20072013 m.

mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto

Mokymasis vis gyvenim VP1-2.3-MM-01-V priemons Profesinio
orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir pltra valstybs projektas Nr. VP12.3-MM-01-V-01-002 Ugdymo karjerai ir stebsenos modeli sukrimas
ir pltra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)

UGDYMAS KARJERAI
Mokytojo knyga

2012

UDK

Projekto pavadinimas: Ugdymo karjerai ir stebsenos modeli sukrimas ir pltra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)
Projekto vykdytojas - Lietuvos mokini informavimo ir technins krybos centras
Leidinio reengjas - V Tyrim ir mokym centras
Autors:

Dr. Vilija Staniauskien

Aurelija Naseckait
Kalbos redaktor
Rta Bagdanaviit

ISBN ....
V Tyrim ir mokym centras, 2012
V.Staniauskien, A.Naseckait, 2012
Lietuvos mokini informavimo ir technins krybos centras, 2012

Turinys
VADAS ................................................................................................................................................................... 5
MOKINI UGDYMO KARJERAI PAGRINDAI .............................................................................................. 7
I.

MOKINI SAVS PAINIMO KOMPETENCIJ UGDYMAS.......................................................... 31

1. DARBO PASKIRTIES IR KARJEROS SAMPRATOS ATSKLEIDIMAS ............................................... 37

2. MOKINI SAVS PAINIMAS IR TEIGIAMAS VERTINIMAS ............................................................ 42
3. MOKINI ASMENYBS SAVYBI PAINIMAS KARJEROS KELIO KONTEKSTE ....................... 48
4. MOKINI GABUM (DOMINUOJANIO INTELEKTO TIPO) TAKA J KARJERAI................... 53
5. MOKINI GEBJIM PAINTI KARJEROS INTERESUS UGDYMAS .............................................. 58
6. MOKINI PASIEKIM IR KOMPETENCIJ PAINIMAS PLANUOJANT KARJER ................... 62
7. VERTYBI PAINIMO SVARBA, PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS ........................................ 67
8. MOKINI ARTIMOSIOS SOCIALINS APLINKOS PAINIMAS IR KARJERA .............................. 73
9. MOKINI ASMENINS PATIRTIES ANALIZ KARJEROS PLANAVIMO KONTEKSTE ............. 77
10. GEBJIM PAINTI SOCIALINIUS VAIDMENIS UGDYMAS ........................................................... 81
11. MOKINI PSICHOLOGINIS PORTRETAS KAIP SAVS PAINIMO APIBENDRINIMAS .......... 84
SU MOKINI SAVS PAINIMU SIEJAM KARJEROS KOMPETENCIJ VERTINIMAS............... 88
II. MOKINI KOMPETENCIJ PAINTI KARJEROS GALIMYBES UGDYMAS ................................ 91
12. MOKINI GEBJIM IEKOTI KARJEROS INFORMACIJOS UGDYMAS ................................... 97
13. MOKINI GEBJIMO TAIKYTI INFORMACIJOS PAIEKOS ETAPUS UGDYMAS .................. 102
14. MOKINI KOMPETENCIJOS MOKYTIS VIS GYVENIM UGDYMAS J KARJEROS KELIO
KONTEKSTE ..................................................................................................................................................... 108
15. MOKINI ASMENINIO MOKYMOSI STILIAUS REIKM KARJEROS KELYJE ...................... 116
16. MOKYMO STAIG VAIROV IR GEBJIM PAINTI GALIMYBES TOLIAU MOKYTIS
UGDYMAS .......................................................................................................................................................... 123
17. GEBJIM PAINTI DARBO PASAUL UGDYMAS .......................................................................... 132
18. MOKINIO PROFESIJ IR MOKYMOSI GALIMYBI SRAO RENGIMAS ................................ 143
MOKINI KOMPETENCIJ PAINTI KARJEROS GALIMYBES VERTINIMAS .............................. 148
III. MOKINI KOMPETENCIJ PLANUOTI KARJER UGDYMAS .................................................... 152
19. MOKINI ASMENINS ATEITIES VIZIJOS REIKM PLANUOJANT KARJER .................... 160
20. MOKINI GEBJIM KELTI BEI DERINTI KARJEROS IR GYVENIMO TIKSLUS UGDYMAS
.............................................................................................................................................................................. 163
21. MOKINI KARJEROS TIKSL ANALIZ IR PRIORITET NUSTATYMAS ................................ 168
22. KARJEROS SPRENDIMO PRIMIMO REIKM IR TSTINUMAS............................................... 171
23. SPRENDIMO PRIMIMO MODELI PAINIMAS IR J TAIKYMAS KARJEROS KELYJE .... 175
24. SKIRTING SPRENDIMO PRIMIMO TECHNIK TAIKYMAS, MOKINIAMS PLANUOJANT
KARJER ........................................................................................................................................................... 178
25. SPRENDIMO PRIMIMO SUNKUM VERTINIMAS PLANUOJANT KARJER ....................... 184
26. LAIKO IR KIT ITEKLI PASKIRSTYMAS, MOKINIAMS SUDARANT SAVO KARJEROS
PLAN ................................................................................................................................................................. 188

27. KARJEROS PLANAVIMAS ....................................................................................................................... 193

MOKINI KOMPETENCIJ PLANUOTI KARJER VERTINIMAS ..................................................... 196
IV. MOKINI KOMPETENCIJ GYVENDINTI KARJER UGDYMAS .............................................. 200
28. INI IR GEBJIM VISUMA, SIEKIANT KARJEROS TIKSL .................................................... 206
29. GEBJIM VALDYTI LAIKO IR KITUS ITEKLIUS, SIEKIANT KARJEROS TIKSL,
UGDYMAS .......................................................................................................................................................... 211
30. KOMANDINIS DARBAS VIENA I SKMINGOS KARJEROS SLYG ...................................... 219
31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO SITUACIJOSE ........................................................ 227
32. KRYBIKAS PROBLEM SPRENDIMAS, SIEKIANT KARJEROS TIKSL ............................... 234
33. KONFLIKT SPRENDIMO BDAI ......................................................................................................... 240
34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE ........................................................................... 245
35. MOKINI KARJEROS DOKUMENT RENGIMAS............................................................................. 252
36. DARBO IEKOS BDAI ............................................................................................................................ 263
37. LAIK SIUNTIMAS POTENCIALIEMS DARBDAVIAMS ................................................................ 269
38. PRISISTATYMAS TELEFONU ................................................................................................................. 272
39. PASIRENGIMAS POKALBIUI DL DARBO ......................................................................................... 276
40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE ............................................................................................................. 279
41. MOKINI KOMPETENCIJ APLANKO RENGIMAS......................................................................... 287
MOKINI KOMPETENCIJ GYVENDINTI KARJER VERTINIMAS ............................................... 295
LITERATRA .................................................................................................................................................... 298
NUORODOS INTERNETE ............................................................................................................................... 304
PRIEDAI.............................................................................................................................................................. 308

VADAS
Gerbiami mokytojai,
Js rankose knyga, skirta bendrojo ugdymo mokykl ir profesinio mokymo staig
pedagogams, dirbantiems pagal ugdymo karjerai program, bei visiems, siekiantiems padti
mokiniams gyti iuolaikiniame darbo pasaulyje aktuali karjeros kompetencij.
Mokytojo knyga yra glaudiai susijusi su mokinio knyga Karjeros vadovas.
Kiekvienai mokinio knygos temai skirta atskira mokytojo knygos tema (sutampa net tem
numeracija). Mokytojo ir mokinio knyg temos atitinka ugdymo karjerai programos turin (r.
1 pried).
i knyg sudaro vadin teorin dalis ,,Mokini ugdymo karjerai pagrindai ir keturi
skyriai, skirti atitinkam karjeros kompetencij sritims aptarti.
Pirmasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokini savs painimo kompetencij ugdymas
atitinka mokinio knygos pirmj skyri A esu. io skyriaus temos atskleidia savs
painimo proceso ypatumus, jose pateikiama uduoi, skatinani mokinius vairiais
aspektais painti save ir formuoti objektyv savivaizd.
Antrasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokini kompetencij painti karjeros galimybes
ugdymas savo struktra, nagrinjamomis temomis yra susietas su mokinio knygos antruoju
skyriumi Mano karjeros galimybs. iame skyriuje analizuojami darbo pasaulio ir
galimybi toliau mokytis bei studijuoti painimo klausimai, aptariamos metamokymosi ir
profesinio veiklinimo uduotys.
Treiasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokini karjeros planavimo kompetencij
ugdymas skirtas karjeros sprendimo primimo, gyvenimo ir karjeros tiksl klimo bei
derinimo, karjeros plano sudarymo ypatumams atskleisti. Jis atitinka mokinio knygos skyri
Mano karjeros planas.
Ketvirtasis mokytojo knygos skyrius ,,Karjeros gyvendinimo kompetencij ugdymas
dera su mokinio knygos ,,Karjeros vadovas ketvirtuoju skyriumi. Jame analizuojamos
kompetencij gyvendinti karjer ugdymo galimybs bendrojo ugdymo mokyklose ir
profesinio mokymo staigose.
Mokytojo knygos skyri ir tem sandara atitinka mokinio knygos struktr, todl Jums
bus patogu naudotis ia metodine priemone. Knygoje pristatomos uduotys, pagrstos aktyvi
mokymosi metod taikymu, kurios skirtos mokini karjeros ir bendrosioms kompetencijoms
ugdyti. Kiekvienai uduoiai aprayti naudota standartin forma, patogi planuojant pamokos

veiklas: nurodoma, koki priemoni reikia, kaip paruoti klas ar kit patalp, kokios
instrukcijos turi bti pateikiamos mokiniams. Atkreipkite dmes tai, kad kai kurioms
uduotims parengtas ir knygos priede pateiktas uduoties lapo pavyzdys.
Js darb palengvins ie knygoje naudojami simboliai:
Visos knygos temos pradedamos skiltimi, kurioje vardijamas temos
tikslas.

is simbolis informuoja, kuri mokinio knygos ,,Karjeros vadovas tema

atitinka nagrinjam mokytojo knygos tem. Skiltyje trumpai pristatomos
ir komentuojamos mokinio knygos temoje pateiktos uduotys.
is simbolis ymi trump mokytojo knygoje pateikt uduoi apvalg.
Uduotys pagal sudtingum ymimos vaigdutmis ,,*.
Vienos vaigduts uduotys (*) yra skirtos patenkinamam pasiekim
lygiui tvirtinti.
Dviej vaigdui uduotys (**) skirtos pagrindinio lygio pasiekimams
tobulinti .
Trij vaigdui uduotys (***) skatina giliau domtis, analizuoti
karjeros klausimus, sieti juos su turimomis kit srii iniomis ir
patirtimi. ios uduotys formuoja auktesnj pasiekim lyg.
Uduoi diferencijavimo pagal sunkum kriterij sistema pateikiama
knygos gale (r. 2 pried). i kriterij sistem galima taikyti
diferencijuojant ir kitas, ne knygoje pateiktas, uduotis.
is simbolis ymi rekomenduojam altini viet. ia aptiksite nauding
nuorod internete bei informacijos apie leidinius, padsianius geriau
atskleisti nagrinjam tem.

Linkime skms planuojant ir gyvendinant ugdymo karjerai veiklas Js mokykloje!

Autors

MOKINI UGDYMO KARJERAI PAGRINDAI

Dl intensyvaus technologij vystymosi per pastaruosius por deimtmei pasaulis

patyr gilias politines ir socialines transformacijas, apibdinamas be galo plaiu pokyi
diapazonu: nuo kitokio mogaus mstymo ir savs bei savo veiklos suvokimo iki globali
politini, ekonomini, demografini ir kit kaitos proces. ie pokyiai turjo ir tebeturi
esmins takos darbo pasaulio kaitai: kinta darbo pobdis, pastebima darbo krvio, atlygio ir
darbo viet dinamika, atsiranda naujo tipo organizacini struktr.
mogus, siekiantis rasti sau viet iuolaikiniame darbo pasaulyje, turi sugebti
tikslingai veikti kintanioje situacijoje ir gyvenimo tkmje keisti kurs, atsivelgdamas
rinkos poreikius bei asmenins savirealizacijos tikslus. Jam btinos karjeros kompetencijos,
apibriamos kaip nuostat, ini, supratimo ir gebjim visuma, kuria grstas asmens
savs bei savo karjeros painimas, jos planavimas, valdymas ir derinimas su kitais savo
gyvenimo aspektais.
Karjeros kompetencijas mogus ugdosi vis gyvenim: nuo pirmj savs ir aplinkinio
pasaulio painimo ingsni vaikystje iki itobulint profesini gebjim bei karjeros kelio
savirefleksijos brandiame amiuje. Mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio
mokymo staigoje laikotarpis yra ypatingas karjeros kompetencij gijimo prasme, nes btent
iuo laikotarpiu formuojasi asmenybs profesinis kryptingumas, priimami pirmieji karjeros
sprendimai, kaupiamas mogikasis kapitalas. Todl ugdymas karjerai, apibriamas kaip
kryptingas asmens bendrj ir karjeros kompetencij pltojimas kuriamosios sveikos
pagrindu, bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo staigoje yra integrali
bendrojo ugdymo dalis. Jos ugdomasis poveikis jaunuoliams turi reikms visam gyvenimui:
gytas inias, isiugdytus gebjimus bei gaut patirt mokiniai pritaikys savo karjeros kelyje
tiek artimiausiais (profesijos pasirinkimo, atitinkamo isilavinimo gijimo, sitvirtinimo darbo
rinkoje), tiek ir tolesniais jo etapais.
ioje knygos dalyje siekiama atsakyti keturis ugdymo karjerai aspektu esminius
klausimus:

Kokie pokyiai vyksta ndienos darbo pasaulyje? Kokius reikalavimus mogui

jie lemia?

Kaip suprantama karjera? Kaip socialins kaitos kontekste keiiasi karjeros

samprata?

Kaip karjera susijusi su asmens raida? Kodl svarbu mokykliniame amiuje skirti

pakankamai dmesio karjeros kompetencijoms ugdyti?

Kokie yra ugdymo karjerai tikslai, udaviniai ir turinys? Kokios yra principins

nuostatos, organizuojant ugdymo karjerai proces?

DARBO PASAULIO POKYIAI, LEMIANTYS KARJEROS SLYGAS

Pastaraisiais deimtmeiais vykstantys sparts socialiniai pokyiai, kuri liudytojais
esame, daro tak visoms gyvenimo sritims. ini ir informacijos gausa bei prieinamumas,
globalizacijos procesai, didjanti ir vis labiau vis suvokiama ekologinio pavojaus grsm,
naujas moni savs pai apibdinimas visa tai neivengiamai veikia ir mogaus karjeros
slygas bei pai karjeros samprat.
Globalizacij mokslininkai (Hargreaves, Lieberman, Fullan, Hopkins (2009) ir kt.)
apibdina kaip ypa sudting reikin, lydint monijos perjim i modernumo
postmodernum ir slygojant pokyius visose moni gyvenimo srityse. Globalizacija tai
ekonomikos, kultros, technologijos ir valdymo integracijos procesas, dl kurio iauga
priklausomyb tarp pasaulio moni (HDR, 2000). Globalizacija, kaip reikinys, nra naujiena
(eioliktojo amiaus pradioje ir devynioliktojo amiaus pabaigoje pastebta iam reikiniui
bding enkl), taiau dabartin era pasiymi iskirtiniais bruoais:

naujomis rinkomis (usienio main ir kapitalo rinkos globaliai veikia 24 valandas

per par);

naujomis priemonmis (internetas, mobilieji telefonai, medijos tinklai ir kt.);

naujais veikjais (daugianacionalins korporacijos, turinios didesn ekonomin

jg nei daugelis valstybi, pasaulini nevyriausybini organizacij tinklas ir kitos grups,

kurios perengia nacionalinius barjerus);

naujomis taisyklmis (stipriai veikianiais mechanizmais grsti susitarimai

prekybos, paslaug ir intelektualins nuosavybs srityse, sumainta nacionalins politikos

taka).
Globalizacija, kaip ir kiekvienas procesas, negali bti vertinama vienareikmiai:
egzistuoja ir teigiam, ir neigiam jos padarini. Taikant dichotomij (prieprie) metod,
rykinami takos karjeros slygoms turintys globalizacijos bruoai.
Vienas i bruo, leidiani velgti globalizacijos proceso dvilypum, yra globalios
rinkos pltra, ikelianti aktuali priestat: pelnas prie mogaus teises. Globali rinka atveria
didiules galimybes monijai progresuoti, taiau nevaldoma ji kelia grsm moni teisms
bei interesams. Pasaulin rinka, pasaulins technologijos ir pasaulinis solidarumas gali
praturtinti moni gyvenim, ypa padidindami j pasirikimo galimybes. Auganti moni
tarpusavio priklausomyb skatina dalytis vertybmis ir utikrinti visos monijos vystymsi,
kurio neribot geografin aplinka, ras ar lytis. Taiau globalizacija labiausiai pasireikia rink
pltra, aplenkdama i rink valdymo ir takos moni gyvenimui klausimus. Kai rinka turi
per daug takos socialiniams bei politiniams sprendimams, galimybs pasiskirsto netolygiai,

jga ir turtas atitenka iskirtinms moni grupms, tautoms ir korporacijoms, tuo tarpu kiti
istumiami.
Pelno ir mogaus teisi priestata irykina karjeros konteksto nepastovum ir
kiekvieno mogaus btinyb bti pasirengus nuolatinei kaitai. Nesugebantiesiems ar
nespjantiesiems prisitaikyti prie kintani rinkos poreiki kyla grsm likti socialiai
atskirtiems, stipriai susiaurinti savo karjeros galimybi lauk. Kadangi rink valdymo ir j
takos moni gyvenimui klausimai praktiniu lygmeniu daniausiai aplenkiami, mogui
paiam tenka prisiimti vis atsakomyb u savo karjer. Netolygiai pasiskirstant globalizacijos
teikiamoms galimybms, irykja karjeros slyg skirtumai, kurie ikelia mogui mobilumo
reikalavim: jei vienur nra slyg visikai realizuoti savsias karjeros kompetencijas, tenka
iekoti, kur ios slygos yra pakankamos, nevengiant persikelti i vienos alies kit, pereiti i
vienos veiklos srities kit.
Kitas globalizacijos bruoas yra nacionalini sien nykimas, lemiantis padalijimo ir
auganio netolygumo priestat. Pleiantis globalizacijai sujungiamos pasaulio dalys, taiau
didja ir atsirandani galimybi pasiskirstymo tarp moni netolygumas. Hargriveso (2003)
teigimu, kuo labiau ekonomins sienos netenka reikms, tuo labiau pilieiai, turintys
geriausias galimybes klestti pasaulinje darbo rinkoje, yra gundomi sutraukyti nacionalins
itikimybs panius ir atitrkti nuo menkiau vertinam savo tautiei. Pasaulin darbo rinka
palanki vadinamajam profesiniam elitui (pripaintiems mokslininkams, menininkams,
ekspertams). Tuo tarpu maiau kvalifikuotai darbo jgai rinka danai lieka apribota
nacionaliais barjerais.
Padalijimo ir auganio netolygumo priestata slygoja mogaus btinyb bti
pasirengusiam veikti pasaulinje darbo rinkoje. Karjeros poiriu ypa svarbi tampa turima
kompetencija ir kvalifikacija: jei ji atitinka pasaulinius standartus, atsiveria plaios karjeros
galimybs; prieingu atveju jos smarkiai apribojamos.
Globalaus saugumo ir globalios grsms monijai priestata irykja kaip dar
vienas globalizacijos bruoas. Pasaulio bendrumas, susietumas turt laiduoti monijos
saugum, taiau atvirkiai ikyla vairi grsmi monijai: didja finansinis, ekonominis,
darbo ir pajam, kultrinis, ekologinis bei asmens nesaugumas. Dl pasaulins konkurencijos
daugelyje ali laikomasi lankstesns darbo politikos, dominuoja darbuotojui saugumo
neutikrinanios darbo sutartys. Tai turi takos karjeros sampratos kaitai: karjera nebesiejama
su nuolatiniu darbu vienoje organizacijoje ir lojalumu jai visa atsakomyb u karjeros
pltojim tenka paiam mogui.

10

Informacini komunikacini technologij pltros kontekste irykja ketvirtoji

globalizacijos priestata: sujungimas ir atskirtis. Naujosios informacins komunikacins
technologijos skatina globalizacijos vyksm, taiau poliarizuoja pasaul sujungt ir
izoliuot. Majant ryi paslaug kainoms ir atsiveriant galimybms vis paprasiau
naudotis technologijomis, tampa manoma bet kuriuo metu susisiekti su bet kuriuo pasaulio
taku, gauti reikiamos informacijos. mogus lyg neuronas milinikame tinkle, kuriame jis
sujugtas su kiekvienu kitu to tinklo elementu. tinkl dl vairi prieasi nepatenkanti
monijos dalis yra atskirta. Sujugimo ir atskirties priestata mogaus karjeros poiriu
atskleidia

gebjim

naudotis

iuolaikinmis

informacinmis

ir

komunikacinmis

technologijomis aktualum.
Darbo pasaulio kaita kintantis karjeros kontekstas
Nagrinjant darbo

pasaulio kait, svarbu

iskirti

pagrindines

io

pasaulio

charakteristikas. Kadangi darbo pasaulis sudtingas fenomenas, jam ir ypa jo kaitai

analizuoti btina pasitelkti multidisciplinin poir. velgiant i demografijos pozicij, darbo
pasaulyje irykja darbo jgos, arba mogikj itekli dinamikos, problema. Ekonomikos
poiriu yra svarbi darbo krvio ir atlygio bei darbo viet skaiiaus dinamika. Dl nauj
technologij i esms keiiasi darbo pobdis, kuris yra viena i darbo pasaulio
charakteristik. Vadybiniu poiriu darbo pasaulio kait vis pirma atspindi besikeiianios
organizacijos.
i keturi darbo pasaulio charakteristik darbo jgos, darbo krvio, darbo pobdio
ir darbo organizacij kaita toliau nagrinjama detaliai, rykinant jos tak individo karjeros
slyg kaitai.
Darbo jgos dinamika
Svoka darbo jga apibriama kaip ,,statistinis rodiklis, apibdinantis ekonomikai
aktyvi gyventoj skaii (Darbo rinkos terminai ir svokos, 1998). Pastaraisiais
deimtmeiais pastebima esmini darbo jgos sudties pokyi, kuri prieastis kultrin ir
socialin kaita. Globalizacija, pakitusios moni gyvenimo slygos bei medicinos pasiekimai,
lemiantys bendr populiacijos senjim, taip pat moter emancipacija slygoja kultrin ir
etnin darbo jgos vairov, darbo jgos amiaus vidurkio augim bei iaugus dirbani
moter paplitim visose veiklos srityse.
Daugelyje ali dirbani moni populiacija tampa vis vairesn kultriniu ir etniniu
poiriais. alies darbo jgos homogenikumas kultriniu poiriu labiausiai priklauso nuo
alies ekonomini rodikli ir vykdomos uimtumo politikos. Didjanti darbo jgos kultrin
bei etnin vairov slygoja naujus reikalavimus darbuotojams: beveik kiekvienoje veiklos

11

srityje btina mokti usienio kalb bei turti tarpkultrinio komunikavimo kompetencij. i
reikalavim netenkinantiems monms karjeros galimybs yra apribotos (pavyzdiui, net
sezoniniam lauko kavins padavjo darbui keliamas reikalavimas gebti komunikuoti keliomis
usienio kalbomis).
Daugelyje Vakar ali darbo jga sensta: dl medicinos laimjim mons ilgiau
ilieka darbingi, o jaunimas, turdamas kitok, nauj poir darbo ir gyvenimo santyk,
neskuba silieti darbo rink (tampa populiaru baigus mokykl arba studijas metus ar daugiau
laiko skirti tiesiog pasauliui ir sau paiam painti, kelionms, savanorystei). Darbo jgos
senjimas, lemiantis konkurencijos dl darbo viet augim, apsunkina mogaus karjeros
vyksm, ypa pirmuosius jo karjeros ingsnius, ir dar labiau irykina jo turimos
kompetencijos reikm.
Kultriniai pokyiai visuomenje, tiksliau pakits moters vietos joje suvokimas ir
veiklos stereotip nykimas, lm tai, kad auga vairiose veiklos srityse dirbani moter
populiacija. i tendencija turi takos karjeros kompetencijos struktrai: kiekvienam,
siekianiam karjeros, aktualu gebti derinti darbuotojo ir kitus gyvenimo vaidmenis.
Darbo krvio kaita
Daugelyje ali, kaip teigia Arnoldas (2011), galime pastebti darbo krvio didjim.
Tai ekonominio nestabilumo pasekm. Lanksios postmodernios gamybos technologijos
naikina tradicin darb pasiskirstym, atsiranda pasikartojani pareigybi apra. Tampa
paprasta keisti darbuotojus, taikant laikin darbinim, darb nevis darbo dien ir pan.
Hargrivesas (2009) rao, kad kompanijos gali pasirikti pelno prasme palanki personalo
strategij: priimti perpus maiau darbuotoj, kuriems bus mokama dvigubai daugiau ir kurie
turs dirbti tris kartus sunkiau. Kaip tai paveikia mogaus karjer? Vis pirma, nebemanomas
yra karjeros saugumas ir stabilumas. Antra, toks darbo krvio augimas lemia darbo viet
majim ir i to plaukiani bedarbyst bei konkurencij darbo rinkoje. Nedarbo augimas yra
esminis iuolaikinio karjeros konteksto bruoas, slygojantis mogaus btinyb bti
pasirengus i esms keisti veikl, susirasti ar susikurti sau darbo viet. Be abejo, tai susij su
btinumu nuolat mokytis.
Daugelyje usienio ali pastebima tendencija vienu metu turti kelis darbus. i
tendencija siejama su lanksiu darbo laiko paskirstymu, teledarbuotoj populiarjimu bei
vartotojikoje visuomenje dominuojaniu gyvenimo bdu, skatinaniu kuo daugiau pirkti ir
vartoti (vadinasi, ir udirbti). Kaip tai paveikia karjeros samprat? mogaus karjera vis maiau
siejama su konkreia organizacija, nes keliose organizacijose vienu metu dirbantis asmuo
negali bti lojalus tik vienai i j. Kita vertus, organizacijos, teikianios pirmenyb nevisos

12

darbo dienos bei terminuotoms darbo sutartims, prisiima maiau atsakomybs u darbuotojo
karjer. i atsakomyb tenka jam paiam.

Kintantis darbo pobdis

Darbo pobdio kaitai esmins takos turi spartus technologij, ypa informacini ir
telekomunikacini, vystymasis. aibikos ryio priemons ir kompiuterizavimas galina greitai
ir visiems perduoti sprendimus. Kad darbas bt naus, jau nebebtina darbuotojus sutelkti
vienoje vietoje. Daugelio moni vietos geografine prasme jau nebra aikiai apibrtos,
moni miestai tapo praeities atgyvena. Geografin erdv, pasak Hargriveso (2009), yra
ekonomikai lanksti. sipareigojimai tam tikriems vietos ypatumams galioja tol, kol juos
garantuoja vietos rinka, palanks ems turtai ir lanksti, pigi darbo jga.
Darbo pobdio kaita taip pat susijusi su moni mstymo ir gyvenimo stiliaus
pokyiais. Prie pus amiaus madaug tredalio moni populiacijos perjimas i ems kio
pramons sfer pareikalavo suprasti ir sismoninti naujas svokas: ,,efektyvumo, ,,laiko
kainos, ,,biudeto kontrols ir pan. Pastarj dvideimtmet vykstantis persiorientavimas i
pramons paslaug sfer taip pat irykino naujus reikalavimus mogui. Karjeros
kompetencij srityje iaikjo nauji prioritetai: socialins kompetencijos tapo aktualios bet
kurioje veikloje.
Sudtingjant technologijoms, kyla reikalavimai darbuotoj isilavinimui. Maja
nekvalifikuoto darbo viet, atsiranda vis daugiau darb, kuriems btinas auktasis
isilavinimas.
vertinant darbo krvio ir pobdio kaitos tendencijas, galima pastebti, kad
,,profesijos svoka nebetenka turto reikmingumo. mogus veikia daugelyje srii, kuri
negalima apibrti konkreiai, vardijant jas kaip vien profesij. Maa to, veikl pobdis
kinta taip spariai, kad profesij apraai turi bti nuolat atnaujinami. Kalbant apie mogaus
karjer iuolaikiniame darbo pasaulyje, daniau vartojama ne ,,profesijos, o daug platesn ir
kait adekvaiau ireikianti ,,veiklos svoka.
Organizacij kaita
Globalizacijos ir technologij paangos slygoti pokyiai darbo pasaulyje skatina
organizacij kait. Vienas i bendriausi organizacij pokyi yra hierarchini darbuotoj ir
organizacijos sluoksni sumajimas (Arnoldas, 1997; Stingas, Vulfas, 2004 ir kt.). Dl to
tampa sudtingiau siekti paauktinimo ar didesns atsakomybs. Kita vertus, tokie pokyiai

13

organizacij struktroje lemia maesn kontrol ir didesn individuali atsakomyb u

konkrei veikl.
Darbo pasaulyje vis sunkiau nustatyti organizacijos ribas. Ne visada tiksliai aiku, kas
yra organizacijos narys: pavyzdiui, ar juo vadintinas mogus, dirbantis prie puss met
trukms projekto, ir pan. Tai dar kart rodo, jog nyksta ssajos tarp individo karjeros ir
organizacijos.
Vienas i organizacijos pokyi, lemiani efektyvesn j atsak dinamikos aplinkos
reikalavimus, yra darbuotoj paskirstymas projekt komandas, kurios atsako u tam tikras
uduotis. Tai kelia svarbius reikalavimus mogaus kompetencijai: pirma, kaskart, dirbdamas
su naujais monmis, jis privalo turti puikius komandos formavimo, darbo komandoje,
bendruosius komunikacinius gebjimus; antra, vykdant kiekvien projekt, ikyla nauj
udavini, reikalaujani vis atnaujinti gebjimus, o tai veria nuolat mokytis.
Su projekt komadomis susijs dvejopas darbo lankstumas. Vienoks jis pasiekiamas
taikant nevisos dienos darb (pavyzdiui, vienas mogus administruoja tris projektus
vadinasi, dirba trijose projekt komandose). Kitoks lankstumas irykja tuomet, kai vienas
komandos narys sugeba atlikti kelias nesusijusias funkcijas (pavyzdiui, administratoriaus,
buhalterio ir turinio eksperto). mogaus tinkamum darbui lemia jo gdi vairov ir
universalumas, pasirengimas plaiai veiklos sriiai. Bet to, kaip teigia Arnoldas (2003), ryki
tendencija organizacijas kviestis pripaint specialist, taiau tik keletui savaii ar mnesi,
kol bus isprstos specifins problemos. i tendencija atskleidia prielaidas organizacijai
nuolat atsinaujinti. Kita vertus, mogus neturi galimybs tapatintis su organizacija ir dl savo
lojalumo jai tiktis tam tikro saugumo.
Kita labai svarbi organizacij kaitos idava karjeros pltros struktr (skyri,
padalini etc.) nykimas. Darbuotojo karjera yra jo paties reikalas. ios nuostatos sigaljimui
takos turjo terminuot darbo sutari populiarumas (organizacijai neapsimoka investuoti
laikino darbuotojo kvalifikacijos klim) ir dideli organizacij susiskaidymas autonomikus
padalinius (jiems neefektyvu ilaikyti karjeros pltros struktras).
1 lentel. Darbo pasaulio kaitos tendencijos, lemianios karjeros slyg kait
Darbo

pasaulio Darbo pasaulio charakteristikos kaitos tendencijos

charakteristika
Darbo jga

Kultrins ir etnins vairovs augimas;

darbo jgos amiaus vidurkio augimas;
vairiose veiklos srityse dirbani moter skaiiaus augimas.

Darbo krvis

Darbo krvio didjimas;

14

laikino darbinimo, nevisos darbo dienos populiarjmas;

tendencija vienu metu turti kelis darbus;
nedarbo masto augimas.
Darbo pobdis

Poslinkis i pramons paslaug sfer (ypa susijusi su

informacini technologij taikymu);
moni miest nykimas;
darbo namie populiarjimas;
reikalavim darbuotoj isilavinimui augimas;
,,profesijos svokos keitimas ,,veiklos svoka.

Organizacijos

Hierarchini sluoksni skaiiaus majimas;

organizacijos rib nykimas;
projekt komand populiarjimas;
organizacini karjeros pltros struktr nykimas.

Pokyiai darbo pasaulyje atspindi kintanias karjeros slygas, kurios savo ruotu
paveikia karjeros sampratos kait. Kaip kinta karjeros samprata ir kokios takos i kaita turi
ugdymo karjerai turiniui?

KARJEROS SAMPRATA IR JOS KAITA

Bendriausia karjeros samprata kildinama i lotyniko odio carraria, reikianio
mogaus gyvenimo keli, bgim, arba i prancziko carriere, kuriuo vardijama veikimo
dirva, sritis; profesija. Jau ie du svokos aikinimai rodo, kad galimi skirtingi karjeros
supratimai: vienas susijs su konkreia veikla, kitas su gyvenimo kelio planavimu ir io
plano gyvendinimu.
Karjera gali bti suprantama kaip vairi darb seka. Pavyzdiui, mogaus karjera gali
bti sudaryta i septyniolikos skirting darb keturiose organizacijose. Neretai karjera
prilyginama profesijai (pedagogo, teisjo, mediko) ar auktoms pareigoms organizacijoje. Nors
ie poiriai i esms nra klaidingi, karjera turt bti suprantama plaiau. Remiantis isamia
Lietuvos ir usienio autori darb analize, ugdymo karjerai modelyje karjera apibriama taip:
Karjera vairi socialiai reikming mogaus vaidmen seka, kylanti i darbo,
mokymosi, saviraikos ir laisvalaikio veikl bei apimanti asmens profesin gyvenim,
darbo vietas, pareigas ir pasiekimus.
Svarbu suprasti, kad karjera yra daugiau nei visuma mokam darb, asmens turt per
jo gyvenim. Tai taip pat ir savarankikas rengimasis veiklai, ir savirealizacija, atliekant

15

vairius socialinius vaidmenis. Platesne prasme karjera yra ir nemokamas darbas, pavyzdiui,
nam ruoa, vaik auginimas ar savanorika veikla bendruomenje.
iuolaikin karjera netapatintina su profesija. Profesija paprasiausiai yra kontekstas,
kuriame rutuliojasi individo karjera. Juolab kad nuolat kintaniame iandienos darbo pasaulyje
mogus savo karjeros kelyje retai teapsiriboja viena profesija. J iuolaikinio mogaus
gyvenime yra ne viena, o dvi ar kelios, geriausiai atitinkanios konkretaus jo gyvenimo etapo
interesus ir galimybes.
mogaus karjera pltojama organizacijose ar kitose visuomeninse struktrose.
Tendencija pastarsias pertvarkyti i biurokratini alternatyvias (iuolaikines, lanksias ar
postmodernias) galina vakarykt karjeros samprat vardyti kaip biurokratin, o naujj
pavadinti iuolaikine (r. 2 lentel). Tai dvi i esms skirtingos karjeros sampratos, taiau n
viena i j nra gera ar bloga. Kaip jau minta, kiekvieno mogaus individual karjeros
supratim lemia jo vertybs bei pasaulira. Kita vertus, galimas ir tarpinis poiris
karjer, kuomet pagal vienus kriterijus j vardytume kaip iuolaikin, o pagal kitus kaip
biurokratin.
2 lentel. Biurokratins ir iuolaikins karjeros sampratos skirtumai
Karjeros
sampratos
analizs
kriterijai
Karjeros
modelis
Karjeros
skms
matas

Karjeros
ateitis
Socialinis
(materialinis)
saugumas
mogui
keliami
reikalavimai

Biurokratin karjeros samprata

iuolaikin karjeros samprata

vientisa hierarchin struktra,

tvirtinta organizacijoje; karjeros
laiptai
tam tikro amiaus dirbaniojo
individuals pasiekimai (statusas,
atlyginimas ir kt.) lyginami su kit
tokio
pat
amiaus
moni
pasiekimais
numatoma, aiki, susijusi su
organizacija

lanksti,
nevientisa
netvirtinta organizacijoje

stabilus aikios ateities kontekste

paklusnumas, sugebjimas gerai
atlikti prast uduot;
btini
specifiniai
profesiniai
gdiai

struktra,

tenkinami ie asmens poreikiai:

savirealizacija,
asmens
laisv,
individualus poiris skm
sunkiai nuspjama, susijusi su
mogaus kompetencija gyvendinti
pasirinktus tikslus
reliatyvus, priklauso nuo daugelio
personalini ir socialini veiksni
novatorikumas,
iniciatyvumas,
krybikumas neapibrtoje darbo
aplinkoje;
btinos
karjeros
kompetencijos, derinami specifiniai ir
universals gebjimai

Kuo skiriasi biurokratins ir iuolaikins karjeros modeliai? Biurokratins karjeros

modelis pasiymi dviem ypatumais. Pirmasis j hierarchin struktra. Karjera apibriama

16

kaip daugyb darb, irikiuot hierarchikai pagal presti, kuriuos atlikdamas darbuotojas
kyla hierarchinje struktroje tvarkinga, numatyta seka. Antrasis ypatumas karjeros
progresijos modelis yra tvirtinamas organizacijoje. ie du ypatumai yra susij, nes kilimas
hierarchinje struktroje lengviausiai gyvendinamas toje paioje organizacijoje. Biurokratins
karjeros model tiksliai apibdina plaiai paplits posakis,,karjeros laiptai.
iuolaikins karjeros modelis neturi stabilios struktros ir nra tvirtinamas
organizacijoje. Dl darbo nepastovumo ir sidarbinimo patiri vairovs moni karjeros
tampa vis lankstesns. Rinkos slygomis mogus patiria nedarbo period, kartais jam paiam
tenka susikurti darbo viet, rizikingai pradti versl. Todl iuo atveju sunku tiktis linijinio
judjimo ar organizacinio pastovumo.
Karjeros, kaip element sekos, supratimas reikia, kad yra galimybi planuoti ir valdyti
karjeros proces, kurios slygoja karjeros ateit. Kuo skiriasi ios galimybs biurokratins ir
iuolaikins karjeros atvejais?
Biurokratins karjeros ateitis yra aiki ir toli bei tiksliai planuojama. Tai utikrina
organizacij stabilumas ir j hierarchin struktra. Lipimas karjeros laiptais i mogaus
reikalauja stengtis ir tobulti, taiau nuopelnin karjeros progresija mogui leidia numatyti,
kokio laiptelio jis gali tiktis po deimties ar penkiolikos met. mogaus karjeros ateitis
biurokratinje organizacijoje priklauso nuo jo savybi, bet labiausiai nuo tos organizacijos
ateities.
iuolaikins karjeros ateit, atsivelgiant spari ir nenuspjam darbo pasaulio
dinamik, organizacij kait ir netvirtint karjeros model, toli planuoti yra sudtinga. Taiau
tai nereikia, jog iuolaikin karjera ivis neplanuotina. Atvirkiai: kiekvienas iuolaikins
karjeros ingsnis turt bti itin smoningas (tikslingas, planuotas ir reflektuojamas), idant
mogus skmingai veikt apibrtumo ir stabilumo stokojaniame iuolaikiniame darbo
pasaulyje.
mogaus materialinis saugumas yra susijs su karjeros ateities apibrtumu.
Biurokratins karjeros hierarchin struktra teikia darbuotojams materialinio saugumo bei
galimyb planuoti savo gyvenim: kada ir kiek turti vaik, kaip panaudoti planuojamus
udirbti pinigus. Turint saugi ir aikiai apibrt karjer, galima sudaryti finansines sutartis,
pavyzdiui, namo pirkimo isimoktinai ir kitus ilgalaikius susitarimus.
iuolaikins karjeros teikiamas saugumas yra santykinis, slygojamas pokyi darbo
rinkoje, mogaus socialins raidos, jo gebjimo tenkinti iuolaikinio darbo pasaulio jam
keliamus reikalavimus.

17

Lankstus, nelinijinis iuolaikins karjeros modelis leidia prognozuoti materialinio

saugumo nestabilum. Pradedant versl, kuriant sau darbo viet ir kitais rizikingais karjeros
etapais mogaus materialinis saugumas gali bti minimalus. Kitais karjeros etapais jis gali bti
pakankamas, bet ne pastovus.
Lyginant biurokratins ir iuolaikins karjeros skms sampratas, pastebima esmini
skirtum. Biurokratins karjeros skm suprantama taip: turti gerai mokam darb, aukt
profesin status ir judti didesns atsakomybs, didesnio umokesio, takingumo bei prestio
link. Tai susij su istorikai susiklosiusiu skmingos karjeros modeliu: individo karjeros
skm nuo seno buvo matuojama jo perklim kitas pareigas toje paioje organizacijoje
skaiiumi, nes ie perklimai sutapdavo su umokesio u darb augimu. Organizacijoje retai
bdavo atsivelgiama individo poreikius ir interesus, jo taka savosios karjeros vyksmui buvo
labai ribota.
Biurokratins karjeros skm matuojama, individualius dirbaniojo pasiekimus
(atlyginim, status bei organizacijoje uimamas pareigas) lyginant su atitinkamais kit tokio
pat amiaus moni pasiekimais.
iuolaikins karjeros skm netapatinama su kilimu organizacijos virn labiau
atsivelgiama individo galimybes, interesus ir prioritetus. iuolaikiniu poiriu, karjera gali
bti skminga ir nekylant auktyn jos skms matas yra ne tik darbo umokestis bei statusas,
bet taip pat ir savirealizacija bei gyvenimo tiksl pasiekimas. Svarbi iuolaikins karjeros
skms slyga yra darbo, eimos, asmeninio tobuljimo ir laisvalaikio derinimas.
Karjeros skm gali bti suprantama labai individualiai. J tradicikai galima tapatinti
su pinigais, paanga, prestiu, taiau ji gali bti siejama ir su savirealizacija, savigarba,
draugysts ryiais ar pasitenkinimu savo veikla.
Formuojant ugdymo karjerai turin, vertinamos karjeros sampratos kaitos tendencijos
ir karjeros skms kriterij vairov.

KARJERA IR ASMENS RAIDOS ETAPAI

Ugdymo karjerai poiriu giliau pavelkime Eriko Eriksono psichosocialins raidos
teorij.
E. Eriksonas (1980) iskyr atuonias mogaus psichosocialins raidos stadijas,
pabrdamas, kad kiekvienai i j bdinga tam tikra kriz, kuri turi bti veikta. Kriz yra
laikotarpis, kai mogus pasidaro labiau paeidiamas vienoki ar kitoki psichosocialini
nesklandum. Visos krizs yra susijusios viena su kita. Kiekviena i j egzistuoja iki lemiamo
jos veikimo momento. Jei tokios krizs skmingai veikiamos, jos stiprina brstani

18

asmenyb, suteikia jai daugiau galios (Eriksonas, 1963; cituojama pagal: Gage, V. L; Berliner,
D. C. Pedagogin psichologija, Vilnius, 1994, p. 116).
Kdikystje igyvenama svyravimo tarp pasitikjimo ir nepasitikjimo kriz. Kdikio
gyvenimo ypatybs meil, dmesys, prisilietimai ir santykiai maitinimo metu turi takos
esminiams vaiko pasitikjimo ar nepasitikjimo aplinka jausmams. ie jausmai persmelkia
vis tolesn jo gyvenim. Pasitikjimo vyravimas yra psichosocialins stiprybs forma; ji, anot
V. L. Geido, D. C. Berlinerio (1994), sudaro toki bruo kaip optimizmas, nepraradimas
vilties pagrind. Nors, atrodyt, naivu bt iekoti kdikysts ssaj su tolesne mogaus
karjera, mintieji bruoai, kurie susiformuoja,skmingai veikus iame etape ikylani kriz,
rodo, kad ryys i ties egzistuoja. Optimizmas ir nepraradimas vilties yra svarbs,
gyvendinant savo karjeros planus, ypa nenuspjamame i dien darbo pasaulyje.
Ankstyvojoje vaikystje patiriama prieprieos tarp savarankikumo ir gdos kriz.
Vaikas tikrina savo tvus ir aplink, nordamas suinoti, k jis gali valdyti, tvarkyti, o ko ne.
Kad atsirast laisvos valios jausmas, turi bti iugdyta savikontrol ir neprarastas savigarbos
jausmas. Per didel tv kontrol sukelia ilgalaiki abejoni dl savo sugebjim, suadina
gdos dl kuri nors savo poreiki ar kno jausmus. Vadinasi, skmingai veikta ankstyvosios
vaikysts kriz yra pasitikjimo savimi bei savarankikumo prielaida. ie bruoai taip pat yra
labai svarbs karjeros poiriu: iuolaikiniame darbo pasaulyje kiekvienas mogus pats yra
atsakingas u savo karjer, todl jam reikia pasitikti savimi bei sugebti savarankikai veikti.
Viduriniojoje vaikystje igyvenama prieprieos tarp iniciatyvumo ir kalts jausm
kriz. Pasitikintis savimi ir savarankikas vaikas gali tapti iniciatyvus. Jis gali vienas eiti
nepastamas vietas, neriboti savo smalsumo. Realus pareigos jausmas atsiranda kartu su
sieki uuomazgomis. Skmingai veikus prietaravimus, iame amiuje atsiranda pareigos
jausmas. Btent dabar stiprjantis iniciatyvumas ir su juo susijs kalts potyris pradeda
formuoti sin. Tvai draudia vaikui tam tikrus dalykus, tuo bdu reaguodami jo neabot
smalsum. Vaikas suino, k reikia Ne. Paeids iuos draudimus tikrovje ar vaizduotje
jis jauiasi kaltas. Tvai ir mokytojai, per danai blokuojantys iniciatyv, gali uauginti
nuolat kalt jauiant, suvaryt vaik. Per retai priekaitaujantys tvai bei mokytojai gali
uauginti nepakankamai sining vaik. Subalansuotas iniciatyvumo ir kalts jausm
derinimas skatina vaiko iniciatyv ir kartu pareigos veikti pagal suaugusij nurodymus
jausm. is derinys teikia vili (bet negarantuoja), kad gerai atsiskleis visi vaiko sugebjimai.
Iniciatyva, kaip inia, yra vienas i esmini mogaus bruo, galinani j veikti
iandienos darbo pasaulyje bei ilikti pajgiam konkuruojant darbo rinkoje. Pareigos jausmas,
kylantis i mogaus atsakomybs u save bei artimus mones, o taip pat ir pareiga tvynei ar

19

visuomenei yra mog veikti skatinantis stimulas: nedarbo ar karjeros neskms atveju pareiga
neleidia mogui uimti pasyvi pozicij ir pasikliauti valstybs globa.
Esant pradins mokyklos amiaus, patiriama prieprieos tarp meistrikumo ir
menkavertikumo kriz. Vaikas jau turi sugebti kai kuriuos dalykus atlikti gerai ar net puikiai.
Jeigu jis jauiasi negals daug ko padaryti, susiformuoja menkavertikumo jausmas, vaikas ima
sivaizduoti save esant nevykl. Teigiamai veikus ios stadijos kriz, atsiranda sugebjimo
jausmas.
Sugebjimo jausmas susijs su pasitikjimu savo jgomis. Jis yra svarbus mogui
siekiant karjeros: jai rengiantis, j planuojant bei einant individualiu karjeros keliu.
Sugebjimo (ne menkavertikumo) jausmas ypa svarbus imantis naujos veiklos bei nuolat
mokantis nauj dalyk. O tai yra neivengiama iuolaikins karjeros dalis.
Paauglystje igyvenama prieprieos tarp tapatumo ir vaidmen sumaities kriz.
Pagrindin io laikotarpio problema tvirtinti tapatumo jausm. Paaugliams kyla daugyb
klausim, kuriais jie siekia isiaikinti, kas jie yra ir koks turt bti j vaidmuo visuomenje.
Nesugebjimas suprati, kas a esu, tapatumo stoka sukelia sumait. Jeigu nesiseka i
kriz skmingai veikti, paauglyst utrunka, ir dl to vliau atsiranda klii prisiimti
suaugusij vaidmenis. Tokie mons nepajgia efektyviai veikti ir tolesni gyvenimo krizi.
Skmingai veikus i kriz, gyjama pasitikjimo savimi, atsiranda saugios ateities jausmas.
Karjeros poiriu is etapas yra ypatingas, nes btent paauglystje, tarp kit tapatumui
tvirtinti svarbi klausim, yra keliami ir ie: kok darb a ketinu dirbti? Kokia bus mano
karjera? Taigi jau paauglystje, jei skmingai veikiama jos kriz, mogus ima kurti savosios
karjeros planus. Jei tapatumas netvirtinamas, mogus yra nepajgus smoningai rinktis
tolesnes savo mokymosi ar darbines veiklas. Tokio mogaus karjera negali bti skminga, nes
paprasiausiai jis pats neino, ko siekia ir kas jam yra karjeros skm.
Paauglysts laikotarpis yra svarbus karjeros aspektu ir dl kit prieasi: btent tada,
kai paauglys bando tvirtinti savj tapatum, nustatyti savj vaidmen visuomenje, jam kyla
natralus poreikis painti save, bendrauti ir veikti socialinje aplinkoje. Tokia veikla yra
prielaida asmeninei ir socialinei kompetencijoms, kurios yra btinos siekiant karjeros, ugdytis.
Ugdymo aspektu svarbu, kad tos prielaidos btent iuo amiaus tarpsniu bt pakankamos.
Ankstyvosios brandos amiuje, kai jau tvirtinamas tapatumo jausmas, patiriama
prieprieos tarp intymumo ir izoliacijos kriz. Ar gali jaunuolis dalytis savo tapatumu su kitu
taip, kad mes uimt a viet, galvojant apie dabart ir ateit? Nesugebjimas umegzti
artimus santykius sukelia psichologin izoliacij, kuri nra naudinga asmenybei. Tinkamo ios
krizs veikimo rezultatas mogaus sugebjimas tikrai mylti ir bti mylimam.

20

J. Arnoldas (1997:), karjeros aspektu analizuodamas Eriksono irykint mogaus

gyvenimo etap, pabria, kad mogus turi sugebti umegzti santykius su kitais monmis bei
organizacijomis, neprarasdamas savojo a. Pritariant iai miniai, svarbu pastebti, kad
btent karjera (kitaip karjer kurianios mogaus veiklos) slygoja galimybes skmingai
veikti ankstyvosios brandos amiaus monms ikylani kriz: socialiniai kontaktai, kuriuos
mogus patiria bet kurioje karjeros veikloje, saugo nuo psichologins izoliacijos. Kita vertus,
jei mogus nepajgia efektyviai veikti i kriz, jam gali ikilti problem gyvendinant savj
karjer.
Esant brandos amiaus, igyvenama prieprieos tarp atsinaujinimo ir sstingio kriz.
Atsinaujinimas yra susijs su krybikumu, produktyvumu ir noru vadovauti jaunajai kartai.
Brandos amiaus mogui reikia priklausaniojo mogaus, kurio atvilgiu jis bt subrends.
Atsiranda poreikis globoti bei puoselti tai, kas yra aplink: mintis, daiktus ir mones. Jei
atsinaujinimo poymi nepakanka, suaugusysis patiria nuobodul, apatij, skurdius
tarpasmeninius santykius ir tolydio sivyraujant sstingio jausm. Tinkamo ios krizs
veikimo rezultatas sugebantis globoti, dalyvauti visuomens gyvenime mogus. Pasak
Arnoldo (1997), atsinaujinimas galt bti vardytas kaip prienuodis prie mirtingum. Jo
negijus, t. y. neveikus brandos krizs, patiriama asmenybs stagnacija, pradedama rpintis tik
savimi.
Karjeros aspektu brandos kriz gali bti traktuojama dvejopai. Viena vertus, mogaus
karjera jam sukuria prielaidas veikti mirtingum, nes mogus prasmina gyvenim savo
veikloje. Kita vertus, efektyviai veikta brandos kriz galina mog siekti dar skmingesns
karjeros, nes iuo amiaus tarpsniu jo turima patirtis maina klaid ir neapgalvot sprendim
tikimyb. Tai dert vertinti: organizacijos turt sudaryti palankias slygas vyresniems
monms atlikti jaunimo patarj, mentori vaidmen, patys mons turt siekti bendrauti
tarp skirting kart.
Senatvje igyvenama prieprieos tarp pilnatvs ir nevilties kriz. Asmenyb gyja
pilnatvs jausm, ima suprasti, kad emje gyvena tik vien kart ir kad visi mons yra
svarbs. O svarbiausia galti pasakyti: Esu, kas esu. ioje stadijoje galima tapti oriam.
Kita vertus, nusivylimas, nepasitenkinimas savimi ir savo darb rezultatais gali lemti nerami,
nevilties ir neapykantos sau kupin gyvenimo ciklo pabaig.
velgiant senatv karjeros aspektu, irykja galima dvejopa karjeros pabaiga, kuri
yra susijusi su jos eiga ir, be abejo, su visu mogaus gyvenimu. Jei mogus realizavo save
pasirinktose veiklos srityse, j, ubaigiant savo karjer, turt lydti pasitenkinimo ir pilnatvs
jausmas. Tuomet kitokia, individualius pomgius atliepianti ir diaugsmo teikianti, veikla

21

labiau uimtumas nei darbas prasmina senatv. Jei mogus ities nerealizavo savs nei
karjeros prasme, nei asmeniniame gyvenime, karjeros pabaiga gali dar labiau sustiprinti
nevilties jausm.
Apibendrinant E. Eriksono (1980) teorijos analiz karjeros pltros aspektu, galima
teigti, kad psichosocialins mogaus raidos stadijose patiriamos krizs turi skirtingos takos
mogaus karjerai. Pirmj penki stadij (nuo kdikysts iki paauglysts) krizi taka yra
vienpus: efektyvi ar neefektyvi j sprendim padariniai lemia mogaus savybes (savotik
jo karjeros kapital), kurios vliau slygoja karjeros skm ar neskm. Kiti trys etapai,
kuomet mogus jau siekia karjeros, pasiymi abipuse taka: tiek krizs paveikia karjeros eig,
tiek karjeros eiga daro tak krizi veikimo efektyvumui. Eriksono teorijos analiz parod,
kad mogaus karjeros eigai labai svarbus yra ugdymo karjerai etapas, kuris tam tikra prasme
prasideda jau kdikystje.
UGDYMO

KARJERAI

TIKSLAS,

UDAVINIAI,

TURINYS

IR

ORGANIZAVIMO YPATUMAI
Ugdymas karjerai, kaip jau minta ios dalies angoje, apibriamas kaip kryptingas
asmens bendrj ir karjeros kompetencij pltojimas kuriamosios sveikos pagrindu. Ugdymo
karjerai tikslas, udaviniai, turinys ir organizavimo ypatumai toliau pristatomi remiantis
ugdymo karjerai programa (2012).
Ugdymo karjerai tikslas padti mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas,
btinas norint skmingai pasirinkti mokymosi krypt, profesij ar darbin veikl, pereiti
i mokymo aplinkos darbin aplink, toliau profesikai tobulti ir mokytis vis
gyvenim.
Udaviniai. Siekiama, kad mokiniai:

paint karjerai svarbias asmenybs charakteristikas, socialin aplink ir socialini

vaidmen vairov;

rast ir efektyviai naudot karjeros informacij bei pasinaudot galimybmis

mokytis vis gyvenim;

remdamiesi isamiu savs ir darbo pasaulio painimu, priimt adekvaius karjeros

sprendimus;

vadovaudamiesi asmenine ateities vizija, kelt karjeros tikslus, sudaryt ir nuolat

atnaujint karjeros plan;

mokymosi ir laisvalaikio veiklose taikyt bei tobulint karjerai svarbiausias

bendrsias kompetencijas;

bt pasireng skmingai pereiti kit karjeros (mokymosi ar darbo) aplink ir

22

iekoti darbo.
Ugdymo karjerai turinys
Ugdymo karjerai turin formuoja karjeros kompetencij struktra ir j tarpusavio
ryiai. Karjeros kompetencijos apima keturias kompetencij sritis:
1) savs painimo;
2) karjeros galimybi painimo;
3) karjeros planavimo;
4) karjeros gyvendinimo.
Detaliai apraant kiekvien kompetencij srit, svarbu pastebti, kad visos karjeros
kompetencijos yra sistemikai susijusios: pavyzdiui, be savs painimo negalimos
kompetencijos sudaryti karjeros plan ir pan.
Savs painimo kompetencij srityje iskiriamos dvi kompetencijos: painti
karjerai svarbias asmenybs charakteristikas, painti socialin aplink ir socialinius
vaidmenis.
Kompetencij painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas laiduoja inios ir
supratimas, kaip asmenybs savybs, gabumai, asmenins ir darbo vertybs, karjeros interesai
bei kompetencijos paveikia karjeros sprendimus. ios kompetencijos pagrindas gebjimas
taikyti objektyvaus sivertinimo priemones, technikas, rankius, vardyti ir pavyzdiais pagrsti
savo asmenybs stiprisias ir tobulintinas puses, numatyti tobuljimo gaires, integruoti vairius
savs painimo aspektus, sudarant ir atnaujinant karjeros plan. ios kompetencijos poymis
siekis painti ir kritikai vertinti savo asmenybs charakteristik kait bei j tak karjerai.
Kompetencij painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis laiduoja inios ir
supratimas apie socialini ryi vairov bei dinamik, socialins aplinkos tak karjerai,
bendradarbiavimo svarb mokymosi ir darbins veiklos skmei, skirtingais mogaus gyvenimo
etapais irykjani socialini vaidmen tak karjerai. Btina kompetencijos dalis
gebjimas analizuoti savo socialin aplink, vertinti socialini ryi pobd, bendradarbiauti
mokymosi grupje ir tarp grupi, nagrinti savo esamus ir numatyti bsimus socialinius
vaidmenis bei su jais susijusius sipareigojimus, analizuoti, kaip esami ir bsimi socialiniai
vaidmenys riboja ir / arba prapleia karjeros galimybes. iai kompetencijai svarbi nuostata
kritikai vertinti socialins aplinkos bei socialini vaidmen poveik karjerai.
Karjeros galimybi painimo srityje iskiriamos trys kompetencijos: rasti ir
efektyviai naudoti karjeros informacij, painti galimybes mokytis vis gyvenim,
painti kintant darbo pasaul.

23

Kompetencij rasti ir efektyviai naudoti karjeros informacij laiduoja inios ir

supratimas, kur ir kaip iekoti informacijos apie profesijas, studij sritis bei kryptis, profesines
ir auktsias mokyklas bei sidarbinimo galimybes, kaip aktuali karjeros informacij
panaudoti gyvendinat karjer. ios kompetencijos pagrindas gebjimas naudojantis vairiais
informacijos rinkimo bdais, rasti, analizuoti, sisteminti, kritikai vertinti ir nuolat atnaujinti
sau aktuali informacij apie profesijas, studij sritis bei kryptis, profesines ir auktsias
mokyklas bei sidarbinimo galimybes, pasinaudoti reikiama karjeros informacija gyvendinant
savo karjeros plan. Svarbus ios kompetencijos poymis nuostata domtis aktualia karjeros
informacija ir tikslingai j panaudoti siekiant karjeros tiksl.
Kompetencij painti galimybes mokytis vis gyvenim lemia inios apie mokymosi
vis gyvenim bdus ir metodus, padedanius isaugoti asmenin konkurencingum,
mokymosi galimybi vairovs supratimas. Kompetencijos pagrindas gebjimas atrinkti
asmenikai tinkamas mokymosi galimybes, taikyti sau tinkamus mokymosi bdus bei
metodus, padsianius isaugoti asmenin konkurencingum, analizuoti savo mokymosi stili
ir projektuoti jo taikymo galimybes tolesniais karjeros etapais. Svarbus kompetencijos painti
galimybes mokytis vis gyvenim poymis nuostata pripainti mokymsi kaip vis
gyvenim trunkant proces.
Kompetencij painti kintant darbo pasaul laiduoja inios ir supratimas apie galim
darbo pasaulio kaitos tendencij poveik mogaus karjerai, darbo form vairov, darbo ir jo
fizins, psichologins, socialins aplinkos ypatumus. ios kompetencijos pagrindas
gebjimas analizuoti konkreius karjeros atvejus, atpastant darbo pasaulio kaitos poveik
karjeros pokyiams, vertinti galim darbo pasaulio kaitos tak pasirinktai asmeninei karjerai,
kritikai vertinti darbo form vairov, siejant j su savo karjeros gyvendinimu. Taip pat
svarbu isiugdyti nuostat tyrinti vairias darbo galimybes ir darbo pasaulio pokyius.
Karjeros planavimo kompetencij srityje iskiriamos trys kompetencijos: kelti
gyvenimo ir karjeros tikslus, priimti karjeros sprendimus, sudaryti bei atnaujinti
karjeros plan.
Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus poymis yra inios ir supratimas
apie pagrindines gyvenimo sritis, gyvenimo prioritet nustatym, karjeros vizijos formavim.
ios kompetencijos pagrindas gebjimas paaikinti, kaip kelti, vertinti ir derinti gyvenimo
bei karjeros tikslus, remiantis iniomis apie save ir socialin aplink, mokjimas pasirinkti ir
vardyti savo gyvenimo prioritetus, formuluoti savo karjeros vizij, vardyti, vertinti ir derinti
savo karjeros bei gyvenimo tikslus. Svarbus ios kompetencijos poymis siekis formuluoti
karjeros vizij ir kelti karjeros tikslus.

24

Karjeros kompetencijos priimti sprendimus poymis karjeros sprendim reikms

karjeros skmei supratimas, inios apie karjeros sprendim primimo kriterijus, vairius
karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas, taip pat apie galimus su karjeros
sprendim primimu susijusius sunkumus. ios kompetencijos pagrindas gebjimas tyrinti
savo (mokymosi) karjeros sprendim patirt, susidaryti asmenikai svarbi karjeros sprendim
kriterij sra ir, taikant kelis karjeros sprendim primimo modelius ir technikas bei
atsivelgiant savo karjeros tikslus, priimti karjeros sprendimus, analizuoti su savo karjeros
sprendimais susijusius sunkumus, numatyti j veikimo bdus. Svarbi ios kompetencijos dalis
siekis smoningai, savarankikai ir atsakingai priimti karjeros sprendimus.
Kompetencij sudaryti ir atnaujinti karjeros plan laiduoja inios apie karjeros
plano krimo sek ir pagrindines jo sudedamsias dalis, taip pat apie karjeros planui
gyvendinti reikalingus iteklius bei galimus rizikos veiksnius. ios kompetencijos pagrindas
gebjimas sukurti asmenin karjeros plan, grst savs painimo, karjeros galimybi tyrimo ir
karjeros sprendimo rezultatais, vertinti su karjeros plano gyvendinimu susijusius iteklius,
numatyti rizikos veiksnius ir pateikti galimas karjeros plano alternatyvas. Svarbus ios
kompetencijos poymis siekis planuoti karjer ir koreguoti savo karjeros planus,
atsivelgiant asmeninius bei karjeros galimybi pokyius.
Karjeros gyvendinimo kompetencij srityje iskiriamos trys kompetencijos:
taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas, skmingai pereiti
kit karjeros (mokymosi ar darbo) aplink, efektyviai iekoti darbo.
Kompetencij taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas
laiduoja inios apie laiko ir kit itekli valdymo technikas, vairius streso valdymo bdus,
tinkamus konflikt sprendimo metodus, komandos formavimo principus, krybiko problem
sprendimo bdus. ios kompetencijos pagrindas gebjimas taikyti laiko ir kit itekli
valdymo technikas sudarant karjeros plan, pasirinkti tinkamus streso valdymo bdus
mokymosi situacijose, tinkamai sprsti konfliktus ir padti juos sprsti bendraamiams, taip
pat formuoti mokymosi komandas, bendradarbiauti mokymosi veiklose, krybikai sprsti su
karjeros planavimu susijusias problemas. Svarbus ios kompetencijos poymis siekis taikyti
ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas, siejant jas su savo karjeros tikslais.
Kompetencij skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros (mokymosi ar darbo)
aplink lemia inios apie adaptacijos naujoje karjeros (mokymosi ar darbo) aplinkoje etapus,
supratimas apie skming perjim i vienos mokymosi aplinkos kit lemianius veiksnius ir
klitis, perjimo kit karjeros (mokymosi ar darbo) aplink paramos altinius, mogaus
konkurencingum darbo rinkoje slygojanius veiksnius. ios kompetencijos pagrindas

25

gebjimas perirti savo karjeros planus, atsivelgiant adaptacijos naujoje karjeros aplinkoje
etapus, analizuoti konkreius perjimo i vienos mokymosi aplinkos kit atvejus, iskiriant
palankius veiksnius ir klitis, pasinaudoti perjimo kit karjeros (mokymosi ar darbo) aplink
paramos altiniais, realizuojant savo karjeros plan. Svarbus ios kompetencijos poymis
siekis skmingai pereiti naujo tipo mokymosi ar darbo aplink ir prie jos adaptuotis, prisiimti
asmenin atsakomyb u skming adaptacij darbo vietoje, siekti ilikti konkurencingam
darbo rinkoje.
Kompetencij efektyviai iekoti darbo laiduoja inios apie darbo iekos bdus,
pagrindinius karjeros dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, kompetencij aplanko
formavim bei jo pritaikymo galimybes, supratimas, kaip pasirengti pokalbiui dl darbo. ios
kompetencijos pagrindas gebjimas kritikai vertinti ir pasirinkti konkreioje karjeros
situacijoje tinkamus darbo iekos bdus, parengti naujausius formalius reikalavimus
atitinkanius asmeninius karjeros dokumentus, parengti ir pristatyti asmenin kompetencij
aplank, simuliacinse pokalbio dl darbo veiklose formuluoti atsakymus, pozityviai reaguoti
dinamikai kintaniomis slygomis, improvizuoti. Svarbus ios kompetencijos poymis
asmenini pastang ir veiksm svarbos, siekiant, kad darbo vietos ieka bt efektyvesn,
pripainimas ir pastanga iekoti asmens poreikius atitinkanio darbo.
Siekiamos iugdyti karjeros kompetencijos formuoja ugdymo karjerai turin, kuris
integruojamas bendrj ugdym ir profesin mokym, atsivelgiant mokini amiaus
tarpsnio slygotus suvokimo bei patirties ypatumus (r. 1 pav.).
Karjeros kompetencijos
1. Savs painimo
sritis:
1.1. Painti karjerai
svarbias asmenybs
charakteristikas.
1.2. Painti socialin
aplink ir socialinius
vaidmenis.

2. Karjeros galimybi
painimo sritis:
2.1. Rasti ir efektyviai
naudoti karjeros
informacij.
2.2. Painti galimybes
mokytis vis gyvenim.
2.3. Painti kintant darbo
pasaul.

Pagrindinio
ugdymo
antros dalies
turinys

4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai

svarbiausias bendrsias
kompetencijas.
4.2. Skmingai pereiti i
mokyklos kit karjeros
(mokymosi ar darbo) aplink
4.3. Efektyviai iekoti darbo.

Integruojama
ir pasirenkama/
privaloma

Pagrindinio
ugdymo
pirmos dalies
turinys

3.1. Kelti karjeros ir gyvenimo

tikslus.
3.2. Priimti karjeros sprendimus.
3.3. Sudaryti karjeros plan.

Integruojama
ir pasirenkama/
privaloma

Integruojama
ir pasirenkama/
privaloma

integruojama

Pradinio
ugdymo turinys

4. Karjeros gyvendinimo
sritis:

3. Karjeros planavimo
sritis:

Vidurinio ugdymo
ir profesinio
mokymo
turinys

1 pav. Karjeros kompetencij raida bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio

mokymo staigoje.

26

Ugdymo karjerai organizavimas: principai, didaktins nuostatos, mokymosi

aplinka
Ugdymas karjerai bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo staigoje
organizuojamas, laikantis universalumo, sistemingumo, perimamumo ir integralumo
princip.
Universalumo principas realizuojamas siejant karjeros kompetencijas su kit bendrojo
ugdymo dalyk ugdomomis kompetencijomis: pavyzdiui, kompetencijos save painti ir
tvirtinti, painti mokymosi ir karjeros galimybes ugdomos per vairi dalyk pamokas ir
taikomos daugelyje, ne tik karjeros, srii.
Sistemingumo principas realizuojamas karjeros kompetencijas ugdant kaip tam tikr
ini, gebjim ir nuostat sistem.
Perimamumo principas realizuojamas utikrinant, kad karjeros kompetencija bendrojo
ugdymo ir profesinio mokymo staigose bt ugdoma skirtingais lygiais, bei numatant
galimyb pereiti i vieno lygmens kit.
Integralumo principas realizuojamas inaudojant tarpdalykins integracijos galimybes.
Ugdymas karjerai susijs su kitais socialinio, dorinio, kalbinio, technologinio ugdymo
dalykais. Juos su ugdymu karjerai sieja bendri tikslai ugdyti komunikavimo, socialin,
mokjimo mokytis kompetencijas. Viena vertus, per ugdymo karjerai pamokas nagrinjama
tematika, ugdomi mokini gebjimai papildo kit mokomj dalyk studijas, kita vertus,
nemanoma ugdyti karjeros kompetencijos, neturint ini ir gebjim, gyt per kit dalyk
pamokas. Pavyzdiui:

lietuvi ir usienio kalbos sudaro galimybes perduoti savas mintis ratu bei odiu,
o taip pat suprasti ir interpretuoti kit mintis. Tai labai svarbu pastant save,
analizuojant savo asmenybs savybes, vertybes, interesus, polinkius, nusakant savo
ateities vizij, formuluojant karjeros tikslus ir rengiant karjeros dokumentus.
Mokantis kalb taip pat ugdomi gebjimai sueiti dialog ir diskutuoti,
samprotauti, kurie btini aktyviai ugdant karjeros kompetencij;

dorinio ugdymo pamokose padedama geriau suprasti nagrinjamas vertybes,

atskleisti gyvenimo ir karjeros tiksl derm, irykinti karjeros prioritetus;

ekonomikos ir verslumo mokymosi turinys glaudiai siejasi su ugdymo karjerai

pamokose reikalingomis iniomis apie ekonomines sistemas, darbo pasaulio
dinamik, laiko ir kit itekli planavim, rizikos vertinim ir t. t.;

27

informacini technologij pamokose ugdomi gebjimai, reikalingi karjeros

informacijai (informacijai apie studijas ir mokymus, profesijas, sidarbinimo
galimybes) surasti, analizuoti, sisteminti, pateikti, atnaujinti;

technologij mokymosi turinys glaudiai siejasi su ugdymo karjerai pamokose

reikalingomis iniomis apie darbo pasaul, kio ak pltojimo tendencijas, Per
technologij pamokas mokini gyta patirtis labai naudinga ugdymo karjerai
pamokose analizuojant profesinius polinkius ir interesus.

Ugdant karjerai svarbios ios didaktins nuostatos:

Planuojant ugdymo karjerai proces, mokytojams ir mokyklose dirbantiems
specialistams (psichologui, socialiniam pedagogui, profesijos patarjui) svarbu formuluoti
aikius mokymosi tikslus ir konkreius, rezultat orientuotus, udavinius. Btina i anksto
numatyti, ko ir kaip mokiniai bus mokomi, kaip jie parodys savo mokymosi rezultatus, kaip
bus vertinami ir kaip apmstys mokymosi proces bei pasiektus rezultatus. Ugdymo karjerai
uduotys diferencijuojamos, atsivelgiant mokinio ar mokini grups ugdymosi poreikius,
galimybes, psichologinius ir socialinius ypatumus. Ugdymo karjerai procesas planuojamas
ugdymo karjerai mokytojui bendradarbiaujant su mokykloje dirbaniais klasi aukltojais,
psichologu, socialiniu darbuotuoju, kurie gali padti giliau atskleisti klass mokini paang,
j individualias savybes.
Ugdymo karjerai procesas organizuojamas klasje skatinant mokini motyvacij,
aktualizuojat j asmenin atsakomyb. Mokytojas, organizuodamas ugdymo karjerai veiklas,
rodo dmes kiekvienam mokiniui, neiskirdamas mokini dl lyties, religijos, lytins
orientacijos ar vertybi sistemos. Mokinio asmeniniai pasirinkimai, tam tikri savs painimo
proceso aspektai yra privats, todl mokytojas laikosi konfidencialumo ir nealikumo
princip. Organizuojant pamokas didelis dmesys skiriamas praktinms uduotims atlikti ir
gytai patiriai reflektuoti, todl mokytojas (mokykloje ar profesinio mokymo staigoje
dirbantis specialistas) parenka tokius ugdymo metodus ir uduotis, kurie leist mokiniams
asmenikai ibandyti save skirtingose ugdymo karjerai veiklos srityse.
Mokiniams suteikiama ne tik ini apie karjeros planavim ir pltr, bet ir ugdomi j
gebjimai orientuotis iuolaikiniame dinamikame darbo pasaulyje, siekiama j socialinio
ratingumo ir proaktyvumo. Mokiniai turi bti skatinami taikyti per ugdymo karjerai pamokas
gytas inias ir gebjimus (pavyzdiui, priimti sprendimus, vardyti tikslus, iekoti
informacijos ir kt.) kasdieniame gyvenime bei vairiose nestandartinse situacijose. Per
ugdymo karjerai pamokas naudojami aktyvs mokymo metodai, kuriais skatinama tirti,
interpretuoti, sprsti problemas.

28

Ugdymo karjerai vertinimas ir grtamojo ryio suteikimas yra svari pagalba mokiniui,
siekianiam gyti karjeros kompetencij. Mokytojas, vertindamas ugdymo karjerai paang ir
proces, stebi, analizuoja ir vardija individuali mokinio paang ugdymo karjerai srityje.
Taip pat mokytojas stebi mokinius ir neformaliai vertina j indl dalyvaujant grupinse bei
tarpgrupinse mokymosi veiklose, atliekant praktines uduotis, taikant aktyviuosius mokymosi
metodus. Mokiniai motyvuojami siekti paangos, pabriant j pasiekimus ir gersias savybes,
akcentuojant, kad karjeros kompetencij ugdymas yra procesas, kurio aktualumas ateities
karjeros kontekste tiktai dids.
Ugdant karjerai svarbu sukurti pozityvi, mokytis skatinani aplink.
Mokytoj ir mokini tarpusavio santykiai turt bti suvokiami kaip aktyvi
partneryst, skatinanti asmenybes tobulti. Santykiai tarp mokyklos bendruomens nari
mokini, mokytoj, mokyklose dirbani specialist ir tv turt bti grsti geranoriko
bendradarbiavimo principu.
Ugdymo karjerai pamokoms reikalingas kabinetas arba kita patalpa, kurioje mokiniai
galt dirbti grupse, sussti ratu, kad aptart rezultatus ir juos pristatyt. Kai kurias ugdymo
karjerai pamokas rekomenduojama vesti u klass rib (pavyzdiui, surengti ekskursij
karjeros centr, miesto bibliotek, mones, organizacijas ir pan.). Kai kurioms ugdymo karjerai
pamokoms (pavyzdiui, toms, kuriose nagrinjama, kaip iekoti karjeros informacijos, kaip
formuoti ir pristatyti karjeros aplank, analizuojama pokalbio dl darbo tema) btina turti
galimyb naudotis moderniu kabinetu, aprpintu iuolaikinmis mokymo priemonmis. iame
kabinete turt bti pakankamai kompiuteri, kuriuose bt diegta legali programin ranga,
bent vienas projektorius, filmavimo kamera, ekranas filmuotai mediagai perirti ir
analizuoti.
Per pastaruosius dvideimt met ugdymo karjerai srityje atlikta daug
praktini ir mokslini tyrim, vykdyta tarptautini ir nacionalini
projekt.

Tobulinant

savo

ugdymo

karjerai

kompetencij,

rekomenduojama skirti laiko ir dmesio iems darbams studijuoti:

Kuinskien, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipda: Klaipdos

universitetas, 2004.

Staniauskien, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai

pagrindai. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija,
2004.

Garnien, D. Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis:

29

parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija. Kaunas:

Vytauto Didiojo universitetas, 2006.

Augustinien, A. Mokini gebjim priimti karjeros sprendimus

ugdymo galimybs bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija.
Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2007.

Nosinait, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro

disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

Navickien, L. Karjeros konsultant rengimo modeliavimas. Daktaro

disertacija. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2010.

Urbonaviit, I. Profesinio kelio rinkimosi vidiniai ir ioriniai

veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

30

I.

MOKINI SAVS PAINIMO KOMPETENCIJ

UGDYMAS

31

Mokini savs painimo kompetencij ugdymas viena i pagrindini ugdymo

karjerai srii. io knygos skyriaus tikslas atskleisti mokini kompetencij save painti
ugdymo ypatumus, akcentuojant savs painimo aspekt vairov, karjerai aktuali
asmens savybi ssajas ir savs painimo proceso permanentikum.
Savs painimo kompetencij srityje iskiriamos dvi karjeros kompetencijos:
1.1. Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
1.2. Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.
ios kompetencijos ugdomos visais bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo
lygmenimis, taiau dl mokini amiaus slygot suvokimo, poreiki ir patirties ypatum
kiekviename lygmenyje akcentuojami skirtingi kompetencijos aspektai. Kompetencijos
auginamos nuo elementari pagrind pradinio ugdymo lygmenyje iki gilaus painimo,
kritiko vertinimo ir savarankiko taikymo vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo
lygmenyje.
Toliau aptarsime kiekvienos su savs painimo sritimi siejamos kompetencijos raidos
ypatumus ir galimybi ugdyti kompetencij vairov skirtinguose ugdymo lygiuose (nuo
pradinio iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).
Kompetencijos painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas raida
atskleidiama 2 pav.

1.1.4. Painti savo asmenybs savybes, gabumus,

interesus, kompetencijas ir vertybs, jas kritikai vertinti
bei taikyti planuojant ir gyvendinant karjer.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas

1.1.3. Painti savo asmenybs savybes, gabumus, interesus,

kompetencijas, asmenines ir darbo vertybes, sieti jas su karjeros
sprendimais.

Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis

1.1.2. Painti savo gabumus, vertybes, interesus ir taikyti juos formuojant

objektyv savivaizd.

Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis

1.1.1. Pripainti savo asmenybs savitum ir painti asmenybs savybes bei

pomgius.

Pradinis
ugdymas

2 pav. Kompetencijos painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas raida.

