VILNIAUS KOLEGIJOS

SVEIKATOS PRIEIROS FAKULTETAS

SPECIALYBS KALBOS KULTRA

KONSPEKTAS

PARENG LEKTOR
DIANA KIEN

2009/2010

TURINYS
TURINYS.............................................................................................................................2
ANGOS ODIS STUDENTUI........................................................................................4
VADAS...............................................................................................................................5
1. PAGRINDINS SVOKOS........................................................................5
2. KALBOS KLAID SKIRSTYMAS............................................................6
TARTIS (FONETIKA).........................................................................................................7
KIRIAVIMAS (AKCENTOLOGIJA)...............................................................................8
1. PAGRINDINS SVOKOS........................................................................8
2. PAGRINDINS KIRIAVIMO TAISYKLS..........................................10
3. KIRIUOTS. KIRIUOI SCHEMOS................................................11
4. PAVOJINGIEJI LINKSNIAI......................................................................15
5. VIETOVARDI KIRIAVIMAS............................................................17
6. TARPTAUTINI ODI KIRIAVIMAS.............................................18
ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA..................................................................23
1. ODYNO SUDTIS...................................................................................23
2. PAGRINDINS SVOKOS...................................................................... 24
3.BARBARIZMAI............................................................................... .
25
4. HIBRIDAI................................................................................................... 30
5. VERTALAI................................................................................................. 31
6. SEMANTIZMAI........................................................................................ 32
ODI FORMOS (MORFOLOGIJA).............................................................................39
1. KLAID SKIRSTYMAS............................................................................39
2. DAIKTAVARDIS.......................................................................................40
3. BDVARDIS..............................................................................................41
4. SKAITVARDIS...........................................................................................42
5. VARDIS.....................................................................................................43
6. VEIKSMAODIS.......................................................................................44
7. DALYVIS....................................................................................................45
8. PADALYVIS...............................................................................................46
9. PRIEVEIKSMIAI........................................................................................47
LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)...............................................................48
1. KLAID SKIRSTYMAS.............................................................................48
2. VARDININKAS...........................................................................................50
3. KILMININKAS............................................................................................50
4. NAUDININKAS...........................................................................................51
5. GALININKAS..............................................................................................52
6. NAGININKAS............................................................................................53
7. VIETININKAS.............................................................................................54
8. PRIELINKSNIAI
8.1. APIE........................................................................................55
8.2. ................................................................................................56
8.3. PAS..........................................................................................57
8.4. PRIE.........................................................................................58
2

8.5. PRIE......................................................................................59
8.6. SU............................................................................................60
8.7. U............................................................................................61
8.8. VIR........................................................................................62
9. POLINKSNIAI
9.1. ATGAL.....................................................................................................63
9.2. ATVEJU...................................................................................................64
9.3. ATVILGIU.............................................................................................65
9.4. DKA.......................................................................................................66
9.5. PAGALBA...............................................................................................67
10. SAKINI IR SAKINIO DALI JUNGIMAS
10.1. GI............................................................................................................68
10.2. IDANT; JEI(GU); KAD; (SU) TIKSLU................................................69
10.3. IR............................................................................................................70
10.4. KAS........................................................................................................71
10.5. VIETOJ TO, KAD..............................................................................72
LITERATRA....................................................................................................................73

ANGOS ODIS STUDENTUI

iuolaikinio pasaulio tempai, pokyiai ir ateities perspektyvos danai ijudina

net, atrodyt, seniai usistovjus vanden. K ia kalbti apie iuolaikin mog verl,
iml, siekiant tikslo, studijuojant pasirinkt specialyb. iame perspektyvios ateities
kelyje daug keliuk, viekeli, takeli... Diugu, kad gimtosios valstybins kalbos
studij kelias iuolaikinje visuomenje pakankamai platus, svarbus ir reikmingas. Tai
skatina ir Europos Sjungos nuostatos. Todl kiekvienam mogui, siekianiam
isilavinimo, studijuojaniam usienio kalb, turt bti ididu pirmiausia imanyti savo
gimtj valstybin kalb.
Kalbos kultra daugeliui asocijuojasi su nuobodiomis, neaprpiamomis studijomis,
kalnais odyn, gramatik ir vadovli. I ties, turime nemaai turto! Ir dl to galime
drsiai didiuotis.
io darbo nepavadinsi vadovliu. Tai kalbos kultros kurso konspektas, paremtas
paskait, teorinio ir praktinio darbo su studentais patirtimi. ia nerasite isami apraym,
teorij, rodinjim. iame konspekte beveik visas kalbos kultros kursas pateiktas
struktrinmis schemomis. Jos komponuojamos taip, kad studentas, dalyvaudamas
paskaitoje, ia galt ymti vairias pastabas, papildymus, pavyzdius. Nortsi, kad
konspektas bt ne tausojama knyga, o darbo ssiuvinis. Galbt toks mediagos
pateikimas pads mokytis ir aprpti kalbos kultros erdves.
Konspekto mediag sudaro tarties, kiriavimo, odyno, morfologijos ir sintakss
skyriai. Pabaigoje pridedamas literatros sraas, kuris, tikims, bus reikalingas isamiau
studijuojantiems vien ar kit tem.
Konspektas skiriamas kolegij studentams, ypa studentams medikams. Nors visa
mediaga pateikta bendrosios kalbos kultros pagrindu, taiau klaidos, pavyzdiai
daniausiai iliustruoja medik kalbos negeroves.
Tikims, kad studijuodami kalbos kultr isiugdysite, o gal net sustiprinsite
nepakantum, anot medik, imunitet kalbos niekinimui, aplaidumui, pajausite poreik
kalbti ir rayti taisyklinga kalba. Tai yra pagrindinis ms paskait tikslas.

1. VADAS

PAGRINDINS SVOKOS
KALBOS KULTROS OBJEKTAS BENDRIN KALBA.
BENDRIN KALBA tai sunorminta vieojo gyvenimo kalba:
- raomoji,
- nekamoji.

BENDRIN KALBA tai:

-

rato,
literatros,
staig,
mokykl,
radijo,
televizijos kalba.

KALBOS NORMA teisintos bendrins kalbos vartojimo taisykls.

Norm ( taisykli ) sudarymas ir uraymas tai bendrins kalbos NORMINIMAS arba
KODIFIKAVIMAS.

Kalbos norm paeidimas KALBOS KLAIDA.

J atsiranda:
- dl kit kalb poveikio,
- dl tarmi poveikio.

2. KALBOS KLAID SKIRSTYMAS

KALBOS KULTRA

TARTIS
(FONETIKA)

KIRIAVIMAS
(AKCENTOLOGIJA)

BALSI
TARIMAS

LIETUVIK .
KIRIAVIMAS

ODYNAS
(LEKSIKA).
ODI DARYBA

SAVIEJI
ODIAI

ODI FORMOS
(MORFOLOGIJA)

SKOLINIAI

LINKSNIAI IR
PRIELINKSNIAI
(SINTAKS)

DAIKTAVARDIS
LINKSNIAI
BDVARDIS

DVIGARSI
TARIMAS
PRIEBALSI
TARIMAS

TARPTAUTINI .
KIRIAVIMAS

NORMINIAI

NENORMINIAI

PRIELINKSNIAI
SKAITVARDIS

SENIEJI
SKOLINIAI

BARBARIZMAI

POLINKSNIAI
VARDIS

HIBRIDAI
TARPTAUTINIAI
ODIAI

VERTALAI
SEMANTIZMAI

VEIKSMAODIS
DALYVIS
PADALYVIS

PRIEVEIKSMIAI

SAKINI
JUNGIMAS

TARTIS (FONETIKA)
FONETIKA (gr. phntik) kalbos gars tarimo bdas.

BALSI TARIMAS

DVIGARSI TARIMAS

PRIEBALSI TARIMAS

BALSIAI

TRUMPIEJI

ILGIEJI

DVIBALSIAI

MIRIEJI DVIGARSIAI

s, , z,

!
, (visada)
, o, y, (visada)
, (kartais)
, , , (visada)
(tarptautinis) ,
(kartais)

,
,
,

!
ILGINAMI TRUMPINAMI
KIRIUOTI NEKIRIUOTI

MINKTINA

+ , mC, , rC
a, ,
e, ,
i, , y

u, ,
o

KIETINA

ANTROJI
NUGALI
PIRMJ

ODIO
PRADIOJE

!
kompiuteris
kapelionas be j !

PRIEGAIDI
NEPAISYMAS

jubiliatas
- NRA VIDURINIOSIOS e ()
- NRA KIETOJO i ()
7

TARIAMAS,
BET
NERAOMAS

ODIO
VIDURYJE

1. KIRIAVIMAS

PAGRINDINS SVOKOS
AKCENTOLOGIJA (lot. accentus kirtis + logija, gr. logos tai odis, svoka,
mokslas) mokslas, tiriantis kalbos kiriavimo sistem.
KIRTIS stipriau itartas odio skiemuo.
SKIEMENS PAGRINDAS - balsis arba dvigarsis.
TRUMPASIS SKIEMUO jei pagrind sudaro trumpasis balsis.
TRUMPIEJI BALSIAI:

(visada)

(kartais)
(tarptautinis)

TRUMPIEJI SKIEMENYS KIRIUOJAMI TIK KAIRINIU KIRIO ENKLU ( \ )

pvz: vsas, ktas, ma
t, krta, ein
mno, svo, vis
vsti, mdikas, tav
anatmas, kas, jdas

2. KIRIAVIMAS

ILGASIS
dvigarsis.

SKIEMUO jei pagrind sudaro ilgasis balsis, dvibalsis arba mirusis

ILGIEJI BALSIAI:

, o, y,

(visada)

, , , (visada)
,
DVIBALSIAI:

,
,
,

MIRIEJI DVIGARSIAI:

ILGOJO SKIEMENS
PRIEGAIDS.

(kartais)

, mC, , rC
, mC, , rCC
, mC, , rC
, mC, , rC

TARIMAS

IR

KIRIAVIMAS

PRIKLAUSO

PRIEGAID balso keitimasis ( moduliacija ) tariant ilg kiriuot skiemen.

Pvz: luk lak
jutis jat
kltas katas
tis tes
vistas - vastas
TVIRTAPRAD PRIEGAID jei pabriama ilgojo skiemens pradia.
TVIRTAGAL PRIEGAID jei pabriama ilgojo skiemens pabaiga.
TVIRTAPRAD PRIEGAID YMIMA DEININIU KIRIO ENKLU ( / )
TVIRTAGAL PRIEGAID YMIMA RIESTINIU KIRIO ENKLU ( ~ )
9

NUO

3. KIRIAVIMAS

PAGRINDINS KIRIAVIMO TAISYKLS

KAIRINIU ( \ ) KIRIO ENKLU YMIME:

1. Trumpus kiriuotus balsius.
Pvz. tvo, lpti, skti, rank.
2. Pirmuosius dvigarsi i, l, m, n, r, l, m, n, r garsus.
Pvz. dlbis, plsas, lmfa, chirrgija.
3. Pirmuosius tarptautini odi dvigarsi m, n, l, r, l, m, n, r, u garsus.
Pvz. eksprtas, krpusas, arta, plmba, kntras, plura.

