10 25 (atstovavimas, viešojo intereso gynimas)

Viešojo intereso gynimas dalyvaujant civiliniame procese

Viešasis interesas gali pasireikšti keleriopai: a) numatant nagrinėjimo ypatumus, ribojant rungimosi
principą, suteikiant teismui daugiau galių renkant įrodymus; b) numatant atitinkamų pareigūnų teisę
pareikšti ieškinį viešojo interso gynimui ir šių subjektų teisę pateikti išvadą byloje.

CPK 49 str. – numato tokias galimybes. Ieškovu pripažįstamas ieškinį pareiškęs asmuo, toks
ieškints turi savarankišką dalyką – visuomenės suinteresuotumą tam tikru klausimu. Jeigu
pareikštas ieškinys susijęs su FA ar JA teisėmis, šie asmenys jų pačių, ieškinį pareiškusio subjekto
prašymu ar teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais
savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.

Jei ieškinys viešajam interesui ginti yra pareiškiamas asmens, kuris tokios teisės neturi, teismas
turėtų atsisakyti priimti pareiškimą vadovaujantis CPK 137 str. 8 p. – pareiškimą suinteresuoto
asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Kita galimybė – išvados davimas. Gali būti įtraukiamos teismo arba įstoti savo iniciatyva. Procesinė
padėtis: kaip kitas proceso dalyvis, nes nėra suinteresuotumo bylos baigtimi, išvada siekiama
objektyviai, nešališkai įvertinti padėtį.

UŽDAVINIAI (7 skyrius)

