UDK 330.1(075.

8)
Ek 34

VADOVLIO AUTORIAI :

Algirdas Jakutis, Vladislavas Petrakeviius,

Artras Stepanovas, Daiva Andriuaitien

R E K O M E N D AV O S PA U D A I :

AUKTJ MOKYKL BENDRJ

VADOVLI LEIDYBOS KOMISIJA
 Algirdas Jakutis, 2012
Vladislavas Petrakeviius, 2012
Artras Stepanovas, 2012
Daiva Andriuaitien, 2012
Leidykla Eugrimas", 2012
ISBN 978-9955-682-82-0
 SEPTINTOJO LEIDIMO PRATARM

Septintasis leidimas yra pataisytas ir papildytas etasis leidimas. Tekstas pakoreguotas

pagal patikslint mokymo program, kai kurie vadovlio skyriai papildyti nauja mediaga,
atnaujinta statistine informacija.
Septintj leidim pareng doc. dr. A. Jakutis, doc. dr. V. Petrakeviius,
doc. dr. A. Stepanovas, dr. D. Andriuaitien.

ANGA m

iame vadovlyje pateikti ekonomikos teorijos pradmenys. Tai dar 1999 m. ileisto
Vilniaus Gedimino technikos universiteto verslo vadybos fakulteto docento dr. Algirdo Jakuio
ir jo vadovaujamo kolektyvo (V. Petrakeviius, A. Stepanovas, L.ekut ir kt.) vadovlio
atnaujinimas. Jame itaisytos buvusios klaidos, atlikti papildymai, atnaujinti kai kurie faktiniai
duomenys. Tai, beje, jau septintasis minto vadovlio leidimas. Knyga yra ne kart tobulinta,
todl tekstas atitinka ekonomikos mokslui ir praktikai keliamus reikalavimus.
i knyga yra kaip tik tai, ko reikia kiekvienam studentui, verslininkui ar iaip mogui,
siekianiam gyti ekonomikos ini. Vadovlyje pateikti baziniai ekonomikos teorijos teiginiai,
btini siekiantiems gilesni ios disciplinos ini, norintiems suprasti dien ekonomikos
problemas. Tai knyga, teikianti pirmsias-abclines ekonomikos inias monms, kurie j
siekia.
Naujajame pataisytame vadovlio variante tekstas yra patikslintas pagal naujausias
studij programas, pakoreguota knygoje esanti grafin mediaga. Kiekvienas grafikas yra
isamiai paaikintas, todl skaitytojui nereikia gaiti laiko analizuojant ir bandant paiam
suvokti loginiais modeliais iliustruot dsningum.
Vadovlyje plaiai ir suprantamai idstoma rinkos esm, plaiai kalbama apie
monopolin ir oligopolin rinkas, pristatoma elastingumo teorija, paaikinama snaud,
konkurencijos ir darbo umokesio samprata. Autoriai nepraleidia ir toki svarbi tem kaip
bendrasis nacionalinis produktas, jo apskaiiavimo bdai ir kitimo veiksniai, paaikina, kas yra
ekonomikos svyravimai ir valstybs reguliavimas. trauktos ir temos apie finansus, kuriuose
nagrinjami pinigai, bankai j veiklos ypatumai. Knygoje kalbama ir apie visiems aktual
nedarb, infliacij, stabilizavimo politik ir ekonomin augim viso to esm, veiksnius ir
padarinius. Be vis mintj tem nagrinjamos ir daugelis kit: aplinkos apsauga, gamtini
itekli racionalus panaudojimas, globalizacijos ekonomins problemos. Visos ios temos
neatsiejamos nuo dabartinio pasaulio ekonomikos problem.
Vienas i daugelio knygos privalum yra tai, jog mikroekonomikos ir
makroekonomikos teorij teiginiai nuosekliai idstyti naudojant pakopik ekonomikos
kategorij sistem. Toks ini pateikimo bdas padeda ingsnis po ingsnio kaupti inias,
gilinti supratim. Juk ir visa visuomen susiformavusi pagal tam tikr hierarchij. Kaip tik dl
ios prieasties tokia sistema buvo panaudota vadovlyje. Ir ne tik panaudota. Vadovlyje
pristatomi ekonomikos nuostat modeliavimo principai. Remiantis A. Jakuio monografija
Ekonomikos svok teorija, paaikinama, kas tai yra ir kaip tai atliekama, pateikiami
praktiniai pavyzdiai. Pasirinkus tam tikras ekonomines kategorijas (reikinius) ir bandant juos
sieti tarpusavyje, atrandami bendri racionals binariniai ar daugianariai ryiai, nustatomas
nagrinjam tam tikr ekonomikos reikini pakopikumas. is nuostat formavimo modelis
gali pasitarnauti sprendiant konkreius ekonomikos udavinius, taip pat vertinant ir
recenzuojant tekstus ekonomikos teorijos ir praktikos klausimais.
Svarbus gero vadovlio kriterijus isams ir lengvai suprantami pavyzdiai,
padedantys lengviau suvokti pristatomus teiginius. To neretai pasigendama dabartinje
mokslinje literatroje. Algirdo Jakuio ir kit autori vadovlis ,,Ekonomikos teorija
pasiymi isamiai, taiau paprastai ir suprantamai pateikiama nauja informacija, kuri gausiai
iliustruota pavyzdiais, ekonomini reikini logik apibendrinaniais grafiniais modeliais. A.
Jakutis su kolegomis publikavo ir vadovl lydinias mokymo priemones Mikroekonomikos
pratybos ir Makroekonomikos pratybos.
Vadovlis paraytas daugeliui skaitytoj suprantamu stiliumi. Jis skirtas auktj
mokykl studentams, taiau gali bti naudingas vairi srii verslo atstovams ir visiems, kurie
nori susipainti su teoriniais iuolaikins rinkos ekonomikos pagrindais ar iaip praturtinti savo
jau turim ini baga.

Prof. dr. Juozas Vijeikis,

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius
2012 met gegu
 ODYNLIS
---------------------
A G
Akceptas - sutikimas su kitos puss pasilymu sudaryti
sutart nurodytomis slygomis.
Apmokjimo terminas - nustatytas laikas apmokjimo
operacijai ubaigti.
Apskaita - duomen rinkimas ir sisteminimas.
Asmenins pajamos - asmens gaunamos los kaip
atlygis u darb, pastangas ar kaip investicij gra.
Atkrimas - fizini savybi atnaujinimas.
Atliktas darbas - veiksmas, atliktas per tam tikr laik.
Atlyginimas - darbo vertinimas.
Atsargos - mons turtas, skirtas sklandiam ne-
pertraukiamam gamybos procesui utikrinti.
B
Bendrov - keli susijung kio subjektai. Bira - vieta,
kurioje sudaromos sutartys.
C
Centralizacija - vadovavimo ar valdymo sutelkimas
vienoje vietoje. Cirkuliacija - pirkimo ir pardavimo
mainai.
D mon - teisikai savarankikas kio vienetas. naas -
darbas - tikslinga mogaus veikla, reikalaujanti fizini ir
protini jg.
darbdavys - kas duoda darbo.
darbininkas - mogus, sugebantis dirbti.
darbuotojas - fizin ir protin darb atliekantis mogus.
darbo drausm - privalomas nustatytas darbo tvarkos
laikymasis.
darbo pamaina - paros laikotarpis, kuriam praslinkus,
vieni darbininkai pakeiia kitus.
darbo priemon - daiktas, rankis.
darb pasidalijimas - veiklos pasiskirstymas tarp
moni.
darbo objektas - tai, k nukreiptas mogaus darbas.
darbo tempas - atlikimo sparta.
darbo vieta - gamybos priemoni idstymas.
dinaminis efektyvumas - naujovi orientavimas
didiausio rezultatyvumo linkme.
disponavimas - turto tvarkymas.
diversifikavimas - gaminam preki nomenklatros
plitimas, vairinimas.
E
Efektyvumas - vairi itekli panaudojimo lygis,
utikrinantis maksimal produkto panaudojim.
Eksportas - preki ir paslaug iveimas usien.
Elastingumas - paklausos ar pasilos kiekio kitimo
procentas, kainoms pakitus vienu procentu.
Gamyba - gamybos itekli (darbo, kapitalo, gamtos
itekli ir kt.) naudojimas prekms ir paslaugoms
sukurti.
Gaminys - pagamintas daiktas.
Gamintojas - pagrindinis gaminantis vienetas.
Gamybos priemons - darbo priemoni ir darbo objekt,
dalyvaujani materialins gamybos procese,
visuma.
Gryb - daiktas ar paslauga. tenkinanti kok nors
mogaus poreik.
Grynosios pajamos - pinigai, atmus visus mokjimus.
I,
infliacija - piniginio vieneto perkamosios galios kritimas
ir bendrojo kain lygio didjimas.
interesas - tai, kas domina, kas svarbu.
investicija - l djimas kio ak.
itekliai - visa tai, kas naudojama moni poreikiams
tenkinti.
ilaidos - ileisti pinigai.
importas - preks ir paslaugos, perkamos i usienio.
santaupos, pinigai. plaukos - gaunami pinigai.
K
Kaina - pinigin preks verts iraika. Kapitalas - visa
tai, kas sukurta moni darbu
ir naudojama prekms bei paslaugoms kurti.
Kaupimo priemon - viena i pinig funkcij. Klientas -
asmuo, besinaudojantis paslaugomis. Kompensacija -
atlyginimas u nuostolius. Konkurencija - rinkos
situacija, kai yra daug
pirkj ir pardavj. Kreditas -
paskolos suteikimas.
L
Laisvoji rinka - main operacijos, nereguliuojamos
rinkos ekonomikos slygomis.
Licencija - leidimas tam tikrai veiklai.
Likvidumas - turto pavertimo grynaisiais pinigais
galimyb.
Los - piniginiai itekliai.
ODYNLIS 6

M R
Mainai - keitimasis vairaus pavidalo darbo rezultatais. Rangovas - asmuo, atliekantis pavest darb.
Materialins gerybs - grybs, susijusios su Reprodukcija - gamybos procesas, nagrinjamas
pragyvenimo reikmmis. jo element nuolatiniame pasikartojime ar
Mamenine kaina - kaina, kuria preks ir paslaugos atsinaujinime. Rezervas - kuriam nors tikslui
teikiamos vartotojui. sudaryta atsarga. Rinka - preki sfera.
Mokestis - nustatyto dydio pinig suma, mokama Rizika - pasiryimas veiksmui inant, kad yra tam tikra
valstybei ar organizacijai. tikimyb nepasiekti tikslo.
Mokjimas - davimas pinig, atsilyginant u gaunam
daikt, atlikt darb. S
Monopolija - rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo snaudos - preki gamybos, paslaug teikimo metu
preks ar paslaugos vyrauja tam tikroje rinkoje. sunaudot ekonomini itekli vertin iraika.
snaudos skiriasi nuo ilaid, nes pastarosios reikia
N pinig imokjim ir nebtinai siejasi su preki
Naudingumas - charakteristika, atspindinti preks ar gamyba ir paslaug teikimu.
paslaugos teikiam naud, malonum ar pan. samdymas - mimas darb.
Nedarbas - nevisikas darbo jgos itekli panaudojimas santaupos - pajam dalis, virijanti vartojimo ilaidas.
ekonominje veikloje. savininkas - asmuo, turintis teis nuosavyb.
Nuoma - susitarimas dl teiss laikinai naudotis sskaita - sutartiniai santykiai tarp pirkj ir pardavj,
nuosavybe. kai mokjimai atidedami vlesniam laikui.
Nuosavyb - materialiojo ir nematerialiojo turto sertifikatas - dokumentas, patvirtinantis kokyb.
priklausymas konkreiam asmeniui. skola - laiku atiduotina materialin gryb.
Nuostolis - praradimas, netekimas. specialyb - specialiai pasirengusio mogaus darbo sritis.
subsidija - pinigin paalpa.
O susidvjimas - fizini savybi laipsnikas praradimas.
oligopolija - rinka, kurioje didel pasilos dalis tenka sutartis - dviej ar daugiau asmen susitarimas dl
kelioms didelms monms. santyki sukrimo, pakeitimo ar panaikinimo.

P T
Pajamos - atlyginimas, kur mogus turi gauti u atlikt Taupymas - saugojimas, tausojimas. Technologija -
darb. gamybos proces visuma. Tinklinis grafikas - schema,
Paklausa - preki ir paslaug apimtis, kuri pirkjai kurioje fiksuojami
nort ir yra pajgs sigyti. darb kompleksai.
Pakaitalai - tarpusavyje viena kit pakeiianios preks. Turtas - vertyb.
Palkanos - rnokestis u sutikim atidti mokjim.
Pardavjas - subjektas, prekes atiduodantis u pinigus.
Pardavimas - atidavimas u pinigus.
Paslauga - patarnavimas, pagalba.
Pasila - preki ir paslaug pasilymas, kuriuos
pardavjai nort ir yra pajgs parduoti.
Paskola - skolinami pinigai. Patentas - dokumentas,
garantuojantis iradjui autori teisi apsaug
idavusioje valstybje. Pelnas - pajamos, gaunamos
atskaiius ilaidas. Pinigai - visuotinis ekvivalentas.
Pirkimas - daikt sigijimas u pinigus.
Pirkjas - subjektas, sigyjantis k nors u pinigus.
Pramon - aliav, energijos gamyba, gamybos
priemoni ir vartojimo reikmen gamyba.
Prek - mainams pagamintas produktas.
Prekyba - preki pirkimas ir pardavimas.
Priemon - daiktas, rankis, prietaisas, reikalingas
kokiam nors veiksmui atlikti.
Produktas - daiktas.
Poreikis - visa tai, ko mogui reikia egzistavimui ar savo
malonumui tenkinti.
7 ODYNLIS

U, u
kis - alies ekonomika ar jos dalis (pvz., ems kis,
mik kis).
kin veikla - mogaus darbas tam tikroje sferoje.
ustatas - sandoris, pagal kur turtas atiduodamas atgal jo
savininkui tik tada, kai jis grina skol, u kuri
turtas buvo
gytas.

usakovas - asmuo, pavedantis atlikti darb. V

vartojimas - taikymas praktikoje.
vartotojas - asmuo, perkantis preki ir paslaug, kad
visikai jas suvartot.
vartojamos preks - preks ir paslaugos, tenkinanios
moni poreikius.
vert - brangumas.
visuotinis ekvivalentas - ypatinga prek, ireikianti vis
kit preki vert ir mainoma bet kuri i j.

aliava - mediaga, skirta apdirbimui. em - vienas i

gamybos veiksni, gamtos iteklius.
 VADAS

-------------

Kalbos reikm mogui sunku pervertinti. Taigi labai svarbi ir ekonomikos

kalba. J sudaro ekonomikos nuostatos, o ios susideda i termin bei kategorij. Kategorijos,
j apibrimai pamau turi tapti standartiniais.
Ekonomikos tekstai yra nevienodi: vieni - labai abstrakts, kiti - konkrets, nes tekstams
konstruoti ir modeliuoti vartojamos skirtingo abstrakcijos lygio ekonomikos kategorijos.
Kategorijas pagal j abstrakcijos lyg galima surikiuoti pakopas. Tokia pakopika ekonomikos
kategorij sistema pateikta ios knygos vade. i sistema panaudota pertvarkant ir tobulinant
ekonomikos pagrind paskait tekstus. Tekstai pertvarkyti taip, kad juose vyraut vienos ar
gretim pakop kategorijos, nebt uoli i vienos pakopos kit. Tekstas nepertvarkomas tuo
atveju, jei kategorijos vartojimas nusistovjs, siaknijs ekonominje kalboje. Keiiama
bloga kategorija ger, o ne gera - geresn.
Kodl konstruojama pakopika ekonomikos kategorij sistema, o ne ciklika ar kokios nors
kitos konfigracijos? Todl, kad visuomen suformuota kaip hierarchin struktra: nuo
prezidento iki kalinio. Studij sistema irgi pakopika: nuo pirmos klass iki profesoriaus ar
akademiko. Deimtain skaii sistema taip pat pakopika: nuo nulio iki begalybs.
Ekonomikos kategorijos yra praktin patyrim teorikai prasminanios formos ir
ekonomikos nuostat pagrindas. pakopik kategorij sistem trauktos kategorijos ir j
apibrimai pateikiami emiau. Pateiktuose ekonomikos kategorij apibrimuose pabrauktos
labiausiai paplitusios ir plaiausiai vartojamos kategorijos.
ioje knygoje pateikti ekonomikos teorijos pradmenys. Knygos turinys - tai tas minimumas,
kuriuo remiantis perteikiamos ir perimamos esmins inios apie k i dien slygomis.
Mokslas, tiriantis visuomens kin veikl, seniai isirutuliojo isikerojusi ekonomikos
moksl sistem; ekonomikos teorijos kursas liko jos vadin integruota mokomoji disciplina,
teikianti pirmuosius gdius norintiems tapti profesionaliais i laik ekonomikos inovais.
Ekonomikos teorijos kursas beveik kasmet papildomas naujais teiginiais ir ivadomis,
keiiasi jo sandara. vis besipleianti gamyba dar nespjo visiems monms utikrinti
elementari aprpinto gyvenimo slyg, o jau sukr nauj - ekologini, gamtos itekli
isekimo - problem ir reprodukuoja, nors ir nauju pavidalu, tradicines" - socialines bei etines
- problemas. Visuomen nuolat ekonomistams kelia vis nauj klausim ir formuluoja vis nauj
uduoi.
9 VA D A S

Vadovlis parengtas sumodeliavus esamus tekstus ir panaudojus pakopik ekonomikos

kategorij sistem. emiau pateikiame io modeliavimo metodik.

Ekonomikos nuostat modeliavimas

Ekonomik sudaro ekonomikos nuostatos. Ekonomik galima apibrti kaip

moksl, kur sudaro ekonomikos principai, dsniai, savybs, kriterijai, apribojimai, aksiomos ir
kt. Kiekvien ivardyt ekonomikos nuostat sudaro kategorijos.
Kategorijos (gr. kategorija - nurodymas) - tai teorins svokos, reikianios svarbiausius
tikrovs atkrimo aspektus. Kategorijos yra praktin patyrim teorikai prasminanios formos.
Jos vardija ekonomikos reikinius ir yra pateiktos bei nagrinjamos vadovliuose, inynuose,
enciklopedijose.
Kategorijos yra susijusios tarpusavyje. Ekonomikos reikiniai, kuriuos atspindi kategorijos,
taip pat yra susij.
Tarp kategorij yra aib ssaj. ios ssajos yra lyg tinklas arba medis, kadangi viena
kategorija yra susijusi su keliomis kitomis kategorijomis, o ios - dar su kitomis. Kaip pavyzd
galime nagrinti kategorij investicija. Investicija apibriama kaip kapitalo investavimas
mon. Kapitalas gi yra visa tai, kas sukurta moni darbu ir naudojama galutiniam produktui
gaminti. mon yra gamybos ar prekybos kinis vienetas. Toliau reikt apibrti ias
kategorijas: darbas, nauda, produktas, gamyba, prekyba, kis. Vliau reikt apibrti
kategorijas, einanias pamintj kategorij apibrimus, ir t. t.
I aptarto pavyzdio matyti, kad i vienos kategorijos apibrimo pakopomis gauname aib
kategorij. susidaro pakopika kategorij sistema.
Aktualu nagrinti svarbiausias kategorijas. Svarbiausiomis galima laikyti daniausiai
ekonomikos tekstuose pasitaikanias kategorijas. Labai danai kartojasi tik nedidel odi
dalis. Vokiei stenografas S. Kedingas, inagrinjs 10 mln. odi, nustat, kad 15 daniausi
odi sudaro 25 proc. teksto. Lietuvi kalbos daniniame odyne kategorija darbas yra 12-oje
vietoje - tirtame tekste pavartota 1759 kartus. Kitos danai vartojamos ekonomikos kategorijos
yra: kis, em, gamyba, darbininkas, mon, planas.
Kiek yra inoma kategorij? Isamiausi ekonomikos termin odynai pateikia iki 75 000
kategorij. Dalis j priklauso negamybins sferos ekonomikai, o kitos yra ekonomikos
kategorijos. Ryi tarp ekonomikos reikini (kategorij) skaii galima rasti pasitelkus
kombinatorikos formules. Gausime skaii, kur galima lyginti su galim kombinacij
achmat lentoje skaiiumi (10 120). Norint i kategorij derinio gauti racionali ekonomin
nuostat, reikia derin nagrinti atitinkamais metodais, naudojamais ekonomikos, aibi ar
tikimybi teorijose. Be to, kartais tenka naudoti vien ar kit metod derin-algoritm.
Racionals kategorij deriniai ireikia sudtines kategorijas, principus, dsnius, apibrimus,
savybes ir t. t. Pasitaiko kategorij derini, kurie nesudaro racionalaus ryio. Tai rodo, kad
tiesioginio ryio tarp nagrinjam kategorij nra.
 VA D A S 10

Esant tokiam dideliam variant skaiiui, atrodyt, beviltika net pradti nagrinti i
problem. Taiau btina sidmti, kad svarbiausi ryiai yra binariniai, kitaip sakant, poriniai
kategorij ryiai. Turint binarinius ryius, visi kiti ryiai lengvai modeliuojami.
Dalis ryi iuo metu yra inagrinti ir paskelbti. Yra tkstaniai altini, nagrinjani
ekonomikos klausimus.
Kategorij problematik pirmasis ikl Aristotelis. Jis pastebjo, jog svokas galima
suriuoti pagal tai, kokiu aspektu jos apibdina tikrovs reikinius. Toki aspekt Aristotelis
nurod kelet: esms, kiekybs, kokybs, santykio ir t. t. Jie nepakeiiami vienas kitu ar kuriuo
nors vienu, bendriausiu, tad jie ir yra aukiausios rys, arba kategorijos, kuriomis remiasi
mokslas aikindamas tikrov. Nuoseklesni ivad apie kategorij struktr, j prigimt
Aristotelis nepadar, taiau jis nurod j paintin reikm, pateik mokslui svarbi mint apie
j sisteminimo btinum. Kategorij problematik nagrinjo tokie yms mokslo veikjai kaip
E. Huserlis, B. Raselas, D. Pospelovas, A. Einteinas. Pastarasis yra pasaks: A nesu tikras,
ar galima i tikrj suprasti mstymo stebukl". i mint patvirtina ir kibernetikoje taikomas
juodosios ds" principas, kurio esm ta, kad i anksto inoma tik einamoji informacija ir
gauti rezultatai. Kaip ir kokiais bdais gauti ie rezultatai, lieka neaiku. Nagrinjama tik
einamoji ir rezultato informacija. Prof. V Dimit-rijevas baiminasi, kad skverbimasis juodj
d" - mogaus intelekt - gali bti pavojingas: padariniai yra sunkiai nuspjami.
Mes anksiau aptarme, kad kategorijos vardija ekonomikos reikinius. ie reikiniai tarp
savs yra susij. Ssajos paieka ir modeliavimas duoda tam tikrus rezultatus. Rezultatas -
ekonomikos nuostatos. Jas galima klasifikuoti. inom ekonomikos nuostat tipai: principas,
dsnis, kriterijus, apribojimas, savyb, apibrimas, aksioma, postulatas, sudtin kategorija,
dogma, kanonas...
Atidiau nagrindami bet kok ekonomikos tekst, rasime ivardytus ekonomikos nuostat
tipus. Pvz., inagrinjus paskaitos Verslo organizavimo formos" tekst rasta, kad j sudaro 47
dsniai, 37 apibrimai, 17 princip, 29 savybs, 24 aksiomos, 18 kanon, 10 postulat, 8
kriterijai ir 4 apibrimai.
Kituose ekonominiuose tekstuose randama fakt, formuli, grafik, paradoks, prielaid,
ivad...
Ry tarp ekonomikos reikini aptikti padeda metodai. Dialektinis metodas yra totalinis. Jis
taikomas moksle nuo Platono laik. Dialektinio metodo sudedamosios dalys yra: stebjimas,
analiz, sintez, indukcija, dedukcija, eksperimentas, abstrahavimas, verifikacija. Naudotini
genetinis ak ir rib" bei kiti metodai.
Kurie metodai daugiausia taikomi modeliuojant ekonomikos nuostatas? 260 ssaj perira
rodo, kad analiz panaudota 92 atvejais, genetinis metodas - 78, stebjimo - 42, dedukcijos -
16, sintezs - 15 ir pan.
Metod taip pat sudaro kategorijos, principai, dsniai... Todl remiantis inomais metodais,
modeliuojami nauji. iandien mokslui inom metod sraas nra galutinis.
11 VA D A S

Panagrinkime svarbiausio - binarinio - ryio nustatymo eig. Imame dvi kategorijas - A ir

B. I inyno, vadovlio, enciklopedijos iraome j apibrimus. Po to i metod srao imame
pirmj metod ir j pasitelk iekome ryio tarp kategorij A ir B. Jei ryys yra, nustatome jo
tip. Vliau imame antrj metod ir iekome ryio tarp kategorij A ir B. Jei ryys yra,
nustatome jo tip. Tai gali bti kito tipo ryys tarp t pai kategorij.
Galimas atvejis, kai imant po vien metod, ryio aptikti nepavyksta, o panaudojus keli
metod derin - ryys fiksuojamas.
Panagrinkime konkret pavyzd. Atsitiktiniu bdu parinkime kelet kategorij ir raskime
ryius tarp j. Paimkime keturias ekonomikoje vartojamas kategorijas ir uraykime j
apibrimus.
Infliacija - piniginio vieneto perkamosios galios kritimas ir bendrojo kain lygio didjimas.
Amortizacija - laipsnikas darbo priemoni verts perklimas jomis pagamint produkt
pagal j fizinio bei moralinio susidvjimo lyg ir darbo priemoni atkrimas.
Kapitalas - visa tai, kas sukurta moni darbu ir yra naudojama prekms bei paslaugoms
kurti.
Utilitarizmas (lot. utilas - nauda, ilois) - socialinis ir ekonominis principas, pagal kur
visi visuomeniniai santykiai nagrinjami j naudingumo poiriu, norint iuos santykius
panaudoti kaip priemon kokiems nors tikslams pasiekti.
Modeliuokime ryius tarp i keturi ekonomini reikini. Pirmiausia kategorijos
nagrinjamos po vien. Stebima, kaip ekonomikos reikinys, vardytas ia kategorija, kinta
laike ir erdvje. Pvz., infliacija istorijos eigoje turi tendencij ir augti, ir stabilizuotis, o kartais
inyksta. Todl formuluojama nuostata infliacija ilgainiui kinta". ios nuostatos tipas - savyb;
reikinys nagrintas stebjimo metodu. Nagrinjant kategorij kapitalas aikja, kad kapitalas
ilgainiui auga". Tai dsnis, gautas analizs metodu.
Ityr vienetukus, imame nagrinti porinius kategorij ryius. Infliacij ir amortizacij
patyrinjus genetiniu metodu, aikja, kad amortizacijos kitimas sukelia infliacijos pokyius.
Juk sultjus amortizacijai, kaupiasi pasen rengimai, kuriais pagaminama maiau ir
prastesns kokybs preki. O pinig, patenkani cirkuliacij, kiekis nemaja. Todl auga
infliacija. Formuluojame dsn amortizacijos sultjimas didina infliacij". Panaudotas
genetinis metodas.
Inagrinjus 15 derini, gauta nemaai dsni, princip ir savybi. Matome, kad svarbiausi
yra binariniai ryiai (dvejetukai). Trejukus ir t. t. modeliuoti lengviau, kai jau turime
dvejetukus.
Ekonomikoje svarbu rasti pradines kategorijas, i kuri galima modeliuoti ekonomikos
nuostatas, pamau prijungiant kitas kategorijas. Iekant pradini kategorij, reikia nagrinti tas
i j, kurios paaikinamos minimaliu kit kategorij skaiiumi.
 VA D A S 12

MINTI I R K I T I M O D E L I AV I M O R E Z U LTATA I .
13 VA D A S

Eil. Kategorij Ekonomikos Nuostatos Panaudoti

Nr. derinys nuostata tipas metodai
 VA D A S 14

VIENETUKAI
1. Infliacija Infliacija ilgainiui kinta Savyb Stebjimas
2. Amortizacija Amortizacija ilgainiui stabilizuojasi Dsnis Verifikacija
3. Kapitalas Kapitalas ilgainiui auga Dsnis Stebjimas
4. Utilitarizmas Utilitarizmas ilgainiui kinta Savyb Stebjimas
DVEJETUKAI
5. Infliacija ir amortizacija Amortizacijos sultjimas didina Dsnis Genetinis
infliacij
6. infliacija ir kapitalas Infliacija brangina kapital Dsnis Genetinis,
analiz
7. infliacija ir utilitarizmas Utilitarizmas skatina infliacij Dsnis Genetinis
8. Amortizacija ir kapitalas Dalis kapitalo amortizuojasi Dsnis Analiz
9. Amortizacija ir Utilitarizmas - viena i Dsnis Genetinis
utilitarizmas amortizacijos prieasi
Utilitarizmas - kapitalo principas Principas Genetinis

10. Kapitalas ir utilitarizmas

Infliacija brangina kapital, Dsnis Genetinis,
TREJETUKAI
kurio dalis amortizuojasi analiz
11. infliacija, amortizacija, Utilitarizmas skatina infliacij ir Dsnis Genetinis
kapitalas
yra viena i amortizacijos prieasi
12. infliacija, amortizacija, Utilitarizmas - kapitalo principas ir Principas, Genetinis
utilitarizmas
viena i amortizacijos prieasi dsnis
13. Amortizacija, kapitalas, Utilitarizmas - kapitalo principas, Principas, Genetinis
utilitarizmas
o infliacija brangina kapital dsnis
14. infliacija, kapitalas,
utilitarizmas
Utilitarizmas - kapitalo principas, Principas, Genetinis,
KETVERTUKAI
o infliacija brangina kapital. dsnis analiz
15. infliacija, amortizacija, Dalis kapitalo amortizuojasi
kapitalas, utilitarizmas
15 VA D A S

Ekonomikos kategorij srao fragmentas ir j apibrimas

Ekonomikos kategorij yra inoma apie 80 000. Mes su savo diplomantais

nagrinjome apie 1 tkstant. Jos pasirinktos i vairi literatros altini, daugiausia i
ekonomikos odyn. Buvo renkamos paprastos kategorijos, bet neivengta ir sudtini, i
dviej odi susidedani. Kai kurios sudtins kategorijos danai vartojamos praktikoje ir be
j nemanoma paaikinti kai kuri ekonomikos reikini. Vis dlto buvo stengtasi apsieiti su
paprastomis kategorijomis, nes daugelis sudtini susideda i dviej ar daugiau paprast, todl
nra reikalo kartoti t pai kategorij.
Pateikiamas toks ekonomikos kategorij srao fragmentas:
Akceptas Atliktas darbas
Apmokjimo terminas Atlyginimas
 VA D A S 16

Apskaita Atsargos Asmenins pajamos

Atstatymas
Toliau bus pateikti nurodyt ekonomikos kategorij apibrimai. Apibrimuose
pabrauktos plaiausiai paplitusios ir labiausiai vartojamos ekonomikos kategorijos.
Lautiniuose skliaustuose nurodomas literatros altinio numeris, o literatros sraas pateiktas
knygos pabaigoje. Jei apibrimas yra visikai adekvatus literatros altinio apibrimui, jis
ymimas kabutmis. Jei apibrimas nra visikai adekvatus literatros altinio apibrimui, jis
raomas be kabui. Jeigu tai autorinis apibrimas, alia jo ymime [-].
Ekonomikos kategorij apibrimai:
Akceptas - sutikimas su kitos puss pasilymu sudaryti sutart nurodytomis slygomis [4].
Apmokjimo terminas - nustatytas laikas apmokjimo operacijai ubaigti [-]. Apskaita -
duomen rinkimas ir sisteminimas [-].
Asmenins pajamos - asmens gaunamos los kaip atlygis u darb, pastangas ar
kaip investicij gra [-]. Atliktas darbas - naudingi veiksmai, atlikti per tam tikr laiko
tarp [-]. Atlyginimas - darbo vertinimas [-].
Atsargos - mons turtas, skirtas slandiam nepertraukiamam gamybos procesui
utikrinti [2]. Atstatymas - fizini savybi
atnaujinimas [-].

Kategorij pakopikumo nustatymas

Ekonomikos kategorijos yra nevienodo abstrakcijos laipsnio: vienos ymi

konkret ekonomikos reikin ar proces, kitos - reikini grup, treios - globalin reikin.
Todl kategorijas suskirstome pakopas. Nulinei pakopai priklauso kategorija, kuriai apibrti
nepavartota n viena ekonomikos kategorija, o isiver-iama paprastais buitiniais odiais arba
kit mokslo srii kategorijomis. Pirmai pakopai priklauso kategorija, kuriai apibrti pakanka
nulins pakopos kategorij, ir t. t. Taigi ekonomikos kategorijos pakopos numeris nustatomas
iais etapais:
randame nagrinjamos kategorijos apibrim;
tame apibrime iskiriame (pabraukiame) ekonomikos kategorijas ir randame j
apibrimus;
renkame apibrimus ir iskiriame ekonomikos kategorijas, kol visos jos iaikinamos
ir apibrimuose nelieka nepaaikint ekonomikos kategorij;
suraomos lentel visos ekonomikos kategorijos ir nagrinjamos kategorijos pakopa
bus vienetu didesn u paskutinij, didiausi pakopos numer turini ekonomikos
kategorij.
Visa tai galima iliustruoti pavyzdiu:
Akceptas - sutikimas su kitos puss pasilymu sudaryti sutart nurodytomis slygomis.
Sutartis - dviej ar daugiau asmen susitarimas dl santyki sukrimo, pakei-
timo ar panaikinimo.
 VA D A S 15
PAKOPIKUMO N U S TAT Y M A S
Pakopos numeris Ekonomikos kategorijos Pasikartojani pakop numeris
0 Sutartis 1
1 Akceptas

I VA D A . Kategorija akceptas priklauso 1-ai pakopai.

Pakopika ekonomikos kategorij sistema

Pakopika ekonomikos kategorij sistema sudaroma remiantis

ekonomikos kategorij pakopos numeriu. Sudaryta sistema [1] susideda i 6
pakop. Sistemoje nra uoli tarp pakop, t. y. sistema neturi neupildyt
pakop. Tai pasiekta vykusiai pasirinkus kriterij, pagal kur skaiiuojamos

Nulin pakopaPirma pakopaApmokjimo

terminasNuostolisAkceptasApskaitaPaslaugaAtlyginimasPrekAtliktas
darbasPatentasDarbdavysRangovasAtsargosPriemonDarbininkasReprodukc
ijaAtstatymasProduktasDarbuotojasRezervasCentralizacijaPoreikisDarbo
drausmSamdymasDarbasRizikaDarbo objektasSpecialybDarbo
priemonSertifikatasDarbo vietaStatybaDarbo
pasidalijimasSusidvjimasGaminysStatybos trukmDarbo
tempasSutartisGamintojasTechnologijaDinaminis
efektyvumasTaupymasGrybskisElastingumasTurtasItekliaikin
veiklaGamybaVartojimasKapitalasUsakovasInteresasVertKlientasVartotoja
sLicencijaemMainaiVisuomeninis kapitalasNedarbasaliavaAntra
pakopaTreia pakopaBiraMaterialins grybsBendrovPinigaiDarbo
pamainaNaudingumasLaisvoji
rinkaSantauposDisponavimasNuosavybMonopolijaSavininkasDiversifikavi
masPajamosNuomaSkolaEfektyvumasPakaitalaiOligopolijaEksportasPramo
nGamybos priemonsRinkamonVartojamos preksImportasVisuotinis
ekvivalentas

Kompensa
cija
pakopos [8].
 VA D A S 18

Ketvirta pakopa Penkta pakopa

Ilaidos Mokjimas Asmenins pajamos Mamenin kaina
naas Pardavjas Cirkuliacija Paklausa
plaukos Perpardavimas Grynosios pajamos Palkanos
Kaina Paskola Infliacija Pasila
Kaupimo priemon Pirkimas Investicija Pelnas
Likvidumas Pirkjas Konkurencija Prekyba
Los Subsidija Kreditas Sskaita
Mokestis Ustatas

Sistemos panaudojimas

Pakopika ekonomikos kategorij sistema panaudota sprendiant konkreius

udavinius. Sudarytoje sistemoje ekonomikos kategorijos yra lyg pamatas", todl i sistem
reikt priimti ir laikyti standartine svok sistema Lietuvoje.
Remiantis ia pakopika ekonomikos kategorij sistema gali bti nagrinjami odynai ir
odynliai, rengiami ekonomikos tekstai, statymai, postatyminiai aktai, vadovliai, straipsniai,
raomi kursiniai ir baigiamieji darbai...

Teksto recenzavimas

Pakopika ekonomikos kategorij sistema gali bti naudojama tekstams

recenzuoti ir tobulinti. Priimame prielaid, kad vienoje ekonomikos nuostatoje ar keliose greta
viena kitos idstytose nuostatose turi bti tos paios pakopos ekonomikos kategorijos arba
gretim pakop kategorijos, o uoli neturt bti. Panagrinkime konkret pavyzd:
Pasirinkime aktual tekst ir, jame pabrauk ekonomikos kategorijas, skliausteliuose
nurodykime j pakopos numer.
Rengiant statybos (1) projektus nustatoma skaiiuojamoji statybos (1) kaina (4), kuri yra
planuojamoji projekto vykdymo kaina (4): j eina visos usakovo (1) ilaidos (4), susijusios
su projekto gyvendinimu.
Skaiiuojamoji statybos (1) kaina (4) nustatoma visai statybai (1) arba ir paleidimo
kompleksams, atskiriems statybos objektams (0), j dalims, darb (0) grupms, konstrukcij
dalims, atiduodamiems naudoti (2) nustatytu norminiu (0), o jeigu norminis (0) nenustatytas -
sutartiniu (0) laiku.
Skaiiuojamoji kaina (4) nenustatoma, kai statybos (1) remonto darb (0) vert (0) maesn
kaip 30 000 Lt" [15].

I VA D O S : 1-oje nuostatoje yra i pakop ekonomikos kategorijos: 1, 1, 4, 4, 1, 4.

2- oje nuostatoje: 1, 4, 1, 0, 0, 2, 0, 0, 0.
3- ioje nuostatoje: 4, 0, 0.
19 VA D A S

Kaip matyti i pavyzdio, tiek toje paioje, tiek gretimoje nuostatose yra vartojamos vairi
pakop ekonomikos kategorijos. Todl tobulinant tekst reikia atsivelgti ekonomikos
kategorij pakopas ir jas derinti taip, kad nebt dideli pakop uoli ir tekste atsispindt
pakop nuoseklumas, t. y. judjimas nuo auktesns pakopos link emesns ir atvirkiai.
Tobulinant tekst silau tok variant:
Rengiant statybos (1) projektus, apskaiiuojamos pajamos (2), kuri tikimasi gauti; tas
pajamas (2) eina vis su statyba (1) susijusi itekli (1) panaudojimas bei kompensacija (2)
u patirtus statybos (1) metu nuostolius (0).
Skaiiuojamos pajamos (2) gali bti nustatomos visai statybai (1) arba ir paleidimo
kompleksams, atskiriems statybos objektams (0), j dalims, darb (0) grupms, konstrukcij
dalims, atiduodamiems vartoti (0) nustatytu norminiu (0), o jeigu norminis (0) nenustatytas -
sutartiniu (0) laiku.
Kai statybos (1) remonto darb (0) vert (0) maesn kaip 30 000 Lt, apskaitos (0)
apmokjimo terminai (0) nenustatinjami".

I VA D O S : 1-oje nuostatoje yra i pakop ekonomikos kategorijos: 1, 2, 2, 1, 1, 2,

1, 0.
2- oje nuostatoje: 2, 1, 0, 0, 0, 0, 0, 0.
3- ioje nuostatoje: 1, 0, 0, 0, 0.

Vadinasi, kategorijos isidst tolygiau, pasiektas didesnis teksto nuoseklumas.

Ekonomikos nuostat modeliavimas ir identifikavimas kompiuteriu

mogus modeliuoja ekonomikos nuostatas ir kompiuteriu. Kompiuteris gali

rasti pagrindinius derinius, susisteminti j aib, greitai rasti reikiam informacij, taip pat
grupuoti nuostatas, registruoti jau inagrintas, saugoti informacij. Taiau tinkamos
programos sukrimas yra itin ilgas ir sunkus procesas. Kompiuteriu galima modeliuoti
nuostatas, kurios gyvenime yra dsningos ir nekinta, nes kompiuteris negali taikyti stebjimo,
verifikacijos ir genetinio metodo, jis gali tik analizuoti turim informacij. Informacija kinta
labai greitai, todl gauti rezultatai nra tiksls.
Pasilymas: mogus modeliuoja vienetukus ir dvejetukus. Trejetukus ir t. t. modeliuoja
kompiuteris.
Norint modeliuoti ekonomikos nuostatas kompiuteriu, btina turti speciali program.
Programos einamj informacij sudaryt: ekonomikos kategorij su j apibrimais failas
(pakopika sistema), modeliavimo metod failas, ekonomikos nuostat tip failas. Programos
veikimas turt bti pagrstas galim kategorij kombinacij sudarymu. Racionali
kombinacij (derini) atrinkimas bt eksperto funkcija. Programos ieinamj informacij
sudaryt ekonominis tekstas, susidedantis i ekonomikos nuostat.
 VA D A S 20

Neturint tokios programos, kompiuteriu galima pasinaudoti kaip priemone, palengvinania

modeliavim.
raius atmint pakopik ekonomikos kategorij sistem, metodus ir nuostat tipus, galima
i informacij panaudoti ekonomikos nuostatoms modeliuoti.
iuo atveju reikia inoti, kaip elgtis atliekant tokius darbus kompiuteriu:
1. Teksto paraymas.
2. Teksto vedimas atmint.
3. Teksto ikvietimas ekran.
4. Teksto paraymas popieriuje.
5. Teksto redagavimas.
Kiekvienas i darb susideda i toki operacij.

P V Z ., TEKSTO IKVIETIMAS EKRAN:

Eil. Nr. Klavias Paaikinimas Pastabos
1. Pel" Rodykl komandinje eilutje nuvedama vir File",
paspaudus pels" kairj klavi, isiskleidia meniu.
Tame srae rodykle randamas Open"
2. Enter Paspaudus klavi, ekrane atsiranda dokument
pavadinim sraas
3. Pel" Rodykl nuvedama vir to dokumento pavadinimo, P V Z . , DocAJak
kur norime ikviesti ekran
4. Enter Paspaudus klavi, ekrane atsiranda tekstas

Ekonomikos nuostat identifikavimas reikia, kad i inomo ekonomikos teksto reikia

atpainti nuostat tipus: dsnius, principus, savybes ir t. t. mogus be kompiuterio darb
atlieka palyginti lengvai, nors kartais ikyla abejoni: o kuriam gi tipui priklauso i nuostata?
Abejon atsiranda dl nepakankamai tikslaus ir vienareikmiko ekonomikos nuostat tip
apibrimo.
Kompiuterizuojant ekonomikos nuostat identifikavim reikt tiksliau apibrti
ekonomikos nuostat tipus, o paskui sudaryti algoritmus ir programas kiekvienam nuostatos
tipui identifikuoti.
Identifikavimas leidia vertinti ekonomikos tekst. Skaitytojui priimtinas tekstas, kuriame
nuostatos idstomos tam tikra tvarka. Nuoseklus idstymas palengvina teksto supratim.

Ivados ir pasilymai

Ivados

1. Inagrinjus ekonomikos kategorijas matyti, kad ta pati kategorija vairiuose literatros

altiniuose apibriama skirtingai, t. y. iuolaikin padtis aikinant ekonomikos
reikinius (procesus) nra stabili. J galima stabilizuoti panaudojus pakopik
ekonomikos kategorij sistem.
21 VA D A S

2. Sudarytas rinkos ekonomikos slygomis aktuali ekonomikos kategorij s-

raas.
3. Nustatytas kiekvienos ekonomikos kategorijos pakopos numeris, kuris tiesio-
giai priklauso nuo priimto kategorijos apibrimo.
4. Remiantis nustatytu ekonomikos kategorij pakopos numeriu yra sudaryta
pa-kopika ekonomikos kategorij sistema.
5. Nagrinjant ekonomikos kategorij pakopas pastebtos nuolat pasikartojan-
ios kategorijos, t. y. stabilus pagrindas, naudojamas nustatant beveik vis kategorij
pakopas:

0 pakopa: darbas, gamyba, paslauga, poreikis, produktas, vert.

1 pakopa: prek, mainai.

6. Pakeitus pakop skaiiavimo tvark, em pakop kategorij numeriai

sutampa, o vliau isiskiria.
7. Grietos ribos tarp mikroekonomikoje ir makroekonomikoje taikom ekono-
mikos kategorij nra.
8. Panagrinjus ekonomikos kategorij sinonimus pastebta, kad jie patenka
labai skirtingas pakopas.
9. Kitas, netrauktas pakopik ekonomikos kategorij sistem, kategorijas ga-
lima nesunkiai sudti" i sistem.

10. Pritaikius pakopik ekonomikos kategorij sistem tekstams recenzuoti bei

tobulinti, galima ivengti pakop uoli vienoje ir gretimose nuostatose.
11. Modeliuojant binarin ry gauta, kad be specialios programos kompiuterio
taikymo galimybs yra menkos. raius atmint pakopik ekonomikos kategorij
sistem, metodus bei nuostat tipus, i informacij ekspertas-modeliuo-tojas gali
panaudoti ekonomikos nuostatoms modeliuoti.

Pasilymai

1. Kadangi ekonomikos kategorijos pakopos numeris priklauso nuo sudaryto ar

priimto kategorijos apibrimo, pagrindin dmes reikt skirti apibrim parinkimui
arba sudarymui, t. y. standartizavimui.
2. Papildyti ekonomikos kategorij sra naujomis kategorijomis, kad bt ga-
lima sudaryti isam paprast ir daniausiai vartojam kategorij sra.
3. Papildyti ir pratsti pakopik ekonomikos kategorij sistem iki 10 pakop.
4. Sudaryt pakopik ekonomikos kategorij sistem (PEKS) priimti kaip stan-
dartin svok sistem.
5. Norint modeliuoti ekonomikos nuostatas kompiuteriu btina sudaryti specia-
li program, kurioje bt: pakopika ekonomikos kategorij sistema, kategorij
apbrimai, modeliavimo algoritmai ir ekonomikos nuostat tipai.
 VA D A S 22

6. Remiantis sudaryta pakopika ekonomikos kategorij sistema gali bti suda-

romi odynai, rengiami statymai, postatyminiai aktai, vadovliai, straipsniai, kursiniai
ir baigiamieji darbai.
23 VA D A S

Pirmojo leidimo tekstai parengti Verslo ekonomikos katedros posdio (1995-06-22)

nutarimu. iam projektui pritar Verslo vadybos fakulteto ir VGTU Tarybos. Projekt parm
Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto
(VGTU) verslo vadybos fakulteto docento A. Jakuio vadovaujamas kolektyvas periodikai
atnaujina vadovl: itaisomos buvusios klaidos, atliekami koregavimai, atnaujinami
duomenys, vadovlio skyriai papildomi nauja ekonomikos teorijos mediaga. Knyga susideda
i dviej dali: mikroekonomikos ir makroekonomikos. Septintasis vadovlio leidimas e-
knygos forma parengtas autori kolektyv sitraukus dr. D. Andriuaitienei. Autoriai dkoja
buvusiems ir dabartiniams VGTU dstytojams ir studentams, kuri mediaga pasinaudota
rengiant leidin.
 1. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS m

mons, pradedantys nagrinti ekonomikos teorij, paprastai nori turti

trump, aik ir lengvai suprantam, be to, visk apimant jos apibrim. Galbt dl to yra
gana daug vairiausi ios teorijos apibrim. Pateiksime kelet:
ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandoriais tarp
moni, ris;
ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip mons naudoja retus arba ribotus
gamybos iteklius (em, darb, gamybins paskirties prekes, pavyzdiui, mainas, ir
technines inias) vairioms prekms gaminti (kvieiams, msai, drabuiams, meno
kriniams ir veiklai, keliams ir kt.) ir skirstyti jas tarp moni, kad jie galt jas
naudoti;
ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdien moni gyvenimik veikl, apie tai, kaip
gauti priemoni savo gyvenimui utikrinti ir kaip tas priemones panaudoti;
ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip monija sprendia vartojimo ir gamybos
problemas;
ekonomikos teorija yra mokslas apie turt.
Be abejo, kiekvienas i ms taip pat galt pridti po kelet savo apibrim...
inomas teoretikas P Samuelsonas [17] pabria, kad ekonomikos teorija yra mokslas apie
tai, kokius iteklius mons ir visuomen ilgainiui gyja prekms gaminti ir paskirstyti tarp
vairi visuomens grupi, kad bt galima jas vartoti dabar ir ateityje. Vilniaus universiteto
ekonomikos teorijos mokomosios priemons [5] autoriai rao, kad ekonomikos teorija - tai
mokslas apie moni kin veikl, kurios metu, naudojant vairius iteklius, tenkinami moni
poreikiai.
Bt galima apibdinti ekonomikos teorij ir kaip moksl apie moni tarpusavio santykius
gamybos, main ir vartojimo srityse vairiais monijos raidos etapais.
Mes stengms atsakyti klausim: Kas yra ekonomikos teorija?"
Ekonomikos teorij reikia imanyti, j studijuoti, nes jos problemos tiesiogiai susijusios su
visais ir kiekvienu i ms. Be asmeninio ir eiminio pobdio problem, ekonomikos teorija
pirmiausia nagrinja visuomenines, o kartu ir politines problemas, kurios yra svarbios
kiekvienam mogui.
ioms problemoms taip pat priklauso ir prekybins bei pramonins veiklos problemos.
Ekonomikos teorija turi duoti atsakym visus ikilusius klausimus.
Taigi kinje veikloje naudojami itekliai, kad bt galima tenkinti moni poreikius.
25 1. E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S

Kas gi yra poreikiai, kaip juos kuo tiksliau apibdinti?

Poreikiai - tai moni biologins ir socialins prigimties nulemtos reikms vartojant darbu
sukurtus daiktus ir paslaugas. J ypatyb yra ta, kad utikrinant nuolatin vienos poreiki dalies
(gyvybini poreiki) patenkinim, atsiranda nauj, sudtingesni (sveikatos apsaugos,
isimokslinimo, kultros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreiki,
taigi bendra poreiki apimtis didja. Nei iuolaikin, nei velgiamos ateities gamyba negali
patenkinti kiekvieno mogaus atskirai ar eimos bei visuomens vis poreiki. Todl nuo pat
civilizuotos visuomens ar apskritai mogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenim,
tenkinti vis daugiau ir daugiau poreiki, o norint tai gyvendinti, reikia nuolat didinti produkt,
o vliau - preki gamybos ir paslaug teikim.
Visi inome, kad vienu metu tenkinti vis poreiki negalime. Teisingai pabriama, kad
iame pasaulyje net vaikas supranta, jog pasilius jam k nors vien i dviej, jis negali
pasakyti - noriu abiej. Jeigu palyginsime iuolaikin isivysiusi visuomen su tuo, kaip ji
gyveno prie imt met, pamatysime, kad dabar ji turtinga, o tada buvo varginga. Bet
iandienin turtingum, aukt gamybos lyg nustelbia labai iaugs ir nuolat didjantis
vartojimo poreikis. iuolaikinis mogus ne tik nori, bet ir jauia btinyb naudotis centriniu
ildymu, vandentiekiu, kanalizacija, aldytuvais, automobiliais, kompiuteriais ir t. t., jam reikia
keliauti, inoti, kas vyksta kaip tik iuo metu pasaulyje, toli u vandenyno ar ekvatoriaus ir kt.
Mokslininkai biologai mitybos minimum danai apibdina kaip aviins kos dubenl
dienai; nors jis kainuoja labai jau nedaug, bet kas nors laikytis tokios dietos... Taigi kad vis
geriau ir geriau gyvent, monija turi vis daugiau ir daugiau gaminti... ir tik tada vis daugiau ir
daugiau vartoti.
Itekliai - yra visa tai, kas naudojama moni poreikiams tenkinti.
J pagrind sudaro gamtos itekliai. Skiriami reals ir potencials gamtos itekliai.
Pirmieji naudojami kinje moni veikloje. Antrj dl vairi prieasi iuo metu
nemanoma naudoti, nes tai dar nevaldyti itekliai ir monija iuo metu dar nesugeba j
naudoti. Nra abejoni, kad jiems priklauso didel ateitis.
Gamtos itekliai yra neisenkami ir isenkami. Neisenkam itekli yra nedaug. Oras ir
vanduo priskiriami prie j, taiau matome, kad ir jie riboti. Isenkamus iteklius galima
suskirstyti atkuriamus ir neatkuriamus. Gyvnija, augalija, dirvoemis - atkuriami itekliai,
bet j atkrimo snaudos vis didja, slygos blogja... Gyvenamoji erdv, naudingosios
ikasenos - neatkuriami itekliai, ir ia pirmiausia mums ikyla j panaudojimo problem.
Dauguma itekli yra riboti. Jie vadinami ekonominiais itekliais arba gamybos veiksniais.
Skiriami trys klasikiniai itekli tipai - em, darbas ir kapitalas.
em ekonomikos teorijoje - visi gamtos teikiami itekliai, pati em, mikai, vandenys,
ikasenos ir pan. Visi jie yra riboti, dauguma j - neatkuriami. Taiau j ri botumo iraika
keiiasi kintant gamtos turt naudojimo technologijai.
Darbu trumpai vadinama darbo jga, t. y. moni sugebjimai atlikti vairias gamybines ir
kines funkcijas. Taiau, matyt, reikia skirti darbo ir darbo jgos svokas, nes tai ne vienas ir
tas pat.
1. E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S 26

Darbas - tai mogaus tikslinga ir smoninga veikla, bdinga tik mogui, kurios metu jis
gamtoje esanius daiktus apdoroja ir pritaiko savo poreikiams.
Darbo jga - tai mogaus fizini, psichini ir dvasini bei moralini savybi visuma,
leidianti jam dalyvauti darbo procese, kurti, gaminti. Ry tarp darbo ir darbo jgos bt
galima apibdinti taip: darbas yra darbo jgos funkcija.
Darbo jga taip pat yra ribotas iteklius. Ji pirmiausia susijusi su paties mogaus darbingo
amiaus riba, su darbingo amiaus gyventoj skaiiumi, su j parengimo lygiu, isimokslinimu.
kio sistemoje darbo jga yra pagrindinis produktas - prek, kuri teikia nam kio sistema.
Kapitalas - moni darbu sukurtas produktas, naudojamas prekms ir paslaugoms kurti.
Kitaip tariant, kapitalas - tai visos moni darbu sukurtos darbo priemons, naudojamos
kinje veikloje. Taip kapital bando apibdinti Vilniaus universiteto mokomosios knygels
autoriai.
P. Samuelsonas [17] pabria, kad iuo metu paangi pramonin technologija naudoja
didel kapital, daug sudtingos mainins rangos, daug dideli moni ir fabrik, didelius
kiekius pagamintos produkcijos, pusfabrikai ir aliavos. Ms ekonomika pavadinta
kapitalizmu", nes is kapitalas, arba turtas" i esms yra privati nuosavyb t, kurie vadinami
kapitalistais."
Daugyb ekonomist, pradedant A. Smitu ir D. Rikardu, kapitalu vadina proces, kai
gamintojas, atskirtas nuo gamybos priemoni, gamina nauj prek, kurios vert didesn, negu
vertjo skirti gamybai, kitaip tariant, kuria nauj vert, vadinam pelnu, o pelnas ir yra viso
gamybos proceso variklis.
inomas ital ekonomistas A. Pezentis pabria, kad kapitalistas ateina rink kaip
piniginio kapitalo savininkas, sigyja preki, gamybos priemoni ir darbo jgos. Baigs
gamybos proces, jis grta rink su produktu, kur vl paveria pinigais.
Procesas prasideda ir baigiasi piniginiu kapitalu. Taiau tai vyksta tik dl to, kad galutinis
piniginis kapitalas, gautas realizavus prek, yra didesnis u pradin kapital.
Ikimaininje gamyboje pagrindinis gamybos veiksnys buvo em, o atsiradus mainoms,
juo tapo kapitalas. Pleiantis maininei gamybai darbo veiksnio reikm vis didja. J lemia
kapitalo raida. Be to, tarp moni kini funkcij santykinai savarankikas tampa verslumo
veiksnys, kakada neatskiriamai susijs su kapitalo veiksniu (kaip kapitalo savininko funkcija),
didja autonomin mokslo, informacijos, profesinio pasirengimo ir bendrojo isilavinimo kin
reikm, o tai nulemia mogikojo kapitalo kategorijos atsiradim ir jo vaidmens didjim.
Gamyba - tai ekonomini itekli (gamybos veiksni) naudojimas produktams gaminti ir
paslaug moni poreikiams tenkinti teikimas. Ekonomikos teorijos poiriu, visikai
nesvarbu, kokie tie poreikiai - maisto produktai, drabuiai, avalyn ar gyvenamasis bstas,
ini ar poilsio bei laisvalaikio poreikiai - svarbu tik tai, kad jie mogui reikalingi ir juos
patenkinti btina. Esminis gamybos bruoas yra jos technologija, t. y. bdai, kuriais sukuriami
konkrets produktai - preks ir paslaugos. Technologija lemia gamybos proceso organizavimo
bdus - tiek atskiro gamintojo, atskiros mons, tiek ir visos visuomens mastu, o gamybos
organizavimas lemia kinius (ekonominius) moni santykius, kuriuos konkreiai ireikia,
formina" eko
27 1. E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S

nomikos institut ir nusistovjusi veiklos form visuma. i visuma kartu su ekonominiais

santykiais sudaro visuomens ekonomin (kio) sistem. inomi trys istoriniai ekonomini
ki sistem tipai - natrinis kis, centralizuotai valdomas ir rinkos kis. N vienas i j niekad
nepasireikdavo grynu pavidalu, kiekvieno tipo atskir element aptinkama ir prie kelis
tkstanius met, ir dabar.
Taiau nagrinjant kio sistem labai svarbu suprasti prekins gamybos ir preks atsiradimo
slygas, jos ypatumus atskiruose visuomens raidos etapuose. Juk tik prekins gamybos
pagrindu susiformavo iuolaikin rinkos sistema ir pinigai kaip ypatinga prek. ios pradins
pastabos leidia mums pasitikslinti anksiau pateiktus ekonomikos teorijos objekto apibrim
variantus. Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip mons ir visuomen pasirenka vien
i vairi galim ribot gamybini itekli naudojimo variant, siekdami gaminti vairius
esamam ir bsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomens nari
bei j grupi.
Esant ribotiems itekliams, kiekvienas gamintojas (monininkas, mon, susivienijimas ir
net valstyb su savo biudeto lomis) yra priverstas rinktis, kaip jis naudos savo iteklius.
Kiekvien variant galima vertinti alternatyviosiomis snaudomis.
Itekli naudojimo alternatyviosios snaudos yra tas verts dydis, kur galima bt sukurti
naudojant iteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu bdu. Kitaip tariant, alternatyvios snaudos
apibdina t didiausi vert, kurios atsisakome naudodami iteklius pasirinktuoju bdu.
Alternatyvios snaudos sudaro prielaidas kiekvienam kio subjektui veikti paiu racionaliausiu
bdu, t. y. taip, kad pasirinktas itekli naudojimo variantas duot daugiau ekonomins naudos
u bet kur kit galim j naudojimo bd.
Pasirinkimo problema visuomens mastu paprastai detalizuojama trigubu udaviniu:
K gaminti? Kiek ir koki grybi reikia gaminti, kad bt geriausiai patenkinti
visuomens poreikiai?
Kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti iteklius, kad bt galima pagaminti
daugiausia produkt?
Kam gaminti? Kaip produktus paskirstyti visuomens nariams?
Jeigu visuomen turt neribotus iteklius, ie klausimai neikilt. Turint net labai didelius
iteklius taip pat ikilt problema: kuriuos i j naudoti pirmiausia, kuriuos paskui, kitaip
sakant, rinktis alternatyvius itekli naudojimo variantus.
Itekli ribotumas reikalauja pasirinkti atsakymus pateiktus klausimus. Pasirinkim galima
ireikti gamybos galimybi funkcija. Tai labai sudtingas udavinys. Jeigu supaprastintume
udavin prielaida, kad reikia pasirinkti tik dviej preki - A ir B - gamybos apimtis, o joms
sunaudojami visi turimi itekliai, prireikt dar vienos prielaidos: itekli apimtis ir
technologijos nekinta. Taigi udavinys supaprastja.
Tarkime, kad visi itekliai panaudojami A prekei gaminti. Tada galima gaminti 14 jos
vienet, o B prek apskritai nebus gaminama. Prieingai, jei visi itekliai bus panaudoti B
prekei gaminti, jos bus pagaminta 6 vienetai. Be abejo, galima aib tarpini variant. Keletas j
pateikiami 1.1 lentelje.
1. E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S 28

1.1. lentel. Visuomens gamybos galimybs

Gamybos alternatyvosA prekB prekA preks gamyba
sumainama B preks gamybai padidinti
vienetuI1401II1311m1122IV932v742vi453vii064

Lentels duomenis atidj koordinai sistemoje ir sujung takus, nubrime alternatyvi

gamybos galimybi kreiv (1 pav.). Kiekvienas jos takas rodo, kok A ir B preki komplekt
gali pasirinkti visuomen, panaudojusi j gamybai visus savo iteklius.
Jeigu atsisakome prielaidos, kad visi itekliai yra panaudojami, tuomet gamybos apimtis
bus maesn, o 1 pav. tai atspinds takas C kreivs ribojamo ploto viduje. T maesn, nei
visuomen turi galimybes panaudoti, itekli kiek ji gali panaudoti vien A prekei gaminti, arba
vien B preks, arba j abiej tam tikromis proporcijomis gamybai. Tai parodyta grafike
rodyklmis. Takas D, kaip ir bet kuris kitas takas u gamybos galimybi kreivs, rodys A ir B
preki gamybos apimt, kuri esamomis slygomis yra nemanoma.
Jeigu atsisakome technologijos nekintamumo prielaidos, tuomet gamybos galimybi kreiv
gali pasislinkti, jei technologija patobulinama. Kreiv pasislenka dein (gamybos galimyb
padidja), bet ji nebtinai bus lygiagreti ankstesnei padiai. 2 pav. a atvejis galimas, kai
technologijos pokyiai pasireikia vienodai visose
gamybos akose. Taiau jei naujos technologijos
netolygiai diegiamos vairi preki gamyboje,
tuomet naujoji gamybos galimybi kreiv nebus
lygiagreti senajai (r. 2 pav. b, c variantus). Ms
pavyzdyje galimas ir toks atvejis, kada
technologiniai pokyiai paveikt tik vien i
dviej preki -A arba B. Tuo atveju vieno i
dviej tak padtis likt nepakitusi.

Teorikai galimas ir kitas atvejis. Dl koki nors prieasi vyksta technologiniai pokyiai,
mainantys gamybin pajgum, tada kreiv pasislinkt kair (gamybos galimybs sumat)
ir ji taip pat nebtinai turt bti lygiagreti ankstesnei
padiai. 1 PAV. G A M Y B O S G A L I M Y B I K R E I V
29 1. E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S

a) b) c)
technologijos technologijos technologijos
pokyiai pokyiai pokyiai
vienodi didesni B didesni A
abiejose gamybos gamybos
gamybos akoje akoje
1 . E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S 30

B B B
31 1 . E K O N O M I K O S T E O R I J O S O B J E K TA S

akose

2 PAV . TECHNOLOGIJOS POKYI POVEIKIS GAMYBOS GALIMYBMS

Baigiant nagrinti ekonomikos teorijos kurso vad ir siekiant isiaikinti ekonomikos

teorijos objekto esm reikt pridurti, jog tai gana sudtingas mokslas. Studijuojant
ekonomikos teorij pirmiausia reikia suvokti labai svarbi taisykl: nereikia susidaryti apie
daikt bei reikin tokio vaizdo, kaip jis mums danai atrodo i pirmo vilgsnio. Tai, kas atrodo
naudinga ir teisinga atskiro individo poiriu, gali bti nenaudinga ir neteisinga visos
visuomens poiriu, ir atvirkiai, kas atrodo teisinga visos visuomens poiriu, gali bti
neteisinga atskiros grups moni ar net atskiro individo poiriu. jeigu teatre spektaklio metu
visi irovai, nordami geriau pamatyti scenoje vykstanius dalykus, vienu metu atsistot, jie
visi nieko daugiau nepamatyt, taiau jeigu atsistot i vietos vienas irovas, jis laimt, nes
matyt scen daug geriau.
Taigi ekonomikos teorijos tematika ne tik yra domi, bet ir sudtinga. Jos objektas - moni
tarpusavio santykiai gamybos sferoje, o juos veikia labai daug vairi veiksni. Ms tikslas -
kuo geriau painti iuos sudtingus moni tarpusavio santykius.
 2. RINKA

2.1. Jos funkcijos ir formos

iuolaikinje visuomenje rinka yra svarbiausias visos ekonomins veiklos

organizavimo bdas.
Rinka - tai prekini ir pinigini santyki visuma, preki ir paslaug mainai tarp pirkj ir
pardavj, vykstantys pagal prekins gamybos ir cirkuliacijos dsnius. Rinka padeda
koordinuoti vairi ekonomikos subjekt veikl ir tenkinti moni poreikius. Ji netapatintina su
tam tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo ir pardavimo sandoriai. Toks poiris yra
per siauras. Bendresnis rinkos supratimas apima preki kain formavimo jgas, paklaus ir
pasil. preki bei paslaug kain lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti j
iteklius, k gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didiausi naud gamintojams
ir vartotojams. Jeigu kuri nors preki ar paslaug paklausa didel, o pasila nepatenkina
paklausos, tai btent j gamyb ir reikia plsti. iuo atveju gamintojai gaus daugiau pajam, o
vartotojai greiiau patenkins trkstam preki ar paslaug poreikius. svarbiausia ioje
situacijoje - auktesns kainos. Taigi rinka yra itekli paskirstymo vairioms prekms gaminti
sistema (r. 3 pav.).
3 pav. pavaizduotas supaprastintas ekonomikos modelis parodo rinkos viet. Ji, bdama
tarp verslo moni ir vartotoj, utikrina trij pagrindini ekonomini klausim (k gaminti,
kaip gaminti ir kam gaminti) sprendim.
Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidia per jos funkcijas. Pirma, rinka yra tarpin grandis
tarp gamybos ir vartojimo, kaip reprodukcijos moment, ir tarpusavyje juos sieja. iuo
atvilgiu rinka aktyviai veikia gamyb, jos apimt, struktr, augimo tempus, preki kokyb,
asortiment, kitus nacionalinio produkto gamybos rodiklius ir vartojim visais jo kiekybiniais
bei kokybiniais aspektais. Nors ia pirmumas priklauso gamybai, taiau ji privalo orientuotis
vartojim bei jo pokyius, kadangi

3 pav. Ekonomins veiklos

apytaka
33 2. RINKA

galutinis gamybos tikslas yra vartojimas. savo ruotu vartojimas turi skatinti atitinkamus
gamybos pokyius. Tik iomis slygomis paklausa atitiks pasil, ir ekonomikoje bus
pusiausvyra. Antra, rinka turi utikrinti pagamint preki ir paslaug realizavim ir iuo
pagrindu j visuomeninio naudingumo pripainim. Jei prek ar paslauga nebus realizuota, tai
reik j visuomenin nepripainim, visuomens poreiki ir galimybi neatitikim, o kartu
atne j gamintojams nuostoli ar netgi prives prie bankroto. Treia, rinka yra svarbus svertas,
skatinantis mainti preki ir paslaug gamybos snaudas. Rinkoje skmingiausiai konkuruoja
tie preki ar paslaug gamintojai, kurie ileidia maiausiai pinig prekms pagaminti,
nenusiengdami, inoma, kokybs reikalavimams. Tokie itekli savininkai ne tik skmingai
realizuoja savo produkcij, bet ir usitikrina didesnes pajamas. Ketvirta, per rink yra
efektyviau gyvendinamas ekonomikos subalansuotumas, paalinamas gamintoj diktatas,
likviduojamas deficitas ir kitos administracinei-komandinei kio valdymo sistemai bdingos
ydos. Taigi rinka, kaip save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus ekonomikos au-
gimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotoj poreiki tenkinimo veiksnys.
Rinkos atliekamas funkcijas gali perimti valstybs institucijos, vyriausyb, politini partij
vadovai; jie gali reikalauti, kad gamintojai gamint atitinkamas prekes, taupyt iteklius,
gerint preki kokyb bei asortiment ir t. t. Tokia ekonomikos organizavimo sistema buvo
bdinga administracinei-komandinei valdymo formai.Ta-iau ji nerod savo gyvybingumo ir
buvo priversta uleisti pozicijas rinkos principais pagrstai ekonomikos valdymo sistemai.
Pati rinka skirstoma preki (paslaug) ir itekli rinkas. Preki rinka, kaip tarpininkas
tarp vartotoj ir gamintoj, per kain kitim informuoja gamintojus, kokioms prekms
vartotojai ileidia daugiausia pinig, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todl
gamintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir tok j kiek, kuri reikalauja rinka ir kurios
jiems utikrina didiausias pajamas.
Itekli rinkoje susidariusios kainos taip pat padeda gamintojams apsisprsti, kaip gaminti,
kokius iteklius naudoti, kad preki gamybai ileidiamos los bt kuo maesns, t. y. kad
gamybos snaudos bt kuo maesns. Kadangi preks ir itekliai realizuojami tam tikromis
kainomis, itekli savininkai suinteresuoti taupiai naudoti turimus iteklius, o vartotojai -
vartojamas prekes.
Rinka funkcionuoja tik konkurencijos slygomis. Grynoji konkurencija - tai pirkj laisv
leisti pinigus, kaip jiems atrodo geriau, gamintojams - gaminti norimas prekes i tinkam
itekli. ie pasirinkimai apriboti kain, kurios susidaro ne-asmenini sprendim pagrindu. Dl
didelio pirkj ir pardavj skaiiaus rinkoje n vienas i j neparduoda ir neperka didels
preki, cirkuliuojani rinkoje, dalies ir todl kiekvieno j individuals sprendimai neturi
poveikio kit pirkj ar pardavj veiklos apimiai bei kainoms.
Prieingas dalykas - grynoji monopolija. Jei visa akos ar rinkos pardavimo apimtis
sukoncentruota vienos mons rankose, ji tampa monopoliste. mons monopolists
individuals sprendimai lemia kain dyd, itekli panaudojimo ir gamybos apimt. Grynosios
monopolijos papildoma slyga - artim pakeiiam grybi (substitut, pakait) nebuvimas,
nes, smarkiai padidinus kainas ir sumainus gamybos apimt, vartotojai gali imti vartoti
pakaitus ir paeisti monopolijos grynum.
2. RINKA 34

Tiek grynosios konkurencijos, tiek grynosios monopolijos modeli neaptinkama praktikoje.

Tai idealizuot rink pavyzdiai. Reali rinka yra tarpinje bsenoje, ji turi vienos ir kitos rink
struktr bruo. Bdingiausias tokios rinkos atvejis yra oligopolin rinka, kurioje viepatauja
keletas madaug vienodo dydio pardavj (pvz., JAV automobili pramons General Motors,
Ford Motor ir Crysler firmos). Ji gali bti gryna, kai preks nesiskiria savo kokybs poymiais
(plienas, akmens anglis ir pan.), arba negryna, kai preks, turdamos t pai paskirt, skiriasi
savo kokybinmis charakteristikomis (automobiliai, drabuiai, avalyn ir pan.).
Monopolija ir oligopolija apibdina rink i pardavj (gamintoj) puss. panaaus
pobdio yra ir pirkjo (vartotojo) rinka: vieno pirkjo rinka vadinama monopsonija (pvz.,
priekarins Lietuvos Maisto" ir Pienocentro" mons), o keleto - oligopsonija.

2.2. Paklausa ir pasila

Pirkj ir pardavj tarpusavio santykiai rinkoje reikiasi per paklaus ir

pasil, nes paklausa ir pasila yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruoas, nulemiantis
produkcijos gamybos pltim ir mainim, kain pokyius, poreiki patenkinimo lyg ir
daugel kit ekonomikos raidos element.
Paklausa yra preki ir paslaug kiekio, kur nori ir gali sigyti (turi tam pakankamai pinig)
pirkjai, priklausomyb nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkj poreikis. Jei
vartotojas tik nori pirkti prek, bet jo pajam tam neutenka, tai jo noras nra paklausa, taip pat
ir pakankamas pinig kiekis prekei pirkti nra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti.
Kainos pokyio ir perkamo preki bei paslaug kiekio kitimo rinkoje ryys gana pastovus,
todl jis paprastai mikroekonomikoje formuluojamas kaip paklausos dsnis: preki paklausos
dydis kinta kain pokyiui prieinga linkme, t. y. kuo auktesns preki bei paslaug kainos,
tuo maesn j paklausa, ir atvirkiai. Preki paklausa rinkoje priklauso ne tik nuo kain.
Pavyzdiui, kavos vartojimas Lietuvoje didja didjant jos kainoms. Tai nepaneigia paklausos
dsnio. Paklausa susijusi ir su kitais nekaininiais" veiksniais (mada, skoniu, pajamomis ir kt.),
bet jeigu visus kitus veiksnius laikome nekintamais, kaina lemia paklausos dyd.
Krentant kainai ir visoms kitoms slygoms esant pastovioms, paklausa didja dl dviej
pagrindini prieasi:
Sumajus preks kainai ir nekintant pirkj pajamoms atsiranda daugiau pirkj, kurie
t prek gali pirkti, nes toks noras jau buvo, bet nepakako pinig, kai kaina buvo didel.
Kai yra daugiau pirkj, net ir kiekvienam i j perkant t pat preki kiek, bendra
paklausa rinkoje didja.
Kain majimas gali paskatinti ir t pat pirkj pirkti daugiau preks vienet, nes dl
padidjusio vartojimo arba dl preki pakeiiamumo (pakaital buvimo) vartotojas
vartoja daugiau atpigusios preks vienet, kad neileist savo santaup pirkdamas
brangesn prek.
Paklausos grafikas. Paklausos dsnis gali bti pavaizduotas grafikai (r. 4 pav.). 2.1
lentel raome kelet kainos ir paklausos kiekio reikmi. ias reik-
35 2. RINKA

mes atidjus koordinai sistemoje - kainas (P) vertikalioje ayje, o paklausos kiek (Q) -
horizontalioje ayje, gaunami takai A, B, C, D ir E, per kuriuos nubrta kreiv D vadinama
paklausos kreive.

2.1 LENTEL. PREKS PA K L A U S A I R K A I N A

Preks vieneto kaina Preks paklausos kiekis
A 5 5
B 4 10
C 3 20
D 2 35
E 1 60

Paklausos kreivs poslinkis

Paklausos dsnis nusako preki paklausos kiekio ir kainos ry. Taiau preks
kaina yra tik vienas i veiksni, veikiani paklaus. Pastarosios dydis priklauso ir nuo
daugelio kit slyg. i j svarbiausios:
vartotoj pajamos ir j paskirstymas
Kit preki (substitut, pakait) kainos
vartotoj skonis ir mados
Gyventoj skaiius
vartotoj optimizmas ar pesimizmas
vis mint veiksni poveik paklausai galima parodyti kiekvien i j laikant kintamuoju
dydiu, o likusius - pastoviais. Paklausos padidjim ar sumajim dl bet kurio i veiksni
galima pavaizduoti paklausos kreivs poslinkiu dein didjant paklausos kiekiui, arba kair
- jai majant. Tai reikia, kad esant bet kokiai preks kainai paklausos kiekis padidja arba
sumaja dl kurio nors i veiksni poveikio. Trumpai apvelgsime galimus variantus.
Vartotoj pajam augimas sudaro galimyb pirkti daugiau geros kokybs preki, kurios
yra brangesns. Todl galima tiktis, kad paklausos kreiv pasislinks dein, kaip parodyta 5
pav. a grafike.
2. RINKA 36

a) geros kokybs b) blogos kokybs

preks preks
5 PAV . PAJAM A U G I M O P O V E I K I S P R E K S PA K L A U S A I

Padidjus pajamoms, sumaja pirkj dmesys pigioms blogesns kokybs prekms. J

paklausa maja: paklausos kreiv pasislenka kair (r. 5 pav. b).
Pajamoms majant abi paklausos kreivs pasislinks prieinga kryptimi.
Paklausos kiekiui turi reikms ir pajam pasiskirstymo kitimas tarp vartotoj grupi.
Kadangi skirting pagal pajam dyd vartotoj grupi vartojimo struktra skiriasi, valstybei
perskirstant dal pajam mokesi ir imok pavidalu neturtingj naudai, pastarj pajamos
dids, vadinasi, ir vartojam preki paklausa dids, o paklausa preki, daugiau vartojam
dideles pajamas gaunani moni, mas. Atitinkamai pasislinks ir t preki paklausos
kreivs.
Kit preki kain kitimas rinkoje, kai kitos slygos nekinta, veikia tam tikros preks
paklausos kitim. Poveikis yra skirtingas atsivelgiant tai, ar dvi preks yra substitutai
(pakeiia viena kit vartojant, pvz., kava ir arbata), ar komplementa-rios (vartojamos kartu,
pvz., automobilis ir benzinas). Jeigu A ir B preks yra substitutai, A preks kainos augimas
didina B preks paklaus, nes vartotojas ima vartoti daugiau tos preks, kurios kaina
nepadidjo. Grafike toks paklausos padidjimas pavaizduotas paklausos kreivs poslinkiu
dein (r. 6 pav. a ) . Jeigu A ir B
37 2. RINKA

a) A ir B preks yra b) A ir B preks yra

substitutai A preks komplementarios A preks
kaina didja kaina didja
6 PAV . D V I E J TA R P U S AV I O
PREKI PRIKLAUSOMY
PA K L A U S O S B
2. RINKA 38

preks yra komplementarios, preks kainos augimas sumains B preks paklaus, o jos
paklausos kreiv pastums kairij pus (r. 6 pav. b), nes, pabrangus vienai prekei, vartotojas
maiau jos vartoja, bet kartu jis nebegali vartoti tiek pat ir kit preki, kuri negalima vartoti
atskirai nuo pabrangusios preks.
Akivaizdu, kad, A preks kainai majant, B preks paklausa keisis prieinga linkme tiek
substituto, tiek komplementaraus ryio atveju.
Be to, paklausos kitimui turi reikms ir kiti veiksniai - gyventoj skaiius, mada, vartotoj
skonis, vartotoj optimistinis ar pesimistinis poiris galimus kain pokyius ateityje.
Pirmj veiksni poveikis paklausos kitimui yra lengvai suprantamas, o optimistai ir pesimistai
galim kain pokyt reaguoja nevienodai. Pesimistai tikisi kain kilimo ir padidina paklaus,
o optimistai lkuriuoja, tikdamiesi kain sumajimo, ir tam tikru laikotarpiu paklaus
sumaina.
Pasila - tai preki kiekis, kur pardavjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis.
Kadangi pasila yra tiesiogiai susijusi su kaina, todl pasilos dsnis formuluojamas taip:
preki pasilos kiekis kinta kain kitimo linkme - preki kainoms didjant, atitinkamai
didja ir pasila, o kainoms majant - pasila maja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno
dydio. Pasila didja didjant preks kainai, o maja jai majant dl atitinkamo mons,
gaminanios t prek, pelno kitimo; didjant preks kainai, o gamybos snaudoms liekant
tokioms pat, gamybos priemoni savininkas gauna didesn peln, todl jis didina tos preks
gamyb ir pardavim kit, nepabrangusi preki, sskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi
gaminti pabrangusi prek, nes tai lemia j pajam augim.
Nors pasilos dsnio apibrime nurodyta, kad pasilos kiekis paprastai kinta kainos kitimo
linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo peln, gali keisti preks pasilos kiek ir prieinga
linkme negu kinta kaina. Taiau tai nepaneigia bendros, plaiai pastebimos tendencijos, kuri
nusako pasilos dsnis.
Pasilos grafikas. Nordami pavaizduoti pasilos dsn grafikai, turime palyginti kelet
preks kainos ir pasilos kiekio reikmi, kurias pateikiame 2.2 lentelje. Jos duomenys rodo,
jog didjant kainai nuo 1 iki 5, pasilos kiekis didja nuo 10 iki 65. Atidj koordinai
sistemoje takus A, B, C, D ir E ir per juos nubr linij, pavaizduosime pasilos ir kainos
ry. Gauta linija vadinama pasilos kreive ir ymima raide S (r. 7 pav.).

2.2 lentel. Preks pasila ir

kaina Preks kainaPreks pasilos
kiekisA 1
10B 2 35
C 3 50
D 4 60
E 5 65
39 2. RINKA

7 pav. Pasilos
kreiv
Pasilos kiekis priklauso ne tik nuo preks kainos, bet ir nuo kit veiksni: kit preki
kainos, gamybos itekli, snaud, technologij pokyi ir pan.
Kit preki kain kitimas gali pakeisti tam tikros preks pasilos dyd, jeigu jos yra
substitutai arba komplementarios gamybos poiriu. Dvi preks yra substitutai, jei j gamybai
naudojami tie patys itekliai (pvz., dirvoemis naudojamas vairioms ems kio kultroms
auginti). Tuomet augant A preks kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja
iteklius, kurie iki tol buvo naudojami B preks gamybai. Pastarosios pasila maja, jos kreiv
pasislenka kair, kaip parodyta 8 pav. a.
Komplementarios preks gamybos poiriu yra tokios, kuri gamybos procese naudojant
tuos paius iteklius vienos preks gamybai, kaip papildomas produktas (alutinis produktas)
pagaminama ir kita prek (pvz., igaunant naft, kartu isiskiria ir jos dujos). Tokiu atveju
didjant A preks kainai, didinama jos gamyba, o kartu padidja ir B preks pasila. Pasilos
kreiv pasislenka dein (r. 8 pav. b ) .
Gamybos veiksni kain kitimas, esant nekintamoms gaminam
preki kainoms ir itekli snaudoms, tiesiogiai veikia gamintoj
p e l n . To d l p a b r a n g u s g a m y b o s i t e k l i a m s , k u r i e y r a n a u d o j a m i t a m
tikrai prekei gaminti, sumaja gamintoj interesas tsti ir tos preks
gamyb. Pasila maja. Atvirkiai, atpigus itekliams, gali

a) A ir B preks yra b) A ir B preks

substitutai A preks komplementarios A preks
kaina didja kaina didja
8 PAV . DVIEJ P R E K I PA S I L O S TA R P U S AV I O P R I K L A U S O M Y B
2. RINKA 40

atsirasti daugiau gamintoj, norini juos panaudoti tam tikros preks gamybai ir padidinti jos
pasil.
Technologin paanga leidia gaminti produktus maesnmis itekli snaudomis, ir jeigu
net pastarj kainos rinkoje nekinta, gaunamas didesnis gamybos pelnas bet kuriame pasilos
kreivs take, palyginti su pelnu, kur savininkai gaut naudodami ankstesn technologij. Tai
skatina gamintojus didinti pasil: jos kreiv pasislenka dein.

2.3. Pusiausvyra rinkoje

Paklausos ir pasilos sveika

Kadangi paklausa ir pasila ireikia skirtingus vartotoj ir gamintoj

interesus, todl juos sugretinus galima suprasti, kaip konkurencinje rinkoje kinta kainos.
Taiau kaina ir perkamos bei parduodamos preks kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkjui, tiek
preki savininkui, nes prieingu atveju sandoris tarp j nevykt. vadinasi, tarp paklausos ir
pasilos turi bti pusiausvyra. Tai galima pavaizduoti grafikai. viename grafike nubrtos
paklausos ir pasilos kreivs btinai susikirs tam tikrame take. Grafike (r. 9 pav.)
pavaizduotas takas E yra pusiausvyros takas, kuriame dvi jgos atstoja viena kit. Viena i t
jg - tai vartotojo siekimas sigyti kuo daugiau preki j vertei krintant, o kita jga - tai
gamintojo siekimas realizuoti kuo maiau pigesni preki.
Pusiausvyros take, esant preks kainai P E, paklausos dsnis skatina pirkj pirkti preki kiek
QE, o pasilos dsnis - pardavj parduoti tok pat preki kiek. Esant bet kuriai kitai kainai,
didesnei u pusiausvyros kain, pasila yra didesn u paklaus. Tai rodo kainos P, linijos
susikirtimo su paklausos ir pasilos kreivmis takus atitinkantys preki kiekiai Q DI ir QSI.
Taigi dalis preki liks nerealizuota. Pirkjai gals rinktis, pardavjai konkuruos stengdamiesi
visk parduoti ir bus priversti mainti kainas.Tokia padtis rinkoje vadinama vartotojo rinka.
Jeigu preki perteklius yra daugelio preki rinkose, visa ekonomika vadinama pertekline.
Esant grynai konkurencijai pardav-

jai, maindami kain, sudaro slygas di-

dti paklausai. Jeigu pastaroji sumas
tiek, jog taps maesn u pusiausvyrin,
41 2. RINKA

preki pasila rinkoje bus maesn ne-

gu paklausa (9 pav. paklausos kiekis Q D2
ir pasilos kiekis QS2). Pirkjai ims tarp
savs konkuruoti. Gerai inoma, kad
konkurencijoje laimi tas, kuris turi dau-
giausia laiko ir kantrybs parduotuvje
9 PAV. R I N K O S P U S I A U S V Y R A stovti eilje. Pardavjai gali pasirinkti,
kam parduoti, o kam neparduoti ir kokia tvarka parduoti. Tai - gamintojo rinka. Kai daugelio
preki rinkoje yra preki stygius, visai ekonomikai tinka stygiaus, arba deficito, ekonomikos
pavadinimas.
Kai pasila rinkoje maesn u paklaus, pirkjai konkuruoja ne vien stovdami eilse, bet
ir silydami didesn kain. Jeigu rinkoje leidiama konkurencija, kain didinimas nra
ribojamas ir jos dids iki pusiausvyros kainos, paklausa mas, o pasila dids. Tik
pusiausvyros kaina, esanti paklausos ir pasilos kreivi susikirtimo take, gali egzistuoti ilgesn
laikotarp, kai nra konkurencijos barjer tarp pirkj ir pardavj.

Voratinklio teorema

Paklausos, pasilos ir kainos dinamik galima paaikinti naudojant

supaprastint model, kuris vadinamas voratinklio teorema.
Pirkj reakcija vartojamos preks pinigins verts pasikeitim gali bti greita, todl
galima teigti, kad paklausos dydis yra preks kainos funkcija.
Gamintojas paprastai negali tuojau pat sureaguoti kainos pokyt ir padidinti pasilos kiek,
nes gamybos apimiai pakeisti reikia tam tikro laiko (pvz., ems kyje tam reikia itis met);
todl realiau ireikime preks verts ir pasilos ry rinkoje, jeigu laikysims prielaidos, kad
pasila priklauso nuo prajusi met kainos arba i met kainos lemia ir ateinani met
pasilos dyd.
Jeigu esam met kaina yra Px, ateinani met pasila bus Q2 (r. 10 pav. a). Taiau is
kiekis bus nupirktas tik esant kainai P 2. Dar kitais metais pasila sumas iki Q3. Bet toks
kiekis, kaip matome i grafiko, bus nupirktas u didesn kain P 1. Tsdami slygin pavyzd
pamatysime, kad kaina svyruoja tarp P1 ir P2, o parduodam ir perkam daikt kiekis - tarp Q2
ir Q3.
Modifikuotas voratinklio modelis rodo savaimin kainos artjim pusiausvyros tak.
Grafike (b) pavaizduotas kainos ir paklausos bei pasilos kiekio svyravimas,

0
Q3 Q2 QAQ,q,
a) b)

10 PAV . V O R AT I N K L I O MODELIS
kai pasilos kreiv yra maiau pasvirusi negu paklausos kreiv (i kreivi pasvirimo reikm
ir veiksniai aikinami elastingumo teorijoje).
Kai kaina yra P1, ji lemia pasilos dyd antraisiais metais Q2, bet jis bus parduotas maesne
kaina P2. Taiau i kaina lems dar kit met pasilos kiek, kuris bus lygus Q 3. Toks kiekis bus
parduotas kaina P3 ir dar kitais metais paskatins pasilos kiekio kitim iki Q 4. Tokie gstantys
paklausos ir pasilos kiekio bei kainos svyravimai neivengiamai artja tak, kuriame kaina
lygi P0, o kiekis - Q0. Tai ir yra pusiausvyros kaina.

Paklausos ir pasilos kitimas

Pusiausvyros takas - tai bendras paklausos ir pasilos kreivi takas. Jis gali
keisti savo padt veikiant paklausos ir pasilos kitimo veiksniams, kurie, kaip jau buvo
parodyta, lemia kreivi poslinkius. Kokios pusiausvyros tako judjimo pagrindins kryptys,
kokia jo koordinai - kainos ir preki kiekio - kitimo tarpusavio priklausomyb kintant
paklausai ir pasilai? Atsakymus klausim pateikia 11 paveikslas.
Kai pasila pastovi, o paklausa didja pasislinkus paklausos kreivei i padties D 1 D2
(grafikas a), tiek kaina, tiek pardavimo apimtis didja.
Kai pasila nemaja, o paklausa maja, kaina ir pardavimo apimtis sumaja (grafikas b).
Grafikuose c ir d pavaizduotas pasilos kitimas esant nuolatinei paklausai. Kai pasila
didja, jos kreiv pasislenka i padties S 1 S2_ Grafike c preks pinigin vert rinkoje
sumaja, o pardavimo apimtis padidja.
Kai pasila maja, o paklausa pastovi, pasilos kreiv pasislenka kair i s 1 s2 padt,
pardavimo apimtis sumaja, o kaina padidja.
Grafikuose e ir f pavaizduotas paklausos ir pasilos kreivi sinchroninis pasislin-kimas -
paklausa ir pasila kinta kartu. Kai paklausa ir pasila auga (grafikas e), pardavimo apimtis
padidja, o kaina ilieka nepakitusi, jei yra vienodas pasilos ir paklausos prieaugis.
Paklausai didjant, jos kreiv pasislenka dein i padties D 1 D2, o pasila tokiu pat
dydiu sumaja - kreiv pasislenka kair i padties s 1 s2, kaina padidja, pardavimo
apimtis nepasikeiia (r. grafik f ) .
Pateikti grafikai rodo pardavimo apimties ir kain svyravimus, kai kinta pasila ir paklausa.
Per pastarj santykio kitim preks kaina yra veikiama mados, pirkj turim pinig, kit
preki kainos, pirkj skaiiaus, technologijos, itekli kain, gamintoj skaiiaus, pirkj ir
pardavj poirio rinkos ateit ir kit kintamj. Taiau tiesiogiai kaina yra veikiama btent
paklausos ir pasilos.
Preki pinigins verts ir paklausos bei pasilos priklausomyb danai vadinama kain,
arba paklausos ir pasilos dsniu, paklausos ir pasilos, kain arba rinkos mechanizmu.
2. RINKA 44

D:

.D
45 2. RINKA

D.
2. RINKA 46

b) paklausos sumajimas,
kai pasila pastovi
a) paklausos padidjimas, kai
pasila pastovi o o, Q,
47 2. RINKA

c) pasilos padidjimas,
kai paklausa pastovi
s,
r 2

x/s.

0 Q2 Q,
d) pasilos sumajimas, kai
paklausa pastovi
e) paklausos padidjimas augant pasilai f) paklausos
padidjimas pasilai majant
49 2. RINKA

11 PAV . PUSIAUSVYROS TA K O P O S L I N K I S
 3.

ELASTINGUMO TEORIJA

---------------------------------------------------

3.1. Paklausos ir pasilos elastingumas

Elastingumo samprata ekonomikoje

Ankstesniame skyriuje aptarme kain ir paklausos bei pasilos ry rinkoje.

Didjanti kaina lemia paklausos majim ir pasilos didjim, ir atvirkiai. Taiau kiek
kainos pokytis keiia paklaus ir pasil?
Akivaizdu, kad kainos augimas darys nevienod tak obuoli ir benzino paklausos
pokyiui.
Paklausos ir pasilos pokyiams vertinti ekonomikoje vartojama elastingumo svoka.
Elastingumas pagal jo apibrimo tiksl nustatomas dvejopai:
kai norima elastingum paaikinti, jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos kiekio
kitimo procentas, kai kainos pakinta vienu procentu;
kai norima matematikai apskaiiuoti, jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos
kiekio procentinio padidjimo ir kain procentinio padidjimo santykis:

D AD % D ... AS %
Paklausos E = ----------- . Pasilos E = ---------- .
AP % AP %
Formulse paklausos, pasilos ir kainos pokytis pateiktas procentais siekiant elastingum
ireikti koeficientu, kuris leist palyginti skirting ri prekes.
Pasilos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaiiuojant pagal ias formules, gali bti
teigiamas arba neigiamas. Pasilos dsnis ireikia tiesiogin kain ir pasilos kiekio
priklausomyb, todl pasilos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Prieingai, paklausos
dsnis ireikia atvirki kain ir paklausos kiekio priklausomyb, todl paklausos
elastingumo koeficientas yra neigiamas. Toliau tekste nevartosime neigiam koeficient, nes
jau pati paklausos elastingumo svoka konstatuoja fakt.
Elastingumo koeficient formuls rodo, kad tiek paklausos, tiek pasilos elastingumas gali
keistis nuo 0 iki begalybs, taiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis
skirtingus elastingumo dydius ir juos pavaizduoti grafikai.

Grafin elastingumo iraika

Absoliutus elastingumas pavaizduotas 12 pav. a. Be galo maas kain

pokytis nuo P1 iki P2 lemia didel paklausos ir pasilos padidjimo procent. skaitmeninis
elastingumas yra begalinis.
51 3. ELASTINGUMO TEORIJA

Santykinis elastingumas parodytas 12 pav. b. Tam tikras kain kitimas nuo P1 iki P2 lemia
didesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim nuo Q1 iki O2. Skaitmeninis elastingumas yra
didesnis u vienet.
Vieneto elastingumas. Tam tikras kain pokytis, ireiktas procentais, sukelia tok pat
paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim. 12 pav. c kainai pakitus nuo P1, iki P2, paklausos ir
pasilos kiekis pasikeiia nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui.
Santykinis neelastingumas. Kain pokytis slygoja maesn paklausos ir pasilos
pasikeitim. 12 pav. d kaina pasikeiia nuo P 1 iki P2, o paklausa ir pasila nuo Q 1 iki Q2.
Skaitmeninis elastingumas yra maesnis u vienet, bet didesnis u 0.
Absoliutus neelastingumas. Kain kitimas nepakeiia paklausos ir pasilos. 12 pav. e
pavaizduota, jog kainai pakitus nuo P1 iki P2, paklausa ir pasila liko tokios pat take Q 1.
Skaitmeninis elastingumas lygus 0.
12 pav. pateikiamos kreivs tik vizualiai iliustruoja vairaus laipsnio elastingum. Taiau
norint pasakyti, ar paklausa ir pasila yra elastinga, ar ne, nepakanka remtis vien kreivi
pasvirimo kampu. Tos paios kreivs takuose elastingumo koeficientas nra vienodas, nes j
skaiiuojant naudojami procentiniai dydiai, o jie apskaiiuojami remiantis skirtinga baze
vairiuose kreivs takuose.
ELASTINGUMO TEORIJA 52

PP D P,P2
1 2
53 3. ELASTINGUMO TEORIJA

a) absoliutus
elastingumas

b) santykinis
elastingumas
 Q, Q
c) vieneto
elastingumas
0<E
<1

4 Q,
d) santykinis neelastingumas

E=0

e) absoliutus neelastingumas

12 PAV . GRAFIN ELASTINGUMO IRAIKA

Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos

Pardavjas gali vertinti parduodam preki paklausos elastingum

fiksuodamas, kaip kinta jo pajamos kintant preki kainoms.
Bendrsias pardavjo pajamas sudaro parduot preki kainos ir kiekio sandauga. 13 pav. a
grafike bendrosios pardavjo pajamos, pardavus 0 skaii produkt, kuri kaina P 1, yra lygios
staiakampio P1AQ1O plotui.
 Atsivelgiant paklausos elastingum keiiasi ir bendrj pajam priklausomyb nuo kain
a) E1 < 1b) E1 = 1c) E1 > 1
13 pav. Paklausos elastingumas ir bendrosios
pajamos

pokyio. Kai elastingumas maesnis u vienet, kain pokytis nuo P 1 iki P2 sumaina pajamas
nuo P X AQ X O iki P2BQ2O (r. 13 pav. a). Kai elastingumas lygus vienetui, kain pokytis
nepakeiia pajam: kintant kainoms nuo P 1 iki P2, pajam dydis P2BQ20 liko toks pat kaip ir
esant kainai P1, t. y. P1AQ10.
Esant paklausos santykiniam elastingumui (didesniam u vienet), majant kainai
pardavjo pajamos didja (13 pav. c).

Paklausos ir pasilos elastingumo veiksniai

Kokie veiksniai veikia pasilos ir paklausos elastingum? Yra dvi pa-

grindins prieastys, nuo kuri priklauso tiek paklausos, tiek pasilos elastingumas. Tai -
substitucija ir laikas.
Substitucija - tai vartojam preki pakeiiamumas. Jei yra daug substitut ir didelis j
pakeiiamumas, pirkjas gali vietoj vienos preks pradti vartoti kit ir nepatirti didelio
nepasitenkinimo. Tuomet didjant kurios nors preks kainai, o jos substitut kainoms liekant
tokioms pat, vartotojo dmesys bus nukreiptas nepabran-gusias prekes. Tuo tarpu preks, kuri
pabrango, paklausa sumas. Taigi esant tinkamiems substitutams, preks paklausa yra
elastinga kain pokyiui.
Kita vertus, jeigu nra tinkam substitut, vartotojai negali reaguoti kain kilim ir perka
pradin preks kiek. Paklausa neelastinga.
Preks pasilos elastingumas priklauso ir nuo substitucijos gaminant prekes. Kai tuos
paius iteklius galima naudoti dviej ri preki gamybai, vienos i j kain augimas nulems
itekli perklim jos gamyb, o kitos preks pasila sumas.
Jeigu sunku panaudoti tuos paius iteklius kitos preks gamybai, tuomet jos kain pokytis
nepakeis pirmosios preks gamybos apimties ir pasilos. Pasila neelastinga.
 Laikas taip pat didina pasilos ir paklausos elastingum. Vartotojai ir gamintojai, pasikeitus
kainoms, gali pakeisti savo elgsen, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra btinas
substitut paiekoms norint padidinti pajamas ir pan.
Laiko poveik paklausos elastingumui galima vaizdiai parodyti trumpo ir ilgo laikotarpi
paklausos kreivmis.
Kaip pavaizduota 14 pav., pirkjai yra prisitaik prie kainos P 1, esant rinkos pusiausvyrai
take E1. Jeigu kaina padidjo iki P2, per trump laik pirkjai ima pirkti maiau preki ir j
pradin reakcij rodo takas E 2, kuriame, esant naujai kainai P2, perkamas preki kiekis Q1.
Vartotojo elgsen rodo pusiausvyros tako judjimas paklausos kreive D1 i tako E1 tak E2.
Prajus laiko tarpui, kokio reikia vartotojui prisitaikyti ir vartoti maesn pabran gusios
preks kiek, paklausa gali dar sumati iki Q3^ esant tai paiai kainai P2. Vartotojo nauj padt
rodo takas E3. Tai reikia, kad susidaro nauja pusiausvyra naujoje paklausos kreivje D2. Jeigu
kaina dar kart padidja iki P2, vartotojai vl reaguoja sumaindami paklaus iki Q2. Per
trump laik pasiekiama pusiausvyra take E 4. Bet prajus ilgesniam laikotarpiui, vartotojai
pajgs dar sumainti vartojim iki Q5 ir take E5 pasiekia pusiausvyr ilgam laikui.
Per pusiausvyros takus E1, E3 ir E5 nubrta nauja paklausos kreiv D 4 yra ilgo laikotarpio
paklausos kreiv. Kainai padidjus nuo P1 iki P3 ilg laik, paklausa sumaja nuo Q1 iki Q5.
Ilgo laikotarpio paklausos kreiv D4 yra kur kas nuolaidesn u trump laikotarpi kreives D 1,
D2 ir D3. Tai reikia, kad ilgo laikotarpio paklausa yra gerokai elastingesn.
Kai kurie veiksniai veikia atskirai tik paklausos arba tik pasilos elastingum. Paklausos
elastingum veikia vartotojo biudeto dalis, skiriama prekei pirkti. Degtuk, druskos, dant
epetli pirkimo ilaidos sudaro labai nedidel vartotojo biudeto dal, todl toki ir jas
panai preki paklausa labai nesikeiia pakitus j
kainoms. i preki paklausa yra neelastinga.

Prabangos ir btiniausi preki paklausos elastingumas yra skirtingas. Vartotojas negali

apsieiti be btiniausi preki (maisto produkt, kasdieni drabui, vieojo transporto
paslaug ir pan.). Todl toki preki paklausa yra neelas-tinga.
 Prabangos preki vartojimo apimt vartotojas gali keisti nejausdamas dideli
nepatogum. Todl pakilus j kainoms, gali gerokai sumati vartojimas. Toki preki
paklausa yra elastinga.
Preki saugojimo galimybs ir snaudos smarkiai veikia pasilos elastingum. viei
maisto
produkt, greit gendani vaisi bei uog pasi-
14 PAV . ILGO L A I K O TA R P I O ^ ^ ^ ^
PA K L A U S O S K I T I M O D S N I N G U M A S los elastingumas yra labai maas, nes j pardavi
mo negalima atidti vlesniam laikui, jeigu kainos krinta. Taip pat negalima sudaryti atsarg
pasilai padidinti didjant ir kainoms.
Prieingai, negendani, lengvai saugom preki atsargomis pardavjas gali manipuliuoti,
reaguodamas kainos pokyt, ir spariai didinti arba mainti pasil.

Paklausos elastingumas pajamoms

Preki paklausa kinta majant vartotojo pajamoms. Ryys tarp i parametr

gali bti glaudesnis arba ne itin glaudus, kaip ir tarp kain bei paklausos. Tai priklauso nuo
preki paskirties.
Kasdienio vartojimo preki (pagrindini maisto produkt, drabui, nam apyvokos daikt)
vartojimo apimtis didja tik esant nedidelms pajamoms. 15 pav. a tai parodyta D kreivs OA
atkarpa, kuri spariai kyla auktyn. Po to, esant normaliam vartojimui, i preki vartojimas,
didjant pajamoms, auga labai menkai arba net yra pastovus.
Taigi toki preki paklausos elastingumas, pajamoms kintant, yra maas, paklausa
neelastinga.
Prabangos, pramog, poilsio, ilgo vartojimo preki paklausa spariai didja augant
pajamoms. Kaip matyti 15 pav. b, paklausos kreiv spariai kyla auktyn didjant pajamoms
nuo tako A, kai jau yra patenkinti btiniausi preki poreikiai. Taigi paklausa labai elastinga
pajam kitimui.
Maai perdirbt arba nekokybik vartojimo preki paklausos priklausomyb nuo pajam
parodyta ypatingos formos kreive. Pastebima, kad, augant vartotoj pajamoms, toki preki
paklausa didja, taiau pasiekus tam tikr dyd, kai vartotojai gali pirkti geresns kokybs
brangesni preki, nekokybik preki paklausa spariai maja augant pajamoms. 15 pav. c
is paklausos ryio su pajamomis pasikeitimo takas A pavaizduotas paklausos kreivje.

Pajam Pajam Pajam

a) kasdieni
os b) prabangos os c) nekokybik os' ar
preki preki maai perdirbt
vartojimas vartojimas preki vartojimo
kintant kintant kreiv
pajamoms 1 5 PAV . P A Kpajamoms
L A U S O S E L A S T I N G U M A S PA J A M O M S
 Kryminis elastingumas

Vienos preks paklausos ryio glaudum su kit preki - substitut ir

komplementari grybi - kain pokyiu nusako kryminio elastingumo svoka.
Komplementari preki paklausos elastingumas yra neigiamas, nes, padidjus vienos
preks kainai, sumaja su ja kartu vartojam preki paklausa (pavyzdiui, brangstant
benzinui, maja automobili paklausa).
Preks substitutai turi teigiam krymin paklausos elastingum, nes, padidjus vienos
preks kainai, vartotojai nukreipia savo ilaidas kit prek, kuri gali pakeisti pabrangusi.

3.2. Elastingumo teorijos praktinis taikymas

Valstybin kain kontrol

Paklausos ir pasilos dsnis bei elastingumo teorija leidia tiesiogiai aikinti

realias problemas. ia apvelgsime dvi: kain kontrols ir valstybs mokesi pasekmi
priklausomyb nuo paklausos bei pasilos elastingumo.
Tobulos konkurencijos rinkos slygomis kainos juda pusiausvyros link, kuriai esant
paklausos ir pasilos kiekiai sutampa. Valstyb, kontroliuodama rinkos kainas, paeidia
pusiausvyr, atsiranda preki perteklius arba deficitas. Tuomet mainom preki kiek lemia
tiktai paklausos arba pasilos kiekis, atsivelgiant tai, kuris i j yra maesnis esant kainai,
nukrypusiai nuo pusiausvyros.
Tai pavaizduota 16 pav. Kai kaina P1 yra maesn u pusiausvyros kain P0, mainom preki
kiek lemia pasilos kreiv S, ir jis bus lygus Q1, t. y. maesnis u paklausos kiek Q2.
Kai kaina P2 yra didesn u pusiausvyros kain, mainom preki kiek Q 4 lems paklau-
1I s \/ / 1
v \ /\ /\ / ! ! ^- sos kreiv, nors pasila yra didesn, t. y Q3.

D Minimalios kainos. Valstyb rinkos kyje

danai nustato ne tam tikro dydio konkreias
kainas, o tik apriboja j kitim. Darbui ir ems
kio produktams danai nustatomas kain
minimumas: emesnmis kainomis i preki
negalima pardavinti. jei kain minimumas
nustatytas emesnis negu pusiausvyros kaina, jis
nra efektyvus, neturi prasms, nes paiai rinkai
orientuojantis pusiausvyr, kainos bus
didesns u Q 0 Q 2 nustatyt rib. Taigi
valstybei nra tikslo nustatyti kain minimumo,
jei jos paios nenukrin
16 pav. Realiai mainom preki
kiekis esant valstybinei kain
kontrolei
ta iki ribos, kuri nebepatenkina valstybs tiksl - utikrinti minimal darbinink pragyvenimo
lyg, emdirbi kiams ilaikyti btinas pajamas ir pan.
Kai kain minimumas yra nustatytas aukiau pusiausvyros kainos, preki kiekis, kur
pardavjai nori parduoti, yra didesnis u t kiek, kur pirkjas nori pirkti. Tuomet arba susidaro
neparduot preki perteklius, arba valstyb turi supirkti atsargas. Tokios yra neivengiamos
kain, kai jos yra didesns u pusiausvyros kain, kontrols pasekms. Ar tos pasekms yra
priimtinos, ar j neigiamas efektas visuomens gyvenimui vertas tos naudos, kuri gauna
pardavjai, sugebantys parduoti prekes esant nustatytam kainos minimumui, nes jie atsiduria
geresnje padtyje negu parduodami prekes pusiausvyros kainomis? Atsakym klausim
duoda ekonomin politika. Ekonomikos teorija tegali parodyti tik funkcin reikini ry.
Maksimalios kainos. Valstyb, siekdama pagerinti pirkj padt, gali nustatyti
maksimalias kainas arba kain maksimum, kurio neturi perengti pardavjai, parduodami savo
prekes. Danai tikslinga nustatyti komunalini paslaug, elektros energijos, duj, but nuomos
mokesio kain maksimum. infliacijos slygomis tai paprastai pasireikia kain aldymu", t.
y. visuotinai kylant preki kainoms, dalies preki kainos lieka stabilios, t. y. neleidiama j
didinti.
Kain maksimum prasminga nustatyti tik emiau pusiausvyros kainos, nes kitaip rinka pati
utikrint t maksimum, t. y. pasiekt pusiausvyr. Taigi valstybs reikalavimu mainamos
kainos, o tai maina pasil, didina paklaus ir sukelia preki deficit. Tai yra tiesiogin kain
mainimo pasekm. Tolesn pirkj ir pardavj elgsena gali bti vairi. Pardavjai gali
pardavinti deficitines prekes pagal eil, gali nustatyti kai kuriems pirkjams pirmenyb. ir
valstyb gali nustatyti pirmenyb kai kurioms pirkj grupms, suteikti privilegij arba
atvirkiai, leisti nusipirkti visiems vienod kiek preki pagal iduodamas korteles.
Valstybei kontroliuojant preki kainas, efektas priklauso nuo to, ar preki, kurioms
nustatomas kain maksimumas arba minimumas, paklausa ir pasila yra elastinga, ar ne. Jeigu
neelastinga, kaip pavaizduota 17 pav., nedidelis kainos P1 nukrypimas nuo pusiausvyros kainos
PE sukelia maesn pertekli arba deficit, kur

17 pav. Elastingumo teorijos pritaikymas kontroliuojant

kainas
 a) neelastingos paklausos prek b) elastingos paklausos prek

1 8 PAV . J U O D O S I O S R I N K O S M O D E L I S

vaizduoja atstumas tarp pardavimo apimties Q E, esant pusiausvyrai, ir nustaius kainos ribas -
Q1.
jeigu paklausa ir pasila elastinga, toks pat kainos P1 nukrypimas nuo pusiausvyros kainos
PE (17 pav. b) lemia kur kas didesn preki deficit arba pertekli QE - Q1.
Juodoji rinka. Kain maksimumo sukeltas deficitas savo ruotu lemia juodosios rinkos,
kuri taip pat priklauso nuo paklausos ir pasilos elastingumo, atsiradim. juodojoje rinkoje
preks nelegaliai parduodamos didesne kaina, negu nustatytas kainos maksimumas. Efektyviai
kontroliuoti juodosios rinkos negalima, nes tiek pardavjai, tiek pirkjai yra suinteresuoti
sandoriu ir didelmis kainomis.
Juodosios rinkos modelis pateiktas 18 pav. Kai paklausa ir pasila neelastinga, nustatyto
kain maksimumo sukeltas preki deficitas lemia didels juodosios rinkos atsiradim. Joje
parduodam preki kiekis Q1 yra artimas preki kiekiui, kuris bt parduotas esant rinkos
pusiausvyrai, t. y. QE. Spekuliacinis pelnas, pavaizduotas 18 pav. a staiakampio P1P2BA plotu,
sudaro didel pajam OP2BQ1 dal. Kai paklausa ir pasila elastinga, susiformuoja maesn
juodoji rinka, nes dalis vartotoj, esant deficitui, gali smarkiai sumainti vartojimo apimt.
spekuliant pelnas gerokai maesnis negu esant neelastingai paklausai ir pasilai, t. y. kai
apimamas tik staiakampio P1P2BA plotas (18 pav. b).
Juodosios rinkos modelis akivaizdiai rodo, kad valstyb, kontroliuodama kainas, negali nei
utikrinti deficitini preki vartojimo lygybs, nei palaikyti ma kain, nes jos padidja
juodojoje rinkoje. Taiau kain kontrol pajgi perskirstyti iteklius i vienos akos kit, ypa
kai preks paklausa ir pasila yra elastinga.

Elastingumo poveikis mokesi efektui

Elastingumo teorija padeda suprasti ir tai, kas galiausiai moka mokesius.

Nuo paklausos ir pasilos elastingumo priklauso, kiek pinig vartotojai ileidia preki
pardavimo apmokestinimui padengti. Nuo elastingumo priklauso ir tai,
kieno naudai galiausiai tenka subsidijos (neigiami mokesiai), skiriamos gamintojui.
Elastingumo ignoravimas, kaip pamatysime, gali mokesi efekt nukreipti nepageidaujama
linkme.
Mokesiai renkami apmokestinant kiekvien parduodamos preks vienet. Tarkime, preks
paklausa yra elastinga ir i prek yra apmokestinta 5 Lt mokesiu. Tai reikia, kad, esant bet
kokiai preks kainai, jos dydis turt iaugti 5 Lt. 19 pav. a is pasikeitimas pavaizduotas
pasilos kreivs S poslinkiu S T viet. Pasislenka ir pusiausvyros takas i E E T. Valstyb
paima 5 Lt u kiekvien parduot prek, taiau vartotojui kaina iauga tik 2 Lt. Tuo tarpu 3 Lt
apmoka pardavjas, kurio pajamos u kiekvien parduot prek sumaja ia suma. Nauja
kaina pardavjas realizuos nebe 30 000, o tik 20 000 preks vienet.
Mokesi nata labiau ugula vartotojo peius, jeigu yra apmokestinama tokiu pat mokesiu
prek, kurios paklausa neelastinga. Tai iliustruoja 19 pav. b. ia 5 Lt mokestis pusiausvyros
tak E, atitinkant 10 Lt kain ir 30 000 vienet realizavimo apimt, pakeiia nauja pusiausvyra
take ET, esant 14 Lt kainai ir 27 000 vienet apimiai. Taiau 4 Lt dydio mokesi nata tenka
vartotojui, o pardavjui - tik litas.

S
12
10

7h
D
63 3. ELASTINGUMO TEORIJA

0 1 2 345 Q 0 1 2 3 4 5Q
(; tkst. vnt.
3. ELASTINGUMO TEORIJA 64

b) apmokestinus neelastingos
paklausos prek
65 3. ELASTINGUMO TEORIJA

P
6

tkst. vnt.
a) apmokestinus
elastingos paklausos
prek

D
3. ELASTINGUMO TEORIJA 66

0 1 2 3 4 5 Q tkst. vnt.
c) apmokestinus skirtingo pasilos elastingumo prekes

19 PAV . MOKESIAI IR ELASTINGUMAS

67 3. ELASTINGUMO TEORIJA

Taigi, esant neelastingai paklausai, parduot preki apimtis sumaja maesniu dydiu, o
kaina labiau padidja negu tada, kai paklausa elastinga. Kuo paklausa yra elastingesn, tuo
didesn mokesi nata tenka gamintojui.
Apmokestindama preki pardavim, valstyb turi atsivelgti ir pasilos elastingum.
Palyginkime 19 pav. a ir c grafikus, kuriuose pavaizduota elastingos paklausos kreiv ir
skirtingo elastingumo pasilos kreivs. 19 pav. grafike a pasila elastinga, o grafike b -
neelastinga.
Esant neelastingai pasilai, kainos ir preki apimties kitimas yra gerokai maesnis, taiau
pardavjo mokesi nata dar labiau didja nuo 3 iki 4 Lt (r. 19 pav. a ir c).
Anksiau pateikta tiesiogini pardavim apmokestinimo pasekmi priklausomyb nuo
paklausos ir pasilos elastingumo leidia tiksliau paaikinti ir kitus reikinius, kurie i pirmo
vilgsnio neatrodo susij su elastingumo problema: itekli alo-kacij, pajam paskirstym,
nedarbo lyg, valstybs pajamas. Jei valstyb siekia padidinti savo pajamas nesukeldama
didelio kain augimo, ji turi apmokestinti neelas-tingos pasilos prekes. Kartu tokia politika
neskatins smarkiai mainti gamybos apimties ir uimtumo lygio. Gamintojai negals lengvai
perkelti itekli kit preki gamybai, nors ir bus priversti neti didij mokesi natos dal.
Valstybs pajamas labiau padidins preki, kuri paklausa yra neelastinga, apmokestinimas.
Perskirstyti pajamas norima linkme galima irgi tik atsivelgus elastingum. Kuo paklausa
maiau elastinga, tuo didesn mokesio dal apmoka vartotojai. Itekli alokacij mokesiais
galima lengviau pakeisti apmokestinant prekes, kuri pasila yra elastingesn.
 4.

VARTOTOJO ELGSENA

------------------------------------------------

4.1. Naudingumo teorija

Ekonomist kvalifikacija neleidia atlikti isamios vartotojikos psi-

chologins analizs, kuria kvalifikuotai usiima sociologai ir psichologai. Panagrinsime tik
labai bendrus klausimus, tiesiogiai susijusius su problemos ekonominiu paaikinimu. Aptarsime
priemones, naudojamas vartotoj elgsenos analizei tirti, bei problemas, susijusias su neigiamu
paklausos kreivs nuolydiu.
Sveikas protas sako, kad, majant kainoms, vartotojas pajgia nusipirkti daugiau preki.
Pajam ir substitucijos efektas tai paaikina labiau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo
elgsen galima pagrsti naudingumo teorija. Ji remiasi tokiomis prielaidomis:
vartotojas disponuoja ribota pinig suma ir siekia gauti maksimal pasitenki-
nim (naudingum), ileisdamas iuos pinigus prekms bei paslaugoms pirkti;
jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekms ileisti pinigus;
visi kiti veiksniai yra nekintami.
Vartotojas nuolat turi sprsti, ar jo pasirinkta prek verta esamos kainos.

Ribinis naudingumas

Preks teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Kad

naudingumo svoka bt apiuopiamesn, tarkime, jog atskiros preks naudingumas
matuojamas maksimaliu pinig, kuriuos asmuo pasirengs u j mokti, kiekiu. Tai, kad
mogui vartojant vis daugiau konkreios preks tam tikru laikotarpiu, kiekvieno tos preks
pridtinio vieneto naudingumas jam maja, yra faktas, kuriuo bet kuris i ms gali realiai
sitikinti.
Bendrasis naudingumas yra tam tikro preki kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis
naudingumas reikia pasitenkinimo pasikeitim vartojant vienu preks vienetu maiau ar
daugiau. Jis atitinka maksimal pinig kiek, kur asmuo nori mokti u papildom preks
vienet.
Reikia aikiai suvokti skirtum tarp bendrojo ir ribinio naudingumo. Kalbdami apie
bendrj naudingum, turime galvoje pasitenkinim, kuris gaunamas suvartojus vis produkt.
Ribinio naudingumo atveju, prieingai, kalbama apie pasitenkinim, kur suteikia paskutinio (t.
y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas. Pavyzdiui, keturi obuoli bendrasis naudingumas
yra lygus tam pasitenkinimui, kur vartotojas patiria juos visus suvartojs. Tuo tarpu ribinis
ketvirto obuolio naudingumas yra
69 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

lygus pasitenkinimo prieaugiui (padidjimui) suvartojant ketvirt obuol arba, kitais odiais
tariant, bendrojo naudingumo skirtumui vartojant 3 ir 4 obuolius.

Bendrojo naudingumo pokytis

Ribinis naudingumas =--------------------------------------------------.
Vartojimo kiekio pokytis
Bendrj naudingum ir ribin naudingum galima palyginti pavaizduojant juos grafikai.
Tam tikslui darome prielaid, kad naudingum galima matuoti. Tam tikro produkto vartojimo
naudingumas pavaizduotas 4.1 lentelje.

4.1 lentel. Produkto vartojimo naudingumas

Produkto vienetai (Q) Bendrasis naudingumas (BN) Ribinis
naudingumas (RN = DBN/DQ) 0 0
11010224 143391545213561966437651864-1
O ELGSENA 70

20 pav. Bendrasis ir
ribinis naudingumas

Atidj 1 lentels duomenis koordinai sis-

temoje, bendrj ir ribin naudingum pavaiz-
duojame grafikai (20 pav.).
Didjant produkto vartojimui, tiek bendrasis
naudingumas (BN), tiek ribinis naudingumas (RN)
auga iki maksimumo tako, o paskui ima mati.
Taiau maksimum ribinis naudingumas pasiekia
tik pradioje, o vliau krinta. Tuo tarpu bendrasis
naudingumas auga ir jo maksimumo takas
sutampa su ribinio naudingumo nuliniu taku.
Ribinio naudingumo kreivs forma nra at-
sitiktin. Daugumos produkt pirmuosius vienetus
vartotojas paprastai vertina labiau, jie teikia jam
kur kas didesn pasitenkinim, negu paskutinieji
vartojami tos ries produktai. sivaizduokime,
koki pinig sum sutiktume mokti u tai, kad
ms prastas vandens vartojimas nebt
sumaintas vienu litru per savait. Vargu ar toks
vandens vartojimo sumajimas priverst mus
isitraukti i kiens pinigin. Taiau
71 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

sivaizduokime toki dramatik situacij, kad yra

vandens deficitas ir jo
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 72

vartojimas normuojamas iki 10 litr per savait. Kokios pinig sumos nepagailtume, kad
padidintume vandens vartojim vienu litru? Kuo maiau mons turi, tuo labiau vertina. Arba
kuo daugiau mons turi, tuo maiau jie vertina papildom vienet. Kiekvieno papildomo
vieneto teikiamas pasitenkinimas arba naudingumas yra vis maesnis.

Majanio ribinio naudingumo dsnis

Tam tikru periodu, kai vartotojo skonis nekinta, kiekvienas vartojamo

produkto vienetas teikia majant ribin naudingum.
is dsnis teisingas esant prielaidai, kad kit produkt vartojimas nesikeiia, t. y. nra
substitucijos efekto. Taiau reikia atsargiai taikyti dsn, nes gali bti daugyb iimi.
Pavyzdiui, antra slidinjimo pamoka gali duoti daugiau naudos nei pirmoji: maiau kritim ir
daugiau malonum. Taiau kai vis daugiau ir daugiau tursime pamok, ribinis naudingumas
turt mati. imtoji pamoka per sezon suteiks maiau pasitenkinimo negu devyniasdeimt
devintoji.

Vartotojo pusiausvyra

Ribinio naudingumo samprata padeda suprasti atskir preki paklausos kreiv

ir paaikinti vartotojo sprendimus paskirstant skirting ri preki pirkimo apimtis.
Palyginkime dviej skirting preki ribin naudingum. ios preks gali teikti vienod
pasitenkinim, bet vienai prekei vartotojas turi ileisti didesn pinig sum negu kitai. Tai
ribinis naudingumas, tenkantis vienam vartotojo ilaid litui. Vartotojas, siekdamas
maksimizuoti bendrj naudingum, gaunam vartojant visas prekes, turi paskirstyti ilaidas
perkamoms prekms taip, kad kiekvienas litas, ileistas atskiros ries preks paskutiniam
vienetui pirkti, suteikt jam vienod ribin naudingum. Tai galima ireikti formule:
RN1/P1 = RN2/P2 = RN3/P3 = RNn/Pn, ia n - pasirenkam preki rys.
Kai yra tokia situacija, vartotojas nesiekia pirkti vienos preks daugiau kitos sskaita. Tai -
pusiausvyros padtis. Vartotojo bendrasis naudingumas yra maksimalus.
i formul galime papildyti pinigus laikydami preke, turinia ribin naudingum RN m ir
kain Pm. Kadangi vieno lito kaina lygi litui, todl RN m/Pm = RNm , o RN1/P1= RN2/P2 = RN3/P3,
= RNn/Pn = RNm. Visas preki rinkinio ribinis naudingumas lygus pinig ribiniam
naudingumui.

Ribinis naudingumas ir paklausos kreiv

Remiantis vartotojo pusiausvyra, a preks: RNa/Pa

= RNm arba RNa/RNm = Pa.
73 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

i formul, naudojant preks ribin

naudingum, leidia rasti jos paklausos
funkcij. Tam tikslui reikia daryti
prielaid, kad pinig ribinis
naudingumas yra pastovus teigiamas
skaiius. Turint preks ribinio nau-
dingumo lentel (r. 4.2 lentel), galima
nubrti paklausos kreiv (21 pav.).

Ribinio naudingumo ir paklausos ry dar labiau suprastinsime, jei pinig ribin

naudingum laikysime lyg 1. Tada Pa= RNa, t. y. ribinis preks naudingumas lygus jos
kainai.

4.2. LENTEL. PREKS IR PINIG RIBINIS NAUDINGUMAS

Preks vienetai Pinig ribinis Preks ribinis Produkto kaina
naudingumas RNm naudingumas RNa P=RNa/RNm
1 5 25 5
2 5 20 4
3 5 15 3
4 5 10 2
5 5 51

Taigi ribinio naudingumo kreiv sutampa su paklausos kreive. irint paklausos kreiv,
btina sivaizduoti ribinio naudingumo rodykles, idstytas vertikaliai 0Q aies iki kiekvieno
kreivs tako, kaip parodyta 21 paveiksle.

Smito verts paradoksas

Bendrasis ir ribinis naudingumas leidia paaikinti A. smito ikelt verts

paradoks. Labiausiai pasaulyje vertinama gryb yra vanduo. Jis labai reikalingas ir mes, jei
reiks, pasireng j pirkti. Taiau vanduo parduodamas labai pigiai. Prieingai, mes galime
lengvai apsieiti be deimant ar ampano, o jie parduodami labai didelmis kainomis. Ar visas
ekonomikos pasaulis yra apverstas auktyn kojom?
paradoks galima paaikinti vandens ir ampano paklausos bei pasilos kreivmis (22
pav.). Vandens pusiausvyros kaina yra labai maa, nes vandens yra gausyb. Mes vartojame
labai daug vandens ir net tokiems tikslams, kurie nra labai svarbs (pvz., automobiliams plauti
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 74

ar olei laistyti). Maa vandens kaina atspindi ma jo ribin naudingum Q 1E. ampano
pasilos ir paklausos grafikas rodo, kad ribinis jo naudingumas Q1E yra labai didelis.
75 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

Taiau bendrasis naudingumas apima ne tik paskutins stiklins naudingum, bet vis,
pradedant pirma, kuri gelbsti mog nuo trokulio. Bendrasis vandens naudingumas, grafike
pavaizduotas ubrkniuotu plotu, yra labai didelis (j turtume tsti vir iki begalybs).
Taigi vanduo yra labiau vertinamas negu ampanas, nors jo kaina daug maesn. Kain lemia
ribinis naudingumas.
Yra nemaai produkt, kuri ribinis naudingumas labai maas arba net lygus nuliui, esant
net ir labai dideliam bendrajam naudingumui.
Naudingumo teorija turi dvi ydas:
Produkt nedalomumas. Ribinio naudingumo teorija remiasi prielaida, kad pirkjas
perka daug preks vienet ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas maesnis negu
iki tol pirkto tos paios preks vieneto. Bet jei perkamas namas arba automobilis? i
grybi paprastai perkama po vien ir negalima smulkinti porcijomis kaip valgomj
led ar kavos.
Naudingumo matavimo problema. Naudingumo negalima imatuoti matais kaip yra
matuojamas svoris, atstumas, temperatra ir pan. Jo negalima ireikti skaiiais.
Taiau dauguma ekonomist yra tos nuomons, kad naudingumo matavimo galimybi
nebuvimas nepaneigia ribinio naudingumo majimo dsnio. Jeigu nebt to dsnio, vartotojas
ileist visus savo pinigus pirkti vienai prekei, kuri teikia jam didiausi pasitenkinim.
Kadangi taip nra, naudingumo matavimo galimybi nebuvimas nerodo visos teorijos
klaidingumo.

Optimalaus pirkimo taisykl

Vartotoj pajamos yra ribotos. Jie negali patenkinti vis savo nor ir turi
rinktis i gausybs pateikt parduoti produkt, pavyzdiui, drabui, maisto, knyg ir t. t.
Kaip vartotojui isirinkti reikalingas prekes i vis pateikt? Vartotojo pajamas sudaro 10 Lt
ir jam reikia apsisprsti, k pirkti - ar derainius, kainuojanius po
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 76

3 Lt, ar detektyvinius romanus, kuri kaina 5 Lt. Kokius pirkinius vartotojas labiausiai vertina
esant tokiam kain lygiui? Labiausiai vertinamas isirinkimas tos preks, kurios nauda didesn
u pinig naud, t. y. suteikia maksimal ribin naudingum, didesn u kain. Tai yra vadinama
optimalaus pirkimo taisykle. Bet esant galimybei, pirkjas turi pirkti tok preks kiek, kurio
kaina ir ribinis naudingumas yra lygs, nes tik toks kiekis maksimizuos bendrj naudingum,
kur jis gauna pirkdamas.
Kaip alternatyva optimalaus pirkimo taisyklei yra kitas bdas - kaip vartotojas isirenka
prekes. Alternatyvus bdas naudoja indiferentikumo (abejingumo) kreives, kurioms nereikia
naudingumo matavimo naudingumais". Todl vartotojo elgesys aikinamas nematuojant
preki suteikiam naudingum. iuolaikin mikroekonomika yra puikus indiferentikumo
kreivi pavyzdys.

4.2. Biudetin ties ir indiferentikumo kreiv

1939 m. J. R. Hicks darbe Vert ir kapitalas" pateik alternatyv vartotojo

elgsenos aikinim, pagrst indiferentikumo kreivmis. i teorija nekelia naudingumo
matavimo problemos.
Vartotojo elgsen nulemia du pagrindiniai veiksniai: k vartotojas nori pirkti ir k jis gali
pirkti. pirmj klausim atsakyti padeda indiferentikumo kreiv, antrj - biudetin ties.

Biudetin ties
77 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

Tarkime, vartotojas turi fiksuot pajam ir nori pirkti dviej ri prekes - maisto (A) ir
drabui (B), o t preki kainos yra pastovios. Tuomet vartotojas priverstas pasirinkti toki i
preki kombinacij (rinkin), kuri j patenkint ir pakakt pajam. Jeigu pajamos yra lygios
200 Lt, maisto preks vienetas kainuoja 2 Lt, drabui 10 Lt, tuomet galime grafikai
pavaizduoti visus galimus vartotojo pasirinkimo variantus (23 pav.).

Kiekvienas tiess AB takas rodo, kok maisto

ir drabui kiek (rinkin) gali nusipirkti vartoto-
jas esant pastovioms preki kainoms ir pajamoms,
jei visas pajamas ileis ioms prekms pirkti. Ta-
kas C rodo preki rinkin, kurio vartotojas nepa-
jgus nusipirkti, o takas D ymi rinkin, kur gali
nusipirkti, neileisdamas vis pajam. Pajam pa-
didjimas ar sumajimas, kai kainos nekintamos,
pastumia biudetin ties atitinkamai auktyn pa-
2 3 PAV . B I U D E T I N T I E S dt A1B1, arba emyn - padt A2B2.
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 78

Jeigu abiej preki kainos kinta proporcingai, o

pajamos lieka tokios pat, biudetin ties pasislenka
kainoms majant A X B X linkme, o joms didjant - A 2B2
linkme. Taiau gali bti, kad maja ir kainos, ir
pajamos. Tada j kitimas neutralizuojamas kintant
vienoms viena linkme, o kitoms - prieinga linkme, arba
padidina biudetins tiess poslink, jeigu ir kainos, ir
pajamos kinta ta paia linkme.
Biudetins tiess poslinkiai kintant kainoms ir
pajamoms pagrindia kain indeksavimo btinum
infliacijos slygomis. Jeigu kainos kyla, norint 24 pav. Biudetins tiess
ilaikyti vartojimo stabilum, btina nustatyti kain
pasvirimas
augimo indeks ir juo padidinti vartotoj pajamas.
Galimas variantas, kai kainos kinta neproporcingai, tuomet yra santykinis dviej kain
kitimas. Dalinis io kitimo atvejis esti tada, kai vienos preks kaina kinta, o kitos yra pastovi.
Esant pastovioms pajamoms, santykinis kain kitimas keiia biudetins tiess pasvirimo
kamp. Tai parodyta 24 pav. Biudetin ties AB pasvyra AB 1 padt, kai drabui kaina
maja, o AB2 padt - kai didja. Tiess pasvirimo kampo kitimas rodo, kaip keiiasi
alternatyvios vartotojo snaudos vienai prekei kitos preks atvilgiu.
Alternatyvi snaud kitim rodo ir dviej preki kain santykio kitimas. Jei P C = 10 Lt, o
PF = 2 Lt, tai C preks alternatyvios snaudos F preks atvilgiu bus PC/PF = 5, arba PC = 5PF .
Taigi alternatyvias snaudas ireikia ne absoliuios kainos, o santykins. Biudetins
linijos poslinkiai rodo ir reali vartotoj pajam kitim. Pinigins pajamos (nominalios)
matuojamos piniginiais vienetais, o realios - preki ir paslaug, kurias galima nusipirkti u
gautas pinigines pajamas, suma.

Indiferentikumo kreiv
79 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

vartotojas 25 PAV .
INDIFERENTIKUM
paprastai pasirenka tok O KREIV Drabui
dviej grybi santyk, kuris ai, vnt.
labiausiai atitinka jo norus.
Tarkime, kad tas santykis
yra lygus 20 maisto preki
vienet ir 15 drabui
vienet. Taiau galimas ir
alternatyvus i preki
rinkinys, kuris tenkins tuos
paius vartotojo poreikius. 0 10 20 30
Tai gali bti 15 maisto Maisto preks, vnt.
preki ir 17 drabui
vienet. Tokiu atveju
laikoma, jog vartotojas yra
indiferentikas, kuriam i i
skirting rinkini atiduoti
pirmenyb. Galimi ir kiti
mint preki kiekio
santykiai, kurie vienodai
tenkint vartotoj. Toki
situacij pavaizduokime 25
pav. takais A, B, C, D, E,
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 80

Drabui o nubr per tuos takus kreiv galime teigti,

ai, vnt. kad kiekvienas jos takas rodo tok preki
rinkin, kuris vienodai patenkina vartotoj. is yra
indi- ferentikas kuriam nors konkreiam rinkiniui.
indiferentikumo kreiv krinta emyn i kairs
dein, o tai vaizduoja indiferentikumo teorijos
prielaid, kad vartotojas, siekdamas padidinti vienos
preks vartojim, yra pasirengs sumainti kitos vartojim.
Taigi grafike pavaizduota kreiv va-
dinama indiferentikumo kreive.
Maisto preks, vienos preks kiek, kur vartotojas yra
vnt. 26 pav. Indiferentikumo kreivi pasirengs paaukoti, kad padidint kitos preks
vartojim vienu vienetu, rodo ribins
emlapis
substitucijos laipsnis (norma). Tas laipsnis visada yra neigiamas.
Kita indiferentikumo teorijos prielaida teigia, kad yra ribinio substitucijos laipsnio
majimo tendencija. Ji reikia, jog kai rinkinys sudarytas i labai mao vienos preks kiekio ir
labai didelio kitos preks kiekio, vartotojas yra pasirengs atsisakyti didesnio skaiiaus
antrosios preks, kad nors iek tiek padidint pirmosios preks vartojim. T tendencij lengvai
suprasime pasek, kaip juda takas indiferentikumo kreive. Kreivs gaubtumas vaizduoja
ribinio substitucijos laipsnio majimo efekt. Kiekvienas takas, esantis deinje
indiferentikumo kreivs pusje, ireikia preki rinkin, kuris duoda didesns naudos, o
kiekvienas takas kairje tos kreivs pusje reikia rinkin, teikiant maesn naud vartotojui.
Per kiekvien i i tak galima nubrti naujas kreives. J visuma vadinama
indiferentikumo kreivi emlapiu (r. 26 pav.).
26 pav. pavaizduot kreivi takas rodo alternatyvius preki rinkinius. Kuo kreiv yra
toliau nuo koordinai ai, tuo didesn pasitenkinim vartotojui suteikiant preki rinkin ji
atspindi.

Vartotojo pusiausvyra ir indiferentikumo kreivs

vartotojo elgsena priklauso nuo jo nor ir galimybi. Norus ireikia

indiferentikumo kreivi emlapis, o galimybes - biudetin ties. Todl pavaizduokime abu
grafikus vienoje koordinai sistemoje. Kiekvienas biudetins kreivs takas rodo, kokiam
preki rinkiniui vartotojas turi pakankamai pinig. siekdamas maksimizuoti pasitenkinim savo
pirkiniu, vartotojas pirks tok preki rinkin, kuris teikia jam didiausios naudos ir kuriam pirkti
pakanka pinig. Akivaizdu, jog tas rinkinys ireiktas indiferentikumo kreivs ir biudetins
tiess lietimosi tako
 81 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

Drabui
ai, vnt.

Maisto preks,
vnt. 27 pav. Vartotojo
pusiausvyra

koordinatmis. 27 pav. is takas paymtas

E raide.
iame take dviej preki santykin
rinkos kaina yra lygi i preki ribiniam
substitucijos laipsniui. Taigi vartotojas
iame take preki santyk vertina taip pat,
kaip tas santykis yra vertinamas rinkoje. Tai
ir yra vartotojo pusiausvyros takas rinkoje,
kuriame jis naudingiausiai ileidia savo
turimas pajamas.
4. VA RT O T O J O E L G S E N A 82

Pajam-vartojimo ir kain-vartojimo linijos

Biudetin linija yra nubrta laikantis dviej prielaid. Pirma, pajamos yra
pastovios, antra, dviej preki kain santykis yra pastovus.
Nuo pajam majimo priklauso biudetins tiess poslinkis. slinkdama i ties tampa vis
kit indiferentikumo kreivi liestine, susidaro vis nauji pusiausvyros takai. i tak
trajektorija rodo vartotojo elgsen (rinkinio kitim) kintant jo pajamoms ir yra vadinama
pajam-vartojimo linija (r. 28 pav.). Kiekvienas ios linijos takas rodo vartotojo rinkin esant
tam tikroms pajamoms ir pastovioms preki kainoms.
Panaiai galima atsisakyti kain santykio pastovumo prielaidos ir nubrti kai-n-vartojimo
linij, kuri rodo, kaip kinta vartotojo rinkinys kintant preki kain santykiui, o pajamoms
liekant pastovioms (r. 29 pav.).
83 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

Pajam ir substitucijos efektai indiferentikumo teorijoje

Kalbant apie vartotojo elgsen rinkoje, natraliai kyla klausimas: kaip jis
reaguoja vienos preks kainos pokyt? Vaizdumo dlei tarkime, kad preks kaina sumajo.
Preks kainos majimas didina jos paklaus dl dviej prieasi. Pirma, dl substitucijos, nes
atpigusi prek vartojama vietoj brangesni preki, kurias galima pakeisti. Antra, dl pajam
augimo, nes preks atpigimas kartu reikia santykin pajam padidjim. ias dvi prieastis
galime pavaizduoti grafike kaip biudetini tiesi ir indiferentikumo kreivi poslinkius.
30 pav. paklausa didja majant kainoms ir pereinant i pusiausvyros tako 1 tak E 0 dl
pajam ir substitucijos efekt.
substitucijos efektas nustatomas svyrant biudetinei tiesei i savo pradins padties BB1
aplink indiferentikumo kreiv I 1 padt B2B3. Tuomet pusiausvyros takas pereina i E 0 E1.
Majant kainai dl substitucijos efekto, paklausa padidja nuo Q1 iki Q2. Pajam efektas
pasireikia pasislenkant biudetinei tiesei i B2B3 padties link indiferentikumo kreivs I2
padt BB4. Nauja pusiausvyra take E2. Krintant kainai dl pajam efekto paklausa padidja
nuo Q2 iki Q3.
Bendras pajam ir substitucijos poveikis pasireikia paklausos padidjimu nuo Q1 ik Q3.
Preks kainos sumajimo pajam efektas reikia, kad, sumajus preks kainai, vartotojas gali
pirkti daugiau ios ar kit preki ir itaip gali pasiekti auktesn naudingumo lyg, kuris bt
pasiektas ir iaugus pajamoms.
Preks kainos sumajimo substitucijos efektas atspindi padt, kada, sumajus preks
kainai ar ilikus net tokiam paiam naudingumo lygiui, i prek atrodys pirkjui patrauklesn,
palyginti su preke, kurios kaina nesumajo.
Danai daroma klaida: substitucijos efektas suprantamas kaip kain pokyio, o pajam
efektas - kaip pajam pokyio rezultatas. Tai neteisinga. Tiek pajam, tiek substitucijos efektas
yra bet kokio kain pokyio rezultatas.
Abu ie efektai labai retai esti nepriklausomi vienas nuo kito. Preks paklausos
GSENA 84

kreiv privalo turti

neigiam nuolyd (jeigu
prek nra emos
kokybs produktas),
nes pajam ir
substitucijos efektai
sustiprina vienas kit.
emos kokybs
produktai gali paeisti
paklausos dsn, nes
majanios kainos
pajam efektas reikia,
kad vartotojas pirks
maiau.
emos kokybs
30 pav. Pajam ir substitucijos efektai ma produktai
prek. - tai preks,
kuri vartojimas maja didjant pirkjo
pajamoms. mogus, didjant pajamoms,
paprastai atsisako pirkti toki preki, kaip
blogos kokybs drabuiai, msos
subproduktai ir pan. visais panaiais atvejais
vartotojai elgiasi taip, nes jiems yra
prieinama labiau pageidauja-
85 4. VA RT O T O J O E L G S E N A

Gifeno paradoksas

Bna atvej, kai majant preki kainoms j paklausa ne didja, o,

atvirkiai, maja. XIX a. R. Gifenas (R. Giffen) pastebjo, kad Didiojoje Britanijoje
brangstant kvieiams, o kartu ir duonai, padidjo jos vartojimas. Tokia situacija galima, jei
daugumai moni duona yra vienas pagrindini maisto produkt, ir jos pabrangimas
nuskurdina vartotojus. jie privalo atsisakyti prabangesnio maisto ir dar daugiau vartoti duonos.
substitucijos efektas maina vartojim didjant preks kainai, taiau pajam efektas gali
bti didesnis ir, veikdamas prieinga linkme, atsverti substitucijos efekt. Taip gali atsitikti ir
Gifeno pastebtu atveju, nes pabrangus duonai, santykinai sumaja pajamos (r. 31 pav.).
Pradin pusiausvyra yra take E1, kuriame biudetin ties BB yra indiferentikumo kreivs
i1 liestin. Padidjus preks kainai, sumaja jos paklausa, ir pusiausvyros takas dl
substitucijos efekto pereina E2 padt, kurioje, pasisukus biudetinei tiesei B1B1 padt, ji yra
tos paios indiferentikumo kreivs i1 liestin. Rezultatas - paklausa sumaja nuo Q1 iki Q2.

Taiau dl pajam efekto, kuris pastu-

mia biudetin ties B1B1 B2B2 padt, jos
lietimosi su indiferentikumo kreive i2 ta-
ke rinka pasiekia nauj pusiausvyros ta-
k E3. Dl pajam efekto paklausa padidja
nuo Q2 iki Q3. Taigi pajam efektas atsve-
ria substitucijos efekt ir galutinis rezul-
tatas - padidjus kainai nuo Px iki P 2, pa-
klausa padidja nuo Q1 iki Q3. 31 PAV. G I F E N O PA R A D O K S A S
 5.

SNAUDOS

-----------------------------

5.1. Alternatyviosios snaudos ir pelnas

snaudos - tai yra pinigai, ileisti tam tikram tikslui. verslo monse pinigai
ileidiami mokesiams apmokti, imokti palkanoms, rengimams pirkti, skoloms,
materialinms grybms, aliavoms, kurui, darbo umokesiui ir panaiems tikslams. Tokios
snaudos vadinamos eksplicitinmis, arba aikiosiomis, snaudomis. Visos ios mons
pinigins ilaidos raomos buhalterines knygas, todl joms tinka ir buhalterini snaud
pavadinimas.
Taiau realiosios snaudos matuotinos dar ir prarastos naudos vertinimu, palyginus
pasirinkt itekli panaudojimo alternatyv su atmestja. Tai ir yra alternatyviosios snaudos.
Pavyzdiui, studentas, pasirinkdamas studijas, skaiiuoja ne tik pinigines ilaidas, kurios
neivengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus u atlyginim, kur jis gaut vietoj
studij pasirinks darb. gamybos alternatyvisias snaudas verslininkas, turintis savo
kapital, mons pastatus ir pats vadovaudamas verslui, trauks ne tik mintus buhalterines
snaudas, bet ir negautas pajamas, kurios jam tekt:
atlyginimo u darb, pasamdius j svetimoje firmoje atlikti tas paias funkcijas,
forma,
rentos forma u ems sklyp ir darbo objektus, t. y. nuosavyb inuomojus kitam
verslininkui u tam tikr mokest,
palkan forma, investavus las bei santaupas alternatyv versl.
Taigi mons savininkas palygina galimus itekli panaudojimo bdus, alternatyvas. jeigu
jis nutars turimus mons iteklius panaudoti kurtame versle, i itekli snaudos nra aikios
snaudos, nes u jas nra umokama ir jos neraomos buhalterines knygas. Taiau ir ie
itekliai yra riboti, juos galima panaudoti vairiais bdais, todl matuotini prarast alternatyv
verte. verslininkui tai yra numanomos, suvokiamos arba implicitins snaudos. Kartu tai
reikia, kad alternatyviosios snaudos, apskritai imant, nepriklauso nuo j naudotojo
(verslininko). Kad itekliai bt panaudoti naudingiausiai (nesvarbu, kurioje monje jie
naudojami), rpinasi itekli savininkas. Todl skolindamas las ar santaupas, savininkas ims
tokio dydio mokesius, kurie galt bti padengti verslininko pajamomis tik geriausiai
panaudojus tuos j iteklius. Atskiras verslininkas galbt nesugebs to padaryti, taiau itekli
vaistymas jo monje nesumains alternatyvij snaud. Kit itekli savininkui verslininkas
bus priverstas mokti tiek, kiek pakanka, kad pastarasis sutikt bendradarbiauti.
87 5. SNAUDOS

Alternatyvus poiris l bei santaup naudojim paaikina galimus nesusipratimus tarp

buhalteri ir ekonomist. Pirmieji remiasi buhalterini snaud samprata, o antrieji snaudas
vadina ekonominmis, neatmesdami alternatyv vertinimo.

Asmenins ir visuomenins snaudos

mon, atsivelgdama alternatyvi galimybi panaudojim, vertina

snaudas. Tai yra jos privaios snaudos. Taiau mons veikla sukelia padarini ir platesnje
sferoje, kurios ji nekontroliuoja. Tie padariniai vadinami ioriniais mons veiklos efektais ir
gali bti tiek palanks, tiek nepalanks visuomenei. Plaiau apie juos bus raoma parodant
valstybs vaidmen ekonomikoje ir rinkos ribotum. ia pakanka pabrti, kad realiosios bet
kokio produkto gamybos snaudos apima ne tik mons snaudas, bet ir tuos neigiamus
iorinius efektus, kuriuos apmoka visuomen ir kurie vadinami visuomeninmis snaudomis.
Rykiausi visuomenini snaud pavyzdiai dabartinmis slygomis - gamtos utertumas kaip
mons kins veiklos padarinys. Nors tos snaudos pinigine forma sunkiai ireikiamos, mo-
ns jas apmoka.

Pelnas

Tikslesnis snaud aikinimas komplikuoja i pirmo vilgsnio paprast pelno

supratim. Pelnas paprastai suprantamas kaip skirtumas tarp mons gaunam pajam ir
patiriam snaud.
i pajam atm buhalterines snaudas, gausime vienok peln, o atm ekonomines
snaudas - kitok. Be to, atimdami ekonomines snaudas, j sudt traukiame pajamas, kurias
verslininkas gaut u savo darb svetimoje monje, ir palkanas u nuosav kapital, jeigu jis
nebt naudojamas savame versle, bet bt paskolintas kitiems, o i ekonomini snaud dalis
pirmuoju pelno apskaiiavimo bdu bt paskirta pelnui. Taigi nors pelno terminas buitine
prasme visiems suprantamas, jis turi kelet gana tiksliai apibrt prasmi.
Skirtumas tarp mons bendrj pajam ir buhalterini snaud vadinamas bendruoju
pelnu.