DEININIU ( / ) KIRIO ENKLU YMIME:

1. Ilgus tvirtapradikai tariam skiemen balsius.
Pvz. kja, rbis, buolas, mteris, vras.
2. Pirmuosius dvigarsi i, u, l, m, n, r, i, l, m, n, r, e, o garsus.
3. Ilgas kiriuotas bendrai priesagas.
Pvz. slaugti, diti, turbti, kapti.
4. Ilgas kiriuotas vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko galnes.
Pvz. monbms, jm, gerems, aukms.

RIESTINIU ( ~ ) KIRIO ENKLU YMIME:

1. Ilgus atvirus kiriuotus a, e.

Pvz. klas, ara, las, mdiaga, nmiga, peditrija.
2. Ilgus kiriuotus odio galo skiemenis, iskyrus kiriuot naudininko galn.
Pvz. dmh, vyzds, vandu, stipria.
3. Tvirtagalikai tariam dvigarsi antruosius garsus.
Pvz. skradis, degunis, apediksas, ratis.

10

4. KIRIAVIMAS

KIRIUOTS. KIRIUOI SCHEMOS

KIRIUOTS tai sistema, pagal kuri odyje i kamieno galn okinja kirtis.

KIRIUOTS NUSTATOMOS PAGAL DAUGISKAITOS NAUDININKO IR

GALININKO LINKSNIUS.
SKIRIAMOS 4 DAIKTAVARDI KIRIUOTS.

PIRMOJI KIRIUOT ( 1 )
]~ ^

]~ ^

] ^

1
Pvz. mteris 1, vras 1, klusimas 1, mdiaga 1, ngara 1, idbja 1, naujena 1, prga 1,
da 1(od 4), dbsnis 1, da 1, kina 1, noma 1, tis 1, klitis 1, ris 1, ckralig 1
(cukrlig 1), bkl 1, irna 1, grklos 1, kmtis 1, nsiarykl 1(nsirykl 1), tvrstis 1,
liava 1, pliskana 1, plistras 1, altlankis 1,nugrkaulis 1..
YPATYBS:
1.
2.
3.
4.

Kirtis yra pastovus, t.y. linksniuojant ilieka tame paiame kamieno skiemenyje.
Niekada nekiriuojama galn.
Jei kiriuotas antras nuo galo skiemuo, jis visada tvirtapradis.
Tolimesni negu antras nuo galo skiemenys gali bti ir trumpi, ir tvirtagaliai, ir
tvirtapradiai.
11

5. KIRIAVIMAS

ANTROJI KIRIUOT ( 2 )

\~

Pvz: rad 2, dat, jdas 2, kikis 2, kom 2, medikametas 2, anatmas 2, liauk 2,

skliastas 2, sod 2, strum 2.

YPATYBS:

1. Kirtis nepastovus, t.y. linksniuojant okinja i galns tik antr nuo galo
skiemen.
2. Kiriuotas antras nuo galo skiemuo yra arba trumpas, arba tvirtagalis.
3. odiai negali bti kiriuoti toliau negu antrame nuo galo skiemenyje.

12

6. KIRIAVIMAS

TREIOJI KIRIUOT (3)

/\
/\

/\~

/\~

3a
\~

/\~

3b
/\

/\~

34a
\~

/\~

34b

ir t. t.

Pvz: galv 3, pd 3, aikth 3, reikmh 3, rvas 3, Lietuv 3a, paskait 3b, ataug 3b,
pabaig 3b, akinia 3b, pavardh 3b, geguh 3b, ppuoalas 34b, ptiekalas 34b.

YPATYBS :
1.
2.
3.
4.

Kirtis nepastovus, t.y. linksniuojant kirtis okinja i kamieno galn.

Kiriuotas gali bti bet kuris skiemuo.
Jei kiriuotas antras nuo galo skiemuo, jis visada tvirtapradis arba trumpas.
Tolimesni negu antras nuo galo skiemenys gali bti ir trumpi, ir tvirtagaliai ( odyne
ymima 3b, 3 4b, 3 5b), ir tvirtapradiai ( 3a, 3 4a, 3 5a).
13

7. KIRIAVIMAS

KETVIRTOJI KIRIUOT ( 4 )

\~

/\~

Pvz: vakas 4, riekh 4, dailh 4, dmh 4, diov 4, glob 4, tiesh 4, gelt 4, iulpa 4, op 4,
vyzds 4, ymh 4

YPATYBS :
1. Kirtis nepastovus, t .y. linksniuojant okinja i galns tik antr nuo galo
skiemen.
2. Tolimesni nei antras nuo galo skiemenys nekiriuojami.
3. Kiriuotas antras nuo galo skiemuo visada trumpas arba tvirtagalis.

14

8. KIRIAVIMAS

PAVOJINGIEJI LINKSNIAI
SKIRIAMI IE PAVOJINGIEJI LINKSNIAI:
VIENASKAITOS
VIENASKAITOS
DAUGISKAITOS
DAUGISKAITOS
DAUGISKAITOS
DAUGISKAITOS

NAGININKAS
VIETININKAS
KILMININKAS
NAUDININKAS
GALININKAS
VIETININKAS

PAVOJINGIEJI LINKSNIAI KIRIUOJAMI TAIP:

1- osios kiriuots odiai VISADA KAMIENE
Pvz:
mdiaga 1- mdiaga, mdiagoje, mdiag, mdiagoms, mdiagas, mdiagose.
kbnas 1 - kbnu, kbne, kbn, kbnams, kbnus, kbnuose.
liava 1 liava, liavoje, liav, liavoms, liavas, liavose.

4- osios kiriuots odiai VISADA GALNJE

Pvz:
aks 4 akim, akyj, akih, akms, aks, akys.
dmh 4 dm, dmj, dmih, dmbms, dms, dms.
pets 4 petim, petyj, peih, petms, peis, peiuos.

15

9. KIRIAVIMAS

2 osios ir 3iosios pagal lentel:

Kiriuots
Pavojingieji
linksniai
Vns. n.
Dgs. K / N
Dgs. G.
Vns. Vt.
Dgs. Vt.

2
3
KAMIENE GALNJE KAMIENE GALNJE

-mi
-je

-m
\
-

\
\

Pvz.
dat 2 dat, dt, dtoms, dats, dtoje, dtose.
btas 2 bat, bt, btams, bats, bat, btuose.
vasius 2 vasiumi, vasi, vasiams, vaisis, vasiuje, vasiuose.
galv 3 glva, galvh, galvms, glvas, galvoj, galvos.
mogs 3 mogum, monih, monbms, mnes, moguj, mons.
geguh 3b - ggue, geguih, gegubms, ggues, geguj, gegus.

16

10. KIRIAVIMAS

VIETOVARDI KIRIAVIMAS

1 oji KIRIUOT
Vlnius, Vlnia, Vrkiai, Justniks, Karolniks, Virliks, Sntariks,
Bltupiai, Pntukas, Vsaginas, Kpiamiestis, Miiagala, Klapda, Rasiniai, Kdiniai,
aininkai, Plteliai, Marijmpol, luva...

2 oji KIRIUT
Ignalin, Kalvarij, Nid, Lazdjai, Papl, Seirjai, Trkai, Dagai, sliai,
Varhniai, Maekiai, Valkinikai.

3 oji KIRIUOT
3: Varn, Perloj, Veliuon, Anykia, Gargda, Telia, Kaiiadrys,
veninys, Marcinknys.
3a: Lietuv.
3b: Kreting, Nering, Palang, Uten, Vilkij, Ukmergh, Kernavh, Pabradh,
Sudervh, Tauragh, vintas, Garhdinas.
Panevs 34b, Parudamins 35b.

4 oji KIRIUOT
Alyts, Rieh, Garliav, Sed, Girulia.
17

11. KIRIAVIMAS

TARPTAUTINI ODI KIRIAVIMAS

Tarptautiniai odiai daniausiai kiriuojami pagal I ir II kiriuotes. I kiriuots odi visi
linksniai turi pastov kirt. Tokius tarptautinius odius kiriuoti lengva, tereikia inoti vienaskaitos
vardininko kirt. odynuose prie linksniuojam odi dedami skaitmenys (1, 2, 3, 4) rodo kiriuotes.
Lengviausia siminti tarptautini odi kiriavim pagal odi baigmenis.
I kiriuot
-ntas. Beveik vis io baigmens odi kiriuojama priesaga: aspirntas, brilintas,
dezodorntas, diktntas, doktorntas, gigntas, intrigntas, komedintas, komendntas, konsultntas,
laborntas, magistrntas, migrntas, mutntas, oficintas, okupntas, pedntas, praktikntas,
simulintas, transplantntas, varintas. Bet: demantas (1).
-elis. io baigmens odi kirtis daniausiai yra treiame nuo galo skiemenyje: artkelis, brelis,
dzelis, flgelis, ftelis, hntelis, kbelis, mdelis, nkelis, prtfelis, sklpelis, ncelis, tbelis, tbelis,
trifelis, tnelis. Bet: epitlis (2), motlis (2).
-eris. odiai su iuo baigmeniu kiriuojami pastoviai kirtis yra treiame nuo galo skiemenyje:
akeris, brileris, buhlteris, cetneris, charkteris, dispnseris, disperis, dizineris, dleris, dbleris,
espnderis, teris, feeris, feris, kncleris, krceris, katteris, kompiteris, lzeris, lderis, lkeris,
mkseris, nmeris, rderis, prkeris, prteris, prtneris, trneris, trperis.
-]ja. Visi io baigmens odiai yra pastovaus kiriavimo, kiriuojamas antrasis nuo galo skiemuo:
alja, asamblja, diar]ja, dispn]ja, farmakop]ja, gonor]ja, fbja, idbja, sebor]ja, spermator]ja,
trach]ja, tran]ja.
-ija. Beveik visi odiai su iuo baigmeniu turi pastov kirt treiame nuo galo skiemenyje:
abrzija, absrbcija, agnija, adaptcija, akurija, alrgija, ambulatrija, anmija, anestzija,
apoplksija, artmija, atrfija, auskultcija, biogrfija, biolgija, bipsija, chmija, chirrgija,
cirkulicija, deprsija, diftrija, difzija, disertcija, dizentrija, emblija, emlsija, encefalogrfija,
epidmija, epilpsija, farmcija, farmakolgija, fiziolgija, ftizitrija, fnkcija, ginekolgija,
glikmija, infkcija, informcija, inhalicija, koncentrcija, kondcija, konsultcija, kvalifikcija,
leukmija, licecija, malirija, neurastnija, onkolgija, opercija, ortodntija, ortopdija,
palpcija, peditrija, pesija, pneumnija, psichitrija, psicholgija, radiolgija, reanimcija,
recezija, registrcija, sanatrija, situcija, stdija, radiolgija, reanimcija, recezija, registrcija,
sanatrija, situcija, stdija, stomatolgija, tachikrdija, terpija, tomogrfija, vizitcija. Bet:
inteligentij (2), terminij (2).
-ika. io baigmens odi paprastai kiriuojamas treias nuo galo skiemuo: diagnstika,
dinmika, gentika, gimnstika, klnika, kosmtika, lgika, ptika, pnika, peristltika, plstika,
poliklnika, prktika, profilktika, propedutika, pschika, rtmika, rzika, specfika, tktika.
-ikas. Beveik visi io baigmens odiai turi pastov kirt treiame nuo galo skiemenyje:
18

