14 ir jos rezultatus.
"' Zt 7534skrsni
29)
Vll slr-r !s luridrfrJr ,r\rrri\,\krt.vi ,ne! tersrs srl
Jeigu per tris mcncsius nuo kreditoriq sqrJio patvirtinrmo taikos sutartis nesudaror ,r,
bendrove pripazistama bankrutavusia ir tetsmas priim.l nutartj jq likviduoti. Priirnrrr.,
tol(iE nutartj bankroto proceso nebcjnranoma sustabdyti arba nutraukti. lmones likvi
datoriaus funl<cijas atlieka arJm jnistratorius. Lil<viduojant bankrutavust4 jntong, ,rg.'
nizuojamas jos turto parclavimas, ut parduol4 turtil gautos leios pasl<rrstontos krcrlit()
riams nustatyta eiles tvarl<a rr atlicka|nr kiti veiksmai. Baigus vrsas procedaras, priinl,lllr,r,
sprendinras (lel lmones pabajgos ir Juridiniq asmcnq rellistro tvarkytojas r!rcgistrrrrrj,r
jmone ii nrincto resistft)
7.5.5 Pertvarkymas
7.5.5.1 Bendrolr apZva lga
Skirtingai ner apraiytos procedtros, pertv.lrJ(ymas nera susijgs su juriclrnio asn)('n\ t),r
baiga. Jis galr buti apibadintas kaip procesas, kar pakeiiiama til< juridrnrr,rsrrrt'rr,
teisrne Iorma, pavyzdZiui, ii til<rosios ukines benclrijos j uZdarql4 akcing Ltcrrrlrovr,,
ii akcines bendrovis - i vrci4jq istaiBa Pertvarkant nciinyksta eBZistuojantis juri(lini.,
asnruo, taip pal nesuku riamas naujas jurid ints asmuo, tiesiog ivyksta vcrkiant'ir I jt rr ir lr
nro asmens ,,metamorfoze" jkitos teisines formos juridinj asmenj Pertvarl<irrs lrc[,r
nepakitC pagrind niai juridinj asnrenj iclentifikuojantys duomenys: pav.ld rinr,rs (ii
skyrus pavadinrmo clalj, nusakandiq tol<io juridinio asmens teisinq formq), krxl.rs, .rrl
resas, PVM kodas ir pana!iai. Neturetq klaidinti CK nuostata, kad naujos tt'rsrrrr.s ior
mos juridinis asmuo pcflma visas peftvarl(yto asmens tcises ir pareigas (CK 2.lo.l str
1 d.). li tikrqlq pertvarkant juridinj asnrcnj, turto, tei5iLt ir pareigq perleidinr.rs L.ltr
procesas, bldingas reorgan tzavimu i, nevyksta, nes pertva[kyn']as nepaieid2r.t irrrirli
nio asmens vidrnro tqstinumo Pertvarkynras suponuola tik atitinkamant lrrritlirri,rrrr
asmeniui taikomo tersrnio reBUliavimo pasikeitim4.
l! esmes l<iel<vrenas juridinis asmuo gali bltt pertvarkomas j kitos tersrncs lornros jrrri
din j asrren j Todel teisines tbrmos, j kurq gali bati peftvarl(omit, pasirinkimas yr,r 1i,rrr,r
platus. juridinro asnrens dalyviai gali gana laisvai pasirinkti naujE teising fornr.l 1r.r1i,rl
jiems palanl<ius kriterijus, pavyzd2iui, t l<slai, rrbota atsakomybe, kapitalo sLrd.rrynro rl,i
kalavinra, pelno skirstymo galimybes ir panaiiai Yra nustatytas viorintclis urrivcrs,rlLr,,
ribojinras neleidZiama pertvarkyli vieiojo juridinio asnrens (ilskyrus valstybcs ir s.rvr
valdybes imoncs) j privatq. Visos kitos alternatyvos gali blti pasirinktos lu ridin io irsnr,n,,
dalyviq valia. PabreTtina, kad konl<retLrs lstatymaj Bali nustatyti papildomus pertv,rl.y
nro ribojimus, kaip kad, pavyzd2iui, Akciniq bendrovlq istatynra!, l<uris nunrato, joli
negali btti pcrlvarkoma nc'nrol<i bendrove arba, pavyzdiiui, uZdaroji al(ctne benclrovr',
turinti daugiau kaip vienq,rkcininl<q, ncgal buti pedvarkonra j inclivrduali4 imonq
2t) \
 ClVlLlNI TEISI. Bend'oii dat]s _
VIJ skyrus iu'id'nia,rsr)cDys kJip.ivilinestelss,ubjckl,I

7.5.5.2 Pertvarkymo rasys

Pagal iniciatyvos teisg pertvarkymas gali
7 .6 )uridiniq asmenq teisines formos
b,ti savanoriikas i priverstinis. Dauguma
vykstaniiq pertvarkymq yra inicijuojami dalyviq, t. y. ,uu"noriiki. Pagrindiniai klausimai:
Sprendimas per-
tvarkyti iuridinj asmenj gali b[ti priimtas atsiZvelgiant jpasikeitusias
rinkos sqlygas, 1 Reikimingiausi jur'dinio asmens tersines formos pasirinkimo kriterilai. 2 Akcines bendrov0s
dalyviq lukestius, teisjnes bazes pokyiius (pvz., papildomq reikalavimq juridiniam samprata ir pa8rindinaai bruo;ai. 3 Uidarosios akcines bendroves samprata rr pagrindiniai ltrrr0
asmeniui nustatym4) rr panaSiai. Taiiau jstatymai gali nurodyti
atvejus, kai privaloma
;ai. 4. Akcines bendroves ir uidarosios akcrnds bendroves skirtybes. 5 lndivrdualios imoni's
peftvarkyti juridini asmenj. pavyzd2iui, vykdant individualiq samprata ir paErindiniai bruozai 6 Pagrindiniai -kines bendrijos bruoiai, formos, skirtylx's.
imoniq reglamentavimo 7 Pagflndiniai iemes ukio bendroves ar kooperatines bendroves bruoZai. B. Bendneji vic(r|jr1
reform4, 2003 metais buvo priimtas Indivrdualiq jmoniq
istatymas, jpareigojgs visus juridiniq asmenq teisinrq formq bruoTai ir skirtybes. 9 Pagrindiniai Europos bendroves bru()7,ri.
tokiq jmoniq savininkus, turinaius dvi arba daugiau jmoniq, pasilikii 10 Pagrindiniai Europos ekonominiq interesq grupes bruoZai. ll Pagrrndiniai Europos krx4rl'
tik vrenq, o visas
kitas per 24 menesius pertvarkyti j kitos formos juridinj aimeni ratines bendroves bruoiai.
arba atlikti su jomis
kitus nurodytus veiksmus. Kitas pavyzdys galetLl bati situacija,
kai uzdarosios akcines
bendroves akcininkq skaidius vir!ija maksimaliaj leisirna skaidiLl 7.6..1 Juridiniq asmenq teisiniq formq apivalga
2,19 _ ir atsiranda
prievole pakeistr teising form4 j toki4, kurios dalyviq
skaidius neribojamas. Statistikos depaftamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes duomeninrisr ,
Pabre2tina, kad CK uikerta keliq piktnaudTiavimui pertvarkymo 2007 metq pradZioje Lietuvoje buvo registruoti 165 324 akio subjektai, ii kuriq vcikl,l
galimybe tais atve
jais, kai dalyviai nusprendiia pertvarkyti neribotos vykde 76 516 (apie 46 proc.). Populiariausio juridinio asmens pozicijas tvirtai u)tinrr,
atsakomybes luiidinl asmeni (pvz.,
tikrqjA akine bendrijq) j ribotos atsakomybes juridinj asmenj (pvz., uTdaroli akcine bendrove (i5 viso iregistruota 60 454, ii jq veiklE vykde 35 41:l). lirhi
akcinq bendrovq) ir
iitaip iSvengti prievoliq kreditoriams vykdymo. Vadovaujantis cK 2.104 uZdarosios akcines bendroves populiarumq lemia Sios teisines formos suponuoj,rrrr,rs
straipsnio 2 da
limi, pertvarkant j ribotos atsakomybes juridinj asmenj, tokio juridrnio lankstumas, aiSkus reglamentavimas jstatymuose, ribota dalyviq civiline atsakonrylx,,
asmens dalyviai
lieka trejus metus subsidiariaj atsakingi ui pertvarkomo juridin,o maias minimalaus jstatinio kapitalo dydis, gana paprasta akcijq perleidimo tv.rrk.r,
nrtrr"ns prievoles,
atsiradusias iki pertvarkymo (nesvarbu, jie lil<o tokio;uridinio ai5ki lmones strukt[ra ir galimybe rinktis jvairiq valdymo struktr-rrq bei kita.
asmens dalyviai ar ne).
Kiti plaaiai paplitqakiosubjektai-rndividuali imone (iregistruota 67 362, veike 2:i l0(,),
7.5.5.3 Pertvarl<ymo procedu ra asociacija (jre8istruota 11 745, ia jq veikl4 vykde 5 537) ir vieioji istaiga (ireltir,t11r()t,r
Pertvarkymo proced0ra atliekama ri esmes pagal reorganizavimo proceduros 3 954, veiklq vykde 2 190). Zinoma, juridrniq asmenLt teisines formos 6iuo silr,riu
taisyk_
les (su tam tikromis iiimtjmis). Konkredias teisines formas neapsiriboja. Lietuvoje veiklq vykdo nemaiai ukiniq bendrijq, Zemes ukio bendrovirl,
reglamentuolantys jstatymai
gali nurodyti papildomus veiksmus, kuriuos reiketq atlikti vykdant valstybes ir savivaldybes lmoniq, politiniq partijLt, profesiniq sqjungq ir kita. Kitos rrr,r
pertvarkymq (pvz.,
pertvarkant akcing bendrovg j kitos formos juridinj Tiau praktikoje paplitusios teisines formos: advokatq profesine bendrija, Europos lx,rr
asmenj, reikalaujama jgyvendinti
oficialq siolymq supirkti tokios bendroves akcijas). drove, Europos ekonominiq interesLl grupe, gyvenamojo namo statybos bendrij,r, kx,
dito unija, labdaros ir paramos fondas, religine bendruomene (bendrija), savivalrlylxrs
biudietine jstaiga, sodininkq bendrija, ieimyna, valstybes biudietine istaiga ir kit,r,
Kas lemia vienos ar kitos juridinio asmens teisines formos pasirinkima? Cali bati ilski
riami keli veiksniai, nors Tinoma, pateikiamas s4ra5as nera iSsamus:
1) dalyviq atsakomybe: ribota ar neribota (ribotos atsakomybes Ikio subjektus ttrri'
tq rinktis tie, kurie planuoja verstis veikla, susijusia su didesne rizika);

