Asmenybės savistatos testų interpretavimas.

Pirminės skalės ir validumo rodikliai

Skalių ir jų sudėtinių elementų balų interpretavimas

SVS skalės

Toliau apžvelgsime kiekvieną skalę atskirai, įskaitant jos turinio apibūdinimą ir

interpretavimą, ir aptarsime skalių ryšį su diagnozavimu, prevencija ir intervencijos
planavimu bei vertinimo procesus.

Klinikinės skalės

Klinikinės skalės matuoja blogą prisitaikymą. Aukšti šių skalių balai rodo neigiamas arba
nepageidaujamas asmenines savybes, kurios trukdo vaikui ar paaugliui tinkamai funkcionuoti
namuose, mokykloje, su bendraamžiais ar bendruomenėje. Kaip jau buvo minėta, klinikinės
skalės balai intervale nuo 60 iki 69 rodo sutrikimo riziką, o 70 ir daugiau balų rodo kliniškai
reikšmingą sutrikimą. Adaptyvaus elgesio skalės balai intervale nuo 31 iki 40 laikomi rizikos
zona, o 30 ir žemesni balai laikomi kliniškai reikšmingais.

8.10 lentelė SVS skalės apibrėžtys

Alkoholio Polinkis vartoti alkoholį, kad geriau jaustųsi, nusiramintų arba patirtų
vartojimas neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes
Nerimas Nervingumo jausmas, jaudulys ir baimė; polinkis perdėtai reaguoti į
problemas
Dėmesio Polinkis sakyti, kad yra lengvai išblaškomas arba gali tik trumpam sutelkti
sutrikimai dėmesį
Požiūris į Susvetimėjimo, priešiškumo ir nepasitenkinimo mokykla jausmai
mokyklą
Požiūris į Apmaudo ir mokytojų nemėgimo jausmai; manymas, kad mokytojai yra
mokytojus neteisingi, nesirūpinantys arba per daug reiklūs
Atipiškumas Polinkis turėti keistų minčių arba galvoti ir elgtis keistai
Depresija Nelaimingumo, liūdesio ir atstūmimo jausmai; manymas, kad viskas yra
blogai
Hiperaktyvuma Polinkis sakyti, kad yra pernelyg aktyvus, viską daro skubiai ir elgiasi
s negalvodamas
Kontrolės Tikėjimas, kad atlygį ir bausmę nulemia išorės įvykiai ar žmonės
lokusas
Santykiai su Teigiamos nuostatos tėvų atžvilgiu ir jausmas, kad jie tave gerbia
tėvais
Blogas Jaučiami sunkumai, susiję su povidurinio mokymo įstaigos lankymu,
prisitaikymas įskaitant jausmą, kad tai yra neįveikiama užduotis, kad trūksta
mokykloje motyvacijos, arba prievartos lankyti mokyklą jausmas
Savigarba Savęs gerbimas ir priėmimas
Pasitikėjimas Pasitikėjimas savo sugebėjimais spręsti problemas, pasikliovimas savimi ir
savimi ryžtingumas
Aštrių pojūčių Polinkis rizikuoti ir ieškoti įspūdžių
siekimas
Netinkamumo Suvokimas, kad mokykloje nesiseka, kad negali pasiekti savo tikslų ir
jausmas apskritai esi niekam tinkamas
Socialinis Streso ir įtampos asmeniniuose santykiuose jausmas, jausmas kad esi
stresas išstumtas iš socialinių veiklų
Somatizavimas Polinkis būti perdėm jautriam, jausti arba skųstis dėl nedidelių fizinių
problemų ar diskimforto

Alkoholio vartojimas

Nerimas
Nerimo skalė vertina bendras baimes, nervingumą ir rūpesčius, kurie paprSVSai yra
neracionalūs ir asmuo juos sunkiai apibūdina. Aukšti šios skalės balai rodo baimės jausmą,
kurį gali lydėti persekiojančios įkyrios mintys. Kliniškai reikšmingų balų intervale tokios
mintys gali trikdyti sprendimų priėmimo procesą. Taip pat gali pasitaikyti kitų obsesinio-
kompulsinio sutrikimo požymių, tokių kaip ritualinis elgesys arba perseveracija (kokio nors
veiksmo, minties ar išgyvenimo įkyrus kartojimasis arba atsiminimas prieš žmogaus valią).
Žemesnis nei 41 balų T lygmuo gali rodyti perdėtą gerovės jausmą. Kartu su aukštais Aštrių
pojūčių siekimo skalės balais tai gali rodyti elgesio sutrikimo pradžią. Nepergyvenimas dėl
savo žalingo elgesio padarinių yra vienas iš visuotinai pripažįstamų sociopatijos, dažnai
vaikystėje ir paauglystėje laikomos elgesio sutrikimu, požymis. Rizikos intervale esantys
Nerimo skalės balai rodo distresą, kuris gali būti lėtinis arba ūmus. Lėtinį nerimo sutrikimą
turintys žmonės gali jaustis per daug slegiami smulkių gyvenimo nesėkmių ir gali būti linkę į
streso sukeltas reakcijas. T lygmuo kliniškai reikšmingų balų intervale aiškiai rodo emocinį
ar psichologinį distresą ir polinkį neigiamai reaguoti į savo aplinką. Asmenų, kurių nerimo
skalės balai aukšti, mąstymas gali būti labai nelankstus, o išskirtiniais atvejais – sutrikęs.
Nedidelės nesėkmės gali sukelti didelį nusivylimą, tokie asmenys gali pernelyg jautriai
reaguoti į kritiką.