akadmikas, alrgikas, alkohlikas, astnikas, astmtikas, cholrikas, diabtikas, distrfikas,

ekscetrikas, flegmtikas, grfikas, luntikas, mdikas, melanchlikas, neurastnikas, prktikas,
sangvnikas.
-orius. io baigmens odiai daniausiai turi pastov kirt treiame nuo galo skiemenyje: utorius,
dezinfktorius, distilitorius, fktorius, fikstorius, inicitorius, izolitorius, klasifiktorius,
koordintorius, kurtorius, montorius, opertorius, ordintorius, profsorius, reanimtorius,
registrtorius, respirtorius, steriliztorius, stimulitorius, vibrtorius. Bet: inventrius (2),
elementrius (2), kalendrius (2), sekretrius (2).
-rtas. Beveik vis io baigmens odi yra kiriuojamas priepaskutinis skiemuo: abrtas,
brtas, eksprtas, eskrtas, frtas, imprtas, komfrtas, kurrtas, transprtas.
-umas. ios grups odi pastovus kirtis yra treiame arba ketvirtame nuo galo skiemenyje:
akvriumas, frumas, kolkviumas, konsliumas, krematriumas, kvrumas, lektriumas, mksimumas,
mdiumas, mnimumas, piumas, plnumas, politchnikumas, prezdiumas, prozektriumas,
referedumas, srumas, simpziumas, soliriumas, nikumas. Bet: albmas (2), debilmas (2),
invalidmas (2), kostimas (2).
-usas. Daugelis io baigmens odi turi pastov kirt treiame ar tolesniame nuo galo
skiemenyje: fkusas, fkusas, kzusas, krpusas, lkmusas, mnusas, rdiusas, rkursas, rbusas, snusas,
sttusas, tnusas. Bet: autobsas (2), troleibsas (2).
Be to, reikt siminti i pirmosios kiriuots odi kiriavim: anliz, eksprtas, instnktas,
kkliuas.
II kiriuot
-fas: autogrfas (autograf, autograf, autogrf, autografs, autogrfuose), bibliogrfas,
biogrfas, encefalogrfas, epigrfas, fotogrfas, kardiogrfas, oscilogrfas, paragrfas, telegrfas.
-am: amalgam (su amalgam, amalgmoje, amalgm, amalgams, amalgmose), diagram,
dram, encefalogram, gam, kardiogram, oscilogram, panoram, piam, program, reklam,
rentgenogram, telegram.
-ras: cigras (cigar, cigar, cigr, cigars, cigruose), futliras, herbras, honorras, katras,
komisras, komras, kulinras, nektras, notras, receptras, reperturas, rezervuras, sanitras,
seminras, signatras, stacionras, vegetras, veterinras, vikras. Bet: dktaras (3b), kamhparas (1).
-tas: advoktas, agregtas (agregat, agregat, agregt, agregats, agregtuose), akrobtas,
antikvaritas, apartas, atesttas, chaltas, empiontas, dekantas, delegtas, deputtas, diplomtas,
dubliktas, ekspontas, ettas, falsifiktas, filtrtas, jubilitas, kandidtas, koncentrtas, lauretas,
mandtas, pensiontas, plagitas, plaktas, prepartas, psichoptas, refertas, rektortas, reumtas,
rezulttas, sentas, pagtas. Bet: klmatas (1).
-as: bagas (baga, baga, bag, bagas, baguose), bandas, drenas, ekipas,
ermitas, garas, grilias, masas, miras, montas, personas, plias, reportas, sakvojas,
stas, peizas, tiras, trikotas, vitras, vojas.
19

-ktas: afktas (afekt, afekt, afkt, afekts, afktuose), architktas, aspktas, defktas,
efktas, intelktas, komplktas, konspktas, objktas, prefktas, projktas, prospktas, subjktas.
-em: chrizantem, dilem, edem (su edem, edmoje, edm, edems, edmose), egzem,
emblem, emfizem, eritem, poem, problem, schem, sistem, tem, teorem. Bet: nema (1).
-en: anten (su anten, antnoje, antn, antens, antnose), dren, gangren, higien,
migren, scen, ven.
-nas: acetilnas, alergnas (alergen, alergen, alergn, alergens, alergnuose), arsnas,
ciklamnas, drnas, fnas, fenomnas, gnas, gobelnas, hematognas, kancerognas, maneknas,
molibdnas, polietilnas, purgnas. Bet: brmenas (1), retgenas (1).
-etas: abonemetas (abonement, abonement, abonemet, abonements, abonemetuose),
abonetas, abstinetas, akcetas, argumetas, asistetas, cemetas, cetas, docetas, dokumetas,
ekperimetas, elemetas, fundametas, impotetas, incidetas, instrumetas, inteligetas, klietas,
koeficietas, komplimetas, konkuretas, medikametas, mometas, pacietas, pigmetas,
precedetas, prezidetas, reagetas, rezidetas, segmetas, sorbetas, studetas, temperametas,
testametas. Bet: gentas (3b), ptentas (1), prcentas (1), tlentas (1).
-sas: abscsas (absces, absces, abscs, abscess, abscsuose), delikatsas, ekscsas,
eksprsas, intersas, komprsas, kongrsas, prsas, procsas, progrsas, regrsas, strsas. Bet: dresas
(3b), hrpesas (1).
-tas: alfabtas (alfabet, alfabet, alfabt, alfabets, alfabtuose), autorittas, baltas, biudtas,
buftas, bukltas, dekrtas, diabtas, epittas, etiktas, fakulttas, imunittas, kabintas, kloztas,
komittas, kotltas, lanctas, magntas, mentalittas, omltas, paktas, parktas, piktas, pinctas,
portrtas, sekrtas, skeltas, trafartas, tualtas, universittas, vinegrtas. Bet: blietas (1, 3b).
-tras: baromtras (barometr, barometr, baromtr, barometrs, baromtruose), chronomtras,
centimtras, kilomtras, kolorimtras, manomtras, mtras, milimtras, spidomtras, termomtras. Bet:
dimetras (1), parmetras (1).
-z: genz (genez, genzje, genzi, genezs, genzse), hipotz, parz, patogenz, tz.
Bet: anmnez (1), sitez (1).
-in: angin (su angin, angnoje, angn, angins, angnose), balerin, citrin, disciplin, kabin,
mandolin, main, medicin, ricin, rutin, skarlatin, vakcin, viktorin, elatin.
-nas: adrenalnas (adrenalin, adrenalin, adrenaln, adrenalins, adrenalnuose), analgnas,
aspirnas, atropnas, benznas, biomicnas, chinnas, dentnas, efedrnas, eritromicnas, eufilnas,
formalnas, furacilnas, glicernas, hemoglobnas, heparnas, heronas, insulnas, jazmnas,
karantnas, kodenas, kofenas, levomicetnas, lignnas, margarnas, navokanas, nikotnas,
pankreatnas, parafnas, penicilnas, pepsnas, protenas, protrombnas, terpentnas, vazelnas. Bet:
egzminas (1, 3b), rdinas (1), prtveinas (1), terhminas (1, 3b).
-stas: aferstas (aferist, aferist, aferst, aferists, aferstuose), dantstas, ekonomstas,
higienstas, idealstas, jumorstas, jurstas, klinicstas, masastas, nudstas, okulstas, optimstas,
recidyvstas, sadstas, specialstas, stilstas.
20

-tas: apendictas (apendicit, apendicit, apendict, apendicits, apendictuose), apettas,

artrtas, bronchtas, celiultas, cholecisttas, defictas, dermattas, diftertas, eltas, encefaltas,
faringtas, gastrtas, gingivtas, hepattas, koltas, ksiltas, laringtas, masttas, meningtas,
miokardtas, osteomieltas, pankreattas, paraztas, periodonttas, peritontas, pleurtas,
poliomieltas, pulptas, rachtas, radikultas, sorbtas, stomattas, tonziltas, tromboflebtas, viztas.
Bet: spritas (1).
-zmas: alkoholzmas (alkoholizm, alkoholizm), archazmas, botulzmas, cinzmas,
daltonzmas, despotzmas, dogmatzmas, egozmas, fanatzmas, feminzmas, herozmas,
homoseksualzmas, humanzmas, idealzmas, karjerzmas, klasiczmas, materialzmas, mechanzmas,
nihilzmas, onanzmas, organzmas, parkinsonzmas, patriotzmas, pesimzmas, profesionalzmas,
raszmas, realzmas, reumatzmas, sadzmas, spiritzmas, tragzmas, traumatzmas, turzmas,
vandalzmas, vegetarzmas.
-gas: analgas (analog, analog, analg, analogs, analguose), bakteriolgas, biolgas,
demaggas, dialgas, fiziolgas, ginekolgas, histolgas, katalgas, monolgas, nekrolgas,
neuropatolgas, oftalmolgas, otolaringolgas, patolgas, pedaggas, psicholgas, radiolgas,
rentgenolgas, seksolgas, technolgas, venerolgas.
-lis: aerozlis (aerozoli, aerozlyje, aerozli, aerozolis, aerozliuose), alkohlis, dimedrlis,
cholesterlis, fenlis, gazlis, ichtilis, mentlis, monoplis, okslis, plis, retinlis, validlis. Bet:
metrpolis (1), simbolis (1).
-mas: agronmas (agronom, agronom, agronm, agronoms, agronmuose), astronmas,
brmas, chrmas, diplmas, ekonmas, mas, rmas, simptmas, sindrmas, tmas. Bet: aksmas (1),
sllomas (1).
-nas arba nas: akordenas (akordeon, akordeon, akorden, akordeons, akordenuose),
basnas, batnas, betnas, bidnas, buljnas, chamelenas, ciklnas, cinamnas, elektrnas, embrinas,
flaknas, fnas, fortepijnas, jnas, kapitnas, kaprnas, kupnas, mikrofnas, milijnas, musulmnas,
nailnas, neutrnas, odekolnas, pensinas, prednizolnas, racinas, rajnas, reginas, seznas,
sifnas, talnas, tampnas, telefnas, tnas, valerijnas, etnas. Bet: bdmintonas (1), dmonas (1),
nitonas (1).
-pas: brochoskpas (bronchoskop, bronchoskop, brochoskp, bronchoskops,
bronchoskpuose), citoskpas, endoskpas, epidiaskpas, filantrpas, fonendoskpas, gastroskpas,
horoskpas, izotpas, laringoskpas, mikroskpas, oftalmoskpas, stetoskpas, teleskpas.
-ras: bras, chlras, chras (chor, chor, chr, chors, chruose), flras, kalafiras, meteras,
motras, pomidras, prokurras, semafras, sobras, termofras, terras. Bet: dnoras (1), floras (1),
fsforas (1), hmoras (1), lkvoras (1), rporas (1), tboras (1), tnoras (1), trmoras (1).
-z: artrz (artroz, artrzje, artrzi, artrozs, artrzse), avitaminz, bruceliz, celiuliz,
cirz, diagnz, dz, gliukz, hipnz, leukz, metamorfz, narkz, nekrz, parodontz,
prognz, psichz, salmoneliz, sklerz, trichineliz, toksikz, trombz, tuberkuliz.
~
~
~
-r: akupunktr (su akupunktr, akupunktroje, akupuntr, akupunktrs,
akupunktrose), aparatr, architektr, aspirantr, cenzr, diktatr, figr, internatr, kandidatr,
kultr, kupir, menzr, mikstr, natr, prezidentr, procedr, profesr, registratr,
rezidentr, struktr, temperatr, tinktr.
21

Taip pat simintinas i antrosios kiriuots odi kiriavimas: dialz, hemodialz, plazmolz,
epikrz, kilogrmas, kompromsas, konflktas, paralius, recptas.
( Molyt E. Kalbos praktikos patarimai medikams. Kaunas, 2001.)

