9/30/2019

Kineziterapeuto funkcijos:
I tema
Kineziterapija yra funkcinio gydymo metodas, nes
sisteminga dozuota fizinė treniruotė (arba pratimai)
Terapinių ligonių funkcinės būklės įvertinimas ir
kineziterapijos plano sudarymas
didina ligonio organizmo funkcinį prisitaikymą.
• Paciento klinikinis įvertinimas;
• Fizinių ir fizioterapinių priemonių taikymas;
Dėst. Laura Žlibinaitė | 2019-09-03
• Priemonių poveikio kontrolė;
• Procedūrų veiksmingumo vertinimas.

2 3

Specialiojo tyrimo metu tiriame tam tikros

sistemos veiklą (ŠKS, kvėpavimo ar kt.)
Paciento klinikį įvertinimą sudaro 6 žingsniai:
Specialųjį tyrimą sudaro:
1. Tikslinga apklausa;
2. Klinikinio tyrimo 3. Kineziterapinės 2. Specialioji apžiūra ir apčiuopa; Bendrasis ištyrimas
duomenų vertinimas diagnozės nustatymas
1. Klinikinis tyrimas
ir problemos ir gydymo priemonių 3. Stuksenimas;
formulavimas plano sudarymas
4. Išklausymas;
5. Tikslingos procedūros (AKS matavimas, ŠSD
registravimas, spirometrija ir t.t.) Objektyvus
6. Kineziterapijos
5. Kineziterapijos 4. Funkcinės būklės (bendroji apžiūra ir
veiksmingumo
plano įdiegimas prognozėsįvertinimas
Subjektyvus
įvertinimas apčiuopa,
(anamnezė)
antropometrija,
termometrija)

4 6 7

1
 9/30/2019

SUBJEKTYVUS TYRIMAS Anamnezės surinkimo metu užmezgami žmogiškieji ir Pokalbio su pacientu (anamnezės) ypatumai
dalykiniai santykiai tarp kineziterapeuto ir paciento. Eil.nr. Veiksniai Rekomendacija
Paciento tyrimas visose klinikinės praktikos apraiškose, o 1. Aplinka Rami, jauki, šviesi
taip pat ir kineziterapijoje prasideda nuo apklausos – 2. Aplinkos temperatūra > 18 °C
anamnezės surinkimo.
3. Paciento padėtis Sėdi, pusiau sėdi, guli
4. Kineziterapeuto padėtis Sėdi arba stovi

5. Atstumas tarp paciento ~ 1 – 1,5 m

ir kineziterapeuto

6. Kineziterapeuto veido Rami, atitinkama (neabejinga ir ne

išraiška per daug emocinga)
Kuo daugiau kineziterapeutas gauna informacijos iš paciento tuo 7. Klausimų pobūdis Mandagūs, tikslūs
lengviau pasirinkti tinkamus instrumentinius tyrimo metodus ir 8. Kreipimasis į pacientą Kreipiamasi „Jūs“, vardu ir pavarde
Anamnezė (gr. anamnesis- prisiminimas) – ligonio arba jo artimųjų
nustatyti kineziterapinę problemą – diagnozę. 9. Pokalbio trukmė Priklauso nuo patologijos
gydytojui suteiktos žinios apie ligą.
sudėtingumo