Dėmesio sutrikimai
BASC-2 sistemos SVS formoje buvo įtraukta Dėmesio sutrikimų skalė. Kartu su
Hiperaktyvumo skale (taip pat nauja SVS formoje), ši skalė buvo sukurta diagnozuoti
pagrindinių ADHD simptomų (DSM-IV-TR) buvimą arba nebuvimą. Šio sutrikimo
svarbiausi požymiai yra hiperaktyvumas, impulsyvumas ir neatidumas (Henker
& Whalen, 1989). Dėmesio sutrikimo skalė matuoja nesugebėjimą išlaikyti dėmesį ir
polinkį blaškytis tokiais atvejais, kai reikia sutelkti dėmesį.
Dėmesio sutrikimo skalė, naudojama kartu su hiperaktyvumo skale, gali padėti atskirti tris
ADHD potipius: mišrų, vyraujantį dėmesio trūkumą ir vyraujantį padidėjusį aktyvumą /
impuslyvumą. Moksliniai įrodymai teigia, kad nedėmesingumas labiau nei hiperaktyvumas
koreliuoja su akademinėmis problemomis. Be to, nedėmesingumas geriau nei
hiperaktyvumas leidžia numatyti vėlesniame amžiuje iškylančias psichotropinių medžiagų
vartojimo problemas. Šie tyrimai rodo, kad reikia itin atidžiai pažvelgti į Dėmesio sutrikimų
skalės balus rizikos intervale ar aukštesnius, tikrinant are nėra ADHD bei susijusių funkcinių
sutrikimų požymių.
Dėmesio sutrikimo balai kliniškai reikšmingų balų intervale rodo dėmesio trūkumą, trukdantį
veiklai (tokiai kaip mokymasis), kuriai reikalingas dėmesys ir susikaupimas. Nors tokias
problemas dažniausiai sukelia ADHD, nerimo sutrikimai, įskaitant potrauminio streso
sutrikimus taip pat gali sąlygoti aukštesnius Dėmesio sutrikimo skalės balus. Tinkamai
diferencinei diagnozei nustatyti ir balų interpretavimui reikia atlikti klinikinį interviu ir
surinkti istorijos faktus.

Požiūris į mokyklą
Požiūrio į mokyklą skalė (įtraukta į SVS-C ir SVS-A formas) tiria bendrą respondento
nuomonę apie mokymo įstaigą ir mokinio komforto lygį mokyklinėje veikloje. Žemesni nei
41 balai rodo pakankamą pasitenkinimą ir komfortą mokykloje. Asmenims, kurių Požiūrio į
mokyklą skalės balai yra aukštesni, mokykloje pasitenkinimą kelia tik santykiai su
bendraamžiais. Balai rizikos intervale rodo nuolatinį mokykloje patiriamą diskomfortą. T
balai kliniškai reikšmingame intervale rodo didesnę mokyklos nelankymo riziką, ypač jei
respondento balai Aštrių pojūčių siekimo ir Netinkamumo jausmo skalėse yra aukšti, o
Tarpasmeninių santykių skalės balai yra žemi.
Kadangi mokykla yra labai svarbi vaikų ir jaunimo gyvenime, aukšti Požiūrio į mokyklą
skalės balai dažnai rodo ir kitokius sutrikimus. Jaunesni vaikai ir merginos gali būti linkę
internalizuoti problemas, jiems būdingi somatiniai simptomai, o vyriškos lyties paaugliams
labiau būdingas problemų eksternalizavimo sąlygotas elgesys, o kartais ir asocialus elgesys.
Toks elgesys kartu su mokymosi problemomis, neigiamu požiūriu į mokyklą vėliau gali lemti
nesėkmes įvairiose gyvenimo srityse ir net gali prognozuoti fizinės ar psichinės sveikatos,
elgesio sutrikimus, profesinį nestabilumą ir piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis.

Požiūris į mokytojus
Požiūrio į mokytojus skalė (įtraukta į SVS-C ir SVS-A formas) vertina asmens suvokimą apie
mokytojus kaip bejausmius, nesąžiningus arba nenusiteikusius padėti savo mokiniams. Kaip
ir Požiūrio į mokyklą skalėje, aukšti balai gali rodyti reakciją į neseniai įvykusius konfliktus
(ar gautą specialią pagalbą) iš mokytojo ar mokyklos administracijos.
Žemi balai rodo, kad mokytojas vertinamas gerai. Balai rizikos intervale rodo bendrą
nepasitenkinimą mokytojais, o T balai kliniškai reikšmingame intervale rodo, kad toks
nepasitenkinimas yra ilgalaikis. Kartu su aukštais Požiūrio į mokyklą, Aštrių pojūčių siekimo
ir Netinkamumo jausmo skalių balais ir žemais Tarpasmeninių santykių skalės balais jie rodo
riziką, kad paaugliai nustos lankyti mokyklą. Jei minėtų kitų skalių balai nėra aukšti ir jei
Požiūrio į mokyklą skalės balai yra įprSVSiniame intervale, reikia nagrinėti asmeninio
konflikto su konkrečiais mokytojais apraiškas.

Atipiškumas
Atipiškumo skalė vertina neįprSVSas mintis ir suvokimą (pvz., nesamų dalykų matymas ar
girdėjimas, jausmas, kad esi kieno nors stebimas), paprSVSai susijusius su sunkiomis
psichopatologijos formomis, tokiomis kaip psichozės. Aukštesni atipiškumo skalės balai
rodo, kad gali būti įvairių elgesio problemų. Rizikos intervale ar aukštesni balai rodo,
sumišimą ir, galimai, dekompensacijos procesą. Balai kliniškai reikšmingame intervale gal
rodyti sunkų emocinį sutrikimą, susijusį su sunkiais mąstymo sutrikimus, prasidėjusį
šizofrenijos procesą ir menką Ego stiprumą. Daugiau informacijos rezultatų interpretavimui
Šeimos socialinis susvetimėjimas arba savotiškas gyvenimo būdas gali suteikti daugiau
informacijos rezultatų interpretavimui. Jei Atipiškumo skalės balai yra labai aukšti, reikia
labai atidžiai pažvelgti į SVS validumo indeksus, kad būtų galima atmesti nevalidaus testo
tikimybę.

