Vadovlis auktj m okykl

slaugos ir socialini moksl

bei auktesnij m edicinos
m okykl studijom s

1
Kaunas viesa" 2001

1. Genetins informacijos perdavimas i kartos kart: molekuli lygmuo / 10

1.1. Paveldimumo molekuli struktra / 10
1.1.1. DNR struktra / 10
1.1.2. RNR struktra / 14
1.2. DNR lstelje / 16
1.3. Genetins informacijos atsikartojimas: DNR dvigubjimas (replikacija) / 18
1.4. Genas - DNR molekuls dalis / 21
1.5. Organizm o genetins informacijos iraika: geno raika / 2 5
1.5.1. Genetins informacijos nuraymas (transkripcija): RNR sintez / 2 6
1.5.2. RNR brendimas / 2 8
1.5.3. Genetins informacijos perklimas polipeptido aminorgi sek / 2 9
1.5.3.1. Genetinis kodas / 2 9
1.5.3.2. tRNR - genetins kalbos vertja" / 3 2
1.5.3.3. Ribosoma - polipeptid sintezs fabrikas" / 3 3
1.5.3.4. Baltymo sintez (transliacija) / 3 3
1.5.4. Gen raikos reguliavimas / 3 6
2. G enetins informacijos p erdavim as i kartos j kart: lsteli lyg m u o / 4 0
2.1. Lstels ciklas / 4 0
2.2. Chromosomos - lstels paveldjimo nejos / 4 2
2.3. Chromosomos per mitoz: genetins informacijos rinkinio pastovumas lsteli
kartose / 4 7
2.4. Chrom osom os organizm o lytinio dauginimosi laikotarpiu / 5 0
2.4.1. Lytinis dauginimasis - organizm genetinio vairavimo altinis / 5 0
2.4.2. Chromosomos per mejoz: gametos gauna lygiai pus dvigubojo
chrom osom rinkinio / 51
2.4.3. Apvaisinimas sugrina dvigubj organizm o somatini lsteli chromosom
rinkin / 5 5
2.4.4. Ryys ta rp mejozs ir lytini lsteli susidarymo / 5 6
2.4.5. Mejozs taka kombinaciniam kintam um ui / 5 8
3. Genetins informacijos perdavim as i kartos kart: o rganizm lygm uo / 6 0
3.1. Genai dvigubajame chrom osom rinkinyje / 6 0
3.2. Nepriklausomas poymi ir juos lemiani gen paveldjimas / 6 2
3.2.1. M onohibridinis kryminimas: alternatyvius poymius lemia du aleliniai
genai / 6 2
3.2.2. Dihibridinis kryminimas: nealeliniai genai paveldimi nepriklausomai vienas
nuo kito / 6 6
3.2.3. X chrom osom oje esani gen paveldjimo ypatum ai / 6 9
3.3. Gen sankiba ir paveldjimo ypatum ai / 7 2
3.4. Kas ikreipia paveldjim pagal M endelio dsnius / 7 6
3.4.1. Gen sveika / 7 6
3.4.2. Kiti genetins informacijos realizavim lemiantys mechanizmai / 8 2
3.5. mogaus poymi paveldjimas / 8 4

n d a i i s E E K a H i
1. M utacinis k in ta m u m as / 92

1.1. Mutacij vairov / 9 4

1.1.1. Lytini ir somatini lsteli mutacijos. Tiesiogins ir grtamosios mutacijos / 9 4
1.1.2. Genotip keiianios mutacijos / 9 4
1.1.2.1. Genom o mutacijos / 9 4
1.1.2.2. Chromosom mutacijos / 9 6
1.1.2.3. Gen mutacijos / 1 0 0
1.1.3. M utacijos pagal fe n o tip o pokyius / 1 0 3
1.1.4. DNR paaid reparacijos sistemos gen mutacijos / 1 0 5
1.2. M utacij atsiradim o danumas ir prieastys / 1 0 6
1.2.1. Mutageninis jonizuojaniosios spinduliuots poveikis / 1 0 7
1 .2.2. Chemin mutagenez / 1 0 7
1.2.3. Aplinkos mutagenai / 1 0 8
2. M odifikacinis kin ta m u m as / 1 1 0
2.1. Reakcijos norma ir statistiniai m odifikacinio kintam um o dsningumai /
2.2. Teratologiniai reikiniai / 1 1 2

110

3. Nauji g e n e tin io k in ta m u m o altiniai: tikslingas g en etin s informacijos

keitim as /

1 16

3.1. Rekombinantins DNR molekuls konstravimas /

3.2. Polimerazin grandinin reakcija / 1 2 3 * | F
3.3. Gen technologijos taikymas /

117

125

3.3.1. Biotechnologijos produktai / 1 2 5

126

3.3.2. Transgeniniai organizmai /

a i t a i 3.3.3. Organizm klonavimas / 1 2 9

3.3.4. Gen terapija / 1 3 1 % ^ ^
4. Paveldimosios m o n i ligos /

132

4.1. Chromosomins ligos / 1 3 3

4.1.1. C hrom osom skaiiaus pokyiai / 1 3 3
4.1.2. Struktriniai m ogaus chrom osom persitvarkymai /

136

4.1.3. Lytini chrom osom skaiiaus ir struktros pokyiai / 1 3 7

4.2. M onogenins ligos / 1 3 9
4.2.1. Autosom ins dom inantikai paveldimos ligos /

139

4.2.2. Autosomins recesyviai paveldimos ligos / 141

4.2.3. Su X chromosoma susijusios dominantikai ir recesyviai paveldimos ligos / 14 3
4.3. Neseniai atskleisti m onogenini lig atsiradimo mechanizmai / 1 4 7
4.3.1. Dinamins m utacijos /

147

4.3.2. Genom o spaudas (im printingas) /

4.3.3. Mozaikikumas /

147

148

4.3.4. Su m itochondrij DNR susijusios ligos /

4.4. Polinkio ligai paveldjimas / 1 4 9
4.5. Paveldima vio prigim tis /

149

151

4.6. Genetiniai paveldimj lig diagnozavim o m etodai /

1 53

4.7. Genetinis eim konsultavimas - asmens sveikatos prieiros paslauga / 1 5 4

156
6. G e n etin populiacij v airo v / 1 6 0
5. m ogaus g e n o m o pro jektas /

6.1. Populiacij genetins vairovs altiniai / 161

6.2. Lietuvos gyventoj genetins vairovs ypatum ai /
Rekomenduojama literatra /
Padkos odis /

174

1 72

167

Genetikos
svoka

Pirmosios nuorodos apie orga

nizm o poymi bei lig paveldji
m aptinkamos hebraj Talmude
(III-V a. pr. Kr.), kursergstim a dl
pavojaus atlikti ritualin naujagi
mi berniuk apipjaustym, jei j
broliai ar vyrikosios lyties gimins
i m o tin o s puss serga kraujo
nekrejimo liga (hemofilija).
2Eugenika (gr. eugenes - ge
ros kilms) - teorija, teigianti, kad

Fizini savybi paveldjimas m onij d o m in o irte b e d o m in a nuo seniausi

laik1. Buvo pasilyta daugyb paveldjimo teorij, kurios ilgainiui nepasi
tvirtin o .
G. Mendelis (G. Mendel), austr vienuolis, gyvens ir dirbs ekijoje (M ora
vija), Brno mieste, pirmasis suprato paveldjimo dsnius ir 1 8 5 6 -1 863-aisiais,
pasitelkdamas matem atins statistikos principus, rod juos eksperimentais.
G. Mendelis pirmasis apra, kaip ir kokiomis proporcijomis paveldjimo veiks
niai (dabar inome, kad tai genai) bei j nulem ti poymiai yra perduodam i i
kartos kart. Ir iandien, apsilank Brno mieste, rasite G. M endelio bibliotek
ir lysveles, kuriose augalai fenotipikai pagal spalv pasiskirsto santykiu 3:1.
Savo eksperim ent rezultatus mokslininkas paskelb 1865-aisiais Brno gam
tos tyrintoj draugijos posdyje ir 1866-aisiais tos draugijos mokslo darbuose.
Taiau to m eto botanikai M endelio dsni nepripaino, ir i vertinga media
ga iguljo mokslo a utoritet staliuose iki 1900-j.
Nuostabu ir tai, kad madaug tu o pat m etu (1 8 4 2 -1 859-aisiais) . Darvinas
(Ch. Darvvin) suformulavo evoliucijos teorij, o eugenikos2 pradininkas F. Goltonas (F. Galton) (beje, netikras . Darvino pusbrolis) intensyviai tyrinjo kie
kybini poymi, kaip antai m ogaus gis, paveldjim.
Prajus trejiems m etams nuo G. M endelio atradim o - 1869-aisiais veicar
biologas F. Myeris (F. Miescher) i lstels branduolio iskyr mediag, kuri
pavadino nukleinu, t. y. branduolio mediaga. Spaudai pateiktas jo straipsnio
rankratis nepajudjo nuo redaktoriaus stalo dvejus metus, kol redaktorius
pats patikrino ir sitikino F. Myerio gaut rezultat patikim um u. Tik vliau,
1871-aisiais, straipsnis buvo paskelbtas.
M adaug po trylikos m et ( 1 8 8 2 - 1 885-aisiais) lstels branduolyje pa
stebtos chrom osom os3 ( pavadinim 1888-aisiais pasil H. V. G. Valdejeris (H. W. G. VValdeyer)) ir nustatyta, kaip jos keiiasi ir juda per m itoz, t. y.
lstelei dalijantis.
Kur kas anksiau, dar XVIII a., buvo aprayti pagrindiniai m ogaus d efekt
paveldjim o tipai. Prancz mokslininkas P.- L. M. de M o p e rtiu ji (P.- L. M. de
M aupertuis) 1751-aisiais apra polidaktilijos (etojo rankos pirto) bei pig
m entacijos tr k u m o (albinizm o) paveldjim ir nurod, kad ie poymiai pa
veldim i skirtingai. A n g l gydytojas J. Edamsas (J. Adam s) atskleid ir apra
( 1 8 1 4 - 1 8 1 5-aisiais) pagrindinius paveldjim o dsningum us.

genetikos principais remiantis ga

lima gerinti mogaus paveldimas
savybes, kreipti mogaus evoliu
cij pageidaujama linkme. ian
dien eugenika visuotinai nepriim
tina.

Taigi nors atskiri fa kta i apie paveldjim o dsnius, j cito lo g in iu s p a g rin

dus ir chem in p rig im t buvo ino m i jau XIX amiaus pabaigoje, taiau

3gr. c hrom - spalva; som a knas

Pagrindin g enetikos svoka yra g e n a s 4. Jau G. M endelis ir jo sekjai

ino jo p a ve ld im u m o vienet, tik kitu pavadinim u. Termin genas" (kaip,
beje, g e n o tip o bei fe n o tip o te rm inu s) pasil dan m okslininkas V. L. Johansenas (V. L. Johannsen) 1909-aisiais.
Skaitydam i io vadovlio skyrius suinosite, kas yra genas, susipainsite
su jo chem ine p rig im tim i, veikim u ir kaip jis yra perduodam as palikuonim s.
Kiekvienas ms tu rim e genus, paveldtus i savo tv. Juos galsime
p e rd u o ti ir savo vaikams. Taigi genetika - tai mokslas, glaudiai susijs su
m o g u m i. Kiekvienas visuom ens narys tu r t suprasti paveldjim o dsnin
gum us, kad atsidrs kritin je situacijoje nep ad aryt le m tin g klaid.
Genetika nra vien a bstraktus mokslas. Ji - ms g yvenim o dalis.

4gr. genos - gimin, kilm

Genetika palyginti jaunas mok
slas. Taigi ir jos terminai vis dar ku
riami. Iekoti lietuvik atitikm en
vairi lygmen genetiniams pro
cesams bei vienetams vardyti - to
kia pagrindin knygos autoriaus
pozicija. Todl terminai vartojami
sinonimikai. Greta tarptautinio va
rianto kaip teiktinesnis pateikiamas
lietuvikas atitikm uo arba abu va
riantai vartojami kaip lygiaveriai,
danai juos papildant vairiais da
lykin turin paaikinaniais odi
deriniais ar vaizdiomis pakaitomis.

prajo dar daug laiko, kol ie fa kta i buvo a p ib e n d rin ti ir sukurtas iuolaiki
nis g e n e tik o s mokslas, t. y. b io log ijo s m okslo aka, tiria n ti org an izm
p a v e ld im u m ir k in ta m u m

N obelio prem ijos u laimjimus, susijusius su p aveldjim o ir jo

m olekulini p agrind tyrimais

Metai Sritis

Nobelio premijos laureatai

Darbai, u kuriuos suteikta

Nobelio premija
U atradim us tiria n t ankstyvojo
em brioninio vystymosi genetin
kontrol.

1995 Fiziologija
E. B. Liujisas(E. B. Levvis),
ir medicina K. Niuslein-Volhard
(Ch.NssIein-Volhard) ir
E. F. Vyauzas (E. F. Wieschaus)
1993 Fiziologija R. D. Robertsas (R. J. Roberts) U pertrauktj gen atradim,
ir medicina ir F. A. arpas (P. A. Sharp)
1993 Chemija
K. B. Miulis (K. B. Mullis)
U DNR chemins sintezs metod
vystym: u polimerazins grandi
nins reakcijos (PGR) atradim.
M. Smitas (M. Smith)
U kryptingosios mutagenezs atra
dim ir jos taikym tiriant baltymus.
1989 Fiziologija D. M. Biopas (J. M. Bishop)
U retrovirusinionkogen lstelins
ir medicina ir H. E. Varmusas (H. E. Varmus) kilms iaikinim.
1989 Chemija
S. Altmanas (S. Altman)
U RNR katalitini savybi atradim,
ir T. R. Cechas (T. R. Cech)
1983 Fiziologija
B. M aklintok (B. McClintock) Ujudrij genetini element atra
ir medicina
dim.
1980 Chemija
P. Bergas (P. Berg)
U nukleorgi, ypa rekombinantins DNR, biochemijos tyrimus.
V. Gilbertas (W. Gilbert)
U nukleotid sekos bakteriofago deir F. Sangeris (F. Sanger)2
oksiribonukleorgties molekulje
nustatym.
1978 Fiziologija
V. Arberis (W. Arber),
U restrikcijos ferment atradim ir
ir medicina D. Natanas (D.Nathans)
j pritaikym molekulinje genetiir H. 0. Smitas (H. 0. Smith)
koje.
1975 Fiziologija D. Baltimoras (D. Baltimore),
U atradimus tiria n t augli virus
ir medicina R. Dalbekas (R. Dulbecco)
ir lstels genetins mediagos sirH. M. Tiominas
veik.
(H. M. Temin)
1969 Fiziologija M. Delbrukas (M. Delbruck),
U j atradimus tiriant virus geneir medicina A. D. Heris (A. D. Hershey)
tin struktr ir dvigubjimo mechair S. A. Liurija (S. E. Luria)
nizmus.
1968 Fiziologija R. V. Holi (R. W. Holley),
U genetinio kodo ir jo funkcijos sinir medicina H. G. Korana (H. G. Khorana)
tetinant baltymus iaikinim,
ir M. V. Nirenbergas
(M. W. Nirenberg)

- 1 = ; ao enklo pateikiama
- e c r o k r i papildo arba praa e a m - 5 s genetikos temas,
T<aata t e g in u s ar suteikia
a r u . i r u . aut. past ).

F y - a lm a i
- - a a v in ia i

V c e . c prem ja F. Sangeriui
s t f B k a c 958-aisiais u prow u s r j r r l 'o s (ypa insulino)

'jr-T -u '
~*\ a s s s e p t ik a s v e rtin ta s

V x e i c p r e r ija

1965 Fiziologija F. akobas (F. Jacob),

ir medicina A. Lvovas (A. Lvvoff)
ir. Mono (J. Monod)
1962 Fiziologija F. H. K. Krikas (F. H. C. Crick),
ir medicina D. D. Votsonas (J. D. Watson)
ir M. H. F. Vilkinsas
(M. H. F. VVilkins)
Fiziologija
S. Ooa (S. Ochoa)
1959
ir medicina ir A. Kornbergas (A. Kornberg)
1958 Fiziologija
G. K Bydlis (G. W. Beadle)
ir medicina ir E. L. Teitumas(E. L. Tatum)

U atradimus tiriant virus ir ferment sintezs genetin kontrol.

U nukleorgi struktros ir jos
reikms gyv organizm informacijos perdavimui iaikinim.

U ribonukleorgi ir deoksiribonukleorgi biosintezs tyrimus.

U atradim, iaikinus, kad genai
veikia reguliuodami tikslius cheminius
procesus.
J. Lederbergas (J. Lederberg)
U atradimus tiriant genetin rekom
binacij ir bakterij genetins media
gos ukodavim.
1946 Fiziologija
H. J. Maleris (H. J. Muller)
U atradim, kad Rentgeno spindu
ir medicina
liai sukelia mutacijas.
1933 Fiziologija
T. H. Morganas (T. H. Morgan)3 U chromosom takos paveldjimui
ir medicina
tyrimus.

P a v e ld im u m a s

L/LJ

J
Genetins
informacijos
perdavimas
i kartos
j kart:
molekuli
lygmuo

Jau XIX amiaus pabaigoje mokslininkai sitikino, kad lstels branduolys yra
svarbus paveldjimui. ioje srityje ypa pam intinos H. de Fryso (H. de Vries)
pangenezs idjos bei valgos, jo g paveldim um o vienetai gldi lstelje jos branduolyje ir perduodam i i lstels lstelei dalijantis. Antra vertus, sukl
daug gin A. Veismano (A. VVeismann) darbai, bene labiausiai po . Darvino
atkreip gam tos m okslinink dmes paveldim um o vienetus - chrom oso
mas. Galiausiai nesidalijaniame lstels branduolyje buvo aptikta grdtoji
mediaga, pavadinta c h r o m a tin u 1, ir nustatyta, kad chro m a tin sudaro
baltymai, polisacharidai ir nukleorgtys. Ilg laik mokslininkai neinojo ma
terialiosios paveldimumo prigimties, kuri gi lstels branduolio mediaga nukleorgtys ar baltymai perduoda informacij apie paveldimsias organizm o
savybes. Net po T. H. M organo ir jo koleg chromosomins paveldimumo
teorijos neturta tiksli m olekulinio lygmens duom en. Tik 19401953-iaisiais
eksperimentais rodyta, kad paveldimum lemia deoksiribonukleorgtis. is
laikotarpis laikytinas svarbiausiais molekulins genetikos raidos metais.

D eoksiribonukleorgt, arba DNR (ang. deoxyribonudeic acid, DNA), silo

ma lietuvikai vadinti deoksiribobranduolio rgtim i (DBR).
Ribonukleorgtis, arba RNR (ang. ribonudeic acid, RNA), lietuvikai vadintina
ribobranduolio rgtim i (RBR).
Eukariotai ir p ro k a rio ta i
Genetins informacijos ukodavimas lstelje ir jo s perdavimas dukterinm s ls
telms tiesiogiai priklauso nuo to, ar lstel tu ri mem brana apsupt b ra n d u o l2, ar
jo neturi. Pagal poym organizm ai yra skirstom i j:
* branduolio neturinius p ro kariotus;
branduol turinius eukariotus
P ro kario tai - ta i prim ityviausi organizm ai - bakterijos ir melsvadumbliai. Be to,
prie j dar priskiriam i virusai. Eukariotam s priklauso dum bliai (iskyrus melsvadumblius), grybai, auktesnieji augalai ir gyvnai.

1. 1.
Paveldimumo
molekuli
struktra

1 .1 .1 .
DNR struktra

*Tai chrom osom as sudaranti

lstels branduolio mediaga
< gr. karyon - rieutas, rie
uto branduolys
3Sekvenavimas (sekavimas) n u k le o tid sekos nu statym a s,
svarbiausias pirmins geno struk
tros ty rim o etapas.

DNR m olekul yra milinikas polimeras, kurio struktriniai vienetai (monom erai) yra d e o k s irib o n u k le o tid a i (daniausiai vadinami tiesiog nukleotidais), sujungti ilgas grandines. Kiekvienas deoksiribonukleotidas (1.1 pav.)
sudarytas i trij ri m olekuli (tiksliau, j liekan): azoto turinios bazs,
m onosacharido deoksiribozs ir fosfa to (fosforo rgties liekanos). A zo to
turinios bazs nukleorgi m olekulse yra keturi ri: dvi i j - citozinas (C) ir tim inas (T) - yra pirim idinai, sudaryti i vieno anglies ir azoto atom
iedo, o kitos dvi - adeninas (A) ir guaninas (G) - yra purinai, sudaryti i
dviej ied. DNR m olekul purino bazi (A + G) visuom et tu ri tie k pat kiek
ir p irim idino bazi (T + C). Tai argafo taisykl (pavadinta j nustaiusio
m okslininko E. argafo (E. C hargaff) garbei).
Taigi DNR su da ro k e tu ri ri n u k le o tid a i, s u ju n g ti k o va le n tin m is
fo s fo d ie s te rin m is ju n g tim is (1.2 pav.). i DNR m olekuls n u kle o tid
seka vadinam a p irm in e DNR s tru k t ra . Ji uraoma kaip keturi raidi
A, T, C ir G, ym ini n u k le o tid bazes, rinkinys, pvz., ...ATTCATCCGAAA T G C .J r ta ip iki keli m ilijard raidi. Jau inom a, kad m ogaus lytin
lstel tu ri apie 3,3 m ilijardo n u kle o tid bazi. Pirmins DNR s tru kt ro s
nustatym as vadinam as s e k v e n a v im u 3. Dabar proces (dar visai nese
niai reikalavus d id iulio kruoptaus rank d arbo ) atlieka k o m p iu te ri val
dom i a u to m a tin ia i DNR analizatoriai (sekvenatoriai).
1944-aisiais O. T. Eiveris (O. T. A ve ry), M . M a k a rtis (M . M c C a rth y ) ir
. M. M akliaudas (Ch. M. M acleod) iaikino DNR reikm paveldim um ui.

1.1 pav.
Nukleotid sandara. Skaiiais nuo 1 iki 9 ir nuo 1' iki 5' ymima
ato m o padtis m olekulje

NH,
H C |

NH
| u ra c ila s

g u a n in a s

11

NUKLEOTIDAI

-r--r3!as prisijungia prie nukleozido

-oczes arba deoksiribozs penktojo
C somo (ymimo 5') - OH grups

NUKLEOZIDAI

Nukleotidas yra nukleozido monofosfatas (t. y. sudarytas i azoto turinios

bazs, pentozs ir fosfato

Nukleozidas sudarytas i azoto

turinios bazs ir pentozs

N -glikozidin
jun g tis

O -P -O -C H ,
s,

eozid monofosfatai yra

eorgi monomerai

PENTOZS

OH
r

c h 2^

;
o h ; r ib o z e

(ribonukleorgtyse)

- bazs prisijungimo vieta

OH
1"
ch2

-
oh;
DEOKSIRIBOZ

H
OH

(deoksiribonukleorgtyse)

Kadangi DNR koduoja paveldimj inform acij, n ukleo tida i joje tu ri bti
isidst tam tikra tvarka. Be to, lstelei dalijantis dukterins lstels gauna
tapaias DNR molekules. Taigi i n ukleotid seka tu ri bti nukopijuojam a
labai tiksliai. Tapo akivaizdu, kad pirm in DNR m olekuls struktra sudaryta
ta m tik ru tiksliai a pibrtu bdu. XX amiaus viduryje daug m okslinink
varsi tarpusavyje bandydam i n u sta tyti, kaipgi sudaryta DNR m olekul.

P a v e ld im u m a s

FOSFATAS

B azn

i\i
0
1
0 -P = 0

i/i
H
H

Tarp lenktyniaujanij buvo F. H. K. Krikas, D. D. Votsonas, R. Franklin (R. Franklin) ir M. H. F. Vilkinsas (M. H. F. VVilkins). D. Votsonas ir F. H. K. Krikas,
surink visus tu o metu jau turim us duomenis apie DNR molekuls struktr,
pirmieji sukr erdvin jos m odel (r. 1.3 pav., A). 1953-aisiais iedu a t
radjai paskelb, kad DNR yra linijinis polimeras, sudarytas i dviej lygiagre
i, bet prieingos krypties p olinu kle otid ini grandini, susivijusi viena apie
kit ir sudarani dvivij spiral. Vijas vien prie kitos laiko vandenilins ju n g
tys1, atsirandanios ta rp prieing vij purino ir p irim idino bazi. Taip atras
ta ir aprayta vadinam oji a n trin DNR m o leku ls s tru k t ra . Taigi DNR
m olekul primena susiskusias virvines koptles (r. 1.4 pav.), kuri onins
kartels sudarytos i fosfato ir deoksiribozs, o skersinukai - i bazi por.
iose porose bazs yra viena kit papildanios (kom plementarios): vienos

1.2 pav.
Nukleotidins grandins
nukleotidus jungia 3 '- 5 '
fosfodiesterin ju n g tis tarp
vieno nukle otido pentozs

12

(DNR - deoksiribozs, RNR ribozs) C ato m o 3' padtyje

ir kito nukle otido pentozs C
atom o 5' padtyje

1.3 pav.
DNR m olekuls erdvin
struktra:
A - D. D. Votsonas (kairje)
ir F. H. K. Krikas (deinje)
prie j sukurto erdvinio DNR
molekuls m odelio;
B - rutulinis modelis,
kuriam e vairiaspalviai
rutuliukai atitinka skirtingus
atom us

bazs erdvin struktra dera prie kitos bazs erdvins struktros (panaiai
kaip dstinio trinkels) ir sudaro atitinkamas polinukleotidines grandines. vel
giant iilgai koptli nukleotid grandins bazi seka gali bti bet kokia. Ta
iau kiekviename skersinyje turi bti tik ios poros: tim inas (T) - adeninas (A)
arba citozinas (C) - guaninas (G). Tokios bazi poros yra k o m p le m e n ta riosios (papildaniosios).
Svarbi DNR molekuls polinukleotidini grandini savyb yra tai, kad jos turi
krypt. Prieing krypi grandins susidaro todl, kad gretimus nukleotidus
jungianti fosfodiesterin jungtis atsiranda tarp vieno nukleotido deoksiribozs
C atom o 5' padtyje ir kito nukleotido de
oksiribozs C atomo 3' padtyje (1.2 pav.).
Taip viename nukleotid grandins gale
lieka nesujungta su kitu nukleotidu 5' C
atomo fosfato grup (5' galas), o kitame
- 3' C atom o -O H grup (3' galas).
DNR molekuls yra sintetinam os nauj
nukleotid prijungiant prija u susintetin
tos grandins 3' galo (apie tai r. 1.3 sky
riuje), todl io proceso kryptis ymima
5'->3'. Taigi ir nukleotid grandins krypt
sutarta ymti 5 ' - > 3 \ o jai prieingos papildaniosios grandins krypt - 3 '->5'.
DNR molekuls gali bti linijins ir iedo
form os (r. 1.8 pav.). DNR molekuls pri
klausanios eukariot lsteli branduoliui yra linijins, o priklausanios m ito
chondrij, plastidi, plazmidi ir prokariot lsteli chrom osom om s - iedo
formos.
D. D. Votsono ir F. H. K. Kriko sukurtas modelis ne tik patvirtino visus anuo
metu apie DNR inomus faktus, bet ir paaikino svarbiausias paveldjimo m o
lekuls ypatybes:
1) kaip genetin informacija lstelei dalijantis tiksliai pakartojama ir per
duodam a dukterinm s lstelms;
2) kaip i informacija perkeliama baltym o molekuls aminorgi sek;
3) kaip lstelje gali atsirasti paveldim genetins informacijos pokyi.
r ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
DNR molekuls ilgis daniausiai nusakomas nukleotid por (bp) skaiiumi.
Ivestiniai dydiai:
1 kilobaz (1 kb) yra 1 tkstantis nukleotid por;
1 megabaz (1 M b) yra 1 milijonas nukleotid por.

Vandenilins jung tys yra ne

patvarios, ta ig i viena DNR gran
din gali lengvai atsiskirti nuo ki
tos - isipinti.
2J. D. VVatson. The Double He
lix: A Personai Account o f the
Discovery o f the DNA. LionBook,
1S68.

m
U DNR stru kt ro s iaikinim D. D. Votsonui, F. H. K. K rikui ir M. H. F. Vilkinsui 1962-aisiais buvo suteikta m edicinos ir fiziologijos srities Nobelio prem ija. Kva
p g n ia u ia n ti DNR m olekuls struktros istorija aprayta D. D. Votsono knygoje
Dviguba spiral " 2.

DNR molekuls grandins yra lygiagreios,

bet prieingos krypties

5' galas

Spirals

3' galas

DNR molekuls
grandins kryptis:

13
P a v e ld im u m a s

Komplementarioji
(papildanioji) sveika
tarp por sudarani
bazi- vandenilins
jungtys

Spirals
ingsnis:
3,4 nm
0,34 nm

deoksiriboz
fosfatas
3' galas

5' galas

1.4 pav.
DNR molekuls antrin (erdvin) struktra. Kairje - lygiagreios, bet prieingos krypties
nu kleotid grandins; deinje - susivijusi kopi" modelis

r
1. Kokia mediaga susijusi su informacija apie paveldimsias organizmo savybes?
2 I ko sudaryti nukleotidai ir DNR molekul?
3. K vadiname DNR molekuls pirmine struktra ir kokia yra DNR molekuls
erdvin struktra?
4. Kokios DNR molekuls bazi poros yra komplementariosios (papildaniosios)
ir kodl?

Vienoje i DNR molekuls grandini yra tokios nukleotid sekos fragmentas:

... AGTACCG ATACTCG ATTTACG...
Kokia bus antrosios (komplementariosios) DNR grandins atitinkamos dalies nu
kleotid seka?
V ___________________________________________________________________________ y

1 . 1.2
RNR struktra

Be DNR, yra ir kita nukleorgtis. Tai rib o n u kleo r g tis arba RNR (jos
molekuli yra ne tik branduolyje, bet ir citoplazmoje). RNR molekuls yra keli
tip. 1.1 lentelje pateikiami pagrindiniai.
1.1 le n te l . P agrin din iai RNR m o lek u li tip a i

RNR tipas
Informaci
ns RNR

Transpor
tins RNR

Ribosom
RNR

ymjimas
iRNR

ItRNR

1 rRNR

14

Rys
Tiek, kiek yra
polipeptid

Funkcija
Perduoda informacij apie
polipeptido aminorgi sek i

mogaus - 60;
prokariot - >20
(daugiau nei
yra aminorgi)
Prokariot: 5 S1;
16 S; 23 S
Eukariot: 5 S;
5,8 S 18 S; 28 S

branduolyje esanios DNR

citoplazmoje esanias ribosomas.
Prokariot, plazmidi, taip pat
eukariot, mitochondrij ir
plastidi DNR yra nebranduolin.
Pernea aminorgtj j ribosom;
iveria nukleotid kalb j
aminorgi kalb".
Kartu su ribosom baltymais
sveikauja su iRNR ir aminoaciltRNR.

Pa ve I dj

Apie svarbiausius RNR molekuli ypatum us ir funkcijas dar bus kalbama

kituose ios knygos skyriuose.
RNR daug kuo panai DNR (r. 1.2 lentel). Jos molekul taip pat yra
polinukleotidin grandin, o pirmin struktra - nukleotid seka. Taiau skir
tingai nei DNR, RNR nukleotiduose vietoje deoksiribozs yra riboz, o vietoj
tim in o bazs (T) yra uracilas (U). RNR molekuls nukleotid grandins kryptis
tokia pat kaip ir DNR molekuls nukleotid grandins - 5 '-> 3 ' (tik RNR mole
kulje 5' ir 3' atomai yra ne deoksiribozs, bet ribozs). Be to, RNR molekul
daniausiai sudaryta tik i vienos nukleotid grandins (kai kuriuose virusuose
aptikta ir dvigrand RNR), o jos erdvin struktra nra tokia taisyklinga kaip
dvigrands DNR molekuls. Antra vertus, kai kurie RNR molekuls fragm entai
gali bti kom plem entars (papildantys vienas kit). Kai usilenkus vienagrandei RNR molekulei jie atsiduria vienas prieais kit, susidaro dvigrandiai frag
mentai. Taip sukuriama tam tikra antrin RNR molekuls struktra, laikoma
vandenilini jungi tarp papj.lda.o.ii b a/i . Specifin erdvin struktra dl
susidariusi dvigrandi frag m en t bdinga tam tikr tip RNR molekulms
(r. 1.5.5 skyri ir 1.17 pav.). RNR molekul daniausiai bna linijin.

m
1.2 lentel. DNR ir RNR panaum ai ir skirtum ai
DNR

Skaiius S rodo m akrom ole

kuli, ir ypa j kom pleks, sedi

RNR

DNR yra polimeras, sudarytas i keturi

RNR yra polimeras, sudarytas i keturi

ri deoksiribonukleotid, sujungt

ri ribo n u kleo tid , sujungt fosfo

fosfodiesterinm is ju n g tim is (pirm in

d iesterinm is ju n g tim is (p irm in RNR

DNR struktra).

struktra).

Deoksiribonukleotid sudaro azot tu

R ib o n u k le o tid su d a ro a z o t tu r in t i

rin ti baz (A, T, G, C), monosacharidas

baz (A, U, G, C), m onosacharidas

m e n ta c ijo s (n u s d im o ) g re it,
c e n trifu g u o ja n t m akromolekules
labai dideliu greiiu (ultracentri-

deoksiriboz ir fosfatas.

rib o z ir fosfatas.

DNR molekul sudaro d v i viena apie ki

RNR m olekul daniausiai yra v ie n a

fu g u o ja n t). Kuo m olekul ar j

kompleksas didesnis ir tankesnis,
tu o greiiau jie nusda cen trifu
g u o ja n t labai dideliu greiiu. Tai

t apsivijusios lygiagreios, b e t prie

g ra n d

ing krypi polinukleotidins grandi

grandi fragm ent kai kuri tip RNR

ns (antrin DNR struktra). Kai kuri

m olekuli (tRNR, rRNR) antrin struktra

virus DNR yra vienagrand.

bna specifin. Kai kuri virus RNR mo

gi is skaiius yra viena i mole

kuli arba j kompleks mass ir
dydio charakteristik.

Dl kartais susidarani dvi

lekuls dvigrands.

DNR

RNR

Eukariot lsteli branduolio ir kai kuri

RNR molekuls daniausiai yra linijins.

virus DNR molekuls yra linijins, o m i

tochondrij, plastidi, plazmidi, kai
kuri virus ir prokariot lstelse esan
i chromosom - iedo formos.
DNR molekuls ris neskirstomos.

RNR m olekuls yra keli ri: iRNR,

DNR molekuls labai ilgos ir gali tu r ti net

RNR molekuls daug maesns.

tRNR, rRNR.
kelis imtus m ilijon nukleotid por.

Pastaba. DNR ir RNR polin u kleo tid in e s grandines sudarantys n u kle otid a i daniausiai vadi
na m i ir ym im i taip p a t kaip ir ju o se esanios a titin ka m o s bazs: A , G, C, T, U (kai btina
ribonukieotidus a ts k irti nuo deoksiribonukieotid, pastarieji ym im i dA, dG, dC, dT). Ir nukleo
tid sekas sutarta urayti tik iomis raidm is (pvz., AAATTGTACCTTGGGCACA). Taigi ura
visuom et reikia p a tik rin ti p a g a l kontekst, kas turim a galvoje - visas nukleotidas ar tik jo baz.

N ukleorugi h ib ridizacija ir g e n e tin ia i z o n d a i

Paklus tem peratr arba p adidinus terps pH, vandenilins ju n g ty s tarp komplem entarisias (papildanisias) poras sudarani bazi nebeilaiko dviej DNR
g ra n d in i vienos g re ta kitos, ir ios atsiskiria - isipina. is procesas vadinamas
DNR d enatravim u arba lydymusi. A tstaius norm alias slygas tarp kom plem entarij DNR grandini bazi vl susidaro vandenilins ju n g ty s ir atsistato molekuls
dvigrand a n trin s tru k t ra (DNR renatruoja). Taiau re n a t ru o ja n t vandeni
lins ju n g ty s g a li susidaryti ne tik tarp tos paios DNR m olekuls dviej kom plem entari (viena kit p a p ild a n i ) g ra n d in i bazi, b e t ir tarp s k irtin g DNR
m olekuli fra g m e n t , ku ri n u k le o tid sekos yra kom plem entarios. Taip susida
ro hibridins molekuls. is procesas vadinamas h ib rid iz a c ija H ib rid a i g a li atsirasti
ne tik tarp dviej DNR gra n d in i , b e t ir tarp DNR ir RNR arba tarp dviej RNR
m olekuli.
Jei j terp, kurioje gausu ilg DNR m olekuli, dsim e tru m p DNR arba RNR
m olekuli, ku ri n u k le o tid seka a titik s tam tikr ilgos DNR m olekuls fragm ent,
ir DNR denatruosim e, ta i re n a t ru o ja n t trum posios vienagrands nukleorgties
m olekuls a titik s papildanisias sekas ir hibridizuosis (susijungs) su jom is. Pa
ym jus h ib rid iza vim u i naudojam as trum psias nukleorgties (DNR arba RNR)
molekules (pvz., radioaktyviais izotopais arba fluorescuojaniom is mediagomis),
galim a n u sta tyti, k u r susidar hibridas, t. y. ku rio je didiosios DNR m olekuls
vietoje yra a titin ka m a n u kle o tid seka. Taip paym tos nukleorgties m olekuls
vadinam os g e n e tin ia is (arba m o le k u lin ia is ) zo n d a is . Jie p la ia i ta ik o m i
m o le ku lin je b io lo g ijo je (g en kartografavim as), m o le ku lin je c ito g e n e tiko je
(chrom osom m ikroanom alij nustatym as, chrom osom tapymas), gen tech
n o lo g ijo je (b a kte rij klono, tu rin io d o m in a n t gen, suradim as tarp deim i
tkstani k it klon - r. II dalies 3 . 1 skyri).

LZ)

K la u s im a i

1. I ko sudaryta RNR molekul?

- ,
2. Kuo panaios ir kuo skiriasi DNR ir RNR molekuls?
3. Paaikinkite nukleorgi hibridizacij. Kaip ir kam taikom i molekuliniai
zondai?
3Z3ri gr. ry c n s /- dos a a u fO M s a - kryminimas. Kai
r z i - cr - ' hibridizaci-

* s .- a - - ariains moleje s 'ic r c " genai ir t. t.

P a ve l di mu ma s

00

1 . 2 ;

DNR lstelje

DNR molekul daniausiai vaizduojama kaip itempta dviguba spiral. Taiau

tokia ji tebna schemose. Gyv organizm lstels (juolab lstels branduolio)
skersmuo daug maesnis u itiestos DNR molekuls ilg, todl i neivengia
mai turi bti stangriai susivijusi.
Prokariot lstelje tra viena iedo form os susiraizgiusi DNR molekul.
Jos kompleksas su baltym ir RNR molekulmis danai vadinamas chromosoma,
nors ir neturi eukariot chromosom ai bdingos struktros. Toks kompleksas
lstelje sudaro nukleoid, kuris (skirtingai nei eukariot lstels branduolio)
nra atribotas membranos. DNR molekul tam tikra vieta prisitvirtina prie ls
tels membranos vidinio paviriaus.
Eukariot lstels branduolyje yra nuo keleto iki keli imt linijini keli
centim etr ilgio DNR molekuli, kuri kiekviena su baltym, RNR ir kai kurio
mis kitomis molekulmis sudaro atskiras chromosomas (r. 1.3 lentel). mo
gaus lstels dvigubojo chrom osom rinkinio DNR bendras ilgis yra apie 2,2 m,
o daugumos lsteli branduolio skersmuo - tik keli mikrom etrai. Taigi kad
tilp t branduolyje, DNR tu ri bti susivijusi, taiau taip, kad galt bti nu
raoma ir dvigubti, o lstelei dalijantis dukterins lstels gaut tapaius chro
m osom rinkinius.

16
m
Uo

DNR susivijimas lstels branduolyje

Eukariot lstels branduolyje esanioms DNR molekulms bdinga keli lygi
spiralizacija (1.5 pav.). Pirmiausia dviguba DNR spiral apsiveja apie erd, sudaryt
1 .3 le n tel.
m ogaus chrom osom
DNR m o lek u li dydis

Chro
moso
ma
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
X
Y

171
155
145
144
144
143
114
109
106
98
92
85
67
72
50
50
164
59

erd, sudaryt i 8 m olekuli (po 2 molekules 4 ri histon H2A, H2B, H3 ir H4),

apsivynioja apie 146-240 nukleotid por DNR atkarpa, o nukleosomas jungia 2 0 -6 0

mln.
nukle
otid
por
(Mb)
263
255
214
203
194
183

i armini ba ltym histon, ir susiformuoja nukleosom a A pie kiekvien histon

nukleotid por ilgio DNR fragmentas (tarpin arba jungianioji DNR). Elektronins
mikroskopijos vaizduose tokia gija atrodo kaip karoliukai a n t silo. H1 histonas svei
kauja su tarpine DNR, glaudindamas nukleosomas ir toliau kompaktizuodamas DNR.
cm
8,94
8,67

Susidarant solenoidams 10 nm skersmens nukleosom gija storja ik i 30 nm. Solenoid gija dalyvaujant vairiems baltym am s toliau vingiuojasi sudarydama chromatino kilpas, p ritvirtin ta s prie chromosomos nehistonini baltym karkaso. Kilp dydis

7,28
6,90
7,18
6,22
5,81
5,27
5,24

labai vairus, taiau vidutinikai vienoje kilpoje yra apie 100 000 nukleotid por

4,90
4,90
4,82
3,88
3,71

Interfaziniame lstels branduolyje, kai DNR labiausiai isivyniojusi, aktyviau

siai funkcionuojani jos dali tankis maiausias (euchrom atinas), o neakty
vios dalys yra daug tankesns (h etero ch ro m atin as).

3,60
3,33
3,13
2,89
2,28
2,45
1,7
1,7
5,58
2,00

I viso 3 280 Mb 112,38 cm

didum o DNR atkarpa. Taip susukta ir suvingiuota DNR tesiekia 1/10 000 itiestos
DNR molekuls ilgio. Lstelei dalijantis chromosom a ypa susivijusi ir madaug
100 000 kart trumpesn u itiest jo s DNR molekul.

I Z \ K la u s im a i
1.
2.
3.
4.

Kodl DNR molekul lstels branduolyje turi bti susivijusi tam tikru bdu?
Kuo skiriasi prokariot ir eukariot DNR form a lstelje?
Kokie yra DNR molekuls susivijimo lygiai eukariot lstels branduolyje?
I ko sudaryta nukleosoma?

Nukleosoma

C tfaom atino paalinus

- r : - -s matyti DNR gijos

: -r- cfiromatino gijos

' _ eosom karoliukai
s rts io *)

cnromatino paalinus
- stonus matyti baltyminis
-"om osom os karkasas

N U K LEO SO M A
IvranO e
X I

Histon
erdis

H1 histonas

Tarpine
(ju n g ia n io ji)
(2 0 -6 0 np)
Dvi vijo s apie
h iston erd
(1 46 -2 4 0 np)

Chromosoma lstelei dalijantis

(labiausiai sutankjs chromatinas)

1.3.
Genetins
informacijos
atsikartojimas:
DNR dvigubjimas
(replikacija)

D. D. Votsono ir F. H. K. Kriko pasilytas dvigubos spirals modelis paaikina,

kaip genetin informacija perduodama i vienos lsteli kartos kitai. Prie lstels
dalijimsi jos DNR molekuli skaiius turi padvigubti. Kadangi dvigubos DNR spi
rals polinukleotidini grandini bazi poros yra komplementariosios (papildanio
sios), atsiskyrusios DNR nukleotid grandins tampa matricomis nauj grandini
sintezei (1.6 pav.). Taigi DNR dvigubjim as yra procesas, kuriam vykstant
pagal vienos deoksiribonukleotid grandins sek sintetinam a antra
(pap ild a n io ji) d e o k s irib o n u k le o tid g ra n d in Procesui pasibaigus su
sidaro dvi tapaios dvigrands DNR molekuls, kuri kiekvienoje viena gran
din yra sena, o kita - nauja (1.6 pav., 1.7 pav.). Toks DNR dvigubjim as yra
pusiau k o n s ervatyvu s. DNR dvigubjim 1958-aisiais eksperimentais jrod
M. Meselsonas (M. Meselson) ir F. Stalis (F. Stahl). Taiau pai DNR dvigubjimo
idj kur kas anksiau suformulavo D. D. Votsonas ir F. H. K. Krikas.
Vis DNR dvigubjimo proces galima suskirstyti tris etapus.
1. Isivyniojimas. Veikiant ferm entui DNR girazei ivyniojama motinins
DNR molekuls dalis. Kitas ferm entas - DNR helikaz atskiria jos grandines, ir
vandenilins jungtys tarp papildanij bazi nutrksta (1.7 pav.). Susidaro
d v ig u b jim o pslel, kurios prieinguose galuose yra V raids fo rm o s
d v ig u b jim o akuts (r. 1.8 pav ).
'

18
N au jo n u k le o tid o priju n g im a s

Ilgjanios DNR grandins

3' paskutinysis nukleotidas

DNR molekuls
statybins mediagos" deoksiribonukleozidtrifosfatai:
Deoksiriboadenozin- dATP I
trifosfatas
Deoksiribotimidintrifosfatas

dT-p F]
^

Deoksiribocitidintrifosfatas

dCTP F!

Tf

Deoksiriboguanozin- dGTP F lfiBa^yBT*

trifosfatas
BAZ

"O -P -O -P

O"

- U - o-

ch 2 / o

CT

Naujas nukleotidas
(deoksiribocitidintrifosfatas, dCTP)
S usidarant fosfodiesterinei ju n g ia i ta rp ilgjanios
DNR g randins 3' h id ro ksilo grup s ir naujo nuk
leo tid o 5' fosfato, nuo deo ksirib o n ukle ozid trifo sfa to
a tskyla dvi fo sfa to grup s (pirofosfatas)

3' !
5' "I

Pirmaujanioji DNR grandin

5'
3'

Atsiliekanioji DNR grandin

3* m\
JT "1

u o a n k s ia u s u s in te tin to D N R fra g m e n to
i1g a lo p a a lin a m a s RNR p ra d m u o ;
a rp a s , s u s id a r s p a a lin a n t RNR, u p ild o m a s p ra t s ia n t p ra d m e n
<i a n k s ia u s u s in te tin to D NR fra g m e n to 5' g a lo ;
Iv ie j g re tim D N R fra g m e n t 5' ir 3' g a la i s u ju n g ia m i fo s fo d ie s te rin e ju n g tim i.

1.7 pav.
N auj DNR m olekuls
g ra n d in i sintez vyksta
5 '- > 3 k ry p tim i.
A. B, C - O kazakio fra g m e n
ta i idstyti to kia tvarka,
to k ia buvo su sin te tin ti. Visas
schem oje pa vaizduotas
reakcijas ir procesus lemia
a titin k a m i fe rm e n ta i
(r. tekste)

2. Nauj nukleotid prijungimas. Katalizuojant fermentui DNR polimerazei

nauji nukleotidai prijungiami prie sintetinamos DNR molekuls grandins 3' -O H
galo papildymo principu: prie matricos (motinins grandins) T nukleotid j nauj
grandin jungiamas A nukleotidas, prie C - jungiamas G ir atvirkiai (1.6 pav.).
3. Susijungimas. DNR molekuls (arba jos dalies eukariot lstelse) dvigubji
mas pasibaigia, kai susitinka prieprieiais judanios dvigubjimo akuts. Tada
fermentas DNR ligaz susintetint DNR grandini arba a titin ka m j fragm ent
5' ir 3' galus sujungia j vientis DNR grandin.
DNR dvigubjim as prasideda ne bet kurioje DNR molekuls vietoje, o ten,
kur yra ta m tikra nukleo tid seka, vadinama d vig ubjim o pradios signalu
(r. 1.8 pav. p. 20).

Dvigrands DNR sintez S' -> 3 ' kryp tim i

DNR polimeraz pagal vienagrands DNR matric sintetina nauj DNR grandin 5 '-> 3 '
kryptimi, t. y. prijungdama naujo nukleotido (deoksinukleozidtrifosfato) 5 ' fosfat prie
ja u susintetintos DNR grandins p askutiniojo n u kle o tid o laisvos 3 ' -O H grups
(1.6 pav.). is fermentas negali sintetinti DNR tik pagal vienagrand matric - reikalingas
nors trumpas dvigrandis fragmentas su laisva 3 hidroksilo grupe, prie kurios prijungia
mas naujas nukleotidas. DNR dvigubjimo pradioje tok dvigrand fragment - RNR
pradmen (oligoribonukleotid) susintetina kitas fermentas RNR polimeraz, i karto sin
tetinanti oligoribonukleotid pagal vienagrands DNR matric.
A ntra vertus, DNR molekuls grandins yra prieingos krypties. Vienos grandins
kryptis yra 5 '

3 \ o kitos - 3 '< ~ 5 . Todl dvigubjimo akutje viena matrica atsiveria

5 '- ^ 3 ' kryptim i, o kita - 3

5' kryp tim i (1.7 pav.). Vienos naujos grandins itisinei

sintezei 5 '-> 3 ' kryptim i klii nra. Taiau kit grandin tekt sintetinti 3 '

5 ' kryp

timi, bet ia kryptim i nukleotidai negali b ti prijungiami. Kaip tada vyksta ios DNR
grandins sintez? Taip kaip ir tu ri vykti - 5 '- > 3 ' kryptimi. Eksperimentais rodyta, kad
viena DNR grandin sintetinama greiiau, tad j imta vadinti pirmaujanija. A ntroji
grandin, pavadinta vluojanija, sintetinama liau ir ne itisai, bet 1 0 0 -1 0 0 0 nukleo
tid ilgio gaballiais. ie gaballiai juo s atradusio mokslininko R. Okazakio (R. Okazaki) garbei buvo pavadinti Okazakio fragmentais. Kaip vyksta is procesas? Kai DNR
helikaz atskiria vis naujus vienagrandius DNR fragmentus, pirmaujanioji DNR gran
din be klii sintetinama 5 '

3 ' kryp tim i pagal 3 '

5 ' matric. 5 '

3 ' matricos

atkarpa tam tikr laik dar lieka vienagrande. Netrukus prie ios matricos greta vei
kianios helikazs prisitvirtina tam tikra RNR polimeraz ir 5 ' -> 3 ' kryptim i susintetina
pradm en - oligoribonukleotid (atsiranda dvigrand atkarpa, sudaryta i DNR m atri
cos ir RNR). RNR polimeraz pakeiia DNR polimeraz ir nuo oligoribonukleotido 3
galo toliau sintetina papildanij DNR grandin, kol pasiekia prie tai susintetinto
RNR pradmens 5 ' gal. Tada RNR fragmentas paalinamas, ir DNR polimeraz toliau
sintetina naujj DNR fragment iki ankstesniojo DNR fragm ento 5 ' galo. Galiausiai
fermentas DNR ligaz sujungia i fragm ent galus fosfodiesterine ju n g tim i vientis
grandin (1.7 pav.).

DNR dvigubjant j nauj grandin atsitiktinai gali pakliti ne tas nukleotidas.

Tokios klaidos gali pakeisti genetin informacij, nes nauja DNR molekul nebe
bus tiksli senosios molekuls kopija. Todl DNR polimeraz sintetindama nauj
nukleotid grandin nuolat kontroliuoja, ar jos 3' gale esantis nukleotidas yra
komplementarus DNR matricai. Aptikusi, kad k tik prie grandins prijung nekomplementar nukleotid, DNR polimeraz j i karto atmeta.
Eukariot ir prokariot DNR dvigubjimas, dalyvaujant fermentams DNR poli-

merazei ir DNB iigazei, vyksta iek tiek skirtinga).

Prokariot (bakterij) iedo formos DNR molekuls dvigubjimas prasideda tik
viename take ir gali vykti viena kryptimi arba prieingomis kryptimis (1.8 pav., A),
kol viena kryptimi judanti dvigubjimo akut sugrta dvigubjimo pradi arba
prieingomis kryptim is judanios dvigubjimo akuts susitinka. DNR dvigubjimo
greitis bakterijose labai didelis ir siekia net 106 nukleotid por per minut (viduti
nikai prokariotuose - 500 nukleotid por per sekund).
Eukariot chromosomose linijins DNR molekuls dvigubjimas prasideda i
ka rto daugelyje tak(1 .8 pav.. B). Susidariusios DNR dvigubjim o pslels pleia
si abiem kryptimis, kol susitinka su dvigubjimo procesu, prasidjusiu gretimoje
pslelje. Eukariot DNR dvigubjimas vyksta liau nei prokariot. Antai mo
gaus DNR dvigubja 50 nukleotid por per sekund greiiu. Lytin mogaus
(stefe ctrrr' cr^crgrjcr rrer' ?
f7<?r. feS R ?
gubjimo pradios tak visas DNR dvigubjimo procesas vyksta netiktinai grei
tai - vos per kelias valandas.

L 2 ) K la u s im a i
1. Kokiu bdu DNR sandaroje ukoduota genetin informacija tiksliai atsikar
toja dvigubjant DNR molekulei?
2. Kodl DNR dvigubjimas vadinamas pusiau konservatyviu?
3. Kokie pagrindiniai DNR dvigubjimo etapai? Trumpai apibdinkite, kas vyks
ta per kiekvien j.
4. Kaip vyksta DNR sintez?

5. Kode1!viena DNR grandin yra sintetinama itisai, o ta\a - Otoatao

mentais?

1.8 pav.
Prokariot (A) ir eukariot
/B) DNR dvigubjimas

A.

6 . Kuo skiriasi eukariot ir prokariot DNR molekuls dvigubjimas?

B.

Prokariot iedo formos DNR molekul

pradeda dvigubti vienam e take

Eukariot DNR molekulje

yra daug dvigubjimo pradios tak

D v ig u b jim o p ra d io s sig n a la s
M o tin in s DNR g ra n d in s

Dvigubjimo akut

Skirtinguose organizmuose DNR dvigubjimas vyksta

viena (c) arba dviem kryptimis (d)

Dvigubjimas baigtas
D NR g ra n d in s ;
m o tin in s
d u k te rin s

D v ig u b jim o p ra d io s
s ig n a la i

...$

Dvigubjimo pslel

1.4.
Genas - DNR
molekuls dalis

Taigi DNR molekul lemia paveldimum, o jos pirmin struktra - DNR nu

kleotid seka apsprendia vis organizmo baltym ir vairi tip RNR struktr.
Ir prokariot, ir eukariot lstelje paveldimumo vienet gen yra kur kas dau
giau nei DNR molekuli (chromosom). Tad genai yra tik nedidels DNR mole
kuli atkarpos. Genai bna dviej ri - struktriniai ir reguliuojantieji.
Struktrinis genas (daniausiai vadinamas tiesiog genu) - tai DNR mole
kuls dalis, lemianti tam tikros polipeptidins grandins arba tam tikros RNR
sintez. Svarbiausia gen, lemiani baltym sintez, dalis yra koduojanioji.
Joje gldi informacija apie tam tikro baltymo aminorgi sek. Prokariot
gen koduojanioji dalis yra itisin, o eukariot daugumos gen struktra daug
sudtingesn. 7-ajame XX amiaus deimtmetyje buvo pastebta, kad kai kuri
eukariot gen baltym koduojani dal siterpusios nekoduojanios nukleo^
tid sekos dalija j fragm entus. Tokie koduojantys fragm entai buvo pavadinti
e g zo n ais, o ta rp j siterp nekoduojantys fra g m e n ta i - in tro n a is (r. euka
riot geno schem, 1.9 pav.). Vliau paaikjo, kad tokia struktra bdinga dau
gumai eukariot gen. Vieno geno intron skaiius gali vairuoti nuo 1 iki daugiau
nei 100. Egzon ir intron dydis taip pat vairuoja. Kai kurie intronai bna kur
kas didesni nei egzonai. Viename i mogaus NF1 geno intron aptikti dar 3
nedideli genai. Antra vertus, kai kurie eukariot genai (pvz., histon genai) in
tron neturi.

nekoduojanioji
sritis

nekoduojanioji
sritis
2 egzonas
Nukleotid sekos
prie gen
' 51reguliuojaniosios
sritys

Nukleotid sekos
u geno

Polipeptido
sintezs
pradia

Polipeptido
sintezs polj_A
pabaiga UQdegos

prijungimo
signalas

1.9 pav.
Eukariot geno ir svarbiausi
-eguliuojanij srii schema.
Geno pradia yra jo
koduojaniosios
DNR grandins
5' galas ties prom otorium i,
o geno pabaiga yra jo
koduojaniosios DNR
grandins 3' galas

Genomas (vok. g e n o m < gr.

genos - gimin, kilm) - ter
min pirmasis pavartojo vokiei
mokslininkas H. Vinkleris (H. VVinkler) 1920-aisiais. mogaus geno
mas - tai visas viengubasis gene
tins informacijos rinkinys, esantis
kiekvienoje mogaus lstelje.

R eguliuojantieji genai tiesiogiai nekoduoja genetins informacijos. Taiau

su i gen nukleotid sekomis sveikauja reguliavimo baltymai, btini kiekvieno
struktrinio geno veiklai ir j kontroliuojantys. Reguliuojantieji genai daniausiai
vadinami reguliuojaniosiomis nukleotid sekomis, reguliuojaniosiomis DNR sri
timis arba reguliuojaniaisiais elementais - tai prom otoriai, stiprintuvai, slopin
tuvai, ribiniai elem entai, atsako elem entai ir kt. (daugelis j b dingi tik
eukariotams). Ir prokariot, ir eukariot struktrini gen veikl apsprendia
vadinamasis promotorius. Tai tam tikra nukleotid seka (tiksliau, tam tikr nukleo
tid sek derinys), isidsiusi ties struktrinio geno 5' galu, su kuriuo sveikauda
mas fermentas RNR polimeraz pradeda RNR sintez (r. 1.5.1 ir 1.5.4 sk.).
Eukariot geno ir jo veikl reguliuojani nukleo tid sek schema patei
kiama 1.9 pav.
Gen skaiius skirtinguose organizmuose labai vairus. Jei virusai j teturi
nuo keli deimi iki keli imt, tai induoliai - net kelias deimtis tkstani.
Organizm o viengubojo gen rinkinio visuma, bdinga visai biologinei riai,
vadinama g e n o m u 1. Apibendrinant dera pastebti, kad biologinei riai bdin
ga viengubojo chrom osom rinkinio DNR m olekuli (t. y. j nukleotid sek)
visuma. Tam tikra genetin informacija gali ir nepriklausyti organizm o geno
mui. Pavyzdiui, gen esama ir plazmidse (r. toliau). Taiau jie nra t plazmid turinio organizm o genom o dalis.

Prokariot genom as palyginti nesudtingas. Prokariot lstelse genetins

informacijos rinkinys yra viengubasis, nes j lemia vienintel turim a chromoso
ma - iedo form os dvigrand DNR molekul.

CVD
Virus genom g a li sudaryti vairi tip nukleorugi molekuls: iedo formos
dvigrand DNR molekul, linijin dvigrand DNR molekul, iedo formos vienagrand
DNR molekul, linijin vienagrand DNR molekul, linijin dvigrand RNR molekul,
linijin vienagrand RNR molekul.

Prokariot genomai yra nedideli (nuo keli tkstani nukleotid por turini
virus DNR iki keli milijon nukleotid por turini bakterij DNR - 1 . 1 0 pav.).
Virusai turi nuo poros deimi iki keli imt gen, bakterijos - iki keli tkstani
gen (r. 1.4 lentel), kurie isidst labai glaudiai. Baltymo arba RNR neko
duojani srii yra nedaug (1.11 pav.). Dalis j gen dalyvauja operon veikloje
(r. 1.5.4 sk. ir 1.22 pav.).

1.4 le n te l . Kai ku ri o rg a n iz m g e n o m o dydis

Genomo dydis

Organizmas

DNR ilgis (Mb) Gen skaiius

3 280
40 000-50 000

mogus (Homo sapiens sapiens)

Pel (Mus musculus)

3 000
0,165
0,100
0,0014
0,004
0,0018

Vaisin musel (Drosophila melanogaster)

Nematoda (apvalioji kirml) (Caenorhabditis elegans)
Miels (grybai) (Saccharomyces cerevisiae)
arnyno lazdel (bakterija) (Escherichia coli)
Bakterija (Haemophilus influenzae)

-3 0 000
15 000-25 000
11 800-13 800
8 355-8 947
3 237
1 740

Eukariot genomas kur kas sudtingesnis. Pagal lokalizacij skiriami:

1) branduolio genomas;
2) mitochondrij genomas;
3) plastidi genomas (pastarj turi tik augalai). Be to, branduolio genome yra
daug vairi DNR nukleotid sek, kurios nekoduoja nei baltym, nei RNR.

Virusai

Bakterijos

EU KARIOTAI

ECO"

Miels

Grybai I

Pupa

Augalai

Vaisin musel

Vabzdiai I I
Moliuskai I
I

Ryklys

Kremzlins uvys | (

I
Kaulins uvys

I
Amfibijos
Ropliai

PROKARIOTAI

1.10 pav.

Paukiai
I m og!

induoliai

vairi organizm
genom dydiai

103

10

105

106

107

10

108

10

10

Genom o dydis: nukleotid por skaiius vlengubajam e chromosom rinkinyje

(lo g a ritm in ska l )

- o rg a n iz m k la s s g e n o m d y d i in te rva la s
- k o n k re io s b io lo g in s r ie s g e n o m o d y d is

10'

Eukariot
b randuolio
DNR nukleotid
sek vairo v

Cheminiais m etodais tiria n t eukariot b randuolio g en om o DNR buvo ap

tiktos vairi tip nukleo tid sekos (r. 1.12 pav.).
Unikalios nukleotid sekos - tai genai (tarp j intronai ir kitos nekoduojaniosios gen dalys) ir genams giminingos nukleotid sekos. Naujausi tyrim
duomenimis mogaus ir kit induoli genomuose yra apie 40 0 0 0 -5 0 000
struktrini gen, taiau j koduojaniosios dalys tesudaro nuo 2,5% iki 10%
viso genomo. Eukariot genai skiriasi tarpusavyje jau mintais struktros ypatu
mais, dydiu bei funkcijomis. Be to, vieni j unikals, kiti sudaro gim ining
gen eimas, kuri nariai isidst grupmis (pvz., hem oglobino baltym o globino genai) arba pasklid po vairias chromosomas (pvz., raumen baltym o
aktino genai). Neretai pasitaiko ir vadinamj netikrj gen (pseudogen).
Jie atsirado i normali gen, kurie ilgainiui pakito (evoliucionavo) prarasdami
veiklum.

A. m ogus
TR Y 4

V29-1

V 28

prml njmgi ..r

i i

[K t nni lni

T 'll" I MII II

10

20

TRY5

P - r j
30

40

5 0 kb

A d h 1 -F

I'

, 1,

1.11 pav.

M | !, ' l '

1 I 11,1 ~,n , ^

20

, 1|

||

30

l ' l ' l
40

j
5 0 kb

C. arnyno lazdel Eschericia coli

IS 1 8 6

Baltymus koduojani
ir nekoduojani DNR

i1 i1

10

IS1

'jk le o t id sek santykis

. - =- ot (A, B) ir prokariot
C genomuose labai skiriasi

5 0 kb

- b a lty m u s k o d u o ja n io s n u k le o tid s e k o s (g e n a i a rb a g e n e g z o n a i);

- p o lip e p tid o n e k o d u o ja n io s g e n o d a ly s ;

- pseudogenas;

U - p a s ik a rto ja n io s n u k le o tid se ko s.

Kita svarbi grup yra p a s ik a rto ja n io s io s n u k le o tid sekos, kurios

bna keli tip . Jos sudaro p a g rin d in m ogaus g e n o m o dal.
1. Paeiliui pasikartojanios n u kleo tid sekos. Tai dideli trum p (nuo
vieno iki daugiau nei imto nukleotid por) kartotini nukleotid sek blokai:
m ikropalydovin DNR (keleto nukleotid por pasikartojimas), minipalydovin
DNR (chrom osom telomerose ir kitose chrom osom dalyse), palydovin DNR
(chrom osom centrom er srityse). i nukleotid sek pasikartojim skaiius
labai individualus, todl jos taikom os kaip ymenys teismo ekspertizje as
m ens.tapatybei arba biologinei giminystei (kaip antai tvystei) nustatyti bei
d iagnozuojant paveldimsias ligas.
2. t e r p t in s n u k le o tid sekos yra isibarsiusios po vis b ra nd uo lio
g e n o m . Jos skirstom os dvi p a g rin d in e s grupes: tr u m p i (keli im t
n u k le o tid por) te rp tin ia i b ra n d u o lio e lem entai ir ilgi (keli t ksta ni
n u k le o tid p or) te rp tin ia i b ra n d u o lio ele m e ntai. ios n u k le o tid sekos
kilusios i klajojani gen t r a n s p o z o n , kurie siterpd am i vis naujas
g en om o vietas per deim tis m ilijon organizm evoliucijos m et lm imt
t ksta ni g e n o m o e le m e nt kopij atsiradim . terptin s n u k le o tid se
kos svarbios evoliuciniam s ri tyrim am s.

btLU II LU I p i d A ^ d

B. Kukurzas

m
Transpozonai - klajojantys g enai
Amerikiei mokslinink B. Maklintok (B. McClintock) tirdama kukurzus atrado DNR
elementus, kuri kopijos gali klajoti po genom, siterpdamos tai j vien, tai j kit jo
viet, neretai paveikdamos genus, kuriuos patenka. U ju d ri j genom o elem ent
atradim 1983-aisiais mokslininkei suteikta Nobelio premija.
A tra sti ir prokariot transpozonai. J veikiami kai kurie genai (pvz., suteikiantys atspa
rum tam tikram antibiotikui) gali persikelti i vien bakterij j kitas.

MOGAUS GENOMAS

Branduolio genomas
3300 Mb
40 000-50 000 gen

-2 5 %

Mitochondrij genomas

16,6kb
37 genai

-7 5 %

Genai ir su genais
susijusios sekos

Negenin
DNR

2 rRNR
genai

22tRNR
genai

13 polipeptidus
koduojani gen

Unikalios ir vidutinikai
pasikartojanios sekos

-1 0 %

-9 0 %

Koduojanioji
DNR

Nekoduojanioji
DNR

i
Pseudogenai

Gen
fragmentai
'W B m m

-4 0 %

-6 0 %
Unikalios arba
mao kopij sk. sekos

Intronai,
nekoduojanios
geno dalys irkt.

Vidutinikai ir daug
pasikartojanios sekos

Paeiliui
pasikartojanios
sekos

Isibarsiusios
pasikartolanios
sekos

1.12 pav.
m ogaus ge nom o sandara. Kit eukariot organizm genom ai sudaryti labai panaiai

M ito ch o n d rij
DNR

Kiekviena eukarioto lstel gali turti tkstanius m itochondrij', o kiekvieno

je m itochondrijoje aptinkamos kelios iedo formos dvigrands DNR molekuls.
Tai m itochondrij DNR (mtDNR1). Ji sudaryta i madaug 16 500 nukleotid por.
MtDNR iek tiek skiriasi nuo branduolio DNR, ir m itochondrij genomas pana
esnis j prokariot genom. M itochondrij genomas labai vientisas - beveik
nra pasikartojanij nukleotid sek ir intron. mogaus mtDNR koduoja dvi
ribosomines RNR, 22 transportines RNR ir 13 baltym, labai svarbi lstels
energetrnrams procesams.
Zigotoje esanios m itochondrijos - taigi ir visos mtDNR molekuls - yra
iskiriamos tik i kiauialsts citoplazmos, nes subrend spermatozoidai citoplazm os (tuo paiu ir m itochondrij su mtDNR molekulmis) beveik neturi.
Tad tiria n t mtDNR vairov, galima analizuoti monijos moterikj paveldimu
mo linij, nam ini gyvuli bei kultrini augal kilm.

'M ito c h o n d rijo s (gr. m ito s silas; c h o n d rio n - grdelis, gra

nul) - lstels organoidai, besi
telkiantys ten, kur lstels fu n k
cijoms eikvojama daugiau ener
gijos. M ito chond rijom s bdinga
didel vairi ferm en t koncen
tracija.

m
Plastids yra augal lsteli organoidai. Kaip ir mitochondrijos, vis ri plastids yra sudarytos i iorins bei vidins m em branos ir stromos, kurioje yra DNR,
RNR, ribosomos ir vairs intarpai. Genetinmis savybmis plastids panaios m ito
chondrijas: dauginasi dalijimosi bdu, tu ri savo DNR ir nepriklausomai nuo branduo
lio gen apsprendia kai kuriuos paveldimus organizm o poymius.

C D
Plazm ids yra maos (keli tkstani n u k le o tid p or) iedo form os dvigran
ds DNR molekuls, turinios DNR dvigubjim o pradios signalo n u kle o tid sek.
Jos daniausiai aptinkam os bakterijose, mieli, augal ir n e t kai kuri gyvn ls
telse. Piazmids DNR nra lstels chrom osom os dalis, to d l dvigubja nepri
klausom ai nuo chrom osom os DNR. Bakterij piazm ids paprastai tu ri vien ar ke
lis genus, kuri koduojam i b a ltym a i suteikia b akterijai atsparum o tam tikriem s
antibiotikam s.

1. Kaip sudarytas genas ir ko reikia, kad jis veikt? Kuo skiriasi eukariot ir proka
riot gen struktra?
2. Kas yra genomas?
3. Kokie yra eukariot genomo nukleotid sek tipai?
4. Kurie mogaus genai yra unikals?
5. Kokia gali bti nebranduolin DNR?
6. Kaip sudaryta mitochondrij DNR molekul ir kuo ji skiriasi nuo branduolio DNR?

1 . 5 .

Organizm o
genetins
nformacijos
^aika: geno
raika

Jau isiaikinome, kad genas - tai genetin inform acija, g l din ti DNR nu
kleotid sekoje. Konkreti ios inform acijos iraika yra ta m tikras organizm o
m orfologinis, fiziologinis, biocheminis, psichinis ar kitoks poymis.
Visuma g enetini proces, pagrindiani organizm o poym io fo rm a vi
msi pagal geno DNR n ukleotid sekoje ukoduot inform acij, vadinama
g en o raika (1.13 pav.).

1908-aisiais anglas, vaik gydytojas A. E. Garodas (A. E. Garrod) paskelb a tlikt

tyrim ivad apie tai, kad mediag apykaitos ligos, atsirandanios dl g im t me
diag apykaitos sutrikim , yra paveldimos kaip ir k iti gen lem iam i poymiai. Suvo
ks, kad mediag apykaitos problem atsiranda dl konkretaus tos apykaitos proceso
biologinio katalizatoriaus' fermento (t. y. baltymo) sutrikimo, A. Garodas pirmasis tiesio
giai susiejo baltymus su genais. 1941-aisiais D. V. Bydlis(G. W. Beadle)irE. L. Teitumas
(E. L. Tatum) suformulavo ivad - vienas genas - vienas fe rm entas" L. Polingo
(L. Pauling) ir H. Itano (H. Eaton) tyrim ai leido j patikslinti: vienas genas koduoja
vien p o lipeptidin grandin, sudaryt i aminorgi (dabar ja u inoma, kad kai
kurie struktriniai genai gali koduoti tik dal polipeptidins grandins). Be to, strukt
riniuose genuose yra ukoduota informacija ir apie visas RNR molekules.

C a o i a K r u s - - e o a g a , kua *""=
z

e s reakcijas,
r

~ e

kai nepa-

Bet kurio gyvo ems o rg a n izm o poym i visum os pagrindas yra vai
riausios b altym m olekuls ir j atliekam os funkcijos. Inform acija apie i
m oleku li pirm in s tru k t r - a m ino rg i sek g l di DNR m olekuls pir
m inje s tru k t ro je - n u k le o tid sekoje. Taiau e u k a rio t DNR neprasi
skverbia pro b ra n d u o lio m em bran, o baltym sintez vyksta cito plazm oje
esaniose ribosom ose. Taigi ta rp lstels b ra n d u o lio DNR ir ribosom os rei
kalingas ta rpininkas. is ta rp ininka s - tai in fo rm a c in rib o n u k le o r g tis
(iRNR). Nors p ro k a rio ta i n e tu ri b ra n d u o lio , a ts kiria n io DNR nuo citoplazmos, g e n etin inform acija i DNR ta ip pat pasiekia ribosom as pro iRNR
m olekules.
Pagrindiniai geno raikos etapai yra:
1) g e n e tin s inform acijos n uraym as nuo geno DNR j RNR m olekul
(t. y. RNR sintez);
2) polipeptido sintez pagal nurayt nuo geno j iRNR genetin informacij.
Tarp j siterpia dar vienas etapas - RNR molekuls brendimas.
Inagrinkime kiekvien geno raikos etap.

Genetins
informacijos
nuraymas
(transkripcija):
RNR sintez

Genetins informacijos nuraymas (transkripcija1) yra procesas, per

kur pagal dvigrands DNR molekuls vienos grandins nukleotid sek
sintetinama viena ribonukleotidin grandin (RNR molekul).
Informacijai i geno j ribosom perneti reikalinga iRNR yra nukopijuojama nuo
atitinkam gen. Tokiu pat bdu yra perraomos ir vis kit tip RNR molekuls
(r. 1.1 lentel p. 14).
Ribonukleotid grandins sintez i ribonukleozidtrifosfat katalizuoja2 (ipina
DNR molekuls dvigrand struktr) fermentas RNR polimeraz (1.14 pav.). RNR
sintez prasideda, kai RNR polimeraz prisitvirtina prie DNR promotoriaus ties
struktrinio geno pradia (t. y. jo 5' galu) ir atskiria dal DNR molekuls grandini
vien nuo kitos. Viena i grandini, toji, kurios 5' gale yra promotorius, tampa
matrica RNR sintezei. RNR sintezs procesas pasibaigia, kai RNR polimeraz atsi
traukia nuo DNR (daniausiai tai atsitinka, kai RNR polimeraz nuslenka iki kopi
juojamojo DNR fragm ento - geno 3' galo ir pasiekia tam tikr nukleotid sek,
vadinam baigms signalu) ir atsiskiria nuo baigtos sintetinti RNR molekuls. Pro
kariot kopijavimo baigms signalai (term inatoriai) jau yra itirti. Apie analogikus
eukariot gen signalus inoma kur kas maiau.
RNR sintez panai j DNR sintez, taiau esama ir skirtum (1.5 lentel).

