Vaistines Vaistu Techn LAB DARBAI Uzrak PDF

Jurga BERNATONIENĖ, Arūnas SAVICKAS,
Daiva MAJIENĖ, Zenona KALVĖNIENĖ,

Giedrė KASPARAVIČIENĖ, Gailutė DRAKŠIENĖ,
Saulė VELŽIENĖ
VAISTINĖS VAISTŲ
TECHNOLOGIJOS
LABORATORINIAI DARBAI
978–9955–15–598–0
LSMU Leidybos namai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija
Farmacijos fakultetas
Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra
Jurga BERNATONIENĖ, Arūnas SAVICKAS,

Daiva MAJIENĖ, Zenona KALVĖNIENĖ,
Giedrė KASPARAVIČIENĖ, Gailutė DRAKŠIENĖ,
Saulė VELŽIENĖ
VAISTINĖS VAISTŲ
TECHNOLOGIJOS
LABORATORINIAI DARBAI
Mokomoji knyga
LSMU Leidybos namai

Kaunas, 2019
Aprobavo LSMU MA Farmacijos fakulteto taryba
ir LSMU Leidybos komisija 2019-01-15. Protokolas Nr. 1/2019.
Recenzentai:
prof. Liudas Ivanauskas
prof. Sonata Trumbeckaitė
Trečioji pataisyta ir papildyta laida.
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų
banke (NBDB).
© J. Bernatonienė, 2019
© A. Savickas, 2019
© D. Majienė, 2019
© Z. Kalvėnienė, 2019
© G. Kasparavičienė, 2019
© G. Drakšienė, 2019
ISBN 978–9955–15–598–0 © S. Velžienė, 2019
eISBN 978–9955–15–597–3 © LSMU, 2019
TURINYS
Pratarmė..........................................................................................4
1. Milteliai...........................................................................................6
2. Vandeninių tirpalų gamyba............................................................ 31
3. Ypatingi tirpalų gamybos atvejai.................................................... 38
4. Farmakopėjinių tirpalų skiedimas.................................................. 48
5. Nevandeninių tirpalų gamyba........................................................59
6. Koncentruotųjų tirpalų gamyba.....................................................70
7. Mikstūrų gamyba vartojant koncentruotuosius tirpalus
ir tirpinant sausąsias medžiagas......................................................77
8. Didelės molekulinės masės medžiagų ir koloidų tirpalai................92
9. Suspensijos..................................................................................104
10. Emulsijos.....................................................................................117
11. Užpilai ir nuovirai. Gleivės.......................................................... 125
12. Lašai............................................................................................ 139
13. Linimentai................................................................................... 149
14. Tepalai......................................................................................... 156
15. Geliai........................................................................................... 171
16. Žvakutės, ovulės ir lazdelės......................................................... 185
17. Injekciniai preparatai................................................................... 200
18. Akių vaistai.................................................................................. 213
19. Vaistai, turintys antibiotikų.......................................................... 223
Priedai......................................................................................... 232
Literatūra..................................................................................... 255
3
PRATARMĖ
Ši mokomoji knyga skirta Farmacijos fakulteto trečio kurso stu-
dentams, studijuojantiems vaistinės vaistų technologiją. Leidinyje
pateikiamos trumpos teorinės žinios ir receptų sudėtys, reikalingos
laboratoriniams darbams atlikti. Prieduose pateikiama papildoma
informacija, naudojama skaičiavimams atlikti, ir medžiagų pavadi-
nimai pagal Europos farmakopėją.
LR Farmacijos įstatymas apibrėžia sąvokas, būdingas vaistų ga-
mybai vaistinėje:
• Ekstemporalus vaistas – vaistinėje pavieniam pacientui pagal
gydytojo receptą ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos užsaky-
mą pagamintas vaistinis preparatas (kartinis vaistinis preparatas)
arba pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis prepa-
ratas (aprašinis vaistinis preparatas).
• Aprašiniai vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių prepa-
ratų aprašus, kuriuos tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tar
nyba.
• Kartinis vaistinis preparatas – pavieniam pacientui pagal gydy-
tojo receptą ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą pa-
gamintas vaistinis preparatas.
• Ekstemporalūs vaistai gali būti ruošiami pagal receptus ir pagal
sveikatos priežiūros įstaigų užsakymus (magistraliniai vaistai),
pagal farmakopėjos straipsnius (oficinaliniai vaistai).
Geros vaistinių praktikos reikalavimai ekstemporalių vaistų ga-
mybai:
• Gamybinėje vaistinėje turi būti vaistinių preparatų gamybos la-
boratorijos patalpa(os) ir paskirtas vaistininkas, atsakingas už
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą ir kokybės kontrolę.
• Gamindama ekstemporalius vaistinius preparatus, vaistinė turi
laikytis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybai ir kontrolei.
4
• Vaistininkas turi įvertinti kiekvieno išrašyto ar užsakyto vaisti-
nio preparato sudėtį pagal vaistinių medžiagų suderinamumą ir
vartojimo dozes bei užtikrinti tinkamą vaistinio preparato ga-
mybą ir kokybės kontrolę.
• Ekstemporalūs vaistiniai preparatai turi būti gaminami ir tiria-
mi vadovaujantis galiojančios Europos farmakopėjos bendrinio
straipsnio „Vaistiniai preparatai“ (2619) nuostatomis.
• Aprašinis vaistinis preparatas gaminamas pagal vaistinio pre-
parato aprašą, kurį tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
• Vaistinių preparatų gamybai turi būti naudojamos vaistinės me-
džiagos, aprašytos galiojančioje Europos farmakopėjoje, jei joje
nėra – valstybės narės galiojančios farmakopėjos monografijose.
• Vaistinių preparatų ir vaistinių medžiagų kokybė užtikrinama
taikant tyrimų metodus, aprašytus galiojančioje Europos far-
makopėjoje, jei joje nėra – galiojančios valstybės narės farma-
kopėjos bendriniuose straipsniuose ir (arba) monografijose.
• Pagaminti ekstemporalūs vaistiniai preparatai turi būti tinkamai
paženklinti ir laikomi pagal sveikatos apsaugos ministro 2007
m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių prak-
tikos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus.
Mokomąją knygą parengė LSMU Medicinos akademijos Far-

macijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos kate-
dros dėstytojai. Tai trečiasis papildytas knygos leidimas.
Autoriai būtų dėkingi už pareikštas pastabas ir konkrečius pa-
siūlymus.
Autoriai
5
1. MILTELIAI
Pulveres
TIKSLAS: išmokti gaminti miltelius, atsižvelgiant į ekstem-

poralius receptus, parinkti tinkamą pakuotę ir nustatyti miltelių ko-
kybę.
Milteliai – kieta, biri, dozuota arba nedozuota vaistų forma,
skirta vidiniam arba išoriniam vartojimui. Atsižvelgiant į fizikinę
ir cheminę klasifikaciją, milteliai yra dispersinė sistema, kurios dis-
persinė terpė yra oras, o dispersinė fazė – kietosios miltelių dalelės.
Miltelių kategorijos nurodytos 1.1 paveiksle.
• paprastieji (Pulveres simplices), viena

Atsižvelgiant į sudėtį vaistinė medžiaga
• sudėtiniai (Pulveres compositi), dvi ar
daugiau vaistinių medžiagų
• dozuoti (Pulveres divisi) dozė įpakuota

Atsižvelgiant į dozavimą atskirai
• nedozuoti (Pulveres indivisi), milteliai
vienoje pakuotėje, dozuoja pats ligonis
• geriamieji (Pulveres ad usum internum)

Atsižvelgiant į vartojimą • išoriniam vartojimui (Pulveres ad usum
externum)
• skirti injekciniams tirpalams ruošti
1.1 pav. Miltelių kategorijos
6
Nedozuotų sudėtinių miltelių pavyzdys:
Rp.: Natrii chloridi 10,0
Natrii hydrogenocarbonatis 15,0
Misce fiat pulvis
D. S. Skalavimams, vieną arbatinį šaukštelį miltelių
ištirpinus pusėje stiklinės vandens.
Dozuoti milteliai recepte gali būti pažymėti dviem būdais:
a) nurodoma vieno miltelio kiekvienos sudedamosios dalies

kiekis ir miltelių skaičius:
Rp.: Acidi ascorbici 0,1
Glucosi monohydrici 0,5
Misce fiat pulvis
Da tales doses N. 10
S. Gerti po 1 miltelį 3 kartus per dieną.
b) nurodomas visų miltelių kiekvienos sudedamosios dalies

bendras kiekis ir į kelias dalis juos reikia padalyti:
Misce fiat pulvis
Divide in partes aequales N. 10
Pateikęs šiuos receptus ligonis gaus vienodus vaistus. Vieno

miltelio masė abiem atvejais bus 0,6.
Vaistinėje gaminamų ekstemporalių miltelių gamybą sudaro
keletas technologinių stadijų, vykdomų tokia seka: smulkinimas,
maišymas, dozavimas, pakavimas, ženklinimas. Smulkinimas. Vais-
tinių medžiagų smulkumas gaminant miltelius, turi svarbią reikš-
mę miltelių vienalytiškumui ir gydomajam poveikiui. Smulkesnės
medžiagos geriau susimaišo tarpusavyje, todėl tiksliau dozuojamos.
Vaistinės medžiagos iš farmacijos įmonių gaunamos miltelių pavi-
dalu, jų dalelių dydis būna skirtingas – nuo 70 iki 1000 µm, todėl
7
jie turi būti smulkinami. Vaistinėje milteliai smulkinami dažniausiai
porceliano grūstuvėje, piestele trinant į vieną pusę. Grūstuvės dydis
parenkamas atsižvelgiant į smulkinamų medžiagų kiekį. Grūstuvės
įkrova neturi viršyti 1/20 jos tūrio. Vidinis grūstuvės paviršius ir
piestelės galvutė turi būti šiurkštūs, o ne padengti glazūra, kad pies-
telė neslystų paviršiumi. Trynimo metu dalelę veikia dvi jėgos, to-
dėl dalelė nesiskaldo, o nusilupinėja (paviršinis smulkinimas), gau-
namas smulkus produktas. Smulkinant vaistines medžiagas, vienu
metu vyksta du procesai: dalelių smulkinimas, veikiant spaudimui ir
trynimui, bei smulkiausių dalelių sustambėjimas, veikiant tarpusa-
vio traukos jėgoms. Kai šių abiejų procesų greičiai susilygina, toliau
smulkinti netikslinga. Optimali smulkinimo trukmė – 2–3 min., ta-
čiau ji gali skirtis, nes kristalines medžiagas smulkinti yra sunkiau,
amorfines smulkinti lengva. Patyrę technologai optimalų smulkini-
mo laiką nustato atsižvelgiant į miltelių išvaizdą.
Pasvertos vaistinės medžiagos dedamos į grūstuvę po vieną,
smulkinamos ir maišomos iki smulkiausių dalelių, nuolat nuimant
jas nuo grūstuvės sienelių krapštuku. Tačiau dalis vaistinės medžia-
gos pasiliks grūstuvės porose. Atsižvelgiant į tai, smulkinimą reikia
pradėti nuo tos medžiagos, kurios nuostoliai bus mažiausi, jeigu su-
dėtyje nėra pagalbinės medžiagos. Jei miltelių sudėtyje yra laktozė,
sacharozė, gliukozė, kalcio ar magnio karbonatai, jomis rekomen-
duojama užpildyti grūstuvės poras.
Smulkinant keletą medžiagų vienu metu, jos smulkinasi atski-
rai, netrukdydamos viena kitai. Maišymo stadija yra svarbi gami-
nant sudėtinius miltelius. Miltelių sumaišymo tvarka priklauso nuo
medžiagų fizikinių ir cheminių savybių bei jų kiekių.
Sudėtinių miltelių gamyba iš lygių sudedamųjų

dalių kiekių
Tokiais atvejais sudėtiniai milteliai gaminami atsižvelgiant į vais-
tinių medžiagų fizikines savybes, galimi keli jų maišymo variantai:
Vaistinės medžiagos turi beveik vienodas fizikines savybes. Svar-
biausia reikia atsižvelgti į miltelių kristalinę struktūrą, suberiamąją
8
masę ir tankį. Jei šios savybės yra panašios – miltelių maišymo tvar-
ka neturi reikšmės miltelių kokybei.
Rp.: Metamizoli natrici
Acetaminopheni ana 0,15
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 10
Patikrinamos recepte nurodytos metamizolo natrio druskos do-
zės, palyginti jas su didžiausiomis leistinomis dozėmis, nurodyto-
mis 1 priede.
Didžiausia vienkartinė dozė (DVD) – 1,0 g.
Didžiausia paros dozė (DPD) – 3,0 g.
Vienkartinė dozė, išrašyta recepte (RVD) – 0,15 g.
Paros dozė, išrašyta recepte (RPD) – 0,3 g.
Dozės nėra per didelės.
Recepte nurodomos vienkartinės dozės. Gaminant šiuos mil-
telius, sudedamųjų dalių kiekiai didinami 10 kartų, nes gaminama
10 miltelių.
Savikontrolės lapelis:
Metamizoli natrici 1,5
Acetaminopheni 1,5
Miltelių masė 3,0
Miltelio masė 0,3 (N. 10)
Grūstuvėje maišant 1,5 g metamizolo natrio druskos ir 1,5 g
acetaminofeno (paracetamolio), per 2–3 min. gaunamas vienalytis
mišinys. Milteliai išsvarstomi po 0,3 g į 10 popieriaus kapsulių ir
sudedami į maišelį arba dėžutę. Klijuojama etiketė.
Vaistinių medžiagų kristalinė struktūra labai skirtinga.
Pirmiausia smulkinamos stambiakristalės medžiagos, po jų
smulkiakristalės ir paskiausiai lengvai dulkančios medžiagos.
Rp.: Acidi borici
Zinci oxidi
Talci ana 3,0
Misce fiat pulvis
D. S. Pabarstams.
9
Acidi borici 3,0
Zinci oxidi 3,0
Talci 3,0
Miltelių masė 9,0
Pagal pateiktą sudėtį gaminant sudėtinius miltelius, pirmiausia
grūstuvėje reikia susmulkinti 3,0 g kristalinės boro rūgšties, paskui
pridėti po 3,0 g amorfinių cinko oksido ir talko miltelių, išmaišyti.
Milteliai nedozuoti, todėl suberiami į išdavimo buteliuką, klijuoja-
ma etiketė.
Vaistinės medžiagos, esančios milteliuose, turi skirtingą suberia-
mąją masę.
Rp.: Magnesii oxidi
Natrii hydrogenocarbonatis ana 0,3
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 10
Magnesii oxidi 3,0
Miltelių masė 6,0
Natrio vandenilio karbonatas – balti, smulkūs kristaliniai mil-

teliai, juos pirmiausia ir reikia smulkinti. Grūstuvėje susmulkinus
3,0 g natrio vandenilio karbonato, atsargiai suberiami dulkantys
3,0 g magnio oksido milteliai ir išmaišoma. Taip mažinamas magnio
oksido dulkėjimas ir nuostolis. Milteliai išsvarstomi į 10 pergamen-
to kapsulių po 0,6 g, sudedami į maišelį arba dėžutę. Klijuojama
etiketė.
10
Sudėtinių miltelių gamyba iš skirtingų sudedamųjų
dalių kiekių
Jeigu skirtumas tarp ingredientų masių yra mažesnis nei 1:20, o
bendra miltelių masė siekia tik keletą gramų, tai visas sudedamąsias
dalis galima smulkinti ir maišyti vienu metu.
Gaminant miltelius, kurių tam tikrų sudedamųjų dalių kiekiai
labai skiriasi, smulkinimas ir maišymas pradedamas nuo mažiau-
sios sudedamosios dalies kiekio ir pridedamos sudedamosios da-
lys, išrašytos didėjančiais kiekiais. Kuo mažesnis miltelių kiekis, tuo
daugiau jį reikia susmulkinti. Be to, būtina atsižvelgti ir į fizikines
kristalinių medžiagų savybes.
Norint sumažinti miltelių adsorbciją ant grūstuvės paviršiaus,
prieš suberiant mažą vaistinės medžiagos kiekį, grūstuvės poras rei-
kia įtrinti indiferentine medžiaga (jeigu jos išrašyta) arba vaistine
medžiaga, išrašyta didžiausiu kiekiu. Didesnioji dalis susmulkintos
medžiagos išberiama ant popieriaus kapsulės, grūstuvėje paliekama
medžiagos maždaug tiek, kiek bus dedama antrosios medžiagos.
Rp.: Phenobarbitali 0,1
Papaverini hydrochloridi 0,02
Sacchari 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 10
Patikrinamos stipriai veikiančių vaistinių medžiagų dozės:

Fenobarbitalio DVD – 0,2 g, RVD – 0,1 g,
DPD – 0,5 g, RPD – 0,3 g.
Papaverino hidrochlorido DVD – 0,2 g, RVD – 0,02 g,
DPD – 0,6 g, RPD – 0,06 g.
Phenobarbitali 1,0
Sacchari 2,0
Miltelių masė 3,2
11
Pirmiausia į grūstuvę dedama 2,0 g sacharozės ir gerai ištrina-
ma (taip išvengiama stipriai veikiančių medžiagų nuostolio). Di-
desnė sacharozės dalis nupilama ant popieriaus kapsulės, paliekama
maždaug tiek, kiek bus dedama papaverino hidrochlorido. Sube-
riama 0,2 g, papaverino hidrochlorido, smulkinama, sumaišoma su
grūstuvėje esančia sacharoze, dedama 1,0 g fenobarbitalio, smulki-
nama, maišoma, galiausiai suberiama likusi sacharozė, sumaišoma
iki vienalytės masės. Miltelių masė išsvarstoma po 0,32 g į 10 po-
pieriaus kapsulių, kurios sudedamos į maišelį arba dėžutę. Klijuo-
jama etiketė.
Miltelių gamyba su augaliniais ekstraktais

Augaliniai ekstraktai – tai koncentruotos augalinės ištraukos.
Atsižvelgiant į konsistenciją, gali būti sausieji (Extracta sicca) ir
tirštieji (Extracta spissa). Sausieji ekstraktai yra labai higroskopiški,
lengvai atidrėksta, o tirštieji ekstraktai sukietėja, todėl vieni ir kiti
turi būti laikomi sandariai uždaryti. Ekstraktai suteikia milteliams
spalvą, tačiau tai nėra dažančiosios medžiagos. Dažnai į ekstempo-
ralių miltelių sudėtį įeina šunvyšnių lapų standartizuoti ekstraktai.
Sausasis šunvyšnių lapų ekstraktas, standartizuotas (1:2) (Belladon-
nae folii extractum siccum normatum) ir tirštasis šunvyšnių lapų eks-
traktas, standartizuotas (1:1) (Belladonnae folii extractum spissum
normatum). Milteliai, turintys sausojo šunvyšnių lapų ekstrakto, ga-
minami atsižvelgiant į bendrąsias miltelių gamybos taisykles.
Rp.: Extracti Belladonnae folii sicci normati 0,02
Magnesii oxidi 0,1
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 12
Patikrinamos sausojo šunvyšnių lapų ekstrakto dozės:

DVD – 0,05 g, RVD – 0,02 g,
DPD – 0,15 g, RPD – 0,06 g.
12
Extracti Belladonnae folii sicci normati 1:2 – 0,48
Magnesii oxidi 1,2
Miltelių masė 4,08
2,4 g natrio vandenilio karbonato smulkinama grūstuvėje, tuo

pačiu įtrinamos grūstuvės poros. Didesnė natrio vandenilio karbo-
nato dalis nupilama ant popieriaus kapsulės, suberiama 0,48 g sau-
sojo šunvyšnių lapų ekstrakto (1:2), smulkinama ir maišoma. Sube-
riamas likęs natrio vandenilio karbonatas ir išmaišoma. Galiausiai
suberiama 1,2 g magnio oksido miltelių (dulkanti medžiaga) ir su-
maišoma iki vienalytės masės. Miltelių vienalytiškumą vertinti yra
paprasta, nes augaliniai ekstraktai suteikia milteliams spalvą. Milte-
liai išsvarstomi po 0,34 g į 12 vaškuotų kapsulių, jos sudedamos į
maišelį arba dėžutę. Klijuojama etiketė.
Gaminant miltelius su tirštuoju šunvyšnių lapų ekstraktu, to pa-
ties recepto savikontrolės lapelis:
Extracti Belladonnae folii spissi normati 1:1 – 0,24
Magnesii oxidi 1,2
2,4 g natrio vandenilio karbonato smulkinamas grūstuvėje, tuo

pačiu įtrinamos grūstuvės poros ir supilamas ant popieriaus kap-
sulės. 0,24 g tirštojo standartizuoto šunvyšnių lapų ekstrakto (1:1)
sveriama ant filtrinio popieriaus. Tirštasis ekstraktas prilipinamas
prie piestelės galvutės, popierius nuimamas jo paviršių iš apačios
sudrėkinus vandeniu ar etanoliu. Tirštasis ekstraktas yra klampi
masė, turinti iki 25 proc. vandens, jį tolygiai sumaišyti su milte-
liais yra sunku. Todėl pirmiausia tirštasis ekstraktas grūstuvėje pra-
skiedžiamas 2–3 lašais etanolio, vandens ir glicerolio (1:6:3) miši-
niu, maišant iki vienalytės, pusiau tirštos masės, sumaišomas su jau
13
susmulkintu natrio vandenilio karbonatu ir 1,2 g magnio oksido
miltelių. Masė gerai išmaišoma. Milteliai išsvarstomi po 0,32 g į
12 vaškuotų kapsulių. Ant išorinės pakuotės maišelio arba dėžutės
klijuojama etiketė.
Jei į gaminamų miltelių sudėtį įeina skysčius lengvai adsorbuo-
jančios medžiagos (magnio karbonatas, magnio oksidas, krakmolas,
fenilsalicilatas), galima panaudoti iš tirštojo ekstrakto paruoštą tir-
palą. Gaminamas 1:2 koncentracijos tirpalas, naudojant etanolio,
vandens ir glicerolio (1:6:3) mišinį. Tirpalas matuojamas lašais kali-
bruota pipete. Jį galima vartoti 15 dienų.
Gaminant miltelius su šunvyšnių ekstrakto tirpalu, recepto sa-
vikontrolės lapelis:
Solutionis Extr. Belladonnae folii spissi normati 1:2 – 0,48
(gtt. XIX)
Magnesii oxidi 1,2
Į grūstuvę dedama 2,4 g natrio vandenilio karbonato ir gerai

ištrinama. Tada įlašinama 19 lašų tirštojo šunvyšnių lapų ekstrakto
tirpalo (kalibruotos pipetės 0,1 g šunvyšnių lapų ekstrakto tirpalo
atitinka 4 lašus), sumaišius suberiama 1,2 g magnio oksido ir sumai-
šoma. Pagamintų miltelių masė turi būti biri ir vienalytė. Milteliai
išsvarstomi po 0,34 g į 12 pergamento kapsulių. Ant maišelio ar
dėžutės klijuojama etiketė.
Miltelių gamyba su spalvotosiomis ir dažančiosiomis

medžiagomis
Kai kurios vaistinės medžiagos yra spalvotos, tačiau jų sorbci-
nės savybės nėra ryškios, todėl jos nepriskiriamos prie dažančiųjų
medžiagų (bismuto subgalatas, chinozolis, vario sulfatas pentahi-
dratas, siera, augaliniai sausieji ekstraktai). Milteliai, kurių sudėtyje
yra spalvotų medžiagų, gaminami pagal bendrąsias miltelių gamy-
bos taisykles.
14
Ekstemporalių vaistų sudėtyje gali būti medžiagos, kurių sorb-
cinės savybės yra ryškios (briliantinis žaliasis, metileno mėlynasis,
akrichinas, riboflavinas, nitrofuralis, kalio permanganatas, etakridi-
no laktatas monohidratas). Tokios medžiagos priskiriamos dažan-
čiųjų medžiagų kategorijai ir laikomos atskirai. Gaminant miltelius
su dažančiosiomis medžiagomis, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:
milteliai, turintys tokių medžiagų, gaminami tam skirtoje vieto-
je, atskirose grūstuvėse, dažančioji medžiaga į grūstuvę dedama
sluoksniuojant tarp dviejų nedažančiųjų. Taip mažiau užteršiami
indai, mažinami nuostoliai.
Rp.: Riboflavini 0,05
Acidi nicotinici 0,1
Acidi ascorbici 1,0
Misce fiat pulvis
Divide in partes aequales N. 10
D. S. Gerti po 1 miltelį 3 kartus per dieną.
Patikrinamos nikotino rūgšties dozės ir pažymima:

DVD – 0,1 g, RVD – 0,01 g,
DPD – 0,5 g, RPD – 0,03 g.
Riboflavini 0,05
Acidi ascorbici 1,0
Grūstuvėje smulkinama ir gerai išmaišoma 1,0 g askorbo rūgš-

ties ir 2,0 g gliukozės monohidrato, mišinys nupilamas ant popie-
riaus kapsulės, grūstuvėje paliekant apie 0,1 g. Sudedama 0,1 g
nikotino rūgšties, smulkinama ir gerai išmaišoma. Įdedama 0,05 g
15
riboflavino, tai yra dažančioji medžiaga, todėl ant jos pilama dalis
gliukozės monohidrato ir askorbo rūgšties mišinio, išmaišoma. Su-
pilamas likęs miltelių mišinys nuo popieriaus kapsulės ir išmaišo-
mas iki vienalytės masės. Pagaminti milteliai yra geltonos spalvos,
todėl lengva vertinti jų vienalytiškumą. Milteliai išsvarstomi į 10
dozių po 0,31 g. Milteliai, turintys dažančiųjų medžiagų, gali nuda-
žyti dantis ir burnos gleivinę, todėl tikslinga juos pakuoti į kietąsias
želatinos kapsules. Klijuojama etiketė:
Lietuvos sveikatos Lig. Vardenis Pavardenis

mokslų universiteto EKSTEMPORALUS VAISTAS
vaistinė (Geriamieji milteliai)
Gamybos Nr. XX Vieno miltelio sudėtyje yra veikliųjų medžiagų:
riboflavino 0,005; nikotino rūgšties 0,01; askorbo
Tinka iki: rūgšties 0,1; pagalbinės medžiagos gliukozės
20XX XX XX monohidrato 0,2.
Miltelio masė 0,315. Dozių skaičius 10
Vartoti per burną. Gerti po1 miltelį 3 kartus per dieną

po valgio.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje
vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Sukilėlių pr. 51, 50106 Kaunas. Tel.: xxxxxx
Miltelių gamyba su sunkiai smulkinamomis

medžiagomis
Sunkiai smulkinamos, lakiosios ir turinčios būdingą kvapą me-
džiagos – jodas, raceminis mentolis, raceminis kamparas, timolis.
Medžiagų kristalai sunkiai smulkinami, todėl smulkinamos naudo-
jant pagalbinį skystį, kuriame jos yra tirpios. Raceminis kamparas,
raceminis mentolis, timolis tirpsta 90 proc. (V/V) etanolyje santy-
kiu 1:1, jodas – 95 proc. (V/V) etanolyje santykiu 1:10. Ištirpinus
medžiagą, lakusis tirpiklis išgaruoja, o medžiaga rekristalizuojasi į
smulkiausius miltelius.
Rp.: Jodi 0,05
Borax
M. D. S. Skalavimams.
16
Jodi 0,05
Boraxi 5,0
Grūstuvėje smulkinamas kristalinis boraksas (5,0 g), kartu už-

sipildo grūstuvės poros. Susmulkintas boraksas išpilamas ant po-
pieriaus kapsulės. 0,05 g jodo ištirpinama 0,5 ml 95 proc. etanolio.
Tirpalas maišomas, kai tirpiklis beveik išgaruoja, dedama 5,0 g nat
rio vandenilio karbonato, smulkinama ir maišoma, sudedami su-
smulkinti borakso milteliai. Mikrokristalinis jodas maišant tolygiai
pasiskirsto miltelių mišinyje. Milteliai suberiami į išdavimo indą –
buteliuką su sandariu uždoriu, klijuojama etiketė.
Miltelių gamyba su nuodingosiomis ir stipriai

veikiančiomis medžiagomis
Nuodingosios medžiagos ir jų trituracijos laikomos užrakintoje
spintoje. Jei recepte nuodingosios ar stipriai veikiančios medžia-
gos visiems milteliams išrašyta mažiau kaip 0,05 g, tai gaminant
tenka vartoti šios medžiagos trituraciją. Trituracija – iš anksto pa-
ruoštas nuodingosios ar stipriai veikiančios ir indiferentinės me-
džiagos (dažniausiai laktozės) mišinys. Gamybos metu trituracija
1:10 (1+9), vartojama tada, kai bendras nuodingosios ar stipriai
veikiančios medžiagos kiekis recepte išrašytas centigramais. Tritu-
racija 1:100 (1+99), vartojama tada, kai bendras nuodingosios ar
stipriai veikiančios medžiagos kiekis recepte išrašytas miligramais.
Ruošiant trituracijas, nuodingosios ar stipriai veikiančios medžiagos
ir laktozė turi būti labai gerai susmulkintos ir sumaišytos vienos su
kitomis, atsižvelgiant į bendrąsias miltelių gamybos taisykles. No-
rint, kad trituracijos mažiau sluoksniuotųsi, jos laikomos mažuo-
se buteliukuose ir prieš sveriant permaišomos, išpylus į grūstuvę.
Pagamintos trituracijos laikomos ne ilgiau kaip mėnesį. Ant indų,
kuriuose laikomos trituracijos, turi būti etiketė, pvz.:
17
Trituratio Atropini sulfas 1:100 cum Lactosum anhydricum
(0,001 Atropini sulfatis = 0,1 Triturationis)
Pagaminimo data ir trituracijos kiekis.
Rp.: Scopolamini hydrobromidi 0,0001

Morphini hydrochloridi 0,01
Sacchari 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 10
S. Po 1 miltelį iš ryto ir vakare.
Recepte išrašytos dvi nuodingosios medžiagos: skopolamino hi-

drobromidas ir morfino hidrochloridas, todėl recepte, savikontrolės
lapelyje abi medžiagos pabraukiamos raudona spalva. Patikrinamos
šių medžiagų dozės, pažymima:
Skopolamino hidrobromidas DVD – 0,0005 g, RVD – 0,0001 g,
DPD – 0,0015 g, RPD – 0,0002 g.
Morfino hidrochloridas DVD – 0,02 g, RVD – 0,01 g,
DPD – 0,05 g, RPD – 0,02 g.
Visų 10 miltelių skopolamino hidrobromido kiekis – 0,001 g,
todėl vartojama trituracija 1:100, kurios reikia pasverti 0,1 g. Kad
miltelio masė nepakistų, sacharozės kiekis sumažinamas atėmus
tiek, kiek imama trituracijos (į nuodingosios medžiagos kiekį ga-
lima neatsižvelgti, nes jis labai mažas), t. y. sacharozės imama 2,0–
0,1 = 1,9 g.
Triturationis Scopolamini hydrobromidi 1:100 – 0,1
Sacchari 1,9
Miltelių masė 2,1, miltelio masė 0,21 (N. 10)
Nuodingoji medžiaga arba jos trituracija sveriama dalyvaujant

dviem asmenims – atsakingam asmeniui ir vaistininkui. Vaistinin-
18
kas, apskaičiavęs nuodingosios medžiagos arba trituracijos kiekį,
prašo atsakingąjį asmenį atsverti šių medžiagų. Pasvėręs nuodingąją
medžiagą, atsakingasis asmuo kitoje recepto pusėje parašo duotos
medžiagos pavadinimą, kiekį, datą ir pasirašo.
Vaistininkas, gavęs medžiagą, taip pat parašo gautos medžiagos
pavadinimą, kiekį, datą ir pasirašo. Šio recepto atveju reikalavimai
rašomi taip:
Data, Triturationis Scopolamini hydrobromidi 1:100 – 0,1
Daviau: atsakingojo asmens parašas:
Data, Triturationis Scopolamini hydrobromidi 1:100 – 0,1
Gavau: vaistininko parašas
Grūstuvėje ištrinama 1,9 g sacharozės ir išpilama ant popieriaus

kapsulės, paliekant mažą jos dalį. Suberiama 0,1 g skopolamino
hidrobromido trituracijos 1:100, piestele smulkinama, išmaišoma.
Suberiama 0,1 g morfino hidrochlorido, smulkinama, maišoma ir
mažomis porcijomis suberiama sacharozė nuo popieriaus kapsulės
ir vėl maišoma. Milteliai svarstomi po 0,21 g į 10 pergamento kap-
sulių, sudedami į maišelį ar dėžutę. Etiketė ant pakuotės turi būti
klijuojama taip, kad jos nepažeidus nebūtų galima atidaryti. Mil-
telių, kurių sudėtyje yra nuodingųjų medžiagų, pakuotė turi būti
ženklinama papildomu perspėjimu etiketėje „Elgtis atsargiai!“. Pa-
gaminti milteliai, turintys nuodingųjų medžiagų, vaistinėje laikomi
atskirai nuo kitų pagamintų vaistų.
Dozavimas
Nedozuoti milteliai supilami į buteliukus, uždaromus užsuka-
mais plastikiniais arba pritrintais stikliniais kamščiais. Dozuoti mil-
teliai dažniausiai dozuojami mase, juos išsvarstant elektroninėmis
arba rankinėmis svarstyklėmis, kurios parenkamos, atsižvelgiant į
jų mažiausią (minimalią) ir didžiausią (maksimalią) apkrovą. Milte-
liai, kurių sudėtyje nėra stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų,
gali būti dozuojami tūriu, naudojant šaukštus – dozatorius. Šaukšto
talpa nustatoma tokia, kad atitiktų reikiamą miltelių masę. Miltelių
19
masė turi būti tikrinama sveriant po kiekvienos dešimtos dozės.
Jei pakuotės medžiagos recepte nenurodytos, milteliai pakuojami
atsižvelgiant į sudedamųjų dalių savybes į paprasto, vaškuoto, pa-
rafinuoto popieriaus arba pergamento kapsules. Į vaškuoto arba pa-
rafinuoto popieriaus kapsules pakuojami milteliai, turintys higros-
kopinių arba kristalizacinio vandens turinčių medžiagų (sacharozės,
sausųjų augalinių ekstraktų, teofilino etilendiamino hidrato ir kt.)
arba medžiagų, reaguojančių su ore esančiu deguonimi ar anglies
dvideginiu (terpinhidrato, kodeino). Į pergamento kapsules pakuo-
jami milteliai, turintys spalvotųjų (vario citrato, bismuto subgalato)
ar lakiųjų (raceminio kamparo, raceminio mentolio) medžiagų. Į
kietąsias želatinos kapsules – milteliai, turintys dažančiųjų medžia-
gų (riboflavino, akrichino, metileno mėlynojo). Nehigroskopiški ir
nelakieji milteliai pakuojami į paprasto popieriaus kapsules. Kap-
sulės tvarkingai sulankstomos ir sudedamos į dėžutes ar maišelius.
Miltelių pakavimas į želatinos kapsules

Gydytojui nurodžius, milteliai gali būti beriami į kietąsias kap-
sules. Medicininės kapsulės – tai kietos talpos, gaminamos farma-
cijos įmonėse iš želatinos, hidroksipropilmetilceliuliozės, augalinių
polisacharidų ir pagalbinių medžiagų – plastifikatorių. Vaistinės
medžiagos, kurias suardo skrandžio sultys, turi pradėti veikti žarny-
ne. Tokias medžiagas patogu pakuoti skrandyje netirpiose kapsulėse
padengiant jas specialiomis plėvelėmis ar lakais. Kietąsias kapsules
pripildyti miltelių reikia taip, kad dozavimas būtų tikslus.
Rp.: Furosemidi 2,5 mg
Glucosi 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 15 in capsules gelatinoses N. 1
S. Gerti po 1 miltelį per dieną.
Furosemidi 0,0375
Glucosi 1,5
Kapsulės masė 0,202 (N. 15)
20
Milteliai gaminami grūstuvėje pagal miltelių gamybos taisy-
kles. Paruoštas miltelių mišinys laisvai suberiamas į matavimo cilin-
drą, pamatuojamas užimamas tūris. Pirmo numerio kapsulės talpa
yra 0,5 ml. 15-os kapsulių tūris 0,5 × 15 = 7,5 ml. Jeigu laisvai
subėrus miltelius tūris nesiekia 7,5 ml, milteliai papildomi laktoze,
vėl suberiami į grūstuvę ir išmaišomi. Kapsulės milteliais pildomos
naudojant kapsuliavimo mašinėles (1.2 pav.). Užpildytos kapsulės
suberiamos į buteliuką, sandariai uždarius klijuojama etiketė:
Lietuvos Lig. Vardenis Pavardenis

sveikatos mokslų
EKSTEMPORALUS VAISTAS
universiteto (Geriamosios furozemido 2,5 mg kapsulės)
vaistinė Vienos kapsulės sudėtyje yra veikliosios medžiagos
furozemido 2,5 mg; pagalbinės medžiagos gliukozės 0,2 g.
Gamybos Nr. XX Kapsulių skaičius 15.
Tinka iki: Vartoti per burną. Gerti po 1 kapsulę per dieną.

20XX XX XX Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje
1.2 pav. Kapsuliavimo mašinėlė ir kapsulės
21
Miltelių gamyba panaudojant tabletes
Vaistinėje nesant vaistinės medžiagos miltelių pavidalu, gali
būti naudojamos tabletės. Jų sudėtyje yra ne tik veiklioji medžiaga,
bet ir pagalbinių medžiagų. Į tai reikia atsižvelgti.
Rp.: Trimethoprimi 28 mg
Glucosi 0,2
M. fiant pulv.
D. t. d. N. 60
Trimethoprimi ex tab. 100 mg N. 16,8
Glucosi 9,83
Bendra miltelių masė 13,68 g
Vieno miltelio masė 0,22
Miltelių skaičius 60
Trimetoprimo visiems milteliams pagaminti reikia 1,68 g (0,028
× 60). Tabletėje yra po 100 mg veikliosios medžiagos, todėl milte-
lių gamybai reikia 16,8 tabletės. Sutrinama 17 tablečių, pasveriama
3,85 g tablečių masės (1,68 g veikliosios medžiagos ir 2,17 g pagal-
binių medžiagų). Gliukozės kiekis mažinamas tiek, kiek tabletėse
yra pagalbinių medžiagų (12,0–2,17), miltelių gamybai gliukozės
reikia 9,83 g. Grūstuvės poros pripildomos gliukozės, pilami trime-
toprimo tablečių milteliai, dalimis pridedama gliukozė. Vienalytė
miltelių masė išsvarstoma į 60 miltelių pakelių po 0,22 g, pakuo-
jama į pergamentines kapsules. Kapsulės sudedamos į dėžutę arba
maišelį, rašoma etiketė:
sveikatos EKSTEMPORALUS VAISTAS
mokslų (Geriamieji milteliai)
universiteto Vieno miltelio sudėtyje yra veikliosios medžiagos
vaistinė trimetoprimo 0,028 g; pagalbinės medžiagos gliukozės 0,2 g.
Gamybos Miltelio masė 0,22. Miltelių skaičius 60.
Nr. XX
Vartoti per burną. Gerti po 1 miltelį 2 kartus per dieną.
Tinka iki: Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje,
20XX XX XX ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
22
Miltelių kokybės vertinimas
Vertinant pagamintų miltelių kokybę, patikrinamas recepto sa-
vikontrolės lapelio išrašymas, pakuotė, spalva, skonis, kvapas, vie-
nalytiškumas, birumas ir dozių masės nuokrypiai.
Vienalytiškumas tikrinamas piestelės galvute paspaudus milte-
lių masę – 25 cm nuotoliu neturi būti matomos pavienės miltelių
dalelės.
Birumas tikrinamas miltelius perpilant nuo vienos kapsulės ant
kitos – neturi jų likti ant popieriaus ir neturi susidaryti gumulėlių.
Dozuoti milteliai turi atitikti masės vienodumo testą. Miltelių
masės nuokrypiai, nesvarbu, koks dozavimo būdas, neturi būti di-
desni už leidžiamas normas, nurodytas galiojančioje Europos far-
makopėjoje.
Milteliuose pasitaikančios nedermės

Dažniausiai pasitaikantis sudėtinių miltelių nedermių rezulta-
tas yra miltelių sudrėkimas ir suskystėjimas. Tai dažniausiai vyksta
dėl fizinio ingredientų nesuderinamumo. Sausosios medžiagos gali
suskystėti dėl hidratacinio vandens atsipalaidavimo, dėl vandens
adsorbcijos ar dėl eutektikos reiškinio. Pagaminti sudėtiniai milte-
liai turi išlikti birūs, tačiau jie praranda birumą tuomet, kai mišinio
vandens garų slėgis yra mažesnis nei aplinkos garų slėgis. Miši-
nys sugeria drėgmę iš oro, nes jis higroskopiškesnis nei kiekvienas
komponentas atskirai. Daugelis drėkstančių mišinių išlieka birūs
esant santykinei drėgmei 30–40 proc., o esant didesnei, jie pra-
randa birumą. Mažiausia santykinė drėgmė, kuriai esant milteliai
pradeda sugerti aplinkos drėgmę, vadinama kritine. Kalio bromido
ji yra 78 proc. natrio bromido – 60 proc., o bromidų mišiniui –
55 proc.
Milteliai, kurių sudėtyje yra junginiai su vandeniu (hidratai),
esant normaliai santykinei drėgmei ir kambario temperatūrai, yra
stabilūs. Didėjant aplinkos temperatūrai ir mažėjant drėgmei, iš šių
junginių gali išsiskirti kristalizacinis vanduo. Kai kurios medžiagos
lengvai sugeria vandenį, todėl temperatūrai mažėjant, o drėgmei
didėjant milteliai gali įgauti tešlos konsistenciją. Tačiau yra vaistinių
23
medžiagų mišiniai, kurie sugeria drėgmę esant bet kokiai aplinkos
santykinei drėgmei. Askorbo rūgštis mišiniuose su metenaminu
sudrėksta nepriklausomai nuo santykinės oro drėgmės. Askorbo
rūgštis sudaro atidrėkstančius mišinius su kalcio glicerofosfatu,
kofeino-natrio benzoatu, teofilino-etilendiamino hidratu. Tačiau
askorbo rūgšties ir teofilino-etilendiamino hidrato milteliai, įpa-
kuoti į vaškuotą ar parafinuotą popierių, atidrėks tik po kelių die-
nų. Metenaminas sudaro greitai atidrėkstančius mišinius ir su ko-
feino natrio benzoatu, natrio salicilatu, askorbo ir boro rūgštimis,
sacharoze ir gliukoze, o ypač higroskopiškus mišinius su acetilsa-
licilo rūgštimi. Teofilino-etilendiamino hidratas sudaro atidrėks-
tančius mišinius su askorbo, acetilsalicilo rūgštimis, sacharoze ir
gliukoze, difenhidramino hidrochloridu. Gaminant difenhidra-
mino hidrochlorido ir teofilino-etilendiamino hidrato sudėtinius
miltelius, atidrėkimo galima išvengti, jį pakeitus ekvivalentišku
kiekiu teofilino. Reikia pažymėti, kad milteliams atidrėkus, rūgš-
tiniai ir šarminiai ingredientai reaguoja tarpusavyje, o tai jau bus
cheminė nedermė.
Augalinių sausųjų ekstraktų kritinė santykinė drėgmė yra 30
proc. Nedideli ekstraktų kiekiai milteliuose turi labai mažą pavir-
šiaus plotą, kuris liečiasi su oru, todėl labai sulėtėja drėgmės su-
gėrimas. Svarbu tokius miltelius pakuoti į vaškuotą ar parafinuotą
popierių.
Milteliai gali suskystėti dėl eutektikos reiškinio, kai kietųjų
medžiagų mišinio lydymosi temperatūra sumažėja. Tai paaiškina-
ma kristalinės gardelės pakitimais, kurie vyksta medžiagų sąlyčio
vietoje. Eutektinių mišinių susidarymui įtakos turi aplinkos tem-
peratūra ir ingredientų kiekybinis santykis. Eutektinius mišinius
sudaro tos vaistinės medžiagos kurių struktūroje yra fenolinių,
aldehidinių ar keto grupių. Dažniausiai pasitaikančios vaistinės
medžiagos, kurių tarpusavio mišiniai sudaro eutektinius lydinius,
yra chloralio hidratas, raceminis kamparas, raceminis mentolis,
fenilsalicilatas.
24
RECEPTŲ PAVYZDŽIAI

Thiamini hydrochloridi 0,002
Sacchari 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 20
Rp.: Diphenhydramini hydrochloridi 0,015

Calcii gluconatis 0,2
Acidi ascorbici 0,05
Sacchari 0,3
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 20
Rp.: Natrii hydrogenocarbonatis

Borax ana 10,0
Natrii chloridi 15,0
Aetherolei Menthae piperitae gtt. X
Misce fiat pulvis
D. S. Inhaliacijoms.
Rp.: Extr. Belladonnae folii sicci normati 0,015

Benzocaini 0,3
Sacchari 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 20

Thiamini hydrochloridi
25
Riboflavini ana 0,01
Pyridoxini hydrochloridi 0,02
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 15
Rp.: Natrii chloridi 1,75

Kalii chloridi 1,5
Glucosi 14,5
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 30
S. Ištirpinti miltelį 1 litre virinto vandens ir išgerti per parą.

Coffeini natrii benzoatis 0,025
Calcii glycerophosphatis 0,3
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 30
S. Gerti po 1miltelį 2 kartus per dieną.
Rp.: Zinci sulfatis 0,05

Glucosi 0,3
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 60
Rp.: Acidi folici 0,0005

Sacchari 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 30
S. Gerti po 1 miltelį 1 kartą per dieną.
26
Rp.: Nitrofurantoini 0,02
Glucosi 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 30
S. Gerti po 1 miltelį 2 kartus per parą.
Rp.: Furosemidi 2,5 mg

Glucosi 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 7
S. Gerti po 1 miltelį per dieną.
Saviruošos klausimai
1. Miltelių, kaip vaistų formos, apibrėžtis.
2. Kokie miltelių klasifikavimo būdai?
3. Kokie yra miltelių išrašymo būdai receptuose?
4. Kaip klasifikuojami milteliai, atsižvelgiant į sudėtį ir vartojimą?
5. Kokios yra miltelių gamybos stadijos? Apibūdinkite kiekvieną
iš jų.
6. Kaip gaminami sudėtiniai milteliai, kai jų fizikinės savybės yra
panašios, bet skiriasi kiekiai?
7. Kaip gaminami sudėtiniai milteliai, kai jų fizikinės savybės yra
skirtingos?
8. Kokiu būdu lengviau susmulkinti raceminį kamparą, raceminį
mentolį, timolį, jodą?
9. Kokiais atvejais naudojamos trituracijos?
10. Kokios savybės būdingos pagalbinėms medžiagoms, naudoja-
moms gaminant trituracijas?
11. Kaip gaminami milteliai, turintys augalinių ekstraktų?
12. Kaip taisyklingai parinkti miltelių įpakavimo medžiagas?
13. Kuriais atvejais miltelius galima pakuoti į kietąsias želatinos
kapsules?
14. Kokie gali būti miltelių dozavimo būdai?
27
15. Kokios miltelių, į kurių sudėtį įeina nuodingosios medžiagos,
įpakavimo ir ženklinimo taisyklės?
16. Kaip vertinama pagamintų miltelių kokybė?
17. Kas turi būti žymima etiketėje, pagaminus ekstemporalius mil-
telius?
18. Kokie yra miltelių išrašymo būdai receptuose?
19. Kokios nedermės dažniausiai pasitaiko milteliuose?
Išnagrinėkite receptą, atsižvelgdami į pateiktus klau-

simus
Sacchari lactis 0,2
Misce fiat pulvis
D. t. d. N. 6
S. Gerti po 1 miltelių pakelį 1 kartą per dieną.
1. Ar vaisto sudėtyje yra stipriai veikiančių ar nuodingųjų

medžiagų?
A. Fenobarbitalis – stipriai veikianti medžiaga.
B. Fenobarbitalis – nuodingoji medžiaga.
C. Fenobarbitalis – narkotinė medžiaga.
D. Tokių medžiagų vaisto sudėtyje nėra.
2. Kiek fenobarbitalio reikia miltelių gamybai?
A. 0,12 g.
B. 1,2 g.
C. Trituracijos (1:10) 0,12 g.
D. Trituracijos (1:100) 1,2 g.
3. Kiek reikia pieno cukraus miltelių gamybai?
A. 1,2 g.
B. 1,22 g.
C. 1,08 g.
D. 1,068 g.
28
4. Kurios fenobarbitalio dozės pagal pateiktą sudėtį yra su-
skaičiuotos teisingai?
A. RVD – 0,012 g, RPD – 0,012 g.
B. RVD – 0,002 g, RPD – 0,002 g.
C. RVD – 0,12 g, RPD – 0,12 g.
D. RVD – 0, 0,0002 g, RPD – 0,0012 g.
5. Kuria medžiaga gamybos pradžioje įtrinama grūstuvė?
A. Medžiagų kiekiai maži, todėl nesvarbu, kuria medžiaga
įtrinti grūstuvę.
B. Pieno cukrumi, kuris įeina į vaisto sudėtį.
C. Trituracija.
D. Medžiagų kiekiai maži, todėl įtrinimui reikia papildomai
pieno cukraus.
6. Kokia tvarka gaminami tokios sudėties milteliai?
A. Į paruoštą grūstuvę pilamas atsvertas pieno cukrus, susmul-
kinus beriama fenobarbitalio trituracija 2–3 min. maišoma ir iš-
svarstoma.
B. Į paruoštą grūstuvę beriama atsverta fenobarbitalio tritura-
cija, smulkinama beriamas pieno cukrus, 2–3 min. maišoma ir iš-
svarstoma.
C. Į paruoštą grūstuvę beriamas atsvertas fenobarbitalis, smul-
kinama beriamas pieno cukrus, 2–3 min. maišoma ir išsvarstoma
1,08 g.
D. Į paruoštą grūstuvę beriamas atsvertas pieno cukrus, feno-
barbitalis, 2–3 min. maišoma ir išsvarstoma.
7. Kokia vieno miltelio masė?
A. 0,22 g.
B. 0,202 g.
C. 0,2 g.
D. 0,198 g.
8. Į kurias kapsules pagaminti milteliai pakuojami?
A. Vaškuoto popieriaus.
B. Parafinuoto popieriaus.
C. Želatinos.
D. Popieriaus.
29
9. Ar galima pagamintus miltelius dozuoti šaukštu dozato-
riumi?
A. Galima, nes pagreitina darbą.
B. Negalima, nes fenobarbitalis stipriai veikianti medžiaga.
C. Galima, tik tuomet, kai gaminama daugiau kaip 30 miltelių
pakelių.
D. Galima, tik svarbu, kad grūstuvėje neliktų miltelių.
10. Kurio įrašo pakuotės ženklinimo etiketėje nereikia?
A. „Ekstemporalus vaistas“.
B. „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje“.
C. „Elgtis atsargiai“.
D. „Tinkamas vartoti iki XX XX XX“.
30
2. VANDENINIŲ TIRPALŲ
GAMYBA
Tirpalai – tai skysta vaistų forma, kurioje ištirpusios viena ar
kelios vaistinės medžiagos, skirta naudoti išoriškai, gerti arba in-
jekcijoms. Jei recepte tirpiklis nenurodytas, tai gaminamas vande-
ninis tirpalas naudojant išgrynintąjį vandenį. Tirpalai gaminami
masės ir tūrio metodu. Išrašytas vaistinės medžiagos kiekis (gra-
mais) turi būti ištirpęs tam tikrame tirpalo tūryje (mililitruose). Iš-
grynintasis vanduo, turi atitikti galiojančios Europos farmakopėjos
reikalavimus.
TIKSLAS: išmokti gaminti ekstemporalios receptūros vande-
ninius tirpalus masės ir tūrio metodu, atsižvelgiant į jų išrašymo
būdą ir medžiagų kiekius, gebėti vertinti jų kokybę, pakuoti ir žen-
klinti.
Tirpalų koncentracijos receptuose gali būti išreikštos keliais bū-
dais:
1. Procentais:
Rp.: Solutionis Magnesii sulfatis heptahydrici 10 % – 200 ml
M. D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną po
valgio.
2. Vaistinės medžiagos ir tirpalo tūrio santykiu:

Rp.: Solutionis Magnesii sulfatis heptahydrici ex 20,0 – 200 ml
valgio.
3. Nurodant vaistinės medžiagos masę ir tirpiklio kiekį:

Rp.: Magnesii sulfatis heptahydrici 20,0
Aquae purificatae 200 ml
valgio.
31
4. Nurodant vaistinės medžiagos masę ir tūrį, iki kurio reikia
pripilti tirpiklio, pvz.:
Rp.: Magnesii sulfatis heptahydrici 20,0
Aquae purificatae ad 200 ml
valgio.
5. Nurodant vaistinės medžiagos ir tirpiklio santykį:

Rp.: Solutionis Magnesii sulfatis heptahydrici 1:10 – 200 ml
valgio.
Vandeninio tirpalo tūris nurodomas recepte arba jis yra lygus

vandens, reikalingo pagaminti tirpalą, tūriui. Tirpalo tūris visais
atvejais lygus 200 ml, vaistinės medžiagos kiekis – 20,0 g.
Bendrosios vandeninių tirpalų gamybos taisyklės

Vandeninių tirpalų gamybos stadijos:
1. Stipriai veikiančių vaistinių medžiagų dozių patikrinimas (jei
gaminami geriamieji tirpalai).
2. Indų ir pagalbinių priemonių pasirinkimas.
3. Vaistinių medžiagų ir tirpiklio kiekio apskaičiavimas, pasvė-
rimas ir pamatavimas.
4. Tirpinimas.
5. Mechaninių priemaišų atskyrimas.
6. Pakavimas ir ženklinimas.
7. Kokybės patikrinimas.
Jei geriamojo skystojo vaisto sudėtyje yra stipriai veikiančių ar
nuodingųjų medžiagų, tai būtina yra patikrinti jų dozes. Ekstem-
poraliųjų skystųjų vaistų recepte vaistinės medžiagos dozė nenuro-
doma, pažymimas saikas ir vartojimo dažnis. Ligonis dozuoja pats,
arbatiniais šaukšteliais (5 ml), desertiniais (10 ml) arba valgomai-
siais šaukštais (15 ml). Medžiagos tirpinamos stikliniuose induo-
se (stiklinėse, kolbose). Į indą supilamas pamatuotas vandens tūris
(ml), kuriame tirpinama pasverta vaistinė medžiaga (g). Pamatuota-
32
me vandens kiekyje pirmiausia tirpinamos nuodingosios ir stipriai
veikiančios medžiagos. Jei į vaisto sudėtį dedama keletas vaistinių
medžiagų, tai pirmiausia tirpinamos tos, kurios išrašytos mažesniais
kiekiais, kad ištirpusios kitos medžiagos nepablogintų jų tirpumo.
Gaminant tirpalus vartojamos medžiagos, turinčios kristalizacinio
vandens, nes jos lengviau tirpsta (natrio sulfatas dekahidratas, ma-
gnio sulfatas heptahidratas, alūnas ir kt.).
Tirpalai iš higroskopinių medžiagų gaminami praskiedžiant jų
koncentruotuosius tirpalus, pvz., kalcio chloridą dėl higroskopiš-
kumo pasverti labai sunku, todėl jo tirpalai gaminami skiedžiant 50
proc. koncentruotąjį tirpalą.
Geriamieji arba išoriniai tirpalai košiami pro vatą, kelių sluoks-
nių marlę, rečiau – pro plaušines medžiagas. Tirpalai filtruojami
pro filtravimo popierių arba stiklo filtrą. Filtravimo medžiagos, bu-
teliukai, kamščiai ir uždoriai pasirenkami atsižvelgiant į ištirpin-
tų medžiagų savybes. Vandeniniai tirpalai dažniausiai pakuojami į
bespalvio arba oranžinio stiklo buteliukus, užkemšami plastikiniais
kamščiais, užsukami plastikiniais uždoriais.
Savikontrolės lapelyje išgrynintasis vanduo rašomas pirmasis,
kitos medžiagos – tokia seka, kaip gaminame. Išvardijus ingredien-
tus ir jų kiekius, nurodomas bendras vaisto tūris.
Pateikiame geriamojo tirpalo gamybos pavyzdį.
Rp.: Codeini phosphatis hemihydrici 0,2
Kalii bromidi 5,0
M. D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Codeini phosphatis hemihydrici 0,2
Kalii bromidi 5,0
Bendras tūris 200 ml
Tikrinamos kodeino fosfato hemihidrato dozės. Vandeninio

tirpalo tūris – 200 ml. Vartojama po 15 ml. Apskaičiuojama dozių
33
skaičius: 200 ml: 15 ml = 13 dozių. Vienkartinė kodeino fosfato
hemihidrato dozė, išrašyta recepte, yra 0,2 g: 13 = 0,018 g, paros
dozė – 0,018 g × 3 = 0,054 g.
Recepto dozės palyginamos su didžiausia vienkartine ir di-
džiausia paros doze:
DVD – 0,1 g, RVD – 0,018 g,
DPD – 0,3 g, RPD – 0,054 g.
Gaminant vandeninius tirpalus masės ir tūrio metodu, išgry-
nintojo vandens kiekis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į procentinį
vaistinės medžiagos kiekį. Jei tirpinamų vaistinių medžiagų koncen-
tracija tirpale yra mažesnė kaip 5 proc., tai vandens kiekis bus lygus
recepte nurodytam tirpalo tūriui. Ištirpinus medžiagą tirpalo tūris
padidės nedaug. Atsižvelgiant į tai, kad tirpinamos vaistinės medžia-
gos tirpale sudaro 2,6 proc., išgrynintojo vandens reikės imti tiek,
kiek nurodyta recepte. Į kolbą įpilama 200 ml išgrynintojo vandens,
dedama 0,2 g kodeino fosfato hemihidrato, kuriam ištirpus dedama
5,0 g kalio bromido. Pagamintas tirpalas košiamas pro vatos tamponą
į išdavimo indą. Indas užkemšamas, klijuojama etiketė:
Lietuvos svei- Lig. Vardenis Pavardenis

katos mokslų EKSTEMPORALUS VAISTAS
universiteto (Geriamasis tirpalas 200 ml)
vaistinė 200 ml tirpalo yra veikliosios medžiagos kodeino fosfato
hemihidrato 0,2 g; kalio bromido 5,0; išgrynintojo vandens
Gamybos 200 ml.
Nr. XX
Vartoti per burną. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per
Tinka iki: dieną.
20XX XX XX Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje, ne
aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Tirpalai, kurių koncentracija yra 5 proc. ir daugiau, gaminami

matavimo induose arba reikiamas vandens kiekis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į tūrio padidėjimo koeficientą (TPK), kuris rodo tirpa-
lo tūrio padidėjimą mililitrais, ištirpinus 1,0 g medžiagos.
34
Rp.: Magnesii sulfatis heptahydrici 10 % – 200 ml
M. D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną po valgio.
Magnesii sulfatis heptahydrici 20,0
Šiuo atveju vaistinės medžiagos kiekis tirpale yra 10 proc., to-
dėl išgrynintojo vandens kiekis bus atitinkamai mažesnis. Magnio
sulfato heptahidrato TPK = 0,5 ml/g, todėl 200 ml – (20,0 g ×
0,5 ml/g) = 190 ml. Į plačiakaklę kolbą atmatuojamas išgrynintasis
vanduo, tirpinamas magnio sulfatas heptahidratas. Medžiagai ištir-
pus tirpalas košiamas pro vatą arba filtruojamas į oranžinio stiklo
išdavimo buteliuką. Klijuojama etiketė.
Rp.: Natrii chloridi 0,9 % – 200 ml

D. S. Skalavimams.
Rp.: Thiamini bromidi 6,0

M. D. S. Elektroforezei.
Rp.: Solutionis Kalii iodidi 10 % – 200 ml

D. S. Elektroforezei.
Rp.: Solutionis Resorcinoli 2 % – 200 ml

D. S. Pėdoms suvilgyti.
Rp.: Kalii chloridi 10,0

M. D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą per dieną.
1. Reikalavimai keliami išgrynintojo vandens kokybei, atsižvel-
giant į Europos farmakopėją.
35
2. Kokie yra tirpalų koncentracijų receptuose rašymo būdai?
3. Kurie veiksniai gali pagreitinti vaistinės medžiagos tirpimą?
4. Kokios medžiagos naudojamos vaistinėse tirpalams filtruoti
ir košti?
5. Išvardykite tirpalų gamybos stadijas atsižvelgdami į jų vyk-
dymo seką.
6. Kada gaminant vandeninius tirpalus turi būti taikomas tūrio
padidėjimo koeficientas, kuriais atvejais galima gaminti tirpalus jo
nenaudojant?
7. Kaip teisingai pasirinkti išdavimo buteliuką vandeniniam tir-
palui?
8. Kas nurodoma etiketėje ženklinant vandeninius tirpalus?
Išnagrinėkite receptą, atsižvelgdami į pateiktus klausi-

mus
Rp.: Sol. Kalii chloridi 10 % – 100 ml
D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą per dieną po valgio.
1. Kokia sistema gaunama pagaminus vaistą?

