Audiniai

 Audinys – susijungusios vienodos struktūros ląstelės, kartu atliekančios tam tikrą funkciją.

Epitelinis audinys (visų epitelinių audinių ląstelės yra glaudžiai susijungusios/vienas ląstelės
galas nukreiptas į ertmę, o kitas prisitvirtinęs prie jungiamojo audinio)

1. Dengiamasis epitelinis audinys:

i) Vienasluoksnis dengiamasis epitelinis audinys (alveolių sienelėse, plonųjų žarnų
gaureliuose, kapiliarų sienelėse). Difuzija, m. m. perneša vyksta greitai.
ii) Daugiasluoksnis dengiamasis epitelinis audinys (oda).
iii) Virpamasis dengiamasis epitelinis audinys (trachėja, bronchai, bronchiolės, kiaušintakiai)

2. Liaukinis epitelinis audinys (prakaito, riebalų, seilių, pieno liaukas, kepenys, kasa)

Būdinga: 1. Daug mitochondrijų

2. Daug ribosomų (šET)
3. Daug mikrogaurelių
 Pavienių ląstelių rasime trachėjoje, bronchuose ir plonosios žarnos gaureliuose.

Jungiamasis audinys
 Tarpląstelinė medžiaga suteikia arba skystumą arba kietumą.
 Albuminas – kraujo osmosinei pusiausvyrai palaikyti.
 Fibrinogenas – krešėjimo faktorius.
 Kraujo plazmos sudėtį (pH ir druskų konc.) reguliuoja inkstai.

1. Kraujas (sudarytas iš eritrocitų, leukocitų, trombocitų ir kraujo plazmos/limfos – 55 proc.

skystis ir 45 proc. ląstelės (plazmos baltymų (albuminas, antikūniai (imunitetui),
fibrinogenas), vitaminai, mineralai, šlapalas, šlapimo rūgštis, dujos, m. m. (gliukozė,
aminorūgštys, riebalų rūgštys) , fermentai, hormonai, CO2.) )

i) Eritrocitai – perneša deguonį iš plaučių į audinius. Skersmuo – 7 µm. Neturi branduolio

(> daugiau vietos hemoglobinui > daugiau prisijunks O2). Turi baltymo „HEMOGLOBINO“
(susijungęs su O2 tampa „OKSIHEMOGLOBINU“). Abipus įgaubto disko formos ( >
didesnis membranos paviršiaus plotas > daugiau paimama ir atiduodama O2). Perpus
mažesni už leukocitus (hemoglobino molekulė nėra atitolusi nuo ląstelės paviršiaus
membranos ir deguonies šaltinio, prasispraudžia pro kapiliarus > sulėtėja eritrocitų
tėkmė kapiliaruose > dujų apykaita vyksta geriau, nes eritrocitai užsibūna kapiliaruose
ilgiau)
 Gemalui vystantis, eritrocitai gaminami Kepenyse, gimus kūdikiui – Raudonuosiuose kaulų
čiulpuose.
 Eritrocitas išgyvena apie 120 dienų, nes neturi branduolio ir kitų organelių, kurios palaiko
gyvybines funkcijas.

ii) Leukocitai – imuninės sistemos dalis, saugo kūną nuo ligas sukeliančių organizmų. Jie
didesni už eritrocitus, tačiau jų mažiau. Turi branduolį, apvalūs, netaisyklingos formos.
 Leukocitai yra 5 rūšių: Agranulocitai - negrūdėti (1. Limfocitai (), 2. Monocitai ()),
Granulocitai - grūdėti (3. Neutrofilai (), 4. Bazofilai (), 5. Eozinofilai ())

iii) Trombocitai – mažos ląstelės, susidedančios iš citoplazmos, apgaubtos paviršine ląstelės

membrana. Neturi branduolio. Skersmuo - 3 µm.

Krešėjimas: Pažeidus kraujagyslę > apsinuogina kolageno skaidulos > trombocitai

prilimpa prie jų > išbrinksta išskirdami chemines medžiagas „TROMBOPLASTINUS“ > jie
pritraukia keletą plazmos baltymų „Krešėjimo faktorių“ > (dalyvaujant Ca+) neaktyvus
plazmos baltymas „PROTROMBINAS“ virsta „TROMBINU“ > trombinas paverčia kitą
plazmos baltymą „FIBRINOGENĄ“ netirpia forma – „FIBRINU“ > iš fibrino susidaro siūlų
raizgalynė > eritrocitai įstringa joje > žaizda aptraukiama > išdžiūvus raizgalynei, susidaro
krešulys (stabdo kraujavimą ir bakterijas) > žaizda gyja.

 Gaminami Kaulų čiulpuose ir gyvena apie 6-7 dienas.