B ra n d u o lio
m e m b ra n a

B r a n d u o lio
m e m b ra n o s
p o ro s

A n tik o d o n a s

1.13 pav.
Geno raikos etapai:
nuo geno iki
organizm o poym io
Kitos polipeptido sintezei
reikalingos mediagos:

Polipeptidas
Baltymo
brendim as
'Transkripcija (lot. transcriptio perraymas) - pirm inis baltym o
sintezs etapas.
2Kataliz (gr. katalysis - suar
dymas) - chem ini reakcij greitinim as katalizatorium i.

Veiklus baltymas

Organizmo poymis

- baltymo sintezs veiksniai;

- energijos altinis GTP;
- kitos molekuls.

Matricin DNR grandin

Koduojanioji DNR grandin

RNR yra komplemetarioji (papildanioji)

matricins DNR grandins atvilgiu: grandi
ns orientacija prieinga (RNR ir matricin
DNR grandin yra lygiagreios, bet prie
ing krypi), nukleotid seka papildan
ioji (tik nuraymo metu papildanij por
su DNR grandins A RNR sudaro U, o
vietoj deoksiribozs nukleotiduose
yra riboz)

RNR atitinka koduojanij

DNR grandin: tokia pat
orientacija, tokia pat nukleotid
seka (tik vietoj T RNR yra U, o
vietoj deoksiribozs - riboz)

RNR polimeraz

RNR statybins mediagosribonukleozidtrifosfatai:

Naujo nukleotido prijungimas

RNR m o le k u l s n u k le o tid g ra n d in ilg ja ,
p rie jo s 3' p a s k u tin io jo n u k le o tid o 3 '- O H pri
s iju n g ia n t n a u ja m n u k le o tid u i ir s u s id a ra n t
fo s fo d ie s te rin e i ju n g ia i. S in te z e i n a u d o ja m i
n u k le o z id trifo s fa ta i.
F o s fo d ie s te rin s ju n g tie s s u s id a ry m o re a k
c ija ta rp 3 ' p a s k u tin io jo n u k le o tid o ( ia - U)

Riboadenozintrifosfatas

ATP

R ib o u n d in
trifo s fa ta s

UTP

R ib o c itid in
trifo s fa ta s

CTP

ir n a u jo n u k le o z id trifo s fa to ( ia - G ) v y k s ta
ta ip p a t, k a ip ir s in te tin a n t D N R (r. 1 .6 pav.

GTP

trifosfatas

DNR dvigubjimas)

f o

| o

1.14 pav.
RNR sintez vyksta pagal
DNR matric

OH

OH

m
1.5 len tel. P a g rin d in ia i DNR i r RNR sin te z s p a n a u m a i b e i s k irtu m a i
DNR

RNR

Eukariot lstelse ir DNR, ir RNR sintez vyksta branduolyje (iskyrus m itochondri

jas ir plastids).
Ir DNR, ir RNR sintez vyksta 5 '

3 ' kryp tim i kom plem entarum o (struktr atiti-

kos) principu pagal vienagrands DNR matric. N ukleotidai sujungiam i fosfodieste

rine ju n g tim i.
DNR sintetinam a i deoksinukleozidtri-

RNR sintetinam a i nukleozidtrifosfat

fosfat dATP, dTTP, dCTP ir dGTP

ATP, UTP, CTP ir GTP

Papildaniosios n u kle o tid poros tarp

Papildaniosios nukleotid poros tarp

DNR matricos ir sintetinam os deoksiri-

DNR matricos ir sintetinamos ribonukleo-

bonukleotidins grandins: A -T , T-A,

tidins grandins: T (DNR)-A, A (DNR)-

G - C, C-G.

U, C-G, G-C.

DNR sintez katalizuoja ferm entai DNR

RNR sintez katalizuoja ferm entai RNR

polimerazs.

polimerazs.

DNR p o lim e ra z n e g a li p ra d ti DNR

RNR polim eraz g a li p ra d ti RNR gra n

grandins sintezs tik pagal vienagran-

dins sintez p a g a l vienagrand m a t

d matric - btinas pradmuo.

ric.

Pirmaujanioji DNR grandin sintetina-

RNR m olekul sintetinam a vientisai,

ma vientisai, o atsiliekanioji - Okaza

kio fragmentais.

DNR

RNR

DNR d vig u b ja n t nukopijuojam a visa

Per RNR sintez (nuraym) nukopijuo

DNR molekul.

jam a tik nedidel DNR grandins dalis.

Daniausiai tai vienas genas, nors pro
kariot operon (r. 1.5.4 skyri) ir kai
kurie eukariot genai (tRNR, rRNR) nu
kopijuojam i i karto po kelis.

DNR dvigubjant kopijuojama ypa tiks

RNR polim eraz savo klaid netaiso,

liai: DNR polimeraz p a ti aptinka ir itaiso

todl RNR sintezs klaidos daug danes

savo klaidas. sintetinam DNR grandin

ns.

per klaid patenka tik vienas i 1 0 9- 1 0 "

nukleotid.

L 2 i K lausim ai
1. Kas yra genetins informacijos nuraymas? Kokios slygos reikalingos,
kad jis vykt?
2. Kaip vyksta RNR molekuls sintez?
3. Kokie svarbiausi DNR ir RNR sintezs panaumai bei skirtumai?

U d a v in ia i
1. Nurodykite informacins RNR nukleotid sek ioms gen (matricins DNR
grandins) atkarpoms:
a) AATCACGATCCJTC^GAGG;
b) A fify ^ fttG G A ft G G C C A A G ;
c) TCGCGTAAGCTGGCTTAGCCG;
d)GCCTAGCTGCCGCTTAGTCTG;
e) TCTGATCCTAGCCTAGGACTT.
2. Tyrimais nustatyta, kad informacinje RNR 34 % sudaro guaninas, 18 % uracilas, 28 % - citozinas ir 20 % - adeninas. Apskaiiuokite kiekybin santy
k tarp A + T ir G + C DNR grandinje, nuo kurios nukopijuota i RNR.

1. 5 . 2 .
RNR brendimas

Susintetintos vairi tip RNR molekuls daniausiai dar nra veiklios. Jos
turi gyti tam tikr struktr, t. y. subrsti, kad galt atlikti specifines funkci
jas (r. 1.1 lentel p. 14). Brendimo laikotarpiu jos tam tikru bdu pakeiia
mos: specials ferm entai nukerpa" nereikalingas susintetintos RNR molekuls
dalis arba prijungia papildomas, kovalentikai pakeiia kai kuriuos nukleoti
dus. Prokariot ir eukariot lstelse brsta visos tRNR ir rRNR, o iRNR brendimas
bdingas tik eukariotams.
Plaiau inagrinkime eukariot iRNR molekuls brendim (1.15 pav.). Ne
subrendusi iRNR molekul vadinama pirminiu nuorau, pre-iRNR arba heteroge
nine branduolio RNR (hbRNR). Pirmieji jos brendimo etapai neatsiejami nuo
nuraymo, nes prasideda paioje jo pradioje. Prie k tik susintetinto pre-iRNR
molekuls 5' galo prijungiamas kiek pakeistas guanino nukleotidas - vadinamo
ji kepur, sauganti sintetinamos molekuls 5' gal nuo ardani (katalizuojan
i) ferm ent. Be to, ji nurodo maajam ribosomos subvienetui, kur prisijungti
prie iRNR molekuls (r. 1.5.3.4 skyri). Pre-iRNR sintez vyksta tol, kol RNR
polimeraz DNR matricos grandinje pasiekia tam tikr nukleotid sek, vadina
m poliadenilinim o signalu (daniausiai ji bna ir nuraymo baigms signa
las). Paskui prie iRNR grandins 3' gale dar prijungiama apie 1 0 0 -2 0 0 adenino
nukleotid, t. y. susidaro vadinamoji iRNR molekuls poli-A uodega. i uodega
apsaugo molekuls gal, prieing kepurei, nuo ferm ent poveikio. Galiausiai
DNR grandin ir RNR polimeraz atsiskiria nuo susintetintos pre-iRNR nukleotid
grandins. Pastebtina, kad baigta sintetinti pre-iRNR m olekuldar nra baigusi
brsti. Prie jai persikeliant i branduolio citoplazm, dar turi vykti svarbiausias
iRNR molekuls brendimo etapas - sukirpimas.

Pirminis iRNR nuoraas yra lygiai tokio pat ilgio kaip ir DNR grandin, nuo
kurios jis buvo nuraomas. Eukariot lsteli pirminiuose iRNR nuorauose, kaip
ir atitinkamuose genuose, nukleotid sekas, pagal kurias bus sintetinamas bal
tymas, yra siterp nekoduojantys intronai, padalijantys koduojanij nukleoti
d sek egzonus (1.9 pav., p. 21; 1.15 pav.). Tam tikri branduolio fermentai
ikerpa intronus ir sujungia gretim egzon galus (1.15 pav.). Taip galiausiai
suformuojama subrendusi veikli iRNR molekul, pro branduolio membranos po
ras ikeliaujanti citoplazm, kur ribosomose vyksta polipeptid sintez.
l_ 2 i K la u s im a i
1. Kokie svarbiausi iRNR molekuls brendim o etapai?
2. Paaikinkite pre-iRNR molekuls sukirpim.

1. 5 . 3 .

1.5.3.1.

Genetinis kodas

peptido aminorgi sek. Panaiai kaip ir teksto, kur js skaitote, raidi sekoje
yra ukoduota odi bei sakini reikm. Yra inoma 20 polipeptidus sudarani
aminorgi, o skirting iRNR nukleotid - raidi", kurios gali koduoti baltymo
struktr, tra keturios - U, A, C ir G. Taigi vien aminorgt turi koduoti daugiau
nei vienas nukleotidas - viena raid. Jei aminorgt koduot du nukleotidai (dvi
raids), galim derini tebt 16. Taigi j nepakakt 20-iai aminorgi koduoti.
Kai kod sudaro trys raids, galim skirting derini yra jau 64, t. y. tikrai utenka
visoms aminorgtims. Toks nukleotid trejetas (tripletas), koduojantis vien ami
norgt, vadinamas kodonu. Kaip sintetinamo polipeptido aminorgi seka
atitinka geno DNR nukleotid (kodon) sek, nusako genetinis kodas. Kitais
odiais tariant, genetin kod galima bt pavadinti odynu genetins informa
cijos - nukleotid sekos odiams" - kodonams iversti baltym kalbos o
dius" - polipeptido aminorgtis ir skyrybos enklams sudti" - polipeptido
sintezs pradios ir pabaigos signalams paymti.

Dvigrand DNR
Promo
torius Egzonas

Koduojanioji grandin
Intronas

Egzonas

^ _______ Intronas

Egzonas

5'
3'

Matricin grandin

Pirminis iRNR nuoraas (pre-iRNR)

5 '|E q z o n a s |

I Egzonas 13'

M
iRNR brendimas:
Kepur

1. 5' ga le prijungiam a kepur, o 3 ' ga le - po li-A uo d e g a

p0|j-A uodega

^____
5'

Egzonas

Egzonas

Egzonas! AAAAAAA . 3'

2 . Ikerpam i intronai ir s u jungiam i e g z o n galai

1.15 pav.
iRNR molekuls brendimas
eukariot lstelje

kompleksas

Kepur

ii

5'

Subrendusi iRNR molekul

Poli-A uodega

AAAAAAA. ~

13'

2g

P a v e ld im u m a s

Genetins
informacijos
perklimas
j polipeptido
am inorgi sek

Pagrindinis genetikos teiginys skambt taip - genas pagrindia baltym o

(polipeptido) sintez. Geno DNR nukleotid sekoje gldi informacija apie poli

Genetinio kodo iifravimas

Teoriniai ir eksperimentiniai genetinio kodo' iifravimo pagrindai buvo sukurti 19541965-aisiais. 1961-aisiais gauta pirm oji sintetin RNR molekul, sudaryta tik i uracilo
baz turini ribonukleotid (poli-U RNR). Mgintuvlyje, kuriame buvo visos 20 bal
tym o sintezei reikalingos aminorgtys, fermentai ir poli-U RNR, buvo susintetintas
p o li peptidas, sudarytas tik i fenilalanino liekan. Tokiu bdu rodyta, kad fenilalanino
terpim j baltym koduoja UUU kodonas. Tereikjo patikrinti, kokias aminorgtis
koduoja k iti nukleotid trejetai. Netrukus tai buvo atlikta patobulinus eksperimento

G en etinio kodo idja, beje,

kilo fizikui teoretikui D. Gamovui
(G. Gamov) (JAV).

slygas. Prie io darbo daug prisidjo ir ms tautietis Martynas Yas (JAV).

io te rm in o va rto se n a dar
nenusistovjusi - stop kodonai;

I 64 galim kodon 3 ymi ne am inorgt, bet polipeptido sintezs pabai

g ir vadinami baigm s kodonais2: UAA, U GA ir UAG. Am inorgtim s ko

beprasmiai arba nonsens kodo

nai; stabdantieji kodonai.

duoti lieka dar 61 kodonas, taiau baltymus sudarani aminorgi tra 20.

GAG: E (glutamo rgtis)

Koduojama aminorgtis
(vienaraidis simbolis)

GAC: D (asparto
rgtis)

Treiasis kodono
nukleotidas (3')
Antrasis kodono
nukleotidas

Pirmasis kodono
nukleotidas (5')

GUC: V
(valinas)

Sintetinant polipeptid aminorgi

seka nuskaitoma" nuo iRNR molekuls,
todl genetinis kodas uraomas ribonuk
leotid bazmis (A, U, G, C).
DNR molekulje yra ne uracilas (U), bet
timinas (T), taigi atitinkamai keiiasi ir
genetinio kodo ymjimas:
DNR -T T T ATG, TGT, ...

iRNR - UUU, AUG, UGU,...

Genetinis kodas gali bti pateikiamas ir diagrama, ir lentele

aminorgtis - Phe, Met, C ys,...

(F,
M,
C ,...)
Aminorgtis
Vienaraidis Triraidis
simbolis
simbolis

Aminorgtis
Kodonai

Pavadinimas

(iRNR)

Ala

Alaninas

GCA, GCG, GCU, GCC

Cys

Cisteinas

UGU, UGC

Asp

Asparto rgtis

GAU, GAC

Glu

Glutamo rgtis

GAA, GAG

Phe

Fenilai aninas

UUU, UUC

Gly

Glicinas

GGA, GGG, GGU, GGC

His

Histidinas

CAU, CAC

lle

Izoleucinas

AUA, AUU, AUC

Lys

Lizinas

AAA, AAG

Leu

Leucinas

UUA, UUG,
CUA, CUG, CUU, CUC

-I

Met

AUG
Metioninas (kartu
ir polipeptido sintezs
pradios kodonas)

1.16 pav.
Eukariot genetinis kodas

Vienaraidis Triraidis
simbolis
simbolis

Pavadinimas

Kodonai

(iRNR)

Asn

Asparaginas

AAU, AAC

Pro

Prolinas

CCA, CCG, CCU, CCC

Gln

Glutaminas

CAA, CAG

Arg

Argininas

AGA, AGG,
CGA, CGG, CGU, CGC

Ser

Serinas

AGU, AGC,
UCA, UCG, UCU, UCC

Thr

Treoninas

ACA, ACG, ACU, ACC

Vai

Valinas

GUA, GUG, GUU, GUC

Trp

Triptofanas

UGG

Tyr

Tirozinas

UAU, UAC

Baigms (stop)
kodonai

UAA, UAG, UGA

N ustatyta, kad 1 am ino rg t gali ko duoti daugiau nei 1 kodonas. Gerai

istudijuokite g en etin io kodo lentel 1.16 paveikslo apaioje. Tik 2 aminorgtis i 20 (m etionin ir trip to fa n ) koduoja 1 kodonas, o 3 am inorgtys
(leucinas, argininas ir serinas) tu ri net po 6 kodonus. Vienas am inorgtis
koduojani kodon yra ypatingas: A U G ne tik lemia am inorgties m etionino te rp im p olipeptidin grandin, bet kartu ymi ir polipe ptid o sintezs
pradi.

o
Genetinio kodo ypatybs
7. Genetinis kodas yra universalus, t. y. vis organizm vienodas.
Pastaba. Eukariot mitochondrij DNR ir prokariot genetinis kodas truput skiriasi
nuo eukariot branduolio DNR kodo.
2. Genetinis kodas yra isigims, t. y. daugum aminorgi koduoja daugiau nei
vienas kodonas.
3. Genetinis kodas yra nesanklotinis, t. y. kodonai nepersidengia.
4. Genetinis kodas turi baltymo sintezs pradios signal AUG kodon ir pabaigos
signalus - baigms kodonus UAA, UGA ir UAG.

L 2 l
1.
2.
3.
4.

K la usim ai

Kas yra genetinis kodas? Kokia jo pagrindin funkcija?

Kodl 1 am inorgt gali koduoti daugiau nei 1 kodonas?
Kurie kodonai yra ypatingi ir kodl?
Kokios svarbiausios genetinio kodo ypatybs?

U d a v in ia i

" i e r t s - * . Aminorgi
a a u jauio, avino ir arklio
n s tfin c o teku lje

-u-i'-crjss

Aminorgi
skaiius

jauio

avino

arklio

insulino
molekulje

S ie n a s
vairas
zz>&jzras
P je r a s
^
~3S
~~zzras

5
5
1

5
4

Sp-ras

3
1
1
1
2

-?cnras
_cnas
-*? n ra s
-> s:a ra s
iT E -re s
^-Dirvas

5
1
6
3
5

6
1

3
A a -ira s
3 . ra as
6
'jt'S 3

6
3
5
2
1
1
1
2

2
6
3
5
2
2
1
1
2

6
1
3

6
1
2

6
3

6
3

1. Polipeptido grandins dal sudaro ios aminorgtys: valinas - alaninas - glici

nas - lizinas - triptofanas - valinas - serinas - glutaminas. Nurodykite DNR
grandins, koduojanios i baltymo dal, nukleotid sek.
P astab a. Jei am inorgt koduoja keli kodonai, nukleotid sekai urayti pasi
rinkite b e t kur.
2. Insulino B grandins pirmosios 10 aminorgi yra ios:
fenilalaninas - valinas - glutaminas - histidinas - leucinas - cisteinas - glicinas serinas - histidinas.
N urodykite DNR grandins, koduojanios i insulino dal, n ukleotid sek
(r. 1-ojo udavinio pastab).
. ^
3. Insulino A grandins pirmosios 5 aminorgtys yra ios: y
lizinas - izoleucinas - valinas - glutaminas - glutaminas.
Nurodykite DNR grandins ir informacins RNR, koduojanios i insulino dal,
nukleotid sek (r. 1-ojo udavinio pastab).
4. DNR molekuls, lemianios baltymo sintez, koduojaniosios grandins dalis
sudaryta i i nukleotid:
...ACCATTGACCATGAA...
Nustatykite aminorgi sek atitinkamame baltymo fragmente.
5. Tarkime, kad vidutinikai 1 aminorgties molekulin mas yra 110, o 1 nukle
otido - apie 300. Apskaiiuokite, kokia bus baltymo, sudaryto i 240 aminorg
i, molekulin mas. Apytiksliai vertinkite, kas sunkesnis: baltymas, sudarytas i
i aminorgi, ar j koduojantis genas.
6. Hormon insulin sudaro A ir B grandins, sudarytos i 51 aminorgties.
Skirting ri organizm (jauio, arklio, avino) i polipeptid aminorgi
seka iek tiek skiriasi. Skirting aminorgi skaiius i gyvn insulino mole
kulje pateikiamas 1.6 lentelje. Nustatykite kiekybin santyk tarp A + T ir G + C
DNR grandinje, koduojanioje kiekvieno i i trij gyvn insulino molekul.

7. 4-asis hem oglobino polipeptidas sudarytas i 8 aminorgi. i aminorgi kiekis skirtingi jose hem oglobinuose pateiktas 1.7 lentelje.
1.7 le n te l . A m inorgi skaiius h e m o g lo b in H bA , HbS, HbC, HbG ir H boiordJtiiiii1 4-ojo
p o lip e p tid o g ra n d in je

Aminorgi skaiius hemoglobin 4-ojo

polipeptido grandinje
HbA
HbS
HbC
HbG
Hbn.
Dzordztaun

Aminorgtis
Valinas
Histidinas
Leucinas
Treoninas
Prolinas
Glutamo rgtis
Lizinas
Glicinas

1
1
1
2
1
0

1
1
1
1
1
0

1
1
1
2
0

1
1
1
1
1

1
1
1
1
2

Apskaiiuokite kiekyb n santyk tarp A + F ir G + C DNR gran dinje, koduojanioje vairi hemog obino for m 4-ojo polipeptid o grandin
8. Atstumas tarp greti m nuklec)tid DNR molekul e yra 0,34 nm. Koks bus
ilgis geno, koduojan io norma hemog obin, jei baltyrr sudaro 287
am ino rgtys?

1.5.3.2.
iRNR molekul tik pernea genetin informacij apie baltymo pirmin struktr

tRNR - genetins
kalbos vertja"

(aminorgi sek jo molekulje) i DNR j polipeptido sintezs fabrik" - ribosom. Ji nemoka polipeptid kalbos", todl pati negali atpainti aminorgi, ku
rias pagal joje ukoduot informacij reikia terpti j polipeptido grandin. Taigi
btinas vertjas i nukleorgi polipeptid kalb. i funkcij atlieka tRNR
molekuls, kurios transportuoja aminorgtis ribosomas.

Aminoacil-tRNR
< -

tRNR tretin struktura

a m in o r g tis
(a la n in a s)

3'
tRNR
pirmin ir
antrin
struktra

A < A k c e p to rin is
c
g a la s

D idiosios kilpos

D vigrands sritys
Kilpa
v

~ A -U /G

I TT TT

G
Y m

p-C-C-GrG^

G -C -G -C

Antikodonas

>

C - lK

6 --G -

1.17 pav.
Transportini RNR
struktra: kairje pirm in ir antrin
(pateikiam a kaip tRNRAla
pavyzdys), deinje tre tin (erdvin)

i i
f
f e

\
)

Antikodonas
A n tik o d o n a s s k a ito m a s p rie in g a
k ry p tim i n e i k o d o n a s , n e s y ra
ja m k o m p le m e n ta ru s (p a p ild a n tis )

Antikodonas: 3-CGA-5'
Kodonas:
5-G CU -31
Pagal atradimo viet - Dord
taun (Georgetovvn).

V ienagrandis akceptorinis
galas

lekuls 3' (akceptoriniam e) gale esanio nukleotido ribozs. Kilpoje, esanioje

prieingoje nei akceptorinis galas erdvins struktros dalyje, yra isidsts antikodonas. Tai 3 nukleotidai, kom plem entars konkreiam iRNR kodonui.
tRNR sin te tin a m a ir brsta bra nd uo lyje , o a m in o r g ty s p riju n g ia m o s
citoplazmoje. Tai atlieka specifiniai ferm entai (j yra 20 - po 1 kiekvienai aminorgiai). Kiekvienas i fe rm e nt tenka tik vienai i keli galim tRNR ir
sujungia j su atitinkam a am inorgtim i aminoacil-tRNR. Specials baltymai
padeda aminoacil-tRNR nukeliauti j ribosom, kur vyksta baltym o sintez.
Kaip tRNR iveria nukleotid sekos kalb j aminorgi sekos kalb?
1) kiekviena tRNR m olekul tu ri specifin antikodon, kuriuo perskaito" jos
atvilgiu kom plem entar iRNR molekuls kodon;
2) prie tam tikros tRNR molekuls gali bti prijungta tik 1 aminorgtis btent ta, kurios kodon atpasta tRNR antikodonas (sidmtina! - 1 am ino
rgtis gali bti transportuojam a daugiau nei 1 tRNR!).
K la u s im a i
1. Kokia yra tRNR funkcija?
2. Kokia tRNR molekuls pirmin, antrin ir tretin struktra? Kas yra antikodonas?
3. Kaip tRNR molekul perskaito" genetin informacij, gldini iRNR molekulje?
4. Kaip tRNR molekul susieja kodon su konkreia aminorgtimi?

1.5.3.3.
Ribosoma (1.18 pav.) yra rRNR (r. 1.1 lentel p. 14) ir baltym kompleksas.

Ribosoma lio^peptid sintezs

fabrikas"

Ribosomos, esanios prokariot ir eukariot lstelse, iek tiek skiriasi. Riboso

m sudaro du subvienetai - didysis ir maasis. rRNR molekuls yra nukopijuoja
mos nuo atitinkam DNR gen. Kartu su ribosom baltymais jos sudaro riboso
m subvienetus, kurie keliauja i branduolio lstels citoplazm nepriklausomai
vienas nuo kito. Vykstant polipeptido sintezei didysis ir maasis ribosomos subvienetas sudaro ribosom, o sintezei pasibaigus vl atsiskiria.

A. RIBOSOMA

1.18 pav.
: bcsom a. A - ribosomos
n k f e . sukurtas remiantis
r'-ts e ^o kris ta lo g ra fin ia is
:.

- t

B. RIBOSOMOS SUBVIENETAI

Peptidiltransferaz

M a a sis s u b vie n e ta s

D id ysis su b v ie n e ta s

Prokariot ribosoma: 70 S

; 5 - r bosomos
subvienetai

30 S

50 S

CENTRAI:
I - ijimo
(laisvos tRNR vieta)

P - peptidinis
(tRNR su aug a n iu
p olip e p tid u vieta)

A - acilinis

Augantis
polipeptidas

60 S

40 S

Eukariot ribosoma: 80 S

(am inoacil-tR N R vieta)

1.5.3.4.

Baltymo sintez
(transliacija1)
L vanstado - perneimas,

Baltymo sintez yra procesas, kurio m etu pagal informacij, gldini

DNR n u kleo tid sekoje ir nurayt j iRNR m olekul, i am inorgi
s in te tin am a p o lip e p tid in g ra n d in . Kokia aminorgtis tu ri bti terpta
baltym o molekul, parodo iRNR kodonas. Polipeptido sintezs kompleks su
daro ribosoma, iRNR, aminoacil-tRNR ir daugelis pagalbini baltym (baltym o
sintezs veiksni).

33
P a v e ld im u m a s

7s r .

tRNR yra nedidels (sudarytos i 7 3 -9 3 nukleotid) poliribonukleotidins gran

dins. tRNR nukleotid grandinei susivijus, kai kurie jos fragmentai atsiduria prie
komplementarisias (papildanisias) nukleotid sekas, ir tarp atitinkam ba
zi atsiranda vandenilins jungtys (1.17 pav., p. 32). Nesusiporav" tRNR mole
kuls fragm entai sudaro keturias kilpas. Tai antrin tRNR struktra, primenanti
dobilo lap. Suartjus gretim om s molekuls dalims, tRNR galiausiai jgyja tre
tin - apverstos L raids struktr. Am inorgtis prisijungia prie tRNR m o

Baltymo sintez yra sudtingas procesas, vykstantis trim is pagrindiniais eta

pais (1.19 pav.):
1) polipeptidins grandins sintezs pradiaj(in/c/ac//a);
2) polipeptidins grandins ilgjimas (elongacija);
3) polipeptido sintezs pabaiga (term inacija).
Kiekvien i etap dar galima^skirti j atskirus ingsnius" - ribosomos po
slinkius, nes transliacija vyksta ingsnis po ingsnio" - kodonas po kodono.
Juose visuose dalyvauja daugelis specifini baltym (prokariot ir eukariot
baltym o sintezs pradios, ilgjimo ir baigms veiksniai). Svarbiausias baltymo
sintezs energijos altinis yra guanozintrifosfato (GTP) molekuls. Eukariot ir
prokariot lstelse polipeptid sintezs procesai iek tiek skiriasi, taiau esmi
niai ingsniai yra tokie pat.
^
Pagrindiniai baltymo sintezs etapai (1.19 p av.)
1. Polipeptidins grandins sintezs pradia
7.7. Eukariot lstelse ribosomos maasis subvienetas sveikauja su kepure paym
tu iRNR 5 ' galu ir slysta iRNR molekule 5 '-> 3 ' kryptim i iki pirm ojo pradios kodono
AUG. Prokariot iRNR molekuls 5 ' gale kepurs neturi, taiau ribosomos atpasta
specifin i molekuli 5 dalies antrin struktr.
7.2. Dalyvaujant pradios veiksniams prie AUG kodono prijungiam a pradedanioji
Met-tRNR (t. y. aminoacil-tRNR, gabenanti m etionin, kurio -N H 2 grup ublokuota).
Met-tRNR antikodonas yra komplementarus iRNR AUG kodonui.
7.3. Prie maojo ribosomos vieneto prisijungia didysis ribosomos subvienetas, ir susi
formuoja akty vi ribosoma, kurioje yra trys tRNR buvimo centrai: acilinis (A) - aminoacil-tRNR prisijungimo vieta, peptidinis (P) - tRNR su augania polipeptidine grandine
buvimo vieta ir ijimo (!) - laisvos tRNR buvim o vieta. Polipeptido sintezs pradioje P
centre yra Met-tRNR.
2. Polipeptidins grandins ilgjimas
2 . 7. Dalyvaujant ilgjimo veiksniams A centr terpiama nauja aminoacil-tRNR, kurios
antikodonas komplementarus antrajam iRNR kodonui (1.79 paveiksle - tai alanin ga
benanti Ala-tRNR).
2.2. Kai ribosomos P centre yra Met-tRNR, o A centre - Ala-tRNR, j aminorgtys
atsiduria ribosomos fermento peptidiltransferazs srityje viena greta kitos. Peptidiltransferaz katalizuoja transpeptidacijos reakcij: M e t perkeliamas a n t Ala, ir tarp M e t
karboksilo grups ir Ala amino grups susidaro pirm oji p ep tid in ju n gtis (poiipeptidin grandin ilgja C galo kryptim i, nes pirm ojo M e t -N H 2 grup visada bna ublokuo
ta). Taip susidaro dipeptidas, prijungtas prie antrosios tRNR, o pirm oji tRNR lieka laisva.
2.3. Ribosoma pasislenka 5 '

3 ' kryptim i p e r vien iRNR kodon. Taip I centre atsidu

ria laisvoji tRNR, P centre - tRNR su baigtu sintetinti dipeptidu, o A centras ties naujuoju
iRNR kodonu lieka laisvas.
2.4. I I centro paalinama laisvoji tRNR.
2 .1 -2 .4 ingsniai sudaro cikl, kuris kartojasi tol, kol ribosoma pasiekia vien i baig
ms kodon. Vlesni ciklai nuo pirm ojo skiriasi tuo, kad vykstant 2 .7 ir 2.2 poslinkiams
ribosomos P centre esanti tRNR tu ri ne vien aminorgt, bet kaskart ilgesn aminorgi grandin (sintetinam polipeptid). Ribosomos peptidiltransferazs zonoje viena
greta kitos visada atsiduria P centre esanti peptidil-tRNR paskutinioji (galin C) amino
rgtis ir A centre esanti aminoacil-tRNR aminorgtis. Prie P centre esanios tRNR
prijungtas polipeptidas perkeliamas prie A centre esanios aminoacil-tRNR aminorgties, ir sudaroma nauja peptidin jungtis.
Polipeptido sintez vyksta dideliu greiiu - vos per vien sekund susintetinamas 15-os
aminorgi polipeptidas.
3. Polipeptidins grandins sintezs pabaiga
3.1. Kai ties ribosomos A centru atsiduria vienas i baigms kodon (UAG, UAA,
UGA), polipeptido sintez sustoja, nes nra aminoacil-tRNR, kurios antikodonas bt
jam komplementarus.
3.2. Baigms kodonus atpasta baltymai, vadinami atpalaidavimo veiksniais. Tokiam
veiksniui atsidrus A centre, nuo paskutiniosios P centre esanios peptidil- tRNR paali
namas baigtas sintetinti polipeptidas.
3.3. Ribosoma suskyla subvienetus, atpalaiduojama iRNR. Taigi visas baltym o sinte
zs kompleksas suskyla sudedamsias dalis, kurios vl gali dalyvauti naujo polipeptido
sintezje.

1. POLIPEPTIDINES GRANDINES SINTEZES PRADIA

Ribosoma

tRNR buvim o ribosom oje

centrai

O dviej
suovienet)

Ties iRNR p irm u o ju AUG ko do n u su siform u o ja aktyvus

p olip e p tid o sintezs kom pleksas. P irm oji j rib o so m o s P
ce ntr p erd u o d a m a a m inorgtj g abenanti tRNR visada

iRNR
AAAAAAAAAAA 3'

Poli-A uodega

Kodonai

2. POLIPEPTIDINES GRANDINS ILGJIMAS

2.1 . Am icoacil-tRNR

j ribosom os
A centr atgabena nauj am iTorgtj ir per antikodon
sveikauja su nauju kom^e m e n ta riu iRNR ko-

2.4.

Laisva tRNR
paalinama i
ribosomos
I centro

2 .1 -2.4 ingsniai sudaro cikl,

kuris kartojam as, kol ribosom a
pasiekia baigm s kodon
(STOP)

2.2.

Tarp am inorgi, kurias am i

noacil-tRNR atgabeno
-ibosom , susidaro peptidin jun g tis ()

2.3. Ribo
som a pasis
lenka per vien
iRNR kodon, ir
tRNR su ilgjaniu
polipeptidu atsiduria
P centre

5'

3. POLIPEPTIDINES GRANDINS SINTEZS PABAIGA

Susintetintas polipeptidas
< a nbosom a pasiekia baigm s kodon (STOP),

Susintetintas polipeptidas atpalaiduojam as,

p olipeptido sintezs kom pleksas suyra j
sudtines dalis

1 Daveikia atpalaidavim o veiksnys, ir polipeptido

s rte z sustoja

Atpalaidavimo veiksnys
AAAAAAAAAAA 3'

5'

w
Polipeptidas

- Polipeptido sintezs komplekso dalys

1.19 pav.
Pagrindiniai po lip eptido sintezs etapai

35
P a v e ld im u m a s

donu

Kai pradinje iRNR dalyje gldini informacij perskaito" viena ribosoma ir

pradeda keliauti iRNR molekule tolyn, prie iRNR gali prisijungti kita ribosoma. Da
nai pagal t pai iRNR molekul polipeptidus sintetina isyk kelios ribosomos.
Taigi susiformuoja vadinamoji polisoma. Kadangi prokariot susintetintos iRNR
nereikia perkelti i branduolio j citoplazm, ribosomos prisitvirtina prie dar nebaig
tos sintetinti iRNR molekuls 5' galo.
Ribosomos subvienetai bei baltymo sintezs veiksniai yra stabils ir dalyvauja
daugelio polipeptid sintezje. sidmtina, kad iRNR molekuls - prieingai nestabilios: pasibaigus polipeptidins grandins sintezei (kartais po keli minui
nuo paios iRNR sintezs), jos suardomos.
Pastaba. Baltym o po lip e ptid in grandin sudaro (ir prie aminoacil-tRNR prijun g to s) ne aminorgtys, b e t j liekanos. Tai visada dera p ris im in ti a p ib d in a n t i grandin, nes daniausiai
vietoj aminorOgties liekana" sakoma (ir raom a) tiesiog a m ino r g tis.

Susintetintas polipeptidas dar nra veiklus baltymas - jis turi gyti tam tikr
erdvin struktr. Kai kurie baltymai tam pa veikls tik juos modifikavus:
a) nu kirp us" nereikalingas p olipe ptid o dalis (pvz., insulinas - r. II dalies
3.8 pav.);
b) po g tam j ar negrtam j pokyi pakitus kai kuri am inorgi
liekanoms (susidarius disulfidiniam s tilteliam s; prijungus acetilo, fosfato, hidroksilo grupes, polisacharid, lipid molekules ir pan.);
c) susidarius kompleksams su tokiais pat ar kitais polipeptidais bei nebaltyminmis molekulmis (kaip antai eritrocit baltymas hem oglobinas, kuris yra
sudarytas i dviej a globino grandini, dviej (3 globino grandini ir 4 nebaltym ini hem).

1. Kas yra polipeptid sintez? Kur ji vyksta ir kas joje dalyvauja?

2. Kaip ribosoma suino, koki aminorgt reikia terpti sintetinam polipepti
din grandin?
3. Kokie yra pagrindiniai polipeptido sintezs etapai?
4. Kaip prasideda polipeptido sintez? Kaip ribosoma suino", kurioje vietoje jai
reikia prisitvirtinti prie eukariot ir prokariot iRNR molekuls?
5. Kaip ilgja polipeptidin grandin? Kokie pagrindiniai io etapo ingsniai?
6 . Kaip ribosoma suino", kad reikia baigti polipeptido sintez? Kaip baigiasi
polipeptido sintez?
7. Kas vliau atsitinka sudedamosioms polipeptido sintezs komplekso dalims?

1. 5 . 4 .
Gen raikos
reguliavimas

Kiekviena prokariot ir eukariot lstel turi vis tos ries organizmui bdin
g gen rinkin. Taiau ar visi genai turi veikti nuolatos? Be abejo, ne. Juk ne visi
gen koduojami baltymai yra nuolat reikalingi organizmui. Taigi pastovi vis
gen veikla bt tiesiog neekonomika ir netgi alinga. Antra vertus, vieno ge
no koduojamo baltymo reikia daug, kito - maai. Taigi gen veikla turi bti
reguliuojama.

Prokariot
gen raikos
reguliavim as

Svarbiausia daugumos prokariot lsteli funkcija yra augti ir daugintis. Vie

nas j gyvybingumui svarbias mediagas jos gauna i aplinkos ir jas perdirba, o
kitas, kuri negali gauti i aplinkos arba gauna nepakankamai, pasigamina pa
ios. Tad reikalinga tam tikra sistema, reguliuojanti su mediag apykaita susiju
si gen veikl. Daniausiai vienos mediagos (pvz., kurio nors angliavandenio
ar konkreios aminorgties) apykaita vyksta keliais etapais. Kiekvien j katalizuoja tam tikras fermentas. Taiau visus vienos mediagos apykaitoje veikiani
ferm ent genus galima reguliuoti kartu. Prokariot organizm e tokios gen gru
ps danai dalyvauja vadinamj operon veikloje.

L / _ J Operonas ir jo reguliavimo budai

Inagrinkime operon ir jo veikim pagal arnyno lazdels Eschericia coli pieno cukraus
laktozs ir aminorgties triptofano apykaitos ferment gen operon (lac ir trp) pavyzd.
Operon sudaro (1.20 pav.):
1) grup struktrini gen, pagal kuriuos sintetinami vieno mediag apykaitos pro
ceso fermentai (lac operone yra fermento laktazs genas ir du kiti genai, o trp operone keli triptofano gamybai btini ferment genai);
2) promotorius, nuo kurio pradedami nurainti struktriniai genai;
3) operatorius, prie kurio gali prisijungti i gen nuraym reguliuojantis baltymas,
kurio erdvin struktra gali kisti, prisijungus induktoriaus ar korepresoriaus molekulei. is
baltymas vadinamas re p re s o riu m i. J koduojantis genas operonui nepriklauso.
Kaip reguliuojamas operonas? Kai represorius neprisijungs prie operatoriaus, RNR polimeraz, sveikaudama su promotoriumi, pradeda RNR sintez ir nurao visus struktrinius
genus vien iRNR molekul, nuo kurios ribosomose sintetinamos atitinkam ferment
(tarp j ir laktazs) molekulse. Prisijungs prie operatoriaus, represorius tampa klitimi
RNR polimerazs sveikai su promotoriumi, ir operono struktriniai genai nenuraomi.
Taigi nesintetinami ir atitinkami fermentai.
Kaip represorius suino", kada jam reikia prisijungti prie operatoriaus? Galimi du pagrin
diniai mechanizmai - indukcija arba represija.
1. Indukcijos pavyzdys yra lac operonas. E. coli lstel daugiausia vartoja gliukoz.
Taiau kai jos nra, ima skaldyti laktoz. Kol terpje pakanka gliukozs, laktozs apykaitos
ferment nereikia, ir lac operon blokuoja aktyvus represorius, prisitvirtins prie operato
riaus. Jei gliukozs stinga, o terpje yra laktozs, laktozs molekul sveikauja su represo
riumi ir taip pakeiia jo erdvin struktr, kad is nebegali sveikauti su operatoriumi.
Nebelieka klii RNR polimerazs sveikai su promotoriumi, ir lac operono genai nurao
mi. Taigi laktozs molekul yra lac operono induktorius
2. Represijos pavyzdys yra trp operonas. Kol terpje pakanka triptofano, E. coli lstelei
neverta eikvoti energijos ir gaminti j paiai. Triptofanas prisijungia prie neaktyvaus represoriaus ir, pakeisdamas jo erdvin struktr, leidia sveikauti su operatoriumi, t. y. blokuo
ti trp operono gen nuraym. Taigi triptofanas yra korepresorius, nes be jo represorius
neaktyvus. Kai terpje triptofano nra, nuo represoriaus molekuls atsiskiria korepreso
riaus triptofano molekul, ir represorius, pasikeitus jo erdvinei struktrai, nebegali likti
prisijungs prie operatoriaus. Nebelikus klities RNR polimerazs sveikai su promotoriu
mi, vyksta trp operono gen raika. Taigi lstel gali pati pasigaminti triptofano.
U tyrimus, kuriais remiantis 196 7-aisiais buvo sukurta operono teorija, prancz moks
lininkai F. akobas (F. Jacob) ir. Mono (J. Monod) buvo apdovanoti Nobelio premija.
Prokariot gen, kuri veikla nra nuolatin (t. y. indikuojam arba represuoja
m gen), raik galima reguliuoti tik valdant gen nuraym. Be promotoriaus
ir operatoriaus komplekso yra inomi ir kiti prokariotini gen nuraymo kontro
ls mechanizmai. Antra vertus, nors prokariot lstelse gen veikla daniausiai
valdoma vykstant transkripcijai, kai kuri gen raika gali bti reguliuojama ir
sintetinant baltym.
Eukariot

Lyginant su vienalsiais prokariotais, daugialsi eukariot lstels yra kur kas

gen raikos
reguliavim as

tiksliau apibrtos paskirties. Konkreioms toki specializuot lsteli funkcijoms

atlikti reikalingi tam tikri baltymai. Todl vairiose lstelse yra veikls skirtingi gen
rinkiniai. Vien gen grup sudaro vadinamieji bendriniai genai, btini lstels
gyvybingumui palaikyti ir aktyvs visose lstelse (kaip antai genai, koduojantys
DNR, RNR ir baltym sintezei reikalingus fermentus bei kitus baltymus). Kit gen
produktai btini specifinms konkretaus tip o lstels funkcijoms Todl tie

e c r= = .;''a .s molekuls, prii _ r . s c < z r :a m tikr regua- c se . tn jk d o nuraymui

T r s p p c a ).

genai veikia tik to tipo lstelse (pvz., pieno baltymus koduojantys genai veikls tik
jauniklius maitinanios induolio patels pieno liauk lstelse). Be to, kai kurie
genai turi pradti arba nustoti veikti, kai lstel gauna tam tikr signal. Netgi
bendriniai genai aktyvs ne vis laik (antai DNR sintezei reikalingi fermentai ir kiti
baltymai sintetinami tik prie lstels DNR dvigubjim).
Eukariot gen raika valdoma keliais lygiais (1.21 pav.). Vienas svarbiausi reguliavimas vykstant nuraymui.
Eukariot gen nuraymo reguliavimas kur kas sudtingesnis nei prokariot,
taiau svarbiausi principai yra bendri.

1. OPERONAS
RNR polimeraz
Represoriaus
genas

Nuraymas

Operatorius
Promotorius
iRNR

3'
iRNR

( A )
Represorius

Baltymai (fermentai)

2. NURAYMO REGULIAVIMAS OPERONE

INDUKCIJA
(pavyzdys: lac operonas)

REPRESIJA
(pavyzdys: triptofano operonas)

A . Terpje nra laktozs

A . Lstelei pakanka triptofano

Aktyvus
represorius
^

Triptofanas
(korepresorius)

N ura ym a s n evyksta

'

N u ra ym a s n evyksta

Nesintetinama laktaz

B.

Aktyvus
represorius

Terpje yra laktozs

Nesintetinami fermentai, reikalingi

Trp susidarymui

B.

Lstelei trksta triptofano

Neaktyvus
represorius

Neaktyvus
represorius
Nuraymas

Laktoz
(induktorius)

Nuraymas

l l l l
Sintetinama laktaz

III

Sintetinami fermentai, reikalingi

Trp susidarymui

1.20 pav.
Prokariot operonas ir jo reguliavim o bdai

Kas sva rb ia u sia re g u liu o ja n t p ro k a rio t i r e u k a rio t g e n n u ra ym

7. Geno nuraymui btinas promotorius, nes tik sveikaudama su prom otorium i

RNR polimeraz gali pradti iRNR sintez. Kadangi RNR sintez vyksta 5 '-> 3 ' krypti
mi, prom otorius tu ri b ti isidsts ties struktrinio geno (t. y. koduojaniosios DNR
grandins) 5 ' galu.
2. Kadangi prom otorius y ra tam tikr nukleotid sek rinkinys, skirtingi toki
sek deriniai sustiprina arba susilpnina RNR polimerazs ir promotoriaus sveik. Taigi
ir geno nuraymo intensyvum. Todl vieni prom otoriai yra silpni "(prie gen, kuri
koduojamo baltym o reikia nedaug), o k iti s tip r s " (prie gen, kuri koduojamo
baltym o reikia daug).
3. RNR sintezs procesui vykti yra btina, kad RNR polimeraz galt sveikauti su
prom otorium i. vairs reguliavimo veiksniai padeda arba kliudo tokiai sveikai, leis
dam i arba neleisdami vykti geno nuraymui.

m
Reguliuojami prokariot genai, dalyvaujantys operon veikloje, tarp promotoriaus ir
struktrinio geno turi operatori, su kuriuo sveikauja represoriaus molekul. Represoriui prisijungus prie operatoriaus, geno nuraymas negali vykti.
Reguliuojami eukariot genai panai operatori nukleotid sek tarp promoto
riaus ir struktrinio geno neturi. Taiau jie turi daugel vairi kit reguliuojanij
nukleotid sek. Pagrindins toki reguliuojanij sek grups:
g re tim ie ji reg u liuojantys elem entai, isidst greta promotoriaus (5 ' pus
je) arba net paiame promotoriuje. Jie veikia g re ta esanio g eno nuraym, pad
dami RNR polimerazei sveikauti su promotoriumi arba trukdydami tai sveikai;
to lim ieji reguliuojantys elem entai, kurie gali bti nutol nuo geno per kelis
tkstanius nukleotid por (kartais - netgi geno viduje) ir gali lem ti keli gen
nuraym. Tokie reguliuojantieji elementai padeda nuraymui (stiprintuvai), truk
do nuraymui (slopintuvai) arba stabdo gretimj reguliuojani element poveik
(ribiniai elem entai).

1 kontrol

DNR

Pollpapttdas

Vaikius
baltymas

m rfrumo
kontrol
U l i lM u i

t r
-'-p-

Vaikius
baltymas

pav.

: _ i :-_
r.

6. Eukariot genas gali bti nuraomas, jeigu ir pats genas, ir jo nuraym le

miantys DNR elementai yra paveiks RNR polimerazei, reguliavimo baltymams ir
vairiems kitiems nuraymo veiksniams. Todl chrom atinas geno srityje ir greta jo
n e tu ri b ti tankus Taigi nuraym gali lem ti veiksniai, nuo kuri priklauso chro-

tontrol
Maifctui

4. Genai, veikiantys tik tada, kai reikia j koduojamo baltymo. Kitaip tariant, i
gen veikl galima suaktyvinti (geno aktyvinimas arba indukcija) arba prislopinti
(geno slopinimas arba represija).
Prokariot operono genas:
indukuojamas, kai induktoriaus molekul inaktyvina represori;
represuojamas, kaikorepresoriaus molekul aktyvina represori.
Eukariot genas:
* aktyvinimas, kai prie atitinkam DNR reguliuojanij element prisijungia aktyva
torius arba paalinamas represorius;
slopinamas. kai prie atitinkam DNR reguliuojanij element prisijungia
represorius arba nuo j paalinamas aktyvatorius.
Aktyvatoriai ir represoriai taip pat gali bti aktyvinami ir inaktyvinami (jiems svei
kaujant su koaktyvatoriais, korepresoriais ir kitomis baltym bei nebaltyminmis
molekulmis).
5. Ir artimieji, ir tolimieji reguliuojantys DNR elementai valdo DNR polimerazs bei
promotoriaus sveik, patys sveikaudami su vairi baltym (aktyvatori, represo
ri ir pan.) molekulmis

ra kos

n o lygmenys

matino struktra.

Nors baltym koduojanio geno raikos pagrindas yra iRNR nuraymas ir

atitinkam o polipeptido sintez, taiau susintetintas polipeptidas ar net veiklus
baltymas daniausiai dar nra organizm o fenotipinis poymis. Dauguma kon
krei organizm o poymi yra bendros daugelio baltym veiklos, j tarpusavio
sveikos bei aplinkos veiksni poveikio rezultatas. Todl apibendrinant galima
teigti, kad tam tikro geno raikos procesas - nuo gene gldinios informacijos
iki galutins jos iraikos organizm e - yra kur kas ilgesnis ir sudtingesnis.
Kiekvienoje geno raikos pakopoje dalyvauja daug skirting baltym (ferm en
t, reguliatori, pagalbini baltym ir kt.), kuriuos koduoja kiti genai, veikiami
tik jiems bding reguliavimo veiksni.

La

K la u s im a i

1. Kodl gen raika turi bti reguliuojama?

2. Kokie yra prokariot gen raikos reguliavimo ypatumai?
3. Kokie yra eukariot organizm geno raikos reguliavimo ypatum ai ir lyg
menys?
4. Trumpai apibdinkite, kuo eukariot gen raikos reguliavimas panaus ir
kuo skiriasi nuo prokariot gen raikos reguliavimo?

2.
Genetins
informacijos
perdavimas
i kartos
j kart:
lsteli
lygmuo

Lstel1 yra vis gyvj ems organizm pagrindas. Taip galima bt api
bendrinti dar XIX amiuje sigaljusi lsteli teorij.
4-ajame XIX a. d e im tm e tyje M. leidenas (M . Schleiden) paskelb, kad
visi augalai su daryti i lsteli. Lygiai po m et i te o rij praplt T. vanas
(T. Schvvann). A p ib e n d rin s ankstesnius lstels tyrin jim u s, m okslininkas
p a tv irtin o , kad ne tik augal, bet ir vis gyvn o rg a n izm o sudaromasis
elem entas yra lstel. Po m ikrosko p in i lstels ty rin jim lsteli teorija
pltojosi ypa spariai. XIX a. viduryje atrasta lstels p ro to p la z m a 2, po
poros d eim tm e i nusakyti lstels dalijim osi - m itozs procesai, amiaus
p abaigoje - a p tik ti lstels o rg an oida i (struktriniai elementai).
P a s ta b a . Nors virusai ir nra lstels, taiau jie yra gyvi. Virusai veikia ir dauginasi tik patek
j kito organizmo lstel.

2 .1 .
Lstels ciklas

/ ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- N
Lstels ciklas - tai jos gyvavim o laikotarpis nuo lstels dalijim osi, kai
ji susidaro, ligi kito jos dalijim osi, kai susidaro lstels palikuons (t. y. kita
lsteli karta), arba paios lstels uvim o.
\ ___________________________________ ____________________________________ /
Visi gyvi organizm ai sudaryti i lsteli. Todl lsteli dalijimasis lemia ir
kitus svarbiausius o rganizm o procesus: augim , atsinaujinim , dauginim si.
Suaugusio m ogaus o rganizm sudaro m adaug 100 trilijo n (1 0 14) lste
li. Sunku sivaizduoti, taiau toks sudtingas organizm as susiform uoja i
vienintels pirm ins lstels zigotos p alikuoni. Lstels dalijimasis slygo
jam as daugybs iorini ir vidini veiksni. Duomenys, nurodantys lstelms,
kaip jis tu ri vykti, gldi org an izm o genuose. Kokiu bdu garantuojam as
o rg an izm o genetins inform acijos perdavim as kitai lsteli kartai ir kitai
o rganizm kartai lstelms dalijantis? Kaip toji inform acija gali kisti, kad
palikuonys n eb t absoliuiai identikos tv kopijos?
Kaip inia, p r o k a r io ta i dauginasi nelytiniu bdu lstelei tiesiog dalijan
tis pusiau (toks dalijimasis vadinamas skilimu arba dvinariu dalijim usi). Taigi
j lstels ciklas - augim as ir dalijimasis - yra ir viso j org an izm o gyvavi
mas. Toki o rg a n iz m g en o m su da ra nti v ien inte l susiraizgiusi iedo

'Lstel (lot. cellula) - pirm a

sis j term in pavartojo R. Hukas
(R. Hooke) 1665-aisiais.
P ro to p la z m a (gr. p ro to - pir
mas; plasm a - darinys) - klampi
gyvoji lstels mediaga.
M itoz (gr. m itos - silas) lstels brandu olio ir visos ls
tels netiesioginis dalijimasis, per
kurj susidaro dvi naujos vienodos
lstels (c h ro m o s o m skaiius
lstelje nesumaja).
M e jo z (gr. m e io sis - su
majimas) - augal ir gyvn
subrendusi lsteli dalijimasis,
po kurio chrom osom skaiius
lstelje sum aja - pasidaro
viengubas (haploidinis).

fo rm o s DNR m olekul (chrom osom a), p risitvirtinusi prie plazm ins m em b

ranos, prie lstelei dalijantis padvigubja. Plazminei m em branai ts ta n t ir
fo rm u o ja n tis pertvarlei dvi tapaios DNR kopijos po vien patenka d u k
terines lsteles.
E u k a rio t lsteli dalijim osi m echanizm as kur kas sudtingesnis. Toki
o rg an izm lstels cikl sudaro keturios pagrindins stadijos (2.1 pav.),
a tspindinios ir lstels genetins inform acijos rinkinio DNR bei c h ro m o
som bsen. Per S stadij padvigubja lstels genetins inform acijos
rinkinys. Branduoliui ir lstelei dalijantis, abu ie rinkiniai pasiskirsto d u k
terines lsteles. Per G, (ir G0) stadij vyksta ypa intensyvi gen raika.
Dalijantis e uka rio t lstelei tu ri pasidalyti ir citoplazm a, ir branduolys.
A uktesnij e uka riot som atini lsteli b randuoli dalijim uisi bdinga
m it o z 3, o lytins lstels form uojasi branduoliam s dalijantis m e jo z s 4
bdu.

(0,7 val.)
M IT O Z :

(2,0 val.)
Lste l ruoiasi
d a lijim u isi

d a lija si lstels
b ra n d u o ly s ir
cito p la z m a

(6,3 val.)

G a vu s i sig n a l ,
ka d re ik ia d a lytis ,

Lstel a uga, jo je
d a u g ja o rg a n o id

l ste l g r ta
G, s ta d ij

Ramybs
bsena
L s te l n e b e a u g a ,
n e s id a lija , ta ia u
a tlie k a s p e c ifin e s
fu n k c ija s

2.1 pav.
-astsies ciklo stadijos.

Apribojimo takas

: ;-r:e 'iu o s e paymta

ir ;
stadij trukm ,
b c ->ga mogaus odos

(7 val.)
V y k s ta DNR
d v ig u b jim a s
ir k iti s v a rb s

; : _r r ~ s (fibroblastams),
apginam om s lsteli

p ro c e s a i

kultroje

P e r e n g u si R ta k l s
te l tu ri p e re iti lik u s ia s
l ste l s c ik lo s ta d ija s

N e p e r e n g u s i R ta k o
l s te l g ali p e re iti j
ra m y b s b s e n G 0

"

^
Eukariot lstels vairiais poiriais skirstom os daugel tip . G enetiniu
p oiriu skiriam i du p ag rindiniai lsteli tipai:
som atins arba kno lstels;
lytins lstels arba gam etos, dalyvaujanios lytiniu bdu susidarant naujai
organizm kartai.
Gametos ir lstels, i kuri jos susiformuoja (pvz., sperm atogonijos ir oogonijos, spermatocitai ir oocitai) vadinamos g e n e ra ty v in m is lstelmis.

____________________________________ J

Lstels ciklo tru km labai vairuoja ir priklauso nuo lsteli tipo. Kai kurios
mogaus kno lstels (kaip antai plaui epitelio) baigia vis lstels cikl
nuo vienos mitozs pabaigos ligi kitos mitozs pabaigos greiiau nei per 10
valand. Kepen lstels normaliomis slygomis pasidalija tik vien kart per
metus. Taiau jei is organas regeneruoja po paeidimo, lstels ima dalytis
labai intensyviai. Atskir lstels ciklo stadij trukm taip pat skiriasi priklauso
mai nuo G, stadijos trukm s vairavimo. Kai kuriuose organuose ir audiniuose
(kaul iulpuose, odoje, gleivinse) lstels dalijasi - tad ir lstels ciklas karto
jasi - vis individo gyvenim. Pastebtina, kad daugelis lsteli, tapusios labai
specializuotos, praranda gebjim dalytis (antai, suaugusio mogaus skeleto
raumen lstels, smegen lstels neuronai). Taigi paskutinis toki lsteli
ciklas tsiasi iki lstels uvim o (danai jis sutampa ir su paties organizm o
mirtim i).
Lstels cikl valdo daugelis vairi molekuli.

CD
Svarbiausios molekuls, kurios tiesiogiai dalyvauja reguliojant lstels cikl, yra
b altym ai ciklinai ir nuo ciklin priklausanios kinazs (ferm entai, kurie valdo lstels
cikl fosforilindam i kitus baltym us ir ciklinus). vairs ciklinai sintetinam i p e r specifi
nes lstels ciklo stadijas ir suardomi, kai lstelei j nebereikia. iuo m etu mokslinin
kai intensyviai tiria ne tik ciklinus bei nuo ciklin priklausanias kinazes, b e t ir kitus
baltymus, reguliuojanius lstels gyvavimo cikl. ie tyrim ai tiesiogiai susij su vio
problem os sprendimu.

Eukariot lsteli genom sudaro nuo keli iki keli deimi linijini DNR
molekuli, kuri kiekviena yra atskiros chromosomos pagrindas. Lstelei dalijan
tis abi dukterins lstels turi gauti vienodus chromosom rinkinius - tokius pat,
kaip ir tos lstels, i kurios jos susidar. Tik tokiu bdu yra isaugoma visai
organizm riai bdinga genetin informacija. Kaip tai vyksta?
1) prie branduolio pasidalijim lstelei dalijantis mitozikai ir prie pirmj
mejozin pasidalijim padvigubja kiekvienos branduolio DNR molekul (S stadi
ja) (tuo paiu padvigubja ir chromosomos);
2) branduoliui ir citoplazmai dalijantis chromosomos turi pasiskirstyti taip, kad
kiekviena dukterin lstel gaut po tok pat j rinkin.
Chromosomos tiksliai perduoda eukariot lsteli genetin mediag - DNR
dukterinms lstelms. Taigi kokios jos yra, kaip perduodamos kitoms lsteli ir
organizm kartoms? J iuos klausimus atsakym ieko citogenetikai.
r

'

C itog e n etik a - tai genetikos sritis, tiria nti chrom osom lygmens paveldi
m um o ir kintam um o dsningumus.

L 2 ) K la u s im a i
1. Kas yra lstels ciklas ir kokios stadijos j sudaro? Trumpai apibdinkite,
kas vyksta lstelje per kiekvien jos ciklo stadij.
2. Kokie yra pagrindiniai eukariot lsteli dalijimosi bdai?

42

2 .2 .
Chrom osom os lstels
paveldjimo
nejos

2.2 pav.
m ogaus metafazin
chromosoma.
A - pro o p tin mikroskop
m atom os chromosomos;
B - elektroniniu skenuojaniu
mikroskopu gautas erdvinis
chrom osom os vaizdas;
C - elektroniniu mikroskopu
gautas chrom osom os vaizdas;
D - chrom osom os pieinys;
E - chrom osom os schema

Kokia chromosom struktra ir kas jom s atsitinka per mitoz ir mejoz, moks
lininkai inojo jau XIX amiaus pabaigoje. Daugiausia duomen apie tai sukaupta
naudojant optin mikroskop (2.2 pav., A). Ilgokai ginytasi apie galim chromo
som paskirt lstelje. J ryys su paveldimumu, kaip inia, iki pat XX amiaus
pradios tebuvo miglota prielaida. Esminius paveldimumo dsningumus (apie
juos bus kalbama 3-ajame skyriuje) G. Mendelis atrado dar XIX amiaus 6-ajam e-7-ajam e deimtmetyje. Taiau amininkams j esm suvokti trukd tai, kad
nebuvo inomi paveldimumo veiksniai, nors abstrakiai apie juos ir galima buvo
numanyti. Tik vliau, kai Mendelio dsnius 1900-aisiais nepriklausomai vienas nuo
kito pakartotinai atrado ir vertino K. Korensas (C. Correns), E. von ermakas-Seisenegas (E. von Tschermak-Seysenegg) ir H. de Frysas, paaikjo, kad
chromosomos sutampa su diskreiais paveldimumo vienetais. Paveldimumo veiks
nius 1 9 0 2-1 903-aisiais teorikai pagrind vokietis T. Boveris (T. Bover) ir amerikietis
V. S. atenas (W. S. Sutton), dar neinodami, kad geno pagrindas - tai chromo
somoje esanti DNR molekul.
Teiginys, kad genai yra chromosomose, yra labai supaprastinta samprata, nors
ji ir atspindi pagrindin mokym o apie paveldjim idj.

Chrom osom
struktra
ir m orfologija

f.

Interfaziniam e lstels branduolyje chrom osom os labiausiai isivyniojusios

ir sudaro branduolio m ediag chrom atin. io lstels gyvavimo laikotarpiu
atskir chromosom nemanoma velgti nei pro optin, nei pro elektronin mik
roskop. Taiau pavieni chromosom padtis branduolyje nra visikai atsitiktin.
Akivaizdu, kad chromosomas geriausia tirti, kai jos labiausiai sutrumpjusios,
tankiausios, o j m orfologin struktra aiki ir matoma pro optin mikroskop
(2.2 pav.). Tokios bsenos jos yra metafazje (apie i ir kitas mitozs fazes
plaiau kalbama 2.3 skyriuje). Todl jos taip ir vadinamos - metafazinmis chro
mosomomis.

Regionas
Petys

Ruoas
Telomera

26

Chrom osom a
padvigubjus
DNR
Chrom osom a
prie DNR
dvigubjim

25
_
2

Ruoas

242
2 4.3
23
22
2 1 .3
2 1 .2

P
(trumpasis
petys)

14.3
14.2
14.1

13
i.

Centromera

11.2
r-

11.1
11.2
12
j

13.1
13.3

m
m

22

Chromosomos
schema

22
23

(ilgasis
petys)

24

r\

25.1
25.2
25.3
26.1
26.2
26.3

27

Nudayta
metafazin
chromosoma
(3-ioji mogaus
chromosoma)

28
29

Telomera
Chromosomos
ideograma
2.3 pav.
C hromosoma.
A - metafazins
chrom osom os dalys;
B - pagrindiniai chrom o
som tipai iskiriami pagal
centrom eros padt;
C - chrom osom os dvigubajam e rinkinyje (skirtingom is
spalvomis paymtos i
m otinos ir i tvo gautos
chrom osom os)

B
Palydovai

p = q
M e tacentrin
chrom osom a

Seserins
chromatids

P< q
S u bm e tace n trin
chrom osom a

}\

P<< q

A k ro c e n trin
chrom osom a

p= 0
T e loce n trin
chrom osom a

Neseserins
chromatids

\y

Metafazins chromosomos skiriasi savo dydiu ir forma. Kiekviena j turi pir

min persmauk, vadinamj centromer, dalijani chromosom j trumpj (p)
ir ilgj (q) pet (2.3 pav., A, p. 43). Kokia tikroji centromeros struktra, XX amiui
baigiantis dar nebuvo nustatyta. Taiau b te n t centrom er susijusi su chro
mosom os jud jim u lstelei dalijantis. Labai svarbios chrom osom dalys yra
telom eros, t. y. tam tikros struktros paiuose chromosom pei galuose. Jos
garantuoja chromosomos vientisum ir stabilum, linijins DNR molekuls gal
dvigubjim, turi takos erdvinei lstels branduolio struktrai.

Chromosom telomerose esama daug paeiliui pasikartojani (TTAGGG)n arba

labai panai sek, kuri skaii kontroliuoja fermentas telomeraz. Telomerazs
aktyvumo sumajimas, tuo paiu ir i sek pasikartojim kiekio sumajimas, sie
jamas su lstels m irtim i ir su individo senjimu. Kuo maiau chromosomos galuose
lieka toki paeiliui pasikartojani sek, tuo trumpiau gyvena individas.

2.4 pav.
Pro op tin mikroskop
m atom os norm alios
mogaus (vyro) metafazins
chrom osom os (nudaytos
ru ouotum ui irykinti)

Kiek ir koki
chrom osom
rinkini reikia
lstelei

Kadangi m etafazins chro m o som os analizuojam os sta nd artinia is citogenetiniais m etodais, j m o rfo lo g in io klasifikavim o pagrindas yra m etafazins
ch ro m o som os stru kt ra bei fo rm a , ir pirm iausia - ce ntrom e ro s padtis
(2.3 pav., B, p. 43). A k ro c e n trin i ch ro m o som tru m p u o s iu o s e peiuose
dar skiriami b randuollio stru k t rin ia i elem entai, kuriuos sudaro rRNR gen
sankaupos. Jie sudaro antrines ssmaukas, atribojanias tru m p j pei ga
lines dalis - vadinamuosius palydovus (r. 2.3 pav. B ir 2.5 pav.). Iimtis - Y
chro m o som a. C hrom osom os skiriasi ne tik centrom e ro s p a d tim i, bet ir
dydiu (2.4 pav., 2.5 pav.).

Prokariotai teturi vien iedo form os chromosom, o eukariot chromosom

skaiius labai vairus. Tarp eukariot maiausiai chrom osom turi skruzdl
M yrm ecia pilosula: pateli somatins lstels teturi vien chromosom por,
o lytinse lstelse yra tik po vien chromosom . O tai rekordinis chrom o
som skaiius nustatytas vienoje i papari ri. O p h io g lo s su m reticulatu m somatins lstels turi net po 630 chrom osom por (taigi po 1 260
chrom osom kiekvienoje lstelje!). Keletas vairi organizm chrom osom
skaiiaus pavyzdi pateikti 2.1 lentelje.
Kiekviena somatin eukariot organizm o lstel daniausiai tu ri dvigubj
(diploidin) chromosom rinkin, ymim 2 n (iskyrus laikotarp, kai ji ruoiasi
dalytis ar jau dalijasi). Kiekvienas dvigubajam (diploidiniam ) chrom osom rin
kiniui priklausantis viengubasis (haploidinis) rinkinys (n) yra paveldtas i vieno
tv. Kadangi chrom osom rinkinys dvigubasis, chromosom os jam e susipo
rav. Vienos poros chromosomos, kuri struktra ir m orfologija daniausiai
nesiskiria, vadinamos ho m ologinm is. Dera sidmti, kad viengubojo rinki
nio pasikartojim kai kuri organizm (ypa augal) somatinse lstelse gali
bti ir daugiau (3n, 4n, 6n).
r \

Reikinys, kai somatinje lstelje yra daugiau kaip du kartotiniai viengubieji

chrom osom rinkiniai (3n, An ir dar daugiau), vadinamas poliploidija.
v___________________________________________________________________________ J

Tai, kad besidalijanios lstels, turinios kelis vienodus chromosom rinki

nius, tiksliai paskirsto chromosomas dukterinms lstelms, ities kelia didel
nuostab.
mogaus somatinje lstelje dvigubasis rinkinys yra 46 chromosomos (tai
buvo nustatyta tik 1956-aisiais!). Panaus mogbedioni - impanzs, gori
los ir orangutango - chromosom skaiius. J dvigubj chromosom rinkin
sudaro 48 chromosomos. Tarp i prim at mogaus chromosomos panaiau
sios impanzs chromosomas - skirtumai tesudaro 1 %. Be to, nustatyta,
kad mogaus 2-oji chromosoma susidar i dviej impanzs chromosom.

2.5 pav.
mogaus chrom osom
ideogramos. Skaiiais
kairje paymti
chrom osom ruoai

2.1 len tel. Kai kuri ri o rg a n iz m c h ro m o som skaiius so m atinse lstelse

Organizmas
"1 mogus
impanz
Bizonas
Kat
Stambs raguoiai
uo
Asilas
Oka
Arklys
Kiaul
Avis
Maliarijos plazmodijus
Upinis vys
Vaisin musel
" t Mus
Balandis
Puis
Linas

Gentis ir ris
Homo sapiens
Anthropopithecus pan
Bison bison
Felis catus
Bos taurus, Bos indicus
Canis familiaris
Equus asinus
Capra hircus
Equus caballus
Sus scrofa
Ovis aries
Plasmodium malariae
Astacus fluviatilis
Drasophila melanoqaster
Musca domestica
Columbia livia
Pinus
Linum usitatissimum

Dvigubasis
chromosom skaiius
46
48
60
38
60
78
62
60
64
38
54
2
apie 116
8
12
80
24
30

Lytiniu b d u b e s id a u g in a n ty s o rg a n iz m a i tu ri va d in a m sia s ly tin e s

chrom osom as X ir Y. Lytins chromosomos skiriasi nuo kit chromosom, va
dinam autosomomis, tuo, kad dvigubajame chromosom rinkinyje sudaro
nehomologin por.

Chrom osom
analizs m eto d a i

Dar ne taip seniai citogenetikai nesugebjo ne tik atskirti panai chromosom,

bet ir irti atskir chromosom struktros detali. Tik sukrus naujus chromo
som daymo metodus bei atsiradus iuolaikiniams molekulins citogenetikos ir
elektronins mikroskopijos (2.2 pav., B ir C, p. 42) metodams, imta skirti ne tik
atskiras chromosomas, bet ir chromosom struktr bei erdvinius chromosom
vaizdus (2.2 pav.. B).
Daugelis organizmo audini gali bti naudojami chromosom analizei. Gyvn
chromosomoms tirti tinka baltieji kraujo kneliai leukocitai, kaul iulp lstels,
vaisiaus lstels, odos, kepen ir kit audini lstels, augal - lap ir kit augalo
dali lstels. Diagnostiniams mogaus chromosom tyrimams daniausiai nau
dojami kraujo leukocitai.

C D
mogaus chromosom tyrimas kraujo leukocituose
I tiriamojo asmens pirto steriliai paim ami keli laai kraujo ir supilami mgintuvl,
kuriame yra speciali mitybin terp. Ji reikalinga, kad lstels gaut j gyvybingumui
palaikyti reikaling mediag ir galt daugintis. mgintuvl dar pilama fitohemagliutinino, skatinanio leukocitus dalytis. Madaug po trij par besidalijanios lstels
sustabdomos metafazs stadijoje pylus kolchicino, kuris neleidia formuotis lstels verps
tei. Btent ioje stadijoje chromosomos matomos geriausiai. Lieka jas ufiksuoti, nuday
ti ir pro optin mikroskop pam atyti metafazines chromosomas (2.4 pav., p. 44).

'id e o g ra m a (gr. idea - svo

ka, vaizdinys; g ra m m a - ramuo,
ym intis vis svok).
Kariotipas (gr. karyon - bran
duolys; ty p o s - fo rm a , pavyz
d ys) - o rg a n iz m o s o m a tin i
lsteli chrom osom visuma per
m etafaz. Kiekviena organizm
ris tu ri savit kariotip. Kario
tip o to ly g u m to paties individo
l s te l s e p a g rin d ia m ito z ,
ryje - mejoz.

Ilgainiui sukurti skirtingi chromosom daymo metodai, leidiantys atpainti kiek

vien chromosom. Daniausiai taikomi vadinamieji diferencinio daymo metodai,
pagrsti tuo, kad skirtingos struktros chromosom segmentai tam tikrais daais
nusidao nevienodai intensyviai. Taigi irykja tam tikras skersinis chromosom
ruouotumas (r. 2.4 pav.). Nudaytos chromosomos nufotografuojamos ir anali
zuojamos. Gauti duomenys leidia suklasifikuoti visas tiriamojo individo chromo
somas ir nustatyti, ar vis j skaiius normalus, ar analizuojam chromosom
ruoeliai atitinka standartin grafin chromosom vaizd, vadinam id e o g ra m a 1
(2.5 pav.). Suklasifikuot chromosom rinkinys vadinamas kariotipu2 (2.6 pav.).

Molekulins citogenetikos metodai galina naudojant genetinius zondus ir vai

rius ymenis pamatyti konkreias chromosomas arba tam tikras j dalis net ir
interfaziniame branduolyje, tiksliai nustatyti vairias chromosom struktros ano
malijas (r.ll dalies 4.1.2 skyri).
Chromosom analizei vis plaiau taikom os kompiuterins skaitmenini vaizd
analizs programos.

1. Kas yra chromosom a ir kokia jos paskirtis?

2. Kaip morfologikai klasifikuojamos chromosomos? Koki tip chromoso
mas turi lytiniu bdu besidauginantys organizmai?
3. Kokios chromosom os vadinamos homologinmis?
4. Kiek chrom osom turi prokariot ir eukariot lstels?
5. Kok chromosom rinkin turi kiekviena somatin ir lytin eukariot orga
nizmo lstel?
6.Kaip vadinamas reikinys, kai somatinje lstelje yra daugiau nei du kar
totiniai viengubieji chrom osom rinkiniai (3n, An ir dar daugiau)? Kokiems
organizm ams jis bdingas?
7. Koki gyvn chromosom os struktrikai artimiausios mogaus chrom o
somoms?
8. Kokius inote chrom osom tyrim o metodus?
9. Kaip vadinamas suklasifikuot chrom osom rinkinys ir kas yra ideograma?

2.6 pav.
m ogaus kariotipas,
i c e c r - e s kariotipo analizs
.
:$ -o iro lo g in iu
chrom osom poros
saym tos skirtingom is
spalvomis

2.3.
C hrom osom os
per mejoz:
genetins
informacijos
rinkinio
pastovumas
steli kartose

r . g o t - sujungta j por

Pirmoji lstel, nuo kurios prasideda vis lytiniu bdu besidauginani (apie
lytin dauginimsi bus kalbama 2.4 skyriuje) eukariot organizm (taigi ir m o
gaus) raida, yra dviem gametoms susiliejus susidariusi z ig o ta 1. Ji turi dvigubj
chromosom rinkin (2n). iai lstelei ir jos palikuonms mitozikai besidalijant
susiformuoja suaugs organizmas (iimtis - mejozikai besidalijanios lytins
lstels, apie kurias dar bus kalbama). Per vis mogaus gyvenim vyksta apie
1017 mitozini pasidalijim.
Pasibaigus lstels ciklo S stadijai, lstels branduolyje kiekviena chromosoma
turi po dvi tapaias DNR molekules. Todl prie prasidedant mitozei vien chro
mosom sudaro dvi seserins chromatids (2.3 pav., C). Chromatidi peiai
atsiskyr (nors tebra susiglaud). Chromatids vien prie kitos laiko bendra
centromera. Seserins chrom atids genetikai tapaios viena kitai ir pradi
nei chromosomai, nes j DNR molekuls susidar dvigubjant pradins chromo
somos DNR molekulei.