Normalj peln sudaro implicitins snaudos, lygios maiausioms pajamoms, kurias

verslininkas turi gauti u nuosav itekli panaudojim.
skirtumas tarp ekonomini snaud ir bendrj pajam (gaunam l) arba pelnas vir
normaliojo pelno vadinamas ekonominiu, arba grynuoju, pelnu. Pajam, snaud ir pelno
vairios rys parodytos 32 paveiksle.
Jeigu verslo monse naudojami itekliai vertinami ekonominmis snaudomis, tuomet ios
snaudos parodo, koki pajam gali duoti itekliai, jei jie panaudojami geriausiu bdu. Jei
kurioje nors akoje moni pajamos didesns u ekonomines s
5. SNAUDOS 88

EkonominisNormalusispelnaspelnasBendrasis
pelnasBendrosios pajamosEkonomins
snaudosBuhalterins snaudos

32 pav. mons pajamos, snaudos ir

pelnas

naudas, jos gauna ekonomin peln. Tai skatins moni savininkus perkelti savo santaupas t
ak tikintis didesni pajam. Prieingai, i akos, kurioje nemanoma gauti pajam, itekliai
perkeliami ir iekoma, kaip naudingiau juos panaudoti. Tik tada, kai mons bendrosios
plaukos yra lygios bendrosioms ilaidoms, nra paskat keisti itekli idstymo.
Taigi grynasis pelnas veikia l perskirstym tarp ak mikroekonomikoje.

5.2. Trumpojo laikotarpio snaudos

Snaud funkcija

Firmos tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti pasirenka tok itekli

derin, kuris leidia tai padaryti su maiausiomis ilaidomis.

Snaud funkcija nusako ry tarp produkcijos apimties ir maiausi snaud,

garantuojani t produkcijos apimt.
Nordami nustatyti tam tikros produkcijos gamybos snaudas, turime inoti reikiam
vairi itekli kiek ir j kainas. snaud funkcij galima apskaiiuoti pasinaudojus gamybos
funkcija, j papildius itekli kainomis. Tai atrodyt taip:
GSQ = f(Px X Lx; P2 X L2; ................... Pn X LJ;
ia GS Q - tam tikros produkcijos Q gamybos snaudos;
Pi , P2 ir t. t. - pirmo, antro ir t. t. itekli kainos;
Lx, L2 ir t. t. - pirmo, antro ir t. t. itekli reikiamas kiekis.

Trumpasis, ilgasis ir labai ilgas laikotarpiai

Toliau kalbdami apie snaudas mons veikl susiesime su laiku. vienus

sprendimus galima gyvendinti greiiau, kitiems reikia daugiau laiko. Jei darbo rinka ipltota,
papildomus iteklius, susijusius su darbu, galima panaudoti greitai. Iimtis yra darbas, kuriam
reikia specialaus ilgalaikio paruoimo. Kad b
89 5. SNAUDOS

t iplstos gamybins patalpos, reikia nemaai laiko projektui paruoti ir statybos darbams.
Tam tikru laikotarpiu vien gamybos veiksni snaudos gali bti keiiamos, o kit keisti
nereikia. Todl vieni veiksniai vadinami kintamais, o kiti - fiksuotais. iuo kriterijumi ir
remiamasi skirstant mons veiklos laikotarpius trump, ilg ir labai ilg.
Per trumpj laikotarp bent vieno i veiksni snaudos yra pastovios. Dl paprastumo
manykime, kad tas veiksnys yra kapitalas. Kitas veiksnys - darbas - per laikotarp gali bti
laisvai keiiamas. Jo snaudos gali bti padidintos arba sumaintos. Trumpuoju laikotarpiu
sprendiama, kaip geriausiai panaudoti mons darbo objektus (pastatus, rengimus).
Per ilgj laikotarp gali bti pakeistos vis gamybos veiksni snaudos, t. y. veiksnys,
fiksuotas trumpuoju laikotarpiu, pasidaro kintamas. Taiau nekintama lieka pagrindin
gamybos technologija. Tai daroma pradedant versl, pleiant veiklos sfer naujomis kryptimis,
iliekant toms paioms technologinms galimybmis.
Per labai ilg laikotarp gali bti keiiama ir gamybos technologija. iuolaikinei gamybai
bdinga nuolat atnaujinti technologij. mons nuolat turi sprsti, kiek pinig reikia
technologijoms kurti ir joms panaudoti. ia paminsim tik kelet io laikotarpio problem.
Visais laikotarpiais priimami sprendimai skiriami tai paiai problemai sprsti: numatyt
mons veiklos rezultat siekti ribot itekli snaud variacijomis. Laikotarpiai skiriasi tuo,
koki gamybos veiksni snaudos gali bti keiiamos sprendiant t problem. Pastaroji
pastaba turt saugoti nuo klaidingos tendencijos aikinti vairius laikotarpius kalendorinio
laiko trukme.

Trumpojo laikotarpio gamybos funkcija

Ryys tarp gamybos veiksni snaud ir gamybos rezultat vadinamas

gamybos funkcija. Jeigu gamybos rezultatus, pasiektus per tam tikr laik, paymsime raide
Q, per t laik sunaudot kapital - K, o darb - L, gamybos funkcija turs matematins lygties
form: Q = f (K, L).
i lygtis parodo tik tai, kad gamybos rezultat kiekis priklauso nuo sunaudoto itekli
kiekio (konkreiai - nuo kapitalo ir darbo snaud kiekio). Gamybos funkcija yra ireikta
fiziniais rezultat ir snaud vienetais, todl ji yra tik prielaida ekonominei analizei, kuri
operuoja vertiniais (piniginiais) vienetais. Taiau mes, nordami nustatyti snaud ir pajam
funkcijas, negalime ivengti io darbo.
Atsivelgiant skirtingas galimybes keisti vairi gamybos veiksni snaud apimt per
trumpj ir ilgj laikotarpius, tikslinga atskirai nagrinti gamybos funkcijas per trumpj ir
ilgj laikotarp.
Trumpuoju laikotarpiu kapitalo snaudos laikomos nekintamomis. Trumpojo laikotarpio
gamybos funkcija turi atitinkam matematin iraik: Q = f(L,K).
5. SNAUDOS 90

Trumpojo laikotarpio gamybos rezultatai

Bendrasis produktas (BP) apima pagamint per tam tikr laikotarp produkt
kiek, kuriam sunaudojami visi itekliai. Jeigu vieno i gamybos veiksni snaudos yra
fiksuotos, o kito kinta, tuomet bendrojo produkto, pagaminto per tam tikr laikotarp, kitimas
priklausys nuo kintamojo veiksnio snaud kitimo.
Vidutinis produktas (VP) yra lygus bendrojo produkto daliai, tenkaniai vienam kintamojo
veiksnio snaud vienetui (iuo atveju - darbo snaud).
VP = BP/L; ia VP - vidutinis produktas; BP - bendrasis produktas; L - kintamojo veiksnio
(darbo) snaudos.
Ribinis produktas (RP) yra bendrojo produkto pokytis, pakitus kintamojo veiksnio (darbo)
snaudoms vienu vienetu.
RP=ABP/AL; ia RP - ribinis produktas; ABP - bendrojo produkto pokytis; AL -kintamojo
veiksnio (darbo) snaud pokytis.
Gamybos rezultat ry su itekli snaud kitimu per trump laikotarp galima ireikti
grafikai. Tam tikslui pateikiame hipotetinius duomenis 5.1 lentelje. I pirmojoje skiltyje
pateikt skaii matyti, kaip kinta darbo snaudos, antrojoje - bendrasis produktas, treiojoje -
vidutinis, o ketvirtojoje - ribinis produktas.

5.1 LENTEL. GAMYBOS R E Z U LTAT I R D A R B O S N A U D K I T I M A S E S A N T F I K -

SUOTOMS K A P I TA L O S N A U D O M S
L B P V P R P
0 0 - -
0 150 150 150
1 340 170 190
2 480 160 140
3 600 150 120
4 620 124 20

Lentels duomenis pavaizduokime 33 ir 34 pav., kurie parodys gamybos funkcij per

trump laikotarp. Visos grafikuose parodytos kreivs vaizduoja gamybos funkcij; kintant
darbo snaudoms ir esant fiksuotoms kapitalo snaudoms, rezultatai kinta. Kartais yra aktualus
bendrojo, o kartais vidutinio arba ribinio produkto kitimas.
Grafikuose galima pastebti ir ry tarp BP, VP ir RP kreivi. Bendrojo produkto kreivs
linkimo takas A sutampa su ribinio produkto maksimumo taku, kuriame jis nebekyla ir ima
mati.
Takas A bendrojo produkto kreivje taip pat sutampa su vidutinio produkto kreivs
maksimumu. Take B vidutinio produkto dydis lygus ribinio produkto dydiui (kreivi
susikirtimo takas). Produktas pasiekia maksimal dyd, kai ribinis produktas lygus 0 (BP max,
kai RP = 0). Pateiktame pavyzdyje tokiu taku galime laikyti tak C, nors RP = 20, nes
padidinus darbo snaudas dar vienu vienetu, tursime neigiam RP ir maesn BP, lyginant su
atveju, kai L = 5.
91 5. SNAUDOS
 92

33 PAV . BENDROJO P R ODUKTO

KITIMAS TRUMPUOJU
L A I K O TA R P I U

34 PAV. V I D U T I N I O I R R I B I N I O
P R ODUKTO KITIMAS TR UMP UOJU
L A I K O TA R P I U
93 5. SNAUDOS

Takai A, B ir C suskirsto gamybos apimties kitimo proces trumpuoju laikotarpiu tris

stadijas. Pirmojoje stadijoje vidutinis kintam snaud produktas didja. Antrojoje - vidutinis
produktas pasiekia maksimum ir maja, ribiniam produktui taip pat majant. Treiojoje -
vidutinis produktas toliau maja, smarkiai majant ribiniam produktui.

Majanio rezultatyvumo dsnis

Grafikuose pateikt bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto kreivi formos

nra atsitiktins. Jos priklauso nuo vadinamojo majanio ribinio rezultatyvumo, arba
majanio ribinio produkto dsnio.
5. SNAUDOS 94

I pateikto pavyzdio matyti, kad, didjant kintamojo veiksnio snaudoms ir esant tam
tikram fiksuoto veiksnio dydiui, pasiekiama tokia ribinio produkto gamybos apimtis, kai
kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio vienetas padidina bendrj produkt maiau nei
prie j sunaudoto kintamojo veiksnio vienetas. Grafike tai atitinka takas, kuriame L = 2, o RP
= 190. Tada ir pradeda veikti majanio ribinio rezultatyvumo dsnis, nes, esant nekintamoms
kapitalo snaudoms, bet didinant darbo snaudas, turimas kapitalo potencialas panaudojamas
vis geriau ir todl auga bendrasis produktas (BP). Taiau didjant darbo snaudoms, vis maiau
kapitalo tenka vienam darbuotojui ir kapitalas tampa gamybos augim ribojaniu veiksniu.
Kiekviena mon, tam tikru momentu turinti tam tikro dydio kapital, pasamdo tok dar-
buotoj skaii, kad (gamindama potencialiai galim produkto kiek) galt panaudoti turim
kapital. mon sumontuoja papildomus rengimus ir samdo papildom darbuotoj, kad
padidint gamyb. Jeigu ji apsiribot tik pastarojo veiksnio snaud didinimu, papildomi
darbininkai negalt bti efektyviai panaudoti gamybai plsti, nes nepakakt btin rengim.

Trumpojo laikotarpio bendrosios snaudos

Bendrosios snaudos apima visas snaudas, susijusias su snaudomis

produkto gamybai. Jos taip pat, kaip ir gamybos veiksni snaudos, gali bti padalytos
fiksuotas ir kintamas.
Bendrosios snaudos (BS) = bendrosios fiksuotos snaudos (BFS) + bendrosios kintamos
snaudos (BKs).
Bendrosios fiksuotos snaudos nepriklauso nuo gamybos rezultat dydio. Nesvarbu, kiek
produkto vienet gaminama, per trumpj laikotarp dalis snaud, susijusi su nekintamomis
kapitalo snaudomis, nekinta.
Bendrosios kintamosios snaudos. Paprasiausios savo forma bendrosios kintamosios
snaudos - tai snaudos, susijusios su kintamojo veiksnio snaudomis gamybos procese.
Kintamosios snaudos apskaiiuojamos padauginus kintamojo veiksnio snaud kiek i j
kainos. Kadangi kintamojo veiksnio snaud ribinis

produktas nuo atitinkamos ribos ma-

Snaudos T ja, kintamosios snaudos didja di-
dinant gamybos apimt.
Remdamiesi 5.2. lentels duomenimis, galime grafikai pavaizduoti bendrj snaud
kitim gaminamo produkto apimiai (35 pav.).
95 5. SNAUDOS

Bendrosios fiksuotosios snaudos, lygios 200 Lt, nekinta augant gamybos

3 5_ PAV. F I_K S U O T O S I O S , K I N TA M O S I O S apimiai. Todl jasJ vaizduojantiJ Jlinija
IR BENDROSIOS SNAUDOS yra horizontali ties.
5.2 L E N T E L . BENDROSIOS IR RIBINS SNAUDOS
Gamybos apimtis Bendrosios Bendrosios fiksuo- Bendrosios
kintamo- Ribins s-per laiko vienet (Q) snaudos (BS) tosios snaudos
(BFS) sios snaudos (BKS) naudos (RS/Q)
02002000-
128020080802350200150703415200215654476200276615534200334586
590200390567645200445558702200502579766200566641094620064680
119662007661201211462009461601314062001206260

Bendrosios kintamosios snaudos auga didjant gamybos apimiai, o j kitim ireikianti

kreiv kyla auktyn.
Bendrosios snaudos - kintamj ir fiksuotj snaud suma - didja augant gamybos
apimiai, o kreiv Bs kyla auktyn kaip ir kreiv BKs, bet ji yra aukiau BKs per atstum,
lyg fiksuotj snaud dydiui.

Vidutins trumpojo laikotarpio snaudos

Vidutins mons snaudos apskaiiuojamos vienam produkcijos vienetui.

snaudos vienam produkcijos vienetui gali bti apskaiiuotos kintamojo veiksnio snaudoms,
nekintamojo veiksnio snaudoms ir vis veiksni vidutinms bendrosioms snaudoms.
Vidutins fiksuotosios snaudos (VFS) apskaiiuojamos dalijant bendrsias fiksuotsias
snaudas i pagamint produkt skaiiaus: VFS = BFS/Q.
Vidutins kintamosios snaudos (VKS) apskaiiuojamos dalijant bendrsias kintamsias
snaudas i pagamint produkt skaiiaus: VKs = BKs/Q.
Vidutins bendrosios snaudos (VBS) apskaiiuojamos dalijant bendrsias snaudas i
produkt skaiiaus: VBs = Bs/Q, arba sudedant vidutines fiksuotsias ir vidutines kintamsias
snaudas: VBs = VFs + VKs.
Vidutini snaud kitimo hipotetin pavyzd galima pavaizduoti grafikai (36 pav.). Tam
tikslui panaudosime 5.3 lentelje pateiktus duomenis.
5.3 lentel. Trumpojo laikotarpio vidutins snaudos
Gamybos apimtis Vidutins benrosiosVidutins kintamosios
Vidutins fiksuotosios
per laiko vienet (Q) snaudos (VBS, Lt) snaudos (VKS, Lt)
snaudos (VFS, Lt)
1280,080,0200,02175,075,0100,03139,471,666,64119,06
0 9,050,05106,866,840,0698,465,033,4792,263,628,6887,8
- - -
62,825,0985,062,822,21084,664,620,01187,869,618,212
95,478,816,613108,292,815,4

36 pav. parodytos vidutini bendrj snaud ir vidutini kintamj snaud kreivs turi U
raids form. Minimum pasiekia pirma VKS kreiv, o paskui ir VBS kreiv. VFS kreiv yra
nuolat krintanti emyn, nes bendrsias nekintamsias snaudas dalijant i vis didesnio produkt
kiekio, vienam produktui tenka vis maiau fiksuotj snaud.
5. SNAUDOS 98

Trumpojo laikotarpio ribins snaudos

Ribins snaudos (RS) yra bendrj snaud pokytis vienu vienetu

pakitus gaminam produkt skaiiui. Jos apskaiiuojamos pagal formul:
Snaud
RS=ABS/AQ. Pagal 5.2 lentels 5
os
skiltyje pateiktus duomenis
nubriame RS kreiv (36 pav.).
36 pav. matome, kad RS kreiv
kerta VKS ir VBS kreives j
minimumo takuose. Kol ribins
snaudos yra maesns u vidutines
bendrsias ir vidutines kintamsias
5 10 15 Q

snaudas, pastarosios maja, o kai

36 pav. Vidutins bendrosios, vidutins ribins snaudos didesns u
fiksuotosios ir vidutins kintamosios
snaudos vidutines - jos didja.
99 5. SNAUDOS

Ryys tarp snaud ir produkto trumpuoju laikotarpiu

Jeigu laikoms prielaidos, kad vieno gamybos veiksnio (darbo) snaudos

kintamosios, o kito (kapitalo) - fiksuotosios, bendrosios kintamosios snaudos yra lygios
kintamojo veiksnio snaud vieneto kainos ir t snaud vienet sandaugai:
BKS = WL; ia L yra darbo snaud vienet skaiius, W - darbo snaud vieneto kaina.
Taiau VKS = BKS/Q, todl vietoj BKS pastarj formul ra WL, gauname: VKS = WL/Q
= W(L/Q).
L/Q, esant tik vienam kintamam veiksniui, yra atvirktinis dydis vidutiniam produktui VP
todl VKS = W(1/VP).
i paskutins lygybs matyti, kad VKs ir Vp kinta prieingomis kryptimis. Veikiant
majanio rezultatyvumo dsniui, trumpuoju laikotarpiu VKS i pradi maja, o paskui ima
didti, o VP i pradi didja, o paskui ima mati.
Ryys tarp ribini snaud ir ribinio produkto: majant ribiniam produktui, dids ribins
snaudos.

5.3. Ilgojo laikotarpio snaudos

Gamybos funkcija ilguoju laikotarpiu

Trumpuoju laikotarpiu gamybos funkcija ireikia ry tarp kintam itekli

snaud ir rezultat. Kadangi supaprastintame modelyje laikytasi prielaidos, jog kintamasis
veiksnys yra darbo snaudos, tai verslo mons sprendimai apm pasirinkimo, kokios turi bti
kintamojo veiksnio snaudos, galimybes. Ilguoju laikotarpiu pagrindiniai gamybos veiksniai -
darbas ir kapitalas - laikomi kintamais ir todl nuo mons sprendim priklauso dviej veiksni
snaud kombinacij pasirinkimas. Kiekviena i gamybos veiksni snaud kombinacija
lemia tam tikr rezultat dyd.
mon gali minimizuoti snaudas (ilaidas), keisdama vien veiksn kitu tol, kol vieno
veiksnio ribinis produktas, gautas padidinus io veiksnio snaudas 1 Lt, netampa lygus kito
veiksnio 1 Lt dydio snaud ribiniam produktui. Snaud mini-mizavimo slyg galima
ireikti tokia lygybe:

RPk/Pk=RPL/PL;
ia RPk - ribini kapitalo snaud produktas; RPL -
ribini darbo snaud produktas; Pk - kapitalo snaud
vieneto kaina; Pl - darbo snaud vieneto kaina.
Jeigu abi lygties puss nelygios, dl veiksni pakeiiamumo gali sumati snaudos.
Jeigu kinta gamybos veiksni kainos, pvz., vienas j pinga, mon gali vadovautis
substitucijos principu, t. y. jeigu veiksni kainos santykinai kinta, turi bti keiiamas gamybos
bdas (veiksni snaud struktra). Santykinai pigesnio veiksnio snaudos turi bti didinamos,
o brangesnio - mainamos.
5. SNAUDOS 100

Veikdamos pagal substitucijos princip, mons padeda visai visuomenei, nes taupo tuos
iteklius, kurie yra brangs, vadinasi, labiausiai riboti visuomenje.

Rezultatyvumo didjimas dl gamybos mast

Galimyb ilguoju laikotarpiu keisti vis gamybos veiksni snaudas pakerta

majanio ribinio rezultatyvumo dsnio slygas. Kaip pasikeis ryys tarp snaud ir rezultat,
jeigu keiiamos vis veiksni snaudos? Ar joms padvigubjus ar patrigubjus, produkto dydis
taip pat padvigubs ar patrigubs? is klausimas paprastai siejamas su rezultatyvumu dl
gamybos mast. Galimos trys gamybos funkcijos formos.
Rezultatyvumo didjimas dl gamybos mast - kai padidjus gamybos veiksni snaudoms,
labiau negu proporcingai padidja rezultatai.
Pastovus rezultatyvumas dl gamybos mast - kai rezultatai proporcingai auga didjant
snaudoms.
Majantis rezultatyvumas dl gamybos mast - kai rezultatai auga maesne proporcija,
negu didja itekli snaudos.
37 pav. parodytos vidutini snaud kreivs kiekvienam i mint atvej.
Rezultatyvumo dl gamybos mast skiriamasis bruoas, palyginti su majanio ribinio
rezultatyvumo dsniu, yra galimyb keisti vis gamybos veiksni snaudas tokia pat
proporcija. Tuo tarpu ribinis rezultatyvumas siejamas tik su dalies itekli snaud kitimu, kai
kit itekli snaudos lieka nekintamos.
Didjantis rezultatyvumas dl gamybos mast pasiekiamas didjant gamybos apimiai dl
keli prieasi.
Specializacija. Didjant mons veiklos apimiai, didja ir galimybs specializuoti itekli
panaudojim mons viduje. Pirmiausia tai pasakytina apie darbo tarp darbinink pasidalijim.
Jo privalumus parod dar A. Smitas, apraydamas smeigtuk fab

37 pav. Vidutini snaud kreivs esant skirtingam gamybos mast

rezultatyvumui
101 5. SNAUDOS

rik. Didelse monse gali bti steigiami ir specializuoti valdymo aparato padaliniai. J darbas
taip pat tampa naesnis.
Erdvs veiksnys. Paprastai didels mons itekli snaudos yra maesns veiklos rezultat
vienetui, nes snaud nereikia skaidyti tokias pat smulkias dalis, kokie yra rezultatai.
Pavyzdiui, aliav, mediag arba pagamint produkt saugojimo snaudos yra susijusios su
snaudomis statybini mediag, btin sandli statybai. Taiau statant didelius sandlius, j
vieno erdvs vieneto snaudos maesns negu statant maus.
Transportavimo veiksnys. Snaudos, susijusios su vieno produkto vieneto transportavimu,
maja didjant rinkos plotui, nes gabenimo nuotolis priklauso nuo rinkos ploto spindulio, o jos
imlumas produktams - nuo ploto. Remdamiesi skritulio ploto formule nR2 galime teigti, jog
rinkos spinduliui (arba perveimo nuotoliui i centro) padidjus du kartus, produktai bus
iveioti keturis kartus didesniame plote, vadinasi, transporto ilaidos, tenkanios vienam
produkto vienetui, sumas du kartus, jeigu kitos slygos liks tokios paios.
Geresnis rengim panaudojimas. Didelje monje gali bti pritaikyti dideli rengimai,
kurie nepriimtini smulkioms monms. Jie gali bti specializuoti atskiroms operacijoms atlikti.
Paruoiamasis laikas sutrumpja, jeigu tie patys rengimai per-derinami skirtingoms
operacijoms atlikti.
Majantis rezultatyvumas dl gamybos mast. moni gamybos mast didinimas turi
ribas. Jos daniausiai susijusios su dideli sistem efektyvaus valdymo sunkumais. Didjant
pavaldini skaiiui, pasiekiama tokia padtis, kai valdytoj skaiius ima didti daugiau negu
proporcingai padidjusiam pavaldini skaiiui.
Valdytoj sugebjimai negali bti pakeisti be apribojim net ilguoju laikotarpiu.
Skaiiavimo technika labai ipleia valdymo galimybes, taiau teorikai kiekviena mon
pasiekia tok veiklos apimties lyg, kai ikyla valdymo problemos.
37 pav. a pavaizduotas atvejis, kai rezultatyvumas dl gamybos mast yra didjantis;
tuomet ilguoju laikotarpiu didjant gamybos apimiai vidutini snaud kreiv krinta emyn.
37 pav. b atveju rezultatyvumas dl gamybos mast yra nekintantis, todl vidutini snaud
kreiv ilguoju laikotarpiu yra horizontali linija. 37 pav. c atveju rezultatyvumas dl gamybos
mast maja, o vidutini snaud kreiv ilguoju laikotarpiu kyla auktyn didjant gamybos
apimiai.

Ekonomija dl gamybos mast

Artimai su rezultatyvumo didjimu dl gamybos mast susijs reikinys yra

ekonomija dl gamybos mast. Rezultatyvumo kitim dl gamybos mast lemia technologinis
ryys tarp snaud, kai gamybos veiksni proporcijos yra kintamos, ir gamybos rezultat.
vairi gamybos veiksni panaudojimo kombinacija, taikant vien ar kit technologij, yra
vidin mons veiklos sprendim sfera.
Taiau mons veiklai daro tak ir ioriniai veiksniai, pvz., itekli kainos. Tarkime, kurios
nors akos mons didina gamybos apimt, kad dl gamybos mast did
5. SNAUDOS 102

t rezultatyvumas. Taiau tai padidina naudojam itekli reikalavim ir ima augti j kainos.
Kai atsivelgiama ir iorini veiksni tak mons snaud ir rezultat ryiui, jo pasikeitimas,
kintant veiklos apimiai, vadinamas ekonomija arba diseko-nomija dl gamybos mast.
Didjantis rezultatyvumas dl gamybos mast yra technologinis ekonomijos dl gamybos
mast pagrindas. Taiau pastaruosius veikia ir ioriniai, mons nevaldomi veiksniai. Visi - tiek
vidiniai, tiek ioriniai - veiksniai veikia ekonomij dl gamybos mast ir mons snaud
kitim ilguoju laikotarpiu kintant gamybos apimiai.

Ilgojo laikotarpio snaudos

ilguoju laikotarpiu, kai kinta gamybos apimtis, kinta vis gamybos veiksni
snaudos. Jeigu kiekvieno veiksnio snaud kiek padauginsime i j vieneto kainos ir sudj
padalysime i pagamint produkt vienet skaiiaus, gausime vidutines snaudas esant tam
tikrai gamybos apimiai. Tok skaiiavim galima atlikti vairioms gamybos apimtims. i
informacij atidj grafike, nubrime ilgojo laikotarpio vidutini snaud kreiv, kuri
vaizduos vidutini snaud kitim kintant gamybos apimiai. 38 paveiksle pavaizduota ilgojo
laikotarpio snaud kreiv dalija erdv monei pasiekiam snaud lyg - vir kreivs iVBs, ir
nepasiekiam - emiau kreivs.
Jeigu laikysims prielaidos, kad gamybos veiksni kainos nekinta, iVBs kreivs forma
priklausys nuo rezultatyvumo kitimo didjant gamybos mastams. i pradi gamybos rezultatai
auga greiiau negu snaudos, todl kreiv krinta emyn. Take Q m mon naudojasi gamybos
mast teikiamais pranaumais. Taiau jeigu ji dar pleia gamyb, rezultatyvumas ima mati, o
snaudos, tenkanios vienam produkcijos vienetui, - augti. iVBs kreiv kyla auktyn.
Kreivs iVBs padtis koordinai ai atvilgiu (aukiau arba emiau) priklauso ne nuo
rezultatyvumo dl gamybos mast, o nuo gamybos veiksni kainos. Taigi i kreiv parodo
ekonomijos dl mast kitim.

Ryys tarp ilgojo ir trumpojo laikotarpio snaud

ilgojo laikotarpio snaud kreiv rodo vidutini snaud priklausomyb nuo

gamybos apimties, kai veiksni kainos nekinta, o vis veiksni snaud

vienam
produkcij
os
vienetui

38 pav. mons ilgojo laikotarpio snaud

kreiv
Snaudos i
103 5. SNAUDOS

Snaudos
vienam
produkcij
os
vienetui

39 pav. Trumpojo ir ilgojo laikotarpi snaud

kreivs
apimtys gali keistis. Trumpojo laikotarpio vidutini snaud kreiv rodo j priklausomyb nuo
gamybos apimties, kai ne vis veiksni snaudos gali bti keiiamos, nors t veiksni kainos
irgi lieka pastovios.
Tuomet ilgojo ir trumpojo laikotarpi vidutini snaud kreivs gali turti slyio tak,
kuriame trumpojo laikotarpio vidutins snaudos ir gamybos apimtis atitinka iuos dydius
ilguoju laikotarpiu. Tai parodyta 39 paveiksle.
Taiau didjant gamybos apimiai trumpojo laikotarpio snaudos keisis kitaip negu ilgojo
laikotarpio, nes pirmuoju atveju yra apribojimas keisti maiausiai vieno veiksnio snaudas.
Trumpojo laikotarpio kreiv visada yra aukiau u ilgojo laikotarpio kreiv, nes nra
galimybs trumpuoju laikotarpiu keisti vis veiksni, kad sumat snaudos.
39 pav. TVBS kreiv yra nubrta esant fiksuotiems tam tikro lygio itekliams. Nuo to
lygio priklauso gamybos apimties augimo arba majimo ribos. TVBS kreiv gali bti vairiose
vietose, jeigu ji bus briama vairiems fiksuot itekli dydiams. Taiau niekada trumpojo
laikotarpio kreivs nenusileis emiau ilgojo laikotarpio kreivs arba, kitaip tariant, ilgojo
laikotarpio kreiv sudaryta i trumpojo laikotarpio kreivi tak. IVBS kreiv yra TVBS
kreivi gaubiamoji (40 pav.).
Viena trumpojo laikotarpio snaud kreivi btinai turs bendr minimumo tak su ilgojo
laikotarpio snaud kreive jos minimumo take Q m. 40 pav. tai yra kreiv TVBSc. I to seka,
kad trumpasis laikotarpis C, kuriame gali bti keiiamos ne vis gamybos veiksni snaudos,
ypatingas tuo, jog fiksuoto veiksnio snaudos yra tokio dydio, kuris leidia minimizuoti
bendrsias vidutines snaudas operuojant kintamj veiksni snaudomis. Tai yra optimali
fiksuot veiksni snaud apimtis arba optimalus gamybins mons dydis.
 6. TOBULA KONKURENCIJA IR
EKONOMINIS EFEKTYVUMAS

6.1. Peln maksimizuojanios mons elgsenos orientyrai

Bendras rinkos kyje funkcionuojani moni elgsenos bruoas yra pelno

siekimas. Tam tikslui jos pleia veikl, kuri gali bti apibdinama produkto apimties, snaud,
pelno kategorijomis.
Akivaizdu, kad mon negals veikti, jeigu jos vidutins pajamos (pajamos vienam
produkto vienetui) bus maesns u vidutines kintamsias snaudas. jei i slyga bus
patenkinta, mon didins gamybos apimt ir pelningumas dids, arba mains j, jei pelningumas
mas.
Tokios mons elgsenos taisykls duoda naudos tik tada, kai inomos preki kainos. Tik j
pagrindu galima nustatyti pajamas ir peln. Kainos formuojamos konkretaus produkto rinkoje.
Atskiro pardavjo poiriu rinka - pirkj, perkani jo parduodam produkt, visuma. Pirkjo
poiriu, rinka - gamintoj visuma, sujungta akas pagal gaminam materialini grybi
paskirt arba gamybos technologij. Kainas, potencialias pajamas ir potencial peln mon gali
inoti inodama individuali paklausos kreiv savo gaminamoms materialinmis grybmis.
Tai inodama, ji galt operuoti gamybos apimtimi, maksimaliai didindama naud.
Taiau individuali paklausos kreiv priklauso ir nuo kit tos paios akos moni elgsenos,
j reakcijos kain pokyius. Bendrov, nordama padidinti realizavimo apimt, gali sumainti
savo materialini grybi kainas. Taiau ar kitos mons paseks jos pavyzdiu, to mon negali
inoti ir juo labiau negali kontroliuoti kit moni elgsenos. Todl mon gali stebti tik rinkos
paklausos kitimus ir j ry su individualios paklausos kreive. io ryio pobdis priklauso nuo
rinkos struktros, kuri nra vien tik pardavj ir pirkj sraas. Pagrindins rinkos struktros
dimensijos: pardavj skaiius, produkto identikumo laipsnis, jimo rink barjer dydis,
atskir moni gamybos apimties lyginamasis svoris ir kt.
Kadangi nuo rinkos struktros priklauso moni elgsena, pirmiausia ir btina j aprayti.
iame skyriuje apsiribosime tobulos konkurencijos rinka.

6.2. mon tobulos konkurencijos rinkoje

Tobulos konkurencijos rinka yra abstraktus modelis. jos nra realybje ir ji
neturt bti tikslas krato ekonomikai. Nors is modelis pagrstas realiomis rinkos
funkcijomis, bet dl didelio abstraktumo tra vien tyrimo priemon, kuri dl jos universalumo
labai patogu naudoti tiriant ekonomin tikrov.
105 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

Tobulos konkurencijos model, kaip savireguliacijos dsniais pagrst ekonomin sistem,

pradjo kurti A. Smitas, 1776 m. paras savo garsj Taut turt", nors tokios svokos ir
nevartojo. Paklausos ir pasilos principai koordinuoja pirkjo ir pardavjo interesus.
Nematomoji ranka" nukreipia skirtingus interesus turini pirkj ir pardavj elgsen tokia
linkme, kad jiedu susitaria dl produkto kainos. Taigi kainos, kuri palaiko ekonomikos
pusiausvyr, savaiminio susidarymo mechanizmas yra kertinis io modelio akmuo.
Tobulos konkurencijos model smarkiai kritikavo K. Marksas. Taiau is modelis,
patobulintas A. Maralo, o vliau ir J. Keinso, plaiai tebenaudojamas. Taigi model tikslinga
aprayti, pirmiausia nurodant jo ypatybes.
Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slygos:
Produkto homogenikumas reikia, kad rinkoje yra labai daug produkt, pagamint
daugybs gamintoj, taiau visi produktai yra vienod kokybini charakteristik.
Vartotojas neteikia pranaumo atskiriems tos paios ries produktams, jam nra svarbu,
kuris i daugelio gamintoj pateik rink jo perkam konkret produkt.
Neribotas itekli mobilumas. Tobulos konkurencijos sistemoje bendrovs gali laisvai
pereiti i vienos gamybos sferos kit, gali staiga nutraukti vienos preks gamyb ir
pradti gaminti kit. Jos gali laisvai perkelti iteklius i vienos akos kit. Sakoma, kad
nra jimo ir ijimo bet kokios preks rink barjer. Jeigu kurios nors preks kaina
kyla, niekas negali sutrukdyti monei turimus iteklius panaudoti ios preks gamybai,
nutraukus kit preki tiekim realizavimui.
mons yra pasyvios kain atvilgiu. N vienas i pardavj ar pirkj negali paveikti
laisvosios rinkos kainos, nes dl didelio j skaiiaus kiekvienas parduoda arba perka tik
nedidel rinkoje esani preki dal. Jei vienas kuris pardavjas padidins savo produkt
kain, pirkjai nepirks jo produkt ir jis patirs nuostoli, o jeigu sumains kain - irgi
patirs nuostoli, todl nra suinteresuotas keisti laisvojoje rinkoje susidariusios kainos.
mon gali parduoti bet kok pagamint preki kiek nemaindama j kainos.
Tobulas informuotumas. Visi pirkjai ir pardavjai turi informacijos apie paklausos ir
snaud kreives. Jie ino, kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti produktus. i
informacija ir utikrina tai, kad tos paios kokybs produkt kaina bus vienoda, kad ir
kas jas parduot ar pirkt.
Tobulos konkurencijos modelis gali paskatinti daryti i pirmo vilgsnio stulbinani ivad,
kad tobulos konkurencijos rinkoje nra nei galimybi, nei stimul konkuruoti. i ivada nors
paradoksali, taiau yra teisinga. Jeigu pardavjas negali veikti laisvosios rinkos kainos ir kit
pardavimo slyg, o tegali jas priimti kaip duotas ir joms paklusti, jis savo elgsena negali
paveikti ir savo likimo draug - kit pardavj, su kuriais turi tik tiek bendra, jog visi yra
vienodai paklusns laisvosios rinkos slygomis. J tarpusavio interesai nesusikerta, nes
kiekvienas gali realizuoti tiek preki, kiek j pagamina.
6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 106

41 pav. mons ir akos paklausa tobulos konkurencijos

rinkoje

Tai reikia, kad atskirai monei paklausa yra absoliuiai elastinga. Jos gamybos apimtis
nepaveikia rinkos kainos. pastarj formuoja vis tam tikros akos gamintoj pasila ir
vartotoj paklausa. J santykis nulemia, kokia kaina jos parduoda savo produktus.
41 pav. parodyta akos paklausos kreiv ir atskiros mons paklausos kreiv. Pastaroji yra
absoliuiai elastinga - horizontali linija laisvosios rinkos kainos lygyje. Btina atkreipti dmes
skirtingus produkcijos apimties mato vienetus. 41 pav. vaizduojama akos produkcijos
apimtis, matuojama imtais tkstani vienet, o mons produkcijos apimtis sudaro nedidel
akos produkcijos apimties dal ir matuojama deimtimis vienet.
mons pajamos gaunamos realizavus produkt rinkoje. Todl jos priklauso nuo
parduodam preki ir paslaug apimties ir j kain. Bendrosios pajamos yra lygios parduot
preki skaiiaus ir j kainos sandaugai: BP = Q X P Vidutins pajamos - tai pajamos u vien
produkto vienet. Jos lygios produkto kainai, nes apskaiiuojamos dalijant bendrsias pajamas
i parduot preki skaiiaus: VP = BP/Q = P
107 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

P,VP,RP

VP=RP=P

0Q
a) bendrosios pajamos
6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 108

0Q
b) vidutins ir ribins pajamos

42 PAV . P A J A M O S T O B U L O S K O N K U R E N C I J O S S LY G O M I S
109 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

Ribins pajamos - bendrj pajam pokytis, pardavus papildom preks vienet. RP =

ABP/AQ tobulos konkurencijos rinkoje bendrovs paklausos kreiv yra absoliuiai elastinga,
todl papildomas parduodamo produkto vienetas nemaina kainos, o tai reikia, kad jis
padidina bendrsias plaukas produkto vieneto dydiu, t. y. BP = P kai Q = 1. Remdamiesi
ribini pajam formule, gauname: RP = ABP/AQ; RP = P/1 = P Bendrj vidutini ir ribini
pajam kreivs tobulos konkurencijos slygomis pavaizduotos 42 paveiksle.
Bendrosios pajamos ir bendrosios snaudos. Nordami pavaizduoti peln, gaunam
mons tobulos konkurencijos rinkoje, sugretinsime bendrj pajam ir bendrj snaud
kreives ir jas nubrime vienoje koordinai sistemoje. 43 pav. parodytas plotas tarp tak A ir
B emiau bendrj pajam kreivs ir aukiau bendrj snaud kreivs vaizduoja mons
peln.
Firmos pelno maksimizavimas. Pelno maksimizavim konkuruojanioje firmoje galima
parodyti dviem bdais. Pirmiausia isiaikinsime pelno maksimizavim pagal lyginamj
bendrj pajam ir bendrj snaud model. is modelis pateiktas 43 pav. Paveiksle
pavaizduota bendrj pajam ties BP ir bendrj snaud kreiv Bs. Vertikalus atstumas tarp
BP ir Bs kreivi rodo firmos gaut ekonomin peln , esant tam tikrai gamybos apimiai.
I 43 pav. matome, kad kai gamybos apimtis yra Q A ir QB, BP = BS, todl ekonominis
pelnas lygus nuliui. Kai gamybos apimtis maesn u Q A ir didesn u QB, firmos bendrosios
snaudos didesns u bendrsias pajamas (BS>BP), todl firmos ekonominis pelnas neigiamas
(firma negauna ne tik ekonominio, bet gal ir normaliojo pelno). Firma gaus ekonomin peln,
jei gamybos apimtis bus tarp QA ir QB, nes iame intervale BP>BS. Ekonominis pelnas yra
maksimalus (nmax), kai gaminama QC produkt. Tuomet atstumas tarp BP ir BS yra didiausias.
Pelnas maksimalus take, kuriame kreivs Bs liestin yra lygiagreti su tiess BP liestine (t. y. su
ja paia). Kampo tarp Q aies ir kreivs liestins tangentas tam tikrame take, kaip inome, yra
lygus tos kreivs funkcijos ivestins reikmei tame take. Todl take Q C bendrj snaud
kreivs funkcijos ivestin lygi bendrj pajam kreivs funkcijos ivestinei: BS' = BP'.
Remiantis ivestins apibrimu ir inant, kad RS = = ABS/AQ ir RP = ABP/AQ, turime, kad
BS' = RS ir BP' = RP! inome, kad BP = Q X P Todl BP' = (Q X P)' = P = RP i lygy b rodo,
kad tobulos konkurencijos rinkoje firmos
gaunamos ribins pajamos sutampa su
preks kaina.

rodme, kad ekonominis pelnas didiausias, kai gamybos apimtis tokia, kuriai esant
ribins
rpajamos lygios ribinms snau- .
J Ja n
43 PAV. B E N D R O S I O S PA J A M O S
doms, t. y. RP = RS. IR BENDROSIOS SNAUDOS
6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 110

Galima rodyti, kad ekonominiam pelnui esant didiausiam, ribinis pelnas lygus nuliui (R n
= 0). rodysime pasinaudoj lygybe n = BP - BS. Funkcijos reikm yra maksimali take,
kuriame ivestin lygi nuliui. Todl funkcijos n' = (BP - BS)' = 0, ivestin n' = Rn = 0, nes BP'
= RP o BS' = RS.
Firmos pelno maksimizavim trumpuoju laikotarpiu galima nagrinti remiantis
lyginamuoju ribini pajam ir ribini snaud modeliu. iam tikslui grafikai pavaizduojamos
vidutini kintam snaud (VKS), vidutini bendrj snaud (VBS), ribini snaud (RS) ir
ribini pajam (RP) kreivs. Kai vidutins bendrosios snaudos lygios vidutinms pajamoms
(VBs = VP), firma negauna ekonominio pelno, jis lygus nuliui. Ekonominis pelnas didiausias,
kai ribini snaud kreiv kertasi su ribini pajam tiese, t. y. RP = RS. Skirtumas tarp
vidutini pajam (VP) ir vidutini bendrj snaud (VBS) rodo vidutin ekonomin peln A n,
t. y. ekonomin peln, tenkant vienam pagaminto produkto vienetui. Visas firmoje gautas
pelnas lygus vidutinio ekonominio pelno ir gamybos apimties sandaugai.
Pasirenkant neoptimali gamybos apimt, kuri yra maesn ar didesn u optimali
gamybos apimt, firma patiria ekonominio pelno nuostoli. Juos riboja ribini pajam ir ribini
snaud kreivs bei neoptimali gamybos apimtis. Kai firma pasirenka optimali gamybos
apimt, pelno nuostoliai lygs nuliui, nes visi pelno nuostolius ribojantys dydiai susikerta
viename take.
rodysime, kad i tikrj pelnas yra maksimalus, kai RP = RS. Tarkime, gamybos apimtis
yra vienu vienetu maesn u optimali. Tuomet ribins snaudos bus maesns negu ribins
pajamos. Padidinus gamyb vienu produkto vienetu, pajamos padids daugiau negu ilaidos,
todl pelnas taip pat padids. imant takus kairje nuo optimalios gamybos apimties, pelnas,
augant gamybos apimiai iki optimalios, dids. Analogikai, jei bus gaminama produkcijos
apimtis didesn u optimali, tai RS>RP Sumainus gamyb vienu vienetu, t. y. artjant prie
optimalios gamybos apimties i deins, ilaidos sumas daugiau negu pajamos, todl pelnas
padids. Tai tsis tol, kol RS>RP Matome, kad pelnas didja artjant prie optimalios gamybos
apimties i deins ir i kairs, todl pelnas yra didiausias take, kai RP = RS.
Siekdama maksimizuoti peln, firma turi pasirinkti toki gamybos apimt, kuriai esant
tenkinama slyga RP = RS. Tai pelno maksimizavimo taisykl. Ji tinka ne tik tobulos, bet ir
netobulos konkurencijos rinkoms.
Tobulos konkurencijos rinkoje produkto kaina lygi ribinms pajamoms (P = RP), todl
pelno maksimizavimo taisykls lygyb RP = RS konkurencinje rinkoje galima pakeisti lygybe
P = RS. Tai atskiras pelno maksimizavimo taisykls atvejis, tinkantis tik konkurencinei rinkai.
Kartais pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu konkuruojaniai firmai reikia
nuostoli minimizavim. Panagrinsime tok atvej. Produkto kaina yra didesn u VKS
minimum, bet maesn u VBS minimum. Tuomet pasirinkdama gamybos apimt take, kai P
= RP = RS, firma minimizuoja patiriamus nuostolius.
Kai kaina lygi VKS minimumui, firma gali pasielgti dvejopai: gaminti t produkt kiek,
kai VKS yra minimals (t. y. P = VKS = RS), arba visai negaminti. Gami
111 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

nanios mintj kiek firmos bendrosios pajamos lygios kintamosioms snaudoms, o firmos
nuostolius sudaro pastovios snaudos. Visai negaminanios firmos nuostoliai bus tie patys -
pastoviosios snaudos.
emiausias VKS kreivs takas, kuriame ribins snaudos lygios rinkos kainai (RS = P),
vadinamas firmos veiklos sustabdymo taku. Jei rinkos kaina yra emiau io tako, firma turi
visai negaminti.
Pelno maksimizavimo taisykl galioja trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Kadangi ilguoju
laikotarpiu visos firmos snaudos yra kintamosios, firma nebegamins produkt, kai tik gaminti
bus nuostolinga. Trumpuoju laikotarpiu firma ts nuostoling gamyb, kol nuostoliai bus
maesni negu pastoviosios snaudos. Kai nuostoliai susilygins su pastoviosiomis snaudomis,
firma nutrauks gamyb.
Firmos sprendimas visai negaminti produkt veria patikslinti pelno maksimiza-vimo
taisykl: konkuruojanioji firma trumpuoju laikotarpiu maksimizuoja peln ar minimizuoja
nuostolius gamindama produkt kiek, tenkinant lygyb RP = P = RS, kai kaina yra didesn u
vidutini kintamj snaud minimum ir ribini snaud kreiv kyla auktyn i kairs
dein.

6.3. Pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje

6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 112

mons trumpalaik pusiausvyra. Ribini snaud kreiv 44 pav. yra kartu ir

mons pasilos kreiv, nes kintant kainoms bet kuris j linijos susikirtimo takas su ribini
snaud kreive reikia maksimalaus pelno takus skirtingomis kainomis. mon, siekdama
padidinti pelningum, turs keisti gamybos apimt, kad ji atitikt RS ir RP arba P susikirtimo
takus, paveiksle paymtus raidmis M1, M2, M3. Pastarieji takai yra ribini pajam kreivse,
kuri padtis yra labai nevienoda vidutini snaud kreivi atvilgiu ir todl parodo skirting
mons pelningum.
Take M mon gaus ekonomin peln, nes kaina ir ribins pajamos yra didesns
u vidutines bendrsias snaudas (RP > VBS). Take M 2 mon negaus ekonominio
pelno, bet neturs ir nuostoli. Ji gaus normalj peln, nes ribins pajamos lygios
vidutinms bendrosioms snaudoms
(RP = VBS). Take M3 mon turs
nuostoli, bet gals laikinai tsti ga-
myb trump laik, nes kaina ir ri-
bins pajamos padengia vidutines
kintamsias snaudas (RP > VKS).
Bet kuriame take, esaniame emiau
vidutini kintamj snaud krei-
vs emiausiojo tako, mon nega-
ls tsti gamybos, nes ribins paja-
mos nepadengs vidutini kintamj
snaud. Mainant gamyb maja
ir mons nuostoliai 44 PAV. PUSIAUSVYRA TRUMPUOJU
L A I K O TA R P I U
113 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

Tobulos konkurencijos rinkoje takai M1; M2, M3 yra trumpojo laikotarpio pusiausvyros
takai. Nustatyti pusiausvyros takai, atitinkantys gamybos apimtis Q 1; Q2, Q3, priklauso
konkuruojanios firmos pasilos kreivei. Esant skirtingoms kainoms P1, P2, P3, mon gamina
tam tikr produkt kiek Q1; Q2, Q3, kuris jai garantuoja maksimal peln arba minimal
nuostol. Todl ji nesuinteresuota keisti gamybos apimties tol, kol nesikeiia rinkos kainos.
Konkuruojanios firmos trumpojo laikotarpio pasilos kreiv - tai ribini snaud kreivs
dalis, kuri yra vir vidutini kintamj snaud minimumo ir kyla auktyn i kairs dein.
Matome, kad konkuruojanios firmos produkt pasilos kreiv trumpuoju laikotarpiu
pasiymi tipini pasilos kreivi savybe - kainoms kylant, o kitiems veiksniams nesikeiiant,
silom produkt kiekis didja.
Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu mon gauna ekonomin peln, kai
RS = RP ir i kreivi susikirtimo takas yra aukiau VBS ir RS kreivi susikirtimo. Taiau
ilguoju laikotarpiu mon ekonominio pelno negauna. Ilguoju laikotarpiu ak, kurioje
gaunamas ekonominis pelnas, veriasi kiti gamintojai. Tai didina produkt pasil, ir pasilos
kreiv pasislenka. 45 pav. a vaizduojama akos pusiausvyra, o b - mons pusiausvyra, todl
horizontaliojoje ayje dydiai atidti skirtingais mastais.
Padidjus rinkos pasilai, rinkos pusiausvyros takas pasislenka i E S EL. Kaina krinta nuo
P1 iki P2, o kartu ir bendrovs ribins pajamos nuo RP 1 iki RP2. Ribini pajam linijai RP2
susikertant su ribini snaud kreive RS, susidaro naujas mons pusiausvyros takas ilguoju
laikotarpiu, t. y. pusiausvyros takas i E S padties trumpuoju laikotarpiu pasislenka E L padt
ilguoju laikotarpiu.
monei pasiekus nauj pusiausvyr, ekonominis pelnas dingsta, o tai sulaiko naujas mones
nuo perjimo i rink. Pasila nebeauga. Jeigu kuri nors mon, siekdama ekonominio pelno,
pardavint produktus ankstesnmis kainomis, duodaniomis ri
6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 114

bini plauk RP1, pirkjai jos

preki nebepirkt, nes rinkos kaina
sumaja padidjus rinkos pasilai.
Taigi ilguoju laikotarpiu pu-
siausvyra pasiekiama, kai P = = RP
= RS = VBS. mons negauna
ekonominio pelno, bet gauna
normalj. Pusiausvyra laikosi tol,
kol pakinta pasila arba paklausa.
Analogikas apraytam atvejui
nuostolingos akos pavyzdys - kai esant 46 pav. mons optimali gamybos
ekonominiam pelnui ilgojo laikotarpio apimtis metu,
ak silieja naujos bendrovs, tokiu bdu sumaindamos kainas ir panaikin-
damos ekonomin peln. Kai gamyba tampa nuostolinga, dalis moni pasitraukia i akos,
pasila maja, kaina auga, o take, kuriame P = RP = VBS, pasiekiama pusiausvyra, mons
gauna normalj peln ir jau nra suinteresuotos palikti rinkos. Naujos mons taip pat
nesuinteresuotos eiti rink, nes nra ekonominio pelno.
Optimali gamybos apimtis. Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu nulemia ir mons optimal
dyd. Neoptimali gamybos apimtis leidia isilaikyti monei tik trumpuoju laikotarpiu, esant
ekonominiam pelnui. Tuomet, net ir esant didesnms snaudoms u optimalaus dydio
gamybos snaudas, galima gauti peln.
Taiau ilguoju laikotarpiu, kai ekonominis pelnas dingsta, esant neoptimaliam gamybos
mastui, mons snaudos yra didesns u optimalios gamybos apimties snaudas ir firma patirs
nuostoli. Ji negals isilaikyti. optimalaus gamybos masto btinumas ilguoju laikotarpiu
pavaizduotas 46 pav. mons trumpojo laikotarpio vidutins bendrosios snaudos (TVBS) turi
sutapti su ribinmis pajamomis (RP) ir vidutinmis ilgojo laikotarpio bendrosiomis snaudomis
(IVBS).
46 pav. tai atitinka gamybos apimtis take Q E. Bet kokiu kitu atveju vidutins bendrosios
trumpojo laikotarpio snaudos yra didesns u minimalias vidutines bendrsias ilgojo
laikotarpio snaudas, mon priversta siekti optimalios gamybos apimties arba palikti ak.

6.4. Tobula konkurencija ir efektyvumas

Mes jau susipainome su vartotoj elgsena tobulos konkurencijos rinkoje.

Taip pat susipainome ir su gamintojo elgsena. Dabar tikslinga pavelgti rink i vartotojo ir
gamintojo puss kartu. Tai leis isiaikinti tobulos konkurencijos rinkos modelio veikim ir
vertinti model visos visuomens interes poiriu.
Vartotojo ir gamintojo elgsenos efektyvumas. Vartojimo teorija teigia, kad vartotojas
maksimizuoja savo naud, kai jo perkam produkt ribinis naudingumas ly-
115 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

gus t produkt kainai. Vartotojas gali pasiekti i slyg priimdamas sprendim, kok preki
kiek pirkti. Tai pavaizduota 47 paveiksle.
Vartotojo mokama kaina u produkt sudaro jo ribines snaudas ir 47 pav. paymta linija
PMM. Vartotojo gaunam ribin naudingum paveiksle vaizduoja itisin paklausos kreivs
dalis. Siekdamas maksimaliai patenkinti savo poreikius, jis didina perkam preki kiek, kol
ribins snaudos yra maesns u ribin naudingum. Taigi vartotojo elgsenos efektyvumas
rodo, kokiu mastu vartotojui pavyksta priartinti RN prie P, operuojant perkam preki kiekiu.
Efektyvumas didiausias, kai RN = P.
Gamintoj elgsenos teorija rodo, kad didiausi peln galima gauti pasirinkus tinkam
gamybos apimt, kuriai esant ribinis gamintojo efektyvumas yra lygus gamintojo ribinms
snaudoms tai prekei gaminti. 48 pav. pavaizduotas gamintojo efektyvumas, rodantis gamintojo
skm priartinti ribines snaudas prie kainos, susidaranios rinkoje.
Visuomeninis efektyvumas. Vartotojo ir gamintojo elgsenos tobulos konkurencijos rinkoje
teorijos paaikina j veiklos efektyvumo kriterijus. Dabar tikslinga vertinti tobulos
konkurencijos modelio veikim visos visuomens interes poiriu. Tam btina palyginti
visuomens gaunam naud su jos snaudomis, kiui funkcionuojant pagal tobulos
konkurencijos principus.
Paprasiausias bdas identifikuoti visuomenin naud ir visuomenines snaudas -
atitinkamai sudti vis visuomens nari individuali naud ir individualias snaudas. Ne vis
grybi poiriu tai yra teisinga. Pavyzdiui, skiepai nuo ukreiam lig duoda individuali
naud potencialiam ligoniui ir kartu visai visuomenei, nes jos narys liks sveikas, bet tuo nauda
visuomenei neapsiriboja. Papildomai visuomen laimi ta prasme, kad potencialus ligonis ne tik
nesusirgs pats, bet neukrs ir savo artimj ar bendradarbi. Tai iorinis teigiamas skiep
efektas.
Galimi ir ioriniai neigiami efektai, iorins snaudos, kurios padidina individuali snaud
sum. Pavyzdiui, jei gaminant produktus teriama gamta, reiks ilaid neigiamiems
padariniams likviduoti. ios ilaidos danai neeina individualaus gamintojo snaudas, bet yra
svarbios visuomenei.
6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS 116

Siekdami parodyti tobulos konkurencijos modelio

visuomenin efektyvum, supaprastinsime visuomenins
naudos ir visuomenini snaud ry su individualia
nauda ir individualiomis snaudomis.
Visuomenine preks nauda (RNS) laikysime tos
preks naud individualiems vartotojams. Taip pat ir
ribinis preks naudingumas visuomenei yra lygus
ribinio individualaus preks vartotojo ribiniam
naudingumui, kuris gali bti ireiktas paklausos kreivs
aukiu.
Panaiai ir visuomenines snaudas (RSS) prekei 49 pav. Visuomeninis
pagaminti galima laikyti lygias individuali gamintoj efektyvumas snaudoms. Ribins
visuomenins snaudos sutampa su ribinmis individuali preks gamintoj snaudomis.
Alokacinis efektyvumas. Primus slygas RS = RSS ir RN = RNS, galima teigti, kad ir
visuomens mastu efektyvum utikrins tokia gamybos apimtis, kuriai esant ribin visuomens
nauda bus lygi ribiniams visuomeninms snaudoms.
49 pav. pavaizduota gamybos apimtis QE, kuriai esant visuomenin nauda yra lygi
visuomeninms ribinms snaudoms take E, nes pirmoji sutampa su vartotoj ribine nauda, o
antroji - su gamintoj ribinmis snaudomis.
Jeigu kiekviena produkto gamybos apimtis tenkina lygyb RN = RS, visuomenje itekliai
yra paskirstyti geriausiu bdu. Tai yra didiausias galimas paskirstymo, arba alokacinis,
efektyvumas.
Tobulos konkurencijos rinkos slygos apima laisv itekli persiliejimo i vienos akos
kit galimyb. i galimyb gyvendinama veikiant kain mechanizmui. Kain pokytis
signalizuoja, kur yra alokacinis neefektyvumas ir itekliai perkeliami i akos, kur j yra per
daug (RS > RN), ak, kurioje itekli trksta (RS < RN).
Technologinis ir dinaminis efektyvumas - tai geriausias paskirstyt itekli panaudojimas
produkt gamybai. Jis gali bti ireiktas minimaliomis snaudomis produkcijos vienetui.
Tobulos konkurencijos rinkos modelyje technologinis efektyvumas utikrinamas monms
siekiant mainti gamybos snaudas. Tai priemons, kuriomis galima mak-simizuoti peln.

Dauguma akos moni gamina esant normaliam pelnui ilgajame laikotarpyje. J snaud
kreiv VBS galima pavaizduoti 50 pav. Jeigu vienas i gamintoj dl netinkamo gamybos val-
dymo neutikrina toki gamybos snaud, jo snaud kreiv VBS paveiksle yra aukiau. Tai
117 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

reikia, kad tokia mon nuostolinga ir negali ilikti ilg laik. Tobulos konkurencijos rinkos
modelyje yra btinos prielaidos ir dinaminiam 50 PAV. T E C H N O L O G I N I S E F E K T Y V U M A S
118 6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS
EFEKTYVUMAS

P,RS,RN

Q Q2 % Q, Q

51 PAV . DINAMINIS EFEKTYVUMAS 52 PAV . EFEKTYVUMO NUOSTOLIAI

efektyvumui, kuris reikia inovacij orientavim didiausio rezultatyvumo linkme. mon,

diegusi nauj technologij, sumaina gamybos snaudas, snaud kreiv, kaip parodyta 51
pav., pasislenka emyn i padties VBS 2 - iki inovacijos, padt VBS 1 - po inovacijos. Likus
akoje ankstesnms kainoms, mon, diegusi naujov ir sumainusi snaudas, gauna
ekonomin peln. Tokios galimybs skatinami visi gamintojai siekia naudoti naujas
technologijas ir itaip padeda didinti visuomenin efektyvum.
Pareto optimumas. Jeigu dalis moni gamina produktus nesant minimali vidutini
bendrj snaud ilguoju periodu, jeigu nenaudojama geriausia technologija ar jeigu vien
preki gamina per daug, o kit - per maai, galima padidinti visuomenin efektyvum ir
visuomenin naud nepadidinus visuomenini snaud. Visuomenin nauda padidinama, jeigu
padidja bent vieno jos nario nauda, o visuomenins snaudos nepadidja, jeigu nepadidja n
vieno visuomens nario snaudos. Susidarius padiai, kai nra kitokio alternatyvaus itekli
panaudojimo bdo, kuris pagerint bent vieno visuomens nario padt, nepabloginus n vieno
kito, pasiekiamas Pareto optimumas.
52 pav. pavaizduotos galimybs pasiekti Pareto optimum, kai gaminamas produkto kiekis
yra didesnis arba maesnis negu QE, kuriam esant RS = RN.
Jeigu preks gaminama daugiau negu Q E, pavyzdiui, Q1, tuomet ribins snaudos yra
didesns u ribin naudingum. Tai reikia, kad dalis snaud nra pagrstos; dal itekli
galima bt panaudoti kit preki gamybai, o kartu pagerinti j vartotoj padt, ir dl io
itekli perskirstymo nenukentt n vienas vartotojas.
Jeigu preks gaminama maiau negu Q E, pavyzdiui, Q2 tuomet ribins snaudos yra
maesns negu ribin nauda, o tai reikia, kad, didinant gamybos apimt, bt teikiama didesn
nauda vartotojams. Trikampiai ABE ir cDE vaizduoja efektyvumo nuostolius, kai nra Pareto
optimumo.
 m
7. MONOPOLIN RINKA

-----------------------------

7.1. Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje

Monopolijos teorija, kaip ir tobulos konkurencijos modelis, neatspindi visos

realios tikrovs, bet gali bti naudojama ekonominiams reikiniams aikinti. Tobula, teorikai
aikinama monopolija yra prieingas tobulai konkurencijai ekonominio pasaulio aigalis.

Tobula konkurencija ir monopolija

Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruoas yra vienos mons viepatavimas

joje. Jeigu mon gamina tam tikr prek, neturini substitut, ji yra monopolinink.
Tobulos konkurencijos rinkoje yra daug moni ir n viena j negali pakeisti preki kainos,
bet gali realizuoti visas savo prekes. individualios mons paklausos kreiv yra su rinkos kaina
sutampanios horizontalios tiess formos. Tuo tarpu rinkos paklausos kreiv yra krintanti
emyn i kairs dein.
Absoliuioji, arba grynoji, monopolija - tai toks rinkos sandaros tipas, kai yra vienintelis
preki, neturini artim pakait, pardavjas.
iuo terminu vadinamas ir vienintelis preks pardavjas ar gamintojas. Kadangi
monopolininko gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artim
pakait, vartotojas neturi alternatyv: jis turi pirkti i monopolininko arba isiversti be
produkto. Jeigu esama pakait, tuomet reikia reklamos. Pavyzdiui, vartotojas gali pirkti
briliant arba ileisti pinigus poilsiui prie jros. Vartotojui apsisprsti pads tikinama reklama.
Buities prekms ir paslaugoms, pavyzdiui, vandeniui, nra pakait, todl joms reklamos
nereikia.
Grynoji monopolija yra abstrakcija. Realiame gyvenime yra labai maai (jeigu i viso yra)
produkt, kurie neturi pakait. Mieste vietin elektros kompanija gali bti vienintel elektros
energijos pardavja regione, taiau elektra, kadangi ji vartojama vairiems tikslams, turi
pakait. Jeigu energijos kaina didja, ildyti vartojama elektros energija keiiama anglimi,
dujomis ar kt.
Grynoji monopolija bdingesn vidaus rinkoms nei tarpnacionalinms. Mauose
miesteliuose gali bti vienas stomatologas, vienas knygynas ar pan.
7. MONOPOLIN RINKA 120

Monopolijos valdia yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kain keisdama
gaminam kiek, kur numato parduoti.
Esminis skirtumas tarp monopolins rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad
monopolinje rinkoje firma veikia kain. Firma turi monopolijos valdi, kai pati nustato kain
savo produktui, o ne priima j kaip rinkos realyb.
Tapti monopolija ir ja isilaikyti nra paprasta.
jimo monopolin ak klitys - tai tam tikri trukdymai, mainantys konkurencij ir
neleidiantys kitoms firmoms eiti ak.
Ekonomistai aptaria keturias pagrindines jimo monopolin rink ir isilaikymo joje
klitis:
1. Iskirtins teiss, gaunamos i vyriausybs. Vyriausyb, suteikdama firmoms
vienintelio pardavjo status, suformuoja klit kitoms firmoms. Pavyzdiui, iduodami
leidimai (licencijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovini gabenimui, ryi
paslaugoms ir pan.
2. Patentai ir autori teiss. Patentai ir autori teiss nauj produkt krjams ar
literatros ir meno krini autoriams garantuoja iskirtines teises. Patentai gali bti
iduodami ir gamybos technologijoms. Patentai iradjui garantuoja monopolin padt
patento galiojimo metu ir tik ribot laikotarp. Kai baigiasi patento galiojimo laikas,
jimo ak klitis dingsta. Kada kokia nors firma neteistai sibrauna rink,
paeisdama kitos firmos patent, jos veikl gali sustabdyti teismas.
3. Svarbiausi aliav altini nuosavyb. Monopolija gali isilaikyti, jeigu ji
turi ar valdo visas aliavas, reikalingas tam produktui gaminti. Firmos, kurios turi
technologini paslapi, taip pat yra monopolininks, jeigu kitos firmos negali
pagaminti tokio pat produkto.
4. Didels monopolins gamybos maos snaudos. Labai dideli firm snaud
pranaumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujaniai vis rink, gaminti produkcij su
maesnmis snaudomis, nei tai bt galima daryti, jeigu rink aptarnaut du ar daugiau
pardavj. Tai gali padti firmoms ne tik tvirtinti monopolin gali, bet ir tapti klitimi
kitoms firmoms, norinioms eiti i rink. Monopolija, nordama apsaugoti savo
rink, gali nustatyti santykinai maas kainas, kurios bus nepasiekiamos" kitoms
firmoms.
Firma, kuri gali patenkinti vis rinkos paklaus su maesnmis vidutinmis snaudomis,
negu tos, kurios susidaryt, jei dvi ar daugiau firm pateikt t pat produkcijos kiek,
vadinama natralija monopolija.
Natralij monopolij esama tokiose srityse kaip vietinis aprpinimas dujomis, elektra,
telefonu ir pan. Gamybos masto ekonomija yra pagrindin prieastis, dl kurios firmoms
suteikiamos monopolins teiss. Technologijos pokyiai gali keisti slygas.
Taigi, kitaip negu tobulos konkurencijos rinkoje, monopolinje rinkoje mon viepatauja
viena. Jos paklausos kreiv yra krintanti ir preks vert priklauso nuo realizuojam preki
apimties. Skirtingos rinkos struktros, kuriose funkcionuoja mons, nulemia ir j skirting
elgsen siekiant maksimalaus skirtumo tarp pajam ir ilaid.
121 7. MONOPOLIN RINKA

Monopolins pajamos

Ryys tarp pajam ir gamybos apimties monopolinje rinkoje yra kitoks negu
tobulos konkurencijos rinkoje. Skirtum lemia mons paklausos kreivs ypatybs.
Monopolinje rinkoje viepatauja viena mon ir jos paklausos kreiv sutampa su rinkos
paklausos kreive. Todl ji yra krintanti didjant pardavimo apimiai. Tokia paklausos kreivs
forma lemia monopolins mons pajam kitim.

Bendrosios pajamos (BP)

Esant krintaniai paklausos kreivei, bendrosios pajamos gali didti arba

mati didjant gamybos apimiai. Tai priklauso nuo to, kaip prekms nuvert-jant didja
visuomenini poreiki apimtis.
53 pav. preks kainai majant nuo P3 iki P4, bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais
staiakampiais P3E3Q30 ir P4E4Q40, padidja dl padidjusios gamybos apimties nuo Q3 iki Q4.
Pakitus preks kainai nuo P1 iki P2, didjanti gamybos apimtis neutikrina pajam augimo.
Atvirkiai, jos maja, kaip matyti i paveikslo, nuo P1E1Q10 iki p

Bendrj pajam kreiv monopolinje rinkoje galima nubrti vadovaujantis paklausos

elastingumo teorija.
Kaip matyti i 54 pav, jei paklausos elastingumas didesnis
u vienet, bendrosios mons pajamos auga ir j kreiv kyla.
Kai 0 paklausos elastingumas lygus 1, bendrosios BPT pajamos
yra pastovios - kreiv pasiekia

Pi I
7. MONOPOLIN RINKA 122

53 pav. Bendrj pajam 54 pav. Bendrj ir ribini pajam

kitimas monopolinje rinkoje priklausomyb nuo paklausos
elastingumo
maksimum; o kai paklausos elastingumas maesnis u vienet - bendrosios pajamos ims
mati, o kreiv kris.
Bendrj pajam kitimo monopolinje rinkoje priklausomyb nuo paklausos elastingumo
atsispindi ir ribinse pajamose. Kadangi esant krintaniai paklausos kreivei mon gali
realizuoti papildom preks vienet tik sumainusi jos kain, ribins pajamos nuolat maja
didinant realizavimo apimt.
Taiau jos lieka teigiamos, kai paklausos elastingumas yra didesnis u vienet. Kartu tai
reikia, kad ribins pajamos didina bendrsias pajamas. 54 pav. ribini pajam kreiv yra vir
horizontalios koordinai aies, kol bendrj pajam kreiv nepasiekia maksimalaus aukio.
Ribins pajamos yra lygios nuliui, kai bendrosios pajamos yra maksimalios, o paklausos
elastingumas lygus 1. Majant bendrosioms pajamoms ir paklausai tapus neelastingai, ribins
pajamos tampa neigiamomis.
54 pav. pavaizduotas ryys tarp BP, RP ir paklausos elastingumo leidia daryti ivad, jog
peln maksimizuojanti mon monopolinje rinkoje, kad nemat bendrosios pajamos,
nedidins gamybos apimties esant neigiamoms ribinms pajamoms. Vadinasi, siekdama didinti
realizavimo apimt, ji mains kainas tik tol, kol paklausa bus elastinga.

Vidutins pajamos (VP)

Monopolins mons paklausos kreiv, kartu bdama ir akos paklausos

kreive, krinta emyn ir todl, didinant realizavimo apimt, reikia mainti kainas. Taiau
parduodant papildom preki kiek, mainamos vis parduodam preki kainos. Todl ir
monopolinei rinkai galioja vidutini pajam formul: VP = BP/Q. Taigi vidutins pajamos yra
lygios kainoms. O ios kainos kitim ireikianti paklausos kreiv yra kartu ir vidutini mons
pajam kreiv.

Bendrosios pajamos (BP)

ir bendrosios snaudos (BS) monopolinje rinkoje

Kaip skirtingos monopolins rinkos struktros pakeiia paklausos ir pasilos

mechanizm bei individuali moni elgsen? Monopolijos sprendimai dl preks verts ir
gamybos apimties gerokai skiriasi nuo laisvai konkuruojanios firmos sprendim. Pastaroji gali
realizuoti bet kok preki kiek pastoviomis, rinkoje susiformavusiomis kainomis. Monopolijos
paklausos kreiv yra analogika akos paklausos kreivei, t. y. krintanti emyn, todl monopolija
gali realizuoti daugiau preki tik maindama j kainas.
Kokia gamybos apimtis leidia monopolijai maksimizuoti peln? Ji sprendia kaip ir
tobulos konkurencijos mon, palygindama bendrsias pajamas ir bendrsias snaudas, ribines
pajamas ir ribines snaudas.
 RINKA 124

55 pav. Bendrosios
pajamos ir bendrosios
snaudos monopolinje
rinkoje
Skirtingos rink struktros nulemia
skirtingas pajam kreives. Kadangi monopolija
gali didinti realizavimo apimt tik maindama
kainas, tai bendr pajam kreiv i pradi kyla,
o paskui ima kristi didjant realizavim apimiai
(55 pav.).
Takas, kuriame atstumas tarp BS ir BP
kreivi yra didiausias, rodo gamybos apimt,
kuriai esant monopolija pasiekia didiausi
bendrj peln. Mainant ar didinant gamybos
apimt, bendrasis pelnas maja.
125 7. MONOPOLIN RINKA

Ribins pajamos (RP) ir ribins snaudos (RS) monopolinje rinkoje

Ribins snaudos ir ribins pajamos vienodai lemia pelno maksimum tiek

konkurencins, tiek monopolins rinkos struktros atveju. Skirtumas tarp pajam ir ilaid yra
didiausias, kai RS = RP. Jeigu papildom snaud vienetas ima duoti maesnes ribines
pajamas, is skirtumas ima mati.
Taiau tobulos konkurencijos rinkoje RP, P, VP ir D kreivs sutampa. Vadinasi, pardavus
preks vienet, gaunamas vienodas pajam prieaugis. Taiau monopolija, didindama
pardavimo apimt, turi mainti kainas, taigi u papildomai parduot vienet gauna maesnes
pajamas. Todl ribini pajam kreiv monopolizuotoje rinkoje yra ne horizontali, kaip
konkurencinje rinkoje, o krintanti emyn, kadangi norint parduoti papildom preks vienet,
reikia mainti ne tik papildomos preks vieneto kain, bet visas prekes parduoti pigiau. Jei
paklausos kreiv santykinai elastinga, ribini pajam kreiv yra emiau paklausos arba kainos
kreivs (r. 56 pav.).

56 pav. Ribins pajamos 57 pav. Ribins pajamos

monopolinje rinkoje esant monopolinje rinkoje esant
santykiniam paklausos santykinai neelastingai paklausai
elastingumui
7. MONOPOLIN RINKA 126

Jeigu paklausos kreiv neelas-

tinga, tai ribins pajamos neigiamos.
Tokiu atveju monopolininkui
naudinga sumainti gamybos apimt
arba pradti didinti savo produkcijos
kainas ir tai daryti tol, kol paklausa
netaps elastinga.
Jeigu paklausos kreiv apibdi-
nama absoliuiu elastingumu, tai
ribins pajamos ir kainos sutaps.
Bendrasis produktas pasiekia mak-
58 pav. Ribins pajamos monopolinje simum, kai ribins pajamos ir ribins
rinkoje, esant absoliuiam paklausos snaudos sutampa. Gamybos apimtis
pasiekia tok lyg, elastingumui kuriam esant ribins snaudos lygios produkcijos kainai
(r. 58 pav.).
Monopolija nuo konkuruojani firm skiriasi tuo, kad monopolins kainos yra didesns u
jos ribines pajamas. 56, 57, 58 paveiksluose takas M rodo gamybos apimt, kuriai esant pelnas
yra didiausias, nes RP = RS.

Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje

Monopolin kaina yra ribini gamybos snaud ir paklausos elastingumo

funkcija. Todl jei esant pastovioms ribinms snaudoms auganios paklausos kreivs
elastingumas krinta, tai kaina auga, o jei ios kreivs elastingumas didja -kaina maja.
Praktikoje visuomenini poreiki augimas turi takos kainoms:
kai ribins gamybos snaudos didja arba lieka pastovios (tarkim, paklausos
elastingumas tuo metu krinta), tai per trump laikotarp didjant poreikiams dids ir
kainos;
kai ribins gamybos snaudos maja ir ribini snaud kreivs pasvirimas aplenkia
pirmin paklausos kreivs pasvirim, tai (iuo atveju paklausos kreivs pasvirimas
maja) kaina turi mati;
jeigu ribins snaudos maja, o ribini snaud kreivs pasvirimas maesnis negu
paklausos kreivs pasvirimas, tai paklausos elastingumui esant pastoviam kaina mat,
o jeigu bt pastovus paklausos kreivs pasvirimas - didt.
Analizuojant ilgj laikotarp matyti, kad ribins gamybos snaudos vienoje monje
maja, taiau negalima atsakyti klausim, kaip greitai pasikeis kainos dl didjani
visuomenini poreiki.
Vadinasi, monopolin kaina nebtinai yra didel, nes jai esant maai skatinamas
visuomenini poreiki augimas ir monopolininkas gali didinti gamybos efektyvum bei
mainti snaud lyg. Jis gali pelnytis i ekonomijos, gaunamos gaminant dideliu mastu.
127 7. MONOPOLIN RINKA

P,C
v^ R S ^RP

0
QM Q
59 pav. Preks kaina ir gamybos
apimtis monopolinje rinkoje

Tobulos konkurencijos rinkoje RS ir RP

tiesiogiai nulemia ir kain, ir realizavimo
apimt. Monopolinje rinkoje RS ir RP
kreivs tiesiogiai lemia tik realizavimo
apimt.
Monopolininko realizuojam preki
kain rodo paklausos kreiv, kuri yra
aukiau RP kreivs, o pastarosios susi-
kirtimas su RS rodo gamybos apimt. Esant
gamybos apimiai take M, kuriame
susikerta RS ir RP, monopolijos pelnas bus
didiausias. Taiau kaina iame take bus
didesn negu RS (r. 59 pav.).
7. MONOPOLIN RINKA 128

Pusiausvyra monopolinje rinkoje

Monopolija negali gauti be galo didelio pelno. Jos kainas nulemia paklausos
kreiv. Jeigu tako RS = RP preks kaina didesn u VBS (vidutins bendrosios snaudos)
esant tam tikrai apimiai, mon gauna ekonomin peln, kuris 60 pav. paymtas staiakampiu
PMP'MMA.
Jeigu sumaja visuomeniniai poreikiai arba VBS padidja iki VBS X, mon nebegaus
ekonominio pelno, o kai P = VBS X, ji gaus normal peln. Taiau kitaip negu konkuruojanios
mons, monopolijos normalus pelnas gali bti ir ne emiausiame VBS kreivs take, nes, kaip
pavaizduota 60 pav., VBSX, kreivs liestin yra paklausos kreiv D, kuri monopolinje rinkoje
nra horizontali. Kai kaina maesn u VBS2, mon patiria nuostoli, kurie 60 pav.
pavaizduoti staiakampiu PMBP"MP'M. Jeigu parduotos preks vert padengia VKS (vidutines
kintamsias snaudas), mon gali tsti gamyb trumpuoju laikotarpiu kaip ir tobulos konku-
rencijos rinkoje.
Monopolin mon apima vis ak, todl mons pusiausvyra yra kartu ir akos
pusiausvyra. Jeigu yra jimo barjerai
rink, pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu
pratsiama ir monopolija lieka gyvuoti il-
gj laikotarp.
Jeigu jimo barjer nra, rink ima
plsti kiti tos paios produkcijos
gamintojai, monopolija inyksta ir per ilg
laikotarp rinka gauna tobulos
konkurencijos struktr.

60 pav. Pusiausvyra
monopolinje rinkoje
 VBS Monopolins mons
lo | ^D=VP pelno aukojimas
s
Monopolin mon gali siekti ne didiausio
pelno, bet sumainti kit gamintoj verimosi
rink galimyb ir gaminti ne take RS = RP, o
take VP = VBS (r. 61 pav.).
Kaip matome, ribiniai produkcijos vienetai vir
tako M, kuriame RS = = RP, monei duoda
nuostoli, todl inyksta ekonominis pelnas,
61 pav. Alternatyva pelno
maksimizavimui monopolinje kuris vilioja kitus gamintojus, o gamybos
rinkoje apimtis padidja ir tai trukdo potencialiems
konkurentams ateiti rink.

Monopolins kainodaros bruoai

Monopolinje padtyje esanios mons pusiausvyra leidia iskirti pa-

grindinius monopolins rinkos bruous.
Monopolija nesiekia didinti realizuojam preki kain iki maksimalaus dydio. Ji siekia ne
kain, o pelno maksimumo, kuris gali bti pasiektas ne esant maksimalioms kainoms, nes
kain didinimas kartu reikia realizavimo apimties mainim monopolinje rinkoje, o tai
maina bendrj peln.
Monopolininkas nebtinai visada gauna didel peln tik todl, kad jis monopolininkas. Jo
naudojam itekli tiekjai gali pasisavinti dal jo pajam, reikalaudami dideli mokjim
(darbo umokesio ar ems rentos). Tai kelia VBS kreiv ir tuo maina ekonomin peln, kuris
gali visai inykti ir likti tik normalus pelnas.
Trumpuoju laikotarpiu monopolija gali negauti ir normalaus pelno, bet gyvuoti. Tik ilguoju
laikotarpiu normalus pelnas yra btinas.

7.2. Rinkos monopolizavimo veiksniai

ir padariniai

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams

papildomoms monms rink eiti, kai tam yra paskata - rinkoje funkcionuojani moni
ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali bti vairios kilms: technins, juridins, ekonomins.
Tai nulemia monopolijos tip. Todl yra tokios monopolij rys: natralios, teisins ir
socialins.
 Natrali monopolija

Natrali monopolija atsiranda dl ribotos aliav tiekimo rinkai galimybs.

Natralios monopolijos pavyzdys yra nikelio gavyba Kanadoje (apie 90 proc. pasaulins
pasilos). Ribota pasila sukr monopolij, pakankamai stipri pasaulinei kainai paveikti,
nors yra metal, kurie galt bti nikelio pakaitas. Natrali monopolija remiasi ekonomijos dl
gamybos mast efektu. Kartais susidaro tokia padtis rinkoje, jog maiausios vidutins
snaudos yra tada, kai visa akos produkcija gaminama vienoje monje. Jeigu akoje bus bent
dvi mons, n viena i j negals padengti savo snaud, nes akos gamybos apimiai
pasidalijus dvi dalis, pasikeiia ryys tarp kiekvienos mons paklausos ir vidutini snaud
kreivs. Toks atvejis parodytas 62 paveiksle.
Tarkime, akos paklausos kreiv D, o monopolininko vidutini snaud kreiv IVBS
(ilgojo laikotarpio VBS). Jis gamina tok preki kiek Q M, kuriam esant ribins pajamos yra
lygios ribinms snaudoms kreivi RP ir RS susikirtimo take. Tok preki kiek galima
realizuoti u kain PM. Kiekvienos realizuotos preks vienetas duos peln, lyg atkarpai tarp
tak A ir B.
Jeigu akos realizavimo apimt pasidalys dvi mons, tuomet kiekviena i j gals
realizuoti, tarkime, po pus akoje gaminam preki, o j individualios paklausos kreivs
sutaps ir bus padtyje 1/2 D (62 pav.).
Individuali paklausos kreiv 1/2 D yra emiau IVBS kreivs, o tai reikia, kad abi mons
negals padengti snaud ir patirs nuostoli.
pateikt pavyzd galima pavelgti ir i kitos puss. Jeigu pradin padtis bt tokia, kad
dvi mons gali realizuoti savo prekes pagal j individuali paklausos kreivi 1/2 D padt, o j
snaudas atspindi IVBS kreiv, tuomet, tik pasitraukus vienai monei i rinkos, o kitai umus
jos padt, galimas ekonominis pelnas.
Taigi rinkoje, kurios paklausos ir vidutini bendrj snaud kreivi ryys yra toks, jog
snaudos sumaja ir gali bti padengtos vidutinmis pajamomis tik esant didelei gamybos
apimiai, sudaraniai vis akos gamybos apimt, susidaro galimyb natraliai monopolijai.
Didel ekonomij dl mast lemia technologins kai kuri firm ypatybs. Joms bdingi
dideli pradiniai kapitaliniai naai, didels fiksuotosios snaudos. Papildomi vartotojai
d IVBSRSj^A
maina bendrsias vidutines snaudas. Viena firma, gamindama vis akos produkcij,
pasiekia maesni vidutini bendrj snaud, negu1tai1 galt 0,5dvi
1"rppadaryti d 1
ar daugiau firm.

62 pav. Monopolija ir ekonomija dl

masto
 Teisin monopolija

Teisin monopolija yra pripainta ir saugoma statymo, kad ivengt

nesiningos veiklos ir gamintojams, autoriams bei iradjams suteikt galimyb naudotis savo
pastang vaisiais. Teisins monopolijos yra patentai, autori teiss, kurios pripasta asmen
iimtin teis gauti pajam u tam tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus.
Valstybins valdios institucijos, atstovaudamos vartotoj arba visuomens interesams,
danai apriboja gamintoj veikl. Tiksliau, norintiems usiimti kai kuriomis kins veiklos
rimis keliami tam tikri reikalavimai (daniausiai tai standartai gaminamoms prekms,
teikiamoms paslaugoms ar naudojamiems itekliams) ir iduodami leidimai kinei veiklai.
Nustatyti specials reikalavimai - tai valstybs ikeltas jimo rink barjeras. Vakar alyse
tokios privilegijos daniausiai suteikiamos gydymo staigoms, komunalini paslaug monms.
Komandins ekonomikos sistemoje funkcionuojanias mones ir j grupes, jungiamas
ministerij, galima laikyti teisintomis monopolijomis. Vadovaudamasi pereinamojo laikotarpio
ekonomine teorija, valstyb draudia laisvai steigti kines organizacijas, bet koki
konkurencij tarp gamintoj laiko blogybe ir suteikia ministerijoms privilegij naudotis tam
tikrais valstybs itekliais ir organizuoti tam tikros paskirties preki gamyb. Kartu ji pareigoja
ilaikyti nustatyt gamybos apimt, struktr, preki vertes. Ministerijos teises ir pareigas
deleguoja pavaldioms monms. Monopolin moni ir ministerij padtis vertinama
sugebjimu sutarti su valstybe dl didesni privilegij ir maesni sipareigojim. Taiau
tuomet konkurencijos tarp gamintoj nra, kadangi rinka paskirstyta gamintojams. Pertvarkos
met leidimas kooperatyv ir privai asmen kinei veiklai panaikina teisinius jimo rink
barjerus ir valstybins mons lieka monopolininkmis dl ekonomini ir technini prieasi,
taip pat dl privilegijuotos padties itekli apsirpinimo poiriu, jei nra laisvosios itekli
rinkos.

Ypatinga itekli kontrol

Ypatinga itekli kontrol sudaro galimyb monopolizuoti rink tokio

gaminio, kurio gamybai btini ie itekliai. Toki itekli savininkais gali bti nebtinai
didiuls firmos monopolininks, kaip yra The Beads Company of South Africa",
kontroliuojanti didij pasaulio deimant acht dal. Monopolininkai yra ir A. Sabonis bei S.
Mariulionis, kontroliuojantys" unikalias krepinink savybes.

Patentai

Idjos, kokias prekes gaminti, koki technologij naudoti, irgi prilyginamos

itekliams. Taiau tokius iteklius galima perimti i savininko (preks kons
trukcij galima nukopijuoti) ir paeisti jo monopolin padt, t. y. eiti jo rink. In-
dividualioms monms sunku ilaikyti informacij, apsaugoti intelektins veiklos produktus.
Individuali apsauga susijusi su didelmis ilaidomis ir maai efektyvi.
Taiau atviras idj iplitimas nra naudingas ne tik nauj idj savininkams, bet ir
visuomenei. Jeigu autorius negali ilaikyti naudos, kuri teikia jo idja, dingsta ir
suinteresuotumas tos idjos iekoti. Neapsaugant intelektinio darbo autori teisi, negalima
tiktis sparios technologins paangos. Todl valstyb ir imasi ios apsaugos, taikydama
patento (autori) teises. Patento savininkas turi monopolin teis tam tikr laikotarp naudoti
iradim savo firmoje. Taigi patentas yra jimo rink barjeras. Valstybei ikyla nelengvas
udavinys rasti optimal patento apsaugos laikotarp, nes turi bti atsivelgta ne tik patento
savininko interesus, bet ir jo nor inaudoti savo monopolin padt vartotojo nenaudai.

Socialin monopolija

Socialin monopolija susijusi su vandens, duj, elektros energijos tiekimu,

pato ir telefono paslaugomis. Kompanijos, teikianios ias paslaugas, turi monopolij,
kylani i technini aprpinimo slyg. Visai nepraktika ir netgi nemanoma bt
konkreioje vietovje verstis toki ri veikla daugiau negu vienai kompanijai - tai sukelt
nepatogum visuomenei, bt vaistomi itekliai. sivaizduokime, kaip bt nepatogu, jei
deimtys duj ir elektros tiekimo moni turt teis rausti miesto gatves.
Rinkos galia gali bti sutelkta vienose rankose ne tiktai moni individualiomis
pastangomis, joms pleiantis ir kuriant jimo rink barjerus, bet ir sujungiant savo pastangas
kelioms monms. Tai monopoliniai sandoriai ir susiliejimai.
Monopolin padtis ir monopolins pajamos gali bti pasiekiamos ir individuali moni
susitarimais. Susitarimas gali bti dl kainos fiksavimo ir gamybos apimties pasiskirstymo, dl
jimo rink barjer nustatymo. Susitarim tarp moni padariniai - didesns pajamos. Galima
supaprastinti rinkos slygas laikantis prielaidos, kad vis firm vidutini ir ribini snaud
kreivs ir gamybai sunaudot itekli kainos yra vienodos. Pradin padtis yra tobulos
konkurencijos P,PS,RP ,, rinka, kurioje yra daug vairi mo-
133 7. MONOPOLIN RINKA

ni, gaminani produkcij, kuriai esant

kaina lygi ribinei sunaudot itekli
vertei (P = RS). Tuomet kiekviena mon
gamina Q1 preki kiek (r. 63 pav.) ir
parduoda jas kaina P1. Taiau jeigu
tokioje akoje tarp san-
7. MONOPOLIN RINKA 134

dor sudariusi moni susikuria kar- I----------------!------- 1----------------

telis ir jo vadovaujantys organai nu- ^ ^2 ^i

stato pardavimo kvotas kiekvienai 63 PAV . MONOPOLINIS PELNAS

: b 7>*<
135 7. MONOPOLIN RINKA

monei, jos ima gaminti maiau produkcijos

SRS Q2, bet parduoda prekes didesne kaina P2.
Kainos padidja, gamybos apimtis
kiekvienoje monje ir akoje sumaja,
taiau mons ima gauti ekonomin peln.
Pateiktas dl sandorio susidariusio
kartelio modelis yra idealizuotas. Paprastai
atskiros mons siekia paeisti susitarimus,
D nordamos padidinti realizavim ir pajamas.
a) Galimyb paeisti kartelio susitarimus
parodyta 64 pav. Paveiksle a pavaizduota
paklausos kreiv D ir ribini pajam kreiv
RP Individuali moni ribini snaud
sumos kreiv SRS. Susitarus monms,
nustatomos gamybos apimtys Qx ir kaina Px.
Individualiai monei duota kvota q1 parodyta 64 pav. b. kiek mon parduoda sutartyje
nustatytomis kainomis Px. Jos vidutins bendrosios gamybai sunaudot itekli verts lygios
Cx, o gautos pajamos parodytos staiakampio P1 A B Cx plotu. Taiau mon turi polink
maksimizuoti pajamas, perimdama nustatyt kain P1 = RP ir padidindama gamybos apimt q2,
kuriai esant RP=RS. Jeigu kitos mons nepaseks jos pavyzdiu, mon padidins
b) o pajamas iki q , staiakampio P1A1B1C2 ploto. Dl aukiau parodytos pagundos
padidinti gamybos apimt, kartelio susitarimai
64 PAV. K A RT E L I O S U S I TA R I M O PA E I D I M A S yra gana bdingi paeidimai.
Atskiros firmos gali suaktyvinti savo veikl rinkoje ir uimti monopolin padt ne tiktai
sudarydamos sandorius dl produkcijos kainos, pardavimo kvot, bet ir susiliedamos viena su
kita arba pajungdamos viena kit. Susiliejimai gali bti horizontals ir vertikals.

Horizontalus susiliejimai

Horizontals susiliejimai apima mones, kurios gamina panaias prekes.

Susijungus keliems gamintojams, sujungiama ir j rinkos galia. Buv konkurentai inyksta,
taigi galima didinti kainas ir mainti produkcijos apimt. Susiliejimas yra pigesnis
monopolizacijos bdas, negu sandorio sudarymo tarp tos paios produkcijos gamintoj bdas.
Pastarajam reikia pastang derybose su partneriais, kuri kiekvienas siekia didiausios naudos
sau. Be to, sandoriai nra tvirti.
7. MONOPOLIN RINKA 136

Vertikalus susiliejimai

Vertikals susiliejimai vyksta tarp moni, kurios perka viena i kitos iteklius
arba parduoda viena kitai produktus. Pavyzdiui, popieriaus fabrikas gali susijungti su
spaustuve, o statybos mon gali nupirkti plytin ar cemento gamykl.
Tarkime, monopolininkas sigyja itekli tobulos konkurencijos rinkoje, o pagamintus
produktus realizuoja monopolinje rinkoje. Vertikals susiliejimai vyks monopolininkui
sigijus itekli tiekjo mon. Taiau tai nereikia, kad monopolininkas automatikai padidina
savo pajamas sigytos mons gaut pajam dydiu. Monopolininko sunaudot itekli vert
sigyjant t pai produkcij gaminani mon reikia vertinti alternatyviu aspektu. Savo
kapital jis galjo panaudoti kitiems tikslams ir bt gavs palkan. Todl iteklius jie turi
vertinti tokiomis pat kainomis, kokias mokjo iki firm susiliejimo: inoma, buhalterins
apskaitos knygas bus raomos eksplicitins snaudos, bet ekonomistui rpi ir implicitins,
taigi dalies eksplici-tini snaud virtimas implicitinmis, susiliejant monms, neturi klaidinti.
Tiesiogiai monopolininkas nieko nelaimjo.
Taiau monopoliniai susiliejimai yra naudingi pajam didinimo aspektu.
Vertikali integracija sudaro galimyb apriboti tos paios produkcijos gamintoj jim
rink. Jeigu perdirbimo mon integruojasi su pagrindiniu aliav tiekju, potencials
konkurentai nebegali sigyti aliav ir nepajgia konkuruoti perdirbimo sferoje.
Esant vertikaliems susiliejimams, efektyviau gali bti panaudota ir kain diskriminacija.
Kain diskriminacija negalima, kai yra galimyb perparduoti prek didesne kaina, negu ji
atsijo vartotojams, kuriems taikoma maesn kaina nei kitoms vartotoj grupms. Jeigu yra
gaminamas tarpinis produktas, pardavjas negals kontroliuoti, kaip jis bus naudojamas.
Tarpinio produkto pirkjai, kuriems parduodama maesne kaina, gali perparduoti t pat tarpin
produkt brangiau kitiems vartotojams, kurie gamintojui moka daugiau. Bet jeigu tarpinio
produkto gamintojas integruojasi su galutinio produkto gamintoju, tada galutinis produktas gali
bti lengviau paskirstomas vartotojams skirtingomis kainomis, atsivelgiant atskir vartotoj
paklausos kreivs elastingum.
Monopolininkas, vartodamas vertikali integracij, gali suspausti" tos paios produkcijos
gamintojus, naudodamas tarpini ir galutini produkt kain irkles. Tarkime, susiliejusi mon
monopolizavo pradin aliav perdirbim arba pradin kokio nors produkto gamybos stadij. Ji
gali didinti tarpinio produkto, parduodamo nemonopolizuotiems gamintojams, kainas ir kartu
mainti kain galutinio produkto, kur mon gamina i savo pusgamini. Nemonopolizuotos
mons sigyja brangi pusgamini i monopolininko, o gaminamo produkto rinkoje turs
konkuruoti su ta paia monopolija, naudojania savo paios gaminamus pusgaminius. Suspau-
dus" tos paios produkcijos gamintojus, galima didinti galutinio produkto kain ir gauti didesn
peln.
137 7. MONOPOLIN RINKA

Technologinis efektyvumas

Monopolin mon pasiekia technologin efektyvum, kai ribini pajam ir

ribini snaud kreivs susikerta vidutini bendrj snaud kreivs minimume. 65 pav. tai yra
takas M.
iame take mon gauna didiausi peln. Taiau monopolins rinkos struktra suteikia
galimyb monei padidinti VBS, nes paklausos kreiv yra aukiau ribini pajam kreivs.
mon gali padidinti VBS gamindama produkt daugiau ar maiau, negu tai yra btina
minimizuoti VBS, kaip pavaizduota takuose A ir B toje paioje VBS kreivje. Be to, mon
gali gaminti ir padidinti VBS minimum, pavyzdiui, take N. Jos pelnas sumas, bet gamyba
liks pelninga, nes produkcijos kaina lieka didesn u VBS.
Monopolins mons snaud augimas gali bti naudingas visuomenei. Galimyb didinti
gamybai nustatyt itekli vert atria monopolinei monei rankas inovacijoms. Tobulos
konkurencijos mon nra tuo pakankamai suinteresuota. Monopolins mons siekimas
pabgti nuo potenciali tos paios produkcijos gamintoj kaip tik skatina inovacijas. o joms
reikalingos ilaidos gali didinti gamybai sunaudot itekli vert nepaveriant mons
nuostolinga.
vairiai gali bti vertinamas ir monopolini moni produkcijos gamybai sunaudot itekli
verts augimas didinant darbo umokest darbuotojams ar gerinant darbo slygas. Tai yra
teigiamas reikinys, nes mons personalas yra visuomens dalis. Galima ir io padarinio
kritika, akcentuojanti didjani turtin nelygyb.

Alokacinis neefektyvumas

Monopolija trukdo veikti nematomajai rankai", todl sumaina alo-kacin

efektyvum. Padidins preki kain, monopolininkas atskiria ribin vartotojo ir visuomens
naud (preks kain) nuo savo individualios naudos (ribini pajam). Alokacinis efektyvumas
bt maksimalus gaminant tok produkcijos kiek, kuriam esant ribin visuomens nauda
(RNV) bt lygi ribinms visuomens snaudoms
 138

Kain rsS. vbs; ^ rp

a,
snaud
os

65 pav. Technologinis monopolins mons

neefektyvumas

(RSV), kai laikomasi prie-

laidos, jog pastarieji yra lygs
mons ribinms snaudoms
(RS). 66 pav. tokia gamybos
apimtis yra take Q2.
Taiau monopolin mon
sumaina gamybos apimt iki
Q1 ir padidina preki kain iki
P1. Visuomens nauda
padidt, jeigu bt didinama
gamybos apimtis iki tako Q2
kuriame
RS=RN.
139 7. MONOPOLIN RINKA

Alokacinio efektyvumo nuostolius

galima imatuoti padauginus
produkcijos apimties sumajim dl
monopolizacijos Q1 Q2 i RN ir RS
skirtumo ioje gamybos apimties
atkarpoje.
66 pav. tai parodyta trikampiu
ABC, kurio plotas yra alokacinio
efektyvumo nuostoliai.

Kain diskriminacija

66 pav. Alokacinis
neefektyvumas monopolinje
rinkoje
Monopolininkas esant tam tikroms
slygoms gali pasinau-
doti savo padtimi rinkoje ir padidinti savo peln, skirtingiems pirkjams nustatydamas
skirtingas kainas.
Kain diskriminacija yra tuomet, kai tas pats produktas parduodamas skirtingomis kainomis.
Ne kiekvienas gamintojas gali taikyti kain diskriminacij. Tam reikia slyg:
1. Pardavjas turi bti monopolininkas arba turti monopolijos valdi, t. y. kontroliuoti
gamyb ir kainas.
2. Pardavjas turi gebti suskirstyti pirkjus grupes, kuri kiekvienos galimyb mokti u
produkt bt skirtinga. is skirstymas remiasi skirtingu paklausos elastingumu.
3. Pirkjas negali perparduoti preks ar paslaugos. Jeigu tie, kas perka prek ema kaina,
gali lengvai perparduoti j aukta kaina, tai auktos kainos preki ir paslaug pasila
padids, o kaina kris. Kain diskriminacija bus paeista. Be to, tuomet pelnysis preki
perpardavintojai, o ne monopolija.
Kain diskriminacija danai usiima komunalini paslaug mons, kurios taiko
auktesnius tarifus organizacijoms ir emesnius - individualiems vartotojams. Daugelis kino
teatr taiko nuolaidas vaikams ar vyresnio amiaus monms, dieniniams bilietams.
Aviakompanijos taip pat turi daugyb tarif tam paiam reisui, tai paiai vietai ir pan.
Daugelis ekonomist nagrinja trejop kain diskriminacij.
Pirmojo laipsnio, arba tobuloji, kain diskriminacija reikia, kad monopolininkas parduoda
prek skirtingam vartotojui skirtinga kaina.
Antrojo laipsnio kain diskriminacija rodo, kad monopolininkas parduoda skirting
produkcijos vienet kiek skirtinga kaina, o kiekvienas individas, kuris perka t pat kiek,
moka t pai kain. Skiriasi vieneto kainos, t. y. jos priklauso nuo to, kiek vienet perkama.
Tai labiausiai tinka visuomeninms prekms.
 Treiojo laipsnio kain diskriminacija yra tuomet, kai monopolininkas parduoda prekes
skirtingoms vartotoj grupms skirtinga kaina, bet kiekvienas vienetas moni grupei
parduodamas ta paia kaina. Tai labiausiai paplitusi kain diskriminacija, kurios pavyzdys gali
bti nuolaidos vyresnio amiaus monms ar studentams.
Treiojo laipsnio kain diskriminacija naudojama segmentuotoje rinkoje, t. y. tokioje,
kurioje galima iskirti dvi ar daugiau pirkj grupi, besiskiriani reakcija kainos pokyius.
Skirdamas kiekvienai pirkj grupei skirting kain, monopolininkas gali didinti peln.
i kain diskriminacija plaiai taikoma aviakompanij veikloje. Jos skirsto keleivius dvi
grupes: turistus ir komandiruotus verslininkus. Turist paklausa yra elastingesn negu
verslinink. Aviakompanijos nustato skirtingas biliet kainas turistams ir verslininkams.
Verslininkas, sdintis ariausiai turist tame paiame reise, gali mokti u biliet du kartus
daugiau. Biliet perparduoti negalima, tai lemia buvimo svetur laikotarpis. iais laikais
lengvatiniai bilietai labai populiars.
Kain diskriminacija naudinga tik tuomet, kai paklausos elastingumas kainos atvilgiu
dviejose rinkose skiriasi. Tai nesunku rodyti. Esant bet kokiai kainai, RP = = P(1 + 1/E d). Tai
teisinga ribinms pajamoms bet kurioje rinkoje. Norint maksimi-zuoti peln, ribins pajamos
abiejose rinkose turi bti lygios. Taigi pusiausvyra bna, kai RPT = RPV arba

P T (1 + 1/EdT) = Pv(1 + 1/Edv);

ia PT - biliet turistams kaina; PV - biliet verslininkams kaina; EdT - turist paklausos
elastingumas kainos atvilgiu; EdV - verslinink paklausos elastingumas kainos atvilgiu.
141 7. MONOPOLIN RINKA

Jeigu EdT = EdV, tai PT = PV. Siekti

maksimalaus pelno nustatant skirtingas
kainas galima tik tuomet, kai skirtingose
rinkose kainos atvilgiu yra skirtingas
paklausos elastingumas. Jeigu |EdV| < |EdT|,
tai PV > PT. Kai rinkos segmentuotos,
monopolininkas, usiimantis kain
diskriminacija, paskirs auktesn kain
neelastingoje rinkoje. Rinkos segmentai,
kurie negaut joki paslaug, jei bt
viena kaina, iuo atveju bus aptarnauti.
Visiems inomos lengvatos vaikams
kino teatruose, vieajame transporte.
Reklamuojami lengvatiniai tarifai u
telefoninius pokalbius nakt bei ven

67 pav. Kain
diskriminacija
7. MONOPOLIN RINKA 142

i dienomis. Taiau 67 pav. pavaizduota monopolijos kain diskriminacija rodo, kad tokios
lengvatos naudingos monopolijai. Esant vienodoms kainoms, P 1 take A monopolins mons
ribins snaudos yra lygios ribinms pajamoms ir monopolijos pelnas yra maksimalus. Tuomet
visa produkcijos apimtis yra lygi Q1. Daliai pirkj monopolininkas gali padidinti kainas iki P 2
ir parduoti jiems dal preki Q2. Kitai daliai vartotoj gali bti sumaintos kainos iki P 3 ir
parduota preki Q3. Taip mon padidina savo pajamas. Esant vienodoms kainoms, pajamos
buvo lygios staiakampio P1AQ10 plotui, o dl kain diskriminacijos jos padidja iki trij
staiakampi P2BQ20, P1AQ10 ir P3CQ30 ploto.
itaip sumainamas ir alokacinis neefektyvumas. Ribini snaud ir ribini pajam kreivi
susikirtimo takas pasislenka, jis yra ne AQ1, o CQ3 statmenyje, todl ribini pajam kreiv
priartja prie paklausos kreivs.

7.3. Valstybin monopolij kontrol

Antimonopoliniai statymai

Kadangi monopolins slygos leidia monei pakeisti tobulos konkurencijos

diktuojam itekli alokacij ir nacionalini pajam paskirstym, valstyb antimonopoliniais
statymais bando neleisti firmoms gyti monopolini prioriteto teisi arba jas ilaikyti.
Antimonopoliniai statymai vairiose alyse yra nevienodi. Nors jie remiasi bendrais teoriniais
principais, aikinaniais neigiamus monopolijos padarinius kiui, taiau nemaai lemia ir
konkreti situacija, ir valstybs poiris j. Taip Vakar Europos antimonopolinis reguliavimas
vlavo pus amiaus, palyginti su JAV, o tai Lietuvoje antimonopolinio statymo projektas
parengtas tik 1990 m., t. y. lygiai po 100 met nuo garsiojo imeno statymo - pirmojo
antitrestinio statymo, priimto Amerikoje.
Paprastai antimonopoliniuose statymuose neteistais skelbiami veiksmai, kuriais gali bti
gyta monopolin rinkos jga:
Slapti sandoriai tarp moni dl preki kainos padidinimo bei gamybos apimties
sumainimo.
Prekybos lugdymas sudarant kontraktus visiems itekliams pirkti i vieno pardavjo.
Per didels preki kainos nustatymas, veriantis jungtis firm t pai preki
gamintojus, nes gresia bankrotas.
Akcij supirkimas siekiant prijungti prie firmos konkurentus.
Keli nepriklausom moni susijungimas vien.
Kadangi monopolins rinkos struktros formavim lemiantys veiksmai neturi griet
kiekybini vertinimo rodikli, svarbu ne tiktai patys statymai, bet ir j taikymas praktikoje.
143 7. MONOPOLIN RINKA

Antimonopolins tarybos ir Valstybinio arbitrao veikla

u antimonopolinio statymo paeidim JAV Aukiausiasis Teismas gali

priimti sprendim - stambi firm iskaidyti daugel savarankik ekonomini vienet, kurie
galt tarpusavyje konkuruoti. Galimi atvejai, kai firma ne dl savo kalts tampa vienintele
kokios nors preks gamintoja. Taip atsitiko su ALCoA firma, kuri vienintel JAV gamino
aliumin. Tiesa, firmos atstovai 1945 m. teisme band rodyti, kad jie ne vieninteliai, kad j
konkurentai yra juodj ir spalvotj metal gamintojai ir kad j produkcija ioje rinkoje
sudaro tik 33 proc. Taiau teismas pripaino ios firmos monopolin padt rinkoje, ir vienas i
aliuminio fabrik, pastatytas valstybs Antrojo pasaulinio karo metais ir perduotas mintos
firmos iniai, buvo perleistas Renoldo ir Kaiserio firmai. Tiesa, monopolins ALCoA padties
aliuminio gamyboje paalinti nepavyko, taiau teismas suformavo iai firmai potencin
konkurent.
Reikia pastebti, kad usienyje ne tik aukiausioji valdia, bet ir municipalitetai stebi, kad
j teritorijoje nebt monopolij, o vykt atkakli kova tarp tos paios produkcijos gamintoj.
Pavyzdiui, municipalitetas, iduodamas leidim kam nors steigti valgykl, restoran, bufet,
btinai pasistengs, kad toje paioje gatvje netoliese bt konkuruojanti staiga.
Taip pat reikia pastebti, kad nepriklausomoje Lietuvoje 1932 m. buvo priimtas kovos su
nedora konkurencija statymas. Struktrikai pertvarkant alies ekonomik, be kit priemoni,
turt veikti antimonopoliniai statymai.

Antimonopolinis reguliavimas

Yra atvej, kai natrali monopolija nedraudiama statymu, bet reguliuojama

jos veikla apribojant neigiamus padarinius vartotojams. Pavyzdiui, komunalins mons,
elektrins, geleinkeliai, ryiai daugelyje ali yra nacionalizuoti, o JAV j veikla
reglamentuota statymais. moni veikla konkurencinmis slygomis bt maai naudinga
visuomenei, nes nebt panaudojami ekonomijos dl mast pranaumai. Todl leidiama
egzistuoti monopolijai apribojant neigiamus padarinius.
Teorikai natraliosios monopolijos reguliavimo btinyb pagrindiama labai paprastai. 68
pav. parodyta, jog VBS kreiv staiga krinta emyn didjant gamybos apimiai, ir vienos
mons rinkos struktra yra efektyvi. Gaminant vis akos produkcij Q1, mons produkcijos
gamybai sunaudot itekli vert yra labai maa (C 1), palyginti su verte sunaudot itekli C 2,
kuri bt pateikiama gamintojams gaminant po nedidel kiek produkcijos Q2.
Taiau firma, bdama vienintele pardavja, elgiasi monopolikai ir padidina kain P iki C2,
kartu sumaindama gamybos apimt nuo Q 1 iki Q2, kur RS = RP ir gamyba yra pelningiausia.
Taip vartotojai netenka ekonomijos dl mast teikiam privalum, jeigu nereguliuojama
natralaus monopolininko elgsena.
Valstyb negali monopolinei monei nustatyti kainos P 1, lygios RS, nes pastaroji kreiv yra
emiau VBS kreivs, o tai reikia, kad mon turt nuostol, lyg staia-
 144

kampio ABP1C1 plotui (r. 68 pav.). Nustaius tokias kainas, monei btinos valstybs
subsidijos. Kita ieitis - leisti monei nustatyti kain, kuri leist padengti visus nuostolius ir
susigrinti visas investicijas. Taiau tokias paprastas teorines ivadas gana sunku gyvendinti
praktikai.
Tai bt galima padaryti inant paklausos bei VBS kreives ir nustaius kain, leidiani
padengti nuostolius, t. y. D ir VBS susikirtimo take. Bet retai kada manoma nustatyti kreivi
padt, todl gali bti vadovaujamasi mons pajam dydiu. Jeigu pajamos laikomos
nesiningai" didelmis, reikalaujama sumainti kainas, o jei maesns, leidiama padidinti.
Ekonominis pelnas turt bti lygus nuliui. Bet nuliniu pelnas gali bti ne tiktai teisingai"
nustaius kainas, bet ir neefektyviai valdant firm. Todl negalima vadovautis vien pajam
kriterijumi.
Remiamasi snaudomis. Kadangi leidiama preki kaina yra maesn u pajamas
maksimizuojani ir apima snaudas ir tikrsias" pajamas, firma suinteresuota ikreipti
snaud ataskait - jas padidina. Btinos snaud apskaitos taisykls ir j laikymosi kontrol.
Tai padeda jas teisingai vertinti, o, kita vertus, pareigoja firmos vadovus efektyviai panaudoti
iteklius, nes, apribojus iniciatyv, jie neturi tokio aikaus siekio, kaip yra nereguliuojamose
konkurencinse rinkose. Nustatyta leidiama sunaudot itekli vert yra orientyras kainodarai.
Tokiu bdu neleidiama pasireikti monopolinei jgai.
Sunkumai, susij su monopolij reguliavimu, pera mint, jog reguliavimo veikla gali
daugiau kainuoti visuomenei, negu monopolins mons potencialiai galima ala. Be to,
reguliuojamos firmos danai isireikalauja i valstybini institucij tokio reguliavimo (kain,
snaud nustatymo metodikos), kuris leidia joms elgtis panaiai, kaip jos elgtsi ir
nereguliuojamoje rinkoje.
145 7. MONOPOLIN RINKA

Destruktyviosios konkurencijos ribojimas

Valstyb ne visada nealikai kovoja su monopolijomis. Jos ekonomin

politika gali vadovautis ne alokacinio efektyvumo kriterijumi. Gali bti svarbiau siekti pajam
diferenciacijos augimo. Tam tikslui galima leisti maiau turtingiems monms susijungti, kad
jie pasiekt tam tikr monopolin jg ir, ja naudodamiesi, galt pagerinti savo turtin padt.
Taip susidaro kooperatyvai ems kyje arba profesins sjungos darbo rinkoje.
Apribojama ir vadinamoji destruktyvi konkurencija, kuri griauna rink. Kaip inome, tobula
konkurencija utikrina kain dyd, lyg VBS snaud minimumui. Tuomet firmos gauna
normalj peln. Jeigu jis maja ar inyksta, majant kainoms emiau VBS kreivs, firmos
gali tsti veikl, kol kainos yra didesns u VKS. Bet tai signalas, jog akoje per daug itekli
ir j dal reikia perkelti kitas akas. Tai sumaina pasil, didina kainas ir vl grtama
pusiausvyros padt. Taiau akose, kuriose ilgalaiks investicijos sudaro didij bendrj
snaud dal (pvz., oro arba jr laivynai, achtos ir pan.), perkelti iteklius yra sudtinga.
Todl mons, reaguodamos kain kritim, turi mainti gamyb, o kadangi itekli negalima
greitai perkelti, jos gali rytis nirtingai konkurencijai. Atsiranda iniciatyva mainti preki
kain siekiant realizuoti kuo daugiau preki ir kuo geriau panaudoti turimus pajgumus. Taip
gali prasidti kain karas, mons bankrutuodamos sumaina kainas iki tokio lygio, jog
pajamos nebepadengia produkcijos gamybai sunaudot itekli verts ir mons bankrutuoja.
Taigi konkurencija sugriauna ak, o tuioje vietoje atsiradusi ar likusi viena i buvusi
moni gali uimti monopolin padt (arba gali bti sudarytas monopolinis sandoris tarp keli
moni) ir viepatauti tol, kol atsiras konkurent ir vl prasids kain karas. Tuomet valstyb
turi stabilizuoti kainas, apriboti konkurencij.
Valstybinio reguliavimo dka galima pasiekti tai, ko negali utikrinti automatikai
veikiantys laisvosios konkurencijos veiksniai, stabdydami monopolij tak. Tik ekonomistai
sismonino, kad nei stichikai, nei smoningai negalima pasiekti tobulos konkurencijos, todl
ikilo neatidliotina problema - nustatyti ir siekti protingos konkurencijos.
iai veiklai reikia dideli pinigini itekli. Pavyzdiui, JAV vien federalinio lygio
reguliavimo funkcijas atlieka apie 100 tkstani tarnautoj. Pagal ekspertinius vertinimus
federalins ilaidos sudaro tik 5 proc. snaud, susijusi su ekonomikos reguliavimu.
Pagrindin pinigini itekli dalis tenka monms, o per kainodaros mechanizm - vartotojams.
tai General Motors" kompanijos apskaiiavimais, btinumas patenkinti vairi vyriausybini
institucij reikalavimus iai kompanijai kainuoja madaug 2 milijardus doleri per metus.
Bendri JAV reguliavimui ileidiami piniginiai itekliai virija 100 milijard doleri per metus,
dl to didja visuomens susirpinimas reguliavimo tikslingumu. Nesigilindami snaud bei
efekto nagrinjamoje sferoje palyginamumo problemas, tik pabrime io darbo reikmingum.
Btina atsivelgti ir tai, kad Lietuvai vis labiau sitraukiant tarptautin darbo pasi dalijim,
neivengiamai teks susidurti su usienio valstybse taikomais reguliavimo metodais ir su
reguliavimu susijusiomis snaudomis.
 8. OLIGOPOLINS IR
KONKURENCIJOS RINKOS
MONOPOLINS

8.1. Oligopolin rinka

Oligopolins rinkos struktra

Tarp tobulos konkurencijos ir monopolins rink struktr, kurios yra

hipotetins, realiai egzistuoja oligopolin ir monopolins konkurencijos rinkos struktros.
Oligopolin - tai tokia rinka, kurioje yra keletas stambi moni ir kiekvienos j kain bei
gamybos apimties kitimas paveikia kit moni kainas ir gamybos apimt. Tokio ryio tarp
moni nra nei tobulos konkurencijos, nei monopolinje rinkoje.
Buvo laikoma, kad tobulos konkurencijos rinkoje mons yra nepriklausomos viena nuo
kitos elgsenos, nes kiekviena j gali realizuoti bet kok preki kiek nuo kit nepriklausomomis
kainomis.
Monopolinje rinkoje irgi nra mons priklausomybs nuo kit moni, kadangi
monopolins rinkos modelyje tra tik viena mon.
Tobulos konkurencijos rinkoje ryys tarp gamintojo ir vartotojo nra svarbus, nes jis
laikomas nuolatiniu, o paklausos kreiv sutampa su mons ribini pajam kreive.
Monopolinje rinkoje svarbus gamintojo ir vartotojo ryys, nes monei keiiant preks
realizavimo kainas kinta paklausa. Oligopolinje rinkoje svarbs esti ne tik ryiai tarp
gamintojo ir vartotojo, bet ir tarp gamintoj. Dl to analiz yra dar sudtingesn.
Kyla klausimas, kodl akoje Heka yra tik keletas stambi moni, bet jos rinkos
neukariauja? I dalies tai priklauso nuo snaud formavimosi dsningum. Daugelyje ak
didjant gamybos apimiai, vidutins bendrosios snaudos maja. Taiau pasiekus tam tikr
gamybos mast, jos ima didti, todl mons
nebetenka paskatos didinti gamybos apimt.
Tai yra natralios oligopolins mons
formavimosi prieastis. Dl jos individuali
moni vidutins snaudos maja didjant
gamybos centralizacijai iki to momento, kol
keletas stambi moni akos produkcijos
pagrindin dal ima gaminti maiausiomis
vidutinmis snaudomis. 69 pav. pavaizduotos
vairi rin-
69 PAV . VIDINS SNAUDOS
S K I RT I N G O S E
kos struktr vidutini snaud krei- RINKOS STRUKTROSE
147 8. OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS
RINKOS

vs. Kreiv VS X - tobulos konkurencijos rinkoje funkcionuojanios mons snaud kreiv.

Snaud minimumas pasiekiamas gaminant nedidel akos produkto dal.
Kreiv VS2 - natralios oligopolijos snaud kreiv. Jos minimumas yra tarp tak, kurie
apriboja gamybos apimt, lygi tokiam dydiui, jog keletas firm gali gaminti vis akos
produkcij. smulki moni snaudos didesns negu stambesni ir pirmosios pralaimjusios
varymosi kovoje istumiamos i rinkos. Kreiv VS3 - natralios monopolijos snaud kreiv.
Ji nuolat krinta emyn ir net nepasiekia minimumo susikirtimo take su preks paklausos
kreive D.

Kain varymasis oligopolinje rinkoje

Kai rinkoje yra kelios mons prekiautojos, kiekviena j gali mainti preks
kain, kad padidint apyvart. Jei viena mon sumaina preks kain tikdamasi tai padaryti,
jos pavyzdiu gali pasekti ir kiti konkurentai. Tada preks kaina sumaja, bet n vienai monei
nepavyksta padidinti apyvartos. Prekiautojai patiria nuostoli ir ima didinti preki kainas. Taip
jos vl gali iaugti iki pradinio dydio.
Oligopolinje rinkoje preks kaina priklauso nuo to, kaip firmos isprendia tarpusavio
priklausomybs problem. Jeigu mon neino, kokiomis kainomis prekes realizuoja jos
varovas, ji negali inoti ir savo realizavimo apimties, nors ir gali nustatyti savo preki kainas.
Dl ios prieasties oligopolin mon neino savo preki paklausos kreivs. Tai neleidia
monms oligopolinje rinkoje varytis tarp savs keiiant preki kainas. Daniau varomasi
keiiant produktus, gerinant j kokyb, reklamuojant prekes ir kitais bdais.

Lipni kaina"

Kadangi oligopolins rinkos vidutini kintamj snaud kreiv yra itstas

minimumas, ji gali reaguoti preks paklausos kitim keisdama ne savo preki kainas, o
gamybos apimt.
Preki kain pastovum skatina ir tai, kad j keitimas susijs su papildomomis snaudomis:
preki kain keitimu, klient informacija, keliania j nepasitenkinim, apskaitos kartojimu
naujomis kainomis ir pan. Kai firma gamina daug pavadinim preki, tos papildomos snaudos
gana didels.
Oligopolins mons galimybs palaikyti kainas, fiksuotas trumpuoju laikotarpiu,
parodytos 70 paveiksle.
mon nustato preks kain P, kuri bt vidutin galimiems jos pokyiams, kai kinta
paklausa ir jos kreiv pasislenka i padties D2 D3.
i kaina nustatoma pasirinkus produkcijos apimt Q x, kuri leidia maksimizuoti pajamas, t.
y. kai ribins snaudos lygios ribinms pajamoms (RS=RP). Taiau RS ir
8. OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS RINKOS 148

RP susikirtimo takas yra ir RP Kaina, bei VBS *D3

kreivi susikirtime. 70 pav. snaudos jis paymtas
taku M. Kai preks paklausa pakinta ir jo kreiv
Dx pasislenka D2 ar D3 padt, firma atitinkamai
didina arba maina ne kain, o gamybos apimt iki
Q2 arba Qg, o kaina lieka stabili pradinje padtyje
ir neseka paskui Dx gamybos apimties kitim.
Taip keisdama produkcijos apimt, mon gali
isaugoti didiausias pajamas nekeisdama preki
kainos, jeigu tik produkcijos apimties kitimas neieina u VBS kreivs itsto minimumo, nes
ioje srityje lieka pelno maksimizavimo slyga RS = RP 70 pav. Lipni
Esant lipniai" kainai, firmas i rinkos pasiekia kaina" signalai apie
preki paklausos pokyius ne kain, o realizavimo apimties kitimo forma.

Lauta paklausos kreiv

Kain stabilumas oligopolinje rinkoje aikintinas ir naudojant laut

paklausos kreiv. Ypating form i kreiv gauna dl tos prieasties, kad firmos preki kain
pokyius reaguoja ne tik klientai, bet ir kitos firmos prekiautojos.
Tarkime, pradin firmos padtis yra 71 pav. take E, kai pusiausvyros kaina P x, o gamybos
apimtis Q1. Jeigu mon sumaina kain iki P2, ja paseka ir kiti prekiautojai, todl mons
realizavimo apimtis iek tiek padidja iki Q 2, nes dl kit prekiautoj elgsenos individualios
firmos paklausa tampa neelastinga (paklausos kreivs dalis emiau tako E yra neelastinga).
Dl to mons bendrosios pajamos maja.
Taiau jeigu mon padidins kainas iki P 3, o kitos firmos kain nedidins, paklausa gerokai
sumas iki tako Q3. Preks poreikio kreiv vir tako E yra elastinga. Bendrosios mons
pajamos irgi sumaja, kaip ir sumainus preki kainas.
Suprantama, kad moni, gaminani
homogenin (vienod) produkcij,
paklausos kreiv yra labiau lauta, o
gaminani diferencijuotus produktus -
maiau, nes gamintojai pastaruoju atveju
maiau priklauso vienas nuo kito.
Lauta paklausos kreiv taip pat
rodo, kodl oligopolinje rinkoje ven-
giama kain lenktyniavimo, bet pa- Q, Q,
sirenkamos kitos jos formos. 71 PAV. L A U TA PA K L A U S O S K R E I V
 Reketas

Kai oligopolins mons prekes gamina naudodamos visus turimus

pajgumus, j elgsena trump laik yra kiek kitokia, negu ireikta lauta paklausos kreive.
Tokiomis slygomis firmos, negaldamos plsti savo gamybos, nra suinteresuotos mainti
kain. Taiau atsiranda didel pagunda didinti jas, nes kiti gamintojai negali iplsti gamybos
apimties, o vartotojai yra priversti sigyti ir brangesni preki. Jei tai padaro viena i moni,
kiti oligopolininkai paseka jos pavyzdiu ir yra skatinama liauianioji" infliacija.

Ribins snaudos ir pajamos oligopolinje rinkoje

Lauta paklausos kreiv pakeiia ir ribini pajam kreivs form. Kaip

pavaizduota 72 pav., ribini pajam kreiv oligopolinje rinkoje turi didel pertrk.
mon, padidinusi preki kain, labai sumaina j realizavim (paklausos kreiv vir tako
E). Taiau u kiekvien realizuot pabrangus preks vienet mon gauna daugiau pajam,
todl ribins pajamos yra didels, o j kreiv yra gana auktai. Taip yra iki tako E, kuriame
realizavimo apimtis lygi Q1. Nordama iplsti gamyb, firma maina preki kain, kad ji tapt
maesn negu varov. Vadinasi, u papildomai realizuot preks vienet mon gaus daug
maesnes ribines pajamas. RP kreiv staiga krinta emyn nuo tako A iki B. Po to mon,
maindama kainas, gauna nuosekliai majanias ribines pajamas, o j kreiv yra itisin ir
krintanti emyn. Didiausios mons pajamos bet kurioje monje yra tada, kai tenkinama
lygyb RS=RP. Kaip matome i paveikslo, ribins snaudos gali keistis oligopolinje rinkoje
tarp tak A ir B, t. y. RS kreiv gali uimti bet kuri padt tarp RS 1 ir RS2, esant nekintamai
produkcijos apimiai. Todl mon gali
gauti didiausias pajamas, nors snaudos ir
padidja. Tik kai RS kreiv ieina u AB
intervalo rib, mon turi keisti preks kain.
Siekdama pakeisti ribines snaudas,
nekeisdama gamybos apimties, firma tai
gamybos apimiai usitikrina didiausi
naud.
Kurno-Neo pusiausvyra

Sudtinga kainodaros oli-

gopolinje rinkoje problema skatino eko-
nomistus kurti supaprastintus ios rinkos
modelius.
72 pav. Ribins pajamos
oligopolinje rinkoje
 Vienas j yra 1838 m. A. Kurno pasilytas duapolijos modelis. Priimama prielaida, kad
akoje yra tik dvi mons ir viena j pasirenka sprendim tikdamasi, kad varovas elgsis
nereaguodamas tos mons sprendim. Tokiame modelyje mons elgiasi panaiai kaip tobulos
konkurencijos modelyje. Jos didina preki kainas ir maina gamybos apimt, kai didja
paklausa. Tas pat vyksta, jei moni yra daugiau nei dvi.
Modernesnis io modelio variantas apima daugiau negu dviej moni elgsen oligopolinje
rinkoje. Taiau laikomasi tos paios prielaidos, kad mon produkcijos apimt ir preki kainas
keiia orientuodamasi tik paklaus, bet ignoruodama galimus konkurent elgsenos pakitimus.
mon tokiame modelyje yra tarpinje padtyje tarp monopolins ir tobulos konkurencijos
rinkos. Rinkai bdingos didesns kainos ir maesn gamybos apimtis negu tobulos
konkurencijos rinkoje ir maesns preki kainos bei didesn gamybos apimtis negu
monopolinje rinkoje.
Spjim variacijos modelis ipleia Kurno-Neo poir oligopolin mon, nes priskiria
jai galimyb splioti konkurent elgsenos perspektyvas ir j reakcij mons sprendimus.

Jungtinio pelno maksimizavimo hipotez

oligopolins rinkos mons gali slaptai sutarti maksimizuoti bendrj vis

peln. Taiau toks siekis nepanaikina j intereso didinti individual peln, t. y. gauti kuo
didesn dal jungtinio pelno.
Vadovaudamosi tokiais dviem siekiais, mons stengiasi, kad kainos rinkoje bt lygios
monopolinei kainai. Taiau kiekviena i susitarusi moni siekia sumainti savo preki kainas,
kad realizavimo apimt galt iplsti konkurent sskaita. Konkurentams pasukus tuo paiu
keliu, gali sumati jungtinis ir kiekvienos i moni individualus pelnas.

Oligopolins rinkos pltojimo veiksniai

Kad oligopolins mons neprarast ekonomins naudos, rinka turi bti

apsaugota nuo nauj firm atjimo. Tokios klitys vadinamos jimo barjerais, galiniais
susidaryti natraliai arba bti sukurtais pai oligopolinink.
Natralios klitys susijusios su ekonomija dl gamybos mast. Jeigu akoje yra keletas
moni, kuri dydis joms utikrina ekonomij dl gamybos mast, jos gauna peln. Papildomos
mons atjimas rink padidint preki kiek ir, esant nekintamai paklausai, sumaint preks
kain. Visos mons prarast peln ir naujai rink einanti mon j negaut. Todl tai
numatydama, ji nesuinteresuota vertis toki rink, kurioje negals usitikrinti pelno.
Senosios tam tikros akos mons, palyginti su naujomis monmis - potencialiais
konkurentais, kurie rengiasi ateiti rink, turi pranaum. Tas pranaumas remiasi personalo
patirtimi, iniomis, per ilg laik sudarytais sandoriais su partneriais, o naujai monei pradedant
versl naujoje rinkoje, tokiems pranaumams veikti prireiks papildom snaud. Tai irgi gali
sulaikyti nuo oligopolins rinkos struktros ardymo.
 moni sukurtos klitys

Produkt diferenciacija gali bti panaudota kaip klitis nuo galim varov
apsisaugoti. mon, numaiusi rinkos dyd, gali kurti tok tam tikro modelio preki kiek, kuris
utikrint ekonomij dl gamybos mast. Nauja mon negali eiti toki subrink
nesumainusi kainos, o tai kartu panaikina ir nor gaminti tokias prekes. Nauja firma galt
imti gaminti labai artim substitut, pakeiiant prast preks model, ir bandydama patraukti
vartotojus. Tai numatydamos, senosios mons danai gamina ne vien, o kelis tos paios
preks modelius, skirtus vairioms vartotoj grupms. Tai neleidia naujiems varovams
priartti prie rinkos.

Reklama

Reklama taip pat gali bti panaudota jimo rink klitims sudaryti. Jeigu
ekonomija dl gamybos mast gali bti gaunama net ir nedidelje monje, senos mons gali
dirbtinai padidinti snaudas - daugiau pinig skirti reklamai.
Reklamos snaudos, tenkanios vienos preks vienetui, kaip pavaizduota 73 pav. kreive
VBSR, maja didjant gamybos apimiai. Kartu reklamos snaudos padidina vidutines
bendrsias snaudas ir VBS kreiv pasislenka dein i VBS 1 padties VBS2 padt. Snaud
kreivs minimumo pradia pasislenka i tako Q 1 tak Q2, t. y. minimalios snaudos gali bti
pasiekiamos tik gaminant didesn kiek produkt.
Nauja mon, nordama savo prek patraukti klient dmes, turi daug ileisti reklamai.
Taiau esant nedidelei naujos mons produkcijos apimiai, reklamos snaudos labai padidina
vidutines bendrsias snaudas ir tai yra klitis eiti rink, kurioje jau yra senos mons su
maesnmis VBS.

Grobuonika kaina
Jei mon numat jimo rink galimyb, ji atsisakys tokio ingsnio, nes ino, kad jusi patirs
nuostoli. Jau gyvuojanios mons gali dirbtinai
sudaryti toki situacij. jus naujai firmai, galima sumainti preki kainas ir jas laikyti
tokiomis iki to laiko, kol naujasis
konkurentas nebankrutuos. inoma,
pajam nuostoliai trumpuoju
laikotarpiu neivengiami, taiau
tokia pamoka esamiems ir
potencialiems konkurentams -
oligopolinms monms sudaro
slygas isilaikyti ilguoju
laikotarpiu.
73 pav. Reklamos
vaidmuo
 Alokacinis efektyvumas oligopolinje rinkoje

Oligopolinje rinkoje itekli paskirstymo mechanizmas veikia panaiai kaip

ir tobulo varymosi rinkoje. Tiesa, oligopolininkas nra pasyvus kainos atvilgiu - jis tyrinja
rink, varov elgsen ir bando nustatyti sau naudingiausi preks kain.
oligopolin rinka spja mon apie pasikeitusias slygas itekli kainomis, o apie gaminio
realizavimo slyg pokyius ne tik kainomis, bet ir realizavimo apimtimi.
Snaud augimas pakelia VBS kreiv auktyn ir mon oligopolinje rinkoje didina preki
kainas, bet maina produkcijos apimt. Taiau didjanti tam tikros preks paklausa skatina
gamybos augim. Taip rinka veikia itekli preki gamybai perskirstym.
Taiau oligopolins rinkos mechanizmo veikimo padariniai skiriasi nuo tobulos
konkurencijos padarini. Kadangi oligopolininkas nustato preks kain, didesn u ribines
snaudas ir ribines pajamas, jis nesukuria tiek gamini, kad j skaiius tenkint visuomeninio
efektyvumo slyg RPV = RSV, kuri pasiekiama tobulos konkurencijos rinkoje.

8.2. Monopolins konkurencijos rinka

Monopolin konkurencija

Po tobulos konkurencijos ir monopolins rink modeli apraymo mo-

nopolins konkurencijos terminas gali pasirodyti nelogikas, nes tobula konkurencija ir
monopolija neigia viena kit. Taiau realioje ekonomikoje, kur nra nei tobulos konkurencijos
rinkos, bei tobulos monopolijos, kur yra tiek vieno, tiek kito teorinio modelio bruo, tokia
simbioz galima.
Monopolins konkurencijos teorija remiasi dviem prielaidomis, paimtomis i tobulos
konkurencijos ir monopolijos modeli.
Pirmoji tobulos konkurencijos prielaida yra ta, jog rinkoje yra daug tiekj ir var totoj ir
kad yra jimo - ijimo klii.
Antroji monopolins rinkos prielaida yra ta, jog kiekvienas gamintojas yra monopolininkas
savo preks atvilgiu, nes visos, net ir tos paios paskirties preks, skiriasi viena nuo kitos.
Kitaip negu tobulos konkurencijos rinkoje, pagrstoje preki vienodumu, monopolins
konkurencijos rinkoje realizuojamos diferencijuotos preks. mons tokioje rinkoje yra
monopolininks savo produkcijos atvilgiu, nes j produktai skiriasi nuo kit gamintoj tos
paios paskirties produkt. Taiau ie produktai, kokybikai skirtingi, yra substitutai (pakaitai).
ios prielaidos lemia tai, kad monopolins konkurencijos rinkos paklausos kreiv irgi yra
krintanti, taiau ji elastingesn negu monopolins paklausos kreiv.
INS KONKURENCIJOS RINKOS 154

74 pav. Paklausos kreiv

monopolins konkurencijos
rinkoje

Monopolinje rinkoje
mon gali didinti preki
kain ir mainti produkcijos
apimt, nes maiau pavoj
prarasti klientus negu
monopolins konkurencijos
rinkoje. 74 pav. pavaizduota
monopolins konkurencijos
mons paklausos kreiv D ir
palyginama su monopoline D1
bei tobulos konkurencijos
mons D2 paklausos
kreivmis.
155 8. OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS
RINKOS

Trumpalaik ir ilgalaik pusiausvyra

Monopolins konkurencijos rinkoje mons nustato individualias preki

kainas savo diferencijuotiems gaminiams. Jos vadovaujasi paklausa ir snaudomis, kad
maksimizuot gaunam peln. Kadangi mons, diferencijuodamos prekes, ilaiko autonomij,
vienoda rinkos bsena nesusidaro. Kai paklausos kreiv yra vir vidutini bendrj snaud
kreivs, gaminant produkcijos kiek take, kuris tenkina lygyb RS = RP, mon gauna
ekonomin peln. Jo dydis 75 pav. parodytas staiakampiu ABcM. Tokia pusiausvyra galima
trump laik.
Taiau ekonominis pelnas masina kitas mones pereiti finansikai nauding rink, todl
individualios mons paklausos kreiv tampa elastingesn ir pasislenka kair. Tai reikia, kad
vienos mons rinkos dalis ir ekonominis pelnas maja. is procesas tsiasi iki to momento,
kol ekonominis pelnas inyksta ir lieka tik normalusis pelnas. Tokia padtis pavaizduota 76
paveiksle. Paklausos kreiv pasislenka
kair pus tiek, jog tampa

75 pav. Pusiausvyra monopolins

konkurencijos rinkoje trumpuoju liestine vidutini snaud
laikotarpiu kreivei take c.
Jeigu nauj moni perjimas rink tsiasi, produkcijos apimtis kiekvienoje monje dar
maja. Daugelis moni patiria nuostoli, nebegauna net normalaus pelno ir palieka rink.
Likusi moni produkcijos apimtis vl gali didti ir paklausos kreiv pasisuka dein
tiek, kad jos vl ima gauti normal peln.
 Taigi moni elgsena monopolins
konkurencijos rinkoje panai kaip ir
tobulos konkurencijos rinkoje. Taiau
monopolins konkurencijos atveju
mon pasiekia pusiausvyr ilguoju
laikotarpiu gaudama normal peln ne
VBS kreivs minimumo take.
Vidutins bendrosios snaudos yra
didesns negu minimalios, o tai reikia,
kad neinaudojamas moni gamybinis
pajgumas ir palaikomas j perteklius.
Gamybini pajgum perteklius yra 76 pav. Pusiausvyra monopolins
monopolinei rinkai bdingos konkurencijos rinkoje ilguoju
krintanios paklausos kreivs ir tobulos laikotarpiu
konkurencijos rinkai bdingo laisvo jimo rink padarinys.
Lyginant su tobulos konkurencijos rinka, monopolins konkurencijos rinka pasiymi preki
vairove, kuri utikrina besivaranios mons, kurdamos tos paios paskirties, tik
diferencijuotus gaminius. Bet i vairov pasiekiama didesnmis snaudomis, o ne
homogenini preki gausa.
Monopolin konkurencija nra palankesn efektyvumui negu tobulos konkurencijos ir
monopolins rinkos. Kadangi kaina didesn u ribines snaudas, o paklausos kreiv yra
krintanti, galima didinti alokacin efektyvum didinant gamybos apimt ir mainant preki
kainas.
Vidutini bendrj snaud kreivs ir paklausos kreivs slyio takas yra ne emiausioje
pirmosios dalyje, o tai rodo, kad yra ir technologinio efektyvumo nuostoli.

Rinkos struktros tip palyginimas

Apvelgus pagrindinius rinkos struktros tipus, galima palyginti juos ir

pateikti trumpas ivadas. Tobulos konkurencijos preki ir paslaug rinkoje (r. 77 pav.) yra
daug homogeninius (panaius) produktus gaminani moni. Jos gali lengvai ieiti i vienos
preki rinkos ir pereiti kit. Kainos susiformuoja rinkoje ir j negali paveikti atskir firm
sprendimai. Pastarosios yra paklusnios rinkos kainai.
Monopolinje rinkoje (r. 78 pav.) yra tik vienas gamintojas, kurio preks neturi aikaus
substituto. jimo rink slenkstis yra labai auktas, todl eiti nemanoma. mon nustato
preki kainas valstybs nustatyt apribojim intervale.
Oligopolinje rinkoje (r. 79 pav.) tik nedaugelis firm gali gaminti maai arba labai
diferencijuotus produktus. jimo klitys sunkiai veikiamos. mons i dalies gali veikti preki
kainas, ir todl ieko toki kain, kurios utikrint stabilum rinkoje bei pajamas.
Diferencijuot produkt atveju ypa svarbi vieta tenka reklamai.
 Kaina,
snaudos

0 Q, Q o Q, Q
77 pav. Tobulos konkurencijos rinka 78 pav. Monopolin rinka
Monopolins konkurencijos rinkoje (r. 80 pav.) dangelis firm, gaminani
diferencijuotus produktus, preki kainas veikia menkai. jimo klitys rink labai lengvai
veikiamos. itin svarbu reklama.
Tik tobulos konkurencijos rinkoje patenkinama lygyb RS=P, o kitose rinkose ios lygybs
nra. Gamybos apimtis mainama, o kainos didinamos. Todl joms bdingas alokacinis
neefektyvumas.
Be to, tik tobulos konkurencijos rinkoje produkcijos apimtis yra tokia, jog pasiekiamas
VBS kreivs minimumas. Vadinasi, tik ia pasiekiamas technologinis efektyvumas.
Taiau skubotos ivados gali suklaidinti.
Pavirutinis poiris vairi rink snaud kreives neatskleidia pastarj struktros.
oligopolinje ir monopolins konkurencijos rinkose papildomos snaudos bt reikalingos
produkcijai diferencijuoti ir reklamai, kurios informacin funkcija svarbi vartotojui. Be to,
ekonominis pelnas oligopolinms ir monopolinms monms leidia mainant snaudas skirti
param moksliniams tyrimams, j rezultatams pritaikyti. Tai daryti juos veria siekis apriboti
konkurencij.
Tobulos konkurencijos firmos nenoriai diegia naujoves, nes jos negali ilaikyti j teikiam
pranaum.
Taigi tobulos konkurencijos rinka lemia didesn efektyvum, palyginti su kitomis rinkomis,
tik esant tai paiai snaud struktrai.

0 Q, Q 0 Q, Q
79 pav. Oligopolin rinka 80 pav. Monopolins konkurencijos
rinka
 9. DARBO JGOS RINKA
IR DARBO UMOKESTIS m

9.1. Tobulos konkurencijos darbo jgos rinka

Tobula konkurencija darbo rinkoje

Ekonomikos teorija jau nuo XIX a. vidurio darbo jg nagrinja kaip vien i
preki, kurios main santyki problematik galima aprayti remiantis dsningumais,
suformuluotais nagrinjant daiktini preki rinkas. Todl neatsitiktinai darbo jgos (toliau -
darbo) rinkos analizei vartojamos konkurencijos, pasilos, paklausos, ribini pajam svokos.
Pagrindins prielaidos, btinos tobulai konkurencijai darbo rinkoje, yra visikas darbo
socialinis mobilumas ir darbdavi informuotumas apie darbo snaudas bei rezultatus,
darbdavi ir darbuotoj rinkos galios neturjimas.
Kiek plaiau aptarkime ias prielaidas ir pairkime, kaip jos atitinka real gyvenim.
Socialinis mobilumas - tai gyventoj gebjimas keisti savo gyvenimo slygas. Atliekant
ekonominius tyrimus atsivelgiama gebjim keisti profesij, gyvenamj ir darbo viet,
darbo intensyvum. socialinis mobilumas yra auktas, jei nedideli darbo umokesio ar darbo
slyg pokyiai atsispindi darbuotoj elgsenoje. Visiko mobilumo pavyzdys galt bti
situacija, kai darbuotojas pakeiia darboviet, nes naujoje vietoje udirba vienu centu per
mnes daugiau nei senojoje (kai kitos slygos vienodos). Gyvenimo praktika rodo, kad
visikas mobilumas nepasiekiamas. tai darbuotojai apie darboviets pakeitim pradeda rimtai
galvoti, kai darbo umokesio skirtumas virija 5 proc., apie gyvenamosios vietos pakeitim
respublikos viduje - kai is skirtumas siekia 10 proc. Kad kilt noras emigruoti, reikia dar
didesnio pajam skirtumo. Mobilum riboja ne tik ms pasyvumas, bet ir tokie veiksniai, kaip
analogik darbo viet stoka, perkvalifikavimo sistemos nesklandumai, but, transporto ir kitos
problemos.
Darbo rinkos dalyvi informuotumo svarba savaime aiki, tad nurodysime tik pagrindinius
informacijos ribotumo aspektus. Darbuotojai tiksliai neino pajam lygio ir jo kitimo atskiroje
monje dinamikos tiek dl to, kad sunku pinigais vertinti mons savo darbuotojams teikiamas
paslaugas, tiek ir dl premij lygio nestabilumo. Nepradjus dirbti, sunku vertinti ir darbo
slygas, kurios yra vienas i pajam diferenciacijos veiksni.
Darbdavi informuotumas yra ribotas dl technini darbo rezultat vertinimo problem.
Dalyje veiklos srii (vietimo, medicinos) tik apytiksliai galima vertinti ne tik darbuotoj, bet
ir staig darbo rezultatus. Daiktini produkt gamybos akose, dirbaniose konkurencijos
slygomis, moni veiklos rezultatus rinka vertina pakan
159 9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS

kamai tiksliai, bet atskir darbuotoj grupi (pvz., vadov, mokslini padalini darbuotoj)
darbo rezultat tiksliai vertinti nemanoma.
Rinkos galios problema taip pat aktuali darbo rinkai. Profesins ir kitos darbuotoj
sjungos sudaro prielaidas monopoliniams reikiniams darbo pasilos sferoje, o moninink
sjungos, tam tikros profesijos darbuotoj telkimasis vienoje monje, ribotas darbdavi
skaiius tam tikroje teritorijoje - darbo paklausos sferoje.
skyriuje aptarsime tik tobulos konkurencijos atvej.

Darbo jgos pasila

mons dirba skatinami vairi motyv: nordami pripainimo, siekdami

gauti pajam, patirti bendravimo su kolegomis diaugsm ir t. t., taiau ekonomikos teorijos
pagrindams suvokti pakanka nagrinti tik vien i motyv - siekim gauti pajam (darbo
umokest). siekimas bei gebjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio
lygiams, yra darbo pasila. Nors darbo rinka nra tapati preki rinkai, pasilos dsningum
bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotoj darbo umokestis didesnis,
tuo daugiau moni link pasirinkti i profesij, tuo daugiau valand per dien (kai kitos
slygos lygios) jie pasireng skirti darbui. Jeigu darbo pasilos dsningumus ireiktume
grafikai, gautume grafik (r. 81 pav.), kuriame vienoje ayje atidedamas udarbis (pvz., Lt
per valand), o kitoje ayje - darbo kiekis, kur darbuotojai link pateikti u atitinkam atlygini-
m (pvz., darbuotoj skaiius).
Rinkos ekonomikoje sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priima atskiri asmenys,
atsivelg darbo umokest ir sunkum, patiriam darbo metu, lyg. Elementariausias
modelis, kuriuo galima kiekybikai vertinti darbini pajam ir sunkum sveik, yra pajam ir
laisvalaikio, prarandamo dirbant, analiz. Kai darbo umokestis fiksuotas, norint gauti didesn
atlyginim, reikia ilgiau dirbti. Kuo ilgiau dirbame, tuo maiau laiko lieka laisvalaikiui bei
poilsiui, nes paros trukm yra pastovi. Jei dirbame 4 valandas, laisvalaikiui lieka 20 valand,
jei 8 - 16 ir t. t. Taigi darbas, kaip ir bet kuri kita veikla, turi alternatyvias snaudas, kurios iuo
atveju apibriamos kaip laisvalaikio kiekis, kurio tenka atsisakyti darbins veiklos labui.
Norint isiaikinti, kokiomis proporci-
Udarbis, i jomis bus padalyta para, tikslinga var-
toti ribinio naudingumo svokas.
J Akivaizdu, kad laisvalaikis mums
/ teikia tam tikros naudos, kuriai galio-
I ja majanio ribinio naudingumo ds-
y S n s: kuo daugiau turime laisvo laiko,

tuo j menkiau vertiname, arba papil-

^^^^ doma laisvalaikio valanda mums tei-
----------------------------------:-- ,v. kia maiau diaugsmo. Laisvalaikio
Darbuotoj skaiius naudingumo kitimas parodytas grafike
81 PAV. D A R B O PA S I L O S K R E I V (r. 82 pav.).
 160

Ribinis
naudingu
mas

4 8 12 16 20 24 Laisvalaikio trukm, vai. 82 PAV .

L A I S VA L A I K I O N A U D I N G U M O K R E I V

Kita vertus, darbo mums irgi reikia. Net atsiriboj nuo fakto, kad darbo procesas gali bti
malonus, negalime atsisakyti darbo kaip pajam altinio. iuo aspektu ribin darbo naudingum
galime apibrti kaip preki, kuri galime sigyti u papildomos darbo valandos pajamas, vert.
Pirmos darbo valandos ribinis naudingumas yra labai didelis, nes, negav keli lit per dien ir
neturdami papildom pajam, numirtume badu. Antros valandos darbas mums btinas, kad
elementariai apsirengtume, treios - kad suvalgytume kok gardesn ksnel ir t. t. Kadangi
didjanios pajamos leidia tenkinti vis maiau btiniausi poreiki, galime teigti, kad ribinis
darbo naudingumas maja. Taigi kuo ilgiau dirbame, tuo ribinis darbo naudingumas maesnis,
o laisvalaikio vertinimai tampa auktesni.
individas, sprsdamas, kiek valand dirbti ir kiek ilstis, lygina laisvalaikio ir darbo ribinius
naudingumus, ir geriausios slygos pasiekiamos tuomet, kai darbo ir laisvalaikio ribiniai
naudingumai susilygina. Esant ioms slygoms, tiek darbo trumpinimas, tiek ilginimas maina
bendrj naudingum, gaunam i darbo ir laisvalaikio. slyginis pavyzdys, padedantis
kiekybikai parodyti darbo ir laisvalaikio derinimo proces, pateiktas 9.1 lentelje.
Neigiamas ribinis darbo naudingumas dirbant 20 ir daugiau valand per dien reikia, kad

9.1 lentel. Darbo ir laisvalaikio ribiniai naudingumai

Laikas, valandomisRibinis naudingumas, slyg.
vnt.laisvalaikisdarbaslaisvalaikisdarbas2401-
2045201681010121215581620142040-5024100-50

pervargus pajamos diaugsmo nebeteikia ir mogus sutikt net primokti, kad nereikt dirbti.
161 9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS

Darbo umokesio kitimas. Lentelje pateikti duomenys aprao situacij, kai kinta darbo
laiko ir laisvalaikio trukm, o darbo umokestis lieka fiksuotas.
Panagrinkime darbuotoj reakcij valandinio umokesio kitim.
Augant valandiniam darbo umokesiui, didja produkt, kuriuos galima nusipirkti u
darbines pajamas, kiekis, taigi ir ribinis darbo naudingumas. Laisvalaikio naudingumui
nesikeiiant, o darbo umokesiui didjant, optimalus darbo laikas ilgja. Tiesa, darbo laiko
ilgjimo tendencija nra absoliuti. Darbo umokesiui pasiekus tam tikr lyg, darbuotojas gali
sigyti daug preki ir pradeda galvoti, ar jam geriau vartoti daug, bet maiau svarbi produkt,
ar dalies j atsisakyti laisvalaikio ilginimo naudai. Taigi darbo umokesio didjimas gali
sukelti ne tik teigiam, bet ir neigiam darbo pasilos pokyi (pajam efekt).

