Įvadas

 Veiksmas Niujorke
 Antanas Garšva eina iš perono į darbą
 Dirba hotelyje (viešbutyje), tarnautojas, liftininkas numeris 87
 Mąsto apie Eleną. jis ją įsimylėjęss
 Samprotauja apie trikampį: žmona (Elena), meilužis (Antans), vyras
 Dirba sekmadienį nuo 16 val.
 Antanas (angl. Tony, Tonis) užsideda uniformą, kurioje aiškiai matosi skaičius 87.
Jeigu nepatinka darbas, gali paskųsti
 Daktaras Ignas, kuris mėgsta lietuviškas liaudies dainas, sako, jog Antano sveikata
blogėja, galės dirbti tik porą dieną
 Antanas mąsto, ar spjauti darbui, ar eiti pas daktarą Igną

 Stevenso tavernoje (karčemoje - bare - smuklėje) apsilanko Garšva. Ten daug renkasi
darbininkų.
 Stevens mėgo šį liekną, linkterėjusį, šviesaplaukį vyrą. Ir jo balsas malonus.
 Stevens, kalbėdamas su juo, suprato, kad jo gyvenimas gerai surėdytas.
 Neišgarinamas šlapimo ir alaus kvapas. Vis dėlto Garšva norėtų nupirkti tokią gerą
smuklę.
 Susitikimas su Elenos vyru - inžinieriu, matyt, poetu
o Stevens manė, kad prasidės kumštynės. Nustebo, kad taip nebuvo.
o Anot Garšvos, Elena ištikima, nors jis ją labai myli, buvo kiaurą dieną
prašnekėjęs. Buvo apsėdęs priepuolis.
o Inžinerius, nepaisant išdavystės, rūpinasi Elena: kaip ją išlaikys Antanas?
Visgi jis serga, dirba varginantį keltuvininko darbą…
 Garšva „estetikas“, nori, kad kiti jį matytų estetišką.
 „Elena ir aš buvome sutarę. Prašysiu jūsų skyrybų.“
 Daktaras sakė, kad „teks mesti darbą“, bet ne aišku, ar reikės į ligoninę.
 Inžinierius linki, kad Garšva pasveiktų.

 Garšva („Esu svajotojas kaip ir meno tėvas.“) prisimena Eleną.

 Eina dirbti į didżiausią New York 18 aukštų hotelį. Garšva panašus į tėvą. Save laiko
lietuviu kauku.

a (Iš Antano Garšvos užrašų)

  Mano tėvas labai mėgo smuikuoti. Buvo gabus. Klausydamasis jo pekliško grojimo
jaukiais vakarais kilo noras mirti vardan sprogstančios manyje ekstazės. Norėjo
studijuoti konservatorijoje, nes jis meniškos prigimties. Savotiška drama, netapo
virtuozas.
 Tėvo išvaizda: lieknas ir vikrus kūnas, nervingos ir elegantiškos rankos, aštrus
profilis su ilga ir pakibusia nosimi. Atitiko „genijaus“ vaizdą.
 Ir mano tėvas rašė dramas.
 Jis mokėsi Tiflise, Pedagoginiame institute. Jis neturėjo pinigų, jis mito vynuogėmis
ir sūriu. Bet jis buvo elegantus ir iš paskutiniųjų apsivilkdavo gerai pasiūtu
drabužiu.
 Mano tėvas buvo išdidus ir nesukalbamas, ir aš niekaip nesuprantu kodėl.
 Mano tėvas mylėjo gamtą.
 Kartais mano tėvas mušdavo mano motiną. Kai motinai prasidėjo histerijos
priepuoliai, Garšvos tėvas smurtaudavo.
 Tėvo svajonės neišsipildė. Provincijoje dėstė aritmetiką.

 Sekmadienis. Perpildytas hotelis, jame švenčiama, susirenkama, puotaujama,

minima, prisimenama…
 Aukštyn ir žemyn griežtai įrėmintoje erdvėje. Tai tarsi kalėjimas. Antanas tęsia
ritualą.
 Antanas dirba elegantiškai (ironija), jo liekna pozyva maloniai priimli
važiuojantiems.

 Apytamsė skaitykla Kauno centriniame knygyne.