Mitoz sudaro penkios fazs: profaz, prometafaz, metafaz, anafaz ir telofaz (2.7 pav.). Akcentuosime tik tuos m intj fazi ypatumus, kurie yra
susij su genetins informacijos (t. y. DNR perdavj chromosom) pasiskirsty
mu dukterinse lstelse.
Profazs pradioje interfazinis chromatinas ima tankti, o pabaigoje susifor
muoja jau pro optin mikroskop matomos atskiros chromosomos, sudarytos i
dviej seserini chromatidi. Formuojasi mitozs verpst.
Prom etafazje (i faz 2.7 pav. nepavaizduota) branduolio membrana suyra
fragmentus, ir chromosomos pasklinda po vis lstel. Prie kiekvienos chroma
tids centromeros srityje prisitvirtina verpsts silai, sujungiantys chromatid su
vienu i verpsts poli. Kadangi chromatids dar susijung per centromer,
verpsts silai gali prisitvirtinti prie vienos chromatids tik i vienos chromoso
mos puss. Taip kiekviena chromosoma sujungiama su abiem verpsts ir ls
tels poliais, o seserins chromatids - su prieingais lstels poliais. Btent tai
ir garantuoja, kad dukterins lstels gaus vienodus chromosom rinkinius.
C hrom osom os toliau tankja trum pdam os ir stordamos, kol m e ta fa z je
tam pa paios kompaktikiausios. Seserini chrom atidi peiai jau aikiai
atsiskyr, taiau jas kartu vis dar laiko centrom e r . Todl ch ro m o som os ir
gyja X raids fo rm . Verpsts sil te m p ia m o s prieingus verpsts polius,
ch ro m o som os isidsto lstels ekvatoriaus p lo k tu m o je su fo rm u o d a m o s
m e ta fa z in p lo k tel , kuri ir analizuojam a sta nd artinia is cito ge ne tiniais
m etodais tir ia n t chrom osom as.
A n afaz je kiekvienos chromosomos centromer pasidalija iilgai chromoso
mos, ir seserins chromatids visikai atsiskiria. Taip i kiekvienos chromosomos,
turinios dvi chromatids, susidaro po dvi vienodas dukterines chromosomas,
turinias po vien chromatid. Kiekvien savarankik chromatid verpsts silai
tempia vien lstels poli, o jos seser" - prieing poli. Taip prieingus
lstels polius nukeliauja du tapats dukterini chromosom rinkiniai.
T elofazje verpst inyksta, ir aplink kiekvien dukterini chromosom rin
kin (kuriame yra tiek pat ir genetikai toki pat chromosom kaip ir motininje
lstelje prie dalijimsi (ir S fazs) pradi) susidaro naujas branduolio apvalka
las. Chromosom kompaktikumas ima mati. Telofazei baigiantis pasidalija
citoplazma (t. y. vyksta citokinez), ir visikai susiformuoja dvi naujos dukterins
lstels. Nuo lstels tipo ir gaunam signal apie organizmo arba audinio po
reikius priklauso, kada jos pereina naujo lstels ciklo G, stadij arba ra
mybs (mitozinio dalijimosi atvilgiu) bsen - G0 stadij.
c

'

Vykstant m itoziniam lsteli dalijimuisi svarbiausia yra tai, kad:

1) dukterins lstels yra genetikai tapaios viena kitai ir m otininei lstelei,
nes kiekvienos j chrom osom os DNR m olekul susidar d v ig ub ja nt m o ti
nins lstels chrom osom DNR molekulms. Taip garantuojam as g en etin s
informacijos tap a tu m a s o rg an izm o som atini lsteli kart sekoje (ios
taisykls iimtys yra genetins informacijos persitvarkymai tam tikr tip ls
telse ir somatins gen mutacijos - II dalies 1.1 skyriuje);
2) dukterinse lstelse yra tie k pat chrom osom kiek ir m otininje ls
telje. Taigi g en etin s informacijos kiekis som atini lsteli kart sekoje
yra pastovus: lsteli su dvigubuoju chrom osom rinkiniu atveju - 2 n -> 2 n.
V______________________________________________________________________ /

Gyvn ir au gal som atini lsteli m itoz iek tiek skiriasi (r. 2 .7 pav.). La

biausiai skiriasi citokinez, nes augal lstels tu ri tvirtas sieneles. Protist ir gryb
lstels taip p a t dalijasi mitozikai, ir is procesas tu ri sav ypatum . Taiau visais
m itozinio lsteli dalijim osi atvejais skirtu m ai nesusij su chrom osom om is ir j
pasiskirstym u dukterinse lstelse. Taigi genetin s inform acijos p erd a v im o
kitom s lsteli kartom s p rin cipai e u k a rio t lstelm s dalijantis m ito zikai
yra bendri.

~3ZS ETAPAS

SCHEMA

GYVNO LSTEL

AUGALO LSTEL

NTERFAZ

3R O FAZ

M e ta fa zin p loktel

METAFAZ

ANAFAZ

TELOFAZ

2.7 pav.
Gyvn ir augal som atini lsteli mitoz

1. Kokios lstels dalijasi mitozikai?

2. Kokios fazs sudaro mitoz? Trumpai apibdinkite, kaip kinta chromoso
mos per kiekvien faz.
3. Kas lemia, kad dukterins lstels gaut vienodus chrom osom rinkinius?
4. Kok chrom osom rinkin tu ri dukterins lstels pasibaigus mitozei?
5. Kas svarbiausia vykstant m itoziniam lsteli dalijimuisi?

2.4.
Chrom osom os
organizm o
lytinio
dauginim osi
laikotarpiu

2 . 4 . 1.
Lytinis
dauginimasis organizm
genetinio
jVai ravimo
altinis

Organizm am s dauginantis nelytiniu bdu ir lstelms skylant arba dalijar

tis mitozikai, palikuoniai gauna to k pat genetins inform acijos rinkin i
genetiniu poiriu visai nesiskiria nuo tv ir vienas nuo kito. Tai labai apri
boja organizm galimybes prisitaikyti veikiant gam tinei atrankai.
Evoliucijos laikotarpiu susiform avo ir kitas dau ginim osi bdas - lytinis
Lytinis dau g in im asis yra vairios organizm dauginim osi form os, kai nau
jas organizm as form uojasi i zigotos, susidariusios susiliejant dviem lytinm:
lstelms (g a m e to m s ), gautom s i skirting tos paios ries, bet priein
gos lyties organizm . Per apvaisinim susiliejant genetikai skirtingom s (t. y
tu riniom s skirtingus t pai gen aleli derinius) lytinms lstelms, ii
zigotos susiformav nauji individai jau nebetapats nei vienam i tv, ne
savo broliams ar seserims, susiformavusiems i skirting zigot. Taigi daugi
nantis lytiniu bdu vienos biologins ries individai apsikeiia genetine infor
macija, ir susidaro nauji gen aleli deriniai. Taip didja palikuoni kintam um a:
ir sukuriama biologins ries individ genetin vairov netgi nesikeiiani
p a tie m s genam s. Jai svarbi g am tin s atrankos siyga.
Aleliniais genais (aleliais) (gr. alllon - vienas kit, savitarpikai) vadinami
konkretaus geno variantai, esantys tam tikros biologins ries individo toje
paioje hom ologini (porini) chrom osom vietoje (lokuse). Vykstant mejozei
aleliai patenka atskiras gametas. Jie pagrindia skirtingas to paties poymio
iraikas, apie kurias dar bus kalbama.
v______________________________________________________________________ >

g o
Primityviausias bdas apsikeisti genetine informacija yra kai kuri bakterij lytinis
procesas, vadinamas konjugacija'. Tam tikra plazmid, vadinama fe rtilu m o 2 veiks
niu, vykstant konjugacijai i j turinios lstels pereina jos neturini. i plazmid
gali site rp ti j lstels eimininks chromosomos DNR ir iokti" i jos, danai pasi
iupdam a" kartu ir dal jo s gen. Patekusi j nauj lstel ir siterpdam a jo s
chromosom, i plazm id perduoda naujajai eimininkei atsinetuosius ankstesns
eimininks genus.

Lytinis dauginimasis susijs su tam tikra problema. Jei organizmo lytins ls

tels turt tiek pat chromosom kaip ir somatins, gametoms susiliejus per
apvaisinim kiekvienoje naujoje palikuoni kartoje chromosom skaiius didt
geometrine progresija ( 1 n - > 2 n - > 4 n - ^ 8 n - > ...) ir labai greitai baigtsi
katastrofa. Ilgainiui per evoliucij susiformavo ios problemos sprendimas - spe
cialus lytini lsteli formavimosi bdas - mejozinis lstels dalijimasis, dl ku
rio lytins lstels turi tik viengubj chromosom rinkin (n). Mejozinis lstels
dalijimasis bdingas tik lytikai besidauginantiems eukariotams.

CD
Lyi tip ai p ag a l tai, kokios gametos susidaro
Kaip ja u buvo minta, lytikai besidauginantiems organizmams bdingos lytins
chromosomos (X arba X ir Y), nors galim i ir kai kurie k iti variantai. Pagal lytines
chromosomas (taigi pagal tai, kokios susidaro gametos, turinios viengubuosius chro
mosom rinkinius), organizm lytys skiriamos h om ogam etin, kai abi dvigubojo
chromosom rinkinio lytins chromosomos yra vienodos (XX) ir susidaro vienodos
gametos, turinios po vien X chromosom, ir heterogam etin, kai dvigubajame
chromosom rinkinyje yra:
1) tik viena lytin chromosoma (X0 tipas, bdingas kai kuriems vabzdiams);
2) dvi skirtingos lytins chromosomos (XY tipas, bdingas induoliams, paukiams,
vaisinei muselei (kaip riai).
ia apsiribokime X Y heterogam etine lytimi, kuri bdinga mogui. Skirting klasi
Konjugacija (lot. c o n ju g a tio susijungimas) - laikinas susiliejimas
apsikeiiant struktriniais (sudaro
maisiais) elementais.
2lot. fertilis - vaisingas, vislus

organizm lytys iuo atvilgiu gali nesutapti: je i induoli (taigi ir mogaus) homogam etin lytis (XX) yra moterikoji, o heterogam etine (XY) - vyrikoji, tai pauki
hom ogam etin lytis yra vyrikoji, o heterogam etine - moterikoji.

LZ)

K la u s im a i

1. Koks yra mejozinio lsteli dalijimosi tikslas?

2. Kokie lyi tipai iskiriami pagal susidaranias gametas? Apibdinkite iuo

poiriu moni lytis.

U d a v in ia i
1. irnio dvigubajame (2n) chrom osom rinkinyje yra 14 chromosom , ku
kurzo - 20, vaisins musels - 8, balandio - 16, mogaus - 46 chromoso
mos. Apskaiiuokite:
a) kiek chrom osom yra irnio, kukurzo, vaisins musels, balandio ir m o
gaus lytinse lstelse;
b) kiek autosom ir kiek lytini chromosom yra somatinse vaisins musels,
balandio ir m ogaus lstelse.

2 .4 . 2 .
Lstel mejozikai dalijasi du kartus, to d l p a g rind iniai jos gyvavim o e ta
pai yra vienas po kito jvykstantys pirmasis ir antrasis m ejozinis dalijimasis

Chromosomos per
mejoz: gametos
gauna lygiai pus
dvigubojo
chrom osom
rinkinio

(2.8 pav., p. 53).

Mejozs pradioje chromosom os bna jau iilgai padvigubjusios per interfazs S stadij ir (kaip ir m itozinio dalijimosi pradioje) sudarytos i dviej
seserini c h ro m atid i , sujungt viena centromer.
I p ro fa z . Chromosomos tankja ir trum pja kaip ir mitozs profazje, kol
I profazs pabaigoje pasidaro tokios pat tankios kaip ir mitozs metafazje.
Taiau kitais aspektais i ypa svarbi mejozs faz labai skiriasi nuo mitozs
profazs. Jai vykstant kiekvienos hom ologins poros chromosom os (iskyrus
heterogam etini individ X ir Y chromosomas) nuo gal pradeda glaustis, kol
visu ilgiu susiglaudia bivalen tu s (t. y. vyksta hom ologini chromosom
sinaps arba konjugacija). Atitinkam os hom ologini chrom osom vietos, taigi
ir jose esantys tie patys genai, bivalente atsiduria vienas prieais kit.

Pirmasis mejozinis
dalijimasis

Btina deramai skirti, kokios chromatids yra seserins ir kokios - neseserins.

Vienos chromosomos (t. y. vienos diados) dvi chromatids yra seserins.
Kitos bivalent sudaranios hom ologins chromosom os (antrosios diados) dvi
chromatids bdamos seserins viena kitai yra neseserins antrosios diados
chromatidms.

v----------------------------------------------------------------------------------------------------- /

Ss "sikinys dar vadinamas

a n g o v e r iu (a n g . C ro s s in g
r e " - sjsikirtim as, perkryiavis rra oersikryiavimu. Tai vie*aE = -3 ro a js i mejozs etap - segment apsikeitimas
- c r - o o g in i chromosom.
iC T o : - acra dar 1911-aisiais
- '."cga nas, remdamasis anac jc v a r s-ais vaisini museli
r : ---------.3 s

Kiekvien bivalent sudaro dvi seserini chromatidi poros (mejozje dar vadi
nam diada). Todl jis dar vadinamas tetrada, nes i tikrj sudarytas i keturi
homologini chromosom chromatidi. Sudariusios bivalent homologins chro
mosomos apsiveja viena apie kit. Kai kuriose vietose vyksta chromatidi trkiai
ir rekombinacija, per kuri neseserins chromatids apsikeiia fragm entais1
(2.8 pav.). Taigi vyksta genetiniai mainai, dl kuri neseserinse h o m o lo g i
ni chrom osom chrom atidse susidaro nauji alelini gen deriniai. Taip
atsitinka todl, kad ios chrom atids, nors ir tu ri tuos paius genus, taiau
yra g e n e ti k a i n e ta p a io s, nes susidar d v ig u b ja n t dviem s kirtin go m s
(t. y. turiniom s tuos paius genus, bet skirtingus j alelius) dviej h o m o lo g i
ni chrom osom DNR molekulm s. Genetikai tapaios seserins ch ro m a ti
ds susidaro dvig ub ja nt vienai DNR m olekulei.

P a v p IH irrm m a * ;

P a s ta b a . Vaisins musels ir induoli (taigi ir mogaus) homogametin lytis (dvi vienodos

lyties chromosomos - XX) yra moterikoji, o heterogametine (dvi skirtingos lyties chromoso
mos - XY) - vyrikoji. Pauki - prieingai.

Po rekom binacijos g en etin i m ain vietoje neseserins chrom atids persikryiuoja, t. y. susidaro chiazm os (r. 2.8 pav.), m atom os pro o p tin m ikro
skop. Daniausiai chiazm os m ato m os keliose bivalento vietose (vienoje
m ogaus ch ro m o so m o je vidutinikai j bna dvi). Tai liudija, kad per vien
m ejoz vienam e bivalente vyksta keli neseserini chrom atidi apsikeitimai
frag m en tais (t. y. rekom binacija gali vykti net keliose bivalento vietose). J
vieta a tsitiktin : vyksta nt mejozei kitose to paties o rg an izm o lstelse, to
kiose paiose h o m o lo g in i ch ro m o som porose rekom binacija vyksta skir
tin go se neseserini ch ro m a tid i dalyse. A p sikeitim fra g m e n ta is skaiius
daniausiai priklauso nuo chro m o som os dydio - kuo ji ilgesn, tu o dau
giau chiazm m atyti.
Nehom ologins X ir Y chrom osom os negali susiglausti ir sudaryti sinapss,
kuri btina rekombinacijai. Taiau neseniai i chrom osom trum puosiuose
peiuose buvo a p tikti nedideli hom ologiniai segm entai, ta rp kuri gali vykti
sinaps ir rekombinacija.
C hrom osom om s ta n k ja n t ir tru m p ja n t bivalentus sudaranios hom ologins chrom osom os pradeda atsiskirti nuo centrom er telom er link, bet
iam procesui vykti tru k d o chiazmos, glaudinanios bivalento chrom osom as
vien prie kitos. C hrom osom om s vis labiau atsiskiriant, chiazmos slenka te
lom er link.
I m e ta fa z . Branduolio m em brana suyra gabalus, o beveik visai atsi
skyr bivalentai, vis dar glaudinam i chiazm, isidsto lstels ekvatoriaus
ploktum oje. Susiformavusios verpsts silai, prisitvirtin prie kiekvienos chro
m osomos centrom eros srityje, sujungia j su vienu i verpsts poli. Btina
a tkre ipti dmes esmin skirtum ta rp mejozs I m etafazs ir mitozs metafazs.

Mitozs metafaz

Mejozs 1 metafaz

Homologins chromosomos yra

atskiros

Homologinms chromosomoms visikai

atsiskirti neleidia chiazmos.
Verpsts silai kiekvienos chromoso
mos centromeros srityje prisitvirtina tik i
vienos puss.

Verpsts silai centromeros srityje

prisitvirtina prie kiekvienos
chromatids i abiej chromosomos
pusi.
Per centromer susijungusios vienos
chromosomos chromatids sujungia
mos ir su prieingais lstels
poliais.Todl su kiekvienu i poli
sujungiamas tapatus seserini
chromatidi rinkinys: po vien
tvins ir po vien motinins kilms
kiekvienos homologini chromosom
poros chromatid.

Chiazm glaudinamos vienos homologins

poros chromosomos sujungiamos su
prieingais lstels poliais. Todl su
kiekvienu i poli sujungiamas genetikai
netapatus homologini chromosom
rinkinys:
1) viena homologin chromosoma gauta
i tvo, kita - i motinos;
2) tik atsitiktinumas lemia, kuri - tvin ar
motinin homologin chromosoma
prisijungs prie konkretaus poliaus;
3) I profazje vyko genetiniai mainai tarp
neseserini chromatidi. Todl tvin
chromosoma turi iek tiek motinins
chromosomos aleli, o motinin - iek
tiek tvins chromosomos aleli.

I a n a fa z . Vis h om olog ini por chrom osom os, sudaranios bivalentus,

galiausiai visikai atsiskiria viena nuo kitos ir te m piam os verpsts sil kiek
viena keliauja to poliaus, su kuriuo iais silais sujungta, linkme. Svarbiausia
yra tai, kad kiekvienos chrom osom os seserins chrom atids ilieka neatsiskyrusios per centrom er (t. y. centrom er per pirmj mejozin dalijimsi
nesidalija), ir prie kiekvieno i poli juda visa chrom osom a, sudaryta i dviej
chrom atidi. Todl prie kiekvieno lstels poliaus nukeliauja t ik po vien
k iek vien o s h o m o lo g in s poros chrom oso m .

I telofaz. Du viengubieji chromosom rinkiniai (n ) pasiekia prieingus lstels

polius, apie juos susiformuoja branduolio membrana, lstels citoplazma pasidalija.
Taip i vienos somatins lstels su dvigubuoju chromosom rinkiniu (2n) susidaro
dvi lstels, kuriose yra jau tik pus chromosom (viengubasis chromosom rinki
nys n). Todl pirm asis m e jo z in is d alijim as is y ra redukcinis: 2 n -> n .

I profaz:
Chromosomos Jau velgiamos kaip
ploni silai

I metafaz

Homologins chromosomos pradeda

iilgai glaustis (sinaps)
Susiglaudusios homologins
chromosomos sudaro bivalent
(tetrad). Nors schemoje chromoso

=_

-c

mos parodytos viena alia kitos, i

tikrj jos yra viena prieais
kit (r. skerspjv).
vyksta rekombinacija,
ir neseserins chroma
tids apsikeiia
fragmentais

53
Chiazmos

Chiazmos

Kur vyko rekombinacija,

chromatids persikryiuoja
susidaro chiazmos

Bivalento chromosomas
kartu laiko chiazmos

Chiazmos slenka
bivalento gal link

GAMETOS

2 .8 pav.
M e jo z s fa z i sch em a . P a va izd u o ta tik vie n a h o m o lo g in i c h ro m o s o m p ora

Alelini gen deriniai chrom osom ose jau gerokai pasikeit, persimai ir
isiskyr, jei palygintum e su lstele prie pirmj mejozin dalijimsi. Tai vyko
dl hom ologini chrom osom neseserini chrom atidi apsikeitimo segmen
tais ir atsitiktinio kiekvienos hom ologins poros chrom osom pasiskirstymo
dukterinse lstelse. Btina sidmti, kad gyvn heterogam etins XY lyties
individ lstels, susidariusios po pirm ojo m ejozinio dalijimosi, skiriasi dar ir
tuo, kad vien patenka X chromosom a, o kit - Y.

Antrasis mejozinis
dalijimasis

Antrasis mejozinis dalijimasis vyksta po trum pos interfazs, vadinamos interkineze, nes jai vykstant DNR molekuls nedvigubja. Jis panaus mitozin
dalijimsi. II m e ta fa z je i dviej chrom atidi (kurias jungia viena centromera) susidariusios X raids form os chromosom os isidsto lstels ekvatoriaus
ploktumoje, ir susiformuoja verpst, kurios silai i abiej kiekvienos chrom o
somos pusi prisitvirtina prie chrom atidi, sujungdami seserines chromatids
su prieingais lstels poliais. II a n a fa z je centromeros pasidalija iilgai chro
mosomos, ir dukterins chromosomos, susidariusios i atsiskyrusi seserini
chrom atidi, tem piam os verpsts sil nukeliauja prieingus lstels polius.
II telo faz s pabaigoje apie chrom osom rinkinius susiformuoja branduolio
membranos, pasidalija ir citoplazma. Taip baigiasi antrasis mejozinis lstels
dalijimasis, kuris yra ekvacinis, nes dukterins lstels gauna po tok pat viengubj chrom osom rinkin (n -> n ).
Antrasis mejozinis dalijimasis ir mitoz esmingai skiriasi tuo, kad jo pradioje
lstel turi viengubj (n) chrom osom rinkin (mogaus atveju - 23 chrom o
somas). Po tok pat chrom osom rinkin gauna kiekviena dukterin lstel
(n ->n ). Tipikos mitozs atveju m otininje lstelje yra dvigubasis chrom o
som rinkinys, kuris ilieka ir dukterinje lstelje (2n ->2n ).

CD
M ejozs ir mitozs skirtum ai
M e jo z

M ito z

Vyksta pe r gametogenez lytini liauk

Vyksta visose somatinse lstelse.

(gonad) lstelse (r. 2 .6 skyri).

Susideda i dviej vienas po kito vyks

vyksta p e r vien lstels dalijimsi.

tani lstels dalijimusi.

Vyksta hom ologini chromosom pora-

H om ologini chromosom poravimasis

vimasis.

nra prastas reikinys.

Rekombinacija tarp hom ologini chro

H om ologini chromosom rekombina

m osom neseserini ch ro m a tid i -

cija nra prastas reikinys.

btinas elementas.
Po dviej mejozini dalijimusi susiforma

Dukterinse lstelse ilaikomas dvigu

vusiose lytinse lstelse yra redukuo

basis chromosom rinkinys (2n ->2n).

tas (viengubasis) chromosom rinkinys

(2n-$n).

r 21

K la u s im a i

1. Kokie etapai sudaro mejoz? Kokios i etap fazs?

2. Kuo pirmasis mejozinis lsteli dalijimasis panaus mitozin ir kuo jie
skiriasi? Koks pirm ojo m ejozinio lsteli dalijimosi rezultatas?
3. Kuo ypatinga mejozs I profaz?
4. Kuo antrasis mejozinis lsteli dalijimasis panaus mitozin ir kuo nuo jo
skiriasi? Koks yra jo rezultatas?

2 .4 . 3 .

Dauginantis lytiniu bdu apvaisinant dalyvauja per m ejoz susidariusios

gametos, turinios viengubj chrom osom rinkin ir besiskirianios pagal
lytines chromosom as. vykus apvaisinimui abi gam etos susilieja j pirmj nau
jo jo organizm o darin - tvini organizm palikuonio lstel zigot. Susiliejus
gam et branduoliam s atsistato dvigubasis chrom osom rinkinys, bdingas
visoms tos ries organizm som atinm s lstelms.
Nors gyvnams bdingi vairs apvaisinimo bdai, gam et suartjimas ir susi
liejimas vyksta labai panaiai. Lytikai besidauginani augal apvaisinimas, va
dinamasis apdulkinimas, vyksta kiek kitaip. Taiau koks bebt apvaisinimo
tipas, g en etin iu poiriu jo esm yra ta pati: i dviej viengubj chro
mosom rinkini lstelje atsistato dvigubasis chrom osom rinkinys

Apvaisinimas
sugrina
dvigubjj
organizm o lsteli
chrom osom
rinkinj

(n + n -> 2 n).

Kaip jau buvo m inta, per gyvn lsteli mejoz susidaro dviej tip skir
tingos lytins lstels, turinios arba X, arba Y chromosom . Apvaisinant da
lyvaujanios gametos tu ri arba vienodas lytines chromosomas (abi turi po X
chromosom ), arba skirtingas (viena turi X chromosom , o kita - Y). Todl
lemia ir i zigotos besiform uojanio naujo organizm o lyt. Inagrinkime
reikin remdamiesi m ogaus pavyzdiu.
m ogaus so m a tini lsteli d vig ub aja m e 46 ch ro m o som rinkinyje yra
22 poros h o m o lo g in i a uto som ir dvi lytins chrom osom os: m ote r XX, vyr - XY. M oterys vien X ch ro m o som gauna i apvaisinim e dalyvaujanios m o tin o s gam etos, o kit - i tvo gam etos, o vyrai X chrom osom gauna tik i m o tin o s gam etos, o Y - tik i tvo gam etos.

~
e
e
33
(D

Moterikosios gyvn gam etos vadinamos kiauialstm is, o vyrikosios sperm atozoidais. Kaip jos susidaro, aikinama 2.4.4 skyriuje.

Teorin tikim yb , kad apvaisinant kiauialst dalyvaus sperm atozoidas,

tu rin tis arba X chrom osom , arba Y ch ro m o som , yra vienoda:
r

N
Vyrikosios gametos (spermatozoido)
lytins chromosomos
Moterikosios gametos
(kiauialsts) lytins
chromosomos

X (1/2)
X (1/2)
I viso

X (1/2)
XX (1/4)
XX (1/4)

Y (1/2)
XY (1/4)
XY (1/4)

d * 0 /2 )

(1/2)

Taigi vyrikj ir m oterikj individ santykis tarp palikuoni turt bti 1 :

1. Kaip apvaisinim as pagrindiamas genetikai

2. Kaip kinta c h ro m o som rinkinys per apvaisi nim susiliejus vyrikajai ir
m oterikajai gam etai? A r jis ilieka pastovus visose n au jo jo o rg an izm o
lstelse?

m ogaus o o g en e z
ir apvaisinimas

Moters pirmins lytins lstels oogonijos susiformuoja i gemalini lsteli po

2 0 -3 0 mitozini dalijimusi, kurie vyksta per kelis pirmuosius embriono raidos
mnesius. Pasibaigus iam raidos etapui (treij mnes po apvaisinimo) oogoni
jos ima brsti ir tampa I eils oocitais (2.9 pav.). Pamintina oogenezs ypatyb
yra tai, kad I eils oocit atsargos kiauidse susiformuoja dar prie gimim, ir
vliau naujos io tipo lstels nebesusidaro. Subrend I eils oocitai ima mejozikai
dalytis dar prie gimim, taiau utrunka I profazje (trumpiausiai - iki lytins
brandos, t. y. iki pirmosios ovuliacijos, o paskutinij io tipo lsteli I profaz
tsiasi net iki moters lytinio aktyvumo laikotarpio pabaigos - apie 50-uosius
gyvenimo metus). Pirmasis mejozinis dalijimasis baigiasi ovuliacija, kai susifor
muoja 23 chromosomas (n ) turintis II eils oocitas, kur patenka beveik visa I eils
oocito citoplazma, ir citoplazmos beveik neturinti lstel (vadinamasis pirmasis
polinis knas). II eils oocite prasideda antrasis mejozinis dalijimasis, kuris vyksta
iki II metafazs. Paskui lstel i kiauids patenka kiauintak, kur j gali apvaisin
ti spermatozoidas. Jei apvaisinimas vyksta, spermatozoidas susilieja su kiauials
te, i aktyvinasi, ir baigiasi jos mejoz. Susiliejus kiauialstei ir spermatozoidui
chromosom rinkinys vl pasidaro dvigubasis (n + n -> Iri). Taigi zigotoje vl
atsiranda 46 chromosomos.
Per oogenez po abiej mejozini dalijimusi i I eils oocito susidaro tik viena
kiauialst ir, daniausiai, trys poliniai knai, turintys po viengubj (n) chromo
som rinkin (23 chromosomas).
Ilga proceso trukm - nuo mejozs pradios iki jos galimos pabaigos - sudaro
galimyb klaidoms atsirasti, kai chromosomos pasiskirsto dukterines lsteles. Tai
gi kuo vyresn moteris, tu o ilgiau trunka mejoz (r. II dalies 4.1 skyri) ir didesn
klaidos tikimyb.
Kiekvienos subrendusios kiauialsts formavimasis susijs su tam tikros uuomazgini folikul dalies suvartojimu. Todl galiausiai apie 50-uosius moters
gyvenimo metus ieikvojamos visos pastarj atsargos, ir lytini hormon bei kiauia
lsi susidarymas baigiasi.

m
Vyr ir m o ter gam etogenezs skirtum ai

Gametogenezs etapas
Pradia
Trukm
M itozini dalijimusi skai
ius formuojantis gametai
Vykstant mejozei i vienos
kamienins lstels pasiga
mina gamet
Gamet susidarymo inten
syvumas suaugusio asmens
organizme

Vyrai
lytin branda ~15-ieji gy
venimo metai
60-74 dienos
30-500

Moterys
ankstyvoji embriogenez
10-50 met
2 0 -3 0

4 spermatozoidai

1 kiauialst + 3 poliniai
knai

100-120 mln spermato

zoid viename ejakuliate

1 kiauialst per
1 menstruacij cikl

P a v e ld im u m a s

Pasibaigus spermatogonij mitoziniam dalijimuisi, ios lstels toliau brsta ir

susidaro I eils spermatocitai, kurie dalijasi jau mejozikai. vykus pirmajam
(redukciniam) mejoziniam dalijimuisi i vieno I eils spermatocito susidaro du II
eils spermatocitai, turintys po 23 chromosomas, kuri kiekviena sudaryta i
dviej chromatidi. vykus antrajam mejoziniam dalijimuisi i dviej antros eils
spermatocit susidaro keturi spermatidai. Jie daugiau nebesidalija ir galiausiai
baig brsti tampa subrendusiais spermatozoidais.
Spermatogenezs procesas yra gantinai intensyvus, ypa lyginant jj su oogeneze (r. skirtumus lentelje). io tipo gametos visikai subrsta madaug per 74
paras. Dar nuo 3 iki 13 par trunka spermatozoid transportas per sklin prielip.
Pirmoji spermatozoid karta subrsta jaunuoliui sulaukus lytins brandos (apie
15-uosius gyvenimo metus). Kadangi spermatogonijos nuolat atsigamina m ito
zinio dalijimosi bdu, j atsargos neisenka ligi gilios senatvs. Kartu ilieka ir
spermatozoid gamyba bei vaisingumas.

K la usim ai
1. Kuo skiriasi vyrikosios ir moterikosios lytins lstels? A r tarp j yra esmi
ni genetini skirtum ?
2. Trumpai apibdinkite mogaus gametogenez.
3. Kokie yra spermatogenezs ypatum ai ir pagrindiniai etapai?
4. Kokie yra oogenezs ypatumai ir pagrindiniai etapai?

2 .4 . 5 .
Mejozs taka
kom binaciniam
kintam um ui

Kalbdami apie mejoz jau usiminme apie rekombinacij ir genetinius

mainus. Taiau sid m tina, kad m ejoz yra ne tik redukcinis dalijimasis,
dl kurio ka rt sekoje yra ilaikomas pastovus c h ro m o som skaiius, bet ir
labai svarbus individ g enetins vairovs d id in im o bdas. Mejoz atveria
kelius trim s pag rind iniam s m echanizm am s pasireikti, g en etin ei vairovei
d id in ti p e rd lio ja n t alelini gen pasjans":
1) genetinei rekombinacijai, per kuri hom ologini chrom osom nesese
rins chromatids apsikeiia segmentais, t. y. tarp j vyksta genetiniai mainai;
2) a ts itik tin ia m h o m o lo g in i ch ro m o som pasiskirstym ui dukterinse ls
telse;
3) a ts itik tin ia m lytini lsteli susiliejim ui per apvaisinim.
1. K a ipjau isiaikinote skaitydami 2.4.2 skyri, g e n e tin re ko m b in a cija
vyksta p irm ojo m ejozinio dalijim osi I profazje, kai neseserins h o m o lo g i
ni ch ro m o s o m c h ro m a tid s apsikeiia fra g m e n ta is . Jei h o m o lo g in i
chrom osom konjugacija vyksta normaliai, neseserins hom ologini chrom o
som chromatids apsikeiia fragmentais, kuriuose yra to kie pat genai, taiau
dalies j a le lia i gali b ti skirtin g i. Rekombinacija (2.8 pav.) tu ri vykti
nepriekaitingai tiksliai (n e tg i vieno n u k le o tid o tik s lu m u !), nes genetiniai
m ainai gali vykti o rg an izm u i svarbaus geno srityje.
2. A tsitiktinis h o m o lo g in i chrom osom pasiskirstymas d u kterin s e
lstelse yra kitas veiksnys, didinantis genetin palikuoni vairov. Jis vyksta
pirm ojo mejozinio dalijimosi I anafazje, kai hom ologins chromosom os atsi
skiria ir nukeliauja prieingus lstels polius (2.8 pav., p. 53).

2.1 0 pav.
G a lim i ly tin i l ste li c h ro m o
so m d e rin ia i, kai j p irm
ta k je h o m o lo g in i c h ro m o
s o m p o r skaiius (n ) yra
va iru s.

Pastaba. / rekombinacij,

vykstani per mejoz

(dl kurios neseserins
chromatids apsikeiia
fragmentais), ia neatsivel
giama. Skirtingomis spalvomis
(raudona ir mlyna) pa
ymtos chromosomos,
gautos i motinos ir i tvo

H om ologins vienos poros ch ro m o som os prieingus lstels polius nu

keliauja a tsitik tin a i, t. y. nra jo k io s tikim ybs, kad visos chrom osom os,
paveldtos i tvo, patekt j vien lstels poli, o paveldtos i m o tin o s j kit. Vis d lto tikim yb , kad ta ip atsitiks, nra lygi nuliui, taiau labai
maa ir lygi ( 1 /2 ) n. Kadangi m ogaus n = 23, tikim yb , kad vien d u k te
rin lstel pateks vien tik tvins chrom osom os, o j kit - vien tik motinins,
yra ( 1 /2 ) 23 = 1 /8 388 608. Taigi per pirmj mejozin dalijimsi fo rm u ojan tis
naujoms lstelms dl atsitiktinio chrom osom pasiskirstymo vyksta dar vie
nas genetins mediagos (alelini gen) persiskirstymas (2.10 pav.). Jis vyksta
visoje chrom osom oje, skirtingai nei per rekombinacij, kai persiskirsto tik
apkeistuose ch rom atidi frag m en tuo se esantys aleliniai genai. Galim skir
tin g kom binacij ta rp tvo ir m otin os h o m o lo g in i c h ro m o som d u k te
rinse lstelse skaiius yra 2", kur n yra chrom osom skaiius viengubajam e
lstels c h ro m o som rinkinyje. Kadangi m ogaus vien gu ba jam e c h ro m o
som rinkinyje yra 23 ch ro m o som os, dl a ts itik tin io h o m o lo g in i chro
m o s o m pasiskirstym o d u k te rin s e lstelse gali su sid aryti 8 3 88 608
skirtin go s kom binacijos (223). Dera sidm ti, kad dl per m ejoz vykusios
rekom binacijos, kiekviena to kia chrom osom a jau nra visikai tvin arba
visikai m otin in .
Taigi drsiai galima teigti, kad nei viena i keli milijard vyrikj lytini
lsteli ir imt m oterikj lytini lsteli, pasigaminani per vis lytikai
subrendusio mogaus gyvenim, nra genetikai tapati.
3. Atsitiktinis lytini lsteli susiliejimas - genetinio vairavim o altinis.
Lytinio dauginimosi laikotarpiu galima dar didesn palikuoni genetin vai
rov. Per apvaisinim susilieja po vien atsitiktin gam et i dviej skirting
lyi organizm. Taigi zigota gauna abiej tv viengubuosius chrom osom
rinkinius ir joje galimi jau (223)2 = 70 368 744 000 000 skirtingi chrom osom
deriniai. is skaiius gautas neatsivelgus mainus tarp neseserini chrom ati
di. Tiktina vairov dar didesn. Tad akivaizdu, kad lytikai besidauginantys
organizmai turi neribotas kombinacinio kintam um o galimybes, o tai labai svarbu
evoliucijos procesui, kai gam tin organizm atrank lemia besikeiianios ap
linkos slygos. Intensyvus nauj genetins informacijos derini susidarymas
daniausiai galina organizmus kur kas geriau prisitaikyti prie aplinkos slyg.
Nors kombinacinio kintam um o galimybs yra milinikos, negalima pamirti,
kad kiekvienas i tv hom ologins chrom osom as bna gavs i savo tv,
o kitai lsteli ir vaik kartai perduoda tik po vien (t. y. 50 %) h om ologin
chrom osom . A n trj chrom osom (kiti 50 %) hom ologinei porai duoda ku
ris kitas i tv. Taigi vaikai vis d lto panas savo tvus.

1. Kas yra kombinacinis kintamumas?

2. Kaip genetin vairov didina genetiniai mainai, vyk per pirmj mejozin
dalijimsi?
3. Kaip genetin vairov didina atsitiktinis hom ologini chrom osom pasi
skirstymas dukterinse lstelse?
4. Kaip genetin vairov didina atsitiktinis lytini lsteli susiliejimas, vyks
per apvaisinim?

3.
Genetins
informacijos
perdavimas i
kartos j kart:
organizm
lygmuo

1-ajame ir 2-ajame skyriuje isiaikinome m aterialij geno p rig im t, s t in o jom e kaip realizuojam a DNR m olekuls n u k le o tid sekoje s a u g o m *
g en etin inform acija. A p ta r m e , kaip genetins inform acijos rinkiniai pe
d uodam i lsteli kart sekoje. Zigota, susidariusi apvaisinimo m etu susiliejL
dviem lytinm s lstelms, jau yra p irm o ji naujos o rg an izm kartos individ
lstel. Taiau kol kas te ino m e , kaip ji gauna savo ch ro m o som - g e n e
tins inform acijos s a ug oto j rinkin. Taigi dar n eaptartas vienas s v a r b i*
aspektas - kokie yra genetins inform acijos raikos y p a tu m a i lytikai bes
d au gina ni e uka riot p a likuo ni kartose.

3 .
Genai
dvigubajam e
chrom osom
rinkinyje
'Tai vadinamoji M organo m o
kykla. Jo kolegos - K. B. Bridis
(C. B. Bridges), A. M. Stertevantas
(A. M. Sturtevant), H. J. Maleris
(H. J. Muller).
2Vaisin musel (D ro s o p h ila
m e la n o g a s te r) dauginasi ypa
spariai, subrsta per 1 0 -1 5 die
n nuo kiauinli padjimo. Tai
neabejotinas privalumas geneti
nei mediagai tyrinti. Optimalioje
tem peratroje (2 5 -2 6 C) isivys
to nauja karta, tu r in ti daug ir
jvairi paveldimj poymi ir op
tim al chrom osom skaii (diploidiniame rinkinyje - 8).
Geno lokusas (lot. locus - vie
ta) - vieta, genetin sritis, kuri
chrom osom oje uima 1 genas.
Skirting gen lokuso dydis nevie
nodas. A leliniai genai yra toje
paioje homologini chromosom
srityje. Kitimai, atsirad vairiuose
lokuso takuose, lemia skirting
aleli atsiradim.
4

Gen kompleksas, kurj organiz

mas paveldi i tv, yra jo genoti
pas (gr. genos - kilm; typos atspaudas, pavyzdys). Iorini ir
vidini poym i visuma - jo fe
notipas (gr. p h a in o - parodau;
ty p o s - atspaudas, pavyzdys).
A bu iuos term inus, kaip inia,
pasil dan mokslininkas V. L. Johansenas 1909-aisiais.
O rg anizm o ta m tik ro poy
m io vyravim o reikinys vadina
mas dominavimu, o vyraujantis
poymis - dominantiniu. Priein
gas, i pairos inykstantis po
ymis - recesyviniu. Pirmosios
kartos palikuoniuose jis nesivysto,
yra nuslopinamas, skirtingai nei vy
raujantysis (dominantinis) poymis.

Kaip inia, chrom osom os perduoda genetin informacij. i idj te o ri k a

pagrind T. Boveris ir V. S. atenas. T. Morganas su bendradarbiais1tyrindan
vaisines museles (D roso p hila m e la n o g a s te r2 - 3.1 pav.) eksperimentais ro d
chrom osom in paveldim um o teorij ir suform ulavo pagrindinius jos p r in c i
pus. i teorija pagrsta tu o , kad paveldim um o vienetai genai yra s u k a u p t
chromosom ose. Todl:
1) lytikai besidauginani o rg a n izm kiekvienoje som atinje lstelje
yra dvigubas ne tik ch ro m o som , bet ir jose esani gen rinkinys. Kadan
gi dvig ub aja m e rinkinyje chrom osom os bna porom is, kiekvienas ta m tik roj ch ro m o som oje esantis genas tu ri savo a ntrin in k kitoje h o m o lo g in s
poros ch ro m o som oje (iim tis - h e te ro g a m e tin i individ lytini c h ro m o
som genai);
2) lstelei dalijantis mitozikai dukterins lstels gauna po tok pat dvigubj chromosom , taigi ir gen, rinkin;
3) per mejoz atsiskiriant hom ologinm s (porinms) chrom osom om s kartu
atsiskiria ir kiekvienos poros genai. Todl lytinse lstelse (gametose) tra
vienas chromosom rinkinys, kuris kartu yra ir viengubasis gen rinkinys;
4) per m ejoz ir h o m olog in s chrom osom os, ir jose esantys kiekvienos
poros genai isiskiria nepriklausom ai vienas nuo kito. Todl lytinse ls
telse susidaro visi galim i j deriniai;
5) per apvaisinim susiliejus dviem lytinm s lstelms zigo to je vl atsista
to dvigubasis ir ch ro m o som , ir jose esani gen rinkinys.
Kadangi lytikai besidauginani e uka riot gen rinkinys yra dvigubasis,
akivaizdu, kad vien o rg an izm o poym tu ri lem ti du genai, esantys toje
paioje h o m o lo g in i c h ro m o som vietoje (vadinam ajam e lokuse3). Jau bu
vo m inta, kad genai gali tu r ti va rian t (aleli), atsiradusi vykus to geno
m utacijom s (apie gen m utacijas plaiau bus kalbama II dalies 1-ajame
skyriuje). Taigi ta m tik ro p oym io form avim si pagrindia vienod arba
s kirtin g konkretaus geno aleli pora. Genetikoje nuo p aveldim um o dsni
a tradjo G. M e n de lio laik tokius genus prasta ym ti raidmis. Skirting
geno aleli taka to geno lem iam am fe n o tip in ia m 4 o rg a n izm o poym iui
daniausiai bna nevienoda. Didesn tak tu rin tis arba vyraujantysis (do
m in a n tin is 5) geno alelis, lem iantis o rg an izm o d o m in a n tin io poym io fo r
mavimsi, ym im as didija raide (pvz., A), o alternatyvusis (slopinamasis)
geno alelis, lem iantis recesyvinio p oym io form avim si, ym im as maja
raide (pvz., a).

C---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- N
Aleliniai
ir nealeliniai
genai

Konkretaus geno variantai, esantys toje paioje hom ologini chromosom

vietoje (ir konkretaus individo, ir konkreios biologins ries individ apskri
tai), yra to geno aleliai arba aleliniai g enai (pvz., A ir a yra A geno aleliai,
taigi jie yra aleliniai genai).
Genai, esantys skirtingose vietose (ir skirtingose nehomologinse chromoso
mose, ir skirtingose tos paios chromosomos vietose) yra nealeliniai (pvz., A ir
B yra nealeliniai genai). Taiau kiekvienas j gali turti savo aleli (pvz., A genas A ir a, o B genas - B ir b; A geno aleliai A ir a yra nealeliniai B geno aleli B ir b
atvilgiu)1.
v ______________________________________________________________________ /
Kadangi ir dominantinis, ir recesyvinis alelinis genas yra toje paioje hom o
logini chromosom vietoje, .galimi trys skirtingi j deriniai (3.2 pav.). Kai
organizmas vienoje hom ologini chromosom poroje turi tuos paius alelinius genus (1-asis ir 3-iasis variantas), jis vadinamas ho m o zig o tiniu , o kai
skirtingus (2-asis variantas) - heterozigotiniu. Be to, organizmus taip apibdi
name pagal j turimas genetines savybes, t. y. alelinius genus, isidsiusius
toje paioje hom ologini chromosom vietoje. reikin i esms ir apibria

X Y

U 3

Individo poymi visuma apibriama kaip fenotipas, kurio susiformavim

slygoja genotipas ir aplinkos poveikis4.

3.1 pav.

Vaisin musel D roso phila

m e la n o g a s te r ir vyrikosios
lyties individo dvigubasis
chrom osom rinkinys

SS

A fi
3.2 pav.

Paprastai genai, esantys neh o m o lo g in s e chro m o so m o s e

(arba toje paioje c hrom oso m o
je, bet n u tol vienas nuo kito)
lemia nepriklausom poymi pa
veldjim. Plaiau apie tai - 3-iajame skyriuje.
H om ozigotinis (gr. h o m o s vienodas, bendras; z y g o t - su
ju n g ta j p o r ) - o rg a n izm a s ,
kurio abiej ho m olog in i chro
mosom toje paioje vietoje yra
tokie pat konkretaus geno varian
tai (aleliai). Atsiranda susiliejus
gametoms, turiniom s tokius pat
alelius.
Heterozigotinis (gr. heteros kitas; z ygo t - sujungta por) organizmas, kurio abiej hom olo
gini chrom osom toje paioje
vietoje yra skirtingi konkretaus
geno variantai (aleliai). Atsiranda
susiliejus gam etom s, turiniom s
skirting aleli.
4

prastai fen otip jvairov kur

kas maesn nei g e n o tip jvai
rov.

Organizmas

Organizmas

Organizmas

h o m o zigo tin is

h e te ro zig o tin is

h o m o zigo tin is

Viena hom olog in i chrom osom

pora gali tur ti dviej alelini gen
derinius. A - dom inantinis
(vyraujantysis) alelinis genas, a recesyvinis (slopinamasis) alelinis
genas

Jei hom ologini chromosom toje paioje vietoje yra vienas arba du dominantiniai aleliniai genai (t. y. individas yra heterozigotinis arba homozigotinis
dom inantinio alelio geno atvilgiu), jie nulems dom inantinio poymio pasi
reikim. Taigi fenotipas bus dominantinis. Jei individas neturi dom inantinio
alelinio geno (yra hom ozigotinis recesyvinio alelinio geno atvilgiu), pasireik
recesyvinis poymis. Taigi fenotipas bus recesyvinis. Ms nagrinjamas 1-asis
ir 2-asis variantas lems fe notipo dom inantin poym, o 3-iasis - pasireik kaip
recesyvinio alelinio geno lemiamas fe notipo recesyvinis poymis.

m
Individas, kurio genotipas AA, yra homozigotinis; fenotipikai pasireikia domi
nantinis poymis.
Individas, kurio genotipas Aa, yra heterozigotinis; fenotipikai pasireikia domi
nantinis poymis.
Individas, kurio genotipas aa, yra homozigotinis; fenotipikai pasireikia recesyvi
nis poymis.

61
P a v e ld im u m a s

g e n o tip o svoka. Taigi individas pagal savo genotip (konkreius alelinius

genus) gali bti homozigotinis2 arba heterozigotinis3. Taiau nedert pamirti,
kad genas - tai informacija, gldinti DNR nukleotid sekoje, kurios konkreti
iraika yra tam tikras organizmo morfologinis, fiziologinis, biocheminis, psi
chinis ar kitoks poymis. Taigi konkretaus organizm o poymio ar poymi
visumos formavimasis susijs ne tik su gen raika.

L Z l K la u s im a i
1. Koks svarbiausias organizm kart sekos paveldjimo vienetas?
2. Kokie genai yra aleliniai ir kuo jie skiriasi nuo nealelini gen?
3. Kas yra fenotipas ir kas slygoja jo susiformavim?
4. Kokie yra pagrindiniai alelini gen tipai pagal j lemiamus fenotipinius
poymius ir kaip jie ymimi?
5. Kokie galimi genotip variantai, kai genas turi du skirtingus alelius? Kaip
pagal juos skirstomi individai?

1. Nustatykite lytini lsteli (gamet) tipus, galinius susidaryti individams,

kuri genotipas yra:
a) AA;
b) Rr;
c) ss.
2. Kokios gametos susidarys organizme, kuris yra:
a) homozigotinis pagal dom inantinj poym;
b) heterozigotinis pagal dom inantinj poym;
c) homozigotinis pagal recesyvin poym.
3. Vyrikosios lyties individo genotipas yra Nn. Nustatykite:
a) kokio tipo gametos susidarys;
b) koks bus kiekybinis io individo produkuojam lytini lsteli santykis;
c) koks biologinis procesas pagrindia io lytini lsteli pasiskirstymo santyk,
v

3.2.
Nepriklausomas
poymi ir juos
lemiani gen
paveldjimas

3.2.1.
M onohibridinis
kryminimas:
alternatyvius
poymius lemia du
aleliniai genai

Svarbiausius nepriklausom poym i paveldjimo dsningumus nustat

G. Mendelis, pirmasis suprats, kad paveldimi ne patys poymiai, bet juos
lemiantys genai. G. M endeliui, dar nieko neinaniam apie genus bei j pri
gim t, genai tebuvo abstrakts paveldimumo pradai arba veiksniai. Taiau j
buvimu pagrstos io genialaus mokslininko ivados atitinka iuolaikin pavel
d im um o samprat.
Nordamas nustatyti poymi paveldjimo ypatumus, G. Mendelis skmin
gai pasirinko tyrim o objekt - irnius Pisum sa tivu m 1. Juos lengva auginti,
galima gauti daug palikuoni, nes subrsta daug skl, kartos keiiasi labai
greitai. Nors irniai yra savidulkiai, juos galima dirbtinai apdulkinti kryminiu
bdu. Mokslininkas pradjs nuo 34-i skirting irni poymi savo svarbiau
siems eksperimentams pasirinko 7-ias alternatyvi poymi poras. ia apsiri
bosime tik kai kuriomis j. N orint num atyti, koks bus krym inim o rezultatas,
pirmiausia reikia inoti, kuris poymis dom inuoja (kaip antai irnio anktis lygi
ar nariuota; skla apvali ar rauklta ir t. t.). Visais iais atvejais pirmasis po
ymis yra dom inantinis (vyraujantysis), o antrasis - recesyvinis (slopinamasis).
I pradi G. Mendelis sitikino, kad jo pasirinktos veisls yra stabilios ir kart
sekoje ilaiko konkret poym (pvz., irni su apvaliomis sklomis, dauginam
savidulka, pirmosios, antrosios ir vis kit kart palikuoni sklos yra apva
lios). Tada jis tokius irnius m kryminti vienus su kitais.

CD
Kryminamas individ kartas sutarta ymti taip:
pradin tv karta - P (lot. paternus - tvikas);
palikuoni kartos - F (lot. filialis - snaus, snikas), nurodant ir kartos numer.
F, - pirmoji hibrid (sukrymint tv palikuoni) karta;
F2 - antroji hibrid (tarpusavyje sukrymint F1individ palikuoni) karta.
Pastaba. Per G. M endelio tyrim us F3 ir tolesns kartos buvo gautos atitinkam os kartos irni
savidulkos bdu.
'sjamasis irnis, dirvinis irnis

Pirmojoje gaut hibrid kartoje (F,) pasireik tik dom inantinis poymis.
Toliau F, irniai buvo kryminami vieni su kitais. Dalis j palikuoni (F2) turjo
dom inantin poym, o kita dalis - recesyvin. Kaip galima paaikinti tokius
krym inim o rezultatus?
Imkime tik vien alternatyvi poymi por (pvz., gelton ir ali skl spal
v) ir pagal pateikt schem atlikime kryminimus. Toks kryminimas vadina
mas m o n o h ib rid in iu , nes analizuojama tik viena alternatyvi poymi pora,
kuri, kaip vliau paaiks, lemia tik viena alelini gen pora. Paymkime
dom inantin poym (gelton skl spalv) raide A, o recesyvin poym (ali
skl spalv) - a. Iki krym inim o G. Mendelis tokius irnius kart sekoje veis
savidulkos bdu, atrinkdamas tik tuos augalus, kuri poymiai (skl spalva)
skirtingose kartose buvo stabils. Taigi pagal tiriamj poym kryminimui pa
rinkti irniai (P) turjo bti homozigotiniai: geltonieji - pagal dom inantin A
alelin gen (AA genotipas), o alieji - pagal recesyvin a alelin gen (aa geno
tipas). Kokios gametos susidarys iuose augaluose? A A genotipui susidarys
tik A alelin gen turinios gametos, o aa genotipui - tik a alelin gen turinios
gametos. Akivaizdu, kad sukryminus tokius augalus vien su kitu visi palikuo
niai (F,) bus heterozigotiniai, t. y. j genotipas bus Aa. Fenotipikai vis F, irni
sklos bus geltonos, nes pasireik tik dom inantinis A poymis.
4F, irnius palikus savidulkai, tolesnius eksperimento rezultatus patogiau pa
teikti lentele arba vadinamja Peneto g a rd e le (gardel XX a. pradioje pa
sil angl genetikas R. K. Penetas (R. C. Punnett)). Tai lentel, kurios kairiajame
stulpelyje suraomi vis vyrikj gam et tipai, o virutinje eilutje - vis
moterikj gam et tipai (nors galima ir atvirkiai). Visi galimi palikuoni
alelini gen deriniai (genotipai) suraomi atitinkam stulpeli ir eilui san
kirtose.
Nagrinjamame pavyzdyje vis F, irni genotipas yra Aa. Todl juose susi
form uos gametos, turinios arba A, arba a alelin gen.

(P)

aa

AA

l
A

\<f GAMETOS
A

Aa
PALIKUONIAI

(F,)

F,

Aa

63
P a v e ld im u m a s

TVAI

/ \
GAMETOS

A (1/2)

Svarstant toliau dera pateikti iek tiek tikim ybi teorijos element. Akivaiz
du, kad kiekvieno tip o gam et susidarymo tikimyb iuo atveju yra 1/2 arba
50 %. Po apvaisinimo dvi gametos susilieja ir susidaro jose esani alelini
gen deriniai, t. y. F2 genotipai. Taigi kiekvieno j susidarymo tikimyb yra lygi
atitinkam gam et susidarymo tikim ybi sandaugai.

a (1/2)

f
gamet 0 5

namptn*: r ?
l

A 0/2)

A (1/2)
A A (1/2 1/2 = 1/4)

a (1/2)
Aa (1/2 1/2 = 1/4)

a (1/2)

Aa (1/2 1/2 = 1/4)

aa (1/2 1/2 = 1/4)

Peneto gardelje surayti visi galimi genotipai. Sujungus tokius paius geno
tipus (iuo atveju Aa) j susidarymo tikimybs sudedamos, ir galiausiai skirtin
gi genotipai susidaro tokiom is dalimis:

F2 IR N I FENOTIPAI:

3 :1

AA
1/4
I____ I

Aa

Aa

1/4 + 1/4 = 1/2

I______________ I

F2 IR N I GENO TIPAI:

1:2:1

aa
1/4
I____I

Taigi galutinis F2 irni g e n o tip s an tykis yra 1 : 2 : 1. ios kartos au

gal tik aa g en otip o sklos bus alios. Todl aliaskli irni bus 1 /4 (25 %).
A A ir Aa g e n o tip sklos bus geltonos. Todl g eltonskli irni bus 1 /4 +
+ 1/2 = 3 /4 (75 %). Taigi F2 f e n o tip s a n tyk is yra 3 : 1 (do m in a n tin is
poym is : recesyvinis poymis).
G. M e n d e lis gerai im an tik im y b i te o rijo s p ra dm en is ir savo inias
skm ingai pritaik a tlik t e ksperim ent rezultatam s paaikinti.
Kokie gi G. M e n de lio a tlik to jo krym in im o rezultatai? Kitaip ta ria n t, ko
kios jo n ustatytos poym i paveldjim o taisykls?
1. Pirmosios k a rto s (F ,) v ie n o d u m o a rb a d o m in a v im o ta is y k l . Su
krym inus dvi kart sekoje stabilias irni form as, besiskirianias pagal vie
n poym , pirm osios kartos palikuo ni fe n o tip a s yra toks pat kaip vieno i
tv.
f

^
\
Pirmasis M e n d e lio dsnis arb a pirmosios hibrid kartos v ie n o d u m o
dsnis.
Sukryminus hom ozigotinius individus, kuri vienas yra hom ozigotinis pagal
vien fenotipin poym lemiant dom inantinj alelin gen, o antrasis - hom ozi
gotinis pagal alternatyvj poym lemiant recesyvin alelin gen, vis pirm o

sios palikuoni kartos fenotipas bus vienodas - dominantinis.

v ______________________________________________________________________ /
2. Skilim o ta is y k l . Sukryminus du F, hibridinius irnius, ta rp F2 irni
buvo abi pradins fo rm os, pasiskirst tam tik ru kiekybiniu santykiu: augal
su d o m in a n tin iu poym iu buvo trys dalys, o su recesyviniu - viena dalis.
^

T
>
Antrasis M en d elio dsnis arba palikuoni isiskyrimo pagal fen o tip
dsnis.

Sukryminus pirmosios kartos hetero zigo tiniu s hibridus vienus su kitais,

antrosios kartos hibridai pagal j fe n o tip in iu s poymius isiskiria abi pradi
nes tv form as santykiu 3 : 1, t. y. 75 % individ turs d o m in a n tin j po
ym, o 25 % - recesyvin.

___________________________________________________________ y
Kaipgi poym iai pasireik treiojoje, ke tvirto joje ir tolesnse hibrid kar
tose? G. M endelis atliko ir tokius eksperim entus.
Paliks F2 irnius savidulkai, jis nustat, kad recesyvin poym turj auga
lai tolesnse kartose (F3, F4 ir 1.1.) pagal poymius nebeisiskyr, t. y. ta rp j
palikuoni niekada nebeatsirado augal, turini d om in an tinj poym. Ki
ta ip buvo su F2 irniais, turjusiais d o m in a n tin j poym . A n a liz u o ja n t j
palikuonius, gautus savidulkos bdu, buvo iskirtos dvi grups. Pirmosios,
kuri sudar 1/3 vis augal, turini d om inantinj poym, palikuoniai pagal
poymius nebeisiskyr - j tolesni kart palikuoniai tu r jo tik d om inantinj
poym. Kitaip buvo su likusiomis 2 /3 F2 augal, turini dom in antinj poym.
J palikuoniai pagal poymius isiskyr tuo paiu santykiu 3 : 1 (3 /4 dominantini ir 1/ 4 recesyviniu kaip ir antrosios kartos hibrid). Tiriant tolesnes kartas
gauti panas rezultatai. G. Mendelis, dar nieko neinojs nei apie alelinius
genus, nei apie g enotipus, padar esmin ivad - kiekvien poym lemia
du paveldim um o pradai (juos pavadino veiksniais - faktoriais"), kurie susi
daran t gam etom s isiskiria, o apvaisinant - vl susieina visais galimais deri
niais.
Nordamas p a tik rin ti i veiksni (taigi alelini gen) isiskyrimo hipo
tez (kad F, individai buvo hetero zigo tinia i su g en otip u Aa), mokslininkas
atliko a n a lizu o ja n iu o s iu s k rym in im u s. Jis sukrym ino heterozigotinius
a u k ta g iu s irn iu s (Aa) su h o m o z ig o tin ia is pagal recesyvin poym
emagiais irniais (aa). io krym inim o rezultat - F, gen otip us ta ip pat
galima pateikti Peneto gardele.
P as ta b a . Nors ia heterozigotinis augalas paymtas kaip vyrikasis, o recesyvinis hom ozi
gotinis - kaip moterikasis, taiau sukeitus lytis rezultatai nepasikeis.

...

Vyrikosios gametos
v

A (1/2)
a (1/2)

Moterikosios gametos
a (1/2)
a (1/2)
Aa (1/4)
Aa (1/4)
aa (1/4)
aa (1/4)

......

Galiausiai F, irni s kirtin g g e n o tip (Aa ir aa) santykis buvo 1 : 1. Ir

fe n o tipa i pasiskirst to kiu pat santykiu 1 : 1 . Taigi 50 % augal tu r jo dominantinj poym ir 50 % - recesyvin. Tokie rezultatai patvirtino hipotez, kad
aleliniai genai isiskiria susidarant gametoms.
G.
Mendelis savo eksperimentais rod, kad recesyvin hom ozigotin individ
sukryminus su heterozigotiniu individu F, individai pagal fenotip isiskiria
santykiu 1 : 1 . Taiau kas atsitikt, jei dom inantin fenotip turinio individo
genotipas bt homozigotinis? Mintyse atlikime tok eksperiment: auktagius
hom ozigotinius (t. y. A A ) irnius sukryminkime su emagiais hom ozigo ti
niais (aa) irniais. Bet ju k tai tipikas m onohibridinis kryminimas, kur jau
inagrinjome su geltonskliais ir aliaskliais irniais! Akivaizdu, kad iuo at
veju visi F, individai bus heterozigotiniai - taigi auktagiai.
Ivada. Atlikus analizuojantj m onohibridin kryminim, galima nustatyti,
ar dom inantin poym turinio individo atitinkamos genetins srities genotipas hom ozigotinis, ar heterozigotinis.
V______________________________________________________________________ y
Taigi analizuojamj individ reikia sukryminti su recesyvinio fe n o tipo ho
m ozigotiniu individu:
A- x aa
(ia brknelis ymi arba A, arba a alelin gen).
Priklausomai nuo analizuojam ojo individo genotipo, rezultatai gali bti dve
jopi:
1) jei vis F, individ fenotipas dom inantis, tiriamasis dom inantinio fe n o tipo
individas yra hom ozigotinis (AA);
2) jei madaug puss F, individ fenotipas yra dom inantinis, o likusij recesyvinis, tiriamasis dom inantinio fe n o tipo individas yra heterozigotinis (Aa).
Analizuojantieji m onohibridiniai kryminimai taikom i ir dabar, o tiria n t m o
ni poymi paveldjim jie ypa svarbs (r. II dalies 4.2 skyri).

O
Nei G. Mendelis, nei jo sekjai krymindami negavo tiksli santyki 3 : 1 arba 1 : 1,
tik apytikslius, nes kryminant gaunamas ribotas palikuoni skaiius. Taigi iuos san
tykius jie turjo nustatyti patys. Ir ne tik nustatyti, bet ir velgti j susidarymo prie
astis.
Vykdydami vairius kryminimus ir nordami analizuoti gaut palikuoni pasiskirs
tymo pagal fenotip santykius, turime tiksliai inoti, kokie yra tv genotipai. Taigi
kokios gametos ir kokiais santykiais susidaro j organizmuose. Tik tada sudar Pene
to gardel nustatysime palikuoni pasiskirstym pagal poymius.

r g k m
1. Koks kryminimas vadinamas m onohibridiniu? Kaip j atliko G. Mendelis?
Nupiekite m onohibridinio krym inim o schem ir paaikinkite gautus rezul
tatus.
2. Kodl G. Mendlis padar ivad, kad palikuonims perduodam i ne patys
poymiai, bet juos lemiantys veiksniai (t. y. genai)?
3. Kas yra Peneto gardel ir kam ji taikoma?
4. Kaip paaikinti m onohibridinio krym inim o F2 kartos palikuoni fenotipini poymi isiskyrim santykiu 3 : 1 ?
5. Kas yra m onohibridinis analizuojantysis kryminimas? Paaikinkite, k ir
kaip juo remiantis galima nustatyti.

U d a v in ia i
1. Kryminimui buvo paimti geltonskliai ir aliaskliai irniai:
a) geltonsklis hom ozigotinis irnis x aliasklis irnis. Kokie bus pirmosios
kartos hibrid fenotipai ir genotipai?
b) geltonsklis heterozigotinis irnis x geltonsklis heterozigotinis irnis. Ko
kie bus pirmosios kartos hibrid fenotipai ir genotipai? Koks j santykis?
c) geltonsklis heterozigotinis irnis x aliasklis irnis. Kokie bus pirmosios
kartos hibridai pagal j poym ir kokiu santykiu jie pasiskirstys?
2. Vaisins musels (Drosophila m elanogaster) rusva kno spalva dominuoja
tamsios kno spalvos atvilgiu:
a) atlikus daugel kryminim tarp rusvos ir tamsios kno spalvos museli
gauti tokie F, palikuoniai: 117 rusvos kno spalvos museli ir 120 - tamsios.
Kokie buvo kryminam museli (P) genotipai?
b) sukryminus rusvas vaisines museles su tokios pat kno spalvos muselmis,
F, palikuoniai buvo tokie: 1 392 rusvos musels ir 467 tamsios musels. Kokie
buvo kryminam museli (P) genotipai?
3. Sukryminus pilkas vitas su baltais gaidiais visi F, palikuoniai buvo pilki.
Toliau ie F, individai vl buvo sukryminti su baltomis vitomis. I antrojo
kryminimo gauti 172 gaidiai ir vitos - 85 balti ir 87 pilki. Kokie buvo vis
vit ir gaidi genotipai? Kuris poymis dominuojantis, o kuris - recesyvinis?
4. Juoda galvij kailio spalva dominuoja alios spalvos atvilgiu:
a) kokie pagal poym bus F, palikuoniai tarpusavyje sukryminus heterozi
gotinius galvijus?
b) kokie pagal tiriamj poym gims veriukai sukryminus alus bulius su F,
karvmis?
5. Juoda uns kailio spalva dominuoja rudos kailio spalvos atvilgiu. Juodakail
patel kelis kartus buvo kryminama su rudakailiu patinu. Iviso gim 1 5 juod
ir 13 rud unyi. Nustatykite tv ir j palikuoni genotipus.
6. Tarkime, kad moni deiniarankikumas dominuoja kairiarankikumo atvil
giu. Deiniarankis vyras, kurio motina kairiarank, ved deiniarank moter,
turini tris sibsus (brolius ir seseris), i kuri du kairiarankiai. Nustatykite:
a) koks nuotakos genotipas;
b) kokia tikimyb, kad iems sutuoktiniams gims kairiarankiai vaikai.

3.2.2.
M onohibridinis kryminimas, kai analizuojama tik viena alternatyvi poymi

Dihibridinis
kryminimas:
nealeliniai genai
paveldimi
nepriklausomai
vienas nuo kito

ir juos lemiani alelini gen pora, yra pats paprasiausias. Inagrinkime

sudtingesn pavyzd, kai dvi alternatyvi poymi poras nulemia kryminamos
dvi skirting (t. y. nealelini) gen aleli poros. Toks kryminimas vadinamas
dihibridiniu. Be abejo, vietoj jau analizuot G. M endelio tirt irni poymi
(augalo aukio ir skl spalvos) galima pasirinkti bet koki kit alternatyvi
poymi por arba tirti kit organizm (tarp j ir mogaus) poymi paveldji
m. Taiau, pagerbdami paveldjimo dsni atradj, toliau analizuosime jo
atliktus bandymus su irniais.
G.
Mendelis krymino irnius, kuri sklos geltonos ir lygios, su aliais ir
rauklt skl irniais. Akivaizdu, kad tai yra dvi poros alternatyvi poymi
(sklos geltonos arba alios ir sklos lygios arba raukltos). Taigi turi bti ir
du skirtingi nealeliniai genai, kiekvienas turintis po aleli por. Tada yra dvi
skirtingos poros aleli - viena pora lemia skl spalv, o kita - skl pa
viriaus lygum. Jau inome, kad geltona skl spalva dom inuoja recesyvins
alios spalvos atvilgiu. Spalv lemianio geno alelius, kaip ir m onohibridinio
krym inim o atveju, paymkime taip: dom inantin gelton spalv lemiant
alel - A, o recesyvin ali spalv lemiant alel - a. Analogikai paymkime
ir skl lygum lemianio geno alelius, tik pasirinkdami kitas raides. (Galite
pasirinkti bet kokias raides.) Toliau alel, lemiant dom inantinj skl lygum,
ymsime B, o recesyvin skl raukltum lemiant alel - b. sidmkite, kad
aleliniai genai A ir a nra aleliniai kitos poros - B ir b aleliams.

Parinktos tv (P) form os buvo hom ozigotins: viena - pagal abi dominantines nealelini gen aleli poras, o kita - pagal abi recesyvines aleli poras.
A p ta ria nt genotipus ir j lemiamus poymius, dera pastebti, kad, kai tvinio augalo genotipas yra AA, sklos bna geltonos, BB - sklos lygios, aa sklos alios, bb - sklos raukltos. Kadangi ir skl spalv, ir lygum le
mianius poymius turjo abu kryminimui paimti pradins tv kartos augalai,
j genotipus turim e urayti kartu abiem skirtingom s nealelini gen aleli
poroms: AABB ir aabb. J gametos gaus po vien alelinj gen i kiekvienos poros,
t. y. vieno augalo - AB, o kito - ab. Sukryminus ias dvi irni formas gametos
susilieja, ir skirting gen aleliai vl sudaro poras. Ivada - galimi F, augal geno
tipai yra tik AaBb, o fenotipiniai vis F, augal poymiai - abu dom inantiniai
(geltonos lygios sklos) <
Palikus iuos augalus savidulkai, rezultatai jau bus kitokie -

A (1/2)
a (1/2)

B (1/2)
AB (1/2 1/2 = 1/4)
aB (1/2 1/2 = 1/4)

b (1/2)
Ab (1/2 1/2 = 1/4)
ab (1/2 1/2 = 1/4)

Galimiems palikuoni (F2) genotipam s nustatyti pagal gam et genotipus

sudaroma Peneto gardel:
N

r
l\/loterikosios g<amtos
AB (1/4)

Vyrikosios

A b (1/4)

aametos

aB ( V 4 )
ab (1/4)

AB (1/4)
AABB (1/16)

Ab (1/4)
<\ABb (1/16)

AABb (1/16) a^Abb (1/16)

AaBB (1 /1 6)___ &aBte-ft7T5)
_^aeb-fT7T6) Aabb (1/16)

aB (1/4)
AaBB (1/16)

ab (1/4)

A a fiJ a ^ty l-e r'

A a B M + fre T Aabb (1/16)
aaBB (1/16)
aaBb (1/16)
aaBb (1/16)
aabb (1/16)
J

I viso susidaro 16 galim gam et derini, t. y. genotip variant. iuo atve

ju vaik genotipui neturi takos, kuris alelinis genas kurio i tv yra perduotas.
Matyti, kad visi Peneto gardels striainje esantys genotipai yra tokie pat. Be
to, yra ir daugiau pasikartojani genotip. Sudjus tapai genotip tikim y
bes, galiausiai gausime tokius tiktinus F2 irni genotipus ir j dal -

F2 IR N I GENOTIPAI:

Akivaizdu, kad F2 irni fe n o tip pasiskirstymas kitoks nei gen o

tip : 9 /1 6 augal abu poymiai bus dom in an tinia i (1 /1 6 + 2 /1 6 +
+ 2 /1 6 + 4 /1 6 ), 3 /1 6 - pirmasis poymis dom inantinis, o antrasis

recesyvinis, 3 /1 6 - pirmasis poymis recesyvinis, o antrasis dom inanti

nis, ir tik 1/16 palikuoni dalis turs abu recesyvinius poymius. Taigi F2

AABB

AaBB

aaBB

(1/16)

(2/16)

(1/16)

AABb

AaBb

aaBb

(2/16)

(4/16)

(2/16)

f e

f e

f e

AAbb

Aabb

aabb

(1/16)

(2/16)

(1/16)

individ pasiskirstymo pagal fenotipus santykis yra 9 : 3 : 3 : 1 -

f2 ir n i f e n o t ip a i:

(1+2+2+4)/16

(1+2)/16

(1+2)/16

9 : 3: 3:1

1/16

67
P a v e ld im u m a s

Susidarant gam etom s tokiuose F, augaluose, abiej por aleliai (A, a ir B, b)

lytinse lstelse pasiskirsto nepriklausomai, t. y. tikimyb, kad gameta gaus
A alelinj gen yra lygi tikimybei, kad ji gaus a alelinj gen. Taigi kiekvieno
atvejo tikimyb yra 1/2. Taip pat pasiskirsto ir antroji alelini gen pora: B (1/2)
ir b (1/2). Tarkime, kad abi analizuojamj alternatyvi poymi poras lemian
tys nealeliniai genai yra skirtingose (nehomologinse) chromosomose. Taigi i
kiekvienos toki gen aleli poros gameta gauna tik po vien alelj, nes j garin
t patenka tik viena kiekvienos hom ologins poros chromosoma. Gametose
galimi tokie nealelini gen aleli deriniai, kuri kiekvieno tikim yb yra 1 /4
(25 %):

Toks palikuoni santykis pagal fenotipus labiausiai tiktinas, kai kryminami

individai yra heterozigotiniai pagal abu analizuojamuosius poymius ir kai neale
liniai genai, kuri aleliai lemia skirtingas poymi poras, yra skirtingose (t. y.
nehomologinse) chromosomose. Tik tada galioja nepriklausomo gen pasi
skirstymo gametose dsnis.
Kai norima isiaikinti, ar abu dominantinius poymius turintis individas yra
hom ozigotinis ar heterozigotinis, pagal abu iuos poymius lemianius nealelini gen dom inantinius alelius atliekamas analizu o jan tysis dihibridinis
kryminimas. Toks individas kryminamas su individu, kuris yra homozigotinis
pagal abu mus dominanius poymius lemiani nealelini gen recesyvinius alelius:
A-B- x aabb
(brknelis ia ymi bet kur atitinkamo geno alelj).
Kaip ir analizuojaniojo monohibridinio kryminimo atveju, rezultatai gali bti
skirtingi:
1) jei tiriamasis dominantinio fenotipo individas yra homozigotinis abiej neale
lini gen aleli atvilgiu (AABB), tai vis F, individ genotipas bus heterozigotinis
pagal abiej gen alelius (AaBb), o fenotipas - dominantinis pagal abu poymius;
2) jei tiriamasis dominantinio fenotipo individas yra heterozigotinis pagal abiej
gen alelius (AaBb), tai F, individai pagal fenotip isiskirs ir pasiskirstys taip:
AaBb (1/4) - fenotipas dominantinis pagal abu poymius;
Aabb (1/4) - fenotipas dominantinis pagal pirmj poym ir recesyvinis pagal
antrj;
aaBb (1/4) - fenotipas dominantinis pagal antrj poym ir recesyvinis pagal
pirmj;
aabb (1/4) - fenotipas recesyvinis pagal abu poymius.
Taigi palikuoniai pagal fenotip pasiskirstys santykiu 1 : 1 : 1 : 1.
Patys nustatykite, kokie bus F, individ fenotipiniai poymiai, jei tiriamasis domi
nantinio fenotipo individas yra homozigotinis pagal vieno nealelinio geno alelius ir
heterozigotinis - pagal kito.
Kalbant ir apie monohibridin, ir apie dihibridin kryminim, vis laik buvo akcen
tuojama, kad poymius lemiantys vienos poros aleliniai genai yra homologinse
chromosomose. Be to, dihibridinio kryminimo slygoje buvo padaryta prielai
da, kad dvi aleli poros, lemianios skirting alternatyvi poymi poras, yra
skirtingose nehomologinse chromosomose. Tik tada tose chromosomose esan
tys genai paveldimi nepriklausomai.
C

N
Treiasis M endelio dsnis - nepriklausomo poymi paveldjimo dsnis
teigia: kiekvien alternatyvi poymi por lemiani gen (veiksni - faktori,
kaip juos vadino G. Mendelis) aleli pora susidarant gametoms isiskiria nepriklau
somai viena nuo kitos. Gametose gali susidaryti visi manomi nealelini gen aleli
deriniai.
V______________________________________________________________________ /

Alternatyvius poymius lemiani nealelini gen aleli por, esani skirtingose chro
mosomose, gali bti ir daugiau nei dvi. Individ pasiskirstymo pagal fenotip antrojoje
hibrid kartoje santyk, kai yra n alelini gen por, nusako daugianaris (3 + l ) n.
Pastaba. Taiau ne visos eukariot chromosomos turi savo homologin por: heterogametins (jvairiagametins) lyties individ X ir Y chromosomos nra homologins.