Depresija
Depresijos skalė vertina tradicinius depresijos simptomus, įskaitant vienišumo jausmą, liūdesį
ir nesugebėjimą džiaugtis gyvenimu. Daugelyje skalės teiginių / klausimų kalbama apie
beviltiškumo jausmą, pesimizmą ir baimę. Naujausi tyrimai rodo, kad, kai kuriais atvejais,
jau 4 metų vaikų atsakymuose galima nustatyti depresijos simptomus, t.y. anksčiau nei tėvai
tai pSVSebi ir kreipiasi dėl vaiko ištyrimo dėl depresijos (Cole et al., 2002). Balai rizikos
intervale gali rodyti pakankamai aukštą depresijos lygį. Balai kliniškai reikšmingame
diapazone yra susiję su prisitaikymo problemomis, kurios gali būti nepSVSebėtos, nes tokie
vaikai ir paaugliai yra ramūs ir nepatraukia į save dėmesio. (Išimtis yra užmaskuota depresija,
kurios simptomus daug geriau parodo BASC-2 elgesio vertinimo skalės).
Vaikai ir jaunuoliai su aukštais Depresijos skalės balais dažnai laikomi užsidariusiais ir
intravertais, su pSVSebimomis nerimo ir emocinio labilumo apraiškomis. Jie retai rizikuoja,
tačiau kartais būna neramūs ir nervingi. Namuose, mokykloje ir tarp bendraamžių
pSVSebimos nedidelės arba vidutinės problemos santykiuose su kitais žmonėmis ir
emocinėje išraiškoje. Aukštus Depresijos skalės balus reikia palyginti su MVS ir TVS skalių
rezultatais.

Hiperaktyvumas
Hiperaktyvumo skalėje daugiausia dėmesio skiriama ADHD sutrikimo hiperaktyvumo
aspektui. Ši skalė matuoja tokį elgesį, kaip nesugebėjimas stovėti ramiai, kalbėjimas kitiems
kalbant arba per didelis triukšmingumas. Balai rizikos ir kliniškai svarbiame intervaluose
paprSVSai rodo, kad toks elgesys yra būdingas, o jo lygis rodo, kad galimi ryškūs elgesio
sutrikimai.
Kai kurių tyrimų duomenimis paaugliams geriau pavyksta apibūdinti hiperaktyvumo
simptomus nei impulsyvumo ar nedėmesingumo simptomus (Smith, Pelham Jr., Gnagy,
Molina, & Evans, 2000). Kiti autoriai teigia, kad paaugliams sunku apibūdinti
nedėmesingumo ir hiperaktyvumo problemas (Hope et al.,1999). BASC-2 tyrimų rezultatų
analizė rodo, kad hiperaktyvumo ir dėmesio problemų skalės yra patikimos ir validžios.

Kontrolės lokusas
Kontrolės lokuso skalė vertina individo gebėjimo valdyti išorinius įvykius suvokimo lygį.
Žemi šios skalės balai reiškia, kad asmuo turi vidinių jėgų suvaldyti išorinius įvykius, o
aukšti balai rodo įsitikinimą, kad asmuo yra valdomas kitų, likimo ar kitokių abstrakčių jėgų.
Šios išorinės jėgos paprSVSai būna autoritetingi asmenys, tokie kaip tėvai ar mokytojai. Be
to, ši skalė vertina vaiko priskyrimo (kauzalinės atribucijos) sistemą.
Balai rizikos ir kliniškai svarbiame intervaluose gali rodyti bejėgiškumo jausmą, požiūrį
„kam vargintis?“, o taip pat stiprų tikėjimą laime ir sėkme. Aukštus balus turintys vaikai ir
jaunuoliai bus dėl visų savo problemų kaltinti kitus: bendraamžius, tėvus ir mokytojus. Jie
taip pat linkę manyti, kad netgi tinkamai elgdamiesi jie ne visuomet sulauks atitinkamo
atpildo.
Kliniškai reikšmingas T lygmuo taip pat gali atskleisti patologinį išorinės kontrolės
suvokimą, kuris naikina motyvaciją ir gebėjimo valdyti savo likimą jausmą, kuriais
grindžiama bendra psichinė sveikata. Aukštus šios skalės balus turi asmenys, kuriems
būdingas lengva paranoja dėl aplinkinio pasaulio. Jiems gali atrodyti, kad pasaulyje nėra
priežSVSingumo ar atsakomybės. Tokios nuomonės gali sukelti nerimą ar depresiją,
neleidžia vaikams ir jaunuoliams jaustis saugiai, kas yra labai svarbu sveikai raidai, ypač
vaikystėje. Aukštesnius balus gali turėti neseniai traumuoti respondentai arba sunkesnį
potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys. Balai kliniškai reikšmingame intervale rodo
vyraujančius psichinės sveikatos sutrikimus.

Blogas prisitaikymas mokykloje

Ši skalė yra tik SRP-COL formoje. Ji vertina suvokiamus sunkumus, susijusius su
povidurinio mokymo įstaigų lankymu. Tokie sunkumai gali būti nuobodulys, jausmas, kad
mokyklos reikalavimų neįmanoma įveikti, prievartos lankyti mokyklą jausmas, ir apskritai
motyvacijos lankyti užsiėmimus ir gerai mokytis trūkumas. Daugeliui moksleivių perėjimas
iš vidurinės mokyklos į povidurinio mokymo įstaigą yra gana sudėtingas. Ši skalė skirta
įvertinti besimokančiojo gebėjimą įveikti perėjimo sukeltus pokyčius. Aukšti balai rodo
bendrą nepasitenkinimą mokykla ir sunkumą prisitaikyti prie aukštesniojo mokslo
reikalavimų. Rekomenduojama daugiau patyrinėti tokių sunkumų priežSVSis.