Paciento anamnezės surinkimas ir objektyvus

REKOMENDACIJOS BENDRAUJANT SU PACIENTU
ištyrimas turi vykti: kai pacientas
• Pasisveikinti su pacientu paspaudus ranką; nepakankamai dėmesingai
1. Šviesioje, šiltoje ir ramioje vietoje.
• Atstumas tarp kineziterapeuto ir paciento ne >1,5 m; Dažnai įvairių apklausiamas
2. Instrumentinių tyrimų metu neturi būti pažeistas
• Negalima į pacientą kreiptis familiariai; nesusipratimų
paciento privatumas. tarp sveikatos nepaaiškinama ištyrimo
• Nerekomenduojama pertraukinėti paciento pasakojimo, eiga, tikslai ir gydymo
3. Kineziterapeuto kūno padėtis turi būti laisva. priežiūros
tačiau užsitęsus kalboms reikėtų užduoti konkrečius planas
specialistų ir
klausimus;
pacientų nutinka: nepaaiškinami galimi
Labai svarbu, jog pirmojo pokalbio metu kineziterapeutas įgytų • Atėjus pas stacionare besigydantį pacientą, prisistatyti neadekvatūs biologiniai
paciento pasitikėjimą. vardu ir pavarde, bei pranešti apie savo specialybę ir atsakai į gydymą
vizito tikslą.

2
 9/30/2019

DOKUMENTINIAI DUOMENYS PACIENTO NUSISKUNDIMAI

Anamnezę sudaro: Susipažinę su pacientu pirmiausia klausiame jo: „Kuo jūs
• Paciento vardas, pavardė
• Gimimo metai skundžiatės?“.
Dokumentiniai duomenys • Gyvenamoji vieta
• Darbovietė
Paciento nusiskundimai • Draudimas ir pilietybė Pacientas nusiskundimus išsako savais žodžiais, tačiau jei tai
nekonkretu, kineziterapeutas papildomais klausimais gali padėti
Ligos anamnezė Šiuo metu LT veikia draudos medicina. Planinė medicinos pacietui sukonkretinti jo nusiskundimus.
pagalba teikiama apdraustiems ir mokesčius mokantiems
Gyvenimo anamnezė LT ir užsienio piliečiams, turintiems darudimo liudijimą.
Skubi pagalba teikiama visiems LT ir užsienio piliečiams

Jei jaučiamas skausmas, būtina nustatyti: Funkcinio pobūdžio nusiskundimai rodo sutrikusią organų
Paciento nusiskundimai klasifikuojami: funkciją
• Skausmo vietą;
1. Skausmas
• Kur plinta;
2. Funkciniai nusiskundimai
• Pobūdį, tipą;
3. Morfologiniai nusiskundimai
• Intensyvumą;
• Laikotarpį, aplinkybes ir skausmo trukmę;
• Veiksnius kurie provokuoja/lengvina skausmą;
• Kokie judesiai/padėtys ribojami;
• Požymius, kurie lydi simptomus. Nusiskundimų pavyzdžiai
• Kvėpavimo sistema: dusulys, skrepliavimas, kosėjimas;
• Širdies ir kraujagyslių sistema: dusulys, ritmo sutrikimas, galvos
svaigimas, krūvio netoleravimas.

3
 9/30/2019

Morfologinio pobūdžio nusiskundimai: LIGOS ANAMNEZĖ

• Darinio atsiradimas; (Anamnesis morbi) GYVENIMO ANAMNEZĖ
• Pakitusi sąnarių, kaulų forma ir dydis; (Anamnesis vitae)
• Kūno dalies (organo) didėjimas;  Būklė prieš atsirandant ligos požymiams
 Ligos pradžia
• Odos ir gleivinių spalvos pokytis. Gyvenimo anamnezę sudaro 3 dalys:
 Ligos aplinkybės ir priežastys
 Ligos eiga 1. Medicininė anamnezė
 Gydymo įstaigos, kur pacientas buvo tirtas rezultatai 2. Šeimos anamnezė
 Paciento ankstesnis gydymas ir rezultatai 3. Socialinė padėtis
 Kreipimosi į sveikatos priežiūros specialistą priežastis

Ligos anamnezė - skundų chronologinė seka ir jų kitimo pobūdis.