1. Koks kryminimas vadinamas dihibridiniu? Kaip j atliko G. Mendelis? Nu

piekite dihibridinio kryminim o schem ir paaikinkite rezultatus.
2. Koks yra genotip ir koks fenotip pasiskirstymas dihibridinio kryminimo
F2 kartoje (krym inim o schema AABB x aabb)?
3. Kada poymiai paveldimi nepriklausomai?
4. Kaip atliekamas dihibridinis analizuojantysis kryminimas? Paaikinkite, k
ir kaip ju o remiantis galima nustatyti.

1. Kokios gametos susidarys, jei individo genotipas yra:

a) MmNnSsRr?
b) MMnnssRR?
c) DdeeFfHH?
Pastaba. Nealeliniai genai yra skirtingose chromosomose.

3.2.3.
X chrom osom oje
esani gen
paveldjimo
ypatumai

rusvai ru do s

Vaisini museli (Drosophila melanogaster) (3.1 pav., p. 61) kaip ir mogaus

lyt lemia lytins chromosomos: XY chromosomas turi vyrikieji individai, o XX moterikieji. X chromosomoje esani gen paveldjimo ypatumus iaikino dar
T. Morganas. Jis sukrymino baltak vaisins musels patinl su raudonake pate
le ir gavo visus raudonakius abiej lyi palikuonius (3.3 pav.). Toks rezultatas
paliudijo, kad labai graus raudon aki poymis dominuoja balt aki poymio
atvilgiu.
Pagal G. Mendelio nustatytus dsnius sukryminus F, individus vienus su kitais,
individai pagal tiriamj poym kitoje kartoje turt pasiskirstyti santykiu 3 : 1 .
Taigi trys dalys F2 kartos abiej lyi vaisini museli turi bti raudonaks, o
viena dalis - baltaks. Taiau gauti rezultatai parod, kad visos baltaks mu
sels buvo tik patinliai. Be to, patinliai buvo ne tik baltakiai, bet ir raudonakiai.
Tokie bandym rezultatai leido G. Morganui su bendradarbiais padaryti ivad,
kad raudon aki spalv lemiantis genas turt bti X chromosomoje. Kaip tai
galima paaikinti? inome, kad raudon aki poymis dominuoja. Taigi j lemia
dominantinis alelinis genas. Kadangi jis yra X chromosomoje, paymti galima
XR. Baltas vaisini museli akis turi lemti recesyvinis alelinis genas Xr. Tv kartos
patinlis buvo baltakis, todl turjo X chromosom, kurioje buvo recesyvinis
alelinis genas, ir Y chromosom, neturini X chromosomos alelini gen.

69
P a v e ld im u m a s

2. Vaisins musels rusva kno spalva (G) dom inuoja geltonos kno spalvos
(g) atvilgiu, raudona aki spalva (S) - sepijos1 spalvos (s) atvilgiu, o nor
mals sparnai (L) - lenkt sparn (I) atvilgiu. Nustatykite:
a) kokios gametos susidarys organizme vaisins musels, kurios knas - gel
tonas, akys - sepijos spalvos, o sparnai - lenkti;
b) kokios gametos susidarys organizm e vaisins musels, kurios knas - rus
vas, akys - raudonos, o sparnai - lenkti;
c) kokios gametos susidarys organizm e vaisins musels, kurios knas - gel
tonas, ir kuri yra heterozigotin pagal aki spalv ir sparn form lemianius
nealelini gen alelius.
3. Tarpusavyje krym inant irnius, kuri anktys geltonos ir lygios, gauti tokie
F, augalai: 3 - su geltonomis lygiomis anktimis; 1 - su geltonomis nariuotomis
anktimis. F, irniai su geltonom is nariuotom is anktimis vl buvo krymina
mi su augalais, turiniais geltonas lygias anktis. A n tro jo krym inim o palikuo
niai, turintys geltonas nariuotas anktis, vl buvo kryminami su augalais,
turiniais geltonas lygias anktis. J palikuoniai pasiskirst taip: 3 augalai su
geltonomis lygiomis anktimis; 3 augalai su geltonomis nariuotomis anktimis;
1 augalas su aliomis lygiomis anktimis ir 1 augalas su aliomis nariuotom is
anktimis. Nustatykite pradins tv kartos augal ir j palikuoni genotipus
visuose trijuose kryminimuose.
4. Juoda uns kailio spalva dom inuoja kavos spalvos atvilgiu, o trum pas
plaukas - ilgo plauko atvilgiu. Abi iuos poymius lemiani nealelini gen
aleli poros yra skirtingose chromosomose:
a) sukryminti du individai, heterozigotiniai pagal abu poymius. Kiek pro
cent juo d trum paplauki unyi gims i tokio kryminim o?
b) un veislyno savininkas, nordamas veisti juodus trum paplaukius unis,
sigijo un ir kal. eimininkas nori bti tikras, kad jo naujieji unys neturi
kavos spalv ir ilg plauk lemiani gen. Su kokiais unimis jis turi sukry
minti savuosius, kad nustatyt j genotip?
v______________________________________________________________________ y

Padtis, kai lstelje su dvigubuoju chromosom rinkiniu yra tik vienas tam tikro
je chromosomos vietoje (lokuse) esantis konkretaus geno variantas (t. y., genotipe
yra tik vienas geno alelis), vadinama h em izig otin e'. Hemizigotiniame organizme
reikiasi daugelis X chromosomoje esani recesyvini patologini gen, lemiani
kai kurias paveldimsias ligas (kaip antai hemofilija, spalvinis aklumas ir t. t.), nes
daniausiai recesyvinis genas neturi dominantinio alelio.

Q
+

T v a i
(P)

Tv kartos patel buvo raudonak. Taigi turjo dvi X chromosomas, i

kuri bent vienoje turjo bti dom inantinis raudon aki spalv lemiantis
genas. Visos F, musels (ir patels, ir patinliai) buvo raudonaks. Toks rezul
tatas manomas tik tada, kai P patels bna hom ozigotins pagal dom inan
tin R alelinj gen, t. y. j genotipas yra XRXR. Uraius genotipus kryminimas
buvo toks:

PALIKUONIAI

(f,)

cf

3.3 pav.
Vaisins musels raudonaks
patels ir baltakio patinlio
krym inimas

Toliau F, individai (visi raudonakiai) buvo kryminami vienas su kitu.

F2 individ genotipam s nustatyti sudarome Peneto gardel:
r

P ate li g a m e to s

F2
P a tin li g a m e to s

'H em izigo ta (gr. h e m i - pu

siau; z y g o t - sujungta por) lstel arba organizmas, kuriame
to paties geno aleli yra ne po
ra, o vienas. H em izigotin pad
tis aptikta heterogametins lyties
organizm lytinse chrom osom o
se, visose haploidini organizm
chromosomose.

* (1/2)
Y (1/2)

XR(1/2)
XRXR(1/4)

XRY (1/4)

cf

Xr (1/2)
XRX ' (1/4) ?
XrY(1/4) ^

Galutinis rezultatas toks:

raudonaks patels (visos) - 1/2 vis F2 individ;
raudonakiai patinliai (XRY) - 1 /4 vis F2 individ;
baltakiai patinliai (X'Y) - 1 /4 vis F2 individ.
Taigi raudonakiai ir baltakiai patinliai F2 kartoje pasiskirst santykiu 1 : 1 .
Kadangi patels turi dvi X chromosomas, pagal aki spalv lemiant gen
jos gali bti trij genotip. Taip pat atsitinka, kai poym lemiantys genai yra
autosomose (prisiminkite jau nagrintus m onohibridinio ir dihibridinio irni
krym inim o pavyzdius) - XRXR (raudonaks), XRXr (raudonaks), XrX r (bal
taks). Patinliai turdam i tik vien X chromosom gali bti tik dviej geno
tip - XRY (raudonakiai) ir XrY (baltakiai).

Kaip jau buvo m inta, kita labai svarbi slyga M endelio dsniams pasi
reikti (analizuojant dviej ar daugiau poym i paveldjim) - kai skirting
nealelini gen aleli poros, lemianios skirtingus poymius, yra skirtingose
chromosom ose, t. y. nehom ologinse autosomose. Taiau vienoje ch ro m o
somoje yra tkstaniai gen. Kaip tada paveldimi genai ir kokie yra pavel
dim gen ir j lem iam fe n o tip pasiskirstymo palikuoni kart sekoje
dsningumai?

1. Kokie yra gen, esani lytinse chromosomose, paveldjimo ypatumai

lyginant su autosom ini gen paveldjimu? Paaikinkite tokio paveldjimo
prieastis.
2. Kaip vadinama padtis, kai genotipe yra tik vienas alelinis genas? Kaip fenotipikai pasireikia ioje padtyje esantys dominantiniai ir recesyviniai genai?

1. Vaisini museli genai, lemiantys aki spalv, yra X chrom osom oje. Rau
don aki spalv lemia dom inantinis R genas, recesyvinis jo alelis r lemia
balt aki spalv. Y chrom osom oje atitinkam os genetins srities (lokuso),
kurioje bt R arba r aleliniai genai, nra. Nustatykite:
a) koki tip gam etos susidarys ir koks bus j santykis raudonaks hom ozi
g otins patels organizm e (atsivelgiant j genus ir chromosom as, kuriose
jie yra);
b) koki tip gam etos susidarys ir koks bus j santykis raudonakio patinlio
organizm e;
c) laboratorijoje su raudonakiais patinliais buvo krym inam os raudonaks
vaisini museli patels. Tarp palikuoni buvo 69 raudonakiai ir baltakiai
patinliai bei 71 raudonak patel. Kokie buvo tv ir vaik genotipai?
2. Kai kuri vit veisli genai, lemiantys plunksn baltum arba raibum,
yra X chrom osom oje. Raibumas (R) dom inuoja baltos spalvos (r) atvilgiu.
Prisiminkite, kad gaidiai yra h o m og am etin lytis. Taigi:
a) pauktyne baltas vitas sukrym ino su raibais gaidiais. F, palikuoniai
buvo raibi (ir gaidiai, ir vitos) ir krym inam i tarpusavyje. Tarp F2 palikuo
ni buvo 594 raibi gaidiai bei 607 raibos vitos. Kokie tv kartos ir F, bei
F2 palikuoni genotipai?
b) sukrym inus raibus gaidius su baltomis vitomis gauti tokie palikuoniai
(F,): 40 raib gaidi bei vit ir 38 balti gaidiai bei vitos. Kokie buvo tv
ir vaik genotipai?
3. Kai kurie m ons neskiria spalv. Neskiriantys alios ir raudonos spalvos
asmenys vadinami daltonikais. i savyb lemia recesyvinis d genas, esantis
X chrom osom oje. N ormal spalv skyrim lemia dom inantinis D genas.
Taigi:
a) neskirianti spalv moteris itekjo u vyro, normaliai skirianio spalvas.
Kaip skirs spalvas j sns ir dukterys?
b) abu sutuoktiniai normaliai skyr spalvas. Jiems gim snus, neskiriantis
spalv. Kokie buvo tv genotipai?
c) normaliai spalvas skirianti moteris, kurios tvas spalv neskyr, itekjo
u vyro, normaliai skirianio spalvas. Kokia tikim yb, kad jiems gims vaikas,
neskiriantis spalv?
d) normaliai skirianti spalvas moteris susituok su normaliai skirianiu spal
vas vyru. Jiems gim spalv neskiriantis snus. Kokia tikim yb, kad ir kitas
j snus neskirs spalv?

v_______________________________________________ y

3.3.
Gen sankiba
ir paveldjimo
ypatum ai

Nepriklausomas gen pasiskirstymas pagrstas tuo, kad skirting nealelini

gen aleli poros yra skirtingose hom ologini chrom osom porose. Kaip kar
t sekoje pasiskirsto genai, esantys vienoje hom ologini chrom osom poroje?
Tokio paveldjimo dsningumus ityr T. Morganas ir jo mokiniai. Eksperimen
tam s jie pasirinko vaisin musel, nes jos dvigubj chrom osom rinkin (2n),
kaip inia, sudaro tik 8 chromosom os (3.1 pav., p. 61). Be to, j lengva veisti
laboratorijos slygomis. A tlik t bandym rezultatai parod, kad vienoje chro
m osomoje esantys genai daniausiai paveldimi kartu, t. y. pasireikia vadinamoji
g en sankiba. Akivaizdu, kad iuo atveju nepriklausomo poymi, kuriuos
lemia skirtingi vienoje chromosomoje esantys genai, paveldjimo nebus. G. Mendeliui tiesiog labai pasisek dihibridiniam kryminimui atsitiktinai pasirinkti irni
poymius, kuriuos lemiantys genai yra skirtingose chromosomose - kitaip jis
niekada nebt nustats F2 irni isiskyrimo ir pasiskirstymo pagal fenotip
santykiu 9 : 3 : 3 : 1.

n o

TVAI

Gen sankib pirmieji pastebjo K Beitsonas (W. Bateson) ir R. K. Renetas, praslin

kus 4-iems deimtmeiams po Mendelio eksperiment rezultato paskelbimo. Mintieji
mokslininkai atkreip dmes, kad du augal - iuokart pelirni - poymiai pavel
dimi priklausomai vienas nuo kito. Beje, reikin tuo laiku jie priskyr prie Mendelio
dsnio iimi.

c f

(F ,)

Esantys vienoje chromosomoje ir kartu paveldimi genai sudaro sankibos grup

Tai k gi gausime analizuodami dviej skirting poymi paveldjim, jei juos
A * O a

a P P a

BBOb

bO Db

" V

Homologini chromosom pora

Nealeliniai genai ir j aleliai bei
j lemiami poymiai:
AaBb -

rusvas knas
tamsus knas
normals sparnai
trumpi sparnai

$
+

c?
GAM ETO S

/ \

A 4*

tia

a O

p a

b D

lemianios nealelini gen aleli poros yra vienoje chromosomoje?

T. Morganas sukrymino rusvos spalvos museles, kuri sparneliai normals, su
tamsios spalvos muselmis, kuri sparneliai sutrumpj. Visos F, musels buvo
rusvos su normaliais sparneliais. Apibendrins jis padar ivad, kad ios kartos
individai buvo heterozigotiniai pagal dvi nealelini gen (lemiani kno spalv
(A genas) ir sparneli ilg (B genas) aleli poras, kur dominantiniai poymiai buvo
rusva spalva (A alelis) ir normals sparneliai (B alelis), o recesyviniai - tamsi
spalva (a alelis) ir sutrumpj sparneliai (b alelis).
Buvo atliktas analizuojantysis kryminimas ir sukrymintos tokios dvigubai he
terozigotins (AaBb) F, vaisini museli patels ir patinliai, kuri spalva tamsi, o
sparneliai sutrumpj. Taigi kryminamieji buvo dvigubai homozigotiniai pagal
recesyvinius poymius (aabb). Pagal Mendelio dsnius tokio analizuojaniojo di
hibridinio kryminimo hipotetinis rezultatas turt bti palikuoni isiskyrimas
pagal fenotip santykiu 1 : 1 : 1 : 1. Taigi F2 musels tu r t bti keturi skirting
fenotip: 1 /4 rusv su normaliais sparneliais; 1/4 rusv su sutrumpjusiais spar
neliais; 1 /4 tamsi su normaliais sparneliais ir 1/4 tamsi su sutrumpjusiais
sparneliais. Akivaizdiai sitikinta, kad taip nra: F2 museli skirting fenotip
santykis buvo 1 : 1. kryminim ir jo rezultatus galima paaikinti tik prielaida,
kad abi skirting nealelini gen aleli poros, lemianios skirtingus organizmo
poymius, yra toje paioje chromosomoje. Tada kryminam individ gametose
susidaro ne keturi nepriklausomi variantai, o tik du -

P A L IK U O N IA I

Kadangi iame kryminime patinliai buvo hom ozigotiniai pagal abu recesy
vinius genus, esanius vienoje chromosom oje, tai j abi hom ologins chrom o
somos turjo t pat analizuojam gen aleli rinkin
Todl atsitiktinai susiliejus vyrikoms ir moterikoms gam etom s susidar tik du
skirtingi palikuoni (F2) genotipai ir
Palikuonys pagal fenotip taip pat buvo tik dviej tip.
Taigi rezultatas toks pat kaip ir analizuojaniojo monohibridinio kryminimo atveju.
Tai patvirtina prielaid, kad genai, esantys vienoje chromosomoje, paveldimi kartu.

Kryminant individus, dvigubai heterozigotinius pagal dvi nealelini gen, esani

vienoje chromosom oje, aleli poras, lemianias alternatyvius fenotipinius po
ymius, F2 individai pagal fenotip isiskiria santykiu 3 : 1 kaip ir per monohibridinj
kryminim.
Tolesni vaisini museli kryminimai parod, kad tai anaiptol ne vienintelis
nukrypimas nuo M endelio dsni. Prisiminkime mejozs proces. Per pirmj
mejozin dalijimsi vyksta labai svarbus reikinys - hom ologini chromosom
neseserini chromatidi rekombinacija (genetiniai mainai) (r. 2.8 pav., p. 53).
Dl jos susidaro gametos, kuriose yra skirtingi gen aleli rinkiniai, neturj
tvins form os. Antai hom ologini chrom osom poroje, kurioje yra dvi neale
lini gen aleli poros Aa ir Bb, per pirmj mejozin dalijimsi vyko viena
rekombinacija, ir neseserins chromatids apsikeit fragm entais (3.4 pav.).
Taip atskirose hom ologini chrom osom poros chromatidse susidar nauji
t pai nealelini gen aleli deriniai:

A
b'

(nerekombinantins chromatids)
(rekombinantins chromatids),

todl galiausiai susiformavo keturios skirtingos gametos. Tai jau buvo aptarta
2.4.2 skyriuje.
r ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- n
Individai, turintys naujus gen derinius, vadinami re ko m b in an tais, o j
fenotipai - re ko m b in a n tin iais fen o tip ais.

Homologini
chrom osom pora
Seserins
chromatids

Rekombinacija
per pirmj mejozin
dalijimsi

Neseserins \
chromatids \
Po pirmojo
mejozinio
dalijimosi

Po antrojo
mejozinio
dalijimosi

3.4 pav.
Per pirm j mejozin dalijimsi
vykus rekombinacijai vienos
h o m olog in i chrom osom
poros aleliai persiskirsto

Nerekombinuota
chromosoma

Rekombinuotos
chromosomos

Nerekombinuota
chromosoma

Chromosomos skirtingose gametose pasibaigus mejozei

73
P a v e ld im u m a s

A. a > A
B Ir b ^ B-

Sukryminus daug individ (pvz., vaisini museli), besiskiriani pagal

poymius, kuriuos lemia skirting vienoje chrom osom oje esani nealelini
gen aleliai , ir ityrus gautus palikuonius, pasirod, kad ta rp j yra (nors ir
nedaug) toki, kuri feno tipa s skiriasi nuo abiej tv, taigi yra rekombinantinis. Prieastis - rekombinacija (genetiniai mainai) ta rp neseserini
tos chrom osom os chrom atidi. Ji vyko per mejoz fo rm u ojan tis vieno i
tv gam etom s (3.4 pav., p. 73). Dl to susidar rekom binantins gametos.
Tokioms gametoms dalyvavus apvaisinime, i susidariusi zigot susiformavo
individai su rekombinantiniais fenotipais (3.5 pav.). Kaip jau inote, per mejoz
rekombinacija vyksta kiekvienoje homologini chromosom poroje, be to, da
niausiai daugiau nei vienoje vietoje. ia analizuojamame pavyzdyje turim a gal
voje rekombinacija, vykusi tik tarp analizuojamj gen, ir dl to pakeiianti j
aleli pasiskirstym gametose. Kitose ios chromosomos dalyse vykusi rekom
binacija analizuojamj aleli pasiskirstymo ir j lemiam fenotip nekeiia.
Genai, esantys vienoje chromosomoje, sudaro vien sankibos grup ir pa
veldimi kartu, iskyrus tuos atvejus, kai tarp t gen per mejoz vyksta rekombi
nacija.

Chrom osom
gen o lap i
sudarym as

Ilgainiui pastebta, kad egzistuoja tiesioginis ryys tarp chromatidi persikryiavimo bei genetini main danumo ir rekombinantini fenotip danumo. Rekombinantini fenotip danumu remiantis galima nustatyti atstum tarp gen ir
sudaryti chromosom genolapius2. Atstumas tarp gen ypa svarbus, nes kuo
toliau vienas nuo kito yra du vienoje chromosomoje esantys genai, tuo didesn
tikimyb, kad per mejoz btent tarp j vyks genetiniai mainai. Genetinio atstu
mo tarp gen matu prasta laikyti 1 % rekombinant palikuoni kartoje. Ms
analizuotame pavyzdyje buvo nustatyta, kad 6 % F, palikuoni fenotipai buvo
rekombinantiniai. Taigi atstumas tarp tuos fenotipus lemiani gen (pvz., A ir B)
yra 6 slyginiai vienetai.

Dvigubai
homozigotinio
individo

3.5 pav.
Palikuoni genotipai
ir fenotipai, kai apvaisinant
dalyvauja rekom binantins
gametos

GAMETOS

Heterozigotinio individo, kai per gametogenez

vyko rekombinacija

Apvaisinimas

Pastaba. Krym inim as iuo

atveju tu r jo bti analizuojanty
sis, t. y. heterozigotiniai individai,

ZIGOTOS

turintys visus dom inantinius po

ymius, krym inam i su hom ozi
g o tin ia is in d iv id a is , tu rin ia is
visus recesyvinius poymius.
Chromosom genolapj pirma
sis teorikai pagrind ir sudar
vienas T. H. M o rg a n o b e n d ra
darbi - A. H. Stertevantas dar
1913-aisiais, tyrindamas vaisins
musels chromosomas.

PALIKUONI
FENOTIPAI

Nerekombinantinis
dvigubasis
dominantinis

Rekombinantiniai
(neatitinkantys pavel
djimo pagal Mendelio
dsnius)

\
Nerekombinantinis
dvigubasis
recesyvinis

Norint vertinti atstumus tarp trij vienoje chromosomoje esani gen, reikia
atlikti daugel kryminim ir pagal rekombinant dal tarp palikuoni nustatyti
atstumus tarp kiekvieno i i nealelini gen. Pavyzdiui, chromosomoje yra
trys genai A, B ir C. Kiekvienas j turi po du alelius. Kaip ie genai isidst
chromosomoje? Galimi trys variantai: A -B -C , A -C -B ir B -A -C . Atlikus tyrimus
nustatyta, kad atstumas:
1) tarp A ir B gen yra 6 vienetai;
2) tarp B ir C - 12,5 vieneto;
3) tarp A ir C - 18,5 vieneto.
Pagal iuos atstumus galima idstyti genus tiriamojoje chromosomoje tik
vienu bdu: A -B -C Nustaius daugelio gen linijin isidstym chrom osom oje ir apskaiiavus
genetinius atstumus ta rp j, sudaromas g en etin is genolapis. Genetiniai at
stumai rodo, kaip danai tarp gen vyksta rekombinacija, o ji skirtingose chro
m osom vietose vyksta nevienodu danumu. Y chromosom os genetinio genolapio i viso nemanoma sudaryti, nes rekombinacija tarp Y ir X chromosom
nevyksta. Pastebtina, kad genetiniai atstumai tarp gen neatitinka fizini
atstum , kuriuos galima vertinti chromosomos frag m en to ilgiu, nukleotid
por skaiiumi ir pan. Pagal pastaruosius sudaromi vairios skiriamosios gebos
fiz in ia i g e n o la p ia i (pats tiksliausias fizinis genolapis yra visa atskiros
chromosomos ar net viso genom o nukleotid seka). iuolaikiniai molekulins
citogenetikos metodai jau leidia pam atyti konkret gen metafazinje chro
mosomoje ir tiksliai nustatyti jo viet (citogenetinis genolapis).

1. Ar visi organizmo poymiai paveldimi nepriklausomai? Atsakym pagrskite.

2. Kas yra gen sankiba?
3. Kas yra gen sankibos grup?
4. Kiek gen sankibos grupi turi mogus ir kodl?
5. Kokie yra gen, esani vienoje chromosomoje, paveldjimo ypatumai?
Nupiekite ir paaikinkite kryminim o, kai du nealeliniai genai yra toje paio
je chromosomoje, schem.
6. Kaip paveldjim paveikia rekombinacija ir genetiniai mainai, vykstantys
per mejoz?
7. Kaip apskaiiuojami genetiniai atstumai? K jie parodo? Kuo genetiniai
atstumai skiriasi nuo fizini?

1. inom a, kad auktas p o m id o r stiebas d o m in u o ja em o stiebo atvil

giu, o apvali vaisiaus fo rm a - kriaus fo rm o s atvilgiu. Be to, iuos skir
tin g u s poym iu s le m ia n tys genai yra t o j e p a io je c h r o m o s o m o je .
H e te ro z ig o tin is pagal abu p o y m iu s a ug alas b uvo s u k ry m in ta s su
em astiebiu augalu, tu rin iu kriaus fo rm o s vaisius. Koki reikia tiktis
F, p o m id o r ir kokiu santykiu pasiskirstys j fe n o tip a i?
2. Vaisini museli kno spalv ir sparn fo rm lem iantys nealeliniai ge
nai yra vienoje ch rom osom oje. Tamsi kno spalva yra recesyvin rusvos
spalvos atvilgiu, o tru m p i sparnai - ilg sparn atvilgiu. Rusvos ilgasparns patels, h ete ro zigo tin s pagal abu poym ius, buvo krym inam os
su tam siais trum p asp arniais patinliais. Gauti to kie F, palikuoniai: 1 394
rusvi ilgasparniai, 1 4 18 tam ss trum p a sp a rn ia i, 287 tam ss ilgasparniai
ir 288 rusvi tru m p asp arniai. Kokie tu r jo bti F, m useli poym i deriniai
pagal M e n de lio dsnius? Kodl ta rp palikuo ni atsirado nauji poym i
deriniai ir koks reikinys lm j atsiradim ? N ustatykite pradins kartos
museli ir j palikuo ni gen otip us.
V______________________________________________________________________ y

Apibendrindami tai, k suinojome apie gen (esani dvigubajame chromo

som rinkinyje) paveldjimo dsningumus lytikai besidauginani organizm kart
sekoje, vl grkime prie chromosomins paveldimumo teorijos, nes btent ji yra
dar G. Mendelio atrast pagrindini paveldjimo dsningum teorinis pagrindas.
s-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------s
Chrom osom in p av eld im u m o teo rija a p ib d inam a eiais principais.
1. Skilimo (isiskyrimo) principas. Antrosios kartos palikuoni (F2) pasi
skirstymas pagal fenotipus tam tikru santykiu aikinamas homologini chromo
som pasiskirstymo gametose vykstant mejozei dsningumais.
2. N epriklausom o poym i p aveldjim o principas. Poymiai paveldimi
nepriklausomai tik tada, kai juos lemiantys genai yra nehomologinse chromo
somose.
3. Gen sankibos principas. Genai perduodami i kartos kart su ta chro
mosoma, kurioje jie yra, nes ie genai yra sukib ir negali bti paveldimi nepri
klausomai. i gen lemiami poymiai taip pat perduodami sukib" - taigi
paveldimi kartu.
4. Gen sankibos grupi principas. Pagrindin gen sankibos grup suda
ro genai, esantys vienoje chromosomoje. Todl sankibos grupi skaiius priklau
so nuo chromosom viengubojo chromosom rinkinio n (t. y. skaiiaus lytinje
lstelje). mogaus n = 23, taiau sankibos grupi yra 24, nes lytins chromoso
mos yra skirtingos - X ir Y.
5. Rekombinacijos principas. Mejozs I profazje tarp homologini chro
mosom neseserini chromatidi vyksta rekombinacija, kurios rezultatas - ap
sikeitimas neseserini chromatidi fragmentais (t. y. vyksta genetiniai mainai).
Todl homologinse chromosomose susidaro nauji nealelini gen aleli rinki
niai.
6. Linijinio gen isidstymo chrom osomose principas. Genai chromo
somose isidst linijikai (t. y. vienas paskui kit). Neseniai is teiginys papildy
tas naujais duomenimis - kartais vien gen siterpia kitas ar net keletas gen.

3.4.
Kas ikreipia
paveldjim
pagal M endelio
dsnius

Kaip jau sitikinote, analizuojant poymi ir juos lemiani gen paveldjim

pasitaiko atvej, kuri negalima paaikinti vadovaujantis tik Mendelio dsniais.
Viena toki nukrypim prieastis yra homologini chromosom neseserini chro
matidi rekombinacija, vykstanti per mejoz. Taiau net ir rekombinacija negalima
paaikinti vis realiai nustatom paveldjimo ypatum. Esama ir kit mechanizm,
lemiani atskir gen (ar j grupi) bei jais grindiam poymi paveldjim.
Trumpai apvelkime kai kuriuos j: gen sveik, genomo spaud (imprinting),
mozaikikum, nebranduolin paveldjim.

3.4.1.
Gen sveika

Alelini gen
sveika

Anksiau nagrintuose pavyzdiuose gen poveikis buvo slygikai nepriklauso

mas. Gali susidaryti spdis, kad organizmo genotip sudaro atskir nepriklauso
mai veikiani gen rinkinys. Toks poiris bt klaidingas. Nors daugeliu atvej
skirting gen poveikis slygikai nepriklausomas, bet dar daniau pasireikia vai
rios j tarpusavio sveikos formos. Taigi genotipas yra ne pavieni gen rinkinys, o
labai sudtinga genetin sistema.
Visas genotip pagrindiani gen sveikas galima skirti dvi dideles grupes:
1) sveikos tarp alelini gen;
2) sveikos tarp nealelini gen.
Net ir tais atvejais, kai organizmo poymis irykja sveikaujant tik dviem aleliniams genams, Mendelio dsniai akivaizdiai pasireikia tik esant visikajam
dominavimui, t. y. kai vienas genas (dominantinis) visikai nustelbia kit gen
(recesyvin), o F2 palikuonys isiskiria dvi grupes pagal fenotip santykiu 3 : 1 .
Taiau yra ir kitoki dom inavim o tip. Ne k retesnis nei visikasis dom inavi
mas yra nevisikasis (tarpinis) d o m in avim as, kai heterozigotiniai organiz
mai Aa skiriasi nuo abiej hom ozigotini, t. y. ne tik nuo aa, bet ir nuo AA .

Todl F2 individ pasiskirstymas pagal fenotipinius poymius atitinka genotip

pasiskirstym. Pavyzdys - juo d ir balt vit kryminimas:
AA

juodos

vi/

aa
baltos

Aa
melsvai pilkos
F2

AA (1/4) : Aa (1/2) : aa (1/4).

juodos
melsvai pilkos baltos

Taigi individ pasiskirstymo pagal fenotipinius poymius santykis yra toks

pat, kaip ir genotip - 1 : 2 : 1 .
Kita alelini gen sveika vadinama sup erd o m in av im u . iuo atveju svei
ka tarp alelini gen j tarpinj dom inavim panai tuo, kad heterozigotiniai
organizmai skiriasi nuo abiej hom ozigotini, tik jie yra ne tarpiniai, bet po
ymio intensyvumu pralenkia abu hom ozigotinius tvus (A A ir aa). Superdominavim galima urayti taip:
A A < Aa > aa.
F2 individ pasiskirstymo pagal genotip ir fenotip santykis taip pat sutam
pa ir yra 1 : 2 : 1.
77

3.1 lentel. m ogaus ABO

sistemos genotipai ir j
slygojam os kraujo
grups

Genotipas Kraujo grup

(fenotipas)
|A|A
A
A
IT
|B|B
B
IB|0
B

|A|B

AB

||

3.2 lentel, m ogaus M N

sistemos g snotipai ir j
slygojamc >s krau jo
grups

Genotipas Kraujo grup

(fenotipas)
MM
M
NN
N
MN

MN

Polialelizmas. Ligi iol visi ms nagrinti pavyzdiai buvo pagrsti dviej ale
lini gen raika. Tam tikro individo konkreioje homologini (porini) chromo
som genetinje srityje galimi tik du aleliniai genai. Taiau analizuojant daugyb
individ kartais toje paioje hom ologini chromosom vietoje alelini gen (to
paties geno struktrini atmain) bna ir daugiau. Pavyzdiui, ABO sistemos
kraujo grups. Jas lemia trys pagrindiniai aleliniai genai lA, lB ir l, taiau konkre
tus individas gali turti tik du i j. Trys aleliniai genai gali sudaryti eis skirtingus
genotipus, kurie lemia atitinkamus fenotipus, t. y. kraujo grupes (3.1 lentel).
Taigi galiausiai yra keturios kraujo grups, nes aleliniai genai lA ir lByra dominantiniai recesyvinio l alelinio geno atvilgiu, o tarpusavyje veikia kodominantikai (r. toliau). sidmtina ir tai, kad ABO kraujo grupi sistemoje jau inoma
ir daugiau pagrindini grupi atmain, kurias lemia kiti aleliniai genai.
K odom inavim as yra toks dominavimo atvejis, kai abu aleliniai genai, kurie
yra dominantiniai 3-iojo alelinio geno atvilgiu, atsidr individo genotipe kartu,
form uoja ne kok nors tarpin poym (kaip tarpinio paveldjimo atveju), bet abu
genai yra veikls ir kiekvienas reikiasi savaip. Ir io paveldjimo pavyzdys yra
ABO kraujo grups. Heterozigotinis organizmas (AB kraujo grup) gamina abu
antiknus - ir anti-A, ir anti-B. A kraujo grups asmenys gamina tik anti-B an
tiknus, o B kraujo grups asmenys - tik anti-A antiknus. Taigi AB kraujo grupje
ireikti abu kodominantiniai aleliai.
Kai kuriais kodominavimo atvejais i viso nra normalaus recesyvinio alelio
(nors recesyviniai aleliai gali atsirasti dl mutacij, apie kurias skaitykite II dalies
1-ajame sk.). Tada pagal fenotip galima tiksliai apibdinti genotip. Tokio kodo
minavimo pavyzdys yra mogaus MN kraujo grups (3.2 lentel).
Taigi ioje sistemoje yra tik du aleliniai genai, kurie homozigotinje padtyje
nulemia arba M, arba N kraujo grupes, o heterozigotinje padtyje veikia kodominantikai ir nulemia MN kraujo grup. Susituokus dviem asmenims, kuri kraujo
grup yra MN (MN x MN), gali gim ti vis trij kraujo grupi vaikai, o j fenotipinio pasiskirstymo santykis atitiks genotipin pasiskirstym:
M M : MN : NN = 1 /4 : 1/2 : 1 / 4 = 1 : 2 : 1.
inoma, tok santyk gautum e, jei eima bt daugiavaik.
D o m in a v im o pasireikimas esant g e n o p le o tro p ijai. Pleotropija vadi
namas reikinys, kai vienas genas lemia kelis organizm o poymius. Toks genas
viena savybe gali bti visikai dom inantinis, kita - nevisikai dom inantinis, dar
kita - kodominantinis arba superdominantinis. Gen pleotropijos pavyzdi
rasite nagrindami paveldimsias m oni ligas (II dalies 4-asis sk.).

3.6 pav.
Siamo kat

i
L

N ealelini gen
sveika

A le lin i g en raikos p rik la u s o m y b nuo aplin ko s. Aplinkos slyg

veikiamas genas i visikai d o m in a n tin io gali pasidaryti nevisikai dom inantiniu, o kartais net recesyviniu. Pavyzdiui, aplinkos tem peratra gali tu r ti
didels takos augal ar gyvn tam tikr gen fe n o tipin ei raikai. A ntai
Siamo kai (3.6 pav.) ir Himalaj triui (3.7 pav.) kailis aus, snukio, le
tenli ir uodegos srityje bna tamsesnis. Himalaj triuiai yra hom ozigotiniai
pagal recesyvin gen (), kurio produktas yra ferm entas, dalyvaujantis
p ig m e n to m elanino sintezje. is ferm entas aktyvus tik emesnje nei 32C
te m peratroje, t. y. tose kno dalyse, kurios labiau atla. Aplinkos reikm
to geno lem iam am fe n o tip u i rodo bandymas (3.7 pav.). Tam tikr laik buvo
aldomas Himalaj triuio kno plotelis, kur nuskustas baltas kailis. Ataug
plaukai buvo nebe balti, o tam ss, nes gen o koduojam as fe rm e n ta s
emesnje te m p era troje ta po aktyvus.

Dar V. Beitsono (W. Bateson) atrasta nealelini gen sveika yra viena
svarbiausi ir sudtingiausi iuolaikins genetikos p roblem . Tokie neale
liniai genai gali bti skirtingose tos paios h o m o lo g in i ch ro m o som po
ros vietose arba i viso skirtin go se ch rom osom ose (pvz., m ogaus 1-osios,
3-iosios, 4-osios, 5-osios ir 7-osios ch ro m o som os konkreiose genetinse
srityse). Kiekvienas toks individualus genas tu ri b e n t du alelius, vienas ku
ri lemia poym , o kitas poveikio poym iui neturi. Turintis takos alelinis
genas ym im as didija raide, o n etu rin tis takos - maja. Paprasiausia
yra sveika ta rp d v ie j n e a le lin i gen por. Tik io reikinio nereikt
p ainio ti su polialelizm u. Jei d a u gini aleli atveju tas pats genas gali tu r ti
skirtingas alelines iraikas, kaip ABO kraujo grups lem iani lA, lB, l atve
ju, tai poligeninis paveldjimas lemiamas daugelio skirtin g nealelini gen
(pvz., A, B, C, D ir t. t.), kurie yra skirtingose tos paios chrom osom os
vietose ar skirtingose chrom osom ose. Gen veiklai sum uojantis p ag rindia
mas vieno poym io form avim asis.
G en ai m o d ifik a to r ia i. Kiekvienam poym iui fo rm u o ja n tis galima iskir
ti p a g rind in gen (arba genus) ir genus m o d ifika to riu s, keiianius p a g rin
d in io g en o savybes. Taigi p ag rind in j veikla yra keisti arba reg u liu o ti
(pvz., susilpninti arba su stiprin ti) p a g rin d in io nealelinio geno veikim . Dl
to d ih ib rid in io krym in im o atveju F2 individam s n usta to m i neprasti pasi
skirstym o pagal fe n o tip u s santykiai (daniausiai - 9 : 3 : 4 ) .
E p istazin iai g e n a i. Tai recesyviniai nealeliniai genai, kurie visikai nu
slopina kit nealelini gen - ir d o m in a n tin i , ir recesyviniu - veikim.

60

ta
o
40

o'
"5
CL 20
O
D.

3.7 pav.
Bandymas su Himalaj triuiu,
liudijantis aplinkos tak geno
veikimui.
A - triuis prie eksperimen
t; B - nuskustas triuio odos
plotas aldomas;
C - triuis eksperim entui
baigiantis: aldom am e plote
ata ugo tam ss plaukai

O
emagiai

gis
Vidutinio
gio

3.8 pav.
Populiacijos kiekybiniai poymiai: individ pasiskirstymas pagal g

Auktaugiai

tarp kuri nra dominuojani. Pa

vadintas atradjo vok. matemati
ko K. F. Gauso (K. F. Gauss) gar
bei.

Kartais epistaziniai genai dar vadinami inhibitoriais arba supresoriais. Kai dvi nepri
klausomas alternatyvi poymi poras lemia dviej skirting nealelini gen, esani
skirtingose chromosomose, aleli poros, ir sveikos tarp t gen nra, pagal Men
delio dsnius F2 individams yra bdingas fenotip santykis 9 : 3 : 3 : 1. Taiau dl
epistazs nuo io santykio nukrypstama. inomos kelios epistazs rys, slygo
janios skirtingus fenotipini poymi santykius: 12 : 3 : 1, 13 : 3 ir kt.
Poligeninis paveldjimas. Poymiai, kuriuos lemia keli vienodai veikiantys
nealeliniai genai, vadinami poligeniniais. Daugel normali individo poymi
(g, svor, odos ir plauk spalv ir pan.) nulemia daugelis nealelini gen, kuri
veikla sumuojasi. Visi ie poymiai yra kiekybiniai. J skirtumai tarp individ nusta
tomi vairiais matavimo vienetais (priklausomai nuo to, k matuojame). iems
poymiams bdinga viena savyb, skirianti juos nuo kokybini poymi. Tai ne
pertraukiamas poymio vairavimas. Statistikai ie poymio reikmi svyravimai
ireikiami normalaus pasiskirstymo dsniu, dar vadinamu Gauso dsniu1. To
kiam poymi pasiskirstymui bdinga tai, kad individai, turintys vidutines poymio
reikmes, yra daniausi. Individ, turini didesnes arba maesnes u vidutin
poymio reikmes, yra maiau nei individ, turini vidutines poymio reikmes.

79
P a v e ld im u m a s

Gauso dsnis - kitaip norm a

lusis pasiskirstymas. Svarbus tikimy
bi teorijai ir ten, kur ja naudoja
masi. Remiantis iuo dsniu pa
aikinama daug gamtos reikini,
nes is dsnis nusako atsitiktinio
dydio pasiskirstym, kuris gauna
mas sumuojant daug kit dydi,

3 .9 p a v .

Poligeninis paveldjimas: odos spalvos priklausomyb nuo trij skirting nealelini gen aleli por

Kratutiniai poymio reikmi variantai yra reiausi. Toks pasiskirstymas tiksliai

apraomas matematikai ir turi savo statistines charakteristikas. Paprastai kreiv,
apibdinanti poymio pasiskirstym didelje individ grupje, yra varpo fo r
mos (3.8 pav.).

m
Kaip paveldimi kiekybiniai poymiai, 1908-aisiais nustat ved mokslininkas H. Nilsonas-El (H. Nilson-Ehle). Jam pavyko aptikti paprasiausius kiekybini poymi pa
veldjimo atvejus, kai poym lemia viena, dvi ar trys alelini gen poros, ir kiekvieno
geno svarba poymiui yra apylyg. Jis iuos dsningumus nustat krymindamas
raudongrdes ir baltagrdes kviei veisles.
Pastebtina, kad kiekviena atskira kiekybin poym lemiani alelini gen
pora kryminant paklsta Mendelio dsniams. Pavyzdiui, tarkime, kad odos
pigmentacij lemia trys nepriklausomi nealeliniai genai A, B ir C, kuri kiekvie
nas turi po du alelius (A ir a, B ir b, C ir c). J bendros raikos rezultatas yra odos
spalvos (pigmentacijos) intensyvumas. paveldjimo atvej galima apibendrinti
schema, pateikta 3.9 paveiksle (p. 79). F2 individ poymiai pagal fenotip (odos
spalv) isiskiria santykiu 1 : 6 : 15 : 20 : 15 : 6 : 1. Akivaizdu, kad daugiausia yra
individ su vidutinio intensyvumo pigmentacija, o maiausiai - po 1/64 populia
cijos dal - asmen, kuri oda labai viesi arba labai tamsi.
Lemiant kiekybin poym atskiro geno svarba tu o maesn, kuo daugiau
gen pagrindia to poymio susiformavim.
C---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- N
Ivada
Jei paveldimj poym lemia daug gen (poligenai), tai kiekvieno alelinio
geno veikla sumuojasi. Fenotip danum o populiacijoje kreiv yra varpo fo r
mos. Taigi atitinka Gauso pasiskirstym.
------------------------------------------------------------ ----------------------------------------------------------- /

1.
2.
3.
4.
5.

Kokios yra pagrindins gen sveik grups?

Kas yra dauginiai aleliniai genai? Kokius inote j pavyzdius?
Kas yra kodominavimas? Pateikite pavyzdi.
Kaip apibdinti nealelini gen sveik?
Kas bdinga kiekybini poymi paveldjimui?
6. Kaip populiacijoje individai pasiskirsto pagal kiekybin poym? Kokia yra

i poymi danio pasiskirstymo populiacijoje kreiv?

1. Gls ied raudon spalv lemia alelinis genas R, o balt - r. Dl tarpinio

paveldjimo heterozigotini augal iedai yra rausvi. Taigi:
a) raudoniedis augalas apdulkintas baltaiedio augalo iedadulkmis. Koks
bus F, augal genotipas ir fenotipas?
b) rausvaiedis augalas apdulkintas raudoniedio augalo iedadulkmis. Ko
kie bus F, augal genotipai ir fenotipai?
2. Avi P, genas lemia bauum (beragyst), P2 - rag iaugim. ios alelini
gen poros dominavimas priklauso nuo individo lyties: vyrikosios lyties indivi
dams (avinams) rag iaugim lemiantis P2 genas dominuoja bauum lemianio
P, geno atvilgiu, kai tu o tarpu moterikosios lyties individams (avims) - priein
gai: dominantinis yra bauum lemiantis P, genas, o rag iaugim lemiantis
P2 genas yra recesyvinis. Nustatykite:
a) kokie bus F, palikuoniai sukryminus raguot avin su baua avimi, kai
abu tvai heterozigotiniai;
b) kokie bus F, palikuoniai, jei tvai yra raguotas avinas ir baua avis, be to,
abu homozigotiniai;
c) kieno poym (tvo ar m otinos) i to paties kryminimo pavelds mote^ rikosios ir vyrikosios lyties palikuoniai;_________________________________

----------------------------------------------;-------------------------------------------------------------- \
d) koks bus poymi skilimo santykis tarp F, individ, sukryminus heterozi
gotin raguot avin su heterozigotine baua avimi.
3. mogaus ABO kraujo grupes lemia trys aleliniai genai: lA ir lByra dominantiniai (kodominavimas), o 1 yra recesyvinis. Genotipai lAlA ir lAl lemia A krau
jo grup, lBlB ir lBl - B kraujo grup, lAlB - AB kraujo grup, o ll - 0 kraujo
grup. Taigi:
a) 0 kraujo grups moteris itekjo u hom ozigotinio A kraujo grups vyro.
Jiems gim vienas vaikas. Kokia jo kraujo grup ir koks jo genotipas?
b) 0 kraujo grups moteris itekjo u heterozigotinio B kraujo grups vyro.
Kokias kraujo grupes gali turti j vaikai ir kokie galimi vaik genotipai?
c) m otina yra hom ozigotin pagal lA alelin gen, o tvas - pagal lB alelin
gen. Koks yra jiems gimusio vaiko genotipas ir kokia jo kraujo grup?
d) 0 kraujo grups moteris itekjo u AB kraujo grups vyro. A r j vaikai
turs tvo arba motinos kraujo grup?
e) A kraujo grups heterozigotin moteris itekjo u 0 kraujo grups vyro.
Kokios galimos j vaik kraujo grups? Koki kraujo grupi j vaikai negali
turti?
f) A kraujo grups heterozigotin moteris itekjo u heterozigotinio B krau
jo grups vyro. Kokios galimos j vaik kraujo grups?
4. Apskaiiuokite bsim vaik ABO sistemos kraujo grupi tikimybes:
a) vyrui ir monai nustatyta 0 kraujo grup. Kokia tikimyb, kad jiems gims
vaikas, turintis 0, A, B arba AB kraujo grup?
b) vyras ir mona yra heterozigotiniai pagal ABO kraujo grupi genus. Jiems
abiem nustatyta A kraujo grup. Kokia tikimyb, kad jiems gims vaikas, tu rin
tis 0, A, B arba AB kraujo grup?
c) vyrui nustatyta 0, o monai - AB kraujo grup. Kokia tikimyb, kad jiems
gims vaikas, turintis 0, A, B arba AB kraujo grup?
d) abu tvai yra heterozigotiniai pagal B kraujo grup lemiant alelin gen.
Kokia tikimyb, kad jiems gims vaikas, turintis B kraujo grup?
5. Kraujo grupi sistemos i tikrj yra sudtingesns. Taiau, tarkime, kad
ABO kraujo grupes lemia trys genai, o rezus faktori - du aleliniai genai D (domi
nantinis) ir d (recesyvinis). DD ir Dd genotipai lemia Rh(+) veiksn, o dd - rh(-)
veiksn. i dviej kraujo grupi sistem nealeliniai genai yra skirtingose chromo
somose. Taigi:
a) Vyro genotipas pagal ABO ir Rh sistem kraujo grupes yra ddlAl, monos DdlBlB. Kokia tikimyb, kad jiems gims AB kraujo grups ir Rh(+) vaikas?
b) Rh(+) moteris turi A kraujo grup, jos tvas buvo rh(-) ir turjo 0 kraujo
grup. Ji itekjo u rh(-) vyro, turinio 0 kraujo grup. Kokia tikimyb, kad j
vaikas pavelds abu tvo poymius?
c) rh(-) vyras, turintis AB kraujo grup, ved Rh(+) moter, turini B kraujo
grup. ios moters tvas buvo rh(-) ir turjo 0 kraujo grup. eimoje gim du
vaikai. Pirmasis i j yra rh(-) ir turi B kraujo grup, o antrasis - Rh(+) ir 0 kraujo
grups. Teismo medicinos ekspertai nustat, kad vienas vaikas gim i nesan
tuokinio ryio (t. y. biologinis vaiko tvas yra kitas asmuo). Pagal kuri alelini
gen por galima rodyti, kad vienas vaik yra kito tvo?
6. Kvieio grdo balt ir raudon spalv lemia trys poros alelini gen (poroje:
dominantinis alelinis genas ir recesyvinis alelinis genas): R1 ir r1; R2 ir r2; R3 ir r3.
Grdai balti, kai augalas homozigotinis pagal recesyvinius vis trij por ge
nus. Bent vieno dominantinio alelinio geno buvimas grdo spalvai suteikia
raudonumo. Kuo daugiau dominantini alelini gen, tu o intensyvesn raudo
na grdo spalva. Taigi:
a) sukryminus homozigotin raudongrd kviet su baltagrdiu F2 augal po
ymiai isiskyr tokiu santykiu: 15 raudongrdi augal ir 1 baltagrdis auga
las. Kiek por dominantini alelini gen turjo tvinis raudongrdis augalas?
b) raudongrdis (tam tikro spalvos intensyvumo) hom ozigotinis kvietys bu
vo sukrymintas su baltagrdiu. F2 augal poymiai isiskyr tokiu santy
kiu: 1 baltagrdis augalas ir 63 raudongrdiai. Kiek raudongrdis tvinis
kvietys tu r jo dom in an tini alelini gen por?
v__________________________________ ____________________________________ /

3.4.2.
Kiti genetins
informacijos
realizavim
lemiantys
mechanizmai
G en o m o spaudas
(im p rin tin g as)

Ligi iol kalbdami apie paveldim um o dsnius, laikme, kad poym io susi
form avim ui nesvarbu, kurioje i chrom osom - gautoje i tvo ar gautoje i
m otinos - yra poym lemiantis genas. Taiau neseniai buvo pastebta, kad
kai kurie induoli genai veikia tik vienoje i hom olog ini chrom osom , be
to, priklauso nuo to, i kurio i tv ji yra gauta. Toks reikinys vadinamas
g e n o m o spaudu (im p rin tin g u 1). Im printingas bna moterikasis, kai genai
veikls tik i m otinos gautoje chromosomoje, ir vyrikasis, kai genai veikls tik
i tvo gautoje chromosomoje (3.10 pav., A). Kaip is reikinys veikia paveldjimo
ypatumus? spaudui (im printingui) jautrios konkreios genetins srities genai
gali tu r ti aleli, lemiani skirtingus poymius. Taiau, kai veikia tik vienas i
dviej gen, esani konkreioje hom ologins chrom osom poros vietoje, ne
tenka prasms io geno aleli dom inavim o ar recesyvumo svokos (palyginki
te su geno raika hem izigotinje padtyje). Kuris i tos genetins srities aleli
lems poym, priklauso tik nuo hom ologins chromosomos kilms, t. y. nuo

Im printingas (ang. im p rin t ym, spaudas, pdsakas;

im p rin tin g (veiksmaodin fo r
ma) - (spaudimas, atspaudimas, smigimas) - iuo atveju
turim as galvoje tam tikro veiks
mo rezultatas. Todl silytume
vadinti spaudu.

spaudo (im printingo) tipo.

Geno raika, kai veiklus tik vienas i dviej geno variant, esani dvigubaja
me chrom osom rinkinyje, vadinama m o noaleline.
C hrom osom om s pereinant palikuoni kart (form uojantis gametoms arba
i karto po apvaisinimo), kiekvienos chromosomos turtas spaudo tipas itri
namas" ir perraomas" i naujo (3.10 pav.. B). Akivaizdu, kad puss chrom o
som spaudo tipas pasikeiia. Taigi palikuoni fenotipiniai poymiai, lemiami
spaudui jautri gen aleli, gali skirtis nuo tv poymi, tik nebus nulemti
M endelio dsniams bding santyki.

B
Homologini chromosom
pora

C f

Homologini
chromosom pora
tv lstelse

V - vyrikasis s p a u d o
(im p rin tin g o ) tipa s
M - m o te rik a s is s p a u d o
(im p rin tin g o ) tipa s

P e rra o m a s
s p a u d o (im p rin tin g o )
tip a s

) - ve iklu s genas
- s p a u d a s b lo k u o ja
g e n o ra ik

3 .1 0 p a v .

A. G enom o spaudas
(im printingas). Dalis gen
(pvz., c) veikia tik i tvo
gautoje chrom osom oje
(vyrikojo tip o spaudas), kita
dalis - (pvz., d) - tik i
m otinos gautoje chrom oso
moje (m oterikojo tip o
spaudas). B. Keiiantis
kartoms, puss tv
chrom osom , perduodam
vaikams, spaudo tipas
pasikeiia

Galimi vaik
homologini
chromosom
deriniai

i - spaudo tipas isaugotas

p - spaudo tipas pakeistas

M ozaikikum as

M ozaikiku m as yra paveldjimo proporcijas ikreipiantis reikinys, kai or

ganizmas turi dvi ar daugiau lsteli linij, kuri genomai skiriasi, nors jos
visos kil i tos paios zigotos. Daniausiai mozaikikumas susiformuoja, kai
dar nepraradusioje gebjimo dalytis lstelje vyksta mutacija. Taip atsiranda
dvi lsteli linijos (klonai): normalios lstels ir lstels, kuri genotipas pa
kits. Apie tai bus kalbama plaiau II dalies 4.3.3 skyriuje. Taiau galimas ir
natralus moterikosios lyties induoli lsteli mozaikikumas, atsirandantis
dl vienos i dviej X chromosom inaktyvinimo.

: / j
Klonas yra:

1) genetikai tapaios vienos lstels palikuons;

2) genetikai tapai organizm grup, kilusi i vieno individo jam dauginantis
nelytiniu bdu.

X chromosomos
inaktyvinim as

induoli (tarp j ir mogaus) lytins chromosomos X ir Y yra nehomologins, todl gen rinkiniai jose skirtingi. Moterikosios lyties individai (XX),
t. y. patels, neturinios Y chromosomos, jos ir nepasigenda: Y chrom osom o
je labai nedaug gen, o j dauguma lemia vyrikj lyties funkcij. Pastebti
P a v e ld im u m a s

na, kad X chrom osom oje yra daug abiej lyi organizmams svarbi gen.
Neivengiamai tu r t ikilti problem, nes patinai, turintys tik vien X chro
mosom, pastarosios gen turi dvigubai maiau nei patels, turinios dvi X
chromosomas. Gamta i problem isprend taip, kad induoli pateli ls
telse viena i dviej X chrom osom tam pa neaktyvi (t. y. joje neveikls dau
guma gen), ir tokiu bdu sulyginama X chromosom os gen doz abiej
lyi organizmuose. Embriono raidos pradioje lstels kakaip susiskaiiuoja"
savo chromosomas ir palieka vien aktyvi, o kit (kitas, jei dl chromosom
skaiiaus pokyi X chromosom esama daugiau - r. II dalies 4.1.3 skyri)
inaktyvina taip sutankindama jos chromatin, kad interfaziniame branduolyje i
chromosoma matoma kaip kompaktikas Baro knelis (r. II dalies 4 .8 pav., B).

\
Rud spalv lemiantis
genas X chromosomoje:
0 X R alelinis ge nas
3 .1 1 p a v .

1 X r alelinis ge nas
Vlio kiauto pieinio kats
kailio spalvos prieastis yra
vienos i hom ologini
X chrom osom inaktyvi
nimas. Nors kats kailio
spalvingum lemia keli genai,
galima teig ti, kad rudos kats
yra hom ozigotins rud kailio
spalv lemianio geno
do m inan tinio alelio atvilgiu
(XRXRgenotipas). Recesyvinis
Xr alelis leidia pasireikti
kitiems kailio spalv
lem iantiem s genams, todl
hom ozigotins X'X' ge notipo
kats nebna rudos.
Heterozigotini kai
(XRX' genotipas) kailis bna
ne rudas (kaip tu r t bti),
bet vlio kiauto pieinio, nes
skirtinguose lsteli klonuose
veiklus yra tik XRarba
Xr alelinis genas, esantis
aktyvioje X chrom osom oje

o Inaktyvinta (neveikli)
X c h ro m o s o m a
(X

arba X r alelinis genas)

A n k s ty v u o ju e m b rio n o ra id o s la ik o ta rp iu
k ie k v ie n o je l s te l je a ts itik tin a i in a k ty v in a m a
(p a d a ro m a n e v e ik lia ) v ie n a i h o m o lo g in i X c h ro m o s o m

*
Zigota
(XRXr
genotipas)

Embriono lstels

Genetikai tapai
(XRXrgenotipas)
odos lsteli klonai

Kuri i dviej X chromosom inaktyvinti, pasirenkama atsitiktinai: vienose ls

telse tai i motinos gauta X chromosoma, kitose - gauta i tvo (nors gali bti
ir iimi). Be to, toks pasirinkimas pastovus: jei jau tam tikroje lstelje inaktyvinama konkreti (pvz., gauta i motinos) X chromosoma, tai visose tos lstels
palikuonse bus inaktyvinta btent i chromosoma. Taip susiformuoja dviej
tip lsteli klonai. Jei patels X chromosomose yra skirtingi kurio nors geno
aleliai (pvz., XA ir Xa), madaug pusje toki lsteli klon bus veiklus vienas
alelinis genas (XA), o kitoje pusje - kitas (Xa).
Tikriausiai visi esate m at kat vlio kiauto pieinio kailiu (3.11 pav.). To
kia spalva yra akivaizdus X chrom osom os inaktyvinim o padarinys.

N ebranduolinis
p aveldim um as

Auktesnij eukariot lstels, be branduolio DNR, tu ri ir m itochondrij

DNR (mtDNR), o augalai - dar ir plastidi DNR. Be to, galimi ir kiti nechrom osomins DNR elem entai (pvz., plazmids). Tose citoplazm inse DNR m o
lekulse yra savi genai, svarbs kai kuriems lstels gyvybiniams procesams.
J paveldjimo ypatum us ianalizuokime remdamiesi mtDNR pavyzdiu.
Kiekvienoje lstelje yra daug m itochondrij, o kiekvienoje m ito c h o n d rijo
je - imtai mtDNR m olekuli. Akivaizdu, kad ia nra prasms kalbti apie
recesyviniu ir d o m in a n tin i aleli paveldjim pagal M endelio dsnius. Antra
vertus, zigota m itochondrijas kartu su j mtDNR m olekulm is gauna tik i
kiauialsts citoplazm os, todl jose esani gen ir j fenotipins iraikos
ypatum ai perduodam i palikuonim s tik i motinos.
Be jokios abejons, kad paveldjim lemiantys mechanizmai, kuriuos apvel
gme, dar ne visi. Be to, visada reikia turti galvoje, kad organizmo fenotip
slygoja ne vien genai, bet ir aplinkos poveikis. Antra vertus, ir patys genai gali
kisti. Taigi kintamumas ir bus analizuojamas antrojoje io vadovlio dalyje.

1. Kokius inote mechanizmus, ikreipianius paveldjim pagal Mendelio

dsnius?
2. Kas yra genom o spaudas (im printingas) ir kaip jis paveikia paveldjim?
3. Kas yra mozaikikumas ir kaip jis paveikia paveldjim?
4. K vadiname klonu?
5. Kas bdinga induoli X chromosom om s? Kaip tai paveikia X chromoso
moje esani gen lemiam poymi paveldjim?
6. Kokia genetin informacija gldi citoplazmoje? Kokie jos ir jos lemiam
poymi paveldjimo ypatumai?

3.5.
mogaus
poymi
paveldjimas

moni, kaip ir kit lytikai besidauginani organizm, poymius lemiani

gen paveldjim reguliuoja G. M endelio atrasti dsniai. Taiau, kad t dsni
veikim bt galima velgti tiesiogiai, poym turi nulem ti vienas genas. Be
to, tiriamasis genas ir jo lemiamas poymis turi nuolatos pasireikti kart sekoje.
Klasikinis paveldjimo pagal Mendelio dsnius pavyzdys buvo mogaus aki
spalva. . B. Deivenportas (C. B. Davenport) 1907-aisiais paskelb aki spalvos
paveldjimo tyrim rezultatus, kurie liudijo, kad ruda aki spalva yra dom inanti
nis poymis, o mlyna - recesyvinis. Taiau vliau paaikjo, kad aki spalv
lemia ne maiau kaip trys nealeliniai genai, kuri kiekvienas turi savo aleli.
Taip pat reikiasi ir kiti akivaizds mogaus poymiai: plauk spalva, gis ir
pan. Visi jie susij su daugelio gen veikimu. Todl sudtinga rasti normal
mogaus poym, kuris bt susijs tik su vienu genu. Kai iniasklaida itrim ituo ja ", kad atrastas n u tu kim o , intelektua lu m o ar dar koks nors genas,
daniausiai tai tereikia, kad aptiktas vienas i daugelio gen (ir nebtinai reikmin
giausias toje grupje), galini turti takos form uojantis atitinkamam poymiui.

eimos
genealogijos
sudarym as

'< gr. g e n e a lo g ia - gimins

kart eil

Kiekvienas galim e isiaikinti, kaip ir koks poym is buvo paveldtas ms

eimoje. N o rin t s itik in ti, ar eim oje konkretus poym is yra paveldimas, su
darom as eimos arba visos gim ins g enealoginis medis. Per pastaruosius
60 m et ie dalykai Lietuvoje buvo priverstinai umirti. Situacija pasikeit
tik po 1990-j.
Genealogija tu ri b ti sudarom a laikantis ta m tik r taisykli.
D uomenys apie eim pradedam i rin k ti nuo p ro b a n d o (taip vadinamas
asmuo, kuris pirmasis i eimos nari kreipsi gydytoj ar genetik). Da
niausiai gen ea lo gin ia i duom enys kaupiam i vienam poym iui ar ligai anali
z u oti. Tuo pat m etu tir ti kelis poym ius labai sudtinga - tada kur kas
sunkiau n u sta ty ti p oym io paveldjim o tip.
G e n e a lo g in io m e d io b ra i y m a s . Braiant genealogin med vartojam i
ta m tik ri sim boliai. Labiausiai paplitusi yra ta rp ta u tin g enealogijos sim b o
li sistema (3.1 2 pav.). Galimi ir pap ild om i sim boliai, tik juos btin a pa
aikinti. Tiriam j poym tu rin io individo sim bolis nuspalvinam as (arba
tiesiog utuuojamas):G enealogin m ed nesunku nubraiyti ir ranka, taiau darb palengvina
vairios specialios ko m piuterins p rogram os (pvz., Cyrilic, Progeny ir kt.).
Program os, ku rio m is n audojasi m o k slininka i ir g y d y to ja i g e n e tika i, yra
sudtingos ir labai brangios, taiau inte rn e te galite rasti ir daug paprastes
ni n em oka m p rogram li.
Kiekvienos g enealogijos m edio sudedam oji dalis yra vis su tiria m u o ju
poym iu susijusi eimos ar gim ins nari d u o m e n apraas:
1) pavard, vardas, t vo vardas;
2) g im im o data: m etai, m nuo, diena;
3) ta u tyb ;
4) g im im o vieta: miestas, kaimas, rajonas (je i reikia - ir alis);
5) apiros rezultatai: ar asmuo tu ri mus d o m in a n t poym , ar jis svei
kas, ar serga, o jei serga, paym im a diagnoz;
6) jei asm uo mirs, n uro d o m a m irties prieastis ir data.
Labai svarbu surinkti kuo isamesnius duo m e nis apie visus genealogijos
narius, nepriklausom ai nuo to, ar jie gyvi, ar mir. Visus iuos duo m e nis
patogiausia pateikti lentele (3.1 3 pav., p. 87).

P a v e ld im u m a s

A ntra vertus, konkretaus m ogaus geno poveikis fe n o tip u i akivaizdiausiai

pastebimas tada, kai to geno veikla sutrinka. Daniausiai toks sutrikimas
lemia koki nors paveldim lig. Lig paveldjimas daug labiau dom ina vi
suomen nei norm ali poym i paveldjimas, todl ioje srityje tyrim ai labai
intensyvs (paveldimsias m oni ligas dar apvelgsime 4-ajame skyriuje).
I Tobuljant genetini tyrim m etodam s, kasmet apraoma vis daugiau lig ir
padi, kurias sukelia vieno geno pokyiai, taigi j paveldjime jau akivaizds
t M endelio dsniai.
mons - tai ne irniai ar vaisins musels - su jais eksperim ent, iekoda
mas gen paveldjimo yp atu m , neatliksi. Taiau galima analizuoti poymi
perdavim kart sekoje atliekant konkrei eim g e n e tin a n a liz ir nu
sta ta n t j paveldjimo dsningum us. i analiz pagrsta tu o, kad kiekviena
santuoka savo genetine esme - tai toks pat kryminim as, kaip jau ms
nagrintieji irni ar vaisini museli krym inim ai, tik santuoka sudaroma
pai sutuo ktini , o ne eksperim entatoriaus valia.
N orint genetikai tirti eim inform acij reikia pateikti analizei tinkam a
fo rm a . Tokia fo rm a yra g e n e a lo g ija 1. Tai:
1) eimos nari g en e alo g in is medis, kuriam e nurodytas kiekvieno as
mens genetinis ryys su bet kuriuo kitu genealogijos nariu;
2) g e n e a lo g ijo s a p r a y m a s , k u ria m e p ate ikia m a g im in s asmenis
apibdinanti inform acija, svarbi poym io ar ligos paveldjimo ypatum am s
nustatyti.

Genealogij pradedam e nuo pro ba nd o, kuris genealo gin ia m e medyje pa

ym im as rodykle ties kairiuoju a patiniu jo sim bolio kampu. Klausindam i
p roband surenkam e duom e nis apie jo vaikus, paskui apie sibsus (brolius
ir seseris). Suraome kiekvieno asmens anketinius duomenis. Vaikai ir sibsai
genealoginiam e medyje ymimi i kairs dein pagal g im im o eil. Kiekvie
nos kartos individai idstomi vienoje eilje. Toliau renkami duom enys apie
m otinos gimines.

\
Gim inm is laikomi individai, turintys bent vien bendr protv. prasta tok
protv skaiiuoti nuo proproseneli.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- /
M otina ir visi jos gimins genealogijoje daniausiai ymimi kairje pusje
(nors tai nra privaloma - svarbu, kad vienoje genealogijoje bt laikomasi
vieno principo). Po m otinos akos pereiname prie tvo ir jo gim ini akos. Kuo
daugiau gimins kart pavyks aprpti, tu o tikslesni genetins analizs ivad
galime tiktis.

Tarptautiniai genealogijos simboliai

3.12 pav.
Tarptautin genealogijos
sim boli sistema

Baig braiyti genealogin med kartas paymime romnikais skaitmeni

mis (pirm oji karta yra virutin). Kiekvienas individas genealoginiame me
dyje turi savo kod, kur sudaro kartos numeris ir individo toje kartoje eils
numeris. vairi kart individai num eruojam i i kairs dein arabikais skait
menimis pradedant nuo 1. Pavyzdiui, III: 2 reikia treiosios kartos antrasis
individas"; IV: 5 - ketvirtosios kartos penktasis individas" ir 1.1. Sudarius tok
apytiksl genealogin med reikia pasistengti susitikti su kitais eimos ir gi
mins nariais, kad bt galima juos apirti asmenikai ir prireikus patikslinti
genealogij. Kaip pavyzd ianalizuokime J. P. eimos dviej kart genealogij
(3.13 pav.). J. P. eimoje probandas buvo vyrikis II: 3, sirgs neurofibrom atoze. ia liga sirgo ir jo sesuo II: 4 ir tvas I: 2. Probando sesuo II: 1 sirgo
katarakta. Kiti asmenys buvo sveiki. Be to, probandas II: 3 ir jo sibsai buvo
gim i gim ini santuokos. Taip trum pai galima apibdinti pateiktj pavyzd.
Apirj bei apklaus visus gyvus asmenis (o apie mirusiuosius surink
prieinamus duomenis) ir sukaup visus bendruosius duomenis, baigiame brai
yti genealogin med bei sudarinti genealogij. Tada pereiname prie eimos
(gimins) genetins analizs.

P a v e ld im u m a s

87

3.13 pav.
J. P. eimos genealoginis
medis ir genealoginiai
duomenys. Patogum o dlei
duom enys j lentel surayti i
eils pagal kartas ir atskir
kart asmenis, nors buvo
renkami pradedant probandu

------Karta

\
As
mens
eils
Nr.

Pavard
(moter mergautin),
vardas, tvo

kartoje
1

vardas
Jonaitien
(Jonutait)
Jon, Kazio
Jonaitis Jonas,
Jono
Pranaitien
(Jonaityt)
Ona, Jono

2
II

Tautyb

Gimimo vieta
(miestas/
kaimas,
rajonas)

Asmens apiros
rezultatai
(jei'serga diagnoz)

Jei mir, mirties

prieastis ir data

1830 01 01

Lietuv

Semeliks,
Trak raj.

Sveika

1920 10 10
Senatv

1823 02 02

Lietuvis

Auktadvaris,
Trak raj.

Sirgo
neurofibromatoze
Katarakta

1863 12 30
Neurofibromatoz
1925 10 12

1853 03 03

Lietuv

Auktadvaris,
Trak raj.

Petraitien
(Jonaityt)
Petronl, Jono

1855 04 04

Lietuv

Auktadvaris,
Trak raj.

Sveika

1930 11 15

Jonaitis Petras,
Jono
Onaitien
(Jonaityt)
Morta, Jono

1856 02 03

Lietuvis

1857 03 01

Lietuv

Auktadvaris,
Trak raj.
Auktadvaris,
Trak raj.

Sirgo
neurofibromatoze
Sirgo
neurofibromatoze

1900 12 11
Neurofibromatoz
1887 10 05
Neurofibromatoz

1860 02 12

Lietuvis

Auktadvaris,
Trak raj.

Sveikas

5
V

Gimimo data
(m., mn., d.)

Jonaitis Povilas,
Jono

1958 04 25
Senatv

eimos
g e n e tin
analiz

A n a liz u o ja n t sudaryt gen ea lo gij aikinamasi:

ar tiriam asis poym is paveldimas; galima ta rti, kad poym is paveldi
mas, jei j tu ri kuris nors i p ro ba nd o gim ini;
kaip tiriam asis poym is p erduodam as i kartos kart;
kokios lyties asmenys (vyrai ar m oterys) tu ri tok poym ;
ar i tvo, ar i m o tin o s poym is perduodam as snums ar d ukterim s.
I gaut duom en galima sprsti apie konkreius paveldjim o m echaniz
mus ir genetikai p ro g n o z u o ti dar gim siani asm en g en o tip u s bei fe n o
tipus. eimos poym i paveldjim o m echanizm ai gali bti vairs, taiau
geriausiai yra itirtas paveldjimas pagal M e n de lio dsnius. m oni eim o
se jie pasireikia lygiai taip pat kaip ir kryminant bet kurios kitos ries lytikai
besidauginanius organizmus, turinius dvigubj chromosom, taigi - ir jose
esani gen rinkin.
A n alizuo da m i genealogijas ir aikindamiesi, kaip eim oje paveldimas kon
kretus mus d o m in a n tis poymis, tu rim e a tsim in ti, kad:
1) poym i, paveldim pagal M e n de lio dsnius, paveldjim o eim oje t i
pas priklauso nuo to, koks alelinis genas - d o m in a n tin is ar recesyvinis,
esantis a uto m o soje ar lytinje c h ro m o som oje - j lemia (3 .1 4 pav.);
2) paprasiausiu atveju tose paiose h o m o lo g in i c h ro m o som poros
vietose bna du aleliniai genai (po vien kiekvienoje h o m o lo g in je chro
m osom oje), to d l galim i trys s kirtin gi g e n o tip a i (pvz., A A , Aa ir aa);
3) mejozikai dalijantis lytini lsteli pirm takm s susidarys dviej tip ly
tins lstels (gametos), turinios tik po vien alelin gen (A arba a; 3.15
pav.);
4) per apvaisinim viengubieji (haploidiniai) abiej lytini lsteli genom ai
susilieja. Kokius alelinius genus turi susiliejanios lytins lstels, toks ir bus
zigotos, taigi ir viso naujo organizm o, genotipas.
Alelinis genas
DOMINANTINIS

RECESYVINIS

AUTOSOMA

Autosominis
dominantinis

Autosominis
recesyvinis

Su X chromosoma
susijs dominantinis

Su X chromosoma
susijs recesyvinis

Chromosoma

3 .1 4 pav.
Pagrindiniai alelini g e n 'ir j
lem iam poymi
paveldjimo tipai

Su Y chromosoma susijs

P O Y M IO P A V E L D J IM O T IP A S

m
Poymio paveld jim o genealogijoje atskir tip pavyzdiai

II
n

III
Autosominis dominantis paveldjimas

iv
i
ii

o V o 2
2 6

Su X chromosoma susijs recesyvinis

paveldjimas

3 6 4

Autosominis recesyvinis paveldjimas

Pastaba. Utuuoti enklai rodo, kad asmuo turi tiriamj poym.

