 Širdis

o Kraujotaka:
 Maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos (a. coronaria dextra et sinistra).
Kairioji vainikinė arterija yra didesnė už dešiniąją ir prasideda nuo aortos stormens.
Eina į kairę iki vainikinės vagos ir skyla tarpskilvelinę parakonalinę
(r. interventricularis paraconalis) ir apsukinę (r. circumflexus) šakas. Parakonalinė
šaka nusileidžia iki širdies viršūnės ir maitina kairio skilvelio sieną ir pertvarą.
Dešinioji vainikinė arterija prasideda aortos dešiniajame antyje. Nuo jos šakos- r.
interventricularis subsinuosus- dar atsišakoja pertvaros šakos (rami septales), kurios
maitina skilvelių pertvarą.
 Venos: veninis kraujas suteka į dešinįjį prieširdį per vainikinį sinusą, į kurį suteka
kraujas iš vidurinės širdies venos (v. cordis media), didžiosios širdies venos (v. cordis
magna) ir kairiojo prieširdžio įstrižinės venos (v. obliqua atrii sinistri). V. cordis media
guli tarpskilvėlinėje poantinėje vagoje (sulcus interventricularis subsinosus) ir
atsiveria į vainikinį antį (sinus coronarius) arba pas arklius į dešinį prieširdį. V. cordis
magna guli šalia kairios vainikinės arterijos, nusileidžia į parakonalinę vagą (sulcus
interventricularis paraconalis). Vidurinė šaka r. intermedius (v. marginis ventricularis
sinistri) guli ant kairiojo skilvelio krašto. Arklių ir mėsėdžių kairiojo prieširdžio įstrižinė
vena (v. obliqua atrii sinistri) surenka kraują iš kairiojo skilvelio sienos ir atsiveria į
vainikinį antį. Dešiniosios širdies venos (vv. cordis dextrae) surenka kraują iš
dešiniojo skilvelio ir atsiveria į dešinį prieširdį. Mažosios širdies venos (vv. cordis
minimae) yra smulkios ir atsiveria į visas širdies kameras ypač į prieširdžius.
o Inervacija:
 Širdis yra įnervuojama autonominės NS. Simpatiškai širdies rezginį (plexus cardiacus)
įnervuoja kakliniai širdies nervai (nn. cardiaci cervicales), kurie ateina iš kaklinio
krūtininio nervinio mazgo (ganglion cervithoracicum s. stellatum). Parasimpatiškai
inervuojama n. vagus pagalba, rami cardiac arba n. depressor.
o Limfos apykaita:
 Širdies audinį nusausina limfiniai kapiliarai, kurie susilieja į limfagysles po epikardu.
Jie eina link širdies pagrindo, kur suformuoja didesnes limfagysles, o jos nuteka į
priekinį (lnn. Mediastinales craniales) ir užpakalinį (lnn. Mediastinales caudales)
(užpakalinių neturi mėsėdžiai) tarpusienio limfinius mazgus. Tarpusienio priekinis ir
užpakalinis limfiniai mazgai suteka į tarpusienio limfinį centrą (lymphocentrum
mediastinale), iš kurio limfa suteka į krūtinės lataką (ductus thoracicus). Taip pat iš
širdies limfa suteka į dešiniuosius (lnn. Tracheobrachialis (bifucarotionis) dextri),
kairiuosius (lnn. Tracheobrachialis (bifucarotionis) sinistri) (neturi smulkūs
atrajotojai), vidurinius (lnn. Tracheobrachialis (bifucarotionis) medii) (neturi
smulkūs atrajotojai) ir priekinius (lnn. Tracheobrachialis (bifucarotionis) craniales)
trachėjinius bronchų limfinius mazgus. Šie limfiniai mazgai priklauso bronchų
limfiniam centrui (lymphocentrum bronchale). Iš šio LC limfa suteka į priekinius ir
vidurinius tarpusienio limfinius mazgus arba tiesiai į krūtinės lataką.
 Blužnis
o Kraujotaka
 Maitina blužnies arterija (a. lenialis), kuri atsišakoja nuo pilvinės arterijos (a. celiaca)
 Į blužnies veną (v. lienalis) suteka:
 Kasos v. (vv. pancreatice)
 Taukinės šaka (r. epiploicus) (ru)
 Dešinioji didžiojo prieskrandžio v. (v. ruminalis dextra) (ru)
 o Šoninės šakos (r. collateralis) (ru)
 Tinklainio v. (v. reticularis) (ru)
 Kairioji didžiojo prieskrandžio v. (v. ruminalis sinistra) (ru)
 Užpakalinė stemplės (v. esophagea caudalis)
 Kairioji skrandžio v. (v. gastrica sinistra) (car, su, ru)
 Kairioji skrandinė taukinės v. (gastroepiploica sinistra)
 Trumposios skrandžio v. (v. gastrice breve) (car, su, eq)
o Inervacija
 Blužnis parasimpatiškai inervuoja N. vagus (truncus vagalis dorsalis). Simpatiškai
įnervuoja plexus lienalis išeinantis iš plexus celiacus)
o Limfos apykaita
 Blužnies limfinis mazgas (lnn.lienales)-> pilvinis limfinis centras (lymphocentrum
celiacum)-> suteka į vidurių kamieną (truncus visceralis) arba tiesiai juosmeninę
cisterną
 Inkstai
o Kraujotaka
 Maitina inkstų arterija (a. renalis), kuri atsišakoja nuo pilvo aortos (aorta
abdominalis). Inkstų arterija vėliau skyla į smulkesnesnes tarpskiltelines arterijas.
 Inkstų vena (v. renalis) atsiveria į kaudalinę tuščiąją veną (v. cava caudalis). Į inkstų
veną atsiveria :
 Užpakalinė antinksčių šaka (ru,eq) (r. adreanlis caudalis)
 Kairioji sėklidės/kiaušidės vena (car) (v. testicularis/ovarica sinistra)
o Inervacija
 Parasimpatiškai inervuoja nervus truncus vagalis ventralis, inkstų šakos rami renales.
gauna simpatines ir parasimpatines skaidulas iš saulės rezginio – plexus solaris,kuris
pasiekia organą kartu su inkstų arterijomis. Saulės rezginio užuomazginės skaidulos
kaip spinduliai eina į pilvo ertmės organus (šiuo atveju, inkstus) ir sudaro inkstų
nervinį rezginį (plexus renalis)
o Limfos apykaita:
 Limfa suteka į inkstų limfinius mazgus (lnn.reanels), iš mazgų suteka į juosmens
limfinį centrą (lymphocentrum lumbale), o iš jo limfa suteka į juosmens kamieną
(truncus lumbale)
 Šlapimtakiai
o Kraujotaka:
 Mėsėdžiai:
 Patinai:
 Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
o Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna) – šakojasi į:
o Priešinės liaukos arterija (a.prostatica) – kuri šakojasi į :
 Sėklatakio arterija (a.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį; šakojasi į:
 Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis) –
maitina šlapimo pūslę. Šakojasi į:
o Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina
šlapimtakį.
 Patelės:
 Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
 Makšties arterija (a.vaginalis) – maitina makšties išorinę sieną. Šakojasi į:
 o Gimdos arterija (a.uterina) – maitina gimdą. Šakojasi į:
 Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis) – maitina
šlapimo pūslę. Šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina šlapimtakį.
 Galvijai:
 Patinai:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
 Bambos arterija (a.umbilicalis) – šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina šlapimtakį.
 Priešinės liaukos arterija (a.prostatica) – šakojasi į: (patinams)
 Sėklatakio šaka (r.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį. Ji dar šakojasi:
o Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)
– maitina šlapimo pūslę. Šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) –
maitina šlapimtakį.
 Patelės:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
 Bambos arterija (a.umbilicalis) – šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina šlapimtakį.
 Makšties arterija (a.vaginalis) maitina makštį, šakojasi į:
(patelėms)
 Gimdos šaka (r.uterinus) – maitina gimdą. Šakojasi į:
o Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)
– maitina šlapimo pūslę. Šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) –
maitina šlapimtakį.
 Kiaulės :
 Patinai:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
 Bambos arterija (a.umbilicalis) – šakojasi į:
 Sėklatakio arterija (a.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį. O nuo jos atsišakoja: (patinams)
o Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina
šlapimtakius.
 Priešinės liaukos arterija (a.prostatica) – šakojasi į: (patinams)
 Sėklatakio šaka (r.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį. Ji dar šakojasi:
o Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)
– maitina šlapimo pūslę. Šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) –
maitina šlapimtakį.
 Patelės:
 Arkliai:
 Patinai: taip pat, kaip mėsėdžių +:
 Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
o Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna) – šakojasi į:
 Bambos arterija (a.umbilicalis) – šakojasi į:
 Sėklatakio arterija (a.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį. O nuo jos atsišakoja: (patinams)
 o Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina
šlapimtakius.

