1. Svetlana Dėdelienė 10kl.

2. Genetika (gr. γεννώ 'gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos

koduojamą informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius. 

3. Chromosoma (lot. chromosoma, nuo gr. χρῶμα 'dažas' + σῶμα 'kūnas') – ląstelės

branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai. 
4. Žmogaus ląstelių diploidinį chromosomų rinkinį sudaro du susilieję haploidiniai rinkiniai,
vienas paveldėtas iš motinos, antrasis – iš tėvo.Rinkinys vadinamas koriotipu.
5. Pilnas DNR pavadinimas yra  deoksiribonukleorūgštis
6. Genas biol. chromosomos elementas, lemiantis požymio ar ypatybės paveldėjimą, DNR,
deoksiribonukleorūgštis – biopolimeras, sudarytas iš deoksiribonukleotidų, saugantis ir
perduodantis genetinę informaciją
7. Tam, kad DNR tilptų ląstelėjė, ji turi būti efektyviai kompaktizuota per erdvines struktūras

Tokios struktūros sukuriamos dalyvaujant baltymams, galintiems jungtis prie DNR.

8. DNR sandara
DNR nukleotidą sudaro:

 fosfatass (fosforo rūgšties liekanas),

 angliavandenis deoksiribozė,

 azotinė bazė.
DNR sudaro dviguba spiralė, kurioje nukleotidai sąveikauja tarpusavyje pagal tam tikras taisykles
Erdvinė DNR struktūra
v
Tokios struktūros sukuriamos dalyvaujant baltymams, galintiems jungtis prie DNR

9.Baltymų sintezė vyksta ribosomoje.

10. Mitozė ( 'siūlas') – eukariotinės ląstelės branduolio dalijimosi (kariokinezės) būdas, kurio
metu chromosomų skaičius nekinta. Šio proceso metu iš motininės ląstelės susiformuoja dvi
dukterinės su identišku chromosomų rinkiniu. Mitozinis branduolio dalijimasis būdingas
augantiems ir besivystantiems daugialąsčiams organizmams.

11. Žmogaus mejozė vyksta susidarant lytinėms ląstelėms, kurios yra haploidinės.
12.Kaip ir prieš mitozę,ląstelė būna intefazės stadijoje, kurios metu : DNR ląstelėje
dvigubėje. Susidaro naujų organėlių.

13.Mitozė- vienas dalijimasis,chromosomų skaičius lieka toks pats,homologinės

chromosomos į poras nesirenka, susidaro 2dukterinės ląstelės.

Mejozė- Du dalijimaisi, chromosomų skaičius sumažėja per pusę,homologinės chromosomos

susirenka į poras

14. Egzistuoja teorija, pagal kurią žmogaus gyvenimas sudarytas iš pasikartojančių 7 metų ciklų.
 Kiekviena fazė baigiasi krize, vedančia į naują etapą. Žmogaus gyvenimo ciklo etapai yra tie, per
kuriuos žmogus per savo gyvenimą eina iki pilnametystės. Šiame cikle veikia ir biologinės, ir
aplinkos jėgos, kurios eina per įvairius etapus nuo gimdymo iki senatvės ir mirties.
15.Pagrindinis skirtumas tar geno ir alelio yra tas,kad genas yra specifinė nukleotidų
seka,koduojanti specifinį baltymą,o aleliai yra domonuojančio arba recesyvinio geno variantai.

16. Homozigotiniai — turi du tokius pačius alelius: AA, aa.

Heterozigotiniai turi skirtingus alelius: Aa.