3\5 Zt: <www.stat eov.lt>

)94
2(t\
alvlllNl ll\l I rl ,r) {l,rls
2) <lalyi,iq skriiius. kai kuriosc tc'isirrt\se lormosc nustatytas minimalus ar ntal<stlna
lus rlalyvirl skaiaius ir itaituri l)uLi .rtsiivclg anra,
3) dalyviq tarpus.ivio santykiq glaustumas: jeigu asnruo nori stcigti ir valdyti lmone
Lik su janr Berai ;inom.ris partneri.ri5, gali buti pasirerrl<arrra ul<ine bcndrija (iioje
formoje narirl pasikeitimas yr,r g.rn.r ribot.rs ir tai ujtikrina stabilq dalyvlq raLq)
Akcinq benclrovq turitq rinktis tie, kuriems dalyviq asmenybes ncra svarbios ir ii
esmes reikalingi finansin ai p.rrtncriai (t y. dalyvis gali b[1r
k ekvien.rs, p.]sirLroses
clalyvauti jurid in io asmens kapitale);
.1) dalyviq clalyvavimas valdant jmone: indiviclualios jmones savininkas tresiogiai
cJalyvruja valclantjuridinj .lsmeni, tuo tarpu akcines bendroves ar uZdarosios akc:ines
bendroves akcininka yra g,lretinai nLLtolq nuo kasc1ienio Ikro subjeklo valclymo;
5) vcil<los tikslas giiuti pclno, Sijrti nJllq inlerecus r,rlslov.ruti jicms, tcnkilrti vte-
iuosius poreikius ir kira;
6) kelinamos vyl<dyti Veiklos pobad's: vrenok a tersrne forntn trtretq b|ti pilsircnka-
ma, kai jmone u.Zsiims Tenres Ikio veil<la, l<iLokia-. kai bus teikiamos finansavrmo
arba l<itos paslaLrgos;
7) juridinio asmens akcijq (da iq, pajq) lil<vidumas: akcines bendroves ir LrZdnrEsias
lkcincs bcndrovcs turctq rinktis tie asmenys, J<urie sieJ(i.) stcigiantos imones akcijLl
likviclumo (t. y. g,rlim),bes leirgvai paduoti akcijas rirrkoje);
B) juridinio asrncns pradinio kapitalo dydrs: pavyzdiiUi, rninimalus akcincs ben-
droves kaprtalas yra 1.50 000 litq;
9) kctin.imos vyl<cJyti vci<los teritorija: jergu jnrone planuoja vykclyti vcikl.l keliose
Europos Sqjungos ialyse, gali buti slcigianra Europos bendrove;
10) atitink.lmos tcisinis formos veiklos apnrokestinimo aspckt.ri ir kita
-loliru
apibndinamos pr.rktikoje labiausiai paplitusios juridiniq asmcnq Iormos.
7.6.1 .l Akcine bendrove ir uidarriji akcine bendrove
Akcin iq bcndro,.,iq (sanlrumpa ,,AB") ir u2darqjq al<ciniq bendrovirl (santrumpa,,UAB")
rcguliavinr4 nustab Akc:iniq bendroviq istatymasr"'. Aptariant nLrostatas, taikomas al(
< inems bendrovems ir uidarosioms akcincms bendrovems, vartojama sqvoka ,,bcn
drove" Bendrove yra jnrone, kurios jstatinis kapitalas padalytas j dalis, vadrnamas
al(cijomis Bcndrovc verkra steiBimo dokumento, kuris vadinamas jst,rtais, pagrindu.
Tiek akcini:s benclroves, tiek uidarosios akcines bendroves yra privatus ribotos atsa
konrybes juricliniai asmenys li csnrcs jq tikslas yra pelno siel<inras. tscndrove gali
r' Va stybes; r os 2000, Nr 64 1914 (sLr
296
Vl skynL s J!r d n i .snrcfy\ (rp c,vrl nc! tc ses $bj, l,l,i
vcrstis bet l(okia lstatymq neu;draLrsta veikla (nors bendroves ist.ltuose butina trunrjr,
apibudinti ukines komercines verl<los pob[di, toks nurodynras neapriboja jmones I('i
5es verstis ir kita, stergimo dokunrcnte nenurodyta veikla)
Steigclami bendrovq, asmenys sujungia savo lcias (kapitalq) bendrai veiklai. Ali< i
ncs bendroves lstatinis kapitnlas neSali bLrti nra:esnis nei 150 000 li1Ll, luo l.Ul)
uTri,rrosios akcines bendrovcs mrnimalus jstatinis kapitalas yra I0 0OO litq. Min('1,r,
kad bendroves istatinis kapitalas yra padalytas I akcilas. Kol<i akcr;q sk.riiirl rr ;ry
nonrinaliE vertg pasirinkti, sprendZia akcininkai ir nurodo lai bcndrovcs jsl.rlLrorc
Bcndrovc turi tcisq leisti keliq klasiq akcijas (paprastEsias vardines jas lLrri ii li\lr
kiekviena bendrove, privilcgiluot4sias ar darbuotojq). Mal<simaius u;darosi()s ,rl( i
nes bendroves akcininkq skaiiius yra 2,19. Kiekvienas akcininkas prvalo jsillylr l
apnroketr bcnt v cnq bendroves akcij4. Svarbu, kad kiekvienas benclrovis .rl<r irrill
kas turi bkias teises, kokias suleLkia jam nuosavybes teise priklausandios lrt'ttrltovr"
akcijos.
Akcines bendroves akcijos gali buti pJatinanros ir lomis prekiaujanra vici.ri , v,rrl,
vaujantis vertybinrq popieriq vieiqjq apyvartq reglanrentuojanaiais teises,rl<l,risr I t l/
darosios akcines benclrovcs akcijos negali buti platinamos ir jomis prel<iutrj,rrrr.r vrr,
5ai. Kadangi turi teise platinti akcijas vieiai, akcrne hendrovc turi lcisg n,rr(1,)ll
lvairionrrs intbrnracijos priemonenris ir parduoti savo akcijas kiekvicnarr IiziDi,rrrr ,rr
juridinianr asnteniui Uidarosios akcines bendroves al<cijq platinimq jsl,rlyrrr.rs rrlrrl,r
ir suteikia pirnrum4 jsigyti esamiems bendrovcs akcininkams (nebcnl lsl.rlu()\(' l)rlq
j11
nurodyta prie!ingai). Sitaip i< daiies maiinama potencialiq jos leSq (klpilalo) lrritr,rrr
kimo Saltiniq Svarbiausius sprcndimus, Larp jq sprendimus del prieTiuros ir v.rlrlyrrr,,
organq sudarymo, priima akcininkai balsuodani, o kicl<vrcno akcinrnko lr.rlstl :,l.,rr
c'ius priklauso nuo turimq akcijq klases ir skaiaiaus.
Bendroves organai yra visuotinis akcininkq susirinkimas, stebetqq taryb.r, v.rlrlylr,r rr
vaclovas ['rivalomi organai yravisuotinisakcininkqsusirinkimasirv.rdovns, luol,rpir
stebetojLl taryba ir valdyba sudaronra akcrninkq pasir nktnru. Visuotinrs al<c irtinlirl ',rr
srrinl<inras sprend2ia svarbiausius benclroves gyvavimo ir statu5o klausimus (pvz, rl l
jstalinio kapilalo dydZio rr sudeties, meLines finansines atskaitonrybes tvirtininlr, ;rrr'r
r5'Veeas vertybnrq poperiu sLtynras bet klrna forrna r bet kur ornrs prienondmis kreiplrrr,r
asmenssraant vertybrnLrspoperLrsirpatekranlrnformaclosapetokiostymosqlygas rsLrl()rrrL '
veftyb n us popieriLrs liek, kad la remdamasis nvestuotojas ga elq pr mli sprendrma rsigyt ar l)rr I r
5yi s rllom!s vertyb n us popier ust :r Vedybrn q popierlq statyrno 2 slra psnro 51 dall (Valstybor .,
nios 2007, Nr l7 626 (sl] pake hmars)
:"4 2r Veriybll q popienLr staty|rE (Valstybes:rnos 2007 Nr 17626 (sr pakertrmas) ir Frnan,rr,',1
pnemonru flnku statyrna (VirlsLylres :;rnros 2007 Nr 17 627 (su pakelt rna s)
CIV l-lNt ll s ln{.lrqt 4n!r
nes rcorga izavirlro, likvidavimo ir kt.), tadiau negali sprgstr valdymo organams pri
n lnclividuali jmone turi tokirl privalur1lu. lil ji galr tvarkyti sLrpaprasiint:l buha/toirrr,'
sl<irtq klausinrrl .rratlikti lunkcijq, krrrios ii csmes priskiriamos prie valdymo funkcijq.
Stebetojq taryba yra l<olegialus prieZtaros organas, kuris privalo tureti nc maiiau kaip
tris ir nc dauSinu kaip penkiolika nariLl. Stcbclojq tarybos funkcija yra veikiau palaria,
moji, tfiJel praktikojc its organas nera populiarus ir pasitarl<o gana retai Valdyba yra
kolegialus valdymo orlianas, sprend2iantis svarbrausius, nekasdienius jmones valdy-
mo l<lausimus (kaip antai drdZiosios turto dalies perleidimas, lkeitimas, investavimas
ar pan ) UZ kasdienq
kinq komercinq bcndroves veil<lq atsakingas vadovas, kuris turi
u
iiinrtines teises vcrkli benclroves vardu rr organizuoja jos darb4
Bendrovc buhaltering apskaitq tvarko pagal dvcjybine si5tenril, o tai reikalairla risa-
mrq buhalterijos TiniLl ir atitinkamos kv.rlrf rl<ac ijos darbuotojq. Finan5iniants met.lms
pasib.,rigus, rki cilinio visuotinio akcrninkq susirinl<imo visose bendrovese turi bati
parengla nretine {inansine atskaitomybe ir, jeigu bendrove tenl<in.r istatymuose nuro-
dytus l<r ilerijusr5'J, nt iktas auditas
7.6.1.2 Individualr jmone
lndividuali4 jmongJ'"i {santrumFra ,,11") dainiausiai renkasi asrnenys, planuolantys teik
ti paslaugas ar imtis kitos ukincs komercines veil<los, kuriai pakrnka :eimos nrrrq
cl.rrbo rr neclidelio pradinio kapit.rlo. lndividualiq jmoniLl steiginrq, valdym4, verl<14,
pertvarkymq, liki,idavrmil, iiq jmonirl savininkq teises ir parcigas reglamentuoja lndi-
vidualiq lmoniq istatynrasrr' . Indivicluali imone yra neribotos civijines atsakonrybes
prrvatus juridinis asmLto, t y inclivjdualios lmones savininkas atsako u: individualios
jmones prievoles visu savo turtu (lmones ir jos savinrnko turtas formaltar net nera
ats<irtas). lndiviclualios jmoncs trkslas yra pelno srckrnras vykclant jvairi4 [kinq kontcr
cing vciklil lndividualios jmoncs steigimo dol(umcntas, kuriuo vadovaudamasi 1ivci
l< ia. vaclinanras nUosllllais
lndividualios imones steigejas gali b[ti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Jrs nuo jnrcr
ncs lrcBistravimo lail<omas jos savininku ir pagrin<Jiniu organu. Asmuo gali bati tik
vienos individLraltos jmones savininl<as. Jis atlieka tiel< dalyvio, tiek valdymo organo
funkcijas Ta-rau nLrost.rtuose galima nurodyti, kad indivrdualios jnroncs vaclovu savi
ninl<as gali paskifti kit4 asmenq (direktoriq).
r:r Zr lfonlq { nans fes atska tomybes
istatynro 20 siraipsn (Va stybes : nios 2001,
pake iirna s)
"1r Anksiiau lnd v draltos lntones taip pai vadi|.rs personaineJr s lmoIemrs. nlro 2003 m Sros sqvo
I ValsLybes:rn os 2003. Nr 112 4991 (sLr pakertrllars)
298
V skyrrs lurdinr.I ,,\,r,,,!'(J rci! rfas tL'isas srl)t,,,r.,,
apsl(aitq; (ll, ja' nebatina srdaryti finnnsines atskaitomybes, paknnk,r LrTpildyti nrok('5
iiq deklaracrjq (ncbcnt nLrostatuose nurodyta kitaip); fl'l individualius jnruncr' ..,rr
ninkas gali clirbti savo imoneje vienns Pagrindinis indiviclu.rlios inrones trul<rrrrr,r.,,
kad prici 1.1 stciB ant bLrtin.r ivertifti akines komercines veiklos rizil<4 ir galinr4 s.rvr
ninko atsakonrybg u: tokios imon,as pricvolcs (atsiTvclgianl i t.ri, l<ad indrvidu.rli jrrro
ni yra ner botos civilines atsakonrybes juridinis asmuo)
IndivicJuali jnrone gaii bati pertvarl(oma j akcinq bendrovg, uidar4j4 akrinq lx'rrrlr,,
vq, laip pat ivici4j4 lstaig4 lncJividuali jnrone negali buti reorg.rnizuojanr.r (i(sl.yrrr,,
.rtvejus, kai jq paveldi asmuo, kuris yra kitos indivrdualios jnrones savininl<,rs).
7 6.1.3 Ukine bend rija
Ul<ine benclrija steiBiama, kai ukinei komerr in-oi veiklai pradeti neuilenka vicrro .r,
mcns pastangq ir lciq ir reikia pasitelkti verslo parineriLrs. ii steigiama sujrnliLrs liu irrrrl
ar juridiniq asnrenq tLrrt4 ! benrlr4jq dalinq nuosavybg. Tokra bcndrLja gali lrLrlr rlvrr'1r1
ruiiqr tikroji Ikine bendrija (santrumpa ,,TUB") ir komanditine (pitsiliki'jirrrr) rrLrrrl
bcndrija (santrunlpa ,,KUB"l Ukinc bendrija yra privatus neribotos civilincs ,rlr.rl.,,