22

1. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

ODYNO SUDTIS
LEKSIKA (gr. lexikos odinis, gr. lexis odis) tai kalbos odi visuma.

ODYNAS

SAVIEJI ODIAI

NORMINIAI

SKOLINIAI

NENORMINIAI

SENIEJI SKOLINIAI

BARBARIZMAI

TARPTAUTINIAI
ODIAI

HIBRIDAI

NORMINIAI

NENORMINIAI

PRIEDLINIAI
PRIESAGINIAI
SUDURTINIAI

ITISINIAI

VERTALAI
DALINIAI

SEMANTIZMAI

23

PRIEDLINIAI
PRIESAGINIAI
SUDURTINIAI

2. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

PAGRINDINS SVOKOS

SKOLINIAI i kit kalb pasiskolinti odiai.

BARBARIZMAI (nevartotinos svetimybs n. svet.) ( gr. barbaros svetimas,

svetimos tautos ) bendrinje kalboje neteisinti skoliniai, turintys lietuvik atitikmen.

HIBRIDAI ( lot. hybrida mirnas ) tai odiai, turintys i kit kalb pasiskolint
darybos element - priedl, priesag, akn.

VERTALAI tai odiai ar odi junginiai, paodiui iversti i kit kalb, paeidiant
lietuvi kalbos odi darybos normas.

SEMANTIZMAI (gr. smantikos reikminis) ne savo, o svetima, nenormine

reikme vartojami odiai.

24

3. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

BARBARIZMAI

adejalas, adijalas = apklotas

aiva = svarainis
akva aerobika = vandens aerobika
alasas = triukmas, rksmas, klegesys
analizas = analiz, bandinys, mginys, tyrimas
apart = be, iskyrus
aprdas = apdaras, drabuis
arenda = nuoma
armreslingas = rankos lenkimas
arsenikas, arenikas = arsenas, arseno trioksidas
arus = piktas, kertingas, smarkus, nartus
audio = garso
auto = automobilis
avia- = lktuvo, oro
baka = statin
bak = pirkait, lnel, trobel
baleika, balja, balija = skalbtuv, praustuv
balius = puota, pokylis
banda = gauja, grup
barabanas = bgnas
barchatas = aksomas
bardaiokas =daiktin, parankin
bargas = kreditas, skola
barkodas = brkninis kodas
barteris = ( natriniai) mainai
batarja = baterija
bestseleris = paklausiausia, perkamiausias (knyga, prek, filmas)
bez = baltym kremas, baltym kremo pyragaitis
bicepsai = raumenys
biloba = ginkmedis
bintas = tvarstis
bistro = ukandin, ueiga
biznierius = verslininkas, verteiva
biznis = verslas
blka = skarda
blisteris = lizdin(vaist) pakuot, ploktel
blidas = dubuo
25

bloznas = menkas, silpnas, nesubrends

bodifleksas = liekninamasis kvpavimas, kvpyba
bodis = glaustin, glaustinuk
bonka = butelis
bordiras = aligatvio bortelis, apvadas
bordo = tamsiai raudona, vynin(spalva)
boti = paisyti
broma = vartai, tarpuvart, arka
broniruoti = u(si)sakyti, palikti i anksto, rezervuoti
bujoti = klestti, veti, tarpti, keroti
buljonas = sultinys
biurgeris = suvotinis
chaki = rusvai alia spalva
cilindras = ritinys
eren = tren
ili, ilis = aitrioji paprika
ipsai = trakuiai
dekis = uklotas, utiesalas, pledas
deuruoti = budti
diametras = skersmuo
dileris = prekybos agentas
dyn, dynia = melionas, moligas
displjus = vaizduoklis, ekranas
distributorius = platintojas
draivas = polkis, kvpimas
draiveris = tvarkykl
dratas = viela
dia = siela, dvasia
duty free = bemuitis, neapmuitintas
dakuz, dakuzi = skurin vonia
editorius = rengykl
ekleras = plikytas pyragaitis
ekspres- = skubus, greitasis
ekstra = skubus, geriausias
ekstraordinarus = iskirtinis, ypatingas, kratutinis
emoljantas = minktiklis
failas = rinkmena
fakelas = deglas
falanga = pirtikaulis
falas = apsimetimas, melas, klastot, netikrumas
fanas = aistruolis, gerbjas, sirgalius
fenas = diovintuvas
fiksatorius = plauk standiklis
fiburgeris = uvainis
fitnesas = fizin parengtis, kno rengyba
26

foto = nuotrauka, fotografavimas

fri = gruzdintos bulvyts
fritirin = gruzdintuv
furunkulas = unvot
futliaras = dklas, akinin
galka = kukulis
garderobas = apranga, drabuiai, drabuin
glanda(s) = tonzil
grilis = kepintuvas
grimeris = grimuotojas
hamburgeris = msainis
herpesas = pslelin
hidro- = vandens
hotelis = viebutis
ikra = ikrai
imidas = vaizdis
impimentas = apkalta
incestas = kraujomaia
infekuoti = u(si)krsti
ingredientas = sudedamoji dalis, sudtis
jojoba = simondsija
kalkuliatorius = skaiiuotuvas
kantas = briauna, kratas, siuva
kapionas = gobtuvas
karbunkulas = piktvot
kariesas = duonis
kastingas = atranka
katai = snaudos
klepas = atvartas
knatas = dagtis
koldnas = mstis
kortai = teniso aiktynas
krekeris = traputis
kdas = liesas
kurkuma = ciberol
lanas = priepieiai
laptopas = neiojamasis kompiuteris
lbauti = girtauti, auti
linza, linz = kontaktiniai liai
liuosas = laisvas
liuosuoti = laisvinti
lozungas = kis
maik = mark, markinliai
majakas = enklas, signalas
27

markeris = ymeklis, spalviklis

marketingas = rinkodara, rinkotyra
mask = kauk
mazolis = nuospauda
menederis = vadybininkas
menedmentas = vadyba, valdymas
mini = maasis
miusliai = dribsniai, javainiai
morgas = lavonin
muskulas = raumuo
ofisas = bstin, staiga, biuras, ratin, skyrius
padalka, padelka = palankas
peideris = praneim gaviklis
piknikas = ikyla
pilingas = odos veitimas, veiiamasis kremas
plastmas = plastikas
plmas = dm
pres- = spaudos
printeris = spausdintuvas
relaksuos = atsipalaidavimas, poilsis
respektabilus = orus, garbus
rezervistas = atsarginis
rol = vaidmuo
rozet = kitukinis lizdas
ruimas = ertm, patalpa
ruas = skaistalai
sambo = savigynos imtyns
satelitas = palydovas
sekretas = iskyros
skeletas = griauiai
skeneris = skaitytuvas, valgytuvas
skumbrija = skumbr
smala = derva, sakai
super = ypa, itin, iskirtinis
armas = avesys, patrauklumas, kerai
eipingas = graktinamoji mankta, dailymankt
nicelis = pjausnys
pargalka = ruoinukas, pargal
picas = virktas
tepselis = kitukas
vogeris = svainis
tablo = vieslent
teleopingas = televizin prekyba
terioti = naikinti, niokoti, siaubti, prarasti, pamesti
testeris = tikriklis, bandiklis, mginys, mginukas
28

tifas = iltin
tomatai = pomidorai
tosteris = skrudintuvas
tuinti = trokinti
ubagas = elgeta
ukolas = injekcija, dris
vakuojantis = laisvas(darbo vieta)
video- = vaizdo
zelcas = slgtainis
zelionka = aliuok, brilianto aluma
urazai = suktinukai
emigas = perlas
gutas = vartis
ilka = valas

29

4. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

HIBRIDAI
NORMINIAI

NENORMINIAI

PRIEDLINIAI

humanikas
informuoti
vaizdoteka
viesoforas
videoraas
audiojuostel
pseudomokslas
polivitaminai
mikrodalel
autoatsakiklis
dantistas
monija
loginis
ultragarsas
ratija

Davesti
Dasiprotti
neDAkeplis
Daeiti
DAleisti

PRIESAGINIAI

medicinK ,-a
univerK, -a
stipK
smliAVAS
morkAVAS
dkAVOTI
iemAVOTI
pasakORIUS
giedORIUS
padUKA
petrUKA

30

SUDURTINIAI

pusDURNIS
pusBLIDIS
suKSTI
BONKut
paLIUOSUOTI
suBUJOTI
iMIERA

5. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

VERTALAI
ITISINIAI

DALINIAI

PRIEDLINIAI

isireikimas (= pasakymas, posakis)

ATymti
apsprsti (= lemti, nulemti, slygoti)
PRAmatyti
atstatomasis (masaas) (= atgaunamasis PERsipinti
jg atgavimo, gydomasis)
Uskaityti
didelis ai (= labai ai, labai dkui) NUsidvti
kaip nekeista (= keista, labai keista)
PAsisakyti
kaip taisykl ( = paprastai, daniausiai, APjungti
visada)
PRIimti (vaistus)
kas lieia (= o, dl)
Iaukti
savalaikiai (= laiku)
domautis
neuilgo (= netrukus)
BEtvark
stovis (= bkl, bsena)
SUtepti (aizd)
vienok (= bet, taiau, vis dlto)

