Vilniaus universiteto

Chemijos ir geomokslų fakultetas

Žmogus, buitis ir chemija

The Chemistry of Human Nature and
Chemistry at Home

Aivaras Kareiva
 Žmogaus prigimties chemija.

5. Chemija ir kūrybinis intelektas. Chemija ir smurtas. Chemija ir dominavimas.

Laisva valia ir chemija. Chemija visatos kelionėje.

Kažkas veikia mūsų organizmus, liepdamas maitintis ir daugintis. O kas mus daro
žmonėmis? Gal romantinė meilė?

Kūrybinis intelektas – tai vienas išskirtinių žmogaus bruožų.

Silicio slėnis (angl. Silicon Valley) – regionas JAV esantis San Francisko
įlankos pakrantėje, Kalifornijoje. Laikomas JAV informacinių technologijų lopšiu,
jame įsikūrė tūkstančiai IT įmonių. Anksčiau terminas buvo naudojamas
apibūdinti regiono silicio mikroschemų gamintojus, bet dabar apibūdina visas
aukštųjų technologijų (angl. high-tech) verslo įmones šioje teritorijoje.

XX a. pr. Silicio slėnis buvo JAV elektronikos pramonės lopšys

5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose labiausiai prie teritorijos plėtojimo

prisidėjo Stanfordo universiteto mokslininkai ir absolventai
 Kūrybinis intelektas gali būti matuojamas IQ (Intelekto koeficientas) testu?

Kūrybinis intelektas gali būti paveldimas? Dvynukai?

Monozigotiniai dvyniai genai 100 % tie patys, o dizigotinių – tik 50 %.

Darvino, Niutono, Einšteino tėvai, seneliai nebuvo žymūs. Bet Darvino sūnus
buvo gana žymus astronomas. Tačiau apie jo veiklą beveik nieko nerasite
internete.

Kūrybiškumas ir altruizmas. Yra teorija, teigianti, kad šie bruožai yra susiję.
Price lygtis:

Įvairių bruožų z vidutinis skaičius yra susijęs su tais bruožais buvusiose

arba ateinančiose kartose. E – faktorius, įvertinantis, kas gali veikti to
bruožo evoliucinį kitimą.
 Monozigotiniai dvyniai – kitaip vaidinami identiškais dvyniais – gimsta, kai iš
vienos apvaisintos kiaušialąstės susiformuoja viena zigota, iš kurios vėliau
susidaro du embrionai.
Monozigotiniai dvyniai gali būti sukuriami dirbtinai perskėlus embrioną. Tai
naudojama dirbtiniame apvaisinime, siekiant padidinti embrionų skaičių.
Monozigotiniai dvyniai gimsta palyginus retai. 
Monozigotiniai dvyniai yra genetiškai identiški ir beveik visuomet būna vienos
lyties.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 10 milijonų identiškų dvynių ir trynių.

Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu du subrendusias kiaušialąstes

apvaisina du spermotozoidai ir susiformuoja dvi zigotos. Jie gali būti skirtingos
lyties ir panašūs vienas į kitą ne daugiau, nei įprasti broliai ar seserys.
Richard H. Price (gimęs 1943 m. kovo 1 d.) - amerikiečių fizikas, specializuojasi
bendrosios reliatyvumo teorijos srityje.

Genijai dažnai yra sirgę bipoliniu sutrikimu, šizofrenija, autizmu ir kitomis

psichinėmis ligomis.

Ar yra ryšys tarp genialumo ir psichinės ligos?

Matomai, gali būti genialus ir sveikas, bei gali turėti psichinių problemų ir nebūti
genialiu.
Psichikos sveikatos problemos yra dažnesnės tarp itin kūrybingų žmonių nei
vidutiniškai kūrybingų.
Taip rašė Dr. Stephen Durrenberger (JAV psichiatras) knygoje
Encyclopedia of Creativity.

Paskutinė teorija teigia, kad kūrybiškumas ir neurozė yra vienas nuo kito
priklausomi. Tačiau tai tik prielaidos, įrodymų nėra!

Neurozė - negalėjimas toleruoti dviprasmybių.