mybes juridinis asmuo Ukiniq bendriju slcigi[rE, reorBanrzavrm4, likvirl,tvrrrr,l, v,rl
dynr4 ir veil<la, narirl teises ir lrareigas reglamentuoja LJkiniq hendrijLl isl.rlyrrr,rs"
U<ine benclrila vcil<i.r jungtines veiklos sutarties, krrri yra steiginro clol<urnt'nl,rs, 1r,r
grinclu Jungtines veiklos sutartis pasirJiorra visq tikrqjq nariq ir luri l)Lrti tvirlin,rr,L
notarine tvarl(a. Jungtines veikios sutartis Ea li biti keiiianra tik visq til<rL11r1 n,rrrrl I'rrl.r
rinru (o nc balsrl daugurra). Kai stcigiama konrancJitine ul<ine bcndrij.r, sLr krcl,vrl'rrrr
komanclitoriumitapti siekian('iu asmeniLr 1un buti sudaryla raiylines iornros l<onr,rrrrlr
tori"iu5 sutarti5.
Llkines bendrijos privalumai yra tokie: ,) Lrkine bendrija lia i tvar<ytj sut),rl)r.r\lrrl,l
buhaltcring apskait.l; ,ll ukinc bend ija neprivalo sudaryti metines finansinrls ,rlsl.,rr
tomybes, nebent jungtines veiklos sulartyje blilLl nuslalyla kitilip ar visi Lrontlrijos trl.
rieji nariai yra al<cines bendroves ar uidarosios akcines benclroves; (lill jstrlyrrr.'r r"
rcglamcntuol.l minrnralaus nLrosavo al<inis bendrijos l<apitalo Taii.ru sl(,rur,r,t \r,,,
tcisincs iorrnos lmonq rcikia ivcrtintr Lrl(inq rizik.l rr atsrZve gti j tar, kad r-rl<inc lx'rrr lr i1,r
yra neribotos civilines atsakoml,bes juridinis ,rsmuo ir jos turt.rs neatskirtils nr() jr),,
n;rriu lrrrto
Nr 99 3516 (sLl
'!: Va stybes : nios 2003, N I 12 4990 isu pakeil inaisl
ClVlLlNr ll l\l ll,1x ()i drli!
Mrneta, krd bcndr 1a gali buti dvit jq lormtl:
1)tikroji ukine bendrija visi jos rlalyviai yra tikrieli nariai; ir
2) l<omanclitine u1<ine benclrija jos dalyviai yra tikrieji narar ir l<onranditoriai.
Tikrieji nariai yra visateisiai Il<rncs bendrijos dalyviai Tikrasis narys yr.r bendrijos
dalyvis, sudargs bcndrrjos jungtines veiklos sutartj ir perdavgs ar jsrparcigolqs percluo-
ti bendrijai jna!4 Tuo tarpu nariai konranditoriai yra lik finansiniai partneriai, daly
vaLrjantys ukines bendrilos kapiLrle savo jnaiu Konranditorius yra kornanditines 0k
nes bendrijos dalyvrs, sudarqs l<onr and itoria us sutartj su komanditine Il<ine bcndrrja ir
perdavgs l<omanditinei ukinei bendrijai jnalq. l(ornanditoriai yra ,,tylieji" ukines ben
drijos partneriai. Savo ruo2tu sl<rriasr ir lokiq nariq atsakomi,be Tikrieji nariai solrda-
flar .rtsako u2 [k ncs bcndrijos prievoles visu savo turtL], tuo ta[pu nariL] komanditoriq
atsakomybe yra ribota u7 [kines bendrrjos prievolcs jic atsako tik ta suma, kuria
prisidejo prie Ikines bendrijos kaprtalo. Solidarioji tikruiL] nariq atsakomybe rei!l<ia,
kad ukines bendrijos kreditorrus savo rcil<alavimus gali nukreipti tiek i Ikines bcndri-
los turtq, trck j bet kurro jos nario ar keliq jos nariq turtq. ldonlu, k.rd tikroji akine
bendrija neatsako u2 savo nariq prievolcs, nesusijusias sLr bendrijos turtu
Tikrojoje ukineje bendrijoje turi bat ne nraTr.ru l<aip du ir ne daugiau kaip dvideiimt
tikrqjq narrq. Komanditineje Ikineje b,.ndrijoje turi bLrti ne mairau karp trys dalyviai
(du likrieli nariai ir vienas komand itorir-rs) ir ne daugiau l<aip dvrrleiinrt dalyviq. lstaty
mas susiaurina asmenq, gaJindiLl tapti bcndr jos nariais, rat4, nustatyclanras, l<ad bcn
drijos til<raisiais nariais ncgali buti kitq bendrijLl tikrieji nariai, individualiq jmoniq
savininkai, valstybe, savivaldybes, valstybes jmones, savrvaldybes jmones, biudieti
nes istaigos, taip pat akines bendrijos ir rndrvrdualios jmones bei Europos e<onominirl
intercsq grupes Komanditines ukines bendrijos tikrieji nariai tuo pat metu negali blti
jos l<omanditoriars, o konranrlitoriai negali bati jos tikraisiais nariais.
Valdant ul<rng bendrij4 dalyvauja tikrieji bendrijos nariar Jic alslovauja bendrijai san
tykiuose su treiiaisiais asmenimis (ncbent jungtines veiklos sutartis nurodo kitaip)
Kickvrcnas tikrasis ukines bendrijos narys turi teisq vienasmenilkai alstovauti bendri
tar ir spresti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus Tikrqjq nariq
sprendimai priimami bendru sLrtarimu, nebent jungtines veiklos sLrt.tr tyjp n!5tJtyta,
kacl sprendimai priimami til<rqjq nariq balsq dauguma Tokiu atveju priimant sprcndr-
mus trkrasis narys luri viena balsE, nesvarbu, koks jo dalres bcndrojoje nuosavybeje
dydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant uking bendrijq, t y. jie neturi teises
atstovautr bcndrijai rr dalyvauti priimant sprenclirrus del jos verklos, iiskyrus atvejus,
kai toks dalyvavimas yra nurodytas jullBtines veil(los sulartyle
300
\/ I skyri!s l!ndrnrir Jru,,ry! ar )c v rnes le ses subiekl,,,
Mineta, kacl dalyviq pasikeitirlas nkincjc bendrijoje yra ganetinai riltolas. Tikrasis rr.r
rys gali perlesti tikrojo nario teises l<itarn asmeniui tik visq tikrqjLl nariq sutil<inrrr,
nebeni jungtines verl<los suLartyje brltq nustatyta krtaip.
7 .6.1 .1 7-enes Ikio bendrove
Zcmes Ikio bendrove (santrLrn]pa ,,2D8": yra tiziniq .rsmenq pJSJI Zcmcs akro jnr)
niLl tLrrlo priv.rtizavimo istatym4 privatizuota buvusi Temes ukio jmone arba, sutl,ttirts
steigimo sandorj, fiziniq ir juridiniq a\nrenq jstergtr imoni Temer Ikio benrlrrrvirJ
steigimo, veiklos ir pabatgos klausinrus reguliuoja Zemcs ukro bendroviq istatynr,r\" '
Zenrcs Il<io bendrove yra privatr.rs ribotos civilines atsakomybes ju nd inis asntLr(). Ii( l
droves steigimo dol<umentas, kuriuo vadovaudamasi ji veikia, vaclinamas islrttitis
Esm inis 2emes kio bendrovq apib[dinantis veiksnys yra jos veik os tikslas ir polrrrli.'
u
Zemes Ikio bendrovq stciBia fizin iai ir juricl in iai asntcnys, kuriq tikslas yra gat rti pllrro
vyl<dant gamybinq ir komercinq Zemes u kio srities veikl4. Temcs rrkio bcnclrrvo l.ril.o
ma tik ta imone, kurios pajamos per ftnansinius metus ii iemes Ikio prtxlLrl<i iio', rr
suteiktq paslaugq icrncs u l<iu i suclaro claugiau kaip 50 proc. visq realizrv inr, , ; '. ri.rrn'1
Temes akio benclrovejc galr bati nariai ir pajininkai:
l)nariaiyrabendrovesdalyviai Bcndrovesnarys taiftztnis asmuo, sLtl<al<t,'r llJrrrl'
tq, ir jLrridinis.rsmuo, bendroves nariq susirinkimo priimtas j bendrovi's rr,rtrrt',,
llrrintis bendroves istatuose nustatytE nrininralaus pajinto inaio dydiio p,rjt1 ir r1tlfrr
diranrojo balso teisg Bcnclroveje tun batr ne maTiau kaip clu nariai, t s t rr . l< irr r , rl r r
"
sk.riiius ncra ribo jamas;
2) palininkai yra finansiniai p.rrtneriai, clalyvaujantys 2crris 0kio benclrovitl I'rptt r
lc ir tLrrinlys teise gaLrti pe no, taaiau ncsinirLrdoj.lntys naflo tersemis lstalyl]r,ts ,rIr
budina pajininl<t1 l<aip fizinl ar lLrridinj asmenj, isigijusi bet l<okio dytlTio p,rlrrrl
inai.l, tnaiaLr nepninrt4 jbendrovcs narius ir neturintl sprendiianrojo balso lt'sr",
Taig,i krekvienas narys yrn pajininkas, laaiau ne kiekvienas pajininkas yr.r rtarys
Benrlrovis organai yra nariq susirinkinras, sprcndZiantis pagrirrdinius Temes ul<io ll'rr
droves veiklos ir statuso l<lausimus, r,aldymo orgianas (valdyba arba adminislr,rt ij.rl ir
prieiiIros organas (rcvizorius ar revizijos komisila), l<ontroliuolantis bendtovi's vlil'
14. Valdyba yra kolegialus valrlymo organas. l<uri turi sudaryti neporints skaiilitts tr.rtirl
Nariq susirrnl<rmo sprendimu v.rldyba g,ali bati nesudaroma Tokiu atveju L)crtlrrv,,
rirVastybes:nios 2001 Nr 45 157:l (su pakert nrars)
|01
CIVIUNI I l\l llcn!rol dnF
valdo administra(ijos vadovas. Santykiuosc su treiiaisiais asmenimis bendrovei atsto
v.ruja kickvicnas valdybos narys vienasnrcniikai arba administracijos vadovas (jergu
valdyba nesLrdaronra).
Zerles ukio benclroves pelnas apnrokest in anr as Jcngvatiniu pelno nrokesdio Lrriiu
7.6.1 .5 Koopcratine bendrove (kooperatyvas)
Kooper.itine bcndrove (koopcratyvas) ]statymq nustatyta tvark.i fjziniq tr (arba) juri
diniq asmenq isteigta jmone, sl<irta nariq ekononrin arns, socialinianrs ir kLrJtarinjams
poreikiams tenl<inli. Jos nariai pcrduocla leias l<aprtalui sudarytt, tarpLrsavyje pasiskirs
to rizil<4 ir naud4 pagal narrq prel<iu ir paslaugq apyvartq su iia bendrove ir aktyviai
dalyvaLrj:r valdant l<oopcratine bendrovq Kooperatin q bendroviLl ir jq sqjungq stcrgr-
mq, veiklE, nariq teises ir pareigas, kooperattniq bendroviq valdyrlq ir kontrolq, kapi
talo 5udarym4, pelno paskirstyntq, reorgantzavinril, pertvarl<ynr4 ir likvidavim4 regla
mentuoja KooperatiniLl bcnclroviq (kooperatyvq) istatyntasrr'r. l(oopcrJty\,() 5teigtmo
dokumentas yra ist.ttar, kuriais v.tdovaudantasis lis veikia Kooperatyvas yr.r ribotos
civilines atsal<omybes juridrn rs asmuo.
Kooperatyvas Bali bati pripa:intns Zemcs ukio kooperatine Ltendrovc, lcigu daugiau
l<aip 70 proc. jos nariq yra fiziniai ir (ar)juridiniai asnrenys, kuriq paj.rmos ii Zcnres
uklo veiklos sudaro clar-rgiau l<aip 5O proc visq gautLl pajanlq, o jq pajq vertc dau
giau kaip 70 proc visq l<oopcratines bendroves narirl pajq vertes
Kooperatyvas turi tureti ne nra7iau kaip penkis narius (fizinius ar juridinius asnrenis)
Narys turi clalyvauti koolteratyvo kapitale perduodamas pajinl jnalq {Frajq) Asmuo
priinranras i l(ooperatines bcndroves narius istatuose nurodytomis sqlygomis ir tvarka
tuo atveju, jeigu jis sumol<ejo sloj;rm4j1 ntol<cst j ir l'o palin io lna!o su m.l \ TJ rtc m.r2es
ne rZ minrmalq pajaus dydj, nustalyt.l jstatuose.
Koopcratyvo organai yra nariq susirrnl<imas (sprcndirantis svarbiausius kooperatyvo
veiklos ir gyvav mo klausimus), valdymo organai v.lldyba (sudaroma ii ne m,rTiau
kaip trijq nariq) ir administracijos vadovas bei prie; Ltros organas - rc\ izorius .rr revi-
zijos l<omisija, vykdantl kooperatyvo ukines finansincs veiklos kontrole. l<ooperalines
bendroves, kuriq sudaro ne daugiau kaip 50 nariq, istatLrose gali bati nustatyta, kad
valdyba nera suclaronra, o jos i'unkcijas atlieka administracilos vadovas
:'1 Va stybes :rnros 2002 Nr 57 2296 (su pake l na s)
J02
Vll ,kyrrs l' ndrnri rsnr(iry\ Q,p c ! hncs tc sa's subjr(!|
7.6.1 .6 Vie5oji istaiga
Vieioji jstaiga vra pelno r'rcsicl(ianus ribotos crvilines atsal<omybcs vieiasis juridirris
asmuo, kurio tikslas tenkinti vie!uosius interesus vykdant Svietirno, mokymo ir moks
linq, kulturnq, sveikatos prieiiaros, aplinkos apsaugos, sporto pletolinro, socialin('\