A. Tikrasis tirpalas.
B. Koloidinis tirpalas.
C. DMMM tirpalas.
D. Drumsta mikstūra.
2. Kiek kalio chlorido reikia tirpalo gamybai?
A. 10,0 g.
B. 5,0 g.
C. 0,5 g.
D. 1,0 g.
3. Kiek išgryninto vandens reikia vaisto gamybai?
A. 90 ml.
B. 96,3 ml.
C. 100 ml.
D. 99 ml.
4. Koks kalio chlorido tirpumas vandenyje?
A. Mažai tirpus.
B. Tirpus.
36
C. Lėtai tirpsta.
D. Praktiškai netirpus.
5. Kalio chlorido tirpalui reikalingas stabilizatorius?
A. Nereikalingas.
B. Reikia akacijų sakų, jei viršyta tirpumo riba.
C. Reikia natrio chlorido.
D. Reikia kalio sorbato 0,2 proc.
6. Koks gamybos metodas naudojamas kalio chlorido tirpa-
lui gaminti?
A. Masės.
B. Masės ir tūrio.
C. Tūrio.
D. Gaminama tik matavimo kolboje.
7. Kaip galima apskaičiuoti vandens kiekį reikalingą vaisto
gamybai?
A. Atsižvelgiant į medžiagos tūrio padidėjimo koeficientą.
B. Atsižvelgiant į 10 proc. kalio chlorido tirpalo tankį.
C. Atsižvelgiant į medžiagos pakaitos koeficientą.
D. Teisingi atsakymai yra A ir B.
8. Kokia tvarka gaminamas tirpalas?
A. Medžiaga tirpinama išdavimo inde.
B. Medžiaga tirpinama kolbutėje išgrynintajame vandenyje.
C. Medžiaga tirpinama matavimo kolbutėje, pripilant vandens
iki 100 ml.
D. Teisingi B ir C atsakymai.
9. Kaip iš tirpalo pašalinamos mechaninės priemaišos?
A. Košiant pro vatą ar filtruojant pro stiklo filtrą.
B. Filtruojant pro popieriaus filtrą.
C. Košiant pro dvigubą marlę.
D. Geriamojo tirpalo košti ar filtruoti nebūtina.
10. Kokia pakuotė tinkama pagamintam tirpalui?
A. Rudo stiklo buteliukas su uždoriu.
B. Tamsaus stiklo buteliukas su lašintuvu.
C. Pakuotės stiklo spalva neturi įtakos tirpalo stabilumui.
D. Plačiakaklis tamsaus stiklo buteliukas.
37
3. YPATINGI TIRPALŲ
GAMYBOS ATVEJAI
TIKSLAS: išmokti gaminti ekstemporalios receptūros vande-
ninius tirpalus, atsižvelgiant į medžiagų savybes, gebėti vertinti jų
kokybę, pakuoti ir ženklinti.
Sunkiai tirpių medžiagų tirpalų gamyba

Kai kurios vaistinės medžiagos vandenyje tirpsta lėtai dėl tvirtos
kristalinės gardelės, lėtos jonų difuzijos arba dėl mažo hidrofobinės
medžiagos drėkinimo. Medžiagų tirpumo lentelė pateikta 2013 m.
išleistame vadovėlyje „Vaistų technologija“. Kristalinių medžiagų
tirpinimą visada galima pagreitinti susmulkinus medžiagą ir tirpalą
maišant.
Kai kurios medžiagos greičiau tirpsta pašildžius. Karštame van-
denyje lengvai ištirpsta boro rūgštis, boraksas, alūnas, kalcio gliu-
konatas, nitrofuralis, etakridino laktatas, riboflavinas, glutamino
rūgštis, fenobarbitalis.
Rp.: Solutionis Acidi borici 2 % – 100 ml
D. S. Skalavimams.
Acidi borici 2,0
Boro rūgštis ištirpsta 25 tūrio dalyse šalto arba 3 dalyse karšto

vandens. Kolbutėje 100 ml karšto išgrynintojo vandens, maišant iš-
tirpinama 2,0 g boro rūgšties. Tirpalas ataušinamas ir košiamas pro
vatos tamponą į išdavimo indą. Buteliukas uždaromas, klijuojama
etiketė:
38
sveikatos mokslų EKSTEMPORALUS VAISTAS
universiteto (Išorinis boro rūgšties 2 proc. tirpalas, 100 ml)
vaistinė Sudėtis: 100 ml tirpalo yra veikliosios medžiagos boro
Gamybos Nr. XX rūgšties 2,0 g; išgrynintojo vandens 100 ml.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti išoriškai, skalavimams.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje,
ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Stambiakristalių medžiagų (natrio sulfato dekahidrato, vario

sulfato pentahidrato, alūno, švino acetato ir kt.) tirpumui pagerinti
sausoji medžiaga smulkinama grūstuvėje, įpilant dalimis tirpiklio,
maišant skiedžiama likusiu tirpiklio kiekiu.
Rp.: Solutionis Cupri sulfatis pentahydrici 2 % – 200 ml

D. S. Skalavimams.
Cupri sulfatis pentahydrici 4,0
Vario sulfato pentahidratas tirpsta 3 dalyse šalto vandens, ta-

čiau dėl blogo kristalų drėkinimo jis tirpsta lėtai. Tirpinant vario
sulfato pentahidratą 4,0 g miltelių smulkinama grūstuvėje, įpylus
30–40 ml išgrynintojo vandens. Gautas tirpalas nupilamas filtruo-
jant pro stiklo filtrą į išdavimo buteliuką, o likusi medžiaga smulki-
nama toliau, užpylus naujos vandens porcijos. Taip kartojama, kol
visa medžiaga ištirpsta. Klijuojama etiketė. Reikėtų prisiminti, kad
vario sulfato pentahidrato, geležies sulfato heptahidrato tirpalai filt
ruojami pro stiklo filtrus.
Kalcio gliukonato tirpalo gamyba

Kalcio gliukonato tirpumas, esant 20 °C temperatūrai, yra 1:50,
tačiau šildant galima pagaminti stabilius sočius tirpalus. Dažniausiai
ekstemporaliai gaminami 5 ar 10 proc. koncentracijos tirpalai.
39
Rp.: Solutionis Calcii gluconatis 10 % – 200 ml
D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Calcii gluconatis 20,0
Tirpinamos medžiagos yra 10 proc., todėl išgrynintojo van-

dens kiekis bus atitinkamai mažesnis. Kalcio gliukonato TPK = 0,5
ml/g. Išgrynintojo vandens reikia: 200 ml – (20,0 g × 0,5 ml/g) =
190 ml. Į kolbą atmatuojamas išgrynintasis vanduo pilama 20,0 g
kalcio gliukonato ir kaitinama, kol medžiaga ištirpsta. Tirpalas ne-
aušinamas, filtruojamas pro popieriaus filtrą, patikslinamas tirpalo
tūris, pilama į išdavimo buteliuką ir klijuojama etiketė:

universiteto (Geriamasis kalcio gliukonato 10 proc. tirpalas 200 ml)
vaistinė Sudėtis: 200 ml tirpalo yra:veikliosios medžiagos kalcio
Gamybos Nr. XX gliukonato 20,0 g išgrynintojo vandens 190 ml
Tinka iki: Vartoti per burną. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus

20XX XX XX per dieną po valgio.
Nitrofuralio tirpalo gamyba

Nitrofuralio (furacilino) tirpalai dažniausiai gaminami 1:5000
koncentracijos, izotoniniame natrio chlorido tirpale (0,9 proc.).
Jie skiriami žaizdoms praplauti ar dezinfekuoti. Izotoninio tirpalo
osmosinis slėgis artimas organizmo skysčių osmosiniam slėgiui ir
toks tirpalas nesukelia skausmo. Nitrofuralio tirpumas vandenyje –
1:4200, norint pagreitinti tirpimą, tirpalas kaitinamas.
40
Rp.: Solutionis Nitrofurali 1:5000 – 500 ml
D. S. Skalavimams.
Natrii chloridi 4,5
Nitrofurali 0,1
Į kolbą įpilama 500 ml išgrynintojo vandens, dedama 4,5 g nat

rio chlorido ir 0,1 g nitrofuralio, kaitinama, kol visiškai ištirpsta
nitrofuralis. Atvėsęs tirpalas filtruojamas pro 1 ar 2 numerio stiklinį
filtrą į išdavimo buteliuką. Klijuojama etiketė.
Natrio vandenilio karbonato tirpalo gamyba

Medžiaga tirpinama kambario temperatūros išgrynintajame
vandenyje. Kaitinant tirpalą vyksta medžiagos hidrolizė, kurios
metu susidaro natrio karbonatas ir išsiskiria anglies dioksidas – tir-
palas susidrumsčia. Todėl šildant tirpalą arba naudojant pašildytą
vandenį, reikia sandariai uždaryti indą. Atidaryti tik visiškai ataušus.
Lengvai besioksidinančių medžiagų tirpalai

Tai kalio permanganato ir sidabro nitrato tirpalai. Jie lengvai
skyla reaguodami su organinėmis medžiagomis, todėl gamybai nau-
dojamas šviežiai išgrynintas, perfiltruotas virintas vanduo. Tokiame
vandenyje mažiau lieka ištirpusio deguonies. Tirpalai filtruojami
pro 1 ar 2 numerio stiklinius filtrus arba pro išgrynintuoju vandeniu
praplautą vatą. Kalio permanganato tirpalai iki 1 proc. koncentraci-
jos gaminami šviežiame išgrynintajame, filtruotame virintame 40–
60 °C temperatūros vandenyje. Pateikiama didesnės (nei 1 proc.)
koncentracijos kalio permanganato tirpalo gamyba.
Rp.: Sol. Kalii permanganatis 4 % – 50 ml

D. S. Tepimui.
41
Kalii permanganatis 2,0
Didesnės koncentracijos tirpalai gaminami sutrinant kalio per-

manganato kristalus grūstuvėje su šviežiai išgrynintojo, perfiltruoto
karšto vandens porcijomis. Gautas tirpalas nupilamas filtruojant pro
1 numerio stiklo filtrą arba košiamas pro vatos tamponą į išdavi-
mo buteliuką, o medžiaga užpilama nauja vandens porcija. Kalio
permanganato tirpalai laikomi tamsaus stiklo induose, kad būtų iš-
vengta redukcijos aktyvėjimo. Klijuojama etiketė.
Sidabro nitrato tirpalai gaminami tirpinant medžiagą šviežiai
pagamintame filtruotame išgrynintajame vandenyje.
Rp.: Sol. Argenti nitratis ex 0,12 – 180 ml

D. S. Skalavimams.
Argenti nitratis 0,12
Į kolbą įpilama 180 ml šviežiai pagaminto filtruoto išgrynintojo

vandens, dedama 0,12 g sidabro nitrato. Gautas tirpalas filtruojamas
pro 1 numerio stiklinį filtrą arba košiamas pro praplautą vatos tam-
poną į išdavimo buteliuką. Sidabro nitrato tirpalai laikomi tamsaus
stiklo buteliukuose. Etiketėje turi būti perspėjimas „Elgtis atsar-
giai!“
Didesnės kaip 2 proc. koncentracijos sidabro nitrato tirpalai iš-
duodami tiesiai gydytojui arba jo įgaliotajam asmeniui.
42
Tirpalų gamyba iš medžiagų, sudarančių lengvai tirpius
sudėtinius junginius
Jodo tirpumas vandenyje 1:5000, tačiau vandeniniuose kon-
centruotuosiuose kalio jodido tirpaluose, sudaro lengvai tirpius
kompleksinius junginius. Todėl norint ištirpinti jodą, pirmiausia
keliuose lašuose vandens ištirpinamas kalio jodidas, tuomet kon-
centruotajame kalio jodido tirpale tirpinamas jodas (susidaro van-
denyje tirpus kalio perjodido kompleksas).
Daugiausia paplitę geriamieji ir išorinio vartojimo vandeniniai
jodo tirpalai, žinomi Liugolio tirpalų pavadinimu. Jų koncentracija
gali būti nenurodyta, todėl verta prisiminti sudėtis, nurodytas 3.1.
lentelėje.
3.1 lentelė. Liugolio tirpalų sudėtys
Liugolio tirpalas vidiniam vartojimui Liugolio tirpalas išoriniam vartojimui

5 proc. jodo 1 proc. jodo
Jodi 1,0 Jodi 1,0
Kalii iodidi 2,0 Kalii iodidi 2,0
Aquae purificatae ad 20 ml Aquae purificatae ad 100 ml
Jodas yra dažančioji medžiaga, todėl gaminant vaistus, reikia

naudoti atskirus indus ir kitas pagalbines priemones.
Rp.: Solutionis Lugoli 30 ml

D. S. Dantenoms tepti.
Kalii iodidi 0,6
Iodi 0,3
Dantenoms tepti skirtas jodo tirpalas gaminamas 1 proc. kon-

centracijos. Mažame kiekyje vandens (0,5 ml) išgrynintojo vandens
43
lengvai ištirpinamas kalio jodidas 0,6 g (tirpumas 1,0 : 0,75). Gau-
tame koncentruotajame kalio jodido tirpale tirpinama 0,3 g jodo.
Likęs išgrynintasis vanduo pilamas tik jodui visiškai ištirpus, sumai-
šoma, košiama pro vatą arba filtruojama pro stiklo filtrą į tamsaus
stiklo buteliuką (jodas jautrus šviesai). Buteliukas užkemšamas po-
lietileno ar gumos kamšteliu. Klijuojama etiketė.
Tirpaluose pasitaikančios nedermės

Kalio permanganatas jodidų, bromidų ir chloridų tirpaluose iš-
skiria grynus halogenus, su etanolio ir vandenilio peroksidu – tir-
palas netenka spalvos.
Kalcio gliukonatas tirpaluose nesiderina su barbitalio natrio
druska – sudaro mažai tirpią barbitalio kalcio druską, su karbona-
tais, salicilatais ir fosfatais – sunkiai tirpias kalcio druskas, su saldy-
šaknės preparatais sudaro glicirizinato nuosėdas.
Jodas negali būti maišomas su terpentinu ir eteriniais aliejais –
susidaro užsiliepsnojančios medžiagos, tirpaluose su askorbo rūgš-
timi, ichtamoliu ir formaldehidu – vyksta oksidacija.
Natrio vandenilio karbonatas tirpaluose su kalcio, cinko, alka-
loidų ir azoto turinčių organinių bazių druskomis sudaro netirpius
junginius, su rūgštimis ar rūgščiai reaguojančiomis medžiagomis
išskiria anglies dioksidą.
Nitrofuralio tirpaluose negali būti stiprių reduktorių (prokaino,
rezorcinolio, adrenalino) susidaro spalvoti reakcijos produktai, su
stipriais oksidatoriais sudaro oksidacijos produktus.
Kokybės kontrolė
Tirpalų kokybė vertinama pakuotės sandarumą ir mechanines
priemaišas – apžiūrint apvertus buteliuką. Tikrinama savikontrolės
lapelyje nurodytą tirpalo sudėtį ir tūrį, jis turi būti toks kaip nuro-
dyta recepte su galiojančioje Europos farmakopėjoje nurodytomis
paklaidomis. Juslinės savybės – kvapas, spalva turi atitikti į sudėtį
įeinančias medžiagas.
44
Rp.: Solutionis Ethacridini lactatis monohydrici 1:5000 – 500 ml

D. S. Žaizdoms plauti.
Rp.: Solutionis Resorcinoli 2 % – 200 ml

D. S. Pėdoms tepti.
Rp.: Solutionis Borax ex 2,0 – 150 ml

D. S. Pavilgams.
Rp.: Solutionis Argenti nitratis ex 0,06 – 180 ml

D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Rp.: Kalii iodidi 3 % 200 ml

D. S. Gerti po 15 ml 3 kartus per dieną, užgeriant pienu.
Rp.: Sol. Nitrofurali 0,02 %

D. S. Skalavimams.
Rp.: Solutionis Lugoli 20 ml

D. S. Gerti po 5 lašus 2 kartus per dieną, užgeriant pienu.
Rp.: Solutionis Kalii permanganatis 1 % – 30 ml

D. S. Išoriškai skalavimams, po 30 lašų į stiklinę vandens.
1. Kaip gaminami tirpalai iš lengvai besioksidinančių medžiagų?
2. Kokia yra geriamųjų ir išorinio vartojimo Liugolio tirpalų
sudėtis?
3. Kurių medžiagų tirpumas priklauso nuo temperatūros?
4. Kaip gaminami jodo, nitrofuralio ir natrio vandenilio karbo-
nato vandeniniai tirpalai, kokios filtravimo medžiagos naudojamos
šių tirpalų filtravimui?
5. Kokius buteliukus reikia naudoti Liugolio ir kalio permanga-
nato tirpalams pakuoti?
45
simus.
Rp.: Sol. Lugoli 20 ml

D. S. Gerti po 5 lašus 2 kartus per dieną užgeriant pienu.
1. Kuri jodo koncentracija yra geriamajame Liugolio tirpale?

A. 2 proc.
B. 1 proc.
C. 5 proc.
D. 2,5 proc.
2. Kiek kalio jodido reikia paimti vaisto gamybai?
A. 0,4 g.
B. 2,0 g.
C. 10,0 g.
D. 0,5 g.
3. Kuriuo gamybos metodu turi būti gaminamas jodo tir-
palas?
A. Masės.
B. Tūrio.
C. Masės ir tūrio.
D. Masės ir masės.
4. Koks jodo tirpumas vandenyje?
A. 1:50.
B. 1:500.
C. 1:5.
D. 1:5000.
5. Kokiu tikslu yra dedamas kalio jodidas?
A. Kaip stabilizatorius.
B. Jodo tirpumui gerinti.
C. Tirpumui gerinti ir stabilizuoti tirpalą.
D. Kaip katalizatorius.
6. Kuria seka gaminamas Liugolio tirpalas?
A. Išgrynintasis vanduo, kalio jodidas, šiam ištirpus dedamas
kristalinis jodas.
46
B. Minimaliame kiekyje išgrynintojo vandens tirpinamas kalio
jodidas, kristalinis jodas. Jam visiškai ištirpus, pilamas likęs išgry-
nintasis vanduo.
C. Kalio jodidas ir kristalinis jodas smulkinami grūstuvėje, tir-
pinama ir kiekybiškai išplaunama išgrynintuoju vandeniu.
D. Susmulkintas kristalinis jodas suberiamas į išdavimo indą ir
užpilamas pagamintu kalio jodido tirpalu.
7. Kaip pagamintas tirpalas atskiriamas nuo galimų mecha-
ninių dalelių?
A. Košiant pro vatos tamponą arba filtruojant pro stiklo filtrą.
B. Filtruojant pro stiklo filtrą.
C. Filtruojant pro popieriaus filtrą.
D. Košiant pro dvigubą marlę.
8. Kuri tinkamiausia pakuotė jodo tirpalams?
A. Šviesaus stiklo buteliukas, kad būtų matyti tirpalo susi-
drumstimas ir spalvos pokyčiai.
B. Tamsaus stiklo buteliukas, siekiant išvengti šviesos poveikio.
C. Pakuotės stiklo spalva neturi įtakos tirpalo stabilumui.
D. Tamsaus stiklo buteliukas, turintis lašintuvą.
9. Kurią įspėjamąją nuorodą rašysite etiketėje?
A. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje, apsaugo-
toje nuo šviesos vietoje“.
B. „Prieš vartojimą suplakti“ „Laikyti vaikams nepastebimoje ir
nepasiekiamoje vietoje“.
C. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje,
ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, apsaugotoje nuo šviesos
vietoje.
D. „Elgtis atsargiai“, „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepa-
siekiamoje vietoje“.
10. Kuri medžiaga naudojama Liugolio tirpalui stabilizuoti?
A. Nenaudojamas stabilizatorius.
B. Metilo parahidroksibenzoatas.
C. Kalio jodidas.
D. Veibelio.
47
4. FARMAKOPĖJINIŲ
TIRPALŲ SKIEDIMAS
TIKSLAS: išmokti pagaminti ekstemporalius vaistus praskie-
džiant farmakopėjinius tirpalus.
Kai kuriuos rūgščių, šarmų ar druskų tirpalus vaistinės gauna
iš pramonės įmonių, jau paruoštus vartoti, tačiau receptuose dažnai
išrašomi kitokių koncentracijų tirpalai, todėl farmakopėjinius tirpa-
lus reikia praskiesti. Skiedimas nėra sudėtingas, nes visi šie tirpalai
gerai maišosi su vandeniu. Vaistai iš farmakopėjinių tirpalų gamina-
mi skiedžiant tiesiai į išdavimo buteliukus. Europos farmakopėjoje
aprašomi šie pramoninės gamybos tirpalai:
Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis 9,5–10,5 proc. – Acidum
hydrochloridum dilutum.
Koncentruotoji vandenilio chlorido rūgštis 35,0–39,0 proc. –
Acidum hydrochloridum concentratum.
Acto rūgštis, ledinė 99–100,5 proc. – Acidum aceticum glaciale.
Pieno rūgštis 88,0–92,0 proc. – Acidum lacticum.
Amoniako koncentruotasis tirpalas 25–30 proc. – Ammoniae
solutio concentrata.
Vandenilio peroksido 30 proc. tirpalas 29–31 proc. – Hydrogenii
peroxidum 30 per centum.
Vandenilio peroksido 3 proc. tirpalas 2,5–3,5 proc. – Hydrogenii
peroxidum 3 per centum.
Formaldehido 35 proc. tirpalas 34,5–38 proc. – Formaldehydi
solutio (35 per centum).
Chlorheksidino tirpalas 19–21,0 proc. – Chlorhexidini digluco-
natis solutio.
48
Vandenilio chlorido rūgšties tirpalai
Koncentruotoji vandenilio chlorido rūgštis gali būti vartojama
labai retai. Jeigu recepte vandenilio chlorido rūgšties koncentracija
nenurodyta, vartojama praskiesta vandenilio chlorido rūgštis Aci-
dum hydrochloridum dilutum 9,5–10,5 proc. (Ph. Eur.).
Jeigu recepte išrašytas kitos koncentracijos vandenilio chlorido
rūgšties tirpalas, tirpalas gaminamas taip pat iš skiestosios vande-
nilio chlorido rūgšties, jos koncentraciją prilyginant vienetui arba
100 proc.:
Rp.: Sol. Acidi hydrochloridi 3 % 200 ml
D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną valgant.
Tikrinamos vandenilio chlorido rūgšties dozės: 200 ml : 15 ml =

13,3 dozių.
Vienkartinė vandenilio chlorido rūgšties dozė 6 ml : 13,3 =
0,45 ml;
paros dozė 0,45 ml × 2 = 0,9 ml.
Pažymima: DVD = 2 ml, RVD = 0,45 ml,
DPD = 6 ml, RPD = 0,9 ml.
Acidi hydrochloridi diluti 6 ml
Į išdavimo indą pamatuojama 194 ml išgrynintojo vandens ir

6 ml skiestos vandenilio chlorido rūgšties. Klijuojama etiketė.
Tačiau vaistinės asistentų kambaryje draudžiama laikyti net ir
praskiestą vandenilio chlorido rūgštį, todėl iš anksto paruošiamas
1:10 (10 proc.) jos tirpalas. Tada vandenilio chlorido rūgšties reikės
10 kartų daugiau.
49
Sol. Acidi hydrochloridi diluti 1:10 – 60 ml
Acto rūgšties tirpalai

Acto rūgšties tirpalai visada yra skiedžiami atsižvelgiant į fak-
tinį acto rūgšties kiekį tirpale, naudojant praskiedimo formulę. Jei
recepte acto rūgšties koncentracija nenurodyta, vartojamas 30 proc.
acto rūgšties tirpalas.
Rp.: Sol. Acidi acetici 8 % – 200 ml

D. S. Pavilgams.
Tirpalui pagaminti galima naudoti skiestą arba koncentruotąją

acto rūgštį. Tirpalus saugiau gaminti skiedžiant 30 proc. acto rūgštį.
Aquae purificatae 146,7 ml
Sol. Acidi acetici 30 % – 53,3 ml
Į išdavimo indą pamatuojama 146,7 ml išgrynintojo vandens ir

53,3 ml 30 proc. acto rūgšties, sumaišoma. Klijuojama etiketė.
Pieno rūgšties tirpalai

Pieno rūgšties tirpalai visada yra skiedžiami atsižvelgiant į fak-
tinį pieno rūgšties kiekį tirpale, naudojant praskiedimo formulę.
Gaminant ekstemporalius vaistus tenka pasigaminti įvairių kon-
centracijų pieno rūgšties tirpalus. Norint pagaminti 100 ml 3 proc.
pieno rūgšties tirpalą, neskiestos pieno rūgšties reikia:
Tirpalas gaminamas masės ir tūrio metodu. Pieno rūgštis skie-

džiama 100 ml išgrynintojo vandens.
50
Chlorheksidino digliukonato tirpalai
Rp.: Sol. Chlorhexidini digluconatis 0,2 % – 200 ml

D. S. Burnos gleivinei skalauti.
Sol. Chlorhexidini digluconatis 20 % – 2 ml
Į tamsaus stiklo buteliuką įpilama 198 ml išgrynintojo vandens

ir 2 ml 20 proc. chlorheksidino digliukonato tirpalo. Buteliukas už-
daromas ir suplakamas. Klijuojama etiketė:

universiteto Išorinis chlorheksidino digliukonato 0,2 proc. tirpalas
vaistinė 200 ml.
Gamybos Nr. XX sudėtis: 200 ml tirpalo yra veikliosios medžiagos chlor-
heksidino digliukonato 0,4 g; išgrynintojo vandens
Tinka iki: 200 ml.
20XX XX XX
Vartoti išoriškai, skalauti burnos gleivinę
Amoniako tirpalai
Vaistinėje farmakopėjinis amoniako tirpalas (25 proc.) skie-
džiamas iki 9,5–10,5 proc. Iš šios koncentracijos tirpalo gaminami
ekstemporalūs vaistai, visada apskaičiuojant tikrąjį medžiagos kiekį,
pasinaudojant praskiedimo formule.
Rp.: Sol. Ammonii caustici 6 % – 200 ml

D. S. Pavilgams.
Sol. Ammonii caustici 10 % – 120 ml
51
Į išdavimo indą supilama 80 ml išgrynintojo vandens ir 120 ml
10 proc. amoniako tirpalo, suplakama ir sandariai uždaroma. Kli-
juojama etiketė.
Vandenilio peroksido tirpalai

Vaistinėse vartojami du farmakopėjiniai vandenilio peroksido
tirpalai: Hydrogenii peroxidum 3 per centum 2,5–3,5 proc. ir Hydro-
genii peroxidum 30 per centum (sutinkamas pavadinimu Perhydro-
lum) (29,0–31 proc.). Jei ekstemporalaus vaisto recepte išrašytas
vandenilio peroksido tirpalas ir nenurodyta jo koncentracija, duo-
damas 3 proc. tirpalas Hydrogenii peroxidi 3 per centum:
Rp: Sol. Hydrogenii peroxidi 20 ml
D. S. Praplovimams.
Į išdavimo buteliuką įpilama 20 ml 3 proc. vandenilio peroksido

tirpalo.
Hydrogenii peroxidi 3 per centum 20 ml
Jei recepte išrašytas kitos koncentracijos vandenilio peroksido

tirpalas, gaminant galima vartoti 3 arba 30 proc. vandenilio peroksi-
do tirpalus (skaičiuojama tikroji vandenilio peroksido koncentracija
tirpale).
Rp.: Sol. Hydrogenii peroxidi 2 % 200 ml

Vandenilio peroksido 3 proc. kiekis apskaičiuojamas naudojan-

tis praskiedimo formule:
Hydrogenii peroxidi 3 per centum 133,3 ml
52
Į išdavimo buteliuką įpilama 66,7 ml vandens ir 133,3 ml
3 proc. vandenilio peroksido tirpalo. Klijuojama etiketė.
Jei vaisto gamybai vartojamas 30 proc. vandenilio peroksido tir-
palas (perhidrolis):
Hydrogenii peroxidi 30 per centum 13,3 g
Į matavimo kolbutę sveriama 13,3 g perhidrolio ir pilama van-
dens iki 200 ml. Pilama į išdavimo indą. Klijuojama etiketė.
Formaldehido tirpalai
Farmakopėjoje (Ph. Eur.) nurodomos 34,5–38,0 proc. formal-
dehido koncentracijos. (Ekstemporaliuose receptuose gali būti su-
tinkamas pavadinimu formalinas.) Jei recepte nurodytas cheminis
pavadinimas, tirpalas gaminamas praskiedžiant koncentruotą for-
maldehido tirpalą.
Rp.: Sol. Formaldehydi 3 % 100 ml

D. S. Pavilgams.
Kiek vaisto gamybai reikia formaldehido 35 proc. tirpalo, ap-

skaičiuojama naudojant praskiedimo formulę:
Sol. Formaldehydi 35 % 8,6 ml
Į išdavimo buteliuką pilama 91,4 ml išgrynintojo vandens ir

8,6 ml formaldehido tirpalo 35 proc., suplakama, klijuojama etiketė.
Jei ekstemporalaus vaisto recepte nurodytas formalino pavadi-
nimas, tuomet gamybai naudojamo formaldehido 35 proc. tirpalo
koncentracija prilyginama 100 proc.
53
Rp.: Sol. Formalini 3 % 100 ml
D. S. Pavilgams.
Sol. Formaldehydi 35 % – 3 ml
Į išdavimo buteliuką pilama 97 ml vandens 3 ml formalino,

atsargiai suplakama, klijuojama etiketė.
Tirpalų kokybės vertinimas

Farmakopėjinių tirpalų kokybė vertinama tikrinant savikontro-
lės lapelį atsižvelgiant į receptą, pakuotę, ženklinimą, spalvą, kvapą,
mechanines priemaišas ir tūrio nuokrypį.
Rp.: Sol. Acidi hydrochloridi 3 % 150 ml

D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą prieš valgį.
Rp.: Sol. Acidi acetici 1 % 150 ml

D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Rp.: Sol. Hydrogenii peroxidi 5 % 100 ml

Rp.: Sol. Perhydroli 20 % 50 ml

D. S. Po arbatinį šaukštelį į stiklinę vandens skalavimams.
Rp.: Sol. Formalini 10 % 150 ml

D. S. Pėdoms vilgyti.
Rp.: Sol. Formaldehydi 5 % 200 ml

D. S. Rankoms dezinfekuoti.
54
Rp.: Sol. Ammonii 4 % – 200 ml
D. S. Pavilgams.
Rp.: Sol. Chlorhexidini digluconatis 0,1 % – 150 ml.

D. S. Burnos gleivinei skalauti.
1. Kurie tirpalai vaistinėse gaminami praskiedžiant farmakopė-
jinius tirpalus?
2. Kurių koncentracijų vandenilio chlorido rūgšties tirpalų mo-
nografijos yra Europos farmakopėjoje? Kaip gaminami vandenilio
chlorido rūgšties tirpalai?
3. Kurių koncentracijų acto rūgšties tirpalų monografijos yra
Europos farmakopėjoje? Kaip gaminami acto rūgšties tirpalai?
4. Kurios koncentracijos amoniako tirpalo monografija yra Eu-
ropos farmakopėjoje?
5. Kaip gaminami amoniako tirpalai?
6. Kurios koncentracijos vandenilio peroksido tirpalai skiedžia-
mi gaminant ekstemporalius vaistus? Kokiu pavadinimu sutinkamas
koncentruotasis vandenilio peroksido tirpalas?
7. Kurios koncentracijos vandenilio peroksido tirpalą reikia iš-
duoti, jei recepte koncentracija nenurodoma?
8. Kurios koncentracijos formaldehido tirpalas nurodomas yra
Europos farmakopėjos monografijoje? Kokiu pavadinimu sutinka-
mas koncentruotas formaldehido tirpalas?
9. Kurios chlorheksidino monografijos randamos Europos far-
makopėjoje? Kaip praskiesti chlorheksidino digliukonato tirpalus?
10. Kurios koncentracijos pieno rūgštis nurodyta Europos far-
makopėjoje?

simus
Rp.: Sol. Hydrogenii peroxidi 5 % – 200,0 ml

55
1. Kuris farmakopėjinis tirpalas gali būti naudojamas vaisto
gamybai?
A. Sol. Hydrogenii peroxidi 2,5–3,5 proc.
B. Hydrogenii peroxidum 30 per centum.
C. Hydrogenii peroxidum 3 per centum.
D. Sol. Hydrogenii peroxidi 29,0–31,0 proc. (Ph. Eur.).
2. Kokiu metodu vaistas bus gaminamas?
A. Masės.
B. Masės ir masės.
C. Masės ir tūrio.
D. Tūrio.
3. Kiek ir kurio farmakopėjinio tirpalo reikia vaisto gamy-
bai?
A. Hydrogenii peroxidum 3 per centum 160,3 ml.
B. Hydrogenii peroxidum 30 per centum 33,3 ml.
C. Hydrogenii peroxidum 30 per centum 10,0 ml.
D. Hydrogenii peroxydi 3 per centum 10 ml.
4. Hydrogenii peroxidum 30 per centum tirpalo koncentracija
privalo būti ribose:
A. 29,0–31,0 proc.
B. 27,5–31,0 proc.
C. 33,4–37,6 proc.
D. 33,0–35,0 proc.
5. Kokios savybės būdingos farmakopėjiniam Hydrogenii pe-
roxidum 30 per centum tirpalui?
A. Degus.
B. Lakus, kvapus.
C. Judrus, sunkus.
D. Prideginantis audinius.
6. Kas lemia vandenilio peroksido tirpalų dezinfekuojantį ir
prideginantį veikimą?
A. Aktyviai išsiskiriantis molekulinis deguonis putoja, mecha-
niškai išvalydamas žaizdas, ir fibrinogeną paverčia fibrinu taip stab-
dydamas kraujavimą.
56
B. Laisvas deguonis fibrinogeną paverčia fibrinu ir stabdo krau-
javimą.
C. Dėl odos fermentų išsiskiria atominis deguonis, kuris sti-
priau sutrikdo m/o gyvybinę veiklą.
D. Aktyviai išsiskiria anglies dioksidas ir mechaniškai išvalo
žaizdas, o fibrinogeną paverčia fibrinu taip stabdydamas kraujavimą.
7. Kokia tvarka bus gaminamas vandenilio peroksido tir-
palas?
A. Į konusinę kolbutę pilamas reikiamas kiekis išgrynintojo
vandens ir skiedžiamo tirpalo, sumaišoma ir košiama pro vatą į iš-
davimo indą.
B. Į konusinę kolbutę pilamas reikiamas kiekis skiedžiamojo
tirpalo, ir išgrynintojo vandens sumaišoma ir filtruojama pro stiklo
filtrą į išdavimo indą.
C. Į išdavimo buteliuką pilamas reikiamas kiekis išgrynintojo
vandens ir skiedžiamo tirpalo, sumaišoma.
D. Į matavimo kolbutę pilamas reikiamas kiekis skiedžiamo tir-
palo ir išgrynintojo vandens iki reikiamo tūrio, sumaišoma ir košia-
ma pro vatą į išdavimo indą.
8. Kokios koncentracijos vandenilio peroksidą reikia išduo-
ti, jei recepte koncentracija nenurodyta?
A. 30 proc. tirpalą.
B. 3 proc. tirpalą.
C. Mažesnės nei 5 proc. koncentracijos tirpalą.
D. Kreiptis į gydytoją, kad patikslintų receptą.
9. Kokia tinkamiausia pakuotė yra pagamintam tirpalui?
A. Tamsaus stiklo arba neskaidri polietileno pakuotė, tvirtu už-
doriu.
B. Šviesaus stiklo flakonas guminiu uždoriu.
C. Polietileno skaidri pakuotė tvirtu uždoriu.
D. Stiklo pakuotė su prišlifuotu uždoriu.
10. Kokias papildomas nuorodas pažymėti etiketėje?
A. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje,
ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Buteliuką laikyti dėžutė-
je, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos“.
57
B. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje,
ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje“.
C. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje“.
D. „Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje“,
„Elgtis atsargiai“.
58
5. Nevandeninių tirpalų
gamyba
TIKSLAS: išmokti ir gebėti gaminti nevandeninius tirpalus ir
įvertinti jų kokybę.
Ekstemporalių receptų sudėtyse nurodyti skysčiai laikomi tir-
pikliais, jeigu sausosios vaistinės medžiagos juose tirpsta. Tirpikliai
nevandeniniams tirpalams gaminti skirstomi į lakiuosius ir nela-
kiuosius.
Tirpalų gamyba naudojant lakiuosius tirpiklius

Prie lakiųjų tirpiklių, naudojamų vaistinėje, priskiriami etano-
lis, eteris, trichlormetanas (chloroformas).
Chloroformas (Chloroformium) – bespalvis, skaidrus, judrus, la-
kus, būdingo kvapo ir deginančio skonio, nedegantis skystis. Santy-
kinis tankis – 1,095–1,115. Jis gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose:
etanolyje, eteryje, riebalų aliejuose, bet mažai tirpsta vandenyje ir
nesimaišo su gliceroliu. Chloroforme gerai tirpsta vaistinės medžia-
gos, netirpios arba mažai tirpios vandenyje: benzenkarboksirūgštis
(benzoinė rūgštis), butadionas, kamparas, chloramfenikolis, chlorbu-
tanolio hemihidratas, mentolis ir kt. Chloroformas dozuojamas mase.
Eteris (Aether) ir anestetinis eteris (Aether anaestheticus) – bes-
palvis, skaidrus, lengvai užsiliepsnojantis, lakus, savotiško kvapo ir
deginančio skonio skystis. Santykinis tankis – 0,74. Jis gerai maišosi
su etanoliu, riebalų ir eteriniais aliejais, tirpsta 12-oje dalių van-
dens. Jame tirpsta beveik tos pačios medžiagos kaip ir chloroforme.
Dozuojamas mase.
Iš lakiųjų tirpiklių daugiausia paplitęs etanolis. Visų koncentra-
cijų etanolis matuojamas tūriu. Gaminant etanolinius tirpalus tūrio
didėjimo koeficientas netaikomas, išskyrus tuos atvejus, kai etanolis
59
išrašytas iki reikiamo tūrio (ad). Jei recepte etanolio koncentracija
nenurodyta, vartojamas 90 proc. (V/V) etanolis.
Vaistinių medžiagų tirpalai, kuriems gaminti vartojamas nor-
minėje dokumentacijoje nenurodytos koncentracijos etanolis, ga-
minami tokių etanolio ir vaistinių medžiagų koncentracijų:
1. 96 proc. etanolyje – 1, 2 ir 10 proc. jodo; 1,5 proc. vandenilio
peroksido; 1 proc. citralio.
2. 90 proc. etanolyje – 1 ir 2 proc. mentolio.
3. 70 proc. etanolyje – 0,5, 1, 2 ir 3 proc. boro rūgšties; 1:150
nitrofuralio; 0,25, 1, 3 ir 5 proc. chloramfenikolio; 1 ir 2 proc. re-
zorcinolio; 1 ir 2 proc. salicilo rūgšties; 4 proc. tanino.
4. 60 proc. etanolyje – 1 ir 2 proc. briliantinio žaliojo (Viride
nitens 1 proc. + Ethanolum 60 proc.); 1 proc. metiltioninio chlorido
(metileno mėlynojo).
Jei recepte nenurodyta etanolio koncentracija, gamybai naudo-
jamas 90 proc. etanolis.
Maišant etanolį su vandeniu, mišinys įkaista, mažėja bendras
jo tūris (kontrakcija). Didžiausia kontrakcija būna gaminant 54–56
proc. etanolį. Tūrio mažėjimas priklauso nuo etanolio ir vandens
santykio. Todėl norint gauti atitinkamos koncentracijos tirpalus,
būtina iš anksto apskaičiuoti maišomų tirpalų tūrius, vartojant skie-
dimo formules arba kryžmės taisyklę, naudojantis alkoholimetri-
ne lentele (Ph. Eur.). (Vaistų technologijos skaičiavimai, 2013 m.
46–55 p.)
Skiedžiant etanolį tūrio metodu, vartojama formulė:
X=V× b ,
a
X – didesnės koncentracijos etanolio tūris (ml, l);
V – norimos koncentracijos etanolio tūris (ml, l);
b – norima etanolio koncentracija tūrio proc.;
a – etanolio, kuris skiedžiamas, koncentracija tūrio proc.
Etanolio koncentraciją galima išreikšti tūrio arba masės procen-

tais. Tūrio procentai rodo bevandenio etanolio kiekį tūrio vienetais
60
(mililitrais) 100 ml etanolinio tirpalo, esant 20 °C temperatūrai.
Masės procentai rodo bevandenio etanolio kiekį masės vienetais
(gramais) 100 gramų etanolinio tirpalo, esant 20 °C temperatūrai.
Tūrio procentai žymimi proc. V/V arba % V/V, o masės procen-
tai – % masės. Jeigu etanolio koncentracija žymima tik procentais
(%), tai rodo tūrio procentus.
Ekstemporaliai gaminamiems nevandeniniams tirpalams pildo-
mos etiketės.

universiteto (Išorinis tirpalas 50 ml)
vaistinė 50 ml tirpalo yra chloramfenikolio 3,0 g; salicilo rūgšties
1,5 g; kamparo 1,0 g; 70 proc. etanolio 50 ml.
Gamybos Nr. XX
Vartoti ant odos. Veidui valyti.
Tinka iki: Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje,
20XX XX XX ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Sukilėlių pr. 51, 50106 Kaunas. Tel.: xx xx xx
Gaminant etanolinius tirpalus į išdavimo indą suberiamos sau-

sosios medžiagos ir pilamas etanolis, suplakama. Filtruojama ar ko-
šiama, tik jei reikia.
Rp.: Acidi salicylici 1,5
Chloramphenicoli 3,0
Camphorae racemicae 1,0
Ethanoli 70 % 50 ml.
M. D. S. Veidui valyti.
Acidi salicylici 1,5
Camphorae racemicae1,0
Ethanoli 70 % 50 ml
61
Į išdavimo indą suberiama 3,0 g chloramfenikolio, 1,5 g salicilo
rūgšties ir 1,0 g kamparo, pamatuojama 50 ml 70 proc. etanolio ir
suplakama. Buteliukas sandariai užkemšamas ir išrašoma etiketė.
Rp.: Mentholi racemici 1,75
Benzocaini
Procaini hydrochloridi aa 2,5
Ethanoli 70 % ad 50 ml
M. D. S. Sąnariams trinti.
Procaini hydrochloridi 2,5
Benzocaini 2,5
Mentholi racemici 1,75
Ethanoli 70 % 44 ml
Vaiste yra 13,5 proc. sausųjų medžiagų, o recepte etanolis išra-

šytas iki reikiamo tūrio, todėl etanolio tūris apskaičiuojamas nau-
dojant etanolinių tirpalų tūrio padidėjimo koeficientus. (50 ml –
(1,75 g × 1,1) + (2,5 g × 0,81) + (2,5 g × 0,84) = 43,95 ml). Į
buteliuką suberiama 2,5 g benzokaino, 2,5 g prokaino hidrocholo-
rido, 1,75 g mentolio ir pilama 44 ml 70 proc. etanolio, suplakama.
Buteliukas sandariai užkemšamas, klijuojama etiketė.
Tirpalų gamyba vartojant nelakiuosius tirpiklius

Prie nelakiųjų tirpiklių: glicerolis, augaliniai aliejai, Skystasis
parafinas (vazelino aliejus), polietilenoksidas-400, dimetilsulfoksi-
das, polisiloksanas ir kt.
Glicerolis 85 proc. (Glycerolum 85 per centum) C3H5(OH)3 –
bespalvis, sirupo konsistencijos, saldaus skonio, bekvapis skystis.
Farmacijoje naudojamas ne absoliutusis glicerolis, bet vandeninis jo
tirpalas, kurio tankis – 1,225–1,235. Glicerolis maišosi su vandeniu
bet kokiu santykiu, bet beveik netirpus eteryje ir riebalų aliejuose.
Jame lengvai tirpsta boro rūgštis, boraksas, chloralio hidratas, natrio
vandenilio karbonatas ir kt. 25 proc. ir didesnės koncentracijos gli-
cerolyje nesidaugina mikroorganizmai, o daugiau skiesti glicerolio
62
tirpalai jiems yra gera terpė. Glicerolis laikomas sandariai uždary-
tuose induose.
Augaliniai aliejai – aukštesniųjų riebalų rūgščių gliceridų miši-
nys. Jie skaidrūs, gelsvoki, bekvapiai arba silpno būdingo kvapo rie-
baliniai skysčiai. Gaminami slegiant vaisius arba sėklas. Vaistinėje
dažnai naudojami augaliniai aliejai:
persikų aliejus Persicori oleum,
abrikosų aliejus Armeniacae oleum,
alyvuogių aliejus, natūralusis Olivae oleum virginale,
alyvuogių aliejus, rafinuotas Olivae oeum raffinatum,
saulėgrąžų aliejus, rafinuotas Helianthi annui oleum raffinatum,
migdolų aliejus, natūralusis Amygdalae oleum virginale,
migdolų aliejus, rafinuotas Amygdalae oleum raffinatum,
ricinos aliejus, natūralusis Ricini oleum virginale,
ricinos aliejus, rafinuotas Ricini oleum raffinatum.
Aliejų kokybė vertinama daugeliu aspektų: tankiu, rūgščių
reikšme, jodo reikšme ir kt. Kaip ir visi riebalai, augaliniai aliejai
nesimaišo su vandeniu, mažai tirpūs etanolyje (išskyrus ricinos alie-
jų), bet gerai – eteryje ir chloroforme.
Išimtiniais atvejais aliejiniai tirpalai košiami.
Skystasis parafinas (vazelino aliejus) (Paraffinum liquidum).
Gaminamas iš naftos, sudarytas iš angliavandenilių nuo C10H22 iki
C15H32 mišinio. Tai bespalvis, skaidrus, beskonis ir bekvapis rieba-
lingas skystis.
Kaip ir visi sotieji angliavandeniliai, skystasis parafinas yra che-
miškai inertiškas, netirpus vandenyje ir etanolyje, bet maišosi visais
santykiais su eteriu, chloroformu, augaliniais aliejais, (išskyrus ri-
cinos aliejų).
Dimetilsulfoksidas (dimeksidas, DMSO) (Dimethylis sulfoxi-
dum). Tai bespalvis, savito kvapo, labai higroskopiškas skaidrus
skystis (arba bespalviai kristalai), gerai maišosi su etanoliu, acetonu,
gliceroliu, chloroformu, eteriu, ricinos aliejumi. Santykinis tankis –
1,1 g/cm3. Su vandeniu maišosi visais santykiais. Dimetilsulfokside
lengvai tirpsta įvairios vaistinės medžiagos, jis greitai skverbiasi pro
odą ir kitus audinius, kartu pernešdamas ištirpusias vaistines me-
džiagas.
63
Tirpalai gaminami masės metodu: vaistinė medžiaga ir tirpiklis
sveriami. Nelakieji tirpikliai yra klampūs. Norint pagreitinti me-
džiagų tirpimą, jie šildomi (sumažinama klampa).
Rp.: Boraxi 10,0
Glyceroli 40,0
M. D. S. Burnos gleivinei tepti.
Tirpalo masė nustatoma susumavus tirpiklio ir vaistinių me-

džiagų kiekius, įeinančius į recepto sudėtį.
Boraxi 10,0
Glyceroli 40,0
Bendra masė 50,0 g
Į sausą išdavimo indą pasveriama 40,0 g glicerolio ir suberiama

10,0 g borakso. Šildoma ant vandens vonios, kol boraksas visiškai
ištirpsta. Jei reikia, tirpalas košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį.
Klijuojama etiketė.
Nevandeninių tirpalų gamyba naudojant keletą tirpiklių

Jei tirpalas gaminamas su keliais tirpikliais, tai pasirenkant
technologiją turi būti vertinamas vaistinės medžiagos tirpumas ir
tirpiklių savybės (lakus, klampus).
Sol. Acidi borici 3 % – 50 ml
Aetheri 30,0
Ethanoli 7 0 % – 5 0 m l
M. D. S. Valyti veido odą ryte ir vakare.
Acidi borici 1,5
Ethanoli 70 % – 50 ml
Aetheri 30,0
64
Boro rūgštis gerai tirpi karštame vandenyje (1:3), salicilo rūgštis
mažai tirpi vandenyje (1:500), bet gerai – 70 proc. etanolyje (1:5,5)
ir eteryje (1:2). Eteris – lakiausias tirpiklis. Į sausą išdavimo buteliu-
ką suberiama salicilo rūgštis (1,0 g), pilama 50 ml 70 proc. etanolio
ir jame ištirpinama salicilo rūgštis, įpilama 50 ml 3 proc. boro rūgš-
ties tirpalo. Paskiausiai įpilama 30,0 g eterio. Tirpalas gaminamas
masės ir tūrio metodu. Bendrą tirpalo tūrį sudaro skystųjų sude-
damųjų dalių tūrių suma 50 ml + 50 ml + 30,0/ 0,714 = 142 ml.
Nevandeninių tirpalų nedermės

Dažnai nuosėdos susidaro sumaišius vaistus, kurie pagaminti
skirtingais tirpikliais. Taip dažnai atsitinka sumaišius tinktūras ar
skystus ekstraktus su sirupais arba kitais vandeniniais tirpalais.
Rp.: Sol. Acidi borici 2 % – 50 ml

Spiritus camphorati 10 ml
M. D. S.
Šiuo atveju susidaro stambiadispersinė kamparo suspensija. Di-

desnio dispersiškumo kamparo suspensija gaunama dispergavimo
metodu, vartojant 0,15 proc. tviną-80 (Tween-80) ir 0,2 proc. me-
tilceliuliozės tirpalą.
1,0 g kamparo grūstuvėje sutrinamas su 2 lašais tvin-80
(tvinas-80 – klampus, lengvai vandenyje tirpstantis skystis). Įpilama
25 ml 4 proc. boro rūgšties tirpalo, maišant gauta suspensija supilama
į išdavimo indą. Įpilama 25 ml 0,4 proc. metilceliuliozės tirpalo ir
9 ml 70 proc. etanolio. Suspensija lengvai resuspenduojasi netgi po
2 savaičių.