17. Monohibridinis kryžminimas Vykdomas, kai tiriamas vieno požymio paveldėjimas: (pvz.:
žiedo spalva, vaisiaus forma, plaukų ar akių spalva.)
18. Kadangi moteris turi dvi X chromosomas, viena jų yra tartum išjungta, neveikianti.
Tačiau ne visi genai išjungtoje chromosomoje miega. Matyt, tuo ir paaiškinami vyrų ir
moterų skirtumai. Žinoma, kad moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai - vieną X ir vieną Y
chromosomą.
19. Būsimo kūdikio lytį lemia susilieję moters ir vyro lytinių ląstelių branduoliai. Vaiko lytis
priklauso nuo to, kokią lytinę chromosomą – X arba Y – turi kiaušialąstę apvaisinti pasiekęs
spermatozoidas.
20.Nes apsivaisino visos X chromosomos, todėl gimė keturios mergaitės.

21. Chromosomų mutacijos – mutacijos, dėl kurių pakinta chromosomų skaičius ar sandara.

 Aneuploidija – Aneuploidija, tiek monosomija, tiek trisomija (ar dar

didesnis chromosomų kiekio padidėjimas) išbalansuoja genetinės informacijos
pusiausvyrą, todėl paprastai sukelia įvairius nenormalumus.
o Monosomija – tai vienos chromosomos praradimas.
o Trisomija – tai vienos papildomos chromosomos įgavimas.
 Poliploidija – tai taisyklingas viso chromosomų rinkinio padidėjimas.
Dažniausiai normaliose žmogaus somatinėse ląstelėse chromosomų rinkinys yra
diploidinis; poliploidinės ląstelės turi 3n, 4n, ir didesnius chromosomų rinkinius.
Genų arba intergeninės genetinės medžiagos mutacijos
 Delecija – prarandama natyvi genetinė medžiaga.
 Insercija – į natyvią seką įsiterpia ektopinė seka.
 Taškinė mutacija – tai vieno nukleotido pakeitimas kitu, dėl ko baltymą
koduojančioje sekoje vienas tripletas pasikeičia kitu. Dėl to dažniausiai
koduojamoje polipeptidinėje grandinėje viena aminorūgštis pakeičiama į kitą arba
polipeptidinė grandinė nutrumpinama, kai susidaro terminacijos tripletas. Daugeliu
atveju taškinės mutacijos nekeičia koduojamo baltymo aminorūgščių, nes vieną ir tą
pačią aminorūgštį gali koduoti 2, 3 ar net 6 skirtingi nukleotidų tripletai.

22. Dauno sindromo požymiai

 Sulėtėjęs augimas ir vystymasis;
 Maža galva, plokščias pakaušis, apvalus veidas;
 Įstrižas akių plyšys;
 Didelis atstumas tarp akių;
 Didelis, netelpantis burnoje, liežuvis;
 Protinis atsilikimas (tiesa, jo sunkumas gali labai skirtis);
  Žemas ūgis;
 Sąnario nestabilumas;
 Raumenų silpnumas.
23. Albinizmas – tai paveldimų ligų grupė, kuriai būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas
(odoje, akyse, plaukuose šio pigmento nėra arba yra labai mažai). Gali būti nustatoma vaikams, kurių
tėvai neturi šio sutrikimo požymių, tačiau yra albinizmą sąlygojančio geno nešiotojai.
 24. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo ląstelės ilgainiui
pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi.
Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, t.y. navikas.

Kasdieniame gyvenime visus piktybinius navikus įprasta vadinti vėžiu. Tačiau iš

tikrųjų yra ne visai taip.

Daugiausia (apie 90%) suaugusio žmogaus piktybinių navikų kilę iš epitelinių ląstelių.
Jie vadinami vėžiu (karcinoma). 

25.Kuo ankščiau diagnozuos vėžį, didesnė tikimybė išgydyti ligą.