Darbo jgos paklausa

Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologikai

apibrto darbo kiekio, reikalingo monms, kad atlikt usakymus, ir nuo darbo umokesio
lygio. i problem nagrinsime atskiros mons poiriu, nes btent mons sprendimai yra
lemiami tobulos konkurencijos slygomis. Jei mons gaminamoms prekms reikia 5
darbinink, ji nesamdys 10. Bet jei darbo umokestis padids, mon stengsis diegti gamybos
technologij, kuriai pakakt 3 ar 4 darbinink. Nordami detaliau ianalizuoti samdos
santykius, panagrinkime kelet ribini dydi.

Ribinis pajam produktas (RPP)

Darbo RPP yra bendrj mons pajam pokytis, susijs su gamybai

panaudoto darbo padidjimo vienetu (pvz., primus darb papildom darbuotoj). Jei
papildomas darbuotojas firmos pajamas padidina 10 Lt per dien, RPP lygus 10 Lt.
Maksimizuodama pajamas, firma darbuotojui negali mokti daugiau nei gauna pati, taigi 10 Lt
yra darbuotojui silomo umokesio maksimali riba.

Majantis ribinis pajam produktas (MPP)

Daugelis produkt gali bti gaminami sunaudojant skirting darbo kiek, ir

monms reikia sprsti, kiek darbuotoj pasamdyti. i problem panagrinkime fermerio,
kuris veriasi sodininkyste ir samdo studentus, pavyzdiu. Derliui nuimti samdom student
skaiius, darb apimtis ir RPP dydis parodyti 9.2 lentelje. Vieno kilogramo obuoli kaina - 1
Lt.
Ribinio produkto majimas didjant student skaiiui apibdina padt, kai
tame paiame plote dirbant dideliam skaiiui moni, i pradi tenka rinkti ne
tik didiausius, bet ir prastesnius obuolius, o vliau papildom obuoli
nebelieka, todl septintas studentas, neturdamas k veikti, tik valgo obuolius.
 9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO 119
UMOKESTIS
9.2 L E N T E L . R I B I N I S PA J A M P R O D U K TA S
Student skaiius Surinkt obuoli kiekis, kg RPP Lt
1 500 500
2 1000 500
3 1300 300
4 1400 100
5 1450 50
6 1450 0
7 1440 -10

Pagal sutart su universitetu fermeris studentui turi sumokti 100 Lt ir nusprsti, kiek
student samdyti. Samdyti 3 studentus aikiai apsimoka, nes treiasis duoda 200 Lt pajam.
Samdant ketvirtj, verta pagalvoti, nes jis, surinkdamas 100 kg, tik apsimoka savo umokest.
Penktas studentas, sumokjus jam 100 Lt, sumains fermerio pajamas 50 Lt. io studento,
siekiant maksimizuoti peln, nereikia samdyti, o 50 kg obuoli teks paaukoti. Remiantis
pavyzdiu galima suformuluoti vien i samdos taisykli: samda didinama tol, kol RPP
sumaja iki rinkos darbo umokesio lygio.
Jei ms pavyzdyje darbo umokestis nebt fiksuotas, samdos sprendimai keistsi. Taigi
esant 50 Lt atlyginimui, bt samdomi 5 studentai, o 200 Lt - tik 3.
Umokesio kitimas nra vienintelis samdos sprendim kitimo veiksnys. Kitoms slygoms
esant lygioms, samda padidt ir tuo atveju, jei padidt darbuotoj RPP

Darbo jgos paklausa ir gamybos veiksni sveika

kininkavimo praktikoje danai reikia galvoti ne tik apie tai, kiek samdyti
moni, bet ir kaip gerinti rengim (kapitalo) bei darbo apimtis. Ir i problem panagrinkime
remdamiesi pavyzdiu. Turime pasirinkti efektyviausi kanalo kasimo technologin variant
inodami, kad A variantui reiks 100 moni, B - 20 moni ir 1 ekskavatoriaus, C - 5 moni
ir 2 ekskavatori.
Efektyvumo udaviniui sprsti reikia inoti ne tik natrinius rodiklius, bet ir rengim bei
darbo kainas. Tegul ekskavatoriaus nuoma kanalo kasimui yra 10 000 Lt, o darbuotojo darbo
umokestis sudaro 500 Lt. iomis slygomis, dirbant A variantu, kanalo kasimo darbai kainuos
100 X 500 = 50 000 Lt, B - 20 X 500 + 10 000 = 20 000 Lt, C - 5 X 500 +2 X 10 000 = 22 500
Lt. Taigi efektyviausias yra B variantas, bet nedera pamirti, kad B varianto efektyvumas
rodytas tik konkreiomis slygomis. Jei darbininkams bt mokama 100 Lt, efektyviausias
bt A, o jei 700 Lt - C variantas. Sprendim rezultatai keistsi ir kintant kapitalo kainai. Kuo
brangiau mokama u ekskavatorius, tuo didesn tikimyb, kad efektyvi bus rankinio darbo"
technologija. Taigi darbo paklausa, nulemta technologini sprendim, kinta atvirkiai
proporcingai darbo umokesio lygiui ir tiesiogiai proporcingai kapitalo kain lygiui.
163 9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS

Darbo jgos rinkos efektyvumas

Nagrinjome, kaip kinta darbo jgos pasila ir paklausa darbuotojo bei

mons atvilgiu. alies mastu samdos mechanizmas yra panaus. mons, mak-simizuodamos
peln, stengiasi priimti tiek darbuotoj, kad RPP sutapt su darbo umokesiu. Jei, esant tam
tikram darbo umokesio lygiui, i taisykl negarantuoja, kad bus visi darbinti (atsiranda
nedarbas), dl darbuotoj tarpusavio konkurencijos pradeda mati darbo umokestis. Tai
skatina mones priimti daugiau moni, kas ilgainiui panaikina nedarb. Jei susidaro prieinga
situacija, t. y. darbuotoj trksta, prasideda konkurencija tarp darbdavi, siekiani prisivilioti
trkstam specialybi darbuotoj. Umokestis pradeda didti, o samdos poslinkis slgti.
Rykus umokesio didjimas skatina diegti ir nauj, darb taupani technologij, o tai prisi-
deda prie pusiausvyros rinkoje atkrimo. Tiesa, darbo rinka subalansuota labai sudtingai, ir
ekonomin kasdienyb ne visada telpa elementarios teorijos rmus. Dabar panagrinkime,
kaip teorija, pagrsta darbo umokesio ryiu su RPP, aikina tam tikr darbuotoj kategorij
darbo umokesio faktin lyg.
i teorija paaikina darbo umokesio skirtumus mons viduje. Pasitelkime mons
direktoriaus ir eilinio darbininko umokesio lygi analiz. Tegul monje dirba 1000 moni ir
jos gamybos apimtis - 10 000 000 Lt. Aiku, kad darbininkas negali gauti daugiau nei 10 000
Lt, o realiai gaus gal kokius 5000 Lt. Visikai tiktina, kad sumanus direktorius kvalifikuotais
sprendimais padidins mons gamybos apimt bent jau 1 proc., t. y. 100 000 Lt. Direktoriaus
RPP yra 100 000 Lt, ir net sumokjus 95 000 Lt, pastangos privilioti gab mog monei
laikytinos prasmingomis.
Teorija i dalies paaikina ir nedarbo problem iuolaikinje ekonomikoje, kiek ji susijusi su
valstybs nustatytu minimalaus darbo umokesio lygiu. Umokesio minimumas, siekiant
apginti neturtingj interesus, fiksuojamas beveik visose alyse, bet i priemon riboja darbo
jgos rinkos veikim. Jei minimumas bt nustatomas pagal maiausiai apmokamos darbuotoj
grups darbo umokesio lyg, jis neturt prasms. Minimumas imamas aukiau io
umokesio, bet dl to monininkams jau netikslinga samdyti dalies darbinink.
Yra nemaai problem, kuri aptartoji teorija nepaaikina. RPP negali bti nustatyti
policijos darbuotojams, dstytojams, valstybi vadovams, nes i darbuotoj rezultatai neturi
aikaus piniginio vertinimo. Tokie darbuotojai apmokami galimybi atlyginim pagrindu.
Galimybi atlyginimas yra toks, kur tam tikr sugebjim darbuotojas gali gauti
alternatyviuose darbuose (pvz., dstytojas gali dirbti ininieriumi gamykloje, o ininieriaus
atlyginim galima laikyti dstytojo galimybi atlyginimu).
Teorija nepaaikina ir diskriminavimo darbo umokesio atvilgiu fakt, nes ji teigia, kad
visi mons lygs. Ekonominse studijose daugel met klasikiniu laikytas juodaodi JAV
gyventoj diskriminavimas. Dabar danai minimi emigrant Vakar Europoje bei moter
diskriminavimo pavyzdiai (lietuviai diskriminuojami Anglijoje). Moter diskriminavimas
reikiasi ir ms alyje: joms sunkiau gauti atsaking darb, j darbo umokestis sudaro
vidutinikai 70 proc. vyr darb umokesio. Tiesa,
9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS 164

norint konstatuoti diskriminavimo fakt, remtis vien darbo umokesiu nepakanka. Maesnis
atlyginimas gali bti emesns kvalifikacijos, gamybos akins struktros ir daugelio kit
veiksni padarinys.
Nra aikinama ir tai, kok poveik darbo umokesiui turi kvalifikacija, darbo slygos ir
darbo turinys. Yra nemaai darb, kurie dirbami be piniginio atlyginimo, o tai nepaaikinama
elementariu darbo rinkos modeliu. ios ir daugelis kit problem yra nagrinjamos darbo
ekonomikos, ne pelno staig valdymo ir kituose specialiuose kursuose.

9.2. Netobulos konkurencijos darbo jgos rinka

Profesins sjungos ir darbo rinkos monopolizacija

Darbo rinka. Prie praddami netobulos konkurencijos darbo rinkos analiz,

trumpai prisiminkime konkurencins rinkos mechanizm. Konkurencinis mechanizmas
pagrstas darbuotoj ir darbdavi individualiais sprendimais susiformavusi veiksni - darbo
pasilos ir paklausos - sveika (r. 83 pav.).
Pusiausvyros darbo umokestis yra toks, kuris tam tikru laiko momentu utikrina silomo ir
pageidaujamo darbo apimi pusiausvyr, t. y. visi norintys dirbti turi darb ir nra laisv
ekonomikai efektyvi darbo viet. Grafike pusiausvyr rodo darbo pasilos ir paklausos
kreivi susikirtimo takas E.

Profsjungos

Nagrindami darbo rink, iki iol atsiribojome nuo jos susiskaldymo.

Realioje ekonomikoje dl riboto socialinio darbuotoj mobilumo susiformuoja ne bendra darbo
rinka, o daugyb rink atskir profesij, kio ak bei teritorij pagrindu. Auktj mokykl
dstytojai menkai konkuruoja su altkalviais, nes pirmieji atsisakys savo prestiins profesijos
tik spaudiami labai dideli ekonomini sunkum, o antrj sidarbinimas dstytojais
problemikas dl akivaizdaus
kvalifikacijos trkumo. Toliau iame
skyriuje nagrinsime tik specifines
darbo rinkas, kuri egzistavimas
sudaro profesini sjung ekonomin
pagrind. Profesins sjungos turi
profesijos ir akos formas. Profesijos
pagrindu gali jungtis vairuotojai, mri-
ninkai, programuotojai, neatsi

83 pav. Darbo paklausos ir pasilos

sveika
velgiant tai, kurioje akoje dirba. i forma labiausiai paplitusi anglikai kalbaniuose
kratuose. akins sjungos ypa populiarios Vakar Europoje ir buvusiose socialistinse
respublikose.
Jei kurioje nors specifinje darbo rinkoje dirba 10 000 ar daugiau moni, akivaizdu, kad
vienas darbuotojas darbo umokesio dydio pakeisti negali lygiai taip, kaip grd rinkos
kainos negali pakeisti vienas fermeris. Darbuotojo veikimo laisv tokioje rinkoje ribojama
sprendimais dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti. ie sprendimai priimami atsivelgiant umokesio
lyg bei papildomus darbo naudingumo veiksnius ir laisvalaikio naudingum. Daugeliui
rinkos darbuotoj susibrus profesin sjung, j galimybs veikti darbo umokest padidja.
Vienas pagrindini jungimosi profsjungas tiksl yra siekimas padidinti nari darbo
umokest vir darbo jgos rinkos kainos. Darbo slyg ir darbo saugos gerinimas, atostog
trukms ilginimas, uimtumo garantij stiprinimas, pensinio aprpinimo gerinimas - taip pat
yra profsjunginio judjimo tikslai. siekdami supaprastinti analiz, toliau nagrinsime tik
umokesio problematik, vadovaudamiesi prielaida, kad visi specifins rinkos darbuotojai
susibr sjung. Aptarsime atvej, kai profsjunga neturi galimybi keisti darbo paklausos
kreivs formos.
Profsjunga, vienijanti visus darbuotojus, yra darbo pasilos monopolinink tam tikroje
rinkoje. i monopolija, keisdama darbo pasilos apimt, pajgi keisti ir darbo umokest.
Poveikio umokesiui mechanizm panagrinkime slyginiu pavyzdiu. Tarkime, paklausa
darbo rinkoje apraoma lentele. ioje lentelje vartojamas ribinio darbo umokesio (RU)
terminas reikia vis darbuotoj bendro umokesio pokyt, susijus su papildomo darbuotojo
primimu.
i lentels matyti, kad 24 Lt per dien nesutinka mokti darbdavys, o majant umokesiui
samdos polinkis didja.
susibrusi sjung darbuotoj tikslas - maksimizuoti nari bendrsias pajamas.
Pairkime, koks darbuotoj skaiius garantuoja, kad is tikslas bus gyvendintas. Kaip ir
monopolinio gamintojo ribins pajamos, profsjungos monopolinin-ks RU, esant fiksuotai
pasilai, yra maesnis nei rinkos darbo kaina. Tai nulemia kreivs nuoulnumas. is reikinys
parodytas lentelje, kurioje nuo treiojo darbuotojo RU maesnis nei darbo umokestis. Nuo
penktojo darbuotojo RU tampa neigiamas. Tai reikia, kad, priimant darb penkt, et ir t. t.
darbuotojus, bendros darbo moni pajamos maja. Aiku, kad profsjungai daugiau nei 4
darbuotoj sam

9.3 lentel. Darbo pasila

Darbo umokestis,DarbuotojBendrasRULt per dienpaklausa,
vnt.umokestis, Lt24000201202016232121233648 432-4
da yra nenaudinga. Konkretus profsjungos tikslas darbuotoj samdos dydio klausimu
priklauso nuo darbo pasilos ir RU dinamikos. Profsjungos siekiam samdom darbuotoj
skaii rodo iuos procesus ireikiani kreivi susikirtimo takas. Jei pasila yra 1
darbuotojas, esant 8 Lt algai, 2 - 12 Lt, 3 - 18 Lt, profsjungai optimalu, kad bt priimti 2
darbuotojai. I lentels matome, kad tok samdos dyd atitinka 16 Lt atlyginimas.
Jeigu, nesant profsjungos, u 16 Lt sutikt dirbti 3 darbininkai, profsjungai ikyla
udavinys apriboti darbo pasil. Aptarsime pagrindinius metodus, kuriais profsjungos riboja
darbo pasil. Darbuotoj solidarumas yra vienas pagrindini veiksni. Nedirbantieji turi
nesutikti dirbti u maesn, nei reikalauja sjunga, darbo umokest, o dirbantieji prieintis, kad
jiems nebt mainamas darbo umokestis. Auktesne organizacine profsjung kovos u savo
nari pajamas forma laikytina udaro cecho politika. Udaru cechu vadinama mon, kurioje
neturi teiss dirbti ne profsjungos nariai. Tarpin forma yra profsjungos kontroliuojamas
licencij idavimas. Licencij sistema neleidia priimti darb daugiau darbuotoj, nei numato
profsjungos strategija. Klasikiniu licencins sistemos pavyzdiu laikomas gydytoj skaiiaus
ribojimas JAV, utikrins ios profesijos atstovams pajamas, beveik 5 kartus virijanias alies
umokesio vidurk.
Lietuvoje klasikins profsjungos tik pradtos kurti, todl, nagrindami profsjunginio
judjimo praktik, remsims kit ali, pirmiausia JAV, pavyzdiais. JAV profsjunginio
judjimo klestjimas sutapo su Antruoju pasauliniu karu. Dl mobilizacijos susidarius darbo
jgos trkumui, samdom darbuotoj darbo umokestis labai padidjo. Tuo laikotarpiu
profsjungos vienijo beveik 40 proc. darbo jgos. Po karo susivienijusi sjungas darbuotoj
dalis sumajo ir dabar nesiekia 20 proc. Aptarta dinamika rodo tam tikr profsjung judjimo
kriz, bet dalyje ak monopolin sjung padtis darbo pasilos sferoje nekelia abejoni ir
ms dienomis. tai transporto, kasybos profsjungoms priklauso daugiau kaip 75 proc.
darbuotoj, tabako pramons, pato paslaug - daugiau kaip 50 proc. ir pan. i ak
profsjungos pajgia veikti darbo umokesio lyg. Vakar Europoje profesini sjung nariais
ir iki iol yra apie 40 proc. darbo jgos.

Monopsonija

Darbo rinkoje takingos ne tik profesins sjungos. Negalima nevertinti ir

darbdavi rinkos galios. i galia egzistuoja visuomet, kai atskiroje akoje veikia viena ar kelios
firmos, kai nedideliame miestelyje beveik visi darbuotojai priversti dirbti vienoje monje.
Kratutini rinkos galios darbo paklausos aspekt pavyzdys yra monopsonija - tai rinka,
kurioje yra vienintelis pirkjas. Tarp tobulos pirkj konkurencijos ir monopsonijos yra
oligopsonijos situacija. Oligopsonija - tai rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai. Monopsonijos
pavyzdi toli iekoti nereikia. Iki 1990 met valstyb praktikai buvo vienintelis darbdavys
SSRS.
 Monopsonijos elgsena darbo rinkoje

Nagrinjamos monopolijos tikslas yra tapatus kit monopolij tikslams - tai

pelno maksimizavimas, pakeitus naudinga linkme rinkos slygas. Konkurencin mon
priversta mokti darbuotojams rinkos darbo jgos kain. Jei smulki mon bandyt mokti
maiau nei rinkos kaina, ji nerast darbuotoj, o mokdama daugiau be jokio pagrindo aukot
peln. Darbo umokesio lyg konkurencijos slygomis rodo takas E (r. 84 pav.).
Monopsonin mon, nordama padidinti samdos apimt, turi didinti atlyginimus. Kadangi
negalima didinti darbo umokesio priimamiems naujiems darbuotojams, nedidinant
atlyginim likusiems, susiduriama su ribini darbo snaud (RDS) problema. RDS - tai
bendras darbo umokesio padidjimas papildomai primus vien darbuotoj. Monopsonijos
ypatyb yra ta, kad RDS visada didesns u vieno darbuotojo (iskyrus pirmj) darbo
umokest; grafike tai parodyta RDS ir S (darbo pasilos) kreivi nesutapimu.
Monopsonija pelno maksimum pasiekia take M, nes iuo atveju paskutiniojo pasamdyto
darbininko RDS susilygina su jo vertiniu nau firmos gaunamas pajamas. (J parodo darbo
paklausos kreiv D; r. tak A). Samdom darbinink skaiius iuo atveju bus maesnis u
susidarant konkurencijos slygomis (qx), o darbo umokestis, kur moks monopsonin mon
arba grup, bus taip pat maesnis u konkurencin (Wx). Skirtumas V-Wx iuo atveju rodo
vadinamj monopsonin inaudojim, t. y. vert, kuri mon papildomai gauna veikdama
konkurencij darbo rinkoje.

Kolektyvins derybos
 Ekonomikoje dana situacija, kai profsjung, siekiani maksimi-
zuoti darbuotoj pajamas, rinkos galia susiduria su monopsonine darbdavi, sie-
kiani maksimizuoti peln, rinkos galia. Susidaro dvipus monopolija, kurios s-
lygomis darbo umokest lemia
Darbo umokestis DT^C ne tik rinka,
bet ir dviej dvipu-
ss monopolijos subjekt konflikto
sprendimo eiga. Konfliktins
situacijos bdingos daugeliui
stambi moni, nes, net darbuo-
tojams nesusibrus sjung,
darbdaviams darbuotoj keitim
apsunkina ilaidos darbo jgai
parengti, o darbuotojai daniausiai
be tam tikr nuostoli irgi negali
84 pav. Monopsonija darbo pakeisti darbo vietos. monse susidaro gana
rinkoje stabils dar
bo kolektyvai, kuriems daniausiai (bet nebtinai) atstovauja profsjungos; pastarj interesai
nesutampa su savinink interesais.
Dvipuss monopolijos atveju nustatyti konkret umokesio formavimosi mechanizm yra
sudtinga. Kiekviena pus siekia savo tiksl, o umokestis nustatomas tarp maksimumo, kurio
siekia profsjunga, ir minimumo, kur linkusi mokti monopso-nija, bei rinkos darbo kainos.
Laimi stipriausia pus, o konflikt sprendimo formos yra vairios. Daniausia i j -
kolektyvins derybos, kuri metu siekiama nustatyti darbo umokesio lyg, darbo ir samdos
slygas bei kitus abi puses dominanius darbo santyki aspektus.
Deryb metu abi puss pateikia savo argumentuotus poirius problem sprendim.
Daugiamet deryb praktika tikino deryb subjektus, kad konkurencijos slygomis
neapgalvoti sprendimai alingi abiem pusms. Pavyzdiui, profsjungos, net reikalaudamos
darbuotoj pajamas maksimizuojanio darbo umokesio, priverstos taikytis su padtimi, kad
dalis jos nari bus atleista i darbo. Neatsitiktinai 7-ajame deimtmetyje paatrjusi nedarbo
problema laikoma viena i profsjung populiarumo smukimo prieasi. Kita vertus,
didjanios algos ir majantys pelnai riboja mons bei uimtumo ir darbo umokesio
perspektyvin augim. Sjung reikalavim riba yra atlyginimo lygis, sukeliantis mons
bankrot. Akivaizdu, kad, monei bankrutavus, visi darbuotojai netenka darbo ir darbo
umokesio, ikovoto spaudimu mons vadovybei. Tiesa, ekonominje praktikoje inoma
nemaai atvej, kai dideli profsjung reikalavimai ir bankroto grsm priversdavo mons
vadovyb iekoti rezerv ir, padidinus gamybos efektyvum, ne tik patenkinti darbuotoj
reikalavimus, bet ir pagerinti mons finansin bkl. Taiau tokia oko terapija"
nenagrinjama mikroekonomikos kurse. Viena i tobulos konkurencijos slyg yra visikas
mons informuotumas, kurio dka galima atsiriboti nuo nepanaudot rezerv egzistavimo.
Kadangi profesini sjung ir monopsonijos rinkos galia ribota, susidaro situacija, kada
madaug 90 proc. darbini konflikt isprendiama derybomis. Deryboms nepasisekus, gali
bti pritaikytas arbitrao arba taikinamj komisij mechanizmas bei streikas ir lokautas, kaip
kratutins konflikt sprendimo priemons.
Streikas manomas, profsjungai utikrinus padt, kad visi ar dauguma darbuotoj
nutrauks darb. Lokautu vadinama situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu.
Aptariamos konflikto formos yra skausmingos abiem pusms. mon priverstinio nedarbo metu
praranda ne tik peln, bet ir gamybos nekompensuojamas pastovias ilaidas (pvz., rengim
nuomos), ji turi mokti baudas u sutari nevykdym. Darbininkai praranda darbo umokest.
Nors daugelis profsjung streikams rengiasi i anksto ir turi sukaupusios rezervinius fondus,
i kuri mokamos paalpos streikuojantiesiems, ilgam streikui i l daniausiai nepakanka.
Dl streiko gresianio mons bankroto galimyb taip pat vsina radikali sprendim alinink
entuziazm. Taigi streikai - abiem konflikto pusms brangiai kainuojanti priemon, kuri, nors ir
uima daug vietos laikrai puslapiuose, taiau retai streikuojama daugiau nei 1 proc. laiko
per metus.
170 9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO
UMOKESTIS

9.3. Darbo umokesio diferenciacijos veiksniai

Nepaistant ideologini ir teorini skirtum, visame pasaulyje darbo umokestis yra

diferencijuojamas. Panagrinkime umokesio diferenciacijos veiksnius.

Kvalifikacija

iuolaikins gamybos poreikius tenkina ne darbo jga apskritai (XIX a.

vadinta paprastu darbu), bet darbo jga, turinti tam tikr kvalifikacij. Kvalifikacijai gyti
reikalingas tiek bendrasis, tiek specialusis isilavinimas, kurio gijimas nemanomas be
mokymosi atsitraukiant nuo gamybos. Jei sprendim mokytis ar ne priima individas (eima), jis
susiduria su dilema. Reikia rinktis tarp menkai kvalifikuoto darbo bei teikiam pajam tam
tikru momentu ir mokslo, kuris leis dirbti kvalifikuot darb ateityje. Natralu, kad, kitoms
slygoms esant lygioms, asmuo atsisakys pajam iandien dl didesni pajam rytoj.

Darbo slygos

Akivaizdu, kad mrininkui reikia daugiau fizini pastang nei muziejaus

budtojui, staliaus darbas sunkesnis nei rbins darbuotojo. Jei skirtingo sunkumo darbai bt
apmokami vienodai, susidaryt lengvo darbo norini moni perteklius, palyginti su tokio
darbo viet skaiiumi, o sunkiems darbams atlikti darbuotoj trkt. i disproporcija rinkos
slygomis panaikinama santykinai didinant sunki darb ir mainant lengv darb
apmokjim. Didesniu darbo umokesiu kompensuojami ir darbai, atliekami kenksmingomis
moni sveikatai slygomis (cheminis utertumas, didelis radiacijos fonas, auktos ar
pernelyg emos temperatros, padidjusi vibracija, triukmingumas ir pan.). Kompensaciniai
priedai mokami ir u darb ventmis bei laisvadieniais, darb nakt arba esant nenormuotai
darbo dienai.

Atsakomyb

Aptardami vadov darb, minjome potencialiai aukt ios darbuotoj

grups RPP Ekonominje literatroje slygos, utikrinanios santykinai didel darbo vietos
indl ekonominius moni veiklos rezultatus, apibdinamos atsakomybs terminu. Auktas
atsakomybs lygis bdingas ne tik vadovams. Operatorius, kokybikai aptarnaujantis milijon
kainuojant rengin, gali duoti monei kur kas daugiau naudos nei operatorius, aptarnaujantis
100 Lt kainuojant rengin. Danai atsakomybs lygis priklauso ne tik nuo pinigini pajam
(nuostoli). Vairuotoj, pi
9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS 171

lot, chirurg kokybik darb nuo nekokybiko skiria ne tik naudojam itekli dydis, bet ir
isaugotos (prarastos) moni gyvybs. mons suinteresuotos atsakingus postus skirti
gabiausius darbuotojus, o tam reikia, kad norini dirbti iuos darbus bt daugiau nei yra
laisv darbo viet. Viena i btin konkurso slyg yra atlyginimas, virijantis tam tikros
kvalifikacijos darbuotojams rinkoje nustatom darbo umokesio lyg.

Monopolizacija

Profsjung ir monopsonijos poveikis darbo umokesiui jau aptartas, bet

umokesiui daro tak ir tai, ar gaminamos produkcijos pardavimo rinkoje mons padtis yra
monopolin. Monopolija siekia maksimizuoti peln, ribodama gamybos apimt ir didindama
ribines pajamas vir lygio, bdingo konkuruojanioms monms. Ribini pajam augimas
didina ir monopolizuotos akos darbuotoj RPP o kartu ir darbo umokest. Statistika teigia,
kad darbo umokestis monopolizuotose akose bna iki 20 proc. auktesnis nei
konkurencinse. Taigi monopolinis efektas pasiskirsto tarp monopolijos savinink ir
darbuotoj, dl to pastarieji suinteresuoti remti monopolines ekonomikos tendencijas.
Anksiau pateikti darbo umokesio diferenciacijos veiksniai lemia skirting profesij,
moni, darbo viet darbuotoj apmokjimo vairov, atsiribojant nuo darbuotoj sugebjimo
bei uolumo vairovs. Taiau mons nra vienodi. Pagyven arba ligoti darbuotojai negali
atlikti tiek pat darbo kaip sveikieji. individuals idirbiai priklauso ir nuo moni sugebjim
lygio. Laikoma, kad gabus darbininkas per t pat laik gali pagaminti beveik du kartus
daugiau produkcijos nei jo maiau talentingas kolega. Vadov atvilgiu skirtumas gali siekti 10
ir net 100 kart. Geriausiai idirbi skirtumai darbo umokestyje parodomi vienetine darbo
umokesio sistema. Taikant i sistem, apmokjimas yra tiesiog proporcingas pagamintos
produkcijos kiekiui.
 10.
PAJAMOS
KIT GAMYBOS VEIKSNI RINKA IR

10.1. Ekonomin renta

Ekonomins rentos esm

Ankstesniuose knygos skyriuose daug dmesio buvo skirta darbo atlyginimo

klausimui. isivysiusiose alyse darbo pajamos sudaro apie tris ketvirtadalius nacionalini
pajam. Taiau darbas yra tik vienas i gamybos veiksni. Likus nacionalini pajam
ketvirtadal sukuria kiti veiksniai, btent - kapitalas ir em.
Skirstant nacionalines pajamas dalis, kurias nulemia kiekvieno veiksnio panaudojimas,
labai praverst santykinio gamybos veiksni naumo svoka.
Santykinis gamybos veiksni naumas - tai atskir gamybos veiksni sukuriamos
nacionalini pajam dalys.
85 pav. pateikiame Lietuvos Respublikos pavyzdinius statistinius duomenis apie rent ir
kitus rodiklius:
BNP - 50 mlrd. Lt;
palkanos - 149,8 mln. Lt;
renta - 195,5 mln. Lt.
Matome, kad renta sudaro 0,4 proc. BNP
Diagramoje pavaizduoti pajam altiniai. Todl pirmiausia reikt isiaikinti ekonomins
rentos svok.
Ekonomin renta - tai svoka, ireikianti gilumin ekonomini santyki es-
m. Ji vienodai susijusi tiek su kapitalu, tiek su darbu ir eme.
Nesusiliej ie gamybos veiksniai negali
garantuoti visuomens paangos.
Renta Taiau gamybos veiksnys - tai ne aminas
Palkano variklis, ir tam tikroms pajamoms sukurti
sunaudojamas konkretus atitinkamo dydio
BN s veiksnys. Kad procesai vykt nenutrkstamai, btina bent
P jau atkurti tok pat sunaudoto veiksnio kiek, todl btinos
jo reprodukcijos snaudos. Taigi kas yra ekonomin renta?
DBNP
Renta
Palkanos
8 5 PAV.
R E N TA I R
PA L K A N O S
BENDRAJAME
NACIONALINI
AME
PRODUKTE
Ekonomin
renta - tai tam
tikro veiksnio
teikiam
pajam ir jo
reprodukcijos
snaud
skirtumas,
susidarantis
175 10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S

veiksnio pajamoms virijus snaudas, btinas tokiam pat veiksnio dydiui traukti
gamyb.
Kuo ypatingi veiksniai, teikiantys ekonomin rent? Tuo, kad j pasila ribota. Gamybos
veiksniai daugelio gamintoj negali bti atgaminti tomis paiomis snaudomis. Be to, inome,
kad darbo jgos pasil riboja gyventoj skaiius, j struktra, tradicijos ir pan. Didinant
snaudas darbui apmokti, galima iek tiek pakelti darbo pasil, taiau tik iki tam tikros ribos.
Abejoni nekelia ir ems itekli ribotumas (kalbant apie em kaip gamybos veiksn, turima
omenyje tiek ems pavirius, tiek ir jos gelmse esantys itekliai). Taiau kalbant apie kapitalo
veiksn, daugelis mano, jog is veiksnys nra ribotas ir j galima dauginti pagal pageidavim.
Nagrinjant kai kuriuos atvejus su iuo teigimu galima bt sutikti, taiau makroekonominiu
lygiu pernelyg didelis aktyvumas io veiksnio krimo" srityje neivengiamai lemt
struktrines ekonomikos disproporcijas, vartotoj teisi apribojim ir pan. Taigi nesunku
pagrsti, taiau mums svarbu tik konstatuoti, jog gamybos veiksnys - kapitalas - yra ribotas ir
todl j panaudojus galima tiktis ekonomins rentos. Taigi ekonomins rentos neduoda tokie
veiksniai, kurie gali bti atgaminti daugelio gamintoj tomis paiomis snaudomis arba kurie
yra prieinami gamintojui bet kokiais kiekiais ta paia verte. Tokio veiksnio pasila yra visikai
neelastinga kainai ir j galime pavaizduoti horizontalia tiese S (r. 86 pav.). Matome, kad,
pasikeitus io veiksnio paklausai, apimtis gali didti ir mati neatsivelgiant kain.
Prieing jam klasikin model atitinka riboto veiksnio pasila, kai jis yra absoliuiai
prieinamas bet kokia kaina, taiau grietai apibrtu kiekiu. Tokio veiksnio pasil
pavaizduokime vertikalia tiese S (r. 87 pav.).
Nesunku sitikinti, kad absoliuiai riboto veiksnio kaina priklauso tik nuo paklausos: ji gali
bti nulin, kai paklausa yra padtyje D 1, taiau gali ir augti, kai paklausos ties pasislenka
auktyn.
Akivaizdu, kad bet kokia masikai gaminama detal ar nespecializuota darbo jga gali bti
prieinama stabilia kaina gana dideliais kiekiais, taiau iki tam tikros ribos. Jeigu io veiksnio
paklausa smarkiai didja, tai pasiekiamas takas, kuriame neivengiamai pradeda kilti ir kaina.

86 pav. Trumpalaikis absoliuiai 87 pav. Absoliuiai riboto

neriboto gamybos veiksnio pasilos ir gamybos veiksnio pasilos ir
paklausos paklausos
modelis modelis
10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S 176

Infrarenta - tai veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas. is

skirtumas susidaro tuomet, kai veiksnio pasilos augimas manomas tik jo kainai didjant
(pasila elastinga kainai).
Grynoji renta - tai veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas. is
skirtumas susidaro tuomet, kai veiksnio pasila yra absoliuiai ribota (kaina neelastinga
pasilai).

ems renta

Tradicinis ems rentos aikinimas remiasi prielaida, kad ems i-

tekliai yra riboti, t. y. grafikai vaizduojami vertikalia tiese. Taiau prisiminus tuos laikus, kada
ems buvo pakankamai daug ir ems plotai didjo atsivelgiant paklaus, galima teigti, jog
tam tikrame istorijos etape ems pasilos ties buvo horizontali. Vliau mons pradjo dirbti
em, kurios derlingumas buvo maesnis arba geografin padtis prastesn, taigi ir gamybos
snaudos didesns. Btent iame etape irykjo santykinis ems pasilos ribotumas, taigi
pasilos kreiv pasviro.
Atsivelgdami nuolat augant ems kio produkcijos poreik, mons pradjo em dirbti
intensyviau - trti, naudoti naesn technik ir pan. Tai dar labiau padidino gamybos snaudas
ir pakl bendrj ems derlingum, nors ems plot nepadaugjo.
Visa tai pavaizduoja 88 pav. pasilos kreiv S. Matome, kad paklausai augant nuo padties
D1 iki D2 ir toliau iki D3, pasila didjo augant snaudoms. Nuo hipotetinio tako P 3 pasilos
kreiv statja. Tai reikia, kad papildomos snaudos nebegali padidinti pasilos.
ems nuomos kaina - tai ekonomin renta, besiformuojanti dl to, kad skirtingos ems
vienodam derliui iauginti ir realizuoti reikalauja skirting darbo snaud. i
177 10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S

rent pasisavina savininkas. Taigi

dirbdamas savas emes, mogus

88 pav. ems pasilos

ribotumas
visikai pasisavina pajamas, o
dirbdamas inuomotas emes,
mogus privalo imokti rent jos
savininkui. Renta auga dl kylani
ems kio produkcijos snaud.
Kain nulemia didjanti paklausa.
Svarbu paminti, jog em yra
ribotas veiksnys apskritai. Taiau
konkretus jos naudojimas visuomet
susijs su pasilos ipltimo
galimybe alternatyvaus naudojimo
sskaita.
10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S 178

Kapitalas

Be darbo ir ems egzistuoja dar vienas veiksnys, btinas gamybinei veiklai

vykdyti. Tai sudaiktinto darbo itekliai, vadinami kapitalu. Norint suprasti ekonomini santyki
esm, reikia kruopiai inagrinti kapitalo funkcij gamybos procese, nes klaidingas io
klausimo supratimas daro nema al ne tik ekonominei teorijai, bet ir realiam gyvenimui.
Esant efektyviai ekonominei sistemai, mons gamina ne dl paios gamybos, bet dl
vartojimo. Vartojim ir apskritai visuomens gerov gali utikrinti sugebjimas i aliav
gaminti naudingas prekes ir paslaugas. iandien mes vartojame tai, k pagaminome vakar, o
rytdienos vartojimas priklausys nuo iandienos gamybos lygio.
Kapitaliniai fondai - tai gamybos priemoni visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru
laiko momentu.
Kapitalo formavimas - tai kapitalini fond padidinimo procesas netiesiogine gamyba.
Netiesiogin gamyba - tai gamybos priemoni gamyba, utikrinanti vartojimo preki
gamybos padidjim ateityje.
Nesunkiai daroma ivada, kad kapitalo formavimas yra galimas tik susilaikius nuo
iandienos vartojimo. io susilaikymo dka kiekybikai ir kokybikai pasikeit kapitaliniai
fondai suteikia galimyb monms dirbti naiau, vadinasi, ir daugiau vartoti ateityje. Taiau
kapitalo formavimo procesas susijs su tam tikra rizika, nes jis turi nemaai ans virsti
neskme.
Be to, kapitaliniai fondai nuolat susidvi gamybos procese (tai vadinama amortizacija).
Taigi visuomen, siekdama nenutrkstamo ir auganio vartojimo, privalo utikrinti nuolatin
kapitalini fond atkrim ir papildym.
Kapitalo vartojimas - tai procesas, prieingas kapitalo formavimui ir pasireikiantis
visuomet, kai kapitalini fond amortizacijos tempai yra spartesni u kapitalo krimo tempus.
Vykstant iam procesui, iandienos vartojimas padidinamas ir taip mainamas vartojimo lygis
ateityje.
Kapitalas - tai ne tik gamybos priemonse materializuota vert. Jam taip pat priskiriami
bank indliai, grynieji pinigai ir vertybiniai popieriai. Visa tai vadinama skolinamuoju
kapitalu.
Reikia inagrinti klausim - skolinamojo ir fizinio kapitalo gros, kaip pakeisti-ns
ekonomins rentos formos, susiformavimo ypatybes bei tarpusavio priklausomyb.
Pradkime nuo skolinamojo kapitalo. Palkan norma - tai savotikas mokestis u galimyb
vartoti iandien, o ne kaupti.
Palkanos - tai mokestis u tai, jog realizavim sutinkama nukelti vlesniam laikui, kartu
tai kaina, kuri privalo sumokti imantysis paskol.
Kas nulemia pinig ar skolinamojo kapitalo poreik? Vis pirma tai eilini vartotoj
poreikiai, atsirandantys, kai j norai smarkiai virija pinigins stor. Tokios pa
179 10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S

klausos objektas - vadinamosios vartotojikosios paskolos. Antra, firm ir organizacij paskol

investicijoms paklausa. Jos gali bti naudojamos gamybai plsti arba modernizuoti.
Pusiausvyros palkan norma - tai pinig kaina, kuriai esant norimas paskolinti pinig
kiekis lygus pinig apimiai, kuri norima pasiskolinti.
Paprastai palkan, kaip skolinamojo kapitalo gros, dydis nesutampa su pelno, kaip
fizinio kapitalo gros, dydiu. Tai lemia kapitalo turtojo ir naudotojo funkcij atskyrim.
Bankininkai u tam tikr mokest perleidia verslininkui teis disponuoti pinigais.
Verslininkas - tai asmuo, turintis kapital. Dl pelno maksimizavimo jis ieko nauj
pelning veiklos krypi, tam panaudodamas savo dalykines bei mogiksias savybes.
Taigi pagrindinis verslininko motyvas investuoti yra susijs su viltimi, jog veiksnio gra
bus didesn nei jo kaina. Pasiaikinkime kapitalo gros prigimt. Vis pirma j sudaro
grynosios palkanos.
Grynosios palkanos gaunamos u nerizikingas arba maai rizikingas l skolinimo
operacijas. Grynosios palkanos - tai savotikas skatinimas taupyti inant, jog paskolintos
los atne naudos, ne maesns negu grynj palkan norma.
Antra, kapitalo gros dydis nulemia rizik. Verslininkas gali usiimti veikla, kurios rizikos
laipsnis nra vienodas kit galim verslo krypi atvilgiu. Jis paprastai nelinks investuoti
kapitalo, jeigu nesitiki tam tikros finansins kompensacijos u rizik. Taigi investicij trkumas
bus juntamas tol, kol sukurto daikto kaina verslininkui negarantuos pakankamos premijos u
rizik, t. y. tol, kol versl dti pinigai neatne didesns naudos, nei dti bank arba dti
maiau riziking versl.
Treia, kapitalo gros dyd tiesiogiai nulemia inovacij aktyvumas. Pastarasis yra svarbus
ne tik tuo, jog didina mons peln, bet ir tuo, kad palankiai veikia moni gerov. Inovacin
veikla praktikai realizuoja konkrei iradim rezultatus. inoma, inovacins veiklos nereikia
suprasti tik kaip nauj gamini krim. Inovacija - tai pastangos sukurti savotik monopol
paslaug ar preki rinkoje, keiiant firmos veiklos pobd ir taktik.
Ketvirta, kapitalo, kaip gamybos veiksnio, gros dyd nulemia nenumatytos aplinkybs,
padidinanios jo vert. Pavyzdiui, preso naudingumas gali netiktai padidti, jei nelauktai
iaugs aliuminini lki poreikis. Tuomet preso panaudojimas jo savininkui atne papildom
l arba kvazirent.
Kvazirenta - tai kapitalo gra, virijanti alternatyvi kapitalo gr, atsirandanti
konkurencins rinkos slygomis ir egzistuojanti trumpais laikotarpiais dl nenumatyt
aplinkybi. Konkurencinje rinkoje per tam tikr laikotarp is gros padidjimas inyks, nes
visi gamintojai stengsis prisiderinti prie pasikeitusi rinkos slyg.
Taigi kapitalo gr sudaro keturi elementai: grynosios palkanos, mokestis u rizik,
inovacinio aktyvumo nauda ir kvazirenta. Btent dl paskutinij trij veiksni buvimo
susidaro prielaidos pelno normai viryti palkan norm.
10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S 180

89 pav. Kapitalo gros

pasiskirstymas

Nordami atsakyti klausim, ar kapitalas teikia grynj rent, turime isiaikinti, kaip
pasiskirsto kapitalo gra (r. 89 pav.).
Kapitalo gra pasiskirsto taip: kapitalo kaina (grynosios palkanos), verslininko pajamos
(mokestis u rizik) ir grynosios kapitalo pajamos. Grynosios kapitalo pajamos skyla
papildomas darbo jgos ir verslininko pajamas bei akumuliuot peln, kuris bus panaudotas
iplstinei reprodukcijai.
ioje schemoje tik grynsias kapitalo pajamas galime laikyti renta.

Nuomos santykiai

Vienas i rinkos santyki aspekt yra nuomos santykiai (greta pirkimo ir

pardavimo). Gamybos veiksni eimininkai gali savo turto naudojimo teis laikinai perduoti
kitiems asmenims bei monms nuomos forma. Nuomininkas gyja teis sutart laikotarp
naudotis gamybos veiksnio (ems, kapitalo) teikiamomis paslaugomis. Nuomotojas
atitinkam teis praranda: praradim kompensuoja gaunami nuomos mokesiai. Taigi nuomos
mokestis yra nuomojam objekt teikiam galimybi kaina per tam tikr laikotarp (metus,
mnes ir t. t.).
Jo lygis nustatomas atsivelgiant i nuomojam objekt pasil ir paklaus.
Teikiamos paslaugos gali tenkinti tiek nuomininko vartojimo poreikius (automobilio, buto,
televizoriaus nuoma), tiek gamybinius poreikius (ems, skirtos ems kio gamybai arba kitai
komercinei veiklai, moni, rengim nuoma). Nagrindami preki kainodaros mechanizm,
neskyrme vartojimo preki nuo gamybins paskirties preki. Nuomos mokesio lygio
nustatymo mechanizmo poiriu, esminio skirtumo tarp nuomojam objekt funkcins
paskirties vairi form taip pat nra. Tobulos konkurencijos slygomis nuomos mokestis yra
nuomojam objekt pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo take.
Nuomos atveju nuomotojas atsisako nuomojam objekt teikiam galimybi ir
naudingumo, kad gaut pinigini pajam. Norim inuomoti objekt pasila susiformuoja tuo
atveju, kai gaunam pajam ribinis naudingumas sutampa arba, esant ekonominiam pelnui,
virija prarandam paslaug ribin naudingum.
Kadangi bendrus nuomos santyki pagrindus gvildena bendroji pelno maksimiza-cijos
teorija, jie paprastai nenagrinjami kaip savarankika problema mikroekono
181 10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S

mikos pagrind kurse. Savarankika problema yra ekonomins rentos siaurja prasme
formavimosi mechanizmo analiz.

Renta siaurja prasme

Ekonomin renta, sudarydama nuomos mokesio u gamybos veiksnius

(em bei kitus iteklius) dal, su juo nesutampa. Nuomos mokestis papildomai traukia pastat
bei statini, esani nuomojamame sklype, papildomai teikiam patarnavim (pvz., elektros
energijos), nuomojam objekt valdymo ilaid apmokjim. Ekonomins rentos svoka
atspindi mokesi dal u gamybos veiksn, nuo kurios dydio nepriklauso jo pasilos apimtis.
Tai mokjimai, virijantys minimali btinj traukiam gamybos proces itekli apimt.
Suformuluot tez geriausiai paaikina mokesi u em praktika. Ms planetos teritorija
yra fiksuota ir jos ploto pakeisti praktikai negalima. Smarkiai pakeisti negalima ir moni
veiklai naudojamos ems ploto apimties. Jei ems eimininkas pats nra nusiteiks jos
apdirbti, jis gali j inuomoti u simbolin sum. Akivaizdu, jog gauti cent u hektar yra
geriau nei nieko negauti. Kita vertus, jei u hektar bus pasilytas milijonas, ems savininkas
neatsisakys ir jo. Nuomojant visikai nedirbt em, nuomos mokestis sutampa su ekonomine
renta. Ekonomins rentos santykiai gali susidaryti ne tik ems atvilgiu. Prie por met
inuomoti lov Palangoje kainavo 20 Lt, dabar i suma virija 40 Lt, bet lov pasila menkai
pasikeit (laisvo ploto, kur palangikiai gali papildomai ustatyti lovomis, praktikai neliko).
Laikydami 20 Lt mokest pakankam gyvenamojo ploto pasilai suformuoti, gauname, kad
palangiki ekonomin renta - 20 Lt u lov. Ekonomins rentos kategorija yra taikytina ir
estrados vaigdi, pasaulinio lygio sportinink, talenting iradj pajam formavimosi me-
chanizmui paaikinti. Nagrindami darbini pajam formavimsi, mint grupi pajamas
aikinome poreiki aspektu (gaunamos pajamos turi bti artimos ribiniam produktui). Rentos
teorija aikina ias pajamas pasilos aspektu. A. Sabonio populiarumas utikrina jam
milijonin auditorij, bet nepadidina aidiam rungtyni skaiiaus. Atsidavs sportui mogus
dirbs intensyviai tiek gaudamas milijonus, tiek vidutin atlyginim. Susidarantis skirtumas yra
ekonomin renta.

ems naudojimo ir ymaus sportininko pajamoms bendra yra tai, kad gamybos
veiksnio (preks) pasila nekinta keiiantis kainai. Pasilos elastingumas kain atvilgiu
10. K I T G A M Y B O S V E I K S N I R I N K A I R PA J A M O S 182

artimas, o idealiu atveju lygus nuliui. Rentos problemos sprendiamos poreikiams

formuojantis be specifikos kit produkt
_ atvilgiu. Rentos formavimosi kainodaros
&
90 PAV . K A I N O D A R A , K A I PA S I L A N E K I N TA
KEIIANTIS KAINOMS mechanizmas parodytas 90 paveiksle.
 ia Qx - ems pasila ar estrados vaigds pasirodym skaiius; Dx ir D2 - paklausos
kreivs, rodanios skirting vartotoj poreiki intensyvum (pvz., skirting gyventoj polink
lankyti vaigds koncertus augant jos populiarumui).
Pereinamojo laikotarpio ekonominje literatroje rentos problematikai skirtas didelis
dmesys, kur nesunku paaikinti K. Markso krybos laikotarpio specifika. XIX a. Anglijoje
ems kis buvo viena pagrindini kio ak. Svarbu pabrti, kad K. Markso rentos teorija,
kurioje susiejama kainodara ems kio produktams su gamybos kaina blogiausiose emse,
metodologine prasme yra artima ms dstomai marinalistinei kainodaros teorijai. Ir dar viena
pastaba. Skaitytojui, susipainusiam su K. Markso darbais, gali kilti klausimas, kodl mes
neusimename apie diferencin rent. Diferencins rentos problema atsiranda nagrinjant ne
em apskritai, o vertinant fakt, kad vairi ems sklyp kokyb (derlingumas) yra skirtinga.
inant bendrus rentos formavimosi dsningumus, ms nuomone, detalizuoti problem verta
akini ekonomik kursuose.

Renta ir ekonomin politika

Pagrindin problema, ikylanti vyriausybms ir emesnio lygio valdymo

organams - ekonomins rentos eliminavimas. Valdymo subjektai turi galimyb visikai arba i
dalies rent eliminuoti i atitinkamo itekliaus savininko, bet gali j iam savininkui ir palikti.
Siekdami isiaikinti alternatyvi sprendim stiprisias ir silpnsias vietas, panagrinkime
rentos poveik itekli paskirstymui bei rentos kontrols socialinius padarinius.
isiaikinome, kad auganti renta nedidina preki bei paslaug poreikio apimties, taiau
rentos santykiai keiia vartotoj sprendimus. Veikiant rinkos dsniams, ems sklyp miesto
centre nuomos mokesiai gali imtus ir net tkstanius kart viryti atokiuose rajonuose
esani sklyp nuomos mokesius. Dideli mokesiai daro ems kio produkt gamyb miesto
centre ekonomikai netiksling, todl iuose sklypuose rengiamos itaigingos parduotuvs,
bankai ir pan. Didelius rentos mokesius gali sumokti tik atitinkamomis slygomis
efektyviausiai dirbanios organizacijos, kurios, konkuruodamos tarpusavyje, nustato rentos
mokesi lyg.
Ribot itekli paskirstymas yra svarbi rentos ekonomin funkcija, bet daugumai moni
Vakaruose, o tuo labiau pas mus atrodo neteisinga, kad kakas gali gauti dideles pajamas
neddamas pastang. Panagrinkime du rentos apribojimo bdus.
Renta gali bti ribojama administracine tvarka, nustatant maesn nei rinkos diktuojam
nuomos mokest ar patarnavim kain. iuo atveju rentos formavimosi galimybs
neinaudojamos, jos negauna pinigins iraikos. Aptariamos politikos pavyzdiais galt bti
gyvenamojo ploto nuomos kainos ribojimas arba sportinink alg nustatymas keli imt, o ne
tkstani lit, kaip turt bti veikiant rinkos mechanizmui, lygio. Aptariamas ribojimo
metodas maina paslaug (preki) pirkj ilaidas ir j vartojim padidina nesumoktos rentos
apimtimi. Ta paia suma maja nuomojam objekt savinink pajamos. Jei nuosavyb yra
valstybin, maja biu
deto pajamos. Biudeto pajam majim galima pateisinti socialini problem sprendimo
btinybe, bet rentos ribojimas turi kelis akivaizdiai neigiamus padarinius.
Pirma, tai rentos santykiais utikrinamo itekli paskirstymo mechanizmo sutrikdymas.
Sandliai miesto centre, kuri nebt, jei u kvadratin metr moktume 50 Lt ar daugiau, yra
tipikas io sutrikdymo pavyzdys. Esant itekli ribotumui, jei pristatysime sandli, nebeliks
vietos parduotuvms.
Antra, tai galimyb rentos santykiais pasinaudoti ne ems ar gyvenamojo ploto
eimininkui, bet nuomininkui. Pavyzdiui, 4 kambari buto eimininkas, mokdamas valstybei
200 Lt per mnes, inuomojs 2 kambarius, be didelio vargo gali udirbti 400 Lt, arba mogus,
nemokamai gavs sklyp sodui ar gyvenamajam namui, pardavs sklyp, gali udirbti kelis,
o kartais net keliasdeimt tkstani lit. Deficitas skatina potenciali pirkj konkurencij
(ms pavyzdyje neturini kur gyventi moni). i konkurencija neinyksta net draudiant
mintus pardavimus teisikai. Paskat paeidinti statymus formavimas yra neabejotinai
vienas i rentos santyki ribojimo trkum.
iki iol rent nagrinjome kaip ekonomin santyk, susidarant naudojant paslaugas (prekes),
kuri pasilos elastingumas priklausomai nuo kainos lygus nuliui. Realiame gyvenime
elastingumas paprastai bna teigiamas (net miesto centre galima rasti neustatytos teritorijos
naujam namui arba auktesn nam pastatyti emesnio vietoje). Rentos ribojimas tokiais
atvejais maina pasil (skatina sportinink emigracij).
Paskutinis i mint trkum bdingas ir antrajam rentos ribojimo bdui, kai vyriausyb
nesikia kainodaros santykius, o ekonomin rent paima padidintais mokesiais. Kadangi
antrojo bdo atveju neigiam padarini yra maiau, ekonomin teorija laiko j priimtinesniu,
palyginti su pirmuoju.

10.2. Palkanos

Palkan esm

Geriausiai inom nedarbini pinigini plauk forma yra palkanos. Net

Stalino valdymo laikotarpiu, kai buvo draudiama verslininkyst, o buv verslininkai tremiami
ar net fizikai naikinami, u las, laikomas taupomosiose kasose, gyventojams buvo
priskaiiuojamos palkanos. Pagal anksiau galiojusi tvark palkan norma (pinig sumos
padidjimas per metus procentais) taupomosiose sskaitose sudar 2-3 proc.; ji buvo nustatoma
valdios organ ir nekito. Rinkos ekonomikoje palkan norma nra fiksuota, bet, kaip ir pas
mus, yra viena reikmingiausi nedarbini pajam form. Palkanomis ir renta Lietuvoje
gaunama apie 10,2 proc. vis pajam (gamybos veiksni poiriu, kapitalo daliai tenkani).
Bendriausia prasme palkanos yra pinig kiekis, sumoktas u nenuosav pinig
naudojim. Tas, kuris skolinasi 1000 Lt, kai palkan norma yra 10 proc., kol grins skol,
turs kasmet mokti po 100 Lt. Jei jis pats skolininkas, pinigai jam nebus mokami.
 Palkan normos lygis

Gyventojai ir firmos pinigus skolinasi ne tam, kad j turt, o tam, kad

panaudot vartojimo prekms pirkti ar kapitaliniams djimams. Galima sakyti, kad btent ios
funkcijos ir apmokamos. Taigi pinigus galima nagrinti kaip daikt, kurio kaina nusistato kaip
pasilos ir paklausos rezultatas.
Visuomet galima rasti moni ar firm, norini ir galini paskolinti pinig. Rinkos
pusiausvyros slygomis nebna situacij, kai nra ko pirkti, bet danai bna, kai reikia
pataupyti norint sigyti brangesn gamin arba senatvei, kad apsidraustu-me nuo ligos ar kit
nelaimi. Galima taupyti kojinje, bet daugelis link ne tik kaupti pinigus, bet ir j sum
didinti plaukomis, gaunamomis i palkan.
Kita vertus, paskolins pinig, subjektas kur laik praranda galimyb jais naudotis savo
nuoira. Palkanos ias snaudas turi bent jau kompensuoti, nes antraip sumas paskolos
teikjo, tai yra pinig savininko nauda. Svarbus paskolos teikimo santyki aspektas yra tas,
kad paskolos teikjas, sumaindamas savo galimybes dabartyje, siekia jas padidinti ateityje.
Daugelis moni mano, kad litas, kur gali ileisti iandien, yra vertingesnis u t, kur galsi
ileisti po met.
Veiksniai, skatinantys ir ribojantys pinig pasil, nuolat susipina, bet kuo auktesn
palkan norma, tuo daugiau atsiranda norinij paskolinti pinig.
Asmuo, besiskolinantis pinigus, didina savo galimybes iandien ateities galimybi sskaita.
Kuo auktesn palkan norma, tuo daugiau prarandama vartojimo galimybi ateityje (kai
reiks grinti skol ir imokti palkanas). Jei pinigus skolinasi firma, auganti palkan
norma jai reikia didesnes gamybos snaudas. Neatsitiktinai auganti palkan norma,
didindama pinig pasil, maina paklaus. Pinig pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo
take A (91 pav.) nusistovi pusiausvyrin palkan norma, reikianti, kad pinig pasila ir
paklausa sutampa.
Kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos, atsiranda deficitas arba perteklius,
kurie keiia situacij pusiausvyros linkme.
Kaip nra vieningos darbo jgos ar preki rinkos, taip realiame gyvenime nra ir vieningos
pinig rinkos. Yra daugyb paskolos form, atsivelgiant teikimo slygas, apimt, terminus,
paskolos negrinimo rizik. i vairov atspindi daugyb tuo paiu metu esani palkan
norm.
Palkanos ir kapitalo gra
Kapitaliniai djimai esamo ir
perspektyvinio pinigini l naudojimo poiriu yra
artimi pinig skolinimui. Kaip ir skolindamas pinigus,
mogus, statydamas nam ar fabrik, susilaiko nuo
vairi poreiki tenkinimo

91 pav. Skolinamo kapitalo

kiekis
iandien, kad geriau gyvent rytoj (kai gals gyventi naujame name arba didins vartojim i
gauto pelno).
Pradti versl galima arba turint laisv pinig, arba j pasiskolinus. Jei pinigai gaunami
paskolos forma, versl tikslinga pradti tik tuo atveju, jei planuojamas pelnas bus ne maesnis
nei palkanos u paskol. Su palkan norma susijs ir sprendimas, ar verta pradti versl
savais pinigais.
Rinkos ekonomikoje visuomet yra alternatyva. Galima skolinti pinigus ir i paskolos gauti
palkanas. Taip pat galima investuoti pinigus versl, tikintis i investuot l gauti pelno. Jei
planuojama kapitalo gra (procentinis pelno ir kapitalini djim santykis) yra maesn u
palkan norm, pradti nuosav versl netikslinga. Jei potencialus monininkas turi 100 tkst.
Lt, o palkan norma yra 6 proc., kapitaliniai djimai yra tikslingi, jei metinis pelnas virys 6
tkst. Lt. Pavyzdiui, gavs 10 tkst. Lt pelno, monininkas savo gaunamas las padidina 4
tkst. Lt, palyginti su paskolos teikimu. Kita vertus, iaugus palkan normai iki 11 proc.,
monininkas, neatsisaks ankstesnmis slygomis teisingo sprendimo, neteks tkstanio lit.
Gauti pinig prieaug, padjus juos bank, yra vienas paprasiausi nedarbini pajam
gavimo bd. Neatsitiktinai, nagrinjant ekonominio pelno svok, ios pelno formos apimtis
nustatoma i pajam atmus ne tik materialines snaudas ir darbo umokest, bet ir slygines
palkanas. Nagrindami ekonomin peln nurodme, kad ekonominei sistemai esant
pusiausvyroje, is pelnas inyksta. Tai reikia, kad pusiausvyros slygomis kapitalo gra
sutampa su palkan norma. i lygyb savo ruotu reikia, kad visuomenje itekliai
pasiskirst optimaliai ir j perskirstyti nereikia. Lygybs nebuvimas, prieingai, signalizuoja
apie disproporcijas ir skatina arba daugiau skolinti, arba daugiau investuoti.
Kapitalini djim tikslingumo problem galima nagrinti ne tik lyginant kapitalo gr ir
palkan norm. Galima lyginti absoliuias pinig sumas. Kadangi visi pinigai potencialiai
gali duoti palkan, galima sakyti, kad, esant 5 proc. palkan normai, 1 Lt po met bus lygus
1 Lt ir 5 ct, po dvej - 1 Lt ir 10,25 ct. Aptarta priklausomyb leidia ireikti pajamas ateityje
pinig suma esamuoju laikotarpiu (atlikti diskonto operacij).
Diskontavimas ypa naudingas vertinant kapitalini djim, kai ilga statybos trukm,
tikslingum. Pateiktame pavyzdyje ekonominio pelno, lygaus 4 tkst. Lt, apskaiiavimas
ekonomikai korektikas, jei statybos trukm lygi 0. Panagrinkime investicinio projekto
efektyvumo pasikeitim, jei objekt reikia statyti penkerius metus, kiekvienais metais
sisavinant 20 tkst. Lt. Pirmieji 20 tkst. Lt neduos piniginio prieaugio penkerius metus,
antrieji - ketverius metus ir t. t. Jei pinigai gult banke, jie pajam duot vis laik, todl
negautas piniginis prieaugis sudaro papildom snaud. Dl pirmj met investicij aldymo
netenkama 6,76 tkst. Lt, o i viso netenkama beveik 39,5 tkst. Lt. vertinus i netekt,
projekto vert iauga iki 139,5 tkst. Lt, o fond gra sumaja nuo 10 iki 7,2 proc.
gyvendinus projekt per penkerius metus, jis apsimoka, bet jei statybos trukm bt deimt
met (kaip danai bna), projektas bus nuostolingas.
 10.3. Pelnas

Peln, kaip ir palkanas, galima nagrinti kaip vien i nedarbini pajam

form, pavyzdiui, 10 proc. JAV pajam sudaro akcini bendrovi pelnas. Jis madaug lygus
palkan dydiui. Individuali bei komanditini moni pelnas sudaro apie 5 proc. vis
pajam. Svarbu pabrti, kad pelno svoka pastarj moni atvilgiu nra visai korektika,
nes daugelis smulki ne ems kio moni, nekalbant apie fermeri kius, savinink tiesiogiai
dalyvauja gamybos ir valdymo procesuose. Savininkui dirbant, jo mons pelnas ekonominiu
poiriu susideda i tiesioginio pelno ir savininko darbo umokesio.
doms vienos JAV atliktos kasmetins apklausos, siekiant suinoti gyventoj poir
verslo pelningum, duomenys (r. lentel).
Aiku, realu, kad dal pelno korporacijos nuslepia, bet akivaizdu ir tai, kad ne tik pas mus,
bet ir Vakaruose pinigai svetimoje kienje atrodo spdingiau nei savojoje.

Gyventoj nuomon apie akcini bendrovi pelningum

ir reali padtis
197319791983Gyventoj nuomone, vienam parduotos produkcijos lituitenka
pelno procentais283237Faktinis pelnas procentais, atskaiius
mokesius5,15,23,8
 11. RINKA IR VALSTYBINIS
REGULIAVIMAS m

11.1. Rinkos ribotumo prieastys

Savarankik gamintoj ir vartotoj sveika sprendiant, k, kaip ir kam

gaminti, daugelio ekonomist laikoma geriausia i amin klausim sprendimo forma
iuolaikinje visuomenje. Taiau ir tarpusavio rungtyniavimo mechanizmas neutikrina, kad
bus ivengta nuostoli. Viena i pagrindini tobulos tarpusavio konkurencijos slyg yra
visikas gamintoj ir vartotoj informuotumas preki kokybs bei pelno, kurio tikimasi gauti,
poreiki klausimais. i slyga svarbi ekonominei teorijai kurti, bet negali bti iki galo realiai
gyvendinta. Milijardai, skiriami rinkos tyrimams, dar negarantuoja, kad bus tobulai painta
vartotojo elgsena, be to, ir patys vartotojai savo poreikius nujauia tik apytiksliai. Taigi
ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo slygomis, o ini stoka
neivengiamai klaidina. Klaid pavyzdi rasti nra sudtinga (moni bankrotai, gamybos
disproporcijos, daugyb nupirkt, bet nenaudojam daikt ms spintose ir t. t.). Ekonomika
informacijos ribotumo poiriu neisiskiria i kit mogaus veiklos ir painimo form. Klaid
daro vairuotojai (avarijos), teisininkai (nesulaikyti nusikaltliai), meteorologai bei nuoirdiai
ekonomistus kritikuojanios nam eimininks (prisvil pyragai). Klausim, kodl visiems
inant, kad klysti mogika, danas ekonominiuose mechanizmuose matome perpetuum
mobile, palikime psichologams ir panagrinkime, kaip rinkos ribotumas modifikuoja
ekonomin gyvenim.
kins politikos poiriu, rinkos ribotumo prieastis galime suskirstyti dvi grupes.
Pirmj grup sudaryt tie rinkos reguliavimo trkumai, kurie veikiami rink papildius
valstybinio reguliavimo elementais. Vienas i didiausi marksizmo teorini laimjim yra
prekins gamybos vidini prietaravim analiz. K. Marksas, nagrindamas preks savybes,
iskyr vert ir vartojamj vert, parod, kad gamintojas yra suinteresuotas produkto
mainomja verte, o vartotojas - vartojamja verte. Prietaravimas tarp vartotojo ir gamintojo
didja atsirandant ypatingai prekei, atliekaniai visuotinio ekvivalento vaidmen, bankams,
akcinei nuosavybei.
Palikdami marksistin rinkos ribotumo teorijos analiz student savarankikam darbui,
pabrime, kad ji suformulavo reikmingus klausimus, kuriuos turi gauti atsakymus
smoningi rinkos alininkai. ie klausimai buvo vienas i svarbiausi teorini pagrind
iuolaikinms ekonomikos mokykloms, nagrinjanioms u rinkos ekonomikos rm
ieinanius ekonomikos procesus (pvz., institucionalizm).
Jei prekins gamybos prietaravim analiz yra neabejotina marksizmo skm, tai j
sprendimo bd supaprastinimas, ypa akivaizdiai pasireiks kuriant socialisti
189 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

n visuomen, - viena i klaid. Daugel met tarybinje literatroje buvo propaguojama

nuomon, kad valstyb (ekonominis centras), nacionalizavusi gamybos priemones, gali
isprsti visas ekonomines problemas. kin praktika io poirio nepatvirtino, ir paskutiniu
laikotarpiu beveik neliko pasaulyje ali, kuri vyriausyb nepritart rinkos reguliavimo
efektyvumo idjai. tai kelios prieastys, kodl organizuota politin bendruomen, turinti
aukiausij valdi, daugel ekonomikos klausim sprendia blogiau nei rinka:
Tiesa, kad rinkoje gamintojas negali tiesiogiai suinoti vartotoj poreiki, be to, i
poreiki neino ir valstybinio aparato valdininkai. Pastarieji danai turi net maiau
informacijos nei savarankiki gamintojai, nes centralizuotai nustatytos pajamos menkai
ireikia vartotoj poreikius.
Tiesa, kad rinkos ekonomikai danai ikyla sukurtos produkcijos realizavimo
problem (perprodukcijos kriz - rykiausias pavyzdys), bet planuojama ekonomika
daniausiai gyvena deficito slygomis. Dauguma iuolaikini ekonomist deficit laiko
didesne blogybe nei santykin preki pertekli.
Tiesa, kad samdomojo darbuotojo veiklos stimulai privaioje monje yra maesni nei
savarankiko savininko, bet daugeliu atvej jie bna didesni nei dirbani valstybinje
monje.
Taigi rinkos ekonomikai bdingi vidiniai prietaravimai, sukeliantys jos dalyviams nemaai
problem, bet, daugel iuolaikini ekonomini klausim sprendiant organizuotai politinei
bendruomenei, turiniai savo aukiausij valdi, problem net pagausja.
Antrajai, slygikai maesnei, grupei priskiriami klausimai, kurie ne rinkos metodais
sprendiami efektyviau nei rinkos. Suformuluosime informacijos asimetrijos, visuomenini
preki, gyvenimo lygio diferenciacijos, monopolijos ir kai kurias kitas problemas.

Informacijos asimetrija

Tobulos tarpusavio konkurencijos mechanizmas veikia efektyviai, kai tiek

gamintojas, tiek vartotojas gerai informuotas apie preki savybes. Jei gamintojo informuotumas
daug didesnis negu vartotojo arba atvirkiai, informacija yra asimetrika. Panagrinkime i
problem organizuotos politins bendruomens, turinios savo aukiausij valdi,
dalyvavimo ekonomikoje aspektu.
Daugeliui paprast vartojimo preki nurodyta tobulos konkurencijos slyga patenkinama
(pvz., vartotojas gerai ino, kokius batus jis nort avti, o tai, kad jam nesuvokiama dalis
avalinink paslapi, menkai veikia poreiki tenkinimo lyg). Vartotojo inios kaupiamos kaip
daugybs bandym ir klaid rezultatas, lyginant vairi firm produkcij, kalbantis su kitais
vartotojais, nagrinjant reklamin mediag ir kitais metodais. Kuo produktas sudtingesnis,
tuo atskiro vartotojo informuotumas maesnis, taiau susidariusias problemas dl masikai
vartojam produkt padeda sprsti kolektyvin vartotoj imintis. Jaunuoliui, pirm kart
gyvenime per
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 190

kaniam automobil, nra btina visk inoti apie egzistuojani modeli lyginamsias
charakteristikas. Labiau patyrusio draugo patarimas arba orientacija model, daniausiai
matom gatvje, danam pradedaniajam vairuotojui padeda minimizuoti klaid tikimyb.
Kiekvienam aiku, jog valstybs bandymai patarti renkantis batus ar automobil neprisidt
prie vartotojo naudingumo maksimizavimo. Valstybs dalyvavimas skiriant produktus bei
sprendiant informacijos asimetrijos problemas turi prasm, kai neinojimas sukuria ypa daug
problem visuomenei ir individui. Pasiaikinkime, kodl daugelyje ali reglamentuojamas
vaist vartojimas. Individui gauti kokybik informacij apie vaistus sudtinga, nes j poveikis
daugeliu atvej yra individualus, jie skirti tam tikrai ligai gydyti. Tikimyb, kad kaimynas ar
giminaitis serga ta paia liga, nra didel. Svarbu ir tai, kad vaistai, be tiesioginio, mogaus
organizmui daro ir alutin poveik: is poveikis gali irykti tik po tam tikro laiko. Siekiant
sumainti galim al, vedama valstybin vaist kokybs kontrol, sudaromi vaist, par-
duodam tik pagal gydaniojo gydytojo recept, sraai. Dl panai prieasi reglamentuotai
naudojamos mediagos maisto produktams, j pakuotms, aislams gaminti, gyvenamiesiems
namams statyti.
Valstybs dalyvavimas tikslingas ir tais atvejais, kai klaidingi vartotoj sprendimai, nors ir
nekenkia sveikatai, bet yra labai sunkiai atitaisomi. Visose isivysiusiose alyse egzistuoja
privalomas mokymasis mokykloje: jis riboja eimos pasirinkimo teis. Valstybs dalyvavimo
vaik aukljime paaikinimas yra toks. Jei mokymasis bt neprivalomas, dalis tv bt
link, kad vaikai dirbt namuose, manydami, kad jei formali ini nereikjo ankstesni kart
atstovams (a jokio mokslo nebaigiau, o gyvenu gerai), j neprireiks ir ateityje. Aiku, tokia
prognoz gali ir pasitvirtinti, bet kur kas labiau tiktina, kad neturintis isilavinimo jaunuolis
suaugs nesugebs gauti darbo, o suvokus tv padaryt klaid, j atitaisyti gali bti per vlu.
Daugeliu atvej valstyb draudimus bei reikalavimus glaudiai sieja su ypatinga preke,
atliekania visuotinio ekvivalento vaidmen, kurios elementai koreguoja rinkos dalyvi
elgsen. Pvz., siekiant aktyviai traukti gyventojus vietimo sistem, vedamas nemokamas
mokslas, o Skandinavijos ali vyriausybs, siekdamos paskatinti gyventojus vartoti daugiau
vaisi, moka subsidijas vaisi pardavjams. 92 pav. parodytas
191 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

subsidij poveikis vaisi naudojimui.

Jei tobulos konkurencijos slygomis
(kaina, P0) norintys sigyti vaisi pirks
j kiek Q0, tai subsidij dka
sumainus kain iki P1, pirks Q1 vaisi.
Nesunku apskaiiuoti, kad, norint
utikrinti tokio vaisi kiekio tiekim,
valstybei teks u kiekvien vaisi
kiekio vienet primokti monms,
vykdantiems realizavimo proces,
sum,
92 pav. Subsidij poveikis vaisi lygi P
0
- P
1.

vartojimui
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 192

Baigiant aptarti informacijos asimetrij, reikt pabrti, kad valstyb nra vienintelis ios
problemos sprendimo subjektas. Vartotoj asociacijos, rinkdamos ir skelbdamos mediag apie
kokybikus ir alingus produktus, labdaros fondai, remiantys padariusius klaid asmenis (pvz.,
ligonius, kurie anksiau neapsidraud, o iuo momentu neturi kuo usimokti u operacij), ir
daugelis kit jg padeda valstybei, o kartais veikia net efektyviau nei valdios aparatas.

Visuomenins preks

Rinkos reguliavimas veikia efektyviai, jei tas, kuris sigyja prek, yra
vienintelis rinkos subjektas, besinaudojantis sigytu produktu. Pavyzdiui, nusipirktu lygintuvu
gali naudotis tik naujasis savininkas, o likusiems gyventojams konkretus lygintuvas jokios
naudos teikti negali. Susidariusi situacija lemia tai, kad lygintuvo pirkjas j sigyja
atsivelgdamas tik lygintuvo teikiamas teigiamas ypatybes sau (t. y. perkaniajam).
Aptarta logika paaikina daugelio, bet ne vis preki sigijimo aplinkybes. Jei individas prie
savo namo usodins sod, medi igrynintu oru kvpuos (naudosis sodo paslaugomis) visi
aplinkini teritorij gyventojai. Vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos grybs,
kuriomis gali naudotis ir kiti kio subjektai, yra vadinamos visuomeninms prekmis arba
grybmis.
Galimyb naudotis visuomenini preki naudingumu j nenusipirkus, sukuria zui-
kiavimo" problem, kuri suprastintai skambt madaug taip: kodl a turiu pirkti tank, jei
galiu pasinaudoti kaimyno sigyto tanko teikiamu saugumu? Kadangi kaimynas ne blogiau nei
a suvokia zuikiavimo" galimyb, jis tanko irgi nepirks, dl ko galiausiai visuomenei svarbus
saugumo poreikis preki main sferos pagrindu nebus patenkintas. Artima visuomenini preki
klausimui yra iorins naudos (alos) problema. Pavyzdiui, vaindamas nuosavu
automobiliu, mogus jauia pasitenkinim, nors kartu teria miesto or. Jis gali sumainti tar,
naudodamas kokybikesn benzin, bet kodl jis turi papildomai mokti u kit moni
malonum?! Panai apraytus poreiki tenkinimu turi rpintis valstyb. Apie tai bus kalbama
specialiame skyriuje.

Gyvenimo lygio diferenciacija

Darbas, em ir kapitalas rinkos ekonomikoje yra vieninteliai pajam

altiniai. Atsiminus dar neseniai populiar posak, pirmj pastraipos sakin bt galima
perfrazuoti taip: Kas neturi ems ir kapitalo bei nedirba - tas nevalgo". Taiau valgyti nori ir
dl invalidumo ar senatvs negalintis dirbti, ir darbo neteks dl to, kad jo gyvenvietje buvs
vienintelis fabrikas subankrutavo. Valgyti nori ir maametis nalaitis. Labdara i gyventoj
paremti nepajgia, todl tuo turi pasirpinti valstyb.
193 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

iuolaikins visuomens moral reikalauja ne tik to, kad, visuomenei turint pakankamai
maisto produkt, nebt mirtani badu, bet ir to, kad visi alies gyventojai gaut pakeniam
medicinos pagalb, elementar isilavinim, turt stog vir galvos. Jei norima, kad ivardytos
grybs tekt nedirbantiems, valstybei reikia apriboti dirbanij bei turinij nuosavyb
kiek atsivelgiant preki main sferos dsni reikalavimus.

Monopolija

Monopolijos susidarymas yra vienas i svarbiausi rinkos mechanizmo

ribotumo pavyzdi. Rinkos mechanizmas savaime gimdo monopolij, kuri savo ruotu maina
visuomenins gamybos efektyvum. Kadangi apie antimonopolin reguliavim jau buvo rayta
specialiuose skyriuose, dabar trumpai panagrinsime tik natrali monopolij. Esant natraliai
monopolijai, stambi mon gauna rinkos gali, nes tam tikrose veiklos srityse dl masto
ekonomijos vienos mons snaudos daug maesns nei keli konkuruojani. Valstyb,
nustatydama natraliam monopolininkui paslaug kiek, paslaug verts iraik kit preki
verts atvilgiu bei rentabilum, yra pajgi apriboti itekli perskirstym monopolininko
gerovei.
Aptarme svarbiausias klausim, k, kaip ir kiek gaminti, sprendim modifikacij
mikroekonomikoje prieastis, bet rinkos reguliavimo ribotumui paaikinti to dar maa.
Problemos, susijusios su visuomenins paklausos ir pasilos analize, bus nagrinjamos
makroekonomikos dalyje.

11.2. Valstybs dalyvavimo ekonomikoje kryptys

Vyriausybs ilaidos

Valstyb, siekdama isprsti ekonomines problemas (ia rinkos mechanizmo

ribotumas ypa akivaizdus), savo vyriausybei leidia tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti
sukurt grybi mainuose. Nagrindami vyriausybs ilaidas, aptarsime jos pirkim ir
transferini (pervedamj) imok klausimus.

Vyriausybs pirkimai

Viena i svarbiausi iuolaikins valstybs funkcij yra piliei saugumo

utikrinimas. Kaip buvo aptarta nagrinjant visuomenines prekes, rinka ios funkcijos tobulai
atlikti negali, todl neatsitiktinai ileidiami pinigai kariuomenei bei teissaugos organams
ilaikyti visais laikais rpjo ir dabar turi rpti vyriausybms. XIX a. gynybos ilaidos bei su
ankstesniais karais susijusi ilaid padengimas (pvz., valstybs skolos aptarnavimas ir
grinimas) retai sudarydavo maiau nei
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 194

70 proc. ilaid. XX a. antrojoje pusje gynybos ilaidos, skaiiuojant absoliuiais dydiais,

labai iaugo, bet dar spariau didjo ilaidos socialinms programoms. Dl i proces
sveikos gynybai iuo metu skiriama 20-40 proc. biudeto l.
Nagrinjant gynybos (karines) ilaidas vyriausybs pirkim aspektu, galima iskirti dvi
pirkim grupes. Apie 60-70 proc. karini ilaid sudaro personalo ilaikymas, kuris, esant
samdomai kariuomenei, daugiausia reikiasi alg karikiams forma. Galima sakyti, kad
valstyb preki main sferoje u ypating prek, atliekani visuotinio ekvivalento vaidmen,
sigyja darb, kuris vliau naudojamas gynybinms paslaugoms kurti. Likusi karini pirkim
dalis - tai preki ir paslaug, reikaling krato apsaugai utikrinti, pirkimas i privai firm.
K veikti samdytam karikiui, per kariuomens valdymo struktr nurodo vyriausyb, taigi ji,
o ne rinka sprendia k ir kaip gaminti. Privati firma pati renkasi k ir kaip gaminti. Jos
poiriu organizuota politin bendruomen, turinti savo aukiausij valdi - tik vienas i
potenciali pirkj, taiau ios organizuotos politins bendruomens finansin galia paprastai
utikrina vyriausybini plan gyvendinim. Jei gynybins paskirties produkcija gaminama
valstybinse monse, skirtumas tarp pirkimo grupi sumaja, bet tai, kad iuo metu gynybos
ilaidos sudaro nuo 4 proc. (Vakar Europoje) iki 40 proc. (kai kuriose Artimj Ryt alyse)
bendrojo nacionalinio produkto (BNP), rodo organizuotos politins bendruomens, turinios
savo aukiausij valdi, poveikio gamybos itekli pasiskirstymui mast.
Antra pagal dyd pirkim grup yra susijusi su socialiniais patarnavimais. Jau minjome,
kad, sprsdama informacijos asimetrijos bei socialini garantij problemas, valstyb sudaro
slygas savo pilieiams gauti nemokam bazin isilavinim. Panaios prieastys lemia ir tai,
kad praktikai visos vyriausybs finansikai remia auktj moksl (tai reikia, kad studentas
apmoka tik dal ilaid).
Nemokant u moksl tiesioginiam vartotojui, reikia tam tikr sum sumokti vyriausybei,
kuri ekonomine prasme tampa vietimo paslaug pirkja. Pirkimo procesas leidia vyriausybei
nustatyti teikiam gyventojams vietimo patarnavim dyd net esant privaiai vietimo staig
nuosavybei. Grafinis vietimo paslaug dydio reguliavimo vaizdas yra analogikas
pavaizduotam 92 pav. sigyti u pinigus patarnavimai vliau tam tikr kriterij (amiaus,
stojamj egzamin rezultat ir pan.) pagrindu perduodami besimokantiesiems tiesioginiam
naudojimui.
Vyriausyb perka ne tik vietimo, bet ir sveikatos apsaugos, mokslo, kultros, informacijos
paslaugas. Detaliau besidomintiems socialins sferos problemomis tikslinga panagrinti
specialij literatr, o ia nortsi paminti tik vien fakt, kur, be-siavdami rinkos vizija,
kartais pamirtame. JAV, kurioje stiprios rinkos tradicijos, tik apie 30 proc. sveikatos apsaugos
ileidiam pinig padengia pacientas tiesiogiai i kiens. Likusi dalis ilaid daugma
proporcingai padalijama tarp organizuotos politins bendruomens, turinios aukiausij
valdi, ir draudimo kompanij.
Be jau mint preki ir patarnavim sigijim, valstyb i dalies apmoka (perka) gamtos
apsaugos, komunalinius ir kai kuriuos kitus patarnavimus. Jei nuo Vakar patirties nagrinjimo
atsigrtume savas aktualijas, pamatytume, kad Lietuvoje be
195 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

veik pus biudeto ilaid sudaro dotacijos pieno ir msos gamybai. Supaprastintai galima
pasakyti, kad valstyb, sigydama kilogram msos u 4 Lt, j parduoda u 2 Lt. Daugelyje
Vakar Europos ali ems kio produkcijos gamyba taip pat i dalies dotuojama, bet tam,
kad bt sumainta produkcijos vert ir, padidinus vartojim, bt padta fermeriams realizuoti
produkcijos pertekli. Mes gi skatiname vartojim nepasigamin pakankamai maisto produkt.
Panaiai elgiams su dotacijomis but kiui, nors jos akivaizdiai didina gyvenamojo ploto
deficit.
Vyriausybs politika, kai milijardai skiriami deficitui formuoti, akivaizdiai prietarauja
ekonominei teorijai, bet paskutiniaisiais metais vis daniau kritikuojamas ir socialini
patarnavim vyriausybinis sigijimas. Nurodoma, kad vyriausyb riboja individo pasirinkimo
laisv, kad danai ji sigyja ne tai, ko reikia gyventojams, o tai, kas malonu vyriausybs
biurokratams arba garsiausiai rkauti bei dauyti kumiu stal sugebanioms moni
grupms, kad veltui sigytas daiktas ar paslauga menkai vertinama. Visi ie argumentai verti
dmesio. Visuomen socialini patarnavim atveju susiduria su dilema: rinka socialini
problem isprsti negali, bet nra visagal ir vyriausyb. Matyt, ieities reikia iekoti derinant
rinkos ir vyriausybs reguliavimo mechanizmus.

Transferins imokos

Kalbdami apie preki sigijim, nagrinjome vyriausybs pinigini itekli

dal, kuri skiriama konkreioms materialinms grybms sigyti. Apie tredal biudeto
pinigini itekli sudaro i gyventoj, organizacij ir moni imami piniginiai itekliai, kuri
naudojimo kryptis nra reglamentuojama valstybs ir u kuriuos gavjas gali k nori sigyti
main sferoje. Tai transferins imokos. Transferi-ni imok pinigini itekli naudojimas
visikai pavaldus rinkos dsniams. Taigi i vyriausybs ileidiam pinigini itekli forma
maiau nei vyriausybs materialini grybi sigijimas modifikuoja itekli pasiskirstym
visuomenje. Kita vertus, svarbu pabrti, kad ie, i gyventoj, organizacij ir moni imami
piniginiai itekliai, kitaip nei rinka, atsako klausim, kam gaminti. Rinkos slygomis prek
kuriama tam vartotojui, kuris udirba, o esant transferinms imokoms, gali vartoti ir nedir-
bantis. Galima skirti transferines imokas gyventojams ir mokjimus kitiems gamybos
subjektams.
Pagrindins transferini imok gyventojams formos yra senatvs ir invalidumo pensijos,
nedarbingumo dl ligos bei nedarbo draudimo imokos, pinigin pagalba neturtingoms
eimoms ir eimoms, auginanioms vaikus. I gyventoj, organizacij ir moni imami
piniginiai itekliai padeda sprsti arba suvelninti daugel socialini problem, bet nedera
pamirti, kad galimyb vartoti nedirbant maina darbo stimulus, kad aptariam pinigini
itekli labui dirbantieji turi atsisakyti dalies savo preki naudojimo. Transferines imokas
gauna ne tik gyventojai, bet ir regionai, jei vyriausyb, siekdama suvienodinti atskir teritorij
isivystymo lyg, teikia neturtingiems pagalb turtingj sskaita. Pas mus ypa populiarios
transferins imokos
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 196

silpnoms monms. Kai kuriais atvejais tokia organizuotos politins bendruomens, turinios
aukiausij valdi, pinigini itekli forma pateisinama planins kainodaros bei technins
politikos trkumais. Matyt, i tikro negalima kaltinti be naudos dirbanios mons direktoriaus,
jei jos produkcijai nustatytos kainos, net labai gerai dirbant, vos padengia savikain. Kita
vertus, i politika akivaizdiai skatina ilaikyti tendencijas ir, pleiantis main reguliavimo
sferai, turs nunykti.
Kartais vyriausyb naudoja tikslins pagalbos (garant) form. Teikiant i pagalb,
taikomas dalinis pateikt pinigini itekli leidimo reglamentavimas. Ekonomine prasme i
forma yra tarpin tarp vyriausybs preki sigijimo ir transferini imok.
Svarbus vyriausybs ilaid aspektas yra centralizuot ir teritorini ilaid derinimas.
Gynybos, pensinio aprpinimo ilaidos paprastai yra ali centrini biudet funkcija. vietimo
paslaugas daugiausia perka teritorijos, remdamosi vietiniais biudetais, o sveikatos apsauga
finansuojama tiek i vietinio, tiek i centrinio biudet. Vyriausybs ileidiam pinig
decentralizacija teritoriniu aspektu didina rinkos element lyginamj dal ekonomikoje.
O tai truputis statistikos. JAV vyriausybs preki sigijimo dalis bendrosiose alies
pajamose sudar: 1900 m. - 6,5 proc., 1920 - 11, 1940 - 14, 1960 - 19, 1970 - 22, 1985 m. - 20
proc.; i to skaiiaus 12 proc. - i federalinio biudeto, 8 proc. - i valstij ir vietini biudet.
Lietuvos biudeto visuotinio ekvivalento itekli dalis sukurtose nacionalinse pajamose
kito taip: 1960 m. - 29 proc., 1970 - 39, 1980 - 44, 1985 - 49, 1988 m. - 50 proc.
Pastebima tendencija vargu ar nuteikia optimistikai kalbant apie rinkos santyki krim, o
vienu i organizuotos politins bendruomens politikos kurti rink realumo poymi laikytinas
valstybs biudeto dalies nacionalinse pajamose majimas.

11.3. Vyriausybs pajamos. Apmokestinimo menas

Akivaizdu, kad nei ms Vyriausyb, nei Baltieji rmai pinigini vertybi

nekuria. Nesukuria ir milijard, reikaling ilaidoms utikrinti. Vyriausybs ilaidas apmoka
alies gyventojai, t. y. mes, mokdami mokesius, muitus ir kitas rinkliavas. Vienas i valstybs
gaunam pinig altini yra valstybini moni sukurtos pajamos, bet rinkos ekonomikos
alyse valstybins yra daniausiai naudos ne-duodanios arba net nuostolingos mons. Tam
tikr laikotarp pajamas galima gauti ir valstybs skolinam pinig forma, bet skolas reikia
aptarnauti, o ilgainiui ir grinti. Kadangi grinimas vyksta irgi i surinkt mokesi, i
gaunam pinig form ir aptarsime.
Nagrinjant mokesius poveikio moktojui aspektu, iskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai
mokesiai. Tiesioginiai mokesiai sumaina moktojo vartojimo dyd sumokto mokesio
suma. Jei mogus udirba 200 Lt ir sumoka 13 proc. mokesi, jo vartojimas sumas 26 Lt.
Tiesioginius pelno mokesius moka ir firmos. Netiesioginiai mokesiai yra tie, kuri mokjimo
reali nata gula ant gyventoj pei, nors juos for
197 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

maliai moka firmos. Pavyzdiui, apy-

vartos (akcizo) mokest, kur moka
gaminantys alkoholinius grimus, realiai
sumoka i grim pirkjai.
Nagrinjant apmokestinimo proces
ilgojo laikotarpio aspektu, praktikai visi
netiesioginiai mokesiai tenka
pirkjams, nes maksimizuojan-ios
peln firmos, atsivelgdamos mokesi
lyg, atitinkamai perskirs-
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 198

to turimus piniginius iteklius.

93 PAV . NETIESIOGINI MOKESI POVEIKIS
Trumpuoju laikotarpiu vesti nauji
mokesiai pasiskirsto tarp pirkj ir pardavj atsivelgiant produkto vartojimo elastingum.
Jei elastingumas didelis, pakilusi vert labai sumaina vartojim ir firmos gali patirti nuostoli,
susijusi su perteklins produkcijos realizavimu. Jei vartojimo elastingumas maas, vartotojas
beveik nesumains vartojimo apimties ir kartu sumoks nustatyto dydio pinig sum. Grafinis
rinkos mechanizmo veikimas, gamintojams mokant netiesioginius mokesius, pateiktas 93
paveiksle.
Pardavjo poiriu, mokesi vedimas tolygus atitinkamam snaud padidjimui.
Padidjusios snaudos veria pasilos kreiv pasislinkti i S 0 S1 pozicij. Nauja kaina P1
nusistovi kreivi S1 ir D susikirtimo take. Kiekybinio santykio su apmokestinimo objektu
atvilgiu mokesiai skirstomi progresinius, regresinius ir proporcingus. Progresiniai
mokesiai yra tokie, kuri tarifas auga didjant apmokestinamoms pajamoms. Pavyzdiui, jei
darbininkas, gaunantis 200 Lt per mnes, turi mokesi forma sumokti 10 proc. gaunam l
(20 Lt), o gaunantis 400 Lt - 50 Lt (12,5 proc. gaunam l), naudojama apmokestinimo
sistema yra progresin. Kad mokesi duomen rinkimas ir tvarkymas bt nesudtingas,
vyriausyb paprastai taiko ribinio mokesio tarifo princip. Ms pavyzdyje jis atrodys taip: iki
300 Lt nustatomas ribinis tarifas, lygus 10 proc. Tai reikia, kad intervale nuo 0 iki 300 Lt
kiekvienas litas apmokestinamas 10 ct. Nuo 300 iki 600 Lt nustatomas 20 proc. ribinis tarifas.
Ms nagrinjamo dirbaniojo absoliuti mokesi suma apskaiiuojama itaip: u pirmus 300
Lt jis moka (300x10): 100=30 Lt; u papildom 100 Lt - (100x20): 100 = =20 Lt; i viso moka
30 + 20 = 50 Lt.
Progresiniai mokesiai, be biudeto gaunam pinig santaup formavimo, atlieka ir
gyvenimo lygio diferenciacijos mainimo funkcij. Remiantis naudingumo teorija galima teigti,
kad turtuoli pajam ribinis naudingumas yra maesnis nei gaunanij maus piniginius
iteklius, kad pirmiesiems papildomas litas, sumoktas mokesi forma, maiau reikmingas
nei antriesiems. Taigi yra tiktina, kad mokesiais perskirsius gaunamus pinigus, bendras
alies gyventoj pajam naudingumas padids. Kita vertus, apmokestinimo progresyvumas
riboja darbinius stimulus, o kartu alies produkcijos apimt ir bendr naudingum. Dl to
didesnis nei 50 proc. ribinis nustatyto dydio pinig, mokam valstybei, tarifas daniausiai
laikomas nepageidaujamu. Svarbu ir tai, kad progresinis apmokestinimas varo gamybos
itekli per
199 11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S

siskirstym pelningiausias, t. y. kitoms slygoms esant lygioms, efektyviausias gamybos

sferas.
Gyventoj gaunami piniginiai itekliai susideda i atlyginimo, palkan, dividend, pajam
i asmeninio verslo ir t. t. Nustatant apmokestinam pajam dyd, visos pajam rys
daniausiai sumuojamos. Kadangi individ gyvenimo lygis priklauso ne tik nuo asmenikai
gaunam pajam, bet ir nuo sutuoktinio bei kit eimos nari pajam, paprastai
apmokestinamos metins eimos pajamos apskaiiuojamos remiantis pajam deklaracijomis.
Netiesioginiai mokesiai daniausiai yra regresiniai, nes mons, gaunantys maas
pinigines las, i mokesi forma netenka didesns dalies pinig nei turtingieji. Regresijos
elementai susidaro todl, kad turtingieji daniausiai suvartoja tik dal savo gaunam pinig, o
likusius kaupia. Vienas i bd regresijai ivengti yra netiesioginiais mokesiais
apmokestinami prestiiniai, turtingj perkami daiktai. is bdas neigiamai veikia santaup
pasiskirstym visuomenje. Diferencijuotos materialini grybi apmokestinimo politikos
trkumu laikomas ir galimybi biurokrat savivalei didjimas. iuo metu dauguma ekonomist
teigia, kad visoms prekms turi bti taikomi tie patys netiesiogini pinigini itekli tarifai.
iimtys daromos tik toms preki grupms, kuri vartojim, visuomens nuomone, tikslinga
riboti. Beveik visose alyse netiesiogini pinigini itekli mokjimu vir laisvosios rinkos
suformuoto lygio pakeliamos alkoholini grim, tabako gamini kainos.
iki iol Lietuvoje pagrindin netiesiogini mokesi forma yra apyvartos mokesiai,
nustatomi plataus vartojimo daiktams, skirtiems parduoti, pagal individualius tarifus. iais
mokesiais surenkama beveik pus biudeto gaunam pinig. Taiau tarif individualizacija
deformuoja kainodaros mechanizm. Netiesiogini mokesi sutvarkymas yra viena i
pagrindini mokesi politikos tobulinimo Lietuvoje krypi.
Proporcing mokesi pavyzdys galt bti pelno mokesiai, nustatomi procentais nuo
pelno, ir daugelyje Europos ali naudojami socialinio draudimo mokesiai: JAV socialinio
draudimo mokesiai yra regresiniai. Reikmingas socialinio draudimo mokesi bruoas yra j
tikslinis pobdis. i pelno mokesi gautomis lomis organizuota politin bendruomen,
turinti aukiausij valdi, gali disponuoti laisvai (jas naudoti gynybai, vietimui ir t. t.), o
socialinio draudimo mokesi naudojimas daniausiai reglamentuojamas (pvz., pensijoms
imokti).
Kaip ir ileidiami piniginiai itekliai, vyriausybs pajamos (mokesiai) skirstomos
valstybines ir teritorines. organizuotos politins bendruomens biudet daniausiai patenka
gaunam pinigini l ir pelno mokesiai; netiesioginiai ir turto mokesiai utikrina gaunamas
pinigines las vietiniams biudetams. Tam tikro lygio valdymo organai savo kompetencijos
ribose turi teis keisti apmokestinimo tarifus. Bet kuriuo atveju visuomen susiduria su dilema.
Norint didinti socialines imokas bei vyriausybs pirkimus, reikia didinti mokesius, bet tai
kelia moktoj pasiprieinim. Dideli mokesiai kuria ne tik ekonomini, bet ir teisini
problem. Matyt, sutiksime, kad nra esminio skirtumo tarp milijono, pavogto i varg tiesio-
giai, ir milijono nuslpt mokesi, kurie turjo bti skirti vargams. Dideli mokes
11. R I N K A I R VA L S T Y B I N I S R E G U L I AV I M A S 200

iai skatina slpti gaunamas pinigines las, dl to reikia vis daugiau teissaugos organ
pastang.
Pasaulyje iuo metu vyrauja mokesi tarif mainimo tendencija. Ekonomin praktika
rodo, kad, pagrstai sumainus mokesi tarifus ir dl to padidjus gamybos apimiai, gali
padidti ir organizuotos politins bendruomens gaunam pinig suma. Lietuvoje artimiausiais
metais mokesi tarifai turt augti, nes, didinant socialines imokas, spariai dids ir ilaidos.
Ateitis parodys, ar tokia politika efektyvi. Tikslios ios srities prognozs yra sudtingos, nes
iuolaikini ekonomini ini poiriu, mokesi politika dl daugelio veiksni yra ne tik
mokslas, bet ir menas.

11.4. Valstybinis reguliavimas

Valstybs vyriausyb sprendia ekonomines problemas ir kitomis formomis.

Vyriausybs kini funkcij sraas yra gana ilgas, todl paminsime tik kai kurias:
padeda organizuoti geleinkeli transport, nustato transporto priemoni saugaus
eksploatavimo standartus;
vykdo antimonopolin reguliavim, siekia, kad main sferoje nebt diskriminacijos,
skatina varytis dl pirmavimo teikiant paslaugas ir gaminant prekes;
utikrina vaist ir maisto produkt kokybs kontrol;
reglamentuoja kai kuriuos samdos santyki aspektus, numatydama darbo dienos
trukm, minimal atlyginim ir pan.;
reglamentuoja darbo apsaugos slygas ir gamtos terimo standartus;
atlieka atomini elektrini ir kit potencialiai pavojing civilini objekt kontrol bei
iduoda leidimus, suteikianius teis usiimti tam tikra veikla;
utikrina privai bank pinig ir kredit politikos kontrol.
 12. NACIONALINIS
SKAIIAVIMAS
PRODUKTAS IR JO

Kiekviena alis - nuo Italijos iki Skandinavijos ali ir nuo Didiosios Bri-
tanijos iki Lietuvos, gamindama prekes ir teikdama paslaugas, savo gyventojus aprpina
maistu, drabuiais, bstu, t. y. tenkina j poreikius.
Vienos alys pagamina labai daug aliavos, pavyzdiui, akmens anglies arba medienos, tuo
tarpu kitos gamina daugiau pramonini gamini, pavyzdiui, plieno ir automobili. Kai kurios
alys gali specializuotis gaminti maisto produktus, kaip antai ryius arba sviest, o kitos teikia
paslaugas - kino industrijos, draudimo arba banko. Jeigu ta produkcija arba paslaugos
nesuvartojamos alies viduje, jas galima parduoti kitoms alims, t. y. eksportuoti.
alies ekonomikos apimtis nustatoma pagal bendr alyje pagaminam preki ir paslaug
kiek. Gaminant vis daugiau preki ir paslaug, ekonomika kyla, o pats geriausias bdas
augim vertinti - pinigais kainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nra vienintelis
ekonomikos apimties kainojimo bdas, juos pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas alyje
buvo pagaminta bet kokiais metais: obuolius ir apelsinus, automobilius ir kompiuterius, futbolo
rungtynes ir koledo mokym.
Kai susumuojama visa i preki ir paslaug pinigin iraika, gaut rodikl galima lyginti
su kit ali rodikliais. ir nors valiuta jose skirtinga, kiekvienos alies bendra preki ir
paslaug suma, atsivelgiant valiut kursus, turi bti perskaiiuota, kad palygintume vienos ir
kitos alies ekonomikos apimtis. Pavyzdiui, Japonijos ekonomikos apimtis, apskaiiuota
jenomis, JAV dolerius perskaiiuotina tam, kad galtume j palyginti su Amerikos
ekonomika.

12.1. Nacionalinis turtas. Bendrasis

nacionalinis produktas

Gamybos apimties matavimo problema. moni kin veikla yra

nenutrkstama. Produkt ir paslaug gamyb lydi j vartojimas, kuris yra nauj gamybos
proces prieastis. Kada isivysiusioje rinkos ekonomikoje ikyla btinumas j reguliuoti
pagal visuomens interesus, pirmiausia susiduriama su gamybos apimties matavimo problema.
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 202

Rinkos kio slygomis beveik visa vairi produkcija turi vien bendr vardikl -preki ir
paslaug kainas. Kainomis mes, vartotojai, aikiai pasakome, kad, pavyzdiui, rankluost
vertiname tiek pat, kiek gvazdiko ied viduriem (u abu mokame po 5 Lt), ampano butelis
(40 Lt) mums yra keturis kartus vertingesnis u dienin kino seans (10 Lt).
Vadinasi, norint apskaiiuoti visos pagamintos produkcijos (nacionalinio produkto,
nacionalinio visuomeninio produkto) apimt, reikia sudti vis gamini ir suteikt paslaug
kainas.
Ikart kyla klausimas - kuri preki kainas? Ar t, kurias moment turime, ar t, kurias
per tam tikr laik pagaminome? Pirmuoju atveju, sudj iuo momentu turim preki kainas,
gauname nacionalinio turto rodikl. Jis apima visas visuomens sukauptas materialines grybes,
kurias sukr dabartin ir ankstesns kartos. Antruoju atveju tursime pirmiausia apsisprsti,
kokios trukms gamyba mus domina: vienos dienos, mnesio, met? Aiku, kad per metus
pagaminama madaug 12 kart daugiau negu per mnes. Jeigu sudsime kainas preki, kurios
pagamintos per tam tikr laik, pavyzdiui, per metus, gausime nacionalin produkt.
Rodikliai, nusakantys nacionalinio produkto apimt, fiksuoja ne moment, o proces. Jie
rodo gamybos srovs" mast, galingum ir tos srovs kitim. Paprastai alies visuomenin
(nacionalin) gamyba vertinama pagal jos metinio produkto dyd.
Primename, kad rinkos kio teorijoje neikyla vadinamoji gamybinio darbo problema.
Laikomasi aksiomos, kad jei rykaus darbo pasidalijimo slygomis kuris nors kio subjektas
(individas, firma, valstyb) ima naudoti iteklius, tai vienintel tokios veiklos prasm yra
patenkinti visuomenin (t. y. ne savo, o kito visuomens subjekto) poreik. Rinkos slygomis
visa tai ireikiama kins veiklos rezultat rinkos verte (su tam tikromis iimtimis). Konkretus
ribot itekli naudojimo rezultatas - daiktas ar kokia paslauga - iuo atveju neturi reikms.
Jei darbas, em ir kapitalas vienaip ar kitaip (avalyns gamyba, advokat apmokjimas,
aerodrom rengimas) naudojami, vadinasi, visuomenje vyrauja atitinkamo veiklos rezultato
poreikis. To rezultato rinkos vert arba jos kitoks piniginis ekvivalentas yra nacionalinio
produkto sudedamoji dalis. K. Markso ekonominje doktrinoje, kaip inome, visuomens
itekli naudojimas tam tikrai daliai paslaug teikti laikomas negamybine, t. y. visuomeninio
(nacionalinio) produkto ir jo verts nesukuriania veikla.
Bendrasis nacionalinis produktas. Pagrindinis nacionalinio produkto rodiklis yra bendrasis
nacionalinis produktas (BNP). Jis yra vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam
tikr laikotarp (paprastai per metus), pinigin iraika, pridedant grynsias pajamas i
usienio.
Taigi BNP apima toli grau ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardav tais metais rinkoje
j gamintojai.
Pirma, kuri nors met BNP eina btent tais metais pagaminta produkcija. Tai reikia,
kad eliminuojamos visos turto perpardavimo (automobili, nam ir t. t.) operacijos. i preki
vert jau atsispindjo nacionaliniame produkte j pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais.
Jei prek tais paiais metais pagaminta, bet lieka neparduota, jos vert pateks BNP tuo atveju,
kai dl to padids gamybos atsarg ir nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis - i atsarg
prieaugis eina BNP.
Antra, BNP sudaro vien baigtini preki ir paslaug vert.
203 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

Galutinis produktas - preks ir paslaugos, skirtos visikai suvartoti, t. y. kurios nebra

vartojamos kaip snaudos kitai prekei ar paslaugai pagaminti. Taigi savo esme galutinis
produktas - tai asmeniniams moni poreikiams tenkinti skirtas dalykas. Esant iuolaikiniam
gamybos specializavimo lygiui, daugelis moni ir firm gaminam produkt pereina per kelias
gamybos ir vartojimo stadijas, kol j vartojimas baigiasi galutinio produkto sukrimu ar
galutins paslaugos suteikimu. Jei bendrasis metinis produktas bt skaiiuojamas kaip alies
moni ir firm tais metais pagamint vis, o ne vien galutini preki ir paslaug veri suma,
bt neivengta dalies preki verts pakartotinio, daugkartinio skaiiavimo. Kartotiniai skai-
iavimai padidint nacionalin produkt tarpinio produkto dydiu. Anglis, nupirkta
individualaus namo krosniai krenti, yra galutinis produktas; anglis, kuri bus sunaudota kaimo
mokyklai ildyti, yra tarpinis produktas. BNP jos vert paklius ne tiesiogiai, o per to kaimo
gyventojams teikiam vietimo paslaug vert. Reliatyvi iimtis daroma investicinms prekms
- gamybini fond prieaugiui; ios preks (darbo priemons) taip pat laikomos galutinmis ir
eina BNP sudt pagrindini gamybos fond prieaugio dydiu.
Kartotini preki ir paslaug skaiiavimo ivengiama, jei, apskaiiuodami bendrj
nacionalin produkt, sumuojame kiekvienoje gamybos stadijoje sukurt pridtin vert.
Pridtin vert - tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos
gamybai pirkt preki bei paslaug kain.
Panagrinkime pavyzd, pateikt 12.1 lentelje. Joje pateiktos keturios tarpusavyje
susijusios mons (firmos): plieno, padang, plastmasi ir automobili gamintojai. Plieno
gamintojai patys kasa geleies rd ir j perdirba plien, todl j veiklos pridtin vert yra
tkstantis lit.

12.1 L E N T E L . BENDROJO NACIONALINIO PRODUKTO IR PRIDTINS V E RT S

A P S K A I I AV I M A S ,
LT
Prek Pardavjas Pirkjas Sandorio Pridtin Baigtins Gamintojo
kaina vert preks (gamybos
(arba veiksnio) ilaidos)

PlienasPlieno gamintojasAutomobili gamintojas10001000-

1000PadangosPadang gamintojasAutomobili gamintojas500500-
500PlastmassPlastmasi gamintojasAutomobili gamintojas20002000-
2000AutomobilisVartotojas7000350070003500Sandori kainsuma10
500---

Bendrasis nacionalinis produktas - 7000 7000 7000

pajamos
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 204

Analogika situacija yra gaminant padangas ir plastmases. Vienintel perkanti ir naudojanti

gamybos procese vairius tarpinius produktus (plien, padangas, plastmases) yra automobili
gamybos mon. Joje sukurta pridtin vert apskaiiuojama mi-nusuojant i automobili
gamybos mons realizuotos produkcijos kainos (7000 Lt) jos pirkt ir sunaudot gamybos
procese tarpini produkt kain (3500 Lt). Taigi alies bendrojo nacionalinio produkto apimtis
yra lygi kiekvienos gamybos stadijos pridtins verts sumai - 7000 Lt arba baigtini preki
kain sumai - 7000 Lt.
Analogikai, naudojant pridtins verts sumavimo bd, galima apskaiiuoti ir valstybs
bendrj nacionalin produkt. Bendrajam nacionaliniam produktui apskaiiuoti naudojami ir
kiti du bdai - pagal ilaidas ir pagal pajamas, bet apie tai paneksime vliau.
Treia, kai kurios galutins preks ir paslaugos (daniau) yra kuriamos bei teikiamos
vartotojui be j pirkimo ir pardavimo (pavyzdiui, valstybs biudeto lomis teikiamas
nemokamas vietimas, kiti nemokami patarnavimai pilieiams, skaitant ir policijos,
gaisrinink, ginkluotj pajg paslaugas). Dabar tokios ries paslaugos daugelyje ali
sudaro nema nacionalinio produkto dal. J apimtis (taigi indlis BNP) apskaiiuojama
pagal t paslaug snaudas. Ekonomistai pripasta, kad tai ieitis, bet ne ideali.
Ketvirta, BNP skaiiavimas apima, inoma, tik oficialiai patvirtinta tvarka atliekamas
rinkos operacijas. Nelegals sandriai, elins" ekonomikos procesai BNP dydyje
neatsispindi, nors kartais jie gali sudaryti didel dal.
Penkta, BNP neeina finansins transakcijos - vertybini popieri pirkimas ir pardavimas.
Keiiantis akcij ir obligacij savininkui, jokio papildomo visuomeninio poreiki tenkinimo
nra, taigi nra ir gamybinio itekli naudojimo.

12.2. Nominalusis ir realusis bendrasis

nacionalinis produktas

Sumuodami vis galutini preki ir paslaug kainas, imatuojame alies metins

produkcijos dyd. Betgi kainos keiiasi. Todl suskaiiav, kad alies BNP, palyginti su
prajusiais metais, iaugo 10 proc., negalime bti tikri, kad tikrai pagamint preki ir suteikt
paslaug kiekis padidjo deimtadaliu. Visikai galimas dalykas, kad didel dalis BNP verts
prieaugio gauta dl kain lygio padidjimo. Vadinasi, nordami lyginti atskir met BNP
rodiklius, turime eliminuoti preki kain kitimo tak.
Tam tikslui nustatomas bazinis kain lygis - pasirinkt kuri nors met preki kain lygis.
Vis kit met BNP matuodami bazini met kainomis, gauname tikslius duomenis apie realj
BNP dyd. Einamj met kainos vadinamos faktinmis kainomis. Bazini met kainos,
naudojamos ir kit met BNP apskaiiuoti, vadinamos sugretinamosiomis kainomis.
Apskaiiuojant galutini preki ir paslaug apimt faktinmis kainomis, nustatomas
nominalusis (arba piniginis) BNP, apskaiiuojant sugretinamosiomis kainomis - realusis
BNP. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidjimas per tam tikr laikotarp vadinamas
ekonominiu augimu. BNP padidjimas 2001-2012 metais ireikiamas formule:
205 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

Realusis BNP 2012 m.

BNP padidjimas = -----------------------------------------------X 100.
Realusis BNP 2001 m.

BNP kitimo tempai priklauso nuo gamybos apimties ir kain svyravimo. Apskaiiuokime
nominalj ir realj bendrj nacionalin produkt, nagrindami slygin pavyzd, kai
gaminami tik du A ir B produktai (r. 12.2 lentel).

12.2 L E N T E L . REALIOJO IR NOMINALIOJO BENDROJO NACIONALINIO PRODUKTO

A P S K A I I AV I M A S
Prek Pagamintas Vieneto kaina, Produkcijos kain
Produkcijos kain
kiekis, vnt. Lt suma, Lt
suma 2001 m.
2005 m.2010 m.2005 m.2010 m.2005 m.2010 m.2005 m.2010
kainomis,
m.A10015024200600200300B10014046400840400560NominalusisBNP600
Lt
1440--Realusis BNP--600860

Kain pokytis nustatomas naudojant kain indeksus. Kain indeksas yra santykis tarp
preks (paslaugos) arba j grups verts faktinmis kainomis ir j verts sugretinamosiomis
(bazinio laikotarpio) kainomis.
Tarkime, 2011 m. sausio mn. pirkdami maisto produktus js ileidote 70 Lt, o 2012 m.
sausio mn. tokios pat sudties maisto produkt rinkiniui teko ileisti 73 Lt. Vadinasi, io js
individualiai vartoto preki rinkinio kain indeksas bus 1,0428 (73/70); tai reikia, kad i
preki kainos per metus padidjo 4,3 proc. (bazini met kain lygis laikomas 100 proc.).
Populiariausias i vis naudojam kain indeks yra vartojimo preki ir paslaug kain
indeksas (vartojimo kain indeksas, VKI, arba CPI - Consumer Price Index). Vartojimo preki
ir paslaug kain indeksas - santykis vieno mnesio ilaid preki ir paslaug krepeliui su
ankstesnij met ilaidomis tam paiam krepeliui. Lietuvoje 2010 m. VKI apskaiiavimams
suformuot vartojimo krepel sudar 694 preks ir 164 paslaugos. Vartojimo preks ir
paslaugos suklasifikuotos 12 skyri, 31 grup ir 80 klasi. Kiekvien mnes informacija apie
preki ir paslaug kainas renkama i 18 teritorini vienet, apimani daugiau kaip 4000
prekybos ir paslaug moni vietos vienet ir pagal i preki ir paslaug kain pokyius
apskaiiuojamas VKI.
Be VKI, naudojami ir kiti kain indeksai, pavyzdiui, didmenini kain, atskir preki
grupi kain indeksai. Realiajam BNP apskaiiuoti naudojamas specialus kain indeksas,
vadinamas BNP defliatoriumi.
Nominalusis BNP
BNP kain defliatorius =----------------------------------X 100.
Realusis BNP
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 206

is indeksas ireikia BNP sudarani preki ir paslaug kain pokyt. Paprastai jis nedaug
skiriasi nuo vartojimo kain indekso. Vartojimo preki kain indeksas (VPI) rodo, kaip pakito
vartotoj perkam preki ir paslaug vidutins kai
207 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

nos. Pastarasis indeksas parodo preki ir paslaug, kurias pirko tipika miestiei eima, kain
pokyius. iuo atveju vertinamos kainos toki preki kaip maistas, automobiliai, butas, baldai,
medicinos paslaugos ir kt.
Kai auga gaminam preki ir paslaug kainos, tai, aiku, didja ir moni ilaidos. Todl
nenuostabu, kad kain defliatorius ir vartojimo preki indeksas kinta vienodai, ypa jei stebime
ilg laik. Jei tartume, kad NP sudarani preki ir paslaug kainos per laikotarp nuo 2005 iki
2012 m. pakilo 6,0 proc., tai realij nacionalini pajam (ir BNP) augim nustatysime taip:
kain indeksas 2005
Realusis BNP (2012) = nominalusis BNP (2012) X ----------------------------------------,
kain indeksas 2012
arba, jei kain indeksas apskaiiuotas baziniu lygiu taikant kainas t met, su kuriais
lyginamas esam met BNP,
nominalusis BNP 2012
Realusis BNP (2012) = ------------------------------------.
kain indeksas 2012
Kaip jau minta, BNP apskaiiavimas sudedant vis moni ir kini organizacij
pagamint produkcij (ieig) ir i gautos sumos atimant tarpin produkt faktikai reikia, kad
kiekvienos mons indlis BNP lygus vertei, kuri toji mon pridjo prie sigyt mediag ir
patarnavim.
BNP skaiiavimas pagal pridtins verts dyd vadinamas skaiiavimu pagal produkcijos
ieig. BNP apskaiiuoti naudojami ir du kiti bdai - pagal ilaidas ir pagal pajamas.

12.3. BNP skaiiavimas pagal ilaidas ir pajamas

BNP skaiiavimas pagal ilaidas

iuo bdu BNP apskaiiuojamas sudedant visas galutini preki ir paslaug

sigijimo ilaidas. Galutinio produkto bendrsias ilaidas sudaro:
asmeninio vartojimo;
investicij;
vyriausybs pirkim;
grynojo eksporto ilaidos.
Visa alies ekonomika susideda i daugelio milijon atskir ekonomini vienet.
Nacionalinje sskaityboje visi ekonominiai vienetai, atliekantys kines operacijas
(transakcijas), skirstomi keturis sektorius:
nam kis (apima gyventojus, eimas kaip vartotojus, taip pat nekomercines
organizacijas - profsjungas, labdaros organizacijas, mgj sporto draugijas, privaias
nekomercines vis grandi mokyklas, ligonines);
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 208

mons (eina mons (firmos), organizacijos ir staigos, turinios juridinio asmens teis
ir veikianios komerciniais pagrindais, t. y. realizuojanios savo prekes ir paslaugas
rinkoje kainomis, padengianiomis (kaip minimumas) gamybos snaudas);
vyriausyb (ia eina visi valstybs valdymo aparato elementai - administracija, teismai,
policija, ginkluotosios pajgos, taip pat mokslo, kultros, vietimo, sveikatos apsaugos
staigos, jei jos ilaikomos valstybs lomis);
usienio alies subjektai.
Nuo vis j individuali sprendim priklauso bendrosios ilaidos, visuomens pajamos,
bendrai pagamint preki bei paslaug apimtis alies viduje. Vadinasi, nacionalinje
sskaityboje bet kurios preks ar paslaugos vartojimo pobdis ireikiamas per jos naudotojus.
Ekonomin sistema, susidedanti i atskir alies vidaus ekonomini vienet (nam kio,
moni bei valstybs valdymo aparato element), vadinama udara ekonomine sistema.
Ekonomin sistema, susijusi ir palaikanti ryius su kitomis valstybmis, vadinama atvira
ekonomine sistema.
Akivaizdu, kad tarp atskir ekonomins sistemos vienet yra daugyb ryi, tarp j
sudaromi vairs sandoriai, kiekvieno veiklos rezultatai veikia visos ekonomins sistemos
bkl ir pltojimosi tempus.
Tarkime, ekonomin sistema yra udara ir privati. Tuomet j sudarys tik du sektoriai - nam
kis ir mons (firmos). Nam kiai yra ir moni savininkai. Jie, viena, teikia gamybos
veiksni paslaugas, o kita - gauna pajamas ir dal j investuoja firm veikl.
Tarp nam ki ir moni nuolat sudaromi tam tikri sandoriai (r. 12.3 lentel), kuriuos
apibdina preki ir paslaug bei pinig sraut cirkuliacija (r. 94 pav.). Vidinis schemos
kontras rodo daiktini itekli judjim tarp i dviej kio sektori, o iorinis - pinig sraut
judjim.
94 pav. parodyti trys bdai, kuriais galima nustatyti ekonomins sistemos veiklos rezultatus:
sumuojant pagamint preki ir paslaug kainas;
sudedant ilaid dyd prekms ir paslaugoms sigyti;
apskaiiuojant gamybos veiksni, rodani paslaug vert, lyg.

12.3 L E N T E L . NAM KI IR MONI SANDORIAI

209 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

Nam kiai

1. Jie yra
gamybos veiksni,
kuriais aprpina
mones, savininkai.
2. Gauna
pajam i
moni mainais
u pateiktus
gamybos
veiksnius.
3. ileidia
pajamas monse
pagamintoms
prekms ir
paslaugoms sigyti.
mons

1. Naudoja
nam ki pateiktus
gamybos veiksnius
preki ir paslaug
gamybai.
2. Moka nam
kiams u gamybos
veiksni naudojim.
3. Parduoda nam
kiams prekes ir
paslaugas.
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 210

94 pav. Preki ir paslaug bei pinig sraut cirkuliacija tarp dviej

sektori

Vartojimas (asmeninis vartojimas) (C). Vartojimas yra ekonomins veiklos galutinis

tikslas. mons dirba ir gamina daiktus tam, kad galt jais naudotis. Asmeninio vartojimo
ilaidos (C) sudaro didiausi nacionalinio produkto dal. Jos apima visas ilaidas, kurias
padaro nam kis (individas arba eima) ir nekomercins staigos, pirkdamos prekes ir
paslaugas (iskyrus gyventoj ilaidas gyvenamajam namui arba butui pirkti - tai priskiriama
investicijoms). Jos dalijamos ilaidas prekms ir ilaidas paslaugoms, be to, ilaidos prekms
skirstomos ilaidas trumpalaikio vartojimo prekms (maistas, drabuiai) ir ilgalaikio
vartojimo prekms (automobiliai, skalbimo mainos). 12.4 lentelje pateiktas nam ki
vartojimas pagal ilaid grupes Lietuvos Respublikoje 2006-2010 metais.

ILAID GRUPS 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Maistas ir nealkoholiniai grimai 13 963,1 15 805,7 18 066,4 16 392,8 15 745,6
Alkoholiniai grimai, tabakas 3 569,6 3 948,9 4 556,5 4 491,2 4 744,3
Apranga ir avalyn 4 347,5 5 198,4 5 071,0 4 809,6 4 577,7
Bsto apstatymo, nam kio ranga ir
2 963,4 3 497,0 3 862,2 3 013,9 2 798,7
kasdienin nam prieira
Sveikata 2 267,8 2 573,9 3 232,9 3 035,3 3 166,1
Transportas 8 763,0 10 525,0 12 775,0 9 920,4 9 874,3
Ryiai 1 343,1 1 541,5 1 560,3 1 472,4 1 404,0
Poilsis ir kultra 3 546,2 4 461,7 4 792,0 3 681,9 3 516,3
vietimas 512,5 689,3 602,1 590,4 578,6
Restoranai ir viebuiai 1 555,9 1 792,3 2 081,2 1 748,6 1 583,5
vairios preks ir paslaugos 3 769,7 4 562,6 5 604,5 4 241,6 4 053,5

12.4 L E N T E L . N A M K I VA RTO J I M O I L A I D O S
2006-2010 M E TA I S , TO M E TO
KAINOMIS, MLN. LT
Investicijos (I). Ilaidos investicijoms (investicinms prekms) - tai ilaidos pagrindiniams
fondams ir atsargoms bei rezervams. Rinkos kio slygomis teorija skirsto ias ilaidas :
211 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

investicijas gamykloms ir rengimams. iai kategorijai priskiriamos investicijos, skirtos

fabrik, sandli ir kit negyvenamj patalp, naudojam versle, statybai, taip pat
mainoms ir kitiems rengimams sigyti, t. y. pagrindiniam kapitalui.
investicijas gyvenamj nam statybai. Gyvenamj nam statybos ilaidos taip pat
skaitomos nacionalinio produkto verts dal, ireikiani investicijas. Gyvenamj
nam statyba laikoma investicijomis, nes jie, panaiai kaip gamybiniai rengimai, yra
turtas, galintis teikti pajam. Jeigu ateityje gyvenamieji namai bus inuomoti, tai j
savininkai gaus rent.
Visus gyvenamuosius pastatus patogiau priskirti vienai nacionalinio produkto kategorijai. ir
nuosavi, ir nuomojami butai vis pirma yra gyvenamasis plotas. Privats namai priskiriami iai
kategorijai dl nuoseklumo. Laikoma, jog eima lyg ir investavo pinigus statyb, o paskui pati
t nam nuomojasi. Atkreipkite dmes, jog namus priskiriame prie kapitalini investicij.
Gamybini atsarg bei gatavos produkcijos prieaugiui (jei t atsarg apimtis met
pabaigoje ne iaugo, o sumajo, tai sumajimo dydis turi bti atimtas i GNP, nes
sumajimas reikia, jog visuomen ias metais pirko daugiau negu pagamino).
Visa investicij suma vadinama bendrosiomis investicijomis. Jas sudaro dvi dalys:
atnaujinimo investicijos, skirtos susidvjusioms darbo priemonms atnaujinti, ir grynosios
investicijos, skiriamos naujoms, papildomoms darbo priemonms sigyti. Atnaujinimo
investicijos atliekamos amortizacijos (kapitalo vartojimo) sskaita ir utikrina pagrindinio
kapitalo isaugojim, o grynosios - j padidina. Visa investicij suma sudaro BNP dal, nes
visos investicins preks - tiek pagrindiniam kapitalui atnaujinti, tiek jam plsti - yra einamj
met gamybos produkcija, kuri nepa-klina tarpinio produkto sudt.
Vyriausybs ilaidos (G). ias ilaidas nra taip paprasta vertinti nacionaliniame produkte.
Tam tikri vyriausybs pirkimai gali bti vertinami kaip galutiniai. Taiau kitos vyriausybs
ilaidos gali bti tarpiniai produktai. Pavyzdiui, keliais vainja automobiliai, kurie vea
atostogaujanius turistus (tai galutinis produktas), ir prekes gabenantys sunkveimiai (tai
tarpinis produktas). Taigi galima manyti, kad keliai naudojami tarpiniais" tikslais, o tam
padarytos ilaidos neturt bti skaiiuojamos nacionalinio produkto vert. Nustatant
nacionalinio produkto vert i problema atmetama. Paprastai laikoma, kad visos vyriausybs
ilaidos atitenka galutiniam produktui", ir todl jos skaiiuojamos nacionalinio produkto
vert.
Vyriausybs ilaidos nra vienalyts - jos apima tiek ilaidas esamam vartojimui valstybs
ilaikomose staigose ir organizacijose, tiek ir investicines ilaidas. Be to, kaip inome,
vyriausybs ilaidos, kitaip nei fizini ar juridini asmen savo valia daromos ilaidos, nra
vieningai vis piliei traktuojamos kaip reikalingos visuomens poreikiams tenkinti btent
tokiu dydiu ir tokia struktra (t. y. trauktos BNP). ilaidos, atliekant mokykl, ligonini, oro
transporto kontrols ar greitkeli paslaugas, yra pakankamai akivaizdus indlis BNP, nes j
dka tikrai patenkinami aktuals gyventoj poreikiai, o kitu atveju - ilaid perkant ginkluot,
vykdant kos
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 212

moso erdvi tyrim projektus, teikiant tam tikros struktros pagalb usienio valstybms ar
pleiant biurokratinio pobdio funkcijas - indlis BNP gali bti kvestionuojamas. Vliau dar
aptarsime socialines ir etines BNP skaiiavimo problemas; dabar pabrkime, kad nacionalins
sskaitybos metodika nekelia sau tokio pobdio klausim - visos vyriausybs ilaidos
traukiamos BNP, lygiai kaip ten pat atsiranda tokie apdirbimo pramons gaminiai, kaip
kdiki mitybos produktai ir konjakas.
i vyriausybs ilaid, apskaitom kaip BNP dalis, turi bti eliminuoti transferi-niai
imokjimai, t. y. tiesioginiai vyriausybs l pervedimai. Transferiniai imokjimai
(pervedimai) yra l imokjimai asmenims arba organizacijoms ne u j prekes ar paslaugas,
o be jokio ekvivalento, dovanai. ia eit vairios paalpos eimoms ir invalidams, valstybs
skolos aptarnavimas (palkanos vyriausybs obligacij savininkams) bei l pervedimai i
auktesnij emesniems valstybins valdios organams. Visi ie pinig pervedimai nepadidina
nacionalinio produkto, todl jie netraukiami vyriausybs ilaidas skaiiuojant BNP.
Grynasis eksportas (E-I). BNP yra tautos kio bendrojo produkto iraika. Vadinasi, tai, kas
esamais metais buvo veta i usienio (importuota) ir panaudota asmeniniam vartojimui,
investicijoms ar vyriausybs programoms vykdyti, turt bti iskaiiuota i BNP rodiklio.
(import paymj simboliu i, gausime BNP-i). Kita vertus, bet kuri alyje pagaminta ir
usienio subjektams parduota produkcija nepatenka joki toje alyje padaryt ilaid grup
(nra kurio nors tos alies kinio agento sigyta). Tai reikia, kad eksporto (E) apimtis turt
bti pridta prie ilaid sumavimo bdu apskaiiuoto BNP: BNP+E.
suprantama, kad logika tokiu atveju nustatyti grynj eksport, t. y. rasti skirtum tarp
eksporto ir importo (E-i) ir j pridti prie (arba atimti i, jei grynojo eksporto rodiklis yra su
minuso enklu) bendrojo nacionalinio produkto. Natralu, kad net intensyviai dalyvaujanios
tarptautiniuose ekonominiuose mainuose alies grynojo eksporto rodiklis sudarys menk jos
bendrojo nacionalinio produkto dal.
Sudj mintas keturias ilaid grupes, gauname bendrsias nacionalines ilaidas -
asmeninio vartojimo, investicij, vyriausybs ilaid ir grynojo eksporto sum. Ekonominje
literatroje tai paprastai vadinama bendrosiomis ilaidomis (AE). Bendrasis nacionalinis
produktas, apskaiiuotas ilaid sumavimo bdu, bus toks:
BNP = AE = C+I + G + (E-I).

BNP kaip pajam suma

iuo metodu bendrasis nacionalinis produktas apskaiiuojamas sudedant

visas pajamas, kurias gauna vis gamybos veiksni savininkai u savo paslaugas, ir pridedant
amortizacinius atskaitymus bei netiesioginius verslo mokesius. Rinkos teorijoje akivaizdu, kad
vieno ekonomins operacijos agento ilaidos yra tos paios operacijos kontrahento pajamos.
Btina tik pabrti, kad visos ekonomikos mastu ilaid struktra toli grau nesutampa su
pajam struktra.
Pajamos (jos vadinamos gamybos veiksni pajamomis) susideda i keturi pagrindini
element: atlyginim, nuomos mokesi, palkan ir pelno.
213 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

Atlyginimai. Tai stambiausia pajam grup. Ji apima darbo umokest ir algas, mokamas
samdomiems darbuotojams. i pajam ris ireikia t produkcijos verts dal, kuri
priskiriama darbo veiksniui. Atlyginimai nacionalinje sskaityboje apskaiiuojami j grynuoju
pavidalu, sumokjus individual pajam mokest. i pajam grup eina ne tik visos
samdomj darbuotoj pajamos, gautos darbovietje, bet ir moninink naai valstybinius ir
privaius pensij bei kitus socialinius fondus, t. y. visos ilaidos, susijusios su darbo jgos
ilaikymu (atkrimu).
Nuomos mokesiai. Tai mokjimai u ems, pastat, kartais ir kai kuri kit ilgai
tarnaujani daikt naudojim per tam tikr laiko tarp. Nacionalinje sskaityboje kaip
gyventoj (eim) pajamos apskaiiuojama ir j nuosav nam (but) tariama nuoma sau. Tai
daroma, kad BNP atspindt vis gyvenamj nam paslaugas, kad ir kieno nuosavyb jie
bt. Tai ems ir kito nekilnojamojo turto pajamos.
Palkanos. Tai piniginio kapitalo pajamos. Jos apima palkanas u indlius banke,
kompanij, obligacij turtoj gaunamas pajamas, bank gaunam peln kaip skirtum tarp jo
imokam u indlius ir gaunam u paskolas palkan (padengus veiklos katus). Vyriausybs
obligacij, ido vekseli, kit vyriausybs vertybini popieri turtoj gaunamos palkanos
i grup neeina - jos apskaiiuojamos kaip transferiniai imokjimai.
Pelnas. Pelnas nacionalinje sskaityboje skirstomas dvi dalis: pavieni ar susijungusi
savarankik savinink (partneri ar kooperatyv) grynsias pajamas ir bendrovi
(korporacij) peln. Dalis bendrovi pelno yra ireikiama kaip dividendai akcij savininkams:
i dalis sudaro paskirstytj peln. Likusi dalis yra nepaskirstytasis (sulaikytasis) pelnas; jis
apskaitomas bruto, t. y. prie sumokant bendrovi pajam mokest.
Amortizacija. Aukiau nurodyti keturi BNP elementai yra pajamos, tiesiogiai priskirtos
kuriam nors vienam gamybos veiksniui. J suma neapims viso BNP. Dalis galutini produkt
verts gyja amortizacijos form, t. y. pasireikia kaip kapitalo vartojimo atskaitymai. Jie
atspindi per metus suvartoto kapitalo (darbo priemoni) vert. Amortizacijos los
nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos yra reinvestuojamos
gamyb, isaugant pradin darbo priemoni gamybin pajgum.
Netiesioginiai verslo mokesiai. iai mokesi grupei priklauso bendrasis apyvartos
(pardavim) mokestis (pridtins verts mokestis), akcizai, muitai. Juos visus verslininkai
traktuoja kaip gamybos snaud elementus. ie mokesiai yra netiesioginiai - jie nustatomi ne
paiai firmai, o jos gaminamai (arba importuojamai kio tikslais) produkcijai. Firma sumoka
juos i pajam, gaut realizavus produkcij. Taigi itokiu bdu dalis BNP tiesiogiai patenka
valstybs centrin arba vietinius biudetus ir turi bti apskaitoma atskirai. Beje, jei vyriausyb
teikia subsidijas i valstybs ido kurioms nors prekms ar paslaugoms, t subsidij suma turi
bti atimta i netiesiogini mokesi sumos.
Bendrasis nacionalinis produktas, apskaiiuotas sumuojant pajamas, yra per metus gaut
atlyginim, palkan, nuomos mokesi, pelno, amortizacijos bei netiesiogini verslo
mokesi suma.
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 214

12.5 lentelje pateiktas nacionalins sskaitybos metodik naudojanios alies BNP,

apskaiiuot ilaid ir pajam metodu, struktros pavyzdys.

12.5 L E N T E L . BENDRASIS N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S (B NP )
BNP straipsnis BNP dalis, proc.
(1) KAIP I L A I D S U M A
Vartojimas 58,9
Vyriausybs einamosios ilaidos 24,3
investicijos 16,6
Grynasis eksportas 0,2

(2) KAIP PAJAM SUMA

samdom darbuotoj atlyginimas 57,2
Amortizacija 12,9
Grynieji netiesioginiai mokesiai 10,9
Bendrovi pelnas (prie sumokant mokesius) 8,0
Grynosios palkanos 7,3
Nuomos mokesiai 3,7

12.4. Kiti nacionalinio produkto rodikliai

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) nusako galutini preki ir paslaug
vert, kuri ireikia vis kurios nors alies piliei kins veiklos rezultatus. Tai yra BNP
nusako, kokio dydio produktas priklauso tos alies pilieiams, skaitant ir pajamas, gaunamas
i investicij usienyje, bei atskaitant usieniei toje alyje gautas pajamas. Jei toje alyje
sukurt galutini preki ir paslaug rinkos vert apskaitoma ignoruojant usienyje gautas
pajamas i investicij ir pridedant ioje alyje usienieiams priklausanias investicines
pajamas, gaunamas bendrasis vidaus produktas. Kitaip nei BNP, jis apskaitomas ne rinkos
kainomis, bet gamybos veiksni snaudomis, kuri suma nustatoma sudedant pridtin vert
kiekvienoje akoje ir monje.
Oficialioje statistikoje ir mokslinje literatroje sutinkami skirtingais bdais
apskaiiuoti atskir ali BVP, BVP, tenkanio vienam gyventojui, rodikliai. skaiiavimo
bd ypa svarbu atkreipti dmes norint pagal BVP, tenkanio vienam gyventojui, rodiklius
palyginti ekonomins padties ir gyvenimo lygio skirtumus bei pokyius skirtingo ekonominio
isivystymo alyse.
Einamojo valiut kurso metodas. Nominalusis BVP, paskaiiuotas
nacionaline valiuta, perskaiiuojamas dolerius pagal oficial nacionalins valiutos ir dolerio
kurs. Taiau skaiiavimo bdas formalus: dolerio kursas ne visada atitinka real perkamj
valiutos pajgum vairiose alyse. Pavyzdiui, anglo ir lietuvio, gaunani Lietuvoje nustatyto
dydio minimal darbo umokest, galimybs igyventi yra skirtingos. Ms alyje tokia suma,
nors ir elgetika, yra viso mnesio pragyvenimo altinis tkstaniams moni.
Paritetins perkamosios galios metodas. BVP pagal faktin perkamj
pajgum (kartais jis vadinamas BVP pagal paritetin perkamj gali arba liaudikai
perkamj pajgum). Pradtas naudoti palyginti neseniai, taiau svarbus tarptautiniuose
palyginimuose. io metodo privalumas galimyb tiksliau palyginti valstybi ekonomin ir
gyvenimo lyg. Perskaiiavus BVP iuo metodu, daugelis isivysiusi valstybi pagal BVP
vienam gyventojui reitingus nukrenta iek tiek emyn, o kai kurios besivystanios valstybs
215 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

(kuri vidinje rinkoje paprasiausios preks palyginti pigios, nors nacionalin valiuta dolerio
atvilgiu kotiruojama labai emai) reiting srauose pakyla vir.

Grynasis nacionalinis produktas (GNP)

Daugelis ekonomist pabria, kad racionalesnis vertinant tautos pajamas yra

nacionalinio produkto skaiiavimas be amortizacijos sumos. iuo atveju bt nusakyta
produkcija (jos rinkos vert), kuri lieka visuomenei vartoti bei gamybiniam kapitalui (darbo
priemonms) iplsti (grynosioms investicijoms). Juk amortizacijos suma ireikia t galutinio
vartojimo preki ir paslaug kiek, kuris btinai ir neivengiamai turi grti gamyb, kad
kompensuot nusidvjusias darbo priemones ir utikrint lig tol buvusius gamybos
pajgumus. Problema tik ta, kad realaus darbo priemoni nusidvjimo mastai gali bti ir yra
nustatomi labai santykiniai, todl ir apibrti amortizacijos sum BNP yra sudtinga ir tiksliai
nemanoma. Taigi daniau yra naudojamas BNP rodiklis, o ne GNP
12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S 216

Nacionalins pajamos

Nacionalini pajam svoka iuolaikinje rinkos kio teorijoje vartojama

kaip nacionalinio produkto sinonimas. Kadangi visos produkcijos (iskyrus tarpin produkcij)
vert pasisavina (pasidalija) vairs kio subjektai - gamybos veiksni savininkai bei
vyriausyb, tai nacionalinis produktas, ireikiamas BNP ir kitais rodikliais, gali bti
vadinamas ir nacionalinmis pajamomis.
Taiau kartais nacionalini pajam svokai suteikiama savarankika reikm. Jau
minjome, kad i BNP atskaiius amortizacij, gaunamas tiksliau bendrsias visuomenines
pajamas ireikiantis rodiklis. Dar tiksliau bendrsias pajamas vertinsime, jei i GNP atimsime
netiesioginius verslo mokesius (jie, kaip jau inome, telkiami valstybs biudete); tai ir bus
nacionalins pajamos. itaip apskaiiuotas nacionalini pajam rodiklis ireikia t
visuomenje sukurt pajam dal, kuri galtume pavadinti visuomenins gamybos grynja
ieiga (net output), sudarania gamybos veiksni pajam (veiksni snaud) sum. Kitaip
sakant, nacionalins pajamos nusako vert, kuri atitenka itekli savininkams kaip samdom
darbuotoj atlyginimai, individuali verslinink pajamos, bendrovi pelnas, palkanos,
nuomos mokesiai. is rodiklis retai naudojamas.

Asmenins pajamos

Asmenini pajam rodiklis ireikia t BNP dal, kuri faktikai atitenka

individams (bruto, t. y. prie sumokant asmenin pajam mokest). Mat dalis pajam nepaklina
savo eiminink rankas. Asmenins pajamos nuo nacionalini pajam skiriasi dviem
elementais. Pirma, tam tikra dalis kapitalo savinink pajam j rankas nepaklina - akcin
bendrov yra akcinink nuosavyb, bet didioji pelno dalis neatitenka akcininkams, o yra
atskaitoma valstybs biudet kaip bendrovi pajam mokestis ir sunaudojama kaip
nepaskirstytasis pelnas bendrovei plsti bei kitiems tikslams. Yra ir firm naai socialinio
draudimo fond, atliekami gamybos snaud sskaita; faktikai jie yra samdom darbuotoj
udarbio elementas. Antra, dalis asmenini pajam apskritai nra udirbama. Tai valstybs
transferiniai imokjimai (bei los, gaunamos i bendrovi socialini ir kultrini fond):
nedarbo draudimo imokos, socialinio draudimo imokos, socialins paalpos (ia eina ir
palkanos vyriausybs obligacij turtojams). Taigi asmenins pajamos apima asmenims
(eimoms) atitekusi BNP dal, kaip j kins veiklos rezultat, ir gaunamus imokjimus i
valstybs biudeto arba bendrovi l.
Individuals asmeniniai mokesiai susideda i trij element (mokesi): pajam, turto ir
paveldjimo mokesio. i asmenini pajam sumokjus asmeninius mokesius, lieka
disponuojamosios pajamos.

Disponuojamosios pajamos

Ne visomis asmeninmis pajamomis j gavjas laisvai disponuoja. Dal j jis

privaloma tvarka sumoka valstybei kaip asmenin pajam mokest. Disponuo
217 12. N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S I R J O S K A I I AV I M A S

jamosios pajamos yra likusi dalis - los, kurias individas (eima) gali laisvai vartoti arba
taupyti. Netenka rodinti, kad btent is rodiklis yra labai svarbus ekonominei analizei.
i BNP atm tas dalis, kurios neatitenka individams (eimoms), bei asmenin pajam
mokest ir pridj socialinius imokjimus eimoms bei individams, gauname disponuojamj
pajam rodikl.
Taigi turime toki nacionalinio produkto rodikli grup:
bendrasis nacionalinis produktas;
grynasis nacionalinis produktas;
nacionalins pajamos;
asmenins pajamos;
disponuojamosios pajamos.
Vis penki rodikli dinamika, apskaiiuota ilgesniam laikotarpiui, praktikai yra vienoda.
Todl ekonomistams yra prasta (ir pagrsta), kalbant apie visumins gamybos, produkto,
ieigos ir pajam kitim, naudotis BNP rodikliu. 12.6 lentelje pateiktas BNP apskaiiavimo
pavyzdys.

12.6 L E N T E L . B NP K A I P PA J A M S U M A
Elementai Suma, Lt
Samdom darbuotoj atlyginimai + 1270,4
Grynosios palkanos + 164,2
Nuomos mokesiai + 37,3
Pelnas + 224
i to skaiiaus:
bendrovi pelnas 161
individuali verslinink pelnas 78
suma = 1934,9
Nacionalins pajamos + 1694
Netiesioginiai verslo mokesiai ir kai kurie kiti straipsniai + 180
Grynasis nacionalinis produktas + 1873,7
Amortizacija + 377,1
Bendrasis nacionalinis produktas = 4124,8

Nacionalinis produktas pastarj imtmet augo labai spariai. Augim lm dvi prieastys:
vis didesnio itekli - darbo, ems ir kapitalo - kiekio naudojimas gamyboje ir vis didesn
ieiga itekli snaud vienetui (naumas). Nacionalinio produkto mastai ir jo kitimas
apibdina alies bendr ekonomin potencial.
alies ekonomins pltros lygiui nustatyti, jos gyventoj materialins gerovs slygoms
ireikti yra btina inoti nacionalinio produkto kiek, tenkant vienam mogui - gyventojui arba
darbuotojui. Jei siekiama nustatyti darbuotoj darbo naumo lyg, skaiiuojamas BNP, tenkantis
vienam darbuotojui per tam tikr laikotarp (dien, mnes, ketvirt, metus).
 13 . NACIONALINIO PRODUKTO
DINAMIKA m

Vienos preks paklausos ir pasilos modelis neatsako daugyb ekonomini

klausim:
Kodl kainos kyla ir krenta?
Kodl bendras kain lygis vienu metu vienodas, kitu metu greitai kyla?
Kas nulemia tam tikr preki pusiausvyr vidaus rinkoje, t. y. realj nacionalin
produkt?
Kodl realusis nacionalinis gamybos produktas maja tam tikrais periodais, palyginti
su ankstesniu periodu, o kitu - greitai kyla?
Kad atsakytume iuos klausimus, turime sujungti visas atskiras alies rinkas vien rink.
Tiksliau sakant, turime sujungti tkstanius atskir kain - personalini kompiuteri, briliant,
naftos, parfumerijos ir kt. - vien bendr kain, kuri vadinama kain lygiu. Taip pat turime
sujungti atskir preki ir paslaug pusiausvyros kiek visum, kuri vadinama nacionalins
gamybos realia apimtimi. Atskir preki ir paslaug kiekio sujungimas, taip pat vis preki ir
paslaug kiekio sujungimas nacionalins gamybos realij apimt vadinamas agregavimu.
Kain (kain lygio) ir preki pusiausvyros kiekio (realiojo nacionalinio produkto) sujungimas
taip pat vadinamas agregavimu. Paprasto makroekonominio modelio rodikliai sudaro kain
lyg, o ne atskiros preks kain, ir realij nacionalins gamybos, o ne atskiros preks, apimt.
Todl makroekonomikoje vartojamos visumins (agreguotos) paklausos ir visumins
(agreguotos) pasilos svokos. Pavyzdiui, jos padeda paaikinti, kodl svyruoja ekonominis
aktyvumas. Nagrindami bendruosius ekonominius dydius, horizontalioje ayje ymsime
visumin (agreguot) gamybos apimt, t. y. realj nacionalin produkt (Q), o vertikalioje -
vidutin kain lyg (P).
Briant visumins paklausos ir visumins pasilos kreives, negalime daryti prielaidos, kad
visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein vien tik todl, kad toki form turi
produkto paklausos kreiv. Taip pat negalime daryti prielaidos, kad visumins pasilos kreiv
kyla auktyn ir dein tik todl, kad taip kyla atskiro produkto pasilos kreiv.
Tad pagal kokius principus reikia braiyti visumins paklausos ir visumins pasilos
kreives? istorikai atsakant klausim susiformavo du poiriai. Pirmasis yra klasikinis - tai
daugelio ekonomist poiris, kuris vyravo iki 3-iojo deimtmeio ir per paskutinius tris
deimtmeius vl gijo pirmin reikm. Antrj poir pateik Donas Meinordas Keinsas
ketvirtajame deimtmetyje, aikindamas Didiosios depresijos padarinius.
219 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Kadangi D. Keinsas ir klasikins krypties ekonomistai laiksi visikai skirting nuomoni

dl visumins paklausos ir visumins pasilos, todl skiriasi j ivados. Klasikins krypties
ekonomist nuomone, rinkos ekonomika savaime krypsta visik uimtum: ekonomika
pasieks pusiausvyros bsen esant visikam uimtumui. D. Keinsas suabejojo ia teorija ir
teig, kad ekonomika gali pasiekti pusiausvyr tik esant dideliam nedarbo mastui, t. y. dar
nepasiekus visiko uimtumo lygio. Rinkos mechanizmas negali utikrinti visiko uimtumo,
todl D. Keinsas man, kad vyriausyb turi pasirpinti, jog bt pasiektas visikas uimtumas.