Genotipas

Alelini gen pasiskirstymo

lytinse lstelse schema

100%

50%

50%

100%

r P i K la u s im a i
1. A r m o g u i galioja M e n de lio dsniai?
2. Su kokiom is p ro blem o m is tenka susidurti tiria n t m ogaus poym i
paveldjim ?
3. Koks pag rind inis m on i poym i paveldjim o ty rim o m etodas?
4. Kokie duom enys reikalingi eimos g enealogijai sudaryti ir kaip jie pa
teikiam i?
5. Kokie yra p ag rind iniai paveldjim o tipai?
89

U d a v in ia i
1. N upiekite eimos gen ea lo gin med.
Probandas yra m ergina, kurios rank pirtai yra norm alaus ilgio. Jos tvo
ir m otin o s pirtai ta ip pat n orm als.jP robando tvo sesers pirtai su
tru m p j , o tvo brolio - norm als. M in to ji tvo sesuo susituok su
vyru, ku rio pirtai norm als. Jiems gim usio snaus pirtai buvo kaip ir
m otin o s su tru m p j . Probando senels (tvo m otin os) pirtai ta ip pat
buvo trum p i, o senelio (tvo t vo) pirtai buvo norm als. Senels sesers
(p ro b a n d o tvo tetos) pirtai ta ip pat buvo su tru m p j . Sutrum pjusius
pirtus tu r jo ir p ro b a n d o proseneliai (tvo m otin os tvas ir m otina).
Prosenelis buvo susituoks du ka rtu s^Jo antrosios m onos pirtai buvo
norm als. I antrosios santuokos prosenelis susilauk dviej d u k te r su
normaliais pirtais, ir keturi sn, kurie visi tu r jo sutrum pjusius pirtus.
Visi prosenelio antrosios santuokos palikuoniai sukr eimas su io po
ym io atvilgiu norm aliais asmenimis. Viena i prosenelio antrosios san
tu oko s d u k te r pag im d tris vaikus, tu rin iu s norm alaus ilgio pirtus, dvi dukteris ir sn. Kita d u kt tu r jo berniuk su norm aliais pirtais.
Vienas prosenelio snus tu r jo d ukte r, kurios pirtai buvo su trum pj.
Antrasis snus susilauk dukters, tu rin io s norm alius pirtus, ir dar dviej
d u k te r (id e n ti k j d vyn i ) s u tru m p ju s ia is pirtais. K itiem s dviem
snums gim po vien berniuk su norm alaus ilgio pirtais.
N ustatykite su tru m p ju si pirt paveldjim o tip.
2. N upiekite savo gim ins g en e a lo g in m ed (jo probandas esate js
p a ts /p a ti). N ustatykite kokio nors p oym io paveldjim o savo gim inje
dsningum us. Sudarykite g e n e a lo g in io m edio apra (r. 3.5 skyri).
Inform acijos, kurios, js n uo m o ne , n e tu r t ino ti kiti, nepateikite.

P a v e ld im u m a s

3.1 5 pav.

(a a )

K in ta m u m u vadinama bendra organizm savyb gyti nauj poym i,

bding visiems tos paios ries individams.

v___________________________________________________________

Kisti gali visi organizm poymiai: iorins ir vidins sandaros, fiziologijos,

elgsenos ir kt. Negalima rasti dviej visikai identik vienos gyvn poros
palikuoni arba i to paties vaisiaus skl iaugusi vienod augal. Kadangi
individai yra nevienodi, j populiacijos esti nevienalyts.
Visi organizm pokyiai skirstomi paveldimuosius ir nepaveldimuosius.
N e p a v e ld im ie ji pokyiai yra modifikacijos, sukeliamos vairi aplinkos povei
ki ir neperduodamos palikuoniams. Paveldim ieji pokyiai taip pat gali atsi
rasti dl aplinkos poveikio, taiau jie yra perduodami kitoms lsteli ar individ
kartoms. Pagal atsiradimo pobd juos galima skirti rekombinantinius ir mutantinius. R eko m b in an tin iai pokyiai atsiranda palikuoni kartoje vienaip ar
kitaip derinantis ir kombinuojantis dviej tvini form genetinei mediagai
(genams bei chromosomoms). Kombinacin kintam um kaip palikuoni gene
tins vairovs altin jau aptarme I dalies 2.4.5 skyriuje.
Kita paveldimj pokyi grup, viena svarbiausi evoliucijos varomj jg,
yra m utacijos1. Dl atsitiktini prieasi atsirad paveldimi pokyiai pamau
plinta ir kaupiasi populiacijose, jos nariams laisvai kryminantis tarpusavyje.
Nors vien dl toki paveldim pokyi nauja populiacija atsirasti negali (o juo
labiau - nauja organizm ris), jie yra svarbi mediaga atrankai ir btina
evoliucini pokyi slyga.
Paveldimumas ir kintam um as - tai skirtingos organizm o savybs, dl kuri
palikuoniai bna ir panas, ir nepanas tvus bei protvius. Paveldimumas
liudija tam tikr gyv btybi pastovum, iliekant per daugel kart, o kinta
mumas - j gebjim kisti.

1.
Mutacinis
kintamumas

lot. m u ta tio - pasikeitimas,

permaina

Jau seniai pastebta, kad retkariais netiktai atsiranda individ, vienokiu

ar kitokiu poymiu isiskiriani nuo kit savo ries individ. Tokie fe n o tip o
pokyiai yra susij su gen otip o pokyiais. Todl i kintam um o form a vadina
ma m utacin e, o atskiri pokyiai - m u tacijom is
M utacij svok moksle pradjo varto ti oland botanikas F. de Frysas
(19021903-aisiais). Jis pastebjo akivaizdius uolikus nakvios (O enothera)
nukrypim us nuo tipins io augalo form os. Be to, paaikjo, kad pokyiai yra
paveldimi.
H. de Frysas nustat pagrindines m utacij savybes.
I. Pokyiai atsiranda staiga, uolikai. Pokyi turinio individo tvai j neturjo
arba dalis to individo kno lsteli yra pakit naujai.
2. Mutacijos yra tiksliai apriboti pokyiai. Nesusidaro nepertraukiam kinta
m um o eili, bding variaciniam kintam um ui (modifikacijoms). (Tai dar aptar
sime tolesniuose ios knygos skyriuose.)
3. Mutacij pagrst poymi kitim kryptis yra vairi. Taigi mutacijos gal
bti ir naudingos, ir alingos.
4. Naujos mutacij form os ilieka pastovios kart sekoje.
5. Dl mutacijos pakitusiame organizme gali vykti nauja mutacija, lemiant
nauj organizm o savyb (tiesiogin mutacija) arba pradins organizmo sa
vybs atkrim (g rta m o ji mutacija).
6. Kadangi mutacijos vyksta labai retai, nauj mutacij daniausiai galima
aptikti tik ityrus didel skaii individ.

M u ta cija laikomas tik toks genetins informacijos pokytis, kuris yra paveldi
mas, t. y. perduodamas kitoms lsteli ar organizm kartoms.
V_______________________________________________________________________
Be abejo, H. de Frysas savo mutacij teorijoje ne visk teisingai vertino ar
numat, jei vertintum e iuolaikins genetikos mokslo poiriu. Mokslininkas
man, kad mutacijos lemia tik stambius, esminius pokyius, dl kuri staiga
gali susiformuoti naujos organizm rys. Be to, H. de Frysas tvirtino, kad
kiekvienos ries raida susijusi su mutaciniais periodais. Taiau jis buvo ities
valgus teigdamas, kad mutacijos yra vienas pagrindini evoliucijos veiksni.
Pagal prigimt, pobd ir padarinius mutacijos skirstomos kelias grupes, ir tai
padaryti galima vairiais bdais. Naujoms mutacijoms vardyti yra steigti tarptau
tiniai mutacij nomenklatros komitetai. Taigi atradus nauj mutacij ir norint
suteikti jai pavadinim (registruoti), reikia laikytis tarptautinio komiteto reikala
vim. Daniausiai taikoma mutacij klasifikacija pateikta II dalies 1.1 paveiksle.

P \ K la u s im a i
1. A r visi genetins informacijos pokyiai yra mutacijos?
2. Kokios yra pagrindins mutacij savybs?
3. Kaip mutacijos klasifikuojamos? Trumpai apibdinkite pagrindinius j ti
pus.
4. Kokie yra pagrindiniai genotip keiiani mutacij tipai?

Lem ianios
DNR paaid
reparacijos sutrikim us

Kokioje lstelje ir
kokio pobdo

M U TA C IJO S

Lytini lsteli

Tiesiogins

Somatini lsteli

Grtamosios

Pagal fenotipo pokyius

Pagal genotipo pokyius

Nebranduolins

Branduolins

(mitochondrij DNR, plastidi DNR)

Genomo
(chrom osom
skaiiaus pokyiai)

P o lip lo id ijo s
3
n x-{ 4

Morfologins

C hrom osom struktros

persitvarkymai
M ik ro a n o m a lijo s

D id io sio s

(matomos pro optini

mikroskop)

(Nematomos pro optin

mikroskop)

(viso g eno ar
didels DNR atkarpos)

Ikritos

A n e u p lo id ijo s
2n + 1

2n -1

Padvigubjim ai
(duplikacijos)

Biochemins

Gen mutacijos

M a k ro a n o m a lijo s

Ikritos (delecijos)

Fiziologins

Padvigu
bjimai

A pgros (inversijos)

Takins

(vienos ar keli nukleotid por)

Vieno nukleotido
pakaitos

Skaitymo
rmelio poslinkio

Tyliosios
(polimorfizmai)

Ikritos

Intarpai

Intarpai (insercijos)
Translokacijos

Misens
(am inorgties
pakaita)

1.1 p a v .

Daniausiai taikom a m utacij klasifikacija

Keiianios
polipeptid

Nonsens
(baigm s kodono
susiform avim as)

Promotoriaus
Sukirpimo
vietos

93

1. 1.
M utacij
vairov

1 .1 .1 .
Lytini ir somatini
lsteli mutacijos.
Tiesiogins
ir grtamosios
mutacijos

M utacija gali atsirasti bet kurioje lstelje, tu rin io je DNR. Taiau jos pada
riniai bus skirtingi priklausom ai nuo to, kurioje lstelje ji vyko ir kas su ia
lstele vyks toliau.
Lstelse, i kuri form uojasi lytins lstels, ir paiose lytinse lstelse
(t. y. generatyvinse lstelse) vykusios m utacijos daniausiai ilieka kart
sekoje, t. y. tvai perduoda jas vaikams. Jei mutacija lemia poym, kuris nesu
derinamas su organizmo ilikimu, tai individas us dar iki lytins brandos (danai
net iki gimimo), ir tokios mutacijos savo palikuonims neperduos. Jei mutacija
perduodama kitoms kartoms, tai palikuoni dalis, kurioje ji pasireik, priklausys
nuo to, kok poym - dom inantinj ar recesyvin lemia t mutacij turintis genas
(t. y. naujas geno alelis).
Mutacija, vykusi lytikai besidauginanio auktesniojo eukarioto somatinje
lstelje, nebus perduodama kitoms kartoms, bet iplis tik tame audinyje, kurio
lstelje vyko i mutacija. Todl organizmai, kuriuose vyko somatins mutaci
jos, daniausiai yra m ozaikiniai (r. II dalies 4.3.3 skyri), t. y. dalis organizmo
turi genetikai pakitusias lsteles (tai mutavusios lstels klonas), o kita dalis normalias.
Somatini lsteli mutacijos labai svarbios onkologijai. Daugelis piktybini augli
daniausiai susiformuoja somatinje lstelje vykus mutacijai (r. II dalies 4.5
skyri). Antra vertus, kai kurios augalo somatinse lstelse vykusios mutacijos
suteikia tam augalui vairi savybi reikaling m ogui (pvz., neprast lap ar
ied form bei spalv, vaisi dyd bei skon ir pan.). Augal, turint toki m uta
cij, galima padauginti vegetatyviniu bdu. Daugelis kultrini vaismedi ir
dekoratyvini augal yra mutacij, vykusi somatinse lstelse, rezultatas. Todl
yra dauginami tik skiepijant ar kitais vegetatyviniais bdais.
Mutacijos, vykusios somatinse arba lytinse lstelse, gali bti tiesiogins ir
grtamosios. Tiesioginmis vadinamos mutacijos i pradinio (laukinio) tipo
mutavus tip (mutant). Kalbdami apie mutacijas apskritai, daniausiai btent
jas turim e galvoje. Grtamosiom is vadinamos tokios mutacijos, dl kuri atsi
stato normalus organizmo poymis. Todl jos aptinkamos organizmuose, jau
turiniuose atitinkam tiesiogin mutacij. Daniausiai tokios mutacijos vyksta
genuose, ir atsistato genotipas buvs prie vykstant tiesioginei mutacijai. Jos
yra bdingos mutantams - jau kart dl mutacij pakitusiems organizmams.
Mutacijos vyksta retai. Gamtoje j vidutinis danumas yra apie 1 x 10"s10~6.
Tagi kiekvienoje kartoje i 100 000 alelini gen m utuoja tik vienas. Grtamo
sios mutacijos ypa retos.

1. Kuo paveldjimo poiriu skiriasi lytini ir somatini lsteli mutacijos?

2. Kokios mutacijos vadinamos tiesioginmis, o kokios - grtamosiomis?
Kurios j yra danesns ir kodl?

1 .1 . 2 .
Genotip
keiianios
mutacijos

Genotip keiianios mutacijos gali vykti branduolyje arba kituose lstels

organoiduose, turiniuose DNR arba RNR (mitochondrijose, plastidse). Su
branduoliu susij trys pagrindiniai m utacij tipai: genom o, chrom osom ir
gen mutacijos.

1.1.2 .1.
Genomo
mutacijos

j G e n o m o m u tac ijo s yra tokios m utacijos, dl kuri pakinta ch ro m o som

skaiius. Kisti gali visas viengubasis ch ro m o som rinkinys (n) (d a u g ti kar
to tin kart skaii - p o lip lo id ija ) arba tik vienos chro m o som os skaiius
(.a n e u p lo id ija ).
P o l i p l o i d i j a 'yra k a rto tin is v ie n g u b j c h ro m o s o m rin k in i skaiiaus
p a d id jim a s (3 n, 4 n, 6 n ir pan.). Ji danesn a u g a l karalystje. D a u g e
lis m o g u i n a u d in g k u lt r in i g r d in i bei k ito k i a u g a l yra p o lip lo id in ia i: bulvs - te tr a p lo id in s (4 n), kvieiai - h e k s a p lo id in ia i (6 n) ir t. t.

G yvn poliploidija yra reta ir bdinga tik kai kuriom s uv, kirm li ir vabz
di rims. Yra du pagrindiniai poliploid tipai:
1) autopoliploidai - kai tos paios augal ries chromosom rinkini skaiius
pakinta dl lstels dalijimosi sutrikim arba dl somatini lsteli susiliejimo;
2) alopoliploidai - gaunantys savo chromosom rinkinius i skirting ri
augal tolimosios hibridizacijos metodais.
Poliploidai gaii atsirasti ir natraliai, kai sutrikus mejozei visos lstelje esanios
chromosomos nukeliauja j vien lstels poli, suformuodamos lytin lstel, turini
dvigubj chromosom rinkin (2n). Jei apvaisinimo metu ji susilies su normalia
lytine lstele, turinia viengubj chromosom rinkin (n), zigota gis trigubj chro
mosom rinkin (3n). Tai pats daniausias atvejis.
Poliploidizacij galima sukelti ir dirbtiniu bdu, naudojant vairias chemines me
diagas. Daniausiai tam taikomas kolchicinas, kuris blokuoja verpsts sil forma
vimsi besidalijanioje lstelje. Todl chromosomos nenukeliauja prieingus lstels
polius, ir susiformuoja tetraploidins (4n) lstels.
Nors kai kurios augal poliploidins mutacijos yra naudingos monms, taiau
tokios mutacijoj, vykusios mogaus organizme, yra alingos.
Aneuploidija yra pavieni chromosom skaiiaus kitimas. Normalioje soma
tinje lstelje kiekvienoje homologini chromosom poroje yra po dvi chromoso
mas. is skaiius gali kisti abiem kryptimis - ir mati (2n - 1), ir didti (2n + 1).
Aneuploidijos daniausiai atsiranda formuojantis lytinms lstelms. Jei lytinje
lstelje vietoj vienos homologins chromosomos yra dvi, tai po apvaisinimo zigo
toje bus jau trys homologins chromosomos. Toks atvejis vadinamas trisomija.
Trisomijos daniausiai atsiranda todl, kad lstels pirmojo mejozinio dalijimosi
anafazje vienos poros homologins chromosomos neatsiskiria ir abi patenka
vien lstel. Reiau chromosomos neatsiskiria per antrj lstels mejozin daliji
msi, seserinms chromatidms atsiskiriant vienai nuo kitos. Sutrikus seserini
chromatidi atsiskyrimui viena lstel po antrojo mejozinio dalijimosi gauna dvi
chromosomas (susidariusias i seserini chromatidi), o kita - negauna n vie
nos. ie homologini chromosom arba seserini chromatidi neatsiskyrimo
vykstant mejozei rezultatai pavaizduoti 1.2 pav. Paveiksle matom homologini
chromosom atsiskyrimo klaidas per pirmj mejozin dalijimsi nulemia tai, kad
viena lstel gauna dvi homologins chromosomas (disomija, n + 1), o antroji n vienos ios poros homologins chromosomos (nulisomija, n - 1). Po antrojo
mejozinio pasidalijimo dvi lytins lstels yra disomins, o kitos dvi - nulisomins
(1.2 pav., B). Nors normaliai visos keturios turt bti monosomins (n) (1.2 pav., A).

1.2 pav.
Vienos hom ologins
poros chrom osom
neatsiskyrimas
form uo ja ntis gam etom s
ir jo padariniai.
A - norm ali mejoz;
B - chrom osom
neatsiskyrimas per pirm j
mejozin dalijimsi;
C - chrom osom
neatsiskyrimas per antrj

Pirmasis
mejozinis
dalijimasis

Antrasis
mejozinis
dalijimasis

mejozin dalijimsi
Normalios monosomins gametos
Apvaisinimas
normalia
gameta (n)

Galimos
zigotos

\ \ i /

2n

( 100 % )

Normalus
kariotipas

Disomins
gametos

\i

Nulisomins
gametos

. .
D io m ine
gameta

\l

NuliNormalios
somjn m onosom jng
gameta
gametos

\l

(D
2r>+1

2n-1

2n + 1 2n-1

(5 0% )

(5 0% )

(2 5% )

Aneuploidijos:
trisomija (2n+1)
monosomija (2n-1)

(2 5% )

2/1

(5 0% )

Normalus
kariotipas

Jas apvaisinus normaliomis monosominmis lytinmis lstelmis gali susidaryti 50 %

zigot, turini po tris homologins chromosomas. Likusios 50 % zigot turs tik
po vien homologin chromosom i tos chromosom poros.
Seserini chromatidi neatsiskyrimo per antrj mejozin lsteli dalijimsi pa
dariniai skiriasi nuo prie tai nagrintj. Pirma - galima tiktis, kad 50 % lytini
lsteli (t. y. dvi gametos) bus normalios monosomins (1.2 pav., C). Antra - tik
viena gameta gauna dvi vienos i dviej homologini chromosom kopijas, ir tik
viena yra nulisomin. Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma trisomini vaik papil
dom chromosom (autosom) yra paveldj i savo motin.
Seserins chromatids gali neatsiskirti ir vykstant mitozei bet kuriame organiz
mo raidos tarpsnyje, tokiu bdu duodamos akstin aneuploidini lsteli klonams
atsirasti ir slygodamos organizmo mozaikikum (apie mozaikikum skaitykite
II dalies 4.3.3 skyriuje).
Kaip jau buvo minta, vienos homologins chromosomos stygius zigotoje vadi
namas monosomija. Kaip ir trisomija, monosomija atsiranda todl, kad chro
mosomos per mejozin lstels dalijimsi neatsiskiria (tai gerai matyti 1.2 paveikslo
B ir C dalyje), kai susidaro nulisomins gametos. Po apvaisinimo normalia lytine
lstele tokios gametos turs tik po vien homologins poros chromosom.
moni ligos, susijusios su chromosom skaiiaus kitimu, bus aptartos II dalies
4.1 skyriuje.
Chromosom aneuploidija aptikta ir augal, ir gyvn pasaulyje. Daniausiai jos
poveikis organizmui yra neigiamas.

1. Kas yra genom o mutacijos ir kaip jos skirstomos?

2. Kas yra poliploidija ir kokie jos ypatumai?
3. Kas yra aneuploidija ir kokie jos ypatumai?

1 .1 .2 .2 .

Chromosom
mutacijos

Chromosom mutacijomis vadinami vairs chromosom struktriniai persitvar

kymai: ikritos, padvigubjimai, apgros, intarpai, translokacijos ir kt. Pro optin
mikroskop galima matyti chromosom struktros pokyius, jei jie apima didesn
nei 4 milijon nukleotid por fragment (pvz., > 4 000 kb ikrita). Taigi kiekviena
chromosom mutacija apima daugiau kaip vien gen, nes patys didiausi ge
nai retai bna didesni nei 1 milijonas nukleotid por. Apie tokio fragm ento
praradim arba atsiradim sprendiama pagal chromosom ruoelius - ar kurio
nors trksta, ar vienu per daug. Vidutinis chromosomos ruoelis apima nuo 1 iki
10 M b DNR.

1.3 pav.
Chromosomos fra gm e nto
ikritos susidarymo schema

Trki>
vietos
->

g +t

46,XX,del(16)(q13;q22)
1.4 pav.
Moters kariotipas, kuriam e nustatyta 16-osios chrom osom os ilgojo peties (q) 1 3 -2 2 -o jo segmento
ikrita. Kairje - kariotipas, deinje - 16-osios chrom osom poros ideogram a

Kariotipas, kuriame yra chromosom pertvarka, bet ben

dras genetins informacijos kiekis yra nepakits, vadinamas
sub alansu o tu . Kariotipas, kuriame genetins informacijos
kiekis yra pakits (trksta kurios nors chromosom os dalies
arba yra kurios nors chrom osom os dalies papildom os kopi
jos), vadinamas nesubalan su o tu .
s_______________________________________________________ >

--------------------1 .

\> ^

Visi chromosom struktros persitvarkymai susidaro jvykus

Xcen

Vm/
X cen

I
Xp22.3

1 .5 p a v .

Moters kariotipas, kuriame

raudona spalva paymtos
X chromosomos centromeros
(X cen). Kitas raudonas
takas chromosomoje ymi
X chromosomos tru m p o jo
peties (p) 22.3 segment
(Xp22.3) (r. Normal
kariotip I dalies 2.5 pav.),
kuriame yra steroidins
sulfatazs genas. Kadangi yra
tik vienas vieiantis takas,
ymintis Xp22.3, antroji
X chromosoma ios
genetins srities neturi

I
9

chromosom trkiams.

Ikrita (delecija) - tai chromosomos dalies praradimas.

Dl jos susidaro dvigubojo kariotipo prarastojo chromosomos
fragm ento monosomija. Daniausiai ikritos, sudaranios apie
2 % viengubojo chromosom rinkinio (n), yra nesuderina
mos su gyvybe.
Chromosomos dalis gali ikristi bet kurioje chromosomos
vietoje - ir gale, ir per vidur. Tokiai mutacijai atsirasti reikia dviej vykusi
chromosomos trki. Ikritus fragm entui likusios chromosomos dalys turi vl
susijungti. Tokia chromosoma yra trumpesn u normali. Ikrits fragmentas
daniausiai pametamas. Schemoje (1.3 pav.) pavaizduota ikrita susiformavo
ilgajame chromosomos petyje arti centrometros. 1.4 paveiksle pateiktas mo
ters kariotipas, kuriame nustatyta 16-osios chromosomos ilgojo peties segmen
to ikrita. Greta pateiktose atitinkam chromosom ideogramose matyti, kad
i normalios 16-osios chromosomos ikrits vienas tamsus ruoas, kuris gerai
matomas pro optin mikroskop. iandienins citogenetikos (mokslo apie chro
mosomas) metodais jau bandoma nustatyti ir ikritas, nematomas pro paprast
optin mikroskop. Molekuliniais citogenetiniais tyrim metodais, naudojant
specialius genetinius ymeklius, chromosomoje galima paymti atskir ge
n, kuris pro liuminescentin mikroskop matomas kaip vieiantis spalvotas
takas chromosomoje. Jei chromosomos fragmentas, kuriame yra is genas,
yra prarastas, tai vieianio tako nematysime. 1.5 paveiksle pateiktame mo
ters kariotipe nustatyta, kad trksta tam tikro geno (steroidins sulfatazs
geno).

Chromosomos fra gm e n to
nuoseklaus padvigubjim o
schema

Padvigubjim as (duplikacija) yra chromosom mutacija, kai kuris nors

chromosomos segmentas padvigubja, patrigubja ir pan. (1.6 pav.). Kartais
tokie pasikartojantys chromosomos segmentai yra isidst paeiliui - vienas
paskui kit. Pro optin mikroskop matomas padvigubjimas apima bent kele
t gen. Jei normalios vienos homologins poros chromosomos yra vienodo
ilgio, tai pateiktajame pavyzdyje viena chromosoma bus normalaus dydio
(itai galima vertinti suskaiiavus tamsius ir viesius chromosomos ruous), o
kita - pailgjusi tam tikru fragmentu, kuris pasikartoja ilgajame chromosomos
petyje (1.6 pav. tok chromosomos fragm ent sudaro vienas didesnis tamsus
ruoas, vienas maesnis tamsus ruoas bei tarp j esantys viess ruoai).

Chromosomos fra gm e nto

apgros susidarymo
schema

segmentas apsiveria (t. y. apsisuka 180 kampu; 1.7 pav.). 1.7 paveiksle pa
vaizduotas apsisuks palyginti nedidelis chromosomos ilgojo peties segmen
tas. Apgrai atsirasti btinai turi vykti du chromosomos trkiai, kaip ir ikritai
atsirasti, tik fragmentas tarp trki ne pametamas, o apsisuks vl susijungia
su kitomis dviem chromosomos dalimis. Apgra gali vykti tik kuriame nors
chromosomos petyje arba apimti ir centromer. 1.8 paveiksle pateiktas karioti
pas, kuriame nustatyta 10-osios chromosomos ilgojo peties fragm ento apgr
a. Ji apima labai didel segment: beveik vis ios chromosomos ilgj pet nuo
q 1 1.23 segmento iki q 26.3 segmento (r. ideogramas 1.8 pav. deinje, p. 98).
Akivaizdu, kad dl apgros gen skaiius 10-ojoje chromosomoje nepakito,
taiau pasikeit gen seka. Chromosomos trkiai gali vykti tarp gen, taiau
bent vienas trkis gali atsirasti ir geno viduje, taip nutraukdamas jo raik.

Apgra (inversija) yra chromosom mutacija, kai kuris nors chromosomos

1.8 pav.
Vyro kariotipas, kuriame
nustatyta 10-osios
chromosomos ilgojo peties
fragm ento apgra, apim anti
beveik vis ios chromosomos
ilgj pet nuo q 11.23 segmento
iki q 26.3 segmento. Kairje kariotipas, deinje - 10-osios
chromosom poros
ideogramos

98

Daniausiai apgros n e tu ri poveikio o rg an izm o funkcijom s, taiau gali kilti

nesklandum h o m o log in m s chrom osom om s susiglaudiant mejozs I profazje. Jei per i c h ro m o som pertvark b t p ertrau ktas svarbus genas,
padariniai org an izm u i b t labai skauds.
T ra n s lo k a c ijo m is vadinam os to kios ch ro m o som m utacijos, kai vykus
trkiams pasikeiia segmento vieta toje paioje chromosomoje, segmentas per
sikelia i vienos homologins chromosomos kit ioms apsikeiiant segmen
tais, arba persikelia i vienos nehomologins chromosomos kit nehomologin
chromosom, pastarosioms apsikeiiant segmentais (1.9 pav.). 1.9 paveiksle
pavaizduotas apsikeitimas segmentais ta rp 4-osios chromosom os ilgojo peties
ir 20-osios chromosom os ilgojo peties. Apie pakitusi chromosomos struktr
sprendiama i jos ilgio, o kokiomis dalimis apsikeista, parodo ruouotumas.
1.10 paveiksle m atom e, kaip atrodo normalios ir translokuotos nehom olo
gins 5-oji ir 8-oji vyrikojo kariotipo chromosomos. iuo atveju didelis 5-osios
chromosomos ilgojo peties segmentas sukeistas su mau 8-osios chromoso
mos tru m p o jo peties segmentu. Nors pasikeit atitinkam chrom osom dy
dis, taiau bendras genetins mediagos kiekis tokioje lstelje nepakito. Taigi
kariotipas yra subalansuotas. Daniausiai tokie chrom osom persitvarkymai
individo fenotipe nepasireikia. Taiau jei trkio vieta yra veiklaus geno viduje,
fenotipas gali pakisti.

Truki
vietos

Susijungim o
vietos

20-oji chrom osom a

Translokuota
4-oji chrom osom a
4-oji chrom osom a

1 .9 p a v .

Chromosomos fra g m e n to translokacijos susidarymo schema

Translokuota
20-oji chrom osom a

1.10 pav.
V yro kariotipas, kuriam e
nustatyta subalansuota
translokacija ta rp 5-osios
ir 8-osios chrom osom os
(kairje). Deinje a titin k a m chrom osom
ideogram os

1.11 pav.
mogaus akrocentrins
chromosomos, dalyvaujanios
Robertsono translokacijose:
viruje - ideogramos, apaioje m etafazins chrom osom os

8-oji chromosoma

Dl vykusios translokacijos homologins

chromosomos per mejoz negali sudaryti nor
mali bivalent, nes vykstant pirmajam me
joziniam dalijimuisi gali susiglausti tik tos chro
mosom poros dalys, kuriose yra homologin
DNR seka, o nehomologins dalys lieka lais
vos. Per pirmj mejozin dalijimsi toliau vyks
ta nt homologini chromosom atsiskyrimui
jos gali neatsiskirti arba atsiskirti nevisikai,
todl galiausiai lytinse lstelse (gametose)
susidaro nesubalansuotas chromosom rin
kinys. Tokioms gametoms susiliejus per ap
vaisinim, naujos lstels (zigotos) chromo
som rinkinys taip pat bus nesubalansuotas
ir lems nepageidautinus i tokios zigotos su
siformavusio individo fenotipo pokyius.
inoma dar viena labai specifin chromosom translokacij ris. Tai vadinamo
sios akrocentrini chromosom (1.11 pav.) Robertsono translokacijos (1.12 pav.).
Chromosom trkiams vykus dviej akrocentrini chromosom trumpuosiuose
peiuose ar net centromeroje, i chromosom ilgj pei, susijungusi per centromeras, susidaro viena nauja chromosoma, o trumpieji peiai prarandami.

chromosoma

chromosoma

chromosoma

1.12 pav.
Vyro kariotipas, kuriame ta rp 13-osios ir 14-osios chrom osom os nustatyta Robertsono translokacija
(kairje). Nors i viso yra 46 chromosomos, iuo atveju i tik r j yra 13-osios chrom osom os
trisom ija. Deinje - atitin kam chrom osom ideogram os

99
K in ta m u m a s

5-oji chromosoma

iuo m etu genetikams jau inomi ir daugelis kitoki struktrini chrom o

som persitvarkym. Tyrjo arba gydytojo genetiko tikslas yra juos aptikti,
nustatyti chromosomas, kurios dalyvavo struktrinse pakaitose, vertinti to
ki persitvarkym reikm organizm o raidai.

1. Kas yra chrom osom mutacijos ir kokie pagrindiniai j tipai?

2. Kaip susidaro pagrindins chrom osom mutacijos?
3. Koks kariotipas yra subalansuotas ir koks - nesubalansuotas?
4. Kokie yra subalansuoto kariotipo pokyio padariniai j turiniam individui ir
pastarojo palikuonims?

1 .1.2.3.
Gen mutacijos

Gen m utacijom is vadinamos pavieni gen mutacijos. Nemaa dalis geno

pokyi tip a titin k a ch ro m o som m utacijas (pvz., ikritos, intarpai). Esmi
nis skirtum as yra pokyio dydis. C hrom osom m utacijos daniausiai nusta
to m o s s te b in t pro o p tin m ikroskop ir apim a kelis ar net kelis im tus ir
t kstanius gen. Kalbdam i apie gen mutacijas, jas suvokiam e kaip nu
kle o tid sekos pokyius v ie n o g e n o ribose. ias m utacijas galim a a p tik ti
kry m in im o m etodais arba iuolaikiniais m olekulins genetikos m etodais.
Tarp j p a m in tin i ir a u to m a tin is DNR n u kle o tid sekos nustatym as bei
vadinam ieji g e n o m o lustai (arba genetins m ikroschem os) dau ge lio gen
n u k le o tid sekai n u sta tyti. Sparti DNR te ch n o lo g ijo s paanga leido supras
ti DNR n u kle o tid sek lygmens takini m uta cij p rig im t ir apim tis. A ntra
vertus, c ito g e n e tin ia i (chrom oso m ty rim o ) m etodai ta ip pat labai ito
buljo ir, kaip jau buvo m inta, leidia n u sta tyti ar apskritai atskiroje metafazinje ch ro m o so m o je yra ta m tikras genas, ar jo nra.
Gen m utacijos bna vairi tip . J susidarymo m echanizm ai ta ip pat
vairuoja. ios m utacijos gali veikti inform acijos nuraym nuo DNR RNR,
iRNR brendim , baltym o sintez, susintetinto baltym o struktros ir funkcij
pokyius. Galiausiai per daugel ta rp ini proces geno m utacijos paveikia ir
organizm o fe n o tip . Gen m utacij analiz pradkim e nuo didiausi DNR
nukleotid sekos pokyi ir laipsnikai pereikime prie maesni. Didiosios
gen mutacijos, apimanios iki 4 m ilijon nukleotid por, yra dideli geno

vadintina keiianija m utaci

ja, nes jai vykstant pakinta aminorgtis
vadintina stabdanija m u ta
cija, nes sukuria baigms kodonus
vadintina nekeiianija muta
cija, nes jai vykstant aminorgtis
nepakinta

1.13 pav.
Hemoglobino P grandin
koduojanio (3 globino geno
17-ojo nukleotido pakaita
6-ajame kodone nustatoma
sergant pjautuvine anemija

fra g m e n t , itiso geno ar net keli nedideli gen ikritos, padvigubjim ai ir

intarpai, o maosios - takins m utacijos - susijusios tik su vienu ar keliais
nukleotidais. Visuose organizmuose vykstanios gen mutacijos yra panaios.
M ao s io m s (takin m s) gen m utacijom s priskiriamos vieno nukleotido
pakaitos ir vieno ar keli nukleotid intarpai arba ikritos.
1.
V ie n o n u k le o tid o p a k aito s yra daugelio paveldimj lig prieastis.
Jos gali bti keli tip . Pagal tai, kaip vieno n u kleo tido pakaitos pakeiia
kod o n , jos gali bti m/sens1 m utacijos, nonsens2 m utacijos ir tyliosios3
mutacijos.

Aminorgtis:

(ThrXProXGuXGIu).

Kodonas:

ACT CCT GAG GAG .

Kodono Nr.:
Kodonas:
Aminorgtis:

ACT CCT GTG GAG .

(T h ? X P ra X ^ D @ ) '

normalaus hemoglobino
P grandins genas
S hemoglobino
p grandins genas

DNR:

1.14 pav.
CFTR geno 1609 nu kleotido
pakaita C -> T, sufo rm u ojanti
baigms kodon (STOP)

Poli
peptidas:

1609

nukleotidas

-> CAG

Gln <

I
TAG

STOP

494

aminorgtis

Dl m is e n s mutacij pakitus nukleotidui pasikeiia ir kodonas. Jis ima ko

duoti jau kitos aminorgties terpim polipeptidin grandin. Taip baltyme
viena aminorgtis pakeiiama kita aminorgtimi. Pokyio padarinius apspren
dia polipeptido vieta, kurioje pakaita vyko, ir taka baltymo erdvinei struktrai,
kuri galiausiai ir lemia nauj baltymo funkcij. Pjautuvins anemijos atveju he
m oglobino P grandin koduojanio p globino geno 17-ojo nukleotido pakaita
(A nukleotido pakeitimas T nukleotidu) pakeiia 6-osios polipeptidins gran
dins aminorgties g lutam o rgt koduojant kodon GAG valin koduojaniu
kodonu GTG (1.13 pav.).

GCG

G<~A

(GCA)
A
I
T
GCT

1.15 pav.
Alanin koduojanio GCA
kod ono 3-iojo nukle otido
pakaitos am inorgties
nekeiia

Tyliosios takins mutacijos taip pat yra nukleotid pakaitos. Joms vykstant
daniausiai pakeiiamas treiasis kodono nukleotidas. Taiau dl to, kad genetinis
kodas yra isigims, koduojama polipeptidins grandins aminorgtis lieka nepa
kitusi (r. I dalies genetinio kodo lentel 1.15 pav.). Pavyzdiui, net trys GCA
kodono treiojo nukleotido pakaitos nepakeiia koduojamos aminorgties alanino (1.15 pav.).
Normali geno
nukleotid seka

>

Normali koduojamo ^
polipeptido
/
aminorgi seka
1.16 pav.
Skaitymo rmelio poslinkis
geno nu kleotid sekoje vyksta
siterpus vienam papildom am
nukleotidui

Intarpas C
Pakitusi geno
nukleotid seka

A C T T C C GAG GAG A AG . ..

.. <Jh^<sgKG kjXGIuX:Lysi..
i
A CT T C C G A G G A G AAG...
*

------->

Pakitusi koduojamo
polipeptido
'
aminorgi seka

ACTTCCl
. .(Thr;X S er.; A r ^ X ^ ly > ^ lu >

Naujas skaitymo rmelis

- Senas skaitymo rmelis

101
K in ta m u m a s

Dl n o n s e n s mutacij kodonas, koduojantis kuri nors

aminorgt, pakeitus jame vien nukleotid, virsta bepras
miu, t. y. nekoduojaniu jokios aminorgties arba baigms
A^C
GCC
kodonu. Ribosomai prijus toki iRNR molekuls viet,
baltymo sintez sustoja. Tokie kodonai yra trys (r. I dalies
1.5 skyri ir 1.15 pav.): TAA, TAG ir TGA. Suprantama, kuo
ariau geno 5' galo susiformuoja baigms kodonas, tu o tru m
pesn polipeptidin grandin susintetinama. Toks sutrumpjs
baltymas daniausiai jau nebegali atlikti savo funkcijos.
Pavyzdys galt bti CFTR geno mutacijos, lemianios sunki pavel
dimj lig - cistin fibroz. Pats CFTR genas yra labai didelis ir turi 27 egzonus,
apimanius daugiau nei 6 000 nukleotid por, kurie koduoja 1 480 amino
rgi polipeptidin grandin. Daugeliui serganij ia liga nustatoma 1 609
nukleotido pakaita C -> T, pakeiianti glutam o kodon CAG stop kodonu TAG
(1.14 pav.). Todl baltymas, sintetinamas toki pacient organizme, yra sudary
tas tik i 493 aminorgi vietoj 1 480, taigi madaug trigubai trumpesnis u
normal. Toks baltymas nebeatlieka savo funkcijos, todl pasireikia cistin
fibroz, nuo kurios pacientas daniausiai mirta dar vaikystje.

2.
Skaitym o rm elio poslinkio mutacijos. Skaitymo rmelis daniausiai
pasislenka dl takini mutacij. Taiau ne dl nukleotido pakaitos, bet dl to,
kad vykus vieno ar keli nukleotid ikritai ar intarpui pasikeiia kodon skaity
mo tvarka. Inagrinkime, kas atsitiks geno nukleotid sek siterpus vienam
papildomam nukleotidui (1.16 pav., p. 101). Matyti, kad DNR nukleotid sekos
skaitymo rmelis pasislenka atgal per vien nukleotid. Todl pakinta visa to
lesn ios DNR sekos koduojamo polipeptido aminorgi seka. Taigi baltymo
savybs stipriai pasikeiia arba genas apskritai tampa neveiklus. siterpus dviem
nukleotidams rmelis pasislinks atgal per du nukleotidus, o padariniai bus tokie
pat kaip ir siterpus vienam nukleotidui. Jei vienas ar keli nukleotidai ne siterpia
DNR nukleotid sek, bet ikrenta ijos, skaitymo rmelis pasislenka taip pat
kaip ir intarpo atveju, tik prieing pus (1.17 pav.).
Dl intarpo arba ikritos pasislinkus skaitymo rmeliui naujoje kodon sekoje
danai susidaro naujas baigms kodonas, ties kuriuo sustoja polipeptidins gran
dins sintez. Tada imamas sintetinti trumpesnis polipeptidas (1.18 pav.). Taigi
skaitym o rm elio poslinkio m utacij padariniai gali bti labai vairs.

Normali geno
nukleotid seka

1.17 pav.

Normali koduojamo
polipeptido
aminorgi seka

Skaitymo rm elio poslinkis

i geno nukle otid sekos
ikritus vienam nukleotidui

Ikrita G
Pakitusi geno
nukleotid seka

N a u ja s s k a it y m o r m e lis

S e n a s s k a ity m o r m e lis

Pakitusi koduojamo
polipeptido
aminorgi seka

3.
Geno prom otoriaus mutacijos. Pagal nukleotid sekos pokyius ios mu
tacijos bna vairios: kaip antai nukleotid pakaitos, ikritos, intarpai. Taiau jos
keiia ne aminorgi sek baltymo molekulje, bet geno veiklos reguliavim,
pakeisdamos nuraymo (tuo paiu ir baltymo sintezs) intensyvum. Promoto
riaus mutacijos daniausiai silpnina jo sveik su RNR polimeraze. Dl to sumaja
iRNR sintez, taigi maiau susintetinama ir galutinio jos produkto - baltymo.
Be prom otoriaus, mutacijos gali paveikti ir kitas u geno veikim atsakingas
DNR nukleotid sekas (reguliavimo sekas, stiprintuvus, slopintuvus ir 1.1.).

1.18 pav.
Dl inta rp o arba ikritos
pasislinkus skaitym o rmeliui
naujoje kodon sekoje
danai susidaro naujas
baigms kodonas (STOP)

Normali geno
nukleotid seka

------ >

Normali koduojamo
polipeptido
aminorgi seka

...A C T TCA GAG GAG AAG..

... ACT TCA GAG GAG AAG C C C .

... Thr - Ser Glu Glu X Lys ..

Thr * Ser Glu XGlu Lys ' Pro >.

i
A. Intarpas

B . Ikrita

... ACT TCAVGAG GAG AAG...

Pakitusi geno
nukleotid seka:
a S

' ^ - *

... ACTTCA GAG GAG AAG CCC..

Sutrumpjs ------------
polipeptidas

S c t t c a Jt g a Ig
... <fh7X er)

g ag aag

..

... ACT TAG AG G AG AAG CCC.

.

Thr^E]

4. iRNR s u k irp im o m u tac ijo s . Tikslus pre-iRNR m olekuls sukirpim as

reikalingas norm aliai g en o raikai, kadangi intro na i tu ri b ti ikerpam i vie
no n u k le o tid o tikslu m u . M utacijos j proces gali s u trikd yti.
Kaip jau m inta I dalies 1.5 skyriuje, kritins vietos iRNR sukirpim ui iidsiusios ta rp egzon ir in tro n : in tro n o 5' gale - GT, o 3 ' gale - AG. M u ta
cij, pakeiiani ias n u k le o tid sekas, padariniai bna labai vairs: kaip
antai p e rs k a ito m a " in tro n o n u k le o tid seka (todl atsiranda p apildom os
a m in o r g tys p o lip e p tid e ), o to je sekoje gali b ti ir baigm s kodonas;
ikerpamas gretim as egzonas ir dl to p o lipe ptid as praranda atitinka m a s
am ino rg tis ir t. t. Be to , to kios iRNR m olekuls daniausiai nra stabilios
ir lstelje labai g re itai suardom os. Todl veiklus baltym as nesintetinam as.
Kartais m utacijos sukuria naujas iRNR su kirpim o vietas, ir iRNR sukerpa
ma netaisyklingai. Todl b altym inis a titin k a m o geno p ro du ktas bna nevi
savertis. Tokios m utacijos gana danos. Kartais dl i m uta cij baltym as
gyja naujas biologines funkcijas. Tai yra ne maiau pavojinga nei visikas
veiklum o praradim as, ir daniausiai lemia a utosom ins d om in an tikai pa
veldim as ligas.
5. P a sikarto jan i j t rin u k le o tid sek isipltim o m utacijos dar va
dinam os dinam inm is m utacijom is. Geriausiai itirtos to k io tip o m utacijos
yra susijusios su sunkiom is m oni neurodegeneracinm is ligomis, todl jas
analizuosime II dalies 4.3 skyriuje.

1. Kas yra gen m utacijos? Kuo jos panaios ch ro m o som m utacijas ir

kuo nuo j skiriasi?
2. Kokie yra vieno n u k le o tid o pakaitos tipai? Kaip vieno n u k le o tid o pakai
ta gali paveikti ind ivid o fe n o tip ? Pateikite pavyzdi.
3. Kas yra skaitym o rm elio m utacijos ir kokie galim i j padariniai?
4. A r takin m utacija, vykusi p o lip e p tid o n eko du ojan ioje DNR m ole
kuls dalyje, gali paveikti gen o veikl? Atsakym pagrskite.

4.1.3.
Mutacijos pagal
fe n o tip o pokyius

1 .1 9 p a v .

Naujagimis, kuriam nustatyta

achondroplazija. Bdingas
poymis - labai sutrumpjusios
galns

Mutacijos skirstomos pagal tai, koks poymis - morfologinis, fiziologinis ar

biocheminis - dl j pakito.
Lengviausia pastebti m orfologini mutacij pasireikim. Tai skeleto ar kit
m orfologini savybi pokyiai. Geriausiai inomos tos morfologins mutacijos,
kurios kart sekoje paveldimos kaip autosominis dominantinis poymis. Tokie
mogaus poymiai yra polidaktilija (vietoj normalaus pirt skaiiaus yra vienu
daugiau), achondroplazija (labai sutrumpj galns - r. 1.19 pav.) ir kt. Pagal
j (daniausiai lig) dan galima sprsti apie konkreios populiacijos mutacij
dan. Tokios ligos, kaip jau minta, yra autosomins ir paveldimos dom inan
tikai. Akivaizdu, kad kai kurios j bus paveldtos i ankstesni kart. Taiau
nauj ligos atvej eimoje, kurioje anksiau ja serganij nebuvo, prieastis yra
nauja mutacija. Stebdami populiacij (antai Lietuvoje registruodami ir kasmet
suskaiiuodami, kiek gim naujagimi, sergani autosominmis dominantinmis
ligomis, kuri tvai buvo sveiki ir kiek per t laik i viso gim naujagimi) galime
vertinti kasmetin mutacij dan ir sprsti, ar konkreioje populiacijoje mutacij
daugja, ar maja.
Fiziologins mutacijos labiau bdingos augalams. Tai gali bti paveldimi vegeta
cijos arba ydjimo trukms, apsivaisinimo, mediag transportavimo organizme
pokyiai. Antai gerai inomas kukurz mutantas tinginys", atsirandantis, kai su
trinka augal augimo hormono heteroauksino pasiskirstymas. Toki kukurz yra
pakitusi geotropin reakcija: jie liauia ems paviriumi, o ne auga vertikaliai.
Biochemins mutacijos. G. Bydlis ir E. Teitumas pirmieji pasil taikyti bio
cheminius mutantus biocheminiams organizmo procesams tirti. Pirmiausia tai
buvo atlikta su vaisini museli mutantais, kuri akys viesiai raudonos, kadangi
dl mutacijos yra blokuojama rudo pigmento sintez.

Pastebtina, kad A. Garodas dar 1902-aisiais suprato, kad paveldimoji moni

liga alkaptonurija atsiranda todl, kad fermentas hom ogentizo rgties oksi
daz, atsakingas u hom ogentizo rgties apykait, yra neveiklus.

m
H om og e n tizo rgtis yra tarpinis aminorgi fenilalanino ir tirozino apykaitos

produktas (1.20 pav.). Dl io fermento stokos homogentizo rgtis gausiai iskiria

ma su lapimu, kuris kiek pastovjs stipriai patamsja (todl ir pati liga anksiau
buvo vadinama juodojo lapimo liga). Sutrikus homogentizo rgties apykaitai, jos
produktai kaupiasi jungiamajame audinyje, formuojasi snari pakitimai, patamsja
oda. 1996-aisiais - buvo klonuotas alkaptonurij lemiantis genas ir nustatyta jo pir
min struktra.

Dabar jau inoma, kad beveik visus gyvj organizm mediag apykaitos bio
cheminius procesus katalizuoja fermentai. Ferment aktyvumo jvairavimas yra pras
tas reikinys. Taiau kratutins tokios vairovs reikms (ypa silpna arba ypa
aktyvi veikla) lemia tam tikr paveldimj mediag apykaitos lig isivystym.
1 .2 0 p a v .

Fenilalanino ir tiro zin o

apykaitos schema. A, B, ir C
ingsni blokavimas dl
atitin kam us ferm entus
koduojani gen mutacij
sukelia nurodytas mediag
apykaitos ligas

Tam tikr mediag apykaitos sutrikim lemia konkretaus ferm ento nevisavertikumas. Fermentai yra baltymai, tad j funkcijai svarbi erdvin struktra priklauso
nuo polipeptidins grandins aminorgi sekos, kuri koduoja atitinkamas
genas. Todl ir ferm ento veiklos pokyi prieastis pirmiausia reikia sieti su jo
geno pokyiais.
XX amiaus pabaigoje buvo inoma daugiau nei 350 vairi mogaus mediag
apykaitos sutrikim, susijusi su per mau tam tikr ferment aktyvumu.

Fenilketonurija

Kelias, kai A
ingsnis blokuotas

Tiroksinas
Organizmo

(skydliauks hormonas)

Alkaptonurija

Adrenalinas
Juodieji ir rudieji
melaninai

Geltonieji ir raudonieji
melaninai

(odos, aki, plauk pigmentai)

(odos, aki, plauk pigmentai)

(antinksi hormonas)

Gen mutacij (ir kai kuri chromosom mutacij) atsiradimo prieastis yra

DNR paaid
reparacijos sistem
gen mutacijos

DNR paaidos. Mutacij dl DNR molekuls paaid atsiradimas yra sudtin

gas procesas. Pati DNR paaida yra dar ne mutacija, tik potenciali prielaida
mutacijai susiformuoti. Taigi DNR paaidos, kurios gali ta pti mutacijomis, vadi
namos potencialiom is. J virtimas mutacija gali tru k ti kelis lstels ciklus.
Potencialios DNR paaidos tampa mutacijomis dvigubjant DNR, vykstant re
kombinacijai, p aaid itaisymui ir vadinamajai reparacijai.

D
DNR paaid reparacija
DNR paaidos gali b ti labai vairios: cheminiai bazi pokyiai, bazs praradi
mas, g retim pirim idin (daniausiai T) sukibimas, netinkamo nukleotido terpimas
j komplimentarij (papildanij) grandin per DNR sintez, vienos ir abiej DNR
molekuls grandini trkiai. Dauguma organizm turi pakankamai sistem vairioms
DNR paaidoms paalinti, t. y. reparacijos sistem Be to, ios sistemos dirba taip,
kad, je i pro vien j paaidai pavyko prasm ukti" neitaisytai, j a p tikti ir itaisyti
turt kita sistema.
Paprasiausias bdas paalinti DNR paaid yra atsta tyti vieno ar daugiau pakitu
si nukleotid pirm in pavidal. Tai daniausiai atliekama ikerpant paeistas purin
ar pirim idin bazes. Akivaizdu, kad is procesas nra paprastas. I pradi paaida
turi b ti atpainta, vliau paalinta, o DNR grandins dalis, kurioje buvo paaida,
suardyta. Pagal ilikus sveik papildantj DNR fragment vyksta papildoma (t. y.
nesusijusi su DNR dvigubjimu) DNR sintez. Jai vykstant suardyta DNR grandin
atstatoma be paaid. Per paskutinj etap susidar DNR grandins trkiai paali
nami, t. y. naujas susintetintas DNR grandins segmentas sujungiamas su visa DNR
grandine. Vis proces atlieka sudtingas reparacinis kompleksas. inom i vairs
DNR reparacijos bdai. iame procese dalyvaujaniame reparaciniame komplekse
svarbiausi vaidmen atlieka skirtingi fermentai, kuri sintez kontroliuoja vairs
nealeliniai genai.
DNR paaid reparacijos sistemos tokios galingos, kad paaid - taigi ir mutacij i viso neturt likti. Deja, taip nra. Tyrimais nustatyta, kad kai kuri paaid iliki
mas yra genetikai uprogramuotas. O kakurie reparacijos tipai specialiai daro klaidas,
ir DNR paaidos itaisomos tik tiek, kad nesutrikt organizmo gyvybingumas. Taip
galiausiai susiformuoja m utacija

1 .2 1 p a v .

Berniukas, sergantis pigm enti

ne kseroderma. Bdingi
ioriniai poymiai: daugyb
veido odos pigm entin i dm i
ir aizdeli, an t smakro piktybinis odos auglys (vys)

Yra inoma daugelis gen, kontroliuo

jani DNR reparacijos procesus vairiuose
organizmuose. vykus kurio nors geno mu
tacijai, DNR paaid taisymas sutrinka. Su
reparacijos sutrikimais susijs organizmo
senjimas ir piktybini augli susiformavi
mas. DNR reparacijos sutrikimai bdingi ir
kai kuriom s paveldimosioms m oni li
goms: pigmentinei kserodermai, Fankonio
maakraujystei, Lui-Baro sindromui, tam tik
roms storosios arnos vio formoms.
P ig m e n tin k s e ro d e rm a (1.21 pav.)
yra sunki odos liga, kuri gali ta p ti pacien
to mirties prieastimi. Ja sergantiems net
1
000 kart did
odos pokyiai taps piktybiniu odos viu.
Bent 8-i nealelini gen, ko ntroliuo jan
i 8-i DNR reparacijos fe rm e n t sintez, m utacijos gali bti pigm entins
kserodermos prieastis. Serganij ia liga lstels ypa jau trio s ultravioleti
niams spinduliam s, jon iz u o ja n ia ja i s p in d u liu o te i bei vairiem s chem iniam s
m u ta g e n a m s (j poveikis a pta ria m a s II dalies 1.2.1 ir 1.2.2 skyriuose).

Dl ultravioletini spinduli poveikio sukibusias gretim as DNR molekuls pirim idin bazes aptinka ir paalina DNR paaid reparacijos sistema. Jai sutri
kus padidja lsteli jautrum as iems m utageniniam s veiksniams, kadangi
sukib bazs nebepaalinamos ir sukelia mutacijas. Oda yra kno paviriuje,
taigi jos lsteles labiausiai veikia sauls spinduliai, ypa drabui neudeng
tuose plotuose. Pirmiausia nukenia veidas. Todl tokie asmenys tu ri vengti
tiesiogini sauls spinduli (ir jokiu bdu nesikaitinti papldim yje arba solia
riume). Daniausiai sergantieji pig m e ntin e kseroderma mirta nuo vio ne
sulauk n 20-ties.
Pastebtina, kad ia kalbama apie dviej tip mutacijas. Reparacijos fe rm e n t
mutacijos g en e raty vin se lstelse gali bti perduodam os vaikams. Antra
vertus, dl i mutacij sintetinami nevisaveriai DNR reparacijos ferm entai,
nevisikai itaisantys lsteli DNR paaidas. Tokios neitaisytos paaidos
som atinse (odos ir kitose negeneratyvinse) lstelse virsta vairi gen
mutacijomis, dl kuri ios lstels tam pa vio lstelmis. Taiau ios mutaci
jos jau nra perduodam os kitoms individ kartoms.

1. Kas yra DNR paaida ir kuo ji skiriasi nuo mutacijos?

2. Kas lstelje itaiso DNR paaidas? A r visos paaidos itaisomos?
3. Kaip gali sutrikti DNR paaid itaisymo mechanizmas ir kokie gali bti io
sutrikim o padariniai?

1. 2 .
M utacij
atsiradimo
danumas
ir prieastys

Natraliomis slygomis pavienio geno mutacijos vyksta labai retai: jos susi
form avim o per vien lstels dalijimsi tikim yb tesiekia 1,5 x 10 '61,5 x 10-8.
Taiau organizm o genomas turi keliasdeimt tkstani gen, o lsteli da
niausiai kur kas daugiau. Todl bendras organizme vykstani mutacij skai
ius tikrai nemaas. Antra vertus, organizm o palikuonims perduodamos tik
mutacijos, vykusios lstelse, i kuri form uojasi gametos. Be to, daniausiai
tik labai maa dalis susiformavusi organizmo gamet dalyvauja formuojantis
naujoms zigotoms ir perduoda joms savo genus (taigi ir juose jau esanias paveld
tas, ir naujai vykusias mutacijas). Nustatyta, kad apie 5 % vis vaisins musels
gamet turi koki nors mutacij, o kiekvienas mogus yra net arti 10-ties muta
vusi gen (lemiani sunki recesyviai paveldim lig) neiotojas.
Be abejo, kiekviena mutacija turi savo prieast. Taiau konkreiu atveju ios
prieastys daniausiai lieka neinomos. M utacij atsiradimo procesas vadina
mas m u ta g e n e ze . Pagal tai, kaip vyksta m utagenez (natraliai, be aktyvaus
mogaus sikiimo ar mogaus smoningai sukeliama), mutacijas galima skirstyti
g am tin e s ir dirbtines. Ir vienos, ir kitos daniausiai atsiranda dl t pai
m u ta g e n poveikio. M utagenais vadinami veiksniai, sukeliantys mutacijas.
Daniausiai tai jonizuojanioji spinduliuot, kiti fiziniai veiksniai (pvz., aukta
tem peratra), vairios chemins mediagos, virusai, bakterijos. M utagenai vei
kia organizm bet kuriuo jo raidos m om entu - pradedant gameta ir baigiant
suaugusiu organizmu.

1. Koks nauj mutacij atsiradimo danumas?

2. Kas yra mutagenez ir kokie veiksniai j sukelia?

1 . 2 .1 .
M utageninis
jonizuojaniosios
spinduliuots1
poveikis

M uta ge nin jonizuojaniosios spinduliuots poveik 1927-aisiais rod JAV

genetikas H. J. Maleris. M utacijas sukelia vis ri jonizuojanioji spindu
liuot (Rentgeno spinduliai, y spinduliai, neutronai, a ir (3 dalels). Ji gali
sukelti ir paveldimuosius, ir nepaveldimuosius organizm o pokyius. Nepaveldim j pakitim dl jonizuojaniosios spinduliuots poveikio pavyzdiai
yra pup ir irni margalapikumas, varpini jav stieb akojimasis ir pan.
Jonizuojanioji spinduliuot ta ip pat sukelia m oni spindulin lig, kuri isi
vysto dl nepaveldim j ir paveldimj pokyi. Jonizuojaniosios spindu
liuots poveikis akivaizdiausiai pasireik po atom ini bom b sprogim
vir Japonijos miest Hirosimos ir Nagasakio 1945-j rugpjio mnes ir
1986-j baland vykus ernobylio (Ukraina) atom ins elektrins avarijai,
kurios sukeltas aplinkos radiacinis utertumas daugel kart virijo sukeltj
sprogus atom inm s b om bom s Hirosimoje ir Nagasakyje. Japonijoje dar ir
dabar mons mirta dl atom ini sprogim spinduliuots poveikio, o erno
bylio elektrins avarijos sukeltas aplinkos radiacinis utertumas turs takos
dar daugelio m oni kart sveikatai ne tik Ukrainoje.
Reikia skirti b e n d r j ir m u ta g e n in jonizuojaniosios spinduliuots po
veik organizm ui. Maos jonizuojanij spinduli dozs organizm veikia
stim uliuojam ai. Ilgesnis j poveikis netgi padidina organizm atsparum
iai spinduliuotei. Didels dozs paeidia vairias organizm o sistemas. Kuo
didesn doz - tu o didesni paeidimai. Taiau jei spinduliuots doz pada
lijama dalis su pertraukomis tarp j, alingas poveikis bna kur kas maesnis.
M u ta g e n in is jonizuo ja nio sio s spin du liu ots poveikis tiesiog proporcingas
j dozei ir neturi slenksio: m utacijos prieastis gali bti net vienintelis
kvantas.
Mutageninis jonizuojaniosios spinduliuots poveikis vairus ir danai suke
lia skirtingus chrom osom pokyius: paviens chrom osom os gali sulipti,
sutrkinti, gali vykti lsteli poliploidizacija ir 1.1. Be to, gali vykti ir vairios
takins gen mutacijos. Tyrimais rodyta, kad veikiant jonizuojanija spin
duliuote galima gauti organizmus (m utantus), kurie turi m ogui nauding
savybi. Todl jonizuojanioji spinduliuot buvo plaiai taikoma selekcijai ive
d an t naujas kviei veisles ir m ikroorganizm us, gam inanius antibiotikus.
Dabar ie m etodai pakeisti naujais gen technologijos metodais, kurie kur
kas \teiksmingesni ir saugesni.

1. Kokias inote jonizuojaniosios spinduliuots ris?

2. Kuo mutageninis jonizuojaniosios spinduliuots poveikis skiriasi nuo ben
drojo?
3. Ar jonizuojaniosios spinduliuots sukeltos mutacijos yra paveldimos?

1. 2 . 2 .
Chemin
mutagenez
'spinduliuote, kuriai sveikau
jant su mediaga arba terpe suku
riami elektronai ir vairiariai jonai.
Radiacinje saugoje - spinduliuot,
galinti sukurti jo n poras biolo
ginse mediagose arba terpse.
Regimoji viesa ir ultravioletin
spinduliuot neeina jonizuojan
iosios spinduliuots svok._____

19321934-aisiaik buvo ro dyta, kad vaisini museli m utacijas galima

sukelti ir c h e m in m ^ m ediagom is: jodu, sunkij m etal druskom is, a m o
niaku, m etilchlorantrenu. Taiau chem ini m ediag m utagenikum as buvo
pripaintas tik 1 9 4 3 - 1 948-aisiais, atradus ypa m utagenikus jun gin iu s,
p a v a d in tu s s u p e r m u t a g e n a is . iuo m e tu ja u yra in o m a d e im ty s
t k sta ni c h e m in i m u ta g e n , kurie tip o lo g iz u o ja m i pagal chem in ir bio
login poveik.

CD

Pagrindins chem ini m u ta g e n grups

7.
Alkilinanios rediagos (t. y. mediagos, prijungianios alkilo grupes prie
organini mediag molekuli). Tai patys stipriausi mutagenai (supermutagenai).
\
2. Peroksidai, susibarantys organizme vykstant mediag apykaitai.
3. Antim etabolital\ tarp j - purino ir pirimidino bazi analogai (kofeinas,
teofilinas, 2-aminopurinas ir t. t.).
4. Alkaloidai ir glikpzidai.
5. Akridinai.
\
6. Hidroksilaminai.
7. Sunkij metal 'druskos.
8. Aldehidai.
9. Pesticidai ir t. t.

Cheminiams m utagenam s, kaip ir jonizuojaniajai spinduliuotei, bdingas

stim uliuojantis ma koncentracij poveikis, m aksim um o reikinys (pasie
kus tam tikr poveikio m aksim um toliau d id in a n t doz m utacij skaiius
nebedidja), padidjs atspar'tnpas m utagenui organizm ilg laik veikiant
maomis jo dozmis, didelis vairi chem ini ju n g in i specifikumas, pri
klausomyb nuo vairi aplinkos ir vidini veiksni ir kt.
Kaip ir jonizuojanioji spinduliuot, chemlrriai m utagenai genetin me
diag gali veikti tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiek jonizuojaniosios spinduliuots,
tie k ir chem ini jun gin i m utageninis poveikis buvo rodytas eksperim entais
paveikiant vairius organizm us m uta ge nu ir g a u na nt konkreias va+ri tip
mutacijas.
Visus organizmus, ta rp j ir m og, n uo la t veikia aplinka, kurioje gausu
vairi m utagen (pradedant jonizuojanija sauls spinduliuote ir baigiant
vaistais bei kai kuriais maisto priedais). Be to, gam tinm is slygomis pasi
reikia ir silpni m utagenai. Tai vairs m ediag apykaitos produktai, susi
kaup organizm e neprastais kiekiais. m og ir kitus organizm us pastoviai
veikia natralusis fonas, atsirandantis dl sauls spinduliuots, dl atom inio
ginklo bandym atmosferoje, atom ini elektrini avarij ir kt. Organizmams,
kuri gyvenim o tru km tru m p a , silpnas natralusis fonas daug m utacij
nespja sukelti. Taiau organizm ai, gyvuojantys 1 000 ir daugiau m et (pvz.,
m am utm ediai arba sekvojos), per savo gyvavimo laikotarp gauna palyginti

108

didel doz.
Buvo pastebta, kad g a m tini m utacij danum as taip pat didja organiz
mui senstant.

1. Kokius ino te chem inius m utagenus?

2. Kas bdinga chem ini m u ta g e n poveikiui?

1.2.3.
Aplinkos
m utagenai

Genetik udavinys yra iaikinti aplinkos mutagenus ir pasilyti priemones,

kaip nuo j apsisaugoti, t. y. apsaugoti mogaus bei kit organizm gen fond.
Gamtin genetin kintam um daugiausia ir lemia g a m tin ia i m u tag e n a i,
kurie buvo aptarti I dalies 1.2 skyriuje. Kita aplinkos m utagen grup yra
dirb tin ia i m utagenai, nebdingi organizmui. Pltojant pramon, naudojant
naftos produktus ir akmens angl energijai gaminti, ems kyje naudojant
mineralines tras ir vairias chemines mediagas kovai su kenkjais bei pikto
lmis, lig gydymui taikant naujus susintetintus vaistus, buityje - sintetinius
skalbiklius, valiklius ir 1.1., aplink patenka vis daugiau teral, kuri daugelis
turi toksini, mutagenini ar teratogenini savybi. vairi chem ini m ediag
m utagenikum tiria m okslo aka g e n o to k s ik o lo g ija .

Aplinkos m utagenai gali bti lokals arba globals. Lokals m utagenai yra
paplit tik konkreioje vietoje arba atskiroje populiacijoje. Globals m utagenai
paplit po vis em. Pavyzdiui, atmosferoje ibandius atom in ginkl arba
vykus atomins elektrins katastrofai, radioaktyvus lietus ikrinta net u tkstan
i kilom etr nuo sprogim o vietos.
Daugelis atmosferos teral ardo em gaubiant ozono sluoksn, apsau
gant nuo m utagenikj ultravioletini Sauls spinduli. Taigi jei nebus imtasi
priemoni, gresia globalin katastrofa.
Aplinkos m utagenai gali kauptis organizme. Ypa link kauptis tie m utage
nai, kurie organizm o neperdirbami nekenksmingus junginius. Tai sunkij
m etal jonai, daugelis pesticid. Antai heksachloranas lieka pavojingas net
perjs kelis organizmus. Jis per bulvi gum bus ar paarines oles patenka j
gyvuli organizm, o per j ms ar pieno produktus - ir ms organizmus.
ios mediagos ilgainiui kaupiasi organizme ir gali sudaryti mutagenikai pa
vojing doz. Tokio pobdio m utagenai ypa pavojingi. M utagenikumas ga
li bti specifinis tam tikrai organizm riai, t. y. konkreti mediaga vienos
ries gyvnams yra mutagenas, o kitoms - ne. Todl sprsti, kas m ogui gali
bti mutagenikai pavojinga, o kas nepavojinga, vadovaujantis tik kit gyvn
tyrimais, nra paprasta. Yra kuriamos vadinamosios testo sistemos vairi che

Pastebtina, kad n e t ir n em uta ge n iko s m ediagos v y k s ta n t o rg a n izm o

m e d ia g apykaitai gali ta p ti m u ta g e n in ia is p ro d u kta is . Tai v a d ina m ie ji
n e tie s io g in ia i m u t a g e n a i. Be to , b tin a a tsivelgti s in e rg in 1, ja u tr i
n an t ir k o m u ta g e n in aplinkos m u ta g e n poveik.
Sinerginis poveikis gali pasireikti tu o paiu m etu veikiant dviem ir dau
giau m utagen, kai j bendras poveikis yra didesnis nei atskir m utagen
poveiki suma. Akivaizdu, kad aplinkoje yra daug vairi m utagen, ir dau
gelis j veikia organizm b te n t tu o pat metu.
Esama duom en, kad nuo kurio nors nem uta ge n in io veiksnio organizmas
gali pasidaryti jautresnis tam tikram m utagenui. Taigi m uta ge no poveikis
gerokai padidja. A n ta i kepant ms, o ypa jai apdegus, i am inorgties
trip to fa n o susidaro vairs mutageniniai junginiai, tarp j ir norgarmanas, ku
ris pats nebdamas mutagenas net 40 kart padidina kancerogeno 4-dimetilam inobenzolio mutagenikum. Tai ja u trin a n tis poveikis.
Kartais paviens chemins mediagos mutagenikumu nepasiymi, taiau pa
naudotos kartu tampa mutagenais. Tai kom utagenikum as.
Taigi labai svarbu nuodugniai itirti vairi chemini mediag (ypa naujai
susintetint) poveik m ogui, nes visuomet esama pavojaus, kad dl jautrinan
io arba kom utageninio efekto nem utagenins mediagos gali virsti stipriais
mutagenais. Deja, tai nustatyti nra paprasta. Kiekvieno mogaus pareiga
stengtis, kad jo aplinkoje bt kuo maiau m utagenini mediag, ir vengti
galim kontakt su mutageniniais veiksniais.
iek tiek nirok vaizd praskaidrina tai, kad 1949-aisiais buvo atrastos me
diagos, slopinanios mutagen poveik. Jos buvo pavadintos antim utagenais.
Taigi nors m utagen poveikio organizmui visikai ivengti, matyt, nepavyks nie
kada, j galima suvelninti taikant antimutagenus. Organizme taip pat esama
specifini antim utagen. Universalus antimutagenas yra gliutationas. Jo paskir
tis lstelje yra sujungti bei inaktyvinti organizmui svetimas ir kenksmingas me
diagas. Joms sveikaujant su gliutationu susidaro merkapturin rgtis, kuri i
induoli organizmo paalinama su lapimu.

Sinergja (gr. synergia - bend

ras veikimas) - sveika, vienalai
kis poveikis.

1. Kokius inote g a m tinius m uta ge nu s ir j altinius?

2. Kokie yra d irb tin i m u ta g e n altiniai?
3. Kok poveik vadinam e sinerginiu, ja u trin a n iu , ko m u ta g e n in iu ? Kokius
inote to k io p oveikio pavyzdius?

109
K in ta m u m a s

mini mediag m utagenikum ui tirti. Taiau jos nra tobulos ir ne visada

parodo real t mediag poveik ir pavoj, gresiant m ogui.

JL

Modifikacinis
kintamumas

g.1.
Reakcijos norma
ir statistiniai
m odifikacinio
kin ta m u m o
dsningumai

O rganizm o fe n o tip pagrindia jo g en o tip o bei aplinkos sveika. Organiz

mo gen ir genotipo raika i esms priklauso nuo aplinkos slyg. Kintamumo
forma, susijusi su fenotipo pokyiu, vadinama modifikaciniu k in tam u m u , o
m od ifikacijo s yra nepaveldimieji organizm o organ, poym i ir savybi po
kyiai dl a p lin ko s poveikio. Taiau kaip ir paveldimj kintam um , m o d ifi
kacijas taip pat lemia genotipas.

vairi poym i m o d ifik a c in io k in ta m u m o ribos esant skirtin go n

gom s gali v a iruo ti. Poymio m o d ifik a c in io k in ta m u m o ribos v a d in a i, ^
poym io re akcijo s n o rm a . Vien p oym i reakcijos norm a yra labai plati,
kit - daug siauresn. A n ta i karvs p ieningum as tiesiogiai priklauso ne tik
nuo jos konkretaus g e n o tip o , bet ir nuo rimo bei prieiros. Pieningum
galima gerokai p ad id inti p aren kan t reikiam geros kokybs paar kiek.
sid m tin a ta i, kad o rg a n iz m o m o d ifika cin is k in ta m u m a s fiks u o ja m a s
b te n t tam tik ro poym io, kur lemia tas pats genotipas, atvilgiu (sk irtin
gai eriamos vien od o g e n o tip o karvs duos skirtin g pieno kiek).
Maesnis kintam um as bdingas pieno riebum ui. Jis labiau priklauso nuo
karvi veisls, t. y. nuo g e n o tip o io poym io atvilgiu. Keiiant paar
racion pieno riebum as kinta nedaug.
S kirting ri org an izm m o d ifika c in io k in ta m u m o atsakas t pat ap
linkos veiksn gali vairuoti. Pavyzdiui, I dalies 3.4.1 skyriuje jau m inta,
kad Him alaj triu io lstels em oje te m p e ra t ro je pradeda sin te tin ti m e
lanin, ta m sin a n t kail. O kai kuri kit gyvn (b a lto jo kikio, erm uonlio
ir kt.) lstelse esant emai te m p e ra t ra i m elanino sintez slopinam a, kad
iem kailis b t baltas ir nepastebim as a n t sniego. Kai kada net to paties
o rg a n iz m o s k irtin g o s dalys s k irtin g o m is slygom is labai p a kin ta (pvz.,
vdryn ir papliauk lapai po vandeniu bna visai kitokie nei augantys vir
vandens).
M o d ifika cijo s daniausiai bna trum p alaik s ir pasireikia to je kartoje,
kurioje veikia jas sukeliantis veiksnys. Jei kitose kartose jis nebeveikia, m o
difikacija inyksta. Taiau inom os ir ilgalaiks m odifikacijos, iliekanios
kitoje kartoje, o kartais n e t keliose kartose. A n ta i labai palankiom is slygo
mis augani augal derlius bus geras ne tik tais paiais metais, bet ir
kit m e t, nes augalai, iaug i palankiom is slygom is b ra n d in t augal
skl, bus derlingesni u iaugusius i skl, su bran dint prastesnmis sly
gom is. Taip yra to d l, kad p alankiom is slygom is b ra n d in t augal sklos
bna stambesns, jose sukaupta daugiau n au ding m ediag.
T pat galima pasakyti ir apie m ones. Daugel j poym i (g, inte
lekt, odos spalv ir k t.) lemia poligenai (r. I dalies 3.4.1 skyri). Taiau
i poym i raika priklauso ir nuo aplinkos slyg: esant ta m paiam ge
n o tip u i, bet skirtin g o m s aplinkos slygom s susiform uos skirtin g i fe no tip a i.
Kiekvieno p oym io m o d ifika cin io k in ta m u m o ribos yra skirtin go s (skirtinga
reakcijos norm a). ia prasme paveldimas ne pats poymis, bet o rg an izm o
(tiksliau, jo g e n o tip o ) gebjim as sveikaujant su raidos slygom is su kurti
ta m tikr fe n o tip . Taigi konkretaus g e n o tip o individas gali gyti tik tam
tikras poym io reikmes, kurios (priklausom ai nuo aplinkos slyg) gali svy
ru o ti ta m tikrose ribose. Genotipas apibria ribas, o aplinka lemia konkre
i poym io reikm.
Plati reakcijos norm a nat ra lio m is slygom is gali b ti svarbi biologins
ries ilikim ui ir suklestjim ui.