Raumeninis audinys

1. Griaučių skersaruožis raumeninis audinys – daugiabranduolės, ilgos, ruožuotos skaidulos.

Atlieka valingą judėjimą (Liežuvis, diafragma, šlaunies keturgalvis raumuo). Dirba greičiausiai,
todėl pavargsta greičiausiai. Sausgyslėmis prisitvirtinę prie griaučių kaulų ir gali juos judinti.
Fibriliniai baltymai: AKTINAS ir MIOZINAS, naudodami ATP energiją, juda vienas kito atžvilgiu
ir raumeninė ląstelė sutrumpėja.
2. Širdies skersaruožis raumeninis audinys – randamas tik širdies sienelėje. Susitraukinėdamas,
varinėja kraują po organizmą. Ruožuotos skaidulos. Turi vieną branduolį. Skaidulos
susijungusios „ĮTERPTINĖMIS PLOKŠTEKĖMIS“, kurios praleidžia nervinius impulsus, todėl
raumenų ląstelės susitraukia vienu metu.
3. Lygusis raumeninis audinys – yra vidaus organų sienelėse (skrandyje, žarnose, kraujagyslių
sienelėse ir kt.). Pailgos, verpstiškos, neruožuotos skaidulos. Nevalingas judėjimas.
Susitraukia lėtai, tačiau susitraukę būna ilgiau. Jų susitraukimas svarbus: maisto pernašai
žarnyne, kraujagyslėms (reguliuoja kraujospūdį). Ilgas susitraukimas vadinamas „SPAZMAS“.

Nervinis audinys
 Randamas galvos, stuburo smegenyse, nervuose.
 Funkcija: perduoti, sukurti nervinį impulsą.

1. Neuronai – priima ir siunčia elektrinius ir cheminius signalus iš .. į .. Turi kūną, aksoną ir

dendritus. Neurono kūnas: branduolys, mitochondrijos, kitos organelės. Aksonas ir dendritai
– plazminės membranos išaugos.
2. Neuroglijos – neuronus supančios ląstelės, sudaro Mielino dangalą (izoliatorius, neleidžiantis
nerviniam signalui išsisklaidyti), maitina, palaiko neuronų formą, sudaro kraujo – smegenų
barjerą (nepraleidžia medžiagų iš kraujo į centrinę nervų sistemą, apsaugo nuo toksinų ir kitų
cheminių medžiagų).
Signalo perdavimas: Neuronų membranoje yra baltymo Na+/K+ ATPazės, kuri naudoja ATP
energiją ir iš ląstelės išneša Na+, į ją įneša K+ jonus, jonų gradiento reikia nerviniam impulsui
 perduoti > Dendritai priima signalą iš vienų neuronų ir perduoda kitiems > signalas aksonu
keliauja neuronams arba raumenų ląstelėms.

Augalų audiniai

Gaminamieji audiniai (MERISTEMINIAI) – aptinkami stiebo ir šaknų viršūnėse, ląstelės

dalinasi MITOZĖS būdu, dėl to stiebas storėja, šaknys ilgėja, iš pumpurų skleidžiasi lapai.

Pastovieji audiniai

1. Dengiamieji audiniai – dengia augalo organų paviršių, jų rasime ant lapų, ant šaknų, ant
nesumedėjusių augalų stiebų. Epidermis pasižymi tankiai išsidėsčiusiomis ląstelėmis, Neturi
chloroplastų, todėl daugiau saulės spindulių pasiekia asimiliacinį audinį. Išskiria vašką, kuris
paviršiuje sudaro „KUTIKULĘ“, apsaugo nuo vandens netekimo, ligų sukėlėjų.
i) Šaknų dengiamasis audinys – didina šaknų siurbimo plotą, nes turi išaugas
(šakniaplaukius), padeda augalui įsitvirtinti.
ii) Lapų dengiamasis audinys – du epidermiai (viršutinis ir apatinis). Viršutinis – praleidžia
šviesą į asimiliacinį audinį, apsaugo nuo ligų sukėlėjų, sudarys virš savęs kutikulę.
Apatinis – turi žioteles (vandens augalai turi viršutiniame epidermyje), vykdo dujų
apykaitą, transpiraciją (garavimą).

2. Asimiliaciniai audiniai (Mezofilis) – susidaro iš Statinio ir Puriojo mezofilio.

i) Statinis mezofilis – ląstelės susiglaudusios, taisyklingos formos, statmenos.
Funkcija: fotosintetinti.
ii) Purusis mezofilis – ląstelėse yra mažiau chloroplastų, dideli tarpuląsčiai (dėl dujų
rezervo), netaisyklingos formos.
Funkcija: kaupti dujas, vykdyti fotosintezę.

3. Apytakiniai audiniai (Laidieji) - aptinkamas stiebe, lape, šaknyse.

i) Mediena – sudaryta iš vandens indų (negyvos, tuščiavidurės ląstelės) ir tracheidžių (jų
sienelės dėl „LIGNINO“ sustorėjusios, suteikia mechaninę atramą, kurią sukuria vandens
slėgis į ląsteles, jos susijungusios galais ir sudaro ilgą kanalą vandeniui tekėti, teka iš
šaknų į viršų – „VIENKRYPTIS JUDĖJIMAS“)
ii) Karniena – sudaryta iš rėtinių indų ir lydimųjų ląstelių (išnešioja lapuose pagamintas
organines medžiagas po visus augalo organus – „DVIPUSIS JUDĖJIMAS“).
iii) Rėtinės ląstelės – neturi branduolio, Goldžio Aparato, ribosomų, jų plazminė membrana
plona, prisiglaudusi prie šonų, jungiasi per rėtines poras (plokšteles), sudaro vientisą
sistemą, leidžia tekėti vandeniui su m. m.
iv) Lydimosios ląstelės – turi daug mitochondrijų ir ribosomų, nes turi aprūpinti energija ir
save ir rėtines ląsteles.