13.1. Visumin paklausa

Visumin paklausa - tai kreiv, kuri parodo skirting preki ir paslaug kiek,
t. y. reali nacionalin gamybos apimt, kuri vartotojai, mons ir vyriausyb pirkt esant bet
kokiam kain lygiui. Taiau kuo maesnis kain lygis, tuo daugiau realaus nacionalinio
produkto nors sigyti alies vartotojai, mons, vyriausyb, taip pat usienio pirkjai. ir
atvirkiai, kuo didesnis kain lygis, tuo maesn nacionalinio produkto kiek jie nors pirkti,
Klasikins krypties ekonomistai man, kad visuminis perkam preki bei paslaug kiekis
didja krentant bendram kain lygiui (r. 95 pav.). Kas lemia pastarj ry? sakykime, kad
visos kainos nukrenta 50 proc. Tada u kiekvien pinigin vienet galima nupirkti daugiau, nes
padidja pinig perkamoji galia (t. y. realus preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u
vien pinigin vienet). suprat, kad u savo pinigus gali nupirkti daugiau preki, mons ir
perka j daugiau. Taigi visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein.
Toki kreivs form lemia trys veiksniai:
palkan norma,
materialins vertybs,
importas.
Palkan norma. is veiksnys parodo, kad visumins paklausos kreivs trajektorij
nulemia pasikeits palkan normos kain lygis, o kartu ir pasikeitusios
vartotoj ilaidos bei investicijos.
Tiksliau sakant, kai kain lygis padidja,
didja ir palkan norma, kuri sumaina
vartotoj ilaidas ir investicijas.

Darome prielaid, kad pinig kiekis ekonomikoje yra pastovus. Kai padidja kain lygis,
vartotojams reikia didesns pinig sumos prekms pirkti; verslininkams taip pat reikia didesnio
pinig kiekio atlyginimams 9 5 PAV. K L A S I K I N V I S U M I N S PA K L A U S O S K R E I V
imokti ir kitoms btinosioms ilai
doms. Taigi didesnis kain lygis didina pinig paklaus. Kai pinig kiekis nekinta, paklausos
padidjimas smarkiai padidina palkan norm. Esant didelei palkan normai, mons ir
asmenys sumaina ilaidas, t. y. greitai reaguoja palkan normos pokyt. sakykim, firma
tikisi gauti 10 proc. pelno investicinms prekms sigyti. is pirkinys jai bus pelningas, jeigu
palkan norma sudarys, pavyzdiui, 7 proc. Bet pirkinys bus nuostolingas, jeigu palkan
norma iaugs iki 12 proc. Dl palkan normos padidjimo vartotojai nusprs nepirkti namo ar
automobilio. Taigi palkan normos padidjimas sumains kai kurias moni ir vartotoj
ilaidas.
Vadinasi, didesnis kain lygis sumaina realaus nacionalinio produkto paklaus.
Turto poveikis. Kita prieastis, nulemianti toki visumins paklausos kreivs form, yra
turto poveikis. Esant didesniam kain lygiui reali vert, arba pirkjo pajgumas, sukauptas
finansini aktyv pavidalu (daniausiai terminuotieji indliai arba obligacijos), sumaja.
Tokiu atveju gyventojai nuskursta ir todl galima tiktis, kad jie sumains savo ilaidas. eima
jausis normaliai, pirkdama nauj automobil ar burlaiv, jeigu pirkinio pajgumas sudaro,
pavyzdiui, 50 000 Lt. Bet jeigu infliacija sumains i aktyv pirkimo pajgum iki 30 000
Lt, eima gali atsisakyti io pirkinio. ir atvirkiai, sumajus kain lygiui, reali materialaus
turto vert arba pirkimo pajgumai iaugs ir ilaidos padids.
Importo poveikis. Importas yra svarbus bendrj ilaid komponentas. Importo ir eksporto
kiekis priklauso nuo kain pas mus ir usienyje. Taigi jeigu kain lygis alyje pakyla, palyginti
su kainomis usienyje, amerikieiai vartos daugiau importini preki. o usienieiai pirks
maiau lietuvik preki, ir tai sumains amerikietik preki eksport. Tiksliau sakant, kai
kitos slygos skirtingos, kain lygio pakilimas ms alyje padidins import ir sumains
eksport. Kartu sumas grynojo eksporto kiekis (grynasis eksportas = eksportas - importas)
alies visuminje paklausoje.
Vadinasi, importo kain lygio pakilimas alyje sumains vidaus preki ir paslaug visumin
paklaus. ir atvirkiai, kain lygio sumajimas nulemia importo sumajim ir padidina
eksport, kartu padidindamas grynojo eksporto kiek alyje.
Keinsas man, kad kain lygio kitimas alies
viduje pakeiia vartotoj, moni, vyriausybs,
usienio pirkj ilaidas, kuri dka galima
prognozuoti realios nacionalins gamybos apimties
pasikeitim. Tai reikia, kad kain lygio pakilimas,
kai kitos slygos nekinta, sumaina reali gamybos
apimt. ir atvirkiai, kain lygio sumajimas
didina gamybos apimt. Tai parodyta 96 pav.
paklausos kreivs pasislinkimu. Bet jeigu viena ar
keletas likusi slyg" pasikeiia, keiiasi visa
visumins
paklausos kreiv. ias likusias slygas i-
" 9 6 PAV. V I S U M I N S PA K L A U S O S

skyr Keinsas. P O K Y T I S
 Kad suprastume, kas pakeiia nacionalini ilaid apimt, reikia atskirti nacionalinio
produkto paklaus, kuri pakeit kain lygis, nuo pasikeitimo visumins paklausos, kuri
pakeit vienas ar keli Keinso visumins paklausos veiksniai.
Kaip parodyta 96 pav., visumins paklausos padidjimas parodytas kreivs poslinkiu
dein - i VD1 VD2. is poslinkis rodo, kad, esant skirtingiems kain lygiams, norimas preki
ir paslaug kiekis iaugs. ir atvirkiai, visumins paklausos sumajimas parodytas kreivs
poslinkiu kair - i VD 1 VD3. is poslinkis rodo, kad mons pirks maiau produkt negu
pirko anksiau, esant skirtingam kain lygiui.
Kitaip sakant, grafike parodyti visumins paklausos pokyiai atsiranda tada, kai keiiasi
vienas ar keli veiksniai, kurie anksiau buvo laikomi pastoviais. Visumins paklausos veiksniai,
kuriuos iskyr Keinsas, pateikti 13.1 lentelje.

13.1 L E N T E L . KEINSO VEIKSNIAI

1. Asmeninio vartojimo ilaidos
2. investicins ilaidos:
a) produkcijos realizavimo santykis su esamais gamybos pajgumais;
b) bsimos realizacijos lkesiai;
c) palkan norma
4. Grynasis eksportas:
a) pajamos
usienio alyse;
b) valiutos
13.2 lentel. Vartojimas ir santaupos(mlrd. Lt,
kursas
esantpastoviomskainoms)GrynosiosVartojimo ilaidos (C) santaupos
(s)Ribinis polinkisRibinis polinkispajamos (GP)taupytivartotiA 500600
-100> 400:500 = 0,8> 100:500 = 0,2B 10001000 0> 400:500 = 0,8>
100:500 = 0,2C 15001400 +100> 400:500 = 0,8> 100:500 = 0,2D 20001800
+200

3. Vyriausybs ilaidos
Asmeninio vartojimo ilaidos. Pati didiausia vis ilaid dalis tenka asmeniniam
vartojimui.
Didjant grynosioms pajamoms (sumokjus mokesius), mons ileidia daugiau: jos gali
daugiau ileisti ir ileidia daugiau.
Vartojimo ir grynj pajam santykis vadinamas vartojimo funkcija. Vartojimo funkcija
parodo, kiek pakinta vartojimo ilaidos pasikeitus grynj pajam kiekiui. Turint vartojimo ir
grynj pajam dydius, galima apskaiiuoti santaupas. santaupos yra tai, k mons pasilieka
i grynj pajam sumos po to, kai ileidia dal pinig vartojimui:

Santaupos = grynosios pajamos - vartojimo ilaidos.

 Naudodami i lygt galime apskaiiuoti santaup dyd (13.2 lentel). Pavyzdiui, D
eilutje grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, o vartojimas - 1800 mlrd. Lt. Vadinasi,
santaupos sudarys 200 mlrd. Lt. Tai kiekis, kuris liko po vartojimo.
santaup kiek taip pat galima nustatyti remiantis vartojimo tiese (funkcija), kuri parodyta
97 pav. Norint tai padaryti, reikia nubrti 45 kampu ties i nulinio tako. Jeigu, pavyzdiui,
grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, tai vartojimo ilaidos taip pat atitiks 2000 mlrd. Lt
sum.
Santaupos yra vertikali atkarpa tarp vartojimo ir 45 tiess. Kai grynosios pajamos sudaro
2000 mlrd. Lt (45 tiess auktis GH), tada vartojimo ilaidos prilygsta 1800 mlrd. Lt
(vartojimo kreivs auktis GD). santaupos prilygsta i dviej auki skirtumui, t. y. 200 mlrd.
Lt, pavaizduotam atkarpa DH. i 200 mlrd. Lt suma parodyta santaup tiesje (funkcijoje) 98
pav. Kai grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, santaupos siekia 200 mlrd. Lt take D (r. 98
pav.).
Jeigu grynosios pajamos sumaja iki 1000 mlrd. Lt, vyksta poslinkis iki tako M. Vl
galima matuoti pajamas aukiu iki 45 tiess, t. y. aukiu iki tako B. Takas B taip pat yra ir
vartojimo tiesje: vertikali atkarpa iki tako B reikia vartojimo ilaidas. Todl take B,
kuriame kertasi vartojimo ir 45 ties, vartojimo ilaidos

97 pav.
Vartojimo ties
(mlrd. Lt, esant
pastovioms
kainoms)

98 pav.
Santaup ties
(mlrd. Lt, esant
pastovioms
kainoms)
ir grynosios pajamos yra vienodos, o santaupos lygios nuliui. 97 pav. take B santaupos lygios
nuliui. Takas B yra koordinai ayje.
Sakykim, grynosios pajamos dar labiau sumaja - iki 500 mlrd. Lt take K. Dabar
vartojimo ilaidos KA yra didesns negu grynosios pajamos KL. Santaupos neigiamos, nes
moni ilaidos virija j pajamas. Tai rodo atkarpa AL. Ji yra emiau horizontalios aies.
Vadinasi, santaupos yra neigiamos.
Kaip tai galjo atsitikti? Kaip mons gali ileisti daugiau, negu turi pajam? Vadinasi, jos
siskolina arba naudojasi turtu, kur sukaup praeityje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad santaupos yra vertikali atkarpa tik tarp vartojimo ir 45
tiess. Santaup tiess takai A, B, C ir D (r. 98 pav.) gali bti ivesti i atitinkam vartojimo
tiess tak A, B, C ir D. Taigi vartojimo ties (97 pav.) ir santaup ties (98pav.) yra du
alternatyvs tos paios informacijos pateikimo bdai.
Didjant vartotoj pajamoms, jie ileidia daugiau. Ribinis polinkis vartoti (RPV) nusako,
kiek jie ileidia. Formaliai RPV yra papildom grynj pajam, kurios ileidiamos
vartojimui, dalis:
Ribinis polinkis vartoti=Vartojimo ilaid pokytis (DC)IGrynj pajam pokytis (DGP).
Jeigu grynosios pajamos padidjo 1 Lt, tai RPV bus lygus 1 Lt padidjusi grynj pajam,
kurios ileidiamos vartojimui, daliai.
i mint galima idstyti ir kitaip: jeigu js pajamos padidja 1 Lt ir todl js vartojimo
ilaidos padidja 0,8 Lt, tai js RPV bus lygus: 0,8 LtI1,00 Lt=0,8. Panaiai nustatomas ribinis
polinkis taupyti:
Ribinis polinkis taupyti (RPT) = Santaup pokytis (DS)IGrynj pajam pokytis (DGP),
arba RPT bus lygus 1 Lt padidjusi pajam, kurios yra sutaupomos, daliai.
99 pav. pavaizduotas ribinis polinkis vartoti (RPV). Jis lygus vertikaliam vartojimo ilaid
pokyiui, padalytam i horizontalaus grynj pajam pokyio. Taigi RPV yra lygus vartojimo
tiess nuoulnumui. Todl jei RPV yra pastovus dydis (kaip tai buvo ms paprastame
skaitmeniniame pavyzdyje), tai vartojimo kreiv turi pastov
UKTO DINAMIKA 224

nuoulnum. Ji yra tiesi linija.

99 pav. Ribinis polinkis

vartoti
Panaiai ir RPT yra santaup
kreivs nuoulnumas.
Ms pavyzdyje RPV yra 0,8, o
RPT - 0,2 (r. 13.2 lentels 3-i ir
5- stulpelius). Taigi RPV + RPT =
1. Taip yra todl, kad jei asmuo
papildo savo pajamas 1 Lt, tai, kas
nesuvartoja-ma, yra papildoma.
Pavyzdiui, jei RPV yra tik 0,75, tai
pajamoms padidjus 1 Lt,
vartojimas padids 75 ct. Likusieji
25 ct bus sutaupyti, o RPT bus
lygus 0,25.

Nam ki vartojimo ilaid kitimas svarbus ekonominis

si BVP dal (Lietuvoje 2009 m. beveik 70 proc. BVP). i
nuo konkreiai aliai bdingo vartojimo modelio.
umus ekonomikos teorijoje iskiriami keli baziniai vartojimo

M. Keynes, 1936): vartojimas priklauso nuo esamo pajam lygio:

a; sumajus pajamoms, sumaja vartojimas. Palkan normos,
ar vartojimo lkesiai visuminio vartojimo kitimui pagal i

Friedman, 1957): vartojim lemia ne tik tuo metu esamos, bet ir

darbo umokestis suformuoja atitinkamus vartojimo proius,
atsisakyti dl vairi prieasi, tarp kuri ir nenoras prarasti
jog pajam pokytis (pav., pajam sumajimas) yra laikinas,
, tikdamasis j padidjimo artimiausioje ateityje.
Modigliani ir Richard Brumberg, 1954): vartotojas iki pensijos
naudoja vartojimo tikslais. Tokiu atveju vartojimas ir taupymas
 225 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

priklauso nuo gyvenimo ciklo etapo, o visuminio vartojimo ir taupymo lyg lemia vidutinis pensinis amius ir
ekonominis augimas ilgu laikotarpiu. Vlesnis pensinis amius sudaro galimyb sukaupti t pat turt per
dirbtus metus maesnmis dalimis, todl didja ir einamasis (dabartinis) vartojimas.
Tarplaikiniu optimizavimu grindiama vartojimo teorija (Robert C. Merton, 1969; Paul A.
Samuelson, 1969; Robert E. Hall, 1978). Teorija ivystyta sigaljus racionali lkesi teorijai ir
matematiniams optimizavimo sprendim metodams. Joje atsispindi nuolatini pajam ir gyvenimo ciklo
hipotezs elementai. Nepaisant kai kuri diskusini prielaid (remiamasi reprezentatyviojo vartotojo, kuriam
bdingi racionals lkesiai ir sprendimai, vartojimo analize ir modeliavimu; su faktiniais duomenimis
sunkiai suderinami modeliavimo rezultatai, kurie remiasi prielaida, jog vartojimo didjimas nepriklauso nuo
einamojo laikotarpio pajam kitimo ir priklauso nuo palkan norm kitimo), per pastaruosius kelis
deimtmeius tobulinta ir pltota teorija yra tapusi vartojimo ir apskritai makroekonomini tyrim erdimi.
Lietuvos nam ki vartojimas kai kuriomis charakteristikomis artimas nuolatini pajam hipotezei:
vartojimo ilaid kitim daugiausiai lemia esamos ir neseniai udirbtos pajamos bei kai kurie finansiniai
rodikliai. Mintosios teorijos padeda suprasti, kodl nuo 2003 m., liberalizavus finans sektori ir suaktyvjus
skolinimui, smarkiai iaugo nam ki vartojimas bei tai, kodl, pasikeitus situacijai finans rinkose ir
skolinimo slygoms, pastarosios krizs laikotarpiu enkliai smuko nam ki vartojimas.
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 226

Investicijos (I). is visumins paklausos elementas yra kur kas maesns apimties negu
vartojimas. Vartojimo ilaidos labai klusniai seka paskui savo pagrindin veiksn - eim
disponuojamas pajamas, o investicins ilaidos gali nelauktai ir per labai trump laik
pereiti nuo aukto lygio prie emo, ir atvirkiai. Tai pirmiausia pasakytina apie
grynsias investicijas.
Grynj investicij lyg lemia trys pagrindiniai veiksniai:
Produkcijos realizavimo santykis su esamais gamybos pajgumais. Jei produkcijos
pardavimas didja, gamintojas paprastai gali atsiliepti tai didindamas gamyb ir be
papildom investicij geriau panaudodamas esamus pajgumus. siekdama bti
pasiruousi tokiai padiai, kiekviena firma laiko normaliu dalyku turti tam tikr
gamybos pajgum rezerv. Bet jei realizavimas ir toliau didja, atsiranda poreikis bei
paskata iplsti mons gamybos pajgumus. ir atvirkiai. Todl produkcijos pardavimo
eiga ir dinamika yra lemiamas veiksnys investicijoms,
Bsimo realizavimo lkesiai. Investicijos visada daromos ateiiai. Todl bsim preki
realizavimo bei kit kininkavimo slyg vertinimas yra btinas apsisprendiant
investuoti. Pavyzdiui, jei ekonomins prognozs, paskiri kio indikatoriai ar tiesiog
patirtis byloja apie gresiant gamybos augimo sultjim, motyvai investuoti lieka
menki. Ir prieingai. Dl prognozi, lkesi ar tiesiog spliojim apie bsimas verslo
slygas investicin veikla tampa labai jautri, menkai prognozuojama. Todl iuolaikini
valstybi kio politikoje labai daug dmesio skiriama kio stabilizavimo priemonms.
Palkan norma. Palkanos u kreditus tiesiogiai veiks investicij alternatyviuosius
katus. Jos yra sudedamoji investicij ilaid dalis, jei naudojamasi banko kreditu, o jei
investuojamos nuosavos los, firma atsivelgs palkan norm, iekodama
naudingiausio savo l panaudojimo varianto. Vadinasi, jei palkan norma didja, ji
silpnina paskatas investuoti, ir atvirkiai - smukusi palkan norma yra stimulas
papildomoms investicijoms. Ne tik grynosioms, bet ir bendrosioms investicijoms galioja
taisykl - j apimtis priklauso nuo to, kiek prognozi ada investicij rentabilum
bsiant auktesn u palkan norm. Todl palkan norma vyriausybs ekonominje
politikoje naudojama kaip rankis investicijoms reguliuoti, o per jas - veikti ir visumin
paklaus.
Kai kuri ekonomist nuomone, investicijas lemia ne tik nurodyti ir kiti atskiri veiksniai,
bet ir viena bendra prieastis - kokybiniai gamybos technologijos pokyiai, nes kuo spariau
kokybikai keiiasi gamybos technika ir technologija, tuo stipresns yra investicij augimo
paskatos.
Vyriausybs ilaidos vaidina svarb vaidmen keinsistinje ekonomikoje kaip priemon,
padedanti veikti ekonomin nestabilum. Nors depresin situacij sukelia investicij
paklausos smukimas, taiau nerealu, kad i paklausa ives ekonomik i depresijos.
Btent vyriausyb, kontroliuodama visumins paklausos struktrini dali didjim, turi
utikrinti krizins situacijos veikim. Tai reikia, kad vyriausyb turi didinti savo
ilaidas, kad kompensuot investicij paklausos nuosmuk, ir itaip atkurti visik
uimtum. Net esant neymiems kio pablogjimams, vyriausyb turt elgtis panaiai,
t. y. didinti ilaidas ir taip ilaikyti bendr ekonomikos lyg.
227 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Trumpai tariant, keinsistai man, jog nestabili investicij paklausa yra ekonomikos
nestabilumo altinis. Vyriausybs ilaidas galima panaudoti kaip situacijos itaisymo priemon.
Majant investicij paklausai, galima didinti vyriausybs ilaidas. Didjant investicij
paklausai, vyriausybs ilaidas galima mainti dar kart stabilizavus visumin paklaus.
Vyriausybs ilaidas galima panaudoti investicij paklausos svyravimams ilyginti.
Grynasis eksportas. Visumins paklausos kreiv pasislenka ir tada, kai amerikietik
preki pirkimas pasikeiia nepriklausomai nuo kain lygio ms alyje. Kalbant apie
veiksnius, kurie pastumia visumins paklausos kreiv, turime galvoje pokyt grynojo
eksporto, kuriam padar tak ne kain lygio pokytis, o kiti veiksniai. Grynojo eksporto
padidinimas (= eksportas - importas), kur sukl ie kiti" veiksniai, pastumia
visumins paklausos kreiv dein. Pirma, didesnis amerikietiko eksporto kain lygis
sukuria didesn amerikietik preki paklaus usienyje. Antra, ms importo
sumajimas padidina preki, gaminam ms alyje, paklaus. Grynojo eksporto
apimt keiia pajamos usienio alyse ir valiutos kursas.
Pajamos usienio alyse. Pajam padidjimas usienio alyse padidina amerikietik
preki paklaus ir kartu visumin paklaus JAV Kodl? Kai pajamos usienio alyse
padidja, tai j pilieiai gali nusipirkti daugiau preki, pagamint ms alyje, taip pat ir
JAV Taigi ms eksportas padidja kartu su pajamomis usienio alyse. Pajam usienio
alyse sumajimas duoda prieing rezultat: grynasis eksportas sumaja ir pastumia
visumins paklausos kreiv kair.
Valiutos kursas. Lito kurso pasikeitimas, palyginus su kitomis valiutomis, yra veiksnys,
darantis tak grynajam eksportui, o kartu ir visuminei paklausai. Tarkime, jenos kaina
lito atvilgiu iaugo. Tai reikia, kad litas netenka verts jenos atvilgiu. Tai yra, jeigu
lito kaina, palyginti su jena, krinta, tai reikia, kad kainos kyla. Dl tokio jenos ir lito
santykio japon vartotojai gals gauti daugiau lit u tam tikr jen sum. Lietuvos
vartotojai gaus maiau jen u kiekvien lit. Taigi japon vartotojams lietuvikos
preks bus pigesns negu japonikos. Tuo tarpu Lietuvos vartotojai gals nusipirkti
maiau japonik preki u tam tikr lit sum. Ms eksporto atvilgiu, pavyzdiui,
lietuvik dins pora u 90 Lt dabar kainuos 2880, o ne 3600 jen. O importo
atvilgiu, japoniki laikrodiai dabar gali kainuoti 675, o ne 540 Lt. Esant tokioms
slygoms galima tiktis, kad eksportas iaugs, o importas sumas. Tai reikia grynojo
eksporto padidjim, kartu ir visumins paklausos Lietuvoje padidjim.

13.2. Visumin pasila

Kaip ir visumin paklausa, visumin pasila rodo ne fiksuot pasilos dyd, o

pasilos sraut ir jos kitim priklausomai nuo rink teikiam preki ir paslaug kain bei kit
veiksni, kurie nulemia tos pasilos apimt - nuo darbo umokesio ir kit gamybos snaud
element, technikos lygio, jo nulemto produkty
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 228

vumo ir pan. Santykis tarp realaus nacionalinio produkto (bendrojo nacionalinio produkto,
grynojo nacionalinio produkto arba nacionalini pajam) ir kain lygio, kitiems visumins
pasilos veiksniams esant nekintamiems, ireikiamas visumins pasilos kreive.
Visumins pasilos kreiv rodo, kok preki ir paslaug kiek gamintojai pateiks rinkai
kiekvienu galimu kain lygio atveju, jei kiti visumins pasilos kiekio veiksniai lieka
nekintami.
Kaip matome i 100 pav., visumins pasilos kreiv turi tam tikr form ir j galima
suskirstyti tris dalis:
horizontali linija,
ilenkta linija,
vertikali linija.
Horizontali linija buvo svarbi analizuojant nuosmuki ir depresij laikotarpius, kada
neadekvati paklausa slygodavo aukt nedarbo lyg. ia pasilos linija D. Kein-sas ypa
domjosi, kad paaikint, kas sukl Didij depresij ir kaip j veikti. Todl i horizontali
visumins pasilos linija vadinama keinsistine.
100 pav. takas Q1 parodo realaus nacionalinio produkto apimties lyg esant visikam
uimtumui. Nereikia pamirti, kad natralus nedarbo lygis atsiranda esant tokiai nacionalinei
produkto apimiai. Horizontali visumins pasilos kreivs linija apima reali nacionalins
gamybos apimt, kuri yra kur kas maesn negu nacionalins gamybos apimtis esant visikam
uimtumui take Q1. Horizontali linija parodo, kad ekonomika yra depresins bsenos ir kad
nereiks daug rengini bei darbo jgos. ie neisenkantys tiek darbo, tiek materialiniai
itekliai gali neturti arba beveik neturti takos kain lygiui. Kai ioje atkarpoje nacionalinio
produkto apimtis pradeda didti, tada nei deficito, nei riboto darbo viet skaiiaus, galinio
daryti tak kain kilimui, nra. Pavyzdiui, darbininkas, kuris 2-3 mnesius buvo be darbo,
vargu ar galvos apie darbo umokesio padidinim, kai gr darb. Kadangi gamintojai gali
sigyti darbo jgos ir kit itekli nusistovjusiomis kainomis, vadinasi, gamybos ilaidos
neiaugs pleiant gamybos apimt, todl
nebus pagrindo preki kainoms kilti. ir
atvirkiai - i linija rodo, kad jei reali
gamybos apimtis sumas, tai preki ir
paslaug kainos liks tokios pat. Vadinasi,
reali gamybos apimtis sumas, bet preki
kainos ir darbo umokestis nepasikeis.
Pagal Keins realus nacionalinis
produktas ir uimtumas nesumas dl
pastovaus kain lygio ir darbo
umokesio.

(realusis nacionalinis produktas) 1 0 0

PAV . V I S U M I N S PA S I L O S K R E I V
229 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Vertikali linija pasiekiama, kai visumin paklausa yra pakankamai didel, kad utikrint
visik uimtum (takas Q2). Ekonomika yra tokios bsenos, jog trumpuoju laikotarpiu
negalima pasiekti tolesnio gamybos apimties padidjimo. Tai reikia, kad bet koks kain
pakilimas nepadidins realios gamybos apimties. Esant visikam uimtumui, kai kurios firmos
gali stengtis iplsti gamyb skirdamos daugiau ilaid itekliams negu kitos firmos. Vadinasi,
viena firma gaus papildom itekli ir produkt kiek, o kita praras. Dl to ilaidos itekliams ir
prekms padids, bet reali gamybos apimtis nepakis.
Kadangi, pasiekus visik uimtum, D. Keinsas neturjo joki pretenzij klasikams, i
vertikali visumins pasilos kreivs atkarpa kartais vadinama klasikine linija.
Tarpin linija. ioje visumins pasilos kreivs atkarpoje tarp tak Q1 ir Q2 matome, kad
reali nacionalins gamybos apimtis priklauso nuo kain lygio. Kodl? Viena prieastis yra ta,
kad visa ekonomika praktikai susideda i daugybs rinkos preki bei paslaug ir visikas
uimtumas atsiranda netolygiai ir ne i karto visuose sektoriuose arba pramons akose. Todl,
kai reali nacionalins gamybos apimtis yra atkarpoje Q 1Q2, pavyzdiui, kompiuteri pramon,
isiskirianti aukta technologija, gali jausti kvalifikuot darbinink stygi, taiau automobili
ar metalo apdirbimo pramonje gali bti rykus darbinink perteklius. Kai kuriose pramons
akose gali atsirasti deficitas ir kitos siauros vietos" gamyboje. Gamybos ipltimas taip pat
reikia, jog iai gamybai vykstant visu pajgumu, kai kurioms firmoms teks panaudoti
senesnius rengimus. Dl gamybos apimties padidjimo darb priimama maiau kvalifikuot
darbinink. Dl vis i prieasi produkcijos vieneto gamybos ilaidos didja, ir firma turi
pakelti preks kain, kad gamyba bt rentabili (pelninga). Todl ioje atkarpoje realaus
nacionalinio produkto apimties padidjimas priklauso nuo kain lygio padidjimo.
Kiti visumins pasilos veiksniai. Visumins pasilos kreivs analiz rodo, kad reali
nacionalins gamybos apimtis padidja, kai kreiv slenka i kairs dein ir praeina visumins
pasilos horizontali bei tarpin atkarpas. ie realios nacionalins gamybos apimties pokyiai
yra visumins pasilos kreivs judjimo rezultatas.
Kitaip sakant, egzistuojanti visumins pasilos kreiv
parodo priklausomyb tarp kain lygio ir realios
gamybos apimties, kai slygos yra vienodos. Bet kai
vienas arba keli pastovs veiksniai" pasikeiia, vi-
sumins pasilos kreiv slenka.

101 pav. kreivs pasislinkimas i VS1 VS2 rodo visumins pasilos ipltim. Tarpinje
ir klasikinje atkarpoje kreiv slenka dein parodydama, kad visos kartu paimtos mons
pagamins didiausi realaus nacionalinio produkto
kiek
101 PAV. V I S U M I N S PA S I L O S l> ne^ P R I E TA I
> ESANT D U O TA M KAIN
4
POKYTIS Keinsistinje kreivs atkarpoje visumins pasi-
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 230

los kreivs poslinkis parodo kain lygio kritim esant skirtingoms realaus nacionalinio
produkto apimtims (besileidianti visumins pasilos kreiv). Kad mums bt patogiau,
visumins pasilos padidjim vadinsime kreivs poslinkiu dein. ir atvirkiai, kreivs
poslink i Vs1 Vs2 vadinsime poslinkiu kair, kuris vadinamas visumins pasilos
sumajimu. Tai reikia, kad esant tam paiam kain lygiui mon gamins maiau realaus
nacionalinio produkto negu anksiau (arba nustatys kur kas didesnes kainas, esant tam tikrai
realaus nacionalinio produkto apimiai).
Reikia pabrti, kad be realaus nacionalinio produkto apimties pokyio yra ir kit veiksni,
pakeiiani ilaidas vienam produktui. ie veiksniai parodyti 13.3 lentelje. Kai esant tam
tikram kain lygiui vienas ar keli veiksniai pakinta, tai pakinta ir ilaidos vienam produktui. Tai
reikia, kad visumins pasilos kreiv pasislenka. Tiksliau sakant, ilaid sumainimas tokio
tipo produktui pastumia visumins pasilos kreiv dein. ir atvirkiai, ilaid padidinimas
vienam produktui pastumia visumins pasilos kreiv kair. Vadinasi, pakitus vieno produkto
ilaidoms dl tam tikro veiksnio poveikio, iskyrus nacionalinio produkto apimties pasikeitim,
visos firmos, kartu pamus, pakeiia realaus nacionalinio produkto kiek, kur jos pagamina
esant tam tikram kain lygiui.
Mes turime nustatyti, kaip 13.3 lentelje ivardyt veiksni pokytis veikia vieno produkto
ilaidas ir kartu pastumia visumins pasilos kreiv.

13.3 L E N T E L . VEIKSNIAI, D A R A N T Y S TA K V I S U M I N S PA S I L O S K R E I V S
POSLINKIUI
i. itekli kain pokyiai
1)Vidaus itekliai:

a) em;
b) darbo jga;
c) kapitalas;
d) verslinink galimybs
2)importuojam itekli kainos
3) Viepatavimas rinkoje
II. Naumo pokyiai
III. Teiss norm pakeitimai
1) moni mokesiai ir subsidijos
2) Valstybinis reguliavimas

Panagrinkime lentel isamiau.

I. Itekli kain pokyiai. Itekli kainos yra svarbus visumins pasilos veiksnys. Esant
skirtingoms slygoms itekli kain paklimas padidina vieno produkto ilaidas ir kartu
maina visumin pasil. itekli kain sumainimas veikia prieingai. Vidaus itekliai.
Esant bet kokiam kain lygiui, visos firmos gamins ir pateiks didesn realaus nacionalinio
produkto kiek rink negu anksiau. ir atvirkiai, silom itekli sumainimas padidins j
kainas ir sumains visumin pasil.
231 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Panagrinsime kelet pavyzdi, kurie pads paaikinti, kaip ems, darbo jgos,
kapitalo ir verslinink galimybi itekliai veikia visumins pasilos kreiv.
- em. ems itekliai gali padidti, pavyzdiui, atradus naudingj ikasen,
patobulinus drkinimo technik. Tai anksiau buvusius neiteklius" leist paversti
vertingais gamybos veiksniais. ems itekli pasilos padidinimas sumaina
ilaidas emei ir kartu sumaina ilaidas vienam produktui. Galima pateikti du
pavyzdius, liudijanius ems itekli sumajim: plaiai paplit drkinimai ir
virutinio sluoksnio praradimas dl intensyvios emdirbysts. Pagaliau vienas i i
veiksni gali padidinti itekli kainas ir visumins pasilos kreiv pastumti kair.
- Darbo jga. Apie 70 proc. vis mons ilaid tenka darbinink ir tarnautoj
atlyginimams imokti. Esant kitoms slygoms lygioms, darbo umokesio
pasikeitimas daro tak vieno produkto ilaidoms ir visumins pasilos kreivs
padiai. Pavyzdiui, paskutinius du deimtmeius JAV labai daug darbo viet
um moterys, todl sumajo darbo umokestis ir padidjo visumin pasila.
Darbinink emigracija i usienio per vis JAV istorij taip pat padidino darbo
iteklius. ir atvirkiai, dideli praradimai per Antrj pasaulin kar smarkiai
sumaino darbo iteklius pokario metais ir kartu padidino ilaidas vienam produktui.
- Kapitalas. Visumin pasila gali padidti, kai visuomen didina kapitalo atsargas.
Taip bt, pavyzdiui, tada, jeigu visuomen nusprst taupyti didij dal savo
pajam ir santaupas paverst investicijomis. Taigi esant didesniam kapitalui, mons
ilaidos produkcijos vienetui sumaja, o visumin pasila padidja, jei firma blogus
renginius keiia naujais. Ir atvirkiai, visumin pasila sumas, jeigu pablogs
alies kapitalo kokyb. Pavyzdiui, paiame Didiosios depresijos kartyje 3-iajame
deimtmetyje pablogjo renginiai, nes nauj buvo per maai, kad galt
kompensuoti sudvtus ir pasenusius renginius.
- Verslinink galimybs. Daugelis verslinink per tam tikr laik pasikeiia
ekonomikoje ir todl keiiasi visumins pasilos kreivs padtis. Pavyzdiui, yra
galimyb, kad ypatingas dmesys bus skirtas tam, kuris padt gijo dl
energingumo, papild siekiani verslininkysts moni skaii ir taip pastm
visumins pasilos kreiv dein.

Importuojam itekli kainos. Paklausa amerikietikoms prekms usienyje padeda

didinti visumin paklaus, o importuojami itekliai padeda didinti visumin pasil.
importuojami itekliai sumaina ilaidas ir todl sumaja ilaidos vienam produktui. i
to galima padaryti ivadas: importuojam itekli kain sumainimas padidina visumin
pasil; i itekli kain padidinimas sumaina visumin pasil.
Viepatavimas rinkoje. Viepatavimas rinkoje arba rinkos monopolijos nusilpimas ar
sustiprjimas taip pat gali turti takos itekli kainoms ir visuminei pasilai.
Viepatavimas rinkoje - tai galimyb nustatyti auktesnes kainas negu tos, kurios buvo
esant konkurencijai.
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 232

II. Naumo pokyiai. Naumas - tai vidutins gamybos apimties rodiklis (arba
realaus nacionalinio produkto) vieno produkto gamybos ilaidoms.
Naumo padidjimas reikia, kad, esant tam tikrai itekli ar ilaid apimiai, galima gauti
didesn realaus nacionalinio produkto apimt.
Kaip visumins pasilos kreiv priklauso nuo naumo padidjimo? Prie tai reikia
isiaikinti, kaip keiiasi ilaidos vienam produktui pasikeitus naumui. Tarkime, reali
nacionalins gamybos apimtis hipotetinje ekonomikoje lygi 10 vienet, o itekliai, btini
tokio kiekio produktui pagaminti, sudaro 5 vienetus, taigi itekli, reikaling vienam produktui
pagaminti, kaina lygi 2 Lt. Kokia bus vieno produkto vert? Produkto vert galima apskaiiuoti
pagal formul:
Vieno produkto vert = Ilaidos itekliams / Produkt kiekis.
iuo atveju produkto vert, lygi 1 Lt, gauta dalijant ilaidas itekliams, lygias 10 Lt : 10 vnt.
produkt. Padidjus darbo naumui 2 kartus, produkcijos kiekis padids iki 20 vnt. Taigi
ilaidos vienam produktui sumas nuo 1 Lt iki 50 cent (itekli vert 10 Lt: 20 vnt.
produkt). Ivada: sumajus vieno produkto ilaidoms, naumo padidjimas pastumia
visumins pasilos kreiv dein; ir atvirkiai, naumo sumajimas padidins ilaidas
vienam produktui ir visumins pasilos kreiv pastums kair.
III. Teiss norm pakeitimai. Teiss norm pakeitimai gali pakeisti ilaidas vie-
nam produktui ir pastumti visumins pasilos kreiv. Yra dvi toki pakeitim kate-
gorijos: mokesiai bei subsidijos ir reguliavimo pakeitimai.
Mokesiai ir subsidijos. moni mokesi padidjimas, toki kaip apyvartos mokesiai,
socialinio draudimo mokesiai, kaip ir udarbio padidjimas, gali padidinti ilaidas
vienam produktui ir sumainti visumin pasil. Pavyzdiui, padidjus socialinio
draudimo mokesiams, padids gamybos ilaidos ir sumas visumin pasila.
subsidijos verslui arba mokesi sumajimas taip pat sumaina gamybos ilaidas ir
padidina visumin pasil.
Valstybinis reguliavimas. Daugeliu atvej monms valstybinis reguliavimas kainuoja
brangiai. Jis padidina gamybos ilaidas vienam produktui ir pastumia visumins
pasilos kreiv kair.

13.3. Pusiausvyros nacionalinis produktas

Kad isiaikintume visumin ekonomin pusiausvyr, palyginsime du
ekonomist poirius: klasikin ir keinsistin.
Klasikin uimtumo teorija. Du pagrindiniai klasikins teorijos teiginiai yra ie:
situacija, kuriai esant ilaid nepakaks, kad galima bt nupirkti vis produkcij,
pagamint visiko uimtumo slygomis.
Net jeigu bendrj ilaid lygis bt nepakankamas, takos turt kaina, udarbis, ir
dl to bendrj ilaid sumajimas nenulemt gamybos apimties, uimtumo ir reali
pajam sumajimo.
233 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Klasikin teorija vartojo dar ir trei, ne tok tiksl teigin - Sjaus dsn.
Sjus pasil paprast mint, kad pasila formuoja paklaus. Kai mons parduoda prek ar
paslaug, tai daro tam, kad galt nusipirkti kuri nors kit prek ar paslaug.
Taiau sjaus dsnio nepakanka teiginiui, kad ekonomika pati pasieks visik uimtum.
sjus paprasiausiai dar prielaid, jog mons ileis visas savo pajamas. savo teorijoje jis
nepateik jokio mechanizmo, kuris paaikint, kaip atkurti visik uimtum. Tuo tarpu
dauguma klasikins krypties ekonomist pateik du mechanizmus: bendrj kain lankstum ir
palkan normos lankstum.
Bendrasis kain lankstumas. Esant dideliam nedarbui, kainos kris ir atkurs visik
uimtum.
Palkan normos lankstumas. Jeigu santaupos virija pageidautinas investicijas, kai
ekonomikoje vyrauja visikas uimtumas, tai palkan norma kris ir sulygins santaupas
bei investicijas.

102 pav. sVu kreiv rodo, kiek bus sutaupyta, kai palkan normos vairios visiko
uimtumo slygomis. Kreiv I* rodo, kiek verslininkai pasiskolins pinig savo investiciniams
projektams finansuoti esant vairioms palkan normoms. Klasikins krypties ekonomistai
teig, kad jei santaupos virija investicin paklaus, tai palkan norma kris, kol susilygins
santaupos ir investicijos, nors didelio nedarbo neatsiras.
Be to, klasikins krypties ekonomistai padar ivad, jog produkcijos, kuri gamintojai gali
parduoti, gamybos lygis priklauso ne tik nuo bendrj ilaid, bet ir nuo kain lygio tai
produkcijai.
Taigi jei vartotojai laikinai sutaup daugiau pinig nei gamintojai ketina j investuoti, tai
sumaina bendrsias ilaidas, bet nesukelia ilgalaikio gamybos apimties,
pajam ir uimtumo lygio
majimo su slyga, kad
tos produkcijos kainos
krito proporcingai ilaid
majimui.

Klasikins krypties ekonomist nuomone, taip ir turi bti. Pardavj konkurencija

utikrina kain elastingum.
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 234

Keinso uimtumo teorija visikai skiriasi nuo klasikins krypties ekonomist teorijos.

Keinso uimtumo teorija. Keinso analiz skirta situacijai, kai yra

235 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

didelis nedarbas. Ekonomika yra visumins pasilos kreivs horizontalioje dalyje: keiiantis
ilaidoms, keiiasi gamybos apimtis, bet nesikeiia kainos. Keinsas teig:
Neegzistuoja toks mechanizmas, kuris garantuot visik uimtum.
Ekonomika gali bti subalansuota, t. y. gali pasiekti visumins gamybos pusiausvyr
esant gana dideliam nedarbo lygiui ir egzistuojant infliacijai.
Visikas uimtumas greiiausiai yra atsitiktinis, o ne savaiminis.
Nedarbo prieastis - nepakankama visumin paklausa.
Keinsas paneig ir klasikin teorij apie laissez faire politik, t. y. ekonomin politik be
valstybs sikiimo. Jis padar ivad, kad jei ketiname ivengti itekli nuostoli, btina
aktyvi valstybs politika.
Pusiausvyra paprastoje ekonomikoje (kai nra vyriausybs kiimosi). 103 pav. parodyta,
kaip pusiausvyros nacionalinis produktas nustatomas paprastoje ekonomikoje (kai nra
vyriausybs kiimosi).
Pageidautinos investicijos sudedamos su asmeninio vartojimo ilaidomis ir taip gaunamos
bendrosios ilaidos (BI). Terminas bendrosios ilaidos" vartojamas, kai norima parodyti, kaip
ilaidos priklauso nuo nacionalinio produkto. Bendrj ilaid kreiv rodo, kaip reikalaujamas
preki bei paslaug bendrasis kiekis priklauso nuo nacionalini pajam ar nacionalinio
produkto.
103 pav. horizontali ais ir 45 ties rodo ne grynsias pajamas (GP), o naciona lin
produkt (NP).
Pusiausvyra pasiekiama tada, kai bendrosios ilaidos lygios nacionaliniam produktui
(takas E). iame take kertasi bendrj ilaid ties su 45 nacionalinio produkto tiese.
Atkarpa LN, vaizduojanti nacionalin produkt, sudaryta i trij dali. Atkarpos LN apatin ir
tarpin dalys vaizduoja bendrj ilaid sum, kuri yra maesn u nacionalin produkt.
Virutin LN atkarpos dalis, esanti tarp bendrj ilaid ir nacionalinio produkto tiess,
vaizduoja perteklin produkcij, kurios neiperka, todl ji kaupiasi prekiautoj lentynose ir
sandliuose. Tai nepageidautin atsarg
kaupimas. Kaupiantis prekms, prekiautojai
maina savo usakymus. Gamybos apimtis
krinta, kol bendrj ilaid ties atsiduria
emiau 45 nacionalinio produkto tiess.
Kitaip sakant, gamybos mastai maja tol,
kol ekonomika pasiekia pusiausvyr take
E, kuriame NP = BI. is takas taip pat
reikia, kad nebelieka neparduot preki.

Kai nacionalinio produkto kiekis susibalansuoja, svarbu iskirti faktikas ir pageidautinas

investicijas. 1 0 3 PAV. P U S I A U S V Y R O S N A C I O N A L I N I S P R O D U K TA S
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 236

Faktikos investicijos
(I) - tai kiekis, kuris trau-
kiamas oficiali nacionali-
nio produkto apskait. ios
investicijos apima visas ga-
mykl, rangos, nam sta-
tybos investicijas. Jos pay-
mtos LN atkarpos viruti-
nje dalyje.
104 pav. Santaup ir pageidautin
investicij pusiausvyra Pageidautinos investicijos (I*), arba
investicij paklausa, yra tokios investicijos, kuri pageidauja verslininkai. Jas vaizduoja LN at-
karpos tarpin dalis.
Jei i pradi gamybos apimtis sumaja labiau nei pusiausvyros dydis, bus skatinama
gamybos pltra. Jei take J pagaminama 1500 mlrd. Lt verts produkcijos, tai iuo atveju
bendrj ilaid linija yra aukiau u 45 nacionalinio produkto ties. Pirkjai link pirkti
daugiau preki, nei j dabar gaminama. Atsarg ieikvoja-ma daugiau, negu j reikt. Tai
nepageidautinas atsarg sumajimas. Prekiautojai nori atnaujinti savo atsargas ir didina
usakymus gamintojams, o pastarieji pleia gamyb. Priartjama prie pusiausvyros tako E.
104 pav. parodyta, kaip galima nustatyti pusiausvyros nacionalin produkt, vietoj sumos (C
+ I*) panaudojus alternatyvi sum (S + I*), kur S yra santaupos.
Pusiausvyra pasiekiama, kai gamybos apimtis prilygsta 2000 mlrd. Lt, o santaupos sutampa
su pageidautinomis investicijomis. Jei NP didesnis, pvz., 2500 mlrd. Lt, tai pusiausvyros nebus,
nes pinig nutekjimai i cirkuliacinio ilaid srauto (santaup pavidalu) yra didesni u
injekcijas" (investicij pavidalu). NP sumaja iki pusiausvyros dydio, t. y. iki 2000 mlrd. Lt.
Faktikos investicijos I - tai investicijos, skirtos naujoms gamykloms, rengimams ir
namams sigyti per tam tikr laik, taip pat atsargoms padidinti. ia traukiamos visos
sukauptos atsargos nepriklausomai nuo to, ar tos atsargos pageidautinos, ar ne.
Pageidautinos investicijos I* dar vadinamos planuotomis investicijomis, arba investicij
paklausa, yra investicijos, skirtos naujoms gamykloms, rengimams ir namams sigyti per tam
tikr laik, taip pat papildomos atsargos, kurias gamintojai pageidavo turti. ioms
investicijoms nepriklauso nepageidautin atsarg kaupimas.
Nepageidautin atsarg kaupimas - tai skirtumas tarp faktik (i) ir pageidautin (i*)
investicij.
Nepageidautinas atsarg sumajimas lygus pageidautin investicij (i*) ir faktik
investicij (i) skirtumui. Taip atsitinka, kai nepageidautin atsarg kaupimas yra neigiamas.
237 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Ilaid apytaka: pinig nuotkis

ir injekcija. Norint paaikinti, kodl
pusiausvyra pasiekiama tada, kai
santaupos lygios investicij paklausai,
reikia panagrinti 105 pav., kuriame
parodyta paprasta ekonomika, kur nra
pageidautin investicij ir vartotojai
perka visas pagamintas prekes.
Gamintojai i pradi parduoda
preki u tam tikr sum. Tuos pinigus
jie sumoka gyventojams darbo
umokesio, rentos ar kit pajam 105 pav. Paprasta mokjim apytaka
(visos pajamos ileidiamos plataus
pavidalu. Be to, gyventojai gautas vartojimo prekms bei paslaugoms pirkti)
pajamas ileidia plataus vartojimo
prekms pirkti (virutinis lankas). Dar kart gamintojai parduoda preki ir paslaug u t sum,
ir visas procesas vl pasikartoja, o nacionalinis produktas lieka stabilus.
Bet atsiranda kai kuri sunkum. Vienas j susijs su santaupomis. sakykim, kad mons
nesuvartoja savo pajam ir dal j sutaupo. Tada plataus vartojimo prekms jie ileidia maiau
pinig. Gamintojai preki gamina u t pai sum kaip ir anksiau, o vartotojai dabar j
nusiperka maiau, todl dalis preki lieka neparduota. Gamintojai sumaina gamybos apimt,
todl sumaja ir darbo umokestis, ir kitos pajamos. Vadinasi, santaupos yra pinig
nutekjimas i cirkuliacinio ilaid srauto.
inagrinsime investicij paklaus.
sakykim, gamintojai tam tikra suma padidina savo kapital. Tada padidja pajamos, mons
suvartoja daugiau preki, pagreitja nacionalinio produkto ir pajam apytaka. Vadinasi,
investicijos stimuliuoja nacionalinio produkto ir pajam augim.
Santaup ir pageidautin investicij pusiausvyra. Santaupos reikia pinig nutekjim i
cirkuliacinio ilaid srauto: padidjus polinkiui taupyti, sumaja NP
Investicijos reikia injekcijas" cirkuliacin ilaid sraut: didjant pageidautinoms
investicijoms, didja NE
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 238

Pusiausvyra pasiekiama, kai

santaupos susilygina su pageidau-
tinomis investicijomis. iuo atveju kuo
daugiau dedama investicij, tuo
didesnis bus pajam srautas (106
pav.). Didesnis srautas skatina didesn
pinig nutekjim santaupas.
Didjant pajamoms, didja ir
taupymas. srautai stabilizuojasi, kai
Pajam imokjimai 1 0 6 PAV .
susilygina injekcijos" ir pinig
nutekjimai. A P Y TA K A , E S A N T S A N TA U P O M S I R
I N V E S TAV I M U I
239 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Kas lemia santaup ir investicij pusiausvyr?

D. Keinsas man, kad taupymo ir investavimo sprendim atsakymas, negarantuojantis
pageidautinos investicijos, bus tokio pat dydio, kaip ir santaupos esant visiko uimtumo
ekonomikai. Jei ie dydiai nesutaps visiko uimtumo gamybos apimties take F (103 pav.),
tai nacionalinis produktas mas ir atsiras nedarbas. Vadinasi, nacionalins pajamos turi
smarkiai sumati, kad santaupos susilygint su pageidautinomis investicijomis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pusiausvyra pasiekiama keliais bdais:
Pusiausvyra pasiekiama, kai nacionalins gamybos apimtis sutampa su bendrosiomis
ilaidomis. Tai gamybos apimties (ieigos) ir ilaid traktuot, taikoma pusiausvyrai
nustatyti, ir ireikiama taku E (103 pav.).
Pusiausvyra pasiekiama, kai faktikos investicijos (I) susilygina su pageidautinomis
investicijomis (I*), t. y. kai atsargos yra pageidauto lygio. Nra nepageidautin atsarg
pokyio, kaip parodyta atkarpos LN virutine dalimi, esania tarp NP tiess ir bendrj
ilaid tiess (103 pav.).
Pusiausvyra pasiekiama, kai santaupos ir pageidautinos investicijos susilygina (104
pav.). Tai pinig nutekjim ir injekcij traktuot.
ios trys traktuots - tai skirtingi to paties teiginio aikinimai. Nedarbo prieastys gali bti
apibdinamos dviem alternatyviais bdais. Nedarbo pusiausvyra bus tuomet, kai:
Bendrosios ilaidos yra per maos ir j nepakanka nacionalinio produkto kiekiui
nupirkti esant visikam uimtumui. Pavyzdiui, visiko uimtumo take F bendrj
ilaid ties yra emiau 45 linijos, vaizduojanios NP (103 pav.).
Pageidautin investicij injekcijos yra maesns, negu pinig nutekjimas santaupas,
kai nacionalinis produktas yra pasieks visiko uimtumo kiek. Pavyzdiui, visiko
uimtumo take F pageidautin investicij ties yra emiau taupymo tiess (104 pav.).

13.4. Pusiausvyros nacionalinio produkto pokytis

Multiplikatorius - tai santykis tarp NP padidjimo ir pageidautin investicij

padidjimo. Jis gali bti ireiktas formule:
Multiplikatorius = Pusiausvyros NP pokytis/Pageidautin investicij pokytis=D NP/I*.
Multiplikatoriui aikinti galima panaudoti santaup ir investicij diagram (r. 107 pav.)
Augant pageidautinoms investicijoms, didja nacionalinis produktas ir pajamos, o tai
skatina mones daugiau vartoti. Paprastoje ekonominje sistemoje realus nacionalinis
produktas padidja tiek kart, kiek padidja investicij multiplikatorius. Pastarasis nustatomas
taip:
Multiplikatorius = 1/1-RPV.
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 240

Kadangi santaupos yra lygios pajam ir vartojimo ilaid skirtumui, tuomet: Ribinis
polinkis taupyti = 1-RPV.
Todl paprastoje ekonomikoje multiplikatori galima ireikti dar ir taip: Multiplikatorius
= 1/RPT.
Keinsistinis multiplikatoriaus modelis buvo sugalvotas siekiant paaikinti, kaip gali keistis
gamybos apimtis ir uimtumas keiiantis ilaidoms. Tame modelyje ilaid padidjimas parodo
realiojo nacionalinio produkto padidjim. Tai reikia, kad ekonomin situacija atitinka
poslink visumins pasilos kreivs horizontalia dalimi, kurioje kainos nesikeiia.
Santaupos ir investicijos. Kaip ir D. Keinsas, klasikins krypties ekonomistai pripaino,
kad pageidautinos investicijos ir santaupos turt bti lygios, jei ekono-

01____________________________^
s,i*
108 pav. Santaupos ir investicijos pagal klasikin
teorij
241 13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA

Palkan
13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA 242

mika pasiekia pusiausvyr.

Taiau kitaip nei D. Keinsas
(104 pav.), jie man, kad
realusis NP nemaja, jeigu
pageidautin investicij yra
maiau negu santaup.
Klasikins krypties ekonomistai
teig, kad kain mechanizmas
sureguliuos pageidautinas investicijas
ir santaupas esant visikam
uimtumui. iame mechanizme
pagrindine kaina reikt laikyti
palkan norm. Ji ireikia atly-
109 pav. Keinsistinis ginim, kur gauna taupytojai.
paneigimas
Palkan norma reikia ir kain, kuri verslininkai moka u pasiskolintus pinigus, naudojamus
statyboms ar kitiems investicij projektams finansuoti.
sVu kreiv rodo, kiek bus sutaupyta esant vairioms palkan normoms ir visikam
uimtumui (102 pav.). Kreiv I* rodo, kiek verslininkai pasiskolins pinig savo investiciniams
projektams finansuoti. Klasikins krypties ekonomistai teig, kad jei santaupos virija
investicij paklaus, tai palkan norma kris, kol susilygins santaupos ir investicijos
nepasiekiant didelio nedarbo.
Klasikins krypties ekonomistai teig, kad santaupos taip paprastai nenuteka i ekonomins
sistemos, o finans rinkoje jos yra susietos su investicijomis, kaip parodyta 106 paveiksle.
Pusiausvyra take B (109 pav.) rodo didel nedarbo lyg. Jeigu investicij paklausa
neprilygsta visiko uimtumo santaupoms net tada, kai palkan norma yra minimali (atkarpa
AB), tuomet gamybos apimtis, uimtumas ir pajamos sumas, o santaup kreiv pasislinks
padt s2.
D. Keinsas teig, kad klasikiniame poiryje (108 pav.) santaupas ir investicijas yra
klaida. Jis sak, kad visiko uimtumo santaup kreiv (s Vu) gali kirsti investicins paklausos
kreiv i*, kai palkan norma yra emiau nulio. Bet nemanoma, kad palkan norma bt
neigiama, nes niekas tuomet nenors skolinti pinig. Taigi D. Keinsas prijo prie ivados, kad
palkan norma nra nulin. Ji yra tam tikrame teigiamame lygyje imin (109 pav.).
Pagrindiniai teoriniai skirtumai tarp D. Keinso ir klasikins krypties ekonomist yra ie:
Klasikins krypties ekonomistai teig, kad santaup padidjimas mainant palkan
normas sukelia investicij augim ir todl stimuliuoja ekonomikos augim. santaupos
teikia naudos visuomenei ir geriau j aprpina ateiiai.
D. Keinsas teig prieingai. Pagal j santaupos gali bti antisocialinis reikinys. Tai
gali sumainti nacionalin produkt ir uimtum. Be to, D. Keinsas teig, kad
investicij paklausos pokytis sukelia santaup pokyt (110 pav.).
Taupymo paradoksas. Sakykim, kad mons sutaupo vis daugiau i gaut pajam, tada
santaup ties i s1 padties kyla s2 padt. Pinig nutekjimas santaupas virija injekcijas"
(AE1). Todl NP sumaja iki B naujos pusiausvyros take E2, ku
riame santaupos ir pageidautinos
investicijos susilygina (110 pav.).
iuo atveju, kai pageidautin
investicij kreiv yra horizontali,
padidjus polinkiui taupyti, su-
siformavusi taupymo pusiausvyra
nedidja. Maja tik gamybos
apimtis.
Darome prielaid, kad pa-
geidautinos investicijos yra pa-
stovios. 110 pav. Polinkio taupyti
Kitu atveju pageidautin investicij ties padidjimas
didja, kaip parodyta 111 paveiksle.
Padidjus polinkiui taupyti, santaup ties pasislenka i s 1 s2. Tai sukelia labai ym
nacionalinio produkto pusiausvyros apimties sumajim nuo tako A iki tako B. Be to,
pakilus santaup tiesei, santaup ir investicij pusiausvyros apimtis sumaja ir pasislenka nuo
AE1 iki BE2. Atsiranda taupymo paradoksas.
Taupymo paradoksas atsiranda tada, kai polinkio taupyti padidjimas (poslinkis i padties
S1 S2) sukelia faktik santaup sumajim (nuo AE1 iki BE2).
Dl polinkio taupyti padidjimo daugiau pinig nuteka i ilaid srauto, todl gamybos
apimtis sumaja. investicij kiekis taip pat maja. Pusiausvyra atkuriama tik tuomet, kai NP
sumaja tiek, kad mons pasitenkina sutaupytu kiekiu, kuris nra didesnis u sumajus
investicij kiek take E2. Majant NP investicij kiekis maja, o NP turi sumati tiek, kad
atkurt santaup ir investicij pusiausvyr, todl santaupos maja ir slenka atkarpa nuo E 1 iki
E2.
Taiau taupymo paradoksas neveikia ekonomikoje, kurioje yra infliacin perteklin
paklausa.
Esant skirtingam kain lygiui, pajam ir ilaid grafikas, taip pat ir pusiausvyr atitinkantis
BNP, bus skirtingi.
Ar galimi infliacija ir nedarbas esant pasilos ir paklausos pusiausvyrai?
Pamatysime, kad kai pusiau-
svyra yra didesn u visik u-
imtum, ekonomik itinka in-
fliacija. Kai vyksta atvirktinis
procesas, pradeda klestti nedarbas
ir prasideda ekonominis nuosmukis.
Tarkim, kad esant 2200 mlrd.
Lt BNP, bus pasiektas visikas
uimtumas. 112 pav. per tak
ivestas statmuo (potencialus BNP).
Pusiausvyra pasiekiama

111 pav. Taupymo

paradoksas
 Realiosi
os
ilaido
s,
mlrd.
Lt

2000 2200 Realusis BNP,

mlrd. Lt 112 pav. Nuosmuk sukeliantis atotrkis

take E. Atstumas tarp gamybos pusiausvyros ir visiko uimtumo lygio vadinamas nuosmuk
sukelianiu atotrkiu. Skaitin io atotrkio reikm rodo atkarpa EB.
Nuosmuk sukeliantis atotrkis - BNP apimtis, kurioje atitinkantis pusiausvyr BNP yra
maesnis u potencialj.
Vadinasi, visikas uimtumas gali bti pasiektas didinant bendrsias ilaidas. Tai sumaint
ir visai panaikint nuosmuk sukeliant atotrk. Vadinasi, ties (C +I) turi kirsti 45 ties take
F.
Remdamiesi 113 pav. isiaikinsime, kaip surasti tak, kur pasiekiamas visikas
uimtumas. Kai ilaid ties kerta 45 ties take E, tai BNP = 2400 mlrd. Lt. Taiau tai virija
gamybos lyg, kai visus norinius galima darbinti. Tada kainos augs tiek, kad (C +I) ties kris
ir eis per tak F. Atstumas BE parodys, kiek realusis BNP yra didesnis u potencialj. is
skirtumas vadinamas infliacij sukelianiu atotrkiu.
Infliacij sukeliantis
atotrkis - tai BNP apimtis,
kurioje pusiausvyr ati-
tinkantis BNP yra didesnis nei
visiko uimtumo BNP
lygis.
is trkumas pasireikia
auktesnmis kainomis ir
kitais paklaus mainaniais
veiksniais. Be to, kai realusis
BNP yra didesnis u
potencialj, labai padidja
darbo jgos paklausa. o

2200 2400 Realusis BNP, mlrd. Lt

pernelyg auktas kain lygis ir darbo umokesio 11 3 PAV . I N F L I A C I J S U K E L I A N T I S AT O T R K I S
didjimas sukelia infliacij.
 14

. CIKLINIAI SVYRAVIMAI

------------------------------------------------------

14.1. Ekonomikos svyravimai

Verslo ciklo svoka

Nacionalinio produkto (NP) apimtis nuolat kinta. Per ilg laik tas kitimas
reikiasi kaip nacionalinio produkto augimas, o per trump laik nacionalinis produktas tai
padidja, tai sumaja. Galima skirti tris toki kitim ris:
Ilgalaik tendencija apibdina per ilg laik irykjusi tendencij. Jei BNP ir kiti
visuomenins gamybos apimties rodikliai turi tendencij augti, didti, tai, pvz., nedarb
apibdinantys duomenys neduoda pagrindo kalbti apie apibrt tendencij - kilti arba kristi.
Sezoniniai svyravimai. Daugeliui ekonomikos proces bdingas sezonikumas, pvz., ems
kyje darb apimtis vasar yra didesn nei iem, tas pat vejyboje, aikus sezonikumas
bdingas ir turizmui. Tai daro tak kitiems ekonominiams rodikliams: uimtumui, preki
apyvartai. Jei nagrinjami trump laikotarpi ekonominiai procesai, sezonikum atsivelgti
btina. Paprastai tokiais atvejais rodiklis yra koreguojamas pagal sezonikum: sezono
ypatybi sukeltas nukrypimas eliminuojamas naudojant prajusi period sezonini svyravim
schem.
Cikliniai svyravimai. Jei kuriam nors procesui nebdingi sezoniniai svyravimai (arba juos
eliminuojame), jis anaiptol nesirutulios tolygiai, remdamasis savo ilgalaike tendencija.
Daugumos proces parametrai nuolat kinta, taiau bendra tendencija lieka. Tie pokyiai nra
atsitiktiniai, nereguliars, jie susiklosto sisteming, reguliar, pasikartojanios konfigracijos
judjim. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendros kins padties santykiniu ir
absoliuiu pablogjimu. dsningai pakeiia naujas kio aktyvumo pakilimas. Tokie
svyravimai vadinami cikliniais.
Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai bei atoslgiai jo
ilgalaikje tendencijoje, paalinus sezonikumo apraikas, vadinami verslo ciklais.
Verslo ciklo svoka apibdina bendr vis pagrindini ekonomikos indikatori dinamik.
Kiekvienas ekonominis procesas ir jo indikatoriai turi sav ciklins raidos
ypatybi.
Ciklas ciklui nelygu. Yra keli ri ciklai, skiriami pagal trukm. Pagrindin ciklo ris -
verslo ciklas (marksistinje ekonomikos teorijoje vadinamas pramoniniu ciklu). Jo trukm 8-10
met. Aptiktas ir daug trumpesnis - madaug 40 mnesi - ciklas, vadinamas gamybini
atsarg" ciklu. Yra nustatyti ir 15-20 met cik
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 246

lai, susij su statybos darb apimties periodiku svyravimu. Nustatytas ciklas sietinas su
periodiniais visuotiniais rinkimais valstybje (politinis verslo ciklas). Rus ekonomistas N.
Kondratjevas nustat 40-50 met ciklikum kinje veikloje, pavadins tai ilgosiomis
bangomis".
kins veiklos apskritai ir konkrei jos pasireikim periodinis svyravimas - ciklikumas -
neabejotinas. Taiau t svyravim prieastys toli grau dar nra itirtos.

Ciklo stadijos (fazs)

Periodikas ekonomini proces svyravimas apibdinamas atskir ciklo

stadij charakteristikomis. 114 pav. parodytos keturios verslo ciklo fazs. Ekonomikoje
pakilim keiia nuosmukis. Tarpiniai takai - tai verslo aktyvumo lis ir virn. Nacionalinis
ekonomikos tyrimo biuras nustato, kada vyksta ios fazs. Pakilimas nebtinai turi baigtis
auktu klestjimo ar uimtumo lygiu. Kartais virn dar nepasiekiama, o jau prasideda naujas
nuosmukis.
Kriz (lis, depresija). Tai emiausia potencialaus nacionalinio produkto atvilgiu eilinio
ciklo stadija. Jos metu iauga nedarbas, o paklausa gerokai atsilieka nuo gamybos pajgum.
Verslo pajamos ir pelnas smuk, dalis firm patiria nuostoli. Paskatos investicijoms silpnos.
Jei toks ciklo dubimas" yra gilus ir utrunka ilg laik, jis vadinamas depresija. Pavyzdiui,
Pasaulin depresija buvo 1929-1933 m. Jai bdinga:
Auktas nedarbo lygis. Daugelyje ali - Kanadoje, Pranczijoje, Vokietijoje, italijoje
ir kitose - 1933 m. nedarbo lygis sudar 15 proc. viso darbing gyventoj skaiiaus.
Plataus vartojimo reikmen kain kritimas. Nuo 1929 m. iki 1932 m. kviei,
cukraus, konserv, arbatos kainos sumajo 50 proc., medvilns ir ilko - daugiau nei
60 proc., kauiuko - 75 proc. Maai isivysiusioms alims, kuri ekonomika priklaus
nuo plataus vartojimo preki, pirmiausia ems kio produkt, eksporto, tai buvo tikra
nelaim.

114 pav. Verslo

ciklas
247 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

Pramonins gamybos majimas. Vien tik per 1930 m. pramons gamyba sumajo
Didiojoje Britanijoje, Italijoje ir Japonijoje apie 8 proc., Australijoje, Kanadoje,
Vokietijoje - beveik 15 proc., JAV - apie 20 proc. Sumajo tiek plataus vartojimo, tiek
pramonini preki paklausa. Taiau pramonini preki kainos nekrito taip staigiai, kaip
plataus vartojimo reikmen kainos. Pirmiausia sumajo j gamyba. Galima nurodyti
dvi pagrindines prieastis:

daugelis gamintoj veikia netobulos konkurencijos rinkose, j parduodam

produkt kainos yra kontroliuojamos;
majant paklausai, gamintojai maina gamybos apimtis, bet ne kainas.
Tarptautins prekybos lugimas.
Pagyvjimas (pakilimas). Tai stadija, einanti po krizs ar depresijos, kada gamyba pradeda
augti. Atnaujinami fizikai ir moraliai nusidvj rengimai, kyla uimtumo, pajam ir
vartojimo rodikliai. Pagerja gamybos, realizavimo ir pelno perspektyvos, pagausja
investavimo motyv. traukiami gamyb ligi tol nepanaudoti gamybos pajgumai ir neuimta
darbo jga.
Virn (bumas). Nacionalinio produkto apimtis yra didiausia, ji pasiekia potencialaus
nacionalinio produkto lyg. Atsiranda tampa darbo rinkoje, ypa ima stigti kvalifikuotos darbo
jgos. Gali kilti deficito poymi ir mediag bei aliav rinkoje. Tolesnis gamybos augimas
darosi nebegalimas be didesni investicij; investicins ilaidos auga, gerokai padidindamos
laisv pinig paklaus. Kadangi investavimas reikalauja tam tikro laiko, padidjusi paklausa
pirmiausia sukelia produkcijos kain augim. stinga vis daugiau rinkos preki, dl kain kilimo
auga gamybos snaudos. Bet kokia kin veikla dl kain kilimo yra pelninga, nuostoliai ir
bankrotai labai reti.
Nuosmukis (recesija). Po to, kai ekonomika pasiek aukiausi pakilimo tak, pradeda
mati gamyba. Pirmiausia pradeda mati preki ir paslaug realizavimas; ltja gamybos
pltros tempai, vliau gamyba visai nustoja didti, ji net gali mati absoliuia iraika.
sumajus paklausai, nebeauga gamyba, sumaja ir uimtumas. eim pajamos taip pat ima
mati, ir tai dar labiau maina bendrsias ilaidas. Krinta ir rentabilumas, nyksta nauj
investicij motyvai. Maesns tampa ir paskatos atnaujinti rengimus.
Pabrtina, kad joks ciklas nesikartoja, kiekvienas skiriasi ir savo bendrja trukme, ir
atskir stadij ilgumu, ir kritimo ar pakilimo gilumu" bei auktumu", ir tuo, kaip pereinama
i vienos stadijos kit. Pokariu nacionaliniuose rinkos kiuose ciklini svyravim amplituds
sumajo.

Nuosmukio ekonomins snaudos

Kai ekonomika smunka, negrtamai prarandama potenciali gamybos

apimtis. To laiko, kur bedarbiai praleido dykindami, jau nebegalima sugrinti. Be to,
bedarbiai kenia materialiai ir moraliai. Nedarbas - tai ne tik nepagaminta produkcija, bet ir
moni demoralizacija. Harvis Bemeris i Donsono Hopkino univer
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 248

siteto nustat, kad nedarbas ir kitos ekonomikos problemos blogai veikia moni sveikat ir
psichik, trumpina j gyvenim. Praneime JAV Kongresui jis teig, kad nedarbas ir dar trys
veiksniai siejasi su mirtingumu.
Tai maesnis dalyvavimas darbo rinkoje, trumpesn darbo savait ir padidjs bankrot
skaiius. Ekonomin nelygyb veda blogesn dvasin bsen, maesn gerov,
mogudysi, nusikaltim, psichini lig gausjim. Praneime pateikiama nauj duomen
apie ry tarp blogos ekonomikos bkls ir alkoholizmo, rkymo, narkotik vartojimo, skyryb
skaiiaus ir vieni moni skaiiaus augimo.
Lietuvos Respublikos duomenimis, nuo 2001 iki 2002 m. nedarbas darbo itekli rinkoje
sumajo nuo 17,4 iki 13,8 proc. Pavyzdiui, 2002 m. mirties atvej dl irdies ir kraujagysli
lig sumajo 2,8 proc., mirties atvej dl kepen cirozs -1,4 proc., saviudybi - 1,0 proc.,
gydym psichoneurologinse ligoninse - 6,0 proc., nusikaltli sumim - 6,0 proc., smurtini
upuolim - 1,1 proc. Taigi ie skaiiai rodo, kaip nedarbas sukelia mirtingum dl prieasi,
siejam su dvasine tampa, bei padidina nusikaltim skaii. ios statistikos negalima laikyti
rodymu, bet greiiau tai perspjimas: bloga ekonomikos bkl gali pakenkti sveikatai.
Bendros gamybos apimties sumajimas vadinamas BNP atotrkiu. skirtumas tarp BNP
apimi buvo labai didelis Didiosios depresijos metu, taip pat 1981-1982 ir 19811985 metais.
Pastaraisiais metais BNP atotrkis sudar 6 proc. Vertinant 1982 m. kainomis, nuostolis dl
BNP atotrkio sudar 3000 mlrd. Lt, arba kiekvienam JAV pilieiui po 12 000 Lt. (ia turime
perspti, kad yra ir kiti skaiiavimo metodai, o j rezultatai gali skirtis.)
BNP atotrkis - tai kiekis, kurio faktinis BNP yra maesnis u potencialj BNP.
115 pav. matome, kad faktinis BNP gali bti ir didesnis u potencialj BNP.

115 PAV. VERSLO CIKLAS IR ILGALAIK TENDENCIJA

Taip buvo 1968-1969, 1972-1973 ir 2006-2008 metais. Tai gali sukelti sumait. Taiau
ekonomika kartais gali labai suaktyvti, nors ir neilgam. Tokie pakilimai turi neigiam
poveik, kadangi pagreitja infliacija.
249 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

14.2. Ciklini svyravim prieastys

Visa ekonomini proces tyrimo patirtis dar nepateik galutinio atsakymo

klausim, kas konkreiai sukelia kins veiklos masto ir intensyvumo svyravimus. Geriausiu
atveju konkrets ciklai sulaukia konkrei savo kilms paaikinim.
Klasikins ekonomikos teorijos (t. y. pair, vyravusi iki Didiosios krizs 19291933
metais) poiriu, svyravimai kyje kyla dl laikino disbalanso darbo rinkoje -darbo
umokesio lygis pakyla per auktai ir darbo jgos pasila dl to ima viryti jos paklaus,
pleiasi nedarbas. Nedarbas lemia darbo umokesio kitim, darbo jgos paklausa padidja,
gamyba vl ima augti ir grta pusiausvyra. Darbo umokesio lankstumas, buvo manoma,
garantuoja pastov, tik trumpam pertraukiam visik uimtum. Didioji kriz sulugd tok
suvokim.
D. Keinso ir jo alinink nuomone, ekonomikos nestabilumo pirmin prieastis yra
privai kapitalo investicij lygis ir jo svyravimai. investicij dinamika savo ruotu priklauso
nuo visumins paklausos struktros ir jos element kitimo.
Treioji pozicija, aikinant cikl prieastis, yra monetarist pairos. Ekonomikos proces
dinamikos kait, teig jie, lemia pinig kiekis cirkuliacijoje. Kai tas kiekis, pirmiausia dl
valstybs pernelyg aktyvaus tiesioginio usiangaavimo kinje veikloje, padidja, okteli
auktyn vartotojika paklausa, ekonomika netrunka perengti visiko uimtumo rib ir ima kilti
kainos. sibgjanti infliacija netrukus sustabdo realaus nacionalinio produkto augim, o vliau
sukelia ir jo majim. Taigi ekonomikos nestabilumo pradin prieastis - pinig kio
nestabilumas.
Tris idstytas pozicijas skiria metodologiniai principai bei daugelis konkrei argument ir
ivad. Kartu visos jos turi ir bendr savyb, kuri vyrauja i dien ekonomikos koncepcijoje -
pagrindine kini svyravim prieastimi laikomas visumins paklausos kitimas. Tik atskirais
konkreiais atvejais nacionalinio produkto deviacij prieastis gali bti visumins pasilos
pokyiai.

Visumins paklausos pokyiai

Visumins paklausos nestabilumo veiksnius panagrinkime pagal jos

elementus.
Vartojimo (C) pokyiai. Tai, kaip inote, didiausias visumins paklausos elementas,
sudarantis apie du tredalius jos apimties. Atsiribodami nuo t negamybinio vartojimo mast
pokyi, kurie kyla dl pajam kitimo, nustatysime tokius kartkartmis siknijanius
vykstanius pokyio veiksnius:
Vartotojikos paklausos pokyiai. Kitaip nei individ, vartotoj(pirkj) poreiki
struktra yra gana stabili ir keiiasi tik ltai, evoliucionuodama. Bet kartkartmis kyla
greiti ir masiniai vartotoj skonio perorientavimai. Pavyzdiui, OPEK alyse kelis
kartus, paklus naftos kainas, staiga krito automobili paklausa. itaip sutaupyti pinigai
neivengiamai lieka nepanaudoti ir sumaina visumi
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 250

ns paklausos apimt, o tai savo ruotu veikia kaip gamybos destabilizavimo veiksnys.
Palkan normos ir infliacijos augimo grsm. Palkan normos augimas gali bti
akstinas itin sumati ilgo naudojimo preki pirkimui, kadangi tokios preks paprastai
perkamos kreditan. Kita vertus, palkan norma tiesiogiai susijusi su infliacija ir kinta
tiesiog proporcingai jos tempams. Todl vartotoj ilaidas lemia ne nominalioji, bet
realioji palkan norma.
Kaip atskiras vartojimo ilaid veiksnys, infliacija veikia dvejopai: daug didesns
bsimos infliacijos laukimas sukelia didel ilaidavim, siekim sigyti kuo daugiau
preki, kol j kainos nepaoko, tuo tarpu besikaitaliojantis infliacijos lygis, kaip vienas
i didjanio ekonomikos nestabilumo poymi, gali veikti kaip paskata maiau ileisti,
daugiau taupyti.
Apmokestinimo ir pinigini imokjim (transfer) pokyiai. Natralu, kad keiiantis
mokesi lygiui, keisis ir vartojimo ilaidos. Jei individualus pajam mokestis
sumainamas, padidja disponuojamos pajamos, padids ir vartojimas. Jei vyriausyb
padidina biudeto l sraut piniginiais pervedimais individualiems pilieiams,
vartojimo ilaidos padidja. Tad suprantama, kad io pobdio svertai (mokesiai ir
transferiniai pervedimai - imokjimai) vyriausybi pirmiausia naudojami kaip
anticiklins priemons.
Vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms pirkti pokyiai. Vyriausybs ilaidos paprastai
yra ciklinio vystymosi veiksnys tik potencialiai, iskyrus ypatingus atvejus, pavyzdiui, kar,
kada vyriausybs usakymai ginkl ir kitoms monms smarkiai iauga ir kuriam laikui suka"
gamyb iki potencialaus nacionalinio produkto ribos. Normaliomis slygomis is visumins
paklausos elementas smoningai palaikomas daugma vienodo lygio ir keiiamas kuria nors
kryptimi tik nedaug ir laipsnikai.
Eksporto apimties pokyiai. Jei alis aktyviai dalyvauja tarptautiniame darbo pasidalijime,
eksportas, kaip ir importas, sudaro didel jos nacionalinio produkto dal. Preki ir paslaug
pardavimas usieniui daug priklauso nuo iorini prieasi: bendros ekonomins konjunktros
pasaulyje, atskir preki rinkos situacijos, tarptautini valiutini ir finansini santyki padties,
taip pat nuo vidaus veiksni: eksportuojam preki konkurencingumo, vidaus snaud santykio
su tarptautinmis. odiu, atviroje ekonomikoje eksportas yra svarbus ciklikumo veiksnys.

Investicij svyravimas

investicijos yra itin nesuvaldomas ir didele amplitude kintantis reikinys. Per

ilg laik galima nustatyti, kad investicijos susijusios su bendruoju nacionaliniu produktu ir
keiiasi atitinkamai pagal jo kitim. Tai leidia daryti ivad, kad investicijos ir j svyravimas
labiausiai lemia nacionalinio produkto krimo ciklus ir j konkreius parametrus. Todl
investicij veiksn reikia panagrinti atskirai.
251 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

Investicijos ir j kitimo prieastys. Investicini ilaid grup sudaro trys pagrindiniai

elementai: gamybos atsarg (skaitant gatavos produkcijos atsargas) formavimas, pagrindinio
gamybinio kapitalo formavimas ir gyvenamj nam statyba.
Investicijos gamybos atsargas. Kiekio atvilgiu gamybos atsarg papildymas visada
sudaro nedidel dal investicini ilaid. Taiau didiulis ios ries l judrumas, j
kintamumas daro investicij apimiai nema poveik. Nustatyta, kad atsarg dinamika susijusi
su produkcijos realizavimu. Augant produkcijos pardavimui, firmos siekia turti daugiau
paruotos produkcijos atsarg, ir atvirkiai. itaip produkcijos realizavimo svyravimai ia pat
sukelia investicij svyravimus.
investicijos gamybos atsargas yra susijusios ir su palkan norma. Kuo ji auktesn, tuo
brangiau atsieina atsarg didinimas, nes jis suria" papildomas pinigines las. Taigi kuo
auktesn palkan norma, tuo smarkiau veikia paskata neplsti atsarg monse. Kintanti
palkan norma veikia kaip investicij atsargas didinimo veiksnys.
Investicijos gyvenamj nam statyb. Industrinse alyse eim ilaidos gyvenamj
nam statybai sudaro didel dal BNP - 3-6 proc., o visose investicijose (iskyrus vyriausybs)
- nuo 20 iki 35 proc. j apimties.
Nauj gyvenamj nam statyba praktikai visa yra finansuojama i bank paskol, gaut
pastaius nam ir ustaius sklyp (ipotekinis kreditas). Palkanos u kredit paprastai sudaro
daugiau kaip pus namo savininko u paskol mokam metini na. Palkan normos
kitimas veikia ios ries investicijas. o pagrindinis investicij gyvenamuosius namus ir butus
veiksnys - eim pajamos. Todl pradt nauj gyvenamj nam skaiius yra vienas i
ekonomikos savijautos" rodikli.
Investicijos pagrindin kapital. i investicij r sudaro pinigini l panaudojimas
renginiams ir kitoms darbo priemonms sigyti bei kins paskirties objekt statybai. Tai pati
didiausia investicini ilaid dalis. Kaip ir gyvenamj nam statyba, investicijos pagrindin
kapital pirmiausia priklauso nuo investuotojo pajam, iuo atveju - nuo firm nepaskirstyto (t.
y. neidalyto akcininkams) pelno. Kuo didesnis nepaskirstytasis pelnas, tuo didesns firmos
investicijos. Kitas veiksnys - palkan norma. Didioji dalis investicij gamyb investuojama
i skolint l. Treias gamybini investicij veiksnys yra nacionalini pajam pakitimai, ku-
rie lemia visumins paklausos pokyius.

Akceleratoriaus principas

Kiek anksiau aptartas multiplikatoriaus principas teigia, kad investicij

pokyiai suadina didel papildom pajam ir vartojimo augim. Bet pajam bei visumins
paklausos kitimas turi ir kit, ne nuo investicij kitimo priklausani veiksni. Ar dl j
pasikeitusi paklausa nepaveiks investicij apimties?
Taip, paveiks. Tai liudija akceleratoriaus principas (ekonomikos moksle jis reikia, kad
kiekvienas pajam, paklausos ar produkcijos padidjimas ar sumajimas
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 252

reprodukcijos procese sukelia reliatyviai didesn kapitalo investicij padidjim ar su-

majim). Taip atsitinka todl, nes gamybos rengim gamyba ilgai trunka ir per t laik, kuris
praeina nuo papildom rengim paklausos atsiradimo iki j pagaminimo, nepatenkinta
paklausa skatina plsti j gamyb labiau, negu to reikia pirminei paklausai patenkinti.
Akceleratoriaus principas apibdina gamybos priemoni gamybos augimo poveik
visuomeninei reprodukcijai. Racionalus akceleratoriaus principo elementas yra tas, kad jis
leidia nusakyti kai kurias technines pagrindini gamybos priemoni atkrimo ir ipltimo
proporcijas, pavaizduoti investicij dinamikos pakitimus i vienos ciklo fazs pereinant kit.
Tarp realaus kapitalo dydio ir vartojimo preki gamybos lygio yra tiesioginis ryys: iaugs
vartojimas sukelia papildomo pagrindinio gamybinio kapitalo (grynj investicij) poreik.
Labai svarbu yra tai, kad jei vartojimo ilaidos yra kintamos, tai dl akceleratoriaus j
svyravimas veikia kaip sibuojantis veiksnys nacionalinio produkto gamyboje. Pavyzdiui,
vartojimui sumajus tik 5 mln. doleri, bendrosios investicijos gali sumati net iki 25 mln.
doleri ir bendras nacionalinis produktas taip pat smarkiai sumas.
Realiame gyvenime tokio grieto ryio tarp investicij ir vartojimo nra, bet pats principas
visada veikia.

Ukins veiklos (verslo) ciklo indikatoriai

Akivaizdus kins veiklos ciklikumas, jo sukeliamos ekonomins ir

socialins problemos skatina usiimti intensyviais tyrimais iekant tiksliausi ciklini pakitim
poymi. Gebjimas numatyti kiekvienos ciklo stadijos (fazs) laik ir mast leist imtis
atitinkam priemoni ir suvelninti nenumaldomus kins veiklos aktyvumo poskius. Jei
ekonomikos teorija turi skirtis nuo meno ir bti mokslas, ji privalo sugebti numatyti kini
proces tkm.
inoma, kaip ir bet kuris moni veikl tiriantis mokslas, kio teorija niekada negals
pateikti tiksli duomen apie vyksianius reikinius. Realus udavinys yra toks - nurodyti
bsimus pokyius, j tendencijas ir padaryti tai geriau, patikimiau u neekonomist gana
dosniai teikiamus spliojimus.
Tam tikra metodika, kuri pasitelkus galima numatyti bsimus pakitimus, jau yra sukurta.
Paprasiausias bdas sprsti apie galimus verslo svyravimus - tai orientacini poymi
(indikatori) - tam tikr ekonomini rodikli sek (serij), kuri reikms padidja arba
sumaja prie padidjant ar sumajant nacionaliniam produktui - panaudojimas.
kins veiklos rodikliai suskirstyti tris grupes pagal tai, ar jie prasideda prie nauj verslo
ciklo stadij, kartu su ja, ar po jos.
Tie rodikliai, kuri reikms krinta prie ciklui pasiekiant savo virutin tak ir kyla ciklui
atsidrus savo papdje, vadinami orientuojamosiomis sekomis (serijomis). Rodikliai, kuri
reikms krinta ciklui pasiekus virn ir kyla ciklui esant
253 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

papdje, vadinami sutampaniomis sekomis, o tie rodikliai, kuri reikms maja ciklui
prajus virn ir kyla po to, kai ciklas isiropt i papds, vadinami atsiliekaniomis
sekomis (serijomis).
orientuojamj rodikli sekoms priskiriamos ios duomen eiluts - firm bankrotai (is
rodiklis, prieingai nei kiti, pakyla prie ciklui pasiekiant virn ir krenta prie depresij),
nauji usakymai ilgo naudojimo prekms, vidutin darbo savaits trukm, statybos darb
apimtis, akcij kursas, kai kuri preki urmo kainos ir bendrovi susiliejimai.
sutampanios sekos poymiai bdingi uimtumo, pramons gamybos, bendrovi pelno,
BNP ir daugeliui kit rodikli. Atsiliekanioji seka susidaro nustatant tokius rodiklius, kaip
mamenins prekybos apyvarta, produkcijos atsargos monse, asmenins pajamos.
orientuojamaisiais rodikliais danai vadovaujasi tiek verslininkai, tiek vyriausybs
ekonomins inybos. Deja, ne visada tie rodikliai pasiteisina. Kartais jais vadovaujantis
skelbiamas ir nepagrstas aliarmas. Taiau jie verti dmesio, ypa jei neapsiribojama nedideliu
j skaiiumi.
Jei siekiama ne tik nuspti galim gamybos kritim ar okteljim, bet ir tiksliau
apskaiiuoti bsimo ciklo periodo nacionalinio produkto apimt, naudojamasi tiesioginiais
skaiiavimais. Tai daroma detalizuojant visumins paklausos elementus, j raid bsimuoju
periodu. Pavyzdiui, vyriausybs ilaidos (G) gali bti numatytos visikai tiksliai, nes jos i
anksto planuojamos. moninink investicijos pramonin kapital nustatomos kasmet
apklausiant juos apie tai, kiek jie planuoja kitais metais pirkti rengim ir statyti nauj gamybos
objekt. (Tokia apklausa atliekama daugelyje ali.) Nauj gyvenamj nam statyba
vertinama pagal pasiraytus gamybos kontraktus. Gamybos atsarg pakitimai (tai ir investicij
elementas) nustatomi naudojantis apklausa ar kitais duomenimis. Pasinaudojus nusistovjusia
vartojimo funkcija ir duomenimis apie disponuojam pajam dal BNP iais metais, jau galima
apskaiiuoti vis visumins paklausos dal - jos apimt (C + I + G).
Per pastaruosius 2-3 deimtmeius iplito sudtingi, rafinuoti ekonominio lygio nustatymo
bdai, pagrsti ekonometrini modeli sudarymu. Esm ta, kad jie sutelkia vien viet kio
teorijos ivadas su konkreiais kiekybiniais matavimais. sudaromos lygi sistemos, kuri
kintamieji dydiai ireikia jau esam proces kiekybinius parametrus. Ekonomini modeli
dka gaunami konkreiais skaiiais ireikti duomenys apie BNP apimt ateityje. Jie paprastai
tiksliai apibdina tendencijas, taiau sutapti su faktine prognozuoto rodiklio reikme gali tik
atsitiktinai.

14.3. Burbul formavimosi mechanizmas

Augant ekonomikai, auga gyvenimo lygio rodikliai, vartojimas. Optimistiniai
vartotoj lkesiai lemia vis drsesnius ir net nepamatuotus vartojimo sprendimus: einamasis
vartojimas didinamas ateities vartojimo sskaita. Paskolos bstui, ilgalaikio vartojimo preki
bei prabangos preki pirkimui ir net einamajam vartojimui tampa prastu vartojimo sprendimu.
Toki vartotoj elgsen skatina ir bank veiksmai bei tikslai: esant emai skolinimo
rizikos kontrolei, bank pelno gavimo galimybs auga, augantis vartojimas skatina infliacij, o
infliacijos tempo augimas skatina dar didesn vartojim, kuris atveda bankus tuos paius ir
naujus vartotojus.
Auganti infliacija skatina kaupti turt nepinigine (akcij, aukso bei nekilnojamojo
turto) forma. Tokia aplinka palanki galintiems prisiimti didesn rizik ir siekiantiems usidirbti
pelno i spekuliacijos akcijomis, santaupas galintiems investuoti alternatyv akcijoms
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 254

nekilnojamj turt, kuris perkamas turint tiksl j parduoti u didesn kain.

Galimyb investuoti santaupas infliacijos laikotarpiu pelningas turto kaupimo
poiriu sritis pritraukia didel skaii norini daug ir greitai usidirbti; iaugusi paklausa
didina pasil ir paskatina kain kilim, kuris paprastai bna gerokai spartesnis nei kain
augimas visuose kituose sektoriuose.
Vykstantys procesai tampa vienas kit slygojaniais veiksniais, kuriuos dar labiau
paskatinti gali papildom finansini injekcij atjimas al (Lietuvoje ES struktrin
parama). Bet rinka visada koreguojasi: per pasilos bei paklausos svyravimus kaina grta prie
pamatins verts. Burbulas sublikta, rinka apsivalo.
Taiau kodl, net ir inant apie burbulo formavimsi, tikimyb, jog jis subliuk, jie
tapo vos ne kasdienybe?
prastos, pasikartojanios burbul formavimosi sritys spariai augant ekonomikai:
nekilnojamojo turto; privataus vartojimo augimo, gyvybs draudimo. Taiau susidaro ir
specifiniai ,,laikmeio inovacij burbulai: informacini technologij, alternatyvios energijos,
biotechnologij ir pan. Juos nulemia spekuliacins investicijos perspektyvias inovacijas,
tikintis ateityje gauti i j didel peln.
Finansiniai burbulai yra tap rinkos kasdienyb: jie sukuriami tai didesni, tai maesni
(mokslinink rodyta, kad didesnis grynj pinig kiekis paprastai leidia ,,ipsti didesn
burbul), taiau rinkos mechanizmas padaro tvark: kaina nusistovi ties pusiausvyros kaina.
Aukso burbulai taip pat nra naujiena ekonomikos istorijoje, taiau j sukeltos
neigiamos pasekms santykinai velnesns dl maesnio su jais susijusio rinkos subjekt
skaiiaus.
Pavojingiausi ekonomikos raidai yra nekilnojamo turto burbulai. Jie sprogsta liau
nei akcij rinkoje susidariusieji. Pastebjus rinkos kainos kritimo poymius, maja ir
nekilnojamojo turto paklausa, todl spekuliaciniais tikslais nupirktj sunku parduoti. Tai
manoma padaryti tik enkliai sumainus kain. Kainos mainimas sukelt dar spartesn kain
kritim, todl ir gyventojai, savo reikmms sigij bst, ir spekuliuojantys nekilnojamuoju
turtu paprastai to siekia ivengti. ios aplinkybs lemia ne staig kain kritim, o laipsnik j
majim. Investicijos atnea dideli nuostoli: kuo daugiau nukrenta nekilnojamojo turto
kaina, tuo skaudesns socialins ir ekonomins pasekms ir asmenims, ir alies ekonomikai.
Didioji dalis nekilnojamojo turto bna sigyta u paskolas. Nukritus kainoms, sigytas bstas
neretai tampa pigesnis nei paskolos likutis. Paskol grinimas tampa ilgalaike nata, mokant
u ,,or. Taiau paskol grinimas ne vien mikro lygmens problema. Gyventoj
siskolinimas maina einamj vartojim, o tai tampa klitimi visos alies ekonomikos
atsigavimui.
Ekonominis burbulas didelis ir besitsiantis tam tikro turto kainos didjimas, kai
pradinis kainos padidjimas sukuria tolesnio didjimo lkesius ir pritraukia nauj pirkj
daugiausia spekuliant, siekiani pelno i prekybos turtu. Burbulas investicij pasaulyje
suprantamas kaip skirtumas tarp turto kainos ir fundamentalia analize pagrstos to turto verts.

Burbul formavimosi prieastys.

Pagrindins ekonomini burbul formavimosi ypatumus analizuojanios mokyklos
akcentuoja skirtingus j formavimsi lemianius veiksnius. Mokykl yra daug. Vienos i j
labiau akcentuoja objektyvius burbul formavimosi veiksnius, kitos subjektyvius veiksnius,
neracionalius rinkos dalyvi sprendimus.
Racionali lkesi mokyklos atstovai teigia, jog burbulai ekonomikoje susiformuoja
net tada, kai rinkos dalyviai elgiasi racionaliai: didiausio pelno siekiantys investuotojai,
nustat, kad kainos kyla ne dl ekonomini prieasi, o dl psichologini veiksni, nedelsiant
palieka toki rink ir paklausos sumajimas lemia kain kritim. Tokiu atveju kain burbulas
sublikt. Taiau racionaliems ir pakankamai informuotiems investuotojams naudinga ,,kilti
kartu su burbulu tai lemia net trumpu laikotarpiu didel peln. Problema rizika, susijusi su
kain burbulo sprogimo laiku. Jis ne tik neinomas, taiau ir sunkiai prognozuojamas.
255 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

Didiausias augimas, o tuo paiu ir didiausia rizika, paprastai pastebimi burbulo (kain
augimo) virnje. Taiau n vienas investuotojas negali sutalpinti galvoje visos rinkos
informacijos, numatyti, apskaiiuoti, kada burbulas sprogs. Riboto racionalumo teorijos
alininkai akcentuoja visiems rinkos dalyviams vienodai prieinam informacij, taiau ribotus
gebjimus i informacij interpretuoti ir tinkamai ja pasinaudoti priimant sprendimus.
Neracionali lkesi mokyklos atstovai akcentuoja, jog burbul susidarym lemia
psichologiniai veiksniai: mada, rizikos ignoravim lemiantis spekuliacinis entuziazmas,
nepagrsti investuotoj pasitikjimo pokyiai ir pan.
Tai, jog burbulai yra link susidaryti, pripasta visos mokyklos. Todl galima
apibendrinti pagrindines burbul formavimsi lemiani veiksni grupes:
Makroekonominiai burbul formavimsi skatinantys veiksniai:
ekonomikos augimas,
gyventoj pajam augimas, visumini ilaid didjimas.
ekspansin fiskalin politika (mokesi mainimas, mokestins lengvatos tam tikriems
sektoriams (pvz. statyb) ir pan.);
ekspansin monetarin politika (finans sektoriuje didja pinig kiekis, emos
palkan normos, esant silpnai/nepakankamai finans rink kontrolei).
Komerciniai bankai paprastai didina paskol prieinamum. Lengvos paskol gavimo
slygos skatina spekuliaciniais metodais siekti padidinti turt (investuojama ir spekuliuojama
turto rimis, kuriose pastebimas spartus kain augimas: nekilnojamuoju turtu, akcijomis,
auksu). Komerciniai bankai maai rizikuodami pasinaudoja galimybe gauti didesn peln
(masto ekonomij).
Laisvos rinkos alininkai burbul prieastis sieja su valdios intervencija rink bei
reikmingu centrini bank leidiamu ir komercini bank vykdomu pinig kiekio padidinimu
(paskol prieinamumas /,,orins paskolos, kuriems slygas sudaro dalini rezerv sistema).
Mikroekonominiai burbul formavimsi skatinantys veiksniai:
nepagrsti (pernelyg optimistiniai) rinkos dalyvi lkesiai,
investuotoj neracionalus polinkis tikti, jog susidar unikali situacija ir galimybs,
siekis gauti pajam i spekuliacijos: supirkti pigias akcijas ir, tikintis, jog j kaina
iaugs, parduoti brangiau,
nesiningi manipuliaciniai rinkos dalyvi susitarimai dirbtinai padidinti paklaus,
siekiant usidirbti i akcij perpardavimo,
asmen lkesiai dl infliacijos (tikintis, kad dl spartaus ekonomikos augimo
infliacijos tempai nemas),
mgdiojimo efektas (skmingi pavyzdiai paskatina ,,nepraleisti progos).

Garsiausi ekonominiai burbulai:

1637 m. Nyderlanduose tulpi svognli kain burbulas.
1860 1873 m. Geleinkeli burbulas.
1927 1929 m. JAV akcij kain burbulas, kuriam sprogus prasidjo Didioji
depresija.
1974 1980 m. Pirmasis aukso investavimo burbulas.
1985 1989 m. Nekilnojamojo turto burbulas Japonijoje.
1987 1993 m. Nekilnojamojo turto burbulas vedijoje.
1997 m. Akcij ir nekilnojamojo turto burbulas Azijoje, sukls region kriz.
1996 2000 m. JAV IT burbulas.
2001 2006 m. JAV nekilnojamojo turto burbulas.
2008 m. Finansinio burbulo sukeltas Islandijos valstybs bankrotas.
Nuo 2008 m. iki dabar. Antras investavimo auks burbulas, kils esant pasaulio
ekonominei krizei.
Tulpi svognli manija 1637-1638 metais. XVII a. Nyderlanduose tulpi svognli
verslas tapo neregto masto spekuliacijos objektu ir burbulo pavyzdiu. Socialin status
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 256

simbolizuojani tulpi svognli manija tapo visuotine matydami iki tol neregt kain
augim ir galimyb usidirbti, prekyb sitrauk vairiausi visuomens sluoksni atstovai.
Tulpi svognliais netgi buvo prekiaujama birose (vertybini popieri rinkose). Ateities
sandori metu buvo parduodamas bsimasis derlius. Prie sprogstant burbului, per vien
mnes tulpi svognli kaina padidjo dvideimt kart. Olandai mokjo u tulps svognl
tiek, kiek u nam. Tai buvo spekuliacinio burbulo virn, po kurios per kelet savaii tulpi
svognli kaina nukrito deimtis kart. Daug prekiautoj bankrutavo. Dl burbulo sprogimo
skaudiai nukentjo daug ekonomikos sektori. Visa tai vyko tuo metu, kai bankai veik
laikydamiesi 100 % rezervo standarto (nebuvo monetarini prieasi burbulo formavimuisi).
Tai, kad burbulo susiformavim nulm ne masin oland psichoz, paaikina
detalesn makroekonomini prieasi analiz. Nyderlandai tuo metu buvo gana turtingas
regionas. Pinig antpldiui region turjo takos tai, jog Amsterdamas buvo taps
pasauliniu laisvos prekybos centru. Turtti ,,padjo ir oland laivyno piratiki ygiai. Taiau
vienas i pagrindini kaltinink alyje ileistas statymas, pagal kur valdia sipareigojo
nemokamai nukalti monetas i jai atneto aukso bei sidabro. is sprendimas paskatino aukso ir
sidabro antpld i viso pasaulio ir tapo veiksniu, lmusiu pinig kiekio padidjim.
JAV vertybini popieri rinkos bumas dvideimtojo amiaus treiajame deimtmetyje.
Treiasis deimtmetis pasaulio ekonomikoje vertinamas kaip klestjimo laikotarpis,
pasiymintis ir technologij uoliu. Auganios akcij kainos atspindjo ekonomikos pakilim
(1921-1929 m. Dow Jones Industrial Average indeksas JAV pakilo nuo 60 iki 400 punkt, o tai
reik beveik 30 proc. kasmetin kaupiamj peln). Dl augani akcij kain tapo populiaru
sigyti akcij u skolintus pinigus, rinkoje pasirod bendrovi, kuri tikslas buvo vilioti i
investuotoj pinigus. Vyravo nuomon, kad akcij kainos pasiek ilgalaik aukt kain lyg ir
gali tik kilti. JAV Federalini rezerv bankas padidino palkan normas, kad pristabdyt
perkaitusi ekonomik. Prekyba akcijomis, smarkiai okteljusi, staiga smuko: akcij kainos
sumajo beveik dviem tredaliais, palyginti su j kainomis piko metu. Dl 1929 m. vertybini
popieri biros krizs smuko visa alies ekonomika: sustojo vartojimas, lugo gamyba,
tredalis JAV gyventoj liko be darbo. Prasidjo Didioji depresija.
Interneto burbulas 9-jame deimtmetyje (vadinamas Dot-com vardu). Dvideimtojo
amiaus devintasis deimtmetis pasiymjo informacini technologij (IT) proveriu.
Telekomunikacij ir interneto bendrovs bei paangios programins rangos gamintojai buvo
inovacini technologij lyderiai. J akcijos pritrauk rizikos kapital. Nors naujosios bendrovs
buvo maai pelningos (kaip paaikjo vliau, kai kurios i j netgi manipuliavo apskaitos
duomenimis), laukta, kad j apyvarta greitai padids, o j akcijos atne didel peln.
,,Technologij manija pasiek virn 2000 m. Taiau investuotojai pradjo abejoti savo
viltimis gauti peln ir m trauktis i rinkos. Akcij kaina krito 80 proc. Daugelio vartotoj
indliai buvo vienaip ar kitaip susij su vertybini popieri rinka, todl akcij rinkos gritis
neivengiamai paveik vis JAV ekonomik.
Nekilnojamojo turto burbulas Japonijoje. Japonijos nekilnojamo turto kain kilimas
truko apie 8 metus, taiau io burbulo sprogimo pasekmes alies ekonomika jaut dvigubai
ilgiau. is kain burbulas tapo klasikiniu ekonomini burbul pavyzdiu. Japonijoje viso
nekilnojamo turto kain kilimas sutapo su analogiku kain pokyiu vertybini popieri rinkoje
bei bendru ekonomikos kilimu. Didiausi nekilnojamo turto kain pokyiai buvo stebimi
Japonijos sostinje Tokijuje. Euforija ir susidomjimas ia rinka buvo labai didelis. Taiau
ekonomikos kilimui stabteljus, emyn ristis pradjo ir nekilnojamo turto bei vertybini
popieri rinkos. Dirbtinai sukeltos kainos po burbulo sprogimo krito deimtimis kart. (pvz.
Tokijo centre esaniuose verslo rajonuose 2004 metais nekilnojamo rinkos kainos buvo net
kelias deimtis kart maesns, palyginti su kain piku 1990 metais). Taiau is Japonijos
nekilnojamojo turto kain kritimas nebuvo staigus. Laipsnikas kritimas sutapo su ilgalaikiu
ekonomikos nuosmukiu, Japonijai tapusiu prarastuoju deimtmeiu 1990 - 2000 m.).
Nekilnojamojo turto burbulas vedijoje susiformavo devintojo deimtmeio pabaigoje
deimtojo deimtmeio pradioje. 1990 m. prasidjs NT kain majimas tssi trejus
257 14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I

metus, o kain indeksas krito net 100 procentini punkt (27,4 proc.). Po nuosmukio trejet
met kainos iliko tokiame pat lygyje ir tik vliau m kilti. iuo metu vedai, kaip ir
dauguma skandinav, baiminasi naujojo nekilnojamojo turto kain ,,sprogimo.
Islandijos valstybs bankrotas 2008 m. Islandijos BVP 1 gyventojui rodiklis buvo
vienas i didiausi pasaulyje. Turtingos alies verslas, pasibaigus Islandijos bank
privatizacijai (ypa nuo 2003 m.), masikai investavo Europos verslo rinkas. Didel dalis
investicij buvo i tam tikslui palankiomis slygomis pasiskolint pinig. Didieji Islandijos
bankai Kaupthing, Glitnir ir Landsbanki ir patys dideliais kiekiais investavo vertybinius
popierius, nekilnojamojo turto rink, kr naujas mones, j padalinius, stengsi pritraukti kuo
daugiau gyventoj santaup. Skmingai investuoti buvo ir Islandijos pensij fondai. Ilgainiui
beveik vis Islandijos bank turt sudar usienio kapitalas. Pasaulins finans krizs smgis
nutrauk skolinimosi galimyb. Nuvertjus vertybiniams popieriams, m bankrutuoti bankai,
paskui nusitempdami ir alies ekonomik. Islandai prarado galimyb atsiimti savo indlius.
Islandijos bankai paliko 100 mlrd. JAV doleri skol, o visas valstybs metinis BVP tesiek 13
mlrd. JAV doleri. Buvo paskelbtas Islandijos valstybs bankrotas.
Tai, kad i istorijos mokomasi gana vangiai, iliustruoja ir kit pasaulio ali situacija.
Deimtmet truks bumas gerokai pakeit Kinijos ekonomik ir 1,3 mlrd. gyventoj
gyvenimo lyg. Masinis vartojimas bei statybos auga. Vildamasi, kad ems ir nekilnojamojo
turto kainos kils, i bank milijardus skolinosi ne tik gyventojai, verslininkai, bet ir valdia,
nemaai investuojanti naujus infrastruktros projektus. Kinijos vertybini popieri rinka per
pastaruosius 15 m. pakilo beveik 300 proc. Taiau statybos ir vartojimas buvo finansuojami
skolinantis, kurio mastas prilygsta 29 proc. BVP. Bsto kainos ir toliau auga, nors nemaa dalis
but ir nam Kinijoje dar neuimti. Mokslinink vertinimu, susiformavo burbulas, kuris gali
sprogti: Kinijos akcij rinka svyruoja, gamybos augimas ltja. Nors Kinijos centrinis bankas
grietina rizikingo skolinimo slygas, pasigirsta vis daugiau perspjim, kad perkaitusiai
Kinijos ekonomikai gresia nuosmukis, kurio pasekmes pajust visas pasaulis. Tiesa, yra ir
manani, jog reguliuojamai Kinijos ekonomikai tai negresia Kinijos valdia padarys visk,
kad ekonominis augimas ilikt stabilus: augimo tempai bus sumainti, tokiu bdu ivengiant
nevaldomos grities.
Didelis burbulas iuo metu susiformavo aukso rinkoje. Aukso kaina paprastai kyla dl
vairi prieasi: Dl iaugusios jo paklausos esant nestabiliai situacijai pasaulinje politikoje
ar ekonomikoje, kai investuotojai link maiau rizikuoti, o sukauptas turtas daniau laikomas
seifuose. Dl infliacijos: papildoma popierini pinig emisija lemia didesn pinig kiek, todl
valiutos ir vertybini popieri kainos krenta, didja infliacija ir kyla kainos; kartu kyla ir aukso
kaina, taiau jos kilimas paprastai bna dar spartesnis dl polinkio infliacijos laikotarpiu turt
kaupti nepinigine forma. Aukso kain kilimas susijs ir su investuotoj sprendimais igryninti
susikaupus peln, kai vyriausybs ar kiti aukso rinkos prekiautojai pasilo pardavimui didel jo
kiek. Beje, Lietuvoje, kaip ir ES, investicinis auksas nra apmokestinamas pridtins verts
mokesiu. iuo metu prognozuojama, kad aukso kaina turi polink dar kilti, o kai kurie
analitikai spja, kad ji gali pakilti net kelis kartus.
Per pastaruosius deimt met nuolat kilusios aukso kainos tiesiog paoko: nuo 255,30
iki 1423,70 JAV doleri u uncij (Trojos uncija tradicinis mato vienetas, naudojamas
brangiesiems metalams ir brangakmeniams sverti (trumpinys oz; 1 trojos uncija 31,1034807
gramo); nepaisant pasaulinio metrins mat sistemos skverbimosi visas mogaus veiklos
sritis, trojos uncija ilieka pagrindiniu mato vienetu, vykdant aukso pirkimo-pardavimo
sandorius svarbiausiose aukso birose). Vien per penkerius metus kainos pakilo 150 proc.
Daugiausia dl pasaulins finans krizs sukeltos panikos. Abejons dl ekonomikos
gaivinimo bd ir infliacijos lkesiai nulm investuotoj sprendim labiau pasitikti bene
seniausia turto kaupimo forma investavimu aukso atsargas. Taiau infliacij gesina vangiai
atsigaunanti ekonomika. Aukso kaina pradjo svyruoti, pastebima kritimo tendencija. Ar
smarkiai atpigs auksas, parodys netolima ateitis.
14. C I K L I N I A I S V Y R AV I M A I 258

Poveikis ekonomikai.
Ekonomini burbul susiformavimo pasekms alies kiui yra neigiamos. Tai:
ekonomikos perkaitinimas, lydimas spartaus infliacijos tempo augimo, kur dar labiau
pakursto besipuiantis burbulas;
neefektyvus investicij ir mogikj itekli struktrinis pasiskirstymas tarp kio
sektori: statyb sektoriui ilg laik augant dl nekilnojamojo turto burbulo augimo,
darbo umokesio didjimas iame sektoriuje pritraukia didel kiek darbo jgos i
maesnio naumo sektori;
sprogus burbului, prasidj moni bankrotai;
iaugs nedarbas atitinkamame sektoriuje ir j lydinios socialins problemos;
smuks vartojimas dl gyventoj pajam majimo;
biudeto deficito augimas.
Didiausius nuostolius nuosmukio laikotarpiu paprastai patiria maiausiai informuoti
smulkieji investuotojai, auga nemoki gyventoj skaiius.
Taiau mokslininkai akcentuoja ir tai, jog alies ekonomikai burbulo sprogimas
naudingas ivalo iki tol buvusius perteklius. Taiau tik tuo atveju, jei alies vyriausyb
nepasirenka kito varianto rinkos, kurioje susiformavo burbulas, gelbjimo mokesi
moktoj lomis. Mat is sprendimas neretai tik atitolina tai, kas neivengiama, ir susijs su
dar didesns krizs rizika. Tokiu atveju nuosmukis pasikartoja ir ciklini svyravim kreivje jis
matomas ne ,,V, o ,,W forma.
Nekilnojamojo turto burbulai yra vieni pavojingiausi, nes jie susij su skolinimusi.
Kol burbulas formuojasi, daug kapitalo pritraukia abejotini nekilnojamo turto projektai,
daugiau vartojama ir preki bei paslaug, kuriuos gamina susij ,,neburbuliniai ekonomikos
sektoriai. Atitinkamuose sektoriuose pasireikia itin rykus akseleratoriaus efektas. Burbulo
sprogimas neivengiamai sukelia ekonomin kriz, kurios metu susitraukia nepagrstai iaug
ekonomikos sektoriai, sustoja statybos, sumaja vartojimas, mamenin prekyba, auga
nedarbas ir t. t. Prasideda sstingio laikotarpis, kurio metu verslui tenka iekoti nauj verslo
ni ir krypi.
 15

. FISKALINE POLITIKA

--------------------------------------------------

15.1. Fiskalins politikos esm ir tikslai

Fiskalin politika - tai biudetins politikos dalis, susijusi su valstybinio
biudeto pajam formavimu remiantis mokesi sistema.
Supratimas, kad fiskaliniai vyriausybs veiksmai gali turti svarb stabilizuojant
ekonomikos poveik, pradjo populiarti 30-j Didiosios depresijos metu. Skiriant tok
dmes fiskaliniams metodams svarbiausi vaidmen suvaidino keinsist uimtumo teorija.
Mes stengsims paaikinti, kaip fiskalin politika gali bti panaudota norint stabilizuoti
ekonomik. Pagrindinis fiskalins politikos tikslas yra nedarbo arba infliacijos panaikinimas.
Kai egzistuoja nuosmukis (paklausos sumajimas), reikalinga ekspansin (ekonomikos
pltros) fiskalin politika. J sudaro didjanios vyriausybs ilaidos arba maesni mokesiai,
arba j kombinacija. Kitaip tariant, jei biudetas bt subalansuotas nuo pat pradi, fiskalin
politika nuosmukio metu turt judti vyriausybs biudeto deficito kryptimi.
Atvirkiai, kada egzistuoja paklausos sukelta infliacija (demand-pull inflation), reikia
restrikcins (ribojamosios) fiskalins politikos. Ji susideda i majani vyriausybs ilaid
arba didesni mokesi, arba j abiej kombinacijos. Kitaip tariant, fiskalin politika judt
palankia pasilai vyriausybs biudete kryptimi, jei ekonomika susidurt su infliacijos
kontroliavimo problema.
Beje, restrikcinei fiskalinei politikai ikyla dideli politinio realizavimo sunkum. vairios
visuomens grups kovoja u maksimali nacionalinio produkto dal, biudetins staigos ir
valdininkai visokiais bdais prieinasi, kad j darbo baras nebt sumaintas. Todl aukomis"
daniausiai tampa grups, neturinios didelio politinio svorio (menkai atstovaujamos
parlamente, j lobizmo galimybs ribotos ir pan.). Kitos grups pajgia isikovoti, kad
biudeto ilaidos bt padidintos j naudai.
Kaip matome, fiskalin politika yra ne kas kita, kaip biudeto politika. Jos bene pagrindinis
klausimas yra biudeto balansas.
Biudetas - tai ataskaita, kuri rodo:
prajusi met valstybs pajamas ir ilaidas;
planuojamas (numatomas) pajamas ir ilaidas kitais metais.

Jei vyriausyb nori paveikti visumin paklaus ir suvelninti paklausos kitimo sukelt
nacionalinio produkto gamybos ciklikum, ji turi formuoti deficitin arba
15. FISKALINE POLITIKA 260

perteklin biudet priklausomai nuo situacijos. Pvz., jeigu vyriausyb nori sumainti nedarb
ir padidinti visumin paklaus prekms bei paslaugoms, ji privals tyia ileisti daugiau nei
gauti pajam i mokesi sistemos. Kitaip tariant, ji sieks sukurti biudeto deficit. Tokiu bdu
vyriausyb padidins ekonomikos perkamj gali apskritai. Biudeto deficitas turs bti
padengtas skolinimusi.
O jeigu vyriausyb nori sumainti preki ir paslaug visumin paklaus, bijodama
infliacijos, ji sieks biudeto pertekliaus, t. y. ileisti maiau savo pajam, gaut i mokesi. Tai
sumains ekonomikos perkamosios galios lyg apskritai.
Biudeto balansas - tai skirtumas tarp vis vyriausybs pajam ir vis jos ilaid. Skirtingai
nuo vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms kaip visumins paklausos elemento, biudete
vyriausybs ilaidoms priskiriami tiek vyriausybs pirkimai, tiek jos piniginiai imokjimai
(transferins imokos) tam tikr kategorij asmenims.
Biudeto balansas gali bti trejopas:
Subalansuotas biudetas - kai jo pajamos lygios ilaidoms.
Biudeto perteklius - tai l kiekis, kuriuo valstybs pajamos virija ilaidas.
Biudeto deficitas - tai l kiekis, kuriuo valstybs ilaidos virija pajamas.

Subalansuotas biudetas

Subalansuotas (visiko uimtumo) biudetas rodo, koks bt biudeto

deficitas ar perteklius, jeigu metus ekonomika funkcionuot visiko uimtumo slygomis.
Visiko uimtumo biudetas yra daug svarbesnis fiskalins vyriausybs politikos rodiklis nei
faktinis biudeto deficitas arba perteklius. Visiko biudeto uimtumo multiplikatorius parodo,
kad mokesi (T) lygis ir vyriausybs ilaid (G) prieaugis sukelia pusiausvyros BNP augim
vyriausybs ilaid ir mokesi dydiu. Pvz., G ir T augimas iki 20 mln. Lt didina BNP augim
20-ia mln. Jei G ir T kartu padidt 10-ia mln., BNP atitinkamai pakilt 10-ia mln. Lt.
Savaimin stabilizacija, t. y. mokesi varijavimas proporcingai BNP, sudaro galimyb
naudoti einamojo biudeto pertekliaus ar deficito duomenis kaip vyriausybs fiskalins
padties rodikl (indeks). Iliustruoti tai bt galima taip (r. 116 pav.). Tarkim, kad ekonomika
yra visiko uimtumo BNP1 take ir, kaip mes pastebjome, biudetas subalansuotas. Dabar
tarkim, kad per metus C arba I, arba E sumainamas, ir taip gamybos nuosmukis nukeliamas iki
BNP3. Taip pat priimkime prielaid, kad vyriausyb nesiima joki diskretini fiskalini
veiksm. Tokiu bdu G ir T linijos atsiranda tokiose pozicijose, kaip parodyta schemoje. Aiku,
kai ekonomika juda link BNP3, sumainami mokesiai, o nesikeiiant vyriausybs ilaidoms
atsiranda ir deficitas. Bet is ciklinis deficitas nra fiskalini anticiklini vyriausybs veiksm
rezultatas, greiiau tai alutinis fiskalinio sstingio, kur sukl ekonominis nuosmukis,
produktas.
Kai nacionalinis produktas didja nuo BNP link BNP2, vyriausybs biudetas savaime
krypsta pertekli. Tai sultina grynj pajam bei asmeninio vartojimo didjim ir ekonomin
augim. Prieingai, biudetas savaime tampa deficitinis nuosmu-
261 15. FISKALINE POLITIKA

Bendrasis nacionalinis produktas, mln. Lt 11 6

PAV . S AVA I M I N S TA B I L I Z A C I J A

kio laikotarpiais, kai nacionalinis produktas maja nuo BNP link BNP 3. Vyriausybs deficitas
padeda ilaikyti dideles grynsias pajamas bei vartojim, todl sumaina nuosmuk.
Pagrindin idja yra ta, kad mes negalime pasakyti nieko esminio apie vyriausybs
fiskalins politikos rezultatus, t. y. ar teisingai buvo manipuliuojama mokesiais ir ilaidomis
vertinant ankstesnius biudeto pertekliaus ir deficito duomenis. Konkretus biudeto perteklius
ar deficitas atspindi ne tik galimus sprendimus dl ilaid ar mokesi (kaip parodyta G ir T
linij isidstymo schemoje), bet ir pusiausvyros BNP lyg (t. y. tak horizontalje, kuriame
esamu momentu atsidrusi ekonomika). vadinasi, mokesiai varijuoja proporcingai BNP.
Pagrindin biudeto deficito ar pertekliaus lyginimo 1-ais ar 2-ais metais problema yra ta, kad
BNP dydis kiekvienais metais gali bti visikai kitoks.
Ekonomistai isprend i problem ir ved visiko uimtumo biudeto svok. Kaip jau
minjome, visiko uimtumo biudetas rodo, kokie bt federaliniai biudeto pertekliai ar
deficitai, jeigu ekonomika metus bt visiko uimtumo.

Biudeto perteklius ir deficitas

Esant tam tikro dydio biudeto deficitui, ekonomins pltros efektas

priklausys nuo deficito finansavimo metod. O esant tam tikram pertekliaus dydiui,
defliacinis poveikis priklausys nuo jo dislokacijos (idstymo). Taigi panagrinsime, koki
veiksm turt imtis vyriausyb esant biudeto pertekliui ar deficitui.

Skolos sumainimas prie biudeto pertekli

Paklausos sukelta infliacija reikalauja vyriausybs fiskalini veiksm, kurie galt

suformuoti biudeto pertekli. Bet antiinfliacinis tokio poveikio efektas priklauso nuo to, kaip
vyriausyb j naudos.
15. FISKALINE POLITIKA 262

Skolos sumainimas. Kai vyriausyb turi neapmokt skol, logika, kad pertekli ji
turt naudoti skolai sumainti. Taiau taip gali bti sumaintas ir antiinfliacinis
poveikis. ipirkdama siskolinimus, vyriausyb perduoda savo perteklines pajamas
(gautas i mokesi) atgal pinig rink ir taip sukelia palkan kritim ir skatina
investicijas bei vartojim.
Rezervavimas. Kita vertus, vyriausyb gali pasiekti didesn antiinfliacin poveik
paprasiausiai pamusi ias perteklines sumas ir taip pristabdiusi bet kok j tolesn
naudojim. Tai reikia, kad vyriausyb kai kuri dydi perkamj gali paima i
bendro ilaid ir pajam srauto ir j rezervuoja. Jei perteklins pajamos (gautos i
mokesi) vl nesilieja ekonomik, tai reikia, kad nra galimybs ileisti nors dal
biudeto pertekliaus, t. y. nelieka joki ans, kad ie itekliai sukurs infliacin poveik.
Taigi darome ivad, kad visikas biudeto pertekliaus pamimas yra labiau stabdantis
antiinfliacinis veiksnys, negu i l panaudojimas vyriausybs skolai sumainti.

Skolinimasis prie nauj pinig ileidim

Yra du skirtingi bdai, kuriais vyriausyb gali finansuoti deficit:

Skolindamasi i gyventoj, t. y. parduodama obligacijas ar ido vekselius (apie juos
kalbsime toliau).
Spausdindama naujus pinigus.
Poveikis bendrosioms ilaidoms abiem atvejais esti skirtingas.
Skolinimasis. Jei vyriausyb eina pinig rink ir skolinasi, kartu ji pradeda
konkuruoti su privaiais skolininkais dl finansini l. i papildoma l paklausa
sukelia lygiavert palkan normos augim. Mes inome, kad investicins ilaidos
atvirkiai proporcingos palkan normai. Taigi vyriausybs skolinimasis darys tak
palkan normos augimo tendencijai ir itaip istums" kai kuri privai investuotoj
ilaidas bei jautrias palkan dydiui vartotoj ilaidas.
Pinig leidimas. Jei deficitinis biudetas yra finansuojamas ileidiant nauj pinig,
privai ilaid istmimo galima ivengti. vyriausybs ilaidos gali didti neveikdamos
investicij ar vartojimo. Darome ivad, kad nauj pinig leidimas yra geresnis
deficitini ilaid finansavimo bdas negu skolinimasis.

Ido vekseliai ir vyriausybs obligacijos

ido vekseliai yra vyriausybs pasiadjimas sumokti vekselio savininkui

nurodyt vekselyje sum, paprastai prajus 91 dienai nuo vekselio idavimo. Perkant ido
vekselius palkanos diskontuojamos kainoje, t. y. vekselis parduodamas u nominali kain,
atmus i jo faktikai tuo metu esani palkan norm.
263 15. FISKALINE POLITIKA

vyriausybs obligacijos taip pat yra vyriausybs pasiadjimas sumokti nurodyt sum
ateityje. Skirtumas tarp j yra tas, kad obligacijos yra ilgo laikotarpio vertybiniai popieriai, o j
ipirkimo terminas gali bti nustatytas iki 25 met. Prieingai negu ido vekseliai, obligacijos
yra parduodamos pagal j nominali vert, o j savininkai kasmet gauna sum, atitinkani
toms obligacijoms nustatyt fiksuot palkan norm.
ido vekseliai ir vyriausybs obligacijos platinamos per specialius tarpininkus, obligacijos
gali bti perkamos ir parduodamos fond biroje.

15.2. Fiskalins politikos priemons

vyriausybs fiskalin politika gyvendinama mokesiais ir biudeto i-

laidomis paveikiant visumins paklausos funkcij. Jei mokesiai mainami arba vyriausybs
ilaidos didinamos, paklausos kreiv pasislenka deinn ir sukelia BNP augim. Jei mokesiai
didinami arba (ir) vyriausybs ilaidos mainamos - visumins paklausos kreiv persikelia
kairn ir BNP sumaja. vadinasi, keisdama mokesius bei savas ilaidas, vyriausyb keiia
visumin paklaus ir gali paalinti arba sumainti recesin arba infliacin tarpsnius.
inoma, laikantis subalansuoto biudeto idjos, bet koks veiksmas vyriausybs ilaid
srityje, atrodyt, bus neutralizuotas atoveiksmiu mokesi srityje. Tarkime, vyriausyb
padidina mokesius ir papildomai gauna 1 mln. Lt. To dka ji gali padidinti savo ilaidas 1 mln.
Lt, ko ji ir siek, keisdama apmokestinim. Visumins ilaidos nuo to nepasikeis, nes jeigu
anksiau t milijon bt ileids privatus sektorius, tai dabar milijonas atsidurs rinkoje kaip
vyriausybs ilaidos. Jokios prasms nra?
Ne, situacija keiiasi kitaip. Juk 1 mln. Lt, kuris turt bti kaip mokesiai paimtas
valstybs biudet, nam kiuose visas nebt ileistas. Polinkis vartoti (ileisti disponuojamas
pajamas vartojimui), tarkime, yra 0,8. Vadinasi, eimos bt linkusios ileisti 800 tkst. Lt ir
btent tiek sumas bendrosios ilaidos, jei 1 mln. Lt eimos dabar sumoks mokesi.
Vyriausyb ileis vis gaut milijon. Taigi visumin paklausa iaugs 200 tkst. Lt. Taigi
subalansuoto biudeto slygomis vyriausybs ilaid padidjimas padidina apmokestinim,
ipleia visumin paklaus ir paskatina nacionalinio produkto augim. ir atvirkiai.
Taigi valstybinis preki ir paslaug vartojimas tiesiogiai didina visumin paklaus (117
pav.). Mokesiai netiesiogiai, per grynj pajam majim maina visumin paklaus,
vadinasi, mokesiai ir valstybinis vartojimas yra valstybs rankiai siekti pusiausvyr
atitinkanio BNP lygio.
Kai skaiiuojame grynsias pajamas, i darbo umokesio, rentos ar pelno atmetame
pajam mokesius. Taiau prie grynj pajam pridj transferinius mokjimus suprantame,
kad tai yra vadinamieji neigiami mokesiai. Valstyb, mokdama tam tikr pinig dal
transferini mokjim forma, tokia pat dalimi netiesiogiai maina valstybs pajam apimt.
Didjant transferini mokjim apimiai, visumin paklausa auga.
15. FISKALINE POLITIKA 264

Taigi dabar galime su-

vokti, kaip per fiskalin
politik galima reguliuoti
visumin paklaus.
Tikrovje fiskalins
politikos reisieriai neturi
toki palanki, pavyzdini"
slyg, keiiasi ir vartojimo
funkcija, ir (ypa!)
investicins ilaidos, tak
daro ir eksporto svyravimai.
Todl naudojama vairi
fiskalins politikos taktika.
Ekonomik paprastai 117 pav. Valstybinio preki ir paslaug
vartojimo taka visuminei paklausai
padeda stabilizuoti tai,
kad vyriausybs biudetas nuosmuki metu savaime tampa deficitinis, o infliacini pakilim
laikotarpiu - perteklinis. Savaiminiai svyravimai gali bti laikomi teigiamu reikiniu. Taiau
fiskalins politikos dka ikyla tokia problema, kaip:
Politikos pinkls besistengiant subalansuoti metin biudet.
Kai sunkiais laikais biudetas savaime tampa deficitinis, neatsargiam politikui
paspendiami spstai. Sakykim, kiekvienais metais vyriausyb stengiasi subalansuoti biudet.
Ekonominei situacijai pablogjus, surenkama maiau mokesi, atsiranda deficitas. Jei
politikai nusprendia subalansuoti biudet, jie gali pasirinkti: mainti vyriausybs ilaidas
arba didinti mokesi normas. Abiem atvejais bendrosios ilaidos mas ir padtis dar
pablogs. Keldama mokesius arba maindama ilaidas, vyriausyb atsvers savaiminius
stabilizatorius (apie juos kalbsime kiek vliau), esanius mokesi sistemoje. Pastangos
kasmet subalansuoti biudet - tai politikos pinkls.
Prezidentas H. Huveris ias pinkles pateko Didiosios depresijos pradioje. Jis laiksi
vyraujanio poirio, kad vyriausyb turi subalansuoti savo biudet. Sumajus mokesi
plaukoms ir didjant deficitui, jis buvo sitikins, kad, paalinus deficit, bus atkurtas
verslinink pasitikjimas ir greit pagers ekonomika. 1932 m. H. Huveris pasil padidinti
mokesius, kad vl bt pasiektas biudeto balansas. Kongresas tam pritar. Tai buvo pats
didiausias mokesi padidinimas taikos metu per vis JAV istorij. Fiskalin politika buvo
visikai prieinga tai, kurios reikjo, kad ekonomika vl atsigaut. Vietoj paskatos alis gavo
didel porcij suvarym. Liko laukti tik didiausio krizs pagiljimo 1933 m. Nenuostabu,
kad politikui nepavyko pasiekti taip troktamo biudeto subalansavimo. i dalies dl to, kad,
padidjus fiskaliniams suvarymams, ekonomika visai nusmuko. Jai smunkant majo
mokesi plaukos ir iliko deficitas.
265 15. FISKALINE POLITIKA

Ne vienas H. Huveris pateko

ias pinkles. Dauguma ali irgi
depresijos metu didino mokesi
normas. ios ketvirtojo de-
imtmeio klaidos paruo dirv
keinsistinei revoliucijai, kuri teig
svarb dalyk: ilaid ir mokesi
politikos tikslas turi bti visikas
uimtumas ir kain stabilumas, o
ne biudeto subalansavimas. D.
Keinsas tvirtino, kad fiskalin
politika turi balansuoti ekonomik,
o ne biudet. Vyriausybei turi bti
118 pav. Recesinio tarpsnio suteikta galimyb bei atsakomyb
paalinimas
15. FISKALINE POLITIKA 266

reguliuoti visumin paklaus ir taip utikrinti nuolatin alies klestjim.

Dar vienas i kaltinim fiskalinei politikai, kovojant su nuosmukiu, yra tas, kad ji sukelia
infliacij. Kodl? Kai valstyb pasirenka visumins paklausos politik, gamybininkai gali bti
nepasireng plsti gamybos arba jie negali to padaryti esant stabilioms kainoms. Juk paklaus
iptus", kainos auga. Gamintojai suvokia, kad gamybos pltimas ada peln didjim, o
pirkjai maina vartojim, nes padidjusios kainos neigiamai veikia perkamj gali. 118 pav.
tai labai aikiai pavaizduota. Pradioje pusiausvyra yra take E 0. BNP lygus 3 mlrd. Lt. Kain
indeksas lygus 100 proc. Tai rodo, jog ekonomika nra pasiekusi augimo ribos, t. y.
potencialaus BNP, ir egzistuoja nuosmuk sukeliantis atotrkis. Jeigu valstyb nesiims
priemoni nuosmukiui sumainti, ekonomika kents nuo nedarbo. Visumins paklausos didji-
mas gali bti pasiektas tik padidinus kainas, t. y. esant infliacijai. Tai matome brinyje - kainos
padidja 3 procentais.
Fiskalinei politikai bdingi ilgi vidiniai lagai. Pvz., Lietuvos Respublikoje, norint perirti
biudeto ilaidas ar mokesius, reikia Prezidento ir Seimo sutikimo. statymo primimo
procesas paprastai ltas ir painus. Pavyzdiui, JAV pasilymas sumainti mokesius, kad bt
stimuliuotas ekonomikos augimas, ikeltas prezidento Kenedio 1962 m., buvo priimtas tik
1964 m. Panas atvejai daro fiskalin politik gana netiksliu ekonomins stabilizacijos
instrumentu.
Kai kurie ekonomistai, tokie kaip buvs Federalins rezerv sistemos prezidentas Viljamas
MakCesni Martinas, nestabilum laiko bdinga ekonomikos savybe. Jie tvirtina, kad
ekonomika nuolat patiria oko sukrtim visumins paklausos ir visumins pasilos srityse.
Nevykdant pinigins ir fiskalins politikos, nukreiptos ekonomikos stabilizavimo link, ie
sukrtimai gali tapti neefektyviais ir nereikalingais gamybos apimties svyravimais, paatrinti
nedarbo ir infliacijos problemas. Makroekonomin politika turi eiti prie vj ir stimuliuoti
ekonomik depresijos metu bei ltinti jos augim perkaitus".
267 15. FISKALIN POLITIKA

Kit ekonomist, pavyzdiui, Miltono Fridmano nuomone, ekonomika viduje yra stabili.
Atsakomyb u stiprius ir pavojingus svyravimus, kartkartmis pasitaikanius, jie veria
neteisingai ekonominei politikai ir rodinja, kad nereikia bandyti sureguliuoti ekonomikos dl
tam tikr tiksl. Atvirkiai, ekonomins politikos pltros metu reikia inoti jos galimybi
ribotum ir tenkintis bent jau tuo, kad ji nekenkia.
ilgainiui ie ginai trauk daugyb dalyvi, klusi vairiausius argumentus savo
ekonominms pairoms patvirtinti. Daugiausia diskusij sukl ekonomikos svyravim
teorijos pritaikymas pltojant ekonomin politik.

Prieinimasis numatomai infliacijai

15. FISKALIN POLITIKA 268

Tarkime, turime toki situacij (119 pav.): ekonomikos padtis kur laik
nusistovi tam tikrame pusiausvyros take E l; be to, produkcijos apimtis alyje taip pat yra
natralaus lygio. Kadangi ateinantiems metams yra sudaromas valstybinis biudetas, tai, be
abejo, yra rengiamos ir prognozs dl galimo infliacijos lygio. Taigi ekonomikoje galvojami
vairs bdai tam, kad galima bt pasiprieinti visumins paklausos augimui (VD), t. y.
didelei pasilos bangai eksporte, vartotoj ilaid bumui (prekybos pagyvjimo bumui) ar net
padidjusiam investavimui. Tuo atveju, jei kas nors nevykt, kaip numatyta prognozse, tai
galimus pasikeitimus nurodyt paklausos kreivs poslinkis i VD1 VD2. Atitinkamai
ekonomin padtis alyje pagert, o tai rodo pusiausvyros tako poslinkis i El E2.
To rezultatas - kain kilimas nuo Pl iki P2. Be to, kain lygio didjimas gali nusistovti ir
ateinaniais metais. Galutini produkt kain augimas gali sukelti ir darbo umokesio bei kit
ilaid kain padidjim. Taigi trumpojo laikotarpio kain lygio augimas gali paveikti
infliacins kreivs kitim (r. 119 pav.).
Apribojamoji fiskalin politika yra viena i priemoni, sulaikani infliacijos augim. Be
to, ateinantiems metams sudaromas federalinis biudetas gali remtis i anksto numatyta
sistema, kuri reguliuot galim visumins paklausos augim, t. y. bt mainamos vyriausybs
ilaidos ir didinami mokesiai. Teisinga
viso to kombinacija (vyriausybs ilaid
mainimas ir mokesi didinimas)
perkels paklausos kreiv i VDl norim
padt (i nusistovjusios -
planuojam).

Darbo naumo lygis yra svar-

bus veiksnys, nulemiantis tiek
mokesi gavim, tiek ilaidas.
Darbo naumo pakilimas atitin-
kamai padidina ir valstybs paja-
mas, gaunamas skaitant ir paja-
m mokesius, socialinio draudi- 11 9 PAV . INFLIACINS KREIVS
KITIMAS
269 15. FISKALIN POLITIKA

mo plaukas, korporacij pelno bei prekybos mokesius. Kartu darbo naumo didjimas sukelia
vyriausybs ilaid majim transferiniams imokjimams. Daniausiai taip atsitinka dl to,
kad darbo naumo didjimas priklauso nuo nedarbo alyje majimo. Apibendrin abi
prieastis matome, kad realiojo nacionalinio produkto (RNP) didjimas lemia Vyriausybs
biudeto deficito majim.
Nuo infliacijos temp augimo priklauso abi valstybinio biudeto puss: pajamos ir ilaidos.
Jei mokesi tarifai nra indeksuoti, t. y. automatikai neatspindi infliacijos, infliacija gali
paveikti ir gaunam mokesi dyd. Taiau pajam mokesiai dabar yra sutvarkyti taip, kad
infliacija anaiptol neveria mokesi moktoj didinti savo ilaid. Taiau infliacijos temp
didjimas veria didinti vyriausybs nominalias ilaidas. i dalies tai susij su pagrindini
transferini program sudarymu, kurios atspindi kain kitim ir infliacijos augim. Dalis
vyriausybs ilaid element yra fiksuojami nominalia verte. Tai rodo, kad nuo nominali
ilaid padidjimo priklauso reali ilaid majimas. Jei visi biudeto elementai bt
indeksuoti, tai kain lygio augimas neturt takos realaus biudeto deficito atsiradimui.
Politikos variantai: vyriausybs ilaidos ar mokesiai?
Kas yra naudingiau bandant pristabdyti krizinius infliacijos laikotarpius - mainti
vyriausybs ilaidas ar didinti mokesius? Atsakymas daugma priklauso tiek nuo paties
klausianiojo poirio, tiek nuo to, koks didelis yra valstybs sektorius.
Taigi skiriamos dvi galimos atsakym alternatyvos. Tie ekonomistai, kurie mano, kad
valstybin sektori btina didinti kompensuojant vairius rinkos sistemos nesklandumus, gali
rekomenduoti: infliacijos laikotarpiu apriboti ilaidas ir nedidinti mokesi. ir atvirkiai, kita
ekonomist grup, mananti, kad vyriausybs biudetas turt bti mainamas, silys infliacijos
laikotarpiu mainti savo ilaidas; smukimo periodu ilaidas mainti, nedidinant mokesi.
Svarbu pabrti, kad aktyvi fiskalin politika, atsakinga u ekonomikos stabilizavim, gali
vienodai remtis tiek besipleianiu, tiek majaniu valstybs biudetu.
Tam tikrais atvejais btini pakeitimai, susij su vyriausybs ilaidomis bei mokesiais,
veikia automatikai. Tai vadinamoji automatin stabilizacija, kurios nenumato diskreti fiskalin
politika. o tai atsitinka dl to, kad priimtas mokesi sistemos modelis, tinkamas bet kokiems
BNP pakitimams.
116 pav. parodyta, kaip mokesi sistema daro tak automatinei stabilizacijai.
Vyriausybs ilaidos (G) laikomos i anksto nustatytomis ir nepriklausomomis nuo BNP
dydio. Taiau anaiptol nra susitarta dl mokesi plauk, t. y. mokesi norma nra pastovi.
Taigi mokesi plaukos kinta proporcingai BNP kitimui, kur atitinkamai pasiekia ir
ekonomika. Tiesiogin ry tarp BNP ir mokesi plauk vaizduoja kylanti linija T.
Ypating svarb is ryys gauna aptariant dvi aplinkybes. Pirma, nuo mokesi priklauso
potenciali pirkj galimybs (funkcijos) ekonomikoje. Antra, stabilizuojant ekonomik
(sprendiant stabilizacijos klausim), paprastai tikimasi padidinti gaunam mokesi kiek tuo
atveju, kai ekonomikoje auga infliacija, ir atvirkiai, j mainti, kai jauiamas smukimas.
Kitais odiais tariant, grafike vaizduojama mokesi sistema, kuri sudaro tam tikr
stabilizuojamos ekonomikos element, auto
15. FISKALIN POLITIKA 270

matikai sudarydama slygas naujiems pakitimams mokesi plauk bei valstybs biudeto
srityje, kurie atitinkamai prieinasi infliacijai ir nedarbui.
Taigi automatinis stabilizatorius - tai priemon, galinti padidinti valstybs biudeto deficit
(arba sumainti jo teigiam saldo, t. y. eksporto ir importo sumos skirtum) esant smukimo
periodui bei padidinti jo teigiam sald (ar sumainti jo deficit) infliacijos metu be jokios
specialios paalins politik pagalbos.
Atsivelgiant BNP dyd klestjimo laikotarpiu, automatikai iauga mokesi plaukos,
kurios, turdamos tam gali, sulaiko ekonomin augim, t. y. atitinkamai, kiek dabar ekonomika
sieks BNP auktesnio lygio, mokesi plaukos iaugs automatikai ir formuos tendencij
likviduoti biudeto deficit bei gauti biudetin likut. o kai BNP maja smukimo"
laikotarpiu, atitinkamai maja ir mokesi plaukos, ir tai suvelnina ekonomin nuosmuk, t.
y. vykstant iam procesui susidaro aplinkybs, verianios keisti valstybs biudeto likuius
biudetin deficit.
Pagal 116 pav. dl mao BNP3 lygio automatikai atsiranda biudeto deficitas, o dl aukto
ir galbt susijusio su infliacija BNP 2 lygio padidja biudeto likutis. Tai rodo, jog automatikai
atsirandani biudeto deficit ir likui skaiius bei automatin stabilizacija priklauso nuo
mokesi pasikeitimo jautrumo BNP pokyiams.
Jei mokesi plaukos keiiasi greitai keiiantis BNP dydiui, tai linijos T pasvirimas bus
didelis ir vertikali atkarpa tarp T ir G, t. y. deficitai arba likuiai, bus dideli. ir atvirkiai. Jei
mokesi plaukos maai keiiasi keiiantis BNP dydiui, tai linijos T pasvirimas bus
nuolaidus ir atsirad elementai bus nereikmingi.
vairs pakitimai valstybs politikoje, kurie keiia mokesi sistem (transferi-niai
imokjimai bei subsidijos), turi takos ir stabilizavimui. Vyriausybs vestas pajam mokesio
indeksavimas bei mokesi norm sumainimas sumaina ir linijos T pasvirim grafike.
Automatiniai stabilizatoriai nra pajgs tvarkyti BNP lyg; jie tik pristabdo galim
ekonomikos nuosmuk.
 16 . PINIGAI, BANKAI
IR MONETARIN POLITIKA

16.1. Pinigai ir j kiekis

Pinig kilm

Pinigai yra main priemon, tarpininkai. iki toki pinig, kokius mes turime
dabar, kaip pinigai funkcionavo akmenys, vairios kriaukls, vri kailiai, sidabras, auksas ir
kitos vertybs, kurios buvo visuotinai pripaintos main priemone. iki pinig atsiradimo mainai
vyko tiesiogiai, t. y. viena prek ar paslauga buvo mainoma kit. Tokie mainai vadinami
natriniais. ir iais laikais natriniai mainai nra inyk, jie kartais naudojami suirus ar gerai
nesusiformavus pinig kiui.
Pinig atsiradimas buvo paanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmen. Taiau danai
kildavo problem, kai ekvivalent tekdavo dalyti. Todl sidabras ir auksas turjo iuo atvilgiu
dideli panaum dl j dalumo, grynumo ir tvarumo. Pirmosios i j kaldintos monetos
atsirado madaug 520 m. pr. Kr. Netrukus metaliniai pinigai sigaljo visame civilizuotame
pasaulyje.
Nuo pradi brangieji metalai pinig funkcijas atlikinjo natraliu pavidalu, t. y. monetos
vert buvo lygi brangiojo metalo, sunaudoto monetai, vertei. ilgainiui monetos tapo tik
simboliniais pinigais, nes j natrali vert pasidar daug maesn u j nominal. Monet
iradimas labai palengvino atsiskaitym ir, savaime suprantama, skatino prekyb. Jos tapo
visuotinai pripaintu pinigu, kuriuo galima buvo atsiskaityti u prekes ir paslaugas. Po truput
grynj metal monetas, maiius pigesni metal, keit vadinamosios ligatros, ir
neivengiamai m rastis dar pigesn atsiskaitymo priemon, atliekanti pinig funkcijas. Tai
buvo popieriniai pinigai.
Popieriniai pinigai savo esme yra tik pinig enklai. Main ir mokjimo priemons gali
jiems suteikia valstyb tiek savo finansiniu potencialu (valstybs ido pajamomis), tiek savo
juridiniu autoritetu. Kitaip tariant, popieriniai pinigai turi perkamj gali todl, kad yra
visuotinai pripastami j tur.

Pinig funkcijos

Pinigai atlieka tokias pagrindines tarpusavyje susijusias funkcijas. Jie yra: Main
(cirkuliacijos) priemon. Jei nebt pinig, tai, kaip ir senais laikais, reikt tiesiogiai
keistis prekmis, kad patenkintume visus savo poreikius. Tokie tiesioginiai mainai dar
vadinami natriniais. Kadangi tokie mainai nra patogs, tai pinig sistema tobulja
savaime, net nesikiant valdiai. Esant pinigams, pats main aktas skyla dvi dalis: pirkim
ir pardavim. Be pinig
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 272

visuomen nebt galjusi pasiekti tokios socialins ir ekonomins paangos, kokia yra
dabar.
Apskaitos vienetas. Pinigais ireikiamos kainos, kurias pasitelk galime orientuotis
preki ir paslaug rinkoje.
Verts matas. Pinigai, kaip prek, i funkcij atliko tiesiogiai, kaip realus konkreios
preks vertinis ekvivalentas. iuolaikiniai pinigai tai daro idealiai. Mes inome, kad
kiekvienos preks vert ireikiama pinigais, konkreiu piniginio vieneto kiekiu, o
pinigais ireikt vert vadiname kaina.
Kaupimo priemon. Kadangi pinigai gali bti panaudoti prekms bei paslaugoms pirkti
bet kada, kai tik atsiranda poreikis, todl pinigai yra patogus turto laikymo bdas.
inoma, pinigai nra tobula kaupimo priemon, nes j perkamoji galia gali kisti.
infliacija reikia, kad pinig perkamoji galia maja, t. y. u lit nuperkama vis maiau
preki ir paslaug. Jei ir nebt infliacijos, tai pinigus visvien bt patogiau kaupti ne
grynais, o investavus juos vertybinius popierius ar kitus aktyvus, kurie gali duoti
procent. Einamosioms ilaidoms daniausiai laikomas nedidelis pinig kiekis.

