Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės?

Būna žmonių, kuriems atrodo, kad jie neturi šiame gyvenime prasmės.. Mano, kad jų
gyvenimas bevertis ir niekam tikęs. Todėl, manau, kiekvienas bando išsiaiškinti savo gyvenimo
prasmę, kad galėtų prasmingai pragyventi jam skirtą gyvenimą. Yra žmonių, kurie iešodami tos
gyvenimo prasmės praranda viltį, ir atrodo, kad jos niekada nesuras. Tokiais atvejais žmonės
nebenori net gyventi, nes tas gyvenimas vis vien bus niekam tikęs,bevertis.
Mano manymu, žmogui gyventi be tikslo nėra prasmės, bet kiekvienas žmogus turi
gyvenimo prasmę. Žmogus turi pragyventi jam skirtą gyvenimą ir jis tikrai bus prasmingas. Gal ne
toks prasmingas kaip kai kurių asmenų pasaulyje, bet vis tiek kažkiek ir kažkuo prasmingas.
Žmonės neturėtų prarasti vilties rasti gyvenimo prasmę, nes žemei kiekvienas žmogus yra
reikalingas.
Manau, nedaugelis žmonių ieško gyvenimo prasmės, nes ji tiesiog ateina savaime,
kada jau esi tam pasiruošęs ir kada ją supranti. Yra žmonių, kurie ieško, bet negali surasti, kaip ir
Johan Wolfgang Gethe kūrinyje „Faustas“. Jame yra rašoma apie mokslininką Fausta, kuris
neberadęs prasmės gyvenime norėjo nusinuodyti. Jis manė, kad jo gyvenimas beprasmis, manė, kad
gyvendamas gyvenimą nieko gero nepadarys visuomenei, todėl jam pasirodė, kad gyventi nebėra
prasmės. Faustas visą savo gyvenimą skyrė mokslams, žinių ieškojimas, bet supratęs,kad nepasieks
ribos, keino nusinuodyti. Manau, tokiais atvėjais nereikėtų taip žiauriai viską užbaigti, nes gyventi
gali padėdamas kitiems ir tai bus tavo gyvenimo prasmė.
Mano gyvenime prasmė, manau, atsiras pati. Tiesiog aš ją suprasiu tada, kai jau tam
būsiu pasirengusi. Manau,man nebus taip, kaip kūrinio „Faustas“ veikėjui, nes aš manau, kad visda
gyventi yra pramė. Kad ir kokia ji bevertė atrodytų, bet kažkam ji gali būti viskas. Kiekvienas
žmogus turi gyvenimo prasmę,tik ne visi ją supranta ir vadovaujasi ja. Kai kuriems net nereikia jos,
jie nesigilina į tokius klausimus, nesikiša į diskusijas, kurių nesupranta, ir neturi nuomonės. Tokie
žmonės yvena nežinodami, o gal net nenorėdami žinoti, dėl ko ir kam gyvena.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad nereiktų imtis kaštutinių priemonių, nes jei tu manai,
kad tavo gyvenimas nieko vertas, kažkam gali būti labai svarbu, kad esi. Visada laikui bėgant
prasmė atsiras ir tuomet gyvensi prasmingai.