Aštrių pojūčių siekis

Aštrių pojūčių siekis – tai asmenybės savybė, apibūdinama siekimu įvairių, naujų, sudėtingų
ir intensyvių pojūčių bei troškimas patirti fizinę, socialinę, teisinę ar finansinę riziką dėl
tokios patirties (Zuckerman, 1979, p. 10). Ši skalė, įtraukta į SRP-A ir SRP-COL formas,
vertina šią savybę tiriant norą įsitraukti į jaudinančias ar potencialiai pavojingas veiklas, o
taip pat troškimą patirti rizikingų įspūdžių.
Balai rizikos ir kliniškai reikšmingame intervaluose rodo polinkį nuobodžiauti, turėti daug
energijos ir elgtis rizikingai bei potencialiai nusikalstamai. Asmenų su aukštais Aštrių pojūčių
siekio skalės balais elgesys mokykloje paprSVSai būna sutrikęs. Jie linkę vartoti alkoholį,
narkotikus ir eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis. Esant žemiems Nerimo
skalės balai ir aukštiems Aštrių pojūčių siekio skalės balams paprSVSai diagnozuojamas
elgesio sutrikimas. Nors aštrių pojūčių siekis yra aiškiai susijęs su asocialiu elgesiu, jis nėra
siejamas su ADHD.
Aukštus Aštrių pojūčių siekio skalės balus danai lydi aukštesni Depresijos skalės balai, ypač
tarp vyrų. Tokie asmenys gali vis labiau įsitraukti į rizikingas veiklas bandydami įveikti
anhedoniją – vieną dažniausių depresijos simptomų.
Įvairiuose aštrių pojūčių siekių tyrimuose nustatyti akivaizdūs elgesio skirtumai pagal lytį ir
amžių. Šios skalės balai vaikinų grupėje yra aukštesni, o amžiaus požiūriu toks elgesys
stipriausiai pasireiškia paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje (Eysenck & Eysenck, 1985;
Zuckerman, 1979). Šias išvadas patvirtina tyrimai naudojant BASC ir BASC-2 elgesio
vertinimo sistemas.
Mokytojai dažnai nežino apie paauglių polinkį ieškoti aštrių pojūčių (Rowe, 1999). Šį
konstruktą galima įvertinti atliekant asmenybės savistatos testą. Atlikusi SVS klSVSerinę
analizę, Rowe (1999) nustatė grupę paauglių su stipriais aštrių pojūčių siekiais. Po to ji
išnagrinėjo tos pačios paauglių grupės MVS-A formų rezultatus ir nustatė, kad formas
užpildę mokytojai, mato šiuose paaugliuose vidutinius prisitaikymo mokykloje elgesio
sutrikimus. Šie duomenys rodo, kad Aštrių pojūčių siekio skalės aukštas T lygmuo gali rodyti
rimtą aštrių pojūčių siekio problemą, nors mokytojų vertinimas šios problemos gali ir
neatskleisti.

Nepilnavertiškumo jausmas
Nepilnavertiškumo jausmo skalė vertina suvokimą, kad nepavyks pasiekti reikiamų rezultatų,
atkaklumo nebuvimą ir įsitikinimą, kad nepasiseks (pirmiausia akademinėje veikloje). Asmuo
gali jausti, kad nesugebės patenkinti savo paties ar kitų lūkesčių. Ši skalė yra susijusi su
adekvačių aspiracijų formavimo koncepcija. Vaikų, kurie užsibrėžia arba sutinka įgyvendinti
nerealiai didelius tikslus balai šioje skalėje bus tikėtinai aukšti.
Balai rizikos intervale reiškia, kad šiek tiek arba vidutiniškai slopinamą pasitikėjimą savimi.
Balai kliniškai reikšmingame intervale paprSVSai rodo, kad asmuo jaučia, jog neįstengs
visuomenėje, „nuleido rankas“ ir nusprendė nebesiekti įprSVSinių tikslų.
Asmenys, kurių nepilnavertiškumo skalės balai yra aukšti, stokoja atkaklumo. Nors aukšti
balai turėtų reikšti pasitikėjimą savimi, jie dažnai rodo tam tikrą depresijos ar nerimo laipsnį
(išskyrus akivaizdžių elgesio sutrikimų ar asocialios asmenybės sutrikimų atveju). Aukštesni
Nepilnavertiškumo jausmo skalės balai pSVSebimi blogų akademinių rezultatų atvejais, esant
neurologinio sutrikimo sukeltiems kognityvinės funkcijos pokyčiams, protiniam atsilikimui,
mokymosi sutrikimui, depresijai.

Socialinis stresas
Socialinio streso skalė matuoja vaikų jaučiamos įtampos santykiuose su bendraamžiais ir
kitais lygį. Socialinė stresas sukelia įtampą, spaudimą ir nesugebėjimą susitvarkyti sunkiose
situacijose (ypač santykiuose su artimais draugais ir socialiniame bendravime). SVS
vertinama socialinė įtampa paprSVSai yra gili ir lėtinė, o ne ūmi ir praeinanti (kaip
apibrėžiama kai kuriose kitose streso koncepcijose).
Balai rizikos intervale arba aukštesni gali parodyti problemas, susijusias su nerimu,
sumišimas, ar somatinių nusiskundimų. Maži vaikai, kurių balai yra kliniškai reikšmingame
intervale, gali užsiskęsti, nesėkmingai bandydami susidoroti su šia įtampa.
Jie gali atrodyti drovūs ir susigėdinę, o taip jiems būdingas emocinis labilumas, nervingumas
ir pernelyg didelis susierzinimas.