Ethanoli 10 ml
M. D. S. Kelio sąnariui tepti.
65
Rp.: Sol. Acidi borici spirituosae 3 % 60 ml
M. D. S. Rankoms valyti.
Rp.: Acidi borici

Acidi salicylici ana 2,0
Ethanoli 70 % 50 ml
M. D. S. Pažeistai odai tepti.
Rp.: Resorcinoli 0,5

Ethanoli 20 ml
M. D. S. Skaudamam sąnariui tepti.
Rp.: Chlorali hydratis 0,5

Olei Ricini 2,0
Ethanoli 95 % 50 ml
M. D. S. Galvos odai tepti.
Rp.: Tannini 2,0

Olei Ricini 5,0
Ethanoli 95 % 50 ml
M. D. S. Galvos odai tepti.
Rp.: Mentholi racemici

Camphorae racemicae ana 0,1
Olei Eucalypti 0,1
Olei Vaselini 25,0
M. D. S. Po 2 lašus į nosį 2 kartus per dieną.
1. Kurie nevandeniniai tirpikliai naudojami vaistinėje tirpalams
gaminti?
2. Kaip dozuojami lakieji ir nelakieji tirpikliai?
3. Kaip gaminti etanolinius tirpalus, jei sausųjų medžiagų yra
iki 5 procentų bendro tirpalo tūrio?
66
4. Kaip gaminti etanolinius tirpalus, kai sausųjų medžiagų yra 5
ir daugiau procentų bendro tirpalo tūrio?
5. Kurios koncentracijos etanolis naudojamas, jei recepte jo
koncentracija nenurodyta? Išimtys.
6. Kokie yra ypatumai nelakiųjų tirpiklių tirpalų gamyboje?

simus
Rp.: Benzocaini 2,0
Ac. borici 1,5
Picis liquidae Betalae 5,0
Ol. Ricini 2,5
Ethanoli 96 % ad 50,0
M. D. S. Pažeistoms vietoms tepti.
1. Pateikus tokį receptą, gaminama:

A. Suspensija.
B. Emulsija.
C. Nevandeninis tirpalas.
D. Linimentas.
2. Gaminamo vaisto kiekis:
A. 50,0 g.
B. 50 ml.
C. 57,5 ml.
D. 61,0 g.
3. Ricinos aliejaus (ρ = 0,95) užimamas tūris:
A. 2,63 ml.
B. 2,5 ml.
C. 1,55 ml.
D. 2,38 g.
4. Beržų deguto (ρ = 0,935) užimamas tūris:
A. 4,184 ml.
B. 5,348 ml.
C. 4,167 ml.
D. 5 ml.
67
5. Etanolio reikia:
(Tūrio padidėjimo koeficientas TPK benzokaino = 0,85 ml/g)
A. 39,35 ml.
B. 42,00 ml.
C. 43,51 ml.
D. 38,50 ml.
6. Vaistas turi būti gaminamas:
A. Masės ir tūrio metodu.
B. Masės metodu.
C. Matavimo inde.
D. Išdavimo inde.
7. Vaisto gamyba:
A. Į išdavimo indą pilamas etanolis, tirpinamas benzokainas ir
boro rūgštis, sveriami ricinos aliejus ir beržų degutas, suplakama.
B. Grūstuvėje disperguojamos sausosios vaistinės medžiagos su
ricinos aliejumi, pilamas beržų degutas ir gauta pirminė pulpa skie-
džiama etanoliu.
C. Etanolyje tirpinamas ricinos aliejus, sausosios vaistinės me-
džiagos disperguojamos su beržų degutu grūstuvėje ir gauta sus-
pensija praskiedžiama etanoliniu ricinos tirpalu.
D. Pašildžius etanolį išdavimo inde tirpinamas beržų degutas,
beriamos sausosios vaistinės medžiagos ir suplakus pilamas ricinos
aliejus.
8. Benzokainas ir rūgštis didina etanolio tūrį:
TPK benzokaino = 0,85, TPK boro rūgšties = 0,65)
A. 2,5 ml.
B. 2 ml.
C. 3,5 ml.
D. 2,67 ml.
9. Vaistas:
A. Košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį.
B. Filtruojamas pro popieriaus filtrą.
C. Košiamas pro vatos tamponą.
D. Košiama, tik jei reikia.
68
10. Vaisto pakuotė ženklinama:
A. Etiketė su užrašu „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepas-
tebimoje vietoje“.
B. Signatūra su užrašu „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir ne-
pastebimoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje“.
C. Signatūra „Išoriniai“, „Elgtis atsargiai“.
D. Etiketė su užrašu „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepas-
tebimoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje“.
69
6. KONCENTRUOTŲJŲ
TIRPALŲ GAMYBA
TIKSLAS: išmokti gaminti, analizuoti ir gebėti pataisyti kon-
centruotuosius tirpalus.
Koncentruotieji tirpalai pagreitina vaistininko darbą. Koncen-
truotieji tirpalai gaminami masės ir tūrio metodu, atsižvelgiant į
vaistinės poreikius ir receptūrą. Tirpalai gaminami aseptinėmis są-
lygomis naudojant šviežiai pagamintą išgrynintąjį vandenį. Nau-
dojamos pagalbinės medžiagos, matavimo ir tirpalams laikyti indai
turi būti sterilūs. Miltelių pavidalo vaistinės medžiagos sveriamos, o
išgrynintasis vanduo matuojamas tūriu. Pagaminti tirpalai filtruoja-
mi, atliekama analizė tapatumui, mechaninėms priemaišoms ir me-
džiagos kiekiui (dažniausiai refraktometru) nustatyti.
Tirpalų, kurių vaistinių medžiagų koncentracija yra mažesnė
arba lygi 20 proc., leidžiamasis ±2 proc. nuokrypis, o tirpalų, kurių
vaistinių medžiagų koncentracija didesnė kaip 20 proc. – ne daugiau
kaip ±1 proc. Pavyzdžiui, 10 proc. tirpalo leidžiamosios koncentra-
cijos ribos yra 9,8–10,2 proc., 30 proc. tirpalo – 29,7–30,3 proc.
Koncentruotuosius tirpalus galima gaminti:
1. Matavimo induose.
2. Tirpiklio tūris apskaičiuojamas vartojant tūrio padidėjimo
koeficientą (TPK).
3. Tirpiklio tūris apskaičiuojamas vartojant tirpalo tankį.
Koncentruotųjų tirpalų gamybos pavyzdžiai

1. Reikia pagaminti 500 ml 20 proc. natrio bromido tirpalą.
Tirpalo tankis ρ = 1,1488 g/cm3, TPKnatrio bromido = 0,25 ml/g.
1. Į matavimo kolbą įpilama išgrynintojo vandens, tirpinama
100,0 g natrio bromido. Vanduo iki žymės pilamas tik ištirpus nat
rio bromidui.
70
Vandens tūrio apskaičiavimas:
2. Atsižvelgiant į tirpalo tankį: vartojama formulė M = V × Q
(tirpalo masė lygi tirpalo tūrio ir tankio sandaugai) 500 ml × 1,1488
g/cm3 – 100,0g = 474,4 g (ml).
3. Atsižvelgiant į TPK: 500 ml – 100,0 g × 0,25 = 475 ml.
Tirpalui gaminti reikia 100,0 g natrio bromido ir 475 ml išgry-
nintojo vandens.
2. Reikia pagaminti 500 ml 50 proc. kalcio chlorido koncen-

truotąjį tirpalą.
Veiklioji vaistinė medžiaga – kalcio chloridas heksahidratas –
labai gerai tirpsta vandenyje, labai higroskopiškas. Koncentruotasis
tirpalas gaminamas aseptikos sąlygomis. Gamyba galima skirtingais
metodais:
3. Kalcio chlorido heksahidrato tirpalo gamyba skysčių ma-

tavimo inde
Tirpalui pagaminti kalcio chlorido heksahidrato reikia 250,0 g.
Į 500 ml matavimo kolbą įpilama apie 300 ml išgrynintojo vandens
ir suberiama atsvertas kalcio chloridas heksahidratas. Tirpalas mai-
šomas, kol ištirpsta medžiaga, išgrynintojo vandens pripilama iki
brūkšnelio – iki 500 ml.
4. Kalcio chlorido heksahidrato tirpalo gamyba apskaičiuo-

jant reikiamą vandens kiekį
Recepte išrašytos sausosios medžiagos koncentracija yra 5 proc.
ir didesnė, todėl ištirpinus medžiagą tirpalo tūris žymiai padidėja. Iš-
grynintojo vandens kiekis turi būti mažinamas. Tai galima atlikti tai-
kant tūrio padidėjimo koeficientą (TPKkalcio chlorido heksahidrato 0,58 ml/g).
Tirpalui paruošti reikės 355 ml išgrynintojo vandens (500 – 250 ×
0,58). Reikalingą vandens kiekį galima apskaičiuoti pagal tirpa-
lo tankį (kalcio chlorido heksahidrato 50 proc. tirpalo tankis yra
1,2066 kg/l). Tuomet 500 ml tirpalo masė bus 603,3 g (500 ×
1,2066), o išgrynintojo vandens reikės 353,3 ml (603,3–250,0).
Gamybai apskaičiuotas išgrynintojo vandens kiekis, taikant TPK ir
71
tirpalo tankį, skiriasi. Pagaminus koncentruotąjį tirpalą, būtina pa-
tikrinti veikliosios medžiagos koncentraciją.
Tirpalo gamyba. Į plačiakaklę kolbą supilamas reikiamas kiekis
išgrynintojo vandens ir jame tirpinama 250,0 g sausosios medžia-
gos.
Kiekybinė analizė. Refraktometru nustatomas pagaminto tirpa-
lo lūžio rodiklis.
Lentelėje pagal lūžio rodiklį randama pagaminto tirpalo kon-
centracija.
Visais gamybos atvejais tirpalas analizuojamas. Jeigu atlikus tir-
palų analizę bus nustatyta, kad tirpalo koncentracija yra didesnė
arba mažesnė negu leidžiamosios koncentracijos ribos, tuomet tir-
palą reikia pataisyti praskiedus vandeniu arba įdėjus medžiagos.
Tirpalų koncentracijų taisymas

Jeigu tirpalo koncentracija yra didesnė negu reikia, taikoma
praskiedimo formulė:
X = A × (C – B) / B,
X – vandens kiekis ml, kuriuo reikia praskiesti pagamintą tir-
palą;
A – pagaminto tirpalo tūris mililitrais;
B – reikalinga gauti koncentracija procentais;
C – faktinė tirpalo koncentracija procentais.
Pavyzdžiui, jeigu 1000 ml natrio bromido tirpalo koncentracija

yra 21 proc., tai vandens kiekis (X) bus:
X = 1000 × (21–20) / 20 = 50 ml
Teorinė tirpalo koncentracija, įpylus 50 ml vandens, bus

20 proc., nes 1050 ml tirpalo bus ištirpę 210,0 g natrio bromido.
1050 ml – 210,0 g NaBr
100 ml – x
x = 100 × 210,0 / 1050 = 20 proc.
Po skiedimo tirpalas vėl filtruojamas ir analizuojamas.
72
Tirpalas yra mažesnės koncentracijos negu reikia. Išanalizavus
paaiškėjo, kad natrio bromido tirpalo koncentracija – 18 proc. Tai-
kant formulę, apskaičiuojama, kokį kiekį reikia įdėti vaistinės me-
džiagos:
X = A × (B – C) / (100 × ρ) – B,
X – medžiagos kiekis gramais, kurį reikia dėti į tirpalą;
A – pagaminto tirpalo tūris ml;
B – reikalinga tirpalo koncentracija procentais;
C – faktinė tirpalo koncentracija procentais;
ρ – tirpalo tankis g/cm3
X = 1000 × (20 – 18) / (100 × 1,1438) – 20 = 21,19 g
Norint padidinti tirpalo koncentraciją, reikia įdėti 21,19 kalio

bromido. Iš viso į tirpalą bus įdėta 180 + 21,19 = 201,19 kalio
bromido. 1000 ml tirpalo tūris, įdėjus 21,19 kalio bromido, padidės
5,7 ml (21,19 × 0,27) ir bus 1005,7 ml.
1005,7 ml – 201,19
100 ml – x
X = 201,19 × 100 / 1005,7 = 20 proc.
Ištirpinus papildomą kalio bromido kiekį, tirpalas vėl filtruoja-
mas ir analizuojamas.
Koncentruotųjų tirpalų laikymas ir ženklinimas

Atlikus koncentracijos koregavimą – praskiedus arba padidinus
jų koncentraciją – reikia kartotinai patikrinti koncentraciją.
Pagaminti tirpalai laikomi atsižvelgiant į medžiagų, esančių
tuose tirpaluose, fizikines ir chemines savybes. Jie laikomi sandariai
uždarytuose induose apsaugotoje nuo saulės spindulių vietoje, esant
ne didesnei kaip 25 °C temperatūrai, kai kurie šaldytuve – esant
3–5 °C temperatūrai. Etiketėje turi būti nurodomas tirpalo pavadi-
nimas, jo koncentracija (procentais), serijos numeris, gamybos data
ir analizės numeris. Tirpalo spalvos pokytis, drumstumas, nuosėdų
atsiradimas rodo, kad tirpalas vartoti netinkamas, nors tinkamumo
laikas dar nesibaigęs.
73
1. Koks norminis dokumentas reglamentuoja tirpalų gamybą
masės ir tūrio metodu?
2. Koncentruotųjų tirpalų gamybos sąlygos, gamyba, kontrolė,
laikymas.
3. Koncentruotųjų tirpalų pataisymas, esant koncentracijai ma-
žesnei ar didesnei negu leidžiamosios koncentracijos ribos.
4. Kaip gaminti koncentruotuosius tirpalus, naudojant matavi-
mo indus ir be jų?
5. Ką rodo tūrio padidėjimo koeficientas (TPK), vartojamas ap-
skaičiuojant išgrynintojo vandens kiekį, reikalingą pagaminti kon-
centruotuosius tirpalus?
Išnagrinėkite užduotis atsižvelgdami į pateiktus klau-

simus
1. Kiek reikia dėti kalcio chlorido heksahidrato į 2 litrų
50 proc. tirpalą?
A. 500 g.
B. 1000 g.
C. 50 g.
D. 250 g.
2. Kiek pilti vandens į 2 litrų 53 proc. kalcio chlorido heksa-
hidrato tirpalą, norint pagaminti 50 proc. tirpalą?
A. 60 ml.
B. 120 ml.
C. 180 ml.
D. 240 ml.
3. Apskaičiuoti, kiek gliukozės monohidrato reikia dėti į 1
litrą 50 proc. gliukozės monohidrato tirpalo. Gliukozės mo-
nohidratas turi 9 proc. kristalizacinio vandens.
A. 549,45.
B. 500,00.
C. 509,00.
D. 504,50.
74
4. Apskaičiuoti vandens kiekį, reikalingą paruošti 50 proc.
gliukozės monohidrato tirpalą, TPKgliukozės monohidrato = 0,69.
A. 549,45.
B. 620,90.
C. 509.00.
D. 504,50.
5. Kalio bromido tirpalo koncentracija gavosi 18 procentų,
o ne 20 procentų. Kiek reikia pridėti vaistinės medžiagos,
norint ištaisyti koncentruotą tirpalą? Q = 1,1438
A. 2,119.
B. 21,19.
C. 201,19.
D. 180,00.
6. Koks bendras tūris bus pataisius 1000 ml kalio bromido
tirpalą iš 18 iki 20 procentų? TPKkalio bromido = 0,27?
A. 1003,5.
B. 1005,7.
C. 1012,30.
D. 1084,34.
7. Kiek reikės pripilti mililitrų vandens į 1000 ml 21 procen-
to kalio bromido tirpalą, norint gauti 20 procentų koncen-
truotąjį tirpalą?
A. 25,00.
B. 35,7.
C. 50,00.
D. 54,34.
8. Kiek reikės įdėti kalio bromido, norint pagaminti 1050
ml 20 procentų koncentruotąjį tirpalą?
A. 180,00.
B. 200,00.
C. 210,00.
D. 215,00.
9. Kiek reikės vandens, norint pagaminti 2 litrus 20 procen-
tų natrio bromido tirpalą? TPKnatrio bromido = 0,26
75
A. 1400,40.
B. 1600,60.
C. 1899,6.
D. 2000,00.
10. Kaip pataisyti 2 litrus koncentruotojo 20 procentų nat
rio bromido tirpalo, jeigu buvo pagaminta 18,0 procento
koncentracija. Koks bus bendras tirpalo tūris ml? ρ =1,1488,
TPKnatrio bromido = 0,26
A. 1983,40.
B. 1600,60.
C. 2010,97.
D. 2000,00.
76
7. MIKSTŪRŲ GAMYBA
VARTOJANT
KONCENTRUOTUOSIUS TIRPALUS
IR TIRPINANT SAUSĄSIAS
MEDŽIAGAS
TIKSLAS. Išmokti gaminti mikstūras ir gebėti vertinti jų ko-
kybę.
Mikstūros – tai skysta geriamoji vaistų forma. Mikstūros gami-
namos tirpinant vieną ar keletą sausųjų ir skystųjų vaistinių medžia-
gų. Dažni mikstūrų ingredientai yra augalinės ištraukos – ekstraktai,
tinktūros ir sirupai. Mikstūros gaminamos masės ir tūrio metodu,
nurodomas mikstūros tūris. Išskiriamos pagrindinės mikstūrų ga-
mybos stadijos:
1. Stipriai veikiančių medžiagų dozių patikrinimas.
2. Medžiagų – sausųjų, koncentruotųjų tirpalų, išgrynintojo
vandens, kiekių apskaičiavimas.
3. Gamyba: tirpinimas, filtravimas, skystųjų medžiagų pridėji-
mas.
4. Ženklinimas.
5. Kokybės kontrolė.
Gaminant mikstūras sudedamosios dalys turi būti sumaišomos
nustatyta tvarka. Patikrinus stipriai veikiančių medžiagų dozes,
apskaičiuotas vandens kiekis supilamas į stiklinį indą, tirpinamos
sausosios stipriai veikiančios medžiagos, kitos sausosios medžiagos
kiekių didėjimo tvarka. Tirpalas košiamas į išdavimo buteliuką, pir-
miausia pilami stipriai veikiančių medžiagų koncentruotieji tirpalai,
po jų – kiti koncentruotieji tirpalai koncentracijų didėjimo tvarka.
Tinktūros, skystieji augaliniai preparatai, etanoliniai tirpalai, sirupai
ir kvapūs lakieji skysčiai pilami gamybos pabaigoje.
77
Įsidėmėtina: mikstūros tūrį sudaro recepte nurodytų vande-
ninių tirpalų ir skystųjų sudedamųjų dalių, tūriai. Sausosios me-
džiagos į tūrį nesumuojamos, galima naudoti jų koncentruotuosius
tirpalus arba jos tirpinamos apskaičiuoto tūrio vandenyje.
Medžiagos kiekis koncentruotajame tirpale gali būti išreikštas
procentais arba santykiu tarp medžiagos masės ir tirpalo tūrio. Kon-
centruotojo tirpalo tūrį patogiau apskaičiuoti atsižvelgiant į santy-
kinę koncentraciją, tada reikalingas medžiagos kiekis dauginamas iš
tirpalo tūrio.
Vandens kiekį galima apskaičiuoti iš bendro mikstūros tūrio at-
imant koncentruotųjų tirpalų ir kitų skystųjų sudedamųjų dalių,
kurios įeina į vaisto sudėtį, tūrius.
Rp.: Kalii bromidi 3,0
Sol. Methenamini ex 1,0 – 100 ml
Sol. Calcii chloridi hexahydrici 10 % 100 ml
M. D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Bendrą mikstūros tūrį – 200 ml sudaro recepte nurodyti mete-
namino ir kalcio chlorido heksahidrato tirpalai. Mikstūros gamybai
bus panaudoti koncentruotieji tirpalai. Apskaičiuojami koncentruo-
tųjų tirpalų kiekiai. Kalio bromido (1 : 5) tirpalo reikia 15 ml (3,0 ×
5 = 15 ml); metenamino (1 : 10) tirpalo reikia 10 ml (1,0 × 10 =
10 ml); kalcio chlorido heksahidrato (1 : 2) tirpalo reikia 20 ml
(10,0 × 2 = 20 ml).
Išgrynintojo vandens tūris apskaičiuojamas 200 ml – (15 +
10 + 20) = 155 ml.
Savikontrolės lapelis rašomas atsižvelgiant į gamybos eigą:
Sol. Methenamini 1 : 10 10 ml
Sol. Kalii bromidi 1 : 5 15 ml
Sol. Calcii chloridi hexahydrici 1 : 2 20 ml
Į tamsaus stiklo buteliuką įpilama 155 ml išgrynintojo vandens,

atmatuojama 10 ml metenamino tirpalo ( 1: 10), 15 ml kalio bromi-
do tirpalo (1 : 5) ir 20 ml kalcio chlorido heksahidrato tirpalo (1 : 2).
78
Suplakama, uždaroma ir klijuojama etiketė:

universiteto (Geriamoji mikstūra 200 ml)
vaistinė Sudėtis: 200 ml tirpalo yra veikliosios medžiagos me-
Gamybos Nr. XX tenamino 1,0; kalio bromido 3,0; kalcio chlorido 10,0;
Išgrynintojo vandens 193 ml.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per
dieną po valgio.
Rp.: Codeini 0,2

Natrii hydrogenocarbonatis
Natrii salicylatis ana 2,0
Tinct. Valerianae 5 ml
Sirupi sacchari 10 ml
M. D. S. Po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Kodeinas yra stipriai veikianti medžiaga, todėl, prieš gaminant

mikstūrą, tikrinamos kodeino dozės. Bendras mikstūros tūris –
200 ml. Mikstūra bus geriama po 15 ml (valgomojo šaukšto tūris).
Vaisto dozių skaičius: 200 ml : 15 ml = 13,3 ≈ 13 dozių (vartojimų
skaičius).
Vienkartinė kodeino dozė: 0,2 g : 13 = 0,015 g ir paros dozė:
0,015 g × 3 = 0,045 g.
RVD = 0,015 g, DVD = 0,05 g,
RPD = 0,045 g, DPD = 0,2 g.
Koncentruotųjų tirpalų reikia:
natrio vandenilio karbonato tirpalo (1:20) 2,0 × 20 = 40 ml;
natrio salicilato tirpalo (1 : 10) 2,0 × 10 = 20 ml.
Išgrynintojo vandens reikia: 200 ml – (40 ml + 20ml + 5 ml +
10 ml) = 125 ml
79
Codeini 0,2
Sol. Natrii hydrogenocarbonatis 1 : 20 40 ml
Sol. Natrii salicylatis 1 : 10 20 ml
125 ml išgrynintojo vandens tirpinamas kodeinas, košiama į

išdavimo buteliuką, pilama 40 ml natrio vandenilio karbonato tir-
palo (1 : 20), 20 ml natrio salicilato tirpalo (1 : 10), 5 ml valerijonų
tinktūros ir 10 ml cukraus sirupo. Suplakama, klijuojama etiketė.
Sausosios medžiagos sudaro mažiau kaip 5 proc. miks-

tūros tūrio
Jei vaisto sudėtyje nurodytos vandenyje tirpios sausosios vaisti-
nės medžiagos ir nenaudojami jų koncentruotieji tirpalai, tai reikia
atkreipti dėmesį į procentinį jų kiekį. Jei jos sudaro mažiau kaip
5 procentus mikstūros tūrio, tai į tūrio didėjimą, ištirpinus medžia-
gas, nekreipiama dėmesio. Tūris didės nežymiai ir nebus didesnis
už leistinas normas.
Rp.: Chlorali hydratis 1,0
Sol. Kalii bromidi 2 % 200 ml
Adonisidi 5 ml
Mikstūros tūris: 200 + 5 + 6 = 211 ml

211 ml : 15 ml ≈ 14 dozių.
Tikrinamos chloralio hidrato dozės:
Vienkartinė dozė: 1,0 g : 14 = 0,07 g; paros dozė: 0,07 g × 3 =
0,21 g
Pažymima: RVD = 0,07 g, DVD = 2,0 g,
RPD = 0,21 g, DPD = 6,0 g.
80
Patikrinamos adonizido dozės: 5 ml: 14 = 0,357 ml; 0,357 ×
3 = 1,071 ml
Pažymima:. RVD = 0,357 ml (12 lašų) DVD = 40 lašų,
RPD = 1,071 ml (36 lašai) DPD = 120 lašų.
Chloralio hidrato vaiste yra tik 0,473 proc. todėl tūrio padidėji-
mas jam ištirpus bus nežymus.
Koncentruotojo kalio bromido tirpalo (1 : 5) reikia 4,0 × 5 =
20 ml:
Išgrynintojo vandens tūris: 211 ml – 20 ml – 5ml – 6 ml = 180 ml
Chlorali hydratis 1,0
Sol. Kalii bromidi 1 : 5 20 ml
Adonisidi 5 ml
Kolboje 180 ml vandens tirpinama 1,0 g chloralio hidrato, ko-

šiama pro vatą į išdavimo indą, pilama 20 ml kalio bromido tirpalo
(1 : 5), 5 ml adonizido ir 6 ml valerijonų tinktūros. Suplakama.
Klijuojama etiketė:
universiteto (Geriamoji mikstūra 211 ml)
vaistinė Sudėtis: 211 ml tirpalo yra veikliosios medžiagos chloralio
Gamybos Nr. XX hidrato 1,0 g; kalio bromido 4,0 g; adonizido 5 ml; valeri-
jonų tinktūros 6 ml; išgrynintojo vandens 200 ml
Tinka iki: Prieš vartojimą suplakti.

20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per
dieną po valgio.
Sukilėlių pr. 51, Kaunas. Tel.: xxxxxx
81
Sausosios medžiagos sudaro 5 ir daugiau procentų miks-
tūros tūrio
Būtina atsižvelgti į tai, kad ištirpusios medžiagos padidins vais-
to tūrį. Tokią mikstūrą reikia gaminti arba matavimo inde, arba
apskaičiuoti vandens tūrio didėjimą naudojant TPK ir sumažinti
išgrynintojo vandens kiekį.
Rp.: Kalii iodidi
Natrii bromidi ana 5,0
Glucosi 15,0
Bendras mikstūros tūris – 180 ml. Gamybai naudojami ka-

lio jodido (1:5) ir natrio bromido (1 : 5) tirpalai. 15,0 g gliukozės
mikstūroje sudaro 8,3 proc. Gliukozės TPK 0,64 ml/g. Išgrynintojo
vandens tūris = 180 ml – (5,0 g × 5) + (5,0 g × 5) + (15,0 g ×
0,64 mg/ml) = 120,4 ml.
Glucosi 15,0
Sol. Kalii iodidi 1 : 5 25 ml
Sol. Natrii bromidi 1 : 5 25 ml
Kolboje 120,4 ml karšto išgryninto vandens ištirpinama 15,0 g

gliukozės. Tirpalui atvėsus, perkošiama į tamsaus stiklo išdavimo
indą, pamatuojama po 25 ml kalio jodido 1 : 5 ir kalio bromido 1 : 5
tirpalų. Suplakama. Klijuojama etiketė.
Aromatinis vanduo mikstūros sudėtyje vartojamas kaip

tirpiklis
Tuo atveju, kai sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 5 procentai,
jo kiekis nemažinamas (tūrio didėjimo koeficientai netaikomi), iš-
skyrus tas sudėtis, kai aromatinis vanduo išrašytas iki reikiamo tū-
rio. Tokiems vaistams gaminti koncentruotieji tirpalai nevartojami.
82
Rp.: Barbitali natrii 3,0
Kalii bromidi 6,0
Natrii bromidi 10,0
Tinct. Leonuri
Tinct. Valerianae ana 5,0 ml
Aquae Menthae 200 ml
Barbitali natrii 3,0
Kalii bromidi 6,0
Natrii bromidi 10,0
Tinct. Leonuri 5 ml
Patikrinamos barbitalio natrio druskos dozės. Mikstūros tūris
yra: 200 ml + (3,0 g × 0,64 ml/g) + (6,0 g × 0,27 ml/g) + (10,0 g ×
0,26 ml/g) + 5 ml + 5 ml = 216,14 ml ≈ 216 ml.
216 ml: 15 ml = 14,4 dozių.
Barbitalio natrio druskos vienkartinė dozė: 3,0 g: 14,4 = 0,208 g;
paros dozė: 0,208 g × 3 = 0,625 g
RPD = 0,625 g, DPD = 1,0 g.
Į indą pilama 200 ml mėtų vandens, ištirpinama 3,0 g barbitalio
natrio druskos, 6,0 g kalio bromido, 10,0 g natrio bromido ir ko-
šiama pro vatą į išdavimo buteliuką. Supilama po 5 ml valerijonų ir
sukatžolių tinktūrų. Suplakama. Klijuojama etiketė.
Aromatinis vanduo išrašytas iki reikiamo tūrio ad.

Natrii bromidi 8,0
Tinct. Leonuri
Tinct. Valerianae ana 10 ml
Aquae Menthae ad 200 ml
83
Barbitali natrii 3,0
Natrii bromidi 8, 0
Tinct. Leonuri 10 ml
Patikrinamos barbitalio natrio druskos dozės

Mikstūros tūris 200 ml. Dozių skaičius: 200 ml : 15 ml = 13,3
dozių.
Vienkartinė barbitalio natrio druskos dozė: 3,0 g : 13,3 = 0,225 g;
paros dozė: 0,225 g × 3 = 0,675 g.
RPD = 0,675 g, DPD = 1,0 g.
Apskaičiuojama kiek mikstūros gamybai reikia mėtų vandens:
200 ml – (3,0 g × 0,64 ml/g) – (8,0 g × 0,26 ml/g) – 10 ml –
10 ml = 176 ml.
Į kolbą pilama 176 ml mėtų vandens, tirpinama 3,0 g barbi-
talio natrio druskos, 8,0 g natrio bromido, perkošiama į išdavimo
buteliuką ir supilama po 10 ml sukatžolių bei valerijonų tinktūrų.
Suplakama. Klijuojama etiketė.
Kvapius lakiuosius skysčius į mikstūrų sudėtį dedame

paskiausiai
Rp.: Natrii benzoatis
Liquoris Ammonii anisati 4 ml
Sol. Natrii hydrogenocarbonatis 1:20 20 ml
84
Sol. Natrii benzoatis 1:10 10 ml
Mikstūros tūris 200 ml. Jeigu vaisto gamybai naudojami kon-

centruotieji tirpalai, išgrynintojo vandens kiekis bus: 200 ml –
(1,0 g × 10) – (1,0 g × 20) – 10 ml – 4 ml = 156 ml.
Mikstūra gaminama į išdavimo buteliuką. Pilamas vanduo,
atmatuojami natrio vandenilio karbonato ir natrio benzoato tirpa-
lai, cukraus sirupas ir stebint, kad nepatektų ant buteliuko sienelių,
sulašinami anyžių lašai. Mikstūra susidrumsčia, todėl etikėje reika-
linga papildoma nuoroda „Prieš vartojimą suplakti“.
Mikstūrų kokybės vertinimas

Mikstūrų kokybė tikrinama kaip ir tirpalų. Pakuotės uždoris
turi būti sandarus – tikrinama apvertus buteliuką. Tikrinama re-
cepte ir savikontrolės lapelyje nurodyta mikstūros sudėtis ir tūris,
jis turi būti toks, kaip nurodyta recepte ±2 proc. Juslinės savybės –
kvapas, spalva ir skonis turi atitikti į sudėtį įeinančias medžiagas.
Drumstos mikstūros turi lengvai resuspenduotis. Tikrinama etiketė.
Galimos nedermės mikstūrose

Skystoje terpėje sukuriamos palankios sąlygos medžiagų tarpu-
savio sąveikai. Išoriškai stebimas nedermių rezultatas gali būti nuo-
sėdų atsiradimas, spalvos pasikeitimas, dujų išsiskyrimas, pasikeitu-
sios juslinės savybės – kvapas ir skonis. Dažniausiai tai – cheminių
nedermių rezultatas. Vaistininkas turėtų įžvelgti galimas nedermes
prieš gaminant ekstemporalų vaistą. Ypač svarbu numatyti atvejus,
kai susidaro stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų nuosėdos.
Jos gali susidaryti, jei mikstūros sudėtyje yra organinių rūgščių
druskos kartu su šarminėmis medžiagomis – barbitūratais, karbona-
tais. Pateikiame dažniau pasitaikančias nedermes mikstūrose. Meta-
mizolio natrio druskos tirpaluose su oksidatoriais nusidažo ruda, su
85
prokaino hidrochloridu – gelsvai ruda spalva, su citralio tirpalais –
geltona. Barbitalio natrio druska ir kiti vandenyje tirpūs barbitūri-
nės rūgšties dariniai nesuderinami su rūgštimis (pvz., askorbo r.) –
iškrenta barbitalio nuosėdos, sudaro netirpius junginius su kalcio
chloridu, su magnio sulfatu – sudaro magnio hidroksido nuosėdos,
su chloralio hidratu – susidaro chloroformas ir natrio formiatas.
Farmakologiškai barbitalio natrio druska nesiderina su šunvyšnių
ekstraktu, gliukoze – sutrumpėja barbitalio veikimas. Metenaminas
rūgščioje terpėje hidrolizuojasi – susidaro formaldehidas ir amonia
kas. Kalio bromidas negali būti derinamas tirpaluose kartu su alka-
loidais susidaro sunkiai tirpūs hidrobromidai, su rūgštimis – skyla
sudarydamas bromo vandenilį. Askorbo rūgštis pati skyla veikiant
šviesai, yra stiprus reduktorius, tirpaluose kartu su metenaminu ar
karbonatais – išsiskiria angliarūgštė, su benzoatais ir salicilatais –
iškrenta sunkiai tirpios benzoatų ir salicilatų nuosėdos, nesiderina
su barbitūrinės rūgšties dariniais. Mikstūrose kodeinas nesiderina
su amonio druskomis – išsiskiria amoniakas. Kodeino nedermių,
kurios pasireiškia dėl jo bazinių savybių, galima išvengti pakei-
čiant jį kodeino fosfatu (1,0 g kodeino = 1,33 g kodeino fosfato).
Daugelis alkaloidų druskų lengvai tirpsta vandenyje, o jų bazės –
sunkiai, tačiau kodeiną ištirpinti nesunku (1 : 80 šaltame, 1 : 17
karštame vandenyje), efedrinas tirpsta šaltame vandenyje (1 : 36).
Mikstūrų sudėtyje esantis kodeino fosfatas gali sudaryti netirpius
junginius stipriai šarminėje aplinkoje, su kalio jodidu ir bromidais
bei anyžių lašais, būdamas su kalcio chloridu sudaro sunkiai tirpų
vandenyje kalcio fosfatą. Kofeino natrio benzoatas vandeniniams
tirpalams suteikia neutralią ar silpnai šarminę terpę, todėl nesi-
derina su kai kuriomis organinių bazių druskomis – papaverino
hidrochloridu, o natrio salicilatą suskaido iki fenolio. Magnio sul-
fatas mikstūrų sudėtyje pasitaiko neretai, jis nesiderina su kalcio
druskomis – sudaro netirpų gipsą, su karbonatais – sudaro bazinio
magnio karbonato nuosėdas. Natrio vandenilio karbonatas nesi-
derina su daugelio alkaloidų druskomis ir azoto turinčiais jun-
giniais – sudaro sunkiai tirpias nuosėdas su difenhidramino hid
rochloridu (dimedroliu).
86
Farmacinės nedermės pavyzdys mikstūroje:
Rp.: Codeini phosphatis hemihydrici 0,2
Kalii bromidi 4,0
Sol. Calcii chloridi hexahydrici 10 % – 200 ml
Kodeino fosfatas tirpale su kalcio druskomis sudaro netirpų kal-

cio fosfatą. Pagaminus vaistą iškris nuosėdos. Tokiu atveju kodeino
fosfatą galima keisti kodeinu. Atsižvelgiant į tai, kad 1,0 g kodeino
atitinka 1,33 g kodeino fosfato – 0,2 g kodeino fosfato atitiks 0,15 g
kodeino.
Codeini 0,15
Sol. Kalii bromidi 1:5 20 ml
Sol. Calcii chloridi hexahydrici 1:2 – 20 ml
Pakeitus kodeino fosfatą kodeinu, pagaminama skaidri mikstūra.
Rp.: Glucosi monohydrici 10,0

Sol. Citrali spirituosae 1 % 5 ml
Rp.: Sol. Magnesii sulfatis heptahydrici 5,0 % 200 ml

Natrii bromidi 2,0
M. D. S. Gerti po desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
87
Rp.: Sol. Methenamini 1,0 % 100 ml
Sol. Calcii chloridi hexahydrici 10 % 100 ml
Adonisidi 5 ml
Rp.: Natrii hydrogenocarbonatis

Natrii benzoatis aa 1,0
Rp.: Natrii bromidi 2,0

Sol. Citrali spirituosae 1 % 3 ml

Metamizoli natrici 1,0
Theophyllini 2,0
Ethanoli 20 ml
Rp.: Kalii iodidi 5,0

Sol. Glucosi monohydrici 5 % 200 ml
Adonisidi 3 ml
Rp.: Natrii salicylatis

Natrii benzoatis aa 0,5
Aquae Menthae ad 150 ml
88
Rp.: Extr. Belladonnae 0,1
Kalii bromidi 2,0
Aquae Foeniculi 100 ml
Rp.: Natrii bromidi

Kalii bromidi aa 10,0
1. Kuris gamybos metodas taikomas gaminant mikstūras? Pa-
aiškinkite šio metodo esmę.
2. Kaip gaminamos mikstūros, kai į jų sudėtį įeinančių sausųjų
medžiagų yra mažiau kaip 5 procentai mikstūros tūrio?
3. Kaip gaminamos mikstūros, kai į jų sudėtį įeinančių sausųjų
medžiagų yra 5 ir daugiau procentų mikstūros tūrio?
4. Kuria seka pridedamos vaistinės medžiagos gaminant miks-
tūras, tais atvejais kai tirpinamos sausosios medžiagos ir kai naudo-
jami koncentruotieji tirpalai?
5. Kuo ypatinga mikstūrų gamyba, kai į jų sudėtį įeinantis aro-
matinis vanduo naudojamas kaip tirpiklis?
6. Kuria tvarka į mikstūras pilami etanoliniai tirpalai, augalinės
ištraukos ir kvapiosios lakios medžiagos? Kuriais atvejais mikstūrose
galimos nuosėdos?
7. Kurią informaciją pateiksite etiketėje, ženklindami mikstūros
pakuotę?
Išnagrinėkite receptą, atsižvelgdami į pateiktą testą
Rp.: Sol. Chlorali hydrati 2 % – 200 ml

Methamizoli natrici 1,0
Natrii bromidi 4,0
89
1. Koks gaminamo vaisto kiekis?
A. 205,0 g.
B. 205 ml.
C. 200 ml.
D. 202,8 ml.
2. Kurios medžiagos recepto sudėtyje yra stipriai veikiančios?
A. Metamizolio natrio druska, natrio bromidas.
B. Chloralio hidratas, metamizolio natrio druska.
C. Metamizolio natrio druska.
D. Chloralio hidratas.
3. Kiek šio vaisto telpa viename valgomajame šaukšte?
A. 10 ml.
B. 15 ml.
C. 15,0 g.
D. 10,0 g.
4. Kokia metamizolio natrio druskos vienkartinė dozė šios
sudėties recepte?
A. 0,075 g.
B. 0,05 g.
C. 0,041 g.
D. 0,5 g.
5. Koks tirpiklis naudojamas gaminant šį vaistą?
A. Chloralio hidrato 2 proc. tirpalas.
B. Išgrynintasis vanduo.
C. Natrio bromido 20 proc. tirpalas.
D. Natrio bromido 5 proc. tirpalas.
6. Kokia seka gaminamas vaistas?
A. Tirpiklis, metamizolio natrio druska, chloralio hidratas, tir-
palas košiamas į išdavimo indą, pilamas natrio bromido koncen-
truotas tirpalas.
B. Metamizolio natrio druska, chloralio hidratas, tirpiklis, tir-
palas košiamas į išdavimo indą, pilamas natrio bromido koncen-
truotasis tirpalas.
C. Metamizolio natrio druska, pilami chloralio hidrato, natrio
bromido koncentruotieji tirpalai ir tirpiklis.
90
D. Dalis tirpiklio, metamizolio natrio druska, chloralio hidratas
pridedamas natrio bromido koncentruotasis tirpalas ir likusi dalis
tirpiklio.
7. Kurie indai reikalingi vaistui gaminti?
A. Matavimo kolba, stiklo filtras (Nr. 1), išdavimo buteliukas.
B. Kūginė 200 ml kolba, piltuvėlis, išdavimo buteliukas.
C. Kūginė 200 ml kolba, išdavimo buteliukas.
D. Cilindras 250 ml, stiklo filtras (Nr. 1), išdavimo buteliukas.
8. Kurį išdavimo indą parinksite?
A. Bespalvio stiklo buteliuką.
B. Tamsaus stiklo buteliuką.
C. Pakuotė neturi įtakos vaisto kokybei.
D. Plastikinį indą, turintį lašintuvą.
9. Vaisto pakuotė ženklinama, etiketę papildant įspėjimų:
A. „Prieš vartojimą suplakti“, „Laikyti vėsioje vaikams nepasie-
kiamoje ir nepastebimoje vietoje“.
B. „Laikyti vėsioje tamsioje vietoje“ „Saugoti nuo vaikų“, „Elg-
tis atsargiai“.
C. „Laikyti vėsioje tamsioje vietoje“, „Saugoti nuo vaikų“,
„Prieš vartojimą suplakti“.
D. „Laikyti vėsioje tamsioje vietoje“, „Saugoti nuo vaikų“.
10. Kokia vaisto forma gaminama?
A. Tikrasis tirpalas.
B. Mikstūra.
C. Drumsta mikstūra.
D. Geriamasis tirpalas.
91
8. DIDELĖS MOLEKULINĖS
MASĖS MEDŽIAGŲ IR
KOLOIDŲ TIRPALAI
TIKSLAS: išmokti gaminti didelės molekulinės masės me-
džiagų ir koloidų tirpalus bei vertinti jų kokybę.
Didelės molekulinės masės medžiagos (DMMM) – to-
kios medžiagos, kurių molekulinė masė yra 1000–1000 000 ir dau-
giau. Pavyzdžiui, gumiarabiko (Acaciae gummi) molekulinė masė
240 000–580 000, želatinos – nuo 20 000 iki 200 000. Šių tirpalų
savybės panašios į koloidinių tirpalų: lėtas difuzijos procesas, didelis
osmosinis slėgis, šviesos išbarstymas, klampa.
DMM medžiagos prieš tirpimą brinksta, todėl šių medžiagų tir-
pimas turi dvi stadijas – brinkimą ir tirpimą. Brinkimas priklauso
nuo šių medžiagų molekulių struktūros: sferinės formos moleku-
lės – brinksta neribotai, linijinės sandaros monomerai tarpusavyje
susijungę cheminiais ryšiais – brinksta ribotai. Ribotai ir neribotai
brankių medžiagų pavyzdžiai nurodyti 8.1 paveiksle.
Tirpalų gamyba su neribotai brankiomis medžiagomis

Šios medžiagos tirpsta beveik taip pat kaip mažos molekuli-
nės masės medžiagos. Pepsinas – proteazė (proteolitinis fermentas)
gaunamas iš kiaulių skrandžio gleivinės. Vaistinėse gaminami 2, 3
ir 4 proc. tirpalai. Pepsinas išlieka stabilus, kai terpės pH reikšmė
3,6–4,6, todėl tirpinamas parūgštintame vandenyje.
Rp.: Acidi hydrochloridi diluti 4 ml

Pepsini pulveris 2,0
Aq. purificatae 200 ml
92
Ribotai brankios
Pepsinas Želatina
Akacijų sakai DMMM Krakmolas
Tragakanktas Metilceliuliozė
Saldymedžių ekstraktas
Šunvyšnių ekstraktas
Karboksimetilceliuliozės
natrio druska
Neribotai brankios
8.1 pav. Ribotai ir neribotai brankios medžiagos
Tikrinamos praskiestos vandenilio chlorido rūgšties tirpalo

dozės:
Tirpalo tūris – 204 ml. Vartojama po 15 ml (valgomąjį šaukš-
tą) 13,6 kartų (204 : 15 = 13,6). Vienkartinė dozė: 4 ml : 13,6 =
0,29 ml, paros dozė: 0,29 ml × 2 = 0,58 ml.
RVD – 0,29 ml, RPD – 0,58 ml
DVD – 2 ml, DPD – 6 ml
(Leidžiamų vartoti dozių lentelė pateikta 1 priede.)
Praskiestos vandenilio chlorido rūgšties dozės recepte nėra per
didelės.
Sol. Acidi hydrochloridi diluti 1 : 10 – 40 ml
Pepsini pulveris 2,0
164 ml išgrynintojo vandens sumaišoma su 40 ml praskiestos

vandenilio chlorido rūgšties tirpalo santykiu 1:10, jame maišant iš-
tirpinami 2,0 g pepsino miltelių. Tirpalas košiamas pro mažą vatos
tamponą arba filtruojamas pro 1 ar 2 numerio stiklo filtrą į išdavimo
indą. Filtruoti per popieriaus filtrą negalima, nes gali vykti pepsino
adsorbcija ant filtro. Klijuojama etiketė:
93
universiteto (Geriamasis tirpalas)
vaistinė Tirpalo sudėtyje yra pepsino 2,0; praskiestos vandeni-
lio chlorido rūgšties 1 : 10 40 ml; išgrynintojo vandens
Gamybos Nr. XX 164 ml.
Tirpalo tūris 204 ml.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2 kartus
per dieną.
ne aukštesnėje nei 25 °C temperatūroje.
Sukilėlių pr. 51, 50106 Kaunas. Tel.: xxx xxx
Sakų tirpalai vadinami gleivėmis – klampi klijinga masė, bes-

palvis arba gelsvas opalescuojantis skystis. Sakai tirpsta lėtai, bet
ištirpsta visiškai, dažnai naudojamas pašildytas arba karštas vanduo.
Tirpalai košiami pro marlę. Vaistinėse gaminamos gumiarabiko
(akacijų gleivės, Mucilago Acaciae) santykiu 1 : 3, abrikosų gleivės
(Mucilago Gummi Armeniacae) santykiu 1 : 3, tragakantų gleivės
(Mucilago Tragacanthae). Pektinai – DMM polisacharidai gaunami
iš obuolių minkštimo ir citrusinių vaisių žievelių, gerai tirpsta van-
denyje. Augaliniai ekstraktai (pvz., saldymedžių sausasis ekstrak-
tas), turintys DMMM, tirpinami sutrinant grūstuvėje su mažu van-
dens kiekiu, nekošiami. Karboksimetilceliuliozės natrio ar kalcio
druskos tirpinamos šaltame arba šiltame vandenyje. Šių medžiagų
tirpalai naudojami sistemų tirštinimui ir stabilizavimui.
Tirpalų gamyba su ribotai brankiomis medžiagomis

Šios grupės medžiagų tirpalų gamyboje po brinkinimo būtinas
papildomas poveikis, norint ištirpinti medžiagas. Pavyzdžiui, pašil-
dyti ar atšaldyti, pakeisti terpės pH, todėl kiekvieno iš jų gamyba
yra skirtinga.
Rp.: Sol. Gelatinae 5 % – 50 ml

D. S. Gerti po desertinį šaukštą kas 2 valandas.
94
Želatinos tirpalas gaminamas masės–tūrio metodu. Apskaičiuo-
jamas želatinos ir išgrynintojo vandens kiekis, reikalingas gamybai:
želatinos reikia 2,5 g, išgrynintojo vandens – 48,3 ml (želatinos
TPK = 0,69 ml/g, 50 ml – (0,69 ml/g × 2,5 g) = 48,3 ml).
Gelatinae 2,5
Aq. purificatae 48,3 ml
Į porceliano lėkštelę beriama 2,5 g susmulkintos želatinos ir

užpilama 4–5 kartus didesniu kambario temperatūros išgryninto-
jo vandens kiekiu (10–12,5 ml) ir paliekama brinkti 20–40 min.,
paskui supilamas likęs vanduo ir šildoma ant vandens vonelės (ne
aukštesnėje kaip 40–50 °C), kol želatina visiškai ištirpsta. Dar šiltas
tirpalas košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį į išdavimo buteliu-
ką. Klijuojama etiketė, kurioje papildomai įrašoma „Prieš vartojimą
tirpalą pašildyti“.
Kviečių krakmolo kleisteris (Mucilago Tritici amyli, sin. Decoc
tum Tritici amyli) gaminamas masės būdu. Jei recepte nenurody-
ta krakmolo kleisterio koncentracija, gaminamas 2 proc. tirpalas.
8.2 paveiksle pateikta krakmolo kleisterio sudėtis.
• 1 dalis kviečių krakmolo