ar teisines paBalbos teikimo, laip pat kitokiE visuomener nauding4 veikJ4. VicirljrJ
jstaigq veiklos l<lausimus reguliuoja Vieiqjq istaiSLI jstatymasr65 ir vie!osios jstaigrrs
lstatai. Vrciojr istaiga Bali vykdyti tik jos istatuose nurodyt4 Lrl(inq konrercing vcil<1,1
Vieiosros lstaigos dalyvis (dalirrinkas) gali bnti valstybe, savivaldybes ir kiti ii jstaillrr
veiklos nesiekiantys sau nauclos iiziniar rr jurrdinrar asmcnys. Minrmalus rr n]aksinrrlu\
dalininkq skaiiius nera ribojamas Dalininkas privalo perduoti vie5ajai istaiSai inl(,1
Vieioji istaiga turi tureti visuotini dalininkq susirinkinr4 ir vienasmenj valdynro orll,rr,l
- viciosios lstaigos vadov4. Dalininkq sprendrmu Bali bati sudaromi ir kiti orli,rn.ri
Vicioji istaiga ne8ali jgy(i civiliniq tcisiLl ir pareigq per savo dalininkus.
Pabreitina, kad istatymas nustato labai gric2tas viciosros lstargos pelno naudoJillr() ir
turto ski.stymo dalininkams taisykles. Vieiosios istaigos S,autas pe nas gali bali n,rr(lo
lamas til< viciosios jstaigos istatuose nurodytiems i,ieiosios lstaigos veiklos til<sl,rrrr.,
siekti. Vie!osios istaigos pelnas negali b0tr sl<irianras dalrninkams, viciosios jsl.rilirr',
organq nariams, darbuotojq premijonrs. Be to, likviduojant vieiilja istaiga, dnli'rirl
l<anrs grqZinanras tjk tas turtas, kuris liko patenkinus kreditoriq reikalavinrus ir l<trrirr
bendra vcrtc nera drdcsnc nci dalinrnkq l(apitalas Lil(gs nepasl<irstytas turtas p('rluo
damas kitiems Juridiniq asmenq registre iregistruotiems veiiesiems jurirjiniams,rsrrrl'
nims, kuriuos nustato visuotinis dalininkq susirinl<imas ar teismas, priemg spren<lirrr,l
I ikviduoti vieiqjq istaig4.
Istatymai draudZia viciiljq istaigE pertvarl<yti i privatq luridrnj asn.reni vieioji jsl,ri)t.r
Sali bati pertvarkonra tik i biud7etine jstaigq ir labdaros ber paramos iondq
7.6.1 .7 Asociacila
Asociacija yra savo pavadinimil turintis ribotos civilines atsakomybes vieiasis jrrrirli
nis asmuo, l<urro tikslas l<oordinuoti asociacijos nariq veikl4, atstovauti asociar ijo,,
nariq rntcresams ir luos ginti ar tenl(nLr kitus vieiuosius interesus Asociacijos pnv.rrli
n ime gali bati ;od)iai ,,asocia( ija", ,,visuomen ine or8an izacija", ,,susivien ijimas", ,,1(( )n
federacija", ,,sq1unga", ,,draugija" ar l<iti Asociacijq steigim4, r,eiklE ir pabaigq rt11l,r
r!'Vastybes Urnios 1996. Nr 6U l6ilil (s1] pakehmas)
t0 I
C VIL Nt ll 5 ll.ir(l () dr ir
mentLroja Asociacijrl jstatymasr"r'. Asociacija veikia vadovaudanrasi istatais. Asociaci
ja galr vykdyti lik jos istatuose rruro(lytil akine konrercinq veikl4
Asociacijos nariai gali bati I B metq sulaukq veiksnr-rs fiziniai asmenys ir (ar) juriclrniai
asmenys. Mininr.rlus asociacilos narLl sl(aidius yra trys. Asmuo gali b[ti keliq asoci.l-
cijq narys Jis turi rJalyviruti asociacijos kapital,. perduodamas jnai;1
Asociacijos organai yra f, visuotinis nariq susirinkimas ar kitas organas (konferencija,
suvaZiavinras, l<ongresas, asambleja ar kt.). LurinLrs visas ar dalj vrsLrotinio nariLI susi-
rinkrnro teisiq; (llJ vienasmenis ar kolegralus v.rldynro organ.rs; ir flil) kiti orBanai. lsta-
tymas ii esmes nereBlamentuoja valdynro ar kitq organq sudarymo tvarkos ir iiuo
atTvilgiu palieka nariq apsisprendirno laisvq
Kaip ir vieiqjr.l jstaiBLl atveju, likviduojant asociac jq narianrs grqZinamas tik jq per-
dLrolas turtas, o likusi dalis perduodama kitrems vrciiesiems juridiniams lsnrcnims.
7.6 1.8 Labdaros rr paramos fondas
Labdaros rr paranros fondas yra savo pavadrnir-nq tLrrntrs flbotos civiiines atsakomy-
bes i,ieiasis juridinis asmuo, kurio paSrindiniaiveil<los tikslai labdaros (ir) arba para
mos bei kitokios pagalbos teikimas l.ietuvos Respublil<os labcJaros ir paramos islaly-
moir'r ir k tLl tciscs al<tq nustatyta tvarka iizinrams ir ;uridiniams asmenimt mokslo,
kuJtaros, ivietinro, nrcno, religrjos, sporto, sveikatos apsaullos, socialines globos ir
rupybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuonrenei naLrdingomis ir nesavanaudiil<onris
pripaTlstamosc srityse. Fondo pavadininre turi buti ZodTiai ,,labdaros" ar,,paramos"
arba ,,labtlaros ir paranros". Labdaros ir paramos fonclo steigim4, vald1,m4, veiklq,
pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir ikvidavimo) ypatumus reglanrentuoja Lab
daros ir paramos fondq jstatymasr"'r.
Fonclo dalininkai (dalyviai) gali batj liziniai ar juridiniai asnrenl,s, skyrg iondur jnaiLrs
pinigais ar lurtu arba tciktantys {ondur paslaugas Privalomi lonclo organ ri yr.r \ i5uoti
nis dalininkq susirinkimas ir vienasmenis ar kolegialus valdynro organas. Cali b[ti
sudaronrr ir krti fondo org.rnai. Konkretaus fondo organar, jq skyrimo ir atS.rukimcr
tvarka bei kompctcncila nurodorna fondo istatuose. Fondo veikl4 privalo periodi!kai
tikrinti dalininkq susrrinkilro renkanras revrzonus ar auditorius.
1'' Va slyb6s : n os 200,1, Nr 25 7,15 (su pakeitrmars)
rr Va stybes 2 | os 2000, Nr 61 1818 (sLr pakeitrma,s)
:6" Va slybes Z n os 2004, Nr 7 128 (su pakeltmas)
I0'+
Vl sl(,rLrq l!riclinjr rjrr jl.(,jr)1v r\r.tsi\\rbl(, 1
Karp ir vielosiom5 istaigonts, ftrndui draudiiama sl<irslyti peln4 ar percluoti turt4 5.rvi)
dalininkams (likvidavimo atveju dalintnkanrs gr4Tinamas til< jq perduotas turtrs, o
likusi dalis perduodama kitieors vtciiesiems juridiniams asmcninrs)
7.6 1.9 Valstybes jmone ir savivaldybes jmone
Valstybes jmone (sarrtrumpa ,,Vl") yra ii valstybes turto isteigta arba istatymq nustirtyt,r
tvarka valstybei perrluotit jmone, l<uri nuosavybes teise priklaLrso valstybcr ir jai 1r,r
d uotq ir 1os jSytq turtil va/do, naudoja ir juo disponuoja patil<clirTro teise. Saviva lrlylx,,,
jmonc (santrLrmpa ,,S1") yra ii savivaldybes [urto isteigta arba i5tatyrnq nustatytil lv,r l,r
savivaldybci perclr-rota jnrone, kuri nuosavybes teisc priklar-rso sar,,ivaldybei ir j.ri trcr
dLrot4 r jos iSytil turt4 valdo, naudoja ir juo clisponuoja patikejinro teisc. Tjel< v.rlsty
bcs, tiek savivaldybes imoncs likslas teil(ti vieiisias p.rslaugas, ganrinti produk( ij,t ir
vykdyti l<it4 veikl:1, siekiant tenkinti vic!uosiLrs intc[csus. Tai viciieji juridinr.ri ,rsrrrl
nys Valstybcs ir savivalclybes inroriq stcigima, veil<14 ir ltabaigq reglanrenluoj,r V.rl,,
tybes ir savivaldybes jmoniq jstatynlilsir", Valstl,bcs jmone stcigiama Vyriausyll,s rrrr
tarinru, o savivaldyhes jntone saviv.rldybes tarybos sprendrmu. lnront r,,r,ilr,r
vadovaudJmasi istatais
Atkreiptinas demesys, kad valstybcs ir savivaldybcs jmonenrs draudTiaml lrrrli litrl
juridtniq asnrenq d.llyvemis. Valstybes ir savivaldybes jmoncs tLrri turett srvininl<,t (,rtr
tinl<anrai valstyltg ar konkreir4 savivaldybc) ir vienasntcnj valdynto organ4, 1x,r lrrrl
jnrone prrsiima teises ir parejllas
PabreTtina, kad valstybes ir savivaldybes imoncs pamaTrr prarrnda aktualunr,1, ,
rlr,1
to gali bati l(vestronuojamas ir atitinl<amq tclsrniq formq reikalingunr.rs. \i,r,, lrrrrrrrr",
gali igyvenclinti savo til<slus ir vykdyti vciklq bldamos vienu ii krtq vieiqjtl jrrrirlirrirl
asrnenq (pvz, vieioji jstaigr)
u LIO P lir.rrp lr.rrtri,r ir Polilini 'r-guniz., ij,r
Politinc partiji yra savo pavacl nim4 tLrri[tis viciasis jrrridints asnruo, l<urio tiksl,r,,
tenl<inti savo nariq politir'1ius interesus, p.ldcti iireikiti Lrcluvos Respublikos pilir,r rL1
Frolitrng valiE, srckti dalyvauti jgyvendinant vaistybes vald2i4 ir snvivaldos teis(,, l'{)l
"' slybes :inios 2004 Nr 4 24 (s! pakert mais)
Vat
'rN 2003 nr bLVc reglstr!ota 27t vatstylres lmono I j39 sav,/aldybes mofes, 2007 m vasiybcr; t i,,
n Ll liko 176 o salr valdvbes JmonrL 94 {zr Stattst kos departamento prie LretLrvos f:lespublrk()r, Vy
r aLrsybes statst kar . wwv,/ stit! gav lt>)
10"
CIVILINE llISL h r.lr.li .hlC
tiniq partilq ir organizacijq veikl;1 r'c,g la nrenluoja PolitiniLt partijq jstatynrasr/r. Politi-
nes partrjos veikia vadovaudamosi istiltais. Kartu su jstatais polrtine partrj.r turi tureli
savo pro8,ram4
Politines partijrl5 nariai Salr bnti Lrctuvos Rcspublil<os pilieiiai, sular-rk9 18 metq. l-ietu
Vos Rcspublil<os pilietis gali bLrti tik vienos politines partilos steigejas ar narys Poliline
partija turi tureti ne mairau l<aip vien4 takstantj nariq.
Politiniq partijq stciBrmas rr reBistravrmas pasiiynri viena ypatybe Nors politine parti-
ja, kaip ir kiti juridiniai asnrenys, registruojanra Juridiniq asmenq registre, priei iregist
ravrnlq jos steigimo dokumentus tikrina ir patvi{ir.ra, kad politing partil4 galima rcgrst
rlroti, ne notaras (kaip daugelio juridiniq asnrenq atveju), o Lietuvos Respublikos
teisingurno ministerija.
l'olitines partijos or8anai yra nariq susirinkimas ir jos istatuosc numatyLas l<olegialus ir
vrcnasmenis valdymo organai
7.6.1.l1 Profes ine sqju nga
Profesines sqjungos yra savanoriikos, savarankiikos ir savaveiksmes ',rLlJnizJ( il{,\,
atslovaujanaios derrbuotojams rr ginandios jq profesines, darbo, ekonomines, sociali
nes teises ir iDteresLrs. Prolesiniq s4jungq veil<los pagrindus, jq teises rr atsakomybq
santykiuose su darbdaviais, valstyhes valdTios ir valdymo organais pro{esinems s4;un
goms Binant savo nariLl interesus nustato Profesiniq sajungq istatymasr/r. Proiesine
sqjunga veikia vatlovaudanrasi jstatais (statutu)
Proicsincs sqjungos nariai gali buti Lietuvos Respublikos pilieaiar ar [tziniri rsmcnys,
nuolat Byvcnantys Lietuvos Respubliko1e, ne jaunesni kaip 1,1 metq ir dirbantys pagal
clarbo sutartj ar kitais jstatymq nustatytais pagrinclais lmoneje, jstaigoje, organizaL ij',-
je veikiantiq profesiniq siljunSq narys ncgalr bLrtr darbclavys ar jo jgaliotasis atstovas.
Asnrcns tapimo nariu, jo iistojimo ii profesines sqjungos ir kitus naryslcs klaustmus
reguliuoja pro{esincs sqlunflos istatai (nuostatai).
Tam tikra speciiika susi1USi su profesines sEjungos steigimu. Profesines sqjungos gali
steiglis profe5iniu, pareiginiu, ganrybiniu, tefl[oriniu ar kitars padiLl profesinir-1 s4jungq
nustatytars principais Kad galetq bati isteiSta prolesine s4junga, reikia:
:'7' Valstybes 2inros 2004 Nr 54 183 (sLr pakert mars)
:7: Va stybis :rn os 1991 Nr 3a'S33 (su pakerL rrars)
106
V s<yrrs iundrnr,r\rri!\ki ).!i ines teisess(bJ,l\rr