Somatizavimas
Somatizavimo skalė SRP-A ir SRP-COL formose vertina polinkį skųstis santykinai
nedidelėmis fizinėmis problemomis, kas yra psichologinių sutrikimų išraiška. Ši skalė vertina
su sveikata susijusių problemų, baimių, ir susirūpinimo lygį ir pobūdį. Respondento pažymėti
fiziniai nusiskundimai gali realūs arba įsivaizduojami, tačiau jeigu teigiamai pažymima
daugiau teiginių, nusiskundimų veiksniai yra psichogeniniai. Mažų vaikų atsakymai į šios
skalės klausimus nėra visiškai patikimi, tačiau paaugliai ir jaunuoliai aiškiai atsako į tokius
klausimus.
Balai rizikos intervale arba aukštesni yra susiję su nerimu, internalizavimu ir jausmų
slopinimu, nors gali būti akivaizdūs nuolatiniai nusiskundimai. Balai kliniškai reikšmingame
intervale leidžia numatyti rimtesnes problemas, tokias kaip isterija ir teatrališkas fizinių
nusiskundimų perteikimas. Kliniškai reikšmingi balai taip pat gali būti susijęs su sunkiais
fiziniais negalavimais, pavyzdžiui opaligės skausmais. Aukšti balai taip pat gali reikšti menką
ego stiprumą, ypač jei žemi Asmeninio prisitaikymo skalės balai. Jei yra kitų patvirtinančių
kriterijų kitose skalėse, galima diagnozuoti tapatybės sutrikimą.

Adaptyvaus elgesio skalės

Adaptyvaus elgesio skalės matuoja teigiamą prisitaikymą. Skirtingai nuo klinikinių skalių,
aukšti adaptyvaus elgesio skalių balai rodo teigiamus arba pageidautinus charakterio bruožus,
o žemi balai rodo galimas problemines sritis. Adaptyvios skalės balai nuo 30 iki 39 laikomi
rizikos intervalu, o žemesni nei 30 balai laikomi kliniškai reikšmingais.

Tarpasmeniniai Sėkmingi asmens santykiai, jausmas būti

santykiai mėgiamu ir gerbiamu bendraamžių ir
suaugusių.
Santykiai su Savo vertės šeimoje suvokimas, vaiko-tėvų
tėvais santykių būklė ir vaiko suvokimas apie tėvų
pasitikėjimą ir rūpestį juo.
Savigarba Pasitenkinimas savimi, tiek savo kūnu tiek
savo asmeninėmis savybėmis.
Pasitikėjimas Užtikrintumas ir pasitikėjimas savo
savimi gebėjimais priimti sprendimus, manymas
esant patikimu.

Tarpasmeniniai santykiai
Tarpasmeninių santykių skalė matuoja asmens sėkmingus santykius su kitais ir šių santykių
teikiamo pasitenkinimo laipsnį. Balai rizikos intervale rodo bendravimo su kitais problemas ir
menkai išvystytus socialinius įgūdžius. Balai kliniškai reikšmingame intervale rodo rimtų
sutrikimų tikimybę, ypač bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais. Tą patvirtina aukšti
Požiūrio į mokytojus skalės balai ir žemi Santykių su tėvais skalės balai. Asmenys, kurių
tarpasmeninių santykių skalės balai nėra normos intervale, gali būti užsidarę, jiems trūksta
energijos socialinei sąveikai, ypač jei aukšti Depresijos skalės balai. Tokie asmenys gali kištis
į kitų asmenų santykius, sulaukdami ne socialinio priėmimo, o atstūmimo. Labai žemi balai
rodo vyraujantį kaltės jausmą, savęs kaltinimą dėl nesėkmių. Dauguma žmonių nori gerų
tarpasmeninių santykių, tačiau jų pastangos sukurti tokius santykius yra nesėkmingos.

Santykiai su tėvais
Santykių su tėvais skalė tiria savo vertės šeimoje suvokimą, vaiko-tėvų santykių būklę ir
vaiko suvokimo apie tėvų pasitikėjimą ir rūpestį laipsnį. Aukšti santykių su tėvais skalės balai
rodo teigiamą prisitaikymą. Balai rizikos intervale rodo vidutiniškai pažeistus santykius su
tėvais. Balai kliniškai reikšmingame intervale rodo, kad šeimoje gali būti rimtų problemų ir,
galbūt, akivaizdus susvetimėjimas. Labai žemi balai rodo galimą elgesio sutrikimą. Žemus
balus turintys paaugliais gali būti labai aktyvūs ir linkę išsišokti. Maži vaikai, kurių santykių
su tėvais skalės balai yra žemi, gali atrodyti užsidarę arba rodyti netinkamus jausmus. Vaikai,
turintys 30 ir mažesnius balus, pasižymi emociniu labilumu ir turi neigiamų nuostatų tėvų
atžvilgiu.

Savigarba
 Savigarbos skalė matuoja vaikų ir jaunuolių pasitenkinimą savimi, tiek savo kūnu tiek savo
asmeninėmis savybėmis. Aukšti šios skalės balai rodo teigiamą savigarbą. Kiti tokius
asmenis laiko šiltais, atvirais, drąsiais ir savimi pasitikinčiais. Jų santykiai su bendraamžiais
paprSVSai būna geri, jie save suvokia teigiamai ir turi reikiamą ego stiprumą. Asmenys su
žema savigarba, o ypač tie, kurių aukštas T lygmuo kliniškai reikšmingame intervale, yra
nuolat savimi nepatenkinti. Jų elgesyje aiškiai matomas drovumas, įtampa, kartais gali būti
nerimo ir depresijos apraiškos. Kai kurie paaugliai turi žemą savigarbą, nors kitokių
problemų SVS nerodo. Vertindami tokius vaikus tėvai ir mokytojai nurodė, kad pSVSebimas
nedidelis nerimas, depresija ir užsisklendimas (kiekvienoje skalėje maždaug pusė standartinio
nuokrypio aukščiau vidurkio). Griežti nurodymai gali sukelti tokių asmenų priešiškumą
elgesio keitimo intervencijomas. Taigi, intervencijos su žemą savigarbą turinčiais vaikais
sėkmei būtina sukurti pasitikėjimo atmosferą.

Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimo savimi skalė vertina užtikrintumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais priimti
sprendimus. Šis skalė yra gera priemonė asmeniniam prisitaikymui matuoti. Aukštas T
lygmuo rodo polinkį prisiimti atsakomybę ir priimti gyvenimo iššūkius.Aukštus balus
turintys asmenys nebijo savo emocijų, jų vidinė sistema gerai veikia. Balai rizikos ir kliniškai
reikšmingame diapazonuose gali rodyti pasitikėjimo savimi stoką ir sunkumus priimant
gyvenimo iššūkius (ypač akademinėje veikloje). Jaunesnių vaikų aukšti balai gali rodyti
depresiją ir nerimą dėl atsiskyrimo. Vaikų su žemais Pasitikėjimo savimi skalės balais tėvų ir
mokytojų vertinimai Dėmesio sutrikimų, Hiperaktyvumo ir Mokymosi sutrikimų skalėse
gali būti puse standartinio nuokrypio aukštesni už vidurkį (rodo nežymaus sutrikimo
simptomus).

Savęs vertinimo skalės (SVS) sudėtiniai vertinimo kriterijai

Nors SVS sudėtiniai vertinimo kriterijai neleidžia taip tiksliai kaip skalių įverčiai (balai)
nustatyti konkrečių sindromų ar stipriųjų pusių, jie padeda apibendrinti atsakymus ir daryti
platesnes išvadas apie įvairias prisitaikančios ir blogai prisitaikančios asmenybės tendencijas.
Savęs vertinimo skalės vaikams (SVS-V) (amžius nuo 8 iki 11 m.) ir Savęs vertinimo skalės
paaugliams ir jaunuoliams (SVS-P) formose yra penki suvestiniai rodikliai: Problemos
mokykloje, Problemų internalizavimas, Nedėmesingumas/hiperaktyvumas ir Asmeninis
prisitaikymas, o taip pat bendras rodiklis – Emocinių simptomų indeksas (ESI). Savęs
vertinimo skalės jauniems suaugusiems (SVS-S) (amžius nuo 18 iki 25 m.) formoje, kurioje
nėra Problemų mokykloje dalies, yra keturi sudėtiniai vertinimo kriterijai. Tačiau šio amžiaus
tiriamieji nebuvo mūsų tyrimo objektas ir plačiau jos nenagrinėsim.
Sudėtiniai vertinimo kriterijai sudaryti naudojant faktorinės analizės metodus ir
racionaliąją skalių analizę. SVS sudėtiniai vertinimo kriterijai rodo globalias asmenybės ir
elgesio problemas. Išskyrus Asmeninio prisitaikymo kategoriją, balai nuo 60 iki 69 sudaro
rizikos intervalą, o 70 ir aukštesni balai sudaro kliniškai reikšmingo elgesio intervalą.
Asmeninio prisitaikymo kategorijoje balai nuo 31 iki 40 sudaro rizikos intervalą, o žemesni
nei 30 balai sudaro kliniškai reikšmingo elgesio intervalą (4 lentelė).

4 lentelė. Sudėtinį vertinimo kriterijų sudarančios skalės

Skalė Problemos Problemų Nedėmesinguma Emocinių Asmeninis
mokykloje internalizavimas s simptomų prisitaikymas
 /hiperaktyvumas indeksas
SVS-V Požiūris į Atipiškumas Dėmesio Socialinis stresas Santykiai su
mokyklą Kontrolės sutrikimas Nerimas tėvais
Požiūris į lokusas Hiperaktyvumas Depresija Tarpasmeniniai
mokytojus Socialinis Nepinavertiškumo santykiai
stresas jausmas Savigarba
Nerimas Savigarba* Pasitikėjimas
Depresija Pasitikėjimas savimi
Netinkamumo savimi*
jausmas
SVS-P Požiūris į Atipiškumas Dėmesio Socialinis stresas Santykiai su
mokyklą Kontrolės sutrikimas Nerimas tėvais
Požiūris į lokusas Hiperaktyvumas Depresija Tarpasmeniniai
mokytojus Socialinis Nepinavertiškumo santykiai
Aštrių pojūčių stresas jausmas Savigarba
siekimas Nerimas Savigarba* Pasitikėjimas
Depresija Pasitikėjimas savimi
Netinkamumo savimi*
jausmas
Somatizavimas
SVS-S Atipiškumas Dėmesio Socialinis stresas Santykiai su
Kontrolės sutrikimas Nerimas tėvais
lokusas Hiperaktyvumas Depresija Tarpasmeniniai
Socialinis Netinkamumo santykiai
stresas jausmas Savigarba
Nerimas Savigarba* Pasitikėjimas
Depresija Pasitikėjimas savimi
Netinkamumo savimi*
jausmas
Somatizavimas
*
Skalės balai yra invertuojami (apverčiami) prieš perkeliant juos į suvestinius rodiklius

Savęs vertinimo skalės sudėtiniai vertinimo kriterijai trumpai aprašyti 5 lentelėje.

5 lentelė. Sudėtinių vertinimo kriterijų apibūdinimas

Problemos Šis kriterijus matuoja prisitaikymą mokykloje.

mokykloje
Problemų Sudėtinis vertinimo kriterijus, kurį galima apibūdinti kaip platų
internalizavimas vidinio distreso indeksą, atspindintį vaiko patiriamų problemų
internalizavimą.
Nedėmesingumas/hi Šis kriterijus apibūdina dėmesio ir aktyvumo lygmenį. Jeigu
peraktyvumas Mokytojų vertinimo ir Tėvų vertinimo skalėse
Nedėmesingumo/hiperaktyvumo balai yra rizikos arba
kliniškai reikšmingame intervale, galima galvoti apie ADHD
diagnozę.