PRIESAGINIAI

SUDURTINIAI

masauoTOJAS masaUOKLIS medpunktas (= medicinos punkas)

padjJAS
skiedIKLIS
dietgydytojas (= dietologas)
apsaugININKAS krauTUVAS sanvietimas (= sanitarinis
europIETIS
plakTUKAS
vietimas)
namIKIS
vyrgydytojas (= vyriausiasis
gydytojas)

lietuvIKA (gramatika)
medicinINIS (kabinetas)

imtaprocentINIAI
dvasINIAI
31

6. ODYNAS (LEKSIKA). ODI DARYBA

SEMANTIZMAI

abiturientas
baigiantis arba neseniai baigs
vidurin mokykl

absolventas
baigiantis arba neseniai baigs auktj ar
auktesnij mokykl

abonementas
dokumentas, suteikiantis teis tam tikr laik
kuo nors naudotis

abonentas
abonemento turtojas

abuojas
piktas, nedoras, kyrus, grasus, prastas, bjaurus

abejingas
bejausmis, nesidomintis

adresatas
gavjas

adresantas
siuntjas

akcesas
prisijungimas prie kit sudarytos daugiaals
sutarties

ekscesas
riaus

ananimas
slapyvardis, sudarytas i atvirkia tvarka
idstyt autoriaus vardo ar pavards raidi

anonimas
neinomas arba nuslps savo pavard

antspaudas
dokument patvirtinimo enklas(daniausiai
apvalus)

spaudas
ant dokument dedama yma su specialiu rau
ar vieta raui(datos spaudas, asmens spaudas)

aplamai
pavirutinikai, netvarkingai

apskritai
apibendrintai

bendrai
tai, kas bendra

apmokti
atlyginti u k nors pagal sskait, reikalavim

32

sumokti
duoti pinigus u gaunam daikt, atlikt darb

apsitarnavimas
paslaugos sau,
pasitarnavimas

paslaugos
buitiniai patarnavimai
(teikti paslaugas)

savitarna
apsitarnavimas vieoje vietoje(parduotuvje)

asortimentas
gamini ar preki sudtis pagal tipus, ris...

sortimentas
vieno tipo ruoinys, gaminys(daniausiai
medienos)

atkrauti
paalinti ukrovim

pakrauti
kraunant pridti, pripildyti

atleisti
atpalaiduoti, atriti; paalinti; dovanoti kalt;
sumati, susilpnti(apie alt, kart, skausm)

aptarnauti
parduoti, iduoti

atmintis
gebjimas sidmti, atsiminti

atminimas
prisiminimas, paminjimas

atsakovas
asmuo, atsakantis
u kok nusikaltim

atsakiklis
automatikai atsakantis prietaisas

atsakytojas
kas atsako klausi
mus, darbo skm

automatinis
su automatu, veikiantis automatiniu principu

automatikas
nevalintas, mainalus

baltyminis
susidedantis i baltym

baltymingas
turintis dag baltym

bkl
vairi dalyk padtis, buvimas, bvis, mogaus
fizin sveikata

bsena
psichika

davinys
tai, kas duodama, daiktai

duomuo
informacija, skaiiai

dezinfekcija
infekcini lig suklj naikinimas aplinkoje

dezinsekcija
kenksming vabzdi ir erki naikinimas

dtis
apsimesti; atsitikti; usidti

rengtis
vilktis

dienotvark
visos dienos darbo tvarka

darbotvark
kokio nors renginio darbo tvarka

dirbti
mogaus darbas ar veikla

veikti
nesutrikusi rengini darbo bkl

dukterin
i dukters

antrin
einanti po pirmins, kilusi i jos(mon)
33

duotas
tai, kas duota, pateikta

is
turimas, inomas, reikiamas

efektas
didelis spdis

afektas
smarki emocin reakcija

eil
vienas paskui kit einani daikt virtin ar ko
nors darymo tvarka

daugelis
daugyb, daug, ne vienas

ekonomija
taupymas

ekonomika
kininkavimo menas

farmacija
vaisininkyst

formacija
krimas

galvoti
mstyti, protauti, svarstyti

manyti
bti kokios nuomons, ketinti, adti

garantas
asmuo, staiga ar valstyb, duodanti garantij

garantija
asmens ar pilieio prievol, atsakomyb

gautis
atsigauti, atgyti, vl pradti gyventi

gauti
ieiti, susidaryti, (ne)pavykti

glaudus
artimas

tamprus
elastingas

grubus
nelygus, grubltas

iurktus
nelygus, iaurus, nemandagus, neleistinas, labai
didelis nukrypimas(klaida, statym paeidimas)

pakavimas
daryti pakuotes, pakus, paketus

pakuot
pakavimo mediaga

ypatingai
keistai, neprastai, savotikai

ypa
labiausiai, pirmiausiai, daugiausiai

siskolinimas
skolinimasis

skola
grintinai gauti pinigai ar daiktas

iaikinti
aikinti, kad pasidaryt aiku

nustatyti
tirti, atskleisti, atrasti

imatavimas
veiksmas, kuriuo kas imatuojama

matmuo
mastas, matavimo dydis

()(i)moka
()(i)mokama pinig suma

()(i)mokjimas
veiksmas, kuriuo ()(i)mokama ()(i)moka
34

ireiktas
parodytas, pasakytas, pavaizduotas

rykus
aikiai matomas, pastebimas, pasireikiantis

irodyti
pateikti, kad bt apirta

atrodyti
daryti kok spd, bti kokios ivaizdos

iskaiiuoti
skaiiuojant iskirti, atimti tam tikra sum;
ivardinti

apskaiiuoti
skaiiuojant nustatyti; apgauti

iskaitymas
rato enkl atpainimas;
tam tikros sumos pamimas

iskaita
kas iskaityta i atlyginimo, iskaitomoji suma

iskaiiavimas
ivardijimas i ei
ls;prieastis, mo
tyvas, tam tikros
sumos pamimas

istoti
nustoti bti nariu

kalbti
sakyti kalb, tarti od

iaukti
ikviesti, pajgi aukti

sukelti
lemti

iirti
daugelio dalyk irjimas, perirjimas

svarstyti
nagrinti, tirti, apsvarstyti

kainynas
didelis knygos pavidalo kan rinkinys

kainoratis
vieno ar keli lap kain sraas

kainuoti
turti kain, vert

kainoti
vertinti, nustatyti kain

keratinas
fibrilinis baltymas

karotinas
oranikai geltonas pigmentas

kosmetologas
turintis auktj isilavinim specialistas

kosmetikas
turintis specialj isilavinim specialistas

maiyti
sukti, plakti vartyti, jungti

painioti
raizgyti, narplioti, velti, pint

maitinimas
maisto davimas, penjimas

maistas
tai, kuo minta

mas
dydis

daug
didelis kiekis, labai daug

matomai
taip, kad bt matoma

matyt
terpinys

mgti
jausti pasitenkinim, patraukim

mylti
jausti meil, palankum, vertinti, branginti
35

motinin
tai, kas susij su motina

pirmin
pradin, i kurios padaroma kita(mon)

neti
gabenti, rinkti, duoti, teikti, patirti, ksti

duoti
sisti

norminti
nustatyti normas, tvark

normuoti
riboti

nuimti
nukelti, surinkti derli

malinti
paalinti; ibraukti; ataukti, nutraukti; atleisti

nukreipimas
nukrypimas, atitolinimas, nustumimas

siuntimas
skyrimas

pareigyb
su mogumi nesiejamos pareigos, institucija

pareigos
mogaus darbo ar tarnybos vieta

pasisakymas
prisipainimo reikme

pristatymas
supaindinimo procedra

paskaiiuoti
apytikriai suskaiiuoti

apskaiiuoti
skaiiuojant nu
statyti;apgalvoti;
apgauti

pastovus
vienodas, nekintamas

(ne)pertraukiamas
traukiant (ne)padalinti

suskaiiuoti
tiksliai nustatyti kiek

nuolatinis
ilg laik trunkantis, nenutrkstamas

paalinis
svetimas, nekviestas, ne savas

alutinis
alia esantis, ne toks svarbus, nepagrindins

pavesti
pareigoti, uduoti

nuvilti
apgauti

payma
informacinis dokumentas kam nors pristatyti

paymjimas
dokumentas, naudojamas paties gavjo

pergyventi
praleisti laik; ilgiau gyventi

jaudintis
sielotis, nerimauti,
viet
igyventi

igyventi
kur laik
gyventi; patirti;
perteikti jaudul

perneti
perkelti kit

persipinti
i naujo susipinti

susipinti
pinti sau; susiraizgyti

pervesti
pinigus; k nors per gatv

perkelti
perrayti kit viet, asmens pareig pakeitimas

pilnas
pripildytas

visas
sudarantis visum, isamus, apknus
36

pragalvoti
praleisti laik galvojant

apgalvoti
apsvarstyti, apmstyti

pragyvenimas
gyvenimo brangumas, ilaidos

gyvenimas
buvimas, egzistavimas

pramatyti
praregti

numatyti
parinkti, i anksto nuspti, planuoti

pus
viena i dviej lygi dali

alis
sutarties ar kitokio bendravimo partneris

perveimas
nuveti kit pus, viet

veimas
gabenimas, veiojimas

rastis
atsirasti

bti
buvimo, bvio reikm, gyventi

reikia
turti reikm, ymti

vadinasi
atseit, taip sakant, taigi

rengti
kurti, daryti tinkam, organizuoti

ruoti
sutvarkyti pagal tam tikrus reikalavimus tai, kas
jau parengta

riti
sumegzti, tvirtinti

sieti
jungti

sandris
slaptas, kartais neteistas susitarimas

sandoris
teisinis veiksmas, kuriuo siekiama dokumentikai
sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir
pareigas( dvialis, daugiaalis, slyginis)

sstatas
greta sustatyt daikt visuma

sudtis
sudedamj dali visuma

sekantis
tas, kuris seka

kitas
ateinantis, artimiausias

senai
nejaunai, susens

seniai
prie daug laiko

(at)statyti
tai, kas statoma

(at)kurti
(at)gauti, gydyti; tiesti, grsti, rengti

stebti
akylai, atidiai irti, tyrinti

pastebti
pamatyti, nustatyti, irti, atkreipti dmes

stotel
maa transporto stotis

sustojimas
veiksmas
37

sutikti
pamatyti ateinant, priimti; neprietarauti; gerai
sugyventi; sutapti

(ap)(u)tikti
netiktai rasti, ueiti, uklupti

suvesti
padti sueiti, suleisti(vart. suvestin)

sumuoti
susumuoti

sveikatingumas
sveikatos ypatybi ir bkls visuma

sveikata
normalus organizmo veikimas

eimyninis
ssaja su eimyna

eiminis
ssaja su eima

ildytuvas
prietaisas ildyti

ildykl
elektrinis ildomasis pagalvlis arba paildas

(pa)talpinti
daryti, kad tilpt

apgyventi
apgyvendinti, kurti

tamprus
elastingas

glaudus
artimas

teisingas
atitinkantis ties

teistas
paremtas statymais

usimimas
apibendrintai: darbas,
verslas, veikla ir pan.

veika
veikla teisiniu
poiriu

taisyklingas
atitinkantis taisykles
paskaita
konkreiai: pamoka, pratybos, treniruot,
repeticija ir pan.

vartoti
maist, vaistus, odius kalbant

naudoti
daiktus, rankius, priemones

vegetacija
augalo augimas

vegetavimas
gyvenimas be dideli tiksl

veiksnus
kuris gali veikti

veiksmingas
darantis poveik, efektyvus

vieningas
pasiymintis vienybe

vienodas
vienokios ries, neturintis vairumo

inoti
turti ini, informacijos

mokti
sugebti k daryti, imanyti

ym
matomas enklas, pdsakas

yma
ant dokumento dedamas spaudas ar raas

mogikas
bdingas mogui

monikas
bdingas geram mogui, humanikas
38

1. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

KLAID SKIRSTYMAS
MORFOLOGIJA (gr. morph forma + gr. logos odis, mokslas) tai odi form ir
reikmi mokslas.