Siuolaikiniai pinigai ir j kiekis

Anksiau, kai pinigai buvo auksas, konkretus visuomenei reikalingas pinig

kiekis nusistatydavo savaime: aukso monet atsargos tai sumadavo (kylant gamybai ir
pleiantis preki cirkuliacijai), tai padiddavo (gamybai smunkant). Taiau tai neturjo jokio
tiesioginio poveikio nei paiai gamybai, nei aukso perkamajai galiai. Taiau dabar yra kitaip,
nes auks pakeit pinigai (tiksliau j enklai, popieriniai pinigai). Kart ileisti, pinigai jau gali
bti iimti i apyvartos tik juos pakeitus kitais pinigais, t. y. jie vis vien liks, todl pinig kiekis
yra svarbus ekonominis veiksnys. Nuo j kiekio priklauso ir kain lygis, ir nacionalinio
produkto apimtis. Taiau kontroliuoti pinig kiek nra taip paprasta, nes pinig funkcijas
atlieka ne vien tradiciniai banknotai. Daugiausia atsiskaitym pasaulyje vyksta ekiais. ekiai
atsiranda, kai atidaroma individuali einamoji sskaita banke. Ji atidaroma neus pinigin indl
(depozit). Pats ekis yra ratikas nurodymas bankui, kuriame atidaryta einamoji sskaita,
pervesti nurodyt pinig sum tam tikr kito asmens einamj sskait, kuri gali bti tame
paiame arba kitame banke. ekio gavjas j gali pateikti bet kuriam bankui ir operacija bus
atlikta be sutrikim. Taiau patys ekiai laisvai necirkuliuoja. i funkcij jie atliks, kai tik
bankui bus pateikta apmokti kakieno irayt ek. Vadinasi, galime teigti, kad ekiai, kaip
cirkuliacijos priemon, pakeiia pinigus, nes prekes galima apmokti ekiais ir tada pinig
(grynj) neprireiks, nes pardavjas ikeis js irayt ek js einamojoje sskaitoje
esanius pinigus. Visas ias operacijas bankas atlieka nemokamai, taiau negausime ir
palkan.
Galime daryti ivad, kad pinig pasilos kiekis yra grynj pinig ir pinig e-kiniuose
depozituose suma. Tai yra pinig siaurja prasme kiekis, kuris ymimas M 1. Kaip matome, i
savok eina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip main prie
273 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

mon. Taiau i gyvenimo patirties inome, kad pirkdami mons danai naudoja kreditines
korteles, o ne pinigus ar ekius. Taiau isamiau panagrinjus i problem prieisime prie
ivados, kad galutinis mokjimas vis vien atliekamas grynaisiais pinigais arba ekiu, nes
kreditin kortel yra ne kas kita, kaip sskaita banke, i kurios ir pervedama reikalinga suma u
tam tikras prekes ar paslaugas. Antras sudtingumas, su kuriuo susiduriama apibriant pinigus
siaurja prasme, yra tas pinig kiekis, kur laiko bank staigos ar kiti rezervai, t. y. tie pinigai,
kuri nra apyvartoje. i ios problemos isisukama labai paprastai: M l kartu su tik k aptartais
pinigais ymimi Mla.
Kitaip negu ekiai, palkanas duoda kitos ries banko sskaitos - taupomosios sskaitos.
ios sskaitos beveik itryn rib tarp ekini sskait ir palkanas duodani santaup
vairiose taupymo staigose, nes padidjo j likvidumas (aktyvas yra likvidus, jei j be joki
dideli ilaid ir sunkum galima paversti grynaisiais pinigais). Kada palkan norma iaugo
(esant nedidelei infliacijai), iaugo ir sustiprjo klient interesas laikyti pinigus taupomosiose
sskaitose, o ne asmeninse einamosiose sskaitose, bankai rado nauj ieit - jie pasil ekiais
naudojamas taupomsias sskaitas. iuo atveju klientas gali irainti ekius savo indliams ir
vis tiek gauti tam tikr dal palkan. Nuo i indlini sskait skiriasi terminuotieji indliai
(depozitai). Jie yra panas taupomuosius, tik iuo atveju nustatomas konkretus imimo
terminas. Savaime suprantama, kad u tokius indlius mokamos kur kas auktesns palkanos.
Todl pinigai terminuotuose depozituose yra potencials - jie nra naudojami mainams atlikti.
Taigi platesn pinig svok M2 galima urayti kaip formul: M2 = Ml + ne-ekiniai
taupomieji indliai + asmeniniai terminuotieji indliai (daniausiai tie, kurie maesni u 100
000 Lt) + pinig rinkos indliai + pinig rinkos savitarpio fondai. Pinig rinkos indliai
utikrina rinkos nustatomas palkan normas kaip ir pinig rinkos savitarpio fondai, kuriais
naudotis silo brokeri namai ar savitarpio fond organizacijos. Pastarosios dvi turto formos
yra naujovs, kuri pagausjo per paskutiniuosius deimtmeius ir kurias sukr finans
staigos. Pinig rinkos indliai ir pinig rinkos savitarpio fondai silo ekines privilegijas,
panaikinanias skirtumus tarp Ml ir M2. Nors jiems ir galima irayti ekius, taiau jie
netraukiami pinig mas M1, nes jais negalima naudotis neribotai (indlininkai gali irayti
tik du ar tris ekius per mnes, arba negali irainti eki maesnei nei 500 Lt sumai. Prie M 2
pridj dar neasmeninius terminuotus depozitus (didesnius kaip 100 000 Lt, kuriuos paprastai
turi verslininkai) bei usienio valiut, asmen laikom banko sskaitose, gausime pinig
pasil M3, kuri ir yra isamiausias pinig pasilos (kiekio) tautos kyje apskaiiavimo
variantas.

Pinig pasila

Pirmiausia reikia pripainti, kad pagrindiniai pinig pasilos komponentai yra

popieriniai pinigai ir naai ekiais, sudarantys skolas arba paadus susimokti. Popieriniai
pinigai - tai esantys apyvartoje valstybini bank skolinimosi
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 274

sipareigojimai. naai ekiais - komercini bank ir taupomj staig skolinimosi

sipareigojimai.
Be to, popieriniai grynieji pinigai ir naai ekiais neturi tikrosios verts.
Reali pinig vert - tai preki ir pinig vert, k galima nupirkti u pinigin vienet. Toliau
akivaizdu, kad preki ir pinig kiekis, sigytas u litus, atgal keiiamas proporcingai kain
lygiui; kitaip sakant, egzistuoja atvirkiai proporcinga priklausomyb tarp bendro kain lygio
ir lito verts. Kai auga kainos ir pragyvenimo lygis, tuomet maja lito perkamoji galia, ir
atvirkiai. Kuo didesns kainos, tuo maesn lito vert, nes reikia daugiau lit esamam preki
ir paslaug kiekiui parduoti. Ir atvirkiai, kain sumajimas padidina lito perkamj gali,
kadangi sigyjant tas paias prekes ir paslaugas mums prireiks maiau lit. Jeigu kainos
padidja dvigubai, tada lito vert nukrinta apytiksliai 50 proc., ir atvirkiai. Infliacija, kaip
prasta, prasideda visuomens ilaidoms virijus gamybos galimybes. Esant vienodoms ilai-
doms ir gamybos slygoms, pinig pasilos augimas skatina paklausos augim. Kai tiktai
pasiekiamas visikas uimtumas ir bendras gamybos kiekis tampa faktikai pastovus, i
papildoma paklausa didesns takos kainoms neturi. Prek, kuri buvo pardavinjama u 20 Lt,
po infliacijos gali kainuoti 200 Lt. Tai reikia, kad litas, kuris prie tai sudar 1/20 preks
verts, dabar sudaro tik 1/200 jos verts.
Koki gi tak daro infliacija ir kiti lito verts sumajimai lito, kaip pinigo, ver ts
pripainimui? Nam kiai ir mons pasiruousios priimti grynuosius pinigus kaip apyvartos
priemon iki to laiko, kol jie ino, kad gali ileisti pinigus be didesni nuostoli. Bet staigiu
infliacijos augimo atveju reikalai klostosi kitaip. Infliacija gali nuvertinti pinigus j gavimo ir
ileidimo laikotarpiu. Pinigai tampa karti".
Staigus piniginio vieneto nuvertjimas gali privesti prie to, kad jis nustos vykdyti apyvartos
priemons funkcijas. mons ir nam kiai gali atsisakyti priimti popierinius pinigus, nes
nenors nukentti nuo nuvertjimo, kuris gali vykti disponavimo jais metu. Netekus priimtinos
apyvartos priemons, ekonomika grta prie neefektyvi natrini main.
Analogikai mons pasiruo naudotis pinigais kaip santaup priemone iki to laiko, kol
nra akivaizdaus santaup nuvertjimo - infliacijos rezultato. Ir ekonomika tuomet gali
efektyviai naudotis piniginiu vienetu. Staigus verts sumajimas atima i pirkjo ir pardavjo
galimybes nustatyti tvirtas prekybos taisykles. Piniginio vieneto vertei krintant pardavjai
neino, kiek prayti, o pirkjai neino, kiek mokti u vairias prekes ir paslaugas.

Pinig paklausa

Nereikia bti labai iprususiam, kad suvoktum, jog kiekvienu momentu tautos
kiui reikia tam tikro, kiekybikai apibrto pinig kiekio, ir per didelis ar per maas j kiekis
nra pageidautinas reikinys (kai per daug - pinig perkamoji galia maa, kai per maai - gali
bti j trkumas). Visi konkreiu momentu ekonomikoje esantys pinigai vadinami pinig
pasila. J formuojant svarbiausia yra kiek
275 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

vienos alies centrinis bankas. Norint reguliuoti pinig kiek reikia inoti veiksnius, nuo kuri
priklauso tiek pinig pasila, tiek j paklausa.
Aptarus su pinigais susijusius dalykus aiku, kad grynaisiais geriausia laikyti neilgai ar
nedaug pinig, nes ilgainiui j perkamoji galia gali sumati dl pasikeitusio preki ir paslaug
kain indekso. Daug geriau ir pelningiau pinigus investuoti pelningus dalykus, tokius kaip
nekilnojamasis turtas, kurio pinigin vert kasmet auga, arba kokius nors vertybinius
popierius, kurie duoda dividendus ar palkanas, arba tiesiog padti pinigus bank ir taip pat
gauti palkanas. Taigi savaime kyla klausimas, kiek pinig reikia turti? Pinig paklausa - tai
toks turto kiekis, kur visi alies kio subjektai nori turti pinigine forma. io siekio
alternatyvios snaudos yra palkan prieaugis, kuris bt gautas investavus t pinig sum
palkan duodanius aktyvus. I to galima daryti ivad, jog pinigais bus laikoma tokia turto
dalis, kuri teiks paslaugas, turinias toki pat arba didesn u alternatyvias snaudas vert. O
ios paslaugos yra trij ri:
Pirkimo-pardavimo akt finansavimas. Bet kuris kio subjektas siekia turti tam
tikr pinig kiek, kokio nuolat reikia pirkti prekms ir paslaugoms. Nenuostabu, kad
pinig kiekis, reikalingas iems sandoriams, apibriamas bendru piniginiu lygiu, arba
nominaliu BNP, t. y. kuo didesn rinkoje esani preki ir paslaug bendroji pinigin
vert, tuo daugiau prireiks pinig pirkimo-pardavimo sandoriams vykdyti. Taigi pinig
paklausa tokiems sandoriams vykdyti yra proporcinga nominaliam BNP Aiku, kad
pinig nereikt, jei pirkimo ir pardavimo aktai sutapt. Taiau tai yra labai sunkiai
gyvendinama, nes pajamos ir ilaidos nesutampa laiko atvilgiu. Kuo didesns kio
subjekto pajamos, tuo daugiau sandori jis atlieka, todl augant nacionaliniam produktui
pinig paklausa tolygiai didja.
Pinigini plauk svyravim amortizavimas. Nei ilaidos, nei pajamos nra
reguliarios, todl kiekvienas kio subjektas yra links turti tam tikrus pre-ventyvinius
pinig likuius. Priklausomai nuo j dydio, bna didesnis ar maesnis apsidraudimas
nuo galimo pinigini plauk svyravimo. i rezerv dydis tiesiogiai priklauso nuo kio
subjekt apyvartos.
Apsidraudimas nuo kit finansini aktyv kain nestabilumo. eimos ir firmos
linkusios turti papildom pinig atsarg, kad ivengt galimo pajam sumajimo,
susijusio su finansine rizika, kuri atsiranda dl to, kad firm ir asmen turtas, laikomas
obligacijomis, turi nuolat kintani rinkos vert. Siekdamos apsidrausti nuo
neivengiamo obligacij rinkos verts svyravimo, eimos ir firmos kaupia tas atsargas.
Taiau kas lemia, kiek pinig laikyti grynaisiais, o kiek obligacijomis? Aiku, tai
priklausys nuo to, kokius procentus nuo dt obligacijas pinig gausime. Taigi turint
100 Lt grynaisiais ir esant obligacij silomam pelnui 10 proc., mums pinig laikymas
grynaisiais kainuoja 10 Lt. Nenuostabu, kad pinig paklausa i aktyv puss yra
atvirkiai proporcinga obligacij silomam procentui. Kai silomas procentas arba
alternatyvios pinig laikymo grynaisiais ilaidos yra maos, tai mons nors laikyti
daugiau grynj pinig.
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 276

Pinig rinka

Sujung pinig paklaus ir pasil, galsime nagrinti pinig rink. Nordami

plaiau aptarti pinig rink, panagrinkime 120 pav. Pinig paklaus reikia vertikali ties S.
Paklausos kreiv yra ties, nes laikomasi prielaidos, jog finans staigos alies ekonomikai
tiekia nustatyt pinig kiek. Paklausos ir pasilos tiesi sankirta nulemia pusiausvyros kain
(kaina iuo atveju reikia obligacij teikiam procent, t. y. alternatyvios grynj pinig
snaudos).
Panagrinkime, kas atsitiks pakitus pusiausvyros padiai. Tarkime, i pradi pinig
paklausa pakito nuo 200 mlrd. Lt (S m) iki 150 mlrd. Lt (Sm1). Pastebsime, kad reikaling
pinig kiekis virija pasil 50 mlrd. Lt, esant obligacij teikiamam 5 proc. dydiui. iuo
atveju mons pasistengs prisitaikyti prie pinig stygiaus parduodami turimus aktyvus
(paprastumo dlei tarkime, kad ie aktyvai -obligacijos). Taiau kai vieni pinig sigyja
parduodami obligacijas, kiti juos praranda jas pirkdami.
Tada kolektyvinis bandymas gauti daugiau pinig parduodant obligacijas padidins j
pasil, palyginti su paklausa rinkoje, ir taip numu j kain. Taip sumajus obligacij kainai,
padids j teikiami procentai. Todl obligacij teikiamas procentas iaugs iki 7,5. is didesnis
procentas sumains grynaisiais laikom pinig kiek. Pastebsime, kad pinig rinka gro prie
pusiausvyros: reikiam ir silom pinig kiekis yra 150 mlrd. Lt, esant 7,5 proc. Ir atvirkiai,
padidjusi pinig pasila iki 250 mlrd. Lt sukels 50 mlrd. Lt pertekli, ir taip padids obligacij
kaina (nes j paklausa iaugs) ir kartu sumas j teikiamas procentas.
Apibendrinant galima padaryti tokias ivadas:
Obligacij kaina atvirkiai proporcingai priklauso nuo jos teikiamo procento dydio.
Pinig rinkos svyravimai sukelia obligacij kainos pakitim ir j teikiam procent.
Obligacij teikiamo procento pakitimas veikia moni nusiteikim laikyti pinigus
grynaisiais.

Obligacij teikiami procentai

10

7,5 5 2,5

150 200 250 Pinig kiekis, mlrd. Lt

120 pav. Pusiausvyra pinig rinkoje
277 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

moni nusiteikimo laikyti pinigus grynaisiais pakitimas atkuria pusiausvyr pinig

rinkoje.
Pusiausvyrinis obligacij teikiamas procentas ilygina reikiam ir silom pinig kiek.
Pasitelkus monetarin politik galima pakeisti pinig pasil, kad padidintume arba
sumaintume obligacij teikiamus procentus. Didesnis procentas sumaina investicijas ir
vartotoj ilaidas, o maas - padidina jas. Be to, tiek viena, tiek kita situacija galiausiai veikia
gamybos lyg, uimtum ir kainas.

16.2. Bankai ir j funkcijos

Bank atsiradimas

Bank atsiradimas siejamas su tais laikais, kai visuotiniu ekvivalentu

galutinai tapo brangieji metalai.
Tiems monms, kurie intensyviai usim prekybos operacijomis, nuolat neiotis su
savimi auks, sverti j, tikrinti jo grynum buvo nelabai patogu. Todl sugalvotas racionalesnis
bdas - auksas paliekamas auksakalio iniai, juolab kad toks brangij metal saugojimas yra
kur kas patikimesnis, o savininkui duodamas kvitas, kad asmuo A tikrai paliks pas meistr B
tam tikr kiek grynojo aukso. inoma, auksakaliui u i rimt paslaug tekdavo atitinkamas
atlyginimas. itaip prekybos operacijose tapo manoma atsiskaityti naujai - u prekes perleisti
ne auks, o ratel -kvit apie auks, palikt saugoti pas auksakal B. Bet kuris kvito pateikjas
bet kuriuo metu galjo i auksakalio t auks pasiimti. Taiau kuo toliau, tuo maiau rimti
pirkliai ir amatininkai norjo tai daryti: geriau j nuosavybe tapus auks ir toliau laikyti
patikimoje vietoje, pas solid juvelyr, kurio turtai ir i kartos kart perduodami siningos
verslininkysts principai teik puiki garantij.
itaip cirkuliacijoje atsirado auksakali skolos kvitai - juos imta naudoti kaip main ir
mokjimo priemon. Pradioje t kvit ireikiamas aukso kiekis buvo tapatus pas auksakal
laikomo (deponuoto) aukso kiekiui. Bet aukso saugotojai netruko pastebti, kad niekada
neatsitinka taip, kad kuri nors dien pagal iduotus kvitus reikt atiduoti vis auks.
Prieingai, didel dalis aukso nuolat guljo rsiuose, ir kuo plaiau auksakali kvitais buvo
naudojamasi kaip pinigais, tuo reiau klientams prireikdavo paties aukso. O jei dal to aukso
paskolinus pirkliams, kuriems danai ir palyginti neilgam prireikia stambesni sum? Rizikos
beveik jokios, nes nra buv, kad bent 50 proc. viso turimo aukso kuri nors dien bt
prireik, o papildomas udarbis nemenkas. Tas udarbis leist sumainti mokest u aukso
saugojim, o tai priviliot dar daugiau klient su naujais indliais. Skaiiavimuose 16.1
lentelje parodyta, kas vyksta. Kair pus parodo juvelyro sskait balans iki paskol
suteikimo momento; dein pus - po to, kai buvo iduota pirmoji paskola.
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 278

16.1 L E N T E L . J U V E LY R O SSKAIT BALANSAS

Tradicinis juvelyras Juvelyras-bankininkas
aktyvai pasyvai aktyvai pasyvai
Auksas 100 Depozitai 100 Auksas 90 Depozitai 100
Paskolos 10

Tie kvitai, kurie iduoti u deponuot auks, t. y. 100 proc. aukso verts, cirkuliuoja kaip
pinigai. Dalis to aukso (tarkime, 60 proc.) taip pat paleista apyvart ir cirkuliuoja kaip aukso
pinigai. vadinasi, i viso cirkuliacijoje yra pinig kiekis, sudarantis 160 proc. deponuoto aukso
kiekio.
ir kol visa kin veikla vykdavo ritmingai, be sukrtim, tokia praktika nekeldavo joki
problem. Jos ikildavo, kai vienas ar kitas auksakalys, nordamas udirbti kuo daugiau, tiek
sumaindavo aukso atsargas savo seifuose, kad vien grai dien jo depozitoriai, atj atsiimti
savo aukso, jo nebegaudavo. Tokie neatsargs juvelyrai netekdavo pasitikjimo ir turdavo
atsisakyti aukso skolinimo verslo, o skmin-gesni j kolegos i to kartaus patyrimo ilgam
pasimokydavo, kad skolinti auks galima, bet tam tikras rezervas visada turi bti seifuose.
Depozitai - tai aukso suma, atiduota saugoti bankui. Rezervai - tai aukso suma, kuri gali
bti tuoj pat panaudota indlinink reikalavimams patenkinti. Rezerv norma - tai rezerv
sumos santykis su depozit suma. Kuo maesn bus rezerv norma, tuo didesn peln
bankininkas gaus. Taiau kuo maesn rezerv norma, tuo didesn tikimyb, kad atsiradus
didesniam skaiiui indlinink, norini atsiimti savo indlius, pas bankinink esani rezerv
paprasiausiai neuteks. Tad bankininko mokumas yra atvirkias dydis jo veiklos
pelningumui.
iuolaikiniai bankai - tai finans tarpininkai, gaunantys peln. Finans tarpininkas - tai
staiga, esanti tarp kreditori ir paskolos gavj. Pams pinigus savo vardu, jis vliau ias
las perskolina. iandien plaiausiai naudojama bank paslauga yra atidaryti asmen
einamsias (depozitines, ekines) sskaitas ir aptarnauti j atsiskaitymus ekiais. Bankai taip
pat veikia kaip taupomosios kasos - priima terminuotuosius indlius ir moka u tai palkanas.
Taiau finans tarpininko vaidmen atlieka ne tik bankai. Tai gali bti ir gyvybs draudimo
kompanijos, ir pensij fondai. Taiau bankai - pagrindiniai finans tarpininkai. Komerciniai
bankai - tai finans staigos, i valstybs gavusios speciali licencij, kuri leidia joms
priiminti ekinius ir kit ri depozitus, taip pat suteikinti kreditus. Komerciniai bankai
didel dal tiek ekini, tiek terminuotj depozit naudoja paskoloms iduoti (u palkanas) ir
kai kurioms finansinms investicijoms (pavyzdiui, vertybiniams popieriams pirkti).
Bank veiklos kryptys geriausiai matomos i kurio nors banko metinio balanso. Banko
aktyvas yra ta vairi form vert, kuri priklauso bankui, pasyvas - vert, kuri bankas kam
nors skolingas. Bet kuris bank pakliuvs dokumentas priskiriamas aktyvui arba pasyvui
pagal tai, kam plauks pinigai - bankui ar jo klientams. Aktyv ir pasyv suraant kartu
sudaromas balansas.
279 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

Banko, kaip verslo mons, ypatyb yra ta, kad jis operuoja beveik vien svetimomis,
skolintomis lomis. Didioji pasyv dalis turi bti imokama pagal pirm pareikalavim.
vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, jis privalo turti rezervus.
Komercinio banko rezervai - tai jo turimi aktyvai, kurie gali bti panaudoti skubiems banko
indlinink poreikiams tenkinti. visa iuolaikin bankininkyst pagrsta dalinio rezervo
principu. Jis reikia, kad banke laikoma tik dalis jame deponuot l. Kakada dalinio rezervo
dydis buvo paties banko (jo atsargumo ir polinkio rizikuoti) reikalas. Todl banko ileidiam
skolos pasiadjim - banknot - kiekis taip pat priklaus vien nuo paties banko sprendim.
vadinasi, ir bankai galjo kurti pinigus, o pinig pasila buvo menkai valdoma. Dabar banko
rezervas yra statymu reguliuojamas dydis. Privalomasis banko rezervas apriboja bank
galimybes kurti pinig pasil, daro j reguliuojam.
Seniau banko rezervai buvo vienintelis bdas indlinink l saugumui garantuoti. Jei
kyje kildavo panika ir visi indlininkai puldavo atsiimti savo pinig, bankas nebegaldavo
imokti, bankrutuodavo, daug moni prarasdavo savo santaupas. Dabar tai praeitis,
daugelyje ali indliai bankuose apdraudiami; jei bankas ir bankrutuot, indlinink los
bt jiems sugrintos. Be to, dabar vestas ir reguliarus vyriausybinis komercini bank
tikrinimas ir j revizijos kontroliuojant operacij teistum bei finansin pagrstum. indli
saugumo interesais vyriausyb teisiniais aktais apriboja aktyv ris ir kiekius, kuriuos
bankas gali investuoti las (pavyzdiui, JAV daugumai bank draudiama pirkti paprastsias
akcijas, kuri dividendas, kaip inome, labai svyruoja ir dl to toks pat nepastovus ir j kursas).
Dalinio rezervo principas dabar pirmiausia padeda reguliuoti pinig pasil. Jis re-
alizuojamas statymu nustatant btin rezerv kaip procentin banko depozit kiek.

Pinig pasilos pltimas ir mainimas

Gali atrodyti, kad iandien, kai joks bankas, iskyrus vyriausybs kon-
troliuojam centrin bank, jau nebegali leisti banknot, pinig krimas bankams
nebemanomas. J emisija - vien vyriausybs rankose. Taiau taip nra.
Prisiminkime, kad vienas i pinig pasilos element yra pinig sumos, padtos
einamsias (ekines) sskaitas, ekinius depozitus. imkime pavyzd ir pasekime pinig krimo
proces. Tarkime, pilietis A pilnametysts proga i savo dds gauna 1000 Lt grynaisiais
pinigais. Pilietis A sumano atidaryti emaitijos banke nuosav ekin sskait - teikia bankui
1000 Lt ir gauna eki knygel.
Tarkime, privalomas banko rezervas yra 20 proc. vadinasi, bankas 200 Lt deda savo
seifus, o 800 Lt yra atliekamas rezervas. Tokio rezervo buvimas normaliomis slygomis jokiam
bankui nra pageidautinas, nes neduoda pelno, todl bankas pasistengs j likviduoti. Tuos 800
Lt emaitijos bankas paskolins, tarkime, rimtam klientui B, nuolatiniam Teli gyventojui,
sumaniusiam pirkti antr automobil. Banko aktyv srae atsiranda raas - 800 Lt pilieiui B
i Teli.
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 280

Pinig tarsi nepadaugjo - 1000 Lt, padt bank, pasidalijo 200 Lt, aldyt" banko
rezerve (rezervas gali bti tik grynieji pinigai bei depozitai Centriniame banke), ir 800 Lt,
iduot pilieiui B kaip paskola. Betgi pamirome piliet A. Jis su eki knygele rankose dabar
gali atsiskaityti u prekes ir paslaugas, iraydamas ekius su nurodyta jo sskaita emaitijos
banke. Faktikai jo rankose 1000 Lt. Vadinasi, bendra pinig pasila po to, kai pilietis A padjo
1000 Lt bank, padidjo iki
1800 Lt.
Bet tai dar ne viskas. Pilietis B negaio gyvendinti savo plan, nusipirko automobil ir 800
Lt atsidr firmins Opelio parduotuvs kasoje, i kur kit dien jie buvo perkelti Auktaitijos
banko Teli skyri. Toliau viskas vyko analogikai -20 proc. privalomo rezervo (160 Lt) liko
banko seifuose, o 640 Lt buvo paskolinta ir tokia suma dar padidino pinig pasil. Visas
pradins 1000 Lt grynj pinig sumos kelias, didinant pinig pasil, pavaizduotas 16.2
lentelje.

16.2 lentel. Pinig pasilos augimas litais, atsiradus naujiems

rezervams (kaiprivalomas rezervasyra 20 proc.)BankaiNauji grynj
pinigPrivalom rezervekiniai depozitai,indliai
(rezervai)prieaugisatsirandantys naujpaskol pagrinduPradinis
naas1000,00200,00800,00Antroji grandis800,00160,00640,00Treioji
grandis640,00128,00512,00Ketvirtoji
grandis512,00102,40409,60Penktoji grandis409,6081,92327,68etoji
grandis327,6865,54262,14septintoji grandis262,1452,43209,71Visos
kitos grandys1048,58209,71838,87I viso5000,001000,004000,00

Toks nebaigtine proporcija ireikiamas procesas mums jau pastamas - su juo susidrme
nagrindami multiplikatori. io proceso formul tokia:
1+R+R+R2+R3+ ... = 1K1-R),
ia R - koeficientas, pagal kur pradinis raas perraomas kit ra.
Ms pavyzdyje R = 0,8, taigi vadinamasis pinig multiplikatorius iuo atveju lygus 5. Jis
reikia, kad 1000 Lt nauj rezerv atsiradimas banke pinig pasil padidina iki 5000 Lt.
Vadinasi, pinig pasila iaugo 4000 Lt, o jei btume dar tikslesni, ekini depozit suma
padidjo 5000 Lt, o grynj pinig kiekis sumajo 1000 Lt.
Kuo maesnis privalomo rezervo dydis, tuo daugiau iauga pinig pasila, ir atvirkiai.
itaip privalom bank rezerv dydis gali bti panaudotas pinig pasilai reguliuoti.
281 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

Atvirkia analogija veikia pinig pasilos majimo procesas.

Kartotinis pinig pasilos augimas arba jos majimas yra potencialiai pavojingas tautos
kiui. Jei kai kurie ekonomikos vyksmo indikatoriai ima signalizuoti apie verslo aktyvumo
majim, bankai gali pasidaryti daug atsargesni ir imti laikyti atliekamus rezervus, maiau
pasitikti paskol grinimo garantijomis. Bet koks rezerv dalies padidinimas tuojau pat
sukelia grandinin ekini depozit sum majimo reakcij. Pinig pasilos majimas
nulems visumins paklausos sumajim, o is tiesiogiai paveiks nacionalinio produkto augimo
galimybes, t. y. sukels jo majim. ims grsti gamybos nuosmukis, ir bank gal net nepagrsti
bgtavimai sukels visai real gamybos stabteljim. ir prieingai, jei bankai randa motyv
teikti paskolas iki privalomo rezervo leidiamos ribos, pinig pasila gali tiek padidinti
visumin paklaus, kad nacionalinio produkto gamyba perengs potencialias ribas ir sukels
infliacij.

Centrinis bankas ir jo funkcijos

Pinigai egzistuoja tkstantmeius, o centriniai bankai atsirado palyginti

neseniai. Vieni i seniausi bank - Anglijos bankai ir vedijos bankas - buvo steigti XVII a.
pabaigoje. iandien bet kurioje alyje yra savas centrinis bankas. Jis gyvendina du
pagrindinius udavinius:
Centrinis bankas turi utikrinti ekonomins raidos tolygum. Jis turi ukirsti keli
finansinei panikai. gyvendindamas udavin centrinis bankas vaidina paskutins
pakopos kreditoriaus vaidmen. Paskutins pakopos kreditorius suteikia kreditus finans
staigoms ir firmoms, kai ioms gresia finansin kriz.
Antroji uduotis - utikrinti em infliacijos lyg ir kartu neleisti smarkiai kilti nedarbo
lygiui.
Pagrindin centrinio banko funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinig pasil alyje. iam
tikslui jis naudoja tris pagrindines priemones: rezerv reglamentavim, atvirosios rinkos
operacijas ir diskonto norm.

Rezerv reglamentavimas

Rezerv norma yra privaloma ekini depozit sumos dalis, kuri bankai turi
laikyti atsargoje. Privalomasis rezervas yra ir terminuotiesiems indliams; jis nustatomas
atskirai ir yra daug maesnis. Rezerv norm komerciniams bankams nustato centrinis bankas
kaip procentin dyd. Privalomj rezerv sudaro komercinio banko depozitas centriniame
banke ir grynieji pinigai jo seifuose.
Privalomasis rezervas - tai rezerv minimumas, viryti j bankai visada gali. (Pavyzdiui,
iuo metu Kanadoje grynj pinig rezervas ekiniams depozitams iki pareikalavimo - 10
proc., terminuotiesiems indliams - 4 proc.).
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 282

Centriniam bankui nesunku apskaiiuoti, kiek padids pinig pasila, jei jis pakeis
privalomojo rezervo norm. Jei kiekvienas litas grynaisiais pinigais, padtas banko einamj
sskait, sukelia 1/R lit prieaug ekiniuose depozituose, tai privalomojo rezervo norm
sumains nuo 20 iki 15 proc., centrinis bankas vietoj 5 Lt sulauks 6,67 Lt prieaugio pinig
pasiloje kiekvienam naujam litui (1/0,2=5; 1/0,15=6,67). Kitaip tariant, pinig pasila padids
madaug tredaliu.

Atvirosios rinkos operacijos

Tai - vyriausybs vertybini popieri (obligacij ir ido vekseli) pirkimas ir

pardavimas rinkoje. Jo esm ta, kad tokiais veiksmais tiesiogiai keiiamas rezerv kiekis
komerciniuose bankuose, taigi keiiama (kartotiniu dydiu) ir pinig pasila.
Atvirosios rinkos operacij turinys toks. Tarkime, centrinis bankas padaro ivad, kad
pinig pasila per maa, ji ima trukdyti didinti gamyb. Jis nusprendia padidinti pinig
pasil. Tam tikslui centrinis bankas ima pirkti rinkoje vyriausybs vertybinius popierius u
bendr 10 mln. Lt sum. Tiek iauga bank rezervai; prasids kartotinis depozitini sskait
sum augimas. Jei rezervo 1 Lt padidina pinig pasil 2,5 Lt, tai reikia, kad pinig pasila
padids 25 mln. Lt.
Kai i operacija atliekama tarp centrinio ir komercini bank, grynj pinig ia ivis
nenaudojama: centrinis bankas tiesiog rao savo knygose (ufiksuoja), kad obligacijas
pardavs komercinis bankas dabar padidino savo rezerv, privalomai laikom centriniame
banke, ir todl gali atitinkamai (keleriopai) iplsti paskolines operacijas.
To paties efekto - pinig pasilos padidjimo - sulauks ir ekonomika tuo atveju, kai alies
vyriausyb savo didesnms ilaidoms finansuoti pageidaus papildom finansini itekli. Ji
gali parduoti savo vertybinius popierius (paprastai trumpalaikius -nuo 3 mnesi iki met)
centriniam bankui, kuris pirks" juos taip, kad vyriausybei atidarys depozitin sskait tam
tikrai sumai.
Analogikai veikiama, kai siekiama sumainti pinig paklaus. iuo atveju centrinis bankas
parduoda vyriausybs vertybinius popierius atvirojoje rinkoje.

Diskonto norma

Centrinis bankas, suteikdamas dal komercini bank rezerv, kartu tais

pinig itekliais gali jiems ateiti pagalb, t. y. paskolinti pinig. Nors tai, kaip jau minjome,
atliekama vien raais atitinkamose sskaitose, paskola i centrinio banko prilygsta gryniesiems
pinigams ir komercinis bankas jos dka padidina savo rezervus iki reikiamo lygio, ukerta keli
kartotiniam pinig pasilos sumajimui.
Centrinio banko nustatoma palkan norma, teikiant paskolas komerciniams bankams ar
kitoms finans staigoms, vadinama diskonto norma. Apibriant j kieky
283 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

bikai bei keiiant jos dyd siekiama reguliuoti pinig pasil - diskonto norm keliant,
centrinio banko paskolos gavimo slygos, taigi ir komercinio banko kreditini galimybi
ipltimas - suvaromi, o j mainant - skatinami. Tiesa, kiekybiniu poiriu centrinio banko
paskolos komercini bank rezervams daro menk tak, nes jos sudaro vos apie 1 proc. viso
skolinamojo kapitalo. Taiau centrinio banko kredit politika svarbi kitu atvilgiu, jo
numatom ir kas savait koreguojam diskonto norm orientuojasi pramoninio ir finansinio
pasaulio bosai", kaip vien i vyriausybs kini ketinim rodikli. Taigi diskonto normos
poveikis rinkoje susiklostanioms pinig pasilos ir paklausos slygoms yra nemaas.
Pabrkime, kad taip yra, jei vyriausyb vykdo aktyvi diskonto normos politik (taip ji elgiasi,
pirmiausia vadovaudamasi mokjim balanso interesais, t. y. siekdama savo rink pritraukti
usienio finans), nes auktesn diskonto norma automatikai suteikia palankesnes slygas
pinig bei usienio valiutos indlininkams - tos alies vertybini popieri pirkjams. Esant
ramesnei kio padiai, danai diskonto normos politika yra pasyvi -centrinis bankas tiesiog
keiia j taip, kad ji atitikt rinkoje susiklosiusi palkan norm.
Centrinis bankas gali dviem bdais reguliuoti kiek, kur skolina komerciniams bankams:
Jis gali pakeisti diskonto norm. Kuo didesn diskonto norma, tuo maiau komerciniai
bankai skolinasi i centrinio banko.
Jis gali paprasiausiai atsisakyti skolinti bankams. Paskola yra laikina priemon
bankams, kurie siekia padidinti savo rezervus iki reikiamos normos, jei j rezervai
isenka dl netikto indli atsimimo ar kit nenumatyt aplinkybi. Paprastai
reikalaujama, kad bankai apribot skolinimsi ir nenaudot jo savo veiklai plsti.

16.3. Monetarin politika

Monetarin politika - tai centrinio banko politika, reguliuojanti pinig mass

didjimo tempus ir palkan normos pokyius.
Pagrindinis monetarins politikos tikslas yra skatinti nacionalinio produkto gamyb, ukirsti
keli nedarbo augimui ir infliacijai. Kiekvienu laikotarpiu iuos tikslus rikiuoja bei konkreiai
formuluoja vyriausyb, o monetarin politik tiesiogiai gyvendina alies centrinis bankas.
Tie patys tikslai keliami ir vyriausybs fiskalinei politikai. Skirtumas tik tas, kad fiskalin
politika gyvendinama mokestinmis priemonmis ir formuojant valstybs biudeto ilaidas bei
pajamas, o monetarin politika - reguliuojant pinig pasil.
Savo pagrindiniais bruoais monetarins politikos turinys mums jau inomas: jei
ekonomika veikia ne visikai panaudodama darbo iteklius (yra nedarbas ir, vadinasi, recesinis
tarpsnis), didinant pinig pasil iauga gamybos apimtis. iam tikslui centrinis bankas ir
vyriausyb imasi vadinamosios lengv (t. y. lengvai prieinam) pinig" taktikos - skatina
palkan normos kritim ir investicins veiklos pagyv
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 284

jim. Tai vadinama ekspansine monetarine politika. Artjant prie visiko uimtumo, pinig
pasilos didinimas skatina ne tik nacionalinio produkto augim, bet ir kain lygio kilim. Tada
ima grsti kio kaitimas" su sparia infliacija, ir pereinama prie sunkiai prieinam" pinig
politikos priemoni - vadinamosios varaniosios (re-strikcins) monetarins politikos;
kredito slygos tampa sunkesns, dalis investicij atkrinta ir gamybos infliacinis tarpsnis
palengva likviduojamas, o ekonomika ima veikti savo potencini galimybi ribose. Monetarin
politika turi skatinti dar didesn uimtum, taiau kartu nesukelti spartaus kain lygio augimo.
Monetarin politika remiasi pinig pasilos ir paklausos pusiausvyros susidarymo
mechanizmu. i pusiausvyra susiklosto tokiame take, kuris reikia atitinkam palkan norm.
121 pav. matome, jog pinig pasilos padidinimas (kreiv MS pereina i MS0 MS1) sukelia
palkan normos sumajim (nuo r 0 iki r1), o pinig paklausos iaugimas (nuo MD0 iki MD1)
veikia prieingai (palkan norma pakyla nuo
r
iki r
0 2).

Reguliuodamas pinig pasil, centrinis bankas veikia palkan norm ir leidia veikti
rinkos jgoms, kurios sukelia atitinkamus geidiamus verslo aktyvumo ir nacionalinio produkto
gamybos dinamikos poslinkius. Nutaikyto postmio perdavimo mechanizmas" yra toks:
pinig pasilos keitimu sukeliamas palkan normos kitimas, is keiia investicij apimt
(kylant palkan normai, investicij maja, ir atvirkiai), o investicij apimties poslinkiai
keiia visumins paklausos dyd; tai ir sukelia nacionalinio produkto apimties kitim (arba,
blogai visk apskaiiavus, kain kilim) (r.122 pav.).
Visas laukiamas monetarins politikos priemoni efektas pasiekiamas tik po gana ilgo laiko.
Laiko tarpas nuo sprendimo primimo iki jo realizavimo vadinamas realizavimo lagu. Jo
buvimas labai komplikuoja monetarins politikos procesus. Realizavimo lagas kyla dl i
prieasi:
atliekant atvirosios rinkos operacijas, praeina tam tikras laikas, kol vertybinius popierius
centriniam bankui pardav komerciniai bankai savo iaugusius rezervus i tikrj
realizuoja naujomis paskolomis;
285 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

MD

122 pav. Reguliuojama pinig pasila ir palkan

norma
M u Mj Pinig pasila

kryptingas poveikis palkan normai bus realizuotas (centrinio banko pastangomis

didinant pinig pasil) tik po to, kai pakis eim turto, turinio absoliut arba didel
likvidum, struktra (t. y. pasikeis proporcijos tarp grynj pinig, ekini depozit,
terminuotj indli, valstybs ido vekseli, trumpalaiki ir ilgalaiki paskol
obligacij bei akcij) ir eim intencijos turti, tarkime, maiau grynj pinig, o
daugiau palkanas neani aktyv, reali-zuosis iki tokio lygio, kad pasikeis ir
ilgalaiki paskol palkan norma (ji, kaip inome, yra nepaslankiausia);
i palkan normos kitimo tikintis poveikio investicij mastui, taip pat tenka laukti
netrump laik, kol t investicij prieaugis i tikrj bus;
i investicij prieaugio tikimasi visumins paklausos padidjimo ir tuo pagrindu
nacionalinio produkto gamybos iaugimo - tokiam efektui taip pat reikia laiko tarpsnio.

paklaidos, padarytos nustatant monetarins politikos veiksm pradios moment ir

apskaiiuojant realizavimo lag, gali duoti prieing efekt - destabilizuoti k. pinig pasilos
didinimas normaliomis slygomis maina palkan norm, o pinig pasilos mainimas j
didina.
problema yra ta, kad geidiama pinig pasila gali nulemti nepriimtin palkan norm
arba norima palkan norma bus pasiekta tik suformavus nepageidaujam pinig pasilos dyd.
Tarkime, tautos kyje ima veikti prieastys, sukelianios pinig paklausos didjim:
mons nusprend turti daugiau grynj pinig. pinig paklausos kreiv persikelia i MD 0
MD1 (123 pav.). Jei centrinis bankas nieko nedaro (pinig pasilos kreiv lieka savo vietoje),
mons paveria pinigais, tarkime, dal vertybini popieri ar net nekilnojamj turt - ir tikslas
pasiektas, pinig kiekis visuomenje padidja nuo M0 iki M1. Kartu su tuo iauga ir palkan
norma - nuo r0 iki r1. pinig rinkos pusiausvyra i tako E pereina tak A.
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 286

Palka
n
norma

M M,M 2 Pinig kiekis

123 pav. Pinig kiekio ir palkan normos pokyio

sveika

Jei ekonomika funkcionuoja netoli visiko uimtumo, tai pinig kiekio augimas gali grsti
sparia infliacija ir kio dezorganizavimu. Todl centrinis bankas sieks tbt nedidinti pinig
pasilos. Vadinasi, nordamas isaugoti pinig pasil ankstesniu Mg lygiu, jis turs imtis
ryting pasil siaurinani priemoni. Todl gerokai pakils palkan norma, nes pusiausvyra
tarp pinig pasilos ir paklausos gali susidaryti tik take B, esant palkan normai r 0. Taiau
pusiausvyra take B gali susidaryti tik tuo atveju, kai pinig pasilos kreiv bus perkelta
kair, kad kirst kreiv MD1 take B. Vadinasi, siekdamas isaugoti nekintam pinig pasil,
centrinis bankas turs susitaikyti su gerokai auktesne palkan norma (r 2), dl kurios gali
atsirasti recesinis tarpsnis.
Jei ekonomikoje yra dideli nepanaudojamo darbo ir kit itekli (didelis nedarbas, laisvi
gamybos pajgumai), centrinis bankas gali nusprsti, kad btina padidinti pinig pasil, o
palkan normos didinimo reikia ivengti (nes inome, kad palkan normos didinimas maina
investicij galimybes). Vadinasi, centrinis bankas imasi ekspansins monetarins politikos
priemoni. Jis turs padidinti pinig pasil iki M 2 (taigi perkelti kreiv MS deinn) - tik tada
pinig paklausa bus patenkinta ir pinig pasilos bei paklausos pusiausvyra tikrai bus take C,
t. y. isaugos nepadid-jusi palkan norm r 0. Norimas palkan normos dydis (r 2) bus
pasiektas tik tada, kai bus susitaikyta su didesniu nei savaime susiklosiusiu pinig pasilos
dydiu
(t. y. ne M1, bet M2 ) .
Nenuostabu, kad tebevyksta ginai - kurio tikslo centrinis bankas turi pirmiausia laikytis:
kontroliuoti ir reguliuoti pinig pasil ar palkan norm.
iuose ginuose realizuojamos dvi skirtingos teorins platformos, kuriomis remiasi
iuolaikin ekonomikos teorija ir ekonomin strategija - keinsist ir monetarist. Keinsistai
teikia prioritet palkan normos reguliavimui, monetaristai - pinig kiekio reguliavimui.
panagrinkime iuos du monetarins (ir fiskalins) politikos skirtumus isamiau.
287 16. PINIGAI, BANKAI IR M O N E TA R I N

POLITIKA

Palkan normos traktavimas

Skirtingos pairos palkan normos klausimu atsiskleidia, kai vertinamas

jos poveikis pinig paklausai, pinig pasilai ir numatom ilaid apimiai.
pinig paklausa, kaip jau inome, yra susijusi su j turjimo snaudomis, kurias apibria
palkan normos dydis - kuo i norma didesn, tuo brangiau atsieina laikyti pinigus
(grynaisiais arba ekinje sskaitoje). Monetarist nuomone, pinig paklausa yra maai jautri
palkan normos pokyiui. Keinsist poiriu yra prieingai - pinig paklausa labai jautri tam
pokyiui. Monetarist argumentas yra toks: pinig paklausa priklauso nuo sandori apimties
(sandoriams, inoma, palkan normos svyravimai neturi didels takos, j mast lemia
moni pajamos). Kein-sistai pirmenyb teikia, aikindami pinig paklaus, tiems motyvams,
kurie yra jautrs palkan normai - pinigini plauk nereguliarumo amortizavimui bei kit
finansini aktyv kainoms. Abu poirius iliustruoja 124 pav.; vertikalesn linija ireikia
monetarist interpretacij, gulstesn itisin - keinsist.
palkan normos pokytis nuo r1 iki r2, monetarist poiriu, padidina pinig paklaus nuo
M1 iki M2, o keinsist poiriu - nuo M0 iki M1.
poiri skirtumas pinig pasilos jautrum palkan normai yra toks: mone-tarist
sitikinimu, pinig pasila yra palyginti nejautri palkan normos pokyiams, o keinsistai
mano prieingai. Monetaristai teigia, kad bankai nelabai link laikyti atliekam rezerv, todl
j galimybs didinti ar mainti pinig kiek rinkoje, reaguojant paskol paklaus ir palkan
normos svyravim, yra labai ribotos. Keinsistai kaip pavyzd pateikia bank elges Didiosios
depresijos metais ir teigia, kad bankai ekonomikos smukimo slygomis visada link turti
atliekam rezerv, todl kai kredit paklausa ir palkan norma ima augti, jie turi nemaai
galimybi tai atsiliepti.
pairos palkan normos poveik numatom ilaid apimiai taip pat nesutampa.
Monetarist teigimu, bendrosios ilaidos yra labai jautrios palkan normai, o kein-sistai
sitikin, kad palkan norma daro menk tak bendrj ilaid dydiui. pirmieji
argumentuoja tuo, kad palkan norma daro didel poveik firm investiciniams planams,
gyvenamj nam statybai ir ilgo vartojimo preki sigijimui; antrieji, pri-
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 288

Palkan Monetanstai
norma
289 16. PINIGAI, BANKAI IR M O N E TA R I N

POLITIKA

Keinsis
tai
M0 M, M 2 M3 Pinig paklausa

124 pav. Keinsist ir monetarist poiris pinig paklausos ry su palkan

norma
paindami tok poveik, taip pat teigia, kad jo mast monetaristai pervertina, ir rodinja, jog
investicijas daugiau lemia ne palkan normos dydis, o kininkavimo slygos bei
perspektyvos.
iame procese (125 pav.) pinig kiekio pokyiai gali veikti visumin paklaus. Tai kodl
pirmieji keinsizmo alininkai buvo skeptiki dl monetarins politikos, kaip priemons
paklausai valdyti, galimo veiksmingumo? Atsakymas yra toks: mes negalime bti tikri, ar
pirmj dviej etap poveikiai bus labai stiprs.
I etapas. Pats D. Keinsas tuo laiku, kai buvo parayta Bendroji teorija", buvo labai
susirpins, kad ekspansyvi monetarin politika gali bti neveiksminga paiu pirmuoju etapu ir
todl ji negali ivesti i tuometins Didiosios depresijos. Todl pa-

Monetarins politikos sukeltos problemos

2 etapas. Palkan normos
majimas sukelia
investicij gausjim
291 16. PINIGAI, BANKAI IR

M O N E TA R I N P O L I T I K A

1 etapas. Pinig mass 01_______________^

padidjimas
sukelia palkan ------- Investicij
Ar
normos paklausa r
Investavimas
sumajim
Palkan i
norma i Investicij
paklausa

Pinig
didja
kiekis
M
Pinig
mas didja
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 292

3 etapas. Multiplikatorius

Investicijos
(I*)'
Santaupos
(S)

> Nacionalinis
produktas NP
Pusiausvyros nacionalinis produktas
padidja dl pagausjusi investicij
veikiant multiplikatoriui
1 2 5 PAV . K A I P V E I K I A M O N E TA R I N P O L I T I K A : K E I N S I S T
POIRIS
293 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

lkan norma gali bti labai ema, pvz., 2-3 proc. Esant tokioms aplinkybms, centrinio banko
galimybs dar sumainti palkan norm nra labai didels. Akivaizdu, kad palkan norma
negali sumati iki nulio. (Esant nulinei palkan normai, niekas nenors pirkti obligacij,
mons atsisakys investuoti pinigus. Bt nenaudinga laikyti pinigus banke.) Taigi kai
palkan norma jau labai ema, centriniam bankui gali bti nemanoma j dar paeminti.
Ekspansyvi monetarin politika, nesugebanti stipriau paveikti palkan normos, bus pasmerkta
lugti jau i etape.
Stabilios ekonomikos laikais laisvosios rinkos operacijos gali labai veikti palkan norm,
ir ii etapas tampa svarbia monetarins politikos dalimi.
II etapas. Kaip pavaizduota 125 pav., investicijos yra gana jautrios palkan normos
pokyiui. Pavyzdiui, palkan normos sumajimas nuo 8 iki 6 proc. sukels investicij
paklausos padidjim 25 proc., t. y. nuo 100 mlrd. Lt iki 125 mlrd. Lt.
poirio, kad investicijos labai smarkiai nereaguot palkan normos pokyius, buvo
plaiai laikomasi penktj ir etj deimtmeiais. Tai skatino vyraujant skepticizm dl
monetarins politikos, kaip priemones visuminei paklausai valdyti, efektyvumo.

Monetarist abejons dl fiskalins politikos

prie pasirodant D. Keinso knygai Bendroji teorija", daugelis eko-

nomist buvo skeptikai nusiteik dl fiskalins politikos poveikio visuminei paklausai,
gamybos apimiai ir uimtumui. iuolaikiniai monetaristai - klasikins tradicijos paveldtojai -
yra beveik tiek pat skeptiki dl fiskalins politikos poveikio visuminei paklausai.
Ekspansyvi fiskalin politika gali paveikti investicij paklaus. Kai vyriausyb padidina
savo ilaidas arba sumaina mokesius, jos deficitas didja. Nordama finansuoti savo
deficitines ilaidas, vyriausyb parduoda nauj obligacij ar kit trumpalaiki vertybini
popieri, t. y. skolinasi finans rinkose. papildomas skolinimasis pakelia pa-
A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 294

lkan norm. Savo ruotu auktesn

126 pav. Investicij

ribojimas: monetarist
poiris

palkan norma sumaina reikiamas in-

vesticijas. investicij majimas riboja
visumin paklaus ir slopina vyriausybs
ilaid ar mokesi mainimo tiesiogin
stimuliuojant poveik.

Monetarins politikos
sukeliamos problemos

Vyriausybs deficitai gali

padidinti palkan norm, pavyzdiui, nuo
i1 iki i2 (r. 126 pav.)
295 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A

Tai sukelia poslink investicij paklausos kreivje i tako C D. Investicij ribojimas

prasideda tada, kai iplstin fiskalin politika didina palkan norm, o ji savo ruotu maina
investicij paklaus.
Cia neverta abejoti, ar yra tam tikras investicij ribojimas. Tik kokio jis dydio? Keinsistai -
ypa pirmieji - danai teig, kad investicijos nelabai priklauso nuo palkan normos. Vadinasi,
fiskalin politika yra veiksmingas rankis visuminei paklausai valdyti. Antra vertus,
monetaristai daniausiai mano, kad investicij paklausos kreiv yra pakankamai nuoulni ir kad
vyriausybs deficitins ilaidos istumia didiules asmenines investicijas. Tokiu bdu fiskalin
politika tik iek tiek (jeigu ivis) veikia visumin paklaus.
Atmesdami abejones dl deficitini ilaid veiksmingumo, monetaristai daro vien svarb
apibendrinim. Centrinis bankas, pirkdamas papildom obligacij, kurias vyriausyb turi
parduoti, kad galt padengti biudeto deficit, priverstas padidinti pinig mas. Naujieji
pinigai turs stipr ekspansyv poveik visuminei paklausai. Monetaristai didesn paklaus
kildina i pinig mass pokyio, o ne vyriausybs biudeto deficito. jie mato grynj fiskalin
politik, kaip menkai veikiani visumin paklaus.
Grynoji fiskalin politika apima vyriausybs ilaid ar mokesi lygio pokyius,
nelemianius pinig mass didjimo temp pokyi.

Naujausios viltys dl monetarins politikos

paskutiniaisiais deimtmeiais pinig apyvartos greiio pokyiai apsunkino

centrinio banko udavinius. Nestabilus pinig greitis reikia, jog kai centrinis bankas keiia
savo monetarin politik, jis maiau gali numatyti jos poveik visuminei paklausai. Nepaisant
to, jungtinms Valstijoms teko labiau pasikliauti monetarine politika negu ankstesniais
deimtmeiais. Nuo 1981 m. vyravo monetarin politika, nes fiskalins politikos taikymas buvo
problemikas. Mokesi mainimas ir karini ilaid didinimas lm tokius didelius
valstybinio biudeto deficitus, jog vyriausyb, nordama stabilizuoti ekonomik, jau leido
vadovautis aktyvia fiskaline politika.
Nors daugelis politini lyderi man, kad svarbu mainti deficitus, taiau trko sutarimo,
kaip tai padaryti. Kiekviena ilaid programa turjo savo rmj. po R. Reigano bei G. Buo
ygi prie mokesi didinim joks politikas negaljo jiems patarti. Fiskalin politika pradjo
strigti politiniame tinkle: konfliktuojanios takingos grups labai apsunkino toki klausim,
kaip ilaid mainimas, mokesi klimas, sprendim (nors uslpti mokesiai arba
mokestini plauk didinimas" buvo svarstomi). Dl idui umesto tinklo monetarin politika
buvo vienintelis makroekonomikos aidimas". ji tapo esminiu paklausos valdymo rankiu.
Atvejis, kai manoma drauge panaudoti ir monetarin, ir fiskalin politikas. Dmesys
monetarinei politikai nebuvo skmingas. Tuo remiantis galima pa
16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A 296

daryti ivad, kad geriausia makroekonomikos politika turi apimti ir fiskalin, ir monetarin
politikas.
Nors ekonomistai i esms perjo nuo kratutinum link centro, taiau jie dar nesutaria dl
monetarins ir fiskalins politik santykinai stipri pusi. istorin tiesa tinkamai neisprendia
nesutarimo. Besitsianios abejons dl monetarins ir fiskalins politik santykinio
veiksmingumo stiprina nuostat, kad reikia naudoti abi. Bt neprotinga dti visus kiauinius
vien pintin", ypa kai nesame tikri, kuri pintin turtume dti.
Be to, yra antras svarus argumentas, palaikantis bendr monetarin ir fiskalin strategij.
itin padidjus visuminei paklausai, reikalingi ribojamieji veiksmai. Taiau jie yra skausmingi.
Vyriausybs ilaid mainimas palieia vairias ekonomines grupes. Niekas nenori, kad
padidt j mokesiai. Grietesn pinig politika ir auktesn palkan norma gali apsunkinti
nam statyb ir kit investicini projekt gyvendinim. jeigu yra panaudojamas abiej politik
derinys, j poveikiai gali bti vidutiniai, o apribojim politikos nuostoliai gali bti plaiau
paskirstyti visuomenei. Taigi manoma ivengti labai sunkios natos ukrovimo vienam kuriam
nors ekonomikos sektoriui.
297 16. P I N I G A I , B A N K A I I R M O N E TA R I N P O L I T I K A
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 298

17. ALIES
FUNKCIONAVIMO
DARBO RINKOS
PROBLEMOS.
NEDARBAS IR INFLIACIJA.
STABILIZAVIMO POLITIKA

iuolaikin rinkos ekonomika turi du svarbiausius savo sveikatos

indikatorius nedarbo lyg ir infliacijos tempus. Uimtumo ir infliacijos problemos gyja
global mast. Vyriausybs taikomos socialins ir ekonomins priemons ciklo svyravimams
velninti ir kartu iki minimumo mainti nedarb ir infliacij sudaro kio stabilizavimo politik.

17.1. Darbo rinkos funkcionavimo problemos

Pagal funkcionavimo ypatumus, gali bti iskiriamos dvi darbo rinkos rys: oficiali ir
neoficiali. Abi jos turi bendr bruo, bendr dsningum. Pagrindinis skirtumas pasekms
gyjant socialines garantijas. Oficialioje darbo rinkoje dalyvaujantiems asmenims utikrinamos
socialins garantijos, ji apskaitoma, analizuojama remiantis oficialiais statistiniai rodikliais.
Neoficiali darbo rinka aptarnauja elin ekonomik, joje dalyvaujantys asmenys negyja
socialini garantij.

Oficiali darbo rinka

Pirkimo pardavimo objektas darbo rinkoje. Analizuojant istoriniu poiriu,

darbo rinka, kaip ekonomikos posistemis ir savarankika sistema, susiformavo darbo
pasidalijimui iaukus main poreik, kuris tapo pagrindu prekiniams-piniginiams santykiams
vystytis ir evoliucionuoti (127 pav.).

Darbo pasidalijimas

Mainai

Prekiniai piniginiai santykiai

Darbo rinka
299 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

127 PAV. DARBO RINKOS, KAIP SAVARANKIKO EKONOMIKOS POSISTEMIO,

FORMAVIMASIS

Procesui tampant vis sudtingesniu, i specifini sudting ryi sistema tapo atskira
ekonomins sistemos posisteme, aprpiania ir jungiania vis ekonomin sistem pagal tik jai
bdingus dsningumus. Ji atlieka savo pagrindin tarpininko tarp darbo ir kapitalo, funkcij,
pirkimo-pardavimo procesu jungia du pagrindinius gamybos veiksnius darb ir kapital.
Darbo rinka ypatinga ir tuo, jog jai turi takos itin daug objektyvi ir subjektyvi veiksni.
Dl to, kas yra pirkimo ir pardavimo objektas darbo rinkoje, jau nuo 19 a. vidurio iki i
dien nesibaigia mokslins diskusijos. Perkamas darbas ar darbo jga? Darbuotojas parduoda
savo darb, darbo paslaug ar save pat darbo jg? Tai geriau padeda suprasti darbo turinio
analiz. iuolaikinse ekonomikos teorijose darbas apibriamas kaip fiziniai ir protiniai
moni sugebjimai, kurie gali bti naudojami gaminant prekes ir paslaugas. Tokiu bdu,
darbo kategorijos samprata vienu metu apima dvi jo bsenas, dvi puses: potenciali mogaus
gebjim dirbti ir funkcin io gebjimo dirbti naudojim gamyboje. Potenciali darbo
bsena, t.y. mogaus gebjimas dirbti, sudaro darbo jgos svokos turin, o funkcin, arba
gebjimo dirbti naudojimas gamyboje darbo svokos turin. Vadinasi, rinkoje perkama ne
darbo jga, o darbas. Darbo rinkoje formuojasi btent darbo paklausa bei pasila ir
atitinkama jo (darbo) kaina (128 pav.).
Ekonomikos vadovliuose naudojamos darbo jgos ir darbo itekli svokos. Darbo jga
(tiksliau visumine darbo jga) vertinami (ir vadinami) darbingo amiaus alies gyventojai
(uimtieji ir bedarbiai), kurie nori ir gali dirbti. Darbo itekliai alies (regiono) darbingi
gyventojai, uimti ir neuimti, bet potencialiai galintys dalyvauti kuriant ekonomines grybes.
Todl svoka darbo itekliai naudotina kaip svokos darbo jga sinonimas tik tuo atveju, kai
kalbama apie aktyvius darbo iteklius. Pasyvs darbo itekliai (mokiniai, studentai, nedirbantys
darbingo amiaus gyventojai, uimti nam kiuose ir kiti darbingi darbingo amiaus
gyventojai, nedalyvaujantys darbo rinkoje) yra svarbus alies ekonominio potencialo
elementas.
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 300

W
darbo kaina SL

E
WE
DL

QL darbo kiekis
0 LE
mogus kaip
darbo jga
(jo potencials
sugebjimai Darbo pasila Darbo paklausa
dirbti, t.y. (t.y. funkcins darbo Darbo rinka (t.y. funkcins darbo jgos
turimos jgos bsenos pasila) bsenos paklausa)
Darbo jgos
kompetencijos) funkcins
bsenos
realizavimas

GAMYBA

Darbo pasilos bei paklausos formavimasis

128 PAV. DARBO PASILOS BEI PAKLAUSOS FORMAVIMASIS

Samdos santykiai pagrindinis darbo rink formuojantis elementas. Nagrinjant bet

kuri ekonomins sistemos santykinai savarankik dal posistem (iuo atveju darbo rink),
btina iskirti jos bazinius ekonominius santykius ( tuos i j, kurie svarbiausi ir atlieka
posistem formuojanias funkcijas), atskleisti j sveik. Nagrinjant darbo rink, iskirtinos
ios bazini ekonomini santyki grupes:
1) santykiai dl darbo rinkos subjekt ekonomini poreiki formavimosi ir j
tenkinimo;
2) darbo santykiai;
3) nuosavybs santykiai;
4) ekonomin subjekt veikl bei elgsen ireikiantys santykiai.
Subjekt ekonominiai poreikiai yra bet kurios ekonomins veiklos pagrindas. Ekonominis
poreikis tai ne tik objektyvi reikm ekonominei grybei, bet ir subjekt aktyvi vidin bsena,
nukreipta poreikio objekto pasisavinim, verianti juos elgtis tam tikru bdu. Ekonominiai
poreikiai transformuojasi ekonominius interesus, kurie pagal savo prigimt pasireikia kaip
specifiniai kins veiklos motyvai. iuo poiriu darbo rinka tai santykiai, nusakantys
darbuotoj, siekiani gauti darb, bei darbdavi, per konkreias darbo vietas formuojani
darbo jgos paklaus, interes sveika ir j realizacija.
Subjekt ekonomini poreiki ir ekonomini interes tenkinimas manomas tik per darb.
Pasirengimas darbui ir jo realizavimas objektyviai reikalauja atitinkam darbo santyki, kur
darbo rinka pasireikia kaip vienas i visuomeninio darbo pasidalijimo posistemi, esant
prekiniams-piniginiams santykiams. irint iuo aspektu, darbo rinka tai socialini-
ekonomini santyki dl samdos slyg ir aktyviausio visuomenins gamybos proceso
veiksnio (potencialaus darbuotojo) traukimo mint proces sistema.
Ekonomini grybi gamyba ir vartojimas numato ir j socialin fiksacij bei
pasisavinim, t.y. nuosavybs santykius. iuo poiriu darbo rinka gali bti vaizduojama kaip
posistemis, kuriame gamybos veiksniai - darbas ir kapitalas, kaip savininkai, sveikauja dl
bendro ir efektyvaus i veiksni naudojimo. Nuosavybs santykiai realizuojasi visuomenins
301 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

reprodukcijos procese, kur darbo rinkos subjektai objektyviai atlieka skirtingus vaidmenis
gamybos ir jos rezultat pasisavinimo procesuose, o tai lemia ir j veiklos bei elgsenos
specifik. Antra vertus, darbo rinka tai visada ir darbuotojo, ir darbdavio tarpusavio
priklausomybs santykiai.
Aptartieji baziniai ekonominiai santykiai yra tampriai tarpusavyje susij prieastiniais-
pasekminiais ryiais: ekonominiai poreikiai lemia darbo btinum, o pagrindiniu darbo
reguliavimo veiksniu tampa nuosavybs santykiai, nusakantys ir darbo rinkos subjekt veikl
bei elgsen ioje rinkoje. Tai pavaizduota 129 pav.

Darbo rinka

Darbo rinkos subjek- Ekonomin subjekt

K
t ekonominius po- veikl bei j elgsen A
D
reikius ireikiantys ireikiantys P
A santykiai santykiai I
R
T
B
A
A
L
S Samdos santykiai A
S

Nuosavybs
Darbo santykiai santykiai

Darbo ir kapitalo sveika darbo rinkoje

129 PAV. DARBO IR KAPITALO SVEIKA DARBO RINKOJE

Pavaizduotos ekonomini santyki grups yra glaudiai susijusios tarpusavyje,

persipynusios ir tik teorins abstrakcijos bdu jas galima logikai iskleisti, kartu pagrindiant
ir j sryio logik bei varomsias jgas.
Aukiau tekste dar neaptarta viena i schemos grandi samdos santykiai, kuriais
darbo rink integruojasi vis keturi ri mintieji ekonominiai santykiai, ir kurie tampa j
pai formuojaniu elementu, t.y. ios rinkos pagrindiniu ekonominiu santykiu, jos branduoliu.
Dstoma nuomon grindiama tuo, kad ekonomikos teorijoje vadovaujamasi
metodologine nuostata, jog ekonominiai santykiai (j grups) yra subordinuoti. Kitaip sakant,
juose visuomet galima iskirti pirminius (esminius) santykius ir ivestinius antrinius, tretinius
ir t.t, t.y. priklausanius nuo pirmini. tai prie toki pirmini, darbo rink formuojani,
santyki ir priskirtini samdos santykiai. Nereikia rodinti, kad tik jiems palankiai susiklosius,
utikrinamas erdvinis struktruotos darbo jgos pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas, kio
vienetus, profesijas, kvalifikacines grupes ir kt., artjama prie bsenos, kai darbo jga atitinka
kio poreikius, ir kartu realizuojami tiek darbo rinkos subjekt ekonominius poreikius
ireikiantys santykiai, tiek ir darbo, nuosavybs bei ekonomin subjekt veikl ir elgsen ioje
rinkoje ireikiantys santykiai. Antra vertus, samdos santykiai turi baigtin ekonomin form,
jungiani bendr visum anksiau aptart darbo rinkos bazini ekonomini santyki blokus
ir utikrinani j realizavimsi konkreioje kinje veikloje bei pozityvi raid. Todl, kuriant
darbo rinkos politikos priemones, orientuotas darbo rinkos pasilos ir paklausos derinimo
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 302

tobulinim, ir iekant j veiksmingum didinani svert, btina turti omenyje, kad btent
samdos santykiuose persipina darbo rinkos ekonomini mechanizm veikim lemiani
esmini veiksni varomosios jgos bei siauros vietos.

Darbo rinkos struktra. Darbo rinka darbo jgos pardavimo ir pirkimo ekonomini
santyki visuma, kurioje formuojasi darbo pasila ir darbo paklausa bei darbo jgos kaina
darbo umokestis.
Darbo itekliai yra aktyvs ir neaktyvs (130 pav.).
Aktyvs darbo itekliai darbo jga, apimanti uimtuosius ir bedarbius.
Neaktyvs nedirbantys ir neiekantys darbo gyventojai, kuri negalima priskirti nei
prie uimtj, nei prie bedarbi. Tai vaikai, nedirbantys mokiniai ir studentai, nam
eimininks (ai), nedirbantys pensininkai, negalieji, nuteistieji, asmenys, prarad vilt rasti
darb. Pasyvi galini (atsivelgiant ami), taiau nedalyvaujani darbo rinkoje dalis
paprastai svyruoja ir priklauso nuo situacijos alies kyje. Jos struktr galima charakterizuoti
tik atlikus specialius sociologinius tyrimus, taiau i darbing darbingo amiaus gyventoj
grup patenka ir elinje ekonomikoje dirbantys asmenys, ir darbo emigrantai ( kitus
regionus ir kitas alis ivyk dirbti asmenys, nedeklarav savo ivykimo), bedarbiai
,,savanoriai, dirbantieji mauose neregistruotuose kiuose ir pragyvenantys i jame sukurt
produkt bei atsitiktini vienkartini darb bei kt.
Didiausij uimtj dal sudaro oficialiai dirbantys asmenys uimtieji.
Uimti gyventojai 15 met ir vyresni asmenys, dirbantys bet kok darb, gaunantys
u j darbo umokest pinigais ar natra arba turintys pajam ar pelno: tai samdomieji
darbuotojai, savarankikai dirbantys asmenys, padedantys eimos nariai. Tyrime dirbaniais
laikomi 15 met ir vyresni gyventojai, tiriamj savait ne trumpiau kaip valand dirb bet
kok darb, u kur gavo darbo umokest ar i kurio turjo pelno, taip pat gyventojai, kurie
tiriamj savait sirgo, atostogavo, nedirbo dl prastov, augino vaikus iki 3 met amiaus, t. y.
nebuvo nutrauk oficiali ryi su darboviete.
Uimtumo lygis uimt 1564 met amiaus gyventoj skaiiaus ir vis to paties
amiaus gyventoj skaiiaus santykis.
Uimtumo rodiklius Lietuvoje skelbia Statistikos departamentas. Uimtumo tyrimas
tikimybini imi metodu nuo 2002 m. atliekamas nuolat, skelbiami ketvirtiniai ir metiniai
tyrimo rezultatai. Tyrimo imtis m 8000 nam ki (nuo 2009 m.). I viso apklausose
dalyvauja apie 15 tkst. (arba 0,5 proc.) 15 met ir vyresni gyventoj ir apie 2 tkst. vaik iki
15 met amiaus. Renkama ir skelbiama palyginamoji statistin informacija apie gyventoj
uimtum, vertinant uimtj ir bedarbi skaii, j pasiskirstym pagal ami, lyt,
gyvenamj viet, ekonomins veiklos ris, pagrindines profesij grupes, pilietyb,
isilavinim, darbo jgos aktyvumo, uimtumo ir nedarbo lygius. Pagrindiniai statistins
informacijos vartotojai valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, verslo ir mokslo
atstovai, iniasklaida, Europos Sjungos statistikos tarnyba (toliau Eurostatas) ir kitos
tarptautins organizacijos (TDO, Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija,
UNESCO), Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (EBPO) ir kt.). Uimtumo
statistiniai rodikliai reikalingi vertinant pokyius alies darbo rinkoje, socialinei ir ekonominei
politikai formuoti, socialiniams sprendimams priimti, vertinti alies kio isivystymo lyg,
rengiant kio pltros prognozes, tarptautiniam darbo rinkos rodikli palyginimui.
Maesn dalis uimtj sutinkama neoficialioje/elinje darbo rinkoje. i dalis
svyruoja, priklausomai nuo alies ekonominio isivystymo lygio (labiau isivysiusiose alyse
elins ekonomikos dalis (atitinkamai ir neoficialiai darbuotoj dalis) paprastai yra
maesn; alyse, kuri ekonomika yra emesniame lygmenyje didesn elins ekonomikos
dalis ir joje neoficialiai dirbani asmen dalis). Dalis uimtj elinje darbo rinkoje,
siekdami usitikrinti socialines garantijas, tai slepia ir registruojasi darbo biroje. Jie
303 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

apskaitomi kaip iekantys darbo bedarbiai ir ikreipia nedarbo lygio rodiklius.

Darbo itekliai

Aktyvs darbo jga Pasyvs darbo rinkoje nedalyvaujantys

darbingo amiaus gyventojai

Uimtieji Bedarbiai Uimtieji elinje darbo

rinkoje (elinje ekonomikoje)

Darbo emigrantai

Uimtieji nuosavuose kiuose

(igyvenimo uimtumas)

Bedarbiai - savanoriai

Nedarbingi asmenys

130 PAV. DARBO ITEKLI STRUKTRA

Dal aktyvi darbo rinkoje darbingo amiaus gyventoj sudaro bedarbiai. Bedarbiai
nedirbantys 1574 met amiaus asmenys, kurie aktyviai ieko darbo (per paskutines keturias
savaites kreipsi valstybin darbo bir ar privai darbinimo agentr, darbdavius, draugus,
gimines, iniasklaid, laik darbinimo testus ar dalyvavo darbinimo pokalbiuose, iekojo
patalp, rengim savo verslui, band gauti verslo liudijim, licencij, paskol) ir per dvi
savaites gali pradti dirbti. Bedarbiams taip pat priskiriami asmenys, kurie laikinai dl
technini ar ekonomini prieasi nedirbo savo darbo vietoje ir neturjo formalaus ryio su
darboviete, iekojo kito darbo; priverstini atostog (priverstinmis atostogomis laikomos
darbdavio inicijuotos nemokamos atostogos) ij samdomieji darbuotojai, negaunantys
pakankamo ( 50 proc.) darbo umokesio ir tyrimo metu iekantys darbo ir galintys dirbti;
mokiniai, studentai, nam eimininks (-ai) ir kiti asmenys, iekantys darbo ir pasireng
artimiausiu metu (per dvi savaites) pradti dirbti, bet tiriamuoju laikotarpiu buv ekonomikai
neaktyvs.
Bedarbiai (remiantis Uimtumo rmimo statymu) nedirbantys darbingo amiaus darbingi
asmenys, kurie nesimoko pagal dienin ar nuolatin mokymo form, statym nustatyta tvarka
yra siregistrav teritorinje darbo biroje kaip darbo iekantys asmenys ir yra pasireng
dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonse.
is bedarbio apibrimas taikomas Darbo biroje, registruojant bedarbius. Taiau btina
prisiminti ir tai, kad ne visi bedarbiai, iekodami darbo, kreipiasi darbo bir ir registruojasi
joje.
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 304

Ilgalaikiai bedarbiai bedarbiai, iekantys darbo vienerius metus ir ilgiau.

Dl nedarbo lygio vertinimo bd nemaai diskutuojama. Statistikos departamento
skelbiami nedarbo rodikliai paprastai yra auktesni, nes prie bedarbi priskiriami ir
savarankikai darbo iekantys asmenys, apklausos metu teig, jog nori dirbti, taiau darbo
biroje nesiregistruoja, nes nesitiki jiems tinkamo pasilymo. alies socialins apsaugos
sistemos modelis, socialins paramos gavimo slygos, apmokestinimo slygos taip pat turi
takos, kuri dalis nedirbani asmen linkusi registruotis darbo biroje. Pavyzdys 2010 m.
per por mnesi net kelet procent Lietuvoje iaugs nedarbas po to, kai nedirbantiems, bet
neregistruotiems kaip bedarbiai asmenims buvo priminta apie j siskolinim dl nesumokto
privalomojo sveikatos draudimo mokesio.
Nedarbo tipai. Pagal socialines-psichologines prieastis nedarbas yra savanorikas ir
priverstinis. Pagal ekonomines nedarbo prieastis skiriami trys nedarbo tipai:
migracinis (tekamasis, frikcinis),
struktrinis,
ciklinis.
Migracinis nedarbas atsiranda monms paliekant darbo vietas dl vairi asmenini
prieasi. Vieni darbuotojai ieina i darbo nordami pereiti geresn darb, kiti atleidiami u
prasiengimus, treti, baig mokykl ar kursus, pirmkart ieko darbo, ketvirti nebedirba, nes
baigsi j darbo sezonas.
Struktrinis nedarbas kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktros
(kvalifikacijos, profesij, ak ar teritorij poiriu). Tokia padtis susidaro keiiantis
gaminamos produkcijos nomenklatrai ir technologijai, t. y mokslo ir technikos paangos
slygomis. Ekonomikos pltojimsi, augim visada lydi struktriniai pokyiai. Vis didesn
poveik turi ir globalaus masto kiniai pokyiai, spartus ekonomini ryi pltojimasis.
Struktrinio nedarbo augim sukelia sprog burbulai (daniausiai nekilnojamojo turto).
Struktrinio nedarbo prieastimi gali bti ir darbo umokesio reguliavimas: minimalaus
darbo umokesio statyminis reglamentavimas, ak ir moni profesini sjung susitarimai
su darbdaviais, mainantys atlyginim diferenciacij bei vietini darbo rinkos slyg poveik.
Tokios priemons paeidia rinkos dsni veikim darbo rinkoje ir dl to dalis darbuotoj
(vyresnio amiaus nekvalifikuoti darbininkai, ypa moterys, taip pat mokykl absolventai)
lieka be darbo, nes statymo nustatytas darbo umokesio minimumas yra per auktas
silomoms darbo funkcijoms apmokti.
Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumaja kinis aktyvumas, ekonomikos pltra ima
stabioti ir pasuka recesijos kryptimi (susidaro recesinis tarpsnis). is nedarbo tipas kartais ir
yra apibdinamas kaip nepakankamos paklausos nedarbas. Ciklinis nedarbas tiesiogiai susijs
su verslo ciklu, jo nenumaldoma, nors kaskart lyg velnesne sinusoide.
Visai ivengti nedarbo ne tik nemanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patikt
prievartinis darbinimas. Todl reikia tiksliai apibrti visiko uimtumo svok, nes nedarbo
lygis negali bti nulinis. Paskutiniaisiais XX amiaus deimtmeiais prasidjo plati diskusija
apie tai, koks nedarbo lygis laikytinas natraliu ir k reikia visikas uimtumas.
Natralus nedarbo lygis fiksuojamas esant galimam (potencialiam) BNP. J sudaro
migracinis (tekamasis, frikcinis). Jo dydis alyse skiriasi. Ekonomikai isivysiusiose alyse
jis gali sudaryti 3 proc., besivystaniose alyse ir 8-10 procent nedarbas gali bti laikomas
natraliu. Taiau jei nedarbo lygis bt 9, 10 proc. ar daugiau, tai sparti ekonomikos pltra
situacij pagerint. Bendra gamybos apimtis ir uimtumas didt lygia greta. Be to,
ekonomikos pltojimas lemt produktyvumo kilim, nes kin veikl bt traukti tie
305 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

rengimai ir darbuotojai, kurie iki tol nebuvo visikai panaudojami.

Natralaus nedarbo ypatumus padeda suprasti grafinis darbo rinkos modelis (131 pav.).

131 PAV. DARBO RINKOS MODELIS

iame grafike besileidianti darbo paklausos ties LD rodo, kad mons samdo daugiau
darbinink, kai maesnis realusis darbo umokestis. Ties LP vaizduoja, kiek moni sudaro
alies darbo jg. Didjant darbo umokesiui, paprastai didja norini dirbti moni skaiius.
Ties AJ rodo, kiek moni sutinka dirbti u silom darbo umokest. Ji yra tiess LP kairje
tiek dl to, kad dalis moni neivengiamai yra bklje tarp darb, tiek dl to, kad kai kurie
j tampa darbo jga tik esant didesniam darbo umokesiui. Darbo rinkos pusiausvyra susidaro
take E, kai dirbanij skaiius yra N0, o realusis darbo umokestis - W0. Atkarpa EF
vaizduoja natral nedarbo lyg (131 pav).
Natralaus nedarbo lygio svok reikia patikslinti dviem aspektais.
Pirmas aspektas - is terminas nereikia, kad ekonomika visada funkcionuoja esant
natraliam nedarbo lygiui ir kartu realizuoja savo gamybin potencial. Ekonominio ciklo
nuosmukio fazje nedarbas virija natral lyg. Kita vertus, galimi atvejai, kai nedarbas bna
emiau io lygio.
Antras aspektas - natralus nedarbo lygis nra pastovus, jis peririmas keiiantis
slygoms.
Isivysiusios alys, siekianios dar didesnio ekonominio efektyvumo, deda pastangas iki
minimumo sumainti ir natral nedarbo lyg. Daniausiai naudojamos priemons: vyriausybs
parama profesiniam mokymui, darbo rinkos lankstumo didinimas, draudimo nuo nedarbo
sistemos tobulinimas, didelio spaudimo ekonomika (naudojamos monetarins ir fiskalin
politikos priemons, kuriomis siekiama ilaikyti kuo maesn nedarb vadinamoje didelio
spaudimo ekonomikoje).
Darbo rinkos infrastruktra darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo organizacin
institucin forma. J galima apibdinti kaip sistem valstybini ir nevalstybini institucij
(darbinimo tarnybos, moni ir organizacij personalo tarnybos, profesins organizacijos ir t.
t.), teisini norm, reguliuojani i institucij veikl bei darbuotoj ir darbdavi tarpusavio
santykius.
vairios darbo rinkos infrastruktros grandys tiria darbo rinkos konjunktr, darbo
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 306

pasil ir paklaus, atlieka dirbani ir nedirbani bei norini sidarbinti gyventoj apskait,
organizuoja bedarbi socialin apsaug, j mokym, perkvalifikavim ir t. t.
Uimtj, dalyvaujani kinje veikloje, samdos santykius ir tvark reguliuoja
Darbo kodeksas ir kiti statymai. Uimtumo rmimo statymas nustato darbo iekani asmen
uimtumo rmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tiksl, udavinius, uimtumo rmimo
politik gyvendinani institucij (staig) funkcijas, uimtumo rmimo priemoni
gyvendinimo ir darbo rinkos paslaug teikimo organizavim ir finansavim.
Taiau pagrindinis darbo rinkos politikos tikslas efektyvus darbo itekli
panaudojimas (132 pav.): darbingo amiaus gyventoj, nedalyvaujanij darbo rinkoje,
darbinio aktyvumo didinimas, nedarbo mainimas.

Nedalyvaujantys
darbo rinkoje Bedarbiai

Uimtieji
Aktyvios darbo Pasyvios
rinkos politikos darbo rinkos
priemons politikos
priemons

132 PAV. EFEKTYVAUS DARBO ITEKLI PANAUDOJIMO SCHEMA

Profesins sjungos ir darbdavi organizacijos svarbus darbo rinkos infrastruktros

elementas. Jos atstovauja darbuotoj ir darbdavi interesus ir utikrina socialinio dialogo
galimyb sprendiant darbo santyki, darbo apmokjimo problemas.
Socialin partneryst vystoma per socialin dialog. Tai deryb ir konsultacij
procesas tarp svarbiausi socialini partneri valstybini, darbdavi ir profesini sjung
institucij. Dialogas tarp Vyriausybs, darbdavi ir profesini sjung konfederacij yra viena
i labiausiai paplitusi socialinio dialogo form. Trialis bendradarbiavimas remiasi derybomis,
kuri metu alys prisiima sipareigojimus laikytis susitarim.
Trialis bendradarbiavimas gali vykti nacionaliniu, akiniu, regioniniu ir vietiniu
lygmeniu. Pagrindinis dalyvavimo trialiame bendradarbiavime tikslas yra keistis informacija,
siekti interes balanso, gauti pagrindini socialini partneri pritarim Vyriausybs politikai,
formuoti socialin ekonomin politik, kuri atspindt partneri poir ir interesus. Lietuvos
Respublikos trialje taryboje darbdaviams atstovaujanios Lietuvos pramoninink
konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavi konfederacija bei darbuotojams atstovaujanios
Lietuvos profesini sjung konfederacija, Lietuvos profesin sjunga Solidarumas ir
Lietuvos darbo federacija bendradarbiauja siekdamos darbdavi ir darbuotoj interes
pusiausvyros, palaikyti socialin santarv, skatinti ekonomin bei socialin paang, mainti
socialin atskirt ir skurd.
Nuostoliai dl nedarbo. Nedarbas makro lygio problema, kurios ekonomins pasekms
nesukurtos ekonomins grybs, skurdas, socialins problemos bei stojantis ekonomikos
apyvartos ratas. Socialins bei psichologins nedarbo pasekms tampa rizikos faktoriumi
visuomenei: ji blogina darbo jgos kokyb, didina emigracij, nusikalstamumo augim bei
kitas makro ir mikro lygio socialines problemas, tuo paiu gilindama ekonomines problemas.
Prieastis darbo jgos (kaip gamybos veiksnio) reikmingumo augimas iuolaikinje
ekonomikoje: jis vis labiau tampa ekonominio augimo galimybes lemianiu veiksniu.
307 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

Ekonomin problema Ekonomin problema:

nepakankama darbo jgos darbo jgos kvalifikacins
paklausa struktros ir kio poreiki
neatitikimas

Socialin problema: Darbo rinkos problema:

nedarbas, lemiantis skurd nekvalifikuota ir
nemotyvuota,
problemika
Socialins ir darbo jga
psichologins problemos
dl nedarbo

133 PAV. EKONOMINI PRIEASI IR SOCIALINI PASEKMI SVEIKOS

SCHEMA

Ilg laik neisprstos ekonomins problemos sudaro slygas socialini problem

sikerojimui ir ios paios tampa negatyviu ekonominiu veiksniu (133 pav.).
Makroekonominiai nedarbo nuostoliai nuostoliai plaia prasme, kuriuos patiria visa
alies ekonomika dl neefektyvaus darbo jgos ir kit gamybos itekli panaudojimo. Kitaip
tariant, nedarbas trukdo visuomenei pasiekti potencialias ekonominio augimo galimybes.
Ry tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apimties atsilikimo nuo
potencialiojo BNP matematikai 1960 m. rod ymus JAV makroekonomikos tyrintojas
Artras Okunas. Jo teorija ekonomikos moksle inoma kaip Okuno dsnis: yra reguliarus
neigiamas ryys tarp faktiko BNP (Y) ir potencialiojo BNP ( Yp ) procentinio santykio bei
skirtumo tarp faktiko ir natraliojo nedarbo lygio. Okuno dsnis remiasi treiuoju cikliniu
nedarbo tipu. Jis nepaaikina natraliojo nedarbo ir jo pasekmi.
Ekonomikos teorijoje is dsnis daniausiai pateikiamas nurodant, kad jei faktikas
nedarbo lygis virija natralj nedarbo lyg vienu procentu tai reali gamybos apimtis pasikeis
2-3 proc., kitaip sakant, realusis BNP atsilieka nuo galimo (potencialaus) lygio vidutinikai 2,5
proc.
(U 1 U n ) h
Y Y1 ,
100
ia:
Y ekonominis nuostolis;
Y1 potencialus BVP;
U 1 faktinis . nedarbo lygis;
U n natralus nedarbo lygis;
h koeficientas, atskleidiantis BVP ir nedarbo priklausomyb (Okuno koeficientas
h =2,5).
is santykis 1:2,5 arba 2:5, t.y. nedarbo lygio su BNP apimties atsilikimu santykis,
leidia apskaiiuoti BNP nuostolius, esant bet kokiam ciklinio nedarbo lygiui.

elin darbo rinka

elin (oficialiai neapskaityta) ekonomika bet koks ekonominis
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 308

aktyvumas, kuris didina bendr alyje kuriamo produkto vert, bet nra trauktas alies
nacionalines sskaitas ir neparodomas apskaiiuojant bendrj vidaus produkt. Tai antrin
alies rinka, kurioje vykstantys prekybiniai sandoriai arba bt manomi oficialiai apskaitomoje
ekonomikoje ir apmokestinami, arba dl statym suvarym bt nemanomi.
Dalis darbingo amiaus asmen uimti elinje (neoficialioje) darbo rinkoje,
aptarnaujanioje elin ekonomik. Net ir modernios technologijos, kompleksinio j taikymo
pltra iais laikais sunkiai aptinka eline veikla usiimanius asmenis. elins ekonomikos
ir, atitinkamai, elins darbo rinkos, dydis vairiose alyse skiriasi. Ekonomikai
isivysiusiose alyse ji paprastai sudaro maesn, besivystaniose gerokai didesn dal.
Atitinkamai skiriasi ir elinis uimtumas. Taiau ali vyriausybs formaliai nepritardamos
eliniam uimtumui, visuotinio ,,sekimo bei griet represini priemoni ,,pogrindiniam
verslui daniausiai netaiko.
Taigi, kodl neformalus sektorius toleruojamas? Viena i mokslinink darom
prielaid yra tai, kad, musis represij prie elin uimtum, gali, spariai gtelti nedarbo
lygis. Kitas argumentas - kad ir kaip bt, elinis uimtumas kuria didesn pridtin vert nei
nedarbas. Mokslininkai, tiriantys elin uimtum, akcentuoja glaud rib ir ssaj ry tarp
dviej reikini elinio uimtumo ir oficialaus nedarbo bei j kitimo dsningumus,
vardindami tai kaip ekonomikos fenomen: tai tarsi dvi btinos ekonomins jgos dvi
medalio puss. Akcentuojama tai, jog bet kuri ekonomin ar politin priemon, mainanti
vien, skatina kitos didjim.
elinis uimtumas nra vienalytis. Be elinei ekonomikai priklausani nelegali
(oficialiai neregistruot) moni egzistuoja ir registruotos mons, kuriose oficialiai dirba tik
dalis darbuotoj. Taiau ir oficialiai dirbantys mons darbuotojai dirba tarsi dviem bdais:
dalis j darbo umokesio (paprastai minimalaus darbo umokesio dydio) deklaruojamas
oficialiai priklauso oficialiam legaliam uimtumui. Likusioji neoficialiam uimtumui.
Oficialiai nedarbinti asmenys priskirtini dirbantiems elinje ekonomikoje. Rezultatas
elins ekonomikos sukurtoji BVP dalis.
elinei ekonomikai priskirtinas mones galima sugrupuoti dvi ris: mones,
dirbanias emo naumo sektoriuose, kuriose vyrauja nenaios darbo vietos ir mones, kurios
pagal sektori priskirtinos produktyviems bei kuriose vyrauja aukto naumo darbo vietos.
Pastaroji moni ris ar neoficialj uimtum patenkanios darbo vietos (ar j dalis)
ypatinga tuo, kad turi didesnes galimybes bei polink legalizuotis pereiti oficial uimtum.
emo naumo ekonomikos sektoriams (ypa ems kio) priklausanios mons ir darbo
vietos legalizuotis galimybi turi gerokai maiau vyraujantis nenaus darbas lemia labai
em t moni pelningum, kuris ukerta keli vidaus ir iors investicijoms, o be investicij
ir galimybs tobulinti technologijas tokie darbai ir tokios mons pasmerktos ilgam
,,depresiniam ciklui.
Teorikai tai paaikina lyg ir dvigubos prigimties (talpyklos) darbo rinkos model, kur
neoficialus uimtumas, o tuo paiu ir elin ekonomika, tarsi randa pusiausvyr su oficialiu
nedarbu (134 pav.). Pusiausvyra nusistovi tame take, kur oficialus uimtumas yra
,,kandamas ant ribos, kur mokesi nata ir valstybs reguliavimo lygis darbdaviams (ypa
smulkiajam verslui) yra pakeliama.

Mokesi
Mokesi nata
nata ir
ir valstybs
valstybs reguliavimo
reguliavimo
lygis
lygis

Oficialus uimtumas elinis Registruotas

uimtumas nedarbas
309 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

134 PAV. ELINIO UIMTUMO DALIES KITIMAS

Lafero kreiv paaikina mokestini pajam priklausomybs nuo mokesi tarif

dsningum (tai jau buvo aptarta analizuojant fiskalin politik), vadinasi, didjant mokesi
tarifui, didja ir eline veikla usiimani moni dalis bei neoficialus/elinis uimtumas.
Mokesi tarif didinimas ir grietos verslo reglamentavimo bei reguliavimo
priemons maina oficialj uimtum, didina neoficialioje darbo rinkoje dirbani skaii ir
oficialj nedarb. Grietos kovos su eliniu verslu priemons elins ekonomikos apimtis
sumaina, taiau enkliai iauga registruotas nedarbas.
Didioji dalis mokslinink, akcentuojani elinio ar neoficialaus uimtumo
reikm alies ekonomikos pltrai ir situacijai darbo rinkoje, kaip situacijos vertinimo atskaitos
tak ir kaip tiksl pasirenka uimtumo lyg ir neieko ,,subalansuoto nedarbo modelio.
Svarbu suprasti, ar tikrai ekonomikai efektyvi yra kova su eliniu uimtumu. Tam
btina vertinti ne tik mokestini pajam pokyt, bet ir tai, kok efekt elinis uimtumas turi
darbo viet krimui, darbo viet panaikinimui, darbuotoj kvalifikacijos ilaikymui, elinje
ekonomikoje dirbani asmen ir j eim gyvenimo lygiui ir palyginti su tuo, kok poveik
turi oficialus registruotas nedarbas.
Bet kuri darbo rinkos reguliavimo politikos priemon turs takos ne tik nedarbo
lygiui, bet ir elinio uimtumo lygiui, nes, kaip rodo tyrimai, yra labai sunku sumainti
elin uimtum, nepaskatinant nedarbo lygio kilimo. Todl prie imantis represini
priemoni, galini sumainti neoficialaus uimtumo lyg, btina vertinti, ar yra oficiali
darbo viet pasila, ar mokesi dydis mokesi nata, yra pagrsti, juos vertinant pagal
alies ar regiono gyventoj perkamj gali. ie klausimai turi bti sprendiami atmetant
ultimatyvius variantus, nes perlenkimai ir vien, ir kit pus gali inspiruoti ekonomines ir
socialines problemas.
Kaip rodo mokslinink tyrim rezultatai, 20 Italijos region elinio uimtumo dalis
sudaro nuo 10 proc. labiau isivysiusiuose iaurs vakar Italijos regionuose iki 30 proc. alies
mastu labiau atsilikusiuose pietuose (Sicilijoje). Panai padtis stebima ne vien deimtmet. i
alis puikus pavyzdys, iliustruojantis ekonominio isivystymo lygio ir elins ekonomikos
masto ry.
Grietos priemons prie elin uimtum paprastai lunga. Bausmi u elin
versl ir nelegal darb grietinimas ir taikymas paskatina nedarbo augim. Ypa paradoksalu
tai, kad paskatina elinio nedarbo augim labai greitu laiku.
Toki priemoni taikymo rezultatas majantys darbo viet krimo tempai ir
maiausiai produktyvi darbo viet naikinimas (lugimas) elinio uimtumo segmente bei
dl to augantis registruotas nedarbas. Tai pagrindin ir ko gero vienintel prieastis, dl kurios
OECD alys ,,toleruoja neformalj sektori. Veiksmingas bdas stengiantis sumainti elin
uimtum ekonomikos augimas ir legalios darbo rinkos pltojimas (tame tarpe ir priemons,
didinanios darbo jgos mobilum) ir tuo paiu, nedarbo mainimas, iekant bd, kaip
aktyviau derinti darbo rinkos ir kio poreikius, sudarant kuo daugiau galimybi uimtiesiems
pereiti i elins legali darbo rink. elinis uimtumas, kaip rodo tyrimai, struktriniu
poiriu sudarytas i emo naumo darbo viet. Pati elinio uimtumo pltra apima ir
nedidel dal registruot bedarbi.
Viena i efektyvi darbo rinkos priemoni, trukdani sigalti eliniam uimtumui
pasyvi darbo rinkos politikos priemoni (bedarbi paalp, draudimo nuo nedarbo) sistemos
mechanizmas. elinis uimtumas maja, jei draudimo nuo nedarbo imokos mokamos tik
tiems bedarbiams, kurie gali rodyti dirb legalioje darbo rinkoje turi darbo sta per prajus
laikotarp, jei per registruoto bedarbio nedarbo laikotarp (ypa ilgesns trukms) yra
galimyb jam pasilyti laikinus darbus (Lietuvoje remiamus, vieuosius ir pan.).
 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 310

Darbo jgos migracija

Gyventoj migracija moni judjimas i vienos gyvenamosios vietos

kit. Gyventoj migracijos prieastys yra vairios: ekonomins, socialins, politins, religins,
eimins ir kitos. Migracijos rys priklauso nuo analizs aspekto: pagal krypt emigracija
ivykimas alies, imigracija atvykimas al, pagal trukm nuolatin, kai naujoje vietoje
sikuriama visam laikui, ir laikina arba sezonin, kai sikuriama laikinai, pagal prieastis
ekonomin, darbo, politin, ir t. t. Efektyvia migracija laikoma tokia, kuri padeda subalansuoti
darbo jgos pasil ir paklaus, migrantams persikeliant i region, kuriuose akivaizdi darbo
viet stoka, regionus, kuriuose darbo jgos nepakanka.
Migracijos prieastis aikina ios pagrindins teorijos: neoklasikin, naujoji ekonomin,
migracijos tinklo, dviguba darbo rinkos, pasaulio sistem. Pirmasis migracijos dsnius daugiau
nei prie imt met suformulavo E. Ravensteinas. Jis teig, kad svarbiausios migracijos
prieastys yra ekonomins. Jo idjos tapo vlesni migracijos teorij pagrindu.
Teorijos akcentuoja skirtingas migracijos prieastis, pasekmi, proces ir padarini
lygmenis ir aspektus. Daugelyje i j pabriamas ekonomini, socialini, teisini, politini,
geografini, kultrini ir kit emigravimo sprendimus lemiani veiksni sinergijos efektas.
Taiau visose i j pripastama, jog net jei apsisprendim emigruoti lemia kiti (ne
ekonominiai) motyvai, kaip vienas i svarbiausi argument nurodoma individo padtis darbo
rinkoje, o pasirinktoji emigracijos kryptis visuomet siejama su viltimis pagerinti ekonomin
padt.

17.1 LENTEL. MIGRACIJOS TEORIJOS

Migracijos Teorijoje akcentuojami migracij

Pagrindiniai teorijos teiginiai
teorijos lemiantys veiksniai ir motyvai
Nauja eimos (ar individo) strateginiai sprendimai Papildomi pajam altiniai, sustiprinantys eimos
diversifikuoti pajam altinius, minimizuoti rizik ekonomines pozicijas; finansins rizikos
ekonomin bei ivengti skolinimosi barjer lemia sprendim minimizavimas eimoje
migracijos emigruoti
teorija
Migracijos Emigracija save generuojantis veiksnys. Informacijos teikimas apie darbo rinkos situacij
Emigrantai suteikia informacij apie darbo rinkos potencialiems migrantams; susikr socialiniai tinklai
tinklo situacij, sidarbinimo, atlyginimo, apgyvendinimo tikslo alyse (pvz. lietuvi bendruomens)
teorija galimybes kitiems.

Dviej Valstybje egzistuoja dvi darbo rinkos: vietiniams
gyventojams skirta darbo rinka, garantuojanti
darbo rink auktas pajamas, ir pavojing, maai apmokam
teorija darb, kuriuos paprastai uima imigrantai, rinka;
kai trksta darbo itekli, imigrant samdymas
ekonomikai isivysiusiose alyse yra
priimtinesnis nei darbo umokesio didinimas
Pasaulio Emigracij lemia darbo jgos judjimas i
periferijos centr. Periferija laikomi besivystantys
sistem regionai, centru ekonomikai labiau
teorija isivysiusios valstybs. Centras ir periferija susij
kultriniais, prekybos, kalbiniais ir kitais saitais.
Globalizacijos kontekste ivystymo skirtumai tarp
vairi pasaulio ali lemia tai, jog ,,Centruose
labiau trksta darbo jgos
Migracijos Teorija vardija tris pagrindines veiksni grupes:
kilms vietovs vert, tikslo vietovs vert ir
sprendim intervencins klitys, bei jas vertinanio individo,
primimo kuris remiasi valgumu ir iniomis, sprendimo
Darbdaviai suinteresuoti mainti katus ir emos
kvalifikacijos reikalaujantiems darbams priimti
imigrantus, todl ie, suvokdami atleidimo rizik
nuosmuki ar ne sezono metu, inaudoja trumpo
laikotarpio galimybes usidirbti pajam
,,Centruose trksta darbo jgos maai apmokamose
darbo vietose, todl tai kuria nekvalifikuotos darbo
jgos migracinius srautus ias alis; globalizacija
didina galimybes pasisemti tarptautins patirties,
usiimti moksline veikla pasirinktoje srityje bet
kurioje pasaulio alyje, jei tokia veikla nemanoma
gimtojoje alyje, o tai neretai tampa auktos
kvalifikacijos darbo jgos ilgalaiks emigracijos
prieastimi
Teigiam ir neigiam veiksni, susijusi su kilms ir
tikslo alimis, bei asmenini motyv ir integracijos
klii vertinimas bei palyginimas nulemia
migracinius sprendimus
 311 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

teorija primimo veiksn

Motyvacin Teorija nagrinja keturis migracijos aspektus Apsisprendim emigruoti lemia polinkis migruoti,
galimybes, motyvus, lkesius, paskatas. gyvenimo vertybs, tiktinas tiksl pasiekimas, kilms
migracijos Kiekvienas i j suprantami kaip sprendimo ir tikslo vietovs privalumai ir trkumai
sprendim primimo ingsniai
teorija
eimos - Siekia atskleisti veiksni mechanizm, kuris Apsisprendimui svarbs ryiai su su kilms alimi,
skatina galimus skirtingus eimos migracijos eimos spaudimas, struktra ir eimos gyvenimo ciklo
migracijos modelius ir skirtingus migracijos tipus stadija, socialiniai ir ekonominiai itekliai, mobilumo
sistem patirtis
teorija
Institucin Migracijos proces stiprina vairi vairi organizacij/institucij, siekiani arba
organizacij/institucij pltra. Reikmingiausios nesiekiani pelno, pltra (pvz. migrant dokument
teorija yra tos, kurios siekia gauti peln teikdamos tvarkymas) didina informacijos prieinamum apie
paslaugas migrantams galimybes tikslo alyje ir skatina emigracij
Didjani Teorija atsirado siekiant rodyti, kad vairs Migracijos mastai ir tempai, socialinis mobilumas
veiksniai gali daryti tak vienas kitam. link didti dl socialini ekonomini proces bei
pasekmi Akcentuojami kilms alies bei tikslo alies pasekmi sveikos grandins (sniego lavinos
teorija vystymosi tempai ir perspektyvos, kurie gali turti principas)
takos migraciniams procesams
Istorins Teorija pabria, kad migruojama i t valstybi, Istorin migracijos patirtis (eimos, tautos) paskatina
kurios turi masins migracijos istorins patirties ir projektuoti didesn erdv (ne tik gimtosios, bet ir
atminties tai, k kai kurie mokslininkai vadina migracijos usienio ali) apimanius galimus ateities scenarijus,
teorija genu leidia drsiau vertinti alternatyvas

Gyventoj migracij reikia skirti nuo darbo jgos migracijos. Darbo rinkoje nuolat vyksta
struktriniai pokyiai: mons keiia darbovietes, keiia profesijas, ieko geriau apmokamo
darbo, susidr su nedarbo problema, neretai sidarbina atokiau nuo gyvenamosios vietos
kituose alies miestuose. Darbinis mobilumas darbo vietos keitimas toje paioje darbovietje,
toje paioje teritorijoje. Darbinis mobilumas yra vienas i svarbiausi rinkos ekonomikos ir
darbo rinkos isivystymo poymi. Darbo jgos migracija yra darbinio mobilumo forma.
Darbo jgos migracija gali bti dviej ri. Pirmoji prastin darbo jgos migracija,
keiiant gyvenamj viet. Antroji vytuoklin migracija, t. y. darbo jgos mechaninis
judjimas, darbuotojams vainjant i nam darbo viet (kitame mieste, regione), nekeiiant
nuolatins gyvenamosios vietos.
Ekonomins darbo jgos migracijos prieastys:
ekonominio isivystymo lygio skirtumai, lemiantys gyvenimo lygio
skirtumus;
darbo umokesio (pajam) dydio skirtumai;
uimtumo ir nedarbo situacija;
verslo slygos;
mokesi politika.
I ekonominiu poiriu atsiliekani region, kuriuose stinga darbo viet, sudtingesns
verslo krimo slygos, fiksuojami aukti nedarbo rodikliai, emesnis darbo umokesio lygis
darbo jga migruoja spariau besivystanius regionus, didiuosius alies miestus, kuriuose
darbo paklausa ir darbo umokestis gerokai didesni. Darbo jga paprastai juda darbo pasilos
kryptimi.
Lietuvos integracija Europos Sjung lm ne tik naujus ikius, teigiamus
ekonomins, socialins, politins, teisins alies raidos pokyius. Dl laisvo darbo jgos
judjimo atsivr naujos, gerokai didesns galimybs kiekvienam alies pilieiui. Taiau, kaip
ir buvo tiktasi, tenka susitaikyti su pasekmmis. Viena i pavojingiausi darbo jgos
migracija.
Ikirtini trys ryks darbo jgos migracijos srautai:
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 312

iorin emigracija Europos Sjungos alis laikinam darbui ivyksta jaunimas,

auktos kvalifikacijos darbo jga, rizikos nebijantys iniciatyvs vidutinio amiaus
asmenys, nematantys perspektyv alies darbo rinkoje;
vidin migracija atsilaisvinusius bei naujai sukurtas darbo vietas spariai
besivystaniuose didiuosiuose alies miestuose upildo darbo jga i ltesniu
vystymosi tempu pasiymini region;
iorin imigracija usienio ali specialistai upildo auktos specifins kvalifikacijos
reikalaujanias laisvas darbo vietas, nesant atitinkamos kvalifikacijos vietins darbo
jgos (iorins imigracijos tempai ( Lietuv) kol kas yra neyms, enklesns takos
alies ekonominei socialinei raidai neturi).
Iorins migracijos (emigracijos i Lietuvos) tempai. Spariai majantis gyventoj
skaiius neigiamai veikia alies ekonomin raid, tampa grsme alies demografinei raidai,
kio augimui ir kultrinio savitumo isaugojimui. Pagrindins neigiamos pasekms alies
darbo rinkai: vystymosi potencialo majimas dl darbo jgos majimo (ypa dl jaunimo
perspektyviausios darbo jgos dalies praradimo), neigiami darbo jgos kvalifikacins
struktros pokyiai (kvalifikuotos darbo jgos praradimas; prot nutekjimo problema),
darbo jgos trkumas ekonominio augimo laikotarpiu.
Dar prie stojim ES ivykstanij i Lietuvos gyventoj skaiius didjo. Nuo 2004 m.
augimo tempai dar labiau iaugo. 2008 m. ekonomikos nuosmukis sukl tikr emigracijos
bum: vien 2010 m. i Lietuvos emigravo 83,2 tkst. alies gyventoj (61,2 tkst. daugiau negu
2009 m.). I viso per 2001-2010 m. i Lietuvos emigravo 204,7 tkst. alies gyventoj.
Pagrindin prieastis, lemianti apsisprendim emigruoti ekonomin. Tai nedarbas (2010
m. net 85 proc. 15 met ir vyresnio amiaus emigrant prie ivykdami nedirbo vienus metus ir
ilgiau; 2009 m. 81 proc.) ir jo padariniai pajam, gyvenimo lygio ir kokybs rodikliams.
Vidins migracijos ypatumai. Didiausiu migravimo polinkiu pasiymi auktesns
kvalifikacijos darbo jga ji emigruoja i ekonomins raidos poiriu atsiliekani region.
Kitas darbo jgos migracijos srautas atsiliekanius regionus pasiymi gerokai emesne
kvalifikacija. Taigi, auktesn kvalifikacija, kaip srautas, keliauja labiau isivysiusius
regionus ir ten koncentruojasi. Problemini region darbo jg iek tiek maesniais mastais
papildo emesns kvalifikacijos darbo jga. ie tarpregionins migracijos procesai didina
mogikojo kapitalo koncentracij auktesniais vystymosi tempais pasiyminiuose
regionuose, tuo paiu didindami j tolimesnio vystymo galimybes, taiau enkliai maina
problemini region pltojimo galimybes tiek kiekybiniu (maja darbingo amiaus gyventoj
skaiius), tiek kokybiniu (emesnis tampa darbo jgos kvalifikacijos lygis) poiriais.
Darbo jgos emigracijos tempai yra spartesni nei moni atjimo atsiliekanius regionus
tempai (daniausia moni atjimo prieastis pigi darbo jga; daniausia klitis
nepakankama darbo jgos kvalifikacija), tuomet toki region vystymosi tempai ltja.
Vidins darbo jgos migracijos procesui bdingi ypatumai:
problemini region darbo jga susiduria su informacijos stoka apie darbo rinkos
galimybes didiuosiuose alies miestuose, todl darbo jgos mobilumas yra
palyginti maesnis;
mobilumas paprastai bna emas ir dl i region darbo jgai bdingos
charakteristikos skurdo (vos vos igyvenantys nam kiai, netgi turintys
pakankamai informacijos apie uimtumo galimybes, nesugeba rasti ieities i
skurdo spst: turimas turtas maavertis ir nelikvidus, todl, j pardavus, beveik
nra galimybs sigyti analogik bst perspektyvesniame galimybi darbo
rinkoje poiriu regione ir jame sitvirtinti);
svarbus motyvas pasilikti kaimikuose regionuose i region darbo jgos
kvalifikacin struktra, neatitinkanti labiau isivysiusi region darbo jgos
poreikio struktros: didioji dalis nauj darbo viet sukuriama paslaug
313 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

sektoriuje, taiau problemini region darbo jga neturi reikiamos kvalifikacijos

ioms darbo vietoms uimti (daugumos i j isilavinimas yra pagrindinis ar dar
emesnis, o turimos profesins inios labai menkos).
Taigi, ema kvalifikacija, lemianti menkas galimybs kit region darbo rinkoje, ems,
kaip nuosavybs, turjimas, utikrinantis pig pragyvenim, ir maa turimos nuosavybs rinkos
vert pristabdo vidins migracijos srautus. Taiau tai aktualu ne visai darbo jgai. Jaunimas,
jaunos eimos (daniausiai asmenys iki 45 met amiaus), nesigij nekilnojamojo turto,
nesitvirtin darbo rinkoje ,,neturi k prarasti. J mobilumas yra gerokai didesnis. Ivaiavus
jaunesnio amiaus darbo jgai, probleminiuose regionuose santykinai iauga pensinio amiaus
asmen dalis, ilaikytini dalis, tenkanti vienam darbuotojui. Vystymosi potencial prarad
regionai tampa depresiniais.
Aptarti dsningumai, bdingi darbo jgos migracijai alies viduje. Taiau akivaizdu, jog
bendroji ES ekonomin erdv panaikino ne tik sienas, bet ir ribas tarp vidins ir iorins
migracijos. Bendrojoje ES ekonominje erdvje formuojasi bendroji ES darbo rinka. Laisvas
darbo jgos judjimas atvr naujas galimybes darbo jgai ne tik ivengti nedarbo, bet ir gauti
didesn darbo umokest, usitikrinti auktesn pragyvenimo lyg. Taiau bdingas
dsningumas, jog darbo jga paprastai juda darbo pasilos kryptimi, tapo rykte alies darbo
rinkai, alies ekonomikai. Turtingesni ali darbo rinkos vilioja Lietuvos darbo jg
geresnmis darbo slygomis, didesniais atlyginimais (Eurostato duomenimis, 2011 met
pradioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas maiausi tarp ES ali - 232 eurai
(Latvijoje jis siek 254, o Estijoje 278 eur); didiausias minimalus darbo umokestis ES
buvo Liuksemburge (1683 eurai), Airijoje (1462 eurai) ir Nyderlanduose (1408 eurai).
Nekvalifikuota alies darbo jga, gebanti pretenduoti emesns kvalifikacijos
reikalaujanias ir maiau apmokamas darbo vietas al palieka dl nedarbo, aukiausios
kvalifikacijos dl geresni darbo slyg, savirealizacijos galimybi. Taiau ir vienai, ir kitai
kratutinius atvejus atspindinioms grupms aktualus darbo umokestis, kuris tikslo alyje
paprastai bna gerokai didesnis. Nors su darbo jgos emigracija siejamos kai kurios teigiamos
pasekms: maja nedarbas, darbo jgos (ypa kvalifikuotos) stygius gerina socialin dialog,
darbo umokesio lyg, alies, i kurios emigruoja darbo jga, ekonomika dl to nukenia:
pastebimi negatyvs struktriniai pokyiai darbo rinkoje (prarandami jauni, iniciatyvs
darbingo amiaus gyventojai) lemia majant ekonominio augimo potencial (maja darbo
jgos kiekis maja potencialus BNP), sukelia negatyvias demografines tendencijas
gyventoj senjim. Didjanti ilaikytini dalis bendrame gyventoj skaiiuje didina socialins
apsaugos sistemos ilaidas, o tai veria didinti mokestines pajamas. Mokesi didinimas
negatyviai veikia ekonomik: maja paskatos dirbti, vartojimas, alies (regiono) investicinis
patrauklumas ir t. t.
Tai dsningi procesai, susij ne tik su alies darbo rinkos funkcionavimo, bet ir su kio
organizavimo ypatumais. Lietuvai, siekiant ilaikyti darbo jg, reiks vykdyti aktyvi
uimtumo politik, leidiani sukurti kuo daugiau patraukli darbo viet: skatinti investicijas,
gerinti verslo aplink, formuoti ekonomini priemoni kompleks, didinant alies investicin
patrauklum ir sukuriant palankesn aplink tiek vietos, tiek usienio verslui. Kitu atveju
Lietuva liks nepatraukliu ES remiamu probleminiu regionu.

Uimtumo ir darbo rinkos politika

alies kiui susidrus su nedarbo problema, kai uimtumas krinta emiau

apibrto lygio, alies ekonomika netenka dalies nacionalinio produkto, kuris lieka
nepagamintas. Nedarbo pasekms neinaudotas potencialas. Tai, kas galjo bti pagaminta
vienais ar kitais metais, dl nedarbo nepanaudot darbo itekli dj, taip ir lieka nesukurta
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 314

negrtamai prarandamas produktas, galjs padidinti nacionalinio turto dal.

Su per dideliu nedarbu kovojama taikant uimtumo didinimo ir nedarbo mainimo
priemones, orientuotomis konkreius nedarbo tipus:
Migracinio (frikcinio) nedarbo atveju svarbiausias vaidmuo tenka darbo rinkos institucij
informacinei veiklai: i darbdavi surenkama informacija apie darbuotoj poreik, o
atitinkamos kvalifikacijos bedarbiai informuojami apie laisvas darbo vietas. i paslaug
snaudas padengia nauda, kuri duoda darbo viet paiek trukms mainimas.
Struktrinio nedarbo problemos sprendiamos makroekonominmis priemonmis,
stengiantis velninti, pristabdyti struktrinius pokyius ekonomikos augimo arba nuosmuki
laikotarpiais ir darbo rinkos politikos priemonmis: tiriant darbo rinkos konjunktr
kvalifikaciniu poiriu, tobulinant profesinio orientavimo sistem, suteikiant galimyb
bedarbiams, kuri profesija nepaklausi darbo rinkoje, persikvalifikuoti gyti kompetencij,
leidiani skmingiau konkuruoti darbo rinkoje. Lietuvoje po nepriklausomybs atkrimo
senasis planinis kis griuvo, todl restruktrizacijos laikotarpiu struktrinio nedarbo problema
buvo itin aktuali. Siekiant sumainti itin didel struktrin nedarb, 1992 m. buvo kurta
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, kurios pagrindin funkcija ir buvo organizuoti darbo
rinkos profesinio mokymo ir perkvalifikavimo paslaug teikim. 2010 m. tarnyba likviduota.
LDRMT ir teritorini darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyb vykdytos funkcijos,
susijusios su uimtumo rmimo politikos gyvendinimu, perduotos Lietuvos darbo birai ir jos
teritorinms darbo biroms.
Ciklinis nedarbas, atsirandantis susidarant nepakankamai paklausai, pirmiausia mainamas
monetarins ir fiskalins politikos priemonmis, skatinaniomis paklausos augim. I pairos
paprastos ir efektyvios ios priemons turi vien pavojing savyb skatina infliacij.
Taigi, visos alys siekia efektyvaus gyventoj uimtumo visiko ir racionalaus gyventoj
uimtumo, kai nedarbo lygis yra artimas natraliai nedarbo normai. Jis ireikiamas
ekonominiais ir socialiniais rezultatais (darbo naumo lygis, bendras nacionalinis produktas,
tenkantis vienam gyventojui, realij pajam lygis, vidutin gyvenimo trukm ir kt.).
Efektyvus uimtumas galimas tik normaliai funkcionuojant rinkos mechanizmui. Visikas
gyventoj uimtumas yra valstybins politikos udavinys.
Darbo jgos pasilos ir paklausos subalansavimo problem sprendimai, uimtumo didinimo
bei nedarbo mainimo bdai ir priemons sudaro uimtumo politik. Taiau btina skirti
uimtumo politik nuo darbo rinkos politikos. Jos yra glaudiai susijusios, taiau sprendia
skirtingus udavinius.
Uimtumo politikoje atsispindi alies makroekonomins, socialins ir darbo rinkos,
regionins (vertikaliosios) politikos tikslai, gairs, silomos programos ir priemons, turinios
takos uimtumui. Be i trij pagrindini uimtumo politikos dali (135 pav.) kaip uimtumo
politik formuojantis veiksnys paymtina ir ES bei kit pasaulio ali socialin ekonomin
politika. Globalioje rinkoje j taka vis pirma jauiama darbo jgos migracijai, o tuo paiu ir
alies bei atskir jos region uimtumo situacijai bei uimtumo politikos sprendimams.
Darbo rinkos politika uimtumo politikos dalis, sprendianti du pagrindinius udavinius
ji takoja nedarbo lyg ir trukm bei aktyviomis ir pasyviomis priemonmis socialiai apsaugo
bedarbius.
Aktyvi darbo rinkos politika tai valstybs socialini ir ekonomini priemoni sistema,
kurios paskirtis apsaugoti dirbanius nuo nedarbo arba sumainti nedarbo mast, reguliuojant
santyk tarp darbo pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Lietuvos darbo bira kartu su jai
315 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

pavaldiomis deimt teritorini darbo bir gyvendina darbo rinkos ir uimtumo rmimo
politik: utikrina valstybines uimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda iekantiems darbo
monms sidarbinti, aprpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jga, traukia
registruotus darbo biroje asmenis gyventoj uimtumo programas, moka bedarbiams
nedarbo draudimo imokas.

Makroekonomin
alies politika

alies socialin alies regionin

ir darbo rinkos (vertikalioji)
politika politika

Globalios rinkos ali socialin ES ali socialin

ekonomin politika ekonomin politika

135 PAV. ALIES UIMTUMO SITUACIJ IR UIMTUMO POLITIK LEMIANTYS

VEIKSNIAI

Pagrindins vykdomos aktyvios darbo rinkos politikos priemons: profesinis mokymas ir

neformalus vietimas bedarbiai ir spti apie atleidim i darbo darbuotojai turi galimyb
gyti kvalifikacij arba (ir) ugdyti profesinius gebjimus; patobulinti turim kvalifikacij,
atnaujinti profesines inias; darbinimas subsidijuojant - parama atskiroms statyme nustatytos
darbo rinkoje papildomai remiam asmen grupms padti sidarbinti bei sitvirtinti
neterminuotam darbui; darbo gdi gijimo rmimas parama auktj, auktesnij,
profesini mokykl absolventams, bedarbiais baigusiems profesin mokym bei profesin
reabilitacij gyti trkstamus darbo gdius tiesiogiai darbo vietoje; vieieji darbai - teritorini
darbo bir kartu su savivaldybmis ir darbdaviais organizuojamas laikinas darbinimas
(visuomenikai naudingi darbai, skirti padti darbo netekusiems asmenims usidirbti
pragyvenimui); parama darbo vietoms steigti - buvusi bedarbi ir darbdavi skatinimas steigti
darbo vietas; darbo rotacija - iekani darbo asmen darbinimas darbuotoj laikinam
pakeitimui j tikslini atostog metu ir kt.
Iskirtin grup darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai turintys arba galintys
turti sunkum susirasti darb dl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio
nedarbo ar darbingumo praradimo, gali bti papildomai remiami priimant juos darb.
Lietuvoje iai grupei priskiriami: negalieji, kuriems nustatytas nuo 40 iki 55 procent
darbingumo lygis; rpintiniai; baig profesins reabilitacijos programas; pradedantys darbo
veikl pagal gyt specialyb ar profesij; ilgalaikiai bedarbiai; vyresni kaip 50 met darbingi
asmenys; nios moterys, tvai auginantis vaik iki 8 met arba negal vaik iki 18 met;
grusieji i laisvs atmimo viet; ilg laik nedirb asmenys ir kt.
Pasyvi darbo rinkos politika valstybs priemonmis reguliuojamas kompensacinis
mechanizmas (nedarbo atveju nustatomos kompensacijos slygos, jos formos bei apimtys ir tuo
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 316

paiu garantuojamas draudimas nuo nedarbo).

Santykis tarp aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos element vairiose alyse gali
skirtis. Pakankamai efektyvi gali bti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika. Tai
priklauso nuo konkrei alies ar regiono slyg.
Uimtumo veiksni sveikos sudtingum rodo tai, jog savo esme socialins uimtumo
problemos tai ne tik patikimas alies ar regiono ekonomins bkls indikatorius. Uimtumo
problemos tiesiogiai takoja ir ekonomik, ir socialin alies ar atskiro regiono aplink.
Bendroji uimtumo situacija alyje, kaip pozityvus ar negatyvus veiksnys, akivaizdus ir
individo darbo jgos lygmenyje. Todl valstybs mastu pripastant nedarb kaip vien
opiausi visuomens problem, iekoma bd, kaip i problem sprsti.
Mokslininkai ir specialistai paymi, kad tarp ES ali uimtumo politikos srityje geriausi
rezultat yra pasiekusios alys, kuriose socialin ekonomin politika orientuota vis
visuomens nari gerovs siekius, o pats uimtumas pripastamas kaip socialins ekonomins
politikos ais ir pagrindinis tikslas.
Pagrindiniai udaviniai visoje ES ir kiekvienoje alyje bendro nedarbo lygio mainimas ir
uimtumo bei darbinio aktyvumo didinimas. ES uimtumo gairse pabriama, jog gerovs turi
bti siekiama per uimtumo didinim, remiantis iais pagrindiniais principais: skaidrios
pajamos ir skaidri finansavimo sistema; socialin apsauga negali bti naudojama kaip
gyvenimo bdas; mokama turi bti tik u darb, nes tik darbas kuria vert ir yra apmokamas;
maiau apsaugos priemoni, daugiau galimybi.
Kaip turt bti sprendiami ie udaviniai? Pasaulins patirties analiz leidia iskirti
veiksmingos uimtumo politikos bruous:
Ekonomikos teorijoje abcline ir pagrindine tapo taisykl, jog skms svarbu siekti
makroekonominmis priemonmis, tikintis, jog teigiami poslinkiai uimtumo sferoje neiauks
nuosmukio kitose kio sferose. Todl labai svarbu vertinti kiekvienos planuojamos reformos
poveik uimtumui, prioritetin dmes skirti vietimui, kurti ilgalaikes vystymo strategijas,
orientuotas auktos kvalifikacijos reikalaujanius aukto naumo sektorius, skatinti privai
iniciatyv ir vartojim ir t.t.
Regionins (vertikaliosios) politikos priemons daniausiai orientuotos ekonominiu
poiriu silpn teritorij vystym. Labiausiai paplitusios tiesioginio skatinimo priemons:
lengvatinio skolinimo sistemos; moni, steigiani padalinius valstybins ,,globos
regionuose, subsidijavimas; negrinamos subsidijos kapitalinei statybai; darbuotoj
paruoimo ar perkvalifikavimo ilaid dengimas; ilaid, susijusi su gamybos pajgum
perklimu, kompensavimas; mokesi lengvatos ir t. t. Kaip netiesiogins paramos priemons
kuriamos specialios vyriausybs atsilikusi region pltros programos, pagal kurias statomi
infrastruktros objektai (ypa magistraliniai keliai), moksliniai pramoniniai kompleksai
(mokslo technologij parkai, inkubatoriai ir pan.), kuriamos valstybins mons, duodami
stambs valstybiniai usakymai tuose regionuose sikrusioms monms ir pan.
Pasaulyje pripastama ir tai, jog socialins ir darbo rinkos politikos sprendim skm ir
efektyvum didele dalimi lemia visos socialins politikos orientavimas uimtum. Ypa
paymtina Danijos patirtis. ios alies socialins apsaugos sistema pasaulyje sulaukia itin
didelio mokslinink ir specialist dmesio. Ji apibdinama kaip aukto lygio socialin apsaug
utikrinanti lanksti, operatyviai reaguojant klient poreikius ir orientuota darbo jgos
motyvacijos dirbti didinim. Danijos socialin politik galima laikyti uimtumo socialine
politika: priemoni kompleksu siekiama ugdyti bedarbi uimtumo poreik, parengti
uimtumui ir pasilyti darb. Danijos modelio skms raktas ne tik socialins politikos
orientavimas uimtum, bet ir dmesys individui visumins darbo jgos elementui, kurio
darbin motyvacija skatinama pasitelkiant vis spektr poveikio priemoni: ir ekonominius
(asmenini pajam slygotumo), ir psichologinius (dmesio individui kaip asmenybei)
veiksnius. Sprendimo modeliai sunkiai nukopijuojami, taiau atskir j element priemoni
317 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

analiz gali pasitarnauti kaip geros praktikos pavyzdys. Ms alies darbo rinkos sistemos
krimui ir tobulinimui didel tak turjo Lietuvos darbo biros bendradarbiavimas su Danijos
uimtumo tarnyba vis Nepriklausomybs laikotarp: ir krimo, ir tobulinimo etapuose. Taiau
tenka konstatuoti, jog skming darbo rinkos priemoni, kaip sistemos, element
nukopijavimas ir diegimas be esmins io modelio slygos socialins paramos sistemos
susiejimo su dalyvavimo darbo rinkoje rezultatais susilpnino galim efekt.
domi vedijos patirtis kuriant socialines uimtumo mone: aktyvacija, mokymas,
konkurencingumo darbo rinkoje ugdymas ir, pagaliau, visuomeninis darbas, padeda fizikai
pajgiems monms veikti dvasin kriz ,,darbin negali.
Olandijoje gyvendinta ,,vienos stotels parduotuvs idja darbo rinkos sistemoje, kurios
pagrindinis tikslas kuo greitesnis ir efektyvesnis mogaus darbinimas: registravimas,
informavimas, reintegracijos darbo rink paslaugos. Olandai bedarbius skirsto keturias
grupes: iekantys darbo asmenys, pasireng darbo rinkai ir tiesioginiam darbinimui; asmenys,
kuriems reikia pagalbos (mokymo, praktikos ir t.t., bet ne ilgiau kaip iki vieneri met);
iekantys darbo, kuriems reikia didesns nei vienerius metus trunkanios pagalbos; asmenys,
kuriems susirasti darb sunku ir kuriuos netgi tenka sisti socialins globos skyri arba
ligonin. Praktikai darbo biros darbuotojai yra atsakingi tik u pirmos grups asmenis. Kit
grupi asmenys nukreipiami savivaldybs uimtumo skyri, kuris usiima reintegracija
darbo rink: mokomi, siuniami praktik, gydomi ir t.t. Savivaldybs rpinasi savo gyventoj
uimtumu ir aktyviai dalyvauja darbo rinkoje.
Atskirai paymtinas bendruomeni iniciatyvos skatinimas ir rmimas, kuriame
integruojasi ir vertikaliosios regionins, ir makro lygmens socialins politikos aspektai. Juos
vienija keletas bendr esmini bruo: iniciatyva ,,i apaios, socialin partneryst, sprendim
inovatyvumas ir originalumas; vietins bendruomens poreiki tenkinim orientuot veiklos
srii krimas ir pltros skatinimas.
Apibendrinant btina pabrti, jog nra n vienos alies, kurios socialin ekonomin
politik, kaip skming, bt galima tiesiog nukopijuoti. Nra darbo rinkos politikos modelio,
kur bt galima tiesiog pritaikyti. Taiau alies socialin ir ekonomin bei uimtumo politik
galima laikyti efektyvia, jeigu gyvendinant j nedarbo lygis alyje maja, o uimtumas auga.
Btinyb atsivelgti konkreioje alyje susiklosiusi situacij, socialins apsaugos sistemos
pobd, alies istorij ir tradicijas bei btinyb j nuolat tobulinti, atsivelgiant naujas
socialins ekonomins raidos ikeliamas problemas, veria iekoti optimalaus nacionalinio
sprendimo, nes netgi labai skmingos darbo rinkos politikos priemons, pasiteisinusios keliose
alyse, gali neduoti laukiamo efekto. Taiau paymtina, jog visose alyse, skmingai
sprendusiose darbo rinkos problemas, uimtumo augimas buvo ikeltas politini tiksl
lygmen kaip ekonominio augimo erdis.

17.2. Infliacija
Netikta infliacija: kas laimi ir kas pralaimi? Nuostoliai dl infliacijos toli
grau nra tokie aiks, kaip nuostoliai dl nedarbo. Tai gal kiek ir netikta, nes juk visi
supranta, kad infliacija blogai. Taiau kiekvien sandor sudaro pardavjas ir pirkjas. jei
pakyla kaina, tai pirkjas pralaimi, o pardavjas laimi. Analizuojant infliacij reikia kit
argument. Nedarbas - tai aikus nuostolis, nes gaminama maiau preki bei paslaug. Taiau
veikiant infliacijai atsiranda ir laimtoj, ir pralaimjusij.
Pralaimjusieji. Dl infliacijos sumaja pinig vert. Taigi pralaimi visi tie, kuri pajamos
ireikiamos pastovia pinig suma. Tai yra:
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 318

mons, kuri atlyginimai ireikiami fiksuotu dydiu.

Verslininkai, sipareigoj ateityje pateikti prekes bei paslaugas u pastovi kain.
pensininkai, gaunantys pastovias pensijas.
319 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

Tie, kurie pirko obligacijas ar paskolino pinig kitais bdais, nes skola jiems grinama
nuvertjusiais pinigais.
Laimtojai. Beveik visiems aiku, kad kai kurie mons pralaimi dl netiktos infliacijos.
Taiau ne visi pastebi, jog kai kas ir laimi. Tie verslininkai, kurie darbuo tojams moka nuolatin
atlyginim, gali pasipelnyti, jei j parduodam preki kainos augs greiiau negu gamybos
snaudos.
jei obligacij savininkai pralaimi, tai tie, kurie ileidia ias obligacijas, laimi. jei 10 000
doleri skola grinama po sparios infliacijos periodo, tai, kaip matme, skolintojas pralaimi,
nes gauna nuvertjusius pinigus, o skolininkas, imokdamas skol nuvertjusiais pinigais,
laimi.
Daug laimjo tie, kurie Vakar alyse septintojo deimtmeio pradioje m paskolas
namams pirkti. Dl staigios ir netiktos infliacijos j skolos beveik inyko. jie lengvai isipirko
ustatytus namus. Taiau j vaikams dabar kur kas sunkiau sigyti namus, nes visi tikisi
infliacijos.
Netikta infliacija perskirsto turt: paima i skolintoj ir perduoda skolininkams. Taigi
ekonomikoje atsiranda daugiau neteisybs.
Infliacijos turinys. Infliacija vadinamas bendrojo kain lygio kilimas, dl kurio krinta
piniginio vieneto perkamoji galia. ji paprastai matuojama vartojimo preki ir paslaug kain
indekso padidjimu per metus.
Vienos, keli preki ar j grups kain iaugimas nra infliacija. Gamybos technologijos
paanga bei paklausos svyravimai sudaro slygas atskir preki kainoms tiek kilti, tiek kristi.
Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kain lygis. Be to, dalis ekonomist link pabrti,
kad infliacija vadintinas ne vienkartinis bendrojo kain lygio pakilimas, o besitsiantis, ilgas jo
kilimas.
Visuomen labai jautriai reaguoja preki kain kilim, todl ia neivengiama subjektyvi
vertinim. Kain kilimas reikia pinig perkamosios galios majim, t. y. realiojo darbo
umokesio kritim. Kita vertus, infliacijos slygomis darbo umokestis visada auga. Danas
algos gavjas links manyti, kad atlyginimas didja dl jo ir bendradarbi vis geresnio ir
naesnio darbo, o kain lygio augimas neteistai" atima i jo dal ar net vis udarbio prieaug.
Dl tokio kain ir alg ssajos ignoravimo, matyt, dauguma piliei pasijust nejaukiai, jei,
tarkime, kainos ir atlyginimai staiga padidt dvigubai.
Infliacijos tipai. Skiriami du infliacijos tipai:
liauianti infliacija - tai ilgai trunkanti, neaukt ir gan pastovi temp infliacija. jos
numatymas nesudtingas - paprastos ekstrapoliacijos bdu prie jos galima prisitaikyti. inoma,
svarbu ir vidutinis jos lygis - kuo jis emesnis, tuo geriau ekonomikai;
uoliuojanti infliacija - tai kain lygio kilimas dideliais tempais, kurie rodo tendencij dar
didti.
Lietuvos ekonomist nuomone, 3-7 proc. metinis kain lygio kilimas yra liauianti
infliacija, o 25-30 proc. jau uoliuojanti; Lotyn Amerikos alims, kur meti
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 320

niai infliacijos tempai ireikiami trienkliais skaiiais, kain kilimas per metus 2530 proc. yra
liauianti infliacija. Daug k lemia bendras kio kontekstas.
kio istorijoje inomas ir hiperinfliacijos atvejis - kada kain lygis kyla milinikais
tempais, preks brangsta beveik kasdien, pinig cirkuliacija vyksta palusiu tempu, kyla kio
suirut. Hiperinfliacija buvo Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo, 1989 m. ji pasireik
Lenkijoje.
Infliacijos prieastys ir vyksmas. Nustatyti infliacijos prieastis nelengva. Ji - visos
ekonomikos bkls atspindys, nors ir pasireikia pinig sferoje.
Amerikiei ekonomistas Miltonas Friedmanas tvirtina, kad infliacija visada ir visur -
piniginis reikinys. Pasak jo, infliacij sukelia per didelis pinig kiekis. Preki paklausos
pertekli monetaristai motyvuoja pinig pasilos augimu. Klausimo analiz pradsime nuo
pinig pasilos ir paklausos.
Skiriama nominali ir reali pinig pasila. Reali pinig pasila yra nominali pinig
pasila, padalyta i kain lygio. J prasta reikti simboliais M/P (ia M -pinig kiekis, P -
kain lygis). Turto kiekis, kur visi alies kio dalyviai nori turti pinigine forma, vadinama
pinig paklausa. Tegul grynj pinig paklausos kiekis bus paymtas simboliu L(Y,r) (ia Y -
realiosios pajamos, r - palkan norma). Realij pajam augimas didina grynj pinig
paklaus, nes mons daugiau perka. Palkan normos augimas maina grynj pinig
paklaus, nes didja galimos pinig laikymo snaudos: naudingiau turti obligacijas arba
taupomj sskait banke. Jeigu yra pinig rinkos pusiausvyra, reali pinig pasila gali atitikti
grynj pinig paklaus. i pusiausvyros slyg galima ireikti lygybe:
M/P = L(Y, r).
Nagrindami tem, laikysims prielaidos, kad palkan norma labai lanksti. Kai atsiranda
pinig paklausos perteklius, palkan norma pakyla, j paklausa ima mati ir artintis prie
pasilos kiekio. Prieingai, atsiradus per didelei pinig pasilai, palkan norma krinta ir
paskatina j paklausos augim. Vadinasi, lanksti palkan norma palaiko nuolatin pinig
rinkos pusiausvyr.
Dabar pabandykime keisti kain ir atlyginim dydius. Jau inome, kad j prisitaikymui
reikia laiko. Jeigu padidja nominali pinig pasila, i pradi iauga ir reali pinig M/P
pasila, nes kainos per trump laik dar nespjo prisitaikyti prie padidjusios pinig pasilos.
Dl to atsiranda reali pinig pasilos perteklius, kuris smukdo palkan norm. Kritusi
palkan norma padidina visumin preki paklaus. Dl padidjusios paklausos kyla preki
kainos, o iaugus darbo jgos paklausai, kyla darbo umokestis. Kai kainos ir atlyginimai
visikai prisitaiko prie vienkartinio nominali pinig pasilos okteljimo, atsiranda pinig
rinkos pusiausvyra.
Tarkime, grynj pinig paklausos kiekis yra pastovus. Jau matme, kad, iaugus nominali
pinig pasilai, kils kainos. Dabar pavelkime i kitos puss.
sivaizduokime, kad samdomi darbuotojai priveria darbdavius mokti jiems auktesnius
atlyginimus. Netenka abejoti, jog dl to firmos pakels preki kainas, kad kompensuot didesnes
gamybos snaudas. Kas bus toliau?
321 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

Remiantis anksiau ireikta lygybe galima manyti, kad turi atsitikti viena i dviej. Jeigu
vyriausyb, okteljus preki pasilai dl gamybos snaud ir kain augimo, nepadidins
nominali pinig pasilos, reali pinig pasila sumas. Dl to pakils palkan norma, o tai
savo ruotu netruks sumainti grynj pinig paklaus. Bet auktesn palkan norma
sumains visumin preki paklaus, atsiras j perteklius. Mas kainos, atlyginimai ir
uimtumas. Pinig rinkos pusiausvyra bus atkurta.
Alternatyva atlyginim ir kain okteljimo savireguliacijai yra vyriausybs monetarin
politika. i politika reaguoja pasilos okteljim, versdama vyriausyb padidinti nominali
pinig pasil tiek, kad bt ivengta reali pinig pasilos pokyio per trump laik.
Kai kain kilim reaguojama pinig pasilos didinimu, realij pinig kiekis lieka
pastovus ir nekinta palkan norma. Ekonomika pasilieka visiko uimtumo bsenoje, taiau
esant auktesnms kainoms ir nominaliems atlyginimams.
Dabar galima suprasti Friedmano teigin, kad infliacija - tai piniginis reikinys. Jeigu
atlyginimai ir kainos turjo laiko prisitaikyti, ekonomika visada bus visiko uimtumo gamybos
apimties bsenoje. Kai paklausa realiam pinig kiekiui yra ta pati, tik dvi aplinkybs pakels
kain lyg. Pirma - pinig pasilos padidjimas siekiant sugrinti reali pinig pasil, lygi
paklausai esant visikam uimtumui. Antra -jeigu dar kas nors sukelia kain lygio pakilim ir
vyriausyb sureaguoja pakilim pinig spausdinimu, tai kainos dar labiau iauga. Taigi
vyriausyb, spausdindama pinigus, yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakinga u auktesn kain
lyg.
Infliacijos tempas nustatomas taip:
Infliacijos tempas, arba laipsnis = nominali pinig pasilos padidjimas - grynj pinig
paklausos augimas.
Kai grynj pinig paklausa neauga, infliacijos tempas bus lygus nominali pinig kiekio
augimui. Kyla klausimas, ar gali bti atvej, kai grynj pinig paklausos pokyiai bus mai,
palyginti su nominali pinig kiekio ir kain pokyiais? Taip. Kadangi realiosios pajamos ir
palkan norma per metus keiiasi neymiai, pinig paklausa keiiasi ltai. Tuo tarpu spariai
didjantis nominali pinig kiekis neivengiamai sukelia didel kain kilim.
Dabar ianalizuokime infliacijos ry su palkan norma. ry atskleid Jeilo universiteto
(JAV) profesorius Irvingas Fieris.
Fierio hipotez teigia, kad infliacijos tempui padidjus 1 proc., palkan norma turi pakilti
1 proc. Tarkime, infliacijos lygis yra 10 proc. per metus. iandien asmuo u 100 Lt gali
nusipirkti 10 knyg, sumokdamas u kiekvien po 10 Lt, bet prajus metams, jam reiks jau
110 Lt, kad galt nusipirkti tiek pat knyg. Jeigu nominali palkan norma yra 12 proc. per
metus, tai asmuo, uuot pirks knygas iandien, gali t 100 Lt paskolinti ir po met turti 112
Lt. Pasibaigus metams, jis nusipirks tiek pat knyg, ileisdamas 110 Lt, o jo kantryb bus
atlyginta 2 Lt. Vadinasi, paskolinimo dka reali palkan norma iaugo 2 procentais.
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 322

Reali palkan norma = nominali palkan norma - infliacijos tempas.

Daugelio ali statistikos duomenys rodo, kad, nors ir nevisikai tiksliai, Fierio hipotez,
esant auktam infliacijos laipsniui, sukelia atitinkam palkan normos padidjim.
I to seka, kad pinig kiekio didjimas sukelia ne tik infliacij, bet ir nominalios palkan
normos augim. Dl to keiiasi grynj pinig paklausa ir kol prie jos prisitaiko pasila, reikia,
kad pinigai ir kainos didt skirtingais tempais.
Infliacija ir palkan apmokestinimas. Infliacija sunkina nat tiems, kurie turi obligacij,
ir lengvina tiems, kurie yra gav paskolas. Nordami tai argumentuoti, pirmiausia
panagrinkime situacij, kada nra infliacijos, o nominalioji bei realioji palkan normos
sudaro 3 proc. mogus, turintis obligacij, moka 33 proc. pajam mokesius. Jis tredal
palkan, t. y. j 1 proc., sumoka kaip mokest ir jam lieka 2 proc. nominaliosios bei realiosios
palkan normos (17.2 lent.).
Jeigu prasideda 9 proc. infliacija, ji sutrikdo tik k aprayt palkan normos ir mokesi
sistem (r. 17.2 lent.). Ji pasikeiia. Nominalioji palkan norma padidja iki 12 proc., o
realioji tebra 3 proc. dydio.

17.2 LENTEL. 33 proc. pajam mokesio poveikis realiajai 3

palkan
proc. normai
Realioji palkan norma3%Plius: infliacijos tempai9%Lygu: nominalioji
palkan norma12%Minus: mokesiai4%Lygu: nominaliosios palkanos,
sumokjus mokesius8%Minus: infliacija9%Lygu: neigiamos realiosios
pajamos, sumokjus mokesius-1%

Obligacijos savininkas, mokantis 33 proc. pajam mokest, tredal dvylikos procent

palkan sumoks kaip mokest ir jam liks 8 proc. palkan. Taigi jo realiosios pajamos
pasikeis sumokjus mokesius. Jei i gaunam palkan sumos atimsim 9 proc. infliacij,
matysime, kad, sumokjus mokesius, jam ne tik nieko neliks, bet dar teks primokti. Taip yra
dl to, kad mokesiai imami ne tik nuo 3 proc. realiosios palkan normos, kuri parodo
realisias jo pajamas, bet ir nuo 9 proc., kurie faktikai nebeeina realisias pajamas, o tik
kompensuoja infliacij.
Neigiamos realiosios pajamos, liekanios sumokjus mokesius, nra vien teorin
galimyb. Taip atsitiko su visomis trumpalaikmis JAV ido obligacijomis 1968-1981 metais.
Tokia mokesi sistema apsunkina obligacij savinink ir kit skolintoj padt, bet
lengvina skolinink padt, nes palkan imokjimai sumaina daugelio skolinink
apmokestinamsias pajamas. Pavyzdiui, palkanas moka verslininkas. Tada sumaja jo
pelnas, o kartu ir mokami mokesiai. Panaiai gyventojai gali atimti i savo apmokestinamj
pajam palkanas, mokamas u ustatus. Tada jiems tenka
323 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

mokti maesnius mokesius. Skolintojai prie savo apmokestinamj pajam privalo pridti 12
proc. nominalij palkan, o skolininkai tuos paius 12 proc. atima i apmokestinamj
pajam ir moka maesnius mokesius.
Mokesi ir infliacijos bendras poveikis nenaudingas obligacij savininkams. Jis neskatina
taupyti. Taiau verslininkus ir kitus paskol gavjus skatina skolintis.
Infliacija ir nedarbas. 1958 m. Londono ekonomikos mokyklos profesorius Filipsas,
pasinaudojs Didiosios Britanijos kio duomenimis, parod, kad infliacija glaudiai susijusi
su nedarbu. Panaios priklausomybs buvo atskleistos kitose alyse ir pavadintos Filipso
kreivmis. Viena i j pavaizduota 135 paveiksle.
Filipso kreiv rodo, kad esant maam nedarbui infliacija bna aukta, ir atvirkiai. Kitaip
tariant, didesn nedarb galima imainyti" maesn infliacij arba prieingai.
Tam tikr laik ekonomistai plaiai naudojo Filipso kreiv kaip priemon ir sil
vyriausybei atitinkam politik. Vyriausyb turjo pasirinkti em nedarbo lyg ir aukt
infliacijos lyg, ir atvirkiai, arba siekti aukso vidurio. Buvo laikomasi poirio, kad Filipso
kreiv vaizduoja kiekybin pasirinkim tarp nedarbo ir infliacijos. Vliau, pasikeitus
ekonominms slygoms, toks poiris buvo paneigtas. Taiau Filipso atskleistas dsningumas,
galiojantis trumpu laikotarpiu, niekam nekelia abejoni. Aptarsime j isamiau.
135 pav. ekonomikos pusiausvyra paymta taku E, kuriame infliacija lygi nuliui, o
nedarbas yra natralaus lygio. Didjant visuminei paklausai, ekonomika pltojasi, juddama
Filipso kreive tak A. iame take kainos jau pakilusios, bet iaugusi visumin paklausa ir
gamybos apimtis padidina uimtum, nedarbas smunka emiau natralaus lygio.
Taiau take A ekonomika nepasilieka ilgai. Smarkiai iaugus darbo jgos poreikiui, pakyla
ir darbo umokestis, kartu didindamas moni gamybos snaudas. Pakilusios kainos ima
mainti visumin paklaus. Visumins paklausos sumajimas apribos visumin pasil ir
didins nedarb. Taigi ekonomika juds Filipso kreive emyn - nuo tako A savo ilgalaiks
pusiausvyros padt take E.

136 pav. Trumpojo laikotarpio Filipso

kreiv
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 324

Kain lygis,
proc.

Realusis nacionalinis produktas

137 PAV . V I S U M I N S PA S I L O S A U G I M A S

Filipso kreivs fiksuojamas bendras dsningumas yra toks: jei kinis aktyvumas svyruoja
dl visumins paklausos pokyi, tai tokiomis slygomis emas nedarbo lygis bus aukto
infliacijos laipsnio atveju, o auktas nedarbo lygis susidarys esant emiems infliacijos
tempams.
Koks infliacijos ryys su nedarbu, kai ekonomikos svyravimai ilgalaikiai ir juos sukelia ne
visumins paklausos, o visumins pasilos uoliai?
sivaizduokime, kad visumin pasila iauga dl staigaus importuojamos naftos
pabrangimo. Tai padidina vartotoj ilaidas benzinui ir nam ildymui. Bet kartu padidja ir
gamybos snaudos, todl visumin pasil atitinkanti kreiv pajuda auktyn, kaip pavaizduota
129 paveiksle.
is poslinkis rodo, kad dl pasikeitusi slyg tas pats nacionalinio produkto dydis gali bti
pagamintas tik esant auktesnms kainoms.
situacija gali tapti dar sudtingesn, kai kylanios kainos skatina darbuotojus kovoti u
atlyginim padidinim: gamybos snaudos dar labiau iaugs.
Dl toki proces gamybos apimtis sumaja, o kylanios kainos prislopina paklaus. Tai
parodyta 138 paveiksle.