Objektyvus ištyrimas turi logišką, sistemišką ir

GYVENIMO ANAMNEZĖ (ligos istorija) griežtai chronologinę tvarką:
Objektyvus ištyrimas – tai klinikinio ištyrimo
Medicininė Socialinė komponentas, kurio metu tyrimo instrumentų ir A
Persirgtos ligos Išsilavinimas priemonių pagalba gaunami svarbūs duomenys apie
(airway)
Ankstesnis gydymas Darbas paciento būklę, laboratoriniai, radiologiniai tyrimai.
Operacijos ir traumos Šeimyninė padėtis
Akušerinė anamnezė Gyvenimo ir darbo sąlygos E B
Žalingi įpročiai (exposure) (breathing)
Šeimos
Artimų giminaičių amžius, sveikatos būklė
Paveldimos ligos
Giminaičių ligos
D C
(disability) (circulation)

4
 9/30/2019

A – KVĖPAVIMO TAKAI (1) A – KVĖPAVIMO TAKAI (2)

1. Pamatyti (apžiūrima, ar pacientas kvėpuoja pats, ar jam reikia pagalbinių 2. Pajausti:

priemonių). • Pojūčiais įvertinamas oros judėjimas natūraliais ar dirbtiniais kvėpavimo
takais. Pridėjus delną arti kvėpavimo takų, jaučiama šiluma iškvėpimo
Svarbu apžiūrėti, ar visi vamzdeliai yra pritvirtinti, ar vamzdeliai nėra blokuojami.
metu.
Savarankiškai kvėpuojančių pacientų reikia paprašyti išsižioti bei atkreipti dėmesį į
• Delnas dedamas ant krūtinės ląstos ir vertinamas krūtinės ląstos judėjimas
šiuos aspektus:
• Audinių paburkimas (gomurys, gerklos)
aukštyn ir žemyn įkvėpimo ir iškvėpimo metu.
• Gleivinės spalvos pokyčiai
• Veido spalvos pokyčiai
• Centrinės cianozės požymiai (melsva lūpų ir liežuvio spalva)

A – KVĖPAVIMO TAKAI (3) B – KVĖPAVIMAS (1)

3. Išgirsti (Ar kvėpavimo takai švarūs? Ar girdimi kokie nors garsai kvėpavimo 1. Pamatyti
metu?)
Gargaliavimas - skysčių yra viršutiniuose kvėpavimo takuose. Krūtinės ląstos forma:
Švokštimas – apatinių kvėpavimo takų obstrukcija. • Kifozė
Stridoras - aukšto dažnio patologinis garsas. Atsiranda dėl viršutinių
• Skoliozė
Skoliozė
kvėpavimo takų obstrukcijos.
Švilpimas – sukelia gerklų spazmas. • Kifoskoliozė Kifozė
Spragsėjimas – sukelia lužę šonkauliai. • Pectus excavatum
Knarkimas – ryklės obstrukcija, sukelta liežuvio.
• Pectus carinatum
• Emfizeminė krūtinės ląsta ( angl.barrel chest)

Kifoskoliozė

5
 9/30/2019

B – KVĖPAVIMAS (1) Kvėpavimo parametrai:

1. Normalus ramybės kvėpavimas yra ritmiškas ir
reguliarus.
Krūtinės ląstos ir pilvo judesiai: 2. Įkvėpimo ir iškvėpimo santykis yra 1:2.
• Asimetrija 3. Aktyvus įkvėpimas užima maždaug pusę pasyvaus
• Pilvo sienos nejudrumas iškvėpimo laiko.
• Tarpšonkaulinių tarpų gylis 4. Normalaus kvėpavimo metu neturi matytis
• Supraklavikuliarinių tarpų gylis pagrindinių ir pagalbinių kvėpavimo raumenų
• Paradoksinis kvėpavimas įsitempimo.