1 • 4 dalys šalto išgrynintojo
vandens (Aqua purificata
frigida)
• 45 dalys karšto išgryninto-

2 jo vandens (Aqua purifica-
ta ebulentis)
8.2. pav. Krakmolo kleisterio sudėtis
95
Rp.: Mucilaginis Tritici amyli 200 ml
Natrii bromidi 5,0
M. D. S. Dvi klizmos.
Tritici amyli 4,0
Natrii bromidi 5,0
Bendra masė 205,0
Mažoje porceliano lėkštelėje sumaišoma 4,0 g kviečių krakmo-

lo su 16 ml šalto išgrynintojo vandens. Stiklinėje užvirinamas li-
kęs vanduo (keli mililitrai paliekami natrio bromidui ištirpinti) ir
į verdantį vandenį maišant supilama kviečių krakmolo suspensija.
Mišinys kaitinamas kol užverda ir 1–2 min. paverdamas. Dar šiltas
kleisteris košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį į pasvertą tamsaus
stiklo išdavimo indą. Atvėsus kviečių krakmolo kleisteriui, į išdavi-
mo indą supilamas pagamintas natrio bromido tirpalas. Patikrinama
pagaminto tirpalo masė, jei reikia pripilama vandens iki 205,0 g.
Klijuojama etiketė. Patikrinama pagaminto tirpalo kokybė.
Metilceliuliozė – baltos ar gelsvos spalvos plaušų pavidalo dribs-
niai, tirpstantys tik šaltame vandenyje. Tirpsta greičiau, jei iš pra-
džių metilceliuliozė užpilama karštu vandeniu (80–90 °C), vėliau
atšaldoma šaldytuve, tik paskui užpilama šaltu vandeniu. Tirpalas
maišomas, kol metilceliuliozė visiškai ištirpsta. Tirpalą patariama
šaldyti ledu. Esant tirpalo temperatūrai, didesnei kaip 50 °C, galima
metilceliuliozės koaguliacija.
Koloidiniai tirpalai
Koloidiniai tirpalai – mikroheterogeninės sistemos, kurių dis-
persinė fazė sudaryta iš micelių. Micelių dydis panašus į DMMM
molekulių dydį.
Prie sidabro koloidų tirpalų priskiriami protargolio, kolargolio
(koloidinio sidabro) ir ichtamolio tirpalai.
96
Protargolio tirpalai. Protargolyje yra 7–8 proc. sidabro oksi-
do ir 92–93 proc. baltymų hidrolizės produktų. Protargolis greitai
brinksta ir savaime lengvai tirpsta.
Rp.: Sol. Argenti proteinici 1 % – 20 ml

D. S. Po 1–2 lašus į nosį 2 kartus per dieną.
Argenti proteinici 0,2
Į porceliano lėkštelę įpilama 20 ml išgrynintojo vandens ir ant

vandens paviršiaus plonu sluoksniu atsargiai užbarstoma 0,2 g pro-
targolio. Paliekama 15–20 min., kol visiškai protargolis ištirpsta.
Tirpalas košiamas pro mažą vatos tamponą arba 1 ar 2 numerio stik
lo filtrą į tamsaus stiklo išdavimo indą. Indas sandariai uždaromas.
Klijuojama etiketė, vertinama tirpalo kokybė.
Kolargolio tirpalai. Tai koloidinis sidabras išoriniam vartoji-
mui, kuriame yra 70 proc. sidabro oksido ir 30 proc. baltymų.
Rp.: Sol. Argenti colloidale 1 % – 20 ml

D. S. Po 1–2 lašus į ausį 3 kartus per dieną.
Argenti colloidale ad usum externum 0,2
0,2 g kolargolio kristalų smulkinama grūstuvėje, įpylus šiek tiek

(2–4 lašus) išgrynintojo vandens, vėliau maišant praskiedžiamas li-
kusiu vandeniu. Tirpalas košiamas pro vatos tamponą arba stiklo
filtrą į tamsaus stiklo išdavimo indą. Klijuojama etiketė, vertinama
tirpalo kokybė.
Ichtamolio tirpalai. Ichtamolis yra sulfidų, sulfatų ir sulfona-
tų mišinys. Tai tamsiai rudos spalvos, aštraus savito kvapo ir skonio
97
klampi masė. Gerai tirpsta vandenyje, glicerolyje, iš dalies – etano-
lyje ir eteryje. Dėl didelės klampos ichtamolis tirpsta lėtai, todėl jį
patariama tirpinti porceliano lėkštelėje, maišant piestele.
Rp.: Ichthammoli 2,5
Glyceroli 10,0
M. D. S. Tamponams.
Ichthammoli 2,5
Glyceroli 10,0
Į kolbutę pasveriama 10,0 g glicerolio ir įpilama 15 ml išgry-

nintojo vandens. 2,5 g ichtamolio sveriama porceliano lėkštelėje,
kur pamažu maišant dalimis pilama didžioji dalis vandens ir glicero-
lio mišinio. Gautas tirpalas košiamas pro vatos tamponą į išdavimo
indą. Porceliano lėkštelė skalaujama likusiu vandens ir glicerolio
mišiniu, kuris košiamas pro tą patį vatos tamponą į tamsaus stik
lo išdavimo indą. Indas sandariai uždaromas. Tirpalas gaminamas
masės ir tūrio metodu, todėl glicerolio masė perskaičiuojama į tūrį
10/1,23 = 8 ml, rašomas bendras tirpalo tūris. Klijuojama etiketė,
vertinama tirpalo kokybė.
DMMM ir koloidinių tirpalų kokybės vertinimas

Pagamintų DMMM ir koloidinių tirpalų kokybė vertinama kaip
ir kitų vaistų formų: patikrinamas receptas, savikontrolės lapelis,
įpakavimas, ženklinimas, spalva, kvapas, mechaninės priemaišos.
Galima tirpalų opalescencija.
Nedermės
DMMM tirpalams būdingas išsūdymo procesas, kurį sukelia
elektrolitai etanolis, glicerolis. Sutrikus tirpalo stabilumui stebimas
koacervacijos reiškinys – tirpalas pasidalija į du sluoksnius: viršuti-
98
niame – DMMM tirpalas tirpiklyje, o apatiniame – tirpiklio tirpalas
DMM medžiagoje.
Mažėja ir išnyksta pepsino aktyvumas pridėjus daugiau kaip 30
proc. etanolio, esant mažesniam ar didesniam tirpalo pH (stabilus,
kai pH 3,6–4,6). Pepsino tirpaluose susidaro nuosėdos pridėjus ta-
ninų ir sunkiųjų metalų druskų.
Gumiarabiko gleivėse iškrenta nuosėdos, įpylus daugiau kaip
35 proc. etanolio, ištirpinus sunkiųjų metalų druskų, borakso. Ne-
suderinama su aminofenazonu, apomorfinu, 95 proc. etanoliu, ge-
ležies druskomis, morfinu, fenoliu, fizostigminu, taninu, timoliu ir
vanilinu. Tirpalų klampa sumažėja pridėjus druskų, o trivalenčių
metalų druskos sukelia koaguliaciją. Vandeniniai tirpalai turi nei-
giamą krūvį ir sumaišius su želatina sukelia koacervaciją. Emulsijų
gamyboje gumiarabikas nesuderinamas su muilais.
Tragakanto gleivių klampa gali sumažėti pridėjus stiprių mine-
ralinių ir organinių rūgščių, šarmų, natrio chlorido. Iškrenta gelto-
nos skaidulių pavidalo nuosėdos pridėjus 10 proc. geležies chlorido
tirpalo.
Karboksimetilceliuliozės natrio ar kalcio druskos nesuderina-
mos su stipriai rūgštiniais tirpalais, su tirpiomis geležies druskomis ir
kitais metalais (aliuminiu, gyvsidabriu ir cinku), taip pat su ksantano
guma. Susidaro nuosėdos pridėjus 95 proc. etanolio ir kai pH < 2.
Pasireiškia koacervacija sumaišius su želatina ir pektinais. Sudaro
kompleksus su kolagenu ir kitais teigiamai įkrautais baltymais.
Koloidiniuose tirpaluose vyksta koaguliacija, pridėjus elektroli-
tų tirpalų (pvz., izotoninio natrio chlorido) ir adrenalino, taip pat ją
gali sukelti šviesa, spinduliuotė, ultragarsas, elektros iškrovos, ilgas
saugojimo laikas. Šarminės medžiagos, rūgštys, vandenį atimančios
medžiagos bei dalelių krūvį keičiantys junginiai koloidinių tirpalų
stabilumą mažina.
Kolargolio tirpalą sumaišius su jodu kalio jodido tirpale, susida-
ro sidabro jodido nuosėdos; sumaišius su vandenilio peroksidu, šis
skyla ir išsiskiria laisvas deguonis.
Ichtamolis reaguoja su alkaloidų ir kitų azoto turinčių organi-
nių bazių druskomis, susidaro netirpios ichtiolsulfoninės rūgšties
99
druskos. Tamsi dervinga ichtiolsulfoninė rūgštis susidaro, pridėjus
rūgščių ir rūgščiai reaguojančių medžiagų. Pridėjus šarmų, karbo-
natų išsiskiria amoniakas.
Rp.: Pepsini pulveris 2,0

Sol. Acidi hydrochloridi 2 % – 100 ml
Rp.: Sol. Gelatinae 2 % – 100 ml

D. S. Gerti po desertinį šaukštą kas 3 val.
Rp.: Mucilaginis Tritici amyli 100,0

Chlorali hydratis
Natrii bromidi ana 1,0
M. D. S. Viena klizma.
Rp.: Argenti colloidale 0,2

M. D. S. Lašinti po 1–2 lašus į nosį 3 kartus per dieną.
Rp.: Sol. Argenti proteinici 5,0

Natrii acetatis trihydrici 1,0
Aq. purificatae ad 100,0
M. D. S. Lašinti po 1–2 lašus į nosį 2–3 kartus per dieną.
Rp.: Sol. Ichthammoli 2 % – 100 ml

D. S. Pavilgams.
1. Kaip klasifikuojamos ir kokios savybės būdingos DMMM,
vartojamoms vaistams gaminti?
2. Kokie DMMM ir koloidinių medžiagų tirpalų panašumai ir
skirtumai?
100
3. Kaip gaminami neribotai ir ribotai brankių DMMM tirpalai?
4. Kokios pepsino tirpalo gamybos ypatybės?
5. Kokios kviečių krakmolo kleisterio ir želatinos tirpalo gamy-
bos ypatybės?
6. Kaip gaminami kolargolio, protargolio ir ichtamolio tirpalai?
7. Kokios DMMM ir koloidinių medžiagų tirpalų laikymo tai-
syklės?
8. Kokios galimos nedermės DMMM ir koloidinių tirpaluose?

simus
Rp.: Sol. Protargoli 2 % – 100,0

D. S. Plovimams.
1. Gaminama vaisto forma:

A. Koloidinis tirpalas.
B. Nevandeninis tirpalas.
C. Neribotai brinkstančių didelės molekulinės masės medžiagų
tirpalas.
D. Pusiau koloidinis tirpalas.
2. Bendras vaisto kiekis:
A. 100,0 g.
B. 100 ml.
C. 102,0 g.
D. 102 ml.
3. Protargolio sudėtis:
A. Įeina 8 proc. sidabro oksido ir 93 proc. baltymų hidrolizės
produktų.
B. Įeina 70 proc. sidabro oksido ir iki 30 proc. baltyminių me-
džiagų.
C. Tai – fosfatų mišinys.
D. Tai – sulfidų, sulfatų ir sulfonatų mišinys.
101
4. Protargolis vandenyje tirpsta:
A. Greitai ir lengvai.
B. Sunkiai.
C. Tik pašildžius.
D. Netirpsta.
5. Reikalingas protargolio kiekis:
A. 2,0 g.
B. 2 ml.
C. 98,0 g.
D. 102,0 g.
6. Reikalingas vandens kiekis:
A. 98,0 g.
B. 102 ml.
C. 98 ml.
D. 100 ml.
7. Vaisto gaminimo technologija:
A. Į išdavimo indą suberiamas protargolis, supilamas vanduo.
Gerai suplakama.
B. Protargolis porceliano lėkštelėje trinamas piestele su trupu-
čiu vandens. Visoms protargolio dalelėms sudrėkus, įpilama dau-
giau vandens. Pamažu maišant, supilamas likęs vanduo.
C. Porceliano lėkštelėje protargolis maišomas su vandeniu.
D. Protargolio užberiama plonu sluoksniu ant vandens pavir-
šiaus ir paliekama brinkti arba protargolis porceliano lėkštelėje tri-
namas piestele su trupučiu vandens. Visoms protargolio dalelėms
sudrėkus, įpilama daugiau vandens. Pamažu maišant, supilamas li-
kęs vanduo.
8. Pagamintas tirpalas:
A. Košiamas pro mažą vatos tamponą arba filtruojamas pro pir-
mojo ar antrojo numerio stiklo filtrą.
B. Filtruojamas pro pirmojo ar antrojo numerio stiklo filtrą.
C. Nekošiamas ir nefiltruojamas.
D. Košiamas arba filtruojamas, jei reikia.
102
9. Pagamintas vaistas laikomas:
A. Tamsiuose plastikiniuose induose.
B. Šviesiuose plastikiniuose induose.
C. Tamsaus stiklo induose.
D. Šviesaus stiklo induose.
10. Protargolio tirpalas koaguliuoja:
A. Pridėjus etanolio.
B. Pridėjus natrio chlorido.
C. Pridėjus glicerolio.
D. Pridėjus etanolio ir natrio chlorido.
103
9. SUSPENSIJOS
Suspensiones
TIKSLAS: išmokti gaminti suspensijas iš hidrofilinių ir hidro-

fobinių medžiagų ir vertinti jų kokybę.
Suspensijos – tai heterogeninė sistema. Dispersinė jų fazė yra
kieta medžiaga, o dispersinė terpė – skystis. Suspensijos gali būti
geriamosios, vartojamos išoriškai ir injekcijomis. Geriamosios sus-
pensijos gaminamos masės ir tūrio metodu. Jei vaistinių medžia-
gų yra 5 proc. ir daugiau – masės metodu. Visos išoriškai naudoti
skirtos suspensijos, neatsižvelgiant į koncentraciją, gaminamos ma-
sės metodu. Suspensijos gaminamos dviem būdais: dispergavimo ir
kondensacijos. Gaminant suspensijas dispergavimo būdu išskiriami
du atvejai:
1) suspensijų gamyba iš hidrofilinių medžiagų:
a) nebrankių (bismuto subnitrato, cinko oksido),
b) brankių (krakmolo ir kt.).
2) suspensijų gamyba iš hidrofobinių medžiagų:
a) turinčių ryškias hidrofobines savybes (raceminis mentolis,
raceminis kamparas, siera);
b) turinčių neryškias hidrofobines savybes (terpinhidratas,
fenilsalicilatas, benzonaftolis ir kt.).
Suspensijose iš hidrofilinių medžiagų ant medžiagos dalelių pa-
viršiaus susidaro hidratinis sluoksnis, lemiantis suspensijų stabilumą.
Gaminant suspensijas iš hidrofobinių medžiagų būtinas stabi-
lizatorius, kuris mažina paviršiaus įtemptį – paviršinio aktyvumo
medžiaga (PAM). Vaistinėje dažniausiai naudojamas gumiarabikas
(akacijų sakai), abrikosų sakai, gegužraibių gleivės, metilceliuliozė
ir kt. Stabilizatoriaus kiekis priklausys nuo medžiagos hidrofobiš-
kumo ir stabilizatoriaus aktyvumo. 1,0 gramo hidrofobinės medžia-
gos, turinčios neryškias hidrofobines savybes, stabilizuoti reikėtų
104
0,25 g gumiarabiko. 1,0 gramo medžiagos, turinčios ryškias hidro-
fobines savybes, stabilizuoti reikėtų 0,5 g gumiarabiko. Sieros sus-
pensijai stabilizuoti naudojamas kalio muilas: 1,0 g sieros 0,1–0,2 g
muilo. Rūgščioje terpėje vietoje muilo reikia naudoti koloidinį be-
vandenį silicio oksidą.
Kondensacijos būdu suspensijos gaunamos pakeitus tirpiklį,
pvz., į mikstūras įpylus tinktūrų, ekstraktų, etanolinių tirpalų, arba
cheminių reakcijų metu.
Į recepto sudėtį, be suspenduojamų medžiagų, dažnai deda-
ma medžiagų, tirpių vandenyje. Todėl, ištirpinus medžiagą, tirpalas
košiamas ar filtruojamas. Nuodingosios ir stipriai veikiančios me-
džiagos suspensijų pavidalu nenaudojamos, išskyrus tuos atvejus,
jei medžiagos kiekis, išrašytas recepte, neviršija didžiausios vien-
kartinės dozės.
Suspensijų gamyba dispergavimo metodu iš hidrofilinių
medžiagų
Hidrofilinės nebrankios medžiagos smulkinamos vadovau-
jantis B. V. Deriagino taisykle. Remiantis ja, didžiausias skystoje
terpėje dispergavimo poveikis pasiekiamas, kai skysčio kiekis yra
lygus 40–60 proc. sausųjų medžiagų masės. Norint pagaminti kuo
stabilesnes suspensijas, taikomas nupilstymo metodas. Sausoji me-
džiaga smulkinama grūstuvėje su vandeniu, kurio reikia įpilti pusę
kiekio sausosios medžiagos. Ant pagamintos pirminės pulpos pila-
mas 10–20 kartų didesnis vandens (ar vandeninio tirpalo) kiekis.
Maišoma piestele ir laukiama 2–3 minutes, kol nusėda stambesnės
dalelės. Smulkiosios dalelės lieka pakibusios skystyje, kuris nupi-
lamas į išdavimo indą. Likusios nuosėdos vėl smulkinamos, užpi-
lamos vandeniu, suspensija sudrumsčiama ir laikoma, kol nusėda
stambesnės dalelės. Taip kartojama, kol visa suspenduota vaistinė
medžiaga perkeliama į išdavimo indą.
Rp.: Natrii benzoatis 1,2
Bismuthi subnitratis 2,0
105
Natrii benzoatis 1,2
Kolboje 120 ml išgrynintojo vandens tirpinama 1,2 g natrio

benzoato. Tirpalas košiamas pro vatą.
Grūstuvėje 2,0 g bismuto subnitrato smulkinama užpylus apie
1,0 ml vandeninio natrio benzoato tirpalo. Pirminė pulpa praskie-
džiama 20–40 ml tirpalu, sudrumsčiama ir paliekama minutę nu-
sistovėti. Skystis, turintis pakibusių dalelių, nupilamas į išdavimo
indą, o likusi masė vėl intensyviai smulkinama, vėl skiedžiama, su-
drumsčiama, paliekama nusistovėti, ir drumstas skystis nupilamas
į išdavimo indą. Taip kartojama, kol visas bismuto subnitratas per-
keliamas į išdavimo indą, supilamas cukraus sirupas ir suplakama.
Etiketė suspensijų receptams

Pateikiame suspensijų recepto aprašymo etiketės pavyzdį.

universiteto (Suspensija)
vaistinė
Viename suspensijos įpakavime yra: natrio benzoato 1,2;
Gamybos Nr. XX bismuto subnitrato 2,0; cukraus sirupo 10 ml.; išgrynin-
tojo vandens 120 ml.
Suspensijos bendras tūris 130 ml.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus
per dieną
Prieš vartojimą suplakti. Laikyti vaikams nepasiekiamoje
ir nepastebimoje vietoje, ne aukštesnėje nei 25 °C tempe-
ratūroje.
106
Hidrofilinės brankios medžiagos (pvz., krakmolas) iš pradžių
disperguojamos sausos, nes suvilgytos vandeniu pradeda brinkti.
Rp.: Amyli 5,0
Amyli 5,0
Bendra masė 129,0
Grūstuvėje smulkinama 5,0 g krakmolo, 4,0 g bismuto subni-

trato. Iš pradžių sausi (krakmolas hidrofilinė brinkstanti medžiaga),
vėliau – įdėjus 4,5 ml vandens (Deriagino taisyklė). Trinama iki vie-
nalytės masės. Į pagamintą pirminę pulpą dalimis pilamas vanduo,
išmaišoma piestele, supilama į išdavimo indą ir klijuojama etiketė.
Tam tikrų vaistinių hidrofilinių medžiagų natūralus dalelių dy-
dis panašus į koloidinių dalelių dydį. Stabilias suspensijas galima
pagaminti plakant jas su vandeniu išdavimo inde.
Rp.: Magnesii oxidi 10,0

M. D. S. Gerti po valgomąjį šaukštą kas 10 minučių,
apsinuodijus rūgštimis.
Magnesii oxidi 10,0
Bendra masė 130,0
Į išdavimo indą suberiama 10,0 g magnio oksido miltelių, užpi-

lama 120 ml išgrynintojo vandens ir suplakama. Klijuojama etiketė.
107
Suspensijų gamyba iš hidrofobinių medžiagų
Medžiagos, turinčios ryškių hidrofobinių savybių, dažniausiai
sunkiai smulkinamos, todėl pirmiausia jos ištirpinamos minima-
liame kiekyje 90 proc. etanolio. Etanolis išgaruoja, o medžiagos
rekristalizuojasi ir pasidaro smulkiakristalės. Medžiagos, turinčios
neryškias hidrofobines savybes, smulkinamos sausos.
Hidrofobinių medžiagų suspensijai stabilizuoti naudojamas sta-
bilizatorius. Medžiaga smulkinama grūstuvėje, įpylus stabilizato-
riaus ir vandens (ar vandeninio stabilizatoriaus tirpalo), kurio ima-
ma 50 proc. sausųjų medžiagų masės, kol gaunama vienoda košelės
pavidalo pulpa. Gauta masė, maišant atsargiai mažomis porcijomis,
praskiedžiama vandeniu, supilama į išdavimo indą, o grūstuvė dar
ir dar kartą praplaunama likusiu skysčiu, kad visa medžiaga būtų
perkelta į išdavimo indą.
Natrii chloridi ana 1,5
M. D. S. Skalavimui.
Acaciae gummi 0,25
Natrii chloridi 1,5
Bendra masė 103,0
Kolboje 99,5 ml vandens ištirpinama natrio vandenilio karbo-
natas ir natrio chloridas, perkošiama pro vatos tamponą. Grūstuvėje
0,5 mentolio smulkinama su 0,5 ml 90 proc. etanolio. Baigiant išga-
ruoti etanoliui, dedama 0,25 g akacijų sakų ir įpilama 0,5 ml sodos
ir druskos tirpalo. Trinama piestele, kol gaunama vienalytė pirminė
pulpa. Ji praskiedžiama dalimi sodos ir druskos tirpalo, išmaišoma
ir pilama į išdavimo indą. Grūstuvė praplaunama pagamintu druskų
tirpalu. Buteliukas suplakamas. Klijuojama etiketė.
108
Sieros suspensijų gamyba
Siera turi ryškias hidrofobines savybes. Jos dalelės adsorbuojasi
ant oro burbuliukų, iškyla į paviršių ir sudaro putų sluoksnį. Įpras-
tus stabilizatorius naudoti sieros suspensijoms stabilizuoti netikslin-
ga, nes jie mažina farmakologinį jos aktyvumą, todėl sieros suspen-
sijoms stabilizuoti naudojamas skystasis arba medicininis muilas.
Rp.: Sulfuris 2,0

Glyceroli 5,0
M. D. S. Galvos odai įtrinti.
Savikontrolės lapelis
Sulfuris 2,0
Glyceroli 5,0
Sapo medicati 0,4
Bendra masė 107,4
Siera disperguojama grūstuvėje su 1–2 gramais glicerolio. Į

gautą pulpą maišant pilamas likęs glicerolis ir vanduo. Suspensija
pilama į išdavimo indą, grūstuvė praplaunama likusiu vandeniu.
Suspensijai stabilizuoti 0,4 g medicininio muilo dedama į išda-
vimo indą ir suplakama. Klijuojama etiketė.
Suspensijų gamyba kondensacijos metodu
Tirpiklių keitimo metodas (Mixturae agitandae)

Gautos suspensijos būna smulkiadispersinės. Dar jos vadinamos
drumstosiomis suspensijomis – mikstūromis. Jos dažniausiai gau-
namos į vandeninius tirpalus įpylus tinktūrų, skystųjų ekstraktų ar
kitų etanolinių tirpalų.
Rp.: Natrii bromidi 1,0

Tinct. Leonuri
109
Sol. Natrii bromidi 1:5 5 ml
Tinct. Leonuri 5 ml
Į tamsaus stiklo išdavimo indą pilama 85 ml išgrynintojo van-

dens, 5 ml natrio bromido koncentruotojo tirpalo ir po 5 ml sukat-
žolių ir valerijonų tinktūrų. Suplakama. Klijuojama etiketė.
Cheminės reakcijos metodas

Suspensija gaunama cheminės reakcijos metu, po reakcijos su-
sidaro netirpi druska.
Rp.: Sol. Calcii chloridi 10 % – 150 ml

M. D. S. Tvarsčiams.
Sol. Calcii chloridi 1:2 – 30 ml
Bendra masė 155,0
Vanduo dalijamas į dvi dalis. Vienoje ištirpinamas natrio vande-

nilio karbonatas. Tirpalas perkošiamas pro vatos tamponą. Kitoje da-
lyje praskiedžiamas kalcio chlorido koncentruotas tirpalas. Tirpalai
sumaišomi pilant į išdavimo indą. Reakcijos metu susidaro netirpus
kalcio karbonatas. Juo didesniame tūryje vyksta reakcija, juo dau-
giau susidaro kristalizacijos branduolių ir didesnė galimybė kalcio
karbonatui susidaryti mažesnėmis dalelėmis. Klijuojama etiketė.
110
Nedermės suspensijose
Šiai nedermių grupei priskiriami atvejai, kai nurodyto tirpik
lio nepakanka ištirpinti išrašytoms skystoms ar kietoms vaistinėms
medžiagoms. Tirpumo sąlygos pasikeičia, pakeitus tirpiklį arba dėl
stiprių vienvardžių jonų, arba dėl elektrolitų įtakos. Dėl to skystuo-
se vaistuose gali susidaryti atskira kieta arba skysta fazė, iškristi arba
išplaukti į paviršių nuosėdos, atsiskirti tarpusavyje nesimaišantys
skysčiai.
Rp.: Tinct. Valerianae 6,0

Natrii bromidi 4,0
Phenobarbitali 2,0
Aq. purificatae ad 190,0
M. D. S.
Fenobarbitalio tirpumas vandenyje 1:1100, todėl, gaminant šį
vaistą, fenobarbitalis neištirps. Vaistą išduoti negalima, nes jame bus
stipriai veikiančių medžiagų nuosėdų. Fenobarbitalis ištirps įdėjus
1,0 g natrio vandenilio karbonato.
Rp.: Sol. Calcii chloridi 10,0–200 ml

M. D. S.
Dėl chloro jono, esančio kalcio chloride, mažėja papaverino hi-

drochlorido tirpumas (vienvardis jonas). Susidaro papaverino hid
rochlorido nuosėdos. Tokio vaisto išduoti negalima, nes jame yra
stipriai veikiančios medžiagos nuosėdų. Rekomenduojama atskirai
vartoti kalcio chlorido tirpalą ir papaverino hidrochlorido miltelius.
Tirpumas gali sumažėti ir susidaryti nuosėdos dėl dehidrataci-
jos (išsūdymo), tirpiklių sistemos ir temperatūros pakitimų.
Dehidratacija arba išsūdymas dažniausiai įvyksta įdėjus į vande-
ninį tirpalą elektrolito. Juo stipriau elektrolitas hidratuojasi (priklau-
so nuo liotropinio skaičiaus, hidratacijos energijos, krūvio ir jono
spindulio santykio), tuo didesnis išsūdymo efektas. Šarminių metalų
Li+, Na+ ir K+ katijonai lengvai išsūdo neelektrolitines medžiagas.
111
Kai kurie suspensijų nedermių susidarymo atvejai
Rp.: Magnesii sulfatis 5,0
Magnesii bromidi 4,0
Acidi ascorbici 1,2
Glucosi 15,0
Aq. purificatae 200,0
M. D. S.
Reaguojant kofeino natrio benzoatui ir askorbo rūgščiai, susi-

daro benzoinės rūgšties nuosėdos (apie 0,5 g). Jos tirpumas vande-
nyje yra 1:400, todėl šiame mikstūros tūryje ji neištirps. Jei kofeino
natrio benzoatą pakeisime ekvivalentišku kofeino kiekiu (0,38 g),
tai nuosėdos nesusidarys, ir mikstūrą bus galima išduoti ligoniui.
Rp.: Morphini hydrochloridi 0,05

Tinct. Convallariae
Tinct. Valerianae aa 25 ml
Sol. Iodi spirituosi 5 % – 6,0
M. D. S.
Šiame vaiste susidaro gausios, rudos, kristalinės morfino po-

lijodido nuosėdos. Reikia paminėti, kad širdį veikiantys glikozidai
su jodu sudaro nedidelio tūrio, tačiau nuodingas nuosėdas. Vaisto
gaminti negalima.
Suspensijų kokybės vertinimas

Vertinant suspensijų kokybė gali būti nustatoma:
• vaistinių ir pagalbinių medžiagų kiekis;
• kietosios fazės dalelių dydis;
• sedimentacija (dalelių nusėdimo greitis);
• flokuliacija (dribsnių ar gniutulų susidarymas dispersinėje
sistemoje);
• terpės klampa;
• resuspendavimas.
Suspensijų laikymo sąlygos yra tos pačios kaip emulsijų.
112

Camphorae racemicae ana 1,5
Tinct. Belladonnae 3 ml
M. D. S. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Benzocaini 1,5
Talci 5,0
Glyceroli
Ethanoli
Aquae purificatae ana 60,0
Rp.: Camphorae racemicae 2,0

Tinct. Belladonnae
Tinct. Leonuri ana 15 ml
M. D. S. Gerti po 15 lašų 3 kartus per dieną.
Rp.: Boli albae 2,0

Mucilaginis Amyli 2 % – 100 ml
M. D. S. Gerti po arbatinį šaukštelį kas 2–3 valandas.
Rp.: Zinci oxidi

Talci ana 5,0
Glyceroli
Ethanoli ana 10,0
Rp.: Sulfanilamidi 2,0

113
M. D. S. Gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
1. Suspensijų, kaip dispersinių sistemų, ypatumai.
2. Kokie suspensijų susidarymo atvejai?
3. Kokiomis savybėmis apibūdinamos suspensijos.
4. Kurie veiksniai lemia suspensijų stabilumą?
5. Kokie yra suspensijų gamybos būdai, kuo jie skiriasi?
6. Kaip gaminti suspensijas iš hidrofilinių medžiagų?
7. Iš kurių vaistinių medžiagų galima gaminti suspensijas nu-
pilstymo būdu?
8. Kaip gaminamos suspensijos iš hidrofilinių brankių medžiagų?
9. Stabilizatorių veikimo mechanizmas.
10. Stabilizatorių pasirinkimo principai.
11. Kaip gaminti suspensijas, į kurių sudėtį įeina siera?
Išnagrinėkite receptą, atsižvelgdami į pateiktus klausimus

Rp.: Sulfuris praecipitati 1,5
Glyceroli 4,0
M. D. S. Tepti bėrimus.
1. Savybės, būdingos nusodintai sierai:

A. Neryškios hidrofobinės savybės.
B. Ryškios hidrofobinės savybės.
C. Hidrofilinė brinkstanti medžiaga.
D. Hidrofilinė medžiaga.
2. Šiam vaistui gaminti naudojamas stabilizatorius:
A. 1,0 g sieros arba 0,5 g gumiarabiko.
B. Žalio kiaušinio trynys.
C. 1,0 g sieros 0,2 g kalio muilo.
D. 1,0 g sieros 0,5 g kalio muilo.
114
3. Pirminės pulpos technologija:
A. Siera grūstuvėje disperguojama su 0,75 ml vandens, lašina-
mas glicerolis ir piestele trinama iki vienalytės pulpos susidarymo.
B. Glicerolis grūstuvėje sumaišomas su 4 ml vandens ir pamažu
dedama siera. Piestele trinama iki vienalytės pulpos susidarymo.
C. Siera grūstuvėje disperguojama su 4,0 g glicerolio. Piestele
trinama iki vienalytės pulpos susidarymo.
D. Siera grūstuvėje disperguojama su 0,75–1,0 g glicerolio.
Piestele trinama iki vienalytės pulpos susidarymo.
4. Pirminė pulpa skiedžiama:
A. Likusiu glicerolio ir vandens mišiniu (tirpalu).
B. Vandeniu.
C. Vandens ir stabilizatoriaus tirpalu.
D. Vandens ir glicerolio mišiniu (tirpalu).
5. Kaip įterpiamas stabilizatorius:
A. Ištirpinamas vandenyje, skirtame pirminei pulpai praskiesti.
B. Sumaišomas su gliceroliu, skirtu pirminei pulpai praskiesti.
C. Dedamas į išdavimo indą, kuriame yra gaminamas vaistas.
D. Sumaišomas su vandeniu, skirtu pirminei pulpai gaminti.
6. Gaminama vaisto forma:
A. Emulsija.
B. Linimentas.
C. Mikstūra.
D. Suspensija.
7. Preparatas gaminamas:
A. Masės metodu, nes vaistas skirtas vartoti išoriškai.
B. Tūrio metodu, nes vaistas skirtas vartoti išoriškai.
C. Tūrio metodu, nes vaistinių medžiagų yra mažiau kaip 5 proc.
D. Masės arba tūrio metodais.
8. Pagaminto preparato kiekis:
A. 135,5 ml.
B. 135,5 g.
C. Jei stabilizatorius kalio muilas – 135,8 g.
D. 135,5 g + žalio kiaušinio trynio masė, g.
115
9. Vertinant šio preparato kokybę nustatoma:
A. Vaistinių ir pagalbinių medžiagų kiekis, kietosios fazės da-
lelių dydis.
B. Sedimentacija, terpės klampumas.
C. Kietosios fazės dalelių dydis, terpės klampumas.
D. Visi paminėti.
10. Vaisto pakuotė ženklinama etiketėmis:
A. Etiketė su užrašu „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepas-
tebimoje vietoje ir prieš vartojimą suplakti“.
B. Signatūra su užrašu „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir ne-
pastebimoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje“.
C. Signatūra „Išoriniai“, „Elgtis atsargiai“.
D. Etiketė su papildomu įrašu „Prieš vartojimą suplakti“.
116
10. EMULSIJOS
Emulsa
TIKSLAS: išmokti gaminti emulsijas, gebėti vertinti jų kokybę.

Emulsija – skystoji vaistų forma, sudaryta iš tarpusavyje nesi-
maišančių (netirpių) skysčių. Emulsijos gali būti geriamosios arba
injekcijomis. Ši vaistų forma gaminama masės būdu. Vaistinėje gali
būti gaminamos sėklų emulsijos, emulsa seminalia ir aliejų, emulsa
oleosa, emulsijos. Gaminant sėklų emulsijas, emulsiklių nereikia,
nes jų yra sėklose kartu su riebalų aliejais. Aliejų emulsijos ga-
minamos iš augalinių aliejų: saulėgrąžų, alyvų, persikų, migdolų,
kukurūzų ir kt. Jeigu nenurodyta, kuris aliejus turi būti naudojamas
emulsijai gaminti, imamas persikų arba migdolų aliejus. Jeigu re-
cepte nenurodytas aliejaus ir emulsijos santykis, tai 100 g emulsijos
pagaminti reikia 10,0 g aliejaus.
Eteriniams aliejams emulsinti emulsiklio imama tiek pat, kiek
yra eterinių aliejų arba net ir dvigubai daugiau.
Galima išskirti keletą emulsijų gamybos stadijų: pirminės emul-
sijos gamyba, pirminės emulsijos praskiedimas, netirpiųjų medžia-
gų dėjimas į pagamintą emulsiją, košimas, įpakavimas, ženklinimas.
Emulsijos turi būti gaminamos didelėse grūstuvėse, energingai
ir kryptingai maišant piestele.
Pirminės emulsijos gamyba

Medžiagų kiekiai pirminei emulsijai gaminti skaičiuojami taip:
10-čiai gramų aliejaus imama 3 g abrikosų sakų arba 5 g gumia-
rabiko. Vandens kiekis pirminei emulsijai gaminti bus lygus pusei
aliejaus ir emulsiklio masių sumos.
Aliejus ar aliejinis tirpalas maišomas grūstuvėje su emulsikliu
ir vandeniu, skirtu pirminei emulsijai gaminti. Galimi keli pirmi-
117
nės emulsijos gamybos būdai. Racionaliausias yra šis: grūstuvėje
emulsiklis maišomas su nedideliu vandens kiekiu (skirtu pirminei
emulsijai gaminti), pamažu, mažomis porcijomis lašinamas aliejus,
energingai maišant piestele į vieną pusę iki būdingo traškesio. Tai
rodo, kad pirminė emulsija jau pagaminta.
Aliejų galima maišyti grūstuvėje su optimaliu emulsiklio kie-
kiu – įpylus tiek vandens, kuris reikalingas emulsikliui išbrinkti.
Mišinys maišomas, kol pasigirsta būdingas traškėjimas. Gaunama į
grietinę panaši masė, kuri skiedžiama likusiu vandeniu.
Pirminės emulsijos skiedimas. Į emulsuotą aliejų mažomis por-
cijomis pilamas vanduo ar vandeninis tirpalas pirminei emulsijai
skiesti. Vandens ar vandeninio tirpalo kiekis apskaičiuojamas iš vi-
sos emulsijos masės atėmus aliejaus, emulsiklio ir vandens, skirto
pirminei emulsijai skiesti, kiekius.
Emulsijos košimas. Pagaminta emulsija košiama pro dvigubą
marlės sluoksnį ir pripilama vandens iki reikiamos masės.
Emulsijos papildymas vaistinėmis medžiagomis

Vaistinės medžiagos, tirpios vandenyje, tirpinamos dalyje van-
dens, kuriuo skiedžiama pirminė emulsija. Vaistinės medžiagos ne-
tirpios nei vandenyje, nei aliejuje, susmulkinamos ir dedamos į dalį
paruoštos emulsijos.
Netirpios vandenyje, bet tirpios aliejuose hidrofobinės medžia-
gos (pvz., kamparas, mentolis, benzokainas ir kt.) tirpinamos pa-
šildytame aliejuje, prieš gaminant pirminę emulsiją. Šiuo atveju,
skaičiuojant emulsiklio ir vandens kiekį pirminei emulsijai gaminti,
atsižvelgiama ir į aliejuje ištirpintos vaistinės medžiagos kiekį.
Išimtis yra fenilsalicilatas ir benzonaftolis. Antiseptinis šių me-
džiagų veikimas virškinamajame trakte priklauso nuo jų hidrolizės
laipsnio (abi medžiagos yra eteriai). Ištirpinus jas aliejuje, hidrolizė
labai pasunkėja ir netenkama antiseptinio poveikio. Todėl šios me-
džiagos į emulsijas dedamos smulkiausių suspensijų pavidalu. No-
rint padidinti suspensijos stabilumą, dedama abrikosų sakų ar kitų
emulsiklių.
118
Aliejines emulsijas galima stabilizuoti krakmolo kleisteriu. Kra-
kmolo imama pusė aliejaus kiekio ir pagaminamas 10 proc. kleiste-
ris, kuris vartojamas pirminei emulsijai gaminti.
Tinktūros, skystieji ekstraktai pilami į pagamintą emulsiją tie-
siai į išdavimo indą. Neskiesti sirupai suardo emulsijas, nes dehidra-
tuoja absorbcinių plėvelių emulsiklį. Todėl sirupai pilami praskie-
dus vandeniu, skirtu pirminei emulsijai skiesti.
Rp.: Emulsi oleosi 100,0
Natrii bromidi 1,5
Benzocaini 1,0
Olei Persicori 10,0
Benzocaini 1,0
Amyli Tritici 5,5

Sol. Natrii bromidi 1:5 7,5 ml
Aq. purificatae ad 102,5 g
Bendra masė 102,5 g
Emulsijai pagaminti reikia 10,0 g aliejaus, kuriame ištirpinus

1,0 g benzokaino, gauname 11,0 g aliejinio tirpalo. Stabilizavimui
naudojamas 10 proc. krakmolo kleisteris (kviečių krakmolo imsime
5,5 g ir gaminsime 55 g 10 proc. krakmolo kleisterį). Porceliano
lėkštelėje užvirinama 27,5 ml išgrynintojo vandens ir į jį maišant
supilama 5,5 g krakmolo suspensija, paruošta 22-uose mililitruose
vandens. Masė užvirinama ir tolygiai maišant kaitinama 1–2 min.,
kol gaunamas tirštas kleisteris. Šiltoje grūstuvėje 10,0 g aliejaus iš-
tirpinamas 1,0 benzokainas. Į tirpalą mažomis porcijomis supilamas
kleisteris ir maišoma iki būdingo traškėjimo. Į gautą pirminę emul-
siją per 2–3 kartus supilamas natrio bromido tirpalas (kolbutėje su-
maišoma 29 ml vandens ir 7,5 ml koncentruotojo natrio bromido
tirpalo 1:5), emulsija gerai sumaišoma. Košiama pro dvigubą marlės
sluoksnį į pasvertą išdavimo indą ir pripilama vandens iki 102,5 g
masės. Indas uždaromas, emulsija suplakama ir klijuojama etiketė:
119
universiteto (Geriamoji emulsija 102,5 g)
vaistinė Sudėtis: benzokainas 1,0 g; natrio bromidas 1,5; kviečių
Gamybos Nr. XX krakmolas 5,5 g; persikų aliejus 10,0 g išgrynintas van-
duo iki 102,5 g.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po1 valgomąjį šaukštą 3 kartus
per dieną.
Prieš vartojimą suplakti.
tamsoje,
Rp.: Emulsi olei Persicori 150,0

Mentholi 1,0
Olei Persicori 15,0
Mentholi 1,0
Gummi senegal 8,0
Porceliano lėkštelėje ant vandens vonios pašildoma 15,0 g per-

sikų aliejaus ir jame ištirpinama 1,0 g mentolio. Grūstuvėje 8,0 g
gumiarabiko sumaišoma su 12 ml išgrynintojo vandens, atsargiai la-
šinamas aliejinis mentolio tirpalas (16,0 g), maišoma sukant piestele
į vieną pusę iki būdingo traškesio. Į pagamintą pirminę emulsiją
dalimis pilama 115 ml vandens. Emulsija košiama pro dvigubą mar-
lės sluoksnį į pasvertą tamsaus stiklo talpyklę. Jei reikia, pripilama
vandens iki reikiamos masės (151,0 g).
Vertinant pagamintos emulsijos kokybę, atliekama kokybės
kontrolė – tikrinamas recepto, savikontrolės lapelio ir etiketės rašy-
mas, pakavimas, spalva, kvapas, mechaninių priemaišų nebuvimas,
masės nuokrypiai. Savitasis emulsijų reikalavimas – vienalytišku-
120
mas, t. y. emulsijos neturi sluoksniuotis centrifuguojant 3000 aps./
min. greičiu 5 minutes.
Emulsijos yra patvarios, jei nesisluoksniuoja, kaitinant 50 °C
temperatūroje.
Emulsijose pasitaikančios nedermės

Neskiesti sirupai destruktūrizuoja emulsijas, nes suardo ab-
sorbcines emulsiklio plėveles. Todėl sirupas pilamas praskiestas
vandeniu, skirtu pirminei emulsijai skiesti. Į riebalines emulsijas
vandenyje tirpių medžiagų įpilama jas ištirpinus dalyje vandens,
skirto pirminei emulsijai skiesti. Į emulsijas negalima dėti didelių
kiekių destruktūrizaciją sukeliančių medžiagų (elektrolitų, vandenį
atimančių medžiagų ir kt.). Emulsijos koguliaciją gali sukelti šarmi-
nę terpę sudarančios medžiagos. Uogų sirupai (aviečių, vyšnių) yra
rūgštinės reakcijos, todėl ardo riebalines emusijas. Cukraus sirupas
taip pat ardo emulsiją (koncentruotasis cukraus tirpalas veiks de-
hidratuojančiai). Temperatūros pokyčiai greitina išsisluoksniavimą.
Jei nėra specialių nurodymų, emulsijos laikomos pastovios tempe-
ratūros sąlygomis. Šildant dėl sumažėjusio klampumo, o šaldant dėl
vandens fazės užšalimo, gali iškristi nuosėdos arba išplaukti į pavir-
šių disperguota fazė.
Rp.: Emulsi olei Hyoscyami 150,0

Phenylii salicylatis 1,0
Aetherolei Menthae piperitae gtt. X

Olei Amygdalarum 20,0
121
Rp.: Emulsi ol. Helianthi 180,0
Rp.: Emulsi oleosi 100,0

Natrii bromidi 1,0
Benzocaini 0,5
Extr. Belladonnae 0,12
M. D. S. Po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Rp.: Emulsi ol. Ricini 120,0

1. Kas yra emulsijos?
2. Kokios pagrindinės aliejinių emulsijų gamybos stadijos?
3. Kaip emulsijos papildomos vaistinėmis medžiagomis?
4. Kurie emulsikliai vartojami emulsijoms gaminti ir kaip jie
klasifikuojami?
5. Kurie veiksniai turi įtakos emulsijos stabilumui?
6. Koks emulsiklio stabilizuojamojo veikimo mechanizmas?
7. Ar turi įtakos emulsijos stabilumui cukraus sirupo įdėjimas?
8. Kaip gali keistis emulsijos laikymo metu?
9. Kokie pagrindiniai emulsijų kokybės rodikliai?

simus
Rp.: Mentholi 1,0
Ol. Amygdalarum 20,0
122
1. Atsižvelgiant į pateiktą receptą, gaminame:
A. Suspensiją.
B. Emulsiją.
C. Linimentą.
D. Nevandeninį tirpalą.
2. Vaistui gaminti naudojamas aliejus:
A. Persikų arba migdolų.
B. Saulėgražų, drignių ar bet kuris kitas.
C. Migdolų.
D. Persikų ir migdolų 1 : 1.
3. Vaistui gaminti naudojama gumiarabikas. Jo reikės:
A. 10,0 g.
B. 10,5 g.
C. 11,0 g.
D. 6,0 g.
4. Kiek reikės vandens pirminei emulsijai pagaminti:
A. 15 ml.
B. 13 ml.
C. 15,25 ml.
D. 15,75 ml.
5. Kaip įterpiamas mentolis į vaisto sudėtį?
A. Beriamas tiesiai į išdavimo indą.
B. Disperguojamas pagamintu preparatu, taikant sudrumstimo
metodą.
C. Prieš gaminant pirminę emulsiją, mentolis tirpinamas virš
vandens vonios pašildytame aliejuje.
D. Suvilgomas 20 lašų etanolio ir sumaišomas su aliejumi.
6. Pirminei emulsijai praskiesti vandens reikia:
A. 94,25 ml.
B. 93,75 ml.
C. 99 ml.
D. 104,25 ml.
7. Bendras vaisto kiekis:
A. 120 ml.
B. 141,0 g.
123
C. 151,5 g.
D. 120,0 g.
8. Pirminės emulsijos technologija:
A. Emulsiklis maišomas su vandeniu, skirtu pirminei emulsijai
gaminti, ir mažomis porcijomis lašinamas aliejinis mentolio tirpa-
las. Maišoma piestele iki būdingo traškesio.
B. Aliejus mažomis porcijomis lašinamas į vandenį, skirtą pir-
minei emulsijai gaminti. Maišoma piestele iki būdingo traškesio ir
dalimis sudedamas emulsiklis.
C. Emulsiklis sumaišomas su mentoliu, mažomis porcijomis la-
šinamas aliejus ir maišoma piestele iki būdingo traškesio.
D. Taikomas sudrumstimo metodas.
9. Kaip skiedžiama pirminė emulsija:
A. Į emulsintą aliejų supilamas vanduo, skirtas emulsijai pra-
skiesti.
B. Į emulsintą aliejų mažomis porcijomis pilamas vanduo, skir-
tas pirminei emulsijai praskiesti.
C. Vanduo, skirtas pirminei emulsijai skiesti, pilamas tiesiai į
išdavimo indą.
D. Į emulsintą aliejų mažomis porcijomis pilamas iki 40 °C
temperatūros pašildytas vanduo.
10. Pagamintas preparatas:
A. Filtruojamas pro popieriaus filtrą į pasvertą buteliuką. Žen-
klinamas etiketėmis: „Geriamieji“, „Prieš vartojimą suplakti“.
B. Centrifuguojama 3 min. 1500 aps./min. greičiu. Ženklina-
mas etiketėmis: „Geriamieji“, „Prieš vartojimą suplakti“.
C. Košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį į pasvertą buteliuką.
Jei reikia, pripilama vandens iki reikiamos masės. Etiketėje būtina
pažymėti: „Geriamieji“ „Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepaste-
bimoje vietoje“. „Prieš vartojimą suplakti“.
D. Košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį į pasvertą talpyklą.
Vandens iki reikiamos masės nepilama. Ženklinamas etiketėmis:
„Geriamieji“, „Prieš vartojimą suplakti“.
124
11. UŽPILAI IR NUOVIRAI.
GLEIVĖS
Infusa et decocta. Mucilagines
TIKSLAS: išmokti gaminti užpilus ir nuovirus, gebėti vertinti

jų kokybę.
Užpilai ir nuovirai – skystos vandeninės ištraukos iš vaistinių
augalinių žaliavų, taip pat gali būti sausųjų arba skystųjų ekstraktų
(koncentruotieji) vandeniniai tirpalai vartojami į vidų ir išoriškai.
Gleivės – užpilai, gaminami iš augalinės žaliavos, kurioje yra daug
augalinių gleivių. Augalinės gleivės sudaro labai klampius tirpalus.
Vandeninių ištraukų gamyba iš vaistinės augalinės ža-

liavos
Užpilai ir nuovirai gaminami iš susmulkintos vaistinės augali-
nės žaliavos, kurios smulkumas turi atitikti normatyvinės techninės
dokumentacijos keliamus reikalavimus. Vaistinės augalinės žaliavos
smulkumas yra smulkintos žaliavos dalelių dydis milimetrais.
11.1 lentelė. Vaistinės augalinės žaliavos smulkumas
Vaistinė augalinė žaliava Dalelių dydis, ne didesnis kaip (mm)

Lapai, žolė, žiedai 5,0
Odiški lapai 1,0
Stiebai, šaknys, šakniastiebiai 3,0
Vaisiai sėklos 0,5
Jei recepte nenurodytas žaliavos kiekis, nuovirai ar užpilai ga-

minami pagal atitinkamą santykį, kuris rodo žaliavos ir pagamintos
ištraukos kiekį.
125
11.2 Lentelė. Vandeninių ištraukų koncentracijos
Santykis Vaistinė augalinė žaliava

1:10 Visos žaliavos, išskyrus, kaupiančias stipriai veikiančias medžiagas
1:30 Adonių žolė, valerijonų šaknys ir šakniastiebiai, putokšlių šaknys
ir skalsės.
1:400 Žaliavos, kaupiančios stipriai veikiančias medžiagas
11.3 lentelė. Augalinių žaliavų sugerties koeficientai
Augalinė žaliava Sugerties koeficientas

Mėtų lapai 2,4
Šalavijų lapai 3,3
Senų lapai 1,8
Meškauogių lapai 1,4
Jonažolių žolė 1,6
Sukatžolių žolė 2,0
Valerijonų šaknys ir šakniastiebiai 2,9
Saldymedžių šaknys 1,7
Ąžuolų žievė 2,0
Liepų / ramunių žiedai 3,4
11.4 lentelė. Ekstrahavimo sąlygos gaminant užpilus ir nuovirus

iš vaistinės augalinės žaliavos
Aušinimo
Vaisto forma Ekstrahavimo trukmė, min. trukmė,
min.
Užpilai 15 – kaitinant specialiame ekstrahavimo 45
aparate arba ant vandens vonios
Nuovirai 30 – kaitinant specialiame ekstrahavimo 10
aparate arba ant vandens vonios
Svilarožių šaknų 30 – laikant kambario temperatūroje –
užpilas
126
Užpilų ir nuovirų, gaminamų iš vaistinės augalinės ža-
liavos, technologinė seka:
1. Paruošiamieji darbai:
Vaisto paso rašymas.
Pagalbinių priemonių parinkimas, talpyklės parinkimas.
Žaliavos susmulkinimas.
Ekstrahavimo indo pakaitinimas.
2. Ekstrahavimas:
a. Ekstrahavimo indo pripildymas žaliavos, ekstrahento.
b. Ekstrahavimas kaitinant.
c. Aušinimas.
3. Košimas:
a. Košimas į matavimo indą.
b. Tūrio matavimas.
4. Kitų vaistinių medžiagų įterpimas:
a. Tirpiųjų medžiagų ištirpinimas pagamintame užpile ar nuo-
vire.
b. Netirpiųjų medžiagų dispergavimas ir įterpimas į užpilą ar
nuovirą.
Tūrio koregavimas.
c. Sirupų, ištraukų ar kt. skystųjų sandų įdėjimas.
5. Kokybės patikrinimas:
a. Talpyklės sandarumo patikrinimas.
Užpilo gamyba
Rp.: Inf. fol. Salviae 200,0 ml
Natrii tetraborati 2,0
M. D. S. Burnai skalauti.
Užpilas gaminamas santykiu 1:10, todėl šalavijų lapų reikės