1) nc maZiau kaip l0 steigeiq arba trek stelgeiq, kad jie sudarytq ne maiiau k,rilr
l/5 dalj vrsq atitinkamo juridinio nsmens darbuotojLt, taaiau bet kunuo.rlvejU n(,
nraZia! (aip trijq stcigdjrl;
2) susiinkime patvirtintLl jst.rtq (statuto);
3) iarinktq valclymo organrl.
lvykdTiLrs vrsas tris nurodytas s4lyg,as, prolesine sEjunga laikoma jsteiEjta ir p.rBirl ( l\
2.38 strarpsni igyja juridinio asmens teisesrr'r. Profesiniq sqjLrngq jstatyrno reil<.rl,rvi
rnas re8istruoti profesines sqjunBos jstatLrs atitinkamojc institucijojer/1 netrtr('lrJ l)llIi
suprantamas kaip paiios proicsines s.ijungus regisirlr,im.r5 jstJt.ri registruoj.tnri vi(
5o atsklcidrmo, o ne prolesines sEjungos legalizavimo trkslants
7.6.1.12 Europos Sqjungos doku mentuose
n u rodytos ju rid in iq asmenq formos
ES gana aktyviai dalyvauja vienodinant jmoniq srities teises aktusrrs TaiiaLr ii.r vlil'l,r
ncapsiribojama ES institucijq iniciatyva sul<urtos l<elios ,,europines" juriclinirl ,rsrrrr,
nq, kuriq veil<la apimtq l<elias ES valstybiq nar'q teritorijas, formos. Tai:
I ) Europos benclrove (angl. LLiropean Conpany,lot Societas Europae,l, \.Irt l),r
,,S[") 5iE lormE praktikoje galima taikyti nuo 2004 m spalio B clicrros;
2) Europos ekonominiq interesq grupe langl- Furopcan Econctntic lt1!t'k,51 (,r,|
plng, s.rntrun'rpa ,,EElC")
- ankstyviausia fonra, atsir.rclusi 1989 m. licpos I rl ; rr
3) Europirs kooperatrne bendrove (angl Europcan Cooperative Soclely, Jot Srrr r,
tas (.oope?liva Europaci), santrumpa ,,SCE") nuo 2006 nr rugpjrttio 1 ll rlicrro,,
Dabar rengianri teises aktq prolckhr dcl Europos uidarosios akcines bcndr.ovi.s (.rrr1il
Europe;tn Private CompaDy, santrumpa,,EPC") sukarimo Norsiiosfornto.n..r,'lr,l,'r
liariosr'6, tolrau kiekviena nagrinejama plaaiau
r/i Proles niq s4ungu
isiatymo 8 strarpsnis nustato, kad nors arkoma lsteigta nuo visq nurodylLl ,,tly
gLl rvykdymo profes ne saJunaa igyja jund nro asmens teises nuo savo lstatu (statuto) lregist rvIr,i
atrt nkamoje institLrc lole d enos Tokra rstatymo nuostata prlestarauja CK r. vadovaujant s CK I 3 strir t)r lr,,
2 dahmr neturi bLlt 1a konra
'' Pagal proiesines sqiungos veiklos lentoflJa profes nes s4ungos istatus (statutus) reglstrL|)iir r,,'
vLVadybes vykdomol nsitucja, apskrities vr16rnnkas arba Liet!vos Fespub kos lersrngumo llIri .
tenla
17: Plad aLr ir 7 I poskyryje
:'Juncln u asmenq reg stro duomenirn s.2007 m prad: ole LietLVole veikeiik dvi Europoseko r)llI
nirl rnteresq gr!pes Europos befdroviq r ELrropos kooperatniq bendroviq neb!vo regrstftrota
,0i
CIVILINE ll Sr tlendroj dalis
Europos benclrove (Socielas Eurcpaea, 5f). Europos bendroves sukarimo tikslas buvo
sudaryti galimybq bendrovems pleto(i veiklE daugiau nei vienoje ES valstybeje nareje,
nepatiriant adminrstracrniq sunkumq, susijusiq su antriniq imoniLl, kurios prprastar
lieka nacionalines teises reguliavimo dalykas, steigimu ir valdymurTT. SE veiklq regla-
mentuoja tiek ES teises aktai (Tarybos reglamentas (EB) Nr.2157/2001 del Europos
bendroves (SE) statuto ir Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildanti Eu ropos bendroves
istatus deJ darbuotojq dalyvavimo priimant sprendimus), trek nacronalines teises ak-
tai. ES teises aktai SE veikla reglamentuoja tik i5 dalies NemaTai, o kartais net gana
daug klausimq paliekama reguliuoti nacionalines teises aktams. PavyzdTiui, ES teises
aktai nereglamentuoja mokesdiq skaidiavimo ir mokejimo, bankroto, rntelektines nuo-
savybes ir kita. 5ie klausimai sprendZiami pagal tos !alies, kunoje registruota SE bu-
veine, nacionalines teises aklus. Tai ii esmes rr lemia tol<j menk4 SE populiarumqrTs
Lietuvoje SE veiklq reguliuoja Europos bendroviq jstatymasrT'r, lstatymas del darbuoto
jq dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendroveserso, Akcrniq bendroviq jstaty-
masr0r, jstatymq igyvendinamieji teises aktarrru
SE tai europine al<cines bendroves forma. Cali bLrti iSskiriami tokie pagrindiniai
h ruoTa i:
1) tar ribotoscivilines atsakomybes juridinis asmuo SE dalyviai atsako tik ta suma,
kuri4 jie perdave arba turejo perduotr LrZ pasiraiytas akcijas;
2) mrnrmalus SE lstatinrs kapitalas yra 1 20 000 eurLl (apie 415 000 litq) atsrZvel-
giant j Lietuvos jmoniq dydj, iiq kartelg sudetinga jveikti. Be to, atsizvelgdami i tam
tikras veiklos sritis, ES valstybes naris istatymai gali nustatyti didesnj minimalaus
jstatrnio kapitaJo dydl (pvz., bankq sektoriuje);
t. \l Jl'( ijo. grli buli platirarro. r ie:ai;
r/r Edwards V E!ropos S4Jungos bendrovlq teise Vlnils 2002 P 401
I'u lS pradz q ga rnybe
lstergus SE ve kti keliose ES valsiybese narese verslir]rnkq buvo sLrirkia palan'
krar. i krntrs kad loks ve klos models e s optim zuoti imonds ve klos sqnaudas ir sunraiinti mokes6 us,
moketin!s Lr: tarp skLrtrngose valstybese esan6lq susljusiq asmenq vykdomq ve klq Reg amentui pa-
lkus mokestnj re2imq regu uotl nacronalines terses aktams (o tar 5 esmes reiika, kad sukarls SE
jokiq mokesiiLl lengvatq neatsiranda), SE nauda sEnaudq opt mizavrmur liko mlnimal
3t Valstybes:rnros 2004, NL 78-2710 (su paketimais)
r00
VaLstyb6s :rnlos 2005 Nt 67-2407
.!r Valsiybes : nros 2003, Nr 123'5774 (su pakelt ma s)
I'? 2r Lretuvos Respublikos Vyriausybes m vasar o 17 d nuiar mq Nr 185 ,,Del jur drn q asmenll
2OO5
regrstro nlostalq paketrmo' (Valstybes:inios 2005 Nr 25 803 (su paketirnas) ir 2007 m sauso
29d nutarmq Nr 92 ,,De tesds pflestarautr jufldnro asme|s buveinds perkellrnui i kitq vastybe ir
kooperatinds bendrovds (kooperaiyvo) da yvav nu Europos kooperaiines bendroves sleigime jungi
mo badu ar akcines bendrovds dalyvavimui Europos bendroves steigime jLrng mo bUdu igyvendin rno
tvarkos apraso patvrdrn mo ' (Valstybes ;inros 2007. Nr 15136 (su pakeiilmais)
t08
v I skyflus juridinia isft iys k.rip ci!rhncs roises subj(,1(tr
,l) SE nustatytas privalomas darbuotoiq dalyvavimas valdyme;
5) galima dvipakope arba tn1LI pakopr; valdymo orSanq sistema
SE steiBejai turi atitikti ,,europietiikumo" krirerilq, t. y. j4 steigiant privalo dalyvauti b(.nt
dviejose ES valstybese narese isteigtos rr veikianiios bendroves. SE steigiama valstyl)a,s
nares, kurioje ketinama registruoti SE buveinq, akcinems bendrovems taikomLl jstatynll
nustatyta tvarka. SE registruojama toje ES valstybeje nareje, kur bus SE buveine.
ReBlamcnte nurodyti keturi SE steigimo bldar:
1)susijunginas. Cia galimi du variantai: (i) susijungimas prijungimo b0du (k.ri vi(,
na imone, kuri baigia savo veil<lq, prijungiama pne kitos jmones, kuri tqsia s,rvrr
veikla); ir (ii) susijungimas stergiant naujE bendrovg (dvi ar daugrau imoniq, lr,ri
gianirq savo veil< q, perduoda savo turtq, teises ir pareigas naujai kuriamar t(,r"i,ri
bendrovei). Cali susijungti trk dvr ar daugiau akciniq bendrovrq, kurios tcnl<in,r ,rlri
toliau pateikiamas sqlygas:
- yra isteigtos vadovaujantis ES valstybes nares istatymaisi ir
SE turi registruotas ir pagrindines buveines ES, tadrau su s4lyga, kad bcnt rlvi it jr1
veikia vadovaudamosi skirtingq ES valstybiq nariLl teise
Pabrezlrna, l<ad valstybis nares jgaliota institucija gali prieitarauti akcines lx'Irlro
ves daiyvavrmuisteigiant SE susijungimo bOdu, jeigu toks susijungimas pri('it,r.ru
Ja vieaajam interesui (Lietuvoje tokia terse suteikta Teisingumo minrsterilat);
2) patronuojaniios (holdingo) SF steigimas Tokiame SE steigrme gali clalyvirtrti rlvi
ar daugiau uTdarqjq akciniq bendroviq ar akciniq bendroviq, kurios islerSlos v,r(l()
vaujantis ES valstybes nares istatymais ir turi registruotas ber pagrindines lrrrvci r-,
ES. Patronuojanti SE gali bati steigrama, Jergu tenkinama nors viena i5 tokiq s.llylllr
(i) bent dvi steigime dalyvaujandios bendroves verkia pagal skirtingq ES valstylrirl
nariq teisq; arba (ii) bent dvejus metus kitoje ES valstybeje nareje veikia stciliirrr|
dalyvaujantios jmones filialas, arba bent dvejus metus vadovaujantis kitos I S v,rls
tybes nares ,statymais veikia stergime dalyvaujanaios imones antrrne bendrovi'. St(,i
giant patronuojanaiq SE, ni viena dalyvaulanti bendrove nesibaigia karp jUri<lini',
asmuo, o tesia savo veiklq;
3) antlines SE sleigimas. Tai yra atvirkitine antrojo varianto procedIra SI t,rrrrp,r
antrine jE steiBianaiq jmoniq bendrove;
4) akcines bendroves pertvarkymJs i SE S iuo atveju stergra nt 5E da lyvauja tik vir.rr.r
akcine bendrove, kuri yra istergta vadovaulantis ES valstybes nares lstatymiis, I:;
valstybeje narel.e turi reBistruotE ir pagrindinq buveing ir rnaZiausiai dvejus nr(.tU\
pagal kitos ES valstybes nares jstatymus veikianaiE antrinq imone. Steigiant SE t),rs
taruoju budu taikoma akcines bendroves peftvarkymo procedara (t. y Joks juri(litri\
asmuo nesibargia ir nera sukuriamas naujas juridinis asmuo)
J 0,)
ClVlllNt I \l ll,rrln)j d.r is
Mincta, krcl SE registruojama tojc ES valslybcjc narcjc, kLrrioje yra jos registruota bu-
vcini. turi buti tojc paaiojc ES valstybeje nareje kaip ir jos
SE reBistruota buveine
valdymo orBanq (pagrjndine) buveine SE registravimui taikomi ES valstybes nares
nacionalines teises aktai (pVZ., Lietuvoje SE registruolama Juridinrq asncnq resistre
Juridrniq asnrcnq rcgistro nuostatqrrrrnustalyta tvarka) Sr,arbu, kad SE negali buti re
Sistruota toi, kol nera sudarvtas susitarinras clel darbuotojq clalyvavimo llriimJnt sprcn
dimus. SE pavadinime privalo bati santrumpa ,,SE". SE jgauna juridrnio asmcns teises
nuo jos ]registravimo atitrnkamoje ES valstybclc narcjc.
Vrcnas ii cl dZrausiq SE h.Lrkumq yra pcrnelyg didelis demesys darbuotojq daJyvavimui
SE valclyme. Darbuotojq jtraukimas i SE valdybq buvo nulemtas Vokietijos tersrnio
reTimo, kur aktyvaLrs darbuolojrl dalyvavinro modelis pladiai taikonras jvrrrronr. jur i-
diniq asnrcnq fc.rrmoms. Drrektyva ir j4 iByvendinantis lstatymas del darbuotojq daly
vavimo priimant sprendimus Euro1ros bendroveserlrr reikalauja, kad darbuotojLl atsto
vairs; dalyvautq 5E veikloje priinrant sprendimus li esmes clarbuotojq dalyvavirn.rs
yra dvejopas:
l) teisi, siLrlyli ir rinkti SE prieiiuros ar arlministravinro organo nirius;
2) inlornravil.nas, l<onsultrcijos ir kitokio pobaclZio clarlyvavimas SE valclynre.