26. Mutagenai – tam tikri aplinkos veiksniai, galintys sukelti mutacijas - genų, chromosomų ar
chromosomų rinkinio pokyčius.
Mutagenai - tai
fiziniai ,cheminiai ir biologiniai veiksniai, kurie sukelia mutacijas. Fizikiniai mutagenai-tai
jonizuojančioji
radiacija, aukšta arba žema temperatūra, ultravioletiniai spinduliai. Yra
daug cheminių mutagenų. Vienas iš jų - nitritinė rūgštis, kuriai veikiant
DNR molekulę adeninas replikacijos metu jos susiporupja ne su timinu (T),
bet su citozinu (C). Tai keičia baltymo struktūrą. X - spinduliai yra
potencialūs mutagenai, nes jie jonizuoja molekules, sužadina jų pažeidimus,
laisvųjų radikalų atsiradimą. Iš biologinių faktorių, sukeliančių
mutacijas, svarbiausi yra transpozonai, insercinės sekos, integruotos į
bakterijų chromosomų plazmides.
27. Pagal Lamarką, pagrindinis evoliucinių kitimų mechanizmas – tai organizmų vidinis siekis
tobulėti ir organų lavinimas ar nelavinimas. Gavę didesnius krūvius organai stiprėja ir vystosi,
mažiau apkrauti – ilgainiui nunyksta. Pagrindinė šios teorijos klaida buvo teiginys, kad individai
savo gyvenimo metu įgautas savybes gali perduoti palikuonims.

Darvino teigimu, rūšys nesukuria pagal tam tikrą planą, bet atsitiktinės mutacijos (genetinės
medžiagos pokyčiai) sukuria naujus rūšies variantus, kurie per savo jėgą ir prisitaikymą prie
aplinkos pakeičia savo silpnesnius pirmtakus. Jei palikuonys, turintys naujų bruožų,
galiausiai toli nuo jų protėvių ar kitų palikuonių su naujais bruožais, kurių jie nebegali
daugintis su jais, atsirado nauja rūšis. Darwinas pats vėliau perdavė savo teoriją žmonėms.
28. Fosilijos (lot. fossilis 'iškastinis') – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba
sušalusios organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės
sluoksniuose. Randama ežeruose, jūrose, kalnuose.
29. Rūšies“ sąvoka yra gana problemiška. Gana nesunkiai apibrėžiama lytiškai besidauginančių
organizmų rūšis: Paprastai rūšį bandoma apibrėžti kaip visumą ..

30.  Biotechnologija - mokslo kryptis, sujungianti biologijos ir technikos galimybes. Tai biologinių
procesų ir sistemų naudojimas ţemės ūkyje, pramonėje, medicinoje.
31. Alaus gamyba – procesas, kurio metu
iš miežių, apynių, mielių verdamas, raugiamas (fermentuojamas) ir pilstomas alus.

Gamyba susideda iš kelių etapų: salyklo gamybos, misos paruošimo, rauginimo ir pilstymo.

32. Kai mielės išskiria CO2, nuo to kaip vyksta rūgimo procesai priklauso duonos tekstūra,
forma, tūris, skonis ir aromatas, mielių fermentai skaido cukrų į anglies dioksidą ir kelia tešlą.
Duona uždengiama ir paliekama šiltai, kad pakiltų.
33. Jogurte bakterijos neatsitiktinai, jis gaminamas tam tikroms bakterijų kultūroms rauginant
pasterizuotą pieną. Naudojamos Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilicus kultūros –
be jų pienas nevirstų jogurtu.

