2010, 2 tomas, Nr.

4
2010, Vol. 2, No. 4

MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS

SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA

Mechanika, mediag ininerija, pramons ininerija ir vadyba

Mechanics, Material Science, Industrial Engineering and Management

DANIAUSIOS LEKSIKOS IR SINTAKSS KLAIDOS

TECHNIKOS MOKSLO KALBOJE
Dalia Gedzeviien
Lietuvi literatros ir tautosakos institutas
El. patas: daliacern@yahoo.com
Santrauka. Straipsnyje aptariamos daniausios leksikos ir sintakss klaidos, kurios daromos mechanik raant mokslinius straipsnius: nevartotini vertiniai, semantizmai, svetimybs, linksni ir prielinksni vartojimo klaidos. Aikinamos
netaisyklingos vartosenos prieastys, pateikiami klaid pavyzdiai, rasti iam mokslo leidiniui pateiktuose darbuose, ir
silomi j taisymo bdai (skliaustuose po lygybs enklo (=) nurodomas taisyklingas variantas).
Reikminiai odiai: leksikos klaida, sintakss klaida, semantizmas, vertinys, svetimyb.

nors prieastis, veiksnys, turi sprendiam reikm ar

didel tak, vietoj vertalo takoti reikt vartoti odius
ar odi junginius lemti, veikti, paveikti, daryti tak,
turti tak ar takos, formuoti, daryti poveik ar pan. Pavyzdiui: Siurbtuvo efektyvum ta ko ja (=lemia) siurbimo greitis ir slgis. Tyrimo tikslas nustatyti, kokie
intelektins nuosavybs apsaugos aspektai lab iau sia i
ta ko ja (=daro didiausi tak) farmacijos pramonei.
Vizualinis aplinkos suvokimas ta ko ja mogau s pusiau svyros stab ilum (=turi takos mogaus pusiausvyros stabilumui).
Antra leksikos klaid grup tai semantizmai, arba
odiai, pavartoti netinkama reikme. Daniausiai taip
atsitinka dl kit kalb poveikio, kai perimama svetimos
kalbos atitinkamo odio reikm, nebdinga ms kalbai. Svetimos takos paprastai paveikia alutines odio
reikmes, o pagrindin reikm lieka nepaeista (Paulauskien 2004). Taigi anksiau aptarti nevartotini vertiniai nuo semantizm skiriasi tuo, kad neturi n vienos
normins reikms ir niekur netinka, o odis, pavartotas
ne ta reikme, vadinamasis semantizmas, visada turi ir
normini reikmi.
Vieni daniausi semantizm technikos mokslo kalboje iaukti ir paduoti. Veiksmaodis iaukti vartotinas dviem reikmmis. Vis pirma galima ikviesti k
nors i kur nors, pavyzdiui: J iauk i posdio. Antroji normin io odio reikm pajgti aukti, pavyzdiui: Prarado bals, nebeiaukia. Taiau iaukti
nevartojamas ko nors suklimo, prieasties sudarymo
reikme ir tokiais atvejais taisomas veiksmaodiu sukelti
(Kanceliarins kalbos patarimai 2002). Pavyzdiui: Nukrypus nuo optimali terminio apdorojimo parametr
i au k iama (=sukeliama) metalo savybi degradacija.

vadas
Redaguojant Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Mechanikos fakulteto vairi specialybi student ir dstytoj (biomechanik, mechanik, mediag ir suvirinimo ininieri, poligraf, pramons ininieri ir vadybinink) iam leidiniui pateiktus straipsnius irykjo
kalbos kultros klaidos, bdingos ne vienam straipsniui,
o besikartojanios ir kituose ios srities mokslo darbuose.
iame straipsnyje sugrupuotos ir iskirtos daniausios
leksikos ir sintakss klaidos. Straipsniu siekta parodyti
netaisyklingos odi, odi jungini ir gramatini form vartosenos pavyzdius, paaikinti klaid prieastis ir
pateikti taisykling sakini pavyzdius.
Leksikos klaidos
Leksika yra kalbos odi visuma, tad netinkamai parinkti ir vartojami odiai yra leksikos klaidos. Jos skirstomos
tris grupes: nevartotini vertiniai, semantizmai ir neteiktinos svetimybs.
I leksikos klaid bene populiariausia mokslinink kalboje yra nevartotin vertini grup. Nevartotini
vertiniai, dar vadinami vertalais, neteiktinaisiais vertiniais, tai nekrybikai, netinkamai arba be reikalo isiversti odiai, kuriems pakeisti paprastai yra sav (ukys
2006).
Vienas i toki plaiai paplitusi verstini veiksmaodi yra takoti. Tai rus kalbos odio vlijat vertinys.
Lietuvi kalboje vartojamas abstraktas taka. is odis
yra taisyklingas, bet i abstrakt su priesaga -oti veiksmaodiai nedaromi, todl priesaginis vedinys takoti yra
nevartotinas. Taigi kai norima pasakyti, kad kas yra ko
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
http://www.mla.vgtu.lt