Itin detaliai reglamentuojamas darbuotolq dalyvavrnras stergranl SE Pirn'ra, steigiant
SE prrvaloma rnicrjLroti derybas su d.rrbuoto]ars. Siuo etapu darbuotojq at5tovai infor
muojami npie SE steigim4, sudaromas specialus darbuotojq atstovrl derybq komitetas.
Antra, privalo vykti specialar-rs derybq komiteto ir kompetentrnBo SE organo derybos,
kuriq lrkslas susihrtr del clarbuc.rbjq rlalyvavimo priimant sprendimus SE tvarl<os
Tokios derybos turi bati baigiamos per leiis menesius, taaiau iiimtiniais atvcjais <is
Iail<otarpis gali bati pratqsiamas iki vicnq mctq Spc-cralus dcrybrl komitetas ir konrpe-
tentinltas SE organas gali pasiekti clveiopE susitarinrq - nustatyti spccilinq cJarbuotojrl
dalyvavimo priimant SE sprendimus tvarkq arba pasirinkti taikyti standaftines s4l),flas
Mineta, kad SE negali buti registruota tol, koi nera suclarytas susitarrmas dcl darbuoto-
;q rl.rlyv.rvrmo priinrant sprcndinrus. Be to, jeigu 5E tenkina nunratytus kriterijus (ne
maiiau kaip l000darbuotojq ir ne maiiau kaip l50darbuotojq bent dviejose ES
valstybese narese), turi bati suclarcinra Europos clarbo taryba arba nLlstatoma speci.rli
darbr-rotojq informavimo ir konsultavimo tvarl(a
:1rr Va stybes zirr os 2003 Nr 1074810(supakertrmas)
:!' Va stybes z r os 2006 Nr 1,11 5387 (su pake lrma s)
ra! Darbuololrt atslovq funkclas vykdo stergrant SE clalyvarjan6u be11drovq atsiovar specairsdery
bq korn l.rtas. SE darbo iaryha r kiti
3l0
V I skyrLUs lrndrn,ii l{i,,r,_!\ k p . \11 ncs reises sul,i, l.r
'
SE valdymo struktura gali l)lti dvip.rkopc arba trijrl pakopq. jcigu pasirenkama vicrr
pakope sistema, SE organus surlaro visuolinis akcininkr.l susirinkimas ir administr.rvr
mo organas (jj Lietuvoje vaclovau]antis Europos bendrovrq istatymu turi sudaryti lrcnt
trys nariai) leigu taikonra trijq pakopq sistenra, SE organai yra visuotinis al<ciIirrl,r1
susirinl<imas, prieTiIros org.tnas ir valdynro organas.
Minela, kad tie klausinrai, kuriq nereguliuoja ES tciscs aktai, turi bati sprcrr(l)i,Irr
vadovaujantis ESvalstybes nares, kurioje yra SE reBistruota buveine, n;rcion,rlini,rr',
jstatymais. -Iodel SE turi <1aug bendrq bruoiq su paprasta akcrne bendrove l,.rlirirrrlr
niai SE prrvalumai, kad jos buveine gali bati perkelta j krtq ES valstybg narq bc likvirl,r
vinro ir naujo jr-rridinro asnrcns 5teigimo procedaros}16, ji gali vykdyti vcikl4 vi,,ojr' | ',
nesteigdama antrinrLl jrnoniq.rtskirose ES valstyt)ese narese, nediclele:1;imtinri srrrrr.'
Tinamos adm ini5travimo iilaidos
Vis delto SE trr-rkumai kol kas pranoksta SE privalumus. Pagrindinis SE trul<Lrrrr.rs
vienos apmokestinimo sisteoros nebuvim;rs SE del mokcstiniq tikslq lail<onr.r p.r1rr,r,, ',r,r
ta tarptaLrtine jmonc (1i yra nrokesaiq mol(etoja tik regi5truotos buvcines ES v,rlstylrr'1,,
nareje, tuo tarpu kitose valstybese vcikia per nuolatines buvernes)irr7. Be kr, Sl s[rrr,r
ma pernelyB daug demesio darbLrotojq dalyvavimui, o tai nera priimtina no vol.i('( rt
sistemos va lstybcms.
Europos ekonominiL! intere5L! grupe (European Etonomic lntercst (;reLtl)it)!1, tll(,)
T.ri yra privatus neribotos atsakomybes luridinis asmuo, kurio tikslas flJ(la'lr s.rv('
nariams vykdyti arba plctotr ekonomine veikl4, pasiekti geresniq vciklos r('./ult.rtrl,
taiiau ji negalr vykdyti Ikines komercrncs verklos ir siel<ti pcJno. EEIC veikl,l rrlil.r
mentuoja Ekonominiq interesLl grupirl jstatymasrrr|. Jis uztikrina 1985 nt. licltos ll , rl
Tarybos reglamento (EEB) Nr.2137/B5del Europos ekonominiLl intercsLl Srut)irl (t |(,)
tarkymQ Lietuvoje. Ekonominiq interesu gruptLl jstatyma5 yra tarkomas EEI(i, l<rrrirl
buveine yra Lictuvos Respublikoje EEIC sleigimo sutartis yra dokumentas, l(urr,,
vadovaudamasi veikia EEIC. Svarbu, kacl tie EEIC veiklos klausimai, kurrq ncrcgrrlirr,r
'r" Buveinds perke rmo procedarqsudaro kul etapa (L)sketbmoperkelrbl]venyaparefgmasirpaskr )llr.,l
( ) buve fes perke mo ataska tos parengrmas, (rir) vrsuotinro akc ninkq sus flnk mo sprendirnas t,,,r
keltr buvenQi (v) kreipmasrs rES buveine iregistravlls a rnstiucla cjel buvenes r6regrstrav nlo irtr
iinkarno pa:ymejimo i3davrmas (v) krerp mas s naujos buve res ES valstybds Iares kompetcIt It,l
nstiiuclq del naujos bLrveines lreg sirav mo; (vr) na!jos buve nes ES valstybes nares kompelenl r(t{l
nstit!cijos prane6rmas senos b!venes ES valslybes nares kompelent n,:la rnstttucija, po kLrfl(l r;t
yra Sbraukiama i ankstesfro reg sir-o
i!'NLrolailne buvern regrstruojama fS valslybes nares mokesiiLl inspehc lcrje tik mokesiiq dekliu,rv
mo r mokejimo i ks ams
3tssVastybes:ifios 200:1. Nr 4 43
||
ClVlLlNt Tl l\l ln,r.:ln,ri d.rlis
ja reBlamentas ir Europo5 interesq grul)iq istatynlas, sprendTianti vadovauiantis tikro
sionrs ukinenrs bcndrijoms tarkomornis taisyklemis.
EEIC veikla susijusi su jos nariq ckononrine veikla ir l4 tik papildo Todel EEIC drau-
dZiama liesiogiai arba neticsrogiai valdyti arba priZiLrreti savo nariq arba kitq jmoniLl
veikl;1, ypac' personalo vadybos, finansq ir investicijq sridiq; tiesiogiai arba netiesio
giai bet koklu pagrindu tureti savo nariq akcijq (tureti kitlt jmonrLl akcijq leid2rama tik
tiek, kiek iito reikia siekiant EEIC tikslq, ir lik jeigu Sitai daroma EEIC naflq naudai);
samdyti dauSiau nei 500 darbLrotojrl; batr kitos EEIC nariu ir kita.
EEIC nariai gali b[ti lurrdrniai asmenys, kuriLI registrr]ota buveine ir pagrindine bisti
neyra FStefltofljoje, iriiziniai asmenys, uisiintantys pramonine, komer(ine,.lmJttl ar
Zemcs ukio veikla arba teikrantys ES profesines ar kitas paslaugas. Kaip ir SE, EEIC turi
sudaryti nraZiausiar:
1) du jLrridiniai asmenys. l<Lrriq pagrindrnes buvcines yra sl(irtiJrgosc ES valstybcsc
nitrese, arba
2) clu fiziniai asmenys, kurie savo pagrincline vcikla uisiima sl<irtingose ES
bese narese; arb.r
3) jrrridinis asmuo, kurio pagrindine buveine yra vienole [S valstybeje narejc, ir
fizinis asmuo, kuris savo pagrindine vcikla uTsiinra l(itoje ES v.rlstybcjc nareje
EEIC regislruojama toje ES valstybeje narejc, kurioje yra jos registruota buvcine
gistruojamos EEIC p.tvadrnime turi btlti 1od)iai ,,Europos ckonominiLl tntcresq grupe,,
arb.r santrumpa,,EElC". Nuo jregistravimo clienos EEICI igyja jurrdinio asmens vcil<s-
num4 EEIC organai yra nariq susirinkimas tr vadovas.
Teiscs aktuose nera mrnimalaus grupes kapitalo reikalavrnro, o tai palengvina EEIC
steigim4 l5 EEiC veil<los gaUtas pelnas laikomas jos nariq pclnu ir jients pasl<irstomas
EEICi steiginro sutartyje nurodytorrris dalimis, o jeigu tokios dalys sutartyje nenurody
[os lygionris dalimis. EEIC ncmoka pelno mokestio, o jos vcrklos rezultatq apmo-
l(cstinrn'ras yra perkeliamas jos clalyviams. Todel EEIC vciklos rezultatai yra apmokes
linam i priskiriant jos nariams EE lC palamas ir sqnaudas (EEIC nario gyventojo pajamos
n pnrokes tinarnos pagal Cyventojq pajamq mokcsaio istatymqlrr, o EEIC nario juridi-
nio asmens pagal Pelno mokesdio istatymar'rr))
Krip ir SE, EEIC buveing galima perl<elti j kita ES valstybq narg. Taip par, kaip ir SE
atveju, jeigu EEIC dirba ne ma2iau kaip I 000 darbuotojq ir ne maZrau kaip 150 dar-
d! Valqlylres i nios 2002 Nr 73 3058 (s! pakert nrars)
i!! Valstybis U I os 2001 . Nr I I0 3992 (sir pakcrhfia s)
lr2
Vl skyri!s l',ldra isnr(1ry\ kJrpcr!rl ncrs tesessul)i(kr,,
buotojq bcnt dviejose ES valslybcsc narese, EEIC luri bati sudarcnra Europos dltlro
taryba arba nustatoma speciali darbuotojtl inforrnavimo ir l(onsultavimo tvarl(.].
Ettropos koopcratine bendrove (Socletas Coopentiva Ettropaea, -SCF) Europos l<<xr
peratine bendrove yra privatus juridinis asmuo, l<urio tikslas tenkirti s.rvo nJr iq ln,
reikius rr pletoti j11 ekonominq bei socialinq veikl4, ypaa sudarant slrtartis su jais li('kli
prekes, teikti paslaugas arba atlikti toktos r[iies darbus, kokius SCE atlieka arlra tr)s r
ko. SCE yra ribotos arba neribotos atsakontybcs juridinis asmuo (atsakomybas iorrrr,r
privalo bati nurodyta SCE istatuose). SCE veikl4 reglamentuoja 2003 m licpos 2:l (l
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435l2OO del Europos l<ooperatines bendrovi's (5( I)
statuto ir Europos l<ooperatiniq bendroviq istatymas|J ELrropos kooperatiniq llt'ttrlrrr
viq jstatymas taikonras bkioms SCE, kurios turi registrLrotE buveine Lietuvojc. s( l,
l<uriq buveine yra Lietuvos Respublikoje, taip fiat taikonos LLctuvos ResprrLrlil<os llr
sis normos, reglamentuojaniios kooperattncs bendroves ir akcines bcndtovcs (lir'l
!rtai leidiia reglamentas ir l(iek kitaip nenustatyta reglamente arba kttuose spct i.tlitt0
siLrosc jsLatymuose). SCE verl<ra vadovaudamasi istalais.
valsty
5CE steiBiama pagal tos ES valstybcs nares, kurioje SCE luris savo registruol4 lrt tvcittr, ,
kooperatyvarns tarl(omq teise SCE juridinru asmeniLr tdrnpa t4 dicn4, l<.ri jrcgislttto;,r
n]a tos ES valstybes nares, kurioje yra jos regislruota buveine, re8istre. S(iE stt'i13'j'rr
gali birti:
Re 'l) ne m.i2iau kaip penl<i fiztniai asmcnys,
Eyvenantys ne nraZiau kaip clvit'joso I
valstybcsc narese;
"
2) ne maTiau kaip penl<i fiziniai asnrenys ir juridinraL asnrenys, kuric yrJ j\llrlll
paga ES valstybes nnres teisq ir l<uriLtr nuolntine gyvenamojivieta yr.l berrt rlvir'1rr",
sl<irtingose ES valstybesc natese arba kurie vcikia benL p,lBal clviejq skirlirrlirl l',
valstybiLl narrrl teisei
3) juridrniai asmcnys, kune yra jsteiBti pagal ES valstybes nares tcisq ir vcil<i,r lx'rrl
pagal dvicjq skirtrngq ES ValstybiLl naflq teLsqi
,l) pag.ll ES valstybcs n.lres istatymus susijungq kooperatyva , kuriq registrLtot,r l,rr
veine ir nuolaLinio valdymo organo buvimo vieta yr.r ES, jcigt-t ne ma2i,ttt l..r 1r
dvielq ii jq veiklil rcglamenlLroja skLrtingq ES valstybiq nariLl teise,
5) j l<ooper.rtyv4 pagalES valstybes nares teisq pertvar(yta jmone, kLlrlos rcgislrrr()l r
buveine ir nuolatinio valdymo organo buvimo viela yra ES, jeigu ji turi nc rtt,tTi,ttt
kaip dvcjus [netLIS veikianti padalinj arba antring bendrovg, kuriq veil<lq regl.trrrltr
tuoja kitos ES valstybcs nares teise
I Va stybes : nios 2006. Nr 73 276,1
 Vll skyrios Juridinia asmenys kaip civilins tejses ,ubjektal