 Patelės:
 Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)
 Makšties arterija (a.vaginalis) – maitina makšties išorinę sieną. Šakojasi į:
o Gimdos arterija (a.uterina) – maitina gimdą. Šakojasi į:
 Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis) – maitina
šlapimo pūslę. Šakojasi į:
 Šlapimtakio šaka (r.uretericus) – maitina šlapimtakį.
o Inervacija:
 parsimpatiškai ir simpatiškai yra inervuojamas šlapimtakio rezginio plexus uretericus,
kuris pagrinde skaidulas gauna iš plexus renalis
o Limfos apykaita
 Šlapimtakio limfagyslės suteka į juosmens limfinį centrą (lymphocentrum lumbale)->
juosmens kamienai (trunci lumbales)
 Šlapimo pūslė
o Kraujotaka:
 Visiems:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna) (arkliams šakojasi į vidinę
gaktos arteriją (a. pudenda interna), o toliau taip pat)
 Bambos arterija (a.umbilicalis) – šakojasi į:
 Priekines pūslės arterijas (aa.vesicales craniales) –
maitina šlapimo pūslę
 Patelės:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna) (kumelėms ir mėsėdėms
šakojasi į vidinę gaktos arteriją (a. pudenda interna), o toliau taip
pat)
 Makšties arterija (a.vaginalis) maitina makštį, šakojasi į:
(patelėms)
 Gimdos šaka (r.uterinus) – maitina gimdą. Šakojasi į:
o Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)
– maitina šlapimo pūslę
 Patinai:
o Vidinė klubo arterija (a. iliaca interna)(arkliams mėsėdžiams šakojasi į
vidinę gaktos arteriją (a. pudenda interna), o toliau taip pat)
 Priešinės liaukos arterija (a.prostatica) – šakojasi į: (patinams)
 Sėklatakio šaka (r.ductus deferentis) – maitina
sėklatakį. Ji dar šakojasi:
o Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)
– maitina šlapimo pūslę.
o Inervacija
 Parasimpatiškai inervuojama pars sacralis nervinėmis skaidulomis, kurios suformuoja
dubens nervus nn. pelvini, kurie suformuoja dubens nervinį mazgą ganglia pelvna,
kuris įeina į plexus pelvinus(šis rezginys yra mišrus turi tiek parasimpatinių tiek
simpatinių skaidulų todėl įnervuoja ir simpatiškai), iš kurio užiomazginės skaidulos ir
įnervuoja šlapimo pūslę,
o Limfos apykaita
  Limfa suteka į pūslės limfinį mazgą (lnn.vesicales)-> užpakalinis žarnų pasaito limfinis
centras (lymphocentrum mesentericum caudale)
 Šlaplė
o Kraujotaka
 Mėsėdžių patinams šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna)-> Priešinės liaukos arterija (a.prostatica)-> Užpakalinė
pūslės arterija
-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę
Mėsėdžių patelėms šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis)-> Gimdos arterija
(a.uterina)-> Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)-> Šlaplės šaka
(r.urethralis) – maitina šlaplę.
Bendrai visiems mėsėdžiams: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Šlaplės
arterija (a.urethralis) – maitina šlaplės kaudalinę dalį
 Eržilams šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija
(a.pudenda interna)-> Priešinės liaukos arterija (a.prostatica)-> Užpakalinė pūslės
arterija
-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę
 Kumelėms šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija
(a.pudenda interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis)-> Gimdos arterija (a.uterina)-
> Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis caudalis)-> Šlaplės šaka (r.urethralis) –
maitina šlaplę.
 Kuiliams šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Priešinės liaukos arterija
(a.prostatica)-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę
 Kiaulėms šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Makšties arterija
(a.vaginalis)-> Gimdos arterija (a.uterina)-> Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis
caudalis)-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę.
 Bendrai kiaulėms: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija
(a.pudenda interna)-> Šlaplės arterija (a.urethralis) – maitina šlaplės kaudalinę dalį
 Buliams šakojasi: : Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Priešinės liaukos arterija
(a.prostatica)-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę
 Karvėms šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Makšties arterija
(a.vaginalis)-> Gimdos arterija (a.uterina)-> Užpakalinė pūslės arterija (a.vesicalis
caudalis)-> Šlaplės šaka (r.urethralis) – maitina šlaplę.
 Bendrai galvijams šakojasi: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna)-> Šlaplės arterija (a.urethralis) patelėms maitina
kaudalinę šlaplės dalį, o patinams – dubeninę šlaplės dalį (pars pelvina).
o Inervacija
 Šlaplės raumenų valdomas susitraukimas yra užtikrinamas gaktinio nervo
(n.pudendus) somatinių skaidulų. Parasimpatiškai dubens nervų nn. pelvini (įeina į
gaglia pelvina, o šis įeina į plexus pelvinus). Simpatiškai inervuoja dubens rezginio
plexus pelvinus (nn. pelvini +n. hypogastricus). Raumenų susitraukimas užtikrinamas
gaktinio nervo n.pudendus pagalba
o Limfos apykaita
 Limfa suteka į juosmens limfinį centrą (lymphocentrum lumbale)-> juosmens
kamienai (trunci lumbales)
 Kiaušidės
o Kraujotaka:
 Pilvo aorta (aorta abdominalis)-> Kiaušidžių arterija (a. ovarica)
 o Inervacija
 pagrinde inervuoja kiaušidės rezginys plexus ovaricus, kuris gauna skaidulas iš plexus
aorticus abdominalis (pilvo aortos rezginys). Taip pat dar gauna skaidulas iš plexus
mesentericus caudalis (užpakalinis pasaito rezginys) ir Nn. splanchnici lumbales
(juosmeniniai vidurių nervai). Šis rezginys gali būti suskirstytas į kiaušidės,
kiaušintakio ir gimdos rezginius. Taip pat yra dubens rezginys plexus pelvinus, kuris
yra mišrus autonominis rezginys, kuriame yra simpatinės skaidulos iš n.
hypogastricus ir parasimpatinės skaidulos iš nn. pelvini. Šis rezginys priklauso
simpatinio kamieno pilvo daliai. N. hypogastricus išeina iš plexus mesentericus
caudalis. Jis prasideda iš užpakalinio pasaitinio nervinio mazgo – ggl. mesentericus
caudalis
o Limfos apykaita
 Kiaušidės limfinis mazgas (lnn.ovaricus)-> juosmens limfinis centras (lymphocentrum
lumbale)-> juosmens kamienai (trunci lumbales)
 Gimda
o Kraujotaka
 Kumelės ir mėsėdės: Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija
(a.pudenda interna)->Makšties arterija (a.vaginalis)-> Gimdos arterija (a.uterina)
(pas kumeles gimdos šaka (r.uterinus))
 Kiaulės ir karvės:
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Bambos arterija (a.umbilicalis)-> Gimdos
arterija (a.uterina)
2) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis)-> Gimdos
šaka (r.uterinus) – maitina gimdą
 Tik kumelės: Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Gimdos arterija (a.uterina) –
maitina gimdos kūną ir ragus.
 Tik mėsėdės: Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Gilioji šlauninė arterija
(a.profunda femoris)-> Gaktinis pilvo sienos kamienas (truncus
pudendoepigastricus)-> Užpakalinė pilvo sienos arterija (a.epigastrica caudalis)->
Apvaliojo gimdos raiščio arterija (a.lig.teretis uteri) – maitina apvalųjį gimdos raištį.
o Inervacija
 įnervuojama gimdos ir makšties rezginio - plexus uterovaginalis. Pastarasis atsišakoja
nuo plexus pelvinus, Ties gimdos kakleliu,duoda šakas į makštį (nn. vaginales –
makštiniai nervai) ir gimdą
o Limfos apykaita
 Gimdos limfinis mazgas (lnn.uterinus)-> klubinis kryžmens limfinis centras
(lymphocentrum iliosacrale)-> juosmeninė cisterna
 Makštis
o Kraujotaka
 Mėsėdės:
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis) – maitina makšties išorinę sieną
2) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Varputės arterija (a.clitoridis)-> Stormeninė prieangio arterija (a.bulbi
vestibuli) – maitina makšties prieangį ir stormenį
 Kumelės:
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis) – maitina makšties išorinę sieną
 2) ) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Makšties prieangio šaka (r.vestibularis) – maitina makšties prieangį
3) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Stormeninė prieangio arterija (a.bulbi vestibuli) – maitina makšties
prieangį ir stormenį
 Kiaulės
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis) maitina
makštį
2) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Varputės arterija (a.clitoridis)->
Stormeninė prieangio arterija (a.bulbi vestibuli) – maitina makšties prieangį ir
stormenį
 Karvės:
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Makšties arterija (a.vaginalis) maitina
makštį
2) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Makšties prieangio arterija (a.vestibularis) – maitna makšties prieangio
sienas
3) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Varputės arterija (a.clitoridis)-> Stormeninė prieangio arterija (a.bulbi
vestibuli) – maitina makšties prieangį ir stormenį
o Inervacija
 įnervuojama gimdos ir makšties rezginio - plexus uterovaginalis. Pastarasis atsišakoja
nuo plexus pelvinus, Ties gimdos kakleliu,duoda šakas į makštį (nn. vaginales –
makštiniai nervai) ir gimdą
o Limfos apykaita

 Išoriniai lytiniai organai
o Kraujotaka
 Mėsėdžių varputė:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Varputės arterija (a.clitoridis) MAITINA VARPUTĘ -> Gilioji varputės arterija
(a.profunda clitoridis) – maitina varputės akytkūnį/ Dorsalinė varputės arterija
(a.dorsalis clitoridis) – maitina varputės galvutę ir kūną
 Mėsėdžių lytinės lūpos:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Dorsalinė lūpų šaka (r.labialis
dorsalis) – maitina lytines lūpas.
 Kumelių varputė:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Užpakalinė strėnų arterija (a.glutea
caudalis)-> Užtvarinė arterija (a.obturatoria)-> Vidurinė varputės arterija
(a.clitoridis media) – į varputės kojytes -> Gilioji varputės arterija (a.profunda
clitoridis) – maitina varputės akytkūnį/ Viršutinė varputės arterija (a.dorsalis
clitoridis) – maitina varputės kūną, galvutę
 Kumelių lytinės lūpos:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Dorsalinė lūpų šaka (r.labialis
dorsalis) – maitina lytines lūpas.
 Kiaulių varputė:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Varputės arterija (a.clitoridis) MAITINA VARPUTĘ -> Gilioji varputės arterija
(a.profunda clitoridis) – maitina varputės akytkūnį/ Dorsalinė varputės arterija
(a.dorsalis clitoridis) – maitina varputės galvutę ir kūną
 Kiaulių lytinės lūpos:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Užpakalinė tiesiosios žarnos
arterija (a.rectalis caudalis)-> Dorsalinė lūpų šaka (r.labialis dorsalis)
 Karvių varputė:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Varputės arterija (a.clitoridis) MAITINA VARPUTĘ -> Gilioji varputės arterija
(a.profunda clitoridis) – maitina varputės akytkūnį/ Dorsalinė varputės arterija
(a.dorsalis clitoridis) – maitina varputės galvutę ir kūną
 Karvių lytinė lūpos:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Dorsalinė lūpų šaka (r.labialis
dorsalis) – maitina lytines lūpas.
o Inervacija:
 įnervuoja varputės akytkūnio nervai – nn. corporis cavernosi clitoridis, kurie
atsišakoja nuo gimdos ir makšties rezginio plexus uterovaginalis. PNS įnervuoja
gaktinis šlaunies nervas – n. genitofemoralis (bo eq su) bei ilioguinalis caudalis (tik
car) ,kurie atsišakoja nuo L3 ramus ventralis bei gaktinis šlaunies nervas
-n.genitofemoralis (car) L4-5 ramus ventralis bei gaktinis nervas – n.pudendus
formuojamas S3-5 nervinių ataugos.
o Limfos apykaita
 Sėklidės
o Kraujotaka
 Sėklidžių arterija (a.testecularis), kuri atsišakoja nuoo pilvo aortos (aorta
abdominalis)
 Sėklidžių vena (v.testecularis), kuri atskyla nuo užpakalinės tuščiosios venos (v. cava
caudalis)
 Arkliai:
Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Sėklidės keliamojo raumens arterija
(a.cremastica) – maitina sėklidės keliamąjį raumenį
 Galvijai:
Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Gilioji šlauninė arterija (a.profunda
femoris)-> Gaktinis pilvo sienos kamienas (truncus pudendoepigastricus)-> Sėklidės
keliamojo raumens arterija (a.cramasterica) – maitina sėklidės keliamąjį raumenį
 Mėsėdžiai, galvijai ir kuiliai:
Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Gilioji šlauninė arterija (a.profunda
femoris)-> Gaktinis pilvo sienos kamienas (truncus pudendoepigastricus)->
Užpakalinė pilvo sienos arterija (a.epigastrica caudalis)-> Sėklidės keliamojo
raumens arterija (a.cremasterica) – maitina sėklidės keliamąjį raumenį
o Inervacija
 Iš ans, parasynthetic fibres from vagal nerve and pelvic plexus, sympathetic fibres
from caudal mesenteric plexus and pelvic plexus
o Limfos apykaita
  Aortos juosmeniniai limfiniai mazgai (lnn.lumbales aortici)-> juosmens limfinis
centras (lymphocentri lumbale)-> juosmens kamienai (trunci lumbales)
 Kuiliams: sėklidės limfinis mazgas (ln.testicularis)-> juosmens limfinis centras
(lymphocentri lumbale)-> juosmens kamienai (trunci lumbales)
 Lytinė varpa
o Kraujotaka
 Mėsėdžiai
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna) -> Varpos arterija (a.penis) – į varpą -> Stormeninė varpos arterija (a.bulbi
penis) – maitina varpos stormenį (bulbus penis) ir kempinkūnį (corpus spongiosum)/
Gilioji varpos arterija (a.profunda penis) – maitina akytkūnį (corpus
cavernosum)/Dorsalinė varpos arterija (a.dorsalis penis) – maitina varpos galvutę ir
varpos kūną
2) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Priekinė varpos arterija (a.penis cranialis) – maitina varpą.
 Arkliai
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Užpakalinė strėnų arterija (a.glutea
caudalis)-> Užtvarinė arterija (a.obturatoria)-> Vidurinė varpos arterija (a. penis
media) – maitina vidurinę varpos dalį.
2) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna) -> Varpos arterija (a.penis) – į varpą -> Stormeninė varpos arterija (a.bulbi
penis) – maitina varpos stormenį (bulbus penis) ir kempinkūnį (corpus spongiosum)/
Gilioji varpos arterija (a.profunda penis) – maitina akytkūnį (corpus
cavernosum)/Dorsalinė varpos arterija (a.dorsalis penis) – maitina varpos galvutę ir
varpos kūną
3) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Priekinė varpos arterija (a.penis cranialis) – maitina varpą.
4) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Paviršinė užpakalinė pilvo sienos arterija (a.epigastrica caudalis
superfacialis)-> Apyvarpės šakos (r.preputiales) – maitina apyvarpę
Kuiliai
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Varpos arterija (a.penis) – į varpą ->
Stormeninė varpos arterija (a.bulbi penis) – maitina varpos stormenį (bulbus penis)
ir kempinkūnį (corpus spongiosum)/ Gilioji varpos arterija (a.profunda penis) –
maitina akytkūnį (corpus cavernosum)/Dorsalinė varpos arterija (a.dorsalis penis) –
maitina varpos galvutę ir varpos kūną
2) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Priekinė varpos arterija (a.penis cranialis) – maitina varpą.
 Galvijai
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Varpos arterija (a.penis) – į varpą ->
Stormeninė varpos arterija (a.bulbi penis) – maitina varpos stormenį (bulbus penis)
ir kempinkūnį (corpus spongiosum)/ Gilioji varpos arterija (a.profunda penis) –
maitina akytkūnį (corpus cavernosum)/Dorsalinė varpos arterija (a.dorsalis penis) –
maitina varpos galvutę ir varpos kūną
2) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Priekinė varpos arterija (a.penis cranialis) – maitina varpą.
3) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Paviršinė užpakalinė pilvo sienos arterija (a.epigastrica caudalis
superfacialis)-> Apyvarpės šakos (r.preputiales) – maitina apyvarpę
 o Inervacija
 Pudendal nerve- parasympathetic
o Limfos apykaita
 Paviršiniai kirkšnies limfiniai mazgai (lnn. Inguinales superficiales)-> Kirkšninis
šlaunies limfinis centras (lymphocentrum inguinofemorale)-> Klubinis kryžmens
limfinis centras (lymphocentrum iliosacrale)
 Kapšelis
o Kraujotaka
 Mėsėdžiai
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Dorsalinė kapšelio
šaka (r.scrotales dorsales) – maitina kapšelį
2) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Apatinė kapšelio šaka (r. Scrotalis ventralis) – maitina kapšelį
 Arkliai
Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Apatinė kapšelio šaka (r. Scrotalis ventralis) – maitina kapšelį
 Kuiliai:
1) Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda
interna)-> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Užpakalinė tiesiosios
žarnos arterija (a.rectalis caudalis)-> Dorsalinė kapšelio šaka (r.scrotales dorsales)
– maitina kapšelį
2) Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Apatinė kapšelio šaka (r. Scrotalis ventralis) – maitina kapšelį
 Galvijai:
Išorinė klubo arterija (a.iliaca externa)-> Išorinė gaktos arterija (a.pudenda
externa)-> Apatinė kapšelio šaka (r. Scrotalis ventralis) – maitina kapšelį
o Inervacija
 Mėsėdžių:
 PNS 4-5 juosmeniniai nervai (n. Lumbalis IV-V)-> Ventralinė šaka (r. ventralis)-
> gaktinis šlaunies nervas (n. Genitofemoralis) inervuoja kapšelį
 PNS 1 juosmeninio nervo ventralinė šaka-> priekinis klubinis papilvės nervas
(n. Iliohypogastricus cranialis)
 PNS 2 juosmeninio nervo ventralinė šaka-> užpakalinis klubinis papilvės
nervas (n. Iliohypogastricus caudalis)
 PNS 3 juosmeninio nervo ventralinė šaka-> klubinis kirkšnies nervas (n.
Ilioinguinalis caudalis)
 Buliai, eržilai kuiliai:
 PNS 3 juosmeninis nervas (n. Lumbalis III)-> Ventralinė šaka (r. ventralis)->
gaktinis šlaunies nervas (n. Genitofemoralis) inervuoja kapšelį
 PNS 1 juosmeninio nervo ventralinė šaka-> klubinis papilvės nervas (n.
Iliohypogastricus)
 PNS 2 juosmeninio nervo ventralinė šaka-> klubinis kirkšnies nervas (n.
Ilioinguinalis)
o Limfos apykaita:
 Limfa suteka į kapšelio limfinį mazgą (lnn. Scrotales) (paviršiniai kirkšnies limfiniai
mazgai (lnn. Inguinales superficiales))-> kirkšninis šlaunies limfinis centras
 (lymphocentrum inguinofemorales)-> klubinis kryžmens limfinis centras
(lymphocentrum iliosacrale)-> juosmens kamienas (trunci lumbales)
 Priedinės lytinės liaukos
o Kraujotaka
 vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> (arkliams ir mėsėdžiams Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna))-> Priešinės liaukos arterija (a.prostatica)
o Inervacija
o Limfos apykaita
 Patinų lytinių organų inervacija:
PNS
Kryžmeniniai nervai
S2-4 rami ventrales Gaktinis nervas (n. pudendus) šakos: n. Dorsalis penis - dorsalinis varpos
nervas; ramus preputialis et scrotalis – a-pyvarpinė kapšelio šaka;
Šaka, jungianti su užpakaliniu šlaunies odos nervu (ramus communicans cum n. Cutaneo
femoris caudali) inervuoja kopuliacijos organus, išangės ir tarpvietės raumenis, tos srities odą.
S1-3 rami ventrales Tarpvietės nervai (nn. perineales): gilusis (n. Perinealis profundus) ir
paviršinis (n. Perinealis superficialis), kurio šakos: dorsaliniai kapšelio nervai (nn. Scrotales
dorsalis)
Juosmeniniai nervai (L6-7)
Klubinis papilvės nervas (n. iliohypogastricus) – inervuoja kapšelį
Klubinis kirkšnies nervas (n. ilioinguinalis) – inervuoja kapšelį
Gaktinis šlaunies nervas (n. genitofemoralis) – inervuoja išorinius lytinius organus, m.
cremaster, kapšelį, apyvarpę
ANS – iš dubens nervinio mazgo (ggl. pelvina) išeina užmazginės nervinės skaidulos ir
inervuoja lytinius organus