Būdingi apsunkinto kvėpavimo požymiai:

B – KVĖPAVIMAS (2)
1. Tachipnėja – kvėpavimo dažnis ramybės metu ≥20 k./min.;
2. Pagalbinių kvėpavimo raumenų naudojimas – pagalbinių 2. Pajausti.
raumenų kontrakcija įkvėpimo metu gali padidinti anterior- Šio ištyrimo metu, kineziterapeutas turi palpuoti struktūras
Trachėjos padėtis
posterior (AP) ir skersinį krūtinės ląstos diametrą. ir pajausti krūtinės ląstos judesius. Naudojant pirštus ir delno
3. Aktyvus iškvėpimas – iškvėpimo metu vyksta aktyvi pilvo sienos ir
Trachėja palpuojama norint
paviršių, galima pajausti:
vidinių tarpšonkaulinių raumenų kontrakcija. • Audinių įsitempimą; nustatyti jos padėtį vidurio linijos
4. Nosies šnervių judėjimas kvėpavimo metu – rodo apsunkintą • Odos temperatūros pokyčius; atžvilgiu. Trachėjos padėtis gali būti
kvėpavimą. pakitusi dėl:
• Patinimą;
5. Pailgėjęs iškvėpimo laikas – stebimas pas pacientus su
• Atsiradusius darinius. • Pneumotorakso;
obstrukcine plaučių liga. Atsiranda dėl dinaminės mažųjų
kvėpavimo takų obstrukcijos iškvėpimo metu. Iškvėpimo ir • Didelės apimties pleuros efuzijos;
įkvėpimo santykis – 1:3 ar 1:4. • Dėl viršutinės plaučių dalies kolapso
6. Kvėpavimas per suspaustas lūpas – stebima pas pacientus su
sunkia kvėpavimo sistemos ligos forma.
ar fibrozės.

6
 9/30/2019

B – KVĖPAVIMAS (3)

Subkutaninis oras – 3. Išgirsti

tai oras, esantis subkutaniniuose audiniuose ir Šiame ištyrimo etape tyrėjas turėtų susitelkti į garsus,
Priekinė viršutinė dalis Priekinė apatinė Užpakalinė
dalis apatinė dalis sukeliantis charaktringą spragsėjimo garsą. Paprastai kurie kyla kvėpavimo metu. Šie garsai vertinami specialaus
Krūtinės ląstos ekskursija – lokalizacijos vietos yra krūtinė, kaklas, veidas. ištyrimo metu.
Palpuojant šias sritis girdima odos arba subkutaninė
Tai skirtumas tarp krūtinės ląstos judesių amplitudės atlikus
krepitacija. Kalba
maksimalų įkvėpimą ir iškvėpimą.
Matuojama palpacijos būdu, norint nustatyti krūtinės ląstos judesių 1. Koks yra kalbėjimo modelis?
Pneumotoraksas - tai savaiminis oro
simetriškumą bei judesio apimtį. Matavimo metu abi krūtinės ląstos pusės ‣ Ilgi sakiniai be didesnių pauzių atsikvėpti;
turėtų judėti simetriškai, bei įkvėpimo metu tarpas tarp nykščių (posterior susikaupimas pleuros ertmėje. ‣ Trumpos frazės su pauzėmis atsikvėpti, kalbėjimas sukelia
matavimas) turėtų padidėti apie 3-5 cm.
dusulį.

B – KVĖPAVIMAS (4)
Dusulio matavimas
Kosulio kokybė
Paprašykite paciento pakosėti, kad galėtumėte įvertinti
• Modifikuota Borgo skalė (Borg 1982, Mhler et al 1987);
kosulio kokybę/produktyvumą. 4. Pamatuoti • MRC Dispnėjos skalė (Bestall et al 1999);
• Ar pacientas gali kosėti? • Kvėpavimo dažnis – tai įkvėpimo ir iškvėpimo ciklų • Dispnėja – 12 (Yorke et al 2010 and 2011);
• Ar pacientas bijo kosėti? skaičius ramybės metu, kuris atliekamas per vieną Šių ar kitų validuotų skalių naudojimas yra tinkamas
• Ar kosulys prislopintas? minutę. Normalus suaugusiojo kvėpavimo dažnis ura paciento būklės ir kineziterapijos procedūrų efektyvumui įvertinti
• Ar kosulys sukelia skausmą? (Johnson et al 2010).
12 – 16 k./min.
• Ar kosulys stiprus, švokščiantis, produktyvus ar sausas?
• Deguonies saturacija (SpO2) – deguonies saturacija
N.B. Silpnas ir neproduktyvus kosulys sukelia riziką jog
kraujyje nusako oksihemoglobino lygį bendrame
plaučiuose kaupsis sekretas, atsiras hipoksija, išsivystys hemoglobino kiekyje. Normali deguonies saturacija
kvėpavimo nepakankamumas. kraujyje (jūros lygyje) yra 96 – 99 %.