Minimalus SCE kapitalas yra 30 000 eurq (apie j 04 000 10. SCE kapitalas dalijamas
ipaius.
SCE organq sistema gali blti dvipakope arba trijq pakopq. Kai pasirenkama
trijq pako_
pr.l sistema, SCE organai yra visuotinjs nariq susirinkimas ir prieZiuros
organas bei _E aE !.
valdymo organas, o kai dvipakope -
visuotinis nariq susirinkjmas ir administravimo
organas. Tq SCE, kurios registruotos Lietuvo.ie, valdymo organo arba administravimo
E= E=
organo nariq turi b0ti ne maziau kaip trys, o prieliIros organo _ ne maiiau kaip trys ==
ir 't
ne daugiau kaip penkiolika.
Kaip ir SE, SCE buveing galima perkelti j kita ES valstybg narq. Be to, SCE taikomos
analogiSkos kaip SE darbuotojq dalyvavimo SCE priimant sprendimus taisykles.
I -;
7.6,2 Konkrediq juridiniq asmenr{ formq lyginimas 9 a 6e 9 lrG; o
Toliau pateikiamas konkrediq juridiniq asmenq teisiniq formLl (labiausiai paplitusiq
o .-!l1l- 33:1 3l
praktikoje) lyginimas. Pateiktoje lenteleje graustai iBskiriami esminiai kriterijai,
remiantys .@Z 7i,
konkrediq teisiniq formq skirtumus.
;*: z
?;,o:E4 E r->
5- E
5
a