Pradinio

ugdymo

lygmenyje

akcentuojamas

kiekvieno

mogaus

savitumas,

unikalumas, asmenybs savybi ir pomgi vairov, kol kas niekaip nesiejant i savybi su
karjera. Kompetencija painti savo savybes ir pripainti savitum ugdoma per daugel pradini

32

klasi mokini veikl, tarp kuri svarbiausios yra pasaulio painimo, etikos ir gimtosios
kalbos pamokos.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojamas objektyvaus
savivaizdio krimas, vertinant savo gabumus, vertybes ir interesus. iame lygmenyje svarbu
pasiekti, kad savs painimas ir objektyvaus savivaizdio formavimas mokiniams tapt domiu
ir nuolatiniu procesu. Daug dmesio vertybms painti ir analizuoti skiriama per dorinio
ugdymo pamokas. Mokiniai savo interesus, nesiedami j su karjeros sprendimais, analizuoja
per gimtosios kalbos, technologij pamokas. Ypa palanki edukacin aplinka interesams ir
gabumams painti yra neformaliojo ugdymo veiklos, nes btent breliuose, ygiuose,
stovyklose ir pan. atsiskleidia tikrieji mokini pomgiai. Svarbu, kad mokiniai juos vardyt,
reflektuot j dinamik, svarstyt, koki tak ios asmenybs charakteristikos turi j
savivaizdiui.
Pagrindinio ugdymo antroji dalis yra ypatinga ugdant savs painimo kompetencijas:
btent iame ugdymo etape mokinys turi priimti pirmuosius karjeros sprendimus, kurie
tiesiogiai susij su asmenybs savybi, gabum, asmenini ir darbo vertybi, karjeros interes
ir turim kompetencij painimu. Siekiant, kad mokiniai susiformuot vientis bei pagrst
savs vaizd ir taikyt j planuodami karjer, pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje
rekomenduojama bent 34 valandas skirti ugdymo karjerai dalykui. Kompetencija painti
karjerai svarbias asmenybs charakteristikas gali bti ugdoma ir per klass valandles, taikant
ioje knygoje ir mokinio knygoje Karjeros vadovas rekomenduojamas bei panaias uduotis,
patikimas savs painimo technikas. Svarbu, kad mokiniai pagrindinio ugdymo antrosios
dalies pabaigoje (10 klasje) bt susiformav pagrst savo psichologin portret, kurio
pagrindins sudedamosios dalys yra gabumai (intelekto tipai), asmenybs savybs, vertybs,
interesai ir kompetencijos (r. 3 pav.).

Kompetencijos

Asmenybs
savybs

Vertybs

Interesai

Gabumai

3 pav. Karjerai svarbi asmenybs charakteristik struktra.

33

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje karjerai svarbi asmenybs

charakteristik painimas yra gilinamas bei siejamas su karjeros pasirinkimais. iame
lygmenyje yra savarankikai taikomi ir kritikai vertinami vairs savs painimo bdai.
Svarbu, kad mokiniai susiformuot nuostat painti savo asmenybs charakteristik kait ir tos
kaitos tak karjerai. Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje rekomenduojama
savs painimo kompetencijos ugdym integruoti psichologijos, etikos ir pan. dalykus. Itin
palanki terp iai kompetencijai pltoti yra neformalusis ugdymas, kai jaunuoliai neformalioje
aplinkoje diskutuoja apie asmenybs savybi, vertybi ir karjeros ryius, igirsta bendraami
bei mokytoj nuomon apie save.
Karjerai svarbi asmenybs charakteristik painimo kompetencijai ugdyti skirta
daugyb tem, nagrinjam mokinio knygoje Karjeros vadovas (ir atitinkamai iame
leidinyje) (r. 3 lentel).
3 lentel. Karjerai svarbi asmenybs charakteristik painimo kompetencijai
ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
2.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Savs

painimas

ir

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai

teigiamas Mokini savs painimas ir teigiamas

vertinimas, leidiantis karjeros vertinimas

keli
3.

Mano asmenybs savybs

Mokini asmenybs savybi painimas

karjeros kelio kontekste

4.

Mano gabumai

Mokini

gabum

(dominuojanio

intelekto tipo) taka karjerai

5.

Mano karjeros interesai

Mokini

gebjim

painti

karjeros

interesus ugdymas
6.

Mano pasiekimai ir kompetencijos

Mokini

pasiekim

ir

kompetencij

painimas planuojant karjer

7.

Mano vertybi skal

Vertybi

painimo

svarba,

priimant

karjeros sprendimus
11.

Mano psichologinis portretas

Mokini psichologinis portretas kaip

savs painimo apibendrinimas

34

Kita svarbi karjeros kompetencija, priskiriama savs painimo sriiai, yra

kompetencija painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis. ios kompetencijos raida
atskleidiama 4 pav.

1.2.4. Kritikai vertinti socialins aplinkos tak ir

esamus bei numatomus socialinius vaidmenis,
planuojant ir gyvendinant karjer.
1.2.3. Svarstyti savo socialins aplinkos ir socialini vaidmen
poveik karjeros sprendimams.
1.2.2. Painti socialini ryi vairov ir suprasti mogaus socialini
vaidmen kait gyvenime.
1.2.1. Papasakoti apie savo artimiausi socialin aplink: eim, gimin, klas,
bendruomen.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

4 pav. Kompetencijos painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis raida.

Pradinse klasse siekiama, kad mokiniai paint savo artimiausi socialin aplink ir
tapatintsi su ja. Kol kas joki ssaj su karjera neiekoma. iame etape svarbiausia gyti
elementar supratim apie socialinius ryius. Pradinio ugdymo lygmenyje i kompetencija
ugdoma per visas pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama socialini ryi
vairov ir socialini vaidmen dinamika. Mokiniai jau analizuoja asmenin kontakt tinkl,
socialini ryi pobd, savo pai ir artimj socialinius vaidmenis. i kompetencija ugdoma
per dorinio ugdymo ir kitas pamokas. Palanki aplinka jai ugdyti yra neformaliojo ugdymo
veiklos ir klass valandls. iai kompetencijai tvirtinti rekomenduojama kuo daugiau
uduoi adresuoti mokini artimosios socialins aplinkos monms, pavyzdiui, mokiniai
gali imti interviu i savo tv apie j atliekamus socialinius vaidmenis, drauge su savo
socialini kontakt tinklo monmis kurti bendrus projektus ir pan.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje socialin aplinka ir socialiniai vaidmenys
analizuojami, siejant juos su karjera: karjeros sprendimais, galimybmis, apribojimais ir t. t.
Ypa akcentuojamas bendradarbiavimas su artimiausia socialine aplinka priimant karjeros
sprendimus ir pabriama esam bei bsim socialini vaidmen taka karjerai. Kompetencija
painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis ugdoma per ugdymo karjerai ir kitas
pamokas, taip pat usiimant daugeliu kit mokyklos bendruomens veikl. Skatintina

35

savanorika mokini veikla bendruomenje, j projektin veikla mokykloje, vairios

iniciatyvos, renginiai, traukiantys mokini eimos narius ir draugus i kit ugdymo institucij.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje gilinamas supratimas apie
socialini ryi vairov ir dinamik, socialini vaidmen kait gyvenimo ir karjeros
kontekste. Ugdant i kompetencij ypa akcentuojamas bendradarbiavimas grupje ir tarp
grupi. Kompetencija ugdoma per psichologijos, dorinio ugdymo ir kitas pamokas, usiimant
neformaliojo ugdymo veiklomis. Profesinio mokymo staigose, dirbant su vyresniais ir daugiau
gyvenimo bei profesins patirties turiniais mokiniais, galima remtis pai mokini patirtimi,
ypa akcentuojant svarb derinti socialinius vaidmenis ir megzti kontakt tinkl iekant darbo.
Socialins aplinkos ir socialini vaidmen painimo kompetencijai ugdyti skirtos trys
temos, nagrinjamos mokinio knygoje Karjeros vadovas (ir atitinkamai iame leidinyje) (r.
4 lentel).
4 lentel. Karjerai svarbi asmenybs charakteristik painimo kompetencijai
ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
8.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Artimoji socialin aplinka

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
Mokini artimosios socialins aplinkos
painimas ir karjera

9.

Asmenin patirtis ir karjera

Mokini

asmenins

patirties

analiz

karjeros planavimo kontekste

10.

Socialiniai vaidmenys ir karjera

Gebjim painti socialinius vaidmenis

ugdymas

Skyriuje Mokini savs painimo kompetencij ugdymas pateikiama 18 grupini

uduoi apraym, nurodant t uduoi tiksl, atlikimo slygas, eig, stebsenos, vertinimo
ir aptarimo kriterijus, pridedant dalomosios mediagos pavyzdi.
Skyriaus pabaigoje pateikiama su mokini savs painimo sritimi siejam karjeros
kompetencij vertinimo kriterij sistema, kuri mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir /
ar galutinius mokini ugdymosi karjerai rezultatus.

36

1. DARBO PASKIRTIES IR KARJEROS SAMPRATOS

ATSKLEIDIMAS
ioje temoje siekiama supaindinti su darbo paskirties ir karjeros
sampratomis bei joms atskleisti skirtomis uduotimis.

Kodl mons dirba? Kas yra karjera, ir kokios jos man reikia? Kokia yra karjeros
prasm? Kokie poymiai atskleidia, kad karjera yra skminga? Kam reikalingos karjeros
kompetencijos? Tai klausimai, kuriuos turi atsakyti mokiniai, pasiry gilintis ugdymo
karjerai program. Individualus atsakymas iuos klausimus, ypa tuos, kurie susij su darbo
prasme ir karjeros skms samprata, motyvuos mokinius gilintis savs painimo, karjeros
galimybi analizs ir karjeros planavimo sritis.
,,Karjeros svoka i dien visuomenje vartojama itin danai ir paiuose
vairiausiuose kontekstuose (spaudoje pristatomos ymi moni karjeros, populiariuose
urnaluose ir internete pateikiama patarim, kaip siekti karjeros, auktosiose mokyklose
skelbiamos karjeros dienos ir t. t.), tad mokiniams pats odis ,,karjera nra naujiena. Taiau
yra pavojus, kad karjer mokiniai supranta per siaurai, siedami i svok tik su ypatingais,
iskirtiniais pasiekimais profesinje srityje. Mokiniams svarbu akcentuoti, kad karjera tai
vairi socialiai reikming mogaus vaidmen seka, kylanti i darbo, mokymosi, saviraikos
ir laisvalaikio veikl bei apimanti asmens profesin gyvenim, darbo vietas, pareigas ir
pasiekimus. Vadinasi, kiekvienas, kuris atlieka socialiai reikmingas veiklas (ne tik tas, kuris
pasiek kak ypatingo savo veiklos srityje), turi savo karjer.
Karjeros sampratos kaita ir jos skms kriterijai aptarti teorinje ios knygos dalyje,
todl ioje temoje detaliai neanalizuojami. Nagrinjant karjeros sampratos ir darbo paskirties
tem su mokiniais, svarbu akcentuoti individual karjeros skms supratim. Visuomenje
egzistuojantys stereotipai, susij su profesijomis ir karjeros veiklomis, danai klaidina karjeros
keli besirenkanius mones, apriboja j galimybes. Pavyzdiui, vadovaujantis stereotipais,
gera karjera yra profesines auktumas pasiekusio bankininko ar teisininko, o, tarkime, siuvjo
ar troleibuso vairuotojo karjera niekam tikusi (arba visai net ne karjera). Mokiniai turi
suvokti, kad bet kuri karjeros veikla yra garbinga, o karjeros skm yra susijusi su tuo, kiek
mogaus interesai, vertybs, gabumai ir gebjimai atitinka konkrei karjeros veikl.

37

Darbo paskiriai ir karjeros sampratai atskleisti skirta pirmoji mokinio

knygos Karjeros vadovas tema Darbo paskirtis ir karjeros samprata.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi uduotys.
Uduotis Kodl mons dirba? (*) atliekama individualiai, taiau
puiku, jei yra galimyb pasidalyti savo apibendrinimais su klass draugais.
Mokini surinktus atsakymus klausim Kodl mons dirba? galima
urayti

(praant

kiekvieno

mokinio

ivardyti

po

tris

daniausiai

pasikartojanius atsakymus) lentoje ir apibendrinti, sugrupuojant panaius

atsakymus.
Uduotis Karjeros mini emlapis (**) skirta individualiai
karjeros sampratai atskleisti. Jos pabaigoje pateikiama daugyb klausim,
kurie galina mokin susiformuoti pakankamai aik karjeros vaizd. i
uduot galima atlikti ir grupse: 45 mokiniai dideliame lape pieia bendr
mini emlap, po to j pristato visai klasei. Palyginus skirtingus mini
emlapius, tampa akivaizds svarbiausi, dominuojantys su karjera susij
odiai ir irykja karjeros samprat skirtumai.
Rekomenduojamos ios temos uduotys: Darbo paskirtis(**) ir
Karjeros skms formul(**).
Abi ios uduotys atliekamos grupje. Jos skatina diskutuoti apie
darbo paskirt ir karjeros skms kriterijus. Uduotis Darbo paskirtis skirta
pagrindinio ugdymo mokiniams. Uduotis Karjeros skms formul skirta
mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo
programas.

1 uduotis. DARBO PASKIRTIS

Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, mokjimo mokytis, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams diskutuoti apie darbo paskirt gyvenime.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai;
910 klasi mokiniai.

38

Grups dydis
730 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
1520 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
Po spalvot darbo paskirties korteli komplekt kiekvienam mokiniui (3
priedas).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas idalija mokiniams spalvot korteli, kuriose paaikinama darbo
paskirtis, komplektus. Po to skelbia uduot: Atidiai perskaitykite kortelse
uraytas darbo paskirtis. Irinkite tris, Js nuomone, svarbiausias prieastis,
dl ko mons dirba. Jei kortelse nerandate, Js manymu, labai svarbios
prieasties, pasirinkite kortel Kita....
Mokiniai pasilieka pasirinktas korteles, o kitas grina mokytojui.
Kadangi kortels yra spalvotos, o mokiniai jas idlioja ant stalo prieais save,
visiems akivaizdiai matoma, kuri darbo paskirtis dominuoja. Mokytojas kvieia
mokinius argumentuoti savo pasirinkim.
Aptariamos visos pasirinktos darbo paskirtys. Kortel Kita... pasilik mokiniai
idsto savo nuomon.
Mokytojas apibendrina mokini diskusij.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti grupes pagal j pasirinktas spalvotas korteles. Tokiu
atveju mokiniai turi pasirinkti tik po dvi korteles. Vienodas spalv kombinacijas
pasilik mokiniai patenka vien grup ir rengiasi apginti savo pasirinkim faktais
ir argumentais i gyvenimo.
Diskutuojant grupmis uduoiai atlikti reikia daugiau laiko.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai renkasi darbo paskirties apraymus, kaip
argumentuoja savo pasirinkim, ar laikosi grups diskusijos taisykli. Kadangi
mokinio pasirinkim iduoda kortels spalva, mokiniai dairosi vienas kit,
stebi, kokias korteles pasirinko bendraklasiai, ieko bendramini.
Vertinimas

39

Taikomas formuojamasis vertinimas.

Aptarimas
Mokytojas, aptardamas uduoties rezultatus, akcentuoja prieasi, dl kuri
mons dirba, vairov ir pabria daniausiai vardijamas prieastis.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Darbo paskirties korteli rinkinys (3 priedas).
2 uduotis. KARJEROS SKMS FORMUL
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, mokjimo mokytis, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams svarstyti karjeros skms kriterijus, rykinti
asmeninius ir grups prioritetus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1030 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su karjeros samprata.
Reikalingos priemons
Po didel popieriaus lap ir ymekl kiekvienai 45 moni grupei.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 45 mones. Kiekviena grup susda
prie atskiro stalo ir gauna darbo priemones.
Mokytojas skelbia uduot: Kas yra skminga karjera? Kuri karjera yra
skmingesn? iuos klausimus nelengva atsakyti. Js turite per 15 minui
sukurti ir pagrsti karjeros skms formul. Naudodami matematinius enklus ir
vairius koeficientus, ireikkite savo nuomon, kokios yra karjeros skms
sudtins dalys, kaip jos priklauso viena nuo kitos ir t. t.
Po 15 minui grupi atstovai pristato savo grupi darbo rezultatus. Karjeros

40

skms formul eksponuojama (priklijuojama ant lentos, sienos ar dur) ir

aptariama.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima kurti individualias karjeros skms formules.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai komunikuoja grupse, ar atsivelgiama
kiekvieno grups nario nuomon. Grupms pristatant darbo rezultatus, stebima,
kaip mokiniai reaguoja nuomoni skirtumus, kaip argumentuoja savo
sprendimus.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Aptarimas
Aptarimo metu mokytojas apibendrina mokini irykintas karjeros skms
sudtines dalis, akcentuoja skms kriteri vairov.
Aptarimui galima pasitelkti klausimus:

Kaip vienu sakiniu galima bt apibrti, kas yra karjeros skm?

Kas lemia skirting karjeros skms supratim?

Kaip karjeros skms kriterijai gali nulemti mogaus karjeros pasirinkim?

Kaip, Js nuomone, keiiasi mogaus supratimas apie karjeros skm

bgant metams?

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Nra.
Planuojant darbo paskiriai ir karjeros sampratai atskleisti skirt pamok,
rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

Grakauskas, .; Valickas A. ir kt. Savs painimo vadovas studentui.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla , 2007.

Petkeviit, N. Karjeros valdymas. Kaunas: Vytauto Didiojo

universitetas, 2006.

Kuinskien, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipda: Klaipdos

universitetas, 2003.

Staniauskien, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai

pagrindai. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija,
2004.

41

2. MOKINI SAVS PAINIMAS IR TEIGIAMAS

VERTINIMAS
ioje knygos temoje siekiama pagrsti mokinio savs painimo ir
teigiamo vertinimo svarb, jam renkantis karjeros keli, ir supaindinti
su mokinio savs painimui bei teigiamam vertinimui ugdyti skirtomis
uduotimis.
Vienas i svarbiausi veiksni, lemiani karjeros skm bei pasitenkinim darbu, yra
mogaus asmenini savybi bei tam tikroje veiklos srityje keliam reikalavim derm.
Kiekvienas mogus unikalus savo polinkiu rizikuoti, bendravimo stiliumi, humoro jausmu ir
kitomis savybmis. Taiau tai, kas vienur bus vertinama kaip privalumas, kitur taps
akivaizdiu trkumu. Pavyzdiui, spontanikas, nenuspjamas elgesys netinkamas finans
srityje ar aviacijoje, tuo tarpu tarp meninink ar ou verslo srityje ne tik toleruotinas, bet netgi
gali bti naudingas. Taigi renkantis karjeros keli ir priimant kitus svarbius karjeros
sprendimus yra btina save painti ir objektyviai save vertinti.
Ugdymo karjerai programos pamatas savs painimo kompetencijos: karjerai svarbi
asmenybs charakteristik ir socialins aplinkos bei socialini vaidmen painimas. ios
kompetencijos taikomos vis gyvenim tai mokiniai turi sismoninti ypa aikiai.
Savs painimas tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Asmenyb formuojasi,
keiiasi gyvenimo patirties kontekste, todl nemanomas baigtinis savs painimas. Mokinys,
skirtingais aspektais pastantis save, turi suvokti, kad vairiais bdais irykintos jo
asmenybs savybs tai jo tik io momento paveikslas. Bgant laikui jis keiiasi, atsinaujina,
gyjama nauj savybi, gebjim, interes, kurie koreguoja vis asmenybs savs vaizd.
Ugdant karjerai akcentuojamas ne tik savs painimas, bet ir objektyvus bei teigiamas
savs vertinimas. Savs vertinimas reikia poir save pagal tam tikr standart ar etalon
(. Grakauskas, A.; Valickas, 2007, p. 23). Tarkime, jeigu muzikai gabus mokinys vertins
savo muzikinius gabumus, lygindamas juos su pasaulyje pripainto atlikjo muzikiniais
gebjimais, jo savs vertinimas gali bti neigiamas. Taiau jei tas mokinys palygins savo
gabumus su kit bendraami muzikiniais gabumais, jis save vertins teigiamai. Todl svarbu,
kad savs vertinimas bt grstas objektyviais kriterijais ir tinkamais standartais.
Objektyvus savs vertinimas galina mokin kritikai velgti save, derinti savo norus
su galimybmis, kelti sau saviugdos, tobuljimo tikslus, atsisakyti nereali sieki. Teigiamas
savs vertinimas nusako palank nusiteikim savs, kaip nepakartojamos individualybs, savo
galimybi ir ateities atvilgiu.

42

Svarbu siekti, kad mokiniai formuotsi real savs vaizd ir objektyviai save vertint.
Prielaidos teigiamai save vertinti turt bti kuriamos viso ugdymo metu.
Savs painimo svarbai pagrsti skirta antroji mokinio knygos
Karjeros vadovas tema Savs painimas, leidiantis karjeros keli.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos trys uduotys, skirtos
savs painimo ir teigiamo vertinimo kompetencijai ugdyti.
Uduotis Vardo galia (*) atliekama individualiai, taiau, jei yra
galimyb pasidalyti savo vardo ifruotmis su klass draugais, sulaukti j
pritarimo,

papildomai

ugdomi

komunikaciniai

ir

bendradarbiavimo

gebjimai.
Uduotis A ir Mano(**) skirta savs painimo aspekt vairovei
atskleisti ir asmenybs savybi, svarbi karjerai, painimo gebjimams
ugdyti. i uduot geriausia atlikti individuliai, o rankrat isaugoti.
Paskutinje skyriaus A esu temoje kuriant savo psichologin portret,
prasminga palyginti semestro pradioje vardytas savybes su savybmis,
atskleistomis

remiantis

daugybe

savs

painimo

uduoi

ir

nestandartizuot klausimyn.
Uduotis Jeigu biau... (***) skirta giliau save painti, taikant
metafor metod. Nors i uduot galima atlikti savarankikai (tiesiog
usirayti ir reflektuoti vardijimus), puiku, kai mokiniai turi galimyb
grupje pristatyti savo nuomon, igirsti grups nari vertinimus. i
uduotis itin aisminga, tad j galima atlikti kaip pramogin uduot
neformaliojo ugdymo veiklose ar klass renginiuose.
Mokini savs painimo kompetencijoms ugdyti palankiausia mokymosi aplinka,
kurioje mokinys jauiasi psichologikai saugus, o klass ar grups nariai pakankamai gerai
pasta vieni kitus. Jei klas ar grup neseniai suformuota, prasminga taikyti vairius grups
susipainimo metodus.

43

Pastant mokinio asmenines savybes, svarbias karjerai, reikming

vaidmen vaidina j supantys mons (bendraklasiai, mokytojai ir pan.).
Todl rekomenduojamos ios temos uduotys: urnalisto tyrimas(**) ir
Autoportret paroda(*), grstos galimybe pavelgti save i kito
mogaus pozicij, igirsti, kokias asmenybs savybes pastebi aplinkiniai.
ios uduotys yra susijusios su daugybe savs painimo srities karjeros
kompetencijoms ugdyti skirt uduoi, pristatom kitose ios knygos
temose. Beveik visas jas galima organizuoti tiek per pamokas, tiek
neformaliojo ugdymo veikl metu.
3 uduotis. URNALISTO TYRIMAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, mokjimo mokytis, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb pavelgti save kit akimis, ugdyti savs
painimo ir savianalizs gebjimus.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minutes (kuo didesn grup, tuo daugiau reikia laiko).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
Po raikl ir bloknot kiekvienam dalyviui, 1525 mai popieriaus lapeliai,
kepur ar dut burtams traukti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Patalpa turi bti pakankamai erdvi, kad mokiniai galt laisvai judti, o po to
sussti ratu.
Uduoties atlikimo eiga

44

Mokiniams idalijami lapeliai, papraoma urayti savo vard. Lapeliai

sulankstomi ir dedami burt dut ar kepur.
Mokytojas sako: sivaizduokite, kad esate urnalo Visikai slaptai
urnalistai. Jums teks sukurti straipsn apie mog, kurio vard netrukus
itrauksite. Labai svarbu! mogus, apie kur raysite, jokiu bdu neturi
suinoti, kad Js renkate informacij apie j. Galite kalbtis su visais ia
esaniais monmis, klausti j nuomons apie t mog, surinkti domi fakt
apie j. Stenkits suinoti kak, kuo Js herojus yra ypatingas, praleisdami
pro ausis tai, kas bdinga beveik visiems grups nariams (paprastai tai bna
epitetai draugikas, ,,komunikabilus). Kai raysite straipsn, neiduokite
tekste to mogaus vardo, pavards ir net lyties. Vartokite svokas tas
mogus, ,,asmuo, ,,asmenyb ir t. t.). Js urnalistiniam tyrimui skiriama
15 minui, straipsniui parengti 10 minui. Skms!
Mokytojas nea burt dut ratu, mokiniai isitraukia savo straipsnio
herojaus vard. Jei itraukia savo vard, turi traukti pakartotinai.
15 minui mokiniai renka informacij, nekuiuojasi su grups nariais,
pasiymi mintis, kurias panaudos, rengdami savo herojaus pristatym.
10 minui mokiniai apibendrina surinkt informacij, glaustai idsto savo
veikjo pristatym.
Visi grups nariai susda ratu. Vienas (mokytojo papraytas ar savanoris)
pradeda pristatinti savo straipsnio heroj. Visi labai atidiai klausosi ir bando
atpainti, apie kur grups nar kalbama. Kai atpasta, neskuba garsiai sakyti,
laukia, kol pats herojus supras, kad nekama apie j. Tuomet jis kelia rank ir
patvirtina arba paneigia pateiktus faktus, gali prietarauti dl netikslaus jo
charakterio savybi vardijimo, taiau ilgas diskusijas leistis negalima. Toliau
save atpains grups narys pristato kit jo aprayt heroj. Ir t. t.
Po to, kai visi mokiniai igirsta klass (ar grups) nari nuomon apie save,
surengiamas aptarimas.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Vietoje aptarimo galima silyti mokiniams ratu atsakyti mokytojo klausimus.
Toks uduoties ubaigimas skatina giliau reflektuoti ir yra ypa patogus, kai
mokiniai kiekvien pamok apibendrina ura ssiuvinyje.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip entuziastingai mokiniai atlieka uduot, i keli

45

panekov ima interviu (nutinka ir taip, kad parao visk pats, su niekuo
nekalbjs).
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu vertinant informacijos pristatym
(kreipiamas dmesys mini aikum, idstymo nuoseklum, pateikimo
aismingum ir pan.).
Aptarimas
Aptarimo metu akcentuojamas kiekvieno mokinio igirstos informacijos apie
save objektyvumas. Klausiama:

K naujo ir netikto apie save suinojote?

Ko labai svarbaus apie Jus nepasak n vienas urnalisto panekovas?

Koki detali nenortumte vieai aptarinti? Ir t. t.

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Nra.
4 uduotis. AUTOPORTRET PARODA
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb menins raikos formomis perteikti savo
asmenybs savybes ir suinoti artimosios socialins aplinkos moni
(bendraklasi, mokytoj ir kt.) nuomon apie jas.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
1525 lapai balto ar spalvoto kietesnio popieriaus (geriausia A4 formato),

46

klijai, seni urnalai, 56-erios irkls, pietukai, kreidels, flomasteriai, lipni

juosta darbams eksponuoti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Patalpa turi bti pakankamai erdvi, kad mokiniai galt laisvai kurti, o po to
sukabinti krinius ant sienos perirai
Uduoties atlikimo eiga
Priemons idstomos bendram naudojimui. Mokiniai susda prie stalo.
Mokytojas skelbia uduot: Dabar trumpam tapsite dailininkais, kurianiais
geriausiai Jums pastamo mogaus portret. Kas tas mogus? Kiekvienas i
Js! Kurdami autoportret galite naudoti paias vairiausias priemones:
pieti, klijuoti, rayti, karpyti ir t. t. Ne taip svarbu iorinis atvaizdo
panaumas. Svarbiausia kad Js krinys atspindt Js asmenyb, Js
pomgius, ypatingus charakterio bruous ir t. t. Pasirayti lapo apaioje
negalima. Parodoje mes bandysime atpainti Jus pagal kitus poymius.
Krybai skiriama 30 minui.
Mokiniai pieia, klijuoja, lipdo autoportretus. Mokytojas kas 10 minui
pranea, kiek liko laiko. Po 30 minui kriniai kabinami ant sienos. Krini
autoriai (jei yra galimyb, siloma pakviesti klass aukltoj, psicholog ar kit
mokiniams svarb suaugusj) apiri parod. Po to visi kartu, eidami nuo
vieno autoportreto prie kito, juos aptaria ir bando vardyti krinio autori.
Atpaintas autoportreto autorius gali pakomentuoti savo krinio detales.
Proces moderuoja mokytojas.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Taupant pamokos laik, autoportret mokiniai gali kurti namie, o klasje
organizuojama tik paroda ir jos aptarimas.
Vietoje pieto ar koliao technika atlikto autoportreto galima surengti
kdikysts ir vaikysts nuotrauk parod. Kiekvienas mokinys turt atrinkti
45 labiausiai jo asmenyb atspindinias nuotraukas ir eksponuoti jas A3
formato kartono lape.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip savarankikai mokiniai kuria autoportretus, skatina juos
portrete drsiau ireikti savo pomgius ir charakterio savybes, ne tik perteikti
iorin panaum (pavyzdiui, aki, plauk spalv ir t. t.).
Vertinimas

47

Grtamasis ryys teikiamas odiu aptariant autoportretus ir garsiai vardijant,

kokios asmenybs savybs atspindtos paveiksluose. Vengiama vertinti krinio
atlikimo menikum, nes tai nra uduoties tikslas.
Aptarimas
Aptarimas organizuojamas susdus ratu. Mokiniai atsako klausimus:

Kuris autoportretas geriausiai atspindi autoriaus savybes? Kodl?

K naujo apie save suinojote kurdami portretus? Ir t. t.

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Nra.
Planuojant savs painimo ir teigiamo vertinimo svarbai karjeros kelyje
pagrsti skirt pamok, galima pasitelkti ir kitas savs painimo uduotis,
kuri gausu pedagogams ir plaiajai visuomenei skirtoje literatroje bei
internete.
Rekomenduojami altiniai:

Grakauskas .; Valickas A. ir kt. Savs painimo vadovas studentui.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

Mewald, A.; Gailius, . Praktinis vadovas jaunimo lyderiams.

Vilnius:Lijot, 1997.

, . . oc, 2004.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.renkuosias.lt
http://www.lzuu.lt/nm/failai/Darbo_ir_karjeros_psichologija/81029.html

3. MOKINI ASMENYBS SAVYBI PAINIMAS KARJEROS

KELIO KONTEKSTE
ioje knygos temoje siekiama pagrsti svarb painti mokinio
asmenybs savybes jo karjeros kelyje ir supaindinti su asmenybs
savybms painti skirtomis uduotimis.
vardyti savo asmenybs savybes viena i sunkiausi uduoi ne tik mokiniams, bet
ir patiems suaugusiesiems. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma pretendent
darbo vietas prisistato standartinmis, stereotipinmis frazmis (esu darbtus, draugikas,
komunikabilus ir pan.). Tuo nesunkiai galite sitikinti, papra mokini apibdinti save trimis
odiais. Gilesnis savs painimas, odyno, kuriuo galima nusakyti asmenybs savybes,

48

prapltimas bei sugebjimas iliustruoti savo savybes realiais pavyzdiais i savo patirties
svarbs bruoai tiek renkantis karjeros keli, tiek prisistatant vairiose karjeros situacijose.
Mokiniai pasta save paiose vairiausiose gyvenimo ir mokymosi situacijose reikia
tiesiog padti jiems apibendrinti savs painimo patirt. iam tikslui galima pasitelkti
mokyklos psicholog, klass aukltoj, breli vadovus. Ypa geri pagalbininkai mokiniams,
jiems analizuojant savo asmenybs savybes, gali bti tvai ir kiti artimieji.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama viena mokinio asmenybs
savybms painti skirta uduotis Mano asmenybs savybs (**). Jai
atlikti reikia nemaai laiko (apie 40 minui). Uduotis atliekama
individualiai, taiau daugeliui mokini prireikia mokytojo, kaip konsultanto,
galinio patikslinti kai kurias uduotyje asmenybs savybms nusakyti
vartojamas svokas.
Mokiniams painti savo asmenybs savybes padeda j bendramoksliai. Tam
reikalingos slygos: pasitikjimu ir atvirumu grstas psichologinis klimatas grupje, save
analizuoti ir pristatyti skatinanios uduotys.
Rekomenduojamos temos uduotys: Archeologo dut (***) ir
Charakteristika (**).
Archeologo dut sukuria prielaidas savo asmenyb apibdinti
krybikai, nestandartiniais bdais. i uduotis itin patraukli mokiniams,
nes j atliekant pasitelkiami visi pojiai, galvoskiai analizuojami taikant
ne tik login mstym, bet ir intuicij. Uduotis Charakteristika
mokiniams ypa naudinga kaip galimyb gauti grtamj ry apie savo
asmenybs savybi sra i bendraami ir mokytojo.
5 uduotis. ARCHEOLOGO DUT
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb pavelgti savo patirt, analizuoti j ir
pristatyti kitiems mokinimas bei mokytojui.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.

49

Grups dydis
712 mokini (klas dalijama dvi ar tris grupeles).
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Teorinis pasirengimas nebtinas; mokiniai namie parengia savo archeologo
dut pagal gaut instrukcij.
Reikalingos priemons
Speciali priemoni nereikia, taiau yra svarbi slyga kad visi grups nariai
bt paruo nam darbus (atsinet savo archeologo dutes).
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Patalpa turi bti pakankamai erdvi, kad mokiniai galt laisvai judti, apirinti
archeologo dui parod, sussti ratu aptarti.
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Nam darbas
Mokytojas skiria nam darb: Kitam ms susitikimui turite atsineti
archeologo dut. Kas tai yra? sivaizduokite, kad norite papasakoti apie
save ateities kartoms. Paimkite dut (nesvarbu, kokio dydio, kokios formos;
gali bti ir visai ne dut, o, pavyzdiui, maielis, stiklainis ir t. t.). dkite j
daikt, kurie geriausiai atspindi Js pomgius, charakter, vertybes, pasaul,
kuriame gyvenate, ir t. t. Jei po tkstanio met archeologai atkast Js dut,
jie turt suprasti, kokia nuostabi asmenyb j sukr. Vardo ir pavards ant
savo duts neraykite.
Antrasis etapas. Archeologija
Kita pamoka pradedama nuo archeologo dui parodos. Mokiniai jas
sudeda tam skirtoje vietoje. Mokytojas kiekvienai dutei skiria numer
(uklijuoja lapel su skaitmeniu), kad bt lengviau vliau organizuoti aptarim.
Mokytojas kvieia mokinius paius pabti archeologais: Per 15 minui Jums
reikia susipainti su vis archeologo dui turiniu. K galite pasakyti apie
kiekvienos duts savinink, velgdami jose sudtus daiktus? Pasiymkite
bent po kelet mini, kilsiani apirint dutes.
Mokiniai susda ratu. Kiekvienas paima savo dut. Mokytojas sako: ,,Dabar
kalbsime apie dut Nr. 1. K Jums atskleid ios duts turinys? Kokios
savybs, Js nuomone, bdingos ios duts savininkui? Mokiniai dalijasi

50

pastebjimais, duts savininkas reziumuoja, pakomentuodamas, k jis i ties

norjo pasakyti apie save, dut ddamas btent toki daikt.
Jei yra galimyb, archeolog dutes rekomenduojama surinkti, sudti vien
didel d ir paslpti keleriems metams, kol mokiniai baigs mokykl. Paprastai
tai bna nuostabus siurprizas absolventams.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Archeologo dut galima kurti odiu: mokiniai parao po 5 daiktus, kurie
geriausiai atspindi j asmenyb. is variantas nereikalauja specialaus
pasirengimo, taiau taigumu, pasitelkiam poji vairove tikrai neprilygsta
originaliam variantui.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai sitraukia archeologo duts tyrimus, pats
dalyvauja iame procese.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu: vertinamos mokini pastangos kuriant savo
archeologo dutes ir vardijant kit dui autori savybes.
Aptarimas
Aptariant uduot, akcentuojamas kiekvieno mokinio individualumas,
ypatingumas, kur atskleid jo sukurta archeologo dut.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
6 uduotis. CHARAKTERISTIKA
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin ir painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb analizuoti, vardyti ir pristatyti savo bdo
bruous.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis

51

1015 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 3045 minutes (kuo didesn grup, tuo daugiau skiriama laiko).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia aptarti savs painimo aspekt ir bdo bruo vairov.
Reikalingos priemons
Po tui vienod lap kiekvienam grups dalyviui.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Ypating reikalavim nra.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas mokiniams idalija vienodus lapus. Jis sako: sivaizduokite, kad
turite ratu prisistatyti Js nepastaniam mogui. Jums reikia parayti 57
Jus charakterizuojanias asmenybs savybes, pagrindiant jas konkreiais
faktais (pavyzdiui, esu labai tvarkinga: mano rankinje tik reikalingi
daiktai, o ant raomojo stalo idealiai tuia). Meluoti negalima. iam darbui
skiriama 15 minui.
Po 15 minui lapai su charakteristikomis surenkami. Mokytojas garsiai skaito
charakteristik, o mokiniai bando atpainti, kieno ji yra. Atpain (jei
nepavyksta atpainti, mokytojas vardija autori) silo papildyti charakteristik
asmenybs savybmis, kuri autorius neura. Savo silymus argumentuoja.
Kiekvienas mokinys pasiymi grups nari nuomon apie jo asmenybs
savybes.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei grups nariai gerai pasta ir gerbia vieni kitus, galima, uuot vieai skaiius
ir aptarus charakteristik, organizuoti pasidalijim nuomonmis ratu.
Kiekvienas grups narys gauna tiek tui lapeli, kiek nari yra grupje.
Lapelyje raomas grups nario vardas ir trys j apibdinantys odiai. Mokiniai
rao tol, kol kiekvienam grups nariui parengia po jam bding savybi sra.
Tada lapeliai idalijami adresatams. Kiekvienas grups narys turi vis pluot
trump charakteristik, kurias gali savarankikai analizuoti, lyginti ir vertinti.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai gilinasi grups nari charakteristikas, kaip
mokosi i patirties.
Vertinimas

52

Grtamasis ryys teikiamas odiu, atkreipiant dmes geriausiai parengtas

charakteristikas, bet ne geriausi mog (nes kiekvienas mogus yra
vertyb, jo gerumas diskusinis klausimas).
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra
Planuojant bdo bruoams painti skirt pamok, galima pasitelkti
mokyklos psicholog.
Rekomenduojami literatros altiniai:

A renkuosi profesij. Vilnius: vietimo main paramos fondas,

Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Godwin, M. Kas tu esi? 101 vilgsnis save. Kaunas: Obuolys, 2001.

, . . oc, 2004.

4. MOKINI GABUM (DOMINUOJANIO INTELEKTO

TIPO) TAKA J KARJERAI
ioje temoje siekiama atskleisti mokni dominuojanio intelekto tipo
reikm, jiems renkantis karjeros keli, ir supaindinti su uduotimis,
padedaniomis geriau painti savo gabumus.
Intelektas tai protas, sugebjimas mokytis ir imokti, suvokti naujas situacijas,
atskleisti reikini ryius. Egzistuoja du poiriai intelekto struktr. Vieni mokslininkai
teigia, kad intelekto struktroje galima iskirti bendruosius gabumus, kurie reikiasi bet kurioje
individo veikloje ir lemia bet kurio intelekto testo rezultatus. Pagal kit samprat, intelektas
tai atskir, vienas nuo kito nepriklausani, sugebjim visuma. Pastarj samprat ipltojo
JAV psichologas H. Gardneris, daugiau nei 20 met tyrinjs intelekto struktr bei iskyrs
septynis pagrindinius intelektus: verbalin, muzikin, login matematin, erdvin, kinestezin,
vidin ir tarpasmenin.
H. Gardnerio teorija yra gana universali ir itin populiari edukologijos mokslo bei
praktikos erdvje. Mokiniui save painti dominuojanio intelekto tipo aspektu ypa naudinga,
tobulinant mokjimo mokytis kompetencij, nes intelekto tipai tiesiogiai siejasi su mstymo ir
siminimo bdais. Ugdymo karjerai aspektu intelekto tipas taip pat yra labai svarbi mogaus
savyb, tiesiogiai susijusi su jo gabumais ir lemianti jo veikimo pobd bei polink tam tikras
veiklas.

53

ioje mokinio knygos temoje pateikiamas nestandartizuotas

intelekto tip nustatymo klausimynas, parengtas pagal: Smith, A.
Accelerated Learning in the Classroom. Network Educational Press
Ltd, 1999. Apraant intelekto tipus, pristatomi kiekvieno i i tip
slygoti mstymo ir veiklos ypatumai, akcentuojant karjeros
sprendim primimo bei profesini veikl pasirinkimo skirtumus.
Jei ne visi mokiniai turi mokinio knyg, joje pateikt
klausimyn galima pildyti ir frontaliuoju bdu: mokytojas skaito
klausimus, mokiniai ymisi atsakymus.
Nagrinjant gabum (dominuojanio intelekto tipo) takos
mogaus karjerai tem, rekomenduojama atlikti dvi uduotis:
Gabum bankas (*) ir Svajoni darbas (**). Uduotis Gabum
bankas skirta pagrindinio ugdymo pirmosios dalies mokiniams.
Atlikdami i uduot, mokiniai reflektuoja savo gabumus ir
susipasta su gabum vairove, sieja juos su karjera. Uduotis
Svajoni

darbas

skirta

mokiniams,

besimokantiems

pagal

pagrindinio ugdymo antros dalies, vidurinio ugdymo ir profesinio

mokymo programas. Uduoties esm sudaryti grupes pagal
dominuojant intelekto tip, turint takos karjeros pasirinkimams.
7 uduotis. GABUM BANKAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikacin, mokjimo mokytis, iniciatyvumo ir krybingumo
kompetencijos.
Uduoties tikslas
Atskleisti mokini gabum vairov ir j tak asmenybs savitumui.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 20 minui.

54

Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)

Mokiniams reikia paaikinti, kad gabumas yra prigimtin mogaus savyb.
Kiekvienas esame kam nors daugiau ar maiau gabus. Galima pateikti gabum
pavyzdi.
Reikalingos priemons
Lipns lapeliai arba kortels (kiekvienam mokiniui po 23).
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Ypating reikalavim nra.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas idalija mokiniams po 23 korteles (lipnius lapelius) ir skelbia
uduot: Kiekvienas i Js esate kam nors daugiau ar maiau gabus.
Pavyzdiui, vienas yra labiau gabus muzikai, kitas matematikai, treias
dailei ir pan. Kiekviename i i lapeli paraykite po vien savo gabum ir
pagrskite, kodl taip manote. Pavyzdiui: Esu gabus LITERATRAI, nes
mokytoja danai garsiai visai klasei perskaito mano rainlius. iai uduoiai
skiriamos 5 minuts.
Po 5 minui mokiniai kiekvienas i eils pristato savo gabumus. Gabum
kortels (lapeliai) klijuojamos ant lentos ar sienos, grupuojant jas pagal
panaum (mokytojas gali sugalvoti savo sistem, pavyzdiui, galima nusipieti
lentynas banko seife).
Gabumai analizuojami, drauge su mokiniais atsakant klausimus:

Koki gabum klasje daugiausia?

Kurie gabumai labiausiai pastebimi mokykloje?

Kurie gabumai labai svarbs siekiant karjeros?

Kuriuos savo gabumus nortumte tobulinti?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima pratsti uduot, leidiant mokiniams pasiimti i banko (nusiklijuoti
kortel) po vien nebtinai savo gabum. Tuomet mokiniai turi aikiai
argumentuoti pasirinkim.
Stebsena
Mokytojas stebi, ar mokiniai vardija vairius gabumus, ar pateikia tinkamus savo
gabum rodymus, ar sieja savo gebjimus su karjera.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu vertinant mokini aktyvum, jei reikia,

55

patikslinant j turim gabum samprat.

Aptarimas
Aptariant uduot, akcentuojama gabum vairov, lemianti asmenybs
unikalum ir karjeros skm skirtingose veiklos srityse.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
8 uduotis. SVAJONI DARBAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikacin, mokjimo mokytis, iniciatyvumo ir krybingumo
kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams patirti, kaip intelekto tipas gali bti susijs su
karjeros sprendimais.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams reikia susipainti su H. Gardnerio intelekto tip teorija ir nustatyti
savo dominuojant intelekto tip.
Reikalingos priemons
Dideli popieriaus lapai, flomasteriai (teorikai reikt bti pasiruous po 8, bet
realiai prireikia maiau madaug 4, 5), lipni juosta ar kita priemon popieriui
prie sienos klijuoti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Pakankamai erdvi patalpa, kurioje mokiniai gali laisvai judti ir dirbti
grupmis.
Uduoties atlikimo eiga

56

Pirmasis etapas. Pasiskirstymas grupes

Mokytojas, remdamasis mokinio knygoje Karjeros vadovas pateiktu
klausimynu, klausia kiekvieno mokinio, koks jo intelekto tipas dominuoja.
Mokiniai garsiai vardija savo daugiausia bal surinkus intelekto tip.
Mokytojas kvieia mokinius sustoti grupmis pagal dominuojant intelekto
tip, nurodydamas kiekvienai grupei viet patalpoje (geriausiai stal, aplink
kur galima sussti). Mokiniai atitinkamai susigrupuoja. Jei yra mokini, kurie
du ar tris savo intelekto tipus vertino vienodai, jiems leidiama pasirinkti
grup savo nuoira (arba paskiria mokytojas). Labai retai susiformuoja 8
grups, daniausiai susidaro 45.
Antrasis etapas. Svajoni darbo vizija
Mokytojas skelbia uduot: Kiekviena grup po 15 minui turs atsakyti
klausim, koks jos nariams yra svajoni darbas. Atsakym reikia iliustruoti:
galite pieti, rayti, kurti formules, mini emlapius ir pan. Atsiminkite, kad
Js grups narius vienija vienas dominuojantis intelekto tipas, tad,
apibdindami savo svajoni darb, pirmiausia kliaukits juo.
Prajus sutartam laikui, grupi atstovai pristato savo svajoni darbo vizij.
Mokytojas apibendrina rezultatus, akcentuodamas dominuojanio intelekto tipo
ry su profesijos pasirinkimu.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima tuo paiu principu sudarytose grupse kurti skms istorijas, jose
pristatant menamo (o gal ir realaus) mogaus, kuriam bdingas rykiai
dominuojantis vienas intelekto tipas, skmingos karjeros keli.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai dirba grupse, jei reikia, padeda jiems
patardamas.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu: vertinamas konstruktyvus mokini
aktyvumas ir krybikumas, dirbant grupse ir pristatant grups veiklos
rezultatus.
Aptarimas
Aptariant uduot, akcentuojama gabum (dominuojani intelekt tip)
kombinacij vairov, lemianti asmenybs unikalum.
Mokiniams pateikiami klausimai:

57

Kaip Js dominuojantys intelekto tipai pasireikia Js kasdieniame

gyvenime: mokantis, bendraujant su vairiais monmis, usiimant
laisvalaikio veiklomis?

Ar pastebjote grups nari nuomoni panaum, kuriant svajoni darbo

vizij?

Ar labai skiriasi skirting grupi svajoni darbo vizijos ir j pateikimas?

Kaip manote, kas turjo daugiausia takos iems skirtumams?

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Nra.
Planuojant dominuojantiems intelekto tipams nustatyti ir jo ssajoms su
karjera atskleisti skirt pamok, galima naudotis pedagogikos bei
psichologijos srities literatros altiniais:

Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development.

London: Kogan Page, 1997.

Gardner, H. Atsisveikinimas su IQ. Bendroji intelekt vairovs teorija.

Stuttgart: Klett Cotta Verlag, 2002.

Gage, V. L.; Berliner, D. C. Pedagogin psichologija, Vilnius: Alna

litera, 1994.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.howardgardner.com/
http://profesijupasaulis.lt/

5. MOKINI GEBJIM PAINTI KARJEROS INTERESUS

UGDYMAS
ioje temoje siekiama atskleisti interes painimo reikm planuojant
karjer ir supaindinti su interesams painti skirtomis uduotimis.
Interesas tai ,,susidomjimas kuo nors, turint nor painti (Psichologijos odynas,
1993). Interesai suteikia krypt asmenybs veiklai, padeda suvokti ir painti naujus dalykus.
Renkantis karjeros keli, interesai yra viena i pagrindini pasirinkim lemiani asmenybs
charakteristik. i charakteristika susijusi su asmenybs poreikiais, polinkiais, vertybmis,
gabumais ir kt.

58

Analizuojant interesus karjeros pltros kontekste, daniausiai taikoma J. Holando

asmens ir aplinkos tarpusavio sveikos teorija. Anot ios teorijos autoriaus, karjeros
pasirinkimas ir pltojimas atskleidia mogaus asmenyb, jos saviraikos bdus, pomgius bei
vertybes (Holandas, 1992). J. Holandas rod, kad:
1) sprendimas dl bsimos profesijos yra asmenybs saviraika, o ne atsitiktinis vykis;
2) tos paios darbo grups nariai turi panai asmenybs bruo ir panai asmeninio
tobuljimo istorij;
3) tos paios darbo grups mons yra panaios asmenybs, jie panaiai reaguoja
daugel situacij bei problem;
4) darbo pasiekimai, stabilumas ir pasitenkinimas darbu priklauso ir nuo asmenybs, ir
nuo darbo aplinkos.
Be to, J. Holando teorijoje taikomos keturios prielaidos:
1) dauguma moni gali bti priskirti vienam i ei tip: realistiniam, tyrintojo,
meniniam, socialiniam, versliajam arba tradiciniam;
2) yra eios aplinkos kategorijos: realistin, tyrinjimo, menin, socialin, verslumo,
tradicin;
3) mons ieko tokios aplinkos, kurioje jie galt pritaikyti savo inias ir gebjimus,
ireikti savo poir bei vertybes ir prisiimti jiems tinkanius vaidmenis;
4) asmens elges lemia ryiai tarp jo asmenybs ir jo aplinkos (Holandas, 1992).
Kaip jau minta, mons, pagal J. Holando teorij, skirstomi 6 tipus (ie detaliai
aprayti mokinio knygoje Karjeros vadovas, todl ioje knygoje j apraymai nepateikiami).
Labai nedaug moni yra grynojo tipo, t. y. turi tik vieno kurio nors tipo bruo. Daugumai
moni bdingos dviej ar daugiau tip charakteristikos.
J. Holando teorija grstas interes nustatymo metodikas naudoja daugelis karjeros
konsultant. Mokiniams asmenybs tip ir veiklos srii apraymai padeda analizuoti ir geriau
painti savo interesus, siejant juos su kitomis asmenybs savybmis.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Man patinka
(*) mokinius skatina analizuoti savo norus ir pomgius, velgti juose
galimus karjeros interesus. Nors uduotis atliekama individualiai, jos
rezultatus naudinga aptarti grupje. Ypa pravarts mokytojo ar kito
suaugusiojo pastebjimai, vertinant irykintus interesus.
Uduotis Mano interesai (**) skirta savianalizei pagal J.
Holando profesini interes tip apraym atlikti.
Vietoje ios uduoties mokiniams galima pasilyti savianalizei

59

naudoti J. Holando profesijos pasirinkimo test (prieiga per internet:

http://www.kurstoti.lt/index.php?id=18).
Karjeros centruose (ir kitose staigose, kuriose vykdomas profesinis
orientavimas ir konsultavimas) profesiniams interesams nustatyti yra
taikomas standartizuotas klausimynas, pagrstas J. Holando teorija.
Siekiant geriau painti profesinius interesus, rekomenduojama iai temai
nagrinti pasitelkti profesionali konsultant (organizuoti grups ivyk
karjeros centr, kviesti centro specialist pamok ir pan.).
Nagrinjant

karjeros

interesams

painti

skirt

tem,

rekomenduojama atlikti grupin uduot Profesijos patarjai (**). i

uduot galima integruoti psichologijos, etikos ir pan. pamokas bei
neformaliojo ugdymo veiklas, nes kartu ugdoma daugyb bendrj
kompetencij.
Karjeros interes analizs rezultatus mokiniams rekomenduojama
usirayti ir isaugoti, nes j vardijimas bei pagrindimas yra viena i
sudedamj mogaus psichologinio portreto ir karjeros plano dali.
9 uduotis. PROFESIJOS PATARJAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb suinoti kit moni nuomon apie save,
akcentuojant profesinius interesus.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai, pakankamai gerai pastantys vieni kitus.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Rekomenduojama susipainti su J. Holando karjeros interes teorija.
Reikalingos priemons
Nra.

60

Uduoties atlikimo eiga

Mokiniai susda puslankiu. Prieai visus pastatoma karta kd, ant kurios
kvieiamas atsissti vienas mokinys (savanoris arba irinktas traukiant burtus).
Mokytojas sako: tai prie Jus Jums pastamas mogus, svarstantis, kuriuo
karjeros keliu pasukti. sivaizduokite, kad esate profesijos patarjai. Isakykite
mogui savo nuomon apie jam tinkanias veiklas. Nuomon pagrskite
konkreiais pavyzdiais i Js ir prie Jus sdinio mogaus gyvenimo.
Mokiniai kiekvienas i eils sako, kok karjeros keli rekomenduot rinktis ant
kartos kds sdiniam bendramoksliui. Jis gali tik priimti informacij, jos
nekomentuodamas ir neuginydamas.
Kai visi mokiniai isako savo mintis pirmam ibandiusiajam kart kd, j
keiia kitas. Ir taip toliau, kol visi grups nariai igirsta bendramoksli nuomon.
Mokytojas inicijuoja aptarim. Klausia:

Kuo Jus nustebino grups nari isakytos mintys?

kuriuos patarimus ities atsivelgsite?

Kieno dar nuomon nortumte igirsti, rinkdamasis karjeros keli?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Siekdamas sukurti iltesn klimat grupje, mokytojas gali pats dalyvauti kaip
lygiateisis mokini grups narys: isakyti savo nuomon, atsissti ant kartos
kds ir iklausyti, kok karjeros keli jam rekomenduot jo mokiniai.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad mokini kalbos bt argumentuotos ir etikos.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu, vertinant mokini pastangas tinkamai atlikti
profesijos patarj vaidmen.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra
Klausimai, susij su karjeros interes painimu, nuviesti iuose literatros
altinuose:

Kregd, S. Profesinio kryptingumo formavimosi psichologiniai pagrindai.

Kaunas: viesa, 1988.

Armalien, D.; Krisinait R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti

karjeros keli. Vilnius: vietimo main paramos fondas, 2009.

61

A renkuosi profesij. Vilnius: vietimo main paramos fondas, Lietuvos

darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Miniotiene,

N.

Karjeros

vadovas.

Prieiga

per

internet:

http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/399_f44b6b493f31333b5cf0ad
4ed5f12004.pdf

Baltrimien, R. Inovatyvs karjeros konsultavimo modeliai. Metodin

mediaga apie karjeros konsultavim tarpkultrinje erdvje. Prieiga per
internet: http://www.tavokarjera.lt/publ/IKKM_2.pdf

6. MOKINI PASIEKIM IR KOMPETENCIJ PAINIMAS

PLANUOJANT KARJER
ioje temoje siekiama atskleisti, kaip pasiekim ir kompetencij
painimas lemia karjeros kelio pasirinkim bei karjeros skm, ir
supaindinti su mokini gebjimams painti ir klasifikuoti skirtomis
uduotimis.
Kompetencija (lot. competere sutapti) ,,gebjimas atlikti tam tikr darb (uduot)
realioje ar imituojamoje situacijoje. Kompetencija apima inias, patirt, gdius, danai ir tam
tikras asmenines savybes. (R. Lauackas, 2005). Mokinio turim kompetencij rodymas jo
pasiekimai.
Mokiniui planuojant karjer, svarbu vertinti savo pasiekimus ir painti kompetencijas,
kaip vien i karjeros pasirinkim lemiani veiksni. Nors kompetencijos yra iugdomos, jos
labai susijusios ir su prigimtinmis mogaus savybmis, ypa gabumais.
Analizuojant i tem, svarbu akcentuoti skirtum tarp inojimo ir kompetencijos.
Klasifikuoti mokini kompetencijas karjeros kontekste gana keblus udavinys, nes
mokini kompetencijos dar tik formuojasi (tarkime, turima tam tikros srities ini, bet
stokojama patirties ir gdi jas taikyti), j pasiskirstymas labai netolygus (daugiausia
paintini, neturima su specialybe susijusi kompetencij). Be to, nra vieningos ms alyje
pripaintos darbo rinkoje aktuali kompetencij klasifikacijos. Kuriama TUNING gebjim
klasifikacija skirta studij programoms rengti ir gyvendinti. Joje naudojam instrumentini,
tarpasmenini, sistemini kompetencij lauk apibrimas (ypa svok vedimas) gali bti
mokiniams per sudtingas.
Todl mokini kompetencijoms ir gebjimams painti rekomenduojama naudoti JAV
Darbo departamento nustatyt gebjim sra, kuriame gebjimai sugrupuoti 6 sritis:

62

Baziniai / pagrindiniai gebjimai: aktyvaus mokymosi, aktyvaus klausymosi, kritinio

mstymo, mokymosi strategij taikymo, matematikos, stebsenos, ratu pateiktos
informacijos supratimo, kalbjimo, raymo.

Kompleksiniai problem sprendim gebjimai: susijusi problem sprendimo.

Itekli valdymo gebjimai: finansini, materialini, mogikj itekli ir laiko

valdymo.

Socialiniai gebjimai: koordinavimo, instruktavimo, deryb, tikinimo, orientacijos

pagalbos kitiems suteikim, socialinio suvokimo.

Sisteminiai gebjimai: sprendim primimo, sistem analizs, sistem vertinimo.

Techniniai

gebjimai: rangos prieiros, rangos pasirinkimo, instaliacijos,

programavimo, kokybs kontrols.

Atitinkami gebjimai siejami su J. Holando irykintais asmenybs tipais.
Rekomenduojama sugretinti interes pagrindu irykint savo asmenybs tip bei jam tinkam
veiklos srit su turimais gebjimais. io sugretinimo rezultatas gali bti orientyras mokiniui
keliant tobuljimo tikslus.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi uduotys, skirtos
mokini kompetencijoms, svarbioms planuojant karjer, painti.
Uduotis Mano kompetencijos (*) yra labai paprasta, ji grsta gana
pavirutiniku mokini sivertinimu: mokiniai vardija, k sugeba, ir svarsto
savo kompetencij ssajas su asmenybs savybmis.
Uduotis

Mano

gebjim

profilis

(**)

yra

sudtingesn,

atskleidianti mokini gebjimus pagal JAV Darbo departamento nustatyt

gebjim struktr. Mokiniai turi pagrsti vardytus gebjimus savo
pasiekimais ir praktiniais pavyzdiais. i uduotis yra svarbi, nes nuolat
atnaujinamas kompetencij sraas yra karjeros plano ir karjeros portfelio
sudtin dalis.

63

Rekomenduojama temos uduotis Ms paiausieji (**) yra labai

aisminga, ugdanti gebjimus ir painti savo pasiekimus, ir kartu teigiamai
save vertinti. i uduotis, skirta pagrindinio ugdymo pirmosios dalies
mokiniams, gali bti atliekama ir per neformaliojo ugdymo veiklas.
Uduotis

Kompetencij

medis

(**)

skirta

mokiniams,

besimokantiems pagal profesinio mokymo programas. Atklikdami i

uduot, mokiniai ne tik pagilina savo supratim apie kompetencijas, bet ir
susieja savo turimas bei gysimas kompetencijas su mokymosi procesu.
10 uduotis. MS PAIAUSIEJI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo ir asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Suteikti mokiniams galimyb analizuoti ir vardyti savo pasiekimus, taip
atskleidiant savo gabumus ir formuojant objektyv bei teigiam
savivaizd.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
2030 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 35 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
Popierius uraams, raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto klas dvi ar tris grupes po 710 moni. Kiekviena grup
gauna popieriaus uraams ir raikl. Mokytojas skelbia uduot: Kiekvienas i
ms tam tikroje srityje arba tam tikru aspektu esame paiausias:
protingiausias, greiiausias, stilingiausias, krybikiausias, draugikiausias ir t.
t. Js turite gerai pagalvoti, pasitarti ir vardyti, kuo kiekvienas grups narys

64

yra paiausias. ios savybs grupje negali kartotis. Jums teks pristatyti visus
paiausius klasei, tad pamstykite, kaip krybikai tai padaryti. Uduoiai
skiriama 15 minui.
Mokiniai dirba grupse. Mokytojas stebi grupi darb ir, jei reikia, nukreipia
mokini mint tinkama linkme. Kas 5 minutes mokytojas primena, kiek laiko
liko iki pristatymo.
Po 15 minui mokiniai pristato savo grups paiausius (galima vaidinti,
dainuoti ar tiesiog odiu vardyti); kitos grupels pritarim ireikia plojimais.
Aptarimo metu mokytojas klausia: Ar lengva buvo vardyti savo ar draug
paiausi savyb? k greiiau atkreipiamas dmesys iorines savybes
(aukiausias, viesiausias, stilingiausias, stipriausias ir t. t.) ar vidines
(rytingiausias, stropiausias, valingiausias, dvasingiausias ir t. t.)? Kokiu
paiausiu nortumte bti? (Tyliai pagalvokite kiekvienas.)
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima rengti nominacij teikim. Mokiniams pasilomos (dar geriau
mokiniai patys sugalvoja) nominacijos (pavyzdiui, ms darbiausieji,
klass siela, didysis vadybininkas, auksin irdis ir pan.). Mokiniai silo
kandidatus kiekvienai nominacijai. Po to slaptu balsavimu irenkami ir
apdovanojami nominantai. Kadangi iam uduoties variantui reikia daugiau
laiko ir kit itekli, rekomenduojama i uduot integruoti klass ventes ar
kitus renginius. Bt idealu, jei n vienas klass ar grups narys nelikt
nepastebtas.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad grupse bt laikomasi etikos princip, paiausieji
vardijami tik teigiama prasme (negali bti kvailiausi, storiausi ir pan.).
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu: vertinamas mokini prasmingas aktyvumas
rengiant grups paiausij prisistatym.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
11 uduotis. KOMPETENCIJ MEDIS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.

65

Ugdomos kitos kompetencijos

Komunikavimo ir asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas painti, reflektuoti ir sivertinti pasirinktai karjeros sriiai
aktulias kompetencijas.
Tikslin grup
Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1015 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 35 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia, kad mokiniai bt susipain su kompetencijos samprata.
Reikalingos priemons
Didelis popieriaus lapas, trij spalv (geltonos, alios, rudos) ymekliai arba
lipns lapeliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas klausia mokini: Kokios kompetencijos yra aktualios Js
pasirinktoje karjeros srityje? Jei mokiniai sunkiai vardija reikalingas
kompetencijas, mokytojas gali jiems padti, remdamasis profesinio mokymo
programa ir pateikdamas konkrei pavyzdi.
Vis drauge vardytas kompetencijas mokytojas urao dideliame popieriaus
lape, nupieto medio akose (i viso iskiriama 710 kompetencij).
Mokytojas skelbia uduot: ,,Gerai pagalvokite, kurios Js kompetencijos jau
yra pakankamos, kurioms dar trksta ini arba praktini gdi, kuri
kompetencij kol kas neturite. Prieikite prie ms vis kartu nupieto
kompetencij medio ir nupiekite ant kiekvienos akos atitinkamos spalvos lap
(arba priklijuokite atitinkamos spalvos lapel): jei uraytosios kompetencijos
neturite gelton, jei kompetencija tobulintina ali, jei kompetencija
pakankama rud.
Mokiniai po vien ar kelis eina prie bendro pieinio ir sutartu bdu ireikia
savo nuomon apie vardytas kompetencijas.
Mokytojas apibendrina rezultatus, atkreipdamas dmes skirting spalv
pasiskirstym kompetencij akose ir dielius geltonus plotus (tiktina, kad

66

toki bus bet kurioje grupje). Galima paprayti mokini pagrsti savo
pasirinkim, rodyti turimas ar tobulintinas kompetencijas.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Mokiniai gali kiekvienas individualiai pieti savo kompetencij, susijusi su
pasirinkta profesija, med.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai supranta kompetencij, ar gali vardyti skirtum
tarp ini, gebjim ir nuostat. Labai svarbu, kad mokiniai suprast, kokias
kompetencijas jie turi gyti, besimokydami pagal pasirinkt profesinio mokymo
program.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.

Planuojant

pasiekimams

ir

gebjimams

painti

skirt

pamok,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

Armalien, D.; Krisinait R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai

pasirinkti karjeros keli. Vilnius: vietimo main paramos fondas,
2009.

Karjeros planavimo vadovas studentui ir ne tik. Vilnius: Vilniaus

universitetas, 2008.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.tavokarjera.lt/testai.php?t=5
http://www.profesijupasaulis.lt

7. VERTYBI PAINIMO SVARBA, PRIIMANT KARJEROS

SPRENDIMUS
ioje temoje siekiama pagrsti mokini vertybi painimo svarb
priimant karjeros sprendimus ir supaindinti su vertybes painti
mokinius galinaniomis uduotimis.
Vertybs tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujams savo gyvenime. Vertybs
tarytum programuoja vis mogaus veikl, lemia jo elges. Todl svarstant karjeros galimybes,

67

priimant karjeros sprendimus ir planuojant karjer vertybi painimas yra vienas i svarbiausi
savs painimo aspekt.
moni vertybms plaiausia prasme analizuoti daug dmesio skiriama mokantis
dorinio ugdymo (etikos ir kt.) dalyk. Ugdymo karjerai programoje akcentuojama svarba
painti asmenines mogaus vertybes renkantis karjeros keli ir priimant karjeros sprendimus.
Nors su karjeros sprendimais labiausiai siejamos darbo vertybs, mokiniams nepakanka
analizuoti ir vertinti tik jas. Karjeros tikslai bei planai turi derti su kit gyvenimo srii
(laisvalaikio, eimos, tobuljimo ir t. t.) tikslais, todl pastant save mokiniams
rekomenduojama tyrinti plat asmenini vertybi spektr.
Jeigu mokiniai per kit dalyk pamokas yra gerai sisavin vertybi tem, svarbu tik
aptarti (akcentuoti) j reikm mogaus karjeros sprendimams. Tokiu atveju dmesys
sutelkiamas darbo vertybes, siejant jas su kitomis mokinio savybmis (interesais, gabumais)
ir su karjeros galimybmis.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos keturios uduotys,
skirtos asmenini vertybi painimo gebjimams ugdyti.
Uduotis Auksin uvel (*) yra pati paprasiausia, skatinanti
mokinius pagalvoti apie tai, kas jiems yra svarbu ir vertinga. i uduotis
atliekama individualiai, taiau puiku, jei mokiniai turi galimyb pasidalyti
savo svajonmis su bendraklasiais ir mokytoju.
Uduotis

Vertybi

skal

(**)

atliekama

individualiai,

savianalizs rezultatai isaugomi specialiame aplanke ar ssiuvinyje, kaip

svarbs tolesnms uduotims (pavyzdiui, Psichologinio portreto,
Karjeros plano) atlikti.
Uduotis Darbo vertybs (***) atliekama individualiai, taiau
labai svarbu organizuoti rezultat aptarim klasje ar mokymosi grupje,
siekiant, kad mokiniai imokt sieti savo darbo vertybes su karjeros
pasirinkimais ir naudoti vertybi skal, kaip vien i karjeros pasirinkimo
kriterij.
Uduotis Vertybs ir karjera (***) atvejo analiz, kuriai atlikti
btina painti vertybes ir gebti jas velgti mogaus elgsenoje. i
uduot rekomenduojama atlikti grupse.

68

Rekomenduojama temos uduotis Vertybi aukcionas (***), kuri

atliekama ne maesnje nei dvideimties moni grupje, yra labiau
aidybin nei mokomoji.
Savj vertybi analiz, prioritet irykinimas reikalauja susitelkti,
sigilinti save. Todl pagrindins uduotys, kuriomis ugdomi gebjimai
painti vertybes, yra individualios ir pateikiamos mokinio savarankikam
darbui. Klasje ar grupje prasminga aptarti vertybes taikant diskusijos
metod, analizuojant inom moni gyvenimo ir karjeros istorijas.
Vertybi aukcionas itin aktyvus dalykinis vaidmeninis aidimas; jis
puikiai tikt kaip anga diskusijai.
Uduotis

Karjeros

vertybs

(**)

skirta

mokiniams,

besimokantiems pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas.

Jiems karjeros vertybi vardijimas ir savo pasirinkimo argumentavimas
padeda prasminti vien i pirmj savo karjeros pasirinkim pasirinktj
profesij.
12 uduotis. VERTYBI AUKCIONAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, socialin pilietin, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams aidybine forma patirti savj vertybi
reikmingum
Tikslin grup
510 klasi mokiniai.
Grups dydis
2030 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 20 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kas yra vertybs.
Reikalingos priemons
Lenta (gali bti stendinis bloknotas), kreida (ar kita raymo lentoje priemon),

69

vadovaujaniojo aukcionui plaktukas (gali bti aislinis).

Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas lentoje stulpeliu urao tokias vertybes:

Puiki ivaizda

Prabangus namas puikioje vietoje

Galimyb igelbti pasaulio mones nuo skurdo ir bado

Galimyb apkeliauti pasaul

vari sin

Itikimi draugai

Vaikai

Turtingas vidinis pasaulis

Geras isilavinimas

Grai eima

Meil

Tikjimas

Sveikata

1 000 000 Lt

Skminga karjera
Vertybi sra galima trumpinti, pildyti, keisti pagal situacij. Svarbu, kad
vertybi bt maiau negu aukciono dalyvi.
Mokiniai sdi atsigr vertybi sra. Mokytojas, stovdamas prie juos,
skelbia aukciono pradi:
Sveiki atvyk vertybi aukcion! Kiekvienas i Js turi po 100 lit, u
kuriuos gali sigyti bet kuri (arba net kelias) i ia nurodyt vertybi.
Pervelkite jas ir nusprskite, k nortumte investuoti savo pinigus.
A skelbsiu vertyb ir jos pradin kain, o Js, nordami sigyti t vertyb,
tursite kelti rank ir garsiai sakyti savj kain. Kaip ir tikrame aukcione,
vertybs savininku taps tas, kuris pasilys didesn kain (arba kuris pirmas
pasilys maksimali kain 100 Lt). Taigi pradedame!
Mokytojas skelbia vertybes (rekomenduojama tai daryti ne i eils pagal sra,
o okinjant nuo vienos prie kitos, i pairos neturint jokios sistemos,
pasiliekant pabaigai sveikat ir skming karjer). Mokiniai silo savo kain.
Jei daugiau niekas nekelia kainos arba jeigu pasiekiamas 100 Lt, skelbiama,

70

kad vertyb parduota (100 lit vienas, 100 lit du, 100 lit trys.
Parduota!!!), ir vertybs savininko vardas ikilmingai uraomas prie jos
lentoje.
Aukcionas vyksta labai triukmingai ir azartikai. Mokytojui reikia labai
atidiai sekti, kas kelia rank, kas pirmas pasilo aukiausi kain ir t. t. Labai
gerai, jei io dalykinio aidimo metu mokytojas turi pagalbinink.
Kai visos vertybs parduotos, i kiekvieno mokinio (ir t, kurie nesigijo
vertybi) imamas interviu. Klausiama: Kaip jautts? Koki vertyb norjote
sigyti? Koki sigijote? Kodl taip nutiko (pasisek arba ne)? K darysite su
sigyta (sigytomis) vertybe (vertybmis)? Ir t. t.
Po tokio azartiko dalykinio aidimo pereinama prie ramaus vertybi takos
karjerai aptarimo.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Aukciono, kaip dalykinio aidimo, form galima taikyti analizuojant
asmenybs savybi, bdo bruo ir pan. svarb karjeros skmei.
Stebsena
Mokytojas, vadovaudamas vertybi aukcionui, stebi, kokios vertybs yra
populiariausios mokini grupje, kaip jos siejasi su karjeros tikslais. Savo
pastebjimus pateikia apibendrinamojo pokalbio metu.
Vertinimas
Mokytojas odiu vertina mokini prasming aktyvum, elges (danai per
vertybi aukcion kyla konflikt), j argumentavim.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
13 uduotis. KARJEROS VERTYBS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, socialin pilietin, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams painti savo karjeros vertybes.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;

71

mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

Grups dydis
2030 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kas yra karjeros vertybs.
Reikalingos priemons
Tuios popierins kortels (po 5 kiekvienam mokiniui).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas idalija korteles mokiniams ir skelbia uduot: Kiekvienoje
kortelje uraykite po vien Jums svarbi karjeros vertyb. (I viso kiekvienas
turite vardyti 5). Pasirayti nereikia. Upildytas korteles grinkite man.
Mokiniai uplido korteles ir grina jas mokytojui.
Mokytojas pranea apie antrj uduoties etap: Dabar a Jums padalysiu po
5 korteles. Susipainkite su jose vardytomis karjeros vertybmis. Pagalvokite,
ar jos Jums aktualios renkantis darbo viet arba priimant kitus karjeros
sprendimus. Jei manote, kad asmenikai Jums pai svarbiausi vertybi
gautame rinkinyje nra, turite galimyb jas sigyti i savo koleg (main,
deryb ir kt. bdais). Vertybi analizei ir mainams skiriama 15 minui.
Po 15 minui mokiniai pristato savo karjeros vertybi rinkinius,
akcentuodami, kurias vertybes gavo main bdu, ir argumentuodami, kodl jos
jiems yra tokios svarbios.
Mokytojas organizuoja uduoties aptarim, keldamas klausimus:

Kaip jautts, gav svetim karjeros vertybi rinkin?

Kokios karjeros vertybs yra populiariausios ms grupje?

Kas nutinka, kai mogus priima karjeros sprendimus, ignoruodamas savo

karjeros vertybes?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima i anksto parengti karjeros vertybi korteles, remiantis knygoje
Karjeros vadovas apraytomis karjeros vertybmis.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai argumentuoja savo karjeros vertybi
pasirinkim, kaip j vertybs siejasi su karjeros tikslais.

72

Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
Nagrinjant asmenini vertybi ssajos su karjeros sprendimais tem,
rekomenduojama naudotis iomis nuorodomis internete:
http://www.personpremier.lt/lt.php/naujienos/,nid.26,offset.31
http://www.careerstorm.com/
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/14/1827.pdf

8. MOKINI ARTIMOSIOS SOCIALINS APLINKOS

PAINIMAS IR KARJERA
ioje temoje siekiama pagrsti mokini socialins aplinkos painimo
svarb jiems renkantis karjeros keli ir supaindinti su uduotimis,
skirtomis artimajai socialinei aplinkai painti.
Artimoji socialin aplinka tai mikrosociumas, kuriam priklauso namai, kiemas, ugdymo
staiga, grup, draugai, pastami. Mikrosociume susiklost santykiai, tradicijos turi reikms
asmenybs brendimui ir lemia jos ugdym. Viena svarbiausi savs painimo ir tvirtinimo slyg
yra mogaus emociniai, kultriniai, socialiniai ryiai su kitais monmis, kurie padeda jam tapti
individualiam ir socialiam. Palanki socialin aplinka ne tik sudaro slygas asmeniui tapti
visuomens nariu, bet ir leidia jam ireikti save, taip pat turi takos mogaus karjeros kelio

pasirinkimui bei jos vyksmui.

Apie artimj socialin aplink kalbama dorinio ugdymo (etikos) ir pilietikumo
ugdymo pamokose. Ugdant karjerai svarbu akcentuoti aplinkini moni pagalbos, pritarimo,
paskatinimo ir t. t. reikm siekiant gyvenimo bei karjeros tiksl. Kadangi i tema susijusi su
socialine psichologija, jai nagrinti galima pasitelkti mokyklos psichologo pagalb.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Socialinis
tinklas (**), kuri skirta individualiai savo artimosios socialins aplinkos
analizei. Labai gerai, jei mokiniai turi galimyb nedidelse grupelse (iki
10 moni) pristatyti savo socialinio tinklo paveiksl ir aptarti socialini
ryi stiprum bei dinamik.
i uduotis skatina mokini atvirum, todl grupje turi bti

73

tarpusavio pasitikjimu ir etiku bendravimu grstas psichologinis

klimatas.
Rekomenduojamos dvi grupins ios temos uduotys: Tinklas
(*) ir Klass fotografija (**).
Uduotis Tinklas puikiai iliustruoja, kas yra socialinis tinklas,
kokia jo paskirtis. i uduotis skatina gilintis socialins aplinkos savybes,
nors i pairos gali atrodyti tiesiog kaip aidybin veikla.
Uduotis Klass fotografija taip pat yra aidybinio pobdio,
taiau jos aptarimas sutelkia mokinius gilesnei klass, kaip socialins
struktros, analizei, skatina juos pagalvoti apie savo socialinius ryius ir j
interpretacij i kito mogaus (fotografo) perspektyvos.
14 uduotis. TINKLAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Vaizdiai ir taigiai mokiniams atskleisti socialinio tinklo esm ir prasm.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
apie 15 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Rekomenduojama susipainti su artimosios socialins aplinkos samprata.
Reikalingos priemons
30 metr tvirtos virvs
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galt sustoti ratu.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai sustoja gana glaudiu ratu. Mokytojas, kreipdamasis bet kur
mokin, klausia: Ar galtumte viena ranka pakelti mog? Mokiniai,

74

inoma, abejoja. Tada mokytojas sako: Netrukus Js kai k suprasite.

Itieskite vien rank, a ant kiekvieno i Js rankos vieno pirto umegsiu
tink. Kol kas laikykite t gij ir laukite. Mokytojas audia tinkl,
vyniodamas virv nuo vieno mokinio prie kito, prieais stovinio, kol ukabina
gij ant kiekvieno rate stovinio mokinio pirto. Svarbu, kad bt kuo daugiau
persikryiuojani gij rato viduryje.
Kai tinklas nuaustas, mokytojas sako: tai dabar Js esate socialinio tinklo
modelis. Kas nort pasisupti iame tinkle? Jei nra savanori, pradiai
mokytojas pakvieia drsiausi (perima i jo virvs gij). Visi mokiniai
nuleidia tinkl ant ems (nepaleisdami savo gijos), vienas gulasi ant tinklo,
tada visi sutartinai stojasi ir kelia gulintj tinkle vir. Pojiai ities ypatingi,
tad paprastai beveik kiekvienas grups narys nori pabandyti socialinio tinklo
jg. Mokytojas taip pat gali tai padaryti.
Apibendrindamas mokytojas sako: Vienam pakelti mog labai sunku. Taiau
susijungus tinkl, galima tai padaryti vienu pirtu. Tada dar devyni pirtai
lieka kitiems darbams. Lygiai taip yra ir socialinje tikrovje. Tarkime, jei
Jums reikia pagalbos siekiant karjeros tiksl, pirmiausia iekokite jos savo
artimojoje socialinje aplinkoje.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Nra.
Stebsena
Mokytojas turi labai atidiai stebti grups mikroklimat. Jei yra tikimyb, kad
grups nariai elgsis neetikai, grupje stinga pasitikjimo, o mokytojas abejoja
savo gebjimais valdyti situacij, geriau ios uduoties neatlikti.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu: vertinamas mokini konstruktyvus
elgesys atliekant uduot.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
15 uduotis. KLASS FOTOGRAFIJA
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.
Ugdomos kitos kompetencijos

75

Asmenin, komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo.

Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams analizuoti ir giliau painti savo mokymosi
grup (klas) kaip artimosios socialins aplinkos dal.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
apie 2530 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Rekomenduojama susipainti su artimosios socialins aplinkos samprata.
Reikalingos priemons
Uduot galima atlikti ir neturint joki priemoni, taiau yra taigiau ir
domiau, jei naudojamas fotoaparatas, dar geriau, jei yra galimyb projektuoti
fotografij ekrane.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas skelbia uduot: sivaizduokite, kad tai atjote fotoatelj
siaminti klass nuotraukoje. Taiau fotografas pasitaik nepaprastas, jis
susodins Jus ypatingai. Nuotraukoje bus matyti, su kuo Js bendraujate, kas
yra dmesio centre, kas links bti nematomas. Galbt net pasiseks
nuotraukoje ufiksuoti Js pomgius, polinkius, interesus. Tai bus ireikiama
kno kalba ir naudojant ia turimus daiktus... Galsime padaryti kelet
nuotrauk, jas reisuos skirtingi fotografai. Kuris i Js nortumte pabti
pirmuoju fotografu?
Vienas mokinys (geriausia savanoris) reisuoja fotografij, kiekvienam
mokiniui nurodydamas, kur ir kaip jis turi atsistoti, atsissti ir pan. Kai visi
mokiniai sikomponuoja bendr vaizd, fotografas taip pat greitai suranda
nuotraukoje viet sau, o mokytojas nufotografuoja.
Jei yra laiko ir noro, galima kartoti aidim su kitu (kitais) fotografu
(fotografais).
Svarbi uduoties dalis aptarimas. Mokytojas projektuoja fotografij ekrane,
mokiniai drauge su mokytoju analizuoja, k fotografas norjo parodyti, ar jis

76

buvo teisus, taip sugrupuodamas mones, ir t. t. Aptariamas socialini ryi

stiprumas, artimumas, dinamika ir t. t.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai atlieka uduot (paklsta ar ne fotografo
paliepimams, galbt patys stengiasi uimti ypating pozicij fotografijoje ir t.
t.).
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas, vertinant, kiek mokiniai sigilina socialinius
ryius klasje, ar krybikai iri uduoties atlikim.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.

Planuojant

artimajai

socialinei

aplinkai

painti

skirt

pamok,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

Legkauskas, V. Socialin psichologija. Kaunas: Vaga, 2008.

, . . .
Mockva: -, 2001.

9. MOKINI ASMENINS PATIRTIES ANALIZ KARJEROS

PLANAVIMO KONTEKSTE
ioje temoje siekiama atskleisti mokini asmenins patirties reikm
planuojant karjeros keli ir supaindinti su uduotimis, galinaniomis
mokinius analizuoti ir vertinti patirt karjeros kelio kontekste.
Tiek paaugli, jaunuoli, tiek ir suaugusij gyvenime bet kuri patirtis teikia galimyb
painti save, kako imokti, patobulti. Gyvenimo situacijose atsiskleidia tikrosios mogaus
savybs, jo vertybs ir gebjimai. Gyvenimo ibandymai, nekasdieniai patyrimai leidia
pamatyti tas savo asmenybs savybes, kuri net netariame tur. Smoninga savo patirties
analiz galina vardyti realias, praktikoje atskleistas, asmenines savybes ir gebjimus. Todl
pastant save asmenins patirties refleksija, kuomet mogus sustoja ir kritikai analizuoja bei
interpretuoja tai, k padar ar patyr, turt bti vienas i pagrindini ir nuolat taikom bd.
Ugdant mokini gebjim reflektuoti ir analizuoti savo patirt, rekomenduojama taikyti
struktruotos refleksijos model (E. Knaselis ir kt., 2000), kai, nuosekliai atsakant tam tikrus
klausimus, apvelgiama ir vertinama patirtis. E. Knaselis ir kt. (2000) struktruotos refleksijos
model sudaro situacijos ir konteksto apraymas, situacijos dalyvi jausm, veiksm bei

77

veiklos pasekmi refleksija, veiksni takos analiz, alternatyv svarstymas ir rezultat

vardijimas.
Apraant patirt situacij, keliami klausimai: Kas nutiko? Koks buvo tos patirties
kontekstas? Kas turjo tam takos? Svarbu kuo tiksliau aprayti situacij, perteikti patirties
kontekst, nes jame danai slypi poelgius nulmusieji veiksniai.
Reflektuojant situacijos dalyvi jausmus, veiksmus ir veiklos pasekmes, keliami
klausimai: Ko a siekiau? Kodl a veikiau btent taip? Kaip a tuo metu jauiausi? Kaip kiti
mons jautsi dl to, kas nutiko? Kokios to pasekms?
Analizuojant veiksni tak, keliami klausimai: Kokie veiksniai turjo takos mano
veiksmams ir sprendimams? Kokius dar veiksnius a turjau vertinti?
Svarstant alternatyvas, keliami klausimai: K galjau daryti kitaip? Kokius skirtumus
tie kitokie alternatyvs veiksmai bt nulm?
vardijant rezultatus, klausiama: Ko a imokau i io vykio? Kaip jis pakeit mane?
K a daryiau, jei tai vl nutikt?
Jei refleksija vykdoma besimokanij grupje ar klasje, patogiau naudoti refleksijos
cikl (r. 4 pried.), nes jame aikiau matomi refleksijos ingsniai, grups nariams lengviau
susitelkti ties kiekvienu i j.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Gyvenimo
patirties refleksija (**), kuri skirta individualiam darbui. Atlikdami i
uduot, mokiniai nuosekliai apmsto savo gyvenimo etapus. Kiekvienas
mokinys gali skirtingai tuos etapus vardyti, nebtina juos sieti su amiaus
tarpsniais (kdikyste, vaikyste ir t. t.). Pavyzdiui, vienam mokiniui
gyvenimo patirties etapas gali bti susijs su darelio lankymu nuo 4 iki 7
met, o kitam su gyvenimu usienyje drauge su tvais nuo 3 iki 8 met ir
pan. Svarbu, kad mokiniai, vertindami savo gyvenimo patirt, sugebt
velgti, ko ji imok, kuo buvo vertinga, kokias asmenybs savybes
atskleid.
Uduotyje siloma kiekvien gyvenimo patirties etap apibdinti,
naudojant or prognozs enkliukus, taiau mokytojas gali pasilyti ir
kit konkretiems mokiniams patrauklesn, priimtinesn form
(pavyzdiui, etapus apibdinti

spalvomis

patikt

dails

mokyklos

mokiniams, brti skms kreiv galbt nort link tiksliuosius

mokslus mokiniai ir pan.).
Uduotis Gyvenimo patirties refleksija yra individuali, taiau, jei

78

bt galimyb savo valgas pristatyti grupei, ugdomasis poveikis bt dar

stipresnis.
Rekomenduojama temos uduotis Ms vis patirtis (**), kuri
skirta mokini gebjimams reflektuoti artimosios socialins aplinkos
painim ir patirt ugdyti. i uduotis skiriasi nuo mokinio knygoje
pateikiamos Gyvenimo patirties refleksijos uduoties dviem aspektais:
pirma, grupin uduotis skirta bendrai patiriai analizuoti, antra, ji
sufokusuota konkret vyk ar etap, o ne apima vis gyvenimo patirt.
Geriausia uduoties Ms vis patirtis atlikimo laik priderinti
prie kokios nors klasei ar grupei svarbios veiklos pabaigos (pavyzdiui,
tarpdalykinio projekto pristatymo; vents, kuriai buvo ilgai rengtasi; klass
ekskursijos ar keli dien ygio ir pan.). Bt labai gerai, jei ta patirtis bt
susijusi su profesiniu veiklinimu. Tuomet mokini spdiai bt dar
neibls, o patirties vertinimas teikt keleriopos naudos.
16 uduotis. MS VIS PATIRTIS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams vertinti bendr grups patirt, akcentuojant
atskleist asmenini savybi ir gyt gebjim svarb karjerai.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui (kuo daugiau mokini, tuo daugiau reikia laiko).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams reikia paaikinti, kas yra refleksija.
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai ir flomasteriai kiekvienai grupei.

79

Uduoties atlikimo eiga

Mokiniai pasiskirsto grupes po 56 mones. Atliekant i uduot
rekomenduojama netaikyti joki ypating skirstymo grupes bd, veriau
leisti mokiniams patiems pasiskirstyti grupes (tuomet tiktina, kad grupes
sudarys mons, turintys daugiausia bendros patirties).
Mokytojas skelbia uduot: Js turbt ne kart esate girdj sakant, kad
patirtis pati geriausia mokytoja. Svarbu mokti j analizuoti. Js uduotis
pasitelkiant refleksijos rato klausimus (kiekvienai grupei teikiama po vien
padalomosios mediagos egzempliori, r. 4 pried) ir vis bendr patirt,
atlikti konkretaus atvejo (mokytojas btinai nurodo, kokio! Kitaip visas laikas
bus ieikvotas svarstymui, kok atvej pasirinkti) analiz. Atsakymus
refleksijos rato klausimus uraykite popieriaus lape. iam darbui skiriama 20
minui.
Mokiniai analizuoja patirt, grupi atstovai pristato refleksijos rezultatus visai
klasei.
Mokytojas apibendrina refleksijos rezultatus, siedamas juos su karjeros
kontekstu.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
i uduot prasminga atlikti, kai susiklosto ekstremali situacija, reikalaujanti
skubaus sprendimo ir paaikinimo. Pavyzdiui, ivykoje grup mokini grubiai
nusieng sutartoms taisyklms, dl to nukentjo visa klas; mokytojas kartu su
mokiniais analizuoja situacij, taikydamas refleksijos rato metodik, ir priima
visiems bendr sprendim. Net jeigu sunku bet kokiame vykyje velgti
ssajas su karjeros kontekstu, pats refleksijos gdis, gytas tokiomis
aplinkybmis, yra gilus ir vliau taikomas karjeros situacijoms analizuoti.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai dirba grupse, jei reikia, teikia jiems pagalb,
aikindamas refleksijos rato klausimus.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu vertinant grupi darbo rezultatus ir
kiekvieno uduoties dalyvio aktyvum.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Refleksijos ratas (4 priedas).

80

Planuojant patirties refleksijos gebjimams ugdyti skirt pamok,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

Knasel, E., Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for
career-long learning. London: Prentice Hall, 2000.

Watkins, Ch.; Carnell, E.; Lodge, C.; Wagner, P.; Whalley, C.

Learning about Learning. London: Routlege, 2000.

Vitkus, G. Refleksijos vaidmuo vertinant ugdymo rezultatus ir

paang. E.laikratis oktonas, 2009 lapkritis, Nr. 4. Prieiga per
internet:
http://www.sokvadoveliai.lt/uploads/documents/soktonas.nr4.pdf)

10. GEBJIM PAINTI SOCIALINIUS VAIDMENIS

UGDYMAS

ioje temoje siekiama atskleisti svarb painti socialinius vaidmenis ir

j dinamik mokiniams planuojant karjer.
Socialinis vaidmuo tai tam tikras elgesys, susijs su asmens veikla, uimama
padtimi. Per dien asmuo atlieka deimtis socialini vaidmen. Mokiniai turt inoti, kaip j
atliekami socialiniai vaidmenys veikia asmeninio tobuljimo ir karjeros pltros procesus.
Mokinio knygoje pristatoma D. Super Gyvenimo vaidmen vaivorykts teorija.
Kiekviena vaivorykts spalva skirtingas gyvenimo vaidmuo, kuris atliekamas skirtingose
gyvenimo situacijose. Bgant laikui, mogaus socialiniai vaidmenys keiiasi; atsiranda nauj,
su amiaus tarpsniu susijusi, vaidmen. Kuo brandesnis yra mogus, tuo daugiau socialini
vaidmen jis turi atlikti. Net jei mogus neturi darbo ar pareig, jis visada priklauso tam
tikram socialiniam sluoksniui, yra tam tikros bendruomens narys, vadinasi, atlieka tam tikrus
socialinius vaidmenis. Mokiniams svarbu imokti atpainti savo vaidmenis ir vardyti su jais
susijusias pareigas bei teises. Mokiniai turt imokti derinti vairius socialinius vaidmenis,
atsivelgdami savo vertybes ir gyvenimo prioritetus.
mogaus atliekami skirtingi socialiniai vaidmenys turi takos jo karjeros sprendimams.
Pavyzdiui, mama tapusi moteris galbt vengs vykti komandiruotes, atsisakys stauoi
usienyje ar virvalandi, nes ios moters sipareigojimai eimos nariams ir socialinis mamos

81

vaidmuo paveiks jos sprendimus. Mokiniai, paindami savo artimj socialin aplink, gali
analizuoti, kokios takos socialiniai vaidmenys turi j artimj elgesiui ir sprendimams. Painti
socialinius vaidmenis yra ypa svarbu, siekiant derinti gyvenimo ir karjeros tikslus, kurti
tolimus karjeros planus. Socialini vaidmen painimas karjeros gyvendinimo kontekste
palengvina tarpasmenin ir grups komunikacij, stiprina empatij ir bendradarbiavim.
Socialiniams vaidmenims painti ir j ssajoms su karjera atskleisti
skirta 10 mokinio knygos Karjeros vadovas tema Socialiniai vaidmenys
ir karjera. ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis ,,Mano
mamos (tio, moiuts, senelio) gyvenimo vaidmen vaivorykt (**)
pleia kompetencij painti karjeros galimybes, skatina nuodugniai
analizuoti darbo pasaulyje vykstanius procesus, juos gretinant su savo
artimj patirtimi.
Socialiniams vaidmenims analizuoti siloma organizuoti vaizdin
uduot ,,Socialini vaidmen vairov mano aplinkoje (***), kuri
paskatins painti skirting socialini vaidmen sek. iai uduoiai atlikti
mokiniai pasitelks iuolaikines informacines komunikacines technologijas
(imaniuosius telefonus, skaitmenines vaizdo kameras). Taip jie patobulins
savo informacijos pristatymo ir kompiuterinio ratingumo gebjimus.

17 uduotis. SOCIALINI VAIDMEN VAIROV MANO APLINKOJE

Ugdoma karjeros kompetencija
Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, socialin pilietin, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb gilinti savo inias apie socialini vaidmen
vairov, analizuojant artimj socialin aplink.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
428 mokiniai.

82

Uduoties atlikimo laikas

1 savait uduoties produktui vaizdo filmuko parengti.
45 minuts filmuk perirai klasje.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suprasti, k vadiname socialiniais vaidmenimis, kaip jie kinta
mogaus gyvenime. Reikalingas bent minimalus kompiuterinio ratingumo
lygis.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, filmavimo ranga (vaizdo kameros, imanieji telefonai ir pan.).
Filmukams montuoti rekomenduojama ,,Windows Movie Maker programa.
Rezultat perirai reikia i priemoni: multimedijos projektoriaus,
kompiuterio, kolonli.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi grupes po keturis.
Grupms pateikiama uduotis: sukurti 2 minui trukms vaizdo filmuk
,,Socialiniai vaidmenys mano aplinkoje.
Mokytojas paaikina, kad mokiniai turi 1 savait iai uduoiai atlikti.
Uduoties atlikimas bus vertinamas periros metu.
Kiekvienas vaizdo filmukas turi atitikti iuos reikalavimus:

bti 2 minui trukms;

filmuke turi bti pavaizduoti bent 3 skirtingi socialiniai vaidmenys;

kiekvienas grups narys turi pasirodyti filmuotoje mediagoje bent 5

sekundes;

montavimu, garsinimu, muzikiniu fonu ir specialiaisiais efektais turi bti

demonstruojama grups krybikumas ir laisv.

Filmuk periros metu grups nariai pristato savo darbo eig. Jei reikia,
komentuoja parengt vaizdo filmuk.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Mokiniams, troktantiems dirbti individualiai, nereikt drausti dirbti j
pasirinktu bdu.
Uduoties rezultat perirai galima pakviesti klass aukltoj, mokyklos
socialin pedagog ir / ar psicholog, kurie papildomai komentuot socialini
vaidmen kait mogaus gyvenime.
Stebsena

83

Mokytojas stebi, kaip mokini grups planuoja atlikti uduot. Atkreipia

dmes mokini pasirinktus darbo grupje vaidmenis.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Mokytojas vertina, ar mokini
pateikti vaizdo filmukai atitinka uduotyje suformuluotus reikalavimus.
Grtamasis ryys teikiamas odiu.
Aptarimas
Uduoties atlikimas ir rezultat pristatymas tiesiogiai susiejami su karjeros
planavimu bei gyvendinimu. Mokytojas, aptardamas, kaip atlikta uduotis,
pabria, kad i uduotis simuliuoja darbo pasaulyje atliekamas projektines
veiklas; mokiniai gyja galimyb ibandyti savo planavimo, organizavimo ir
krybinius gebjimus.
Socialini vaidmen vairov, j tipai ir taka karjerai apvelgiami
sociologijos, psichologijos mokslinje literatroje. Aptariant socialini
vaidmen kait karjeros kelyje, galima naudotis atvej analizs metodu.
Rekomenduojami altiniai:

Almonaitien, J.; Antinin, D.; Ausmanien, N.; Lekaviien, R.;

Katilien, G.; Ruibyt, L.; Vasiliauskait, Z. Bendravimo psichologija.
Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2001.

Degsys, L.; Buinskas G.; Akinyt-Degsien, R.; Kanapinskait, J.

Kasdienio ir socialinio gyvenimo tikrov. Vilnius: vietimo ir mokslo
ministerija, Pedagog profesins raidos centras, Kronta, 2007.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.scribd.com/doc/14611766/Supers-Career-Theory-Paper
http://www2.careers.govt.nz/educators-practitioners/careerpractice/career-theory-models/supers-theory/

11. MOKINI PSICHOLOGINIS PORTRETAS KAIP SAVS

PAINIMO APIBENDRINIMAS
ioje temoje siekiama atskleisti, kaip mokiniams apibendrinti ir
pristatyti karjeros prasme aktuali informacij apie save.

84

Painti save btina slyga mokiniui, siekianiam atsakingai pasirinkti karjeros keli.
Taiau tam, kad skmingai juo keliaut gaut norim darb, rodyt savo kompetentingum
vairiose karjeros situacijose, mokinys turi gebti tinkamai prisistatyti. Taigi reikia mokti
visas inias apie save susisteminti ir pateikti, pagrindiant jas faktais ir pavyzdiais i savo
gyvenimo.
Prezentaciniai gebjimai ugdomi per visas pamokas, kuriose mokinys turi pristatyti
save ar savo darbo rezultat. Taiau pastaruoju metu edukacinje praktikoje stebima tendencija
inias tikrinti rato darbais (todl vis reiau mokiniams tenka atsakinti odiu), o dl
informacini technologij prieinamumo ir j teikiam galimybi patrauklumo mokiniai
prezentuoja savo darbo rezultatus demonstruodami pateiktis. Todl labai retai ugdymo procese
pasitaiko vieas kalbjimas apie save, prisistatymas odiu, atskleidiant ir pagrindiant savo
asmenybs savybes, rodant savo pasiekimus. Mokymosi veiklos per ugdymo karjerai (ir kitas)
pamokas turt bti palankios prezentaciniams gebjimams ugdytis. Intensyviai formuojantis
mokini asmenybei, jiems saviraika yra natraliai svarbi, tereikia suteikti jai daugiau
kryptingumo. Savs pristatymo gebjimus rekomenduojama ugdyti, taikant vairius
simuliacinius metodus (simuliacin pokalb dl darbo, simuliacin interviu TV studijoje ir
pan.).
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Mano
psichologinis portretas (**), kuri skirta visoms pirmojo knygos skyriaus
A esu uduotims apibendrinti. Mokiniai savo psichologinius portretus,
t. y. pagrindini paint savybi apraym, rengia individualiai.
apraym btina isaugoti, nes vliau jis bus reikalingas priimant karjeros
sprendimus ir sudarant karjeros plan.
Nagrinjant

mokini

psichologinio

portreto

sudarymo

ir

prisistatymo vairiose karjeros situacijose tem, rekomenduojama atlikti

uduot TV studija (**). Kadangi studijoje naudojama vaizdo raymo
technika (vaizdo kamera arba skaitmeninis fotoaparatas), mokiniai ypa
stengiasi tinkamai prisistatyti, o galimyb perirti ra sudaro slygas
itin kokybikai j reflektuoti.

18 uduotis. TV STUDIJA

85

Ugdoma karjeros kompetencija

Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb ugdytis prisistatymo gebjimus, imituojant
vairias prisistatymo situacijas.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas
Grups dydis
1020 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 6090 minui (kuo daugiau mokini, tuo ilgiau utrunka atlikti uduot ir
ypa j aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai, prie atlikdami i uduot, turi bti apra savo savybes (r.
dvideimt mokinio knygos uduot Psichologinis portretas)
Reikalingos priemons
Vaizdo kamera arba skaitmeninis fotoaparatas, vaizdo projektorius, 3 minui
smlio ar kitas laikrodis, numerliai nuo 1 iki 20 (tiek, kiek yra mokini).
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Nam darbas
Mokiniai namuose atlieka nam darb: pagal savo savybi apraym
(dvideimta mokinio knygos uduotis Psichologinis portretas) parengia 3
minui trukms prisistatym, skirt savo asmenybs ypatumams ir gerosioms
savybms atskleisti.
Antrasis etapas. TV studijos imitacija
Mokytojas, parengs filmavimui skirt viet ir priemones, skelbia uduot:
Netrukus aisime TV studij. Bus filmuojami laidos Karjeros kelias heroj
bandymai. Kiekvienas i Js turs per tris minutes prisistatyti taip, kad
atskleist savo svarbiausias ir patraukliausias karjeros prasme savybes. Js
prisistatymai bus filmuojami; jei virysite skirt laik, filmavimas bus
nutrauktas. Vliau analizuosime filmuot mediag ir mokysims i savo ir

86

bendraklasi klaid.
Kiekvienas mokinys isitraukia savo eils numer ir suino, kelintam jam teks
prisistatyti. Taip ivengiama isisukinjim, atidliojim ir gaiaties.
Mokiniai vienas po kito eina TV studijos zon, mokytojas duoda enkl,
kada pradti. Mokiniai prisistato, mokytojas filmuoja. Nra joki komentar ar
aptarimo filmuojant.
Treiasis etapas. Vaizdo mediagos analiz
Kai vis mokini prisistatymai yra jau nufilmuoti, rengiama vaizdo mediagos
perira

ir

aptarimas.

Analizuojant

kiekvieno

mokinio

prisistatym,

atkreipiamas dmesys prisistatymo turin, kalbjimo greit, manier,

formuluoi taisyklingum, prisistataniojo kno kalb (poz, gestus, mimik,
aprangos detales, turimus daiktus ir t. t.).
Mokiniai pasiymi pastabas savo urauose.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei nra galimybs filmuoti klasje, galima paprayti, kad mokiniai parengt
filmuot savo 1 minuts prisistatym namuose. Tuomet rekomenduojama dirbti
grupmis.
Stebsena
Mokytojas stebi mokini prisistatymus, j reakcij aptariant filmuot
mediag isakomas pastabas. Kadangi mokytojas valdo vis savs painimo
turin, aptarimo metu jis teikia pastabas, k vertjo akcentuoti, ko galbt
nereikjo pasakoti ir pan.
Vertinimas
Vertinamas mokini aktyvumas ir pastangos kuo geriau prisistatyti,
atskleidiant savo esmines savybes.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra
Rengiantis apibendrinaniai pamokai apie savs painimo srities karjeros
kompetencijas, rekomenduojama naudotis patarimais, pateikiamais iose
internetinse svetainse:
http://manokarjera.cv.lt/
http://cv-market.lt/
http://karjeroscentras.lt/

87

SU MOKINI SAVS PAINIMU SIEJAM KARJEROS

KOMPETENCIJ VERTINIMAS
Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi
bti gij su savs painimo sritimi susijusi karjeros kompetencij atitinkam ini,
supratimo, gebjim ir nuostat. 5 lentelje pateikiami kriterijai, naudotini vertinant gytas
kompetencijas (parengta pagal ugdymo karjerai program, 2012).
5 lentel. Su savs painimo sritimi susijusi karjeros kompetencij vertinimo
kriterijai
1.1. Painti karjerai svarbias asmenybs charakteristikas.
Pradinio ugdymo pabaigoje mokinys:

Paaikina, kuo mons skiriasi vieni nuo kit.

Apibdina asmenybs savybi ir jos pomgi vairov.
vardija svarbiausias savo asmenybs savybes ir pomgius.
Pripasta savo savitum ir kait.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Nusako, kokios asmenybs charakteristikos yra svarbios renkantis karjeros keli.

Apibdina gabum, vertybi ir interes vairov.
vardija ir pavyzdiais pagrindia savo gabumus, vertybes bei interesus.
Analizuoja savo asmenybs charakteristikas, formuodamas objektyv savivaizd.
Sieja nuolatin savo asmenybs charakteristik painim su objektyviu savivaizdiu.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Diskutuoja, kaip asmenybs savybs, gabumai, asmenins ir darbo vertybs, karjeros

interesai ir kompetencijos paveikia karjeros sprendimus.

Taiko objektyvaus sivertinimo priemones, technikas, rankius.

vardija ir pavyzdiais pagrindia stiprisias ir tobulintinas savo asmenybs savybes, numato
tobuljimo gaires.

Atsivelgia savo asmenybs charakteristikas, keldamas karjeros tikslus ir priimdamas

karjeros sprendimus.

88

Sieja savo asmenybs charakteristikas su karjeros sprendimais.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

Paaikina integrali asmenybs savybi, gabum, asmenini ir darbo vertybi, karjeros

interes ir kompetencij tak karjerai.

Savarankikai taiko ir kritikai vertina vairius savs painimo bdus.

Integruodamas vairius savs painimo aspektus, sukuria savo psichologin portret ir
vertina jo kait.

Integruoja vairius savs painimo bdus, sudarydamas ir atnaujindamas karjeros plan.

Pasta ir kritikai vertina savo asmenybs charakteristik kait bei tak karjerai.

1.2. Painti socialin aplink ir socialinius vaidmenis.

Pradinio ugdymo pabaigoje mokinys:

Apibdina svokas eima, gimin, bendruomen.

Papasakoja apie savo eim, gimin, klas, bendruomen.
Siekia painti savo artimiausi socialin aplink.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina socialini ryi vairov ir dinamik.

Paaikina socialini vaidmen kait mogaus gyvenime.
Papasakoja apie savo socialinius ryius, nupieia savo kontakt tinkl.
Apibdina savo paties ir artimj socialinius vaidmenis.
Siekia painti socialinius ryius, vaidmenis ir j kait.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina artimiausios socialins aplinkos tak karjeros sprendimams.

Pagrindia bendradarbiavimo svarb planuojant karjer.
Paaikina, kodl priimant karjeros sprendimus svarbu atsivelgti bsimus socialinius
vaidmenis.

Identifikuoja savo artimiausi socialin aplink, vertina jos tak priimant karjeros
sprendimus.

Bendradarbiauja savo socialinje aplinkoje planuodamas asmenin karjer.

89

Atsivelgia savo esamus ir bsimus socialinius vaidmenis, priimdamas karjeros

sprendimus.

vertina artimiausios socialins aplinkos ir socialini vaidmen tak, priimdmas karjeros

sprendimus.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

Nagrinja socialini ryi vairov ir dinamik.

Paaikina socialins aplinkos tak karjerai.
Nusako bendradarbiavimo svarb mokymosi ir darbins veiklos skmei.
Paaikina, kaip skirtingais mogaus gyvenimo etapais irykjantys socialiniai vaidmenys
paveikia jo karjer.

Analizuoja savo socialin aplink, vertina socialini ryi pobd.

Bendradarbiauja mokymosi grupje ir tarp grupi.
Analizuoja savo esamus ir numato bsimus socialinius vaidmenis bei su jais susijusius
sipareigojimus.

Analizuoja, kaip esami ir bsimi socialiniai vaidmenys riboja ir / arba prapleia karjeros
galimybes.

Kritikai vertina socialins aplinkos ir socialini vaidmen poveik karjerai.

90

II. MOKINI KOMPETENCIJ PAINTI KARJEROS

GALIMYBES UGDYMAS

91

io knygos skyriaus tikslas atskleisti mokini kompetencij painti karjeros

galimybes ugdymo ypatumus, akcentuojant informacijos paiekos, analizs ir sintezs
gebjim tobulinim.
Skyriaus struktra atitinka ugdymo karjerai programoje pateikt ugdymo karjerai
kompetencij srang ir numatyto turinio nuoseklum.
Kompetencij painti karjeros galimybes srityje iskiriamos trys karjeros
kompetencijos:
2.1. Rasti karjeros informacijos ir efektyviai j naudoti.
2.2. Painti mokymosi vis gyvenim galimybes.
2.3. Painti kintant darbo pasaul.
ios kompetencijos ugdomos visais bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo
lygmenimis, taiau kompetencij gijimo procesui daug takos turi mokini amius ir
asmeninio tobuljimo poreikiai.
Toliau aptarsime su kiekviena karjeros galimybi painimo sritimi susijusi
kompetencij ugdymo galimybes skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio iki vidurinio
ugdymo ir profesinio mokymo).
Kompetencijos rasti karjeros informacijos ir efektyviai j naudoti raida
atskleidiama 5 pav.

2.1.4. Rasti aktualios informacijos apie profesijas,

mokymosi ir sidarbinimo galimybes, j analizuoti,
sisteminti, vertinti ir gyvendinant karjer japasinaudoti.
2.1.3. Rasti aktualios informacijos apie profesijas ir mokymosi
galimybes, j analizuoti, sisteminti, vertinti ir planuojant karjer ja
pasinaudoti.
2.1.2. Naudotis vairiais informacijos altiniais, rinkti ir sisteminti sau
aktuali informacij apie profesijas ir mokymosi galimybes.
2.1.1. Naudotis vairiais informacijos altiniais, susipainti su veikl vairove.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

5 pav. Kompetencijos ,,Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informacij raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje pabriama btinyb imokti naudotis vairiais
informacijos altiniais, susipainti su skirtingomis veiklomis. Informacijos vairiuose
altiniuose mokiniai ieko per vairias formaliojo ugdymo pamokas.

92

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojamas informacijos apie

profesijas ir mokymosi galimybes rinkimas bei sisteminimas. Tai atliekama per ugdymo
karjerai ir kit susijusi dalyk pamokas: technologij, informacini technologij, gimtosios ir
usienio klabos. Rekomenduojama organizuoti ivykas modernias bibliotekas, karjeros
centrus ir pan. staigas. Svarbiausia iame etape kaupti konkreiam mokiniui aktuali
karjeros srities informacij.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniams sudaromos slygos analizuoti,
sisteminti ir vertinti karjeros informacij, kuri ypa aktuali apmstant tolesnio mokymosi
galimybes. Faktas, jog sudaromas individualus ugdymosi planas, skatina mokinius ir
mokyklose dirbanius specialistus sutelkti dmes naujausi informacij apie mokymosi
institucijas. Informacija apie profesijas ir mokymosi galimybes analizuojama per ugdymo
karjerai, informacini technologij, ekonomikos ir verslumo pamokas, o taip pat ir klass
valandli metu. tvirtinant i kompetencij svarbus vaidmuo tenka specialistams,
teikiantiems individualias konsultacijas dl mokymosi ir karjeros.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje karjerai aktualios informacijos
naudojimas tiesiogiai paveikia asmenins karjeros ingsnius. Nuo gebjim sisteminti ir
vertinti informacijos paiek priklauso mokini karjeros pasirinkimo spektras. iame ugdymo
lygmenyje mokiniai ieko, analizuoja, vertina karjeros informacij per informacini
technologij, ekonomikos ir verslumo pamokas bei vairius su karjera susijusius renginius
(karjeros dienas auktosiose mokyklose, auktj mokykl muges, vairias parodas, kuriose
pristatomi konkreios srities moni pasiekimai).
Kompetencijai efektyviai naudoti karjeros informacij ugdyti skirtos dvi mokinio
knygoje Karjeros vadovas nagrinjamos temos; jos yra sugretintos su iuo leidiniu (r. 6
lentel).
6 lentel. Kompetencijai efektyviai naudoti karjeros informacij ugdyti skirtos
temos
Temos
nr.
12.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Karjeros informacija ir jos paieka

13.

Informacijos paiekos etapai

Temos pavadinimas mokytojo

knygoje Ugdymas karjerai
Mokini gebjim iekoti
informacijos ugdymas

karjeros

Mokini gebjimo taikyti informacijos

paiekos etapus ugdymas

93

Antra svarbi karjeros kompetencija, priskiriama karjeros galimybi painimo sriiai,

yra kompetencija painti mokymosi vis gyvenim galimybes. ios kompetencijos raida
atskleidiama 6 pav.

2.2.4. Painti bei taikyti asmenin konkurencingum

padedanius isaugoti mokymosi bdus ir pasinaudoti
mokymosi vis gyvenim galimybi vairove.
2.2.3. Apibdinti mokymosi vis gyvenim galimybes, siejant jas
su savo karjeros planu.
2.2.2. Paaikinti mokymosi vis gyvenim ir karjeros skms ry.

2.2.1. Papasakoti, kaip geriausiai sekasi mokytis.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

6 pav. Kompetencijos painti mokymosi vis gyvenim galimybes raida.

Pradinse klasse stengiamasi paskatinti mokinius atrasti ir nusakyti, koks mokymosi
bdas jiems yra skmingiausias. i kompetencija siejama ne tik su mokymosi patirtimi
mokykloje, bet ir su mokymosi veiklomis namuose bei neformaliojo mokymo institucijose.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje siekiama, kad mokiniai susiet
mokymsi vis gyvenim su karjeros skme. Mokiniai per vairias pamokas (ugdymo karjerai,
gimtosios ir usienio kalb, dorinio ugdymo) nagrinja mokymosi vis gyvenim pavyzdius,
ieko toki pavyzdi savo artimojoje socialinje aplinkoje. Kadangi i kompetencija yra labai
susijusi su bendrja mokjimo mokytis kompetencija, ugdoma per vis dalyk pamokas,
svarbu tik akcentuoti, jog karjeros skm galima nuolatos tobulinantis.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai turi galimyb sismoninti, kaip
mokymasis vis gyvenim reikmingas asmeniniams planams. Mokiniai skatinami savo
karjeros plane numatyti mokymosi galimybes bei mokymosi veikl vairov. i kompetencija
ugdoma per ugdymo karjerai pamokas, klass valandles ir neformaliojo ugdymo veiklas.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje akcentuojamas asmeninis
konkurencingumas, kuris tiesiogiai siejamas su vairi mokymosi bd bei metod imanymu.
Jei mokinys geba nusprsti, kokios mokymosi veiklos jam yra reikmingiausios, jis kryptingai
tobulja, gyja nauj ini ir gebjim. iame ugdymo lygmenyje kompetencija painti
mokymosi vis gyvenim galimybes tobulinama per informacini technologij, psichologijos,

94

ugdymo karjerai ir kit dalyk pamokas. Ypatingas vaidmuo tenka specialistams, teikiantiems
individualias mokymosi bei karjeros konsultacijas.
Kompetencijai painti mokymosi vis gyvenim galimybes tobulinti skirtos trys temos,
kurias aptiksite mokinio knygoje Karjeros vadovas ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai
(r. 7 lentel).
7 lentel. Kompetencijai painti mokymosi vis gyvenim galimybes ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
14.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Mokymasis
karjera

vis

gyvenim

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
ir Mokini kompetencijos mokytis vis
gyvenim ugdymas j karjeros kelio
kontekste

15.

16.

Asmeninis

mokymosi

stilius Mokini asmeninio mokymosi stiliaus

karjeros kelyje

reikm karjeros kelyje

Mokymo staig vairov ir

galimybs toliau mokytis
mokymosi

Mokymo staig vairov ir gebjim

painti

galimybes

toliau

mokytis

ugdymas

Treioji karjeros galimybi painimo sriiai priskiriama karjeros kompetencija tai

kompetencija painti kintant darbo pasaul.

2.3.4. Analizuoti darbo pasaulio kaitos tendencijas,

vertinant j galim poveik asmenins karjeros
gyvendinimui.
2.3.3. vertinti darbo pasaulio kait ir darbo form vairov,
planuojant savo karjer.
2.3.2. Apvelgti istorin darbo pasaulio raid ir domtis darbo pasaulio
perspektyvomis.
2.3.1. Aptarti, kodl mons dirba, vartoti ,,karjeros svok.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

7 pav. Kompetencijos painti kintant darbo pasaul raida.

95

Pradinse klasse mokiniai aikinasi, kodl mons dirba; kaip suprantama karjera.
Savo artimiausioje socialinje aplinkoje mokiniai randa jiems suprantam skmingos karjeros
pavyzdi. Kompetencijos painti kintant darbo pasaul pagrindai iame ugdymo lygmenyje
gyjami per pasaulio painimo ir kit dalyk pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje mokiniams akcentuojama istorin
darbo pasaulio raida. Per ugdymo karjerai, technologij, istorijos ir kitas pamokas aptariama
vairi profesij atsiradimo istorijos, darbo pasaulio pokyiai. Kompetencija painti kintant
darbo pasaul ugdoma ir neformaliojo ugdymo veiklose: organizuojamos ivykos vairias
mones ir staigas, rengiami susitikimai su skirting profesij atstovais, pristatomos karjeros
skms istorijos.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai vertina darbo pasaulio kait, analizuoja
darbo form vairov. Darbo pasaulyje vykstanius pokyius mokiniai susieja su savo karjeros
perspektyvomis. iame etape labai svarbu, kad mokiniai siet darbo pasaulio painim su savo
karjeros sprendimais. Kompetencija painti kintant darbo pasaul ugdoma per ugdymo
karjerai, technologij, ekonomikos ir verslumo bei kitas pamokas. Svarbu, kad mokiniai
susidaryt real darbo pasaulio vaizd, todl organizuojamos ekskursijos praktinio mokymo
centrus, darbo organizacijas.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina savo supratim
apie darbo pasaulio kaitos tendencijas. Jie susieja savo karjeros perspektyvas su darbo
pasaulyje vykstania kaita. Kompetencija painti kintant darbo pasaul ugdoma per
ekonomikos ir verslumo, technologij pamokas bei daugel neformaliojo ugdymo veikl.
Kompetencijai painti kintant darbo pasaul tobulinti mokinio knygoje Karjeros
vadovas ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai skirtos dvi temos (r. 8 lentel).
8 lentel. Kompetencijai painti kintant darbo pasaul ugdyti skirtos temos
Temos
nr.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas

17.

Kas vyksta darbo pasaulyje

18.

Profesij,
kompetencij
mokymosi galimybi sraas

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
Gebjim painti darbo pasaul ugdymas
ir Mokinio profesij ir mokymosi galimybi
srao rengimas

Skyriuje Mokini kompetencijos painti karjeros galimybes ugdymas pateikiamos 22

uduotys. Skyriaus pabaigoje pristatoma mokini kompetencij painti karjeros galimybes
vertinimo kriterij sistema, kuri mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir / ar galutinius
mokini ugdymosi karjerai rezultatus.

96

12. MOKINI GEBJIM IEKOTI KARJEROS

INFORMACIJOS UGDYMAS

ios temos tikslas pagrsti mokini gebjim iekoti karjeros

informacijos ugdymo ssajas su skmingu karjeros planavimu.

Informacija (lot. informatio iaikinimas, praneimas) inios apie faktus,

vykius, daiktus, procesus, idjas, svokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi
koki nors prasm. Nuolatins kaitos slygomis gebjimas susirasti kokybikos informacijos
tampa ypa aktualus. Informacijos paiekos, atrankos, sisteminimo ir taikymo gebjimai
priskiriami prie svarbiausi gebjim, btin skmingai karjerai.
Karjeros informacija duomenys, kurie padeda priimti efektyvius karjeros sprendimus
ir siekti karjeros tiksl: tai informacija apie profesijas, studijas, apie sidarbinimo galimybes.
Formaliai i informacij galima suskirstyti pagrindinius blokus: informacij apie
mokymosi galimybes; informacij apie profesij vairov; informacij apie sidarbinimo
etapus bei galimybes. Kiekvienas i i blok apima nesivaizduojam kiek duomen altini:
nuo oficiali duomen bazi ir patvirtint teiss akt iki student bei darbuotoj tinklarai
(,,blog), viej ryi akcij metu skleidiamos informacijos, gand ir netgi klaidinani
ini. Karjeros informacijos altini gausa (r. 9 lentel) spdinga: tai interneto altiniai ir
duomen bazs, skms istorijos iniasklaidoje, organizacij ir kompanij teikiama
informacija, darbuotoj pasakojimai bei istorijos ir t. t. Atrenkant ir analizuojant karjeros
informacij, reikia naudoti legalius altinius, kuriuose pateikiama objektyvi informacija.
9 lentel. Karjeros informacijos altiniai
altinio pavadinimas

Privalumai

Trkumai

Pastami mons, artimieji

Gerai imanydami profesins

srities subtilybes, neslepia
informacijos.

Profesional informaciniai
interviu

Informacija pateikiama,
remiantis ilgamete profesine
patirtimi.
Aptariami privalumai ir
trkumai.
Gali bti umegztas

Didel neobjektyvumo
tikimyb (gali skatinti
pasirinkti tam tikr profesij
arba raginti atsisakyti
planuojamos karjeros).
Savo srities profesionalai turi
maai laiko.
Kandidatai gali bti vertinti
kaip potencials konkurentai.

97

Darbdaviai
Profesijos patarjai
Specialistai, dirbantys
profesinio informavimo
takuose (PIT)
Auktj mokykl karjeros
centr darbuotojai
Darbo biros darbuotojai
Internetas

iniasklaidos (spaudos,
televizijos, radijo) altiniai

naudingas profesinis
kontaktas.
Objektyviai apibdina
specialistams keliamus
reikalavimus.
Turi didel patirt, kaip
iekoti informacijos.
Naudoja skirtingus
informacijos iekos altinius,
taiau daugiausia dmesio
skiria oficialiems altiniams.
Padeda sivertinti asmenines
karjeros galimybes.
Pateikia daugyb naudingos
informacijos apie skirtingas
karjeros galimybes.
Atveria galimyb gauti
kontaktinius darbdavi
duomenis.
Suteikia prog patikrinti ne
tik oficialias duomen bazes,
bet ir profesional
tinklaraius, darbuotoj
atsiliepimus, profesini
sjung teikiam informacij.
Skms istorijos, profesional
interviu sudaro slygas geriau
suprasti planuojamos
pasirinkti karjeros ypatybes.

Karjeros galimybes mato i

organizacijos, o ne i asmens
pozicij.
Konsultacij laikas ribotas.
Gali likti nepastebtos
aktualios karjeros
informacijos sritys (pvz.,
pareig paauktinimas,
galimybs tobulinti
profesinius gebjimus ir t. t.).
Dl informacijos gausos
sudtinga atrasti prioritetin
informacij.
Atrankos procesas utrunka.

Informacija ne visada bna

objektyvi; danai reportaai
,,nuspalvinami tam tikromis
emocijomis.

Gebjimus iekoti informacijos siejant su mokini ugdymu karjerai, reikt paymti,

kad ie gebjimai turi takos asmenini veiksm planavimui. Disponavimas teisinga
informacija, gebjimas laiku jos gauti padeda nuodugniai planuoti karjeros ingsnius. Juk
lietuvi liaudies imintis sako: ,,Kas sptas, tas apginkluotas. iuo atveju, aptariant mokini
gebjim iekoti informacijos ry su skminga karjera, reikt priminti ne tik apie nuolat
kintanius darbo pasaulio reikalavimus, bet ir apie augani konkurencij.
iai temai aptarti skiriama 12-ta mokinio knygos Karjeros
vadovas tema ,,Karjeros informacija ir jos paieka. ioje temoje
pateikiamos

dvi

uduotys,

skirtos

informacijos

paiekos

gebjimams ugdyti.
Uduotyje ,,Informacijos paieka: kas ir kaip? (*)
siloma grupje aptarti asmeninius informacijos paiekos bdus.
Uduotis Karjeros informacijos sritys (**) atliekama

98

individualiai. Ji padeda tobulinti mokini gebjimus iekoti

karjeros informacijos ir j tvarkyti.
Uduotis Informacinis interviu (** ) suteikia galimyb
mokiniams naudojant interviu metod surinkti aktualios karjeros
informacijos .
Karjeros informacijos paiekos greitis ir kokyb priklauso
nuo mogaus patirties ir poreiki. Kuo daniau mokiniai taiko
gebjimus iekoti informacijos, tuo jiems lengviau surasti
kokybikos karjeros informacijos. is gebjimas ilieka svarbus
visais mogaus karjeros etapais.
Siloma atlikti uduotis ,,Profesijos ABC (*) ir ,,Svok
kek (**), skirtas vairaus amiaus mokini gebjimams iekoti
karjeros informacijos, j tvarkyti ir taikyti, ugdyti.

19 uduotis. PROFESIJOS ABC

Ugdoma karjeros kompetencija
Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informacij.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo ir painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Pasitelkiant gebjimus iekoti informacijos, apibdinti skirtingas profesijas.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
1020 mokini (porinis skaiius).
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai naudoja skirtingus informacijos paiekos bdus.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, turintys interneto prieig, elektronins informacijos saugojimo
laikmenos.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas, kurioje mokiniai galt dirbti poromis.

99

Uduoties atlikimo eiga

Mokiniai suskirstomi poromis. Ant lentos arba skaidrje mokytojas pateikia
uduot: ,,Turite profesij sra. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite
i profesij apibdinim. Pasiruokite pristatyti poros darbo rezultatus.
Mokiniams silomas is profesij sraas: AUTOMOBILI MECHANIKAS,
MOKYTOJAS,

UGNIAGESYS,

PLYTELI

KLOJJAS,

BIBLIOTEKININKAS, SEKRETORIUS, AKTORIUS, SLAUGYTOJAS, TV

OPERATORIUS, IT ADMINISTRATORIUS. Mokiniai turi nurodyti:
1) kokias uduotis atlieka pasirinktos profesijos atstovas;
2) kokioje vietoje (patalpose, lauke) dirba;
3) kokius darbo rankius naudoja.
Uduoiai atlikti skiriama 30 minui.
Mokiniai reflektuoja ir atsako mokytojo klausimus:

Ar sudtinga rasti tinkamos informacijos apie pasirinkt profesij?

K naujo suinojote, atlikdami i uduot?

Kaip i patirt panaudosite ateityje?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti atliekama individuliai arba skiriama nam darbams.
Stebsena
Pateiks uduot, mokytojas stebi, kaip mokini poros dirba drauge. Mokytojas
gali pateikti pasilym, kur iekoti informacijos, taiau pat paiekos proces
nesikia.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu, vertinant rezultat vairov ir mokini
darbo poroje sklandum.
Aptarimas
Atlikus uduot, rezultat aptarimo metu reikt mokiniams akcentuoti, kad i
uduotis tobulina j gebjimus iekoti informacijos, kurie bus ypa svarbs
planuojant ir gyvendinant karjer.
20 uduotis. SVOK KEK
Ugdoma karjeros kompetencija
Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informacijos.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo ir painimo kompetencijos.

100

Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb veikiant grupje ugdytis gebjimus iekoti
karjeros informacijos.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi turti ini apie karjeros informacijos sritis, gebti naudoti
skirtingus informacijos paiekos bdus.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, turintys interneto prieig, elektronins informacijos saugojimo
laikmenos.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas, kurioje mokiniai galt dirbti poromis.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Ant lentos arba skaidrje mokytojas pateikia
uduot: ,,Turite svok sra. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite iuos
odius ANGL, ITAL ir LENK kalbomis. Pateiktas svokas paaikinkite.
Mokiniai gauna uduoties lap (5 priedas). Svok sraas: KARJERA,
PROFESIJA, PASIEKIMAI, GEBJIMAI, DARBAS, INIOS, MOKYKLA,
TYRIMAS, PLANAS, PROFESIJOS PATARJAS.
Uduoiai atlikti skiriama 30 minui.
Mokiniai reflektuoja ir atsako mokytojo klausimus:

Kaip seksi iekoti svok kitomis kalbomis?

Ar sudtinga rasti tinkam svokos paaikinim?

K naujo suinojote, atlikdami i uduot?

Kaip i patirt panaudosite ateityje?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti atliekama individuliai.
Stebsena
Pateiks uduot, mokytojas stebi, kaip mokini poros j atlieka, jei reikia,

101

konsultuoja dl svok paaikinimo, j vertimo usienio kalbas.

Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu, vertinant rezultat tikslum ir uduoties
atlikimo kokyb. Vertinant atkreipiamas dmesys tai, ar informacijos iekoma
precizikai.
Aptarimas
Atlikus uduot, rezultat aptarimo metu reikt mokiniams akcentuoti, kad i
uduotis tobulina j gebjimus iekoti informacijos ir j sisteminti, kurie bus ypa
svarbs planuojant bei gyvendinant karjer.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Svok kel (5 priedas).
Karjeros informacijos paiekos pamok galima integruoti informacini
technologij pamokas.
Rekomenduojami altiniai:
Informacini gebjim ugdymo metodin priemon vyresni klasi
moksleiviams.

Prieiga

per

internet:

http://www.biblioteka.lt/vaikai/vyresn.html
Lietuvi kalbos odynas. Prieiga per internet:
http://www.lkz.lt/startas/htm
Tarptautini odi odynas. Prieiga per internet: http://www.zodziai.lt
Karjeros projektavimo termin odynas internete. Prieiga per internet:
http://glossary.ambernet.lt/

13. MOKINI GEBJIMO TAIKYTI INFORMACIJOS

PAIEKOS ETAPUS UGDYMAS
ios temos tikslas apibdinti mokini galimybes taikyti
informacijos paiekos etapus ugdymo procese.
Informacijos paieka tai visuma priemoni ir bd, padedani rasti reikiamos
informacijos. Informacijos paieka bna skminga, jei tenkinamos dvi slygos: informacija yra

102

urayta (ar turi elektronin versij); informacijos saugyklos yra susistemintos ir klasifikuotos.
8 pav. pristatoma informacijos paiekos eiga.

8 pav. Informacijos paiekos eiga.

Skiriami ei informacijos paiekos etapai:
Pirmasis: nustatomas informacijos poreikis; isiaikinama, kokios tiksliai informacijos
trksta.
Antrasis:

planuojama

informacijos

paieka;

suplanuojama,

kaip

bus

iekoma

informacijos, atrenkami raktiniai odiai.

Treiasis: vykdoma informacijos paieka; internete, duomen bazse, bibliotekoje
suformuluojamos uklausos informacijai rasti. Peririmi gauti altiniai, analizuojama, ar
informacijos paiekos rezultatas tenkina iekov.
Ketvirtasis: tikslinama ir koreguojama informacijos paieka; informacijos paiekos
laukas susiaurinamas arba prapleiamas, priklausomai nuo iekovo poreiki. Informacijos
paiekos koregavimas leidia pasiekti netikt rezultat.
Penktasis: analizuojami, vertinami, atrenkami ir riuojami informacijos paiekos
rezultatai; rezultat analiz ir sisteminimas suteikia prog gauti optimalius paiekos
rezultatus, juos iskirti.
etasis: isaugomi informacijos altiniai; naudingi, tinkami informacijos altiniai
isaugomi taip, kad, kit kart prireikus i rezultat, juos bt lengva aptikti ir aktyvuoti.
Skirting informacijos altini naudojimas karjeros informacijai gauti gali duoti
netikt rezultat, iplsti mogaus, iekanio informacijos, pasirinkimo galimybes.
Pavyzdiui, stengiamasi surasti informacijos apie organizacij, kurioje planuojama iekoti
darbo. Jei organizacija veikia ne vienerius metus, galima pasinaudoti archyvais, analizuoti

103

juose pateiktus duomenis (veiklos, l panaudojimo ataskaitas ir pan.), taip pat surasti
pagrindin organizacijos tinklalap, perirti deklaruojamas vertybes ir tradicijas. Taiau,
pasitelkus tik iuos altinius, bus surinkta vienpus organizacijos pateikta informacija.
iuolaikins technologijos suteikia galimyb rasti darbuotoj bei klient atsiliepim: pagyr ir
skund. Taip pat galima aptikti ir organizacijos konkurent informacijos. Kuo tiksliau bus
iekoma informacijos, tuo isamesnis bus susidarytas vaizdas apie situacij.
Ugdant mokini gebjim taikyti informacijos paiekos etapus, rekomenduojama
atkreipti j dmes tiksl ir precizik paiekos proces. Iekant informacijos itin svarbu
parinkti tinkamus raktinius odius. Neutenka rasti reikalingos informacijos reikia j
analizuoti ir isaugoti. Taip pat svarbu suteikti logikus isaugom duomen pavadinimus,
kad, prireikus juos perirti, nereikt gaiti laiko.
Informacijos paiekos bdai aptariami 13-toje mokinio knygos
temoje.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama praktin informacijos
paiekos uduotis ,,Informacijos paiekos bandymas (**), skatinanti
mokini savarankikum, lavinanti j gebjimus formuluoti ir panaudoti
raktinius odius.
Informacijos paiekos procesas priklauso nuo asmens patirties ir
motyvacijos veikti. Jei asmuo sklandiai pereina visus informacijos
paiekos etapus, jo turima informacija yra susisteminta ir lengvai
pateikiama.
Siloma atlikti uduot ,,Raktinis odis (***), kuri skirta mokini
grupei. Atlik i uduot, mokiniai patobulins savo gebjimus iekoti
karjeros informacijos, j tvarkyti ir taikyti.
Uduotis ,,Bylos pavadinimas (**) suteiks galimyb dirbant poroje
patobulinti gebjimus analizuoti ir sisteminti informacij.
21 uduotis. RAKTINIS ODIS
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai surasti karjeros informacijos ir j panaudoti.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjimus iekoti karjeros informacijos ir j analizuoti.

104

Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi turti ini apie karjeros informacijos sritis, inoti ir gebti naudoti
skirtingus informacijos paiekos bdus.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap kiekvienai mokini porai, balta lenta (didelis lapas) ir
ymekliai.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje mokiniai, sddami poromis ir kalbdami, netrukdyt
vieni kitiems.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna uduoties lap (6 priedas).
Mokytojas paaikina, kad uduoiai atlikti skiriama 20 minui
Mokiniai drauge perskaito pateiktas 5 situacijas. Jie aptaria ir urao uduoties
lape situacijai bdingus raktinius odius.
Visoms poroms pabaigus uduot, drauge aptariami atsakym variantai, jie
uraomi ant lentos ar A1 formato lape (tam skiriama 15 minui).
Mokiniai reflektuoja ir atsako mokytojo klausimus:

Ar buvo sudtinga parinkti raktinius odius situacijoms?

K naujo suinojote, atlikdami i uduot?

Kaip i patirt naudosite savo karjeros kelyje?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti grupes po keturis. Tada grup uduot atlieka
drauge ir parengia grups darbo rezultat pristatym.
Jei uduotis atliekama kompiuteri klasje, galima pateikti ir antrj ios
uduoties dal: patikrinti internete, kokios informacijos gaunama, uklausos
eilutje raius mokini pateiktus raktinius odius.
Stebsena

105

Mokytojas stebi, kaip mokini poros atlieka uduot, jei reikia, konsultuoja dl
raktini odi parinkimo.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas pagal informacijos paiek
apibdinanius kriterijus. Nustatoma ir vardijama mokinio padaryta paanga.
Aptarimas
Uduoties rezultat aptarimo metu mokytojas pabria, kad mokiniai, atlikdami
i uduot, ne tik tobulino savo gebjimus iekoti informacijos ir j sisteminti,
bet ir dirbdami poromis moksi palaikyti socialin kontakt, bendradarbiauti
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Raktiniai odiai (6 priedas).
22 uduotis. BYLOS PAVADINIMAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai surasti karjeros informacijos ir j panaudoti.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjimus taikyti informacijos paiekos etapus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi gebti naudoti skirtingus informacijos paiekos bdus, suprasti
informacijos iekos etap sek.
Reikalingos priemons
Raikliai ir po uduoties lap kiekvienai mokini porai, balta lenta (didelis
lapas) ir ymekliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna uduoties lap (7 priedas).
Mokytojas paaikina, kad uduoiai atlikti skiriama 20 minui.

106

Mokiniai drauge perskaito paraytas informacines inutes. Remdamiesi

tekstuose pateikta informacija, suskirsto informacines inutes atskiras bylas.
ioms byloms sukuria logikus, funkcionalius pavadinimus.
Mokini poroms pabaigus uduot, drauge aptariami atsakym variantai, jie
uraomi ant lentos ar A1 formato lape (tam skiriama 15 minui).
Mokiniai reflektuoja ir atsako mokytojo klausimus:

Ar sudtinga sisteminti informacines inutes? Ar kilo nesutarim, dirbant

drauge su kitu mokiniu?

K naujo suinojote, atlikdami i uduot?

Kaip i patirt naudosite ateityje?

Kaip manote, kodl svarbu iekoti informacijos, mogui siekiant karjeros

tiksl?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti skiriama nam darbams.
Galima pasilyti mokiniams kompiuterin ios uduoties variant. Atliekant
uduot informacini technologij klasje, galima prayti uduoties rezultat
pateikti elektroniniu bdu.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokini poros atlieka uduot, atkreipdamas dmes
poros darbo bd: ar imasi analizuoti drauge, ar kuris nors vienas poros narys
links vadovauti. Btina atkreipti mokini dmes tai, jog svarbu ne tik
rezultato siekimas, bet ir darbo drauge eiga.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas pagal informacijos paiek
apibdinanius kriterijus. Aptariama mokini poros pasiekta paanga.
Aptarimas
Uduoties rezultat aptarimo metu mokytojas pabria, kad mokiniai, atlikdami
i uduot, ne tik tobulino savo gebjimus iekoti informacijos ir j sisteminti,
bet ir dirbdami poromis turjo galimyb siklausyti kit mokin, umegzti
glaudesn ry su juo.
Uduoties rezultatas praktin galimyb suteikti byloms tinkamus pavadinimus
siejamas su karjeros planavimo ingsniais.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Bylos pavadinimas (7 priedas).

107

Elektronins informacijos paiekos galimybs nuodugniai apraomos

metodiniuose ir mokomuosiuose informacini technologij leidiniuose.
Rekomenduojami altiniai internete:
http://iftorina.vdu.lt/iftorina2010/4_InformacijosPaieska.pdf
http://www.vipt.lt/moodle/course/view.php?id=44&lang=lt_utf8&username=
guest
http://distance.ktu.lt/cdk/courses/2404/fcontent.html
http://kursai.bibliotekospazangai.lt/mokomieji_filmukai

14. MOKINI KOMPETENCIJOS MOKYTIS VIS

GYVENIM UGDYMAS J KARJEROS KELIO KONTEKSTE
Temos tikslas aptarti mokini galimybi mokytis vis gyvenim
painimo reikm j ateities karjerai, nusakant galimybes tobulinti
i kompetencij mokykloje.

Mokymasis vis gyvenim visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriuo amiaus
tarpsniu, siekiant tobulinti asmenins, pilietins, socialins ir profesins srities kompetencijas
(Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategija, 2003). Tai vis gyvenim trunkantis
procesas, kuriam takos turi konkretaus mogaus, visuomens ir informacini technologij
kaita. Skirtingos asmenybs renkasi skirtingus mokymosi bdus. Pastebima mokymosi bd ir
form kaita, vis labiau akcentuojama, jog reikt pripainti ir neformaliai gytas
kompetencijas.
Mokini mokjimo mokytis kompetencija ugdoma kone per vis dalyk pamokas.
Ugdymo karjerai programoje ypa akcentuojama ssaja tarp mokymosi vis gyvenim ir
karjeros skms. Mokymosi vis gyvenim svarbos sismoninimas skatina mokinius nuolat
perirti savo asmeninius gyvenimo ir karjeros tikslus, bti jautrius mokymosi poreikiams.
Pozityvus mokymosi vis gyvenim vertinimas skatina asmen perirti savo norus,
poreikius ir galimybes, juos apmstyti karjeros kontekste. Tai susij su smoningu ir atsakingu
nusiteikimu valdyti savo gyvenim, pasitelkiant tinkamiausias tobuljimo priemones.
Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijoje (2003) aikiai ireikta nuostata, jog
tai, kiek suvokiamas ios kompetencijos aktualumas, priklauso ir nuo vietimo sistemos
perduodam signal. Strategijoje teigiama: ,,Mokymosi vis gyvenim stiprinimui esmin
reikm turi nuolatinio mokymosi kompetencijos formavimo akcentai nuo pat pradini
vietimo sistemos lygmen. Formaliojo ugdymo institucijos yra labai svarbios formuojant

108

mokymosi veikl vertingumo suvokim, taiau negalima pamirti ir neformaliojo ugdymo

institucij, kuriose lavinami jaunuoli talentai, praktiniai gebjimai.
Mokymosi vis gyvenim proces galima prilyginti kelionei, kuri nukeliauti galima
visikai skirtingais bdais. Kiekvienas asmuo pats nusprendia, kok dvasinio ir profesinio
tobuljimo keli pasirinks. Mokymosi vis gyvenim metodus rekomenduotina tiesiogiai
sugretinti su mokymosi metod grupmis (L. Jovaia, 2001). Mokymosi vis gyvenim
kompetencijai ugdyti naudojamos ios mokymosi metod grups:

Informacijos altini naudojimo metodai.

Praktiniai operaciniai mokymosi metodai.

Krybos mokymosi metodai.

Visos ivardytos metod grups gali bti plaiai pritaikytos, atsivelgiant asmeninius
mogaus mokymosi tikslus.

Informacijos altini naudojimo metodai galina efektyviai naudotis informacija,

teikiama skirtingais kanalais (pavyzdiui, pagal asmenin mokymosi stili).

Praktiniai operaciniai metodai yra pagrsti praktini gebjim tobulinimu. inios,

gebjimai ir nuostatos ugdomi atliekant konkreius praktinius veiksmus.

Krybos mokymosi metodai pagrsti vaizduots ir mstymo ilaisvinimu. Tai

skirtingos mokymosi veiklos, reikalaujanios imtis netradicini mogaus veiksm,
generuoti idjas. Svarbu mokiniams pabrti, jog kryba apima daugyb mogaus
gyvenimo srii, todl krybik rezultat gali bti pasiekta ne tik meninje
veikloje, bet ir techninje, mokslinje srityse ar kasdieniame gyvenime.

Diskutuojant su mokiniais apie mokymosi reikalingum ir reikm mogaus gyvenime,

btina paymti, kad neformaliai gytos inios ir gebjimai yra tokie pat vertingi. Tik nuo
besimokanio asmens priklauso, kaip bus panaudoti mokymosi veikl rezultatai ir patirtis.
Mokymosi vis gyvenim bdai ir formos aptariami 14toje mokinio knygos temoje. Joje pateikiama praktin uduotis
trumpas socialinis tyrimas ,,Mokymosi bdai (***). ia
uduotimi
tobulinami

mokiniai
j

skatinami

gebjimai

painti

bendrauti

socialin
ir

aplink,

bendradarbiauti,

aktualizuojama mokymosi vis gyvenim kompetencija.

109

Nagrinjant mokymosi vis gyvenim ssajos su karjera

tem, rekomenduojama atlikti tris grupines uduotis. Uduotis
,,Mokosi visa eima (**) skirta 58 klasi mokiniams.
Uduotis ,,Mokausi domiai (**) atkreips mokini
dmes tai, jog verta inaudoti skirtingas mokymosi galimybes,
patobulins mokini gebjimus bendradarbiauti.
Uduotis ,,Mokausi mokydamas (***) skatins sidmti
pat efektyviausi mokymosi bd. Mokiniai, dirbdami grupje,
ibandys mokymosi metod, kartu tobulindami mokymosi vis
gyvenim kompetencij.
23 uduotis. MOKOSI VISA EIMA
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo,

mokjimo

mokytis,

iniciatyvumo

ir

krybingumo

kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinant mokini susidomjim mokymosi galimybmis, sudaryti jiems
slygas isiaikinti artimosios socialins aplinkos mokymosi patirt.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
424 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
4560 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus). Pasiruoimui skiriamos 37
dienos.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turt inoti apie mokymosi vis gyvenim svarb.
Reikalingos priemons
Raymo priemons ir ura ssiuviniai mokiniams.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniams paskelbiama individuali uduotis, kurios rezultatus jie pristatys
kitos pamokos metu. Uduotis ,,Mokosi visa eima skamba taip:

110

,,Isiaikinkite, kaip moksi Js tvai, seneliai (ir / arba tetos, dds). Gaukite
atsakymus iuos klausimus:

Kiek met jie moksi?

Koki kalb moksi?

Kokie mokomieji dalykai jiems buvo mgstamiausi?

Kurie mokomieji dalykai buvo patys naudingiausi (labiausiai pritaikomi

kasdieniame gyvenime)?

Koks egzaminas buvo pats sudtingiausias?

Kokie dalykai jiems yra doms iuo metu?

Kitos pamokos metu kiekvienas mokinys pristato surinkt informacij savo

suolo draugui. Mokiniai drauge palygina turim informacij, jei aptinka
panaum, juos pasiymi.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduoties rezultatai gali bti pristatomi visai klasei arba pateikiami rato darbo
forma.
Stebsena
Atkreipiamas dmesys informacijos rinkimo proces, btina pastebti ir
pagirti net minimalias pastangas. Mokiniams dalijantis informacijas stebima,
kaip jie mezga bendradarbiavimo ryius, skatinama pozityviai priimti kito
pozicij.
Vertinimas
Grtamasis ryys suteikiamas odiu. Atkreipiamas dmesys mokini
pastangas tinkamai atlikti uduot. Naudojamas formuojamasis vertinimas,
atsivelgiant pateikiamos informacijos detalum.
Aptarimas
Mokytojas atkreipia mokini dmes, jog, atlikdami i uduot, jie suinojo apie
savo artimj mokymosi patirt.
24 uduotis. MOKAUSI DOMIAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, mokjimo mokytis, iniciatyvumo ir krybingumo

111

kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb pltoti savo mokymosi vis gyvenim
kompetencij.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turt inoti apie skirtingus mokymosi metodus.
Reikalingos priemons
Uduoties lapai (8 priedas). Spalvoti pietukai, ymekliai, liniuots, A4 formato
balti popieriaus lapai. Diktofonas (gars raantis telefonas).
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai gauna uduoties lap ir 2 tuius popieriaus lapus.
Mokiniams paskelbiama uduotis: ,,Perskaitykite tekst. Iskirkite pagrindin
idj. Tekste skirtingomis spalvomis paymkite svokas, kurias galite paaikinti,
ir svokas, kurios Jums yra nepastamos. (iai veiklai skiriama 10 minui.)
Vliau mokiniai papraomi nubraiyti schem, kuri atspindi tekste perduodam
informacij. (iai veiklai skiriama 10 minui.)
Treiojoje uduoties dalyje mokiniai praomi suformuluoti 2 sakinius,
apibdinanius pateikt tekst. ie mokini perskaitomi sakiniai raomi,
panaudojant diktofon. (iai veiklai skiriama 10 minui.)
raai perklausomi. Mokiniai irenka ra, geriausiai apibdinant tekst.
Atlik tris skirtingas teksto ,,apdorojimo uduotis, mokiniai tai aptaria.
Aptariama, atsakant iuos klausimus:

Kuri uduoties dalis buvo sudtingiausia?

Kas Jus nustebino, atliekant uduot?

Kokios takos uduoties atlikimui turjo laiko limitas?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima uduot skaityti ir pateikti po vien dal, po kiekvienos dalies

112

reflektuojant. Atlikus uduot, galima pateikti kontrolini klausim i teksto, kur

mokiniai jau skait. i uduot mokiniai gali atlikti ne tik individualiai, bet ir
poromis.
Stebsena
Mokytojas stebi dirbanius mokinius. Jei reikia, jis gali pakomentuoti, kaip atlikta
viena ar kita uduoties dalis. Daug dmesio skiriama refleksijai.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas; j atlieka kiti mokiniai (mokomasis
vertinimas).

Mokiniai

vertina

bendraklasi

rezultatus,

vadovaudamiesi

informacijos pateikimo aikumo, originalumo kriterijais. Vertinant stengiamasi

atkreipti dmes pozityvius mokini veiksmus, j pastangas analizuoti
informacij.
Aptarimas
Aptardamas ios uduoties rezultatus, mokytojas silo atkreipti dmes, jog darbe
mons danai susiduria su nepastamais terminais, profesiniu argonu.
Gebjimas greitai ir aikiai iskirti pagrindinius informacinius blokus galina
produktyviau mokytis ir dirbti, skatina kompetencijas, padedanias gyvendinti
asmenin karjer.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mokausi domiai (8 priedas).
25 uduotis. MOKAUSI MOKYDAMAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, mokjimo mokytis, iniciatyvumo ir krybingumo
kompetencijos.
Uduoties tikslas
Lavinant mokini mokjimo mokytis gebjim, sudaryti slygas jiems
ibandyti nauj mokymosi galimyb.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis

113

424 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
4560 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turt inoti apie skirtingus mokymosi metodus.
Reikalingos priemons
Po vien uduoties lap (9 priedas) kiekvienai mokini porai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai, dirbantys poroje, gauna uduoties lap, kuris perkerpamas dvi dalis.
Abu mokiniai atidiai perskaito savo teksto dal, jei reikia, pasiymi svarbiausias
mintis, pasirengia savo dal perpasakoti porininkui. (Tam skiriama 15 minui.)
Mokiniai vienas kitam papasakoja sav teksto dal, paaikina sunkesnes detales,
svokas. Jie gali vienas kito klausinti, pasitikslinti informacij. (Tam skiriama
15 minui.)
Pabaigus informacijos aptarim, mokytojas pranea, kad i k tik perirto
teksto bus raomas savarankikas darbas. Mokiniai turi ratu individualiai
atsakyti pateiktus klausimus. (Tam skiriama 10 minui.)
Para savarankik darb, mokiniai aptaria, kaip pavyko atlikti uduot.
Prisimena, kaip jautsi mokydami kitus, kaip jiems seksi perteikti
sudtingesnes teksto detales, paaikinti svokas. Mokiniai apibdina, k naujo
apie save suinojo, nusako, kaip jautsi savarankiko darbo metu.
Svarbu sukurti jauki ir pozityvi mokymosi aplink. Nereikt grietai skubinti
mokini; laiko limitas primenamas subtiliai.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima uduot skirti 4 moni grupei, darb organizuojant pagal analogik
schem. Turint daugiau laiko, galima savarankiko darbo lapelius duoti
patikrinti patiems mokiniams.
Stebsena
Stebint dirbanius mokinius, vertt atkreipti dmes papildomai uduodamus
klausimus. Refleksijos metu reikt stebti, kad visi mokiniai apibdint savo
jausen atlikus uduot.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kai grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Atkreipiamas dmesys mokini sitraukim ir mokomj veikl.

114

Aptarimas
Mokytojas atkreipia mokini dmes tai, jog, atlikdami i uduot, jie moksi
mokydami. Mokytojas susieja i mokini patirt su karjeros kompetencijomis,
pabria, jog informacijos perteikimas kitiems yra veikla, danai pasitaikanti
darbo pasaulyje.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mokausi mokydamas (9 priedas).
Mokytojas gali naudoti priede pateikt tekst arba pats pasirinkti bet kokios
tematikos tekst, kuris, jo nuomone, yra aktualus ir pakankamai sudtingas.
Mokymosi vis gyvenim aktualumas akcentuojamas daugybje Europos
Sjungos dokument. Mokymasis vis gyvenim nuosekliai aptariamas
pedagoginje, psichologinje literatroje ir internetiniuose altiniuose.
Rekomenduojami altiniai:

Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

Jovaia L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitini straipsni monografija.

Vilnius: Agora, 2001.

Juceviien P. Besimokantis miestas. Kaunas: Kauno technologijos

universitetas, Technologija, 2007.

Lukoinien V.; Bkta A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: vietimo ir

mokslo ministerija, Pedagog profesins raidos centras, Kronta, 2007.

Mokymosi vis gyvenim memorandumas. Prieiga per internet:

www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc

Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategija. Prieiga per internet:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=329216&p_quer
y=&p_tr2)

Tarptautins konferencijos ,,Mokymasis vis gyvenim ir karjeros raida

ini visuomenje leidinys. Prieiga per internet:
http://www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/KU_19/TEZIU_KNYGA.pdf

http://www.qualityresearchinternational.com/glossary/lifelonglearning.htm

http://radiographics.rsna.org/content/24/5/1483.full

http://www.esae.org/articles/2007_08_005.pdf

115

15. MOKINI ASMENINIO MOKYMOSI STILIAUS REIKM

KARJEROS KELYJE

Temos tikslas nusakyti mokini asmeninio mokymosi stiliaus

aktualum karjeros kontekste.
Mokjimas mokytis aktualus vis amiaus grupi monms, nes btent is mokjimas
skatina asmenyb nuolat tobulti. Painodami save ir inodami savo vyraujant mokymosi
stili, mons gali lengviau ir greiiau imokti nauj dalyk, efektyviau inaudoti turimus
iteklius.
Mokymosi stilius tai pamgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo
bdas. Tai konkreiam mogui tinkamiausias mokymosi bdas. J pasitelkiant, pasirenkamos
priemons ir metodai, kurie leidia greiiau padaryti mokymosi paang, galina aktyviai
veikti.
Daniausiai naudojamasi VAK sistema, kur iskiriami trys pagrindiniai mokymosi
stiliai. Jie pagrsti skirtingais informacijos primimo ir perteikimo bdais: vizualiniu
(regimuoju); audialiniu (girdimuoju); kinesteziniu (lietimo). Aptarti mokymosi stiliai pasiymi
skirtingai ireiktomis, vis kitokiomis informacijos primimo variacijomis. Mokiniams reikt
priminti, jog savo mokymosi stiliaus inojimas ir jam bding priemoni naudojimas leidia
pasiekti geresni rezultat, skmingiau atlikti uduotis.
10 lentel. VAK informacijos perteikimo signalai ir skmingo mokymosi
galimybs
Priemons, padsianios skmingiau mokytis

Mokymosi

Kam skiriamas

stilius

dmesys?

Vizualinis

Vaizdas. Spalvos.

Schemos, briniai, pieiniai, eskizai, lentels,

Formos. riftai.

ratikos instrukcijos, plakatai,

Spausdinti tekstai.

IT priemons: skaidrs, grafikai, vaizdo mediaga.

Garsas. Sskambis.

Garso raai, instrukcijos odiu, informacijos

Intonacija. odiai.

skaitymas garsiai, pasakojimai, diskusijos, debatai,

Ritmas.

klausim udavinjimas, kit moni mokymas.

Lietimas. Judesys.

Projektin veikla, laboratoriniai darbai. simenama

Audialinis

Kinestezinis

116

Skirting priemoni,

informacija susiejama su judesiu, mokomasi

mediag tekstros.

vaiktinjant. Pateikiami praktikoje pritaikomi

Paviri faktros.

pavyzdiai, apiuopiami uduoi rezultatai.

Imanyti asmeninio mokymosi stili aktualu ir karjeros gyvendinimo kontekste.

Pirma, tai leidia efektyviau iekoti, analizuoti ir apibendrinti informacij, kitaip tariant,
konkuruoti su kitais nuolat kintaniame darbo pasaulyje. Antra, tai leidia numatyti asmeninio
tobuljimo galimybes. Treia, mokymosi stili imanymas padeda efektyviai pristatyti
informacij karjeros situacijose, atsivelgiant kit moni (bendramoksli ar darbuotoj)
informacijos primimo bdus.
Nemanoma apibrti paties efektyviausio, absoliuiai tobulo mokymosi stiliaus.
Kiekvienas asmuo tiria ir ibando vairias priemones, o tada nusprendia, kaip mokytis jam yra
parankiausia. Kadangi skirtingi mons mokosi skirtingai, jiems tinka skirtingos mokymosi
priemons ir metodai.
Mokymosi stiliui aptarti skiriama 15 mokinio knygos tema
Asmeninis mokymosi stilius karjeros kelyje. ioje mokinio knygos temoje
pateikiama uduoi, kuriomis siloma atkreipti dmes asmenin mokinio
mokymosi proces. Klausimynas Kaip a priimu informacij (*)
individuali veikla. Upildomas klausimynas padeda nustatyti asmenin
informacijos primimo bd.
Klausimynas ,,Mano mokymosi stilius (**) galina mokinius
nustatyti savo mokymosi stili.
Neatskiriama mokymosi dalis informacijos siminimas. Svarbu lavinti atmint,
siekiant efektyviai mokytis. Iskiriamos trys atminties pakopos (r. 9 pav.), kurias turi pereiti
informacija tam, kad ji ilgam ilikt atmintyje.

Ilgalaik atmintis

Trumpalaik atmintis
Nauja
informacija
Ultratrumpalaik atmintis

9 pav. Atminties pakopos.

117

Ultratrumpalaik atmintis pirmoji pakopa. ioje jutiminje atmintyje informacija

ilaikoma vos kelias sekundes. Tada ji keliauja trumpj atmint, kur nedidelis informacijos
kiekis ilaikomas iki 30 sekundi. Jei smoningai stengiamasi prisiminti, toliau informacija
pasiekia treij pakop ilgalaik atmint, kur nuolat saugoma daugyb informacijos.
Informacijos reikm ir naudingumas lemia, ar toji informacija bus simenama ilgam.
Jei asmuo suvokia, dl ko mokosi, jis daug lengviau simins reikaling informacij. Kartojimas
padeda utikrinti, kad informacija nebus istumta ir pamirta.
Mokymasis gali bti vairiausi form ir apimi. Taiau siminti
btina bet kurioje mokymosi veikloje. Siloma klasje atlikti uduot
,,Turguje pirkau (*), skatinani taikyti netradicin informacijos
siminimo metod.
Analitinis mstymas, gebjimas lyginti duomenis vertinamas kaip
aukiausias mokymosi veiklos poymis. Dalyvaudami grups aidime
,,A skrendu Mnul... (***), mokiniai turs galimyb savarankikai
surasti aidimo sprendimo rakt, analizuoti nuolat gaunam informacij.
Uduotis ,,Mokausi gudriai (**) skatina pasitikslinti inias apie
mokymosi stilius ir jiems tinkamiausius mokymosi bdus.
26 uduotis. ATMINTIES LAVINIMO AIDIMAS ,,TURGUJE PIRKAU...
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti

slygas

mokiniams

pltoti

mokymosi

vis

gyvenim

kompetencij, lavinant j gebjim siminti informacij.

Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
Iki 30 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
20 minui.
Uduoties atlikimo eiga

118

Mokiniai sustoja ratu. Mokytojas stovi rate drauge su mokiniais.

Mokytojas paskelbia instrukcij: ,,Visi drauge einame turg. Turime nupirkti
kiek manoma daugiau produkt, skirt vakarliui. Pradsime nuo vaisi ir
darovi.
Pirkini sraas skelbiamas tokiu bdu: mokinys pasako, kok produkt perka.
Antrasis mokinys pasako, k jis perka, ir vardija ankstesn pirkin. Treiasis
mokinys nurodo savo pirkin ir du ankstesnius. Jei kuris nors dalyvis suklysta
vardydamas, pradedama i pradi.
Mokytojas vis pirkini sra vardija paskutinis, taip demonstruodamas gra
pavyzd ir puiki atmint.
Atlikus pratim trumpai aptariama, kas buvo sudtingiausia aidiant aidim
,,Turguje pirkau.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei grup nra didel (810 dalyvi), skmingai ivardijus produkt sra,
dalyvius reikia sukeisti vietomis. Tada vl pabandyti ivardyti pirkini sra.
Susipainimo pratimas ,,simink mano vard atliekamas tuo paiu principu.
is pratimas gali bti naudojamas pirm kart susitikus su naujais mokiniais.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad visi mokiniai dalyvaut aidime. Jei ties kuriuo nors
mokiniu informacija stringa, mokinius reikt sukeisti vietomis.
Vertinimas
Grtamasis formuojamojo vertinimo ryys pateikiamas odiu apibendrinant
grups darb.
Aptarimas
Vertinant atsivelgiama tai, kiek asmuo sitraukia grups darb, ar
originalius produktus parenka, vertinama grups darbo darna.
Aptariant uduoties rezultatus primenama, jog informacijos siminimas, jos
klasifikacija ir naudojimas yra tiesiogiai susij su daugybe darbo uduoi.
Atminties lavinimas, gebjimas analizuoti informacij mokiniams pravers
siekiant asmenini karjeros tiksl.
27 uduotis. ASOCIACIJ FORMULAVIMO AIDIMAS ,,A SKRENDU
MNUL
Ugdoma karjeros kompetencija

119

Painti galimybes mokytis vis gyvenim.

Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Plsti mokini mokymosi vis gyvenim kompetencij, lavinant j
gebjim analizuoti ir gretinti informacij.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
58 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
1040 minui.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai susda ratu. Mokytojas sdi drauge su mokiniais.
Mokytojas informuoja, kad is aidimas lavina kritin mstym, skatina
analizuoti ir gretinti informacij.
Mokiniams paaikinama, kad jie savarankikai turi suprasti slaptj taisykl,
kuri paaikina, kodl vieni mons skrenda Mnul, o kiti lieka emje.
aidimas pradedamas mokytojo odiais ,,A skrendu Mnul ir pasiimu...
(vardijamas daiktas, atitinkantis slaptj taisykl). Mokinys, sdintis
mokytojui i deins, vardija savo daikt. Jei daiktas atitinka slaptj taisykl,
mokiniui pasakoma: ,,Tu skrendi Mnul. Jei mokinio vardytas daiktas
neatitinka slaptosios taisykls, jis lieka emje.
Dvi paprasiausios slaptosios taisykls formuluots:

pagal lyt (pavyzdiui, Jonas skrenda Mnul pasims laikrod, bet lieka
emje pasims kd. Inga skrenda Mnul pasimusi d, bet lieka
emje pasimusi rakt);

pagal vardo pirmj raid (pavyzdiui, Rta skrenda Mnul pasimusi

rat, rakt, rulet, radij; Tomas skrenda Mnul pasims taros, tort,
titnag ir pan.).

Mokytojas jokiu bdu neiduoda slaptosios taisykls. Mokiniai, isiaikin

slaptj taisykl, neiduoda jos kitiems ir aidia iki galo.
Siloma apsukti bent 5 ratus.
Baig aidim mokiniai drauge aptaria, kas buvo sunkiausia; nusako, kaip

120

seksi aikintis slaptj taisykl. Galima pasilyti mokiniams apgalvoti, kokias

savo slaptsias taisykles iam aidimui sukurt jie patys.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Pagrindins aidimo variacijos pagrstos slaptosios taisykls suformulavimu.
Kuo intelektualesn aidime dalyvaujanti grup, tuo domesni slaptj
taisykli galima sukurti.
Stebsena
Mokytojas stebi aidime dalyvaujani grup, kontroliuoja, kad grup laikytsi
taisykli. Mokini refleksijos metu mokytojas turi galimyb isakyti pastabas
apie aidimo iifravim, uduoti papildom klausim mokiniams.
Vertinimas
Svarbiausia yra ne gauti rezultat iifruoti slaptj taisykl, o aktyviai
dalyvauti. Vertinant dmesys atkreipiamas pozityvius mokini veiksmus, j
pastangas grupuoti ir palyginti informacij.
Aptarimas
Mokytojas,

aptardamas

uduoties

atlikimo

rezultatus,

pabria,

jog

informacijos analiz ir klasifikacija leidia efektyviau naudoti laiko ir kitus

iteklius. Mokiniams primenama, kad gebjimas netradicikai mstyti ir
analizuoti duomenis galina surasti originali sprendim, kurie ypa vertinami
darbo pasaulyje.
28 uduotis. MOKAUSI GUDRIAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjim tikslingai naudoti asmenin mokymosi stili.
Tikslin grup
Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
425 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
3045 minui.

121

Uduoties atlikimo eiga

Mokiniai gauna uduoties lapus, kuriuos turi upildyti. Mokytojas informuoja,
kad i uduotis pads jiems geriau suvokti asmeninio mokymosi stiliaus
reikmingum. Uduoties lape nurodytas situacijas mokiniai turt aptarti,
atsivelgdami savo asmenin mokymosi stili ir jam bdingus mokymosi
principus.
Upild uduoties lap, mokiniai drauge su mokytoju dar kart prisimena VAK
mokymosi stilius. Refleksijos metu aptaria, kokiu bdu jiems lengviausia
imokti nauj dalyk.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Porai mokini pateikiami skirtingi atvejai, kuriuos analizuodami, ie mokiniai
iskiria skirtingus mokymosi stilius.
Stebsena
Mokytojas stebi dirbanius mokinius. Jei reikia, jiems primena VAK
mokymosi stili specifik. Ypatingas dmesys skiriamas uduoties refleksijai.
Vertinimas
Grtamasis ryys pateikiamas odiu. Palankiai vertinamas ne konkretus
uduoties atsakymas, o tai, kaip asmenin patirtis susiejama su uduoties
atsakymais.
Aptarimas
Mokytojas, aptardamas uduoties atlikimo rezultatus, pabria, jog svarbu
identifikuoti ir smoningai naudoti asmenin mokymosi stili, nes tai sudaro
slygas greiiau ir kokybikiau siminti informacij, galina pasiekti auktesni
akademini rezultat.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mokausi gudriai (10 priedas).
Rengiantis iai temai, galima naudoti pedagoginius ir psichologinius
altinius, kuriuose nagrinjama metamokymosi ir probleminio mokymosi
tematika.
Rekomenduojami literatros altiniai:

Koppensteiner, Ch. Kaip geriau siminti ir imokti? Vilnius: Alma

littera, 2005.

Lekaviien, R.; Vasiliauskait, Z.; Antinien, D.; Almonaitien, J.

122

Bendravimo psichologija iuolaikikai. Vilnius: Alma littera, 2010.

Lukoinien, V.; Bkta A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: vietimo ir

mokslo ministerija, Pedagog profesins raidos centras, Kronta, 2007.

Myers, D. G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.

Petty, G. iuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba,

2006.

ulius, A. Mokoms mokytis. Kaunas: viesa, 2004.

Naudingos nuorodos internete:

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_ideologija/118245.html
http://www.pprc.lt/aukm/failai/AUKM_Ypatumai.pdf
http://www.businessballs.com/vaklearningstylestest.htm

16. MOKYMO STAIG VAIROV IR GEBJIM PAINTI

GALIMYBES TOLIAU MOKYTIS UGDYMAS

ios temos tikslas atskleisti mokini ugdym painti galimybes

mokytis, analizuojant mokymo institucij vairov.

Mokymo staig vairov Lietuvoje suteikia galimybes sklandiai pereiti i vienos

mokymosi aplinkos kit, pasirinkti mokymosi veikl, atitinkani asmeninius poreikius.
Mokiniai, analizuodami informacij apie mokymosi staig vairov, jose teikiamas ugdymo
paslaugas, gali tikslingai rinktis mokymosi veiklas, atsakingai planuoti karjer.
Aptariant mokymo staig vairov ir j teikiam paslaug pasirinkimo galimybes,
btina mokiniams priminti, kad is pasirinkimas turs didels takos tolesnei j karjerai. Todl
mokymosi galimybes reikia tirti, atidiai lyginti, vertinant, kiek jos atitinka asmeninius
tobuljimo poreikius.
Lietuvos vietimo sistema suteikia galimybi sklandiai pereiti skirtingo lygmens ir
tipo formaliojo ugdymo programas. Mokinys, atsivelgdamas savo vertybes, interesus ir
gebjimus, pats renkasi, kur mokytis.
Mokymosi galimybs Lietuvos profesinio mokymo staigose.

123

Lietuvos profesinio mokymo staigose gali mokytis vairaus amiaus mokiniai. Jose
siloma madaug 480 profesinio mokymo program. Mokiniai ias staigas priimami nuo 14
met.
Profesinio mokymo sistemos teikiamas tolesnio mokymosi galimybes

pagal

besimokaniojo gyt isilavinim galima skirstyti tris grupes.

11 lentel. Profesinio mokymo staig silomos mokymosi galimybs
Asmenims, neturintiems

Asmenims, turintiems pagrindin

Asmenims, turintiems

pagrindinio isilavinimo

isilavinim

vidurin isilavinim

Profesin kvalifikacij

Profesin kvalifikacij (mokymosi

(mokymosi trukm 2-eji

trukm 2-eji metai)

Profesin kvalifikacij
(mokymosi trukm 12

metai)
Profesin kvalifikacij ir

Profesin kvalifikacij ir vidurin

pagrindin isilavinim

isilavinim (mokymosi trukm 3-eji

(mokymosi trukm 3-eji

metai)

metai)

metai)

Mokymosi pagal profesinio mokymo program privalumai:

Nra stojamj egzamin, todl visi norintieji mokytis profesinio mokymo

staigoje yra j priimami. Taip ivengiama papildomo streso.

Mokslas valstybinse profesinio mokymo staigose yra finansuojamas valstybs

lomis.

Paangiems mokiniams mokamos stipendijos.

Dienini skyri mokiniams utikrinamos lengvatos vieojo transporto bilietams

sigyti.

Mokymosi galimybs Lietuvos auktojo mokslo institucijose yra labai plaios.

iomis galimybmis naudotis turi teis visi Lietuvos pilieiai, gij vidurin isilavinim.
Auktojo mokslo institucijos skirstomos dvi pagrindines grupes: universitetus ir kolegijas.
Studij programos susideda i trij pakop:
I pakopa. Bakalauro studij programos. Renkamasi i universitet ir kolegij silom
studij program. Baigus bakalauro studij program, gyjamas bakalauro kvalifikacinis
laipsnis, patvirtinamas bakalauro diplomu (universitete) arba profesinio bakalauro diplomu
(kolegijoje).
II pakopa. Magistro studij programos, silomos universitet. Skmingai baigus ias
programas, gyjamas magistro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas magistro diplomu.

124

III pakopa. Doktorantros studijos, pasirenkamos pagal mokslini interes srit.

Skmingai apgynus daktaro disertacij, gyjamas daktaro mokslo laipsnis, kur patvirtina
iduodamas daktaro mokslo laipsnio diplomas.
Aptariant gebjim painti mokymosi galimybes ugdym, btina stabtelti ties
takoskyra tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucij. Mokiniams reikt priminti, jog
formaliai gyti inios ir gebjimai sudaro slygas toliau mokytis (pavyzdiui, ilaikius brandos
egzaminus, galima rinktis auktesnio lygmens mokymosi galimybes). Taiau neformaliojo
ugdymo metu gyti inios ir gebjimai skatina usiimti specifinmis karjeros veiklomis,
tobulinti praktinius gebjimus (pavyzdiui, pramogini oki okjai tampa treneriais, kuria
savo oki mokyklas).
Tolesnio

mokymosi

galimybs

aptariamos

mokinio

knygos

,,Karjeros vadovas 16-toje temoje.

ioje temoje pateikiama uduotis skatina mokinius savarankikai
iekoti informacijos apie savo mokymosi galimybes. Uduotis Mokymosi
galimybs (*) pleia mokini akirat, leidia numatyti mokymosi
alternatyvas, patobulinti gebjimus iekoti informacijos ir j analizuoti.
Atliekant i uduot, ugdoma kompetencija painti mokymosi vis
gyvenim galimybes.
Siloma, pasitelkiant paangias technologijas, atlikti daugyb
uduoi.
Diskusija ,,Kur mokytis ms mikrorajone (**) suteiks prog
apvelgti vairiausias mokymosi galimybes artimiausioje geografinje
aplinkoje.
Uduotis

,,AIKOS

informacija

mokiniui

(**)

skatina

bendradarbiauti, pltoti gebjimus analizuoti ir sisteminti informacij,

tobulinti kompetencij painti karjeros galimybes.
Uduotis ,,AIKOS aliems (***) tai mokini sukurtas vaizdo
filmukas, padedantis pristatyti AIKOS (Atvir informavimo, konsultavimo,
orientavimo sistem) bendraamiams. i uduotis skatina komandinio darbo
gebjimus derinti su planavimo ir itekli valdymo gebjimais.
Uduotis ,,Ms profesinio mokymo staiga (***) skirta profesinio
mokymo staig mokini gebjimams apibendrinti ir pateikti informacij
ugdyti.

125

29 uduotis. DISKUSIJA ,,KUR MOKYTIS MS MIKRORAJONE?

Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, bendradarbiavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Aptarti mokini galimybi mokytis vairov mikrorajone, skatinant
atpainti skirtingas mokymosi formas.
Tikslin grup
Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
515 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti apgalvoj savo mokymosi patirtis, turti ini apie skirtingas
mokymo formas ir staigas.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi klas, ratu sustatytos kds.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai pakvieiami isirinkti vietas ir sussti. Mokytojas taria vadin od,
primena, kaip vertinga yra mokytis. Kiekvienas diskusijoje dalyvaujantis
mokinys trumpai pristato savo dabartin mokymosi patirt: kaip jam sekasi
mokykloje; kokius brelius lanko mokykloje; kokius brelius lanko u
mokyklos rib. Diskusija pradedama klausimu: Kas paskatino lankyti brelius
(patys norjo, draugai, tvai paragino ir pan.)? Kodl svarbu tobulinti savo
gebjimus?
Aptariama, kokias mokymo staigas mikrorajone mokiniai ino. Esant poreikiui,
mokytojas patikslina mokini pateikt informacij.
Stebsena
Mokytojas analizuoja mokini isakomas mintis, stebi mokini elges diskusijos
metu. Svarbu priminti, jog turi bti laikomasi pagarbos ir vertingumo princip.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas. Grtamasis ryys mokiniams suteikiamas

126

odiu, akcentuojant j tinkam pasirengim diskusijai, aktyv dalyvavim joje.

Aptarimas
Mokytojas pagiria mokinius u konstruktyv elges diskusijos metu, akcentuoja
nauj informacij apie mokymosi galimybes mikrorajone. Pabriama
asmenins atsakomybs u savo mokymsi svarba.
30 uduotis AIKOS INFORMACIJA MOKINIUI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams analizuoti AIKOS duomen bazs informacij
ir j pristatyti kitiems mokiniams.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
520 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
1 valanda 30 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su elektronins informacijos paiekos sistemomis,
mokti naudotis ,,MS Windows Power Point programa.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, turintys interneto prieig.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai sda prie kompiuteri ir surenka AIKOS tinklalapio nuorod
www.aikos.smm.lt.
Mokiniams paskelbiama uduotis: ,,Naudodami AIKOS duomen bazs
informacij, sukurkite pristatymo ,,AIKOS informacija mokiniui skaidres. Js
pristatymo skaidrs turi tenkinti ias slygas:

127

Pristatymo apimtis nuo 7 iki10 skaidri. Titulin ir baigiamoji skaidrs yra

privalomos.

Pristatyme idstoma i informacija: kaip mokiniui AIKOS duomen bazje

rasti informacijos apie profesijas; kokie yra AIKOS duomen bazs
privalumai; kokie gali bti praktiniai patarimai, iekant informacijos AIKOS
duomen bazje.

Mokini parengti pristatymai isaugomi elektroninje laikmenoje. Jie aptariami

drauge su autoriais.
Uduoties rezultato pagrindas yra informacijos paiekos procesas, todl
pristatymo dizain nereikt kreipti daug dmesio.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
i uduot mokiniai gali atlikti ne tik individualiai, bet ir dirbdami poromis.
Galima rengti ne skaidres, o lankstinuk ar skrajuk apie AIKOS sistem. Jei yra
atitinkamos slygos, galima organizuoti vie pristatym ,,AIKOS informacija
mokiniui perir.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieko informacijos.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Mokytojas vertina, ar mokini
pateikti darbai atitinka uduotyje suformuluotus reikalavimus.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, mokiniams primenama, jog AIKOS informacin
sistema tai puiki galimyb rasti reikiamos karjeros informacijos. ioje
informacinje

sistemoje

skelbiama

tik

patikrinta,

oficialiai

pripainta

informacija, todl mokiniai gali bti tikri, kad visada suras naujausios, legalios
informacijos apie mokymo institucijas ir mokymosi galimybes.
31 uduotis AIKOS ALIEMS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti

mokiniams

slygas

ugdytis

gebjimus

iekoti

karjeros

128

informacijos ir j pristatyti, rengiant vaizdo filmuk apie AIKOS

duomen baz.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai.
Grups dydis
420 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
1 savait uduoties produkto vaizdo filmukui parengti.
45 minuts filmuk perirai.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su elektronins informacijos paiekos sistemomis;
reikalingas bent minimalus kompiuterinio ratingumo lygis.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, filmavimo ranga (vaizdo kameros, imanieji telefonai ir pan.).
Filmukams montuoti rekomenduojama naudoti ,,MS Windows Movie
Maker program.
Rezultat perirai reikia i priemoni: multimedijos projektoriaus,
kompiuterio, kolonli.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi grupes po keturis.
Grupms pateikiama uduotis: ,,Sukurkite 2 minui trukms vaizdo filmuk
,,AIKOS aliems. Mokytojas paaikina, kad mokiniai turi 1 savait iai
uduoiai atlikti. Uduoties atlikimas bus vertinamas periros metu.
Reikalavimai vaizdo filmukui ,,AIKOS aliems:

Filmukas turi trukti 2 minutes.

Filmuku paaikinama, kaip iekoti informacijos apie profesijas AIKOS

duomen bazje.

Kiekvienas grups narys turi pasirodyti filmuotoje mediagoje bent 5

sekundes.

Montavimu, garsinimu, muzikiniu fonu ir specialiaisiais efektais

demonstruojama grups krybikumas ir laisv.

Filmuk periros metu grups nariai pristato savo darbo eig. Jei reikia,
komentuoja parengt vaizdo filmuk.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)

129

i uduot mokiniai gali atlikti ir individualiai ar dirbdami poromis.

Stebsena
Mokytojas atlieka patarjo vaidmen. Jis stebi, kaip mokini grups planuoja
atlikti uduot. Atkreipia dmes mokini pasirinktus darbo grupje
vaidmenis.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Mokytojas vertina, ar mokini
pateikti vaizdo filmukai atitinka uduotyje suformuluotus reikalavimus.
Grtamasis ryys pateikiamas odiu.
Aptarimas
Mokytojas pabria, jog btina laikytis uduotyje pateikt reikalavim,
primena, jog svarbu ne tik suformuluoti informacin turin, bet ir apgalvoti,
kaip j pateikti. ios uduoties rezultatas susiejamas su mokini ateities karjera
bent dviem aspektais: tobulinami komandinio darbo gebjimai ir gyjama
patirties pristatyti rezultat / produkt.
32 uduotis. MS PROFESINIO MOKYMO STAIGA
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti galimybes mokytis vis gyvenim.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, bendradarbiavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams slygas pristatyti savo profesinio mokymo staig,
akcentuojant mokymosi galimybi vairov.
Tikslin grup
Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
520 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
1 valanda 30 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su elektronins informacijos paiekos sistemomis,
mokti naudotis ,,MS Windows Power Point programa.
Reikalingos priemons

130

Kompiuteriai, turintys interneto prieig.

Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai

suskirstomi

grupes

po

4.

Jiems

paskelbiama

uduotis:

,,Naudodamiesi visais Jums inomais ir prieinamais informacijos altiniais,

sukurkite savo profesinio mokymo staigos pristatymo ,,A mokausi ia
skaidres. Js pristatymo skaidrs turi tenkinti ias slygas:

Pristatymo apimtis nuo 7 iki 15 skaidri. Titulin ir baigiamoji skaidrs

yra privalomos.

Pristatyme idstoma i informacija: profesinio mokymo staigos misija;

kontaktin informacija; ivardijamos specialybs, kurias galima gyti;
aptariamas primimas profesinio mokymo staig.

Pristatymo skaidrse galima pateikti asmenins mokymosi patirties

pavyzd.

Mokini parengti pristatymai isaugomi elektroninje laikmenoje. Jie aptariami

drauge su autoriais.
Uduoties rezultato pagrindas atskleisti mokymosi galimybes. Pristatymo
dizainas nra labai aktualus, daug svarbiau kad pristatymas bt informatyvus
ir bt tiksliai apibdintos mokymosi galimybs.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
i uduot mokiniai gali atlikti dirbdami poromis arba individualiai. Galima
rengti ne skaidres, o lankstinuk ar skrajuk apie profesinio mokymo staig.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieko informacijos.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Mokytojas vertina, ar mokini
pateikti darbai atitinka uduotyje suformuluotus reikalavimus.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, akcentuojama mokymosi galimybi vairov,
primenamas vietimo sistemos atvirumas. Drauge su mokiniais aptariami
informacijos paiekos rezultatai. i uduotis gali padti vertinti ir pakoreguoti
profesinio mokymo staig internetini tinklalapi idstym. Mokiniai gali
pateikti verting pastab dl elektroninio informacijos pateikimo vartotojams.

131

Isamios informacijos apie galimybes toliau mokytis Lietuvoje pateikiama

iuose oficialiuose tinklalapiuose:

http://www.aikos.smm.lt

Atvira

informavimo,

konsultavimo

ir

orientavimo sistema.

http://www.lamabpo.lt Lietuvos auktj mokykl asociacija bendram

primimui organizuoti.

Rengiantis iai temai, galima naudotis teiss aktais, reglamentuojaniais

mokymo/si proces tvark, taisykles ir eig:
LR vietimo statymu. Prieiga per internet:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query
=&p_tr2=
LR auktojo mokslo statymu. Prieiga per internet:
http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/VIII-1586-2.htm
LR profesinio mokymo statymu. Prieiga per internet:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404449

17. GEBJIM PAINTI DARBO PASAUL UGDYMAS

Temos tikslas nusakyti mokini gebjim painti darbo pasaul

pltros kryptis ir svarb planuojant karjer.

Visuomenje vykstantys ekonomikos, kultros ir politinio gyvenimo pokyiai yra

sparts ir atneantys naujovi. Globalizacijos slygomis geografiniai atstumai praranda
reikm. Galimybs virtualiai bti, keliauti, mokytis ipleia darbo pasaulio ribas. Darbo
pasaulis yra veikiamas monijos skaiiaus augimo ir demografins situacijos kaitos.
Mokini skatinimas domtis darbo pasaulio pokyiais yra tiesiogiai siejamas su
karjeros galimybi tyrimu ir karjeros kelio pasirinkimu. Dl darbo pasaulio pokyi atsiranda
nauj galimybi ir klii, o tai lemia darbuotoj karjeros kait.

132

Informacija apie darbo pasaulyje egzistuojanias darbo vietas ir kaitos procesus

galina atidiau rinktis darbo viet, platesniame kontekste apmstyti asmenins karjeros
ingsnius. Lietuvos profesij klasifikatorius padeda painti oficialiai pripaint profesij
vairov (r. http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8). J naudodami, mokiniai gals
sukonkretinti savo profesinio pasirinkimo variantus, numatyti galimas giminikas profesijas.
Profesijoms, j specifikai ir atliekamoms darbo veikloms apibdinti naudojamos
profesiogramos. Profesiograma tai trumpas, konkretus ir detalus konkreios profesijos
apibdinimas (profesijos charakteristika). Elementariosios profesiogramos struktr sudaro ie
elementai: darbo objektas, darbo priemons, darbo vietos charakteristikos apraymas,
reikiamos

kvalifikacijos

apraymas,

profesinio

statuso

vertinimas

(r.

http://www.aikos.smm.lt/html/4/111212.html). Analizuodami tok profesijos apibdinim,

mokiniai susipasta su profesija neutraliomis slygomis, neatsivelgdami profesijos
stereotipus ir tos profesins srities mitologij. Teorin konkreios profesijos painim prie
realybs priartina bendravimas su tos profesijos atstovais. Informaciniai interviu padeda itirti
profesin kasdienyb, nustatyti darbini veikl sek, gauti atsakymus apie profesins veiklos
subtilybes.
Kalbant apie darbo pasaul, negalima pamirti nuolat populiarjani karjeros
galimybi, atsirandani kuriant nuosav versl. Galima pasirinkti skirtingas variacijas: dirbti
laisvai samdomu darbuotoju (angl. freelancer), susikurti sau darbo viet, naudojant verslo
liudijim ar patentus. Aktyvus mogus gali pasinaudoti vairiomis progomis ir pats susikurti
skmingos karjeros formul.
Darbo pasaulio kaitai aptarti skirta 17 mokinio knygos tema Kas
vyksta darbo pasaulyje?. ioje temoje pateikiam uduoi, kuriomis
pltojama kompetencija painti kintant darbo pasaul, skatinama darbo
pasaulyje vykstanius procesus sugretinti su asmenine patirtimi.
Uduotis urnalisto tyrimas (*) atliekama individualiai. Ji skirta
gebjimams painti socialin aplink, analizuoti informacij tobulinti. ioms
uduotims atlikti reikalingas kompiuteris, turintis interneto prieig.
,,Naujos darbo formos (**) i uduotis skirta vairioms darbo
formoms apibdinti ir analizuoti.
Uduotis ,,Mano artimj profesijos (***) skatina bendrauti su
artimja socialine aplinka. i uduotis galina mokinius nuodugniau
susipainti su Lietuvos profesij klasifikatoriumi, jo sandara.
Uduotis ,,Man domios profesijos (**) atliekama individualiai,

133

taiau jos rezultatai pristatomi klasje. Mokiniai tobulina kompetencij

painti kintant darbo pasaul, lavina gebjimus analizuoti ir pristatyti
informacij.
Uduotis ,,Profesij medis (**) skirta giminikoms profesijoms
pristatyti, pasitelkiant krybinius mokini gebjimus.
Darbo pasaulio kaitai atskleisti skirtos toliau pristatomos uduotys:
,,Ms mokyklos darbuotojai (**), ,,Darbo pasaulis (***), ,,Mano
svajoni darbas (*), ,,Profesiogram analiz (**) ir ,,Interviu su
profesionalu (***). ios uduotys sudaro galimyb aptarti darbo pasaulio
pokyius ne tik valstybs politikos lygmeniu, bet ir vieno mogaus
gyvenimo kontekste.
Skatinant mokinius domtis darbo pasaulio kaita, galima skmingai
naudotis profesinio veiklinimo galimybmis, pavyzdiui, rengti vizitus
sektorinius praktinio mokymo centrus, kuriamus skirtinguose Lietuvos
regionuose.
33 uduotis. MS MOKYKLOS DARBUOTOJAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokinius bendrauti su skirting profesij atstovais ir gilinti darbo
pasaulio painim.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
430 mokini (suskirstomi grupmis po 4).
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts (30 minui skiriama susipainti su mokyklos darbuotojais, 15
minui uduoties rezultatams aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, jog skirting profesij atstovai vykdo skirtingas uduotis.
Mokiniai turi bti pasireng pokalbiui su mokykloje dirbaniais darbuotojais.

134

Uduoties atlikimo eiga

Pasirengimas. Mokytojas su mokyklos darbuotojais i anksto susitaria dl
susitikimo su mokiniais. iuos susitikimus traukiami visi mokyklos
darbuotojai: administracija (direktorius, pavaduotojai), techninis personalas
(ratins darbuotojai, budintieji, valytojai, sargai), valgyklos personalas (virjos,
valgyklos vedjas), pedagoginis personalas ir specialistai.
Mokiniai suskirstomi grupmis po 4. Per 30 minui mokini grup turi susitikti
su 2 mokyklos darbuotojais. Mokiniai traukdami burtus isirenka du
darbuotojus, su kuriais susitiks. Per 1015 minui mokiniai isiaikina:

Kiek met darbuotojas eina ias pareigas?

Kokias pagrindines uduotis atlieka?

K savo darbe darbuotojas labiausiai mgsta?

Kokie didiausi sunkumai?

Kokius darbo rankius (priemones) naudoja?

vykd uduot, mokiniai susirenka aptarti rezultat.

Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai kalba su mokyklos darbuotojais; koki
papildom klausim uduoda. Svarbu atkreipti dmes grups darb ir mokini
tarpusavio santykius.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, atkreipiant dmes grupi surinktos
informacijos nuoseklum. Papildomai vertinamas mokini darbas grupse.
Aptarimas
Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas primena mokiniams, kad,
kalbdamiesi su mokyklos darbuotojais, jie paino skirtingas pareigybes, galjo
geriau suprasti, kokias uduotis atlieka skirtingi darbuotojai.
34 uduotis DARBO PASAULIS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo kompetencija.
Uduoties tikslas
Skatinant mokini susidomjim darbo pasaulio kaitos procesais, sudaryti

135

slygas mokiniams plaiau painti karjeros galimybes.

Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
814 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Reikalingos priemons
Atsakym vietos ymekliai (Taip. Ne. Labiau taip. Labiau ne). Lipni juosta
ymekliams priklijuoti. Mokytojo klausim kortels.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Didel, erdvi patalpa. Kiemas.
Uduoties atlikimo eiga
Jei pamoka vyksta klasje, suolai istumdomi, centre paliekama laisvo ploto.
Mokytojas

ant

grind

priklijuoja

atsakym

vietos

ymeklius.

TAIP

Labiau NE

Labiau TAIP

NE

Mokiniai informuojami, kad, perskait teigin, jie per 10 sekundi turi

pasirinkti savo atsakym ir toje vietoje atsistoti.
Mokytojas skaito teigin, mokiniai pasirenka savo atsakymus. Drauge aptariami
pasirinkimo motyvai, skirtingas pozicijas pasirink mokiniai komentuoja savo
pasirinkim.
Skaitomas kitas teiginys. Atsakym pasirinkimo procedra pakartojama.
Siloma uduoiai naudoti 57 kontroversikus teiginius. Pastaba mokytojams:
reikt atkreipti ypating dmes teigini formuluotes, vengti dvigub neigini.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima panaudoti kaip vad pamok apie darbo pasaul, apie profesij
vairov arba apie darbuotoj teises ir pareigas.
Stebsena

136

Perskaits teiginius, mokytojas stebi, kaip mokiniai pasirenka atsakym

variantus. Jis fiksuoja, ar aptariant atsakymus atsiranda mokini, keiiani
nuomon. Btina j paklausti, kodl pakeit pozicij.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kai grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Aptarimas
Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas silo atkreipti dmes skirtingas
nuomones ir isakomus argumentus joms pagrsti. Mokiniams primenama, kad
skirtingi mons turi nevienod poir, todl pradjus dirbti bus reikminga
gebti susikalbti, rasti bendr sprendim.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Teiginiai. Darbo pasaulis (11 priedas).
35 uduotis. MANO SVAJONI DARBAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Bendradarbiaujant ,,dzgianiose grupse, tobulinti mokini gebjimus
painti karjeros galimybes.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
820 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
20 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Reikalingos priemons
Popieriaus lapas ir raikliai grupms; balta lenta (didelis lapas) ir ymekliai
rezultatams fiksuoti. Laikrodis arba laikmatis.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi grupmis po 4. Jie susda u vieno stalo, gauna lap
popieriaus ir raikl.

137

Mokytojas trumpai paaikina ,,dzgiani grupi veikl: ,,Per 5 minutes grup

ant lapo surao, kokie yra j svajoni darbo bruoai (charakteristikos).
(Veiklai skiriamos 5 minuts; grietai laikomasi laiko reglamento.)
Baigus rayti, visos grups susda aptarti ir ,,igryninti svajoni darbo bruo.
Grupi atsakymai fiksuojami ant lentos arba dideliame popieriaus lape, kad bt
gerai matomi.
Jei fiksuojant svajoni darbo bruous kyla diskusij, reikia leisti mokiniams
isakyti savo konstruktyvius argumentus (tam skiriama iki 15 minui).
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima panaudoti kaip vad pamok apie darbo pasaul, apie profesij
vairov arba apie darbuotoj teises ir pareigas.
Galima silyti kiekvienai grupei atskirai pristatyti savo svajoni darbo idj;
tokiu atveju kiekvienam pristatymui skiriama iki 2 minui.
Stebsena
Pateikdamas uduot, mokytojas stebi, kad ,,dzgianios grups efektyviai
dirbt t. y. skirt laik idjoms fiksuoti, o ne veikl pasiskirstymo klausimams
sprsti. Mokytojas atidiai priiri, kad nebt nusiengta laiko reglamentui.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kai grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Atkreipiamas dmesys mokini sitraukim ir darb grupje, pagiriama u ypa
originali idj isakym.
Aptarimas
Aptardamas rezultatus, mokytojas pabria, jog i uduotis skatino mokini
krybikum, galino juos isakyti originalias mintis. Mokiniai, dirbdami
drauge, tobulino gebjimus bendrauti ir bendradarbiauti, kurie yra ypa aktuals
iuolaikiniame darbo pasaulyje. Diskusija, kilusi aptariant svajoni darbo
bruous, skatina mokinius pltoti savo socialinius gebjimus.
36 uduotis PROFESIOGRAM ANALIZ
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas

138

Sudaryti slygas mokiniams susipainti su profesiogram struktra, su jose

pateikiama informacija, kuri skatina mokinius painti kintant darbo
pasaul.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
426 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
3045 minuts (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams reikia paaikinti apie profesiogram struktr ir paskirt.
Reikalingos priemons
Po uduoties lap kiekvienam mokiniui (12 priedas).
Po profesiogramos kopij kiekvienam mokiniui.
(altinis: http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/)
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai gauna uduoties lapus (12 priedas). Uduoiai individualiai atlikti
skiriama 15 minui.
Atlik profesiogramos uduot, mokiniai suskirstomi poromis. Poros nariai
apsikeiia savo uduoties lapais, kad galt perirti ir vertinti kito mokinio
atsakymus. Mokiniai turi galimyb uduoti kitam poros nariui klausim, prayti
pakomentuoti neaikius atsakymus. (Tam skiriama 1015 minui.)
Mokiniai, pabaig darb, praomi pasidalyti patirtimi: Kaip seksi atlikti
uduot? Kaip tai vertino kitas poros narys? Kaip jautsi vertindami kito
mokinio uduoties lap? K naujo suinojo apie profesij pasaul?
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti skiriama nam darbams.
Mokiniams gali bti suteikiama galimyb i Profesij vadovo savarankikai
pasirinkti profesiogram: paios domiausios profesijos / paios nuobodiausios
profesijos / svajoni profesijos.
Galima skirti kelis skirtingus profesiogram variantus.
Pastaba: Profesijos vadovas spausdinta forma buvo leidiamas iki 2010 met.
2010 metais Profesijos vadovas paskelbtas tik elektronine forma, prieinamas
tinklalapyje http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/.

139

Stebsena
Mokytojas stebi mokini individual darb, jei reikia, komentuoja atsakym
formuluotes.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kur atlieka patys mokiniai. Tai mokomojo
vertinimo forma, kai mokiniai vertina savo bendramoksli rezultatus.
Aptarimas
Aptardamas uduoties atlikim, mokytojas atkreipia mokini dmes j gyt
patirt vertinti kito mokinio darb. Mokytojas susieja i uduot su karjeros
gyvendinimu.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Profesiogramos analizei (12 priedas).
37 uduotis. INTERVIU SU PROFESIONALU
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Pagilinti mokini inias apie profesij pasaul, jiems bendraujant su
skirting profesij atstovais.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
426 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
1 savait uduoiai atlikti. 45 minuts rezultatui pristatyti klasje.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams paaikinama, kaip atliekamas informacinis interviu, apibdinama jo,
kaip informacijos altinio, paskirtis.
Reikalingos priemons
Po uduoties lap kiekvienam mokiniui (13 priedas).
Uduoties atlikimo eiga

140

Mokiniai gauna uduoties lapus (13 priedas).

Mokytojas pristato uduoties eig: per pamok mokiniai susipasta su
informacinio interviu metodu; 1 savait mokiniai gali iekoti profesij, kurios
domina, atstov ir juos apklausti; kit pamok mokiniai pristato informacinio
interviu rezultatus.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Norint pasunkinti uduot, galima surengti loterij: burt bdu mokiniai
isitraukt profesijas, kuri atstovus turt apklausti.
Rezultatui pristatyti galima silyti naudoti ne uduoties lap, o mokini
parengtas skaidres.
Stebsena
Mokytojas stebi, ar mokiniai teisingai suprato uduot, komentuoja informacinio
interviu metod. Jei reikia, nedrsius mokinius paskatina veikti vis pirma
artimojoje socialinje aplinkoje.
Pristatant rezultatus mokytojas stebi, kiek mokiniai sitrauk i veikl, kaip jie
apibdina gyt patirt.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kur atlieka patys mokiniai, aptardami savo
bendramoksli atlikt interviu rezultatus.
Aptarimas
Pagrindinis uduoties rezultatas tai, kad gyta patirties taikyti informacin
interviu; i patirt mokytojas susieja su bsimu karjeros sprendimu. Mokiniams
primenama, kad jie iband ,,rank, padsiant ateityje i pirm lp gauti
informacijos apie karjeros sritis, profesin veikl ir perspektyvas.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Interviu su profesionalu (13 priedas).
38 uduotis. PROFESINIS VEIKLINIMAS. VIZITAI SEKTORINIUS PRAKTINIO
MOKYMO CENTRUS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Profesinio veiklinimo tikslas

141

Sudaryti slygas mokiniams tirti savo karjeros galimybes, dalyvaujant

vizituose sektorinius praktinio mokymo centrus.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
15 mokini vienam lydiniam asmeniui.
Patarimai, profesin veiklinim organizuojaniam mokytojui

Atsivelgdamas mokini pageidavimus, mokytojas vizitui parenka centr, kuriame

vykdomi pageidaujamo sektoriaus praktiniai mokymai. Su atsakingais sektorinio
praktinio mokymo centr darbuotojais i anksto suderinama vizito laikas, trukm ir
dalyvaujani mokini grups dydis.

Prie vizit sektorinius praktinio mokymo centrus mokiniams primenama praktins

patirties reikm darbo pasaulyje.
Aptariant darbo pasaulio kait, rekomenduojama pasitelkti statistinius
duomenis,

darbo

rinkos

situacijos

apvalgas,

Lietuvos

profesij

klasifikatori.
Nuorodos internete:
http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0868:FIN:LT:PDF
(EK komunikatas ,,Nauji gebjimai naujoms darbo vietoms, 2008);
http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8 (Profesij klasifikatorius);
http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html

(Mokini

ugdymo

karjerai

informacin svetain);
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/situacija.aspx (Lietuvos
darbo biros situacijos darbo rinkoje apvalga);
http://www.vmi.lt/lt/ (Valstybins mokesi inspekcijos tinklalapis);
http://www.profesijpasaulis.lt
http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/
http://www.esparama.lt/20072013/lt/gaires/priemones/priemone/projektai?priem_id=000bdd5380003dd6
(Informacija apie projekt ,,Profesinio mokymo infrastruktros pltra,
sektorinius profesinio mokymo centrus)

142

18. MOKINIO PROFESIJ IR MOKYMOSI GALIMYBI

SRAO RENGIMAS
ios temos tikslas taikant skirting informacijos paiekos bd
teikiamus privalumus, apibendrinti mokinio karjeros (mokymosi ir
darbo) galimybes.

Planuojant asmenin karjer, svarbu objektyviai suvokti savo galimybi mokytis ir

tobulti spektr. Lietuvos vietimo sistema suteikia galimybi sklandiai pereiti i vienos
mokymosi aplinkos kit. Sistema parengta priimti jaunuolius, taiau ie patys turi nusprsti,
kokias studij (ar profesinio mokymo) programas pasirinkti.
Atuoniolikta mokinio knygos ,,Karjeros vadovas tema skirta visai II daliai
apibendrinti. Mokiniai patikrina savo pasirengim atsakyti sau klausimus: Kokios profesijos
mane domina? Koki karjer rinkiausi ateityje? Kokios mokymosi galimybs man yra
tinkamos?
Jei mokinio pasirengim karjeros sprendimui prilygintume karinei operacijai, tai
karjeros galimybi srao rengimas tapt tokios operacijos valgomuoju ygiu, kurio metu
isiaikinami pagrindiniai teritorijos parametrai, numatomi judjimo ir atsitraukimo keliai,
patikrinama ginkluot. Labai svarbu, kad mokiniai rimtai pavelgt karjeros galimybi srao
rengim. is sraas susies mokinio turim savs painimo informacij su jo disponuojama
informacija apie darbo pasaulio kait, paskatins realiau vertinti savo stiprybes bsimos
karjeros kontekste.
Mokinio knygos ,,Karjeros vadovas 18-toje temoje pristatomas
profesij ir mokymosi galimybi sraas, aptariama, kodl svarbu parengti
sra.
Uduotis Profesij ir mokymosi galimybi sraas (**) skirta
karjeros (mokymosi ir darbo) galimybms painti. Ji atliekama
individualiai. Mokiniai susistemina ir vardija savo pasirinkimo galimybes;
profesij ir mokymosi galimybi sra isaugo kaip svarb dokument,
kur naudos priimdami karjeros sprendimus.

143

Savs ir darbo pasaulio painimo gyliui identifikuoti siloma

mokiniams pateikti uduot ,,Mano pasirinkimo galimybs (***). Norint
atlikti i uduot, reikia apibendrinti informacij apie darbo pasaul ir
profesijas, susisteminti inias apie mokymosi galimybes.
Profesinio mokymo staig mokiniai turt atlikti apibendrinani
uduot ,,Mano profesins galimybs (***), kuri jiems pads apibendrinti
turim informacij apie profesijos, kurios mokosi, perspektyvas.

39 uduotis MANO PASIRINKIMO GALIMYBS

Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Nustatyti ir susisteminti asmeninius mokymosi poreikius, kurie yra ypa
aktuals planuojant tolesnius karjeros ingsnius.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts x 2 (2 pamokos)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti supaindinti su AIKOS informacine sistema, turti ini apie
skirtingas studij ir mokymosi galimybes, kurias silo Lietuvos vietimo
sistema, suprasti, kaip pereinama i vieno isilavinimo lygmens kit.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, turintys interneto prieig, uduoties lapai (14 priedas), raikliai.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniams pateikiami uduoties lapai (arba elektronin uduoties lap versija).

144

Mokytojas paaikina, kad informacijai surasti, susisteminti ir pateikti skiriamos

35 minuts. Per laik mokiniai turi upildyti uduoties lap. Klasje
paskelbiama instrukcija: ,,sivaizduokite, kad iandien paskutin diena, kai turite
nusprsti, kokios tolesnio mokymosi galimybs Jums svarbios renkantis karjeros
keli. Svarstyti nra kada. Sprendimo atidti nemanoma. Uduoties lape
nurodykite Jus dominani karjeros srit, pateikite studij ar mokymo program
pasirinkimo galimybes.
Baigus pildyti uduoties lap, 10 minui skiriama refleksijai: aptariama, kokios
informacijos paieka utruko ilgiausiai, k naujo mokiniai suinojo, atlikdami
i uduot. Mokiniai informuojami, jog kit pamok turs trumpai pristatyti
savo galimybi sra.
Kitos pamokos metu mokiniai sugrupuojami po 4. Grupelje kiekvienas
mokinys pristato savo rezultat (vienam pristatymui skiriamos 5 minuts, i viso
20 minui).
Mokytojas grupms pateikia ISCED tarptautinio vietimo sistemos lygmen
sra. Mokini grup drauge nustato, kokias ISCED lygmens galimybes yra
pasirink. (Tam skiriama 15 minui.)
Po io aptarimo mokiniai pasidalija spdiais:

Kaip seksi pristatyti savo galimybi schem?

Kaip seksi nustatyti ISCED lygmenis?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima uduot naudoti inioms ir gebjimams patikrinti.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokini poros atlieka uduot, jei reikia, konsultuoja dl
informacijos paiekos. Mokytojas akcentuoja konsultuojant svarbius principus:
pagarb, nealikum, konfidencialum.
Vertinimas
Naudojamas apibendrinamasis vertinimas, kuriuo apibriama mokinio paanga,
padaryta per tobuljimo laikotarp. Tai apibendrinanti uduotis, sujungianti
mokinio rinkt bei analizuot informacij ir padedanti numatyti jo galim
karjeros pasirinkim spektr.
Aptarimas
Aptardamas ios uduoties rezultatus, mokytojas nurodo, kad, vardijus
asmenines galimybes, galima aikiau numatyti karjeros ingsnius. Galimybi

145

vardijimas nra vienkartinis, nekvestionuojamas veiksmas. Tai pagalba, kuria

mokinys naudojasi, planuodamas savo karjer.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mano galimybi schema (14 priedas).
40 uduotis MANO PROFESINS GALIMYBS
Ugdoma karjeros kompetencija
Painti kintant darbo pasaul.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti painti kintant darbo pasaul, akcentuojant pasirinktos profesijos
perspektyvas.
Tikslin grup
Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su profesij klasifikatoriumi, profesiogram
sandara ir giminik profesij koncepcija.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, turintys interneto prieig.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Informacini technologij klas.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas paskelbia uduot: ,,Naudodamiesi visais Jums prieinamais
informacijos altiniais, atsakykite iuos klausimus:

Kada pabaigsite mokymosi proces ir gysite profesin kvalifikacij?

Kokias profesines galimybes velgiate iuo metu?

Kokios asmenins savybs, Js nuomone, yra paios svarbiausios Js

specialybs atstovams?

Kokias giminikas profesijas inote?

146

Savo atsakymus suraykite ir persiskite mokytojui elektroniniu patu.

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima i uduot naudoti ini apie kintant darbo pasaul ir gebjim iekoti
informacijos bei j sisteminti patikrai.
i uduot galima integruoti informacini technologij pamokas.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai atlieka uduot, jei reikia, konsultuoja dl
informacijos paiekos altini.
Vertinimas
Naudojamas apibendrinamasis vertinimas, kuriuo apibriama mokinio paanga.
Tai apibendrinanti uduotis, sujungianti mokinio rinkt bei analizuot
informacij ir padedanti geriau nusakyti asmenins karjeros alternatyvas.
Aptarimas
Aptardamas ios uduoties rezultatus, mokytojas nurodo, jog asmenini
galimybi vardijimas yra susijs su kintanio darbo pasaulio painimu.
Pabriama, jog galimybi vardijimas nra vienkartinis veiksmas.
Sudarant tolesnio mokymosi ir karjeros galimybi sra, rekomenduojama
naudotis oficialiomis duomen bazmis. Prieiga per internet:
http://www.aikos.smms.lt
http://www.lamabpo.lt
Taip pat patariama naudoti Profesij vadov. Prieiga per internet:
http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/
Profesij klasifikatori. Prieiga per internet:
http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8
Rekomenduojami altiniai:
Eurydice duomenys apie Lietuvos vietimo sistem. Prieiga per internet:
http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/eurybase/eurybase_
full_reports/LT_LT.pdf
Lietuvos vietimo sistemos lygmenys pagal ISCED sistem. Prieiga per
internet:
http://www.dynot.net/index.php?Itemid=81&id=46&option=com_content&
task=view&lang=lt
http://www.karjerosmokykla.europass.lt/get.php?f.72

147

MOKINI KOMPETENCIJ PAINTI KARJEROS

GALIMYBES VERTINIMAS
Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi
puiki prog gyti kompetencij painti karjeros galimybes. 12 lentelje pateikiami kriterijai,
kuriais remiantis, vertinamos gytos kompetencijos (parengta pagal ugdymo karjerai program,
2012).
12 lentel. Kompetencij painti karjeros galimybes vertinimo kriterijai
2.1. Rasti karjeros informacijos ir j efektyviai naudoti
Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Apibdina informacijos altinius.

Paaikina, kaip iekoti informacijos internete ir bibliotekoje.
Naudodamasis vairiais altiniais, surenka informacijos apie j dominanias profesijas.
Siekia tyrinti veikl vairov.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Paaikina, kur rasti informacijos, kaip j sisteminti ir saugoti.

Randa sau aktualios informacijos apie profesijas bei mokymosi galimybes ir j
susistemina.

Domisi veikl vairove ir karjeros galimybmis.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina karjeros informacijos ris, nusako informacijos paiekos ir tvarkymo bdus.

Paaikina, kaip sisteminti, saugoti ir atnaujinti karjeros informacij.
Nurodo, kur ir kaip iekoti informacijos apie profesijas bei mokymosi galimybes.
Paaikina, kaip aktuali karjeros informacij panaudoti planuojant karjer.
Naudodamasis vairiais informacijos rinkimo bdais, randa sau aktualios informacijos
apie profesijas bei mokymosi galimybes, j analizuoja, sistemina, kritikai vertina ir
nuolat atnaujina.

Naudoja sau aktuali karjeros informacij sudarydamas karjeros plan.

148

Domisi aktualia karjeros informacija ir tikslingai j panaudoja planuodamas karjer.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo lygmens pabaigoje mokinys:

Paaikina, kaip aktuali karjeros informacij panaudoti gyvendinat karjer.

Nurodo, kur ir kaip iekoti informacijos apie profesijas, studij sritis ir kryptis, profesines
ir auktsias mokyklas bei sidarbinimo galimybes.

Naudodamasis vairiais informacijos rinkimo bdais, randa sau aktualios informacijos

apie profesijas, studij sritis ir kryptis, profesines ir auktsias mokyklas bei sidarbinimo
galimybes, j analizuoja, sistemina, kritikai vertina ir nuolat atnaujina.

Geba pasinaudoti sau aktualia karjeros informacija gyvendindamas karjeros plan.

Domisi aktualia karjeros informacija ir tikslingai j panaudoja siekdamas karjeros tiksl.

2.2. Painti galimybes mokytis vis gyvenim.

Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Apibdina mokymosi proces.

Papasakoja apie individual ir grupin mokymsi.
Mokosi individualiai ir grupje.
Jauia poreik imokti mokytis.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Nusako mokymosi vis gyvenim bdus ir metodus, siedamas juos su karjera.

Analizuoja mokymosi vis gyvenim pavyzdius savo socialinje aplinkoje.
Taiko vairius mokymosi bdus, projektuodamas juos bei mokymosi rezultatus ateit.
Sieja mokymsi su gyvenimo ir karjeros skme.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Ivardija mokymosi vis gyvenim bdus ir metodus, siedamas juos su karjeros planu.
Nusako mokymosi bd vairov, siedamas j su karjeros planavimu.
Apibdina mokymosi stilius ir galimybes juos taikyti vairiose mokymosi bei karjeros
veiklose.

vertina mokymosi galimybes, sudarydamas asmenin karjeros plan.

Taiko sau tinkamus mokymosi bdus ir metodus, gyvendindamas karjeros plan.

149

Pasirenka mokymosi bdus, atitinkanius asmenin mokymosi stili.

Jauia poreik mokytis ir tobulti.
Siekia painti save kaip besimokantj.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo lygmens pabaigoje mokinys:

Paaikina mokymosi vis gyvenim bdus ir metodus, padedanius isaugoti asmenin

konkurencingum.

Nusako mokymosi galimybi vairov.

Pagrindia mokymosi vis gyvenim svarb karjerai.
Atsirenka tinkamas mokymosi galimybes.
Taiko sau tinkamus mokymosi bdus ir metodus, padsianius isaugoti asmenin
konkurencingum.

Analizuoja savo mokymosi stili ir projektuoja galimybes j taikyti tolesniais karjeros

etapais.

Pripasta mokymsi kaip vis gyvenim trunkant proces.

2.3. Painti kintant darbo pasaul.

Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Paaikina ,,karjeros svok.

Nusako darbo paskirt mogaus ir visuomens gyvenime.
Papasakoja apie savo eimos nari ir artimj karjeras.
Apibdina, kokios karjeros nort.
Domisi profesijomis ir moni karjeromis.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Aptaria istorin darbo pasaulio raid.

Nusako socialins, ekonomins, technologins raidos tendencijas.
Papasakoja apie darb, profesijas ir moni karjeras skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Vertina savo karjeros vizij darbo pasaulio perspektyv aspektu.
Domisi darbo pasaulio kaitos veiksniais.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

150

Nusako darbo pasaulio kaitos tendencijas.

Apibdina darbo form vairov.
Nusako darbo ir jo fizins, psichologins, socialins aplinkos ypatumus.
Atpasta darbo pasaulio kaitos tendencijas artimiausioje socialinje aplinkoje.
vertina galim darbo pasaulio kaitos tak asmeniniam karjeros planui.
Analizuoja darbo form vairov, planuodamas savo karjer.
Atsivelgia darbo pasaulio kait, planuodamas karjer.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo lygmens pabaigoje mokinys:

Paaikina galim darbo pasaulio kaitos tendencij poveik mogaus karjerai.

Apvelgia darbo form vairov.
Apibdina darbo ir jo fizins, psichologins, socialins aplinkos ypatumus.
Analizuoja konkreius karjeros atvejus, atpaindamas darbo pasaulio kaitos poveik
karjeros pokyiams.

vertina galim darbo pasaulio kaitos tak pasirinktai asmeninei karjerai.

Kritikai vertina darbo form vairov, siedamas j su savo karjeros gyvendinimu.
Tyrinja vairias darbo galimybes ir darbo pasaulio pokyius.

151

III. MOKINI KOMPETENCIJ PLANUOTI KARJER

UGDYMAS

152

Karjeros planavimas tai ,,nuoseklus asmens paintins ir profesins veiklos

sprendim idstymas laike, siekiant profesinio tobuljimo tiksl bei numatant btinus
iteklius bei aplinkybes (R. Lauackas, 2005). Mokini kompetencij planuoti karjer
ugdymas paremtas kompetencijomis painti save ir karjeros galimybes, todl svarbu, kad
mokiniai bt pastarj gij.
io knygos skyriaus tikslas atskleisti mokini kompetencij planuoti karjer
ugdymo ypatumus, akcentuojant asmenin mokinio atsakomyb u karjeros sprendimus,
karjeros sprendim permanentikum ir karjeros plano sudarymo principus.
Kompetencij planuoti karjer srityje iskiriamos trys karjeros kompetencijos:
3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
3.2. Priimti karjeros sprendimus.
3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros plan.
ios kompetencijos ugdomos visais bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo
lygmenimis, taiau kiekviename lygmenyje dl mokini amiaus slygot suvokimo, poreiki
ir patirties ypatum akcentuojami skirtingi kompetencijos aspektai. Kompetencijos auginamos
nuo elementari pagrind pradinio ugdymo lygmenyje iki gilaus painimo, kritiko vertinimo
ir savarankiko taikymo vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo lygmenyje.
Toliau aptarsime kiekvienai karjeros planavimo sriiai aktuali kompetencij raidos
ypatumus ir galimybi ugdyti kompetencij vairov skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio
iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).
Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus raida atskleidiama 10 pav.

3.1.4. Nuolat perirti savo karjeros ir gyvenimo tikslus,

koreguoti juos, atsivelgiant asmeninius bei aplinkos
pokyius.
3.1.3. Nustatyti gyvenimo prioritetus, kelti, vertinti, derinti savo
gyvenimo ir karjeros tikslus
3.1.2. Formuluoti gyvenimo tikslus, remiantis asmenine ateities vizija

3.1.1. Kelti savo artimiausius veiklos tikslus.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmaojidalis
Pradinis
ugdymas

10 pav. Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus raida.

153

Pradinio ugdymo lygmenyje gyjamas elementarus supratimas apie tikslus ir j klim,

taip pat gebjimas vardyti savo mokymosi ir kit veikl tikslus. Mokiniai skatinami veikti
tikslingai per visas pamokas ir neformaliojo vietimo veiklas. Svarbu, kad mokytojas ar
brelio vadovas vardyt kiekvienos uduoties tiksl, skatint mokinius odiais ireikti savo
artimiausi veikl tikslus. Kol kas gebjimas kelti tikslus ugdomas lokaliu lygmeniu, jo
nesiejant su tolimais gyvenimo ar karjeros tikslais.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama asmenins vizijos
formavimas ir gyvenimo tiksl klimas. ios temos ypa glaudiai susijusios su dorinio
ugdymo pamok tematika. Palanki aplinka asmeninei vizijai kurti ir pristatyti gimtosios ir
usienio kalb pamokos. Mokini gyvenimo tikslams analizuoti prasminga skirti ir klass
valandls laiko. Neformaliojoje aplinkoje mokiniai mielai sijungia diskusijas apie ateities
planus, gyvenimo tikslus ir kitas su tuo susijusias jaunam mogui aktualias temas. Svarbu, kad
mokiniai siekt kurti asmenin ateities vizij ir kelti gyvenimo tikslus, suvokt skirtumus tarp
tikslingos ir betiksls veiklos.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje ypa svarbu tampa vardyti savo gyvenimo ir
karjeros tikslus, nes iame etape priimami pirmieji karjeros sprendimai. vardyti, vertinti ir
derinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus mokiniai mokosi per ugdymo karjerai pamokas
(iame ugdymo lygmenyje ugdymo karjerai dalykui rekomenduojama skirti ne maiau kaip 34
valandas). Gebjimai vardyti gyvenimo prioritetus ir derinti tikslus ugdomi ir per dorinio
ugdymo pamokas, nes yra susij su mogaus vertybi, gyvenimo prasms ir kt. klausimais.
ios temos gali bti nagrinjamos klass valandlse ir neformaliojo ugdymo veikl metu,
taikant ioje knygoje ir mokinio knygoje Karjeros vadovas rekomenduojamas su asmenins
vizijos krimu, tiksl klimu ir derinimu susijusias uduotis. Svarbu, kad mokiniai pagrindinio
ugdymo antrosios dalies pabaigoje gebt vardyti savo gyvenimo ir karjeros tikslus esmin
savo karjeros plano orientyr.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gyvenimo ir karjeros
tikslus nuolat periri, vertina, koreguoja juos savo asmenybs bei aplinkos pokyi kontekste.
Tam galima skirti klass valandli laiko, usiimti tuo per neformaliojo ugdymo veiklas,
pasirenkamojo ugdymo karjerai arba kit susijusi dalyk (pavyzdiui, psichologijos)
pamokas. Keliant ir koreguojant gyvenimo bei karjeros tikslus, danai mokiniams prireikia
individualios pagalbos, kuri jiems gali teikti karjeros konsultantai, psichologai ir kiti
specialistai.

154

Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirta daugyb tem,

nagrinjam mokinio knygoje Karjeros vadovas (ir atitinkamai iame leidinyje) (r. 13
lentel).
13 lentel. Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
19.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Asmenin ateities vizija

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
Mokini asmenins ateities vizijos reikm
planuojant karjer

20.

Mano gyvenimo ir karjeros tikslai

Mokini gebjim kelti bei derinti karjeros

ir gyvenimo tikslus ugdymas

21.

Palankios ir trukdanios jgos,

Mokini karjeros tiksl analiz ir prioritet

siekiant karjeros tiksl

nustatymas

Kompetencijos priimti karjeros sprendimus raida atskleidiama 11 pav.

3.2.4. Reflektuoti ir kritikai vertinti savo karjeros

spendimus.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas

3.2.3. Savarankikai priimti karjeros sprendimus, taikant vairius

karjeros sprendim primimo modelius ir technikas.

Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis

3.2.2. Suprasti ir taikyti vairius sprendim primimo modelius bei

technikas mokymosi ir gyvenimo situacijose.
3.2.1. Aptarti, kaip gyvenime priimami sprendimai.

Pagrindinio
ugdymo
pirmaojidalis
Pradinis
ugdymas

11 pav. Kompetencijos priimti karjeros sprendimus raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje mokiniai imoksta apibdinti ,,sprendimo svok,
pateikti sprendimo pavyzdi i savo gyvenimo. Svarbu, kad jie siekt smoningai,
savarankikai ir atsakingai apsisprsti kasdiense situacijose. Elementars gebjimai priimti
sprendimus ugdomi per visas pradini klasi mokini pamokas ir uklasines veiklas. iame

155

lygmenyje sprendimai nesiejami su karjeros sprendimais, nors, aikinant ,,sprendimo svok,

karjeros sprendimai gali bti pateikiami kaip svarbi gyvenimo sprendim pavyzdiai.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje sprendim primimas analizuojamas
giliau, mokiniai susipasta su skirtingais sprendim primimo modeliais ir technikomis. i
kompetencija itin aktuali gyvenimikose situacijose, kur ji nuolat taikoma, o kartu ir ugdoma,
todl ugdant karjerai labiau akcentuojama svarba suteikti ini apie sprendim primim.
Supaindinti mokinius su sprendim primimo modeliais ir technikomis galima per ugdymo
karjerai pamokas, klass valandles bei kitas su tuo susijusias veiklas. Labai svarbu, kad
mokiniai susiformuot nuostat smoningai, savarankikai ir atsakingai apsisprsti vairiose
situacijose. Tai pasiekti galima visose pamokose ir neformaliojo ugdymo veiklose sukuriant
slygas mokiniams patiems priimti sprendimus, visada skatinant juos rinktis vien i keli
alternatyv (pavyzdiui, vien i keli galim veikl per technologijos ir kno kultros
pamokas, vien i keli analogik udavini per fizikos pamokas ir t. t.).
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje akcentuojamas btent karjeros sprendim
primimas. Kadangi mokiniai iame etape renkasi tolesnio mokymosi ar kitos veiklos krypt,
reikia, kad jie apsisprst smoningai ir atsakingai, vertindami karjerai svarbias savo
asmenybs charakteristikas ir karjeros galimybes esamu momentu. Kompetencija priimti
karjeros sprendimus specialiai ugdoma per ugdymo karjerai pamokas, gilinama per daugel
kit pamok ir neformaliojo ugdymo veikl. tvirtinant i kompetencij, reikmingas
vaidmuo tenka karjeros konsultantui ar mokyklos psichologui, teikianiam individualias
konsultacijas, nes mokiniams vieniems yra gana sudtinga vertinti su savo karjeros
sprendimais susijusius sunkumus ir numatyti bdus, kaip juos veikti.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina inias apie
karjeros sprendim primimo proces, analizuoja ir kritikai vertina savo pai pirminius
karjeros sprendimus, ieko ssaj tarp su karjeros sprendimais susijusi sunkum ir asmenybs
bei aplinkos charakteristik. iai kompetencijai ugdyti skiriama dmesio per ugdymo karjerai
ir psichologijos pamokas, taip pat per klass valandles ir neformaliojo ugdymo veiklas.
Kompetencijai priimti karjeros sprendimus ugdyti skirta daugyb tem, nagrinjam
mokinio knygoje Karjeros vadovas ir atitinkamai iame leidinyje (r. 14 lentel).
14 lentel. Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
22.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Karjeros sprendimai

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
Karjeros sprendimo primimo reikm ir

156

tstinumas
Sprendimo primimo modeliai

23.

Sprendimo primimo modeli painimas ir

j taikymas karjeros kelyje

Sprendimo primimo technikos

24.

Skirting sprendimo primimo technik

taikymas, mokiniams planuojant karjer

Sprendimo primimo sunkumai

25.

Sprendimo primimo sunkum vertinimas

planuojant karjer

Kompetencijos sudaryti ir atnaujinti karjeros plan raida atskleidiama 12 pav.

3.3.4. Analizuoti, kritikai vertinti ir atnaujinti savo

karjeros plan, atsivelgiant asmeninius ir karjeros
galimybi pokyius.
3.3.3. Sukurti asmenin karjeros plan, grst savs painimo,
karjeros galimybi tyrimo ir karjeros sprendimo rezultatais.
3.3.2. Planuoti savo mokymsi ir laisvalaik, siejant j su asmenine
ateities vizija.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis

3.3.1. Planuoti savo veiklas.

Pradinis
ugdymas

12 pav. Kompetencijos sudaryti ir atnaujinti karjeros plan raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje mokiniai susipasta su ,,planavimo svoka, imoksta
susidaryti ir paaikinti konkreios savo veiklos plan. Kol kas planavimas nesiejamas su
karjera, mokiniai per visas pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas tiesiog skatinami veikti
planingai.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama, jog svarbu planuoti
gyvenimo veiklas, mokomasi sudaryti ilgalaikius ir trumpalaikius planus, susijusius su
asmeniniais tikslais. Kompetencija planuoti karjer specialiai ugdoma per ugdymo karjerai
pamokas, gilinama per visas formaliojo ir neformaliojo vietimo veiklas. Planavimo
kompetencijai ugdyti yap tinka projektin veikla, kurios rezultatas visada priklauso nuo to, ar
tinkamai paskirstyti laiko ir kiti itekliai. Puiku, kai mokiniai traukiami klass, mokyklos,

157

bendruomens veikl planavim, kai klas gyvena tam tikru ritmu pagal su visais suderint ir
visiems matom (pavyzdiui, pakabint klass skelbim lentoje) plan.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai veiklos planavimo kompetencijas taiko
karjeros sriiai: kuria asmenin karjeros plan, grst savs painimo, karjeros galimybi
tyrimo ir karjeros sprendimo rezultatais. Karjeros planas yra reikmingas ugdymo karjerai
rezultatas, saugomas mokinio kompetencij aplanke. Planuojant karjer btina susisteminti
inias apie save, karjer, planavim, todl mokiniai karjeros plan sudaro per ugdymo karjerai
pamokas, skirtas btent iai kompetencijai ugdyti. Taikant mokinio knygoje Karjeros
vadovas ir ioje knygoje rekomenduojamas su karjeros plano sudarymu siejamas uduotis,
karjeros planavimo kompetencij galima ugdyti ir per kitas formaliojo bei neformaliojo
ugdymo veiklas.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina inias apie
karjeros planavim, nuolat periri ir atnaujina plan, atsivelgdami savs pai ir savo
karjeros galimybi kait. Kompetencija sudaryti karjeros plan gali bti ugdoma per
psichologijos, ekonomikos ir verslumo pamokas bei daugel neformaliojo ugdymo veikl.
Svarbus vaidmuo, mokiniams atnaujinant, koreguojant karjeros plan, tenka karjeros
konsultantui, klass vadovui, mokyklos psichologui ir kt. specialistams. iai kompetencijai
ugdyti galima pasitelkti ir auktj mokykl karjeros centr specialistus.
Kompetencijai sudaryti ir atnaujinti karjeros plan ugdyti skirtos dvi temos,
nagrinjamos mokinio knygoje Karjeros vadovas ir atitinkamai iame leidinyje (r. 15
lentel).
15 lentel
Kompetencijai sudaryti ir atnaujinti karjeros plan ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
26.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Laiko ir kit itekli planavimas

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai
Laiko

ir kit itekli paskirstymas,

mokiniams sudarant savo karjeros plan

27.

Karjeros planas

Karjeros planavimas

Skyriuje Mokini kompetencij planuoti karjer ugdymas pateikiama 12 grupini

uduoi apraym, nurodant uduoi tiksl, atlikimo slygas, eig, stebsenos, vertinimo ir
aptarimo kriterijus, pridedant dalomosios mediagos pavyzdi.

158

Skyriaus pabaigoje pateikiama mokini kompetencij planuoti karjer vertinimo

kriterij sistema, kuri mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir / ar galutinius mokini
ugdymosi karjerai rezultatus.

159

19. MOKINI ASMENINS ATEITIES VIZIJOS REIKM

PLANUOJANT KARJER
ioje temoje siekiama atskleisti, kodl mokini ateities vizija yra
atspirties takas jiems planuojant karjer, ir aptarti uduotis, skirtas
mokini gebjimams kurti ir pristatyti ateities vizij ugdyti.
Vizija tarptautini odi odyne (2005) [lot. visus] apibriama kaip ,,menamas
vaizdas, regjimas, fantazijos sukurtas paveikslas, ko nors sivaizdavimas (vaizdinys) ar
svajon. Ateities vizija yra lyg gidas, padedantis nustatyti karjeros ir gyvenimo tikslus,
tobuljimo krypt. Ji turi bti aiki, orientuota tobulyb, taiau gyvendinama, stabili, kartu
leidianti bti lanksiam, kvepianti ir motyvuojanti judti pirmyn, veikti ikylanius
sunkumus.
Ateities vizija, arba svajon, kad ir kaip nemokslikai skambt is terminas, yra labai
svarbi sudedamoji karjeros tiksl formulavimo proceso dalis. Tik svajodamas mogus yra
visikai atviras ir nuoirdus sau. Todl ugdant mokinius karjerai reikia skatinti juos svajoti ir
iose svajonse velgti tikruosius savo gyvenimo bei karjeros tikslus.
Ateities ir karjeros kelio vizijos gali bti kuriamos, integruojant ugdym karjerai ir
gimtosios arba usienio kalbos dalykus. Kadangi svajons yra gantinai privati sritis,
nagrinjant asmenins vizijos tem, reikia bti itin atidiems bendravimo etikos poiriu,
atsivelgti tai, koks grupje vyrauja psichologinis klimatas.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Mano ateities
vizija (**) i mokini reikalauja ypa susikaupti ir siklausyti save. Ji
atliekama individualiai, taiau galima organizuoti ir grupin svajojimo
seans, kuomet mokytojas optimaliu tempu, ramiu balsu skaito uduoties
klausimus, o mokiniai ratu fiksuoja jiems ikylanius vaizdinius. Atlikus
uduot daniausiai atsiranda norinij pasidalyti savo vizija, pristatyti j
bendramoksliams. Mokytojas, jei neriboja pamokos laikas, gali leisti
pristatyti vien ar kelias asmenines ateities vizijas, taiau nereikt j
vertinti, kritikuoti, analizuoti.
Uduotis Mano karjeros kelio vizija (**) skatina svajoti tarsi
i lto kurti savo gyvenimo bei karjeros scenarij. Uduotis atliekama
individualiai, bet, jei yra laiko, norintieji gali j pristatyti ir vieai.

160

Ugdant

mokini

gebjimus

pristatyti

ateities

vizij

rekomenduojama klasje taikyti naratyvin metod (uduotis Po

dvideimties met (***)). Kurdami pasakojim apie pastam heroj
karjer, mokiniai ne tik laisvai fantazuoja ateities tema, bet ir ima suvokti
tolim karjeros bei gyvenimo tiksl prasm, turi galimyb patirti, k apie
j karjer ateityje mano bendramoksliai. Kadangi uduotis susijusi su per
gimtosios kalbos pamokas ugdom gebjim taikymu, j galima integruoti
gimtosios kalbos pamokas arba neformaliojo vietimo veiklas.

41 uduotis. PO DVIDEIMTIES MET

Ugdoma karjeros kompetencija
Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb grupje kurti ir pristatyti savo bei pastam
moni ateities vizij kaip gyvenimo ir karjeros tiksl klimo atspirties
tak.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai;
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai, raikliai (kiekvienai grupei po vien), vis pamokoje
dalyvaujani mokini vard kortels.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 46. Kiekviena grup susda ratu prie
jai skirto stalo. Ant stalo padedami uduoiai atlikti reikalingi popieriaus lapai ir

161

raikliai.
Mokytojas skelbia uduot: Netrukus Js trumpam tapsite raytojais,
kurianiais futuristinius pasakojimus. Kiekvienos grups pasakojimo veikjai
bendramoksliai, kuri vardus isitrauksite burt bdu. Pasakojimo veiksmas
vyksta po 20 met. Siuetas turi bti susijs su karjeros sritimi. Svarbu, kad visi
veikjai bt bent paminti, o pasakojimas turt vientis siuetin linij.
Krybai skiriama 30 minui. Jei mokiniams sudtinga suprasti uduot,
galima pateikti paprast pavyzd.
Mokytojas leidia mokiniams itraukti pasakojimo heroj vardus (traukiama tiek
korteli su vardais, kiek yra nari pasakojimo krimo grupje).
Mokiniai kuria pasakojimus. Mokytojas stebi grupi darb, jei reikia, pataria,
paaikina.
Po 30 minui grupi atstovai perskaito pasakojimus visai klasei.
Apibendrindamas mokytojas klausia:

Kiek Js sukurti pasakojimai yra reals? Ar nortumte, kad po 20 met i

ties taip bt?

K naujo ir domaus suinojote apie save ir bendramokslius, atlikdami i

uduot?

Galima pasilyti mokiniams isaugoti pasakojimus ir perskaityti juos klass

susitikime po 20 met. (Mokiniai 20 met suvokia kaip be galo ilg laiko tarp,
tad perskaityti po 20 met jiems skamba kaip mintis i fantastikos srities. Kita
vertus, mokiniai daniausiai labai noriai pareigoja vien svarb asmen
(pavyzdiui, klass senin ar neformal lyder) saugoti pasakojimus.)
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
i uduot galima atlikti kaip grupin nam darb, o klasje tik pristatyti jos
rezultatus.
Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb, pataria, paaikina, jei dirbantiesiems grupje kyla
klausim.
Vertinimas
Grtamasis ryys utikrinamas odiu, vertinant mokini pastangas ir darbo
grupje pasiekt rezultat.

162

Planuojant asmeninei vizijai kurti skirt pamok, rekomenduojama

naudotis iais literatros altiniais:

Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development.

London: Kogan Page, 1997.

Profesinio konsultavimo metodai ir technikos I. Vilnius: vietimo

main paramos fondas, 2008.

20. MOKINI GEBJIM KELTI BEI DERINTI KARJEROS

IR GYVENIMO TIKSLUS UGDYMAS
ioje temoje siekiama atskleisti, kodl gebjimai kelti bei derinti
gyvenimo ir karjeros tikslus yra itin svarbs, mokiniams planuojant
karjer, ir aptarti uduotis, skirtas gebjimams kelti bei derinti
gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti.
Karjeros plano krimo pagrindas ir esminis orientyras karjeros kelyje yra mogaus
karjeros tikslas, apibriamas kaip ,,apibendrintas rezultato, kur asmuo numato ir
kurio siekia, vaizdas (Lauackas, 2005).
Nagrinjant karjeros ir gyvenimo tiksl klimo bei derinimo tem, akcentuotini trys
esminiai aspektai:

tiksl ir asmenins vizijos ryys;

svarba derinti vis gyvenimo srii tikslus;

tiksl formulavimo taisykls.

Kadangi karjera yra tik viena i mogaus gyvenimo srii, karjeros tikslai negali bti
atsieti nuo kit gyvenimo srii tiksl. Tik j derm sukuria slygas asmenybei save realizuoti
ir pasitenkinti tiek karjera, tiek gyvenimu apskritai. Ugdant mokini gebjim kelti adekvaius
gyvenimo ir karjeros tikslus, akcentuojama btinyb vertinti vis gyvenimo srii vizijas ir
(visada) ribotus laiko, energijos bei kitus iteklius. Mokinio knygoje pateikiamos 6 sritys
(karjera, eima, draugai, sveikata, laisvalaikis, namai), bet j gali bti ir daugiau bei kitoki.
mogaus vertybs ir gyvenimo prioritetai lemia, kuri sritis bus laikoma svarbiausia, prie kurios
bus derinami kit srii tikslai. Bgant metams prioritetai keiiasi (pavyzdiui, eima gali tapti
svarbesn u karjer, palijusi sveikata gali i esms perrikiuoti visus prioritetus), tad mokiniai
turi suvokti, kad reikia nuolat perirti ir derinti karjeros eigoje visas gyvenimo sritis ir
tikslus.

163

Ugdant mokinius karjerai, svarbu ugdyti j gebjim tinkamai formuluoti tikslus. is

gebjimas naudingas ne tik planuojant karjer, bet ir kitose veiklose: mokantis, planuojant
laisvalaik, rpinantis namais ar savo sveikata.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi uduotys, skirtos
gebjimams kelti bei derinti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti.
Uduotis Mano gyvenimo tikslai (**) susijusi su uduoties
Mano ateities vizija rezultatu. velgdami savo ateities vizij, mokiniai
vardija skirting savo gyvenimo srii tikslus. Nors gyvenimo sritys yra
skirtingos, visos jos yra labai susijusios, todl tikslai turi derti. i uduotis
i pairos labai paprasta, taiau danai pildant uduoties lentel mokiniams
prireikia individualios mokytojo (konsultanto) pagalbos.
Uduotis Mano tolimi ir artimi tikslai (**) skatina mokinius
atidiau pavelgti savo tikslus, tolimus tikslus suskaidant maus
ingsnius jiems pasiekti ir aikiai vardijant artimus tikslus. Kadangi
gyvenimo ir karjeros tikslai yra viena i svarbiausi sudtini karjeros plano
dali, i uduot reikia atlikti itin atsakingai. Uduotis yra individuali,
taiau labai svarbi yra mokytojo pagalba ir galimyb aptarti savo tikslus su
bendraklasiais.
Nagrinjant i tem, rekomenduojama atlikti dvi grupines uduotis.
Uduotis Gyvenimo tiksl vairov (*) skatina mokinius
apmstyti gyvenimo tikslus, j ssajas ir prasmingum.
Uduotis LEGO statybos (**) atskleidia btinyb derinti
gyvenimo bei karjeros tikslus ir kartu parodo sunkumus tai daryti. ios
uduoties priemons (LEGO kaladls) ir aidimo taisykls yra smagios,
jos traukia mokinius krybos proces, todl ugdomasis poveikis itin
stiprus. Svarbu, kad mokiniai, aptardami uduot, reflektuot patyrimus ir
patys velgt aidybins patirties ssajas su realiu gyvenimu.
42 uduotis. GYVENIMO TIKSL VAIROV
Ugdoma karjeros kompetencija
Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas

164

Sudaryti mokiniams galimyb grupje aptarti gyvenimo tiksl vairov ir

j ssajas.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su ,,gyvenimo tikslo svoka.
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai, seni spalvoti urnalai, irkls, klijai, raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 46. Kiekviena grup susda ratu
prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos uduoiai atlikti reikalingos
priemons.
Mokytojas skelbia uduot: Kiekvienas mogus yra unikalus, jo gyvenimo
tikslai taip pat. iandien pasimokysime kelti ir derinti gyvenimo tikslus.
Lapo viduryje uraykite: GYVENIMO TIKSLAI, o aplikui odi jungin
idstykite (galite pieti, rayti, klijuoti ir t. t.) tuos tikslus, kurie, Js grups
nuomone, yra prasmingi. Pavyzdiui, gyvenimo tikslai gali bti tokie: irasti
vaistus nuo onkologini lig, uauginti penkis vaikus, tapti inomu
aktoriumi ir t. t. iam darbui skiriama 15 minui.
Mokiniai grupse kuria gyvenimo tiksl plakatus. Po 15 minui kiekviena
grupel pristato savo krin, komentuodama, kodl j grupei atrod svarbs
btent tokie gyvenimo tikslai. Mokytojas atkreipia dmes tiksl formuluotes.
Apibendrindamas mokytojas klausia:

Kurie i Js vardyt gyvenimo tiksl tinka Jums asmenikai? Kuriems

tikslams siekti galtumte skirti savo laiko ir jg?

Kaip gyvenimo tikslai susij su mogaus vertybmis?

Kaip suderinti kelis gyvenimo tikslus? Kodl monms danai bna sunku
vardyti savo gyvenimo tikslus?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima gyvenimo tikslus vardyti ir fiksuoti, taikant mini lietaus metod.

165

Apibendrinama ir analizuojama frontaliai.

Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb, pataria, paaikina, jei dirbantiesiems grupje
kyla klausim.
Vertinimas
Grtamasis ryys utikrinamas odiu, vertinant mokini pastangas ir darbo
grupje pasiekt rezultat.
43 uduotis. LEGO STATYBA
Ugdoma karjeros kompetencija
Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo kompetencija.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb aidybinje situacijoje patirti, kaip
sudtinga vienu metu siekti nederani, vienas kitam prietaraujani
tiksl.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 25 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas
Reikalingos priemons
LEGO (arba panaios) kaladls (23 komplektai), kortels, ant kuri urayti
slapti tikslai (23 komplektai).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius dvi arba tris grupes (grupje turi bti ne maiau
kaip 7, bet ne daugiau kaip 10 moni). Kiekviena grupel susirenka prie jai
skirto stalo. Ant stalo idliojamos LEGO kaladls.