20,0 gramų (200:10 = 20).
Skaičiuojame, kiek reikės ml išgrynintojo vandens, kad būtų pa-
gamintas 200 ml užpilo. (Šalavijų lapų sugerties koeficientas – 3,3.)
200 ml + (3,3 × 20) = 266 ml (išgrynintojo vandens užpilui
pagaminti)
127
Aq, purificatae 266 ml
Fol. Salviae 20,0
Boraxi 2,0
20 gramų susmulkintų šalavijų lapų dedama į pašildytą eks-

trahavimo indą, užpilama 266 ml išgrynintojo vandens. Uždengia-
mas dangtelis ir kaitinama ekstrahavimo aparate 15 min. Aušinama
kambario temperatūroje 45 min. Žaliava nuspaudžiama, ištrauka
košiama pro dvigubą marlės sluoksnį į kolbutę. Ištirpinama 2,0 gra-
mai borakso ir pamatuojamas užpilo tūris, jei reikia pripilama iš-
grynintojo vandens iki 200 ml, vėl perkošiama per dvigubą marlės
sluoksnį į tamsaus stiklo buteliuką.
Vandeninių ištraukų gamyba iš ekstraktų–koncentratų

Vandeninių ištraukų iš augalinės žaliavos gamyba trunka labai
ilgai, todėl dažnai naudojami ekstraktai–koncentratai, kuriuos rei-
kia tik ištirpinti arba praskiesti vandeniu. Vaistinėse gaminant van-
denines ištraukas naudojami ekstraktai–koncentratai.
11.5 lentelė. Ekstraktas–koncentratas
Ekstraktas–koncentratas Santykis
Adonių sausasis ekstraktas 1:1
Adonių skystasis ekstraktas 1:2
Šunvyšnių sausasis ekstraktas 1:2
Šunvyšnių tirštasis ekstraktas 1:1
Svilarožių sausasis ekstraktas 1:1
Valerijonų skystasis ekstraktas 1:2
Sukatžolių skystasis ekstraktas 1:2
Termopsių sausasis ekstraktas 1:1
Gaminant užpilą arba nuovirą, jei naudojamas ekstraktas–kon-

centratas, jo reikia imti kiekį, atitinkantį recepte nurodytą žaliavos
128
kiekį. Vandeninės ištraukos, naudojant sausuosius ekstraktus, ruo-
šiamos taikant skystųjų vaistų gamybos taisykles. Skystieji ekstrak-
tai, kaip ir Galeno preparatai, įpilami baigiant gaminti.
Pagaminkite vandeninę ištrauką naudojant ekstraktus–koncen-

tratus:
Rp.: Codeini phosphatis 0,2
Inf. rad. cum radicib. Valerianae 180,0 ml
Natrii bromidi 6,0
M. D. S. Gerti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
Užpilai iš valerijonų šaknų ir šakniastiebių gaminami santykiu

1:30, todėl reikės 6,0 gramų valerijonų šaknų (180:30 = 60) arba
skystojo valerijonų ekstrakto (santykiu 1:2) 12 ml (6×2 = 12).
Sol. Codeini phosphatis 1:10 – 2 ml
Sol. Natrii bromidi 1:5 – 30 ml
Extr. Valerianae fluidum 1:2 – 12 ml
Tikrinamos kodeino fosfato dozės. Užpilo tūris yra 180 ml, var-
tojama po 15 ml tris kartus per dieną. Apskaičiuojamas dozių skai-
čius: 180 ml: 15 ml = 12 dozių. Vienkartinė kodeino fosfato dozė,
išrašyta recepte, yra 0,2 g: 12 = 0,016 g, paros dozė – 0,016 ×3 =
0,049 g. Recepto dozės palyginamos su didžiausia vienkartine ir
didžiausia paros doze:
DVD – 0,1 g, RVD – 0,016 g,
DPD – 0,03 g, RPD – 0,049 g.
Į 200 ml tamsaus stiklo buteliuką įpilama 136 ml išgrynintojo
vandens, 2 ml kodeino fosfato tirpalo (1:10), 30 ml natrio bromido
tirpalo (1:5) ir 12 ml skystojo valerijonų ekstrakto (1:2). Suplaka-
me. Klijuojama etiketė:
129
sveikatos EKSTEMPORALUS VAISTAS
mokslų (Geriamoji mikstūra 180 ml)
universiteto Sudėtis: Valerijonų šaknų ir šakniastiebių (6,0) užpilas –
vaistinė 180 ml,
kodeino fosfatas 0,2 g, natrio bromidas 6,0 g.
Gamybos
Nr. XX Vartoti per burną. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per
dieną
Tinka iki: Prieš vartojimą suplakti, laikyti vaikams nepasiekiamoje ir
20XX XX XX nepastebimoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C tempera-
tūroje
Sukilėlių pr. 51, 50106 Kaunas. Tel.: xxxxxxx
Užpilų gamyba iš žaliavos, kaupiančios polisacharidus

(gleives)
Vandeninės ištraukos, pagamintos iš žaliavos, turinčios gleivių,
skiriasi nuo įprastų užpilų ir nuovirų tuo, kad yra klampios dėl su-
sidariusių polisacharidinių mišinių (gleivių) koloidinių tirpalų. Iš
svilarožių šaknų ruošiant nuovirą ar užpilą, visuomet gaminamos
gleivės. Vandeninės ištraukos, pagamintos iš svilarožių šaknų, va-
dinamos šaltuoju užpilu. Gaminant svilarožių šaknų gleives, reikia
padidinti recepte nurodytą ne tik vandens, bet ir šaknų kiekį. Svi-
larožių šaknų sugerties koeficientai yra paskaičiuoti atsižvelgiant į
ruošiamų gleivių koncentraciją (11.6 lentelė). Jei recepte nenuro-
dytas reikalingas svilarožių šaknų kiekis, tada gleivės gaminamos
santykiu 1:20.
11.6 lentelė. Svilarožių šaknų sugerties koeficientai
Eil. Nr. Svilarožių šaknų gleivių koncentracija K

1. 1:100 1,05
2. 2:100 1,10
3. 3:100 1,15
4. 4:100 1,20
5. 5:100 1,30
130
Rp.: Inf. rad. Althaeae 150 ml
Natri benzoatis 4,0
Liq. Amonii anisati 4,0 ml
Rad. Althaeae 9,75
Liq. Amonii anisati 4 ml
Užpilui gaminti reikalingas svilarožių šaknų kiekis nenurody-

tas, todėl pasirenkama koncentracija 1:20, K = 1,30. Šaknų kiekis
apskaičiuojamas: 150 : 20 × 1,30 = 9,75 g, vandens kiekis: 150 ×
1,30 = 195 ml Svilarožių šaknys, susmulkintos iki 3 mm, užpilamos
195 ml išgrynintojo vandens ir laikoma, esant kambario temperatū-
rai, 30 min., pamaišant. Ištrauka košiama, nenuspaudžiant žaliavos
(kad nepatektų krakmolas, nes gleivės nebus skaidrios) ištirpinama
4,0 g natrio benzoato. Patikrinamas mikstūros tūris, jei reikia, įpi-
lama išgrynintojo vandens iki 150 ml, vėl košiama į išdavimo indą.
Pamatuojama 10 ml cukraus sirupo ir atsargiai į indo vidurį įpilama
4 ml anyžių lašų. Suplakama.
Nuovirų gamyba
Nuovirai gaminami iš žievių, šaknų, šakniastiebių, vaisių, sto-
raodžių lapų.
Rp.: Dec.rhiz.cum rad. Polemonii 100 ml
Natrii benzoati 1,0
Elixiris pectoralis 1 ml
Sirupi simplicis 10 ml
M. D. S. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 5 kartus per dieną.
131
Palemonų šaknų ir šakniastiebių reikia 10,0 g (1:10), sugerties
koeficientas – 1,5
Išgrynintojo vandens reikės: 100 ml + (1,5 × 10,0) = 115 ml
Rhiz. cum radicib. Polemonii 10,0
Elixiris pectoralis 1 ml
Sirupi saccharis 10 ml
Į pašildytą infundirinį indą dedama 10,0 g iki 3 mm dalelių

susmulkintų palemonų šaknų ir šakniastiebių. Užpilama 115 ml iš-
grynintojo vandens. Uždengiama ir dedama į infundirinį aparatą.
Kaitinama 30 min., aušinama 10 min. Košiama pro dvigubą marlę
į matavimo cilindrą, žaliava nuspaudžiama, ištirpinama 1,0 g natrio
benzoato, jei reikia pripilama išgrynintojo vandens iki 100 ml.
Perkošiama į išdavimo indą, pilama 10 ml cukraus sirupo įlaši-
nama 1 ml atsikosėjimą lengvinančio eliksyro. Klijuojama etiketė.
Nuovirų gamyba iš raugus kaupiančios žaliavos

Gaminant šiuos nuovirus, jie yra perkošiami iš karto po kaiti-
nimo.
Rp.: Dec. fol.Uvae ursi 200,0 ml
D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną.
Fol. Uvae ursi 20,0
Iš meškauogių lapų visada gaminami nuovirai, net jeigu recepte

išrašytas užpilas. Meškauogių lapų reikia 20,0 (1:10) gramų. Sugėri-
mo koeficientas – 2,4. Odiški lapai smulkinami ne didesnėmis kaip
1 mm dydžio dalelėmis. Nuovirui gaminti reikės 248 ml išgrynin-
tojo vandens.
132
200 + (2,4 × 20,0) = 248 ml.
Į pašildytą infundirinį indą dedama 20,0 g susmulkintų meš-
kauogių lapų, pilama 248 ml išgrynintojo vandens ir maišant kai-
tinama 30 min. Nuoviras nedelsiant košiamas pro dvigubą marlės
sluoksnį, papildoma vandens iki 200 ml. į tamsaus stiklo buteliuką
ir klijuojama etiketė.
Ištraukose pasitaikančios nedermės

Nesuderintuose vaistuose gali susidaryti nuodingų ir stipriai
veikiančių medžiagų nuosėdos. Dauguma alkaloidų druskų lengvai
tirpsta vandenyje, tačiau jų bazės tirpsta sunkiai ir nusėda. Išimtis –
kodeinas (1:80) ir efedrinas (1:36), kurie neblogai tirpsta vandeny-
je. Natrio vandenilio karbonatas ir anyžių lašuose esantis amoni-
akas sudaro šarminę terpę, todėl susidaro kodeino bazė. Iš tirpale
esančio 0,2 kodeino fosfato susidarys 0,16 g kodeino. Kodeinas yra
pakankamai tirpus, todėl nenusės. Mikstūroje suspensija gali susi-
daryti ištirpinus sausąjį svilarožių ekstraktą, todėl būtina pažymėti:
„Prieš vartojimą suplakti“.
Rp.: Dec. Rad. Altheae 6,0 – 200,0 ml

Codeini phosphatis 0,2
Natrii hydrocarbonatis 4,0
Liq. Ammonii anisati 2,0 ml
M. D. S.
Natrio vandenilio karbonatas ir anyžių lašuose esantis amoni-

akas sudaro šarminę terpę, todėl susidaro kodeino bazė. Iš tirpale
esančio 0,2 g kodeino fosfato susidarys 0,16 g kodeino. Kodeinas
yra pakankamai tirpus, todėl nenusės. Mikstūroje suspensija gali
susidaryti ištirpinus sausąjį svilarožių ekstraktą, todėl būtina pažy-
mėti: „Prieš vartojimą suplakti“
Rp.: Dec. fol. Uvae ursi 20,0 – 200,0

Methenamini 3,0
M. D. S.
133
Nuosėdose bus methenamino kompleksinis junginys su rau-
ginėmis medžiagomis. Meškauogių nuoviro rauginės medžiagos
reaguoja su kofeinu, susidaro kofeino tanatų nuosėdos. Tai lipni,
juoda masė, kuri prilimpa prie indo dugno ir sienelių, vaisto vartoti
negalima.
Rp.: Tinct. Valerianae aa 5,0 ml

Decocti folii Uvae ursi 12,0 – 200 ml
M. D. S.
Šioje mikstūroje susidaro kofeino ir meškauogės lapų nuovire

esančių rauginių medžiagų nuosėdos (kofeino tanatai). Nuosėdose
yra stipriai veikiančių medžiagų. Receptas neracionalus.
Rp.: Inf. herbae Thermopsidis 0,2 – 100 ml

Acidi ascorbici 1,5
Sirupi saccharis 10,0 ml
M. D. S.
Vykstant mainų reakcijai, askorbo rūgštis į tirpalą išstumia sil-

pnesnę, mažiau tirpią benzoinę rūgštį. Susidaro baltos, kristalinės
benzoinės rūgšties nuosėdos. Rekomenduojama askorbo rūgštį iš-
duoti atskirai.
Rp.: Inf. herbae Leonuri 15,0 – 200 ml

Barbital-natrii 1,0
Natrii bromidi 3,0
Rp.: Inf. rhiz. Cum rad. Valerianae 20,0 – 200 ml

Kalii bromidi
134
Natrii bromidi 4,0
Adonisidi 4 ml
Rp.: Inf. rhiz. cum rad. Valerianae 180 ml

Natrii bromidi 4,0
Tinc. Leonuri 20 ml
Rp.: Inf. fol. Menthae piperitae 100 ml

D. S. Skalavimams.
Rp.: Muc. semini Lini 100 ml

D. S. Gerti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
Rp.: Inf. Altheae ex 4,0:180 ml

Rp.: Codeini phosphatis 0,2

Inf. h. Adonidis vernalis 6,0 – 180 ml
Natrii bromidi 4,0
Rp.: Inf. h. Thermopsidis 200 ml

Natrii benzoatis aã 2,0
Liquoris Ammonii anisatis 6 ml
Rp.: Dec. cort. Quercus 10,0 – 200 ml

Aluminis 2,0
Glyceroli 15,0
135
Rp.: Dec. fol. Sennae 10,0:150 ml
M. D. S. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą ryte ir nakčiai.
Rp.: Inf. h. Hyperici ex 10,0:200 ml

D. S. Skalavimams.
Rp.: Inf. rhiz. cum rad. Valerianae ex 10,0

Inf. fol. Menthae piperitae ex 4,0 200 ml
Natrii bromidi 3,0
Magnesii sulfatis 0,8
1. Kas yra užpilai ir nuovirai?
2. Kokie procesai vyksta gaminant užpilus ir nuovirus?
3. Kurie veiksniai turi įtakos vaistinių medžiagų ekstrahavimui
iš augalinės žaliavos?
4. Kokia yra vaistinės žaliavos smulkumo įtaka gaminant užpi-
lus ir nuovirus?
5. Kokiu santykiu gaminamos ištraukos, jeigu gydytojas recepte
nenurodė?
6. Kaip gaminamos didesnės kaip 1 litro tūrio vandeninės iš-
traukos?
7. Kaip ruošiami užpilai ir nuovirai iš žaliavos, kaupiančios al-
kaloidus?
8. Kaip ruošiami užpilai ir nuovirai iš žaliavos, kaupiančios
raugus?
9. Kaip ruošiamos vandeninės ištraukos iš svilarožių šaknų?
10. Kaip į užpilus ir nuovirus įterpiamos vaistinės medžiagos?
11. Kurie koncentratai vartojami gaminant užpilus?
12. Kaip vertinama vandeninių ištraukų kokybė?
136
simus
Rp.: Inf. rad. Althaeae 150 ml
Natrii benzoati 4,0
Liq. Ammonii anisati 4 ml
Sir. sacchari 10 ml
1. Pateikus šį receptą, gaminama:

A. Nuoviras.
B. Mikstūra.
C. Gleivės.
D. Drumsta mikstūra.
2. Bendras mikstūros tūris:
A. 180 ml.
B. 164 ml.
C. 145 ml.
D. 214 ml.
3. Svilarožių šaknų ištrauka gaminama santykiu:
A. 1:10.
B. 1:8.
C. 1:20.
D. 1:2.
4. Svilarožių šaknų reikia:
A. 7,5 g.
B. 15,0 g.
C. 9,75 g.
D. 19,5 g.
5. Svilarožių šaknų ištraukos gamyba:
A. Svilarožių šaknys užpilamos verdančiu vandeniu ir 30 min.
aušinamos.
B. Svilarožių šaknys užpilamos vandeniu ir užvirinamos.
C. Svilarožių šaknys užpilamos kambario teperatūros vandeniu
ir maišant laikomos 30 min.
D. Svilarožių šaknys užpilamos verdančiu vandeniu ir 45 min.
aušinama.
137
6. Pagaminta ištrauka:
A. Košiama pro dvigubą marlės sluoksnį.
B. Košiama pro dvigubą marlės sluoksnį, neišspaudžiant žaliavos.
C. Filtruojama.
D. Dekantuojama.
7. Natrio benzoatas tirpinamas:
A. Perkošiant per dvigubą marlės sluoksnį ištraukoje.
B. Dalyje ištraukai gaminti skirto vandens. Sumaišoma su per-
košta ištrauka.
C. Dalyje ištraukai gaminti skirto vandens. Sumaišoma su per-
filtruota ištrauka.
D. Vandenyje, skirtame gaminti ištrauką.
8. Anyžių lašai pilami:
A. Paskiausiai, į išdavimo buteliuką, taikant, kad lašai neliestų
stiklo.
B. Sumaišomi su dalimi pagamintos ištraukos ir pilami į išdavi-
mo buteliuką paskiausiai.
C. Ištraukoje ištirpinus natrio benzoatą.
D. A ir B atsakymai.
9. Vaisto gamyba:
A. Perkoštoje ištraukoje tirpinamas natrio benzoatas, pilamas
cukraus sirupas ir lašinami anyžių lašai, suplakama.
B. Perkoštoje ištraukoje tirpinamas natrio benzoatas, lašinami
anyžių lašai, pilamas cukraus sirupas, suplakama.
C. Išgrynintajame vandenyje tirpinamas natrio benzoatas, ga-
minama svilarožių šaknų ištrauka, perkošiama į išdavimo buteliuką,
lašinami anyžių lašai.
D. Dekantavus ištrauką, tirpinamas natrio benzoatas, košiama į
išdavimo buteliuką, pilamas sirupo ir anyžių lašų mišinys, suplakama.
10. Etiketėje būtina pažymėti:
A. „Geriamieji“, „Prieš vartojimą suplakti“.
B. „Geriamieji “, „Elgtis atsargiai“.
C. „Išoriniai“, „Prieš vartojimą suplakti“.
D. „Geriamieji“, „Prieš vartojimą suplakti“, „Laikyti vaikams
nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C
temperatūroje“.
138
12. LAŠAI
Guttae
TIKSLAS: išmokti gaminti geriamuosius ir nosies lašus, pa-

tikrinti nuodingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų dozes, vertinti
pagamintų lašų kokybę.
Lašai – skysta geriamoji arba išoriškai naudojama vaistų forma.
Lašais gali būti išrašomi vandeniniai, aliejiniai, glicerolio ar etanolio
tirpalai, taip pat tinktūros, skystieji ekstraktai, suspensijos, emulsi-
jos ir kiti preparatai.
Lašų gamybos stadijos yra tokios pačios, kaip masės – tūrio
metodu gaminamų vandeninių tirpalų. Šios vaistų formos gamy-
bos ypatybė yra ta, kad lašai dažniausiai gaminami mažais tūriais
5–20 ml. Vaistinės medžiagos tirpinamos pusėje tirpiklio kiekio.
Gautas tirpalas košiamas pro vatos tamponą, prieš tai jis sudrėkina-
mas tirpikliu. Likęs tirpiklio kiekis košiamas pro tą patį vatos tam-
poną. Taip išvengiama vaistinių medžiagų koncentracijos sumažė-
jimo lašuose.
Geriamieji lašai
Dozių patikrinimas. Gaminant lašus, būtina patikrinti nu-
odingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų dozes. Kai vaistinės me-
džiagos koncentracija yra maža, tai 1 ml vandeninio tirpalo turėtų
būti 20 lašų, tad dozes patikrinti nėra labai sudėtinga. Tam reikia
apskaičiuoti:
1. Bendrą viso tirpalo (tirpalo tūris mililitrais dauginamas iš 20)
lašų skaičių.
2. Vartojimų skaičių, per kuriuos bus išgertas visas tirpalas
(bendras tirpalo lašų skaičius dalijamas iš vienam kartui skirtų iš-
gerti lašų skaičiaus).
139
3. Nuodingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų vienkartines ir
paros dozes. Vienkartinė recepto dozė (RVD) apskaičiuojama, išra-
šytą medžiagos kiekį padalijus iš vartojimų skaičiaus. Recepto paros
dozė (RPD) apskaičiuojama, vienkartinę dozę padauginus iš tiek
kartų, kiek nurodyta vaistą vartoti per parą.
Apskaičiuotos medžiagos vienkartinės ir paros dozės palygina-
mos su lentelėje (1 priedas) nurodytomis didžiausiomis vienkarti-
nėmis (DVD) ir paros dozėmis (DPD).
Rp.: Sol. Morphini hydrochloridi 2 % 10 ml

D. S. Gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną.
10 ml × 20 lašų = 200 lašų

200 lašų : 10 lašų = 20 (vartojimų skaičius)
0,2 g : 20 = 0,01 g (RVD)
0,01 g × 3 = 0,03 g (RPD)
Didžiausios leistinos morfino hidrochlorido dozės DVD –
0,02 g ir DPD – 0,06 g.
Recepte išrašytos dozės nėra per didelės.
Tikrinant tinktūrų ir kitų Galeninių preparatų mišinių nuodin-
gų ir stipriai veikiančių medžiagų dozes, reikia žinoti lašų skaičių
1 mililitre kiekvieno iš šių preparatų (standartinių lašų lentelė pa-
teikta 5 priede).
Rp.: Tinct. Belladonnae 5 ml

Tinct. Strophanti
Savikontrolės lapelis
Tinct. Strophanti 10 ml
140
Pirmiausia apskaičiuojamos stipriai veikiančių medžiagų dozės.
Viso tinktūrų mišinio tūrio lašų skaičius:
šunvyšnių tinktūros 44 lašai × 5 ml = 220 lašų
strofantų tinktūros 49 lašų × 10 ml = 490 lašų
valerijonų tinktūros 51 lašas × 10 ml = 510 lašų
Iš viso 1220 lašai
1220 lašų : 20 lašų = 61 (vartojimų skaičius)
Vienkartinė šunvyšnių tinktūros dozė – 220 lašų : 61 = 4 lašai.
Paros dozė – 4 lašai × 2 = 8 lašai.
Didžiausios leidžiamos dozės – 10 lašų ir 20 lašų.
Vienkartinė strofantų tinktūros dozė: 490 lašų : 61 = 8 lašai.
Paros dozė – 8 lašai × 2 = 16 lašų.
Didžiausios leidžiamos dozės – 15 lašų ir 30 lašų.
Recepte išrašytos dozės nėra per didelės.
Dar greičiau ir paprasčiau dozes patikrinti galima naudojant tri-
skaitę taisyklę:
25 ml tinktūrų mišinio – 5 ml šunvyšnių tinktūros.
20-yje lašų (vienkartinė dozė) – x lašų šunvyšnių tinktūros.
x = 20 × 5 / 25 = 4 lašai (vienkartinė šunvyšnių tinktūros dozė).
25 ml tinktūrų mišinio – 10 ml strofantų tinktūros.
20-yje lašų (vienkartinė dozė) – x lašų strofantų tinktūros.
x = 20 × 10 / 25 = 8 lašai (vienkartinė strofantų tinktūros dozė).
Į išdavimo indą pipete pamatuojama 5 ml šunvyšnių tinktūros,
10 ml strofantų ir 10 ml valerijonų tinktūrų. Klijuojama etiketė,
patikrinama pagaminto tirpalo kokybė.

universiteto (Geriamieji lašai 25 ml)
vaistinė
Tirpalo sudėtyje yra šunvyšnių tinktūros 5 ml; strofantų
Gamybos Nr. XX tinktūros 10 ml; valerijonų tinktūros 10 ml.
Tirpalo tūris 25 ml.
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti per burną. Gerti po 20 lašų 2 kartus per dieną.
Elgtis atsargiai! Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepas-
tebimoje vietoje, ne aukštesnėje nei 25 °C temperatūroje.
141
Geriamųjų lašų receptuose vaistinės medžiagos gali būti tirpi-
namos tinktūrų ar kitų Galeno preparatų mišiniuose.
Natrii bromidi 1,0
Adonisidi 6 ml
Tinct. Convallariae
Pirmiausia tikrinamos stipriai veikiančios medžiagos – adoni-
zido dozės.
Viso mišinio tūrio lašų skaičius:
Adonizido 34 lašai × 6 ml = 204 lašai
Pakalnučių tinktūros 50 lašų × 15 ml = 750 lašų
Sukatžolių tinktūros 51 lašą × 15 ml = 765 lašai
Iš viso 1719 lašų
Apskaičiuojamas vartojimų skaičius 1719 lašų: 15 lašų = 114,6.
Vienkartinė adonizido dozė – 204 lašai: 114,6 = 1,78 ~ 2 lašai.
Paros dozė – 2 lašai × 2 = 4 lašai.
Leidžiamos adonizido dozės – DVD 40 lašų ir DPD 120 lašų.
Tinct. Convallariae 15 ml
Adonisidi 6 ml
Natrii bromidi 1,0
Gaminant tokios sudėties lašus, būtina atsižvelgti į vaistinių
medžiagų tirpumą ir į išrašytų skysčių sudėtį. Adonizidas yra neo-
galeninis preparatas, gaminamas iš pavasarinių adonių žolės. Jame
yra 20 proc. etanolio, atliekančio konservanto funkciją. Pakalnučių
ir sukatžolių tinktūros gaminamos naudojant 70 proc. etanolį. Ra-
ceminis mentolis 70 proc. etanolyje tirpsta santykiu 1 : 2,5, o natrio
bromidas – santykiu 1 : 3,5.
142
Į išdavimo indą pipete pamatuojama po 15 ml pakalnučių ir
sukatžolių tinktūrų, jų mišinyje ištirpinamas raceminis mentolis.
Mažoje kolbutėje 6 mililitruose adonizido ištirpinama 1,0 g natrio
bromido. Gautas tirpalas perkeliamas į išdavimo indą (jei reikia, per-
košiama). Klijuojama etiketė, patikrinama pagaminto tirpalo kokybė.
Nosies lašai
Rp.: Sol. Ephedrini hydrochloridi 2 % 10 ml
Sol. Adrenalini hydrochloridi 1: 1000 gtt. XX
M. D. S. Po 4 lašus į nosį 3 kartus per dieną.
Ephedrini hydrochloridi 0,2
Sol. Adrenalini hydrochloridi 0,1 % gtt. XX
Į kolbutę įpilami 5 ml vandens, jame ištirpinama 0,2 g efedrino

hidrochlorido. Tirpalas perkošiamas pro vatos tamponą, prieš tai
suvilgytą išgrynintuoju vandeniu, į tamsaus stiklo lašintuvą. Pro tą
patį tamponą perkošiamas likęs išgrynintasis vanduo (5 ml). Į išda-
vimo indą pipete sulašinama 20 lašų (1 ml) 0,1 proc. adrenalino hi-
drochlorido tirpalo. Indas sandariai uždaromas. Klijuojama etiketė,
patikrinama pagaminto tirpalo kokybė.

universiteto (Nosies lašai)
vaistinė
Tirpalo sudėtyje yra efedrino hidrochlorido 0,2; 0,1
Gamybos Nr. XX proc. adrenalino hidrochlorido tirpalo 20 lašų; išgrynin-
tojo vandens 10 ml.
Tinka iki: Tirpalo tūris 11 ml
20XX XX XX
Vartoti į nosį. Lašinti po 4 lašus 3 kartus per dieną.
ne aukštesnėje nei 25 °C temperatūroje.
143
Jei į išrašomų lašų sudėtį įeinančių nuodingųjų medžiagų kiekis
yra mažesnis už 0,05 g, vartojami iš anksto paruošti koncentruotieji
šių medžiagų tirpalai. Nosies lašuose leistinos didžiausios ir recepto
dozės netikrinamos.
Rp.: Sol. Atropini sulfatis 0,1 % 10 ml

D. S. Lašinti po 4 lašus 2 kartus per dieną.
Sol. Atropini sulfatis 1 : 100 – 1 ml
Lašų gamybai naudojamas 1 proc. (1 : 100) atropino sulfato tir-

palas. Į lašintuvą įpilami 9 ml išgrynintojo vandens ir 1 ml 1 proc.
atropino sulfato tirpalo. Indas uždaromas. Klijuojama etiketė su
papildomu įrašu „Elgtis atsargiai“, patikrinama pagaminto tirpalo
kokybė.
Lašų kokybės vertinimas

Vertinant pagamintų lašų kokybę, atkreipiamas dėmesys į re-
cepto, savikontrolės lapelio, etiketės rašymą, pagaminto vaisto api-
pavidalinimą, pakuotę, kvapą, spalvą, mechaninių priemaišų nebu-
vimą, tūrio pokyčius.
Nedermės
Geriamųjų lašų tirpaluose gali būti nedermių, būdingų mikstū-
roms: maišant etanolinius ir vandeninius tirpalus, susidaro nuosėdos
(suspenduotų dalelių ar dribsnių formos). Taip pat gali nesiderinti
atskiros vaistinės medžiagos: morfino hidrochloridui reaguojant su
kodeino baze, natrio vandenilio karbonatu, susidaro nuosėdos; natrio
bromidui reaguojant su alkaloidais ir chloridais, susidaro nuosėdos;
atropino sulfatui reaguojant su strofanto glikozidais, susidaro nuosė-
dos; papaverino hidrochloridui reaguojant su bromidais ir jodidais, su
natrio benzoatu, kodeinu, saldyšaknės nuoviru, susidaro nuosėdos.
144
Rp.: Atropini sulfatis 0,003

Aq. Menthae 20 ml
Rp.: Procaini hydrochloridi 0,1

Aq. Menthae 20 ml
Rp.: Camphorae racemici 0,5

Tinct. Valerianae
Tinct. Convallariae ana 10 ml

Extr. Crataegi fluidi
Tinct. Convallariae 5 ml

Natrii bromidi 3,0
Adonisidi 6 ml
Tinct. Convallariae
Rp.: Diphenhydramini hidrochloridi 0,05

Sol. Procaini hydrochloridi 0,5 % 10 ml
145
Sol. Adrenalini hydrochloridi 1: 1000 gtt. X
M. D. S. Lašinti po 3 lašus į nosį 3 kartus per dieną.
Rp.: Diphenhydramini hidrochloridi 0,01

Sol. Ephedrini hydrochloridi 3 % 10 ml
M. D. S. Lašinti po 3 lašus į nosį 3 kartus per dieną.
1. Lašų, kaip vaisto formos, charakteristika.
2. Kaip patikrinti lašuose nuodingųjų ir stipriai veikiančių me-
džiagų dozes?
3. Kokios geriamųjų arba nosies lašų gamybos ypatybės?
4. Kaip vertinti pagamintų lašų kokybę?
5. Kokios gali būti nedermės, gaminant geriamuosius lašus?

simus
Rp.: Mentholi 0,2
Tinct. Valerianae
Tinct. Convallariae aa 10,0 ml
Tinct. Belladonnae 5,0 ml
M. D. S. Gerti po 8 lašus 2 kartus per dieną.
1. Pateikus šį receptą, gaminama:

A. Nuoviras.
B. Mikstūra.
C. Lašai.
D. Linimentas.
2. Bendras vaisto tūris, ml:
A. 30.
B. 25.
C. 15.
D. 20.
146
3. Nuodingosios ir stipriai veikiančios medžiagos:
A. Mentolis.
B. Valerijonų tinktūra.
C. Pakalnučių tinktūra.
D. Šunvyšnių ir pakalnučių tinktūros.
4. Šunvyšnių tinktūros lašų skaičius – 5 ml:
A. 250.
B. 254.
C. 100.
D. 220.
5. Recepte išrašytos šunvyšnių tinktūros vienkartinės ir pa-
ros dozės lašais:
A. VRD = 2 VPD = 4.
B. VRD = 1,5 VPD = 3.
C. VRD = 1 VPD = 2.
D. VRD = 3 VPD = 6.
6. Vaisto tūris lašais:
A. 1500.
B. 1230.
C. 1040.
D. 1250.
7. Kokia technologine seka pilamos medžiagos:
A. Valerijonų tinktūra, pakalnučių tinktūra, šunvyšnių tinktūra.
B. Pakalnučių tinktūra, valerijonų tinktūra, šunvyšnių tinktūra.
C. Mentolis, valerijonų tinktūra, šunvyšnių tinktūra, pakalnu-
čių tinktūra.
D. Mentolis, pakalnučių tinktūra, šunvyšnių tinktūra, valerijo-
nų tinktūra.
8. Vaisto pakuotės ženklinime papildomai reikia įrašyti:
A. „Elgtis atsargiai“.
B. „Laikyti šaldytuve“.
C. „Prieš vartojimą suplakti“.
D. „Dozuoti lašais“.
147
9. Vaistas laikomas:
A. Vėsioje vietoje.
B. Vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje, 25 °C
temperatūroje.
C. Esant kambario temperatūrai, nuo šviesos apsaugotoje, vai-
kams nepasiekiamoje vietoje.
D. 8 ± 3 °C temperatūros sąlygomis.
10. Buteliukas (flakonas) turi būti:
A. Oranžinio stiklo.
B. Oranžinio stiklo ir turėti lašintuvą.
C. Skaidraus bespalvio stiklo.
D. Skaidraus bespalvio stiklo ir turėti lašintuvą.
148
13. Linimentai
Linimentum
TIKSLAS: įgyti prakinių įgūdžių ekstemporalioje linimentų

gamyboje, mokėti ir gebėti gaminti įvairių kategorijų linimentus,
vertinti jų kokybę.
Linimentai (skystieji tepalai) – tai klampūs skysčiai arba į dre-
bučius panaši masė, kuri lydosi kūno temperatūros sąlygomis. Li-
nimentai sudaryti iš pagrindo ir vienos ar kelių vaistinių medžia-
gų. Linimentų pagrindais dažniausiai naudojami augaliniai aliejai
(saulėgrąžų, migdolų, persikų ir kt.), taip pat vazelino, terpentino
aliejai. Kaip pagrindas taip pat gali būti naudojami metilsalicila-
tas, chloroformas ir kt. medžiagos. Vaistinės medžiagos į linimen-
tų sudėtį yra įterpiamos, remiantis jų fizikinėmis ir cheminėmis
charakteristikomis ir tepalų gamybos taisyklėmis. Remiantis šiais
principais yra gaminami homogeniniai, suspensiniai, emulsiniai ir
sudėtiniai linimentai. Homogeniniai linimentai – tai skaidrūs tar-
pusavyje tirpstančių medžiagų mišiniai (pvz., riebaliniai aliejai su
metilsalicilatu) ar į drebučius panašūs mišiniai (pvz., etanolinis
muilo tirpalas su vaistinėmis medžiagomis). Jie gaminami remiantis
tirpinimo ir skysčių maišymo taisyklėmis, t. y. iš pradžių maišomi
skysčiai, išrašyti mažesniais kiekiais. Tirpieji ingredientai tirpinami
atitinkamuose skystuosiuose komponentuose. Lakieji bei kvapūs
ingredientai dedami galutinėje gamybos stadijoje. Suspensiniai li-
nimentai gaminami netirpųjį ingredientą disperguojant su linimen-
to sudėtyje esančiu klampiausiu ir nelakiuoju skystuoju ingredi-
entu. Naudojamo skystojo ingrediento tūris turi atitikti apie pusę
smulkinamos medžiagos masės. Skirtingai nuo suspensinių tepalų,
suspensiniai linimentai nepasižymi sedimentaciniu stabilumu. Tam
tikslui į suspensinių linimentų sudėtį yra dedami stabilizatoriai.
149
Emulsiniai linimentai dažniausiai gaminami a/v emulsinės sistemos
tipo. V/a emulsinės sistemos tipo linimentai yra nestabilūs ir tokio
tipo emulsiniai linimentai praktiškai negaminami. Emulsinių lini-
mentų stabilumui padidinti naudojami įvairūs emulsikliai, kai ku-
riais atvejais emulsikliai susidaro reaguojant linimento ingredien-
tams, pvz., gaminant amoniako linimentą, pradžioje oleino rūgštis
yra tirpinama saulėgrąžų aliejuje, po to pridedama amoniako tirpalo
ir linimentas suplakamas. Susidaro a/v tipo emulsinė sistema, kur
emulsiklių funkciją atlieka plakimo eigoje susiformavę emulsikliai:
amonio oleatas ir saulėgrąžų aliejaus riebalų rūgščių amonio drus-
kos. Į sudėtinių linimentų sudėtį įeina dvi ar daugiau vaistinių me-
džiagų, pasižyminčių skirtingomis fizikinėmis ir cheminėmis savy-
bėmis. Sudėtiniai linimentai gaminami remiantis sudėtinių tepalų
gamybos taisyklėmis. Linimentai fasuojami į plačiakakles skaidraus
ar tamsaus stiklo talpyklas. Linimentai ženklinami etikete. Sus-
pensiniai ir emulsiniai linimentai ženklinami papildomais įrašais
etiketėje „Prieš vartojimą suplakti“, „Laikyti vėsioje vietoje“, „Sau-
goti nuo šviesos“ ir kt.
Homogeninių linimentų gamyba
Rp.: Methylii salicylas 25,0

Helianthi annui olei raffinati 100,0
M. f. linim.
D. S. Skaudamai vietai tepti.
Methylii salicylas 25,0
Bendra masė 100,0
Į plačiakaklį buteliuką pasveriama 75,0 g saulėgrąžų aliejaus,

paskui 25,0 g metilo salicilato. Talpykla užkemšama ir plakama kol
gaunamas homogeninis linimentas. Ženklinama etikete ir papildo-
mais įrašais „Laikyti vėsioje vietoje“, „Saugoti nuo šviesos“.
150
Lietuvos sveikatos Lig. Vardenis Pavardenis
mokslų EKSTEMPORALUS VAISTAS
universiteto (Metilsalicilato linimentas, 100,0 g)
vaistinė
Gamybos Nr. XX Sudėtis: saulėgrąžų aliejus 75,0 g; metilsalicilatas 25,0.
Bendra masė 100,0
Tinka iki:
Naudojamas išoriškai. Tepti skaudamą vietą 2 kartus per
20XX XX XX dieną.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vėsioje,
apsaugotoje nuo šviesos vietoje.
Suspensinių linimentų gamyba
Rp.: Ac. borici 5,0

Zinci oxydi 20,0
Talci 20,0
M. f. linim.
D. S. Pažeistai odos vietai tepti.
Ac. borici 5,0
Zinci oxydi 20,0
Talci 20,0
Bendra masė 105,0
Į grūstuvę sudedamos kietosios birios medžiagos ir įpilama

22,5 g saulėgrąžų aliejaus. Medžiagos disperguojamos, kol nesi-
mato stambių dalelių. Paskui dalimis supilama 37,5 g saulėgrąžų
aliejaus. Maišoma, kol gaunamas vienalytis linimentas. Pagamintas
linimentas iš grūstuvės supilamas į plačiakaklį buteliuką. Ženklina-
ma etikete papildomais įrašais: „Prieš vartojimą suplakti“, „Laikyti
vėsioje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje“.
151
Emulsinių linimentų gamyba
Rp.: Helianthi annui olei raffinati 22,2

Ac. Oleici 0,3
Sol. Ammonii caustici 10 % 7,5 ml
M. f. linim.
Sol. Ammonii caustici 10 % 7,5 ml
Ac. Oleici 0,3
Bendra masė 30,0
Į sausą tamsaus stiklo talpyklą pasveriama 22,0 g saulėgrąžų alie-

jaus, 0,3 g oleino rūgšties ir plakama, kol oleino rūgštis ištirpsta.
Paskui įpilama 7,5 ml 10 proc. amoniako tirpalo. Talpykla sandariai
užkemšama ir stipriai plakama, kol gaunamas vienalytis baltos spal-
vos linimentas. Ženklinama etiketeje papildomais įrašais: „Prieš var-
tojimą suplakti“, „Laikyti vėsioje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje“.
Linimentų kokybės vertinimas

Linimentų kokybė vertinama tikrinant receptą, savikontrolės
lapelį, pakuotę, ženklinimą, spalvą, kvapą, mechanines priemaišas,
masės nuokrypį.
Rp.: Paraffini solidi 14,0

Chloroformii 12,0
Ethanoli 96 % 10,0
Sol. Iodi 5 % 10,0
M. f. linim.
152
Rp.: Ol. Terebinthinae 78,0
Saponis medicatus 9,0
M. D. S. Skaudamai vietai tepti.
Rp.: Mentholi racemicae 0,5

Zinci oxydi 20,0
Talci 10,0
M. f. lim.
D. S. Pažeistai odos vietai tepti.
Rp.: Mentholi racemicae 0,5

Linimenti ammoniati 25,0
M. D. S. Skaudamiems sąnariams tepti.
1. Kaip apibūdintumėte linimentus?
2. Kaip klasifikuojami linimentai?
3. Kokios medžiagos sudaro linimentų pagrindus?
4. Kokios yra homogeninių linimentų technologinės stadijos?
5. Kokios yra suspensinių linimentų technologinės stadijos?
6. Kokios yra emulsinių linimentų technologinės stadijos?
7. Kokie rodikliai nustatomi vertinant linimentų kokybę?
8. Kokie yra linimentų pakavimo ir ženklinimo reikalavimai?

simus
Rp.: Benzocaini 0,5
Chloroformii 5,0
Olive olei raffinati 40,0
M. f. linim.
153
1. Pateikus šį receptą bus gaminamas:
A. Homogeninis linimentas.
B. Emulsinis linimentas.
C. Sudėtinis linimentas.
D. Suspensinis linimentas.
2. Bendras gaminamo linimento kiekis:
A. 40,0 g.
B. 45,5 g.
C. 45,5 ml.
D. 40,0 ml.
3. Atsižvelgiant į pagrindą šis linimentas priskiriamas:
A. Saponimentui.
B. Vazolimentui.
C. Olimentui.
D. Silimentui.
4. Chloroformas priskiriamas:
A. Nuodingosioms medžiagoms.
B. Lakiosioms medžiagoms.
C. Dažomosioms medžiagoms.
D. Stabilizuojančioms medžiagoms.
5. Alyvuogių aliejus gerai tirpsta:
A. Vandenyje.
B. Eteryje.
C. Etanolyje.
D. Trichlormetane.
6. Kaip įterpiamas benzokainas į linimento pagrindą?
A. Suspenduojamas su dalimi alyvuogių aliejaus.
B. Tirpinamas alyvuogių aliejaus ir chloroformo mišinyje.
C. Tirpinamas chloroforme.
D. Suspenduojamas su aliejaus ir chloroformo mišiniu.
7. Kur gaminamas šis linimentas?
A. Grūstuvėje.
B. Porceliano lėkštelėje šildant.
C. Stiklinėje kolboje.
D. Plačiakaklėje talpykloje.
154
8. Šios sudėties linimentas vadinamas:
A. Višnevskio linimentas.
B. Muilo linimentas.
C. Lakusis linimentas.
D. Benzokaino linimentas.
9. Linimentas dedamas į:
A. Tamsaus stiklo plačiakaklę talpyklą.
B. Tamsaus stiklo siaurakaklę talpyklą.
C. Šviesaus stiklo plačiakaklę talpyklą.
D. Šviesaus stiklo siaurakaklę talpyklą.
10. Linimentas ženklinamas papildomais įrašais etiketėje:
A. „Prieš vartojimą pašildyti“.
B. „Prieš vartojimą suplakti“.
C. „Elgtis atsargiai“.
D. „Laikyti tamsioje, vėsioje vietoje“.
155
14. TEPALAI
Unguenta
TIKSLAS: įgyti praktinių įgūdžių ekstemporalioje tepalų ga-

myboje, mokėti ir gebėti gaminti įvairių kategorijų tepalus, vertinti
jų kokybę.
Bendroji tepalų charakteristika ir jų klasifikacija

Tepalai priskiriami pusiau kietų preparatų kategorijai, vartojami
ant odos, žaizdų ar gleivinių, skirti gauti vaistinių medžiagų vietinį
poveikį ar poveikį per odą, minkštinamąjį ar apsauginį veikimą. Jie
yra homogeniškos išvaizdos. Tepalus sudaro vienfazis pagrindas, ku-
riame disperguotos kietosios arba skystosios medžiagos (Ph. Eur.).
Tepalai sudaryti iš pagrindo, kuriame disperguota viena ar ke-
lios skystosios arba kietosios vaistinės medžiagos. Vaistinė medžiaga
turi būti tolygiai paskirstyta tepalo pagrinde. Į tepalų sudėtį įeina
stabilizatoriai, konservantai.
Tepalai plačiai naudojami įvairiose medicinos srityse: derma-
tologinėms ligoms gydyti, otolaringologijoje, chirurgijoje, prokto-
logijoje, ginekologijoje, taip pat kaip apsauginė odos ir gleivinių
priemonė nuo neigiamų išorės faktorių (organinių medžiagų, rūgš-
čių, šarmų). Tepalai naudojami ne tik ligoms gydyti, apsaugai, bet
ir profilaktikai bei ligų diagnostikai. Į tepalų sudėtį gali įeiti įvairios
vaistinės medžiagos: antiseptikai, anestetikai, hormonai, vitaminai,
analgetikai, priešgrybelinės medžiagos ir kt.
Reikalavimai tepalams:
1. Turi būti minkštos konsistencijos ir lengvai užtepami ant
odos arba gleivinės.
2. Kietosios medžiagos turi būti optimalaus smulkumo laipsnio
ir tolygiai pasiskirsčiusios tepalo pagrinde (vienalytis).
156
3. Stabilūs saugojimo metu.
4. Neturi būti mechaninių dalelių.
5. Turi nekisti sudėtis saugojimo ir vartojimo metu.
6. Vaistinių medžiagų koncentracija ir tepalo masė turi atitikti
receptūrą.
7. Turi būti garantuota mikrobiologinė kokybė gamybos, sau-
gojimo ir vartojimo metu.
Jeigu gaminami sterilūs tepalai, jie turi atitikti sterilių vaistų
reikalavimus.
Tepalai gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į dispersinės siste-
mos rūšį (homogeniniai, heterogeniniai), konsistenciją (klampieji,
skystieji), sudėtį (vienkomponenčiai, daugiakomponenčiai), veiki-
mą (paviršiniai, sugeriamieji) bei vartojimą (odos, akių, makšties,
šlaplės, išangės, nosies, ausų). Vaistų technologijoje svarbiausia kla-
sifikacija yra pagal dispersinę sistemą. Remiantis šia klasifikacija,
tepalai skirstomi į homogeninius (tepalai – lydiniai, tepalai – tirpalai
ir ekstrakciniai tepalai) ir heterogeninius (suspensiniai, emulsiniai,
sudėtiniai).
Tepalų pagrindai ir jų klasifikacija

Tepalų pagrindai sudaro pagrindinę tepalų masę, suteikia te-
palui minkštą konsistenciją, garantuoja tolygų vaistinės medžiagos
patekimą į veikimo vietą, veikia tepalo stabilumą. Vaistinių medžia-
gų išsiskyrimas iš tepalo, absorbcijos pilnumas ir greitis priklauso
nuo tepalo pagrindo prigimties ir savybių. Pavyzdžiui, 2 proc. boro
rūgšties tepalas emulsiniu pagrindu, pasižymi tokiu pačiu terapiniu
veikimu, kaip ir 10 proc. boro rūgšties tepalas vazelino pagrindu.
Tepalų pagrindams keliami šie reikalavimai:
– turi būti minkštos konsistencijos;
– turi atitikti tepalo paskirtį;
– turi būti fizikiniai ir chemiškai stabilūs;
– neutralios reakcijos;
– turi neveikti odos fiziologinių funkcijų;
– turi tenkinti mikrobinio užterštumo reikalavimus;
– turi lengvai nusiplauti nuo odos ir rūbų paviršiaus.
157
Tepalų pagrindai klasifikuojami pagal fizikines savybes, pagal
cheminę sudėtį, sąveiką su vandeniu, gavimo šaltinius ir t. t. Pagal
gavimo šaltinį (prigimtį) tepalų pagrindai klasifikuojami:
1. Gamtinės kilmės pagrindai (riebalai, aliejai, lanolinas, bičių
vaškas, bentonitas, krakmolas, žalatina, kolagenas, chitozanas ir kt.).
2. Pusiau sintetiniai pagrindai (hidrogenizuoti riebalai, celiu-
liozės dariniai ir kt.).
3. Sintetiniai pagrindai (silikoniniai skysčiai, aerosilas, polivi-
nilpirolidonas ir kt.).
Tiksliausia ir informatyviausia tepalų pagrindų klasifikacija yra
pagal vaistinės medžiagos ir pagrindo giminingas savybes, pagal su-
gebėjimą vaistinei medžiagai ištirpti pagrinde. Remiantis šia klasi-
fikacija, tepalų pagrindai skirstomi į 3 grupes: lipofiliniai, hidrofili-
niai, lipofiliniai-hidrofiliniai.
Lipofiliniai pagrindai – tai chemiškai skirtingi junginiai, ku-
rių stipriai išreikštos hidrofobinės savybės. Šiai grupei priskiriami
riebalai, vaškai, angliavandeniliai, silikoniniai pagrindai, hidrogeni-
zuoti riebalai.
Hidrofiliniai pagrindai – šie pagrindai yra tirpūs vandenyje. Hi-
drofiliniai pagrindai gerai nusiplauna nuo odos ir drabužių, nepa-
lieka riebalinių dėmių. Šių pagrindų trūkumas – neatsparūs mikro-
organizmų kontaminacijai.
Lipofiliniai ir hidrofiliniai pagrindai – į jų sudėtį lengvai galima
įterpti tiek vandenyje, tiek riebaluose tirpias medžiagas, vaistinių
medžiagų vandeninius tirpalus. Šiems pagrindams susidaryti būti-
nas PAM emulsiklis.
Ekstemporalioji tepalų gamyba

Tepalai gaminami masės metodu. Jeigu recepte nenurodyta
vaistinės medžiagos koncentracija ir vaistinės medžiagos nėra sti-
priai veikiančios ir nuodingosios, gaminamas 10 proc. tepalas. Jeigu
recepte nenurodytas tepalo pagrindas, tais atvejais pagrindu naudo-
jamas vazelinas.
Vaistinės medžiagos į tepalų pagrindą dedamos, remiantis fizi-
kinėmis ir cheminėmis vaistinių medžiagų savybėmis:
158
– vaistinės medžiagos, tirpios tepalo pagrinde jame yra tirpi-
namos;
– vaistinės medžiagos, lengvai tirpios vandenyje, tirpinamos
mažiausiame vandens kiekyje ir vandeninis tirpalas maišo-
mas su tepalo pagrindu;
– vaistinės medžiagos, netirpios nei vandenyje, nei tepalo pa-
grinde, taip pat medžiagos tirpios vandenyje, bet recepte
nurodytos dideliais kiekiais, smulkinamos ir maišomos su
paruoštu pagrindu.
Išimtys:
– rezorcinolis, cinko sulfatas – medžiagos, gerai tirpios vande-
nyje, tačiau į tepalo pagrindą dedamos disperguotos (išskyrus
akių tepalus);
– protargolis, kolargolis ir taninas visada tirpinami vandenyje,
neatsižvelgiant į jų koncentraciją tepale;
– sausieji ir tirštieji ekstraktai tirpinami lygiomis dalimis su
etanolio, vandens ir glicerolio mišiniu (1 : 6 : 3) ir sumaišomi
su tepalo pagrindu;
– lakiosios medžiagos į tepalą įterpiamos paskutinėje tepalų
gamybos operacijoje.
Tepalų gamybos stadijos:
1. Tepalo pagrindo ir vaistinių medžiagų paruošimas.
2. Vaistinių medžiagų įterpimas į tepalo pagrindą.
3. Tepalo maišymas ir homogenizavimas.
4. Pakavimas ir ženklinimas.
5. Kokybės vertinimas.
Homogeninių tepalų gamyba