 Antanas Garšva buvo 14 metų, gyveno ir mokėsi vienas Kauno gimnazijoje
 Tėvas mokytojavo provincijoje
 Filosofo Schopenhauer įkvėptos mintys: Mes esame nelaimingi vieni, ir mes
nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums
nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę; optimizmas yra karti
pajuoka iš žmogaus sielvarto; gyvenimas — blogis, nes gyvenimas — karas; kuo
tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentėjimas; istorijos motto: eadem sed aliter;
aukščiau nei sąmoningas intelektas — sąmoninga ar nesąmoninga valia; kkūnas yra
valios produktas.
 Linkęs į pesimizmą, skaito daug knygų, domisi mirtimi.
 Antaną Garšvą įveikė du kolaborantai: Schopenhaueris ir akiniuotasis valdininkas
su hemoroidiniu humoru: „ar nenusižudysi?“ Antanas Garšva patikėjo jais ir vieną
rudenio šeštadienį, grįždamas iš gimnazijos, užsuko į krautuvėlę Lukšio gatvėje. Jis
pareikalavo virvės.
 Antanas Garšva bandė nusižudyti Pajiesy:
 o „Mano mirtis trijų metrų ilgio“, suformulavo mintį ir nutarė, kad tai bus
paskutinis įrašas išminčių sąsiuvinyje. Jo paties sugalvotas.
o „Mirtis dieviška. Aš esu garbingesnis už Mucijų Scevolą. Vieni niekai
apdeginti ranką. Aš esu vienintelis stoikų pasekėjas Kauno berniukų
gimnazijoje. Tuojau aš mirsiu, nes šitaip tegaliu pasipriešinti Schopenhauerio
valiai“.

 Maloni senutė skaito MacNeice poeziją, kuri sudomina Garšvą, apie humaniškumą,
žmogaus rolę, mašinos straigtelį.
 Antanas supranta, kad jis yra poetas, meniškos prigimties, nors ir neparašęs
knygos, dar nėra gimęs, slegia keltuvininko darbas, gyvenimas jaučiasi
beprasmis:
o Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde. […] Bet man sunku
pavirsti mašinos straigtu, […] tebenoriu rašyti.
o Sizifo beprasmiškume glūdi tiesa.
 Liftininkas negali turėti jausmų, turi dirbti darbą.

a (Iš Antano Garšvos užrašų)

 Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.

 Garšva paklauso psichiatro patarimo nekurti šeimos, tačiau neišbraukia moterų iš
savo gyvenimo, apsiribodamas epizodiniais meilės nuotykiais.
 Garšvos santykiai su meilužėmis -pabrėžtinai egoistiški, jis „vartoja” moteris kaip
sekso objektus bei priemones aštriau pajusti realybę ir apsirūpinti gyva medžiaga.
 Garšva neapsunkina savęs jokiais sąžinės priekaištais ar bandymais įsigilinti į paliktų
meilužių išgyvenimus. Pažinęs išsiskyrimo su Jone skausmą, vėliau jis paniškai bijo
emocinio ryšio ir vos pajutęs, kad seksas gali peraugti į tikrą jausmą, nutraukia
bendravimą su pavojinga partnere.
 Jonė — Antano pirmoji meilė
o 16 metų perėjo į 8 klasę
o Neturtinga mergaitė, kurią auklėjo ir leido į gimnaziją giminės:
o Tai buvo garbingas notaras, notarienė — dantų gydytoja, nemėgstanti
plombuoti dantų, o raunanti juos lauk be pasigailėjimo.
o Aptemptu drabužėliu, geromis akimis
o Jonės pusbrolis Vytautas
o Tėvai
 Ir ji papasakojo apie savo neturtingą tėvą, Kauno konservatorijos
sargą, apie motiną, mirkstančią skalbykloje, apie didelę laimę, kad
notaras teikiasi ją globoti.
o Antanas ir Jonė buvo atostogaujanti kaimiečiai
 o Maudėsi vandenyje su kostumiais, bet neleido plaukti šalia, nes miestelio
moralė tai draudė.
o Antanas: aš neužmiršau jos lieknos, ištreniruotos nugaros; aš ir šiandien
tebemyliu jos išsigandusį glėbį, atsakančias lūpas, susižavėjimą mano
idiotiškais eilėraščiais.
o Antanui Jonės netekimas man yra jaunystės netekimas, kai tikrasis
gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi.
o Iš pabučiuoti nedrįsusio įsimylėjėlio Antanas virsta prievartautoju.
Vėliau suprantama, kad agresija — būsimos ligos požymis.
o Jie susipažino susipažino kaukių vakarėlyje, kurį surengė gaisrininkai,
savanoriai. Kaukė trukdė alsuoti.
o 3 metus Antanas mylėjosi su . Antanas prižadėjo, kad ją ves.
 Tuo metu 19 metų Antanas buvo baigęs gimnaziją.
 Kaip keista, vedė mylimųjų sąrašą, kuriame buvo siuvėjos, fabrikų darbininkės,
prostitutės.
 Antanas buvo nusprendęs studijuoti literatūrą:

Norėjau per vasarą parašyti keletą gerų eilėraščių, kad talentu įžengčiau į universitetą.
Ant stalo gulėjo knygos. Verlaine, Baudelaire, Poe, „Tūkstantis ir viena naktis“. Rankoje
laikiau plunksnakotį. Kiekvienu momentu buvau pasirengęs priimti į save kraterinę Mūzą. Ji
turėjo apakinti, persmeigti, apdovanoti mane. Tuščias popieriaus lakštas laukė. Žadintuvas
tvaksėjo. Nelojo šunys, nesigirdėjo žmogiškų balsų, miestelis miegojo. Žinojau, kad
įkvėpimas staigiai neįšoka į poeto sielą. Stebėjau mėnulio kraterius, klausiausi žadintuvo,
laukiau. Bet Mūza nesiteikė atskristi.

 Jam sunku gauti įkvėpimą.

„Štai poeto veidas, – nutariau. – Mano plaukai ilgi, akys svajingos. Tiesa, mano oda
nudegusi, bet jei aš gyvenčiau Brazilijoje? Gal man reikia gerti vyną, rūkyti pypkę, keiktis?
Gal įkvėpimas nereikalingas?“ Šaltai pradėjau rašyti.

1914-aisiais metais Antanas Garšva buvo partizanas.

 NKVD Simutis, vyras baltu chalatu sumušė Antanui poetui galvą. Ji buvo suvarstyta.
Ten liko vingiuotas randas. Kankino żymų poetą… Daužė plaktuku galvą iš lėto, kol
sukvailėjo.
 Simutis ir Zuika (netgi toks vardas niekinantis) pataikauja okupantams.
 Tėvas mirė pūslės vėžiu ir ilgai kankinosi, nes širdis buvo stipri.
  Antanas liko vienas.
 Dažnai paleisdavo vidurius. Sveikata buvo ne itin gera. Amnezija, bet nepavojingas.
Protingas beprotis.
 Apsilankė Ženia. Rūpinosi katinuku, t.y. Garšva, davė valgyti. Norėjo susigyventi su
juo ir naudoti patalpas prostitutės darbui.
 Vėliau Garšva supranta, kad jis Kauno ligoninėje. Daktaras Ignas paaiškina, kad
dainavo dainas, sirgo. Situacija pagerėjo ir Antaną išskrido.
 Kai į Lietuvą vėl grįžo bolševikai, jis pabėgo į Vokietiją.

a Iš užrašų.

Antaną tuščiame bute užrakindavo vieną. Abu tėvai buvo mokytojai. Buvo nusilpęs.
Laukdamas naudojo vaizduotę. Susigalvodavo žaidimus. Stebuklas būtų patobulinta
realybė. Garšva vaikystėje buvo vienišas, buvo daug laukimo ir atskyrimo.

11

a. Apie motiną.

 Bajoriškos kilmės.
 Pirmoji Garšvos mokytoja. Deklamavo visokių kalbu eilėraščius — prancūzų,
vokiečių, rusų, lietuvių.
 Mėgo juodo aksono suknias.
 Mylėjo vieną žmogų. Išsiskyrė. Su tėvu. Nes šeima.
 Tėvas turi meilužę. Konfliktas. Pasireiškia jautri motinos psichika
 Antanas apgavo motiną, išvežė į psichiatrinę ligoninę, nors sakė, kad į Palangą.
Motina išlipus ir pamačius, kur buvo atvežta, buvo vien nusivylusi.

b. Pokalbis su Stanley.

Antanas klausia, kodėl niekuo neveikia ir noriu nusižudyti.

Stanley primena, kad Antanas serga ir yra neurastenikas.