103

ISSN 2029-2341 print / ISSN 2029-2252 online

doi:10.3846/mla.2010.082

ir nereikalingi, nes turi taisyklingus lietuvikus atitikmenis. Straipsnyje dl vietos stokos nemanoma ivardyti
vis neteiktin termin ir kit svetimybi, tai tik keletas
danesni: kronteinas (=ikya), eektorius (=iurklinis
siurblys), dempferis (=slopintuvas), skenuoti, skanuoti
(=nuskaityti), skaneris, skeneris (skaitytuvas, valgytuvas, skleistuvas), katai (=snaudos).

Veiksmaodis paduoti vartotinas paprasto davimo

reikme, taip pat gali reikti praomojo ar reikalaujamojo
rato teikim ar net iaip reikalavim, pavyzdiui, paduoti praym, skund ir pan., galima paduoti teism
(Kanceliarins kalbos patarimai 2002). Taiau paduoti
neteiktinas reikme tiekti, taip pat paduoti neretai istumia tam tikram veiksmui vardyti labiau tinkanius
kitus konkreius veiksmaodius. Pavyzdiui: Jis pradeda veikti pada vus (=tiekiant) papildom virslg. Riavimas hidrociklone su paduodama pap ildoma
(=su papildomai tiekiama; su papildoma) oro srove. j
buvo paduodama s (=siuniamas) vairi dani sinusins formos signalas.
Nemaai klaid daroma vartojant veiksmaod uduoti ir vairias jo formas (dalyv, padalyv, pusdalyv).
is odis turi daug normini reikmi, taiau technikos
mokslo kalboje danai akis krinta neteiktina io veiksmaodio vartosena. Kai atliekamas vienoks ar kitoks
tyrimas, bandymas, jam vykti danai sudaromos tam tikros slygos. Btina prisiminti, kad ios vairios slygos
(tam tikri parametrai, svoris, greitis, slgis, temperatra,
koncentracija, krvis ir pan.) ne uduodamos, o nustatomos ar pasirenkamos. Taigi uduoti nevartotinas reikme
nustatyti, taip pat pasirinkti, o dalyvis uduotas, -a
reikmmis nustatytas, -a, reikiamas, -a, numatytas, -a,
pasirinktas, -a. Pavyzdiui: Buvo registruojamas arterinio kraujo spaudimo pokytis p rie u duo to s apk rovo s
(=esant nustatytai apkrovai) kintant laikui. Nagrinjamas
irdies susitraukim danis ir arterinis kraujo spaudimas
u duodant (=nustatant) fizin krv tik vyr arba tik
moter amiaus grupse. Kartais atsivelgiant kontekst
uduoti keiiamas konkretesniu veiksmaodiu, pavyzdiui: Apkrova buvo u duodama (=matuojama) vatais.
Neretai svetima reikme pavartojamas veiksmaodis
tenkinti. Normin io odio reikm yra daryti ko praoma, pageidaujama ar apskritai ko reikia, pavyzdiui:
Bus tenkinami moni praymai (Kanceliarins kalbos
patarimai 2002). Taiau tenkinti nevartotinas reikme
atitikti, todl tokius sakinius reikt taisyti: Rezultatas
n e ten k ina (=neatitinka) kokybs reikalavim.
Dar viena danesni reikms klaid susijusi su
bdvardiu pilnas, -a ir prieveiksmiu pilnai. Pagrindin
io bdvardio reikm yra pripildytas, -a, taiau jis
nevartotinas reikme visas, -a, visikas, -a, o prieveiksmis pilnai ten, kur reikia visai ar visikai. Pavyzdiui: Pasiektas p ilna s (=visikas) virinimas. Pavyzdiai laikomi termostate, kol p ilna i (=visikai) idis.
Treia leksikos klaid grup tai neteiktinos svetimybs. Mokslo kalboje iai klaid grupei daniausiai
atstovauja vairs terminai, kurie ms kalbai yra svetimi