Homogeninius tepalus sudaro medžiagos, tirpios tepalo pa-
grinde. Homogeninių tepalų gamyba pradedama nuo pagrindo pa-
ruošimo. Tepalo pagrindas yra išlydomas virš vandens vonios. Iš-
lydytame ir atvėsintame pagrinde tirpinamos vaistinės medžiagos,
tepalas maišomas, fasuojamas ir ženklinamas. Lakiosios medžiagos
(mentolis, kamparas ir kt.) tirpinamos atvėsintame iki 40–45 °C
pagrinde.
159
Eucalypti aetherolei 8,0
Paraffini solidi 2,0
Vaselini albi ad 100,0
M. f. ung.
D. S. Nugarai ir krūtinei tepti.
Eucalypti aetherolei 8,0
Vaselini albi 88,0
Porceliano lėkštelėje virš vandens vonios išlydoma 2,0 g kietojo

parafino (lydymosi temperatūra 60–65 °C), paskui 88,0 g minkš-
tojo balto parafino (lydymosi temperatūra 50–55 °C), maišoma iki
homogeninio lydinio susidarymo. Lydinys vėsinamas iki 45–50 °C
temperatūros ir jame tirpinama 2,0 g mentolio ir 8,0 g eukaliptų
eterinio aliejaus, maišoma iki homogeninio tepalo susidarymo. Te-
palas pakuojamas į 100,0 g tepalinę. Ženklinama etikete:
sveikatos mokslų
EKSTEMPORALUS VAISTAS
universiteto (Mentolio–eukalipto tepalas, 100,0 g)
vaistinė Sudėtis: minkštas baltas parafinas 88,0; eukaliptų eterinis
aliejus 8,0; kietasis parafinas 2,0; mentolis 2,0.
Gamybos Nr. XX Bendra masė 100,0
Tinka iki: Vartoti ant odos. Tepti nugarą ir krūtinę 2 kartus per
20XX XX XX dieną.
Tepalai – lydiniai gaminami sulydant tepalo ingredientus: pir-

miausia lydoma aukščiausią lydymosi temperatūrą turinti medžiaga,
paskui paeiliui sudedamos žemesnę lydymosi temperatūrą turinčios
medžiagos. Skystieji ingredientai sudedami gamybos pabaigoje
atsižvelgiant į jų lydymosi temperatūrą.
160
Rp.: Naphthalani liquidi raffinati 70,0
Vaselini albi 12,0
M. f. ung.
D. S. Tepti pažeistą odą.
Vaselini albi 12,0
Naphthalani liquidi raffinati 70,0
Porceliano lėkštelėje virš vandens vonios išlydoma 18,0 g kie-

tojo parafino (lydymosi temperatūra 60–65 °C), tada 12,0 g minkš-
tojo balto parafino (lydymosi temperatūra 50–55 °C) ir paskiausiai
naftalano nafta. Maišoma iki homogeninio lydinio susidarymo. Te-
palas pakuojamas į 100,0 g tepalinę. Ženklinama etikete.
Heterogeninių tepalų gamyba

Suspensinių tepalų gamyba
Suspensiniais tepalais vadinami tepalai, kurių sudėtyje esan-
čios kietosios vaistinės medžiagos, netirpsta tepalo pagrinde ir van-
denyje. Šios medžiagos į tepalo pagrindą įterpiamos disperguotos.
Vaistinių medžiagų dispergavimas yra viena svarbiausių stadijų
šios kategorijos tepalų gamyboje. Vaistinės medžiagos dispergavi-
mo metodas priklauso nuo medžiagos kiekio. Jei kietosios vaistinės
medžiagos tepalo sudėtyje yra mažiau kaip 5 proc., tokiu atveju
vaistinė medžiaga disperguojama su pagalbiniu skysčiu, giminin-
gu tepalo pagrindui. Pagalbinio skysčio kiekis priklauso nuo kieto-
sios vaistinės medžiagos koncentracijos. Pagalbinio skysčio dedama
pusę kietosios medžiagos masės.
Suspensinių tepalų gamyba, kai kietoji vaistinė medžiaga suda-
ro mažiau kaip 5 proc. bendros tepalo masės.
Rp.: Ung. Acidi salicylici 2 % 15,0
M. D. S. Pažeistoms odos vietoms tepti.
161
Paraffini liquidi 0,15
Vaselini albi 14,55
Bendra masė 15,0 g
Salicilo rūgštis netirpi tepalo pagrinde ir vandenyje, jos kiekis

sudaro mažiau kaip 5 proc. nuo tepalo masės. Į grūstuvę sudedama
salicilo rūgštis 0,3 g ir disperguojama su 0,15 g skystuoju parafi-
nu. Maišant dalimis sudedamas minkštasis baltas parafinas. Tepalas
maišomas iki vienalytės masės. Pagamintas tepalas pakuojamas į ati-
tinkamo dydžio tepalinę. Ženklinama etikete.
ro 5 proc. ir daugiau bendros tepalo masės.
Rp.: Prednisoloni 0,03
Bismuthi subgallas 0,5
Sulfanilamidi 0,5
Vaselini albi 8,0
M. f. ung.
D. S. Nosies gleivinei tepti.
Prednisoloni 0,03
Bismuthi subgallas 0,5
Sulfanilamidi 0,5
Vaselini albi 8,0
Bendra masė 9,03 g
Į pašildytą grūstuvę dedama 0,03 g prednisolono, 0,5 g bis-

muto subgalato, 0,5 g sulfanilamido ir smulkinama pridėjus 0,52 g
minkštojo balto parafino, kuris šiltoje grūstuvėje išsilydo ir pade-
da disperguoti kietąsias medžiagas iki suspensinių dalelių dydžio.
Paskui dalimis sudedamas likęs minkštas ir baltas parafinas. Tepalas
maišomas iki vienalytės masės. Pagamintas tepalas pakuojamas į ati-
tinkamo dydžio tepalinę. Ženklinama etikete.
162
ro daugiau kaip 25 proc. bendros tepalo masės
Rp.: Benzocaini 5,0
Zinci oxydi 20,0
Solani amyli 20,0
Vaselini albi 100,0
M. f. past.
D. S. Pažeistoms odos vietoms tepti.
Benzocaini 5,0
Zinci oxydi 20,0
Solani amyli 20,0
Vaselini albi 100,0
Porceliano lėkštelėje virš vandens vonios išlydomas 100,0 g

minkštojo balto parafino. Pašildytoje grūstuvėje susmulkinama
5,0 g benzokaino, 20,0 g cinko oksido ir 20,0 g bulvių krakmolo. Į
kietųjų medžiagų mišinį pridedama apie 22,5 g išlydyto minkštojo
balto parafino, mišinys maišomas iki vienalytės masės susidarymo,
po to sudedamas likęs minkštasis baltas parafinas. Pasta maišoma,
kol visiškai atvėsta. Pagaminta pasta yra vienalytė, baltos spalvos,
tirštos, klampios konsistencijos. Pasta pakuojama į atitinkamo dy-
džio tepalinę. Ženklinama etikete.
Emulsinių tepalų gamyba

Emulsiniai tepalai yra sudaryti iš skystos, netirpios pagrinde
dispersinės fazės, tolygiai pasiskirsčiusios tepalo pagrinde. Didžiau-
sią emulsinių tepalų grupę sudaro v/a emulsijos tipo tepalai. Me-
džiagos, lengvai tirpios vandenyje dedamos į grūstuvę ir tirpinamos
minimaliame vandens kiekyje. Vaistinių medžiagų tirpinimui gali
būti panaudojamas vanduo, įeinantis į vilnų riebalus su vandeniu, šį
pakeičiant vilnų riebalais. Maišant vaistinių medžiagų vandeninius
tirpalus su pagrindu, turi susiformuoti stabili emulsinė sistema. Kad
163
susiformuotų stabili emulsinė sistema, kai kuriais atvejais reikia dėti
emulsiklių, kurie išsidėsto tarpfaziniame paviršiuje ir mažina laisvo-
sios paviršiaus energijos perteklių. Emulsiklių vaidmenį gali atlikti
ir tepalo pagrindas ar kai kurie pagrindo komponentai, pavyzdžiui,
minkštasis baltas parafinas su vilnų riebalais.
Rp.: Sol. Riboflavini 0,02 % – 2 ml
Sol. Acidi ascorbici 5 % – 4 ml
Adeps lanae 80,0
Vaselini albi 10,0
M. f. ung.
D. S. Pažeistai ir paraudusiai odai tepti.
Sol. Riboflavini 0,02 % – 2 ml
Sol.Acidi ascorbici 5 % – 4 ml
Adeps lanae 80,0
Vaselini albi 10,0
Į grūstuvę dedama 80,0 g vilnų riebalų. Į vilnų riebalus la

šinami riboflavino ir askorbo rūgšties vandeniniai tirpalai. Mišinys
maišomas, kol tirpalai susigeria į vilnų riebalus. Į suformuotą emul-
siją dalimis dedama minkštojo balto parafino ir skystojo parafino
mišinys, maišoma, kol susidaro vienalytė masė. Pagamintas tepalas
pakuojamas į atitinkamo dydžio tepalinę. Ženklinama etikete.
Sudėtinių tepalų gamyba

Sudėtiniai tepalai – tai daugiafaziai tepalai, į kurių sudėtį įeina
medžiagos, pasižyminčios skirtingomis fizikinėmis ir cheminėmis
savybėmis. Į tokių tepalų sudėtį gali įeiti skystieji ir kietieji ingre-
dientai, vieni iš jų gali tirpti pagrinde, kiti vandenyje, treti gali būti
netirpūs nei pagrinde, nei vandenyje. Sudėtiniai tepalai gaminami
remiantis bendromis tepalų gamybos taisyklėmis ir stadijomis.
164
Rp.: Prednisoloni 0,05
Diphenhydramini hydrochloridi 2,8
Vaselini albi 44,0
Adeps lanae 12,0
Aq. purificatae 4,0
M. f. ung.
D. S. Išbertai ir skaudamai vietai tepti.
Diphenhydramini hydrochloridi 2,8
Adeps lanae 12,0
Prednisoloni 0,05
Vaselini albi 43,98
Mentolis yra tirpus lipofiliniuose pagrinduose, todėl dedamas

į tepalą, remiantis tepalų–tirpalų gamybos taisyklėmis. Difenhidra-
mino hidrochloridas lengvai tirpus išgrynintame vandenyje, todėl
dedamas į tepalą remiantis emulsinių tepalų gamybos taisyklėmis.
Prednizolonas netirpus nei vandenyje, nei tepalo pagrinde, todėl į
tepalą dedamas remiantis suspensinių tepalų gamybos taisyklėmis,
kai vaistinė medžiaga sudaro mažiau kaip 5 proc. bendros tepalo
masės.
Porceliano lėkštelėje virš vandens vonios išlydomas minkštasis
baltas parafinas, kai atvėsta iki 45 °C, jame tirpinamas 0,2 g mento-
lio (raceminis). Į grūstuvę sudedama 0,05 g prednizolono ir disper-
guojama su 0,025 g skystojo parafino. Maišant dalimis sudedamas
minkštojo balto parafino ir mentolio tepalas. Tepalas maišomas iki
vienalytės masės. Ši tepalo dalis nustumiama į grūstuvės kraštą, į
tą pačią grūstuvę įpilama 4,0 ml išgrynintojo vandens ir jame tir-
pinamas 2,8 g difenhidramino hidrochloridas. Į šį tirpalą dedama
165
12,0 g vilnų riebalų ir maišoma, kol sugeriamas vandeninis tirpalas.
Gautas emulsinis tepalas sumaišomas su anksčiau paruošta tepalo
dalimi. Maišoma iki vienalytės masės. Pagamintas tepalas pakuoja-
mas į atitinkamo dydžio tepalinę. Ženklinama etikete.
Tepalų kokybės vertinimas

Vertinant tepalų kokybę tikrinama recepto savikontrolės lapelio
išrašymas, bendra išvaizda, spalva, kvapas, vienalytiškumas, tepalo
masė. Kai kuriems tepalams numatytos vaistinių medžiagų tapaty-
bės reakcijos.
Vienalytiškumo nustatymas. Ant 2 mikroskopavimo stiklelių pa-
ruošiami 4 tepalo mėginiai. Uždengiama antru tokiu pat stikleliu
ir stipriai prispaudžiama. Susidaro maždaug 2 cm diametro dėmės.
Žiūrint prieš šviesą 30 cm nuo akies atstumu, neturi būti pastebima
atskirų dalelių trijuose iš keturių mėginių. Jei dalelės pastebimos
didesniame dėmių skaičiuje, bandymas pakartojamas jau su 8 mėgi-
niais. Matomos dalelės šiuo atveju gali būti pastebimos ne daugiau
kaip 2 mėginiuose.
Nedermės tepaluose
Nedermės tepaluose pasitaiko retai. Jos gali atsirasti kai: a) te-
palo pagrindas nesuderinamas su kitais tepalo ingredientais, pvz.,
tepalo pagrindas – polielektrolitas nesuderinamas su dehidratuo-
jančiais komponentais – didelės koncentracijos druskų tirpalais,
etanoliniais tirpalais, tinktūromis ir b) vaistinės medžiagos tepale
nesuderinamos tarpusavyje. Nedermės tepaluose nustatomos verti-
nant tepalų juslines savybes (atsiranda nebūdingas kvapas, pakinta
spalva ir t. t.).
Rp.: Caryophyllii floris aetherolei 1,0

Eucalypti aetherolei
Camphorae racemici 8,0
166
Vaselini albi
Paraffini solidi aa 30,0
M. f. ung.
D. S. Krūtinei ir nugarai, esant peršalimui, tepti.

Paraffini solidi aa 4,0
Methyli salicylas 21,0
Vaselini albi 75,0
M. f. ung.
Rp.: Ac. borici 0,05

M. f. ung.
D. S. Pažeistai vietai tepti.
Rp.: Zinci oxydi 25,0

Cerae flavae 30,0
M. f. past.
Rp.: Bismuthi subgallas 8,0

Lini olei virginalae 20,0
Zinci oxydi 30,0
M. f. past.

Ac. borici 1,2
Sol. Nitrofurali 1:5000 – 30 ml
Adeps lanae 21,0
167
Vaselini albi 36,0
M. f. ung.
Rp.: Vitamini A synthetici densati oleosi 2,0

Zinci oxydi 4,6
Adeps lanae
Aq. purificatae aa 36,0
Olive olei raffinati 40,0
M. f. ung.
1. Kaip apibūdintumėte tepalus?
2. Kaip klasifikuojami tepalai?
3. Kokie reikalavimai keliami tepalų pagrindams?
4. Kaip klasifikuojami tepalų pagrindai?
5. Kokios yra tepalų gamybos technologinės stadijos?
6. Kaip įterpiamos vaistinės medžiagos į tepalų pagrindus?
7. Kaip apibūdintumėte homogeninius tepalus?
8. Kaip apibūdintumėte suspensinius tepalus?
9. Kokie yra suspensinių tepalų gamybos ypatumai?
10. Kas yra pastos?
11. Apibūdinkite emulsinius tepalus.
12. Kokie tepalai vadinami sudėtiniais tepalais?
13. Kokie yra tepalų pakavimo ir ženklinimo reikalavimai?
14. Kokiais rodikliais remiantis vertinama tepalų kokybė?

simus
Cera flavae 0,5
Vaselini albi 9,0
M. D. S. Nosiai tepti.
168
1. Pateikus šį receptą, bus gaminamas:
A. Tepalas lydinys.
B. Tepalas tirpalas.
C. Suspensinis tepalas.
D. Linimentas.
2. Bendras gaminamo vaisto kiekis:
A. 9,6 ml.
B. 9,6 g.
C. 9,0 g.
D. 9,1 g.
3. Mentolis priskiriamas prie:
A. Dažomųjų medžiagų.
B. Nuodingųjų medžiagų.
C. Spalvotųjų medžiagų.
D. Lakiųjų medžiagų.
4. Tepalo pagrindas yra:
A. Emulsinis.
B. Absorbcinis.
C. Hidrofobinis.
D. Hidrofilinis.
5. Kokia tvarka dedamos medžiagos, gaminant tepalo pa-
grindą:
A. Išlydomas geltonasis vaškas porceliano lėkštelėje ant van-
dens vonios, įdedama minkštasis baltas parafinas.
B. Minkštasis baltas parafinas ir geltonasis vaškas lydomi kartu
vienu metu.
C. Pirmiausia lydomas minkštasis baltas parafinas ir tik tada
dedamas geltonasis vaškas.
D. Lydomas geltonasis vaškas, o minkštasis baltas parafinas įter-
piamas į pagrindą nelydytas.
6. Mentolis, prieš įterpiant į tepalo pagrindą:
A. Turi būti susmulkinamas grūstuvėje, jei yra stambiųjų dalelių.
B. Ištirpinamas skystajame parafine.
C. Ištirpinamas etanolyje.
D. Sijojamas pro atitinkamo dydžio sietus.
169
7. Mentolis į tepalo pagrindą įterpiamas:
A. Į išlydytą pagrindą.
B. Suspenduojamas nelydytame minkštajame baltame parafine
ir sumaišomas su išlydytu geltonuoju vašku.
C. Ištirpinamas išlydytame pagrinde, kurio temperatūra ne di-
desnė kaip 45–50 °C.
D. Tirpinamas dalyje išlydyto pagrindo ir sumaišomas su liku-
sia pagrindo dalimi.
8. Tepalas gaminamas vienalytis, atliekant šiuos veiksmus:
A. Maišant tepalą stikline lazdele porceliano lėkštelėje iki tirš-
tos konsistencijos.
B. Lėtai maišant piestele grūstuvėje sukamaisiais judesiais iki
vienalytės masės.
C. Ištirpus mentoliui, tepalas paliekamas atvėsti.
D. Pirmiausia disperguojamas mentolis, o vėliau tepalas homo-
genizuojamas.
9. Tepalas pakuojamas į:
A. Tamsaus stiklo tepalinę.
B. Šviesaus stiklo tepalinę.
C. Siaurakaklę tamsaus stiklo talpyklą.
D. Siaurakaklę šviesaus stiklo talpyklą.
10. Tepalas ženklinamas papildomais įrašais etiketėje:
A. „Išoriniai“.
B. „Elgtis atsargiai“.
C. „Prieš vartojimą pašildyti“.
D. „Laikyti vėsioje, tamsioje vietoje“.
170
15. GELIAI
Gels
TIKSLAS: išmokti gaminti gelius, atsižvelgiant į individualius

receptus, ir įvertinti jų kokybę. Geliai (lot. gelare – stingti, sušalti)
yra puskietė farmacinė forma, sudaryta iš skysčių, gelifikuotų tam
tikromis medžiagomis. Geliai yra koloidinė, dispersinė sistema, ku-
rią sudaro mažiausiai dvi fazės. Viena iš jų yra skystis (tirpiklis, daž-
niausiai išgrynintasis vanduo, glicerolis ar aliejus), kita – disperguo-
ta medžiaga. Gelių konsistencija gali būti nuo puskietės į drebučius
panašios masės iki tvirtos elastingos struktūros medžiagos.
Atsižvelgiant į sudėtį, geliai yra klasifikuojami į hidrofilinius ir
lipofilinius gelius.
Hidrofilinių gelių gamybos ypatumai

Hidrofiliniai geliai (hidrogeliai, akvageliai) yra preparatai, kurių
pagrindą sudaro vanduo, glicerolis ar propilenglikolis, gelifikuoti
atitinkamomis gelifikuojančiomis medžiagomis, pvz., krakmolu,
celiuliozės dariniais, karbomerais ir kt. Gelifikuojančių medžiagų
savybėmis pasižymi natūralūs polimerai: baltymai (želatina, kola-
genas), polisacharidai (algino rūgštis, agaras, tragakantas, pekti-
nas, gumiarabikas); pusiau sintetiniai polimerai: celiuliozės dariniai
(metilceliuliozė, hidroksipropilmetilceliuliozė, hidroksipropilce-
liuliozė, karboksimetilceliuliozė); sintetiniai polimerai: karbomerai
(įvairūs karbopoliai), poloksamerai, polivinilo alkoholis, poliakrila-
midas, polietilenas; neorganinės medžiagos: bentonitas, aliuminio
hidroksidas. Dažnai gaminant hidrogelius susidaro vandenyje ne-
tirpių polimero grandinių tinklas, kurio tarpai užpildyti vandeniu.
Hidrogelio sudėtyje gali būti 40–99 proc. vandens, todėl svarbu
parinkti sandarią pakuotę, kad neišgaruotų vanduo. Hidrogeliai gali
171
būti naudojami išoriškai arba į vidų. Išoriškai dažniausiai naudojami
odai tepti. Gali būti nosies gelis, tiesiosios žarnos gelis ar kt. Geliai
dažnai yra naudojami vaistinių kramtomųjų gumų ir modifikuotai
vaistines medžiagas atpalaiduojančių tablečių ar valgomųjų gelių
gamyboje.
Celiuliozės dariniai. Šiai grupei priskiriamos tokios medžiagos
kaip karboksimetilceliuliozė, metilceliuliozė, hidroksipropilceliu-
liozė, hidroksietilceliuliozė ir kt. Plačiai gelių gamyboje yra naudo-
jama pusiau sintetinė polimerinė medžiaga hipromeliozė (hidrok-
sipropilmetilceliuliozė). Tai baltos ar gelsvos spalvos higroskopiniai
bekvapiai milteliai arba granulės. Tirpsta šaltame vandenyje, su-
formuodami koloidinę sistemą, tačiau praktiškai netirpsta karštame
vandenyje, acetone, bevandeniame etanolyje ir toluene. Hidroksie-
tilceliuliozė tirpsta ir karštame, ir šaltame vandenyje sudarydama
koloidinį tirpalą, kuris netirpsta acetone, etanolyje ir toluene. Ce-
liuliozės dariniams yra būdinga, kad iš jų susiformavę geliai yra
stabilūs plačiame pH reikšmės intervale, yra termostabilūs. Norint
pagreitinti gelinių struktūrų formavimąsi, vandenyje ištirpintą ce-
liuliozės junginį galima neutralizuoti. Dažnai naudojami preparatų,
skirtų odai tepti, akių gelių ir tablečių gamyboje.
Karbomerai (karbopoliai). Tai sintetiniai poliakrilo arba polime-
tilakrilo rūgšties polimerai. Jie gali būti skirtingo polimerizacijos
laipsnio, skirtingos molekulinės masės ir turėti skirtingą skaičių
karboksilo grupių. Šios savybės lemia skirtingą karbomero brin-
kimo laiką ir gelinės matricos formavimąsi. Gelis susiformuoja
neutralizavus karbopolio karboksilo grupes. Dažniausiai farmacijos
pramonėje yra naudojamos šios polimerinės medžiagos: poliakri-
lamidas, poliakrilo rūgštis, polimetakrilo rūgštis, polidietilamino-
etilmetakrilatas, polidimetilaminoetilmetakrilatas. Karbomeras yra
poliakrilo rūgšties komercinis pavadinimas. Dažnai gelių gamyboje
yra naudojami šie karbomerai (karbopoliai): karbopolis Ultrez 10,
karbopolis Ultrez 20, karbopolis 940, karbopolis 980 ir karbopolis
5984, karbopolis 940. Karbopoliai yra balti specifinio kvapo milte-
liai, brinkstantys vandenyje. Iš šių medžiagų pagaminti geliai yra
jautrūs pH reikšmės pokyčiams, temperatūrai, į jų sudėtį įterptos
172
medžiagos, turinčios rūgštinių savybių, suardo gelinę struktū-
rą. Prie sintetinių polimerų yra priskiriami ir poloksamerai. Jiems
priklauso tokios medžiagos kaip poliakrilamidas, polietilenas ir jo
kopolimerai, polivinilo alkoholis ir kt. Karbopoliai ir polaksamerai
yra naudojami gelių, skirtų odai tepti, šampūnams gaminti. Kaip
klampą reguliuojanti medžiaga gali būti naudojama tepalų ir kremų
gamyboje.
Chitozanas. Chitozanas yra termostabilūs, baltos, rausvos arba
gelsvos spalvos milteliai, tirpstantys silpnose rūgštyse. Chitozanas
yra polisacharido chitino darinys, gaunamas iš vėžiagyvių kriaukle-
lių. Pagal cheminę sudėtį yra panašus į celiuliozę. Gali būti įvairios
molekulinės masės: didelės molekulinės masės (2 000 000), viduti-
nės (750 000) ir mažos (70 000). Molekulinę masę lemia chitoza-
no acetilinimo laipsnis, kuris turi įtaką tirpumui ir susiformavusio
tirpalo savybėms. Ištirpinus chitozaną rūgščioje terpėje, kurios pH
reikšmė < 5,5, susiformuoja gelis.
Gaminant hidrofilinius gelius yra išskiriami du gamybos atvejai:
1) gelių gamyba iš polimerinių medžiagų (pvz., įvairūs karbome-
rai), kurias išbrinkinus vandenyje būtina neutralizuoti. Kaip neutra-
lizuojančios medžiagos dažniausiai yra naudojami natrio arba kalio
hidroksidų 18 proc. tirpalai, 18 proc. amonio hidroksido tirpalas,
10 proc. trolamino tirpalas ir kt. Įvykus polimero molekulės neutrali-
zacijai susiformuoja gelinė struktūra; 2) gelių gamyba iš polimerinių
medžiagų (pvz., hipromeliozė, natriokarboksimetilceliuliozė, polak-
samerai), kurios vandenyje išbrinksta, vėliau ištirpsta ir suformuoja
vienalytę gelinę struktūrą; 3) gelių gamyba iš poligliukozaminų, ku-
riuos tirpinant vandenyje būtina parūgštinti (pvz., chitozanas).
Gelių gamyba su hipromelioze

Rp.: Hypromellosi 4,5 % – 100,0
Inf. fol. Salviae 20 ml
Glyceroli 10,0
M. D. S. Rankoms tepti.
173
Hypromellosi 4,5
Inf. fol. Salviae 20 ml
Glyceroli 10,0
Bendra masė 130,0
Hipromeliozės gelis gaminamas masės ir tūrio metodu. Šio ge-

lio gamybai naudojama magnetinė maišyklė ir magnetiniai strype-
liai, užtikrinantys pastovų maišymo procesą (15.1 pav.). Matavimo
cilindru atmatuojama 95,5 ml išgrynintojo vandens, kuris supila-
mas į stiklinaitę. 4,5 g hipromeliozės miltelių suberiama į indą su
tirpikliu (išgrynintuoju vandeniu). Į indą su medžiagomis įdedamas
magnetinis strypelis ir pastatoma ant magnetinės maišyklės. Tirpa-
las šildomas iki 50 °C temperatūros. Naudojant magnetinę maišyklę
bei magnetinius strypelius, užtikrinamas pastovus maišymo proce-
sas, kuris vykdomas, kol susidaro skaidri bespalvė masė. Maišymo
proceso trukmė – apie 15–20 min. Paruoštas hipromeliozės gelis
perkeliamas į grūstuvę. Maišant dalimis supilama 20 ml šalavijų
lapų užpilo ir glicerolio. Maišoma iki vienalytės gelio masės susida-
rymo. Gauta masė perkeliama į talpyklę. Klijuojama etiketė:

universiteto (Gelis)
vaistinė Gelio sudėtyje yra veikliųjų medžiagų: šalavijų lapų iš-
trauka 20 ml; Pagalbinės medžiagos hipromeliozės 4,5 g;
Gamybos Nr. XX glicerolio 10,0 g, išgrynintojo vandens 95,5 ml.
Gelio masė 130,0
Tinka iki:
20XX XX XX Vartoti ant odos. Rankoms tepti.
Pastaba. Šis gelis gali būti gaminamas ir kitokiu metodu. Į

indą su karštu vandeniu suberiami hipromeliozės milteliai ir neper-
traukiamai maišoma, kol dalelės visiškai sudrėksta. Hipromeliozės
174
15.1 pav. Magnetinė maišyklė
milteliai geriausiai disperguojasi, kai tirpiklio temperatūra – 80–

90 °C, o dispergavimui naudojama apie trečdalis tirpiklio kiekio,
reikalingo pagaminti visam tirpalui. Disperguojant mažesniame
tūryje ir žemesnės temperatūros vandenyje, medžiaga pasiskirsto
netolygiai tirpale, susidaro gumulėlių – procesas trunka ilgiau. Dis-
pergavus hipromeliozę, apie vieną valandą vykdomas brinkinimas.
Nustatyta, kad sutrumpinus brinkinimo trukmę, tirpimo procesas
lėtėja. Išbrinkinus polimerą, supilamas likęs šalto vandens kiekis ir
maišoma – vyksta tirpinimas. Hipromeliozė ištirpsta per 12–24 val.
laikant 2–8 °C temperatūroje. Susiformuoja skaidrus, bespalvis
gelis.
Gelių gamyba su karbomerais

Rp.: Ultrez 10 0,8
Glyceroli 5,0
Propylenglycoli 10,0
Sol. Trolamini 10 % – 12 ml
Inf. fol. Menthae piperitae 8 ml
175
M. fiat gel.
D. S. Kojoms tepti.
Ultrez 10 0,8
Sol. Trolamini 10 % – 12 ml
Glyceroli 5,0
Propylenglycoli 10,0
Pirmiausia reikia pasigaminti pirminį gelį, į kurį vėliau yra

įterpiamos kitos medžiagos. Į grūstuvę (porcelianinę lėkštutę arba
stiklinaitę) įpilama 70 ml vandens. Ant jo paviršiaus užbarstomas
Ultrez 10. Kad tolygiau užsibarstytų medžiaga, ją reikėtų berti per
sietelį. Palaukiama keletą minučių, kol Ultrez 10 milteliai išbrinksta
(baltos spalvos milteliai virsta bespalviais), maišant supilamas trie-
tanolamino 10 proc. (trolamino) tirpalas. Maišoma piestele (arba
stikline lazdele) iki skaidraus vienalyčio gelio susidarymo. Į susifor-
mavusį gelį maišant dalimis pilamas pipirmėčių lapų užpilas, glice-
rolis ir propilenglikolis. Maišoma iki vienalytės gelio masės susida-
rymo. Gauta masė perkeliama į talpyklę. Klijuojama etiketė.
Gelių gamyba su chitozanu
Rp. Chitosani hydrochloridi (m.m. 70 000) 1,5

Extracti Chamomillae sicci 0,5
M. f. oral gel.
D. S. Burnos gleivinei du kartus per dieną tepti.
Skaičiavimai: chitozano hidrochloridas tirpsta acto rūgštimi pa-

rūgštintame vandenyje. Dažniausiai rūgštinama 2 proc. acto rūgšties
tirpalu. Šio vaisto gamybai reikės 1 ml acto rūgšties tirpalo (nau-
dojama skiesta 8 proc. acto rūgštis). Išgrynintojo vandens kiekis,
176
reikalingas gamybai bus 49 ml. Recepte išrašytas vanduo dalijamas
į dvi dalis: 40 ml bus naudojama chitozano gelio gamybai, 9 ml –
ramunėlių sausajam ekstraktui tirpinti.
Sol. Ac. acetici 8,0 % – 1 ml
Chitosani hydrochloridi (m.m. 70 000) 1,5
Extracti Chamomillae sicci 0,5
Bendra masė 52,0 g
Šio gelio gamybai naudojama magnetinė maišyklė ir magneti-

niai strypeliai, užtikrinantys pastovų maišymo procesą (15.1 pav.).
Matavimo cilindru pamatuojama 40 ml išgrynintojo vandens, kuris
supilamas į stiklinaitę. Į vandenį įpilamas 1 ml skiestos acto rūgš-
ties. Išmaišoma. Įjungiama magnetinė maišyklė ir palaipsniui supi-
lami chitozano hidrochlorido milteliai. Jiems ištirpus, susiformuoja
skaidrus gelis, kuris perkeliamas į grūstuvę. 0,5 g sausojo ramunė-
lių ekstrakto ištirpinama 9 ml išgrynintojo vandens. Tirpalas per-
košiamas pro dvigubą marlės sluoksnį ir pastoviai maišant dalimis
supilamas į chitozano gelį. Maišoma iki vienalytės gelio masės susi-
darymo. Gauta masė perkeliama į talpyklę. Klijuojama etiketė.
Lipofilinių gelių gamybos ypatumai

Lipofiliniai geliai (oleogeliai, organogeliai) yra preparatai, kurių
pagrindus dažniausiai sudaro skystasis parafinas su polietilenu ar
riebaliniais aliejais, gelifikuoti koloidiniu silicio dioksidu (aerosilu)
arba aliuminio ar cinko muilais. Organogelių ir oleogelių pagrindas
yra nepolinis, pavyzdžiui, eterinis aliejus, mineralinis aliejus, orga-
niniai tirpikliai ir kitos nepolinės kilmės medžiagos.
Bevandenio koloidinio silicio dioksido koncentracija gelių su-
dėtyje yra 8–16 proc. Kuo koncentracija mažesnė, tuo gaminamo
gelio klampa yra mažesnė. Koloidinis silicio dioksidas yra mažos
molekulinės masės, baltos spalvos milteliai, gerai tirpstantys įvai-
riuose lipofiliniuose skysčiuose ir taip suformuojantys gelinę struk-
177
tūrą. Tirpinant šią medžiagą vandenyje susidaro drumstas tirpalas.
Kita gelifikuojanti medžiaga – aliuminio ir magnio metasilikatas. Ši
medžiaga yra mažos molekulinės masės, baltos spalvos milteliai, tu-
rintys didelį paviršiaus plotą ir galintys adsorbuoti didelius kiekius
aliejų arba vandens. Aliuminio ir magnio metasilikatas netirpsta
vandenyje, etanolyje ir organiniuose tirpikliuose, bet brinksta van-
denyje didinant temperatūrą. Šios medžiagos koncentracija geliuo-
se yra 1,5–3,0 proc.
Rp.: Camphorae racemicae 0,5
Olei Vaselini 55,0
Glyceroli 7,0
Ol. Caryophylli 0,5
Silicae colloidalis anhydricae 7,0
M. fiat gel.
D. S. Odai tepti.
Glyceroli 7,0
Caryophylli floris aetheroleum
Ol. Caryophylli 0,5
Bendra masė 70,0 g
Į tą patį buteliuką suberiama 0,5 g raceminio kamparo. Į pa

svertą plačiakaklį buteliuką įpilama 55,0 g skystojo parafino. Bute
liukas užkemšamas ir plakama, kol visiškai ištirpsta raceminis
kamparas. Į grūstuvę įberiama nedidelė dalis (maždaug 1,0 g) koloi
dinio silicio dioksido ir įpilamas nedidelis kiekis (maždaug 10,0 g)
parafino aliejaus, kuriame yra ištirpintas raceminis kamparas. Pies
tele maišoma, kol aerosilas ištirpsta. Maišant šį mišinį, dalimis su
dedamas recepte nurodytas koloidinio silicio dioksido kiekis ir
aliejinis kamparo tirpalas. Į susiformavusį vienalytį gelį dalimis
įterpiamas glicerolis ir gvazdikėlių eterinis aliejus. Maišoma iki
178
vienalyčio gelio susidarymo. Gelis perkeliamas į sandarią talpyklę.
Rp.: Aluminii magnesii metasilicatis 3,0

Ol. Helianthi 97,0
Ol. Rosae 0,05
Ol. Rosae 0,05
Aluminii-magnesii metasilicatis 3,0
Į porcelianinę lėkštutę atveriamas saulėgrąžų aliejus ir rožių

eterinis aliejus (rožių eterinį aliejų galima įterpti ir į pagamintą gelį
paskiausiai, tačiau tuomet galimi dideli eterinio aliejaus nuostoliai).
Aliejų mišinys gerai išmaišomas, kad vienodai pasiskirstytų rožių
aliejus, ir perkeliamas į grūstuvę. Mažomis porcijomis į šį tirpalą
dedamas atsvertas aliuminio ir magnio metasilikatas ir maišoma
piestele. Sudėjus visą kiekį aliuminio ir magnio metasilikato, su-
siformuoja vienalytis gelis. Gelis perkeliamas į sandarią talpyklę,
klijuojama etiketė.
Gelių kokybės vertinimas

Vertinant gelių kokybę, patikrinamas recepto savikontrolės lape-
lio išrašymas, pakuotė, produkto išvaizda, spalva, kvapas. Jei į gelio
sudėtį įeina veikliosios medžiagos gali būti tikrinamos jų koncentra-
cijos pagamintame preparate. Tikrinant gelių vienalytiškumą, ant mi-
kroskopavimo stiklelio uždedama po 0,02–0,03 g mėginio (ruošiami
ne mažiau kaip trys tokie mėginiai). Paruoštas mėginys uždengiamas
kitu mikroskopavimui skirtu stikleliu ir stipriai prispaudžiama.
Žiūrint prieš šviesą 30 cm nuo akies neturi būti pastebima atskirų
dalelių. Dalelių dispersija ir jų dydis suspensiniuose geliuose nusta-
179
tomi mikroskopu. Gelių klampa matuojama viskozimetru. Taip pat
turėtų būti vertinama gelių pH reikšmė, lydymosi temperatūra ir
vandens kiekis pagal farmakopėjoje aprašytas metodikas.
Geliuose pasitaikančios nedermės

Geliuose gali būti stebimos fizinės, cheminės ir farmakologinės
nedermės dėl veikliųjų ir pagalbinių medžiagų tarpusavio sąveikos.
Nedermės dažnai yra tarpusavyje susijusios, todėl jų atskirti ne-
galima. Dėl veikliųjų ir pagalbinių medžiagų sąveikos geliai gali
pakeisti savo klampą – suskystėti. Tai stebima, jei gelių, pagamintų
su karbomerais, sudėtyje yra įvairių rūgščių, pavyzdžiui, pieno
rūgšties, citrinų rūgšties. Temperatūros pokyčiai, ypač neigiama
temperatūra, taip pat gali daryti įtaką hidrofilinių gelių klampai,
todėl geliai suskystėja. Hidrofilinių gelių skaidrumas gali sumažėti
esant per didelei arba per mažai neutralizuojančios medžiagos kon-
centracijai. Pakitus gelių sudėtyje esančių medžiagų tirpumui, gali
būti stebimas kvapo, skaidrumo pasikeitimas, nuosėdų atsiradimas.
Lipofiliniuose geliuose, esant nepakankamai antioksidanto koncen-
tracijai, gali oksiduotis aliejai. Dėl to pasikeičia gelių spalva, skai-
drumas ir kvapas.
Rp.: Helianthi annui olei raffinati 15,0
Ol. Eucalypti 0,3
M. D. S. Nosiai tepti.
Rp.: Benzocaini 0,1
Ricini olei raffinati 20,0
Glyceroli 2,0
M. D. S. Niežtinčiai odai tepti.
180
Ol. Persicori 36,0
Propylenglycoli 2,5
M. D. S. Sudirgintai odai tepti.
Rp.: Inf. fl.. Chamomillae 2 ml

Ultrez 21–0,8
Trolamini 1,4
Glyceroli 6,0
Tinc. Menthae 1 ml
Aquae purficatae 80 ml
M. D. S. Odai tepti.

Ultrez 21–0,7
Sol. Natrii hydroxydi 10 % – 0,9 ml
Rp.: Chloramphenicoli 0,2

Benzocaini 0,05
Ol. Helianthi 40,0
Glyceroli 1,0
M. D. S. Bėrimams tepti.

Propylenglycoli 2,0
M. D. S. Niežtinčiai odai tepti.
181
Rp.: Mellis 4,0
Ultrez 21–0,3
Trolamini 0,75
Glyceroli 2,5
Rp.: Hydroxypropyl methylcellulosae 2,25 % – 50,0

Glyceroli 5,0
1. Apibūdinkite gelius kaip puskietę farmacinę formą.
2. Kokias žinote gelifikuojančias medžiagas, naudojamas hidro-
filinių gelių gamybai? Nurodykite šių medžiagų savybes.
3. Kokias žinote gelifikuojančias medžiagas, naudojamas hidro-
fobinių gelių gamybai?
4. Kodėl gaminant gelius su karbomerais reikia naudoti neutra-
lizuojančias medžiagas?
5. Kokias žinote neutralizuojančias medžiagas? Kokiomis savy-
bėmis jos pasižymi?
6. Palyginkite gelių su chitozanu ir gelių su hipromelioze ga-
mybos panašumus ir skirtumus.
7. Kokios būna koloidinio bevandenio silicio dioksido ir aliu-
minio ir magnio metasilikato koncentracijos gelių receptūrose?
8. Kodėl pagaminus gelius reikia perkelti į sandarią talpyklę?

simus
Rp.: Carbopol 940 0,9
Glyceroli 10,0
Sol. Natrii hydroxydi 18 % – 12 ml
Zinci oxydi 2,0
M. D. S. Kojoms tepti.
182
1. Pateikus tokį receptą gaminamas:
A. Lipofilinis gelis.
B. Vandeninis tirpalas.
C. Hidrofilinis gelis.
D. Suspensinis tepalas.
2. Bendras preparato kiekis:
A. 82 ml.
B. 94,9 g.
C. 94,9 ml.
D. 92 ml.
3. Karbopolis 940 brinkinamas taip:
A. Sumaišomas su gliceroliu ir vandeniu.
B. Atsargiai užbarstomas plonu sluoksniu ant vandens pavir-
šiaus ir laukiama, kol išbrinks.
C. Atsargiai užbarstomas plonu sluoksniu ant glicerolio pavir-
šiaus ir laukiama, kol išbrinks.
D. Karbopolio brinkinti nereikia, jis gerai tirpsta natrio hidrok-
sido tirpale.
4. Kokią medžiagą naudosite karbopolio dispersijos neutra-
lizavimui?
A. Natrio hidroksido tirpalą.
B. Trietanolamino tirpalą.
C. Neutralizuoti nereikia.
D. Glicerolį.
5. Kokią funkciją atlieka recepto sudėtyje esantis glicerolis?
A. Gerina cinko oksido tirpumą.
B. Gerina karbopolio brinkimą.
C. Drėkina odą.
D. Mažina odos uždegiminius procesus.
6. Pateikus tokį receptą, koks glicerolio kiekis bus reikalingas?
A. 10,0 g.
B. 10 ml.
C. 12,25 g.
D. 8,16 ml.
183
7. Kokią funkciją atlieka recepto sudėtyje esantis karbopo-
lis 940?
A. Gelius formuojanti medžiaga.
B. Klampą reguliuojanti medžiaga.
C. Preparato pH reikšmę reguliuojanti medžiaga.
D. Gelius formuojanti, klampą ir pH reikšmę reguliuojanti me-
džiaga.
8. Kokią funkciją atlieka recepto sudėtyje esantis natrio hi-
droksido tirpalas?
A. Preparato pH reikšmę reguliuojanti medžiaga.
B. Neutralizuoja karbopolio karboksilo grupes.
C. Drėkina odą.
D. Neutralizuoja karbopolio karboksilo grupes ir reguliuoja
preparato pH reikšmę.
9. Kaip įterpiamas cinko oksidas į šio preparato sudėtį?
A. Tirpinamas vandenyje arba vandens ir glicerolio mišinyje.
B. Vadovaujantis B. V. Deriagino taisykle, disperguojamas su
natrio hidroksido tirpalu.
C. Vadovaujantis B. V. Deriagino taisykle, disperguojamas su
pagamintu preparatu.
D. Brinkinamas vandenyje.
10. Koks šio preparato tinkamumo laikas?
A. 1 mėn.
B. 10 dienų.
C. 15 dienų.
D. Tinkamumo laikas toks, kokį nustato vaistinės analitikas.
184
16. ŽVAKUTĖS, OVULĖS
IR LAZDELĖS
Suppositoria, Ovules, Styli
TIKSLAS: išmokti gaminti žvakutes, ovules ir lazdeles bei ge-

bėti vertinti jų kokybę, atsižvelgiant į vaistinių ir pagalbinių me-
džiagų savybes bei norminės dokumentacijos reikalavimus.
Žvakutės (Suppositoria) – dozuota vaistų forma, kambario
temperatūroje turinti kietą konsistenciją, besilydančią esant kūno
temperatūrai. Žvakutės skiriamos vartoti į tiesiąją žarną, siekiant
vietinio arba sisteminio efekto (Ph. Eur. 01/2008:1145). Jų masė
yra 1,1–4,0 gramai. Jei recepte masė nenurodyta, gaminamos 3,0
gramų žvakutės. Žvakučių ilgis – 2,5–4,0 cm, skersmuo – ne dau-
giau kaip 1,5 cm. Vaikams skirtų žvakučių masė turi būti nurodyta.
Jos gaminamos 0,5–1,5 g masės. Jei į žvakučių sudėtį įeina nuo-
dingosios ar stipriai veikiančios medžiagos, tai tikrinamos jų dozės.
Vaistinėje žvakutės gaminamos ritinimo ir liejimo būdais.
Ovulės (Ovules) – dozuota forma, konsistencija tinkama įvesti
į makštį vietiniam efektui sukelti (Ph. Eur. 01/2008:1164). Ovulės
gali būti rutuliuko, kiaušinio ir liežuvėlio formų. Ovulių masė yra
1,5–6,0 g. Jei recepte nenurodyta, gaminamos 4,0 g ovulės. Raci-
onaliausia forma – liežuvėlio. Esant tai pačiai masei, jos paviršiaus
plotas didesnis nei ovulės ar globulės.
Lazdelės (Styli) – kieta dozuota vaisto forma, skirta vietiniam
vartojimui. Jos gali būti strypo arba kūgio formos, turinčios vie-
ną ar daugiau veikliųjų medžiagų, pasiskirsčiusių pagrinde, ga-
linčiame tirpti arba išsilydyti esant kūno temperatūrai. (Ph. Eur.
01/2008:1154) Lazdelės, skirtos dėti į žaizdas arba į šlaplę, turi būti
sterilios. Lazdelių skersmuo – 2–5 mm, ilgis – iki 12,5 cm. Šie
parametrai turi būti nurodyti recepte. Lazdelių masė – 0,4–4,0 g.
185
Papildomi reikalavimai lazdelėms gali būti aprašyti kituose Ph. Eur.
straipsniuose.
Vaistinėje žvakutės, ovulės ir lazdelės gaminamos ritinimo ir
liejimo būdais.
Žvakučių ir ovulių gamyba ritinimo būdu

Žvakučių technologijos stadijos: masės paruošimas, žvakučių
formavimas.
Gaminant žvakutes ritinimo būdu, žvakučių pagrindas (kakavos
sviestas) smulkinamas (tarkuojamas arba sumalamas). Vandenyje
tirpstančios vaistinės medžiagos ištirpinamos keliuose lašuose van-
dens. Vandenyje netirpios medžiagos gerai susmulkinamos grūs-
tuvėje. Pagrindas dedamas dalimis, maišoma pagal taisykles (min-
kant) iki vienalytės masės – kol masė atšoka nuo grūstuvės sienelių.
Plastiškumui pagerinti dedama šiek tiek vilnų riebalų (bevandenio
lanolino). Jų kiekis priklauso nuo įdėtų vaistinių medžiagų savybių
ir kambario temperatūros. Jei į masės sudėtį įeina klampiosios me-
džiagos, masę galima gaminti ir be vilnų riebalų.

Ol. Cacao q. s.
M. fiat ovulus
D. t. d. N. 10
S. Po vieną ovulę į makštį nakčiai.
Apskaičiuojami vaistinės medžiagos ir pagrindo kiekiai:

Sulfanilamido reikės: 0,3 × 10 = 3,0 g
Kakavos sviesto reikės: (4,0 × 10) – 3,0 = 37,0 g
Sulfanilamidi 3,0
Ol. Cacao 37,0
Adeps lanae q.s.
Bendra masė (ovulių masė pasvėrus, g)
Grūstuvėje smulkinamas sulfanilamidas, maišant dalimis de-

damas susmulkintas kakavos sviestas. Mišinys plastifikuojamas ne-
186
dideliu vilnų riebalų kiekiu (apytiksliai 1,0 g, kai kakavos sviesto
masė yra 30,0 g masės). Kruopščiai minkoma iki vienalytės ma-
sės, pasveriama (masė pažymima recepte ir savikontrolės lapely-
je), dedama ant stiklinės lentelės. Medine mentele formuojamas
lygus keturbriaunis stiebelis, jame specialiu peiliu daromos žymės
(16.1 pav.). Stiebelis supjaustomas, iš kiekvienos gautos dozės for-
muojama ovulė. Ovulės dedamos į klostuotą pergamentinio popie-
riaus kepurėlę, kraunamos į kartono dėžutę ir uždengiamos vaški-
niu popieriumi. Klijuojama etiketė.
universiteto (Ovulės)
vaistinė Vienos ovulės sudėtyje yra veikliosios medžiagos:
Gamybos Nr. XX sulfanilamido 0,3; kakavos sviesto 3,7, vilnų riebalų
(apskaičiuojama pagal ovulių masę)
Tinka iki: Ovulės masė (apskaičiuojama). Dozių skaičius 10.
20XX XX XX
Vartoti į makštį po ovulę nakčiai.
Specialus Medinė
peilis mentelė
Stiklinė lentelė, skirta žvakučių

gamybai ritinimo būdu
16.1 pav. Žvakučių gamybai ritinimo būdu naudojamos priemonės
187
Jei į žvakučių sudėtį įeina klampios medžiagos (ichtamolis, tirš-
tieji ekstraktai), masę galima pagaminti ir be vilnų riebalų.

Ol. Cacao q. s.
M. fiat supp.
D. t. d. N. 20
S. Po vieną žvakutę į tiesiąją žarną tris kartus per dieną.

Ichtamolio reikės: 0,15 × 20 = 3,0 g
Kakavos sviesto reikės: (3,0 × 20) – 3,0 = 57,0 g
Ichthammoli 3,0
Ol. Cacao 57,0
Bendra masė (žvakučių masė, g)
Pasveriama 57,0 g susmulkinto kakavos sviesto. Į centre padary-

tą duobutę dedama 3,0 g ichtamolio. Kakavos sviestas ir ichtamolis
dedami į grūstuvę. Kruopščiai minkoma iki vienalytės masės (masė
sveriama, pažymima recepte ir savikontrolės lapelyje), dozuojama.
Formuojant išangės žvakutes, pirmiausia išritinami rutuliukai,
iš kurių formuojamas kūgis, pakreipiant mentelę 45 laipsnių kam-
pu. Išangės žvakutės vyniojamos į ploną pergamentinį popierių, de-
damos į dėžutę ir klijuojama etiketė.
Žvakučių ir ovulių gamyba liejimo būdu

Žvakutės ir ovulės gali būti gaminamos naudojant riebalų pa-
grindą. Vaistinės medžiagos, tirpios riebalų pagrinde (benzokainas,
kamparas ir kt.), tirpinamos dalyje arba visame išlydytame pagrin-
de; netirpios pagrinde medžiagos kruopščiai susmulkinamos grūs-
tuvėje, pridedant išlydyto pagrindo.
Žvakučių pagrindo kiekis nustatomas atsižvelgiant į liejimo for-
mos lizdo tūrį, kuris išreiškiamas riebalų pagrindo (kurio tankis –
0,95) žvakutės mase. Jeigu vaistinių medžiagų kiekis, dedamas į
188
žvakutės sudėtį, sudaro 5 proc. ir daugiau, pagrindo imama mažiau.
Apskaičiuojant pagrindo kiekį, vartojamas atvirkštinis pakaitos koe-
ficientas (1/E). Tai toks riebalų pagrindo kiekis gramais, kuris savo
užimamu tūriu atitinka 1 gramą vaistinės medžiagos (9 priedas).
Riebalų pagrindo kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę:
M = n [Mo – ∑ (Mžv.× 1/E) + 0,05],
M – riebalų pagrindo kiekis, g
n – žvakučių skaičius,
Mo – liejimo formos lizdo talpa, g
Mžv. – vaistinės medžiagos kiekis vienoje žvakutėje, g
1/E – atvirkštinis pakaitos koeficientas
0,05 – vidutinė žvakutės masės netektis, nustatyta eksperimen-
tais, g
Rp.: Bismuthi subgalatis 0,15

Ol. Cacao q. s.
M. fiat supp.
D. t. d. N. 10
S. Po 1 žvakutę į tiesiąją žarną 2 kartus per dieną.
Kakavos sviestas apskaičiuojamas pagal formulę:
M = 2,0 × 10 – 0,21 × 1,5 + 0,5 = 20,19 g
Bismuthi subgalatis 1,5
Ol. Cacao 20,19
Vienos žvakutės masė 2,17 g (paklaida gali būti ±5 proc.)
Jei žvakutės sudėtyje vaistinių medžiagų yra iki 5 proc., pa-

teiktų apskaičiavimų nereikia, nes vaistinė medžiaga mažai pakeis
pagrindo tūrį – paruošta masė tilps į formas.
Kakavos sviestas porceliano lėkštelėje išlydomas virš vandens
vonios. Šiltoje grūstuvėje smulkinamas bismuto subgalatas ir da-
limis pilamas išlydytas pagrindas. Gerai išmaišoma. Maišant atvė-
sinama, kad neišsisluoksniuotų. Gauta masė išpilstoma į žvakučių
189
liejimo formas, prieš tai suteptas etanoliniu muilo tirpalu. Formos
paliekamos neigiamoje temperatūroje, kol sustingsta žvakutės. Tada
jos išimamos iš formų, pakuojamos, išorinė pakuotė ženklinama
etikete.
Rp.: Ol. Helianthi 0,5

Witepsoli H-15 q. s.
M. f. supp.
D. t. d. N. 20
S. Po vieną žvakutę per dieną.
Adeps solidus 48,0
Bendra masė 60,0 g
Vienos žvakutės masė: 3,0 g (paklaida gali būti ± 5 proc.)
Žvakučių pagrindas yra kietieji riebalai (Witepsol H-15, ρ =

0,95). Tai hidrofobinis emulsinis pagrindas, galintis absorbuoti ne-
didelį kiekį vandens.
Recepte nenurodyta žvakučių masė, tačiau atsižvelgiant į lie-
jimo formos dydį bus gaminamos 3,0 g masės žvakutės. Porcelia-
no lėkštutėje išlydomas vitepsolis (lydymosi temperatūra yra apie
65 °C, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo naudojamo vitepsolio
rūšies). Į išlydytą vitepsolį supilamas recepte nurodytas vandens
kiekis (jei vandens kiekis būtų didesnis, tuomet vandenį reikėtų
pašildyti iki temperatūros, kurioje išsilydo vitepsolis). Mišinys
išmaišomas ir, kai jo temperatūra nukrenta iki 50 °C, įterpiamas
saulėgrąžų aliejus (jei saulėgrąžų aliejaus kiekis būtų didesnis, tuo-
met jį reikėtų pašildyti iki 50 °C temperatūros). Mišinys išmaišomas
ir išpilstomas į specialias formeles (16.2 pav.). Norint, kad žvakučių
masė greičiau sustingtų, žvakutės dedamos į šaldytuvą.
190
16.2 pav. Į specialias formeles išpilstyta žvakučių masė
Žvakutės gali būti gaminamos naudojant hidrofilinį pagrindą,

pavyzdžiui želatinos ir glicerolio pagrindą. Želatinos ir glicerolio
pagrindo sudėtis: 1 dalis želatinos + 2 dalys vandens + 5 dalys gli-
cerolio. Žvakučių masė apskaičiuojama, kaip aprašyta anksčiau. Ta-
čiau želatinos ir glicerolio pagrindo reikia imti daugiau nei riebalų,
nes jo tankis 1,21 karto didesnis (želatinos ir glicerolio masės tankis
1,15, o riebalų pagrindo – 0,95 g/cm3).