12

 Apgaudinėjo Jonė
 21 m. gyveno vienas Kaune, studijavo literatūrą
 Pramogų pinigai iš biliardo
 Pasisamdė nedidukę, švarią kekšė… į namo šešėlį.
 Jaunatvės klaidos.
 Sveiki organai, bet jau serga psichine liga. Neurastenikas.
  Priepuolis – Zoori.

13

10 skyriaus tęsinys. Meilės scena.

 Garšva su Elena, ji prisipažįsta, kad jį myli.

 Jeigu gyvens kartu, Garšva bus geresnis — negers, mažiau rūkys.
 Garšva: bijau mirti, todėl geriu, todėl radau
 Sau mąsto: kodėl nepasakiau Elenai, kad buvau beprotnamyje? Elena: ką reiškia, kad
pirmą kartą priepuolis?

14

a Iš užrašų - Požiūris į meną

 Garšva — poetas panašus į Henriką Radauską, jo prototipas. Nori laisvai kurti

universalią kūrybą. Nereikia vesti tautą, negalima tarnauti ideologijai. Skirtingai nei
Radauskas, pavydžiui, Liudas Vasaris norėjo tarnauti tautai, kaip ir Maironis.
 Veiksmas Vokietijoje
 Garšva jau neberašo eilių. Po pokalbio su Vaidilionu, matyt, susijaudins ir nerašys 4
mėnesius.
 Garšva alkoholikas, dirba dėl pinigų (markių). Privilegijuotas, nes karo pabėgėlis.
 Kambariokas Vaidilionas:
o Eilėraščiais ramino, kėlė, rašė sklandžiai
o Galingas, sakralus balsas
o Susipyko prieš eilę metų
o Pasitiki savimi, yra žvaigždė. Bernardo Brazdžionio prototipas — tai
prozininkas, kuris paliko Lietuvą, nors apie ją rašė.
o
 Garšva garbina tik literatūrą, Vaidilionis — moralę, idealizmą, gerąjį Dievą.
 Garšvai sekėsi, pragyveno bombardavimą, buvo kaime pas vokietę, kuri išvarė, nes
Garšva per daug gėrė. Bandys į JAV emigruoti.
 Būti „moraliu“, anot Garšvos — apsimesti, meluoti, bet Vaidilionio eiles
„spausdina, skaito, deklamuoja. Ir sako. Aš palaikau viltį gyventi.“ Garšva teigia, kad
tai „rasinis lietuvių kilnumas“.
 Anot Vaidilionio, Garšvos poezija niekam tikusi, nieks neskaito.
 Vaidilionis eiliuoja „klasiškai“, o A.G. pažino stovyklos jaunuolių poeziją: „Jie tiki
poezija. Jų eilėraščiuose aš suradau ir meilę savo kraštui.“
 Garšva: „Čia tu esi saugus ir gauni atlyginimą. Tai nepadoru.“
 „Tave jau užmiršo“, - teigė Vaidilionis. „Tu esi paranoikas. Tavo vieta
beprotnamy.“
b

 Kasdieninė kančia: Noriu būti laimingas, gyventi noriu. Up ir down, keliasdešimt

dolerių, laimės. Yra ir kontrargumentų. Būna dar blogiau.
 Laidojamos senutės laidotuvės yra iškilmingos, palyginus su galimybėmis.
 Noriu būti laimingas, gyventi noriu. Up ir down, keliasdešimt dolerių, laimė. Yra ir
kontrargumentai. Būna dar blogiau.

Pabaiga

 Sūnus nesugebėjo tapti žymiu poetu.

 Garšva bučiuoja Eleną. Jis ją labai myli.
 Esu 87-asis žmogėnukas aštuoniamilijoniniame new Yorke.
 Prasideda priepuolis.
 Rudas žmogus lifte yra mirties simbolis.
 Dabar Garšva labai nori gyventi: nori, kad jį išgelbėtų Dievas. Eis į vienuolyną, bus
kitoks…
 Gelbėkit! Antanas Garšva unkščia. Jis rėkia. Ir kumščiais daužo sienas
 Garšva išprotėjo: jis jau rojuje, kur gėlėtas linoleumas, mėlyni kalnai, žydi gėlės ir
didelės plštakės tingiai mojuoja sparnais vėduoklėmis. Jam vėsa ir gera.