 Glukokortikoidai veikia kūrybiškumą.
Gliukokortikoidai – antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai, veikiantys
angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitą, padedantys palaikyti organizmo vidinės
terpės pastovumą (homeostazę).

Svarbiausi natūralūs gliukokortikoidai yra kortizolis, hidrokortizonas, kortikosteronas.

 Noradrenalinas, dopaminas, PEA(Fenetilaminas), serotoninas –
chemija ir kūrybiškumas.

The Chemistry of Creativity – yra toks paskaitų

kursas.

Matyt, tokio tipo junginiai tikrai vienaip ar kitaip veikia kūrybiškumą.

Chemija ir smurtas. Smurto pasireiškimo pagrindas irgi biocheminis?
Pastebėta alkoholio įtaka smegenų veiklai.

Smegenų sričių anomalijos, sukeltos alkoholizmo.

 Kuras automobiliams

Alkoholis tiesiogiai patenka į kraują per burną ir sklinda į skrandį ir plonąją žarną.
Maistas, vanduo ir vaisių sultys sulėtina alkoholio absorbciją. Gazuoti gėrimai
pagreitina alkoholio sugėrimą, o tai reiškia, kad žmogus pajaučia alkoholio poveikį
anksčiau.
Kai alkoholis (arba etanolis, cheminė medžiaga alkoholiniuose gėrimuose) yra
jūsų kraujyje, jis perneša į smegenis ir visus jūsų kūno organus per 90 sekundžių.
Alkoholio poveikis skiriasi priklausomai nuo asmens lyties, kūno dydžio, kūno
riebalų kiekio, suvartoto alkoholio kiekio, situacijos ir maisto kiekio skrandyje.
Dešimt procentų suvartoto alkoholio pašalinama per prakaitą, kvėpavimą ir šlapimą.
Kepenys nedelsiant pradeda veikti, kad būtų išvengta likusio toksininio alkoholio
poveikio. Vidutiniškai kepenys metabolizuoja arba suskaido alkoholį / etanolį per
pusę uncijos per valandą (1/2 uncijos lygi 14 gramų). Tačiau kai kurių žmonių
kepenys metabolizuoja alkoholį lėčiau.

Kai suvartoto alkoholio kiekis viršija kepenų sugebėjimą suskaidyti alkoholį,

padidėja alkoholio koncentracija kraujyje (alkoholio dalis kraujyje organizme).
Padidėjusi alkoholio koncentracija kraujyje sutrikdo minties procesus ir
koordinaciją bei lėtas automatines funkcijas, tokias kaip kvėpavimas. Pernelyg
didelė alkoholio koncentracija kraujyje gali sukelti komą ar galbūt mirtį.

Cheminiais neurotransmiteriais perduodama informacija smegenyse.

Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška.

Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei
depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau
atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą.

Alkoholis yra cheminė m-ga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas,

antiseptikas ir tirpiklis.
Alkoholio malonus poveikis ir priklausomybė jam atsiranda dėl:

• Padidina neurotransmiterio dopamino atpalaidavimą, kuris yra susijęs su

malonumu smegenų srityje, būdingoje visų tipų priklausomybėmis.

• Skatina opioidinių peptidų aktyvumą, kuris padidina malonų alkoholio

poveikį.

• Aktyvuoja serotonino receptorius. Tai turi įtakos daugelio serotonino

funkcijoms, įskaitant nuotaikos reguliavimą, miegą, kūno temperatūrą ir
apetitą bei daugelį kitų.
Noradrenalino, dopamino, PEA(Fenetilamino), serotonino perteklius organizme
gali sukelti agresiją!! Organizme trūksta fermentų, kurie padeda metabolizuoti
šiuos junginius.

Kai kurie psichiniai, agresyvūs ligoniai yra labai jautrūs dopamino kiekio
svyravimams organizme. Tie svyravimai sukelia agresiją.

Mokyklose šaudymas. Žudymas. Pyktis keliuose. Smurtas artimoje

aplinkoje ir t. t.
Nustatyta, kad smurtaujančių individų kraujyje būna padidėjęs vario, cinko,
švino, kadmio, kalcio, magnio ir mangano kiekis.

Kodėl žmonės kenkia vieni kitiems, kodėl skaudina vieni kitus???