I
E

i
j
= + !
d =d
t() !o) P
oE
* ai:
6Fq
.!oh 'a ct '6 c!
F
\-Y.c 'Ni 0,

.E E

E -v r'- - G
d. a
ts'b >o
Pn _cr F Pi:E;i! !.o
:4 !i b rJ-o
=o r-O-

314
315
 qlv LlNt T[]St. llcrdroii d.rl s

VIll skyrius

SANDORIAI
l
Pagrindiniai klausimai:
!
i:.
+E
=! a
-

.r.!' !
o =n

-? Q 1:

L"
l
8..1 Sandorio samprata
Lietuvos Respublikos Konstrtucijos 46 straipsnio 1 dajyje jtvirtinta asmens Ikint,s
veikios laisves ir iniciatyvos, l(aip Lietuvos Ikio gyvavimo pagrindo, ideja Si korrsti
l tucine nuostata ypad atsiskleidZia civilrneje teiseje, kurios reguliuojami civilirri,ri
leisiniai santykiai rnter a/r'a grindTiami sutarties larsves principu. civiriniq teisiLl ir
v93 i
pareigq atsiranda ne trk CK ir kitq istatymLl nurodytais pagrindais, bet ir ii
Iizirrirl
?va
sj: asmenq bci organizacijq veiksmq, kurie nors ir nera jstatymq nurodyti, bet
1t.rg,rl
civiliniLi istalymLl bendruosius pradmenis ir prasmg sukuria civi/ines teises ir p.tr.r,i
!f-r
i s+ Cas (CK 1.136 str. 1 d.). Todcl civrlinems teisems ir pareigoms atsirasti, pasikejslj ,l
F baigtrs itin didelg reikimg turi asmenq inicratyva, s4moningi, laisva valia atliel(.lri
iL-
veiksmai, kuriais jgyvendinama jq veiklos laisv|. Civilineje teiseje asmenL! voiks
oE E
ntai, kuriais siekiama sukurti, pakeistt arba panaikinti civilines teises ir p,treigas, yt,t
vaclinanti sandoriais (CK ] 63 str. 1 d.). Taigi batent sandoriais yra jgyvendinanr,r
asmenLl iniciatyva ir vciklos Jaisve

l\.kirl ini tolre pagrrndini,ri :,,rn, lorru pozl,rriri :

59
E: Plrma, sandoris yrt juriclinis faktas, t.y materialaus pasaulio reiikinys, su kuriuo
,^e 3 teise sieja teisrniq s,rntyl<iq .tsiradimq, pasike'timA ir pabaiga

316
317