MORFOLOGIJA
DAIKTAVARDIS
BDVARDIS
SKAITVARDIS
VARDIS
VEIKSMAODIS
DALYVIS
PADALYVIS
PRIEVEIKSMIAI

39

2. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

DAIKTAVARDIS

KEIIASI SUDURTINIO DAIKTAVARDIO GALN: -IS, -.

Pvz. Pus + diplomas pusdiplomis; vjas + uvis vjauv.

VYRIKOSIOS GIMINS DAIKTAVARDIUS VARTOTI MOKSLO

LAIPSNIAMS,
VARDAMS,
PAREIGOMS,
PROFESIJOMS,
TITULAMS APIBDINTI.
Pvz. Laikinai einantis direktoriaus pareigas.

JEI PASAKOMA, NE KOKIAS PAREIGAS AR PROFESIJ MOTERIS

TURI, BET KAS JI YRA, VARTOTI MOTERIKOSIOS GIMINS
DAIKTAVARDIUS.
Pvz. Gydytoja Purien, direktor Butkien.

40

3. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

BDVARDIS

VARDIUOTINS FORMOS

LAIPSNIAVIMAS

VARTOJAMOS

STAIG, VIETOVI AR PAREIG

PAVADINIMUOSE.

BDVARDIAI NELAIPSNIUOJAMI
SU PAGALBINIU ODIU LABIAU.

Pvz. Auktoji mokykla, Aukiausiasis Teismas, Pvz. Labiau graus (= graesnis), labiau
Senoji Varna, vyriausiasis gydytojas.
brangus (= brangesnis).
RIAI NUSAKYTI.

DALYVIAI LAIPSNIUOJAMI
DVEJOPAI.

Pvz. Mobilusis telefonas, neiojamasis

kompiuteris.

Pvz. Laukiamas laukiamesnis labiau

laukiamas.

SUDARANT VAIRI SRII TERMINUS.

Pvz. Raminamieji vaistai, dezinfekuojamosios

mediagos, gaivinamieji grimai.

GALIMA VARTOTI KREIPIANTIS

Pvz. Gerbiamieji ponai.

IIMTIS: VARDIUOTINIAI NEGALI BTI
BDVARDIAI SU PRIESAGA INIS.

Pvz. Apatiniai markiniai, vidurin mokykla.

41

NELAIPSNIUOJAMI TARPTAUTINIAI
BDVARDIAI: EKSTREMALUS,
MINIMALUS, OPTIMALUS,
MAKSIMALUS.

4. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

SKAITVARDIS

SU DAUGISKAITINIAIS DAIKTAVARDIAIS
SKAITVARDIUS (IR ABEJOS, KELERIOS).

VARTOTI

DAUGINIUS

Pvz. Dveji metai, abeji markiniai, kelerios varybos.

KIEKINI SKAITVARDI LINKSNIUOJAMI VISI ODIAI. KELINTINI

TIK PASKUTINIS.
Pvz. Perskaiiau du tkstanius trisdeimt atuonias knygas. Atbgau du imtai antras.

SKAITVARDIO DU NAUDININKAS BE S.
Pvz. Dviem domiems pasilymams.

MNESIO DIENAI NUSAKYTI VARTOJAMA TIK MOTERIKOJI GIMIN.

Pvz. Kelinto iandien penkto (= kelinta iandien penkta).
42

5. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

VARDIS

ALIA VARDIO NEVARTOTI ODELIO TAI.

Pvz. Kakoks tai (= kakoks) vykis. Kakur tai (= kakur) ijo.

VARDIS TLAS REIKIA DANAS,

NEVARTOJAMAS REIKME KAKOKS.

DAUG

KAS,

NE

VIENAS,

Pvz. Tlas (= kakoks) mogus tavs iekojo.

VARDIS KELETAS NETURI MOTERIKOSIOS GIMINS.

Pvz. Po keli//keleto (ne keletos) susitikim, nutarme...

NEVARTOTI VARDI NEKURIS, VIS VIEN, KAS LIEIA.

Pvz. Kas lieia mane, tai a vis vien paskambinsiu (= o a vis dlto paskambinsiu).
43

6. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

VEIKSMAODIS

NEVARTOTI NEVEIKIAMOSIOS RIES REIKME.

Pvz. Knyga skaitosi (= skaitoma); parduotuv atsidaro (= atidaroma).
SANGRINS
FORMOS
NEVARTOTI SU VARDIU SAU.
Pvz. Pasistaiau (ne pasistaiau sau) namus.

BENDRATIES IR PADALYVIO NEVARTOTI JUNGINIUOSE SLYGAI AR

TIKSLUI REIKTI:
KAD + BENDRATIS
JEI (JEIGU) + BENDRATIS
TIKSLU + BENDRATIS
KAD + PADALYVIS
JEI (JEIGU) + PADALYVIS.
Pvz. Kad ilaikyti//ilaikius//tikslu ilaikyti (= kad ilaikyiau) egzamin, privalau
pasimokyti. Jei kalbti//pakalbjus (= kalbtume) atvirai, projektas negyvendinamas.

ALUTINIUOSE SAKINIUOSE NEVARTOTI NEIGIAMO VEIKSMAODIO,

JEIGU NIEKO NENEIGIAMA.
Pvz. Lauksiu, kol neateisi (= ateisi). Kaip nebt keista//kaip nekeista (= keista, kad ir
keista, nors ir keista), bet tyrimas pavyko.
44

7. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

DALYVIS

VEIKIAMOSIOS RIES ESAMOJO LAIKO DALYVIO NEVARTOTI SU

VEIKJO NEREIKIANIAIS DAIKTAVARDIAIS (DAIKTO PASKIRTIES
REIKME).
Pvz. Migdantys vaistai (= migdomieji vaistai); raminantys laai (= raminamieji laai);
svaiginantys grimai (= svaiginamieji grimai); gydanios olels (= gydomosios olels).

NEVEIKIAMOSIOS RIES DALYVI NEVARTOTI SAVAIMINEI YPATYBEI

REIKTI.
Pvz. Sumaintas kraujospdis (= sumajs kraujospdis), stipriai ireikti simptomai
(= labai irykj, ryks simptomai).

NEPAINIOTI DALYVIO VEIKIAMOSIOS IR NEVEIKIAMOSIOS RI.

Pvz. Besistatantys namai (= statomi namai); pasiaukojantis darbas (= pasiaukojamas
darbas); gulinios vietos (= gulimos vietos).
DALYVIS NEVARTOJAMAS DAIKTAVARDIO POZICIJOJE.
Pvz. Sergantieji (= ligoniai, sergantys asmenys, pacientai); klausantieji (=klausytojai);
dirbantieji (= darbuotojai).
KAI DALYVIS YRA DAIKTAVARDIO POZICIJOJE, VARTOTI VARD TAS
IR ALUTIN SAKIN.
Pvz. Remdamasis idstytu (= remdamasis tuo, kas idstyta); vadovaudamiesi igirstu
(= vadovaudamiesi tuo, k igirdome).

45

8. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

PADALYVIS
NEVARTOJAMAS
KAI IR PAGRINDIN, IR ALUTIN VEIKSM ATLIEKA TAS
PATS VEIKJAS (=PUSDALYVIU, DALYVIU).
Pvz. Norint (= nordami) susirasti isamios mediagos, skaitytojai
priversti perirti sen laikrai komplektus.
SU ODIAIS, KURIE PAKARTOJA VEIKSNIU AR
PAPILDINIU PASAKYT DALYK (= DALYVIU).
Pvz.Dokumentai, juos pasiraius, (=pasirayti dokumentai) registruojami.
mogui suklydus, jam (= suklydusiam mogui) reikia padti.

PADALYVIS

KAI YRA VEIKSM NUOSEKLUMAS.

Pvz. Panaikinti mokykl pastat perduodant (= ir pastat perduoti)
vietimo skyriui.

(nepriklausomas nuo veiksnio) KAIP NEDERINAMJ PAYMINI DAIKTAVARDIAMS

APIBDINTI (= KILMININKAS)
//
\\
Pvz. Yra naujovi atliekant kraujagysli zondavim (= kraujagysli
zondavimo naujovi). Teikia paslaugas priirint ligonius (= ligoni
DALYVIU
prieiros paslaugas).
(derinamas su veiksniu ir
pasako aplinkyb, kylani
KAI PADALYVIU REIKIAMAS VEIKSMAS KURIUO NORS
i to paties veikjo atliekamo POIRIU VEIKIA, LEMIA TARINIO REIKIAM VEIKSM
veiksmo)
IR JO VEIKJ.
Pvz. Jie tikjosi, Vitkui padedant (= Vitkaus padedami), gauti param.
Nuoirdiai ujauiame savo bendradarb N. tveliui mirus (= dl tvelio
mirties).
PUSDALYVIU
(derinamas su veiksniu)
REIKIANT TIKSL ALUTINIUOSE SAKINIUOSE.
Pvz. Kad patekus (= patekt; nordamas patekti) sal, turjo ilgai
prayti. Kad laiku ubaigus darb (= kad laiku ubaigtume; norint laiku
ubaigti darb), reiks pasistengti.
VERTINIAI: NAPAISANT + KILMININKAS; NEIRINT K;
NEIRINT + KILMININKAS
Pvz. Nepaisant pastang (= nors ir stengms), darbo nebaigme.
Neirint vadovo pasikeitimo (= nors ir pasikeit vadovas), komisija
dirbo kaip ir pirmiau.
REIKIANT
LYGINIM:
LYGINANT,
PALYGINUS
(= PALYGINTI).
Pvz. Viskas palyginus (= palyginti) gerai pasisek. Lyginant (= palyginti)
su prajusiais metais, skyrius padidjo.
46

9. ODI FORMOS (MORFOLOGIJA)

PRIEVEIKSMIAI

BDO PRIEVEIKSMIAI (KAIP? KOKIU BDU?) DAROMI I ESAMOJO LAIKO

NEVEIKIAMJ DALYVI ARBA VARTOTI PUSDALYVIUS.
Pvz. Nuraminaniai (= nuraminamai//nuramindamas) sako; tikinaniai (= tikinamai//
tikindamas) daro.

I BDVARDI SU PRIESAGA INIS PRIEVEIKSMIAI NEDAROMI.

Pvz. Vidutiniai (= vidutinikas, vidutinikai); faktinai (= faktikas, faktikai).

VIETOJ BDO PRIEVEIKSMI VARTOTINI BDVARDIAI DVIODIUOSE

TERMINUOSE.
Pvz. Kava turkikai (= turkika kava); plovas armnikai (= armnikas//armnikai
paruotas).

NEVARTOTINOS KONSTRUKCIJOS ANT KIEK, ANT TIEK, ANT GALO.

Pvz. Ant kiek (= kiek) ji protinga, ant tiek (= tiek) jis kvailas. Ant galo (= gal gale) viskas
paaikjo.