M odifikacinio
k in ta m u m o
statistiniai
dsningum ai

Nuskinkime nuo vieno medio visus lapus ir imatuokim e j ilg. Pamatysi

me, kad lap ilgio vairavimo ribos gana plaios. i lap genotipas vienodas
(visi jie to paties augalo), taiau skiriasi slygos, kuriomis jie augo ant skirting
ak. Nuskintus lapus idlioj pagal ilg nuo maiausio iki didiausio arba
atvirkiai, gautum e io poymio kintam um o eil, vadinam variacine eile,
nes j sudaro atskiri variantai. Taigi v aria n ta s yra poymio raidos pasireikimo
vienetas. Suskaiiavus, kiek buvo vairi ilgi lap, pastebsime, kad jie pasi
skirst nevienodai: vieno ilgio lap bus daugiau, kito - maiau. Daniausi bus
vidutinio ilgio lapai, t. y. viduriniai variacins eils nariai, o abu kratutiniai
nariai (ilgiausi ir trum piausi lapai) bus reiausi.
Inagrinkime kit variacinio kintam um o pavyzd - kviei varpos varpeli
skaiiaus kitim atskirose varpose. Tyrimams imkime genetikai vienodus gry
naveislius augalus. Tarkime, kad ios veisls varpeli skaiius varpose svyruoja
nuo 14 iki 20. Toliau vertinkime, kaip danai pasikartoja atskiri variacins eils
variantai. Atsitiktiniu bdu surinkime 1 000 varp ir nustatykime, po kiek var
peli yra kiekvienoje j. Tarkime, kad daniausios buvo varpos, turinios po
1 6 -1 8 varpeli. Varpos, turinios daugiau kaip 18 arba maiau kaip 16 varpe
li, buvo retesns. Jos pasiskirst taip:

Eils variantai - varpeli skaiius varpoje

Varianto pasikartojimas - varp skaiius

14
20

15
70

16
220

17
320

18
240

19
80

20
50

Sudj apatins eiluts skaiius gausime 1 000. Tai atitinka stebjim (analizuo
jam varp) skaii. i variant pasiskirstym galima pateikti grafikai (2.1 pav.).
Poymio kintamumo grafin iraika, atspindinti ir variacijos umoj, ir atskir va
riant pasikartojimo dan, vadinama variacine kreive. Jeigu bandym bt atlikta
daugiau, kreiv vis labiau artt prie varpo formos, t. y. is pasiskirstymas i
matematikos kurso inomas kaip mintasis normalusis pasiskirstymas, t. y.
pasiskirstymas pagal Gauso dsn.
Kuo vienodesns raidos slygos, tu o silpniau ireiktas modifikacinis kinta
mumas ir tu o trum pesn variacine eil. Ir atvirkiai, kuo aplinkos slygos
vairesns, tu o platesnis modifikacinis kintamumas. N orint objektyviai vertinti
kintamj poym, nepakanka itirti vien arba kelis individus. Tik ityrus didel
skaii individ galima nubrti variacin kreiv.

2 .1 p a v .

Kviei varp su skirtingu

varpeli skaiiumi
pasiskirstymas

Remiantis variacins eils duomenimis, galima nustatyti poymio vidutin

dyd ne tik i variacins kreivs, bet ir taikant form ul
E ty p ,)
M - J 2 n

M yra vidutinis dydis; v. - i-tasis variantas; p. - /-tojo varianto pasikartojim

skaiius; n - bendras variacins eils nari skaiius; X - sandaug pagal kiek
vien variant suma.
Apskaiiuokime ms nagrinjamos variacins eils kviei varpeli skaiiaus
varpoje vidurk:
Z ( v . P ' ) - 14 20 + 15 70 + 16 220 + 17 320 + 18 240 + 19 80 + 20 x
x 5 0 - 17 130.
Bendras variacins eils variant skaiius n ia yra 1 000. Taigi variacins
eils vidurkis M = 17 130 : 1 000 = 17,13.
Tok rezultat matm e i variacins kreivs grafinio vaizdo (2.1 pav.) - da
niausios buvo varpos, turinios 17 varpeli. Kadangi varpeli skaiius gali bti
tik sveikasis (varpel arba yra, arba jos nra) tai ir apskaiiuotas vidutinis skai
ius M = 17.

L 2 H K la u s im a i
1. Kas yra modifikacinis kintam um as ir modifikacijos?
2. Kas yra reakcijos norma? Nuo ko ji priklauso?
3. A r m ogui bdingas modifikacinis kintamumas? Atsakym pagrskite pa
vyzdiais.
4. Koks ryys ta rp paveldjimo ir konkretaus kiekybinio poymio pasireiki
mo?
5. Kas yra variantas, variacin eil ir variacin kreiv?

M odifikacijos daniausiai yra atitinkantys aplinkos poveik prisitaikomojo

pobdio pakitimai reakcijos normos ribose. Pavyzdiui, jei m ogus treniruo

Teratologiniai
reikiniai

jasi - stiprja jo raumenys, jei pastoviai prausiasi po altu duu - padidja jo

atsparumas aliui.
Bna ir kitokio pobdio modifikacij. Gali gim ti individai su dviem galvo
mis, penkiomis galnmis vietoj keturi ir t. t. Tai te r a to lo g in ia i1 reikiniai.
Jie dar vadinami gim tosiom is raidos a no m a lijo m is 2, nes pastarosios susi
form uoja em briono ar vaisiaus stadijoje, ir naujagimis gimsta jau turdamas
vien ar kit anomalij. ias anomalijas tiesiogiai arba netiesiogiai slygoja
te ra to g e n a i. Tai veiksniai, galintys sukelti pastovius organizm o struktros ar
funkcijos pokyius per embriogenez arba vaisiaus raidos laikotarpiu. Teratogeninis poveikis bdingas vairiems aplinkos veiksniams. Kaip antai kai kuriems
vaistams, narkotikams, kitoms cheminms mediagoms. Tok poveik gali sukelti
ir kenksmingos darbo slygos.
Teratogenai pavojingiausi kritiniais em briogenezs arba vaisiaus raidos
periodais. B tent tu o jie ir skiriasi nuo m u ta g e n in io poveikio. M uta ge na i
sukelia atskiros lytins arba som atins lstels m utacij. Teratogenai m u
ta cij nesukelia, taiau s u trik d o e m b rio n o (tai jau organizm as) ar vaisiaus
norm ali raid. inom a, kai gim s kdikis tu ri koki nors raidos anom alij,
jo eimai visai nebesvarbu, ar jos prieastis yra m uta ge nin is, ar teratogeninis poveikis. Taiau iais dviem atvejais visikai skirtinga tos anom alijos
p a sikarto jim o eim oje p ro gn oz (r. to lia u). A n tra vertus, dera atsivelgti

gr. teras/-tos - apsigimimas,

logo s - mokslas
A n o m a lija (gr. an o m a lia - ne
lygumas) - nukrypimas, netaisy
klingumas, nenorm alumas.

3t.

y. veikiami ge notipo

tai, kad te ra to g e n in is poveikis fo rm u o ja si konkretaus g e n o tip o fo n e 3.

m ogaus em brionas jautriausias te ra to g e n poveikiui nuo antrosios iki
deim tosios ntu m o savaits. iuo laiko tarpiu fo rm u o ja si daugelis organ
ir o rg a n izm o s tru k t r . Kiekviena m ogaus o rg a n izm o s tru kt ra ar org a
nas tu ri savo jau tria usi (k ritin ) te ra to g e n poveikiui period (r. 2.2 pav.).

M an om a, kad per pirmsias dvi savaites po apvaisinimo te ra to ge n poveikis

vaisiaus raidai yra viskas arba nieko": j sukeltas pokytis arba visikai itaiso
mas, arba lemia e m briono uvim. Po deimtosios ntum o savaits, kai
daugelis e m b rio no stru kt r jau susiformav, te ra to ge n poveikis maiau
pavojingas. Taiau dl jo gali sumati vaisiaus kno mas, susiform uoti
centrins nerv sistemos anomalijos. Daniausiai te ra to ge nin io poveikio pa
darinys yra daugins raidos anomalijos, t. y. vaikui gimus nustatom as ne
vienas izoliuotas apsigimimas, bet daug ir vairi apsigim im .
E ksp erim e ntuo ja n t su gyvnais ro d y ta , kad ja u tru m te ra to ge nin ia m s
veiksniams gali lem ti individo gen otip as (ir m otin os, ir e m b rio n o arba vai
siaus). M a d a u g 10 % vis g im t j n a u ja g im i raidos a n o m a lij yra
t e r a to g e n in io p o v e ik io p a d a rin ia i.
1 9 5 8 - 1 962-aisiais Vakar Europoje buvo populiars ram inam ieji vaistai
talid om ida s. ituos vaistus ypa pam go niosios, nes j va rto da m os pa
sijusdavo daug geriau. 1961 -aisiai buvo rodytas ryys ta rp ta lid o m id o var
to jim o ntu m o pradioje ir nau ja gim i galni ano m a lij (2.3 pav.).' Per
tru m p laiko tarp gim daugiau nei 10 000 kdiki su vadinam osiom is
ta lid o m id in m is e m b rio p a tijo m is. Talidom idinei e m b rio p a tija i bdinga tai,
kad galns neturi ilgj kaul (galns panaios pelekus), nustatom os
vairios irdies, aus, inkst, virkinam ojo tra k to anom alijos, g o m u rio nesuaugimas. A p ie 40 % to k i vaik m irta dar kdikystje. Kiti - sunks
invalidai - integruojasi visuom en ir patys sprendia savas problem as.

2 .3 p a v .

Kdikis, kuriam
nustatyta talidom idin
em briopatija. Bdingi
ioriniai poymiai:
stipriai paeistos
galns (j visai nra
arba jos labai tru m po s
ir prim ena uvies
pelekus)

Detaliai isiaikinus, kada ir kaip is vaistas buvo vartojam as, paaikjo,

kad jo poveikiui kritinis e m b rio n o periodas yra nuo 20-osios iki 35-osios
dienos po apvaisinim o.
N enuostabu, kad po tokios katastrofos su ta lid o m id u imta labiau dom tis
te ra to ge nin ia is veiksniais. iuo m etu skiriam os keturios pagrindins terato g e n in i veiksni grups:

2 .4 p a v .

Berniukas, kuriam nustaty

tas alkoholinis fetalinis
sindromas. Bdingi poymiai:
dubusi nosies nugarl,
ukrit aki vokai, bulvs
form os nosis, plona virutin
lpa, protinis atsilikimas,
gim tosios irdies ydos

1) vaistai ir chem ins m ediagos, v a rto to s per ntum ;

2) m otin o s infekcijos per ntum;
3) fizini veiksni poveikis niajai;
4) ltins m otin o s ligos.
ro dyta, kad te ra to g e n in poveik tikrai tu ri ta m tikri veiksniai (r. 2.1
lentel).
Visas te ra to g e n in i veiksni sraas tu r t b ti labai ilgas. Be to , jis
n u o la t pap ild om as. Tokius sraus galim a rasti specialiuose inynuose.
Pateiktieji pavyzdiai tik paliudija, kad m o tin o s (o kartais ir t v o ) k o n ta k
tas su te ra to g e n a is iki vaisiaus u uo m a zgo s (danai ir vaisiaus raidos lai
k o ta rp iu ) gali b ti sunki g im t j vaiko raidos a n o m a lij prieastis. Taip
pa t svarbu suprasti, kad te ra to g e n a i ypa pavo jin gi niajai kritin iais
(jautriaisiais) e m b rio g e n e z s ar vaisiaus raidos la iko ta rp ia is (2.2 pav.).

m
2.1 lentel. Kai kurie tikrai te ra tog en in iai veiksniai

Veiksnys

Poveikis fenotipui

A. M o tin os infekcins ligos p e r ntum ir j poveikis

Virusai

Citomegaiovirusas
Pslelins (Herpes simplex)
virusas
Raudonuks virusas
mogaus imunodeficito
virusas (IV)

Kurtumas, mikrocefalija (maagalvyst)

Mikrocefalija
Mikrocefalija, kataraktos, gimtosios irdies ydos
Mikrocefalija ir kdikio mirtis

Bakterijos

Sifilio sukljas

Smegen vanden ir kitos gimtosios ligos

P arazitai

Toksoplazmozs sukljas

Smegen vanden, mikrocefalija, kataraktos,

kurtumas ir kt.

Chlorokvinas
Dietilstilbestrolis
Liio druskos
Fenitoinas
Retinoidai
Strptomicinas
Tetraciklinas
Talidomidas
Valproin rgtis
Varfarinas
Kokainas

irdies ydos, mikrocefalija ir kt., alkoholinis

fetalinis sindromas (2.4 pav.)
Kurtumas ir kt.
Gimdos anomalijos, lytini organ piktybiniai
augliai
gimtosios irdies ydos
gimtosios irdies anomalijos, lpos ir gomu
rio nesuaugimai
Aus ir aki anomalijos, smegen vanden
Kurtumas
Dant emalio defektai
r. aukiau (2.3 pav.)
Nervinio vamzdelio defektai
Nosies anomalijos ir kt.
Placentos plyiai ir gimtosios vaisiaus raidos
anomalijos

Taigi nepagrstas vaist vartojimas, piktnaudiavimas alkoholiu ar narkotikais,

kontaktas su buityje naudojam om is ar kitomis chem inm is m ediagomis,
turiniom is te ratogenikum o poym i, jonizuojaniosios spinduliuots po
veikis, kai kurios infekcins ir ltins m otinos ligos ypa pavojingos ir nepa
geidaujam os ntum o laikotarpiu, o kritiniais e m b rio no ir vaisiaus raidos
laikotarpiais - ju o labiau. Jei to kio konta kto ivengti nepavyksta, geriausia
pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.

1.
2.
3.
4.

H lflflH l

A r visos modifikacijos bna reakcijos normos ribose?

Kas yra teratogenai? Kaip ir kada jie veikia organizm?
Kuo teratogen poveikis skiriasi nuo m utagen poveikio?
Kada mogaus embrionas jautriausias teratogen poveikiui ir kodl?

K in ta m u m a s

B. Vaistai ir chemins mediagos, m otinos v a rto ti p e r ntum

Alkoholis

3
Nauji
genetinio
kintamumo
altiniai:
tikslingas
genetins
informacijos
keitimas

Dar visai neseniai net nemanom a buvo sivaizduoti, kad ateis diena, kai
galsime ne tik analizuoti vairi organizm (tarp j ir mogaus) genus, bet ir
m anipuliuoti jais. ioje srityje daugiausia nuveik biotechnologijos ir gen tech
nologijos mokslas. Gen technologija yra pagrsta manipuliacijomis su DNR u
gyvos lstels rib (t. y. in vitro )1. iuolaikiniai gen technologijos metodai
leidia kurti naujus genetinio kintam um o variantus laboratorijos slygomis ir
gauti norim o genotipo bei fe n o tip o organizmus perkeliant kito organizm o ge
n arba m od ifiku oja nt (pakeiiant) tam tikrus paties organizm o genus. Gen
technologijos m etod taikymas sudar galimybes 2000-aisiais iifruoti vis
mogaus genom ir pradti kurti naujus vairi paveldimj lig gydymo bdus,
pagrstus manipuliacijomis su serganio asmens DNR (t. y. gen terapijos me
todus).

R E K O M B IN A N T IN D N R

3.1 pav.
Rekombinantins
DNR taikym o
sritys

lot. padaryta dirb

tin m is slyg o m is ,
paod. m g in tu v
lyje"

Kokie yra svarbiausi ir esmingiausi rekombinantins DNR technologijos eta

pai bei priemons, leidusios dirbtinai sukurti naujus genetinio kintam um o ob
jektus? Tai:
1) restrikcijos e n d o n u k le a zi (ferm ent, kartais dar vadinam restriktazmis) atradimas;
2) DNR v e k to ri 1 sukrimas;
3) polim erazin s grand inin s reakcijos (PGR) atradimas ir automatizavi
mas.
Be to, gen technologijai labai svarbi oligonukleotid chemin sintez, gali
nanti susintetinti bet kurios norimos nukleotid sekos DNR fragm entus (pvz.,
PGR pradmenis, geno fragm entus ir pan.).
Taikant gen technologijos metodus su daugelio organizm DNR molekulmis
vykdomos vairios manipuliacijos. Genetin mediaga (genai) gali bti perkelta
i vien organizm DNR m olekuli kit organizm DNR molekules.
I dviej skirting DNR m olekuli sukonstruotos naujos molekuls vadina
mos re ko m b in a n tin m is DNR. Pagrindins rekombinantins DNR taikym o
sritys pavaizduotos 3.1 paveiksle.

3/1
Rekombinantins
DNR molekuls
konstravimas

3.2 pav.
Skirtos klonu oti lstelje
rekom binantins DNR
konstravimas

lot. v e c to r - vejas, nejas

Rekombinantinei DNR molekulei sukurti (r. schem 3.2 pav.) reikia:

1) DNR molekuls (viso geno, geno dalies arba kito reikiamo DNR fragm en
to), kuri norima perkelti konkret organizm;
2) vektoriaus, t. y. priemons svetimai DNR molekulei terpti kito organizmo recipiento lstel;
3) restrikcijos endonukleazi, kurios sukarpo svetim DNR molekul tam
tikrus fragm entus ir perkerpa vektoriaus molekul;
4) fe rm e nto DNR ligazs (su iuo ferm entu jau susidrte, nagrindami DNR
dvigubjim ir rekombinacij vykstant mejozei), kuris svetimos DNR fragm en
t ir vektoriaus DNR sujungia rekombinantins DNR molekul.
Tokios naujos DNR molekuls terpiamos recipiento lsteles, kuriose jos:
a) pagausinamos, ir vl iskiriamos bei naudojamos toliau;
b) suteikia recipientui nauj savybi, nes ima veikti rekombinantins DNR mole
kul implantuotas svetimas genas.
Inagrinkime svarbiausius rekombinantins DNR krimo schemos elementus.

Restrikcijos
end o n u kleazs

Apie 1970-uosius bakterijose buvo atrasti ferm entai, perkerpantys abi dvi
grands DNR molekuls grandines tik tam tikrose vietose. Jie buvo pavadinti
restrikcijos1 e n d o n u klea zm is, nes buvo nustatyta, kad jie riboja virus
(bakteriofag)2 dauginimsi kai kuriuose bakterij tamuose3.
Svarbiausia gen technologijai yra tai, kad restrikcijos endonukleazs gali
atpainti tam tikras DNR nukleotid sekas (daniausiai - 4 arba 6 nukleotid
ilgio) ir b tent toje vietoje tiksliai perkirpti abi DNR grandines (3.3 pav.).

Daugumai nukleotid sek, vadinamj p a lin d ro m 4, kuriuos atpasta re

strikcijos endonukleazs, bdinga tam tikra simetrija. Palindromu i pradi buvo
vadinami odiai arba itisos frazs, kurias galima skaityti abiem kryptimis. Lietuvi
kalboje palindrom rasti nelengva, taiau pabandykite taip perskaityti vard AN A",
daiktavard SNS" arba nelabai sklandi fraz SDK UU KDS". O kaip atro
do DNR palindromas? Jis taip pat skaitomas abiem kryptimis, tik skirtingose DNR
grandinse. Pavyzdiui, restrikcijos endonukleaz EcoRI atpasta 6 nukleotid sek
5'-GAATTC-3'
3'-CTTAAG-S'

(3.3 pav.). Nesunku pastebti, kad vien grandin skaitant 5 '

3 ' kryptimi, o kit -

3 ' - 5 ' kryptimi, nukleotid seka yra tokia pati: GAATTC. Todl daniausiai j i taip ir
uraoma.
Susidariusi DNR fra g m e n t abiej grandini 5' galuose (kerpant kai ku
riomis restrikcijos endonukleazm is - 3' galuose) yra viengrandiai 1 -4 nu
kleotid fra g m e n ta i - vadinamieji lipns g alai (3.3 pav.). Kai susitinka" du
DNR frag m en tai, tu rin tys tokius paius lipnius galus (t. y. sukarpyti ta paia
restrikcijos endonukleaze), jie sudaro papildanisias poras (lipns galai sulim pa"), stabilizuojanias to kj kompleks, o prijungus tam tikr kiek DNR
ligazs to ki sulipusi" DNR fra g m e n t grandini galai sujungiam i fosfodiesterinm is jungtim is.
Jau inomi ir taikom i keli imtai restrikcijos endonukleazi, iskirt i vairi
bakterij. ioje srityje daug nuveik ir Lietuvos Biotechnologijos institutas. Kon
kreios restrikcijos endonukleazs pavadinimas yra sudaromas i bakterijos, i
kurios ji buvo iskirta, pavadinimo. Pavyzdiui, restrikcijos endonukleaz EcoRI
iskirta i arnyno lazdels Escherichia coli R l kamieno.
Turdami daugyb molekulini irkli" - restrikcijos endonukleazi, dvigrand
DNR molekul galime sukarpyti labai tiksliai. Todl gautus DNR fragm entus ga
lima taikyti tolesnms manipuliacijoms. Deja, kol kas inomi ferm entai atpasta
dar ne visas DNR nukleotid sekas. Sugalvota vairi bd (ir nuolat iekoma
nauj), kaip gen technologijos metodais nustatyti pageidaujam tam tikros
restrikcijos endonukleazs kirpimo viet.

V e kto riai

1 ang. restrict - ap riboti, su

siaurinti
2 Bakteriofagas (gr. p h a g o s sudantis, suryjantis) - virusas,
pakenkiantis bakterijom s, bakte
rij virusas.
tamas (vok. Stam m ) - gry
na vienos ries m ikroorganizm
kultra, iskirta i kurio nors vie
no altinio (serganio organiz
mo, aplinkos, fosilijos ir pan.).
4

gr. p a lin d ro m o s - sugrtan

tis, bgantis atgal - odis arba
fraz, eilraio eilut, vienodai
skaitoma i kairs dein ir at
virkiai

Gen technologijai svarbu, kad svetima DNR lengvai patekt lstel ir galt
joje savarankikai dvigubti. Linijin DNR molekul tam netinka. Todl DNR mole
kul, kuri reikia terpti lstel, sujungiama su tam tikra DNR molekule, vadinama
vektoriumi.
Daniausiai taikomi vektoriai yra piazmids ir kai kuri virus DNR (kai kada RNR). Piazmids patogios tuo, kad jose esantys atsparumo antibiotikams genai
leidia parinkti lsteli auginimo terpes, kuriose ilikt ir daugintsi tik tos bakteri
jos, kuriose yra toji plazmid. Paprasiausia DNR fragm ento klonavimo (kaip vek
tori naudojant plazmid) schema pateikta 3.4 pav. (r. p. 120).
Jei svetimos DNR fra g m e n t norim a tik pagausinti, visikai pakanka, kad
vektoriaus DNR galt savarankikai d vig u b ti. Tokie vektoriai vadinam i
k lo n a v im o v ek to ria is . Deja, plazmid ar b akte rio fag o gen om o DNR
galima te rp ti tik palyginti nedidel svetimos DNR frag m en t. Jei reikia klo
nuoti daug didesnius DNR gabalus (pvz., kuriant g enom bibliotekas), taikomi
specials vektoriai - kaip antai i bakterijos chrom osom os sukurti BAC arba
dirbtins mieli chrom osom os YAC.

Danai svarbu ne tik pagausinti svetim gen, bet ir gauti jo koduojam balty
min produkt. Tam naudojami vadinamieji raikos (ekspresijos) v e k to ria i,
kuriuose yra geno nuraym kontroliuojantys p ro m o to riai, o, jei reikia, ir kiti
btini elem entai (pvz., iRNR poliadenilinim o signalas). Daniausiai reikia, kad
svetimas genas lstelje veikt ne vis laik, o tik tada, kai yra btina. Tam
parenkam i indukuojam ieji p ro m o to riai (prisim inkite lac o perono p ro m o to ri
ir jo reguliavim). Antra vertus, kai svetimas genas terpiam as eukarioto
organizm , daniausiai svarbu, kad jis veikt tik ta m tikram e audinyje (pvz.,
pieno liaukose) ir/arba tam tikru organizm o raidos periodu. Tada reikia pa
rinkti pro m o to ri, kuris reikalingas tam audiniui arba aktyvus tik tam tikru
raidos periodu.
Kalbant apie vektorius, taikom us eukariot organizmuose, pastebtina, kad
savarankika plazmid, patekusi eukarioto lstels branduol, ten ibna neil
gai (taigi ir perkeltasis svetimas genas veikia laikinai). Toks genas veikia ilgai ir
yra perduodamas lstels palikuonms, jei vektorius yra terpiamas lstels
branduolio DNR. T padaryti sugeba retrovirusai, todl jie ir naudojami kaip
eukariot vektoriai.

Restrikcijos endonukleaz
EcoRI
R estrikcijos e n d o n u kle a z
EcoRI a tp ajsta DNR m o le
kuls n u k le o tid se k
G AATTC ir p e rke rp a abi
DNR g ra n d in e s (vietos p a
ym to s rodyklm is)

3.3 pav.

: STTkrij0S endonukleazs
:= kymas konstruojant
rekom binantin DNR
molekul

E coRI p e rk irp t DNR fra g

m e nt 5' g a lu o s e isiki
4 n u kle o tid viena gra ndiai
lip n s galai

L ipn us galai

S kirtin g DNR fra g m e n t

(ve ktoriaus ir svetim os
DNR) lip n s galai yra
ko m p le m e n ta r s vieni
kitiem s, to d l s u lim p a "

DNR ligaz
DNR ligaz

DNR ligaz fosfodieste rin m is ju n g tim is su ju n g ia

s u lip u s i " s k irtin g DNR
fra g m e n t g ra n d in i galus

Lstel
recipiente

Jei norim DNR fragm ent (pvz., gen) reikia tik pagausinti arba dideliais
kiekiais gam inti to geno koduojam baltym, rekombinantin DNR terpiama
lengvai auginam ir spariai besidauginant organizm, t. y. bakterij (daniau
siai - arnyno lazdel E. coli). Taiau bakterij susintetinti eukariot organizmo
gen koduojami polipeptidai ne visada bna tokie, kaip eukariot lstelse, nes
bakterijos neturi kai kuri eukariotams bding sistem, form uojani veikl
baltym i susintetinto polipeptido. Antra vertus, danai rekombinantins DNR
kuriamos btent tam, kad pakeist eukariotinio organizmo lstel. Taigi tenka
tokias DNR terpinti eukariotines lsteles, nors tai kur kas sudtingiau, nes
DNR turi patekti ne tik lstel, bet ir jos branduol.

Svetim a DNR

Geno, kur reikia perkelti kit organizm , altinis gali bti tam tikros ries
o rganizm o lsteli DNR. Taiau daniausiai yra sudtinga surasti joje vienin
tel mus d om in an t gen. Kur kas daniau reikiamas genas paimamas i ati
tin k a m o organizm o gen om o bibliotekos (r. toliau) arba jau tu rim o rekom bi
nantins DNR klono (pvz., kai gen reikia i klonavim o vektoriaus perkelti
raikos vektori).

Konstruojama rekombinantin plazmid

(r. II dalies 3.2 pav. ir 3.3 pav.)
DNR molekuls sukarpytos ta paia restrikcijos endonukleaze

'
3.4 pav.

A ts p a ru m o
a n tib io tik u i

DNR klo n a v im a s b a k te rijo s e

genas

(E. c o li) ta ik a n t p la z m id in j

Bakterin
plazmid

v e k to ri

Pradin
plazmid

Rekombinan
tin plazmid '

DNR ligaz

Ligavimo
produktai

Ligavimo produktai perkeliami

E. coli lsteles

Bakterijos (. c o l i ) :
- apdorotos taip, kad j sienels
bt pralaidios svetimai DNR;
- jautrios antibiotikui

Bakterijos paskleidiamos
ant standios terps su
antibiotiku

Bakterijos
chromosoma

Plazmid turinti
bakterija
Ant terps su antibiotiku igyvena
tik turinios plazmid bakterijos

* 9
Kiekviena iaugusi bakterij
(vienos lstels palikuons)

kolonija yra klonas

Kiekviename bakterij klone yra tos paios

plazmids DNR molekuli klonas

Rekombinantins plazmids klonas yra ir j j statyto

svetimo DNR fragmento klonas

Plazmid bakterijoje
dvigubja: susidaro
plazmids DNR molekuli
klonas

Gen technologijos m etodais m an ip uliuo jan t eukariot genais, didelis kliu

vinys yra sudtinga j struktra, ypa - intronai. Viena vertus, daugum a
gen su intronais yra per dideli, kad juos bt galima veiksmingai klonuoti
n au do ja nt plazm idinius arba virusinius vektorius. A n tra vertus, bakterijos
neturi eukariot iRNR m olekuli brendim o sistemos, todl jose negali bti
sintetinam as norm alus polipeptidas, koduojam as geno su intronais. tokius
vektorius daniausiai terpiamas ne genom o, bet k o m p lem e n ta rio s io s DNR
(kDNR) fragm entas.

C C I
Kom plem entarioji DNR

Naudojant vienagrand iRNR molekul kaip matric, su fermentu atvirktine

transkriptaze galima susintetinti dvigrand DNR molekul. i DNR vadinama komplementarija DNR (kDNR), nes j i yra sintetinama papildymo (t. y. komplementarumo) principu pagal RNR matric. Tokia kDNR molekul nebeturi intron, nes yra
susintetinta nuo subrendusios iRNR molekuls (3.5 pav.).

Vis tobuljant DNR trum p polinukleotidini grandini (oligonukleotid) che

mins sintezs metodams, galima prie tu rim o geno prijungti norimos sekos
fragm ent arba tokiu fragm entu pakeisti geno dal. Galiausiai galima net vis
gen sudurstyti" i toki sintetini frag m en t (kaip ir buvo padaryta su insuli
K in ta m u m a s

no a ir [3 grandinmis).

Eukariot dvigrand genomo DNR

Prom otorius

E gzonas

Intronas

Egzonas

Intronas

Egzonas

G enas

N uraym as ir iRNR brendim as

Subrendusi iRNR

Kepur
5' ^

Egzonas

Egzonas

Poli-A uodega

Egzonas A A A A A A A ... 3'

K om p le m en tariosio s (papildaniosios)
DNR grandin s sintez vyksta pagal iRNR
m atric

iRNR ir kDNR hibridas

A A A A A A A ...
T T T T T T T ...

5 'C

A ntrosios kDNR grandin s sintez

vyksta pagal viena gra nds kDNR
m atric

3.5 pav.

Dvigrand kDNR
A A A A A A A ...
T T T T T T T ...

< a m p le m e n ta rio s io s
DNR sintez

kDNR klonavim as

G en o m o
b ib lioteka

G enom o biblioteka yra bakte rij arba b a k te rio fa g klon kolekcija, ku

rioje kiekvieno atskiro klono reko m b ina ntin je DNR yra atskiras ta m tik ro
o rg a n izm o lsteli DNR fra g m e n ta s, o visuose klonuose esantys fra g m e n
tai apim a vis io o rg an izm o genom . Kaip kuriam a g e n o m o biblioteka,
pavaizduota 3.6 paveiksle.

O rganizm o genom o bibliotekos krimas

Vektorius
(bakterin plazmid) O

I audinio lsteli iskiriama

organizmo genomo DNR

*
Restrikcijos endonukleaz perkerpa vekto- I
riaus DNR

Restrikcijos endonukleaz
sukarpo genomo DNR
fragmentus

Ligaz sujungia genomo DNR fragment

su vektoriaus DNR rekombinantin
plazmid. Kiekvienas genomo DNR
fragmentas patenka skirting
plazmid

Rekombinuot plazmidi miiniu

transformuojamos E. coli lstels.
Skirtingos piazmids patenka
skirtingas lsteles

Rekombinantini plazmidi atrank leidianioje terpje auginami

skirtingas rekombinantines piazmids turini E. coli lsteli klonai

3.6 pav.
O rganizm o genom o
bibliotekos krimas E. coli
lstelse taika nt plazm idinj
vektori

Reikiamo klono paieka

V
Genomo bibliotekos isaugojimas

N o rin t g e n o m o b ib lio te koje rasti klon, kuriam e yra reikiam as genas,

galim a p asinaudoti a titin k a m u g e n e tin iu z o n d u (r. I dalies 1.1.2 skyri).

K la u s im a i

1. Kas yra reko m b in a n tin DNR ir kur ji gali b ti taikom a?

2. Kas yra restrikcijos e ndonukleaz ir kuo jos reikm ingos gen te c h n o
logijai?
3. Kas gen te c h n o lo g ijo je yra vektorius? Kokie yra p a g rind iniai vektori
tipai?
4. Kas yra ko m p le m e n ta rio ji DNR ir kaip ji sukuriam a?

Polimerazin
grandinin
reakcija

DNR fragm ent pagausinimas klonuojant juos bakterijose yra ilgas ir sudtin
gas procesas. Atradus polimerazin grandinin reakcij (PGR) buvo sukurtas
alternatyvus trum p (apie 300 nukleotid por) DNR fragm ent pagausinimo
metodas.
Polimerazin grandinin reakcija yra galingas metodas, galinantis greitai ir
dideliais kiekiais pagausinti norim nedidel DNR arba RNR fragm ent. Kadangi
gen daniausiai sudaro keli ar kelios deimtys tkstani nukleotid por, nau
dojant PGR galima pagausinti tik nedidel jo dal (pvz., vien egzon). Kam gi
reikia pagausinti tam tikr DNR fragm ent? Iskirtos i tiriam ojo individo biologi
nio bandinio DNR paprasiausiai nepakanka vairioms genetinms manipuliaci
joms arba jos analizei (kaip antai nukleotid sekos nustatymui). Be to, analizuoti
daniausiai reikia tik tam tikr - btent mus dominani DNR molekuls dal, o
ne viso genom o DNR. Gen ir kit dideli DNR fragm ent klonavimas bakterij
lstelse ir t klon dauginimas taip pat leidia gauti didelius DNR kiekius. is
metodas savo efektyvumo neprarado ir vis dar plaiai taikomas. Taiau, kai rei
kia pagausinti nedidel DNR molekuls fragm ent, PGR yra kur kas paprastesnis
ir greitesnis metodas.
Kas reikalinga, kad bt galima neribotais kiekiais (pvz., milijon kart) pa
gausinti norim DNR fragm ent?
1. Norint pradti reikiamo DNR fragm ento pagausinim (i pradi padvigubinim), reikia trum p o vienagrandio DNR fragm ento (pradmens), kuris atpaint
norim pagausinti fragm ento dal. Kadangi DNR dvigubjimas vyksta 5' -> 3'
kryptimi, tarkime, nuo tako A iki tako B, abiej atitinkam o DNR fragm ento
sintezei reikalingi du pradmenys. Taigi veikia apie 20 nukleotid ilgio oligonukleotidai, kuri nukleotid sekos yra papildaniosios DNR taikinio (t. y. tos DNR
molekuls dalies, kuri norime pagausinti) galams. Vienas pradmuo paymi sin
tezs pradi A 5'
r. p. 124).

3' grandinje, o kitas - B 3' <r 5' grandinje (3.7 pav. A,

2. Pradmenys gali prisijungti tik prie vienos DNR grandins. Taigi prie gausini
mo pradi DNR grandines btina atskirti. Tai daroma DNR pakaitinant.
3. Pradmenims prisijungus prie atskirt DNR taikinio grandini, btina pagal
pastarj nukleotid sek prailginti pradmenis. Tai daro fermentas DNR polime
raz.
4. Taiau auktoje temperatroje, reikalingoje DNR grandinms atskirti, DNR
polimeraz praranda aktyvum. i problema buvo isprsta i bakterijos Thermus aquaticus, atrastos kartuose altiniuose, iskyrus auktai temperatrai at
spari DNR polimeraz, pavadint Taq polimeraze. is fermentas nepraranda
aktyvumo net 9 6 C temperatroje, reikalingoje DNR grandinms atskirti.
5. Btinos visos statybins" mediagos, i kuri sudaroma DNR grandin, t. y.
visi keturi deoksiribonukleozidtrifosfatai, ir papildomos mediagos tinkamai re
akcijos terpei sudaryti.
Turdami visus mintuosius komponentus ir atlik visus procedros etapus,
norim DNR fragm ent tik padvigubinsime. O j pagausinti ketinome imtus
tkstani kart. Todl i procedr reikia kartoti. Taigi ji yra ciklin. Vien cikl
(3.7 pav., B) sudaro:
I. M otinins DNR molekuls grandini atskyrimas.
--<r
II. Dviej pradmen prisijungimas prie norimo pagausinti DNR fragm ento gran
dini 3' galini nukleotid sek.
III. Pradmens sekos liginimas pagal motinins DNR grandins nukleotid sek.
is ciklas gali bti kartojamas tol, kol pakanka i pradi mgintuvl sudt
statybini" mediag (apie 30 kart). Per kiekvien cikl gausinam DNR frag
m ent kiekis padvigubja ir procedros pabaigoje galutinis DNR kiekis jau yra
didesnis u pradin 105106 kart (3.7 pav.. C). Tokio kiekio DNR jau pakanka
tiesioginei mus dominanios DNR atkarpos analizei. PGR procesas yra autom ati
zuotas ir atliekamas naudojant special prietais - automatin amplifikatori.
Taikinio DNR daniausiai iskiriama i tyrjui prieinam o rganizm o lsteli.
Jei tiriam a m ogaus DNR, ji daniausiai iskiriama i kraujo leukocit. Su
prantam a, kad tiriamasis asmuo nori, kad jo kraujo bt imama kuo maiau,

123

K in ta m u m a s

3.2

todl standartiniams tyrimams imama 10 ml kraujo i venos. Taiau DNR gali

bti iskirta i bet koki lsteli, kurios turi DNR (akivaizdu, kad i eritrocit DNR
neiskirsite, nes jie neturi branduoli, taigi ir DNR). Dabar taikant PGR galima
prigausinti pakankam DNR kiek net ir i vienos lstels. Negana to, DNR
gausinama ir tyrinjama iskiriant j ne tik i gyvj, bet ir i jau seniai mirusi
organizm (pvz., faraon m umij ar kit moni, gyvenusi prie kelis tksta
nius met, ikastini palaik, jau inykusi gyvn ikamose usilikusi audi
ni gaballi). PGR bdu pagausin i palaik iskirt DNR, galime nustatyti,
kokie buvo ms protvi genai. Jau atlikta netgi neandertalieio, gyvenusio
prie 29 000 met, DNR analiz.

3.7 pav.
Polimerazin grandinin
reakcija (PGR)

A . DNR taikinys ir PGR pradmenys

Dvigrand DNR molekul: DNR ta ik in y s

6 p rad m u o

3' I.........

5'

Fragmentas, kur reikia pagausinti

A p rad m u o

B . PGR vyksta ciklais

Pradin DNR m o le k u l

Paklus temperatr dvigrands

DNR grandins atsiskiria

> I. DNR grandini atskyrimas

II. Pradmens prisijungimas

III. DNR sintez

4 -

II.

_
f

'

C . PGR metu DNR fragmentai gausja geometrine progresija

4

Temperatrai atspari DNR polime

raz sintetina antrj DNR grandin

m * --------------------------------

Sumainus temperatr prie atitin

kam DNR nukleotid sek prisijun
gia komplementarieji (papildantieji)
pradmenys

Kiekvienas susintetintas DNR fragmentas kitame

PGR cikle tampa matrica naujos DNR grandins
sintezei
Po 30 PGR cikl susintetinta apie 1 mln.vienod
DNR fragment

P i K la u s im a i
1. Kas yra PGR ir kur ji gali bti taikoma?
2. Koks yra PGR principas?

Vienas naujausi bd mogaus insulinui gauti buvo rekombinantins DNR

technologijos taikymas. Pavien bakterijos lstel negali susintetinti veiklios insu
lino molekuls, nes pradin polipeptid btina tam tikru bdu suskaidyti frag
mentus. Todl buvo sukurtos dvi bakterij linijos, kuri viena sintetino insulino A
grandin, o kita - B grandin. Taigi sintetiniai insulino A ir B grandini genai
buvo terpti atskiras bakterij piazmids. Gautos rekombinantins piazmids
terptos E. coli lsteles (r. II dalies 3.1 skyri), ir sukurti du bakterij klonai:
vienas sintetinantis insulino A grandin, o kitas - B grandin. Uauginus didel
toki bakterij kiek biotechnologiniuose reaktoriuose, mintieji polipeptidai bu
vo iskirti, igryninti ir sumaiyti taip, kad tarp j susidaryt disulfidins jungtys,
kaip ir visaveriame natraliame mogaus insuline. Susintetintas insulinas buvo
pirmasis medikamentinis produktas, kur imta gaminti dideliais kiekiais biotech
nologiniu rekombinantins DNR metodu.
Panaiai biotechnologiniais metodais gaminami ir daugelis kit baltymini pro
dukt: mogaus augim o hormonas, eritropoetinas (inkst gaminamas augimo
veiksnys, skatinantis eritrocit gamyb; jis taikomas gydyti ligoms ir bklms, kai
organizme nepakanka eritrocit), kraujo krejimo veiksniai (pvz., VIII kraujo
krejimo veiksnys, taikomas hemofilijai gydyti), interferonas (viui gydyti) ir kt.
Gyvulininkystei taip pat taikomi hormonai, pagaminti vairiais rekombinantins
DNR technologijos metodais. Antai gyvuli augim o hormon BST naudojant
vietoj steroid msa bna liesesn, o karvs duoda daugiau pieno. Taigi taip
gaunami nauji organizmo kintam um o variantai.
Biotechnologiniais metodais gaminamos ir vairios saugesns bei veiksmingesns
vakcinos. XX amiaus pabaigoje jau buvo sukurta hepatito B vakcina, ibando
mos vakcinos prie chlamidijas, maliarij, AIDS, pslelin, Laimo lig, kokliu.

1. Kur gali bti taikom a gen technologija?

2. Kodl prireik biotechnologiniais metodais gam inti gam tines mediagas?
3. Kaip biotechnologiniu m etodu gaminamas insulinas?
4. Ar gali bakterijos sintetinti visus m ogui reikalingus baltymus? Kodl?

Transgeniniais vadinami organizmai, kuriuos dirbtinai terpta svetima DNR

stabiliai susijungia su generatyvini lsteli branduolio DNR, ir yra perduodama t
organizm palikuonims.
Transgenini gyvn krimo technologija buvo atrasta bandymams naudo
jant peles. Mikromanipuliatoriais svetimos DNR fragmentas (genas) terpiamas
apvaisint kiauialst prie susiliejant kiauialsts ir spermatozoido branduoliams.
iems genomams susijungus atsiradusi zigota jau yra transgenin, t. y. turi sveti
m (terptj) gen. Transgenin zigota implantuojama kito moterikosios lyties
individo - mots gimd (3.9 pav.). Itobulinus i procedr buvo sukurtos transgenins karvs, kiauls, avys (3.10 pav.), uvys, triuiai.
Transgeniniai gyvnai daniausiai naudojami farmaciniams baltyminiams prepara
tams gaminti, kai veiklaus baltymo negali susintetinti bakterijos. Stengiamasi padary
ti taip, kad perkeltasis genas bt veiklus transgeninio gyvno pieno liauk lstelse.
Tai labai patogu, nes reikaling produkt, kurio sintez lemia transgeninio gyvno
DNR perkeltasis genas, galima iskirti i pieno. Pavyzdiui, transgenins avys naudo
jamos keliems moni baltymams (tarp j kraujo krejimo veiksniui) gauti.
J suaugusio gyvno (iuo atveju avies) organizm nem anom a perkelti sveti
mo geno taip, kad j tu r t visos lstels (bent jau vieno audinio lstels).
Todl i pradi genas perkeliamas bakterij plazmid, t. y. vektori, taiau
ne klonavimo, o raikos vektori. Jei norime, kad tas genas veikt (t. y. reikia
mo baltym o sintez vykt tik pieno liaukose), turim e parinkti atitinkam geno
prom otori. Tokia rekom binantin plazmid terpiam a apvaisint kiauialst.

Jei ji skmingai siterpia zigotos genom (t. y. siterpdama nesuardo jokio svar
baus avies geno), i tokios zigotos galiausiai susiformuoja avis, kurios visos ls
tels turi perkeltj mogaus gen. Tada jau galima sitikinti, ar genas veikia tik
pieno liaukose, ir i avies pieno iskirti jo produkt - mogaus baltym. Panaiai
i transgenins okos pieno gaunamas mogaus antitrom binas III.
T ra n s g en in iai a u g a la i sukuriam i taip pat ta ikan t gen technologijos me
todus. Daniausiai to kie augalai kuriami ta m , kad bt atspars kenkjams,
virusinms ligoms, herbicidams arba tu r t m ogui nauding savybi. Jau
yra sukurta nemaai transgenini augal: soja, vilnamedis, liucerna, ryiai,
bulvs, pom idorai.
Svetima DNR augal lsteles terpia
ma kitaip nei gyvn. I pradi paali
nama lstels sienel (tokia lstel
vadinama protoplastu). Protoplast
suspensija sumaioma su svetima DNR,
turinia perkeliamj gen. Paskui pa
veikiama elektros srove, kad plazminje
m em branoje atsirast m ayts sky
luts, pro kurias protoplast patekt
DNR. Vliau i tokio protoplasto susi-

3.3 pav.

3 .1 0 p a v .

: s ; ' 3 niai transgenins

krimo etapai

Transgenins avys, i kuri pieno iskiriamas

m ogaus baltymas

I apvaisintos
pels paimami
oocitai

J oocito vyrikj
probranduolj suleidiama
svetima DNR

Apvaisinto oocito
probranduoliai:

Mikroinjekcijos
pipet
Svetimos DNR
tirpalas

Pels genomo DNR

Klonuotas svetimos DNR

fragmentas, turintis
reikiam gen

Keli oocitai su svetima DNR

perkeliami j hormonais
stimuliuotos pels (mots)
kiauintak

Peliuk vada:
- tansgeninis
- normals

Transgenins pels genomo DNR, kuri atsitiktinio

trkio vietoje nuosekliai sijung keli svetimos DNR
fragmentai

Jei svetima DNR skmingai

integravosi genomo DNR,
visose transgenins pels
lstelse yra svetimas genas
(transgenas)

127
K in ta m u m a s

form uoja visas transgeninis augalas.

Vienas pavyzdi, kaip gen technologijos metodais pakeiiami augalai, yra

transgeniniai pomidorai. Kai normals pomidorai prinoksta, tam tikras ferm en
tas suardo pektin, standinant lsteli sieneles, ir prinok pomidorai suminktja.
Taigi tenka skinti dar neprinokusius pomidorus, kad skinant ir transportuojant
bt maiau paeidim. Vliau taikant tam tikras chemines mediagas tokie
pomidorai prinokinami dirbtiniu bdu. Taiau, kad nokim skatinanios mediagos
nepakenkt mogui, jas reikia inaktyvinti kaitinant. Tada pablogja pomidor
skonis, ir tenka pridti dar kit mediag jam pagerinti. Taikant rekombinan
tins DNR technologij buvo sukurti pomidorai, kuri DNR buvo pakeista taip,
kad ferm ento, ardanio pektin, genas tapo maiau aktyvus. Tokie pomidorai
prinok nesuminktja ir yra skanesni. Taigi nebtina taikyti vis m intj che
mini mediag ir reikia maiau pastang pomidorams apdoroti.
Kitas transgeninio pom idoro pavyzdys susijs su T toksino genu. Dirvoemio
bakterijos Bacillus thuringiensis gamina baltym T toksin, kuris selektyviai jun
giasi prie tam tikr dirvoemio vabzdi epitelio lsteli ir jas suardo. Todl
vabzdys sta. Pastebtina, kad T toksinas nekenksm ingas stu buriniam s
gyvnams. iam baltymui jautrs vabzdiai yra daugelio augal (tarp j pomi
dor ir kukurz) kenkjai, su kuriais sudtinga kovoti tradiciniais metodais. Tad
nenuostabu, kad buvo stengiamasi gen technologijos metodais T toksino gen
perkelti pomidorus ir kukurzus, kad ie ta pt atspars kenkjams. Supapras
tinta procedros schema parodyta 3.11 paveiksle.

Bacillus
thuringiensis
i daig iauga tran s g en in ia i

Iskiriama DNR

p o m idorai, patys gaminantys

T toksin, taigi atspars dirvoemio vabzdiams

3 .1 1 p a v .

T toksino gen
turinio transgeninio
pomidoro krim o schema.
Daugelyje didij pasaulio
miest (Londone, Paryiuje ir kt.)
yra specialios parduotuvs,
kuriose galima sigyti genetikai

Restrikcijos fermentai
i DNR sukarpo
gen dydio fragmentus

I pavieni kultros
lsteli regeneruojami
pomidor daigai

4
Lstels, turinios
T toksino gen,
dauginasi

m odifikuot maisto produkt

(msos, darovi)

Su DNR zondu
nustatomas T toksino genas

T toksino genas perkeliamas

pomidoro lsteli kultr

Transgenini b akterij sukurta kur kas daugiau nei transgenini gyvn ir

augal. Jos turi vairi monms nauding savybi: naudojamos augal apsau
gai, vandens biologiniam valymui, chemijos pramonei, perdirbant mineralus.
Kai kurios bakterijos gali misti nafta. Tikimasi jas genetikai m odifikuoti ir
pritaikyti isiliejusia nafta utertiems papldimiams ir vandens telkiniams valyti.
Kitos bakterijos gali paalinti sier i kurui skirtos anglies. Taigi tinka toksiniams
atliek svartynams valyti. J vien bakterij tam buvo terptas genas, sutei
kiantis atsparumo tokiems toksin kiekiams, nuo kuri kiti tamai sta. Tam,
kad tokios bakterijos vliau netapt nesunaikinama grsme, jas buvo vesti
vadinamieji saviudybs genai, kurie priversdavo jas susinaikinti atlikus darb.
Daugelis kalnakasybos bendrovi naudoja bakterijas vairiems metalams gau
ti. M anipuliuojant genais galima sustiprinti bakterij gebjim i nelabai sodri
rd iskirti var, uran, auks.
Rekombinantins DNR technologija gali bti panaudota ir karo pramonje
kuriant ypa pavojing bakteriologin ginkl. Antra vertus, genetikai m odifi
kuojant mikroorganizmus kuriamos apsaugos nuo tokio ginklo priemons.
r
1. Kokie organizmai vadinami transgeniniais?
2. Kaip kuriami transgeniniai gyvnai ir augalai?
3. Kokius inote transgeninius gyvnus bei augalus ir kam jie reikalingi?

Organizm
klonavimas

Augalai klonuojam i1jau nuo seniausi laik. Tai vegetatyvinis dauginimas (skie
pijimas, dauginimas atlankomis, auginiais ir pan.). iuolaikinis augal klonavimo
bdas yra audini kultros, i kuri regeneruojami augalai (tai jau buvo minta
kalbant apie transgeninius augalus). I nedidels lsteli grups susiformuoja
kalius, kurio visos lstels yra genetikai identikos. Kali susmulkinus j dau
gyb mayi gaballi ir sudarius specialias slygas i kiekvieno j iauga gene
tikai tapats augalai. Visi jie - identiki vienos lstels klonai (kaip ir bakterij
kolonijos ant standios terps).
Gyvn klonavimas technologikai yra kur kas sudtingesnis procesas. Taiau ir
natraliomis slygomis gali atsirasti du ar net daugiau genetikai tapai individ.
Tai identiki (monozigotiniai) dvyniai. Identiki bna tik dvyniai, kurie susiformuoja
pirmaisiais zigotos dalijimosi etapais, nes jie kil i vienos lstels (zigotos). mogui
parpo prisidauginti individ, turini ypa nauding savybi. Tarkime, turime labai
piening karv. Taiau ji kasmet atsiveda tik po vien veriuk. Taigi i viso ji susilauks
madaug 10 veriuk, i kuri vidutinikai tik pus bus telyaits. Daniausiai karvs
kiauidse vienu metu susiformuoja tik viena kiauialst, bet taikant hormonus,
galima paskatinti daugelio kiauialsi susiformavim vienu metu. Jas galima su
rinkti ir apvaisinti mgintuvlyje ypa gero veislinio buliaus sperma. Paskui atrenkami
moterikieji gemalai, padalijami ir toliau klonuojami implantuojant atskirus gemalus
j skirting karvi (moi) gimdas. Taip galima iplatinti tam tikr klon, pasiymint
geresnmis savybmis. io proceso schema pateikta 3.12 paveiksle.
Apibendrinus klonavimas yra:
1) tikslus vieno geno daugybs kopij pagaminimas naudojant rekombinan
tins DNR metodus (tai DNR klonavimas);
2) tikslus vienos lstels daugybs kopij pagaminimas (lsteli linijos sukri
mas). Vis i lsteli genotipas yra tapatus pradins lstels genotipui;
3) tikslus genetikai tapataus daugialsio organizm o sukrimas taikant gen
technologij ir mikromanipuliacijas.
Visuomen, be abejo, kur kas labiau domina, kaip i vienos lstels galima
klonuoti vis organizm.

Ypa g eros ve isl s bulius

Labai pieninga karv

3 .1 2 p a v .

<

- klonavim o schema

Surenkama sperma

Hormonais stim uliuojant

daugelis kiauialsi
subrsta vienu metu

Patikrinamos X chrom osom os

Gera sperma ualdoma
Dirbtinis apsklinimas
Embrionai padalijami
ir perkeliami kit
karvi gimdas

Karvs mots paveikiamos

hormonais, kad galt
priimti embrionus

Paimami
embrionai

Dalis embrion
ualdomi ir gali
bti panaudoti
vliau

s r
jtf

atsi. glis, atala

Gim veriukai
identiki
dvyniai, t. y. klonai

1 29
K in ta m u m a s

3.3.3.

C D
in d u o li klo n avim as

Pirmasis klonuotas induolis buvo garsioji avis Doli (3.13 pav.), nustebinusi vis
pasaul 1997-aisiais vasario 27-j. 1998-j liepos mnes buvo praneta apie pir
mj klonuot pel vardu Kumulina. J klonavo mokslinink grup, vadovaujama
dr. R. Janagimaio (R. Yanagimachi). Mokslininkai man, kad j taikyta klonavimo
technika buvo kur kas tobulesn u t, kuri naudojo kotijos mokslininkai, klonuodami av. Vienos i lsteli, supani besivystani pels kiauids kiauialst,
branduolys mikromanipuliatoriais buvo perkeltas kitos pels kiauialst. Taip pa
keista kiauialst turjo dvigubj chromosom rinkin (vis branduol) i pirmo
sios pels, o citoplazm - i antrosios. Pastaroji ir pagimd peliuk, kuris buvo
pirmosios pels klonas. Kumulina igyveno dvejus metus ir septynis mnesius (tai
g i septyniais mnesiais ilgiau nei paprasta pel) ir nudvs 2000-j gegus
mnes. Senatvje ja i isivyst odos auglys (tokie augliai bdingi pagyvenusioms
pelms), kuris buvo skmingai paalintas. Kitais poiriais Kumulina buvo sveika ir
aktyvi ligi paskutinij gyvenimo dien.
2000-aisiais jau buvo klonuotos avys, karvs, okos, kiauls. Ypa sunku buvo
klonuoti kiaules, nes j ntumas turi bti daugiavaisis. Taiau 2000-j kovo 5-j
brit bendrovei PLL priklausanioje Virdinijos (JAV) laboratorijoje po Cezario pjvio
pasaul ivydo penkios identikos kiaulaits (3.14 pav.). Jos visos buvo iaugintos i
vienintels klonuotos suaugusios kiauls lstels. Kiaulaits buvo visikai identikos,
todl ant upakalini kojyi teko urayti vardus. Pirmoji kiaulait buvo pavadinta
M ili (naujojo tkstantmeio - millenium garbei). Paskutin gavo Dotkom vard -

130

ironika uuomina komercines interneto bendroves (.com).

Kiauli klonavim o buvo labai laukiama, nes daugelis j organ yra panas
j m ogaus (mogaus ir kiauls irdis bei kepenys anatom ikai beveik iden
tikos). Daug tkstani pacient visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje)
laukia irdies, kepen ar inksto transplantacijos. Apie 2 /3 to ki pacient
mirta taip ir nesulauk d o n oro organo. m ogui tiesiogiai persodinti kiauls
organ nem anom a dl ksenotransplantacijos1 barjero - juos atm eta m o
gaus im unin sistema. Todl genetikai perkeisti kiauls organai jau netoli
m oje ateityje suteikt galimyb daugeliui pacient. M anom a, kad jau po
keleri m et ksenotransplantacijos barjeras bus perengtas, t. y. sergantiems

3 .1 4 p a v .

Penki identik kiaulaii

klonas

m onm s bus galima persodinti klo n u o t ir genetikai perkeist kiauli ar

bedioni organus. Antra vertus, tikim asi, kad apie 2020-uosius gyvnai
bus klonuojam i tik nykstanioms rims gelbti, o m oni organai persodini
mui bus auginam i laboratorijose audini technologijos m etodais i vienos
klonuotos paties paciento lstels.
O rganizm klonavimas gali d uo ti ne tik daug naudos, bet ir sukelti pavoj.
Klonavimu prisidauginus daugyb genetikai tapai organizm (ypa au
gal), labai sumainsime j genetin vairov. Jei kininkai augins tik kelias
ypa produktyvias jav veisles, pasikeitus slygoms arba iplitus naujoms
ligoms, kuriom s ios veisls neatsparios, visi javai us. Taip ir atsitiko Tailande
ir Malaizijoje su alyvinmis palmmis, priklausaniom is tam paiam klonui:
jos neatsparios grybelinm s ligoms ir sta nuo j. Gyvn klonavimas suke
lia kur kas daugiau problem . Nepaisant to, m onija viliasi, kad klonavimas
pads veikti ligas, kova su kuriom is vis dar neveiksminga.

1. Kas yra klonas ir klonavimas? K galima klonuoti?

2. A r gam toje yra induoli (taigi ir mogaus) natrali klon?
3. Kokius inote klonuotus gyvnus?
4. Kuo m onm s svarbus kiauli ir m ogbedioni klonavimas?
5. Kokius pavojus gali sukelti organizm klonavimas?
1

gr. xenos - svetimas

r j terapija

C D
Gen terapija - tai genetinio defekto itaisymas pakeiiant lstels genotip.

1. Lsteli, audini a r o rgan transplantacija gali bti vertinama kaip tam

tikras gen terapijos variantas, nes perkeltos lstels funkcionuoja kaip donoro ge
notipai, besiskiriantys nuo recipiento genotipo. Transplantuojant pakeiiamas bal
tymas (sunki kombinuoto imunodeficito liga), organas (inkstas - suaugusij inkst
policistozs atveju), baltymas ir organ transplantacijos problema yra audini nesu
derinamumas ir audinio atmetimas.
2. Som atini lsteli gen terapija. Tai papildomas genetins mediagos ter
pimas, lstels modifikacijos, mutavusio geno pakeitimas normaliu genu. iuo atve
ju atsiranda nemaai technini keblum. Kaip antai:
a) terapinio geno perklimas pasirinktj audin, t. y. to audinio lsteles. Su
prantama, kad taip paprastai genas lstel nels" ir nesiintegruos j jos genom.
Btini gen perneimo vektoriai. Daniausiai jais tampa retrovirusai. Ypa sunku
vykdyti gen terapij, kai reikia perkelti labai didel gen, nes jo kDNR netelpa
prastinius vektorius. Reikia iekoti kit bd genui audinio lsteles perneti;
b) tinkam audinio lsteli pasirinkimas gen perneimui. Tai gali bti kaul iulp
lstels, odos fibroblast lstels. Ypa sunku perkelti genus nesidalijanias lste
les (neuronus, kepen lsteles, raumen lsteles). iais atvejais vektori funkcijas
atlieka adenovirusai arba Herpes simplex virusai. Kitas kelias - priversti tas lsteles
dalytis;
c) galinti perkeltj gen funkcionuoti pasirinktoje lstelje. Perkeltasis genas turi
gaminti tiek produkto, kiek reikia - nei daugiau, nei maiau. Taigi btina inoti
reikalingas geno terapines (kaip ir bet kuri vaist) dozes.
Gen terapijos metodai eksperimentikai taikomi:
m onogeninm s ligoms (adenozindeaminazs imunodeficitui, eiminei hiper
cholesterolemijai, cistinei fibrozei) gydyti;
p iktyb iniam s augliam s (smegen augliams, piktybinei melanomai ir kai ku
rioms karcinomoms) gydyti;
infekcinms ligoms (AIDS) gydyti;
kitom s ltinm s progresuojanioms ligoms (Parkinsono ligai) gydyti.
3. G eneratyvini lsteli gen terapija. Somatini lsteli gen terapija geno

funkcij pakeiia tik konkreiame audinyje (ir tik kai kuriose lstelse). Kitai kartai
sergantysis perduoda savo mutavus gen. Pataisyt" gen perduoti palikuonims
bt galima tik pakeiiant gamet genotipus, taiau tokiems eksperimentams ne
pritaria daugelis genetik.
4. Atskira gen terapijos rimi galima laikyti genines vakcinas (dar vadinamas
DNR vakcinomis). prastins vakcinos - tai nukenksminti (negyvi ar susilpninti) mikro
organizmai arba tam tikri j paviriaus baltymai. Taiau negyv mikroorganizm bei
baltym vakcinos sukelia tik antikn gamyb, o lstelin imunin atsak suadinanios
gyvos vakcinos ne tik neapsaugo nuo ligos, bet dar ir susargdina mog. Imunizavimui taikant DNR, kurioje yra vienas ar keli atitinkamo patologinio mikroorganizmo
genai, paties organizmo lstels (pakanka ir nedidelio j skaiiaus) ima gaminti io
mikroorganizmo baltymus. Taip suadinamas lsteli imuninis atsakas be rizikos, kad
susilpninta gyvoji vakcina susigrins patogenikum. Gen imunizacija skiriasi nuo
kit gen terapijos metod tuo, kad kai kurias mogaus organizmo lsteles terpia
mas ne normalus mogaus genas, o svetimas mikroorganizmo genas. Baimintis, kad
jis pakeis mogaus genom, nereikia, nes gen turinias lsteles netrukus sunaiki
na jo paties koduojamo geno suaktyvinta organizmo imunin sistema.
Galima tiktis, kad artimiausiu laiku gen terapija bus vis plaiau taikoma pagal
Mendelio dsnius paveldimoms ligoms ir daugeliui kit lig gydyti.
I_ 2 H K la u s im a i
1. Kas yra gen terapija?
2. Kokios pagrindins gen terapijos rys?

131
K in ta m u m a s

3.3.4.

Jau suinojote, kaip veikia ir kaip paveldimi normals (t. y. lemiantys norm a
lius organizm o poymius) genai. Antra vertus, suinojote ir tai, kaip genai bei
chromosomos, kuriuose jie gldi, gali kisti dl mutacij. Taiau kaipgi veikia ir
kaip paveldimi mutav genai bei chromosomos? Sutrikusi gen veikla dl pa
i gen ar chrom osom pokyi daniausiai lemia alingus viso organizm o
pokyius, t. y. paveldimsias ligas. Daugiausia ini sukaupta apie m oni

4
Paveldimosios
moni ligos

McKusick V. A. M endelian
Inheritance in Man. 12th edition.
A Catalog o f Human Genes and
G en etic Disonders. B altim ore,
London, The Johns Hopkins
University Press. 1998.
h ttp ://w w w .p re s s .jh u .e d u /
p re s s /b o o k s /title s /f9 7 /
f9 7 m c m e .h tm

paveldimsias ligas.

iuolaikins mogaus genetikos duomenimis, visos mogaus ligos tam tikru

poiriu yra paveldimos, nes visos jos vienaip ar kitaip susijusios su gen veikla
ir jos pokyiais. Todl ios srities specialist pagrindinis udavinys - nustatyti
gen (genotip) jtak vienos ar kitos ligos atsiradimui. Akivaizdu, kad yra lig,
kuri atsiradimui genetini veiksni jtaka beveik lygi nuliui. Taiau, antra vertus,
yra lig, kurioms atsirasti asmens genotipas turi lemiamos reikms, t. y. gene
tini veiksni taka yra absoliuti. Kasdieniniame gyvenime daniausiai susiduria
me su paplitusiomis ligomis (pvz., ateroskleroze, padidjusiu kraujospdiu, bron
chine astma ir kt.), kai paveldimas tik polinkis sirgti jomis. Antra vertus, tikrai
paveldimos (t. y. paveldimosios pagal Mendelio dsnius) ligos daniausiai yra
labai retos. Todl visuomenei beveik neinomos.
Kiekvienos paveldimos ligos prieastis genetine prasme yra mutacija. Taigi
mutacinis kintamumas, aptartas II dalies 1-ajame skyriuje, yra bdingas ir m o
gui, kuris iuo poiriu nra jokia iimtis. mogui yra bdingos chromosom
skaiiaus bei chrom osom struktros mutacijos, ir vairios gen mutacijos. U
kiekvienos j slypi konkreti liga. ios ligos, kartu su visomis kitomis ligomis,
klasifikuojamos pagal ta rp ta utin lig klasifikacij. Be to, yra atskiras pavel
dim j lig katalogas (j sudar V. A. Makjuzikas (V. A. McKusick)) mogaus
paveldjimas pagal M endelio dsnius"1. katalog galite rasti ir internete2.
2000-aisiais jam e buvo pateiktas apraas daugiau nei 5 000 ret lig, pavel
dim pagal Mendelio dsnius.
Pagal paveldjimo ypatum us skiriamos penkios pagrindins paveldimj lig
grups:
1) chromosomins ligos;
2) m onogenins ligos (t. y. ligos, kuri prieastis yra vieno geno pokyiai):
autosomins dominantikai paveldimos;
- autosomins recesyviai paveldimos;
su X chromosoma susijusios recesyviai paveldimos;
su X chromosoma susijusios dominantikai paveldimos;
susijusios su Y chromosoma;
3) mitochondrins ligos (t. y. ligos, kuri prieastis yra mtDNR mutacijos);
4) genetins somatini lsteli ligos (vys);
5) daugiaveiksns ligos (paplitusios ligos, kai yra paveldima ne pati liga, bet
polinkis ja sirgti).

r Pt Klausimai
1. Kaip m oni ligos susijusios su paveldjimu?
2. Kokios pagrindins paveldimj lig grups? Kokius inote i grupi lig
pavyzdius?

4.1.
Chromosomins
ligos

4 .1 p a v .

mogaus genetikos centre

atliekam a chrom osom
analiz:
A - lstels auginam os
m gintuvlyje specialioje
m itybinje terpje;
B - chemikai apdorotos
lstels ir chrom osom os
analizuojam os stebint pro
o p tin mikroskop

Pagrindinis i lig diagnozavimo bdas - tai kariotipo tyrimas. Chromosom

analizei taikant j ruouotum o tyrim bei iuolaikinius citogenetikos metodus
(FISH, chromosom tapym ar genom o lyginamj hibridizacij), galima nusta
tyti ne tik vairius chromosom skaiiaus pokyius (poliploidij, aneuploidij),
bet ir vairius j struktros persitvarkymus, tarp j ir mikroikritas. iuos chromo
som persitvarkymus galima identifikuoti ne tik metafazinse chromosomose,
bet ir interfaziniame branduolyje beveik visais lstels (lytins, somatins) arba
bet kuriuo individo raidos periodu: iki zigotos implantacijos gimdos sienel
(preimplantacin diagnostika), per bet kur embriono ar vaisiaus raidos etap
(prenatalin diagnostika), kdikiui k tik gimus arba bet kuriuo vlesniu gyveni
mo tarpsniu. Daniausiai analizuojamos kraujo lsteli chromosomos. Prie tai
lstels auginam os specialiomis
slygomis, o po specialaus apdo
rojim o analizuojamos pro optin
mikroskop (4.1 pav.). Patyrs gy
dytojas gali diagnozuoti pagrin
dines ios grups ligas ir pagal
klinikinius simptomus, t. y. i fenotipinio chrom osom mutacijos
pasireikimo.
vairs chromosom pokyiai nu
statomi 7,5 % vis pradt ntu
m (t. y. embriono stadijoje). Jei
chromosom mutacijos nesuderi
namos su gyvybe, ntumas nu
trksta savaime. Taigi vlesniuose
embriogenezs etapuose chromo
som mutacij danumas maja, ir jos nustatomos jau
tik 0,75 % naujagimi, t. y. vienas naujagimis i 150-ies
turi kok nors chromosom struktros ar skaiiaus pokyt.
Jei toki m utacij danum stebtume toliau, tai sitikin
tum e, kad vieneri m et vaikams j nustatoma kur kas
maiau, nes naujagimiai, turintys kai kuriuos chromosom
persitvarkymus, mirta dar pirmaisiais gyvenim o metais.
Lytini chrom osom aneuploidijos bna daniausios ir
sudaro apie 33 % vis galim chrom osom struktros
ir skaiiaus persitvarkym , auto som aneuploidijos 25 %, nesubalansuoti chrom osom struktros persitvar
kymai - 8 %. Aneuploidijos yra daugiau nei 50 % savai
mini persileidim prieastis.

4.1.1.
Chrom osom
skaiiaus
pokyiai

{vairs poliploidijos atvejai - triploid ijo s (3 n) 69, XXX; 69, XXY arba tetraploidija (4n) 92, XXXX - m ogui baigiasi savaiminiu vaisiaus praradim u (per
sileidimu). Ji yra didels dalies m ogaus e m b rio n uvim o prieastis. Dl
triploid ijo s (3 n) sta apie 20 % em brion ir vaisi. Tik iimties atvejais gali
g im ti naujagimis, tu rin tis trig u b j chrom osom rinkin (3n). Taiau jis mirta
vos tik gims. Dl tetrap lo idijos (4n) apie 6 % m ogaus em b rio n sta jau
trim is pirmaisiais ntum o mnesiais. Vis to ki em brion, vaisi ir naujagi
mi uvim gali n ulem ti vairios raidos anomalijos, atsiradusios dl ch ro m o
som rinkini skaiiaus padidjim o.
Aneuploidijos kur kas danesns. Naujagimiams daniausiai nustatomos trisomijos: 21-osios chromosom os (Dauno sindromas), 13-osios chromosomos
(Patau sindromas), 18-osios chromosomos (Edvardso sindromas). 21-osios chro
mosomos trisomija arba Dauno sindromas buvo pirmoji mogaus liga, kurios
atveju 1959-aisiais J. Leenas (J. Lejeune) su bendradarbiais nustat chrom o
som skaiiaus pokyt.

I chrom osom m onosom ij m onm s nustatoma tik X chromosom os mo

nosomija (r. II dalies 4.1.3 skyri), taiau autosom m onosomijos labai retos.
Iimtis yra 21-osios chromosom os m onosomija, kai vaisius igyvena iki gim i
mo, taiau toks naujagimis negyvybingas. Tai liudija, kad autosom m onoso
mija nesuderinama su gyvybe. Bene svarbiausia prieastis - tai, kad praradus
vien hom ologin autosom kartu prarandami ir genai, kuri raika dl geno
mo jspaudo (im printingo) (r. I dalies 3.4.2 ir II dalies 4.3.2 skyrius) yra monoalelin. Autosom monosomijos m ogui ypa pavojingos, nes neigyvena ne
tik visas organizmas, bet daniausiai net ir atskiros monosomins lstels.
Chrom osom skaiiaus m utacij prieastis yra chrom osom neatsiskyrimas
per mejoz (aneuploidijos) arba vienos kiauialsts apvaisinimas dviem ar
daugiau sperm atozoid (poliploidijos). Kai chromosom os neatsiskiria vykstant
mitozei, organizmas tam pa mozaikiku, t. y. jam e susidaro vienas lsteli klonas, kuriame chrom osom skaiius normalus, o kituose klonuose chrom o
som skaiius yra aneuploidinis.
Gyvybingas vaisius susiformuoja ir tais retais atvejais, kai vienos hom olo
gins poros chrom osom os zigotoje yra gautos tik i vieno kurio nors tv, o
antrasis i tv tos poros chromosomos zigotai i viso neperduoda. Tai v ien tv
d is o m ija 1. sidmtina, kad gali susiformuoti zigota, kurioje dvigubasis (2n)
chrom osom rinkinys gautas tik i tvo, nes m otinos viengubasis chrom o
som rinkinys (pronukleusas2) buvo prarastas. Tai v ie n t v d ip loidija. Tokie
vaisiai negyvybingi ir sta dar iki gim im o.

1 34

'vientv disomija yra viena i

poymi paveldjimo ne pagal
Mendelio dsnius prieasi.
Pronukleusai (ang. p ro n u cleus < lot. pro... iki, prie, pirma
(ko nors); ang. nucleus - bran
duolys) - pirminiai zigotos bran
d u o lio d a rin ia i, dviej lytin i
lsteli (gamet) branduoliai, dar
nevisikai susiliej prie susidarant
naujos lstels branduoliui.
Sindromas (gr. syndrom sankaupa) - pastovus pirmini
vystymosi yd derinys, atsirads
dl vieno bendro etiologinio veiks
nio poveikio; ligos simptom kom
pleksas.