Massae gelatinosae q. s.
ut fiat ovules
D. t. d. N. 10
D. S. Vartoti į makštį po 1 ovulę 2 kartus per dieną.
Liejimo formos lizdo talpa – 4,0 g (lizdo tūris riebalų pagrin-

dui, kurio d = 0,95 g/cm3). 1/E = 0,91 ichtamolio.
10 ovulių masė: 40 × 10 = 40,0 g
Ichtamolio reikės: 0,22 × 10 = 2,2 g
Riebalų pagrindo reikės: (4 × 10) – (2,2 × 0,91) = 37,998 =
38,0 g.
191
Želatinos ir glicerolio pagrindo kiekis apskaičiuojamas taikant
perėjimo modulį – želatinos ir glicerolio ir riebalų pagrindų tankių
reikšmių santykį: 1,15/0,95 = 1,21. Arba riebalų ir želatinos ir gli-
cerolio pagrindų tankių santykį 0,95/1,15 = 0,826.
Želatinos ir glicerolio pagrindo reikės: 38,0 × 1,21 = 45,98 =
46,0 g
Apskaičiuojami į želatinos ir glicerolio pagrindą įeinančių in-
gredientų kiekiai:
želatinos reikės: 46 : 8 = 5,75 g,
vandens reikės: (46 × 2): 8 = 11,5 ml,
glicerolio reikės: (46 × 5): 8 = 28,75 g.
Ichthammoli 2,2
Gelatinae 5,75
Glyceroli 28,75
Bendra masė 48,2, žvakutės masė = 4,82 g
Pasvertoje porceliano lėkštelėje vandenyje brinkinama želatina.

Po 30 min. pilamas glicerolis ir šildoma virš vandens vonios, kol iš-
tirps želatina. Greitai pasveriama, masės nuostoliai kompensuojami
įpylus vandens. Šiltas pagrindas sumaišomas su ichtamoliu ir išpils-
toma į liejimo formos lizdus, suteptus skystuoju parafinu. Masei
ataušus, ovulės išimamos iš lizdų, įpakuojamos ir klijuojama etiketė.
Žvakutės gali būti gaminamos naudojant mokrogolio (polieti-

lenglikolio) pagrindą.
Rp.: Theophyllini et ehtylenediamini 0,5
Macrogoli 1000 1,366
Misce ut fiat supp.
D. t. d. N. 10
S. Vartoti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę vakare.
192
Patikrinamos stipriai veikiančių vaistinių medžiagų dozės:
Teofilino ir etilenediamino DVD – 0,5 g, RVD – 0,5 g,
DPD – 1,5 g, RPD – 0,5 g.
Macrogoli 3000 7,35
Theophyllini et ethylenediamini 5,0
Bendra masė 26,0 g; žvakutės masė = 2,60 g
Porceliano lėkštelėje lydomas makrogolis 3000, jam išsilydžius

supilamas makrogolis (Makrogolis 1000 lydimosi temperatūra yra
33–40 °C, Makrogolis 3000 – 55–58 °C). Makrogolių mišinys gerai
išmaišomas iki vienalytės masės susiformavimo. Į šią masę suberia-
mas teofilinas ir etilenediaminas. Maišoma, kol ši medžiaga ištirps-
ta. Susiformavusi vienalytė masė išpilstoma į liejimo formos lizdus
arba į specialias formeles (16.2 pav.). Kad žvakučių masė greičiau
sustingtų, galima įdėti į šaldytuvą 10 minučių. Žvakutės dedamos į
dėžutę ar specialius maišelius. Klijuojama etiketė.
Lazdelių gamyba
Lazdelės gaminamos tokiais pat būdais kaip žvakutės.
Pagrindo kiekis apskaičiuojamas vartojant formulę.
Riebalų pagrindui:
X = 3,14 × 0,25 × d2 × 0,95 × l × n
Želatinos ir glicerolio pagrindui:
X = 3,14 × 0,25 × d2 × 1,15 × l × n
d – lazdelių skersmuo cm,
l – lazdelių ilgis cm,
n – lazdelių skaičius,
0,95 – riebalų pagrindo tankis, g/cm3
1,15 – želatinos ir glicerolio tankis, g/cm3
Gaminant lazdeles ritinimo būdu, masė ruošiama kaip žvaku-
tėms. Ritinama cilindro formos lazdelė, kuri padalijama į lygias da-
lis, ir iš kiekvienos išritinama reikiamo ilgio lazdelė.
193
Lazdelėms gaminti liejimo būdu vartojamos formos prieš iš-
pilstant truputį pašildomos, kad masė neužšaltų viršutinėse lizdo
dalyse.
Rp.: Procaini hydrochloridi 0,02
Ol. Cacao q. s. ut
fiat bacillus longitudinae 5 cm
et crassitudinae 4 mm
D. t. d. N. 12
S. Vartoti į šlaplę po 1 lazdelę 2 kartus per dieną.
Patikrinama, ar neviršytos prokaino hidrochlorido dozės:

DVD – 0,25 g, RVD – 0,02 g,
DPD – 0,75 g, RPD – 0,04 g.
prokaino hidrochlorido reikės: 0,02 × 12 = 0,24 g
kakavos sviesto reikės: 3,14 × 0,25 × 0,42 × 0,95 × 5 × 12 =
7,16 g
Ol. Cacao 7,16
Adipis lannae. q.s. (įrašyti panaudotą kiekį lazdelių gamybai)
Lazdelių masė, g
Gamyba turi būti atliekama aseptinėmis sąlygomis. Prokainas

tirpinamas keliuose išgrynintojo vandens lašuose, dedamas susmul-
kintas kakavos sviestas, masė plastifikuojama vilnų riebalais. Pa-
ruošta masė sveriama, dalijama į 12 lygių dalių, iš kiekvienos jų
ritinamas 5 cm ilgio cilindras, kurio vienas galas lengvai nusmai-
linamas. Lazdelės guldomos į pergamentinio gofruoto popieriaus
lizdelius, uždengiamos ir dedamos į dėžutę. Klijuojama etiketė.
194
Žvakučių kokybės vertinimas
Pagamintų žvakučių, ovulių ar lazdelių kokybė vertinama taip
pat kaip ir kitų vaistų formų. Patikrinama receptas, savikontrolės
lapelis, pakuotė, ženklinimas, spalva, kvapas ir mechaninės prie-
maišos. Žvakučių kokybės savitosios savybės: dydis, forma. Jos turi
atitikti recepto reikalavimus: ovulės – rutuliuko, liežuvėlio ar kiau-
šinio formą; žvakutės – kūgio, cilindro, torpedos ar cigaro formą.
Sumaišymo vienalytiškumas. Pjūvyje žvakutės masė turi būti vie-
nalytė, be kakavos sviesto ar vaistinių medžiagų ar oro intarpų.
Žvakučių masės nuokrypiai turi būti ne > ±5 proc. Visos defor-
macijos laikas yra 3–15 minučių.
Žvakutėse ir ovulėse pasitaikančios nedermės

Žvakutėse gali būti stebimos farmakologinės, fizinės ir che-
minės nedermės. Dažnai įvykus vienai iš nedermių, pasireiškia ir
kitos. Farmakologinės nedermės stebimos tuomet, kai veikliosios
medžiagos yra inaktyvuojamos ir negaunamas toks efektas kokio
tikėtasi. Tai gali būti stebima, jei gamybai naudojamas apkartęs ka-
kavos sviestas arba netinkamas pagrindas. Dėl to gali kisti žvakučių
arba ovulių lydymosi temperatūra, tvirtumas.
Jei pakito vaistinių medžiagų tirpumas, gali susidaryti nuosė-
dos. Dėl to susiformuoja nevienalytės žvakutės, dažnai pakinta žva-
kučių fizikomechaninės savybės – žvakutės būna trapios.
Jei gaminamos emulsinio tipo žvakutės gali būti stebimas hi-
drofilinės ir lipofilinės fazės išsisluoksniavimas, dėl to žvakutės
būna nevienalytės.
Gaminant suspensinio tipo žvakutes dažnai yra stebima dalelių
sedimentacija, dėl to žvakutės būna nevienalytės. Atsižvelgiant į tai,
labai svarbu parinkti teisingą žvakučių technologiją.
Dėl fizinių ir cheminių nedermių žvakutėse gali pakisti jų spal-
va, kvapas, vienalytiškumas, tvirtumas, deformacijos laikas, žvaku-
čių masė.
195

Ol. Cacao q. s.
M. fiat ovules
D. t. d. N. 20
S. Vartoti į makštį po 1 ovulę nakčiai.

Nitrofurazoni 0,2
Ol. Cacao 30,0
M. fiat ovules N. 20
D. S. Vartoti į makštį po 1 ovulę nakčiai.
Rp.: Tannini 0,2

Witepsoli H-15 2,0
M. fiat supp.
D. t. d. N. 20
S. Vartoti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 2 kartus per dieną.
Rp.: Bismuthi subgallatis 1,5

Butyroli q. s.
M. fiat supp. N. 15
D. S. Vartoti į tiesiąją žarną po1 žvakutę 2 kartus per dieną.
Rp.: Sulfanilamidi
Glucosi ana 0,3
M. fiat ovules
D. t. d. N. 10
S. Vartoti į makštį po 1 ovulę 2 kartus per dieną.

M. fiat ovules
196
D. t. d. N. 15
Rp.: Papaverini hydrochloridi 0,03

Chinini hydrochloridi 0,2
M. fiat pessarium
D. t. d. N. 20
1. Kaip klasifikuojamos žvakutės, atsižvelgiant į vartojimo būdą?
2. Kokie reikalavimai keliami žvakutėms ir ovulėms?
3. Kodėl būtina tikrinti nuodingųjų ir stipriai veikiančių me-
džiagų kiekį žvakutėse?
4. Kaip klasifikuojami pagrindai naudojami žvakutėms ir ovu-
lėms gaminti?
5. Kuo skiriasi pagrindų paruošimas gaminant žvakutes ir ovu-
les liejimo ir ritinimo metodais?
6. Kas yra atvirkštinis pakaitos koeficientas? Kada jis vartojamas?
7. Kokios yra žvakučių ir ovulių gamybos stadijos?
8. Kaip dedamos vaistinės medžiagos į pagrindą, atsižvelgiant į
žvakučių gamybos būdą?
9. Pagrindiniai žvakučių ir ovulių kokybės vertinimo rodikliai?
10. Kaip nustatomas žvakučių ir ovulių deformacijos laikas?

simus
Rp.: Ichthammnoli 0,25
Ol. Cacao q. s.
M. fiat. supp.
D. t. d. N. 30
S. Vartoti į tiesiąją žarną po vieną žvakutę vieną kartą per
dieną.
197
1. Žvakutes galima gaminti šiuo metodu:
A. Ritinimo.
B. Liejimo.
C. Presavimo.
D. Ritinimo, liejimo ir presavimo.
2. Jei žvakutės gaminamos ritinimo metodu, tai vienos žva-
kutės masė yra:
A. 3,0 g.
B. 2,0 g.
C. 4,0 g.
D. 30,0 g.
3. Kakavos sviesto reikia:
A. 80,0 g.
B. 52,5 g.
C. 82,5 g.
D. 112,5 g.
4. Ichtamolio reikia:
A. 7,5 g.
B. 0,25 g.
C. 0,75 g.
D. 7,0 g.
5. Vilnų riebalų reikia:
A. 3,0 g.
B. 1,0 g.
C. Nereikia.
D. 2,0 g.
6. Kaip įterpiamas ichtamolis į kakavos sviestą:
A. Kakavos sviestas išlydomas ir sumaišomas su ichtamoliu.
B. Kakavos sviestas ir ichtamolis minkomi grūstuvėje iki vie-
nalytės masės.
C. Kakavos sviestas, ichtamolis ir vilnų riebalai minkomi grūs-
tuvėje iki vienalytės masės.
D. Grūstuvėje ichtamolis sumaišomas su vilnų riebalais dalimis
pilamas išlydytas kakavos sviestas.
198
7. Pagaminta žvakučių masė:
A. Dozuojama.
B. Masė pažymima savikontrolės lapelyje.
C. Sveriama, masė pažymima savikontrolės lapelyje ir dozuo-
jama.
D. Sveriama, masė pažymima savikontrolės lapelyje ant recep-
to, dozuojama.
8. Pagaminama 30 žvakučių. Vienos žvakutės masė yra:
A. 2,85–3,15 g.
B. 1,9–2,01 g.
C. 3,80–4,20 g.
D. 2,0–3,0 g.
9. Pagamintos žvakutės vyniojamos į:
A. Parafininį popierių.
B. Ploną pergamentinį popierių.
C. Vaškinį popierių.
D. Vynioti nebūtina.
10. Išorinė vaisto pakuotė ženklinama etikete su nuorodo-
mis:
A. „Vidiniai“, „Laikyti vėsioje vietoje“.
B. „Išoriniai“, „Laikyti vėsioje vietoje“.
C. „Išoriniai“, „Laikyti vėsioje vietoje“, „Elgtis atsargiai“.
D. Ženklinimui naudojama etiketė, kurioje yra nurodama išsa-
mi informacija apie pagamintą farmacinę formą.
199
17. INJEKCINIAI PREPARATAI
TIKSLAS: išmokti gaminti injekcinius preparatus ir vertinti
jų kokybę.
Injekciniai preparatai yra sterilūs tirpalai, emulsijos arba sus-
pensijos. Jie gaminami vaistines ir pagalbines medžiagas tirpinant,
emulsuojant arba suspenduojant injekciniame vandenyje arba steri-
liame nevandeniniame tirpiklyje.
Injekciniai preparatai gaminami tik tose vaistinėse, kuriose yra:
1) aseptinės patalpos, pritaikytos injekcinių preparatų gamybai,
2) injekcinių preparatų poreikis. Šiuos reikalavimus tenkina tik li-
goninių vaistinės. Injekciniai preparatai, pagaminti ligoninių vais-
tinėse, išduodami ne pagal individualius receptus, o pagal užsaky-
mus, pateiktus iš ligoninės skyrių.
Beveik visi injekciniai preparatai gaminami vaistinėse yra ne
kartiniai, o aprašiniai, t. y. vaistinių ir pagalbinių medžiagų kiekiai,
tirpalų stabilizavimui naudojamos medžiagos ir sterilizavimo sąly-
gos yra reglamentuoti. Dažniausiai ligoninių vaistinėse gaminamų
injekcinių preparatų sudėtys pateiktos 17.1 lentelėje.
Injekciniams tirpalams keliami reikalavimai: sterilumas, apiro-
geniškumas, stabilumas, mechaninių priemaišų nebuvimas, o kai
kuriems tirpalams – izotoniškumas, izohidriškumas, izojoniškumas.
Injekciniai tirpalai gaminami aseptinėmis sąlygomis (aseptinėse
patalpose arba laminaruose). Jų gamybos stadijos: vaistinių ir pagal-
binių medžiagų ištirpinimas, tirpalų filtravimas, mechaninių prie-
maišų kontrolė, sterilizavimas, kokybės kontrolė, apipavidalinimas.
Injekcinių tirpalų gamyba

1. Injekcinių tirpalų gamyba iš vaistinių medžiagų, sudarytų iš
silpnų bazių ir stiprių rūgščių.
200
Užsakymas: Sol. Procaini hydrochloridi 0,25 % – 200 ml
Prokaino hidrochloridas yra druska, sudaryta iš silpnos bazės ir
stiprios vandenilio chlorido rūgšties. Sterilizuojant nestabilizuotą
prokaino hidrochlorido tirpalą, vyksta jo hidrolizė ir susidaro sun-
kiai tirpi bazė. Siekiant apsaugoti prokaino hidrochlorido tirpalą
nuo hidrolizės, stabilizuojama 0,1 N vandenilio chlorido rūgšties
tirpalu, kuris keis hidrolizės reakcijos pusiausvyrą, skatindamas su-
sidaryti pradinę medžiagą, ir neutralizuos šarmus, išskirtus iš indo
stiklo.
Prokaino hidrochlorido tirpalo sudėtis pateikta 17.1 lentelėje.
200 ml 0,25 proc. prokaino hidrochlorido tirpalo gamybai bus pa-
naudota:
Aq. ad iniectabilia ad 200 ml
Procaini hydrochloridi 0,5 g
Sol. Ac. hydrochloridi 0,1 N – 0,6 ml
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje matavimo kolboje dalyje in-

jekcinio vandens (pvz., 150 ml) ištirpinama 0,5 g prokaino hidroch-
lorido, įpilama 0,6 ml 0,1 N vandenilio chlorido rūgšties tirpalo ir
injekcinio vandens iki 200 ml. Tirpalas filtruojamas pro filtrą, skirtą
injekcinių tirpalų filtravimui, į sterilų buteliuką iš neutralaus sti-
klo ir uždaromas steriliu guminiu kamščiu. Tikrinamos mechaninės
priemaišos, apžiūrint tirpalą prieš juodą ir baltą ekraną, apšviestą
40 W elektros lempute. Nesant mechaninių priemaišų, buteliukas
užvalcuojamas metaliniu gaubteliu (17.1 pav.). Patikrinama uždary-
mo kokybė. Ženklinama ant popierinės etiketės, pieštuku užrašant
tirpalo sudėtį ir gamintojo pavardę.
Tirpalas sterilizuojamas autoklave, esant 121 °C, 8 min. Po ste-
rilizacijos atliekama kokybės kontrolė: tikrinamas tirpalo skaidru-
mas, spalva, mechaninės priemaišos, uždarymo kokybė. Apipavida-
linama etikete:
201
LSMUL vaistinė INJEKCINIS TIRPALAS
Kauno klinikos Prokaino hidrochlorido 0,25 proc. tirpalas, 200 ml
Eivenių g. 2 Sudėtis: 0,5 g prokaino hidrochlorido; 0,6 ml 0,1 N
vandenilio chlorido rūgšties tirpalo; iki 200 ml injekci-
Serija XXX nio vandens. Tirpalo tūris 200 ml.
Tinka iki: Leisti į veną.
20XX XX XX Sterilu
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje
Pradarius kamštį
tinka 12 val.
17.1 lentelė. Vaistinėje dažniausiai gaminamų injekcinių tirpalų sudėtys

Kon-
Eil. cent-
Tirpalas Tirpalo sudėtis Pastabos
Nr. racija,
proc.
1 2 3 4 5
1. Askorbo 5,0 Askorbo rūgšties 50 g; Naudoja-
rūgšties Natrio vandenilio karbonato 23,83 g; mas šviežiai
Natrio metabisulfito 1 g arba bevan- paruoštas van-
denio natrio sulfito 2 g; duo. Pagamin-
Injekcinio vandens iki 1 litro. to tirpalo
pH 6,0–7,0
2. Gliukozės 5,0; Bevandenės gliukozės 50 g, 100 g, Bespalvis,
10,0; 200 g arba 400 g; skaidrus
20,0; Veibelio stabilizatoriaus 5 proc. tirpa- skystis, pH
40,0. lo tūrio; 3,0–4,1
Injekcinio vandens iki 1000 ml
3. Kofeino 10,0; Kofeino natrio benzoato 100 g arba Bespalvis,
natrio 20,0; 200 g; skaidrus
benzoato 0,1 M natrio hidroksido tirpalo 4 ml; skystis.
Injekcinio vandens iki 1000 ml pH 6,8–8,5
4. Natrio 1,0 Natrio nitrito 10 g;
nitrito 0,1 M natrio hidroksido tirpalo iki
pH reikšmės 7,5–8,2;
5. Natrio 3,0; Natrio vandenilio karbonato 30 g, 50 Bespalvis,
vandenilio 5,0; g arba 70 g; skaidrus
karbonato 7,0. Injekcinio vandens iki 1 litro skystis.
6. Prokaino 0,25; Prokaino hidrochlorido 2,5; 5 arba pH 3,8–4,5
hidrochlo- 0,5; 10 g;
rido 1,0. 0,1 N vandenilio chlorido rūgšties
tirpalo 3; 4 arba 9 ml atitinkamai;
202
17.1 lentelės tęsinys
1 2 3 4 5
7. Ringerio Natrio chlorido 9 g; pH 7,5–8,2
Kalcio chlorido 0,2 g;
Natrio vandenilio karbonato 0,2 g;
Kalio chlorido 0,2 g;
8. Ringerio– Natrio chlorido 9 g; pH 5,0–6,5
Loko Kalcio chlorido 0,2 g;
Natrio vandenilio karbonato 0,2 g;
Kalio chlorido 0,2 g;
Gliukozės 1,0 g;
Injekcinio vandens iki 1 litro
17.1 pav. Gumos kamščio valcavimas metaliniu gaubteliu
203
Prokaino hidrochlorido tirpalo technologija tinka visų šios gru-
pės vaistinių medžiagų injekcinių tirpalų gamybai.
Injekcinių tirpalų gamyba iš vaistinių medžiagų,

sudarytų iš stiprių bazių ir silpnų rūgščių
Tokie tirpalai (kofeino natrio benzoato, natrio nitrito ir t. t.)
dažniausiai stabilizuojami 0,1 N natrio hidroksido arba 0,1 M natrio
vandenilio karbonato tirpalais, nes šarminėje aplinkoje šios medžia-
gos patvaresnės.
Užsakymas: Sol. Coffeini natrii benzoatis 10 % – 250 ml
Kofeino natrio benzoato tirpalo sudėtis pateikta 17.1 lentelėje.
250 ml 10 proc. kofeino natrio benzoato tirpalo gamybai bus pa-
naudota:
Coffeini natrii benzoatis 25 g
Sol. Natrii hydroxydi 0,1 M – 1 ml
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje matavimo kolboje dalyje in-

jekcinio vandens (pvz., 150 ml) ištirpinama 25 g kofeino natrio
benzoato, įpilama 1 ml 0,1 M natrio hidroksido tirpalo ir injekcinio
vandens iki 250 ml. Tirpalas filtruojamas pro filtrą į sterilų buteliu-
ką iš neutralaus stiklo ir uždaromas steriliu guminiu kamščiu. Tikri-
namos mechaninės priemaišos, apžiūrint tirpalą prieš juodą ir baltą
ekraną, apšviestą 40 W elektros lempute. Nesant mechaninių prie-
maišų, buteliukas užvalcuojamas metaliniu gaubteliu. Patikrinama
uždarymo kokybė. Ženklinama sterilizavimui. Tirpalas sterilizuoja-
mas autoklave, esant 121 °C, 8 min. Po sterilizacijos atliekama ko-
kybės kontrolė: tikrinamas tirpalo skaidrumas, spalva, mechaninės
priemaišos, uždarymo kokybė. Ženklinama etikete.
Kofeino natrio benzoato tirpalo technologija tinka visų šios
grupės vaistinių medžiagų injekcinių tirpalų gamybai.
204
Injekcinių tirpalų gamyba iš lengvai besioksiduojančių
vaistinių medžiagų
Kai kurių vaistinių medžiagų tirpalai sterilizuojami oksiduojasi
oro deguonimi ir deguonimi, ištirpusiu vandenyje. Norint tokias
medžiagas stabilizuoti, į jų tirpalus dedama antioksidantų (bevan-
denio natrio sulfito, natrio metabisulfito ir kt.), kurie nutraukia
grandininę oksidacijos ir redukcijos reakciją. Kai kurie vaistinių
medžiagų tirpalai stabilizuojami trilonu B (etilendiaminotetraacto
rūgštis ir jos natrio druska), nes jis sudaro kompleksinius junginius
su sunkiųjų metalų jonais, kurie kaip priemaišos katalizuoja oksi-
davimo procesus.
Užsakymas: Sol. Ac. ascorbici 5 % – 50 ml
50 ml 5 proc. askorbo rūgšties tirpalo gamybai bus panaudota:
Natrii sulfiti anhydrici 0,1
Acidi ascorbici 2,5
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje matavimo kolboje, dalyje in-
jekcinio vandens (pvz., 40 ml), ištirpinama 0,1 g bevandenio natrio
sulfito, 1,2 g natrio vandenilio karbonato ir 2,5 g askorbo rūgšties.
Injekcinio vandens pilama iki 50 ml. Tirpalas filtruojamas pro filtrą
į sterilų buteliuką ir uždaromas steriliu guminiu kamščiu. Tikrina-
mos mechaninės priemaišos, apžiūrint tirpalą prieš juodą ir baltą
ekraną, apšviestą 40 W elektros lempute. Nesant mechaninių prie-
maišų, buteliukas užvalcuojamas metaliniu gaubteliu. Patikrinama
uždarymo kokybė. Ženklinama sterilizavimui. Tirpalas sterilizuoja-
mas autoklave. Po sterilizacijos atliekama kokybės kontrolė: tikrina-
mas tirpalo skaidrumas, spalva, mechaninės priemaišos, uždarymo
kokybė. Flakonas ženklinamas etikete.
Gliukozės injekcinio tirpalo gamyba

Sterilizuojant gliukozės tirpalus, ji oksiduojasi, polimerizuojasi
ir karamelizuojasi. Tirpalai geltonuoja, o kartais ir paruduoja. Todėl
gliukozės tirpalams stabilizuoti vartojamas Veibelio stabilizatorius:
205
Natrio chloridas – 5,2.
Vandenilio chlorido rūgštis, praskiesta 4,4 ml.
Injekcinio vandens iki 1 litro.
Neatsižvelgiant į gliukozės tirpalo koncentraciją, Veibelio stabi-

lizatoriaus dedama 5 proc. viso tirpalo tūrio.
Svarbu pažymėti, jog apraše nurodytas bevandenės gliukozės
kiekis. Jei tirpalo gamybai naudojama gliukozė, turinti kristalizaci-
nio vandens, jos kiekį reikia perskaičiuoti.
a × 100
X=
100 – b
X – kristalinės gliukozės kiekis (g);
a – nurodytas recepte bevandenės gliukozės kiekis;
b – vandens kiekis (proc.), esantis gliukozėje, kuri bus naudoja-
ma gamybai (analizės rezultatai).
Užsakymas: Sol. Glucosi 5 % – 250 ml
Galimas vaistinių ir pagalbinių medžiagų apskaičiavimo pavyz-

dys, gamybai naudojant gliukozę, turinčią 10 proc. kristalizacinio
vandens ir tiksliai apskaičiuojant injekcinio vandens kiekį:
12,5 × 100
Gliukozės reikės: = 13,9 g
100 – 10
Ištirpinus 13,9 g gliukozės, tūris padidėja (TPK = 0,69 ml/g) –
9,6 ml.
Stabilizatoriaus kiekis – 12,5 ml
Injekcinio vandens 250 – (9,6 + 12,5) = 228 ml
250 ml 5 proc. gliukozės tirpalo gamybai bus panaudota:

Aq. ad injectabilia 228 ml
Glucosi monohydrici 13,9 g
Sol. Veibeli 12,5 ml
206
Aseptinėmis sąlygomis steriliame pagalbiniame inde 228 ml in-
jekcinio vandens ištirpinama 13,9 g gliukozės. Tirpalas filtruojamas
į 250 ml sterilų buteliuką, dedama 12,5 ml Veibelio stabilizatoriaus.
Patikrinama tirpalo pH reikšmė (3,0–4,1) ir mechaninės priemai-
šos. Sterilizuojama. Patikrinama skaidrumas, spalva, mechaninės
priemaišos, uždarymo kokybė. Klijuojama etiketė.
Natrio vandenilio karbonato injekcinio tirpalo gamyba

Natrio vandenilio karbonatas vandenyje lengvai hidrolizuojasi,
sudarydamas natrio karbonatą ir anglies dioksidą. Todėl tirpinimas
vykdomas ne aukštesnėje nei 20 °C temperatūroje, uždarame inde,
smarkiai neplakant. Gaunamas skaidrus, bespalvis tirpalas.
Užsakymas: Sol. Natrii hydrogenocarbonatis 5 % – 50 ml
50 ml 5 proc. natrio vandenilio karbonato tirpalo gamybai bus

panaudota:
Aq ad iniectabilia ad 50 ml
Aseptinėmis sąlygomis steriliame pagalbiniame inde, kuris už-

kemšamas pritrintu kamščiu, ištirpinamas natrio vandenilio kar-
bonatas. Tirpale nustatomas natrio vandenilio karbonato kiekis ir
patikrinama pH (8,1–8,9). Tirpalas filtruojamas į sterilų buteliuką
ir patikrinamos mechaninės priemaišos. Buteliukas užkemšamas
guminiu kamščiu, užvalcuojamas metaliniu gaubteliu ir sterilizuo-
jama 121 °C temperatūra 8 min. Iš autoklavo tirpalą galima išimti
po 20–30 min., kai slėgis sterilizavimo kameros viduje nukrenta iki
nulio. Išimtas buteliukas keletą kartų pavartomas, kad susimaišytų
ir ištirptų CO2, esantis virš tirpalo.
Pagamintas tirpalas turi būti skaidrus, bespalvis, šarminės reak-
cijos skystis. Klijuojama etiketė.
207
Infuzinių tirpalų gamyba
Infuziniai tirpalai reguliuoja organizme vandens ir druskų pu-
siausvyrą bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Vaistinėse gaminami
Ringerio, Ringerio-Loko ir kt. infuziniai tirpalai (17.2 pav.).
17.2 pav. Injekciniai ir infuziniai tirpalai, pagaminti ligoninės vaistinėje
Užsakymas: Sol. Ringer-Locke 500 ml
500 ml Ringerio-Loko tirpalo gamybai bus panaudota:

Kalii chloridi 0,1
Natrii chloridi 4,5 g
Sol. Calcii chloridi 10 % 1 ml
208
Aseptinėmis sąlygomis gaminami du tirpalai:
1) dalyje injekcinio vandens (pvz., 100 ml) ištirpinama natrio
vandenilio karbonatas;
2) likusiame kiekyje vandens ištirpinamos visos kitos sudeda-
mosios dalys.
Tirpalai filtruojami, tikrinamos mechaninės priemaišos, sterili-
zuojami autoklave, esant 121 °C temperatūrai 8 min. Visiškai atvėsę
(ne mažiau kaip po 2 val.), aseptinėmis sąlygomis jie sumaišomi.
Pagamintas tirpalas turi būti skaidrus, bespalvis, pH 5,0–6,5.
Klijuojama etiketė:
LSMUL vaistinė INFUZINIS TIRPALAS

Kauno klinikos Ringerio-Loko tirpalas, 500 ml
Eivenių g. 2 Sudėtis: 0,1 g natrio vandenilio karbonato; 0,1 g kalio
chlorido; 0,1 g kalcio chlorido; 0,5 g gliukozės; 4,5 g
Serija XXX natrio chlorido; iki 500 ml injekcinio vandens.
Tinka iki: Tirpalo tūris 500 ml.
20XX XX XX
Leisti į veną.
Pradarius kamštį Sterilu
tinka 12 val. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Injekcinių tirpalų kokybės vertinimas

Pagamintiems ligoninių vaistinėje injekciniams tirpalams atlie-
kamas bakterinių endotoksinų arba pirogenų tyrimas. Taip pat pre-
paratai turi atitikti turinio vienodumo testo reikalavimus, būti tin-
kamos spalvos, be mechaninių priemaišų.
INJEKCINIŲ TIRPALŲ UŽSAKYMŲ PAVYZDŽIAI
Sol. Procaini hydrochloridi 1 % – 400 ml

Sol. Procaini hydrochloridi 0,5 % – 200 ml
Sol. Coffeini natrii benzoatis 20 % – 50 ml
Sol. Ac. ascorbici 5 % – 50 ml
Sol. Glucosi 10 % – 50 ml
Sol. Natrii hydrogenocarbonatis 5 % – 200 ml
209
Sol. Ringer-Locke 300 ml
Sol. Ringer 500 ml
1. Kokie reikalavimai keliami injekciniams tirpalams?
2. Kurie tirpikliai gali būti naudojami injekcinių tirpalų gamy-
bai?
3. Iš ko gaminamas injekcinis vanduo? Kokie jam keliami rei-
kalavimai?
4. Kaip paruošiami buteliukai, kamščiai, vaistinės ir pagalbinės
medžiagos injekcinių tirpalų gamybai?
5. Kokie ypatumai gaminant injekcinius tirpalus iš termolabilių
vaistinių medžiagų?
6. Koks injekcinių tirpalų, pagamintų iš stiprių bazių ir silpnų
rūgščių druskų bei silpnų bazių ir stiprių rūgščių druskų, stabiliza-
vimo mechanizmas?
7. Kurie veiksniai turi įtakos vaistinių medžiagų oksidacijos ir
redukcijos procesams injekciniuose tirpaluose? Kokia antioksidantų
veikimo mechanizmo esmė?
8. Kokie gliukozės injekcinių tirpalų technologijos ypatumai?
9. Kokie natrio vandenilio karbonato injekcinių tirpalų gamy-
bos ypatumai?
Išnagrinėkite užsakymą, atsižvelgdami į pateiktus klau-

simus
1. Koks bendras preparato kiekis?

A. 100 ml.
B. 100 g.
C. 125 ml.
D. 75 ml.
A. Masės metodu.
B. Tūrio metodu.
210
C. Masės metodu, apskaičiuojamas tikslus išgrynintojo van-
dens kiekis.
D. Masės ir tūrio metodu.
3. Kiek reikės gliukozės, jei ji turi 9,8 proc. kristalizacinio
vandens?
A. 25,0 g.
B. 27,7 g.
C. 125,0 g.
D. 75,0 g.
4. Koks stabilizatorius naudojamas gliukozės tirpalui stabi-
lizuoti?
A. Veibelio. Jo dedama 5 proc. visos tirpalo masės.
B. Veibelio. Jo dedama 5 proc. viso tirpalo tūrio.
C. Stabilizatorius nereikalingas.
D. Natrio vandenilio karbonato ir natrio sulfito mišinys. Jo de-
dama 5 proc. viso tirpalo tūrio.
5. Gliukozė tirpinama:
A. 76 ml injekcinio vandens.
B. 76 ml išgrynintojo vandens.
C. 100 ml injekcinio vandens.
D. 100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo.
A. Aseptinėmis sąlygomis išgrynintajame vandenyje ištirpina-
ma gliukozė.
B. Aseptinėmis sąlygomis steriliame inde injekciniame vande-
nyje ištirpinama gliukozė.
C. Esant 25±3 °C temperatūrai, matavimo kolboje injekcinia-
me vandenyje ištirpinama gliukozė.
D. Aseptinėmis sąlygomis išdavimo inde injekciniame vande-
nyje ištirpinama gliukozė.
7. Pagamintas gliukozės tirpalas:
A. Filtruojamas į sterilų indą, uždaromas steriliu guminiu
kamščiu ir tikrinamos mechaninės priemaišos.
B. Tikrinamos mechaninės priemaišos, jei jų yra, tirpalą reikia
filtruoti.
211
C. Gliukozės tirpalams taikoma sterili filtracija.
D. Gliukozės tirpalai nefiltruojami.
8. Perfiltravus ir atlikus kokybės kontrolę, toliau gliukozės
tirpalas:
A. Sterilizuojamas, jei yra mechaninių priemaišų, filtruojamas.
B. Sterilizuojamas sausu karštu oru, esant 100 °C temperatūrai,
30 minučių.
C. Nesterilizuojamas, nes suskyla gliukozė.
D. Sterilizuojamas autoklave, esant 121 °C temperatūrai, 8 mi-
nutes.
212
18. AKIŲ VAISTAI
Ophthalmica
TIKSLAS: išmokti ir gebėti gaminti akių vaistus (akių lašus,

losjonus bei tepalus) ir vertinti jų kokybę.
Akių lašai (Guttae ophthalmicae) – sterilūs vandeniniai, alie-
jiniai tirpalai arba suspensijos, turinčios vieną ar daugiau veikliųjų
medžiagų, skirti lašinti į akis. Akių lašams yra taikomi šie reikala-
vimai: sterilumas, nebuvimas matomų akimis mechaninių dalelių,
komfortabilumas, stabilumas.
Akių losjonai (Lotiones) – sterilūs vandeniniai tirpalai, skirti
akims praplauti ir vonelėms arba akių tvarsčiams impregnuoti. Akių
losjonams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir akių lašams.
Akių lašų gamybos stadijos

Akių lašų gamybos stadijos yra: paruošiamieji darbai; tirpalo
gamyba ir jo kokybės kontrolė; filtravimas ir tirpalo išpilstymas;
sterilizavimas, kokybės kontrolė, ženklinimas.
Daugeliu atvejų akių lašų receptuose išrašytų vaistinių medžia-
gų kiekiai yra maži ir juos ištirpinus pagaminamas hipotoninis tir-
palas. Todėl akių lašų tirpalai turėtų būti izotonizuojami, ištirpinant
juose pasirinktinai šias pagalbines medžiagas: natrio chloridą, boro
rūgštį, natrio sulfatą ar natrio nitratą. Izotoninės koncentracijos ap-
skaičiuojamos kaip ir injekcijų tirpalų.
Akių vaistams gaminti vartojamas injekcinis vanduo Aqua ad
iniectabilia. Tirpalai gaminami masės–tūrio metodu. Norint suma-
žinti vaistinių medžiagų nuostolius dėl adsorbcijos ant filtruojan-
čiųjų medžiagų, jos tirpinamos ne visame, bet dalyje (dažniausiai
pusėje) tirpiklio kiekio. Pagamintas tirpalas filtruojamas pro pasi-
rinktą filtrą, paskui pro tą patį filtrą filtruojamas likęs tirpiklis.
213
Akių lašų gamyba, tirpinant vaistinę medžiagą
Rp.: Sol. Pilocarpini hydrochloridi 1 % – 10 ml
D. S. Po du lašus 3 kartus per dieną į dešinę akį.
Pilokarpino hidrochlorido izotoninis ekvivalentas, atsižvelgiant

į natrio chloridą, yra 0,22. Tirpalui izotonizuoti reikia pridėti:
0,09 – (0,1 × 0,22) ≈ 0,07 g natrio chlorido.
Aquae ad iniectabilia 10 ml
Pilocarpini hydrochloridi 0,1
Aseptinėmis sąlygomis steriliame pagalbiniame inde apytiksliai

5 ml injekcinio vandens tirpinama 0,1 g pilokarpino hidrochlorido
ir 0,07 g natrio chlorido. Tirpalas filtruojamas pro filtrą į sterilų
neutralaus stiklo išdavimo indą (18.1 pav.) arba plastikinę talpyklę.
Pro tą patį filtrą filtruojamas likęs injekcinis vanduo. Išdavimo indas
užkemšamas steriliu lašintuvu.
Tirpalas sterilizuojamas autoklave. Klijuojama etiketė:
LSMUL vaistinė Lig. Vardenis Pavardenis

Kauno klinikos EKSTEMPORALUS VAISTAS
Eivenių g. 2 (Akių lašai, 10 ml)
Sudėtis:
Tinka iki: 10 ml tirpalo yra: 0,1 g pilokarpino hidrochlorido;
20XX XX XX 0,07 g natrio chlorido; 10 ml injekcinio vandens.
Po pakuotės atidarymo Vartoti akis. Lašinti po du lašus 3 kartus per dieną

turinį suvartoti per į dešinę akį.
laikotarpį, ne ilgesnį Sterilu!
nei 4 savaitės Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje
214
18.1 pav. Akių lašų tirpalo filtravimas pro sterilų švirkštinį filtrą
į sterilų neutralaus stiklo išdavimo indą
Akių lašų gamyba iš koncentruotų tirpalų

Akių lašų vaistinės medžiagos yra išrašomos mažomis koncen-
tracijomis (cinko sulfato 0,25 proc. tirpalas, riboflavino 0,02 proc.
tirpalas, askorbo rūgšties 0,2 proc. tirpalas ir kt.). Gaminant pre-
paratą iš miltelių, reikėtų atsverti vaistines medžiagas labai mažais
kiekiais. Todėl tikslinga vartoti iš anksto pagamintus sterilius vais-
tinių medžiagų koncentruotus tirpalus. Dažniausiai gaminami šie
koncentruotieji tirpalai:
Vienkomponenčiai: riboflavino 0,02 proc., kalio jodido 10 proc.,
askorbo rūgšties 10 proc., boro rūgšties 4 proc., natrio chlorido
10 proc.
Dvikomponenčiai: riboflavino 0,02 proc. ir askorbo rūgšties
10 proc.;
riboflavino 0,02 proc. ir boro rūgšties 4 proc.
215
M. D. S. Po 2 lašus 3 kartus per dieną į abi akis.
Vaistinių medžiagų kiekiai labai maži (0,001 ir 0,02 g), todėl jie
beveik neturi įtakos osmosiniam tirpalo slėgiui. Šiems akių lašams
izotonizuoti reikia 0,09 g natrio chlorido arba 0,9 ml 10 proc. kon-
centruotojo natrio chlorido tirpalo.
Tirpalui pagaminti vartojami riboflavino 0,02 proc. koncen-
truotasis tirpalas ir askorbo rūgšties 10 proc. koncentruotasis tirpa-
las. Apskaičiuojamas injekcinio vandens kiekis:
10 ml – (5 ml + 0,2 ml + 0,9 ml) = 3,9 ml.
Aquae ad iniectabilia 3,9 ml
Sol. Riboflavini 0,02 % 5 ml
Sol. Ac. ascorbici 10 % 0,2 ml
Sol. Natrii chloridi 10 % 0,9 ml
Aseptinėmis sąlygomis į sterilų neutralaus stiklo arba plastiko

buteliuką pilama 3,9 ml injekcinio vandens, 5 ml riboflavino tirpa-
lo (0,02 proc.), 0,2 ml askorbo rūgšties tirpalo (10 proc.), ir 0,9 ml
natrio chlorido tirpalo (10 proc.). Buteliukas užkemšamas steriliu
lašintuvu. Klijuojama etiketė.
Acidi borici 0,2
Apskaičiuojame, kokį osmosinį slėgį tirpale sudarys vaistinės

medžiagos. Izotoniniai ekvivalentai, atsižvelgiant į natrio chloridą:
askorbo rūgšties yra 0,18; boro rūgšties – 0,53. Todėl:
0,05 × 0,18 = 0,009 ~ 0,01 g (natrio chlorido)
0,2 × 0,53 = 0,106 g (natrio chlorido)
0,01 + 0,106 = 0,116 g ~ 0,12 g (natrio chlorido) 10-čiai ml
tirpalo.
216
Pagamintas tirpalas yra hipertoninis (0,12 > 0,09), todėl papil-
domai natrio chlorido pridėti nereikia.
Sol. Ac. ascorbici 10 % in sol. Riboflavini 0,02 % – 0,5 ml
Sol. Ac. borici 4 % in sol. Riboflavini 0,02 % – 5 ml
Sol. Riboflavini 0,02 % – 4,5 ml
Šio preparato gamybai vienkomponenčių tirpalų naudojimas
negalimas, kadangi reikėtų imti 10 ml 0,02 proc. riboflavino tir-
palo, 0,5 ml 10 proc. askorbo rūgšties tirpalo ir 5 ml 4 proc. boro
rūgšties tirpalo. Bendras pagaminto tirpalo tūris būtų 15,5 ml ir
neatitiktų nurodytų recepte. Todėl šis tirpalas gaminamas vartojant
sudėtinius tirpalus.
Aseptinėmis sąlygomis steriliomis pipetėmis į sterilų buteliuką
supilama 0,5 ml 10 proc. askorbo rūgšties su 0,02 proc. riboflavino
koncentruotojo tirpalo; 5 ml 4 proc. boro rūgšties su 0,02 proc.
riboflavino koncentruotojo tirpalo ir 4,5 ml 0,02 proc. riboflavino
koncentruotojo tirpalo. Buteliukas užkemšamas steriliu lašintuvu.
Akių losjonų gamyba

Rp.: Sol. Natrii tetraboratis 2 % 100 ml
D. S. Akių losjonas.
Natrio tetraborato izotoninis ekvivalentas natrio chloridui yra
0,34. Apskaičiuojama kokį osmosinį slėgį sudarys boraksas: 2,0 ×
0,34 = 0,68 g (natrio chlorido). Tirpalas yra hipotoninis, nes 0,68
< 0,9. Todėl reikia dėti 0,22 g natrio chlorido.
Boraxi 2,0
Aseptinėmis sąlygomis į sterilų indą pilama 100 ml injekcinio
vandens. Jame ištirpinama 0,22 g natrio chlorido, 2,0 g borakso.
217
Tirpalas filtruojamas į sterilų neutralaus stiklo buteliuką. Buteliukas
užkemšamas steriliu kamščiu, patikrinamas mechaninių dalelių bu-
vimas ir užkimšimo sandarumas. Tirpalas sterilizuojamas autoklave.
Po sterilizavimo kartotinai tirpale patikrinamas mechaninių dalelių
buvimas, tirpalo spalva, uždorio sandarumas. Klijuojama etiketė.
Akių tepalų gamyba

Akių tepalai (Unguenta ophthalmica), kaip ir akių lašai ar los-
jonai, gaminami aseptinėmis sąlygomis. Akių tepalo pagrindas turi
būti sterilus, neutralus, tolygiai pasiskirstyti ant akių gleivinės.
Jeigu recepte gydytojas nenurodė tepalo pagrindo, tai vartojamas
sterilus lydinys iš akių tepalams skirto minkštojo balto parafino ir
vilnų riebalų santykiu 9 + 1. Vaistinės medžiagos dedamos į tepalo
pagrindą taikant bendras tepalų gamybos taisykles. Vandenyje tir-
pios medžiagos, taip pat ir cinko sulfatas, rezorcinolis, ištirpinamos
injekciniame vandenyje. Sunkiai vandenyje tirpios ir netirpiosios
vaistinės medžiagos (cinko oksidas, metronidazolas, sulfanilamidas
ir kt.) dedamos į tepalo pagrindą prieš tai jas grūstuvėje kruopščiai
susmulkinus su pagalbiniu skysčiu. Pagaminti tepalai dedami į ste-
rilias talpykles, ženklinama.
Rp.: Ung. Sulfanilamidi 5 % 10,0
D. S. Akims tepti.
Sulfanilamidi 0,5
Paraffini liquid. gtt. II
Vaselini optimi pro oculis cum adips lanae (9 + 1) 9,5
Bendra masė 10,0
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje grūstuvėje kruopščiai smul-
kinama 0,5 g sulfanilamido su keliais sterilaus skystojo parafino
lašais. Dalimis dedama 9,5 g sterilaus akių tepalo pagrindo ir iš-
maišoma. Tepalas sudedamas į sterilią talpyklę, uždaromas, klijuo-
jama etiketė.
218
Akių vaistų kokybės vertinimas
Pagaminus akių lašus, tikrinama preparatų spalva, mechaninės
priemaišos, tūrio nuokrypiai, pakuotė, ženklinimas.
Pagaminus suspensinius akių tepalus, tikrinamas vaistinių me-
džiagų smulkumas: paskleidus plonu sluoksniu tokį preparato kie-
kį, kuriame yra apie 10 µg veikliosios medžiagos, mikroskopu iš-
tiriamas visas mėginio plotas. Optimalus kietųjų dalelių dydis yra
3–25 µm. Leidžiama ne daugiau kaip 20 dalelių, kurių maksimalus
dydis yra didesnis kaip 25 µm; ne daugiau kaip 2 dalelės, kurių
maksimalus dydis yra didesnis kaip 50 µm; neleidžiama nė vienos
dalelės, kurios maksimalus dydis didesnis kaip 90 µm.
Rp.: Sol Kalii iodidi 3 % – 10 ml

D. S. Po 2 lašus 3 kartus per dieną į abi akis.

Rp.: Sol. Zinci sulfatis 0,25 % – 10 ml

Sol. Adrenalini hydrochloridi 0,1 % gtt. X

M. D. S. Po 2 lašus 3 kartus į abi akis.
Rp.: Riboflavini
Thiamini bromidi ana 0,002
Sol. Kalii iodidi 3 % – 10 ml
M. D. S. Po 2 lašus 3 kartus į abi akis.
219
Rp.: Sol. Ethacridini lactatis 0,1 % – 100 ml
D. S. Akių losjonas.
Rp.: Ung. Collargoli 3 % – 10,0

D. S. Akių tepalas, tepamas ant kairės akies voko (tepamas
ant tvarsčio).
Rp.: Zinci sulfatis 0,05

Vaselini
Adipis lanae ana 10,0
Misce fiat ung.
D. S. Akių tepalas.
1. Kokie reikalavimai yra keliami akių vaistams?
2. Kokie tirpikliai gali būti naudojami akių lašų gamybai? Kokie
jiems keliami reikalavimai?
3. Kokios pagalbinės medžiagos gali būti vartojamos gaminant
akių lašus?
4. Kokie yra tirpalų gamybos ir filtravimo ypatumai?
5. Kokie metodai gali būti taikomi akių vaistų sterilizavimui?
6. Kokie pagrindai naudojami akių tepalų gamybai? Kokie
jiems keliami reikalavimai?

simus
Rp.: Ung. Acidi borici 5 % – 20,0

D. S. Apatiniams akių vokams tepti.
1. Bendra vaisto masė:

A. 20 ml.
B. 20,0 g.
C. 21,0 g.
D. 25,0 g.
220
2. Vaistas gaminamas:
A. Aseptinėmis sąlygomis, jei vaistinių medžiagų yra 5 proc. ir
daugiau.
B. Aseptinėmis sąlygomis, jei vaistinių medžiagų mažiau kaip
5 proc.
C. Aseptinėmis sąlygomis.
D. Patalpoje, skirtoje vaistams gaminti (asistentinėje). Asepti-
nės sąlygos nereikalingos.
3. Gaminant vaistą boro rūgšties reikės:
A. 1 ml.
B. 1,0 g.
C. 0,1 g.
D. 20,0 g.
4. Tepalo pagrindu naudojamas:
A. Lydinys iš 1 dalies vilnų riebalų ir 9 dalių minkštojo balto
parafino.
B. Vaselinum optimus pro oculus.
C. Minkštasis baltas parafinas arba vilnų riebalai.
D. Sterilus lydinys iš 1 dalies vilnų riebalų ir 9 dalių akių tepa-
lams skirto minkštojo balto parafino.
5. Tepalo pagrindo reikės:
A. 2,0 g vilnų riebalų ir 18,0 g minkštojo balto parafino.
B. 1,0 g vilnų riebalų ir 18,0 g minkštojo balto parafino.
C. 20,0 g minkštojo balto parafino arba 20,0 g vilnų riebalų.
D. 19 g sterilaus akių tepalo pagrindo.
6. Savybės, būdingos boro rūgščiai:
A. Geltonos spalvos milteliai, gerai tirpūs vandenyje.
B. Baltos spalvos kristalai, sunkiai tirpūs vandenyje.
C. Rudos spalvos milteliai, tirpūs etanolyje.
D. Baltos spalvos milteliai, gerai tirpūs vandenyje ir etanolyje.
7. Vaisto gaminimo technologija:
A. Sterilioje grūstuvėje boro rūgšties kristalai smulkinami su
keliais lašais persikų aliejaus. Dalimis dedamas akių tepalo pagrin-
das ir išmaišoma.
221
B. Sterilioje grūstuvėje aseptinėmis sąlygomis boro rūgšties
kristalai smulkinami su keliais lašais sterilaus skystojo parafino. Da-
limis dedamas akių tepalo pagrindas ir išmaišoma.
C. Sterilioje grūstuvėje aseptinėmis sąlygomis boro rūgšties
milteliai smulkinami, ištirpinami minimaliame kiekyje vandens.
Dalimis dedamas akių tepalo pagrindas ir išmaišoma.
D. Grūstuvėje boro rūgštis smulkinama su keliais lašais etano-
lio. Dalimis dedamas akių tepalo pagrindas ir išmaišoma.
8. Pagamintas tepalas dedamas į:
A. Sterilią talpyklę.
B. Tamsaus stiklo plačiakaklį buteliuką.
C. Šviesaus stiklo plačiakaklį buteliuką.
D. Porceliano, stiklo ar plastiko indą.
9. Pagamintas tepalas sterilizuojamas:
A. Tepalai nesterilizuojami.
B. Sterilizuojama autoklave, esant 121 °C temperatūrai, 8 min.
C. Sterilizuojama autoklave, esant 100 °C temperatūrai, 30
min.
D. Sterilizuojama pasirinktinai.
10. Tikrinant tepalo kokybę, nustatomas kietų dalelių dydis:
A. Tiriamas toks preparato kiekis, kuriame yra apie 10 µg vei-
kliosios medžiagos.
B. Leidžiama ne daugiau kaip 20 dalelių, kurių dydis yra dides-
nis kaip 25 µm.
C. Leidžiama ne daugiau kaip 2 dalelės, kurių dydis yra dides-
nis kaip 50 µm.
D. Visi išvardyti atvejai.
222
19. VAISTAI, TURINTYS
ANTIBIOTIKŲ
TIKSLAS: išmokti ir gebėti gaminti vaistus su antibiotikais bei
vertinti jų kokybę.
Vaistinėse gaminamos šios vaistų formos su antibiotikais: tir-
palai, tepalai, žvakutės, milteliai, vaistai akims. Visos vaistų formos
turi atitikti joms Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus. Taip
pat svarbu atsiminti antibiotikų ypatumus: (1) antibiotikai jautrūs
mikroorganizmams ir jų fermentams, todėl visi vaistai su antibio-
tikais gaminami aseptinėmis sąlygomis; (2) antibiotikai sąveikauja
su daugeliu vaistinių ir pagalbinių medžiagų, todėl būtina patikrinti
jų suderinamumą; (3) kai kurios vaistų formos su antibiotikais ne-
stabilios laikymo metu. Receptuose antibiotikų dozės dažniausiai
nurodomos veikimo vienetais (UA). Santykis tarp veikimo vienetų
ir masės vienetų pateiktas 10 priede.
Vandeninių antibiotikų tirpalų gamyba

Vandeniniai antibiotikų tirpalai (dažniausiai akių ir nosies lašai)
gaminami aseptinėmis sąlygomis pagal bendras vandeninių tirpalų
ir lašų gamybos taisykles. Antibiotikai vandeniniuose tirpaluose yra
labai nestabilūs, dauguma jų yra termolabilūs, todėl netaikoma tir-
palų sterilizacija autoklave, o naudojama sterili filtracija. Išimtį su-
daro chloramfenikolio tirpalai, kurie gali būti sterilizuojami, esant
100 °C temperatūrai 30 minučių.
Rp.: Benzylpenicillini-natrii 100 000 UA

Sol. Natrii chloridi 0,9 % – 10,0
223
Sol. Natrii chloridi 0,9 % 10 ml
Benzylpenicillini-natrii 100 000 UA (0,06)
Aseptinėmis sąlygomis į sterilų indą pilama 5 ml sterilaus izo-

toninio natrio chlorido tirpalo, kuriame ištirpinama 0,06 g ben-
zilpenicilino natrio druskos. Tirpalas filtruojamas pro filtrą, skirtą
steriliai filtracijai, į 10 ml neutralaus stiklo buteliuką. Per tą patį
filtrą perfiltruojamas likęs sterilaus izotoninio natrio chlorido tirpa-
lo kiekis (5 ml). Buteliukas užkemšamas steriliu uždoriu, patikrina-
mos mechaninės priemaišos. Klijuojama etiketė.
Nevandeninių tirpalų su antibiotikais ir suspensijų ga-

myba
Nevandeniniai antibiotikų tirpalai ir suspensijos gaminami va-
dovaujantis bendromis gamybos taisyklėmis. Nors dauguma anti-
biotikų inaktyvuojasi sąveikoje su etanoliu ar kitais nevandeniniais
tirpikliais, tačiau chloramfenikolis, nistatinas, sulfanilamidai nepra-
randa savo aktyvumo. Chloramfenikolis yra tirpus etanolyje ir gy-
dytojai dažnai išrašo jo etanolinius tirpalus skirtus probleminėms
odos vietoms tepti.