47

1. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

KLAID SKIRSTYMAS
SINTAKS (gr. syntaxis sudarymas, sandara) tiria odi santykius, j jungimo
bdus, sakini modelius bei sudarymo bdus ir ris.

SINTAKS

LINKSNIAI

PRIELINKSNIAI

POLINKSNIAI

SAKINI JUNGIMAS

48

2. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

VARDININKAS
NEVARTOJAMAS
KREIPINIUI REIKTI.
VARDININKAS (= AUKSMININKAS)
Pvz. Vedjas (= vedjau), jus kvieia priimamj. Dkui, ponas (= pone) profesoriau, u konsultacij.
NEAPIBRTAM KIEKIUI AR DALIAI REIKTI, YPA SU VEISMAODIAIS: BTI,
PASITAIKYTI, DAUGTI, MATI, ATSITIKTI, ATSIRASTI, SUSIDARYTI, IKILTI, VYKTI,
PASIEKTI IR PAN.

VARDININKAS PARODO KONKRET KIEK!

VARDININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Susirgimai (= susirgim) gripu padaugjo. Po operacijos vyko nerv sistemos pokyiai (= pokyi).
SU DAIKTAVARDIAIS, KURIE PASAKO MEDIAG, MAISTO PRODUKTUS.
VARDININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Vandenilis (= vandenilio) yra visoki kn sudtyje. kremo sudt eina visokios rgtys bei
vitaminai (= visoki rugi bei vitamin).
SU SKAUDJIMO VEIKSMAODIAIS: SOPTI, SKAUDTI, MAUSTI, DIEGTI, PERTTI,
NIETI IR PAN.
VARDININKAS (= GALININKAS)
Pvz. is vaistas ypa veiksmingas, kai skauda nugara (= nugar). Rankos (= rankas) nieti, kaip noriau
jam stuktelti.
SU DAIKTAVARDIAIS PRIE VEIKSMAODIO TAPTI.
VARDININKAS (= NAGININKAS)
Pvz. Ilgainiui jis tapo inomas chirurgas (= inomu chirurgu).
SU DAIKTAVARDIAIS, KURIE PABRIA LAIKINUM, VIRTIM KUO, YPA PRIE
VEIKSMAODI: BTI, DARYTIS, DTIS, JAUSTIS, PASIJUSTI.
VARDININKAS (= NAGININKAS)
Pvz. Ar tu vis dar nori bti daktaras (= daktaru)? Jis buvo ir darbininkas (= darbininku), ir jreivis (=
jreiviu), ir studentas (= studentu), ir net aktorius (= aktoriumi).
49

3. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

KILMININKAS
NEVARTOJAMAS
MNESIO DIENAI YMTI.
KILMININKAS (= VARDININKAS)

Pvz. Kelinto (= kelinta) iandien?

Liepos penkto (= penkta; penktoji).
LYGINAMAJAI KIEKYBEI REIKTI SU AUKTESNIOJO LAIPSNIO PRIEVEIKSMIAIS:
DAUGIAU, MAIAU, ILGIAU, DANIAU IR PAN.
KILMININKAS (= KAIP; NEI; NEGU)

Pvz. Vaistus vartoti ne ilgiau trij mnesi (= ne ilgiau kaip tris mnesius) ir ne trumpiau atuoni
savaii (= ne trumpiau negu atuonias savaites).
APIBRTAM KIEKIUI AR VISUMAI REIKTI.

KILMININKAS NUSAKO NEAPIBRT KIEK AR DAL!

KILMININKAS (= GALININKAS)

Pvz. ampnas suteikia plaukams vilgesio (= vilges). Reikia turti vilties (= vilt), kad ligonis
pasveiks.
SU GALININKINIAIS VEIKSMAODIAIS.
KILMININKAS (= GALININKAS)

Pvz. Radinys kl didelio susidomjimo (= didel susidomjim). ios mediagos daro didels takos
(= didel tak) vairiems organizmo gyvybiniams procesams. Prijome ivados (= ivad, prie ivados),
kad pasilytas gydymo bdas pats tinkamiausias. Darysime visk, kad bt pasiekta susitarimo
(= pasiektas susitarimas, kad bt pasiekta). Kdikio svoris tesiek keturi imt gram(= keturis imtus
gram).
50

4. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

NAUDININKAS
NEVARTOJAMAS

KONKREIAI LAIKO RIBAI AR MOMENTUI REIKTI, KAI NEYMIMA PASKIRTIS.

NAUDININKAS (= GALININKAS; IKI)

Pvz. Operacija planuojama 21 dienai (= dien). Tyrim rezultatai iai dienai (= iki ios dienos; iuo metu)
neaiks.
SU SLINKTIES VEIKSMAODIAIS TIKSLUI REIKTI.
NAUDININKAS (=KILMININKAS; ; BENDRATIS)
Pvz. Ijo pietums (= piet; pietauti). Gydytojai renkasi operacijai (= operacij).
SU ABSTRAKIOS REIKMS VEIKSMAODINIAIS DAIKTAVARDIAIS (-IMAS; YMAS)
REIKIANT TIKSL AR PASKIRT.
NAUDININKAS (= BENDRATIS; NAUDININKAS+BENDRATIS)
Pvz. Vieta rkymui (= rkyti). Telefonas pasiteiravimui (= pasiteirauti). Reikia padaryti rentgenogram
diagnozs patikslinimui(= diagnozei patikslinti).
DAIKT PASKIRIAI NUSAKYTI SU DAIKTAVARDIAIS.
NAUDININKAS (=KILMININKAS)
Pvz. Laai akims (= aki laai). Lakas plaukams (= plauk lakas).
SU GALININKINIAIS VEIKSMAODIAIS.
NAUDININKAS (= GALININKAS)
Pvz. Butas atitinka visiems sanitarijos reikalavimams(= visus sanitarijos reikalavimus). Tokiomis
slygomis nelengva atsilaikyti infekcijai (= prie infekcj). Btina kreipti dmes mokslui(= moksl).
Jis buvo links alkoholiui (= alkohol; prie alkoholio; girtauti). Jiems (= juos) galime tik ujausti.
51

5. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

GALININKAS
NEVARTOJAMAS

NEAPIBRTAM DAIKT KIEKIUI AR DALIAI REIKTI.

GALININKAS PARODO KONKRET KIEK AR VISUM!

GALININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Reikjo duoti krauj (= kraujo) tyrimams. Praom dvi juodas kavas (= du puodelius
juodos kavos).
GRETA NEIGIAMOJO VEIKSMAODIO.
GALININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Nedarink duris (= dur). Auktj mokykl (= auktosios mokyklos) jis nebaig.
PO SLINKTIES VEIKSMAODI TIKSLUI REIKTI.
GALININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Atvyko skaityti paskaitas (= paskait). Ivaiavo laikyti stojamuosius egzaminus (=
stojamj egzamin).
SU KAI KURIAIS VEIKSMAODIAIS.
Pvz. ie studentai atstovaus Lietuv (= Lietuvai). Vaistai veikia nerv sistem (= veikia
nerv sistem). Tikti Diev (= tikti Diev; Dievu). simyljau tave (= simyljau
tave). Btina iekoti naujus gydymo bdus (= nauj gydymo bd). Kiekvien savait
klausau sveikatinimo laid (= laidos). Bsimam medikui reiks mokytis daugel dalyk
(= daugelio dalyk). Rkymas gali labai pakenkti sveikat (= sveikatai).

52

6. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

NAGININKAS
NEVARTOJAMAS

SU NEDAIKTAVARDIAIS PRIE VEIKSMAODIO TAPTI.

NAGININKAS (= VARDININKAS)
Pvz. Kas galjo pamanyti, kad Vilius taps tokiu imintingu (= toks imintingas). Jis
laimjo konkurs ir tapo pirmu (= pirmas).

SU PILNUM, GAUSUM, TURTINGUM REIKIANIAIS ODIAIS:

GAUSTI, DAUGTI, PRIKIMTI, PRIGRSTI, PRISOTINTI, GAUSUS,
TURTINGAS, DOSNUS IR PAN.
NAGININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Pinigin litais (= lit) prikimta. Jogurtas vaikams prisotintas vitaminais (= vitamin).
SU BDVARDIAIS AR BDVARDINIAIS DALYVIAIS IR JUOS
PAKEIIANIAIS VARDIAIS.
TURI SUSIDARYTI DVEJYBINIAI LINKSNIAI!
NAGININKAS
(=
VARDININKAS;
KILMININKAS;
NAUDININKAS;
GALININKAS)
Pvz. Maasis norjo bti panaiu (= panaus) tv. Vien pinigai nepadaro mogaus
laimingu (= laimingo). Reikjo tau apsimesti nesveiku (= nesveikam). Tropai raytojo
kalb daro vaizdinga ir sodria (= vaizding ir sodri).

BET!
SU VEIKSMAODIAIS LAIKYTI, (PA) SKELBTI, (PA) VADINTI, PRIPAINTI
NAGININKAS NE KLAIDA.
Pvz. J laik graiu, bet lengvabdiku. Jis padt pavadino pavojinga.

53

7. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

VIETININKAS
NEVARTOJAMAS
REIKIANT YPATYB.
VIETININKAS (=KILMININKAS)
Pvz. Pastebta ymi nukrypim psichikoje (= psichikos nukrypim). Nemaai problem vaik dant
gydime (= nemaai vaik dant gydymo problem).

BDO REIKMS VERTALAI: DAUGELYJE ATVEJ, ESMJE, IVADOJE, REZULTATE,

PAGRINDE, PILNUMOJE, PRINCIPE, TIKRUMOJE, VISUMOJE.
NAGININKAS (= KILMININKAS)
Pvz. Eilje atvej (= daniausiai; paprastai; daugeliu atvej) sloga praeina per tris dienas. Igydytas
pilnumoje (= visikai).

BVIUI, BSENAI AR POYMIUI REIKTI: APIMTYJE, AUKTUMOJE, BKLJE,

BSENOJE, EGZEMPLIORIUJE (EGZEMPLIORIUOSE), FORMOJE, GALIOJE, KALBOJE,
KAME, KOMPETENCIJOJE, LYGYJE, NORMOJE, NUOTAIKOJE, PARDAVIME, PAVIDALE,
SLYGOSE, STADIJOJE, STILIUJE, SUDTYJE, TAME IR PAN.
Pvz. Ligonis komos bklje (= komos bkls, itiktas komos). Eksperimentas vyko neprastose slygose
(= neprastomis slygomis).

VERTALAI VEIKSMO PRIEASIAI, PAGRINDUI REIKTI: IDAVOJE, TAKOJE,

PASEKMJE, REZULTATE, SRYYJE IR PAN.
Pvz. Pervargimo idavoje (= Dl pervargimo) organizmas nusilpsta. Sryyje su pasunkjusia ligonio
bkle (= Dl pasunkjusios ligonio bkls) operacija buvo atidta.
VERTALAI LAIKUI REIKTI: BGYJE, EIGOJE, LAIKE, LAIKOTARPYJE.
Pvz. Gydymo eigoje (= Gydant) irykjo ir kiti simptomai. Pooperaciniame laikotarpyje (= Pooperaciniu
laikotarpiu; po operacijos) sveikata sugrta i lto.
BET galimi senieji laiko vietininkai: ryte, vakare, eroje, amiuje, kdikystje, vaikystje, jaunystje,
senatvje...