Nelly Alia-Klein.
Credit: Image courtesy of DOE/Brookhaven National Laboratory
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės neatsargiai ar tikslingai grubiai kalba ir daro
neapykantą keliančius ar piktybiškus dalykus, kurie žeidžia kitus. Viena iš
priežasčių yra ta, kad kai žmonės yra nepatenkinti savimi ar savo gyvenimu, jie
linkę pasakyti ar daryti dalykus, dėl kurių ir kiti jaustųsi nelaimingi. Kartais tai
tyčia, bet dažnai ne. Antra priežastis yra ta, kad kai kurie žmonės užauga
netinkamoje aplinkoje, kur jie mokomi melo ir į save orientuotų išgyvenimo
įgūdžių. Jie taip pat išmoksta blogų įpročių, pavyzdžiui, sarkastiškų komentarų ar
šiurkščių pastabų, kurios skaudina.
 Chemija ir dominavimas.

Dominavimas gali būti susijęs su agresija, bet tas ryšys gali būti ir ne toks artimas.

Tarp primatų dominuoja patinai. O tarp žmonių?

Viena teorijų sako, kad dominavimas yra susijęs su lytiniais hormonais,

ypatingai su testosteronu.
 Kita teorija teigia, kad dėl dominavimo „kalti“ vazoprezinas ir dopaminas.

Įvairių cheminių medžiagų aktyvumui tirti biologinėse sistemos naudojama

chemiliuminescencija – šviesos emisija dėl cheminės reakcijos.

Išspinduliuojama regimoji šviesa dėl elektronų šuolių tarp energetinių lygmenų.

Kai medžiaga sugeria energiją, elektronai pereina į aukštesnį (sužadintą) lygmenį. Iš

sužadintos būsenos elektronai grįžta į pagrindinę būseną, sugertas energijos kiekis
išspinduliuojamas elektromagnetinėmis bangomis – tam tikro bangos ilgio šviesa.
 Taip buvo tiriamas dopamino, testosterono vaidmuo biologinėse sistemose.

Prie tam tikro testosteronui giminingo antikūnio prijungiama chemiliuminescencinė

grupė.

Kai antikūnas prisijungia prie testosterono, grupė pradeda švytėti.

Pagal šviesos intennsyvumą galima apskaičiuoti testosterono koncentraciją.

2,6-dimethyl-4-nitrophenyl-2-(2-[N-(2,6 dimethyl-4-chlorosulfonyl) phenyl]

carboxamidoethyl-N-methylacridinium-9-carboxylate fluorosulfonate -
chemiliuminescencinė grupė........
 Vėl tie patys junginiai.........

Dėl savo sudėtingumo supratimas apie dominavimą ir agresiją žmonėse

yra gana paviršutiniškas, o tyrimas labai sunkus.

Tyrinėjant vilkų natūralų gyvenimą buvo išsiaiškinta, jog vilkų gaujoje nėra „Alfa
vilko“, kuris yra agresyviausias patinas, ar vilkų poros, susidedančios iš patino ir
patelės, kurie dominuoja. Netgi atvirkščiai, nustatyta, jog vilkų gauja yra labai panaši į
žmonių šeimas, kuriose šiek tiek vyksta kovos ar nesutarimai dėl „dominavimo“.
Vilkai, nesvarbu, ar tai tėvai, ar jaunikliai, priklauso vienas nuo kito, tam, kad išliktų
laukinėje gamtoje, todėl agresyvus elgesys slopintų gaujos sugebėjimą išlikti ir
klestėti. Nors socialinė hierarchija (tokia, kaip žmonių šeimose) tikrai egzistuoja, ji
nėra susieta su agresija, kaip paprastai vaizduojama mūsų kultūroje.
 Laisva valia ir chemija.
1. Žmogaus galimybė rinktis.
2. Kas yra laisva valia?
3. Koks žmogus yra laisvas?
Laisva valia yra sąvoka, išreiškianti idėją, kad racionalūs veikėjai gali kontroliuoti
savo sprendimus bei veiksmus, t. y. įgyvendinti laisvą pasirinkimą.
Laisva valia yra nesuprogramuota. Tai – ne tvarkos dalykas. Nes jei tai būtų
kažkokios nustatytos tvarkos dalis, tai nebebūtų laisva valia. Kadangi tai ne tvarkos
dalykas, ji sukelia nerimą egzistenciniame lygyje.