34. Jogurto gamybai tradiciškai naudojama termofilinių pienarūgščių kokų ir bulgarų lazdelių
raugas. Daugeliu atveju lazdelių ir streptokokų santykis jogurte 1:1 ar 1:2. Tačiau ir kiti
santykiai ( nuo 1:3 iki 1:6 ar net 1:10)laikomi optimaliais. Rauginama 40-43 0C
temperatūroje, įpylus 1-5% raugo (106 -107 ląstelių/cm3 ) ar 0,02% sausojo koncentrato,
rauginimo trukm÷ 2,5-5 h. Po rauginimo (75-850 T) jogurtas atšaldomas iki 6-80C
temperatūros.
Nebrandintų fermentinių sūrių gamybos technologija yra gana paprasta, jo pagaminimui
reikia kokybiško nepasterizuoto (ţalio) karvės pieno (galima naudoti ir ožkos, avies ir t.t.
duodamą pieną), raugo, šliuţo fermento (kuris ištirpinamas vandenyje), druskos
(paskaninimui).
35. Sūrio tekstūra ir skonis priklauso nuo pieno, kuris buvo naudojamas (gali būti karvės,
ožkos, buivolo ar avies pienas), nuo paruošimo būdo ir įvairių priedų, kurie dedami į
produktą.
36. Natūralus fermentinis actas yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu iš žemės ūkio
produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, cukraus, taip pat iš vaisių, uogų, obuolių sulčių,
salyklinių miežių, medaus, išrūgų, vyno, sidro ir kt
37Sojų padažas gaminamas išvirtas sojų pupeles su kai kuriais priedais fermentuojant su
specialiu raugu ir druska. Fermentavimo metu išsiskiriantis skystis ir yra sojų padažas..
38. Genų inžinerija – vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą.
39. 1982 m. buvo parduoti pirmieji GM
produktai: insulinas, interferonas bei vakcina gyvulių diarėjai gydyti.
40. gyvulinis ir žmonių protamino Hagedorn (NPH) bazinis insulinas yra nepakankamai veiksmingas.
Ultralente insulinas, naudotas UKPDS tyrime, buvo šiek tiek sėkmingesnis (ypač monoterapija).
Tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių pacientai ir gydytojai toliau ieškojo kitų būdų pagerinti glikemijos
kontrolę. Pirmasis ilgo veikimo bazinio insulino analogas glarginas iš esmės pakeitė cukrinio diabeto
gydymą. Daugumoje tyrimų kitas ilgo veikimo insulino analogas detemiras pasirodė ne prastesnis, bet
ir ne itin pranašesnis, lyginant su glarginu.

41.Genetiškai modifikuoti organizmai. Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam

tikrų sąvybių: maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms ir t.t.

GMO nauda:
 Produktyvumas ir efektyvumas
 Nelabai alinama žemė
 Saugoma aplinka
 Išrandamos naujos organizmų rūšys
 Augalai tampa atsparūs kenkėjams ir ligoms
Vis dėlto GMO grėsmės objektu gali tapti aplinka, ūkis ir, svarbiausia, žmonių sveikata.
„Nepageidaujami genų deriniai gali sukelti naujas žmonių, gyvūnų ir augalų ligas, vėžio
formas ir padidinti atsparumą antibiotikams, kurie vartojami rimtai sutrikus sveikatai.
Modifikuoti organizmai taip pat gali tapti alergijos priežastimi. Deramai neišsiaiškinus GMO
poveikio, gresia ne tik sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei“, – studentams pasakojo
pranešėjas.
42. Tai – genetinių ligų gydymo metodas, pagrįstas ląstelių funkcijų keitimu genetikos metodais. Yra
skiriami trys svarbiausi genų terapijos metodai:
1. Ex vivo metodas. Pažeistos ląstelės pašalinamos iš organizmo. Genetiniais veiksniais pagerinama
jų funkcija. Ląstelės grąžinamos į organizmą. Metodas taikomas gydyti sunkios formos mišrų
imunodeficitą (SMID). Į sergančių SMID naujagimių kamienines ląsteles įterpiami „sveiki“ genai,
ląstelės grąžinamos į kaulų čiulpus. Ląstelių funkcija išlieka normali net ir praėjus 2 metams po
gydymo.
2. In situ metodas. Jis taikomas gydant vietinius pažeidimus, bet netinkamas sisteminėms ligoms
gydyti. Naudojant geno nešiklį, genas įterpiamas į audinį, kuriame jo funkcija yra sutrikusi. Metodas
gali būti taikomas cistinei fibrozei ir raumenų distrofijai gydyti.
3. In vivo metodas. Taikant šį metodą, geno nešiklis turėtų būti įšvirkštas į kraują, iš čia jis nukeliautų į
ląsteles, kurių funkcijos yra pakitusios. Šis idealus metodas dar nėra sukurtas.