Asmeninis Šis kriterijus apibendrina tinkamo prisitaikymo ar prisitaikymo

prisitaikymas problemų lygį. Aukšti šio kriterijaus balai rodo tinkamą
prisitaikymo lygį, o žemi balai – prisitaikymo problemas.
Emocinių simptomų Tai pats globaliausiais rimtų emocinių sutrikimų, ypač
indeksas internalizuotų sutrikimų, rodiklis. Aukšti rodiklio balai Beveik
visada rodo rimtą emocinį sutrikimą, ypač internalizuotų
sutrikimų, rodiklis.
Socialinio streso, Aukšti SND triados balai rodo rimtą emocinį sutrikimą,
nerimo ir depresijos kuriam būdinga depresija su didele įtampa. Bendrai aukšti šių
(SND) triada trijų skalių balai rodo menką pagalbos mechanizmą arba
menkus gyvenimo sunkumų įveikimo įgūdžius.

Problemos mokykloje
Problemų mokykloje, anksčiau vadintas Blogo prisitaikymo mokykloje, sudėtinis vertinimo
kriterijus sudarytas iš Požiūrio į mokyklą (SRP-C ir SRP-A formos), Požiūrio į mokytojus
(SRP-C ir SRP-A formos) ir Aštrių pojūčių siekimo (SRP-A forma) skalių. Nepriklausomai
nuo to, kokioje aplinkoje vaikas vertinamas (privačios praktikos kabinete, klinikoje,
psichiatrinėje ligoninėje ar kitur), psichodiagnostikos specialistas turi nepamiršti, kad
mokykla ir vaiko santykiai mokykloje yra ypač svarbūs vaiko gyvenime.
Aukšti balai Problemų mokykloje kategorijoje rodo vyraujantį nepasitenkinimą mokykla,
mokyklos darbuotojais ir mokymo procesu. Jei tiriamojo balai yra rizikos intervale, į tai
reikia atkreipti dėmesį ir atlikti daugiau tyrimų. Aukštus balus turinčių asmenų akademiniai
rezultatai gali būti blogi, bet nebūtinai. Balai kliniškai reikšmingame diapazone paprSVSai
susiję su rimtomis mokymosi problemomis ir sunkumais mokyklos aplinkoje. Tokius balus
turintiems paaugliams kyla iškritimo rizika. Aukštesni Problemų mokykloje kriterijaus balai
parodo konkretesnes problemas nei Problemų internalizavimo kriterijus. Vis dėlto, problemos
mokykloje retai kada būna nesusijusios su kitais asmenybės ir emociniais sutrikimais

Problemų internalizavimas
Ankstesnio Klinikinio neprisitaikymo kriterijaus pavadinimas buco pakeistas į Problemų
internalizavimo kriterijų, kad geriau atspindėtų jį sudarančių skalių turinį. Problemų
internalizavimo sudėtinė vertinimo kriterijų sudaro Atipiškumo, Kontrolės lokuso, Socialinio
streso, Nerimo, Depresijos ir Nepilnavertiškumo jausmo skalės. Šis kriterijus buvo įtrauktas į
Asmenybės savistatos testus pagrindžiant nuomonę, kad vaikai ir paaugliai gali patys
nusakyti savo internalizavimo simptomus (Kamphaus et al., 2003; Kamphaus & Frick, 2002).
Problemų internalizavimo sudėtinį vertinimo kriterijų galima apibūdinti kaip platų vidinio
distreso indeksą, atspindintį vaiko patiriamų problemų internalizavimą. Reikėtų nuodugniai
išnagrinėti šio kriterijaus balus rizikos intervale ar aukštesnius tam, kad būtų galima atmesti
depresijos, nerimo ar somatizacinio (somatoforminio) sutrikimo diagnozę. Asmuo, kurio
balai atskirose SVS skalėse nėra aukšti, gali turėti aukštus balus Problemų internalizavimo
kategorijoje dėl kumuliacinio emocinių problemų poveikio. Taigi, šis kriterijus gali būti ypač
naudingas, kadangi parodo, jog vidutinius ar šiek tiek aukštesnius balus atskirose SVS
skalėse turinčio asmens sutrikimai yra gerokai rimtesni, nei iš pradžių buvo galima manyti.
Balai rizikos intervale ar aukštesni įspėja, kad tokius asmenis reikia analizuoti giliau. T
lygmuo kliniškai reikšmingame intervale rodo rimtas problemas.
Jei Problemų internalizavimo kategorijoje balai yra aukšti, o Asmeninio prisitaikymo
kategorijoje – žemi, tai reiškia, kad vaikas gali būti emocionaliai pažeidžiamas, turi mažai
vidinių problemų įveikimo išteklių. Tokiu atveju būtina atidžiai įvertinti asmenybės profilį ir
nedelsiant taikyti intervenciją.
Nedėmesingumas/hiperaktyvumas
Suvestinis Nedėmesingumo/hiperaktyvumo kriterijus atsirado į BASC-2 SVS formas įvedus
Dėmesio problemų ir Hiperaktyvumo skales. Jei MVS ir (arba) TVS balai yra aukšti,
Nedėmesingumo/hiperaktyvumo balai rizikos arba kliniškai reikšmingame intervale verčia
galvoti apie ADHD diagnozę .