4 .2 pav.

Dauno sindromas. Kairje Dauno sindromu sergantis

berniukas (bdingi ioriniai
poymiai: plokias veidas,
mongolidams bdinga odos
klost, pridengianti vidin
vok plyio kamp (epikantas), didelis lieuvis, strias
aki plyys). Deinje moters kariotipas, kuriame
nustatyta 21-osios chromoso
mos trisomija

21-osios chrom osom os trisom ija, D au n o sindrom as3 (4.2 pav.) - tai
daniausia chrom osom aneuploidija, nustatoma naujagimiams. Turintys Dau
no sindrom yra protikai atsilik, emo gio, sutriks j imunitetas (todl
danai serga infekcinmis ligomis), sutrikusi klausa, neretai nustatoma ir gim toji
irdies yda. Toki vaik labai savita veido iraika. Vidutinikai 85 % naujagi
mi, kuriem s nustatytas ios ligos kompleksas, mirta pirmaisiais savo gyve
nim o metais dl gim tosios irdies ydos. Kiti gyvena daug ilgiau: kartais iki
50-ties ir net daugiau m et.
91 % Dauno sindrom o atvej prieastis yra 21-osios poros chromosom
neatsiskyrimas per mejoz form uojantis m otinos lytinms lstelms, o 5 % form uojantis tvo lytinms lstelms. Apie 4 % atvej nustatomos Robertso
no translokacijos, kai papildom os 21-osios chromosom os ilgieji peiai per cen
trom er susijungia su kita akrocentrine chromosoma (r. 1.1 skyri).
Dauno sindromas nustatomas vienam naujagimiui i 7 0 0 -8 0 0 gimusi. Jei
Lietuvoje iuo metu per metus gimsta apie 40 000 naujagimi, tai, tarus, kad
ios ligos danumas Lietuvoje yra 1 : 700, per metus tu r t gim ti 57 sergan
tys vaikai (40 000 : 7 000 = 57).

4.3 pa v.
: - : : : ~ _ aneup oidijos
;
,
be nuo
m otinos amiaus

4 .4 p a v .
r '. a r d s o sindromas.
C M y e - naujagimis, kuriam
- i- r a - . - a s is sindromas
r e oriniai poymiai:
-aas = :a : nis andikaulis,
-a . .5 os ausys,
_ kaueliai,
: e:=s dl odos
pertekliaus).
Z< - i r - vyro kariotipas,

j - a r e - js ta ty ta 18-osios
r : - : s : ~ o s : risomija

Dauno sindromu serganio vaiko gimimas tiesiogiai priklauso nuo motinos

amiaus. Kuo motina vyresn, tuo didesn tikimyb pagimdyti iuo sindromu
sergant vaik. Panai, nors maiau ireikta, priklausomyb nustatyta ir kit
trisomij (13-osios ir 18-osios chromosomos) atveju (4.3 pav.). Kritiniu gimdyvs
amiumi laikomi 35-eri metai. Nuo 35-eri visos niosios turt pasitikrinti, ar
j neiojamo vaisiaus nepaeid kokia nors chromosom anomalija. Taigi joms
reikt atlikti prenatalins diagnostikos tyrimus.
Pastebtina, kad rizika trisomijai pasikartoti eimoje, kai moteris jaunesn nei
30-ties, o pirmajam vaikui nustatyta trisomija, yra apie 1 -2 %. Taigi labai maai
tiktina, kad ir antrasis vaikas turs trisomij. Taiau btina sitikinti, ar bent
vienas i tv nra subalansuotos translokacijos neiotojas. Tam reikia itirti j
chromosomas ir nustatyti kariotip. Jei vienas i tv yra subalansuotos translo
kacijos neiotojas, rizika susilaukti vaik, turini chromosom anomalij, labai
padidja.
U Dauno sindrom kiek retesns 18-osios ir 13-osios chromosom trisomijos Edvardso ir Patau sindromai. Palyginti dar danesnis yra Edvardso sindromas.
18-osios chromosomos trisomija, Edvardso sindromas (4.4 pav ). Turini
sindrom kariotipe aptinkama papildoma 18-oji chromosoma. is sindromas taip
pavadintas pirmojo j apraiusio D. Edvardso (J. Edvvards) garbei. Toks sindromas
nustatomas vienam i 3 500 naujagimi. Taiau ityrus embrionus po savaimini
persileidim paaikjo, kad mintoji trisomija pasitaiko vienam i 500 embrion.

135

K in ta m u m a s

r:-

Taigi didioji vaisi, turini chromosom skaiiaus pokyt, sta dar iki gimi
mo.
Naujagimiams, sergantiems Edvardso sindromu, bdingas ypa sunkus proti
nis atsilikimas ir daugins fizins raidos anomalijos. Dl gim tj irdies yd j
m irtingumas ypa didelis. Tik kai kurie sergantieji ia liga igyvena ligi 20-ties.
Daniausiai papildoma 18-oji chromosoma gaunama i motinos, kai per gametogenez vykstant antrajam mejoziniam dalijimuisi chromosomos neatsiskiria (r. II dalies 1.2 pav.).
13-osios chrom osom os trisom ija, Patau sindrom as (4.5 pav ). Sergan
ij kariotipe aptinkam a papildom a 13-oji chromosom a. is sindromas pava
dintas j apraiusio 1960-aisiais K. Patau (K. Patau) garbei. Toks sindromas nu
statomas apytikriai vienam i 5 000 naujagimi. Sergantiesiems Patau sindromu
bdinga daugyb dideli raidos anomalij, paeidiani iorinius ir vidaus
organus. Tik 1 5 -2 0 % toki naujagim i igyvena iki vieneri met; 44 % i j
mirta per pirmj gyvenimo mnes; 70 % - per pirmuosius eis mnesius.
Daniausia mirties prieastis yra irdies yda. Igyven ligi pilnametysts (tai bna
labai retai) bna protikai atsilik, turi daugyb raidos anomalij, danai yra
kurti ir akli.
136

4 .5 p a v .

Patau sindromas.
Kairje - naujagimis, kuriam
nustatytas is sindromas
(bdingi ioriniai poymiai:
dub smilkiniai, siauras
tarpuakis, plokia nosis
buku galu, nesuaugusi lpa).
Deinje - m oters kariotipas,
kuriam e nustatyta 13-osios
chrom osom os trisom ija

1. Kokios yra mogaus chrom osom skaiiaus pokyi prieastys?

2. Kaip mogaus chrom osom skaiiaus pokyiai susij su m otinos amiumi?
3. Koki autosom skaiiaus pokyiai nustatom i naujagimiams? Kokias ligas
jie lemia?

4.1.2.
Struktriniai
mogaus
chrom osom
persitvarkymai

Pagrindiniai chrom osom struktros pokyi tipai aptarti II dalies 1.1.2 sky
riuje. moni populiacijose jie pasitaiko palyginti danai: 1 i 500 naujagimi
turi koki nors chrom osom struktros anomalij. Visi chromosom struktros
persitvarkymai susidaro vykus chromosom trkiams.
Beveik visos galimos chrom osom struktrins mutacijos - translokacijos,
ikritos, apgros ir kt. - nustatytos ir mogui.
inomi keli sindromai, kuriuos lemia mogaus chrom osom struktros po
kyiai: kats kniaukim o" sindromas, Volfo ir Hirhorno sindromas ir kt.
5 p- (kats k n iau k im o ") sindromas. Tai pirmasis autosom sindromas,
kurio atveju buvo nustatyta ikrita. Kartu tai pirmasis sindromas, susijs su
chrom osom struktros pokyiais, diagnozuotas Lietuvoje (1974-aisiais). Ser
gantiems iuo sindromu vaikams (4.6 pav.) bdingas apskritas (mnulikas")
veidas, gimtosios irdies anomalijos, j verksmas panaus kats kniaukim
(toks ir sindrom o pavadinimas). J turintys vaikai stipriai protikai atsilik. Dau
geliu atvej nustatoma nauja ikrita 5-sios chromosom os trum pajam e petyje.

M ikroik rit sindrom ai. Taikant molekulins citogenetikos metodus buvo

nustatyta, kad kai kurie sindromai yra susij su labai nedidelmis chromosom
ikritomis. Jie buvo pavadinti mikroikrit sindromais. M anom a, kad ios mikroikritos, nors yra maesns u 4 milijonus nukleotid por, vidutinikai ap
ima kelis genus. Todl negali bti priskiriamos gen mutacijoms. Mikroikritos
sujungia genotip keiianias vairi tip mutacijas vien eil pagal dyd, upil
dydamos tarp ta rp optiniu mikroskopu m atom chrom osom struktros po
kyi ir gen mutacij. 2000-aisiais buvo inomi jau penkiolika ios grups
sindrom . Juos tiksliai d ia g n o zu o ti galima tik ta ik a n t genetinius zondus,
yminius tam tikr nukleotid sek chromosomoje.
Daugeliui mikroikrit sindrom bdingas serganiojo protinis atsilikimas ir
didesns ar maesns gimtosios raidos anomalijos. Tai priklauso nuo ikritos
dydio.

4.6 pav.
M ergait, tu rin ti kats
kniaukim o" sindrom.
Bdingi ioriniai sindrom o
poymiai: plokias veidas,
migdolinis aki plyys,
plokia nosies nugarl,
epikantas, maas apatinis
andikaulis

Kaip ios lig grups pavyzdiai daniausiai pateikiami Praderio ir Vilio ir

Angelm ano sindromai. DNR analizs metodais rodyta, kad apie 70 % pacient,
kuriems nustatyti ie sindromai, bdinga nedidel ikrita 15-osios chromoso
mos ilgojo peties q 11 q 13 srityje. Molekuliniai genetiniai tyrimai paliudijo,
kad Praderio ir Vilio sindrom o atveju liga susijusi su SNRPN geno, koduojanio
smegenyse funkcionuojant baltym, aktyvum o praradimu. Antra vertus, A n
gelm ano sindrom o atveju, nors prarandama ta pati 15-osios chromosomos
dalis, ligos fenotip lemia UBE3A geno, koduojanio tam tikr ferm ent, pra
radimas. Ta pati mikroikrita slygoja du skirtingus sindromus dl genom o
spaudo (im printingo) (r. I dalies 3.4.2 ir II dalies 4.3.2 skyri).
Praderio ir Vilio sindromas nustatomas vienam i 15 000 naujagimi. I pra
di vaikas atrodo ir elgiasi normaliai. Nuo dvej m et amiaus atsiranda elgse
nos sutrikim ir isivysto didiulis niekaip nepatenkinamas apetitas. Todl vaikas
labai nutunka. Jis ima vogti maist, valgo nemaistinius produktus, inaro imes
tas konserv ir grim skardines. Tvams tenka urakinti aldytuv, indaujas,
kur laikomi maisto produktai. Yra ir kit nekontroliuojam elgsenos problem:
iaurumo protrkiai, staigus niris (inomi atvejai, kai ligoniai net padega savo
namus). Todl sergantieji Praderio ir Vilio sindromu turi bti nuolat priirimi.
Angelmano sindromas pasitaiko reiau - serga vienas i 25 000 gimusij. Li
gos simptomai pradeda reiktis sulaukus vieneri met (prasideda traukuliai). Ser
gantiems vaikams bdingas protinis atsilikimas, jie danai be prieasties juokiasi.
Todl is sindromas kartais dar vadinamas laimingos lls" sindromu.
inomi ir kiti su chrom osom m ikroikritomis susij sindromai. Tikimasi, kad
netolim oje ateityje bus nustatytos j prieastys, dalis j tikriausiai bus vieno ar
keli gen ikritos.

1. Koki tip chrom osom struktros pokyiai nustatom i m ogui? A r yra tik
m ogui bding pokyi?
2. Kokius inote mogaus chrom osom struktros pokyi pavyzdius? Ko
kias ligas jie lemia?

4.1.3.
Lytini
chrom osom
skaiiaus
ir struktros
pokyiai

Didiul X chromosoma sudaro apie 10 % viso mogaus genom o, o Y chro

mosoma yra viena maiausi mogaus kariotipe. Jai bdingas didelis vairavimas,
kur lemia ios chromosom os heterochromatinas. Y chrom osom oje nustatyta
tik apie 30 m o g au s gen.
M oter somatini lsteli interfaziniame branduolyje aptinkamas vadinama
sis Baro knelis (4.8 pav., B), kurio nebna normalaus vyro lstelse. Tai inaktyvinta viena i dviej X chromosom (r. I dalies 3.4.2 skyri). Baro kneli
skaiius mogaus dvigubajame chromosom rinkinyje rodo X chromosom skai
i: jei X chromosom dvigubajame rinkinyje yra n, tai Baro kneli visada yra
(n - 1). Todl X chromosomos aneuploidijos (ir trisomijos (ar net daugiau X), ir
monosomijos) bei struktros pokyiai kur kas maiau pavojingi individo gyvybin
gum ui nei autosom aneuploidijos.

4.7 pav.
Klainfelterio
sindromas.
Kairje sergantis vyrikis
(bdingi ioriniai
poymiai:
padidj krtys,
apknum as);
deinje kariotipas 49,
XXXXY

4 .8 p a v .

Triplo X sindromas
A - serganti mergait;
B - toki pacieni lsteli
interfazinis branduolys,
kuriam e m atyti du baro
kneliai - neveiklios X
chrom osom os (paymtos
rodyklmis); kai yra dvi X
chrom osom os, branduolyje
bna tik vienas Baro knelis

Lytini chromosom skaiiaus padidjimas bdingesnis vyrikosios lyties asme

nims. Kariotipas 47, XXY, kuriame yra viena X chromosoma per daug, nustato
mas sergant K lain felterio sindrom u. Jo danis - vienas atvejis 800 gimusi
berniuk. iuo sindrom u sergantys vyrai nevaisingi ir turi lytins raidos sutri
kim, jiems kyla m okym osi ir elgsenos visuomenje problem . Galimas ir
kitas vyrikojo ka riotipo variantas, kai nustatom a daugiau Y chrom osom
arba daugiau ir X, ir Y chrom osom . Pavyzdiui, trys papildom os X ch ro m o
somos, t. y. 49, XXXXY (4.7 pav.).
Pasitaiko atvej, kai ne tik vyras, bet ir moteris turi per daug X chromosom .
Tai trip lo X sindrom as (4.8 pav., A). iuo atveju kariotipas yra 47, XXX.
Toki m oter lsteli interfaziniam e branduolyje nustatom i du Baro kneliai
(4.8 pav., B). Triplo X sindrom o danis yra 1 : 1 500 gim usi mergaii.
Toki m ergaii ir m ote r fizin raida daniausiai norm ali, o intelekto sultjusi. Taigi sunkiau sekasi mokytis.
Tiriant gyvus asmenis nepasitaik atvej, kad kariotipe tr k t kurios nors
autosomos, o analizuojant X chromosomas toks reikinys - kariotipas 45, X0
nustatomas palyginti danai. Tai T ern e rio sindrom as (4.9 pav.). Jis nustato
mas vienai mergaitei i 2 500 gyv gimusi. Dauguma toki mergaii esti
emo gio, kartais bna nevaisingos ir turi lytins raidos sutrikim. Joms da
nai nustatomas kaul iretjimas ir irdies bei kraujagysli ligos.
Autosom ir lytini chrom osom skaii interfaziniame branduolyje galima
nustatyti molekulins citogenetikos metodais (4.10 pav.). Tai padaryti galima
iki ir po gim imo.
Taigi dvi mogaus genetikos akos - m olekulin genetika ir citogenetika
kelet deimtmei vystsi lyg ir atskiromis kryptimis, o XX amiaus pabaigoje
jos susijung j m olekulin citogenetik.

4 .9 p a v .

Ternerio sindromas.
Kairje - moteris, kuriai
nustatytas is sindromas
(bdingi ioriniai poymiai:
neisivyst antriniai
lyties poymiai);
deinje - kariotipas 45, X0

45,X0

Naudoti genetiniai zondai

13-oji chromosoma
21-oji chromosoma

18-oji chromosoma
X chromosoma
Y chromosoma

4 .1 0 pav.
Interfazinio lstels
brandu olio autosom ir
i t n j chrom osom skaiiaus

-------13

Pirmasis
asmuo

21

nustatym as molekulins
ato gen etikos (FISH) bdu.

Kariotipas
46, XY

Tirtos dviej asmen

chromosomos.

Tyrimo ivados:
'

p-"^asis tiriam asis asmuo

yra norm alus vyrikosios
lyties individas;
2 a-trasis tiriamasis asmuo
yra moterikosios lyties

.A ,

Antrasis
asm uo

le-j
4}

' 3 . nas, sergantis Dauno

sindromu

Kariotipas
47,X X ,+21

4.2.
M onogenins
ligos

M onogeninm is vadinamos ligos, kurias lemia vairios v ien o g en o mutaci

jos. M u tu o ti gali genai, esantys ir autosomose, ir lytinse chromosomose. J
paveldjim kart sekoje pagrindia chromosom , kuriose jie isidst, pasi
skirstymas dukterinse lstelse. Btent m onogenini lig atveju akivaizdiau
siai pasireikia M endelio dsniai. Tai poymi ir atitinkam juos lemiani
alelini gen dominavimas ir recesyvumas bei j skilimo dsni raika.
Dominavimas arba recesyvumas pasireikia nepriklausomai nuo to, ar po
ym lemiantis alelinis genas yra a u to so m o je, ar ly tin je chrom osom oje
Todl m onogenins ligos pagal paveldjimo tipus taip pat skirstomos dom i
nantikai paveldimas ir recesyviai paveldimas. Kadangi vyr kariotipe yra tik
viena X chromosoma, tai joje esani gen lemiami poymiai pasireik visada
(hem izigotin padtis). Moters kariotipe yra dvi X chromosomos, todl tursi
me t pai dom inavim o ir recesyvumo sveik kaip ir autosom atveju. Su
prantama, kad genai, esantys Y chrom osom oje (taigi ir su j m utacijomis
susijusios fe no tipo padtys), visada bus paveldimi tik vyrikja linija, nes juos
tvas perduoda tik snums.

l_2i K la u s im a i
1. Kokios ligos vadinamos monogeninmis?
2. Kokios yra pagrindins m onogenini lig grups?

4.2.1.
Autosom ins
dominantikai
oaveldimos ligos

Daugiau nei pus jau aprayt paveldim j lig yra a uto so m in io d o m i

n a n tin io tip o . 4.11 paveiksle pateiktas tipikas a uto so m in io d o m in a n tin io
paveldjim o genealoginis medis (r. p. 140).
paveldjim o tip galima sivaizduoti ta ip. Tarkime, kad A yra dom in an tin poym lem iantis alelinis genas, o a - alterna tyv recesyvin poym
lem iantis alelinis genas. Kadangi A genas d o m in u o ja a geno a tvilgiu, tai
A gen tu rin tys individai (ir h o m o z ig o tin ia i A A , ir hete ro zigo tinia i Aa) turs
d o m in a n tin j poym . Daniausios m on i santuokos yra Aa x aa. Tokiu
atveju p irm o jo s u tu o k tin io lytins lstels bus dviej tip , t. y. turs arba
A, arba a alel, o a n tro jo s u tu o k tin io visos lytins lstels turs tik a alel.

I: 1

O
II: 1

O
II: 4

II: 3

(C n o 5 ] M
III: 1

II: 2 III: 3

II: 4

IV: 1

II: 5

II: 6

II: 7

II: 8

O r i O -r i i O r i
III: 6 III: 7

III: 5

II: 8 III: 9

II: 10 III: 11 III: 12

: 10

II: 9

: 13 III: 14

r i

11:11

O ri

11:12

11:13

-d
II: 14

-r O O r i

c > T
i
: 15 III: 16 111:17 III: 18 III: 19 III: 20

111:21 III: 22

IV: 2

IV:
y/: 3

Z IV: 4

4 .1 1 p a v .

Probando, serganio
autosom ine dom inantikai
paveldima liga, eimos
genealoginis medis

IV: 5

IV: 6

IV: 7

IV: 8 IV: 9

IV: 10

IV: 11 IV: 12

IV: 13 IV: 14

( !) 5

II: 2 3 III: 2 4 III: 25 III: 26III: 27

d) i ! i i o i i JP~Ano

IV

I: 2

IV: 1 5 IV: 16 IV: 17

O
IV: 18

Galimi keturi lytini lsteli deriniai. Taiau ioje santuokoje gimusi vaik ge
notipai bus tik dvejopi (4.12 pav.): 1/2 (50 %) Aa (dom inantin poym tu rin
tys vaikai) ir 1/2 (50 %) aa (recesyvin poym turintys vaikai).
Jei eimoje gim ini santuok nebuvo, o kiekvienoje genealogijos kartoje
pasitaiko t pat poym turini vyr ir moter, labai tiktina, kad is poymis
paveldimas autosom iniu dom inantiniu bdu. Konkretus pavyzdys galt bti
genealogija, pateikta 4.11 paveiksle. ioje genealogijoje probandas-yra IV kar
tos ketvirtasis asmuo (IV: 4). Pervelgus genealogij matyti, kad tiriamasis
poymis bdingas ir vyrams, ir moterims. Taigi jis neturt bti susijs su lytimi
(t. y. su X arba Y chromosoma). Probandas savo poym paveldjo i m otinos
III: 5, ji - i savo tvo II: 4, o is - i savo m otinos I: 1. Analogikai galima
nustatyti poymio paveldjim i ankstesni kart ir kitose genealogijos ako

TVAI

X
GAMETOS

(A) ( a )

a a
V ^ K .,
50%

50%

( ^ ) - poym is pasireikia
-

poym is nepasireikia

4 .1 2 p a v .

Paveldjimas eimoje:
a utosom inio dom inan tinio
paveldjim o schema

se (pvz., asmenys IV: 8 ir IV: 9, IV: 14 ir IV: 15). Visi ie asmenys tiriamj
poym paveldjo i savo prosenels I: 1. Koks paveldjimo bdas ia galt
bti? Pirmiausia, kaip jau buvo m inta, poym lemiantis genas yra autosomoje, nes j tu ri ir vyrai, ir moterys. Antra, poymis tu ri bti dom inantinis, nes jis
pasireikia kiekvienoje kartoje. Be to, ioje genealogijoje nra n vieno as
mens, turinio analizuojamj poym, kurio n vienas i tv tokio poymio
neturt. Ikeliame hipotez, kad tiriamasis poymis yra autosominis dom i
nantinis. Taigi vis j turini asmen (uspalvinti genealoginio medio simbo
liai) genotipas yra arba heterozigotinis (Aa), arba dom inantinis hom ozigotinis
(AA), o vis jo neturini asmen (neuspalvinti genealoginio medio simbo
liai) genotipas yra recesyvinis hom ozigotinis (aa). Dabar turim e patikrinti, ar i
hipotez tinka kiekvienam konkreiam genealogijos nariui. Visas aikinimas
turi atitikti m onohibridinio krym inim o rezultatus, kai tiriam e dom inantinio
alelinio geno ir jo lem iam o fe n o tip o paveldjim.
Kaip rodo patirtis, daniausiai dom inantin poym turintys asmenys bna
heterozigotiniai. Ms nagrinjamoje genealogijoje probando IV: 4 genotipas
tu r t bti Aa. Jo sesers IV: 3 genotipas tu r t bti aa (ji neturi tiriam ojo
poymio, taigi turi bti hom ozigotin pagal recesyvin alelin gen). J motina
III: 5, tu rin ti poym, tu r t bti heterozigotin (Aa), o poymio neturintis
tvas III: 6 - hom ozigotinis pagal recesyvin alelin gen (aa). Taigi akivaizdu,
kad vyko analizuojantysis m onohibridinis kryminimas. Todl tv III: 5 ir III: 6
vaikai pagal fenotip tu r t pasiskirstyti santykiu 1 : 1 . Taip ir yra: snus IV: 4
turi dom inantin poym, o dukt IV: 3 - recesyvin poym. i konkreti eima
atitinka 4.12 paveikslo schem.
Analizuodami kitus asmenis, galime vienareikmikai pasakyti, kad visi neu
spalvinti simboliai ymi asmenis, homozigotinius pagal recesyvin gen (aa), o visi
uspalvinti - heterozigotinius asmenis (Aa). Kadangi tiriamj poym lemia domi
nantinis A genas, tai poymis pasireikia heterozigotinio genotipo atveju. Galima
abejoti tik dl I: 1 moters, nes neinome, kokie buvo jos tvai. Taiau jos genotip
galima nuspti i vaik genotip. Jei i moteris bt homozigotin pagal domi
nantin tiriamj poym (AA), tai visos jos lytins lstels turt dominantin A
alel. Taigi ir visi jos vaikai turt tok alel gauti. Taiau, kaip matyti i genealogijos,
kai kurie 1:1 moters vaikai (II: 2, II: 5, II: 14) tokio poymio neturi - negavo A alelio.

Tai patvirtina, kad i moteris tikrai yra heterozigotin (Aa) tiriamj poym le
mianio geno atvilgiu. ioje genealogijoje beveik visos santuokos tarp asmen,
turini tiriamj poym, ir tokio poymio neturini asmen (pvz., 1:1 x I: 2 ir kt.)

Kaul tra p u m o liga (osteogenesis im perfecta) sergantis

berniukas. Dl kaul li jo
kojos stipriai deform uotos

4.1 le n tel. A u to so m in s d o m in a n ti k a i pa veld im os ligos

Liga

Dl geno mutacijos

Hantingtono liga
Miotonin distrofija
Kaul trapumo liga (osteogenesis imperfecta)
(4.13 pav.)
eimin hipercholesterolemija
Retinoblastoma
Anksti prasidedantis krt ir kiauidi vys
eiminis storosios arnos vys
Neurofibromatoz

pakits baltymas

Ligos
danis

Hantingtinas
Proteinkinaz

1:10 000
1:10 000

Kolagenas
Mao tankio lipoproteinas
pRb
BRCA1
APC
Neurofibrominas

1:10 000
1:500
1:15 000
1:200
1:7 000
1:4 000

4.2.2.
Autom osins
recesyviai
paveldimos
ligos

(a )

TVAI

GAMETOS

(a )

,
1 4 (25%)

1/2 (50%)

M adaug tredalis vis lig, paveldim pagal M endelio dsnius, yra autoso
mins recesyviai paveldimos. Taigi jas lemiantis alelinis genas, susidars m uta
vus normaliam genui, yra recesyvinis ir lokalizuotas autosom oje (4.2 lentel).

4.2 le n tel. D an iausiai p a te ik ia m i au to s o m in iu recesyviai p a veld im lig p a v yzd iai

Ligos

D l

1. Pjautuvin anemija
2. Cistin fibroz
(mukoviscidoz)
3. Tjaus ir Sakso liga
4. Goe liga
5. Fenilketonurija

pakits baltymas
(3 globinas
Transmembraninj pralaidu
m reguliuojantis baltymas
Heksoaminidaz A
P gliukozidaz
Fenilalaninhidroksilaz

6. Sunkaus kombinuo
to imunodeficito liga

geno mutacijos

Adenozindeaminaz

Ligos danis
1:650 (JAV juodaodiai)
1:2 500 (europieiai)
1:3 000 (ydai akenaziai)
1:600 (ydai akenaziai)
1:10 000 (Centrin ir Ryt
Europa)
Ypa reta

1/4(25%)

- poymis pasireikia

- poymis nepasireikia

4 .1 4 pav.
Paveldjimas eimoje.
A utoso m inio recesyvinio
caveldiim o schema

Tarkime, kad A yra dom inantinis alelinis genas, lemiantis dom inantinj po
ym, o a - recesyvin poym lemiantis recesyvinis alelinis genas. Recesyvin
poym turs tik hom ozigotiniai pagal recesyvin gen individai (aa) ir tokie
asmenys sirgs. Tokie individai daniausiai gimsta tvams, kuri genotipas io
geno atvilgiu yra heterozigotinis (Aa). Toki sutuoktini lytins lstels bna
dviej tip - A ir a. Todl galimi keturi j deriniai. 0 i tokios santuokos
gimusi vaik genotipai bus trys: 1 /4 (25 %) AA , 1/2 (50 %) Aa ir 1 /4 (25 %)
aa (4.14 pav.). Recesyvinis poym is pasireik tik aa g enotipo atveju. A u to
sominio recesyvinio paveldjimo pavyzdys pateikiamas 4.15 pav. (r. p. 142).

141
K in ta m u m a s

4.13 pav.

yra analizuojaniojo monohibridinio kryminimo pavyzdiai. Dominantinio po

ymio, kur lemia autosominiu dom inantini bdu paveldimas genas, atveju to
kios santuokos bna daniausios.
Konkreioje eimoje nerealu tiktis gauti tikslius palikuoni isiskyrimo pa
gal poymius santykius, kokius nustat G. Mendelis, nes vaik skaiius papras
tai yra ribotas: Lietuvoje - daniausiai vienas ar du vaikai. Kai vaikas tik vienas,
nemanoma nustatyti koks yra poymio pasiskirstymo dsningumas toje ei
moje. Taiau Mendelio dsniai leidia vertinti tikim yb, kad gims vaikas, tu rin
tis dom inantinj poym.
Antra vertus, jei mus domina, kaip koks nors poymis paveldimas apskritai, o
ne konkreioje eimoje, galima tirti daugyb eim ir skaiiuoti tiktinas as
men, turini tam tikrus fenotipinius poymius, skilimo proporcijas.
Kelios autosomins dominantikai paveldimos ligos pateiktos 4.1 lentelje.

K galime pasakyti pavelg j genealogin med? Probandas - berniukas

IV: 1 turi mus d om inant poym. Tok poym turi ir jo sesuo IV: 3, taiau nei
tvai (III: 3 ir III: 4), nei kiti gimins jo neturi. Taigi poymis pasireik tik
vienoje kartoje. Kaip iuo atveju pritaikyti M endelio dsnius? Prisiminkime monohibridin kryminim , kai krym inant heterozigotinius (Aa) F, hibridus j
palikuonys (F2) pagal fenotipinius poymius isiskiria santykiu 3 : 1, t. y. trys

4 .1 5 p a v .

Probando, serganio
autosom ine recesyviai
paveldima liga, eimos
genealoginis medis

dalys palikuoni turi dom inantin poym, o viena dalis - recesyvin poym,
kurio neturi n vienas tv (F,). Analizuodam i 4.15 paveiksl, galime tarti
kaip tik to k tiriam ojo poymio paveldjimo bd. Tai, kad ms atveju vaikai
pagal poymius isiskyr santykiu 1 : 1, o ne 3 : 1, yra ne prietaravimas
M endelio dsniui, o nukrypimas dl pernelyg mao vaik skaiiaus eimoje.
Taigi probando IV: 1 genotipas tu r t bti aa, nes tik iuo atveju mus dom i
nantis poymis pasireik. I genealogijos matyti, kad poym turi ir probando
sesuo IV: 3. Jei poym lemiantis genas bt X chromosom oje, j tu rin ti
mergait vien tok gen tu r t gauti su X chromosom a, paveldta i tvo.
Taigi tvui is poymis taip pat tu r t bti bdingas (nes tvas bt hemizigotinis m intojo geno atvilgiu). Kadangi tvas tiriam ojo poym io neturi, galime
galvoti, kad poym lemianio geno nra nei X, nei Y chrom osom oje (t. y.
genas yra autosomoje), o savo prigim tim i jis yra recesyvinis. Todl ir probando
sesers IV: 3 genotipas tu ri bti aa. Tiriamojo poymio neturintys i vaik
tvai III: 3 ir III: 4 turi bti heterozigotiniai (Aa) recesyvin poym lemianio
alelinio geno neiotojai, kaip ir j tvai (II karta) ir bent vienas seneli (I karta).
Kokie yra kit ios genealogijos nari genotipai, vienareikmikai sprsti nega
lima. Pastebtina, kad probando tvai yra gimins (pirmosios eils pusbrolis ir
pusseser). Apie gim ini santuokas dar bus kalbama 6.1 skyriuje.

O D
Pagrindiniai autosom iniu recesyviai p aveld im lig kriterijai

7. Serganiojo tvai daniausiai bna sveiki.

2. Jei abu sutuoktiniai yra sveiki heterozigotiniai lig lemianio mutavusio geno
neiotojai, ligos perdavimo palikuonims tikimyb yra 25 %. Taigi tikimyb, kad vai
kas gims sveikas, yra 75 %.
3. Jei serga abu tvai, turi sirgti ir visi j vaikai.
4. Vyrai ir moterys serga vienodai danai.
Sergant daugeliu paveldim j m ediag apykaitos lig, kuri paveldji
mas yra autosom inis recesyvinis, daniausiai vienas i vyraujani sim ptom
yra protinis atsilikimas (skirtingo lygio, gali bti ir labai sunkus). Panagrinki
me fe n ilk e to n u rij - vien i Europoje ir Lietuvoje palyginti daniausi auto som ini recesyviai paveldim m ediag apykaitos lig, kurios pagrindinis
sim ptom as yra protinis atsilikimas. Jis isivysto tada, kai liga negydom a arba
pradedam a gydyti per vlai (daniausiai dl per vlai nustatytos diagnozs).
i lig diagnozavus ir pradjus gydyti specialia dieta dar iki 3-iojo gyvenim o
mnesio, rezultatai bna geri - auga fenotipikai norm alus asmuo. Tiesa, jo
g e n o tip o (aa) gydymas dieta nepakeiia. Fenilketonurij lemia padtis, kai
ferm entas fenilalaninhidroksilaz (FAH) praranda savo funkcij ir nebegali
katalizuoti aminorgties fenilalanino virtim o am inorgtim i tirozinu (r. 3.20
pav.). Todl organizm e susidaro fenilalanino perteklius ir kaupiasi kiti jo apy
kaitos p roduktai, kurie negydant ligos galiausiai slygoja sunk serganiojo
p ro tin atsilikim.
U FAH sintez atsakingas FAH genas yra 12-osios chro m o som os ilgojo
peties q 2 2 - q 2 4 segm ente. is genas apim a 90 000 n u k le o tid por, o jo
b altym koduojani dal sudaro 13 egzon. Nuo jo nuraom a 2 4 0 0 nu
k le o tid iRNR m o le ku l . Taigi akivaizdu, kad k o d u o ja n io ji FAH g e n o da
lis n e t 27 k a rtu s t r u m p e s n u vis g e n o ilg. FAH gene n u s ta ty ti keli
im tai vairaus tip o m u ta c ij : i krit , n u k le o tid p a ka it , ska itym o rm e
lio p oslinkio, iRNR su kirpim o vietos ir kitos m utacijos. A n a lizu o d a m i atski
ras geno dalis sitikinsim e, kad vienose m uta cij p alygin ti nra daug, kai
tu o ta rp u 6-ajame, 7-ajame ir 11-ajame egzone j n usta tyta ypa daug.

Kadangi fenilketonurija sergantis asmuo yra hom ozigotinis lig lemianio mu

tavusio FAH geno alelio atvilgiu (aa genotipas), tai jis tur t bti homozigotinis
ir pagal pai mutacij. Pavyzdiui, jei tokia mutacija yra nukleotido pakaita
12-ajame egzone, slygojanti polipeptidins grandins 408 aminorgties arginino pakeitim tripto fa nu (tokia mutacija uraoma R408VV - r. vienaraid
aminorgi ymjim I dalies 1.16 pav.), serganiojo genotipas uraomas
taip: R408W /R408W .
Kaip jau minta, R408VV mutacijos atveju aminorgties pakaita FAH polipeptidinje grandinje atsiranda dl nukleotido pakaitos - pirmasis FAH geno
408 kodono nukleotidas C pakeiiamas T. Istudijuokime FAH geno frag m en
t (12-j egzon), koduojant baltym o dal nuo 405 iki 415 aminorgties:
Normali FAH geno 12-ojo egzono nukleotid seka
Polipeptidins
grandins
405
410
415
Thr
lle
Pro Arg Pro Phe Ser Vai Arg Tyr Asp Pro
aminorgtis
Kodonas
ACA ATA CCT CGG CCC TTC TCA GTT CGC TAC (pAC CCA
R408VV mutacija
4'
ACA ATA CCT TGG CCC TTC TCA GTT CGC TAC GAC CCA
Thr
lle
Pro Trp Pro Phe Ser Vai Arg Tyr Asp Pro
405
410
415
>
V

Daniausiai tokia mutacija nustatoma abiejose 12-ose serganiojo fenilketo

nurija chromosomose.
Nustatyta, kad tam tikras fenilketonurij lemiani FAH geno mutacij rinkinys
skirtingose populiacijose gali bti skirtingas. Lietuvos populiacijoje nustato
mos FAH geno mutacijos, bdingos Ryt Europos, taiau neaptinkam os Piet
ir Vakar Europos populiacijose.
Kaip jau buvo minta, kai kurios autosomins recesyviai paveldimos ligos
tam tikrose populiacijose pasitaiko daniau. Taip yra dl to, kad tose populia
cijose ypa iplito kai kurios lig lemianios mutacijos (4.3 lentel). Tai rodo i
populiacij genetins struktros ypatumus.
4.3 le n te l . A u to so m in s recesyviai p a veld im o s ligos, b u d in go s ko nkreiam
g e o g ra fin ia m regio nu i

4.2.3.
Su X chrom osom a
susijusios
dom inantikai ir
recesyviai
paveldimos
ligos

Liga

Geografinis regionas arba populiacija, kur

ia liga sergama daniausiai

a Talasemija
(3 Talasemija
Cistin fibroz
Gliukozo-6-fosfatdehidrogenazs stoka
gimtoji nefroz
Adrenogenitalinis sindromas
Tjaus ir Sakso liga

Pietryi Azija
Viduremio jros alys ir Pietryi Azija
iaurs Europa
Italija, Graikija, Afrikos alys
Suomija
Aliaskos eskim populiacija
yd akenazi populiacija

Su X chromosom a susijs paveldjimas skiriasi nuo autosom inio tu o, kad

genai, lemiantys poymius (taip pat ir ligas), yra X chromosom oje. Kadangi
moterys tu ri dvi X chromosomas, o vyrai tik vien, tai d om inantinio ir recesyvi
nio paveldjimo atveju padariniai eimose yra skirtingi. Tvas savo X chrom o
som perduoda tik dukterims, o m otina - ir dukterims, ir snums.
Su X chrom osom a susijs recesyvinis paveld jim as. Tokio paveldjimo
pavyzdys pateikiamas 4.16 pav. Turintis mus d om inant poym probandas yra
4-os kartos 5-asis asmuo (IV: 5). Jo antros eils pusbrolis IV: 1 taip pat tu ri
poym. Akivaizdu, kad abu berniukai j paveldjo i savo m otin puss seneli
II: 4 ir II: 6, nes pastarj brolis II: 1 tok poym turjo. Kadangi ioje genealo
gijoje poym turintys asmenys buvo tik vyrai, todl poymis tu ri bti susijs su
viena i lytini chrom osom (X arba Y). Taiau i genealoginio medio matyti,
kad poym berniukai galjo paveldti tik i m otin ir seneli (m otin motin).

4.1 6 pav.
Probando, serganio su
X chrom osom a susijusia
recesyviai paveldima liga,
eimos genealoginis medis

Taigi poym lemiantis genas negali bti isidsts Y chromosomoje. Belieka X

chromosoma. Poymis pasireik ne kiekvienoje kartoje (pasireik II ir IV kartose,
o I ir III kartose nepasireik), todl galima manyti, kad poym lemiantis genas
paveldimas recesyviniu bdu. Juo labiau, kad jis buvo perduodamas tik tarp pro
bando motinos gimini. Norint tiksliai vertinti paveldjimo bd, reikia surayti
genotipus asmen, turini analizuojamj poym, ir t asmen, kurie btini po
ymio paveldjimo tiriamoje eimoje eilikumui paaikinti.
Kadangi darme prielaid, kad tiriamasis poymis tu ri bti recesyvinis, o j
lemiantis genas yra X chromosom oje, tai probando IV: 5 genotipas tikrai yra
X rY. Probando m otina III: 7 turi bti io geno neiotoja, t. y. jos genotipas XRXr. Kadangi vienoje jos X chrom osom oje yra dom inantinis alelinis R genas,
recesyvinis poymis nepasireikia. Probando tvas III: 8 tiriam ojo poymio ne
turi, todl jo genotipas tu ri bti XRY. Probandas i tvo gavo Y chromosom, o
i m otinos - X chromosom , turini recesyvin poym lemiant gen, t. y. Xr.
Lygiai ta ip pat yra tiria m j poym tu rin io p robando antros eils pusbrolio
IV: 1 atveju: jo m otina turi bti recesyvinio geno neiotoja XRXr. Poym tu rin
i berniuk m otinos III: 1 ir III: 7 X chrom osom su recesyviniu aleliu r (Xr)
turjo paveldti i savo m otin II: 4 ir II: 6, kurios irgi yra io alelio neiotojos
(XRXr). Tuo labiau, kad jos turi brol II: 1 su fenotipikai ireiktu poymiu (t. y.
jo genotipas turi bti XrY). Taigi II kartos asmen tv (probando proseneli)
I: 1 ir I: 2 genotipai bus tokie: I: 1 - XRY, I: 2 - X RXr. Analogikai galime parayti
ir kit ios genealogijos nari genotipus. Vis kit vyr genotipus (pagal ma
tom fenotip, t. y. tiriam ojo poym io nebuvim jie yra sveiki) galima urayti
vienareikmikai - XRY. Taiau remiantis tik genealogija moter, tiesiogiai ne
susijusi su vyrais, turiniais ireikt poym, genotipus galima tik splioti XRXr ar XRXR. Antai probando seserys IV: 6 ir IV: 7 gali bti poym io heterozi
gotins neiotojos (XRXr), bet gali ir neturti j lemianio recesyvinio alelinio
geno (XRXR). Tiksliai nustatyti j genotipus galima tik atlikus atitinkam gen
m olekulinius genetinius tyrimus.

r o
Pagrindiniai su X chromosoma susijusi recesyviai paveldim lig kriterijai

1. Daniausiai serga tik vyrai.

2. Visi serganio asmens tvo gimins yra sveiki.
3. Serganio asmens motinos kai kurie vyrikosios lyties gimins (broliai, pusbroliai,
dds ir kt.) taip pat serga.

4.17 paveikslo genealoginiame medyje lig lemiantis dominantinis mutavs B

genas taip pat yra X chromosomoje isidsts XBalelis. Tik iuo atveju pasekms
jau kitokios. Matyti, kad visos serganios moterys yra heterozigotins pagal
gen. Nors jos ir turi dvi X chromosomas, taiau lig lemiantis genas yra dominan
tinis. Visi vyrai, gav mutavus gen turini X chromosom , taip pat serga.

4 .1 7 pav.

Probando, serganio
su X chromosoma susijusia
dominantikai paveldima liga,
eimos genealoginis medis
4 .1 8 pav.

Diueno raumen distrofija

sergantis berniukas. Bdingas
ligos poymis - blauzdos
raumen hipertrofija

tll

4 .4 le n te l . Daniausios su X ch ro m o som a susijusios ligos

1. Hemofilija A (recesyvi)

Dl geno mutacijos
pakits baltymas
VIII kraujo krejimo

Berniuk ligos
danumas
1:10 000

2. Diueno raumen distrofija (DMD)

faktorius
Distrofinas

1:3 500

FMR1

1:1 250

HGPRTaz
Androgen receptorius
Androgen receptorius

1:400 000
1:100 000
1:20 000

Liga

(4.18 pav.) (recesyvi)

3. Trapiosios X sindromas
(dominantin)
4. Leo ir Naiheno sindromas (recesyvi)
5. Spinobulbarin raumen atrofija
6. Testitulin feminizacija

Daniausi su X chromosoma susijusi lig pavyzdiai pateikti 4.4 lentelje.

i lig diagnoz daniausiai patvirtinama tiriant konkret gen ir identifikavus
jas lemiani mutacij. Toki mutacij prigimtis labai vairi. DMD genas yra vienas
didiausi mogaus genome - 2,5 Mb, t. y. 2,5 milijono nukleotid por.
Y chrom osom oje
esantys genai

Poymi, kuriuos lemia Y chrom osom oje esantys genai, iki iol rasta labai
nedaug. Vienas j - padidjs ausies kauelio plaukuotum as, vadinamas
hip ertricho ze. is poymis bdingas tik vyrams ir pasireikia apie 30-uosius
gyvenim o metus. m oni populiacijose jis gana paplits. gen vyrai per
duoda tik snums kartu su Y chrom osom a (4.19 pav.). Taigi visi vyrikosios
lyties palikuonys tu ri gauti ir gen, lem iant tiria m j poym. Taip vyrikis I: 2
hipertrichozs gen kartu su Y chrom osom a perdav savo snui II: 2, ankui
III: 2 ir proankiui IV: 2.
Taigi pateikme kelias genealogijas, kuriose akivaizds skirtingi poymi pa
veldjimo tipai. Pastebtina, kad toki analiz geriausia atlikti vieno poymio
atvilgiu (t. y. taikyti m onohibridinio krym inim o schem).

(V
i
1:1

O
r
-1
II: 1

II: 2

1:2

L
)
;
II: 3

II: 4

4.19 pav.

Su Y chromosoma susijusios
hipertrichozs paveldjimas
(eimos genealoginis medis)

O
r
H
i i i III: 1

11:2

111:3

111:4

v(
!
) ii
IV: 1 y

IV 2

IV: 3

III: 5

K la us im a i
1. Kokie genealogijos ypatumai liudija, kad liga arba kitas fenotipo poymis
yra autosominis dominantikai paveldimas? Apibdinkite j paveldjimo tip.
2. Kokie genealogijos ypatumai rodo, kad liga arba kitas fenotipo poymis yra
autosominis recesyviai paveldimas? Apibdinkite j paveldjimo tip.
3. Kokie genealogijos ypatumai liudija, kad liga arba kitas fenotipo poymis
yra susijs su X chromosoma? Apibdinkite su X chromosoma susijusius pa
veldjimo tipus.
4. Kokie yra su Y chromosoma susijusi mogaus poymi paveldjimo ypatu
mai? Kokius inote su Y chromosoma susijusius mogaus poymius?

U d a v in ia i
1. H ipertrichozs (plauk kuoktelis a n t ausies kauelio krato) genas
isidsts mogaus Y chromosom oje. Kokia tikimyb, kad tvo, turinio hipertrichoz, vaikai pavelds j poymj?
2. A, B, C, D, E, F ir G genealogijoje nustatykite poymio paveldjimo tip.
Nuspalvinti enklai reikia, kad asmuo turi tiriam j poym.

4.3
Neseniai
atskleisti
m onogenini
hgu atsiradim o
mechanizmai

4.3.1.
Dinamins
mutacijos

Kaip jau ne kart buvo minta, ligas, paveldimas pagal M endelio dsnius,
lemia mogaus genom o kurio nors vieno geno mutacija. Taiau XX amiaus
pabaigoje paaikjo, kad kai kuri toki lig atsiradim o mechanizm negalima
paaikinti tik prastinmis gen m utacijom is (nukleotido pakaita, ikrita ar in
tarpu ir pan.). Buvo atskleisti nauji keli pagal M endelio dsnius paveldim
lig atsiradimo mechanizmai. Daugelis j jau buvo paminti, taiau dert
apta rti juos plaiau.

I dalies 1.4 skyriuje jau buvo aptarti vairs pasikartojanij sek tipai. i
sek pasikartojim skaiius vairuoja. Galimyb genus klonuoti, o vliau - ir nu
statyti atskiras mutacijas, lemianias konkreias ligas, leido nustatyti, kad vai
ruojanios trij paeiliui pasikartojani nukleotid sekos gali nepaprastai pailgti,
kai susidaro naujos mutacijos, vadinamos trin u kleo tid in i pasikartojani
sek isipltimu (TNPSI). 2000-aisiais buvo inoma vienuolika toki mutacij.
TNPSI bdingas pasikartojim skaiiaus nestabilumas per mejoz. Todl jie dar
vadinami dinam inm is mutacijomis. ios mutacijos lemia anticipacijos1 atsi
radim. Kartais kart sekoje ne tik jaunja pacientai, bet ir sunkja liga.

Anticipacija vadinamas reikinys, kai kiekvienoje naujoje kartoje liga susergama

vis anksiau. Pavyzdiui, tvas susirgo miotonine distrofija sulauks 55-eri, snus 48-eri, o ankas - 40-ies met.

Iplinta ne bet koki trinu kle otid pasikartojimai. Jie skiriami dvi pagrindi
nes grupes. Pirmojoje grupje pasikartojanti seka yra (CGG)n. Pasikartojimai
lemia chrom osom trki atsiradim, kuriuos galima nustatyti citogenetiniais
tyrim o metodais. Geriausiai inomas (CGG)n pasikartojimas yra FRAXA geno
(X chromosom os ilgojo peties 27.3 segmente) 5' nekoduojanioje dalyje. Jei
gu sveikiems asmenims tokia seka kartojasi apie 30 kart (n = 30), tai sergan
tiesiems trapiosios X sindromu nustatoma 2 3 0 -1 000 kart pasikartojanti se
ka. Tokia mutacija lemia gim t protin atsilikim ir nustatoma vienam i 2 000
naujagimi.
Antrajai grupei priskiriami (CAG)n TNPSI. Jie aptinkami daugeliu neurodegeneracini lig atvej. Geriausiai inoma Hantingtono liga. Sergant ia liga (CAG)n
pasikartoja maesn skaii kart ir yra koduojanioje IT-15 geno dalyje. is ge
nas lemia baltymo hantingtino sintez. Sveik moni IT-15 geno pirmajame
egzone CAG seka pasikartoja nuo 15 iki 35 kart. Taiau asmenys, kuriems
nustatomi 4 0 -1 2 1 pasikartojimai, jau serga sunkia nerv degeneracine Han
tin gto no liga. i smegen liga daniausiai prasideda vos sulaukus 40-50-ties ir
pasireikia nevalingais traukuliais (todl dar vadinama v. Vito okiu), haliucina
cijomis bei elgsenos sutrikimais. Ji progresuoja ir per 1 0 -1 5 m et sunaikina
mogaus intelektinius gebjimus, asmenyb, ir ligonis galiausiai mirta. Kuo dau
giau (CAG)n pasikartojim nustatoma konkreiam asmeniui, tu o anksiau jis su
serga ir sunkiau serga.

4.3.2.
Genomo spaudas
(imprintingas)

e t arrccacc - vyki nusparea " s vykis

u l

Genom o spaudui ja u tr s genai bna veikls tik vienoje i chrom osom :

(vieni - g autoje i tvo, kiti - i m otinos; r. I dalies 3.4.2 skyri). Taigi m u ta
cijos, dl kurios prarandamas to kio geno veiklumas (chrom osom os mikroikritos, geno m utacijos) padariniai priklauso nuo to, kuris tv perdav savo
palikuoniui chrom osom su tokia mutacija.
Su gen om o spaudui jautriais genais susijusios vairios ligos. Geriausiai ino
mas pavyzdys - II dalies 4.1.3 skyriuje jau m inti Praderio ir Vilio bei A n ge l
m ano sindrom ai. i sindrom atveju nustatom a m ikroikrita 15-osios chro
m osomos q 11 q 13 srityje, kurioje yra prieingiem s spaudo tipam s ja u tri
gen (4.20 pav., A). M ikroikrita apima srit, kurios genai aktyvs tvinje
chrom osom oje ir neaktyvs m otininje (4.19 paveiksle jie paym ti raide H).

Todl, kai i ikrita yra i tvo gautoje chromosomoje, asmuo suserga Praderio
ir Vilio sindromu (4.20 pav., B). Jei tokia chromosoma gauta i motinos, susirgti
Praderio ir Vilio sindromu pavojaus nra, taiau iuo atveju yra prarandami ir kiti
toje paioje mikroikritoje esantys genai, tik jie veikls motininje ir neveikls
tvinje chromosomoje (4.20 pav.. C; ia tokie genai paymti J). Todl suserga
ma Angelm ano sindromu.
Genomo spaudui jautrs genai gali bti susij su sudtingais elgsenos fenoti
pais, kaip antai polinkis alkoholiui, izofrenija. Antra vertus, nustatytas j ryys
su lstels augim o reguliavimu. Todl toki gen mutacijos arba j spaudo
reguliavimo sutrikimai yra viena vio (r. II dalies 4.5 skyri) prieasi.

Normalus
fenotipas

H genai aktyvs

J genf'i aktyvs

4 .2 0 p a v .

G enom o (spaudas
(im printingas) mogaus
15-osios chrom osom os
q 1 1 -1 3 regione.
V - vyrikasis spaudo tipas
(i tvo gauta chrom osom a);
M - moterikasis spaudo
tipas (i m otinos gauta
chrom osom a).
G enom o spaudui jautrs
genai arba gen grups:
H - genai, veikls tik
vyrikojo spaudo tipo
chrom osom oje;
J - genai, veikls tik
m oterikojo spaudo tip o
chrom osom oje

{spaudas
blokuoja gen
raik

A ngelm ano
sindrom as

Praderio ir Vilio
sindrom as

J genai aktyvs

q11-13
Normali
mikroikrita chromosoma

H genai aktyvs

Normali
q11-13
chromosoma mikroikrita

4.3.3.
Mozaikikumas

Su vienu m ozaikikum o tipu, kuris bdingas norm aliam organizm ui, jau
susipainote skaitydami I dalies 3.4.2 skyri - tai vienos i X chrom osom
inaktyvinim as. Buvo m intos ir somatins chrom osom m utacijos, slygo
janios genetikai skirting organizm o lsteli klon susiformavim. Soma
tinse lstelse gali vykti ir gen mutacijos. Jos susiform uoja tada, kai dar
nepraradusioje gebjim o dalytis lstelje vyksta mutacija. Taip atsiranda dvi
lsteli linijos: normalios lstels ir lstels, kuri genotipas pakits. Kuo anks
iau organizm o raidoje (ypa em b rio no stadijoje) vyksta m utacija, tu o dides
nis bus j tu rin i lsteli klonas.
Lsteli mozaikikumas gali atsirasti:
a) dl chromosom rinkinio pokyio. Pavyzdiui, mozaikiniai Ternerio ir Dau
no sindrom o variantai (atitinkam ai 46, XX / 45, X ir 46, XX / 47, XX +21);
b) dl vairi gen mutacij. Paviense somatinse lstelse vykusios gen
mutacijos danai lemia vio susiformavim;
c) pirm ini generatyvini lsteli, i kuri form uojasi gametos, mutacijos. Jei
jos bus mozaikins pagal mutacijos buvim ar nebuvim, tai ir dalis individo
lytini lsteli turs mutacij, o kita dalis jos neturs. Tai gali bti bet kuri
m onogenin lig lemianios mutacijos, taiau analizuojant serganiojo genea
logij tikrai sudtinga atpainti M endelio dsni pasireikim.

4.3.4.
Su m itochondrij
DNR susijusios
ligos

Iki XX amiaus paskutiniojo deimtmeio lstels citoplazmoje esaniai mito

chondrij DNR (mtDNR) ir jos koduojamai genetinei informacijai buvo skiriama
nedaug dmesio. Taiau neseniai paaikjo, kad mtDNR labai svarbi tiria nt mo
gaus evoliucij ir ligas. Jos mutacijos lemia kai kurias sunkias nerv sistemos
ligas, aklum, kurtum (II dalies 4.5 lentel), siejamos su mogaus senjimu ir
degeneracinmis ligomis.
Visa mogaus mtDNR nukleotid seka, taigi ir visi joje esantys genai jau nusta
tyti (r. I dalies 1.4 skyri), taigi ir daugelio lig atveju inoma, kokios konkreios
mutacijos jas lemia.

C D
4.S lentel. Kai kurios m tD N R m utacij lem iam os ligos

3. Kernso
ir Seiro
sindromas
4. MELAS

Ligos poymiai
Regos praradimas,
vairs neurologiniai
pokyiai

Lig lemianti mutacija

ND4 geno 11778*
nukleotido misens
pakaita

Paveldjimas
Motinos
linija

Epilepsija ir griaui
raumen skaidul
paeidimas
Regos sutrikimas, irdies
blokada, raumen
silpnumas, kurtumas
Pieno rgties acidoz,
j insult panas
priepuoliai, aklumas,
intelekto praradimas

tRNRLys geno 8344 *

nukleotido pakaita

ikritos 5 kb ikrit
srityje

tRNRLeu geno 3243

nukleotido pakaita
(A ->G)

149

' Nurodytas visos mtDNR nukleotid sekos, o ne konkretaus geno nukleotidas

Analizuojant iomis ligomis sergani asmen genealogijas, daniausiai pa

aikja, kad eimoje serga tik pats probandas, nors pasitaiko eim, kuriose
liga perduodam a moterikja linija.
Nustatyta, kad kai kurios mtDNR mutacijos susijusios ir su mogaus senji
mu. Dal i mutacij asmuo gali bti paveldjs. Tada jo senjimas prasids
anksiau ir vyks greiiau nei tu o atveju, kai mutacij skaiius ima spariai augti
tik sulaukus tam tikro amiaus.

1. Kas bdinga kai kuri trinukleotidini sek pasikartojimo pailgjimams ir

kaip jie susij su paveldimosiomis m oni ligomis?
2. Kaip genom o spaudas susijs su paveldimosiomis m oni ligomis?
3. Kas yra organizm o mozaikikumas ir kodl jis atsiranda? Kaip mozaikiku
mas susijs su paveldimosiomis ligomis?
4. Kas bdinga su m itochondrij DNR susijusioms m oni ligoms?

4.4.
nkio ligai
c a .e djimas

Iki iol analizavome lig, susijusi su vieno geno veiklos sutrikimu, paveldji
mo pavyzdius, t. y. m onogenines ligas. Taiau daugiau esama lig, kuri
paveldjimo mechanizmas kur kas sudtingesnis. Apie tokias ligas danai sa
koma, kad paveldimas polinkis sirgti jomis. Taiau jas lemia ir genetiniai, ir
aplinkos veiksniai. Tai dau giaveiksns ligos. sidmtina, kad daugiaveiksnes
ligas slygoja genai, esantys skirtingose genetinse srityse, o j veikimas yra
adityvus (suminis) - genetiniai veiksniai sumuojasi ir veikia kartu su vairiais
aplinkos veiksniais.

K in ta m u m a s

Liga
1. Lberio
paveldimoji
optin
neuropatija
2. MERF

m
Kaip vertinti bendr genetini veiksni tak
Genetini ir aplinkos veiksni tak formuojantis konkreiam fenotipui galima
apibrti formule:
F = G + A,
ia F yra fenotipo reikm, G - genotipo reikm, A - aplinkos reikm.
Suprantama, kad populiacijoje kiekviena i reikmi gali vairuoti, todl jas pras
ta apibdinti per j vairavimo reikmes - dispersijas (V), t. y.
VF= V G
r + 1A/ .
Tarkime, kad aplinkos vairavimas neturi takos asmens fenotipo formavimuisi. Ta
da santyk tarp genotipo reikms vairavimo ir fenotipo reikms vairavimo galima
apibrti p a v e ld jim o koeficientu h 2, t. y.
h2 = -

Vc
Jis parodo, koki dal fenotipui vairuojant sudaro genetini veiksni vairavimas.
Taigi p aveld jim o koeficientas leidia vertinti, koki polinkio ligai p aveldji
mo dal sudaro g e n e tin i veiksni (gen) vairavim as
4.21 pav.

1 50

Naujagim io lpos ir g o m urio

nesuaugimas

Daugelio daugiaveiksni lig paveldjimo koeficientai jau yra apskaiiuoti

(r. 4.6 lentel). Apie konkrei lig inome tik tai, kaip ji paplitusi serganiojo
(probando) giminje (t. y. kas i probando gim ini ja serga) ir kaip ji paplitusi
visoje populiacijoje (tarkime, Lietuvoje). i duom en pakanka paveldjimo
koeficientui apskaiiuoti.

m
4 .6 le n te l . Polinkio sirgti kai ku riom is dau g iave iksn m is ligom is p a v e ld jim o ko efic ien tai

Daugiaveiksn liga
7.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

4 .2 2 pav.
Nervinio vam zdelio defektas:
kdikis su stuburo smegen
ivara

izofrenija
Bronchin astma
Lpos ir gomurio nesuaugimas
Iemin irdies liga
Padidjs kraujospdis
Nervinio vamzdelio defektai
Opalig

Paveldjimo koeficientas (%)

85
80
76
65
62
60
37

I 4.6 lentels matyti, kad dau

giaveiksni lig grupei priskiriamos
vairios ligos: nuo dan ltins ei
gos lig, kaip bronchin astma, iki
raidos anomalij (apsigimim), kaip
antai lpos ir gom urio nesuaugi
mas (4.21 pav.), nervinio vamzde
lio defektai (4.22 pav.) ir kt. Todl
vyraujanti nuomon, kad tokie izo
liuoti defektai (apsigimimai) tikrai
paveldimi, yra klaidinga. Daugia
veiksni lig atveju paveldima ne
pati liga, o tik polinkis ja sirgti. Polinkis ligai paveldimas dalyvaujant 1 0 -2 0 skir
ting nealelini gen, esani tose paiose arba nehomologinse chromosomose.
Pavienio geno veikla paveldint polink ligai sumuojama, ir bendra paveldjimo
koeficiento h 2 reikm gali svyruoti nuo 0 iki 100 % (r. 4.6 lent.). Kuo reikm
didesn, tuo intensyvesni genetiniai ligos veiksniai.

L2l K la u s im a i
1. Kokios ligos yra daugiaveiksns ir k u o jo s skiriasi nuo m onogenini?
2. K rodo paveldjimo koeficientas?
3. Kokias inote daugiaveiksnes m oni ligas?

Viu vadinama grup lig, kurias jungia vienas bendras bruoas - nekontro
liuojamas lsteli dauginimasis. Normali mogaus somatin lstel per vis indi
vido gyvenim daniausiai pasidalija ne daugiau kaip 5 0 -6 0 kart. Taiau jei
sutrinka kurios nors lstels kontrols mechanizmai, ji ima nekontroliuojamai
dalytis. I tokios lstels palikuoni (klono) susiformuoja auglys. Pokyiai, le
miantys lstels supiktybjim, gali atsirasti ir somatinje, ir generatyvinje ls
telje. J prieastis paprastai bna vairios gen mutacijos, o ias gali sukelti
vairs aplinkos veiksniai.
Aplinkos veiksnio poveikis lstelei turi bti perduotas i aplinkos lstels
branduol ir DNR. Toks poveikio perdavimas yra labai sudtingas procesas ir
vadinamas signalo p e rd a v im o sistema. iuo m etu yra inoma daugiau nei
100 gen, dalyvaujani perduodant signal, taigi dalyvaujani ir lstels au
gim o bei diferenciacijos procese. Kai signalas, kad lstel turi liautis dalytis,
perduodamas lstels branduoliui, pastarajame pasikeiia gen, kuri produk
tai reguliuoja lstels cikl, nuraymas: b lo k u o jam i g en a i, skatin an tys ls
tels dalijimsi ir indukuojam i (suadinam i) genai, kuri pro d u ktai stab
do lstels d a lijim s i (t. y. perjim i lstels ciklo G0 stadijos G, sta di
j) (r. I dalies 2.1 pav.). vykus i gen m uta cijo m s (jas gali sukelti vairs
m uta ge na i), su trikd o m a gen veikla, ir lstels dalijim asis ta m p a n e k o n tro
liuojamas.
Skiriam os trys p agrindins vio gen grups:
1) genai, kuri koduojami baltymai stabdo lsteli dalijimsi - vio supresijos
genai;
2) genai, kuri koduojami normals baltymai aktyvina lsteli dalijimsi - onkogenai;
3) genai, kuri koduojami baltymai dalyvauja DNR paaid reparacijoje (r. II
dalies 4.1.4 skyri).
Pirmosios grups genai - v io supresijos g enai yra efektyvs bdami
normalioje hom ozigotinje arba heterozigotinje padtyje. Taiau m utacijoms
vykus abiej hom ologini chrom osom genuose, apsaugin funkcija praran
dama, ir prasideda vio formavimasis. Tokio vio pavyzdys yra akies tinklains
piktybinis auglys retinoblastoma, kur lemia RB1 geno, dalyvaujanio signalo
perdavimo sistemoje, mutacijos. Antroji vio gen grup yra on ko g enai. Tai
pakit protoonkogenai, kuri koduojami baltymai susij su pagrindiniais nor
malaus lsteli augim o reguliatoriais. vykus mutacijai protoonkogene, jis gali
tapti onkogenu, t. y. genu, kurio pastoviai aktyvus produktas gali slygoti
nekontroliuojam lsteli dalijimsi. Onkogenai lstels lygmenyje daniausiai
pasireikia kaip dominantiniai genai, t. y. utenka vieno alelinio onkogeno (t. y.
mutavusio protoonkogeno), kad prasidt vio progresija. ios mutacijos nusta
tom os beveik be iimties tik somatinse lstelse. Protoonkogen, kuri mo
gaus genome yra daug, aktyvinimas dl mutacijos vyksta vairiai. Vienas bd
tai - vairs chromosom struktros persitvarkymai, daniausiai translokacijos.
Translokacij, dl kuri pasikeiia i gen raika, jau yra inoma deimtys.

|
_

q11.2

Filadelfijos
chrom osom a

Normali

9-oji chromosoma

Translokuota

22-oji chromosoma

Vienos j padarinys - Filadelfijos chromosoma susiformuoja esant ltinei mieloidinei leukemijai (kraujo viui) (4.23 pav.). vykus tokiai mutacijai, vystosi kraujo
vys. Filadelfijos chromosoma yra gerokai sumajusi 22-oji chromosoma, kurios
beveik visas ilgasis petys pakeistas labai trum pu 9-osios chromosomos ilgojo
peties galiniu fragm entu. Dl ios translokacijos c-abl protoonkogenas perkelia
mas i jo prastos vietos 9-osios chromosomos q34 segmente 22-osios chromo
somos q 1 1 segment, kur susijungia su kitu genu. Taip susidaro naujas hibridinis
genas, koduojantis baltym, kuris lemia normalios lstels virtim vio lstele.
Antra vertus, protoonkogen paversti onkogenu gali ir kitos mutacijos, pavyz
diui, nukleotido pakaita.

19 2 0
18

m m 11 i

i p

12 13 14 15

B ts

6 ^1

16

24

m~

11

i*

a_L

22

mm

1 235 6 7 8

17,

10

21

1,0 kb
a Skaitymo rmelio poslinkio ir nonsens mutacijos
Misens mutacijos

Sukirpimo vietos mutacijos

4 .2 4 p a v .

BRCA1 geno schema

(pavaizduoti tik egzonai
(1 -2 4 )) ir da ugelio nustatyt
takini m utacij vietos.
Kai kuriuose egzonuose
m utacijos ypa danos

Vio lstelei atsirasti daniausiai nepakanka tik vienos mutacijos, vykusios

vio supresijos gene ar protoonkogene. Turi susidaryti keli toki m utacij
derinys. Todl vio form avim osi procesas yra daugiapakopis: i pradi,
vykus kurio nors geno mutacijai, lstel ima nekontroliuojam ai dalytis; vykus
dar porai mutacij kituose genuose, susiformuoja grybinis auglys; vykus m u
tacijoms dar kituose genuose (antai vienas i j gali bti p53 genas), grybinis
auglys tam pa piktybiniu ir jo lstels gali iplisti visame organizme.
rodyta, kad daniausiai pradinis etapas arba vienas i vio formavimosi
etap yra aplinkos veiksni (kancerogen) poveikis. Antai cigarei dmuose
esantis kancerogenas benzopirenas stipriai veikia b tent p53 gen, sukelda
mas jo mutacijas, kuri ryys su plaui viu jau nekelia abejoni.
XX amiaus pabaigoje buvo rodyta, kad kai kurios vio form os paveldimos
ne kaip m onogenins, bet kaip daugiaveiksns ligos. Taigi paveldimas polinkis
sirgti jom is (pvz., retinoblastoma, Li ir Fraumeni sindromas, eiminis storosios
arnos vys, neurofibromatoz, anksti prasidedantis krties ir kiauidi vys).
Autosominis dominantikai paveldimas polinkis sirgti krties bei kiauidi viu
susijs su apie 10 % vis krties ir kiauidi vio atvej. Mutacijos, lemianios
v, aptinkam os BRCA1 gene (4.24 pav.). is genas turi 24 egzonus ir
apima 100 kb DNR. M anom a, kad jis veikia kaip genas supresorius. Kadangi
kai kurios io geno mutacijos populiacijoje danesns, molekuliniais geneti
niais metodais patikrinus sveikas moteris, galima nustatyti, ar j BRCA1 genas
turi toki mutacij. Tai galina laiku imtis reikiamo gydymo ir neleisti viui
isivystyti.

i _ 2 l K la u s im a i
1. Kokios yra vio gen grups?
2. Kaip vio supresijos genai yra susij su viu?
3. Kas yra ir kaip atsiranda onkogenai? Kas bdinga j veikimui?
4. A r visos vio form os yra paveldimos? Atsakym pagrskite.

4.6.
- m e tin ia i

h e *M m j lig
:
" a v im o
~ e :o d a i

Daugelis paveldimj lig diagnozuojamos, ypa pradinje ligos stadijoje, pras

tais metodais. Taiau daniausiai jie leidia tik tarti toki lig. Diagnozei patiks
linti vis plaiau taikomi specifiniai genetiniai tyrim o ir diagnozavimo metodai. Kai
kurias ligas apskritai galima nustatyti tik tokiu bdu, nes kit objektyvi diagno
zavimo metod ioms ligoms apskritai nra.
Visos chromosomins ligos diagnozuojamos ityrus serganiojo (jei reikia, ir jo
tv) kariotip. i procedra atliekama net ir akivaizdiausiais atvejais, kai fenotipiniai ligos poymiai aiks. Antai Dauno ligos diagnoz 100 % patvirtina tik
citogenetiniais metodais aptikta papildoma 21-oji chromosoma.
Monogenini ir kai kuri daugiaveiksni lig (tarp j ir vio) diagnostikai vis
plaiau taikomi molekuliniai genetiniai paciento bei jo eimos nari tyrim o me
todai. Kai yra inoma su liga susijusio geno nukleotid seka, atlikus polimerazin
grandinin reakcij ir taip padauginus jo vien ar kelis egzonus, galima nustatyti
nukleotid sek ir taip aptikti mutacij.

153
K in ta m u m a s

s centre
eta
?*^avimo

Galim geno mutacij atranka

I karto tiesiogiai aptikti geno mutacij daniausiai bna labai sunku (tekt nustatyti
itiso geno nukleotid sek). Todl paprastesniais ir greitesniais galim mutacij atrankos
metodais i pradi patikrinami visi (arba tik kai kurie) geno egzonai - ar juose nra nu
kleotid sekos pokyi apskritai. Aptikus, kad tam tikroje geno dalyje yra pokytis, jis iden
tifikuojamas tiesiogiai nustatant atitinkamo DNR fragmento nukleotid sek (4.25 pav.).

i i i
M k :

i t e
j i

'i \ " h

k.
centre
r j e n R r i ymen

i . re ie c -naj lig
- : - a e i. 2r\aiiz

i l i

i tk itt

Tiesioginiais DNR tyrim o metodais galima identifikuoti konkrei mu

tacij. Kai tokiu bdu mutacijos aptikti nepavyksta, galima nustatyti
viso egzono ar net viso geno nukleotid sek ir rasti jos pokyt, t. y.
mutacij. Kartais konkreios ligos fenotip gali lemti ne vieno, bet keli
skirting nealelini gen mutacijos. Iekoti vienintels konkrei lig
lemianios mutacijos i karto keliuose genuose pernelyg sunku. Todl
pirmiausia reikia nustatyti, kuriame i j vyko mutacija. Tam naudoja
ma serganio asmens eimos tam tikr genetini ymen sankibos su
lig lemianiu genu analiz (4.26 pav.). Nustaius mutavus gen jau
galima iekoti lig slygojanios io geno mutacijos.
Tokiais pat metodais galima nustatyti ir mutacijas gen, formuojani
paveldim polink ligai. Mintieji bdai taikomi plaiai paplitusioms ligoms, taip
pat ir vairioms vio form om s diagnozuoti.
iuo metu pats moderniausias nukleotid sekos nustatymo (taigi ir mutacij
identifikavimo) metodas yra genetini lust (arba DNR mikroschem) technolo
gija, leidianti vienu metu nustatyti net keli gen nukleotid sek. Taigi jei
konkrei lig gali lemti keli gen mutacijos, galima i karto labai greitai nusta
tyti vis j nukleotid sekas bei jose surasti t lig lemiant pokyt.
? m iim nw
1. Kaip nustatomos chromosomins ligos?
2. Kaip nustatomos monogenins ligos?

Genetinis konsultavim as yra informacijos apie ligos ar gimtosios anomali

jos paveldimj pobd perteikimas konsultuojamam asmeniui ir genetiniai pata

4.7.

rimai eimai. Tok konsultavim sudaro penkios pakopos (r. p. 155).

Ligos pasikartojimo eimoje rizikos vertinim gydytojas genetikas pateikia abiem
sutuoktiniams kartu, nes danai tvas galvoja, kad vis atsakomyb turi prisiimti
tik motina. Analizuodami vairius paveldjimo tipus sitikinome, kad lig lemiant
alelin gen vaikui gali perduoti ir tvas, ir motina, ir abu tvai kartu.
Genetins konsultacijos metu eimai pateikiama isami informacija apie ligos
pasikartojimo eimoje rizik, ligos medicininius, socialinius bei ekonominius pada
rinius ir eimos planavim o galimybes. K daryti konkreiu atveju, sprendia
tik tvai. Gydytojo genetiko pareiga yra eimai suprantamiausiu bdu
paaikinti visus galimus j pasirinkimo padarinius eima turt galvoti ne
tik apie savo norus, bet ir apie gimsiant vaik, neumirti jo nor ir teisi.
Sprendiant ias problemas, btina at
sivelgti eimos planavimo galimybes ir
metodus, kurie galimi ne tik Lietuvoje, bet
ir Vakar Europoje ar iaurs Amerikoje
ir pan. Btina isiaikinti ligos diagnozavi
mo dar iki gimimo galimybes, dirbtinio
apvaisinimo donoro sperma (kai vyras yra
sunki paveldimj lig lemianio geno
neiotojas), apvaisinimo mgintuvlyje
(kai m oteris negali pastoti natraliai)
ir kitas eimos planavimo galimybes.