Taigi, laisva valia yra kažkas tokio, kai žmogus ir turi jausti nerimą. Yra normalu,
žmogiška jausti nerimą darant sprendimą. Normalu jaustis tarsi prarandame
stabilumą po kojomis, kai naudojamės savo laisva valia.

Todėl priimant sprendimus laisva valia, reikia nusiteikti “nagi, pažiūrėkime, kas iš to
išeis“, nenusiteikti, kad žinome, kas iš to gausis. Todėl yra taip sudėtinga priimti
sprendimus, kurie keičia mūsų gyvenimą.
Laisvos valios klausimas jau seniai neduoda ramybės ne tik paprastiems
piliečiams, bet ir mokslininkams.

Klausimas kur paprastesnis: ar apskritai egzistuoja sąmoninga laisva valia darant

daugybę kasdieninių pasirinkimų?
 Chemija visatos kelionėje.

Mūsų organizmas yra labai organizuotas, tvarkingas.

O tai lyg prieštarauja termodinamikos dėsniams.....

Gamtoje vyksta savaimingai tik tie procesai, kurių metu didėja

entropija, netvarka.

Širdis, kepenys, plaučiai veikia labai darniai ir organizuotai, siekdami vieno tikslo.

Pasirodo, prieštaravimo nėra.

Mūsų egzistavimas sukelia visos visatos entropijos padidėjimą!

S (visatos) = S (sistemos) + S (aplinkos)

Visatos entropija nuolatos didėja !

Visatos entropija didėja, nes energija niekada savaime neteka į kalną. Paaiškinimas:
Energija (srovė) visada teka žemyn, o tai padidina entropiją. Entropija yra energijos
pasklidimas, o energija yra linkusi pasiskirstyti kiek įmanoma daugiau. Ji
spontaniškai teka iš karšto (t. y. labai energingo) regiono į šaltą (mažiau energingą)
regioną. Dėl to energija tolygiai pasiskirsto dviejuose regionuose, o abiejų regionų
temperatūra tampa vienoda. Tas pats vyksta daug didesniu mastu. Saulė ir visos
kitos žvaigždės spinduliuoja energiją į visatą. Tačiau jie negali to daryti amžinai.
Ilgainiui žvaigždės atvės, o šiluma pasklis tiek, kad nebeliks šiltesnių ir vėsesnių
objektų. Visur bus tokia pati labai šalta temperatūra. Kai viskas yra tos pačios
temperatūros, nėra jokios priežasties ką nors keisti, ką nors daryti. Visata bus
visiškai išeikvota, o visatos entropija bus tokia didelė, kokia tik kada nors bus
pasiekta.
Jei mirtis
būtų gėriu,
dievai
nebūtų
nemirtingi.
– Sapfo.
Dabartinė Visata tai daugybė įvairių tipų galaktikų, galaktikų grupių ir egzotiškų
reiškinių (pvz., Galaktikos juodųjų skylių). Pačiose galaktikose yra įvairaus dydžio,
šviesumo ir spalvų žvaigždžių, taip pat dujų ir dulkių regionų, kuriuose susidaro
naujos žvaigždės. Įtariame, kad daugelis žvaigždžių turi planetas, saulės sistemas,
galimus gyvybės uostus. Taigi kas bus ateityje?? Nors paprastai prognozuojama, kad
tai bus žiaurus pasaulio sunaikinimas, spartėjantis mokslo progresas ateityje gali
lemti „technologinį išskirtinumą“, kuris iš esmės ir nenuspėjamai pakeis žmonijos
istorijos eigą ir dėl to Homo sapiens nebebus dominuojanti gyvybės forma Žemėje.
Astronominiai laiko tarpai yra milžiniški. Pirmasis didelis mūsų Saulės sistemos
pokytis neįvyks daugiau nei 5 milijardus metų, kai Saulė pavirs raudona milžiniška
žvaigžde. Taigi, kalbant apie pabaigos laikus, mokslas neprognozuoja kažko
anksčiau prieš šį įvykį.