Sintakss klaidos
Sintakss klaidos tai klaidingai sudaryti ar netinkamai
vartojami odi junginiai, taip pat netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai (ukys 2006).
Pastaruoju metu mokslo kalboje labai gausu veiksmaodini daiktavardi su priesagomis -imas ir -ymas.
ie veiksm pavadinimai, arba veiksmaodi abstraktai,
tai daiktavardiai, su priesagomis ir galnmis padaryti
i veiksmaodi ir reikiantys veiksm ar bsen. Tokie
vediniai darybos poiriu yra taisyklingi, ir juos vartoti
nra klaida. Deja, ie daiktavardiai kalb sunkina ir kanceliarina, todl juos vartoti reikt itin saikingai ir apgalvotai tik tuomet, kai be j i ties nemanoma ireikti
minties lietuvi kalbai labiau prastomis veiksmaodio
formomis. Teiginys, apkrautas veiksmaodiniais daiktavardiais su priesagomis -imas ir -ymas, neretai tampa
vargiai suprantamas. Tokius sakinius reikt taisyti. Kartais i viso galima atsisakyti kai kuri abstrakij daiktavardi, ir dl to n kiek nenukenia teiginio prasm.
Pavyzdiui: S tab ilaus tako pad id jimo ga vima s
(=Stabilus tako padidjimas) yra pagrindinis veiksnys,
leidiantis gerai atgaminti pustonius. Tako padidjimo
prieastis yra slankumas, ku r io pas ir e i k imas
(=kuris) priklauso nuo da kiekio. G e ros a tspaudo
k o k yb s s i ek i m a s (=Gera atspaudo kokyb) yra vienas pagrindini poligrafijos tiksl. Atsivelgiant kontekst konstrukcijas su veiksmaodiniais daiktavardiais
reikt keisti veiksmaodio formomis (asmenuojamosiomis, padalyviu, bendratimi), alutiniu sakiniu ar dar
kitaip, pavyzdiui: iuo metu Lietuvoje d id ja ga lvan iza c ijo s tec hno log ij naudo jimas (=vis daugiau
naudojama galvanizacijos technologij). Spau sd in ima s buvo atliekama s (=Buvo spausdinama) deimtspalve spausdinimo maina.
Bene daugiausia klaid daroma vartojant veiksmaodini daiktavardi naudinink ir vietinink. Kai reikiama paskirtis su aikiu tikslo atspalviu, veiksmaodini
daiktavardi (ypa su priesaga -imas) naudininkai
vengtini (ukys 2006). Vietoj toki griozdik konstrukcij vartotina veiksmaodio bendratis, o kur reikia
naudininkas su bendratimi. Pavyzdiui: Spa lv ma ta104

Toki netaisykling prielinksnio prie vartosen lm

rus kalbos taka. Mintos konstrukcijos lietuvi kalbai
nebdingos, jos paodiui isiverstos i rus kalbos. Kaip
matyti i nurodyt pavyzdi, ie sakiniai taisomi pasitelkiant padalyv.
Vis dar pasitaiko prielinksnio nuo klaid, kai jis
vartojamas su valymo arba atliek alinimo veiksmaodiais, pavyzdiui: Pa v ir iu s nu va ly tas ir pa lifuo tas nuo n evarum (=Pavirius nuvalytas ir palifuotas; Pavirius nuvalytas ir nuo jo palifuoti
nevarumai). Jeigu io sakinio netaisytume, tai reikt,
kad nevarumai yra apaioje, o pavirius vir j, nes,
anot sakinio autoriaus, pavirius palifuotas nuo nevarum. Vis dlto, matyt, norta pasakyti, kad ne pavirius
nuvalytas nuo nevarum, o atvirkiai nevarumai
nuvalyti nuo paviriaus.
Vir konstrukcijomis daniausiai nusakoma vieta,
aukiau kurios kas yra ar vyksta, pavyzdiui: Dokumente
pavadinimas raomas vir datos. Taiau prielinksniu vir
nedera reikti kiekio, svorio, atstumo ir laiko trukms
virijimo, tokiu atveju jis keistinas prielinksniu per ar
daugiau nei, pavyzdiui: Vis pirma buvo nufiltruojamos
dedamosios v ir 5 0 0 0 H z (= daugiau nei 5000 Hz dedamosios).
Dar viena danesni sintakss klaid moksliniuose
straipsniuose neteiktini daiktavardio pagalba nagininko vartosenos atvejai. Moksliniai tyrimai danai atliekami pasitelkiant vairius prietaisus ir renginius, vis dlto
neretai raoma, kad tyrimai ar bandymai atliekami prietais pagalba is pasakymas paodiui isiverstas i
rus kalbos (pri pomoi). Tokios nenormins konstrukcijos iplito sovietmeiu, kai rus kalbos pavyzdiu daiktavardio pagalba nagininkas virto polinksniu ir juo pradta reikti veiksmo atlikimo priemon. Taiau lietuvi
kalbai ie junginiai nebdingi, svetimi, todl j reikt
vengti. Tad norint vardyti veiksmo priemon vietoj tariamojo polinksnio dert vartoti arba priemons naginink, arba konstrukcij su kuo, kartais neasmenuojamsias veiksmaodio formas (pusdalyv, padalyv) ar
keisti vis sakin. Pavyzdiui: Ro tam e tro ir anemo m e tro paga lba (=Rotametru ir anemometru) nustatomas siurbiamo oro kiekis. A k ce le rome tr paga lba
(=Akcelerometrais) nustatomi kno segment judjimo
greiiai. Tokios ob jekto ana lizs paga lba
(=Pasitelkus toki objekto analiz) manoma nustatyti
daugel rangos defekt. Fo r ex va liu t r in ko s
paga lba jie siekia a smen in i tiksl (=Forex
valiut rink jie naudoja asmeniniams tikslams).
Dana sintakss klaida mokslo darbuose, traukta
didij kalbos klaid sra, klaidingai vartojama