Realusis nacionalinis produktas

138 pav. Ekonomikos nuosmukis infliacijos
slygomis
325 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

139 PAV.
Matome, kad pusiausvyros takas pasislenka i padties E padt E l; kartu krinta gamybos
apimtis ir kyla kainos. Majant gamybos apimiai didja nedarbas. susidaro stagfliacija.
Stagfliacija - tai padtis kyje, kai kartu su sumajusia gamybos apimtimi ir auktu nedarbo
lygiu ilieka sparts infliacijos tempai.
Taigi makroekonominiai svyravimai, sukelti paklausos veiksnio, i esms skiriasi nuo t,
kuriuos sukelia pasilos veiksnys. jeigu infliacija vyksta dl paklausos augimo, tai nedarbas
paprastai maja. jeigu infliacija vyksta dl pasilos augimo, tai nedarbas auga. i to galime
suprasti, kodl kai kuri laikotarpi infliacijos negalima paaikinti originalia Filipso kreive.
ilg laikotarpi Filipso kreiv yra praktikai vertikali. ji pavaizduota 139 paveiksle.
ilgalaik Filipso kreiv rodo, kad vykstant infliacijai ekonomika kartais grta prie
natralaus nedarbo lygio. Bendras dsningumas toks, kad per ilg laikotarp kiekybins
priklausomybs tarp infliacijos ir nedarbo nra. Trumpalaik Filipso kreiv pc 1 ia vaizduoja
ekonomikos savireguliacij.
pasikeitus pusiausvyros susidarymo tendencijoms, politikos dilema ilieka. jeigu vyriausyb
nereaguoja pasilos okteljim, ateina skausmingas nedarbo laikotarpis, trunkantis, kol
kainos ir atlyginimai ilgainiui prisitaiko ir ekonomika vl tampa pusiausvira.
Antiinfliacins priemons. Kovai su infliacija naudojamos tiek atskiros priemons, tiek visa
tam tikra vyriausybs kio politika. Atskir priemoni arsenale yra darbo umokesio ir kain
kontrol (i priemoni visuma vadinama pajam politika), indeksavimas.
Laikina darbo umokesio ir kain kontrol yra tiesioginis infliacijos tramdymo bdas -
visikai sustabdomas darbo umokesio ir kain lygio augimas (aldoma") arba vyriausyb
reglamentuoja j augim (nustato kiekybines ribas). i pirmo vilgsnio toks bdas atrodo
efektyvesnis, nes vienu sprendimu sustabdomas kain ir darbo umokesio augimas, taigi
infliacija paprasiausiai pasmaugiama. Tokio nevelnaus" vyriausybs sikiimo rinkos jg
tvarkomus procesus pagrindas yra faktas, kad infliacija daugiausia priklauso nuo infliacins
psichologijos" - pirkj ir pardavj manymo, kad kainos, pernai padidjusios, ir toliau kils.
Laikinas (keli mnesi) kain ir darbo umokesio lygio aldymas arba kiek ilgiau trunkantis
j pri
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 326

stabdymas teisiniais aktais buvo nesyk panaudotas pokario metais tiek jAV, tiek Vakar
Europos alyse.
praktika parod, kad tokios priemons sukelia tik labai trumpalaik efekt. i ties,
neleidiant augti kainoms ir samdomj darbuotoj darbo umokesiui, infliacija sultja. jei
dar vyriausyb paleidia veikti ekspansines politikos priemones, t. y. padidina visumin
paklaus, dl kain lygio stabilizavimo smarkiai sumaja nedarbas. Taiau pasibaigus tokio
reguliavimo laikui, ekonomika atsiima" k praradusi - infliacija keleriopai paspartja, vl ima
didti nedarbas, o aldymu" sprstos problemos ikyla visuomenei dar didesnmis ir
atresnmis formomis.
Yra ir kitokia nuomon - laikinas atlyginim ir kain aldymas neduoda reikiamo
rezultato, bet gal galima gana velniomis formomis nuolat, vis laik kontroliuoti tuos
dydius? juk kol atlyginimai ir kainos bna aldyti, ekonomikoje tiek infliacija, tiek ir
nedarbas i tikrj bna paaboti, ir kis rutuliojasi gan tolygiai.
itoks silymas ignoruoja pai rinkos ki esm. Daug kart padidinta valdinink armija
i tikrj sugebt efektyviai kontroliuoti preki kainas. jos nebekilt. Bet valdininkai
neutikrins pai preki buvimo. preks fiksuotomis, emiau pusiausvyros esaniomis
kainomis bt iperkamos ir atsirast preki stygius. Dsningai krist preki kokyb - tai
natrals preki stygiaus padariniai. pamau atsirast favoritizmas (paintys"), eils, kyiai,
natrals mainai, pltotsi juodoji rinka". Kain aldymas dezorientuoja efektyv itekli
lokalizavim.
iek tiek skmingesn gali bti ilgalaik darbo umokesio ir kain kontrol, kuri,
vyriausybei tarpininkaujant, diegiama savanoriku bedarbi ir profsjung abipusi nuolaid,
kompromis bdu. i politika populiari maose valstybse, kurios itin smarkiai susijusios su
tarptautine ekonomine konjunktra. Bet ilgai toks mo-ninink ir profsjung darnus
bendradarbiavimas negali tstis.
Ekonomikos teorija tvirtina, kad nei laikina, nei nuolatin kain kontrol negali i esms
pakeisti infliacijos ir nedarbo ryio. ji gali pagerinti padt tik laikinai ir iorikai.
Kit tiksl turi dar viena antiinfliacin priemon - pajam indeksavimas. ji skirta
kompensuoti alai, kuri padaro infliacija daugumai visuomens nari. Indeksavimas - tai
darbo umokesio ir pensij, gyvybs draudimo polis nominaliosios verts, palkan formos
ir netgi pajam mokesio derinimas su gyvenimo snaud pokyiu (t. y. su vartojimo preki
kain indeksu). Bet koks i snaud augimas indeksavimo atveju turi tiek pat padidinti ir
atitinkamas nominalisias pajamas. Tam tikru mastu indeksavimas naudojamas daugelyje ali
- pirmiausia profsjung sutartyse su darbdaviais dl darbo umokesio ir kitais atvejais.
Darbo umokesio indeksavimas. inomi keli bdai, kaip darbuotojai gali apsisaugoti nuo
infliacijos. Vienas bdas - isiderti, kad j udarbiai, sudarant darbo sutartis, bt pritaikomi
prie infliacijos temp. Pavyzdiui, jei infliacija sudaro 6 proc., tai reikt dertis dl udarbio
padidinimo 7,5 proc. Tokiu atveju 6 proc. vertint infliacijos tempus, o 1,5 proc. reikt realj
darbo umokesio padidinim.
Darbuotoj poiriu, is bdas turi vien aik trkum. jis saugo tik nuo infliacijos, kurios
tikimasi, bet neapsaugo nuo netiktos infliacijos. Jei infliacija netik
327 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

tai padidt iki 3 proc., tai nominaliojo udarbio paklimas iki 7,5 proc. reikt, kad
dirbanij realusis udarbis sumas.
Vienas i bd to ivengti - indeksuoti darbo umokest. Vadinasi, ir po sutarties pasiraymo
udarbis keisis vertinant faktinius infliacijos tempus. Pavyzdiui, sutartyje gali bti numatytas
1,5 proc. pagrindinis darbo umokesio paklimas, taip pat paragrafas apie darbo umokesio
padidinim, automatikai pritaikant j prie infliacijos temp. Tai apsaugot darbuotojus nuo
infliacijos net ir tada, kai visai neaiku, kokia ji bus.
Indeksuoto udarbio darbo sutartyje bna paragrafas dl darbo umokesio didinimo,
kuriuo numatoma papildoma suma, kompensuojanti infliacij. Kartais i suma dar vadinama
pragyvenimo ilaid koregavimu.
Labai danai numatoma konkreti pragyvenimo ilaid koregavimo riba.
Darbo umokesio indeksavimas pirmiausia vedamas tam, kad apsaugot darbuotojus nuo
infliacijos. Taiau kai kurie ekonomistai mato ir kit indeksavimo tiksl: juo galima padidinti
nominaliojo darbo umokesio lankstum ir taip nutraukti infliacijos spiral. Jei darbo
umokesio sutartyse nenumatomas indeksavimas, tai ekonomikoje ilgus metus gali sivyrauti
auktas nedarbo lygis, kol galiausiai pavyks panaikinti infliacij. indeksuojant darbo
umokesius tok laikotarp galima sutrumpinti. Tada darbuotojams nebereikia siekti 7,5 proc.
darbo umokesio padidinimo, kai infliacija sudaro 6 proc. Jie gali susitarti dl realiojo darbo
umokesio padidinimo 1,5 proc., kitaip sakant, dl 1,5 proc. padidinimo vertinant didesn
kain indeks. Jei pavyksta infliacij sumainti, sakykime, nuo 6 iki 4 proc., tai indeksavimas
automatikai sumains nominaliojo darbo umokesio padidjim nuo 7,5 iki 5,5 proc. Vliau
silpns kain didjimo tendencija, todl nesunkiai ir greitai bus galima pertraukti infliacij.
Taiau indeksavimas gali bti pavojingas. Tai lazda su dviem galais: jis gali ne nutraukti,
bet net ir paskatinti infliacijos spiral. Jei infliacija paspartja, tai indeksavimas tik padidina
darbo umokesio reakcij, o nuo to infliacija dar labiau spartja.
infliacijos skatinimo pavojus ypa didelis, jeigu indeksuojami ne tik darbo umokesiai, bet
ir kitos pajamos, pavyzdiui, socialinio draudimo pensijos. Taip bna, kai monms paadama
daugiau pajam, negu j gali utikrinti ekonomin sistema. Jeigu nra indeksavimo, udavin
isprendia infliacija, nes ji nejuiomis i moni atima dal pajam ir galiausiai visiems tenka
tiek, kiek gali faktikai utikrinti ekonomin sistema. Taiau jeigu visos pajamos
indeksuojamos, kain didjimas automatikai padidina ir nominalisias pajamas. Jei monms
adama daugiau, negu gali utikrinti ekonomika, infliacijos spiralei nebus pabaigos.
Tokia rizika, kai monms adama daugiau, negu gali utikrinti ekonomika, atsiranda tada,
kai realiosios visuomens pajamos arba realioji gamyba pasirodys maesns u t lyg, kurio
tikimasi.
Dalyvavimas pelnuose. indeksavimas pagilina darbo umokesio ir kain spiral, nes
realisias pajamas padaro nelanksias (net ir tada, kai nominaliosios pajamos tampa
lankstesns). Todl geresni rezultat galima tiktis naudojant prieing politik, btent,
realisias pajamas padaryti paslankesnes.
Vienas i bd - tai tiesioginis dalyvavimas pelnuose". Darbuotojai gauna pagrindin darbo
umokest ir dar dal korporacijos pelno kaip premij. Esant tokiai
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 328

politikai darbdaviai ne taip smarkiai maina darbo viet skaii, kai ekonomika patenka
nuosmuk. Mat sumajus pelnui, kiekvieno darbuotojo snaudos (darbo umokestis ir premija)
sumaja automatikai. savo ruotu tai firmas nuosmukio metu skatina mainti kainas ir kartu
didinti pardavim apimt. Tuomet infliacijos spiral nutrksta ir kartu sumaja cikliki
gamybos apimi svyravimai. Pavyzdiui, jei mons pamatys, kad nuosmukio metu
automobiliai pinga, tai kaip tik tuo metu j daugiau ir pirks.
Dalyvavimo pelnuose sistema reikia, kad darbuotojai alia pagrindinio darbo umokesio
gauna dar ir kompanijos pelno dal.
Antiinfliacins politikos esm. Kova su infliacija gali bti ir yra efektyvi tiktai reguliuojant
visumin paklaus ir pasil, keiiant j santyk, Tai daroma fiskalins ir monetarins politikos
priemonmis (mokesi normomis, vyriausybs ilaidomis, centrinio banko operacijomis).
infliacijos stabdymo priemones slygikai galima suskirstyti dvi grupes: strategines ir
taktines. Pirmosios apima ilgo laikotarpio nuostatas ir j realizavimo bdus, antrosios yra
trumpalaiks.
Antiinfliacinje strategijoje svarb vaidmen vaidina infliacijos lkesi slopinimas. Tai
reikia, kad siekiama ivaduoti tautos kio dalyvius nuo nuolatins preki kain kilimo ir
santaup nuvertjimo baims. Bet kaip pakeisti moni psichologij? Reikia sustabdyti
infliacij. Taiau lkesius reikia slopinti anksiau negu infliacija tampa kontroliuojama. Tai
manoma laikantis dviej slyg. Pirma, btina stiprinti rinkos sistem. Kuo rinkoje bus
daugiau ir geros kokybs preki, tuo spariau keisis moni psichologija, o kartu ir infliacijos
motyvai j elgsenoje. Kol eilinis vartotojas nesitikins, kad kain svyravimai vyksta normalios
rinkos ribose, tol iliks jo polinkis didinti esam paklaus, skatinani kain kilim.
Btent dl to pastaruoju metu populiari tapo idja valstybs lomis remti tas firmas,
kuriose kainos ir darbo umokestis auga ltai. itaip naudojamas ne makro, bet
mikroekonominis stimuliavimas. Tokios politikos pranaumas yra tas, kad neskms atveju
visos ekonomikos mastu neigiami padariniai jauiami silpniau.
Kita infliacijos lkesi slopinimo slyga - tai vyriausyb, kuri nuosekliai laikosi
antiinfliacinio kurso ir kuria pasitiki dauguma moni. Pasitikima ne gera, bet stipria
vyriausybe, pasiryusia paaboti infliacij ir galinia tai padaryti praktikai.
Antiinfliacinje strategijoje svarbus vaidmuo tenka ir ilgalaikei monetarinei politikai. Jos
ypatyb - grieti kasmetinio pinig kiekio augimo apribojimai. iuos apribojimus lemia ilgo
laikotarpio nacionalinio produkto ir infliacijos tempai. Taip elgdamasi vyriausyb aprpina
ekonomik minimaliai btinu pinig kiekiu, reikalingu progresuojaniai kio raidai. Taiau
patyrimas rodo, kad gyvendinti antiinfliacin monetarin politik yra sudtinga.
Dar vienas antiinfliacins strategijos elementas - biudeto deficito mainimas. io tikslo
galima siekti dviem bdais: didinant valstybs pajamas ir mainant ilaidas. Pranaesnis yra
antrasis bdas, nes mokesi didinimas geriausiu atveju gali duoti tik trumpalaiki rezultat.
Per ilg laik i politika ltina ekonomikos augimo tempus, vadinasi, maina plaukas
valstybs biudet. i aplinkyb iuolaikins mokesi politikos evoliucionavim kreipia
mokesi norm mainimo kryptimi.
329 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

Trumpalaikiais antiinfliacins politikos metodais daugiausia siekiama laikinai sumainti

infliacijos sukelt tamp. ie metodai tik tada gali duoti rezultat, kai padeda didinti pasil,
atitinkamai neiaugus paklausai, arba sumainti esam paklaus, nesumajus esamai pasilai.
Galima paklausti, koki kain visuomen moka u infliacijos lygio mainim? Kuo labiau
igaubta Filipso kreiv, tuo ta kaina maesn. Kad bt galima sumainti infliacij 1 proc.,
nedarbas natral lyg per metus turi viryti 2 proc. Pagal oukeno dsn tai reikia, kad realusis
BNP u potencial bus maesnis 4 procentais.
infliacijos kontrol susijusi su btinybe nuolat bti pasiruousiems sprsti ekonomin
dilem: infliacijos ar nedarbo augimas. infliacijos kontrol kasmet reikalauja vis daugiau
atleidim i darbo, todl nedarbo lygis kyla.

17.3. Stabilizavimo politika

Infliacijos ir nedarbo sveika pastato vyriausyb, usimojusi pataisyti padt

vienoje ar kitoje srityje, gana fatalik padt: mainsi nedarb - dids infliacija, mainsi
infliacij - dids nedarbas. Iekoma bd, kaip sprsti abi problemas isyk ar bent jau vien
dalyk taisant negadinti kito.
Stabilizavimo politika yra fiskalini ir monetarini priemoni visuma,
naudojama tam, kad bt ivengta dideli nacionalinio produkto gamybos svyravim dl in-
fliacinio arba recesinio tarpsni susidarymo, t. y. dl okiojim naudojant visuomenje esant
gamybos potencial.
Taiau kaip, kiek ir kokiomis priemonmis btina reguliuoti ekonomik?
klausim skirting ekonomikos krypi atstovai pateikia nevienodus atsakymus. Ekonomikos
teorijoje iskiriami du poiriai: keinsistinis ir monetaristinis.
Harvardo profesorius Lawrenceas Summersas, garsus ekonomistas, 2006 m.
para: Jei Johnas Maynardas Keynesas buvo takingiausias dvideimtojo amiaus pirmosios
puss ekonomistas, tai Miltonas Friedmanas buvo takingiausias antrojoje amiaus pusje.
ie du XX a. ekonomikos mokslo gigantai padar didiul poveik ekonominei miniai ir
apskritai vieojo diskurso tematikai. iandien beveik kiekvienas ginas kokiu nors ekonomins
politikos klausimu vyksta kaip ginas tarp keinsist ir monetarist (taip vadinami M.
Friedmano pair alininkai).
Donas Meinardas Keinsas (1883-1946 m.). Brit ekonomistas, neeilin
figra pasaulinje ekonomikoje. 1971 m. jis buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija.
Pagrindinis veikalas Bendroji uimtumo palkan ir pinig teorija (1936 m.).
Keinsas teig, kad valstybinis ekonomikos reguliavimas remiasi viso alies
kapitalo efektyviu panaudojimu. Pagrindin idja: valstyb pajgi ir privalo valdyti visumin
paklaus ir tokiu bdu utikrinti gerov. iame krinyje Keinsas suformulavo tris pagrindinius
teiginius:
1. Ekonomika gali bti pusiausvyros bsenoje ir esant dideliam
nedarbui. Toki bsen jis vadina nedarbo pusiausvyra.
2. Didelio nedarbo prieastis yra nepakankama visumin paklausa.
3. Siekiant sumainti nedarb, reikia padidinti visumin paklaus, ir
geriausias bdas tai padaryti yra padidinti vyriausybs ilaidas ir/arba sumainti
mokesius.
Keinsistins mokyklos ekonomistai padar progres aikinant darbo
umokesio ir kain nelankstum. J manymu reikia atsisakyti klasikins prielaidos, kad realus
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 330

darbo umokestis koreguojasi santykinai greitai, sulygindamas darbo pasil ir paklaus. T.y.
jei realus darbo umokestis yra vir lygio, kuris subalansuoja darbo rink, bus fiksuojamas
nedarbas (darbo pasila virys darbo paklaus). Realus darbo umokestis kinta per maai,
kad darbo paklausa likt lygi darbo pasilai.
Realaus darbo umokesio nelankstumo prieastys esant perteklinei darbo
pasilai:
Teisiniai ir instituciniai veiksniai, kurie ilaiko per didel darbo
umokest, tokie kaip darbo rinkos reguliavimas, apimantis minimalaus darbo
umokesio reikalavim, nedarbo paalpas ir profesini sjung sutartis bei deryb
elgsen. domu, kad naryst profesinse sjungose ir darbo rinkos reguliavimo mastas
labiau bdingas Europos darbo rinkai. Tai paaikina didesn Europos darbo rinkos
realaus darbo umokesio nelankstum ir didesn nedarb nei JAV ar Japonijoje.
mons linkusios mokti didesn real darbo umokest
darbuotojams, nes tai leidia sumainti mons darbuotoj kaitos katus, siejamus su
nauj darbuotoj samdymu ir apmokymu.
Darbuotojai, kuriems gerai moka, gali turti didesnes paskatas dirbti
daugiau ir efektyviau. Idja, kad darbuotojo naumas priklauso nuo realaus darbo
umokesio, ir kad todl mons gali mokti didesn nei rink subalansuojant darbo
umokest, yra naum didinanio darbo umokesio principas.

Miltonas Friedmanas (1912-2006). Vienas ymiausi amerikiei

ekonomist, keisistins teorijos kritikas, ikagos universiteto profesorius. Mir sulauks 94
met, 2006 m. M. Friedmanas buvo monetarizmo teorijos atgaivintojas, ipltojs j iki
takingiausios XX a. ekonomins minties srovs. 1976 m. M. Friedmanas buvo apdovanotas
Nobelio premija u laimjimus vartojimo analizs, monetarizmo istorijos ir teorijos srityse, taip
pat u ekonomikos stabilizavimo politikos kompleksikumo atskleidim.
M. Friedmanas buvo daug daugiau nei akademinis tyrintojas. Savo mokslo
darbais bei aktyviu ir meistriku dalyvavimu vieuose debatuose jis igarsjo kaip mstytojas
mogaus laisvs, ir pirmiausia kins veiklos laisvs, propaguotojas ir gynjas. kin laisv jis
traktavo kaip demokratijos slyg: negali bti politins laisvs, jei nra ekonomins laisvs,
politin valdia privalo saugoti ekonomin laisv net nuo paios savs. Jo manymu, valdios
funkcija ekonomikoje turi apsiriboti pinig pasilos reguliavimu.
Friedmano teoriniai atradimai ir rekomendacijos turjo praktin reikm
daugelio ali ekonominei politikai. Btent Friedmano ilg rodinjim dka JAV perjo prie
savanoriku sidarbinimu formuojamos profesionalios kariuomens, o ja pasek daugelis kit
valstybi. Friedmanas yra ir mokinio krepelio idjos autorius.
Centrinio banko ivis nereikia, teig Friedmanas - vietoj Federalins rezerv
sistemos (JAV centrinio banko) pastatyiau kompiuter ir to pakakt.
Berib tikjim tobulos konkurencijos rinkos logika ir individ elgesio
racionalumu bei netikjim bet koki kolektyvini veiksm naudingumu iliustruoja kai kurie
okiruojaniai drss teiginiai, gluminanios idjos ir rekomendacijos kinei politikai: kova su
prostitucija ir narkotik platinimu yra amoralus karas, vien dl to Jungtinse Valstijose
kaljimuose sdi daugiau juodaodi moni nei Piet Afrikoje apartheido klestjimo metais,
ieitis atitinkami mokesiai; reikia panaikinti privalom vietim, nes ir Britanijoje, ir JAV
mokyklos nelanko tiek pat vaik, kaip ir prie imt met, ratingumo lygis dabar net emesnis
nei tada; nereikia jokio gydytoj, teisinink, architekt ir kit laisvai praktikuojani
specialist licencijavimo, nes rinka ir tik rinka nustato optimal toki specialist skaii,
utikrina emiausias manomas j paslaug kainas bei garantuoja reikiam toki paslaug
kiek.
Po to, kai 1975 m. M. Friedmanas lanksi ilje ir perskait ekonomikos
331 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

paskait cikl, jo idjas karinio reimo laikotarpiu gyvendino Augustas Pinoetas. Tai buvo
vienintelis atvejis, kai Friedmano idjos buvo gyvendinamos taip kruopiai ir sudar
galimyb ekonomikos mokslo tyrimams, nes paprastai atlikti tiksl mokslin eksperiment
visos alies mastu yra nemanoma. gyvendinimo laikotarpiu net kai kurie ikagos universiteto
profesoriai buvo tap ils vyriausybs patarjais, o keletas ikagos universiteto disertant,
gavusi ,,ikagos berniuk pravard, dirbo ils ministerijose. Friedmano idj paskatinti
ekonomistai ilje rod privaiai kaupiam pensij tinkamum, dabar is valstybs
atsakomybs sumainimo bdas rado plat atgars socialins politikos reformose daugelyje
pasaulio ali.
1980-ieji M. Friedmano idj klestjimo metai. Jo pairos veik vis
pasaulio vyriausybi ekonomins politikos nuostatas, ypa rykiai Ronaldo Reigano ir
Margaret Teer administracij pairas.
1984 m. M. Friedmanas aplank Islandij, dalyvavo tiesioginiuose debatuose
televizijoje ir padar didel spd jauniems intelektualams i Islandijos nepriklausomybs
partijos. Po 1991 m. jie, laimj rinkimuose, gyvendino laisvosios rinkos idjas Islandijoje.
M. Friedmano idjos prisidjo prie Kinijos ekonomikos pertvarkos, turjo
didel tak Estijos premjero ministro Marto Laaro ekonominms pairoms.
Friedmanas tyr ekonomin gyvenim. Tuo tarpu socialinio teisingumo,
gamtosaugos ir kiti, jo manymu, rinkai nemanomi udaviniai yra ekonomins politikos
reikalas. Ekonomin politika yra vyriausybi reikalas, taiau vyriausybi veikloje
konkurencijos negali bti (negalime turti vienu metu bent keturi-penki vyriausybi alyje),
todl, kaip ir bet kokios monopolijos atveju, btina kuo didesn toki valdios monopolist
prieira i visuomens puss. Negailestinga kova su monopolizmu rinkoje ir su politik
veiklos udarumu vieojoje valdioje yra tas receptas, kurio universalum rod Miltonas
Friedmanas. Laisva konkurencija rinkoje, skaidrumas valdios veikloje ir vis eilini moni
laisv rinktis ir sprsti tai M. Friedmano silomas ekonomikos modelis.
Keinsiz-mo atstovai teigia, jog kio savireguliacijos galimybs yra nedidels, kadangi
visumin paklausa linkusi nemaus svyravimus; todl reikia speciali priemoni kio funk-
cionavimo stabilumui ilaikyti. Monetarizmo alinink nuomone, rinkos ekonomika turi
stiprius gimtus" savireguliacijos mechanizmus, todl nereguliars vyriausybs kiimosi k
veiksmai ir yra pagrindin ekonomikos raidos nestabilumo prieastis.
Monetarist poiriu, privataus sektoriaus ilaid funkcija yra gana pastovi, todl
ekonomikos stabilumas yra prigimtinis", imanentikas. J tyrimai rodo, kad verslo ciklai
pirmiausia sietini su pinig kio raida. Perjimai i vienos ciklo fazs kit daugiausia
sukeliami monetarini veiksni, verslo aktyvumas smarkiai koreliuoja su pinig kiekiu
(pasila). Gamybos raidos sultjimas ar smukimas beveik visada gali bti paaikintas pinig
pasilos sumajimu, o tos raidos nukrypimai nuo besiklostanios tendencijos briamo kurso -
analogikais pinig pasilos pokyiais. Monetarist ivada tokia: pinig pasilos svyravimai
yra nacionalinio produkto gamybos svyravim prieastis. Todl stabilizavimo politika turi bti
orientuota stabiliai pinig pasilai ilaikyti.
Keinsizmo atstov nuomone, verslo ciklus sukelia investicij nepastovumas, o is taip pat
sietinas anaiptol ne su pinig pasilos ritmu, o su kitomis monetarins kil
17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A 332

ms prieastimis. Keinsistai neneigia monetarini veiksni, verslo aktyvumo dinamikos, bet

pagrindine prieastimi, sukeliania verslo svyravimus, laiko visumins paklausos svyravimus,
kuriuos kildina ne i pinig pasilos, o i polinkio ileisti pajamas kitimo (privaiame)
sektoriuje. ios grups ekonomist manymu, ekonomika i ties pati gali pakankamai greitai
likviduoti infliacin tarpsn kain lygio kilimu, bet ji negali to paties padaryti su recesiniu
tarpsniu. Dl to ir btinos stabilizavimo politikos priemons.
skirtingas ciklikumo prieasi traktavimas lemia ir skirting konkrei kins raidos
problem interpretavim. Imkime, pavyzdiui, infliacij. Monetaristai sitikin, kad kain lygio
kitimas visur ir visada turi monetarines prieastis; infliacij sukelia pinig pasilos perteklius, o
be to pertekliaus infliacija nemanoma. Keinsis-tai, kaip jau inome, laikosi kitokios nuomons.
Jie pripasta, kad ilgai trunkanti infliacija nemanoma be vis auganios pinig pasilos, bet jie
mato kit laikino ir staigaus kain lygio okteljimo prieast, kai visumins paklausos kreiv
persikelia dl privataus arba valstybinio sektoriaus ilaid funkcijos padidjimo (t. y. dl varto-
jimo, investicij, eksporto ar vyriausybs ilaid iaugimo). Lygiai taip pat, keisi-nink
nuomone, infliacij gali sukelti ir pasilos uolis. inoma, i prieasi sukelta infliacija
negali ilgai trukti, jei ji paskui save nepatrauks ir padidjanios pinig pasilos (apie k ir kalba
monetaristai), bet ir be ito ji lengvai nesustoja. iuo atveju bankui ikyla dramatika dilema:
padidinti pinig pasil ir, itaip ivengiant gamybos smukimo, utikrinti nauj infliacijos
raund ar nekeisti pinig pasilos, priveriant infliacij uspringti" nedarbo padidjimo
sskaita.
Monetarist nuomone, tiek uimtumas, tiek kain lygio stabilumas turi bti utikrintas
kuriant ir isaugant stabili aplink laisvam rinkos kiui veikti.
Tai padaryti labai sunku, nes vieno agreguoto dydio stabilumas neretai gyvendinamas tik
kaitaliojant kit agreguot dyd. Tarkime, valstyb, siekdama netrikdyti rinkos kio
funkcionavimo, stengiasi nuolat turti subalansuot biudet; kadangi nacionalinio produkto
gamyba nra stabili (yra ciklika), keisis ir biudeto pajamos, gaunamos mokesiais. Valstyb
negali kasmet keisti mokesi norm, nes tai dezorganizuot k. Vadinasi, biudeto
subalansavimo labui jai teks kaitalioti biudeto ilaid apimt. Bet tai irgi blogai. Vyriausybs
ilaid svyravimas yra destabilizuojantis, netikrumo kin neantis veiksnys. Laisvas rinkos
kis turi bti tikras, kad stabils bus tiek apmokestinimas, tiek vyriausybs preki ir paslaug
paklausa. Ieitis randama (galt bti randama) tuo bdu, kad ilaikant stabil apmokestinimo
mast ir vyriausybs ilaid dyd ar dal pats biudetas balansuojamas viso ciklo mastu, o ne
kasmet.
Laikydamasis monetaristins stabilizavimo politikos princip, centrinis bankas turt
nustatyti pastovi pinig pasilos augimo norm, atitinkani galim vidutin metin pajam
augim (darant prielaid, kad pajam gavjai nekeiia savo pajam naudojimo struktros).
Taip elgdamasis centrinis bankas atsisako galimybs daryti vienkartines investicijas pinig
rink, o tai kaip tik gali bti reikalinga, pavyzdiui, kai yra palauta ilgalai
333 17. N E D A R B A S I R I N F L I A C I J A . S TA B I L I Z AV I M O P O L I T I K A

k infliacija, kainos nustoja kilti, bet yra didelis nedarbas; vienkartinis pinig pasilos
padidinimas kaip tik padt padidinti uimtum, t. y. likviduoti recesin tarpsn.
Labai padidjus vyriausybs kiimsi ekonomikos procesus, monetarist nuomone, btina
smarkiai sumainti. Bet koks kiimasis trikdo laisvosios rinkos organizavim, maina jo
efektyvum ir pltros potencij.
Keinsist pairos kitokios. Mes jau inome, kad jie, kitaip negu monetaristai, yra iorinio
poveikio priemoni alininkai ir stabilizavimo tikslais silo naudoti vis rinkin fiskalins ir
monetarins politikos priemoni. Jie yra vienkartini, i reikalo" darom vyriausybs akcij
kio raidai stabilizuoti alininkai. J oponentai, mo-netaristai, tvirtina, kad vyriausyb turi
apsiriboti tvirtomis taisyklmis, kurias nustatydama ji sukurs stabil klimat laisviems rinkos
subjekt sprendimams. Vyriausybs fiskalins ir monetarins politikos priemons (mokesi
normos keitimas, vyriausybs obligacij masinis supirkimas ar pardavimas), j manymu, nors
skiriamos kiui stabilizuoti, faktikai j destabilizuoja, nes kuria netikrumo klimat ir i esms
trukdo ilgalaikiams firm sprendimams. Keinsistai prietarauja tam teigdami, kad vyriausybs
intervencija rinkos kio gyvenim daroma tada ir tik tada, kai tame kyje jau vyko dideli
sutrikim (pakilo nedarbas ar sibgjo infliacija dl nelaukt visumins paklausos pokyi);
nedarbo ir pajam svyravimai gali sukelti tiek pat rpesi ir netikrumo firm ilgalaikiams
sprendimams, kiek tai padaro apmokestinimo ar vyriausybs ilaid keitimas, todl monetarist
argumentai nra visa tiesa. Kitas dalykas, k visada pabria monetaristai, kad investicins
priemons stabilizavimo tikslais suveikia tik po kurio laiko. Vadinasi, fiskalini ar monetarini
akcij reikalingumas turi bti numatytas gana anksti, o tai apsunkina intervencin veikl.
 18

. EKONOMIKOS AUGIMAS

---------------------------------------------------------

18.1. Ekonomikos augimo esm

Istorikai ekonomikos augimas gyvuoja tik tris imtus met. Jo tempai

pagreitjo gamyboje pradjus naudoti mainas, o meistrams ir amatininkams netekus savo
darbo statuso. iuolaikiniai augimo tempai taip pat susij su konkreiais technologiniais
pakitimais.
Ekonomikos augimas - tai nuolatinis gamybos pajgum didjimas, pasireikiantis
nacionalinio produkto (pajam) apimties didjimu. proces apibdina du pagrindiniai
rodikliai:
realiojo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) arba grynojo nacionalinio produkto
(GNP) augimo tempai, nusakantys, kaip didja ekonomikoje sukuriam preki ir
teikiam paslaug apimtis;
BNP arba GNP, tenkanio vienam alies gyventojui, augimo tempai, apibdinantys, kaip
kyla tautos gyvenimo lygis.
Ekonomikos augimas gali vykti dviem bdais.
alyje gali bti auktas nedarbo lygis, daug nenaudojamos ems ir didelis kiekis
nenaudojamo kapitalo. iuos iteklius pradjus naudoti BNP padidja. Taiau tai
trumpalaikis augimas. Jei niekas nesikeis, tai vos tik itekliai baigsis, nustos augti ir
gamyba.
Taiau netgi visus iteklius inaudojus, ekonomika gali augti. Darbo ir kapitalo
didinimas ir j panaudojimo efektyvumo didinimas suaktyvins bendr gamybos
apimties augim. Tai vadinama ilgalaikiu augimu.
Ekonomikos teorija ekonomikos augim skiria nuo nacionalinio produkto padidinimo
susiaurinus ar likvidavus recesin tarpsn. Danas tautos kis kuriuo nors konkreiu laikotarpiu
yra nepasieks galimo nacionalinio produkto gamybos lygio - dl nepakankamos paklausos ir
jos nulemto nedarbo arba dl struktrinio nedarbo. Padidinus sumajusi visumin paklaus
(140 pav.) (kreiv VD0 persikelia VD X ), tarkime, monetarins politikos priemonmis,
recesinis tarpsnis Q0-Q1 bus likviduotas, visumins paklausos kreiv kirs visumins pasilos
kreiv VS tame take, kuriame pastaroji atitinka galim nacionalinio produkto lyg (t. y. take,
kuriame kreiv VS kerta vertikalij linij, ymini galimo nacionalinio produkto apimt).
Grafikas rodo, kad, likviduojant struktrin nedarb, padids galimo nacionalinio produkto ap-
imtis - j yminti vertikali linija persikelia i tako Q0 tak Q1 (141 pav.)
335 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

Recesinio tarpsnio mainimas sukelia vienkartin nacionalinio produkto gamybos

padidjim, ribojam galimo nacionalinio produkto apimtimi.
Kiekvienu momentu galima nacionalinio produkto apimtis yra aikiai apibrta. Teorikai
j galima apibdinti gamybos galimybi kreive. Ji gali pakilti auktyn tik padidjus gamybos
veiksni produktyvumui.
Ilgalaik, nuolatin ekonomikos augim sukelia kitokios prieastys - gamybos veiksni
(pagrindins j rys - darbas, kapitalas ir em) apimties ir j produktyvumo augimas.
Matuojant ilgais laiko tarpais, visi esminiai kio pokyiai priskirtini btent iems veiksniams.
J dka netgi saikingas ekonomikos augimas, tarkime, 3 proc. per metus - per trejus metus
padidina nacionalines pajamas deimtadaliu, o per 24 metus jos padvigubja. Kitaip tariant,
ekonomikos augimas yra ilgalaikio kio pltros savyb; atitinkamai ekonomikos augimo
teorija tiria ilgalaikius procesus ir atsiriboja nuo trumpalaiki gamybos apimties svyravim.
Ekonomikos augimas daugiausia yra susijs su investicijomis. Be to, investicijomis iuo
atveju laikytina ne bet kokia investicin veikla, kuri nacionalins sskaitybos skiltyse
kvalifikuojama kaip investicijos, o tik tokia, kuri i tikrj didina tautos gamybines galimybes.
Ilgalaiki laikotarpi poiriu, kit aspekt gauna ir pajam taupymas (nevartojimas).
inome, kad taupymo dalies padidjimas nam kio (eim) pajamose perkelia vartojimo
funkcij emyn, taigi maina visumin paklaus ir pusiausvyros nacionalin produkt. Tai buvo
vadinamasis taupymo paradoksas". Per ilg laik vaizdas keiiasi - eim santaupos sukuria
l fondus investicijoms finansuoti. Kuo daugiau taupoma, t. y. kuo santykinai maesnis
eim einamasis vartojimas, tuo didesns investicijos galimos valstybje. Kuo didesns
investicijos, tuo didesni gamybos augimo tempai. Vadinasi, per ilg laik taupymo paradoksas
nebeveikia; daugiau taupanios visuomens raida yra spartesn.

140 ir 141 PAV.

18. EKONOMIKOS AUGIMAS 336
337 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

18.2. Augimo veiksniai

Vienas i augimo veiksni yra gamybin funkcija. Gamybin funkcija nusako

maksimal produkcijos kiek, kuris gali bti gautas panaudojus nustatyt dydi iteklius, t. y.
gamybos veiksnius (kapital, darb, em ir aliavas). Bendras produkcijos kiekis, kuris gali
bti pagamintas ekonomikoje panaudojant iuos gamybos veiksnius, priklauso nuo gamintojo
mokslini ir technini ini.
Gamybin funkcija parodo potencial produkcijos kiek, tai yra produkcijos kiek, gaunam
esant visikam uimtumui. Gamybin funkcija naudojama ilgalaikio ekonomikos augimo
analizei, kadangi per ilg laik atsispindi potencialus produkcijos kiekio augimas. Remdamiesi
gamybins funkcijos apibrimu darome ivad, kad yra du ekonomikos augimo altiniai:
naudojam itekli didinimas - kapitalo, darbo, ems, aliav ir technini ini tobulinimas, t.
y. nauj ir paangesni gamybos metod atsiradimas.
Kapitalas - tai rengimai, pastatai ir pagamintos produkcijos atsargos, kurios naudojamos
tolesniame gamybos procese.
Darbo itekli augimas didina ileidiamos produkcijos kiek. mogikasis kapitalas - tai
moni inios ir kvalifikacija. Darbo naas produkcijos gamyb priklauso ne tik nuo jo
kiekio, bet ir nuo kokybs.
Tinkama dirbimui em yra svarbus ems kio ekonomikos veiksnys.
Maltuso spstai. XIX amiaus ekonomistai buvo labai susirpin dl riboto ems kiekio.
Kadangi ems kiekio padidinti negalima, todl jie em nagrinjo kaip ekonomin augim
ribojant veiksn. J manymu, dl gyventoj skaiiaus augimo vienam ir tam paiam ems
plotui moni kiekis vis dids, o maisto produkt gamyba negali taip greitai didti. Gyvenimo
lygis ems, ir pagaliau sustabdys gyventoj skaiiaus augim.
Pagrindinis ios idjos autorius buvo T. Maltusas. Jis tvirtino, kad moni skaiius didja
pagal geometrin progresij, o ems kio gamybos apimtis - pagal aritmetin progresij. Taigi
Maltuso teigimu, maisto produkt kiekis vienam gyventojui mas pagal gyventoj skaiiaus
kilim. Galiausiai ateis badas ir moni skaiius sumas. Taiau Maltusas nevertino ems
kio gamybos produktyvumo augimo. Mokslo ir technikos paanga ems kyje gerina moni
skaiiaus augimo perspektyv.
aliavos (nafta, geleis, anglis) taip pat yra gamybos veiksnys. Efektyvs rengimai ir
gamybos metodai leidia gauti t pat produkcijos kiek panaudojant maiau aliav.
Neatkuriamieji itekliai. Kai kurias aliav ris, pavyzdiui medien, galima atkurti.
Taiau bendros pasaulins aliavos, kaip nafta, anglis, varis, negali bti padidintos ir atkurtos.
i aliav naudojimas maina j kiek, kuris potencialiai gali bti panaudotas ateityje. Tai
sukl baim, kad visos pasaulio alys sunaudos nuro
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 338

dytus iteklius ir j inykimas sustabdys ekonomikos augim. Taikydami eksponentinio augimo

slygas pamatysime, kad neabejotinai ateis laikas, kai ie itekliai iseks. Romos klubo
praneimai teigia, kad per artimiausius 50-100 met monija pajus materialini itekli
trkum. Taiau ir iuo atveju nepamirkime, kad ekonomikos funkcionavimas yra daug
sudtingesnis nei palyginti primityvi eksponentinio dsnio prielaida. Panagrinkime, kaip
rinkos ekonomika reaguoja atsiradus kokio nors vertingo itekliaus trkum. Vis pirma,
sumajus pasilai, i karto padidja kainos. Kain sistema iuo atveju atlieka kelet funkcij.
Greitai didjanios kainos sumaina trkstam aliav paklaus. J bendras
panaudojimas gerokai sumas kartu didjant ribiniam naudingumui. Pavyzdiui,
iaugus naftos kainai, preki pakuotms gamintojai ims naudoti popieri (anksiau
naudojo plastmas, gaminam i naftos). Kain augimas yra efektyviausias bdas,
leidiantis isprsti i problem.
Auganios kainos veria gamintojus iekoti nauj trkstam aliav gavimo bd.
Esant tam tikroms slygoms, bus pelninga igauti naft i vandenyno dugno.
Auktos trkstam itekli kainos reikalauja iekoti pakaital. Tradicini energijos ri
pakaitalu gali tapti Sauls energija.
Kaip matome, kain sistema randa bd, kaip prisitaikyti gamybai, pasikeitus itekli
pasilos slygoms. Ateitis parodys, ar mokslo ir technikos paanga bei neatkuriam itekli
pakaital gamyba utikrins ekonomikos augim.

Ekonomija dl masto. Kiekvienas gamybos veiksnys nea savo dal produkcijos gamyb.
Jeigu vieno veiksnio kiekis sumaja, tai tam paiam produkcijos kiekiui pagaminti reiks
didesnio kiekio kito veiksnio. O kas bt produkcijos gamybai, jeigu visi gamybos veiksniai
bt didinami kartu? Tai priklauso nuo ekonomijos dl masto.
Ekonomija dl masto atsiranda tuo atveju, jeigu ileidiamos produkcijos kiekis padidja du
kartus, dvigubai padidinus gamybos veiksni snaudas gamyboje. Jei padidinus snaudas du
kartus, produkcijos kiekis taip pat padidja du kartus, kalbama apie pastov naum dl masto.
Jeigu padidinus snaudas du kartus, produkcijos kiekis padidja maiau nei du kartus, kalbama
apie neigiam ekonomij dl masto (arba naumo kritim dl masto).
Lemiama investicij, kaip pagrindinio augimo veiksnio, reikm ekonomikos teorijoje
pripastama be ilyg, taiau jos interpretavimas ilgainiui keitsi. iuolaikini ekonomist
pairos skiriasi nuo t teigini, kuriuos suformulavo klasikins krypties ekonomikos augimo
tyrintojai. Kaip visada bna su tikrja paanga, klasikiniai teiginiai nebuvo paneigti, o liko
kaip bendresni, abstraktesni, nekonkretizuoti apibdinimai.
Vienas i j yra teiginys apie majant kapitalo (ir bet kuri kit itekli) efektyvum
(produktyvum). Aikindamiesi teigin, turime traukti slyg, kad visuomen turi galimybi
kaupti kapitalo investicijas, o technologiniai preki gamybos ir
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 339

Gamyb
os
prieaugi
s

K0 K, K2 K3 K 4 Kapitalo
apimtis 142 pav. Ribinis kapitalo efektyvumas

paslaug teikimo bdai nesikeiia. Tokiu atveju pirmiausia bus inaudotos palankiausios
(duodanios didiausi gamybos prieaug) investicij galimybs. Tolesns papildomos
investicijos kaskart duos vis maesn kiek papildomos produkcijos (142 pav.): kapitalo kiek
padidinus iki K0, gamybos prieaugis sumas nuo A iki B dydio. Dar labiau padidinus turim
kapital - nuo K0 iki K1, prieaugis sumas iki C, ir taip toliau, kol galiausiai papildomos
investicijos apskritai neads jokio gamybos bei pajam prieaugio.
Vadinasi, nuolat papildomai investuojant ribinis kapitalo efektyvumas (t. y. gaunam
metins produkcijos arba pajam prieaugio ir t met investicij sumos santykis) maja. Tai
bendro majani pajam dsnio konkreti iraika. Ribinio kapitalo efektyvumo majimas
reikia, kad kapitalo ir produkcijos santykis didja - produkcijos vienetui pagaminti reikia
kaskart vis daugiau kapitalo.
Pramons atsiradimas ir sparti jos pltra sukuria visai nauj investavimo galimybi. Darosi
manoma papildomo kapitalo investicijomis gauti ne tik nemajant, bet netgi didesn
gamybos ir pajam prieaug, palyginti su ankstesnmis investicijomis. Visa tai vaizduojama 143
pav. Kai atsiranda nauj papildom produkty-
40

Pajam
prieaugis
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 341

Kapitalo apimtis Kapitalo apimtis Kapitalo apimtis

(a) (b) (c)
1 4 3 PAV . R I B I N I S K A P I TA L O EFEKTYVUMAS (RKE), KEIIANTIS INVESTICIJ
GALIMYBMS
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 342

vi investicij galimybi, ribinio kapitalo kreiv persikelia dein - i RKE 0 RKE1 po to

RKE2.
Augantis kapitalas K (investicij dka didjantis nuo K 0 iki K1 ir toliau iki K2) tokiomis
slygomis duoda atitinkam pajam prieaug. prieaug nusako trys kapitalo ir ieigos
santykio variantai, kuriuos grafike ymi rodykls pavidalo kreiv -majaniu, vienodu ir
didjaniu santykiu. skirtingas kapitalo - ieigos santykis grafike matomas kaip skirtingas
kapitalo prieaugio dydis, esant tokiam pat investicij galimybi pokyio mastui, t. y. kaip
skirtingi K1-K1 ir K1-K2 dydiai, esant vienodiems RKE kreivs persiklimo dydiams.
135 pav. a dalis apibdina padt, kurios laikosi ekonomistai, dar link pripainti klasikin
majani pajam dsn net ir tuo atveju, kai sutinka, jog ekonomikos raida kuria papildomas
investavimo galimybes.
Dalys b ir c orientuotos mokslo ir technikos paangos kuriamas investicij galimybes.
Gamybinis kaupimas. Gamybinio (produktyvaus) kapitalo kaupimas buvo ir lieka
svarbiausiu gamybos ir nacionalini pajam didinimo veiksniu. Kuo daugiau main ir
rengini naudoja visuomen, kuo didesnis j kiekis, tenkantis vienam dirbaniajam, tuo
didesnis nacionalinis produktas.
Jei kis ilaiko neinfliacin visik uimtum ir kapitalo-ieigos santykis nekinta,
nacionalinio produkto augimo tempai tiesiogiai priklauso nuo gamybinio kapitalo dalies
nacionaliniame produkte.
Kapitalo kokyb. Dal nacionalinio produkto pavertus gamybiniu kapitalu, vis didesn
reikm turi ne tik jo kiekis (investicij apimtis), bet ir jo element technins bei ekonomins
savybs (kapitalo kokyb). Galima sivaizduoti ekonomikos augim apskritai be kaupimo, t. y.
be grynj investicij; taip bus, jei susidvj rengimai bus atstatomi vien i amortizacijos
fondo l, vietoj senj pastatant naujus, tiek pat kainuojanius, bet produktyvesnius. iuo
atveju savo vaidmen atlieka mokslo ir technikos paanga - pltojantis mokslui, gamybos
priemons ir technologija tobulja, dl to tas pats, bet fizikai atnaujintas kapitalas teikia
galimybi gauti daugiau nacionalinio produkto skaiiuojant kapitalo vienetui. Nemenk
vaidmen vaidina ir organizaciniai gamybos proces veiksniai - gamybos ir darbo
organizavimas, rinko-daros ir vadybos sistemos.
Kapitalo kokybs augimo aknys - mokslo pltra. kinje veikloje mokslo laimjimai
realizuojami inovacij forma - keiiant gamybos procesus pagal mokslo pasilytus ir
eksperimentine tvarka pademonstruotus principus. Kuo greiiau inovacijos iplinta tautos
kyje, tuo labiau teigiamai jos paveikia kio rodiklius. kio pltojimasis nesustos tik tuo
atveju, jei kaskart vis nauj patobulinim bus diegiama
gamyb.
Darbo (darbo jgos) kokyb (mogikasis kapitalas). Visuomen realiai skiria dal savo
nacionalinio produkto moni gebjimams ugdyti, lavinti, tobulinti ir realiai sulaukia
atitinkamo efekto darbo naumo augimo pavidalu. Taigi ilai
343 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

das vietimui, kvalifikacijai gyti, sveikatos apsaugai pagrstai galima traktuoti kaip investicijas
mones, duodanias atitinkam nacionalinio produkto prieaug.
Kuo geresn visuomens nari sveikatos bkl, tuo daugiau laiko kiekvienas visuomens
narys per savo darbing ami sunaudoja produktyviai. Kuo geresn isilavinim mogus gijo,
tuo lengviau jis prisitaik prie iuolaikins gamybos reikalavim.
Tiek sveikatos apsaugos, tiek vietimo ir profesinio rengimo slyg gerinimas, inoma,
neapsiribojo teigiamu poveikiu vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesn yra j socialin
funkcija, kuri gyvendinant maja socialinis visuomens nari susiskaldymas, kyla bendras
kultros lygis, plaiau isiskleidia mogaus gyvenimo vairov ir pilnatv.
Darbo (darbo jgos) kiekis. Darbo jgos kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyventoj
skaiiaus. alies gyventoj skaiius gali didti:
Kai gimimo koeficientas yra didesnis u mirimo koeficient (tai vadinamasis natralaus
gyventoj prieaugio koeficientas).
Kai imigrant skaiius virija emigrant skaii.
Bendras gimimo koeficientas - tai per metus gimusi gyv kdiki skaiius tkstaniui
gyventoj.
Bendras mirimo koeficientas - mirusij skaiius per metus tkstaniui gyventoj. Natralaus
gyventoj prieaugio koeficientas lygus i gimimo koeficiento atmus mirimo koeficient.
Vaik mirties koeficientas - tai skaiius mirusi kdiki (iki vieneri met) tkstaniui
gimusij. Tai svarbus gyvenimo lygio alyje rodiklis.
XX amiuje ems gyventoj skaiius auga labai greitai. Taip yra ne dl didelio gimim
skaiiaus, bet dl mirim skaiiaus sumajimo. Medicinos laimjimai padjo pagerinti
gyvenimo sanitarines bei higienos slygas.
Jei kit gamybos veiksni apimtis bei visuomens ini lyg laikytume nekintamais, tai
ekonomika turs vienintel augimo veiksn - darbo jgos kiek.
Optimalaus gyventoj skaiiaus koncepcija neivengiamai ikelia dvi kitas svokas:
ekonomika esant perdtam gyventoj skaiiui ir ekonomika, kai gyventoj skaiius
nepakankamas. Pirmuoju atveju turime tok k, kuriame papildomas gyventoj, o kartu ir
darbuotoj prieaugis sumaina nacionalinio produkto kiek gyventojui, antruoju - kai gyventoj
prieaugis t rodikl padidina.

Struktriniai poymiai. Padidjs kio dinamizmas irykina santykinai savarankik

struktrinio veiksnio vaidmen ekonomikos augimo mechanizmui.
Pavyzdiui, visuotinis, dar tebesitsiantis ems kio bei gavybos pramons lyginamojo
svorio majimas bendroje gamybos apimtyje ir darbo jgos ilaisvinimas jose lemia
darbuotoj persiklim apdorojanios pramons akas. Jose darbo naumas yra auktesnis,
todl toks kio struktros besitsiantis pakitimas paspartina ekonomikos augimo tempus.
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 344

Jei energijos gamyba nuo vienos kuro ries pereina prie kitos, smarkiai iauga nauj kuro
ri gavybos investicijos. Taiau iuo atveju visos ekonomikos augimas maai pagreitja, nes
naujos investicijos keiia senj, nykstanioje akoje esant kapital, bet nepapildo visuminio
kapitalo. Bendrosios investicijos yra didels, bet grynj investicij beveik nra.
Mokslo ir technikos paanga. ini kaupimas yra pagrindinis ekonomikos augimo
veiksnys. iradimai ir naujovs - tai du mokslo ir technikos paangos aspektai. iradimai susij
su naujomis iniomis. Naujovs - tai turim ini gerinimas.
iradimai ir naujovs itin svarbu ekonomikos augimui. Bet paprastai, kad daryt tak
gamybai, jie turi bti diegti kapitale - fiziniame arba mogikajame. Kai iradimas yra sukurtas
ir galvojama apie jo diegim gamyb, reikia investicij naujai rangai. Mokslo ir technikos
ini tobuljimas yra ne tik iradim rezultatas, bet ir atskir darbuotoj patirtis. Ekonomikos
augimo procese vieni laimjimai daniausiai veda prie kit.
Instituciniai veiksniai. Vyriausybs teisiniai aktai, skirti tiesiogiai sikiti ir reguliuoti kio
procesus arba tik netiesiogiai juos veikti, taip pat daro poveik ekonomikos augimo spartai.
savo intencijomis tokie veiksmai daniausiai orientuoti ekonomikos pltrai spartinti, o savo
faktiniais padariniais tie veiksmai, daugelio ekonomist nuomone, maiau vienareikmiki.
Reikia daug investicij, kad ekonomikos augimas paspartt. Tai, inoma, nereikia, kad
pasirinkta investicij skatinimo politika nra teisinga arba kad ji nepadeda greitinti ekonomikos
augimo. Tai greiiau reikia, kad investicij galimybi nereikia pervertinti. investicij
didinimai tikrai pagreitins ekonomikos augim, bet dideli stebukl tiktis nereikia.
Ekonomikos augimo veiksni atvilgiu galima suformuluoti toki ivad: ipltotos
pramons alyse mogikojo ir fizinio kapitalo kokybs tobulinimas yra svarbiau negu to
kapitalo kiekybs augimas.
Ekonomikos augimo veiksni vairov ir j glaudus tarpusavio ryys reikalauja atsakyti
klausim, kuris i esam veiksni yra svarbiausias. Amerikiei ekonomistas E. Denisonas
paband vertinti inom veiksni tak JAV ekonominiam augimui per 1929-1976 met
laikotarp. E. Denisono paskaiiavimais, nacionalinms pajamoms nagrinjamuoju periodu
didjant vidutinikai po 2,98 proc. per metus, veiksni taka pasiskirst itaip (144 pav.).
Didiausi augimo dal lm darbo pasilos kokybs (isilavinimo, kvalifikacijos augimas)
ir kiekybs (uimtumo didinimas) pasikeitimas. Kiti augim teigiamai veikiantys veiksniai
pagal takos mast isidsto tokia tvarka: mokslo ir technikos naujovi taikymas, nauj
investicij panaudojimas, gamybos masto efektas ir itekli paskirstymo tobulinimas.
Ekonominio augimo proces neigiamai veik priemons, susijusios su aplinkos apsauga (didino
vienalaikes snaudas, o rezultatai gauti vlesniais periodais) ir teisins aplinkos pokyiais
(pvz., mokesi statym keitimai maino akcinink polink investuoti).
345 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

Ekonominis
augimas

,36

0,73
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 346

0,46
0,27
347 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

0,26
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 348

-0,04 -0,06
349 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

Darbas Kapitalas Ino- Itekli j

-J Gamybos iJ Veiksniai
vac. paskirstymo Aa PSAU
llnkos
masto Kin
tobulinimas P 8A efektyvumas
irkt.

144 pav. JAV ekonominio augimo veiksniai 1929-

1976 m.

145 PAV.

Uburtas skurdo ratas. Neaiku, kodl kai kurios alys skursta. Kartais atrodo, kad jas
persekioja likimas. Apie uburt skurdo rat kai k paaikina 145 paveikslas.
sunku itrkti i skurdo rato, kai pajamos nedidels. Patekus j, maai taupoma bei
investuojama, vyksta lti technologijos pokyiai, siaurja rinkos. Visa tai riboja ekonomikos
augim.
18. EKONOMIKOS AUGIMAS 350

18.3. Ekonomikos augimo padariniai

Materialini gyvenimo slyg gerinimas, skurdo ir nepritekli alinimas

visada buvo vienas svarbiausi ekonomist mokslini interes objekt. Vienu i pagrindini
veiksni, galini i esms pagerinti moni gyvenimo slygas, be perskirstymo ir naujos
etikos gyvendinimo idj, buvo laikomas ekonomikos augimas. Augant ekonomikai, t. y.
didjant bendrajam nacionaliniam produktui, kyla gyvenimo lygio rodikliai, gerja pajam
paskirstymas visuomenje, stiprja valstyb ir kyla jos prestias pasaulyje.
Gyvenimo lygio kilimas. Tai - pagrindinis ekonomikos augimo tikslas, to augimo prasm ir
rezultatas. inoma, bendras ekonomikos augimas neutikrina tokio pat gerovs augimo
kiekvienai eimai ir mogui. Jei asmuo apskritai neturi darbo, jokie kio augimo tempai
tiesiogiai nepakeis jo slegianios padties. Jei darbuotojas neturi auktesns kvalifikacijos,
ekonomikos augimas ne tik gali j apeiti, bet net grsti istmimu i darbo vietos. Vadinasi,
augimas i ties gerina visuomens gyvenimo materialines slygas tik tada, kai jis lemia
atitinkamus perskirstymo procesus.
Pajam perskirstymas. Tam tikru mastu bet kuri visuomen savo udirbtas pajamas
perskirsto negalini dirbti naudai. Ekonomikai neaugant (arba jai augant ne spariau, negu
didja gyventoj skaiius), bet koks pagalbos atsidrusiems skurde didinimas reikia
dirbanij pajam mainim, o ekonomikos augimo slygomis ito nra. iuo atveju
perskirstomos ne pajamos, o j prieaugis - tai manoma padaryti taip, kad maai aprpint
eim pajamos iaugt labiau negu gaunanij dideles pajamas. Tuo usiima vyriausyb,
gyvendindama atitinkamas programas. itaip mainama pajam nelygyb visuomenje, o tai
yra ir atitinkamo socialins diferenciacijos majimo slyga.
Gyvensenos kitimas. eim pajam didjimas ekonomikos augimo slygomis keiia j
naudojimo struktr. Vis daugiau pajam eimos ima ileisti gyvenamajam bstui rengti,
kelionms, poilsiui. Kai nuolat patenkintos gyvybins reikms, mons atskleidia nauj savo
pajam naudojimo galimybi, kurios paprastai realizuojamos turtinant laisvalaik aukto lygio
kultros, meno, mokslo, sporto, informacijos paslaugomis.
ie procesai turi ir savo elin" pus. Visi jie remiasi itin dideliu ir tebeauganiu daikt
ir energijos vartojimu, o tai neivengiamai didina gyvenamosios ir gamtins aplinkos apkrov,
kelia taros, triukmo, avarij pavoj. Todl tiek bendro vartojimo lygio kilimas, tiek
gyvensenos kitimas vis didesn visuomens nacionalini pajam dal reikalauja skirti
neigiamiems augimo padariniams likviduoti ar suvelninti, o tai sumaina teigiam augimo
poveik.
Valstybs gynybinis pajgumas ir prestias. Kuo spartesni ekonomikos augimo tempai, tuo
lengviau valstyb sprendia savo gynybinio potencialo problemas.
kio augimo galimybs, be jau turimo ekonominio potencialo, yra pagrindinis valstybs
tarptautinio prestio veiksnys. Kad ir kokia autonomika bt alies politin
351 18. EKONOMIKOS AUGIMAS

sistema, jos kultrinis lygis, puoseljamos nacionalins tradicijos ir vaidmuo pasaulio mastu,
galiausiai visi ie elementai tiesiogiai priklauso nuo tos alies kio raidos, nuo jos ekonomini
laimjim ir neskmi.
Visokeriopos paangos laidas yra kio paanga. Tarptautin oficialj" autoritet kit
valstybi akyse alis gali gyti ir savo karine galia bei ekonomikos kiekybiniais parametrais. Jei
tarptautiniai kiniai ryiai yra pakankamai gerai ipltoti, teigiam ar neigiam poveik gali ji
daryti pasauliui savo kio pokyiais, o prestias pasiekiamas tik ekonomikos raidos ir jos
nulemt socialini laimjim dka.
Socialins augimo snaudos. Ekonomikos augimas pirmiausia ir daugiausia susietas su
pramons pltojimu, industrializavimu. Pramons pltojim lydi urbanizacija, didiulio masto
ir spartus gamtos eksploatavimas, moni gyvenimo bdo esminis pakitimas. Miest augimas
pagimdo arba labai paatrina specifines urbaniza-vimo problemas - gyvenamojo ploto stygi
arba em lyg, miesto gyvenamj rajon susiskaidym socialinius getus", nusikalstamumo
didjim, jaunimo gyvenimo slyg nenatralum, transporto problemas, radikaliai keiia ir
darko eimos gyvenimo slygas. Miestai itutina kaimus, kuriuose materialins gyvenimo
slygos ima atsilikti nuo kylanio standarto. Dinamika pramons pltra nuolat daro nereikalin-
gas ne tik mainas, bet ir tam tikr profesij bei kvalifikacijos mones. Nedarbas nuolat lydi
ipltot pramon ir miestus; jis tampa tipine industrializacijos sukelta socialine problema.
Asmenins augimo snaudos. Snaudos, kurias turi padengti mogus ir eima, gydami
ekonomikos augimo teikiam auktesn materialin gerov, - tai pirmiausia temptesnis,
emocijomis, stresais, konfliktais ir padidjusiu netikrumu dl ateities praturtintas" gyvenimas.
Gyvenimo kokyb vis labiau ikyla kaip lig tol beslygikai teigiamai vertinto ekonomikos
augimo kriterijus. Siloma net rasti konkreius mogaus laims rodiklius, kad laims lygis"
nebt tiesiogiai siejamas vien su materialins gerovs lygio rodikliais.
Gamtos itekli eksploatavimas ir gamtos terimas. Tai bene rykiausias ir maiausiai
abejoni keliantis ekonomikos augimo snaud elementas. Kai kurios alys sugeba i esms
sumainti gamtos terim pramons atliekomis, o gamtos turt isekimo problemos kol kas
niekas neisprend.
Vadinasi, ekonomikos augimo problema - tai to augimo naudos ir snaud problema. kin
praktika, ypa apvelgiant j globaliai, reikalauja vis tiksliau ireikti tos naudos bei snaud
santyk ir reguliuoti btent j, o ne vien skatinti augim. Nra abejoni, kad ekonomikos
augimo nauda iandien yra didesn negu snaudos. Nra valstybi, nesirpinani maksimaliu
savo kio ugdymu.
musios sprsti gamtos terimo mainimo problemas bei masinio nauj technologij
diegimo udavinius, tos alys gali susidoroti su iais tikslais tiktai didindamos bendrj
nacionalin produkt.
 19 . TARPTAUTINE PREKYBA m

19.1. Tarptautin prekyba ir jos privalumai

Tarptautins prekybos ekonomins prielaidos

Kiekvienos, didels ar maos, valstybs kis yra pasaulinio kio dalis. Jis
suprantamas kaip technologini, informacini, ekonomini, ekologini ir kultrini ryi
visuma. Pasaulio kis pradjo formuotis tarptautins prekybos dka. Kiekvienos alies
natralus siekis - gauti ekonomins naudos i visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose
mainuose.
Tiesa, galimas ir visikas nepriklausomumas nuo usienio prekybos bei tarptautinio darbo
pasidalijimo - autarkijos. Taiau autarkinis kis yra labiau teorinis nei praktinis klausimas, ypa
dabartiniais spartaus ekonomikos augimo ir tarptautini ryi pltojimo laikais.
iuo metu vis akivaizdesni tampa tiek santykiniai, tiek absoliuts atskir ali pranaumai
tarptautiniame darbo pasidalijime. vairesn ir usienio prekybos politika. Skmingai
funkcionuoja tarptautins ias problemas sprendianios organizacijos.
iuo metu n viena valstyb negali pasigaminti vis reikmen, reikaling gyventoj
poreikiams tenkinti. Taip jau susiklost, kad kiekviena alis gamina tas prekes, kurias jai
apsimoka gaminti.
Svarbiausia tarptautini main prielaida yra gamybos slyg skirtingumas. Prie i slyg
reikia priskirti: gamtos, klimato, itekli aprpinimo, specializacijos ir kitas. Antroji
tarptautins prekybos prielaida pasireikia skirtingais visuomeninio darbo naumo lygiais.
Kiekviena pasaulio alis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu. Gaminamos ir eksportuojamos
tos preks, kuri technologijos lygis pralenkia pasaulio alis. Tai padeda mainti gamybos
snaudas ir konkuruoti pasaulinje rinkoje. ir atvirkiai, kiekviena alis importuoja tas prekes,
kuri gamybos snaudos alies viduje didesns negu pasaulins tos preks gamybos snaudos.
Treia tarptautins prekybos prielaida gldi skoni, polinki, prioritet vairovje.
Gamybos snaudos ir kainos gali bti vienodos, o preki pirkj skoniai gali bti skirtingi, ir
todl alys tarpusavyje prekiauja. Jei kitos slygos vienodos, madingos preks brangesns, nors
j gamybos snaudos vienodos. Tai atskiras alis skatina vykdyti tarptautin prekyb,
tarptautinius mainus. Taip tarpusavyje prekiaujanios alys gali patenkinti daugiau ir vairesni
poreiki. Antra vertus, alys siekia gamybos efektyvumo ir gamina specializuotas prekes. Dl
to atsiranda darbo naumo ir gamybos snaud skirtumai, o drauge galima gauti absoliui
tarptautins prekybos
19. TA R P TA U T I N E P R E K Y B A 353

naud. Brazilija gamina kavos pupeles, kuri 1 centnerio pardavimo kaina - 60 doleri. Kavos
pupeli gamybos snaudos yra 120 doleri. Vadinasi, valstyb fermeriui dar sumoka 60 doleri
kompensacij u centner. Europoje pagaminama ir parduodama 7 tkstaniai puodeli kavos
po 1 doler ir gaunama 7 tkstaniai doleri. Europos alys gauna dar ir santykin naud. Taigi
galima daryti ivad:
jokia alis neturs naudos, jeigu gamins visas reikalingas prekes:
gamtos ir darbo itekliai bet kuriuo metu yra riboti, todl pasirenkama efektyviausia
gamyba;
preki sraut judjimas yra prieingas pinigini sraut judjimui, todl valiut keitimo
kursai veikia tarptautins prekybos naud;
kiekviena pasaulio alis specializuojasi gaminti pelning, efektyvi prek, kur darbo
naumas pralenkia pasaulin lyg.
Eksporto didinimas spartina visuminio nacionalinio produkto prieaug, todl stengiamasi j
visokeriopai remti ekonominmis priemonmis. Prie j priklauso: valstybs priemokos
gamintojams u eksporto prekes; preki pardavimas usienyje maesnmis kainomis negu
vidaus rinkoje. Labai svarbu ne tik eksportuoti, bet ir importuoti produkcij. Valstybs naudoja
tokias priemones kaip: importo licencijos, importo kvotos ir t. t. Kiekviena alis, prekiaudama
su usieniu, stengiasi realizuoti savo kio pranaumus. Apie 1/5 pasaulyje sukurtos metins
produkcijos realizuojama per usienio prekyb. Vakar Europos alys eksportuoja 25-30 proc.
nacionalinio produkto, JAV - 16 proc., o Taryb Sjunga eksportuodavo tik 6 procentus.
Svarbi usienio prekybos ypatyb yra ta, kad jos augimo tempai spartesni nei j bendrojo
nacionalinio produkto kitimas. Didiausia (70 proc.) preki apyvartos dalis tenka
isivysiusioms, apie 20 proc. - besivystanioms ir apie 10 proc. atsilikusioms valstybms.
Pasaulio usienio prekyba i esms remiasi rinkos ekonomika su visais jai bdingais bruoais.
velgiant pasaulio usienio prekyb natriniu aspektu, didiausia ir dinami-kiausia jos
dalis yra mainos ir rengimai. Prie por deimtmei ji sudar penktadal visos usienio
prekybos, o iuo metu - jau daugiau kaip tredal. Suprantama, kad ypa didel ios
produkcijos ries dalis yra isivysiusi ali eksporte. Pavyzdiui, Japonijos eksporto
struktroje mainos ir rengimai sudaro 65 proc., Vokietijos - 50 proc., JAV - 40 proc. Vienu i
svarbiausi main ir rengim usienio prekybos stimul btina laikyti tarptautin gamybin
kooperacij. Neseniai kai kurios detals ir mazgai buvo eksportuojami tik kaip atsargins dalys.
iuo metu jos gavo tvirt komplektuojamj detali status. Nuo 1968 iki 1970 met
isivysiusi kapitalistini ali main gamybos produkcijos eksporte mazg, agregat ir
detali lyginamasis svoris iaugo nuo 22 iki 47 proc. Esmin reikm gauna komplektuoja-
mj rengim tiekimas nauj moni statybai, ypa naujose gamybos akose.
Labai sparts plastmasi ir medikament usienio prekybos tempai. Btina pabrti ir
smarkiai didjant mokslui imlios produkcijos vaidmen usienio prekybos ryiams. Nuolat
didja ir paslaug dalis, kuri iuo metu jau siekia beveik ketvirtadal bendros usienio prekybos
apimties.
354 19. TA R P TA U T I N E P R E K Y B A

Dar palyginti neseniai usienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta preki ir paslaug
keitimosi tarp valstybi visuma. iuo metu tai nepalyginti sudtingesnis fenomenas. Jis
suvokiamas kaip tarptautini integracini proces svarbiausia sfera.
integracinio pobdio prekybins operacijos iuo metu pltojamos dviem pagrindinmis
kryptimis. Pirma, auga tiekimai kooperuojanioms usienio monms, kontroliuojamoms tos
paios korporacijos. iuo metu 500 stambiausi tarptautini korporacij vadovauja daugiau nei
30 tkstani moni vairiose pasaulio alyse. Antra, stambios kompanijos sudaro ilgalaikes
tarpusavio sutartis. Taip konkurentai pasaulinje rinkoje tampa gerais partneriais,
bendradarbiaujaniais tiek mokslo, tiek gamybos, tiek ir preki realizavimo sferose.
Siekdamos kuo geriau pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis
ali savo teritorijoje kr ypatingas ekonomines zonas. ia galima laisvai veti kapital,
statyti gamyklas, samdyti vietinius gyventojus, disponuoti didija pagamintos produkcijos ir
pelno dalimi. Tokiuose rajonuose tiek importuojamos, tiek eksportuojamos preks
neapmokestinamos, o mons, naudojanios naujas, perspektyvias technologijas, netgi
skatinamos vairiomis ekonominmis lengvatomis. Dabar pasaulyje yra daugiau kaip 600 toki
ypatingos ekonomins paskirties zon, beveik pus i j - JAV teritorijoje. iose zonose
investuojant kapital ekonomin veikl galima gauti kur kas didesn peln. Tai naudinga tiek
vienai, tiek kitai pusei.
Trumpai apvelg usienio prekybos situacij pasaulyje, pabandykime paiekoti atsakymo
kelet labai domi klausim. Kodl vienos alys vienu metu eksportavo vienoki produkcij, o
dabar - kitoki? K dav kai kurioms alims bandymas atsiriboti nuo usienio prekybos? Kokiu
bdu visos alys gauna naudos i usienio prekybos?

Tarptautins prekybos teorijos

Tarptautins prekybos lyginamojo pranaumo teorija. Kokiu bdu visos alys

gauna naudos i usienio pre-kybos? klausim atsako palyginamj snaud teorija. Jos
krjai D. Rikardas ir D. Milis nuosekliai paaikina, kodl tarptautin specializacija turtina
al; kaip ir kiekviena teorija, ji teisinga tam tikromis slygomis.
Pabandysime glaustai pateikti ios teorijos esm. Tarkime, viena alis specializuojasi
gamyboje ir eksporte toki preki, kurias gali gaminti santykinai maesnmis snaudomis.
Atvirkiai elgiamasi tada, kai yra importuojama. Tuomet alis pasirenka tokias prekes, kuri
gamybos snaudos bt santykinai auktesns, palyginti su kit ali snaudomis.
Santykinai didesnes ar maesnes snaudas apibdina pasirinktos galimybs (anso)
snaud svoka. Jos nusako tam tikro pasirenkamo gamybos varianto snaudas kito,
alternatyvaus, varianto atvilgiu. Tokiu atveju, pavyzdiui, vaizdo grotuvo gamybos snaudos
yra toks vark kiekis, kur reikia paaukoti tam, kad bt pagaminta vienu grotuvu daugiau.
Lyginamojo pranaumo teorij iliustruosime pavyzdiu. Paprastumo dlei paimsime dvi
alis - Lietuv ir Latvij, ir dvi prekes (vaizdo grotuvus ir varkus). Tarkime,
355 19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A

kad efektyvumo lygi skirtum lemia technologija ir darbo naumas, o darbo jga yra
vienintelis gamybos veiksnys. 19.1 lentelje parodytos preki gamybos snaudos.
I 19.1 lentels matyti, kad Lietuvoje reikia 30 darbo valand vieno vaizdo grotu-vo
gamybai ir 5 - vieno varko gamybai. Latvijoje darbas ne toks naus, todl vieno vaizdo
grotuvo gamyba truks 60 valand, o varko - 6 valandas. Kadangi ms pavyzdyje darbas yra
vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutins snaudos bus lygios darbo laiko snaud
produkcijos vienetui ir valandinio udarbio sandaugai. Jei nebt tarptautins prekybos,
kiekviena alis gamint ir pardavint prekes pagal snaudas, nurodytas 19.1 lentelje.

19.1 L E N T E L . PREKI GAMYBOS SNAUDOS

Lietuva, litais Latvija, latais
DARBO VALAND VIENAM:
vaizdo grotuvui 30 60
varkui 5 6
valandos udarbis 6 2

PRODUKCIJOS VIENETO SNAUDOS:

vaizdo grotuvas 180 120
varkas 30 12

Reikia pabrti, kad Lietuvoje, palyginti su Latvija, darbo poreikis yra kur kas maesnis
abiem prekms. Taiau Lietuvoje darbas santykinai naesnis gaminant btent vaizdo grotuvus,
o ne varkus. Latvijoje vaizdo grotuvo gamyba utrunka 2 kartus ilgiau nei Lietuvoje, o varko
gamyba 1,2 karto (6:5). Jeigu alys susitaria prekiauti ir gaminti tas prekes, kurios kainuoja
santykinai pigiau, tai jos abi bendrai pamus pagamins daugiau preki.
Kadangi alys naudoja skirtingas valiutas (litus ir latus), turi bti kuriama usienio valiut
keitimo rinka ir pasiekiama valiutos kurso pusiausvyra. Paprastumo dlei ms pavyzdyje
paliksime nuoaly kapitalo kiek ir darysime prielaid, kad valiutos kurso pusiausvyra utikrina
prekybos sskait balans. Tokiu balansu vadinamas skirtumas tarp preki eksporto ir importo
verts, gals bti teigiamas (saldas), kaip ms pavyzdyje, arba neigiamas (deficitinis).
19.2 lentelje parodytos preki snaudos ir kainos t ali valiuta, taip pat kainos latais,
esant trims galimiems valiut kursams: 2,5 Lt u 1 lat, 2 Lt ir 1,5 Lt u 1 lat. Taip pat matyti,
kad vietins kainos paimtos i 19.3 lentels, o Latvijos preki kain (latais) neveikia valiut
kain svyravimai. Aiku, kad, kylant lato kursui, mokama daugiau lit u lat. Tuomet
Lietuvos preks, vertintos latais, yra pigesns. Pirmuoju valiut kurso atveju Lietuvos vaizdo
grotuvai (latais) bus pigesni nei Latvijos, bet vark kainos sutaps. Jei bus keiiama santykiu,
didesniu kaip 2,5 Lt u lat, tuomet ir Lietuvos varkai bus pigesni. Visi Latvijoje nors pirkti
tik lietuvikas prekes, taiau nepirks vietini. Tuomet vyks vienpus prekyba ir usienio
valiutos rinka negals ilaikyti pusiausvyros. Treiuoju atveju viskas atrodys prie
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 356

ingai: Lietuvos varkai (latais) bus brangesni nei latvi, o vaizdo grotuv kainos sutaps.
Keiiant santykiu, maesniu nei 1,5 Lt u lat, abi lietuvikos preks (latais) bus brangesns ir
Latvijoje niekas j nenors pirkti.

19.2 LENTEL . SNAUDOS, K A I N O S , VA L I U T O S K U R S P U S I A U S V Y R A I R D I A PA Z O N A S

Vietins kainos Snaudos latais, kai valiut kursai:
alies valiuta 2,5:1 2:1 1,5:1
Preks: vaizdo varkai vaizdo varkai vaizdo varkai vaizdo varkai
grotuvai grotuvai grotuvai grotuvai

Lietuvos 180 30 72 12 90 15 120 20

Latvijos 120 12 120 12 120 12 120 12

usienio valiut keitimo rinkoje gali bti pusiausvyra tik tuomet, jei Latvijos importo vert,
taigi ir poreikis litais, u kuriuos ji gals tai sigyti, bus lygi Latvijos eksporto vertei ir kartu lit
pasilai. Mat latviai eksportuoja, nori paversti savo pajamas latais. Vadinasi, aukiausias
galimas valiut pusiausvyros kursas yra pirmuoju atveju - 2,5 Lt u lat, kai viena latvi prek
(varkai) yra dar konkurencin Lietuvos prekei (varkams), o emiausias kursas - treiuoju
atveju - 1,5 Lt u lat, kai vienos Lietuvos preks (vaizdo grotuvai) yra dar konkurencins
latvi prekms (vaizdo grotuvams).
19.3 lentelje palygintos Lietuvos ir Latvijos preki gamybos snaudos ir galimybi
snaudos. su maesnmis darbo valand snaudomis Lietuva turi absoliut pranaum abiej
preki gamyboje. Palyginamajam pranaumui nustatyti galima imti tiek darbo valand
snaudas, tiek galimybs snaudas. Paimkime darbo valand snaudas. Palyginti su Latvija,
lietuviams reikia kur kas maiau darbo valand gaminant vaizdo grotuvus negu varkus. Kada
lyginame galimybs snaudas, gauname, kad Lietuva per 30 val. netekusi 6 vark, pagamina 1
grotuv. Dar paprasiau tariant, 6 varkai kainuoja 180 Lt, o tai yra vieno vaizdo grotuvo kaina.
Pastarojo galimybs snaudos yra 6 Lietuvos varkai arba 10 latvi vark.
Tokiu bdu i 19.3 lentels matyti, kad varko galimybs snaudos Latvijoje (1/10 vaizdo
grotuvo) yra maesns nei Lietuvoje (1/6 vaizdo grotuvo). Taigi darome ivad, kad Lietuva
turi palyginamj pranaum vaizdo grotuv gamyboje, o Latvija - vark.

19.3 L E N T E L . PREKI G A M Y B O S I R G A L I M Y B I S N A U D PA LY G I N I M A S
Lietuvos preks Latvijos preks
darbo darbo galimybs darbo darbo galimybs
valand snaudos snaudos valand snaudos snaudos
snaudos (DS) (GS) snaudos (DS) (GS)
(DVS) (DVS)

Vaizdo grotuvai 30 val. 180 Lt 6 varkai 60 val. 120 lat 10 vark

varkai 5 val. 30 Lt 1/6 vaizdo g. 6 val. 12 lat 1/10 vaizdo g.
357 19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A

usienio prekybos efektyvumas matuojamas pelnu. Jei Latvija imt gaminti varkus, tai
pagaminusi 60 vark, ji negalt pagaminti 6 vaizdo grotuv. o Lietuva, gamindama vaizdo
grotuvus, tegul 6, paaukos tik 36 varkus. alims tinkamai specializuojantis ir prekiaujant
tarpusavyje, pasaulinis kis turt toki naud: papildomus 24 varkus, neprarandant vaizdo
grotuv, jei Lietuva pasirengusi gaminti 6 vaizdo grotuvus, arba papildomus 4 vaizdo grotuvus,
jei Latvija pagamina 60 vark.
Lyginamojo pranaumo teorija ignoruoja kain ir darbo umokesio svyravimus,
abstrahuojasi nuo infliacijos ir defliacijos proces, nuo mokjimo balans problem. ioje
teorijoje remiamasi ir tokiu principu, kad darbuotojai, palik vien kio ak, netampa visikais
bedarbiais ir btinai pereina kit, naesn kio ak.
Kol egzistuoja atskir ali gamybos efektyvumo skirtumai, tol bet kuri alis, dalyvaudama
tarptautinje prekyboje, gali gauti naudos, specializuotai gamindama jai palanki produkcij ir
keisdama j produkcij, kuri pagamino kita alis. Lyginamojo pranaumo teorija padeda
optimaliai organizuoti usienio prekybos specializacij. Ji parodo, kad i usienio prekybos ir
jos sukelto pasaulins gamybos augimo alys turi didels naudos: spariau pltoja savo k,
geriau tenkina gyventoj poreikius.
Hekerio Olino (Hechsher Ohlin) modelis. XX a. treiame ketvirtame
deimtmetyje vedai Eli Hekeris ir Bertilis Olinas suformulavo teorij, kuria siek pagrsti
ivad, jog ali turimi nevienodi gamybos veiksniai ir j panaudojimas turi takos tarptautins
prekybos tendencijoms, prekybos tarp ali ypatumams. Pagrindinis modelio teiginys: alys
turi lyginamj pranaum tos preks gamyboje, kurioje intensyviai naudojami santykinai
gauss alies itekliai. Tarptautinje rinkoje dl emo pai gamybos veiksni mobilumo
eksportuojami pertekliniai veiksniai, importuojami deficitiniai.
Hekerio Olino modelio prielaidos:
1) visiems gamintojams manoma ta pati technologija (neatsivelgiama gamybos
pranaumus, susijusius su maesnmis snaudomis dl technologijos skirtum);
2) vartotoj polinki skirtum nra (ignoravimas remiamasi faktu, kad didioji
tarptautins prekybos dalis sieja panaias isivystymo poiriu tautas (manoma, kad vartotoj
poreiki struktr lemia alies ekonominio isivystymo lygis, todl panaiose ekonomins
paangos poiriu alyse vyrauja panas gyvenimo standartai ir vartotoj poreikiai bei
polinkiai));
3) rinkos yra konkurencins (pirkjai ir pardavjai negali individualiai paveikti kain
kiekvienas atskirai uima tik labai nedidel rinkos dal);
4) eksportui skirtos preks vieneto alternatyviosios snaudos didja dl alyje vis
auganios specializacijos;
5) vartojami tik du gamybos veiksniai darbas ir kapitalas.
Analizuojant kelet rykiausi iandienins pasaulins prekybos bruo Rusijos
vaidmen prekybos nafta srityje, isivysiusi ali lyderyst vairiose auktj technologij
srityse, Kinijos dominavim pasaulinje plataus vartojimo preki rinkoje matyti, jog teorija
pakankamai tikinama: Rusija turtinga alis naftos itekli poiriu (eksportuojamas
veiksnys, isivysiusios alys turi daug darbo jgos pasiyminios itin aukta kvalifikacija
(eksportuojami auktj technologij produktai, kuri gamybai btini gamybos veiksniai
kapitalas ir kvalifikuotas darbas), Kinija gali pasigirti pigios darbo jgos itekliais (pirkdami
pigias kinikas prekes, ,,veame pigius (todl, kad gausius) Kinijos darbo iteklius).
Leontjevo paradoksas. is modelis buvo nuolat tikrinamas. Rykiausias darbas
Vasilio Leontjevo (Vassily Leontief) JAV prekybos krypi etojo deimtmeio studija, kurioje
apibendrinti duomenys vadinami ,,Leontjevo paradoksu". Leontjevas padar ivad, kad JAV
1947 m., bdama alimi, kuri turi santykinai daug kapitalo, pagal Hekerio-Olino model turt
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 358

eksportuoti kapitalui imlias prekes ir importuoti darbui imlias prekes. Taiau Leontjevas
nustat, kad tam tikrais JAV istorijos laikotarpiais buvo prieingai, t. y. JAV eksportuodavo
darbui imlias prekes ir importuodavo kapitalui imlias prekes. ios ivados inspiravo nauj
tarptautins prekybos hipotezi ir modeli krim.

Produkto gyvavimo ciklo teorija. XX a. septintajame deimtmetyje amerikieio

ekonomisto R. Vernono sukurta produkto gyvavimo ciklo teorija buvo skirta paaikinti nauj
produkt prekybos pltrai tarptautinje rinkoje. i teorija didel dmes skiria ali
konkurencini pranaum analizei. Teorijoje akcentuojama tai, jog technologijos, inovacijos
konkurencin pranaum lemia tik produkto krimo ir diegimo stadijoje. Kitose augimo ir
brandos stadijose gamyba ieko pigi gamybos veiksni, daniausiai pigios darbo jgos.
Todl konkurencin pranaum gyja tos alys, kurios gali j pasilyti. Teorija apibendrinta
pasitelkiant JAV sukurto produkto ,,kelion tarptautinje rinkoje.
Produkto gyvavimo etapai :
1. Stambi rinka, kuri yra prisotinta vairi produkt ir yra daug gamintoj, Taiau vis
atsiranda nauj preki. Plintant prekei, tarkim, Amerikos rinkoje atsiranda paklausa ir usienio
rinkose prasideda eksportas.
2. Palaipsniui pradedama gamyba tose ivystytose alyse, kuriose gyventojai gali
,,pirkti ta naujas prekes. Tai vyksta parduodant licenzijas ar kuriant JAV filialus. Dl to
eksportas tas alis sumaja.
3. Nauji usienio gamintojai, prisotin savo rinkas ima eksportuoti treij al ir ten
sudaro konkurencij Amerikos eksportuotojams.
4. Kai usienio gamintojai pasiekia toki gamybos apimt, kai manoma gauti
gamybos masto ekonomij, jie pradeda konkuruoti su JAV vidaus rinkoje. Taigi didja importas
JAV.
5. Panaiu ciklu gamyba ima plisti ir treiojo pasaulio alyse .
Teorija iliustruoja, kaip alis produkto krja ir eksportuotoja vis labiau tampa
produkto importuotoja.

19.2. Tarptautins prekybos politikos priemons

Kiekviena valstyb, atsivelgdama savo kio bkl bei kitus veiksnius,

vykdo gana skirting usienio prekybos politik. Beveik visas usienio prekybos politikos
formas galima suskirstyti dvi kryptis: laisvj prekyb ir protekcionizm.
Laisvosios prekybos pagrindinis teiginys - kiekviena alis turi pltoti tik tas gamybos sritis,
kurios tai aliai patogiausios, palyginti su kitomis alimis. Geriausias bdas pltoti tarptautinius
ryius - konkurencija. Tam reikia laisvos, valstybi nevaromos usienio prekybos. svarbiausi
laisvosios prekybos privalumai yra ie: ji skatina abipusikai nauding tarptautin darbo
pasidalijim, didina vis ali potencialiai real nacionalin produkt, sudaro prielaidas moni
gyvenimo lygiui kelti.
Laisvoji prekyba, be privalum, turi ir daug trkum, todl valstybi usienio prekybos
politika vyksta protekcionizmo kryptimi. Protekcionizmas (lot. protectio -priedanga, globa) -
tai valstybs ekonomins politikos kryptis, kuria nacionalin ekonomika saugoma nuo kit
ali konkurencijos arba kuria pleiama usienio politika. Pagrindiniai protekcionizmo tikslai
yra ie: ekonominmis priemonmis padaryti alies k kuo maiau priklausom nuo usienio
rinkos konjunktros, iugdyti vidaus pramons akas. iuo atveju didinami importo muitai,
359 19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A

mainami eksporto muitai, teikiamos pinigins paalpos nacionaliniam kiui pltoti.

Protekcionizmas daniausiai padeda apsaugoti pramon, reiau - ems k.
Protekcionizmas nuo XVI a. buvo labai paplits visame pasaulyje. JAV buvo bdingas
apsauginis protekcionizmas, kai sava pramon buvo saugoma nuo stipresns Didiosios
Britanijos konkurencijos. Vliau, atsiradus monopolijoms, pradjo reik
360 19. TA R P TA U T I N
PREKYBA

tis vadinamasis agresyvusis protekcionizmas, kurio tikslas - maksimaliai skatinti eksport.

Agresyvusis protekcionizmas pasireikia aktyviu dalyvavimu konkurencinje kovoje,
konkurent smukdymu, monopolini kain alies viduje palaikymu, sigaljimu usienio
rinkose bet kuriomis priemonmis. iuolaikinmis slygomis atsirado ir pltojasi kolektyvinis
protekcionizmas. Jo prieastis - ekonomin integracija. J taiko ali grupuots, siekdamos
sitvirtinti naujose preki realizavimo rinkose, perdalyti esamas rinkas.
Plaiausiai paplitusi prekybos suvarymo priemon yra importo tarifas (pranc. tarif -
mokjim u k nors norma arba norm sraas), kur moka importuotojas vyriausybei
(pavyzdiui, nustaius 20 proc. tarif lengviesiems automobiliams). Jeigu j pasaulin kaina
yra 2000 svar sterling, lengvojo automobilio importuotojas ne tik sumoks usienio
gamintojui 2000 svar sterling, bet ir turs mokti 400 svar sterling vyriausybei. Taigi
bendra automobilio kaina importuotojui bus 2400 svar sterling. Tai minimali kaina, kuria
importuotojas gali parduoti lengvj automobil vidaus rinkoje.
I 146 pav. matyti, kad esant 2000 svar sterling kainai, Didiosios Britanijos vartotojai
nors sigyti automobili skaii, lyg Qd (takas G paklausos kreivje DD). Tokia kaina vietos
firmos pasilys lengvj automobili skaii, lyg Q S, t. y. take C pasilos kreivje SS.
Skirtumas tarp vidaus poreikio Qd ir vidaus pasilos QS gali bti padengtas i importo. vedus
tarif, lyg 400 svar sterling, vidaus kaina virija pasaulin lyg, todl vidaus gamintojas
pagamins papildom lengvj automobili skaii, t. y. take pasilos kreivje SS, o vartotojai
juos nupirks, t. y. take F paklausos kreivje DD.
Aiku, kad, vedus tarif, vartotojai sunaudos daugiau pinig Q d. lengvj automobili
skaiiui sigyti, negu bt sunaudoj pirkdami pasauline kaina. Kam gi atitenka tie vartotoj
sumokti pinigai (grafike - LFHJ)? Dalis j keliauja vyriausybs id (EIHJ), o vliau gali
bti panaudojami mokesiams mainti arba subsidijoms. Staiakampis (LECJ) vaizduoja
grynj firm peln, gaut dl auktesni kain. Trikampis EIC rodo visuomens snaudas,
kurias vartotojai turi sumokti u neefektyv vidaus firm rmim. Juk visuomen ivaisto
iteklius, gamindama (QS. - QS) lengvuosius automobilius, nors galt juos importuoti
maesnmis snaudomis. Be to, minti itekliai gali bti panaudoti kur kas efektyviau kit
preki gamybai. Trikampis FGH vaizduoja antr visuomens pralaimjim, t. y. panaikinus
tarif, vartotojai pareikt nor pirkti didesn (Q d. - Qd) lengvj automobili skaii ir kartu
padidint paklaus.
I 146 pav. matyti, kad nustatytas tarifas trukdo normaliam preki srauto judjimui. Tai mes
pastebime palygin atkarpas CG su EF. Be to, vartotojai moka brangiau, o tai maina preki
vartojim. Antra vertus, vyriausybs id plaukia pajamos i tarifo, o vietos gamintojai,
apsaugoti nuo konkurencijos, gali toliau plsti savo neefektyvi gamyb. Aiku, kad tarifas yra
grynas nuostolis visuomenei. Juk bt galima gerokai sumainti iteklius automobili gamybai
alies viduje ir skirti juos eksporto preki gamybai, o u gautas i eksporto las pirkti
lengvuosius automobilius maesne pasauline kaina.
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 361

be
tarifo
s
- Qs Q< %Q
146 PAV . TARIFO POVEIKIS KAINAI IR GAMYBOS APIMIAI

Protekcionizmo krypties usienio prekybos politikos priemons yra tikslingos atsilikusio

kio alyse. Praktikoje taikomos tokios priemons kaip muitai, kontingentai, eksporto
premijos, sanitarijos reikalavimai ir t. t. Panagrinkime kelet svarbiausi nemuitini barjer.
Kvotos ir kiekybiniai suvarymai. Vienas plaiai inomas kiekybini suvarym pavyzdys gali
bti japonik automobili savanoriki suvarymai, dl kuri JAV buvo susitarusios 1981-1985
metais su Japonija. Pagal susitarim buvo sumaintas kiekis automobili, importuojam i
Japonijos JAV.
JAV gali ir paios nustatyti kiekybin limit, t. y. kvot savo importui. Pvz., gali bti
nustatyta JAV kvota cukraus importui.
Tam tikromis slygomis kiekybiniai prekybos apribojimai gali bti ekvivalentiki muitams.
Pvz., JAV tekstils ir drabui importo apribojimai 1990 m. apytiksliai prilygo 50 proc. muit
mokesiui. Kitos ekonomikai isivysiusios alys taip pat varo tekstils ir drabui import.
Pastarieji apribojimai yra nenaudingi maiau isivysiusioms alims, turinioms lyginamj
pranaum i produkt gamyboje. Kai kuri ekspert nuomone, i ala pranoksta t naud,
kuri maiau isivysiusios alys gauna dl sumaint muit apribojim. Sveikatingumo arba
kokybs standartai. alys gali sudaryti netarifin barjer kokybs arba sveikatingumo standart
forma. Pastarieji barjerai yra sunkiai veikiami. Jeigu kokybs standartai rpinasi alies moni
sveikata, jie gali bti pateisinami, nors prekybos apribojimas ir bus nuostolingas. Antra vertus,
jei pastarj standart poveikis sveikatai nerykus, tai juos galima laikyti paprasiausia
importo apribojimo priemone. Pvz., Japonija buvo udraudusi natralaus mineralinio vandens
i Pranczijos import, reikalaudama, kad vanduo bt virintas. Kai kurios Europos alys taiko
sveikatingumo" suvarymus usienietikam alui, turiniam ma alkoholio kiek, nors toks
alus ir maiau svaigina. Daniausiai gana keblu atsakyti klausim, ar sveikatingumo
standartai yra vesti sveikatai apsaugoti, ar nacionalins akos protekcionizmui? Pvz., EEB
1989 m. u
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 362

draud jautienos import i JAV kaip pavojing sveikatai, nes auginant verelius buvo
panaudoti hormonai. JAV vyriausyb nesutiko su tokia ivada ir teig, kad msa
nebekenksminga sveikatai ir kad EEB sveikatingumo pretekstu protekcionuoja savo
gyvulininkysts pramon. Tokiais atvejais sunku pasakyti, ar i tikrj rpinamasi sveikata, ar
tai tik pretekstas protekcionizmui. Biurokratikumas. alis gali naudoti ir daugiau nemuitini
barjer, t. y. kompleks btin ir brangi muitins procedr, kuriomis siekiama ulaikyti bei
trukdyti preki veim. Pvz., 1982 m. Pranczija buvo nusprendusi apriboti grotuv veim i
Japonijos. Todl buvo reikalaujama, kad visi veami grotuvai bt patikrinami maoje Poitier
miestelio muitinje, esanioje toli nuo uost kontinentinje Pranczijos dalyje.
Derybos dl muit ir nemuitini barjer panaikinimo yra ilgas ir sudtingas pro cesas, kuris
tebevyksta ir iuo metu.
Muitai priklauso vienai i seniausi mokesi ri. is odis kildinamas i senovs rus
kalbos odio myto ir reikia mokest, kuriuo apmokestinamos grybs, gabenamos per
valstybs sien. XVii a. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje (LDK) buvo imami muit
mokesiai u veamas ir iveamas prekes. LDK buvo imami specifiniai ir vertybiniai muitai,
pavyzdiui, 1548 m. u veam vako pd (pdas = 40 svar = 16,3805 kg, tai senovinis
svorio vienetas) - 2 grai muitas, u 10 veam jauio od - 11 grai.
Pasaulinje praktikoje muitai suskirstyti pagal iuos kriterijus:
pagal kilm - autonomiki, nustatomi vienos valstybs, ir konvenciniai, fiksuojami
keli valstybi tarpusavio prekybos sutartimis;
pagal preki krypt - importo, eksporto ir tranzito;
pagal tiksl - fiskaliniai, siekiantys parpinti valstybs biudetui pajam, ir
protekciniai, kuri tikslas - apsaugoti vidaus gamyb nuo usienio konkurencijos;
pagal taikym - bendriniai, vienodai taikomi prekms, nepaisant j alies gamintojos,
ir diferenciniai, taikomi skirtingai vairioms alims. Diferenciniai muitai neretai
vadinami diskriminaciniais;
pagal apmuitinimo pagrind - specifiniai, pagrsti veam preki svoriu, kiekiu, ir
vertybiniai, mokami nuo pinigins preks verts imant nustatyt procent;
pagal apmuitinimo laik - nuolatiniai, skirti neribotam laikui, ir laikini, skirti utikrinti
kokios nors alies gamintojams tam tikru metu norim kain.
Pasaulio valstybs gali vykdyti ir bendr usienio prekybos politik. Toks pavyzdys yra
Europos ekonomin bendrija, arba Bendroji rinka. 1957 m. eios Europos alys - Belgija,
Italija, Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Vokietija (tuometin VFR) - pasira bendr
sutart, kuri sigaliojo nuo kit met pradios. Sutartyje buvo numatyta per artimiausius dvylika
met, etapais po 4 metus, integruoti regiono ekonomik. Tai muit, tarif ir kvot
panaikinimas, bendros darbo jgos, kapitalo, preki ir paslaug rinkos sukrimas. Bendroji
rinka padjo integruoti usienio ekonomini ryi su JAV ir Japonija politik ir pasiekti ger
rezultat. Palyginti su JAV
363 19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A

ir Japonija, kiekviena i Bendrosios rinkos ali yra ekonomikai kur kas silpnesn;
susijungusios jos tapo lygiaveriu konkurentu.
Vliau Bendrosios rinkos eim sitrauk dar eios Europos valstybs: Didioji Britanija,
Airija, Danija, Graikija, Ispanija ir Portugalija, o po kurio laiko ir Austrija, Suomija bei
vedija. Europos ekonomins bendrijos alys turi bendras ekonomins ir socialins politikos
priemones, finans, kredito staigas. Tai Europos investicij bankas, Europos pltros fondas,
Europos socialinis fondas. Verta dmesio Europos socialinio fondo veiklos kryptis. i finansin
Bendrosios rinkos organizacija pradjo veikti 1960 metais. Pagrindinis Europos socialinio
fondo udavinys - finansuoti Bendrosios rinkos ali vyriausybi ir valstybini organizacij
ilaidas darbininkams perkvalifikuoti, j migracijos snaudoms padengti. Fondas teikia pagalb
laikinai ar visikai darbo netekusiems monms.
Bendrosios rinkos ali pajgum konkuruoti usienio rinkose utikrina aukta preki
kokyb. Tam padeda ir bendri unifikuoti standartai, ir didels los, skiriamos vykdomiems
mokslo darbams koordinuoti, pasaulins rinkos konjunktrai analizuoti ir prognozuoti. 1987
metais Bendrosios rinkos alys prim penkeri met mokslinio ir techninio bendradarbiavimo
program. Joje prioritetinmis numatytos biotechnologijos, informatikos, ryi, sveikatos
apsaugos ir aplinkos apsaugos darb pltojimo kryptys.
Pradta vesti ir bendra Bendrosios rinkos ali valiuta - ekiu (anglikai jis reikia Europos
atsiskaitymo vieneto santrump). Ekiu piniginis vienetas buvo tvirtintas 1999 m. ir buvo
pradta vykdyti vieninga monetarin politika. Tai Bendrosios rinkos alims kasmet leido
sutaupyti 18-24 mlrd. doleri. Btent toki sum atsijo 1989 m. bank operacijos keiiant
tarpusavyje 12 Europos ekonomins bendrijos ali valiut. Vliau ES buvo vestas euras.
Ne taip lengva vertinti Bendrosios rinkos susidarymo poveik kitoms alims, ne-
dalyvaujanioms susitarime, pvz., JAV. Viena vertus, didjant ekonominiam augimui, Europa
tapo geresne JAV kine partnere. Kita vertus, Bendrosios rinkos sukrimas lemia dviej
problem atsiradim alims, nedalyvaujanioms susitarime:
1. Kadangi JAV nra Bendrijos nar, Amerikos firmoms tenka konkuruoti Europos rinkoje
kaip ioriniams nepageidautiniems varovams. o tai labai rimta problema. Pvz., prie EEB
sukrim JAV ir Vokietijos firmos, pardavinjanios automobilius Pranczijos rinkoje, turjo
veikti tuos paius muit barjerus. Susikrus EEB, JAV firmos, nordamos pardavinti
automobilius Pranczijoje, privalo mokti muit, o Vokietijos firmoms muito mokti nereikia.
Taigi Bendroji rinka diskriminuoja JAV eksport EEB alis. Vienintelis bdas, kuriuo JAV
galt ivengti diskriminacijos, yra dalyvavimas prekybiniuose susitarimuose, paalinaniuose
prekybinius muitus.
2. JAV ir kitos alys, prekiaujanios Europos rinkoje ems kio produktais, susiduria su
padidintais importo muitais. Tokia EEB vykdoma politika brangiai kainavo JAV, nes sumaino
j eksporto apimt Europos valstybes. Padidinti ems kio produkt importo muit barjerai
buvo viena prieasi, dl kurios pakilo maisto produkt kainos Europos rinkoje. Tai paskatino
perteklin gamyb, o ems produkt perteklius buvo parduotas kur kas maesnmis kainomis
treiosiose alyse. Padid
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 364

js Europos ali maisto produkt eksportas treisias alis savo ruotu sumaino JAV
eksporto dal ias alis. JAV fermeriams vis sunkiau prekiauti tradicinse maisto produkt
eksporto rinkose.
Kalbant apie valstybins usienio politikos problemas, btina aptarti svarbiausios ios
sferos organizacijos - Bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos (GATT) - veikl.
GATT, kaip organizacija, koordinuojanti usienio prekybos politik, buvo kurta 1947 m.
Tuomet jos nars buvo 23 alys, kurios sipareigojo prekiauti tarpusavyje didiausio palankumo
slygomis. Praktikai tai reikia, kad importas neribojamas, jei tai nekenkia vienai ar kitai
aliai, GATT narei, taikomos muit lengvatos.
Svarbiausi GATT veiklos principai: emi prekybos barjerai, negalima diskriminacija,
paklus tarif aukiau susitarto lygio, mokamos kompensacijos prekybos partneriams,
konfliktai sprendiami konsultacijomis ir arbitrae. GATT alys skmingai bendradarbiauja:
1967 m. vyks Kenedio deryb raundas" sumaino muit tarifus vidutinikai tredaliu; toks
pasisekimas paskatino pradti naujas derybas dl tolesnio prekybos liberalizavimo, ir prasidjo
Tokijo deryb raundas", kurio metu buvo susitarta sumainti muit tarifus dar tredaliu ir
visikai juos panaikinti civilinje aviacijoje. Paskui pasaulyje prasidjo laikotarpis, kai m
stiprti prekybos protekcionizmo tendencijos. Todl 1985 m. saus prezidentas R. Reiganas,
apibdins JAV pltojimosi situacij, pakviet pradti nauj prekybos liberalizavimo deryb
etap. 1986 m. vyko einamasis susitarimas - Urugvajaus raundas", skelbiantis, kad sumaina-
mi tarif ir kvot barjerai ne tik prastinms prekms, bet ir paslaugoms ar kitoms
nematerialinms vertybms. Jis atvr finansines rinkas (bankininkysts ir draudimo),
apsaugodamas intelektins nuosavybs teises. Dabar barjerai perkelti investavimo sfer -
ribojama usienio firm nuosavyb, varomos valiutos operacijos.
iuo metu GATT nars yra daugiau negu 100 pasaulio ali. Dar 57 alys dalyvauja ios
organizacijos veikloje kaip stebtojos. Tad iuo metu GATT veikloje vairiomis formomis
dalyvauja daugiau kaip pusantro imto pasaulio ali, kurioms tenka daugiau kaip 90 proc.
pasaulins usienio prekybos apimties. Lietuva taip pat stojusi GATT.

19.3. Lietuvos usienio prekyba

istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vyk usienio prekybos

procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe,
Skandinavijos alimis, Vakar Europos kratais.
Usienio prekybos ryiai ypa suklestjo Vytauto Didiojo laikais. Didiausios XV amiaus
pradios Europos valstybs valdovas buvo ne tik puikus politikas, diplomatas, karvedys, bet ir
geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didiajam daugelyje
pasaulins ekonomins minties studij.
Trumpai aptariant to meto usienio prekyb btina pabrti, kad Vytautas Didysis gerai
suprato jos svarb ir reikm. Usienio prekyba ne tik tiek Lietuvai reikaling preki, bet ir
artino j su Vakar kultra. Lietuvos valdovui, matyt, buvo vie
365 19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A

nodai svarbs visi usienio prekybos aspektai: politinis, ekonominis, kultrinis. Todl buvo
dedama daug pastang, kad prekyba isiplst visoje didelje Lietuvos valstybje.
Tuometin Lietuvos geografin padtis buvo labai palanki usienio prekybai pltoti.
Valstyb um plotus nuo Baltijos iki Juodosios jros, kuriais i vairi pasaulio ali
atkeliaudavo preks. Toliau preks keliaudavo Nemuno, Dnepro, Bgo, Dnest-ro upmis ir j
intakais.
XV amiaus pradioje Lietuvoje buvo du ryks prekybos centrai: Polockas ir Kaunas.
Pastarasis pirklius trauk ypa todl, kad ia susijo dvi stambios vandens keli arterijos,
kirtosi keletas svarbiausi sausumos keli. Kaune eimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir
didel patirt turintys vokieiai, kuriems ia priklaus dideli mriniai preki sandliai, miesto
svarstykls. Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo ie: ems kio produktai,
vri ir namini gyvuli kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vakas. import daugiausia
sudar cukrus, druska, ilkas, gelumb, geleis, varis bei vairs i metal dirbiniai. Lanksiai
reguliuojant to meto prekyb, vienoms prekms ir alims bdavo suteikiamos maksimalaus
palankumo slygos, o kitoms bdavo skiriami gana nemai muitai.
Muit politika Lietuvoje plaiai buvo taikoma ir vlesniais metais. Suprantama, kad
usienio prekybos tai ypa neskatino, nes dl muit neretai preks pabrangdavo beveik
dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijimo XVIII amiaus pabaigoje dalis
muit buvo panaikinti, nebebuvo muito prekms, gabenamoms tranzitu. Su kaimyninmis
valstybmis buvo sudarytos prekybins sutartys, numaiusios tiek pirklio, tiek jo preki
nelieiamyb. Vakar Europos kratuose padidjus maisto produkt paklausai, labai padidjo ir
j eksportas i Lietuvos.
Usienio prekybos pltojim skatino ir XIX amiaus antrojoje pusje prasidjs
geleinkeli tiesimas. Nemaa dalis ems kio produkt iuo transportu bdavo iveama ne
tik Ryg, Peterburg, bet ir Vokietij, kitas Vakar Europos alis. Pirmojo pasaulinio karo
metu vokiei okupacijos slygomis Lietuvoje buvo pritaikyta labai grieta vienpus muit
sistema: u veamas i Vokietijos prekes buvo mokami dideli muitai, o u iveamas - visai
nemokami.
Didesnio dmesio, matyt, verta 1919-1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta usienio
prekybos politika. iuo laikotarpiu ms krato prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 ali.
Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias usienio prekybos udavinys buvo -
didinti eksport. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekmis reikjo uimti
pasaulinje rinkoje kad ir ne vyraujani, bet ir ne paskutin viet. Prekyb tvarkanios mons
vairiomis priemonmis stengsi supaindinti kitas alis su Lietuvos gaminiais. Eksporto
preks i Lietuvos daugiausia buvo ileidiamos be muito mokesi. Valstyb rpinosi ne tik
iplsti eksporto apimt, bet ir visoms pagrindinms eksporto prekms nustat standartus,
grietai kontroliavo, kaip j paisoma.
Iki 1933 met stambiausias Lietuvos usienio prekybos partneris buvo Vokietija. Taiau dl
politini prieasi usienio prekybos santykiai su ia alimi pablogjo, ir Lietuvai teko iekoti
rink savo prekms anglosaks kratuose. Bet ia tarsi pasi
19. TA R P TA U T I N P R E K Y B A 366

tvirtino sena tiesa: nra to blogo, kas neieit gera. Lietuvai teko keisti eksporto struktr ir
nuo grd pereiti prie gyvulininkysts produkt pardavimo usienyje. domu pabrti, kad iki
tol beveik neeksportavusi sviesto, Lietuva per kelet met pagal io produkto realizavim
usienyje um trei viet Europoje ir penkt - pasaulyje.
To meto usienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiskalinio pobdio muitai.
Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpn agrarinio krato pramon, tai buvo
btina priemon. Siekiant skatinti aliav apdorojim Lietuvoje, iai produkcijos riai imta
taikyti iveamuosius muitus.
Btina pabrti, kad trys Pabaltijo valstybs - Lietuva, Latvija ir Estija buvo susitarusios
savo kratuose vesti Taut Sjungos parengt pavyzdin muit tarifo nomenklatr,
moderniausi to meto muit statym. Taiau 1940 met vykiai darb nutrauk.
Usienio prekyboje buvo atsiskaitoma laisvai konvertuojama valiuta, taiau, pleiantis
vairiems suvarymams, imta taikyti ir kliringinius atsiskaitymus. Tokia usienio prekybos
ryi forma buvo su Vokietija, Suomija, Italija, Vengrija.
Lietuvos usienio prekybos balansas beveik kasmet bdavo aktyvus. Pavyzdiui, 1938
metais buvo eksportuota preki, kuri vert 233 mln. Lt, o importo suma sudar 224 mln. Lt.
Natrine forma eksporte vyravo maisto produktai, miko preks, linai. Importo struktroje
svarbiausias pozicijas um pramons rengimai, ems kio mainos, naftos produktai,
akmens anglis, metalai bei j dirbiniai, vilna ir medviln bei jos dirbiniai ir t. t.
Lietuvai tapus SSRS dalimi, visos usienio prekybos operacijos buvo vykdomos per
centrines ios alies staigas. Per daug nesigilinant SSRS usienio prekybos raid galima
konstatuoti, kad ia trko dinamizmo, lankstumo.
Suprantama, kad Lietuvos usienio prekyba, bdama integruota Taryb Sjungos usienio
prekybos apyvart, didesnio savarankikumo neturjo. Eksporto apimtis bei struktra buvo
nustatomos pagal bendrus sjunginius poreikius. Iki septintojo deimtmeio pradios eksporto
apimtis buvo labai nedidel, ia vyravo maisto produktai. Pavyzdiui, 1960 m. Lietuvos
eksporto struktroje msos ir pieno produktai sudar 90,2 proc., kiti maisto produktai - 4,3
procento.
Septintj-atuntj deimtmeiais spartjant Lietuvos industrializacijai, didjo ir eksportas,
kito jo struktra. Daugiau imta eksportuoti preki, kurioms pagaminti reikia daug kvalifikuoto
darbo, aukto techninio gamybos lygio. Tai vairios stakls ir rengimai, televizoriai, dviraiai,
chemijos pramons produkcija.
Dauguma preki buvo eksportuojama pagal SSRS usienio prekybos ministerijos sutartis.
Toks centralizuotas usienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedav
Lietuvai naudos, kuri bt galima gauti tvarkantis savarankikai.
Kokios artimiausios Lietuvos usienio prekybos perspektyvos ir tendencijos? aliai atgavus
nepriklausomyb ir tapus ES nare, pasikeit ir usienio prakybos kryptys. Dominuojani
orientacij Ryt rinkas, ypa po 1999 m. Rusijos krizs, keiia didjanti eksporto Europos
alis tendencija.
 20 . VALIUT KURSAI m

20.1. Valiutos kursas ir jo rys

Tarptautin prekyba vidaus prekyb yra panai daugeliu poiri. Vis

pirma lyginamuoju pranaumu ir masto ekonomija, nulemianiais ekonomikos efektyvumo
augim. Taiau dvi klitys tarptautinius sandorius daro nepanaius vidaus prekyb:
Tarptautin prekyb apsunkina klitys, kuri nra prekiaujant tos paios alies
valstijoms, provincijoms ar miestams. Pavyzdiui, vyriausyb riboja preki veim
importo muitais.
Vidaus prekyboje naudojama tik viena valiuta. Pavyzdiui, kai niujorkietis perka
Floridoje iaugintus apelsinus, jis moka doleriais, t. y. pinigais, kuri pageidauja
pardavjas. Tarptautinje prekyboje naudojamos dvi valiutos. sivaizduokite Didiosios
Britanijos firm, importuojani i JAV medviln. Firma turi svar, kuriais galt
umokti u medviln. Taiau JAV eksportuotojas nori umokest gauti doleriais.
Britanijos importuotojas turs kreiptis usienio valiut rink, kurioje gals parduoti
svarus ir pirkti dolerius, reikalingus sumokti u medviln. Usienio valiut rinkos yra
steigtos pagrindiniuose finansiniuose centruose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas.
Usienio valiuta - tai kitos alies pinigai. Pavyzdiui, Didiosios Britanijos svarai sterling
ir Japonijos jenos amerikieiams yra usienio valiutos. Tuo tarpu JAV doleriai yra usienio
valiuta anglams ar vokieiams.
Valiutos kursas - tai vienos valstybs pinig vert, ireikta kitos valstybs pinigais, t. y.
vienos valiutos perskaiiavimo kit valiut koeficientas, kuris nustatomas pasilos ir
paklausos santykiu valiutos rinkoje. Pavyzdiui, kai 1 svaras = 1,60 dolerio arba 1 doleris = 30
jen, yra valiut kursai.
I esms valiutos kursas - tai santykis tarp nacionalins ir usienio valiutos, nustatomas j
perkamja galia. Valiutos kursas nustatomas i santykio su kitais tarptautiniais apskaitos
piniginiais vienetais (SDR, euru ir kt.).

Lankstaus valiutos kurso susidarymo mechanizmas. Usienio valiutos

rinka

Usienio valiut rinka - tai rinka, kurioje vienos valstybs pinigai (pvz.,
doleriai) yra perkami u kitos valstybs pinigus (pvz., Anglijos svarus sterling).
20. VA L I U T K U R S A I 368

Valiutos rinka, kaip ir kviei ar apelsin rinka, gali bti studijuojama remiantis paklausa
bei pasila. Didiosios Britanijos svar gali norti nusipirkti JAV doleri savininkai. iuo
atveju galimi trij tip sandoriai:
Amerikieiai importuoja Anglijos prekes. Importuotojai, nordami sumokti u jas,
perka svarus, kuri pageidauja gamintojai. Tai sukuria svar paklaus.
Amerikieiai importuoja Anglijos paslaugas. Turistas amerikietis gali apsistoti,
pavyzdiui, Londono viebutyje ir valgyti jo restorane. Kad amerikietis galt
susimokti u visa tai, jis pirmiausia u dolerius perka svarus. Taigi ir turistas sukuria
svar paklaus.
Amerikieiai sigyja turt Didiojoje Britanijoje. Pavyzdiui, jei JAV korporacija nori
investuoti Anglij - statyti nauj gamykl, ji turi pirkti svar, kad umokt statybos
firmai.
Reikalaujamas svar kiekis priklauso nuo j kainos. Jei svaro kaina bt 1 dol., atsirast
kur kas daugiau norini j pirkti, negu jei jis kainuot 3 dol. Tai pavaizduota grafiko (147
pav.) kreive D. Pigesn svaro kaina reikt, kad usienieiams yra santykinai pigesns angl
preks ir paslaugos.
Dabar aptarkim kit rinkos pus - svar, kurie turt bti ikeisti dolerius, pasil. Kai
anglai k nors perka i JAV, jie moka doleriais. Nordami sigyti doleri, jie silo svarus ir
sukuria valiut rinkoje j pasil. Taigi svar pasila priklauso nuo:
Preki importo i JAV.
Paslaug importo i JAV.
Anglijos investicij JAV (sigyjamo Amerikos turto).

Lankstaus valiutos kurso nuvertjimas ir valiutos kurso pakilimas

369 20. VA L I U T K U R S A I

Valiutos kursas, kur formuoja rinka (paklausos ir pasilos sankirta), gali

keistis. Pavyzdiui, kai angl svaras pabrangsta nuo 2 iki 3 dol., sakome, kad doleris nuvertjo
svaro atvilgiu. Vadinasi, Sv.
lankstaus kurso valiuta sterling
nuvertja, kai jos kaina kit kaina dol.
valiut atvilgiu krinta. (Pabrtina, $3- kad
fiksuoto ir reguliuojamo kurso valiuta yra
devalvuojama, o svyruojanio kurso $2-
valiuta nuvertja).
Tarkim prieingai, kad svaras atpinga nuo 2
iki 1 dol. Tada sakome, kad dolerio vert
$1
pakilo svaro
-0
Sv. sterling kiekis Q

147 pav. Didiosios Britanijos valiutos

paklausa ir pasila. Valiut pusiausvyr
lemia paklausos ir pasilos susikirtimas
20. VA L I U T K U R S A I 370

atvilgiu. Vadinasi, lankstaus kurso valiutos vert kyla, kai didja jos kaina kit valiut
atvilgiu.
Jei doleris nuvertja svaro atvilgiu, kartu svaro vert pakyla dolerio atvilgiu. Tai vienas
su kitu susij reikiniai.
Minjome, jog valiutos kursas gali keistis. Tai lemia pasilos ir paklausos pokytis. Kyla
klausimas, kas keiia valiutos pasil ar paklaus? Aptarsime 5 veiksnius, daranius tak
valiut kursams:
Vartotoj skonio kitimas;
Santykinis pajam kitimas;
santykinis kain kitimas;
santykins realij palkan normos kitimas;
spekuliacija.

Lanksi valiut kurs sistemos trukumai ir privalumai

Lanksi valiut kurs sistema turi kelet privalum:

svarbiausia alternatyva - fiksuoto valiutos kurso sistema lugo atuntojo deimtmeio
pradioje.
Vienas i pagrindini argument, pritariantis lanksiai valiutos sistemai - veiksmingesns
alternatyvos nebuvimas.
Kai valiut kursui leidiama svyruoti, alims nereikia ginti esamo valiutos kurso taikant
vidaus paklaus ribojani ekonomin politik. Kitaip sakant, lankstus valiutos kursas
alies vyriausybei teikia daugiau laisvs gyvendinti visumins paklausos politik, kuri
yra priimtinesn vidaus ekonomikai. Tokios laisvs siekis paaikina, kodl ir
monetaristai, ir keinsistai pritaria lanksiam valiut kursui. Monetaristai pageidauja
valiutos kurso lankstumo todl, kad centrinis bankas galt vadovautis monetarine
taisykle, nesirpindamas valiut kursais. Keinsistai, svyruojanio valiut kurso
alininkai, pageidauja, kad vyriausyb galt laisvai valdyti visumin paklaus,
siekdama alyje aukto uimtumo lygio ir stabili kain, o ne gint fiksuot valiut
kurs.
alis, besivadovaujanti stabilia vidaus politika, yra izoliuota nuo infliacijos usienyje
poveikio. Tuo sitikinsime, kai prieisime prie palankaus ciklo" idjos.
Taiau lanksts valiut kursai kritikuojami vairiais atvilgiais:
Valiut kurso svyravimai gali sugriauti tarptautins prekybos ir investicij sistem.
Diskutuotinas dalykas, ar is griovimas, esant svyruojantiems valiut kursams, yra
stipresnis, negu Tarptautiniam valiutos fondui vykdant nors ir nedanus, bet staigius
valiut santykio keitimus.
Kai valiut kursams leidiama svyruoti, tai prarandamas botagas" monetarinei ir
fiskalinei politikoms. Veikiant Tarptautinio valiutos fondo reguliuojamojo valiut kurso
sistemai, mokjim balanso sutrikimai riboja infliacin vidaus
371 20. VA L I U T K U R S A I

politik. svarbus lanksi valiut kurs alinink argumentas yra laisv. K vienas
asmuo laiko laisve", kitam gali bti tvarkos nebuvimas". Lankstaus valiut kurso
alininkai pabria laisvs teigiamybes siekiant vidaus tiksl. Monetarin ir fiskalin
politikos gali bti panaudotos stabilizuojant vidaus ekonomik, o ne vien pat valiutos
kurs. Lankstaus valiutos kurso prieininkai teigia, jog tokia laisv yra nepageidautina,
kadangi labiau tiktina, jog silpnos ir nedisciplinuotos vyriausybs vadovausis infliacine
politika.
Valiutos kurso pokyiai gali lemti vidaus problem atsiradim. Pvz., jeigu alies
tarptautini mokjim bkl yra silpna, tai jos valiuta nuverts. Kai alies valiutos
kaina krinta, importins preks brangsta, todl mons perka maiau usienini preki.
importini preki kain padidjimas yra taip pat problemikas. Jis lemia vidaus
infliacijos atsiradim. is gali strigti klaidingame cikle": vidin infliacija sukelia
valiutos nuvertjim, o valiutos nuvertjimas savo ruotu lemia vidaus infliacijos
didjim, bet auktesn infliacija sukelia dar didesn valiutos nuvertjim. Klaidingas
ciklas" nra neivengiamas: alis gali isisukti nuo jo vesdama grietesn monetarin
politik. Taiau klaidingas ciklas" gali paspartinti infliacijos proces. Esant lankstiems
valiut kursams alis, besivadovaujanti stabiliomis vidaus politikomis, yra atskirta nuo
usienyje atsirandani infliacini reikini. Pvz., sakykim, jog Didioji Britanija
vadovaujasi visumins paklausos suvarym politika, ilaikydama stabilias vidaus kai-
nas. Kada Didiosios Britanijos preks tampa patrauklesns, j kainos usienio alyse
kyla. Kadangi usienieiai noriai perka Didiosios Britanijos prekes, jie pakelia DB
svaro kain, t. y. jie numua sav valiut kainas. Todl importas Didiojoje Britanijoje
ilieka pigus nepaisant infliacijos usienyje. Didiajai Britanijai teikia naud
vadinamasis palankusis ciklas": stabilios vidaus kainos lemia svaro verts kilim,
importini preki kain sumainim. Visa tai padeda ivengti infliacijos.
Lanksi valiutos kurs sistema kritikuojama u tai, kad ji nuo 1973 m. sukl
didelius valiut kurs svyravimus. Kritikai teigia, jog skirting krypi pokyiai nieko
naudingo nedav. Valiut kursai praktikai reagavo trumpalaikius esamus trukdymus.
Daugelis pokyi buvo btini norint pataisyti esminius pusiausvyros paeidimus. Dideli
valiut kurs svyravimai gali bti labai kenksmingi vietinei pramonei.

Fiksuotas valiutos kursas

Lanksi valiutos kurs sistemai alternatyva yra fiksuot valiutos kurs

sistema. Ja naudojosi ir naudojasi alys, nordamos ivengti lanksi valiutos kurs sistemos
sukeliam problem. Kad lengviau bt suprasti ios sistemos reikm ir problemas, kurias
sukelia i sistema, sakykime, kad JAV ir Didioji Britanija susitar palaikyti 2 dol. = 1 sv.
kurs.
Aiku, kad toks vyriausybi oficialaus kurso paskelbimas visikai nereikia, kad doleris bus
vertas tiek svar ir ateityje, nes valiut kurs formuoja pasila ir pa
20. VA L I U T K U R S A I 372

klausa. ilgainiui pasila ir paklausa gali keistis, todl vyriausybs privalo tiesiogiai arba
netiesiogiai sikiti valiut rink, kad valiutos kursas bt stabilizuotas.
Rezerv panaudojimas. Labiausiai tinkamas bdas, kaip dirbtinai palaikyti valiutos
kurs - tai panaudoti usienio valiutos rezervus usienio valiutos rinkai paveikti.
Vyriausybs ir centriniai bankai, nordami itaip veikti valiut kursus, laiko usienio
valiut rezervus.
Vykdyti griet prekybos politik. JAV gali tiesiogiai riboti tarptautinius sandorius. JAV,
nordama palaikyti dolerio kain, lygi 1/2 sv. esant mokjim balanso deficitui, t. y.
svar trkumui, gali apriboti preki import i Didiosios Britanijos (tai sumains svar
paklaus) arba skatinti eksport Anglij (tai padidins svar pasil). importo majim
galima pasiekti padidinus importo muitus. Taip pat specialiais mokesiais gali bti
apmokestinti dividendai ir procentai, kuriuos amerikieiai gauna u investuot kapital
D. Britanijoje. Tada amerikieiams nebeapsimoks savo kapital investuoti D.
Britanijoje, todl svar paklausa mas ir pasislinks kair. Kad padidt svar pasila,
JAV vyriausyb tam tikroms Amerikos eksporto akoms gali tiekti subsidijas. ios
politikos trkumas yra tas, kad ji maina tarptautinius sandorius ir prekyb.
Valiutos keitimo kontrol: normavimas. Kita priemon, kaip palaikyti valiutos kurs
stabil, yra valiutos keitimo kontroliavimas, arba normavimas. Vykdydama toki
politik, JAV vyriausyb, esant svar trkumui, reikalauja, kad visi svarai, sigyti
eksportuojant prekes D. Britanij, bt jai parduoti. Tada JAV vyriausyb paskirstys
tuos svarus tarp Amerikos importuotoj, kuriems reikia xb svar kiekio. itaip JAV
vyriausyb apriboja import ir sulygina j su eksportu. Amerikiei svar paklausa ab
paprasiausiai bus nepatenkinta. Taigi vyriausyb panaikina mokjim balanso deficit,
sulygindama JAV import su eksportu. Tokia politika sulaukia daug kritikos. Pirma,
kaip ir grieta prekybos politika - kvotos, tarifai ir eksporto subsidijos - taip ir valiutos
keitimo normavimas panaikina laisvos ir konkurencins tarptautins prekybos
privalumus. Antra, vykdant normavimo politik visada atsiranda importuotoj
diskriminacija. Atsiranda klausimas, kam teikti pirmenyb, ar tiems, kurie, tarkim,
importuoja mainas, ar alkohol. Treia, paeidiama vartotojo teis laisvai rinktis.
Amerikieiai, kurie teikia pirmenyb kotikam viskiui, tarkim, bus priversti rinktis
burbon (kviei degtin). Kakam i Amerikos importuotoj verslas bus sulugdytas,
nes import varys JAV vyriausyb. Galiausiai i politik galima traktuoti kaip
prievartin. Rinkos pasila ir paklausa rodo, kad Amerikos importuotojai yra pasireng
u svar mokti daugiau negu 2 dolerius. Tai skatina juodosios rinkos" atsiradim, kur
bus vykdomi nelegals svaro pirkimo-pardavimo sandoriai.
Panaudoti grietesn visumins paklausos valdymo politik. Paskutin priemon, kaip
ilaikyti JAV valiutos kurs nepakitus, yra vesti grietas fiskalin ir monetarin
politikas. Panaudojus ias politikas JAV, na
373 20. VA L I U T K U R S A I

cionalins pajamos, lyginant su Anglijos nacionalinmis pajamomis, sumas. Kadangi

JAV importas yra tiesiogiai susijs su nacionalinmis pajamomis, tai Anglijos preki,
taip pat ir svar paklausa, bus apribota. Griet fiskalins ir monetarins politik
vykdymas JAV sukels kain lygi kritim lyginant su D. Britanijos kainomis. Amerikos
vartotojai ir investuotojai noriau pirks pigesnes JAV nei brangesnes Anglijos prekes.
Taip sumas Anglijos svar paklausa. Pagaliau grieta pinig politika padidins JAV
palkan normas, todl amerikieiai mieliau savo kapital investuos savo alyje negu D.
Britanijoje. Tai taip pat sumaina svar paklaus. Pigesns JAV preks ir didesns pal-
kan normos D. Britanij skatins importuoti daugiau preki ir investuoti daugiau
kapitalo JAV. Valiut rinkoje tai padidins svar pasil. svar pasilos didjimas ir
paklausos majimas i dalies sumains pradin mokjim balanso deficit.
Kaip matome, priemons, kurias pasitelkus valiutos kurs galima ilaikyti stabil, turi daug
trkum: didjantis nedarbas, emas kain lygis, majantis produkcijos kiekis. Mokjim
balanso sureguliavimas ir krato ekonominis stabilumas yra kiekvienai aliai svarbiausi
ekonominiai tikslai, taiau gyvendinti iuos tikslus yra labai sudtinga.

Realusis ir nominalusis valiut kursai

Nominalusis valiutos kursas - tai paprasiausia vienos valiutos kaina,

ireikta kita valiuta, pvz., dolerio kaina Meksikos pesais. Sakykim, jeigu per tam tikr laik
dolerio kaina padidja nuo 100 iki 200 pes, tai dolerio nominalusis kursas pesais padvigubja.
is didelis dolerio kainos pakilimas vis dlto nebtinai reikia, kad JAV preks bus
istumtos i Meksikos rinkos. Prieastis yra ta, kad valiutos kurso pokyiai -ypa didieji - gali
atspindti tai, kas atsitiko vidaus kainoms. Pvz., JAV vidaus kainos buvo stabilios, o vidaus
kainos Meksikoje padvigubjo. Jeigu taip, tai valiutos kurso pakitimas tik kompensuos vidaus
kain pokyius. Pakitus valiutos kursui, JAV prek, kainavusi, tarkime, 100 doleri, dabar
meksikieiui pirkjui kainuos dvigubai daugiau pes. Infliacija Meksikoje reikia, jog ir
meksikietikos preks kainuos dvigubai daugiau pes negu anksiau. JAV preki konkurencinis
pajgumas iliks nepakits.
Kai nominaliojo valiutos kurso pokytis paprasiausiai kompensuoja infliacij, realusis
valiutos kursas ilieka nepakits.
Realusis valiutos kursas - tai nominalusis valiutos kursas, vertinantis ali infliacijos
skirtumus.
Pagal perkamosios galios pariteto teorij, nominalieji valiut kursai faktikai kompensuos
vidaus infliacijos skirtumus, kai reals valiut kursai iliks pastovs. i teorija pakankamai
tiksliai atitinka spari infliacijos temp laikotarp, kai infliacija
20. VA L I U T K U R S A I 374

tampa vyraujaniu veiksniu, lemianiu valiutos kurso pokyius. Taiau i teorija neatitiko JAV
dolerio bkls du prajusius deimtmeius. Dideli dolerio kurso svyravimai nebuvo
paprasiausias infliacijos skirtum atspindys. Atvirkiai, realusis valiutos kursas taip pat
smarkiai svyravo, sukeldamas JAV preki konkurencinio pajgumo pasaulinse rinkose
didesnius pokyius.

20.2. Tarptautins valiutos kurso sistemos

Aukso standarto veikimo slygos

Aukso standartas - tai pinig sistema, kurioje vienintele tarptautini pinig

forma laikomas auksas.
i sistema susiformavo pleiantis tarptautinei prekybai ir vyravo nuo 1879 iki 1934 m.,
iskyrus Pirmojo pasaulinio karo metus.
Aukso standarto veikimo analiz padeda suprasti valiut sistem su fiksuotu valiutos kursu
naudojimo pranaumus ir trkumus. Veikiant iai sistemai alies vyriausyb:
nustato savo alies piniginio vieneto aukso turin;
palaiko griet santyk tarp savo aukso atsarg ir vidaus pinig pasilos;
netrukdo laisvam aukso eksportui ir importui.
Jeigu kiekviena alis nustatydavo savo piniginio vieneto aukso turin, tai skirtingos
nacionalins valiutos turdavo fiksuot tarpusavio santyk. Pavyzdiui, JAV prilygino dolerio
vert 25 granams (l granas = 0,0648 g) aukso, o Didioji Britanija svaro sterlingo vert
prilygino 50 gran aukso. Vadinasi, Didiosios Britanijos svaras sterling kainavo 50/25
dolerio, arba 1 sv. st. u 2 dol. Toks turjo bti valiutos kursas, jeigu neturt takos aukso
transportavimo, pakavimo ir kitos ilaidos. Valiutos kursui buvo leidiama svyruoti apie
monetin aukso paritet siaurose aukso tak ribose.
Aukso standarto slygomis valiut kursas negaljo nukrypti nuo aukso tak, kadangi
pasiekus ias ribas, savo skol padengimui geriau apsimokjo iveti usien ar veti al
auks, o ne nukrypusi" valiut. Panaikinus aukso standart, aukso tak mechanizmas
nustojo veikti.
Aukso standarto sistemai bdingi ie pranaumai:
stabils valiut kursai padeda sumainti netikrum bei rizik ir kartu skatina
tarptautins prekybos apimties augim;
aukso standartas automatikai ilygina mokjim balans deficitus.
Aukso standartas turi ir i trkum:
alys, kuriose veikia aukso standartas, nra apsaugotos nuo gili ir ilg recesijos
period, kuri metu vyrauja nedarbas, sumaja pajamos, kyla infliacija. Aukso
standarto slygomis alies pinig politik labai lemia usienio valiutos paklausos ir
pasilos pakitimai.
375 20. VA L I U T K U R S A I

aukso standartas galjo egzistuoti tik iki tol, kol vienas i jo dalyvi neieikvodavo savo
aukso atsarg. Prieingu atveju ikildavo btinyb atsisakyti aukso standarto arba
devalvuoti valiut. Vadinasi, kadangi ioje sistemoje valiutos rezervus sudaro auksas, tai
alys gali ilaikyti fiksuotus valiutos kursus tik su slyga, jei jos turi aukso rezervus.
Didioji pasaulin ekonomin kriz (1929-1933 m.) paruo dirv aukso standarto
panaikinimui. Pablogjus nacionalins gamybos ir uimtumo rodikliams, gerovs atkrimas
tapo pirmaeiliu nukentjusi ali tikslu. Kiekviena alis bijojo, kad joje vykstantys
ekonominio pakilimo procesai gali nutrkti dl mokjim balanso deficito, kuris bt priveds
prie aukso sutekjimo ir veiklos aktyvumo sumajimo. I tikrj vairios alys, kurios laiksi
aukso standarto, band devalvuoti savo valiut aukso atvilgiu tam, kad didt eksportas ir
mat importas. ios devalvacijos ir buvo pagrindin aukso standarto panaikinimo prielaida.

Fiksuoti valiut kursai. Dolerio standartas

Esant aukso standartui naudojami fiksuoti valiut kursai. Panagrinsime

fiksuot valiut kurs sistem esant ribotiems kurso nukrypimams nuo pariteto, t. y. kai valiut
kursai yra fiksuoti, bet alims leidiama j reguliuoti. i sistema pradjo veikti 1944 m. ir
pavadinta Bretono Vudo, mao miestelio Naujajame Hamire (JAV) vardu, kuriame buvo
suaukta pasaulin konferencija naujos pasaulio valiut sistemos pagrindams sukurti.
Pagrindiniai sistemos galutinio projekto krjai buvo H. Vaitas ir D. Keinsas. ios
konferencijos metu buvo susitarta sukurti reguliuojamai fiksuot valiut kurs sistem ir kurti
Tarptautin valiutos fond (TVF). Naujoji sistema numat ias valiutinio mechanizmo veikimo
taisykles:
tarptautini atsiskaitym liberalizacij, t. y. valiut konvertuojamum;
tarptautini atsiskaitym stabilum, t. y. valiutini paritet nekeiiamum;
mokjim balans pusiausvyros palaikym.
Mokjim balans pusiausvyr buvo numatyta palaikyti trimis bdais:
siekiant padidinti eksport ir mainti vidaus vartojim vykdyti griet vidaus ekonomin
politik;
sukurti TVF kredito mechanizm, leidiant padti toms alims, kurios patiria laikinus
usienio atsiskaitym sutrikimus;
taikyti kratutin priemon - valiut devalvavim.
Prireikus sureguliuoti gilius mokjim balanso pusiausvyros paeidimus, TVF leido
kiekvienai valstybei, io fondo narei, keisti valiutos vert 10 proc. ribose be atskiro fondo
leidimo. Taip buvo stengiamasi ukirsti keli toms savavalikoms ali valiut devalvacijoms,
kurios buvo naudojamos kaip ekonomikos pltojimo stimulas. Pavyzdiui, dolerio devalvacija
sumaindavo Amerikos eksport ir import bei panaikindavo mokjim balanso deficit.
20. VA L I U T K U R S A I 376

Kadangi alys sutiko nustatyti savo valiut kursus dolerio atvilgiu, buvo tvirtintas dolerio
standartas - valiut sistema, pagrsta dolerio viepatavimu. Tuo laikotarpiu egzistavo grietai
reglamentuotas dolerio ir aukso ryys. Kiekviena alis nustatydavo savo valiutos pariteto vert
lyginant su doleriu, kaip galiojant aukso standartui pagal auks.
Bretono Vudo sistema numat naudoti auks ir doler kaip tarptautinius valiutos rezervus.
Aukso, kaip pasaulins main priemons, naudojimas yra susijs su jo vaidmeniu aukso
standarto sistemoje. Doleris buvo pripaintas pasauliniais pinigais dl dviej pagrindini
prieasi:
JAV po Antrojo pasaulinio karo turjo labiau negu kitos pasaulio valstybs ipltot
ekonomik;
JAV sukaup didiul aukso kiek ir nuo 1934 iki 1971 m. vykd aukso supirkimo ir
pardavimo usienio finans organams politik pagal fiksuot kain -35 dol. u uncij.
Todl doleris buvo taps faktiku aukso pakaitalu.
Vyraujant dolerio standartui valiutos buvo keiiamos greiiau doler negu auks. Esant
fiksuotiems valiut kursams, valstybi centriniai bankai parduodavo arba pirkdavo,
atsivelgdami j bankuose esanias usienio valiutos arba dolerio atsargas. Jie vykdydavo
intervencij usienio valiut rink, kad apgint egzistuojant valiutos kurso reim.
Pagrindinis skirtumas tarp aukso ir dolerio standarto buvo tas, kad alies vidaus pinig
pasila neturjo jokio ryio su tomis dolerio atsargomis, kurios laikomos banke. vairi ali
vyriausybs galjo spausdinti tiek pinig, kiek norjo. Dolerio standartas slopino reguliavimo
mechanizmo, sukurto aukso standarto slygomis, veikim. Kaip inome, esant aukso standartui
alys su mokjim balanso deficitu netekdavo aukso, ir j vidaus pinig pasila krisdavo. Dl
tos prieasties vidaus kain lygis sumadavo, o konkurencingumas praddavo didti.
Vyraujant dolerio standartui alys su mokjim balanso deficitu taip pat netekdavo pinig,
kadangi vietiniai gyventojai sumokdavo usienieiams daugiau negu i j gaudavo. Taiau
niekas negaljo sukliudyti alies vyriausybei paprasiausiai prispausdinti daugiau pinig, kad
atstatyt alies vidaus pinig pasil iki pradinio lygio. odiu, ali, kuri mokjim balansas
buvo deficitinis, vyriausybs, nordamos panaikinti pradin defliacin spaudim, pasireikiant
pinig pasilos sumajimu, paprasiausiai galjo spausdinti papildomus pinigus. Nors tai
ukirsdavo keli auktesniam nedarbui trumpuoju periodu, taiau, kita vertus, trukdydavo ilgo
periodo reguliavimo mechanizmui veikti vidaus kainas ir pinig kiekio sumajim nukreipti
vidaus konkurencingumui didinti. Toks elgesys galjo bti pateisintas sipareigojimais palaikyti
visik uimtum net trumpuoju periodu. Bet tai pasiekti visoms alims nemanoma. Kadangi
mokjim balanso deficitas ilikdavo, vyriausyb turdavo sunaudoti vis daugiau ir daugiau
savo usienio valiutos saugom rezerv tam, kad t deficit padengt. Taiau galiausiai
usienio valiutos rezervai baigdavosi. Tuomet alis turdavo devalvuoti savo valiut,
nustatydama emesn savo valiutos pariteto vert dolerio atvilgiu ir kartu padidindama savo
preki konkurencingum tarptautinje rinkoje.
377 20. VA L I U T K U R S A I

Pirmasis trkumas bdingas fiksuot kurs su ribotais kurso nukrypimais nuo pariteto
sistemai. Tokioje sistemoje valiutos kursai paprastai turi bti fiksuoti, o laipsnikai vykdomi su
pasikartojaniais intervalais valiutos kurso reguliavimai prietaravo veikianios sistemos
ypatybms.
Dolerio standartas turjo ir antr trkum. Kadangi doleriai tapo pasauline main
priemone, JAV sigijo neieikvojamus usienio valiutos rezervus - JAV vyriausyb visuomet
galjo padengti savo alies mokjim balanso deficit spausdindama daugiau doleri. Jeigu
JAV susidarydavo mai mokjim balanso deficitai, dolerio atsargos kit pasaulio ali
centriniuose bankuose ilikdavo maai tepakitusios. Tai bdavo naudinga pasaulini pinig
pasilai, nes ji augdavo tik ltai.

Plaukiojanij valiut kurs panaudojimo problemos

Esant fiksuotam valiutos kurso reimui vienoje alyje negali aminai vyrauti
auktesni vidaus infliacijos tempai. Pamau, vis brangstant tos alies prekms tarptautinje
rinkoje, ji tampa maiau konkurencinga, didja mokjim balanso ir prekybos balanso
deficitas. Taiau, kai valiut kursai yra plaukiojantys, alys neribotai ilaiko skirtingus vidaus
infliacijos tempus. Jeigu alyje, kur infliacijos tempai yra aukti, valiut kursai sumaja vienu
metu, tai perkamosios galios paritetas bus ilaikytas ir tarptautinis konkurencingumas liks
nepakits.
Tarptautinis konkurencingumas nustatomas lyginant vairi ali preki santykines kainas,
vertintas vienoda valiuta.
Panagrinkime preki kain augim JAV ir Didiojoje Britanijoje 1974-1988 metais. Per
laikotarp preki kainos JAV padidjo 2,4 karto, o D. Britanijoje -3,12 karto. Nominalusis
valiutos kursas dol./sv. st. pasiliko toks pat, o D. Britanijos preki tarptautinis
konkurencingumas, palyginti su JAV, sumajo. Vadinasi, D. Britanijos tarptautinis
konkurencingumas, palyginti su JAV, sumajo 30 proc., nes kainos padidjo 30 proc. Tarkime,
dol./sv. st. valiutos kursas per t pat laikotarp sumajo 30 proc. Tuomet D. Britanijos
eksporto kaina doleriais padidjo tiek kart, kiek ir JAV prieki kainos, o JAV eksporto kaina
svarais sterling tiek pat kart, kiek ir D. Britanijos preki kainos. Tarptautinio konkurencingu-
mo lygis nepakito.
Perkamosios galios pariteto taikymas nominaliesiems valiutos kursams, kai valiutos kurs
sistema yra plaukiojanioji, padeda ilaikyti tarptautinio konkurencingumo lyg vienod.
alyse, kuriose infliacijos tempai auktesni, negu j konkurent, nominalusis valiutos kursas
sumas, o alyse, kur infliacijos tempai emesni, negu konkurent - valiutos kursas padids.
Vadinasi, viena i plaukiojanij valiutos kurs reimo ypatybi yra ta, kad is reimas
ilguoju periodu gali sureguliuoti didiulius tarptautinius vidaus infliacijos pltros ir pinig
mass augimo temp skirtumus.
Taiau plaukiojantys valiutos kursai neilaiko perkamosios galios pariteto trumpuoju
periodu.
20. VA L I U T K U R S A I 378

Kaip inome, plaukiojantys valiutos kursai parodo kiekvien dien vykstanius valiutos
paklausos ir pasilos pokyius valiut rinkoje. Valiutos paklausa ir pasila padidja dl
operacij mokjimo balanso einamojoje sskaitoje - tarptautins preki ir paslaug prekybos
sskaitoje, ir veiksni, atspindini mokjimo balans kapitalo sskaitoje. Valiutos pasilai,
paklausai ir valiutos kursui takos turi palkan norma.

Reguliuojamai plaukiojantys valiut kursai

Esant laisvai plaukiojaniam valiutos kurso reimui, centrinis bankas nesikia

usienio valiut rink, o usienio valiutos rezervai ilaikomi vienodi, mokjim balansas
lygus nuliui.
Taiau nuo 1973 m., kai Bretono Vudo fiksuot valiutos kurso sistema buvo pakeista
plaukiojaniuj valiut kurso reimu, retai buvo leidiama valiut kursams svyruoti absoliuiai
laisvai. Trumpuoju laikotarpiu centriniai bankai veriasi usienio valiut rink ir stengiasi
sumainti valiutos kurso svyravimus arba pakeisti juos vyriausybs norima linkme.
Tokia intervencija paddavo sumainti trumpalaikius valiut kurso svyravimus, bet ilguoju
periodu tai nesukeldavo dideli valiutos kurso kitimo tendencijos pokyi. Centriniai bankai,
turdami didelius usienio valiutos rezervus, galjo prekiauti usienio valiut rinkoje dempingo
pagrindais, t. y. stengdamiesi pakeisti valiutos kurso pusiausvyr. Taiau spekuliant fondai yra
dar didesni, todl j judjimas niekais gali paversti vyriausybs bandymus dirbtinai pakeisti
savo valiutos kurs. Todl centriniai bankai turjo valdyti trumpalaikius savo ali valiut
kurs pasikeitimus arba juos stabilizuoti. Svarbiausia, kad reguliuojamai plaukiojani valiut
kurs reimas suteik ne tik ilgalaik lankstum valiut kursams, kuris btinas mokjim
balans pusiausvyros paeidimams panaikinti, bet ir utikrino j finans skatinim bei
palaikym.
Reguliuojamai plaukiojani valiut kurs reimo alininkai teigia, kad toks reimas turi
i pranaum:
utikrina tarptautins prekybos augim;
padeda veikti nuolat pasaulio ekonomik lydinius smgius (pavyzdiui, naftos kain
augim 1973-1974 m.; 1979-1980 m. ir t. t.).
Taiau vyravo nuomon, kad reguliuojamai plaukiojantys valiut kursai buvo itin
nepastovs. Jie keitsi net tuomet, kai ekonomins ir finansins konkreios alies slygos buvo
stabilios. io reimo kritik nuomone, reguliuojamai plaukiojani valiutos kurs reimas
nesugebjo susidoroti su mokjim balanso pusiausvyros paeidimais. J nuomone, JAV dl to
turjo pastov mokjim balanso deficit. Vyraujant JAV mokjim balanso deficitui, dolerio
kursas smarkiai nukrito. Todl 1987 m. septynios labiausiai industrikai isivysiusios alys
prim nutarim stabilizuoti dolerio kurs, nes tolesnis jo nuvertjimas bt buvs pratingas
septynetuko" ali
379 20. VA L I U T K U R S A I

ekonominiam augimui. Todl siekdamos palaikyti dolerio vert valiut rinkose, septynetuko"
alys supirko didel doleri kiek. Nuo 1987 m., nordamos palaikyti dolerio santykio
stabilum, jos vykd valiutin intervencij.

iuolaikini valiut kurs rys

TVF nars gali pasirinkti savo nuoira tiek fiksuot, tiek ir lankst valiutos
kurs arba j mir variant. TVF terminologijoje yra 5 valiutos kurs rys:
Nepriklausomi plaukiojantys valiutos kursai.
Nepriklausomas valiutos kursas remiasi vadinamuoju separatiniu valiutos plaukimu, kai
jo kursas susidaro priklausomai nuo deviz pasilos ir paklausos rinkoje santykio. i
sistema vadinama valdomu" plaukiojimu, nes valiutos kursas susidaro ne tik veikiant
rinkos jgoms, bet ir sikiant centriniams bankams. i valiutos kurso r pirmiausia
panaudojo labiausiai isivysiusios alys: JAV, Kanada, Didioji Britanija, kai kurios
OPEK alys - Kataras, Saudo Arabija, Indija.
Bendri plaukiojantys valiut kursai.
Daugiausia tokia sistema naudojama Europos valiut sistemoje - atsiskaitymams
tarpusavyje alys naudoja fiksuotus valiutos kursus su apibrta svyravim riba. Kit
ali atvilgiu i valstybi valiutos plaukioja, t. y. taiko principus, bdingus pirmos
grups valstybms (JAV, Kanadai ir kt.).
Netiesiogiai susij valiut kursai.
iai valiutos kurso riai bdingas bruoas - nustatyti grietai fiksuot dyd vienos i
vadovaujani alies valiutos atvilgiu. Tai labiausiai priklausomas valiutos kursas ir j
naudoja beveik pus TVF nari.
Prie JAV dolerio priritos Egipto, Liberijos, Piet Korjos, Pakistano ir kit ali
valiutos. Prie franko priritos alys, einanios Vakar Afrikos ekonomin bendrij ir
Centrin Afrikos sjung. svar sterling orientuojasi Gabija ir kt.
Krepeliu susij valiutos kursai.
ie kursai numato santykinai SDR krepelio arba kito dirbtinai kontroliuojamo valiutos
krepelio fiksuot valiutos kurs. Prie SDR krepelio priritos Gvinjos, Kenijos, Zairo
ir kt. valiutos. Kit valiut kombinacijas naudoja: Austrija, Suomija, vedija, Norvegija,
Alyras, Malaizija, Singapras ir kt.
Valiutos kursas pagal iuoianio pariteto" sistem.
kurs naudojanios alys nustato tvirt valiutos kurs su atskiromis valiutomis, taiau
ryys tarp valiut dinamikos yra ne automatikas, o apskaiiuojamas pagal ypatingas
koreguojanias formules. Jas naudoja Brazilija, Kolumbija, Peru, Portugalija ir kt.
vedant Jamaikos valiutos sistem buvo siekiama isprsti kelet klausim:
plaukiojantys valiut kursai turjo isprsti mokjimo balanso pusiausvyros problem;
20. VA L I U T K U R S A I 380

manoma, kad plaukiojimas susilpnins importuojamos infliacijos vaidmen alims su

aktyviu mokjimo balansu;
manoma, kad plaukiojaniojo valiutos kurso sistema susilpnins tarptautini valiutini
santyki priklausomyb nuo tarptautinio likvidumo dydio;
susiformavo nuomon, kad po neilgo staigi svyravim laikotarpio praktikai susidarys
kai kurios stabilios proporcijos, atspindinios real valiut santyk, maai
besiskirianios nuo tvirt kurs.