166

Mokytojas skelbia uduot: ,,Js uduotis per 15 minui i kaladli

pastatyti bendr grups pil. Taiau kad bt domiau, kiekvienas i Js
gausite slapt tiksl, kurio tbt tursite siekti. Ilaikykite savo tiksl
paslaptyje iki pat uduoties pabaigos. Tai nebus sunku, nes papildoma slyga
visiems yra statyti pil tyloje. Jums draudiama kalbtis, jei btina k nors
pasakyti, naudokite gestus ir mimik.
Mokytojas kiekvienos grupels nariams idalija slaptus tikslus, t. y. korteles,
ant kuri urayti skirtingi tikslai (r. 15 pried). Skelbiama statyb pradia.
Mokiniai stato pilis, mokytojas stebi proces ir nuolat primena, kiek liko laiko.
Mokytojas gali filmuoti grupi darb. Perirint filmuot mediag, uduoties
aptarimas bt dar efektyvesnis.
Sutartu laiku mokiniai turi baigti statybos darbus. Svarbu neleisti mokiniams
liestis prie pilies po to, kai duotas enklas baigti (visada yra norinij
paskutin minut pakoreguoti pil pagal savo slapt tiksl).
Mokytojas kvieia aptarti uduoties atlikimo proces ir rezultat. Jis klausia:

Kaip jautts statydami pil? Gal kas nors Jums buvo netikta, keista?

Ar Jums pavyko pasiekti savo slapt tiksl?

Kaip manote, kokie buvo kit Js grups nari tikslai? (Klausiama apie
kiekvien konkret mog. Grups nariai bando atpainti jo slapt tiksl ir
argumentuoja savo nuomon.)

Ko galime pasimokyti i ios uduoties? Kas nutikt, jei Js gyvenimo ir

karjeros tikslai taip prietaraut vienas kitam? Pafantazuokime, kokie jie
galt bti...

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima naudoti kitokias priemones, pavyzdiui, paprastas medines kaladles,
taiau susinerianios LEGO (arba panaios) kaladls iai uduoiai tinka
labiausiai.
Stebsena
Mokytojas stebi mokini veikl, fiksuoja slapt tiksl siekim atskleidianius
elgsenos momentus, kuriuos gals pristatyti kaip pavyzdius uduoties
aptarimo metu.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu, vertinant konstruktyv mokini
aktyvum, j valgas ir argumentus aptariant uduot.

167

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Slapt tiksl sraas (15 priedas).

Rengiantis gyvenimo ir karjeros tikslams kelti bei derinti skirtai pamokai,

rekomenduojama naudotis iomis nuorodomis internete:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/
http://www.koucingoklubas.lt/

21. MOKINI KARJEROS TIKSL ANALIZ IR

PRIORITET NUSTATYMAS
ioje temoje siekiama atskleisti, kaip ugdyti mokini gebjimus
analizuoti karjeros tikslus ir nusistatyti prioritetus.

vardyti gyvenimo ir karjeros tikslus svarbus ingsnis kuriant karjeros plan. Taiau
nepakanka tik vardyti tikslus. Btina analizuoti, kaip jie dera tarpusavyje, nustatyti j
gyvendinimo galimybes ir prioritetus. Kadangi mogus vienu metu gali siekti ne daugiau kaip
57 tiksl, o gyvenimo aplinkybs danai diktuoja savo slygas, tenka pasirengti nuolat
perirti prioritetus.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis Karjeros pasirinkimo
SSGG analiz (***) skirta tiksl gyvendinimo aplinkybms tirti. Svarbu,
kad mokiniai perprast SSGG analizs bd, kuris yra universalus ir
taikytinas vairiose ne tik karjeros, bet ir mokymosi situacijose.
Uduotis yra individuali, taiau, jei yra poreikis, galima jos rezultat
aptarti taip pat klasje arba umegzti dialog su mokytoju. Mokiniai turt
isaugoti savo pasirinkimo (arba karjeros tikslo) SSGG analizs lentel
karjeros aplanke.

168

Nagrinjant tem, kaip analizuoti karjeros tikslus ir nustatyti

prioritetus, rekomenduojama atlikti grupin uduot Tiksl ekspertai
(***). Atlikdami i uduot, mokiniai taiko per kelias pastarsias
pamokas bei nagrinjant vertybi tem (6 mokinio knygos tema) gytas
inias ir gebjimus: vertina tiksl formuluotes, gyvenimo bei karjeros
tiksl derm, prioritetus ir t. t. Uduotis yra gana sudtinga, aidybini
element maai, todl rekomenduojama motyvuoti mokinius, skatinant
konkurencij tarp grupi (daugiausia pastab pateikusi ekspert grup
apdovanojama ar pan.).
44 uduotis. TIKSL EKSPERTAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Kelti adekvaius karjeros / gyvenimo tikslus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams bendradarbiaujant grupje ugdytis gebjimus
kelti tikslus.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 40 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su 6, 26 ir 27 mokinio knygos tem teorinmis
dalimis ir atlik mint tem uduotis.
Reikalingos priemons
Uduoi lapai (16 priedas), raikliai, multimedija (nebtinai).
Uduoties atlikimo etapai eiga
Mokytojas suskirsto mokinius 34 grupes. Kiekviena grup susda prie jai
skirto stalo. Mokytojas skelbia uduot: Kiekvienas i Js jau klte,
derinote, analizavote savo gyvenimo ir karjeros tikslus. Taigi kiekvienas turite

169

ios srities ini ir gebjim. Grupje Js inios bei gebjimai sumuojami,

taigi prie mane trys (keturios) tiksl ekspert grups. Js turite per 15
minui atlikti konkretaus atvejo analiz: nustatyti, ar tinkamos tiksl
formuluots, kaip tikslai dera tarpusavyje, ar j prioritetai atitinka vertybi
skal. Po 15 minui irinksime geriausi ekspert grup.
Mokytojas idalija grupms skirtingus uduoi lapus. Mokiniai dirba grupse.
Mokytojas stebi proces ir vis primena, kiek liko laiko.
Atlik atvej analiz, mokiniai pristato savo darbo rezultatus. Jei yra galimyb,
rekomenduojama analizuotus atvejus projektuoti ekrane, kad mokiniams bt
lengviau parodyti ir komentuoti taisytinas vietas.
Apibendrindamas uduot, mokytojas klausia:

Ar lengva bti tiksl ekspertais?

K naujo suinojote, imokote, atlikdami i uduot?

Kuri grup geriausiai atliko savo darb? (Geriausia tiksl ekspert grup
apdovanojama arba kaip nors kitaip pagerbiama.)

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima atlikti ir individualiai arba maoje darbo grupje, nuolat
konsultuojantis su mokytoju. Uduotis gali bti pritaikyta ir kontroliniam ini
bei gebjim patikrinimui.
i uduot galima atlikti poromis: mokiniai analizuoja savo porininko tikslus,
vertybes, prioritetus ir teikia jam pastab, patarim.
Stebsena
Mokytojas stebi proces, taiau pats vengia daryti tak mokini sprendimams.
Savo kompetencij kelti gyvenimo ir karjeros tikslus jis gali pademonstruoti tik
pristatant grupi darbo rezultatus.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu vertinant grupi darb.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Tiksl, vertybi, prioritet sraai (16 priedas).

170

Planuojant karjeros tikslams analizuoti ir prioritetams nustatyti skirt

pamok, rekomenduojama naudotis iomis nuorodomis internete:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/
http://www.koucingoklubas.lt/

22. KARJEROS SPRENDIMO PRIMIMO REIKM IR

TSTINUMAS
ioje temoje siekiama pagrsti karjeros sprendim reikm ir
supaindinti su uduotimis, skirtomis sprendim vairovei painti ir
karjeros sprendim reikmei bei tstinumui suvokti.
Karjeros sprendimas yra sudtingas procesas, kada mogus analizuoja
informacij apie save ir darbo pasaul, apsvarsto veiksm alternatyvas ir vieai sipareigoja
veikti. is sprendimo primimo procesas grstas nuolat kintaniais savs ir darbo pasaulio
painimo rezultatais. O tai irykina btinyb ypating dmes skirti mokini kompetencijai
priimti karjeros sprendimus ugdyti.
Mokiniams btina suprasti, kad karjeros sprendimus tenka priimti nuolat, kad,
apsisprendus dl vieno karjeros ingsnio (pavyzdiui, tolesni studij srities), sprendimo
teisingum reikia vis tikrinti, o prijus kit karjeros kelio etap priimti nauj sprendim.
Kadangi karjeros sprendimas sudtingas ir nebaigtinis procesas, jam reikia daugybs
gebjim. Kaip apibriami karjeros sprendimo gebjimai?
A. Augustinien (2005), apibendrinusi filosofijos, vadybos, kognityvins
psichologijos, karjeros raidos ir sprendim teorijos koncepcijas, atskleidia toki mokini
gebjim priimti karjeros sprendimus samprat: ,,Tai yra gebjimai smoningai ir
automatikai pasirinkti asmens gyvenimo ir profesini vaidmen visum, remiantis
ipltoto savivaizdio, mokymosi ir darbo galimybi supratimo integravimu, alternatyv
ir pasekmi svarstymu, sprendimo refleksija.
Dabartinje karjeros raidos paradigmoje (P. Jarvis, 2003) pabriama, jog sprendimo
primimo procesas tsiasi vis gyvenim, tad yra aktuals teiginiai apie periodus, kuriuos
pereina kiekvienas individas, prie priimdamas pirmj reikming karjeros sprendim.
Iskiriami trys karjeros kelio rinkimosi etapai:

fantazij, kai vaikystje (iki 11 met) vaikas svajoja, kuo bus suags, ir nors jis dar
nepajgia svarstyti asmenini gebjim ar profesij ypatum, jo aidimai pamau ima
atspindti mgstamas veiklos sritis;

171

bandomasis, susidedantis i keturi dali, kai mogus (1117 met) labiausiai

koncentruojasi save: interes periodu sismonina skirtum tarp mgstam ir
nemgstam veiklos ri; polinki periodu polinkius sieja su profesinmis
aspiracijomis, rykja pageidaujam profesij grups kontrai; vertybi periodu,
remdamasis tam tikromis vertybmis, prisiima atsakomyb u tam tikr sprendim;
perjimo periodu sismonina savo pasirinkimo esm ir atsakomyb u io sprendimo
gyvendinim;

realistinis, kai jaunuolis, remdamasis ankstesniais periodais pasiektu savs painimu,

koncentruojasi prieinamas veiklos sritis, atsivelgdamas darbuotojams keliamus
reikalavimus ir teikiam naud; integruojami polinkiai ir interesai, vyksta vertybi
hierarchijos raida ir toliau konkretinamas karjeros pasirinkimas.
Visi irykintieji karjeros kelio rinkimosi etapai sutampa su mokymosi bendrojo

ugdymo mokykloje laikotarpiu, taigi kompetencija priimti karjeros sprendimus gyjama ir

tobulinima, nuolat skirtingu lygmeniu svarstant karjeros kelio galimybes.
Ugdant kompetencij priimti karjeros sprendimus, svarbu per kit dalyk pamokas ar
bet kokioje mokymosi ir laisvalaikio veikloje mokini jau gytus gebjimus priimti sprendimus
integruoti karjeros planavimo turin. Jei mokini gebjimai priimti sprendimus nra
pakankamai geri, dera daugiau dmesio skirti sprendim primimo stili ir bd temoms. Jei
mintieji gebjimai yra geri, galima labiau koncentruotis karjeros sprendim primimo
specifik. Kita vertus, kompetencij priimti karjeros sprendimus mokiniai gali pritaikyti,
priimdami bet kurios gyvenimo srities sprendimus.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi uduotys, skirtos
karjeros sprendim primimo reikmei ir tstinumui suvokti.
Uduotis iandiena, praeitis, ateitis (*) skirta sprendim
vairovei, j nevienodam svarbumui viso gyvenimo kontekste suvokti.
Uduotis yra individuali, taiau labai gerai, jei yra galimyb aptarti jos
rezultatus grupje. i uduot galima modifikuoti: mokytojas pateikia
uduoties klausimus visai klasei, mokiniai silo atsakymus, o mokytojas
juos fiksuoja lentoje (ar dar geriau stendiniame bloknote). Tokiu bdu
gaunami trys beasmeniai sprendim sraai (sprendimai, priimami
dabar, priimti praeityje ir priimsimi ateityje), kuriuos galima visiems kartu
aptarti.
Uduotis Karjeros sprendim procesas (***) skirta giliam
karjeros sprendim primimo tstinumui painti. i uduotis yra ypa

172

vertinga, nes ji mokinius skatina ne tik save analizuoti, bet ir painti savo
artimj socialin aplink (reikia paimti interviu apie karjeros sprendimus
i artimo suaugusiojo). Mokini parengtus pokalbio apraymus galima
vertinti individualiai. Jei yra galimyb, rekomenduojama bent paius
domiausius,

aikiausiai

karjeros

sprendim

svarb

ir

tstinum

atskleidianius apraymus pristatyti visai klasei (prie tai atsiklausus

autoriaus leidimo).
Nagrinjant karjeros sprendim primimo reikms ir tstinumo
tem, galima organizuoti aidim Karjeros sprendimai mogaus
gyvenime (*). is dalykinis aidimas skatina mokinius svarstyti, rinktis,
argumentuoti ir numatyti sprendimo pasekmes.

45 uduotis. KARJEROS SPRENDIMAI MOGAUS GYVENIME

Ugdoma karjeros kompetencija
Priimti karjeros sprendimus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo, argumentavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb suvokti karjeros sprendimo reikm ir
tstinum mogaus gyvenime.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui (kuo daugiau mokini, tuo ilgiau utrunka uduotis).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.

173

Reikalingos priemons
Dalomoji mediaga (kiekvienai grupei po vien), pateikta 17 priede, raikliai
(kiekvienai grupei po vien).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 56, naudodamas bet kok skirstymo
grupes bd. Turt susidaryti maiausiai trys grups.
Mokytojas

skelbia

uduot:

Netrukus

Js

tursite

galimyb

kurti

sivaizduojamo mogaus gyvenimo scenarij. Kaip tai daroma? Labai

paprastai. Kiekviena grup gaus po tok pat gyvenimo situacij apraym,
kuriame sprendimo takuose palikta galimyb rinktis. Js tursite pasirinkti
vien i silom variant, argumentuoti savo pasirinkim ir numatyti
(sufantazuoti) galimas pasirinkimo pasekmes. iam darbui Jums skiriama 15
minui.
Mokytojas idalija mokiniams gyvenimo scenarijaus ablon ir raiklius,
kiekvienai grupei duoda po vien (17 priedas). Mokiniai grupse tariasi, priima
sprendimus, argumentuoja ir numato pasekmes, visk uraydami uduoties
lape.
Prajus sutartam laikui, visi mokiniai susda ratu (grups nariai neisiskirsto).
Kiekviena grup pristato savo sukurt gyvenimo scenarij.
Apibendrinat uduoties rezultatus, mokytojas klausia:

Kuo panas ir kuo skirtingi Js sukurti gyvenimo scenarijai?

Kas lm gyvenimo scenarij skirtingum?

Kuo remdamiesi, Js primte karjeros sprendimus io sivaizduojamo

mogaus gyvenime?

Stebsena
Mokytojas stebi mokini veikl grupse, atkreipia dmes j sprendim
vertybin aspekt ir argumentavim atliekant uduot.
Vertinimas
Vertinamos mokini pastangos svarstyti, sprsti, argumentuoti, numatyti
pasekmes.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Gyvenimo scenarijus (17 priedas).

174

Planuojant sprendimo sampratai atskleisti ir karjeros sprendim primimo

reikmei bei tstinumui pagrsti skirt pamok, rekomenduojama naudotis
iais literatros altiniais:

Augustinien, A. Mokini gebjim priimti karjeros sprendimus

ugdymo galimybs bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija.
Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2007.

Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2008.

Blake, Ch. Sprendim primimo menas. Vilnius: Verslo inios, 2009.

23. SPRENDIMO PRIMIMO MODELI PAINIMAS IR J

TAIKYMAS KARJEROS KELYJE
ioje knygos temoje siekiama pagrsti, kodl mokiniams svarbu
painti sprendim primimo modelius ir gebti juos taikyti
konkreiose

situacijose,

bei

supaindinti

su

uduotimis,

tvirtinaniomis inias apie sprendim primimo modelius.

Sprendimo primimo modelis tai mogaus elgsena priimant sprendim. Vadybos ir
politikos srities literatroje iskiriama gana daug skirting sprendimo primimo modeli,
slygot sudtingo ir daugialypio i srii konteksto. Kalbant apie karjeros sprendimus, visai
utenka vardyti ir imokti atpainti tris sprendimo primimo modelius: racionalj, intuityvj
ir priklausom. iuos modelius painti mokiniams naudinga ne tik renkantis karjeros keli, bet
ir sprendiant kit gyvenimo srii klausimus.
Racionalusis (rationalis lot. protingas, pagrstas, apgalvotas, tikslingas, aikiai
suvokimas ir ireikiamas) sprendimo primimo modelis ypatingas tuo, kad apsispsdamas
mogus remiasi protu ir logika. Priimantis sprendim mogus surenka vis reikaling
informacij, vertina sprendimo primimo aplinkybes ir galimas pasekmes, nusistato aikius
sprendimo kriterijus ir, taikydamas racionalaus sprendimo metodus, apsisprendia. Racionaliai
apsisprends mogus prisiima atsakomyb u sprendimo teisingum ir galimus jo padarinius.
Daniausiai racionalj sprendimo primimo model taiko mokiniai, kuri dominuoja loginis
matematinis intelektas, bet i esms io sprendimo primimo stiliaus gali imokti visi, nes jis
grstas aiki sprendimo technik taikymu.
Intuityvusis sprendimo primimo modelis grstas labiau jausmais, fantazijomis,
sivaizdavimais, tiesiog inojimu, nei racionalia situacijos analize ir apskaiiavimais. Tai
nereikia, kad intuityviai priimant sprendimus ivis usimerkiama ir nepaisoma galim
alternatyv privalum bei trkum. Intuityviai apsisprendiant, logikus samprotavimus
ugoia emocijos, danai bna sunku argumentuoti savo sprendim, taiau mogus visu savimi

175

jauia: tai jo kelias, taip yra teisinga. Intuityviai sprendimas danai priimamas ilgai
nesvarstant, spontanikai. is sprendim primimo modelis bdingas mokiniams, kuri
dominuoja vidinis ir meninis intelektas. Be to, jis stipriau pasireikia paauglystje, kuriai
bdingos emocij audros ir maksimalistinis poiris.
Priklausomas sprendim primimo modelis ypatingas tuo, kad mogus neprisiima
atsakomybs u sprendim. Ji perkeliama kitiems monms ar atsitiktiniams vykiams.
Turintis priimti sprendim mogus pasikliauja kit jam svarbi moni nuomone ir j
lkesiais, pats nesivargina svarstyti alternatyv, nesistengia igirsti savo vidin bals. is
sprendim primimo modelis asmenybs nebrandumo ar nepakankamo pasirengimo
apsisprsti poymis. Svarbu, kad mokiniai gebt atpainti sprendim primimo model
realiose gyvenimo situacijose ir suvokt jo taikymo pavoj priimant karjeros sprendimus.
Sprendim primimo model lemia konkreios sprendimo situacijos specifika (ar
pakanka informacijos, ar mogus subrends apsisprsti, ar jis yra motyvuotas sprendimui, ar
yra pakankamai laiko, ar sprendimas savo svarbumu palieia kitus mones, ar patiriamas
spaudimas i aplinkos ir kokio jis stiprumo), todl, ugdant mokini gebjim atpainti ir taikyti
skirtingas sprendim primimo technikas, reikt akcentuoti kiekvieno sprendim primimo
modelio slygotum ir pabrti btinyb juos derinti.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis Sprendim
primimo modeliai (**) skirta gebjimams atpainti sprendim primimo
modelius konkreioje situacijoje ugdyti. Mokiniams pateikiami trys
pasakojimai (pirmuoju asmeniu), kuriuose gana paprasta atpainti
racionaliojo, intuityviojo ir priklausomo sprendimo primimo poymius.
Uduotis yra individuali, taiau galima j organizuoti ir grupse.
Nagrinjant

karjeros

sprendim

primimo

modeli

tem,

rekomenduojama mokiniams skirti uduot Trys draugai (*) arba

organizuoti kit pana dalykin vaidmenin aidim. Uduot galima
atlikti ir per neformaliojo ugdymo veikl.

46 uduotis. TRYS DRAUGAI

Ugdoma karjeros kompetencija
Priimti karjeros sprendimus.
Ugdomos kitos kompetencijos

176

Komunikavimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.

Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb tvirtinti inias apie sprendim primimo
modelius, kuriant ir vaidinant gyvenimikas karjeros sprendim
situacijas.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 40 minui (kuo daugiau mokini, tuo ilgiau utrunka atlikti uduot).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia susipainti su sprendim primimo modeliais (r. mokinio knygos 23
tem Sprendim primimo modeliai)
Reikalingos priemons
Trys

kortels,

kuriose

urayta:

racionalusis,

intuityvusis,

priklausomas; vaizdo kamera ir projektorius (puiku, jei yra, bet galima

apsieiti ir be j).
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Patalpa turi bti pritaikyta grupi darbui. Bt labai gerai, jei grups galt
dirbti atskirose patalpose.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius tris grupes, taikydamas vien i aidybini
skirstymo grupes bd (pasitelkia skaiiuotes, spalvotas korteles, skirsto
pagal vardo raid, pagal gimimo dat ir pan.). Tuomet skelbia uduot:
iandien kursime film Trys draugai. Pagrindin filmo mintis tokia: po
penkeri met susitinka trys buv geri klass draugai ir dalijasi savo
prisiminimais, kaip jie pasirinko, kur pasukti baigus deimt klas, ir ar jie yra
patenkinti savo pasirinkimu. Grupse reikia sukurti trump vaidinim, kurio
metu pristatoma, kaip vienas i trij filmo heroj prim savo karjeros
sprendim. Veikj gali bti tiek, kiek Jums j reikia miniai atskleisti.
Netrukus Js gausite sprendim primimo stiliaus, kur reiks iliustruoti,
pavadinim. Krybai skiriama 15 minui.
Kiekviena grup gauna (arba isitraukia) kortel, kurioje paraytas vienas

177

sprendim

primimo

modeli.

Mokiniai

kuria

scenarij,

pasiskirsto

vaidmenimis, repetuoja.
Sutartu laiku (po 15 minui) mokiniai pristato savo vaidybines situacijas.
Mokytojas filmuoja (jei yra galimyb).
Aptariama tuoj pat pristaius situacijas. Mokytojas klausia: ar lengva atpainti,
kaip prim sprendim kiekvienos vaidybins situacijos herojus? Pagal kokius
poymius Js atpainote sprendim primimo stili? Kuris herojus yra panaus
Jus realiame gyvenime?
Filmuotos mediagos perirjimas po aptarimo padeda tvirtinti isakytas
mintis ir prastai suteikia teigiam emocij.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima pateikti mokiniams i anksto parayt scenarij arba varijuoti filmo
pagrindin mint, pritaikant j prie dienos realij. Svarbu, kad bt vaizdiai
pristatomi trys sprendim primimo modeliai.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai grupse kuria vaidybines situacijas, jei reikia,
pataria.
Vertinimas
Grtamasis ryys utikrinamas odiu, vertinant mokini pastangas ir darbo
grupje pasiekt rezultat.

Planuojant

sprendim

primimo

modeli

temai

skirt

pamok,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2008.

Blake, Ch. Sprendim primimo menas. Vilnius: Verslo inios, 2009.

24. SKIRTING SPRENDIMO PRIMIMO TECHNIK

TAIKYMAS, MOKINIAMS PLANUOJANT KARJER

178

ioje knygos temoje siekiama atskleisti, koks svarbus yra mokini

gebjimas skirtingais bdais priimti sprendimus, atsivelgiant
konkrei karjeros situacij, ir aptarti uduotis, skirtas sprendim
primimo technikoms painti ir j taikymo gebjimams ugdyti.
Sprendim primimo bdas ugdymo karjerai programoje ir jai realizuoti skirtose
priemonse suprantamas kaip konkreti technika, uduoties atlikimo schema, ablonas, kur
galima krybikai taikyti vairiausiose gyvenimo ir karjeros situacijose.
Mokiniai, gud mokymosi ir gyvenimo situacijose taikyti vairias sprendim primimo
technikas, pasitelks jas ir karjeros kelyje, taip palengvindami bei darydami aikesn sprendim
primimo proces.
Sprendim primimo technik yra nemaai, ypa daug j vardijama politikos srityje.
Ugdant karjerai, mokiniams siloma susipainti su dviem gana paprastomis ir lengvai bet
kurioje karjeros ar gyvenimo situacijoje pritaikomomis technikomis. Tai u ir prie sraas
bei alternatyv vertinimas pagal kriterijus. ios sprendim primimo technikos grstos loginiu
mstymu. Sprendim primimo technikos, kuri esm krybos ir intuicijos taikymas,
reikalauja specialaus tiek mokytojo, tiek mokinio pasirengimo ir nusiteikimo, todl mokinio
knygoje neaptariamos.
U ir prie sraas sprendim primimo technika, dl savo paprastumo pelniusi
didel populiarum. i technika ne tik padeda apsispsti, bet ir skatina kritikai mstyti, ugdo
gebjimus analizuoti situacij, vardyti problemas ir kt..
Alternatyv vertinimo pagal kriterijus technika yra sudtingesn nei anksiau mintoji.
Ji reikalauja itin susikaupti ir sigilinti sprendiam problem bei jos kontekst. Karjeros
sprendimo atveju i sprendim primimo technika padeda pagrsti savo sprendim tiek
kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais.
Jei mokiniai yra gerai vald ias sprendim primimo technikas, belieka jas taikyti
realiose (ar simuliacinse) karjeros situacijose. Mokytojas gali savo ruotu pasilyti
mokiniams ir kit sprendim primimo technik.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos trys uduotys, skirtos
karjeros sprendim primimo kompetencijai ugdyti.
Uduotis U ir prie sraas (*) tai realaus sprendimo
primimas, laikantis nurodytos instrukcijos. i uduotis yra individuali, jos
rezultatus aptarti klasje nra btina. Jei uduotis atliekama per pamok,
mokytojas gali paaikinti srao sudarymo princip ir tokio srao naud,
pasitikslinti, ar mokiniai teisingai suprato. Siekiant tvirtinti mokini

179

gebjimus priimti sprendimus, rekomenduojama u ir prie srao

sudarym, kaip sprendim primimo technik, taikyti priimant svarbesnius
klass ar grups sprendimus. Tuomet sraas pateikiamas lentoje, visi
mokiniai silo savo argumentus ir diskutuoja dl j svorio.
Uduotis Mano profesijos pasirinkimo kriterijai (***) yra
sudtingesn nei prie tai aptartoji. J kiekvienas mokinys turt atlikti
individualiai, o rodym, kad uduotis atlikta, isaugoti kompetencij
aplanke. Mokytojas gali individual darb login profesijos pasirinkimo
pagrindim vertinti kaip vien i svarbiausi tarpini karjeros planavimo
uduoi.
Uduotis Sprendim kriterij skirtingumas (**) galina mokinius
susieti karjeros sprendimus su mogaus vertybmis ir jo asmeninmis
savybmis, polinkiais bei interesais. Uduotyje pateikiami du atvejai
(skirting moni sprendim kriterij sraai), kuriuos analizuodami,
mokiniai turi atpainti, kokios savybs ir vertybs bdingos j autoriams.
Uduotis gali bti atliekama tiek individualiai, tiek grupse.
Ugdant gebjimus taikyti skirtingas sprendim primimo technikas
karjeros situacijose, rekomenduojama atlikti dvi uduotis: U ir prie ir
Profesijos patarjai.
Uduotis U ir prie (*) skirta pagrindinio ugdymo pirmosios
dalies mokiniams. Atlikdami i uduot, mokiniai susipasta, kaip taikyti
vien i paprasiausi sprendim primimo technik.
Uduotis Profesijos patarjai 2 (**) ypatinga tuo, kad mokiniai
visose grupse sprendia t pat klausim: Koki profesij pasirinkti
mogui, kurio charakteristika pateikta aprayme? domu, kad beveik visada
patarj grups pateikia skirtingus (kartais labai skirtingus) pasilymus.
is faktas padeda mokiniams suvokti, kad tik jie patys turi priimti savo
karjeros sprendimus, o patarimai tai tik informacija, kuri reikia svarstyti
ir vertinti paiam. Uduotis formuoja atsakomybs u savo karjeros
sprendimus nuostat.
47 uduotis. U IR PRIE
Ugdoma karjeros kompetencija
Priimti karjeros sprendimus.

180

Ugdomos kitos kompetencijos

Komunikavimo, bendradarbiavimo, argumentavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb geriau painti sprendim primimo
technikas.
Tikslin grup
58 klasi Mokiniai.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 30 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia supaindinti mokinius su sprendim primimo technikomis.
Reikalingos priemons
Dideli popieriaus lapai, raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 46.
Mokytojas skelbia uduot: Gyvenime tenka priimti daugyb vairi
sprendim. Prisiminkite, kok svarb sprendim neseniai Jums teko priimti
(pavyzdiui, ar lankyti futbolo treniruotes, kur organizuoti savo gimtadien...).
Pasirinkite vien sprendimo situacij ir pailiustruokite, kaip galima priimti
sprendim, taikant u ir prie technik. Uduoiai atlikti skiriama 15
minui.
Prajus sutartam laikui, kiekviena grup pristato savo u ir prie lenteles ir
galutin sprendim.
Apibendrindamas uduoties rezultatus, mokytojas klausia:

Kokias dar sprendimo primimo technikas taikote savo gyvenime?

Kokiais savo gyvenime priimtais sprendimais esate nepatenkinti? Kodl?

Kaip Js juos primte?

Stebsena
Mokytojas stebi mokini veikl grupse, jei reikia, konsultuoja, kokias
sprendim primimo technikas taikyti.
Vertinimas
Vertinamas mokini aktyvumas, krybikumas, gebjimas susieti inias apie

181

sprendim primimo technik su savo gyvenimo patirtimi.

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra.
48 uduotis. PROFESIJOS PATARJAI 2
Ugdoma karjeros kompetencija
Priimti karjeros sprendimus.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo, krybikumo kompetencijos
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb grupje pritaikyti vien i sprendim
primimo technik, simuliuojant aprayto mogaus karjeros sprendim.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia susipainti su sprendim primimo technikomis (r. mokinio knygos 24
tem Sprendim primimo technikos)
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai, raikliai, mogaus, kuriam reikia pasirinkti profesij,
charakteristika, kiekvienai grupei po vien kopij (18 priedas).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 57 mones. Kiekviena grup susda
ratu prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos uduoiai atlikti reikalingos
priemons.
Mokytojas skelbia uduot: sivaizduokite, kad esate profesijos patarj
grups. Taikydami alternatyv vertinimo pagal kriterijus bd, pasilykite
klientui, koki profesij rinktis. Kliento charakteristika Jums pateikiama
atspausdinta lape (18 priedas). iam darbui turite 30 minui.

182

Mokiniai analizuoja pateikt asmens charakteristik, rykina kriterijus, nustato

kriterij svarb, numato galimas alternatyvas ir galiausiai priima sprendim.
Mokytojas nuolat primena, kiek liko laiko iki sprendimo primimo.
Prajus sutartam laikui, grupi atstovai pristato grups darbo rezultatus visai
klasei. Jei reikia, gali pakomentuoti darbo proces: aptarti kilusius sunkumus,
kitas galimas alternatyvas ir pan.
Kai pristatomos vis profesij patarj grupi nuomons, mokytojas
apibendrina klausdamas:

Ar lengva nusprsti u kit mog, net ir inant jo savybes, vertybes ir t. t.?

Kur kilo daugiausia keblum, atliekant i uduot grupse?

Ar nortumte, kad profesijos patarjai Jums irinkt profesij?

Kaip manote, kodl tam paiam asmeniui grups pasil skirtingus

pasirinkimus?

Ko galima pasimokyti i ios patirties?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima grupms pateikti skirting moni charakteristikas. Tuomet aptarimo
metu reikt labiau akcentuoti, kaip asmens savybs ir vertybs lemia
profesijos rinkimosi kriterij formulavim.
Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb, konsultuoja, jei kyla klausim formuluojant
kriterijus, numatant alternatyvas ir t. t.
Vertinimas
Grtamasis ryys utikrinamas odiu, vertinant mokini pastangas ir darbo
grupje pasiekt rezultat.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Kliento charakteristika (18 priedas).

Planuojant

sprendim

primimo

technik

temai

skirt

pamok,

rekomenduojama naudotis literatros altiniais:

Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2008.

Blake, Ch. Sprendim primimo menas. Vilnius: Verslo inios, 2009.

Naudingos nuorodos internete:

183

http://www.tavokarjera.lt/publ/IKKM_1.pdf

http://www.asirpsichologija.lt/index.php?sprendimu-priemimas-kaipapginti-savo-nuomone&category=5&id=567

25. SPRENDIMO PRIMIMO SUNKUM VERTINIMAS

PLANUOJANT KARJER
ioje temoje siekiama aptarti sprendim primimo sunkumus
planuojant

karjer

ir

supaindinti

su

uduotimis,

skirtomis

gebjimams painti ir veikti sprendim primimo sunkumus ugdytis.

Karjeros sprendim primimas sudtingas procesas, o jo rezultatas turi ilgalaik
poveik tiek paties apsisprendusiojo, tiek jo artimj gyvenimo kokybei. Kai jaunuoliai priima
pirmuosius savo karjeros sprendimus, t. y. renkasi profesij ir /ar mokymosi (studij)
program, jie patiria ne tik vidin sumait, kylani i sprendim patirties stygiaus ir
btinybs teisingai apsisprsti, bet ir iorin spaudim, kur sukelia gero linkintys artimieji bei
netgi visuomenje sigalj profesiniai stereotipai. Todl mokiniai turi imokti atpainti ir
vardyti, kas apsunkina j sprendim primimo proces, bei numatyti, kaip iuos sunkumus
veikti.
Sprendim primimo sunkumus, apibdinamus kaip klitis, trukdanias priimti
optimalius, asmeniui ir visuomenei geriausius, sprendimus, galima klasifikuoti vairiai: pagal
sunkumo laipsn (neveikiami, reikalaujantys daugiau pastang, neymiai apsunkinantys
sprendim ir pan.); pagal j tvarum (laikini, ilgalaikiai ir t. t.). Mokinio knygoje pagal tai, i
kur kyla sunkumai, juos siloma skirstyti keturias grupes: asmeninius, praktinius,
susijusius su eima ir susijusius su visuomene.
Asmeniniai sprendim primimo sunkumai kyla i mogaus savybi, toki kaip
nesavarankikumas, nerytingumas, neatsparumas stresui ir panai.
Praktiniai sprendim primimo sunkumai susij su ribotais itekliais: laiko ir l
stygiumi, konsultant, imanani patarj stoka, ribotomis galimybmis naudotis informacija.
Su eima susij sprendim primimo sunkumai daniausiai kyla i prieiko
artimiausi moni poirio kai kurias alternatyvas.
Su visuomene susij sprendim primimo sunkumai kyla i visuomenje vykstani ir
nuo ms nepriklausani proces (pavyzdiui, toki kaip ekonomin kriz, visuomenje
susiklost stereotipai).

184

Ugdant mokini gebjim objektyviai vertinti karjeros sprendim situacij ir su ja

susijusius sunkumus, svarbu akcentuoti pozityvaus mstymo ir optimistinio poirio gali.
Identifikuoti sprendim primimo sunkumus tik pirmasis ingsnis, po kurio btinai turi bti
iekoma galimybi veikti (apeiti) tuos sunkumus, numatyti konkreius veiksmus.
ioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi uduotys, skirtos
karjeros gebjimams vardyti, atpainti sprendim primimo sunkumus ir
numatyti j veikimo bdus ugdyti.
Uduotis Sprendim primimo sunkumai (*) skirta sprendim
primimo sunkumams vardyti. Mokiniai, prisimindami bet kokius
neseniai savo pai priimtus sprendimus, atskleidia, su kokiais sunkumais
susidr. Tai pirmasis ingsnis, analizuojant sprendim primimo
sunkumus. Juo galima ir apsiriboti, jei siekiama tik susipainti su
nagrinjama tema.
Kitas ingsnis, analizuojant sprendim primimo sunkumus,
engiamas uduotyje Asmeniniai, praktiniai, susij su eima ir visuomene
sprendim primimo sunkumai (***). ioje uduotyje akcentuojamas
poreikis grupuoti sprendim primimo sunkumus ir numatyti j veikimo
bdus.
Abi temos uduotys yra individualios, taiau galima jas atlikti ir
grupje. Tuomet prasminga apibendrinti vis grups nari patirt,
sugrupuoti j patirtus sunkumus ir numatyti hipotetinius bdus, kaip
veikti tuos sunkumus.
Ugdant gebjimus atpainti, grupuoti sprendim primimo
sunkumus ir numatyti j veikimo bdus, rekomenduojama atlikti grupin
uduot Savitarpio pagalba (**). Atliekant i uduot, ugdoma ne tik
kompetencija priimti karjeros sprendimus, bet ir komunikavimo, situacijos
analizs, problem sprendimo, bendradarbiavimo ir kiti gebjimai.
Uduotis patraukli tuo, kad mokiniai turi galimyb pavelgti savo
problemas kit bendraami akimis, taip pat padti kitiems veikti j
sunkumus.

49 uduotis. SAVITARPIO PAGALBA

Ugdoma karjeros kompetencija

185

Priimti karjeros sprendimus.

Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo, situacijos analizs, problem sprendimo
kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb analizuoti kit moni patiriamus
sprendim primimo sunkumus ir numatyti j veikimo bdus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Reikia susipainti su sprendim primimo sunkumais (r. mokinio knygos 25
tem Sprendim primimo sunkumai)
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai, raikliai (kiekvienai grupei po vien).
Uduoties atlikimo etapai
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 57. Kiekviena grup susda ratu
prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos uduoiai atlikti reikalingos
priemons.
Mokytojas skelbia uduot: Taip jau yra, kad keblioje situacijoje paiam rasti
sprendim ir padti sau yra sunkiau, negu pagelbti panai situacij
pakliuvusiam draugui. Kiekviena ia esanti mokini grup artimiausi
pusvaland taps pagalb teikiania komanda.
Pirmiausia Js per 10 minui turite urayti kuo daugiau su sprendimais
susijusi sunkum, kuriuos teko patirti grups nariams. Tada i viso srao
irinkite 3, Js nuomone, paius rimiausius sprendim primimo sunkumus
ir uraykite juos naujame popieriaus lape. alia sprendim primimo
sunkumo nurodykite, kok sprendim priimant, is sunkumas ikilo (pavyzdiui,
finansin eimos situacija buvo pagrindin klitis, sprendiant, ar lankyti
dailiojo iuoimo treniruotes).

186

Mokiniai grupse sudaro sprendim primimo sunkum sraus, i j irenka

po 3 paius svarbiausius. Svarbiausi sunkum sraus mokytojas surenka ir
perduoda kitoms grupms (svarbu, kad sraas netekt j sudariusiai grupei)
sakydamas: ,,Js turite 15 minui 3 problemoms isprsti. Pasitar grupje,
atraskite bd, kaip veikti ivardytus sprendim primimo sunkumus. Dabar
juos pasiymkite, o vliau pristatysite visai klasei.
Mokiniai dirba grupse. Mokytojas nuolat primena, kiek liko laiko.
Mokiniams atlikus uduot, rezultatai pristatomi ir aptariami, visai klasei
susdus ratu.
Apibendrindamas mokytojas klausia:

Kokie sprendim primimo sunkumai buvo akcentuojami ne vienos grups

srauose?

Ar atliekant i uduot pasitvirtino liaudies imintis, ireikiama posakiu

Nra padties be ieities?

K naujo suinojote, imokote, atlikdami i uduot (atsakyti turi

kiekvienas dalyvis).

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima grupms pateikti i anksto sudarytus sprendim primimo sunkum
sraus. Tuomet uduoties atlikimo laikas sutrumpja.
Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb, konsultuoja, jei kyla klausim numatant bdus,
kaip veikti sprendim primimo sunkumus.
Vertinimas
Grtamasis ryys utikrinamas odiu vertinant mokini pastangas ir darbo
grupje pasiekt rezultat.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Nra. Jei mokytojas pasirenka trumpesn uduoties atlikimo variant, jis pats
parengia dalomj mediag 56 skirtingus sprendim primimo sunkum
sraus.

187

Rengiantis gebjimams atpainti ir veikti sprendim primimo sunkumus

ugdyti skirtai pamokai, rekomenduojama naudotis iais literatros
altiniais:

Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2008.

Blake, Ch. Sprendim primimo menas. Vilnius: Verslo inios, 2009.

26. LAIKO IR KIT ITEKLI PASKIRSTYMAS,

MOKINIAMS SUDARANT SAVO KARJEROS PLAN
ioje temoje siekiama pagrsti gebjim paskirstyti laiko ir kitus
iteklius svarb, mokiniams sudarant karjeros plan, ir aptarti
uduotis, ugdanias mokini gebjim planuoti laik ir kitus iteklius.
Gebjimas planuoti laik ir kitus iteklius yra aktualus visose mogaus gyvenimo
srityse. Tai vienas i bendrj gebjim, ugdom per vairi dalyk pamokas. Mokytojas
turt patikrinti, kaip mokiniai moka planuoti laik. Jei is gebjimas daugumos mokini yra
pakankamai geras, ugdant karjerai utenka tik akcentuoti, kaip paskirstyti laik ir kitus
iteklius karjeros plane. Jei laiko ir kit itekli planavimo gebjimai yra menki, verta iai
temai skirti daugiau dmesio.
Isamiai laiko valdymo klausimai nagrinjami ketvirtajame mokinio knygos skyriuje
Karjeros gyvendinimas.
Mokinio knygoje pateikiamos uduoties Ganto diagrama (**)
esm pritaikyti vien i laiko planavimo technik savo gyvenime.
Uduotis atliekama individualiai, ji gali bti vertinama kaip objektyvus
mokinio gebjimo planuoti laik pavyzdys.
Uduotis Mano savait pagal ABC (***) taip pat skirta laiko
planavimo technikai taikyti. Svarbu, kad mokiniai turi ne tik suplanuoti
savo veiklas, bet ir vis savait gyventi pagal susidaryt plan. Uduoties
esm reflektuoti, vertinti i laiko planavimo technik, galbt j
patobulinti.

188

Nagrinjant laiko ir kit itekli planavimo tem, rekomenduojama

atlikti dvi uduotis.
Uduotis Viena minut (*) galina mokinius pajusti laiko
suvokimo skirtumus ir tai, kad svarbu adekvaiai suvokti laik planuojant
veiklas.
Uduotis Mini emlapis Pasirengimas egzaminui (***)
skatina mokinius apibendrinti ir taikyti gebjimus paskirstyti laik bei
kitus iteklius .

50 uduotis. VIENA MINUT

Ugdoma karjeros kompetencija
Sudaryti karjeros plan.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Suteikti mokiniams galimyb pajusti laiko matavimo slyginum.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 15 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
Chronometras arba laikrodis, rodantis sekundes; popieriaus lapai, 3 stori
flomasteriai.
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Minut
Mokytojas sako: Js turbt ne kart esate patyr, kad ko nors laukiant laikas
slenka labai ltai, o kai kur nors skubate, lkte lekia. Tai susij su laiko
pojiu, kur slygoja mogaus savybs ir susiklosiusios aplinkybs. Tikslus
laiko pojtis yra adekvataus realybs suvokimo poymis. Dabar pasitikrinsime,

189

kokie mes btume laikrodiai: skubantys ar atsiliekantys.

Patogiai

atsisskite,

atsipalaiduokite,

usimerkite.

Kai

pasakysiu:

Pradedam!, pradkite mintyse skaiiuoti iki 60. Kai pasakysiu: Stop!,

liaukits skaiiav ir sidmkite paskutin skaii.
Mokytojas seka laikrod ir duoda enkl, kada pradti skaiiuoti savo minut.
Kai laikrodis rodo lygiai minut, jis sako: Stop!. Mokiniai vardija skaii,
parodant, iki keli jie spjo suskaiiuoti mintyse. Jei suklydo ne daugiau kaip
3 sekundmis (suskaiiavo iki 5763), j laiko pojtis yra adekvatus.
Antrasis etapas. Darb trukm
Mokytojas pakvieia tris mokinius ateiti prie klas. Kiekvienam i j
duodamas storas flomasteris ir pluotas balt lap. Mokytojas sako: Kuriant
karjeros plan svarbu tiksliai numatyti, kiek laiko reikia vienai ar kitai
uduoiai atlikti. Kartais tai bna labai sudtingas udavinys, nes vykdant
plan gali ikilti nenumatyt trikdi, pasikeitim ir t. t. Kita vertus, mogui
sunku tiksliai numatyti laik, btin net ir elementarioms kasdienms veikloms
atlikti. Laiko pojtis yra iugdomas, tiesiog reikia nuolat sekti, stebti, kiek
kokie darbai utrunka. Dabar mes sitikinsime laiko suvokimo skirtingumu. A
vardysiu darbus, o trys mokiniai, stovintys prie jus, nesidairydami ir
nesitardami kiekvienas savo lape urays, kiek laiko reikia pamintam darbui
atlikti. Po to parodys mums visiems, k ura, o mes sitikinsime, kaip
panaiai ar skirtingai jie suvokia laik. Pasiruo? Pradedam.
Mokytojas vardija darbus:
Apsiauti batus. Nueiti nuo ia iki sporto sals. Perskaityti vien puslap
spausdinto teksto. Surinkti 9 skaitmen numer telefonu. Perskaityti vis knyg
Karjeros vadovas. Usiauginti 30 cm ilgio plaukus. Ir t. t.
Mokini pateikiami skaiiai lyginami ir aptariami.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Kadangi uduotis turi aidybini element, galima j (ypa pirmj etap)
atlikti bet kokios pamokos pradioje (padeda susikaupti) arba viduryje
(perkelia dmes, leidia pailsti).
Antrj uduoties etap rekomenduojama modifikuoti: vertinti ne laik, o kitus
iteklius, pavyzdiui, finansinius (mokiniai vardija, kiek pinig reikia vieno
mogaus dienos ilaidoms, gimtadieniui suorganizuoti, mainai ilaikyti ir t. t.).
Stebsena

190

Mokytojas stebi, kaip adekvaiai mokiniai suvokia laik ir kitus iteklius.

Pastebjs ypa ryk atotrk nuo realybs, gali daugiau dmesio skirti laiko
pojiui lavinti.
Vertinimas
Grtamasis ryis teikiamas odiu: vertinamas mokini konstruktyvus
aktyvumas atliekant uduot.
51 uduotis. MINI EMLAPIS PASIRRENGIMAS EGZAMINUI
Ugdoma karjeros kompetencija
Sudaryti karjeros plan
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo, mokjimo mokytis kompetencijos
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb grupje ugdytis gebjimus planuoti
konkreiai veiklai gyvendinti reikalingus iteklius.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio rengimo programas.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 45 minutes.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su 26 mokinio knygos tema Laiko ir kit itekli
planavimas.
Reikalingos priemons
Dideli popieriaus lapai (A2 formato), stori flomasteriai (kiekvienai grupei po
vien).
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius grupes po 57. Grups susda prie joms skirt
stal. Ant stal sudtos reikalingos priemons: popierius ir flomasteriai.
Mokytojas skelbia uduot:
Neilgai trukus Jums teks laikyti egzaminus. Tai svarbi karjeros kelio uduotis,
su kuria susidursite kiekvienas. iandien Js grupse sukursite pasirengimo

191

lietuvi (gimtosios) kalbos egzaminui plan, vertindami visus (laiko, finans,

informacinius, monikuosius ir t. t.) iteklius.
Kad bt lengviau susisteminti informacij, taikykite mini emlapio metod.
Lapo viduryje paraykite odi jungin Pasirengimas lietuvi kalbos
egzaminui. Galite nupieti pieinl ar simbol, su kuriuo Jums asocijuojasi is
odi junginys. Aplinkui j idliokite, Js nuomone, svarbiausius su
pasirengimu egzaminui susijusius odius, nepamirdami irykinti laiko,
finansini, monikj ir kit itekli. Juos uraykite vaizdingai, pasitelkite
vairias spalvas, simbolius, rykinimo enklus. Sujunkite iuos odius su
pagrindiniu emlapio simboliu rodyklmis, atskleidianiomis prasmin ry.
Kokias logines asociacijas Jums kelia aplink pagrindin tem isidst odiai?
Uraykite ias asociacijas popieriuje, pasinaudodami rodyklmis, vairiomis
linijomis, spalvomis, riftais ir pan. Sujunkite visus, Js nuomone, prasminiais
ryiais susijusius odius ir simbolius. tai taip sukursite pasirengimo lietuvi
(gimtosios) kalbos egzaminui mini emlap ir galsite viename popieriaus
lape matyti visus veiksnius, kuriuos btina vertinti, bei iteklius, kuriais btina
pasirpinti. Mini emlapiui kurti skiriama 30 minui.
Mokiniai kuria mini emlapius, mokytojas stebi proces ir, jei reikia, pataria,
paaikina. Mokytojas seka laik ir nuolat primena, kiek jo liko iki grupi darbo
rezultato pristatymo.
Sukurti mini emlapiai kabinami (klijuojami) ant lentos (ar kitoje matomoje
vietoje). Grupi atstovai pristato savo emlapius visai klasei. Mokytojas
akcentuoja svarbiausius su itekli planavimu susijusius dalykus.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Mokiniai i uduot gali atlikti individualiai (tuomet emlapio formatas gali
bti daug maesnis A4). Individual mini emlap mokiniai isaugo
karjeros aplanke.
Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb. Apirindamas mokini mini emlapius, jis
gali velgti ini ir supratimo netolygumus bei susiformavusias mokini
nuostatas.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu vertinant grupi darbo proces ir rezultat.

192

Rengiantis laiko ir kitiems itekliams paskirstyti skirtai pamokai,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:
Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,
2008.
Armalien, D.; Krisinait R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti
karjeros keli. Vilnius: vietimo main paramos fondas, 2009.

27. KARJEROS PLANAVIMAS

ioje temoje siekiama atskleisti, kaip svarbu mokiniams sudaryti
karjeros plan, ir supaindinti su uduotimis, skirtomis karjeros
planavimo kompetencijai tvirtinti.
Karjeros planas tai apibendrinantis gyt karjeros kompetencij rodymas. Kadangi
kuriant karjeros plan taikomos kompetencijos ne tik planuoti karjer, bet ir painti save bei
karjeros galimybes, individual mokinio karjeros plan galima traktuoti kaip pat svarbiausi
baigiamj ugdymo karjerai dalyko darb.
Be karjeros planui sudaryti reikaling ini ir gebjim, mokiniai dar turi gyti
nuostat, kad karjer planuoti btina, jausti atsakomyb u savo karjeros tiksl gyvendinim.
Todl ugdant karjeros planui rengti ir jam pristatyti reikia skirti ypating dmes (netgi suteikti
ventin atspalv, organizuojant karjeros plan parod, konferencij ir pan.).
Karjeros plano sudtins dalys:

mokinio psichologinis portretas, sudarytas sisavinus savs painimui svarbi

informacij ir atlikus geriau sau painti skirtas uduotis (pirmoji mokinio knygos
dalis);

karjeros sprendimas, tiksliau keli priimtini sprendimo variantai. Pavyzdiui,

mokinys, susipains su karjeros galimybmis ir kompleksikai vertins save (savo
gabumus, vertybes, gebjimus, interesus ir t. t.) t galimybi aspektu, priima sprendim
studijuoti konkreiame universitete pagal tam tikr studij program. Kiti (atsarginiai)
sprendim variantai studijuoti pagal norim studij program kolegijoje arba dvejus
metus savo noru skirti veiklai pagal ES silomas savanorysts programas;

tikslas, udaviniai, bdai, kuriais bus gyvendinami udaviniai, tiksls terminai

(iki kada tikslas turi bti pasiektas, udaviniai gyvendinti). Sudarant karjeros plan,
rekomenduojama atskirti tolimus ir artimus tikslus. Tolimi tikslai raomi kaip

193

orientyras, o artimi tikslai, vedantys tolimj link, uraomi ir detalizuojami kaip

udaviniai.
Karjeros plano forma turi bti patraukli ir priimtina mokiniui. Daniausiai mokiniai
renkasi tradicin lenteli rinkinio form, taiau, paskatinti krybikiau idstyti karjeros plan,
sukuria didelio formato karjeros marruto emlapi, schem su algoritmais ir pan. Svarbu,
kad mokinio sudarytas pirmasis jo gyvenime karjeros planas bt ne formalus atliktos
uduoties rezultatas, o saugomas, nuolat peririmas ir koreguojamas dokumentas.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis Mano karjeros planas
(**) sujungia trij pirmj knygos skyri uduoi rezultatus. Tai
karjeros plano pagrindas: asmens psichologinis portretas, profesij ir
mokymosi galimybi sraas, karjeros sprendim alternatyvos, karjeros ir
gyvenimo tikslai, laiko ir kiti itekliai.
Uduotis atliekama individualiai. Karjeros planas gali bti
vertinamas pagal mokytojo irykintus ir mokiniams i anksto pateiktus
kriterijus. Karjeros plan btina isaugoti kompetencij aplanke.
Mokini karjeros planams pristatyti rekomenduojama organizuoti
konferencij, parod, mug ar pana rengin, sukuriant ventin
mokymosi aplink ir leidiant mokiniams pajusti j darbo reikmingum.
Karjeros plan paroda (***) gali bti vairiai modifikuojama,
siejama su kitais mokykloje ar klasje vykstaniais renginiais. parod
rekomenduojama pakviesti mokiniams svarbi, autoriteting moni:
mokyklos direktori, karjeros centro darbuotoj, klass aukltoj ir pan.

52 uduotis. KARJEROS PLAN PARODA

Ugdoma karjeros kompetencija
Sudaryti karjeros plan.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, bendradarbiavimo, mokjimo mokytis kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams galimyb palankioje mokymosi aplinkoje pristatyti
savo karjeros planus ir susipainti su bendraami karjeros plan
vairove.
Tikslin grup

194

910 klasi mokiniai;

1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1530 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
apie 90 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti atlik 49 mokinio knygos uduot Mano karjeros planas.
Rekomenduojama mokiniams savo karjeros planus ir vaizdiai pateiktus
paveikslus, schemas, mini emlapius isaugoti.
Reikalingos priemons
Mediagos, reikalingos karjeros planams eksponuoti.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai pagal mokytojo parengt ekspozicijos plan (patalpoje, suskirstytoje
erdvmis) eksponuoja savo karjeros planus (tam skiriama 1015 minui).
Mokytojas (karjeros konsultantas) atidaro parod. Sveiai (klass aukltojas,
mokyklos psichologas ir pan.) domisi parodos eksponatais. Karjeros plan
autoriai atsako parodos lankytojams kylanius klausimus.
Parodos pabaigoje apdovanojami slaptu balsavimu irinkti geriausiai parengt
(arba domiausi, graiausiai pristatyt, realiausi ir t. t.) karjeros plan
autoriai.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima karjeros planus pristatyti taikant garso ir vaizdo technologijas. Tam
reikt integruoti informacini technologij, dails ir ugdymo karjerai
pamokas.
Stebsena
Mokytojas stebi mokini veikl: kaip karjeros planai eksponuojami ir
pristatomi parodos lankytojams.
Vertinimas
Individuals karjeros planai gali bti vertinami, ratu ar odiu teikiant
pagyrimus ir pastabas pagal mokytojo sudaryt kriterij sra.

195

Rengiantis

karjeros

planavim

apibendrinaniai

pamokai,

rekomenduojama naudotis iais literatros altiniais:

A renkuosi profesij. Vilnius: vietimo main paramos fondas,

Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Karjeros planavimas. Metodin priemon. Kaunas: Kauno darbo

biros Jaunimo darbo centras, 2008.

MOKINI KOMPETENCIJ PLANUOTI KARJER

VERTINIMAS
Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi
bti gij kompetencij planuoti karjer atitinkam ini, supratimo, gebjim ir nuostat. 16
lentelje pateikiami kriterijai, kuriais gali bti remiamasi vertinant gytas kompetencijas
(parengta pagal ugdymo karjerai program, 2012).
16 lentel. Mokini karjeros planavimo kompetencij vertinimo kriterijai
3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Apibdina tikslo svok.

Nusako, kaip kelti veiklos tikslus.
vardija savo mokymosi ir laisvalaikio tikslus.
Siekia veikti tikslingai.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina asmenins vizijos ir gyvenimo tiksl svarb.

Nusako asmenins vizijos ir tiksl formulavimo principus.
Formuluoja asmenin ateities vizij.
Kelia savo gyvenimo tikslus.
Siekia sukurti asmenin ateities vizij.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

vardija pagrindines gyvenimo sritis.

Aptaria, kaip nustatyti gyvenimo prioritetus.

196

Nusako, kaip formuluoti karjeros vizij.

Paaikina, kaip kelti, vertinti ir derinti gyvenimo bei karjeros tikslus.
Remdamasis iniomis apie save ir socialin aplink, pasirenka ir vardija savo gyvenimo
prioritetus.

Formuluoja savo karjeros vizij.

vardija, vertina ir derina savo karjeros ir gyvenimo tikslus.
Siekia formuluoti karjeros vizij ir kelti karjeros tikslus.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

Nusako aplinkos ir asmens pokyi poveik mogaus gyvenimo bei karjeros tikslams.
Nuolat vertina savo karjeros tikslus socialins aplinkos, darbo pasaulio pokyi ir asmeninio
tobuljimo aspektais.

Koreguoja savo karjeros ir gyvenimo tikslus.

Siekia veikti tikslingai, perirti ir koreguoti gyvenimo bei karjeros tikslus.

3.2. Priimti karjeros sprendimus.

Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Apibdina sprendimo svok.

Pateikia sprendim pavyzdi.
Paaikina savo sprendimus.
Siekia smoningai, savarankikai ir atsakingai apsisprsti kasdiense situacijose.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina kelis sprendim primimo modelius ir technikas

Atpasta sprendim primimo modelius savo gyvenimo situacijose.
Taiko mokymosi ir gyvenimo situacijoms tinkamas sprendim primimo technikas.
Siekia smoningai, savarankikai ir atsakingai apsisprsti gyvenimo bei mokymosi
situacijose.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Nusako karjeros sprendim reikm karjeros skmei.

Suformuluoja karjeros sprendim primimo kriterijus.

197

Apibdina vairius karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas.

Nurodo galimus su karjeros sprendimais susijusius sunkumus.
Tyrinja savo (mokymosi) karjeros sprendim patirt.
Sudaro asmenikai svarbi karjeros sprendim kriterij sra.
Taiko kelis karjeros sprendim primimo modelius ir technikas; atsivelgdamas savo
karjeros tikslus, priima karjeros sprendim.

Analizuoja su savo karjeros sprendimais susijusius sunkumus, numato bdus jiems veikti.
Siekia smoningai, savarankikai ir atsakingai priimti karjeros sprendimus.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

Paaikina karjeros sprendim primimo proces.

Pagrindia karjeros sprendim primimo kriterijus.
Klasifikuoja karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas.
Nusako ssajas tarp su karjeros sprendimais susijusi sunkum ir asmenybs bei aplinkos
charakteristik.

Analizuoja ir kritikai vertina savo karjeros sprendimus.

Atpasta karjeros sprendim proceso etapus, analizuodamas savo karjeros sprendim.
vertins savo charakteristikas ir aplinkos teikiamas galimybes, numato kitas galimas
karjeros sprendim alternatyvas.

Kritikai vertina bdus, kuriais siekiama veikti su savo karjeros sprendimais susijusius
sunkumus.

Siekia nuolat smoningai, savarankikai ir atsakingai priimti ir kritikai vertinti karjeros

sprendimus.

3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros plan.

Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Papasakoja, kaip sudaromas planas.

Sudaro ir paaikina savo veiklos plan.
Siekia planuoti savo kasdienes veiklas.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

198

Nusako planavimo reikm siekiant gyvenimo tiksl.

Sudaro mokymosi ir laisvalaikio veikl, susijusi su asmeniniais tikslais, plan.
Sudaro ilgalaiki tiksl gyvendinimo plan.
Siekia planuoti gyvenimo veiklas.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Apibdina karjeros plano krimo sek ir nurodo pagrindines jo sudedamsias dalis.

vardija karjeros planui gyvendinti reikalingus iteklius ir nusako galimus rizikos veiksnius.
Sukuria asmenin karjeros plan, grst savs painimo, karjeros galimybi tyrimo ir karjeros
sprendim primimo rezultatais.

vertina su karjeros plano gyvendinimu susijusius iteklius, numato rizikos veiksnius ir

pateikia galimas karjeros plano alternatyvas.

Siekia planuoti karjer.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

Paaikina, kaip atnaujinti karjeros plan.

Apibdina karjeros planui gyvendinti reikalingus iteklius ir galimus rizikos veiksnius.
Nuolat periri, kritikai vertina ir atnaujina karjeros plan, atsivelgdamas savo ir karjeros
galimybi kait.

Kritikai vertina su karjeros plano gyvendinimu susijusius iteklius bei j dinamik, vertina
rizikos veiksnius ir pagrindia galimas karjeros plano alternatyvas.

Siekia koreguoti savo karjeros planus, atsivelgdamas asmeninius ir karjeros galimybi

pokyius.

199

IV. MOKINI KOMPETENCIJ GYVENDINTI KARJER

UGDYMAS

200

io knygos skyriaus tikslas atskleisti galimybes ugdyti mokini kompetencijas

gyvendinti karjer.
Skyriaus struktra atitinka ugdymo karjerai programoje pateikt ugdymo karjerai
kompetencij srang ir numatyto turinio nuoseklum. IV knygos skyrius skiriamas bendrojo
ugdymo ir profesinio mokymo staig mokini ugdymo karjerai kompetencijoms tobulinti.
Kompetencij

gyvendinti

karjer

srityje

iskiriamos

trys

karjeros

kompetencijos:
4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
4.2. Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros (mokymosi ar darbo) aplink.
4.3. Efektyviai iekoti darbo.
Toliau bus aptarta ios karjeros kompetencij srities ugdymo galimybi vairov
skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).
Kompetencijos taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas raida
atskleidiama 13 pav.

4.1.4. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias

kompetencijas, siejant jas su karjeros plano gyvendinimu.
4.1.3. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias
kompetencijas, siejant jas su asmeniniu karjeros planu.
4.1.2. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas,
siejant jas su gyvenimo tikslais.
4.1.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas kasdiense
veiklose.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

13 pav. Kompetencijos taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias

kompetencijas raida.
Pradinio ugdymo lygmenyje akcentuojama svarba bendrsias kompetencijas naudoti
kasdiense veiklose. Mokiniai per pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas imoksta sudaryti
ir paaikinti savo veiklos plan, atpainti nerimo situacijas savo kasdieniame gyvenime,
priimtinais bdais sprsti klasje kylanius nesutarimus, bendradarbiauti grupje ir
savarankikai sprsti kasdienes problemas. Nemanoma iskirti vieno mokomojo dalyko i
gebjim pagrindams gyti, nes bendrj kompetencij ugdymas reikalauja itin integralaus ir
sisteminio poirio.

201

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje pabriamaa, jog reikia bendrsias

kompetencijas susieti su mokinio gyvenimo tikslais. Per vairi dalyk pamokas mokiniai
taiko elementarias laiko ir kit itekli valdymo technikas, krybikai sprendia savo
mokymosi problemas. Dorinio ugdymo pamok ir klass valandli metu mokomasi tinkamai
sprsti konfliktus kasdiense situacijose, taikyti sau tinkamus streso valdymo bdus. Per visas
pamokas ir uklasins veiklos grupse mokomasi bendradarbiauti.
Pagrindinio ugdymo antrosios dalies lygmenyje mokiniams sudaromos slygos taikyti
ir tobulinti bendrsias kompetencijas, atsivelgiant asmenin karjeros plan. Per ugdymo
karjerai pamokas mokiniai, sudarydami savo karjeros plan, taiko laiko ir kit itekli
valdymo technikas. Per vairias formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas mokiniai gilina
savo gebjimus valdyti stres, tinkamai sprsti konfliktus ir padti tai daryti bendraamiams,
formuoti mokymosi komandas, bendradarbiauti, krybikai sprsti su karjeros planavimu
susijusias problemas. Bendrosioms karjerai svarbioms kompetencijoms ugdyti ypa tinka
projekto metodas ir vairios popamokins veiklos.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje kompetencija taikyti ir tobulinti
karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas rykiausiai ugdoma per ekonomikos ir
verslumo, technologij, psichologijos pamokas. Mokiniai visikai prisiima atsakomyb u
asmeninius veiksmus, mokymosi veiklas. Asmeninis karjeros planas susiejamas su nuolatiniu
bendrj kompetencij tobulinimu.
Kompetencijai tobulinti bei naudoti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas
ugdyti skirta daugyb tem (r. 17 lentel).
17 lentel. Kompetencijai taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias
kompetencijas ugdyti skirtos temos
Temos
nr.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

Ugdymas karjerai

28.

Kompetencijos, btinos siekiant

karjeros tiksl

ini ir gebjim visuma, siekiant karjeros

tiksl.

29.

Laiko ir kit itekli valdymas

Gebjim valdyti laik ir kitus iteklius,

karjeros kelyje

siekiant karjeros tiksl, ugdymas

Gebjimas dirbti komandikai

kaip karjeros skms slyga

Komandinis darbas viena i skmingos

Streso valdymas mokymosi ir

darbo situacijose

Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

30.

31.

karjeros slyg

202

32.

Krybikas problem sprendimas

33.

Konflikt sprendimo bdai

Krybikas problem sprendimas, siekiant

karjeros tiksl
Konflikt sprendimo bdai

Antroji ios kompetencij srities srae kompetencija skmingai pereiti i mokyklos

kit karjeros aplink. ios kompetencijos raida atskleidiama 14 pav.

4.2.4. Skmingai pereiti naujo tipo karjeros (mokymosi

ar darbo) aplink ir joje sitvirtinti.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas

4.2.3. Skmingai adaptuotis ir veikti mokymosi ir laisvalaikio

veiklose, susijusiose su asmeniniais karjeros planais.

Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis

4.2.2. Skmingai adaptuotis ir veikti vairiose mokymosi ir laisvalaikio

veiklose.

Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis

4.2.1. Skmingai adaptuotis ir veikti mokykloje.

Pradinis
ugdymas

14 pav. Kompetencijos skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink raida.

Pradini klasi mokiniai skatinami skmingai prisitaikyti mokykloje. Nauja mokymosi
aplinka jiems suteikia veiksm laisv ir nauj patiri. ios kompetencijos pagrindai ugdomi
per visas mokomj dalyk pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas.
Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama skminga adaptacija ne
tik mokymosi aplinkose, bet ir laisvalaikio veiklose. Mokiniai per vairias pamokas, klass
valandles ir neformaliojo ugdymo veiklas analizuoja adaptacijos naujoje aplinkoje veiksnius,
tyrinja asmenin adaptacijos mokymosi ir laisvalaikio aplinkose patirt. ie gebjimai ypa
svarbs penktoje klasje, mokiniams pereinant i pradinio ugdymo pagrindin ir prisitaikant
prie mokytoj, dalyk, aplink vairovs. Todl btent pagrindinio ugdymo pradioje
rekomenduojama ugdymo proces traukti mokyklos socialin pedagog ir psicholog.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai susieja skming adaptacij su
asmeniniu karjeros planu. Per ugdymo karjerai pamokas mokiniai analizuoja adaptacijos
naujoje mokymosi aplinkoje etapus, numato galimus sunkumus adaptuotis ir t sunkum
sprendimo bdus. Jei reikia, individualias konsultacijas adaptacijos klausimais teikia kiti
specialistai (socialinis pedagogas, karjeros konsultantas, psichologas).

203

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje pabriamas skmingas perjimas

i mokyklos kit karjeros aplink. Mokiniai turi imanyti skmingos adaptacijos etapus,
tinkamai vertinti perjimo kit karjeros aplink ypatybes. Adaptacijos kitoje karjeros
aplinkoje klausimai nagrinjami per psichologijos, ekonomikos ir verslumo pamokas.
Kompetencijai skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink ugdyti skirtos dvi
temos mokinio knygoje Karjeros vadovas ir mokytojo knygoje Ugdymas karjerai (r. 18
lentel) .
18 lentel. Kompetencijai skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink ugdyti
skirtos temos
Temos
nr.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas

34.

Adaptacija
aplinkoje

naujoje

40.

Adaptacija darbo vietoje

Temos pavadinimas mokytojo

knygoje Ugdymas karjerai

mokymosi Adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje

Adaptacija darbo vietoje

Karjeros gyvendinimo kompetencij sriiai priskiriama ir kompetencija efektyviai

iekoti darbo.

4.3.4. Parengti savo kompetencijos aplank ir taikyti

vairius darbo iekos bdus, modeliuojant juos savo
karjeros plano kontekste.
4.3.3. Prisistatyti vairiose situacijose ir parengti savo gyvenimo
apraym, siejant j su karjeros tikslais.
4.3.2. Pristatyti save, savo ar grups darbo rezultat bei proces.

4.3.1. Prisistatyti kasdiense gyvenimo situacijose.

Vidurinis ir
profesinis
ugdymas
Pagrindinio
ugdymo
antroji dalis
Pagrindinio
ugdymo
pirmoji dalis
Pradinis
ugdymas

15 pav. Kompetencijos efektyviai iekoti darbo raida.

Pradinse klasse mokiniai prisistato kasdiense gyvenimo situacijose. J pirmoji
savs pristatymo patirtis siejama su atjimu pradin mokykl. Svarbu, kad per visas pamokas
ir neformaliojo ugdymo veiklas mokiniams bt sudarytos slygos prisistatyti, papasakoti apie
save, iskirti esmines savo asmenybs savybes.

204

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje mokiniai vis daniau prisistato

kitiems, rengia vairi uduoi rezultat pristatymus. Svarbu, kad mokiniai per vairi
mokomj dalyk pamokas imokt pristatyti savo ar grups darbo rezultat bei proces,
iskirti svarbiausius prisistatymo aspektus. Prisistatymo gebjimams ugdyti ypa palanki
neformaliojo ugdymo aplinka.
Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokini prisistatymas siejamas su j karjeros
veiklomis. Jie parengia savo gyvenimo apraymus (CV), kuriuos gali pristatyti ne tik per
ugdymo karjerai, bet ir per gimtosios ar usienio kalbos pamokas. Ugdymo karjerai,
informacini technologij ir kt. pamokose, klass valandlse ar neformaliojo ugdymo
veiklose mokiniai turi galimyb tinkamai prisistatyti, pademonstruoti savo kompetencij
aplank simuliacinse slygose.
Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai nuolat tobulina
kompetencijas efektyviai iekoti darbo, rengdami karjeros dokumentus, imituodami pokalbius
dl darbo, prisistatydami vairiose situacijose. Darbo iekos bd imanymas, pasirengimas
silieti darbo rink paskatina mokinius drsiau perirti asmeninius karjeros tikslus. i
kompetencija ugdoma per ugdymo karjerai, ekonomikos ir verslumo, informacini
technologij ir kitas pamokas.
Kompetencijai efektyviai iekoti darbo tobulinti mokinio knygoje Karjeros vadovas
ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai skirtos eios temos (r. 19 lentel).
19 lentel. Kompetencijai efektyviai iekoti darbo ugdyti skirtos temos
Temos
nr.
35.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje Karjeros vadovas
Karjeros dokument rengimas

36.

Darbo iekos bdai

37.
38.

Laik
siuntimas
darbdaviams
Prisistatymas telefonu

39.

Pokalbis dl darbo

41.

Temos pavadinimas mokytojo

knygoje Ugdymas karjerai
Mokini karjeros dokument rengimas
Darbo iekos bdai

potencialiems Laik
siuntimas
darbdaviams
Prisistatymas telefonu

potencialiems

Pasirengimas pokalbiui dl darbo

Mokini kompetencij aplanko

rengimas
Skyriuje Mokini kompetencijos gyvendinti karjer ugdymas pateikiamos 35
Kompetencij aplankas

uduotys. Skyriaus pabaigoje dedama apibendrinanti uduotis ,,Kompetencij aplank

paroda, kuri suteikia galimybi perirti ir vertinti mokini ugdymo karjerai srities
paang.

205

28. INI IR GEBJIM VISUMA, SIEKIANT KARJEROS

TIKSL
ios temos tikslas atskleisti karjerai svarbiausias bendrsias
kompetencijas, siejant jas su karjeros gyvendinimu.

Globalizacija yra vienas pagrindini veiksni, skatinani socialinius, ekonominius ir

ekologinius pokyius. ini visuomen gyvena nuolatins kaitos slygomis. Darbo pasaulis
keiiasi labai spariai. Todl jaunuoliai, tik pradedantys savo darbin patirt, gali patirti labai
vairi ir netikt karjeros poski. iuo metu darbo rink engiantys jauni specialistai negali
tiktis vis gyvenim turti tik vien specialyb, dirbti vienoje darbo vietoje. Nuolatiniai
pokyiai, technologij tobuljimas nulemia, kad poreikis mokytis vis gyvenim tampa vis
aktualesnis.
Jau dabar darbo rinkoje ypa svarbios yra bendrosios kompetencijos, kurios
nesunkiai pritaikomos vairiose profesins veiklos srityse. ios kompetencijos nuolat ugdomos
ir tobulinamos tiek mokymosi institucijose, tiek neformaliojo ugdymo ir laisvalaikio metu.
Ugdymo karjerai programoje ir toliau knygoje pristatomos bendrosios kompetencijos,
tiesiogiai siejamos su karjeros gyvendinimu:

laiko ir kit itekli valdymas;

streso valdymas sudtingose karjeros situacijose;

konflikt sprendimas karjeros situacijose;

darbo ir mokymosi komand formavimas, bendradarbiavimas karjeros veiklose;

krybikas problem sprendimas.

Laiko ir kit itekli valdymas siejamas su asmenine mogaus disciplina ir

tausojaniu asmenini bei organizacijos itekli naudojimu.
Gebjimas valdyti stres darbdavi ypa vertinamas, kai dirbama sudtingomis,
nuolat kintaniomis slygomis.
iuolaikins karjeros teorijose skiriama daug dmesio asmens atsakomybs u savo
karjer klausimui. Konfliktins karjeros situacijos turt bti sprendiamos konstruktyviai,
todl labai reikminga ugdyti gebjimus sprsti konfliktus.

206

Darbo komandoje gebjimai iuo metu ypa vertinami organizacij vadov ir

personalo vadybos specialist. ie gebjimai padidina darbo efektyvum, rezultatyvum,
skatina pripainti komandos vertybes. Gebjimas veikti komandoje svarbus ne tik dirbant, bet
ir mokantis. Jei tarp komandos nari yra pasitikjimas ir drausm, tuomet komanda turi visas
galimybes sukurti ir realizuoti spding projekt.
Krybikas

problem

sprendimas

siejamas

su

vis

didesne

darbuotoj

nepriklausomybe ir inovacij diegimu. Kiekvienas asmuo turi krybin potencial, taiau ne

kiekvienas j naudoja karjeros situacijose.
Toliau knygoje bendrosios kompetencijos aptariamos karjeros pltojimo kontekste,
akcentuojant j reikm skirtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.
inioms ir gebjimams, reikalingiems siekiant karjeros tiksl,
aptarti skirta 28-ta mokinio knygos Karjeros vadovas tema. ioje temoje
pateikiama uduotis, skatinanti savirefleksij.
Uduotis Mano mokymosi (tobuljimo) poreikiai (**) atliekama
individualiai. Mokiniams siloma prisiminti savo stiprybes ir silpnybes,
kurios daro tak karjeros tiksl formulavimui.
Tai, kaip formuluojami karjeros tikslai ir kaip j siekiama, priklauso
nuo asmens, jo prioritet ir pastang. Jaunuolio gyti ir smoningai suvokti
gebjimai padeda tinkamai valdyti asmenin karjer.
Dalyvavimas diskusijoje ,,Visi galime tobulti (**) suteikia
mokiniams prog argumentuotai isakyti savo nuomon apie iuolaikinio
mogaus mokymosi poreikius ir galimybes. Taip skatinamas kritinis
mstymas.
Uduotis ,,Arnoldo mokymosi poreikiai (*) skatina mokinius
analizuoti konkret atvej, nustatyti apraomo mokinio mokymosi poreikius.
Atliekant uduot ugdoma mokini kompetencija pritaikyti turimus inias ir
gebjimus karjeros tikslams, tobulinami gebjimai bendradarbiauti.
53 uduotis. VISI GALIME TOBULTI
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo kompetencija.
Uduoties tikslas

207

Skatinti

mokini

susidomjim

mogaus

mokymosi

(tobuljimo)

galimybmis.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
814 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui (priklauso nuo dalyvi skaiiaus).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Nebtinas.
Reikalingos priemons
Atsakym vietos ymekliai (Taip. Ne. Labiau taip. Labiau ne). Lipni juosta
ymekliams priklijuoti. Mokytojo klausim kortels.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa. Kiemas.
Uduoties atlikimo eiga
Jei pamoka vyksta klasje, suolai istumdomi, paliekama laisvo ploto.
Mokytojas

ant

grind

priklijuoja

atsakym

vietos

ymeklius.

TAIP

Labiau NE

Labiau TAIP

NE

Mokiniai informuojami, kad, perskait teigin, jie per 10 sekundi turi

pasirinkti savo atsakym ir toje vietoje atsistoti.
Mokytojas skaito teigin, mokiniai pasirenka savo atsakymus. Drauge aptariami
pasirinkimo motyvai, skirtingas pozicijas pasirink mokiniai komentuoja savo
pasirinkim.
Skaitomas kitas teiginys. Atsakym pasirinkimo procedra pasikartoja. Siloma
uduoiai naudoti 57 kontroversikus teiginius.
Pastaba: btina atkreipti ypating dmes teigini formuluotes, vengti dvigub

208

neigini.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima panaudoti kaip vad pamok apie asmeninius mokymosi
(tobuljimo) poreikius.
Stebsena
Perskaits teiginius, mokytojas stebi, kaip mokiniai pasirenka atsakym
variantus. Mokytojas fiksuoja, ar aptariant atsakymus atsiranda nuomon
keiiani mokini. Btina j paklausti, kodl pakeit nuomon.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kai grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, mokiniai skatinami ireikti savo poir
mokymosi galimybes. Mokytojas susieja mokjimo mokytis kompetencijas su
mokini karjeros planavimo procesu. Pabriama, kad tik nuolat mokydamasis
mogus gali tinkamai atlikti savo pareigas, efektyviai naudoti turimus iteklius.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Teiginiai. Visi galime tobulti (19 priedas).
54 uduotis. ARNOLDO MOKYMOSI POREIKIAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Atkreipiant mokini dmes bendraami mokymosi (tobuljimo)
poreikius, pltoti j kompetencij pritaikyti gebjimus karjeros tikslams.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
420 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)

209

Mokiniai turi suprasti, kad skirtingi mons turi nevienodus mokymosi

poreikius, gebti vardyti savo mokymosi (tobuljimo) poreikius.
Reikalingos priemons
Uduoties lapas, raikliai. Balta lenta, ymekliai (apibendrinimui).
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai burt bdu suskirstomi poras. Jie yra informuojami, kad, atlikdami
uduot, turi visikai sutarti. Mokiniai gauna uduoties lap ,,Arnoldo mokymosi
poreikiai, kuriame pateiktas 12 klass mokinio Arnoldo atvejis (atvejo analizei
skiriama 15 minui).
Mokytojas paprao poras susirinkti prie lentos. Apibendrinami uduoties
rezultatai: viename stulpelyje suraomi Arnoldo mokymosi poreikiai, kuriuos
mokiniai iskyr, kitame stulpelyje galimi i mokymosi poreiki
gyvendinimo bdai (tam skiriama 1520 minui).
Drauge klasje aptariami klausimai: Kokie i mokini mokymosi poreikiai yra
svarbiausi? Kurie mokymosi poreikiai liko nepatenkinti? K mokiniai nort
pakeisti savo mokymosi procese? (Tam skiriama 10 minui.)
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima panaudoti pamokoms apie mokymosi poreikius apibendrinti.
Taip pat mokiniai gali i uduot gauti nam darbams (jei dirba individualiai).
Arba dirbti 34 nari grupse.
Stebsena
Mokytojas stebi por darb, atkreipia dmes mokini nurodytus netradicinius,
originalius Arnoldo mokymosi poreikius. Diskusijos metu mokytojas analizuoja,
kokias pozicijas mokiniai pasirenka.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas, odinis grtamasis ryys.
Aptarimas
Mokytojas, aptardamas, kaip atlikta uduotis, pabria asmenini mokymosi
poreiki svarb. Susiejamos savs painimo ir mokymosi galimybi analizs
veiklos, kurios turi takos mokini karjeros planavimui ir gyvendinimui.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Arnoldo mokymosi poreikiai (20 priedas).