v imu i ir pa ly g in imu i (=Spalvoms matuoti ir palyginti) naudotas spektrofotometras. S tendo k r im u i

(=Stendui kurti) panaudota tiksli maina. O ro s iurb imu i (=Orui siurbti) naudojama klasikin schema. S is temo s ad in imu i (=Sistemai adinti) naudotas elektromagnetinis vibratorius. Kartais tokias konstrukcijas
reikt keisti padalyviu (su bendratimi), pavyzdiui:
Eekto riaus da rbo suaktyvin imu i (=Norint suaktyvinti iurklinio siurblio darb) tikslinga panaudoti
virslg. Gauti duomenys naudingi ty r imo r ezu lta to
v e r tin imu i (=vertinant tyrimo rezultat).
I pateikt pavyzdi matyti, kad tokios naudininko
klaidos neretai pasitaiko, kai sakinyje vartojamas veiksmaodis naudoti ir vairios jo formos. Btina pabrti,
kad netaisyklingai vartojamas ne is veiksmaodis, o prie
jo prilieta veiksmaodinio daiktavardio konstrukcija.
Taip pat danai klystama vartojant veiksmaodini
daiktavardi vietinink. Abstraktai su priesaga -imas
nusakant reikimosi srit vengtini (ukys 2006), sakinyje
jie keiiami veiksmaodio formomis. Pavyzdiui: P u s ia u s vy ro s v a ldym e d a ly vau ja (=Pusiausvyr valdo) ios sistemos. Tokios savybs sudaro sunkum i
p lv e l i lamina vime (=ias plveles laminuojant).
I netaisyklingos vietininko vartosenos dar galima
iskirti junginius leistinose ribose, normos ribose. Jie
neteiktini reikti bsenai, bviui, poymiui ar bdui ir
taisomi atsivelgiant kontekst, pavyzdiui: Nukrypimai
nuo etalono yra le is tinose r ibo se (=leistino lygio;
nedideli). Taip pat didel klaida yra vartoti iuos vietininkus: eigoje, paskoje, met bgyje, eilje atvej. Pavyzdiui: Temp imo stipruma s ma tavimo eigo je yra
nuo la t fiksuo jama s (=Matuojant; Matavimo metu
nuolat fiksuojamas tempimo stiprumas). Paskoje turi
bti keiiamas dl to, met bgyje bgant metams, o
daugelyje atvej daugeliu atvej, daniausiai ar pan.
Technikos mokslo kalboje daniausiai netaisyklingai vartojami ie trys prielinksniai: prie, nuo, vir.
Prielinksnio prie konstrukcijos daniausiai reikia
viet alia, netoli ko arba viet, kuri krypstama, pavyzdiui: Jie gyveno prie eero. Taiau prie konstrukcijos
nevartotinos bdo, prieasties, slygos ir nuolaidos aplinkybms reikti (ukys 2006). Klaidingos vartosenos pavyzdiai: P r ie m in im a l i deb it (=Esant minimaliems debitams) vanduo prisotinamas nepakankamu
deguonies kiekiu. Buvo registruojamas arterinio kraujo
spaudimo pokytis p r ie u duo tos ap krovos (=esant
tam tikrai apkrovai). Pakuots isilaminavimo problema
p rie gana au kt temperat r (=esant gana auktai temperatrai).