Fiksuot ir plaukiojanij valiut kurs naudojimo pranaumai ir

trkumai

Svarbiausi argumentai u" ir prie" skirting valiut kurs reim

naudojim yra: pastovumas ir paeidiamumas; finansins tvarkos palaikymas; apribojim
prekyboje ir tarptautiniuose mokjimuose pasirinkimo teis.
Panagrinsime, kaip skirtingi valiut kurs reimai utikrina pastovum, veikia
nominalisias ir realisias deformacijas. Nominaliosios deformacijos atsiranda tada, kai
skirtingose alyse yra labai skirtingi infliacijos tempai. Realiosios deformacijos bna tada, kai
pasaulinis kis patiria didiulius realius sukrtimus, pavyzdiui, keturgub naftos kain
padidjim.
Vienas i fiksuot valiut kurs reimo trkum yra tas, kad is reimas visikai atmeta
valiutos kurso keitimo galimyb (iskyrus atsitiktinius atvejus). Vadinasi, i sistema negali
prisitaikyti prie nominalij ar realij deformacij. Salys, kuriose infliacijos tempai yra
auktesni negu j tarptautini konkurent, laipsnikai taps maiau pajgios konkuruoti
tarptautinse rinkose. Tokios alys privals vykdyti griet vidaus monetarin ir fiskalin
politik, kad sumaint infliacijos tempus, palyginti su kitomis pasaulio valstybmis, arba
vykdyti valiutos devalvacij, kad atsistatyt valiutos kursas iki jo perkamosios galios pariteto
lygio. Ir jeigu toje alyje infliacijos tempai iliks auktesni negu kitose valstybse, jos,
nordamos ilaikyti savo tarptautin konkurencingum, turs reguliariais intervalais kartoti
devalvacij.
Vadinasi, iskyrus atvejus, kai alys vykdo toki vidaus monetarin politik, kuri sukelia
nevienodus infliacijos tempus, fiksuot valiutos kurs sistema negali susidoroti su
deformacijomis. Todl, esant fiksuot kurs reimui, vienos alys turjo reguliariai vykdyti
valiut devalvacij, o kitos - revalvacij. Jeigu ie valiut kurs reguliavimai kartojasi danai,
jie lugdo fiksuot valiut kurs sistem.
Kadangi fiksuot valiut kurs sistema negaljo susidoroti su nominaliosiomis ir
realiosiomis pasaulio kio deformacijomis, ji buvo pakeista plaukiojanij valiut kurs
sistema. Si sistema buvo pajgi veikti tuos didiulius smgius, kuriuos patyr pasaulinis kis
io amiaus atuntajame deimtmetyje.
Vyrauja nuomon, kad vienas i plaukiojanij valiut kurs reimo trkum -jo ypatingas
nepastovumas. 148 pav. parodytas dolerio ir svaro sterling valiutos kurs kitimas esant
plaukiojantiesiems valiut kursams, pradedant nuo 1973 m. (naftos kain" met). Tais metais
buvo atsisakyta ir fiksuot kurs reimo.
381 20. VA L I U T K U R S A I

Valiutos kursas,
JAV dol., sv.
sterl.

2,5

2,3

2,1

1,9

1,7

1,5
20. VA L I U T K U R S A I 382

1975 1980 1985 1990 Metai

148 PAV . D O L E R I O I R S VA R S T E R L I N G VA L I U T K U R S A S 1 9 7 3 - 1 9 8 9 M .

Kaip matote i 148 pav., dol./sv. sterling valiutos kursas buvo labai nepastovus. Toks
valiutos kurso nepastovumas sumaino tarptautins prekybos lyg ir investicij apimt. Taiau,
kita vertus, padjo susidoroti su sukeltomis naftos krizi realiomis deformacijomis.
148 pav. neatsako klausim, ar nepastovumas yra neigiamas bruoas. Reikt prisiminti,
kad tarptautin konkurencingum veikia realusis valiutos kursas. Kai valiutos kursas yra
fiksuotas, konkurencingumas pasikeiia daug greiiau tada, kai infliacijos temp skirtumai tarp
ali yra dideli ir nepastovs. Dirbtinis nominaliojo valiutos kurso palaikymas sukelia
infliacijos nepastovum, ir tai turi takos konkurencingumo lygiui. Vadinasi, nepastovumas
esant fiksuotiems kursams pasireikia daug sudtingesne forma. Smgiai, kuriuos patiria
pasaulio valiut sistema, nepriklauso nuo veikianio valiutos kurso reimo. Plaukiojantys
valiut kursai dl savo lankstumo ir nepastovumo tinkamiau priima smgius ir susidoroja su
jais.
Plaukiojantys valiut kursai vairioms alims neribot laik leidia palaikyti skirtingus
infliacijos tempus. alyse, kuriose infliacijos tempai yra auktesni, per ilg period valiutos
kursai sumains perkamosios galios paritet ir tarptautin konkurencingum. Plaukiojantys
valiut kursai neukerta kelio vidaus pinig mass augimui ir aukt vidaus infliacijos temp
palaikymui atskirose alyse. Todl, io valiutos kurso reimo kritik nuomone, jis neutikrina
finansins tvarkos.
Esant fiksuot valiutos kurs sistemai tos alys, kuriose infliacijos tempai yra auktesni u
vidutin lyg, taps vis nekonkurencingesns. Jeigu jos nenumato vykdyti savo valiutos kurso
devalvacijos, jos bus priverstos naudoti toki vidaus politik, kuri leist sumainti infliacijos
tempus iki kit pasaulio ali lygio.
 21. TARPTAUTIN PINIG SISTEMA
--------------------------------------------------------------------

Tarptautin pinig sistema leidia vienos alies gyventojams atsiskaityti su kitos alies
gyventojais. Toki atsiskaitym btinai reikia, nes vienos alies importuotojai turi mokti kit
ali eksportuotojams; tam reikalui arba importuotojas turi sigyti eksportuotojo alies valiutos,
arba eksportuotojas, kuriam sumokta importuotojo alies valiuta, turi j isikeisti savo
valiut.
Tiek pramonei, tiek prekybai svarbu, kad bt sudaromos sutartys, padedanios mainti
papildomas tarptautini operacij (palyginti su vidaus operacijomis) ilaidas, nepatogumus bei
didesn rizik. Tos ilaidos paprastai esti nedidels, bet jos kinta priklausomai nuo to, kaip
organizuojami tarptautiniai atsiskaitymai ir ypa - valiut rinka. Per pastarj imtmet
tarptautin pinig sistema evoliucionavo ir mokjim pagrindas tapo nebe auksas, o
nacionaliniai pinigai, ypa JAV doleriai. Tokie tarptautini mokjim pokyiai nra atsitiktiniai
- tai reakcija piniginius ir struktrinius ekonomikos nesklandumus, kai kuri ali santykinio
ekonominio pajgumo pokyius ir didij valstybi sugebjim stabilizuoti kainas.
Trys pagrindiniai tarptautins pinig sistemos bruoai yra ie:
valiut rinkos organizavimo bdas;
aktyv rys, kuriomis finansuojami arba reguliuojami nesubalansuoti mokjimai tarp
ali;
mokjim deficito ir pertekliaus reguliavimo mechanizmas.
Kadangi yra pasikeits oficialus valiut rinkos organizavimo ir tarptautini rezerv aktyv
krimo pagrindas, pakito ir tarptautins pinig sistemos apibdinimas. Prie Pirmj pasaulin
kar tarptautinje pinig sistemoje buvo vartojamas aukso standarto terminas; po io karo is
mechanizmas pavadintas aukso deviz standartu. Aukso deviz standartas - tai santykis tarp
aukso ir valiutos tarptautiniuose atsiskaitymuose. JAV iki 1971 m. 35 doleriai prilygo 1 aukso
uncijai (28,35 gramo); iuo metu aukso kaina laisvai nusistato rinkoje. Kai kalbama apie aukso
ir bimetalin standart, terminas standartas reikia apskaitos mat, arba vienet (panaiai kaip
jardas arba litras). Svarbiausia XIX a. pinig sistemos ypatyb buvo nacionalini pinig verts
reikimas auksu. Per Antrj pasaulin kar tarptautine sutartimi buvo sukurta Bretono Vudo
sistema. i sistema egzistavo iki atuntojo deimtmeio pradios. Terminas sistema buvo
vartojamas nuo Antrojo pasaulinio karo
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 384

ir reik usienio valiut rink bei tarptautini rezerv aktyvus. Nuo atuntojo deimtmeio
pradios sistema neturjo savo tikslaus pavadinimo, todl paprastai buvo vadinama sistema po
Bretono Vudo.

Bretono Vudo sistema

Antrojo pasaulinio karo pradioje Jungtins Valstijos ir Didioji Britanija

msi iniciatyvos kurti ekonomikos institucij tinkl, kad bt galima sprsti pokario
problemas ir nesikartot dvideimt met truk pinig politikos ir prekybos nesklandumai.
Buvo kurta Tarptautin prekybos organizacija (TPO; International Trade Organization, ITO),
kuri turjo parengti tarif mainimo, prekybos sutari sudarymo principus, kad bt
ribojamas svarbiausi aliav kain svyravimas ir koordinuojama ali antimonopolin
politika. Nors TPO niekada nesigaliojo, taiau pirmasis jos statuto straipsnis paspartino
Bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos (VSPT: General Agrecment on Tariffs and
Trade, GATT) sukrim. i organizacija tapo pagrindine institucija, skatinania tarif ir kit
prekybos barjer mainim. Tarptautinio rekonstrukcijos ir pltros banko (TRPB, arba
Pasaulinio banko) paskirtis buvo finansuoti pokario Vakar Europos kio atkrim. Penktojo
deimtmeio pabaigoje, kai i uduotis buvo vykdyta, bankas daugiausia dmesio pradjo
kreipti silpnos ekonomikos alis - teikti joms vairias paskolas bei technin pagalb. Treioji
institucija - Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - buvo kurta tam, kad stiprint tarptautini
atsiskaitym stabilum, t. y. rengt taisykles, pagal kurias turt bti keiiami valiut paritetai
ir tarptautini mokjim valiut kursai, be to, valdyti bendr nacionalini valiut fond, i
kurio alys galt skolintis ir finansuoti savo mieste Niu Hampyre, todl Pasaulio bankas ir
TVF kartais vadinami Bretono Vudo institucijomis.

21.1. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos

tarptautins regionins valiutos ir kredito bei
finans organizacijos

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - tai institucija, knijanti Bretono Vudo

sistem. i sistema juridiniu aspektu labai skiriasi nuo aukso ir aukso deviz standart, nes
ankstesns sistemos neturjo tarptautinio juridinio pagrindo. TVF - tai tarpvyriausybin
valiutos ir kredito organizacija, skirta valiutiniams santykiams tarp valstybi reguliuoti ir
suteikti trumpalaiki kreditini itekli esant valiutiniams sunkumams, susijusiems su
mokjimo balans netolygumu.
TVF pradjo savo operacijas 1947 m. kaip specializuotas SNO organas. 44 pasaulio alys
tarptautinje valiutinje ir finansinje konferencijoje 1941 m. Bretono Vude pasira susitarim
valiutini operacij klausimais. Iki 1971 m. visos TVF operaci
385 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

jos buvo vykdomos JAV doleriais, o vliau - SDR. 1987 m. pradioje fondo kapitalas sudar 90
mlrd. SDR. iuo metu 1 SDR lygus 1,28658 dol. Deimt isivysiusi ali valdo 55 proc. vis
kvot bendro dydio ir turi beveik 54 proc. bals Fondo valdymo organuose. JAV dalis TVF
kapitale 1947-1987 m. sumajo nuo 36,2 iki 20,1 proc., o bendras bals skaiius - nuo 26,7 iki
19,3 proc., taiau JAV turi veto teis sprendiant svarbiausius klausimus.
1988 m. TVF sudar 151 alis, TVF vadovaujantis organas - Valdytoj taryba, kuri renkasi
kart per metus, jos sudt eina vis ali atstovai. Vykdomasis organas - direkcija, kuri
sudaro 6 nariai, paskirti ali, turini didiausias kvotas, ir 16 nari, irinkt pagal geografin
poym. Pastarasis organas yra TVF Valdytoj tarybos laikinasis komitetas, kurio sudt eina
22 ali finans ministrai. TVF buvein - Vaingtone. Tai atspindi JAV vadovaujant vaidmen
jo veikloje. Dabar TVF vienija per 180 ali nari.
Kiekviena TVF alis nar turjo nustatyti savo valiutos paritet pagal auks arba pagal JAV
doler. Vlesnieji valiut paritet pasikeitimai turjo bti suderinti arba patvirtinti TVF.
Fondo itekliai formuojami i pagrindinio kapitalo ir kaupimo. Kuriant Fond buvo
numatyta, kad jo kapitalas bus 10 mlrd. JAV doleri. TVF stojanios alys turjo papildyti jo
kapital atitinkama suma - kiekvienos alies pasiraytu kapitalo nau, arba kvota. i suma
apskaiiuojama pagal formul, kuri rayta alies dalis pasauliniame importe ir jos aukso
atsargos. Vienas ketvirtadalis kiekvienos alies nao buvo mokama auksu, o kiti trys
ketvirtadaliai savo valiuta, neduodania palkan neterminuoto sipareigojimo forma. Kvota
naudojama nustatant:
na statin kapital dyd;
alies bals kiek sprendiant klausimus valdymo aparate;
TVF itekli panaudojimo limit.
Per TVF egzistavim kvotos keitsi daugiau kaip 8 kartus. Anksiau kvotos buvo
peririmos kas penkeri metai, o dabar is kvot keitimo laikotarpis sutrumpintas iki trej.
Kvot nustatymo kriterijai yra alies ekonominis potencialas ir vieta pasaulinje ekonomikoje.
Didiausias kvotas Fondo kapitale turjo JAV (20,1 proc.), EEB alys (27,9 proc.).
Nuo kvotos dydio priklauso ir kiekis bals, kuriuos turi alis nar sprendiant Fondo
klausimus. Kiekviena alis turi 250 bals ir dar vien bals u kiekvien kvot. Daugiausia
bals turi JAV - 19,3 proc., Didioji Britanija - 6,7 proc., Vokietija -5,8 proc., Pranczija - 4,8
proc., Japonija - 4,6 procento.
TVF reguliuoja ne tik valiutos sistem, bet ir koordinuoja tarptautin kreditavim.
Pagrindinis tarptautinis kreditavimo organas yra Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
(TRPB). Tai pirmasis tarpvalstybinis investicinis institutas, kurtas kartu su TVF. TRPB tikslas
- akumuliuoti valstybi biudetines las ir skatinti privaias investicijas kitose alyse. Banko
nariais gali bti tik alys, stojusios TVF. i nuostata aikinama tuo, kad banko alys nars
privalo vykdyti valiut ir finans politik pagal TVF status.
TRPB statinis kapitalas sudaromas akcijomis. Kreditai suteikiami alims, kurios atskleidia
plai informacij ekonominms banko misijoms apie alies ekonomin ir
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 386

finansin padt. Didioji dalis banko kredito suteikiama iki 20 met laikotarpiui ir mokami ne
maesni kaip 10 proc. kasmetiniai procentai. TRPB filialas yra Tarptautin isivystymo
asociacija (TIA). TIA turi bendrus su TRPB valdymo organus kartu su Banko prezidentu. TIA
papildo TRPB ir suteikia beprocentinius kreditus iki 50 met laikotarpiui ir ima tik komisinius
procentus - 0,75 proc. Nors dalis TRPB l suteikiama beveik nemokamai, kreditin veikla
bankui labai pelninga.
Svarbus Tarptautins finansins korporacijos (TFK) tikslas - skatinti investicijas jaun
valstybi pramon. i korporacija finansuoja tik rentabilias mones. Kredito terminas ne
ilgesnis kaip 15 met mokant didesnius procentus, negu vidutiniai metiniai procentai
pasaulinio skolinamojo kapitalo rinkoje.
Antra svarbi TFK ypatyb pasireikia tuo, kad i korporacija turi teis ne tik suteikti
paskolas, bet ir tiesiogiai vykdyti investicijas akcin kapital statom arba rekonstruojam
moni, o vliau parduoti j akcijas privatiems investuotojams.
Kreditini ir finansini itekli reguliavimo funkcijas vykdo regioniniai pltros bankai. Prie
j priskiriami: Azijos pltros bankas (AzPB), Amerikos pltros bankas (APB) ir Afrikos pltros
bankas (AfPB). i bank ypatumas yra j ryys su JTO regioninmis ekonominmis
komisijomis. Bank statinis kapitalas formuojamas i na ir akcins veiklos.

TVF kreditins operacijos

TVF skyr auksui labai svarb vaidmen jo likvidiniuose itekliuose. alis,

stodama Fond, auksu turjo mokti 25 proc. nao kvotos arba 10 proc. jos oficiali aukso-
dolerio rezerv, pagal tai, kuri suma buvo maesn. Likusi kvotos dalis (75 proc.) buvo
apmokama nacionaline valiuta, kuri kartu su auksu sudar TVF lik-vidinius iteklius. Kadangi
aukso na dydis sudar 25 proc. pagrindinio kapitalo, TVF visuomet ios sumos ribose galjo
utikrinti valiut keitim savo kreditinse operacijose arba parduodant aukso na. Todl nao
aukso dalies dydiu kreditas visuomet buvo suteikiamas automatikai, kai tik to pareikalaudavo
alis nar. Kai alis nar turdavo mokjim deficit, ji galjo i TVF valdomo bendro
nacionalini valiut fondo skolintis sum pagal savo kvotos dyd. Apie ketvirtadal kvotos ji
galjo gauti automatikai, o kita dalis buvo suteikiama TVF nuoira. Pavyzdiui, 1956 m.
Sueco krizs Artimuosiuose Rytuose metu Didioji Britanija pasiskolino i Fondo apie 2 mlrd.
JAV doleri. Fondo terminais tariant, Didioji Britanija im", arba i Fondo nupirko JAV
dolerius u Britanijos svarus, dl to Fondo JAV doleri atsargos sumajo, o Britanijos svar
atsargos padidjo. Fondas sigijo doleri, paverts grynaisiais dal neterminuoto sipareigojimo
JAV doleriais, kuris buvo gautas kaip JAV nao dalis. Didioji Britanija mokjo Fondui
palkanas, kurios priklaus nuo pasiskolintos sumos ir nuo skolinimosi termin. Paskolai
grinti Didioji Britanija turjo pirkti Britanijos svarus u JAV dolerius arba kuri kit Fondui
priimtin valiut.
Stojimo Tarptautin valiutos fond sutartyje nurodoma, kad alys nars gali skolintis
nepaisant j vykdomos ekonomins ir socialins politikos. Taiau ilgainiui Fondo vadovyb
nusprend, kad kreditas turt bti suteiktas tuo atveju, jei pagrindiama perspektyva, kad alis
nar gals sureguliuoti savo mokjim balans. Iki 1989 m.
387 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

Fondo kapitalas buvo 90 mlrd. JAV doleri. Jis susidar padidjus ali nari skaiiui ir kelis
kartus padidjus kiekvienos nars kvotai. Dvi svarbios nuostat naujovs (viena deimtmeio
pradioje, o kita - pabaigoje) sudar galimyb papildomai didti TVF kvotoms, ir taip pradjo
didti TVF reikalingos los ir tarptautiniai rezervai. Kad sumat galimas valiut trkumas
Fonde, 1963 m. Fondo statute buvo padaryta pataisa - raytas Bendrasis skolinimosi
susitarimas (General Arrangement to Borrow), nurodantis, kokiu atveju Fondas gali skolintis
valiut i ali nari.
Svarbiausia septintojo deimtmeio naujov - sukurtos Specialiosios skolinimosi teiss
(SST; Special Drawing Rights, SDR), t. y naujas tarptautini rezerv aktyvas. Tai buvo
padaryta todl, kad manyta, jog pritrks aukso ir kit tarptautini rezerv aktyv, nes dauguma
ali negaljo patenkinti savo rezerv poreiki nesu-keldamos JAV mokjim deficito. Bendra
prielaida buvo ta, kad tarptautini rezerv aktyv paklausa dids madaug proporcingai
pasaulio prekybos ar pasaulio pajam augimui - tai panau kiekybins pinig teorijos
tarptautin variant. Vadovaujantis tokiu poiriu apskaiiuota, kad tarptautini rezerv aktyv
paklausa galjo didti 2-3 mlrd. JAV doleri per metus. Piniginio aukso atsargos didjo 1 mlrd.
JAV doleri per metus.
1968-1971 m. tarptautinmis atvirosios rinkos operacijomis buvo sukurtas deimties
milijard doleri verts SST aktyvas; kiekviena alis nar gavo naujai sudaryto SST aktyvo dal
pagal savo TVF kvot. Kiekviena alis nar SST galjo naudoti usienio valiutoms pirkti i kit
nari arba i Fondo. Pavyzdiui, jei Didioji Britanija turjo mokjim deficit, ji galjo
parduoti dal SST Fondui, sigyti JAV doleri ar kokios kitos nacionalins valiutos ir panaudoti
j valiut rinkoje Didiosios Britanijos svarui sustiprinti.
1978 m. auksas buvo oficialiai demonetarizuotas TVF: nutrauktas oficialus valiut aukso
turinio skelbimas; naas auksu pakeistas nau rezervine valiuta ir SDR. Auksas paalintas
atsiskaitymuose tarp TVF ir jo nari. Nors TVF istm auks i atsiskaitym, taiau jo
rezervai lieka pasauliniu pinig fondu. Pagrindin rezerv dalis (85 proc. aukso) sukaupta 10
labiausiai isivysiusi ali. Daugiausia aukso turi JAV, Vokietija, veicarija, Pranczija,
Italija. Aukso reikm didja, nes jis naudojamas ne tik kaip pasauliniai pinigai, bet ir
naujausiose pramons akose, bank rezervuose, spekuliacijoje.
Pasaulyje yra 52 aukso rinkos. Aukso rinka skirstoma 4 kategorijas: pasaulin (Londonas,
Cirichas, Niujorkas ir kt.); vidin laisva (Paryius, Milanas, Stambulas ir kt.); vietin
kontroliuojama (Atnai, Kairas ir kt.); juodoji" (Bombjus, Taibjus
ir kt.).
TVF kreditines operacijas vykdo tik su oficialiais ali nari organais - idininkais,
centriniais bankais, stabilizavimo fondais, kurie pagal TVF status l, suteikt laikinam
mokjimo balanso deficitui dengti, gali gauti usienio valiuta. Kreditas alims TVF narms gali
bti suteikiamas 3-5 met laikotarpiui usienio valiuta mainais nacionalin valiut. alis
padengia kredit i TVF savo nacionalin valiut ipirkdama u konvertuojam valiut. Be
apribojim alis gali gauti kreditus tik 25 proc. kvotos ribose ir t sum usienio valiuta, kuri
ji anksiau paskolino TVF. ie kreditai priskiriami prie alies rezervins pozicijos TVF.
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 388

Kreditini itekli suteikimas, virijantis rezervin dal, priklauso nuo TVF direktorato
sprendimo ir po to, kai susipastama su valiutine ir ekonomine padtimi bei
rekomendacijomis, taikomomis stabilizavimo priemonmis.
alys nars gali gauti kredit ir pagal kitus altinius, kuriems priklauso:
kreditai stand-by, kurie suteikiami tikslams, suderintiems su TVF;
kompensacinis finansavimas, skirtas mokjimo balanso deficitui dengti, kuris susijs
su kain kritimu aliavinms prekms, su ekonomikos struktriniais pokyiais;
aliavini itekli finansavimo sistema, t. y. specials kreditai siekiant stabilizuoti
kainas aliavinms prekms;
iplstinio kreditavimo sistema, t. y. specials kreditai alims, kuri mokjimo
balansai smarkiai paeisti;
kreditai i vairi speciali fond.
TVF bet kuriuo metu i ali nari gali pareikalauti duomen apie ekonomikos, pinig
apyvartos, mokjim balanso bkl, apie oficialius aukso valiutinius rezervus, investicijas
usienyje ir t. t. Todl rekomendacijos, kaip paalinti mokjimo balanso deficit, yra susijusios
su 2 pagrindinmis kryptimis:
numatoma sumainti visumin paklaus pinig kredito ir biudeto restrukci-jos
politikos dka, t. y. didinti mokesius, racionalizuoti kredit; riboti biudetines ilaidas
socialinms reikmms, vyriausybinms subsidijoms ir valstybini moni bei staig
darbinink ir tarnautoj darbo umokesiui; didinti oficialius minimalius rezerv
reikalavimus;
devalvuoti valiut arba j perkelti plaukiojant reim.
TVF kreditinse operacijose i esms naudojama labiausiai isivysiusi ali nari valiuta;
pasinaudodama teise keisti status, ji pakeit valiutos keitim" laisvai naudojam valiut".
Pastarja tapo: JAV doleris, tuometin Vokietijos mark, Japonijos jena, Didiosios Britanijos
svaras sterling, tuometinis Pranczijos frankas. Vadinasi, praktikai Fondo realios kreditins
galimybs ribojamos svarbiausi ali valiut keitimo itekliais.

21.2. Tarptautiniai kreditiniai santykiai

Tarptautinis kreditas tarpininkauja usienio ekonominje apyvartoje. Jis

pagrstai priskiriamas prie sudting tarptautini santyki form. Jis padeda kompleksikai
sprsti ekonomines, socialines ir politines problemas. Tarptautin kredit kitoms alims teikia
valstybs bankai, firmos, bendrovs.
Tarptautinio kredito altiniai yra laikinai laisvos mons pinigins los ir valstybs bei
privataus sektoriaus sukauptos los, esanios bankuose.
Tarptautinio kredito principai:
grintinumas: jei los nra grinamos, tai suprantama kaip finansavimas;
laikinumas: los turi bti grinamos per sutart laikotarp;
389 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

apsimokamumas: numatomos skirtingos kredito grinimo slygos;

materialinis pagrindimas kaip garantija, kad kreditas bus grintas;
tikslinis pobdis: kredituojami konkrets projektai, skatinantys kredituojanios alies
eksport.
Tarptautinio kredito principai parodo jo ry su ekonominiais rinkos statymais ir yra naudojami
rinkos subjekt bei valstybs tikslams pasiekti. Tarptautinio kredito funkcijos:
Perskirsto skolinamj kapital tarp ali ir taip patenkina iplstins reprodukcijos
poreikius. Skolinamasis kapitalas patenka tas sferas, kur garantuojamas pelnas.
Tikrieji pinigai (auksas, sidabras) keiiami kreditiniais, pleiamos tarptautins
kreditins operacijos panaudojant ekius, vekselius, bank pervedimus.
Greitina kapitalo koncentracij ir centralizacij. Panaudojant kit ali kapital
pleiasi individualaus kaupimo ribos, individualios mons tampa akcinmis
bendrovmis, kuriasi naujos firmos, monopolijos.
Tarptautinio kredito svarba gamybos pltojimui turi teigiam ir neigiam puses. Teigiam
pus atspindi spartesnis gamybini jg pltojimasis. Tai pasireikia iomis kryptimis:
Kreditas stimuliuoja tarptautin ekonomin alies veikl, sukuria papildom paklaus
rinkoje. Tarptautin prekyba kredit pagrindu tapo tarptautine norma, ypa toms
prekms, kuri ilgas gamybos ciklas, vartojimas ir aukta kaina. Danai kredituojanti
alis prekes reikalauja pirkti btent jos rinkoje.
Tarptautinis kreditas sudaro palankias slygas usienio privatiems investuotojams, nes
jiems paprastai suteikiamos tam tikros lengvatos; padeda kurti infrastruktr, btin
monms funkcionuoti, stiprina nacionalini moni, bank, susijusi su tarptautiniu
kreditu, pozicijas.
Kreditas utikrina tarptautini atsiskaitymo ir valiutini operacij, nuo kuri priklauso
tarptautiniai alies ryiai, tolydum.
Kreditas didina tarptautins prekybos ir kitos tarptautins ekonomins alies veiklos
efektyvum.
Neigiama tarptautinio kredito pus pasireikia tuo, kad ekonomikoje gilja disproporcijos.
Tai atspindi preki perprodukcija, skolinamojo kapitalo tarp ali perskirstymas, staigus preki
kiekio padidjimas pakilimo laikotarpiu ir sumajimas -ekonomikos nuosmukio metu.
Kreditin politika stiprina ali kreditori pozicijas pasaulinje rinkoje. Pirmiausia pelnas i
ali skolininki atitenka alims skolintojoms. Be to, alys kreditors kuria sau palankias
politines ir ekonomines slygas alyse skolininkse.
Tarptautinis kreditas yra vienas i kar finansavimo altini.
Siekdami sustiprinti savo pozicijas, bankai, valstybs, tarptautins ir regionins valiutos ir
kredito bei finans organizacijos kartais vykdo kreditins diskriminacijos politik. Kreditin
diskriminacija - tai nevienod kredit gavimo, panaudojimo ir padengimo slyg sudarymas
alims, taikant ekonomin ir politin spaudim. Diskrimi
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 390

nacijos metodai - tai apribojimai, palkan procento didinimas, laiko trumpinimas, kredito
dydio mainimas.
Grieiausia ekonomin sankcija - tai kreditin blokada, kai atsisakoma suteikti kredit
vienai ar kitai aliai. Tai paprastai susij su ekonomine blokada ir daroma oficialiai, o danai ir
neoficialiai, kai dl vairi motyv atsisakoma suteikti kredit.
Tarptautinis kreditas gali bti naudojamas kaip ali bendradarbiavimo priemon ir kaip
priemon konkurencinje kovoje.

Tarptautinio kredito formos

Gamybos ir main internacionalizacija, nauj pasaulio kio ryi form

atsiradimas lemia tarptautinio kredito form vairov.
Pagal altinius skiriamas vidinis, usienio ir mirus kreditavimas bei usienio prekybos
finansavimas.
Jie yra tarpusavyje susij ir apima visas preki judjimo nuo eksportuotojo importuotojui
stadijas (paruoas, gamyb, buvim kelyje ir kt.).
Pagal paskirt, priklausomai nuo to, kaip bus panaudotos skolintos los, skiriami:
komerciniai kreditai, tiesiogiai susij su usienio prekyba ir paslaugomis;
finansiniai kreditai, naudojami kitais tikslais (tiesioginiams kapitaliniams judjimams,
investicini objekt statybai, vertybiniams popieriams sigyti, usienio siskolinimams
dengti, valiutinei intervencijai);
tarpiniai kreditai, skirti mirioms kapitalo, preki ir paslaug iveimo formoms
aptarnauti.
Pagal r gali bti:
kreditai prekms, kuriuos teikia eksportuojanti alis savo pirkjams;
valiutiniai, teikiami bank pinigine forma.
Pagal paskolas valiuta tarptautiniai kreditai skiriami:
alies skolininks arba alies kreditors valiuta;
treiosios alies valiuta arba tarptautinio piniginio vieneto apskaitos valiuta, pagrsta
valiutos krepeliu (SDR, euru ir kt.).
Pagal terminus tarptautiniai kreditai skirstomi :
trumpalaikius (iki 1 met);
vidutins trukms (nuo 1 iki 5 met);
ilgalaikius (daugiau kaip 5 metai).
Trumpalaikiai kreditai panaudojami usienio prekyboje ir tarptautinje mokjimo
apyvartoje aptarnaujant neprekybinius, draudimo ir spekuliacinius sandorius. Jeigu
trumpalaikis kreditas pratsiamas, jis tampa vidutins trukms arba ilgalaikiu. Ilgalaikis
tarptautinis kreditas skiriamas investicijoms ir iki 80 proc. aptarnauja main bei
komplektuojamj rengim eksport, stambius projektus, mokslo tiriamuosius darbus ir
naujos technikos diegim.
391 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

Utikrinimo prasme tarptautinis kreditas skirstomas garantuot ir blank. Kredit paprastai

garantuoja preks, komerciniai dokumentai, vertybiniai popieriai, vekseliai, nekilnojamasis
turtas ir kitos vertybs. Preks ustatas kreditui gauti bna trij form:
tvirtas ustatas, kai banko naudai ustatoma preki mas;
preks ustatas apyvartoje, kai tam tikro asortimento preks likutis skaitomas tam
tikr sum;
preks ustatas perdirbime, kai i ustatytos preks galima gaminti dirbinius.
Banko kreditas iduodamas pagal skolininko sipareigojimus padengti j per tam tikr
laikotarp. Paprastai io kredito dokumentas yra solo vekselis su vienu skolininko parau. Taip
pat gali bti naudojamas kontokorentas (einamoji sskaita), over-draftas (didesn nei yra
einamojoje sskaitoje pinig suma).
Kreditai suteikimo poiriu bna: grynieji kreditai, kurie raomi skolininko sskait jo
dispozicijai, akceptiniai kreditai, depozitiniai sertifikatai, obligacins paskolos
ir t. t.
Pagal tai, kas tampa kreditoriumi, kreditai gali bti:
privats, skiriami firm, bank, kartais tarpinink;
vyriausybiniai;
mirs, kuriuose dalyvauja privaios mons ir valstyb;
tarptautini ir regionini valiutos ir kredito bei finans organizacij kreditai.
Firminis kreditas - tai paskola, suteikiama firmos, paprastai vienos eksportuojanios alies
kitos alies importuojaniai firmai, kad bt nukeltas mokjimo terminas. Firmini kredit
trukm gali bti nuo 2 iki 7 met, priklausomai nuo pasaulins rinkos konjunktros ir preki
ries. is kreditas apiforminamas vekseliu arba atvira sskaita. Vekselinis kreditas yra toks,
kai eksportuotojas, sudars preks pardavimo sutart, pateikia pervedimo veksel importuotojui,
kuris, gavs komercinius dokumentus, j akceptuoja, t. y. sutinka apmokti jo nurodytu laiku.
Kreditas pagal atvir sskait naudojamas, kai preks periodikai pristatomos ir periodikai
atsiskaitoma mnesio viduryje ar pabaigoje.

Firminis kreditas
Privalumai Trkumai
1. Nepriklausomumas nuo valstybinio1.Trukms ir kredito dydio
apribojimaireguliavimo kredituojant eksport.vien tik firm lomis,
btinumasSlyginis valstybini organ nesikiimaspapildyti kredit bank
staigose. komercines sutartis.2. Plaios galimybs tartis dl kredito
kainos2.Pirkjo prisiriimas prie konkretaus tiekjo.tarp pai komercinio
kontrakto ali.3. Panaudojimo laiko netraukimas3.Preks kainos
padidjimas, palyginti(jis tampa ilgesnis u banko kredit).su ta kaina, kuria
prek bt parduodama u grynuosius pinigus.
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 392

149 pav. Kreditas

pirkjui

Firminio kredito atmaina - pirkjo avansas, kuris sudarant kontrakt suteikiamas usienio
importo tiekjui paprastai 10-15 proc., kartais 33 proc. usakyt main, rengim verts. Tai
yra garantas, kad usakytos preks bus tikrai priimtos. Nors firminis kreditas ireikia tiekjo ir
pirkjo santykius, jis neneigia banko l dalyvavimo. Bankai suteikia eksporto, finansinius ir
valiutinius kreditus.
Eksporto kreditas - tai kreditas, duotas banko alies eksportuotojo bankui, kad is
kredituot importuojanios alies mainas, rengimus ir t. t. Tokie kreditai teikiami pinigine
forma ir pareigoja panaudoti paskol prekms pirkti alyje kreditorje. Viena i eksporto
kredito form - kreditas pirkjui, teikiamas 5-8 ir daugiau met. iuo atveju bankas kredituoja
alies importuotojos firmas ir jos bankus.
Finansinis kreditas sudaro galimyb pirkti prekes bet kurioje rinkoje, vadinasi,
palankiausiomis slygomis.
Valiutinis kreditas nra susijs su preki tiekimu ir yra skirtas usienio siskolinimams
dengti, valiut kursui ilaikyti, sskaitoms usienio valiuta papildyti.
Stambs bankai teikia akceptin kredit akceptuodami sakytin veksel. Akcep-tantas tampa
pagrindiniu skolininku, nes veksel padengti sutinka nurodytu laiku. Vekseliai, akceptuoti
bank, naudojami suteikiant tarpbankinius kreditus.
Eksportui kredituoti taip pat naudojamas akceptinis-rambursinis kreditas (r. 150 pav.).
Tuomet eksportuotojo veksel akceptuoja treiosios alies bankas, o importuotojas perveda
vekselio pinig sum bankui akceptantui. Tokio kreditavimo eiga:
pareigojimas akceptuoti sakytin veksel bankui akceptantui.
Sutikimas akceptuoti.
pateikimas neataukiamo akceptinio akredityvo, sipareigojant akceptuoti sa-kytin
veksel.
preki ikrovimas.
Vekselio apskaiiavimas ir komercini dokument perdavimas.
sakytinio vekselio ir komercini dokument persiuntimas.
393 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

150 pav. Akceptinis-rambursinis

kreditas
Akceptuoto sakytinio vekselio grinimas.
sakytinio vekselio perskaiiavimas.
Komercini dokument persiuntimas.
Komercini dokument perdavimas importuotojui u ustat.
Rambursavimas - vekselio sumos pervedimas ir garanto grinimas.
Vekselio sumos pervedimas bankui akceptantui.
sakytinio vekselio pateikimas apmokti laikui atjus.
Ypatinga tarptautinio kredito forma yra obligacij, akcij ir kit vertybini popieri emisija
tarptautinio kapitalo rinkoje. pagrindin ios skolinimo formos ypatyb yra ta, kad bankai ia
tampa lyg ir tarpininkais tarp skolinink ir tiesiogini kreditori - investuotoj, savo las
dedani vertybinius popierius.
Labiausiai paplitusi finansinio kreditavimo ris iuo metu yra sindifikuoti (bendri)
eurokreditai, kuri altinis yra eurovaliutos rinkos itekliai. paprastai tokius kreditus
organizuoja stambs komerciniai bankai, kurie vadovauja konsorbcijoms ir su skolintoju derina
kreditavimo slygas. paskolos terminas daniausiai bna nuo 5 iki 10 met. Eurokreditai
paprastai suteikiami roll over slygomis. Tai reikia, kad palkan norma nefiksuojama visam
kredito terminui, o reguliariai peririma kas 3 arba 6 mnesiai, atsivelgiant skolint l
verts kitim tarptautinje pinig rinkoje. Palkan norma pagal roll over kreditus susideda i
2 dali: bazins normos ir maros, t. y. skirtumo tarp pirkjo kainos ir pardavjo kainos perkant
vertybinius popierius. Baze imama palkan norma pagal trij arba ei mnesi tarpbankin
depozit atitinkamoje rinkoje (pvz., libor" Londone). Mara priklauso nuo skolintojo
kreditavimo galimybi ir rinkos konjunktros. Ji gali svyruoti nuo 1,25 iki 2 proc. kredito
vert eina ir vairios komisins ilaidos.
Tarptautinje praktikoje naudojamos vairios roll over kredit susitarim formos ir metodai.
Jie gali konkreiai numatyti valiutos pokyius ir kredito sum, prade
21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A 394

dant eiliniu tarpiniu jo naudojimo terminu, kredito arba visos sumos dengimo imokjimu,
galimybe prie laik j padengti ir t. t.
Finansiniai kreditai suteikiami usienio skolintojams nacionalinse kapitalo rinkose, taiau
jie nevaidina tokio svarbaus vaidmens, kaip sindifikuoti (bendri) eurok-reditai.
Atuntj deimtmet padidjo paskolos obligacij, kaip ilgalaiki l pritraukimo formos
i tarptautinio ir nacionalinio kapitalo rinkos, reikm. Paskolos obligacij emisij ir skirstym
organizuoja vadovaujanti bankinio sindikato grup - vadybininkai. ios grups vadovu tampa
vadovaujantis vadybininkas, kuris i esms yra skolintojo kontrahentas ir atsako u paskolos
organizavim, pasiraym ir paskirstym tarp investuotoj. Sindikato dalyviai kartu su
vadybininkais garantuoja visos paskolos sumos paskirstym pagal suderint kurs. Neparduotas
rinkoje obligacijas jie privalo susidti savo portfel.
Tarptautinje praktikoje naudojamos vairios paskolos obligacij rys. Klasikines paskolas
suteikia vietini bank sindikatai usienio obligacij viea emisija vertybini popieri
nacionalinje rinkoje atitinkama valiuta su tam tikros alies kotiravimu biroje. iuo metu
pirmauja tarptautins paskolos obligacijos, kurias eurorin-koje emituoja treiosios alies valiuta
internacionaliniai sindikato dalyviai.
Paskolos obligacij slygos labai vairios. Palkan norma gali bti fiksuojama visam
paskolos terminui arba reguliariai peririma atsivelgiant tarptautinio piniginio kapitalo
konjunktr. Pastaruoju atveju ji nustatoma remiantis tarpbankinio depozito norma ir pridedant
atitinkam mar. Be to, danai nustatomas minimalus lygis, emiau kurio palkan norma
negali kristi. Reiau emituojamos obligacijos su nuliniu kuponu, pagal kuriuos procentai
skaitomi nustatant emisijos kurs. Bet kuriuo atveju paskolos vert jungia komisin
vadybinink ir kit sindikato dalyvi atlyginim.
Paskolos obligacijos leidiamos grietai apibrtam terminui (paprastai nuo 3 iki 15 met).
Taiau inoma atvej apie aukiausios ries skolintoj neterminuotj obligacij emisijas.
Tarptautinje praktikoje naudojamos ir konvertuojamosios obligacijos, kurias tam tikromis
slygomis galima keisti kompanijos skolininks akcijas pagal i anksto nustatyt kurs.
Pastaruoju metu tarp investuotoj labai populiarios obligacijos su variantu - atskiru dokumentu,
suteikianiu teis jos savininkui nustatytu laiku pirkti akcijas pagal fiksuot kurs. Ypatinga
toki vertybini popieri ris yra obligacijos su aukso variantu, kuris investuotojui suteikia
teis nusipirkti auks nekintama kaina nepriklausomai nuo rinkos konjunktros.
Atuntj deimtmet skolinamojo kapitalo rinkoje paplito vairi nauj finansini
instrument. Jiems priklauso vadinamosios euronotos - trumpalaikiai ir vidutinio ilgumo
pasiadjimai su plaukiojania palkan norma, taip pat reguliariai atnaujinamos garantijos
paskirstant vertybinius popierius. Tarp trumpalaiki finansini instrument svarbi vieta tenka
eurokomerciniams popieriams - tai privai korporacij pasiadjimai, ileidiami 3-6
mnesiams su nedidele mara, palyginti su tarptautins pinig rinkos bazine norma.
395 21. TA R P TA U T I N P I N I G S I S T E M A

Jau nuo seno yra inomos lizingo ir faktoringo operacijos. Pavyzdiui, lizingo operacijos
jau buvo vykdomos Babilone 2000 m. pr. Kr. ilgainiui jos gijo nauj bruo, isiplt j
panaudojimo sritys. Nuo XX a. 50-j ios operacijos pradtos taikyti ir tarptautinje
apyvartoje. Lizingo kompanijos nuomoja firmoms rengimus, laivus, lktuvus ir kt. 3-15 met
ir ilgesniam laikotarpiui be nuosavybs teisi. Danai lizingo susitarimai sudaromi kartu su
frachto sutartimi. Tai garantuoja laivo ar lktuvo uimtum ilg laik.
Svarbiausias lizingo privalumas yra galimyb teikti daug paslaug, apimani
transportavimo organizavim ir kreditavim, montavim, technin aptarnavim, lizingo objekt
draudim, aprpinim atsarginmis dalimis, konsultacines paslaugas ir kt.
Pagal lizingo teikjo ir lizingo gavjo santykius lizingai gali bti dviej ri:
tiesioginis - kai gamintojas arba turto savininkas pats yra lizingo teikjas;
netiesioginis - kai lizingo operacijose dalyvauja treiasis asmuo.
Pagal kreditavimo bd skiriami skubs ir atnaujinami lizingai. Skubs lizin-gai - tai
vienkartin nuoma, o atnaujinami - kai lizingo sutartis pratsiama pasibaigus pirmajam
sutarties terminui.
Yra ir operacini lizing, jeigu mon sudaro lizingo kontrakt, neplanuodama ateityje
sigyti nuomojamo objekto savo nuosavybn, ir finansini lizing, kai mon sudaro nuomos
sutart su teise vliau sigyti objekt.
Kita tarptautinio kredito forma yra faktoringo operacijos, kai finans kompanija nuperka
eksportuotojo piniginius sipareigojimus importuotojui. Faktoringo kompanij atsiradim lemia
nemokumas, mokjim vlavimas ir didjanti eksportuotojo paklausa kreditams.
Terminas forfetavimas" kils i prancz kalbos a forfait ir reikia tam tikr teisi
suteikim u grynuosius pinigus. Bank praktikoje tai yra vekseli ir kit mokjimo
dokument pirkimas i anksto nustatytomis slygomis.
Tarpvalstybiniai tarptautiniai kreditai reguliuojami vairiai:
eksporto kredit ir garantij slyg koordinavimu;
pagalbos kitoms alims derinimu;
tarptautini ir regionini valiutos ir kredito bei finans organizacij veiklos
reglamentavimu;
naftos doleri reciklavimu.
Svarbi tarpvalstybinio reguliavimo forma yra aukiausiojo lygio pasitarimai siekiant
parengti bendras priemones tarptautinio kredito klausimams sprsti.
Spartus tarptautini kredit augimas galt bti vertinamas dvejopai. Pirma, kreditai
teigiamai veikia pasaulio k, didina tarptautini ekonomini ryi efektyvum. Antra, didina
valiut kurs svyravim ir atskir ali siskolinim.
 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS m

Viskas, k turime ir galime turti, yra gamtoje. Gamta, mus supantis pasaulis
- tai labai sudtinga ir paslaptinga sistema, kurios reikiniai glaudiai ir vairiai susij, vieni
nuo kit priklauso ir vieni kitus formuoja. monijos kins veiklos istorij galima vertinti ir
kaip jos santyki su gamta istorij. Pagrind sudaro gamtos itekli naudojimas. itekli iki XX
a. pradios praktikai netrko. J vairov kai kuriose pasaulio alyse leido susiformuoti
poiriui, kad gamtos itekli ms emje yra pakankamai, kad jie neisemiami.
Taiau vien per ne vis XX amiaus pus ms planetos gyventojai gamtini itekli
sunaudojo daugiau, nei per vis ankstesn savo egzistavim. Tai kaipgi mes gyvensime toliau?
Jau dabar kai kuri nereprodukuojam gamtos itekli atsargos baigia isekti ir, nepakeitus j
gavybos bei naudojimo bd, artimiausiu metu galutinai iseks.
Apriboti gamyb, nekeisdama jos technologijos, kio struktros ir nemaindama savo
poreiki augimo temp, monija negals. Reiks iekoti alternatyvi sprendim.
Mums visiems neivengiamai reiks tobulesns nauj energetini ir kit itekli naudojimo
paiekos, technikos ir technologijos, gamybos ir diegimo bd. Bsime priversti nuolat iekoti
energijos ir mediag imlumo atvilgiu tobulesni technologij diegimo, gamtos itekli
atnaujinimo (reciklavimo) galimybi.
Nagrinsime tik, ms manymu, svarbiausius klausimus: gamtos itekli klasifikavimo,
nereprodukuojam gamtos itekli ribotumo problemas; energetini gamtos itekli naudojimo
efektyvumo didinimo btinyb, Lietuvos gamtos iteklius, antrinio gamtos itekli naudojimo
ekonominio skatinimo bei gamtos itekli pasaulins rinkos problemas.

22.1. Gamtos itekli klasifikavimas

Gamtos itekliai iuo metu apibriami ir klasifikuojami gana vairiai.

Gamtos itekliai plaija io odio prasme apibdinami kaip gamtos elementai, naudojami
gamybinje ir negamybinje moni veikloje j poreikiams tenkinti. Poreikiai gali bti labai
vairs, greit kisti, todl ir juos tenkinantys gamtos itek
397 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

liai, j rys bei naudojimo bdai taip pat kinta. Dl aikesnio visuomens naudojam gamtos
itekli vaizdo jie grupuojami.
Pirmiausia reikia skirti realius ir potencialius gamtos iteklius. Reals gamtos itekliai yra
tokie, kurie naudojami kinje moni veikloje j poreikiams tenkinti. Tai mogui reikalingos
ems bei jros gelmi ikasenos, j telkiniai, dirvoemiai, mikai ir vandenys, atmosferos
oras, augalijos ir gyvnijos pasaulis. Reali gamtos itekli kiekis nuolat didja, apimtis
pleiama dl j potenciali atsarg.
Potencials gamtos itekliai - tai gamtos turtai, kurie dl vairi prieasi iuo metu negali
bti naudojami. Tai naudingj ikasen telkiniai, kuri dl mokslo ir technikos paangos lygio
mons dar negali sisavinti ir efektyviai naudoti. Potenciali gamtos itekli grupei reikia
priskirti ir kol kas dar nesisavintus ems kiui tinkam dirvoemi plotus. iai gamtos
itekli grupei silytume priskirti ir Sauls, vj, jr potvyni ir atoslgi, eer ir upi
vandens energij, kuri milinik galimybi monija kol kas dar nesugeba efektyviai
panaudoti, taiau jiems priklauso ateitis. Nors tai iandien atrodo nerealu, bet potenciali
gamtos itekli grupei ilgainiui bus priskiriami Mnulio, kit planet itekliai, kosmoso
energija.
monija, tenkindama savo vis spariau auganius ir labai greit kintanius poreikius,
kiekvienais metais sunaudoja vis daugiau gamtos turt. Dl kai kuri mes dar palyginti neseniai
visikai nesijaudinome, nes jie buvo labai lengvai atkuriami arba i viso neisenkami, o dl kai
kuri vis labiau pradedame nerimauti, nes j lieka vis maiau. iuo principu gamtos itekliai
skirstomi taip (151 pav.):

151 PAV . ITEKLI SKIRSTYMAS

ikasenosNaudingosios
Vanduo
Atmosferos orai
Vjo energija

Gyvnijos paaulis

Augalijos paaulis

Gyvenamoji erdv
Dirvoemiai
Jr potvyni
energija
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 398

Neisenkam itekli gamtoje nedaug. Nors or ir vanden priskiriame prie j, taiau jie
faktikai jau nra neisenkantys. mons iki iol juos labai neracionaliai naudojo, todl
pablogjo j chemin sudtis ir visuomenei kasmet reikia vis daugiau l vandens ir oro
valymui. Neisenkaniais gamtos itekliais atmosferos oras ir vanduo vl gali tapti tik labai
tikslingai ir saikingai juos naudojant bei nepriekaitingai valant.
Milijonus met ms planetos augalija nuolat atsinaujindavo ir taip nusistovjo jos
pusiausvyra. mogus savo neapgalvota veikla paeid ekologikai stabil proces, nes labai
danai veikia kaip visk griaunanti ekologin jga, kaip nevaldoma stichija. Gamtoje nyksta
augalai ir gyvnai, didja Raudonj knyg apimtys, nuolat pasipildo negrtamai inykusi
augal ir gyvn sraai. Nyksta mikai, kurie sausumoje sukaupia daugiausia biomass ir j
naikinimo procesas praktikai nestabdomas. Situacija paradoksali: didjant aplinkos, ypa
atmosferos oro utertumui, maja j valani mik ir kitos augalijos plotai.
I atkuriam gamtos itekli labai svarbs yra dirvoemiai. Juos isaugoti visuomenei
atsieina daug pigiau negu, tarkime, atkurti erozijos paeist ems kio naudmen derlingum.
Tereikia tik protingai kininkauti. Daug ger, derling dirvoemi sugadiname neracionaliai
naudodami mineralines tras, vairius pesticidus ir kitas chemines augal apsaugos priemones.
Didiulius dirvoemi plotus paeidia rgts liets, sunkieji metalai. Nordami juos
isaugoti, privalome tam skirti pakankamai investicij. Jeigu to nedarysime, ikils daug nauj
maisto produkt gamybos problem.
Daugiausia problem monija turi dl neatkuriam gamtos itekli. Naudingj ikasen
telkini plotai yra riboti, be to, ir ms planetos pluta nra begalin. Neivengiamai ateis
laikas, kada ems gyventojai pamatys t telkini dugn. Todl privalome visais bdais, tarp j
ir efektyviomis ekonominmis priemonmis, skatinti kuo taupiau naudoti neatkuriamus gamtos
iteklius. Taupiai ir efektyviai naudoti per milijonus met ems gelmse sukaupt turt btina
jau dabar, kol i atsarg dar gali utekti deimtims ar, geriausiu atveju, keliems imtams met.
Klasifikuoti gamtos iteklius galima ir pagal j pakeiiamumo galimybes. Juk mineralinius
ir organinius kuro bei energetinius iteklius galima pakeisti atomine, vjo, sauls, vandens
energija. Taiau daugelio gamtos itekli kaip, pavyzdiui, atmosferos oro ar vandens - niekuo
kitu pakeisti negalima.
Bet kurios alies gamtos itekliai - itirti, suklasifikuoti ir vertinti - sudaro jos gamtos
itekli potencial, lemiant tos alies ekonomin raid. Danai yra naudojama integralini
itekli svoka. Integraliniai itekliai - tai vis konkrei gamtos itekli visuma kartu su
kapitalo ir darbo itekliais. i integracija parodo ir kiekvieno i i itekli pokyius.
Siekiant vertinti vienos ar kitos alies kio efektyvum, greta kit ekonomini rodikli
paprastai pateikiamas ir itekli bei energijos imlumas. ie rodikliai rodo, kiek yra
panaudojami turimi itekliai. Isivysiusiose alyse ie rodikliai yra net kelet kart emesni
nei atsiliekaniose - i t pai itekli gaunama kelis kartus daugiau galutinio produkto. Juk
iandien paangiausiais metodais perdirbamoje naftoje praktikai beveik nelieka mazuto. Labai
taupus ir efektyvus gamtos itekli naudojimas ne tik parodo alies ekonomins raidos lyg, bet
ir utikrina geresn kio pltojimo perspektyv.
399 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

22.2. Nereprodukuojam gamtos itekli

ribotumo problemos

Dabarties visuomen savo poreikiams kasmet sunaudoja vis daugiau gamtos

turt, kuri iteklius ms planeta savo gelmse kaup milijardus met. Buvo net paplitusi
nuomon, kad gamtos itekli yra pakankamai ir kad jie neisenkami. O i tikrj pamatme,
kad viskas ioje emje turi ribas, kad nereprodukuojami gamtos itekliai taip pat nra
neisemiami. Kad j pakakt kuo ilgesniam laikui, naudoti juos reikia kuo racionaliau.
Negalime tiksliai nustatyti, koki reikm per vis monijos civilizacijos raidos laik turjo
nereprodukuojami gamtos turtai, i kuri pirmiausia mogus imoko lydyti metalus, kitaip
tariant, metal rdos. Tai mineralai, kuri sudtyje yra daugiau ar maiau vieno ar kito metalo.
Juk vien tai, kad akmens amiaus epoch pakeit alvario, o vliau geleies amius, rodo,
koki reikm monijos raidai turjo metalai.
Kiekvienas metalas vienaip ar kitaip svarbus mogui. Nemenkindami aliuminio, vario,
cinko, volframo, nikelio, sidabro, net aukso ar kito metalo reikms, panagrinkime geleies
reikm ekonomikai ir jos ribotumo problem. Tai bene labiausiai paplits metalas, kurio kiekis
ems plutoje sudaro apie 5 procentus.
Remiantis gana tiksliais paskaiiavimais nustatyta, kad madaug nuo XVI amiaus
pabaigos iki XX amiaus vidurio geleies sunaudojimas padidjo net 5 tkstanius kart. Ypa
didel reikm is metalas turjo XVIII amiaus pabaigos XX amiaus pradios technikos
paangai. 1778-aisiais pastatytas pirmasis geleies tiltas, po deimties met - pirmasis geleinis
vandentiekis, 1818-aisiais - pirmas laivas i geleies ir t. t.
Natralu, kad, didjant geleies paklausai, didja ir jos gavybos mastai, o kartu ikilo
klausimas, ar ilgam dar pakaks jos rdos atsarg. Viena i dar XX amiaus pradioje pateikt
prognozi skelb, kad paskutinis geleies gramas turjo bti ilydytas dar 1980-aisiais, kas,
ms vis laimei, nepasitvirtino. Svarbiausia dl to, kad buvo patikslintos geleies rdos
telkini turimos atsargos, kurios, remiantis paia naujausia informacija, vien tik pakankamai
detaliai itirtuose telkiniuose virija 600 milijard ton.
Btina priminti, kad geleies gavimo snaudos nuolat auga: mons yra priversti sisavinti
naujus telkinius, kurie yra toli nuo fabrik ir gamykl, reikia tiesti naujus kelius, kurti naujas
gyvenvietes, geleies rd igauti vis sunkesnmis gamtinmis slygomis, be to, naujai
valgomuose ir sisavinamuose telkiniuose esama maiau geleies, jos klodai slgso daug
giliau. Tas pasakytina ir apie kit metal gavyb. Ne taip seniai igaunamo vario rdoje gryno
vario bdavo apie 2-3 proc., o dabar eksploatuojamuose telkiniuose jo koncentracija rdoje
danai nesiekia net 0,5 procento.
Mokslininkai yra sitikin, kad du tredalius gamtos materialini itekli, tarp j ir metal,
galima sutaupyti mokslo ir technikos paangos dka. metal gavybos, ypa j apdorojimo
proces diegiama nauja technologija. Pavyzdiui, main gamybos pramonje atliekas
(droles, pjuvenas ir kt.) anksiau patekdavo daugiau nei
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 400

penktadalis sunaudojamo metalo, o taikant naujausius metal apdirbimo metodus (tiksl

liejim, gerus presus, tampus, vairius j paviriaus padengimo bei apdorojimo bdus ir kt.),
metal atliekos sumajo iki keli procent.
Vis plaiau metalurgijoje ir metalo apdirbimo pramonje taikomos plastmass ir kiti metalo
pakaitalai. Vien tik Lietuvoje atlikti apskaiiavimai rodo, kad jau artimiausiu metu turime
pasiekti, jog vienai tonai sunaudojamo plieno bt pagaminta 100-200 kilogram vairi
plastmass pakaital. Kol kas is santykis kelis kartus maesnis.
Analizuodami nereprodukuojam gamtos itekli ribotumo sukeliamas ekonomines
problemas, vis dmes sutelkme metalus. Labai svarbi nereprodukuojam gamtos itekli
grup - energetiniai itekliai. Apie juos atskira kalba. Keiiasi ms poiris ir tokias neseniai
dar atrodiusias neisenkamomis nereprodukuojam gamtos itekli grupes, sudaranias
statybini mediag gamybos baz, akmenis, vyr bei sml, taip pat ir chemijos pramonei
reikalingas aliavas ir kt., kaip aliav cementui, statybiniams skiediniams, plytoms, vairioms
ploktms ir blokams.

22.3. Energetini gamtos itekli naudojimo

efektyvumo didinimo btinyb

monijos civilizacijos raida visada buvo ir iandien yra susijusi su

energetini poreiki tenkinimo galimybmis. Didjant gyventoj skaiiui ir industrializacijai
bei urbanizacijai, spartjo ir energetini itekli naudojimas. Dabar ms visuomen apie 80
proc. pasaulio energetini poreiki tenkina tam naudodama naft, gamtines dujas, akmens
angl. Kokios yra i labai svarbi gamtos itekli naudojimo efektyvumo didinimo galimybs
ir perspektyvos?
Nafta iuo metu plaiausiai naudojama energetini gamtos itekli ris. Naudojant naftos
perdirbimo produktus pagaminama daugiau nei tredalis pasaulio visuomenei reikalingos
energijos. Todl gamybos pltojimas netolimoje ateityje ir dabar tiesiogiai priklauso nuo naftos
naudojimo. Ne veltui nafta vadinama ekonomikos krauju.
emje yra didiuls naftos atsargos, j telkiniai beveik nepajudinamai guljo po eme iki
XX amiaus pradios. mons iki to laiko neturjo didesnio supratimo apie io gamtos
itekliaus naudojimo galimybes ir vargu ar galjo prognozuoti jo reikm XX amiuje. Juk
naftos produkt sisavinimo pradioje i jos imdavo tik ibal, visa kita sunaikindavo, ipildavo
arba tiesiog sudegindavo. O i tikrj naftos produkt sunaudojimo apimtys pastarj imtmet,
ypa jo antrojoje pusje, augo labai spariai. Dabar jau kelet deimtmei mus visus jaudina
klausimas, ar ilgam jos uteks? Kad atsakytume klausim, pirmiausia reikia vertinti turi -
mas naftos atsargas. Pasaulyje iuo metu naftos atsargos skirstomos dvi grupes: ivalgytas ir
patikimai vertintas bei potencialias. Pirmosios grups naftos atsar
401 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

gos apskaiiuotos gana tiksliai - paklaida 10 proc., o antrosios grups itekli vertinimas
labai apytikslis. Taiau vairiausi antrosios grups - potenciali naftos atsarg vertinimai vis dl
to gana vienodi: esant dabartinei naftos produkt naudojimo apimiai, jos atsarg pasaulyje
turt pakakti dar XXI amiui. Diugina mus tai, kad nuo 1980-j naftos produkt
sunaudojimas ms planetoje stabilizavosi ir net m mati, nors ekonomika augo gana
spariai.
Naudojant gamtines dujas iuo metu pasaulyje pagaminama apie penktadalis energijos.
Manoma, kad vairios pasaulio alys dar turi apie 30 kvadrilijon kubini metr gamtini duj
atsarg. Tai yra potencialios j apimtys ir dl to labai netikslios. Detaliai ivalgytos ir
pakankamai tiksliai vertintos duj atsargos kur kas maesns -apie 66 trilijonus kubini metr.
Kadangi i energetini gamtos itekli ris turi labai daug privalum, j gavyba nuolat
didinama ir auga spartesniais tempais, negu, pavyzdiui, naftos gavyba. Taiau visuomen turi
nemaai duj transportavimo problem. Kadangi gamtins dujos - ne tik palyginti varus ir
kaloringas kuras, bet ir labai svarbi chemijos pramons aliava, labai danai visuomenei tenka
rinktis, kam pirmiausia naudoti dujas - kurui ar kaip aliav chemijos pramonei. Dl to naujai
ikyla klausimas, ar ilgam dar mums pakaks duj, ir tai atsakyti nelengva. Pirmiausia todl,
kad emje gamtini duj telkiniai yra itirti daug maiau nei kit energetini gamtos itekli.
Ir dar dl to, kad, tobuljant gamybos technologijai, gerokai daugiau gamtini duj bus
igaunama i t pai telkini.
Akmens anglis pasauliui duoda daugiau nei ketvirtadal jam reikalingos energijos. ios
energetini gamtos itekli ries ivalgyti kiekiai turt nuteikti mus optimistikai. Manoma,
kad inomos potencialios akmens anglies atsargos siekia 9-11 trilijon ton, perskaiiavus tai
slyginius kuro vienetus. Tai btina padaryti atsivelgiant labai skirting angli kokyb, nes,
pavyzdiui, antracitas net kelis kartus kaloringesnis u rusvsias anglis.
Majant naftos bei gamtini duj atsargoms ir spariai didjant j sunaudojimui monija
temptai ieko ne tik nauj akmens anglies telkini, bet ir nauj, daug paangesni ir
efektyvesni jos naudojimo bd. Akmens anglis energetikoje pradta naudoti kur kas
anksiau, negu nafta ir gamtins dujos, kurios labai greitai praktikai istm akmens angl ir ji
vliau buvo tarsi umirta, taiau dabar energetikoje pradeda vl uimti svarbiausi viet. Vis
daniau ir rimtai iekoma galimybi ir bd, kaip anglimi pakeisti vis labiau deficitinmis
tampanias naft ir gamtines dujas.
Taiau, kad ir kaip taupytume nereprodukuojamus gamtos iteklius, j telkiniai vis tiek
kada nors iseks ir atsargos baigsis. iandien, kaip jau esame minj, nafta, gamtins dujos,
akmens anglis tenkina apie 80 proc. pasaulio energetini poreiki, 3 proc. j jau tenkina
atomin energetika, 18 proc. energetini poreiki tenkinama reprodukuojamais gamtos
itekliais. Atomins energetikos ateitis dar nevisikai aiki. Kai kurie mokslininkai ir dauguma
gamtosauginink mano, kad atomin energetika turi vis maiau alinink ir kai kuriose alyse
bandoma visikai atsisakyti jos paslaug. Kiti yra sitikin, kad, didjant atomini jgaini
saugumui ir patikimumui, atomins energetikos dar laukia didel ateitis.
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 402

Kad ir kaip ten bt, reprodukuojam gamtos itekli panaudojimas energetiniams

poreikiams yra btinas ir turi reali perspektyv augti. J struktra iuo metu yra tokia: tredal
sudaro hidroenergetika, likusi dalis - mediena ir atliekos. Vjo, jr potvyni ir atoslgi,
Sauls energijos panaudojimas kol kas svarbesnio vaidmens nevaidina. Taiau dl i energijos
ri panaudojimo abejoni nekyla - j laukia tikrai didel ateitis. Tiesa, dar daugelis i
reprodukuojam gamtos itekli naudojam technologij yra mokslini tyrim ir bandym
stadijoje, taiau vis daugiau j pamau pereina komercinio naudojimo srit. Norint utikrintai
velgti pasaulio energetikos pltojimo ateit, vyriausybs jau dabar turi aktyviai taikyti
ekonominio poveikio priemones, skatinanias kuo plaiau naudoti ias, kol kas dar gana maai
inomas ir savintas reprodukuojam gamtos itekli ris.
Nereprodukuojami gamtiniai energetiniai itekliai, sudarantys i dien ekonomikos
pagrind, iseks, kai kurie i j gana greitai. monija turi kuo efektyviau stimuliuoti
alternatyvi - reprodukuojam energetini itekli paiekos ir diegimo procesus.

22.4. Lietuvos gamtos itekliai

Lietuvos gamtos itekli nustatymo ir vertinimo problema gana sudtinga.

Mokslinink ir daugybs ios problemos inov nuomon dl Lietuvos gamtos itekli gerokai
skiriasi. Vieni tvirtina, kad Lietuva savo gamtos turt neturi arba beveik neturi, kiti aikina, kad
itekli turime nemaai, treti teigia, kad apie juos maai inome, nes dar daug kas nesurasta,
neitirta ir nevertinta.
Nustatyti, kiek gamtos itekli turi Lietuva, galima tik gerai ianalizavus jos gelmi turtus,
j sandar, vert, ypa daug dmesio skiriant iandien bene svarbiausiai nereprodukuojam
gamtos itekli grupei - energetiniams itekliams.
Kol kas Lietuva iuos labai svarbius iteklius importuoja, nors esama j ir ia, ms
emje. Turimos naftos klodai pakankamai gerai ir net detaliai ivalgyti, nustatyta, kad naftos
atsargos gldi nuo keli imt metr iki 2-3 kilometr gylyje. Gauta nafta - labai auktos
kokybs, maai sieringa, bet jos palyginti nedaug, esami kiekiai leist patenkinti tik nedidel
ms valstybs poreiki dal. Lietuva turi naftos atsarg ir Baltijos jros elfo zonoje, bet tai
dar kol kas tik potencials naftos itekliai, ir kol jie bus sisavinti, praeis nemaai laiko.
Nemaai energetini poreiki galima patenkinti durpmis - Lietuvos gamtos itekliumi.
Durpynai yra isidst beveik visoje alies teritorijoje, j turime apie 430 milijon ton. Taiau
ne visos durps gali bti panaudotos kurui. iuo metu energetiniams poreikiams sunaudojame
tik apie 14-15 proc. gaunam durpi. Likusios labiau tinkamos troms, vairi kompost
gamybai, kurios, beje, turi nema paklaus usienyje, yra vertinga eksporto prek. Taigi
durps Lietuvos energetini itekli balanse sudaro ne itin didel dal, taiau apskritai tai
vertingi ir reikalingi aliai gamtiniai itekliai.
Gana daug Lietuvoje gamtos itekli, reikaling statybini mediag gamybai. Viena i
svarbiausi - aliava cemento gamybai, be kurio negali isiversti n viena statyba. Reikia
prisiminti, kad Lietuva, turdama tiek daug aliavos cemento gamybai, ilg laik buvo
priversta j importuoti i usienio ir brangiai mokti. Taip, pavyzdiui, 1928-aisiais jo buvo
importuota per 40 tkstani ton, o 1938-aisiais net 174 tkstaniai ton. J gabendavo i
403 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

Anglijos, Belgijos, Danijos, Norvegijos ir kit ali, nors, kaip minjome, to, ko reikia cemento
gamybai, buvo ia pat, po ms kojomis. Ir tik 1952-aisiais pirmj Lietuvos cemento
produkcij pateik Akmens cemento gamykla. J pagamino i netoliese esani klini, gipso,
molio itekli.
Lietuvos emje daug vairi moli, kurie susikaup per ilgus geologinius periodus.
Statybos aprpinamos savo gamybos plytomis, erpmis, keramzitu. Daug molio sunaudojama
melioracinje statyboje. Ivalgytos ir itirtos molio atsargos Lietuvoje leidia teigti, kad jo dar
pakaks daugybei met.
Dar vienas svarbus, didiuliais kiekiais liaudies kyje naudojamas gamtos turtas - vyras.
Igauname ir panaudojame jo alyje kasmet madaug po 15 milijon kubini metr, arba
beveik po 4 kubinius metrus kiekvienam gyventojui. Ne maiau reikalingas smlis, naudojamas
silikatinms plytoms, kitai produkcijai gaminti. Ypa galime didiuotis tuo, kad Anyki
apylinki emje slgso didiausi Pabaltijyje brangaus kvarcinio smlio telkiniai. is smlis
tinka kritolui, televizori kineskopams ir kitai iuolaikinei technikai gaminti. Deja, smlio
turim itekli dugnas kai kuriuose Lietuvos rajonuose jau pasiektas.
Geolog paiekos leidia teigti, kad Lietuvos ems gelmse gausu geleies rdos,
valgomosios druskos, gipso, kit svarbi itekli. Sutelkus visas ms pastangas, jau
netolimoje ateityje galima tiktis pradti eksploatuoti iuos gamtos turtus.
Keliais odiais aptarkime ems gelmes ir mogaus geologin veikl. ems plutoje
vykstantys pakitimai turi poveik iorinms sferoms. Dl tektonini judesi ir ems drebjim
gali pakisti reljefas, vandens basein krant linijos, suirti ininerijos ir technikos renginiai,
griti pastatai. ems paviriuje vykstantys egzogeniniai geologiniai procesai tiesiogiai susij
su atmosferos, hidrosferos ir biosferos reikiniais. mogaus veikla tuos procesus skatina arba
slopina. Jis keiia ems plutos chemin sudt, jos fizines savybes. Prie dideli kasykl
susidaro terikonai, kalnai inaudotos uolienos, ikasamos daubos. Dl siurbiamo vandens ypa
ems pavirius kinta po miestais ir pramons centrais. Ininerin ir technin veikla prilygsta
labai intensyviems geologiniams reikiniams.
Lietuvoje ikyla ir karstini teritorij apsaugos problemos, juo labiau kad pastaruoju metu
karstiniai procesai aktyvja. Atsiranda ir nauj ems gelmi naudojimo aplinkosaugai
problem, pavyzdiui, pavojing mediag, ypa radioaktyvij, laidojimas ir kt. ems
gelmi iteklius naudojame ir gamtins aplinkos kokybei gerinti, pvz., klintis ir dolomitus
dirvoemi rgtingumui mainti.
ems kis Lietuvos ekonomikoje visada uimdavo labai svarbi viet, jo produkcija ir
iandien sudaro nema alies nacionalini pajam dal. ems kio gamybos pagrindas -
augalininkyst, o jos pltojimas nemanomas be nepaprastai svarbios gamtos itekli ries -
ger dirvoemi. Dirvoemio gamtos itekliai, danai vadinami ems itekliais, - tai virutini
ems plutos uolien sluoksniai, pasikeit dl gamtini veiksni ar mogaus kryptingos kins
veiklos. Dirvoemio itekliai turi nuostabi savyb - derlingum, kuris ir yra ms
egzistencijos svarbiausias pagrindas. Pabrtina, kad, skaiiuojant vienam Lietuvos gyventojui,
jam tenkantis tiek bendrj ems kio naudmen, tiek ariamos ems plotas nuolat maja.
Dar 1960-ai-siais vienam Lietuvos gyventojui teko 1 hektaras ariamos ems, o iuo metu jau
tik 0,7 hektaro. i tendencij nulemia tokie veiksniai: gyventoj skaiiaus didjimas, ems
kio naudmen naudojimas kitiems, ne ems kio reikalams - industrializacijos ir
urbanizacijos reikmms, mik plot didjimas, hidroenergetikos pltojimas ir kita. Apskritai
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 404

ems kio plot pltimo galimybs Lietuvoje beveik isemtos ir ateityje kiekvienam i ms
tenkantis ems kio naudmen ir ypa ariamos ems plotas neivengiamai mas. Kad kartu
nesumat gaminam maisto produkt ir kitoms kio akoms tiekiam aliav - lin, cukrini
runkeli ir kit technini kultr, btina dar racionaliau naudoti labai verting ms alies
gamtos turt. Juk su ems kio produkt gamybos pltra yra siejamos ir nemaos Lietuvos
eksporto perspektyvos.
Analizuodami susidariusi padt naudojant em ir saugant dirvoemius nuo terimo,
mokslininkai nustat, kad iuo metu Lietuvoje dirvoemi ekologin tvarum lemia dl
mogaus kins veiklos atsirad neigiami veiksniai. Rykiausi i j yra mechanin, vandens ir
vjo erozija.
Svarbiausia ekologinio stabilumo prielaida jie laiko eroduojam dirvoemi geoe-
kologikai orientuotos miko eldini sistemos taikym bei galimyb efektyviau naudoti
prieerozines ems dirbimo priemones. Labiausiai veikiamas erozijos ems kio naudmenas
silo apeldinti, ypa vjo erozijos paeistuose plotuose.
Labai svarbi Lietuvos gamtos itekli ris, kuri taip pat turtume trumpai aptarti, tai
mikai. Jie uima beveik tredal alies teritorijos. Reikia pabrti, jog nors mik plotai yra
gana dideli, medienos, kaip svarbiausio mik tiekiamo produkto naudojimo poiriu,
dabartin mik bkl Lietuvoje nra gera. Vyrauja jaunuolynai ir pusamiai mikai, tinkam
naudoti brandi medyn dalis sudaro tik kelet procent. Esant tokiai padiai mikininkai
priversti plaiai taikyti vadinamj tarpin naudojim, arba vairaus gana jauno amiaus medi
kirtim nelaukiant miko brandos ir, suprantama, nekenkiant paiam mikui, o prieingai -
gerinant j.
Lietuvos mikai leidia patenkinti didij dal medienos poreiki. Taiau i pastaraisiais
metais kasmet sunaudojamo medienos kiekio beveik tredalis veama i usienio. Nuolat auga
veamos medienos kainos, todl btina iekoti galimybi isiversti be jos importo. Tam yra
realios galimybs. Tik i pagrind btina racionaliau pertvarkyti medienos perdirbimo
technologijas, kad gautume kuo maiau atliek, o esamas atliekas visikai sunaudotume.
Tinkamai taikant ekonominius medienos naudojimo svertus ir stimulus, bt galima ne tik
patenkinti Lietuvos medienos poreikius, bet ir nema jos pagamintos produkcijos dal
eksportuoti.
Vertinant Lietuvos ekologin bkl mik svarba itin didel. Jie bene geriausiai atspindi
atmosferins taros bkl ir gali bti kit sistem ekologins bsenos indikatoriumi. Mik
degradacija - rimtas signalas imtis nauj priemoni ir sustabdyti gamtos terim.
Mes dar negalime pasakyti, kokia bendra Lietuvos gamtos itekli vert, palyginti j su
kitais gamybos veiksniais, nustatyti bendr integralini itekli vert bei j struktr. Visa tai
privalome atlikti kuo greiiau ir tai leis mums daug racionaliau naudoti alies gamtos iteklius.
Greta ekonominio efekto dl itekli traukimo antrinio naudojimo grand gaunamas ir
didiulis ekologinis efektas, kas ne maiau svarbu. Pateikiame lentel:

22.1 lentel. Ekologiniai antrinio itekli naudojimo pranaumai

Ekologinis pranaumasAliuminisPlienasPopieriusStiklasEnergijos sunaudojimo
sumajimas procentais9-9747-7433-744-32Atmosferos utertumo
sumajimas procentais95857420Vandens utertumo sumajimas
procentais9776-80Vandens suvartojimo sumajimas procentais-405850
405 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

Augant techninei paangai pasaulyje vis labiau jauiamas dar vienos itekli ries,
turinios dideli regeneravimo perspektyv, poveikis. Tai plastmass. Kol kas jos daniausiai
keliauja svartynus, kur lieka dlti labai ilgam laikui. Labiau isivysiusiose alyse jos
skmingai perdirbamos - i jos, kaip vertingos aliavos, gaminama. Ir ne tik plastmass, bet ir
daugelis kit itekli ten jau traukiamos recik-lavimo grandin. Mes atsiliekame. Viena i
atsilikimo prieasi ioje srityje, deja, ir daug kur kitur, yra ekstensyvaus ir neefektyvaus
kininkavimo metais (tiek ekonominiu, tiek ekologiniu poiriu) tvirtinta absurdika situacija:
kada viskas buvo ms, visko turjome ir niekas konkreiai tuo rpintis nebuvo
suinteresuotas... Ateitis, kaip pradedame suvokti, priklauso antrinio, pakartotinio itekli
naudojimo principais pagrstai ekonomikai.
Apvelgme bdus, galinius suaktyvinti gamybos atliek antrinio naudojimo galimybes.
Tai savo ruotu susij ir su buitinmis atliekomis. Ir ioje srityje mes dar daug ko nepadarme.
Su dabartine padtimi esame apsiprat, ne visk matome, kas aplink mus dedasi. o reikia tik
labai gerai apsidairyti ir pamatysime, kiek ioje srityje galima ir reikia nuveikti.
Prie kelet met Lietuvoje buvo patikrinti svartynai. Paskelbti rezultatai sukl gyv
Respublikos visuomens reakcij ir pasipiktinim. Pamatme, kiek daug verting mediag
lengva ranka imetame iukles. Tai ir metalas, stiklas, popierius, audiniai, odos gaminiai,
maisto atliekos ir daugyb kit, galim skmingai panaudoti mediag. Perasi mintis, k reikia
daryti praktikai, koki veiksm reikia imtis pirmiausia. Ivada ia viena. Tik ekonomikai
suinteresavus visuomen sukurti buitini atliek, tinkam antriniam naudojimui, rink, galima
bt ias mediagas tinkamai panaudoti. i rinka turt bti tvirta ir pakankamai stabili,
remiama valstybs ir jos teritorini padalini. Beprasmika, pavyzdiui, bt didinti surenkam
atliek kiek, jei joms nra paklausos ir nesutvarkytas j perdirbimas. Pirmini ir antrini
aliav kain skirtumai turt bti nemai. mons, savo produkcijos gamybai naudojantys
antrines aliavas, turt bti ekonomikai skatinami, pavyzdiui, mokti maesnius mokesius
ir kt.
Daugelyje ak jau prasidjo neivengiamas globalinis perjimas nuo pirmini prie antrini
aliav naudojimo ir apima vis platesnes j ekonomikos sferas. Nuolat auganios gamybos
itekli kainos, nauj technologij, leidiani plaiai naudoti antrinius iteklius, krimas
spartina proces. Tai ypa svarbu tokioms alims kaip ms, nes maina j priklausomyb
nuo gamtini itekli importo. Galima su didiausiu sitikinimu teigti, kad tos alys, kurios
sugebs greiiausiai ir efektyviausiai pereiti prie kuo platesnio antrini itekli naudojimo,
turs ne tik turting ekonomik, bet ir kokybik, vari aplink.

22.6. Gamtos itekli pasaulins rinkos problemos

Geografinis pasaulio valstybi apribojimas sienomis netolygiai tarp j

paskirst planetos gamtos iteklius. Vienoms j teko daugiau, kitoms - maiau, vienose
valstybse gausu vienos ries gamtos turt, kitose daugiau kitos ries itekli. Todl nuo
ilos senovs prekyba jais tarptautiniuose ali santykiuose uima labai svarbi viet.
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 406

Paanalizavus pasaulio taut raidos istorij iaikja, kad nuo pirmj civilizacijos raidos
pakop ali sav ir atsivetini gamtos itekli reikm buvo didel. Taip dar Senovs
Graikijoje, kuri garsi savo kultra ir bene pirmosiomis ekonominmis idjomis, gana plaiai
buvo naudojamos metal rdos, vairios statybins mediagos. Graikai ne tik labai iplt
poreikiams tenkinti naudojam itekli vairov, bet ir patobulino j gamybos bei apdorojimo
bdus. Svarbu pabrti tai, kad dauguma senovs graik kultr klusi gamtos itekli buvo
gaunama i usienio prekybos main.
Prekyba gamtos turtais labai isiplt atradus ir kolonizavus teritorijas Afrikoje, Amerikoje
ir Azijoje. Tobuljo j gavybos, apdorojimo, transportavimo technologijos, visose grandyse
spariai didjo darbo naumas. Naudojant labai pigi, o danai ir beveik nemokam darbo jg,
esant palankioms gamtos itekli gavybos bei perdirbimo slygoms ir spariai tobuljant
transporto priemonms atsirado prielaidos neracionaliam kolonij teritorijose esam gamtos
itekli naudojimui. XX amiaus pirmojoje pusje ir ypa galutiniai iirus pasaulinei
kolonijinei sistemai, visikai pasikeit usienio prekybos gamtos itekliais situacija.
Pasauliniame kyje j prekybos problema tapo itin opi pirmiausia dl vis didjanios
disproporcijos tarp gamtos itekli teritorinio idstymo ir gamybini jg pasiskirstymo.
Didiausi pasaulio gamtos itekli dal eksportuoja besivystanios alys, ir t itekli
lyginamasis svoris i ali produkcijos eksporte taip pat labai didelis. Nors ios alys stengiasi
vienytis, sprsdamos sudtingos usienio prekybos gamtos itekliais problemas, taiau visa tai
vyksta dar labai ltai ir prietaringai. is naujas svarbus pasaulins prekybos procesas prasidjo
dar 1960-aisiais, pagrindinms naft eksportuojanioms alims susibrus organizacij oPEC.
Kodl btent prekyba ios ries gamtos itekliais pirmoji padar lemting posk vis
gamtos itekli eksporto ekonominje politikoje, atsakyti nesunku. Nafta ir jos produktai
sudaro labai didel ir strateginiu poiriu svarbi visos pasaulio usienio prekybos apimties
dal - tredal skaiiuojant pagal mas ir deimtadal - pagal vert.
OPEC alims priklauso didiausia pasaulins naftos gavybos dalis, kurios daugiau kaip 90
proc. eksportuojama ir daugiausia - isivysiusias alis. Toks naft eksportuojani valstybi
susivienijimas leido joms jau ne vien kart pakelti pasaulines naftos kainas sau naudinga
linkme, sprsti daugel kit usienio prekybos klausim.
Vliau oPEC pavyzdiu buvo kurta ali, eksportuojani vario rd, asociacija SIPEK-
SIPEC (1967 m.), parduodani usieniui aliuminio gamybos aliav IBA (1974 m.),
iveani usien geleies rd JAJEK-JAJEC (1975 m.) ir kitos tarptautins organizacijos.
iandien isivysiusi pasaulio ali priklausomumas nuo gamtos itekli importo vis dar
labai didelis. Taiau jos imasi energing priemoni nuo ios priklausomybs isivaduoti:
perorientuoja savo energetik ir gamybos akas taip, kad jos vis daugiau orientuotsi ne
importinius nereprodukuojamus gamtos iteklius, o savo a
407 22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS

lyse turimus, kol kas dar nepakankamai plaiai naudojamus, reprodukuojamus gamtos iteklius.
Tai sunkus ir labai sudtingas, brangiai kainuojantis darbas. Tiesa, kai kurios alys ia elgiasi
dar kitaip - vadovaujasi tolesns perspektyvos prielaida. JAV, pavyzdiui, nors ir turi savo
alyje dar gana daug, kai kuriais vertinimais, pakankamai, energetini itekli - akmens
anglies, naftos, duj atsarg, numato iuos iteklius naudoti vliau, kai jie pasaulinje rinkoje
dar labiau pabrangs, o iuo metu apie ketvirtadal savo energetini poreiki tenkina
importuodamos iuos gamtos iteklius.
Pabrtina tai, kad JAV usienio prekybos balansas, lugus SSRS, nelabai pakito galbt dl
to, kad ryiams su buvusia Soviet Sjunga teko ne ypa didel eksporto-importo dalis. Bene
pagrindin prek, kuri ji importavo i SSRS - nafta. Dabar ji skmingai importuojama i
Rusijos. Savo energetinius iteklius, nemainant buvusij eksporto apimi, noriai JAV
ivea Ukraina, Kazachstanas, Baltarusija ir kitos NVS alys.
I i valstybi JAV, Vakar Europ, Japonij, Kinij, Piet Korj ir kitas pasaulio alis
eksportuojami ne tik energetiniai, bet ir kiti svarbs gamtos itekliai. Tai ir metal rdos,
mediena, vairios naudingosios ikasenos, i j retos, bet labai reikalingos chemijos,
elektrotechnikos, elektronikos pramonei. Vis labiau didja i Rusijos importuojamo kuro
atominms jgainms apimtys, pleiasi bendradarbiavimas su Rusijos kosmoso tyrimo, jo
sisavinimo komplekso monmis, su mokslo institucijomis.
Vertas dmesio iuo klausimu yra Japonijos pavyzdys. i alis, kaip yra inoma, XX
amiaus antrojoje pusje nustebinusi pasaul savo ekonominiu stebuklu, vos nevisikai yra
priklausoma nuo gamtos itekli importo. ios alies specialistai aiposi i t ali, kurios,
uimdamos vos ne pirm viet pasaulyje pagal gamtos itekli atsargas, nerpestingai juos
vaisto, yra ne tik j pai, bet ir visos monijos, viso pasaulio kio nelaim. Todl btina
gamtos turtus, kuriuos valdo tos alys, vertinti kaip viso pasaulio turt ir orientuoti jas tai, kad
ie turtai bt kuo taupiau ir efektyviau naudojami, teikti joms visokeriop mokslin ir technin
pagalb.
Pasaulinje gamtos itekli rinkoje nepaprastai svarbs yra j kain klausimai. Tai ypa
pasakytina apie Lietuv ir kitas, palyginti daug gamtos itekli importuojanias alis. Imkime
naft. Tokio jos kain uolio pasaulinje gamtos itekli rinkoje, koks vyko 1972-1982-j
laikotarpiu, vargu ar kas galjo tiktis ar j mokslikai prognozuoti. Per mint deimtmet
naftos kainos paoko nuo 3 iki 30 JAV doleri u vien barel (barelis - apie 139 litrai). ios
kainos i esms lemia ir kit energetini itekli kainas, t. y. visos alies racionalios energetins
sistemos krim. Tos kainos neatspindi j gamybos snaud ir labai maai gali stimuliuoti i
itekli pakaital paiekas. Nereprodukuojam gamtos itekli pakait paiekos, ypa galimy-
bs pakeisti juos reprodukuojamais itekliais, yra labai aktuali, bet kartu ir sudtinga, sunkiai
veikiama dabarties problema.
Kainomis yra skatinamas nauj energijos altini savinimas, pltojimas bei esam
energetini gamtos itekli taupus naudojimas. Taip, pavyzdiui, Vakar Europoje, Japonijoje,
Piet Korjoje, JAV ir kitose alyse automobili gamintojai pradjo gaminti pastebimai maiau
kuro naudojanius automobilius ir tam tereikjo koki
22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS 408

15 met. Tai turjo takos naftos kainoms, kurios netiktai po tokio neregto padidjimo m
mati ir 1986-aisiais u barel naftos pasaulinje rinkoje jau buvo siloma tik 12 JAV doleri.
Tenka priminti ir tai, kad dar palyginti neseniai, t. y. etj XX a. deimtmet, naftos kainos
atskirose pasaulio valstybse gerokai skyrsi, o iuo metu jos isilygina.
Taigi domu inoti, kaip ities iuo metu susiformuoja naftos kainos? Pagal ekonomikos
teorijos dsnius teoriniai gamtos itekli kainos nustatymo principai remiasi ribinmis
snaudomis, bet ribins naftos gamybos snaudos Artimj Ryt alyse vis dar lieka du JAV
doleriai u barel. Taiau naftos gamybos snaudos Aliaskoje ir iaurs jros rajonuose, kur
iuo metu jau igaunama nemaai pasaulio naftos, siekia 10-20 JAV doleri. Jeigu tarp naftos
produkto gamintoj ir pasaulins jos rinkos dalyvi bt laisvai tarpusavyje konkuruojama, tai
naftos kainos pasaulyje gerokai nukrist, o tai reikt, kad JAV ir dalies iaurs Europos ali
naftos pramonininkai eng plat ingsn bankroto link. Realiame gyvenime naftos gamintoj
karteliai dar randa bd, kaip apsaugoti savo narius nuo tokio iauraus laisvosios rinkos
veikimo.
Pasaulinje naftos rinkoje pasila virija jos paklaus. Tai atsitiko dl to, kad naftos
eksportuotojams pavyko spariai iplsti jos gavyb, o naftos ir jos produkt importuotojams -
padidinti i naftos igaunam jos produkt kiek ir rasti efektyvi t produkt taupesnio
vartojimo bd. Manoma, kad tokia situacija isilaikys dar kok deimtmet. Tiesa, daug ko, kas
gali veikti pasaulines naftos kainas ir jas pakeisti vien ar kit pus, numatyti nemanoma,
nors ir labai nortsi. Tai gali priklausyti nuo daugybs vienas nuo kito priklausani ir
tarpusavyje nesusijusi veiksni. Tai - nauj telkini ityrimas ir verslovi atidarymas, ali,
neeinani oPEC, elgsena, politins situacijos pasikeitimas ir daug kit veiksni.
Naftos importuotojus ypa jaudina tai, kad ribins jos gavybos snaudos yra kur kas
maesns nei iandienins naftos kainos. iuolaikin rinka daugel isivysiusi valstybi daro
priklausomas nuo Artimj Ryt ali, kuriose ne tik igaunama kas ketvirta pasaulio naftos
tona, bet ir sukauptos atsargos sudaro net 57 proc. vis pasaulio ivalgyt radimviei. Labai
emos naftos kainos turi ir savo neigiam aspekt. Esant pernelyg emoms naftos kainoms,
sunku yra diegti efektyvias energetikos sistemas, kurti alternatyvius energijos altinius. Kad
emos importins naftos kainos netrukdyt pltoti alternatyvi energetik, daugelyje ali
naudojama gana sudtinga mokesi sistema; nemaa dalis mokesi skiriama ekologiniams
tikslams.
 23 . APLINKOS APSAUGA
-------------------------------------------------

Didjant ems gyventoj skaiiui ir nuolat augant j poreikiams didja ir

moni kins veiklos taka gamtai, aplinkai. Ypa visa tai jauiame dabar, nes dar XIX
imtmetyje pati gamta sugebdavo neutralizuoti jai aling veiksni padarinius. Taiau ios
unikalios gamtos savybs, kaip ir visa kita, turi ribas. Nemanoma aprayti vis bd, kuriais
mes alojame ir gadiname aplink. Jau vien ms egzistavimas sukelia aplinkos taros
problem. Ms planetoje, pavyzdiui, yra miest, kuriuose nepalanki sveikatai dien
skaiius per metus jau virija 220.
Negatyvs moni kins veiklos reikiniai bei padariniai buvo pastebti dar XIX amiuje,
taigi aplinkos taros problema nra labai nauja ir netikta, tik iuo metu iaugs didelis
susidomjimas ja galbt labiausiai susijs su tuo, kad mons, pradj turtingiau gyventi, tapo
laisvesni nuo kasdieninio rpinimosi maistu, drabuiais, apavu ir vis didesni reikalavim kelia
gyvenimo aplinkos kokybei. Ekonomikos teorijos mokslo disciplina i esms iomis
problemomis susidomjo madaug prie penkiasdeimt met.
Suprantama, kad visuomens egzistavimas neivengiamai sukelia tam tikr gamtins
aplinkos nuostoli, kuri visikai sumainti ar visikai ivengti nemanoma. Taiau galimas
toks aplinkos apsaugos variantas, kai ala aplinkai sumainama iki galimo minimumo. Maas
kiekis kai kuri ri teral greitai isisklaido, nepadarydamas didels takos gamtai, ir
nereikalauja daug snaud norint paalinti j neigiam tak aplinkai. Galima ir tokia situacija,
kada infrastruktros objekt statyba bus kur kas svarbiau nei atitinkam teral, darani
nedidel tak aplinkai, valymo renginiai. Dl ios prieasties vartojama optimalios terimo
normos svoka. Nustatydami optimalias taros normas, turime palyginti visuomenin ribin
naud, kuri gausime papildomai padidin gamtos apsaugos kontrol su visuomeninmis ri-
binmis snaudomis, susidaraniomis papildomai didinant gamtos apsaugos ilaidas.
XX amius, kuriam buvo bdinga nepaprastai sparti gamybini jg pltra, pasiymjo ir
tuo, kad kai kuriose pasaulio alyse sukl aplinkos utertum, gresiant katastrofikais
padariniais. monija buvo priversta perirti nusistovjusius savo veiklos prioritetus ir tarp j
iekoti vietos aplinkos apsaugai.
Gamtos apsaugos problemos i esms kyla dl trij pagrindini prieasi. Pirma, i fizikos
visi inome, kad tam tikras fizinis objektas visikai inykti negali: geriausiu atveju gali virsti
kuo nors kitu. Nafta, virsdama iluma, gali palikti dm ir
23. APLINKOS APSAUGA 410

suodi, perdirbama cheminiu bdu - pavirsti, tarkime, plastmase, bet niekados ji neinyks
nepalikdama pdsako.
Mes kol kas dar neatsikratme vadinamojo pastat komplekso" fenomeno, pagal kur visa,
kas gali bti sukurta naudojant buldozer, btinai yra paangu, ir kuo didesnis ir spdingesnis
statinys, tuo geriau.
Ir dar viena labai svarbi prieastis: ekonomins alos atlyginimas, kur moka terjai,
paprastai jiems patiems ekonomikai nelabai juntamas, todl jie nesuinteresuoti mainti terimo
masto.
Kaip taikliai yra pastebta, nulinis poveikis gamtai, aplinkai galimas tik esant nulinei
gamybai. Dar bt galima pridti, kad net ir esant iai prielaidai mogus veikia gamt jau savo
buvimu. Suprantama, kad tai tik grynai teoriniai samprotavimai, o realiame gyvenime btina
isiaikinti moni kins veiklos poveik aplinkai, nustatyti aplinkos taros ir gyvenimo
kokybs ryius. Tik ianalizavus toki informacij, gali bti panaudojamos vairios priemons
aplinkos taros poveikiui mainti. ioje veikloje ypa svarbi vieta tenka ekonominiams
metodams, kurie rinkos ekonomikos slygomis yra bene patys efektyviausi.
Kalbsime tik apie pagrindinius ios labai svarbios temos klausimus: 1. Aplinkos tara ir
gyvenimo kokyb. 2. Aplinkos taros kontrols snaudos. 3. Ekonominiai aplinkos taros
reguliavimo metodai. 4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo snaudos. 5.
Ekonominiai eismo reguliavimo metodai ir 6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs.

23.1. Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb

Gamt ter dar pirmyktis mogus, ir moni visuomens gyvenamoji

aplinka niekad nebuvo idealiai vari. Tais laikais pagrindiniai gamtos terjai buvo patys
gamtos procesai. Vulkan isiverimai, savaiminiai mik gaisrai, ems drebjimai ir kitos
stichins nelaims sudarydavo daugiau ar maiau vairi teral. Deja, dabartinis moni
visuomens narys, tenkindamas savo poreikius, retai galvoja apie galimus jo kins veiklos
padarinius.
Antrojoje XX amiaus pusje isivysiusios ekonomikos alyse buvo nustatytas tvirtas
aplinkos taros ir joje gyvenani moni sveikatingumo priklausomumo ryys. Pavyzdiui,
buvo konstatuota, kad smarkiai utertuose Japonijos miestuose gyventoj mirtingumas nuo
irdies ir kraujagysli, vio, kvpavimo organ lig yra kelet kart didesnis nei variose,
neutertose vietovse. Tai privert vyriausyb imtis veiksming priemoni negailint l
smulkiai isiaikinti i gyvenimo kokyb menkinani veiksm prieastis. Taip buvo nustatyti
pagrindiniai aplinkos taros altiniai ir veiksniai, iaikintas prieastingumo ir priklausomybs
ryys tarp aplinkos taros ir gyventoj sveikatingumo. Gauti tyrim rezultatai privert
vyriausybines ir visuomenines organizacijas greitai ir efektyviai veikti. Dar vienas pavyzdys,
priverts JAV visuomen ir pirmiausia medikus aktyviai veikti, kai tyrimais buvo nustatyta, jog
daugiau kaip pus vis vini susirgim yra utertos aplinkos padarinys.
411 23. APLINKOS APSAUGA

Nemaai ioje srityje dirbama ir Lietuvoje. Mokslininkai tiria aplinkos teral ge-notoksin
poveik monms ir gyvnams, imunoreguliacini funkcij pokyius ir virusini infekcij
plitim ekologikai utertuose rajonuose, piktybini navik ry su aplinkos veiksniais ir
plitimo tendencijas bei kitas svarbias moni sveikatos apsaugos priemones.
Siekiant vienodai vertinti teral poveik moni sveikatingumui paprastai naudojamasi
Korte indeksu. Vertinant pagal indeks vieno ar kito aplinkos teralo pavojingum mogaus
sveikatingumui, gyvybei, negatyvioms j genetinms mutacijoms, nustatomi pavojingiausi
teralai. Ms alyje dar nuo 1975-j pavojingiausiais pripainti pesticidai, sunkieji metalai,
rgts liets, naftos produktai, mineralins tros, radioaktyviosios atliekos. Kasmet
pateikiamas pavojingiausi teral sraas Lietuvoje iki iol ilieka beveik nepakits, tik kai
kuriais metais kinta jo struktra. Taigi pavojingiausi teralai, priklausomai nuo savo
pavojingumo laipsnio konkreiais metais, pasikeiia vietomis...
Suminis Korte indeksas spja, kad pastaruoju metu isivysiusios ekonomikos alyse labai
padidjo aplinkos utertumas sunkiaisiais metalais. Didiausias io teralo altinis - metalo
pramons moni galvaniniai cechai, tekstils, odos apdirbimo pramon. Panaudojus efektyvias
priemones, pavyko smarkiai sumainti pesticid pavojingum mogui. Reikia pabrti, kad
pesticid naudojimas sumajo ir pas mus. Smarkiai sumajo ir pavojingas mineralini tr
poveikis gamtai, bet ne dl to, kad imokome saugiai ir patikimai jas naudoti, o todl, kad
sumajus gamybai, ems kyje sumajo j naudojimas.
iuo metu aplinkos tara Lietuvos miestuose dl tos paios prieasties sumajo.
Respublikos pramons gamybai sumajus beveik perpus, madaug tiek pat sumajo ir
pramonin aplinkos tara. Tos paios prieastys, dl kuri sumajo tara ems kyje ir
pramonje, tam tikru mastu sumaino ir Nemuno, Neries, kit Lietuvos upi ir eer, Kuri
mari bei Baltijos jros tar. Bet tiek pat kaip ir anksiau teriame aplink buitinmis
atliekomis, o automobili, kuri skaiius Lietuvoje per prajus penkeri met laikotarp itin
padidjo i Vakar ali, Japonijos ir net JAV masikai veam automobili sskaita,
imetamosios dujos jau vyrauja tarp pai pavojingiausi aplinkos teral. Padt komplikuoja
dar ir ta aplinkyb, kad prie i sen sovietini laik paveldt automobili prisidjo beveik tiek
pat vakarietik, kuri didioji dalis taip pat seni, susidvj, techniniu ir ypa ekologiniu
poiriu netinkami eksploatuoti.
Kaip matome, ioje srityje padtis Lietuvoje nra gera. Nordami j itaisyti, o tai padaryti,
norime to ar ne, turime net nepaisydami labai jau varganos ms alies finansins padties,
sudting darb turime pradti jau dabar.
Didiausi aplinkos taros idiniai yra i liaudies kio ak: pramons, ems kio ir
transporto. Dl mint ak moni veiklos susidaranios alingos tiek mogui, tiek kitiems
aplinkos komponentams mediagos per or, vanden, dirvoem sitraukia ekologines
sistemas. Siekiant ivengti arba bent iki minimumo sumainti aplinkos terim, reikia labai
daug l. Isivysiusios ekonomikos alyse ekologins paskirties fondai sudaro didel bendros
gamybini fond struktros dal, o ms alyje i fond dalis labai menka - siekia tik kelet
procent bendros moni fond verts, o daugyb moni dar visikai neturi valymo rengini,
nebaudiamai teria aplink. Funkcionuojanti aplinkos taros kontrols sistema didelio
poveikio aplinkos kokybei gerinti nedaro.
Kiekvienam aiku, kad snaudos aplinkos apsaugai gerokai didina bet kokios gamybins ir
paslaug mons ilaidas ir produkcijos savikain. Taiau aplinkos bkls gerjimas teigiamai
23. APLINKOS APSAUGA 412

veikia gyvenimo kokyb; jo efektyvum apskaiiuoti daug sunkiau ir sudtingiau, negu

gamybos ar paslaug ilaidas. Siekiant optimalaus ekonomini ir ekologini interes
suderinimo, btina nebijoti papildom sudting skaiiavim ir su tuo susijusi ilaid.
Aplinkos taros mainimo priemoni efektyvumas taip pat daug priklauso ir nuo tinkamai
atlikt iankstins ilaid ir pajam analizs, kuri vertint ekologins paskirties kapitalinius
djimus, esamas snaudas bei gaunam efekt. Tai ir mirtingumo bei sergamumo majimas,
darbo ir gyvenimo slyg gerjimas. Tokia analiz neginijamai rod, kad, pavyzdiui,
kapitaliniai djimai aplinkos terimo mainimo priemones duoda kur kas didesn efekt, nei
tos paios los, tiesiogiai investuotos sveikatos apsaug.
Ekonominius nuostolius dl aplinkos taros ir dl to pablogjusi gyvenimo kokyb galima
vertinti ir kaip atitinkamo nacionalini pajam kiekio sumajim, sukelt darbo naumo
majimo, taros padarini kompensavimo ir kit ilaid. Atlikti skaiiavimai ir ioje srityje
patvirtina, kad iuo metu aplinkos terimo daroma ala savo vertine iraika yra keleriopai
didesn nei ilaidos taros dydiams mainti iki manomo minimumo. Visiems aiku, kad
investicij gamybos augimui apimtys turi bti apskaiiuojamos su taros mainimo ilaidomis.
Didjant utertumui ir eksponentikai jo alai aplinkai ir mogui, apie gyvenimo kokybs
augim negali bti n kalbos. Vieni i pagrindini iuo metu naudojamos gyvenimo kokybs
lyg nusakanios rodikli sistemos parametr turi bti ir aplinkos taros parametrai.
Ekonomikos augimo sukeliama tara ir moni gyvenimo kokybs gerjimas - tai procesai,
kurie negali bti kaip nors sulyginami, jie yra nesuderinami.
Su pasitenkinimu norime pabrti, kad ms alyje per pastarj deimtmet buvo parengta
nemaai studij ir atlikta vairi tyrinjim. J tikslas - parengti bendr nacionalin aplinkos
taros mainimo ir gyvenimo kokybs gerinimo program, ypa bendr nacionalin pavojing
atliek tvarkymo sistem visoms Lietuvoje susidaranioms atliekoms. i sistem siekiama
finansikai, institucikai ir aplinkosau-gikai pagrsti ir diegti atsivelgiant vartotoj
poreikius. Kadangi bet kokie pasikeitimai paprastai sutinkami prieikai, manoma, kad
geriausias bdas mintam pasiprieinimui sumainti yra nuoseklus planavimas ir programa,
nukreipta perspektyv, i veikl kuo anksiau traukiant visas suinteresuotas alis, kad
diegiant saug pavojing atliek tvarkym bt daug dmesio skiriama pai atliek mainimo
metodams, nes tai danai reikalauja daug maiau investicij, nei pats pavojing atliek
tvarkymas, kad bt ekonomikai skatinamas vari technologij diegimas, tobulinami antrini
mediag perdirbimo savo ar kitose monse metodai ir technologijos.

23.2. Aplinkos taros kontrols snaudos

Kad bt galima imtis aplinkos taros kontrols, btina tiksliai diagnozuoti

esam padt: nustatyti, kokie tai teralai, i kur atsiranda, kaip susidaro, koks kiekis ir kaip
veikia aplink. Tik tokiu atveju visuomens priimtos priemons aplinkos tarai kontroliuoti ir
jos susidarymo prieastims bei padariniams likviduoti gali bti skmingos.
Kalbant apie aplinkos apsaugos problemas vis daniau susiduriama su palyginti nauja
monitoringo (stebsenos) svoka. Monitoringas i lot. kalbos odio monitor -spjimas, svoka
ir koncepcija ms leksikoje atsirado visai neseniai - XX amiaus atuntojo deimtmeio
pradioje. Taiau prie praddami detalesn monitoringo aptarim, priminkime, kad informacij
413 23. APLINKOS APSAUGA

apie aplinkos bkl ir jos pokyius mons naudoja gana seniai. Tiesa, kokios nors bendros jos
tyrimo metodikos nebuvo, aplinkos kontrols stebjimai bdavo nereguliars, lokaliniai, danai
atliekami jau po vykusi gamtos uterimo fakt, nelabai tiksls.
Madaug antrojoje XX amiaus pusje, kai visuomens kins veiklos taka gamtai
neapsakomai iaugo, visi suprato, kad nekontroliuojama aplinkos tara gali sukelti daug
negatyvi padarini. Tapo akivaizdu, kad moni poveikis aplinkai turi grietas ribas, kurias
perengus, galimi sunkiai atkuriami ir sykiu brangiai kainuojantys ar net neatgaivinami
ekologins pusiausvyros sutrikimai.
Kad to ivengtume, btina greita, tiksli, isami ir visapusika informacija apie moni
kins veiklos padarinius, aplinkos pokyius. Tam reikalingas monitoringas. Tai kompleksin
aplinkos pokyi stebjimo, vertinimo bei prognozavimo sistema. Remiantis gautais
duomenimis galima tobulinti aplinkos kokybs valdym.
Veikia globalin tarptautin aplinkos bkls stebjimo ir vertinimo sistema, kuri
koordinuoja Jungtini Taut Organizacija. Globalinio monitoringo tikslas - remiantis gausia ir
visapusika aplinkos kontrols informacija numatyti galimus moni veiklos padarinius
biosferos procesams.
inome kelias monitoringo ris, i kuri toliausiai yra paengs ekologinis monitoringas.
Ekologinio monitoringo sistema paprastai skirstoma dvi ris: abiotin ir biologin. Pirmasis
apima aplinkos terimo vairiomis mediagomis stebjimus, antrasis - biologinis monitoringas -
tai biologini organizm, ir mogaus, pokyi dl kins veiklos stebjimas, vertinimas,
prognozavimas.
Skiriamas trij lygi monitoringas. Jis priklauso nuo kontroliuojamos teritorijos: lokalinis,
regioninis ir globalinis. Lokalinio monitoringo stebjimais kontroliuojama atskir objekt ar
palyginti nedideli teritorij tara ir kenkianti aplinkai kin veikla. Natralu, kad dl
vienokios ar kitokios prieasties susidar teralai pirmiausia pasireikia tam tikro regiono
teritorijoje. Todl btina isamiai ir visapusikai itirti, koks yra utertumo mastas, koks jo
poveikis aplinkos komponentams: orui, vandeniui, dirvoemiui, mikams.
I pairos atskiri ms planetos regionai faktikai yra glaudiai susij tarpusavyje ne tik
ekonominiais, bet ir ekologiniais ryiais. Tuo bdu vis didesn reikm gauna globalinis
monitoringas, sudarantis slygas kontroliuoti aplinkos tar pasauliniu mastu.
Gyvenimas veria rpintis aplinkos apsauga ne tik savo, bet ir kaimyninse alyse, nes
susidaro panai padtis kaip Lietuvos priemiesi kolektyviniuose soduose. Kas i to, kad a
gerai nupurkiu savo vaismedius ir vaiskrmius, imuosi vis reikiam kovos su piktolmis
priemoni, jeigu mano kaimynas nedaro nieko. Kenkjai ir piktols i jo sklypo ramiausiai
persikrausto" manj. Arba, sakykime, isivysiusios ekonomikos alis investuoja dideles
las ir minimizuoja vis aplinkos komponent tar, negaildama ilaid, tobulai kontroliuoja
vis sudting proces, o gretimai esanti ekonomikai silpnesn alis dl savo finansinio
nepajgumo ar kit prieasi tam skiria kur kas maiau l arba visikai j neskiria. Kad ir
labai gerai saugomos valstybi sienos, taiau tas alis jungia tas pats oras, jos trauktos t pat
hidrologin vandens cirkuliacijos cikl ir taip antrojoje alyje sukaupti teralai laisvai patenka
pirmosios teritorij. Todl vis daniau labiau pasiturini ali usienio kreditai ar subsidijos
silpnesns ekonomikos ali k turi labai tiksliai apibrt paskirt - gerinti i ali aplinkos
kokyb.
23. APLINKOS APSAUGA 414

Aplinkos kokybs kontrolei reikia nema snaud. Tai pasakytina tiek apie lokalinius, tiek
regioninius, tiek ir globalinius aplinkos kontrols lygius. Kadangi nei pavieniai asmenys, nei
maos j grups nepajgia visikai apmokti ios visuomenins preks (varios aplinkos)
kainos, tai privalo atlikti valstyb, planuodama btinj apmokestinimo prievol. Atsisakius i
priemoni rinkos, ekonomika nepajgi utikrinti reikiamos kokybs kontrols. Taip formuojasi
vadinamoji ekologins informacijos rinka, jos galiojantys pasilos ir paklausos bei kiti
ekonominiai dsniai. Reikia pabrti, kad aplinkos taros kontrol nuolat brangsta, nes moni
kinje veikloje kasmet naudojamas vis didesnis vairi, gana skirting poveik gamtai turini
mediag kiekis. Kas tokioje situacijoje privalo padengti aplinkos taros kontrols snaudas?
Aiku, kad visuomen negali padengti vis kontrols snaud, nes tai ekonomikai netikslinga.
Kadangi ala aplinkai daniausiai neturi arba beveik neturi jokio poveikio finansinei teriani
aplink firm padiai, j savininkai nesuinteresuoti mainti terim, juo labiau kad tai brangiai
kainuoja. Taigi didesn aplinkos taros kontrols snaud dal tenka pavesti susimokti patiems
taros subjektams, o visuomen padengia tik susidarius kontrols snaud skirtum: tas
daroma subsidijuojant mones ar kitais bdais.
Aplinkos taros kontrol labai svarbi valdant aplinkos kokyb, nuo jos tikslumo priklauso
mokesi, subsidij, kit ekonomini aplinkos taros valdymo priemoni efektyvumas.
Suprantama, labai gerai bt turti automatizuot aplinkos taros kontrols sistem, kuri
operatyviai ir objektyviai pateikt aplinkos kokybs informacij. Taiau visa tai, nors ir daug
kainuoja, orientuojantis taros kontrols gyvavimo kokybs kryptimi, yra neivengiama. Dar
neveiktas atotrkis aplinkos taros kontrols srityje tarp daugiau ir maiau ekonomikai
isivysiusi ali, kuris paprastai yra daug didesnis negu atotrkis tarp i ali svarbiausi
ekonomini rodikli. O juk integruojantis bendr regionin ir juo labiau globalin aplinkos
taros kontrol, vieninga integravimosi baz tiesiog btina. Todl nereikia abejoti, kad aplinkos
kontrols snaudos ekonomikai silpnesnse, ypa buvusiose centralizuotos ekonomikos a-
lyse, turs augti kur kas spariau, nei kitos j kins veiklos ri snaudos.

23.3. Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai

Aplinkos tar galima veikti vairiomis priemonmis. I j galima iskirti:

savanorikos pagalbos programas - tai negrinami indliai taros kontrols
renginiams, vartotoj pagalba riuojant atliekas ir pristatant jas surinkimo vietas;
tiesiogine kontrol, kai atsakingos valstybs institucijos sistemingai kontroliuoja
aplinkos kokyb;
taros mokesius arba kitas pinigines priemones bei baudas, kurios terjams finansikai
nenaudingos. Reikia dar paminti ekologin aukljim, kitas daugiau ar maiau
prisidedanias prie aplinkos taros mainimo priemones.
Kiekvienas i mint bd yra savitas, taiau tik j panaudojimas kartu gali tapti efektyvia
aplinkos apsaugos priemone. Atskirai paimtos savanorikos aplinkos saugos programos gali
bti paruotos gana greitai, taiau jos yra silpnos ir sunkiai gyvendinamos, nes praktikai
firmos, dalyvaudamos iose programose, ieikvoja daugiau l, negu gauna realios naudos,
nebent pasireklamuoja. Taiau jos gali bti tikrai vertingos ten, kur negalima panaudoti kit
aplinkos apsaugos bd.
415 23. APLINKOS APSAUGA

Tiesiogin kontrol yra pagrindin aplinkos apsaugos priemon JAV, Rusijoje, daugumoje
Europos valstybi, taip pat ir Lietuvoje. JAV Federalin vyriausyb, pavyzdiui, per
valstybinius ar regioninius aplinkos apsaugos organus pateikia oro ir vandens kokybs normas,
kuri turi laikytis valstijos ir vietiniai valdios organai. Kai kuriose valstijose, dideliuose
miestuose, jei reikia, vedami grietesni automobili imetamj duj norm apribojimai,
galiojantys tik j ribose. Tiesiogins aplinkos kontrols mechanizmas funkcionuoja efektyviai,
jeigu valdios institucijos ir visuomen aktyviai kontroliuoja nustatyt bendr terimo norm ir
kit reikalavim laikymsi.
Mokesi sistema kaip aplinkos apsaugos bdas - pagrindin ekonominio reguliavimo
priemon. Dauguma ekonomist mano, kad negalima visikai pasitikti tiesiogine aplinkos
kontrole ir daugeliu atvej silo remtis mokesiais bei baudomis, kurie visada veikia efektyviau
ir ekonomikiau. Svarbiausia dl to, kad firmoms leidiama terti, kiek jos nori, taiau visa tai
jos privalo apmokti pagal taip pat privalomai rengt taros fiksavimo rengini parodymus.
Taigi kuo daugiau terjas imeta teral, tuo daugiau jis turi mokti: sumainti mokesius jis
gali tik sumaindamas taros apimt. Mokesiai veikia daug efektyviau ir patikimiau nei
tiesiogin kontrol, reikalaujanti i kontrols tarnyb daugiau energijos ir entuziazmo, be to,
tiesiogin kontrol gali efektyviai veikti tik tada, kai statymai leidia skirti dideles baudas, o
danai padtis susiklosto taip, kad baudos skiriamos tkstantins, o moni metin apyvarta
skaiiuojama deimtimis milijon...
Bet mes per daug sigilinome aplinkos apsaugos politikos problemas, o rinkos ekonomikos
slygomis, kaip matome, vis didesn reikm gauna ekonominiai taros reguliavimo metodai.
J esama vairi - svarbiausius pabandysime aptarti.
Ekonominiai mokesiai. Mokesiai ekonomikos teorijoje ir praktikoje taikomi labai seniai,
jie jau turi savo tradicijas ir yra giliai siaknij. Taiau mokesiai aplinkos kokybei reguliuoti
pradti taikyti tik XX amiuje. Reikia pasakyti, kad mokesi teorijos pagrindinius principus
skmingai galima pritaikyti ioje srityje. Mokesi teorija, kaip inoma, kelia tokius
reikalavimus: mokesiai turi bti lengvai nustatomi, lengvai kontroliuojami, lengvai iiekomi
ir turi duoti pajam.
Mokesi sistema, kitaip nei tiesiogin kontrol, veikia automatikai ir aikiai. Cia n vieno
nereikia teisti ar bausti, nes tai beveik automatikai atlieka mokesi rinkjas ir visa valstybs
finans sistema. ios sistemos poveikio aplinkos apsaugai efektyvumo paslaptis paprasta:
mains tar tik tie terjai, kuriems tai geriau apsimoka nei mokti mokesius. Tai ir skatina
pavienes firmas mainti aplinkos tar. O kam gi tokiu atveju reikia tiesiogins kontrols? Kai
tara yra tokia pavojinga, kad nusprendiama j udrausti; kai vyksta staigs slyg pakitimai,
reikalaujantys labai operatyvi, t. y. greit veiksm, todl pasidaro sudtinga pakeisti mokesi
taisykles, ir tiesiogin kontrol ia labai tinka; kai taros matavimo renginiai per brangs
naudoti arba seni jau netinkami, o nauji dar nesukurti, todl negalima nustatyti imetamo
teral kiekio ir pateikti terj mokesio sskaitos. Svarbiausia mokesi u aplinkos tar
idja yra ta, kad jie finansikai skatina terj mainti al aplinkai. Bet taros mokesiai nra
vienintel ekonominio, gal tiksliau - finansinio skatinimo priemon. Esama ir kit finansins
kontrols form, kaip subsidijos u sumaint terim ir taros licencijos.
Ekologiniai mokesiai mokami u atskir aplinkos komponent naudojim bei terim.
Mokesi u atskir aplinkos komponent (oro, vandens, dirvoemio ar miko) terim dydis
nustatomas remiantis keliais kriterijais: taros padaryta ala, imetam kenksming teral
23. APLINKOS APSAUGA 416

kiekiu, galim reali ekologini fond investicijos dydiu, aplinkos atkrimo kaina.
Skaiiuojant atskirai pagal vairius kriterijus, neivengiamai gaunamas skirtingas mokesi
dydis. Mokesi dydis skiriasi ir atskirose alyse. Atrodyt, kad kuo didesnis mokesi u
aplinkos tar tarifas, tuo geriau gamtai - terjai bus labiau suinteresuoti mainti tar ir
visuomen gyvens geresnje aplinkoje. Taiau taip nra. Btina atsivelgti ir objektyviai
vertinti mokesi moktoj ekonomines galimybes ir kitus veiksnius, nes toli grau ne visose
alyse jos vienodos ar net panaios. Kiekvienu atskiru atveju reikia iekoti optimali ios labai
svarbios problemos sprendimo bd.
Oro taros kontrols ir apmokestinimo klausimai yra gana sudtingi. io bene svar biausio
aplinkos komponento taros objektai yra skirstomi stacionarius ir mobilius. Pirmuoju atveju
kontrol ir apmokestinimas yra paprastesni. Daug sudtingiau mokesiais veikti transport,
ypa automobili. Plaiau io labai pavojingo moni sveikatai atmosferos oro terjo
problemas aptarsime vliau, o dabar pakalbsime apie labai svarbaus aplinkos komponento -
vandens - tar.
Kai kuriose alyse labai grieta nuolat didjanios vandens taros mokesi sistema yra
btina jau net iandien. Nesant vandens taros mokesi sistemos arba funkcionuojant tik
atskiriems neefektyviems jos elementams, jau ir Lietuvoje daugelis upi, tarp j Nemunas ir
Neris, Nevis ir ventoji, Venta ir Dubysa, Ma ir daug kit, tapo panaios kanalizacijos
kanalus. Dalis teral unuodija eerus ir kitas vandenvietes, keliauja Kuri marias ir toliau
Baltijos jr. Kita j dalis nusda dugne, tarsi atiddama i teral ivalymo snaudas
ateinanioms kartoms. iuo metu nubaudiama labai maai terj, o dauguma j nebaudiami
arba atsiperka baudomis, kurios palyginti nedidels, o kartais net simbolins, ir tos daniausiai
apmokamos ne i pai terj kiens. Dabar, kada ms alies ekonomikoje sigali rinkos
santykiai, ekonominiai ir finansiniai vandens taros mainimo svertai pamau prads duoti
reikiam efekt.
Isivysiusiose pasaulio alyse pavojingiausios aplinkos taros poiriu laikomos toksins
gamybos atliekos, kuriu, beje, yra ir pas mus. Daug problem ten ir pas mus kelia vis
didjanios buitini atliek mass neutralizavimas. J kiekis pastaraisiais metais Lietuvoje
labai iaugo: vis daugiau perkama maisto ir kit preki, supakuot ir ifasuot stikliniuose,
popieriniuose bei plastmasiniuose induose, indeliuose, buteliuose ir buteliukuose, pakeliuose,
maieliuose ir kitokioje pakuotje. Be lanksios ir grietos mokesi sistemos i klausim
isprsti nemanoma. Neretai vis i atliek neutralizavimo problemos tarsi kartu su paiomis
atliekomis ukasamos ateities kartoms. Jau daug kur vartojamas labai nelinksmas, bet taiklus
pavadinimas - ateities terimas...
Savaime aiku, kad sudaryti ekologini mokesi normatyvus, nustatyti, kada, u k ir kiek
turi mokti aplinkos terjas - tai tik dalis darbo. Taip pat svarbu numatyti, kaip, kokiais bdais
ir kokiais kanalais tie mokesiai turs bti renkami, kaip bus suinteresuoti ir skatinami juos
rinkti mokesi rinkjai. Svarbu nustatyti vadinamj normatyvin terimo lyg, pagal kur
daniausiai ir yra sudaromi konkrets aplinkos taros normatyvai. Virijus normatyvin terimo
lyg, mokesi tarifas didinamas kelet kart, nors tai ir nra pats geriausias io klausimo
sprendimo bdas. Efektyvesn turt bti tokia ekologini mokesi sistema, kuri tokiais
atvejais skatint paius savininkus kuo greiiau udaryti terian-ias aplink mones ar j
padalinius, o ne atsipirkinti mokesiais.
417 23. APLINKOS APSAUGA

Subsidijos. io termino pavadinimas kils i lotyn kalbos, kur subsidium reikia pagalb.
Subsidijos praktikoje naudojamos plaiai. J alininkai teigia, kad finansinis skatinimas gali
bti taip pat efektyvus atlyginant u ger elgsen, kaip ir baudos u netinkam elges.
Subsidijos paprastai esti dviej form: atlyginimas u taros mainim ir dalinis tar
mainani bei valymo rengini finansavimas.
Pirmoji i j terjui atlygina u kiekvien teralo vieneto sumainim. Atlyginimas u
teral kiekio mainim turi tok pat skatinamj poveik, kaip ir mokestis terjui. Abiem
atvejais kuo daugiau teriama, tuo blogiau terjui finansiniu poiriu, nes jis gauna maesn
subsidij arba jam skiriami didesni mokesiai. Subsidijos u taros mainim dydis skatina
mones imtis reikiam pastang tarai mainti. Tokios subsidijos neretai padeda didinti gamyb
ir kartu mainti aplinkos tar. Jos kartais teikiamos, kad padt monms pereiti prie nauj,
ekologikai varesni gamybos technologij, skatinti eksperimentin gamyb. Tai daniausiai
pasakytina apie eksperimentini unikali gamybos pajgum diegim.
Antroji valstybs teikiam subsidij forma paprastai skiriama ekologins kontrols
renginiams sigyti. Taros matavimo aparatra kiekvienais metais tampa sudtingesn, o
drauge ir brangesn. Kartais tam tikslui valstybs parama monms yra teikiama ne tiesioginiu
subsidijavimu, bet mokesi mainimu. Subsidijos renginiams sigyti neretai tampa
dotacijomis vairi taros mainimo, apribojimo ir valymo pajgumams sigyti ir panaudoti.
Subsidijos, padengianios kontrols rengini rengimo snaudas, efektyvios tik tada, kai
pirkjas j nenori sigyti dl auktos kainos. Tiesa, kartais iam tikslui valstybs parama gali
bti teikiama ne tiesioginiu subsidijavimu, bet mokesi mainimu. Praktikoje naudojamos
ekologini mokesi sistemos danai numato ir j lengvatines slygas, todl taros kontrolei
skirtas moni investicijas galima skatinti ir tokiu bdu.
Taros licencijos. Rinkos ekonomikos slygomis is ekonominis aplinkos taros mainimo
metodas gana plaiai naudojamas ir netgi turi kai kuri pranaum, palyginti su jau aptartais
mokesi ar subsidij metodais. Taikant metod aplinkos apsaugos valstybins instancijos
nustato, kok oro ar vandens utertumo lyg galima toleruoti viename ar kitame regione. Kiek
sumaintas jo kiekis paskirstomas konkreiam taros leidim (licencij) kiekiui, kurie galioja
ribot, grietai apibrt laik. Taros leidimai (kvotos) parduodamos aukcionuose, o j kain
lemia pasila ir paklausa. Kalbdami dl pasilos ir paklausos poveikio susidaranias j kainas,
gerai inome, kad kaina bus tuo auktesn, kuo leidim bus maiau, o suinteresuot juos sigyti
moni - daugiau. mons gali tarpusavyje prekiauti. Sakysime, vienoms monms pelningiau
ne statyti naujus ekologinius renginius ar keisti esam technologij ekologikesn, o
nusipirkti leidim tarai i kitos mons, turinios didesn galimyb ivalyti savo tar. Reikia
pasakyti, kad visuomens akimis taros leidim pardavimas nra patrauklus.
Taros licencij pranaumas - tai taros kiekio neapibrtumo paalinimas. Tiek mon, tiek
aplinkos apsaugos agentra ino, kokia tara yra leistina, ir grietai laikosi i rib. Taros
leidimas daugeliu atvej veikia kaip ir mokestis - paprastai terjui per daug brangu toliau
terti. Skiriant mokesius negalima i anksto inoti, kaip juos reaguos terjai, o iduodant
licencijas teral kiek tiksliai nustato aplinkos apsaugos tarnyba. Taros mokesiai gali
pasidaryti neefektyvs dl infliacijos arba dl gamybinio aktyvumo augimo, o kada leidiamas
imetim kiekis nekinta, infliacija neturs poveikio taros kiekiui, ji tik pakels leidimo kain,
kaip ir kit preki kainas.
23. APLINKOS APSAUGA 418

Pagrindinis taros licencij (leidim) trkumas - j visuomeninis nepatrauklu-mas. Daugel

moni piktina jau pats posakis - leidimas terti". Dar vienas leidim (kvot) sistemos
trkumas yra tas, kad programa gali lugti, jei nustatomos nerealios ir nelanksios terimo
ribos. Kaina gali bti per didel, siekiant palaikyti reikiamus augimo tempus ir uimtumo lyg.
Apskritai ekonomini aplinkos apsaugos metod taikymas pasiteisina. Pavyzdiui, JAV
aplinkos apsaugos agentros duomenimis, rinkos svert panaudojimas vien tik oro taros
kontrols srityje leidia kasmet sutaupyti per 12 mlrd. Lt ir ivengti neigiamo poveikio gamtai.
Galima dar kart tvirtinti, kad, sprendiant gamtos apsaugos problemas, reikia panaudoti visas
poveikio priemones, toleruoti vairi ekonomini priemoni taikym reguliuojant vairi
aplink veikiani gamybos subjekt veikl.

23.4. Urbanizacijos ekologins problemos

ir miest perpildymo snaudos
Pastaruoju laiku ems gyventoj skaiius didjo ypa spariai, taigi daug
intensyviau buvo naudojami gamtos itekliai ir daugiau teriama aplinka. Taiau didiausios
ekologins problemos kyla ne vien dl to, kad didja bendras pasaulio gyventoj skaiius, o
todl, kad greta vyksta ir kitas svarbus poveikio gamtai procesas - urbanizacija. Ekonomikoje ir
ypa pastaruoju metu ekologijoje tai labai danai vartojamas terminas, kils i lotyn kalbos
odio urbanus - miestietikas, miesto. Urbanizacija, arba ems gyventoj telkimasis
miestuose, iuo metu yra vienas svarbiausi aplinkos kitimo veiksni. iame miest vystymosi
procese skiriami trys svarbiausi etapai:
I etape pasaulyje atsirado miestai, kurie aikiai isiskyr i kaimikos aplinkos.
Mistai buvo nedideli, daniausiai aptverti mro siena. Juose buvo pltojami amatai, prekyba,
klestjo mokslas ir menai. Miestai augo ir didjo labai ltai, todl is etapas tessi tkstanius
met.
II etapui bdinga aktyvi gyventoj migracija i kaimo ir spartus miest didjimas.
is etapas prasidjo XIX a. pradioje ir tessi iki II pasaulinio karo pabaigos. Spariausiai
urbanizacija tuo metu vyko Europos ir iaurs Amerikos alyse, kur intensyviai buvo pltojama
pramon ir miestuose atsirado daug nauju darbo viet. Per visa XIX a. miesto gyventoj
skaiius padidjo apie 190 mln. moni. Ekonomikai atsilikusiose valstybse is etapas
prasidjo tik XX a. viduryje, kai jose m spariai daugti gyventoj. Spartus miestu didjimas
pasaulyje sukl nemaai problem.
III etapas prasidjo XX a. viduryje ir tsiasi iki iol. Miestuose gyvena didesn
pasaulio gyventoj dalis. Miestai spariai pleiasi. Vis daugiau gyventoj i miesto centro
keliasi gyventi priemiesius. is reikinys vadinamas suburbanizacija. Miestai pradeda
susilieti su priemiesiais. Nyksta mai miestai jie arba didja, arba sumenksta. is etapas
vyksta daugelyje tankiai gyvenamj pasaulio region. Kaip matome i statistini duomen,
dar 1950-aisiais miest gyventojai pasaulyje tesudar 29,2 proc., 1985-aisiais jau 41,0 proc., o
2012-aisiais jau per 50,0 proc. ms planetos gyventoj gyveno miestuose ar miesto tipo
gyvenvietse.
419 23. APLINKOS APSAUGA

Labiausiai ekonomikai isivysiusiose alyse miest gyventoj skaiius per mint

laikotarp padidjo madaug nuo 53,8 proc. iki 72,3 procento.
Urbanizacijai ekologiniu poiriu bdinga tai, kad kuo toliau, tuo labiau teriama
gamta. Tai matome bet kurio miesto pavyzdiu, kad ir kur jis bt: ar isivysiusiose, ar
besivystaniose alyse - skirtumas gal tik toks, kad labiau isivysiusiose alyse geriau veikia
gamtosaugos tarnybos, ekonominiai taros reguliavimo metodai, miest kis ir j pltra vyksta
laikantis kartais net labai griet statybos reikalavim, higienos ir sanitarijos norm, o
besivystaniose alyse greta nepatenkinamos aplinkos apsaugos miest augimas vyksta
stichikai, ignoruojant visuotinai pripaintus miest pltros reikalavimus ir, kas labiausiai
pavojinga, nesilaikant elementari higienos ir sanitarijos reikalavim bei norm. Visa tai kelia
vis didjant pasaulio visuomens susirpinim, reikalauja nema snaud, btin bent jau
aplinkos tarai stabilizuoti. Pavyzdiui, JAV miestai koncentruojasi tik viename procente alies
teritorijos. Taiau ioje alies ploto dalyje gyvena daugiau kaip du tredaliai moni. Ilaikyti
kad ir tokioje palyginti turtingoje alyje ger aplinkos apsaug, normalias gyventoj buitines,
higienines ir sanitarines slygas - udavinys tikrai sudtingas ir labai brangiai kainuojantis.
Taiau tai tik dalis problemos: utertas miest oras ir vanduo nepaiso miest administracini
sien. Jis juda, teka, cirkuliuoja ten ir atgal: vienose vietose pats usiteria, kitose teria vari
aplink ir ne tik or ar vanden, bet ir mikus, dirvoemius. Toks, vadinamas foniniu,
utertumas palieia beveik tredal JAV teritorijos ir blogina aplink, kurioje gyvena dar 15-20
proc. alies gyventoj. Todl kenia ne tik ms minti miestieiai, kurie sudaro du tredalius
vis gyventoj, bet dar apie penktadalis, kurie gyvena ne mieste. Taip aplinkos taros padariniai
palieia madaug apie 85 proc. alies piliei. O k kalbti apie katastrofikai greit
besipleiani miest problemas ekonominiu poiriu atsiliekaniose alyse...
Greta urbanizacijos, miesto ir miesto tipo gyvenviets svok vis daniau sutinkamos
aglomeracijos, konurbacijos, megapolio svokos. Isiaikinkime, k reikia kiekviena i j.
Aglomeracija - tai grup prie didij miest prisijungusi gyvenviei. Kaip tik dl to
labai danai didiausi pasaulio miest gyventoj skaiiai ir kiti rodikliai pateikiami dviem
variantais - su priemiesiais ir be j. Tai, sakykime, didij ali sostini (Londono, Tokijo,
Maskvos, Pekino, Delio, Mechiko, Paryiaus, Romos) ir kit didij pasaulio didmiesi
(Niujorko, Rio de aneiro, Monrealio, Manesterio, Liverpulio ir kit) gyventoj skaiius.
Konurbacija - reiau vartojama svoka, apibdinanti susijungusi miest grup, neturini
vieno dominuojanio branduolio. Manoma, kad ateityje, ir gana netolimoje, konurbacij kai
kuri ali teritorijose daugs.
Megapolis - didel vientisa urbanizuota teritorija. Viena didiausi toki teritorij - Tokaido
megapolis, kuris toliau pleiasi, jungdamas Tokijo, Nagojo, Kloto, Kobs, Osakos ir kitas
aglomeracijas. Cia gyvena pus vis Japonijos gyventoj, sukoncentruota beveik du tredaliai
alies pramons potencialo. Tai bene didiausia pasaulyje vientisa urbanizuota teritorija.
Europoje iuo metu didiausia laikoma Anglijos aglomeracija, jungianti Londono,
Birmingemo, Manesterio, Liverpulio miestus ir priemiestinius rajonus. Tai irgi didel senojo
Europos emyno vientisa urbanizuota teritorija. Vadinamasis Reino iedas Vokietijoje domus
tuo, kad ia palyginti nedideliame plote - 50 tkstani kvadratini kilometr (Lietuvos plotas
65,2 tkstanio kvadratiniu kilometr) - gyvena daugiau nei 30 milijon gyventoj,
23. APLINKOS APSAUGA 420

sukoncentruotos pagrindins ekologiniu poiriu kenksmingos pramons akos. Jeigu, tarkime,

Lietuvoje gyvent deimt kart daugiau moni ir turtume tokio galingumo ivystyt
pramon, galima sivaizduoti, kokia tai bt padtis.
Vis stipriau ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu poiriu urbanizacija veikia besivystanias
alis. Spariai gyventoj daugja jau mintuose Mechike, Pekine, Delyje, Rio de aneire, taip
pat Buenos Airse, San Paule, Kalkutoje, Bombjuje ir daugelyje kit dideli ir vis spariau
augani miest, arba tiksliau - aglomeracij. Nemaai iose alyse bus miest, kuriuose
gyvens nuo 10 iki 15 milijon moni, ir jie taip pat sukels labai daug sudting problem
Jeigu atsivelgsime tai, kad besivystaniose alyse miestus daugiausia uplsta
varguomen, mons daugiausiai netek darbo ir negalintys jo rasti provincijoje, neturintys
pakankamai l nei sikurti, nei pragyventi, padtis i ali urbanizacijos procese dar labiau
komplikuota: jose urbanizacijos tempai daug spartesni nei ekonominio augimo tempai. Be to,
kaimo gyventoj sparti migracija miestus kartu danai maina ir ems kio produkcijos
gamybos apimtis, nes techninis progresas agrariniame sektoriuje vyksta labai ltai. tai,
pavyzdiui, Egiptas, dar neseniai inomas kaip maisto produktus eksportuojanti alis, dl
nepaprastai spartaus miesto gyventoj padidjimo iuo metu priverstas net 60 proc. i
produkt importuoti. Tokie procesai vyksta daugelyje besivystani ali.
Beveik pus planetos gyventoj gyvena miestuose, kuri nemaa dalis labai perpildyti. Tai
sudaro labai daug nepatogum ir daugum moni veria gyventi diskomforto slygomis.
Miestams reikia labai didelio kiekio vandens, energijos ir maisto produkt, o j paprastai
trksta, ypa geriamojo vandens, ilumos. Bet problema ne vien ta; dl vandens, energijos,
maisto ir kit produkt vartojimo pakinta aplinka, ji uteriama didiuliais buitini atliek
kiekiais. Normaliam miest funkcionavimui utikrinti reikia vis daugiau ir daugiau l,
reikaling visiems itekliams miestus pristatyti, susidariusias atliekas iveti ir neutralizuoti,
normalioms higieninms ir sanitarinms slygoms sudaryti, aplinkos kokybei palaikyti.
Patirtis rodo, kad kuo didesnis miestas, kuo labiau urbanizuota atitinkama teritorija, tuo
sudtingesn ir kartu daug brangesn tampa sistema, reikalinga normalioms gyvybinms
miesto funkcijoms utikrinti. Tam kiekvienais metais reikia ir atitinkam papildom ilaid
naujai ikilusioms problemoms sprsti, antraip vis blogjanti aplinka btinai negatyviai veiks
miest gyventoj sveikat, sunkins j gyvenimo slygas. Todl ekologizuojant urbanizuotas
teritorijas btina panaudoti visas ms mintas aplinkos kontrols priemones ir ypa
ekonominius aplinkos taros reguliavimo metodus. Ekonomikai labiau isivysiusiose
pasaulio valstybse jau senokai gerai suprastas urbanizacijos pagimdyt ekologini problem
sprendimo btinumas,
421 23. APLINKOS APSAUGA

daug dirbama ir ioje srityje jau pasiekta puiki rezultat. Naudodami griet tiesiogin
kontrol, taros mokesi sistem, taros licencijas, subsidijas, investicijas, dauguma i ali
miest stabilizavo ekologins situacijos blogjim, engti dideli ingsniai jos gerinimo
kryptimi. Besivystaniose alyse ekologin situacija lieka sudtingesn. Tai galima pasakyti ir
apie j urbanizuot teritorij ekonomin bkl. Todl vykdant anksiau ms aptartas
ekologins kontrols bei ekonomines aplinkos taros reguliavimo priemones, tose alyse reikia
dar veikti ir paveldto atsilikimo padarinius.
Baigdami nagrinti pagrindines urbanizacijos ekologines problemas, sukoncentruokime
dmes Lietuv. Miesto gyventojai ia 1939-aisiais sudar 22,9 proc., o per pastaruosius
keturis deimtmeius miestiei dalis iaugo iki 60,0 proc., 1995-aisiais j buvo jau 68,0 proc.
Vykstant ir spartjant Lietuvos Respublikos industrializacijai, miest ekologin situacija
grsmingai blogjo, ir is procesas dar tebevyksta. Priemons, kuri buvo imamasi,
nepakankamos ir neefektyvios. Mes dar neturime ekologinio miest bkls gerinimo
prognozi, plan, ger ekonomins analizs ir pagrindimo program. Kol kas neturime ir geros
ekonomins bei finansins sistemos, sudaranios prielaidas efektyviai iiekoti mokesius u
padarom miest aplinkai ekologin al. Taiau ios srities specialist nuomone, net ir
sukaupus atitinkamus miestams ekologi-zuoti btinus l fondus, ne maiau problemika bt
materializuoti juos tobulesnes gamybos technologijas, valymo renginius. Tiek kio, tiek
urbanizuot teritorij ekologizavimo problemoms sprsti nra adekvataus sektoriaus, rinkos
ekonomikos principais besipltojani pramons ak.
Kaip vyko urbanizacijos procesas Lietuvoje, rodo statistika. I jos duomen taip pat
matome, kaip pas mus pasikeit gyventoj skaiius ir tankumas. Tai labai domu.
alies urbanizacijos proces negalima analizuoti neaptarus gyventoj skaiiaus bei
tankumo dinamikos, nes ie procesai vyko jiems tiesiogiai veikiant.

23.1 lentel. Gyventoj skaiiaus ir tankumo pokyiai Lietuvoje 1897-

2011 m (duomenys met pradioje)
Metai Gyventoj I to skaiiaus Palyginti su gyventoj
Gyventoj
skaiius, skaiiumi, proc.
skaiius
miestokaimomiestokaimo18972536,0355,02181,014,086,038,9193930
tkst.
37,1695,52341,622,977,146,619592711,51045,91665,538,661,441,619
97
1-am km2
2007
2011
3707,2
3384,9
3244,62534,5
2260,2
2172,21172,7
1124,7
1073,468,4
66,8
67,031,6
33,2
33,056,8
51,3
49,8
23. APLINKOS APSAUGA 422

Nepaisant dviej pasaulini kar, nuneusi daugelio tkstani Lietuvos moni gyvybes,
pokari laikotarpi sukrtim, Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar ir pokari okupacij,
tremi, masinio lietuvi ir ypa Lietuvos kitataui ivykimo i
423 23. APLINKOS APSAUGA

alies (1938-1940 metais vokiei, 1943-1944 lietuvi, daugiausia inteligentijos, 19461949 ir

vlesniais metais - lenk, 1941-1944-aisiais masinio yd genocido ir ilgus metus trukusios j
repatriacijos Izrael ir to priedanga - kitas alis), Lietuvos gyventoj skaiius per imt met
vis dlto padidjo 46,2 proc., o miesto gyventoj iaugo daugiau kaip septynis kartus. Bet,
palyginti su 1939-aisiais, jis padidjo tik 12,2 proc., miestiei - 3,64 karto. Gyventoj
tankumas Lietuvos teritorijoje per imt met padidjo pusantro karto, per eiasdeimt -
madaug 22,0 procento.
Grkime prie nagrintos temos. Prie imt met Lietuvos miestuose gyveno tik 14 proc.
gyventoj - iandien miestuose gyvena 68,4 proc. Ypa spariai is procesas vyko 1953-1992-
aisiais. Pastaraisiais metais jis nutrko: miest gyventoj skaiius buvo sumajs daugiau
kaip 61 tkstaniu moni, kaimo - padidjs, bet tik beveik 22 tkstaniais. 2003 m. sausio 1
d., palyginti su 1991-aisiais, miesto gyventoj sumajo 45,4 tkstanio, t. y. paskutiniaisiais
metais j vl pradjo daugti ir prieaugis sudaro 16,1 tkstanio, o kaime gyventoj skaiius ir
toliau per metus sumajo dar 20,6 tkstanio moni ir beveik susilygino su 1991 met
rodikliais. To unikalaus reikinio prieastis - labai iaugs nedarbas ir pablogjusios gyvenimo
slygos. Nuo 1994-j Lietuvoje mirta daugiau moni negu gimsta: 1994 met saldas - 3654,
1995 4111, 2005 - 13258 moni, o 2010 6494 mons. 2011 m. pradioje Lietuvoje
gyveno 3244,6 tkst. gyventoj, t. y. 84,4 tkst. maiau negu 2010 m. pradioje. alies
gyventoj skaiius 2010 m. majo dl dviej prieasi neigiamos neto tarptautins
migracijos ir neigiamos natralios kaitos. Sumajim daugiausia 92,3 procento lm neto
migracija. Per pastaruosius deimt met (20012010 m.) gyventoj sumajo 242,4 tkst.,
arba 7 procentais. iuo laikotarpiu dl neigiamos neto migracijos gyventoj skaiius sumajo
140,5 tkst. (58 % bendro sumajimo), dl neigiamos natralios kaitos 101,9 tkst. (42 %
bendro sumajimo). is procesas daro didiul tak gyventoj senjimui: 2011 m. pradioje
701,2 tkst., arba 21,6 procento, gyventoj buvo 60 met ir vyresnio amiaus, 2001 m.
pradioje 668,6 tkst., arba 19,2 procento. 2011 m. pradioje vaik (014 met amiaus)
buvo 1,4 karto maiau nei pagyvenusi moni, o 2001 m. pradioje je buvo 2,7 procento
daugiau. 2011 m. pradioje 100 vaik teko 144 pagyven mons (2001 m. pradioje tik 97).
2010 m. ne Lietuvoje gim 4,7 tkst. kdiki, arba 13,3 procento vis gimusij,
2000 m. atitinkamai 0,4 tkst., arba 1,1 procento. 2010 m. kas antras i ne Lietuvoje
gimusij gim Jungtinje Karalystje, kas etas Airijoje.
2011 m. pradioje alyje gyveno 249,1 tkst. pagyvenusi vyr ir 452,1 tkst.
pagyvenusi moter, t. y. io amiaus moter buvo beveik du (1,8) kartus daugiau negu io
amiaus vyr.
Gyventoj skaiius nesumajo, o toliau augo tik Kauno rajone ir Klaipdoje, nes
dauguma moni atlaik negandas ir dirba palyginti normaliai.
2010 m. buvo registruota 18,7 tkst. santuok, tai 1,9 tkst. (9 %) maiau negu 2009
m. Septynerius metus (20022008 m.) kasmet didjs santuok skaiius 20092010 m. majo.
Santuok skaiius, tenkantisv1000 gyventoj, padidjs nuo 4,5 2001 m. iki 7,2 2008 m., 2009
m. sumajo iki 6,2, o 2010 m. iki 5,7.
Didij dal santuok sudaro pirm kart sudarytos santuokos. 2010 m. pirm kart
ved 14,7 tkst. vyr (78,6 % vis vedusij), itekjo 14,9 tkst. moter (80 % vis
itekjusij). Pakartotinai tuoksi apie penktadalis vyr ir moter, t. y. 4 tkst. vyr ir 3,8
tkst. moter. Antr santuok sudar 3,5 tkst. vedusi vyr ir 3,3 tkst. itekjusi moter,
trei 439 vyrai ir 347 moterys, ketvirt ir paskesn 52 vyrai ir 26 moterys.
23. APLINKOS APSAUGA 424

Majo santuok, kuriose bent vienas i besituokianij buvo nepilnametis (iki 18

met amiaus). 2010 m. ved 5 nepilnameiai vaikinai, itekjusi nepilnamei mergin buvo
gerokai daugiau 100, 2000 m. atitinkamai 25 ir 349.
1959-2011 metais i dvylikos Respublikos pavaldumo miest labiausiai iaugo Alytus,
jo gyventoj padaugjo daugiau kaip eis kartus, Druskinink - beveik keturis kartus,
Palangos - 3,5 karto, Panevio - daugiau kaip tris kartus, Birtono - beveik tris kartus,
Marijampols - daugiau kaip du su puse, iauli - beveik du su puse karto, Vilniaus - taip pat
beveik du su puse karto ir 1991-aisiais buvo visikai priartjs prie 600 tkstani gyventoj
ribos. Devintoje vietoje Klaipda - jos gyventoj padaugjo du kartus, Kaune - beveik du
kartus ir dar 1980-j pradioje pereng 400 tkstani, Neringa - 1,7 karto, Visaginas -
miestas, atsirads palyginti neseniai, bet pagal gyventoj skaii yra po Marijampols,
atuntoje vietoje.
Ianalizav pateiktus duomenis galime dar akivaizdiau sitikinti, kad ekologin
padtis Lietuvoje dl urbanizacijos tikrai sudtinga ir aplinkosaugos srityje ms laukia
kruoptus, temptas ir atkaklus darbas. Ir reikia suprasti galbt svarbiausi dalyk: Lietuvoje
gamtos apsaug reikia pltoti nestabdant urbanizacijos proceso, nemainant gamybos, bet j
pleiant, pertvarkant, restruktrizuojant ir pritaikant prie nauj ekonomini slyg. Tik itaip
galsime sukaupti pakankamai l gamtosaugai ir sudaryti slygas investicijoms atsipirkti.