 Plonosios žarnos
o Kraujotaka
 Pilvinė arterija (a. celiaca)-> Kepenų arterija (a.hepatica)-> Dvilikapirštinė
skrandžio arterija (a.gastroduodenalis)-> Priekinė dvylikapirštė kasos arterija
(a.pancreaticoduodenalis cranialis) - maitina 12pirštės žarnos pradžią
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Užpakalinė
dvylikapirštinė kasos arterija (a.pancreaticoduodenalis caudalis) – maitina kasą ir
dvylikapirštę žarną
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Klubinės žarnos arterijos
(aa.ilei) – maitina klubinę žarną
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Tuščiosios žarnos
arterijos (aa.jejunales) – maitina tuščiosios žarnos pasaitą
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Šoninė šaka
(r.collateralis) – maitina tuščiosios žarnos pasaitą. (tik stambių galvijų)
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Gaubtinės klubinės
žarnos arterija (a.ileocolica)-> Priešpasaitinės klubinės žarnos šaka (r. ilei
antimesenterialis) – maitina tuščiąją žarną. (turi tik galvijai ir mėsėdžiai)
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Klubinės žarnos arterijos
(aa.ilei) – maitina klubinę žarną
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Gaubtinės klubinės
žarnos arterija (a.ileocolica)-> Pasaitinė klubinės žarnos šaka (r.ilei mesenterialis) –
maitina klubinės žarnos pasaitą
o Inervacija
 o Limfos apykaita
 Kasos-dvylikapirštės žarnos l.m (lnn.prancreatoduodenales)-> Pilvinis limfinis
centras (lymphocentrum celiacum)-> suteka į vidurių kamieną arba juosmeninę
cisterną
 Tuščiosios žarnos l.m (lnn.jejunales)-> Priekinis žarnų pasaito limfinis centras
(lymphocentrum masentericum craniale)-> žarnų kamienas (truncus intestinalis)
 Klubinės-gaubtinės žarnos l.m (lnn.ileocolici)-> Priekinis žarnų pasaito limfinis
centras (lymphocentrum masentericum craniale)-> žarnų kamienas (truncus
intestinalis)
 Storosios žarnos
o Kraujotaka
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Gaubtinės klubinės
žarnos arterija (a.ileocolica)-> Gaubtinės žarnos šaka (r.colicus) – maitina kylančiąją
gaubtinės žarnos dalį (colon ascendens). Kiaulėms maitina įcentrines vijas (gyri
centripetales), o arkliams maitina apatinę gaubtinę žarną (colon ventrale) /
Gaubtinės žarnos šakos (rr.colici) – maitina artimąsias kilpas (ansa proximalis) ir
įcentrines vijas (gyri centripetales). (turi tik galvijai / Dešniosios gaubtinės žarnos
arterijos (aa.colicae dextrae) – maitina išcentrines vijas (gyri centrifugales) ir
distalines kilpas (ansa distalis). (turi tik galvijai
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Dešnioji gaubtinės
žarnos arterija (a.colica dextra) – maitina kylančiąją gaubtinę žarną (colon
ascendens), o arkliams dorsalinę gaubtinę žarną (colon dorsale)
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Vidurinė gaubtinės
žarnos arterija (a.colica media) – maitina skersinę gaubtinę žarną (colon
transversum), mėsėdžiams ir galvijams – nusileidžiančiąją gaubtinę žarną (colon
descendens)
 Užpakalinė žarnų pasaito arterija (a.mesenterica caudalis)-> Kairioji gaubtinės
žarnos arterija (a.colica sinistra) – maitina nusileidžiančiąją gaubtinės žarnos dalį
(colon descendens)-> Riestinės arterijos (aa.sigmoideae) – maitina S formos
gaubtinę žarną(colon sigmoiddeum)
 Užpakalinė žarnų pasaito arterija (a.mesenterica caudalis)-> Priekinė tiesiosios
žarnos arterija (a.rectalis cranialis) – maitina tiesiąją žarną
 Patinams:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> (arkliams ir mėsėdžiams Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna))-> Priešinės liaukos arterija (a.prostatica)-> Sėklatakio
arterija (a.ductus deferentis)-> Vidurinė tiesios žarnos arterija (a.rectalis media) –
maitina vidinę tiesiąją žarną
 Patelėms:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> (arkliams ir mėsėdžiams Vidinė gaktos
arterija (a.pudenda interna))-> Makšties arterija (a.vaginalis)-> Vidurinė tiesios
žarnos arterija (a.rectalis media) – maitina vidinę tiesiąją žarną
 Visiems:
Vidinė klubo arterija (a.iliaca interna)-> Vidinė gaktos arterija (a.pudenda interna)-
> Apatinė tarpvietės arterija (a.perinealis ventralis)-> Dorsalinė kapšelio šaka
(r.scrotales dorsales)/ Dorsalinė lūpų šaka (r.labialis dorsalis)-> Užpakalinė
tiesiosios žarnos arterija (a.rectalis caudalis) – maitina išangės kanalą ir tiesiąją
žarną
 Priekinė žarnų pasaito arterija (a.messenterica cranialis)-> Gaubtinės klubinės
žarnos arterija (a.ileocolica)-> Aklosios žarnos arterija (a. cecalis) – maitina akląją
 žarną. (arkliai neturi) / Vidinė aklosios žarnos arterija (a.cecalis medialis) – maitina
aklosios žarnos vidinę pusę. (turi tik arkliai) / Išorinė aklosios žarnos arterija (a.
cecalis lateralis) – maitina aklosios žarnos išorinę pusę. (turi tik arkliai)
o Inervacija
o Limfos apykaita
 Klubinės-gaubtinės žarnos l.m (lnn.ileocolici)-> Priekinis žarnų pasaito limfinis
centras (lymphocentrum masentericum craniale)-> žarnų kamienas (truncus
intestinalis)
 Gaubtinės žarnos l.m (lnn.colici) -> Priekinis žarnų pasaito limfinis centras
(lymphocentrum masentericum craniale)-> žarnų kamienas (truncus intestinalis)
 Užpakaliniai žarnų pasaito l.m (lnn. Mesenterici caudales)-> Užpakalinis žarnų
pasaito limfinis centras (lymphocentrum mesentericum caudale) (tiesioji ir
gaubtinė žarnos)
 Aklosios žarnos l.m (lnn.cecales)-> Priekinis žarnų pasaito limfinis centras
(lymphocentrum masentericum craniale)-> žarnų kamienas (truncus intestinalis)
 Žarnų inervacija:
ANS Simpatinė dalis: Plexus entericus – plonosios žarnos rezginys ir Užpakalinis pasaito
rezginys Plexus mesentericus caudalis iš saulės rezginio (plexus solaris) užuomazginės
skaidulos iki organų – žarnų.
ANS parasimpatinė dalis (pars sacralis) – iš dubens nervinio mazgo (ggl. pelvina) išeina
užmazginės nervinės skaidulos ir inervuoja storosios žarnos užpakalinį galą
ANS Parasimpatinė dalis (pars cranialis): X klajoklio nervo ikimazginės skaidulos pasieka
distalinį nervinį mazgą (ggl. distale); iš jo užuomazginės nervinės skaidulos pasiekia truncus
vagosymphaticus, šakojasi į truncus vagalis dorsalis ir inervuoja. žarnas.
PNS – kryžmeninai nervai (S3-5) inervuoja kaudalinę tiesiosios žarnos dalį, analinę angą,
tarpvietės odą ir raumenis
S3-5 rami ventrales Užpakalinis tiesiosios žarnos nervas (n. rectalis caudalis) inervuoja
kaudalinę tiesiosios žarnos dalį, analinės angos sfinkterį ir odą aplink