7
 9/30/2019

C – kraujotaka (1)
Odos turgoras Kapiliarų prisipildymo laikas:
Tai odos galimybė deformuotis ir sugrįžti atgal į pradinę būklę. Tai laikas per kurį kraujo tėkmė vėl pripildo kapiliarus po atliktos
Ši ištyrimo dalis apjungia informacijos surinkimą apie
Atliekama sugnybiant odos raukšlę. Stebima per kiek laiko oda grįžta į pradinę kompresijos. Testas atliekamas paspaudus paciento nago plokštelę 5
kardiovaskulinę būklę, skysčių balansą, vandens kiekį organzime. būklę po deformacijos. Gerai hidratuotų pacientų oda tuoj pat grįžta į pradinę sekundes. Staigiai atleidus spaudimą stebima per kiek laiko nago plokštelė vėl
padėtį. Ilgai trunkantis atsistatymas (sumažėjęs turgoras) yra vėlyvasis tampa rausva. Normalus kapiliarų prisipildymo laikas yra ≤2 sekundės.
1. Pamatyti. dehidratacijos požymis. Kapiliarų prisipildymo laikas gali pailgėti dėl dehidratacijos, širdies
Paciento stebėjimas pradedamas nuo pat pirmųjų kontakto su funkcijos nusilpimo ir periferinių kraujagyslių pasipriešinimo (Pickard et al
pacientu sekundžių. 2011).
• Ar pacientas atrodo išblyškęs?
• Ar pacientas yra pamėlęs?
• Ar pacientas gelsvo atspalvio?
• Ar pacientas prakaituoja?
• Ar paciento gleivinė sausa?

Periferinė edema
Periferinė edema gali būti vienas iš lėtinio širdies
nepakankamumo požymių. Periferinė edema taip pat
stebima pas pacientus su sumažėjusiu albumino kiekiu
serume, sutrikus limfotakos funkcijai, gaunantiems
dideles steroidų dozes.
Dažniausiai edema stebima pėdose, čiurnose,
tačiau progresuojant gali apimti ir visas kojas.
C – kraujotaka (2)
Šlapimo spalva ir kokybė
Jei pacientui yra įvestas į šlapimo takus kateteris, tuomet
greitai galima įvertinti šlapimo spalvą ir drumstumą ir kiekį.
2. Pajausti
• Dehidratacija sumažina išskiriamo šlapimo kiekį sukeldama
oliguriją (per parą išskiriama mažiau kaip 500 ml šlapimo). Galūnių temperatūra
• Drumstas šlapimas gali būti ženklas jog pacientui yra šlapimo • Šaltos ir blyškios paciento plaštakos, pirštai gali būti
takų infekcija. sutrikusios perferinės kraujo perfuzijos arba
kardiogeninio šoko požymis.
• Pacientų rankos, kuriems yra s eptinis šokas, bū na
labai šiltos dėl periferinės vaz odilatacijos.