Genetinis eim
konsultavimas asmens
sveikatos
prieiros
paslauga

4 .2 7 p a v .

m ogaus genetikos centro

gydytojas genetikas
konsultuoja pacient

4 .2 8 p a v .

m ogaus genetikos centras

Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik

MOGAUS GENETIKOS CENTRAS

G e n etin is eim k o n s u ltav im as
Gydytojo genetiko konsultacija
Genetinis konsultavimas
Konsultavimas
teratogen poveikio klausimais

Visuo tin is n au jag im i

tikrin im a s
fe n ilke to n u rija i ir
gim tajai hipo tiro zei
nustatyti

Prenatalin diagnostika
Postnatalin diagnostika ir
gydymas

Genetiniai
laboratoriniai tyrimai

Instrumentiniai
vaisiaus tyrimai

F -7 #
.
Molekuliniai genetiniai
tyrimai

Citogenetiniai tyrimai

L ie tu v o s
p a v e d im j lig ir
< - jg im t j ra id o s d e fe k t
re g is tra s

Genetinis konsultavim as yra informacijos apie ligos ar gimtosios anomali

jos paveldimj pobd perteikimas konsultuojamam asmeniui ir genetiniai pata
rimai eimai. Tok konsultavim sudaro penkios pakopos (r. p. 155).
Ligos pasikartojimo eimoje rizikos vertinim gydytojas genetikas pateikia abiem
sutuoktiniams kartu, nes danai tvas galvoja, kad vis atsakomyb turi prisiimti
tik motina. Analizuodami vairius paveldjimo tipus sitikinome, kad lig lemiant
alelin gen vaikui gali perduoti ir tvas, ir motina, ir abu tvai kartu.
Genetins konsultacijos metu eimai pateikiama isami informacija apie ligos
pasikartojimo eimoje rizik, ligos medicininius, socialinius bei ekonominius pada
rinius ir eimos planavim o galimybes. K daryti konkreiu atveju, sprendia
tik tvai. Gydytojo genetiko pareiga yra eimai suprantamiausiu bdu
paaikinti visus galimus j pasirinkimo padarinius eima turt galvoti ne
tik apie savo norus, bet ir apie gimsiant vaik, neumirti jo nor ir teisi.
Sprendiant ias problemas, btina at
sivelgti eimos planavimo galimybes ir
metodus, kurie galimi ne tik Lietuvoje, bet
ir Vakar Europoje ar iaurs Amerikoje
ir pan. Btina isiaikinti ligos diagnozavi
mo dar iki gimimo galimybes, dirbtinio
apvaisinimo donoro sperma (kai vyras yra
sunki paveldimj lig lemianio geno
neiotojas), apvaisinimo mgintuvlyje
(kai moteris negali pastoti natraliai)
ir kitas eimos planavimo galimybes.

4.7.
Genetinis eim
konsultavimas asmens
sveikatos
prieiros
paslauga

4 .2 7 p a v .

m ogaus genetikos centro

gydytojas genetikas
konsultuoja pacient

4 .2 8 p a v .

m ogaus genetikos centras

Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik

MOGAUS GENETIKOS CENTRAS

VULSK
GC

G e n etin is eim k o n s u ltav im as

Gydytojo genetiko konsultacija
Genetinis konsultavimas
Konsultavimas
teratogen poveikio klausimais

Visuo tin is n au jag im i

tikrin im a s
fen ilke to n u rija i ir
gim tajai hipotiro zei
nustatyti

Prenatalin diagnostika
Postnatalin diagnostika ir
gydymas

Genetiniai
laboratoriniai tyrimai

Molekuliniai genetiniai
tyrimai

Citogenetiniai tyrimai

Instrumentiniai
vaisiaus tyrimai

L ie tu v o s
__
p a v e d im j lig ir
-<------ g im t j ra id o s d e fe k t
re g is tra s

G ENETINIO
EIM
KONSULTAVIMO
PAKOPOS
eimos
genealogijos
sudarymas
(r. I dalies 3.5 skyri)

Probando
ir jo gimini
ityrimas

Diagnozs
nustatymas

Genetins
prognozs sudarymas
ir pateikimas eimai
r - '- a - '- a ligos pasikartojim o
j e i moje rizika, t. y. tikim yb, kad:
= c a s vaikas, gim s toje
= ^ --c e .s irg s tokia pat liga;
.a * a s pavelds lig,
_ r a serga vienas i tv;
: s o tjo k lin ia m s gim s vaikas
K . e o s lig. kuria serga
) i sutuoktini gimins.

Tolesnis eimos
stebjimas

Vadovaujantis Europos Sjungos teiss norm om is bei visuotine mogaus tei

si deklaracija (ypa jos dalimi apie pilieio teis j informacij), kiekviena ei
ma turi teis tiksliai inoti, koks vaikas jiems gims - sveikas ar sergantis.
Jei nustatytas gim tas defektas nesuderinamas su vaisiaus gyvybe arba ntu
mas kelia pavoj m otinos gyvybei ir dl i prieasi eima nutar tok ntu
m nutraukti, procedra turi bti atliekama statym num atyta tvarka (ms
alyje - Lietuvos Respublikos statym ) ir tik medicinos staigose, turiniose
tam teis. Pastebtina, kad pagal Lietuvoje galiojanius statymus nusprsti
nutraukti tok ntum gali tik pati eima. Jei eima, nepaisydama to, kad
vaikas sirgs konkreia liga, nutaria gim dyti, gydytojas genetikas privalo pateik
ti informacij apie tos ligos gydymo galimybes, serganiojo medicinins ir so
cialins reabilitacijos galimybes bei integravimo visuomen kelius.
Lietuvoje g e n etin eim konsultacij gali te ik ti tik g ydyto jai genetikai
(4.2 7 pav.). D ia g n o zu o ja n t paveldimsias ligas ta ip pat dalyvauja m edici
nos genetikai, atliekantys specifinius gen etin iu s tyrim u s (chrom oso m bei
m olekulinius genetinius tyrim us). Gydytojo genetiko ir m edicinos genetiko
pareigos bei teiss yra num atytos a titinka m o je m edicinos norm oje. O teikti
ias asmens sveikatos prieiros paslaugas Lietuvoje gali tik asmenys, tu rin
tys ms alyje galiojanias licencijas.
Pirmoji genetin konsultacija Lietuvoje buvo kurta 1971-aisiais Respublikinje
klinikinje Raudonojo Kryiaus ligoninje. iuo m etu pagrindin staiga Lietu
voje, kurioje teikiamos genetins konsultacijos, yra Vilniaus universiteto ligo
nins Santariki klinik mogaus genetikos centras (h ttp :/w w w .s a n ta .lt/1 /)
(4.28 pav.), kurtas 1991-aisiais kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulte
to mogaus genetikos centru (h ttp ://w w w .g e n e tica h u m a n a .lt/V U /in d e x.h tm ).
Pastarojo veikl sudaro pedagoginis darbas bei mokslo tyrimai.

U D

mogaus genetikos centre, be genetinio konsultavimo, teikiamos ios pa

slaugos:
1) atliekami tyrimai vairioms chromosominms ir paveldimosioms monogeninms
ligoms bei gimtosioms anomalijoms nustatyti iki vaiko gimimo (4.29 pav.);
2) visi Lietuvos naujagimiai tikrinami dviem sunkioms paveldimosioms ligoms fenilketonurijai ir gim tajai hipotirozei nustatyti (ias ligas nustaius ir pradjus
gydyti dar iki j pasireikimo, t. y. iki trij mnesi po gimimo, vaik vystymasis
bna normalus) (4.30 pav.);
3) atliekamas ikisimptominis suaugusij asmen patikrinimas kai kurioms vlai
prasidedanioms paveldimoms ligoms (pvz., Hantingtono ligai) nustatyti;
4) asmenys konsultuojami dl galimo teratogen poveikio j palikuoniams (r. II
dalies 2.2 skyri);
5) registruojami ir analizuojami paveldimj lig bei gim tj raidos anomalij
Lietuvoje atvejai;
6) atliekami genetiniai tyrimai biologinei tvystei nustatyti ir kt.

4 .2 9 p a v .

m ogaus genetikos centro

5>cytoja genetike ultragarsu
tin a vaisi, nordama
v e rtin ti jo bkl iki gim im o

4 .3 0 p a v .

Visuotinis naujagim i
tikrinim as gim tajai
h po tirozei ir fenilketonurijai
" js ta ty ti: m ogaus genetikos
cen tro m edicinos genetike
tin a naujagim i kraujo
bandinius

_2l

K la u s im a i

1. Kas yra genetinis eim konsultavimas?

2. Kokios pagrindins genetinio eim kon
sultavimo pakopos?
3. Kas Lietuvoje genetikai konsultuoja ei
mas?
4. Kur Lietuvoje yra genetinio eim kon
sultavimo centras ir kas jame atliekama?

mogaus
genomo
projektas

2000-j birelio 26-j JAV prezidentas B. Klintonas (B. Clinton) kartu su

Didiosios Britanijos p re m je ru i. Bleiru (T. Blair) paskelb pasauliui, kad jau baigtas
mogaus genomo sekvenavimas. is mokslo laimjimas pasiektas tarptautinio mo
gaus genom o projekto tyrj pastangomis. Pagrindiniai centrai - tai tarptautinis
mogaus genom o projektas ir privati korporacija Celera". Prezidentas B. Klin
tonas savo kalboje akcentavo, kad tai yra naujos - m olekulins medicinos eros pradia, eros, kuri atvers naujus kelius lig profilaktikai, diagno zavim u i
ir gydym ui.
mogaus genomo projektas formaliai buvo pradtas 1990-aisiais. Jis buvo nu
matytas 15-ai met, taiau technologijos paanga leido pirmj etap baigti jau
2000-aisiais. Pagrindiniai projekto vykdytojai JAV yra Energetikos departamento
mogaus genomo programa (vadovaujama A. Patrinos (A. Patrina)) ir Nacionalinis
mogaus genomo tyrim o institutas (vadovaujamas F. Kolinzo (F. Collins)). Be JAV,
iame projekte dalyvavo dar devyniolika ali, kuri parlamentai patvirtino mo
gaus genom o program (Lietuvoje tokios programos nra): Australija, Brazilija,
Kanada, Kinija, Danija, Europos Sjunga, Pranczija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japo
nija, Piet Korja, Meksika, Olandija, Rusija, vedija, Didioji Britanija.
mogaus genomo organizacija arba HUGO (angl k. Human Genome Organi-

156

sation) padeda koordinuoti tarptautinius mogaus genomo tyrimus. Lietuvoje ios

organizacijos tikrasis narys yra V. Kuinskas.
Pagrindiniai mogaus genomo projekto (http://w w w .ncbi.nlm .nih.gov/genom e/
guide) tikslai yra ie:
1) nustatyti vis mogaus genomo DNR nukleotid sek (-3 ,3 milijard nukleo
tid por! - r. I dalies 1.3 lentel);
2) identifikuoti visus mogaus genus (j tikriausiai yra apie 40 0 0 0 -5 0 000);
3) kaupti iuos duomenis kompiuterinse duomen bazse;
4) sukurti greitesnius, pigesnius ir veiksmingesnius DNR sekvenavimo metodus;
5) sukurti priemones (programin rang) sukaupt duomen analizei;
6) numatyti etinius, teisinius ir socialinius mogaus genomo projekto padarinius.
Kodl tiek daug met prireik visam mogaus genomui sekvenuoti? Tai i tikrj
milinikas darbas, savo reikme prilygstantis pirmajai moni ekspedicijai Mnul.
Visas mogaus genomas sudarytas i 3,286 milijardo nukleotid por, t. y. vairi
A, T, G, C derini, kurie tam tikra tvarka idstyti mogaus chromosomose (prisi
minkite, kad pavien chromosoma yra atskira DNR molekul). Jei visas ias keturi
raidi sekas suraytume atskiras knygas po 1 000 puslapi, susidaryt 200 tom.
Jei skaitytume nesustodami 10 nukleotid per sekund greiiu, visoms ioms kny
goms perskaityti prireikt 9,5 met. Nesunku sivaizduoti, kokia milinika yra i
duomen baz ir kokie galingi turi bti kompiuteriai bei j programin ranga in
formacijai analizuoti. Atskira problema yra i duomen saugojimas. Informacijai
apie 1 milijono nukleotid sek rayti reikia 1 MB kompiuterio atmintins. Kadangi
mogaus genome yra 3,286 milijardo nukleotid DNR, jos sekai rayti prireiks
daugiau nei 3 GB kompiuterio atmintins. Ir tai tra informacija apie nukleotid
sek. Taiau nemanoma apsieiti be papildom duomen: reikalingos duomen
anotacijos, nukleotid sek laboratorini tyrim anotacijos, literatros paieka,
duomen analiz, asmeniniai tyrj praneimai, automatins duomen analizs
programos. Akivaizdu, kad susidaro didiuliai papildomos informacijos srautai.
Buvo vykdomas ne tik mogaus genomo projektas, bet sekvenuojami ir kit
organizm genomai (r. I dalies 1.4 lentel ir II dalies 5.1 pav.).
vairi organizm tyrinjimai atveria paprastesnius bdus ir mogaus genomui
suvokti bei tirti. Todl vykdant mogaus genomo program buvo sekvenuojami ir
daugelio kit organizm genomai: arnyno lazdel E. coli, mieli S. cerevisiae, apva
liosios kirmls C. elegans, vaisins musels D. melanogaster, pels M. musculus.
Tyrim duomenys rodo, kad pels kaip ir mogaus (taip pat ir daugelio kit
induoli - un, kai, triui, bedioni, m ogbedioni) genom suda
ro apytikriai tiek pat nukleotid por DNR. Taigi beveik visi induoliai turi tiek pat
funkcionali gen. Atskirai lyginant m ogaus ir pels genus, buvo nustatyta,
kad beveik visiems mogaus genams galima rasti atitikm en (jo hom olog)
pels genom e, iskyrus tas genom o vietas, kuriose vyko gen padvigubjimai.

Nustatyta, kad:
mogaus baltymus koduojani gen skaiius tik du kartus didesnis nei
apvalij kirmli ar musi genom o gen skaiius;
imtai mogaus gen tiesiogiai paveldti i bakterij;
vyr mutacij danis yra dvigubai didesnis nei m oter mutacij danis;
rekombinacijos danis yra didesnis distaliniuose chrom osom regionuose
ir ypa trum puosiuose chrom osom peiuose. Tiktina, kad per vien m ejo
zin dalijimsi kiekviename chromosom os petyje susidaro bent viena rekombi
nantin chromosoma;
lyginant atskirus vis m oni genomus, j panaumai sudaro 99,9 %. Tai
gi genetin m oni vairov (genetiniai skirtum ai tarp m oni) tra 0,1 %.
m ogaus o rg a n iz m o g en o m e g en tankis yra m a d au g 1 genas kiek
v ie n a m e 301 kb in te rv a le . Taiau skirtingose chrom osom ose jis nevieno
das: pavyzdiui, 22-ojoje chrom osom oje jis didesnis nei 21-ojoje, nors jos
beveik vienodo dydio ir yra maosios akrocentrins chrom osom os. Kaip jau
inote, 21-osios chrom osom os trisom ija lemia Dauno lig. Todl labai svarbu
nustatyti, kokie genai ioje chromosom oje lemia asmens protin atsilikim, gim
tsias irdies ydas, padidjusi rizik sirgti leukemija ir kt. 21-ojoje chromoso
moje yra nustatyta 14 gen, kuri mutacijos lemia m onogenines ligas (Alzheim erio lig, nesindromin kurtum , Aerio sindrom ir kt.) ir genai, lemiantys
polink sirgti psichinmis ligomis bei viu.
Nors 2000-j birelio 26-j ir buvo paskelbta, kad baigtas juodratinis"
mogaus genom o variantas, taiau tai tra tikrojo darbo pradia. Dar reikia
vardyti konkreius genus, nustatyti, kokias savybes jie lemia, isiaikinti kiek
vieno geno veikimo mechanizm lemiant poym.
Kokia mogaus genom o iifravimo ir su mogaus genom o projektu susiju
si kit organizm genom tyrim reikm vairioms mokslo sritims bei j
praktinis taikymas?
1. M o le k u lin medicina: lig diagnostikos tobulinim as (naujas lig diag
nostikos etapas ta ikant DNR technologij); ankstyvas polinkio ligai nustaty
mas; racionalesn vaist gamyba; gen terapija ir vaist veikimo kontrols
sistema; farm akogenetika - optim alus vaist parinkimas konkreiam sergania
jam, atsivelgiant jo genotip.
2. M ik ro o rg a n iz m g enom ika: nauj energijos altini sukrimas (biokuras); aplinkos teral nustatymas; apsauga nuo bakteriologinio bei cheminio
ginklo; toksini atliek saugus ir efektyvus perdirbimas.
3. Rizikos jvertinim as: ma jonizuojaniosios spinduliuots dozi neigia
mos takos mogaus sveikatai vertinimas; chemini m utagen bei v suke
liani toksin pavojaus mogaus sveikatai nustatymas; paveldimj m utacij
poveikio mogaus genom ui sumainimas.
4. B ioarcheologija, evoliucija ir m o n i migracija: evoliucijos tyrimai
pagal gem alo lsteli mutacijas; atskir populiacini grupi migracij tyrimai
pagal mtDNR nukleotid sekos vairavim; Y chromosom os pakait tip o m uta
cij tyrimas vertinant vyr migracijos ypatumus; m utacinio proceso ypatum
palyginimas su populiacijos amiumi bei istoriniais vykiais.
5. DNR techno log ija teism o m edicinoje ir n u s ta ta n t vairi org an izm
b u vim , ta p a ty b bei kilm: tariam j nustatymas ir klaidingai apkaltint
asmen iteisinimas remiantis nusikaltimo vietoje palikt biologini pdsak
DNR tyrim ais; nusikaltim o ar k a tastro f auk asmenybs identifikavim as;
tvysts arba kit giminysts ryi nustatymas; donor parinkimas organ
transplantacijai; bakterij ar kit organizm , galini uterti aplink, nustaty
mas; augal skl ar gyvn kilms ityrimas prie kryminim ; vartojim o pro
dukt, kaip antai rafinuotas maistas ir vynas, kokybs patvirtinimas.
6. ems kis: genetins mediagos kryminimui parinkimas ir biologinis apdo
rojimas kuriant augal veisles, atsparias ligoms, kenkjams, sausrai; ligoms atspares
ni gyvuli veisli ivedimas.
Nors nauda medicinai ir apskritai mogui neabejotina, taiau mogaus genomo
iifravimas kelia nemaa etikos ir teiss klausim. Kritikai spja, kad genetine in
formacija gali pasinaudoti draudimo bendrovs ir darbdaviai - gav informacijos,

kad asmuo paveldjo lig lemianius genus, atsisakyti tok asmen apdrausti
arba priim ti darb. Taigi atsirast pagrindas asmens diskrim inavim ui. A ntra
vertus, biotechnologins bendrovs siekia kuo skubiau u pa ten tu oti DNR
nukleo tid sekas, kurios, m okslinink ir politik nuom one, tu r t bti vi
siems prieinam os nem okam ai.
Kokie svarbiausi etiniai, teisiniai ir socialiniai klausimai, susij su mogaus
genom o tyrimais?
1
G a rbingum as p a n a u d o ja n t g e n e tin in form acij. Kas turi teis gauti
informacijos apie asmens genetines ypatybes ir kaip ia informacija galima
disponuoti?
2. G enetins inform acijos p rivatu m as bei kon fidencialum as. Kas yra
genetins informacijos savininkas ir kas j saugo?
3 Psichologinis spaudim as ir asmens s tig m a tiza c ija 1 dl jo g en etin i
y p a ty b i . Kaip informacija apie asmens genetin iskirtinum gali paveikti
asmen ir kaip tok asmen priims visuomen?
4. G enetinis in d ivid o tes ta vim as (prenatalinis, ikisim ptom inis testavimas;
visuotinis naujagim i tikrinim as paveldimosioms ligoms nustatyti; ikivedybinis
patikrinimas; asmens genetinis ityrimas prie pradedant darb tam tikrom is
aplinkos slygomis). Ar galima atlikti ikisim ptom in testavim ligai nustatyti, jei
dar nra bd tai ligai gydyti? Ar gali tvai tikrin ti savo m aamet vaik dl
paveldimosios ligos, kuria jis gali susirgti tik suaugs?
5. Reprodukcijos klausim ai. Ar medicinos personalas turi pateikti vis tiks
li ir teising informacij tvams apie pasirinktos reprodukcijos padarinius, apie
visus technologijos pavojus bei apribojimus? Ar reikalingas (ir kodl) vaisiaus
genetinis ityrimas?
6. Gen te ra p ija , ta ik y ta lig g y d y m u i. Kas yra norma ir kas yra patolo
gija?
7. K linikiniai aspektai. Kas ir kaip turi vertinti genetini tyrim kokyb ir
patikim um ? Kaip tai pagrsti teisikai?
Tokie ir panas klausimai kyla ta ikant naujausius mogaus genom o projek
to duomenis praktikoje. Kas turi sprsti visus su genetine informacija susijusius
socialinius, etinius ir teisinius klausimus Lietuvoje?
Lietuvoje bioetinius klausimus, susijusius su asmens sveikatos prieira, spren
dia Bioetikos komitetas.
2000-j birelio 26-j mogaus genom o sekvenavimo pabaigtuvi pristaty
me JAV prezidentas B. Klintonas, kreipdamasis Didiosios Britanijos ministr
pirminink T. Bleir, pasak: N kiek neabejoju, kad Js snaus Leo gim im o
metai (2000-ieji) bus prisimenami kaip nuostabaus k tik paskelbto laimjimo
metai. Manau, kad jo gyvenimo trukm k tik pailgjo 25-eriais metais". Kitame
Atlanto vandenyno krante esantis T. Bleiras sutiko, kad dl mogaus genom o
ityrimo jo berniukas augs paindamas ir suprasdamas dalykus, apie kuriuos jo
senelis (taip pat Leo) n nesvajojo. Kaip ir Prezidentas B. Klintonas, a tikiu, kad
iandieninis mokslinink praneimas yra perversmas, atveriantis keli didiulei
paangai gydant v ir paveldimsias ligas. Be to, tai - tik pradia", - baigdamas
kalbti akcentavo brit premjeras.

P i Klausimai
1. Kas yra mogaus genom o projektas, kas j vykdo ir kokie jo pagrindiniai
tikslai?
2. Kuo m ogui reikmingi gyvn genom tyrim ai? Kokius inote organiz
mus, ypa svarbius tiria n t mogaus genom ?
3. Koks mogaus genom o gen tankis?
4. Kokios nebiologins problemos ikyla tiria n t mogaus genom bei taikant
tyrim duomenis praktikoje?

i - . sngm atize pe rson . s jc '- e n s atstum tasis, nieki-a~as ar kokiu nors bdu dis.-------^ o a m a s asmuo

b.
Genetin
populiacij
vairov

Kaip genas ir genomas, taip individas ir biologin ris yra ta rytum prieingi
poliai, tam tikros genetins skals" pradia ir pabaiga. O skals viduryje yra
organizm populiacijos, kuri gen rinkinys - genomas yra vienas, taiau at
skiriems to rinkinio gen aleliams bdinga didel vairov.
Populiacija1 - tai visuma vienos biologins ries individ, gyvenani tam
tikroje teritorijoje ir turini bendr gen fond.
Gen fon d as - tai gen ir j variant (aleli) visuma, bdinga tam tikrai
organizm populiacijai, populiacij grupei arba visai riai.
'V_______________________________________________________________________J
Konkreioje teritorijoje gyvenantys populiacijos individai glaudiau bendrau
ja. Taigi ir kryminasi daniausiai tarpusavyje, o ne su kit populiacij individais.
Todl susiformuoja ir yra ilaikomi tam tikri konkreios populiacijos gen fo n
do ypatum ai, susij su vien ar kit gen aleli paplitim u.
Skirting organizm ri populiacijos gen fo nd o form avim osi bei raidos
dsningumai yra bendri. Tad nordami su jais susipainti, apsiribokime tik vie
na rimi - H o m o sapiens, t. y. mumis paiais.
iuo m etu m oni populiacij genetiniai tyrim ai visame pasaulyje tu r t
bti labai intensyvs, nes genetiniai dab artini populiacij skirtum ai spariai
nyksta dl vis intensyvjanios vairi ali gyven toj m igracijos ir rasi
maiymosi. Dl i proces dingsta ir galimyb gauti genetins inform acijos
apie m ogaus evoliucij. Nors iuolaikins genetins technologijos galina
tyrin ti m ogaus evoliucij, rem iantis i seniai mirusi m oni ikastini lie
kan gautais duom enim is, bet kokia bus j vert, jei nebus su kuo palyginti.
Iki 1990-j moni populiacij vairov daniausiai buvo nustatoma tyrinjant
tiksliai paveldimus vairi fe rm e n t slygojamus feno tipu s, kraujo grupes,
serum o baltymus. Nuo 1990-j im ta spariai tyrin ti mtDNR tam tik r nu
kleotid sek vairavim m oni populiacijose, didelis dmesys skiriamas mikropalydoviniam s Y chrom osom os ymenims. M anom a, kad mtDNR atspindi
m oni moterikosios populiacijos filogenez, nes ios molekuls paveldi
mos tik per kiauialsts citoplazm . A ntra vertus, Y chrom osom os mikropalydoviniai ymenys galina tyrinti vyrikosios populiacijos dalies filogenez,
nes Y chrom osom tvai perduoda tik snums. Populiacijose nustatom as
didelis atskir poym i vairavimas, t. y. g e n e tin is p o lim o rfiz m a s 2.

Q D

lot. p o p u la tio < p o p u lu s liaudis, minia

Polimorfizmas (gr. p o lym o rph os - daugeriopas) - daugelio
form , atm ain buvimas.
3Gradientas (lot. g ra d ie n s ingsniuojantis, einantis) - mat.
vektorius, kurio skaitin reikm
ir kryptis apibdina didiausi ska
liarinio dydio kitim o greit.

Genetiniu polimorfizmu vadinamas reikinys, kai vienoje populiacijoje aptinkami

ne maiau kaip du vienos genetins srities aleliniai genai, ir kiekvieno j atskirai paim
tas danis yra didesnis nei naujai atsirandani mutacij danis.
Paprasiausias moni genetinio polimorfizmo pavyzdys yra aleliniai ABO kraujo gru
pi sistemos genai lA, l Bir 1. i gen danis konkreioje populiacijoje yra akivaizdus.
Pagrindinis Europos genetinio kratovaizdio" ypatumas - tai alelini gen danu
mo gradientas3, prasidedantis Artimuosiuose Rytuose ir einantis Viduremio jros pa
krante iaurs vakar kryptimi. j gradient suformavo neolitins emdirbysts pliti
mas i Anatolijos (dabartin Turkija) Viduremio jros pakrante per Balkanus ir Cen
trin Europ iaurs vakar kryptimi j Pranczij, Anglij, Skandinavij. Kita Europos
genetinio kratovaizdio vairavimo dalis siejama su galima gyventoj migracijos srove
i iaurins Kaspijos jros pakrants stepi j iaurs vakarus. Pagal M. Gimbutien, tai
ir yra indoeuropiei kilms centras.
Nustatytas akivaizdus ryys tarp Europos populiacij lingvistini bei genetini ypa
tum iplitimo rib. Daugelis toki rib atsirado dl vairi geografini barjer (kaip
antai kaln). Tik keletu atvej jokie geografiniai veiksniai neturjo takos populiacij
lingvistinio bei genetinio iplitimo riboms. Toki rib atsiradimas pagrstas politini,
kultrini bei socialini veiksni.
Taigi pasitelkus genetinius duomenis Europos demografin istorija suvokiama kur
kas geriau. Genetiniai duomenys gali bti svarbs taip pat ir archeologini, istorini ir
lingvistini altini analizei.

Klausimai
1. Kas yra organizm populiacijos ir kokie j genetiniai ypatumai?
2. Kaip tiriam i populiacij genetiniai ypatumai?
3. Kas bdinga Europos m oni populiacij genetiniam kratovaizdiui"?
Kokios prieastys l m jo specifik?

acij
lenetins
vairovs
a :iniai

Tos paios populiacijos individai skiriasi vieni nuo kit (6.1 pav.). Konkreios
populiacijos vairov lemia gen mutacijos, chrom osom mutacijos ir rekombi
nacija (r. II dalies 1 ir I dalies 2.4.5 skyrius). ie paveldimieji pokyiai - tai
evoliucijos aliava. Naujus alelinius genus sukuria tik gen mutacijos, taiau
skirtingiems genotipam s bei fenotipam s atsirasti didel tak turi ir chrom o
som mutacijos bei rekombinacija. Paveldimieji pokyiai yra isaugomi ir per
duodam i kart sekoje.
Kaip jau buvo minta, visos populiacijos individ genetini srii visumos
aleliniai genai sudaro populiacijos gen fond. Daniausiai gen fondas apibdi
namas alelini gen daniu, kuris ireikiamas bendro alelini gen skaiiaus
populiacijoje (arba tiriam oje individ grupje) procentine verte.
Gen fo nd o alelini gen danio potencial pastovum arba pusiausvyr
1908-aisiais iaikino angl matematikas G. H. Hardis (G. H. Hardy) ir vokiei
gydytojas V. Vainbergas (W. VVeinberg).
H ard io ir V a in b e rg o dsnis
Kai populiacijos individai poruojasi atsitiktiniu bdu, o j skaiius yra neribo
tai didelis, ir populiacijos neveikia nei migracija, nei gam tin tam tikr geno
tip atranka, tai esant pastoviam m utavim o daniui genotip (alelini gen)
danis lytikai besidauginanios populiacijos kart sekoje nekinta.
v ______________________________________________________________________ /
Taigi Hardio ir Vainbergo dsnis galioja tik tada, kai populiacijos neveikia tam
tikri veiksniai, vadinamieji pagrindiniais evoliucijos veiksniais. Todl turi bti ilai
komos ios penkios slygos:
1) mutacijos nevyksta arba tiesiogini ir grtam j m utacij danis yra vie
nodas;
2) nra populiacijos individ migracijos;

6.1 pav.
r-~ y^u s su Tibeto
vaikais

161
K in ta m u m a s

6.1

3) poravimasis vyksta atsitiktiniu bdu: partneris nesirenkamas nei pagal ge

notip, nei pagal fenotip. Taigi bet kur populiacijos individ poravimosi partne
riu gali pasirinkti bet kuris prieingos lyties tos paios populiacijos individas;
4) nra gen dreifo, nes populiacija labai didel;
5) nra tam tikr genotip atrankos.
Tokioje populiacijoje dviej geno aleli atveju genotip pasiskirstym galima
aprayti daugianariu
p 2 + 2pq + q2 = 1;
kai p yra A alelinio geno danis populiacijoje; o q - a alelinio geno danis
toje populiacijoje.
Be to,
P + Q = 1
Jei populiacijoje konkretus genas tu ri daugiau aleli, vis j dani suma vis
vien yra lygi 1:
p + q + ... + n = 1.
Atitinkam ai galima vertinti ir kiekvieno konkretaus genotipo dan.
Apskaiiuojant tiriamosios populiacijos vairi santuok dan ir tam tikro
g en otip o vaik, gimusi tose santuokose, dan, galima matematikai rodyti
teigin, kad keiiantis kartoms genotip ir juos form uojani alelini gen da
nis nekinta.
Taigi:
A A gen otip o danis yra p 2;
Aa gen otip o danis yra 2pq;
aa gen otip o danis yra g 2.
Remiantis Hardio ir Vainbergo dsniu nesunku apskaiiuoti dan alelinio geno,
lemianio koki nors autosomin recesyviai paveldim lig konkreioje populiacijo
je. Pavyzdiui, autosomin recesyviai paveldima liga fenilketonurija Lietuvoje serga
vienas i 10 000 gimusi vaik. Serganio asmens atitinkamas genotipas yra aa,
taigi jo danis q2 yra 1/10 000, o a alelinio geno danis -

Kadangi
p = 1 - q,
tai
1
100

99.
100 '

Heterozigotini a alelinio geno neiotoj danis pagal Hardio ir Vainbergo

dsn yra 2pq:

Pq

2
99
100 '1 0 0

1 _ 2-99
198
10000
10000~ 5 0 '

Taigi Lietuvoje apytikriai kas 50-as m ogus yra fenilketonurij lemianio

alelinio geno neiotojas, o tai jau nemaas danis.
Nesunku suvokti, kad gam toje ideali (t. y. atitinkani Hardio ir Vainber
go dsnio slygas) populiacij nra, nes veikia m intieji penki pagrindiniai
evoliucijos veiksniai. Taigi alelini gen danis populiacijoje ir, be abejo, kart
sekoje gali kisti - arba didti, arba mati. Trumpai apvelkime kiekvien i
veiksni.
1.
M u ta c ijo s p o p u lia c ijo je . K ie kvie no je p o p u lia c ijo je n u o la t vyksta
m utacijos. Daugelis j m og ui (kaip ir kitiem s o rganizm am s) yra alingos.
Populiacijos g e n e tin nata, kuri suform uoja visi mutav aleliniai genai,
sumaina populiacijos individ reprodukcin tinkamum. Kartais mutacijos, bda
mos alingos vienoje populiacijoje, kitoje populiacijoje j neiotojams suteikia
pranaumo. Pavyzdiui, pjautuvin anemija sukelia sunki maakraujyst, ir
ligonis anksti mirta. Serganij genotipas yra HbsHbs, ta igi jie yra h om ozi
g otin ia i pagal m utavus h em og lo bin o baltym kodu ojan t P g lo bin o gen.

Asmenys, kurie yra heterozigotiniai pagal gen (HbsHbA), gyvenantys ende

minse maliarijos srityse, turi biologin pranaum prie asmenis, kurie yra
hom ozigotiniai pagal norm al gen (HbAHbA), nes heterozigotini individ
nepuola maliarijos suklj perneantys uodai. Nustatyti, kokia yra tikroji po
puliacijos genetin nata, nra paprasta. Daniausiai ji vertinama pagal skai
i recesyviniu gen, kurie hom ozigotinje padtyje lemia vaik mirt. Jau
buvo m inta, kad kiekvienas normalus asmuo yra vidutinikai 10-ies m utavu
si gen aleli, slygojani sunkias paveldimsias ligas (madaug pus j yra
vaik m irties prieastis), neiotojas. Tai tu r t inoti kiekvienas visuomens
narys. Tiriant mutavusi gen aleli paplitim ypa daug nuveik D. Krou
(J. Crovv).
Taigi populiacijoje nra n vieno mogaus, kuris nebt recesyvinio alelinio
geno, lemianio koki nors sunki paveldimj lig, neiotojas. Jei konkreioje
eimoje nra serganij paveldimja liga, tai tra laimingas atsitiktinum as ir
M endelio dsni pasireikimo pasekm (nes net susituokus dviem asmenims,
heterozigotiniam s pagal tok pat lig lem iant gen, sirgt tik 25 % jiems gim
siani vaik). Antra vertus, to k paveldimum svarbu atsivelgti, nes strategi
jos visiems mutavusiems genams i populiacijos elim inuoti yra nerealios - itai
m anom a padaryti tik eliminavus visus populiacijos narius. Todl pagrindin
strategija tu ri bti nukreipta paiekai priem oni, kaip sumainti skaii bei
poveik veiksni, sukeliani mutacijas.
Naujos m utacijos populiacijoje retos, taiau jos vis dlto palyginti danos
autosominiuose dom inantiniuose ir su X chromosom a susijusiuose genuose,
kuri pokyiai pagrindia ligas, mainanias asmen vaisingum. Antai auto
somins dom inantikai paveldimos ligos achondroplazijos atveju naujos m uta
cijos nustatomos 90 % serganij, nors j danis visoje populiacijoje tra
apie 1 /1 0 0 000. Apie 1/3 kai kuri su X chromosoma susijusi recesyviai pa
veldim lig (pvz., hemofilijos A) atvej vyrams nulemia naujos mutacijos, ir
tik 2 /3 atvej yra paveldimi i ankstesni kart. Visos ios mutacijos maina
individo biologin tinkam um (apie j dar bus kalbama), todl gam tin atranka
tokias mutacijas nuolat alina i populiacijos.
Pastebtina, kad kai kuri nauj dom inantini mutacij danis priklauso nuo
tvo amiaus. M anom a, kad naujos dom inantins m utacijos atsiradimo rizika
padidja 1 %, kai tvas yra vyresnis nei 40-ties. Priklausomyb nuo m otinos
amiaus nenustatyta. Beja, su m otinos amium i susijs ir chromosom neatsiskyrimo per mejoz padanjimas. Toks neatsiskyrimas lemia chrom osom
aneuploidij (r. II dalies 1 skyri).
Galiausiai populiacijoje sivyrauja tam tikra pusiausvyra tarp nauj mutacij
atsiradimo danio ir asmen, turini ireikt ios mutacijos slygojam feno
tip, gamtins atrankos intensyvumo. Mutavusius gen alelius, kuriuos gam
tin atranka paalina i populiacijos, kitoje kartoje vl sugrina mutacinis pro
cesas. Taigi sivyrauja pusiausvyra tarp nauj mutacij atsiradimo ir j elimina
vimo i populiacijos dl gamtins atrankos.
Apskaiiuota, kad mogaus gen m utavim o danis yra 1 x 10~41 x 10~6.
Todl tik viena gam eta i madaug 100 000 turi nauj mutacij. Be abejo,
skirtinguose genuose bei vairiose to paties geno srityse jos vyksta nevienodai
danai.
2.
N e a ts itik tin s san tuo k o s. Kaip jau buvo m inta, a tsitiktine vadinama
santuoka, kuri sudaroma neatsivelgiant santuokos partnerio genotip (apie
j sprendiam a i fe n o tip o ), t. y. p a rtne ris pasirenkam as a ts itiktin a i. Pa
stebtina, kad visikai atsitiktins m oni santuokos yra retos. Daniausiai
sutuoktinis pasirenkamas pagal g, ivaizd, intelekto lyg, odos spalv (pvz.,
baltaodis ar juodaodis) ir pan. Tokios santuokos vadinam os neatsitiktinm is
arba a s o rta ty v io m is 1. Jei santuoka su tok pat poym (ar kelis poymius)
tu riniu asmeniu labiau pageidaujam a - asortatyvum as teigiamas, o jei to
kios santuokos vengiama, asortatyvumas neigiamas. Asortatyvum o poymiai

ang. assorted - gerai parink

tas, vairus

pastebimi net ir ligos atvilgiu (antai kurnebyliai partneriais danai pasirenka

kurnebylius). Prie neatsitiktini santuok priskiriamos ir g im ini santuokos.
Pasaulyje gausu populiacij, kuriose g im ini santuokos gantinai danos.

Tokios santuokos ypa bdingos udaroms populiacijoms (izoliatams), t. y.

populiacijoms, atskirtom s nuo kit populiacij geografini, rasini, religini,
politini ir kit barjer. Gimini santuokos prastos Vidurio Ryt alyse, Pakis
tane, Indijos pietuose ir kt. Kadangi kiekvienas asmuo turi bent kelis recesyvinius paveldimsias ligas lemianius alelinius genus, tuokiantis gim inms pa
didja tikim yb, kad ie genai palikuoni organizm e atsidurs hom ozigotinje
padtyje (aa), ir liga pasireik. Dabar pasaulyje gim ini santuok maja, nes
nyksta izoliatai, ir santuokos tam pa vis labiau atsitiktins. Taiau santuok
asortatyvumas tebra svarbus evoliucijos veiksnys.
3. M ao s populiacijos ir gen dreifas. Kitas reikinys, galintis kart seko
je gerokai ikreipti pradin populiacijos alelini gen dan, yra atsitiktiniai ale
lini gen dani svyravimai - g en dreifas. Nors jis vyksta ir didelse, ir

164

maose populiacijose, pastarosiose kur kas didesn tikim yb, kad kuris nors
retas fenotipas nedalyvaus fo rm u o ja n t nauj kart. Todl alelini gen, le
miani t ret fenotip, danis kitoje kartoje bus maesnis. Gen dreifas yra
atsitiktinis procesas. Taigi abejotina, kad jo rezultatai bus panas keliose po
puliacijose.
Danai staigus kokio nors alelinio geno danio sumajimas arba padidji
mas (nes vieno alelinio geno daniui majant, kito (kit) to paties geno aleli
nio geno danis didja (A 4> a)) yra susijs su staigiu populiacijos nari
skaiiaus sumajimu. Tai b u telio kaklelio" efektas. Daniausiai taip gali
atsitikti po stichins nelaims, itikusios nedideles populiacijas (kaip antai sal
gyventojus). Tik atsitiktinumas lemia, kurie individai igyvens ir form uos kitos
kartos gen fond. Paprastai is efektas pasireikia, jei ilieka ne daugiau kaip
1/3 pradins populiacijos individ. Form uojant nauj kart dalyvauja tik tam
tikri ilik genotipai. O kai genotip pasirinkimas maesnis, form uojam as ma
iau vairus kitos kartos gen fondas. Tarkime, kad sunkiai pasiekiamame kaln
slnyje gyvenanioje tautelje alelinis a, genas buvo danas (p = 0,7), o alter
natyvusis alelinis a2 genas - daug retesnis (q = 0,3). vyko ems drebjimas,
per kur daug gyventoj uvo. Tarp uvusij - atsitiktinai daugum sudar
tie, kurie turjo a, alel. Todl kitoje kartoje po katastrofos io alelio danis
populiacijoje labai sumajo (p = 0,3). Antra vertus, alelinio a2 geno danis q
nuo 0,3 iaugo iki 0,7. Per kelet tolesni kart tokioje populiacijoje is alelis
gali netgi fiksuotis (g = 1,0), o alternatyvusis a, alelis - visikai inykti (p = 0).
is efektas buvo rodytas tiria n t daugel m oni populiacij. Geriausiai pavyko
j pagrsti tiria n t gepard populiacijas, kuri genetinis vairavimas drastikai
sumajo. fakt rod S. O'Brajenas (S. O'Brian).
Gen dreifas yra danas reikinys vairiose nedidelse (ypa - naujose) popu
liacijose: udarose religinse bendruomense, persiklli grupse ir pan. is
gen dreifo variantas daniausiai susijs su populiacijos p radininko efektu.
Tarkime, ta m tikra asmen grup i Europos persikl Am erik (pvz., ami
sektos nariai, persikl i Vokietijos Pensilvanijos valstij JAV). Joje atsitikti
nai buvo keli asmenys, turj m utavus d o m in a n tin ar recesyvin alelin gen.
Todl ioje bendruom enje toks genas kur kas danesnis nei populiacijoje,
nuo kurios m intoji b endruom en atsiskyr. Puikus to kio gen dreifo pavyz
dys yra didelis vairiaspalv porfirij lemiani gen danis ta rp baltaodi
persiklli i Europos Piet A frik (vadinam j afrikaneri). Pirmieji per
siklliai Piet A frik atvyko 1652-aisiais. Dabar yra apie 2,5 m ilijono j
palikuoni, i kuri madaug 1 m ilijonas tu ri pirm j persiklli pavardes.
Tiksliai inoma, kad visi 8 000 iuo m etu Piet Afrikoje gyvenantys vairiaspalve
p orfirij sergantieji yra vienos poros, 1680-aisiais emigravusios i Olandijos,
tiesioginiai palikuonys.
4. M ig racija ir rasi maiymasis gali lemti alelini gen danio nuokryp
nuo tik tin atvej pagal Hardio ir Vainbergo dsn. M igrantai daniausiai
pakeiia dviej populiacij gen fond - tos, i kurios ivyksta, ir tos, kuri
atvyksta. Dl asmen m igravimo kontinentuose netgi gali susidaryti alelini
gen danio gradientai. Antai AB0 kraujo grupi sistemos alelinio lB geno
danis Azijoje yra > 25 %, o vakar kryptim i jis maja ir Didiojoje Britanijoje
bei Pranczijoje yra < 10 %.

Rasi maiymasis yra ne maiau svarbus reikinys. Pavyzdiui, manoma, kad

Piet Kalifornijos juodaodiai, atveti j iaurs Amerik i iaurs Afrikos madaug
prie 300 met, dabar turi apie 16-22 % baltaodi gen (r. 6.8 pav., p. 169).
Pastebtina, kad migracija ir rasi maiymasis maina populiacij vairov bei
j alelini gen danio skirtumus. Taigi skirting populiacij gen fondai supa
naja. Antra vertus, nors atskiros populiacijos dl migracijos bei rasi maiymosi
ir supanaja, j gen fondas prasipleia, nes miri populiacij silieja nauji
aleliniai genai, bdingi tik kuriai nors konkreiai populiacijai.
5.
G am tins a tran ko s poveikis. Dl gamtins atrankos populiacijos prisi
taiko prie gam tos ir gyvenimo slyg. Dar XIX amiuje . Darvinas rod, kad
rys kinta laike, prisitaikydamos prie aplinkos veikiant atrankai.
Pagrindinis kintam um o altinis yra naujos gen mutacijos ir rekombinacija per
mejoz. Gamtin atranka iskiria konkreius genotipus ne pagal atitinkamus
genus, bet pagal j fenotipin pasireikim. Suprantama, kad nuo genotipo fenotipinio pasireikimo priklausys, ar individas apskritai gims ir gims igyvens ligi
lytins brandos, ar sulauks lytins brandos perduos savo genus kitoms kartoms
(t. y. ar sulauks vaising palikuoni). Tai yra individo biologinis tin kam u m as
(tam tikra prasme - prisitaikymo laipsnis). Teorikai svarstant - tai m utantinio
genotipo biologinis tinkam um as, nes k tik teigme, kad pagrindinis kintam u

ymiui egzistuoja trys gamtins atrankos rys: kryptingoji, stabilizuojanioji ir

iskirianioji atranka. Kryptingoji atra n ka (6.2 pav., A) vyksta tada, kai pra
naum turi kuri nors kratutin fenotipo iraika (r. modifikacin kintamum).
Stabilizuojanioji atranka (6.2 pav., B) vyksta tada, kai pranaesni vidutines
poymio reikmes turintys individai, o didiausias arba maiausias poymio reikmes
turintys individai (t. y. kratutiniai variantai) yra paalinami i populiacijos. is
atrankos tipas dom inuoja m oni populiacijose. Iskirianiosios atrankos
(6.2 pav., C) atveju du ar daugiau kratutini fenotip yra tinkamesni nei bet
kuris i vidutines reikmes turini fenotip. Dl ios atrankos vienos ries indi
vidai pagal tam tikrus kiekybinius poymius, kurie pradinje populiacijoje buvo
pasiskirst tolydiai, gali isiskirti dvi skirtingas populiacijas.
Taigi kryptingoji atranka pagrindia vien i kratutini poym io variant,
stabilizuojanioji atranka - vidutines daniausio populiacijos poymio reikmes,
o iskirianioji atranka - kratutinius fenotipus.
Pastebtina, kad populiacijos genetin vairov prieingomis kryptimis nuolat
veikia vairs procesai. Genetin vairov maina gamtin atranka, ypa drastikai
j gali sumainti gen dreifas. Antra vertus, nuolat vykstanios mutacijos bei re
kombinacija t vairov palaiko. Migracijos, rasi maiymasis ir gamtin atranka
maina skirtumus tarp populiacij, besiskiriani viena nuo kitos pagal konkreius
fenotipinius poymius bei tam tikr alelini gen dan. Kiekvienos populiacijos
genetinis vairavimas - tai jos ilikimo besikeiianiame pasaulyje garantas.

t a-nc s toai

->goji atranka

maKs.
: 'eikm s

B. Stabilizuojanioji atranka

C. Iskirianioji atranka

165
K in ta m u m a s

mo altinis yra naujos mutacijos. Jei m utantinis organizmas neperduos savo

gen kitai kartai, jo genai dings i populiacijos gen fondo. Kiekvienam po

Klaus

1. Kas pagrindia genetin populiacij vairov ir genetin kiekvienos popu

liacijos vairov?
2. K teigia Hardio ir Vainbergo dsnis? Kokios slygos btinos jam pasi
reikti?
3. Ar m anom a i populiacijos visikai paalinti sunkias paveldimsias ligas
lemianius mutavusius gen alelius?
4. Kodl genetiniu poiriu gim ini santuokos yra pavojingos?
5. Kas didina ir kas maina populiacij genetin vairov bei genetin konkre
ios populiacijos vairov?

1. Albinizmas yra paveldimas kaip autosominis recesyvinis poymis. Tarkime,

kad ios ligos (t. y. aa genotipo) danis populiacijoje q 2 yra 1 : 20 000. Nusta
tykite albinizm slygojanio alelinio geno heterozigotini neiotoj dan
toje populiacijoje.
2. Naujagimi tyrim ai fenilketonurijai ir galaktozemijai nustatyti paliudijo, kad
i autosom iniu recesyviai paveldim lig danis vairiose populiacijose yra
skirtingas (r. lentel).

alis

Fenilketonurijos danis

Galaktozemijos danis

ekija

1 : 6 000

1 : 44 000

Austrija

1 : 12 340

1 : 39 116

veicarija

1 : 16 644

1 : 65 057

Vokietija

1 : 10 935

1 : 42 893

vedija

1 : 43 226

1 : 49 000

JAV

1 : 13 630

1 : 104 701

Kanada

1 : 39 681

1 : 148 872

Naujoji Zelandija

1 : 18 168

1 : 32 514

Apskaiiuokite:
a) ias ligas lemiani alelini gen dan tirtose populiacijose;
b) abi ligas lemiani alelini gen heterozigotini neiotoj dan tirtose
populiacijose.
3. Yra populiacij, kuriom s bdingos ne visos keturios ABO sistemos kraujo
grups, o tik dvi. iaurs Amerikos indn Jutos, Tobos, Navajo, Juodakoj
gentim s ir Vakar Australijos aborigenams bdingos tik 0 (ll) ir A (lAl; lAlA)
kraujo grups. 0 kraujo grups danio tyrim iose populiacijose rezultatai
pateikti lentelje.
Populiacija

0 kraujo grups

danis (%)
Jutai

97,4

Tobai

98,5

Navajai

77,7

Juodakojai

23,5

Australijos aborigenai

48,1

Australijos bumenai

83,0

Nustatykite tirt populiacij genetin struktr, t. y. genotip, nulemiani

kraujo grupes, dan.

v_____________________________________ J

4. Viena i kraujo grupi sistem - tai rezus faktoriaus sistema. Supaprasti

nus bei apibendrinus galima teigti, kad Rh(+) genotip lemia dom inantinis
alelinis D genas, o rh(-) fe notip - recesyvinis alelinis d genas. 85,8 % A m e
rikos baltaodi yra rezus teigiami, t. y. Rh(+), o 14,2 % rezus neigiami.
Apskaiiuokite:
a) alelini D ir d gen dan bei galim genotip dan tirto je populiacijoje;
b) kiek procent rezus teigiam asmen yra heterozigotiniai.
5. Baskams, gyvenantiems Pirn pusiasalyje ta rp Pranczijos ir Ispanijos,
bdingas vienas didiausi pasaulyje rezus neigiam (rh(-)) fe no tip danis.
Ityrus 400 bask nustatyta, kad 230 asmen fenotipas yra Rh(+), o 170 rh(-). Apskaiiuokite:
a) alelini D ir d gen dan;
b) genotip DD, Dd ir dd dan;
c) kiek procent Rh(+) asmen yra heterozigotiniai.
P a s t a b a i u davini spre n d im u s g a lite rasti kn y g o je : V. K uinskas. Tu ir tavo genai.
K., viesa, 1998.

B . 2 .

Lietuvos
gyventoj
genetins
jvairovs
ypatum ai

Jau minjome, kad migracijos bei rasi maiymasis maina populiacij vairavim ir naikina j unikalumo pdsakus. Lietuvos populiacija (Lietuvos gyventojai)
genetiniu poiriu dar nedaug tetyrinta. Taiau jau sukaupta nemaai duo
men (V. Kuinskas, 2001), leidiani analizuoti Lietuvos populiacijos formavi
msi, jos dabartin gen fond bei prognozuoti galimus jo pokyius ateityje.
m oni populiacijos aplink Baltijos jr priklauso istorikai skirtingom s
kultrom s ir lingvistinms grupms (6.3 pav.). Pietrytinje Baltijos regiono da
lyje gyvena balt (lietuviai ir latviai) ir ugrofin (suomiai ir estai) tautos. Baltai,
i kuri kilo lietuviai, prie daugel imtmei buvo apsupti kit balt geni.
Tiktina, kad ios gentys prie 3 - 4 tkstantm eius gyveno didesnje te rito ri
joje nei anuo metu gyven slavai ir germanai. Baltai buvo iplit nuo Vyslos
vakaruose iki Dniepro baseino pietuose ir Volgos, Okos bei Maskvos upi
rytuose. Ryt balt gyvenamosios teritorijos iaurje ribojosi su ugrofinais. ia
me regione kuriai, iemgaliai, sliai bei latgaliai m jun gtis, ir vliau i j
susiformavo latvi tauta. Pietuose iliko rytiniai baltai, i kuri ilgainiui susi
form avo lietuvi ta uta (6.4 pav.). Kai pirm kart buvo pam intas Lietuvos
vardas (XI amiaus pradia), veikiausiai jis buvo taikomas ne visai iandieni
nei Lietuvai, bet tik jos daliai ta rp Nemuno, M erkio ir Neries upi pavadinti.

6.3 pav.
:

: : : : s ; -s g-^oes

jra

K in ta m u m a s

\ ______________________________________________________________________ y

Lietuvi teritorija pietuose ribojosi su jotvin gi emmis, iaurje - su emai

iais ir kuriais, o pietvakariuose - su vakar baltais - prsais. M intuoju laiko
tarpiu prasidjo akivaizdi baltikj geni konsolidacija, kadangi jiems teko
kautis su besiverianiais j balt teritorijas i vakar germanais (t. y. kryiuo
iais, pusantro imto m et bandiusiais kalaviju pakriktyti baltikuosius pagonius) ir iek tiek vlesniais periodais - su slavais i ryt. Lietuva ta po balt
geni - prs, jotvin gi , kuri bei kt. - konsolidacijos centru. Vlesniais
amiais Lietuvos valstyb (Didioji Lietuvos kunigaiktyst) ilgainiui prarado
savo teritorij, o galiausiai - ir savo nepriklausomyb, kuri atgavo 1918-aisiais
metais, o pakartotinai - 1990-aisiais.
iuo istoriniu procesu remdamiesi tu rim e suvokti, kaip formavosi Lietuvos
gyventoj gen fondas, iskirti svarbiausius io proceso periodus ir velgti
jam e balt geni atspindius.
Lietuvos valstybs krimasis, prasidjs madaug prie t ksta nt met, buvo
daugiau politinis aktas, nes balt gentys prie tai jau gyvavo tkstanius met.
Taigi ios gentys turjo perduoti savo gen fond dabartiniam s Lietuvos gy
ventojams. Todl ia prasme bt klaidinga Lietuvos populiacijos istorija laikyti
tik pastarj t kstantm et.
Kaip liudija archeologini tyrim duomenys, nuo neolito laik iuolaikins Lie
tuvos teritorijos gyventoj nepakeit jokia kita etnin grup. Kitaip tariant, da
bartins Lietuvos populiacijos aknys yra labai senos, o tikimyb, kad iuolaiki
niai gyventojai ilaik senovs populiacij genetin struktr, tikrai didel. Pa
grindiniai Lietuvos populiacijos formavimosi periodai pateikiami 6.5 paveiksle.

38

Ugrofinai

Latgaliai

Baltijos jra
*

R yg a

Kuriai iemgaliai
/f.:

S em ba

Balt
teritorijos

V iln iu s

N otan g a N arduva
E lb in g a s )

V a rm
B arta

Prsai
K u lm a s S a sna
Lubava

Geni ribos

D ainava

P agud

G a linda

Jotvingiai
Slavai
(rusai)

Dabartins
Lietuvos
teritorija

6 .4 p a v .

Balt gentys prie 80 0 met

6 .5 p a v .

Pagrindiniai Lietuvos
populiacijos form avim osi
etapai

Slavai (lenkai)
V aruva

Pirmieji mons Baltijos juros regiono pietryiuose

prie 12 000-13 000 met (pasibaigus paskutiniajam ledynmeiui prie 16 000 met)

Indoeuropiei siverimas
Balt geni formavimasis
prie 4 00 0 -5 000 met

Balt geni sjung formavimasis

prie 1 200-1 600 met

6.6 pav.
Lietuvi etnolingvistins
grups (pagal Z. Zinkevii)
RUSIJA
ESTIJA

LATVIJA

iaurs
EMAIIAI
vakar

ryt
AUKJA|C|A1

vakar

LENKIJA

BALTARUSIJA

Suomiai
9%

Estai
3-5%

vedai

8%
Lietuviai
2-5%

Taigi pirm ieji gyventojai iose te rito rijo s e galjo atsirasti pasibaigus pasku
tin iajam ledynm eiui (m adaug prie 16 000 m et). Prie 4 - 5 tkstanius
m et ioje te rito rijo je pasirod ind oeuropieiai, o m adaug prie pusantro
t ks ta n io m et m fo rm u o tis b alt geni sjunga. Suskirsius d a b a r
tin Lietuv eias e tno lin gvistin es dalis (6.6 pav.) ir vliau jas a pjungus j
dvi pagrindines (auktaiius ir emaiius), buvo ve rtin ta s daugybs g e n e ti
ni tiksliai paveldim j poym i vairavimas Lietuvoje. ie poym iai - tai
dvylikos kraujo g ru p i sistem, kraujo serum o baltym ai, m tDNR vairavi
mas, Y chro m o som os m ikrop a lyd ovin i DNR ym en vairavimas, a tuoni
skirtin g Al in ta rp buvimas arba nebuvim as ta m tikrose g e n o m o v ie to
se, kai kuri paveldimsias ligas lem iani m uta cij danis Lietuvos p o p u
liacijoje.
Tyrimai paliud ijo , kad vien alelini gen dan Lietuvos populiacijoje
lm vakar taka, kit - ryt taka, o kai kuriuos alelinius genus gre tim o se
populiacijose paskleid balt gentys.
ABO kraujo g ru p i sistemos lA2 alelinio geno (ABO kraujo g ru p i sistem o
je esama ir daugiau alelini gen nei daniausiai m inim i l, lA ir lB) dan
Lietuvos p op uliacijoje veikiausiai slygojo didelis io geno paplitim as g re ti
mose iaurs bei vakar populiacijose (6.7 pav.). is genas ypa danai
aptinkamas piet A u k ta itijo je (D zkijoje) ir beveik to lygu s io geno da
niui Lenkijoje. A le lin io g en o lB, kuris daniausiai atspindi ryt (m o n g o lid )
tak populiacijai, danis Lietuvos p op uliacijoje ta ip pat p alygin ti didelis ir
n et didesnis nei kaim yninse populiacijose (6.8 pav.). A n tra vertus, rezus
fa k to ri lem ianios kraujo g ru p i sistemos cde h a p lo tip o , lem ianio rh(-)
fe n o tip , didelis danis liudija vakarietik gen tak. N ustatyta, kad is
haplotipas danai pasitaiko ir Lietuvoje, ypa bdingas iaurs emaiiams
(6.9 pav.).

Lenkai
5%

6 .7 p a v .

ABO kraujo grupi sistemos

lA2 alelio pa plitim o danis
Baltijos jros regiono
populiacijose

6 .8 p a v .

ABO kraujo grupi sistemos

lB alelinio geno danis
Europos populiacijose

gr. ha p lo o s - viengubas; typos - atspaudas, pavyzdys

Haplotipas' - tai per evoliucijos proces vienoje chromosomoje susifor

mavusios gretim gen grups ar k iti g retim i genetiniai ymenys (kartotins nu
kleotid sekos, tam tikr restrikcijos endonukleazi kirpimo viet deriniai ir pan.).
Kiekvienas toki ymen toje paioje homologins chromosomos vietoje turi
savo atitikm en ir su ju o sudaro genotip.

6.9 pav.
Rezus kraujo grupi sistemos
cde haplotipo, slygojanio
rh(-) fen otip , danis
Europos populiacijose

6 .1 0 p a v .

Landtainerio ir V ynerio
kraujo grupi sistemos
alelinio LWb geno paplitim o
danis Lietuvos
etnolingvistinse grupse

iaurs
7,5%

EMAIIAI

alfc*

6,0% AUKTAIIAI
vakar
5,1%
piet
2,1%

Lietuvoje vidutinikai 5,7%

A. Baltijos jros regionas

Suomiai
2,5%

Rusai
Estai 2-0%

vedai

4,0%

0,3%

Latviai
6,0%

Lietuviai
5,7%

Lenkai
2 ,0 %

B. Kitos populiacijos
veicarai - 0,1%
Belgai - 0,0%
Japonai - 0,0%
Afrikieiai - 0,0%
6 .1 1 p a v .

Landtainerio ir Vynerio
kraujo grupi sistemos
alelinio LWb geno paplitim o
danis jvairiose populiacijose

Landtainerio ir Vynerio kraujo grupi sistemai ypa bdingas alelinio LWC

geno paplitimas. Lietuvos etnolingvistinse grupse jo danumas vairuoja ir
iaurs emaitijoje yra pats didiausias, o piet Auktaitijoje (Dzkijoje) - pats
maiausias (6.10 pav.). Tiriant Baltijos regiono populiacijas nustatyta, kad is
genas daniausias balt populiacijose (Latvijoje ir Lietuvoje), ugrofin (est,
suomi) ir slav (lenk, rus) populiacijose jo danis maesnis, o german
(ved) populiacijoje jis nesiekia n 1 % (6.11 pav.). io geno danis Azijos,
Afrikos ir Vakar Europos populiacijose beveik lygus nuliui arba is alelinis
genas ten apskritai neaptinkamas. Taigi tiktina, kad alelinis LWb genas gali
bti skiriamasis gentinis" - baltikasis genas. Palyginti didelis jo danis gre
tim ose populiacijose (Estijoje, Suomijoje, Rusijoje ir Lenkijoje) liudija, kad
istoriniais laikais (t. y. kai balt gentys buvo iplit kur kas didesnje te rito ri
joje - r. 6.4 pav.), is genas galjo bti iplatintas ir kaimyninje teritorijoje.
Pastebtina, kad piet Lietuvoje jis retesnis, o iaurs Lietuvoje ypa danas,
kaip ir kaimyninje Latvijoje. Kaip inia, iaurs vakar Lietuvos teritorijoje ir
vakarinje Latvijos dalyje gyveno kuriai. Taigi tiktina, kad didesnis LWb geno
danis iaurs Lietuvoje yra kuri gen fo n d o atspindys. Antra vertus, ma
esn io geno dan piet Lietuvoje galjo lemti jotvin gi gen fo n d o taka.
Tam tikr alelini gen danio ypatumai Lietuvoje buvo nustatyti ir tiria nt
kitas genetines sistemas. Vakar tak Lietuvos populiacijai rodo Gc baltym ir
a 1-antitiripsin koduojani tam tikr alelini gen danis. Pastebtina, kad
kai kuri ugrofinam s bding alelini gen, kaip antai TF*DCHI, Lietuvoje
apskritai neaptikta (6.12 pav.). Atsivelgiant io geno ir LWb geno danio
populiacijose ypatumus, galima teigti, kad genai plito i balt ugrofin popu
liacijas, o ne atvirkiai.
Pagal Y chromosom os mikropalydovini DNR ymen tyrim o duomenis bu
vo analizuojami genetiniai atstumai tarp vairi Baltijos regiono populiacij.
Pagal juos sudarytas filogenezs medis (6.13 pav.) liudija, kad lietuviams ge
netikai artimiausi yra latviai; estai ir vedai maiau artim i, o suomiai ir samiai
(lapiai) apskritai sudaro atskiras akas. is filogenezinis medis i dalies atspin
di populiacij geografin artum , i dalies - lingvistin. Taiau svarbiausia yra
tai, kad balt populiacijos - lietuviai ir latviai jam e yra greta.
Lyginant dvi pagrindines Lietuvos etnolingvistines grupes auktaiius ir emai
ius pagal mtDNR vairavim, nustatyta, kad jos genetikai skiriasi. Tik vienas
mtDNR tipas yra bendras ir auktaiiams, ir emaiiams, deimt tip nustatyti
tik auktaiiams, trys - tik emaiiams. Be to, emaiiai pasirod es genetikai
vienodesni nei auktaiiai pagal visus tirtus genetinius ymenis. Pagal geneti
nius poymius labiausiai skiriasi iaurs emaiiai ir piet auktaiiai (dzkai).

iuo atveju dert prisiminti balt geni pasiskirstym ir likim vlesniais

amiais. Tiktina, kad iaurs emaii gen fonde vis dar pasireikia kuri
gen fo n d o indlis, o piet auktaii gen fonde randame jotvin gi gen
fo nd o atspindi.
Akivaizdius genetinius populiacij skirtum us gali paliudyti ir tam tikr m u
tacij, lemiani kai kurias paveldimsias ligas, paplitimas Lietuvoje bei kitose
Europos populiacijose. Kaip jau buvo minta II dalies 4.2.2 skyriuje, fenilalaninhidroksilazs geno R408VV mutacija slygoja fenilketonurij. Jos paplitimas
kartu su haplotipu (t. y. restrikcinio polim orfizm o tip u) Nr. 2 ta rp Europos

6.1 2 pav.
TF*DCHI alelio danis
(10 000 gyventoj) Baltijos
jros regiono populiacijose

Suomiai
90

vedai

70

Estai
51
Latviai

serganij fenilketonurij rodo, kad i mutacija pirmiausiai atsirado b a lt slav regione ir vliau iplito kitose Europos populiacijose (6.14 pav.).
(3 chem okino receptoriaus geno alelis, turintis ccr5del32 mutacij, hom ozi
gotinje padtyje, i dalies apsauganios m og nuo AIDS sukljo IV-1 in

Lietuviai

fekcijos, Europoje pasiskirsto kitaip. io alelio danis Europoje sudaro gradien

t i iaurs pietus (6.15 pav.). Populiacijose aplink Vidurem io jr i m uta
cija reiausia, o serganij AIDS - daugiausia. Antra vertus, iaurje i m uta
cija danesn, o serganij AIDS kur kas maiau. ccr5del32 mutacijos danis
Lietuvos populiacijoje (apie 12 %) yra tarpinis ir atitinka Lietuvos geografin
padt pagal io alelio danio gradient.
Apibendrinant dera pastebti, kad alelini gen ir haplotipu pasiskirstymas
Lietuvoje nra atsitiktinis, ir jo ypatumus galima sieti su dabartins Lietuvos
gen fo n d o formavimusi i balt geni gen fond. Kai kurie aleliniai genai
rodo, kad takos Lietuvos gen fondui turjo vakar populiacij gen fondai.
Be to, kit alelini gen tyrimai liudija ryt populiacij tak. Yra ir treia gen
grup, rodanti, kad prie tkstant ir daugiau m et balt gentys buvo paplit
daug didesniame areale, o nebaltik populiacij, dabar gyvenani iose teri
torijose, gen fonde akivaizdi baltikj gen taka.
Kalbant apie Lietuvos populiacijos gen fo n d o formavimsi, negalima apsiri
boti tik paskutiniuoju tkstantm eiu - svarbu integraliai ianalizuoti bei su
prasti vis balt geni kilm ir filogenez.

6.13 pav.
u--------Baltijos regiono populiacij
filogenezs medis: populia
cij porini Fst jveri NJ
medis pagal Y chrom osom os
m ikropalydovini DNR
ymen 16-ojo ha plotipo
dan

Suomiai
13%

VEDIJA

17%

NORVEGIJA

0%

vedai
14%

ESTIJA
81%

Rusai
14%

Estai

13%

KOTIJA

Totoriai
LIETUVA

DANIJA

20 %

DIDIOJI
BRITANIJA

0%

PRANCZIJA

Mordviai
16%

8-11%

66%
Airiai
11%

LENKIJA
55-61%

VOKIETIJA
24-26%
EKIJA
69%

Britai

12%

11%

VEN56T

ITALIJA
1%

13%

Slovakai
10/0
13%
Au* rai Vengrai
/o
g%

10%

11%

12%

Lenkai
Vokieiai

Pranczai

12% VEICARIJA

Lietuviai
12%

Danai

Italai

8%

BULGARIJA
39%

Baskai

Portugalai
>rtuga

6%

Ispanai

10%

Sardinai
4%

Bulgarai
5%
Albanai
4%
Graikai
4%

Turkai
6%

6 .1 4 pav.
Fenilalaninhidroksilazs geno
R408W m utacijos danis tarp
serganij fenilketonurij
vairiose Europos populiacijo
se. ia parodyta tik R408VV
m utacija, paveldima kartu su
2-uoju haplotipu
6.15 pav.
(3 chem okino receptoriaus
geno ccr5del32 mutacijos
danis kai kuriose Europos
populiacijose

L Z i Klausimai
1. Kaip formavosi Lietuvos populiacija ir jos gen fondas?
2. Kok alelin gen galime laikyti baltikuoju?
3. Koki populiacij tak Lietuvos populiacijos gen fondui liudija geneti
niai tyrimai?
4. Kokios populiacijos yra genetikai artimiausios lietuviams?

R eko m en d u o jam a
lite rat ra
Lietuvi kalba
1. Juodka B. Nukleino rgi chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, Mokslas,
1988.
2. Kuinskas V. vadas j m ogaus p op uliacin genetik. Vilnius, Vilniaus
universiteto leidykla, 1994.
3. Kuinskas V. Tu ir tavo genai. Kaunas, viesa, 1998.
4. M ad er S. S. Biologija. I knyga. Vilnius, Alma littera, 1999.
5. Ranelis V. Bendroji genetika. Vilnius, Moksl akademijos leidykla, 2000.
6. Sinkus A. mogaus chromosomins ligos. Vilnius, Mokslas, 1989.
A ngl kalba
7. Ayala F. J., Kiger J. A. Jr. M odern Genetics. 2nd edition. California,
Davis: Benjamin / Cummings Publ. Co., 1984.
8. A ppels R. Chromosome Biology. London, Chapman & Hali Ltd., 1997.
9. Borgaonkar D. S. Chromosomai Aberration in Man: A Catalog of
Chromosomai Variants and Anomalies. 8th edition. New York, Wiley-Liss, 1997.
72

10. Brenner S., M ille r J. H. Eds Encyclopedia o f Genetics. London, Academic

Press, 2001.
11. Friedman J. M., Dili F. J., Hayden M. R., M cGilIivray B. C. Genetics. 2nd
edition. Baltimore, Philadelphia, London, Paris, Bangkok, Buenos Aires, Hong
Kong, M unich, Sidney, Tokio, W roclaw, VViIliams & VVilkins, 1996.
12. H artl D. L , Jons E. \N. Genetics: Principles and Analysis. 4th edition.
Sudbury, Massachusetts: Jons and Bartlett Publ., 1998.
13. King R. S., Stansfield W. D. Encyclopedic Dictionary o f Genetics: w ith
German term equivalents and extensive German / English index. New York,
Wiley-VCH Verlagsgemeinschaft VVeinheim, 1990.
14. M oo re Keith L., Persaud T. V. N. Before We Are Born. Essentials
o f Embryology and Birth Defects. 5th edition. Philadelphia, London, Toronto,
M ontreal, Sydney, Tokyo, W. B. Saunders Company, 1998.
15. An Internacional System fo r Human Cytogenetic Nomenclature (1995) /
ed. by M itelm an F., Karger S., Basei, 1995.
16. Principles o f Gene M anipulation: An Introduction to Genetic Engineering /
Old RW, Primrose SB. 5th edition. Blackvvell Scientific Publications, Oxford,
1994.
17. Pasternak Jack J. An Introduction to Human M olecular Genetics:
M echanism sof Inherited Diseases. Bethesda, Maryland, Fitzgerald Science Press,
1999.
18. Redei G. P. Genetics Manual: Current Theory, Concepts and Terms.
Singapore, New Jersey, London, Hong Kong, VVorld Scientific, 1998.
19. Rieger R., M ichaelis A., Green M. Glossary o f Genetics, Classical and
molecular. 5th edition. Berlin, Springer Verlag, 1991.
20. Schinzel A. Catalogue o f Unbalanced Chromosome Aberrations in Man.
2nd edition. Berlin, New York, de Gruyter, 2001.
21. Weaver R. F., H edrick P. W. Genetics. 3rd edition. Dubuque, IA, Bogota,
Buenos Aires, Caracas, Chicago, Guilford, London, Madrid, Mexico City, Seoul,
Singapore, Sydney, Taipei, Tokyo, Toronto, W m . C. Brovvn Publishers, 1997.
22. l/l/yn b ra n d tJ., Ludman M. a nd oth. The Encyclopedia o f Genetic Disorders
and Birth Defects: Facts on File Library o f Health and Living. 2nd edition. New
York, 2000.
23. Vogei F., M o tu lsky A. G. Human Genetics. 3th edition. Berlin, Springer,
1996.

R eko m en d u o tin i
in te rn e to adresai
M o k y m o program os,
elek tro n in iai vad o vliai

http://gened.em c.m a rico pa .ed u/B io/B I0 18 1/B IO B K /B ioB oo kT O C .htm l

h ttp ://g e n s co p e .c o n co rd .o rg /
h ttp ://v e c to r.c s h l.o rg /d n a ftb /
http ://w w w .acce ssexce lle nce .o rg /
h ttp ://w w w .u ltra n e t.c o m /~ jk im b a ll/B io lo g yP a g e s/

Inform aciniai tin klap ia i

h ttp ://w w w .b io m e d n e t.c o m /
h ttp ://w w w .b io e th ic s .n e t/
h ttp ://w w w .g e n e .u c l.a c .u k /h u g o /
w w w .in fo b io g e n .fr
h ttp ://w w w .n a tu re .c o m /g e n o m ic s /
h ttp ://w w w .n c b i.n lm .n ih .g o v /g e n o m e /g u id e /h u m a n /
h ttp ://w w w .o rn l.g o v /h g m is /
h ttp ://jo e co o l.p a th o lo g y.w a sh in g to n .e d u /C y to g a lle ry /
M okslins literatros
d u o m en bazs

h ttp ://w w w .n c b i.n lm .n ih .g o v /e n tre z /q u e ry .fc g i? d b = O M IM

h ttp ://w w w .n c b i. nlm .nih.gov/entrez/query.fcgi?db=P ubM ed

Leidinyje pateikiamos iliustracijos i Vilniaus universiteto ligonins

Santariki klinik mogaus genetikos centro duom en bazs;
asmeninio prof. habil. dr. V. Kuinsko archyvo;
vairi in te rn e to svetaini:
h ttp ://jo e c o o l.p a th o lo g y.w a s h in g to n .e d u /C yto g a lle ry /;
h ttp ://m e m b e rs .a o l.c o m /_ h t_ a /c y to g e n la b /in tfis h .h tm ;
h ttp ://m e m b e rs .a o l.c o m /_ h t_ a /c y to g e n la b /m e ta fis h .h tm ;
h ttp ://v e c to r.c s h l.o rg /d n a ftb /;
h ttp ://v e c to r.c s h l.o rg /d n a ftb /2 9 /c o n c e p t/in d e x .h tm l;
h ttp :/w w w .a ch ie v e m e n t.o rg /a u to d o c/p a g e /w a tO p ro -1 ;
h ttp ://w w w .2 . ri.bbsrc.ac.uk/library/press/dolly.jpg.

173