 Kasa
o Kraujotaka:
 Maitina kairę kasos skiltį kepenų arterijos (kuri atskyla nuo pilvinės arterijos) kasos
šakos (rr. pancreatici);
 Maitina kairę kasos skiltį blužnies arterijos (kuri atskyla nuo pilvinės arterijos) kasos
šakos (rr. pancreatici);
 Maitina dešinę kasos skiltį (TIK GALVIJŲ) kasos šakos (rr. pancreatici), kurios atskyla
nuo priekinės žarnų pasaito arterijos.
 Kepenų vartų venos (v. portae) kasos šakos (rr. pancreatici) surenka kraują iš kasos
(TIK PAS ARKLIUS).
 Į blužnies veną (kuri atsiveria į vartų veną) atsiveria kasos venos (vv. Pancreatice).
o Inervacija

ANS Simpatinio kamieno pilvo dalis (pars abdominalis) – Kasos rezginys plexus pancreaticus,
kuris ateina iš Saulės rezginio plexus solaris .
ANS Parasimpatinė dalis galvinė dalis (pars cranialis): X klajoklio nervo ikimazginės skaidulos
pasieka distalinį nervinį mazgą (ggl. distale); iš jo užuomazginės nervinės skaidulos pasiekia
truncus vagosymphaticus, šakojasi į truncus vagalis dorsalis ir inervuoja kasą.
o Limfos apykaita
  Kasos-dvylikapirštės žarnos l.m (lnn.prancreatoduodenales)-> Pilvinis limfinis
centras (lymphocentrum celiacum)-> suteka į vidurių kamieną arba juosmeninę
cisterną)
 Tešmuo
o Kraujotaka:
 Maitina išorinės gaktos arterijos (a. pudenda externa) (kuri atskyla nuo išorinės
klubo arterijos (a. iliaca externa)) apatinė lūpų šaka (a. labialis ventralis/ a.
mammaria caudalis).
 Maitina išorinės gaktos arterijos (a. pudenda externa) (kuri atskyla nuo išorinės
klubo arterijos (a. iliaca externa)) paviršinė užpakalinė pilvo sienos arterija (a.
epigastrica caudalis superficialis/ a. mammaria cranialis), kuri dar šakojasi į pieno
liaukos šakas (rr. mammarii).
 Venos
o Inervacija:
 Klubinis papilvės nervas – n. Iliohypgastricus (L. lumbalis L1 ramus ventralis)
 Klubinis kirkšnies nervas – N. Ilioinguinalis (L. lumbalis L2 ramus ventralis);
 Gaktinis šlaunies nervas – N. Genitofemoralis (L. lumbalis L3 ramus ventralis) jo
kaudalinė ir kranialinė šaka ramus caudalis et cranialis
 Gaktinio nervo N. Pudendus (N. Sacrales S2-4 ramus ventralis) – Pieno liauko šaka
Ramus mammarius
o Limfos apykaita
 Paviršiniai kirkšnies limfiniai mazgai (lnn. Inguinales superficiales)-> Kirkšninis
šlaunies limfinis centras (lymphocentrum inguinofemorale)-> Klubinis kryžmens
limfinis centras (lymphocentrum iliosacrale)
Širdis – tuščiaviduris, raumeninis organas, apsupta perikardo guli krūtinės ląstos tarpusienio tarpe.
Iš dorsalinės ir lateralinės pusių padengtas plaučiais.
Išorinė sandara (auselės, skilveliai, grioveliai, pagrindas, viršūnė)
Širdyje skiriami du paviršiai ir du kraštai:

 Dešinysis prieširdžių paviršius (facies atrialis)

 Kairysis auselių paviršius (facies auricularis)
 Dešiniojo skilvelio kraštas (margo ventricularis dexter)
 Kairiojo skilvelio kraštas (margo ventricularis sinister)
Išoriniai elementai:

 Auselės: dešinioji (auricula dextra) ir kairioji (auricula sinistra).

 Prieširdžiai: dešinysis (atrium dextra) ir kairysis (atrium sinistra).
 Skilveliai: dešinysis (ventriculus dextra) ir kairysis (ventriculus sinistra).
 Platesnis galas vadinamas širdies pagrindu (basis cordis) guli dorsaliai, o viršūnė (apex
cordis) ventraliai, netoli krūtinkaulio.
 Vagos: vainikinė (sulcus coronarius), kuri apjuosia širdį ir atskiria prieširdžius nuo skilvelių,
tarpskilvelinė parakonalinė (sulcus interventricularis paraconalis) ir tarpskilvelinė poantinė
vaga (sulcus interventricularis subsinuosus).
Vidinė sandara (prieširdžiai/skilveliai; angos; vožtuvai, stygos, raumenys)

 Dešinįjį (atrium dextrum) prieširdį nuo kairiojo (atrium sinistrum) skiria tarpprieširdinė
pertvara (septum interatriale).
 Su skilveliais komunikuoja per prieširdines skilvelio angas (ostium atrioventriculare dext. et
sin.).
 Dešinysis prieširdis (atrium dextra): iš išorės išskiriama galinė vaga (sulcus terminalis),
viduje – galinė skiauterė (crista terminalis).
Vaga ir skiauterė atskiria prieširdžio auselę nuo veninio ančio (sinus venarum cavarum). Į
antį atsiveria kranialinė ir kaudalinė tuščiosios venos (venae cavae cranialis et caudalis).
Žemiau užpakalinės tuščiosio venos angos (ostium venae cavae caudalis) yra vainikinis
antis (sinus coronarius) į kurį atsiveria širdies venos bei galvijų ir kiaulių kairioji lykinė vena
(v. azygos sinsitra) šis antis komunikuoja su veniniu ančiu.
Tarp tuščiųjų venų angų yra tarpveninis gumburas (tuberculum intervenosum). Ties
vainikiniu ančiu prieširdžių pertvaroje kaudaliai tuberculum intervenosum yra ovalioji
duobelė (fossa ovalis). Į kairiąją pusę nukreiptas prieširdžio įdubimas – prieširdžio auselė
(auricula dextra), jos sienas sudaro keteriniai raumenys – mm. pectinati.
 Kairysis prieširdis (atrium sinistra): Mažesnis. Į prieširdį grįžta arterinis kraujas iš plaučių
per plaučių venas vv. pulmonales kurios atsiveria per plaučių venų angas (ostia venarum
pulmonalium). Venų skaičius 5-8. Jo auselė (auricula sinistra) siekia plaučių kamieną.
Auselės (auricula sinistra) sienoje randami keteriniai raumenys (mm. pectinati). Vidinis
prieširdžių paviršius lygus.
 Dešinysis skilvelis (ventriculus dexter) nesiekia širdies smaigalio. Siena skirianti skilvelius –
septum interventriculare. Kraujas į jį iš dešiniojo prieširdžio patenka per dešiniąją
 prieširdinę skilvelio angą (ostium atrioventriculare dextrum), apie šią angą dėstosi dešinysis
prieširdinis skilvelio arba triburis vožtuvas (valva atrioventricularis dextra). Iš skilvelio
kraujas per arterinį kūgį (conus arteriosus) nuo kurio prasideda plaučių kamienas (truncus
pulmonalis) patenka į plaučius. Siena plonesnė už kairiojo skilvelio. Sienos vidiniame
paviršiuje randama mėsingos sijos (trabeculae carneae), kurios pereina į tris speninius
raumenis (mm. papillares magnus, parvi et subarteriosus) nuo kurių prasideda sausgyslinės
stygos (chordae tendineae) kurios tvirtinasi prie vožtuvų burių kraštų. Nuo tarpskilvelinės
pertvaros iki sienos eina dešinioji pertvaros krašto sija (trabecula septomarginalis dextra).
Apie plaučių kamieno angą yra plaučių kamieno vožtuvas (valva trunci pulmonales).
 Kairysis skilvelis (ventriculus sinister). Sienos raumenys storesni tris kartus už dešiniojo. Iš
kairiojo prieširdžio į skilvelį kraujas patenka pro prieširdine skilvelio angą (ostium
atrioventriculare sinistrum). Ją uždaro kairysis prieširdinis skilvelio vožtuvas (valva
atrioventricularis sinistra). Aortos anga (ostium aorte) kraujas išteka į aortą. Ją uždaro
vožtuvai (valva aortae). Sienos vidiniame paviršiuje randama mėsingos sijos (trabeculae
carneae), jų mažiau nei dešiniajame skilvelyje. Nuo tarpskilvelinės pertvaros iki dviejų
speninių raumenų (m. papillaris subauricularis; m. papillaris subatrialis) eina kairioji
pertvaros krašto sijos (trabeculae septomarginales sinistrae). Sausgyslinės stygos (chordae
tendinaea) prasideda nuo m. papillaris subauricularis et subatrialis ir tęsiasi iki kairiojo
prieširdinio skilvelio vožtuvo (valva atrioventricularis sinistra). Kylamoji aorta (aorta
ascendens) tuoj pat už vožtuvų turi aortos stormenį (bulbus aortae). Jis susidaro iš trijų
ančių (sinus aortae). Iš dešiniojo ančio atskyla a. coronaria dext., iš kairiojo a. coronaria sin.

Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos (a. coronaria dextra et sinistra).
Kairioji vainikinė arterija yra didesnė už dešiniąją ir prasideda nuo aortos stormens (bulbus
aortae) kairiajame aortos antyje. Suskyla į tarpskilvelinę parakonalinę (r. interventricularis
paraconalis) ir apsukinę šakas (r. circumflexus). Parakonalinė šaka nusileidžia parakonaline vaga iki
širdies viršūnės ir maitina kairio skilvelio sieną ir pertvarą. Arklių ir kiaulių apsukinė šaka eina
vainikine vaga į kaudalinę širdies pusę iki sulcus subsinuosus esančio širdies prieširdžių paviršiuje ir
čia pasibaigia. O mėsėdžių ir atrajotojų nusileidžia tarpskilveline poantine vaga iki širdies smaigalio
ir vadinama r. interventricularis subsinuosus. Nuo r. circumflexus pas mėsėdžius, kiaulės ir galvijus
atsišakoja r. intermedius (marginis ventricularis sinistri), kuri nusileidžia kairiuoju skilvelio kraštu.
Dešinoji vainikinė arterija (a. coronaria dextra) prasideda aortos dešiniajame antyje ir eina
vainikiniu grioveliu tarp dešinios auselės ir plaučių kamieno. Eina į širdies kranialinę pusę iki
tarpskilvelinės poantinės vagos mėsėdžių ir galvijų širdyse, o arklių, kiaulių ir kartais kačių leidžiasi
poantine vaga žemyn, šaka r. interventricularis subsinuosus, iki širdies viršūnės. Nuo r.
interventricularissubsinuosus atsišakoja pertvaros šakos (rami septales) eina į skilvelių pertvarą ir
ją maitina.
Širdies venos
Širdies veninis kraujas suteka į dešinįjį prieširdį per vainikinį antį (sinus coronarius), į kurį suteka
kraujas iš vidurinės širdies venos (v. cordis media), didžiosios širdies venos (v. cordis magna),
kairiojo prieširdžio įstrižinės venos (v. obliqua atrii sinistri). V. cordis media guli tarpskilvėlinėje
poantinėje vagoje (sulcus interventricularis subsinosus) ir atsiveria į vainikinį antį (sinus coronarius)
arba pas arklius į dešinį prieširdį. V. cordis magna guli šalia kairios vainikinės arterijos, nusileidžia į
parakonalinę vagą (sulcus interventricularis paraconalis). Vidurinė šaka r. intermedius (v. marginis
ventricularis sinistri) guli ant kairiojo skilvelio krašto. Arklių ir mėsėdžių kairiojo prieširdžio įstrižinė
vena (v. obliqua atrii sinistri) surenka kraują iš kairiojo skilvelio sienos ir atsiveria į vainikinį antį.
Dešiniosios širdies venos (vv. cordis dextrae) surenka kraują iš dešiniojo skilvelio ir atsiveria į dešinį
prieširdį. Mažosios širdies venos (vv. cordis minimae) yra smulkios ir atsiveria į visas širdies
kameras ypač į prieširdžius.

Raiščiai:

 Ligg. sternopericardiaca (ru) – širdiplėvės paviršinį skaidulinį sluoksnį su krūtinkauliu.

 Lig. sternopericardiacum (eq) – širdiplėvės paviršinį skaidulinį sluoksnį su krūtinkauliu.
 Lig. phrenicopericardiacum (ca, su) – širdiplėvės paviršinį skaidulinį sluoksnį su diafragma.
 Blužnies anatomija
Blužnis- parenchiminis, neporinis organas. Kaudaliai diafragmos, guli priekinėje kairiojoje pilvo
ertmės dalyje. Atrajotojams guli ant didžiojo prieskrandžio. Blužnis sudaryta iš stromos ir
parenchimos. Turi diafragminį ir visceralinį paviršius. Visceraliniame blužnies paviršiuje yra vartai
(hilus lienis), per kuriuos įeina kraujagyslės. Parenchimoje guli kraujagyslės ir įvairaus išsivystymo
laipsnio kraujo ląstelės. Iš arterijų kraujas išsilieja į parenchimą, o iš parenchimos patenka į venų
sinusus. Dėl tokios sandaros blužnis gali suugerti daug kraujo. Daugiausia kraujo sugeria vykstant
virškinimo procesui. Embrioniniu laikotarpiu blužnyje vystosi raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai, o
po gimimo- tik baltieji. Priklausomai nuo kraujo ląstelinų elementų pobūdžio, blužnies parenchima
skirstoma į raudonąją ir baltąją. Blužnyje sunaikinami atgyvenę eritrocitai, o iš jų medžiagos
kepenys sintetina tulžies pigmentus. Dėl retikulinės sandaros blužnis atlieka kraujo filtro funkcijas.
Rūšiniai ypatumai:

 Galvijo blužnis yra plokščios, pailgos formos su apvaliais galais. 40-50 cm ilgio, sveria nuo
500 iki 1000g. Karvės blužnies galai ploni, buliaus- kiek apvalesni. Karvės blužnies spalva
melsva, buliaus- raudonai ruda. Blužnies vartai- visceralinio paviršiaus dorsaliniame gale.
Galvijo blužnis guli beveik vertikaliai ant didžioojo prieskrandžio dorsalinio maišo. Su
skrandžiu riša lig. gastrolienale, o su kairuoju inkstu ir kairiąja diafragmos kojyte-
pakabinamasis raištis (lig. suspensorium lienis).
 Avies ir ožkos blužnis taip pat plokščia, apvaliai trikampės formos, raudonai rudos spalvos.
Blužnies vartų padėtis kaip pas galvijus. Ji guli ant didžiojo prieskrandžio kairiojo šono.
 Kiaulės blužnis pailga, nusmailintais galais. Ilgis 38-45cm, sudaro iki 0,3% gyvojo svorio.
Parietalinis jos paviršius plokščias, visceraliniame paviršiuje išilgai eina briauna, todėl
skerspjūvis atrodo kaip tirkampis. Visceraliniame paviršiuje šalia briaunos yra griovelio
pavidalo blužnies vartai. Blužnis ryškiai raudona. Guli beveik vertikaliai kairėje skrandžio
pusėje, dorsalinis galas yra tarp skrandžio ir kairiojo inksto.
 Arklio blužnis plokščia, trikampė, pjautuvo formos, mėlynai raudona. Ilgis 30-55cm, sveria
0,5-1,5kg. Blužnies galva (caput lienis)- plokščia, uodega (cauda lienis)- nusmailėjusi.
Priekinis blužnies kraštas (margo thoracalis)- įgaubtas, užpakalinis kraštas (margo
caudalis)- išgaubtas. Visceraliniame paviršiuje yra išilginis griovelis, kuriame yra blužnies
vartai. Arklio blužnis guli kairiame skrandžio gale. Blužnies padėtis nėra visiškai pastovi, nes
ji juda krtu su skrandžiu.
 Mėsėdžių blužnis pailgos, netaisyklingos formos. Dorsalinis jos galas susiaurėjęs,
ventralinis- platus, kaudalinis kraštas tisos, kranialinis- turi įlanką. Ties viduriu blužnis
plonesnė ir siauresnė. Blužnis raudona su melsvu atspalviu. Dydis svyruoja nuo veislės.
Mėsėdžių blužnis guli įstrižai. Distalinis jos galas pakrypęs į kaudoventralinę pusę ir išsikiša
iš po šonkaulių lanko.
LIAUKŲ GRUPĖS:

 Endokrininės liaukos, kurių [agrindinė funkcija- vidaus sekrecija

o Didžiųjų galvos smegenų hipofizė
o Epifizė
o Skydinė liauka
o Prieskydinės liaukos
o Prieinkstinės liaukos
 Organai, kuriuose yra endokrinocitų sankaupos
o Kasos salelės
o Čiobrialiaukė
o Sėklidė
o Kiaušidė
o Placenta
 Organai, kurių audiniuose difuziškai išplitę endokrinocitai, gaminantys hormonus
o Inkstas
o Kepenys
o Širdis
o Skrandis
o Oda
o Riebalinis audinys

DIDŽIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ HIPOFIZĖ (hypophysis cerebri) – endokrininė liauka. (posmegeninė

liauka)

 Neporinė liauka, apskrita, pilkai baltos iki rožinės spalvos.

 Santykinai maža: bo: 3,8g; eq – 2,1g; su – 0,3 g.
 Priklauso tarpinių smegenų (diencephalon) pagumburio (hypothalamus) daliai.
 Yra už regos nervų kryžmės (chiasma opticus)
pleištakaulio kūne hipofizės duobėje (fossa
hypophysialis).
Dalys:

 Priekinė skiltis (adenohypophysis):

o Distalinė dalis (pars distalis) – pati didžiausia;
o Tarpinė dalis (pars intermedia) – yra greta
neurohipofizės nervinės skilties;
o Gumburinė dalis (pars tuberalis)
 Užpakalinė skiltis (neurohypophysis).
DIDŽIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ EPIFIZĖ (epiphysis cerebri) – endokrininė liauka. (konkorėžinė
liauka):

 Guli galvos smegenyse tarp didžiųjų pusrutulių ir smegenėlių, prie III-iojo smegenų skilvelio
kaudalinės sienos.
  Neporinė, maža ir kieta. Eq, bo nuo rudos iki juodos spalvos, su ir car šviesiai pilkos spalvos.

SKYDINĖ LIAUKA (glandula thyroidea) - endokrininė liauka.

 Nedidelė, tamsiai raudonos spalvos; ant pirmųjų gerklės žiedų, porinė liauka.
 Siaura sąsmauka (isthmus) ir kairioji, dešinioji skiltys (lobus dexter et sinister).
 Galvijų, kiaulių ir šunų sąsmauka sudaryta iš liaukinio audinio (isthmus glandularis).
 Arklių, avių ir ožkų sąsmauka sudaryta iš skaidulinio jungiamojo audinio (isthmus fibrosus).
Rūšiniai ypatumai:

 MĖSĖDŽIŲ – ant I-V gerklės žiedų, liaukinė sąsmauka silpna, dydis – 6x 1,5 x5 cm.
 KIAULĖS – ant I-VIII gerklės žiedų, ventralinėje pusėje. 4,5 cm ilgio. Liaukinė sąsmauka
gerai išsivysčiusi.
 GALVIJŲ – ant I-III gerklės žiedų. Dydis 7x6x1,5 cm. Liaukinė sąsmauka 1,5 cm pločio.
 ARKLIŲ – I- II gerklės žiedų šonuose, skaidulinio jungiamojo audinio sąsmauka nežymi.
PRIESKYDINĖ LIAUKA (glandulae parathyroidea) - endokrininė liauka. (epiteliniai kūneliai)

 Maži, apvalūs, kompaktiški, rudi ar pilkai gelsvi epiteliniai kūneliai.

 2 poros: išorinės liaukos, vidinės – skydliaukės parenchimoje.
Rūšiniai ypatumai:

 MĖSĖDŽIAI – šunų: išorinės – priekinėje skydliaukės dalyje, vidinės – skydliaukės

parenchimoje. Kačių: išorinės – priekinėje skydliaukės dalyje, apvali, plokščia, gelsvai
rudos spalvos, vidinės – skydliaukės parenchimoje prie medialinio paviršiaus.
 KIAULĖS – nėra vidinės prieskydinės liaukos. Išorinė prieskydinė liauka yra žirnio
formos, ties bendrosios miego arterijos išsišakojimu.
 GALVIJAI – turi abi poras, skersmuo 8-12 mm.
PRIEINKSTINĖS LIAUKOS (glandulae adrenales) – endokrininė liauka.

 Kraniomedialiai inkstų;
 Porinės, pailgos, kietos, stangrios,
nepastovaus dydžio, gaubia riebalinė
kapsulė;
 Forma ir vieta priklauso nuo gyvūlio
rūšies. Tačiau topografiškai susijusios su
pilvo aorta ir tuščiaja kaudaline vena.
 Rūšiniai ypatumai:

 GALVIJAI dešinės pusės – širdies formos, kairės pusės – pupos formos.

ARKLIO – raudonai ruda, pailgos formos, 4-9 cm.

Oda ir jos dariniai

Odą sudaro:

 Paviršinis sluoksnis (epidermis)

 Tikroji oda (dermis)
 Poodis (subcutis)
Odos klostės (plicae cutis):

 Galvijams išsivysto pagurklis (palear)

 Merino veislės avims – skersinės kaklo klostės (Plicae transversae colli).
 Kaklo spurgos (Appendices colli) – dažniausiai ožiams, tačiau gali išsivysty% ir kiaulėms,
avims ventralinėje kaklo pusėje. Viduje yra kremzlė
Odos tempimo linijos:

 1967 m. Baker pastebėjo odos pjūvio kryp%es įtaką žaizdos gijimo laikui
 Odos pjūvis padarytas skersai per tempimo liniją išplatėja ir gyja ilgiau, jam reikia daugiau
siūlių, randas yra didesnis
 Odos pjūvis padarytas paralelėje išilgai tempimo linijos reikalauja mažiau siūlių, gyja
greičiau, nesusidaro randas arba jis labai mažas.