1. Pagal CPK 56 str. 4 p. – atstovu pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį
išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Artimų
giminaičių sąvoka pateikiama CK 3.135 str. – tei tiesiosios linijos giminaičiai iki antro
laipsnio imtinai ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai. Taigi formaliai uošvis į
artimųjų giminaičių sampratą nepatenka, todėl teismas turėtų prašymo netenkinti ir neleisti
atsotovauti pagal pavedimą. Be to, esant valstybės tarnyboje pagal Viešųjų ir privačių
interesų derinimo įstatymą, reikėtų atsisakyti atstovauti privatiems interesams.
2. Klausimai – ar žodinis įgaliojimas tinkamas bei ar vyras, būdamas prokuroru, gali atstovauti
žmonos interesams. CPK 57 str. 1 d. – atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos
įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. 2 d. – fizinių asmenų
duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Tačiau to paties straipsnio 4 d. numato,
jog 56 str. 1 d. 3 ir 4 p. atveju atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo
pareiškimu (tai išimtis iš 2 d. numatytos tvarkos). Todėl žodinis pareiškimas tinkamas. Bet,
pagal CPK 60 str. numatyta, jog atstovu teisme negali būti prokurorai (išskyrus kai procese
jie dalyvauja kaip atstovai pagal įstatymą ar prokuratūros įgaliotiniai). Vadinasi vyras
atstovu būti negali.
3. CPK 57 str. 3 d. – advokato ar advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas
patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Sutartis yra pakankamas
įrodymas, turėtų pateikti sutartį.
4. Pagal CPK 56 str. 2 d. – JA atstovais gali būti ir jo darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį
išsilavinimą. Taigi, aukštasis teisinis išsilavinimas yra privaloma sąlyga, todėl JA turėtų
atstovauti kitas atstovas.
5. Pirmiausia, pagal CPK 55 str. – bylas JA vardu veda jų vienasmeniai valdymo organai ir t.t.,
todėl įmonės savininko, kuris yra vienintelis JA dalyvis, pareiškimas turėtų būti priimtinas,
jei nėra kitų pagrindų atsisakyti ieškinį priimti. Laikytina, kad bylą veda pats JA. O tai, kad
asmuo yra Krašto apsaugos ministerijos departamento direktorius, nepanaikina JA teisės
vesti bylą teisme.
6. Kartu su advokatais, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.).
Jeigu toks atstovavimas įformintas pagal 57 str., tai ieškinys turėtų būti priimtinas. 59 str. –
įgaliojimas suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus,
išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.
7. Kadangi ieškinys yra dėl išlaikymo priteisimo, tai pagal CK 3.194 str. – teismas išlaikymą
priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
ieškinį. Taigi, tokiu atveju ieškovė būtų motina, atsakovas tėvas. Jei ieškinys būtų dėl vaiko
vardu registruoto motorolerio sugrąžinimo, ieškovas būtų pats vaikas, tačiau jo atstovė pagal
įstatymą būtų motina (CPK 38 str. 2 d.), atsakovas – tėvas.
8. Jei numatyta teisė vesti bylą visų instancijų teismuose, gal apimama ir teisė paduoti
skundus? Nes pagal CPK 59 str. – įgaliojimas atstovauti suteikia teisę atstovui atlikti visus
procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, numatytas įgaliojime. Tai jei skundai nenumatyti,
kaip išimtis, turėtų būti galimi.
9. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12 str. 2 d.,
kuriame numatyti teisės atstovauti apribojimai, asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali
atstovauti privačioms grupėms ar asmenims <...>, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip
įstatyminiai atstovai. Taigi, teisėjo padėjėja neturėtų atstovauti dėdės privačių interesų, nes ji
pagal CPK 60 str. 4 p. priskirtina prie asmenų, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.
10. Pagal DK 287 str. – darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis
individualius darbo ginčus. CPK 412 str. numato, jog jei asmuo kreipėsi į teismą
nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti
ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą.
11. Atstovo dalyvavimas neturėtų atimti teisės pačiam dalyvauti procese. Atstovavimo tikslas –
procesinių veiksmų atstovaujamojo interesais atlikimas, visi padariniai kyla
atstovaujamajam, tad turėtų dalyvauti ir pats.
12. Pirmiausia svarbu įvertinti, kokius sandorius gali sudaryti 11 metų asmuo. Pagal CK 2.5 str.
– civilinis veiksnumas visiškai atsiranda sulaukus pilnametystės. Pagal 2.7 str. 1 d. – už
nepilnamečius sandorius jų vardu sudaro tėvai ar globėjai. 3 dalis numato, jog toks asmuo
savarankiškai turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su
asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, savo lėšų panaudojimu. Taigi, šiuo atveju aktualu,
ar tai galim laikyti smulkiu buitiniu sandoriu. Jei taip, tuomet 11 m. vaikas tokį sandorį
sudaryti galėjo, jis laikytinas galiojančiu. Jei ne, tuomet toks sandoris laikytinas
negaliojančiu pagal CK 1.84 str. 1 dalį. Bet jei neginčija ir net pripažįsta globėjai, tai turėtų
galioti, tuo atveju ir ieškinys tenkintinas.
13. Pagal CPK 140 str. 3 dalį – bet kurioje proceso stadijoje bylą šalys gali baigti taikos
sutartimi. Todėl tėvams, kaip įstatyminiams atstovams susitarus, taikos sutartis gali būti
sudaryta. 2.7 str. numatyta taisyklė, kad tėvai, sudarydami ir vykdydami sandorius, turi
veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų (veikiant nepilnamečių vaikų vardu).
 14. Jei 2 atsakovai yra bendrininkai, tuomet pagal CPK 44 str. 2 d. ir 56 str. 1 d. 3 p.
bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. Aukštasis teisinis išsilavinimas
nereikalaujamas. Todėl, jei santykiai bendrininkavimo, asmuo atstovauti gali.
15. Pagal CPK 56 str. 1 d. 5 p. atstovu pagal pavedimą gali būti profesinė sąjunga, jei ji
atstovauja profsąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Bylą tuo atveju gali vesti
vienasmenis valdymo organas, t.y. pirmininkas. Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. –
profsąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių
teises ir teisėtus interesus.
16. CPK 51 str. 1 d. – asmuo gali bylą vesti teisme pats arba per atstovus. 5 d. – pirmame
teismui pateikiamame dokumente asmuo nurodo, byloje dalyvaus pats, ar ves bylą per
atstovą. Jei konkrečiu atveju nebuvo numatytas atstovavimas pagal pavedimą, tai tokio
skundo galimybė išlieka tik pačiam byloje dalyvaujančiam asmeniui.
17. CPK 57 str. 2 d. numato, kad FA duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus
CK numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo
patvirtinimui. Pagal CK 2.138 str. 2 d. notaro patvirtintiems prilyginami: i) karių įgaliojimai,
patvirtinti dalinių viršininkų; ii) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai,
patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; iii) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu
jūrų laivuose, patvirtinti laivų kapitonų. Taigi, atskiras atvejis dėl konsulo patvirtitinto
įgaliojimo nenumatytas, o sąrašas pateiktas kaip baigtinis, todėl toks įgaliojimas turėtų
negalioti.