210

Planuojant bendrosioms karjeros kompetencijoms aptarti skirtas pamokas,

galima naudotis personalo vadybos, socialins psichologijos, organizacijos
vadybos, edukologijos srities altiniais.
Rekomenduojami altiniai:

Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kasiulis, J.; Tarvydien, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno

technologijos universitetas, Technologija, 2005.

Legkauskas, V. Socialin psichologija. Vilnius: Vaga, 2010.

Nosinait, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro

disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010. Prieiga per internet:
http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2010~D_20100517_160656-53919/DS.005.0.01.ETD

http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html (Mokini ugdymo karjerai

informacin sistema)

http://www.nrcg.lt/karjeros-perspektyvos/

29. GEBJIM VALDYTI LAIKO IR KITUS ITEKLIUS,

SIEKIANT KARJEROS TIKSL, UGDYMAS
ios temos tikslas atskleisti svarb valdyti laiko ir kitus iteklius,
siekiant karjeros tiksl.

Laiko valdymas tai procesas, kuris susideda i planavimo bei atlikimo veiksm ir
tiesiogiai priklauso nuo asmenybs. Pagrindinis io proceso elementas laikas, itekli ris,
kurios nemanoma kaupti, sandliuoti ar ikeisti.
Turimas 24 valandas per par kiekvienas asmuo naudoja skirtingai. Tik nuo mogaus
susiformuluot tiksl ir asmenini prioritet priklauso, kaip bus naudojamas asmeninis laikas.
Gebjimai valdyti laik rodo asmenybs brand, nusiteikim efektyviai atlikti uduotis,
racionaliai paskirstyti pajgumus. ie gebjimai iuolaikiniame darbo pasaulyje yra labai
svarbs. Mokiniai danai iki galo nesuvokia laiko valdymo reikms, tad apsiriboja tik laiko ir
kit itekli planavimu.

211

vairius asmens veiksmus, kurie trukdo efektyviai ir laiku atlikti svarbias uduotis,
pasiekti geresni rezultat, organizacij vadybos specialistai vadina ,,laiko vagimis.
Iskiriami tokie ,,laiko vagys: per daug veikl vienu metu; ,,gaisro gesinimas; veiklos,
generuojanios daugiau veiksmo nei rezultat; ,,okinjimas nuo vieno darbo prie kito;
perfekcionizmas; savikontrols trkumas.
Turim itekli verts suvokimas skatina karjeros siekianius mones susikaupti,
racionaliai planuoti veiklas. vardyti svarb valdyti laik ir kitus iteklius ypa aktualu
paangiems ini visuomens nariams.
Kalbant apie laiko valdym, mokiniams naudinga pristatyti V. Pareto princip.
Remiantis sociologo ir ekonomisto V. Pareto principu, 20 procent pastang duoda 80
procent rezultat (lik 80 procent pastang tik 20 procent rezultat). is principas galioja
ne tik laiko valdymo procesams, bet ir kit veikl atlikimo rezultatyvumui nusakyti. Jis padeda
i vis uduoi, diskusij, pokalbi iskirti paius svarbiausius dalykus. Jeigu mogaus
dmesys bus sutelktas reikmingiausius dalykus, tai, panaudodamas 20 procent savo darbo
laiko, jis gaus 80 procent rezultato.
Materialini itekli valdymas tai procesas, nukreiptas efektyv turim resurs
(rangos, l, priemoni ir pan.) naudojim suplanuotoms veikloms. Mokiniai turt gebti
numatyti, koki priemoni (itekli) jiems prireiks atliekant vien ar kit uduot. Aikus
atliekam veiksm suvokimas, tikslus inojimas, kada ir kokius veiksmus atlikti, padeda
pasiekti puiki rezultat ir ivengti streso.
Asmenini finans valdymas dar viena kiekvienam mogui svarbi uduotis,
nepriklausanti nuo mogaus pasirinktos karjeros ir atliekam veikl. Turim finansini itekli
kiekis, j naudojimo ypatybs priklauso nuo asmens gyvenimo stiliaus ir poirio
materialines vertybes, taip pat karjeros tiksl. Gebjimas imintingai valdyti asmeninius
finansus padeda skmingai susidoroti su galimais karjeros sunkumais (bedarbysts etapais ir
pan.). is gebjimas svarbus vadovaujant projektams, atliekant projektines uduotis.
Laiko valdymui skirta 29-ta mokinio knygos Karjeros vadovas
tema Laiko ir kit itekli valdymas karjeros kelyje.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduotis, skirta veikl
prioritetams identifikuoti ir laiko valdymo gebjimams tobulinti.
Uduotis Bankininko diena (**) atliekama individualiai. Jei bt
galimyb pasidalyti savo banko valdytojo darbotvarkmis su kitais
mokiniais, bt papildomai ugdomi gebjimai bendrauti ir bendradarbiauti.
Uduotis ,,Luko finansai (**) skirta asmenini finans valdymo

212

gebjimams tobulinti, analizuojant pateikt atvej.

Nors laiko valdymas yra iskirtinai individualus procesas,
rekomenduojama atlikti ir grupini uduoi, kurios padeda atkreipti
dmes skirting laiko suvokim.
Rekomenduojama atlikti uduotis ,,1 2 3! Drsiai (**), ,,Sutvarkyk
mano darbotvark (**), ,,Susek ,,laiko vag (***). ios uduotys padeda
aktualizuoti gebjim valdyti laik.
Asmeniniams finansams valdyti skirta uduotis ,,Mano savaits
biudetas (**).
55 uduotis. 1 2 3! DRSIAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini gebjimus valdyti iteklius.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turt suprasti svarb planuoti ir valdyti vairius iteklius.
Reikalingos priemons
Po uduoties lap kiekvienai mokini porai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna uduoties lap. Mokytojas paaikina,
kad uduoiai atlikti skiriama 30 minui. Mokiniai dirba drauge: aptaria,
skaiiuoja, urao rezultatus.
Uduoties rezultatams aptarti skiriama 15 minui. Mokytojas iklauso mokini
atsakymus ir paaikinimus.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)

213

Galima nenaudoti uduoties lapo, veriau pateikti nesudtingus atvejus, kuriuos

mokiniai aptart dirbdami poromis. Uduot galima atlikti ir individualiai.
Stebsena
Mokytojas, pateikdamas uduot, stebi, ar mokiniai teisingai suprato uduot.
Svarbiausia yra atkreipti dmes poros darb: kaip tariamasi, kaip sutariama dl
uduoties

atsakym.

Matematikai

teisingi

uduoties

atsakymai

nra

savarbiausia svarbiau, kad mokini dmesys buvo nukreiptas skirtingas

itekli ris ir j valdym.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamj ry perteikiant odiu.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, itekli valdymas susiejamas su gyvenimo
kokybe. Mokytojas pabria, jog savo daikt saugojimas, tikslingas laiko ir
energijos naudojimas, pinig taupymas suteikia daugiau galimybi gyventi
darnoje su savimi, aplinka ir kitais monmis.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,1 2 3! Drsiai (21 priedas).
56 uduotis. SUSEK ,,LAIKO VAG
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjimus valdyti laik.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
profesinio mokymo staig mokiniai.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
Atlikimo laikas 5 darbo dienos. Pristatymo laikas 45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kaip svarbu valdyti laik karjeros kontekste, suprasti ,,laiko

214

vagi svok, gebti pateikti ios svokos pavyzdi i realaus gyvenimo.

Mokytojas turt atkreipti dmes tai, kad planuojami darbai ir veiklos
gyvendinami greiiau ir efektyviau nei darbai, atliekami stichikai.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap kiekvienam mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai gauna uduoties lapus. Mokytojas paaikina, kad uduoiai atlikti
skiriamos 5 darbo dienos.
Mokiniai turi apklausti tris jiems artimus suaugusius mones ir isiaikinti, kaip
iems monms sekasi planuoti savo laik.
Mokiniai turt atkreipti dmes ,,laiko vagis, kurie j pasirinktiems
suaugusiesiems trukdo tinkamai valdyti savo laik.
Gaut informacij mokiniai ymi uduoties lape. Lapas pildomas 5 darbo
dienas.
Ateidami kit pamok, mokiniai atsinea atliktos uduoties lapus. Drauge su
kitais mokiniais jie aptaria ir nusprendia, kokios prieastys daniausiai
suaugusiesiems trukdo tinkamai valdyti savo laik.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti grupes po 4. Tada grup uduot atlieka drauge ir
parengia grups darbo rezultat pristatym.
Uduoties atlikimo rezultatus galima aptarti dirbant poromis. Toks uduoties
ubaigimas skatins diskusij tarp poros nari, gilesn refleksij.
Stebsena
Pateikdamas uduot, mokytojas stebi, ar mokiniai aikiai suprato i uduot,
gerai simin jos atlikimo terminus. Mokytojas gali papildomai pakartoti
instrukcijas, taiau turt stengtis nekomentuoti galim uduoties rezultat.
Pristatant uduoties rezultatus, mokytojas atkreipia dmes mokinius, kurie
pateik daugiau informacijos arba pasil netradicini atsakymo variant.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamj ry pateikiant odiu.
Aptarimas
Laiko ir kit itekli valdymas turi takos uduoi / veikl gyvendinimo
trukmei ir kokybei. Aptariant uduoties rezultatus, is faktas turt bti ypa
akcentuojamas. Gebjimas efektyviai valdyti turimus iteklius yra viena i gero

215

darbuotojo charakteristik. Mokytojas padeda mokiniams irykinti itekli

valdym kaip vien i skmingos karjeros slyg.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Susek ,,laiko vag (22 priedas).
57 uduotis. SUTVARKYK MANO DARBOTVARK
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini gebjimus valdyti laik.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
10 26 mokiniai (turi bti lyginis mokini skaiius, nes uduotis atliekama
porose).
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts (20 minui skiriama aptarimui, 10 minui por darbo
rezultatams palyginti, 15 minui bendrai diskusijai klasje).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suprasti, kaip svarbu valdyti laik, ir suvokti fakt, kad
gebjimai valdyti laik ypa svarbs dirbantiems monms.
Mokytojas turt priminti mokiniams, kad gebjimai valdyti laik
tobulinami kiekvien dien.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap kiekvienai mokini porai
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas suskirsto mokinius poromis. Reikt pasistengti ,,suporuoti
mokinius, kurie nedanai bna drauge.
Mokini porai duodamas uduoties lapas ir raiklis. Primenama, jog
aptarimui skirta 20 minui.
Mokiniai turi sudlioti darbuotojos darbotvark taip, kad per 8 darbo

216

valandas bt atliktos visos darbo uduotys.

Atlikusios uduot, susitinka dvi poros; jos apsikeiia uduoties lapais ir
drauge aptaria gautus rezultatus (tam skiriama 10 minui).
15 minui skiriama rezultatams palyginti. Pasitikslinama, ar pastebima
atsakym vairov.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti grupes po 4. Tada grup uduot atlieka
drauge (tam skiriama 15 minui) ir parengia grups darbo rezultat
pristatym.
Taip pat galima i uduot naudoti individualiam mokini darbui.
Stebsena
Pateikdamas uduot, mokytojas stebi, ar mokiniai aikiai suprato i
uduot, ar gerai simin jos atlikimo terminus. Taip pat mokytojas nuolat
stebi laik, pranea uduot atliekantiems mokiniams, kiek jo liko.
Diskusijos metu mokytojas moderuoja grup, iri, kad visi mokiniai
pareikt savo nuomon.
Vertinimas
Grtamasis ryys teikiamas odiu, vardijant ,,laiko vagi vairov
moni gyvenime ir karjeros veiklose.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, akcentuojama ne tik konkrei veikl
paskirstymas, bet ir skirting rezultat vairov. Mokiniai informuojami,
kad jie tobulino gebjimus valdyti laiko iteklius, bendrauti ir
bendradarbiauti. Atkreipiamas dmesys fakt, jog uduoi / veikl /
darb atlikimo terminai yra reikmingi asmenins karjeros pltrai.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Sutvarkyk mano darbotvark (23 priedas).
58 uduotis MANO SAVAITS BIUDETAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas

217

Sudaryti slygas mokiniams ibandyti savo gebjimus valdyti finansus.

Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
Atlikimo laikas 7 dienos. Rezultatams pristatyti skiriamas laikas 45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suprasti, kaip svarbu valdyti finansus karjeros kontekste, imanyti
pagrindines ekonominio ratingumo svokas.
Reikalingos priemons
Po uduoties lap kiekvienam mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai gauna uduoties lapus. Mokytojas paaikina, kad uduoiai atlikti
skiriamos 7 dienos.
Mokiniai turi atidiai stebti savo gaunamas las ir ilaidas. Jie pildo uduoties
lape pateikt lentel, o pasibaigus uduoties laikui suskaiiuoja rezultatus.
Surao, k rekomenduot savo bendraamiams.
Ateidami kit pamok, mokiniai atsinea atliktos uduoties lapus. Drauge
aptariama, kaip seksi stebti asmenini finans srautus, klasje perskaitomos
mokini suformuluotos rekomendacijos.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima nenaudoti uduoties lapo, veriau rekomenduoti mokiniams uduot
atlikti pasitelkiant ,,MS Excel program. iuo atveju bt ilaikoma ta pati
uduoties forma, tiesiog pakist duomen fiksavimo ir saugojimo formatas.
Galima pratsti uduoties atlikimo laik iki 14 dien. Galima prayti, kad
mokiniai ne pateikt rekomendacijas bendraamiams, kaip valdyti finansus, o
sukurt po vien udavin apie paauglio finansin situacij.
Uduoties atlikimo rezultatus galima aptarti poromis. Toks uduoties ubaigimas
skatins diskusij ir gilesn refleksij.
Stebsena
Pateikdamas uduot, mokytojas stebi, ar mokiniai teisingai suprato i uduot,
ar gerai sidmjo jos atlikimo terminus.

218

Pristatant uduoties rezultatus rekomendacijas bendraamiams, mokytojas

atkreipia dmes mokinius, kurie pateik daugiau informacijos arba pasil
netradicini atsakymo variant.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas; grtamasis ryys teikiamas odiu,
perirjus atliktos uduoties lapus, patikrinus, kaip precizikai atlikta uduotis.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, asmenini finans valdymas susiejamas su
skmingu karjeros plano gyvendinimu. Mokytojas pabria, jog ,,mokjimas
elgtis su pinigais yra brandios asmenybs poymis, skatinantis patikti tokiam
mogui atsakingas pareigas organizacijoje.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mano savaits biudetas (24 priedas).
Planuojant laiko ir kitiems itekliams valdyti skirt pamok, galima naudoti
informacij, pateikt psichologijos mokslo srities leidiniuose ir tinklalapiuose.
Rekomenduojami altiniai:

Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kasiulis J.; Barvydien V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno

technologijos universitetas, Technologija, 2005.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.trainings.lt/?pid=7&id=5
http://saviugdosklubai.lt/2011/03/08/svarbus-laiko-valdymo-principai/
http://www.fps.lt/lt/naudinga_zinoti/finansu_planavimas/biudzetas_kaip_ji_pl
anuoti
https://www.manofinansai.lt/lt/finansu-ziniu-testas

30. KOMANDINIS DARBAS VIENA I SKMINGOS

KARJEROS SLYG

Temos tikslas pademonstruoti komandinio darbo, kaip skmingos

219

karjeros slygos, privalumus veikiant praktikoje.

Komanda tai moni grup, kuri gali imtis vairi veikl ir jas efektyviai atlikti.
Komandinis darbas sugebjimas dirbti drauge su kitais, sutelkiant individualius
gebjimus, inias, patirt, siekti vieningo tikslo ir rezultat.
Mokini komandinio darbo gebjimai ugdomi, traukiant juos vairias drauge su kitais
tikslingai atliekamas veiklas. i gebjim tobulinimas turi takos jaunuoli pasirengimui
dirbti pasirinktoje darbo vietoje, maksimaliai inaudoti turimas inias gyvendinant projektus ir
kitas darbines uduotis.
Organizacij vadybos specialistai teigia, kad labai svarbu, kokios uduotys pateikiamos
komandai. Jei norima pasiekti, kad komandos nariai maksimaliai sitraukt ir efektyviai
naudot iteklius, komanda turi gauti ypating uduot. Siloma atsivelgti penkias
motyvuojani uduoi charakteristikas (Hacman, Lawler modelis. Chmielis N. 2005, p.
318):
1. Uduoties

svarba:

kiek

uduotis

svarbi

visai

komandai,

organizacijai,

bendruomenei?
2. vairov: kokios uduotys pateikiamos komandos nariams: monotonikos ar
krybikos?
3. Veiksm autonomija: kokia atsakomyb u darb suteikiama komandai?
4. Uduoties tapatumas: ar pateikta uduotis yra baigtin, ar sudtin stambesnio
darbo dalis?
5. Grtamojo ryio informacija: kiek grtamojo ryio altini yra pabaigus
uduot?
Teigiama, jog anksiau ivardytos uduoi charakteristikos katalizuoja komandos
darbo efektyvum. mons nedirbt komandomis, jei komandinis darbas nebt ekonomikai
ir socialiai naudingas. Literatroje aptariamas komandos efektyvumo modelis (Robinsas S. P.
2006, p. 137143) rodo, kad komandiniam darbui takos turi skirtingi organizacijos veiksniai:
komandos nari kompetencija ir pasirengimas dirbti drauge, komandos aplinkos, komandinio
darbo procesas.

220

Darbui su komanda skirta 30 mokinio knygos tema. ioje temoje

pateikiama komandinio darbo uduotis ,,Lktuv gamykla (**), skirta
darbo su komanda gebjimams tobulinti. Atlikdami i uduot, mokiniai
sutelks

dmes

pasiskirstym

pareigomis,

paisys

laiko

limito,

bendradarbiaus su kitais komandos nariais.

Darbo su komanda gebjim gyjama tiesiogins praktins veiklos
metu. Dl ios prieasties mokiniams btina suteikti galimyb ibandyti
save imantis vairi komandos nario vaidmen.
Planuojant komandinio darbo uduotis, reikt prisiminti, kad ioms
uduotims atlikti reikia erdvi patalp, nemaai laiko ir papildom
priemoni.
Mokytojas, vadovaujantis komandinio darbo uduotims, turi aikiai
idstyti taisykles ir uduoties atlikimo instrukcij; bti pakantus triukmui;
stebti mokini darb ir, jei reikia, j koreguoti. Toliau pristatomos trys
komandinio darbo uduotys: ,,Neregio vedimas(*); ,,Dlion uritomis
akimis(**), ,,Renginys(***).
59 uduotis. NEREGIO VEDIMAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Formuoti komandinio veikimo gebjimus.
Tikslin grup
510 klasi mokiniai.
Grups dydis
816 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
3545 minuts (5 minuts uduoiai aptarti, 20 minui uduoiai atlikti, 15
minui refleksijai).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Btina paaikinti apie komandinio darbo efektyvum, komandos nari
atsakomyb ir sutelktum dirbant drauge. Labai svarbu pabrti, kad kiekvienas

221

komandos narys atsako u kit. Svarbiausia yra komandos nari saugumas.

Reikalingos priemons
Kds, mokini kuprins, virv ir panaios priemons, kurios pasitarnaus kaip
klitys. Mediagos raiiai akims uriti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Sporto sal, erdvi patalpa, kurioje bt galima laisvai judti. Mokyklos kiemas.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi komandas po 4. Dviem nariams uriamos akys.
Mokiniai ino, kad visai komandai teks pereiti per klii ruo. Jiems
duodamos 5 minuts veiksm planui aptarti.
Mokiniai, kurie mato, negali vartoti odi ,,pirmyn, ,,atgal, ,, kair, ,,
dein.
Mokytojas parengia klii ruo: idsto klitis taip, kad bt sunku jas apeiti
neturint labai tiksli nurodym.
Prie ruoo pradios sustoja mokiniai uritomis akimis. Abu vienos komandos
nariai eina vienu metu. Matantys mokiniai ,,neregiams duoda instrukcijas, kaip
eiti per klii ruo.
Perjus dviem komandos nariams, jie nusiria raiius ir apsikeiia vietomis su
likusiais dviem komandos nariais.
Svarbu, kad uduotis bt atliekama drausmingai. Instruktori (neregio
vedli) balsai turi bti aikiai girdimi.
Kai klii ruo veikia visos komandos, mokiniai drauge aptaria:

Kaip jautsi eidami per klii ruo?

Kaip jautsi duodami nurodymus?

Kokios mintys ateina galv, kai negalima aikiai nurodyti krypties?

Ar btina pasitikti kitu komandos nariu? Ar lengva tai padaryti?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima leisti mokiniams dirbti ne komandomis, o poromis. Tada mokiniams
lengviau klausyti vieno mogaus nurodym.
Galima pradioje leisti kiekvienam mokiniui klii ruo pereiti atritomis
akimis, tik vliau uduot pasunkinti uriant akis raiiu.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad mokiniai laikytsi instrukcij. Ypating dmes atkreipia
saugumo klausim. Jei naviguojant ,,nereg buvo paliestos klitys, mokiniai turi

222

bti perspti.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas. Grtamasis ryys suteikiamas odiu
charakterizuojant komand darb, j nari sitraukim veikl.
Aptarimas
Aptariant uduot ypa svarbi mokini refleksija: isiaikinami pojiai ir
mintys, kilusios atliekant uduot. Komandinio darbo patirt susieti su asmenine
karjera galima vairiais aspektais: kaip gebjim bendrauti ir bendradarbiauti
tobulinimo zon; kaip btinyb prisiimti atsakomyb u kitus dalyvius ir pan.
Tradicikai komandinis darbas siejamas su projektinmis veiklomis, kurios gali
paskatinti pripainti lyderio pozicijas, kilti karjeros laiptais organizacijoje.
60 uduotis. DLION URITOMIS AKIMIS
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini komandinio darbo gebjimus.
Tikslin grup
912 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
816 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
20 minui (5 minuts uduoties instrukcijai paskelbti, 3 minuts uduoiai
atlikti, 10 minui komandos refleksijai).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams btina priminti apie komandos nari atsidavim ir bendr tikslo
siekim. Svarbu pabrti, kad kiekvienas komandos narys atsako u kit.
Reikalingos priemons
Stalas, aki raiiai (1 komandai 4 raiiai), dlions detals, laikmatis.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi komandas po 8. 4 komandos nariams uriamos akys, kiti

223

4 gali matyti.
Visi komandos nariai sustoja aplink stal, ant kurio idliotos ir sumaiytos
dlions dalys.
Mokiniai informuojami, kad rankomis liesti, sukinti ir sujungti detales gali tik
tie nariai, kuri akys uritos.
Matantys mokiniai turi teis duoti nurodymus (kokiu bdu duos nurodymus, ko
klausys, komandos nariai nusprendia patys).
Dlionei sudti skiriamos 3 minuts. Jei komanda to nepadaro laiku, jai
leidiama dirbti toliau, kol skmingai pabaigs.
Kai komanda sudeda dlion, mokiniai drauge aptaria:

Kaip jautsi duodami nurodymus?

Kaip jautsi vykdydami nurodymus?

Kas buvo sudtingiausia?

Ar jaut, kad 3 minuts yra trumpas laiko tarpas uduoiai atlikti?

Ar sudtinga vykdyti nurodymus, kai nematai, k darai?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Vykdant i uduot, galima keisti komandos nari uritomis akimis skaii
vietoje 4 palikti tik 2 narius. O kitiems komandos nariams sukurti pasakom
odi limit: ,,Tik 3 odiai duodant nurodym. Tada i uduotis uims
daugiau laiko, nes bus sunkiau sudti dlion.
Stebsena
Mokytojas iri, kad mokiniai laikytsi instrukcij.
domu stebti, kaip skirtingos komandos pasiskirsto uduotimis, todl galima
pasiymti kelias pastabas apie komandos susitarim.
Refleksijos metu mokytojas klausia mokini apie j pojius ir patyrim. i
uduotis turt formuoti pozityvi komandos dvasios patirt, adinti pergals
jausm.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas. Grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Aptarimas
Mokytojas, aptardamas uduoties rezultatus, primena pagrindinius komandinio
darbo principus. i uduotis leido mokiniams praktikai ibandyti, kaip reikia
greitai pasiskirstyti ir atlikti veiklas, duoti nurodymus, drauge siekti bendro
tikslo. Aptarta patirtis tiesiogiai siejama su projektinio darbo galimybe.

224

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)

Uduoties lapas ,,Dlion (25 priedas).
Geriausia dlion atspausdinti spalvotai A2 formato lape. Vliau j uklijuoti ant
storo kartono ir supjaustyti bent 8 stambias dalis. Dlionei rekomenduojama
pasirinkti gerai inom meno krin (pavyzdiui, Vincento van Gogo
,,Saulgros) ar inomo, mokiniams pastamo mogaus fotografij.
61 uduotis. RENGINYS
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, socialin pilietin, iniciatyvumo ir krybingumo
kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini komandinio darbo ir planavimo gebjimus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
816 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
2 savaits (laikas skaiiuojamas nuo uduoties paskelbimo iki renginio
pristatymo).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Btina mokiniams akcentuoti bendr tikslo siekim ir atsakomyb u komandos
tikslus. Svarbu pabrti, kad kiekvienas komandos narys atsako u kit.
Reikalingos priemons
Kieti A1 formato lapai ir ymekliai.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
2 patalpos, kuriose galt ruotis 2 komandos.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi komandas po 8 narius.
Visi komandos nariai igirsta uduot: ,,Per 2 savaites turite surengti 30 minui
trukms rengin / paskait / koncert. rengin turi bti pakviesti ir atvykti

225

bent dviej klasi aukltojai, bent du mokyklos administracijos nariai ir bent 20

mokini.
Mokytojas komandai pasilo per 45 pamokos minutes atlikti iuos
parengiamuosius veiksmus:

Surengti komandos nari mini liet generuojant idj.

Numatyti darbus ir veiklas, kuriuos komanda turs atlikti iki renginio.

Sudaryti veikl grafik.

Mokytojas pabria, kad komanda negali skilti, subyrti. Visi komandos nariai
privalo susitarti, rasti bendr sprendim ir juos gyvendinti.
Tolesnius parengiamuosius darbus ir veiksmus kontroliuoja pati komanda.
Mokytojas gali uduoti kontrolini klausim apie tai, kaip sekasi, kiek uduoi
dar reikt atlikti ir pan.
Po dviej savaii, kai komanda gyvendina uduot ir suorganzuoja rengin,
btina reflektuoti aptarti, kaip mokiniams seksi veikti ir bti drauge.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima lengvinti arba sunkinti uduot komandai. Lengvos uduoties pavyzdys:
komanda parengia 10 minui trukms mokyklos pristatym. Sudtingos
uduoties pavyzdys: komanda parengia imtadienio scenarij.
Stebsena
Mokytojas yra labiau pasyvus pagalbininkas ir stebtojas nei aktyvus uduoties
kontrolierius. Jis stebi komandos dinamik. Gali fiksuoti, kaip grup dalijasi
uduotis ir atsakomyb.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas. Grtamasis ryys komandos nariams suteikiamas
odiu: vardijamos tinkamai gyvendintos veiklos, nurodomos tobulintinos
sritys.
Aptarimas
Mokytojas, aptardamas uduoties atlikim, atkreipia mokini dmes tai, jog
aktualu planuoti dirbant realiu laiku. Refleksijos metu mokytojas skatina kalbti
apie komandinio darbo patirt, pojius ir patirt atsakomyb.

226

Planuojant pamok, skirt komandiniam darbui, rekomenduojama naudotis

iais altiniais:

Chmiel N. Darbo ir organizacin psichologija. Kaunas: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Legkauskas V. Socialin psichologija. Vilnius: Vaga, 2010.

Wainwright G. R. Body language. London: Hodder Education, 2003.

West M. A. Efektyvus koamdinis darbas. Kaunas: Poligrafija ir

informatika, 2011.

Naudingos nuorodos internete:

http://wilderdom.com/games/InitiativeGames.html
http://4h.uwex.edu/clubs/documents/TEAMBUILDING0231.pdf
http://scholar.lib.vt.edu/theses/public/etd-918979110/materials/IDEAS23.PDF

31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO

SITUACIJOSE
ios temos tikslas aptarti galimybes valdyti stres mokymosi ir
darbo aplinkoje, siejant jas su skminga karjera.
Stresas tai procesas, kuriuo vertiname ir reaguojame vykius, kelianius grsm ar
ik. Neatsivelgiant stresines situacijas ir jas suklusias prieastis, ne visi mons, atsidr
panaiose padtyse, patiria stres. Svarbiausia pabrti, kad tai, kaip mogus patirs stres ir j
valdys, priklauso nuo jo paties. Jei asmuo, patirdamas stres, situacij vertina adekvaiai,
tiktina, kad racionalus poiris pads veikti streso sukelt emocij audr. Streso valdymas
yra smoninga mogaus veikla, kuria siekiama tikslingai veikti ir ivengti ilgalaiki streso
sukeliam padarini.
Sprendim, kaip reaguoti stres, lemia asmenin mogaus pozicija. mons, kurie yra
sitikin savo gebjimu pakeisti situacij, paprastai geriau valdo stresines situacijas. Mokiniai,
inantys, kokie faktoriai jiems sukelia stres, kaip ivengti stresini situacij, lengviau veikia
neprognozuojamomis slygomis. Gebjimas suvaldyti stres lemia skmingesn siliejim
darbo rink, efektyvesn darbo veikl gyvendinim organizacijoje. 16 pav. pavaizduota streso
situacijos eiga.

227

16 pav. Stresins situacijos eiga (remiantis Chmieliu N., 2005)

Schemoje skaiiumi 1 paymtas vykis, kuris gali asmeniui sukelti stres. i realiai
ikylanti grsm stabdo mokymosi ar darbo veiklas, gali daryti neigiam poveik sveikatai.
Eigos etapas, paymtas skaiiumi 2, tai vykio vertinimas. Asmuo, remdamasis savo
patirtimi, vertina vykio grsmingum. Eigos etapas, paymtas skaiiumi 3, tai
apsisprendimas. Remdamasis savo patirtimi, iniomis ir gebjimais, asmuo sprendia
klausimus: Ar ikyla reali nemalonum grsm? Kaip reikt reaguoti vyk? Kokios
vykio pasekms tiesiogiai paveikia asmen? Koki veiksm reikt imtis po stres kelianio
vykio? i schema vaizdiai iliustruoja, kaip racionaliai prisiimama asmenin atsakomyb.
Kada nepasiduodama emocijoms, galima sprsti, kaip bt imintinga elgtis toliau, koki
veiksm imtis, jei panai situacija pasikartot.
Klausimui, kaip valdyti stres skirtingose situacijose, skirta 31
mokinio knygos ,,Karjeros vadovas tema. ioje mokinio knygos temoje
aptariamos streso prieastys. Paaikinamos mogaus reakcijos stresorius
pasirinkimo variacijos.
Pateikiama uduotis ,,Stresas ir profesija (**). J mokiniams
siloma atlikti individualiai. Atlikdami i uduot, mokiniai vertins
skirtingus stres darbo vietoje sukelianius veiksnius, rays profesijas,
kurioms jie bdingi. Mokiniai pateiks tris patarimus monms, kurie patiria
stres.

228

Nors reakcija stres ir jo valdymas vienareikmikai yra

individualus procesas, imokti valdyti stres padeda ir grupin veikla.
Siloma atlikti uduotis ,,Stresas brrr (**), ,,Sveiuose profesijos atstovas
(**), ,,vyki eilut (*). ios uduotys padeda atkreipti dmes stresini

situacij vairov, bding skirting profesij atstovams.

62 uduotis. STRESAS BRRR

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokinius painti streso reikin ir jo prieastis.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
2030 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
3 dienos artimj apklausai, 45 minuts uduoiai aptarti.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti supaindinti su ,,streso svoka, inoti streso prieastis.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas paskelbia uduot, kuriai atlikti mokiniai turi tris dienas:
,,Pasikalbkite su trimis sau artimais suaugusiais monmis. Uduokite jiems
emiau pateiktus klausimus. Suaugusij atsakymus usiraykite. Klausimai:

Kada paskutin kart darbe jautte stres?

Kokios buvo io streso prieastys?

K daryti, kad tokia nemaloni situacija nepasikartot?

kit pamok mokiniai atsinea savo surinkt informacij. Klasje visi drauge
aptaria, k pavyko suinoti apie stres. Mokytojas lentoje nubraio lentel,
kurioje uraomos mokini ivardytos streso prieastys ir nurodoma, kaip

229

danai jos pasikartoja. Daug dmesio skiriama klausimui, kaip suvaldyti stres,
aptarti.
Stebsena
Aptardamas rezultatus, mokytojas ne tik fiksuoja mokini atsakymus, bet ir
stebi skirtingas reakcijas pateikt informacij. Atkreipia ypating dmes
mokini pateikiamus patarimus, kaip suvaldyti stres.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamj ry perteikiant odiu.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, akcentuojama, kad stresas yra valdomas. Tik
nuo mogaus priklauso, kaip jis reaguos tam tikras situacijas. Gebjimas
valdyti stres padeda geriau prisitaikyti skirtingose mokymosi ir darbo
aplinkose.
63 uduotis. SVEIUOSE PROFESIJOS ATSTOVAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti mokiniams slygas painti profesij, atribojant j nuo profesini
stereotip ir mit. Skatinti mokinius analizuoti streso poveik skirting
profesij atstovams.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
2030 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi imanyti profesij vairov, inoti svok ,,profesijos stereotipas.
Mokiniai turi bti i anksto supaindinti su ,,streso svoka ir mokti nusakyti,
kaip stresas pasireikia skirtingose situacijose.

230

Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)

Erdvi patalpa, kurioje tilpt mokini grup.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas susitikim su mokiniais pakvieia dviej mokini tvus, kurie gali
pristatyti savo profesijas. iems monms pasilomas aktuali klausim sraas,
kuris pads tinkamai pasiruoti. Kiekvienam kalbtojui bus skiriama po 1520
minui.
Mokiniai yra i anksto informuojami apie susitikim. Jie skatinami usirayti
juos dominani informacij, klausimus.
Susitikimo metu mokytojas atlieka diskusijos moderatoriaus vaidmen. Jis yra
pasirengs uduoti klausim, stengiasi sudaryti palankias slygas diskusijai.
Ypating dmes reikt atkreipti tam tikros profesijos atstovo kasdienyb,
aptarti jo darbe patiriam stres, igyvenamas nemalonias situacijas.
Pristaius profesijas ir atsakius klausimus, mokiniai poromis aptaria, k naujo
suinojo, kuri pateikta informacija jiems buvo netikta.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima susitikimo moderatoriaus vaidmen patikti mokiniui, turiniam aikiai
ireikt bendravimo gebjim.
Galima mokiniams rekomenduoti uduoti bent po vien klausim kalbtojui.
Stebsena
Susitikimo metu mokytojas stebi mokini reakcijas.
Reflektuojant mokytojas prieina prie drauge kalbani mokini por, atkreipia
j dmes streso poveik mogaus sveikatai.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas. Mokiniai, turj prog paklausti profesijos
atstovo apie jo atliekamas veiklas ir darbo pobd, susidaro realistik vaizd
apie konkrei profesij.
Aptarimas
Aptariant susitikimo su profesijos atstovu rezultatus, galima pakomentuoti
profesij stereotip tak profesins veiklos pasirinkimui, pabrti profesini
pareig ir asmenins atsakomybs santyk realioje darbinje aplinkoje.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Profesijos atstovo klausim lapas (26 priedas).

231

64 uduotis. VYKI EILUT

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini suvokim, jog reikminga valdyti stres.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1030 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui (10 minui vyki eilutei vertinti ir ranguoti, 20 minui
refleksijai)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi i anksto inoti, k vadiname stresu, numanyti, kaip stresas veikia
mogaus sveikat. Jie turi suprasti, kad stresas ir tampa darbe yra neatsiejami
reikiniai, kuriuos galima valdyti.
Mokytojas turi pabrti, kad kiekvienas mogus stresorius reaguoja skirtingai.
Reikalingos priemons
Uduoties lapai (po 1 kiekvienam mokiniui) ir raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniams idalijami uduoties lapai.
Jie individuliai atlieka uduot: perskaito vyki, kurie sukelia stres, sra.
Kiekvien vyk vertina aibais (1 aibas labai maai streso sukeliantis vykis;
5 labai daug streso sukeliantis reikinys). Uduoiai atlikti skiriama 10
minui.
Atlik uduot, mokiniai pasirenka porinink, su kuriuo drauge aptaria
atsakymus. Jie drauge periri, kur atsakymai sutampa, o kur skiriasi.
Mokytojas poroms pasilo kartu aptarti iuos klausimus:
Kokie vykiai, Js nuomone, sukl daugiausia streso?
Kaip jautts vertindami kiekvien vyk?
Kokie suaugusij gyvenimo vykiai, Js manymu, yra labiausiai jaudinantys
/ reikmingi?

232

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima suteikti mokiniams galimyb savarankikai papildyti vyki sra.
Uduot galima apibendrinti dirbant ne poromis, o grupmis, susidedaniomis i
4 nari.
Stebsena
Mokytojas kreipia dmes mokini darb poromis. iuo momentu galima
suteikti mokiniams verting pastab, atkreipti dmes dalykus, kuriuos
mokiniai vertina skirtingai.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Aptarimas
Uduoties rezultatai susiejami su streso reikme darbuotojo gyvenime,
pabriant darbo aplinkos tak. Mokytojas primena mokiniams, jog kiekvienas
mogus stresin situacij igyvena skirtingai, vieoje vietoje (darbo aplinkoje)
ios situacijos gali nulemti asmens karjeros poskius.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,vyki eilut (27 priedas).
Planuojant streso valdymui skirt pamok, rekomenduojama naudotis iais
literatros altiniais:

Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kasiulis, J.; Tarvydien, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno

technologijos universitetas, Technologija, 2005.

Goleman, D. Emocinis intelektas darbe. Vilnius: Presvika, 2008.

Naudingos nuorodos internete:

http://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/lt_08.pdf
http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&strid=2913
http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/gyvenimo-budas/kaip-iveiktistresa-890/
http://osha.europa.eu/en/publications/reports/203

233

32. KRYBIKAS PROBLEM SPRENDIMAS, SIEKIANT

KARJEROS TIKSL

ios temos tikslas aptarti galimybes krybikai sprsti problemas ir

i krybikumo gebjim reikm, siekiant karjeros tiksl.
Krybikumas tai asmenybs ypatyb, padedanti sukurti ar atrasti nauja. i mogaus
ypatyb skatina trys pagrindiniai elementai: krybiniai gebjimai, motyvacija ir patirtis.
Galima teigti, jog krybikumas tai gebjimas:

kelti naujas idjas;

mstyti nestandartikai;

rasti netipik sprendim;

greitai orientuotis probleminse situacijose.

Krybikum apibdina ne tik asmen, bet ir grupi generuojamos naujos idjos,

kurios yra ypa svarbios diegiant inovacijas.
Mokytojai, skatindami krybikum, gali mokiniams suteikti visas galimybes atrasti ir
gyvendinti j pomgius bei talentus. Jei nesame pasiruo klysti, nieko originalaus
nesukursime. Krybikumas yra svarbus mokymosi vis gyvenim kontekste. Krybikai
veikianius asmenis siloma skirstyti dvi grupes (r. 20 lentel).
20 lentel. Asmenybi, veikiani krybikai, tipai.
ADAPTUOTOJAI

NOVATORIAI

Formuluoja idjas, stipriai nekeisdami

Mgsta visk daryti savaip.

pirmini problemos fakt.

Sprsdami problem mieliau pristatys

Mgsta tobulinti dalykus, produktus.

naujas idjas ir keis problemos

Siekia gaminti; realybje gyvendinti

element tarpusavio ry.

pateiktas idjas.

Jauiasi atsakingi u savo veiksmus.

Renkasi profesijas, kurios skatina

stabilum.

Kartais problemas sprendia stichikai

(sulauk kvpimo).

Renkasi tokias profesines sritis,

kuriose vyrauja neinomyb, o darbo
aplinkybs nuolat kinta.

Asmens krybikumas siejamas su motyvacija veikti, drsa, skatinania siekti

gyvendinti naujoves. Krybikum skatina ie veiksniai:

234

asmeniniai sitikinimai;

asmens

autonomija

(akcentuojama

savarankikumas

ir

galimybs

laisvai

pasirinkti);

demokratiki santykiai su aplinkiniais;

turininga, skatinanti eksperimentuoti, tyrinti, turtinti savo inias, aplinka.

Krybikas problem sprendimas yra psichinis procesas, kurio metu bandoma rasti
ieit i problemins situacijos. Tai toks problem sprendimo bdas, kai sprendimas turi
netiktumo efekt ir yra nepriklausomas, netradicinis. Krybikai sprendiant problemas,
reikia daugiau nei ini ir mstymo tam reikia naujovi, kurios bt vertintos ir pripaintos
kit moni. Norint, kad problem sprendimas bt krybikas, reikia pateikti aik nurodytos
problemos sprendim, pagerinti susidariusi situacij, sprendimas turi bti vertingas.
Krybiko problem sprendimo tematikai skirta 32 mokinio knygos
Karjeros vadovas tema.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis ,,Kojini gamyklos valdybos
posdis (**). i uduotis galina patobulinti komandinio darbo gebjimus,
juos siejant su netradicini problem sprendim paiekomis.

Galimybes krybikai sprsti problemas didina ne tik asmens

nusiteikimas veikti kitaip, bet ir vairs aplinkos veiksniai. Asmenin
motyvacija iekoti sprendimo skatina matyti ne klitis, o galimybes. ioje
knygoje siloma drauge su mokiniais atlikti ias uduotis: ,,Degtuk dut
(**), ,,Naujas mechanizmas (**) ir ,,Atvirktin nuostata (***),
apverianias prast mstymo proces:

65 uduotis. DEGTUK DUT

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Paskatinti mokinius krybikai mstyti.

235

Tikslin grup
510 klasi mokiniai.
Grups dydis
Nesvarbu, nes uduot mokiniai atlieka individualiai.
Uduoties atlikimo laikas
15 minui (5 minuts rezultatams urayti, 10 minui jiems aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su ,,smegen turmo metodu. Mokytojas primena,
jog nra klaiding atsakym.
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai (po 1 kiekvienam mokiniui) ir raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai susda ratu. Jiems idalijami lapai ir raikliai. Rato centre, gerai
matomoje vietoje, mokytojas padeda degtuk dut ir pasako uduot: ,,Per 5
minutes uraykite kiek manoma daugiau variant, kam galima panaudoti
degtuk dut. Mokiniai lape urao savo atsakymus. Mokytojas informuoja
mokinius apie laiko limit, kai lieka 3 minuts, po to likus 1 minutei.
Atlikus uduot, rezultatai grupuojami ir uraomi lentoje. Originaliausi
atsakym variantai aptariami.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Vietoje degtuk duts galima naudoti plyt, popierini virtuvs rankluosi
ritinl ir pan.
Stebsena
Mokytojas atkreipia dmes mokini darbo proces. Atskirai iskiriami
daugiausia variant pateik mokiniai, taip pat tie, kurie ura ypa netradicini
atsakym variant. Labai svarbus laiko limitas j mokytojas nuolat atkreipia
mokini dmes.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Aptarimas
Uduoties rezultatai susiejami su asmenybs krybikumo skatinimu. Drauge su
mokiniais aptariama, kokiose situacijose krybikumas praveria, kokios takos
jis turi mogaus karjeros pasirinkimui.

236

66 uduotis. NAUJAS MECHANIZMAS

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, socialin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams pabandyti iekoti krybiko problem
sprendimo, naudojant sivaizdavimo metod.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
424 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts (25 minuts naujausiam mechanizmui sivaizduoti ir aptarti
poromis, 20 minui rezultatams aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, jog svarbu krybikai sprsti problemas. Jie turi suprasti,
kad mogaus krybikumas gali bti lavinamas. Mokytojas pabria, jog
kiekvienas mogus gali mstyti ir veikti krybikai.
Reikalingos priemons
A3 formato popieriaus lapas, spalvoti pietukai ar kreidels, liniuot ir raikliai
(kiekvienai porai).
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis, jiems idalijamos priemons. Mokytojas pristato
sivaizdavimo metod: tai tarsi praktika mintyse, kai sukuriamas vaizdinys.
spdingiausia tai, jog savo mintyse galima sukurti neegzistuojanius objektus,
atrasti netikt sprendini. sivaizdavimas leidia monms apvelgti savo
esamas ir bsimas veiklas, sprsti problemas.
Mokytojas paskelbia uduot: ,,sivaizduokite, jog esate mokslininkai ir dirbate
paioje paangiausioje laboratorijoje. iuo metu drauge su porininku kuriate
mechanizm, kuris bus ypa naudingas visai monijai. sivaizduokite ir
aptarkite:

Koks tai mechanizmas?

237

Kokioje monijos gyvenimo srityje jis bus naudojamas?

Kaip jis atrodys?

Kuo is mechanizmas bus pranaesnis u jau egzistuojanius atradimus?

Savo mechanizm nupiekite / nubraiykite popieriaus lape. Paaikinkite jo

veikim.
Aptarimo metu peririmi vis por mechanizmai. Atkreipiamas dmesys i
mechanizm naudojimo galimybes ir naudingum monijai.
Stebsena
Mokytojas stebi por darb. Jei reikia, jaunuosius mokslininkus uveda ant
kelio, uduodamas klausim apie sivaizduojam mechanizm. Pastebimas ir
palankiai vertinamas mokini darbas poromis, akcentuojamas gebjimas
suderinti pozicijas.
Vertinimas
Taikomas

formuojamasis

vertinimas.

Mokiniams

isakomos

pastabos,

charakterizuojanios por darb. Ypa originali mechanizm autoriai pagiriami

u naujas, netiktas idjas.
Aptarimas
Uduoties rezultatai susiejami su krybiko problem sprendimo paiekomis.
Mokytojas atkreipia mokini dmes dalykus, kuriuos mokiniai vertina
skirtingai. Mokytojas primena mokiniams, jog kiekvienas mogus turi krybin
potencial, taiau ne visi j naudoja kasdiense veiklose.

67 uduotis. ATVIRKTIN NUOSTATA

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, socialin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams pabandyti iekoti krybiko problem
sprendimo, naudojant atvirktins nuostatos metod.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

238

Grups dydis
48 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui (20 minui atvirktinms nuostatoms formuluoti ir urayti, 10
minui rezultatams aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti susipain su ,,mini lietaus metodu. Jie turt i anksto
inoti, k vadiname krybikumu. Mokytojas turi pabrti, jog kiekvienas
mogus gali mstyti ir veikti krybikai, taiau ne visi savo gebjim tobulina
ir naudoja.
Reikalingos priemons
Popieriaus lapai (po 1 kiekvienai mokini grupei) ir raikliai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokini grupms idalijamos priemons. Mokytojas pristato atvirktins
technikos nuostatos metod: atvirktin nuostata gali bti taikoma problemos
daliai arba visai problemai sprsti; nra vieno teisingo atsakymo; sveikintinos
originalios idjos. Grups atsakymas lemia problemos sprendimo variantus.
Svarbu skatinti grup nesustoti ties atvirktinmis nuostatomis, o engti pirmyn,
siekiant surasti krybik problemos sprendim.
Mokytojas pristato problem: ,,Mokykloje neberengiami doms renginiai, nes
nra mokini, kurie prisiimt atsakomyb ir imtsi iniciatyvos.
Mokytojas mokiniams ivardija pagrindines su ia problema susijusias
nuostatas: 1. Tik mokiniai gali organizuoti domius renginius. 2. Mokiniams
trksta motyvacijos veikti (organizuoti renginius) savo mokykloje. 3. Mokykla
suteikia mokiniams paias geriausias slygas. 4. Mokiniai turi bti ne tik
iniciatyvs, bet ir atsakingi.
Grupei pasiloma apversti problem ir su ja susijusias nuostatas. Gali bti
ikraipoma dalis sakinio, parenkami skirtingi odiai, akcentuojami nauji
aspektai. Mokini grup savo atvirktines nuostatas urao popieriaus lape.
Aptarimo metu i atvirktini nuostat suformuluojami netradiciniai problemos
sprendimo variantai, kurie yra analizuojami ir vertinami.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Grupms, kurios atvirktins nuostatos metod naudoja ne pirm kart, galima
suteikti galimyb paioms pasirinkti problem.

239

Mokiniai gali sukurti ,,problem bank, i kurio burt bdu itraukiamos

problemos grups darbui.
Stebsena
Mokytojas atkreipia dmes grups darbo sklandum. Skatina fiksuoti paius
vairiausius atsakym variantus, kurie gali tapti potencialiais sprendiniais.
Mokiniams isakoma pastab, charakterizuojani j grups darb. Stengiamasi
akcentuoti dalykus, kuriuos mokiniai vertina skirtingai.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas.
Aptarimas
Uduoties rezultatai susiejami su krybiko problem sprendimo paiekomis.
Pabriama praktin uduoties atlikimo reikm, aptariamas grups darbas.
Informacijos apie krybikumo pritaikym kasdieniame gyvenime aptinkama
ne tik mokslinje literatroje, bet ir populiariuose periodikos leidiniuose bei
interneto tinklalapiuose. Krybikas problem sprendimas ypa vertinamas
iuolaikinse organizacijose, siekianiose inovacij ir paangos.
Naudingos nuorodos internete:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdyma
s.pdf
http://11a.lt/krsc/projektai/kurybiskumas/tyrimas.pdf
http://www.train4creativity.eu/dat/DD4AA487/file.pdf?634711339110880000
http://creativitygames.net/

33. KONFLIKT SPRENDIMO BDAI

ios temos tikslas apibdinti konflikt sprendim bd vairov,

siejant iuos bdus su karjeros gyvendinimo procesu.
Konfliktas tai socialinis reikinys, kurio metu susiduria dviej ar daugiau asmen
(asmens ir grups, skirting grupi) prieingi interesai, nuostatos, tikslai ar tikslo siekimo
bdai.

240

Konflikto sprendimas tai procesas, kurio metu iekoma galimybi, kaip patenkinti
konfliktuojani moni interesus. Priklausomai nuo konflikte dalyvaujani asmen
uimamos pozicijos, konfliktai gali bti sprendiami skirtingais bdais. Kai kuriems
konfliktams sprsti reikalingas tarpininkas (t. y. turi dalyvauti treioji alis).
Nra universalios ir visapusikai teisingos konflikt sprendimo strategijos, todl
tarpasmeniniai ar grupse kylantys konfliktai gali bti sprendiami vairiai. Konflikt
sprendimo bdai gali bti suskirstyti dvi grupes: nekonstruktyvius konflikt sprendimus ir
konstruktyvius konflikt sprendimus. Pirmajai kategorijai priskiriami:

Konflikto vengimas. Sprendiant konflikt iuo bdu, lieka neisprstos

problemos ir sukuriama racionalumo iliuzija. Vengiant konfliktins situacijos,
atsitraukiama, kartu sustiprinama prieininko pozicija.

Prisitaikymas konflikto uglostymas. Atsisakoma savo pozicijos, nenorima

sprsti konflikt. Tikrosios konflikto prieastys lieka nenagrintos. ,,Dl ventos
ramybs stengiamasi sukurti santarvs iliuzij.

Konkurencija.

Radikaliai

siekiama

patenkinti

asmeninius

interesus,

neatsivelgiant kit moni interesus ir norus. i strategija nesuteikia ilgalaiki

rezultat, tik pagilina nesantaik.

Kompromiso strategija duoda vidutinius rezultatus. Tai strategija, suteikianti

galimyb tik i dalies paalinti konflikto prieastis. Konfliktuojanios puss,
pasitelkianios i strategij, dl bendro susitarimo atsisako kai kuri dalyk.

Iorinis konflikto nuslopinimas. Autoritetingas asmuo ar vadovai sustabdo

konflikt, siterpdami tarp konfliktuojani asmen. Konflikto nuslopinimas
nepaalina io konflikto prieasi, trukdo pltoti tolesnius konstruktyvius
santykius.

Konstruktyvus konflikto sprendimas paremtas problemos pripainimu ir asmeniniu

trokimu isprsti konfliktin situacij. Problemos pripainimas ir sismoninimas galina
smoningai iekoti ieities. Kuriant bendradarbiavimo ry ir siekiant problemas sprsti drauge,
labai svarbus yra problemos isakymo kitai pusei etapas. Bendradarbiavimas skmingiausia
konstruktyvi konflikt sprendimo strategija, paremta aktyviu dviej konfliktuojani pusi
dalyvavimu.
vykstanius konfliktus reikt mokti pavelgti i ono, altakraujikai pasverti
situacij, neleisti prasiverti negatyvioms emocijoms. Nra galimybs pakeisti jau vykusio
fakto, taiau visada galima perirti asmenin pozicij. Pakeistas poiris problemos
sprendim gali atverti nauj bendradarbiavimo galimybi.

241

33 mokinio knygos Karjeros vadovas tema skirta konflikt

sprendimo klausimams. ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduoi,
padedani sigilinti konflikt sprendim problematik.
Uduotimi ,,Besidauanti irdis (**) siloma atkreipti dmes
mogaus pojius ir elgsen konflikt metu. Atlikdami apklaus, mokiniai
apibendrina savo artimj patirt, pastebi konfliktuojant paatrjusius
pojius, fizines reakcijas.
Uduotimi ,,Konflikto kno kalba (**) siloma atkreipti dmes
konfliktuojanio asmens kno kalb. Remdamiesi savo patirtimi, mokiniai
pastebi ir simena, jog skirtingi mons konflikt metu komunikuoja
skirtingai.
Gebjimams sprsti konfliktus tobulinti rekomenduojama pasirinkti atvejo
analizs ir diskusij metodus.
Uduotis ,,Ar tai konfliktas? (**) skatins aptarti pateiktus atvejus ir leis
mokiniams isakyti asmenin nuomon apie konflikt itakas.
Diskusija ,,Efektyviausias konflikto sprendimas (***) sudarys slygas
isamiau paanalizuoti skirtingas konflikt sprendimo strategijas. Teorins
mokini inios bus sugretintos su praktiniais pavyzdiais.

68 uduotis. ,,AR TAI KONFLIKTAS?

Ugdoma karjeros kompetencija
Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokini analitin mstym, identifikuojant skirtingas konfliktines
situacijas.
Tikslin grup
510 klasi mokiniai.
Grups dydis
424 mokiniai.

242

Uduoties atlikimo laikas

30 minui (20 minui skiriama atvej analizei, 10 minui aptarimui).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kokios yra konflikt prieastys ir kokie galimi t konflikt
sprendimo bdai.
Reikalingos priemons
Uduoties lapas ,,Ar tai konfliktas? (28 priedas).
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje galt dirbti grups po 4 mokinius.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi grupes po 4. Kiekviena grup gauna po 1 lap. Lapuose
aprayti skirtingi atvejai. Mokytojas primena, jog uduoiai atlikti mokiniai turi
20 minui. Kiekvienas atvejis turi bti perskaitytas ir aptartas. Turi bti
ivardytos prieastys, kurios, grups nuomone, nulm konflikt. Po 20 minui
grupi atsakymai aptariami bendrai. Ypatingas dmesys atkreipiamas tuos
atvejus, kur grupi nari nuomons isiskyr.
Stebsena
Mokytojas akcentuoja atvej analizs proces. Stebimas grups darbas,
atkreipiant dmes skirting nari indl. Jei grups, analizuodamos situacijas,
remiasi nari patirtimi, mokytojas akcentuoja tokios patirties aktualum.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Grupse drauge dirb mokiniai skatinami isakyti savo pastabas, aptarti darbo
drauge privalumus ir trkumus.
Aptarimas
Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas isako mint, jog konfliktini
situacij kasdieniame gyvenime pasitaiko nuolat, todl ypa aktualu valdyti ir
sprsti konfliktus. Karjeros kelyje kiekvienas susidurs su skirtingais konfliktais,
todl j sprendimas gali paveikti karjeros gyvendinimo skm.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Ar tai konfliktas? (28 priedas).
69 uduotis. DISKUSIJA ,,EFEKTYVIAUSIAS KONFLIKTO SPRENDIMAS
Ugdoma karjeros kompetencija

243

Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas.

Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams aptarti vairius konflikt sprendimo bdus,
apvelgiant skirtingas konflikt situacijas karjeros kontekste.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui diskusijai (pasirengti diskusijai gali bti skirta nuo 3 iki 7 dien).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kokios yra konflikt prieastys ir kokie galimi t konflikt
sprendimo bdai.
Reikalingos priemons
Balta lenta ir ymekliai diskusijos rezultatams urayti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kds diskusijos dalyviams sustatomos ,,U raids forma.
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Pasirengimas diskusijai. Mokytojas informuoja, jog
mokiniai turi pasirengti diskusijai ,,Efektyviausias konflikto sprendimas. Jie
turi apklausti vien suaugusj, taip pat gali remtis savo asmenine patirtimi.
Antrasis etapas. Diskusija. Mokiniai susda savo vietas. Mokytojas pristato
skirtingas

konflikt

sprendimo

strategijas:

vengim,

prisitaikym,

konkurencij, kompromis, bendradarbiavim. Mokiniai isako savo valgas,

diskutuoja apie ias strategijas, pateikia pavyzdi, kada kiekviena i i
strategij turt bti naudojama. Mokini isakytos mintys apibendrinamos ir
uraomos lentoje.
Stebsena
Mokytojas akcentuoja, kad svarbu pasirengti diskusijai, stebi mokinius
diskusijos metu. Skirtingo amiaus mokiniai gali nevienodai reaguoti diskusijos
eig. Natralu, jog vyresni mokiniai, turdami daugiau gyvenimikos patirties,

244

isakys brandesnes mintis, pateiks gilesni valg. Mokytojas pabria, jog

konflikto prieastys ir eiga ne visada priklauso nuo asmens. Taiau mons patys
renkasi konflikt sprendimo strategijas.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Akcentuojamas mokini aktyvumas diskusijos metu. Pagiriami mokiniai,
argumentuotai, konstruktyviai isak savo nuomon.
Aptarimas
Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas pabria, jog skirtingos konfliktins
situacijos skatina rinktis skirtingus konflikt sprendimo bdus. Danai nuo
asmenybs priklauso, koki pozicij jis pasirinks sprsdamas konfliktus.
Aptariant skirtingus konflikt sprendimo bdus, galima remtis psichologijos,
sociologijos, vadybos moksl literatra.
Rekomenduojami altiniai:

Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konflikt valdymo labirint.

Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1996.

Rosenberg M. B. Bendraukime be pykio. Nuoirdus kalbjimas.

Kaunas: viesa, 2000.

34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE

ios temos tikslas apibendrinant adaptacijos proceso naujoje

mokymosi aplinkoje eig, aktualizuoti jo tak karjeros pltrai.
Adaptacija yra prisitaikymo visikai naujoje aplinkoje procesas. Nauja mokymosi
vieta tai kita bendrojo ugdymo mokykla, profesin mokykla, universitetas ar kolegija.
Daugyb mokymosi galimybi daugyb neaiki situacij naujose mokymosi aplinkose.

245

Mokiniai ino, kad naujoko statusas neada nieko gero. Danai pokyiai siejami ne su
naujomis galimybmis, o su didele neinomybs baime. Adaptacijos naujoje mokymosi
aplinkoje tema aktuali, siekiant paruoti mokinius pereiti i vienos mokymo institucijos kit.
Privalu mokiniams akcentuoti, kad naujoko statusas yra laikinas, kad nauja mokymosi aplinka
perjus adaptacijos proces taps mano mokymosi vieta.
Informacijos trkumas danai apsunkina pirmsias dienas naujoje mokymosi aplinkoje.
Pastebta, jog didiausi nerim naujokui kelia ie veiksniai:

neimanoma naujos mokymosi vietos geografijos;

neinoma naujos mokymosi aplinkos procedr;

nerimaujama, jog nra pastam.

Adaptacijos laikotarpiui naujoje mokymosi aplinkoje palengvinti kuriamos specialios

programos. Adaptacijos ir / ar socializacijos programos mokymo institucijose naudingos ne tik
naujiems besimokantiesiems, bet ir organizacijos senbuviams. Toki program sukrimas ir
naudojimas padeda sumainti stresini situacij lyg, skatina bendruomens narius
bendradarbiauti, stiprina organizacijos vertybi sistem.
34 mokinio knygos Karjeros vadovas tema skirta adaptacijai
naujoje mokymosi aplinkoje painti. ioje mokinio knygos temoje
pateikiama uduotis, skirta adaptacijos procesui suplanuoti.
Uduotis Naujokas mokykloje (**) atliekama individualiai, taiau
ji gerai iliustruoja klass reikm naujokui adaptuojantis. Atliekant i
uduot, ugdoma mokini kompetencija pereiti i mokyklos kit mokymosi
aplink.
Asmens adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje priklauso ne tik nuo
asmenini pastang, bet ir nuo toje aplinkoje sudaryt slyg prisitaikyti.
Siloma mokiniams leisti sijausti naujoko vaidmen ir taip pat paskatinti
aptarti adaptacijos veiksnius i organizacijos pozicij.
Jaunesnij klasi mokiniai atlieka uduot ,,Naujokai, pirmyn!
(*). iai uduoiai atlikti pasitelkiamas ,,dzgiani grupi metodas.
Rekomenduojama, pasitelkiant diskusijos metod, klasje aptarti
tem ,,Naujokai televizijos ir kino filmuose (*).
Vaidmen aidimas ,,A naujoje vietoje (***) sudarys slygas
patirti naujoko dali, geriau suprasti jausmus ir mintis, siejamus su iuo
statusu.
ios pamokos pads geriau painti mokini perjimo i mokyklos

246

kit mokymosi aplink proces, tobulins gebjimus bendradarbiauti.

70 uduotis. NAUJOKAI, PIRMYN!
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Aptarti adaptacijos naujoje mokymosi aplinkoje bdus, pasitelkiant
,,dzgiani grupi metod.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
424 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
10 minui skiriama uduoiai paaikinti, 35 minuts grups ,,dzgimui, 20
minui rezultatams aptarti.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kad svarbu prisitaikyti naujoje mokymosi aplinkoje.
Reikalingos priemons
A3 formato lapai ir raikliai grupms.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje netrukdomos galt dirbti kelios grups.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas informuoja, jog mokiniai dirbs, pasitelkdami ,,dzgiani grupi
metod. Trumpai pristatomi darbo principai: grupei uduodamas klausimas,
kur ji turi vieningai atsakyti. Atsakymui aptarti ir suformuluoti skiriamos 5
minuts. Savo atsakym grup urao popieriaus lape.
Mokytojas suskirto mokinius grupes po 4. Lentoje uraomas klausimas: ,,K
naujokas turi daryti pirmj savait mokykloje, kad skmingai pritapt?
Mokiniai ,,dzgia grupse, po to savo atsakymus urao lape. Mokytojas
informuoja apie laiko limit. Pasibaigus uduoties laikui, aptariami kiekvienos
grups rezultatai. Lentoje uraomi mokini suformuluoti patarimai.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)

247

Mokytojas lapeliuose gali surayti skirtingus klausimus, kurios grups isitraukia

burt bdu.
Jei klasje ,,dzgiani grupi metodas taikomas ne pirm kart, galima grupes
pareigoti savo rezultatus pristatyti vieai.
Stebsena
Mokytojas stebi grupi darb, analizuoja, ar visi mokiniai aktyviai dalyvauja.
Mokytojas priiri, kad bt laikomasi laiko reglamento.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Drauge dirb mokiniai taip pat gali isakyti darbo su grupe privalumus ir
trkumus.
Aptarimas
Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas pabria, kad prisitaikymas naujoje
aplinkoje yra labai svarbus mogaus karjerai.
71 uduotis. DISKUSIJA ,,NAUJOKAI TELEVIZIJOS IR KINO FILMUOSE
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams aptarti adaptacijos naujoje mokymosi
aplinkoje bdus ir patirt, sugretinant j su televizijos bei kino film
vaizduojama naujok patirtimi.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
30 minui diskusijai (pasirengti diskusijai gali bti skiriama nuo 3 iki 7 dien).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti apie sunkumus, su kuriais susiduria mons, pereidami i
vienos mokymosi aplinkos kit. Jie turi savarankikai pasirinkti televizijos ir

248

kino filmus, kuriuose vaizduojama naujoko adaptacija mokymo institucijoje.

Reikalingos priemons
Kompiuteris, multimedijos projektorius film itraukoms rodyti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kds diskusijos dalyviams sustatomos ,,U raids forma.
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Pasirengimas diskusijai. Mokytojas informuoja, jog mokiniai
turi 7 dienas pasirengti diskusijai ,,Naujokai televizijos ir kino filmuose.
Mokiniai turi pasirinkti filmus, kuriuose aikiai parodomos pirmosios naujoko
dienos naujoje mokymosi aplinkoje. Jei nori, mokiniai gali pasirengti
pademonstruoti pasirinkto filmo momentus diskusijos metu.
Antrasis etapas. Diskusija. Mokiniai pasirenka vietas ir susda. Mokytojas
trumpai pristato tem apie perjim nauj mokymosi aplink. Primenama, kad
daugybje film ir serial galima pamatyti naujoko pirmuosius ingsnius
naujoje mokymosi aplinkoje. Silomi ie diskusijos klausimai:

Kaip daniausiai vaizduojami naujokai, ateinantys nauj mokymo aplink?

Kaip naujokus filmuose reaguoja senbuviai?

Kokiomis savybmis pasiymi filmuose vaizduojami naujokai? Ko jiems

trksta?

Kiek, Js nuomone, reals yra film personaai? Kas nutikt, jei tokius
naujokus perkeltume i televizijos ekrano mokykl?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Rengiantis diskusijai mokinius galima suskirstyti poromis. Jei yra laiko ir
technini galimybi, labai gerai diskusij iliustruoti film itraukomis.
Mokytojas gali atsineti savo itrauk (pavyzdiui, ,,Take the Lead (lietuvikas
filmo pavadinimas ,,Gatvs tango), 2006. iame filme vaidina A. Banderas).
Stebsena
Mokytojas akcentuoja, jog svarbu pasirengti diskusijai, stebi mokinius diskusijos
metu.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas, grtamasis ryys suteikiamas odiu. Kaip pora
drauge dirb mokiniai taip pat gali isakyti savo pastabas, aptarti darbo kartu
privalumus ir trkumus.
Aptarimas

249

Aptardamas uduoties rezultatus, mokytojas isako mint, jog sunku ateiti nauj
viet, pritapimo procesas yra psichologikai sudtingas. Adaptacijos laikotarpiu
mog gali veikti patys vairiausi veiksniai, netgi smulkmenos, todl tampa labai
svarbs kantryb ir atidumas. Adaptacijos naujoje vietoje procesas susiejamas su
asmens karjera, pabriant mogaus asmenin atsakomyb ir pozityvum.
Mokytojas primena, jog nuo to, kaip greitai prisitaikoma naujoje aplinkoje, gali
priklausyti karjeros plano gyvendinimo laikas, mokymosi ir profesins veiklos
pokyiai.
72 uduotis. VAIDMEN AIDIMAS ,,A NAUJOJE VIETOJE.
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Dalyvaujantiems

vaidmen

aidime

mokiniams

suteikti

galimyb

praktikai patirti naujoko vaidmen.

Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
820 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti apie sunkumus, su kuriais susiduria mons, pereidami i
vienos mokymosi aplinkos kit. Jie turi imanyti adaptacijos proces ir suprasti
naujoko statuso nepastovum.
Reikalingos priemons
Vaidmen lapas.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje galt laisvai vaidinti 8 mokini grup. Taip pat turi bti
pakankamai vietos stebtojams.

250

Uduoties atlikimo eiga

I visos klass burt bdu atrenkami 8 mokiniai. Jie bus vaidmen aidimo
aktoriai. Lik mokiniai bus stebtojai.
Aktori grups nariai isitraukia po vaidmen, kuri neiduoda, laiko paslaptyje.
Skiriamos 8 minuts vaidinimui atlikti. Stebtojai tuo metu turi stebti ir
suprasti, kas kok vaidmen atlieka. Bus iskirti ie vaidmenys: dstytojas,
naujokas, grauolis / grauol, visainis, kietuolis, simyljs, smalsus kyruolis,
poktininkas.
Mokytojas perskaito informacij: ,,N vienas aktorius neino, k vaidina kitas.
Pasirodymo trukm 810 minui. Per laik aktoriai turi atskleisti savo
personaus ir pabandyti atspti, k vaidina kiti mokiniai. Stebtojai per laik
turi nusprsti, kokius personaus vaidina aktoriai. Situacijos apibdinimas:
,,Vyksta paskaita, kurioje dalyvauja 8 asmenys. Kiekvienas i j atitinka tam
tikr persona. Paskaitoje taip pat yra naujokas. Atspkite, kas yra kas?
Po vaidinimo mokiniai susda ratu. Pirmieji kalba aktoriai. Jie isako savo
spjimus. Kol kas neiduoda savo persona.
Kalbant stebtojams, aktoriai gali patvirtinti arba paneigti pateiktus faktus.
Aptarimas baigiamas atskleidiant personaus ir paaikinant, kaip aktoriai
jautsi atlikdami iuos vaidmenis.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima naudoti, analizuojant vairias situacijas ir siekiant atskleisti
skirtingas temas. Galima pasirinkti nuo 4 iki 8 persona.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad aktoriai laikytsi susitarimo ir per anksti kitiems neiduot
savo persona. Jis atkreipia dmes stebtoj pastabas, argumentus, silomas
idjas.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, suteikiant odin grtamj ry.
Aptarimas
Mokytojas ir mokiniai, drauge aptar vaidinim ir isiaikin vaidmen atlikjus,
diskutuoja apie dmes detalms. Analizuojama, kokios smulkmenos, elgesio ir /
ar kalbos detals padjo nustatyti vaidmens atlikjus. Vaidmen aidimai siejami
su karjeros pltojimo veiklomis ne tik dl to, kad tobulina gebjimus save
reprezentuoti. Atliekant i uduot, taip pat lavinamas pastabumas, planuojami

251

veiksmai, ugdomas gebjimas analizuoti kit moni elges.

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Vaidmen lapas (29 priedas).
Planuojant adaptacijai naujoje mokymosi aplinkoje skirt pamok, galima
naudotis informacija, pateikiama Lietuvos ir usienio auktojo mokslo
institucij tinklalapiuose (studentams skiriamos adaptacijos ir / ar
socializacijos program apraymai).
Naudingos nuorodos internete:
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/17/Liudmi
la_Rupsiene__Ramute_Kucinskiene.pdf
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_20290470.N_3_1.PG_91-103/DS.002.0.01.ARTIC
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2006~D_20060629_114019-93115/DS.005.0.02.ETD

35. MOKINI KARJEROS DOKUMENT RENGIMAS

Temos tikslas aptariant skirting karjeros dokument rengim,

akcentuoti asmenins atsakomybs aktualum pltojant karjer.
Pagrindinius karjeros dokumentus galima apibdinti iais odiais: informatyvu,
sklandu, tiksliai suformuluota. Paprastai iskiriami ie karjeros dokumentai:

Gyvenimo apraymas (Curriculum Vitae)

o Europass CV (Europos Sjungos alyse).

Motyvacinis laikas.

Lydintysis (kreipimosi) laikas.

Europass kalb pasas (Europos Sjungos alyse).

Tai dokumentai, kuriuose susisteminta ir aikiai idstyta informacija apie kandidat.

ie darbo iekanio mogaus rengiami dokumentai padeda tinkamai prisistatyti, paaikinti
savo veiksm motyvus ir ateities planus.
Pagrindinis dokumentas, kur darbdaviai, iekantys darbuotoj, prao pateikti,
gyvenimo apraymas (CV lot. Curriculum vitae).
Gyvenimo apraym sudarios ios pagrindins dalys:

252

asmens kontaktiniai duomenys;

darbo patirties apibdinimas;

informacija apie mokymsi, isilavinimo gijim;

inios apie usienio kalb mokjim, kompiuterinio ratingumo lyg;

kompetencij vardijimas ir komentarai;

papildoma informacija (pasiekimai, automobilio vairavimo staas, neprastos

asmenins ar profesins veiklos ir pan.).

Gyvenimo apraymai (CV) pagal juose pateikiam informacij skirstomi iuos tipus:
chronologin CV, funkcin CV, kombinuot CV (turint ir chronologinio, ir funkcinio
gyvenimo apraym poymi). Chronologinis gyvenimo apraymas rengiamas, siekiant
pademonstruoti nenutrkstam darbo patirt, skland perjim i mokymo institucij darbo
aplink. Funkcinis gyvenimo apraymas rengiamas tada, kai kandidatui naudingiau atkreipti
dmes turim patirt ir tam tikrus gebjimus. Pastarasis CV tipas galina pademonstruoti
profesionalum, dinamikai kintani karjer. Kombinuotas CV tipas suteikia galimyb
pasinaudoti tiek chronologinio, tiek funkcinio gyvenimo apraym privalumais. Rengiant tok
CV, svarbu sukurti pozityv spd apie kandidat, atskleidiant jo patirt ir kompetencijas.
Kok gyvenimo apraymo (CV) tip pasirinkti, sprendia pats kandidatas. Svarbu, kad
parengtas gyvenimo apraymas (CV) irykint kandidato privalumus ir nepabrt jo
trkum.
Rekomenduojama atskirai perirti krybinio CV pavyzdius. Tai krybini
darbuotoj ypa pamgtas gyvenimo apraymo (CV) formatas. Rengiant tokio tipo CV,
daugiau dmesio skiriama ne faktinei informacijai apie asmen, o naujam gyvenimo apraymo
dizainui (pasitelkiant pieinius / brinius, naudojant skirtingus riftus) sukurti. Krybiniai
gyvenimo apraymai vienu metu atlieka dvi funkcijas: pateikia informacijos apie kandidat ir
parodo jo krybin potencial.
Internete randama ypa domi krybinio CV pavyzdi (pateikus uklaus: ,,creative
CV / resume):
http://workawesome.com/your-job/25-examples-of-super-creative-resume-design/
http://speckyboy.com/2011/05/18/40-most-creative-resume-design-ever-seen/
Europass CV formatas tai standartas, pripastamas Europos Sjungos institucij.
Tai patogi CV forma, kuri leidia pateikti informacij apie save struktruotai ir atsivelgiant
gytas kompetencijas. Pildant Europass CV form, siloma naudoti struktruot gebjim ir
kompetencij sistem (r. 21 lentel). vardijant iuos gebjimus, rekomenduojama nurodyti,

253

kaip jie buvo iugdyti / gyti (mokymosi metu, darbe, seminaruose, savanorikoje ar
laisvalaikio veikloje ir t. t.).
21 lentel. Europass CV kompetencij ir gebjim sistema
(parengta, remiantis Europass CV pildymo instrukcija)
Socialiniai gebjimai ir kompetencijos tai

Organizaciniai gebjimai ir kompetencijos

sugebjimas gyventi ir dirbti su kitais

tai sugebjimas vadovauti monms,

monmis uimant pareigas, kur svarbu

koordinuoti ir administruoti projektus bei

bendrauti, bei atsidrus situacijose, kuriose

biudeto tvarkym darbe, savanorikoje

komandinis darbas yra btinyb (pavyzdiui,

veikloje (pavyzdiui, kultros ir sporto

dirbant kultros ir sporto srityse), taip pat

srityse), namie ir t. t.

daugiakultrje aplinkoje ir t. t.
Techniniai gebjimai ir kompetencijos tai

Darbo kompiuteriu gebjimai ir

sugebjimas dirbti su vairia ranga,

kompetencijos tai gebjimas rinkti tekst

mainomis ir pan. (iskyrus kompiuterius)

kompiuteriu, naudotis kita programine

arba tam tikri techniniai gebjimai bei

ranga, iekoti informacijos duomen bazse,

kompetencija konkreioje specializacijos

naudotis internetu bei atlikti sudtingesnius

srityje (gamybos pramons, sveikatos

veiksmus kompiuteriu (pavyzdiui,

apsaugos,

programuoti ir t. t.).

bankininkysts ir t. t.).
Meniniai gebjimai ir kompetencijos

Nurodomi visi kiti gebjimai ir

(muzikos, literatros, dizaino ir kt. srii)

kompetencijos, kurie laikomi privalumu,

laikomi privalumu, pavyzdiui, dailids

taiau nra paminti pagal ankstesnes

amatas.

antrates.
Tai gali bti pomgiai, sportas, atsakingos
pareigos savanori organizacijose,
dalyvavimas skaut veikloje ir t. t.

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/CVInstructions_lt_LT.pdf

Mokinio knygoje ,,Karjeros vadovas karjeros dokumentams rengti

skirta 35 tema.
ioje mokinio knygos temoje pateikiama uduoi, suteikiani
praktins patirties rengti ir perirti karjeros dokumentus.
Uduotis Europass CV (**) atliekama individualiai. Mokiniai i
interneto parsisiunia ir upildo savo Europass CV form.

254

Uduotis ,,Tavo Europass kalb pasas (***) yra individuali,

skatinanti mokinius permstyti ir sivertinti usienio kalb mokjimo lyg.
Uduotis ,,Dlion (**) gali bti atliekama individualiai arba
grupje.
Uduotis ,,Lydintysis (kreipimosi) laikas organizacijai (*) skirta
paskatinti mokinius atidiai ir tikslingai rengti karjeros dokumentus.
Europass kalb pasas tai standartizuota forma kalb mokjimui sivertinti. Ji labai
naudinga, kai reikia greitai ir isamiai nurodyti, kokias usienio kalbas mokama. (Europass
kalb pasas prieinamas internete: http://www.europass.lt/kalbos.) Naudojant Europass kalb
pas, usienio kalb mokjimas yra vertinamas trimis lygmenimis (r. 17 pav.)

17 pav. Europass kalb paso sivertinimo lygmenys.

ie lygmenys taikomi skirtingoms usienio kalbos vartojimo sritims apibdinti. Iskiriama:

Supratimas (klausymas, skaitymas).

Kalbjimas (bendravimas odiu, informacijos pateikimas odiu).

Raymas.

Internete

pateikiama

rekomendacij,

kaip

pildyti

Europass

kalb

pas:

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/ELPTemplate_lt_
LT.doc.
Motyvacinis laikas tai darbo iekanio mogaus rengiamas dokumentas, kuriame
asmuo atskleidia savo nor ir tinkamum uimti btent t darbo viet, kuri pretenduoja.
iame laike apraoma asmenins savybs, turimi gebjimai, patirtis. is dokumentas gali
padti darbdaviui susidaryti pirmj teigiam spd apie kandidat darbo viet.
Skirtingose pasaulio alyse gali bti nevienodas grafinis motyvacinio laiko vaizdas,
taiau reikalavimai turiniui ilieka tokie patys: tai paaikinamas, kodl btent laiko autorius
turt bti priimtas organizacij. Motyvacin laik prastai sudaro trys pagrindiniai
informaciniai blokai: prisistatymas darbdaviui; paaikinimas, kodl siekiama ios darbo vietos;
ateities apibdinimas, nurodant savo naudingum / efektyvum organizacijai.