Plaukai
Plauko anatominės dalys:

 Plauko viršūnė (apex pili) (1)

 Plauko stiebas (scapus pili) (2)
 Plauko šaknis (radix pili) (3)
 Plauko svogūnėlis (bulbus pili) (4)
 Plauko maišelis (folliculus pili) (5)
 Plauko spenelis (papilla pili) – įsiterpia į svogūnėlį. (6)
  Plaukų šiaušiamieji raumenys (mm.arrectores pilorum) (7)
Plauko sluoksniai nuo vidinės dalies link išorės:
1) Šerdis (medulla)
2) Žievė (cortex) – išsidėstęs keratinas ir pigmentai.
3) Kutikulė (cuticula) – apsauginė funkcija nuo išorinių aplinkos
faktorių.
Dengiamieji plaukai (Capilli) Dengia kūną, formuoja išorinę kūno
išvaizdą ir formą. Suformuoja verpetus,takus, linijas ir kryžmes:
1. plaukų takas (flumina pilorum)
2. įcentrinis ir išcentrinis plaukų verpetas (vortex pilorum covergens
et divergens)
3. į vidų ir išorę nukreiptų plaukų linijos (linea pilorum convergens et
divergens)
4. plaukų kryžmės (cruces pilorum).
• Atrajotojų ir arklių plaukai yra išsidėstę eilėmis, o mėsėdžių ir kiaulių grupėmis.
• Avių dengiamieji plaukai be šerdies yra vilna (pili lanei).
• Šunys taip pat turi trumpą vilną po apsauginiais plaukais.
Dengiamieji plaukai:
• Šeriai (setae) - būdingi visiems gyvūnams: blaks-enos (cilia); nosies šnervių plaukai (vibrissae);
ausies plaukai (tragi). Šeriai dengia visą kiaulių kūną, o ožiai turi
specializuotus šerius - barzą (barba).
• Ašutai Eq. Priekinėje dalyje tarp ausų randami priekarčiai (cirrus
capitis), o ant kaklo - karčiai (juba). Ašutai dengia ir arklio uodegą
(cirrus caudae). Distalinėje galūnių dalyje randami plaštakos ir pėdos
šepetėliai (cirrus metacarpeus/metattarseus).
Liečiamieji plaukai (pili tactiles)
Stori, turi veninius sinusus, yra apipinti nervinėmis galūnėmis:
1. antakiniai (pili tactiles supraorbitales)
2. poakiniai (pili tactiles infraorbitales)
3. skruostiniai (pili tactiles zygomatici)
4. žandiniai (pili tactiles buccales)
5. viršutinės ir apatinės lūpos (pili tactiles labiales superiores et
inferiores)
6. smakro (pili tactiles mentales)
7. riešo (pili tactiles carpales) (būdingi katėms).

Odos liaukos (glandulae cutis)

 Riebalinės liaukos
o Plaukų folikulai
o Riebalinis sekretas (sebum) pvz.: Meibomian liaukos, lūpos, išangė
 Prakaito liaukos (gll. Sudoriferae)
o Merokrininė- Vandeningas prakaitas, Pėdos (Ca)
o Apokrininė- Baltymingas prakaitas (Eq), Kvapas
 Specializuotos odos liaukos
o Ausies sieros liaukos (gll. ceruminosae). Kanopiniams būdingos minkšMmo liaukos
(gll. tori)
o Avis: nosies veidrodėlio liaukos (gll. plani nasalis); poakinio ačio sinuso liaukos (gll.
sinus infraorbitalis); kirkšninio ačio liaukos (gll. sinus inguinalis); tarpupirščio ačio
(sinuso) liaukos (gll. sinus interdigitalis)
o Ožka: rago liauka (gl. cornualis);
o Kiaulė: knyslės veidrodėlio liaukos (gll. plani rostrales), riešo liaukos (gll. carpeae),
smakro liauka (gl. mentalis);
o Galvijas: nosies lūpos veidrodėlio liaukos (gll. plani nasolabiales);
o Mėsėdžiai: uodegos liaukos (gll. caudae), prieišanginio ančio liaukos (gll. sinus
paranalis);
o katės: lūpų liaukos (gll. circumorales), riešo liaukos (gll. carpeae);
o šunys: išangės liaukos (gll. circumanales)
 Pieno liauka (gl.mammaria)
o Padengta oda, sudarytas iš
liaukinio ir jungiamojo audinio
o Pieno liauka išsidėsčiusi
ventralinėje kūno sienoje, krū-
nės, pilvo ir kirkšnies srityje
o Pieno liaukų skaičius skiriasi
tarp skir-ngų gyvūnų rūšių:
katės - 8, kalės - 10, kiaulės –
14
o Karvės tešmenį (uber) sudaro 4
pieno liaukos; avies, ožkos ir
kumelės – 2
o Galvijų, avių ir ožkų spenyje yra
vienas spenio latakas. Kitų
gyvūnų spenio latakų skaičius
skirasi: kumelių 2, kiaulių 2,
kalių 5-10, kačių 1-7. Latakas pasibaigia spenio anga (ostium papillare)
o Angą uždaro spenio sutraukiamasis raumuo (m. sphincter papillae)
 o Patinų pieno liauka (mamma masculina) yra nefunkcionali ir rudimentinė. Priedinė
pieno liauka (mamma accessoria) dažniausiai taip pat nefunkcionoja, randama šalia
pieno liaukų (kranialinėje ar kaudalinėje pusejė)

Tešmuo (uber)
Tešmuo (uber) yra pieno liaukų visuma. Jį sudaro pieno liaukos kūnas (corpus mammae), spenelis
(papilla mammae), tarpliaukinė vaga (sulcus intermammarius). Pieno liaukos pakabinamasis
aparatas (apparatus suspensorius mammarius) sudarytas iš vidinių ir išorinių plokštelių (laminae
mediales et laterales) ir pakabinamųjų lapelių (lamellae suspensoriae). Pieno liauką sudaro:
stroma (gilioji tešmens fascija, tarpskiltelinės pertvaros) ir parenchima (alveolės). Grupė pieno
liaukos skiltelių (lobuli glandulae mammariae) sudaro pieno liaukos skiltis (lobi glandulae
mammariae).
Pieno ištekamųjų latakų sistema:
1. alveoliniai pieno latakai (ductus alveolaris lactifer);
2. pieno latakai (ductus lactiferi)
3. surenkamieji pieno latakai (ductus lactifer colligens).
• pieno antis (sinus lactifer): liaukinė dalis (pars glandularis) ir speninė dalis (pars papillaris).
• spenio latakas (ductus papillaris); spenio anga (ostium papillare).
Naga (paraungula) Ru
Neturi pleišto ir kanopinių kremzlių, o visa kita sandara
yra kaip arklio kanopoje.
Nagelė (paraungula) Su
Kiaulės turi dvi rudimentines nageles (paraungula).
Neturi pleišto ir kanopinių kremzlių, o visa kita sandara
yra kaip arklio kanopoje
Nagas (unguicula)

 Būdinga mėsėdžiams.
Išskirtinis sandaros elementas
- nago volelis (briauna)
(vallum)
 Kitos dalys: apynagė (corona
unguicula), siena (paries
corneus), kurią sudaro išorinis,
vidinis ir vidurinis sluoksniai,
padas (solea unguicula)
 Katės specifinis prisitaikymas:
nagai gali būti pilnai įtraukti į
nago klostę
 Kanopa
Kanopą sudaro raginė kapsulė, gyvuonis, skaidulinis intarpas, kanopinės kremzlės, kraujagyslės ir
nervai.
Topografiškai kanopa skirstoma į:
1. Briauną (limbus ungulae)
2. Apynagę (corona ungulae)
3. Sieną (Paries ungulae)
4. Padą (solea ungulae)
5. Pleištą/ varlę (cuneus ungulae)
Analogiškai skirstomas ir kanopos gyvuonis/tikroji oda
(dermis limbi, dermis coronae, dermis parietis, dermis
parietis, dermis solea, dermis cunei)
Kanopos siena skirstoma į:

 Dorsalinę dalį (pars dorsalis)

 Pado kraštą (margo solearis)
 Išorinę ir vidinę dalį (pars lateralis et
medialis), įlinkusiąją dalį (pars inflexa)
Raginė siena sudaryta iš:

 Stratum externum (gamina dermis

limbi)
 Stretum medium (gamina dermis
coronae)- sudaro epidermio vamzdeliai
ir tarpvamzdelinis epidermis
 Stratum internum (gamina dermis
parietis)- sudaro epidermio plokštelės

 Kanopos briauną sudaro briaunos

gyvuonies speneliai (papillae dermales), kurie gamina sienos išorinį sluoksnį. Briaunos
gyvuonis (dermis limbi) yra siaura, sudaro 5-6mm pločio ruoželį perėjimo vietoje iš kojos į
kanopos gyvuonį. Briaunos gyvuonis paviršiuje turi 1-2mm spenelius, kurie gamina paviršinį
raginės kapsulės sluoksnį- glaistą. Braiunos gyvuonis susilpnina raginės kapsulės spaudimą
odai, o jos sužalojimas gali sudaryti sąlygas netaisyklingai augti kanopos ragui.
 Apynagės gyvuonies speneliai gamina sienos vidurinį sluoksnį. Ji tęsiasi aplink kanopą
distaliau briaunos, skiria apynagės vagą (sulcus coronalis). Ji gamina vamzdelinį ragą, kuris
sudaro storiausią ir kiečiausią raginės kapsulės sluoksnį. Vidinėje raginės kapsulės pusėje
yra griovelis, kariame guli apynagės gyvuonis, o gyvuonies spenelius atitinka rage esančios
duobutės.
  Sienos gyvuonies lapeliai (lamellae epidermales) gamina sienos vidinį sluoksnį. Ji sudaro
apynagės gyvuonies tęsinį į distalinį kanopos galą. Sienos gyvuonis guli ant kanopos kailo iš
priekio ir iš šonų. Užsisukusi smailiu kampu įsiterpia į pado gynuonį kaip užsisukimo sienelė
(paries inflexa). Sienos gyvuonis išosiniame paviršiuje turi lapelius. Gyvuonis gamina
lapelinį ragą, kuris sudaro giliausią raginės kapsulės sluoksnį.
 Pado gyvuonis guli ant kanopos kaulo pado paviršiaus. Jos išorinis paviršius turi spenelius
kaip apynagės gyvuonis. Pado gyvuonis gamina vamzdinį ragą, jis sudaro raginės kapsulės
pado sieną.
 Pleišto/varlės gyvuonis guli ant skaidulinio intarpo ventralinio paviršiaus ir atitinka jo
formą. Jos paviršiuje yra daug trumpų spenelių. Gyvuonis gamina elastingą, banguotą
varlės ragą.
Skaidulinis intarpas (pulvinus subcutaneus)- yra volarinėje kanopos kaulo pusėje, guli ant giliojo
pirštų lenkiamojo raumens sausgyslės. Jis- pleišto formos, jį sudaro mikštimo poodis. Smailas
priekinis galas vadinamas skaiduline varle, kaudalinis galas grioveliais padalintas į dvi šlauneles,
kurių kiekviena baigiasi sustorėjimu- užpenčiu. Skaidulinis intarpas saugo kanopos sąnarį ir
lenkiamąją sausgyslę nuo sumušimo, sumažina sutrenkimą ir gerina kraujotaką kanopoje.
Kanopinės kremzlės (cartilagines ungulae)- priaugusios iš abiejų kanopos pusių prie volarinių
kanopos kaulų kampų. Rombo formos, 7-10cm ilgio, 3-5cm aukščio kremzlinės plokštelės. Jos
stipriai susijungusios su skaiduliniu intarpu. Praplėsdamos kanopą apynagės srityje, padeda
sumažinti kanopos smugį.
Kanopos padas (solea ungulae) skirstomas į:

 Pado tikroji oda (dermis/ corium soleae)