23.5. Ekonominiai eismo reguliavimo metodai

onija jau gana seniai sitikino, kad didiausias aplinkos terjas, ypa
miestuose, yra automobiliai. domu tai, kad ms imtmeio pradioje buvo raginama kuo
skubiau miestuose arklius pakeisti automobiliais jau vien dl to, kad, atseit, arkliai labai teria
miestus, o automobiliai pasiymi varumu.
Prie automobili, kaip transporto priemons, monija priprato labai lengvai ir greitai, tai i
tikrj puiki susisiekimo priemon su tokiomis savybmis, kaip greitis, komfortas, galimyb
aplankyti ir gerai painti pasaul. Bet tai kartu ir automobili keli, j stovjimo aikteli,
automobili prieiros moni, degalini statyba. Tam i ems kio atimami dideli ems
plotai, mainami mik ir kitoki eldini plotai, keliamas triukmas ir labai teriama aplinka.
specialistai teigia, kad vienas lengvasis automobilis per eksploatavimo laik aplink teral
imeta daugiau negu pats sveria. Automobilis, kuriuo mes taip mielai kasdien vainjame,
faktikai yra tarsi chemijos mon ant rat. mon, kurios kenksmingus produktus, visikai to
nenordama ir kenkdama savo sveikatai, pasaulio visuomen, o ypa miest gyventojai, pri-
versti vartoti nuolat. Tai k gi reikia daryti ir kiek ia efektyvs gali bti ekonominiai aplinkos
taros reguliavimo metodai?
Viena i labai efektyvi priemoni - kuro taupymo galimyb, padedanti sprsti ir kitas dvi
problemas: racionaliau naudojami nereprodukuojami gamtos itekliai ir, sunaudojus maesn
degal kiek, aplinkon imetama maiau teral. Kadangi madaug iki 1973-ij pasaulyje, o
ypa jAV - masinio automobilizavimo tvynje, degal taupymo problemos tarsi ir nebuvo,
nuo 1950-j Amerikoje buvo stengiamasi gaminti vis didesni gabarit automobili modelius,
su vis galingesniais varikliais, aiku, jie daugiau terdavo aplink ir rydavo vis daugiau kuro.
Pavyzdiui, 1973-iaisiais lengvajam automobiliui vieno galono kuro vidutinikai utekdavo
13,1 mylios kelio.
425 23. APLINKOS APSAUGA

inant, kad automobiliams sunaudojama daugiau kaip tredalis pasaulyje igaunamos

naftos, suprantama, kur monij galjo nuvesti tokios automobilizmo pltojimo tendencijos.
Tuo labiau kad tuo pat metu prasidjo ir labai spartaus naftos kain augimo bumas. Visa tai
lm, kad 1976-aisiais jAV buvo ileistas automobili kuro taupymo statymas. Nesnaud ir
Vakar Europos, japonijos bei kit pasaulio ali statym leidjai ir vyriausybs.
Taigi naftos kain pakilimas, priverts valstybes vesti automobili kuro sunaudojimo
normas, i esms pakeit pasaulins automobili gamybos struktr. 1970-aisiais jAV
maalitraiai automobiliai sudar 37,0 proc. vis tais metais parduot automobili, 1981 - jau
65,0 proc. Panas procesai vyko ir kitose automobilius gaminaniose alyse. Vakar Europoje
ir japonijoje 1970-aisiais vidutinio litrao labiausiai paklaus turintis automobilis vidutinikai
naudodavo apie 10 litr kuro, dyzeliniu varikliu - dar maiau, o iandieninis tenkinasi 7-8
litrais benzino arba 5,5-6 litrais dyzelinio kuro. Dl to pasaulio automobili pramonje vyko
atkakli konkurencin kova, kad sukurt turint paklaus, labai patog, komfortabil, bet kartu
ekonomik automobil. Anksiau, kaip minjome, jAV vidutinikai lengvajam automobiliui
vieno galono benzino utekdavo tik 13,1 mylios kelio, o jau madaug prie deimt met
pradti gaminti automobiliai, kuriems io kuro kiekio pakanka veikti penkis kartus ilgesn
nuotol, o iuo metu pradedami gaminti dar ekonomikesni automobiliai, kurie su prastiniu
karbiuratoriniu varikliu, sunaudodami galon kuro, gali nuvaiuoti iki 86 myli, o su dyzeliniu
varikliu - iki 105 myli. Perved galonus ir mylias mums prast vienet sistem, matome,
kad tokie automobiliai imtui kilometr kelio sunaudoja madaug 3,3 litro benzino arba 2,7
litro dyzelinio kuro. Dabartiniai serijiniai maalitraiai Europos ali, Japonijos, Piet Korjos
automobiliai taip pat ekonomiki, neatsilieka nuo serijini amerikietik. Madaug tiek pat
kuro, kiek ir jAV, sunaudoja naujai pradedami gaminti ios klass automobiliai ir kitose
pasaulio alyse, o sudting elektronini kuro purkimo sistem panaudojimas vietoj
karbiuratori dar padidina j ekonomikum ir, svarbiausia, pagerina ekologinius rodiklius.
Taigi galime akivaizdiai sitikinti, kiek iuo metu Lietuvoje eksploatuojami automobiliai
atsilieka nuo pasaulinio lygio. jeigu vidutinikai maalitrais automobilis sunaudoja apie 10
litr benzino imtui kilometr kelio, jo eimininkas yra patenkintas, nes kiti dar labiau rajs... o
tai daugiau negu Vakar Europoje, jAV ar japonijoje buvo sunaudojama prie ketvirt amiaus.
Bet, kaip sakoma, bda ne vien ta. Dauguma automobili seni, technikai netvarkingi.
Nustatyta, kad ir gerai sureguliuoto automobilio variklis, sudegindamas vien ton benzino,
atmosfer imeta apie 330 kilogram teral. I j apie 270 kilogram sudaro angliargt, i
kit komponent - smalks arba anglies viendeginis, azoto oksidai ir nesudegusio benzino
likuiai angliavandeniliai, taip pat vairs vino junginiai, sunkieji metalai ir kitos
nuodingosios mediagos. Technikai netvarkingas variklis imeta 2-3 kartus daugiau teral.
sivaizduokime, kiek ms aplink teria vien automobiliai, kuri skaiius alyje didja labai
spariai. Vien tik 1989-1994 metais lengvj automobili padaugjo 212,3 tkstanio,
krovinini - 11,2, autobus -3,2 tkstanio ir tik motocikl, vis nuostabai, sumajo 25,3
tkstanio. 1995-2010 metais tik lengvj transpotro priemoni padidjo vienu milijonu ir 96
tkstaniais vienet.
Lietuvos mokslinink tyrimai rodo, kad pas mus vis dar didja sieros oksid, metano ir
lakij organini jungini procentin dalis bendrajame teral balanse. Ypa isiskiria anglies
monoksido didjimas teral bendrosios sandaros dinamikoje. Daugja ir azoto oksid. Pats
svarbiausias mint teral altinis - mobilios transporto priemons. Mobils taros altiniai
23. APLINKOS APSAUGA 426

vien tik 1994 metais atmosfer imet 70 proc. vis teral. is faktas patvirtina CO didjim
bendrajame teral spektre.
domumo dlei verta prisiminti, kaip vyko Lietuvos automobilizacija. Pirmieji automobiliai
Lietuvoje pasirod dvideimtojo amiaus pradioje. 1905-aisiais Vilniuje vainjo keli
lengvieji automobiliai ir pradjo kursuoti autobusas nuo dabartins Gedimino aikts Verkius.
Prie pat Pirmj pasaulin kar Vilniuje ir Kaune buvo uregistruota tik po keliolika
automobili.
Prie Antrj pasaulin kar - 1939 metais, Lietuvoje jau buvo per du tkstanius lengvj
automobili, apie atuonis imtus sunkveimi, tris imtus autobus ir daugiau kaip 1700
motocikl - i viso 4834 motorins transporto priemons.
Po penkiasdeimties met - 1989-aisiais jau buvo 457,8 tkstanio lengvj, 94,6 -
krovinini automobili, 13,8 - autobus ir 188,1 tkstanio motocikl - i viso 766 850
motorini transporto priemoni arba lengvj automobili 226 kartus, krovinini - 123,
autobus - 46 ir motocikl - 108 kartus daugiau.

23.2 lentel. Keli transporto priemoni skaiius . Poymiai: transporto ris ir metai
1998 2003 2004 2005 2010
Keli transporto priemons, i
1 145 879 1 437 994 1 505 693 1 658 068 1 954 592
viso
Motociklai 19 266 21 873 22 861 24 027 38 995
Lengvieji automobiliai 980 910 1 256 853 1 315 914 1 455 276 1 691 855
Autobusai 15 156 15 543 14 377 14 839 13 261
Troleibusai 523 463 476 472 467
Krovininiai automobiliai 89 866 97 454 101 284 106 247 113 113
Puspriekabi vilkikai 9 588 13 063 14 393 16 239 20 808
Puspriekabs 9 252 13 601 15 105 16 590 23 819
Priekabos 6 255 9 124 10 748 12 852 20 400
Specials automobiliai 15 063 10 020 10 535 11 526 14 598
Iki 2003 m. VRM duomenys, nuo 2003 m. Valstybs mons Regitra.

1995-j pradioje turjome lengvj - 670,1 tkstanio, krovinini automobili - 105,7,

autobus - 17,1 ir motocikl - 162,8 tkstanio. 1996-aisiais lengvj automobili Lietuvoje
jau buvo 785,1 tkstanio. Tik per beveik dvejus metus j skaiius iaugo 115 tkstani, arba
117,2 proc. Taiau majo krovinini automobili ir autobus parkas. j 1996 met viduryje
turjome atitinkamai 81,3 ir 15,5 tkstanio. I viso 1998 metais turjome per milijon
motorini transporto priemoni, arba beveik du imtus trisdeimt kart daugiau negu 1939-
aisiais. O 2010 metais jau turjome vir 1,691 milijono tik lengvj keli transporto priemoni.
Bet tai, kaip minjome, domioji, daug k pasakanti, statistika... Grkime prie gamtos
apsaugos.
1995-aisiais vienam tkstaniui Lietuvos gyventoj turjome per 160 privai lengvj
automobili, 2005 metais jau per 395, o 2010 metais - 479! inant, kad tuo metu -1995-siais
Europoje tam paiam gyventoj skaiiui j buvo: Liuksemburge ir Vokietijoje - madaug po
500, Pranczijoje ir vedijoje - po 420, Belgijoje ir Suomijoje - po 400, galime sivaizduoti,
kas Lietuvos gamtos laukia po koki 10-15 met. j skaiius neivengiamai padvigubs. Ir
atsivelgiant ms vargan ekonomin padt jie bus ne pirmos jaunysts ir nepakankamai
427 23. APLINKOS APSAUGA

technikai tvarkingi. Taigi, kaip minjome, darbo visiems Lietuvos monms uteks ir ioje
srityje. Kad tik rastumm l...
Isivysiusi pasaulio ali patirtis rodo, kad sukurti iuolaikin paklaus ekonomik
automobil manoma tik efektyviai naudojant mokslo laimjimus, taip pat ir kompiuterius.
jiems padedant ne tik taupiau naudojamas kuras, bet ir iki minimumo sumainamas nuoding
aplinkon imetam teral kiekis. Tiesa, tokios automobili ekologizavimo sistemos didina j
kain, taiau ia taikomi ekonominiai metodai. i montuota automobiliuose ekologin ranga,
nors ir sudaro iki 15-20 proc. j kainos, parduodama lengvatinmis slygomis: netaikomi
akcizo ir mainami kiti mokesiai, teikiamos valstybs subsidijos ir kitos lengvatos.
Grieta autotransporto poveikio kontrol veria jo savininkus paklusti visuomens
reikalavimams isaugoti kuo auktesns kokybs aplink. inoma, laikytis kontrols nustatyt
reikalavim galima tik tuo atveju, kai rinkoje yra pakankamai tam reikaling priemoni: filtr,
katalizatori ir kitoki automobili kenksmingum mainani tais. Kol i priemoni
nepakanka, ekonominiai svertai mokesi ar baud u automobili tar forma neduos norimo
efekto.
Vieno i iuolaikini ekonomikos vadovli skyrelis apie ekonominio poveikio priemoni
naudojim autotransporte pradedamas epigrama: Automobilio laikymas - tai saldus lidesys".
Aiku, jog kad ir kokio skonio bt lidesys, jis vis tiek lidesys. Autotransporto pltojimas
reikalauja nauj ems plot keliams, saugojimo aiktelms, gara statybai, automobili
prieiros tarnyboms plsti, degalini statybai ir t. t. Daugelyje miest pirm viet ikyla
gyvenamajai statybai ir transporto reikmms skiriam teritorij dilema: kam reikia skirti ems
pirmiausia?

23.6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs

Negrtamai prajo laikai, kai gamta pati sugebdavo neutralizuoti mogaus

kins veiklos sukeltus negatyvius padarinius. Pastaruoju metu aplinka teriama tiek, kad
gamta pati savaime apsivalyti negali. Dl to sutrinka joje nusistovjusi pusiausvyra, atsiranda
sunkiai sprendiam ekologini problem. Kai kuriose net labai isivysiusiose alyse dl
didelio utertumo nuodingais teralais ar dujomis jau dista mikai, rgts liets ir kartu su
krituliais ikrintanios nuodingosios mediagos praudo nema ems kio produkcijos dal:
sta itisi pasliai, kenksming teral paveikti augalai duoda menk derli, o neretai net
subrend ir nuimti javai, darovs ir vaisiai kenkia ne tik moni sveikatai, bet netinka net ir
paarui. Ganomi utertose ganyklose ir eriami netinkamais paarais gyvuliai taip pat duoda
nekokybik ar net kenksming mogui produkcij. o tai ne tik ekonominis nuostolis liaudies
kiui, tai turi neigiam globalin ekologin reikm: sta mikai, dl ko kenia visa augalija,
ups ir eerai, dirvoemiai. alieji ms planetos plauiai sunaudoja angliargts dujas,
atkuria deguon ir tuo gerina gyvenimo slygas monms ir visa kam, kas kvpuoja oru. T
elementari ties, atrodo, ino visi.
Taigi iuo metu gamtai ypa reikia mogaus pagalbos, vadinasi, btinos ir atitinkamos
snaudos. Ir labai gaila, kad pratingus savo neapdairios kins veiklos padarinius visuomen
pamat gal kiek ir pavluotai. Kai kuriose pasaulio alyse susigriebta: buvo imtasi energing
priemoni, nepagailta dideli l ir ekologin pusiausvyra buvo atkurta. o daugelyje ali,
nors ir gerai suvokiamas gamybos pragaitingas poveikis aplinkai ir mogui, vis dar nesiimama
reikiam priemoni.
23. APLINKOS APSAUGA 428

Jau minto Pasaulio stebjimo instituto duomenimis, ms kaimyninje Lenkijoje daugiau

kaip ketvirtadalis vis ems kio gamybai naudojam plot buvo ukrsta nuodingaisiais
cheminiais junginiais. Tokiose emse auginant maisto produktus, tiesiogine prasme buvo
nuodijami juos vartojantys mons. Panai dalyk buvo ir kitose Vidurio Europos
centralizuotos ekonomikos alyse, net ir Lietuvoje, kuriose ekonomika buvo pltojama
nepaisant ekologini reikalavim, tarsi imant i aplinkos ekologin kredit". o juk yra inoma,
kad kredit btina grinti, o vluojant dar reikia mokti palkanas... Skaiiavimai rodo, kad
vien tik Ryt Europos ekologinei bklei stabilizuoti btinos deimi milijard JAV doleri
investicijos.
Nustoti gaminti arba nors kiek sumainti gamybos apimtis ir tuo sustabdyti tar ios alys
negali. o didinant gamyb neivengiamai dids ir aplinkos tara, jei nebus nedelsiant imamasi
reikiam jos mainimo priemoni. Bet priemons kainuoja nemaus pinigus.
iuo metu pasaulyje pripainta, kad pavojingiausia terimo forma yra nuodingosios
gamybos atliekos, kurioms kol kas dar dmesio skiriama per maai. i tar drsiai galima
pavadinti ateities tara, kurios neutralizavimo snaudos guls ant bsim kart pei. Joms
reiks grinti daugelio ali dabartini gyventoj i gamtos paimtus kreditus ir su nemaomis
palkanomis...
Ms minti dirvoemi terimo procesai - tai lokalin tara. o vandens ir at mosferos oro
tara i lokalinio ir regioninio lygio greitai pereina globalin, kas labiausiai jaudina ne tik t
ali, kuriose vyksta tara, gyventojus, bet ir kaimynus. Jau esame ra, kad atmosferos oras ir
vanduo nepripasta valstybini sien. Tad globalins taros reikiniai pagrstai kelia vis
didjant vis planetos gyventoj susirpinim ir veria su nerimu velgti ateit.
Klimatologai tvirtina, kad penki iliausi XX amiaus metai neatsitiktinai vienas po kito
teko atuntojo deimtmeio laikotarpiui. Jie teigia, kad dar neseniai moksline hipoteze laikytas
procesas jau reikiasi realiai. o tos realybs prognozs veria susimstyti. io atilimo
prieastis - aplinkos tara, neracionalaus gamtos turt naudojimo rezultatas. Sudeginant
ikasamus neatkuriamus gamtos turt iteklius, kasmet atmosferon patenka per penkis
milijardus ton anglies dvideginio. Jei monija kiekvienais ateinaniais metais t itekli
degins tik trim procentais daugiau, kaip tai buvo daroma iki iol, tai atmosfer imetamas
anglies dvideginio kiekis jau dvideimt pirmojo amiaus pradioje padvigubs. Mokslinink
taip pat apskaiiuota, kad iliekant tokiai dvideginio didjimo atmosferoje tendencijai, vidutin
oro temperatra iauriniame ems pusrutulyje per artimiausi deimtmet gali pakisti 0,5
laipsnio pagal Celsij. Atrodyt, kad toks temperatros pakitimas didesni padarini sukelti
neturt, taiau taip nra.
Jeigu tai tsis ir toliau, tai, mokslinink nuomone, ems atmosferos oro vidutinis atilimas
dviem laipsniais sukelt didiuli permain. Pradt tirpti poliariniai ledynai ir gana greitai
pakilt pasaulio vandenyn lygis. em netekt labai didels sausumos teritorijos. Tokio
utvindymo padariniai bt katastrofiki. Gal i perspektyva yra iek tiek perdta, bet tokios
daugiau pesimistins prognozs orientuoja pasaulio visuomen neatidliotinai imtis operatyvi
ir veiksming aplinkos apsaugos priemoni.
Visai pasaulio visuomenei ikyla gyvybikai svarbus klausimas arba dilema: ar ir toliau
pltoti dabarties energetik ir kartu pasaulio ekonomik pritaikyti prie pakitusio klimato, ar
mainti tradicini energetini itekli vartojim?
Pirmasis kelias neivengiamai pareikalaut milinik ilaid utvankoms, pylimams ir
kitokiems renginiams statyti, galintiems apsaugoti mones nuo potvyni, o tiksliau - tvano. Ne
429 23. APLINKOS APSAUGA

vis ali ekonomika galt atlaikyti tokias ilaidas. O gal geriau tas utvankas, pylimus statyti
naujoms hidroelektrinms?
Todl labiau tinkamas galt bt antrasis kelias. Alternatyvi energetini itekli,
pirmiausia atkuriam itekli, naudojimas, tradicini itekli naudojimo apribojimai ir
ekonominiai suvarymai, daugybs nauj, dar nenaudot, maai inom ir dar neinom
ekologini ir ekonomini aplinkos apsaugos priemoni taikymas, specialist apskaiiavimais,
sumaint energetini itekli sunaudojim du ar tris kartus.
Pramons, ypa karo pramons ir atomins energetikos sukeliamos ozono skyls, radiacija
ir kitokie padariniai - tai globalins problemos, kurias ms karta dar tik pradeda sprsti, o visa
j sprendimo nata dar daugiau uguls bsimj kart peius...
Suprasdama visa tai, monija stengiasi imtis veiksming priemoni ioms globalinms
problemoms sprsti. Viena i priemoni - aplinkos monitoringas, kaip sistemingas aplinkos ir
jos komponent bkls bei kitimo stebjimas ir antropogenini pokyi vertinimas bei
prognoz. Aplinkos monitoringas daniausiai vykdomas antropogeninio poveikio vietose, taip
pat atliekant gamtotvarkos projektus.
 24. BENDR GLOBALINI
PROBLEM EKONOMINIAI ASPEKTAI m

Pleiantis ekonominiams valstybi ir region ryiams vis labiau suvokiamas

pasaulio kio bendrumas. Bet kuri ekonomin sistema remiasi ir pltojasi pagal tam tikras
ekologines slygas. Vertinant pasaulio k tokiu aspektu, suprantama, btina sprsti daugel
ekonomini problem globaliniu mastu. Perfrazuojant galima bt pasakyti: veikiant lokaliai,
btina mstyti globaliai...
i tema skiriama svarbiausioms globalinms dabarties problemoms nagrinti, ypa j
sprendimo ekonominiams ir socialiniams aspektams. Vis ms bendra ekologin sistema
em, visa biosfera mus jungia vis tviriau. Todl btina geriau susipainti su klausimais, kurie
jaudina vis dabarties monij, pabandyti apvelgti tolesnes jos ekonomins raidos galimybes
ir perspektyvas.

24.1. Globalini problem esm

Mokslo ir technikos revoliucija, milinikas industrijos pltojimas ir visa

mogaus veikla apskritai, tarsi milinikos geologins jgos keiia ms ems veid.
sitikinome, kad ms naudojami gamtos turtai nra begaliniai. Planetos vandenynai, mikai ir
kalnai, iaurs ledkalniai ir kartos dykumos, net giliai po eme slypinios naudingosios
ikasenos ir visa, kas emje gyva, yra glaudiai tarpusavyje susij, ir reikalauja protingo,
apgalvoto ir darnaus elgesio, kad naudodami viena negadintume kito.
inome, kad kiekvienas monijos raidos etapas buvo susijs su tam tikromis problemomis,
anksiau jos bdavo vietins reikms, o dabar daugelis j tapo globalinmis. Tai pasaulio
ekonomikos militarizavimas ir branduolinio karo grsm, spartus pasaulio gyventoj skaiiaus
augimas, besivystani ali ekonominis atsilikimas, maisto problema, gamtini itekli
trkumas, aplinkos apsaugos ir kitos problemos.
Mes gyvename tokiu laiku, kai monija savo veikl turi derinti su gamtos galimybmis.
Labai vaizdiai yra pasaks inomas prancz okeanologas akas Ivas Kus-to: Kadaise gamta
gsdino mog, o iandien mogus gsdina gamt"... mogus, drsiai engdamas verli
mokslins technins paangos epoch, praktikai negalvojo apie galimus neriboto gamtos
itekli naudojimo padarinius. Jis negalvojo apie biosferos likim, apie t iorin ms planetos
apvalkal, kuriame atsispindi visi mogaus veiklos padariniai.
431 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

em yra unikalus ir kol kas vienintelis mums duotas dangaus knas Sauls sistemoje. Ji
taip pat yra vienintel i mums inom planet, turini Sauls energijos maitinam biosfer,
tarp gyv organizm ilgalaiks biochemins veiklos rezultat.
ems biosferos sudt, struktr ir energetik lemia praeities ir dabarties procesai, taip pat
ir gyv organizm veikla ilgoje geologijos istorijoje. Joje sveikauja litosfera, atmosfera,
hidrosfera, gyvoji organin mediaga ir kosmin energija; dl to susidaro bioorganin planetos
sistema su jai bdingomis vairiomis organinmis ir neorganinmis mediagomis.
mogus biosferoje atsirado palyginti neseniai - viename i vlyvesni jos evoliucijos etap
ir iki dvideimtojo amiaus pradios jo veikla buvo neymi - lokalin. Per vien ne vis
imtmet ji tapo globalin ir dabar apima vis biosfer. iuo metu visos globalins problemos
kaip niekad susijusios su kiekvienu i ms ir kartu su vis ems gyventoj vairiais
gyvenimo aspektais. Globalini problem tarpusavio ryiai darosi vis sudtingesni, o tai veria
mus visus iekoti nauj efektyvesni ne tik atskir ali, bet ir jau viso pasaulio kio valdymo
metod.
Kiekviena i globalini pasaulio problem, o kartu jos visos yra nepaprastai svarbios
tolesnei monijos raidai, jos likimui ir reikalauja neatidliotinai jas sprsti, nes galima
pavluoti, o tai sudaro grsm lugti civilizacijai arba degraduoti gyvenimo bei kins veiklos
slygoms ms planetoje. Ir dar kart tenka pabrti, kad jos gali bti sprendiamos tik
suvienytomis vis pasaulio ali ir taut pastangomis.
Kaip apibdinti globalines problemas? Matyt, tai dabarties pasaulio socialiniai reikiniai ir
procesai, kurie savo apimtimi ir svarba yra pasaulinio masto, susij su gyvybiniais vis ali ir
taut interesais ir kuriuos isprsti manoma tik bendromis, sutelktomis pasaulio visuomens
jgomis. Ir sprsti tas problemas reikia vardan mogaus, monijos ir jos ateities.
Taiau grkime prie pai bendriausi ms biosferos problem. Biosferos pokyius lemia
visatoje savaime vykstantys procesai ir procesai, sukelti mogaus kins veiklos. mogus
nuolat keit aplink, ir neigiami io proceso padariniai pirmiausia pasireik ten, kur gamtins
sistemos (oras, vanduo, dirvoemiai ir visa kita) buvo labiausiai paveiktos ir gyvybs grandi
ekologiniai pokyiai didiausi. Taip atsirado vietins problemos, perauganios regionines,
kurioms sprsti, kaip jau ne kart esame pabr, reikalingos valstybi ir tarptautini
organizacij bendros pastangos.
V I. Vernadskis dar 1926 metais pirmasis suvok kylant antropogeninio poveikio mast ir
galimus to padarinius. Jo noosferos teorija" dabar suprantama kaip tvarios, balansuotos,
palaikomos ir nepertraukiamos raidos galimyb. Tai vienintel galimyb monijai ilikti
naudojant gamtinius iteklius ir pertvarkant aplink.
Ms amius yra biosferos pereinamasis etapas noosfer, t. y. gamtos ir visuomens
tarpusavio veiklos sfer, kur mogaus veikla gauna lemiam vaidmen. monija tapo
pagrindiniu planetos biogeochemins jgos veiksniu. is etapas ypa irykjo prasidjus
atominei ir kosminei erai.
Skiriame du biosferos struktrinius tipus: kontinentin ir vandenynin. Sausumos, arba
kontinentin, biosfera uima apie 149 mln. km 2, arba 29 proc., vandenynin -361 mln. km 2 - 71
planetos paviriaus procent. Vyrauja vandenynin hidrosfera, ku
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 432

rioje sutelkta apie 1370 mlrd. km 3, arba 98 proc. gamtinio vandens. Glasis vanduo tesudaro tik
apie 2 proc. hidrosferos gamtinio vandens.
Pagrindinis vis gamtini ir daugelio antropogenini proces biosferoje altinis -Sauls
energija. Naudodama Sauls energij ir ems plutoje esanias mediagas, augalija pagamina
apie 180 mlrd. ton sausos biomass ir igauna apie 300 mlrd. ton deguonies. Be to, augalai
sugeria ir igarina apie 30 tkst. km3 vandens, t. y. apie pus viso vandens, kuris igaruoja
sausumoje.
Vandenynai ir jros sukuria apie 43 proc. visos biomass. Tropik mikai apie 29, pievos ir
ganyklos - apie 10, vidutinij zon mikai taip pat apie 10 proc. ir dirbamoji em sukuria tik
8 proc. visos biomass, kuri yra viso gyvnijos pasaulio, taip pat mogaus, mitybos pagrindas.
Deguonis, kur gamina augalai, nuolat papildo atmosfer. Jis btinas visiems gyviems
organizmams, iskiriant tik kai kurias mikroorganizm ris, kurios sudaro labai nedidel
planetos gyvosios mediagos dal. Deguonis naudojamas ne tik gyvj organizm kvpavimui,
bet ir negyvosios gamtos oksidacijos procesams.
Iki iol daug kas man, kad biosferos biologiniai itekliai neriboti ir tik paskutiniaisiais
metais mokslininkai pradjo nerimauti, kad mus supanti aplinka pavojuje. mogaus gamybin
veikla gavo didiul, galima teigti, geologin" mast ir irykjo realus pavojus, kur sukelia
pernelyg didelis biologins materijos judjimas. Technin paanga nuties visikai naujus
energijos bei materijos judjimo kelius biosferoje, paeid per milijonus met susiklosiusi
natrali pusiausvyr.
Kaip ne kart yra pabrs garsusis rus akademikas A. Vinogradovas, pltojantis monijos
praktinms techninms galimybms kas 7-10 met padvigubja elektros energijos gamyba.
Kitaip tariant, dabar yra daug ir vis daugiau atsiranda veiksni, veriani domtis ne tik
gamtos apsauga plaiausija io odio prasme, bet ir biosferos apsauga.
Biosferos apsaugos problemos - nepaprastai sudtingos, kompleksins, susijusios su
visomis monijos veiklos sritimis; trumpai tariant, su dviem pagrindiniais jos veiklos aspektais:
planetos alojimu, kai ardomas jos natralus landaftas - miest statyba, kanal kasimu, keli
tiesimu, mik naikinimu ir gamybos atliek bei vairi ekologikai kenksming mediag
imetimu biosfer.
iuolaikiniai technologiniai procesai, kaip neivengiami civilizacijos veiksniai, nebegali
negriauti iki iol vykusi ekologini proces. emje, ymaus amerikiei ekologo L. Brauno
nuomone, miest ir pramons atliekos pradjo taip keisti gyvenamj aplink - or, vanden ir
dirvoem, jog vis daugiau gresia faunai ir florai, kurios btinos mogaus egzistavimui. Gamtos
terimas tapo grsminga visos planetos problema, jis ypa pratingas isivysiusiose alyse.
emje per paskutin imtmet inyko imtai gyvuli, pauki, uv ir kit gyvn ri, ties
inykimo riba dabar yra dar apie tkstantis ri. Biosfera pati nebegali apsivalyti ir
nebestengia savo jgomis atsikratyti natos, kuri jai ukrov mogus.
Suprantama, kad toki problem nemanoma isprsti vienos, kad ir labai didels ir
galingos, alies pastangomis, jas reikia sprsti viso pasaulio valstybi ir taut bendromis
jgomis. Tai veria visas alis susitarti tarpusavyje, inaudoti visas galimybes.
433 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Skiriami trys globalins problemos mogus ir gamta" aspektai: techninis - ekonominis,

kuris susijs su gamos itekli isekimu ems rutulyje; ekologinis, kuris neatskiriamas nuo
aplinkos terimo ir egzistencins pusiausvyros sutrikimo sistemoje mogus-gyvoji gamta";
socialinis-politinis, nes ias problemas, kaip jau minjome, reikia sprsti visos monijos
pastangomis.
Gamtoje mons turi sudaryti tokias biologins pusiausvyros slygas, kuriomis ji galt
vystytis pagal moni kultros reikalavimus. Tai vienas i pagrindini tiksl, kuriuos turt
pasiekti ekologijos mokslas, iki iol tyrs pusiausvyr gamtoje vykstant natraliam evoliucijos
procesui. Ekologija, kurios pagrindines problemas aptarme ankstesniuose ms temos
klausimuose, be abejo, taps viena i pagrindini biologijos mokslo ak.
Biosferos problemos vis daniau svarstomos daugelyje tarptautini konferencij ir
simpozium, intensyvja tarptautinis bendradarbiavimas sprendiant atskirus j klausimus, bet
jis dar toli grau nepatenkinamas.
Jungtini Taut organizacijai globojant realizuojama daugiameio tarptautinio
bendradarbiavimo programa mogus ir biosfera", daugelyje valstybi pradjo veikti
Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos skyriai atmosferos utertumui tirti ir matuoti. Dar
1972-aisiais Stokholme vyko pirmoji pasaulin aplinkos apsaugos konferencija, kuri
organizavo Jungtini Taut Organizacijos Generalin asamblja, nuolat vyksta daug vairi
aukto vyriausybinio lygio susitikim, speciali institut bei agentr atstov pasitarimai.
Nors ms alyje, igyvenanioje didiulius pokyius, yra daugyb tvarkytin reikal,
Lietuvos Vyriausyb daug dmesio skiria ir iai problemai. 1992 metais buvo parengta
Lietuvos aplinkos apsaugos programa, 1995 metais - naujoji trij lygi programa, apimanti
aplinkos apsaugos strategijos motyvavim, metodologij ir veiklos program.
temptai ir gana skmingai dirba Lietuvos mokslininkai. Priimta Lietuvos valstybin
mokslo programa. Ypa svarbs Lietuvos moksl akademijos Tarptautinio mokslins kultros
centro (TMKC) - pasaulins laboratorijos Lietuvos skyriaus mokslinink tyrinjimai: Regiono
vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste Lietuvos pavyzdiu (ECoSLIT)".
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kiekvien met ketvirt pateikia ataskait
apie aplinkos bkl Lietuvoje. Joje aptariami vairs klausimai, pvz., oro kokyb Lietuvos
miestuose, radiacin situacija, upi vandens utertumas tam tikru laiku, Valstybinio gamtos
apsaugos fondo ir valstybs investicij panaudojimas per tam tikr laikotarp ir daug kit
aktuali klausim.
Ms alies Vyriausyb ir mokslo darbuotojai supranta, kad kiekviena regionins sistemos
gyvybin grandis turi savus reikalavimus ir prioritetus tvariai raidai palaikyti, kad regionin
ekosistema bus gyvybingesn, jeigu bus pasiekta pusiausvyra tarp antropogeninio poveikio
sukeliamo gamtini proces paeidimo ir dirbtinio bei natralaus t proces atkrimo. iai
koncepcijai realizuoti ruoiami konkrets silymai kiekvienos nagrinjamos posistems
ekologinei bklei gerinti, o i viso kuriamas ekonominis ir teisinis mechanizmas grindiamas
baziniais ekonominiais interesais.
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 434

Viso pasaulio mokslininkai, politiniai veikjai, takingiausi tarptautini organizacij

vadovai vieningai konstatuoja, jog nra principinio prietaravimo tarp iandienins ekonomikos
pltros ir mogaus gamtins aplinkos, juo labiau kad ekonomikos pltojimasis ir technin
paanga turi bti derinami su pastangomis ginti gamtin aplink ir saugoti kultros vertybes.
mogus, visuomen ir gamta sudaro neatskiriam vienov ir priklauso vieni nuo kit. Tiktai
visuomeninis mogus gali sumoginti" gamt.
Savaime suprantama, kad toki problem sprendimas reikalauja milinik l ir iandien
dar ne visos alys gali j skirti, taiau iekoti btina. Vienas svarbiausi ir patikimiausi
rezerv joms padengti - ginklavimosi ilaid mainimas. Intensyvus ginklavimasis ne tik daro
al gyvenamajai aplinkai, bet ir reikalauja didiuli materialini monijos itekli. Bendros
metins ginklavimosi ilaidos pasaulyje vien tik 1960-1978 metais sudar apie 400 milijard
JAV doleri - tai beveik 5 proc. bendrojo pasaulinio ekonomikos sukuriamo produkto. Visos
monijos pagrindinis udavinys - mainti jas, o sutaupytas las skirti svarbiausioms ir
neatidliotinoms globalinms problemoms sprsti.

24.2. Pasaulio ekonomikos militarizavimas

-didiausia globalin problema

Kiek tik gali paliudyti istorija, emje vyko tkstaniai kar, pareikalavusi
milijon moni gyvybi, atneusi monijai neimatuojam ekonomini nuostoli. Iki pat
ms amiaus pradios karais buvo sprendiami vietiniai vairi ali ir region klausimai, o
ms amiaus istorij rayti du pasauliniai karai. Vadinamieji vietins reikms - lokaliniai
karai - vyko tuoj pat po Antrojo pasaulinio karo, vyksta ir dabar. Antrajai io imtmeio pusei
bdingi neregti ekonomikos militarizavimo tempai.
Amerikiei mokslininkas D. Kleitonas apskaiiavo, kad nuo 1947 ligi 1971-j altasis
karas amerikieiams atsijo fantastin sum - 1 trilijon doleri. Tai reikia, kad per 25 pokario
metus kiekvienas amerikietis turjo sumokti madaug po 10 tkstani doleri. altasis karas
buvo brangiausias JAV istorijoje. Valstyb neteko tris kartus daugiau l negu per Antrj
pasaulin kar ir 36 kartus daugiau, negu per Pirmj.
Kiek buvusi Soviet Sjunga tam tikslui ileido pinig - neskelbiama. ie duomenys buvo
labai slaptinti. Taiau reikia manyti, kad ir i, palyginti skurdi ir abiej pasaulio kar nuniokota
ir nualinta alis iam tikslui ileido ne maiau l. o kur kitos pasaulio alys, kurios ioje
srityje taip pat stengsi neatsilikti...
i globalin problem su nerimu velgiama dviem aspektais: kaip beprasm ekonomini
itekli vaistym ir kaip monijos civilizacijos sunaikinimo pavoj.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pradjo spariai augti pasaulio ekonomika, kasmet
buvo gaminama vis daugiau tiek karo produkcijos, tiek maisto produkt. iuo metu daugeliui
pasaulio ali tai tapo ekonomikai nebemanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad kasmet ekonomikos
militarizavimui skiriamos los virija pajamas, sukuriamas vargingesns pasaulio visuomens
dalies.
Intensyvus ginklavimasis ne tik ikrato moni kienes, bet ir riboja las j sveikatai,
vietimui, poilsiui, trukdo vykdyti krybinio pobdio socialin program, sukuria gyventoj
netikrumo, nuolatins tampos ir baims atmosfer, apatij. Tam tikslui sunaudojami didiuliai
435 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

gamtos turtai, milijon jaun moni energija ir laikas, taip pat daugiau nei imto milijon
moni darbas tiesioginje ginkl gamyboje. Maiausiai pus pasaulio mokslinink sprendia
karinio pobdio problemas. Ir labai svarbu tai, kad alies kio militarizavimas, ruoimasis
karui, nekalbant apie paius karo veiksmus, neigiamai veikia gamtin aplink.
Pastaruoju metu pasaulio mokslininkai, visuomens veikjai vis daugiau dmesio kreipia
pramonin aplinkos terim isivysiusiose alyse, bet retai pabria, kad didel pramons dalis
dirba karo tikslams.
Ilaidos ginklavimuisi auga nepaisant pasaulio ekonomikos konjunktrini svyravim ir
pasirayt tarp galing pasaulio valstybi sutari dl ginkluots apribojim bei mainimo.
JAV, Rusija, Pranczija, Didioji Britanija, Vokietija ir Italija neuleidia pagrindini karins
produkcijos eksportuotoj pozicij. Nuo sen laik inomi ir ios produkcijos pirkjai: Egiptas,
Sirija, Irakas, Iranas, Saudo Arabija, Libija, Jordanija ir kitos alys. Ir nors jau daugiau kaip
eiasdeimt met gyvename be pasaulini kar, vadinamj lokalini kar reikalais
sunaudojama daug gamtos turt. Karinei pramonei reikia daug energijos, metal, statybini
mediag. Kuo daugiau ginkl sukaupiama, tuo akivaizdesn tampa btinyb" gintis... o tai
dar pavojingiau. Pasaulio tautos akivaizdiai sitikino, kokie yra branduolinio ginklo bandym
padariniai. o jeigu kilt ginkluotas konfliktas? Raketinio - branduolinio - ginklo panaudojimas
katastrofikai paveikt biosfer, praudyt visa, kas gyva didiulse teritorijose, aplinkai
padaryt tiek alos, jog ji natraliu bdu neatsigaut imtmeius. Prisiminkime ernobylio
avarij, jos padarinius, kuriuos pajuto ir Lietuvos
gyventojai.
Beje, ir nenaudojant branduolinio ginklo, karin veikla, kaip parod JAV patirtis Vietname,
buvusios SSRS - Afganistane, Irano ir Irako karas, Irako agresija kit kaimynini ali
atvilgiu, pagaliau karas Balkanuose atved ne tik prie ems kio kultr, mik ir ganykl
sunaikinimo, kit ekologinio reimo paeidim, bet ir paliko" Vietnamo, Kambodos,
Afganistano, Artimj ir Vidurinij Ryt alyse, buvusios Jugoslavijos respublik laukuose ir
mikuose milijonus nesprogusi bomb ir min, kurios sproginja ir iandien. Ne taip jau retai
ir pas mus sproginja bombos ir minos, likusios ms emje nuo Antrojo pasaulinio karo... o
juk nuo to laiko prabgo daugiau kaip 50 met.
Didel grsm ekologijai kelia ir vairs ygiai valdyti kosmines erdves. Beatodairikos
varybos kosmoso ukariavimo srityje taip pat paeidia gamtos pusiausvyr, sukelia toki
padarini, kuri mes kol kas dar nematome, nepastebime arba j prieasi paaikinti
negalime.
Ekonomikos militarizavimas, altasis karas ir kartieji" karai sukl grsming gamtos
degradavim, paveik dabartini ir bsim kart sveikat. Pasirod anksiau negirdt lig,
fiziniai ir psichiniai stresai tapo masiniais reikiniais, padanjo susirgim viu, irdies ir
kraujagysli bei kitomis ligomis, net pradjo sugrti" diova, kuri lyg ir buvome nugalj.
Pavojingiausia monijai yra tai, kad daug kam noras pasipelnyti i ginklavimosi verslo dar
neprajo... Tai liudija kalbos ir straipsniai, kartais net labai moksliki, apie btinum sisavinti
geofizin" ginkl, apie tai, kad mokslin ir technin paanga atves savotik meteorologin
kar" tarp pavieni valstybi, kad po koki 1015 met geofizin agresija" bus pagrindin
politini ir karini konflikt prieastis. Aikindami meteorologinio karo" pranaumus ie
veikjai pabria, kad atomin bomba dabar teikia daugiausia galimybi gyvybei naikinti, o
meteorologinis karas bus geriausia priemon gyvenimo slygoms naikinti. Kai kurie panai
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 436

idj" alininkai digauja, kad oro valdymo technik galima naudoti organizuojant
grsmingus potvynius arba naujus ledynmeius prieo teritorijoje"...
Lidna istorin patirtis mums primena, kad praeityje mokslo atradimai beveik visada buvo
naudojami karo tikslams, ir paprastai iplaukdavo i grynai karinio pobdio tyrinjim.
Manome, kad monija vien kart privalo atsisakyti tokios patirties, jeigu norime ivengti
didels krizs ar net visos iuolaikins civilizacijos praties. Tikkims, kad monija ras
savyje jg nugalti tas tendencijas, sugebs susitvarkyti taip, kad i dien galingieji mirties
priemoni gamintojai galt pelnytis i milinikai iaugusi investicij gamtosaugai, i viso
ms nuostabaus pasaulio gyventoj gyvenimo slyg pagerinimo priemoni gyvendinimo, o
ne i pasaulio militarizavimo.

24.3. Globalins energetikos problemos

Paskutinysis antrojo tkstantmeio imtmetis tikrai, jau galima sakyti, buvo

pats revoliucingiausias laikotarpis monijos istorijoje. Jis kupinas socialini pokyi,
netikiausi politini vyki, mokslini atradim ir iradim. Padaryta daugiau negu visais
ankstesniaisiais imtmeiais kartu pamus.
Pasaulyje igauta anglies, naftos, vairiausi metal rd, pagaminta plieno, elektros
energijos daugiau negu i viso iki iol. Devyni i deimties vis mokslinink, kurie visais
laikais gyveno ms planetoje, yra ms amininkai. Visuomens mokslo ir technikos paanga
ms amiuje igyveno neregto pakilimo laikotarp. iandien mogus met ik gamtos
galioms.
monija iandien ems paviri per t pat laik imeta trigubai daugiau grunto, negu
vulkanai i ems gelmi. Kasant angl ir rdas, statant utvankas ir kanalus, tiesiant kelius
perkeliami i vietos kit madaug penki kubiniai kilometrai emi. mogus apskrieja savo
planet per 80-90 minui, labai spariai keiia jos veid-reljef: kuria naujas jras, salas ir
pusiasalius, utvankas ir krioklius. Jis atrado ir siekia valdyti atomo energij, sukr toki
ryi sistem, kad ems spinduliavimas metriniu diapazonu prilygsta Sauls spinduliavimui.
Technosfera - mogaus darbo dka pakeistas iorinis ems apvalkalas" - visa, k sukr
mogus savo tikslinga veikla. Tai ne tik namai ir kiniai pastatai, sand
437 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

liai ir garaai, ne tik dirvos, gamyklos, keliai ir kanalai, uostai ir prieplaukos, aero dromai, bet
tai viskas, k sukr monijos civilizacija, kas vienaip ar kitaip keiia materij ir energij.
Bendras ios materijos, vis jos mediag, t. y. technosferos svoris - apie 100 milijard
ton, kas, palyginti su ms planetos svoriu, o ji sveria apie 10 milijard kart daugiau,
tesudaro tik 0,00000001 procento msikio Sauls palydovo svorio.
Energetika yra svarbus technosferos veiksnys ir kartu viena i pagrindini globalini
problem.
Parako iradimas, garo ir vidaus degimo varikli amius, elektros, radijo ir televizijos
epocha ir galiausiai raket bei atomo era - pasiekta energijos vystymosi aukiausioji riba ir
visa tai kokybikai keiia mogaus gyvenimo emje slygas bei jo vaidmen biosferoje.
Ateitis nesivaizduojama be mogui pavaldi itekli.
monija kol kas naudoja energij i tikrai labai didelio, bet ne neisenkamo gamtos sukurto
telkinio. Apie beveik puss milijardo automobili, poros imt tkstani lktuv, imto
tkstani sraigtasparni, dviej imt tkstani lokomotyv ir beveik atuoniasdeimties
tkstani laiv, deimtys tkstani fabrik ir gamykl, ligonini ir mokykl, imtai milijon
vairiausi aldytuv ir ildytuv, radijo aparat ir televizori, gamykl stakli ir vairiausi
main vis labiau ir labiau sekina ms planetos gamtos rezervuar. Kuro itekliai, susitelk
ems plutoje, yra gana dideli, taiau riboti. Mokslinink apskaiiavimais, j gali utekti gal
dviem - trims imtmeiams. Taiau visi tikims, kad monija iki to laiko, o gal net daug
anksiau, atras ir gals naudotis naujais energijos altiniais.
Yra ir kitaip manani mokslinink, kurie teigia, kad jau apie 2010-uosius, o vliausiai
ateinanio imtmeio pirmojoje pusje, prasids energetinis badas, kad seni energijos altiniai
iseks greiiau, negu bus pradta plaiai naudotis naujais... Kaip sakoma, pagyvensim -
pamatysim.
Artimiausiu laiku ar net netolimoje ateityje valdyti daugumos nauj ms planetos
potencins energijos altini tikrai bus technikai nemanoma, taiau tai nereikia, kad emje
neslypi kolosalini energijos itekli dar daugeliui ami. ems plutoje, 7-10 kilometr
gylyje, apytikriais apskaiiavimais yra susitelkusi iluma penkis tkstanius kart kaitresn u
vis ri planetos kur. Vjo energijos, o kartu ir vandens energijos itekliai taip pat
matuojami astronominiais skaiiais. Be to, energijos altini yra ir kosmose, pirmiausia Sauls
energijos. Beje, energija, kuri gamina nenutrkstantys gamtos procesai, praktikai yra
neisemiama. Ji nuolat atsinaujina ir i ties yra amina, kaip ir Sauls energija, o svarbiausia -
ji neimeta aplink kenksming atliek...
Apie tai monija taip pat pradjo galvoti. Taiau vis dlto, kol praktikai nebus isprstos
jos gavimo problemos, pagrindini aliav isekimas monijai yra tarsi didel grsm, kurios ir
bijoma, ir laukiama... o Europos, Amerikos, Azijos ir kit pasaulio emyn labiausiai
isivysiusi ali energetin kriz veria nauj energijos altini problemas sprsti rimiau ir
spariau.
Apie konkreias artimiausios ir netolimos perspektyvos ekonomins energetikos problemas
jau rame ankstesniuose skyriuose.
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 438

24.4. Demografin monijos problema

Be kit, tik ms imtmeiui bding reikini, priskiriami ir demografins

revoliucijos, demografinio sprogimo, demografinio piko, demografins bangos ir dar kitaip
vadinami demografiniai procesai. Niekas neabejoja, kad ms planetos gyventoj skaiiaus
didjimas tapo labai svarbia globaline problema.
Pavelkime, kaip civilizacijos raidoje didjo ems gyventoj eima. Demografai silo
iskirti tris labai skirtingos trukms laikotarpius. Pirmasis - nuo moni atsiradimo iki XVII
amiaus vidurio, yra ilgiausias, taiau labai ltas gyventoj skaiiaus didjimo poiriu.
Antrasis - tris imtus met apimantis laikotarpis, kuriam bdingas daug spartesnis gyventoj
prieaugis: nuo 1650 iki 1950-j moni padaugjo apie 4,5 karto. Treiasis laikotarpis,
demograf silymu skaiiuojamas nuo prajusio amiaus vidurio, pasiymi labai spariu
gyventoj skaiiaus augimu.
Pabrtina, kad kai kurie iandieninio pasaulio demografai savo prognozse perdeda
gyventoj prieaug, kas skatina savotikai atgaivinti neomaltizmo tendencijas. Jie pranaavo
monijos ekologin ir demografin kriz dar XX amiaus pabaigoje ir dar pranaauja, jeigu ne
XXI amiaus pradioje, tai bent viduryje, numatydami visuotin bad, katastrofik itekli
isekim ir smark gyvenimo lygio smukim. Ir viskas tik dl to, kad ms per daug, kad mes
jau pernelyg spariai dauginams...
Moksliniuose, o ypa mokslo populiariuose leidiniuose bei periodikoje vis daniau
pasirodo dramatiki straipsniai apie nuolatin imt milijon moni badavim, apie visai
planetai gresiant bad. Tai nra prasimanymai, sensacijos ar urnalist triukai, bet reals ir
labai prietaringi reikiniai, vykstantys i dien pasaulyje. Taiau ir vl aikinama, kad viskas
tik dl to, kad mons per daug spariai dauginasi.
Visa tai ne nauja. Dar devynioliktojo amiaus pradioje dvasininkas Tomas Robertas
Maltus sukr teorij, pagal kuri ems gyventoj skaiius didja geometrine progresija, o
materialini grybi gamyba - aritmetine. Jis tikinjo varginguosius gyventoj sluoksnius, kad
dl skurdo jie patys es kalti, nes per didelis gimstamumas.
Istorin patirtis rodo, kad monija labai danai atsidurdavo tokioje padtyje, kai burn
skaiius pasidarydavo didesnis u galimybes gauti maisto. Jeigu tai vykdavo pirmyktje
bendruomenje ar klajokli gentyse, daniausiai baigdavosi tragedija -atliekamos" burnos
mirdavo. Tai bdavo gyventoj pertekliaus tragedija.
Didioji Romos imperija lugo ne vien dl klasini kov, kaip danai teigdavo sovietiniai
istorikai, bet ir dl to, kad aminojo miesto" imperij upldo barbarai, kurie atjo ia dl
gyventoj pertekliaus. Tikriausiai jie turjo pagrindo ir pakankamai argument manyti, jog
emje pasidar ankta. Pirmykts visuomens mogus per dalybas negavs msos taip pat
galjo manyti, kad emje per daug gyventoj...
439 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Taigi gyventoj perteklius nra paprastas reikinys. Jis labai sudtingas, kaip sudtingas yra
gamybini jg ir pirmiausia - darbo jgos trkumo reikinys. Kartu galima kalbti ir apie per
didel gyventoj skaii ir apie gamybini jg trkum.
Ms planetos gyventoj prieaug per vis monijos istorij ligi devynioliktojo amiaus, kai
prasidjo visuotiniai suraymai, galima nagrinti tik labai bendrais bruoais. Tai ypa
pasakytina apie pirmykts bendruomens epoch, prasidjusi dar antropogenezs laikotarpiu,
madaug prie du milijonus met, vergovin santvark ir nemaai - apie feodalizmo laikotarp.
Kaip jau esame minj, pirmyki moni buvo nedaug ir j daugjo labai ltai. Manoma,
kad mezolito pradioje, t. y. viduriniajame akmens amiuje, prie kokius penkiolika tkstani
met, bendras vis emyn gyventoj skaiius nevirijo keleto milijon moni. Neolito, t. y.
naujojo akmens amiaus pradioje, emje gyveno apie deimt milijon moni. Prieaugis
buvo nedidelis, gal net ne didesnis, kaip viena promil (0,1 procento) per metus. Didiausios
moni kolonijos gyveno Piet ir Ryt Azijoje, Afrikoje, ypa jos iaurje ir Piet Europoje.
Didiuliai iaurins Eurazijos plotai buvo beveik visai negyvenami, Australijoje gyventoj
buvo apie kelis tkstanius, abiejose Amerikose - apie 100-200 tkstani.
Neabejotina, jog pirmyktje bendruomenje moni mirtingumas buvo nepaprastai didelis.
Sunkiausia buvo gyventi vidutinij ir altj zon kratuose, kur buvo ypa didelis vaik
mirtingumas. Mokslininkai mano, kad tais laikais vidutinis mogaus amius buvo apie 20
met, tik labai nedaugelis pavieni moni sulaukdavo penkiasdeimties...
Gimim skaiius pirmyktje bendruomenje irgi turjo bti labai didelis, bent jau truput
didesnis u mirtingum, kitaip ms proproseneliai bt imir.
vairi taut ir krat gyventoj daugjimo tempai priklaus nuo mirtingumo, kurio
pagrindin prieastis buvo badas. Ir vl gyventoj pertekliaus problemos... monija progresavo
tik tada, kai buvo kovojama prie bad, o paskui prie epidemijas ir ligas. moni nuostoliai
didjo vykstant karams, ypa didjant armijoms ir tobuljant ginklams. Taiau bene
pavojingiausios bdavo epidemijos, per kurias kareivi daugiau davo nuo lig, negu mio
lauke, o daugiausia j metu kentdavo taiks
gyventojai.
Didij daugiamilijonini valstybi susidarymas Artimuosiuose Rytuose ir iaurs Ryt
Afrikoje daugiausia buvo susij su j taikaus egzistavimo laikotarpiais. Manoma, kad faraon
epochoje Egipte gyveno apie 7 milijonai, Babilone - 5 milijonai moni.
Ms eros pradioje emje gyveno jau apie 200-250 milijon gyventoj. Viduriniaisiais
amiais gyventoj daugjo, bet pirmajame tkstantmetyje prieaugio tempai buvo gana nedideli.
Pradedant 1000-aisiais ms planetoje gyveno tik apie 275 milijonai moni, 1500-aisiais - jau
apie 450 milijon, 1700-aisiais - madaug apie 900 milijon ir tik madaug 1730-aisiais
pasiek milijard gyventoj. 1930-aisiais turjome tris milijardus, 1960-aisiais - per keturis,
1975-aisiais pasaulio gyventoj skaiius siek daugiau nei penkis milijardus, iuo metu net
septynis.
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 440

Tai vis dlto kokia demografin situacija turt bti netolimoje ateityje? is klausimas labai
domina visus ms planetos gyventojus. ioje situacijoje susiduriama su dviem veiksniais:
socialinmis, visuomeninmis ir gamtinmis slygomis. J iskirti negalima, nors vyraujantis
veiksnys yra socialiniai ir visuomeniniai santykiai. O monija iuo metu dar turi daug
neisprst problem, ypa nekokia situacija susidaro gyventoj ir maisto atvilgiu. io
klausimo ir su juo susijusio visuomeninio proceso nemanoma teisingai suprasti neatsivelgus
kai kuriuos svarbius socialinius reikinius.
Didiausia monijos dalis gyvena besivystaniose, vadinamosiose treiojo pasaulio alyse,
kurioms bdinga socialini ir ekonomini sistem vairov.
Gyventoj gausjimo tempai ypa sparts Azijos, Afrikos, Lotyn Amerikos alyse. Jose
iuo metu gyvena daugiau negu du tredaliai pasaulio gyventoj, o kito tkstantmeio
pradioje prognozuojamas io skaiiaus padidjimas iki keturi penktadali. Didiausios
problemos slypi tame, kad ios alys, atsilikusios tiek ekonominiu, tiek kultriniu atvilgiu,
nepajgia patenkinti naujj nari maisto, gyvenamojo ploto ir kit poreiki. Ypa sunku jose
su isilavinimu, sveikatos apsauga, sidarbinimu.
Spartus gyventoj skaiiaus augimas iose alyse ikelia ir dar vien opi problem -
amiaus struktros pokyius. Gyventoj, kuri amius iki 15 met, dalis besivystaniose alyse
pastaraisiais deimtmeiais iaugo iki 40, net 50 proc. bendrojo j gyventoj skaiiaus. Dl to
labai padaugjo nedarbing moni, kuriuos turi ilaikyti dirbantieji. Padt dar labiau
apsunkina tai, kad tose alyse palyginti labai emas darbo naumas, didelis nedarbas ir
agrarini gyventoj perteklius.
Nors demografin politika - kiekvienos nepriklausomos alies vidaus reikalas, sunkumai dl
gyventoj pertekliaus ms mintose alyse vis labiau juntami ir tarptautiniuose santykiuose.
Dl ios prieasties blogja ten gyvenani moni gyvenimo lygis, auga emigracija i
besivystani ali, o tai kelia isivysiusi ali nepasitenkinim. Siekiant isprsti
nesibaigianius prietaravimus btina esmin visos tarptautins sistemos reforma, kuri
panaikint besivystani ali diskriminavim ir vykdyt bent jau btiniausius visuomeninius
paangius demografins politikos pakeitimus.
Norint geriau suprasti biologins bombos" sprogim, kuriuo monij gsdina daugelis
pasaulio mokslinink ir visuomens veikj, reikia nustatyti, kurioje pasaulio vietoje ji sprogo.
Isivysiusiose pasaulio alyse nuo 1920 iki 1960 met gyventoj padaugjo pusantro karto
(nuo 674 iki 976 milijon). 2005-j pradioje buvo tikimasi sulaukti 1,5 milijardo, o gal kiek
daugiau, nes isivysiusij" tarp patenka vis daugiau ir daugiau buvusi besivystanij".
Tai pirmiausia alys, turinios daug gamtos turt, ypa naftos, vairiausi i dien pramonei
reikaling rd, aliav chemijos pramonei ir kt.
Neisivysiusiose arba besivystaniose alyse mint 40 met laikotarpiu gyventoj
padaugjo beveik du kartus (nuo 1187 iki 2022 milijon), o XX amiaus pabaigoje j buvo
apie 4,7 milijardo, t. y. madaug tris kartus daugiau. XXI amiaus pabaigoje laukiama 14-15
milijard ms planetos gyventoj, besivystani ali teritorijoje j turt gyventi apie 80-90
procent.
441 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Taigi io sprogimo epicentras, kaip rodo dabartin padtis ir ateities prognozs, yra ir dar
ilgai bus treiajame pasaulyje", kur iuo metu gyventoj prieaugio tempai dvigubai spartesni
negu isivysiusiose alyse (1970-1980 m. buvo 2,58, o isivysiusiose - 1,13 proc.).
Reikia prisiminti, kad Pirmasis ir ypa Antrasis pasauliniai karai smarkiai paeid natralj
gyventoj judjim daugelyje pasaulio krat, ypa isivysiusiose alyse. Pirmasis pasaulinis
karas pareikalavo 25, o Antrasis - daugiau kaip 50 milijon moni gyvybi. Didiausi auk
dal sudar jauni vyrai ir gimdyti galinios moterys. Be to, karai suluoino ir padar invalidais
milijonus moni, kas taip pat turjo takos gimstamumui. Europoje sumajo gyventoj ir j
prieaugio tempai sultjo dar ir dl emigracijos u vandenyn - daugiausia JAV. Mokslinink
paskaiiavimais, vien tik XX amiaus pirmojoje pusje Europ paliko apie 30 milijon moni.
Tai irgi labai svarbs veiksniai, nulm tok didel gyventoj prieaugio skirtum isivysiusiose
ir besivystaniose alyse.
Dar visai netolimoje praeityje ir dabar daugelyje pasaulio ali gimstamumas nebuvo
reguliuojamas, ie procesai vyko ir vyksta stichikai, juos riboja nebent tik moters organizmo
fiziologins savybs, gal tiksliau - galimybs, o dabar jau brsta demografin revoliucija". Jai
bdingi du veiksniai: pirmas - buvo susidorota su mogaus bejgikumu kovoje prie
mirtingum, ypa vaik mirtingum ir prie visa, kas grs jo gyvybei ir sveikatai; antras -
sivyrauja gimstamumo kontrol ir sutuoktini autokontrol.
Nors gyventoj skaiius vis dar didja spariais tempais, rykja persilauimo tendencijos.
Tie tempai jau pasiek savo aukiausi tak ir paskutiniajame XX amiaus deimtmetyje m
po truput mati. Reikia priminti, kad, atrodo, i prognoz pradeda pildytis... Anksiau ar
vliau gimstamumas sumas visuose kratuose, net ir ten, kur iuo metu yra labai didelis. Dl
to sumas ir gyventoj prieaugis net ten, kur kartu labai mas ir j mirtingumas. iaip ar taip
gimim skaiius eimose vis labiau bus planuojamas ir reguliuojamas, nepaisant nuo ami
paveldto tamsumo ir prietar gausybs...
i priemoni gyvendinimui daugelyje ali dar ilgai trukdys ir reikiam visuomens
socialins bei ekonomins raidos galimybi nebuvimas, kada emje vis dar yra daugiau kaip
milijardas berai ir madaug dar tiek pusiau rating ir beveik milijardas moni neino, kas
yra lova... Ir vis dlto reikia tiktis, kad pasaulio visuomen isprs ir t labai jau sudting, bet
kartu ir labai aktuali globalin problem.
O mes konkreias dabartines gyventoj prieaugio problemas, ypa sprsdami aktualius
Lietuvos gyventoj prieaugio klausimus, jau aptarme ankstesniuose skyriuose.

24.5. Globalins ems kio ir maisto problemos

Nors visos globalins pasaulio problemos yra glaudiai susijusios, ypa

glauds ryiai jungia demografines ir maisto problemas. Kuo labiau gausja ems gyventoj,
tuo jiems reikia daugiau maisto. Kartu jiems btina kasmet skirti daugiau
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 442

ems ir geriau j dirbti. Nepaisant to, kad mokslinink apskaiiavimai rodo, jog pastaruoju
metu maisto gamyba pasaulyje didja - tik per atuntj XX amiaus deimtmet, skaiiuojant
vienam planetos gyventojui, maisto buvo pagaminama kaip niekad daug, faktikai pasaulyje
kas etas mogus badauja ir negali kaip reikiant dirbti.
Daugelyje valstybi iuo metu kin veikla tvarkoma taip, kad kai kuriose i j
pagaminama maisto produkt labai nedaug, o dar kai kuriose ems kio produktai gaminami,
taiau daugumai t gyventoj jie neperkami. Apskritai pasaulio ems kiui dar pakanka
itekli maisto produktams gaminti, taiau nra vienodos tarpvalstybins politikos, kuri padt
kiekvienai aliai tinkamai sprsti globalin maisto produkt problem.
Kas nulm dabartin maisto produkt situacij pasaulyje? Teigiama, pavyzdiui, kad 1950-
1985 met laikotarpiu jav prieaugis buvo spartesnis nei gyventoj: j metiniai augimo tempai
sudar apie tris procentus. Tai visikai tenkino besivystani ali grd poreik ir kur kas
daugiau j buvo galima sunaudoti gyvuli paarui isivysiusiose alyse.
Be pagrindini maistini grd gamybos, spariai augo ir msos bei pieno produkt
gamyba. Europos isivysiusiose alyse msos gamyba padidjo daugiau kaip tris kartus, o
pieno - dvigubai. Toks uolis vyko dl nauj, derlingesni kultr ir produktyvesni gyvuli
bei pauki veisli, gausaus mineralini tr ir chemini augal apsaugos priemoni
naudojimo, emi melioravimo.
Taiau btina pabrti, kad kiekvienas papildomas maisto produkt prieaugio kiekis
reikalauja vis didesni snaud. Tai i dalies paaikinama tuo, kad dirbant em vis rykiau
pasireikia dirvos derlingumo majimo tendencija, vis labiau aikja dirvos erozijos,
rgtingumo, ukrtimo nuodingosiomis mediagomis problemos.
Ms slygomis iskirtinos trys pasaulio maisto produkt gamybos sistemos. Viena i j,
vadinama industriniu ems kiu, yra bdinga iaurs Amerikos, Europos alims, Australijai,
Naujajai Zelandijai. Kitai priskiriamos alys, kuriose pastaraisiais deimtmeiais vyko
vadinamoji alioji revoliucija". Tai Azijos ir Lotyn Amerikos valstybs, turinios ger
gamtini ems itekli ir skmingai pritaikiusios paangiausi agrotechnik. Treiajai maisto
produkt gamybos sistemai priskiriamos Afrikos alys, kuri tiek gamtin ems kio produkt
gamybos baz, tiek finansini investicij galimybs menkos.
Kad galima bt patenkinti dabartiniais tempais besidauginani ems gyventoj
poreikius, btina, kad pasaulin maisto produkt gamyba kasmet didt 3-4 proc. Be to,
globalin maisto problema negals bti skmingai ir efektyviai sprendiama. Utikrinti visame
pasaulyje tok metin maisto produkt prieaug ir dar nepaeidiant ekologini reikalavim -
sunkus ir sudtingas udavinys. Taiau monija sukr naujas agrotechnologijas, siekia vesti
nauj ekonomini tarptautini santyki tvark ir stimuliuoti maisto produkt gamyb ir
prekyb jais. Skmingas viso pasaulio gyventoj aprpinimas maisto produktais - tai ne tik
produkt gausinimas, bet ir tinkamo j paskirstymo organizavimas.
Kad galtume plaiau, geriau ir visapusikiau suprasti iuos mums visiems svarbius ir
rpimus klausimus, panagrinkime ems kio ir maisto globalines problemas apskritai
globaliniu mastu.
443 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Visa ems biosfera, daugelio mokslinink apskaiiavimais, duoda apie 83-85 mlrd. ton
organini mediag, i j 30 mlrd. - jros ir vandenynai. Beveik 6,5 mlrd. moni gali gyventi
ms planetoje tik dka to, kad naudoja augalin ir gyvulin maist, arba, kitaip tariant, gauna
energijos i Sauls per augal fotosintez, mons kai kuriuos augalus savo maistui naudoja
tiesiogiai - tokius, kokie jie uauga gamtoje, arba j perdirbimo produktus, o kit maistui
tinkam dal sueria gyvuliams ir paukiams, i kuri gauna gyvulininkysts produkt: msos,
pieno, kiauini. Dal augalininkysts ir gyvulininkysts produkt mogus naudoja ne maisto
reikmms: drabuiams, avalynei, bsto ir vairiems kitiems buitiniams poreikiams tenkinti.
Metin fotosintezs produkcija - madaug 83 milijardai ton. Tai apie 14 kart pralenkia
metin kuro gamyb, skaiiuojant svorio vienetais, ir 7-8 kartus - kalorijomis. ie duomenys
labai apytiksliai, nes jr ir sausumos fotosintezs produkcijos apskaiiavimas sudtingas.
Taiau utikrintai galime teigti, kad sausumoje ios produkcijos pagaminama 2,8 karto
daugiau, nors jr ir vandenyn plotas 4 kartus didesnis u sausumos plot. Taigi skaiiuojant
ems sausumos ploto vienetui, fotosintezs produkcijos tenka apie 11 kart daugiau negu jr
ir vandenyn ploto vienetui.
Apie tredal ms planetos sausumos ploto uima mikai, kuri produktyvum
mokslininkai yra apskaiiav daug tiksliau. Medi fotosintezs naudingumo koeficientas yra
labai didelis: iaurje mik fotosintezs produkcija sudaro apie 8 tonas i hektaro, o
tropikuose - gerokai didesn. Manoma, kad vidutinis metinis mik prieaugis i hektaro yra
apie 10 ton. Vadinasi, visi ms planetos mikai kasmet duoda madaug 7 kartus daugiau
produkcijos, skaiiuojant svoriu, ir 4 kartus daugiau -kalorijomis, negu metin kuro produkcija,
igaunama i ems gelmi. Galime priminti, kad Lietuvos ekosistemose fitomass kiekis
sudaro apie 300 mln. t (absoliuiai sausos mediagos). Beveik 82 proc. jos tenka mik
ekosistemos, kur taip pat didiausias fitomass prieaugis, ploto vienetui - apie 9 tonas i
hektaro, t. y. beveik tiek, kiek ir vidutinikai pasaulyje, o ems kio paskirties plotuose - apie
8,2 tonos, arba kelet kart daugiau u pasaulio vidurk.
Mokslininkai jau seniai teigia, jog neracionalu mik naudoti kurui, nes jis yra labai svarbi
pramons aliava. Didysis rus mokslininkas D. Mendelejevas dar prie imt met mgdavo
sakyti, kad krenti galima ir asignacijomis... Vien tik medienos atliek naudojimas visikai gali
aprpinti energija vis medio apdirbimo ir celiuliozs pramon. Taiau iki iol dar didiul
medienos aliav dalis nepanaudojama, pva dl netinkamo naudojimo, dl nepakankamai
gerai organizuoto miko mediagos ruoimo, jos gabenimo, emos mikotvarkos kultros.
Pasidairykime po Lietuvos mikus, nekalbant jau apie iaurins Eurazijos ir tropinius kratus.
Artimiausiu metu monijai nepaprastai svarb udavin vis dlto teks sprsti: tinkamai
organizuoti mik glob, medienos ir kitos j produkcijos naudojim. Ir to reikia ne vien tik
pramons produkcijos gamybai. Be gerai tvarkomo mik kio negali visa jga funkcionuoti
emdirbyst ir visas ems kis.
Auginant ems plote javus, i gaunam 15 ton sausos organins mediagos 3 tonas
galima tiesiogiai panaudoti mogaus maistui. Panaudojus iaugintus javus gyvuli paarui,
jiems suerti galima visas 15 ton, i kuri galima gauti apie 1,5 tonos gyvuli ar pauki
msos, laini, pieno, kiauini.
inome, kad mogus per mnes suvalgo madaug tiek maisto, kiek pats sveria. Per 75
gyvenimo metus jis suvalgo apie 5 tonas msos, daugiau nei 1,5 tonos pieno ir jo gamini, 4
tonas bulvi ir darovi, 13 tkstani kiauini - i viso apie 32 tonas maisto. Kad
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 444

aprpintume maistu 7 miliardus moni, esant prastiniam augalini kultr derliui, reikia
usti apie 280-300 mln. hektar kultromis, kuriomis maitinasi mogus, o gyvuliams erti
reikia usti dar apie 400 mln. hektar. I viso reikia usti apie 700 milijon hektar ems,
arba 5,5 proc. visos ms planetos sausumos, tai beveik per pus daugiau, negu iandien
usjama ems kio kultromis. Ta realyb, kad dabar mogus faktikai maitinasi prasiau,
negu reikalauja normatyvai, liudija, jog vidutinis derlingumas kur kas maesnis, negu turt
bti. Kitaip tariant, yra reali galimybi smarkiai padidinti ems kio kultr derlingum ir
tada galima bt imaitinti kur kas daugiau moni negu iandien.
Jau minjome, kad dirbama tik apie deimtadalis vis ms planetos sausumos plot -
madaug 1 milijardas 357 milijonai hektar. Dauguma potenciali ganykl iandien
nenaudojama, jose gyvuliai neganomi, o ems kio produkcijos gamybai, skaitant
gyvulininkysts produktus, naudojama tik apie 20 proc. visos sausumos.
Daugelio mokslinink apytiksliais apskaiiavimais nustatyta, kiek maisto gali duoti
biosfera naudojant supermoderni technik. Ms planetoje yra apie 8,2 milijardo hektar
ems, kuri dirbant iuolaikine ems kio technika ir naudojant paangiausias gamybos
technologijas, galima gauti vidutinikai tok pat derli, koks iandien gaunamas Vakar
Europoje ir iaurs Amerikoje, nekalbant apie tolesnes galimybes.
Kiek em gali imaitinti moni? Jeigu visi pasaulio gyventojai maitintsi vegetarikai ir
valgyt vien augalus ir mineralines mediagas, mogui kasdien reikt 630-750 gram kviei
(2410-2870 kalorij), t. y. 230-274 kilogram kviei per metus. Jeigu emdirbys j uaugint
vidutinikai po 50 centneri i hektaro, vienas mogus, iuolaikikai dirbdamas em, galt
visikai aprpinti maistu 17 moni. Padauginus skaii i 8,2 milijardo hektar (tai, kaip
minjome, ems plotas, kur galima panaudoti ems kiui), gautume optimal rodikl.
Vadinasi, biosfera gali imaitinti apie 140 milijard moni. skaii gavo daugelis
mokslinink ir jis buvo minimas 1974 met pasaulinje mitybos konferencijoje Romoje.
Skaiiuojant, kad monija suvartoja daugyb kombinuoto maisto, vienam mogui per metus
tenka: 260 kg kviei, cukraus, kit angliavandeni ir riebal, 90 kg msos ir 250 pieno - 8,2
mlrd. hektar galt imaitinti apie 45 milijardus moni. Kiek tokie apskaiiavimai netiksls,
liudija atskir mokslinink pateikti rodikliai, kurie svyruoja nuo 38 iki 76 milijard moni.
Nors tie apskaiiavimai pagrsti abstrakiomis atskir mokslinink prielaidomis, bet jie doms
ir nubria teorines ribas, kurias galima mokslikai nagrinti. ia neatsivelgta papildomus
iteklius, kuriuos galima gauti i vandenyn, jr ir glojo vandens telkini, neatsivelgta ir
biochemijos bei agrotechnikos ir visos agrokultros pltojimsi. Taigi praktikai ioje srityje
pagrindo dideliam pesimizmui neturt bti... Nors ms jau 7 milijardai, iki 45 milijard dar
toloka... Per t laikotarp pasikeis visas pasaulis: dirbamos ems plotai gal ir nepadids, bet
mons i hektaro kviei tikrai iaugins daug daugiau... Ir nors reali padtis ioje srityje ne
tokia, kaip potencialios galimybs, taiau maisto gamyba, skaiiuojant pasaulio gyventojui, vis
dlto didja: isivysiusiose alyse madaug po vien procent, besivystaniose - nors tik apie
tris deimtsias procento per metus, bet vis dlto didja! Optimizmui pagrindo tikrai yra.
Neatsitiktinai ios temos pradioje buvome pateik duomenis apie tai, kaip galima bt
patenkinti dabartiniais tempais besidauginani Ze-ms gyventoj maisto poreikius.
445 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

24.6. Globalin ekologin problema

Kaip jau esame minj, Zems gyventoj skaiius nepaliaujamai didja,

jiems reikia vis daugiau ir daugiau materialini grybi. Kartu auga ir j poreikis, ir tai i
situacij dar labiau komplikuoja. Svarbiausia, kad vis labiau juntamas j poveikis gamtai. XX
amiuje ir ypa antrojoje jo pusje vis gausja reikini, liudijani negatyv mogaus ir
gamtos santyki pobd. Buvusios vietins lokalins, dar vadinamos regioninmis, ekologins
konfliktins situacijos virto labai svarbiomis globalinmis problemomis. Visus mus, Zems
gyventojus, supa ta pati aplinka: ta pati em, tie patys vandenys, tas pats oras. Kaip pasikeit
aplinka, ms em, vandenys ir oras? Paanalizuokime susidariusi globalin ekologin
problem pagal iuos gamtins aplinkos komponentus.
Zems pluta - litosfera - XX amiuje labai pasikeit. Zmons vis giliau skverbiasi Zems
gelmes, i kur buvo ikasami, isiurbiami,ipumpuojami jos turtai. Neramu buvo ir jos
paviriuje, labai intensyviai keitsi reljefas: kasami kanalai ir tuneliai, statomos utvankos ir
kriokliai, uliejami dideli jos plotai, sukuriami dirbtiniai eerai ir marios, salos ir pusiasaliai, i
jr atkovojami ir savinami dideli ems plotai, nekalbant apie oro uost, jr uost,
prieplauk, keli ir kit stambi ininerini statini statyb. Dl to buvo ukreiami ir
suardomi miliniki dirvoemi plotai. O dirvoemiai - tai monijos maitintojai. Didiuliai
plotai, kuriuose buvo auginami grdai, bulvs ir darovs, uogos ir vaisiai, tampa
besipleiani ir naujai statom miest, pramons objekt teritorijomis. Taip kasmet monija
netenka po 50-70 tkstani kvadratini kilometr ems.
Erozija pasiglemia naujus, dar neseniai derlingumu diuginusius dirvoemius, kurie tampa
antropogenins kilms dykumomis. Kasmet netenkama beveik 6 milijon hektar ems kio
naudmen. Tai neracionalaus ems itekli naudojimo tragikas rezultatas.
Ikilo dar viena nauja - litosferos utertumo - problema: tai dirvoemi tara vairiais
pesticidais, atliek laidojimas, branduoliniai bandymai. i problema pasireikia vis labiau, o
jos tolesnius padarinius sunku suvokti ir numatyti. Padt apsunkina dar ir tai, kad mogui vis
giliau skverbiantis ems gelmes, i j ikasama neipasakytai daug mineralini aliav -
daugiau kaip po 20 ton kiekvienam planetos gyventojui per metus. Nema io kiekio dal
sudaro vadinamoji tuioji uoliena, kurios sankaupos uima didelius ems paviriaus plotus ir
teria aplink.
negatyv monijos veiklos poveik vis labiau junta ir hidrosfera. Eerai, ups, jros ir
vandenynai tampa vairi teral imetimo vieta. Mokslininkai pagrstai baiminasi dl glojo
neuterto vandens atsarg majimo. Jie apskaiiavo, kad kasmet pasaulio vandenynus
patenka deimtys tkstani ton pesticid, gyvsidabrio ir jo jungini, vairi metal ir j
jungini, milijonai ton naftos ir jos produkt, labai dideli kiekiai kit teral. Ir niekas niekur
neprapuola, niekas neinyksta, tik i vien form pereina kitas. Taip monija savo mediag
apykaitos grandin traukia mediagas, kurios kenkia ne tik dabar gyvenaniai, bet ir bsimoms
kartoms.
Ne maiau aktuali ir atmosferos ekologin problema. Vjas greit sumaio didiules oro
mases, kurios imlios vairiems teralams, lengvai ukreia aplink ir tuo alingai veikia moni
sveikat. Daugelis mediag, kurias iandienin pramon ir transportas taip gausiai imeta
aplink, yra labai alingos mogui, gamtai, materialinms vertybms. Nemaa j dalis ore
ilieka ilg laik ir, nepripaindama valstybi sien, keliauja i vienos vietos kit. Akivaizdus
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 446

pavyzdys - rgtieji liets, kuri susidarym lemia nepaprastai padidjs sunaudojamo kuro
kiekis, iaug metalo lydymo mastai ir nepakankamai efektyvios gamybos procese
susidarani teral valymo sistemos.
Tad atmosfer imetami vairs sulfatai ir nitratai grta atgal. Grta rgij liet
pavidalu, padarydami didiuli nuostoli aplinkai. i al greitai pajunta ir monija, pajunta
per brangiausi savo turt - sveikat. Ir danai gyventojai ne tos alies, kuri teralus paskleid.
Kad geriau suprastume gamtos itekli naudojimo, aplinkos apsaugos ir kit globalini
problem esm, i tem panagrinkime isamiau, plaiau, labiau apibendrintai - globaliniu
mastu.
Gyvojoje gamtoje nuolat vyksta mediag ir energijos apykaita, kurioje dalyvauja visa, kas
gyva planetoje. Augalai sugeria anglies dioksid, o vanduo ir mineralins mediagos,
veikiamos Sauls energijos, sudaro anglies hidratus ir kitas gyvybei reikalingas organines
mediagas. Kartu jie iskiria aplink laisv deguon. is procesas, kurio metu atmosfera
nuolat pasipildo deguonimi, vyksta apie du milijardus met ir Zemje nra kito deguonies
altinio.
Augalijos sukurta biomas yra augaldi mitybos altinis, o augaldiai tampa msdi
aukomis. Zuvusio plrno organizmas pva ir mediaga viena ar kita forma grta biologin
apytak. Taip funkcionuoja didysis udaras gyvybs ir gamtos ciklas. Viena jo grandis lemia
kit, viena priklauso nuo kitos. Zmogus, nors tai galbt mums ir nelabai patinka, yra viena i t
grandi... O jis iuo metu jau griauna i idealiai susikomponavusi sistem.
Viena i ios sistemos grandi yra atmosfera, kurios terimas apsunkina ne tik vis
monijos gyvenim, bet ir daugelio gamybos ak pltojimsi, pradedant precizini ranki,
optini prietais, ultragrynj mediag ir net lktuv, automobili ir kit transporto
priemoni gamyba ir baigiant tkstani ton cemento, vario, vairi metal, taip pat retj ir
brangij metal bei kit verting mediag ibarstymu. Dujos ir priemaios, patenkanios
aplink, ne tik uteria pat reikalingiausi dalyk - or, bet ir be paliovos da, grauia
metalines konstrukcijas, nam stogus ir sienas, ms drabuius ir avalyn. i nelaim daug
alos padaro ir ems kiui: uteria dirvoem, ir nuo to trumpja augal gyvenimas, dista
mikai ir kenia naminiai gyvuliai.
N kiek ne maiau kenksmingos vairios mineralins tros, kuri paalin veikla ardo
nusistovjusi pusiausvyr ne tik dirvoemyje, bet ir visoje aplinkoje.
Kai mogus dar gan gyvulius ir primityviais rankiais dirbo em, jo naudojimosi gamta
atliekos buvo lengvai absorbuojamos natralaus gamtos ciklo, o dabartins pramons epochoje
jis labai aktyviai keiia atmosferos sudt, kurioje kenksmingos mediagos diena po dienos
koncentruojasi ir nutrksta natrali mediag apykaita.
Udraudus branduolinius bandymus atmosferoje, ems paviriuje ir vandenynuose gerokai
sumajo tara, ypa Eurazijos ir Amerikos iauriniuose rajonuose. Taiau praktikai ilgai dar
monija nestengs paalinti gamtoje jau susikaupusi radioaktyvij nuosd. Jos kaupiasi
daugiausia kerpse ir kaip paaras patenka iaurs elni, lapi ir net baltj mek kn, kur
radioaktyvij izotop padaugjo nuo 50 iki 100 kart. Aliaskoje gyvenani ir iaurs elni
msa mintani eskim kno audiniuose rasta keturgubai daugiau radioaktyvij mediag,
negu vidutini zon gyventoj audiniuose.
Oro sluoksnis, gaubiantis ms Zem, milinikas, jis sveria apie 5000 trilijon ton. Va
tau lengvas kaip oras... Vienam mogui jo tenka madaug po du milijonus ton. Zmonijai labai
svarbu, kad bt ilaikyta deguonies pusiausvyra, ypa tuose regionuose, kur ji paeista.
447 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Kadangi deguon atmosferoje gali atnaujinti tik augalija, o jo daugelyje region

sunaudojama daugiau negu pagamina t region augalija, kyla klausimas, kodl deguonies
atmosferoje nemaja? Mokslininkai, ypa kosmoso tyrintojai, prijo ivad, kad Zem turi
dar vien deguonies altin - vandens garus, kurie auktutiniuose atmosferos sluoksniuose,
veikiami ultravioletini Sauls spinduli, suskyla deguon ir vandenil.
Zinome, kad mogus be maisto gali gyventi penkias savaites, be vandens - penkias dienas,
o be oro - tik penkias minutes. Svarbiausia mogui yra grynas oras, jis turi kvpuoti
nepriklausomai nuo to, ar oras utertas, ar ne, unuodytas ar varus...
Tyras oras reikalingas ne tik mogui, bet ir visai gyvnijai, kuri, kaip ir augalija, vanduo,
em ir jos gelms yra gamtos dalis, jos elementas. Kai ms planetoje inyksta kokia nors
gyvnijos ris - inyksta ir tam tikra gamtos dalel, paeidiama pati gamta. Mes kol kas
nestengiame suvokti, kiek mogui alos atnea tik vienos ries inykimas.
Vienam mogui tenka apie du imtus milijon vabzdi, kurie gamtoje irgi palaiko tam
tikr pusiausvyr. Jie bene geriausiai prisitaiko prie utertos gamtos. vairiai aikindami
reikin, kai kurie mokslininkai mano, kad panaiai gali prisitaikyti ir mogus. Teiginys labai
ginytinas, nes jeigu mogus ir prisitaiko prie kintanios aplinkos, is procesas vyksta ne taip
jau greitai... Dabar, kai aplink patenka tokie miliniki teral kiekiai, mogaus organizmas
nestengia laiku sukurti natrali apsaugos savybi.
Nuo uterto oro vis pirma kenia dideli miest ir pramons zon gyventojai. Rus
ininierius V udnovas ne be pagrindo pabria, kad kaimo gyventojai per minut plauius
traukia 40 milijon kruopelyi dulki, o miesto gyventojas - apie milijard, dl to jis daugiau
serga ir anksiau mirta.
Pavojingiausias oro terimo altinis - degimo procesas, dl kurio atmosferoje gausja
anglies monoksido. Zmogus ino milijonus vairi chemikal ir kas savait j skaiius padidja
eiais ar atuoniais tkstaniais, tvirtina JAV chemik draugijos specialistai, kurie savo centre
kompiuteriais registruoja kiekvien nauj atradim. Apie 96 proc. chemikal yra organins
kilms ir pagaminti i anglies - tai daugiausia iskirtos i gamtini mediag arba sintetins
mediagos. Nustatyta, kad maiausiai 17 tkstani gamtoje esani chemikal gali sukelti
v ir kitas ligas. Daugelis lig paaikja ne i karto, o po daugelio met ir imtis koki nors
efektyvi priemoni praktikai nemanoma.
Analizuojant pastangas Lietuvos atmosferos oro utertumui mainti, reikia pabrti, kad
epizodiniai stratosferos ozono tyrimai buvo pradti dar 1976 metais, o nuo 1992-j vykdomi
sistemingi nuolatiniai matavimai.
Gamtins aplinkos tvarumo komplekse atmosferos oras uima ypating viet - atmosfera
nepalyginamai dinamikesn u kitas gamtos sferas. Pernaos i kit ali daniausiai vaidina
lemiam vaidmen aplink teriani priemai lygiui vir Lietuvos teritorijos susidaryti.
Atmosferoje savaiminio apsivalymo procesai taip pat kur kas spartesni negu vandens
telkiniuose ar dirvoemyje. Svarbu, kad per atmosfer teriamos visos kitos sferos. Oro taros
perjimo kitas sferas bdai labai vairs ir sudtingi, dauguma iki iol dar neitirti, o
svarbiausia, kad paiai atmosferai, kaip bene labiausiai paeidiamai ekosistemos daliai, gresia
rimtas pavojus. Labai pakitus atmosferos fizinms ir cheminms savybms prasidt griuvimo
procesas, kuris pereit per visas kitas ekosistemos grandis. Jau dabar atsiranda tam tikr tokios
katastrofins grities simptom. Padidjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, irykja
iluminio reikinio padariniai. Padidjus aerozolio daleli kiekiui atmosferoje, gresia klimato
atalimas. Veikdami ie abu procesai vienas kito nekompensuoja, kadangi vairiose Zems
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 448

vietose jie veikia skirtingai. Todl padidja atmosferos dinamika: daniau kartojasi uraganai ir
kitos stichins nelaims.
Siekdami teigiamai paveikti atmosferos pokyius, daugiau dmesio turtume skirti
augalijos apsaugai, nes augalin danga tampa atmosferos teral filtru.
Europoje atmosferos oras varja pastaius valymo renginius, o Lietuvoje tai vyksta dl
ekonomins krizs ir energijos taupymo. Taiau apie 90 proc. atmosferos taros pas mus sudaro
kit ali altini taka. Todl Lietuvai net visikai ijungus" savo altinius, atmosferos
utertumas sumat tik iek tiek. Ir ioje srityje, kaip matome, btinos vis ali bendros
pastangos...
Tvirtai yra inoma, ir apie tai mes ne kart rame, kad didiausias aplinkos terjas iuo
metu yra automobilis. Turime galvoje ne vien automobil, bet visas transporto priemones.
Pasaulio automobili keli tinklas - deimtys milijon kilometr, dar keli milijonai
geleinkeli, apie penki milijonai kilometr avialinij. Zems paviriumi ir po eme lekia
imtai milijon automobili, greitj traukini, oro erdvse daugyb lktuv ir sraigtasparni,
o jiems reikia vis daugiau ger keli, pakilimo ir nusileidimo tak, laivybai tinkam
neaudring jr, upi ir kanal, mat nuo to priklauso transporto efektyvumas. Didelio miesto
gyventojai kasdien vaiavimui sugaita apie dvi valandas, o tai negamybin laiko dalis ir to
laiko pavadinti poilsiu taip pat negalima.
Anksiau mechanini transporto priemoni isivystymas prisidjo prie miesto teritorij
pltimo ir gyventoj gausjimo, o iandien is procesas, ypa lengvj automobili
daugjimas, pasidar vienu i prieingo reikinio prieasi: dalis didmiesi gyventoj
apsigyvena priemiesiuose, kurie neretai yra u 80-100 kilometr nuo centro. Dl to miest
teritorija pleiasi, o gyventoj centriniuose rajonuose maja. Didij miest centriniuose
rajonuose sukoncentruoti prekybos centrai, buitinio aptarnavimo mons, bankai,
administraciniai ir kultriniai centrai, net reikalingiausios pramons mons ilieka. Tai dar
labiau maina miest centro gyventoj skaii ir didina transporto srautus. Modernios
transporto priemons ir didelis lengvj automobili skaiius leidia daugumai u miesto rib
gyvenani moni laiku atvykti darb ir grti namo. Ikyla dar viena problema - kur rasti
centre vietos automobiliui pastatyti netoli darboviets?
Transporto, ypa lengvj automobili transporto pltra tam tikru mastu niokoja miestus,
kuri per daugel met ar net ami nesteng sunaikinti nei karai, nei ems drebjimai,
potvyniai ar kitos stichins nelaims. Be to, jie gresia pstiesiems, kuri kasmet va apie pus
milijono ir apie 60-70 milijon sualojama.
Gatvse lieka vis maiau vietos, automobiliai vaiuoja psij greiiu, didel j dalis stovi
ia pat ant kelio ir dar labiau susiaurina jo vaiuojamj dal. Ieitis tokia: platinti vaiuojamj
gatvi dal, kas labai sunkiai vyksta, statyti tunelius ir viadukus, nevienod lygi sankryas,
skirti izoliuotas miesto teritorijas pstiesiems, taip pat ir greitajam transportui, nukelti dal
transporto po eme (metropolitenai) arba tiesti magistrales vir ems, statyti poemines
psij perjas, kad bt patogiau, rengti eskalatorius ar net judamuosius takus. Visa tai
reikalauja daug l, kuri sukaupti ne visi gali.
Daug l prireiks ir geleinkeli rekonstrukcijai. Artimiausiu metu dabartinius gele-
inkelius turs pakeisti sistemos, kurios juds specialiais tuneliais Zems paviriuje arba po
eme. Beveik visi mokslininkai, transporto specialistai aikina, kad bgiai, kurie kadaise buvo
padaryti vaiavimui palengvinti, dabar tapo savotiku jo stabdiu, ir teigia, kad transporto
449 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

priemons juds ant oro pagalvi, kuri dka neipasakytai padids greitis. Kai kurie i j oro
pagalvei teikia toki pat reikm, koki prie tkstanius met turjo ratai. Taiau inome, kad
transporto sistemoje sitvirtino vamzdynai. J jau daugiau negu geleinkeli. Vamzdyn
transportas pigesnis net u jr transport. Naft ir jos produktus transportuoti vamzdiais 12-
15 kart pigiau, negu gabenti traukiniais ar automobiliais. Vamzdyn transportu galima bus
pumpuoti kapsules su jose sutalpintais vis trij agregatini bsen kroviniais. iuo transportu
gali bti siuniami net laikai ir pato siuntiniai, kurie adresat pasiekt greiiau negu oro
patu. Ir specialistai beveik vieningai pranaauja: anteminis ir poeminis, tunelinis ir
vamzdyn transportas naudosis oro pagalvmis. Vamzdyn transportas turi didel ateit, jis
uima palyginti maai vietos, nesimaio po kojom", j naudojant neteriama aplinka.
Mes ia palietme tik globalines transporto problemas, nes kai kurias dabarties ir netolimos
ateities bei Lietuvos transporto problemas jau aptarme.

24.7. Globalin atliek problema

Pasaulio mokslininkai tvirtina, kad gamtoje nra nieko nenaudingo, ir

atliekos yra naudinga mediaga, tik mes neinome, kaip j panaudoti.
Bet kuriame mieste ir gyvenvietje susikaupia tonos vairiausi atliek: kiet, biri ar
skyst. J kiekis priklauso nuo gyventoj skaiiaus gyvenvietse ar mieste, nuo ildymo
sistemos, visuomeninio maitinimo moni ir parduotuvi tinklo ar komunalins tarnybos ir
ypa - nuo klimato zonos, pramonins gamybos apimties ir jos idstymo.
Zinoma, isivysiusiose ir vidutinio isivystymo alyse vienam gyventojui per metus tenka
madaug po 200 kg atliek, bet ie rodikliai labai vidutiniai, jie gali svyruoti priklausomai nuo
alies ir konkretaus miesto. JAV, pavyzdiui, per metus susikaupia apie 5 milijardus ton vien
tik kietj atliek, ir tai ne patys didiausi rodikliai. Taigi vien tokios daugybs atliek
surinkimas savaime tampa didele problema. T atliek tikrai daug. Vien nam iukli JAV
miestuose per metus surenkama daugiau kaip po 700 kg i vieno gyventojo - tai tris su puse
karto daugiau negu pasaulio vidurkis.
Atrodo paradoksalu, bet i tikrj taip yra. Kuo auktesnis moni gyvenimo lygis, tuo
daugiau atliek. Tai automobiliai, baldai, aldytuvai, ildytuvai, televizoriai ir radijo aparatai,
virt nereikalingu lamtu, atliekomis arba paprasiausiai pakeiiami kitais, naujesniais
modeliais. Be to, kiekvienais metais naujos preks vis mantriau pakuojamos. Pakuots
mediagas taip pat tenka paalinti drauge su milijonais ton kit susikaupusi atliek, o tai
nra paprasta. Miest higienos problemomis labai rimtai domjosi yms pasaulio
mokslininkai Pasteras ir Kochas, jie vieni i pirmj ikl t pavoj, kur pdamos kelia
atliekos. Pramons atliek utilizavimu domjosi ir Mendelejevas.
Aplinka atliekomis buvo teriama ir anksiau, taiau terimo pobdis buvo kitoks: tada
buvo kalbama apie dmus, suodius, organines atliekas. Dabartins atliekos visai kitokios
prigimties - jos gali bti neapsakomai kenksmingos, tai: radiacija, asbestas, DDT, vairs
chemikalai, mineralins tros, pesticidai ir kitokios kovos su augal kenkjais priemons,
kurios dl ilgo ir netvarkingo sandliavimo gali usidegti, sudaryti vairiausius cheminius
junginius, pavojingus monms ir gyvuliams. Pati gamta dar neprisitaik prie plastmass
mediag, sintetins gumos, aliuminio konteineri, automobili lauo ir kitoki grybi"
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 450

sudorojimo, negali j perdirbti, sunaikinti ar bent padaryti nekenksmingomis. iandien inomi

du kietj atliek alinimo bdai: deginimas ir gabenimas toliau nuo gyvenviei esamas
vietas - svartynus, taiau jie turi dideli trkum. Pirma, ems pavirius, ant kurio suveria-
mos atliekos, ribotas, antra, priirint ems paviri reikia grietai laikytis sanitarini
reikalavim, kitaip jos nuolat kels pavoj. Atliek deginimas, kad ir paiomis moderniausiomis
priemonmis, taip pat turi trkum: geriausiu atveju galima sudeginti iki 80 proc. atliek,
likusias reikia gabenti svartynus, o j vargus jau minjome.
Naujausi iradimai pramons ir net buitines atliekas gali padti panaudoti i naujo. Beveik
80 proc. galima perdirbti arba sudeginti ir paversti energija. Dalis nesudegusi mediag -
metalas, stiklas, sulydytos vairi plastmasi dervos - gali bti iskirtos ir vl naudojamos.
Atrasti mikroorganizmai, kurie grauia vairiausias plastmases, chemin lak, iuklmis
paveria net statybinius blokus, o likuiai tinka ems kio troms gaminti. Reikia
gyvendinti ciklikumo idj. Tam btina suvienyti biolog, ininieri, ekolog, sociolog ir
medik pastangas.
Reikia taikyti ekonominio pobdio priemones, atskiras inybas bei mones suinteresuoti
atliekas rinkti, riuoti ir pristatyti perdirbimui. Austrijoje, pavyzdiui, jau daug met veikia
atliek bira, kuri, naudodamasi iuolaikins elektronikos priemonmis, renka duomenis apie
atliekas, j r, laikymo viet ir slygas. Tai palengvina darb i aliav perdirbjams.
Dar viena nauja problema. valds branduolin energij, pristats atomini elektrini ir
vairi reaktori, mogus gavo ir atomini moni radioaktyviuosius pelenus". Radioaktyvij
atliek negalima sunaikinti ar perdirbti inomais bdais. Kol kas monijai inomas bene
vienintelis patikimas bdas apsisaugoti nuo branduolini atliek - grietai jas kontroliuoti,
laikyti gerai izoliuotoje ir kuo maesnje udaroje patalpoje. Tai dar vadinama aminuoju
saugojimu", nes taip izoliuotos radioaktyviosios mediagos savo kenksmingas savybes
praranda labai pamau. ioje srityje i viso negalima paksti aplaidumo, ypa kai kalbama apie
branduolin energetik. Nuo ms reikiamo apdairumo ir drausms priklausys ne tik gerov ir
aplinkos varumas, bet ir ekologin pusiausvyra emje.

24.8. Triukmo ir vibracijos problemos

Nesigilinus i problem atrodo, kad triukmas nra kakas ypatingo ir

praktikai kenkti mogui negali. Ypa jo nepastebi, nebijo ir nevengia jaunimas. Taiau verta
inoti, kad gyvenamosios ir darbo aplinkos terimo skalje triukmas uima trei viet!
inomas prancz ekologas Filipas en Markas su pranczams bdinga ironija tvirtina, kad
vienas reaktyvinis lktuvas skrisdamas sukelia didesn triukm, negu 50 milijon prancz
pokalbis. Triukmas yra alutinis technins paangos, technikos raidos, automatizacijos,
mechanizacijos ir transporto produktas. Jis trukdo monms dirbti, ilstis, maina darbo
naum ir neigiamai veikia nerv sistem. Triuk
451 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

m kelia geleinkeli ir miest tramvaj bildesys bei vilpesys, lktuv ir vairios pramons
moni bei statybos technikos gaudesys ir dundesys, net vairiausi nam kio buities aparat
esys. Bet visgi pagrindinis triukmo altinis, jau dabar ne tik miestuose - automobilis. Jam
tenka apie 80 proc. viso miestuose sukeliamo triukmo.
Triukm sukelia mechaninis elasting kn virpjimas. Virpesiai paprastai skirstomi
emuosius, vidutiniuosius ir auktuosius. mogui triukmas pavojingas, kai jis didesnis negu 6
decibelai, o didmiesiuose jis paprastai virija net 100 dB. Priklausomai nuo stiprumo ir danio
jis sukelia galvos skausm, spengim ausyse, klausos silpnjim, irdies ir net skrandio
susirgimus, nuo nuolatinio triukmo mogaus organizme atsiranda vairi funkcini pakitim:
didja kraujospdis, sultja irdies ritmas, danai pasireikia jos aritmija, sutrinka seili
sekrecija, skydliauks ir antinksi funkcijos, maja smegen aktyvumas.
iuo metu labiausiai domimasi cheminio utertumo mainimo problemomis, nors
kenksmingas chemines mediagas dar galima paalinti i organizmo - apdoroti, neutralizuoti,
vien ar kit nenaudoti, vienas pakeisti kitomis ir t. t. Didiausi pavoj kelia triukmas,
vibracija ir elektromagnetiniai laukai (spinduliuot). Anglijoje kas ketvirtas, Pranczijoje kas
penktas mogus dl nuolatinio triukmo poveikio serga neurozmis, kitomis nerv ligomis.
Elektromagnetinius virpesius skleidia visi komunikacij renginiai. Triukmas ir vibracija ardo
pastatus, aloja augalus, gyvnus, kenkia monms.
Norint ivengti neigiamo dirbtini fizikini reikini poveikio, svarbu juos norminti,
reglamentuoti valstybiniais standartais, juos atsivelgti projektuojant naujas mainas,
mechanizmus, vairi rang, idstant darbo vietas ir t. t.
Miesto triukm galima sumainti platinant gatves, gerinant j konstrukcij, tobulinant
transporto priemones, rengiant jose geresnius duslintuvus, gerinant transporto judjimo
organizavim, parenkant tinkamas alias utvaras bei juostas su medeli eilmis ir
daugiameiais krmais ir, aiku, tinkamai projektuojant ir statant namus bei planuojant butus,
rengiant sandarius, garso nepraleidianius langus. Vienu odiu, ioje srityje galima daug k
nuveikti.

24.9. Globalini problem vertinimas ir prognozavimas

Nemanykime, kad ms nagrinjamos problemos atsirado nelauktai ir

netiktai, kad nelauktai ir netiktai jos tapo globalinmis, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. J
atsiradimas ir spartus gausjimas i esms daug k pakeit pasaulyje, o svarbiausia, pakeit
poir ateit. Viso pasaulio mons suprato, kad tolesn civilizacijos raida, dabarties ir juo
labiau bsim kart ateitis visikai priklauso nuo labai svarbaus veiksmo - nuo to, kaip bus
sprendiamos globalins problemos. Niekada su iomis problemomis taip glaudiai nebuvo
susijs visos monijos likimas. E. Fromo sparnuotas posakis Dabartis - tai laikas, kur praeitis
susitinka su ateitimi" ilieka aktualus visais laikais. Dar visai netolima praeitis parod, kaip
mes rengiams eiti ateit, ji parod, kad nemaa monijos veiklos dalis toli grau neatitinka
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 452

racionalumo sampratos. Visikai teistai ikyla klausimas: Kaip mums elgtis dabar, kad ateitis
bt tokia, koki j nortume matyti?" Ir tai btina kaip tik dabar, XX ir XXI ami sandroje,
nes, sakykime, IX amiuje ar net io amiaus pradioje globalini problem prognozavimas i
viso bt nereikalingas ar net nemanomas. Dabar monijai is klausimas ikilo akivaizdiai,
juolab kad jos imintis sukr tobul matematin aparat, ji turi galingas kompiuterines
sistemas, modeliavimo teorij, plaiausias informacijos paslaugas. iomis priemonmis tikrai
galima daug k nuveikti, daug drsiau ir utikriniau pavelgti ateit - vertinti globalini
problem mast ir raidos ypatumus. T darb gana skmingai dirba daugelio ali ir
tarptautini organizacij mokslininkai. Apvelkime kai kuriuos globalini problem vertinimo
ir prognozavimo projektus.
Matyt, taip jau sutapo, kad isivysiusioms pasaulio alims pasiekus paspartinto
ekonominio augimo pokario laikotarpiu piko bsen, buvo kurtas Romos klubas.
pasaulio istorij jau buvo rayta ne maiau vyki ir proces, liudijani, kad monija
pradjo suvokti gamtins aplinkos degradacijos, moni tarpusavio susvetimjimo procesus, j
prieastis. monijos ateities horizont vis labiau pradjo temdyti globalini problem
debesys...
inomas Italijos pramonininkas, buvs aktyvus antifaistinio pasiprieinimo dalyvis A.
Peejis kr Romos klub". Jis ne kart prisipaino, jog iai akcijai j paskatino situacija,
privertusi j suburti specialistus globalinms problemoms sprsti. Jis pabr, jog baisiausia,
kad mes stengiams ir toliau telkti dmes periferines problemas ir nepastebime, kad tuo pat
metu mus vis stipriau spaudia globalini problem gniautai". 1968-aisiais Romoje A. Peejo
sukviesti pirmj posd atvyko apie trisdeimt mokslinink, visuomens veikj, verslinink,
kad neoficialioje aplinkoje pasikeist nuomonmis dl monijos ateities. Finansuoti Romos
klub" msi kai kurios Europos ali firmos, tarp j ital Fialas" ir vokiei
Volkswagenwerk", kuri veiklos skm bene labiausiai priklauso nuo tiksli ateities
prognozi. io klubo nuostatuose numatytas nari skaiius buvo ribojamas iki imto, jo nariai
turjo reikti skirtingas pairas globalines problemas, bti vairi profesij ir atstovauti skir-
tingiems nacionaliniams ir socialiniams visuomens sluoksniams.
Viso pasaulio visuomen plaiai apie Romos klub" suinojo, kai pasirod jo iniciatyva
parengti pirmieji projektai, nagrinjantys globalines problemas. Bene didiausi susidomjim
sukl dar 1972-aisiais ileistas projektas Augimo ribos", kurio autorius D. Nidouzas, 1989-
aisiais lanksis ir ms alyje. Projektas nagrinja penkias svarbiausias globalines problemas:
sparios industrializacijos, gyventoj skaiiaus didjimo, maisto produkt trkumo, gamtini
itekli isekimo ir gamtos aplinkos utertumo. Pasitelk galing skaiiavimo technik,
pritaik naujus matematinius problem tyrimo metodus, apdoroj milinik statistins
mediagos kiek, jie gavo gana pesimistinius rezultatus. ie akivaizdiai rod, kad monijai
nesimus efektyvi priemoni, prietaravimai tarp gamtos itekli ir nepaprastai spartjani j
naudojimo temp, didjantis gamtins aplinkos utertumas bei spartus gyventoj gausjimas
gali sukelti globalin kriz dar XXI amiaus viduryje ir kaip vienintel ieit sil vadina mj
globalins pusiausvyros koncepcij, kurios esm sudaro btinyb stabilizuoti gyventoj
skaiiaus didjim, apriboti gamyb ir sumainti gamtos turt naudojim.
453 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

i koncepcija gana pagrstai sulauk ir nemaos kritikos: kas, pavyzdiui, lengvai sutiks su
gamybos, o kartu ir pelno majimo perspektyva, kas i besivystani ali vadov ar
verslinink nors globalins pusiausvyros" vardan sumainti itekli gavyb ir sulugdyti ia
kins veiklos forma pagrst savo alies ekonomik?
Madaug nuo 1977-j beveik kasmet po nauj Romos klubo" praneim, skirt
aktualiausioms dabarties globalinms problemoms, paruodavo jo aktyviausieji veikjai: U
eikvojimo amiaus rib", monijos tikslai", Nra rib lavintis", Treiasis pasaulis - du
tredaliai pasaulio", Marrutai, vedantys ateit", Vandenyn ateitis" ir kt. J aktualum rodo
jau vien tik nagrinjam problem pavadinimai...
Gana doms teiginiai buvo idstyti projekte Dialogas apie turt ir gerov", kurio
angoje A. Peejis ra: Naujosios ekonomikos branduolys yra ekonomikos ir ekologijos
sintez". Tai akivaizdiai patvirtina teigin, kad negali bti turto ekologikai nepatvariame
pasaulyje.
1998-aisiais Romos klubas" mins savo trisdeimtmet. Dar savo dvideimtmeio proga jo
krjai pabr, kad galima laikyti stebuklu fakt, jog neformali organizacija, neturinti nei
struktros, nei etat, nei biudeto, gavo tok didel pripainim pasaulyje. Nordama isprsti
klubo keliamas problemas, pasaulio visuomen turi susitelkti, perirti vertybi prioritet.
Romos klubo" projektai sukl taking pasaulio organizacij ir net JTO susidomjim.
1973-iaisiais pradtas burti ekspert kolektyvas, kuriam vadovauti buvo pasilyta tais paiais
metais aukiausi vertinim - Nobelio premij u ekonomikos moksl darbus - pelniusiam
Vasilijui Leontjevui.
Amerikiei ekonomistas V Leontjevas gim 1906 metais Sankt Peterburge. Peterburgo
universitet baig bdamas devyniolikos ir ivyko i Rusijos. Dirbo Vokietijoje, Kinijoje, o nuo
1931-j gyvena Jungtinse Amerikos Valstyjose, profesoriauja Hovardo ir Niujorko
universitetuose. Nobelio premij gavo u sukurtus originalius ekonomins analizs metodus.
Profesorius aktyviai sitrauk globalini problem tyrinjim: jo tyrim tikslas buvo
pasaulio ekonomikos ateities ekologini aspekt vertinimas. Jo vadovaujamo mokslinio
kolektyvo nariai puikiai suvok didiul potenciali ekonomins krizs poveikio galimyb
planetos ekonomikos raidai, juo labiau kad monijos taka gamtai didjo milinikais tempais.
Buvo pabrta, kad, nepaisant vis racionalesni ir eko-nomikesni gamtos mineralini itekli
naudojimo bd, galima tiktis, jog per likusius trisdeimt XX amiaus met monija j
suvartos net 3-4 kartus daugiau, nei per vis ankstesn civilizacijos istorij.
Buvo parengtas globalinis ekonominis pasaulio kio modelis. Pasirink bazinius 1970-
uosius, mokslininkai prognozavo, kokie turt bti 1980, 1990 ir 2000-j pasaulins
ekonomikos rodikliai.
Nors modelis apima globalines problemas, taiau yra labai detalus: pasaulio ekonomika
suskirstyta 15 rajon, kiekvieno i j ekonomin veikla - 45 sektorius, kurie savo ruotu
buvo smulkinami maesnius padalinius, pavyzdiui, ems kio sektoriuje buvo iskirti 4
pasektoriai: gyvulininkysts, jav ir kultros, turinios didel proteino kiek, ir akniavaisi.
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 454

Kiekvienas i penkiolikos iskirt rajon buvo analizuojami atskirai. Taiau modelis numat
ir j tarpusavio ryi mechanizm. Tai eksporto-importo, kapitalini djim sraut bei kiti
ryiai. domu pabrti, kad modelis leidia atlikti detali perspektyvin galim technologij,
gamybos snaud, kain pokyi analiz.
iame pasaulio ekonomikos pltros prognozs modelyje, be pagrindins ekologins
problemos, dar buvo aptarti ir kiti ekonomikos raidos klausimai: struktriniai ekonomikos
pokyiai, tarptautiniai ekonominiai santykiai ir kiti klausimai, net mokjim balansai.
V. Leontjevo modelyje pagrindinmis ekonominio augimo prielaidomis buvo laikomi
maisto produktai, gamtos itekliai, ekonomins snaudos aplinkos tarai mainti, investicijos ir
industrializacija, nauja pasaulin ekonomin tvarka. Modelio krjai orientavosi tai, kad
ateityje jis bus koreguojamas, tikslinamas, analizuojamas. Ir tai suprantama, nes ateities
prognozavimas, ypa tokiu prietaringu ir dinamiku dabarties laikotarpiu, yra gana sudtingas:
prognozs objektu pasirinktas toks painus ir paslaptingas objektas, kaip pasaulio ekonomika.
Prognozs tikslumas daugiausia priklauso nuo sistemos bkls, analizs detalumo, jos
struktrins charakteristikos.
io modelio ivados sukl didel visuomens susidomjim, jas buvo atsivelgta sudarant
netolimos ateities kai kuriuos strateginio ekonomikos pltojimo planus ir programas. Nema
reikm modelio Pasaulio ekonomikos ateitis" ivados vykdant ios ries tyrinjimus turi ir
iandien.
1983- ij ruden Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja prim re-
zoliucij, kurioje nurodyta, jog btina sukurti globalini pokyi program. J turjo sudaryti
tokie skubs udaviniai:

pasilyti ilgalaik gamtins apsaugos strategij, kuri lemt stabili pltr iki 2000-j ir
vliau;
rekomenduoti bdus, kaip glaudiau bendradarbiauti skirtingo socialinio ekonominio
isivystymo lygio alims aplinkos apsaugos srityje. Nustatyti tikslus, kuriuose bt
atsivelgta ryius tarp gyventoj skaiiaus, gamtos itekli, aplinkos ir ekonomikos
pltros;
vertinti efektyvaus gamtins aplinkos problem sprendimo visos pasaulio visuomens
mastu bdus ir priemones;
padti isiaikinti ir suvokti svarbiausias gamtins aplinkos problemas, suformuluoti
ilgalaik artimiausi deimtmei pasaulio visuomens gamtins aplinkos kokybs
gerinimo program.
tai kokie nelengvi klausimai ikelti iame dokumente. Jiems sprsti numatyta sukurti
speciali nepriklausom komisij. Jai vadovauti pasilyta Norvegijos visuomens veikjai S. H.
Bruntland.
Tarptautin gamtins aplinkos ir pltros komisija funkcionavo kaip nepriklausoma
organizacija. Komisijos nariai jos darbe dalyvavo ne kaip atskir vyriausybi atstovai, bet kaip
privats asmenys. Joje buvo svarstomi vairiausi klausimai, visikai savarankikai
konsultuojamasi su reikalingais monmis ir organizacijomis.
1984- aisiais enevoje vyko pirmoji ios komisijos sesija, kurioje buvo pabrta,
jog organizacija kurta ypatingu monijos raidos laikotarpiu. alingas pasaulio vi
455 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

suomens kins veiklos poveikis gamtai beatodairikai didja, tuo patvirtindamas vis
lidnesnes visai netolimos monijos ateities prognozes. ioje sesijoje pateiktoje mediagoje vis
dlto pabrta, jog galima nukreipti pasaulio visuomens veiksmus ir tolesn jos raid
nepaeidiant stabilumo reikalavim. To reikia imtis kardinaliai. Buvo kreiptasi vairias viso
pasaulio organizacijas, atskirus asmenis ir raginama prisidti prie komisijos veiklos, susijusios
su enevos sesijoje suformuluotais atuoniais pagrindiniais klausimais:
pasaulio gyventoj, gamtins aplinkos ir stabilios raidos perspektyvos;
energetika: gamtin aplinka ir pltra;
pramon: gamtin aplinka ir pltra;
apsirpinimas maisto produktais;
ems kis;
mik kis: gamtin aplinka ir pltra;
gamtins aplinkos valdymo sprendim gyvendinimas;
tarptautinis bendradarbiavimas.
Nauja ir labai neprasta komisijos darbo forma buvo diskusiniai pasitarimai, surengti
vairiuose pasaulio rajonuose. Visuomen labai domjosi rezultatais pasitarim, kurie vyko
Indonezijoje, Norvegijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Zimbabvje, Kenijoje, buvusioje Soviet
Sjungoje, Japonijoje. Diskusiniai pasitarimai kiekvienoje i ms pamint ali trukdavo po
savait ir ilgiau, padjo komisijos nariams sitikinti, kad visuomen jau pradjo labiau domtis
globalinmis problemomis, ir pasitarim metu sukaupta mediaga, nepaprastai gausi
informacija yra ypa reikalinga.
1987-j ruden 42 Jungtini Taut Organizacijos Generalins Asambljos sesijai buvo
pateiktas Tarptautins gamtos aplinkos ir pltros komisijos praneimas prasmingu pavadinimu
Ms bendra ateitis". Praneime pateikta detali situacijos analiz, akcentuojant aktualiausias
problemas ir jas suklusias prieastis. Suformuluota stabilios raidos koncepcija. Stabilios raidos
strategija siekia tiek moni, tiek visuomens ir gamtos tarpusavio santyki harmonijos.
Praneime pabrta, kad tokiai stabiliai raidai, kuri yra pasaulio visuomens ateities garantija,
btina:
politin sistema, utikrinanti plaij visuomens sluoksni dalyvavim priimant
sprendimus;
ekonomin sistema, laiduojanti iplstin reprodukcij ir technin paang savo bazs
pagrindu;
socialin sistema, laiduojanti tampos minimizavim primus neharmoning ekonomin
sprendim;
technologin sistema, utikrinanti nenutrkstam nauj sprendim paiek;
tarptautin sistema, leidianti palaikyti stabilius prekybinius ir finansinius ryius;
administracin sistema, pakankamai lanksti ir operatyviai save koreguojanti.
Vis didesn reikm gyja pasaulio stebjimo institucij veikla. iuo metu daugelis
pasaulinio lygio organizacij skelbia kasmetines apvalgas, bandydamos sekti dinamik
planetos gyvenim. Jungtini Taut Organizacijos ems kio ir maisto pro
24. B E N D R G L O B A L I N I P R O B L E M E K O N O M I N I A I A S P E K TA I 456

dukt organizacija (FAO) leidia ataskaitas ems kio ir maisto produkt bkl", JTO
demografinis fondas - Pasaulio ekonomikos apvalga", Gamtins apsaugos fondas (UNEF) -
Gamtins aplinkos bkl", Pasaulio bankas - Pasaulio raida".
Didesnio ir platesnio dmesio sulaukia Pasaulio stebjimo instituto rinkiniai Pasaulio
bkl". Jie doms ir todl yra traukti daugelio JAV ir kit ali universitet bei koled
studij kurs.
Pasaulio stebjimo institutas - nedidel nekomercin organizacija, sikrusi Vaingtone.
Puikiai organizuota informacinio aprpinimo sistema jungia j su stambiausiais tarptautiniais
ekonomikos, demografijos, energetikos, ems kio, vairiausi verslo ak bei kitais duomen
bankais. Glauds instituto ryiai su stambiausiais pasaulio mokslinio tyrimo centrais.
Jie labai efektyvs, nes institutas, kaip minjome, yra Vaingtone, kur kaimynystje
sikrusios pasaulinio masto organizacijos.
Kasmet Pasaulio stebjimo instituto leidiam rinkini tematika labai vairi. Tai
Urbanizacijos ateities vertinimas", Demografins situacijos analiz", Energetikos
efektyvumo didinimas", Nacionalinis saugumas ir pasaulio ekonomikos militarizavimas".
Taigi apvelgiamos faktikai tos paios temos, tos paios globalins problemos, tik
pasirenkami kiti apvalgos takai, aspektai.
Verti dmesio ir Lietuvos mokslinink darbai sprendiant globalines problemas, ypa j
ekonominius aspektus. Ne tik Lietuvos mokslo, bet ir atsakingi valstybs, jos Vyriausybs ir
savivaldybi darbuotojai vis labiau supranta, kad dauguma iuolaikini problem yra svarbios
visiems, jos jaudina vis monij. Jie yra sitikin, kad pleiantis ekonominiams valstybi ir
region ryiams vis labiau turi bti suvokiamas pasaulinio kio bendrumas, kad bet kuri
ekonomin sistema remiasi ir pltojasi tam tikromis ekonominmis slygomis.
Vertinant pasaulin k tokiu poiriu, ikyla btinyb sprsti daugel ekonomini problem
globaliniu mastu, nors kai kurios i j, vertinant pavirutinikai, yra lokalins. Suprantama, kad
ir ms alies gyventojai savo veikl gali pltoti tik derindami j su gamtoje vykstaniais
procesais, su gamtos galimybmis, su jos realijomis, nes ms bendra ekologin sistema mus
visus jungia vis tviriau. Ir kad ir kaip nortumm taupyti, esame priversti utikrinti, kad
iandienin ekonomika bt ekologika.
i aplinkyb nepaneigia btinumo veikti taip, kad ir ekologija vis labiau tapt ekonomika.
Ekologini snaud minimizavimo strategija apima ekologikai ir ekonomikai stabilios
pltros problem sprendim, kur nurodomi pagrindiniai aplinkosaugos strategijos principai,
pateikiama ir ianalizuojama aplinkosaugos valdymo mechanizmo samprata bei agreguota
ekologini snaud susidarymo tyrimo schema, nagrinjamos alos dl neatkuriamo ekologini
itekli vartojimo vertinimo problemos. Pateikiami praktiniai atmosferos terimo alos
vertinimai pagal pagrindinius terjus ir alos recipientus, kur numatomas aplinkosaugos
mokesi nustatymo pagrindas - ekologins alos mastai.
Sprendiant ekologini snaud minimizavimo problemas analizuojama ekologini
snaud taka nacionaliniam finansini itekli pasiskirstymui, naujos teral utilizavimo
technologijos ir ekologiniai projektai.
457 24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI
A S P E K TA I

Visa tai labai svarbu ir vertinga, nes snaudos, kuri reikalauja tam tikros aplinkos kokybs
palaikymas, sudaro vis didesn valstybi, taip pat ir Lietuvos, sukuriamo produkto dal. Ypa
svarbios nagrinjamos ekologinio tvarumo snaud mini-mizavimo, ekonominio ir ekologinio
monitoringo btinumo problemos, j sprendimo rezultatai.
Ekologikai stabili pltra ia suvokiama kaip pltra, leidianti patenkinti dabarties
poreikius, negrasindama galimybei bsimoms kartoms tenkinti savuosius poreikius" - pabria
vienas i Lietuvos valstybins mokslo programos autori prof. habil. dr. A. V. Rutkauskas.
Bendros vis ms inagrint tem nuotaikos negalima pavadinti nei pesimistine, nei
optimistine. Nepagrstas optimizmas, kaip ir perdtas pesimizmas, vienodai netinkami
problem sprendimo bdai. Ir reikia pripainti, kad dauguma i leidini sudaro slygas
visuomenei veikti vis dar susidaranius supratimo slenksius", suvienyti jgas sprendiant
visam pasauliui aktualius klausimus. Galbt kaip tik dl to ie leidiniai kasmet veriami vis
daugiau pasaulio kalb. Tikkims, kad juos artimiausioje ateityje galsime skaityti ir mes -
savo gimtja kalba.
O mes visgi nortume ubaigti i tem optimistine gaida. mogus niekada nesustos savo
raidos kelyje. Pasiektos naujos auktumos kelia nauj problem. Ir nors em ir jos itekliai
yra riboti - mogaus mintis rib neino. Ms civilizacijos ateitis priklauso nuo visuomens
minties, kuri nuvieia tolesnius raidos kelius. Reziumuoti iuos ms apmstymus tikt
nemirtingais Senekos odiais: monija niekad nepakils tok aukt, kad jai nereikt kilti
dar aukiau"...
458

LITERATRA
m
1. Albrecht W P Microeconomic principles. Englewood Cliffs, 1979.
2. Arne Jonas Isachsenas, Carlas Hamiltonas. Ekonomikos pagrindai. V: Alna litera, 1992.
3. Aura Rastenien. Mikroekonomika: paskait ciklas, 2002.
4. Blanchard, O.; Fama, E. Efficient Capital Markets: A Review of Theory and Empirical Work, 1970.
5. Boeri, T.; Garibaldi P. Shadow activity and unemployment in a depressed labour market. Shneider and
Enste, 2000. ,,Shadow Economies: Size, Causes, and Consequences, Journal of economic literature, 58(1), 77-114.
6. Boumol W J., Blinder A. S. Economics. Principles and policy. N. Y., 1985.
7. Buraas A. Internetin finans ir investicij informacija. V, MRU leidybos centras, 2006, 528 p.
8. Darbo rinkos terminai ir svokos. Vilnius: Agora. 1998. 113 p.
9. Economics and industrial democracy London. 1993.
10. Ekonomika pracy. Red. Nauk. S. Borkowska, Warszawa, 1988.
11. Ekonomika rozwoju miast. Lodz, 1983.
12. Ekonomika. U-tet M. Kopernika. Red. Nauk. P Jaworowski, Torun, 1993.
13. Ekonomikos teorija. I. Mikroekonomika. II. Makroekonomika. Ats. red. J. iinskas. Vilnius: VU
14. Ekonomini teorij istorija. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultetas. 1932. 776 p.
15. Fama, E. Efficient Capital Markets: A Review of Theory and Empirical Work, 1970.
16. French, D; Early Speculative Bubbles and Increases in the Supply of Money, Ludwig von Mises Institute,
2009, 144 p.39-40 psl.
17. Friedman, M. Kapitalizmas ir laisv. Vilnius: Mintis, 1988.
18. Gelbraitas D. K., Menikovas S. Kapitalizmas, socializmas, sambvis. V, 1990.
19. Gerald Klein. Dictionary of banking. London, 1992.
20. Grias, R. A. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Vilnius, 2003.
21. Heijdra, Ben J., Foundations of modern macroeconomics / Ben J. Heijdra, Frederick van der Ploeg,, 2003.
22. Jakutis A. Ekonomini teigini modeliavimas. V: Technika, 1990.
23. Jurgis Samuleviius. Introduction to macroeconomics: short introductory course, Vilnius: Technika, 2001.
24. Jurgutis V Finans mokslo pagrindai. K., 1938.
25. Jurgutis V. Bankai. K., 1940.
26. Jurgutis V. Pinigai. K., 1938.
27. Kindleberger, Ch.P.Manias, Panics and Crashes: A History of Finansial Crises. Palgrave Macmillan, 2005.
279 p.
28. Kitanoviius B. Planeta ir civilizacija pavojuje. V., 1985.
29. Laumenskait, E. Milton Friedman takingasis XX a. monetaristas. Pinig studijos, 2006/2, psl. 93-99.
30. leidykla, 1990, 1991.
31. Lietuvos usienio prekyba. K., 1983.
32. Lileviius Vincentas. Amerikos lietuvi ekonomin veikla 1870-1977. ikaga, ikagos lituanistikos institutas,
1980.
33. Makroekonomika / Kauno technologijos universitetas, 2003.
34. Maliauskas V. Racionalus gamtos itekli naudojimas. V., 1985.
35. Maliauskas V. Racionalus gamtos itekli naudojimas. V., 1985.
36. Manafield E. Priciples of microeconomics. N. Y., 1976.
37. Mankiw, N. Gregory. Macroeconomics. New York : Worth Publishers, 2003. 531 p.
38. McConnell, Campbell, R.; Brue, Stanley L. Title Economics : principles, problems, and policies. London:
McGraw-Hill, 1993. 782 p.
39. Mikroekonomika: vadovlis auktj mokykl studentams, 2002.
40. Oxford dictionary of Business English. Oxford university Press, 1994.
41. Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas. Red. K. Glaveckas. V.: Balticon, 1990.
42. Samuelson P. Economics. N. Y., 1970.
43. Samuelson P. Economics: an introductory analysis. 2 n. D. N. Y., 1961.
44. ileika, A.; Andriuaitien, D. Istorinis metodologinis darbo rinkos sampratos aspektas.Verslas: teorija ir
praktika, Vilnius: Technika, 2007, VIII t., Nr. 1, p. 1923. ISSN 16480627.
45. ileika, A.; Andriuaitien, D. Problems of identifying and regulating the structure of the labour market in
depressed Lithuanian regions. Journal of Business Economics and Management, Vilnius: Technika, 2006, Vol. VII, No.
4, p. 223234. ISSN 16111699.
46. ileika, A.; Andriuaitien, D. Uimtumo didinimas depresiniuose alies regionuose prioritetinis
regionins politikos tikslas (The rise of employment in depressed regions is a prime objective of countrys regional
policy). Vagos. Lietuvos ems kio universiteto mokslo darbai, Kaunas: Vagos, 2004, 61 t., Nr.14, p. 2029. ISBN
9955448172.
459

47. Sornette, D. Why Stock Markets Crash: Critical Events in Complex Financial Systems, Princeton
University Press, 2004, 421 p.
48. Statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metratis 2003. V., 2003.
49. The Oxford dictionary for the Business world. Oxford university Press, 1993.
50. Vengrys E. Ekonomikos samprata. V., 1988.
51. Vinkus, M. Valiut valdyba ir neoliberalizmas Lietuvoje: idj suderinamumo problema. Pinig studijos,
2002/1, psl. 5-17.
52. Vytautas Lukoeviius. Teorin ekonomika: metodin mokymo priemon, 2003.
53. Weis L. W. Economics and Society. N. Y., 1986.
54. Wirtschaftspolitische Strategien: Probleme konomischer Stabilitt und entwicklung in Industrielndern
und der Europischen Gemeinschaft. Regensburg Trans-fer-Verb., 1990
55. Wonnacot P, Wonnacot R. Makroekonomika. VDU leidinys, vert Z. Lydeka. K., 1994.
56. Wonnacot P, Wonnacot R. Mikroekonomika. VDU leidinys, vert Z. Lydeka. K., 1993.
57. Wonnacot P., Wonnacot R. Economics. N. Y., 1986.
58. Wonnacot P., Wonnacot R. Economics. N. Y., 1990.
59. , . , t. 2. : . 749 c.
60. . . ., 1965.
61. . . " . ., 1988.
62. . . ., 1987.
63. . ., 1979.
64. . ., 1989.
65. , . . : , , . : , 1991.
351 c.
66. . . ., 1969.
67. , . . : . : "", 1992. 252 c.
68. . : . ., 1988.
69. . ., 1985.
70. . . . 12. ., 1982.
71. . . ., 1983.
72. ., M. , . ., 1983, 1984.
73. , . , t. 2. : "", 1993.
309 c.
74. . . . 12. ., 1976.
75. , P.; , . . : , 1992. 509 .
76. . ., . . . ., 1964.
77. . . ., 1964.
78. . . ., 1962.
79. , .; , .; , . . : , 1993. 829 c.
80. . . ., 1988.
81. , . , ,
. : , 1996. 67 c.
82. . . . ., 1959.
83. , . ( ,
, , ). : , 1982. 371 c.
84. , . . . . : ,
1996. 777 c.

SANTRUMP SRAAS m
BFS - bendrosios fiksuotos snaudos
BS - bendrosios snaudos
BKS - bendrosios kintamosios snaudos
BNP - bendrasis nacionalinis produktas
BN - bendrasis naudingumas
BP - bendrosios pajamos
BP - bendrasis produktas
GNP - grynasis nacionalinis produktas
GP - grynosios pajamos
460

MRPP - majantis ribinis pajam produktas

RDS - ribins darbo snaudos
RS - ribins snaudos
RN - ribinis naudingumas
RP - ribins pajamos
RPP - ribinis pajam produktas
RPT - ribinis polinkis taupyti
RPV - ribinis polinkis vartoti
RU - ribinis udarbis
VBS - vidutins bendrosios snaudos
VFS - vidutins fiksuotosios snaudos
VKS - vidutins kintamosios snaudos
VP - vidutins pajamos
VP - vidutinis produktas
461

TURINYS
---------------
SEPTINTOJO LEIDIMO PRATARM............................................................................................................................5

ANGA............................................................................................................................................................................5

ODYNLIS.....................................................................................................................................................................7

VADAS............................................................................................................................................................................9
Ekonomikos nuostat modeliavimas........................................................................................................................10
Ekonomikos kategorij srao fragmentas ir j apibrimas..........................................................................13
Kategorij pakopikumo nustatymas...............................................................................................................14
Pakopika ekonomikos kategorij sistema ............. 15
Sistemos panaudojimas....................................................................................................................................16
Teksto recenzavimas........................................................................................................................................16
Ekonomikos nuostat modeliavimas ir identifikavimas kompiuteriu ...................... 17
Ivados ir pasilymai................................................................................................................................................18
Ivados.............................................................................................................................................................18
Pasilymai.... 19

1. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS.................................................................................................................21

2. RINKA.......................................................................................................................................................................27
2.1................................................................................................................. Jos
funkcijos ir formos...................................................................................................................................................27
2.2......................... Paklausa ir pasila
29
Paklausos kreivs poslinkis ........ 30
2.3...........................Pusiausvyra rinkoje
34
Paklausos ir pasilos sveika .......... 34
Voratinklio teorema ....... 35
Paklausos ir pasilos kitimas .......... 36

3. ELASTINGUMO TEORIJA......................................................................................................................................38
3.1..............................................Paklausos ir pasilos elastingumas 38
Elastingumo samprata ekonomikoje ............ 38
Grafin elastingumo iraika...........................................................................................................................38
Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos ............... 40
Paklausos ir pasilos elastingumo veiksniai .............. 41
Paklausos elastingumas pajamoms ............ 43
Kryminis elastingumas ....... 44
3.2.....................................................Elastingumo teorijos praktinis taikymas 44
Valstybin kain kontrol ......... 44
Elastingumo poveikis mokesi efektui..........................................................................................................46

4. VARTOTOJO ELGSENA ......... 49

4.1...........................Naudingumo teorija 49
Ribinis naudingumas ....... 49
Majanio ribinio naudingumo dsnis ............ 51
Vartotojo pusiausvyra ........ 51
Ribinis naudingumas ir paklausos kreiv.............. 51
Smito verts paradoksas ........ 52
Optimalaus pirkimo taisykl ........ 53
4.2.......................................................Biudetin ties ir indiferentikumo kreiv 54
Biudetin ties .... 54
Indiferentikumo kreiv........ 55
462

Vartotojo pusiausvyra ir indiferentikumo kreivs ................ 56

Pajam-vartojimo ir kain-vartojimo linijos ................ 57
Pajam ir substitucijos efektai indiferentikumo teorijoje .................. 58
Gifeno paradoksas ...... 59
463 TURINYS

5. SNAUDOS..............................................................................................................................................................60
5.1...............................................Alternatyviosios snaudos ir pelnas 60
Asmenins ir visuomenins snaudos ............. 61
Pelnas .. 61
5.2..........................................Trumpojo laikotarpio snaudos 62
Snaud funkcija ...... 62
Trumpasis, ilgasis ir labai ilgas laikotarpiai............... 62
Trumpojo laikotarpio gamybos funkcija............. 63
Trumpojo laikotarpio gamybos rezultatai .............. 64
Majanio rezultatyvumo dsnis .......... 65
Trumpojo laikotarpio bendrosios snaudos .............. 66
Vidutins trumpojo laikotarpio snaudos ............. 67
Trumpojo laikotarpio ribins snaudos ............. 68
Ryys tarp snaud ir produkto trumpuoju laikotarpiu ..................... 69
5.3....................................Ilgojo laikotarpio snaudos 69
Gamybos funkcija ilguoju laikotarpiu............ 69
Rezultatyvumo didjimas dl gamybos mast .............. 70
Ekonomija dl gamybos mast .......... 71
Ilgojo laikotarpio snaudos ........ 72
Ryys tarp ilgojo ir trumpojo laikotarpio snaud ................. 72

6. TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS......................................................................74

6.1................................................................................................................. Pel
n maksimizuojanios mons elgsenos orientyrai..................................................................................................74
6.2................................................ mon tobulos konkurencijos rinkoje 74
6.3........................................................ Pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje 79
6.4............................................... Tobula konkurencija ir efektyvumas 81

7. MONOPOLIN RINKA....... 85
7.1. Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje.............................................................................................85
Tobula konkurencija ir monopolija ............ 85
Monopolins pajamos ....... 87
Bendrosios pajamos (BP)................................................................................................................................87
Vidutins pajamos (VP) ..................................................................................................................................88
Bendrosios pajamos (BP) ir bendrosios snaudos (BS) monopolinje rinkoje...............................................88
Ribins pajamos (RP) ir ribins snaudos (RS) monopolinje rinkoje...........................................................89
Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje ............... 90
Pusiausvyra monopolinje rinkoje........... 91
Monopolins mons pelno aukojimas ........... 92
Monopolins kainodaros bruoai .......... 92
7.2................................................................................................................. Rinkos
monopolizavimo veiksniai ir padariniai...................................................................................................................92
Natrali monopolija ...... 93
Teisin monopolija ...... 94
Ypatinga itekli kontrol ........ 94
Patentai.... 94
Socialin monopolija ..... 95
Horizontals susiliejimai.................................................................................................................................96
Vertikals susiliejimai ...... 97
Technologinis efektyvumas ............................................................................................................................98
Alokacinis neefektyvumas ....... 98
Kain diskriminacija....... 99
7.3................................................................................................................Valstybi
n monopolij kontrol..........................................................................................................................................101
Antimonopoliniai statymai ......... 101
Antimonopolins tarybos ir Valstybinio arbitrao veikla .................. 102
Antimonopolinis reguliavimas ......... 102
Destruktyviosios konkurencijos ribojimas ............ 104

8. OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS RINKOS ................... 105

8.1. Oligopolin rinka ...... 105
TURINYS 464

Oligopolins rinkos struktra .......... 105

465 TURINYS

Kain varymasis oligopolinje rinkoje ........... 106

Lipni kaina".................................................................................................................................................106
Lauta paklausos kreiv ........ 107
Reketas .. 108
Ribins snaudos ir pajamos oligopolinje rinkoje ............... 108
Kurno-Neo pusiausvyra...............................................................................................................................108
Jungtinio pelno maksimizavimo hipotez ............ 109
Oligopolins rinkos pltojimo veiksniai .......... 109
moni sukurtos klitys ........ 110
Reklama . . 110
Grobuonika kaina ....... 110
Alokacinis efektyvumas oligopolinje rinkoje ............ 111
8.2. Monopolins konkurencijos rinka ........... 111
Monopolin konkurencija ....... 111
Trumpalaik ir ilgalaik pusiausvyra ............ 112
Rinkos struktros tip palyginimas ............ 113

9. DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS...........................................................................................115

9.1................................................................................................................Tobulos
konkurencijos darbo jgos rinka............................................................................................................................115
Tobula konkurencija darbo rinkoje ............ 115
Darbo jgos pasila ...... 116
Darbo jgos paklausa ...... 118
Ribinis pajam produktas (RPP) ........... 118
Majantis ribinis pajam produktas (MPP) ............... 118
Darbo jgos paklausa ir gamybos veiksni sveika ................ 119
Darbo jgos rinkos efektyvumas .......... 120
9.2........................................................ Netobulos konkurencijos darbo jgos rinka
121
Profesins sjungos ir darbo rinkos monopolizacija................. 121
Profsjungos..... 121
Monopsonija.... 123
Monopsonijos elgsena darbo rinkoje ........... 124
Kolektyvins derybos ...... 124
9.3....................................................... Darbo umokesio diferenciacijos veiksniai
126
Kvalifikacija . . 126
Darbo slygos ..... 126
Atsakomyb ... 126
Monopolizacija .... 127

10. KIT GAMYBOS VEIKSNI RINKA IR PAJAMOS........................................................................................128

10.1.......................Ekonomin renta
128
Ekonomins rentos esm ........ 128
ems renta .... 130
Kapitalas ... 131
Nuomos santykiai....... 133
Renta siaurja prasme ........ 134
Renta ir ekonomin politika ........ 135
10.2..............Palkanos
136
Palkan esm ..... 136
Palkan normos lygis ........ 137
Palkanos ir kapitalo gra .......... 137
10.3. Pelnas .. 139

11. RINKA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS.......... 140

11.1. Rinkos ribotumo prieastys ......... 140
Informacijos asimetrija ....... 141
Visuomenins preks ...... 143
 TURINYS 466

Gyvenimo lygio diferenciacija ........ 143

Monopolija ... 144
11.2. Valstybs dalyvavimo ekonomikoje kryptys ........... 144
467 TURINYS

Vyriausybs ilaidos...... 144

Vyriausybs pirkimai....... 144
Transferins imokos ....... 146
11.3..........................................................Vyriausybs pajamos. Apmokestinimo menas
147
11.4............................... Valstybinis reguliavimas
150

12. NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO SKAIIAVIMAS..................................................................................151

12.1..................................................................... Nacionalinis turtas. Bendrasis nacionalinis
produktas .................................................................................................. 151
12.2......................................................................... Nominalusis ir realusis bendrasis
nacionalinis produktas ................................................................................... 154
12.3........................................................BNP skaiiavimas pagal ilaidas ir pajamas
156
BNP skaiiavimas pagal ilaidas .......... 156
BNP kaip pajam suma ......... 160
12.4. Kiti nacionalinio produkto rodikliai .......... 162
Grynasis nacionalinis produktas (GNP) ............. 162
Nacionalins pajamos ....... 163
Asmenins pajamos ...... 163
Disponuojamosios pajamos ........ 163

13. NACIONALINIO PRODUKTO DINAMIKA......................................................................................................165

13.1.........................Visumin paklausa
166
13.2.......................Visumin pasila
172
13.3............................................... Pusiausvyros nacionalinis produktas
177
13.4.........................................................Pusiausvyros nacionalinio produkto pokytis
182

14. CIKLINIAI SVYRAVIMAI .... 187

14.1. Ekonomikos svyravimai ....... 187
Verslo ciklo svoka ...... 187
Ciklo stadijos (fazs) ...... 188
Nuosmukio ekonomins snaudos ........... 189
14.2. Ciklini svyravim prieastys ......... 191
Visumins paklausos pokyiai ......... 191
Investicij svyravimas ....... 192
Akceleratoriaus principas ........ 193
kins veiklos (verslo) ciklo indikatoriai...................................................................................................194
14.3. Burbul formavimosi mechanizmas

15. FISKALIN POLITIKA.......................................................................................................................................196

15.1..............................................................................................................Fiskalin
s politikos esm ir tikslai.......................................................................................................................................196
Subalansuotas biudetas ......... 197
Biudeto perteklius ir deficitas ......... 198
Skolos sumainimas prie biudeto pertekli .............. 198
Skolinimasis prie nauj pinig ileidim ............ 199
Ido vekseliai ir vyriausybs obligacijos ........... 199
15.2.......................................Fiskalins politikos priemons
200
Prieinimasis numatomai infliacijai............ 203

16. PINIGAI, BANKAI IR MONETARIN POLITIKA............................................................................................206

16.1........................Pinigai ir j kiekis
206
 TURINYS 468

Pinig kilm .... 206

Pinig funkcijos ..... 206
iuolaikiniai pinigai ir j kiekis ......... 207
Pinig pasila ..... 208
Pinig paklausa ...... 209
Pinig rinka ..... 211
16.2............................ Bankai ir j funkcijos
212
Bank atsiradimas ....... 212
Pinig pasilos pltimas ir mainimas ............. 214
Centrinis bankas ir jo funkcijos ........... 216
Rezerv reglamentavimas ........ 216
Atvirosios rinkos operacijos ........ 217
 TURINYS 469

Diskonto norma ..... 217

16.3. Monetarin politika ....... 218
Palkan normos traktavimas ........... 222
Monetarist abejons dl fiskalins politikos ............. 224
Monetarins politikos ...... 224
sukeliamos problemos ...... 224
Naujausios viltys dl monetarins politikos ............. 225

17. DARBO RINKOS FUNKCIONAVIMO PROBLEMOS. NEDARBAS IR INFLIACIJA. STABILIZAVIMO

POLITIKA....................................................................................................................................................................227
17.1. Darbo rinkos funkcionavimo problemos
Oficiali darbo rinka
elin darbo rinka
Darbo jgos migracija
Uimtumo ir darbo rinkos politika
17.2. Infliacija.......................................................................................................................................................231
17.3. Stabilizavimo politika..................................................................................................................................242

18. EKONOMIKOS AUGIMAS.................................................................................................................................245

18.1.................................. Ekonomikos augimo esm
245
18.2.......................Augimo veiksniai
247
18.3.........................................Ekonomikos augimo padariniai
254

19. TARPTAUTIN PREKYBA ........ 256

19.1..............................................................................................................Tarp
tautin prekyba ir jos privalumai...........................................................................................................................256
Tarptautins prekybos ekonomins prielaidos............... 256
Tarptautins prekybos teorijos .............................................. 258
19.2.......................................................Tarptautins prekybos politikos priemons
261
19.3................................. Lietuvos usienio prekyba
266

20. VALIUT KURSAI ..... 270

20.1. Valiutos kursas ir jo rys ......... 270
Lankstaus valiutos kurso susidarymo mechanizmas.................. 270
Usienio valiutos rinka ....... 270
Lankstaus valiutos kurso nuvertjimas ir valiutos kurso pakilimas ....................... 271
Lanksi valiut kurs sistemos trkumai ir privalumai ..................... 272
Fiksuotas valiutos kursas ......... 273
Realusis ir nominalusis valiut kursai .............. 275
20.2. Tarptautins valiutos kurso sistemos .............. 276
Aukso standarto veikimo slygos .......... 276
Fiksuoti valiut kursai. Dolerio standartas ............... 277
Plaukiojanij valiut kurs panaudojimo problemos .................. 279
Reguliuojamai plaukiojantys valiut kursai .............. 280
iuolaikini valiut kurs rys ............ 281
Fiksuot ir plaukiojanij valiut kurs naudojimo pranaumai ir trkumai ............................ 282

21. TARPTAUTIN PINIG SISTEMA ............ 284

Bretono Vudo sistema ....... 285
21.1. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautins regionins valiutos ir kredito
bei finans organizacijos............................................................................................................................285
TVF kreditins operacijos ....... 289
21.2. Tarptautiniai kreditiniai santykiai ............ 291
Tarptautinio kredito formos........................................................................................................................293

22. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS ......... 299

 TURINYS 470

22.1..............................................................................................................Gam
tos itekli klasifikavimas......................................................................................................................................299
22.2.........................................................................Nereprodukuojam gamtos itekli
ribotumo problemos ...................................................................................... 302
22.3.......................................................................................... Energetini gamtos
itekli naudojimo efektyvumo didinimo btinyb ................................................................ 303
22.4................................ Lietuvos gamtos itekliai
305
22.6. Gamtos itekli pasaulins rinkos problemos ................ 309

23. APLINKOS APSAUGA ...... 313

23.1............................................. Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb
314
23.2.............................................. Aplinkos taros kontrols snaudos
317
471 T U R I N Y S

23.3................................................................ Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo

metodai ............................................................................................. 319
23.4...................................................................................... Urbanizacijos ekologins
problemos ir miest perpildymo snaudos ........................................................................ 323
23.5....................................................Ekonominiai eismo reguliavimo metodai 328
23.6..............................................................................................................Apli
nkos utertumo mainimo prognozs...................................................................................................................331

24. BENDR GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI ASPEKTAI ................... 334

24.1.................................. Globalini problem esm 334
24.2.........................................................................................Pasaulio ekonomikos
militarizavimas - didiausia globalin problema................................................................... 338
24.3........................................... Globalins energetikos problemos 340
24.4..........................................Demografin monijos problema 342
24.5........................................................Globalins ems kio ir maisto problemos 345
24.6..............................................................................................................Glo
balin ekologin problema.....................................................................................................................................349
24.7................................... Globalin atliek problema 354
24.8........................................... Triukmo ir vibracijos problemos 355
24.9..............................................................................................................Glo
balini problem vertinimas ir prognozavimas.....................................................................................................356

LITERATRA .... 363

SANTRUMP SRAAS ...... 364

! URAAMS
! URAAMS
Ek34 Ekonomikos teorija : vadovlis / Algirdas Jakutis, Vladislavas Petrakeviius, Artras
Stepanovas, Daiva Andriuaitien. - 7-asis patais. ir papild. leidimas. - Vilnius: Eugrimas,
2012. - XXX p.: iliustr.
Bibliogr: p. 363-364. ISBN
978-9955-682-82-0
Sioje knygoje pateikti ekonomikos teorijos pradmenys. Knygos turinys - tai tas minimu mas, kurio reikia
norint perteikti ir perimti esmines inias apie i dien k. Mokslas, tiriantis visuomens kin veikl, seniai
isirutuliojo plai ekonomikos moksl sistem; ekonomikos teorijos kursas liko jos vadin integruota
mokomoji disciplina, teikianti pirmuosius gdius norintiems tapti profesionaliais i laik ekonomikos
specialistais.
UDK 330.1(075.8)

Algirdas J a k u t i s , Vladislavas P e t r a k e v i i u s ,
Artras S t e p a n o v a s , Daiva A n d r i u a i t i e n

EKONOMIKOS TEORIJA

Redaktor Irena Germanovic

Dailininkas Algimantas Dapsys
Dizainer Nijol Juozapaitien

2012 00 00. 23,25 sp. l. Ileido leidykla Eugrimas", Kalvarij g. 98-36, LT-
08211 Vilnius Tel./faks. (8-5) 273 39 55, el. patas info@eugrimas.lt,
www.eugrimas.lt Spausdino UAB Logotipas", Utenos g. 41a, LT-08217
Vilnius