Ethanoli 70 % 50 ml
M. D. S. Išbertoms odos vietoms 2–3 kartus per dieną tepti.
Ethanoli 70 % 50 ml
224
Į siaurakaklį išdavimo indą suberiama 4,0 g chloramfenikolio,
2,0 g salicilo rūgšties bei pilama 50 ml 70 proc. etanolio. Vaistinėms
medžiagoms ištirpus, patikrinamos mechaninės priemaišos (filtruo-
jama tik tuo atveju, jei yra mechaninių priemaišų). Klijuojama eti-
ketė.
Nistatinas, sulfanilamidai gali įeiti į sudėtį vaistų, kurių pagrin-
dą sudaro nelakieji nevandeniniai tirpikliai. Šios vaistinės medžia-
gos aliejuose netirpsta, todėl įvedamos suspensinių dalelių pavidalu.
Rp.: Nystatini 5,0
Glyceroli 85 % ad 100,0
M. D. S. Odos ir burnos gleivinei 4–6 kartus per dieną tepti.
Nystatini 5,0
Glyceroli 85 % 95,0
Aseptinėmis sąlygomis į sterilią grūstuvę dedama 5,0 g nista-

tino ir, pilant dalimis, disperguojama su 95 g sterilaus glicerolio.
Suspensija perkeliama į sterilų išdavimo indą, uždaromas steriliu
uždoriu. Klijuojama etiketė.
Tepalų su antibiotikais gamyba

Tepalai su antibiotikais gaminami aseptinėmis sąlygomis, atsi-
žvelgiant į tepalų gamybos taisykles. Jei gydytojas recepte nenurodo
tepalo pagrindo, naudojamas iš anksto paruoštas pagrindas, į kurio
sudėtį įeina 6 dalys sterilaus minkštojo balto parafino ir 4 dalys vil-
nų riebalų. Nors dalis antibiotikų yra tirpūs vandenyje, tačiau tirpa-
lai greitai praranda aktyvumą, todėl gaminami suspensiniai tepalai.

Vaselini 6,0
Adipis lanae 4,0
M. fiat ung.
D. S. Apatiniam akies vokui 4 kartus per dieną tepti.
225
Benzylpenicillini-natrii 100 000 UA (0,06)
Paraffini liquidi gtt I
Adipis lanae 4,0
Vaselini 6,0
Aseptinėmis sąlygomis į sterilią grūstuvę dedama 0,06 g benzil-

penicilino natrio druskos. Ji susmulkinama su lašu sterilaus skystojo
parafino. Į suspensiją dalimis dedama 10,0 g sterilaus tepalo pagrin-
do, pagaminto iš 6,0 g minkštojo balto parafino ir 4,0 g vilnų rieba-
lų. Tepalas perkeliamas į sterilų išdavimo indą, uždaromas steriliu
uždoriu. Klijuojama etiketė.
Miltelių su antibiotikais gamyba

Milteliai su antibiotikais gaminami aseptinėmis sąlygomis, lai-
kantis sudėtinių miltelių gamybos taisyklių. Termostabilios vaisti-
nės medžiagos yra sterilizuojamos prieš gamybą.
Rp.: Ac. borici 1,0

Ac. salicylici
Sulfanilamidi aa 2,0
Cloramphenicoli 5,0
Zinci oxidi
Talci aa 10,0
M. D. S. Odai 1 kartą per dieną pudruoti.
Ac. borici 1,0
Ac. salicylici 2,0
Sulfanilamidi 2,0
Zinci oxidi 10,0
Talci 10,0
Bendra masė 30,0 g
226
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje grūstuvėje pirmiausia smulki-
namos kristalinės medžiagos: 2,0 g salicilo r. ir 1,0 g boro r. Dedama
2,0 g sulfanilamido, išmaišoma. Toliau dedama 5,0 g chloramfe-
nikolio ir išmaišoma. Paskutinės dedamos dulkančios medžiagos –
10,0 g cinko oksido bei 10,0 g talko – ir atsargiai išmaišoma. Pa-
ruošti milteliai suberiami į sterilų plačiakaklį buteliuką, užsukamą
dangteliu. Klijuojama etiketė.
Žvakučių gamyba
Žvakutės su antibiotikais gaminamos tik ritinimo būdu asepti-
nėmis sąlygomis, atsižvelgiant į žvakučių gamybos taisykles.
Rp.: Oxacyllini natrii 0,1
Ol. Cacao 1,5
Adipis lanae. q. s.
M. ut fiat supp.
D. t. d. N. 20
S. Po 1 žvakutę į išangę 3 kartus per dieną.
Oxacyllini natrii 2,0
Ol. Cacao 30,0
Adipis lanae. 1,0
Bendra masė (sveriama suformavus masę)
Vienos žvakutės masė ( )
Aseptinėmis sąlygomis sterilioje grūstuvėje susmulkinama 2,0 g
oksacilino natrio druskos, dedama dalimis 30,0 g kakavos sviesto.
Mišinys suminkomas iki vienalytės masės. Jei masė neplastiška, įde-
damas mažas kiekis (apie 1,0 g) sterilių vilnų riebalų. Gaminama 20
žvakučių, kiekviena vyniojama į pergamentinį popierių ir pakuoja-
ma į antrinę pakuotę. Klijuojama etiketė.
Vaistų kokybės vertinimas
Akių lašų, žvakučių, miltelių, tepalų su antibiotikais kokybė
vertinama patikrinant receptą, savikontrolės lapelį, ženklinimą, pa-
kuotę. Suspensiniams tepalams, žvakutėms vertinamas vienalytiš-
kumas, masės nuokrypiai.
227

Adipis lanae 1,0
Vaselini 4,0
M. fiat ung.
D. S. Apatiniam vokui tepti 2 kartus per dieną.

Sulfanilamidi 0,5
Adipis lanae
Vaselini aa 2,5
M. fiat ung.
D. S. Apatiniam akies vokui tepti.

Ung. Zinci 10,0
M. fiat ung.
S. Odai tepti.

Ol. Cacao q. s.
M. fiat supp.
D. t. d. N. 10
S. Po 1 žvakutę į išangę 2 kartus per dieną.

Ac. borici 0,25
Glucosi 0,3
Ol. Cacao q. s.
M. fiat glob.
D. t. d. N. 10
S. Po 1 globulę į makštį nakčiai.
228
Sulfanilamidi 3,0
M. D. S. Įkvėpti į nosį 3 kartus per dieną.
Rp.: Synthomycini 1,0

Ac. borici 2,0
Talci 4,0
M. D. S. Pabarstams.

Sol. Natrii chloridi 0,9 % – 5,0
M. D. S. Po 2 lašus 3 kartus per dieną į dešinę akį.
Rp.: Sol. Chloramphenicoli 0,25 % – 10 ml

Ac. borici 0,2
1. Kokios vaistų formos, į kurių sudėtį įeina antibiotikai, gami-
namos vaistinėse?
2. Kokie vandeninių ir etanolinių tirpalų, į kurių sudėtį įeina
antibiotikai, gamybos ypatumai?
3. Kokie metodai naudojami tirpalų su antibiotikais sterilizavi-
mui?
4. Kokios vaistų, į kurių sudėtį įeina antibiotikai, laikymo są-
lygos?

simus
Rp.: Benzylpenicillini-natrii 1 000 000 UV
Adipis lanae 20,0
Vaselini ad 100,0
Misce fiat ung.
D. S. Nosies landai tepti.
229
1. Kiek benzilpenicilino natrio druskos reikia pasverti?
A. 0,65 g.
B. 0,065 g.
C. 1,0 g.
D. 6,5 g.
2. Gaminamas tepalas, atsižvelgiant į dispersiškumą, yra:
A. Homogeninis.
B. Suspensinis.
C. Emulsinis.
D. Sudėtinė sistema.
3. Antibiotikas į tepalo pagrindą įdedamas:
A. Emulsinant vandeninį antibiotiko tirpalą.
B. Suspenduojant su steriliu skystuoju parafinu.
C. Suspenduojant su steriliu išlydytu pagrindu.
D. Suspenduojant su steriliu aliejumi.
4. Kiek sterilaus skystojo parafino reikia benzilpenicilino
natrio druskai disperguoti?
A. 0,5 ml.
B. 0,5 g.
C. 3,0 g.
D. 0,3 g.
5. Tepalo pagrindas ruošiamas:
A. Minkštasis baltas parafinas ir vilnų riebalai išlydomi ant van-
dens vonios.
B. Išlydžius minkštąjį baltą parafiną ir vilnų taukus, reikia fil-
truoti ir sterilizuoti 1 valandą, esant 150 °C temperatūrai.
C. Sterilioje grūstuvėje sumaišomas recepte išrašytas kiekis ste-
rilaus minkštojo balto parafino ir sterilių vilnų riebalų.
D. Pasverti vazelinas ir vilnų riebalai karštoje grūstuvėje gerai
sumaišomi.
6. Tepalui gaminti naudojama:
A. Liofilizuoti benzilpenicilino natrio druskos milteliai.
B. Benzilpenicilino natrio druskos tabletės (po 1 000 000 UV).
C. Benzilpenicilino injekcinis tirpalas.
D. Tinka visi išvardyti atvejai.
230
7. Tepalą gaminti reikia:
A. Gamybinėse vaistinės patalpose.
B. Laminare.
C. Aseptinėse patalpose.
D. Tinka B ir C atsakymai.
8. Tepalo gaminimas:
A. Sterilioje grūstuvėje, minimaliame kiekyje, injekcinio van-
dens ištirpinamas antibiotikas, tirpalas emulsinamas minkštojo bal-
to parafino ir vilnų riebalų mišiniu.
B. Sterilioje grūstuvėje smulkinamas antibiotikas pagalbiniu
skysčiu, dalimis dedamas paruoštas tepalo pagrindas, gerai išmai-
šoma.
C. Sterilioje grūstuvėje smulkinamas antibiotikas su išlydyto
pagrindo dalimi, dedamas likęs pagrindas, gerai išmaišoma.
D. Sterilioje karštoje grūstuvėje smulkinamas antibiotikas su
dalimi sterilaus minkštojo balto parafino, dalimis dedamos likusios
pagrindo dalys, gerai išmaišoma.
9. Pagamintas tepalas pakuojamas į:
A. Šviesaus stiklo plačiakaklius buteliukus, kad būtų matyti te-
palo spalvos ir konsistencijos pokyčiai.
B. Tamsaus stiklo plačiakaklius, sterilius buteliukus.
C. Plastikines sterilias talpykles.
D. B ir C atsakymai teisingi.
231
PRIEDAI
1 priedas
Narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų leidžiamos

vartoti dozės
Narkotinės medžiagos Vienkartinė dozė Paros dozė
Argenti nitras 0,03 0,1
Atropini sulfas 0,001 0,003
Cocainum hydrochloridum 0,03 0,03
Codeini phosphas 0,1 0,3
Codeinum 0,05 0,2
Digitoxinum 0,0005 0,001
Ethylmorphini hydrochloridum 0,03 0,1
Homatropini hydrobromidum 0,001 0,00 3
Mercaptopurinum 0,2 0,3
Morphini hydrochloridum 0,02 0,05
Physostigmini salicilas 0,0005 0,001
Pilocarpini hydrochloridum 0,01 0,02
Sol. Scopolamini hydrobromidum 0,0005 0,0015
Hyoscini butylbromidum
Strychni tinct. 0,3 ml 0,6 ml
Strophanthi tinct. 0,2 ml (10 gtt) 0,4 ml (20 gtt)
Stipriai veikiančios medžiagos
Ac. hydrochloridum dilutum 2 ml (40 gtt) 6 ml (120 gtt)
Ac. nicotinicum 0,1 0,5
Adonisidum 40 gtt 120 gtt
Sol. Adrenalini Hydrochloridum 0,1% 1 ml 5 ml
Barbitalum 0,5 1,0
Belladonnae extr. sicc. 1:2 0,1 0,3
Belladonnae tinct. 0,5 ml (23 gtt) 1,5 ml (70 gtt)
Bendazoli hydrochloridum (Dibazolum) 0,05 0,15
Benzocainum 0,5 1,5
Chlorali hydras 2,0 6,0
232
Chloraphenicolum 1,0 4,0
Coffeinum 0,3 1,0
Coffeinum-natrii benzoas 0,5 1,5
Diphenhydramini hydrochloridum 0,1 0,25
Ephedrini hydrochloridum 0,05 0,15
Ethacridini lactas 0,05 0,15
Iodum 0,02 0,06
Sol. Jodi spirituosa 5 % 20 gtt 60 gtt
Metamizolum natricum 1,0 3,0
Natrii nitris 0,3 1,0
Nitrofuralum 0,1 0,5
Sol. Nitroglicerinum 1 % 4 gtt 16 gtt
Papaverini hidrochloridum 0,2 0,6
Phenobarbitalum 0,2 0,5
Phenylephedrini hidrochloridum 0,03 0,015
(Mesatonum)
Phtalylsulfathiazolum 2,0 7,0
Procaini hidrochloridum 0,25 0,75
Sulfacetamidum natricum 2,0 7,0
Sulfanilamidum 2,0 7,0
Sulfathiazolum 2,0 7,0
Theobromidum 1,0 3,0
Theophyllinum 0,4 1,2
Theophyllinum et ethylendiaminum 0,5 1,5
hydricum
Thiopentalum natricum et natrii 1,0 1,0
carbonas
Thymolum 1,0 4,0
233
2 priedas
Medžiagų pavadinimai pagal Europos farmakopėją
Pavadinimas Pavadinimas
(pagal Europos (kitose Pavadinimas Lietuvių kalba
farmakopėją) farmako (sinonimas)
lotynų kalba pėjose)
Acidum Acidum Askorbo rūgštis
ascorbicum ascorbinicum,
Vitaminum C
Adeps lanae Cera lanae Lanolinum Vilnų riebalai
anhydricum
Adeps lanae cum Lanolinum Vilnų riebalai su
aqua vandeniu
Adeps solidus Adeps solidus 50 Witepsol W 35 Kietieji riebalai
Adeps pro
suppositoria;
Adeps solidus Adeps solidus 3 Massa Kietieji riebalai
Estarinum 299
Argentum Collargolum Koloidinis
colloidale ad usum sidabras išoriniam
externum naudojimui
Argentum Protargolum Protargolis
proteinicum
Arsenii trioxidum Arsenum Acidum Arseno trioksidas
ad praeparationes trioxydatum arsenicum homeopatiniams
homoeopathicas anhydricum preparatams
Benzocainum Norcainum, Benzokainas
Anaesthesinum,
Aethylium
aminobenzoicum
Bismuthi subgallas Bismuthum Dermatolum Bismuto subgalatas
subgallicum
Bismuthi subnitras Bismuthum Bismuto
ponderosum subnitricum subnitratas,
sunkusis
Borax Natrium Natrium boricum Boraksas
tetraboricum
Camphora Camphora Kamparas,
racemica raceminis
Chlorali hydras Chloralhydratum Chloralio hidratas
234
Chloram Chlorocidum, Chloramfenikolis
phenicolum Laevomycetinum
Dimethylis Dimexidum Dimetilsulfoksidas
sulfoxidum
Diphenhydramini Dimedrolum Difenhidramino
hydrochloridum hidrochloridas
Ethanolum Alcoholum 96 % Spiritus con- Etanolis (96 proc.)
(96 per centum) centratissimus,
Spiritus vini
concentratis-
simus, 96 %
ethanol
Glycerolum Glycerinum Glycerine Glicerolis
Ichthammolum Ammonium bitu- Ichtyolum, Ichtamolis
mensulfonicum Ammonium bito-
mensulfonate
Kaolinum Bolus alba Kaolinas, sunkusis
ponderosum
Lactosum Laktozė, bevandenė
anhydricum
Lactosum Lactosum saccharum lactis Laktozė
monohydricum monohidratas
Magnesii oxidum Magnio oksidas,
ponderosum sunkusis
Magnesii oxidum Magnesium Magnio oksidas,
leve oxydatum lengvasis
Macrogola Macrogolum 400 Polyoxaethenum Makrogoliai
400,
Carbowax 400,
Polyaethylen-
glycolum 400,
macrogol 400
Magnesii sulfas Magnesium Magnio sulfatas
heptahydricus sulfuricum heptahidratas
crystallisatum
Mentholum Mentholum Mentolis, raceminis
racemicum
Metamizolum Noraminophena- Novamidazophe- Metamizolo natrio
natricum zonum natrium num, druska monohi-
monohydricum mesylicum Algopyrinum, dratas
Analginum,
Novalginum
235
Methenaminum Hexamethy- Metenaminas
lentetraminum,
Urotropinum
Methylis parahy- Methylium Nipaginum M, Metilo parahidrok-
droxybenzoas Parahydroxyben- methylparabe- sibenzoatas
zoicum num
Natrii benzoas Natrium Natrio benzoatas
benzoicum
Natrii carbonas Natrio karbonatas
Natrii hydrogeno- Natrium hydro- Natrium Natrio vandenilio
carbonas gencarbonicum bicarbonicum karbonatas
Nitrofuralum Furacillinum Nitrofuralis
Opii pulvis Opijus, paruoštas
normatus
Paraffinum Oleum paraffini Skystasis parafinas
liquidum
Phenazonum Azophenum, Fenazonas
Antipyrinum
Procaini Procainium Procainium Prokaino
hydrochloridum chloratum hydrochloricum, hidrochloridas
Novocainum,
Cocainum novum
hydrochloricum
Procainamidi Prokainamido
hydrochloridum hidrochloridas
Saccharum Sacharozė
Sacchari spheri Cukriniai
branduoliai
Silica colloidalis Acidum silicicum Aerosilum Koloidinis
anhydrica colloidale silicio dioksidas,
hydrophylum bevandenis
Sulfanilamidum Streptocidum Sulfanilamidas
Sulfathiazolum Norsulfazolum Sulfatiazolas
Sulfur ad usum Sulfur Siera išoriniam
externum praecipitatum vartojimui
Tetracaini Pantocainum, Tetrakaino
hydrochloridum Dicainum hidrochloridas
Theophyllinum et Teofilinas-
ethylenediaminum etilendiaminas
236
Theophyllinum et Euphyllinum Teofilinas-
ethylenediaminum etilendiaminas
hydricum hidratas
Tosylchloramidum Chloraminum Tosilchloramido
natricum natrio druska
Trolaminum Triaethanolami- Trolaminas
num
Vaselinum album Minkštasis baltas
parafinas
Zinci oxidum Zincum Cinko oksidas
oxydatum
Zinci sulfas Zincum Cinko sulfatas
heptahydricus sulfuricum heptahidratas
237
3 priedas
Kai kurių skystų vaistinių medžiagų tankiai
Vaistinė medžiaga Tankis, kg/m3
Alyvuogių aliejus rafinuotas 0,910–0,916
Benzilbenzoatas 1,116–1,120
Beržų degutas 0,925–0,950
Chloroformas 1,474–1,483
Dimetilsulfoksidas 1,095–1,115
Eteris 0,714–0,717
Eugenolis 1,066–1,070
Eukaliptų eterinis aliejus 0,906–0,927
Glicerolis 1,225–1,235
Gvazdikėlių eterinis aliejus 1,030–1,063
Metilsalicilatas 1,178–1,185
Persikų kauliukų aliejus 0,914–0,920
Pipirmėčių eterinis aliejus 0,900–0,916
Polietilenoksidas – 400 1,110–1,140
Ricinos aliejus 0,948–0,968
Saulėgrąžų aliejus, rafinuotas 0,920–0,930
Terpentino eterinis aliejus 0,856–0,872
Vandenilio peroksidas 30 proc. 1,1
238
4 priedas
Refraktometrinė lentelė
Skiedinių lūžio rodmenys
Lūžio
rodiklis
n20D
sulfatas ·7H2O
tiosulfatas
Metenaminas
Gliukozė
Kalio bromidas
Kalio jodidas
Kalio chloridas
Kalcio chlori-
das 6H2O
Kofeino natrio
benzoatas
Magnio
Natrio
benzoatas
Natrio
bromidas
Natrio
vandenilio
karbonatas
Natrio jodidas
Natrio
salicilatas
Natrio
·5H2O
Natrio
chloridas
Chloralhidratas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
1,3340 0,6 0,70 0,80 0,75 0,77 0,85 0,60 1,05 0,45 0,75 0,80 0,71 0,50 1,0 0,60 0,69
1,3350 1,19 1,40 1,70 1,53 1,54 1,71 1,20 2,09 0,92 1,50 1,60 1,41 0,98 1,8 1,20 1,80
1,3360 1,78 2,10 2,60 2,30 2,31 1,56 1,70 3,10 1,39 2,26 2,40 2,10 1,48 2,2 1,76 2,65
1,3370 2,40 2,80 3,43 3,05 3,08 3,42 2,20 4,13 1,86 3,00 3,20 2,80 1,98 3,0 2,32 3,50
1,3380 3,00 3,50 4,30 3,80 3,85 4,28 2,70 5,15 2,35 3,74 4,00 3,49 2,50 4,0 2,91 4,35
1,3390 3,60 4,20 5,20 4,58 4,67 5,15 3,20 6,20 2,80 4,50 4,80 4,20 3,00 5,0 3,52 5,25
1,3400 4,20 4,90 6,10 5,35 5,46 6,00 3,70 7,35 3,26 5,24 5,60 4,88 3,48 6,0 4,15 6,15
1,3410 4,78 5,60 6,90 6,10 6,24 6,90 4,20 8,45 3,72 6,00 5,58 3,98 6,8 4,77 7,00
1,3420 5,36 6,30 7,80 6,85 7,04 7,79 4,70 9,65 4,18 6,76 6,27 4,47 7,2 5,37 7,90
1,3430 5,96 7,00 8,70 7,60 7,84 8,65 5,20 10,75 4,63 7,54 6,96 4,97 8,0 6,00 8,80
1,3440 6,55 7,70 9,60 8,40 8,64 9,50 5,70 11,80 5,07 8,32 7,65 5,45 9,0 6,63 9,70
1,3450 7,15 8,40 10,50 9,15 9,44 10,40 6,20 12,95 5,53 9,06 8,35 5,95 10,0 7,20 10,60
1,3460 7,75 9,10 11,30 9,93 10,24 11,20 6,70 14,05 6,00 9,81 9,04 6,45 11,0 7,82 11,50
1,3470 8,35 9,80 12,20 10,70 11,05 12,10 7,20 15,22 6,48 10,57 9,74 6,95 11,8 8,45 12,40
1,3480 8,94 10,50 13,10 11,75 11,87 13,00 7,70 16,34 6,95 11,32 10,44 7,45 12,2 9,10 13,30
1,3490 9,52 11,20 14,00 12,25 12,68 13,90 8,20 17,50 7,41 12,09 11,15 7,95 13,0 9,67 14,15
1,3500 10,10 11,90 14,80 13,00 13,50 14,78 8,70 18,70 7,88 12,88 11,85 8,45 14,0 10,30 15,00
239
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
240
1,3510 10,67 12,60 15,70 13,78 14,32 15,67 9,20 19,90 8,35 13,67 12,55 8,97 15,0 11,00 15,90
1,3520 11,26 13,30 16,60 14,55 15,14 16,57 9,70 21,10 8,83 14,46 13,26 9,45 15,8 11,65 16,80
1,3530 11,85 14,00 17,50 15,35 15,97 17,45 10,20 22,20 9,30 15,25 13,97 9,98 16,2 12,30 17,70
1,3540 12,45 14,70 18,40 16,13 18,36 10,70 23,45 9,70 16,03 14,67 10,45 17,0 13,00 18,60
1,3550 13,05 15,40 19,30 16,88 19,28 11,20 24,70 10,24 16,81 15,37 10,95 18,0 13,65 19,50
1,3560 13,64 16,10 20,10 17,65 20,19 11,70 25,85 10,71 17,60 16,05 11,47 19,0 14,30 20,40
1,3570 14,21 16,80 21,00 18,43 21,09 12,20 27,10 11,19 18,38 16,75 11,95 20,0 14,95 21,30
1,3580 14,77 17,50 21,90 19,20 22,00 12,70 28,40 11,66 19,16 17,45 12,45 21,0 15,65 22,20
1,3590 15,36 18,20 22,80 20,00 22,91 13,20 29,50 12,14 19,96 18,15 12,95 22,0 16,33 23,10
1,3600 15,94 18,90 23,60 20,75 23,81 13,70 30,75 12,63 20,77 18,85 13,48 22,8 17,03 24,00
1,3610 16,53 19,60 24,50 24,79 14,20 32,00 13,10 21,55 19,58 13,97 23,2 17,70 24,85
1,3620 17,11 20,30 25,78 14,70 33,35 13,58 22,35 20,28 14,50 24,0 18,40 25,75
1,3630 17,69 21,00 26,69 15,20 34,66 14,06 23,15 15,00 25,0 19,10 26,60
1,3640 18,26 21,70 27,62 35,90 14,53 23,96 15,52 26,0 19,76 27,50
1,3650 18,85 22,40 28,55 37,24 15,01 24,76 16,05 27,0 20,42 28,40
1,3660 19,43 23,10 29,45 38,60 15,50 25,42 16,57 27,8 21,15 29,30
1,3670 20,02 23,80 30,35 39,90 15,98 17,10 28,2 21,82 30,20
1,3680 20,60 24,50 31,25 41,25 16,47 17,62 29,0 22,50
1,3690 21,17 25,30 32,19 42,63 16,95 18,15 30,00 23,20
1,3700 21,75 26,00 33,15 43,95 17,42 18,65 31,0 23,93
1,3710 22,32 26,70 34,15 45,30 17,92 19,20 32,0 24,63
1,3720 22,90 27,40 35,10 46,64 18,43 19,70 33,0 25,32
1,3730 23,48 28,10 36,10 47,96 18,91 20,25 34,0
1,3740 24,05 28,80 37,10 49,34 19,40 35,0
1,3750 24,63 29,50 38,05 50,70 19,88 36,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
1,3760 25,20 30,20 39,00 52,00 20,37 37,0
1,3770 25,78 30,90 39,95 20,86 38,0
1,3780 26,35 31,60 40,90 21,35 39,0
1,3790 26,92 32,30 41,85 21,85 40,0
1,3780 27,50 33,00 42,80 22,34 41,0
1,3810 28,08 33,70 43,80 22,83 42,0
1,3820 28,65 34,40 44,80 23,32 43,0
1,3830 29,24 35,10 45,80 23,82 44,0
1,3840 29,82 35,80 46,80 24,32 45,0
1,3850 30,40 36,50 47,75 24,84 46,0
1,3860 30,98 37,20 48,75 25,35 47,0
1,3870 31,55 37,90 49,80 48,0
49,0
1,3880 32,14 38,60 51,35 50,0
1,3890 32,74 39,30 51,85 51,0
1,3900 33,32 40,00 52,90 52,00
1,3910 33,90 40,70 53,85
1,3920 34,48 41,40 55,00
241
5 priedas
Lašų lentelė
Standartinio lašintuvo lašų kiekis 1 g ar 1 ml ir vieno lašo masė,

esant 20 °C temperatūrai.
Lašų kiekis 1 lašo
Pavadinimas masė,
1g 1 ml mg
Absinthii tinctura 56 51 18
Belladonnae tinctura 46 44 22
Acidum hydrochloridum dilutum 20 21 50
Adonisidum 35 34 29
Aether medicinalis 87 62 11
Aqua purificata 20 20 50
Chloroformium 59 87 17
Cordiaminum 29 29 34
Convalariae tinctura 56 50 18
Extractum Frangulae fluidum 39 40 26
Leonuri tinctura 56 51 18
Liquor Ammonii anisatus 56 49 18
Liquor Kalii arsenitis 29 29 34
Menthae tinctura 61 52 16
Oleum Menthae piperitae 51 47 20
Opii tinctura normata 44 43 23
Solutio Adrenalini hydrochloridi 0,1 % 25 25 40
Solutio Iodi spirituosa 5 % 49 48 20
Solutio Iodi spirituosa 10 % 63 56 16
Soliutio Nitroglycerini 1 % 65 53 15
Solutio Retinoli acetatis oleosa 45 41 22
Strychni tinctura 56 50 18
Strophanthi tinctura 54 49 19
Valerianae tinctura 56 51 18
Validolum 54 48 19
242
6 priedas
Vandeninių tirpalų tūrio padidėjimo koeficientai
Tūrio padidėjimo
Vaistinė medžiaga koeficientai,
ml/g
Adonių pavasarinių sausasis ekstraktas 1: 1 0,60
Aminokaprono rūgštis 0,79
Amonio chloridas 0,72
Askorbo rūgštis 0,61
Barbitalio natrio druska 0,64
Benzilpenicilino natrio druska 0,68
Boraksas 0,47
Boro rūgštis 0,68
Chinino hidrochloridas 0,81
Chloraminas B 0,61
Chloralio hidratas 0,57
Cinko sulfatas heptahidratas 0,41
Difenhidramino hidrochloridas 0,86
Efedrino hidrochloridas 0,84
Etilmorfino hidrochloridas 0,76
Fenilefrino hidrochloridas (Mezatonas) 0,77
Fenolis 0,90
Gliukozė (bevandenė) 0,64
Gliukozė (monohidratas) 0,69
Glutamo rūgštis 0,62
Izoniazidas 0,86
Kalcio chloridas heksahidratas 0,58
Kalcio gliukonatas 0,50
Kalio bromidas 0,27
Kalio chloridas 0,37
Kalio jodidas 0,25
Kalio permanganatas 0,37
Kofeino natrio benzoatas 0,65
Koloidinis sidabras išor. naudojimui (Kolargolis) 0,61
Krakmolas bulvių 0,68
Ličio chloridas 0,40
Magnio sulfatas heptahidratas 0,50
Metamizolo natrio druska 0,68
Metenaminas 0,78
Metilceliuliozė 0,61
Natrio acetatas trihidratas 0,71
Natrio benzoatas 0,60
Natrio bromidas 0,26
Natrio chloridas 0,33
Natrio citratas 0,48
Natrio vandenilio citratas 0,46
243
Tūrio padidėjimo
Vaistinė medžiaga koeficientas,
ml/g
Natrio vandenilio karbonatas 0,30
Natrio jodidas 0,38
Natrio nitratas 0,38
Natrio nitritas 0,37
Natrio p-aminosalicilatas 0,64
Natrio salicilatas 0,59
Natrio sulfatas dekahidratas 0,53
Natrio tiosulfatas 0,51
Papaverino hidrochloridas 0,77
Pepsino milteliai 0,61
Pilokarpino hidrochloridas 0,77
Polivinilo alkoholis 0,77
Piridoksino hidrochloridas 0,71
Prokainamido hidrochloridas 0,83
Prokaino hidrochloridas 0,81
Protargolis 0,64
Rezorcinolis 0,79
Sacharozė 0,63
Sidabro nitratas 0,18
Spazmolitinas 0,86
Streptomicino sulfatas 0,58
Sulfacetamido natrio druska 0,62
Sulfanilamido natrio druska 0,54
Sulfatiazolo natrio druska 0,71
Svilarožių sausasis ekstraktas (1:1) 0,61
Švino acetatas 0,30
Taninas 0,65
Teofilinas-etilendiaminas 0,70
Tetrakaino hidrochloridas (Dikainas) 0,86
Tiamino bromidas 0,61
Trimekainas 0,89
Šlapalas 0,78
Želatina 0,69
Tūrio padidėjimo koeficientas (ml/g) rodo tirpalo padidėjimą mililitrais,
ištirpinus 1 gramą medžiagos.
244
7 priedas
Etanolinių tirpalų tūrio padidėjimo koeficientas
Etanolio Tūrio
koncentracija, padidėjimo
Vaistinė medžiaga proc. koeficientai,
ml/g
Acetilsalicilo rūgštis 90 0,72
Barbitalis 70 0,77
Benzenkarboksi rūgštis (benzoinėrūgštis) 70, 90, 96 0,87
Boro rūgšis 70, 90, 96 0,65
Bromkamparas 70, 90 0,80
Chloralio hidratas 70, 90, 96 0,59
Chloramfenikolis 70, 90, 96 0,66
Dibazolis 30 0,86
Difenhidramino hidrochloridas 70, 90, 96 0,87
Eritromicinas 70 0,84
Fenazonas 70 0,88
Jodas 70, 90, 96 0,22
Kalio bromidas 70 0,36
Kamparas, raceminis 70, 90, 96 1,03
Mentolis, raceminis 70, 90, 96 1,10
Metamizolo natrio druska 30 0,67
Metamizolo natrio druska 70 0,70
Metenaminas (Heksametilentetraminas) 70, 90 0,79
Natrio bromidas 70 0,30
Papaverino hidrochloridas 30 0,81
Prokaino hidrochloridas 70, 90 0,81
Rezorcinolis 70, 90, 96 0,77
Salicilo rūgštis 70, 90, 96 0,77
Sulfacetamido natrio druska 70 0,65
Sulfanilamidas 70, 90, 96 0,66
Svilarožių ekstraktas l: l 12 0,61
Taninas 70, 90, 96 0,60
Teofilinas-etilendiaminas 12 0,71
Terpinhidratas 96 0,77
Timolis 70, 90, 96 1,01
Tūrio padidėjimo koeficientas (ml/g) rodo etanolinio tirpalo tūrio
padidėjimą mililitrais, ištirpinus 1 gramą medžiagos.
245
8 priedas
SUSPENSINIAI TEPALAI, TURINTYS MAŽESNĘ NEI

5 PROCENTŲ KIETĄJĄ FAZĘ
1. Boro tepalas
2. Sulfanilamido tepalas 5 proc.
3. Etakridino tepalas 3 proc.
4. Nitrofuralio tepalas (vaistinės reikmėms) 0,2 proc.
5. Nitrofuralio tepalas 0,2 proc.
6. Salicilo pasta 2 proc.
7. Salicilo tepalas 3 proc.
8. Oksolino tepalas 0,25 proc.
Sudėtis proc. 1 2 3 4 5 6 7 8
Boro rūgštis 5
Sulfanilamidas 5
Etakridino laktatas 3
Nitrofuralis 0,2 0,2
Salicilo rūgštis 2 3
Oksolino rūgštis 0,25
Minkštasis baltas 95 95 97 99,2 99,8 98 97 99,25
parafinas
Skystasis parafinas 0,6 0,5
246
SUSPENSINIAI TEPALAI
1. Cinko tepalas.
2. Bismuto subgalato tepalas.
3. Kseroformo tepalas.
4. Sulfanilamido tepalas 10 proc.
5. Bismuto tepalas.
6. Salicilo-benzoinis tepalas.
7. Metiluracilo tepalas 10 proc.
8. Sieros deguto tepalas.
Sudėtis proc. 1 2 3 4 5 6 7 8
Cinko oksidas 10
Bismuto subgalatas 10
Kseroformas 10
Sulfanilamidas 10
Bismuto subnitratas 10
Salicilo rūgštis 13,33
Benzenkarboksi- 6,67
rūgštis
Metiluracilas 10
Siera 5
Minkštasis baltas 90 90 90 90 90 80 45 90
parafinas
Vilnų riebalai su 45
vandeniu
Degutas 5
247
EMULSINIAI TEPALAI
1. Kalio jodido tepalas.
2. Medetkų tepalas.
3. Terpentino tepalas.
4. Protargolio tepalas.
5. Kalio jodido pasta.
6. Metamizolio natrio ir natrio citrato tepalas.
7. Teofilino tepalas 10 proc.
8. Difenhidramino hidrochlorido tepalas 5 proc.
Sudėtis 1 2 3 4 5 6 7 8
Kalio jodidas 10 50
Natrio tiosulfatas 0,2
Medetkų ištrauka 10
Protargolis 10
(Argentum proteinicum)
Metamizolio natrio 5
druska
Natrio citratas 10
Teofilinas 10
Difenhidramino 5
hidrochloridas
Terpentinas 20
Emulsiklis T-2 14 9
Minkštas baltas parafinas 60 54 85,5
Skystasis parafinas 12
Vilnų riebalai 27 50 9,5
Vilnų riebalai su 30
vandeniu
Emulsinis pagrindas 54 90 80
Glicerolis 3
Išgrynintasis vanduo 8,8 56 27
248
DERMATOLOGINĖS PASTOS
1. Cinko pasta.
2. Cinko salicilo pasta.
3. Chloramfenikolio cinko salicilo pasta.
4. Cinko, naftalano pasta.
5. Sieros, cinko ir naftalano pasta.
6. Difenhidramino hidrochlorido ir cinko pasta.
7. Sieros ir naftalano pasta.
8. Boro, cinko ir naftalano pasta.
9. Cinko ir ichtamolio pasta.
10. Šnyrevo pasta.
11. Ichtamolio, cinko ir naftalano pasta.
Sudėtis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Cinko oksidas 25 25 22,2 25 24,4 25 25
Krakmolas 25 25 22,2 25 24,4 25 25
Chloramfenikolis 5
10 proc. 10
etanolinis
difenhidramino
hidrochlorido
tirpalas
Bismuto 1
subnitratas
Salicilo rūgštis 2
Boro rūgštis 5
Siera 11,1 33
Minkštas baltas 50 48 48,7 44
parafinas
Ichtamolis 2,5 5 10
Cinko pasta 75 90
Cinko ir salicilo 95
pasta
Naftalano tepalas 25 44,5 67 45 40
249
9 priedas
Medžiagų riebalų pagrindo pakeitimo koeficientai
Medžiaga Er 1/Er
Acidum ascorbicum 1,73 0,58
Acidum boricum 1,60 0,625
Acidum citricum 1,27 0,79
Acidum tartaricum 1,03 0,97
Acrichinum 1,59 0,63
Apilacum 1,48 0,68
Argenti proteinici 1,4 0,71
Barbamylum 1,81 0,55
Barbitalum 1,08 0,94
Barbitalum-natrium 1,81 0,55
Benzocaini 1,33 0,75
Bismuthi subgallas 2,6 0,38
Bismuthi subnitras 4,8 0,21
Calcii gluconas 2,01 0,50
Calcii lactis 1,53 0,65
Camphora racemica 0,98 1,02
Chinini hydrochloridum 1,2 0,83
Chinosolum 1,36 0,74
Chloramphenicolum 1,59 0,63
Chlorali hydras 1,5 0,67
Cocaini hydrochloridum 1,18 0,85
Ferri lactis 1,59 0,63
Folium Digitalis 1,81 0,55
Glucosum 1,23 0,81
Ichtammolum 1,1 0,91
Kalii aluminii sulfas 1,8 0,56
Metamizolum natricum 1,27 0,79
Mentholum racemicum 1,09 0,92
Morphini hydrochloridum 1,18 0,85
Natrii bromidum 2,22 0,45
250
Natrii hydrogenocarbonas 2,12 0,47
Oleum Ricini 1,0 1,0
Papaverini hydrochloridum 1,59 0,63
Parafinum liquidum 1,0 1,0
Phenazonum 1,25 0,80
Phenobarbitalum 1,4 1,71
Phenolum purum 1,1 0,91
Medžiaga Er 1/Er
Procaini hydrochloridum 1,40 0,71
Resorcinolum 1,41 0,71
Sulfanilamidum 1,67 0,60
Sulfatiazolum 1,61 0,62
Sulfur ad usum externum 1,41 0,71
Taninum 0,9 1,1
Theophyllinum 1,23 0,81
Theophyllinum et etilendiaminum 1,25 0,80
Xeroformium 4,8 0,63
Zinci oxidum 4,0 0,25
Zinci sulfas 2,0 0,5
251
10 priedas
Antibiotikų aktyvumo (VV) ir masės santykis
Veikimo
Eil. Masė,
Antibiotiko pavadinimas vienetai,
Nr. g
mln.
1. Ampicilino natrio druska 1 0,58
2. Benzilpenicilino kalio arba natrio druska 1 0,65
3. Benzilpenicilinas prokainas 1 0,90
4. Kanamicino monosulfatas 1 1,23
5. Neomicino sulfatas 1 1,56
6. Streptomicino sulfatas 1 1,25
7. Fenoksimetilpenicilinas 1 0,65
8. Eritromicinas 1 1,11
252
11 priedas
Atsakymai
1 skyrius
1 – A; 2 – C; 3 – C; 4 – B; 5 – B; 6 – B; 7 – C; 8 – D; 9 – B; 10 – C.
2 skyrius
1 – A; 2 – A; 3 – B; 4 – B; 5 – A; 6 – B; 7 – D; 8 – D; 9 – A; 10 – A.
3 skyrius
1 – C; 2 – B; 3 – C; 4 – D; 5 – C; 6 – B; 7 – A; 8 – D; 9 – A; 10 – C.
4 skyrius
1 – B; 2 – C; 3 – B; 4 – A; 5 – D; 6 – A; 7 – C; 8 – B; 9 – A; 10 – A.
5 skyrius
1 – C; 2 – B; 3 – A; 4 – B; 5 – A; 6 – A; 7 – A; 8 – D; 9 – D; 10 – D.
6 skyrius
1 – B; 2 – B; 3 – A; 4 – B; 5 – B; 6 – B; 7 – C; 8 – C; 9 – C; 10 – C.
7 skyrius
1 – C; 2 – B; 3 – B; 4 – A; 5 – B; 6 – A; 7 – B; 8 – B; 9 – A; 10 – D.
8 skyrius
1 – A; 2 – B; 3 – A; 4 – A; 5 – A; 6 – D; 7 – D; 8 – A; 9 – C; 10 – D.
9 skyrius
1 – B; 2 – C; 3 – D; 4 – A; 5 – C; 6 – D; 7 – A; 8 – C; 9 – D; 10 – D.
10 skyrius
1 – B; 2 – C; 3 – B; 4 – D; 5 – C; 6 – B; 7 – B; 8 – A; 9 – B; 10 – C.
11 skyrius
1 – D; 2 – B; 3 – C; 4 – C; 5 – C; 6 – B; 7 – A; 8 – D; 9 – A; 10 – D.
12 skyrius
1 – C; 2 – B; 3 – D; 4 – D; 5 – B; 6 – B; 7 – D; 8 – C; 9 – C; 10 – B.
13 skyrius
1 – A; 2 – B; 3 – C; 4 – B; 5 – D; 6 – B; 7 – D; 8 – D; 9 – A; 10 – D.
253
14 skyrius
1 – B; 2 – B; 3 – D; 4 – C; 5 – A; 6 – A; 7 – C; 8 – B; 9 – A; 10 – D.
15 skyrius
1–C; 2 – B; 3 – B; 4 –A; 5 – C; 6 – A; 7 – D; 8 – D; 9–C; 10 – D.
16 skyrius
1 – D; 2 – A; 3 – C; 4 – A; 5 – C; 6 – B; 7 – D; 8 – A; 9 – B; 10 – D.
17 skyrius
1 – A; 2 – D; 3 – B; 4 – B; 5 – A; 6 – B; 7 – A; 8 – D.
18 skyrius
1 – B; 2 – C; 3 – B; 4 – D; 5 – D; 6 – B; 7 – B; 8 – A; 9 – A; 10 – D.
19 skyrius
1 – A; 2 – B; 3 – B; 4 – D; 5 – C; 6 – A; 7 – D; 8 – B; 9 – D.
254
LITERATŪRA
1. A. Savickas, J. Bernatonienė, Z. Kalvėnienė, D. Majienė, R. Pečiūra.
Vaistų technologija I tomas (pataisyta ir papildyta). LSMU Spaudos na-
mai; 2013.
2. A. Savickas, J. Bernatonienė, K. Ramanauskienė, Z. Kalvėnienė, A.
Kučinskaitė, A. Inkėnienė, G. Kasparavičienė, D. Majienė. Vaistinės vais-
tų technologijos laboratoriniai darbai: mokomoji knyga. LSMU Spaudos
namai; 2011.
3. Europos farmakopėja, 8-tasis leidimas. EDQM; 2015.
4. C.A. Langley, D. Belcher. Pharmaceutical Compounding and Dispen-
sing, second edition. Pharmaceutical press; 2014.
5. Dweck A. C. Formulating Natural Cosmetics. Allured Publishing Cor-
poration, 2011.
6. J.A. Rees, I. Smith, J. Watson. Pharmaceutical practice. Pharmaceutical
press; 2014.
7. Jackson M., Lowey A. Handbook of Extemporaneous Preparation: A
Guide to Pharmaceutical Compounding. Pharmaceutical Press, 2010.
8. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas: „Dėl Lie-
tuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d.
įsakymo Nr. v-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“
pakeitimo“. 2011 m. birželio 8 d. Nr. V-586, Vilnius.
9. R. Balasubramanian, A.A. Sughir, G. Damodar. „Oleogel: A promising
base for trandermal formulations“, Asian Journal of Pharmaceutics, 2012;
10(1):1-5.
10. S. Sahoo, N. Kumar, C. Bhattacharya, S. S. Sagiri, K. Jain, K. Pal,
S. S. Ray ir B. Nayak. „Organogels: Properties and Applications in Drug
Delivery,“ Designed Monomers And Polymers, 2011; 14(2):2-12.
255
Bernatonienė, J.; Savickas, A.; Majienė D. ir kt.
Vaistinės vaistų technologijos laboratoriniai darbai : mokomoji knyga /

Jurga Bernatonienė, Arūnas Savickas, Daiva Majienė ir kt. – Kaunas:
LSMU Leidybos namai, 2019. 256 psl. (iliustr.)
ISBN 978-9955-15-598-0
eISBN 978-9955-15-597-3
Mokomojoje knygoje pateikiamos trumpos teorinės žinios ir receptų sudėtys,

reikalingos laboratoriniams darbams atlikti.
Šis leidinys skirtas Farmacijos fakulteto trečio kurso studentams, studijuojan-
tiems vaistų technologiją vaistinėje.
Redaktorė Gražina Kuprienė

Maketuotojas Saulius Medžionis
Korektorė Aida Jakimavičienė
2019-04-17. 15 spaudos l. Tiražas 100 egzempliorių. Užsakymas 189.

Išleido LSMU Leidybos namai, A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.
Spausdino UAB „Balto Print“ leidykla, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius.

Vaistines Vaistu Techn LAB DARBAI Uzrak PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Vaistines Vaistu Techn LAB DARBAI Uzrak PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Jurga BERNATONIENĖ, Arūnas SAVICKAS,

Daiva MAJIENĖ, Zenona KALVĖNIENĖ,

LSMU Leidybos namai

Jurga BERNATONIENĖ, Arūnas SAVICKAS,

LSMU Leidybos namai

Trečioji pataisyta ir papildyta laida.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės

Mokomąją knygą parengė LSMU Medicinos akademijos Far-

TIKSLAS: išmokti gaminti miltelius, atsižvelgiant į ekstem-

• paprastieji (Pulveres simplices), viena

• dozuoti (Pulveres divisi) dozė įpakuota

• geriamieji (Pulveres ad usum internum)

1.1 pav. Miltelių kategorijos

Dozuoti milteliai recepte gali būti pažymėti dviem būdais:

a) nurodoma vieno miltelio kiekvienos sudedamosios dalies

b) nurodomas visų miltelių kiekvienos sudedamosios dalies

Pateikęs šiuos receptus ligonis gaus vienodus vaistus. Vieno

Sudėtinių miltelių gamyba iš lygių sudedamųjų

Natrio vandenilio karbonatas – balti, smulkūs kristaliniai mil-

Patikrinamos stipriai veikiančių vaistinių medžiagų dozės:

Miltelių gamyba su augaliniais ekstraktais

Patikrinamos sausojo šunvyšnių lapų ekstrakto dozės:

2,4 g natrio vandenilio karbonato smulkinama grūstuvėje, tuo

2,4 g natrio vandenilio karbonato smulkinamas grūstuvėje, tuo

Į grūstuvę dedama 2,4 g natrio vandenilio karbonato ir gerai

Miltelių gamyba su spalvotosiomis ir dažančiosiomis

Patikrinamos nikotino rūgšties dozės ir pažymima:

Grūstuvėje smulkinama ir gerai išmaišoma 1,0 g askorbo rūgš-

Lietuvos sveikatos Lig. Vardenis Pavardenis

Vartoti per burną. Gerti po1 miltelį 3 kartus per dieną

Miltelių gamyba su sunkiai smulkinamomis

Grūstuvėje smulkinamas kristalinis boraksas (5,0 g), kartu už-

Miltelių gamyba su nuodingosiomis ir stipriai

Rp.: Scopolamini hydrobromidi 0,0001

Recepte išrašytos dvi nuodingosios medžiagos: skopolamino hi-

Nuodingoji medžiaga arba jos trituracija sveriama dalyvaujant

Grūstuvėje ištrinama 1,9 g sacharozės ir išpilama ant popieriaus

Miltelių pakavimas į želatinos kapsules

Lietuvos Lig. Vardenis Pavardenis

Tinka iki: Vartoti per burną. Gerti po 1 kapsulę per dieną.

1.2 pav. Kapsuliavimo mašinėlė ir kapsulės

Milteliuose pasitaikančios nedermės

Rp.: Acidi ascorbici 0,05

Rp.: Diphenhydramini hydrochloridi 0,015

Rp.: Natrii hydrogenocarbonatis

Rp.: Extr. Belladonnae folii sicci normati 0,015

Rp.: Acidi ascorbici 0,5

Rp.: Natrii chloridi 1,75

Rp.: Phenobarbitali 0,1

Rp.: Zinci sulfatis 0,05

Rp.: Acidi folici 0,0005

Rp.: Furosemidi 2,5 mg

Išnagrinėkite receptą, atsižvelgdami į pateiktus klau-

1. Ar vaisto sudėtyje yra stipriai veikiančių ar nuodingųjų

2. Vaistinės medžiagos ir tirpalo tūrio santykiu:

3. Nurodant vaistinės medžiagos masę ir tirpiklio kiekį:

5. Nurodant vaistinės medžiagos ir tirpiklio santykį:

Vandeninio tirpalo tūris nurodomas recepte arba jis yra lygus

Bendrosios vandeninių tirpalų gamybos taisyklės

Tikrinamos kodeino fosfato hemihidrato dozės. Vandeninio

Lietuvos svei- Lig. Vardenis Pavardenis

Tirpalai, kurių koncentracija yra 5 proc. ir daugiau, gaminami

Rp.: Natrii chloridi 0,9 % – 200 ml

Į kolbą įpilama 500 ml išgrynintojo vandens, dedama 4,5 g nat