 Tikrosios odos speneliai (papillae dermales), gamina pado epidermį (epidermis solea)
 Pado poodis (tela subcutanea)
Kanopos raginė kapsulė skirstoma į:

 Raginę sieną, kuri dengia sienos bei apynagės gyvuonį. Siena turi du kraštus: viršutinį
apynagės bei apatinį minamąjį. Minamasis kraštas baltąja linija jungiasi su padu. Raginė
siena sudaryta iš trijų raginių sluoksnių: glaisto, vamzdelinio ir lapelinio. Glaistas yra plonas,
blizgus, lygus ragas. Jis saugo raginę kapsulę nuo išdžiūvimo ir per didelio išmirkimo,
temperatūros svyravimo. Kadangi yra lygus ir slidus, saugo kanopą ir nuo užteršimo.
Vamzdelinis sluoksnis yra pats storiausias ir kiečiausias. Sudarytas iš vamzdelių ir juos
jungiančio tarpvamzdelinio rago. Dažniausiai būna tamsios spalvos. Lapelinis sluoksnis
sudarytas iš daug plonų raginių lapelių. Jie yra šviesūs, todėl jų susijungimo vieta su pado
ragu yra vadinama baltąja linija (zona alba). Ji svarbi kaustant arklį, kadangi galima
nustatyti sienos storį (KAUSTYTI TIK IKI BALTOSIOS LINIJOS) (nr 5 paveikslėlyje apačioje).
 Raginį padą (solea cornea)- kuris dengia pado gyvuonį.
Viduryje turi V formos įlanką, kurioje guri raginė varlė.
Kuo padas daugiau įgaubtas, tuo jis tvirtesnis ir storesnis.
Raginio pado dalys:
o 1. kūnas (corpus solea),
 o 2. išorinė ir vidinė pado kojos (crus soleae laterale et mediale),
o 3. centrinis kraštas (margo centralis),
o 4. sienos kraštas (margo parietalis).
 Raginę varlę/pleištą arba kanopos pleištą (cuneus ungulae)- Ji yra sudaryta iš epidremio,
gyvuonies ir poodžio. Tai pleišto formos elastingas raginis kūnas, įspraustas į pado įlanką
tarp užsisukimo sienelių. Dalys:
o 1. viršūnė (apex cunei)
o 2. pamatas (basis cunei)
o 3. išorinė ir vidinė vaga (sulcus paracunealis
lateralis et medialis)
o 4. išorinė ir vidinė koja (crus cunei laterale et
mediale)
o 5. centrinė pleišto vaga (sulcus cunealis
centralis).

Naminių paukščių anatominiai ypatumai:

BENDROJI DANGA (ODA IR JOS DARINIAI)

 Paukščių oda yra labai plona, menkai aprūpinta kraujagyslėmis (išskyrus skiauterę ir
barzdeles), todėl yra blyški.
 Sudaryta iš tų pačių sluoksnių kaip ir žinduolių (poodis (subcutis), oda (cutis): tikroji oda
(dermis), paviršinis odos sluoksnis (epidermis)).
 Epidermio raginis sluoksnis nuolat atsidalija, pleiskanoja.
 Nėra liaukų;
 Yra viena gerai išsivysčiusi riebalų liauka – pasturgalio liauka (gl.uropygialis), kuri guli
odoje, ties paskutiniais sudėtinio kryžmens slanksteliais. Ji susideda iš 2 nevienodo dydžio
skiltelių (lobus glandulae uropygialis). Liaukos ištekamieji latakai atsiveria į nedidelė ertmę,
iš kurios veda vienas arba du latakėliai į odos paviršių. Gamina riebų sekretą, kuriuo
sutepamos plunksnos, kad neperšlaptų, todėl vandens paukščių ji išsivysčiusi geriausiai.
Taip pat šios liaukos sekretas turi antimikrobinį poveikį.
 Odos plotas, padengtas plunksnomis – pterilija (pteryla), o ploteliai be plunksnų –
apterijomis (apteria).
 Distalinio kojų galo oda padengta žvyneliais, kurie primena roplių žvynus.
Paukščių odos dariniai:
 Plunksnos sandara:
o Plunksnos stiebelis (scapus); jis skirstomas į: spyglys (calamus) – stiebelio laisvoji
dalis; (rhachis) – stiebelio dalis, prie kurios prisitvirtinusi vėtyklė.
o Vėtyklė (vexillum) – ją sudaro į šonus einančios šakos, kurios kabliukais susikabina
viena su kita.
 Plunksnų tipai (pagal formą ir paskirtį):
o Dengiamosios plunksnos (pennae)
o Pūkinės (plumae) – žymiai mažesnės už dengiamąsias ir guli po jomis. Jų stiebelis
plonas, vėtyklė švelni. Jos sudaro šiltą dangą.
o Švytuoklinės (plasnojamosios) – (remiges) – žymiai didesnės už dengiamąsias. Guli
sparnuose.
o Vairinės (rectrices)- žymiai didesnės už dengiamąsias. Guli uodegoje.
 Skiauterė (crista carnosa). Kalakutams būdingos kaktinės ataugos (processus frontalis) ir
odos karunkulai (carunculae cutaneae).
 Barzdelė (palea)
 Raginis snapas (rhamphotheca)
 Raginiai pėdos (slėsnos) dariniai: žvynas (scuta), žvynelis (scutella), pentinai (calcaria),
nagai (ungues).
 Pėdos ir pirštų pagalvėlės (pulvini)
 Vandens paukščiams yra būdingos tarpupirštinės plėvės (membrana (tela) interdigitalis).
VIRŠKINIMO SISTEMA
VIRŠKINIMO APARATAS (apparatus digestorius)

 Burnaryklė (oropharynx) – nėra minkštojo gomurio - burnos ertmė neatskirta nuo ryklės.
Burnos plyšį riboja snapas (rostrum): antsnapis (rostum maxillare) ir posnapis (rostum
mandibulare). Nėra lūpų, dantų. Kietojo gomurio viduriu eina siauras išilginis plyšys, kurio
užpakalinėje dalyje yra platesnis plyšys – choanos. Liežuvis snapo formos. Seilių liaukos yra
silpnai išsivystę: liežuvio liaukos (gll.linguales), burnos kampo liaukos (gll.anguli oris),
apatinio žando liaukos (gll.mandibulares) (priekinės, užpakalinės, išorinės, tarpinės,
vidinės).
 Stemplė (oesophagus). vištiniams paukščiams būdingas stemplės išsiplėtimas – vadinamas
gūžiu. Stemplė pasižymi dideliu spindžiu, ji guli dorsaliai gerklės. Sudaro lygieji raumenys.
 Gūžys (ingluvies) – jis rišasi jungiamuoju audiniu su kaklo raumenimis. Gleivinė turi gūžio
liaukas (gl.ingluvies), kurių sekretu suminkštinamos maisto medžiagos.
 Skilvys (ventriculus) – skrandis. Stemplė be ryškios ribos pereina į liaukinį skilvį. Susideda iš
dviejų dalių: liaukinės ir raumeninės. Liaukinis skilvys (pars glandularis ventriculi) – yra
ovalios formos. Guli tarp kairiosios ir dešiniosios kepenų skilčių. Liaukinio skilvio galas
susiaurėja ir pereina į raumeninį skilvį. Susiaurėjusi skilvio galinė dalis – tarpinė zona (zona
intermedia). Liaukinio skilvio gleivinės liaukos atitinka žinduolių skrandžio dugno liaukas.
raumeninis skilvys (pars muscularis ventriculi)- ovalios, suplotos formos. Į priekinį kraštą
atsiveria liaukinis skilvys. Greta liaukinio skilvio atsivėrimo vietos iš raumeninio skilvio
išeina dvylikapirštė žarna. Jis guli įstrižai. Jo raumenys:
o Užpakalinis viršutinis storasis raumuo (m.crassus caudodorsalis)
o Apatinis priekinis storasis raumuo (m.crassus cranioventralis)
o Viršutinis priekinis plonasis raumuo (m.tenuis craniodorsalis)
o Apatinis užpakalinis plonasis raumuo (m.tenuis caudoventralis)
o Sausgyslinis centras (centrum tendineum).
 Raumeninio skilvio dalies gleivinė turi liaukas, kurios atitinka žinduolių prievarčio liaukas.
Sukietėjęs liaukų sekretas ir epitelio kutikulė (cuticula gastris) sudaro kietą plėvelę. Ji
apsaugo gleivinę ir padeda sutrinti pašarą. Dėl to paukščiai dar prilesa smulkių akmenėlių.
Šio skilvio funkcija – mechaninė.

 Kepenys (hepar) – yra palyginti didelės, tamsiai rudos spalvos, labai trapios. Jos susideda iš
2 skilčių: didesnės kairiosios, mažesnės dešiniosios. Dauguma paukščių turi tulžies pūslę,
kuri guli ant dešiniosios kepenų skilties. Iš kepenų į dvylikapirštę atsiveria du latakai.
Bendrasis kepenų ir žarnos latakas (ductus hepatoentericus), kuriuo atiteka tulžis tiesiai iš
kepenų. Tulžies pūslės latakas (ductus cysticoentericus), kuriuo tiekiama tulžis iš tulžies
pūslės
 Dvylikapirštė žarna (duodeni) išeina iš raumeninio skilvio priekinio krašto, dešiniosios
pusės ir eina į kaudalinę pilvo pusę. Prie dubens dvylikapirštė daro linkį ir vėl grįžta atgal.
Ties kilpa guli kasa. Liaukų nėra.
 Tuščioji žarna (jejunum) – pakabinta ant ilgo serozinio pasaito. Guli susirangiusi pilvo
ertmėje tarp oro maišų. Šios žarnos viduryje yra mažas aklas maišelis, vadinamas trynio
maišelio išgauba (diverticulum vitellinum). Gleivinė raukšlėta, gaureliai ilgi. Joje yra tik
bendrosios žarnos liaukos.
 Klubinė žarna (ileum) – pakabinta ant ilgo serozinio pasaito. Guli susirangiusi pilvo ertmėje
tarp oro maišų. Gleivinė raukšlėta, gaureliai ilgi. Joje yra tik bendrosios žarnos liaukos.
Plonosios žarnos nuo storųjų atskirtos žiedine gleivinės raukšle.
 Akloji žarna (caecum dextrum)- aklieji galai nukreipti į priekį. Jų yra dvi ir jos susijungusios
seroziniu raiščiu.
 Tiesioji žarna (rectum) – eina į kaudalinę pusę, pakabinta ant serozinio pasaito ventraliai
stuburo.
 Kloaka (cloaca)- praplatėjęs tiesiosios žarnos galas. Viena žiedinė gleivinės raukšlė skiria
kloaką nuo storosios žarnos, o dvi raukšlės dalina į dalis:\
o Priekinė dalis (coprodeum);
o Vidurinė (urodeum) - Vidurinę kloakos dalį atsiveria šlapimtakiai, sėklatakiai arba
kiaušintakis.
o Kaudalinė dalis (proctodeum) – dorsalinėje sienoje yra kloakos maišelis (bursa
cloacalis) (fabricijaus kišenė). Jauno paukščio Fabricijaus kišenė yra didesnė nei
senesnio, o senų ji visai išnyksta. Kaudaliniame gale aplink išorinę kloakos angą
(ventus) yra gerai išsivystęs sutraukiamasis kloakos raumuo (m.sphincter cloacae).
Vidurinę kloakos dalį atsiveria
 Kasa (pancreas) – yra šviesiai gelsva arba rausva, siaura, ilga liauka. Ji susideda iš trijų
skilčių. Iš kasos į dvylikapirštę žarną veda du arba trys sekreto ištekamieji latakai (ductus
pancreatici).
KVĖPAVIMO SISTEMA
KVĖPAVIMO APARATAS (apparatus respiratorius):