105

Itin danai klystama, kai norint nusakyti veiksmo

priemon pasitelkiamas daiktavardio pagalba nagininkas. Tokios konstrukcijos turi bti keiiamos nagininku
ar pusdalyviu bei padalyviu visikai atsisakant daiktavardio pagalba.
Dar viena sintakss klaida, priklausanti didiosioms
kalbos klaidoms, tai klaidingai vartojama bendratis su
jungtuku kad tikslui ir prieasiai reikti alutiniuose sakiniuose. ios konstrukcijos paprastai taisomos padalyviu
norint.

bendratis su jungtuku kad. Taigi btina prisiminti, kad

alutiniuose sakiniuose bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui ir prieasiai reikti. ie sakiniai paprastai
taisomi kad keiiant neasmenuojamosiomis veiksmaodio norti formomis. Kadangi moksliniame tekste sakiniai daniausiai yra beasmeniai, tad vietoj kad vartojamas
padalyvis norint. Pavyzdiui: Kad dv iva le n t g e le
pa versti tr iva len t (=Norint dvivalent gele paversti trivalent), j btina papildomai oksiduoti. Tam,
kad pad id in ti klij s ti p ru m (=Norint padidinti
klij stiprum), reikia didinti klij kiek. Btina imtis vis
manom prevencijos priemoni, kad u tikrin ti
(=norint utikrinti) patikim renginio darb.

Literatra
Kalbos patarimai. 2002. Kn. 1: Gramatins formos ir j vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas.
79 p.
Kalbos patarimai. 2003. Kn. 2: Sintaks: 1. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas. 132 p.
Kalbos patarimai. 2003. Kn. 2: Sintaks: 2. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas. 120 p.
Kalbos patarimai. 2003. Kn. 2: Sintaks: 3. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas. 46 p.
Kalbos patarimai. 2005. Kn. 4: Leksika: 1. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas. 118 p.
Kanceliarins kalbos patarimai. 2002. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 340 p.
Kaulakien, A.; Petrtien, A.; Rutkien, L.; ukien, R. 2008.
Kalbinink patarimai studentams: teorija ir praktika. Vilnius: Technika. 148 p.
Paulauskien, A. 2004. Lietuvi kalbos kultra. Kaunas: Technologija. 256 p.
ukys, J. 2006. Kalbos kultra visiems. Kaunas: viesa. 335 p.

Ivados
I leksikos klaid technikos mokslo kalboje vyrauja nevartotini vertiniai. Vienas i toki ypa paplitusi verstini veiksmaodi yra takoti. Antra leksikos klaid grup semantizmai, arba odiai, pavartoti netinkama
reikme. Vieni daniausi semantizm technikos mokslo
kalboje iaukti ir paduoti, taip pat netaisyklingai vartojamas veiksmaodis uduoti ir jo formos, veiksmaodis
tenkinti, bdvardis pilnas, -a ir prieveiksmis pilnai. Treia leksikos klaid grup neteiktinos svetimybs, joms
mokslo kalboje paprastai atstovauja svetimi, neteikti terminai.
Bene daugiausia sintakss klaid daroma vartojant
veiksmaodinius daiktavardius su priesagomis -imas ir
-ymas. Daniausiai klystama vartojant i abstrakt naudinink (kai reikiama paskirtis) ir vietinink (kai nusakoma reikimosi sritis).
I netaisyklingos prielinksni vartosenos gausa isiskiria ie trys prielinksniai: prie, nuo, vir. Btina prisiminti, kad prie konstrukcijomis nereikiamos bdo, prieasties, slygos ir nuolaidos aplinkybs. Prielinksnis nuo
netaisyklingai vartojamas su valymo ir atliek alinimo
veiksmaodiais, o prielinksniu vir nedera reikti kiekio,
svorio, atstumo ir laiko trukms virijimo.

TYPICAL LEXICAL AND SYNTACTICAL MISTAKES

IN TECHNICAL TREATISES
D. Gedzeviien
Abstract
The present article suggests the analysis of typical mechanically
made lexical and syntactical mistakes appearing in treatises.
The article also provides the examples of mistakes found in this
book. Causes for language mistakes (mistakes in using the
wrong words, cases and prepositions) and correction of errors
are given.
Keywords: lexical mistake, syntactical mistake, semantic mistake, calque, barbarism.

106