255

Lydintysis laikas (kreipimosi laikas). Jeigu gyvenimo apraymas (CV) ir

motyvacinis laikas siuniami elektroniniu patu, btina parayti trump kreipimosi laik,
kuriame prisistatoma ir trumpai paaikinama, kokiu tikslu kreipiamasi.
Pasiruoimas savarankikai rengti karjeros dokumentus sudarys mokiniams slygas
sklandiai pereiti i mokymosi aplinkos darbo pasaul, pads jiems tinkamai reprezentuoti
turimas inias ir gebjimus.
Siloma atkreipti mokini dmes tai, kad per usienio kalb
pamokas yra rengiami gyvenimo apraymai ir motyvaciniai laikai. Todl
mokiniai tikrai gali pasinaudoti ia patirtimi.
Uduotis ,,Mano markinliai (*) skirta jaunesnij klasi mokini
gebjimams save pristatyti tobulinti. Uduotis ,,Du gyvenimo apraymai
(**) yra individuali. Ji padeda tobulinti gebjimus iekoti informacijos ir j
analizuoti, skatina lyginti informacijos altinius. Uduotis ,,A po 5-eri
met (***) yra grupinio darbo. Ji skatina reflektuoti turim patirt, kurti
ateities vizij. Tobulinamos mokini kompetencijos pltoti karjer ir
lavinami gebjimai bendradarbiauti. Uduotis ,,Mano herojus (***)
skatina mokinius individuliai rinkti informacij apie ikili asmenyb.
Gebjimai vieai kalbti bus stiprinami pristatant uduoties rezultat.
73 uduotis. MANO MARKINLIAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokini gebjimus save pristatyti.
Tikslin grup
58 klasi mokiniai.
Grups dydis
520 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kad tinkamas savs pristatymas padeda sukurti

256

teigiam spd.
Reikalingos priemons
Uduoties lapai (atspausdinti A3 formato lapuose), raikliai, spalvoti
pietukai ar kreidels.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai informuojami, jog uduot turs atlikti individualiai. Jiems
idalijamas ,,Mano markinli uduoties lapas (vienoje lapo pusje turi
bti

markinli

priekis,

kitoje

nugaros

dalis).

Mokiniams

rekomenduojama isirinkti jiems patogi viet.

Skelbiama uduotis: ,,Tai Js markinliai. Markinli priekyje
uraykite arba nupiekite simbolius ar enklus, kurie parodo, kokie Js
esate bendraudami su kitais monmis. Markinli nugaros dalyje
uraykite arba nupiekite tas savo savybes, kuri kiti mons nepastebi.
Savo markinlius pristatykite 2 klass draugams.
Pristat savo markinlius, mokiniai drauge aptaria, kaip seksi atlikti
uduot.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Markinliai gali bti pristatomi vieai. Siloma savo markinlius pristatyti
tiems, kurie patys nori tai daryti.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai kuria savo markinlius. Atkreipia dmes
markinli

nugaros

dalies

informacij.

Mokytojas

stebi

mokini

markinli pristatym, analizuodamas ios veiklos sklandum. Fiksuoja

netiktumus ar kit mokini klausimus.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas. Mokytojas pagiria mokinius u
originalius pristatymus.
Aptarimas
Mokytojas atkreipia mokini dmes tai, jog aktualu teigiamai save
pristatyti. Aptariant ios uduoties rezultatus, akcentuojama asmenin
atsakomyb u teigiamo vaizdio formavim.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Mano markinliai (30 priedas).

257

74 uduotis. A PO 5-ERI MET

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos, taip pat asmenin
kompetencija.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjimus perteikti informacij, rengiant karjeros
dokumentus.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1025 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts (15 minui skiriama informacijai pristatyti odiu, 15 minui
informacijai perteikti ratu, 15 minui informacijai sugretinti ir aptarti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suprasti motyvacinio laiko svarb kandidatuojant darbo viet. Jie
turt inoti, kaip pozityviai apibdinti save ir asmenin patirt.
Reikalingos priemons
Po raikl ir popieriaus lap kiekvienam mokiniui.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje galt sikurti ir dirbti kelios grups po 5 narius.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi grupes po 5. Kiekviena grup susda prie vieno stalo, kad
visi galt vieni kitus matyti.
Mokytojas pateikia uduot: ,,sivaizduokite, save po 5-eri met: kaip
gyvensite, k bsite pasiek? Pagalvokite ir papasakokite tai grups nariams.
Vienam pasakojimui skiriama 1 minut (Pamstymui skiriamos 5 minuts,
pristatymams taip pat 5 minuts.)
Mokiniams grupse pristaius savo ateities vizijas, mokytojas skelbia antr
uduoties dal: ,,Kiekvienas pamstykite, k per artimiausius 5-erius metus turite
atlikti, kad pasiektumte tai, apie k svajojote. Savo atsakymus uraykite lape.
(Tam skiriama 15 minui. Reikia urayti ne daugiau nei 810 sakini.)

258

Mokiniai grupje turi aptarti iuos klausimus: Kokie Js veiksmai kreipia

pasiekim ir skms link? Kodl svarbu turti ateities vizij? K, Js nuomone,
lengviau formuluoti: ateities vizijas ar konkreius veiksm planus? Kodl?
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti poromis, tada jie dirba drauge, kartu atsako
klausimus. iuo atveju sutaupoma pamokos laiko, kur galima inaudoti
diskusijai arba refleksijai.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai pasakoja savo ateities vizijas. Vertina, kiek
reals j nurodyti planuojami atlikti veiksmai.
Vertinimas
Grtamasis ryys suteikiamas odiu, taikant formuojamj vertinim.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, skatinama atkreipti dmes rib tarp svajons ir
vizijos. ios uduoties rezultatas turt skatinti mokinius giliau apmstyti savo
gyvenimo bei karjeros vizij, iskirti ir vardyti pagrindinius jos realizavimo
etapus, numatyti veiksmus.
75 uduotis. DU GYVENIMO APRAYMAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, iniciatyvumo ir krybingumo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini gebjimus analizuoti karjeros dokumentus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti gyvenimo apraymo (CV) struktros dalis, suprasti io

259

karjeros dokumento reikm iekant darbo.

Reikalingos priemons
Po raikl ir popieriaus lap kiekvienam mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai informuojami, jog uduot turs atlikti individualiai.
Mokiniai perskaito du pateiktus gyvenimo apraymo (CV) pavyzdius.
Mokytojas atkreipia mokini dmes tai, kad abu CV pavyzdiai yra parayti to
paties asmens, taiau juose pretenduojama skirtingas darbo vietas.
Mokiniai turi palyginti abu gyvenimo apraymus, atrasti pagrindinius skirtumus,
juos pasiymti lape ir atsakyti klausimus:
Kokius pagrindinius skirtumus pastebjote?
Kodl, Js nuomone, gyvenimo apraymo autorius skirtingoms darbo vietoms
pateikia skirtingus CV?
Kodl svarbu nurodyti rekomendacijas suteiksianius asmenis?
Mokiniai drauge aptaria, kaip seksi atlikti uduot.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti poromis.
Vietoje aptarimo mokytojas gali paruoti trump apklaus, kuria patikrins
mokini pastabum. ioje apklausoje mokytojas paprayt nurodyti btinas CV
dalis. Toks uduoties ubaigimas paskatint geriau sidmti pagrindin
informacij apie gyvenimo apraymo rengim.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai analizuoja informacij, pateikt uduoties
lapuose. Jei reikia, gali atkreipti mokini dmes reikmingas detales.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Vertinama pagal kriterijus,
paremtus gyvenimo apraymo (CV) rengimo eiga ir struktra.
Aptarimas
Aptariant ios uduoties rezultatus, akcentuojama asmenin atsakomyb u
gyvenimo aprayme (CV) pateikt informacij, primenama, jog galimi vairs
CV formatai. Mokiniams rekomenduojama savo gyvenimo apraymus rengti
pagal darbdavio pateikiamas nuorodas.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapai ,,CV-1 (31 priedas); ,,CV-2 (32 priedas).

260

76 uduotis. MANO HEROJUS

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, painimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Tobulinti mokini gebjim rengti karjeros dokumentus.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1015 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
1, 5 valandos (5 minuts skiriamos uduoties instrukcijai iklausyti, 20 minui
informacijos paiekai internete, 25 minuts pristatymo ,,Mano herojus
skaidrms parengti, 25 minuts mokini pristatymams perirti (kiekvienam
pristatymui skiriamos 5 minuts) ir reflektuoti).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, kokios dalys sudaro gyvenimo apraym (CV). Jie turi
mokti savarankikai iekoti informacijos internete ir naudoti ,,MS Power
Point parengi ruoimo program.
Reikalingos priemons
Kompiuteriai, multimedijos projektorius, garso kolonls.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Kompiuteri klas. Kiekvienas mokinys turi gauti kompiuterizuot viet, kurioje
bt prieiga prie interneto.
Uduoties atlikimo eiga
Mokytojas paskelbia pirm uduoties dal: ,,Pagalvokite ir nusprskite, kokia
inoma asmenyb Jus kvepia. Turite 20 minui internete surasti kuo daugiau
informacijos apie i asmenyb, jos gyvenim ir karjeros pasiekimus. i
informacij isaugokite jos prireiks antroje uduoties dalyje.
Mokiniai sda prie kompiuteri ir pradeda iekoti informacijos.
Prajus skirtam laikui, mokytojas paskelbia antr uduoties dal: ,,Parenkite

261

,,MS Power Point pristatym ,,Mano herojus, kurio apimtis 57 skaidrs.

Turite teis naudoti vairias menines, krybines priemones. iame pristatyme
turite paaikinti:

Kodl pasirinkote i asmenyb?

Kokios herojaus savybs Jus avi?

Kokie io ymaus mogaus karjeros pasiekimai?

Kaip atrodyt io mogaus gyvenimo apraymas?

Mokiniai individuliai 25 minutes rengia pristatymo ,,Mano herojus skaidres.

Po to klass draugams pristato savo heroj.
Refleksijos metu mokytojas uduoda iuos klausimus:

K naujo suinojote iekodami informacijos apie savo heroj?

Kaip seksi pasirinkti savo heroj? Kokios jo asmenins savybs Jums

daro didiausi spd?

Kaip jautts sudarindami savo herojaus gyvenimo apraym?

Kaip, Js manymu, krybikumas paveikia mogaus darb?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduot galima dalyti dvi pamokas po 45 minutes. Pirmos pamokos metu
galima atlikti parengiamuosius darbus, antros pamokos metu perirti vis
mokini herojaus pristatymus.
Stebsena
Mokytojas atkreipia dmes mokini pasirinktas asmenybes, j vairov. Stebi
ir aptaria, ar krybikai, originaliai pateikti heroj pristatymai.
Vertinimas
Grtamasis ryys suteikiamas odiu, taikant formuojamj vertinim.
Uduoties rezultat taip pat gali vertinti kiti mokiniai, grtamj ry suteikdami
odiu. Galima vadovautis informatyvumo, originalumo, informacijos naujumo
kriterijais.
Aptarimas
Mokytojas, aptardamas uduoties rezultatus, turt akcentuoti herojaus
pasirinkimo kriterijus, priminti tinkamo pavyzdio reikm. Skms istorijos
skatina mones imtis aktyvi veiksm, siekti auktesni tiksl. Ugdant karjerai
mokiniams btina suteikti galimyb isirinkti savj heroj.

262

Ruoiantis pamokai apie tai, kaip rengti karjeros dokumentus, btina vertinti
mokini patirt, gyt kit pamok metu. Planuojant i pamok, galima
naudotis informacija, pateikta personalo valdymo specialistams skirtuose
leidiniuose ir tinklalapiuose.
Rekomenduojami altiniai:

Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.

Sears S. J.; Gordon V. N. Building Your Career. A Guide to Your Future.

Boston: Pearson, 2011.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.karjerosmokykla.europass.lt/get.php?f.106
http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_cv
http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_kalbu_pasas
http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/
CVInstructions_lt_LT.pdf
http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/
ELPTemplate_lt_LT.doc
http://workawesome.com/your-job/25-examples-of-super-creative-resumedesign/
http://speckyboy.com/2011/05/18/40-most-creative-resume-design-everseen/

36. DARBO IEKOS BDAI

ios temos tikslas apibdinti darbo iekos bd vairov ir galimybes

ugdyti kompetencij iekoti darbo.
Darbo ieka smoninga potencialaus darbuotojo veikla, atliekama siekiant susirasti
darb. is procesas gali bti labai vairus, skirtingos trukms. Svarbu suprasti, kad darbo ieka

263

reikalauja valios, susikaupimo ir optimizmo. Tai yra kryptingos pastangos, inaudojant

daugiau nei vien bd iekoti darbo.
Aptariant darbo iekos bdus, reikia paymti, kad darbui susirasti inaudojamos visos
palankios aplinkybs. Iekant darbo naudojamasi visais prieinamais informacijos altiniais.
Apie pradt darbo iekos proces informuojami artimieji ir draugai, tikintis, kad galbt
kakuris i pastam moni ino apie tinkam darbo viet. Iskiriami ie darbo iekos bdai:
siuniami tradiciniai ar elektroniniai laikai galimiems darbdaviams; prisistatoma darbdaviams
telefonu; naudojamasi interneto svetainmis, priimaniomis darbo skelbimus; iekoma darbo,
pasitelkiant artimuosius; naudojamasi nemokamomis teritorini darbo bir paslaugomis;
naudojamasi mokamomis darbinimo agentr paslaugomis.
Btina atkreipti dmes tai, jog darbo ieka prasideda ne nuo darbo skelbim analizs,
o nuo troktamos darbo vietos nustatymo. Mokiniai turt siminti, jog tik suprantant, kur
troktama dirbti, galima ruoti darbo iekos plan, apgalvoti skirtingus iekos bdus, rengti
karjeros dokumentus.
Kalbant apie darbo iek, mokiniams btina priminti, kad darbo iekos bd vairov
galina ibandyti save, pasitelkiant skirtingas strategijas. vairovs akcentavimas leis
mokiniams pajausti, kad nra vienintelio ,,teisingiausio darbo iekos bdo.
Darbo iekos bdams aptarti skirta 36 mokinio knygos Karjeros
vadovas tema.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis ,,Darbo skelbim analiz:
vertjas ir elektrikas (**), skatinanti racionaliai pavelgti darbo
skelbimus, analizuoti juose pateikiam informacij. i uduotis skirta
analitiniams gebjimams lavinti ir kritiniam mstymui skatinti.
Darbo ieka yra tikras ikis ne tik jaunuoliams, bet ir skirting srii profesionalams.
Tai procesas, kuris gali utrukti, todl asmenins motyvacijos rasti darb lygis turt bti
nuolat palaikomas. Svarbu, kad asmuo realiai vertint savo atliktus veiksmus, stebt, kurie
darbo iekos bdai labiausiai tinka jo situacijai.

264

Tai, kokius darbo iekos bdus asmuo pasirinks, priklauso nuo jo

savybi ir sitikinim apie darbo pasaul. Svarbu akcentuoti, kad darbas
randamas tik stengiantis. Draugai ir artimieji gali padti surasti darb, taiau
jie neatliks u Jus darbo iekos ingsni.
iame skyriuje silomos ios uduotys, padedanios pasirengti
darbo iekos procesui, praktikai ibandyti darbo iekos realyb: ,,Iekau
darbo 3 (***) ir ,,Atviras langas (***).

77 uduotis. IEKAU DARBO 3

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams ibandyti darbo iekos proces.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi imanyti darbo iekos eig ir bdus. Jie turi suprasti skirting
darbo iekos bd privalumus ir trkumus.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap kiekvienam mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Kiekvienas mokinys gauna po uduoties lap, kuriame pateikti 3 moni
apraymai. Mokiniai iems monms turi sukurti darbo skelbimus.
Mokytojas paaikina, kad uduoiai atlikti skiriama 20 minui.
Baigus darb kitiems mokiniams perskaitomi parengti darbo skelbimai.
Aptariami patys originaliausi skelbimai.

265

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti grupes po 4. Tada grup atlieka uduot ir
parengia grups darbo rezultat pristatym.
Uduoties atlikimo rezultatus galima aptarti poromis. Tai paskatins diskusij
tarp poros nari, gilesn refleksij.
Stebsena
Pateikdamas uduot, mokytojas stebi, ar mokiniai j aikiai suprato.
Mokytojas gali papildomai parengti darbo skelbim pavyzdi, taiau tada
atsirast maiau originali ,,iekau darbo pobdio skelbim.
Vertinimas
Formuojamasis

vertinimas

pateikiamas

apibdinant

mokini

darbo

sklandum ir sitraukim diskusij, akcentuojant, jog svarbu naudoti

gebjimus rezultatui pasiekti.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultat, akcentuojama originalumo, savitumo taka
iekant darbo. Mokiniams primenama, jog tik nuo asmens priklauso, kokius
darbo iekos bdus jis naudos. Todl nustatyti prioritetus ir parengti darbo
iekos plan yra svarbs ingsniai.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Iekau darbo3 (33 priedas).
78 uduotis ATVIRAS LANGAS
Parengta ir modifikuota pagal: Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai.
Suaugusij vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir mokslo
ministerija, Kronta, 2007.
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Atkreipti mokini dmes verbalins kalbos naudojimo darbo
aplinkoje ypatybes.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;

266

mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

Grups dydis
1025 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suvokti, jog naudojami skirtingi verbalins komunikacijos
bdai.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap kiekvienai mokini porai.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekviena pora gauna po uduoties lap.
Mokiniai drauge atlieka uduot ,,Atviras langas. Pora turi vieningai
nusprsti, kok tekst kuriam kolegai sakyt. Savo atsakymus urao (tam
skiriama iki 15 minui).
Mokytojas suburia grupes i 23 por. Drauge mokiniai palygina savo
atsakymus. Isiaikina, kaip uduot atliko kiti mokiniai (tam skiriama 10
minui).
Suvaidinami visi ei dialogai tarp koleg (tam skiriamos 57minuts).
Mokiniai reflektuoja ir aptaria iuos klausimus:

Kaip jautts parinkdami atsakymus skirtingiems darbuotojams?

Kodl bendraujant su kitais monmis svarbu tinkamai parinkti

odius?

Kodl bendraujant su kitais monmis svarbu valdyti savo balso

intonacij?

Kaip Js jautts vaidindami dialogus?

K naujo suinojote apie bendravim darbo vietoje?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima uduot pateikti individualiai, skirti atlikti j namuose.
Galima pasunkinti uduot, vardijant joje minim darbuotoj pareigas.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad mokiniai, dirbdami poromis, laikytsi principo ,,50 /
50, t. y. kad pareigas ir atsakomyb u rezultat pasiskirstyt po lygiai.
Greitai ir vieningai dirbanias poras mokytojas gali paskatinti.

267

Vertinimas
Formuojamasis vertinimas suteikiamas odiu.
Aptarimas
Mokiniai turi prog aptarti bendravimo darbo vietoje specifik, atsivelgti
skirtingas darbo slygas. Mokytojas ios uduoties rezultatus susieja su
galimybmis bendrauti ir bendradarbiauti darbo aplinkoje, akcentuoja
mandagaus bendravimo pricipus. ios uduoties rezultat aptarimas gali
tapti puikiu vadu dalykins komunikacijos princip pristatym.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Atviras langas (34 priedas).
79 uduotis. PROFESINIS VEIKLINIMAS. VIZITAS LIETUVOS DARBO
BIROS TERITORINI PADALINI JAUNIMO DARBO CENTRUS
Ugdoma karjeros kompetencija
Ugdyti visas karjeros gyvendinimo srities kompetencijas.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Profesinio veiklinimo tikslas
Sudaryti slygas mokiniams gauti naujausios informacijos apie darbo
rinkos kaitos tendencijas Lietuvoje, aplankant LDB Jaunimo darbo
centr.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
15 mokini vienam lydiniam asmeniui.
Patarimai profesin veiklinim organizuojaniam mokytojui

Mokytojas tariasi dl vizito LDB Jaunimo darbo centr. Jaunimo darbo centr
kontaktin informacija pateikiama iame tinklalapyje:
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/Puslapiai/Vilnius.aspx.

Prie ivyk JDC mokiniai informuojami apie skirtingus darbo iekos bdus ir j
naudojimo galimybes.

268

Darbo iekos bdams pristatyti ir aptarti galima naudoti Lietuvos darbo

biros informacij. Taip pat galima pasitelkti vairi interneto tinklalapi,
tarpininkaujani sidarbinant, silom informacij.
Knygyn ir bibliotek lentynose kiekvienais metais atsiranda vis nauj
leidini, kuriuose pateikiama patarim ir silym, kaip efektyviai iekoti
darbo.
Rekomenduojami altiniai:

Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba,

2005.

Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius:

Verslo inios, 2006.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx
http://www.cvmarket.lt/karjeros-centras
http://www.smm.lt/prtm/p_reng/docs/PROFESINIS-MOKYMASlietuvoje-2009-LT.pdf

37. LAIK SIUNTIMAS POTENCIALIEMS DARBDAVIAMS

Temos tikslas nurodyti laik potencialiems darbdaviams siuntimo,
kaip darbo iekos bdo, privalumus, skatinant ibandyti darbo iekos
bd karjeros kelyje.
Tradicini laik siuntimas potencialiems darbdaviams neprastas darbo iekos
bdas. iais informacini technologij laikais, kai monija baigia umirti, kaip reikt rayti
popierin laik, personalo atrankos specialistai pastebi, jog btent ,,tikras, o ne elektroninis
laikas gali tikrai sudominti darbdav.
Laik siuntimas potencialiems darbdaviams suteikia ias galimybes:

Pasiekiami

potencials

darbdaviai,

kurie

retai

naudojasi

informacinmis

technologijomis.

269

Parodomas iskirtinis dmesys pasirinktai organizacijai.

Kreipimasis darbdav paveriamas asmeniku, reikmingu gestu.

Demonstruojamas pasiryimas veikti.

Silomas darbo iekos bdas ypa tinka asmenims, gebantiems vaizdiai ir taisyklingai
reikti mintis ratu. Sukrus ir nusiuntus skland, simenam laik darbdaviui, atsiranda
galimyb isiskirti i kit kandidat, pretenduojani t pai darbo viet.
Laik siuntimui potencialiems darbdaviams aptarti skirta 37
mokinio knygos Karjeros vadovas tema.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis ,,Taip ar Ne? (*). i
uduotis skirta inioms apie laiko rengim darbdaviui patikslinti,
analitiniams gebjimams skatinti.
Tai, kokie darbo iekos bdai pasirenkami, priklauso nuo asmens, jo
savybi ir sitikinim apie darbo pasaul. Svarbu akcentuoti, kad darbas
randamas tik stengiantis. Draugai ir artimieji gali padti surasti darb, taiau
jie neatliks u Jus darbo iekos ingsni.
iame skyriuje siloma uduotis, padedanti pasirengti darbo iekos
procesui, ,,Parayk kitaip (*).

80 uduotis. PARAYK KITAIP

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Ugdyti mokini gebjimus perteikti informacij, projektuojant juos

vairias darbo iekos situacijas.

Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1025 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas

270

45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti apie odi sinonimus, imanyti, kada jie vartojami.
Mokiniai turi bti susipain su skirtingais darbo, veikl apibdinimais.
Reikalingos priemons
Po raikl ir popieriaus lap kiekvienam mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai informuojami, jog tai bus individuali uduotis, kuri pareikalaus i j
sumanumo, greitos reakcijos ir lietuvi kalbos imanymo.
Mokytojas pateikia uduot: ,,Pagalvokite ir lape uraykite kiek manoma
daugiau odi, kurie galt pakeisti tekste paraytus odius. Jums bus
pateiktos 2 odi grups: bdvardiai ir veiksmaodiai. Kiekvienai odi
grupei tursite po 10 minui.
Mokytojas padiktuoja pirm odi grup: DARBTUS, BENDRAUJANTIS,
ATSAKINGAS, PROTINGAS.
Mokytojas pateikia antr odi grup: DIRBTI, MOKYTI, JUOKTIS,
PLANUOTI.
Mokiniams atlikus uduotis, mokytojas klass lent (ar didel popieriaus lap)
perskiria dvi dalis. Vienoje pusje uraomi mokini padiktuoti bdvardiai,
kitoje pusje veiksmaodi pakaitalai. Suskaiiuojama, kuriems odiams
surasta daugiausia variant.
Mokiniai pasirenka po 2 odius ir sugalvoja su jais sakin.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Galima mokinius suskirstyti poromis. Tada jie dirba kartu, savo atsakymus urao
ant vieno popieriaus lapo.
Taip pat galima mokinius suskirstyti grupmis po 4.
Formuluojant sakinius, galima silyti originalumo kriterij.
Stebsena
Mokytojas ypating dmes kreipia atsakym fiksavim. Galbt pasitaikys tikr
rekordinink. Reikt stebti, kad visi mokiniai aktyviai dalyvaut skaiiuojant
rezultatus.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas mokiniams suteikiamas odiu.
Aptarimas

271

Atkreipiamas dmesys rezultat paiekos greit ir mokini pateiktus atsakymus.

Mokytojas susieja ios uduoties rezultatus su skirtingais karjeros informacijos
paiekos altiniais, pabrdamas, jog efektyviai dirbantis mogus geba naudotis
paiomis vairiausiomis priemonmis. Aptarimo metu pozityviai vertinamos ios
savybs: originalus mstymas, erudicija, greita reakcija, krybikumas.
Pabriama, kad nra klaiding ar teising atsakym, galima skirtingus reikinius
vardyti savaip.
Darbo iekos bdams pristatyti ir aptarti galima naudoti Lietuvos darbo
biros informacij. Taip pat galima pasitelkti vairi interneto tinklalapi,
tarpininkaujani sidarbinant, silom informacij.
Rekomenduojami altiniai:

Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba,

2005.

Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius:

Verslo inios, 2006.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx
http://www.cvmarket.lt/karjeros-centras
http://www.smm.lt/prtm/p_reng/docs/PROFESINIS-MOKYMASlietuvoje-2009-LT.pdf

38. PRISISTATYMAS TELEFONU

ios temos tikslas atskleisti galimybes prisistatyti darbdaviui

telefonu, siekiant karjeros tiksl.
Prisistatymas telefonu ypa padeda iekant domi darbo ir veiklos srii, taip pat
aptinkant darbdavi, kuri nemanoma pasiekti elektroninmis komunikavimo priemonmis.

272

Be to, tai puiki galimyb susisiekti su potencialiais darbdaviais net neinant, ar jiems iuo
metu reikalingas darbuotojas.
Mokiniams pristatant darbo iekos bd reikt priminti, kokie veiksmai yra
atliekami, prie skambinant darbdaviui:

Surenkama ini apie kompanij ir jos veikl.

Randami mogaus, atsakingo u darbinim, kontaktiniai duomenys.

Suraomas tekstas, kur planuojama pasakyti, pasiymimi klausimai, kuriuos norima

uduoti.

Btina repetuoti prie pokalb. Juk kalbant telefonu negalima pasitelkti kno kalbos,
gest.

Reikia vertinti, jog visada galima susilaukti negatyvios reakcijos.

is darbo iekos bdas rekomenduojamas asmenims, kurie yra vald verbalins

komunikacijos gebjimus. Sklandus mini reikimas, aikus klausim formulavimas, ramus

balso tonas padidins io darbo iekos bdo efektyvum.
Laik siuntimui potencialiems darbdaviams aptarti skirta 38
mokinio knygos Karjeros vadovas tema.
Mokinio knygoje pateikiama uduotis ,,Taip ar Ne? (*). i
uduotis skirta inioms apie laiko rengim darbdaviui patikslinti,
analitiniams gebjimams skatinti.
Prisistatymas darbdaviams telefonu sukuria galimyb tobulinti
komunikacijos gebjimus.
iame skyriuje siloma uduotis ,,Interjero ar interneto tinklalapio
dizainer? (**). i uduotis skatina mokinius analizuoti konkret atvej,
pateikti konstruktyvi pastab ir rekomendacij konkreiai darbo iekos
situacijai.

81 uduotis. INTERJERO AR INTERNETO TINKLALAPIO DIZAINER?

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Informacijos analizs, socialin, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas

273

Atkreipti mokini dmes verbalins komunikacijos svarb, naudojant

prisistatymo darbdaviui telefonu darbo iekos bd.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
1020 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
50 minui.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turt imanyti, kaip naudojami skirtingi darbo iekos bdai.
Reikalingos priemons
Po raikl ir uduoties lap mokiniui.
Uduoties atlikimo eiga
Pirmasis etapas. Mokiniai gauna uduoties lapus. (Atvejo analizei skiriama 15
minui.) Kiekvienas mokinys uduotyje pateikiam dialog koreguoja savo
nuoira. Nurodo, kokios klaidos padarytos, prisistatant darbdaviui telefonu.
Antrasis etapas. Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekviena pora drauge aptaria,
kurias dialogo dalis reikt keisti: paraomi alternatyvs dialogo variantai.
Aptariama, kokia intonacija turt bti isakomos pagrindins mintys (tam
skiriama 20 minui).
Treiasis etapas. Mokini pora suvaidina savo sukurt dialog (tam skiriamos
57 minuts).
Mokiniai reflektuoja ir aptaria iuos klausimus:

Kaip seksi analizuoti uduoties lape pateikt dialog?

Kurias dialogo vietas teko labiausiai koreguoti? Kodl?

Kodl darbdaviui prisistatant telefonu btina i anksto numatyti, k sakysi,

ko klausi?

Kaip jautts vaidindami savo sukurtus dialogus?

Kaip Js ios uduoties rezultatus galtumte pritaikyti realiose situacijose?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei klasje dirba nedaug por (iki 5 por), mokiniai gali savo sukurtus dialogus
suvaidinti klass draugams.
Galima uduot pateikti individualiai, skirti j atlikti namuose.

274

Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai individualiai analizuoja pateikt atvej. 2 etapo
pradioje mokytojas atkreipia dmes tai, kaip mokiniai derina rezultatus, jei
yra poreikis, gali padti mokini poroms suderinti alternatyv dialog.
Mokytojas gali paskatinti greitai ir vieningai dirbanias poras, sugalvoti
papildom dialogo variant.
Vertinimas
Formuojamasis vertinimas suteikiamas odiu. Galimyb vertinti gali bti
suteikta por sudariusiems mokiniams jie turt sivertinti poros efektyvum ir
vertinti kiekvieno poros nario indl.
Aptarimas
Mokiniai analizuoja verbaline komunikacija pagrst darbo iekos bd.
Aptardamas ios uduoties rezultatus, mokytojas atkreipia mokini dmes tai,
jog svarbu pasiruoti tokiam pokalbiui, taip pat akcentuoja vartojamos kalbos
aikum, tolygum. ios uduoties rezultat aptarimas gali paskatinti diskusij
apie verbalins ir neverbalins komunikacijos privalumus bei trkumas, apie i
komunikacijos form naudojim gyvendinant karjer.
Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Uduoties lapas ,,Interjero ar interneto tinklalapio dizainer? (35 priedas).
Darbo iekos bdas prisistatymas telefonu danai aptariamas interneto
tinklalapiuose, kuriuose analizuojami darbo iekos, samdos klausimai.
Rekomenduojami altiniai:

Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba,

2005.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.sass.uottawa.ca/careers/tools/cold_calls.pdf
http://www.ehow.com/how_1376_call-prospective-employercallprospective-employer.html
http://www.career.vt.edu/JobSearchGuide/Telephone.html

275

39. PASIRENGIMAS POKALBIUI DL DARBO

ios temos tikslas atskleisti pokalbio dl darbo specifik ir galimybes

gyvendinti simuliacin pokalbio dl darbo veikl ugdant karjerai.
Pokalbis dl darbo tai darbuotoj atrankos proceso etapas, kuriame dalyvauja tik
atrinkti kandidatai.
Svarbu paymti, kad pokalbis dl darbo vyksta sklandiai tik tuo atveju, jei gerai i
anksto pasiruoiama. Mokiniai gali pokalb sivaizduoti kaip kontrolin darb ar egzamin,
kuris lems tolesn j ateit.
Siloma pokalbiui dl darbo ruotis pagal trump plan.

Prie pokalb btina kiek manoma daugiau suinoti apie kompanij, kuri silo darbo
viet. Iekoti informacijos internete, ne tik oficialiame tos kompanijos tinklalapyje, bet
ir socialiniuose tinkluose. Suinoti apie mons pasiekimus, veiklas: paslaugas ar
produktus.

Svarbu tiksliai isiaikinti, kur vyks pokalbis. Marrutas pokalbio viet turi bti
suplanuojamas, numatomas laiko limitas.

Reikia nuodugniai apgalvoti savj vaizd ir prisistatym darbdaviui.

Vykstant pokalb dl darbo, prisimenamas faktas, kad pirmasis spdis apie kit

mog susidaromas per pirmsias 30 sekundi! Antros ,,pirmojo spdio galimybs tiesiog
nra, todl atvykus pokalb dl darbo btina pasirodyti puikiai.
Pokalbiui dl darbo skiriama 39 mokinio knygos Karjeros vadovas
tema. ioje temoje pateikiama uduotis ,,Pokalbis dl darbo (**), kuri
atlikdami, mokiniai dalyvauja trumpoje simuliacijoje. ios uduoties
atlikimas skatina pltoti karjeros kompetencijas, sudaro slygas praktikai
ibandyti savo jgas, skatina bendradarbiavimo ir refleksijos patirtis.

276

Pokalbis dl darbo yra veikla, kurios neivengia n vienas darbo

iekantis asmuo. ios veiklos skm priklauso nuo asmenybs gebjimo
prisistatyti ir pozityviai reaguoti neinomas aplinkybes (nauj aplink,
uduodamus klausimus). Patyrimas realiu laiku skatina formuoti ir gilinti
asmenin patirt.
Siloma mokiniams atlikti uduot ,,Pokalbis su darbdaviu (***)
visik pokalbio dl darbo simuliacij (nuo jimo patalp iki
atsisveikinimo). i uduotis padeda ugdyti kompetencij utikrinti darbo
viet, tobulina mokini patirt save reprezentuoti.
82 uduotis. POKALBIS SU DARBDAVIU. POKALBIO DL DARBO SIMULIACIJA
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams gyti praktins patirties, dalyvaujant pokalbyje
dl darbo.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
412 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
20 minui vienos poros darbo pokalbio simuliacijai (trukm priklauso nuo
dalyvi skaiiaus).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti atsine simuliacij savo jau turimus karjeros dokumentus.
Jie turi bti susipain su pokalbio dl darbo eiga, atsiminti daniausiai
darbdavio uduodamus klausimus.
Reikalingos priemons
Darbo skelbimo kopijos.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Patalpa, kurioje mokiniai atliks uduot, turt bti pakankamai erdvi, kad vienu

277

metu galt vykti net kelios pokalbio dl darbo simuliacijos.

Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna uduoties lapus su darbo skelbimais
(skirtingos poros gauna skirtingus skelbimus). Skelbimas perskaitomas. Poros
nariai pasidalija vaidmenimis: vienas i j yra kandidatas darbo viet, kitas
darbdavys. Kiti mokiniai tampa simuliacijos stebtojais (tam skiriama 10
minui).
Pokalbio dl darbo simuliacija pradedama nuo kandidato jimo pas darbdav.
Uduodami vairs klausimai, kandidatas juos atsako. Pokalbis natraliai
vystosi. Simuliacija pabaigiama kandidato ijimu i patalpos (tam skiriama 10
minui).
Bt idealu, jei kiekvien pokalb stebt bent 2 mokiniai, kurie pasiymt savo
pastabas.
Poros nariai apsikeiia vaidmenimis ir atlieka antr visik pokalbio dl darbo
simuliacij.
Pabaig simuliacijas, poros nariai iklauso stebtoj pastab, replikuoja,
reflektuoja savo patirt, atsakydami iuos klausimus:

Kaip seksi ruotis pokalbiui?

Kuris vaidmuo buvo sudtingesnis?

Kaip jautts bdami kandidatais darbo viet?

Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti pasunkinama, t. y. kandidatas darbo viet gali susitikti su
komisija (bent 3 komisijos nariais).
Uduotis gali bti sujungta su savojo vaizdio formavimo uduotimis. Tokiu
atveju pokalbio dl darbo simuliacij mokiniai turt ateiti ne tik pareng
karjeros dokumentus, bet ir dalykikai apsireng.
Stebsena
Mokytojas stebi simuliacijos eig, ymisi pastabas.
Vertinimas
Naudojamas formuojamasis vertinimas, grtamasis ryys pateikiamas odiu.
Aptarimas
Aptariant ios uduoties eig ir rezultatus, atkreipiamas mokini dmesys
praktins patirties gijim. Pokalbio dl darbo simuliacija priartina tokio realaus
veiksmo galimyb. Mokytojas, aptardamas atlikt uduot, akcentuoja asmenins

278

atsakomybs u savo gyvenim ir karjer nuostat.

Uduoties instrukcijos lapai (dalomoji mediaga)
Pastaba mokytojui. Darbo skelbim uduoiai geriausia iekoti iuose darbo
iekos portaluose: www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.darbo.lt/darbas/.
Reikt pasirinkti darbo pasilym i skirting ekonomins veiklos sektori.
Skatinant reflektuoti patirt, save ibandyti pokalbiuose dl darbo, galima
naudotis populiariais tinklalapiais ir leidiniais.
Rekomenduojami altiniai:

Bolles, R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.

Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kuinskien, R.; Tumosait, G. Bendravimo pagrindai. Suaugusij

vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.profesijupasaulis.lt/uchazeni/pp1.htm
http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/5895/darbopaieska-kaip-elgtis-pokalbyje-del-darbo
http://www.grafton.lt/atrankos-procesas.html

40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE

Temos tikslas ugdyti gebjimus adaptuotis naujoje darbo aplinkoje,

pristatant io reikinio eig, trukm ir tak asmens karjerai.
Adaptacija tai prisitaikymo naujoje aplinkoje procesas, kuris priklauso nuo
organizacijos (darbinusios kompanijos ar mokymo institucijos) ir j atjusios asmenybs.
Nauji, neseniai darb priimti, darbuotojai paprastai pereina tris etapus. Juos galima iskirti
vertinus ne tik darbuotoj veiksmus, bet ir konkretaus etapo trukm.
22 lentel. Adaptacijos trukm organizacijoje.
Trukm

Adaptacija organizacijoje
Privalomas

darbo

dokument

tvarkymas.

Pasiraoma darbo sutartis, Pirmoji

pareigybs apraymas, naujas darbuotojas supaindinamas su darbo tvarkos diena.

279

taisyklmis, organizacija iduoda jam darbo paymjim.

Susipainimas su darboviete ir nauja darbo vieta. Naujas darbuotojas Pirmoji
palydimas darbo viet, pristatomas kolegoms. Naujokui padeda organizacijos savait
paskirtas darbuotojas: jis aprodo organizacijos patalpas; padeda isiaikinti, kurie
i darbuotoj gali padti ikilus neaikum; apibdina neraytas darbuotoj
elgesio taisykles.
Darbo funkcij sisavinimas. Darbuotojas pranta dirbti konkreiame kolektyve, Nuo 1
tam tikroje darbo aplinkoje. Priima ir sisavina organizacijos elgesio normas. mn. iki
Darbo uduotis bei veiklas atlieka profesionaliai ir be klaid.

6 mn.

Svarbu mokiniams pateikti informacijos apie tai, kaip vyksta ,,mistikasis darbinimo
procesas, kokie reikalingi dokumentai patvirtinami parau. Trumpas oficiali dokument
pristatymas sudarys slygas geriau sivaizduoti, k naujas darbuotojas patiria darbinimo metu.
Pareiginiai nuostatai dokumentas, kuriame idstomos darbuotojo teiss, pareigos ir
atsakomyb. Pareiginiai nuostatai tai teiss aktas, kurio vykdymas arba nevykdymas sukelia
rimt teisini pasekmi, todl btina j perskaityti labai atidiai.
Svarbu mokiniams paaikinti Lietuvoje galiojani teiss akt funkcijas ir j
reglamentuojamas sritis. Pagrindinis Lietuvos Respublikos statymas, kuriuo apibriami
darbo pasaulyje vykstantys formals procesai, yra Darbo kodeksas. is dokumentas
reglamentuoja darbo santykius, darbo teisi ir pareig gyvendinim. Minimu teiss aktu
reguliuojami darbo santykiai tarp darbuotoj ir darbdavi. dokument galima rasti internete
adresu: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220.
Aptariant darbuotojo atjim organizacij, reikia paminti psichologinio kontrakto su
darbdaviu reikin. Tai neraytas susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, apibdinantis
darbuotojo sitraukimo organizacij slygas. io susitarimo pagrindu darbuotojas susikuria
pagrstus lkesius, t. y. tai, ko tikisi i organizacijos u savo darb ir lojalum. Psichologinis
kontraktas gali paveikti darbo naum ir darbo laiko naudojimo efektyvum, todl apie
galimus netiktumus (darbo laiko ir slyg, premij, nuobaud, atostog skyrimo tvarkos
pokyius) darbuotojai turt bti informuojami i anksto. Psichologinis kontraktas tarp
darbuotojo ir darbdavio kinta, kai organizacijoje pasikeiia slygos, daranios tak darbo
vietos ir laiko parametrams.
Kiekvienas mogus, mokydamasis ar dirbdamas organizacijoje, tampa ios
organizacijos kultros neju. Organizacijos kultra tai sitikinimai, kurie yra bendri
organizacijos nariams ir pabria tos organizacijos poir save ir aplink.

280

Organizacijos kultros tak darbuotojams svarbu aptarti su mokiniais dl keli

prieasi: pirma pabriama, kad organizacijos kultra turi takos adaptacijos procesui;
antra kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai veikiamas io veiksnio; treia asmens ir
organizacijos propaguojam vertybi nesutapimas trukdo adaptuotis darbo vietoje.
Darbuotojui adaptacijos procesas prasideda jam pirmkart atjus organizacij.
Organizacijai darbuotoj adaptacijos proces valdymas yra strategijos ir personalo politikos
objektas. Kiekviena organizacija yra lyg asmenyb nepakartojama, nes joje dirba ir sugyvena
skirtingi mons. Painti organizacijos kultr ypa svarbu naujiems darbuotojams, nes taip jie
suino, koks darbuotojo elgesys organizacijoje sveikintinas ir skatinamas, o koks vertinamas
neigiamai ir pan.
Organizacijos kultros painimas skirstomas tris ingsnius (Robinsas, S. P.,
2006):
1. Iankstin socializacija. Naujokas stengiasi gauti vis informacij apie
organizacijos darb ir jos darbuotojus. Tai vyksta prie ateinant organizacij.
Naujokas tiki, kad yra pasirengs adaptuotis naujoje darbo aplinkoje, ir tikisi, kad
nebus nesklandum.
2. Susidrimas su organizacijos kultra. Naujas darbuotojas pamato, kokia i tikrj
yra organizacija. Jis susiduria su tikimybe, kad inios ir realyb gali skirtis. Kai
pasirodo, jog tikrov ir naujo darbuotojo lkesiai skiriasi, prisitaikyti turi naujokas.
Blogiausiu atveju naujas darbuotojas gali visikai nusivilti realybe ir palikti
organizacij.
3. Pasikeitimas. Tai ilgai trunkantis procesas. Darbuotojas itobulina reikiamus
gebjimus, skmingai atlieka nauj vaidmen, prisitaiko prie kolektyvo. Jei
organizacijos kultra ir vertybs sutampa su darbuotojo puoseljamomis vertybmis
jis pasilieka organizacijoje.
Naujas darbuotojas, taps organizacijos dalimi, patiria lkesi ir realybs neatitikim.
Realybs okas tai besimokaniojo ar naujo darbuotojo pirmj dien patirtis, atskleidianti
didel neatitikim tarp organizacijos realybs ir naujoko lkesi.
Adaptacijai naujoje darbo vietoje skirta 40 mokinio knygos
Karjeros vadovas tema.
ioje temoje pateikiama uduoi, skirt adaptacijos proceso
veiksniams analizuoti ir suvokti.
Uduotis Pirma darbo diena (**) atliekama individualiai,
taiau, jei yra galimyb, mokiniai gali pasidalyti savo atsakymais su

281

poromis.
Uduotis ,,Slaugytojos darbo diena (*) atliekama individualiai,
taiau, esant poreikiui, i uduot mokiniai gali atlikti ir poromis arba
maomis grupmis.
Nors kiekvienas mogus skirtingai patiria adaptacijos naujoje
aplinkoje proces, taiau io proceso eigos supratimas, veiksni suvokimas
padeda tinkamai pasiruoti. Sunkiai sivaizduojama karjeros pltra
nepritampant naujose aplinkose (darbo ir / ar mokymosi). Siloma pasitelkti
diskusijos metod, siekiant mokinius sutelkti diskusijai ,,Skminga
adaptacija (**). Taip pat rekomenduojama atlikti uduot ,,LR darbo
kodeksas (**), kuri pads susipainti su pagrindiniu alies darbo santykius
reglamentuojaniu dokumentu.
Individualiai

arba

poromis

rekomenduojama

atlikti

uduot

,,Organizacins kultros elementai (***). i uduotis pads patobulinti

komunikavimo, painimo gebjimus, sudarys mokiniams slygas gauti
naujos informacijos i savo artimiausios socialins aplinkos.
83 uduotis. Diskusija SKMINGA ADAPTACIJA
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, socialin pilietin, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokini painim ir domjimsi adaptacijos naujoje darbo vietoje
veiksniais.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
1525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi inoti, jog naujoje karjeros aplinkoje prisitaikoma. Jie turi bti

282

susipain su ,,adaptacijos svoka.

Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai susda ratu. Mokytojas lentoje urao diskusijos tem ,,Skminga
adaptacija. Diskusijos metu aptariami ie klausimai:

Kodl mogus, atjs nauj darbo viet, turi prisitaikyti?

Kokios klitys trukdo adaptuotis naujoje darbo vietoje?

Koki veiksm turt imtis naujas darbuotojas?

Mokiniai diskutuoja. Isako savo nuomon. Remiasi asmenins patirties

pavyzdiais.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Vietoje aptarimo galima silyti mokiniams ratu atsakyti pateiktus klausimus.
Galima pirmiausia aptarti mokini asmenin adaptacijos mokymosi ar
laisvalaikio aplinkoje patirt.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai dalyvauja diskusijoje, atkreipia dmes
argumentuotas mokini kalbas, iri, kaip jie reaguoja prietaring informacij
apie skmingos adaptacijos veiksnius.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas, kuriuo paymima mokini pasiekta
paanga. Grtamasis ryys suteikiamas odiu.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, mokiniams primenama, kad darbo santykiai
svarbs skmingai mogaus karjerai.
84 uduotis. DARBO KODEKSAS
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Painimo, socialin pilietin, komunikavimo kompetencijos.
Uduoties tikslas
Skatinti mokini domjimsi teisiniais darbo santyki utikrinimo
pagrindais.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;

283

mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

Grups dydis
1525 mokiniai (priklausomai nuo kompiuteri kiekio klasje, mat mokiniai
atliks uduot individualiai: 1 mokinys naudosis 1 kompiuteriu).
Uduoties atlikimo laikas
45 minuts.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniams btina pristatyti LR Darbo kodeks. Paaikinti, jog is dokumentas
reglamentuoja darbo santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.
Mokiniai turt bti i anksto susipain su ,,darbuotojo teisi ir ,,pareig
svokomis.
Reikalingos priemons
Po raikl ir popieriaus lap kiekvienam mokiniui.
Kompiuteriai, turintys interneto prieig.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai susda prie kompiuteri, pasitikrina, ar turi raikl ir lap.
Mokytojas pateikia pagrindin informacij apie LR Darbo kodeks. Nurodo
mokiniams internete susirasti aktuali LR Darbo kodekso redakcij.
Mokytojas iri, kad mokiniai naudotsi oficialiais informacijos altinais, t. y.
Lietuvos Respublikos Seimo dokument duomen baze.
Mokiniams uduodama perirti dokument ir rasti aktuali straipsni:
apie darbuotoj teises;
apie darbuotoj atostogas.
Mokiniai ant lapo urao pagrindinius teiginius pagal uduot tem.
Po to drauge su kitais mokiniais aptaria, kokia informacija buvo nauja.
Diskutuoja, kodl darbuotojui svarbu inoti savo teises ir pareigas.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Vietoje aptarimo galima silyti mokiniams ratu atsakyti mokytojo klausimus.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieko informacijos, atkreipia dmes mokinius,
kurie informacijos ieko savitu bdu (pavyzdiui, tiktai pagal raktin od).
Esant poreikiui, mokytojas primena, kad dokumentas turi bti peririmas, t. y.
perbgamas akimis, o ne nuodugniai skaitomas.
Vertinimas

284

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas, kuriuo vertinama informacijos

paiekos skm.
Aptarimas
Aptariant uduoties rezultatus, mokiniams akcentuojamas darbo santyki
skaidrumas, pagrstas teiss aktais. Mokytojas primena mokiniams, jog savo,
kaip darbuotojo, teisi ir pareig imanymas padeda geriau suprasti darbo
pasaulyje vykstanius procesus. Tai puiki galimyb tvirtinti principing poir
darbo laik ir viet, taip pat kitus teisiniais aktais reglamentuojamus darbo
santykiams svarbius aspektus. Mokiniams primenama, jog bet kokie darbo
santykiai privalo bti grsti teisikai formintais dokumentais tik tada bus
ginamos darbuotojo teiss.
85 uduotis. ORGANIZACIJOS KULTROS ELEMENTAI
Ugdoma karjeros kompetencija
Skmingai pereiti i mokyklos kit karjeros aplink.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin, socialin pilietin kompetencijos.
Uduoties tikslas
Sudaryti slygas mokiniams
organizacijoje procesus.
Tikslin grup

savarankikai

painti

adaptacijos

1112 klasi mokiniai;

mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
412 mokini.
Uduoties atlikimo laikas
1 savait.
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi suvokti adaptacijos organizacijoje svarb. Jie turi mokti
apibdinti organizacijos kultros elementus.
Reikalingos priemons
Popierius, raikliai, kompiuteris, elektronins informacijos saugojimo laikmena,
fotoaparatas.
Uduoties atlikimo eiga

285

Mokiniai gali pasirinkti, ar uduot atlikti individualiai, ar su pora, drauge su

kitu mokiniu.
Mokiniai turi apklausti bent 3 savo artimos aplinkos suaugusiuosius ir urayti
atsakymus apie j darboviets organizacin kultr.
Pagal gautus atsakymus mokiniai parengia uduoties pristatymus, kuriems bus
skiriamos 57 minuts.
Pristatymo forma nereglamentuojama (tai gali bti plakatai, briniai, ,,MS
PowerPoint skaidrs, filmukai ar fotogalerijos). Svarbiausia kad informacija
bt perteikiama aikiai.
Uduoiai atlikti skiriama 1 savait. Per laikotarp surenkama informacijos,
apgalvojamas ir parengiamas jos pristatymas.
kit pamok mokiniai atvyksta jau turdami pristatym ir inodami, kad bus
skiriamos 57 minuts jam iklausyti.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Uduotis gali bti atliekama individualiai arba skiriama atlikti su pora.
Stebsena
Mokytojas stebi, kaip mokiniai pristato uduoties rezultatus, uduoda klausim
apie tos uduoties atlikimo eig, sunkumus, domius faktus.
Vertinimas
Taikomas formuojamasis vertinimas; grtamasis ryys pateikiamas odiu.
Aptarimas
Papildomai savo vertinim gali pateikti ir kiti mokiniai. Uduoties rezultatai gali
bti

vertinami

pagal

skirtingus

kriterijus:

informatyvumo,

vaizdumo,

originalumo ir pan.
Aptardamas visos savaits darb, mokytojas iskiria kelis etapus: planavimo,
uduoties rengimo, pristatymo. Atkreipiamas mokini dmesys fakt, jog
veikl planavimo ir gyvendinimo ingsniai yra universals juos galima
naudoti paioms vairiausioms uduotims atlikti. Taip pat primenama, jog,
planuojant asmenin karjer ir renkantis darbo viet, svarbu pabandyti suderinti
savo vertybes su organizacijos kultra. Jei darbuotojui priimtinos organizacijos
puoseljamos vertybs bei kultra, jis greiiau ir geriau prisitaikys toje
organizacijoje.

286

Planuojant adaptacijai naujoje darbo vietoje skirt pamok, galima

pasinaudoti leidiniais ir altiniais, kuriuose nagrinjami personalo
vadybos ir organizacijos kultros strategijos klausimai.
Rekomenduojami altiniai:

Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kasiulis, J.; Tarvydien, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno

technologijos universitetas, Technologija, 2005.

Robbins, S. P. Organizacins elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija

ir informatika, 2006.

Naudinga informacija internete:

http://www.iwolff.com/files/teamworks/NewsletterManagingChangeInTheWorkPlace.pdf
http://www.techrepublic.com/blog/10things/10-tips-for-dealing-withchange-in-the-workplace/257
http://www.ilimgroup.com/career/adaptation-program/

41. MOKINI KOMPETENCIJ APLANKO RENGIMAS

ios temos tikslas aptarti mokini kompetencij aplanko paskirt bei
galimybes j pritaikyti, gyvendinant karjer.

Kompetencij aplankas tai individualus vairios informacijos rinkinys, kur

sudedami asmens profesini gebjim, jo kvalifikacijos patvirtinimai. is informacijos
rinkinys padeda teigiamai apibdinti asmen, galina j pademonstruoti gytas kompetencijas.
Atidiai suformuotas kompetencij aplankas suteikia pranaumo iekant darbo.
Daniausiai kompetencij aplank sudaro ios dalys:

Titulinis lapas.

Kompetencij aplanko turinio lapas.

287

Asmenin informacija apie kompetencij aplanko krj ir jo kontaktiniai

duomenys (galima traukti savo gyvenimo apraym (CV).

Diplomai, sertifikatai, patvirtinantys formaliai gytas kompetencijas.

Rekomendacijos ratu (mokytoj, breli vadov, darbdavi).

Gauti apdovanojimai, vertinimai, padkos.

Krybini darb pavyzdiai.

Kompetencijos aplanko krjo refleksijos lapai.

Toks kompetencij aplanko formatas labiausiai atitinka formaliais reikalavimais

pagrst dokument rinkin. Tokio formato pasirinkimas galina susisteminti ir vienoje vietoje
kaupti formaliai gyt kompetencij patvirtinimus (diplomus, paymjimus, padkas,
paymas), padeda akcentuoti chronologin kompetencij pltros sistem.
Mokinius reikia informuoti, jog yra ir kit kompetencij aplank format, kuriuos
kiekvienas krjas renkasi asmenikai, priklausomai nuo poreikio. Kompetencijomis grstas
informacijos rinkinys labiau orientuotas ne fakto (pavyzdiui, mokymosi veiklos baigimo,
krybinio darbo atlikimo ir pan.) konstatavim ir pagrindim, o profesionalumo lygmens
akcentavim.
Kompetencij aplankui aptarti skirta paskutinioji mokinio knygos
tema. ioje temoje pateikiama uduotis, kuria siekiama apibendrinti visas
knygoje pateiktas uduotis.
Uduotimi ,,Architekt komanda (**) siloma mokiniams,
dirbantiems grupje, analizuoti ir vertinti kandidat architekt komand,
pasitelkiant kompetencij aplanko koncepcij. Tokiu bdu papildomai
ugdomi gebjimai bendrauti ir bendradarbiauti.
Atlikdami uduot Mano kompetencij aplankas (***), mokiniai
apibendrina turimas inias apie karjeros gyvendinim, tvirtina praktinius
gebjimus.
Elektroninis portfelis yra asmens skaitmeninis informacijos rinkinys, kuriame
apraoma ir iliustruojama asmens mokymasis, profesin patirtis, pasiekimai ir karjeros kelias.
Tai privati nuosavyb, kuri savininkas skelbia elektroninje erdvje, pats sprsdamas, kokie
vartotojai gali susipainti su elektroninio portfelio turiniu.
Asmeniniai elektroniniai portfeliai skirstomi tris pagrindinius tipus:

Formuojamj portfel.

Vertinamj portfel.

Demonstravimo portfel.

288

Elektroninio portfelio struktra ir krimas priklauso nuo jo paskirties.

Elektroninis portfelis yra virtuli aplinka, kurioje asmuo gali:

kaupti savo darbus elektroniniame archyve;

klasifikuoti ir irinkti tam tikrus darbus (nuoroda konkreius darbo produktus),

kuriais pabriami pasiekimai;

tekstu, daugialyps terps objektais demonstruoti (mokymosi) tobuljimo paang;

dalytis informacija ir pasiekimais su virtualia auditorija.

Asmeninio elektroninio portfelio, kaip elektroninio dokument rinkinio, sukrimas,

saugojimas ir redagavimas yra tiesiogiai susijs su informacinmis technologijomis bei j
teikiamomis galimybmis. Todl kiekvienas asmuo, kuriantis elektronin portfel, privalo
imanyti informacijos vieinimo principus, laikytis etiko elgesio norm. Galimi du
elektroninio portfelio saugojimo variantai:

asmeninis elektroninis portfelis gali bti saugomas vairiose laikmenose: CD-ROM,

DVD diskuose, atminties raktuose;

Elektroninis portfelis gali bti skelbiamas vairiuose serveriuose (pasiekiant

informacij online).

Elektroninio portfelio rengimas kiekvienam mogui sudaro slygas kritikai vertinti

savo mokymosi patirt, gytas kompetencijas, atrinkti rykiausius krybini darb pavyzdius.
Tai puiki proga reflektuoti savo karjeros veiklas, pervelgti ir pakoreguoti karjeros planus.
Darbo pasaulyje elektroninis portfelis vertinamas, nes jis suteikia galimyb traukti
medijos pavyzdius, naudoti garso ir vaizdo formatus. Elektroninio portfelio teikiamos
demonstravimo galimybs ypa patrauklios krybini profesij darbuotojams, kurie kuria
informacinmis technologijomis grstus produktus bei paslaugas (pavyzdiui, interneto
svetaini dizaineriams, reklam krjams, muzikos ir garsini signal krjams ir pan.).
Kompetencij aplanko vertinimas yra sudtingas ir daugiaprasmis procesas. Nuo
kompetencij aplanko paskirties (formuojamasis, vertinamasis ar demonstravimo portfelis)
priklauso, kokie vertinimo kriterijai bus pasirinkti. Remiantis universaliais vertinimo
kriterijais, galima pasirinkti kompetencij aplanko ibaigtum, pateikimo originalum,
autentikum.

289

Kompetencij aplanko rengimas ugdo kantryb ir skatina susikaupti.

Skirtingos asmenybs, atsivelgdamos asmeninius poreikius, parengia
nevienodus kompetencij aplankus.
iai temai apibendrinti silomos ios uduotys: ,,Karjeros
laboratorija (***) ir ,,Kompetencij aplank paroda (***). Jas atliekant
skatinama ne tik demonstruoti karjeros kompetencijas, bet ir parodyti
vaizduot bei krybikum.

86 uduotis. KARJEROS LABORATORIJA

Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
tvirtinti mokini kompetencij utikrinti darbo viet, dalyvaujant
kompetencij aplank pristatymo parodoje.
Tikslin grup
910 klasi mokiniai.
Grups dydis
525 mokinai.
Uduoties atlikimo laikas
23 valandos (priklauso nuo dalyvi skaiiaus)
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti sukaup informacijos apie karjeros galimybes ir darbo
pasaulio vairov.
Reikalingos priemons
A1 formato lapai, spalvotas popierius, ymekliai, irkls, klijai. Fotoaparatas
,,Karjeros laboratorijos plakatams fotografuoti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galt isirinkti viet savo ,,Karjeros
laboratorijos plakatui kurti.
Uduoties atlikimo eiga

290

Mokytojas informuoja mokinius, jog jie turs atlikti ,,Karjeros laboratorijos

uduot ir sukurti po asmenin plakat: ,,Apgalvoj savo norus ir karjeros
galimybes, atsakykite klausimus. Po to sukurkite savo ,,Karjeros laboratorijos
plakat. Mokiniai turi teis isirinkti jiems tinkamiausi darbo viet ir deramas
priemones. Kiekvienas mokinys, atsaks emiau pateiktus klausimus, sukuria
po asmenin ,,Karjeros laboratorijos plakat, kuriame pateikti atsakymai
klausimus.
Plakato rengimo trukm nuo 45 minui iki 1 valandos 15 minui (priklauso
nuo dalyvi skaiiaus).
Klausimai:

Koki karjer noriu rinktis ateityje?

Kokios mano stipriosios savybs padt siekti karjeros?

Kiek laiko per savait noriau dirbti?

Kokia darbo aplinka (lauke, viduje ir pan.) man tinkamiausia?

Ar noriu dirbti su kitais monmis?

Kokius santykius su kolegomis puoseliau?

Ar man priimtinas komandinis darbas?

Ar sutikiau vadovauti kitiems monms?

Mokytojas fotografuoja mokini sukurtus plakatus. Klasje aptariamas krybos

procesas.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei yra nedidel mokini grup (iki 10 nari), galima organizuoti kiekvieno
,,Karjeros laboratorijos plakato pristatym.
Galima surengti plakat parod mokykloje arba virtuali plakat fotografij
parod mokyklos tinklalapyje.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad visi plakatai bt informatyvs. Individualaus mokini
darbo stebjimas galina aikiau suvokti mokini mstymo krypt, sigilinti j
karjeros koncepcij.
Vertinimas
Taikomas apibendrinamasis vertinimas, vardinant mokini paang per vis
pamok cikl. Plakat vertinant kaip uduoties rezultat, atkreipiamas dmesys
informatyvum, originalum, dizaino ypatybes.

291

Aptarimas
Apibendrinama mokini gyta praktin patirtis ir teorins inios. Pareng ir
nufotografav ,,Karjeros laboratorijos plakat, mokiniai kvieiami apibdinti
savo patyrim, isakyti mintis, kilusias perirint klass draug plakatus, aptarti
savo asmenin patirt.
87 uduotis. KOMPETENCIJ APLANK PARODA
Ugdoma karjeros kompetencija
Efektyviai iekoti darbo.
Ugdomos kitos kompetencijos
Komunikavimo, asmenin kompetencijos.
Uduoties tikslas
tvirtinti mokini kompetencij utikrinti darbo viet, dalyvaujant
kompetencij aplank pristatymo parodoje.
Tikslin grup
1112 klasi mokiniai;
mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.
Grups dydis
525 mokiniai.
Uduoties atlikimo laikas
12 valandos (priklauso nuo dalyvi skaiiaus).
Pasirengimas (k reikia paaikinti, su kokia teorija susipainti, prie atliekant uduot)
Mokiniai turi bti pareng savo kompetencijos aplankus, jie turi bti pasireng
pristatyti savo darbo rezultatus, atsakyti parodos dalyvi klausimus.
Reikalingos priemons
Fotoaparatas parodos akimirkoms fiksuoti.
Reikalavimai uduoties atlikimo vietai (aplinkai)
Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galt isirinkti viet savo kompetencij
aplankui eksponuoti, laisvai judti ir apirti kit mokini kompetencij
aplankus.
Uduoties atlikimo eiga
Mokiniai atsinea savo kompetencij aplankus ir isirenka viet, kurioje jie bus
eksponuojami.

292

Kiekvienas mokinys pasiruoia keliais sakiniais pristatyti savo kompetencij

aplanko rengimo ingsnius.
Mokytojas rekomenduoja visiems mokiniams perirti parodoje pateiktus
kompetencij aplankus, nusprsti, kurie yra domiausi. Mokiniai gali kalbinti
jiems patikusi kompetencij aplank autorius, aptarti i aplank rengimo eig
ir sunkumus (perirai skiriama iki 30 minui).
Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekvienas poros narys pristato savo
kompetencij aplank, pabria jo unikalum, komentuoja, kaip seksi rengti
dokument rinkin (skiriama 15 minui abiem nariams).
Mokiniai susda ratu, reflektuoja kompetencij aplanko rengimo patirt.
Kiti tos paios uduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti uduot)
Jei yra nedidel mokini grup (iki 10 nari), galima organizuoti kiekvieno
kompetencij aplanko pristatym atskirai.
Stebsena
Mokytojas stebi, kad visi kompetencij aplankai bt apirti dalyvi.
Mokiniams dirbant poromis stebima, kaip apibdinamas kompetencij aplanko
rengimas, kokius sunkumus mokiniai vardija.
Vertinimas
Taikomas apibendrinamasis vertinimas, vardijant mokini paang karjeros
pltros veikloje, nurodant pozityv dalyvavimo / veikimo / uduoi atlikimo
aspekt. Mokiniai skatinami imtis savarankikai planuoti ir atlikti veiklas;
raginami stebti ir sivertinti savo veikl.
Aptarimas
Aptariant ios uduoties rezultatus, apibendrinama mokini gyta praktin
patirtis ir teorins inios. Pristaius paskutiniosios uduoties rezultat
kompetencij aplank parod, kiekvienas mokinys kvieiamas apibdinti savo
patyrim, isakyti mintis, kuri kilo perirint klass draug kompetencij
aplankus. iai temai apibendrinti mokytojas gali pasirinkti skirting tematin
srit: konkurencijos reikm darbo pasaulyje; krybikumo svarb; pareigos ir
atsakomybs klausim. Btina nurodyti, jog kompetencij aplankas yra tik
patogi priemon, siekiant asmenini karjeros tiksl. Kaip bus rengiama i
priemon, priklauso nuo mogaus pastang, patirties, sitikinim. Tam turi takos
ekonominio sektoriaus, kuriame planuojama dirbti, tradicijos ir vertybs, taiau
kompetencij aplankas visada turi pozityviai charakterizuoti jo autori.

293

Kompetencij aplanko tema yra aktuali, kalbant apie besimokanij ar

darbuotoj kompetencij fiksavim ir vardijim. i tema susijusi su
formaliai

patvirtint

ir

neformaliai

gyt

ini

bei

gebjim

,,legalizavimo (pripainimo) klausimu.

Rekomenduojami altiniai:

Akudoviit, A. ir kt. Karjeros galimybi painimo vadovas

studentui. Mokomoji mediaga, skirta kolegij ir universitet
studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.

Armalien, D.; Krisinait R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai

pasirinkti karjeros keli. Vilnius: vietimo ir mokslo paramos fondas,
2009.

Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

Naudinga informacija internete:

idlauskas, K.; Vitkut-Adgauskien, D. Studij pasiekim elektroninio
portfelio sprendimai socialini tinkl aplinkoje. Informacijos mokslai.
2009. Prieiga per internet:
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf
emaitis, S. Elektroninio portfelio realizacija Moodle aplinkoje.
Informacijos mokslai. 2009. Prieiga per internet:
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/130-135.pdf
http://www.vitae-project.eu/material/handbook/Vitae_knyga_LT.pdf
http://www.elearningeuropa.info/lt/article/E.portfeli%C5%B3-naudojimopedagoginei-praktikai-prana%C5%A1umai-ir-tr%C5%ABkumai
http://skc.vdu.lt/downloads/projekto_rezultatai/metodika_taisyta_0503_maketuota_3.pdf
http://net.educause.edu/ir/library/pdf/ELI3001.pdf
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf
https://mahara.org/
Elektronini portfeli pavyzdiai:
http://www.ed.uiuc.edu/courses/ci335/eport_examples/index.html
http://eportfolio.citytech.cuny.edu/ePortfolio_examples.shtml
Filmukai apie elektroninio portfelio krim internete:

294

http://www.youtube.com/watch?v=6B3tujXlbdk
http://www.youtube.com/watch?v=zI1BYteU3UI&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=a3X3LQgUDQE&feature=related

MOKINI KOMPETENCIJ GYVENDINTI KARJER

VERTINIMAS
Mokiniai pamok ir neformalij ugdymo veikl metu turi bti gij kompetencij
gyvendinti karjer. 23 lentelje pateikiami kriterijai, kuriais gali bti remiamasi vertinant
gytas kompetencijas (parengta pagal ugdymo karjerai program, 2012).
23 lentel. Kompetencij painti karjeros galimybes vertinimo kriterijai
4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas
Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

Papasakoja, kaip sudaromas planas.

Pateikia nerim ir tamp keliani situacij pavyzdi.
Nusako, kaip sprsti nesutarimus.
Paaikina, kaip veikti drauge su grupe.
Paaikina ,,problemos svok ir sprendimo bd vairov.
Sudaro ir paaikina savo veiklos plan.
Atpasta nerimo situacijas savo kasdieniame gyvenime.
Priimtinais bdais sprendia klasje kylanius nesutarimus.
Bendradarbiauja grupje.
Savarankikai sprendia kasdienes problemas.
Taiko ir tobulina karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas kasdiense veiklose.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

Paaikina, kodl svarbu planuoti laik, pateikia laiko ir kit itekli planavimo pavyzdi.
Apibdina ,,streso svok, nusako galimas jo prieastis, pasekmes ir valdymo bdus.
Apibdina ,,konflikto svok ir pateikia kelis konflikto sprendimo bdus.
Apibdina ,,komandos svok ir paaikina komandos nari vaidmenis.

295

Nusako kelis krybiko problem sprendimo bdus.

Taiko elementarias laiko ir kit itekli valdymo technikas savo gyvenime.
Taiko kelis sau tinkamus streso valdymo bdus vairiose situacijose.
Tinkamai sprendia konfliktus kasdiense situacijose.
Bendradarbiauja klasje ir uklasins veiklos grupse.
Krybikai sprendia savo mokymosi problemas.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

Nusako laiko ir kit itekli valdymo technikas.

Apibdina vairius streso valdymo bdus.
Nurodo kelis tinkamus konflikt sprendimo bdus.
vardina komandos formavimo principus.
Apibdina vairius krybiko problem sprendimo bdus.
Taiko laiko ir kit itekli valdymo technikas, sudarydamas karjeros plan.
Taiko tinkamus streso valdymo bdus mokymosi situacijose.
Tinkamai sprendia konfliktus ir padeda juos sprsti bendraamiams.
Formuoja mokymosi komandas, bendradarbiauja mokymosi veiklose.
Krybikai sprendia su karjeros planavimu susijusias problemas.
Siekia taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas, siedamas jas su
asmeniniu karjeros planu.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo lygmens pabaigoje mokinys:

Klasifikuoja laiko ir kit itekli valdymo technikas.

Paaikina vairius streso valdymo bdus.
Nusako konflikt sprendimo bdus.
Pagrindia komandos formavimo principus.
Paaikina krybiko problem sprendimo bdus.
Valdo laik ir kitus iteklius karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje.
Taiko vairius streso valdymo bdus sudtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.

296

Sprendia konfliktus karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.

Formuoja darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauja mokymosi ir darbo karjeros
veiklose.

Krybikai sprendia problemas karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje.

Taiko ir tobulina karjerai svarbiausias bendrsias kompetencijas, siedamas jas su karjeros
plano gyvendinimu.

297

LITERATRA
1. Akudoviit, A.; Buait, J.; Grakauskas, .; ibnien, G. Karjeros galimybi
painimo vadovas studentui. Mokomoji mediaga, skirta kolegij ir universitet
studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.
2. Almonaitien, J.; Antinin, D.; Ausmanien, N.; Lekaviien, R.; Katilien, G.;
Ruibyt, L.; Vasiliauskait, Z. Bendravimo psichologija. Kaunas: Kauno technologijos
universitetas, Technologija, 2001.
3. Armalien, D.; Krisinait R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti karjeros
keli. Vilnius: vietimo main paramos fondas, 2009.
4. Arnold, J. 21st century career concepts: Magic, measurement, and career capital. // The
Psychologist, 2011, Nr. 24, p. 106109.
5. Arnold, J. Managing careers into the 21st century. London: Paul Chapman Publishing
Ltd, 2005.
6. Augustinien, A. Mokini gebjim priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybs
bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos
universitetas, Technologija, 2007.
7. A renkuosi profesij. Vilnius: vietimo main paramos fondas, Lietuvos darbo rinkos
mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.
8. Biys, N.; Linkaityt, G.; Valiukeviit, A. Pamokos mokytojui. Vilnius: Margi ratai,
1996.
9. Blake, Ch. Sprendim primimo menas. Vilnius: Verslo inios, 2009.
10. Bolles, R. N. Kokios spalvos tavasis paraiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.
11. Chmiel, N. Darbo ir organizacin psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika,
2005.
12. Crozier,

D.

Making

career

decision.

2001.

Prieiga

per

internet:

http://www.ucalgary.ca/counselling/careerdevelopment/decisionmodel
13. Degsys, L.; Buinskas, G.; Akinyt-Degsien, R.; Kanapinskait, J. Kasdienio ir
socialinio gyvenimo tikrov. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir
mokslo ministerija, Kronta, 2007.
14. Delors, J. ir kt. Report to UNESCO of the International Commission on Education for
the Twenty-first Mentury. Prieiga per internet: http://www.unesco.org/delors/

298

15. Europos Komisijos komunikatas ,,Nauji gebjimai naujoms darbo vietoms. 2008.
Prieiga

per

internet:

http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0868:FIN:LT:PDF
16. Filosofijos odynas. Sudarytojas Alois Halder. Vilnius: Alma littera, 2002.
17. Gage, V. L.; Berliner, D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius: Alma littera, 1994.
18. Gardner, H. Atsisveikinimas su IQ. Bendroji intelekt vairovs teorija. Stuttgart:Klett
Cotta Verlag, 2002.
19. Garnien, D. Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir
realizavimo principai. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas,
2006.
20. Goldwin, M. Kas tu esi? 101 vilgsnis save. Vilnius: Alma littera, 2001.
21. Goleman, D. Emocinis intelektas darbe. Vilnius: Presvika, 2008.
22. Hargreaves, A.; Lieberman, A.; Fullan, M. & Hopkins, D. (Eds.) Second International
Handbook of Educational Change. Dordrecht: Springer, 2010.
23. Huser, J. Lichtblick fr helle Kpfe. Ein Wegweiser zur Erkennung und Frderung von
hohen Begabungen bei Kindern und Jugendlichen aller Schulstufen. Zrich:
Lehrmittelverlag des Kantons, 3. Auflage, 2000.
24. Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius: Verslo inios, 2006.
25. Masilionyt, A. Dalykins ivaizdos vadovas. Vilnius: UAB AJ IMAGE GROUP,
2008.
26. Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.
27. Jensen, K. Komunikacijos vadovas. Vilnius: Verslo inios, 2008.
28. Jovaia, L. Enciklopedinis edukologijos odynas. Vilnius: Gimtasis odis, 2007.
29. Jovaia, L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitini straipsni monografija. Vilnius:
Agora, 2001.
30. Juceviien, P. Besimokantis miestas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas,
Technologija, 2007.
31. Karjeros planavimas. Metodin priemon. Kauno darbo biros Jaunimo darbo centras,
2008.
32. Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.
33. Kasiulis, J.; Tarvydien, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno technologijos
universitetas, Technologija, 2005.
34. Knasel, E.; Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for career-long
learning. London: Prentice Hall, 2000.

299

35. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konflikt valdymo labirint. Vilnius: Atviros

Lietuvos fondas, 1996.
36. Koppensteiner, Ch. Kaip geriau siminti ir imokti. Vilnius: Alma littera, 2005.
37. Kritinio mstymo ugdymas skmingai ateities karjerai. Specializuota karjeros ugdymo
programa pagrindinei mokyklai. Vilnius: iuolaikini didaktik centras, 2006.
38. Kuinskien, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipda: Klaipdos universitetas,
2003.
39. Lauackas, R. Profesinio rengimo termin aikinamasis odynas. Kaunas: Vytauto
Didiojo universitetas, 2005.
40. Legkauskas, V. Socialin psichologija. Kaunas: Vaga, 2008.
41. Lekaviien, R.; Vasiliauskait, Z.; Antinin, D.; Almonaitien J. Bendravimo
psichologija iuolaikikai. Vilnius: Alma littera, 2010.
42. Lukoinien, V.; Bkta, A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: vietimo ir mokslo
ministerija, Pedagog profesins raidos centras, Kronta, 2007.
43. Martin, D. How to Be a Successful Student. New York: Martin Press, 1997..
44. Mewald, A.; Gailius, . Praktinis vadovas jaunimo lyderiams. Vilnius, 1997.
45. Micknait, E. Mokymosi vis gyvenim pltra ir politika Lietuvoje. Acta Paedagogica
Vilnensia. Nr. 12, 2004. Prieiga per internet:
http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str9.pdf
46. Miniotien, N. Karjeros vadovas (arba kaip atrasti savo keli). Prieiga per internet:
http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/399_f44b6b493f31333b5cf0ad4ed5f1200
4.pdf
47. Myers, D. G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.
48. Mokymosi ir karjeros galimybi painimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2007.
49. Navickien, L. Karjeros konsultant rengimo modeliavimas. Daktaro disertacija.
Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas , 2010.
50. Niaurait, J.; Kretaviien, M. Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos
altiniais

(duomen

bazmis).

Prieiga

per

internet:

http://www.lmba.lt/sites/default/files/1_modulis.pdf
51. Perry, N.; Vanzand, Z. Mano pasirinkimo galimybs. Kaunas: Atviros Lietuvos fondas,
1998.
52. Petty, G. iuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2006.
53. PIT geroji patirtis. Metodin mediaga profesinio informavimo specialistui. Vilnius:
vietimo main paramos fondas, 2010.