 Nosies ertmė (cavum nasi) – yra trumpa, siaura, kremzlinės pertvaros perskirta į dvi
simetriškas puses. Kiekvienoje pusėje yra 3 nedidelės kramzlinės kriauklės (conchae). Jos
yra priekinės, vidurinės ir užpakalinės. Kaktikaulyje arti medialinio akies kampo guli nosinė
 liauka (gl.nasalis), kurios sekreto ištekamasis latakas atsiveria į nosies ertmę. Nėra
akytkaulio labirinto. Uoslės gleivinė guli ant užpakalinės kriauklės ir nosies pertvaros. Per
choanų plyšį nosies ertmė komunikuojasi su nosiarykle.
 Ryklė (nosiaryklė) (pharynx)
 Gerklos (larynx) – prasideda ryklės dugne. Įėjimas į gerklas yra plyšio pavidalo. Jis apsuptas
gleivinės spenelių vainikėlių. Griaučius sudaro žiedinė ir vedeginė kremzlės. Skydinės ir
antgerklinės kremzlės nėra. Antgerklinė kremzlė (epiglottis) vaidmenį atlieka ryklės dugne
esanti skersinė gleivinės raukšlė. Nėra balso organo. Jų balso organas yra gerklės šakojimosi
į bronchus vietoje.
 Gerklė (trachea) – ilga, apskrita arba ovali. Sudaryta iš uždaro kremzlinių žiedų, kurie senų
ančių ir žąsų gali būti sukaulėję.
 Balso organas (syrinx) – kaudaliniame gerklės gale. Susideda iš būgno (tympanum),
užsklandos (pessulus) su pusmėnuline membrana ir būgninių membranų. Dugną sudaro
keletas iš šoninės pusės praplatėjusių gerklės žiedų. Ties gerklės šakojimusi į bronchus kyšo
gerklės sukaulėjusi užsklanda. Ją papildo pusmėnulinė membrana (membrana semilunaris).
Balso stygas sudaro būgninės membranos: vidinė būgninė membrana (membrana
tympaniformis medialis) – guli užsklandos šone, o išorinė būgninė membrana (membrana
tympaniformis lateralis) – tarp pirmųjų bronchų žiedų.
 Plaučiai (pulmones) – rausvos spalvos, guli po stuburu ties nugariniais šonkaulių galais.
Dorsalinis paviršius turi šonkaulių įspaudus. Kaudalinis plaučių galas siekia insktus. Plaučių
paviršiuje nėra pleuros, jungiamuoju audiniu prisitvirtina prie šonkaulių. Neturi skilčių.
 Bronchai (bronchi) šakojimasis:
o Pagrindinis (pirminis) bronchas (bronchus primarius). į ventralinį plaučių paviršių
tarp kranialinio galo ir vidurio įeina pagrindinis bronchas. Įėjęs į plautį bronchas
praplatėja, sudarydamas broncho prieangį (vestibulum). Nuo jo bronchas netenka
kremzlinių žiedų, tampa membraniniu bronchu – mezobronchu (mesobronchium).
Jis atsiveria į pilvinį oro maišą.
o Antriniai bronchai (bronchi secundarii). Iš pagrindinio atsišakoja: 4 medialiniai
ventrobronchai, 7-8 lateraliniai ventrobronchai. Iš mezobroncho išeina 7-8
medialiniai dorsobronchai ir 16-20 lateralinių dorsobronchų.
 Pirmasis medialinis ventrobronchas turi 3 šakas: medialinę, lateralinę ir
kranialinę. Jungia su kakliniu oro maišu.
 Antrasis medialinis ventrobronchas šakojasi medialinėje plaučių dalyje, su
oro maišais nesijungia.
 Trečiasis medialinis ventrobronchas jungiasi su krūtinės oro maišais.
 Ketvirtasis medialinis ventrobronchas anastomozuojasi su pirmuoju
ventrobronchu.
 Lateraliniai ventrobronchai šakojasi ventrolateralinėje plaučių dalyje, o
antrasis lateralinis ventrobronchas jungiasi su kaudaliniu krūtinės oro maišu.
o Parabronchai (tretiniai bronchai) (parabronchus- bronchus tertiarius) – tarp
parabronchų ir ventrobronchų šakų guli respiratorinės bronchiolės (bronchioli
respiratorii), kurių sienelės yra labai plonos ir glaudžiai susijungusios su kraujo
kapiliarais. Kvėpuojamosios bronchiolės guli lygiagrečiai viena su kita, jose vyksta
dujų apykaita.
  Oro maišai (sacci pneumatici) – yra bronchų gleivinės išduobos, standžiai apvilktos
serozine plėvele. Jų sienose negausu kraujagyslių. Jie guli tarp raumenų ir vidaus organų ir
duoda ataugas į kaulus, per kurias kaulai pripildomi oro. Funkcionuoja kaip atsarginiai oro
rezervuarai, padeda pašalinti išmatas, vandens paukščiams padeda laikytis ant vandens,
šildo ir atvėsi paukščio kūną. Paukčių medžiagų apykaita labai intensyvi, nes plaučiai gauna
deguonį ir iškvepiant, ir įkvepiant, dėl to ir temperatūra labai aukšta.
o Raktikaulinis oro maišas (saccus clavicularis) – neporinis. guli tarp raktikaulių ir
apsupa širdį. Turi pažastinį išsiplėtimą, kuris skrendant veikia kaip dumplės. Pripildo
petikaulio tuštumą oru.
o Kaklinis oro maišas (saccus cervicalis) – yra porinis. Guli ant kaklo raumenų.
o Kranialiniai krūtinės oro maišai (sacci thoracici craniales) – guli ventraliai plaučių ir
kaudaliniais savo galais siekia paskutinę šonkaulių porą.
o Kaudaliniai krūtinės oro maišai (sacci thoracici caudales) – prisiglaudę prie kepenų,
skilvio, žarnų ir pilvinių oro maišų.
o Pilviniai oro maišai (sacci abdominales) – yra didžiausi, guli pilvo ertmėje ir turi
išsiplėtimų, įsiterpusių tarp organų.
Šlapimo sistema (organa urinaria)

 Neturi šlapimo pūslės ir šlaplės.

 Pailgos formos, guli juosmens - kryžiaus ventralinėje duobėje (fossae renales).
 Inkstus (renes) sudaro priekinė (divisio renalis cranialis), vidurinė (divisio renalis media) ir
užpakalinė (divisio renalis caudalis) dalys. Nėra spenelio (papilla renalis) ir geldelės (pelvis).
 Šlapimtakiai (ureter) atsiveria į kloakos vidurinę dalį (patinų tarp sėklatakių, patelių
dešiniau nuo kiaušintakio atsivėrimo vietos).

Patinų lytiniai organai (organa genitalia masculina)

 Sudaro sėklidės ir sėklatakiai. Sėklidės guli pilvo ertmėje, kranialiai inkstų, pasaitais
pritvirtintos prie dorsalinės pilvo sienos. Kairioji sėklidė didesnė. Iš sėklidžių kanalėliai
pereina į ansėklidį, tada sėklatakį (ductus deferens), atsiveria į kloakos vidurinę dalį.
 Neturi sėklinio virželio, priedinių lytinių liaukų, kopuliacijos organo.
 Vandens paukščiai ir stručiai turi skaidulinį kūną, jis dalinai atitinka žinduolių varpą.
 Gaigalo kopuliacijos organas sudarytas kaip akytkūnis , kuris gali prisipildyti limfos.
Skaidulinio kūno paviršium spirališkai eina ejakuliacinė vagelė – sulcus ejaculatorius, kuri
erekcijos metu virsta lataku, pailgėja, išsiverčia iš kloakos.
Patelių lytiniai organai
  Sudaro neporinė (kairioji) kiaušidė ir kiaušintakis. Kiaušidė (ovarium) ovalios formos,
nelygiu paviršium, guli ventraliai kairiojo kranialinio inksto galo. Sudaro du sluoksniai:
periferijoj parenchiminis (zona parenchymatosa), kuriame vystosi kiaušialąstės ir centrinis
kraujagyslinis (zona vasculosa).
 Kiaušialąstė turi daug trynio. Jai išsivysčius trynį supanti plėvelė plyšta stigmos vietoj ir
trynys su kiaušialąste iškrinta į kiaušintakį. Likusi tuščia taurelė (calix) palaipsniui
redukuojasi.
 Kiaušintakis (oviductus) gamina kiaušinio dalis. Skirstomas į prieangį (infundibulum), kur
įvyksta apvaisinimas, kiaušinio baltymą gaminantį skyrių (magnum), kuriame kiaušintakio
liaukos išskiria baltymą, trynys apsigaubia juo ir baltymą supančia plėvele, sąsmauką
(isthumus), kevalą gaminantį skyrių, kuris atitinka gyvulių gimdą, čia gaminamas kevalas ir
kevalo pigmentas. Kiaušintakio pabaiga (urodeum) atitinka makštį, atsiveria į kloakos
vidurinę dalį. Dedant kiaušinį, makštį atitinkantis kiaušinio skyrius (10cm) išsiverčia per
kloaką, todėl kiaušinis kloakos sienų nepaliečia.

Kraujotakos ir limfinė sistema

  Širdis širdiplėvėje (pericardium), kuri jungiasi su stuburu ir kepenimis.
 Vietoj triburio vožtuvo (valva tricuspidalis) yra raumeninė plokštelė.
 Dešiniajame skilvelyje nėra speninių raumenų (musculi papillares).
 Aorta dešinėj stuburo slankstelių pusėj.
 Kranialinė tuščioji vena – porinė.
 Vartų veną sudaro du kamienai: dešinysis surenka kraują iš blužnies ir skilvio, kairysis – iš
žarnų.
 Linmfiniai mazgai randami ties jungo venų pabaiga ir ventraliai juosmens stuburo ties
lytinėmis liaukomis.
 Limfagyslės sueina į du latakus (gyvulių neporinis). Kairysis ir dešinysis krūtinės latakia
(ductus thoracicus) atsiveria į savo pusės kranialinę tuščiąją veną arba į jungo venos gala.
 Blužnis (splen) ovalios arba apskritos formos (gyvulių pailga), tamsiai raudonos spalvos. Guli
dešinėj skilvio pusėj tarp liaukinės ir rameninės dalių.

Nervų sistema
  Pailgosios smegenys ventralinėje pusėje labia išgaubtos.
 Smegenėlių kirmėlė (vermis cerebelli) labia gerai išsivysčiusi, turi skersai einančius
griovelius, šoniniai pusrutuliai maži.
 Didžiosios galvos smegenys neturi nuospaudinio kūno ir Amonio rago, pusrutulių paviršius
lygus, nevingiuotas. Uosliniai stormenys smailūs. Šoniniai skilveliai platūs.
 Iš galvos smegenų išeina 12 porų nervų, veidinis nervas silpnai išsivystęs.

Jutimo organai

 Skonio ir uoslės organai silpnai išsivystę.

 Akys nukreiptos į lateralinę pusę, apatinis vokas judresnis už viršutinį, trečiasis vokas labai
gerai išsivystęs, ašarų liauka silpnai išsivysčiusi.
 Akies obuolį judina keturi tiesieji ir du įstrižiniai raumenys. Odena kieta, turi kremzlinių ir
kaulinių plokštelių (kaulinis odenos žiedas – anulus ossicularis sclerae). Ragena labai iškili,
priekinė akies kamera didelė. Spalvota rainelė apriboja apskritą vyzdį. Iš regos nervo į
stiklakūnį išsikiša ilgas spenelis.
 Išorinė ausį sudaro trumpa, plati išorinės ausies landa ir būgnelis.
 Neturi kremzlinės ausies tūtelės.
 Vidurinė ausis komunikuoja su rykle ir galvos kaulų ančiais. Būgninėj ertmėj tik vienas
stiebelio pavidalo kauliukas (kilpelė – columella), kuris vienu galu jungiasi su būgneliu, o
kitu – uždaro ovalųjį vidinės ausies langelį.
 Vidinė ausis panaši, sraigė blogiau išsivysčiusi.