8 skyrius

1. Prokuratūros įstatymo 9 str. – viena iš teritorinių prokuratūrų funkcijų – ginti viešąjį

interesą. 13 str. – altikdami savo funkcijas prokurorai turi teisę veikti visoje LR teritorijoje.
Todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuroras neperžengė teritorinės
kompetencijos ribų.
2. Pagal Prokuratūros įatatymo 19 str. (viešojo intereso gynimas), prokurorai turi įgaliojimus
krieptis į teismą su ieškiniu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal CPK 46 str. 1 d. tretieji
asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi teisę įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų
pradžios. Tokiu atveju prokuroras turėtų galėti įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo ir pareikšti
savarankiškus reikalavimus. Bet kaip dėl paties apeliacinio skundo?
3. Esminis klausimas – kas yra viešas interesas, kada galimas jo gynimas? Nesant vienos
bendros sąvokos, reikia žiūrėti, ar santykiai tam tikru aspektu reikšmingi visuomenei, ar yra
suinteresuotumas tokiais santykiais. Sutartiniai santykiai ir sutarties uždarumo principas
nurodo, jog santykiai savo kilme yra privatūs, šiuo atveju viešąjį interesą įžvelgti būtų
sunku. Jei būtų vagystė ir turto sunaikinimas, tuomet galima kalbėti apie nuosavybės
apsaugą ir NV išaiškinimą kaip viešąjį interesą.
4. Neperžengė, nes CK 3.39 str. dėl fiktyvios santuokos numatyta, kad santuoka, sudaryta tik
dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia
pagal vieno iš sutuoktinių ar prokuroro ieškinį. Čia egzistuoja tam tikras visuomenės
interesas dėl šeimos santykių tikrumo.
5. Šiuo atveju panašu, jog valtybė dalyvauja santykiuose kaip privatus asmuo, susiklostę
privatiniai, sutartiniai santykiai, todėl gali nebūti viešo intereso.
6. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai
nustatytas pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių
institucijos nesiėmė priemonių jam pašalinti. Tai ar privalomas pirminis toks informavimas?
7. CK 3.49 str. 2 d. numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru
sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių/-io kaltės. Nenumatytas atvejis,
kai pareišimą dėl santuokos nutraukimo galėtų reikšti prokuroras. Tai tikriausiai negalėjo.
8. CPK 49 str. 6 d. numato, kad viešajam interesui ginti įstatymų numatyta tvarka gali būti
pareiškiamas ir grupės ieškinys. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.: vartotojai turi
teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą. Niekur
neminima grupinio ieškinio galimybė. To paties įstatymo 30 str. (vartotojų viešojo intereso
gynimas) numatyta, kad vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba bei vartotojų asociacijos, atitinkančios tam tikras sąlygas. Tad atskiras grupinis
ieškinys nėra numatytas.
9. Visuomeninės organizacijos – nebeliko tokio statuso, turėta persitvarkyti į asociacijas. Šiuo
atveju reikia nustatyti, ar asociacijos turi tokius įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Vėl – pagal
vartotojų teisių apsaugos įstatymą, tokia teisė suteikta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos
tarnybai bei vartotojų asociacijoms, atitinkančioms tam tikras sąlygas. Jeigu tai yra vartotojų
asociacija ir atitinka sąlygas, jog yra registruota JAR, asociacijoje ne mažiau kaip 20 narių,
yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų (VTAĮ –
31 str.), tuomet gali reikšti tokį ieškinį.
10. CPK 387 str. nukreipia į CK 3.147 str., pagal kurį ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali
paduoti motina, vaikas (įgijęs visišką veiksnumą), vaiko globėjas, valstybinė vaiko teisių
apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Taigi, šiuo atveju ieškovė bus motina,
atsakovas – potencialus tėvas. Prie tėvystės (motinystės) nustatymo bylų ypatumų
nenumatyta, kad yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijų dalyvavimas.
11. Kadangi tokios bylos yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tai tėvas būtų laikomas
pareiškimo padavėju pagal CPK 463 str. Byloje dalyvaujantis asmuo taip pat būtų pats
asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, globos (rūpybos) institucija. Kaip suinteresuotus
asmenis galima įtraukti ir kitus šeimos narius, artimus giminaičius (CPK 464 str.)
12. Prie asmenų, kurie pagal CK gali kreiptis dėl priverstinio akcijų pardavimo, prokuroro nėra
numatyto. Kreipiasi tam tikri JA dalyviai (CK 2.116 str.). Tad klausimas, ar prokuroras gali
kreiptis dėl šio klausimo gindamas viešąjį interesą??
13. Pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 69 str. – užsienio subjektų teises LR teritorijoje
Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales ir
daugiašales sutartis su atitinkamomis užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis,
kurios yra įgaliotos atstovauti šiems subjektams. Su JAV kolektyvinio administravimo
asociacijomis yra sudarytos sutartys: dėl muzikos, dėl audiovizualinių kūrinių. Todėl jei tas
operatorius priklauso kolektyvinio administravimo asociacijai JAV ir LT yra sudariusi su ta
asociacija sutartį, jo teises gali ginti LT kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA).
Pagal Autorių ir gretutinių teisių įatatymo 77 str., kolektyvinio administravimo asociacija
yra tinkamas subjektas kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.
14. Kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba dalyvauja kaip duodanti išvadą, tuomet ji priskiriama prie
61 CPK str. minimų kitų proceso asmenų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl
apeliacinio skundo paduoti negali.