Asmeninis prisitaikymas
Suvestinė Asmeninis prisitaikymo kriterijų sudaro santykių su tėvas, Tarpasmeninių santykių,
savigarbos ir pasitikėjimo savimi skalės. Skirtingai nuo klinikinių skalių balų, aukšti šio
kriterijaus balai rodo tinkamą prisitaikymo lygį, o žemi balai – prisitaikymo problemas. Balai
rizikos intervale rodo, kad tiriamasis susiduria su tarpasmeninių santykių, savęs priėmimo,
identiteto vystymosi ir ego stiprumo problemų. Balai kliniškai reikšmingame diapazone
dažnai rodo, kad asmuo turi nepakankamus pagalbos siekimo ir problemų įveikimo įgūdžius.
Žemi šios skalės balai rodo blogus santykius su bendraamžiais, polinkį į užsisklendimą,
nemalonių jausmų ir minčių slopinimą ir pozityvių veiklų įtampai sumažinti trūkumą.
DSM-IV-TR diagnozių aspektu žemi asmeninio prisitaikymo balai labiau susiję su
prisitaikymo sutrikimais are tam tikrais II ašies asmenybės sutrikimais, o ne su
internalizavimo sindromu. Aukštesni balai problemų internalizavimo kategorijoje kartu su
žemais Asmeninio prisitaikymo balais rodo rimtų sutrikimų tikimybę bei nepakankamus
pagalbos siekimo ir problemų įveikimo įgūdžius.

Emocinių simptomų indeksas

Emocinių simptomų indeksas (ESI) yra pats globaliausiais rimtų emocinių sutrikimų, ypač
internalizuotų sutrikimų, rodiklis. Jis sudarytas iš keturių skalių iš Problemų internalizavimo
dalies (Socialinis stresas, Nerimas, Depresija, Netinkamumo jausmas) ir dviejų skalių iš
Asmeninio prisitaikymo dalies (Savigarba ir Pasitikėjimas savimi). Atkreipkite dėmesį, kad
Savigarbos ir Pasitikėjimo savimi skalės yra invertuotos (aukšti balai visose skalėse rodo
daugiau sutrikimų) prie pridedant jų balus prie ESI.
Aukšti ESI balai beveik visada rodo rimtą emocinį sutrikimą, kuris didele apimtimi veikia
asmens mintis ir jausmus. Kaip ir problemų internalizavimo rodiklis, ESI parodo kelių
emocinių sutrikimų, kurių nei vienas nelaikomas rimtu, kumuliacinį (kaupiamąjį) poveikį.
Vis dėlto, daugelio asmenų su aukštu emocinių simptomų indeksu balai atskirose skalėse, iš
kurių sudarytas indeksas, ir bent vienoje kitoje skalėje bus aukšti.
Aukšti ESI balai taip pat gali būti susiję su aukštais F skalės balais. Tokais atvejais reikia
atidžiai išnagrinėti visus SVS validumo indeksus ir formų pateikimo istoriją. Jei SVS forma
laikoma validžia, aukšti ESI balai aiškiai rodys ilgalaikį distresą ir rimtų emocinių sutrikimų
tikimybę. Pravartu būtų atidžiai išnagrinėti į ESI neįeinančių SVS skalių balus, kad būtų
galima nustatyti emocinio sutrikimo pobūdį. Taip pat vertėtų palyginti šią informaciją su
BASC-2 MVS ir TVS formų skalėmis ir Struktūruotos raidos istorijos duomenimis. Kai
kuriais atvejais vertinamo asmens ESI balai gali būti normaliame intervale. Tokie atvejai gali
rodyti, kad asmuo neigia savo problemas, klastoja savo atsakymus, kad būtų socialiai
priimtinas arba idealus, arba, yra psichologiškai naivesnis už savo bendraamžius.
Socialinio streso, nerimo ir depresijos (SND) triada
Tris į ESI įtrauktas skales – Socialinio streso, nerimo ir depresijos – galima vadinti SND
triada, ir jas reikia nagrinėti kartu. Aukšti SND triados balai rodo rimtą emocinį sutrikimą,
kuriam būdinga depresija su didele įtampa. Bendrai aukšti šių trijų skalių balai rodo menką
pagalbos mechanizmą arba menkus gyvenimo sunkumų įveikimo įgūdžius. Kai visų SND
tirados skalių T lygmuo yra 65 ar aukštesnis, galima numanyti dekompensacijos proceso
tikimybę. Tokiems asmenims reikia skirti ypatingą dėmesį.
Savęs vertinimo skalės teiginių/klausimų interpretavimas
Reikėtų vengti interpretuoti pavienius teiginius/klausimus, kadangi elgesio imtis, kurią
reprezentuoja vienas teiginys/klausimas, yra ribota. Kitaip tariant, atsakymo į bet kurį atskirą
teiginį/klausimą patikimumas yra abejotinas. Vis dėlto, SVS yra tam tikrų teiginių/klausimų,
kurie laikomi kritiniais, jeigu jų atsakymai yra kryptingi. Tokių kritinių teiginių/klausimų
interpretacija gali suteikti naudingos informacijos. Šie kritiniai teiginiai/klausimai SVS
formoje yra paryškinti.
Tokių kritinių teiginių/klausimų nėra daug ir jie buvo pasirinkti dėl jų turinio, o taip pat dėl jų
apibūdinamo elgesio retumo. Daugumoje kritiniai teiginiai/klausimai atspindi mintis,
jausmus, elgesį, kuriuos psichologas turėtų ištirti. Kai kurie kritiniai teiginiai/klausimai gali
būti susiję su mintimis apie savižudybę. Kiti atspindi mintis ar elgesius, kurie gali būti
nekontroliuojami arba atspindėti ekstremalios izoliacijos ir nevilties jausmus. Kai kurie
teiginiai, pavyzdžiui apie nualpimo atvejus, gal rodyti, kad tiriamąjį asmenį reikia nukreipti
kitų specialistų apžiūrai.
Vertinant SVS rezultatus, rekomenduojama apsiriboti tik kritinių teiginių/klausimų atskira
interpretacija. Klinikiniai psichologai turėtų naudoti kritinius teiginius/klausimus kaip
atskaitos tašką, kuriame turėtų užduoti respondentui daugiau klausimų, kad išsiaiškintų
respondento atsakymų esmę ir svarbą diagnozės nustatymui. Tokių klausimų interpretacijos
negalima nei sureikšminti, nei sumenkinti.