300

54. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. I tomas. Kaunas: Vytauto

Didiojo universitetas, 2008.
55. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. II tomas. Kaunas: Vytauto
Didiojo universitetas, 2008.
56. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. III tomas. Kaunas: Vytauto
Didiojo universitetas, 2008.
57. Profesinio konsultavimo metodai ir technikos I. Vilnius: vietimo main paramos
fondas, 2008.
58. Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993.
59. Robbins, S. P. Organizacins elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija ir informatika,
2006.
60. Rogers, J. Efektyvus pokalbis su bsimu darbdaviu: kaip iradingai galvoti ir sumaniai
veikti. Vilnius: Knyg spektras, 2000.
61. Rosenberg, M. B. Bendraukime be pykio. Nuoirdus kalbjimas. Kaunas: viesa,
2000.
62. Nosinait, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro disertacija.
Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.
63. Sampson, J. P.; Reardon Jr. R; Peterson, G. W.; Lenz J. G. Career counseling and
services. Belmont: Thomson Brooks / Cole, 2004.
64. Schein, E. Career Anchors: Instrument: Discovering Your Real Values. London:
Prantice Hall, 1990.
65. Sears, S. J.; Gordon, V. N. Building Your Career. A Guide to Your Future. Boston:
Pearson, 2011.
66. Seminaro ,,Savo kompetencij valdymas. CH-Q pirmas modulis profesijos patarjams
mediaga. 2010.
67. Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development. London: Kogan
Page, 1997.
68. Smith, A. Accelerated Learning in the Classroom. Stafford: Network Educational Press
Ltd, 1999.
69. Sokolova, A.; Staniauskien, V. Profesinio orientavimo sistemos Lietuvoje teorins ir
politins prielaidos. // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2007, Nr. 13, p. 226 241.
70. Staniauskien, V. Mokymasis mokytis mokykloje. 2006. Prieiga per internet:
http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis.doc

301

71. Staniauskien, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai. Kaunas:

Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2004.
72. Staniauskien, V. The Model of Career Competence and its Expression in the
Contemporary Labour World. // Learning and Development for innovation, networking
and Cohesion. 2003, p. 89105.
73. Susipaink, vertink, vaiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams,
darbuotojams. Vilnius: vietimo main paramos fondas, 2010.
74. apailien, L.; Greblikien R. Inovatyvs profesinio konsultavimo metodai. Vilnius:
vietimo main paramos fondas, 2007.
75. idlauskas, K.; Vitkut-Adgauskien, D. Studij pasiekim elektroninio portfelio
sprendimai socialini tinkl aplinkoje. Informacijos mokslai. 2009. Prieiga per
internet: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf
76. ulius, A. Mokoms mokytis. Kaunas: viesa, 2004.
77. Tarptautinio projekto ,,Guide me! seminaro profesijos patarjams mediaga. Prieiga
per internet: http://www.guideme.at/lithuanian/home.asp
78. Theorie und Praxis der Sozialpdagogik. // Evangelische Fachzeitschrift fr die Arbeit
mit Kindern. 1998, Nr. 6.
79. Thorbrietz, P. Koncentracija. Kaip tvai galt padti savo vaikams. Vilnius: Gimtasis
odis, 2008.
80. Urbonaviit, I. Profesinio kelio rinkimosi vidiniai ir ioriniai veiksniai. Daktaro
disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.
81. Vitkus, G. Refleksijos vaidmuo vertinant ugdymo rezultatus ir paang. E. laikratis
oktonas, 2009 m. lapkritis, Nr. 4. Prieiga per internet:
http://www.sokvadoveliai.lt/uploads/documents/soktonas.nr4.pdf
82. Wainwright, G. R. Body language. London: Hodder Education, 2003.
83. Watkins, Ch.; Carnell, E.; Lodge, C.; Wagner, P.; Whalley, C. Learning about
Learning. London: Routlege, 2000.
84. West, M. A. Efektyvus koamdinis darbas. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2011.
85. Ziglaras, Z. Skm aliems. Kaunas: Smaltija, 1999.
86. Zuzeviit, V. Suaugusij mokymosi poreikiai ir j tyrimas. Kaunas: Vytauto
Didiojo universitetas, 2006.
87. emaitis, S. Elektroninio portfelio realizacija Moodle aplinkoje. Informacijos mokslai.
2009. Prieiga per internet:
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/130-135.pdf
88. , . . , 2004.

302

89. , . . -: , 2002.
90. , . . . : , 2005.
91. , . . . -,
2001.
92. , . . : , 2002.
93. , . . : -, 2003.

303

NUORODOS INTERNETE
http://4h.uwex.edu/clubs/documents/TEAMBUILDING0231.pdf
http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8
http://anomalija.lt/2011/07/testas-kuris-smegenu-pusrutulis-jus-valdo/
http://cv-market.lt/
http://diarchy.lt/savitaiga-lietuviskai/apie-smegenis.html
http://distance.ktu.lt/cdk/courses/2404/fcontent.html
http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_ideologija/118245.html
http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/eurybase/eurybase_full_reports/LT_L
T.pdf
http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum/viewtopic.php?t=147
http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/CVInstructions_lt
_LT.pdf
http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/ELPTemplate_lt_
LT.doc
http://humanresources.about.com/lr/dress_codes/348204/1/
http://iftorina.vdu.lt/iftorina2010/4_InformacijosPaieska.pdf
http://karjeroscentras.lt/
http://kursai.bibliotekospazangai.lt/mokomieji_filmukai
http://manokarjera.cv.lt/
http://osha.europa.eu/en/publications/reports/203
http://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/lt_08.pdf
http://radiographics.rsna.org/content/24/5/1483.full
http://rytuzenklai.lt/lt/articles/karjera/690
http://saviugdosklubai.lt/2011/03/08/svarbus-laiko-valdymo-principai/
http://scholar.lib.vt.edu/theses/public/etd-91897-9110/materials/IDEAS23.PDF
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060629_11401993115/DS.005.0.02.ETD
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029-0470.N_3_1.PG_91103/DS.002.0.01.ARTIC
http://wilderdom.com/games/InitiativeGames.html
http://www.aikos.smm.lt

304

http://www.aikos.smm.lt/html/4/111212.html
http://www.asirpsichologija.lt/index.php?sprendimu-priemimas-kaip-apginti-savonuomone&category=5&id=567
http://www.biblioteka.lt/vaikai/vyresn.html
http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/dautarasruksteliene.pdf
www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc
http://www.businessballs.com/vaklearningstylestest.htm
http://www.career.vt.edu/JobSearchGuide/Telephone.html
http://www.careeranchorsonline.com/SCA/about.do?open=prod
http://www.careerstorm.com/
http://www.club13.lt/straipsniai/kz_31_13_15.pdf
http://www.dynot.net/index.php?Itemid=81&id=46&option=com_content&task=view&lang=l
t
http://www.ehow.com/how_1376_call-prospective-employercall-prospective-employer.html
http://www.esae.org/articles/2007_08_005.pdf
http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/
http://www.europass.lt/kalbos
http://www.grafton.lt/atrankos-procesas.html
http://www.howardgardner.com/
http://www.ilimgroup.com/career/adaptation-program/
http://www.iwolff.com/files/teamworks/Newsletter-ManagingChangeInTheWorkPlace.pdf
http://www.karjerosmokykla.europass.lt/get.php?f.106
http://www.karjerosmokykla.europass.lt/get.php?f.72
http://www.koucingoklubas.lt/
http://www.lamabpo.lt
http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrasis-priemimas/kiti-teisiniai-dokumentai
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/situacija.aspx
http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/Puslapiai/Vilnius.aspx
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/14/18-27.pdf
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/17/Liudmila_Rupsiene__Ra
mute_Kucinskiene.pdf
http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str9.pdf
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/
http://www.lzuu.lt/nm/failai/Darbo_ir_karjeros_psichologija/81029.html

305

http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html
http://www.personpremier.lt/lt.php/naujienos/,nid.26,offset.31
http://www.pprc.lt/aukm/failai/AUKM_Ypatumai.pdf
http://www.profesijupasaulis.lt/
http://www.profesijupasaulis.lt/uchazeni/pp1.htm
http://www.psichologas.lt/2011/07/psichologija/saves_vertinimas/
http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/7_intelektai.asp
http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/intelekto_svarstykles.asp
http://www.qualityresearchinternational.com/glossary/lifelonglearning.htm
http://www.renkuosias.lt/Pub/default.aspx?Page=tests
http://www.sass.uottawa.ca/careers/tools/cold_calls.pdf
http://www.scribd.com/doc/14611766/Supers-Career-Theory-Paper
http://www.scribd.com/doc/42610691/7-efektyvaus-laiko-planavimo-%C5%BEingsniaiTomas-Kaulinskas
http://www.sharpman.com/47_easy_ways_to_improve_your_image_at_work.htm
http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/VIII-1586-2.htm
http://www.smpf.lt/
http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_cv
http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_kalbu_pasas
http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&strid=2913
http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/gyvenimo-budas/kaip-iveikti-stresa-890/
http://www.tavokarjera.lt/publ/IKKM_1.pdf
http://www.tavokarjera.lt/testai.php?t=5
http://www.techrepublic.com/blog/10things/10-tips-for-dealing-with-change-in-theworkplace/257
http://www.trainings.lt/?pid=7&id=5
http://www.viaexperientia.net/uploads/Patirtinio-mokymo-kokyb%C4%97s-principai.pdf
http://www.vipt.lt/moodle/course/view.php?id=44&lang=lt_utf8&username=guest
http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/5895/darbo-paieska-kaip-elgtispokalbyje-del-darbo
http://www.vitae-project.eu/material/handbook/Vitae_knyga_LT.pdf
http://www.wipp.nhs.uk/tools_gpn/toolu5_career_development.php
http://www2.careers.govt.nz/educators-practitioners/career-practice/career-theorymodels/supers-theory/

306

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=329216&p_query=&p_tr2=
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404449
www.cvmarket.lt
www.cvonline.lt
www.darbo.lt/darbas/
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdymas.pdf
http://11a.lt/krsc/projektai/kurybiskumas/tyrimas.pdf
http://www.train4creativity.eu/dat/DD4AA487/file.pdf?634711339110880000
http://creativitygames.net/
http://www.ed.uiuc.edu/courses/ci335/eport_examples/index.html
http://eportfolio.citytech.cuny.edu/ePortfolio_examples.shtml
http://net.educause.edu/ir/library/pdf/ELI3001.pdf
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf
https://mahara.org/
http://www.vitae-project.eu/material/handbook/Vitae_knyga_LT.pdf

307

PRIEDAI

308

1 priedas
Karjeros kompetencij, ugdymo turinio ir knygose pateikiam uduoi ssajos
Karjeros
kompetencijos

Temos

Mokinio knygos temos ir jose

pateikiamos uduotys

Mokytojo knygos temos ir joje pateikiamos

uduotys

1. SAVS PAINIMO SRITIS

1. Darbo paskirtis ir karjeros samprata
Uduotys:
,,Kodl mons dirba? (*), 1 ud.
,,Karjeros mini emlapis (**), 2 ud.

1. Darbo paskirties ir karjeros sampratos

atskleidimas
Uduotys:
Darbo paskirtis(**), 1 ud.

Karjeros skms formul (**), 2 ud.

Savs painimo ir teigiamo savs 2. Savs painimas ir teigiamas
1.1. Painti
vertinimo svarba karjerai.
karjerai
vertinimas, leidiantis karjeros keli
Savs painimo aspekt vairov.
svarbias
asmenybs
Uduotys:
charakteristikas
Vardo galia (*), 3 ud.
A ir Mano (** ), 4 ud.
(1.1.3. Painti
Jeigu biau... (***), 5 ud.
savo asmenybs
3. Mano asmenybs savybs
Asmenybs savybs.
savybes,
gabumus,
Uduotis Mano asmenybs savybs (**),
interesus,
6 ud.
kompetencijas,
asmenines ir
darbo vertybes,

2. Mokini savs painimas ir teigiamas

vertinimas
Uduotys:
urnalisto tyrimas (**), 3 ud.
Autoportret paroda (*), 4 ud.
3. Mokini asmenybs savybi painimas
karjeros kelio kontekste
Uduotys:
Archeologo dut (***), 5 ud.
Charakteristika (**), 6 ud.

309

sieti juos su
karjeros
sprendimais.)

Gabumai (dominuojantis intelekto 4. Mano gabumai

tipas).
Uduotis Intelekto tipo nustatymo
klausimynas (**), 7 ud.

Karjeros interesai.

5. Mano karjeros interesai

Uduotys:
Man patinka (*), 8 ud.
,,Karjeros interesai (**), 9 ud.

Kompetencijos.

6. Mano pasiekimai ir kompetencijos

Uduotys:
Mano kompetencijos (*), 10 ud.
Mano gebjim profilis (***), 11 ud.

1.2. Painti
socialin
aplink ir

Asmenins ir darbo vertybs.

7. Mano vertybi skal

Artimoji socialin aplinka.

Uduotys:
Auksin uvel (*), 12 ud.
Vertybi skal (**), 13 ud.
Darbo vertybs (***), 14 ud.
,,Vertybs ir karjera(***), 15 ud.
8. Artimoji socialin aplinka

4.
Mokini
gabum
(dominuojanio
intelekto tipo) taka j karjerai
Uduotys:
Gabum bankas (*), 7 ud.
Svajoni darbas (i uduotis atliekama
grupmis, sudarytomis pagal dominuojant
intelekto tip) (**), 8 ud.
5. Mokini gebjim
interesus ugdymas

painti

karjeros

Uduotys:
Profesijos
patarjai
(**)
(dalykinis
aidimas), 9 ud.
Profesini interes klausimynas (**)
(Holando standartizuota metodika ekskursija
karjeros centr).
6. Mokini pasiekim ir kompetencij
painimas planuojant karjer
Uduotys:
Ms paiausieji (**) (grups nari
pasiekimus atskleidianti uduotis), 10 ud.
Kompetencij medis (**), 11 ud.
7. Vertybi painimo svarba, priimant
karjeros sprendimus
Uduotys:
Vertybi aukcionas (dalykinis vaidmenimis
aidimas) (***), 12 ud.
Karjeros vertybs (**), 13 ud.
8. Mokini artimosios socialins aplinkos
painimas ir karjera

Uduotis Socialinis tinklas (**),

310

socialinius
vaidmenis.
(1.2.3. Svarstyti
savo socialins
aplinkos ir
socialini
vaidmen
poveik karjeros
sprendimams.)

Asmenin patirtis.

16 ud.

Uduotys:
Tinklas (*),14 ud.
Klass fotografija (**), 15 ud.

9. Asmenin patirtis ir karjera

9. Mokini asmenins patirties analiz

karjeros planavimo kontekste

Uduotis Gyvenimo patirties refleksija

(**), 17 ud.
Uduotis Ms vis patirtis (**), 16 ud.

Socialiniai vaidmenys skirtingais

mogaus gyvenimo etapais.

10. Socialiniai vaidmenys ir karjera

Uduotis ,,Mano mamos, (tio, moiuts,
senelio) gyvenimo vaidmen vaivorykt

(***), 18 ud.
Prisistatymas
situacijose.

vairiose

karjeros 11. Mano psichologinis portretas

10. Gebjim painti socialinius vaidmenis

ugdymas
Vaizdo uduotis ,,Socialini vaidmen vairov
mano aplinkoje(***), 17 ud.
11. Mokini psichologinis portretas kaip
savs painimo apibendrinimas

Uduotis Mano psichologinis portretas,

19 ud.
Uduotis TV studija (**), 18 ud.

2. KARJEROS GALIMYBI PAINIMO SRITIS

2.1. Rasti
karjeros
informacijos ir
efektyviai j
naudoti

(2.1.3. Rasti
aktualios
informacijos apie
profesijas ir

mokymosi
galimybes, j

Karjeros informacija ir jos paieka.

12. Karjeros informacija ir jos paieka

Uduotys:
Informacijos paieka: kaip ir kur? (* ),

20 ud.
Karjeros informacijos sritys (**), 21

ud.
Informacinis interviu (**), 22 ud.
Informacijos paiekos etapai.

13. Informacijos paiekos etapai

12. Mokini gebjim iekoti karjeros

informacijos ugdymas
Uduotys:
,,Profesijos ABC (*), 19 ud.
,,Svok kek (terminai pateikiami
skirtingomis kalbomis), 20 ud.

13. Mokini gebjimo taikyti informacijos

paiekos etapus ugdymas

Uduotis ,,Bandymas iekoti informacijos

311

analizuoti,
sisteminti,
vertinti ir
planuojant
karjer ja
pasinaudoti.)
2.2. Painti
mokymosi vis
gyvenim
galimybes
(2.2.3.
Apibdinti
mokymosi vis
gyvenim
galimybes,
siejant jas su
savo karjeros
planu.)

Mokymasis vis gyvenim ir

karjera.

Asmeninis mokymosi stilius

karjeros kelyje.

(**), 23 ud.

Uduotys:
,,Raktinis odis (karjeros informacijos
paieka, grups veikla) (***), 21 ud.
,,Bylos pavadinimas) (**), 22 ud.

14. Mokymasis vis gyvenim ir karjera

14. Mokini kompetencijos mokytis vis

gyvenim ugdymas j karjeros kelio
kontekste

Uduotis ,,Mokymosi bdai (trumpas

socialinis tyrimas) (***), 24 ud.

15. Asmeninis mokymosi stilius karjeros

kelyje
Uduotys:
,,Kaip a priimu informacij?. (*), 25

ud.
,,Mokymosi stilius. (**), 26 ud.

,,Mokosi visa eima (**), 23 ud.

,,Mokausi domiai (**), 24 ud.
,,Mokausi mokydamas (***), 25 ud.
15. Mokini asmeninio mokymosi stiliaus
reikm karjeros kelyje
Uduotys:
Atminties lavinimo aidimas ,,Turguje
pirkau... (*), 26 ud.
Asociacij formulavimo aidimas ,,A skrendu
Mnul (***), 27 ud.

,,Mokausi gudriai (**), 28 ud.

Mokymo staig vairov ir

galimybs toliau mokytis.

16. Mokymo staig vairov ir galimybs

toliau mokytis

16.Mokymo staig vairov ir gebjim

painti galimybes toliau mokytis ugdymas

Uduotis ,,Mokymosi galimybs (*), 27

ud.

Uduotys:
Diskusija ,,Kur mokytis ms mikrorajone?
(**), 29 ud.
,,AIKOS informacija mokiniui(pateikties
rengimo uduotis) (**), 30 ud.
,,AIKOS aliems, vaizdo filmuko rengimo
uduotis (***), 31 ud.
,,Ms profesinio mokymo staiga (***), 32
ud.

312

2.3. Painti
kintant darbo
pasaul
(2.3.3. vertinti
darbo pasaulio
kait ir darbo
form vairov,
planuojant savo
karjer.)

17. Gebjim painti darbo pasaul

ugdymas

Darbo pasaulio pokyi taka

karjeros galimybms.
Naujos darbo formos, profesij
vairov.

17. Kas vyksta darbo pasaulyje

Asmeninio mokymosi
(tobuljimo) galimybi
apibendrinimas.

18. Profesij, kompetencij ir mokymosi

galimybi sraas

Uduotys:
,,Ms mokyklos darbuotojai (**), 33 ud.
,,Darbo pasaulis (***), 34 ud.
,,Mano svajoni darbas (*), 35 ud.
,,Profesiogram analiz (**), 36 ud.
,, Interviu su profesionalu (***), 37 ud.
Profesinis veiklinimas. Vizitai sektorinius
praktinio mokymo centrus, 38 ud.
18. Mokinio profesij ir mokymosi
galimybi srao rengimas

Uduotis ,,Profesij, kompetencij ir

mokymosi galimybi sraas (***), 33 ud.

Uduotys:
,,Mano pasirinkimo galimybs (***), 39 ud.

Uduotys:
urnalisto tyrimas (*), 28 ud.
,,Naujos darbo formos (**), 29 ud.
,,Mano artimj profesijos (***), 30 ud.
,,Man domios profesijos (**), 31 ud.
,,Profesij medis (**), 32 ud.

,,Mano profesins galimybs (***), 40

ud.

3. KARJEROS PLANAVIMO SRITIS

3.1. Kelti
gyvenimo ir
karjeros tikslus
(3.1.3. Nustatyti
gyvenimo
prioritetus, kelti,
vertinti, derinti
savo gyvenimo ir
karjeros tikslus)

Asmenin ateities vizija.

Gyvenimo ir karjeros
vardijimas ir derinimas.

19. Asmenin ateities vizija

Uduotys:
Mano ateities vizija (**), 34 ud.
,,Mano karjeros kelio vizija(**), 35 ud.
tiksl 20. Mano gyvenimo ir karjeros tikslai
Uduotys:
Mano gyvenimo tikslai (**), 36 ud.
Mano tolimi ir artimi tikslai (***), 37
ud.

19. Mokini asmenins ateities

reikm planuojant karjer

vizijos

Uduotis Po 20 met (***), 41 ud.

20. Mokini gebjim kelti bei derinti
karjeros ir gyvenimo tikslus ugdymas
Uduotys:

Gyvenimo tiksl vairov (*), 42 ud.

LEGO statyba (dalykinis tiksl derinimo
aidimas) (**), 43 ud.

313

3.2. Priimti
karjeros
sprendimus.
(3.2.3.3. Siekti
savarankikai
priimti karjeros
sprendimus,
taikant vairius
karjeros
sprendim
primimo
modelius ir
technikas.)

Karjeros tiksl analiz ir prioritet 21. Palankios ir trukdanios jgos,

siekiant karjeros tiksl
nustatymas.

Karjeros sprendimas kaip

nuolatinis procesas.

Karjeros sprendim primimo

modeliai.
Karjeros sprendim primimo
technikos.

Sprendim primimo sunkumai.

21. Mokini karjeros tiksl analiz ir

prioritet nustatymas

Uduotis Karjeros pasirinkimo SSGG

analiz (***), 38 ud.

Uduotis Tiksl ekspertai (***), 44 ud.

22. Karjeros sprendimai

22. Karjeros sprendimo primimo reikm ir

tstinumas

Uduotys:
iandiena, praeitis, ateitis (**), 39 ud.
Karjeros sprendimo primimo procesas
(***), 40 ud.
23. Sprendimo primimo modeliai
Uduotis Sprendimo primimo modeliai
(**), 41 ud.
24. Sprendimo primimo technikos
Uduotys:
U ir prie sraas (*), 42 ud.
Mano profesijos pasirinkimo kriterijai
(***), 43 ud.
Sprendimo kriterij skirtingumas (atvej
analiz) (**), 44 ud.
25. Sprendimo primimo sunkumai
Uduotys:
Sprendimo primimo sunkumai (**), 45
ud.
Asmeniniai, praktiniai, susij su eima ir
visuomene sprendimo primimo sunkumai
(***), 46 ud.

Karjeros sprendimai mogaus gyvenime(*),

45 ud.
23. Sprendimo primimo modeli painimas
ir j taikymas karjeros kelyje
Uduotis Trys draugai (*), 46 ud.
24. Skirting sprendimo primimo technik
taikymas, mokiniams planuojant karjer
Uduotys:
U ir prie (*), 47 ud.
Profesijos patarjai 2 (**), 48 ud.

25.
Sprendimo
primimo
vertinimas planuojant karjer

sunkum

Uduotis ,,Savitarpio pagalba (**), 49 ud.

314

3.3. Sudaryti ir Itekli paieka

atnaujinti
karjeros plan
(3.3.3. Sukurti
asmenin
karjeros plan,
grst savs
painimo,
Karjeros planavimo procesas:
karjeros
karjeros plano krimo
galimybi tyrimo
karjeros plano dalys,
ir karjeros
atnaujinimo principai.
sprendimo
rezultatais.)

26. Laiko ir kit itekli planavimas

Uduotys:
Ganto diagrama (**), 47 ud.
Mano savait pagal ABC (***), 48 ud.

26. Laiko ir kit itekli paskirstymas,

mokiniams sudarant savo karjeros plan
Uduotys:
,,1 minut (*), 50 ud.

Mini emlapis Pasirengimas

egzaminui (***), 51 ud.
27. Karjeros planas

27. Karjeros planavimas

seka,
plano Uduotis Mano karjeros planas (***), 49 Uduotis Karjeros plan paroda (***), 52
ud.
ud.

4. KARJEROS GYVENDINIMO SRITIS

4.1. Taikyti ir
tobulinti karjerai
svarbiausias
bendrsias
kompetencijas.

Asmeniniai
mokymosi 28. Kompetencijos, btinos siekiant
karjeros tiksl
(tobuljimo) poreikiai.
Uduotis ,,Mano mokymosi (tobuljimo)
poreikiai (**), 50 ud.

Laiko ir kit itekli valdymas 29. Laiko ir kit itekli valdymas

karjeros kelyje
karjeros kelyje.

Komandinis darbas.

28. ini ir gebjim visuma, siekiant

karjeros tiksl
Uduotys:
,,Visi galime tobulti (**), 53 ud.
,,Arnoldo mokymosi poreikiai (*), 54 ud.
29. Gebjim valdyti laik ir kitus iteklius,
siekiant karjeros tiksl, ugdymas

Uduotys:
,,Bankininko diena (**), 51 ud.
,,Luko finansai (**), 52 ud.

Uduotys:
,,1 2 3! Drsiai (**), 55 ud.
,,Susek ,,laiko vag (***), 56 ud.
,,Sutvarkyk mano dienotvark (**), 57 ud.
,,Mano savaits biudetas (**), 58 ud.

30. Gebjimas dirbti komandikai kaip

karjeros skms slyga

30. Komandinis darbas viena i skmingos

karjeros slyg

315

Streso valdymas
darbo situacijose.

mokymosi

Uduotis ,,Lktuv gamykla (**), 53 ud.

Uduotys:
,,Neregio vedimas (*), 59 ud.
,,Dlion uritomis akimis (**), 60 ud.
,,Renginys (***), 61 ud.

ir 31. Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

31. Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

Krybikas problem sprendimas.

Uduotis ,,Stresas ir profesija (**), 54

ud.

Uduotys:
,,Stresas brrr (**), 62 ud.
,,Sveiuose profesijos atstovas (**), 63 ud.
,,vyki eilut (*), 64 ud.

32. Krybikas problem sprendimas

32. Krybikas problem sprendimas,

siekiant karjeros tiksl

Uduotis ,,Kojini gamyklos valdybos

posdis (**), 55 ud.

4.2.
Skmingai
pereiti i
mokyklos kit
karjeros
(mokymosi ar
darbo) aplink

Konflikt sprendimas.

Adaptacijos naujoje mokymosi

aplinkoje etapai ir veiksniai.
Perjimo kit karjeros aplink
paramos altiniai.
Perjimo kit mokymosi aplink
veiksniai ir klitys.

Uduotys:
,,Degtuk dut (*), 65 ud.
,,Naujas mechanizmas (**), 66 ud.
,,Atvirktin nuostata (***), 67 ud.

33. Konflikt sprendimo bdai

33. Konflikt sprendimo bdai

Uduotys:
,,Besidauanti irdis (**), 56 ud.
,,Konflikto kno kalba (**), 57 ud.

Uduotys:
,,Ar tai konfliktas? (**), 68 ud.
Diskusija ,,Efektyviausias konflikto
sprendimas (***), 69 ud.

34. Adaptacija naujoje mokymosi

aplinkoje

34. Adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje

Uduotis ,,Naujokas mokykloje

(**), 58 ud.

Uduotys:
,,Naujokai, pirmyn! (*), 70 ud.
Diskusija ,,Naujokai televizijos ir kino
filmuose (*), 71 ud.
Vaidmen aidimas ,,A naujoje vietoje (***),

316

72 ud.

Karjeros dokumentai: gyvenimo

apraymas; Europass CV; Europass
kalb pasas; motyvacinis laikas;
lydintysis laikas.

4.3. Efektyviai
iekoti darbo.

Darbo iekos bdai.

35. Karjeros dokument rengimas

35. Mokini karjeros dokument rengimas

Uduotys:
Mano Europass CV (***), 59 ud.
,,Mano Europass kalb pasas (***), 60
ud.
,,Dlion (**), 61 ud.
,,Lydintysis (kreipimosi) laikas (*), 62
ud.
36. Darbo iekos bdai

Uduotys:

Uduotis ,,Darbo skelbim analiz: vertjas

ir elektrikas (**), 63 ud.

37. Laik siuntimas potencialiems

darbdaviams

Uduotys:
,,Iekau darbo 3 (***), 77 ud.
,,Atviras langas (***), 78 ud.
Profesinis veiklinimas. Vizitas Lietuvos darbo
biros teritorini padalini jaunimo darbo
centrus. (**), 79 ud.
37.
Laik
siuntimas
potencialiems
darbdaviams

Uduotis ,,Taip ar Ne? (*), 64 ud.

Uduotis Parayk kitaip (*), 80 ud.

38. Prisistatymas telefonu

38. Prisistatymas telefonu

Uduotis ,,Dmesio! skambutis (**), 65

ud.

Uduotis ,,Interjero ar interneto tinklalapio

dizainer? (**), 81 ud.

,,Mano markinliai (*), 73 ud.

,,A po 5-eri met (***), 74 ud..
,,Du gyvenimo apraymai (**), 75 ud.
,,Mano herojus (***), 76 ud.
36. Darbo iekos bdai

317

Pokalbis dl darbo.

39. Pokalbis dl darbo

Uduotis ,,Pokalbis dl darbo (**), 66
ud.

Adaptacijos darbo aplinkoje etapai.

Skmingos adaptacijos darbo vietoje
veiksniai.

Kompetencij aplankas.

40. Adaptacija darbo vietoje

Uduotys:
,,Pirmoji diena darbe (**), 67 ud.
,,Slaugytojos darbo diena (atvejo
analiz) (**), 68 ud.

39. Pasirengimas pokalbiui dl darbo

Uduotis ,,Pokalbis su darbdaviu. Pokalbio
dl darbo simuliacija. (***), 82 ud.

40. Adaptacija darbo vietoje

Uduotys:
,,Skminga adaptacija (**), 83 ud.
,,Darbo kodeksas (**), 84 ud.
,,Organizacins kultros elementai (***), 85
ud.

41. Kompetencij aplankas

41. Mokini kompetencij aplanko rengimas

Uduotys:
,,Architekt komanda (T. J. atvejo analiz)
(**), 69 ud.
Mano kompetencij aplankas (***), 70
ud.

Uduotys:
,,Karjeros laboratorija (***), 86 ud.
Kompetencij aplank paroda (***), 87 ud.

318

2 priedas
Uduoi diferencijavimo pagal sunkum kriterij sistema

Kriterijai
Specifins mokini karjeros kompetencijos
tobulinimas
Bendrj kompetencij tobulinimas
Krybikumo atskleidimas
Improvizavimo galimybs
Teorini pagrind tvirtinimas
Praktini veikl atlikimas
Individualus darbas klasje
Individualus darbas namuose
Darbas poromis
Komandinis darbas
Uduoiai atlikti iki 1valandos
Uduoiai atlikti iki 3 valand
Uduoiai atlikti 1 savait ir daugiau
Atliekant uduot naudojamos papildomos
priemons
Atliekant uduot naudojamasi
informacinmis technologijomis
Uduoties rezultatams pristatyti
pasitelkiamos informacins technologijos
Uduoties rezultatai pristatomi vieai
Uduoties rezultatus pristatyti rengiamasi
i anksto
Uduoties rezultatus pristato keli mokini
komanda
Uduotimi apibendrinamas gyt ini ir
gebjim naudojimas

*
1 vaigduts
uduotys
+

**

***

2 vaigdui 3 vaigdui
uduotys
uduotys
+
+

+
+

+
+

+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+

+
+
+
+
+

+
+

+
+
+
+

Kriterij srii ymjimas

Ugdomos kompetencijos
Praktini veikl atlikimas
Uduoties atlikimo bdas
Uduoiai atlikti skiriamas laikas
Atliekant uduot naudojamos priemons
Uduoties rezultat pristatymo variantai
Apibendrinamoji uduotis

319

3 priedas
1 uduoties lapas
Spalvot korteli komplektas kiekvienam uduoties dalyviui
mons dirba, kad usidirbt pragyvenimui.
mons udirba pinig, u kuriuos gali patenkinti savo pagrindinius poreikius, t. y.
nusipirkti maisto, drabui ir kit reikaling daikt, sigyti ir ilaikyti bst, automobil ir t.
t.

mons dirba, kad tvirtint savo status.

Danai mons klausim Kas tu esi? atsako vardydami veikl: A esu mokytojas, A
esu kininkas ir pan. Toks savs apibdinimas leidia mums tviriau jaustis savo pai ir
kit akyse, jis tarsi suteikia tam tikro svorio visuomenje.
mons dirba, nes nori prasminti savo buvim, bti naudingi.
Darbas suteikia galimyb padaryti kak svarbaus ir naudingo kitiems, palikti savo pdsak
emje.

mons dirba, nes nori bendrauti, bti visuomens dalis.

Umegzti socialinius ryius, komunikuoti, patirti bendravimo diaugsm, sprsti
komunikacijos problemas visa tai yra daugelio dirbani moni kasdienyb. Dirbdami
mons realizuoja savo poreik bendrauti, dalytis mintimis.
mons dirba, nes nori ireikti save, panaudoti savo gebjimus ir talentus.
Talentas ar gabumas tampa nieko vertas, jei mogus jo nenaudoja prasmingiems tikslams.
Poreik ireikti save dirbdami tenkina ne tik menininkai ir raytojai. Bet kuriame darbe
mogus turi realizuoti savo gabumus ir atskleisti savo stiprisias asmenybs puses.
mons dirba, nes nori patirti asmenin pasitenkinim.
Juk koks malonus pasididiavimas savimi apima pasiekus sudting tiksl, atlikus sunki
darbo uduot, veikus ik! is jausmas leidia mums pamirti patirtus sunkumus ir
pastangas bei kelti naujus tikslus.
KITA...
N vienoje kortelje nevardyta svarbi prieastis dirbti.

320

321

4 priedas
16 uduoties lapas ,,Refleksijos ratas
(Parengta pagal: Knasel, E.: Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for careerlong learning. London: Prentice Hall, 2000)
Apraymas
Kas nutiko?

Veiklos planas

Savijauta

K turiau daryti, jei

tai vl pasikartot?

K galvojau ir jauiau
tuo metu?

Vertinimas

Apibendrinimas
Kokias ivadas
galima padaryti?

Kuo buvo geras ir

blogas is patyrimas?

Analiz
K galima suprasti i ios
situacijos?

Ko imokau? Kokios savybs irykjo? K supratau? Ko dar reikia mokytis? Ko niekada

nenoriau vl patirti?

322

5 priedas
20 uduoties lapas ,,Svok kek
1. iame lape yra svok sraas. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite iuos
odius ANGL, ITAL ir LENK kalbomis.
2. Pateiktas svokas paaikinkite.

KARJERA
PROFESIJA

GEBJIMAI

PASIEKIMAI

PROFESIJOS
PATARJAS

DARBAS

PLANAS

MOKYKLA

INIOS

TYRIMAS

323

6 priedas
21 uduoties lapas ,,Raktiniai odiai
Perskaitykite pateiktas 5 situacijas. Pagalvokite, kokie raktiniai odiai geriausiai
apibendrina ias situacijas. alia situacijos apraymo, antrame stulpelyje, suraykite visus, Js
nuomone, ,,veikianius raktinius odius.
Informacins inuts
Raktiniai odiai
inut nr. 1. ,,Tyrjai nustat, kad skmingos karjeros rodikliai, tokie
kaip geras atlyginimas, kilimas karjeros laipteliais, labiausiai susij su
,,mogikojo kapitalo ir socialiniais bei demografiniais veiksniais. Taigi
geras isilavinimas, didel darbo tam tikroje veiklos sferoje ar
organizacin patirtis, umegzti ryiai pagaliau duoda troktam vaisi:
ger alg ir geras pareigas. Taip pat paaikjo, kad vyrui siekti skmingos
karjeros lengviau negu moteriai, baltaodiui lengviau nei juodaodiui.

inut nr. 2. ,,Moteris atsisak eimos, pasiaukojo darbui. Stengsi

visu kuo panti vyr. Norjo bti panai tiksliai pajamas ir ilaidas
apskaiiuojant kompiuter. Vadovyb jos darbu patenkinta. Ji gali
vadovauti nedideliam padaliniui. Jos nepaskirs auktesnes pareigas, nes
jai trksta fantazijos ir iradingumo. Sulaukusi 4045 met, ji supras, kad
jos profesin skm nra didel, o ios skms kaina buvo tikrai nemaa.
Didiausias ir geriausias jos pasiekimas tapti archyvo virininke.

inut nr. 3. ,,Vakar vakare sveius usuko kaimynas ir pasiguod,

kad jo darbovietje prasidjo priekriziniai panikos priepuoliai (PPP) ir kad
darbdavys rengiasi j atleisti i darbo. Kaip paprastai tokiose situacijose,
darbdavys silo rayti praym atleisti i darbo savo noru. Susikrimts
kaimynas paklaus, k jam daryti. Trumpai paaikinau mogui, kaip
elgtis, o paskui pamaniau, kad iuo metu i tema aktuali gal ne tik mano
kaimynui, todl parengiau trump atmintin tiems, kuriems gresia
atleidimas i darbo.

inut nr. 4. ,,Sukurti stipr ir dom preks enkl kartu ir sudtinga,

ir paprasta. Vargu ar kas abejoja, jog viena svarbiausi preks enklo
dali pavadinimas, kuris vliau tampa tam tikru simboliu, kartais
prarandaniu pirmin reikm ir gaunaniu papildom niuans. Preks
enklo skm lemia jo unikalumas, nuosekliai pltojamas vaizdis ir, be
abejo, taiklus pavadinimas.

inut nr. 5. Kauno prekybos ir verslo mokykloje mokosi mokini,

baigusi 10 klasi. Jie tsia vidurins mokyklos program, siekia brandos
atestato, kartu gyja ir profesij, gauna tai patvirtinant paymjim. Dalis
mokini ateina ms mokykl jau turdami vidurins mokyklos atestat
ir siekia gyti tik profesij. Ms profesins mokyklos mokiniai atlikti
praktikos eina gamybines mones patys sumaniausi jose danai ir
darbinami.

Nuorodos internete:
http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/sekminga-karjera-turi-savu-paslapciu610058/
http://zurnalas.darnipora.lt/moters-profesines-karjeros-keliai-63.html
http://fobas.wordpress.com/2009/01/26/jeigu-jus-nori-atleisti-is-darbo/
http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/403f2db7ddb09

324

7 priedas
22 uduoties lapas ,,Bylos pavadinimas
1. Perskaitykite pateiktas informacines inutes. Apgalvokite, kokia informacija juose
svarbiausia.
2. Informacines inutes sugrupuokite pagal temas. Kiekvienai skirtingai temai paskirkite
po byl.
3. Savo atsakymus paymkite: ant byl uraykite j pavadinimus. Lentelje nurodykite,
kokios informacins inuts sudaro bylas.

1. ,,Darbuotoj,
dirbani paslaug
sektoriuje, atlyginimai
dids 12 %.
4. ,,Sprsdami, koki
studij program
pasirinkti, naudokite
stojamojo balo
skaiiuokl.

7. ,,eidami cech,
privalote dvti
pirtines ir
respiratori.
10. ,,Komunikabilumas,
greita reakcija ir
savarankikas
sprendim primimas.

______________

2. ,,Auktasis
isilavinimas, geras
usienio kalb
mokjimas, vadybinio
darbo patirtis...

6. ,,Jei esate komandos

aidjas, gebantis
generuoti idjas, AB
,,BALTIKAS Js
bsima darboviet.

5. ,,Suinok, kok
atlyginim gauna
informacini
technologij
specialistai...
8. ,,Premijos ir priedai,
darbuotojams
paskatinti skiriami
atsivelgiant darbo
rezultatus.
11. ,,Matematikos
valstybinio brandos
egzamino vertinimas
yra svarbiausias,
renkantis psichologijos
studij program.

______________

3. ,,Darbo saugos
reikalvimai nuolat
grietja.

9. ,,Architektros
studij program
renkasi jaunuoliai,
siekiantys krybins
laisvs.

12. ,,Priegaisrins
apsaugos priemon
gesintuvas privalo
bti pakabinta gerai
matomoje biuro
vietoje.

_____________
_

____________
__

Informacini inui, einani ias bylas, numeriai

325

8 priedas
24 uduoties lapas ,,Mokausi domiai
Patarimai, kaip atsakyti klausimus. Klausim skirstymas ir atsakymo juos bdai
Pokalbiuose dl darbo kandidatai bijo atresni atrankos specialist klausim, net
geriausi oratoriai klausimus velgia per saug atstum. Atsakym visus klausimus bet
kurioje situacijoje negali inoti, taiau sidmti kelias pagrindines komunikacijos specialist
iskirtas taisykles, kaip, atsivelgiant klausimo tip, dert atsakinti ir elgtis, verta.
Oratoriai klausimus skirsto kelias grupes: emocionalius, dalykikus ir statuso
klausimus. Paveikiai, mandagiai ir patraukliai auditorijai galima atsakyti bet kur j,
vadovaujantis kiekvienam tipui siloma skirtinga taktika, taiau pirmiausia reikia
neumirti, kad niekada negalima pertraukti klausianiojo, btina j dmesingai iklausyti iki
galo. Verta taip elgtis ir dl tikslesnio atsakymo, ir dl papildom akimirk pamstymui, kaip
atsakinti. Juk blog klausim nebna bna tik nevyk atsakymai ir prasti oratoriai.
Emocionalius klausimus uduodantys asmenys daniausiai susitelkia ties galimybe
pasisakyti, pasidalyti savo rpestliais ir vargeliais arba pasidiaugti skmmis bei
diaugsmais, todl j klausimai bna gana ilgi, o atsakymai jiems nevaidina ypa svarbaus
vaidmens. Tad atsakymai tokius klausimus turt bti kuo trumpesni, o komunikacijos
specialistai net silo tokio pobdio klausimus peradresuoti kam nors kitam i auditorijos.
Dalykikas ir konkretus klausimas reikalauja tokio paties atsakymo. Toki klausim
tikslas gauti daugiau informacijos ar siekti platesnio paaikinimo. Atsakant dalykikus
klausimus, reikia vengti emocionalumo ar pavirutinik kalb. Jei dalykinis klausimas
sudtingas, o atsakymo j nesugalvojate, rekomenduojama pasitelkti kelis gudrius oratori
ypa danai naudojamus triukus: prayti patikslinti klausim, tikintis uuominos apie galim
atsakym; paadti atsakyti klausim susitikus kit kart ir btinai paad itesti; drsiai
prisipainti, kad itam klausimui nepasiruota melas ir sukiavimas ia netoleruotinas.
Statuso klausimus uduoda auktesn darbo pozicij, rang ar padt visuomenje
uimantys asmenys, kurie ino, jog pozicija garantuoja prot ir neginijam nuomon. Tokie
klausimai nebna ypa sudtingi ar labai dalykiki gali bti sunku juos atsakinti tik dl
baims netikti ir nukentti. tai kodl toki klausim sulaukiantiems oratoriams patariama
atsakinjant remtis net ir u udavusj klausim didesniais autoritetais citatomis i
dokument, statymais, Konstitucija ar net Dievu.
ios nuorodos atsakym taktik nra neginijamos, taiau pastebta, kad tai
pagrindiniai bdai, kuriais naudojasi net ir solidi patirt turintys oratoriai. Pastarieji
vadovaujasi ir dar viena auksine taisykle niekada nepaiepti klausianiojo, mat, kaip jau
minta, blog klausim nebna.
Pareng Jrat Ablainskait
2011 m. liepos 25 d.
http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/patarimai-kaip-atsakyti-i-klausimus-klausimuskirstymas-ir-ju-iveikimo-budai

326

9 priedas
25 uduoties lapas ,,Mokausi mokydamas
1 mokiniui skirta teksto dalis.
XXI amiaus pagrindiniai gebjimai
1. Mokymasis mokytis. Gebjimas painti savo mokymosi stili, bti atviram naujumui,
mokytis pasitikint savimi.
2. ini taikymas praktikoje. Gebjimas velgti teorijos ir praktikos ry, transformuoti
inias veikl.
3. Klausinjimas ir svarstymas. sitikinimas, kad viskas keiiasi, noras nuolat tobulti.
4. Savs ir kit valdymas. Gebjimas kelti asmeninius tikslus, pripainti atotrk tarp
tikslo ir situacijos, suprasti, kaip tarp upildyti, nuolat tobulinti asmenines savybes.
5. Informacijos valdymas. Mokjimas rinkti, saugoti, analizuoti, kombinuoti
informacij, naudotis informacinmis technologijomis.
6. Komunikaciniai gebjimai Gebjimas odiu ir ratu reikti mintis (ne)oficialiose
situacijose, tikinti kitus ir klausytis kit.
7. Komandinis darbas. Mokjimas dalytis informacija ir iniomis, formuluoti bendrus
tikslus, j siekti.
8. Problem sprendimas. Krybikas, novatorikas poiris problem sprendim.
9. Lankstumas ir gebjimas adaptuotis. Gebjimas supratingai priimti pokyius,
prisitaikyti prie situacij ir udavini, bti pasiruousiam keisti asmenin krypt.
10. Mokymasis vis gyvenim Gebjimas nuolat pltoti asmenines kompetencijas, ugdytis
mokymosi proius.
-- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---- ---2 mokiniui skirta teksto dalis.
Mokymo metod vairov
Informaciniai metodai sistema didaktini veiksm ir j bd, kuriais perteikiamos ir
tvirtinamos smonje dalyk pagrind inios. Pradinis, parengiamasis mokinio
paintins veiklos etapas trumpiausias, tai ekonomikiausias bdas perteikti specialiai
atrinktas inias. Bet ia aktyvus vien mokytojas, mokinys tik klausytojas,
nepriimantis sprendim
Praktiniai operaciniai metodai sistema didaktini veiksm ir j bd, kuriais
formuojami protinio ir praktinio veikimo mokjimai bei gdiai. Esm mokytojo
organizuojama mokini veikla, panaudojant gytas inias, teorij taikant praktikoje.
Krybiniai metodai tai sistema didaktini veiksm ir j bd, kuriais skatinamas
mokini mokslinis, techninis ir meninis krybingumas. Kryba aukiausia mogaus
savarankikumo apraika.
Iskiriamos ios iuolaikinio ugdymo tendencijos: mokinio aktyvumas (jis turi bti
centre, nuolat veikti); bendravimas ir bendradarbiavimas sprendiant problemas; kritinis
mstymas; atvirumas ir pakantumas naujovms bei kitam poiriui, kitoms kultroms;
pasitikjimas savimi.
Parengta pagal: http://www.flf.vu.lt/vfk/edu/metodai.pdf

327

Priedas 10
28 uduoties lapas ,,Mokausi gudriai
Mokinio vardas, pavard

Grup

Koks yra mano asmeninis mokymosi stilius (paymkite)?

VIZUALINIS
AUDIALINIS
KINESTEZINIS

Perskaitykite apraytas situacijas. Savo atsakymus paymkite lentelje.

1. Kokio mokymosi stiliaus atstovams ias uduotis bt lengviausia atlikti?
2. Kokius mokymosi bdus galima naudoti skmingam mokymuisi?
Situacija

Tinkamiausias
asmeninis
mokymosi stilius

Rekomenduojami mokymosi bdai

ir priemons

1. Per 3 dienas reikia

pasirengti geometrijos
kontroliniam darbui.

2. Gamybins
praktikos metu turite
atlikti meistro pateikt
uduot.

3. Btina parengti
lentel apie grups
mokymosi rezultatus.

4. Esate pareigotas
parengti skaidres apie
savo mokymo staig.

5. Biologijos pamokai
reikia imokti skyri
apie kenksmingus
pesticidus.

328

11 priedas
34 uduoties lapas ,,Teiginiai. Darbo pasaulis

1. Darbo pasaulyje geriausiai jauiasi tie, kurie yra prat ,,lipti

per kit galvas, agresyviai siekti asmenini tiksl.

2. Darbo atlikimo kokyb ir greitis ,,nuudo galimyb ramiai

bendrauti su vadovais ir kolegomis gyvai, akis ak.

3. Nauj profesij atsiradim skatina tiktai technologin ir

mokslin monijos paanga.

4. Ir vienas mogus gali slygoti naujos profesijos

atsiradim.
5. Namuose dirbantys mons sutaupo materialini itekli
(nereikia vaiuoti darb, pirkti aprangos, mokti u
pietus), taiau jie praranda galimyb bendrauti su
kolegomis.

329

12 priedas
36 uduoties lapas ,,Profesiogramos analizei

1. Jums pateiktas profesijos apibdinimas profesiograma. Perskaitykite j.

2. Atsakykite pateiktus klausimus.
1. Kokios pagrindins veiklos bdingos ios profesijos atstovams?

2. Kokius rankius, darbo priemones, mediagas ios profesijos atstovai naudoja

dirbdami?

3. Kokios asmenins savybs, Js nuomone, yra paios svarbiausios ios profesijos

atstovams?

4. vardykite giminikas profesijas.

5. Trumpai apibdinkite profesines perspektyvas.

6. Kokiose mokymo institucijose reikt mokytis, norint gyti i profesij?

330

13 priedas
37 uduoties lapas ,,Interviu su profesionalu
Parengta pagal: Sears S. J.; Gordon N. V. Building Your Career. A Guide to Your Future. Boston:
Pearson, 2011.

1. Pagalvokite ir nusprskite, apie koki profesij nortumte daugiau suinoti.

2. Suraskite asmen, kuris dirba Jus dominanioje srityje, susitarkite su juo dl interviu.
3. Pagal pateiktus klausimus atlikite informacin interviu su Jus dominanios profesijos
atstovu.

331

Jus dominanios profesijos pavadinimas

_________________________________________________________
1. Apibdinkite pagrindines veiklas, atliekamas darbe.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
2. Koki ini ir gebjim Jums reikia iame darbe?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
3. Kaip atrodo tipin Js darbo diena?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
4. Kokios yra Js darbo slygos (darbo laikas, aplinka, reikalavimai aprangai)?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
5. Kaip Js pasirengiate savo darbui?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
6. Jei iam darbui samdytumte darbuotoj, kokius jo gebjimus atkreiptumte
dmes?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
7. Kas Jus paskatino pasirinkti i profesij?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
8. K patartumte monms, norintiems rinktis i profesij?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________

332

14 priedas
39 uduoties lapas ,,Mano galimybi schema

Mane dominanti karjeros sritis

Universitetas

Studij pr. Forma NL ar I

Kolegija

Profesinio
mokymo staiga

Studij pr. Forma NL ar I

1.

Mokymo programa
1.

2.

2.

3.

3.

4.

4.

1.
2.
3.
4.

Konkursiniai dalykai

Konkursiniai dalykai

1.

1.

2.

2.

3.

3.

4.

4.

Mokymosi trukm

333

15 priedas
43 uduoties lapas ,,Slapt tiksl sraas
Kortels sukarpomos. Kiekvienam grups nariui leidiama isitraukti po vien slapt tiksl.
Svarbu! Jei grups nari yra maiau nei 10, reikia imti atitinkam skaii korteli, btinai
paliekant jose uraytus vienas kitam prietaraujanius tikslus (j poras).
Reikia pastatyti labai aukt pil.

Reikia, kad pilis bt kuo emesn.

Btina panaudoti visas kaladles pilies Reikia, kad kaladli likt dar vienai
statybai.

nedidelei piliai.

Reikia, kad pilies pagrindas bt vienos Reikia, kad pilies pagrind sudaryt vis
spalvos.

spalv kaladls.

Btina, kad pilies bokto virnje bt Btina, kad pilies bokto virnje bt
raudona kaladl.

geltona kaladl.

Reikia pastatyti du pilies boktus.

Pilis turi neturti n vieno bokto.

334

16 priedas
44 uduoties lapas ,,Tiksl, vertybi, prioritet sraai
Uduotis:
Atlikite pateikto atvejo analiz: nustatykite, ar tinkamos tiksl formuluots, kaip tie tikslai dera
tarpusavyje, ar prioritetai atitinka vertybi skal.
A. tiksl, vertybi, prioritet sraas
Asmenins vertybs

Gyvenimo ir karjeros tikslai

Tapti

Lietuvos

Respublikos Svarbiausios:
pripainimas (galimyb bti garsiam,

prezidentu.

Kada nors turti atuonis vaikus ir gerai inomam);

ger mon.

laisv (nepriklausomyb, autonomija);

Turti nam.

asmeninis tobuljimas.

Pradti sportuoti ir sveikai maitintis.

Nesvarbios:

Iki 2020 met kopti Everest.

ekonominis saugumas;
eimynin laim;
naudingumas

(pagalba

kitiems,

visuomens tobulinimas).
Prioritetins gyvenimo sritys:
1. Laisvalaikis.
2. Draugai.
3. eima.
B. tiksl, vertybi, prioritet sraas
Asmenins vertybs

Gyvenimo ir karjeros tikslai

Iki 2020 met gyti vaik gydytojos Svarbiausios:

(pediatrs) kvalifikacij.

vidin harmonija (sutarti su paiu savimi);

Per artimiausius deimt met sigyti tvarka (ramyb, aikumas, stabilumas,

nuosav bst.

pastovumas).

Keliauti.

Nesvarbios:

Per mnes perskaityti ne maiau malonumai

kaip

vien

psichologijos

(laisvalaikis,

vents,

ir pramogos);

asmeninio tobuljimo srities knyg.

turtas (pinigai, prabangs daiktai).

335

Prioritetins gyvenimo sritys:

1. eima.
2. Namai.
3. Karjera.
C. tiksl, vertybi, prioritet sraas
Gyvenimo ir karjeros tikslai

Asmenins vertybs

Kada nors dirbti vadovaujam darb Svarbiausios:

kurioje nors prestiinje srityje.

ekonominis

Susirasti turting draug.

pakankamos pajamos);

Du kartus per metus atostogauti prisiriimas

saugumas
(meil,

Turkijos kurortuose.

santykiai, itikimyb).

Turti savo but.

Nesvarbios:
naudingumas

(pastovumas,

rpestis,

(pagalba

stabils

kitiems,

visuomens tobulinimas);
dalyvavimas

(priklausymas

grupei,

sitraukimas bendras veiklas).

Prioritetins gyvenimo sritys:
1. Laisvalaikis.
2. Namai.
3. Karjera.

336

17 priedas
45 uduoties lapas ,,Gyvenimo scenarijus
Uduotis:
Perskaitykite sakinius. raykite vien i keturi pateikt pasirinkimo variant. Pagrskite
rayt pasirinkim. Pratskite kiekvien pastraip samprotavimais, kokios yra btent tokio
pasirinkimo pasekms.
Abiturient ........................ (sugalvokite ir raykite vard) skmingai ilaik valstybinius
egzaminus ir buvo pakviesta studijuoti trijose Lietuvos auktosiose mokyklose: Vilniaus
universitete pagal ekologijos ir aplinkotyros bakalauro studij programo (mokama vieta),
Kauno technologijos universitete pagal aplinkos ininerijos bakalauro studij program
(valstybs finansuojama vieta), A. Stulginskio universitete pagal agronomijos bakalauro
studij

program

(valstybs

finansuojama

vieta).

Ji

pasirinko

studijas.........................................(raykite

vien),

nes...........................................................................................................(pagrskite).

Jos

gyvenime dl to daug kas pasikeit:...........................................................(sugalvokite).

Studijuodama antrame kurse, ji gavo pasilym pagal student main program ,,ERASMUS
vienam semestrui vykti Turkij, Danij arba Italij. Ji nusprend...................(raykite vien
i nurodyt ali arba pasirinkim niekur nevykti, likti studijuoti savo alyje),
nes........................................................................................................................(pagrskite).
Dl to jos gyvenime.............................................................................................(sugalvokite).
Baigusi studijas, ji iekojo darbo. Svarst tris galimus variantus: ivykti usien dirbti ne
pagal specialyb, dirbti pagal specialyb maame miestelyje, dirbti pagal savo specialyb, bet
pagal emesn, nei gyta, kvalifikacij dideliame mieste. Ji nusprend...............................
(raykite vien). Dl to jos gyvenimas pasikeit............................................. (sugalvokite).

337

18 priedas
48 uduoties lapas ,,Kliento charakteristika
Mantas D., eiolikos met mokinys, iuo metu mokosi deimtoje pagrindins mokyklos
klasje.
Svarbiausios jo charakterio savybs yra ios: atkaklumas, savarankikumas ir polinkis
lyderiauti. Mantas jau antrus metus dalyvauja jaunj lyderi klubo veikloje, taip pat yra
aktyvus mokini tarybos narys. Jis turi daug pastam ir draug, sugeba juos sudominti
naujomis idjomis, traukti jaunimo projektus (pavyzdiui, neseniai organizavo akcij
GREENAS, skirt sveikam gyvenimo bdui populiarinti paaugli bendruomenje).
Mantas labai greitai umezga kontakt su nepastamais monmis, yra ikalbingas, be to, rao
puikius es, kuriuos spausdina savo tinklaratyje, o kartais ir mokyklos ar net miesto
laikratyje.
Mantas yra labai krybikas, links humanitarinius dalykus, taiau jam gana sunkiai sekasi
tikslieji mokslai, ypa fizika. Loginis mstymas nra stiprioji Manto asmenybs pus.
Mantas turi labai aiki savo vertybi sistem, kuri danai deklaruoja savo es, taip pat rodo
jos tvirtum realiais darbais. Mantui svarbu bti naudingam kitiems, padaryti moni
gyvenim geresn, turti didel artim moni ir bendramini br. Vaikinui aktualu, kad kiti
mons j paint ir pripaint.
Mantas sugeba sakyti spdingas viesias kalbas, rayti kvepianius tekstus, suburti mones
bendrai veiklai. Jis yra links profesin srit, susijusi su moni bendravimu.

338

19 priedas
53 uduoties lapas ,,Teiginiai. Visi galime tobulti.

1. Mokosi tik tie suaug mons, kuriems trksta pasitikjimo

savo iniomis ir jgomis.

2. Darius, dirbdamas pardavim vadybininku Lietuvoje,

nusprend mokytis ispan kalbos. ios usienio kalbos inios
profesinje veikloje nra naudingos.

3. ,,Kartojimas vis moksl motina. is bdas naudingas

tiktai mokantis kalb.

4. Joana papra draugs, kad ji parodyt, kaip numegzti

kumtines pirtines. Tai yra krybingumo tobulinimo
veikla.

5. Kiekvienas mogus turi galimyb mokytis, tik ne visi nori

ia galimybe pasinaudoti.

339

20 priedas
54 uduoties lapas ,,Arnoldo mokymosi poreikiai
Perskaitykite Arnoldo pasakojim apie save. Atsakykite pateiktus klausimus.
Mano vardas Arnoldas. is rugsjis man buvo iaurus. Pradjs paskutinius savo
metus mokykloje, supratau, kad per daug dmesio skyriau savo pomgiams:
kompiuteriniams aidimams ir lengvajai atletikai (esu sprinteris, gerai nubgu trumpas
distancijas). Mano mokymosi vidurkis 7,43. ie metai man yra paskutiniai mokykloje.
Mano bendraamiai mokosi tarsi iprotj, o a net neinau, nuo ko pradti. Man
puikiai sekasi informacins technologijos (per rugsjo ir spalio mnesius surinkau du
devintukus ir du deimtukus) ir kno kultra (per rugsjo ir spalio mnesius surinkau
tris deimtukus). Tik ie mokomoji dalykai gelbjo mano vidurk ir 11 klasje.
Matematika irgi neblogai sekasi, visk suprantu, tik labai tingiu pradti, nes esu
praleids nemaai pamok. Esu sitikins, kad galiau mokytis matematikos, jei
turiau su kuo pasidalyti iniomis ir kartu aikintis sudtingus udavinius.
Noriau Kaune studijuoti informatik, bet, turdamas tokius vertinimus, turbt
niekur nestosiu. Kai mano informacini technologij mokytoja papasakojo apie
konkurs mokiniams tikrai susidomjau. iuo metu kuriu darb, kur pristatysiu
konkursui.
Klass aukltoja jau kokius atuonis imtus kart skambino mano tvams,
rekomenduodama man atvykti nemokamas konsultacijas mokykloje, skirtas
mokiniams, turintiems mokymosi sunkum. Ten dar neprisiruoiau nueiti.
1. Apibdinkite Arnoldo situacij mokykloje.
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_____________________________
2. Kokius Arnoldo mokymosi (tobuljimo) poreikius iskirtumte?
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_____________________________
3. Kaip manote, kokios Arnoldo asmenins savybs padeda tobulti? Kokios trukdo?
Padedanios tobulti Arnoldo savybs
Trukdanios tobulti Arnoldo savybs

4. K patartumte daryti kitaip, kad Arnoldas gyvendint savo svajon studijuoti

informatik Kaune?
1.
2.
3.
4.

340

Priedas 21
55 uduoties lapas ,,1 2 3! Drsiai
Perskaitykite pateiktas situacijas. Pabandykite sivaizduoti, kaip elgtumts, bdami atsaking
darbuotoj vietoje. Suskaiiuokite, kiek ir koki itekli prireiks. Savo atsakymus uraykite.

1. Jolanta turi suorganizuoti mons direktoriaus ir dar 4 pavaduotoj

susirinkim. Susirinkimo pradia 10 valand. Kiekvienas io susirinkimo
dalyvis pateiks po ataskait. Vienai ataskaitai pristatyti skirta 15 minui.
Tada dar pus valandos vadovai tarsis. Po susirinkimo planuojami piets.
Padkite Jolantai suskaiiuoti: kelint valand pasibaigs mons vadov
susirinkimas ir prasids piets?
Atsakymas:
____________________________
_

2. Tomas ir Julius organizuoja rajono gatvs muzikos festival. Jie

planuoja atspausdinti ir idalyti 800 skrajui apie festivalio renginius.
iai veiklai skirta 600 Lt. Vaikinai gali rinktis: spausdinti skrajutes
spalvotai (1 lapo spausdinimo kaina 1 Lt) ar nespalvotai (1 lapo
spausdinimo kaina 0,10 Lt).
Padkite Tomui ir Juliui nusprsti, kaip skmingai atspausdinti ir
iplatinti informacij apie gatvs muzikos festival.
Vaikin veiksmai: 1._________________________________
2.________________________________________________
3.________________________________________________
4.________________________________________________

3. Indr planuoja darbo kelion Vilni. Kelions tikslas dalykinis

susitikimas su partneriais, kurio pradia 11 valand. Indr sprendia
klausim: kokiu transportu naudotis, kad susitikim nuvykt laiku?
Taip pat kelionei ji nort ileisti kiek manoma maiau pinig.
Padkite Indrei suplanuoti kelion Vilni.
1. kelions variantas 2. kelions variantas 3. kelions variantas

341

22 priedas
56 uduoties lapas ,,Susek ,,laiko vag

Pasirinktas
mogus
Vardas

1 darbo
diena

2 darbo
diena

3 darbo
diena

4 darbo
diena

5 darbo
diena

Vardas

Vardas

1.

Kokius ,,laiko vagis aptikote, 5 dienas

stebj?____________________________________________________________
_____________________________
2. K patartumte monms, kurie nemoka valdyti savo laiko?

___________________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________

342

23 priedas
57 uduoties lapas ,,Sutvarkyk mano darbotvark
Labas, mano vardas Erika. Esu mons administrator. Mane tiesiog ugriuvo lavina
darb. Praau, sutvarkyk mano darbotvark.
Mano pareigos: spausdinti ir kopijuoti dokumentus; tvarkyti korespondencij, atsiliepti
telefonu; organizuoti vadovo susitikimus bei komandiruotes; registruoti ir tvarkyti
dokumentus. A pirmoji sutinku lankytojus, dalyvauju rengiant pasitarimus, kartais atlieku
vertjo pareigas.
Primenu, kad per dien dirbu 8 valandas, nuo 8 iki 17 valandos, turiu 1 valandos piet
pertrauk nuo 12 iki 13 valandos.
Igelbk mane!!!
Mano darb sraas iandien:
Patikrinti mons elektronin pat bent 5 kartus per darbo dien (tai utrunka madaug
1 valanda).
Atsakyti skubias elektronines uklausas.
Ryte informuoti vadov apie jos darbotvark (tai utrunka 30 minui).
Suorganizuoti padalini vadov pasitarim kit ketvirtadien (tai truks 2 valandas, nes
labai daug derinimo).
Sukurti ir elektroniniu patu isiuntinti kvietimus metin susitikim su partneriais (78
monms).
Paskambinti meistrui, kad pataisyt kopijavimo aparat (tai utruks 10 minui).
15 valand dalyvauti susitikime su mons partneriais i Italijos. Atlikti vertjos
pareigas (susirinkimo trukm 2 valandos).
Usakyti biuro preki internetu.
Nukopijuoti susirinkimo su italais dokumentus (12 susirinkimo dalyvi).
Atsiliepti mons telefonu.
Usakyti reklam rajono laikratyje.
Erikos darbotvark.
Valandos

Veiklos ir uduotys

8.00
9.00
10.00
11.00
12.00

Piet pertraukos laikas

13.00
14.00
15.00
16.00
17.00

343

24 priedas
58 uduoties lapas ,,Mano savaits biudetas
Asmeninius finansus valdyti pradedama nuo esamos situacijos analizs.
1. Uduoiai atlikti skiriamos 7 dienos. iuo laikotarpiu stebkite savo finansin situacij:
kiek pinig gavote, kiek ileidote, kiek j liko. Informacij kiekvien dien paymkite
pateiktoje lentelje.
2. Pabaig stebjimus, atidiai suskaiiuokite rezultatus, juos raykite paskutinje
lentels dalyje.
3. Pagalvokite ir paraykite bent 3 rekomendacijas apie asmenini finans valdym savo
bendraamiams.
Stebjimo
dienos data
1 diena
20____________

Gavau
(suma Lt)

Ileidau
(suma Lt)

Paskolinau
(suma Lt)

Pasiskolinau
(suma Lt)

Liko
(suma Lt)

2 diena
20____________
3 diena
20____________
4 diena
20____________
5 diena
20____________
6 diena
20____________
7 diena
20____________
I VISO

344

A rekomenduoju:
1.________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
2.________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
3.________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________

345

25 priedas
60 uduoties lapas ,,Dlion

346

26 priedas
63 uduoties lapas ,,Profesijos atstovo klausim lapas

Gerbiamas pranejau,
esame Jums labai dkingi u suteikt galimyb geriau painti Js profesij ir
darbo specifik. Dkojame, kad sutikote apsilankyti ir ms klass mokiniams
papasakoti apie savo karjer.
ia rasite klausimus, kurie pads Jums rengiantis pristatyti savo profesij.
Jums savo profesijai pristatyti skirta 15 minui.
Kaip pasirinkote btent i profesij?
Koki profesij rinktis Jums rekomendavo Js artimieji (tvai, seneliai)?
Kaip manote, ar

profesijos pasirinkimas yra svarbus jauno mogaus

gyvenime?
Kokius darbus, uduotis Js profesijos mons atlieka daniausiai?
Kokie Js profesijos aspektai Jus diugina?
Kokios situacijos Js darbe sukelia daug streso?
K darote, kai darbe papuolate stresin situacij?

Dkojame u bendradarbiavim!

347

27 priedas
64 uduoties lapas ,,vyki eilut

Perirkite emiau pateiktus vykius. Pagalvokite, ar ie vykiai Jums kelia stres.

vykius vertinkite ,,aibais nuo 1 iki 5. vykius, kurie kelia maai streso, paymkite 1 aibu,
vidutinikai ,,stresinius vykius 3 aibais, o labai daug streso kelianius vykius 5 aibais.
vykis

aib

vykis

skaiius

aib

vykis

skaiius

skaiius

Penktadien vakare

Pasiklydo Js

Neilaikte

pavlavote

naminis

valstybinio lietuvi

paskutin

gyvnlis.

kalbos brandos

autobus, veant

aib

egzamino.

namo.
Gim brolis / ses.

Pamette pinigus,

namus atsikraust

skirtus geriausio

moiut.

draugo
gimtadienio
dovanai.
Namuose palikote

Sudaute tio

Sugedo

mobilj telefon.

automobil.

kompiuteris, o
jame buvo visi
Js nam darbai.

Jus paliko mergina

Susirgote gripu,

Tvai dviem

/ vaikinas.

likus 1 dienai iki

savaitms paskyr

pasimatymo su

,,nam aret.

svajoni mergina /
vaikinu.

348

28 priedas
68 uduoties lapas ,,Ar tai konfliktas?

1. Janina mnesio ataskait rengia piet pertraukos metu. Ji skaiiuoja

kompanijos pelno vidurk. Tuo metu jos kolegos dalijasi dienos naujienomis,
geria kav ir garsiai juokiasi. Janin erzina urmulys, taiau ji pernelyg
usimusi, kad isakyt pastabas kolegoms.

2. Kiemo vaikai vakarais buvo prat aisti krepin. Vien vakar vyko
nemalonus dalykas i j buvo atimtas krepinio kamuolys. Nuo to laiko tvai
draudia krepin aisti vakarais.

3. Dviej klasi berniukai rimtai susikirto dl Europos futbolo

empionato laimtoj. Buvo isakyta vairi argument, iauktintos mgstamos
futbolo komandos. Sporto aistruoli diskusija buvo nutraukta mokyklos
direktoriaus, kuris mgsta krepin, o ne futbol.

4. Giedrius intensyviai dirba. Jo tikslas kad jis met pabaigoje bt

perkeltas auktesnes pareigas. Vaikinas puikiai imano savo profesijos subtilybes,
todl yra gerbiamas koleg ir klient. Netiktas vykis pakeit suplanuot
Giedriaus darbotvark. Skyriaus vadovas Petras Giedriui udav atlikti skub
darb.
5. Indr ir Agn yra dvyns. Jos danai laik leidia drauge. Seserys buvo
nusprendusios etadienio vakar susitikti su draugais ir kartu eiti kin. Agnei
susirgus, Indr neapsisprendia, kaip pasielgti: praleisti vakar su draugais ar
likti namie su Agne.

349

29 priedas
72 uduoties lapas ,,Vaidmen lapas
Instrukcija mokytojui. Vaidmen lap reikia sukarpyti, o persona apraymus
sulankstyti ir burt bdu duoti itraukti aktoriams.

DSTYTOJAS. TAI PASKAIT VEDANTIS MOGUS,

NEKREIPIANTIS DMESIO URMUL.
GRAUOLIS / GRAUOL. SUSIRPINS IVAIZDA MOGUS,
BESISTEGIANTIS ATKREIPTI SAVE DMES GROIU.

VISAINIS. ORIAI DEMONSTRUOJANTIS SAVO IMANYM IR

INIAS, KIEK PASIPTS MOGUS, KURIS BANDO
NUKONKURUOTI DSTYTOJ.

KIETUOLIS. JIS TYLIAI IR GRSMINGAI DEMONSTRUOJA

SAVO FIZIN PRANAUM, PANIEKINAMAI VERTINA
VISAIN.

NAUJOKAS. JIS
JIS BANDO PRITAPTI IR SUPRASTI, KAS YRA KAS.

SIMYLJS / SIMYLJUSI. TOKS MOGUS NEKREIPIA

DMESIO KITUS, TAIAU YPATINGU DMESIU APDOVANOJA
KIETUOL. DSAUJA, NESIKLASUO PASKAITOS.
POKTININKAS. TAI MOGUS, TRYKTANTIS GERA
NUOTAIKA, NORINTIS IKRSTI POKT DSTYTOJUI.
SMALSUS KYRUOLIS. JAM VISKAS DOMU. JIS UDUODA
DAUGYB KLAUSIM, DOMISI VISAIS. NUOLAT KALBINA
GRAUOL / GRAUOL.

350

30 priedas
73 uduoties lapas ,,Mano markinliai

351

31 priedas
75 uduoties lapas ,,CV1
Darius Dirinskas
Gyvenimo apraymas (Curriculum vitae)
Asmenin informacija:
Vardas, pavard:
Darius Dirinskas
Gimimo data:
1982 11 17
eimynin padtis:
Neveds
Adresas:
J.Janonio g. 103, Lazdijai
Telefonas:
8 968 65871
El. patas:
d.dirzinsk@yahoo.com
Isilavinimas:
2002-2005
1997-2002

Lietuvos kno kultros akademija.

Kauno auktesnioji technikos mokykla. Suteikta keli
statytojo kvalifikacija.

Darbo patirtis:
2010.11.01-2011.12.20 Unlimited Carrier.
Padalinio vadovas, transporto vadybininkas.
2010.11-2010.07
YIT KAUSTA.
Pagalbinis darbininkas.
2009.08-2010.10
AR NEAVES AND SONS LTD (Anglija).
Personalo vadybininkas.
2000.08-2008.07
Anslet PolseOGKonservesfabrik (Danija).
Statybininkas.
2000.05-2000.06
AB Kauno tiltai.
Pagalbinis darbininkas.
Kalbos:
Lietuvi puikiai;
Angl gerai (tiek odiu, tiek ratu);
Rus gerai.
Kompiuteris:
Geros kompiuteri srities inios: ,,Microsoft Office,
interneto bei taikomj program sritys.
Vairuotojo paymjimas:
B kategorija, vairavimo staas .

12 met.

Asmenins savybs:

Gebjimas savarankikai planuoti, organizuoti ir kontroliuoti veikl.

Atsakingumas, geri komandinio darbo gdiai. Gebjimas dirbti
dinamikai kintaniomis slygomis.
Rekomenduoja
Julijus Petrinskas

YIT ,,Kausta darb vadovas. Tel. 8-37 774423

352

32 priedas
75 uduoties lapas ,,CV2
Darius Dirinskas
Gyvenimo apraymas (Curriculum vitae)
Asmenin informacija:
Vardas, pavard:
Darius Dirinskas
Gimimo data:
1982 11 17
eimynin padtis:
Neveds
Adresas:
J.Janonio g. 103, Lazdijai
Telefonas:
8 968 65871
El. patas:
d.dirzinsk@yahoo.com
Isilavinimas:
2002-2005
1997-2002

Lietuvos kno kultros akademija.

Kauno auktesnioji technikos mokykla. Suteikta keli
statytojo kvalifikacija.

Darbo patirtis:
2010.11.01-2011.12.20 Unlimited Carrier.
Padalinio vadovas, transporto vadybininkas.
2009.08-2010.10
AR NEAVES AND SONS LTD (Anglija).
Personalo vadybininkas.
2000.08-2008.07
Darbas usienyje (Danija).
2000.05-2000.06
AB Kauno tiltai.
Pagalbinis darbininkas. Praktika.
Kalbos:
Lietuvi puikiai;
Angl gerai (tiek odiu, tiek ratu);
Rus gerai;
Vokiei pagrindai;
Lenk pagrindai.
Kompiuteris:
Paengs vartotojas: ,,Microsoft Office operacin
sistema, grafins programos ,,Photo shop, ,,CorelDraw.
Vairuotojo paymjimas:
B kategorija, vairavimo staas

12 met.

Asmenins savybs:

Gebjimai bendradarbiauti ir bendrauti. Sugebjimas savarankikai

planuoti, organizuoti ir kontroliuoti veikl. Atsakingumas, geri
komandinio darbo gdiai. Gebjimas dirbti dinamikai
kintaniomis slygomis.
Rekomenduoja
Peter Johansen

Unlimited Carrier gen direktorius. Tel. 8-37 459623

353

33 priedas
77 uduoties lapas ,,Iekau darbo 3
Perirkite, k apie save rao 3 mons. sivaizduokite, kad turite jiems sukurti
,,iekau darbo pobdio skelbimus, kurie bus paskelbti interneto tinklalapiuose.
Perskait Migls, Tomo ir Reginos prisistatymus, suformuluokite jiems po ,,iekau
darbo pobdio skelbim.

Mano vardas Migl. Esu 23 met amiaus ekonomikos

bakalaur. Universitet baigiau prajusiais metais. Mokydamasi 2ejus metus vakarais ir savaitgaliais dirbau picerijoje Vilniuje. iuo
metu noriu kak keisti savo gyvenime. Esu sitikinusi, kad biau
puiki vadovo asistent. Gerai moku ias usienio kalbas: angl,
vokiei ir minimaliai rus.
Esu paengusi informacini technologij vartotoja.
Esu Marius, gyvenu Klaipdoje, man 22 metai. iuo metu
dirbu autoservise mechaniku, taiau i tikro noriau dirbti pagal
gyt specialyb. Esu gijs viebuio darbuotojo specialyb
Klaipdos turizmo mokykloje. Vasar esu dirbs Palangos kurorto
viebuiuose. Laisvai kalbu anglikai ir vokikai, suprantu rusikai.
Man tikrai sekasi bendrauti su monmis, turiu greit reakcij. A
galiu bti geras darbuotojas.

Sveiki, mano vardas Regina, man 43 metai. iuo metu esu

bedarb. 18 met dirbau buhaltere. Turiu 5-eri met
pardavjos-kasininks darbo patirt, dirbau dideliame prekybos
centre. Esu kruopti ir atsakinga. Man patinka dirbti tokius
darbus, kur reikia skaiiuoti, rengti dokumentus, iekoti
matematini klaid. Lietuvos darbo biroje baigiau kompiuteri
kursus pradedantiesiems, moku naudotis internetu.

354

34 priedas
78 uduoties lapas ,,Atviras langas
Pavelkite pateikt paveiksll. Jame matote kabineto plan. sivaizduokite, kad iame
kabinete dirba 6 darbuotojai (Js ir dar 5 kolegos). Js nesate nei jauniausias, nei vyriausias
darbuotojas kabinete. Js uimamos pareigos nra menkiausios, taiau taip pat nra ir paios
aukiausios.
Langas

Onos stalas

Prano stalas
D
u
r
y
s

Js
stalas

Jurgos stalas

Indrs stalas

Tomo stalas

iandien pasitaik alta diena. Kabineto langas atviras. Js imate jausti, kad darosi
labai alta. Js nusprendiate, kad lang reikia udaryti. Lentelje pateikti 6 skirtingi bdai,
kaip galima paprayti, kad kas nors kitas udaryt lang. Upildykite lentel raykite savo
atsakymus.
K sakote?
Puia labai stiprus vjas, ar
Jums taip neatrodo?

Kuriam kolegai sakote?

K atsako kolega?

ioje vietoje, kur sdiu,

tikrai visai ilta.
Kodl Js niekada
neudarote lango?
Pranas
Bkite tokia maloni ir
udarykite lang.
Klausyk, udaryk t
,,suknist lang, mirtu i
alio!
Parengta ir modifikuota pagal: Kuinskien R.; Tumosait G. Bendravimo pagrindai.
Suaugusij vietimas. Vilnius: Pedagog profesins raidos centras, vietimo ir mokslo
ministerija, Kronta, 2007.

355

35 priedas
81 uduoties lapas ,,Interjero ar interneto tinklalapio dizainer?

1. Perskaitykite pateikt tekst.

2. Apgalvokite ir pasiymkite, kaip dialog reikt koreguoti, kad prisistatymas
darbdaviui telefonu bt skmingesnis.
3. Nurodykite klaidas, kurias Danguol padar, prisistatydama darbdaviui.
Danguol yra Vilniaus dails akademijos absolvent, prie 3-ejus metus baigusi
interjero dizaino bakalauro studij program. Ji dirba viename interjero salone,
taiau iuo metu planuoja keisti darbo viet. Narydama internete Danguol aptiko
tris bald gamybos mons UAB ,,akotas darbo skelbimus. Dizainerio darbo
skelbime buvo prabrtos galimybs tobulinti kvalifikacij ir krybin laisv ios
slygos Danguolei atrodo ypa aktualios. Mergina nusprend darbdaviui prisistatyti
telefonu. is pokalbis skambjo taip:
UAB ,,akotas
darbuotojas:
Danguol:

Marius:
Danguol:
Marius:
Danguol:
Marius:
Danguol:
Marius:

Danguol:

,,akotas, Marius klauso

Laba diena. Mano vardas Danguol. Skambinu dl darbo
skelbimo, pagal kur, Js mon suteikia galimybes tobulinti
kvalifikacij.
Smagu, kad domits. Neinojome, kad ioje profesinje
srityje dirba ir moterys.
Tikrai taip. Juk suteikta krybin laisv kvepia darbuotojus.
Skambinu, nordama pasilyti savo kandidatr.
Taip manote? Nesu sitikins, kad darbas prie medio
apdirbimo mechanizm toks kvepiantis. Kokia Js darbo su
mediu patirtis? Kokia profesin kvalifikacija?
Darbo su mediu? Kreipiuosi dl dizainerio darbo. Matyt,
netinkamai prisistaiau. Atleiskite.
Na, dabar jau aikiau. Js nesikreipiate dl medio apdirbjo
darbo vietos.
Tikrai ne. Kreipiuosi dl dizainerio darbo vietos. Esu
Vilniaus dails akademijos absolvent.
Taip. Aiku. Kokiomis programomis prastai dirbate? Kaip
manote, per kiek laiko galtumte atnaujinti ms mons
tinklalap? Sujungsiu Jus su ms IT padalinio vadovu, jis
tiksliau apibdins ms poreikius ir techninius tinklalapio
reikalavimus.
Oh. Nesitikjau, kad Js monje interjero dizaineris atlieka
ir i funkcij. A esu pratusi dirbti su interjer krimo
projektais. Tikjausi, kad mano profesin patirtis ir inios Js
monje bus priimtos palankiai. Viso gero.

356