8
 9/30/2019

Periferinis pulsas
Periferinis pulsas gali būti Širdies susitraukimų dažnis
čiuopiamas įvairiose vietose, kuriose (pulsas)
arterija yra arti kūno paviršiaus.
Dažniausiai čiuopiama radialinė arterija Apčiuoptas pulsas
norint nustatyti širdies susitraukimų skaičiuojamas registruojant
dažnį ir ritmiškumą. Kitos artertijos taip kiek kartų širdis per minutę
pat gali būti čiuopiamos šiuo tikslu, tačiau atliko susitraukimų.
dažniausiai juos čiuopiamos tikslu
įvertinti distalinę kraujotaką esant Tachikardija – ŠSD ramybės
periferinių kraujagyslių ligoms. metu >100 k./min
Stebima pulso kokybė, lyginamas Bradikardija – ŠSD ramybės
pulsas abiejuose kūno pusėse tikslu metu <60 k./min.
įvertinti periferinių kraujagyslių
obstrukciją. Silpnas pulsas yra sutrikusios
kraujotakos arba sutrikusio širdies darbo N.B. Bradikardija yra normalus
požymis. Stipriai mušantis pulsas – sepsio reiškinys atletams ir asmenims,
vartojantiems beta-blokatorius.
požymis.

C – kraujotaka (3)
Arterinis kraujo spaudimas Kardiorespiratorinės sistemos pajėgumo
vertinimas
3. Pamatuoti Šis testavimas skirtas išsiaiškinti
kardiorespiratorinės sistemos pajėgumą
Kūno temperatūra atliekant fizinį krūvį. Vertinimo galimybės
Kūno temperatūra gali būti matuojama įvairiose vietose (ausyje, burnoje, varijuoja nuo specialių fizinio krūvio
pažastyje, tiesiojoje žarnoje). Naudojami kontaktiniai ir nekontaktiniai termometrai. protokolų, kurių metu registruojamas EKG,
Stacionaro pacientų temperatūra registruojama specialios formos dokumente. laktato koncentracija ir VO2max iki paprastų
Normali temperatūra svyruoja tarp 36,5 – 37,5 ̊C. Būklė kai teperatūra pakyla >37,5 ̊C ėjimo testų, kuriuos lengva atlikti ir jie
vadinama pireksija. nereikalauja specialios įrangos. Dažniausiai
Pireksijos metu padidėja metabolinis aktyvumas. Su kiekvienu 1 ̊Ckūno naudojami fizinio krūvio testai klinikinėje
teperatūros pakilimu, 10 procentų padidėja VO2 bei CO2 produkcija (Manthous et al 1995). praktikoje:
• 6 minučių ėjimo testas (angl. 6-minute
walk test) (Butland et al 1982).
• Greito ėjimo testas (angl. Shuttle walking
test) (Bradley et al 1982; Revill et al 1999;
Sungh et al 1992).

9
 9/30/2019

E – radiniai (1)
Odos spalvos pokyčiai Odos drėgnumas
Paskutinis objektyvaus ištyrimo komponentas apima, tam 1. Rausva arba raudona 1. Normali
tikrus pastebimus radinius kurie nebuvo fiksuojami ankstesnių 2. Melsva cianoziška 2. Drėgna (didelė kūno
ištyrimo dalių metu.
1. Pamatyti 3. Blyški (balta) temperatūra,
Apžiūrint veidą galimą įtarti eilę galimų patologijų, 4. Gelsva tirotoksikozė)
Pvz. apžiūrint burną nustatoma lūpų spalva, liežuvio Odos randai 3. Sausa (vyresnis
ypatybės, burnos gleivinė. 1. Pooperaciniai amžius, miksedema,
2. Po traumų CD, dehidratacija)
Galimi burnos pokyčiai 3. Po persirgtų ligų
• Lūpų cianozė (KS ar ŠKS nepakankamumas);
4. Odos praretėjimas
• Lūpų blyškumas būdingas anemijai;
• Blizgantis, atrofinis liežuvis būdingas esant vitamino B12
anemijai;
• Liežuvio apnašos būdingos virškinamojo trakto patologijai.

NAGŲ VERTINIMAS LAIKYSENOS VERTINIMAS

1. Išgaubti ir stambūs (pūlinės infekcinės ligos)
2. Supleišėję, išmarginti baltomis dėmėmis (geležies
trūkumo anemija, sunkios infekcinės ligos)
3. Smulkios kraujosrūvos po nagais (sepsinis
endokarditas)

10
 9/30/2019

KRŪTINĖS LĄSTOS FORMA

11