54

8.1. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

APIE

NEVARTOJAMAS

REIKIANT OBJEKT SU VEIKSMAODIAIS LIUDYTI, SKELBTI IR PAN.

Pvz. Apie tai (= Tai) liUdija gydytoj ivados. Gydytoj pasitarimo ivadoje paymima
apie btinum (= paymimas btinumas) operuoti nedelsiant.

REIKIANT POYM SU DAIKTAVARDIAIS STATYMAS, NUTARIMAS,

PLANAS, SPRENDIMAS IR PAN.
Pvz. Netiksli statistika apie mirtingum (= mirtingumo statistika). Patvirtintas projektas
apie narkotik prevencij (= narkotik prevencijos projektas).

REIKIANT PRIEAST.
Pvz. Apie ios ligos kilm (= Dl ios ligos kilms) medikai iki iol nesutaria. Pasitaiko
skund apie slaugytoj elges (= dl slaugytoj elgesio) .
55

8.2. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

NEVARTOJAMAS

REIKIANT LAIK.
Pvz. Temperatra matuojama du kartus (= per) dien. Seminarai vyksta tris kartus (=
per) metus.

PO ODI: ATSILIEPTI K; DARYTI TAK; DARYTI POVEIK K;

SIMYLTI K; NURODYTI K; POVEIKIS K; TURTI POVEIK K;
VEIKTI K.
Pvz. Alkoholis atsiliepia sveikat (= sveikatai). Psichoterapija veikia emocijas (=
emocijas). Vaist poveikis organizm (= organizmui).

POYMIUI REIKTI.
Pvz. Potraukis narkotikus (= prie narkotik) atsiranda greitai. Tai ms teis normal
gyvenim (= teis normaliai gyventi). Isakyti poir ikelt problem (= apie ikelt
problem).
56

8.3. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

PAS

NEVARTOJAMAS

GYVOS
BTYBS
TURJIMO,
SANTYKIAMS AR BSENAI REIKTI.

PRIKLAUSYMO,

NUOSAVYBS

Pvz. Pas ligon yra tvai ir brolis (= Ligon turi tvus ir brol). Pas j (= Jo) kvpavimas
normalus. Pas sn (= snui) gripas.

VEIKSMO ADRESATUI SU KREIPIMOSI REIKMS ODIAIS KLAUSTI PAS

K, KREIPTIS PAS K, PRAYTI PAS K, SKSTIS PAS K, TEIRAUTIS PAS K
IR PAN.

Pvz. Dl slaugos teiraukits pas gydytoj (= gydytojo). Papraiau pas draug (= draugo)
pinig.
57

8.4. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

PRIE

NEVARTOJAMAS

REIKIANT VEIKSMO SLYG, LAIK.

Pvz. Prie gripo (= Sergant gripu) reikia gulti. Prie progos (= Progai pasitaikius)
klausim isprsime. Prie geriausi nor (= Kad ir labai noriau) negalsiu atvykti.

PROPORCIJ SANTYKIUI REIKTI.

Pvz. Pinigus keit keturis prie vieno (= vien keturis). Spaudimas 120 prie 60 (=
spaudimas 120 ir 60).

58

8.5. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

PRIE

NEVARTOJAMAS

SU VEIKSMAODIAIS GYDYTI, GINTIS, SKIEPYTI.

Pvz. Skiepai prie kokliu (= nuo kokliuo). Jums reikt injekcij prie mieguistum (=
nuo mieguistumo).

ATSPARUS PRIE (= ATSPARUS KAM).

Pvz. Stiprus organizmas yra atsparus prie ligas (= atsparus ligoms). ie preparatai skatina
organizmo atsparum prie infekcines ligas (= infekcinms ligoms).

59

8.6. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

SU

NEVARTOJAMAS

SU ABSTRAKIAIS VEIKSMAODINIAIS DAIKTAVARDIAIS NUSAKANT

DAIKTO POYM AR KOKYB.

Pvz. Greiiau nuvargsta akys su silpnu regjimu (= kuri regjimas silpnesnis).

NUSAKANT LIG, DIAGNOZ.

Pvz. Paguldytas ligonin su nudegimais (= dl odos nudegim). Kreipsi su irdimi (=

irdimi; serga irdies liga).

60

8.7. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

NEVARTOJAMAS

APIBENDRINTAI VIETAI PAGAL DARBO PRIEMON REIKTI.

Pvz. Vairuotojas u vairo (= prie vairo) sdo neblaivus. Visas gyvenimas prajo u
operacinio stalo
(= prie operacins stalo).

LAIKUI REIKTI.

Pvz. Susitiksim u savaits(= po savaits). Buvo aptarti dviej terapijos skyri darbo
rezultatai u pirm pusmet (= pirmojo pusmeio darbo rezultatai).

61

8.8. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

VIR

NEVARTOJAMAS

REIKIANT KONKRETAUS KIEKIO, SKAIIAUS, LAIKO VIRIJIM.

Pvz. Vir mnesio (= Daugiau kaip mnes) trunkantis viduriavimas. Operacijai buvo
surinkta vir 5000 lit (= daugiau kaip 5000 lit).

62

9.1. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

ATGAL

NEVARTOJAMAS

LAIKUI REIKTI.

Pvz. Tai vyko daug met atgal (= prie daug met). Kardiolog konferencija vyko du
mnesiai atgal (= prie du mnesius).

63

9.2. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

ATVEJU

NEVARTOJAMAS

NUSAKANT LAIK, KONKREI SITUACIJ.

Pvz. Cukraligs atveju (= Sergant cukralige) btina grieta dieta. Avarijos atveju (= Itikus
avarijai) skambinkite 112. Kraujopldio atveju (= Prasidjus kraujopldiui) svarbu
suteikti pirmj medicinos pagalb.

64

9.3. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

ATVILGIU

NEVARTOJAMAS

TIESIOGINIAM SANTYKIUI SU OBJEKTU REIKTI.

Pvz. K galite padaryti invalid atvilgiu (= invalidams)? Gydytoj komisijos sprendimas
buvo palankus ligonio atvilgiu (= ligoniui).

65

9.4. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

DKA

NEVARTOJAMAS

PRIEASIAI REIKTI.

Pvz. Rkymo dka (= Rkydami) jaunuoliai gadina sau sveikat. Jis pasveiko gero
gydymo dka (= dl gero gydymo). Tik medik dka (= medik pastangomis) buvau
igelbta.

BDUI IR PRIEMONEI REIKTI.

Pvz. Diagnoz nustatoma ELISA metodo dka (= metodu). Jis galjo judti tik invalid
veimlio dka (= (su) invalid veimliu).
66

9.5. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

PAGALBA

NEVARTOJAMAS

PRIEMONEI REIKTI.

Pvz. Duomenis ianalizavome kompiuterio pagalba (= kompiuteriu). Hipnozs pagalba

(= Hipnoze; Taikant hipnoz) atskleistos ligos prieastys.

TARPININKAVUSIAM VEIKJUI REIKTI.

Pvz. Testus galsime parengti tik psicholog pagalba (= su psicholog pagalba; padedami
psicholog). Tik visuomens pagalba (= su visuomens pagalba; visuomenei padedant)
galima ukirsti keli narkotikams.
67

10.1. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

GI

NEVARTOJAMAS

KAIP JUNGTUKAS PRIEPRIEAI REIKTI.

Pvz. Iki iol svarstme alkoholio kenksming poveik mogui, gi (= o) dabar jo al tautai.
Tegu dirba tik rankos, gi (= o) kojos ilsisi. Medikai nuoirdiai rpinosi ligoniu, gi (= o;
bet; taiau) jo artimieji to nevertina.

68

10.2. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

IDANT
JEI (GU)
KAD
(SU) TIKSLU

+ BENDRATIS
PADALYVIS

NEVARTOJAMAS

TIKSLUI, SLYGAI BEI NUOLAIDAI REIKTI.

Pvz. Idant ivengti (= Kad ivengtume) komplikacij, ligoniui turi bti leidiami
antibiotikai. Jei tikti (= Jei tiktume) pacientu, jis jau seniai nebevartoja alkoholio. Kad
pasiekus (= Norint pasiekti) ger gydymo rezultat, reikia rpestingai gydyti. Tikslu
iaikinti tuberkulioz (= Tuberkuliozs paplitimui iaikinti) patikrinta daugiau kaip 80%
gyventoj.

69

10.3. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

IR

NEVARTOJAMAS

STIPRINAMOSIOSE KONSTRUKCIJOSE: DAUG IR DAUG; LABAI IR LABAI;

YMIAI IR YMIAI; IMTAI IR IMTAI; DAR IR DAR; VL IR VL.
Pvz. Daug ir daug (= daug) kart apie tai kalbta. Dabar vaistai kainuoja ymiai ir ymiai
(= ymiai; daug) daugiau. Vl ir vl (= Vl; Ir vl) ginijams be reikalo.

70

10.4. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

KAS

NEVARTOJAMAS

JUNGINIUOSE: KAS DL; KAS LIEIA; KAS LINK; KAS.

Pvz. Nutarta skirti paalp j eimai, kas (= o tai) ir padaryta. Kas dl dant, tai juos reikia
gydyti (= O dantis reikia gydyti). Kas lieia sveikat (= O dl sveikatos; sveikata) reikia
susirpinti.

71

10.5. LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI (SINTAKS)

VIETOJ TO, KAD

NEVARTOJAMAS

NUOLAIDAI REIKTI.
Pvz. Vietoj to, kad padt (= Uuot padj), jie tik trukdo. Vietoj to, kad propagavus
(= Uuot propagavus) sveik gyvensen, siloma tabako reklama.

72

LITERATRA
*1. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 2000.
*2. Molyt E. Kalbos praktikos patarimai medikams. Kaunas, 2001.
*3. Paulauskien A. Lietuvi kalbos kultra. Vilnius, 2001.
4. Kalbos patarimai. Vilnius, 2003.
*5. Valstybins lietuvi kalbos komisijos patvirtintas kalbos klaid sraas. Gimtoji
kalba. 1998. Nr.2.
*6. kien D. Kalbos kultros konspektas. Vilnius, 2003.
*7. Gavenauskien D. Kalbos kultros vadovlis. 2001.
*8. Vietovardi kiriavimo odynas. 1994.
*9. Kanceliarins kalbos patarimai. 1998.
*10. Tarptautini odi odynas. 2000.
*11. Stepukonis F. Referat raymas ir pristatymas. Vilnius, 2002.
*12. ukys J. Kalbos kultra visiems. Vilnius, 2003.
*13. Lietuvi kalbos inynas. Kaunas, 2000.
*14. Medicinos termin odynas. Vilnius, 1980.
*15. Mokomasis lietuvi kalbos raybos ir kiriavimo odynas. Kaunas, 1996.
16. www.vlkk.lt
17. www.lki.lt
18. www.lkz.lt

73